Kumarakurupara cuvamikal: Campantar Tevaram 1 - part 2 1. Maturai minatciyammai irattai manimalai 2. Muttukkumaracuvami pillaittamil (= Vaitticuvaran kovil muttukkumara cuvami pillaittamil) Input by S.A. Ramchandar Proof-reading: Mr. S.A. Ramchandar and Dr.K.S.V. Nambi ÷rãkumarakurupara cuvàmikaë aruëiya: 1. Maturai mã­àñciyammai iraññai maõimàlai 2. Muttukkumàracuvàmi piëëaittami× (= Vaittãcuvara­ kºvil muttukkumàra cuvàmi piëëaittami×) (c) Project Madurai 2002 Project Madurai is an open, voluntary, worldwide initiative devoted to preparation of electronic texts of tamil literary works and to distribute them free on the internet. Details of Project Madurai are available at the website http://www.projectmadurai.org/ You are welcome to freely distribute this file, provided this header page is kept intact. ___________________________________________________________________ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. Text converted to Classical Sanskrit Extended (CSX) encoding: description character =ASCII long a à 224 long A â 226 long i ã 227 long I ä 228 long u å 229 long U æ 230 vocalic r ç 231 vocalic R è 232 long vocalic r é 233 vocalic l ë 235 long vocalic l í 237 velar n ï 239 velar N ð 240 palatal n ¤ 164 palatal N ¥ 165 retroflex t ñ 241 retroflex T ò 242 retroflex d ó 243 retroflex D ô 244 retroflex n õ 245 retroflex N ö 246 palatal s ÷ 247 palatal S ø 248 retroflex s ù 249 retroflex S ú 250 anusvara ü 252 capital anusvara ý 253 visarga þ 254 long e ¹ 185 long o º 186 l underbar × 215 r underbar Ÿ 159 n underbar ­ 173 k underbar É 201 t underbar  194 Other characters of the CSX encoding table are not included. Unless indicated otherwise, accents have been dropped in order to facilitate word search. For a comprehensive list of CSX and other GRETIL encodings and formats see: www.sub.uni-goettingen.de/ebene_1/fiindolo/gretil/gretdiac.pdf and www.sub.uni-goettingen.de/ebene_1/fiindolo/gretil/gretdias.pdf ___________________________________________________________________ maturai mã­àñciyammai iraññai maõimàlai n¹ricai veõpà kàrpåtta kaõñatteï kaõõutalàrk kãr¹×u pàrpåtta paccaip pacumkomp¹ - cãrkoë kañampava­at tày¹ni­ kaõõaruëpeŸ Ÿàr¹ iñampava­at tày¹ yiràr. 1 kaññaëaik kalittuŸai iràni­ Ÿatu¤cokka reõñºë ku×aiya virukuvaññàŸ poràni­ Ÿatu¤cila påcaliñ ñºñip pulavinalam taràni­ Ÿatumammai yammaõa vàëar tayavukkuëëày varàni­ Ÿatume­Ÿu vàykkume­ ­e¤ca maõavaŸaiy¹. 2 n¹ricai veõpà matamparavu mukkaõ ma×akaëiŸŸaip peŸŸuk katampava­at t¹yirunta kaëvi - mataïka­ añiyàrk kuñampirukå Ÿàkki­àë pàrkkiŸ koñiyàrk kuëakol kuõam. 3 kaññaëaik kalittuŸai kuõaïkoõñu ni­­aik kuŸaiyiran tàkaï ku×aiyappulli maõaïkoõ ñavaroru vàmaïkoõ ñàymatu r¹caravar paõaïkoõ ñiruppa taŸintuïkoë ëàyammai paintoñiyàr kaõaïkoõ ñiŸai¤cu ni­aikkumuõ ñàŸpoŸ ka­ata­am¹. 4 n¹ricai veõpà ka­amirukkuï kantarararkku­ ka­­inà ñãnte­ ti­amirappa tºvo×iyàr t¹­¹ - pa­ava­ukkàp pàmàŸi yàrkku­aippºŸ pàrat ta­amiruntàŸ ŸàmàŸi yàñuvarº tà­. 5 kaññaëaik kalittuŸai tà­i­ Ÿulaku ta×aiyat ta×ainta tami×maturaik kà­i­Ÿa påïku×aŸ karppåra valli karuïkañceyya mã­i­ Ÿulàvi viëaiyà ñuvatuviõ õàŸalaiya và­i­Ÿa tºrveëëi ma­Ÿàñu mà­anta màkkañal¹. 6 n¹ricai veõpà kañampava­a vallicelvak karppåra valli mañantai yapiñ¹ka valli - neñuntakaiyai àññuvippà ëàñalivañ kàñalv¹ Ÿillaiyemaip pàññuvippa tuïk¹ñ patum. 7 kaññaëaik kalittuŸai patumat tiruvalli karppåra vallini­ pàtapatma matumat toñuntam muñivaitta vàmatu r¹carava ritumattap pittuma­ Ÿ¹×aimai mu­­a rimaiyavarkaip putumat ti­aippoŸ cilaiye­ Ÿeñutta puràntakarkk¹. 8 n¹ricai veõpà takum¹ kañampava­at tày¹ni­ ciŸŸi lakam¹ye­ ­e¤cakama tà­à­ - maki×naroñum và×àni­ Ÿàyim ma­aiyiruõmå ñikkiñappa t¹×ày viëakkiñ ñiru. 9 kaññaëaik kalittuŸai iraikku nativaikai poykaipoŸ Ÿàmarai yãrntaõñami× varaikku malaite­ malayama t¹cokkar va¤cane¤caik karaikkuï ka­akaëvi karppåra vallikkuk kaŸpakattàl niraikkumpoŸ kºyi Ÿiruvàla vàyume­ ­e¤camum¹. 10 n¹ricai veõpà ne¤c¹ tirukkºyi ­ãluõ ñiruõñaku×al ma¤c¹n tapiñ¹ka vallikku - vi¤ci varuman takàve­ va×ivaruti yàlik karuman takàve­ karuttu. 11 kaññaëaik kalittuŸai karuvàla vàynon taŸamelin t¹Ÿkiru kà­malarain taruvàla vàyni­Ÿa to­Ÿuta vàyva­ Ÿañakkaikkun¹r poruvàla vàyeññup pºrkkaëi Ÿ¹ntupoŸ kºyilkoõña tiruvàla vàymarun t¹te­­ar kº­peŸŸa teëëamut¹ 12 n¹ricai veõpà te­malaiyuï ka­­it tirunàñum veëëimalaip po­malaikk¹ tanta polaïkomp¹ - ni­mà mulaikkuvañu pàycuvañu mu­kàya màlam malaikkuvañu va­Ÿ¹ maõam. 13 kaññaëaik kalittuŸai maõiy¹ yorupaccai màõikka m¹marun t¹ye­Ÿu­­aip paõiy¹­ paõintavar pàlu¤cel l¹­avar pàŸcelavum tuõiy¹­ Ÿuõintatai ye­­uraik k¹­matu raittirunàñ ñaõiy¹ ya­aittuyirk kumma­ai nãye­ ŸaŸintukoõñ¹. 14 n¹ricai veõpà koõñaic cerukkuï kurunakaiyu neññayiŸkañ keõñaip piŸakkamumvàyk ki¤cukamuï - koõñammai kaŸpåra valli karuttiŸ pukappukuntàë naŸpåra valliyume­ ­à 15 kaññaëaik kalittuŸai nàvuõñu ne¤cuõñu naŸŸami ×uõñu nayantacila pàvuõ ñi­aïkaë palavumuõ ñ¹païkiŸ koõñiruntºr t¹vuõ ñuvakkuï kañampà ñavippacun t¹­i­paintàñ påvuõñu nàro­ Ÿilaiyàn toñuttup pu­aivataŸk¹. 16 n¹ricai veõpà pu­aintàë kañampava­ap påvaicila pàvai va­aintàëem vàyum ma­amum - ti­anti­amum poŸpatam¹ nàŸumavaë påmpatame­ Ÿ¹namatu coŸpatam¹ nàŸu¤ cuvai. 17 kaññaëaik kalittuŸai cuvaiyuõ ñe­akkoõñu cåñuti yà­maŸŸe­ coŸŸa×i×kkºr navaiyuõ ñe­avaŸa nàõuti pºlu nakaitteyi­må­ Ÿavaiyuõ ñavaro ñaruñkåñal vaikumam m¹coŸporuñ kevaiyuõñu kuŸŸa mavaiyuõñu nãvi riruvirkkum¹. 18 n¹ricai veõpà viõñirunta poŸkamala mãtirunta po­­i­aiyum koõñiruntu kuŸŸ¹val koëëumàŸ- Ÿoõñaraõñar t¹ïkàvil v㟟iruppat te­maturaik k¹kañappam påïkàvil v㟟irunta po­. 19 kaññaëaik kalittuŸai poŸpåra valli kamalatta ë¹kol pukuntakamum veŸpåra valli piŸantaka mummatu mãññume­­¹ aŸpåra valliye­ va­­e¤cak ka¤cattem maiya­oñum kaŸpåra valli kuñipukun t¹ni­Ÿa kàraõam¹. 20 maturai mã­àñciyammai iraññai maõimàlai muŸŸiŸŸu. -------------- vaittãcuvara­ kºvil muttukkumàra cuvàmi piëëaittami× vinàyakak kañavuë tuti àciriya viruttam po­påtta kuñumip polaïkuvañ ñimavà­ poruppiŸ piŸantutavaëap po×inilavu tava×umu×u veëëiv¹ taõñattor pºrkkaëiŸ Ÿaippuõarntu te­påtta pàññaëi tutaintapaiï kåntaŸ ce×umpiñi payantaëitta ciŸukañ peru¤cevik ku¤carak ka­Ÿi­iru ce¤caraõai ya¤calippàm mi­påtta ciŸŸiñaip p¹ramark kañkañavuë v¹×aï kañampañupañà vemmulaik kºñukoõ ñu×utu×u tu×akkamukai viõñutaõ ñ¹­Ÿuëikkum ko­påtta teriyaŸ kañampaõi tañampuyak kurucilaip porucilaikkaik kumara­aik kantapuri muruka­aip paravume­ ko×itami×k kavita×aiyav¹. 1 1. kàppup paruvam tirumàl påm¹vu kaŸpakap poïkariŸ ceïkañ pulºmacai vaëarttakumpap puõarmulaik kaëiyà­ai viëaiyàñu pa­­iru poruppa­ai viruppa­aittum kºm¹vu càraŸ kuŸacciŸumi m¹lvaitta ku×aka­aik ka×akantoŸum kottumut tami×moytta kantapuri muttuk kumàra­ait ta­ipurakka t¹m¹vu kañavuñ polaïkiri ticaikkirikaë tikirikiri kulakiriyoñum tiriyat tirittumat teŸiyat tañaïkañaŸ Ÿeõñirai mukaññutitta pàm¹vu maturam pa×uttamuta mo×ukum pacuïkutalai ma×alaiya¤coŸ païkayaŸ celviyiru koïkaik kuvaññuvaëar paccaip pacuïkoõñal¹. 1.1 vaittiyanàtar canta viruttam orupu Ÿattumara katami maippavoëir màm¹ru maŸŸoru m¹ruvaic càytte­a ulaka ëakkanimir vañapo ruppaiyoru tºëàlva ëaittapi ­àkiyait tãkka­al umi×u mukkuñumi yayiŸi rittuvaru vàyvàõma ×uppañai vãra­aip pàrtta­o ñuñalu maŸŸo×ili ­aŸavi ëaittumetir ºñàtu ñaŸŸuki ràta­aik kåkkural virika ñaŸpuñavi mu×utu õaccamaiyum ºrkàëai kaññupra tàpa­aik kàrkkañu viñame ñuttariya tirumi ñaŸŸiliñu kàmàri yaikkavu màriyaip pºŸŸiru vi×imu ­iŸkumvañi va×aku ñaikkañavuõ màmºki ­ikkuma õàëa­aic cåkkuma veëiyi ­iŸparama nañana viŸŸutiŸal v¹ëårva yittiya nàta­aip pºŸŸutum kuravu ceccaiyoñu naŸavu yirppaviri t¹­àŸu vaññe×u màrpa­aip p¹yttiraë kuravai yiññavuõar tañicu vaittiñavor kårv¹lvi ñuttaku màra­aip pàrppati kumara ­aiccamari lurumu kakkuëiŸu kàlàyu takkoñi yàëa­aik kºññiya kuŸuna kaikkuma­a muruka veŸpavarta mà­ºñu maŸporu toëa­ait tàkkiya tiraõma ruppi­amar poruta ­ikkañavuõ màlyà­ai yaippuõar kàëaiyaic càŸŸiya ce×uma Ÿaipporuëi ­uraivi rittume­um v¹tàmu ñittalai mºtukaik kàyppoñu tiruva ñittuõaiye­ muñipa tittavañu àŸàta meyppuka ×àëiyaip påññiya ciŸaivi ñuttamarar kuŸaimu ñittutavu c¹­àpa tipperu màñà­aik kàkkav¹. 1.2 taiya­àyakiyammai v¹Ÿu ku×aiya ñarntuvañi kaõaitu rantuceŸi kumi×ma Ÿintavi×i navviyaik kºññoñu kuvañe Ÿintamuta kalacam ve­Ÿataña mulaicu mantamalai valliyaic c¹ŸŸoëir kumutam viõñacuvai yamuta muõñi­iya ko×unar ko¤cuciŸu kiëëaiyait tàññuõai kuŸuku toõñarpi×ai yaŸama ŸantupiŸar kuõami ka×ntataka villiyaic c¹ñcelum e×upe rumpuva­a mu×uto ruïkutavum iŸaivi ye­ŸumaŸai kaiyeñut tàrkkavum iñainu ñaïkumaña nañaiyi ëaïkumari e­avi runtaka­a kaëviyaip påttave­ itaya puõñarika malari lentaiyoñum i­ita marntavoru celviyaip pàŸŸokum iruvar kaõkaëkatu variya ce¤cuñari­ iñama ruïkuñaiya taiyalaip pºŸŸutum mu×utu õarntumuõar variya to­Ÿaiyoru mo×iyi­ viõñaciŸu piëëaiyaic cårppeyar mutupa ×ampakaiyai yaŸave Ÿintavuõar mutaŸa ñintata­i villiyaip pàññaëi murala viõñataru ni×aŸo ×umpukuñi pukava ×aïkukoñai vaëëalaip pºŸŸañi muñiyu mi­ŸiveŸu veëika ñantumaŸai muñivi ­i­ŸuniŸai celva­aik kàttoŸum ma×alai vaõñutaña malarku ñaintuputu matuva runtinaŸu mallikaic c¹kkaiyi­ vañipa cuntami×i ­icaipa yi­Ÿapeñai yoñutu yi­Ÿi­iya cevva×ip pàññi­ai varuvi pa¤cipayi Ÿaruma taïkarteru maramu ra­Ÿuneñu vaikaŸaip pºycce×u malari la¤citoŸu mulavu kantapuri maruvu kanta­aiye maiya­aik kàkkav¹. 1.3 kaŸpaka vinàyakak kañavuë v¹Ÿu kañàmumi× kaikkatak kimpurik kºññoru karàcala miññameyk ka¤cukik k¹Ÿpavor pañàmaõi mattakat tantiyait tãrttarkaë paràvaru kaŸpakak ka­Ÿi­ai pºŸŸutum vañàtupo ruppi­iŸ Ÿu­Ÿuput t¹ñketir ma­ºlaya muŸŸameyp paõpi­aik kàññiya cañà­a­a ­aittalaic caïkamvait tàŸŸiya cañàyupu rattaruñ kanta­aik kàkkav¹. 1.4 pirama t¹var àciriya viruttam paiïkàŸ kamuku cempa×ukkàyp pavaëa mutirppak katirccennel pa­imut tukukku¤ cºõàññi­ paricu pàñi ¤imiŸiraippak koïkàrt tiŸaikku naŸaikkàntaë kuŸi¤ci malarº ñaõintanaŸuï ku¤cip perumàë v¹tapurik kumarap perumà ña­aikkàkka ceïkàŸ karuïkañ paintoñiyàr ciŸŸàyp pàñip peruïkuñiyil tãmpà Ÿiruñik kaññuõñu tiriyà vaõõan tiruttàtaik kaïkàp pañaïkap pàŸayirney arunt¹­ kañalº ñiruntuõõa akilam pañaittut ta­akk¹Ÿa a­­am pañaitta perumàë¹. 1.5 t¹v¹ntira­ v¹Ÿu kà­àŸu kaŸpakak kàvumå vulakumak kàve­a ni×aŸŸumoŸŸaik kavikaiyuï kuõaticaik kàvalum piŸavumuëa kàõiyuï kàõiyàka và­àŸu kºññimaya malaivayiŸu vàyttatalai makaëukku maõamakaŸkum marumakaëai yuriyata­ tirumaka ëe­appeŸŸa màmañika ëaittutippàm pà­àŸu cenneŸ pacuïkatir kaŸittume­ paiïkuvaëai vàykutaññum paõaimarup perumaimañu mañimañai tiŸantatãm pàlàŸu païkayaccen t¹­àŸu ña­kañavuë và­à Ÿe­apperuku cittàmir ta¤civapirà­ cãrttipra tàpanikar ti­akara puritt¹va t¹va­aik kàkka ve­Ÿ¹. 1.6 t@i$rumakaë mà­iŸak kañavuñiru maŸumàrpi ­aŸaviri va­attu×àyk kàñumåñi màyiruë va×aïkuta­ Ÿirumàëi kaikkantaõ maõiviëak kiññumuññàñ kà­iŸaik kuïkamala vãññukku neññita×k katavan tiŸantaëittum kàta­mai kàññuï kavuttuvat tuña­vanta ka­­ikaiyai ya¤calippàm mã­iŸap puõariyai vi×uïkuï kañaŸŸà­ai veëëamoñu kaëëama­amum meyyumiru ëattiraëu mavuõak karuïkaïkul viñiyak kañuïkuralviñum tãniŸak kuñumiveõ c¹valai yuyarttuvaõ ciŸaimayiŸ parinañàttum c¹vakap perumàëai v¹tapuri varumiëa¤ c¹yaip purakkave­Ÿ¹. 1.7 kalaimakaë tuŸaipañña maŸaiyava­ cennàp pañintuta­ cutainiŸa¤ citaivuŸàm¹ to­ŸumaŸai ka­intåŸu maõpa­ã råŸaliŸ Ÿåttuki ­a­aippuŸàm¹ naŸaipañña veõñºññu naëi­ap pokuññematu na­­e¤ ce­akkuñipukum ¤à­ap piràññiyaic coŸkañaŸ Ÿeëëamutai nàtta×um pattutippàm ciŸaipañña taõñuŸaic cittàmir tapperun tãrttan tiëaittàñiya ce¤cuñark kañavuëum veõcuñark kañavuëiŸ Ÿeëëamuta mayamàkalà­ uŸaipañña cutainilavo ñiëaveyilu maëavaëày uõõac cakºramveÉkum ºïkeyiŸ parutipuri muruka­aic caõmukat toruva­aik kàkkave­Ÿ¹. 1.8 cattamàtarkaë canta viruttam payiŸaru mutumaŸai nålait terittavaë pakaitoku purameri måëac cirittavaë pa­ivarai pakaneñu v¹laip paõittavaë pañukañal pukaiye×a vàrviŸ ku­ittavaë eyiŸuko ñu×ute×u pàraip peyarttavaë eŸitaru kulicamvi ñàmaŸ Ÿarittavaë iñupali koëumorka pàlak karatti­aë e­umiva re×uvarka ñàëaip pa×iccutum kayaŸiri caravaõa vàvik karaikkurai ka×aloñu paripura mºliñ ñiñakkaña kaëiŸoñu kaëiŸetir mºtat ticaitticai kañunañai yuëataka r¹Ÿac camartta­ai muyaŸaru kaŸaiyoñu t¹yvuŸ Ÿiëaittoru mu×umati kuŸaimati yàkat tukiŸkoñi mukiŸoñu tañamatil v¹tap patitta­i mutalva­ai yaŸumuka v¹ëaip purakkav¹.1.9 muppattumukkºñi t¹varkaë v¹Ÿu muŸukkuñai naŸaiccata taëattiru malarttavicu corkkat talattºñu c¹ñacaya ­attaiyum muñittalai yañittalai patittetir tutittavarta makkuk koñuttà­ai màtiramo reññaiyum iŸaippo×u ti­iŸpoñi pañuttaruë koñukkavala cattik karattà­ai yåtiyame ­atta­ai iruppi­u nañappi­u ni­aippava rirukkavemar cittat tiruppà­ai yàŸirupu yatta­ai veŸuppoñu viruppi­ai yaŸuttava ruëattumalar patmap patattà­ai v¹tapuri yiŸci­a viñaikkoñi valatti­u mañakkoñi yiñattumuëa mukkañ ñiruttàtai yàrpaõiku rukkaëai maŸaikki×a va­aittalai puñaittula ka­aitti­aiyum okkap pañaittà­ai måvirumu katta­ai maruttuvar vacukkati ruruttira re­appoliyu muppat tumukkºñi t¹varkaëpu rakkav¹. 1.10 2. ceïkãraipparuvam àciriya viruttam irukkº liñumpari purakkºla munnutalil iññapoñ ñu¤cuññiyum erimaõip paññamuï kaññupo­ ­arai¤àõum iëa¤àyi Ÿutaya¤ceyum urukkºla mu¤cu×i yakkoõñai yummucci ucciyum vàëimuttum oëëoëi tatumpuï kutampaiyuï kaõñukaõ ñºñarik kaõkaëikkum marukkºla nãlak ku×aŸŸaiya làñkaru maruntà yiruntateyva makakkºla m¹mutir ki×akkºla màykkuŸa mañantaimu ­añantumaŸŸat tirukkºla muña­oru maõakkºla mà­ava­ ceïkãrai yàñiyaruë¹ cettup piŸakki­Ÿa teyvaïkaõ maõavàëa ceïkãrai yàñiyaruë¹. 2.1 kumpàti kàriya me­attamai nimittamàkak koõñavaki làõñaïkaëi­ ku×uvukku maŸŸutta miruvarkuŸi yuntalaik kåñi­un tà­Ÿa­akkac compàti ya­maik ka­aittunta­ mayame­um curutikari yàvaittumac curutikku mericuñarp parutikku miravikula tº­ŸaŸku miëavalukkum campàti yoñunaŸ cañàyuvuk kumperun tavamu­iva re×uvarukkum taõõaëi curantiñña tãràta vi­aitãrtta tampirà­ Ÿirum¹­iyiŸ cempàti yuïkoõña taiya­à yakikumara ceïkãrai yàñiyaruë¹ cettup piŸakki­Ÿa teyvaïkaõ maõavàëa ceïkãrai yàñiyaruë¹. 2.2 kaikkeññu meññuk kaëiŸŸaip piñittak kaëiŸŸoñu muññaviññuk kaka­avañ ñatti­oñu parutivañ ñattaivaëai tikirivañ ñattiliññu mukkañ ñiruttàtai kºtaõña me­avaitta v¹taõña màtaõñamà måtaõña kåñantri kåñat toñu¤càñi mårik kañàcalamava­ meykkiñña caññaikku n¹riñ ñiñappañña m¹kapaña lattumoõñu m¹lkaña li­aipperuï kã×kañal pukappeytu viëaiyàññu vãrarkaëoñum tikkeññum viëaiyàñu c¹­à patikkañavuë ceïkãrai yàñiyaruë¹ cettup piŸakki­Ÿa teyvaïkaõ maõavàëa ceïkãrai yàñiyaruë¹. 2.3 maivi×i ceïkamala vallikku n¹miyà­ maõimàrpu vàõikkunà­ maŸaimutali cennàt tañantaiya làëoñum vayittiyak kañavuëàrkku meyvirik kuntoõña ruëëat tañatti­oñu v¹tac ciraïkañuppa v¹tapuri kantapuri puëëu re­appoliyum v¹ëåra ticaiticaitoŸum kaivakut taramakaëir kuravaiyàñ ñayarperuï kayilait taña¤càralum ka­akàca lattumvaëa rimayà calattumuyar kantamà ta­aveŸpe­at teyvatap piñiyoñum viëaiyàñu ma×akaëiŸu ceïkãrai yàñiyaruë¹ cettup piŸakki­Ÿa teyvaïkaõ maõàvàëa ceïkãrai yàñiyaruë¹. 2.4 mã­¹Ÿu kuõñaka×i tãvày mañuttata­i villiyà riëavaloñum vitimuŸai vaõaïkac cañàyupuri yiŸkaruõai veëëame­a v㟟irukkum à­¹ ruyarttiñña vaiyaŸku mammaikkum arumarun tàkini­Ÿa àtip pirà­e­Ÿu mummutaŸ kañavuëum añitto×um pàŸŸamaŸŸak kå­¹Ÿu matinutaŸ Ÿeyvak kuŸappeõ kuŸippaŸin tarukaõaintu­ kuŸŸ¹val ceyyak kañaikkaõ paõikke­ak kuŸaiyiran tavañoõñaivàyt t¹­åŸu kiëavikku vàyåŸi ni­Ÿava­ ceïkãrai yàñiyaruë¹ cettup piŸakki­Ÿa teyvaïkaõ maõavàëa ceïkãrai yàñiyaruë¹. 2.5 v¹Ÿu cempo­a ñicciŸu kiõkiõi yºñu cilampu kalantàñat tiruvarai yarai¤à õaraimaõi yoñumoëi tika×arai vañamàñap paimpo ­anacumpiya tontiyo ñu¤ciŸu paõñi carintàñap pañña nutaŸpoli poññoñu vaññac cuññi patintàñak kampi vitampoti kuõñala muïku×ai kàtu macaintàñak kaññiya cå×iyu mucciyu muccik katirmut toñumàña ampava ×attiru m¹­iyu màñiña àñuka ceïkãrai àti vayittiya nàta purikkuka­ àñuka ceïkãrai 2.6 ku×aiyoñu ku×aiyetir mºtik kàtaõi kuõñalam veyilvãcak kumuta vita×kka­i vàyamu tåŸiya kuŸunakai nilavåra mu×uvayi rappuya valayamu mu­kai mutàriyu moëikàla mutta marumpi ye­akkuŸu v¹rvu mukatti larumpiyiñap pu×uti yaëainta pacuntiru m¹­ip poïkoëi poïkiye×ap puõñari kaïkaõ malarnta vi×ikkañai po×iyaruë karaipuraëa a×aku ka­intu mutirnta viëaïka­i àñuka ceïkãrai àti vayittiya nàta purikkuka­ àñuka ceïkãrai. 2.7 viralcuvai yuõñu ka­intamu tåŸiya mellita× pularàm¹ vimmip porumi vi×unta×u talaŸiyu­ me­kural kammàm¹ karaivuŸu ma¤ca­a nuõñuëi cintik kaõmalar civavàm¹ kalu×kalu ×ippu­a laruvi pañintuñal karuvañi vuõõàm¹ uruva maõicciŸu toññi lutaintuni ­oõpata nºvàm¹ orutà ëunti ye×untiru kaiyum oruïku patittunimirn taruëpo×i tirumuka macaiya vacainti­i tàñuka ceïkãrai àti vayittiya nàta purikkuka­ àñuka ceïkãrai. 2.8 canta viruttam kumpama takkaëi yà­aiyi raõñ¹ yo­Ÿ¹maik koõñalli ×ikkaya­ mã­umi raõñ¹ koõñ¹kic campara ­aipporu c¹vaka­ vantà­ vantà­muŸ caõñaiko ëaŸke­a n¹rvaru peõpà la­pày¹ ampava ëakkoñi y¹vaëar kºmp¹ ye­Ÿ¹nã a­Ÿupu ­attuyir cºrvatu kaõñ¹ mu­pºtum kampama tattarca kºtara ceïkº ceïkãrai kantapu rikkaru õàniti ceïkº ceïkãrai. 2.9 tiïkaõu taŸŸiru màtoñu ni­Ÿ¹ ma­Ÿàñum ceïkaõvi ñaikkoñi yº­aruë ka­Ÿ¹ yo­Ÿ¹yày eïkaëu ëattamu tåŸuka rump¹ ya­pàëark ki­pama ëikkumey¤ ¤à­ama runt¹ yentàyi­ koïkalar maikku×al và×poŸi vaõñ¹ vaõñåtum kontaëa kakkuŸa mà­vaëar ku­Ÿ¹ ye­Ÿºtum kaïkaima kañkoru kà­muëai ceïkº ceïkãrai kantapu rikkaru õàniti ceïkº ceïkãrai. 2.10 3. tàlapparuvam àciriya viruttam pilkum pacunt¹ ­acumpirunta pi­Ÿà ×aëakat taramakaëir p¹taik kuŸumpu viëaiyàñum p¹rà yattuc ciŸumaruïkuŸ kolkuï koñipºy nuñaïkiyiña ºïkum paëikku nilàmuŸŸat tuyarcå ëikaiyi­ marakatatti­ oëikàl vãcat teëivicumpiŸ palku¤ curapi taraïkaneñum pàkã ratiyi­ karaikkiëaitta pacumpul le­accen nàvaëaikkum paimpoŸ Ÿalaïkaë palakºñi malku¤ celvak kantapuri và×v¹ tàlº tàl¹lº malaiyàë vayiŸu vàyttamu×u maõiy¹ tàlº tàl¹lº. 3.1 toñukkun toñaiveõ ñukiŸkoñikaë toñinãrp paravai mukampu×uïkat tº­Ÿum paruti maõittiõñ¹r tåõñuï kali­a vàmpariyai muñukku¤ cuñarppoŸ Ÿalatti×aitta mu×unã latti ­o×ukoëiyi­ mu×ukuï kañavuõ màlyà­ai mukiliŸ Ÿº­Ÿa vakaliñani­ Ÿañukkuï kaëiŸe­ Ÿaramakaëir aiyuŸ Ÿiñatta­ veëiŸumuñam paëaŸu pañinta te­akkaïkai yàŸŸup pacumpo ­acumpupu­al mañukku¤ celvak kantapuri và×v¹ tàlº tàl¹lº malaiyàë vayiŸu vàyttamu×u maõiy¹ tàlº tàl¹lº. 3.2 t㟟u¤ cutaiveõ õilaveŸippat tiraõmà maõikaë veyilvirikkum cempoŸ Ÿalattup p¹ramarkkañ ciŸiyàr naŸiya vakiŸpukaiyiñ ñàŸŸuï ku×aŸkàñ ñi­aippuyale­ Ÿàña mayilkaõ ñampavaëat tarumpu nakaiyaic cakºrappuë arunta virinta mu×unakaiviõ ñ域u nilavuk kintucilai oëirmà ëikaiyu¤ cuëikaiyum urukip perukuï kalu×iveëëam uvarº ñuvarik kañaŸpulavu màŸŸuï kañavuñ kantapuri và×v¹ tàlº tàl¹lº malaiyàë vayiŸu vàyttamu×u maõiy¹ tàlº tàl¹lº. 3.3 kiëaikku¤ cakarar toññaperuï kiñaïke­ Ÿiñaïkar màviyaïkum kã×nã ra×uvak kuõñaka×ik ke×umu pu­aŸŸeõ ñiraim¹yntu tiëaikkuï kama¤cå ­eñumpuyalaic ciŸukañ peruïkaip pakañe­Ÿºr ceïkañ kaëiŸu piëiŸanimir tikiri kiriye­ Ÿivarntuñalam iëaikkum pañiviõ ñoñanivanta e×iŸpoŸ puricai viõñupatat t¹Ÿu m¹õi poŸŸaruvuk kiñuv¹ liyumà y¹×ulakum vaëaikkuï kañavuñ kantapuri và×v¹ tàlº tàl¹lº malaiyàë vayiŸu vàyttamu×u maõiy¹ tàlº tàl¹lº. 3.4 cºlaip puŸamup puñaikka­ikaë tåkku muñatteï kimaiyavartam tº­Ÿa Ÿiruvº lakkattut tºkai mayili ­añaïkuyiŸŸum ¹lak karuïkon taëavaëakat tiëamà tarukku mutirv¹­il iëaippàŸ ŸutaŸkut tàŸŸoñu¤cev viëanãr koñuppa v㟟uëainta kàlap puyali­ mukantuñaikkum kamuku pa×ukkàyp pava×amuña­ katarmut tiññuc ce×umpàëaik kaŸŸaik kavari puñaiyiraññum màlaip pa×a­ap parutipuri và×v¹ tàlº tàl¹lº malaiyàë vayiŸu vàyttamu×u maõiy¹ tàlº tàl¹lº. 3.5 v¹Ÿu màli mayattu mañappiñi peŸŸu vaëartta viëaïkaëiŸ¹ ma×aviñai y¹tiru màmañi kañke­a vaitta kavuttuvam¹ måla me­akkula nà­maŸai yºliñu mu×umuta l¹måvà mukkañ ka­ika­i yu¤cuvai y¹ta­i muttik koruvitt¹ kàlai yiëaïkati rukketir mutirum katircem pavaëamuña­ katirmut tiññuva õaïkak ka­­alkol kamukuko le­avaëarum càli vayaŸŸami× v¹ëå rañik¹ë tàlº tal¹lº caïkat tami×i­ Ÿalaimaip pulavà tàlº tàl¹lº. 3.6 karumuki lukkari tàmañi vàram kaõñiru paŸavaikañam kaõkaëi poïkavor paŸavai muñittalai kàõà tuñkuvarap porupu­a laruvit talaiyi­ micaittava× putumati nilavo×ukap puëëå riŸpoli veëëi malaikkañ po­malai yaikkuvavu kurumaõi vayirap puyame­u meññuk kuvañu¤ cuvañupañak kuttip porumiru kºñu pañaittator kåntaŸ piñipeŸŸut tarumoru tontit tantik kiëaiyày tàlº tal¹lº caïkat tami×i­ Ÿalaimaip pulavà tàlº tàl¹lº. 3.7 uõõeki× toõña ruëattiruë cintiña oëiviñu mu×umaõiy¹ uyarmaŸai nålkalai muñivi­ muñintiñum o×ukoëi marakatam¹ viõõoñu maõõai vi×uïki yaruñkatir viriyu miëa¤cuñar¹ meyppula­ m¹yntu camaintator vãññai viëakkum viëakkoëiy¹ puõõiya nàŸumor peõka­i ka­iyum pu­ita naŸuïka­iy¹ puëëå re­avema tuëëat tañaniŸai puttamu takkañal¹ taõõoëi poïkiya karuõà nitiy¹ tàlº tàl¹lº caïkat tami×i­ Ÿalaimaip pulavà tàlº tàl¹lº. 3.8 canta viruttam tºlàta muttami× nàvà måvà màvàmac cårv¹ raŸattoñu v¹là nålà nålºtum cãlàma laikkoñi pàlà kãlà m¹làkum t¹vàti paŸkoru t¹và vºvà t¹kåvum kàlàyu takkoñi vãŸà v¹Ÿà v¹Ÿ¹Ÿum kàpàli peŸŸaku màrà vãrà p¹ràëà c¹làrva yaŸkuru kårà tàlº tàl¹lº c¹­àpa tipperu màë¹ tàlº tàl¹lº 3.9 å­àyu yirkkuyi rà­ày tàlº tàl¹lº ºtàtu õarttiñu pºtà tàlº tàl¹lº à­àva ruñka­u pà­à tàlº tàl¹lº àyàta coŸcolu pàyà tàlº tàl¹lº nà­àye ­akkari tà­ày tàlº tàl¹lº nàtàti kañka­u påtà tàlº tàl¹lº t¹­àrpo ×iŸkuru kårà tàlº tàl¹lº c¹­àpa tipperu màë¹ tàlº tàl¹lº 3.10 4. cappàõip paruvam muñaïkun tiraipparavai vayiŸuëain tã­ŸanaŸu muëarip piràññivaittu muttàñu paccaip pacuïkiëëai ye­ama×alai mutirume­ kutalaikaŸpat toñaïkuï kuŸappàvai kaŸŸaik ku×aŸkakiŸ Ÿåmamoñu tàmamiññuc kañikainutal veyarvun tuñaitto×uku kattåri tåriyaï koõñu tãññik kuñaïkaik kañaïkà neñuïkañ kañaikka×aku kårava¤ ca­ame×utime­ koïkait tañattup pacuïkaëapa mappiyavaë kuŸŸ¹va­ muŸŸumàŸŸit tañaïkuï kumappuyaï koññinaña miññava­ cappàõi koññiyaruë¹ taiya­à yakimaruvu teyvanà yaka­matalai cappàõi koññiyaruë¹. 4.1 ma×aikkon taëakkalapa mayiliëa¤ càya­eñu matararik keõñaiyuõkaõ mà­ka­Ÿai yamarulaku và×ap piŸantiñu mañappiñiyai và­avillaik ku×aikkun tañakkait tiruttàtai nãroñu koñuppak kuñaïkaiy¹ŸŸuk ko×umalar maõaïkama× maõappantar niŸpavak kompumi­ koñiyi­olki i×aikkum pacumpoŸ Ÿacumpe­a vacumpupo­ ­iëamulai mukaïkºññini­ Ÿeyyàmai nºkkum pañaikkañ kañaikkaõºk ki­­amuta m域avi­pam ta×aikkum peruïkàtal veëëan tiëaittava­ cappàõi koññiyaruë¹ taiya­à yakimaruvu teyvanà yaka­matalai cappàõi koññiyaruë¹. 4.2 uõõilà vuvakait tañaïkañal pañintiñña umparu¤ ceïkaëampañ ñoõparuti yuñalki×it tºñuï kañaŸŸà­ai oëiŸuvà ëavuõarku×uvum teõõilà matinutaŸ Ÿeyvap piõàkkaëvàyt t¹­amutu mamutavàrit teëëamutu muña­irun tuõõap paõittiñña ceïkaiv¹l paimpu­attup paõõulà ma×alaip pacuïkiëavi yeyi­arpoŸ pàvaivi×i v¹loñoppup pàrkkun toŸuntalai kavi×ttuni­ Ÿavañirup pavaëattu muttarumpum taõõilà vukkoõ cakºrame­a ni­Ÿava­ cappàõi koññiyaruë¹ taiya­à yakimaruvu teyvanà yaka­matalai cappàõi koññiyaruë¹. 4.3 mañanañait teyvak kuŸappàvai tiruvuruvi­ mayiliëa¤ càyalunilà maõivaña maŸappuñait tiŸumànta ka­ata­a va­appuï kuŸittunºkki iñukiñaip pàvik ki­ippi×aip pillaikol e­attiru vuëaïku×aintàï k¹ntiëaï koïkaiyai yiõaippuyat t¹ntini­ Ÿellà vuŸuppuniŸkak kuñamulaik k¹yivaë kuñippiŸap pukkiyai kuõaïkiñait tatukole­Ÿak kºtaineñu nàõeyta vavayavaï kañkuëa kuõàkuõan ta­iterikkum tañamalark kaittala¤ c¹ntoëi tuëumpavoru cappàõi koññiyaruë¹ taiya­à yakimaruvu teyvanà yaka­matalai cappàõi koññiyaruë¹. 4.4 viõõe­ kañaŸpuva­a muñavup pañatt¹ntu v¹ntupoli pàntaë vaippum virinãr varaippume×il vi¤caiya riruppumukai viõñunaŸai virimuõñakak kaõõa­ Ÿiruppatamu nà­mukak kañavuëpåï ka¤camuï kulicappirà­ kaŸpakak kàvuni­ Ÿoõñarka ño×umpukkor kàõiyà vaittumaŸŸat tiõõe­ Ÿañakkaive¤ cilaiv¹ñar kuñikoõña cãŸåru mårårtoŸum centi­aip pu­amåñu taõcàral piŸavumàm cãta­ak kàõipeŸŸat taõõe­ kuŸi¤cit talantalai yaëippava­ cappàõi koññiyaruë¹ taiya­à yakimaruvu teyvanà yaka­matalai cappàõi koññiyaruë¹. 4.5 kañalaic cuvaŸa vañittu miñittuk ka­avarai tukaëkaõñum kañitiŸ Ÿiriya vakuppatai yoppak kàravu õakkañali­ uñaliŸ perukiya kurutik kañalpiõa vºïkalo ñºïkavamait toññiya voññala riŸpiŸa kiññavar o×iyap piŸaraiyelàm tañavut tà×iyi­ matteŸi tayiriŸ Ÿattuti rappu­aliŸ Ÿacaikuñar niõamoñu måëai ku×ampac camarviëai yàñalceyum kuñumic cuñarvañi v¹lait toññava koññuka cappàõi ko×itami× v¹ta purikkuma r¹ca­ koññuka cappàõi. 4.6 camariŸ paññavar veññiya påtat talaivarka õiŸpamutaŸ Ÿàmarai nàyaka­ vayiŸu ki×ittut tanto×i Ÿalaini­Ÿàï kamariŸ kuriya mañakkoñi yàrai alaitta­ar paŸŸiyeyiŸ Ÿavuõa re­attamai yuõaràr kaõavarkaë àrppil veñittaperuï kamariŸ kuruti pilattai nirappiñu kaëametir kaõñi­iyak kàravu õakkañal cåroñu màëak kañitiŸ ŸañitiyañaŸ kumarak kañavu ëe­appaõi v¹lava koññuka cappàõi ko×itami× v¹ta purikkuma r¹ca­ koññuka cappàõi. 4.7 aŸŸa vuñaŸkuŸai yiŸŸa muñittalai aïkait talamvaittiñ ñàñu paŸantalai yºñuti rappu­al àŸu kañattuke­um ciŸŸala kaikkoru p¹rala kaippeõ t¹ra×i yakka×iyum tikirip paricil viñappañu cu×iyiŸ Ÿerumaral mañpakai¤a­ paŸŸiya tirikai tirittu viñattiri parice­a vu¤cu×alum pampara me­avum varumpañi yavuõar pañakkaëa v¹ëviceyàk koŸŸa makañpuõa ru¤cuñar v¹lava koññuka cappàõi ko×itami× v¹ta purikkuma r¹ca­ koññuka cappàõi. 4.8 canta viruttam vaëariëa va­amulai malaimaka ëukkor tavapp¹Ÿ¹ maŸitirai poranimir karuõai ko×itta perukkàŸ¹ aëiyumi ­amute×u veëiyi­il vaitta cuvaitt¹­¹ aŸamutu tavamoñu vaëara vaëarttiñu naŸŸày¹ kaëimayil kañavivi õañaiya muñukkiya putt¹ë¹ kalaimaŸai ye­umural variyaëi moytta malarkkàv¹ teëitami× pa×akiya matavali koññuka cappàõi ti­akara purivaru ta­imutal koññuka cappàõi. 4.9 ka­iyoñu cuvaiyamu to×ukiya coŸpayi Ÿattàyv¹ë kaõaiyoñu piõaiye­a vulavu kañaikkaõ mañappàvày na­aimalar potuëiya ve×ili ta×aitta ku×aŸkºtày naëirpu­a micaivaëar kalapam viritta mayiŸp¹ñ¹ e­avoru kuŸamaka ëañimuñi vaitta­ai mutt¹vàm iŸaivaru muŸaimuŸai paõiyavirukku mutaŸŸ¹v¹ ci­aviñai yavararuõ ma×aviñai koññuka cappàõi ti­akara purivaru ta­imutal koññuka cappàõi. 4.10 5. muttap paruvam kuruku nàŸu centaëirkkaik koñinuõ õucuppiŸ kºññimayak kulappåï kompu naŸavå×tta ko×untà maraiyº ñavi×ntatu×àyc caruku nàŸu muñaittalaiyi­ tàma nàŸu tirañiõñºñ ñàtaiyàruï kaõñukaõñu tañaïkaõ kaëippak kuravuvirin taruku nàŸu tirum¹­i antãï kutalai ma×alaika­in tamuta måŸu pacunt¹Ÿal acumpu nàŸat teyvamaõa muruku nàŸu¤ ceïka­ivày muttan taruka muttam¹ mummait tami×t¹r kantapuri murukà muttan tarukav¹. 5.1 naŸavu virinta viraittºññu naëi­at toññiŸ Ÿañamulaippàl nalki vaëartta kaittàyar nakaivàõ mukattu màrpakattum kuŸume ­añaiya ciŸupacuïkàŸ kuruti tatumpa vutaintucila kuŸumpu ceyattà õºme­ame­ kºlkoõ ñºccap perumpuva­am niŸuvu moruni­ perunta­mai ni­aintày pºlak ka­intamutu nekkup pacunt¹ ­acumpåŸa neñuveõ õilavu virintakuŸu muŸuva larumpu¤ ceïka­ivày muttan taruka muttam¹ mummait tami×t¹r kantapuri murukà muttan tarukav¹. 5.2 po×iyuï karuõaip peruveëëap puõari peruki yalaiyeŸiyap poïki ye×unta peruïkàtaŸ puëakam pºrppap pºtuceyum vi×iyu ma­amuï kuëirtåïka virinãrc cañilat toruva­iru vãõaik kutavun tiruccevikaë viruntàñ ñayara viraiko×ittu va×iyuï ko×unt¹­ pi×intiññu matura vamutu ku×aitt域um ma×alai tatumpap pa×amaŸaiyai vañittut teëitta vàrttaiyo­Ÿu mo×iyum pavaëac ceïka­ivày muttan taruka muttam¹ mummait tami×t¹r kantapuri murukà muttan tarukav¹. 5.3 kalaippà ­iŸainta mutukkuŸaiviŸ kalvic celvar k¹ëvinalam ka­iyak ka­iya vamutåŸum kañavuõ maŸaiyu mutaŸcaïkat talaippà valart㤠cuvaikka­iyum taõñ¹ ­aŸaiyum vañitteñutta càraï ka­intåŸ Ÿiruntapacun tami×u nàŸat tañaïkaraikol alaippày pu­aŸŸeõ kañalvaippum akilàõ ñamumpa­ muŸaiyã­Ÿum a×aku mutira mutiràve­ ammai yamutu cåŸkoõña mulaippà ­àŸu¤ ceïka­ivày muttan taruka muttam¹ mummait tami×t¹r kantapuri murukà muttan tarukav¹. 5.4 puyaluõ ñiruõña kontaëamum po­­aï ku×aiyu mi­­akaiyum puëakam potinta viëamulaiyum puruvac cilaiyum pºrttañaïkañ kayaluï kalapa mayiliyalum ka­­ip pu­attºr peõõamuti­ kàmar nala­um pa­­iraõñu kaõõà­ mukantuõ ñi­­amuti­ iyalu¤ cuvainal laviyoñunãt t¹kkaŸ Ÿiruntat tàkkaõaïki­ i×ume­ kutalai ka­intåŸum ita×tt¹­ cuvaikaõ ñ¹màppà­ muyaluï kumutak ka­ivàyàl muttan taruka muttam¹ mummait tami×t¹r kantapuri murukà muttan tarukav¹. 5.5 v¹Ÿu kºñupañu koïkaik kuvaññuk kiëaittiñña koñiyiñaik kañaiciyarku×àm kuravaiyiñu tu×a­iyiŸ koõñaŸirai yattàvu ku×avup pakaññuvàëai c¹ñupañu putt¹ õilattup pu­iŸŸiëa¤ c¹tà vayuŸŸumuññac c¹ïka­ Ÿe­attañavu mañimañai tiŸant域u tãmpàl ci­aikkaŸpakat t¹ñupañu tañamalart t¹­aruvi yoñucorin t¹riyoñu kà­irampa i×utupañu ka×a­iyun teyvamaõa nàŸav¹­ Ÿi­cuvai mutirntuviëaiyum kàñupañu cennelpaiï ka­­a­ikar puëëåra ka­ivàyi­ mutta maruë¹ kaïkaikku neñiyava­ Ÿaïkaikku morumaka­ ka­ivàyi­ muttamaruë¹. 5.6 tuëitåïku ma×aimukiŸ pañalaï ki×ikkum tukiŸkoñikaë cºlaiceyyat tºraõa mukappiŸ Ÿava×nt¹Ÿu kalaimatit tºŸŸattai yaŸukà­mañut taëitåïku t¹­iŸà litutammu­ vammi­e­ Ÿa×inaŸà vàrntuniŸkum annalàr kaikåppa vàñavar pi×int域u maëavilapa ràtamite­à oëitåïku mukamatik koppe­ki l¹­viñutir uyiro­Ÿu me­aviñalumav vuñupatik kañavuõaŸa vuõñamaŸ Ÿavari­um uyntº mo×intºme­àk kaëitåïku màñamali kantapuri varumuruka ka­ivàyi­ mutta maruë¹ kaïkaikku neñiyava­ Ÿaïkaikku morumaka­ ka­ivàyi­ muttamaruë¹. 5.7 påmaru vuyirkkuï karuïkon taëattuviri påntukañ pañalamumaõam poïkiya naŸumpukaip pañalamuï kàlama×ai po×imukiŸ pañala¤ceyat tàmarai mukaccºti ye×ave×u¤ ciŸumuŸuval taõõilavu ceyaveyilceyat ta×a­maõik kala­aka ­itampamoñu vemmulai tañaïkañalu malaiyu¤ceyat t¹maru ku×aŸkºtai mayila­ãr kºcikac cemmale­a v¹Ÿupuva­am ceyavumval lãre­a maõantiñai taõantavarcol ce¤coŸ pacuïkuëicolak kàmaru maõaïku×aiyu màtarpayil v¹ëåra ka­ivàyi­ mutta maruë¹ kaïkaikku neñiyava­ Ÿaïkaikku morumaka­ ka­ivàyi­ muttamaruë¹. 5.8 canta viruttam matiyu natiyu maravum viravu mavuli yoruva­ mukkaõum va­aca mukamu makamu malara ma×alai yo×uku coŸcolum putalva vimaya mutalvi yaruëcey pu­ita vamarar koŸŸava­ putalvi ta×uvu ko×una kuŸavar ciŸumi kuñikoë poŸpuya katiru matiyu moëira voëirum oëiya vaëiya kaŸpakak ka­iyi ­i­iya vuruva paruva ma×aiyi ­utavu kaittala mutiru maŸivi laŸi¤a ruõaru mutalva taruka muttam¹ mu­ivar paravu paruti puriyi­ muruka taruka muttam¹. 5.9 vañivi ­a×aku me×uta variya puyamu naŸiya ceccaiyum marumam viravu kuravu maraiyi­ maõiyu maõikoë kaccaiyum kañavu mayilu mayilu mo×uku karuõai vata­a paŸpamum kamala vi×iyum vi×iyu ma­amum e×uti ye×uti nittalum añika ëe­avu ­añikaë paõiyum añiya ralatu maŸŸumv¹ Ÿamarar ku×uvu makila maŸaiyum ariyu maya­u muŸŸuni­ muñiyu mañiyu muõara variya mutalva taruka muttam¹ mu­ivar paravu paruti puriyi­ muruka taruka muttam¹. 5.10 6. varukaip paruvam cempoŸ karuïka×a larikkuraŸ kiõkiõi cilampoñu kali­kali­e­at tiruvaraiyi laraimaõi kiõi­kiõi ­e­appolan tiõñºëi­ vaëaikalippa ampoŸ pakaññumàr piŸca­­a vãramum àramun tiruvilvãca aõimakara kuõñalam parutimaõ ñalame­­a alarkatirk kaŸŸaicuŸŸap paimpoŸ cuñarccuññi kaññucå ×iyamuña­ paññamoëi viññeŸippap païkaya malarntatiru mukamaõ ñalantoŸum pa­imuŸuva ­ilavarumpak kumpap pañàmulai malaipputalvi celvak kumàranà yaka­varukav¹ kuravukama× tarukanta puriyilaruë kuñikoõña kumarakuru para­ varukav¹. 6.1 ma×avumutir ka­ivàyp pacunt¹Ÿal veõñukil mañittala na­aippavammai maõivayiŸu kuëirat tava×nt¹Ÿi yempirà­ màrpi­iŸ kuravaiyàñi mu×uvumutir tuñiyi­iŸ ciŸupaŸai mu×akkiya­al mºlinãr peytavittu muëaimatiyai neëiyaravi­ vàymañut tiëamà­i­ mutupacik kaŸukarutti vi×avumutir cemm¹­i veõõãŸu tåëe×a mikappu×uti yàññayarntu liricañaik kàññi­i­ Ÿiruvi×ikaë c¹ppamu×u veëëanãrt tuëaiyamàñik ku×avumutir celvip peruïkaëi varacciŸu kuŸumpucey tava­varukav¹ kuravukama× tarukanta puriyilaruë kuñikoõña kumarakuru para­ varukav¹. 6.2 iruëaŸa vimaikkuni­ Ÿiruvuruvi ­alarcºti iëa¤àyi Ÿe­amukaiyavi×n t¹ñuviri tàmaraik kàñumuki× nakainila veŸippavalar kumutava­amum karaipuraëa valaimºtu kañalaik kalakkuma×a kaëiŸe­ vu×akkiyoruni­ kaõmalarkaë cemmalarka ëàkamº kapperuï kalaviyaï kañali­må×kum veruëi­maña nºkki­ã raramakaëi ruña­àñum viëaiyàñ ñe­attiraiporum veëëanãrc caravaõap poykaiyan tuŸaiyi­ãë vãrarka ëe­uïkºëarik kuruëaika ëoñumpu­al kuñaintuviëai yàñiya kumàranà yaka­varukav¹ kuravukama× tarukanta puriyilaruë kuñikoõña kumarakuru para­ varukav¹. 6.3 kaññuõña pañarcañaik kàññempi rà­vaitta kalaimatiyo ñaiyanãyak kavuritiru muñiyi­it tilamiñ ñi×aittiñña katiriëam piŸaiyiõaippat teññuõña pº­mu×ut tiïkaëe­ Ÿ¹kkaŸu¤ ce×umaõic cåññumºññuc cempàmpu paivirit tàñutalu mºñini­ ciŸunaŸuï ku¤cikkiñum maññuõña paiïkulaik kàntaëe­ Ÿaõaiyavam màcuõam veruõñºñalum maõimuñiyi ­akutalaiyai maŸŸemai nakaittiyàl malarava­ Ÿalainãmu­am kuññuõña taŸiyàyko le­avita ×atukkum kumàranà yaka­varukav¹. kuravukama× tarukanta puriyilaruë kuñikoõña kumarakuru para­ varukav¹. 6.4 aïkait talattammai ceïkaõ putaittaŸ kañaïkàmai yàlempirà­ alarvi×ikaë pottalu miruñpañala måñavuë ëa¤cini­ Ÿ¹ïkav¹ïkic ceïkait talaïkoõ ñeñuttaõaip pàñkum tiruttàtai yàrkkumuttam tirumukamo ràŸuï koñuppak katuppiŸ ŸeŸittumut tantaruke­um kaïkaiku nalkà te×untalaŸi yºñalum kaõõãr tuñaitteñuttuk kà­malaru nãvitta­ màrpuŸa vaõaikkumak kavumàri yaruõmàriyiŸ koïkai kuñaïkoññu pàlaruvi yàñum kumàranà yaka­varukav¹. kuravukama× tarukanta puriyilaruë kuñikoõña kumarakuru para­ varukav¹. 6.5 v¹Ÿu paintaõ kamala vaññavaõaip pàvai ya­aiyàr påviriyum pacume­ ku×aŸkåñ ñakiŸpukaiyi­ pañala måña muñainaŸavi­ kantam potinta centuvarvàyk kañaici makaëir cennelaippaiï ka­­a le­avuï ka­­alaippåï kamuka me­avuï kañaikkåñàt tantaï karuttuk kamaintapañi càŸŸic tàŸŸi mu×umàyac calati må×kit tañumàŸum camayat tavarpºŸ Ÿalaimayaïkum antaõ pa×a­ak kantapurik karac¹ varuka varukav¹ aruëà ­antak kañaŸpiŸanta amut¹ varuka varukav¹. 6.6 vaëëaik ku×aiyiŸ Ÿàvañipºm mañamà ­ºkkiŸ kañaiciyarkaõ màlaik ku×alvaõ ñºlamiña mañuvil veñipºm varivàëai paëëat tiruñåï ka×uvanãrp parappe­ Ÿakalvà­ micaittàvap pàkã ratittãm pu­alkiñaitta paricu vãññi­ paya­Ÿuykkum uëëak karuttàŸ piŸito­Ÿai uõmaip poruëe­ Ÿuëëavuntam uõarviŸ Ÿeyvaï kañaikkåñña uŸuti kiñaitta pañipºlum aëëaŸ pa×a­ap puëëåruk karac¹ varuka varukav¹ aruëà ­antak kañaŸpiŸanta amut¹ varuka varukav¹. 6.7 na¤ciŸ Ÿºyttuk kolait㟟um naya­a v¹luï karumpuruva nàmac cilaiyu makalalkul nakupoŸ Ÿ¹ru mikalkañantu va¤cik koñinuõ õiñaicàyttu matarttuk kaëitta màlkaëiŸum maŸŸum pañaikaë paŸpalavum vakuttuk koõñu mañalavi×nta ka¤cat taviciŸ Ÿiruva­­àr kañalan tà­aik kainimirak kàma­ pañaivã ñe­appoliyum kàñci yà­u mappeyariñ ña¤coŸ Ÿami׺r puka×v¹ëårk karac¹ varuka varukav¹ aruëà ­antak kañaŸpiŸanta amut¹ varuka varukav¹. 6.8 cantaviruttam ulaku kuëira vematu matiyi lo×uku mamuta kiraõam¹ uruku mañiya ritaya neki×a vuõarvi le×una lutayam¹ kalaiyu niŸaiyu maŸivu mutira mutiru matura naŸavam¹ ka×uvu tukaëar mu×uka neñiya karuõai peruku calatiy¹ alakil puva­a muñiyum veëiyi laëiyu moëiyi ­ilayam¹ aŸivu ëaŸivai yaŸiyu mavaru maŸiya variya piramam¹ malaiyi­ makaëkaõ maõiyai ya­aiya matalai varuka varukav¹ vaëamai ta×uvu paruti puriyi­ maruvu kumara­ varukav¹. 6.9 i×ume ­aruvi coriyu mimaya mutalvi putalva­ varukav¹ iyalu nañaiyum vañivu ma×aku me×uta variya­ varukav¹ o×uku karuõai mu×uku kamala vata­a­ varuka varukav¹ oruva ­iruva roñukai to×una lupaya caraõa­ varukav¹ vi×utu viñuve õilavu po×iyu nakaiya­ varuka varukav¹ viëari payilu maëiyu ¤imiŸum viravu kurava­ varuka varukav¹ ma×alai mutira mutiru matura vaca­a­ varuka varukav¹ vaëamai ta×uvu paruti puriyi­ maruvu kumara­ varukav¹. 6.10 7. ampulip paruvam àciriya viruttam maõñalam pºŸŸuruva mamutamaya màymu×u matikkañavu ëe­avarutalàl và­àŸu talaimañuk kappoïku mà­anta màkkaña liñaittº­Ÿalàl taõñalil koñiccivàyk kumutamvië ëakkarat tàmarai muki×ttiñutalàŸ cakalapuva ­attilu muyirppayir ta×aippanaŸ Ÿaõõiëi curantiñutalàl tuõñamati natiyoñu potintav¹ õippara¤ cºtikañ poŸiyàtalàl tº­Ÿaliva ­i­­aiyot tuëa­à ­i­akkumoru tuõaiyiva­ pºlillaikàõ aõñaraõ ñattoñaki làõñam pañaittava­o ñampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹. 7.1 coŸŸaru perumpulavar kalaiyamutu koëavirun tºkaim¹l koõñaruëi­ày tºŸŸimu­ poïkimalai pºlavalai mºtumac cºtiv¹ laiyumukantày kuŸŸamil kuõattaik kuŸittavira valarmukam kºñà taëittalceytày kºka­aka nàyaka­ varakkå viñuïkuk kuñaïkoñiya tàkavaittày uŸŸiñu mita×kkumutam viõñutaõ ñ¹­o×uka oëinilà nakaimuki×ttày u­ceykai yempirà­ Ÿa­ceykai pºlumàl u­aiyumiva ­ovvàtirà­ aŸpoti kaëattava ­aëittakuma r¹ca­uña­ ampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹. 7.2 kaïkaimuñi yañikañkor kaõõà yiruttiyak kaõõi­uõ maõiyiva­kàõ kalaikaëcila niŸaitipi­ kuŸaitiyiva ­e­Ÿumoõ kalaimu×utu niŸaiyani­Ÿà­ eïkumira vº­e­at tiritiyiva ­añiyavar evarkkumira vi­aiyo×ittà­ irunilat taïkurik kumpayir vaëarttiyiva­ evvuyirum và×acceytà­ poïkamuta mamutà ca­arkkutavi ­àyiva­ puttimut tiyumaëittà­ puva­am pañaittaviva ­i­­i­mik kà­e­ap pukalvatºr poruëa­Ÿukàõ aïkaõmaŸai yºliñ ñaraŸŸani­ Ÿava­uña­ ampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹. 7.3 pàyiruñ pºtat tiruñña­Ÿi yakaviruñ pañalaï ki×ippatuõarày pa­ivicum piŸpoliva to­ŸalàŸ puva­ap parappelàm polivatºrày c¹yita×k kumutan tiŸappatal làtuëat tirumalar tiŸakkavaŸiyày ciŸaiviri cakºrappu ëa­Ÿiyev vuyirum tiëaitti­pa màracceyày nãyivaŸ koppa­mai ceppuvate ­ipparicil ni­perun tavame­colk¹­ neñiyava­ mutaŸŸ¹var kuŸukiniŸ pavumu­ai ni­aitta×ait taruëi­a­kàõ àyira maŸaikkumoru poruëà yiruppava­º ñampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹. 7.4 taruma­­u po­­ulaku maõõulaku mokkat talaittalai mayaïkattokum ca­­iti yañaintavarkaë paiyuõºy muŸŸum tavirntaka maki×ntutaviràk karuma­­u må×ip perumpiõiyu màŸŸiñutal kaõña­ai yiruttiyà­i­ kayarºka muña­muyaŸ kaŸaiyun tuñaittiñak karutiñuti y¹lempirà­ tirumu­­a raëëiyiñu veõcàntu maŸŸait tiruccàntu niŸkavaŸŸàc cittàmir tattañat tãrttat tuŸaikkuŸun tivalaiyo­ Ÿ¹yamaiyumàl aruve­­a vuruve­­a va­Ÿe­­a ni­Ÿava­o ñampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹. 7.5 o×iyàta puva­at tuyirkkuyira tàyniŸpa toruteyva muõñe­aveñut turaiyàluõarttuvatai yo×iyaveva revarkañkum å­kaõ õuëakkaõõatàm vi×iyàka mu­­i­Ÿu taõõaëi curantavarkaë v¹õñiya varaïkoñuppà­ meykaõña teyvamit teyvamal làŸpuviyil v¹Ÿillai ye­ŸuõartiyàŸ po×iyàta puyaŸaïku puva­amun ticaimukap putt¹ë perumpuva­amum po­­ulaku maõõulaku mevvulaku v¹õñi­um poruëa­ ŸivaŸkumaŸŸa a×iyàta vãñun tarakkañava ­iva­uña­ ampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹. 7.6 neññuñaŸ paiïkañ karump¹ykaë cemmayir niraittåõam vãkkiyàrttu niŸkuï kuŸañpåta mo­Ÿi­ai viñuttuñali­ neñiyapa×u ve­puneriyak kaññe­ap piñiye­ak koñiŸuñait tañiye­ak kaõanàtar kañukamuñukik kañalvày tiŸante­ap pilavày tiŸantalaŸu kàñcinã kàõàyalai maññuñait tåŸun tañaïkamala­ mutaliyºr vàyputait ta¤ciniŸpa varuke­ Ÿa×aittiñavum vàrà tiruttiyàl maŸŸiva­ mu­intàlu­ak kaññatik ki­ilumoru tikkilaiye maiya­uña­ ampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹. 7.7 ku­Ÿait tiŸantiñña kuñumiv¹l cåruyir kuñittiña viñuttuni­Ÿà­ kuõñikaik kaëva­aik kuñumit talaippacuï kurutipoï kappuñaittà­ i­Ÿaik ku×antaiye­ Ÿeõõàtu kulica­mutal eõmarum piŸarumoru¤à­ Ÿetirni­ ŸuñaŸŸiyavar paññapà ñaŸiyà tiruttiyalai yatukiñakka mu­Ÿakka­ v¹ëvik kaëaïkolaik kaëame­­a muñiyamarar mottuõñanàë mu×umatik kañavuõã yavamatip puõñatu mo×intiñak kañavata­Ÿàl a­Ÿaik kaõakki­Ÿum vantiruk ki­Ÿati­i ampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹. 7.8 taëëum pavakkaña lu×akkume­ai muttit tañaïkarai viñippava­u­ait talaiyaëip pà­vara va×aippavum varàviñiŸ Ÿaõõaëi curantukaruõai veëëaï ko×ikkuï kañaikkaõ civappaviva­ vekuëàtu viñi­uma×utu vi×icivap pakkàõi ­iravipakai càyttaviëa vãra­ poŸuppà­ala­ kaëëam pa×uttakañ kañaiciyar ciŸàrtiraik kàvirit taõñuŸaitoŸum katirnit tilaïkuvi maõaŸku­Ÿa m¹Ÿiyak kalaimatik kalacavamutai aëëun tañampaõaic cºõàña ­iva­uña­ ampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹.7.9 ta­­otta teyvac ciŸàrumiëa vãrarum tàõi×aŸ kã×niŸpavic cakataõña maõñala mañukka×iyu nàëamarar tamaiya×ak kàõpava­iva­ ni­­aip poruñpañut toruviraŸ Ÿalaicuññi nãëka×aŸ Ÿàëutaintu neñumalark kaõpicain ta×uta×u ta×aitta­a­ ni­akkitil viyappillaikàõ pi­­aŸ Ÿiraiccura natittaõ ñuŸaitt¹var p¹taik ku×àïkaëe­­ap perukun tañampu­aŸ kàvirip påviri peruntaõ ñuŸaicciŸaivirit ta­­ak ku×àntiëait tàñucº õàña­uña­ ampulã yàñavàv¹ a×akupoli kantapuri ta×aiyavaru kanta­uña­ ampulã yàñavàv¹. 7.10 8. ciŸŸiŸ paruvam kuŸume­ ­añaiyu neñuveõilàk kºññu nakaiyum vàññañaïkaõ kuëira mukantuõ ñoëircuññik ku¤ci tirutti naŸuïkutalai muŸuku naŸaitt¹­ ka­ipavaëa muttuõ ñucci mºntukoõñu­ mukamun tuñaittu viëaiyàña mu­ŸiŸ puŸattup po­Ÿatumpi iŸukum puëakak kumpamulai empi ràññi viñuttatumaŸ Ÿiëaiyàr maŸuka maŸukutoŸum iñukkaõ ceyaŸkº ventàyni­ ciŸukiõ kiõicce¤ cãŸañiyàŸ ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹ cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.1 ko×unàõ malarkkaŸ pakamunaŸaik kuravu nàŸu naŸuïku¤cik kºmà­ maka­¹ naïkaëkulak ko×unt¹ ye­Ÿu kuŸaiyirantu to×uvà ­avarta muñicåññum cºti muñiyiŸ Ÿukaëe×ani­ tuõaittàë vaõñaŸ ŸuŸaippu×utit tåëi pañi­um pañukacuñark ka×uvà maõiyu nilavuviri katirnit tilamu mumaiyammai kaõõi luŸutta vañik¹õi­ kàli luŸuttal kaña­a­ŸàŸ ce×unà­ maŸaiyi­ peru¤celvac cerukk¹ ciŸŸil citaiy¹l¹ cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.2 va×ikkup puŸampà yàmi×aitta vaõñaõ ma­aiyav vacur¹ca­ và­kåñ ñuõpà ­añukkañalil vakutta nakara­ Ÿika×àm¹ ko×ikku¤ ciŸumuŸ Ÿililvàrik koñuvan tañiy¹ ma­aimu­ŸiŸ kuviyà ni­Ÿa maõikkuvaiyak kuruku peyarkku­ Ÿamuma­ŸàŸ ka×ikkuõ ñaka×i vàymañuppac cuñarvàl vaëaitteõ ñiraikkarattàŸ curapi ceripà­ mañaiyañaitta cºŸŸi ­ºñuï kalantåññic ce×ikkun tañaïkà virinàñà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹ cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.3 mårik kaëiŸº ma×aviñaiyº muñukiŸ Ÿe­appàrt tu×iyu­atu mukatti ­a×akem vañikkaõõàl moõñuõ ña­amyà me­avumikap pàrit tºïkip påritta paimpoŸ puyattaik kaõõ¹Ÿu paññ¹ me­avu mañikaëpakai pàràñ ñuvatºr paõpa­Ÿàl v¹rik ko×untàŸ Ÿiëampàëai viripåï kamukum pàlpàyum v¹×akkarumpu miruñpi×ampai vi×uïkik kakku¤ cuñarpparutit t¹ruk ke×ilcey cºõàñà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹ cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.4 po­­aï koñipº ­uñaïkumiñaip putt¹õ makaëir viëaiyàñap pu­aimà ëikaiyu¤ cåëikaiyum putukkik koñuttày potu¤à­am meynni­ Ÿavaruë vi×ippàvai viëaiyàñ ñayara va×iyàta vãñuï koñuttà yemma­aiyum viñuttuc ce­Ÿà­ mikaiyuõñº pi­­un tiraittãm pu­aŸkaïkaip p¹ràŸ ŸåŸŸu naŸaikkºññup peruïkaŸ pakatti­ ka×uttoñiyap piŸa×um vàëaip pakañutaitta te­­am pa×amvã× cºõàñà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹ cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.5 kà­ak kuŸappeõ kuñiyurunta ka­­ip pu­attut ti­aimàvum kama×t¹­ Ÿeëivu muõñucuvai kaõñà ye­Ÿ¹ matuvallàl mã­at tañaïka õavaõ miccil micaintiñ ñatuvu nacaimikku viraittãï kumutat tamutañikaë viruntà ñiyatum viõñºmº kå­aŸ piŸaiyi­ kºñuri¤cum koñimà ñattu veyilvirikkum kurumà maõiyàŸ curanatiyiŸ ko×untà maraikaõ muŸukkuñaintu t¹­ak kalaru¤ cºõàñà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.6 piëëai maticce¤ cañaiccerukum perumà ­àrkku mulak¹×um peŸŸa tàykku nãyarumaip piëëai ye­i­em p¹ràya veëëa mamaitta ciŸucºŸu v¹õñi ­iñuk¹ malateëiy¹m viëaiyà ñiñattuc ciŸukuŸumpu viëaittàŸ poŸukka vitiyuõñº kaëëa vi×iccå raramakaëir kàma­ koñiy¹Ÿ Ÿe­aviyappak kaŸpa taruviŸ pañarnt¹Ÿu kàmar koñecceï kayalpàyum teëëu pu­aŸkà virinàñà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.7 mañalvà yavi×nta ku×aŸp¹tai orutti tiruttum pakiraõña maõaŸciŸ Ÿilaiyºr kaõatti­kaõ maññit tàñu mainta­aruë viñalày tamiy¹¤ ciŸŸi­muŸŸum viëaiyàñ ñàka vorunãyum vãññà niŸpat toñaïki­aiyàl vittu muëaiyum v¹Ÿa­Ÿ¹ kañamà maruppu¤ cuñarmaõiyum katirnit tilamu makaëirmulaik kaëapat toñukuï kumacc¹Ÿum karaittu viñuttak kañaŸkuññam tiñaràc ceyuïkà virinàñà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.8 vàmàõ kalaipp¹ rakalalkul mañamà õºkki ­aramakaëir maki×påt tiruppap putt¹ñku vanta viñukkaõ màŸŸi­aiyàl kºmà ­i­akkap perunt¹var kulam¹ ya­Ÿi yañiy¹mum kuŸŸ¹ valukkà makampañimaik kuñiyàk koõñàŸ kuŸaiyuõñº kàymàõ kulaiccev viëanãraik kañavuñ càti mañanallàr katirppåõ mulaiye­ Ÿ¹kkaŸappaiï kamuku nakaivàõ muttarumpum t¹màm po×iŸŸãm pu­a­àñà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.9 karuv㟠Ÿirunta peruïkaruõai kañaikkaõ po×iya v㟟irukkum kañavu õãy¹ pakiraõñam kaõñà ye­i­vaõ ñañaikiñappa maruv㟠Ÿirunta ku×a­makaëir vaõñaŸ ŸuŸaikku maõaŸciŸŸil ma­aikº luvatu maŸŸañik¹ë vakukkun to×iŸku màŸa­Ÿ¹ kuruv㟠Ÿirunta maõimàñak koñimà nakaran toŸumalarnta ko×untà maraippåï kºyiliŸpal kºñi yuruvaï koõñuce×un tiruv㟠Ÿirunta cºõàñà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. cenneŸ pa×a­ap puëëårà ciŸiy¹¤ ciŸŸil citaiy¹l¹. 8.10 9. ciŸupaŸaip paruvam 域um pacunt¹ ­uvaññaneñ ñita×viriyum oõkàntaõ mucciyucci oruva­ã mummutaŸ kañavuëu miëaippàŸa ulakelàn talaiyaëittup pºŸŸun tiŸatti­ap pa×amaŸaik ki×ava­ purintapaki raõñaïkañàm putukkuva kañuppaneñu veëimukañ ñukkuviri putunilàk kaŸŸaiyiññut t域um peyarkkaru mukiŸpañàt taiyumveõ ñukiŸpañà màkkivãkkit toñukañaŸ puva­ap peruntañño ñaõñac cuvarttalat tukkumveëëai t㟟u¤ cutaittavaëa màñamali v¹ëåra ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹ te­kalaik kumpa×aiya vañakalaik kuntalaiva ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹. 9.1 viëaikkum perumpuva­a mokkak karaittakañai veëëa¤ curuïkavãïki v¹taõña meññi­oñu måtaõña kåñattum vilaiyàñi yulakam¹×um vaëaikkuï karuïkañal perumpuŸak kañalºñum vàymañut tetireñuppa varupu­aŸ kàv¹ri vaëanàña nàñoŸu matikkañavu 빟iy¹Ÿi iëaikkum puëikkaŸai muyaŸkaŸai yaŸakkàlum iëanilà veëëamå×ki eŸitiraip pàkã ratippu­al kuñaintiñum iñaikkoñi nakiŸkoñiye­at tiëaikkun tukiŸkoñi mukiŸkoñicey v¹ëåra ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹ te­kalaik kumpa×aiya vañakalaik kuntalaiva ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹. 9.2 iruëun taraïkak karuïkaña­ mukaññe×um iëampiŸai muyaŸku×antaik k¹Ÿaviñu mºñame­a và­mã­ Ÿañantirai eñutteŸiyu neñumã­e­at taraëam patintiñña maõimuŸuva lavarºñu taruni×aŸ celvaruykkum tama­iya vimà­amum veyiŸkatirp pºrvaiyà­ ta­iyà×i ticaiyuruñña uruëuï koñitt¹rum v㟟uv㟠Ÿe×ilpu­ain tºññupoŸ Ÿeppame­­a ulak¹×u malaiyeññu mo×ukukatir vi×utuviñum oõõilàp puõarikºppat tiraëum paëikkumà ñaïkaëpoli v¹ëura ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹ te­kalaik kumpa×aiya vañakalaik kuntalaiva ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹. 9.3 moympiŸ perumpuva­a mokkac cumakki­Ÿa mºññàmai mutukuëukka muñavup pañaïki×in taravaraci ­àyira muñittalaiyu måëaipoïkak kampak kañàyà­ai yeññum piñarttalai ka×uttoñu murintukavi×ak katirmaõic cåññuneñ ñaraveññum vañavaik kañuïka­aŸ kaõpituïka ampoŸ Ÿañampuricai ye×uperun taññuruvi aõñakå ñattaëavalàl avaravar va×aïkutaŸ kiñutalaik kañaiye­a añukk¹×u nilaiy¹×umàm cempoŸ Ÿirukkº puraïkaëpoli v¹ëåra ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹ te­kalaik kumpa×aiya vañakalaik kuntalaiva ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹. 9.4 tarikku¤ cuñarpparut mu×umatik kañavuëoñu tañamatil kañantakanakar càravari tàŸpuva­a kºñikañ koëiceyak catumuka­ kaŸpantoŸum virikki­Ÿa virucuñaru moruva×it tokke­a viya­katirp pañalamåñi vãïkiruë vi×uïkucem maõimàña niraiyumoëi viëaipacuï katirveõpuri purikku¤ ce×untaraëa màñamum veyili­oñu po×inilàp pºrppamuŸŸum pºtuteri yàmaiyiŸ kumutamoñu catavita×p pºtum¹ yirupºtaiyum terikkun tañampaõai yuñuttatami× v¹ëåra ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹ te­kalaik kumpa×aiya vañakalaik kuntalaiva ciŸupaŸai mu×akkiyaruë¹. 9.5 v¹Ÿu ma×aimukil piëiŸu mu×akke­a viriciŸai mañamayi li­amakava màlkaña lºliñu moliye­a viraka mañantaiyar ma­aneki×ap pa×amaŸai yàrppe­a vàkuti v¹ññe×u paõõava ruõmaki×ap paranà tattoli ye­ava­u påti palittavar nekkuruka a×alavir cºtiye maiya ­aña¤ceya àyira maïkaiyi­ºr aõõa Ÿuvaittiñu kuñamu×a voñucuñar à×i yava­koññu mu×ave­a vamararu mu­ivaru màrppa mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹ muttami× payilparu tippati muruka­ mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹. 9.6 peruveëi mukañu tiŸantiñ ñaõñap pittikai veñiyàm¹ p¹raõ ñattuëa v¹taõ ñaïkaë pitirntuti ràkàm¹ kurumaõi citaŸiya ve­­a vuñuttiraë koññuõ ñutiràm¹ kuvañu pañunticai ceviñu pañaccilar kuñarkaë ku×ampàm¹ tiruvira loñunaka kaõkaëi ­u¤ceï kuruti tatumpàm¹ c¹yoëi ni­Ÿu tuëumpiña ni­ciŸu ceïkai varuntàm¹ murukalar tàrava ­orumuŸai mella mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹ muttami× payilparu tippati muruka­ mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹. 9.7 vammi ­e­appula vºrai ya×aittiñu vaõkoñai muracame­a vañakalai te­kalai yoñupayi luïkavi vàõarka ëºñivara amme­ mañappiñi po­­ula kã­Ÿava õaïkai maõampuõarum aõikiëar maõamura ce­­ave maiya­o ñammai ma­aïkuëirat temmu­ai càyac camarviëai yàñic ceïkaëa v¹ëviceyum tiŸa­mura ce­avimai yavarvi×a vayarac ce×unakar vãtitoŸu mummura camumatir kàviri nàña­ mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹ muttami× payilparu tippati muruka­ mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹. 9.8 canta viruttam perukucuvaitteëi naŸavo×ukakka­i ka­iyamut¹ piñinñaikaŸŸiña vañikaëpeyarttiñu mañava­am¹ karuvarainekkuña ­urukami×aŸŸumor kiëiyarac¹ karuõaiceyattaku maëiya­iñatte­u mo×ipukalà aruëilpu­attavar makaëirupoŸpatam varuñalceyà avaõmu­eñuttuni­ muñiyi­muñittiñu karamalaràŸ paruvayirappaya cayila­mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹ parutipuricciŸu kumara­mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹. 9.9 i×ume­mo×itteëi tami×i­vañittiñu navaracam¹ itayaviruññaŸa vuõarvilutittiñu cuñaroëiy¹ ka×uvumaõikkala ­añuvili×aittiñu kulamaõiy¹ ka­itarumikka­i yoñuvañikaññiya cuvaiyamut¹ o×ukunaŸaicce×u malarviriyakkama× putumaõam¹ urukumuëattaruë perukiyavaññe×u calanitiy¹ pa×amaŸaikañkoru mutalva­mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹ parutipuricciŸu kumara­mu×akkuka ciŸupaŸaiy¹. 9.10 10. ciŸut¹rp paruvam pºrºñu pañaituŸan tuñaŸiŸan toñucem pu­alºña vºñinimirum puõarip peruntà­ai yavuõap pañaittalaivar påtap pañaittalaivarmu­ tàrº ñavi×ntiñña ku¤cik kimaittiñña ta×alvi×ik ketircelàta tàëukku vàëcºr tañakkaikku nàmanum tàlikku v¹likole­àp pãrºñu koïkaikka õãrºñu veëëaruvi perukak kañaikkaõiŸkum peyvaëai yavarkkºta vavarvi×ika ñoŸumiëam p¹taiyarkaë kaõñoŸume­at t¹rºñu moruperu¤ cilaiyºñu ni­Ÿava­ ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.1 kampak kaëiŸŸuk kañaŸŸà­ai vãrarkañ kañaiyiŸ kañaikka­ale×ak kaõñoñ ñuõu¤cila maruñp¹y karinte×u kañuïkuruti veëëamå×kit tumpait talaiccem mayirccikai yi­aiccuñu ka­aŸcikai ye­appataippac cåññiŸaic cikkuc ciõuïkuï kuŸañp¹ykkor cårpp¹y ko×untacaikaëkºt tampiŸ cuñattà­ kavantamoñu tontamiñ ñàñum paŸantalainilat tà­aip piõakku­Ÿu mavuõap piõakkàñum aëaŸupañ ño×iyani­Ÿºr cempoŸ Ÿañant¹ ruruññivaru c¹vaka­ ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.2 vaõñ¹Ÿu cenniŸap païkit talaikkamala va­amåñu kurutiyàŸŸu màlyà­ai kaiyeñut tàrttunãn tappuõari makaramã ­e­ani­aintu koõñ¹ku ciŸukuñarp peruvalai yeñutteŸi kuŸañp¹y neñu¤ci­amuŸak kuŸunari piñittãrppa valaŸuvatum vãrartoñu kolain¹mi yavuõaruyirai uõñ¹ku vatumoruva­ viñavº liñuïkarik kutavavaru tikiriy¹ykkum olle­ paŸantalai maŸantalaik koõñacår uyttiñña vintra¤àlat tiõñ¹rai yuruëàtu niŸkap paõittava­ ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.3 paiïkañ ciŸaikkàl kañaikkàl ceyakkirikaë viriciŸai pañaitte×uvapºŸ pañarunta­ v¹katti ­okkap paŸakkap paŸantalaic centalaiyaŸum veïkañ ñayittiya ruñaŸkuŸai talaikkuŸai viraintuyi ri­aittoñarntu mãccellu màccel le­accelap påmàri viõñårppa te­avuñuvukap poïkaŸ kañaŸkuñña maññatik kuntamiŸ pºrceyap pàrkavi×avem poŸiyuñaŸ c¹ña­ pañantåkki yàrkkum pukaippañala vañavàmukac ceïkañ pacuntºkai vàmpari yukaittava­ ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.4 neyvaitta kåntaŸ piñikkutava nàŸkºññu nikaëat tañaïku­Ÿuvà­ nimiruï katirkkulaic cennelaip pàkupañu neññilaik ka­­alkole­àk kaivait tiñappari muka¤ceytu veyyº­ kañumpariyai nañpukkoëum ka×a­iviri kàvirit tirunàña kaŸpakak kàññiŸ piŸantupiriyà meyvaitta kàta­mai yaramakaëir p¹ràya veëëan tiëaittàñiyºr me­­añaik k¹kkaŸŸa piñipi­ piñikkamulai v¹×aïka ëuña­ulàvum teyvap piñikkuk kiñaittatoru ma×akaëiŸu ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.5 paŸŸuviŸ kàma­ koñippañaik kårelàm pañaivãñu kayalkañàvum pa×a­aïka ëºvatra càlaipå¤ cºlaip parappelàï kàŸŸ¹roñum koŸŸavaï kaïkuŸ kañàyà­ai yuïkaññu kåñam¹ ye­i­umarutak kºmaka­ kuñikoõña cºõàña c¹õàñu kuïkumaï koññutiõñºñ poŸŸañaï ku­Ÿi­iru koïkaip poruppumoru påïku×aŸ kàñumveyilkàl pu­aimaõik kalaiyalku­ màkkañalu m¹ntiyor pu­atti­kaõ mikanuñaïkum ciŸŸiñaik kolkume­ koñipañara ni­Ÿava­ ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.6 kºlpày pacumpuõ õacumpukum pattañaï ku­Ÿukavuõ mañaitiŸantu koññuneñ ñaruviyoñu t¹­aruvi yuntirai ko×ittuña­ kºppam¹tip pàlpày perukkà Ÿuvaññe×uta Ÿa­Ÿuõaip pàvaiya roñuïkuŸukumap pàkã ratikkunikar taõñuŸai toŸunticaip pàlarm¹Ÿ pañaiyeñuttu v¹lpày neñuïkañ kañaŸŸà­ai yoñumoruva­ m¹Ÿcella nàŸŸicaiyilum veŸŸik kayaŸkoñi yeñutte­a veñutteŸiyum veõñirai ku×ittuveñipºm c¹lpày tañampaõai yuñuttakà virinàña ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.7 mãttanta màkattu m¹katti ­ºñumuñu mã­iyariyal pºkavukaëum veñivàëai matiyaka ñuñaitt域u teëëamuta veëëaruvi yàŸpacuntaõ kàttanta caõpakap påv¹ri màricey kàv¹ri yàyiramukak kaïkaiyà kacceytu mãññunàŸ kºññuveï kaëiŸupiëi Ÿattàvivà­ påttanta kaŸpakak kàññi­ai yu×akkiviri poŸŸà te×uppimaŸŸap påntukañ pañalatti ­àŸŸeyva natiyaiyum po­­inati yàkacceyyum t¹ttanta taõpaõaiyu ñuttatãm pu­a­àña ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.8 kaëëavi× naŸuïkoñikaë kamukiŸ pañarntupåï kaŸpakat tumpañartalàŸ kàma­ peru¤celva ma­­avarkaë ku×umiyak kamuki­ ka×uttilyàtta oëëoëiya cemmaõip po­­åcal pa­muŸai utaintàña vàñuntoŸum oõkamu koñuntuõarp paiïkaŸ pakakkàñum okkavacai yattalaiyacait taëëilai yalaïkalv¹ lempirà ­aippàñi àñuki­ Ÿàre­attàm alarmàri po×ivapº laïkaŸ pakatteyvam ampo­malar màritårkkum teëëutami× viripu­aŸ kàvirit tirunàña ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.9 vàràññu tañamulaip pàlo×uki va×ivate­a maõimuŸuva ­ilavukàlum ma×alaivày muttuõñu muccimºn tuntiru mañittalat ti­iliruttip pàràññi yuntamatu kaõmaõip pàvaini­ pañivamà kakkàññiyip pàlaroñum viëaiyà ñe­appaõit tuntaïkaë pàrvaikaëi yàñacceyum tàràññu matimuñit tãràta vi­aitãrtta tampirà ­untampirà­ ta×aluruvi lorupàti kuëiravoru puŸani­Ÿa taiya­à yakiyumvaittuc cãràññi viëaiyàñu c¹­à patikkañavuë ciŸut¹ ruruññiyaruë¹ tiruvaëara vaëarkanta purivaëa riëaïkumara ciŸut¹ ruruññiyaruë¹. 10.10 muttukkumàracuvàmi piëëaittami× muŸŸiŸŸu.