Project Madurai Copyright (c) 2000 All Rights Reserved perumpaNaRRuppaTai of kaTiyalur uruttirangkaNNanar ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Classical Sanskrit Extended ³ ³ (CSX) encoding: ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 224 ³ ³ long A â 226 ³ ³ long i ã 227 ³ ³ long I ä 228 ³ ³ long u å 229 ³ ³ long U æ 230 ³ ³ vocalic r ç 231 ³ ³ vocalic R è 232 ³ ³ long vocalic r é 233 ³ ³ vocalic l ë 235 ³ ³ long vocalic l í 237 ³ ³ velar n ï 239 ³ ³ velar N ð 240 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t ñ 241 ³ ³ retroflex T ò 242 ³ ³ retroflex d ó 243 ³ ³ retroflex D ô 244 ³ ³ retroflex n õ 245 ³ ³ retroflex N ö 246 ³ ³ palatal s ÷ 247 ³ ³ palatal S ø 248 ³ ³ retroflex s ù 249 ³ ³ retroflex S ú 250 ³ ³ anusvara ü 252 ³ ³ anusvara (overdot) § 167 ³ ³ capital anusvara ý 253 ³ ³ visarga þ 254 ³ ³ (capital visarga 255) ³ ³ long e ¹ 185 ³ ³ long o º 186 ³ ³ ³ ³ additional: ³ ³ l underbar × 215 ³ ³ r underbar Ÿ 159 ³ ³ n underbar ­ 173 ³ ³ k underbar É 201 ³ ³ t underbar  194 ³ ³ ³ ³ Other characters of the CSX encoding table are ³ ³ not included. Accents have been dropped in order ³ ³ to facilitate word search. ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ perumpàõàŸŸuppañai (àciriyar :: kañiyalår uruttiraï kaõõa­àr ) Etext Preparation : Staff & Students of K.A.P. Viswanatham Higher Secondary School, Tiruchirappalli, Tamilnadu, India Dr. C. Kesavaraj, BDS, FiCD, Trustee, K.A.P. Viswanatham Higher Secondary School (Project Sponsor) Dr. R. Vasudevan, Former Director, School of Energy, Bharathidasan university, Trichi, Tamilnadu (Tech. support) Dr. R. Rajendran, Senior Teacher, K.A.P. Viswanatham Higher Secondary School, Trichi, Tamilnadu (coordination) Text input : Ms. J. Jayanthi (Librarian); S. Sinnakannan (Typist), Sivadayal, Christopher (Students), K.A.P. Viswanatham Higher Secondary School, Trichi, Tamilnadu, india Proof-reading: Ms. Sarala Sandirasegarane, Kanpur, India Web version: K. Kalyanasundaram, Lausanne, Switzerland (c) Project Madurai 1999-2000 Project Madurai is an open, voluntary, worldwide initiative devoted to preparation of electronic texts of tamil literary works and to distribute them free on the internet. Details of Project Madurai are available at the website http://www.tamil.net/projectmadurai You are welcome to freely distribute this file, provided this header page is kept intact. perumpaNaRRuppaTai of kaTiyalur uruttirangkaNNanar (work in pattuppaTTu anthologies) caïka kàla nålkaëà­a pattup pàññukkaëil nà­kàvatà­a perumpàõàŸŸuppañai ----------------------- pàñiyavar :: kañiyalår uruttiraï kaõõa­àr pàñappaññava­ :: toõñaimà­ iëantiraiya­ tiõai :: pàñàõtiõai tuŸai :: àŸŸuppañai pàvakai :: àciriyappà motta añikaë :: 500 ----------------------- akaliru vicumpiŸ pàyiruë parukip pakalkà­ Ÿe×utaru palkatirp paruti kàyci­an tirukiya kañuntiŸal v¹­iŸ pàcilai yo×itta paràaraip pàtiri vaëëita× màmalar vayiŸŸiñai vakuttata ­uëëakam puraiyu måññuŸu paccaip pariyaraik kamuki­ pàëaiyam pacumpåk karuvirun ta­­a kaõkåñu ceŸituëai yurukki ya­­a poruttuŸu pºrvaic cu­aivaŸan ta­­a viruñåïku vaŸuvàyp . . . .10 piŸaipiŸan ta­­a pi­­¹ntu kavaikkañai neñumpaõait tirañºõ mañantai mu­kaik kuŸuntoñi y¹ykkum melintuvãïku tivavi­ maõivàrn ta­­a màyiru maruppiŸ po­vàrn ta­­a puriyañaïku narampi­ Ÿoñaiyamai k¹ëvi yiñavayiŸ Ÿa×ãi venteŸaŸ ka­aliyoñu mativalan tiritarun taõkañal varaippiŸ Ÿàïkunarp peŸàtu po×ima×ai tuŸanta pukaiv¹y ku­Ÿattup pa×umaran t¹rum paŸavai pºlak . . . . .20 kalle­ cuŸŸamoñu kàlkiëarntu tiritarum pulle­ yàkkaip pulavuvàyp pàõa! peruvaŸaï kårnta kà­aï kalle­ak karuvi và­an tuëicorin tàïkup pa×ampaci kårntavem mirump¹ rokkaloñu va×aïkat tavàap peruvaëa ­¹yti vàluëaip puraviyoñu vayakkaëiŸu mukantukoõ ñiyàmava õi­Ÿum varutum nãyiru mirunilaï kañanta tirumaŸu màrpi­ munnãr vaõõa­ piŸaïkañai yannãrt . . . .30 tiraitaru marapi ­uravº ­umpal malartalai yulakattu ma­­uyir kàkkum muracumu×aïku tà­ai måva ruëëu milaïkunãrp parappi­ vaëaimãk kåŸum valampuri ya­­a vacainãïku ciŸappi ­allatu kañinta vaŸampuri ceïkºŸ palv¹Ÿ ŸiraiyaŸ pañarkuvi ràyiŸ k¹ëava ­ilaiy¹ keñukani­ ­avala matta¤ celvº ralaŸat tàkkik kaipporuë vauvuï kaëav¹r và×kkaik . . .40 koñiyº ri­Ÿava­ kañiyuñai viya­pula murumum uraŸà taravun tappà kàññumàvu muŸukaõ ceyyà v¹ññàï kacaivu×i yacaii nacaivu×it taïkic ce­mº viravala ciŸakkani­ ­uëëaï ko×u¤cåñ ñaruntiya tiruntunilai yàrattu mu×avi ­a­­a mu×umara vuruëi ye×åuppuõarn ta­­a paråukkai nº­pàr màrik ku­Ÿam ma×aicuman ta­­a vàrai v¹ynta vaŸaivàyc cakañam . . . . .50 v¹×aï kàvalar kurampai y¹yppak kº×i c¹kkuï kåñuñaip putavi­ muëaiyeyiŸ Ÿirumpiñi mu×antà ë¹ykkun tuëaiyaraic cãŸura Ÿåïkat tåkki nàñaka makaëi ràñukaëat teñutta vicivãï ki­­iyaï kañuppal kayiŸupiõittuk kàñi vaitta kala­uñai måkki­ makavuñai makañåup pakañupuŸan turappak kºññiõar v¹mpi ­¹ññilai miñainta pañalaik kaõõip par¹reŸu×t tiõitºõ . . . .60 muñalai yàkkai mu×uvali màkkaë ciŸutuëaik koñunuka neŸipaña niraitta peruïkayiŸ Ÿo×ukai maruïkiŸ kàppac cilpata vuõavi­ koëëai càŸŸip pallerut tumaõar patipºku neñuneŸi yelliñaik ka×iyunark k¹ma màka malaiyavuï kañalavu màõpayan taråu marumporu ëaruttun tiruntutoñai nº­Ÿà ëañiputai yaraõa meytip pañampukkup porukaõai tolaicciya puõñãr màrpi­ . . . .70 viravuvarik kacci­ veõkai yoëvàë varaiyår pàmpiŸ påõñupuñai tåïkac curikai nu×ainta cuŸŸuvãïku ceŸivuñaik karuvi lºcciya kaõõaka ­eŸu×ttºñ kañampamar neñuv¹ ëa­­a mãëi yuñampiñit tañakkai yºñà vampalar tañavunilaip palavi­ mu×umutaŸ koõña ciŸucuëaip perumpa×aï kañuppa miriyaŸ puõarppoŸai tàïkiya vañuvà× nº­puŸat taõarccevik ka×utaic càttoñu va×aïku . . . .80 mulkuñaip peruva×ik kavalai kàkkum villuñai vaippi­ viya­kàñ ñiyavi ­ãëarai yilavat talaïkuci­ai payanta påëaiyam pacuïkày puñaivirin ta­­a varippuŸa vaõiloñu karuppai yàñà tiyàŸŸaŸal puraiyum verinuñaik ko×umañal v¹ŸŸalai ya­­a vainnuti neñuntaka rãttilai v¹ynta veyppuŸak kurampai mà­ŸºŸ paëëi makavoñu muñaïki yã­piõa vo×iyap pºki nº­kà . . . .90 ×irumputalai yàtta tiruntukaõai vi×ukkº luëivàyc curaiyi­ miëira miõñi yirunilak karampaip pañunã Ÿàñi nuõpu lañakkiya veõpa leyiŸŸiyar pàrvai yàtta paŸaitàë viëavi ­ã×a­ mu­Ÿi ­ilavuraŸ peytu kuŸuïkà ×ulakkai yºcci neñuïkiõaŸŸu vallåŸ Ÿuvari tºõñit tollai muravuvàyk ku×ici muriyañup p¹ŸŸi vàrà tañña vàñå­ pu×ukkal . . . . .100 vàñàt tumpai vayavar perumaka ­ºñàt tà­ai yoõño×iŸ ka×aŸkàŸ cevvarai nàña­ ce­­iya me­i­¹ teyva mañaiyiŸ Ÿ¹kkilaik kuvaiinum paitãr kañumpoñu patamikap peŸukuvir mà­añi poŸitta mayaïkatar maruïki­ và­mañi po×uti ­ãrnacaiik ku×itta vaka×cå× payampi ­akattoëit toñuïkip puka×à vàkaip påvi ­a­­a vaëaimarup p¹­am varavupàrt tirukku . . . .110 marainàë v¹ñña ma×uïkiŸ paka­àñ pakuvày ¤amaliyoñu paimputa lerukkit tokuvày v¹lit toñarvalai màññi muëëarait tàmaraip pullita× puraiyu neñu¤cevik kuŸumuyal pºkkaŸa vaëaiik kañuïkañ kà­avar kañaŸukåñ ñuõõu maru¤cura miŸanta vamparp paruntupaña vo­­àt tevvar nañuïka vºcci vainnuti ma×uïkiya pulavuvà yeÉkam vañimaõip palakaiyoñu niraii muñinàñ . . . .120 càpa¤ càrttiya kaõaitu¤cu viya­aka råkam v¹ynta vuyarnilai varaippi­ varaitt¹­ puraiyuï kavaikkañaip putaiyoñu kañuntuñi tåïkuï kaõaikkàŸ pantart toñarnà yàtta tu­­aruï kañinakar và×muë v¹lic cå×miëaip pañappaik koñunukan ta×ãiya putaviŸ cennilai neñunuti vayakka×u niraitta vàyiŸ koñuvi leyi­ak kuŸumpiŸ c¹ppiŸ kaëarvaëa rãnti­ kà×kaõ ña­­a . . . . .130 cuvalviëai nelli­ cevvavi×c co­Ÿi ¤amali tanta ma­avuccå luñumpi­ vaŸaikàl yàttatu vayi­ŸoŸum perukuvir yà­ai tàkki­u maravum¹Ÿ celi­u nã­iŸa vicumpi­ vall¹Ÿu cilaippi­u¤ cå­makaë màŸà maŸampåõ và×kkai valikkåñ ñuõavi­ vàñkuñip piŸanta pulippºt ta­­a pullaõaŸ kàëai ce­­à ya­­a karuviŸ cuŸŸamoñu k¹ëà ma­­ar kañipulam pukku . . . . .140 nàëà tantu naŸavunoñai tolaicci yillañu kaëëi­ Ÿºppi paruki mallal ma­Ÿattu mataviñai keõñi mañivàyt taõõumai nañuvañ cilaippac cilainavi leŸu×ttº ëºcci vala­vaëaiyåup pakalmaki× tåïkun tåïkà virukkai muraõñalai ka×inta pi­Ÿai maŸiya kuëakuarai yàtta kuŸuïkàŸ kurampaic ceŸŸai vàyiŸ ceŸika×ik kataviŸ kaŸŸai v¹ynta ka×ittalaic càmpi . . . .150 ­ata뺭 Ÿu¤cuï kàppi ­utaëa neñuntàmpu toñutta kuŸuntaŸi mu­ŸiŸ koñumukat turuvaiyoñu veëëai c¹kku miñumuë v¹li yeruppañu varaippi ­aëëiruë viñiyaŸ puëëe×ap pºkip pulikkura­ matta molippa vàïki yàmpi và­mukai ya­­a kåmpumuki ×uŸaiyamai tãntayir kalakki nuraiterintu pukarvàyk ku×ici på¤cumañ ñirãi nàõmºr màŸu na­mà m¹­ic . . . . .160 ciŸuku×ai tuyalvaruï kàtiŸ paõaittºñ kuŸuneŸik koõña kånta làymaka ëaëaivilai yuõaviŸ kiëaiyuña ­arutti neyvilaik kaññip pacumpo­ koëëà ëerumai nallà­ karunàku peŸåu mañivàyk kºvalar kuñivayiŸ c¹ppi ­iruïkiëai ¤eõñi­ ciŸupàrp pa­­a pacunti­ai måral pàloñum peŸukuvir toñutº­ marãiya vañuvà× nº­añi vi×uttaõ ñå­Ÿiya ma×utti­ va­kai . . . .170 yuŸikkà vårnta maŸuppañu mayirccuva­ m¹mpà luraitta vºri yºïkumicaik kºññavuï koñiyavum viraiik kàñña palpå miñainta pañalaik kaõõi yo­Ÿama ruñukkaik kå×à riñaiya­ ka­Ÿamar niraiyoñu kà­at talki yannu õavirpukai kama×ak kaimmuya­Ÿu ¤elikºŸ koõña peruviŸal ¤eki×ic centãt tºñña karuntuëaik ku×ali ­i­Ÿãm pàlai mu­aiyiŸ kumi×i­ . . . .180 pu×aŸkºññut toñutta maraŸpuri narampi­ vilyà ×icaikkum viraleŸi kuŸi¤cip palkàŸ paŸavai kiëaicet tºrkkum pullàr viya­pulam pºki muëëuñut te×ukà ñºïkiya to×uvuñai varaippiŸ piñikkaõat ta­­a kutiruñai mu­ŸiŸ kaëiŸŸuttàë puraiyun tirimarap pantark kuŸu¤càñ ñuruëaiyoñu kalappai càrtti neñu¤cuvar paŸainta pukaicå× koññiŸ paruva và­attup pàma×ai kañuppak . . . . .190 karuvai v¹ynta kavi­kuñic cãŸår neñuïkuraŸ påëaip påvi ­a­­a kuŸuntàë varaki­ kuŸaëavi×c co­Ÿip pukariõar v¹ïkai vãkaõ ña­­a vavarai và­pu×uk kaññip payilvuŸ Ÿi­cuvai måraŸ peŸuvir ¤àïkark kuñiniŸai valcic ce¤cà lu×avar nañainavil perumpakañu putaviŸ påññip piñivà ya­­a mañivày nà¤ci luñuppumuka mu×ukko×u må×ka vå­Ÿit . . . .200 toñuppeŸin tu×uta tuëarpañu tuñavai yaripuku po×uti ­iriyal pºki vaõõak kañampi ­aŸumala ra­­a vaëariëam piëëai ta×ãik kuŸuïkàŸ kaŸaiyaõaŸ kuŸumpå× kañcic c¹kkum va­pula miŸanta pi­Ÿai me­Ÿº­ mitiyulaik kolla­ muŸikoñiŸ Ÿa­­a kavaittà ëalava ­aëaŸŸaëai citaiyap pai¤cày ko­Ÿa maõpañu maruppiŸ kàr¹Ÿu poruta kaõõaka­ ceŸuvi . . . .210 ­u×àa nuõñoëi niraviya vi­ai¤ar muñinà Ÿa×uttiya neñunãrc ceŸuviŸ kaëai¤ar tanta kaõaikkà ­eytaŸ kañka­a× putuppå mu­aiyi­ muñci­ai mukaicå× takañña piŸa×vày muëëik koñuïkà­ màmalar koytukoõ ñavaõa pa¤càyk kºrai palliŸ cavaññip puõarnàrp peyta pu­aivi­ kaõõi yãruñai yiruntalai yàrac cåñip po­kàõ kaññaëai kañuppak kaõpi­ . . . .220 pu­kàyc cuõõam puñaitta màrpi ­irumpuvañit ta­­a mañiyà me­ŸºŸ karuïkai vi­ai¤ar kàtala¤ ciŸàaŸ pa×a¤cºŸ Ÿamalai mu­aii varampiŸ putuvai v¹ynta kavikuñi­ mu­Ÿi lavaleŸi yulakkaip pàñuviŸan tayala koñuvàyk kiëëai pañupakai veråum nãïkà yàõar vàïkukatirk ka×a­ik kañuppuñaip paŸavaic càtiya­­a paitaŸa viëainta peru¤cen nelli­ . . . .230 tåmpuñait tirañà ñumitta vi­ai¤ar pàmpuŸai maruti ­ºïkuci­ai nã×aŸ palipeŸu viya­kaëa maliya v¹ŸŸik kaõaïkoë cuŸŸamoñu kaipuõarn tàñun tuõaïkaiyam påtan tukiluñut tavaipºŸ cilampi và­ål valanta maruïkiŸ ku×umunilaip pºri­ mu×umuta Ÿolaiccip pakañår pi×inta pi­Ÿait tukañapa vaiyun turumpu nãkkip paitaŸak kuñakàŸ ŸeŸinta kuppai vañapàŸ . . . . .240 cempo­ malaiyiŸ ciŸappat tº­Ÿun taõpaõai ta×ãiya taëarà virukkaip pakaññuà ã­Ÿa koñunañaik ku×avik kavaittàmpu toñutta kà×å­ Ÿalku l¹õi yeytà nãõeñu màrpi­ mukañutumit tañukkiya pa×ampal luõaviŸ kumari måtta kåñºïku nalliŸ Ÿaccac ciŸàar naccap pu­ainta vårà naŸŸ¹ ruruññiya putalvar taëarnañai varuttam vãña valarmulaic . . . .250 ceviviam peõñirt ta×ãip pàlàrn tamaëit tu¤cu ma×akuñai nalliŸ Ÿolpaci yaŸiyàt tuëaïkà virukkai mallaŸ p¹rår mañiyi­ mañiyà vi­ai¤ar tanta veõõel valci ma­aivà ×aëaki­ vàññoñum peŸukuvir ma×aiviëai yàñuï ka×aivaëa rañukkat taõaïkuñai yàëi tàkkaliŸ palavuña­ kaõa¤càl v¹×aï kata×vuŸ Ÿàaï kentira¤ cilaikkun tuïcàk kampalai . . . .260 vicaya mañåum pukaicå ×àlaitoŸuï karumpi­ Ÿã¤càŸu virumpi­ir micaimi­ v¹×a niraittu veõkºñu viraiit tà×ai muñittut taruppai v¹ynta kuŸiyiŸaik kurampaip paŸiyuñai mu­ŸiŸ koñuïkàŸ pu­­aik kºñutumit tiyaŸŸiya paiïkày tåïkum pàymaõaŸ panta riëaiyaru mutiyaruï kiëaiyuña­ tuva­Ÿip pulavunu­aip paka×iyu¤ cilaiyu mà­ac cevvarik kayaloñu pacciŸàp piŸa×um . . . .270 maiyiruï kuññattu makavoñu va×aïkik kºñai nãñi­uï kuŸaipaña laŸiyàt tºñà× kuëatta kºñukàt tirukkuï koñumuñi valai¤ar kuñivayiŸ c¹ppi ­avaiyà varici yaïkaëit tu×avai malarvàyp pi×àviŸ pulara vàŸŸip pàmpuŸai puŸŸiŸ kurumpi y¹ykkum påmpuŸa nallañai yaëaiit t¹mpaña vellaiyu miravu mirumaŸai ka×ippi valvàyc càñiyi­ va×aiccaŸa viëainta . . . .280 vennãra rariyal viralalai naŸumpi×i taõmã­ cåññoñu taëartalum peŸukuvir paccå­ peyta kavalpiõi paintºŸ kºëval pàõmaka­ Ÿalaivalit tiyàtta neñuïka×ait tåõñi ­añuïkanàõ koëãik koñuvà yirumpi­ mañitalai pulampap potiyirai katuviya pº×vày vàëai nãrnaõip pirampi ­añuïkuni×al veråum nãttuñai neruïkayan tãppaña malarnta kañavu ëoõpå vañaita lºmpi . . . . .290 yuŸaikà­ màŸiya vºïkuyar na­antalai yakaliru và­attuk kuŸaivi l¹yppa varakkita×k kuvaëaiyoñu nãla nãñi murañpå malinta mutunãrp poykaik kuŸuna riñña kåmpuviñu pa­malar perunàëa ëamaiyattup piõaiyi­ir ka×imi­ ce×uïka­ Ÿiyàtta ciŸutàñ pantarp pai¤c¹Ÿu me×ukiya pañiva na­­akar ma­aiyuŸai kº×iyoñu ¤amali tu­­àtu vaëaivàyk kiëëai maŸaiviëi payiŸŸum . . . .300 maŸaikàp pàëa ruŸaipatic c¹ppiŸ perunal và­attu vañavayi­ viëaïku¤ ciŸumã­ puraiyuï kaŸpi ­aŸunutal vaëaikkai makañåu vayi­aŸin tañña cuñarkkañaip paŸavaip peyarppañu vatta¤ c¹tà naŸumºr veõõeyi­ màtuëat turuppuŸu pacuïkàyp pº×oñu kaŸikalantu ka¤caka naŸumuŸi yaëai ip paintuõar neñumarak kokki­ ­aŸuvañi vitirtta takaimàõ kàñiyi­ vakaipañap peŸukuvir . . . .310 vaõña làyamo ñuõñuŸait talaiip pu­alàñu makaëi riñña polaïku×ai yirait¹r maõiccira liraicet teŸinte­ap puëëàr peõõaip pulampumañaŸ cellàtu k¹ëvi yantaõa raruïkaña ­iŸutta v¹ëvit tåõat tacaii yava­a rºtima viëakki ­uyarmicaik koõña vaikuŸu mã­iŸ paipayat tº­Ÿum nãrppeyaŸ Ÿellaip pºkip pàŸk¹× vàluëaip puraviyoñu vañavaëan taråum . . . .320 nàvày cå×nta naëinãrp pañappai màña mºïkiya maõa­mali maŸukiŸ paratar malinta palv¹Ÿu teruviŸ cilatar kàkku¤ c¹õuyar varaippi ­ellu×u pakaññoñu kaŸavai tu­­à ¹×akat takarº ñeki­aï koñkuï kå×uñai nalliŸ koñumpåõ makaëir ko­Ÿai me­ci­aip pa­itava×pavai pºŸ paiïkà ×alku ­uõñuki ­uñaïka màlvaraic cilampi­ maki×ciŸan tàlum . . . .330 pãli ma¤¤aiyi ­iyalik kàla tama­iyap poŸcilam polippa vuyarnilai và­Ÿºy màñattu varippan tacaiik kaipu­ai kuŸuntoñi tattap paipaya mutta vàrmaõaŸ poŸka×aï kàñum paññi­a maruïki ­acaiyi­ muññil paiïkoñi nuñaïkum palarpuku vàyiŸ cempåt tåya cetukkuñai mu­Ÿil kaëëañu makaëir vaëëa nuñakkiya vàrntuku ci­­ãr va×inta ku×ampi . . . . .340 . . . . ­ãr¤c¹ Ÿàñiya virumpal kuññip pa­mayirp piõavoñu pàyam pºkàtu ne­mà valci t㟟ip pa­­àñ ku×iniŸut tºmpiya kuŸuntà 빟Ÿaik ko×uniõat tañiyoñu kårnaŸàp peŸukuvir và­a må­Ÿiya matalai pºla v¹õi càttiya v¹ŸŸaru¤ ce­­i viõpora nivanta v¹yà màñat tiravi­ màññiya ilaïkucuñar ¤eki×i yuravunã ra×uvat tºñukalaï karaiyun . . . . .350 tuŸaipiŸak ko×iyap pºkik kaŸaiyañik ku­ŸuŸa× yà­ai maruïku l¹ykkum vaõñºññut teïki­ vàñumañal v¹ynta ma¤caõ mu­Ÿi­ maõanàŸu pañappait taõñalai yu×avar ta­ima­aic c¹ppiŸ Ÿà×kºñ palavi­ cå×cuëaip perumpa×am vã×i Ÿà×aik ku×avit tãmnãrk kavaimulai yirumpiñik kavuõmarup p¹ykkuï kulaimutir và×aik kå­i veõpa×an tiraëaraip peõõai nuïkoñu piŸavun . . . .360 tãmpaÉ Ÿàra mu­aiyiŸ c¹mpi­ muëaippuŸa mutirki×aï kàrkuvir pakaŸpeya­ ma×aivã×n ta­­a màttàñ kamuki­ puñaicå× teïki­ muppuñait tiraëkà yàŸucel vampalar kàypaci tãrac cºŸañu ku×ici yiëaka vi×åum vãyà yàõar vaëaïke×u pàkkattup pa­mara nãëiñaip pºki na­­akar viõñºy màñattu viëaïkucuva ruñutta vàñà vaëëiyi­ vaëampala taråum . . . .370 nàñupala ka×inta pi­Ÿai nãñukulaik kàntaëa¤ cilampiŸ kaëiŸupañin tàïkup pàmpaõaip paëëi yamarntº ­àïkaõ veyi­u×ai paŸiyàk kuyi­u×ai potumpark kuŸuïkàŸ kà¤ci cuŸŸiya neñuïkoñip pàcilaik kuruki­ pu­puŸa varippåk kàrakaŸ kåviyar pàkoñu piñitta vi×aicå× vaññam pàlkalan tavaipº ­i×aŸà× vàrmaõa ­ãrmukat tuŸaippap pu­alkàl ka×ãiya po×iŸoŸun tiraëkàŸ . . . .380 cºlaik kamuki­ cålvayiŸ Ÿa­­a nãlap paiïkuñan tolaicci nàëum perumaki ×irukkai marãic ciŸukºññuk ku×avit tiïkañ kºõ¹rn tàïkuc cuŸavuvà yamaitta curumpucå× cuñarnuta ­aŸavupeyart tamartta nalle×i­ ma×aikkaõ mañavara­ makaëiroñu pakalviëai yàñip peŸaŸkarun tolcãrt tuŸakka m¹ykkum poyyà marapiŸ påmali peruntuŸaic cevvikoë pavarº ñacaii yavvayi . . . .390 ­aruntiŸaŸ kañavuë và×ttic ciŸitunuï karuïkºñ ñi­­iya miyakki­ir ka×imi­ kà׺ rika×patam nºkkik kã×a neñuïkai yà­ai neymmiti kavaëaï kañu¤cå­ manti kavaruï kàviŸ kaëiŸukata ­añakkiya veëiŸil kantiŸ Ÿiõñ¹r ku×itta kuõñuneñun teruviŸ pañaitolai paŸiyà maintumali perumpuka×k kañaikàl yàtta palkuñi ke×ãik koñaiyuï kºëum va×aïkunart tañutta . . . .400 vañaiyà vàyi­ miëaicå× pañappai nã­iŸa vuruvi ­eñiyº­ koppå× nà­muka voruvaŸ payanta pallita×t tàmaraip pokuññiŸ kàõvarat tº­Ÿic cuñuma õºïkiya neñunakar varaippi ­i×ume­ puëëi ­ãõñukiëait to×utik ko×ume­ ci­aiya kºëi yuëëum pa×amãk kåŸum palàap pºlap pulavuk kañaluñutta và­a¤ cåñiya malartalai yulakat tuëëum palarto×a . . . .410 vi×avum¹m pañña pa×aviŸa­ måtå ravvày vaëarpiŸaic cåñic cevvà yanti và­at tàñuma×ai kañuppa veõkºñ ñirumpiõaï kuruti yãrppa ãraim pati­marum porutukaëat taviyap p¹ramark kañanta koñu¤ci neñunt¹ ràràc ceruvi ­aivar pºla vañaïkàt tà­aiyº ñuña­Ÿum¹l vanta vo­­àt tevva rulaiviñat tàrttuk kacci yº­¹ kaivaõ ñº­Ÿa . . . . .420 ­accic ce­Ÿºrk k¹ma màkiya vaëiyun teŸalu meëiya vàkali­ malaintºr t¹em ma­Ÿam pà×paña nayantºr t¹em na­po­ påppa nañpukkoëal v¹õñi nayantici ­ºrun tuppukkoëal v¹õñiya tuõaiyi lºruï kalvã ×aruvi kañaŸpañarn tàïkup palv¹Ÿu vakaiyiŸ paõinta ma­­a rimaiyava ruŸaiyu¤ cimaiyac cevvarai veõñirai ki×itta viëaïkucuñar neñuïkºññup . . .430 po­ko×it ti×itarum pºkkaruï kaïkaip perunãr pºku miriya­ màkka ëorumarap pàõiyiŸ tåïki yàïkut toyyà veŸukkaiyoñu tuva­Ÿupu ku×ãic cevvi pàrkku¤ ce×unakar muŸŸattup peruïkai yà­aik koñuntoñi pañukkuï karuïkaik kolla ­irumpuvicait teŸinta kåñat tiõõicai verãi màñat tiŸaiyuŸai puŸavi­ ceïkàŸ c¹va li­Ÿuyi liriyum po­Ÿu¤cu viya­akark . . . .440 kuõakañal varaippi­ munnãr nàppañ pakalcey maõñilam pàrit tàïku muŸaiv¹õñu narkkuï kuŸaiv¹õñu narkkum v¹õñupa v¹õñupa v¹õñi­ark karuëi yiñaitterin tuõaru miruñãr kàñcik koñaikkaña ­iŸutta kåmpà vuëëat turumpil cuŸŸamº ñiruntºŸ kuŸukip poŸivarip pukarmukan tàkkiya vayamà­ koñuvarik kuruëai koëav¹ñ ñàïkup pulavar påõkaña ­àŸŸip pakaivar . . . . .450 kañimati leŸintu kuñumi koëëum ve­Ÿi yallatu vi­aiyuñam pañi­u mo­Ÿal cellà vuravuvàñ ñañakkaik koõñi yuõñit toõñaiyºr maruka maëëar maëëa maŸavar maŸava celvar celva cerum¹m pañuna veõñiraip parappiŸ kañu¤cårk ko­Ÿa paimpåñ c¹ey payantamà mºññut tuõaïkaiya¤ celvik kaõaïkunoñit tàïkut taõñà vãkaini­ perumpeya r¹tti . . . .460 vant¹­ peruma và×iya neñite­a viña­uñaip p¹riyà× muŸaiyuëik ka×ippik kaña­aŸi marapiŸ kaito×åup pa×icci ni­­ilai teriyà vaëavai yannilai nàvalan taõpo×il vãvi­Ÿu viëaïka nillà vulakattu nilaimai tåkki yannilai yaõukal v¹õñi ni­­araip pàci ya­­a citarvai nãkki yàvi ya­­a avirnåŸ kaliïka mirump¹ rokkalo ñoruïkuña ­uñãik . . . .470 koñuvàë katuviya vañuvà× nº­kai vallº ­añña pallå­ ko×uïkuŸai yaricet tuõaïkiya peru¤cen nelli­ teriko ëaricit tiraõeñum pu×ukka laruïkañit tã¤cuvai yamutoñu piŸavum viruppuñai marapiŸ karappuñai yañici­ mã­påt ta­­a và­kalam parappi makamuŸai makamuŸai nºkki muka­amarn tà­à viruppiŸ Ÿà­i­ Ÿåññi maïkul và­attut tiïka ë¹ykku . . . . .480 màñuvaõ ñimirà va×altavir tàmarai nãñirum pittai poliyac cåññi yuravukkañal mukanta paruva và­attup pakaŸpeyaŸ Ÿuëiyi­ mi­­unimirn tàïkup pu­aiyiruï katuppakam poliyap po­­i­ Ÿoñaiyamai màlai viŸaliyar malaiya nålºr puka×nta màñciya màlkañal vaëaikaõ ña­­a vàluëaip puravi tuõaipuõar to×ila nàlkuña­ påññi yaritt¹r nalkiyu mamaiyà­ ceruttolait . . .490 to­­àt tevva rulaiviñat to×itta vicumpuce livuëiyoñu pacumpañai tarãi ya­Ÿ¹ viñukkumava­ parici li­cãrk ki­­ara muralu maõaïkuñaic càral ma¤¤ai yàlu marampayi luŸumpiŸ kalaipàyn tutirtta malarvã× puŸavi­ manti cãkku màtu¤cu mu­ŸiŸ centãp p¹õiya mu­ivar veõkºññuk kaëiŸutaru viŸaki­ v¹ñku moëiŸilaï karuviya malaiki×a vº­¹. . . . .500 ----------------- perumpàõàŸŸuppañai muŸŸiŸŸu. ----------------- This page was first put up on april 26, 2000