Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [CPD Classification ] [SL Vol Mogg-1] [\z Mogg /] [\w I /] [SL Page 001] [\x 1/] MoggallÃyanavyÃkaraïaæ. ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ PaÂhamo kaï¬o. --------- Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. --------- Siddhamiddhaguïaæ sÃdhu namassitvà tathÃgataæ. SadhammasaÇghaæ bhÃsissaæ mÃgadhaæ saddalakkhaïaæ. AÃdayo titÃÊÅsa vaïïa. 1. AkÃrÃdayo niggahitantà tevattÃÊÅsankharà vaïïa nÃma honti; A à i Å u Æ e ã o o ka kha ga gha Ça ca cha ja jha ¤a Âa Âha ¬a ¬ha ïa ta tha da dha na pa pha ba bha ma ya ra la va sa ha Êa aæ; tena kvattho "eona mavaïïe" ti tÃÊÅsÃti vacanaækatthaci vaïïalopaæ ¤Ãpeti; tena-paÂisaækhayayoti soti-Ãdi siddhaæ. DasÃdo sarÃ. 2. TatthÃdimhi dasa vaïïa sarà nÃma honti; tena kvattho "sarolope sare"ccÃdi. Dvedve savaïïÃ. 3. Tesu dvedve sarà savaïïà nÃma honti; tena kvattho "vaïïaparena savaïïepi". Pubbo rasso. 4. Tesu dvÅsu yoyo pubbo soso rassasa¤¤o hoti; tesu ã ¯ saæyogato pubbÃva dissantÅ; tena kvattho "rasso ve" ccÃdi. [SL Page 002] [\x 2/] Paro dÅgho. 5. Tesveva dvÅsu yoyo paro soso dÅghasa¤¤o hoti; tena kvattho "yolopatisu dÅgho" ccÃdi. KÃdayo bya¤janÃ. 6. KakÃrÃdayo vaïïa niggahÅtapariyantà bya¤jana sa¤¤Ã honti; tena kvattho "bya¤jane dÅgharassÃ" ccÃdi. Pa¤ca pa¤cakà vaggÃ. 7. KÃdayo pa¤cakà pa¤ca vaggà nÃma honti; tena kvattho "vagge vagganto" ccÃdi. Bindu niggahÅtaæ. 8. SvÃyaæ vaïïo bindumatto so niggahÅtasa¤¤o hoti; tena kvattho "niggahÅtami" ccÃdi; garusa¤¤Ãkaraïaæ anvatthasa¤¤atthaæ. Iyuvaïïajhalà nÃmassante. 9. NÃmaæ pÃpipadikaæ tassa ante vattamÃnà ivaïaïuvaïïa jhalasa¤¤Ã honti yathÃkkamaæ; tenakvattho "jhalà ve" ccÃdi. Pitthiyaæ. 10. Itthiyaæ vattamÃnassa nÃmassante vattamÃnà ivaïnuvaïïa pasa¤¤Ã honti; tena kvattho "ye passivaïïassa" iccÃdi. GhÃ. 11. Itthiyaæ vattamÃnassa nÃmassante vattamÃno ÃkÃro ghasa¤¤o hoti; tena kvatto"sabrahmÃdite" ccÃdi. GosyÃlapane. 12. ùlapane si gasa¤¤o hoti; tena kvattho "ge ve" ccÃdi. --------- Vidhibbisesanantassa. 1. Yaæ visesanaæ tadantassa vidhi¤Ãtabbo; "ato yonaæ ÂÃÂe" narà nare. Sattamiyaæ pubbassa. 2. SattamÅniddese pubbasseva kÃriyaæ ¤Ãtabbaæ; "saro lopo sare" velaggaæ; tamahantidha kasmà na hoti? SaretopasilesikÃdhÃro tatthetÃva vuccate pubbasseva hoti na parassÃti. Pa¤camiyaæ parassa. 3. Pa¤camÅniddese parassa kÃriyaæ ¤Ãtabbaæ; "ato yonaæ ÂÃÂe" narà nare; idha na hoti jantuyo anattÃ; idha kasmà na hoti? Osadhyo anantare katatthatÃya na vyavahitassa kÃriyaæ. [SL Page 003] [\x 3/] ùdissa. 4. Parassa sissamÃnaæ kÃriyamÃdivaïnassa ¤Ãtabbaæ; "ra saÇkhyÃto vÃ" terasa. ChaÂÂhiyantassa. 5. ChaÂÂhiniddiÂÂhassa yaæ tadantassa * vi¤¤eyyaæ; "rÃjassi nÃmhi" rÃjitÃ. §anubandho. 6. §akÃronubandho yassa sottassa hoti; "gossÃvaÇ" gavÃssaæ. anubandhÃnekavaïïa sabbassa. 7. akÃronubandho yassa sonekakkharo vÃdeso sabbassa hoti; "imassÃnitthiyaæ Âe"esu "nÃmhanimÅ" anena. ¥akÃnubandhÃdyantÃ. 8. ChaÂÂhiniddiÂÂhassa ¤ÃnubandhakÃnubandhà Ãdyantà honti; "brÆto tissŤ" bravÅti, "bhussavuk" babhuva. Manubandho saranamantà paro. 9. MakÃronubandho yassa so sarÃnamantà sarà paro hoti; "ma¤ca rudhÃdÅnaæ" rundhati. VippaÂisedhe. 10. DvÅnnaæ yÃvakÃsÃnamekattappasaÇge paro hoti; yathÃ-dvinnaæ tiïïaæ và purisÃnaæ sahappattiyaæ paro; so ca gacchati tvaæ ca gacchasi, tumhegacchatha; so ca gacchati kvaæ cagacchasi ahaæ ca gacchÃmi, mayaæ gacchÃma. SaÇketonavayavonubandho. 11. Yo navayavabhuto saÇketo sonubandhoti ¤Ãtabbo; "latupitÃdÅ namÃsimhi" kattÃ, saÇketoti + kiæ? PakatiyÃdasamudÃyassÃnubandhatà mà hotuti, anavayavohi samudÃyo samudÃyarÆpattÃyeva; anavayavaggahaïaæ kiæ? Anena janena; iminÃva lopassÃvagatattà nÃnubandhalopÃya vacanamÃraddhaæ. Vaïïaparena savaïïopi. 12. Vaïïasaddo paro yasmà tena savaïïopi gayahati saya¤ca rupaæ; "yuvannÃnameo luttÃ" vÃteritÃ, samonÃ. Ntu vantu manatvÃvantutavantusambandhÅ. 13. VantvÃdisaondhÅyeva ntu gayhati; "ntantunaæ nto yomhi paÂhame"guïavanto; vanatvÃdisambandÅti kiæ? Jantu tantu. --------- --------------------------------------- * JaÂÂhÅniddi¬hassa yaæ kÃriyaæ tadantassa vaïïassa, + Saddhekataggahaïaæ. [SL Page 004] [\x 4/] Saro lopo sare. 1. Sare saro lopanÅyo hoti; tatrime, saddhindriyaæ. Nohetaæ, bhikkhunovÃdo, sametÃyasmÃ, abhibhÃyatanaæ, puttÃmatthi, asantettha. Paro kvaci. 2. Saramhà paro saro kvaci lopatiyo-hoti; sopi, sÃva, yatodakaæ, tatova; kvacÅti kiæ? Saddhindriyaæ, ayamadhikÃro ÃpariccedÃvasÃnà tena nÃtippasaÇgo. Na dve vÃ. 3. Pubbaparasarà dvepi vÃkvaci na lupyante; latà iva lateva latÃva. YuvaïïÃnameo luttÃ. 4. Luttà sarà paresaæ ivaïnuva ïïÃnaæ eo honti và yathÃktamaæ; tassedaæ, vÃteritaæ,nopeti, vÃmoru, ateva¤¤e, vodakaæ; kathaæ paccorasmiæti? YogavibhÃgÃ, vÃtveva-tassidaæ; lutteti kiæ? Latà iva. Yavà sare. 5. Sare pare ivaïïuvaïïÃnaæ yakÃravakÃrà honti và yathÃkkamaæ; vyÃkato, * iccassa,ajkditamutto, svÃgataæ. BhavÃpanalÃnilaæ vÃtveva-itissa; kvacitveva-yÃnÅdha, supaÂÂhitaæ. Oonaæ. 6. Eonaæ yavà honti và sare yathÃkkamaæ; tyajja tejja, svÃhaæ sohaæ, kvacitveva-puttÃmatti, asantettha. GossÃva¯. 7. Sare gossa ava¯ hoti; gavÃssaæ, yathariva tathariveti-nipÃtÃva; bhusÃmi veti + ivasaddo evattho. Vya¤jane dÅgharassÃ. 8. RassadÅghÃnaæ kvaci dÅgharassà honti vya¤jane; tatrÃyaæ, manunÅvare, sammadeva, mÃlabhÃrÅ. SaramhÃdve. 9. Saramhà parassa vya¤janassa kvacÅ dve rÆpà honti, paggaho; saramhÃti-kiæ? Taækaïaæ. Catutthadutiyesvesaæ tatiyapaÂhamÃ. 10. Catutthadutiyesu paresvesaæ catutthadutiyÃnaæ tabbagge tatiyapaÂhamà honti paccÃsattyÃ; nigghoso, akkhanti, bojjhaÇgÃ, setacchattaæ, da¬¬ho, niÂÂhÃnaæ. Mahaddhano, yasatthero, apphuÂaæ, ababhuggato; esavitikiæ? Thero; esatti-kiæ? Pattho. --------------------------------------- * VyÃkÃsi. + BusÃmiveti. [SL Page 005] [\x 5/] Vitisseve vÃ. 11. Evasadde pare itissa vo hoti vÃ; itveva icceva; eveti-kiæ? IccÃha. Eonamavaïïe. 12. Eonaæ vaïïe kvaci a hoti vÃ; disvà yÃcakamÃgate, akaramhasate, esaattho, esadhammo, maggo aggamakkÃyati, svÃyatanaæ, hÅyattanaæ, karassu; vÃtveva-yÃcake Ãgate, eso dhammo, vaïïeti kiæ? So. Niggahitaæ. 13. NiggahÅtamÃgamo hoti và kvaci; cakkhu udapÃdÅ cakkhu udapÃdÅ, purimaæjÃti purimajÃti, kattabbaæ kusalaæ bahuæ; avaæsiroti-Ãdisu niccaæ vavatthita vibhÃsattà vÃdhikÃrassa; sÃmatthiyenÃgamova saca rassasarasseva hoti tassa rassÃnugatattÃ. Lopo. 14. NiggahÅtassa lopo hoti và vakvaci; kyÃhaæ kimahaæ. SÃratto saæratto; sallekho-gantukÃmo-gantumanoti-Ãdisu niccaæ. Parasarassa. 15. NiggahÅtamhà parassa sarassa lopo hoti vÃva kvaci; tvaæsi tvamasi. Vagge vagganto. 16. NiggahÅtassa kho vagge vagganto và hoti paccÃsattyÃ; taÇkaroti taækaroti, ta¤carati taæcarati, taïÂhÃnaæ taæÂhÃnaæ, tandhanaæ taædhanaæ, tampÃti taæpÃti; niccaæ padamajjhe, gantvÃ, kvaca¤¤atrÃpi, santiÂÂhati. Yevahisu¤¤o. 17. Yaevahisaddesu niggahitassa và ¤o hoti; ya¤¤adeva, ta¤¤eva, ta¤ahi; vÃtveva-yaæyadeva. Ye saæssa. 18. Saæsaddassa yaæ niggahÅtaæ tassa và ¤o hoti yakÃre; sa¤¤amo saæyamo. Mayadà sare. 19. Niggahitassa mayadà honti và sare kvaci; tamhaæ. Tayidaæ. Tadalaæ; vÃtveva-taæ ahaæ. Vanataragà cÃgamÃ. 20 Ete mayadà cÃgamà honti sare vÃkvaci; tivaÇgikaæ, itonÃyati, cinitvÃ. TasmÃtiha;nirojaæ,puthageva, idhamÃhu,yathayidaæ, attadatthaæ;vÃtveva-attatthaæ;atippago kho tÃvÃti-paÂhamanto pagasadedÃva. [SL Page 006] [\x 6/] Chà Êo. 21. Chayaddà parassa sarassa ÊakÃro Ãgamo hoti vÃ; chaÊaÇgaæ, chaÊÃyatanaæ; vÃtveva-cha abhi¤¤Ã. TadaminÃdÅni. 22. TadaminÃdÅni sÃdhuni bhavanti; taæ iminà tadaminÃ. Sakiæ ÃgÃmÅ sakadÃgÃmÅ, ekaæ idha ahaæ ekamidÃhaæ, saævidhÃya ava hÃro saævidÃvahÃro, vÃrino vÃhako valÃhako, jÅvanassa mÆto jimÆto, chavassa sayanaæ susÃnaæ, uddhaæ khamassa udukkhalaæ, pisitÃso pisÃco, mahiyaæ ravatÅti vayuro, evama¤¤epi payogatonugantabbÃ; paresaæ pisodarÃdimivedaæ daÂÂhabbaæ. Tavaggavaraïanaæ ye cavaggabaya¤Ã. 23. Navaggavaraïanaæ cavaggabaya¤Ã honti yathÃkkamaæ yakÃre; apuccaï¬akÃyaæ. Tacchaæ, yajjevaæ. Ajjhattaæ, tha¤¤aæ, dibbaæ, payyesanÃ, pokkhara¤¤e; kvacitveva-ratyÃ. Vaggalasehi te. 24 Vaggalasehi parassa yakÃrassa kvacite vaggalasà honti; sakkate, paccate, aÂÂate, kuppate, phallate, assate; kvacitveva-kyÃhaæ. Hassa vÅpallÃso. 25. Hassa vipallÃso hoti yakÃre; guyhaæ. Ve vÃ. 26. Hassa vipallÃso hoti và vakÃre; bahvÃbÃdho bavhÃbÃdho. TathanarÃnaæ ÂaÂhaïaÊÃ. 27. TathanarÃnà ÂÃÂh­ïaÊà honti vÃ; dukkaÂaæ, aÂÂhakathÃ, gahaïaæ, paÊiso, paÊÃyati, vÃtveva-dukkataæ, kvacitveva-sugato. SaæyogÃdilopo. 28. Saæyogassa yo Ãdibhutovayavo tassa và kvaci lopo hoti; pupphaæsÃ, jÃyatehiti. VÅcchÃbhikkha¤¤esu dve. 29. VÅcchÃyamÃbhikka¤¤e ca yaæ vattate tassa dve rÆpÃni honti; kriyÃya guïena dabbena vÃbhinne atthe vyÃpitumicchà vÅcchÃ; rukkhaærukkhaæ vasati, gÃmogÃmo ramaïÅyo, gÃmegÃme pÃnÅyaæ, gehegehe issaro, rasaærasaæ bhakkhayati, kiriyaækiriyamÃrabhate. AtthiyevÃnupubbiyepi vÅcchÃ, mÆlemÆle thÆlÃ, aggeagge sukhumÃ; yadihi ettha mÆlaggabhedo na siyà Ãnupubbiyampi na bhaveyya; mÃsakaæmÃsakaæ imamhà kahÃpakaïa bhavattÃnaæ dvinnaæ dehÅti-mÃsakaæmÃsakamiccetasmà vÅcchÃvagamyate, saddantarato pana imamhà kahÃpaïati-avadhÃraïaæ; pubbaæ pubbaæ pupphanti, paÂhamaæpaÂhamaæ paccantÅti-vÅcchÃva; ime ubho a¬¬hà katarà katarà esaæ vinnama¬¬hatÃ, sabbe ime a¬¬hà katamÃkatamà imesaæ [SL Page 007] [\x 7/] A¬¬hatÃ, ihÃpi vÅcchÃva; Ãbhikkha¤¤aæ-ponopu¤¤aæ, pacatipacati papavatipapavatÅ, lunÃhilunÃhitvevÃyaæ lunÃti, bhutvÃbhutvà gacchati, paÂapaÂà karoti, paÂapaÂÃyati. SyÃdilopo pubbassekassa. 30. VÅcchayamekassa dvÅtte pubbassa syÃdilopo hoti, ekekassa tatha matthakamatthakenÃti? SyÃdilopo pubbassÃti yogavibhÃgÃ; nacÃtippasabhoka yogavibhÃgà iÂÂhappasiddhÅti. SabbÃdinaæ vÅti hÃre. 31. SabbÃdÅnà vÅtihÃre dve bhavanti pubbassa syÃdilopo ca; a¤¤ama¤¤assa bhojakÃ, itarÅtarassa bhojakÃ. YÃvabodhaæ sambame. 32. TuritenÃpÃyahetupadassanaæ sambamo, tasmiæ sati vattu yÃvantehi saddehi sottho vi¤¤Ãyate tÃvanto saddà payujjante; sappo sappo sappo, bujjhassu bujjhassu bujjhassu, bhinno bhakkhusaægho bhinno bhikkusaægho. Bahulaæ. 33333. AyamadhikÃro Ãsatthaparisamattiyà tena nÃtippasago iÂÂhasiddhi ca. Iti moggallÃyanavyÃkaraïe vuttiyà PaÂhamo kaï¬o. --------- Dve dvekÃnekesu nÃmasmà siyoÃyonÃhi SanaæsmÃhisanaæsmiæsÆ. 1. Etesaæ dvedve hotti ekÃnekatthesu vattamÃnato nÃmasmÃ; muni munayo, muniæ munayo, muninà munÅhi, munissa munÅnÃ, munismà munÅhi, munissa munÅnaæ, munismiæ munÅsu; evaækumÃrÅ kumÃriyo, ka¤¤Ã ka¤¤Ãyoti; etÃti satta dukÃni sattavibhattiyo; vibhÃgovibhattÅti katvÃ-etta siamitikÃrÃkÃrà "kimaæsisÆti" saæketatthÃ. Kamme dutiyÃ. 2. KarÅyati kattu kriyÃyÃbhisambandhÅyatÅti kammaæ, tasmiæ dutiyà vibhatti hoti; kaÂaæ karoti, odanaæ pavati, Ãdiccaæ passati, odano paccatÅti-odanasaddato kammatà nappatiyate, kiæcarahi? ùkhyÃtato; kaÂaæ karoti, vipulaæ dassanÅyatti-attheva guïayuttassa kammatÃ; icchitepi kammattÃva dutiyà siddhÃ; gÃvuæ payo dohati, gomantaæ gÃvaæ yÃcati, gÃvamavarundhati vajaæ, mÃnavakà maggaæ pucchati, gomantaæ gÃvaæ bhikkate, rukkha mavacinÃti phalÃni, sissaæ dhammaæ brÆte, sissà dhammamanusÃsati. [SL Page 008] [\x 8/] Evamanicchitepi; ahiæ abhilaÇghayati, visaæ bhakkheti; yannevicchitaæ nÃpi aniccitaæ tatthÃpi dutiyà siddhÃ; gÃmaæ gacchanto rukkamÆlamupasappati, paÂhaviæ adhisessati, gÃmamadhitiÂÂhati, rukkhamajjhÃsaneti-adhisiÂhÃsÃnaæ payogedhikaraïe kammavavacanacchÃ. VatticchÃto hi kÃrakÃni honti; taæyathÃ-valÃhakà vijjotate, valÃhakassa vijjotate, valÃhako vijjotate, valÃhake vijjotate, valÃhakena vijjotateti. EvamabhinivisassavÃ,dhammamahinivisate dhamme vÃ, tathà upatvajjhÃvasassÃbhojananivuttivacanassa;gÃmamupavasati, gÃmamanu vasati, pabbatamadhivasati, gharamÃvasati; abhojananivuttivacanassÃti-kiæ? GÃme upavasatÅ-bhojana nivuttiæ karotÅti attho. TappÃnÃvÃrepi kammattÃva dutiyà siyÃ, nadimpivati gÃmaæ carati; evaæ sace maæ nÃlapissatÅti-Ãdisupi. VihitÃva paÂiyoge dutiyÃ, paÂibhantu taæ cunda bojjhaÇgÃti-taæ paÂibojjhaÇgà bhÃsantuti attho; yadÃtu dhÃtunà yutto pati tadà tenÃyo gà sambandhe chaÂÂhiva tassa tappaÂibhÃtÅti; akkhe dibbati, akkhehi dibbatÅ, akkhesu dibbatÅti-kammakaraïadhikaraïavacanicchÃ. KÃladdhÃnamaccantasaæyoge. 3. KriyÃguïadabbehi sÃkallena kÃladdhÃnaæ sambandho accantasaæyogo, tasmiæ vi¤¤ÃyamÃnekÃlasaddehi addhasaddehi vadutiyà hoti; mÃsamaddhÅte, mÃsaæ kalyÃïi, mÃsaæ guÊadhÃnÃ, kosamadhÅte, kosaæ kuÂilà nadÅ, kosaæ pabbato; accantasaæyogeti-kiæ?MÃsassa dvÅhamadhÅte; kosasseka dese pabbato; puÇaïhasamayaæ nivÃsetvÃ, ekaæ samayaæ bhagavÃ, imaæ rattiæ cattÃro mahÃrÃjÃti-evamÃdÅsu kÃlavÃcÅhi accattasaæyogantÃva dutiyà siddhÃ, vibhattivipallÃsenavà bahulaæ vidhÃnÃ. Phalappattiyaæ kriyÃsuparÅsamattyapavaggo tasmiæ vi¤¤ÃyamÃne kÃladdhÃnaæ kriyÃyaccantasaæyoge tatiyÃbhimatà sÃpi karaïattÃva siddhÃ; mÃse nÃnuvÃkodhÅto, kosenÃnuvÃkodhÅtoti; anapavagge tu asÃdhakatamattà karaïattÃbhÃve dutiyÃva mÃsamadhÅtonuvÃko na cÃnena gahitoti. KÃrakamajkde ye kÃlaÇÃna vÃcino tato sattamÅpa¤camiyo abhimatÃ; ajja bhutvà devadatto dvÅhe bhu¤jissati dvÅhà bhu¤jissati, atraÂÂhoyamissÃso kose lakkhaæ vijjhati, kosà lakkhaæ vijjhatÅti-tÃpÅha sakasaka kÃrakavacanicchÃyeva siddhÃ. [SL Page 009] [\x 9/] GatibodhÃhÃrasaddatthÃkammakabhajjÃdÅnaæ payojje. 4. GamanatthÃnaæ bodhattÃnaæ ÃhÃratthÃnaæ saddatthÃnamakammakÃnaæ bhajjà dÅna¤ca payojje kattari dutiyà hoti, sÃmatthiyà ca payojakavyÃpÃrena kammatÃvassa hotÅti-patÅyate; gamayati mÃïavakaæ gÃmaæ, yÃpayati mÃïavakaæ gÃmaæ, bodhayati mÃïavakaæ dhammaæ vedayati mÃïavakaæ dhammaæ, bhojetÅ mÃïavakamodanaæ, Ãsayati mÃïavakamodanaæ, ajjhÃpayati mÃïavakaæ vedaæ, pÃÂhayati mÃïavakaæ vedaæ, Ãsayati devadattaæ, sÃyayati devadattaæ, a¤¤aæ bhajjÃpeti, a¤¤aæ koÂÂÃpetÅ, a¤¤aæ santharÃpeti...EtesamevÃti-kiæ? PÃcayati odanaæ devadattena ya¤¤adatto; payojjeti-kiæ? Gacchati devadatto, yadà carahi gamayatidevadattaæ ya¤¤adatto; tamaparo payojayati tadà gamayati devadattaæ ya¤¤adatteneti-bhavatabbaæ gamayatissà gamanatthattÃ. HarÃdinaæ vÃ. 5. HarÃdÅnaæ payojje kattari dutiyà hoti vÃ; hÃreti bhÃraæ devadattaæ devadatteneti vÃ, ajjhohÃreti sattuæ devadattaæ devadattenetivÃ, kÃreti devadattaæ devadatteneti vÃ, dassayate janaæ rÃjà janeneti vÃ, abhivÃdayate garuæ devadattaæ devadatteneti vÃ. Na khÃdÃdÅnaæ. 6. KhÃdÃdÅnaæ payojje kattari dutiyà na hoti; khÃdayati devadattena, Ãdayati devadattena, avhÃpayati devadattena, saddÃpayati devadattena, kandayati devadattena, nÃsayati devadattena. VahassÃniyantuke. 7. VÃhayati bhÃraæ devadattena; aniyantuketi-kiæ? VÃhayati bhÃraæ balivadde. BhakkhassÃhiæsÃyaæ. 8. Bhakkhayati modake devadattena; ahiæsÃyanti-kiæ? Bhakkayati balivaddesassaæ. DhyÃdÅhi yuttÃ. 9. DhiÃdÅhi yuttato dutiyà hoti; dhiratthumaæ pÆtikÃyaæ. Antarà ca rÃjagahaæ, antarà ca nÃlandaæ, samÃdhÃnamantarena; * mucalindamito saramiccÃdi-chaÂÂhiyÃpavÃdoyaæ. LakkhaïitthambhutavÅccÃsvabhinÃ. 10. Lakkhaïadisvattesvabhinà yuttamhà dutiyà hoti; rukkhamabhi vijjota te vijju, sÃdhu devadatto mÃtaramahi. Rukkaærukkamabhi tiÂÂhati. --------------------------------------- * SamodhÃnamantarena. [SL Page 010] [\x 10/] Patiparihi bhÃge ca. 11. Pataparihi yuttamhà lakkhaïadisu bhÃge catthe dutiyà hoti; rukkhampati vijjotate vijju, sÃdhu devadatto mÃtarampati, rukkhaærukkhampati tiÂÂhati, yadettha mampati siyÃ, rukkhaæ pari vijjotate vijju, sÃdhudevadatto mÃtaramparÅ, rukkhaærukkhamapari tiÂÂhati, yadettha maæ pari siyÃ. AnunÃ. 12. Lakkhaïadisvattesvanunà yuttamhà dutiyà hoti; rukkhamanuvijjota te vijju, saccakiriyamanu pÃvassi; hetu ca lakkhaïaæ bhavati, sÃdhu devadatto mÃtaramanu, rukkhaærukkamanu tiÂÂhati, yadettha maæ anusiyÃ. Sahatthe. 13. Sahatthenunà yuttamhà dutiyà hoti; anusÃriputtaæ pa¤¤Ãvanto. HÅne. 14. HÅnatthenunà yuttamhà dutiyà hoti; anusÃriputtaæ pa¤¤Ãvanto. Upena. 15. HÅnatthe upena yuttamhà dutiyà hoti; upasÃriputtaæ pa¤¤Ãvanto. SattamyÃdhikye.16. ùdhikyatthe upena yuttamhà sattamÅ hoti; upakhÃriyaæ doïe. SÃmittedhinÃ. 17. SÃmibhÃvatthedhinà yuttamhà sattamÅ hoti; adhibrahmadatte pa¤cÃlà adhipa¤cÃlesu brahmadatto. Kattukaraïesu tatiyÃ. 18. Kattari karaïe ca kÃrake tatiyà hoti; purisena kataæ, asità chandati, pakatiyÃbhirÆpo, gottena gotamo, sumedho nÃma nÃmena, jÃtiyà sattavassikoti-bhudhÃtussa sambavÃkaraïe eva tatiyÃ; evaæ samena dhÃvati, visamena dhÃvati. Dvidoïena dha¤¤aæ kiïati, pa¤cakena pasavo kiïatÅti. Sahatthena. 19. Sahatthena yoge tatiyà siyÃ; puttena saha gato, puttena saddhiæ Ãgato; tatiyÃpi chaÂÂhi ca appadhÃne eva bhavati. Lakkhaïe. 20. Lakkhaïe vattamÃnato tatiyà siyÃ; tidaï¬akena paribbÃjakamaddakkhi, akkhiïa kÃïe; tena hi aÇgena aÇgito vikÃro lakkhÅyate. Hetumhi. 21. TakkiriyÃyogge tatiyà siyÃ; antena vasati, vijjÃya yaso. Pa¤camiïe vÃ. 22 Iïehetumhi pa¤camÅ hoti vÃ; satasmà baddho satena vÃ. [SL Page 011] [\x 11/] Guïe. 23 ParaÇgabhute hetumhi pa¤camÅ hoti vÃ; jaÊattà baddho jaÊattena, pa¤¤Ãya mutto, hutvà abhÃvatoniccÃ, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho. ChaÂÂhÅ hetvatthehi. 24. HetvatthavÃvÅhi yoge hetumhÅ chaÂÂhÅ siyÃ; udarassa hetu, udarassa kÃraïa. SabbÃdito sabbÃ. 25. Hetvatthehi yoge sabbÃdÅhi sabbà vibhattiyo honti; ko hetu, kaæ hetuæ, kena hetunÃ, kassa hetussa, kasmà hetusmÃ, kassa hetussa, kasmiæ hetusmiæ; kiæ kÃraïaæ,kena kÃraïena; kiæ nimittaæ, kena nimittena; kiæ payojanaæ, kena payojanena iccevamÃdi...Hetvatthehitveva-kena kataæ. Catutthi sampadÃne. 26. Yassa sammà padÅyate kasmiæ catutthi siyÃ; saÇghassa dadÃti. ùdhÃravicakkhÃyaæ sattamÅpi siyÃ, saÇghe dehi. TÃdatthye. 27. Tassedaæ tadatthaæ tadatthabhÃve jotatÅye nÃmasmà catutthi siyÃ; sitassa paÂighÃtÃya, atthÃya hitÃya devamanussÃnaæ, nÃlaæ dÃrabharaïaya, yÆpÃya dÃru, pÃkÃya vajatÅtvevamÃdi. Kassa sÃduæ na ruccati, mà ÃyasmantÃnampi saÇghabhedo ruccittha, khamati saÇghassa, bhattamassa nacchÃdetÅti-chaÂÂhÅ sambandhavacanicchÃyaæ; na cevaæ virodho siyà sadisarÆpattà evaæ vidhesu ca sambandhassa saddikÃnuvattanÃ; kassa và tvaæ dhammaæ rocesÅti-atthamatte paÂhamÃ. Evama¤¤Ãpi vi¤¤eyyà paratopi yathÃgamaæ. Ra¤¤o sataæ dhÃreti, ra¤¤o chattaæ dhÃretÅti-sambandhe chaÂÂhÅ; evaæ ra¤¤o silÃghate, ra¤¤o hanute, ra¤¤o upatiÂÂhate, ra¤¤o ghapate, devÃpi tassa pihayanti tÃdito, tassa kujjha * mahÃvÅra, yadahaæ tassa pakuppeyyaæ, duhayati disÃnaæ megho, yo mittÃnaæ na dÆbhati, yo appaduÂÂhassa narassa dussati, kyÃhaæ ayyÃnaæ aparajjhÃmi, issayanti samaïanaæ titthiyÃ, dhammena nayamÃnÃnaæ kà usÆyÃ, ra¤¤o bhÃgyamÃrajjhati. Ra¤¤o bhÃgyamikkate, tena yÃvito ayÃvito và tassa gÃvo paÂisuïÃti, gÃvo Ãsuïati, bhagavato paccassosuæ, hotu patihiïati, hotvanuhiïati, ÃrovayÃmi vo, pativedayÃmi vo, dhammaæ te desissÃmi, yathà no satthà vyÃkareyya, alaæ te idha vÃsena, kiæ? TejaÂÃhi dummedha, arahati mallo mallassÃti...JÅvitaæ tiïayapi na ma¤¤amÃnoti-tÃdatthye + catutthi; tiïena yo attho tadatthÃyapiti attho; "yo ca sÅtaca --------------------------------------- * Kujjhati. + TÃdatthe, tadatthe. [SL Page 012] [\x 12/] Uïha¤ca tiïa bhiyyo na ma¤¤ati" tiïamiva jÅvitaæ ma¤¤amÃnoti-savisayÃva vibhattiyo; saggÃya gacchatÅti-tÃdatthye catutthÅ, yo hi saggaæ gacchati tadatthaæ tassa gamanantÅ...KammavacaniccÃyaæ tu dutiyÃvasaggaæ gacchati; Ãyuæ bhoto hotu, ciraæ jÅvitaæbhaddaæ kalyÃïaæ atthaæ payojanaæ kusalaæ anÃmayaæ hitaæ pathyaæ sukhaæ sÃtaæ bhoto hotu; sÃdhu sammuti me, puttassÃvikareyya * guyhamatthaæ, tassa me sakko pÃtura hosi, tassa pahiïeyya, bhikkhÆnaæ dataæ pÃhesi, kappati samaïanaæ Ãyogo. + Ekassa dvinnaæ tiïïaæ và pahoti, upamaæ te karissÃmi, a¤jaliæte paggaïahÃmi, tassa thÃsu, lokassattho, namo te purisÃja¤¤a, sotthi tassa, alaæ mallo mallassa, samattho mallo mallassa, tassa hitaæ, tassa sukhaæ, svÃgataæ te mahÃrÃjÃti-sabbattha chaÂÂhÅ sambandhe. Evaæ vidhama¤¤ampevaæ vi¤¤eyyaæ yathÃgamaæ. Pa¤camyavadhismÃ. 28. PadatthÃvadhismà pa¤camÅ vibhatti hoti; gÃmasmà Ãgaccati, evaæ corasmà bhÃyatÅ, corasmà uttasatÅ, corasmà tÃyati, torasmà rakkhatÅti. Sace bhÃyatha dukkhassa, pamÃde bhayadassÃvÅ, tasi [x] daï¬assÃti-chaÂÂhisattamÅyopi honteva sambandhÃravacanicchÃyaæ; ajjhenà parÃjeti, paÂipakkhe parÃjetÅti-savÅsayÃva vibhattiyo; save kevaÂÂassa parajjissÃmÅti-cha¬hÅpi hoti sambandhavacaniccÃyaæ; yavehi gÃvo cÃreti, pÃpà cittaæ nivÃraye, kÃke rakkhati taï¬ulÃti-savisayeva pa¤camÅ; cittaæ rakkhetha medhÃvÅti-dutiyÃva dissati kammatthe; upajjhÃyà antaradhÃyati, upajjhÃyà adhÅte, kÃmato jÃyate sokoti-savisayeva pa¤camÅ; tatthevantaradhÃyiæsu, naÂassa suïeti, padumaæ tattha jÃyethÃti-sattamÅjaÂÂhiyopi honteva savisaye; himavantà pahavati gaÇgÃ, pÃïÃtipÃtà viramassu khippaæ, a¤¤o devadattÃ, bhinno devadattÃti-savisayeva pa¤camÅ; evaæ Ãrà so ÃsavakkhayÃ, itaro devadattÃ, uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakÃ,pubbo gÃmÃ, pubbeva sambodhÃ, tato paraæ, tato apareïa samayena, tatuttarÅnti; sambandhavacanicchÃyaæ chaÂÂhipi; purato gÃmassa, dakkhiïato gÃmassa, upari pabbatassa, heÂÂhà pÃsÃdassÃti; pÃsÃdamÃruyha pekkhatÅ pÃsÃdà pekkhati, Ãsane upavisitvà pekkhatÅ Ãsanà pekkhatÅti-avadhivacanicchÃyaæ pa¤camÅ; pucchanÃkhyÃtesupi; kuto bhavaæ, pÃÂaliputtasmÃti; tathà desakÃlamÃnepi; pÃÂaliputtasmà rÃjagahaæ sattayojanÃti sattasu yojanesÆti vÃ; evamito tiïïaæmÃsÃnamaccayenÃti; kicchà lambanti-guïe pa¤camÅ; kicchena me adhigatanti-hetumhi karaïe và tatiyÃ; evaæ thokà mutto, thokena muttoti...Thokaæ calatÅti-kriyÃvisesate kammani dutiyÃ; durantikatthayogepi ** savisayeva pa¤camichaÂÂhiyo siyuæ; duraæ gÃmasmÃ, anti --------------------------------------- * Tassa puttasÃvikareyya. + Ayogo. [X] tati. ** DurattikatthakÃlayogepi. [SL Page 013] [\x 13/] Kaæ gÃmasmÃ, duraæ gÃmassa, antikaæ gÃmassÃti durantikatthe ha tu sabbÃva savisaye siyuæbÃdhakÃbhÃvÃ; duro gÃmo antiko gÃmotvevamÃdi; keci panÃhu asattavacanehetehi pÃÂipadikatte dutiyÃtatiyÃpa¤camÅsattamiyo sattavacanehi tu sabbÃva savisayeti; tepana¤¤eheva parisakhittÃ; duraæ maggo, antikaæ maggoti-kriyÃvisesanaæ bhudhÃtussa gammamÃnattÃ; suddho lobhatÅyehi dhammehi, parimutto dukkhasmÃ, vivicceva kÃmehi, gambhirato ca puthulato ca yojanaæ, ÃyÃmena yojanaæ, tato ppabhuti, yato sarÃmi attÃnaæti-savisayeva vibhattiyo. Apaparihi vajjane. 29. Vajjane vattamÃnehi apparÅhi yoge pa¤camÅ hoti; apasÃlÃsa Ãyanti vÃnijÃ, parisÃlÃya Ãyanti vÃnijÃ, sÃlaæ vajjetvÃti attho; vajjaneti kiæ? Rukkhaæ parivijjotate vijju, ÃpÃÂaliputtasmà vasasi devoti-mariyÃdÃbhividhisvavadhimhiyeva pa¤cami,vinà pÃÂaliputtena sahaveti-viseso; evaæ yÃva pÃÂaliputtasmà vassi devoti. PaÂinidhipaÂidÃnesu patinÃ. 30. PaÂinidhimhi paÂÃdÃne ca vattamÃnena patinà yoge nÃmasmà pa¤camÅ vibhatti hoti; buddhasmà pati sÃriputto, ghatamassa telasmà pati dadÃti, paÂinidhipaÂidÃnesÆti-kiæ? Rukkhaæpati vijjotate. Rite dutiyà ca. 31. Ritesaddena yoge nÃmasmà dutiyà hoti pa¤camÅ ca, rite saddhammaæ, rite saddhammÃ. Vinä¤atu tatiyà ca. 32. Vinä¤atrasaddehi yoge nÃmasmà tatiyà ca hoti, dutiyÃpa¤camÅyo ca, vinà vÃtena, vinÃvÃtaæ, vinà vÃtasmÃ, a¤¤atra ekena pi¬apÃtatÅhÃrakena, a¤¤atra dhammaæ, a¤¤atra dhammÃ. PuthanÃnÃhi. 33. Etehi yoge tatiyà hoti pa¤camÅ ca; puthageva janena, puthageva janasmÃ, janena nÃnÃ, janasmà nÃnÃ. SattamyÃdhÃre. 34. KriyÃdhÃrabhutakattukammÃnaæ dhÃraïena yo kriyÃyÃdhÃro tasmiæ kÃrake nÃmasmà sattamÅ hoti; kaÂe nisÅdati, thÃliyaæ odanaæ pavati, ÃkÃse sakuïÃ, tilesu telaæ, gaÇgÃyaæ vajo. Nimitte. 35. Nimittatthe sattami hoti; ajinamhi ha¤¤ate dipi, musÃvÃde pÃvittiyaæ. [SL Page 014] [\x 14/] YabbhÃvo bhÃvalakkhaïaæ. 36. Yassa bhÃvo bhÃvantarassa lakkhaïaæ bhavati tato satatamÅ hoti; gÃvÅsuduyhamÃnÃsu gato,duddhÃsu Ãgato; bhÃvoti kiæ? Yo jaÂÃhi sa * bhujati; bhÃvalakkhaïanti kiæ? Yo bhujati yo devadatto; akÃle vassati tassa, kÃle tassa na vassatÅti-visayasattamÅ. ChaÂÂhÅ cÃnÃdare. 37. Yassa bhÃvo bhÃvantarassa lakkhaïaæ bhavati tato chaÂÂhÅ bhavati sattamÅ cÃnÃdare gamyamÃne. "ùkoÂayanto so neti sivirÃjassa pekkhato" "Maccu gacchati ÃdÃya pekkhamÃne mahÃjane". Gunnaæ sÃmÅti-sambandhe chaÂÂhÅ, gosu sÃmiti visayasattamÅ, evaæ gunnamissaro gosissaro, gunnaæ sakkhi gosu sakkhÅ, guttaæ patÅbhu gosu patÅbhu, gunnaæ pasuto gosu pasuto, kusalÃnaccagÅtassa kusalà naccagÅte, Ãyutto kaÂakaraïassa Ãyutto kaÂakaraïe; tathÃdhÃravacanicchÃyaæ sattamÅ; bhikkhÆsu abhivÃdenti mudhani cumitvà bÃhÃsu gahetvÃ, hatthesu pi¬Ãya caranti,pÃthesu gacchanti, kadalÅsu gace rakkhantiti; ¤Ãïasmiæ pasanetÃti-visayasattami; ¤Ãïena pasannoti-karaïe tatiyÃ; evaæ ¤Ãïasmiæ ussukko ¤Ãïena ussukkoti. Yatho niddhÃraïaæ. 38. JÃtiguïakriyÃhi samudÃyatekadesassa puthakkaraïaæ nidhÃraïaæ yato taæ kariyati tato chaÂÂhisattamiyo honti; sÃliyo sÆkadha¤¤Ãnaæ pathyatamà sÃliyo sÆkadha¤¤esu pathyatamÃ, kaïhà gÃvÅtaæ sampannakhÅratmà kaïhà gÃvÅsu sampantakhÅratmÃ, gacchataæ dhÃvanto nasÅghatamo gacchantesu dhÃvanto kasÅghatamo...SÅlameva sutÃseyyoti-avadhimhiyeva pa¤camÅ. PaÂhamattamatte. 39. NÃmasmÃbhidheyyamatte paÂhamà vibhatti hoti; rukkho, itthi, pumÃ, napuæsakanti-liÇgampi saddatthova, tathà doïe, khÃrÅ, ÃÊagakatti-parimÃïampi saddatthova, eko, dve, bahavoti-saækhyÃpi saddatthova. ùmantaïe. 40. Yato saddenÃbhimukhÅkaraïamÃmantaïaæ tasmiæ visaye paÂhamà vibhatti hoti; bho purisa, bho itthi, bho napuæsaka. ChaÂÂhÅ sambandhe. 41. "KriyÃkÃrakasajÃto assedambhÃvahetuko sambandho nÃma" tasmiæ chaÂÂhi vibhatti hoti; ra¤¤o puriso, sarati rajjassÃti-sambandhe chaÂÂhÅ, rajjasambandhitÅsatiæ karotÅti attho; kammavacaniccÃyantu dutiyÃva; sarati rajjaæ, --------------------------------------- * Saha. [SL Page 015] [\x 15/] Tathà rajakassa vatthaæ dadÃti, paharato piÂÂhiæ dadÃti, purati bÃlo pÃpassa, "amacce tÃta jÃnÃhi dhÅre atthassa kovide" divasassa tikkhattuæ. Sakiæ pakkhassa, pÆraæ hira¤¤asuvaïïassa kumhiæ 'tvevamÃdi. Kitakappayoge kattukammesu bahulaæ sambandhavacanicchÃyaæ chaÂÂh­; sÃdhusammato bahujanassa, suppaÂividdhà buddhÃnaæ dhammadhÃtu, dhammassa gutto medhÃvÅ, amataæ tesaæ paribhuttaæ, tassabhavanti vattÃro, avisaæ vÃdako lokassa, alajji naæ nissÃya, catunnaæ mahÃbhutÃnaæ upÃdÃya pasÃdotvevamÃdi; kattukammavacanicchÃyantu tatiyÃdutiyÃyo ca; sa¤canto pitarà ahaæ, sarasi tvaæ evarÆpiæ vÃcaæ bhÃsitÃ, bhagavantaæ dassanÃyatvevamÃdi. Tulyatthena và tatiyÃ. 42. Tulyatthena yoge chaÂÂh­ hoti tatiyà vÃ; tulyo pitu, tuleyyà pitarÃ; sadiso pitu, sadiso pitarÃ...Iha kathaæ tatiyà na hoti? Ajjunassa tulà natthi, kesavassupamà na ceti-nete tulyatthà kiæ? Carahi tulyÃnamopammatthÃ. --------- Ato yonaæ ÂÃÂe. 43. AkÃrantato nÃmasmà yonaæ ÂÃÂe honti yathÃkkamaæ, ÂakÃrà sabbà desattÃ; buddhÃ, buddhe, atoti-kiæ? Ka¤¤Ãyo, itthiyo, vadhuyo...Idha kasmà na bhavati? Aggayo, avidhÃnasÃmatthiyÃ. NÅnaæ vÃ. 44. AkÃrantato nÃmasmà nÅtaæ ÂÃÂe và honti yathÃkkamaæ; rÆpÃ, rÆpe, rÆpÃti; atotveva-aÂÂhiti. SmÃsmannaæ. 45. AkÃrantato nÃmasmà smÃsminnaæ ÂÃÂe và honti yathÃkkamaæ; buddhÃ, buddhasmÃ, buddhe, buddhasmiæ; atotveva-aggismÃ, aggismiæ. SassÃya catutthiyÃ. 46. AkÃrantato parassa sassa catutthiyà Ãyohoti vÃ; buddhÃya, buddhassa, bhiyyo tÃdatthyeyevÃsamÃyo dissate kvacideva¤¤atta; atotveva-isissa; catutthiyÃti-kiæ? Buddhassa mukhaæ...Attatthanti-atthasaddena samÃso; sabbÃditopi smÃsmiæsÃæ ÂÃÂeÃyà honteva. NiruttikÃrÃnumatattà buddhavacane sandassanatova-tredamudÃharaïaæ "asmÃlokà paramhà ca ubhayà dhaæsate naro" tyÃhaæ mante paratthaddho, yÃyeva khopanatthÃya ÃgaccheyyÃtho tamevatthaæ sÃdhukaæ manasi kareyyÃthoti. Ghapatekasmiæ nÃdÅnaæ yayÃ. 47. Sapato nÃdÅnamekasmiæ yayà honti yathÃkkamaæ; ka¤¤Ãya, rattiyÃ, itthiyÃ, dhenuyÃ, vadhuyÃ; ekasminti-kiæ? Ka¤¤Ãhi, rattÅhi, [SL Page 016] [\x 16/] Ssà và tetimÃmÆhi. 48. Ghapasa¤¤ehi tetimÃmÆhi nÃdinamekasmiæ ssà và hoti; tassà kataæ, tassà dÅyate, tassà nissaÂaæ, tassà pariggaho, tassà patiÂÂhitaæ, tÃya vÃ; evaæ etissÃ, etÃya, imissÃ, imÃya, amussÃ, amuyÃ; etehÅti-kiæ?SabbÃya nÃdÅnanetvava-sÃ, ghapatotveva-tena, ekasmiætveva-tÃhi, amÆhi. Namhi nuk dvÃdinà sattarasannaæ. 49. DvÃdÅnaæ sattarasantà saækhyÃnaæ nuk hoti namhi vibhattimhi; dvinnaæ, catunnaæ, pa¤cannaæ. Evaæ yÃva aÂÂhÃrasantaæ; ukÃro uccÃraïattho, kakÃro antÃvayavattho, tena namhi na dÅgho. Bahukatinnaæ. 50. Namhi bahuno katassa ca nuk hoti, bahunnaæ, katinnaæ. ×ïaæïïannaæ titojjhÃ. 51. Jhasa¤¤Ã nito naævacanassa ïïaæïïantaæ honti; tinïaæ, tiïïannaæ, jhÃti-kiæ? Tissantaæ. Ubhinnaæ. 52. Ubhà naævacanassa innaæ hoti; ubhinnaæ. Su¤ sassa.53. NÃmasmà sassa su¤hoti; buddhassa...DvisakÃrapÃÂhena siddhe lÃghavatthamidaæ. SsaæssÃssÃyesvitareta¤¤etamÃnami. 54. SsamÃdisvitarÃdinamÅ hoti; itarissaæ, itarissÃ, ekissaæ, ekissÃ, a¤¤issaæ, a¤¤issÃ, etassaæ, etissÃ, etissÃya, imissaæ, imissÃ, imissÃya; esviti-kiæ? ItarÃya, esanti-kiæ? Sabbassaæ, sabbassÃ. TÃya vÃ. 55. SsamÃdisu tassà và i hoti; tissaæ. Tassaæ. TissÃ, tassÃ. TissÃya, tassÃya; ssaæssÃssÃyesvitveva-tÃya. TetimÃto sassa ssÃya. 56. TÃetÃimÃto sassa ssÃyo hoti vÃ; tassÃya, tÃya, etassÃya, etÃya, imissÃya. ImÃya. RattyÃdÅhi Âo smino. 57. RattyÃdÅhi smino Âo hoti vÃ; ratto, rattiyaæ, Ãdo, Ãdismiæ. Suhisubhasso. 58. Ubhassa suhisvo hoti; ubhosu, ubhohi. LatupitÃdinamÃsimhi. 59. LatuppaccayantÃnaæ pitÃdÅnaæ cà hoti vasimhi;kattÃ, pitÃ; pitu mÃtu bhÃtu dhÅtu duhitu jÃmÃtu nattu hotu potu. Ge aca. 60. LatupitÃdÅnaæ a hoti ge à ca; bho katta, bho kannÃ, bho kapita, bho pitÃ. [SL Page 017] [\x 17/] ùyÆnaæ và dÅgho. 61. Aiu icce saæ và dÅgho hoti ge pare talaÇge; bho purisÃ, bho purisa, bho aggÅ, bho aggÅ, bho bhikkhÆ, bhoka bhikkhu. GhabrahmÃdite. 62. Sato brahmÃdito ca gasse và hoti; hoti ka¤¤e, hoti ka¤¤Ã, ho brahme, ho brahma, bho kakhatte, bho khatta, bho ise, bho isi, bho sakhe, bho kasakha...Sakhi,sakhÅti-itthiyaæ siddhameva; Ãkatigaïeyaæ; evama¤¤atrÃpi. NÃmmÃdÅhi. 63. AmmÃdÅhi gasse na bhoti; bhoti ammÃ, bhoti annÃ, bhoti ambÃ. Rasso vÃ. 64. AmmÃdÅnaæ ge rasso hoti navÃ; bhoti amma, bhoti ammÃ. Gho ssaæssÃssÃyaætiæsu. 65. SsamÃdisu gho rasso hoti; tassaæ, tassÃ, tassÃya, taæ, sabhatiæ...EsvÅti-kiæ? TÃya, sabhÃya. Ekavacanayosvaghonaæ. 66. Ekavacane yosu ca sambakÃrantavajjitÃnaæ nÃmÃnaæ rasso hoti tiliÇekga; itthiæ, itthiyÃ, itthiyo, vadhuæ, vadhuyÃ, vadhuyo; daï¬iæ, daï¬inÃ, daï¬ino, sayambhuæ, sayambhunÃ, ssambhuvo...Aghonahti-kiæ? Ka¤¤Ãya;ka¤¤Ãyo, oggahaïamuttaratthaæ. Ge vÃ. 67. Aghonaæ ge và rasso hoti tiliÇge; itthi, itthÅ, vadhu, vadhÆ, daï¬i, daï¬Å, sayambhu,sayambhÆ...Aghonaætveva-hoti ka¤¤Ã, bho go. Sismiæ nÃnapuæsakassa. 68. Napuæsakavajjitassa nÃmassa sismiæ rasso na hoti; itthÅ, daï¬Å, vadhÆ, sayambhÆ...Sisminti-kiæ? Itthiæ, anapuæsakassÃti-kiæ? Daï¬i, kulaæ. GossÃgasihinaæsu gÃvagavÃ. 69. GasihinaævajjitÃsu vibhattisu gosaddassa gÃvagavà honti vÃ; gÃvo, gavo, gÃvena, gavena, gÃvassa, gavassa, gÃvasmÃ, gavasmÃ, gÃve, gave. AgasihinaæsÆti-kiæ? Ho go, go tiÂÂhati, gohi, gonaæ. Sumhi vÃ. 70. Gossa sumhi gÃvagavà honti vÃ; gÃvesu, gavesu, gosu. Gavaæsena. 71. Gossa se và gavaæ hoti saha sena; gavaæ. GÃvassa, gavassa. Gunna¤ca naænÃ. 72. Naævacanena saha gossa gunnaæ hoti gavaæ ca vÃ; gunnaæ, gavaæ. Gonaæ. [SL Page 018] [\x 18/] NÃssÃ. 73. Goto nÃssa à hoti vÃ; gÃvÃ,gavÃ, gÃvena,gavena. GÃvumhi. 74. Aævacane gossa gÃvu và hoti; gÃvuæ, gavaæ, gÃvaæ...Gossa gonÃdeso na kato saddantaraktÃ. Yaæ pÅto. 75. Pasa¤¤Åto aævacanassa saæ và hoti; itthiyaæ, itthiæ...PÅtoti-kiæ? Daï¬iæ, rattiæ. Naæ jhÅto. 76. Jhaya¤¤Åto aævacanassa naæ và hoti; daï¬inaæ, daï¬iæ...Kathaæ? Buddhaæ Ãdiccabandunanti-yogavibhÃgÃ; jhÃti-kiæ? Itthiæ, Åti-kiæ? Aggiæ. Yonaæ none pume. 77. JhÅto yonaæ none và honti yathÃkkamaæ pulliÇge; daï¬ino, daï¬ine, daï¬i...JhÅtotve va ? Itthiyo; pumeti-kiæ ? Daï¬Åni kulÃni. No. 78. JhÅto yonaæ no và hoti pulliÇge; daï¬Åno tiÂÂhanti, daï¬ino passa, daï¬Å vÃ. Smino ni. 79. JhÅto smiævacanassa ni hoti vÃ; daï¬ini, daï¬ismiæ, jhÅtotveva ? Aggismiæ. AmbvÃdÅhi. 80. AmbuÃdÅhi smino ni hoti vÃ; phalaæ patati ambuni, padumaæ yathà paæsuni, Ãtape kataæ; vÃtveva-ambumhi, paæsumhi. KammÃdito. 81. KammÃdito smino ni hoti vÃ; kammani. Kamme; kamma camma vesma bhasma brahma atta Ãtuma samma muddha...KamakmÃditoti-kiæ ? Buddhe. NÃsseno. 82. KammÃdito nÃvacanassa eno và hoti; kammena, kammanÃ, cammena, cammanÃ...KammÃditotveva-buddhena. Jhalà sassa no. 833. Jhalato sassa no và hoti; aggino, aggissa, daï¬ino, daï¬issa, bhikkhuno, bhikkhussa, sayambhuno, sayambhussa...Kathaæ ? Yo và sisso mahÃmuneti-ito kvaci sassa ÂÃnubandhoti-brahmÃdÅsu pÃÂhà sassa e ÂÃnubandho. Nà smÃssa. 84. Jhalato smÃssa nÃhoti vÃ; agginÃ, aggismÃ, daï¬inÃ, daï¬ismÃ, bhikkhÆnÃ, bhikkhusmÃ, sayambhunÃ, sayambhusmÃ. [SL Page 019] [\x 19/] Là yonaæ vo pume. 85. Lano yonaæ vohoti và pulliÇge; bhikkhavo, bhikkhu, sayambhuvo, sayambhu...Pumeti-kiæ ? ùyÆni. JanatvÃdito no va. 86. JantvÃdito yonaæ no hoti vo ca và pulliÇge; janatuno, jantavo, jantuyo, gotrabhuno, gotrabhuvo, gotrabhu, sahabhuno, sahabhuvo, sahabhu. Kuto. 87. Kuppaccayantato yonaæ no và hoti pulliÇge; viduno, vÅdu, vi¤¤Šno, vi¤¤Á, sabba¤¤Šno, sabba¤¤Á. LopomusmÃ. 88. Amusaddato yonaæ lopo và hoti pulliÇge; amÆ, pumetveva-amuyo, amÆni; vopavÃdoyaæ. Nanosassa. 89. Amusmà sassa no na hoti; amussa, noti-kiæ ? AmuyÃ. Yolopanisu dÅgho. 90. Yonaæ lope nisu ca dÅgho hoti; aÂÂhÅ, aÂÂhÅni; yolopanisÆti-kiæ ? Rattiyo. Sunaæhisu. 91. Phasu nÃmassa dÅgho hoti; aggÅsu, aggÅnaæ, aggÅhi. Pa¤cÃdÅnaæ cuddasannama. 92. Pa¤cÃdÅnaæ cuddasannaæ sunaæhisva hoti; pa¤casu, pa¤cantaæ, pa¤cahi, chasu, channaæ, chahi; evaæ yÃva aÂÂhÃrasÃ. YvÃdo ntussa. 93. YvÃdisu ntussa a hoti; guïavantÃ, guïavantaæ, guïavante, guïavantena, iccÃdi...YvÃdoti kiæ ? Guïa và tiÂÂhati. Ntassa ca Âa vaæ se. 94. Aæsesu ntappaccayassa Âa hoti và ntussa ca; "yaæ yaæ hi rÃjà bhajati sataæ và yadi vÃsatà * "kiccÃni kubbassa kareyya kiccaæ" himavaæva pabbataæ, "sujÃtimantopi ajÃtimassa" yogavibhÃgenä¤atrÃpi "cakkhumà andhità honti" vaggumudÃtÅriyà pana bhikkhÆ vaïïavà honti. Yosujjhissa pume. 95. Jhasa¤¤assa issa yosu và Âa hoti pulliÇge; aggayo, aggÅ...Jhaggahaïaæ kiæ? IkÃrantasamudÃyassa Âo mà siyÃti-rattiyo; iggahaïaæ kiæ? Daï¬ino; pumeti-kiæ? AÂÂhÅ. --------------------------------------- * Yadivà ayaæ, [SL Page 020] [\x 20/] Vevosu lussa. 96. Lasa¤¤assa ussa vevosu Âa hoti; bhikkhave, bhikkhavo...Vevo sÆti-kiæ? Cantuyo; uggahaïaæ kiæ? Sayambhuvo. Yomhi và kvaci. 97. Yomhi kvaci lasa¤¤assa và Âa hoti; hetayo "nandanti taæ kurayo dassanena ajjeva taæ kurayo pÃpayÃtu" vÃti-kiæ? Hetuyo. PumÃlapane vevo. 98. Lasa¤¤ato uto yossÃlapane vevo honti và pulliÇge; bhikkhave; bhikkhavo, bhikkhu...Pumeti-kiæ? ùyuti; Ãlapaneti-kiæ? Jantuyo tiÂÂhanti; lutotveva? Dhenuyo,sayambuvo. SmÃhisminnaæ mhÃbhimhi. 99. NÃmasmà paresaæ smÃhisminnaæ mhÃbhimhi và honti yathÃkkamaæ; buddhamhÃ, buddhasmÃ, buddhehi, buddhebhi, buddhamhi, buddhasmiæ...BahulÃdhikÃrÃpavÃdavisayepaki; dasa sahassimhi dhÃtuyÃ. Suhisvasse. 100. AkÃrantassa suhisve hoti; buddhesu, buddhehi. SabbÃdÅnaæ namhi ca. 101. AkÃrantÃnaæ sabbÃdÅnaæ e hoti namhi suhisu ca; sabbesaæ, sabbesu, sabbehi...SabbÃdÅnantu-kiæ? BuddhÃnaæ; assÃtveva-amusaæ. Sabba katara katama ubhaya itara a¤¤a a¤¤atara a¤¤atama; PubbaparÃparadakkhiïuttarÃdharÃni vavatthÃyamasa¤¤Ãhaæ; ya tya Ta eta ima avu kiæ eka tumha amha.102. (PubbaparÃparadakkhiïuttarÃdharÃni vavattÃyamasa¤¤Ãyaæ sabbÃdisu paÂÂhÅyante. *) Saæsà naæ.103. SabbÃdito naævacanassa saæsÃnaæ honti; sabbesaæ, sabbesÃnaæ. Ghapà sassa ssà vÃ. 104. SabbÃdÅnaæ ghapato sassa ssà và hoti; sabbassÃ, sabbÃya; paggahaïa muttaratthaæ. Smino ssaæ.105. SabbÃdinaæ ghapato smino ssaæ và hoti; sabbassaæ, sabbÃya, amussaæ amuyÃ. Yaæ. 106. Ghapato smino saæ và hoti; ka¤¤Ãyaæ, ka¤¤Ãya, rattiyaæ, rattiyÃ, kavadhuyaæ, kavadhuyÃ, sabbÃyaæ. SabbÃya, amuyaæ, amuyÃ. Tiæ sabhÃparisÃya. 107. SabhÃparÅsÃhi smino tiæ và hoti; sabhatiæ, sabhÃya, parisatiæ, parisÃya. --------------------------------------- * PÃÂhoyaæ dissate sÅhalatthavivaraïe. [SL Page 021] [\x 21/] PadÃdÅhi si. 108. Ehi smino si hotivÃ; padasi, padasmiæ, bilasi, bilasmiæ. NÃssa sÃ. 109. PadÃdÅhi nÃssa sà hoti kanavÃ; padasÃ, padena, bilasÃ, bilena. KodhÃdÅhi. 110. Ehi nÃssa sà hoti kavà ; kodhasÃ, kodhena, atthasÃ, atthena. Atena. 111. AkÃrantato parassa nÃvavanassa enÃdeso hoti; buddhena; atoti-kiæ? AgginÃ. Sisso. 112. AkÃrantato nÃmasmà sissa o hoti; buddho; atotveva-aggi. Kvace vÃ. 113 AkÃrantato nÃmasmà sissa e hoti và vakvaci; "vanappagumbe yathà phussitagge" apavÃdavisayepi bahulaæ vidhÃnÃ; sukhe, dukkhe...VÃti-kiæ? Vanappagumbo; kvacÅti-kiæ? Papakkhe sabbattha mà hotu. Annapuæsake. 114. AkÃrantato nÃmasmà sissa aæ hoti napuæsakaliÇge; rÆpaæ. Yonanti. 115. AkÃrantato nÃmasmà yonaæ ni hoti napuæsake; sabbÃti, rÆpÃni...NiccavidhÃne khaphalamekaccÃdisabbÃdÅnaæ paÂhamÃya. Jhalà vÃ. 116. Jhalato yonaæ ni hoti và napuæsake; aÂÂhÅti, aÂÂhÅ, Ãyuni, Ãyu. Lopo. 117. Jhalato yonaæ lopoka hoti; aÂÂh­, Ãyu, aggÅ, bhikkhu...JhalÃtveva-aggayo; pageva kasmà na hoti? AntaraÇgattà akÃrassa. JantuhetvÅghapehi vÃ. 118. Jantuhetuhi ÅkÃrantehi ghapasa¤¤ehi ca paresaæ yonaæ và lopo hoti; jantu jantuyo, hetu, hetuyo, daï¬Å daï¬Åyo, ka¤¤Ã ka¤¤Ãyo, rattÅ rattiyo, itthi itthiyo, dhenÆ dhenuyo, vadhu vadhuyo. Ye passivaïïassa. 119. Pasa¤¤assa ivaïïassa lopo hoti navà yakÃre; rattyo rattyà rattyaæ, pokkhara¤¤o pokkhara¤¤Ã pokkhara¤¤aæ...VÃtveva-rattiyo; passÃti-kiæ? Daï¬iyo; ivaïïassÃti-kiæ? Dhenuyo vadhuyo; kathaæ? Anu¤¤Ãto ahaæ matyÃti? Ye passÃti-yogavibhÃgÃ. GasÅnaæ. 120. NÃmasmà gasÅnaæ lopo hoti vijjhantarÃbhave; bho purisa, ayaæ daï¬Å. [SL Page 022] [\x 22/] §khyehi sabbÃsaæ. 121 AvijjamÃnasaæÇkhyehi parÃsaæ sabbÃsaæ vibhattÅnaæ lopo hoti; ca và eva evaæ...Etasmà yeva liÇgà asaÇkhyehi syÃduppattyanumÅyate. EkatthatÃyaæ. 122. EkatthÅbhÃve sabbÃsaæ vibhattÅnaæ lopo hotÅ bahulaæ; puttÅyatÅ, rÃjapuriso, vÃsiÂÂho...Kvaci na hoti bahulaæ vidhÃnÃ; parantapo, bhagandaro, parassapadaæ, attanopadaæ, gavampati, devÃnampiyatisso, antevÃsÅ, janesuno, namamattaæ, mÃmako. PubbasmÃmÃdito. 123 AmÃdekatthà pubbaæ yadekatthaæ tato parÃsaæ sabbÃsaæ vibhattÅnaæ lopo hoti; adhitthÅ...Idha nahoti bahulaæ vidhÃnÃ, yathÃpattiyÃ, yathÃparisÃya; pubbasmÃti-kiæ? GÃmaæ gato. NÃtomapa¤camÅyÃ. 124. AmÃdekattà pubbaæ yadekatthamakÃrantaæ tato parÃsaæ sabbÃsaæ vibhattÅnaæ lopo na hoti antubhavatyapa¤camyÃ; upakumbhaæ. Apa¤camiyÃti-kiæ? Upakumbhà Ãnaya. Và tatiyÃsattamÅnaæ. 125. AmÃdekatthà pubbaæ yadekatthamakÃrantaæ tato parÃsaæ tatiyÃsattamÅnaævà aæ hoti; upakumbhena kataæ, upakumbhaæ kataæ, upakumbhe nidhehi, upakumbhaæ nidhehi. RÃjassi nÃmhi. 126. NÃmhi rÃjassi và hoti; sabbadattena rÃjinÃ; vÃtveva-ra¤¤Ã. SunaæhisÆ. 127. RÃjassa Æ hoti và sunaæhisu; rÃjÆsu rÃjesu, rÃjÆnaæ ra¤¤aæ, rÃjuhi rÃjÆhi. ImassÃnitthiyaæ Âe. 128. ImasaddassÃnitthiyaæ Âe hoti và sunaæhisu; esu imesu, esaæ imesaæ. Ehi imehi...Anitthiyanti-kiæ? ImÃsu, imÃsaæ, imÃhi. NÃmhinimi. 129. ImasaddassÃnitthiyaæ nÃmhÅ anaimiiccÃdesà hontÅ; anena, iminÃ; anitthiyaæ tveva-imÃya. SimhanapuæsakassÃyaæ. 130. ImasaddassÃnapuæsakassa ayaæ hoti simhi; ayaæ puriso, ayaæ itthÅ; anapuæsakassÃti-kiæ?Imaæ. TyatetÃnaæ tassa so. 131. Tyate tÃnamanapuæsakÃnaæ tassa so hoti simhi; syo puriso, syà itthÅ; evaæ so, sÃ, eso, esÃ...Anapuæsakassetveva-tyaæ, taæ, etaæ. [SL Page 023] [\x 23/] MassÃmussa. 132.* AnapuæsakassÃmussa makÃrassa so hoti simhi; asu puriso, asu, itthÅ. Ke vÃ. 133 Amussa massa ke và so hoti; asuko amuko, asukà amukÃ. Asukaæ, amukaæ. AsukÃni amukÃni. Tatassa no sabbÃsu. 134. Tasaddassa tassa no và hoti sabbÃsu vibhattisu; te; nÃyo, tÃyo, naæ, taæ. NÃni, tÃni iccÃdi. a sasmÃsmiæssÃyassaæssÃsaæmhÃmhiyamimassa ca. 135. SÃdasvimassa ta tassa ca Âo và hoti; assa imassa, asmà imasmiæ, asmiæ, imasmiæ,assÃya imissÃya, assaæ imissaæ, assà imissÃ, Ãsà imÃsaæ, amhà imamhÃ, amhi imamhi; assa tassa, asmà tasmÃ, asmiæ tasmiæ, assÃya tassÃya, assaæ tassaæ. Assà tassÃ,Ãsaæ tÃsaæ. Amhà tamhÃ, amhi tamhi...SsÃyÃdiggahaïamÃdesantare mà hotuti. e sissisismÃ. 136. Isismà sissa Âe và hoti; "yonajja vinaye kaÇkhaæ atthadhammavidÆ ise" vÃtthevava-isi. Dutiyassa yossa. 137. Isismà parassa dutiyÃyossa Âe và hoti; "samaïe brÃhmaïe vande sampannavarane ise" vÃtveva-isayo passa; dutiyassÃti-kiæ? Isayo tiÂÂhanti. EkaccÃdÅhato.138. AkÃrantehi ekaccÃdÅhi yonaæ Âe hoti ekacce tiÂÂhanti, ekacce passa...Atoti-kiæ? EkaccÃyo; evaæ esa sa paÂhama. + Na nissa ÂÃ. 139. EkaccÃdÅhi parassa nissa Âà na hoti; ekaccÃni. SabbÃdÅhi. 140. SabbÃdihi parassa nissa Âà na hoti; sabbÃni. YonameÂ. 141. AkÃrantehi sabbÃdÅhi yoname hoti; sabbe tiÂÂhanti, sabbe passa; atotveva-sabbÃyo. Nä¤a¤ca nÃmappadhÃnÃ. 142. NÃma bhutehi appadhÃnehi ca sabbÃdÅhi yaæ vuttaæ yaæ ca¤¤aæ sabbÃdikà riyantaæ na hoti;te sabbÃ, te piyasabbÃ, te atisabbÃ. --------------------------------------- * MamassÃmussa. + Ekacca essa paÂhama. [SL Page 024] [\x 24/] Tatiyatthayoge. 143. Tatiyatthena yoge sabbÃdÅhi yaæ vuttaæ yaæ ca¤¤aæ sabbÃdÅkÃrÅyantaæ na hoti; mÃsena pubbÃnaæ mÃsapubbÃnaæ. CatthasamÃse. 144. CatthasamÃsavisaye sabbÃdÅhi yaæ vuttaæ yaæca¤¤aæ sabbÃdikÃrÅyattaæ na hoti; dakkhiïuttarapubbÃnaæ...SamÃseti-kiæ? AmÆsa¤ca tesa¤ca deti. VeÂ. 145. CattasamÃsavisaye sabbÃdÅhi yasse vutto tassa và hoti; pubbuttare, pubbuttarÃ. PubbÃdÅhi chahi. 146. Etehi pubbÃdÅhi chahi savisaye e và hoti; pubbe pubbÃ, pare parÃ, apare aparÃ, vadakkiïe dakkhiïa, uttare uttarÃ, adhare adharÃ...ChahÅti-kiæ? Ye ManÃdÅhi smiæsaænÃsmÃnaæ sisoosÃsÃ. 147. ManÃdÅhi smÅmÃdÅnaæ sisoosÃsÃvà honti yathakkamaæ; manasi manasmiæ, manaso manassa, mano manaæ, manasà manena, manasà manasmÃ...Kathaæ? Putto jÃto acetaso, hitvà yÃti sumedhaso; suddhuttaravÃsasÃ, hemakappaïavÃsaseti-sakattheïantÃ. Mana tama tapa teja sira ura vaca oja raja yasa paya. SaravayÃyavÃsacetà jalÃsayakkayalohapaÂamanesu * Sato sabbhe. 148. Sattasaddassa sabbhavati bhakÃre; sabbhi. Bhavato và bhonto gayonÃse. 149. Bhavantasaddassa bhontÃdeso và hoti gayonÃse; bhonta, bhavaæ, bhonto, bhavanto, bhotÃ, bhavatÃ, bhoto, bhavato...Bho iti-Ãmantaïe nipÃto "kutonu Ãgacchatha bho tayo janÃ" evaæ bhanteti-bhaddeti-saddantareïa siddhaæ; bhaddantaiti-dassa vibhÃvena. SissÃggito ni. 150. Aggismà sissa ni hoti vÃ; aggini. Aggi. Ntassaæ. 151. Simhi ntappaccayassa aæ hoti vÃ; gaccaæ. Gaccanto. Bhuto. 152. BhudhÃtuto ntassa aæ hoti simhi niccaæ punabbidhÃnÃ; bhavaæ. MahantÃrahantÃnaæ Âà vÃ. 153. Simhi mahantÃrahantÃnaæ ntassa Âà và hoti; mahÃ, mahaæ, arahakÃ, arahaæ. Ntussa. 154. Simhi ntussa Âà hoti; guïavÃ. --------------------------------------- * ManÃdisu paÂhÅyante-pÃÂhoyaæ dissate sÅhalatthavivaraïe. [SL Page 025] [\x 25/] AæÇaæ napuæsake. 155. Ntussa aæÇaæ honti simhi napuæsake; guïavaæ kulaæ, guïavantaæ, kulaæ...Napuæsaketi kiæ? SÅlavà bhikkhu. Himavato và o. 156. Himavato simhi ntussa o và hoti; himavanto, nahimavÃ. RÃjÃdiyuvÃditvÃ. 157. RÃjÃdÅhi yuvÃdÅhi ca sissa à hoti; rÃjÃ. YuvÃ...RÃja brahma sakha anta Ãtuma. Dhammo vä¤atthe. 158. (A¤¤atthe dhammo và rÃjÃdisu paÂhiyate). DaÊhadhammÃ; asma. Imo bhÃve. 159. (BhÃve imo rÃjÃdisu paÂhÅyate). AïimÃ, laghimÃ...Yuva sà suvà maghava puva vattaha. VÃmhÃnaæ. 160. RÃjÃdÅnaæ yuvÃdÅnà cÃnaæ hoti vÃmhi; rÃjÃnaæ, rÃjaæ, yuvÃnaæ, yuvaæ. YonamÃno. 161. RÃjÃdÅhi yuvÃdihÅ ca yonamÃno và hoti; rÃjÃno, yuvÃno...VÃtveva-rÃjÃ,rÃje, yuvÃ, yuve. ùyo no ca sakhÃ. 162. Sakhato yonamÃyono honti và Ãno ca; sakhÃyo, sakhino sakhÃno; vÃtveva-sakhÃ, sakhe. e smino. 163. Sakhato smino Âe hoti; sakhe...NiccatthoyamÃramho. NonÃsesvi. 164. Sakhassa i hoti nonÃsesu; sakhino, sakhinÃ, sakhissa. SmÃnaæsu vÃ. 165. Sakhassa và i hoti smÃnaæsu; sakhismÃ, sakhasmÃ, sakhÅnaæ,sakhÃnaæ. Yosvaæhisu cÃraÇi. 166. Sakhassa và ÃraÇi hoti yosvaæhisusmÃnaæsu ca; sakhÃro, sakhÃyo, sakhÃresu, sakhesu, sakhÃraæ, sakhÃ, sakhÃrehi, sakhehi, sakhÃrÃ, sakhÃrasmÃ, sakhÃrÃnaæ, sakhÃnaæ. LatupitÃdÅnamase. 167. LatuppaccayattÃnaæ pitÃdÅnaæ cÃraÇi hoti sato¤¤atra; kattÃro, pitaro, kattÃraæ, pitaraæ, kattÃrÃ, pitarÃ,kattari, pitari...Aæseti kiæ? Kantuno. Pituno. [SL Page 026] [\x 26/] Namhi vÃ.168. Namhi latupitÃdÅnamÃraÇi và hoti, kattÃrÃnaæ, kattunaæ, pitarÃnaæ, pitunnaæ. ù. 169. Namhi latupikÃdÅnamà và hotÅ, kattÃnaæ, kattunaæ, pitÃnaæ, pitunnaæ. Salopo. 170 LatupitÃdihi sassa lopo và hoti; kattu, kattuno, sakamandhÃtu, sakamandhÃtuno, pitu, pituno. SuhisvÃraÇi. 171. Suhisu latupitÃdinÃmaraÇi và hoti; kattÃresu,kattusu, pitaresu. Pitusu, kattÃrehi, kattuhi. Pitarehi, pituhi. NajjÃyosvÃm. 172. Yosu nadisaddassa Ãm và hoti; najjÃyo, nadiyo. i katimhÃ. 173. Katimhà yonaæ Âi hoti; kati tiÂÂhanti, kati passa. a pacÃdÅhi cuddasahi. 174. Pa¤cÃdÅhi cuddasahi saækhyÃhi yonaæ Âo hoti, pa¤ca, pa¤ca, evaæ yÃva aÂÂhÃrasÃ...Pa¤cÃdÅhÅti kiæ? Dve, tayo, cattÃro; cuddasahÅti kiæ? DvevÅsatiyo. Ubhagohi Âo. 175. Ubhagohi yonaæ Âo hoti; ubho, ubho, gÃvo,gÃvo...Kathaæ? Amekarattiæ ubhayova samÃti-Âomhi yakÃrÃgamo. ùraÇsmÃ. 176. ùraÇÃdesato paresaæ yonaæ Âo hoti; sakhÃro, kattÃro,pitaro. oÂe vÃ.177. ùraÇÃdesamhà yonaæ ÂoÂe và honti yathÃkkamaæ; sakhÃro, sakhÃre, sakhÃro... oggahaïaæ lÃghavatthaæ. à nÃsmÃnaæ. 178. ùraÇÃdesamhà nÃsmÃnaæ Âà hoti; kattÃrÃ, kattÃrÃ...Kvaci và hoti bahulÃdhikÃrÃ; etÃdisà sakhÃrasmÃ. i smino. 179. ùraÇÃdesamhà smino Âi hoti; kattari, pitari. DivÃdito. 180. DivÃdÅhi nÃmehi smino Âi hoti; divi, bhuvi ...Niccaæ ÂakÃrÃgamo. RassÃraÇ. 181. Smimhi Ãro rasso hoti; kattari, nattari. [SL Page 027] [\x 27/] PitÃdinamanatatvÃdÅnaæ. 182. NatatvÃdivajjitÃnaæ pitÃdinamÃro rasso hoti sabbÃsu vibhattisu; pitaro, pitaraæ...AnatatvÃdÅnanti kiæ? NattÃro. YuvÃdÅnaæ suhisvÃnaÇ. 183. Suhisu yuvÃdÅnaæ ÃnaÇ hoti; yuvÃnesu, yuvÃnehi. NonÃnesvÃ. 184. Esu yuvÃdinamà hoti; yuvÃno, yuvÃnÃ, yuvÃne. SmÃsminnaæ nÃne. 185. YuvÃdÅhi smÃsminnaæ nÃne honti yathÃkkama; yuvÃno, yuvÃne. Yonaæ none vÃ. 186. YuvÃdÅhi yonaæ none và honti yathÃkkama; yuvÃno, yuvÃne... VÃti-kiæ? Yuve passa; noggahaïaæ lÃsavatthaæ. Ito¤¤atthe pume. 187. A¤¤apadatthe vattamÃnà ikÃrantato nÃmasmà yonaæ nonevà honti yathÃkkamaæ pulliÇge; tomaraÇkusapÃïito, tomaraÇkusapÃïite...VÃtveva-tomaraÇkusapÃïayo; a¤¤attheti-kiæ? PÃïayo. Ne smino kvaci. 188. A¤¤apadatthe vattamÃnà ikÃrantato nÃmasmà smino ne hoti và kvaci; kata¤¤Šmhi ca posamhi sÅlavante ariyavuttite...VÃtveva-ariyavuttimhi; pumetvava-ariyavuttiyÃ. PumÃ. 189. Pumasaddato smino yaæ vuttaæ taæ và hoti; pumÃne, pume. NÃmhi. 190. Pumassa nÃmhi yaæ vuttaæ taæ và hoti; pumÃnÃ, pumena. Sumhà ca.191. Pumassa sumhi yaæ vuttaæ taæ à ca và hoti; pumÃnesu, pumesu, pumÃsu. Gassaæ. 192. Pumasaddato gassa aæ và hoti; bho pumaæ, bho puma, bho itthipumaæ, bho itthipuma. SÃssaæse vÃnaÇ. 193. SÃsaddassa ÃnaÇ hoti aæse ge ca; sÃnaæ, sÃnassa, bho sÃna. Vattahà sanannaæ nonÃnaæ. 194. Vattahà sananhaæ nonÃnaæ honti yathÃkkamaæ; vattahÃno vattahÃnÃnaæ. Brahmassu vÃ. 195. Brahmassu và hoti sanaæsu; brahmuno, brahmassa, brahmÆnaæ, brahmÃnaæ. [SL Page 028] [\x 28/] NÃmhi. 196. Brahmassu hoti nÃmhi; brahmunÃ. PumakammathÃmaddhÃnaæ và sasmÃsu ca. 197. PumÃdÅnamu hoti và sasmÃsu nÃmhi ca; pumuno, pumassa; pumunÃ, pumÃnÃ, pumunÃ, pumÃnÃ; kammuno, kammassa; kammunÃ, kammasmÃ; kammunÃ, kammanÃ; thÃmuno, thÃmassa; thÃmunÃ, thÃmasmÃ; thÃmunÃ, thÃmena; addhuno, addhassa; addhunÃ, addhasmÃ; addhunÃ, addhanÃ. YuvÃsassino. 198. Yuvà sassa và ino hoti; yucino, yuvassa. NottÃtumÃ. 199. AttÃtumehi sassano hoti vÃ; attano, attassa; Ãtumano, Ãtumassa. Suhisu nak. 200. AttaÃtumÃnaæ suhisu và nak hoti; attanesu. Attesu; Ãtumanesu, Ãtumesu; attanehi, attehi; Ãtumanehi, Ãtumehi...Kathaæ? VerinesÆti-nak iti yogavibhÃgÃ. SamÃssa nÃbrahmà ca. 201. BrahmaattaÃtumehi ¤ca smÃssa nà hoti; brahmunÃ, attanÃ, ÃtumanÃ. ImetÃnamenÃtvÃdese dutiyÃyaæ. 202. ImaetasaddÃnaæ kathitÃnukathanavisaye dutiyÃyamenÃdeso hoti; imaæ bhikkhuæ vinayamajjhÃpaya; atho etaæ dhammamajjhÃpaya; ime bhikkhu vinayamajjhÃpaya; atho ete dhammamajjhÃpaya; evametassa ca yojanÅyaæ. Kissa ko sabbÃsu. 203 SabbÃsu vibhattisu kissa ko hoti; ko, ke, kÃ, kÃyo, kaæ, kÃni, keneccÃdi. Ki sasmiæsu vÃnitthiyaæ. 204. Anitthiyaæ kissa kiæ và hoti sasmiæsu; kissa, kassa, kismiæ, kasmiæ; anitthiyanti-kiæ? KassÃ, kassaæ. Kimaæsisu saha napuæsake. 205. Aæsisu saha tehi kiæsaddassa kiæ hoti napuæsake; kiæ, kiæ...Napuæsaketi kiæ? Ko, kaæ. Imassidaæ vÃ. 206. Aæsisu saha tehi imassidaæ hoti và napuæsake; imaæ; idaæ, imaæ. AmussÃduæ. 207. Aæsisu saha tehi amussa aduæ hoti và napuæsake; aduæ, amuæ; aduæ, amuæ. SumhÃmhassÃsmÃ. 208. Amhassa asmà hoti và sumhi; bhattirasmÃsu sà tava; vÃtveva-amhesu. [SL Page 029] [\x 29/] Namhi tivatunnamitthiyaæ tissacatassÃ. 209. Namhi nivatunnaæ tissavatassà hontitthÅyaæ yathÃkkamaæ; tissantaæ, catassantaæ; itthiyanti-kiæ? Tiïïaæ, catunnaæ. Tissovatasso yomhi savibhattÅnÃ. 210. VibhantisahitÃnaæ tivatunnaæ yomhi tisso catassohontitthiyaæ yathÃkkamaæ; tisso, catasso. TÅïicattÃri napuæsake. 211. Yomhi savibhattÅnaæ nivatunnaæ yathÃkkamaæ tÅïi cattÃri honti napuæsake; tÅïi, cattÃri. Pume tayocattÃro.212. Yomhi savibhattÅnaæ tivatunnaæ tayo cattÃro honti yathÃkkamakaæ pulliÇge; tayo, cattÃro. Caturo và catussa. 213 Catusaddassa savibhattissa yomhi caturo và hoti pulliÇge; caturo janà saævidhÃya; kathaæ? Caturo nimitte nÃddasÃsinti-liÇgavipallÃsÃ. MayamasmÃmhassa.214. Yosvamhassa savibhattissa mayamasmà và honti yathÃkkamaæ, mayaæ, asmÃ, amhe. NaæsesvasmÃkaæmamaæ. 215. Naæsesvamhassa savibhattissa asmÃkaæ mamaæ honti và yathÃkkamaæ; asmÃkaæ, amhÃkaæ, mamaæ, mama. Simhahaæ. 216. Simhi ambhassa savibhattissa ahaæ hoti; ahaæ. Tumhassa tuvaætvamamhi ca. 217. Amhi simhi ca tumhassa savibhattissa tuvaæ tvaæ honti yathÃkkamaæ; tuvaæ, tvaæ. TayÃtayÅnaæ tva và tassa. 218. Tumhassa tayÃtayÅnaætakÃrassa tva hoti vÃ; kvayÃ, tayÃ; kvayi, tayi. SmÃmhi tvamhÃ. 219. SmÃmhi tumhassa savibhattissa tvamhà hoti vÃ; pattà nissaæsayaæ tvamhÃ...VÃtveva-tvayÃ. Ntantunaæ nto yomhi paÂhame. 220. PaÂhame yomhi ntanatunaæ savibhattÅnaæ ntoiccÃdeso và hoti; gacchanto, gacchantÃ; guïavanto, guïavantÃ. [SL Page 030] [\x 30/] Taæ namhi. 221. Namhi ntantunaæ savibhattÅnaæ taæ và hoti; gacchataæ, gacchantÃnaæ; guïavataæ, guïavantÃnaæ. TotÃtità sasmÃsmiænÃsu. 222. SÃdisu ntanatunaæ savibhattÅnaæ tÃtÃtità honti và ythÃkaikamaæ gacchato, gacchantassa; guïavato, guïavantassa; gacchatÃ, gacchantamhÃ; guïavatÃ, guïavantamhÃ; gacchati, gaccante;guïavati, guïavante; gacchatÃ, gacchantena; guïavatÃ. Guïavantena. ÃÂÃaæge. 223. Ge pare ntantunaæ savibhattinaæ ÂaÂÃaæiccÃdesà honti; bho gaccha, bho gacchÃ, bho gacchaæ; bho guïava, bho guïavÃ, bho guïavaæ. Yomhi dvannaæ duvedve. 224. Yomhi vissa savibhattissa duvedve honti pacceka; duve, dve. Duvinnaæ namhi vÃ. 225. Namhi vissa savibhattissa duvinnaæ hoti vÃ; duvinnaæ. Dvinnaæ. RÃjassa ra¤¤aæ. 226. Namhi rÃjassa savibhattissa ra¤¤aæ hoti vÃ; ra¤¤aæ, rÃjÃnaæ. NÃsmÃsu ra¤¤Ã. 227. NÃsmÃsu rÃjassa savibhattissa ra¤¤Ã hoti, ra¤¤Ã kataæ, ra¤¤Ã nissaÂaæ. Ra¤¤ora¤¤assarÃjino se. 228. Se rÃjassa savibhattissa ra¤¤o ra¤¤assa rÃjino honti; ra¤¤o, ra¤¤assa, rÃjino. Smimhi ra¤¤erÃjini. 229. Smimhi rÃjassa savibattissa ra¤¤erÃjini honti; ra¤¤e, rÃjini. SamÃse vÃ. 230 SamÃsavisaye ete Ãdesà rÃjassa và honti; kÃsira¤¤Ã, kÃsirÃjena; kÃsira¤¤Ã, kÃsirÃjasmÃ; kÃsira¤¤o, kÃsirajassa; kÃsira¤¤e, kÃsirÃje. Smimhi tumhÃmhÃnaæ tayimayi. 231. Smimhi tumhaamhasaddÃnaæ savibattÅnaætayimayi honti yathÃkkamaæ; tayi, namayi Amhi taæmaætavaæmamaæ. 232. Amhi tumha amhasaddÃnaæ savibhattÅnaætaæ maæ tavaæ mamaæ honti yathÃkkamaæ; taæ, namaæ, tavaæ, mamaæ. NÃsmÃsu tayÃmayÃ. 233. NÃsmÃsu tumhaamhasaddÃnaæ savibhattÅnaætayà mayà honti yathÃkkamaæ; tayà kataæ, mayà kataæ; tayà nissaÂaæ, mayà nissaÂaæ. [SL Page 031] [\x 31/] Tavamamatuyhaæmayhaæ se. 234. Se tumhaamhasaddÃnaæ savibhattÅnaæ tavammatuyhaæ mayhaæ honti yathÃkkakamaæ; tava, tuyhaæ, mama, mayhaæ. §ÃÇÃkaæ namhi. 235. Namhi tumhaamhasaddÃnaæ savibhattÅnaæ ÇaæÇÃkaæ honti pacceka; tumhaæ, tumhÃkaæ, amhaæ,amhÃkaæ...YathÃsaÇkhyamatra na vijjate. Dutiye yomhi vÃ. 236. TumhaamhasaddÃnaæ savibhattÅnaæ paccekaæ ÇaæÇÃkaæ và honti yomhi dutiye; tumhaæ, tumhÃkaæ, tumhe; amhaæ, amhÃkaæ, amhe. ApÃdÃdo padatekavÃkye. 237. IdamadhÅkataæ meditabbaæ; pajjatenenatthoti-padaæ, syÃdyantaæ tyÃdyanta¤ca; padasamuho vÃkyaæ. Yonaæhisvapa¤camÃha vono. 238. Apa¤camiyà yonaæhisvapÃdÃdo vattamÃnÃnaæ padasmà paresaæ ekavÃkye ÂhitÃnaæ tumhaamhasaddÃnaæ savibhattÅnaæ vono honti và yathÃkkamaæ; tiÂÂhatha vo, tiÂÂhatha tumhe; tiÂÂhÃma no, tiÂÂhÃma mayaæ; passati vo, passati tumhe; passati no, passati amhe; dÅyate vo, dÅyate tumhaæ; dÅyate no, dÅyate amhaæ; dhanaæ vo, dhanaæ tumhaæ, dhanaæ no, dhanaæ amhaæ, kataæ vo, kataæ tumhehi; kataæ no, kataæ amhehi...Apa¤camyÃti-kiæ? NissaÂaæ tumhehi, nissaÂaæ amhehi; apÃdÃdotveva-"balaæca bhikkhÆna manuppadinnaæ tumhehi pu¤¤aæ pasutaæ anappakaæ" padatotveva. Tumhe tiÂÂhatha; ekavÃkyetveva-devadatto tiÂÂhati gÃme, tumhe tiÂÂhatha na gare; savibhattÅnanetvava-arahati dhammo tumhÃdisÃnaæ; arahati dhammo amhÃdisÃnaæ. Teme nÃse. 239. NÃmhi se va apÃdÃdo vattamÃnÃnaæ padasmà paresaæ ekavÃkye ÂhitÃnaæ tumhaamhasaddÃnaæ savibhattinaæ teme và honti yathÃkkamaæ; kataæ te, katà tayÃ; kataæme, kataæ mayÃ; dÅyate te; dÅyate tava; dÅyate me, dÅyate mama; dhanaæ te, dhanaæ tava; dhanaæ me, dhanaæ mama. AnvÃdese. 240. KathitÃnukathanavisase tumhaamhasaddÃnamÃdesà niccaæ bhavanti punabbidhÃnÃ; gÃmo tumhaæ pariggaho; atho janapado vo pariggaho. Sapubbà paÂhamantà vÃ. 241. VijjamÃnapubbasmà paÂhamantà paresaæ tumhaamhasaddÃnamÃdesà và honti cÃdesepi; gÃme paÂo tumhÃkaæ; atho nagare kambalo vo; [SL Page 032.] [\x 32/] Atho nagare kamalo tumhÃkaæ; sapubbÃti-kiæ? PaÂo tumhÃkaæ; atho kamalo vo; paÂhamantÃti-kiæ? PaÂo nagare tumhÃkaæ; atho kamalo gÃme vo. Na cavÃhÃhevayoge. 242. VÃdÅhi yoge tumhaamhasaddÃnamÃdesà na honti; gÃmo tava ca pariggaho, mama ca pariggaho; gÃmo tavavà pariggaho, mamavà pariggaho; gÃmo tavaha pariggaho; mamaha pariggaho; gÃmo tavÃha pariggaho, mamÃha pariggaho; gÃmo taveva pariggaho, mameva pariggaho; evaæ sabbattha udÃharitabbaæ...Yogeti-kiæ?GÃmo ca te pariggaho, nagara¤ca me pariggaho. DassanatthenÃlocane. 243. Dassanatthesu Ãlovanavajjitesu payujjamÃnesu tumhaamahasaddÃnamà desà na honti; gÃmo tumhe amhe udadissÃgato; gÃmo amhe udadissÃgato...AnÃlocaneti-kiæ? GÃmo vo Ãloveti, gÃmo no Ãloceti. ùmantaïaæ pubbamasantaæva. 244. ùmantaïaæ pubbamavijjamÃnaæ viya hoti tumhaamhasaddÃnamÃdesavisaye; devadatta tava pariggaho...ùmantaïanti-kiæ? Kambalo te pariggaho; pubbanti-kiæ? "Mayetaæ sabbamakkhÃtaæ tumhÃkaæ dvijapuÇgavÃ" parassa hi avijjamÃnattà apÃdÃdoti-paÂisedho na siyÃ; ivÃti-kiæ? Savaïaæ yathà siyÃ. Na sÃma¤¤avacanamekatthe. 245. SamÃnÃdhÅkaraïe parato sÃma¤¤avacanamÃmantaïamasantaæ viya na hoti; mÃïavaka jaÂilaka te pariggaho...ParassÃvijjamÃnantepi pubbarÆpa mupÃdÃyÃdeso hoti; sÃma¤¤avacananti-kiæ? Devadatta mÃïavaka pariggaho; ekattheti-kiæ? Devadatta ya¤¤adatta tumhaæ pariggaho. Bahusu vÃ. 246. Bahusu vattamÃnamÃmantaïaæ sÃma¤¤avacanamekatthe avijjamÃnaæ viyavà na hoti; brÃhmaïa guïavanto, tumhÃkaæ pariggaho; brÃhmaïa guïavanto vo pariggaho. Iti moggallÃyanavyÃkaraïe vuttiyaæ syÃdikaï¬o dutiyo. --------- [SL Page 033.] [\x 33/] SyÃdi syÃdinekatthaæ. 1. SyÃdyantaæ syÃdyantena sahekatthaæ hotÅti-idamadhikataæ veditabbaæ; so ca bhinnatthÃnamekatthibhÃvo samÃsoti vuccate. Asaækhyaæ vibhattisampatatisamÅpasÃkalyÃbhÃvayathÃpacchÃyugapadatthe. 2. Asaækhyaæ syÃdyantaæ vibhattyÃdÅnamatthe vattamÃnaæ syÃdyantena sahe katthaæ bhavati; tatthavibhattyatthe tÃva-itthÅsu kathà pavattà adhÅtthi...Sampatti dvidhà attasampatti samiddhi ca-sampannaæ brahmaæ sabrahmaæ, licchavÅnaæ; samiddhi bhikkhÃnaæ subhikkhaæ...SamÅpe-kumbhassa samÅpamupakumbhaæ...SÃkalye-satiïamajjhoharati; sÃggyadhÅte...AbhÃvo sambandhibhedà bahuvidho; tatra iddhÃbhÃve-vigatà iddhi saddikÃnaæ dussaddikaæ; atthÃbhÃve-abhÃvo makkhikÃnaæ nimmakkhikaæ; atikkamÃbhÃve-atigatÃni tiïÃni nittiïaæ; sampatÃbhÃve-atigataæ lahupÃpuraïaæ atilahupÃpuraïaæ; lahupà puraïassa nÃyamupabhogakÃloti attho...YathÃtthonekavidho; tatra yoggatÃyaæ-anurÆpaæ surÆpo vahati; vÅcchÃyaæ-anvaddhamÃsaæ; atthÃnati vattiyaæ-yathÃsatti; sadisatte-sadiso kikhiyà sakikhÅ; Ãnupubbiyaæ-anujeÂÂhaæ; pacchÃdatthe-anurathaæ; yugapadatthe-sacakkaæ, nidhehi. Yathà na tulye. 3. YathÃsaddo tulyatthe vattamÃno syÃdyantena sahekattho na bhavati; yathà devadatto tathà ya¤¤adatto. YÃvÃvadhÃraïe.4. YÃvasaddovadhÃraïe vattamÃno syÃdyantena sahekattho bhavati; avadhÃraïamettakatà paricchedo; yÃvÃmattaæ brÃhmaïe Ãmantaya; yÃvajÅvaæ...AvadhÃraïeti-kiæ, yÃvadannaæ tÃvabhuttaæ nÃvadhÃrayÃmi kittakaæ mayà bhuttanti. PayyapÃbahitiropurepacchà và pa¤camyÃ. 5. PariÃdayo pa¤camyantena sahekatthà honti vÃ; paripabbataæ vassi devo, paripabbatÃ;apapabbataæ vassÅ devo, apapabbatÃ; ÃpÃÂaliputtaæ vassi devo, ÃpÃÂaliputtÃ; bahagÃmaæ, bahigÃmÃ; tiropabbataæ, tiropabbatÃ; purebhattaæ, purebhattÃ; pacchÃbhattaæ, pacchÃbhattÃ...VetÃdhikÃro. SamÅpÃyÃmesvanu. 6. Anusaddo sÃmipye ÃyÃme ca vattamÃno syÃdyantena sahekattho hoti vÃ; anuvanamasani gatÃ; anugaÇgaæ bÃrÃïasÅ...SamÅpÃyÃmesvÅti-kiæ, rukkhamanuvijjotate vijju. [SL Page 034.] [\x 34/] TiÂÂhagvÃdÅni. 7. TiÂÂhaguppabhutÅni ekatthibhÃvavisaye nipÃtÅyante; tiÂÂhanti gÃvo sasmiæ kÃle tiÂÂhagu, kÃlo; vahaggu. KÃlo; Ãyatigavaæ; baleyavaæ; lutayavaæ; lÆyamÃnayavamiccÃdi...VyÃntotthe; kesÃkesÅ; daï¬Ãdaï¬Å...Tathà velÃppabhÃvanatthopi; pÃto nahÃnaæ pÃtanahÃnaæ; sÃyaæ nahÃnaæ sÃyanahÃnaæ; pÃtakÃlaæ sÃyakÃlaæ; pÃtameghaæ; sÃyameghaæ; pÃtamaggaæ; sÃyamaggaæ. OreparipaÂipÃremajjhehe¬hÆddhÃdhonto và jaÂÂhiyÃ. 8. OrÃdayo và saddà chaÂÂhiyantena sahekatvà và honti; ekÃrantantaæ nipÃtanato...OregaÇgaæ; uparisikharaæ; paÂisotaæ; pÃreyamunaæ; majjhegaÇgaæ; heÂÂhÃpÃsÃdaæ;; uddhagaÇgaæ; adhogaÇgaæ; antopÃsÃdaæ...Puna vÃvidhÃnà gaÇgÃoramiccÃdÅpi honti. Tannapuæsakaæ. 9. Yadetamatikkantamekatthaæ tannapuæsakaliÇgaæ veditabbaæ; tathà ceve dÃhaÂaæ; và kvaci bahulÃdhikÃrÃ...YathÃparisaæ, yathÃparisÃya; sakÃya sakÃya parisÃyÃti attho. AmÃdi. 10. AmÃdisyÃdyantaæ syÃdyantena saha bahulamekatthaæ hoti; gÃmaæ gato gÃmagato muhuttaæ sukhaæ muhuttasukhaæ...VuttiyevopapadasamÃse-kumbhakÃro; sapÃko; tannavÃyo; varÃharo...NtamÃnaktavantÆhi vÃkya meva; dhammaæ suïanto; dhammaæ suïa mÃno; odanaæ bhuttavÃ. Ra¤¤Ã hato rÃjahato; asinà chinno asicchinno; pitusadiso; pitusamo; sukhasahagataæ; dadhinà upasittaæ bhojanaæ dadhibhojanaæ; guÊena misso odano guÊodano...VuttipadenevopasittÃdikriyÃyÃkhyÃpanato natthÃyuttatthatÃ. Kvaci vuttiyevaka; urago, pÃdapo...Kvaci vÃkyameva; erasunà chinnavÃ; dassanena pahÃtabbÃ. Buddhassa deyyaæ buddhadeyyaæ; yÆpÃya dÃru yÆpadÃru; rajanÃya doïi rajana doïÅ. Idhana hoti-saæghassa dÃtabbaæ...Kathaæ, etadattho etadattà etadatthanti-a¤¤apadatthe bhavissati. Savarehi bhayaæ savarabhayaæ; savarabhayaæ; gÃmaniggato, methunÃpeto...KvacÅ vutti yeva; kammajaæ; cittajaæ...Idha na hoti-rukkhà patito, Ra¤¤o puriso rÃjapuriso...BahulÃdhikÃrà ntamÃnaniddhÃriyapÆraïa bhÃvatittatthehi na hoti; mamÃnukubbaæ; mamÃnukurumÃno; gunnaæ kaïhà sampannakÅratamÃ; sissÃnaæ pa¤camo; paÂassa sukkatÃ...Kvaci hoteva; vattamÃnasÃmÅpyaæ...Kathaæ, brÃhmaïassa sukkà dantÃti-sÃpekkhatÃya na hoti...Idha pana hoteva candanagandho; nadÅghoso; [SL Page 035.] [\x 35/] Ka¤¤ÃrÆpaæ; kÃyasamaesso; phalarasoti...PhalÃnaæ titto; phalÃna mÃsito; phalÃnaæ suhito; brÃhmaïassa uccaæ gehanti; sÃpekkhatÃya na hoti...Ra¤¤o pÃÂaliputtakassa dhana nti-dhanasambandhe chaÂÂhÅti pÃÂaliputtakena samandhÃbhÃvà na hessati. Ra¤¤o go ca asso ca puriso cÃti bhinnatthatÃya vÃkyameva...Ra¤¤o gavÃssapurisà rÃja gavÃssapurisÃti vutti hotevekatthibhÃve...DÃne soï¬o dÃnasoï¬o; dhammarato; dÃnÃhirato...Kvaci vuttiyeva kucchasayo thalaÂÂho paÇkajaæ; saroruhaæ...Idha na hoti bhojane matta¤¤ŠtÃ, indriyesu guttadvÃratÃ; Ãsane nisinno; Ãsane nisÅditabbaæ. Visesanamekatthena. 11. Visesanaæ syÃdyantaæ visessena syÃdyantena samÃnÃdhikaraïena sahekatthaæ hoti; nÅla¤ca taæ uppala¤ceti nÅluppalaæ; chinnaca taæ paruÊha¤ceti chittaparuÊhaæ satthÅva satthÅ, satthÅ va sà sÃmà ceti satthisÃmÃ; sÅhova sÅho, muni caso sÅho cÃti munisÅho; sÅlameva dhanaæ sÅladhanaæ...Kvaci vÃkyameva puïïo mattÃniputto; citto gahapati...Kvaci vuttiyeva; kaïhasappo; lohitasÃli...Visesananti-kiæ, tacchako sappo...Ekattheneti-kiæ, kÃlamhà a¤¤o...Kathaæ, pattajÅviko; ÃpannajÅviko...MÃsajÃtoti-a¤¤apadatthe bhavakissati. Na¤. 12. Na¤ivcetaæ syÃdyantaæ syÃdyattena sahekatthaæ hoti na brÃhmaïo abrÃhmaïo...BahulÃdhikÃrato asamatthatthehipi kehicihoti; apunageyyÃ, gÃthÃ...AnokÃsaæ kÃretvÃ; amÆlà mÆlaæ gantvÃ...ýsakaÊÃro ÅsapiÇgaloti-syÃdisyÃdineti samÃso; vÃkyameva vÃtippasaÇgà bhÃvÃ. KupÃdayo niccamasyÃdividhimhi. 13. Kusaddo pÃdayo ca syÃdyantena sahekatthà honti naniccaæ syÃdividhi visayato¤¤attha;kucchito brÃhmaïo kubrÃhmaïe; Åsakaæ uïhaæ kaduïhaæ; panÃyako; abhiseko; pakaritvÃ; pakataæ; duppuriso, dukkataæ; supuriso; sukataæ; ahitthuta; atitthutaæ; ÃkaÊÃro; Ãbaddho...PÃdayo gatÃdyatthe paÂhamÃya; pagato Ãcariyo pÃcariyo; pantevÃsi...AccÃdayo kattÃdyatthe dutiyÃya; atikkanto ma¤camatima¤co; atimÃlo...AvÃdayo kuÂÂhÃdyatve tatiyÃya; avakuÂÂhaæ kokilÃya vanamavakokilaæ; avamayuraæ...PariyÃdayo gilÃnÃdyatthe catutthiyÃ; parigilÃno jjheno...NyÃdayo kantÃdyatthe pa¤camiyÃ; nikkhanto kosamiyà nikkosami...AsyÃdividhimhÅti kiæ, rukkhampativijjotate, CÅ kriyatthehi. 14. CÅppaccayanto kriyatthehi syÃdyantehi sahekattho hoti; malinÅkarÅya. [SL Page 036] [\x 36/] BhusanÃdarÃnÃdaresvalaæsÃsÃ. 15. BhusanÃdisvatthesvalamÃdayo saddà kriyatthehi syÃdyantehi sahekatthà honti; alaækarÅya;sakkacca; asakkacca...BhusanÃdÅsuti-kiæ, alaæbhutvà gato; sakkatvà gato; asakkatvà gato; pariyantaæ sobhanama sobhananti attho. A¤¤e ca. 16. A¤¤e ca saddà kriyatthehi syÃdyantehi saha bahulamekatthà bhavanti; purobhÆya; tirobhÆya; tirokarÅya; urasikarÅya; manasikarÅya; majjhekarÅya; tuïhÅbhÆya. VÃneka¤¤atthe.17. Anekaæ syÃdyantama¤¤assa padassatthe ekatthaæ và hoti; bahÆni dhanÃni yassa so bahudhano; lambà kaïïa yassa so lambakaïïo; vajiraæ pÃïimhi yassa so vajirapÃïi; mattÃbahavo mataÇgà ettha mattabahumÃtaÇgaæ, vanaæ; ÃruÊho vÃnaro yaæ rukkhaæ so ÃruÊhavÃnaro; jitÃni indriyÃni yena so jitindriyo; dinnaæ bhojanaæ yassa so dinnabhojano; apa gataæ kÃlakaæ yasmà paÂà soyamapagatakÃlako; upagatà dasa yesaæ ata upadasÃ; ÃsannadasÃ; adÆradasÃ; adhikadasÃ; tayo dasaparimÃïamesaæ tidasaæ...Kathaæ, dasasaddo saækhyÃne vattate parimÃïasaddasannidhÃnÃ, yathÃ-pa¤caparimÃïamesaæ pa¤cakà sakuïati; dve và tayo và parimÃïamesaæ dvattayo; vÃsaddatthe vÃ-dve vÃtayo và dvattayo...Dakkhiïassà ca pubbassà ca disÃya yadantarÃÊaæ dakkhiïapubbÃ, disÃ; dakkhiïa ca sà pubbà cÃti vÃ; saha puttenÃgato saputto; salomako, vijjamÃnalomakoti attho; evaæ sapakkhako; atthikhÅrÃ, brÃhmaïÅti-atthisaddo vijjamÃnatthe nipÃto...KvacÅ gatatthatÃya padantarÃnamappayogo;kaïÂhaÂÂhà kÃÊà assa kaïÂhekÃÊo; mbaÂÂhamukhamiva * mukhamassa oÂÂhamukho; kesasaÇghà to cÆÊà assa kesacÆÊo; suvaïïavikÃro alaÇkÃro assa suvaïïÃlaÇkÃro; papatitaæ païïamassappatitapaïïo, papaïïo; avijjamÃnà yuttà assa avijjamÃnaputto; na santi puttà assa aputto...Kvaci na hoti pa¤cabhuttavanto, assa bhÃtuno putto assa atthÅti bahulÃdhikÃrato. Tattha gehatvà tena paharitvà yuddhe sarÆpaæ. 18. Sattamyantaæ tatiyanta¤ca sarÆpamanekaæ tattha gahetvà tena paharitvà yuddhe¤¤apadatthe ekatthaæ và hoti; kesesu ca kesesu ca gahetvà yuddhampavattaæ kesÃkesÅ; daï¬ehi ca daï¬ehi ca paharitvà yuddhamapavattaæ daï¬Ã daï¬Å, muÂÂhÃmuÂÂhÅ "cÅ vÅtihÃre" ti cÅ samÃsanto "cismi" ntyÃkÃro...Tattha teneti-kiæ, kÃsa¤ca kÃsa¤ca gahetvà yuddhaæ pavattaæ; gahetvà paharitvÃti-kiæ, rathe ca rathe ca Âhatvà yuddhaæ pavattaæ; yuddheti-kiæ, hatthe ca hatthe ca gahetvà saækhyaæ pavattaæ; sarÆpanti-kiæ, daï¬ehi ca musalehi ca paharitvà yuddhaæ pavattaæ. --------------------------------------- * OÂÂhamukhaliva, oÂÂhova mukhamassa. [SL Page 037] [\x 37/] Catthe. 19. Anekaæ syÃdyantaæ catthe ekatthaæ và bhavati...SamuccayonvÃcayo itarÅtarayogo sÃmÃhÃro ca casaddatthÃ; tattha samuccayÃnvÃcayesu ne katathibhÃvo sambhavati-tesu hi samuccayo a¤¤ama¤¤anirapekkhÃna mattappadhÃnÃnaæ katthavi kriyÃvisese cÅyamÃnatÃ-yathÃ-dhaveca khadire ca palÃse ca chindÃti; anvÃvayo ca yattheko padhÃnabhÃvena vidhÅyate aparo ca guïabhÃvena-yathÃ-bhikkhaæ cara gÃvocÃnayeti...Itaradvayetu sambhavati; tesu hi a¤¤ama¤¤assÃpekkhÃnamavayavabhedÃnugato itarÅtarayo go-yathÃ-sÃriputtamoggallÃnÃti-assÃvayavappadhÃnantà bahuvacana meva; a¤¤ama¤¤asÃpekkhÃnameva tirohitÃvayavabhedo samudÃyappadhÃno samÃhÃro-yathÃ-chantupÃkahananti-assa pana samudÃyappadhÃnattà ekavacanameva; te ca samÃhÃrÅtarÅtarayogà bahulaæ vidhÃnà niyatavisayÃyeva honti, tatrÃyaæ visayavibhÃgo niruntipiÂakÃgato. PÃïituriyayoggasenaÇgÃnaæ; niccaverinaæ; saækhyÃparimÃïasa¤¤Ãnaæ; khuddajantukÃnaæ; pavanacaï¬ÃlÃnaæ; caraïasÃdhÃraïanaæ; ekajjhÃyanapÃvacanÃnaæ; liÇgavisesÃna; vividhaviruddhÃnaæ; disÃnaæ; nadÅna¤ca; niccaæ samÃhÃre katthaæ bhavati. Tiïarukkhapasusakuïadhanadha¤¤avya¤janajanapadÃnaæ và a¤¤esamitarÅtarayogova. PÃïyaÇgÃnaæ...Cakkhusotaæ; mukhanÃsikaæ; hanugÅvaæ; chavimaæsalohitaæ; nÃmarÆpaæ; jarÃmaraïaæ...TuriyaÇgÃnaæ...AlasatÃlambaraæ; murarajagomukhaæ; saækhadeï¬imaæ; maddavikapÃïavikaæ; gÅtavÃditaæ; sammatÃlaæ...YoggaÇgÃnaæ...PhÃlapÃcanaæ; yuganaÇgalaæ...SenaÇgÃnaæ...Asisattitomarapiï¬Ã; asicammaæ; dhanukalÃpaæ; paharaïavaraïaæ...NiccaverÅnaæ...Ahinakulaæ; biÊÃlamÆsikaæ; kÃkolukaæ; nÃgasupaïïaæ...SaÇakhyÃparimÃïasaæ ¤Ãnaæ...Ekakadukaæ; dukatikaæ; tikacatukkapa¤cakaæ; dasadedÃdasakaæ...KhuddajantukÃnaæ...KÅÂapaÂaÇgaæ; kunthakipillikaæ; ¬aæsamakasaæ; makkhikaki pillikaæ...Pacanacaï¬ÃlÃnaæ...OrabbhikasÆkarikaæ; sÃkuntikamÃgavikaæ...SapÃkacaï¬ÃlÃnaæ...VenarathakÃraæ; pukkusachava¬Ãhakaæja...CaraïasÃdhÃraïanaæ...AtisabhÃradvÃjaæ; kaÂhakÃlÃpaæ;* sÅlapa¤¤Ãïaæ; samathavipassanaæ; vijjÃcaraïaæ...EkajjhÃyanapÃvacanÃnaæ...DÅghamajjhimaæ, ekuttarasaæyuttakaæ;; khandhakavibhÃgaæ...LiÇgavisesÃnaæ...Itthipumaæ; dÃsidÃsaæ;cÅvarapiïaï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ; tiïakaÂÂhÃsÃkhapalÃsaæ; "lÃbhÅ hoti vivarapin¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃna" ntipi dissati...VividaviruddhÃnaæ...KusalÃkusalaæ; sÃvajjÃna vajjaæ; hÅnappaïitaæ; kaïhasukkaæ; chekapÃpakaæ; adharuttaraæ...DisÃnaæ...PubbÃparaæ; dakkhiïuttaraæ; pubbadakkhiïaæ; pubbuttaraæ; aparadakkhiïaæ; aparuttaraæ...NadÅnaæ...GaÇgÃyamunÃmabhÅsarabhu. --------------------------------------- * KaÂÂhakalÃpaæ. [SL Page 038] [\x 38/] TiïavisesÃnaæ...KÃsakusaæ. KÃsakusÃ; usÅrabÅraïaæ, asirabÅraïa; mu¤jababbajaæ, mu¤jababbajÃ...RukkhavisesÃnaæ...KhadirapalÃsaæ, khadirapalÃsÃ; dhavÃssakaïïaæ, dhavÃssakaïïÃ; pakilakkhanigrodhaæ, pilakkhanigrodhÃ; assatthakapitthanaæ, assatthakapitthanÃ, sÃkasÃlaæ * sÃkasÃlÃ...PasuvisesÃnaæ...Gajagavajaæ, gajagavajà gomahisa, gomahisÃ; eïeyyagomahasaæ, eïeyyagomahisÃ; eïeyyavarÃhaæ. EïeyyavarÃhÃ; ajeÊakaæ, ajeÊakÃ, kukkuÂasÆkaraæ, kukkuÂasÆkarÃ;+ hatthigavÃssavalavaæ, hatthigavÃssava lavÃ...SakuïavisesÃnaæ...HaæsabalÃkaæ, haæsabalÃkÃ, kÃra¬avavakkavakÃkaæ, kÃra¬avacakkavÃkÃ; bakabalÃkaæ, bakabalÃkÃ...DhanÃnaæ...Hira¤¤asuvaïïaæ, hira¤¤asuvaïïÃ; maïisaækhamuttÃveÊuriyaæ, maïisaæ bamuttÃveÊuriyÃ; jÃtarÆparajataæ,jÃtarÆparajatÃ...Dha¤¤Ãnaæ...SÃliyavakaæ, sÃliyavakÃ; tilamuggamÃsaæ, tilamuggamÃsÃ; nipphÃvakulatthaæ, nipphavakulatthÃ...Bya¤janÃnaæ...SÃkasuvaæ, sÃkasuvÃ; gabyamÃhisaæ. GabyamÃhisÃ; eïeyyavÃrÃhaæ, eïeyayavÃrÃhÃ; migamÃyÆraæ; migamÃyÆrÃ...JanapadÃnaæ...KÃsikosalaæ. KÃsikosalÃ, vajjimallaæ.VajjimallÃ, cetivÅsaæ, cetivÅsÃ; macchasÆrasenaæ maccasÆrasenÃ; kurupa¤cÃlaæ.Kurupa¤cÃlÃ. ItarÅtarayogo-yathÃ-candimasuriyÃ; samaïabrÃhmaïa, mÃtÃpitaro; iccÃdi...Etasmiæ ekatathÅbhÃvakaï¬e yaæ vuttaæ pubbaæ nipatti kamÃtikkame payojanÃbhÃvÃ...Kvaci paro; kvaci vipallÃsopi hoti bahulÃdhikÃrato...DattÃnaæ rÃjà rÃjadanto...Katthaci kamampaccÃnÃdarà pubbakÃlassÃpi paranipÃto...LittavÃsito; naggamusito; sittasammaÂÂho; bhaÂÂhalu¤cito...Catthe yadekatthaæ tattha keci pubbapadaæ bahudhà niyamenti tadiha vyahicÃradassanà na vuttanti daÂÂhabbaæ. SamÃhÃre napuæsakaæ. 20. Catthe samÃhÃre yadekatthaæ tannapuæsakaliÇgambhavati; tathà cevodÃhaÂaæja...Kattavi na hoti sabhÃparisÃyÃti ¤ÃpakÃ; ÃdhipaccaparivÃro; chanda pÃrisuddhi; paÂisandhippavattiyaæ. SaækhyÃdi. 21. Ekatthe samÃhÃre saækhyÃdi napuæsakaliÇgambhavati; pa¤cagavaæ; catuppathaæ...SamÃhÃressekattà ekavacanameva hoti; samÃhÃretveva-pa¤cakÃpÃlopÆvo; tiputto. Kvacekatta¤ca chaÂÂh­yÃ. 22. ChÂhiyekatthe kvaci napuæsakattaæ hotekatta¤ca; salabhÃnaæ chÃyà salabhacchÃyaæ; evaæ sakuntÃnaæchÃyÃ, sakuntacchÃyaæ; pÃsadacchÃyaæ; pÃsÃdacchÃyaæ; gharacchÃyaæ; gharaccÃyÃ...Amanussà sabhÃya sapuæsakekattambhavati. Brahmasabhaæ; devasabhaæ; indasabhaæ; yakkhasabhaæ; sarabhasabhaæ...ManussasabhÃyaæ, khattiyasabhÃ; rÃjasabhà iccevamÃdi...KvacÅti kiæ, rÃjapuriso. --------------------------------------- * SakasÃlaæ. + KukakurasÆkaraæ, kukkurasÆkarÃ. Kvaci pala. [SL Page 039] [\x 39/] SyÃdisu rasso. 23. Napuæsake vattamÃnassa rasso hoti syÃdisu; salabhacchÃyaæ...SyÃdisÆti-kiæ, salabhacchÃye. GhapassÃntassÃppadhÃnassa. 24. AntabhutassÃppadhÃnassa ghapassa syÃdisu rasso hoti; bahumÃlo, poso; nikkosambi; ativÃmoru...AntassÃti-kiæ, rÃjà ka¤¤Ãpiyo; appadhÃnassÃti-kiæ, kumÃrÅ brahmabandhÆ. Gossu. 25. AntabhutassÃppadhÃnassa gossa syÃdisu uhoti; cittagu...AppadhÃnassÃtveva-sugo; antassÃtveva-gokulaæ. ItthiyamatvÃ. 26. Itthiyaæ vattamÃnato akÃrantato nÃmasmà Ãppaccayo hoti; dhammadinnÃ. NadÃdito ÇÅ. 27. NadÃdÅhi itthiyaæ ÇÅppaccayo hoti; nadÅmahÅ kumÃrÅ taruïÅ vÃruïÅ gotamÅ. Goto và GÃvÅ, go; Ãkatigaïeyaæ...§akÃro"ntanatunaæ ÇÅmhÅ to vÃ" ti visesanattho. YakkhÃditthinÅ ca. 28. YakkhÃdito itthiyaminÅ hoti ÇÅ ca; yakkhinÅ, yakkhÅ; nÃginÅ, nÃgÅ; sÅhinÅ, sÅhÅ. ùrÃmikÃdÅhi. 29. ùrÃmikÃdito inÅ hotÅ hotitthiyaæ; ÃrÃmikinÅ; anantarÃyikinÅ; rÃjinÅ. Sa¤¤Ãyaæ mÃnuso. MÃnusinÅ; a¤¤atra mÃnusÅ. Yuvaïïehi nÅ. 30. ItthiyamÅvaïaïuvaïïantehi nÅ hoti bahulaæ; sadà payatapÃïinÅ; daï¬inÅ; bhikkhunÅ; khattabandhunÅ; paracittavidunÅ...MÃtuÃdito kasmà na hoti? Itthippaccayaæ vinÃpi itthattÃbhidhÃnato. Katimhä¤atthe. 31. Ktimhä¤attheyeva itthiyaæ nÅ hoti bahulaæ; sÃhaæ ahiæsÃratinÅ; tassà muÂÂhassatiniyÃ; sà vacchagiddhinÅ...A¤¤attheti-kiæ, dhammaratÅ. GharaïyÃdayo. 32. Gharaïippabhutayo nÅppaccayantà sÃdhavo bhavanti; gharaïÅ; pokkharaïi; Åssattaæ nipÃtanÃ. ùcariyà và yalopo ca; ÃcarinÅ; ÃcariyÃ. [SL Page 040] [\x 40/] MÃtulÃditvÃni bhariyÃyaæ. 33. MÃtulÃdito bhariyÃyamÃnÅ hoti; mÃtulÃnÅ; vÃruïÅ; gahapatÃnÅ; ÃcariyÃnÅ. AbhariyÃyaæ khantiyà vÃ; khantiyÃnÅ; khantiyÃ...NadÃdipÃÂhà bhariyÃyantu khantiyi. UpamÃsaæhitasahitasa¤¤atasahasaphavÃmalakkhaïÃditurutu. 34. ôrusaddà upamÃnÃdipubbà itthiyamÆ hoti; karabhorÆ; saæhitorÆ; sahitorÆ; sa¤¤atorÆ; sahorÆ; saphorÆ; vÃmorÆ; lakkhaïerÆ...ôti-yogavibhÃgà Æ; brahmabandhÆ. Yuvà tÅ. 35. Yuvasaddato tÅ hotitthiyaæ; yuvatÅ. NtantÆnaæ ÇÅmhi to vÃ. 36. §Åmhintanatunaæ to và hoti; gacchatÅ, gacchantÅ; sÅlavatÅ; sÅlavanti Bhavato bhoto. 37. §Åmhi bhavato bhotÃdesohoti vÃ; bhotÅ; bhavantÅ. GossÃvaÇ. 38. Gosaddassa ÇÅmhÃvaÇ hoti; gÃvÅ. Puthussa pathavaputhavÃ. 39. §ÅmhÅ puthussa pathavaputhavà honti; pathavÅ; puthavÅ... he; paÂhavÅ. SamÃsantva. 40. SamÃsanto aiti vÃdhikarÅyati. PÃpÃdÅhi bhumiyÃ. 41. PÃpÃdÅhi parà yà bhumi tassà samÃsanto a hoti; pÃpabhumaæ; jÃtibhumaæ. SaækhyÃhi. 42. SaækhyÃhi parà yà bhumi tassà samÃsanto a hoti; dvibhÆmaæ; tibhumaæ. NadigodÃvarÅnaæ. 43. SaækhyÃhi parÃsaæ nadÅgodÃvarÅnaæ samÃsanto a hoti; pa¤canadaæ; satta godÃvaraæ. Asaækhyohi cÃÇgulyÃna¤¤Ãsaækhyatthesu. 44. Asaækhyahi saækhyÃhi ca parà aÇgulyà samÃsanto ahoti no ce a¤¤Ã padattho asaækhyatthe ca samÃso vattate; niggatamaÇgulÅhi niraÇgulaæ; accaÇgulaæ; dve aÇguliyo samÃhaÂà dvaÇgulaæ...Ana¤¤ÃsaækhyatthesÆti-kiæ, pa¤caÇgulÅhattho; kathaæ, dve aÇgulÅ mÃnamassÃti. DvaÇgulanti-nÃtra samÃso ¤¤apadatthe vihito mattÃdÅnaæ lope kate tattha vattate; aÇgulasaddo và pamÃïavÃcÅsaddantaraæ...YathÃ-yenaÇgulappamÃïena aÇgulÃnaæ sataæ puïïaæ catuddasa và aÇgulÃnÅti. [SL Page 041] [\x 41/] DÅghÃhovassekadesehi ca rattyÃ. 45. DÅghÃdÅhi asaækhyehi saækhyÃhi ca parasmà rattiyà samÃsanto a hoti; dÅgharattaæ; ahorattaæ; vassÃrattaæ; pubbarattaæ; apararattaæ; a¬¬harattaæ; atikkanto rattiæ atiratto; dve rattÅ samÃhaÂà dvÅrattaæ...Và kvaci bahulÃdhikÃrÃ-ekarattaæ; ekaratti...Ana¤¤Ãsaækhyatthesu tveva-dÅgharatti, hemanto; uparatti...Kvaci hoteva bahulaæ vidhÃnÃ; yathÃrattaæ. Gotvacatthe cÃlope. 46. Gosaddà alopavisayà samÃsanto a hoti na ve catthe samÃso a¤¤apadatthe asaækhyatthe ca; rÃjagavo; paramagavo; pa¤cagavadhano; dasagavaæ...Alopeti-kiæ, pa¤cahi gohi kÅto pa¤cagu; acattheti-kiæ, ajassagÃvo...Ana¤¤Ãsaækhyatthesutveva-cittagu; upagu. RattindivadÃragavacaturassÃ. 47. Ete saddà aantà nipaccante; ratto ca davà ca rattindivaæ; ratti ca divà ca rattindivaæ; dÃrà ca gÃvo ca dÃragavaæ; catasso assiyo assa caturasso. ùyÃmenugavaæ. 48. Anugavanti nipaccate ÃyÃme gamyamÃne; anugavaæ, sakaÂaæ...ùyÃmeti-kiæ, gunnaæ pacchà anugu. Akkhismä¤atthe. 49. Akkhismà samasanto a hoti a¤¤atthe ce samÃso; visÃlakkho. DÃrumhyaÇgulyÃ. 50. AÇgulantà a¤¤apadatthe dÃrumhi samÃsanto a hoti; dvaÇgulaæ, dÃru; pa¤caægulaæ...AÇgulisadisÃvayavaæ dha¤¤ÃdÅnaæ dvikkhepakaæ dÃrÆti vuccate...PamÃïe tu pubbe viya saddhaæ; sakharÃjasaddà akÃrantÃva, sissopi na dissati...GÃï¬ÅvadhanvÃti pakatantarena siddhaæ. DvÅ vÅtihÃre. 51. KriyÃvyatihÃre gamyamÃne a¤¤apadatthe vattamÃnato cÅ hoti; kesÃkesÅ; daï¬Ãdaï¬Å...CakÃro cisminti visesanattho; sugandhÅ duggandhÅti-payogo na dissate. LatvitthÅyÆhi ko. 52. Latuppaccayantehi itthÅyamÅkÃrukÃrantehi ca bahulaæ kappaccayo hoti a¤¤apadatthe; bahukattuko; bahukumÃriko; bahubrahmabandhuko; bahulantveva-subbhÆ. Vä¤ato. 53. A¤¤ehi a¤¤apadatthe ko và bahulaæ hoti; bahumÃlako; bahumÃlo. [SL Page 042] [\x 42/] Uttarapade. 54 Etamadhikataæ veditabbaæ. Imassidaæ. 55. Uttarapade parato imassa idaæ hoti; idamaÂÂhitÃ; idappacavayÃ; niggakahÅtalopo passaca dvÅbhÃvo. Puæ pumassa vÃ. 56. Pumassa puæ hotuntarapade vibhÃsÃ; pulliÇgaæ; puæliÇgaæ. antantÆnaæ.57. Esaæ Âa hotuttarapade kvaci vÃ; bhavampatiÂÂhà mayaæ; bhagavammÆlakà no dhammÃ...BahulÃdhikÃrà tarÃdisu ca; pageva mahattarÅ; ratta¤¤Šmahattaæ A. 58. Esaæ a hotuntarapade; guïavantapatiÂÂhosmi. ManÃdyÃpÃdÅnamo maye ca. 59. ManÃdÅnamÃpÃdÅnaæ ca o hotuttarapade maye va; manoseÂÂhÃ; manomayÃ; rajojallaæ;rajomayaæ; apogataæ; apomayaæ; anuyanti dÅsodisaæ. Parassa saækhyÃsu. 60. SaækhyÃsutatarapadesu parassa o hoti; parosataæ; parosahassaæ...SaækhyÃsÆti-kiæ, paradattupajÅvino. Jane puthassu. 61. Jane uttarapade puthassa uhoti; ariyehi puthagevÃyaæ janoti puthujjano. So chassÃhÃyatanevÃ. 62. Ahe Ãyatane vuttarapade chassa so và hoti; sÃhaæ;chÃhaæ; saÊÃyatanaæ; jaÊÃyatanaæ. LatupitÃdÅnamÃraÇaraÇ. 63. LatuppaccayantÃnaæ pitÃdÅna¤ca yathÃkkamamÃraÇaraÇ và hontuttarapade; sattÃradassanaæ; kattÃranaddoso; mÃtarapitaro...VÃtveva-satthudassanaæ; mÃtÃpitaro. VijjÃyonisambandhÃnamà tatra catthe. 64. LatupitÃdÅnaæ vijjÃsambandhÅnaæ yonisambandhÅnaæ ca tesveva latupitÃdisu vijjÃyonisambandhisuttarapadesu catthavisaye à hoti; hotÃpotÃro;mÃtÃpitaro...LatupitÃdÅnantveva-puttabhÃtaro; tatreti-kiæ, pitu pitÃmahÃ; cattheti-kiæ, mÃtubhÃtÃ; vijjÃyonisambandhÃnanti-kiæ, dÃtu bhattÃro. Putte. 65. Putte uttarapade catthavisaye latupitÃdÅnaæ vijjÃyonisambandhÃnamà hoti; pitÃputtÃ; mÃtÃputtÃ. [SL Page 043] [\x 43/] Cismiæ. 66. CÅppaccayante uttarapade à hoti; kesÃkesÅ; muÂÂhÃmuÂÂhÅ. ItthiyamhÃsitapumitthi pumevekatthe. 67. Itthiyaæ vattamÃne ekatthe samÃnÃdhikaraïe uttarapÃde pÃre bhÃsita pumà itthÅ pumeva hotÅ; kumÃrabhariyo; dÅghajaæÇghÃ; yuvajÃyo...Itthiyanti-kiæ, kalyÃïÅ padhÃnameyaæ kalyÃïippadhÃnÃ; bhÃsitapumeti-kiæ,ka¤¤Ãbhariyo; itthÅti-kiæ, gÃmaïikulaæ diÂÂhÅ assa gÃmaïidiÂÂhi; ekattheti-kiæ, kalyÃïiyà mÃtà kalyÃïimÃtÃ. Kvavippaccaye. 68. BhÃsitapumÅtthÅ paccaye kvaci pumeva hoti; vyattatarÃ; vyattatamÃ. SabbÃdayo vuttimatte. 69. ItthivÃcakà sabbÃdayo vuttimatte pumeva honti; tassà mukhaæ tamamukhaæ; tassaæ tatra; tÃya tato; tassaæ velÃyaæ tadÃ. JÃyÃya jayaæ patimhi. 70. Patimhi pare jÃyÃya jayaæ hoti; jayampati...JÃnipatÅti-pakatantarena siddhaæ; tathà dampatÅ jampatÅti. Sa¤¤Ãyamudyedakassa. 71. Sa¤¤Ãyamudakassuttarapade udÃdeso hoti; udadhi; udapÃnaæ. KumbhÃdisu vÃ. 72. KumbhÃdisuttarapadesu udakassa udÃdeso và hoti; udakumbho, udakakumbho; udapatto, udakapatto; udabindu...ùkatigaïeyaæ. SotÃdisu lopo. 73. SotÃdisuttarapadesu udakassa ussa lopo hoti; dakasotaæ; dakarakkhaso. à na¤¤assa. 74. Uttarapade na¤saddassa Âa hoti; abrÃhmaïe...¥akÃro kiæ, kevalassa mà hotu; pÃmanaputto. An sare. 75. SarÃdouttarapade na¤saddassa an hoti; anakkhÃtaæ. NakhÃdayo. 76. NakhÃdayo saddà anantaÂÃdesà nipaccante; nÃssa khamatthiti nakho; akhama¤¤aæ...Sa¤¤Ãsaddesu ca nipphattimattaæ yathÃkatha¤ci kattabbaæ. NÃssa kulamatthÅti nakulo; akulama¤¤aæ; nakha nakula napuæsaka nakkhatta nÃka evamÃdi. [SL Page 044] [\x 44/] Nago vÃppÃïini. 77. NagaiccappÃïini và nipaccate; nagÃ, rukkhÃ; nagÃ,pabbatÃ; agÃ, rukkhÃ; agÃ, pabbatÃ...AppÃïinÅti-kiæ, ago navasalo sÅtena. Sahassa so¤¤atthe. 78. A¤¤apadatthavuttimhi samÃse uttarapade pare sahassa so và hoti; saputto, sahaputto; a¤¤attheti-kiæ, saha katvà saha yujjhitvÃ. Sa¤¤Ãyaæ. 79. Sahasasuttarapade so hoti sa¤¤Ãyaæ; sÃssatthaæ; sapalÃsaæ. Apaccakkhe. 80. Apaccakkhe gamyamÃne sahassa so hotuttarapade; sÃggi, kapoto; sapisÃvÃ, vÃtamaï¬alikÃ. AkÃle sakatthe. 81. SakatthappadhÃnassa sahasaddassa akÃle uttarapade so hoti; sampannaæ brahmaæ sabrahmaæ; sacakkaæ nidhehi, sadhuraæ...AkÃleti-kiæ, sahapubbaïhaæ; sahÃparaïhaæ. GanthÃntÃdhikye. 82. GanthÃnte Ãdhikye ca vattamÃnassa sahassa so hotuttarapade; sakalaæ jetimadhÅte; samuhuttaæ...KÃlattho Ãrambho; Ãdhikye-sadoïakhÃrÅ; samÃsako kahÃpaïe; niccatthoyamÃramho. SamÃnassa pakkhÃdÅsu vÃ. 83. PakkhÃdisuttarapadesu samÃnassa sa hoti vÃ; sapakkho, samÃnapakkho; sajoti, samÃnajoti...PakkhÃdisÆti-kiæ, samÃnasÅlo; pakkha joti janapada ratti pattinÅ pattÅ nÃbhi bandhu brahmacÃri nÃma gotta rÆpa ÂhÃna vaïïavayo vacana dhamma jÃtiya ghacca. Udare iye. 84. Udare iye pare parato samÃnassa so navà hoti; sodariyo; samÃnodariyo...Iyeti-kiæ, samÃnodaratÃ. RÅrikkhakesu. 85. Etesu samÃnassa so hoti; sarÅ; sarikkho; sariso. SabbÃdÅnamÃ. 86. RÅrikkhakesu sabbÃdÅnamà hoti; yÃdi; yÃdikkho; yÃdisoya. NtakimamÃnaæ ÂÃkiÂi. 87. RÅrikkhakesu ntasaddakiæsaddaimasaddÃnaæ ÂÃkÅÂÅ honti yathÃkkamaæ; bhavÃdÅ; bhavÃdikkho; bhavÃdiso; kÅdÅ; kÅdikkho, kÅdiso; ÅdÅ, Ådikkho; Ådiso. [SL Page 045] [\x 45/] TumhÃmhÃnaæ tÃmekasmiæ. 88. RÅrikkhakesu tumhÃmhÃnaæ tÃmà hontekasmiæ yathÃkkamaæ; tÃdÅ, tÃdakkho, tÃdiso;mÃdÅ; mÃdikko, mÃdiso...Ekasminti-kiæ, tumhÃdÅ; amhÃdÅ; tumhÃdikkho; amhÃdikkho; tumhÃdiso; amhÃdiso. Taæmama¤¤atu. 89. RÅrikkhakantato¤¤asmiæ uttarapade tumhÃmhÃnamekasmiæ taæmaæ honti yathÃkkamaæ; tandÅpÃ; mandÅpÃ; taæsaraïÃ; maæsaraïÃ...Tayyogo mayyo goti-bindulopo. VetasseÂ. 90. RÅrikkhakesvetasse và hoti; edÅ, etÃdÅ; edikko, etÃdikkho; ediso, etÃdiso. VidhÃdisu dvissa du. 91. Dvissa du hoti vidhÃdisu; duvidho; dupaÂÂaæ; evamÃdi. Di guïÃdisu. 92. Guïadisu dvissa di hoti; diguïaæ; dirattaæ; digu; evamÃdi. TÅsva. 93. TÅsu dvissa a hoti; mattikkhattuæ; dvattipattapurÃ. ù saækhyÃyÃsatÃdona¤¤atthe. 94. SaækhyÃyamuttarapade dvissa à hotasatÃdona¤¤atthe;dvÃdasa; dvÃvÅsati; dvattiæsa; saækhyÃyanti-kiæ, dirattaæ; asatÃdoti-kiæ, dvisataæ; Çavisahassaæ; ana¤¤attheti-kiæ, dvidasÃ. Tisse. 95. SaækhyÃyamuttarapade tissa e hotasatÃdona¤¤atthe; terasa; tevÅsa; tettiæsa...SaækhyÃyantveva-tirattaæ; asatÃdotveva-tisataæ; ana¤¤atthetveva-ticatukÃ. CattÃÊisÃdo vÃ. 96. Tisse và hoti cattÃÊÅsÃdo; tevattÃÊÅsa, ticattÃÊÅsa; tepa¤¤Ãsa; tipa¤¤Ãsa; tesaÂÂh­, tisaÂÂhi; tesattati, tisattati; teasÅti, tiyÃsÅti; tenavuti, tinavuti...AsatÃdotveva-tisataæ. Dvissà ca. 97. AsatÃdona¤¤atthe cattÃÊÅsÃdo dvisse và hoti à ca; dvecattÃÊÅsaæ, dvÃcattÃÊÅsaæ, dvicattÃÊÅsaæ; dvepa¤¤Ãsaæ, dvÃpa¤¤Ãsaæ, dvipa¤¤Ãsaæ; iccÃdi. BÃcattÃÊisÃdo. 98. Dvissa bà và hotacattÃÊÅsÃdona¤¤atthe; bÃrasa, dvÃdasa; bÃvÅsati, dvÃvÅsati; battiæsa, dvattiæsa...AcattÃÊÅsÃdoti-kiæ, dvicattÃÊÅsa. [SL Page 046] [\x 46/] VÅsatidasesu pacassa païïupantÃ. 99. VÅsatidasesu paresu pa¤cassa païïupattà honti và yathÃkkamaæ; païïuvÅsati,pa¤cavÅsati; pannarasa; pa¤cadasa. Catussa cucodase. 100. Catussa cuco honti và dasasadde pare; cuddasa, coddasa, catuddasa. Chassa so. 101. Chassa so iccayamÃdeso hoti dasasadde pare; soÊasa. EkaÂÂhÃnamÃ. 102. EkaaÂÂhÃnaæ à hoti dase pare; ekÃdasa; aÂÂhÃrasa. Ra saækhyÃto vÃ. 103. SaækhyÃto parassa dasassa ra hoti vibhÃsÃ; ekÃrasa, ekÃdasa; bÃrasa, dvÃdasa; païïarasa, pa¤cadasa; sattarasa, sattadasa; aÂÂhÃrasa, aÂÂhÃdasa...PannabÃdesesu niccaæ idha na hoti; catuddasa. ChatÅhi va. 104. ChatÅhi parassa dasassa Êo hoti ro ca; soÊasa; sorasa; teÊasa; terasa. CatutthatatiyÃnama¬¬hu¬¬hatiyÃ. 105. A¬¬hà paresaæ catutthatatiyÃnaæ u¬¬hatiyà honti yathÃkkamaæ; a¬¬hena catuttho a¬¬hu¬¬ho; a¬¬hena tatiyo;a¬¬hatiyo...Kathaæ, a¬¬hate yyoti-sakatthe ïyo uttarapadavuddhi. Dutiyassa saha diya¬¬hadiva¬¬hÃ. 106. A¬¬hà parassa dutiyassa saha a¬¬hasaddena diya¬¬hadiva¬¬hà honti; a¬¬hena dutiyo diya¬¬ho;diva¬¬ho vÃ. Sare kad kussuttaratthe. 107. Kussuttarapadatthe vattamÃnassa sarÃdo uttarapade kadÃdeso hoti kadantaæ; kadasanaæ...Sareti-kiæ, kuputto; uttarattheti-kiæ, kumbaÂÂho; rÃjÃ. KÃppatthe. 108. Appatthe vattamÃnassa kussa kà hotuttarapadatthe; appakaæ lavaïaæ kÃlavaïaæ. Purise vÃ. 109. Kussa purise kà hoti vÃ; kÃpuriso, kupuriso...AyamappattavibhÃsÃ...Appatthe tupubbena niccaæ hoti; Åsaæ puriso kÃpuriso. PubbÃparajjasÃyamajjhe hÃhassa ïho. 110. PubbÃdihuttarapadassa ahassa ïhÃdeso hoti; pubbaïho; aparaïho; ajjaïho; sÃyaïho; majjhaïho. Iti moggallÃne vyÃkaraïe vuttiyaæ samÃsakaï¬o tatiyo. --------- [SL Page 047] [\x 47/] ×e vÃpacce. 1. ChaÂÂhiyattà nÃmasmà và ïappaccayo hotapaccebhidheyye; ïakÃro vuddhyattho; evama¤¤atrÃpi; vasiÂÂhassÃpaccaæ vÃsiÂÂho, vÃsiÂÂhi, vÃsiÂÂhaæ vÃ; opagavo, opagavÅ, opagavaæ*...Veti-vÃkyasamÃsavikappatthaæ tassÃdhikÃro sakatthÃvadhi. VacchÃdito ïanaïayanÃ.2. VacchÃdÅhi apaccappaccayantehi gottÃdÅhi ca saddehi ïanaïayanappaccayà và hontapacce; vacchÃno, vacchÃyano; kaccÃno, kaccÃyano...YÃgame-kÃtiyÃno; moggallÃno, moggallÃyano; sÃkaÂÃno, sÃkaÂÃyano; kaïhÃno, kaïhÃyano; iccÃdi. KattikÃvidhavÃdÅhi ïeyyaïerÃ. 3. KattikÃdÅhi vidhavÃdÅhi ca ïeyyaïerà và yathÃkkamaæ hottapacce; kattikeyyo; venateyyo; bhÃgineyyo; iccÃdi...Vedhavero; vandhakero; nÃlikero; sÃmaïero; iccÃdi. ×ya diccÃdÅhi. 4. DitippabhutÅhi ïyo và hotapacce; decco; Ãdicco; ko¬a¤¤o; gaggeyyo; bhÃtabbo; iccÃdi. ùïi. 5. AkÃrantato ïi và hotapacce; dakkhi; doïi; vÃsavi; vÃruïiccÃdi. RÃjato¤¤o jÃtiyaæ. 6. RÃjasaddato ¤¤o và hotapacce jÃtiyaæ gamyamÃnÃyaæ; rÃja¤¤o...JÃtiyanti kiæ;rÃjÃpaccaæ. Khattà yiyÃ. 7. Khattasaddà yaiyà hontapacce jÃtiyaæ; khatyo, khattiyo; jÃtiyanetvava-khatti. Manutossasaï. 8. Manusaddato jÃtiyaæ ssasaïhontapacce; manusso, mÃnuso; itthiyaæ-manussÃ, mÃnusÅ...JÃtiyanetvava-mÃïavo. JanapadanÃmasmà khattiyà ra¤¤e ca ïe. 9. Janapadassa yaæ nÃmaæ tannÃmasmà khattiyÃpacce ra¤¤e ca ïe hoti; pa¤cÃlo; kosalo; mÃgadho; okkÃko...JanapadanÃmasmÃti-kiæ, dÃsarathi; khattiyÃti-kiæ, pa¤cÃlassa brÃhmaïassÃpaccaæ pa¤cÃli. ×ya kurusivÅhi. 10. KurusivÅhapacce ra¤¤e ca ïyo hoti; korabyo, sebyo. --------------------------------------- * "Opakavo" iccÃdi sabbattha. [SL Page 048] [\x 48/] ×a ragà tena rattaæ. 11. RÃgavÃcitatiyattato rattamiccetasmiæ atthe ïe hoti; kasÃvena rattaæ kÃsÃvaæ; kosumhaæ; hÃliddaæ...RÃgÃti-kiæ, devadattena rattaæ vatthaæ; idha kasmà na hoti? NÅlaæ pÅtanti...Guïavacanattà vi nÃpi ïena ïatthattÃbhidhÃnato. NÃkkhatteninduyuttena kÃle. 12. Tatiyantato nÃkkhattà tena lakkhite kÃle ïe hoti taæ ce nakkhattaminduyuttaæ hoti;phussÅ, ratti; phusso, aho...Nakkatteteti-kiæ, gurunÃlakkhità ratti; induyutteneti-kiæ, kattikÃya lakkhito muhutto; kÃleti-kiæ, phussena lakkhità atthasiddhi...Ajjakatti kÃti-kattikÃyutte cande kattikÃsaddo vattate. SÃssa devatà puïïamÃsi. 13. Seti paÂhamantà assÃti chaÂÂhatthe ïe bhavati yaæ paÂhamantaæ sà ce devatà puïïamÃsÅ vÃ; sugato devatà assÃti sogato; mÃhindo; yÃmo; vÃruïo; phussÅ puïïamÃsÅ assa sambandhinÅti phusso, mÃso; mÃso; egguno; citto; vesÃkho; jeÂÂhamÆlo; ÃsÃÊho; sÃvaïe; poÂÂhapÃdo; assayujo, kattiko; mÃgasiro...PuïïamÃsÅti-kiæ, phussÅ pa¤camÅ assa...PuïïamÃsÅ ca bhatakamÃsasambandhinÅ na hoti; puïïe mà assantÅ nibbacanÃ...Ako eva nipÃtanà ïesÃgamo ca mÃsasutiyaæ va na pa¤cadasarattÃdo vidhi. TamadhÅte taæ jÃnÃti kaïikà ca.14. Dutiyantato tamadhÅte taæjÃnÃtÅti etesvatthesuïe hoti koïiko ca; vyÃkaraïamadhÅte jÃnÃti và veyyÃkaraïo; chÃndaso; kamako; padako; venayiko; suttattiko...Dvitaggahaïaæ puthageva vidhÃnatthaæ jÃnatassa ca ajjhenavisaybhÃvadassanatthaæ pasiddhukapasaægahatthaæ ca. Tassa visaye dese. 15. Chaddhiyantà visaye dese rupeïo hoti; vasÃtÅnaæ visayo desovÃsÃto...Deseti kaæ, cakkhussa visayo rupaæ; devadattassa visayo nuvÃko. NivÃse tatnÃme. 10. Chaddhiyantà nivÃse dese kannÃmeïo hoti; sivÅnaæ nivÃso deso sebbo; vÃsÃto. AdÆrabhave. 17. ChaÂÂhiyantà adÆrabhave dese tantÃme ïo hoti; vidisÃya adÆrabhavaæ vedisaæ. [SL Page 049] [\x 49/] Tena nibbatte. 18. Tatiyantà nibbatte dese tannÃme ïo hoti; kusambena nibbattà kosambÅ, nagarÅ; kÃkandÅ; mÃkandÅ; sahassena nabbantà sÃhassÅ, parikhÃ...Hetumhi kattari karaïe ca yathÃyogaæ tatiyÃ. TamidhatthÅ. 19. Tanti paÂhamantà idhÃti-sattamyatthe dese tannÃme ïo hotiyantaæ paÂhamantamanthi ce; udumbarà asmiæ dese santÅti odumbaro; bÃdaro; babbajo. Tatra bhave. 20. Sattamyantà bhavatthe ïo hoti; udake bhÃvo odako; oraso; jÃnapado; mÃgadho; kÃpilavatthavo; kosambo. AjjÃdÅhi tano. 21. Bhavatthe ajjadÅhi tano hoti; ajja bhavo ajjatano; svÃtano; hÅyattano. PurÃtoïe ca. 22. Purà iccasmà bhavatthe ïe hoti tano ca; purÃïe; purÃtano. AmÃtvacco. 23. AmÃsaddato acco hoti bhavatthe; amacco. MajjhÃditvimo. 24. MajjhÃdihi sattamyantehi bhavatthe imo hoti; majjhimo; attimo...Majjha anta heÂÂhà upari ora pÃra pacchà abagantara paccanta. KaïïeyyaïeyyakayyÃ. 25. Sattamyantà ete paccayà honti bhavatthe; kaï-kusinÃrÃyaæ bhavo kosinÃrako; mÃgadhako; Ãra¤¤ako, ïeyya-gaÇgeyyo; pakabbateyyo; vÃneyyo...×eyyaka...Koleyyako...BÃrÃïaseyyako; campeyyako; mithileyyakoti-eyyako...Ya-dibbo; gammo;...Iya-gÃmiyo; udariyo; diviyo; pa¤cÃliyo; bodhapakkhiyo; lokiyo. ×iko. 26. Sattamyantà bhavatthe ïiko hoti; sÃradiko, divaso; sÃradikÃ, ratti. Tamassa sipakpaæ sÅlaæ païyaæ paharaïaæ payojanaæ. 27. PaÂhamantà sippÃdivÃcakà asseti chaÂÂhatthe ïiko hoti; vÅïavÃdanaæ sippamassaveïiko; modaÇgiko; vaæsiko; paæsukuladhÃraïaæ sÅlamassa paæsukuliko; tecÅvariko; gandho païyamassa gaïdhiko; teliko; [SL Page 050] [\x 50/] GoÊiko; cÃpo paharaïamassa cÃpiko; tomariko; muggariko; upadhippayojanamassa opadhikaæ; sÃtikaæ; sÃhassikaæ. Taæ hantarahati gacchatu¤chati carati. 28. Dutiyantà hantÅti evamÃdisvatthesu ïiko hoti; pakkhÅhi-pakkhino bhattÅti pakkhiko; sÃkuïiko; mÃyuriko...Macchehi...Macchiko; meniko...Migehi-mÃgamiko; hÃriïiko; sukarikoti-iko...SatamarahatÅti sÃtikaæ; sandiÂÂhikaæ; ehipassavidhiæ arahatÅti ehipassiko; sÃhassiko...SahassiyotÅdha, iso; paradÃraæ gacchatÅti pÃradÃriko; aggiko; pa¤¤Ãsayojaniko; badare u¤chatÅti bÃdariko; sÃmÃkiko; dhammaæ caratÅti dhammiko; adhammiko; (ÃrÃmiko). Tena kataæ kitaæ baddhamhisaÇkhataæ saæsaÂÂhà hataæ hanti Jitaæ jayati dibbati khaïati tarati carati vahati jivati. 29. Tatiyantà katÃdisvatthesu ïiko hoti; kÃyena kataæ kÃyikaæ; vÃcasikaæ; mÃnasikaæ; vÃtena kato ÃbÃdho vÃtiko; satena kÅtaæ sÃtikaæ; sÃhassikaæ; mulatova...Devadattena kÅtoti na hoti tadatthaptÅtiyÃ...VarattÃya baddho vÃrattiko; Ãyasiko; pÃyasiko, satena abhisaÇkhataæ saæsaÂÂhaæ và ghÃtikaæ; goÊikaæ; dÃdhikaæ; mÃricikaæ...JÃle nahato hantÅti và jÃliko; khÃlisiko...Akkhehi jitamakkhikaæ; sÃlÃkikaæ; akkhehi jayati dibbati và akkhiko; khaïittiyà khaïatÅti khÃïittiko; kuddÃliko...Devadattena jitamaÇgulyà khaïatÅti na hoti tadatthÃnavagamÃ...UÊumpiko, uÊumpikoti-iko...Gopucchiko; nÃviko...SÃkaÂena caratÅti sÃkaÂiko; rathiko;parappikoti; iko...Bandhena vagatÅti bandhiko; aæsiko; sÅsikoti-iko...Vetanena jÅvatÅti vetaniko...Bhatiko; kayiko; vikkayiko; kayavikkayikoti-iko. Tassa saævattati. 30. Catutthyattà saævattati asmiæ attheïiko hoti; punabbhavÃya saævattatÅti ponobhaviko;itthÅyaæ-ponobhavikÃ; lokÃya saævattatÅti lokiko; su¬hu aggoti saggo-saggÃya saævattatÅti sovaggiko; sassovak tadaminÃdipÃÂhÃ...DhanÃya saævattatÅti dha¤¤aæ;-yo. Tato sambhutamÃgataæ. 31. Pa¤camyantà sambhutamÃgatanti etesvatthesu ïiko hoti; mÃtito sambhuta mÃgataæ và mattikaæ; pettikaæ...×yariyaïiïryÃpi dissanti...Surabhito sambhutaæ sorabhyaæ; thanato sambhÆtaæ tha¤¤aæ; pitito sambhuto pentiyo; *mÃtiyo, mattiyo, macco-vÃ. --------------------------------------- * Pettayo. [SL Page 051] [\x 51/] Tattha vasati vidito bhatto niyutto. 32. SattamyantÃ* tattha vasatitvevamÃdisvatthesu ïiko hoti; rukkhamÆle vasatÅti rukkhamÆliko; Ãra¤¤iko; sosÃniko; loke vidino lokiko; catu mahÃrÃjesu bhattà cÃtummahÃrÃjikÃ; dvÃre niyutto dovÃriko; dassovak tadaminÃdi pÃÂhÃ...Bhaï¬ÃgÃriko-iko-nava kammiko...Kiyo-jÃtikiyo; andhakiyo. Tassidaæ. 33. ChaÂÂhiyantà idamaccasmiæ atthe ïiko hoti; saÇghassa idaæ saÇghikaæ; puggalikaæ; sakyaputtiko; nÃthaputtiko; jenadattiko...Kiye-sakiyo; parakayo; tiye-attaniyaæ;ke-sako; rÃjakaæ, bhaï¬aæ. ×e. 34. ChaÂÂhiyantà idamiccasmiæ attheïe hoti; kaccÃyanassa idaæ kaccÃyanaæ, vyÃkaraïaæ; sogataæ, sÃsanaæ; mÃhiyaæ, maæsÃdi. GavÃdÅhi yo. 35. GavÃdÅhi chaÂÂhiyantehi idamiccasmiæ atthe so hoti; gunnaæ idaæ gavyaæ, maæsÃdi; kabyaæ; dabaæ.+. Pitito bhÃtari reyyaï. 36. Pitusaddà tassa bhÃtari reyyaï hoti; pÅtubhÃtà petteyyo. MÃtito ca bhaginiyaæ cho. 37. MÃtitopitito ca tesaæ bhaginiyaæ cho hoti; mÃtubhaginÅ mÃtucchÃ; pitubhaginÅ pitucchÃ...Kathaæ, mÃtuloti mÃtulÃditvÃnÅti nipÃtanÃ. MÃtÃpitusvÃmaho. 38. MÃtÃpitÆhi tesaæ mÃtÃpitusvÃmabho hoti; mÃtumÃtà mÃtÃmhÅ; mÃtu pità mÃtÃmaho; pitumÃtà pitÃmhÅ; pitupità pitÃmaho...Na yathÃsaækhyaæ paccekÃbhisambatdhÃ. Hitereyyaï. 39. MÃtÃpitÆhi hite reyyaï hoti; matteyyo; petteyyo. Ninda¤¤ÃtappapaÂibhÃgarassadayÃsa¤¤Ãsu ko. 40. NindÃdisvatthesu nÃmasmà ko hoti; nindÃyaæ-muï¬ako; samaïako; a¤¤Ãte-kassÃyaæ assoti assako...PayogasÃmatthiyà sambandhivisesÃnavagamovagamyate...Appatthe-telakaæ; ghatakaæ...PaÂibhÃgatthe-hatthÅ viya hatthiko; assako; balivaddako...Rasse-mÃnusako; rukkhako; pilakkhako...DayÃyaæ-puttako; vacchako...Sa¤¤Ãyaæ-moro viya morako. --------------------------------------- * SattamyantitÃ. + Gabyaæ, maæsÃdi; kabbaæ dabyaæ. [SL Page 052] [\x 52/] [SL Page 052] [\x 52/] Tamassa parimÃïaæ ïiko ca. 41. PaÂhamantà asseti asmiæ atthe ïiko hoti ko ca; taæ ve paÂhamantaæ parimÃïaæ bhavati; parimÅyateneneti parimÃïaæ...Doïe parimÃïamassa doïiko, vÅhi; bÃrasatiko; bÃrasahassiko; ÃsÅtako, vayo; upaÂÂhakÃyikaæ bimbohanaæ; pa¤cakaæ; chakkaæ. Yatetehi ttako. 42. YÃdÅhi paÂhamantehi asseti chaÂÂhatthe ttako hoti taæ ce paÂhama ntaæ parimÃïaæ bhavati; yaæ parimÃïamassa yattakaæ; kattakaæ; ettakaæ...ùvatake-yÃvatako; tÃvatako. Sabbà cÃvantu. 43. Sabbato paÂhamantehi yÃdÅhi ca asseti chaÂÂhatthe Ãvantu hoti taæ ce paÂhamantaæ parimÃïaæ bhavati; sabbaæ parimÃïassa sabbÃvantaæ; yÃvantaæ; tÃvantaæ; etÃvantaæ. KimhÃratirÅvarÅvatakarittakÃ. 44. Kimhà paÂhamantà asseti chaÂÂhatthe ratirÅvarÅvatakarittakà honti taæ ce paÂhamantaæ parimÃïaæbhavati; kiæsaækhyÃnaæ parimÃïameyaæ katÅ; etekÅva; kÅvatakaæ; kittakaæ...RÅvatto sabhÃvato asaækhyo. SaæjÃtaæ tÃrakÃditvito. 45. TÃrakÃdÅhi paÂhamantehi asseti chaÂÂhatthe ito hoti te ce saæjÃtà honti...TÃrakà saæjÃtà assa tÃrakitaæ, gagaïaæ; pupphito rukkho; pallavità latÃ. MÃne matto. 46. PaÂhamantà namÃnavuttito asseti asmiæ atthe matto hoti; palaæ ummÃnamassa palamattaæ; hattho parimÃïamassa hatthamattaæ; sataæ mÃnamassa satamattaæ; doïe parimÃïamassa doïamattaæ...AbhedopacÃrà doïetipi hoti. Taggho cuddhaæ. 47. UddhamÃnavuttito asseti chaÂÂhatthe taggho hoti matto ca; jaïïu tagghaæ; jaïïumattaæ. ×e ca purisà 48. Purisà paÂhamantà uddhamÃnavuttito ïe hoti mattÃdayo ca; porisaæ; purisamattaæ; purisatagghaæ. AsubhadvÅtÅhaæse. 49. UbhadvitÅhi avayavavuttÅhi paÂhamantehi asseti chaÂÂhyatthe ayo hoti; ubho aæsà assa ubhayaæ; dvayaæ; tayaæ. [SL Page 053] [\x 53/] SaækhyÃya saccutÅsÃyadasantÃdhikÃsmiæ satasahasse ¬o.50. SatyantÃya atyantÃya ÅsattÃya ÃsantÃya dasantÃya ca saækhyÃya paÂha mantÃya asminti sattamyatthe ¬o hoti sà ce saækhyà adhikà hoti yada sminti taæ ce sataæ sahassaæ satasahassaæ và hoti; vÅsati adhikà asmiæ sateti vÅsaæsataæ; ekavÅsaæsataæ sahassaæ satasahassaæ và hoti; vÅsati adhikà asmiæ sateti vÅsaæsataæ; ekavÅsaæsataæ sahassaæ satasahassaæ vÃ...Tiæsaæsataæ; ekatiæsaæ...UtyantÃyaæ-navutaæsataæ sahassaæ satasabhassaæ vÃ...ýsantÃya-cattÃrÅsaæsataæ sahassaæ satasahassaæ vÃ...ùsantÃya-pa¤¤Ã saæsataæ sahassaæ satasahassaæ vÃ...DasantÃya-ekÃdasaæsataæ sahassaæ satasahassaævÃ...SaccutÅsÃsadasanteti-kiæ, chÃdhikà asmiæ sate; adhiketi-kiæ, pa¤cadasahÅnà asmiæsate; asminti-kiæ, vÅsatyadhikà etasmÃsatÃ; satasahasseti-kiæ, ekÃdasa adhikà assaæ vÅsatiyaæ. Tassa pÆraïe kÃdasÃdito vÃ. 51. ChaÂÂhiyantÃyekÃdasÃdikÃya saækhyÃya ¬o hoti puraïatthe vibhÃsÃ; sà saækhyà purÅyate yena taæ pÆraïaæ; ekÃdasantaæ pÆraïe ekÃdaso, ekÃdasamo; vÅso, vÅsatimo; tiæso, tiæsatimo; cattÃlÅso, pa¤¤Ãso. Ma paæcÃdikatÅhi. 52. ChaÂÂhiyantÃya paæcÃdikÃya kasaækhyÃya katismà ca mo hoti pÆraïatthe; pa¤camo; sattamo; aÂÂhamo; katimo; katimÅ. SatÃdÅnami ca. 53. SatÃdikÃya saækhyÃya chaÂÂhiyantÃya pÆraïatthe mohoti satÃdÅnami cÃntÃdeso; satimo;sahassimo. Chà ÂÂhaÂÂhamÃ. 54. Chasaddà ÂÂhaÂÂhamà honti tassa pÆraïatthe; chaÂÂho, chaÂÂhamo; itthiyaæ-chaÂÂhÅ chaÂÂhamÅ...Kathaæ, dutiyaæ tatiyaæ catutthanti-dutiyassa catutthatatiyÃnanti-nipÃtanÃ. EkÃkÃkyasahÃye. 55. Ekasmà asahÃyatthe kaÃkÅ honti vÃ; ekako; ekÃkÅ; eko. VacchÃdÅhi tanutte taro. 56. VacchÃdÅnaæ sabhÃvassa tanutte gaimyamÃne taro hoti; susuttassa tanutte-vaccataro; itthiyaæ-vacchatarÅ; yobbanassa tanutte-okkhataro; assabhÃvassa tanutte-assataro; sÃmatthiyassa tanutte-usabhataro. Kimhà niddhÃraïe ratararatamÃ. 57. Kiæsaddà niddhÃraïe ratararatamà honti; kataro bhavataæ devadatto; kataro bhavataæ kaÂho; * katamo bhavataæ devadatto; katamo bhavataæ kaÂho; bhÃradvÃjÃnaæ katamosi brahme. Tena datte liyÃ. 58. Tatiyantà dattebhidheye laiyà honti; devena datto devalo; deviyo; brahmalo;brahmiyo...SivÃ-sÅvalo; sÅviyo; sissa dÅgho. --------------------------------------- * KaÂÂho. [SL Page 054] [\x 54/] Tassa bhÃvakammesu ttatÃttanaïyaïeyyaïiyaïiyÃ. 59. ChaÂÂhiyantà bhÃve kamme ca ttÃdayo honti bahulaæ na ca sabbe sabbato honti a¤¤atra ttatÃhi...Bhavanti etasmà buddhisaddÃtÅ bhÃvo, saddassa pavantinimittaæ...NÅlassa paÂassa bhÃvo nÅlatta, nÅlatÃtÅ guïe bhÃvo...NÅlassa guïassa bhÃvo nÅlattaæ, nÅlatÃni nÅlaguïajÃti; gottaæ gotÃti, gojÃti...PÃcakattaæ daï¬ittaæ visÃïittaæ rÃjapurisattanti kriyÃdisamandhittaæ...Devadattattaæ candattaæ suriyattanti tadavatthà visesasÃma¤¤aæ...ùkÃsattaæ ÃbhÃvattanti upacaritabhedasÃma¤¤aæ...Ttana-puthujjanattanaæ; vedanattanaæ jÃyattataæ jÃrattanaæ...×ya-Ãlasyaæ brahma¤¤aæ cÃpalyaæ nepu¤¤aæ pesu¤¤aærajjaæ Ãdhipaccaæ dÃyajjaæ vesammaæ. Vesamanti keci...Saækhyaæ vÃïijjaæ...×eyya-soveyyaæ Ãdhipateyyaæ...×a-gÃravaæ pÃÂavaæ ajjavaæ maddavaæ...Iya-adhipatiyaæ paï¬itiyaæ bahussutiyaæ naggiyaæ sÆriyaæ...×iya-Ãlasiyaæ kaÊusiyaæ mandiyaæ dakkhiyaæ porohitiyaæ veyyattiyaæ...Kathaæ, rÃmaïiyakanti-sakatthekantà ïena siddhaæ-kammaæ kriyà kattha alasassa kammaæ alasattaæ, alasatÃ, alasattanaæ; Ãlasyaæ Ãlasiyaæ vÃ...Sakattheti-sakatthepi yathÃbhuvacaæ kÃru¤¤aæ pattakalyaæ ÃkÃsana¤caæ; kÃyapÃgu¤¤atÃ. ByavaddhadÃsà vÃ. 60. ChaÂÂhiyantà vaddhà dÃsà ca byo và hoti bhÃvakammesu; vaÇkhyaæ, vaÇatÃ; dÃsavyaæ; dÃsatÃ...KathÃ, vaddhavanti ïo vÃgamo. Naï yuvà kho ca vassa. 61. ChaÂÂhiyantà yuvasaddà bhÃvakammesu naï hoti vassa kho ca; yobbanaæ; vÃtveva-yuvattaæ, yuvatÃ. AïvÃditvimo. 62. AïuÃdÅhi chaÂÂhiyantehi bhÃve và imo hoti; aïimÃ; laghimÃ; mahimà kasimÃ...VÃtveva-aïuttaæ; aïutÃ. BhÃvavÃcakà saddà tena nibbattebhidheye imo hoti; pÃkena nibbattaæ pÃkimaæ; sekimaæ. TaratamissikiyiÂÂhÃtisaye. 64. Atisaye vattamÃnato hontete paccayÃ; atisayena pÃpo pÃpataro; pÃpatamo, pÃpissiko, pÃpiyo, pÃpiÂÂho...Itthiyaæ-pÃpatarÃ...AtisayantÃpi atisayappaccayo;atisayena pÃpiÂÂho pÃpiÂÂhataro. Tantissite llo. 65. Dutiyantà llappaccayo hoti nissittha; vedanissitaæ vedallaæ; duÂÂhunissitaæ duÂÂhullaæ...Ille-saÇkhÃrillaæ. [SL Page 055] [\x 55/] Tassa vikÃrÃvayavesu ïïikaïeyyamayÃ. 66. Pakatiyà uttaramavatthantaraæ vikÃro...ChaÂÂhiyantà nÃmasmà vikÃrevayave ca ïadayo honti bahulÃ; ïa-Ãyasaæ, bandhanaæ; odumbaraæ, païïaæ; mbadumbaraæ, bhasmaæ; kÃpotaæ, maæsaæ; kÃpotaæ, satthi*...×ika-kappÃsikaæ, vatthaæ; ïeyya-eïeyyaæ, maæsaæ; eïeyyaæ, hatthi; + koseyyaæ, vatthaæ...Maya-tiïamayaæ; dÃrumayaæ; naÊamayaæ; mattikÃmayaæ...A¤¤asminti gunnaæ karÅsepi mayo; gomayaæ. Catuto ssaïvÃ. 67. ChaÂÂhiyantà nÃmasmà chatuno vikÃrÃvayavesu ssaï và hoti; chatuno vikÃro jÃtussaæ. JÃtumayaæ..."Lopo"ti bahulaæ paccayalopopi phalaputthamÆlesu vikÃrÃvayavesu; piyÃlassaphakhalÃni piyÃlÃni; mallikÃya pupphÃni mallikÃ; usÅrassa mÆlaæ usÅraæ...Taæsaddenavà tadabhidhÃnaæ. SamÆhe kaïïaïikÃ.68. ChaÂÂhiyantà samÆhe kaïïaïikà honti; gottappaccayantà kaï-rÃja¤¤akaæ; mÃnussakaæ...UkkhÃdÅhi-okkhakaæ; oÂÂhakaæ; orabbhakaæ; rÃjakaæ; rÃjaputtakaæ; hatthikaæ; dhenukaæ...×a-kÃkaæ; bhikkhaæ; ïika-acittÃ-Ãpupikaæ; saækulikaæ. [X] JanÃdÅhi tÃ. 69. JanÃdÅhi chaÂÂhiyantehi samÆhe tà hoti; janatÃ; gajatÃ; bandhutÃ; gÃmatÃ; sahÃyatÃ; nÃgaratÃ...TÃntà sabhÃvato itthiliÇgÃ...MadanÅyanti-karaïedhikaraïe và atÅyena siddhaæ...DhumÃsitattanti-ktÃntà nÃmadhÃtuto ttena siddhaæ. Iyo hite. 70. ChaÂÂhiyantà hite iyo hoti; upÃdÃnÅyaæ...A¤¤atrÃpi-samÃnodare sayito sodariyo. CakkhavÃdito sso. 71. ChaÂÂhiyantehi cakkhuÃdÅhi hite sso hoti; cakkhussaæ; Ãyussaæ. ×yo tattha sÃdhu. 72. Sattamyantà tattha sÃdhÆti asmiæ atthe ïyo hoti; sabho; pÃrisajjo...SÃdhÆti-kusalo yoggo nahito nakavÃ...A¤¤atrÃpi-rathaæ vahantÅti racchÃ. Kammà niya¤¤Ã.73. Sattamyantà kammasaddà tattha sÃdhÆti asmiæ atthe niya¤¤Ã honti; kamme sÃdhu kammaniyaæ; kamma¤¤aæ. KathÃditviko. 74. KathÃdihi sattamyantehi tattha sÃdhuti asmiæ atthe iko hoti; kathiko; dhammakathiko; saÇgÃmiko; pavÃsiko; upavÃsiko. --------------------------------------- * Hatthi. + Satthi. [X] saÇgulikaæ "tilasaÇgulikÃ" [SL Page 056] [\x 56/] PathÃdÅhi ïeyyo. 75. PathÃdÅhi sattavyantehi tattha sÃdhÆti asmiæ atthe ïeyyo hoti; pÃtheyyaæ; sÃpatyeæ. DakkhiïayÃrahe. 76. * Dakkhiïasaddato arahatthe ïeyyo hoti; dakkhiïaæ arahatÅti dakkhiïeyyo. Rayo tumantÃ. 77. Tumantato arahatthe rÃyo hoti; "ghÃtetÃyaæ và ghÃtetuæ, jÃpetÃyaæja và jÃpetuæ, pabbÃjetÃyaæ và pabbÃjetuæ". Tametthassatthiti mantu. 78. PaÂhamantà ettha assa atthÅti etesvatthesu mantu hoti; gÃve ettha dese assavà purisassa sattÅti gomÃ...AtthÅti vattamÃnakà lopÃdÃnato bhutÃhi bhavissantÅhi và gohi na gomÃ; kathaæ, gomà Ãsi gomà bhavissatÅtitadÃpi cattamÃnÃhi yeva gohi gomà Ãsi bhavissatÅtipadantaraæ kÃlantaraæ iti karaïato visayaniyamo. PahÆte ca pasaæsÃyaæ nindÃyadvÃtisÃyane. Niccayoge ca saæsagge hontime mantuÃdayo. Goassoti-jÃtisaddÃnaæ dabbÃbhidhÃnasÃmatthiyà mantvÃdayo na honti tathà guïasaddÃnaæ; seto paÂoti yesantu guïasaddÃnaæ dabbÃbhidhÃnasÃmatthiyaæ natthitehi honteva...Buddhimà rÆpavà rasavà gandhavà essavà saddavÃ; rasÅ rasiko; rÆpi rÆpiko; gandhÅ gandhikoti. VantvavaïïÃ. 79. PaÂhamantato avaïïantà mantvatthe vantu hoti; sÅlavÃ; pa¤¤avÃ...Avaïïati-kiæ, satimÃ;bandhumÃ. Daï¬ÃditvikaÅvÃ. 80. Daï¬ÃdÅhi ikaÅ honti navà mantvatthe; bahulaæ navidhÃnà kutoci dve honti kutocekamekaæ va; daï¬iko daï¬i daï¬avÃ; gandhiko gandhi gandhavÃ; rÆpiko rÆpÅ rÆpavÃ...Uttamiïeva dhanà iko; dhaniko dhanÅ dhanavà dha¤¤o...Asantihite atthÃ; atthiko atthÅ...A¤¤atra atthavÃ...Tadantà ca; pu¤¤atthiko pu¤¤atthÅ...Vaïïattà Åyeva;brahmavaïïi devavaïïÅ...Hatthadantehi jÃtiyaæ; hatthi; dantÅ...A¤¤atra hatthavÃ; dantavÃ...Vaïïato brahmacÃrÅmhi; vaïïi, brahmacÃrÅ...Vaïïavä¤o...PokkharÃdito dese; pokkharaïi uppalinÅ kumudinÅ bhisÅnÅ muÊÃlinÅ sÃlukinÅ...KvacÃdesepi; paduminÅ padumi nipaïïaæ...A¤¤atra pokkharavà hatthi...NÃvÃyiko nÃviko; sikhÅ sikhÃvÃ; mÃlÅ namÃlÃvÃ; sÅlÅ sÅlavÃ; balÅ balavÃ...Sukhadukkhà Å; sukhÅ dukkhÅ...Balà bÃhÆrupubbà ca; bÃhubalÅ; ÆrubalÅ. --------------------------------------- * Si. [SL Page 057] [\x 57/] TapÃdihi ssÅ. 81. TapÃdino mantvatthe và ssÅ hoti; tapassÅ, yasassÅ, tejassÅ, manassÅ, payassÅ...VÃtveva-yasavÃ. MukhÃdito ro. 82. MukhÃdÅhi mantvatthe ro hoti; mukharo, susiro, Æsaro, madhuro, kharo, ku¤jaro, nagaraæ*...Dantassu cunnatadante...Danturo. TuÂÂhyÃdÅhi bho. 83. TuÂÂhiÃdÅhi mantvatthe bho và hoti; tuÂÂhibho, sÃlibho, vaÊibho, vÃtveva-tuÂÂhimÃ. SaddhÃditva. 84. SaddhÃdÅhi mantvatthe a hoti vÃ; saddho, pa¤¤o; itthiyaæ-saddhÃ. VÃtveva-pa¤¤avÃ. ×e tapÃ. 85. Tapà ïe hoti mantvatthe; tÃpaso; itthiyaæ-tÃpasÅ. ùlvabhijjhÃdÅhi. 86. AbhijjhÃdÅhi Ãlu hoti manatvatthe; abhijjhÃlÆ, sÅtÃlÆ, dhajÃlÆ, dayÃlÆ...VÃtveva-dayÃvÃ. PicchÃdatavÅlo. 87. PicchÃdÅhi ilo hoti và mantvatthe; picchilo, picchavÃ; eïilo, eïevÃ; jaÂilo, jaÂÃvÃ...Kathaæ, pÃpÃloti-nindÃyamilassÃdilope "paro kvacÅ" ti. SÅlÃdito vo. 88. SÅlÃdihi vo hoti và mantvattha; sÅlavo, sÅlavÃ; kesavo, kesavÃ...Aïïaniccaæ; aïïavo...GÃï¬ÅrÃjÅhi sa¤¤Ãyaæ; gÃï¬Åvaæ, dhanu; rÃjÅvaæ, paÇkajaæ. MÃyÃmedhÃhi vÅ. 89. Etehi dvÅhi dvÅ hoti makantvatthe; mÃsÃvÅ, medhÃvÅ. Sissare ÃmyuvÃmÅ. 90. SasaddÃ+ ÃmyuvÃmÅ hontissarehidheye mantvatthe; samassatthiti sÃmÅ, suvÃmÅ. Lakkhyà ïo a ca. 91. LakkhÅsaddà ïe hoti mantvatthe acantassa, ïakÃrovayaco; lakkhaïe. AÇgà no kalyÃïe. 92. KalyÃïe gamyamÃne aÇgasmà no hoti mantvatthe; aÇganÃ. --------------------------------------- * Nagaro. + SaæsaddÃ. [SL Page 058.] [\x 58/] So lomÃ. 93. Lomà so hoti mantvatthe; lomaso; itthiyaæ-lomasÃ. ImiyÃ. 94. Mantvatthe imaiyà honti bahulaæ; puttimo, kittimo, puttiyo, kappiyo, jaÂiyo,hÃnabhÃgiyo, seniyo. To pa¤camyÃ. 95. Pa¤camyantà bahulaæ to hoti vÃ; gÃmato Ãgacchati, gÃmasmà Ãgacchati; corato bhÃsati, corehi bhÃyati; satthato parihÅno, satthà parihÅno. Itotettokuto. 96. Tomhi imassa Âi nipaccate etassa Âa et kaæsaddassa kutta¤ca; ito, imasmÃ; ato, etto, etasmÃ; kuto, kasmÃ. AbhyÃdÅhi. 97. AbhiÃdÅhi to hoti; ahito, parito, pacchato, heÂÂhato. ùdyÃdihi. 98. ùdippabhutÅhi to và hoti; Ãdo, Ãdito; majjhato, antato, piÂÂhito, passato, mukhato...Yatodakaæ tadÃdittaæ, yaæ udakaæ tadevà dittanti attho. SabbÃdito sattamyà tratthÃ. 99. SabbÃdÅhi sattamyantehi tratthà và honti; sabbatra, sabbattha, sabbasmiæ; yatra, yattha, yasmiæ...BahulÃdhikÃrà na tumhÃmhehi. KatthetthakutrÃtrakvehidha.100. Ete saddà ni paccante; kasmiæ kattha, kutra, kva; etasmiæ ettha, atra; asmiæ iha, idha. Dhi sabbà vÃ. 101. Sattamyantato sabbasmà dhi và hoti; sabbadhi; sabbattha. Yà hiæ. 102. Sattamyantà yato hiæ và hoti; yahiæ, yatra. Tà haæ ca. 103. Sattamyantà tato và haæ hoti hiæ ca; tahaæ, tahiæ, tatra. Ku hiæ ka haæ. 104. Kiæsaddà sattamyantà hiæhaæ nipaccante kissa kukà ca; kuhiæ, kahaæ. Kathaæ kuhi¤canaæti? Canaæ iti nipÃtantaraæ kuhi¤cÅti-ettha cisaddo vi ya. Sabbeka¤¤ayatehi kÃle dÃ. 105. Etehi sattamyantehi vattamÃnehi kÃle dà hoti; sabbasmiæ kÃle sabbadÃ; ekadÃ, a¤¤adÃ, yadÃ, tadÃ...KÃleti-kiæ, sabbattha dese. [SL Page 059] [\x 59/] KadÃkudÃsadÃdhunedÃni. 106. Ete saddà nipaccante; kasmiæ kÃle kadÃ, kudÃ; sabbasmiæ kÃle sadÃ; imasmiæ kÃle adhunÃ, idÃni. AjjasajvaparajvetarahikarahÃ. 107. Ete saddà nipaccante; pakatippaccayo Ãdeso kÃlavisesoti sabbametaæ nipÃtanà labbhati; imassa Âo jjo cÃhani nipaccate; asmiæ ahani ajja...SamÃnassa sabhÃvo jju cÃhani...SamÃne ahani sajju...Aparasmà jju...Aparasmiæ ahani aparajju...Imasseto kÃle rahi ca...Imasmiæ kÃle etarahi...Kiæsaddassa koraha cÃnajjatane...Tasmiæ kÃlekaraha. SabbÃdÅhipakÃre thÃ. 108. SÃma¤¤assa bhedako viseso pakÃro, kattha vattamÃnehi sabbÃdÅhi thà hoti; sabbena pakÃrena sabbathÃ; yathÃ, tathÃ. Kathamitthaæ. 109. Etesaddà nipaccante pakÃre, kimimehi thaæ paccayo ka icca tesaæ yathÃkkamaæ; kathamitthaæ. Dhà saÇkhyÃhi. 110. SaækhyÃvÃcÅhi pakÃre dhà paro hoti; dvihi pakÃrehi dve và pakÃre karoti dvidhÃkaroti; bahudhÃkaroti; ekaæ rÃsiæ pacappakÃraæ karoti pa¤cadhà karoti; pa¤cappakÃramekappakÃraæ karoti ekadhÃkaroti. VekÃjjhaæ. 111. Ekasmà pakÃre jjhaæ và hoti; ekajjhaÇkaroti; ekadhÃkaroti. DvitÅhedhÃ. 112. DvatÅhi pakÃre edhà và hoti; dvedhÃ, tedhÃ, dvidhÃ, tidhÃ. Tabbati jÃtiyo. 113. PakÃravati taæsÃma¤¤avÃcakà saddà jÃtiyo hoti; paÂÃjÃtiyo, mudu jÃtiyo. VÃrasaÇakkhyÃya kkhattuæ. 114. VÃrasambandhiniyà saækhyÃya kkhattuæ hoti; dve vÃre bhu¤jati dvikkhattaæ divasassa bhu¤jati; vÃraggahaïaæ kiæ, pa¤ca bhu¤jati; saækhyÃyÃti-kiæ, pahute vÃre bhu¤jati. [SL Page 060] [\x 60/] KatimhÃ. 115. VÃrasambandhitiyà katisaækhyÃya kkhattuæ hoti; kativÃre bhu¤jati katikkhattuæ bhu¤jati. Bahumhà dhà ca paccÃsattiyaæ. 116. VÃrasambandhiniyà bahusaækhyÃya dhà hoti kkhattu¤ca vÃrÃna¤ce paccÃsatti hoti; bakahudhà divasassa bhu¤jati bahukkhattuæ...PaccÃsattiyanti-kiæ, bahukkhattaæ mÃsassa bhu¤jati. Sakiæ vÃ. 117. Ekaæ vÃramiccasmiæ atthe sakitti và nipaccate; ekaæ vÃraæ bhu¤jati sakiæ bhu¤jati...VÃti-kiæ, ekakkhattuæ bhu¤jati; kiæ bhu¤jati. So vicchÃppakÃresu. 118. VÅcchÃyaæ pakÃre caso hoti bahulaæ; vÅccÃyaæ-khaï¬aso, bilaso; pakÃre-puthuso, sabbaso. AbhutatabbhÃve karÃsabhuyoge vikÃrà cÅ. 119. AvatthÃvatovatthattarenÃbhutassa tÃyÃvatthÃya bhÃve karÃsabhuhi sambandhe sati vikÃravÃcakà cÅ hoti; adhavalaæ dhavalaæ karoti dhavalÅkaroti; adhavalo dhavalo siyà dhavalÅsiyÃ; adhavalo dhavalo bhavati dhavalÅbhavati...AbhukatabbhÃveti-kiæ, ghaÂaæ karoti, dadhi atthÅ, saÂo bhavati...KarÃsabhuyo geti-kiæ, adhavalo dhavalo jÃyate...VikÃrÃti-kiæ, pakatiyà mà hotu; suvaïïaæ kuï¬alaæ karoti. Dissanta¤¤epi paccayÃ. 120. Vuttato¤¤epi paccayà dissanti vuttÃvuttatthesu; vividhà mÃtaro vimÃtaro tÃsaæ puttà vemÃtikÃ-rÅkaï; pathaæ gacchantÅti pathÃvino-ÃvÅ; issà assa atthÅti issukÅ-ukÅ; dhuraæ vahatÅti dhorayho-yahaï. A¤¤asmiæ. 121. Vuttato¤¤asmimpi atthe vuttappaccayà dissanti; magadhÃnaæ issaro mÃgadho-ïe; kÃsÅtisahassaæ tamagghatÅti kÃsiyo-iyo. Sakatthe. 122. Sakatthepi paccayà dissanti; hÅnako, potako, kiccayaæ. Lopo. 123. PaccayÃnaæ lopopi dissati; buddhe ratanaæ païÅtaæ, cakkhuæ su¤¤aæ attena và attaniyena vÃti bhÃvappaccayalopo. [SL Page 061] [\x 61/] SarÃnamÃdissÃyuvaïïassÃeo ïÃnubandhe. 124. SarÃnamÃdibhutà ye akÃrivaïïuvaïïà tesaæ Ãeo honti yathÃkkamaæ ïanubandhe; rÃghavo, venateyyo, veniko, eÊumpiko, dobhaggaæ...×anubandheti-kiæ, purÃtano. Saæyoge kvaci. 125. SakarÃnamÃdibhutà ye ayuvaïïa tesaæ Ãeo honti kvacideva saæyoga visaye ïanubandhe; devco, kodha¤¤o...KvacÅti-kiæ, katti keyyo. Majjhe.126. Majjhe vattamÃnÃnampi ayuvaïïanaæ Ãeo honti kvacÅ; a¬¬hateyyo, vÃseÂÂho. KÃsjaijÃjjavapÃrisajjasohajjamaddavÃrissÃsabhÃja¤¤athe YyabÃhusaccÃ. 127. Etesaddà nipaccante ïanubandhe; kusÅtassa bhÃvo kosajjaæ; uju no bhÃvo ajjavaæ; parisÃyu sÃdhu pÃrisajjo; suhadayova suhajjo tassa pana bhÃvo sohajjaæ; muduno bhÃvo maddavaæ; isino idaæ bhÃvo và Ãrissaæ; usabhassa idaæ bhÃvo và Ãsabhaæ; ÃjÃnÅyassa bhÃvo so eva và Ãja¤¤aæ; thenassa bhÃvo kammaæ và theyyaæ; bahussutassa bhÃvo bÃhusaccaæ...Etesu yamalakkhaïikaæ taæ nipÃtanÃ. ManÃdÅnaæ sak. 128. ManÃdÅnaæ sak hoti ïanubandhe; manasi bhavaæ mÃnasaæ, dummanaso bhÃvo domanassaæ; somanassaæ. UvaïïassÃvaÇ sare. 129. SarÃdo ïanubandhe upaïïassÃvaÇ hoti; rÃghavo, jÃmbavaæ. Yamhi gossa ca. 130. YakÃrÃdo paccaye gossuvaïïassa avaÇ hoti; gabyaæ, bhÃtabyo. Lopovaïïivaïïanaæ. 131. YakÃrÃdo paccaye avaïïivaïïanaæ lopo hoti; dÃyajjaæ, kÃru¤¤aæ, ÃdhÅpaccaæ, deppaæ...Bahulaæ vidhÃnà kvaci na hoti kiccayaæ. RÃnubandhentasarÃdissa. 132. Anto saro Ãdi yassÃvayavassa tassa lopo hoti rÃnubandhe; kittakaæ, petteyyaæ. [SL Page 062] [\x 62/] KisamahatmimekasmahÃ. 133. Kisassa mahato imekas mahà hotti yathÃkkamaæ; kasimÃ, ma himÃ. ùyussÃyas mantumhi. 134. ùyussa ÃyasÃdeso hoti mantumhi; ÃyasmÃ. Jo vuddhassiyiÂÂhesu. 135. Vuddhassa jo hoti iyaiÂÂhesu; jeyyo, jeÂÂho. BÃÊahantikapasatthÃnaæ sÃdhanedasÃ. 136. IyaiÂÂhesu bÃÊhantikapasatthÃnaæ sÃdhanedasà honti yathÃkkamaæ; sÃdhÅyo, sÃdhiÂÂho; nediyo, nediÂÂho; seyyo, seÂÂho. KaïakanÃppayuvÃnaæ. 137. IyaiÂÂhesu appayuvÃnaæ kaïakanà honti yathÃkkamaæ; kaïiyo, kaïiÂÂho; kaniyo, kaniÂÂho. Lopo vÅmantuvantÆnaæ. 138. VÅmantuvantunaæ lopo hoti iyaiÂÂhesu; atisayena medhÃvÅ medhÅyo, medhiÂÂho; atisayena satimà satiyo, satiÂÂho; atisayena guïavà guïiyo, guïiÂÂho. Öesatissa tissa. 139. Öe pare satyantassa tikÃrassalopo hoti; vÅsaæsataæ, tiæsaæsataæ. Etasse ttake. 140. Ttake pare etassa e hoti; ettakaæ. ×ikassiyo vÃ. 141. ×ikassa và iyo hoti; sakyaputtiyo, sakyaputtiko. AdhÃtussa kesyÃdito ghessi. 142. Ghe pare adhÃtussa yo kakÃro tato pubbassa akÃrassa bahulaæ ihoti sace gho na syÃdito paro hoti; bÃlikÃ; kÃrikÃ...AdhÃtussÃti-kiæ, sakÃ; keti-kiæ, nandanÃ; asyÃditoti-kiæ, bahuparibbÃjakÃ, madhurÃ...BahucammikÃti kakÃrena syÃdino vyavahitattà siddhaæ...Gheti-kiæ, bÃlako; assÃti-kiæ, bahukattukÃ, sÃlÃ. Iti moggallÃne vyÃkaraïe vuttiyaæ ïadikaï¬o catuttho. --------- [SL Page 063] [\x 63/] TijamÃnehi khasà khamÃvÅmaæsÃsu. 1. Khattiyaæ tijà vÅmaæsÃyaæ mÃnà ca khasapakpaccayà honti. YathÃkakkamaæ; titikkhÃ, vÅmaæsÃ...Titikkhati, vÅmaæsati...KhamÃvÅmasÃyÆti-kiæ, tejanaæ, tejo; tejayati; mÃnanaæ,mÃno; mÃneti. Kità tikicchÃsaæsayesu jo.2. TikicchÃyaæ saæsaye ca vattamÃnà kità cho hoti...TikicchÃ, vicikicchÃ...Tikicchati, vicikicchati...A¤¤atra-niketo, saæketo, ketanaæ, keto; ketayati. NindÃyaæ gupabadhà bassa ho ca. 3. NindÃyaæ vattamÃnehi gupabadhehi cho hoti bassa bho ca...JigucchÃ, bÅbhacchÃ...Jigucchati, bibhacchati...A¤¤atra-gopanaæ, gopo; peti; bÃdhako. Tuæsmà lopo ca vÅvchÃyaæ te. 4. Tumantato icchÃyamatthe te khasachà honti bahulaæ lopo ca tuæpaccayassa hoti sutattÃ...BubhukkhÃ, jihiæsÃ, jighacchÃ...Bubhukkhati, jihiæsati, jighacchati...Idha kasmà na hoti? BhottumicchatÅti padantarenÃbhidhÃnÃ...TuæsmÃti-kiæ, bhojanamicchati; icchÃyanti-kiæ, bhu¤jituæ gacchati; kathaæ kulaæ pipatisatÅti? Yathà kulaæ patitumicchatÅti vÃkyaæ hoti; evaæ vuttipi hessati; vÃkyameva carahi kathaæ hoti? Lokassa tathÃvacanicchÃya. ýyo kammÃ. 5. IcchÃkammato icchÃyamatthe Åyappaccayo hoti...Puttamicchati puttÅyati...KammÃti-kiæ, asinecchati; idha kasmà na hoti? Ra¤¤o puttamicchatÅti sÃpekkhattÃ; na hi a¤¤amapekkhamÃno a¤¤ena sahe katthÅbhÃvamanubhavituæ sakkoti; idhÃpi carahi na siyà attano puttamicchatÅti nevettha bhavitabbaæ na bhi bhavati attano puttÅyatÅti; kathaæ carahi puttassa attaniyatÃvagamyate? A¤¤assÃsutattà icchÃya ca tabbisayattÃ. UpamÃnÃcÃre. 6. Kammato upamÃnà ÃcÃratthe Åyo hoti; puttamivÃcarati puttiyati mÃïavakaæ...UpamÃnÃti-kiæ, puttamÃcarati. ùdhÃrÃ. 7. ùdhÃratÆpamÃnà ÃcÃratthe Åyo hoti; kuÂiyamÅvÃcarati kuÂÅyati pÃsÃde, pÃsÃdÅyati kuÂiyaæ. KattutÃyo. 8. KattÆpamÃnà ÃvÃratthe Ãyo hoti; pabbatevÃcarati pabbakÃyati. [SL Page 064] [\x 64/] Cyatthe. 9. Kattuto abhutatabbhÃve Ãyo hoti bahulaæ; bhusÃyati, paÂapaÂÃyati, lohitÃyati...Kattutotveva-bhusaækarotÅti-iha kasmà na hoti? BhusÅbhavatÅti vuttatthatÃya. SaddÃdÅhi * karoti. 10. SaddÃdÅhi dutiyantehi karotÅti asmiæ atthe Ãyo hoti; saddÃyati, verÃyati, kalahÃyati, dhÆpÃyati. Namo tvasso. 11. Namo iccasmà + karotÅti asmiæ atthe asso hoti; namassati tathÃgataæ. DhÃtvatthe nÃmasmi. 12. NÃmasmà dhÃtvatthe bahulami hoti; hatthinà atikkamati atihatthayati; vÅïaya upagÃyati upavÅïayati; daÊhaæ karoti vinayaæ daÊhayati; visuddhà hoti ratti visuddhayati; kusalaæ pucchaki kusalayati. SaccÃdÅhÃpi. 13. SaccÃdÅhi dhÃtvatthe Ãpi hoti; saccÃpeti, atthÃpeti, vedÃpeti, sukhÃpeti, dukkhÃpeti. KriyatthÃ. 14. AyamadhikÃro ÃsatthaparisamattiyÃ...Kriyà attho sassa so kriyattho dhÃtu. CurÃditoïi. 15. CurÃdÅhi kriyÃtthehi sakatthe ïi paro hoti bahulaæ; ïakÃro vuddhyattho...Evama¤¤atrÃpi...Corayati, lÃlayati; kathaæ, rajjaæ kÃretÅti**-yogavibhÃgato. PayojakavyÃpÃre ïapi ca. 16. KattÃraæ yo payojayati tassa vyÃpÃre kriyatthà ïiïpi honti bahulaæ; kÃreti, kÃrÃpeti...Tanu ca kattÃpi karaïadÅnaæ payojakoti tabyÃpÃrepi ïiïpi pÃpuïanti? PayojakaghaïasÃmandiyà na bhavissanti curÃdÅhi visuæ vacanasÃmatthiyà ca...ùto bhiyyo ïÃpiyeva ïiyevu vaïïato dvayameva¤¤ebhi. Kyo bhÃvakammesvaparokkhesu mÃnantatyÃdisu.17. BhÃvakammavihitesu parokkhÃvajjitesu mÃnantatyÃdisu paresu kyohoti kriyatthÃ...Ntaggahaïmuttaratthaæ; kakÃro avuddhyattho; evamuttaratrÃpi... hÅyamÃnaæ; ÂhÅyate; sÆyamÃnaæ; sÆyate...Aparokkhesuti-kiæ, babhuva devadattena; bibhida kusÆlo, bhijjite kusÆlo sayamevÃti bhijjateti savaïa kammatÃvagamyate sayamevÃti savaïato kattutÃ; --------------------------------------- * SaddÃdÅni. + Iccassa. ** Karotiti. [SL Page 065] [\x 65/] KattutÃvacanicchÃyantu-bhindati kusÆlo attÃnanti bhavatÅ; evama¤¤ampi yathÃgamamanugantabbaæ "aparokkhesu mÃnantatyÃdisÆ" ti-ayamadhikÃro à "tanÃditvo" apica ete kyÃdayo* tyÃdisu parabhutesu kattu kammabhÃvavihitesu kyalÃdÅnaæ vidhÃnato tesveva vi¤¤ÃyantÅti-akammakehi dhÃtuhi kattubhÃvesu sakammakehi kattukammesu kammÃvaca nicchÃyaæ bhÃve ca bhavantÅti veditabbÃ...Yassa pana dhÃtussa kriyà kammamapekkhate so sakammako; sassa tu kriyà kattumattamapekkhate svÃkammakoti + ¤Ãtabbaæ. Kattari lo. 18. Kriyatthato aparokkhesu kattuvihitamÃnantatyÃdisu lo hoti; lakÃro "¤ilasseti" visesanattho...PacamÃno,pacanto; pacati. Maæ ca rudhÃdÅnaæ. 19. RudhÃdito kattuvihitamÃnÃdisu lo hoti nakamaæ cÃntà sarà paro; makÃronubandho, akÃro uccÃraïattho...RundhamÃno, rundhanto rundhati. ×iïÃpyÃpihi vÃ. 20. ×iïapyÃpÅhi kattuvihitamÃnÃdisu lo hoti vibhÃsÃ; corayanto, corento; kÃrayanto, kÃrento, kÃrÃpayanto, kÃrÃpento; saccÃpayanto, saccÃpento; corayati, coreti; kÃrayati. KÃreti, kÃrÃpayati, kÃrÃpeti; saccÃpayati, saccÃpeti...VavatthitavibhÃsatthoyaæ vÃsaddotena mÃne niccaæ; corayamÃno, kÃrayamÃno, kÃrÃpayamÃno; saccÃpayamÃno. DivÃdÅhi yak. 21. DivÃdÅhi lavisaye yak hoti; dibbanto; dibbatÅ. TudÃdÅhi ko. 22. TudÃdÅhi lavisaye ko hoti; tudamÃno, tudanto; tudati. JyÃdÅhi kanÃ. 23. JiÃdÅhi lavisaye kanà hoti; jinanto, jinÃti...Kathaæ, jayanto, jayatÅti-bhuvÃdipÃÂhÃ. KyÃdihi kaïÃ. 24. KÅÃdÅhi lavisaye kaïà hoti; kiïanto, kiïÃti. SvÃdÅhi keïÃ. 25. SuÃdÅhi lavisaye keïà hoti; suïamÃno, suïanto; suïeti. Kathaæ, suïÃtÅti-kyÃdÅpÃÂhÃ. --------------------------------------- * TyÃdayo + esÃkammakoti. [SL Page 066] [\x 66/] TanÃditvok *.26. TanÃdito lavise ok hoti; tanoti. BhÃvakammesu tabbÃniyÃ. 27. TabbaatÅyà kriyatthà pare bhÃvakammesu bahulambhavanti; kattabbaæ, karaïiyaæ; kattabbo kaÂo; karaïiyo...BahulÃdhikÃrà karaïÃdisu pi bhavanti...SinÃnÅyaæ, cuïïaæ; dÃniyo, brÃhmaïo; sammÃvattÃnÅyo,guru, guru; pavacanÅyo, upajjhÃyo; upaÂÂhÃtÅyo, sisso. Ghyaï.28. BhÃvakammesu kriyatthà paro ghyaï hoti bahulaæ; vÃkyaæ, kÃriyaæ, ceyyaæ, jeyyaæ. ùsse ca. 29. ùto ghyaï hoti bhÃvakammesu Ãssa e ca; deyyaæ. CadÃdÅhi yo. 30. CadÃdÅhi kriyattehi yo hoti bahulambhÃvakammesu; vajjaæ, majjaæ, gammaæ...BhujÃnte...Bhojjo odano, bhojjà yÃgu; bhogga ma¤¤aæ. KiccaghaccahaccahabbaleyyÃ. 31. Ete saddà yappaccayantà nipaccante. GuhÃdÅhi yak. 32. GuhÃdÅhi kriyatthehi bhÃvakammesu yak hoti; guyhaæ, duyhaæ, sisso; siddhà evete tabbÃdayo pesÃtisaggapattakÃlesupi gamyamÃnesu sÃma¤¤ena vidhÃnato...Bhotà khalu kaÂo kattabbo, karaïiyo, kÃriyo, kicco-evaæ tvayà kaÂo kattabbo; bhotà kaÂo kattabbo; bhoto hi patto kÃlo kaÂakaraïe...Evaæja uddhamuhuttikepi vattamÃnato pesÃdisu siddhà eva...Tathà arahe kattarÅ sattivisiÂÂhe ca patÅyamÃne ÃvassakÃdhamiïatÃvisiÂÂhe ca bhÃvÃdo siddhÃ...Uddhamuhuttikato-bhotà kaÂo kattabbo; bhotà rajjaæ kattabbaæ; bhavaæ araho; bhotà bhÃro vahitabbo; bhavaæ satto; bhotà avassaæ kaÂo kattabbo; bhotà nikkho dÃtabbo. Kattari latuïakÃ. 33. Kattari kÃrake kriyatthà latuïakà honti; paÂhitÃ, pÃÂhako...Bahulamitveva...PÃdehi harÅyatÅti pÃdahÃrako; gale cuppateti galecopako...Siddho eva latu arahe sÅlasÃdhudhammesu ca sÃma¤¤avihitattÃ; bhavaæ khalu ka¤¤Ãya pariggahÅtÃ, bhavametaæ arahati; sÅlÃdisu-khalavapi upÃdÃtà kumÃrake; gantà khelaæ; muï¬ayitÃro sÃviÂÂhÃyanà vadhuæ katapariggahaæ. --------------------------------------- * Tvo. [SL Page 067] [\x 67/] ùvÅ. 34. Kriyatthà ÃvÅ hotÅ bahulaæ kattari; bhayadassÃvi...AppavisayatäÃpanatthaæ bhinnayogakaraïaæ; sÃma¤¤avihitattà sÅlÃdisu ca hoteva. ùsiæsÃyamako. 35. ùsiæsÃyaæ gamyamÃnÃyaæ kriyatthà ako hoti kattari; jÅvatuti jÅvako; nandatÆti nandako; bhavatÆti bhavako. Karà ïa no. 36. Karato kattari ïano hoti; karotÅti kÃraïaæ; kattarÅti-kiæ, karaïaæ. HÃto vÅhikÃlesu 37. BhÃto vÅhismiæ kÃle ca ïano hoti kattari; hÃyamÃnà nÃma vÅhayo; hÃyano saævaccharo; vÅhikÃlesÆti-kiæ, hÃtÃ. VidäŠ. 38. VidasmäŠhoti kattari; vidÆ, lokavidÆ. Vito ¤Ãto. 39. Vipubbà ¤Ãiccasmà ¤Š hoti kattari; vi¤¤Á; vitoti-kaæ, pa¤¤o. KammÃ. 40. Kammato parà ¤Ãiccasmà ¤Á hoti kattari sabba¤¤Á; kÃla¤¤Á. Kvacaï. 41. Kammato parà kriyatthà kvaci aï hoti kattari; kumbhakÃro, saralÃvo, mantajjhÃyo...BahulÃdhikÃrà idha na hoti Ãdiccaæ passati himavattaæ suïoti gÃmaæ cchati; kvacÅti-kiæ, kammakaro. Gamà rÆ. 42. Kammato parà gamà rÆ hoti kattari; vedagu, pÃragu. SamÃna¤¤abhavantayÃditÆpamÃnà disà kamme rÅrikkhakÃ. 43. SamÃnÃdÅhi yÃdÅhi ce pamÃnehi parà disà kammakÃrake rÅrikkhakà honti; samÃno viya dissatÅti sÃdÅ, sadikkho, sadiso; a¤¤ÃdÅ, a¤¤Ãdikkho, a¤¤Ãdiso; bhavÃdÅ, bhavÃdikkho, bhavÃdiso; yÃdÅ, yÃdikkho, yÃdiso; tyÃdÅ, tyÃdikkho, tyÃdiso...SamÃnÃdÅhÅti-kiæ, rukkho viya dissati; upamÃnÃti-kiæ, so viya dissati; kammeti-kiæ, so viya passati...RakÃrà antasarÃdilopatthÃ; kakÃro ekÃrÃbhÃvattho. BhÃvakÃrakesvaghaïghakÃ. 44. BhÃve kÃrake ca kriyatthà aghaïghakà honti bahulaæ; a-paggaho, niggaho, karo, garo, cayo, jayo, ravo, bhavo, paco, vaco, annado, purindado, Åsakkaro, dukkaro, sukaro...Ghaï-bhÃve-pÃko, [SL Page 068] [\x 68/] CÃgo, bhÃvo; kÃrakepi sa¤¤Ãyaæ tÃva-pajjateneneti pÃdo; rujatÅti rogo; visatÅti veso; sarati kÃlantaranti sÃro; viraddho, * darÅyanate etehÅti dÃrÃ; jÅrati etenÃti jÃro...Asa¤¤Ãyampi-dÃyo, datto; lÃbho, laddho...Sa-vako,nipako...Ka-piyo, khipo, bhujo, Ãyudhaæ. DÃdhÃtvi. 45. DÃdhÃhi bahulami hoti bhÃvakÃrakesu; Ãdi, nidhi, vÃladhi. VamÃdÅhathu. 46. VamÃdihi bhÃvakÃrakesvathu hoti; vamathu, vepathu. Kvi. 47. Kriyatthà kvi hoti bahulaæ bhÃvakÃrakesu...KakÃro kÃnubandhakÃriyattho...AbhibhÆ, sayambhÆ,bhattaggaæ, salÃkaggaæ, sabhÃ, pabhÃ. Ato. 48. Kriyatthà bhÃvakÃrakesvÃno hoti; gamanaæ, dÃnaæ, sampadÃnaæ, apÃdÃnaæ, adhikaraïaæ,calano, jalano, kodhano, kopano, maï¬ano, bhusano. Itthiyamaïaktikayakyà ca +. 49. ItthiliÇge bhÃve kÃrake ca kriyatthà aÃdayo hontano ca bahulaæ...A-titikkhÃ, vÅmaæsÃ, jigucchÃ, pipÃsÃ, puttÅyÃ, ÅhÃ, bhikkhÃ, ÃpadÃ, medhÃ, godhÃ...×a-kÃrÃ, hÃrÃ, tÃrÃ, dhÃrÃ, ÃrÃ...Kti-iddhi, siÂÂhi, bhitti, bhatti, tanti, bhuti...Ka-guhÃ, rujÃ, mudÃ...Yak-vijjÃ, ijjÃ...Ya-seyyÃ, samajjÃ, pabbajjÃ, paricariyÃ, jÃgariyÃ...Ana-kÃraïa, hÃraïa, vedanÃ, vandanÃ, upÃsanÃ. JÃhÃhi ni. 50. JÃhà iccetehi ni hotitthiyaæ; jÃni, hÃni. Karà ririyo. 51. Karato rariyo hotitthiyaæ; karaïaæ kiriyÃ...Kathaæ, kriyÃtÅ "kriyÃya"nti-nipÃtanÃ. IkitÅ sarupe. 52. Kriyatthassa sarÆpehidheyye kriyatthà pare ikiti honti; vaci, yudhu, pacati...AkÃro kakÃroti Ãdisu kÃrasaddena samÃso yathà evakÃroti. SÅlabhikkha¤¤Ãvassakesu ïi. 53. Kriyatthà ïÅ hoti sÅlÃdisu patÅyamÃnesu; uïhabhojÅ, khÅrapÃyÅ, avassakÃrÅ, satandÃyÅ. ThÃvarattarabhabhurabhidurabhÃsurabhassarÃ. 54. Ete saddà nipaccatte sÅle gamyamÃne. --------------------------------------- * "Thiraddho" ti sabbesu potthakesu dissati a¤¤atra vivaraïaæ "viraddho"ti ca kattha ci na dissati. + KayÃca. [SL Page 069] [\x 69/] Kattari bhute ktavantuktÃvÅ. 55. Bhutatthe vattamÃnato kriyatthà ktavattuktÃvÅ honti kattari; vijitavÃ, vijÃtÃvÅ; bhuteti adhikÃro yÃvaarahatthÃti. Kto bhÃvakammesu. 56. BhÃve kamme ca bhute kto hoti; Ãsitaæ bhavatÃ; kato kaÂo bhavatÃ. Kattari cÃramhe. 57. KriyÃramÓe kattari kto hoti yathÃpatta¤ca; pakato bhavaæ kaÂaæ; pakato kaÂo bhavatÃ;pasutto bhavaæ; pasuttaæ bhavatÃ. hÃsavasasilisasiruhajarajanÅhi. 58. hÃdÅhi kattari kto hoti yathÃpatta¤ca; upaÂÂhito gurumbhavaæ, upaÂÂhito guru bhotÃ; upÃsito gurumbhavaæ, upÃsito guru bhotÃ; anuvusito gurumbhavaæ, anuvusito guru bhotÃ; ÃsiliÂÂho gurumbhavaæ, ÃsiliÂÂho guru bhotÃ; adhisayito khaÂopikaæ bhavaæ; adhisayità khaÂopikà bhotÃ; ÃruÊho rukkhaæ bhavaæ, ÃruÊho rukkho bhotÃ; anujiïïe vasalÅ devadattena; anujÃto mÃïavako mÃïavikaæ, anujÃtà mÃïavikà mÃïavakena. GamanatthÃkammakÃdhÃre ca. 59. Gamanatthato akammakato ca kriyatthà ÃdhÃre kto hoti kattarÅ ca yathÃpatta¤ca; idamesaæ yÃtaæ, iha te yÃtÃ, iha tehi yÃtaæ, ayaæ tehi yÃto patho; idamesamÃsitaæ; iha te ÃsitÃ; iha tehi Ãsitaæ. Devo ce vaÂÂho sampannà sÃliyoti-kÃraïasÃmaggisampatti etthÃbhimatÃ. ùhÃratvÃ. 60. AjjhohÃratthà ÃdhÃre kto hoti yathÃpatta¤ca; idamesaæ bhuttaæ, idamesaæ pitaæ,iha tehi bhuttaæ, iha tehi pitaæ, odano tehi bhutto, pÅtamudakaæ...Aktattho yogavibhÃgo; kathaæ, pità gÃvoti-pitamekasaæ vijjatÅtipità bÃhulakà vÃ...Passinno-tiyà ettha bhÆtakÃlatà tatrakto; evaæ ra¤¤ammato ra¤¤amiÂÂho ra¤¤ambuddhà ra¤¤aæ pÆjito...Evaæ sÅlito, rakkhito, khanto, ÃkuÂÂho, ruÂÂho, rÆsito, abhivyÃhaÂo, dayito, haÂÂho, kanto, saæyato, amato...KaÂÂhanti-bhutatÃyameva hetuno phalaæ tvatra bhÃvÅ. TuætÃyetave bhÃve bhavissati kriyÃyaæ tadatthÃyaæ. 61. Bhavissati atthe vattamÃnato kriyatthà bhÃve tuætÃyetave honti kriyÃyaæ tadatthÃyaæ patÅyamÃnÃyaæja; kÃtuæ gacchati; kattÃye gacchati; kÃtave gacchati...Icchati bhottuæ kÃmeti bhottunti-iminÃva siddhaæ. PunabbidhÃnetvihÃpi siyà icchanto karotÅti...Evaæ sakkoti bhontuæ, jÃnÃti bhottuæ, gilÃyatÅ bhottuæ, ghaÂate bhottuæ, Ãrabhate [SL Page 070] [\x 70/] Bhottuæ, labhate bhottuæ, pakkamati bhottuæ, ussahati bhottuæ, arahati bhottuæ, atthi bhottuæ, vijjatu bhottuæ, vaÂÂati bhottuæ, kappati bhottunti...Tathà pÃrayati bhottuæ, pahÆ bhottuæ, samattho bhottuæ, pariyanto bhottuæ, alaæ bhottunti-bhavatissa sabbattha sambhavÃ...Tathà kÃlo bhettuæ, samayo bhottuæ, velà bhottunti...YathÃ-bhottumano, sotuæ soto, daÂÂhuæ cakkhu, yujjhituæ dhanu, vattuæ chaÊo, gantumano kattumalasoti...UccÃraïantu vattÃyattaæ...BhÃveti kiæ, karissÃmÅti gacchati; kriyÃyaæti-kiæ, bhikkhissaæ iccassa jaÂÃ; tadatthÃyanti-kiæ, gacchissatote bhavissati bhattaæ bhojanÃya. PaÂisedhelaækhalÆnaæ tunakatvÃnakatvà vÃ. 62. AlaækhalusaddÃnaæ paÂisedhatthÃnaæ payoge tunÃdayo và bhonti bhÃve; alaæ sotÆna, khalu sotÆna; alaæ sutvÃna, khalu sutvÃna; alaæ sutvÃ, khalu sutvÃ; alaæ sutena, khalu sutena...Alaækhalunaæti-kiæ, mà hotu; paÂisedheti-kiæ, alaækÃro. PubbekakattukÃnaæ. 63. Eko kattà yesaæ vyÃpÃrÃnaæ tesu yo pubbo tadatthato kriyatthÃtÆnÃdayo honti bhÃve; so tÆna yÃti, sutvÃna sutvà vÃ...Ekakattu kÃnanti-kiæ, bhuttasmiæ devadatteya¤¤adatto vajati; pubbÃti-kiæ, bhujati ca pacati ca...Appatvà nadiæ pabbato, atikkamma pabbataæ nadÅti-bhudhÃtussa sabbattha sambhavà ekakattukatà pubbakÃlatà ca gamyate. Bhutvà bhutvà gacchatÅti-iminÃva siddhamÃbhikkha¤¤antu dibbacanÃvagamyate...Kathaæ, jÅvagÃhaæ agÃhasi. KÃyappacÃlakaæ gacchantÅti-Ãdi; ghaïantena kriyÃvisesanena siddhaæ, yathà odanapÃkaæ sayatÅti. Nto kattari vattamÃne. 64. VattamÃnatthe vattamÃnato kriyatthà nto heti kattari; tiÂÂhanto. MÃno. 65. VattamÃtetha vattamÃnato kriyatthà mÃno hoti kattari; tiÂÂhamÃno. BhÃvakammesu. 66. VattamÃnatthe vattamÃnato kriyatthà bhÃve kamme ca mÃno hoti; ÂhÅyamÃnaæ, paccamÃno, odano. Te ssapubbÃnÃgate. 67. AnÃgatatthe vattamÃnato kriyatthà te ntamÃnà ssa pubbà honti; Âh­ssanto, Âh­ssamÃno, ÂhiyissamÃnaæ,pacacissamÃno odano. ×vÃdayo. 68. Kriyatthà pare bahulaæ ïvÃdayo honti; cÃru, dÃru. [SL Page 071] [\x 71/] KhachasÃnamekassaro dve. 69. KhajasappaccayantÃnaæ kriyatthÃnaæ paÂhamamekassaraæ saddarÆpaæ dve bhavati; titikkhÃ, jigucchÃ, vimaæsÃ. ParokkhÃyaæ ca. 70. ParokkhÃyaæ paÂhamamekassaraæ saddarÆpaæ dve bhavati; jagÃma...CakÃro anuttasamuccayattho tena¤¤atrÃpi yathÃgamaæ; jahÃti, jahitabbaæ, jahituæ, daddallati, caÇkamati...Lolupo momuhoti-ottaæ "tadaminÃdi" pÃÂhÃ. ùdismà sarÃ. 71. ùdibhutà sarà paramekassaraæ dve hoti; asisiyati...ùdismÃti-kiæ, jajÃgara; sarÃti-kiæ, papÃca. Na puna. 72. Yaæ dvibhutaæ na taæ puna dvittamÃpajjate; titikkhasati, jigucchÅsati. YamiÂÂhaæ syÃdino. 73. SyÃdyantassa yamiÂÂhamekassaramÃdibhutama¤¤aæ và yathÃgamaæ dvÅttamÃpajja te; puputtÅyisati, putittÅyisati, puttayayisati. Rasso pubbassa. 74. Citte pubbassa saro rasso hoti; dadÃti. LoponÃdabya¤janassa. 75. Dvitte pubbassÃdito¤¤assa bya¤janassa lopo hoti; asisisati. Khachasesvi. 76. Dvitte pubbassa assa i hoti khachasesu; pipÃsati...KhachasesÆti-kiæ, jahÃti; assÃti-kiæ,bubhukkhati. Gupisasussa. 77. Dvitte pubbassa gupissa ussa i hoti khachasesu; jigucchati. CatutthadutiyÃnaæ tatiyapaÂhamÃ. 78. Dvitte pubbesaæ catutthadutiyÃnaæ tatiyapaÂhamà honti; bubhukkhati, ciccheda. KavaggahÃnaæ cavaggajÃ.79. Dvitte pubbesaæ kavaggahÃnaæ cavaggajà honti yathÃkkamaæ; vukopaka, jahÃti. MÃnassa vi parassa ca maæ. 80. Dvitte pubbassa mÃnassa vÅ hoti parassa ca maæ; vimaæsati. KitassÃsaæsaye ti vÃ. 81. Saæsayato¤¤asmiæ vattamÃnassa dvitte pubbassa kitassa và ti hoti; tikicchati, cikicchati...Asaæsayeti-kiæ, vicikicchati. [SL Page 072] [\x 72/] YuvaïïÃnameoppaccaye. 82. IvaïïuvaïïattÃnaæ kriyatthÃnaæ eo honti yathÃkkamaæ paccaye; vetabbaæ, netabbaæ, sotabbaæ, bhavitabbaæ. LahussupÃntassa. 83. Lahubhutassa upÃntassa yuvaïïassa eo honti yathÃkkamakaæ; esitabbaæ, kositabbaæ...LahussÃti-kiæ,dhÆpitÃ; upÃntassÃti-kiæ, rundhati. AssÃïanubandhe. 84. ×akÃrÃnubandhe paccaye pare upÃntassa akÃrassa à hoti; kÃrako. Nate kÃnubandhanÃgamesu. 85. Te e o ÃkÃnubandhe nÃgame ca na honti; cito, suto, diÂÂho, puÂÂho...NÃgame vanÃdinÃ...Cinitabbaæ, cinituæ, suïitabbaæ, suïituæ, pÃpuïitabbaæ, pÃpuïatuæ, dhunitabbaæ, dhunituæ, dhunnaæ, dhunayitabbaæ, dhunÃpetabbaæ, dhunayituæ, dhunÃpetabbaæ, dhunayituæ,dhunÃpetuæ, dhunayanaæ, dhunÃpanaæ, dhunayati, dhunÃpeti; pÅnetabbaæ, pÅnayituæ, pÅnanaæ, pÅnituæ, pÅnayati; suïeti, sineti, dunoti, hinoti; pahiïitabbaæ, pahiïituæ, pahiïanaæ. Và kvaci. 86. Te kvaci và na honti kÃnubandhanÃgamesu; mudito, modito; ruditaæ, roditaæ. A¤¤atrÃpi. 87. KÃnubandhanÃgamato¤¤asmimpi te kvaci na honti; khipako, panÆdanaæ vadhako. PyesissÃ. 88. Sissa à hoti pyÃdese; nissÃya. Eonamayavà sare. 89. Sare pare eonamayavà honti; jayo, bhavo...Sareti-kiæ, jeti; anubhoti. ùyÃvÃïanubandhe.90. EonamÃyÃvà honti sarÃdo ïanubandhe; nÃyayati, bhÃvayati, sayÃpetvÃti-Ãdisu rassattaæ. ùssÃïapimhi yuk. 91. ùkÃrantassa kriyatthassa yuka hoti ïapito¤¤asmiæ ïanubandho dÃyako...×anubandhetveva-dÃnaæ; aïapimbhÅti-kiæ, dÃpayati. PadÃdÅnaæ kvaci 92. PadÃdÅnaæ yuk hoti kvaci; nippajjitabbaæ, nippajjituæ, nippajjanaæ, pamajjitabbaæ, pamajjituæ, pamajjanaæ...KvacÅti-kiæ, pÃdo. [SL Page 073] [\x 73/] Maæ và rudhÃdÅnaæ. 93. RudhÃdÅnaæ kvaci maæ và hoti; rundhituæ, rujjhituæ...KvacÅtveva-nÅrodho. Kvimhi lopontabya¤janassa. 94. Antabya¤janassa lopo hoti kvÅmhi; bhattaæ ghasanti gaïhanti và etthÃti bhattaggaæ. PararÆpamayakÃre bya¤jane. 95. KriyatthÃnamantabya¤janassa pararÆpaæ hotÅ yakÃrato¤¤asmiæ bya¤jane; bhettabbaæ; bya¤janeti-kiæ, bhinditabbaæ; ayakÃreti-kiæ, bhijjati. ManÃnaæ niggahÅtaæ. 96. MakÃranakÃrantÃnaæ kriyatthÃnaæ niggahÅtaæhoti yakÃre bya¤jane; gantabbaæ, jaÇghÃ...Bya¤janetvava-gamanaæ; ayakÃretveva-gamyate. Na brÆsso. 97. BrÆssa o na hoti bya¤jane; brÆmi...Bya¤janetveva-abravi. Kagà cajÃnaæ ghÃnubandhe. 98. GhÃnubandhe cakÃrajakÃrantÃnaæ kriyatthÃnaæ kagà honti yathÃkkamaæ; vÃkyaæ, bhÃgyaæ. Hanassa ghÃto ïÃnubandhe. 99. Hanassa ghÃto hoti ïÃnubandhe; ÃghÃto. Kvimhi gho paripaccasamohi. 100. PyÃdÅhi parassa hanassa gho hoti kvimhÅ; paÊigho, paÂigho, aghaæ-rassattaæ nipÃtanÃ; saÇgho, ogho. Parassa ghaæse. 101. Dvitte parassa hanassa ghaæ hoti se; jighaæsÃ. JiharÃnaæ giæ. 102. Dvitte paresaæ jiharÃnaæ giæ hoti se; vijigiæsÃ, jigiæsÃ. DhÃssa ho. 103. Dvitte parassa dhÃssa bha hoti; dahati. ×imhi dÅgho dusassa. 104 Dusassa dÅgho hoti ïimhi; dÆsito...×imhÅti-kiæ, duÂÂho. Guhissa sare. 105. Guhissa dÅgho hoti sare; nigÆhanaæ...Sareti-kiæ, guyhaæ. MuhabahÃnaæ ca te kÃnubandhetve. 106. MuhabahÃnaæ guhissa ca dÅgho hoti takÃrÃdo kÃnubandhe kvÃnatvÃjjite; mÆÊho, bÃÊho, guÊho...Teti-kiæ, muyahati; kÃnubandheti- [SL Page 074] [\x 74/] Kiæ, muyhitabbaæ; atveti-kiæ, muyahitvÃna, mushitvÃ; kÃnubandhetveti, ayamadhikÃroyÃva "sÃsassasisve" ti. Vayassussa. 107. Vahassa ussa dÅgho hoti te kÃnubandhe kvÃnatvÃvajjite; vÆÊho. DhÃssa hi. 108. DhÃdhÃraïetimassa hi hoti te kÃnubandhe tvÃnatvÃvajjite; nihito, nihitavÃ. GamÃdirÃnaæ lopontassa. 109. GamÃdinaæ rakÃrantÃnaæ cÃntassa lopo hoti te kÃnubandhe tvÃnatvÃvajjite; gato, khato, bhato, mato, tato, sa¤¤ato, rato, kato...Tetveva-gamyate;kÃnubandhetveva-gantabbaæ; atvetveva-gantvÃna,gantvÃ. VacÃdÅnaæ vÃssu vÃ. 110. VacÃdÅnaæ vassa và u hoti kÃnubandhetve; uttaæ, vuttaæ, utthaæ, vutthaæ; atvetveva-vatvÃna, vatvÃ. Assu. 111. VacÃdinamassa u hoti kÃnubandhetve; vuttaæ, vutthaæ. Vaddhassa vÃ. 112. Vaddhassa assa và u hoti kÃnubandhetve; vuddho; vaddho...Atvetveva-vaddhitvÃna, vaddhitvÃ; kathaæ vuttÅti? Vuttimatteti nipÃtanà vattÅti hoteva yathÃlkhaïaæ. Yajassa yassa ÂiyÅ. 113. Yajassa yassa ÂiyÅ honti kÃnubandhetve; yaÂÂhaæ; atvetveva-yajitvÃna, yajitvÃ. hÃssi. 114. hÃssi hoti kÃnubandhetve; Âhito...Atvetveva-ÂhatvÃna, ÂhatvÃ. GÃpÃnamÅ. 115. GÃpÃnamÅ hoti kÃnubandhetve; gÅtaæ, pÅtaæ, atvetveva-gÃyitvÃ, niccaæ yÃgamo;pÃssa tu pÅtvÃti-bahulÃdhikÃrÃ. JanissÃ. 116. Janissa à hoti ¤Ãnubandhetve; jÃto...Atvetveva-janitvÃ. SÃsassa sisvÃ. 117. SÃsassa và sis hoti kÃnubandhetve; siÂÂhaæ, satthaæ, sisso, sÃsiyo...Atvetveva-anusÃsitvÃna. Karassà tave. 118. Karassa à hoti tave; kÃtave. [SL Page 075] [\x 75/] Tuætunatabbesu vÃ. 119. TumÃdisu và karassà hotu; kÃtuæ, kattuæ, kÃtuna, kattuna; kÃtabbaæ, kattabbaæ. ¥Ãssa ne jÃ. 120. ¥ÃdhÃtussa jà hoti nakÃre; jÃnituæ, jÃnanto; neti-kiæ, ¤Ãto. SakÃpÃnaæ kukku ïe. 121. SakaÃpÃnaæ kukku iccete Ãgamà honti ïakÃre; sakkuïanto, pÃpuïanto; sakkuïeti, pÃpuïeti; ïeti-kiæ, sakkoti, pÃpeti. Nito vissa cho. 122. Nismà parassa cissa cho hoti; nicchayo. JarasadÃnamÅmvÃ. 123. JarasadÃnamantasarà paro Åm hoti vibhÃsÃ; jÅraïaæ; jÅrati, jÅrÃpeti; nisÅditabbaæ, nisÅdanaæ, nisÅdituæ; nisÅdati...VÃti-kiæ, jarÃ, nisajjÃ; Åm veti-yogavibhÃgà a¤¤esampi; ahÅratha-"saæyogÃdilopo" tthassa. Disassa passadassadasdadakkhÃ. 124. Disassa passÃdayo honti vibhÃsÃ; vipassanÃ, vipassituæ; vipassati; sudassÅ, piyadassÅ, dammadassÅ; sudassaæ. Dassanaæ; dasseti; daÂÂhabbaæ, daÂÂhÃ, daÂÂhuæ, duddaso; addasa, addÃ, addaæ, addakkhi, dakkhissati...VÃtveva-dissanti bÃlÃ. SamÃnÃro rÅrikkhake. 125. SamÃnasaddato parassa disassa rahoti và rÅrikkhake; sarÅ, sadÅ, sarÅkkho, sadikkho, sariso, sadiso. Dahassa dassa ¬o. 226. Dahassa dassa ¬o hoti vÃ; ¬Ãho, dÃho; ¬ahati, dahati. AnaghaïasvÃparihi Êo. 127. ùparÅhi parassa dahassa dassa Êo hotanaghaïasu; ÃÊÃhanaæ, pariÊÃho. AtyÃdintesvatthissa bhu. 128. TyÃdinnavajjitesu paccayesu asabhuviccassa bhu hoti; bhavitabbaæ. AdesavidhÃnamasassÃppayogatthametasmiæ visaye...Etena katthaci kassaci dhÃtussÃppayogopi ¤Ãpito hoti...AtyÃdintesÆti-kiæ, atthi, santo; atthissÃti-kiæ, assatissa mà hotu. AÃssaÃdisu. 129. AÃdo ÃÃdo ssÃdo ca atthissa bhu hoti; babhuva, abhavÃ, abhavissÃ, bhavissati. [SL Page 076] [\x 76/] NtamÃnÃntiyisuæsvÃdilopo. 130 NtÃdasvatthissÃdilopo hoti; santo, samÃno; santi, santu, siyÃ, siyuæ...Etesviti-kiæ,atthi. PÃdito ÂhÃssa và ÂhÃho kvaci. 131. PÃdÅhi kriyÃvisesajotakehi saddehi parassa ÂhÃssa kvaci Âhabho và hoti; saïÂhahanto, sanniÂÂhanto; saïÂhahati, santiÂÂhati...Pa parà apa saæ anu ava o ni du vi adhi api ati su u abhi pati pari upa à pÃdÅ; kvacÅti-kiæ, saïÂhÅti. DÃssiyaÇ. 132. PÃdito parassa dÃssa iyaÇ hoti kvaci; anÃdisitvÃ, samÃdiyati; kvacÅtveva-ÃdÃya. Karotissa kho. 133. PÃdito parassa karassa kvaci kha hoti; saÇkhÃro; saÇkharÅyati...KarassÃti-avatvà karotissÃti-vacanaæ timhi ca vikaraïuppatti ¤Ãpetuæ. PurasmÃ. 134. PurÃiccasmà nipÃtà parassa karassa kha hoti; purakkhatvÃ, purekkhÃro-ettaæ tadaminÃdipÃÂhÃ. Nito kamassa. 135. Nismà parassa kamassa kvaci kha hoti; nikkhamati; kvavÅtveva-nikkamo. YuvaïïÃnamiyaÇuvaÇ sare. 136. IvaïaïuvaïïantÃnaæ kriyatthÃna miyaÇuvaÇ honti sare kvacÅ; ve diyati, bruvanti; sareti-kiæ,nivedeti, brÆti; kvacÅtveva-jayati, bhavati. A¤ÃdissÃssÅ kye. 137. ¥Ãdito¤¤assa ÃkÃrantassa kriyattassa Å hoti kye; dÅyati; a¤ÃdissÃti-kiæ, ¤Ãyati, tÃyati. Tanassà vÃ. 138. Tanassa à hoti và kye; tÃyate, ta¤¤ate. DÅgho sarassa. 139. Sarantassa kriyatthassa dÅgho hoti kye; vÅyate, sÆyate. SÃnantarassa tassa Âho. 140. SakÃrantato kriyatthà parassÃnantarassa takÃrassa Âha hoti; tuÂÂho, tuÂÂhavÃ, tuÂÂhabbaæ,tuÂÂhi; anantarassÃti-kiæ, tussitvÃ. Kasassim ca vÃ. 141. Kasasmà parassÃnantarassa tassa Âha hoti kasassa và im ca; kiÂÂhaæ, kaÂÂhaæ...AnantarassÃkveva-kasitabbaæ. [SL Page 077] [\x 77/] DhastotrasthÃ. 142. Ete saddà nipaccante. PucchÃdito. 143. PucchÃdÅhi kriyatthehi parassÃnantarassa takÃrassa Âha hoti; puÂÂho, bhaÂÂho, yiÂÂho...AnantarassÃtveva-pucchitvÃ. SÃsavasasaæsasasÃtho. 144. Etehi parassÃnantarassa tassa tha hoti; satthaæ, vutthaæ, pasatthaæ, satthaæ...KathamanusaÂÂhoti "tathanarÃnaæ ÂaÂhaïaÊÃ" ti Âho anantarassÃtveva-sÃsituæ. Dho dhahabhehi. 145. DhakÃrahakÃrahakÃrantehi kriyatthehi parassÃnantarassa tassa dha hoti; vuddho, duddhaæ, laddhaæ. Dahà ¬ho. 146. Dahà parassÃnantarassa tassa ¬ha hoti; da¬¬ho. Bahasasum ca. 147. Bahà parassÃnantarassa tassa ¬ho hoti bahassum ca ¬hasantiyogena; bu¬¬ho. RuhÃdÅhi ho Êa ca. 148. RuhÃdÅhi parassÃnantarassa tassa ha hoti Êo cÃntassa; ÃrÆÊho, guÊho, cÆÊho, bÃÊho; anantarassÃtveva-Ãrohituæ. Muhà vÃ. 149. Muhà parassÃnantarassa tassa ha hoti và vÃÊo cÃntassa hasantiyo gena; buÊho, muddho. BhidÃdito no ktaktavantunaæ. 150. BhidÃdito paresaæ ktaktavantÆnaæ tassa no hoti; bhinno, bhinnavÃ, chinno, chittavÃ, channo, channavÃ, khinno, khinnavÃ, uppanto, uppannavÃ, sinno, sinnavÃ, sanno, sannavÃ, pÅno, pÅnavÃ, sÆno, sÆnavÃ, dÅno, dÅnavÃ, ¬Åno, ¬ÅnavÃ, lÅno, lÅnavÃ, lÆno, lÆnavÃ...KtaktavantÆnanti-kiæ, bhitti, chitti, bhettuæ, chettuæ. DÃtvinno. 151. DÃto paresaæ ktaktavantÆnaæ tassa inno hoti; dinno, dinnavÃ. KirÃdÅhi ïe. 152. KirÃdÅhi paresaæ ktaktavantÆnaæ tassÃnantarassa ïa hoti; kiïïe, kiïïavÃ, puïïe, puïïavÃ, khÅïe, khÅïavÃ. [SL Page 078] [\x 78/] TarÃdÅhi riïïo. 153. TarÃdÅhi paresaæ ktaktavantÆnaæ tassa riïïo hoti; taïïo,tiïïavÃ, jiïïo, jiïïavÃ,ciïïe, ciïïavÃ. Go bhajÃdÅhi. 154. Bha¤jÃdÅhi paresaæ ktaktavantunaæ tassÃnantarassa ga hoti; bhaggo, bhaggavÃ, laggo, laggavÃ, nimuggo, nimuggavÃ, saæviggo, saæviggavÃ. Susà kho. 155. Susà paresaæ ktaktavantÆnaæ tassa kho hoti; sukkho, sukkhavÃ. PacÃko. 156. Pacà paresaæ ktaktavantunaæ tassa ko hoti; pakko, pakkavÃ. Mucà vÃ. 157. Mucà paresaæ ktaktavanatÆnaæ tassa ko và hoti; mukko, mutto mukkavÃ, muttavÃ...Sakkoti-ïvÃdisu siddhaæ...Ktaktavantusu satto sattavÃtveva hoti. Lopo va¬¬hà ktissa. 158. Va¬¬hà parassa knissa tassa lopo hoti; va¬¬hÅ. Kvissa. 159. Kriyatthà parassa kvissa lopo hoti; ahibhu. ×iïapÅnaæ tesu. 160. ×iïapÅnaæ lopo hoti tesu ïiïapÅsu; kÃrentaæ payojayati kÃreti, kÃrÃpayati. Kvaci vikaraïanaæ. 161. Vikaraïanaæ kvaci lopo hoti; udapÃdÅ, hanti. MÃnassa massa. 162. Kriyatthà parassa mÃnassa makÃrassa lopo hoti kvaci; karÃïo; kvacÅti-kiæ, kurumÃno. ¥ilasse. 163. ¥ilÃname hoti kvaci;gahetvà adenti; kvacÅtveva-vapitvÃ. Pyo và tvÃssa samÃse. 164. TvÃssa và pyo hoti samÃse, pakÃro "pye sissÃ" ti-visesanattho; abhibhuya, abhibhavitvÃ...SamÃseti-kiæ, patvÃ; kvacÃsamÃsepi bahulÃdhikÃrÃ; lataæ dantehi chindiya. [SL Page 079] [\x 79/] TuæyÃnÃ. 165. TvÃssa và tuæyÃnà honti samÃsekvaci; ahiha¬huæ, abhiharitvÃ, anumodiyÃna anumoditvÃ...AsamÃsepi bahulÃdhikÃrÃ; daÂÂhuæ, disvÃ...Esamappavisayatà ¤Ãpanattho yogavibhÃgo. Hanà racco. 166. Hanasmà parassa tvÃssa racco và hoti samÃse; Ãhacca, ÃhanitvÃ. SÃsÃdhikarÃccariccÃ. 167. SÃsÃdhÅhi parà karà parassa tvÃssa ccariccà và honti yathÃkkamaæ; sakkacca, sakkaritvÃ, asakkacca, asakkaritvÃ, adhikicca, adhikaritvÃ, Itocco. 168. Iiccasmà parassa tvÃssa cco và hoti; adhicca, adhÅyitvÃ, samecca, sametvÃ. Disà vÃnavà s ca. 169. Disato tvÃssa vÃnavà honti và disassa ca sakÃro taæsantiyogena; sassa savidhÃnaæpararÆpabÃdhanatthaæ; disvÃna, disvÃ, passitvÃ...Kathaæ, nÃdaÂÂhà pareto dosanti ¤Ãpakà kvÃssa ca lopo; evaæ laddhà dhanatti Ãdisu. ¥i bya¤janassa. 170. Kriyatthà parassa bya¤janÃdippaccayassa ¤i và hoti; bhu¤jituæ, hottuæ; bya¤janassÃti-kiæ, pÃcako. Rà nassa ïo. 171. RÃntato kriyatthà parassa paccayanakÃrassa ïe hoti; araïaæ, saraïaæ. Na ntamÃnatyÃdÅnaæ. 172. RÃntato paresaæ ntamÃnatyÃdÅnaænassa ïe na hoti; karonto, kurumÃno; karonti. GamayamisÃsadisÃnaæ và cchaÇ. 173. Etesaæ vÃcchaÇhoti ntamÃnatyÃdisu; gacchanto, gacchamÃno; gacchati; yacchanto, yacchamÃno; yacchati; icchanto, icchamÃno; icchati; acchanto, acchamÃno; acchati; dicchanto, dicchamÃno; dicchati. [SL Page 080] [\x 80/] VÃti-kiæ, gamissatÅ; vavatthitavibhÃsattena¤¤esu ca kvaci; icchitabbaæ icchÃ, icchituæ, acchitabbaæ, acchituæ, a¤¤esa¤ca yogavibhÃgÃ; pavecchati. JaramarÃnamÅyaÇ. 174. EtesamÅyaÇ và hoti ntamÃnatyÃdisu; jÅyanto, jÅranto, jiyamÃno, jiramÃno; jÅyati, jÅrati; mÅyanto, maranto, mÅyamÃno, maramÃno; mÅyati, marati. hÃpÃnaæ tiÂÂhapi vÃ. 175. hÃpÃnaæ tiÂÂhapi và honti ntamÃnatyÃdisu; tiÂÂhanto, tiÂÂhamÃno; tiÂÂhati; pivanto, pivamÃno; pivati; vÃtveva-Âh­ti, pÃti. GamavadadÃnaæ ghammavajjadajjÃ. 176. GamÃdÅnaæ sammÃdayo và honti ntamÃntyÃdisu; ghammanto, gacchanto, vajjanto; vadanto, dajjanto, dadanto. Karassasossa kubbakurukayirÃ. 177. Karassa saokÃrassa kubbÃdayo và honti ntamÃnatyÃdisu; kubbanto, kayiranto, karonto, kubbamÃno, kurumÃno, kayiramÃno, karÃïo; kubbati, kayirati, karoti, kubbate, kurute, kayirate...VavatthitavibhÃsattà vÃdhikÃrassa bhiyyo mÃnaparacchakkesu kuru, kvacideva pubbacchakke "agghaæ kurutu no bhavaæ" sossÃti vuttattà kattariyevime. Gahassa ghe ppo. 178. Gahassa và se ppo hoti ntamÃnatyÃdisu; gheppanto, gheppamÃno; gheppati...VÃtveva-gaïhÃti. ×o niggahÅtassa. 179. Gahassa niggahÅtassa ïo hoti; gaïhitabbaæ, gaïhituæ, gaïhanto. Iti moggallÃne vyÃkaraïe navuttiyaæ khÃdikaï¬o pa¤camo. --------- [SL Page 081] [\x 81/] VattamÃne ti anti si tha mi kama te ante se vhe emhe. 1. VattamÃne ÃraddhÃparisamatte atthe vattamÃnato kriyatthà tyÃdayo honti; gacchati gacchanti gacchasi gacchatha gacchÃmi gacchÃma, gacchate gacchante gacchase gacchavhe gacche gacchÃmhe*...Kathaæ"pure adhammo dappati,purà mÃrÃmÅti " vattamÃnasseva vattumiÂÂhattà taæsamÅpassa taggahaïena gahaïa+ purepurÃsaddehi và anÃgatattÃvagamÃte tadà tassa vattamÃnattà kÃlavyattayo và eso bhavantevahi kÃlantarepi tyÃdayo bÃhulakÃ; "santesu pariguhÃmimà ca ki¤ci ito adaæ, kÃyassa bhedà ahisamparÃyaæ sahavyataæ gacchati vÃsavassa; anekajÃtisaæsÃraæ sandhÃvissaæ; ativelaæ namassissaæ ti." Bhavissati ssati ssanti ssasi ssatha ssÃmi ssÃma ssate ssante ssase ssavhe ssaæ ssÃmhe. **2 Bhavissati anÃraddhe atthe vattamÃnato kriyatthà ssatyÃdayo honti; gamissati gamissanti gamissasi gamissatha gamissÃmi gamissÃma, gamassate gamssante gamissase gamissavhessaæ gamissÃmhe. NÃme garahÃvimhayesu. 3. NÃmasadde nipÃte sati garahÃyaæ vimhaye ca gamyamÃne ssatyÃdayo honti "ime hi nÃma kalyÃïadhammà pavijÃtissatti; nahi nÃma bhikkhave tassa moghapurisassa pÃïesu anuddayà bhavissatÅ; kathaæ hi nÃma so bhikkhave mosapuriso sabbamattikÃmayaæ kuÂikaæ karissati; tattha nÃma tvaæ moghapurisa mayà virÃgÃya dhamme desite sarÃgÃya cetessasi; atthi nÃma tÃta sudinna Ãbhidosikaæ kummÃsaæ paribhu¤jissasi" atthiyevihÃpi nindÃvagamo. Vimhaye-"acchariyaæ vata bho abbhutaæ vata bho sattena vata bho pabbajità vihÃrena viharanti yatra hi nÃma sa¤¤Å samÃno jÃgaro pa¤camattÃni sakaÂasatÃni nissÃya nissÃya atikkattÃti neva dakkhiti na pana saddaæ sossati; acchariyaæ andho nÃma pabbatamÃrohissati badhiro nÃma saddaæ sossati." Bhute Å uæ o ttha iæ mhÃ Ã Æ se vhaæ a mhe. 4. Bhute parisamatte atthe vattamÃnato kriyatthà ÅÃdayo honti, agamÅ agamuæ agamo agamittha agamiæ agamimhÃ, agamà agamu agamise agamivhaæ agama agamimhe...Bhuta sÃma¤¤avacanicchÃyamanajjataneja-"suvo ahosi Ãnando." --------------------------------------- * Gacchamhe. + Gahaïaæ. **Ssamhe kuÂiæ. [SL Page 082] [\x 82/] Anajjatane Ã Æ o ttha a mhà ttha tthuæ ye vhaæ iæ mhase.5. AvijjamÃnajjitane bhutetthe vattamÃnato kriyatthà à Ãdayo honti. ù¤Ãyya vuÂÂhÃnÃ'¤Ãyyà saævesanà cÃpi, * Esajjatato kÃlo aharubhato a¬¬harattaæ vÃ. Agamà agamu agamo agamattha agama agamamhÃ, agamattha agamatthu agamase agamavhaæ agamiæ agamamhase; a¤¤apadattho kiæ, ajja hiyyo và agamÃsi. Parokkhe a u e ttha a mha ttha re ttho vho imhe. 6. Apaccakkhe bhutÃnajjatanetthe vattamÃnato kriyatthà aÃdayo honti; jagÃma jagamu jagame jagamittha jagama jagamamha, jagamittha jagamire jagamittho jagamivho jagami jagamimhe. MÆÊhavikkhittabahasattacittenattanÃpi kriyà katÃbhinibbattikÃlenu paladdhà samÃnÃ+ phalenÃnumiyamÃnà parokkhà ca vatthuto tenuttamavisa yepi payogasambhavo. EyyÃdo vÃtipattiyaæ ssà ssaæsu sse ssathassaæ ssamhà ssatha ssiæsu ssase ssavhe ssiæ ssÃmhase. 7. EyyÃdo visaye kriyÃtipattiyaæ ssÃdayo honti vibhÃsÃ; vidhurappacca yopanipÃtato kÃraïavekallato và kriyÃyÃtipatanamanipphanti kriyÃtipatti; ete ca ssÃdayo sÃmanthiyÃtitÃnÃgatesveva honti na vattamÃne tatra kriyÃtipattyasambhavÃ. Sace paÂhamavaye pabbajjaæ alabhissà arahà abhavissÃ; dakkhiïena ce agamissà na sakaÂampariyÃbhavissÃ, dakkhiïena ce agamissaæsu agamisse agamissatha agamissaæ agamissamhÃ, agamissatha agamissiæsu agamissase agamissavhe agamissiæ agamissÃmhase, na sakaÂÃæ pariyÃbhavissÃ; vÃti-kiæ, dakkhiïena ve gamissati na sakaÂaæ pariyÃbhavissati. Hetuphalesveyya vayyuæ eyyÃsi eyyÃtha eyyÃmi eyyÃma etha eraæ etho eyyavho eyyaæ eyyÃmhe.8. HetubhÆtÃyaæ phakhalabhutÃyaæ ca kriyÃyaæ vattamÃnato kriyatthà eyyÃdayo và honti. "Sace saÇkhÃrà niccà bhaveyyuæ na nirujjheyyuæ; dakkhiïena ce gaccheyya na sakaÂaæ pariyÃbhaveyya dakkhiïena ce dasakhiïena ce gaccheyyuæ gaccheyyÃsi gaccheyyÃtha gaccheyyÃmi gaccheyyÃma, gacchetha gaccheraæ gacchetho gaccheyyavho gaccheyyaæ gaccheyyÃmhe na sakaÂaæ pariyÃbhaveyya. --------------------------------------- * ù¤ayyà ca uÂÂhÃnà äÃyyà ca saævesanÃ, Esajjatano kÃlo aharÆbhayata¬¬harattaæ vÃ. + NupaladdhÃyamÃnÃ. Ssaæ. [SL Page 083] [\x 83/] Bhavanaæ gamanaæ ce * hetu, atirujjhanaæ pariyÃbhavanaæ ca + phalaæ...Iha kasmà na hoti? BhantÅti palÃyati vassatÅti dhÃvati hanissatÅti pakalÃyissatÅti itisaddeneva hetuhetumattatÃya jotitattÃ; vÃti-kiæ, dakkhiïena ce gamissati na sakaÂaæ pariyÃbhavissati. Pa¤hapatthanÃvidhisu. 9. Pa¤ho-sampucchanaæ sampadhÃraïaæ nirÆpaïaæ kÃriyanicchayanaæ, patthanÃyÃvanamiÂÂhÃsiæsana¤ca, vidhÃnaæ vidhÅti-niyojanaæ kriyÃsu vyÃpÃraïa, sà ca duvidhÃva sÃdarÃnÃdaravasena visayabhedena bhinnÃyapi tadubhayÃnativattanato. Etesu pa¤hÃdisu kriyatthato eyyÃdayo honti; pähe-kimÃyasmà vinayampariyÃpuïeyya udÃhu dhammaæ; gacchayyaæ vÃhaæ uposathaæ navà gaccheyyaæ; patthanÃyaæ-labheyyahambhante bhagavato santike pabbajjaæ labheyyaæ upasampadaæ; passeyyaæ taæ vassataæ arogaæ; vidhimhi-bhavampattampaceyya, bhavaæ pu¤¤aæ kareyya, iha bhavaæ bhu¤jeyya, iha bhavaæ nisÅdeyya, mÃïavakaæ bhavaæ ajjhÃpeyya...Anu¤¤ÃpattakÃlesupi siddhÃva tatthÃpi vidhippatitito; anu¤¤Ãyaæ-evaæ kareyyÃsi; pattakÃle kaÂaæ kareyyÃsi, patto te kÃlo kaÂakaraïe,yadi saÇghassa pattakallaæ saÇgho uposathaæ kareyya, etassa bhagavà kÃlo etassa sugata kÃlo yambhagavà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤apeyya...Pesanepicchanti-gÃmaæ tvaæ bhaïe gaccheyyÃsi. Tuantu hi tha kami ma taæ antaæ ssu vho e Ãmase. 10. Pa¤hÃdisvete honti kriyatthato; gacchatu gacchantu gacchÃhi gacchatha gacchÃmi gacchÃma, gacchataæ gacchantaæ gacchassu gacchavho gacche gacchà mase...Pa¤he-kinnu khalu bho vyÃkaraïamadhÅyassu; patthatÃyaæ-dadÃhime, jÅvatu bhavaæ; vidhimhi-kaÂaæ karotu bhavaæ, pu¤¤aæ karotu bhavaæ, iha bhavaæ bhu¤jatu, iha bhavaæ nisÅdatu, "udadisatu bhante bhagavà pÃtimokkhaæ", pesane-gaccha bhaïe gÃmaæ; anumatiyaæ-evaæ karohi; pattakÃle "kÃloyaæ te mahÃvÅra uppajja mÃtukucchiyaæ." SattyarahesveyyÃdi. **11. Sattiyaæ arahatthe ca kriyatthà eyyÃdayo honti; bhavaæ khalu rajjaæ kareyya, bhavaæ satto, araho . SambhÃvane vÃ. 12. SambhÃvane và gamyamÃne dhÃtunà vuccamÃne ca eyyÃdayo honti vibhÃsÃ; api pabbataæ sirasà bhindeyya; kriyÃtipattiyantu ssÃdÅ asaniyÃpi --------------------------------------- * Dve + dve. ** SattarabhesveyyÃdÅ arahà [SL Page 084] [\x 84/] Hato nÃpatissÃ, sambhÃvemi saddahÃmi avakappemi, bhu¤jeyya bhavaæ, bhu¤jissati bhavaæ, abhu¤ji bhavaæ. KriyÃtipattiyantu ssÃdi-sambhÃvemi, nÃbhujissà bhavaæ. MÃyoge ÅÃÃdÅ. 13. MÃyoge sati ÅÃdayo ÃÃdayo ca và honti; mÃssu punapi evarupamakÃsi, mà bhavaæ agamà vanaæ...VÃti-kiæ, "mà te kÃmaguïe bhamassu cittaæ" mà tvaæ karissasi, mà tvaæ karissasi, mà tvaæ kareyyÃsi...AsakakÃletthoyamÃrambho-buddho bhavissatÅti-padantarasambandhenÃnÃgatakÃlatà patÅyate, evaæ kano kaÂo sve bhavissati. BhÃvÅ kiccamÃsÅti; lunÃhi, lunÃhitvevÃyaæ lunÃti, lunassu lunassunvevÃyaæ lunÃtÅti tvÃdÅnamevetammajjhima purisekava vanÃnamÃbhikkha¤¤e vibbacanaæ, idaæ vuttaæ hoti evamesa turito a¤¤epi niyojento viya kiriyaæ karotÅti; evaæ lunÃtha lunÃthÃtvevà yaæ lunÃti, lunavho lunavehÃtvevÃyaæ lunÃti, tathà kÃlantaresupi lunÃhi lunÃhitvevÃyaæ alunialunà lulÃva lunissatiti; evaæ ssumhi ca yojanÅyaæ...Tathà samuccayepi maÂhamaÂa vihÃramaÂetvevÃyamaÂati, maÂhamaÂassu vihÃramaÂassutvevÃyamaÂati...ByÃpÃrÃbhede tu sÃma¤¤avacanasseva byÃpakattà anuppayogo bhavati...Odanaæ bhu¤ja, yÃgumpiva, dhÃnà khÃde tvevÃyamajjhoharati. PubbaparacchakkÃnamekÃnekesu tumhÃmhasesesu dvedve majjhimuttamapaÂhamÃ. 14. EkÃnekesu tumhÃmhasaddavacanÅyesu tada¤¤asaddacetÅyesu ca kÃrakesu pubbacchakkÃnaæ paracchakkÃnaæ majjhimuttamapaÂhamà dvedve honti yathÃkkamaæ kriyatthÃ; uttamasaddoyaæ sabhÃvato tatiyaduke rÆÊho...Kvaæ gacchasi tumhe gacchatha tvaæ gacchase tumhe gacchavhe. Ahaæ gacchÃmi mayaæ gacchÃma ahaæ gacche mayaæ gacchÃmhe, so gacchati te gacchanti so gacchate te gacchante. SÃmatthiyà laddhattà appayujjamÃnesupi tumhÃmhasesesu bhavanti...Gacchasi gacchatha gacchase gacchavhe, gacchÃmi gacchÃma gacche gacchÃmhe, gacchati gacchanti gacchate gacchante. ùÅssÃdisva¤ vÃ.15. ùÃdo ÅÃdo ssÃÃdo ca kriyatthassa và a¤ hoti, ¤akÃronubandho...Agamà gamÃ, agamÅ gamÅ, agamissà gamissÃ. AÃdisvÃho brussa. 16. Brussa Ãho hoti aÃdisu; Ãha, Ãhu. Bhussa vuk. 17. [SL Page 085] [\x 85/] AÃdÅsu bhussa vuk hoti, kakÃronubandho, ukÃro uccÃraïattho; babhuva. Pubbassa a. 18. AÃdisu dvitte pubbassa bussa a hoti; babhuva. Ussaæ suÇ vÃ. * 19. ùhÃdesà parassa ussa aæsu và hoti; Ãhaæsu, Ãhu. TyantÅnaæ ÂaÂÆ. 20. ùhà paresaæ tiantÅnaæ ÂaÂÆ honti, ÂakÃrà sabbÃdesatthÃ; Ãha, Ãhu-atoyeva ca ¤apakà tiantisu va brussà ho. ýÃdo vacassom. 21. ýÃdisu vacassa omhoti, okÃronubandho; avova...ýÃdoti-kiæ, avaca. DÃssa daæ và mimesvavitte. 22. Dvitte vattamÃnassa dÃssa daæ và hoti mimesu; dammi, demi, damma, dema...Advitteti-kiæ, dadÃmi, dadÃma. Karassasossa kuæ. 23. Karassa saokÃrassa kuæ và hoti mimesu, kummi, kumma, karomi, karoma. Kà ÅÃdisu. 24. Karassa saokÃrassa kà hoti và ÅÃdisu; akÃsi, akari, akaæsu, akariæsu, akÃ, akarÃ. HÃssa cÃhaÇ ssena. 25. Karassa sossa hÃssa ca Ãha¯ và hoti ssena sha, kÃhati, karissati, akÃhÃ, akarissÃ, hà hati, hÃyissati, ahÃhÃ, ahÃyissÃ. LabhavasacchidabhidarudÃnaæccha¯. 26. LabhÃdÅnaæ cchaÇ và hoti ssena sha; alacchÃ, alahissÃ, lacchati, lahissati, avacchÃ, avasissÃ, vacchati, vasissati, acchecchÃ, avchindissa, checchati, chindissati, abhecchÃ, abhindissÃ, hecchati, bhindissati; arucchÃ, arodissÃ, rucchati rodissati...A¤¤asmimpi chidassà và cchao yogavibhÃgÃ...Acchecchuæ acchindiæsu; a¤¤esaæ ca-gacchaæ gacchissaæ. BhujamucavamavisÃnaæ kkhaÇ. 27. BhujÃdÅnaæ kkhaÇ và hoti ssena sha; abhokkhÃ, abhujissÃ, bhokkhati, bhu¤jissati, amokkhÃ, amu¤cissÃ, mokkhati, mu¤cissati; avakkhÃ, avavissÃ, vakkhati, vacissati; pÃvekkhÃ, pÃvisissÃ, pavekkhati. Pavisissati...Visassä¤asmimpi và kkhaÇ yogavibhÃgÃ;pÃvekkhi, pÃvisi. --------------------------------------- * UssaæsvaÇ vÃ. [SL Page 086] [\x 86/] ùÅÃdisu harassÃ. 28. ùÃdo ÅÃdo ca harassa à hoti vÃ; ahÃ, aharÃ, ahÃsi, ahari. GamissÃ. 29. ùÃdo ÅÃdo ca gamissà hoti vÃ; agÃ, agmÃ; agÃ, agami. Öaæsassaccha¯. 30. Öaæsassa ca gamissa cchaÇvà hoti ÃÅÃdisu; a¬aæchÃ, a¬aæsÃ; a¬a¤ji, a¬aæsi; aga¤chi,agacchÃ; aga¤chi, agacchi. HÆssa hehehihohissaccÃdo. 31. SÆssa heÃdayo honti ssaccÃdo; hessati, hehissati, hohissati. ×ÃnÃsu rasso.32. KïakanÃsu kriyatthassa rasso hoti; kiïati, dhunÃti. ùÅÆmhÃssÃssamhÃnaæ vÃ.33. Esaæ và rasso hoti; gama, gamÃ, gami, gamu, gamÆ, gamimha, gamimhÃ, gamissa, gamissÃ, gamissamha, gamissamhÃ. KusaruhehÅssa chi. 34. Kusà ruhà ca parassa Åssa chÅ và hoti; akkocchi, akkosi; ahirucchi, ahirÆhi. AÅssÃdÅnaæ bya¤janasasi¤. 35. Kriyatthà paresaæ aÃdinaæ ÅÃdinaæ ssÃÃdina¤ca bya¤janassa i¤ hoti vibhÃsÃ; babhuvattha, abhavittha, abhavissÃ, anubhavissÃ, anubhavissati, anubhossati *...Etesanti-kiæ, bhavati, bya¤janassÃti-kiæ, babhuva. BrÆto tisasi¤. 36. BrÆto parassa tissa Ť và hoti; bravÅti, brÆti. Kyassa. 37. Kriyatthà parassa kyassa Ť và hoti; pacÅyati, paccati. EyyÃthasseaÃÅthÃnaæ oaaætthatthevhok. 38. EyyÃthÃdÅnaæ oÃdayo và honti nayathÃkkamaæ; tumhe bhaveyyÃtho bhaveyyÃtha, tvaæ abhavisse, ahaæ abhavaæ abhava, so abhavittha, abhavÃ, so abhavittho abhavÅ, bhavavho, bhavatha...ùsahacaritova akÃro gayhate...Thopanatte niddesà tvÃdisambÃndhÅyeva tasseva và nissitattà nissayakaraïampi hi sutkÃrÃciïïaæ. Uæssiæsvaæsu. 39. Umiccassa iæsu aæsu và honti;; agamiæsu, agamaæsu, agamuæ. --------------------------------------- * Hassati. [SL Page 087] [\x 87/] Eottà suæ. 40. EÃdesato oÃdesato ca parassa umiccassa suæ và hoti; nesuæ, nayiæsu, assosuæ, assuæ...ùdesattÃbyÃpanatthaæ kaggahaïaæ. HÆtoresuæ. 41. HÆtoparassa umiccassa resuæ và hoti; ahesuæ, ahavuæ. Ossa a itthattho. 42. Ossa aÃdayo và honti; tvaæ abhava, abhavi, abhavittha, abhavittho, abhavo. Si. 43. Ossa si và hoti; ahosi tvaæ ahuvo. DÅghà Åssa. 44. DÅghato parassa Åssa si và hoti; akÃsi, akÃ, adÃsi, adÃ. MhÃtthÃnamu¤. 45. MhÃtthÃnamu¤ và hoti; agamumhÃ, agamimhÃ, agamuttha, agamittha. Iæssa ca sa¤. 46. Imiccassa si¤ và hoti mhÃtthÃna¤ca bahulaæ; akÃsiæ, akariæ, akÃsimhÃ, akarimhÃ. AkÃsittha, akarittha. Eyyuæssuæ. 47. Eyyumiccassa uæ và hoti; gacchuæ gaccheyyuæ. Hissato lopo. 48. Ato parassa hissa lopo và hoti; gaccha, gacchÃhi...Atoti-kiæ, karohi. Kyassa sse. 49. Kyassa và lopo hoti sse; anvabhavissÃ, anvabhuyissÃ, anubhavissati, anubhuyissati. AtthiteyyÃdicchantaæ ssussathassÃma. 50. Asabhuviccasmà paresaæ eyyÃdicchantaæ ssÃdayo honti yathÃkkamaæ; assa, assu, assa,assatha, assaæ, assÃma. ùdidvinnamiyÃiyuæ. 51. AtthiteyyÃdicchantaæ ÃdibhutÃnaæ dvinnaæ iyÃiyuæ honti yathÃkkamaæ; siyÃ, siyuæ. Tassa tho. 52. Atthito parassa takÃrassa tho hoti; atthi, atthu. [SL Page 088] [\x 88/] SuhisvaÂ. 53. Atthissa a hoti suhisu,Âo sabbÃdesattho; asi, ahi. MimÃnaæ và mhimhà ca. 54. Atthismà paresaæ mimÃnaæ mhimhà và honti taæsattiyogena atthissa a ca; amhi asmi, amha asma. Esu s. 55. Esu mimesu atthissa sakÃro hoti; asmÅ, asma, pararupbÃdhanatthaæ. ýÃdo dÅgho. 56. Atthissa dÅgho hoti ÅÃdimhi; Ãsi Ãsuæ Ãsi Ãsittha Ãsiæ ÃsimhÃ. Himimesvassa. 57. AkÃrassa dÅgho hoti himimesu; pavÃhi pavÃmi pavÃma; muyhÃmi. SakÃïassa khaÅÃdo. 58. Sakasmà ïassa kho hoti ÅÃdisu; asakkhi asakkhiæsu. Sse vÃ. 59. Sakasmà ïassa kho và hoti sse; sakkhissÃ, sakkuïissÃ; sakkhissati sakkuïissati. Tesu suto keïakïÃnaæ roÂà 60. Tesu ÅÃdissesu * suto paresaæ keïakaïanaæ ro hoti; assosi asuïi asossà asuïissà sossati suïissati. ¥assa sanÃssa nayo timhi. 61. SanÃssa ¤Ãssa nÃyo và hoti timhi; nÃyati, jÃnÃti. ¥Ãmhi jaæ. 62. ¥Ãdese sanÃssa ¤Ãssa jaæ và và hoti; ja¤¤Ã jÃneyya. Eyyasasiyäà vÃ. 63. ¥Ãto eyyassa iyäà honti vÃ; cÃniyÃ; ja¤¤Ã, jÃneyya. ýssaccÃdisu kaïa lopo. 64. ýÃdo ssassaccÃdo ca ¤Ãto kaïa lopo và hoti; a¤¤Ãsi, ÃjÃti, ¤assati,jÃnissati. Ssassa hi kamme. 65. ¥Ãto parassa ssassa hi và hoti kamme; pa¤¤Ãsihiti, pa¤¤Ãyissati. EtismÃ. 66. Etismà parassa ssassa hi hoti vÃ; ehiti essati. --------------------------------------- * ýÃdisse. [SL Page 089] [\x 89/] Hanà chekhÃ. 67. Hanà ssassa chekhà và hotti; bha¤chema, hanissÃma, paÂÃhaækhÃmÅ, paÂihanissÃmi. HÃto ha. 68. HÃto parassa ssassa ha hoti vÃ; hÃhati, jahissati. DakkhakhahehihohÅhi lopo. 69. DakkhÃdÅhi Ãdesehi parassa ssassa lopo và hoti; dakkhati, dakkhissati, sakkhati, sakkhissati, hehiti, hehissati, hohiti, hohissati. KayireyyasseyyumÃdinaæ. 70. Kayirà parasseyyumÃdinameyyassa lopo hoti; kayiruæ, kayirÃsi, kayirÃmi kayirÃma. Ã. 71. Kayirà parasseyyassa Âà hoti; so kayirÃ. EthassÃ. 72. Kayirà parassethassa à hoti; kayirÃtha. Labhà iæÅnaæ thaæthà vÃ. 73. Labhasmà iæÅ iccesaæ thÃthà honti vÃ; alatthaæ, alabhiæ, alattha, alabhi Gurupubbà rassà rententÅnaæ. 74. Gurupubbasmà rassà paresaæ antentÅnaæ re và hoti; gacchare, gacchanti, gacchare, gacchante, gamissare,gamissanti, gamissare, gamissante...GurupubbÃti-kiæ, pacanti; rassÃti-kiæ, honti. EyyeyyÃseyyantaæ Âe. 75. EyyÃdÅnaæ Âe và hoti, so kare so kareyya, tvaæ kare tvaæ kareyyÃsi, ahaæ kare ahaæ kareyyaæ. Ovikaraïassu paracchakke. 76. Ovikaraïassa u hoti paracchakkavisaye; tanute. Pubbacchakke và kvaci. 77. Ovikaraïassa u hoti và kvaci pubbacchakke; vÃnuti, vanoti. EyyÃmassemu ca. 78. EyyÃmassemu và hoti u ca; bhavemu bhaveyyÃmu bhavyoma. Iti moggallÃne navyÃkaraïe navuttiyaæ tyÃdikaï¬o chaÂÂho. Samattà cÃyaæ moggallÃnavutti chahi bhÃïavÃrehi. --------- [SL Page 090] [\x 90/] KattÃdisandassanÃ. Yassa ra¤¤o pabhÃvena bhÃvitattasamÃkulaæ, AnÃkulaæ duladdhÅhi pÃpabhikkhÆhi sabbaso. LaÇkÃya munirÃjassa sÃsanaæ sÃdhu saïÂhitaæ, PuïïavandasamÃyogà vÃridhÅva vivaddhate. Sarakkamabhuje tasmiæ saddhÃbuddhiguïedite, ManuvaæsaddhajÃkÃre laÇkÃdÅpaæ pasÃsati. MoggallÃnena therena dhÅmatà sucivuttinÃ, Racitaæ yaæ suvi¤¤eyyamasandiÇamanÃkulaæ. AsesavisayavyÃpi jinavyappathanissayaæ, SaddasatthamanÃyÃsasÃdhiyambuddhiva¬anaæja. Tassa vutti vasamÃsenana vipulatthappakÃsanÅ, Racità puna teneva sÃsanujjotakÃrinÃ-ti. ---------