Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [CPD Classification 5.1.5] [SL Vol BÃlÃv ] [\z BÃlÃv /] [\w I /] [SL Page 001] [\x 1/] ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato Sammà sambuddhassa. --------- BÃlÃvatÃro. --------- Buddhaæ tiÂhÃhÅvanditvà buddhambujavilocanaæ, BÃlÃvatÃraæ bhÃsissaæ bÃlÃnaæ buddhivuddhiyÃ. AkkharÃpÃdayo ekacattÃÊÅsaæ.* AkkharÃpi akÃradayo ekacattÃÊÅsaæ suttantopakÃrÃ. Taæ yathà - a à i Å u Æ e o ka kha ga gha Ça ca cha ja jha ¤a Âa Âha ¬a ¬ha ïa ta tha da dha na pa pha ba bha ma ya ra la va sa ha Êa aæ iti. Tatthodantà sarà aÂÂha. Tattha akkharesu okÃrantà aÂÂha sarà nÃma. Tattheti vattate. Lahumattà tayo rassÃ. Tattha saresu lahumattà a i u iti tayo rassÃ. A¤¤e dÅghÃ. Tattha saresu rasseha¤¤e dighÃ, saæyogato pubbe e o rassà ivoccante kvavi; anantarà bya¤janà saæyogo...Ettha seyyo o¬ho sotthi. Sesà bya¤jananÃ. Sare Âhapetvà sesà kÃdayo nigagahÅtatatà bya¤janÃ. Vaggà pa¤capa¤caso mantÃ. --------------------------------------- * Ekacatta lÅsamiccapi pÃÂho. [SL Page 002] [\x 2/] Bya¤janÃnaæ kÃdayo makÃrattà pa¤capa¤caso akkharavanto vaggÃ...VaggÃnaæ paÂhamadutiyà socÃghosÃ...âantä¤e ghosÃ...Ghosaghosasa¤¤Ã ca "parasama¤¤Ãpa yoge" 'ti saÇgahÅtÃ...Evaæ liÇgasabbanÃmapadausagga nipÃtataddhitaÃkhyÃtakammappavacaniyÃdisa¤¤Ã ca. Aæ iti niggahÅtaæ. Aæ iti akÃrato paraæ yo bindu sÆyate taæ niggahÅtannÃma. Bindu cÆÊÃmaïÃkÃro niggahÅtaæ 'ti vuccate, KevalassÃppayogattà akÃro sannidhÅyate. Akavaggahà kaïÂhajÃ...Icavaggayà tÃlujÃ...Upavaggà oÂÂhajÃ... avaggaraÊà muddhajÃ... Tavaggalasà dantajÃ...E kaïÂhatÃlujo...O kaïÂhoÂÂhajo...Vo dantoÂÂhajo. Sa¤¤Ã. 2 Loka aggo ityasmiæ. "PubbamadhoÂhitamassaraæ sarena viyojaye" 'ti pubbabya¤janaæ sarato puthakkÃtabbaæ. Sarà sare lopaæ. Anantare sare pare sarà lopaæ papponti. "Naye paraæ yutte" 'ti assaro bya¤jano parakkharaæ netabbo...Lokaggo. Sare'tyasmiæ opasilesikokÃsasattamÅ tato vaïïa kÃlavyavadhÃne kÃriyaæ na hoti-yathÃ-maæ ahÃsÅti-pamÃdamanu yu¤jantÅtyÃdigÃthÃyaæ-janà appamÃdaæ'ti ca. [SL Page 003] [\x 3/] Eæ sabbasandhisu. Anantaraæ parassa sarassa lopaæ cakkhati tasmÃnena pubbassa lopo ¤Ãyati teneva sattamÅniddiÂÂhassa paratÃpi gamyate. Sare'tyÃdhikÃro. Pana ime pana ime'tÅha. Sarà lopaæ itveva. Và paro asarÆpÃ. AsamÃnarÆpà saramhà paro saro và lupyate...Paname panime. Bandhussa iva na upetÅtÅdha. KvacÃsavaïïaæ lutte Sare lutte parasarassa kvaci asavaïïo hotÅti i u iccetesaæ ÂhÃnÃsantà e o... Bandhusseva nopeti. Tatra ayaæ yÃni idha bahu upakÃraæ saddhà idha tathà upamaæ 'tye tasmiæ. * DÅghaæ. Sare lutte paro saro kvavi ÂhÃnÃsattaæ dÅghaæ yÃti. TatrÃyaæ yÃnÅdha bahÆpakÃraæ saddhÅdha tathÆpamaæ. Kiæsu idhenyatra. Pubbo ca. Sare lutte pubbo ca kvavi dÅghaæ yÃti...KiæsÆdha. Te ajja te ahaæ 'tettha. YamedantassÃdeso. Sare pare antassa ekÃrassa kvaciyo Ãdesohoti...Tyajja. --------------------------------------- * Te'tasmiæ. [SL Page 004] [\x 4/] "DÅghaæ" 'ti bya¤jane pare kvaci dÅgho; tyÃhaæ. KvacÅti kiæ, nettha. So assa au etÅtyattha. VamodudantÃnaæ. Sare pare antokÃrukÃrÃæ kvaci vo Ãdeso hoti. Svassa anveti; kvacÅti kiæ, tayassu sametÃyasmÃ. Idha ahaæ'tÅdha. Do dhassa ca. Sare pare dhassa kvaci do hoti. DÅghe-idÃhaæ; kvacÅti kiæ, idheva; cakÃrenana bya¤jane'pi, ida bhikkhave. Pati attaæ vutti assetÅha. Ivaïïo yaæ navÃ. Sare pare ivaïïassa yo navà hoti. KatayakÃrassa tissa "sabbo caæ tÅ" 'ti kvaci cÃdese. "ParadvebhÃvo ÂhÃne" 'ti patissa paÂi; vaïïaggahaïaæ sabbattha rassadÅghasaÇgahatthaæ. Yathà evetÅha. EvÃdissari pubbo ca rasso. Sarato parassa evassÃdi ekÃro rittaæ navà yÃti pubbo ca ÂhÃnÃsannaæ rassaæ...Yathariva yatheva. Na imassa ti aÇgikaæ lahu essati atta atthaæ ito Ãyati tasmà iha sabhi eva cha abhi¤¤Ã putha eva pà evetÅha. VÃtveva. [SL Page 005] [\x 5/] YavamadanataraÊà cÃgamÃ. Sare pare yÃdayo Ãgamà và honti cakÃrena go ca. Yimassa tivaÇgikaæ lahumessati attadatthaæ itoyati tasmÃtiha sabbhireva chaÊabhi¤¤Ã puthageva. "Rassaæ" 'ti bya¤ja pare kvaci rasso, pageva. VÃti kiæ, cha abhi¤¤Ã puthaeva pÃeva... Ettha 'sare kvacÅ' 'ti sarÃnanaæ pakati hoti sassarÆpameva na vikÃro tyattho. Abhi uggato 'tyatra. "Abbho abhÅ" ti abhissa abbho-abbhuggato. Sarasandhi. 3 Bya¤jane'tyadhikÃro. KvacÅtveva. So bhikkhu kaccinu tvaæ jÃnema taæ tÅha. Lopa¤ca tatrÃkÃro. Bya¤jane pare sarÃnaæ kvaci lopo hoti tatra lutte ÂhÃnena akÃrÃgamo cakÃrena okÃrukÃrÃpi...Sabhikkhu kaccÅ notvaæ jÃnemu taæ, kvacÅti kiæ, so muni. U ghoso à khÃtaæ 'tÅha. DvebhÃvo ÂhÃne itveva. Vagge ghosÃghosÃnaæ tatiyapaÂhamÃ. Vaggo ghosÃghosÃnaæ catutthadutiyÃnaæ tabbagge tatiya paÂhamà yathÃsaÇkhyaæ yutte ÂhÃne cittaæ yanti. Ugghoso; rasse-akkhÃtaæ. Para sahassaæ atippa kho 'tÅha. "Kvaci o bya¤jane" 'ti okÃragamo. Parosahassaæ; gÃgame ca-atippagodho. [SL Page 006] [\x 6/] Ava naddhà 'tyatra. "O avasse" 'ti kvaci avassa o. OnaddhÃ; kvaciti kiæ, avasussatu. Bya¤janasandhi. 4 NiggahÅtaæ 'tyadhikÃro. Kiæ kato saæ jÃto saæ Âhito taæ dhanaæ taæ mittaæ 'tÅha. Vaggantaæ và vagge. Vaggabya¤jane pare bindussa tabbagganto và hoti. KiÇkato sa¤jÃto saïÂhito tandhanaæ tammittaæ...VÃti kiæ, na taæ kammaæ. VÃkÃreneva le lo ca; pulliÇgaæ. VÃ'tyadhikÃro. Evaæ assa etaæ avocetÅha. Madà sare. Sare pare binduno madà và honti...Evamassa etada voca; vÃti kiæ, maæ ajina. Taæ eva taæ hi'tÅha. Ehe¤¤aæ. EkÃre ha ca pare binduno ¤o vÃhoti...Citteta¤¤eva tame va ta¤hi taæ hi. Saæyogo 'tÅha. Sayeca. YakÃre pare tena saha binduno ¤o và hoti...DvÅtte-sa¤¤ogo saæyogo. Cakkhu aniccaæ ava sirotÅha. ùgamo kvacitvevÃ. [SL Page 007] [\x 7/] NiggahÅta¤ca. Sare bya¤jane và pare kvaci binvÃgamo hoti. Cakkhuæaniccaæ avaæsiro. Vidunaæ aggaæ tÃsaæ ahaæ 'tÅha. "Kvaci lopaæ" 'ti sare bindulopo. VidÆnaggaæ; dÅghe-tÃsÃhaæ. BuddhÃnaæ sÃsanaæ saæ rÃgo 'tiha. Bya¤janece" 'ti bindulopo...BuddhÃna sÃsanaæ; dÅghe-sÃrÃgo. BÅjaæ ivetÅha. Paro và saro. Binduto paro saro và lupyate...BÅjaæva. Evaæ assetÅha. Bya¤jano ca visa¤¤ogo. Binduto pare sare lutte saæyogo bya¤jano vinaÂÂha saæyogo hotÅti pubbasalopo...Evaæsa. NiggahÅtasandhi. 5 AnupadiÂÂhÃnaæ vuttayogato. IdhÃniddiÂÂhà sandhayo vuttÃnusÃrena ¤eyyÃ...YathÃ-yadi evaæ bodhi aÇgÃ'tÅha. YÃdese iminà suttena dayakÃrasaæyogassa jo dhaya kÃrasaæyogassa jho; citte-yajjevaæ bojjhaÇgÃ. Asadisasaæyoge ekasarÆpatà ca; pariphasanÃ'tÅha-yÃdese rakÃrassa yo-payyesanÃ. VaïïÃkaæ bahuttaæ viparÅttà ca. [SL Page 008] [\x 8/] Sa rati iti evaæ sà itthi busà eva bahu ÃbÃdho adhi abhavi sukhaæ dukkhaæ jÅvo'tÅha. MÃgamo sakÃre akÃrassa u ca, sumarati; issa vo, itve vaæ; paralope ÃkÃrassa o, sotthi; mÃgame pubbarasse ca ekÃrassa i, busamiva; vÃdese havakÃravipariyayo, bavhÃbÃdho; adhissa kvaci addho, dÅghe-addhÃbhavi; binduno okÃrassa ca e, sukhe dukkhe jÅve; radÃnaæ Êo, paÊibodho pariÊÃho. Sare bya¤jane và pare binduno kvaci mo, mamahÃsi buddham saraïam; pubbe mo paraæ na netabbo ayuttattÃ. Binduto parasarÃnama¤¤assaratÃpi...Taæ iminà evaæ imaæ kiæ ahaæ'tÅha...Issa a, tadaminÃ; issa u akÃrassa ca e, bindu lopÃdo-evumaæ kehaæ. VÃkyasukhuccÃraïatthaæ chandahÃnittha¤ca vaïïalopo'pi. PaÂisaÇkhÃyayoniso'tÅha, pubbayalopo-paÂisaÇkhà yoniso. AlÃputyÃdo akÃralopo, lÃpÆni sÅdanti silà plavanti. VutyabhedÃya vikÃro'pi, akaramhasete 'tyÃdo sakÃre garunoekÃrassa iminÃlahu akÃro...Akarambhasate kiccaæ. Akkharaniyamo chandaæ-garulahuniyamo bhave vutti, DÅgho saæyogÃdi-pubbo rasso ca garu lahu tu rasso. YathÃ-à assa aæ a. Evama¤¤Ãpi vi¤¤eyyà saæhità tantiyà hitÃ. SaæhitÃ'ti ca vaïïÃtaæ sannidhabyavadhÃnato. Vomissakasandhi. 6 "Jinavacanayuttaæ hÅ" 'ti sabbatthÃdhikÃro. LiÇga¤ca nipaccate. DhÃtuppaccasavibhattivajjitamatthapunnaæ saddarÆpaæ liÇgà nÃma. [SL Page 009] [\x 9/] Jinavacanayoggaæ liÇgaæ idha ÂhapÅyati nippÃdiyati ca. Buddha iti Âhite. Tato ca vibhattiyo. Tasmà liÇgà parà vibhattiyo honti cakÃrena tÃsaæ eka vacanÃdipaÂhamÃdi sa¤¤Ã ca. "SiyoaæyonÃhisanaæsmÃhi sanaæsmiæsÆ" 'ti vibhattiyo. Si yo iti paÂhamÃ, aæ yo iti dutiyÃ, nà hi iti tatiyÃ, sa naæ iti catutthi, smà hi iti pa¤camÅ, sa naæ iti chaÂÂhÅ, smiæ su iti sattamÅ. TÃsamaniyamappasaÇge vatticchÃvasÃ. LiÇgatthe paÂhamÃ. Yo kammakattÃdivatthantaramappatto sassarÆpaÂÂho suddho so lihattho nÃma... TassÃbhidhÃnamatte paÂhamÃvibhatti hoti-tassÃpaniyame, ekamhi vattabbe ekavacanaæ si. VuccatenenetÅ vacanaæ ekassatthassa vacanaæ ekavacanaæ; evaæ bahuvacanaæ. Atotveva. So. AkÃrantà parassa sissa o hoti. Saralopo mÃdesappaccayÃdimhi saralope tu pakati. Aæ ÃdÅsu paresu sarassa lopo hoti tasmiæ kate tu kvacà dinà asavaïïe patte pakati hoti. [SL Page 010] [\x 10/] Naye paraæ yutte. Evamupari saralopÃdi; buddho. Bahumhi vattabbe bahuvacanaæ yo. Ato vÃtveva. SabbayoninamÃe. AkÃrantà paresaæ paÂhamadutiyayonÅnaæ yathÃsaÇkhyaæ à e và honti; buddhÃ. VÃti kiæ, aggayo. LiÇgatthe paÂhamÃtveva. ùlepane ca. AbhimukhÅkaraïamÃlÃpanaæ taddhike liÇgatthe paÂhamà hoti. "ùlepane si gasa¤¤o" 'ti sissa gasa¤¤Ã. Ge ittheva. AkÃrapitÃdyantÃnamÃ. Ge pare akÃro pitusatthuantarÃjÃdinamanto ca attaæ yÃti. "ùkÃro vÃ" 'ti ge pare ÃkÃrassa rasso vÃ. Sesato lopaæ gasipi. "So, siæ, syà ca, sakhÃto gasse vÃ" 'tyÃdiniddiÂÂheha¤¤e avaïïivaïnuva ïïokÃrantà sesà tehi pare gasi lupyante. [SL Page 011] [\x 11/] (He) buddha buddhÃ, yo; buddhÃ. Kammatthe dutiyÃ. "Yaæ karoti taæ kammaæ" nÃma tattha dutiyà hoti...Aæ, buddhaæ; yossa e, buddho. TatiyÃtveva. Kattari ca. "Yo karoti sakattÃ" nÃma tattha tatiyà hoti...NÃ. Ato nena. AkÃrà paro nà enaæ yÃti...Buddhena. Hi- SuhisvakÃro e. Suhisu paresvakÃrassa e hoti. SmÃhisminnaæ mhÃbhimhÅ vÃ. Sabbasaddehi paresaæsmÃhisminnaæ yathÃsaÇkhyaæ mahÃbhimhÅ iccete và honti...Buddhehi buddhehi. Karaïe tatiyÃ. "Yena và kayirate taæ karaïaæ" nÃma tattha tatiyà hoti...Sabbaæ kattusamaæ. SampadÃne catutthÅ. "Yassa dÃtukÃmo rocate dhÃrayate và taæ sampadÃnaæ" NÃma tattha catutthi hoti...Sa- Ato và tveva. ùya catutthekavacanassa tu. AkÃrà parassa catutthekavacanassa Ãyovà hoti...BuddhÃya. [SL Page 012] [\x 12/] "SÃgamose" 'ti se sakÃrÃgamo...Buddhassa. Naæ- Disantve ca. Sunaæhisu ca. Sunaæhisu paresu sarÃnaæ digho hoti vasaddena kvaci na...BuddhÃnaæ. ApadÃne pa¤camÅ. "YasmÃdapeti bhayamÃdatte và tadapÃdÃnaæ" nÃma tattha pa¤camÅ hoti...SmÃ- Ato à e tveva. SmÃsminnaæ vÃ. AkÃrà paresaæ smÃsminnaæ à e và honti...Buddhà buddhamhà buddhasmà buddhehi buddhehi. SÃmismiæ chaÂÂhÅ. "Yassa cà pariggaho taæ sÃmi" nÃma tattha chaÂÂhÅ hoti...Buddhassa buddhÃnaæ. OkÃse sattamÅ. "YodhÃro tamokÃsaæ" nÃma tattha sattamÅ hoti...Smiæ-buddhe buddhamhi buddhasmiæ. Su-buddhesu. Buddho buddha sukhaæ dadÃti sarato buddhaæ tato dukkaraæ Kiæ buddheta mahiddhayo'pi munayo buddhena jÃtà sukhÅ, Buddhasseva mataæ dade padamahaæ buddhà labheyyÃccutaæ Buddhassiddhi na kiæ kare bhavabhave bhatyatthu buddhe mama. Ito paraæ tatiyÃpacamÅnaæ ca catutthichaÂÂhÅnaæ ca sarÆpattÃpa¤camÅ chaÂÂhiyo hiyo upekkhante. [SL Page 013] [\x 13/] Attasi. BrahmantasakharÃjÃdinotveva. Syà ca. BrahmÃdito sissa à hoti...AttÃ. "YonamÃno"'ti brahmÃdito yonaæ anottaæ...AttÃno, (he) atta attÃ; yo-attÃno. "BrahmattasakharÃjÃdito amà naæ" 'ti brahmÃdito. Aævacanassa Ãnaæ và hoti. AttÃnaæ attaæ attÃno; attena attanÃ; pakkhe-jina vacanÃnurodhenaenÃbhÃvo. "AttÃntohismimanantaæ" 'ti himhi attantassa ano; attanehi attanehi...Evaæ karaïe. "Sassa no"'ti nokÃro. Attano attÃnaæ. AmhatumhanturÃjabrahmattasakha satthupitÃdÅhi smà nÃva. AmhÃdito smà nà iva hoti; attanÃ. "Tato smintÅ" 'ti smino ni. Attani. Anattanti bhÃvaniddesena sumhi ca ano; attanesu. RÃjà attÃva...NÃ- Savibhattissa rÃjassetveva. [SL Page 014] [\x 14/] NÃmhi ra¤¤Ã vÃ. NÃmhi savibhattissa rÃjasaddassa ra¤¤Ã và hoti...Ra¤¤Ã rÃjena. RÃjassa rÃju sunaæhisu ca. Sunaæhisu paresu rÃjassa rÃju hoti cakÃrena kvaci na. "Sunaæhisu ce" 'ti dighe-rÃjÆbhi rÃjÆhi rÃjebhi rÃjehi. SavibhattissetyadhikÃro. "RÃjassa ra¤¤orÃjinose" 'Ti se ra¤¤orÃjino honti; ra¤¤o rÃjino. "Ra¤¤aæ ra¤¤erÃjinÅ" 'ti smimhi ra¤¤erÃjini honti...Ra¤¤e rÃjini rÃjÆsu rÃjesu. Guïavantusi. Savibhattissa ntussetveva. "ù simhÅ" 'ti simhi savibhattissa ntussa Ã. GuïavÃ. Yomhi paÂhametveva. Ntussa nto. PaÂhame yomhi savibhattissa ntussa ntokÃro hoti; guïavanto. SunÃbhisu attatveva. [SL Page 015] [\x 15/] Ntussanto yosu ca. SunÃhisu yosu cakÃrena a¤¤esÆpi paresu ntussanto antaæ yÃti; guïavantÃ. SacibhattissetyadhikÃro. Aæ itveva. Avaïïo ca ge. Ge pare savibhattissa ntussa aæ a à honti...(He) guïavaæ guïava guïavÃ; yo-guïavanto guïavantÃ; attaæguïavantaæ guïavante. Totità sasmiænÃsvi" 'ti savibhattissa natussa nÃmhi tà se nokÃro smimhi ti ca vÃ. Guïavatà guïavantena guïavantebhi guïavantehi; guïavato guïavantassa. "Namhi taæ vÃ" 'ti namhi ntussa taæ vÃ; guïavataæ guïavantÃnaæ, smà nÃva-guïavati guïavante guïavantamhi guïavantmiæ guïavantesu. Gacchanti. "SimhigacchantÃdÅnaæ ntasa ddo aæ" 'ti ntasaddassa aæ vÃ; lopo, gacchaæ; sissa o, gacchanto. GacchantÃdÅnaæ ntasaddotveva. Sesesu ntu'va. Vuttaæ hitvà sesesu gaccha ntÃdinaæ ntasaddo ntu iva diÂÂhabbo; gacchanto gacchantà iccÃdi; sesaæguïavantumaæ...GacchantÃdayo nÃma antappaccayantÃ. [SL Page 016] [\x 16/] Aggi, silopo. "Ivaïïuvaïïà jjhalÃ"'ti ivaïïuvaïïÃnaæ yathÃsaÇkhyaæ jhalasa¤¤Ã. Jhalato vÃtveva. Ghapato ca yonaæ lopo. Ghapajhalato yeyÃnaæ lopo và hoti. Yosu katanikÃralopesu dÅghaæ. Kato nikÃro lopo ca yesaæ se yosu sarÃnaæ dÅgho hoti; aggÅ, pakkhe. Attantveva. Yosvakatarasso jho. Yosu akatarasso jho attaæ yÃti-aggayo-tathÃlapane. Ammo niggahÅtaæ jhalapehi. Jhalapato aæ mo ca binduæ yanti; * aggiæ aggÅ aggayo, agginÃ, dÅghe-aggÅhi aggÅhi. "Jhalato sasa no vÃ" "ti smÃssa nÃ; agginÃ, aggimhi aggimiæ aggÅsu. ùdiaggÅva-sino pana. "ùdito o ce" 'ti aæo ca vÃ. ùdiæ Ãdo Ãdimhi Ãdismiæ Ãdisu. --------------------------------------- * "Binduæ yÃti'ti ca pÃÂho. [SL Page 017] [\x 17/] Daddhisi. "Agho rassa" 'mÃdinà rasse sampatte. "Na sismimanapuæsakÃnÅ" 'ti simhi anapuæsakÃnaæ narasso; salopo, daddhi; yolope, daï¬Å; pakkhe. Agho rassamekavacanayosvapi ca. Ekavacanayosu jhalapà rassaæ yanti. Jhato katarassÃtveva. Yonaæ no. Katarassà jhato yonaæ nottaæ hoti; daddhino. "Jhalapà rassaæ" 'ti ge pare jhalapÃnaæ rasso; (he) daï¬i daï¬Å daï¬ino. Và aæ itveva. "Naæ jhato katarassÃ" 'ti aæ iccassa naæ vÃ. Daï¬Ånaæ daï¬iæ daï¬i daï¬ino-daï¬inà daï¬ihi daï¬ihi-daï¬Åno daï¬issa daï¬inaæ. Jhato katarassÃnveva. "SmintÅ" 'ti smino ni; daï¬ini daï¬Åsu. Bhikkhu, silopo. Và yonaæ tveva. "Lato vokÃro ce" 'ti lato yonaæ vottaæ vÃ. Attaæ antarassotveva. Vevosulo ca. [SL Page 018] [\x 18/] Vevosu akatarasso lo attaæ yÃti; bhikkhavo, pakkhe yolopadÅ ghÃ-bhikkhÆ; (he) bhikkhu. "Akatarassà lato yvÃlapanassa vevo" 'ti Ãlapane yossa vevokÃrÃ; attaæ-bhikkhave bhikkhavo bhikkhÆ; bhikkhuæ bhikkhavo bhikkhu; se saæ aggÅva. Evaæ jantu jantu jantavo. "Lato vokÃro ce" 'tÅha kÃraggahaïena yonaæ nottaæ-cakÃrena kvaci vonona mabhÃvova viseso...Chantuno jantuyo. Satthusi. "SatthupitÃdÅnamà sismiæ silo po ce" 'ti satthÃdyantassa à silopo ca-satthÃ. SatthupitÃdinaæ 'tyadhikÃro. A¤¤esvÃrattaæ. Sito'¤¤esu satthÃdyantassa Ãro hoti. Tato yonamotu. Tato Ãrato yonaæ o hoti-satthÃro; (he) sattha satthà satthÃro; satthÃraæ satthÃre satthÃro. "Nà Ã" 'ti Ãrato nÃssa Ã; satthÃrà satthÃrebhi satthÃrehi. U sasmiæ salopo ca. Se satthÃdyantasa u hoti salopo ca vÃ; satthu satthuno satthussa. [SL Page 019] [\x 19/] "Và namhÅ" 'ti namhi Ãro vÃ; satthÃrÃnaæ. "SatthunÃtta¤ce" 'ti namhi satthÃdyantassa attaæ vÃ-dÅghe-satthÃnaæ. "Tato smimÅ" 'ti Ãrato smino i. "ùro rassamikÃre" 'ti imhi Ãrassa rasso; satthari, satthÃresu...Evaæ nattÃdi. Pità sattheva. "PÅtÃdÅnamasimhÅ" 'tÅ sito'¤¤esu Ãrassa rasova cÅseso-pitaro; namhi pitunantipi hoti...Evaæ bhÃtuppabhutayo. Abhig¤a. Rasse-abhibhuvo; yolope-abhibhu...Sesaæ bhikkhÆva rassova viseso...Evaæ sabba¤¤Á...Pubbeva yonaæ nokÃro ca-sabba¤¤Šno sabba¤¤Á. Go. GÃva itveva. "Yosu ce" 'ti gosaddokÃrassa Ãvo. "Tato yonamotu" tiha tusaddena yonaæ o, gÃvo...TathÃlapane. Avamhi ca. Amhi pare gosaddokÃrassa Ãvaavà honti casaddena hinaævajjitesu sesesupi. "ùvassu vÃ" 'ti amhi Ãvattassa uttaæ vÃ, gÃvuæ gÃvaæ gavaæ; yo-gÃve; gÃvena gavena gohi gohi. [SL Page 020] [\x 20/] "GÃvase" 'ti se ossa Ãvo-gÃvassa gavassa. "Tatona" 'mÃdo cakÃrena naæ iccassa aæ ossa avo ca; gavaæ. "SuhinÃsu ce" 'tÅha cakÃrena gossa gu ca. Dvitte...Gunnaæ gonaæ; gÃvà gavà gÃvamhà gavamhÃgÃvasmà gavasmà gobhi gohi; gÃve gave gÃvesu gavesu gosu. PulliÇgÃ. 7 Ka¤¤Ã, silopo. "ùgho" 'ti itthiyaæ ÃkÃrassa ghasa¤¤Ã-yo lope-ka¤¤Ã pakkhe-ka¤¤Ãyo. "Ghate ce" 'nigassa e-(he) ka¤¤e ka¤¤Ã ka¤¤Ãyo; ka¤¤aæ ka¤¤Ã ka¤¤Ãyo. ùya ekavacanassetveva. "GhatonÃdÅnaæ" 'ti nÃdvekavacanÃnamÃyo. Ka¤¤Ãya ka¤¤Ãbhi ka¤¤Ãhi; ka¤¤Ãya ka¤¤Ãnaæ. Ghapato smiæ yaæ vÃ. Ghapehi smino yaæ và hoti; ka¤¤Ãyaæ ka¤¤Ãya ka¤¤Ãsu. Ratti, silopo. "Te itthikhyà po" 'ti itthiyami vaïïuvaïïÃnaæ pasa¤¤Ã-yolodÅghÃ-ratti; pakkhe-rattiyo. TathÃlapane; rattiæ rattÅ rattiyo. Ekavacanassa nÃdÅnantveva. "Pato yÃ" 'ti nÃdvekavacanÃnaæ yÃ-rattiyà [SL Page 021] [\x 21/] RattÅbhi rattÅhi, rattiyà rattÅnaæ, rattiyaæ rattiyà rattÅsu. NadÅ. SesaærattÅva, asattà rassovaviseso...YÃgu rattÅva...MÃtudhituduhitvÃdayo piteva...Jambu nadiva. Ka¤¤a iti Âhite. Itthiyayamato Ãppaccayo. Itthiyaæ vattamÃnà akÃrantato Ãppaccayo hoti, saralopapakatyÃdi-ka¤¤Ã. "DhÃtuppaccayavibhattivajjitamatthavalliÇgaæ" ti vacanato paccayantassÃliÇgantà taddhitÃdisutte vakÃrena nÃmamiva kate syÃdi...Evaæ Åinisu. Evaæ ajà phaÊakà kokilà assà musikà balÃkà mandà jarà iccÃdi. Itthiyaæ'tyadhikÃro. NadÃdito và Å. Itthiyaæ nadÃdito và anadÃdito và Šhoti-nadÅ nagari kumÃrÅ brÃhmaïÅ taruïÅ kukkuÂÅ itthÅ iccÃdi. "MÃtuladÅnamÃnattamÅkÃre" 'ti Åmhi mÃtulÃdyantassa Ãno-mÃtulÃnÅtyÃdi. AnadÃditovà Å-sakhÅ hatthi* Bhavato bhoto. ýmhi bhavantassa bhoto hoti-hoti. "×avaïikaïeyyaïantuhi" 'Ti Å. MÃïavÅ nÃviki venateyyÅ gotamÅ. "Ntussa tamÅkÃre" ti ntussa to vÃ-guïavatÅ guïavantÅ dhitimatÅ dhitimantÅ. --------------------------------------- * "BhattÅ" [SL Page 022] [\x 22/] Ntassa ntukhyapadeso-mahatÅ mahantÅ. PatibhikkhurÃjikÃrantehi inÅ. PatyÃdihi ÅkÃrantehi ca itthiyaæ ini hoti. "PatissinimhÅ" 'ti patyantassa antesaralopÃdo tukÃrena lopÃbhÃvo. "Và paro asarÆpÃ" 'ti ilopo dÅgho ca. GahapatÃtÅ bhikkhuni rÃjini medhÃvinÅ tapassinÅ dhammacÃriïÅ bhayadassÃvÅnÅ bhuttÃvinÅtyÃdi. ItthiliÇgÃ. 8 Cittasi. Napuæsakehi ato niccantve ca. Siæ AkÃrantehi napuæsakehi sissa niccaæ aæhoti. Tittaæ. Yonaæ ni napuæsakehitveva. Ato niccaæ. AkÃrantehi napuæsakehi yonaæ niccaæ ni hoti. NissaÃ-cintÃ; pakkhe-yosvÃdinÃdÅghe-cattÃni; galope-(he) citta città cittÃni;cittaæ-nissa e-citte cittÃni...Sesaæ buddhova. Manasi-manaæ. NÃ. VÃtveva. ManogaïÃdito sminanÃnami ù. ManÃdito smintÃnaæ ià và honti. [SL Page 23] [\x 23/] Sa sare vÃgamo. VibhatyÃdese sare pare manÃdito sÃgamo và hoti. ManasÃ. Sassa co. ManÃdito sassa o hoti-vasaddena smÃssa à ca. Manaso, manasÃ, manasi...Sesaæ cittaæva. Mataæ siraæ uraæ tejaæ rajaæ ojaæ vayaæ payaæ, Yasaæ tapaæ vacaæ vetaæ evamÃdi manogaïo. "Aæ napuæsake" 'ti simhi savibhattissa ntussa Ã, guïavaæ; ntussatte-guïavantÃni; yoto'¤¤aæ pume va...Evaæ gacchaæ. AÂÂhi. VÃtveva. "Yonaæ ni napuæsakehÅ" 'ti yo naæ ni vÃ. AddhÅnÅ; jhattà yolope-aÂÂhi-tathÃlapane; aÂÂhiæ aÂÂhini aÂÂhÅ; sesaæ aggiva. Daï¬isi-aghattà rasso-daï¬i, yoto'¤¤aæ pumeca. ùyu aÂÂhÅva. NapuæsakaliÇgÃ. 9 PumitthiliÇgà ghaÂakaÂayaÂÂhimuÂÂhisindhureïuppabhutayo, dvipada catuppadajÃtivÃcito ca-yathÃ-ghaÂo; ýppaccaye-ghaÂÅ; eso yaÂÂhiiccÃdi; cÅpadajÃtavÃcino yathÃ-khattiyo; Ãppaccaye-khattiyÃ; samaïo; Åmhi-samaïiiccÃdi; catuppadajÃti vÃcino yathÃ-gajo; vyaggho;Åmhi-vyagghÅ iccÃdi. PumanapuæsakaliÇgà dhammakammabrahmakusumasaÇgapadumaassamavihÃra sararÅrasuvaïïavaïïakahÃpaïabhavanabhuvanayobbanabhÆsataÃsatasa yanaodanaÃkÃsaupacÃsamÃsadivasarasathalaelaraÂÂhaambumadhvÃdayo. [SL Page 024] [\x 24/] ItthinapuæsakaliÇgà nagaraaccippamukhÃ. SabbaliÇgà taÂapuÂapurapattama¬alakalasÃdayo, nÃmikatà sabba nÃmÃni ca-yathÃ-taÂo, Åmhi-taÂÅ, taÂamiccÃdi. NÃmÅkatà yathÃ-devadatto, Ã-devadattÃ, devadatta miccÃdi. 10 Sabbakatarakatamaubhayaitaraa¤¤aa¤¤ataraa¤¤atamapubbapara aparadakkhÅïauttaraekayataetaimaamukiætumha amha iti sabbatà mÃni. Sabbo buddhova-ayaæ viseso. Yotveva. SabbanÃmakÃratepaÂhamo. SabbÃdinamakÃrato paro paÂhamo soettaæ yÃti...Sabbe. "Tayo nevaca sabbanÃmehÅ" 'ti nisedhà sasma sminnaæÃyaÃe na honti...Sabbassa. Sabbato naæ saæsÃnaæ. SabbÃdito taæ iccassa saæsÃnaæ honti. AkÃro e i tveva. SabbanÃmÃnaæ namhi va. Namhi sabbÃdinamakÃrassa e hoti-sabbesaæ sabbesÃnaæ. Itthiyaæ-Ã-sabbÃ, ka¤¤Ãca-ayaæ viseso. VÃtveva. Ghapato smiæsÃnaæ saæsÃ. Sapasa¤¤Ãto sbÃdito smiæsÃnaæ saæsà và honti. "SasÃsvekavacanesu ce" 'ti sÃgamo. Gho rassaæ. EkavacanasaæsÃsu ghorassaæ yÃti; sabbassà sabbÃya sabbà saæ sabbÃsÃnaæ; sabbassaæ sabbÃyaæ sabbÃsu. [SL Page 025] [\x 25/] NetÃhi smimÃyayÃ. Ghapasa¤¤Ãhi sabbÃdÅhi smino Ãyayà na honti. Napuæsake-sabbaæ sabbÃni; evaæ dutiyÃ...SabbÃdayo napuæsake tatiyÃdisu sakasakapumasamÃ... Evaæ yasaddantÃ. PubbaparÃparehi tu smino "yadanupapannà ni pÃtanà sijajhantÅ" 'ti anitthiyaæ e vÃ; pubbe pubbasmiæ iccÃdi. Ekasaddo saÇkhyÃtulya¤¤ÃsahÃyattho-yadà saækhyÃttho tadeka vacano a¤¤attha sabbavacano ca-yÃdÅnamÃlapanaæ natthÅ. Tasi. Simhi saæ anapuæsakassetveva. Etatesaæ to. Simhi anapuæsakÃnaæ etatÃiccetesaæ takÃrassa sa hotiso. Tassa và nattaæ sabbattha. TiliÇgesu sabbÃditakÃrassa no và hoti. Ne te; sesaæ sabbasamaæ-nattaæva viseso. Itthiyaæ-sà nà nÃyo nà tÃyo iccÃdi. VÃtveva. Tato sassa ssÃya. TÃetÃimÃhi sassa ssÃyo và hoti. SaæsÃsvekavacanesu i itveva. Tassà vÃ. EkavacanasaæsÃsu tÃsaddassa à ittaæ và yÃti; tissÃya tissà tassà tÃya tÃghaæ tÃsÃnaæ; tissaæ tassaæ tÃyaæ tÃsu. Napuæsake-taæ iccÃdi. Eso-sesaæ sabbasmaæ. Itthiyaæ-esÃ. SaæsÃsvekavacanesu itveva. * --------------------------------------- * "SaæghÃsvekavacanesvetveva"-potthake. [SL Page 026] [\x 26/] EtimÃsami. EkavacanasaæsÃsu etÃimÃnamantassa i hoti; etissÃya etissà etÃya etÃsaæ etÃsÃnaæ, etissaæ etassaæ etÃyaæ etÃsu...Sesaæ sabbÃva. Napuæsake-etaæ iccÃdi. Imasi. "AnapuæsakassÃyaæ simhÅ" 'ti imassa ayaæ. Silopo-ayaæ ime; imaæ ime. "Animi nÃmhi ce" 'ti imassa ano imi ca...Anena iminÃ. "Sabbassimasse vÃ" 'ti sunahiæsu e vÃ; ehi imehi. Và gha smà smiæ saæ sà svattaætveva. Imasaddassa ca. Sa smà smiæ saæ sÃsu imassa attaæ và hoti. Assa imassa esaæ esÃnaæ imesaæ imesÃnaæ; asmà imamhà imasmà ehi imehi; asmiæ imamhi imasmiæ esu imesu. "Na timehi katÃkÃrehi" 'ti smà sminnaæ mhÃmhi na sijjhante: Itthiyaæ-ayaæ; sesaæ etÃva-saæsÃsvattaæva viseso. Napuæsake. Savibhattissa vÃtveva. "Imassidamaæsisu napuæsake" 'ti imassa idaæ vÃ. Idaæ imaæ ime imÃni; evaæ dutiyÃ. Amusi. Và anapuæsakassa simhitveva. "Amussa mo saæ" 'ti massa so vÃ. [SL Page 027] [\x 27/] Silopo-asu. "Sabbato ko" 'ti sabbanÃmato kà gamo. "So" 'ti o-amuko-pakkhe, amu; amu amuyo. Pubbeva yonaæ vokÃro na; amuæ amu amuyo...Sesaæ bhikkhuva sabbÃdikÃriyä¤atra. Itthiyaæ-asu, sseæ yÃgusmaæ-viseso'yaæ-amussà amuyà amusaæ amusÃnaæ; amussaæ amuyaæ amusu. Napuæsake. Savibhattissa aæ sisu napuæsaketveva. "AmussÃduæ" 'ti aduæ; aduæ amu amuni...Evaæ dutiyÃ. "Sesesu ce" 'ti sabbattha kissa ko. Ko, kÃ, kaæ, iccÃda...LiÇgattaye sabbasamo. Tumhasi, ahesi. Savibhattissa tumhÃmhÃnaæ'tyadhikÃro. Tvamahaæ simhi ca. Simhi savibhattÅnaæ tumhÃmhÃnaæ tvaæ ahaæ honti casaddena tumhassa tuvaæ ca. Tvaæ tuvaæ, ahaæ, yo-tumhe. "Mayaæ yomhi paÂhame" 'ti amhassa mayaæ ahotÅ; mayaæ. "TammamamhÅ" 'ti amhi taæ maæ honti. Tavaæmama¤ca navÃ" 'ti amhi tavaæ mamaca navÃ. "Tumhassa tuvaæ tvamamhÅ" 'ti tumhassa tuvaæ tvaæ ca...Taæ tavaæ tuvaæ tvaæ, maæ mamaæ. ùkantveva. "Và yvappaÂhamo" 'ti dutiyÃyossa ÃkaævÃ...TuhmÃkaæ tumhe, amhÃkaæ amhe. [SL Page 028] [\x 28/] "NÃmhi tayÃmayÃ" 'ti nÃmhi tayÃmayà honti. "TayÃtayÅnaæ katÃro tvattaæ vÃ" ti tassa tvo vÃ. Tvayà tayÃ, mayÃ, tumhehi, amhehi. "Tavamama se" 'ti se tavamama honti. "Tuyhaæmayhaæ ce" 'ti se tuyhaæ mayhaæ ca. "Sassaæ" 'ti sassa aæ vÃ. "Amhassa mamaæ savibhattissa se" 'ti se amhassa mamaæ, ca...Tava tuyhaæ tumhaæ, mama mayhaæ amhaæ mamaæ. "TumhÃmhehi namÃkaæ" 'ti naævacanassa Ãkaæ; tuhokaæ amhÃkaæ. Smà nÃva. "TumhÃmhÃnaæ tayimayÅ" 'ti smimkahi tayi mayi honti...Tve kate-tvayi tayi, mayi, tumhesu; amhesu...LiÇgattaye samaæ. NavÃtveva. Padato dutiyÃcatuthicheÂÂhisuvo no. Atthappotakà vaïïà padaæ...DutiyÃcatutthichaÂÂhÅbahuvacanesu paresu padasmà paresaæ savihattÅnaæ tumhÃhonaæ vono kÃrÃnavà honti. Rakkhatu vo, passatu no; dadÃti vo, dadÃhi no; saddhà vo, natthà no; navÃti kiæ, eso amhÃkaæ satthÃ. Padato 'tyadhikÃro. "Temekavacane" 'ti catutthichaÂÂhekava canesu teme honti...DadÃmi te, dadÃhi me, idaæ te, ayaæme. [SL Page 029] [\x 29/] "NÃmhÅ" 'ti amhi nisedho-passetha taæ, ajinimaæ. "Và tatiye ce" 'ti tatiyekavacanete me và honti...Kataæ te, tayà vÃ; kataæ me, yo vÃ. "Bahuvacanesu vono" 'ti tatiyÃbahuvacanesu vono honti -bahuvacanena paÂhame yomhÅca...Kataæ vo, kataæ no; gÃmaæ vo gaccheyyatha; gÃmaæ no gaccheyyÃma. 11 SaÇkhyà vuccate, ekasaddo sabbanÃmesu vutto; dvÃdayo aÂÂhÃrasantà bahuvacanantÃ. Savihattissa itthipumanapuæsakasaÇkhyanti cÃdhikÃro. "Yosu dvinnaæ dve ce" 'ti dvissa dve hoti dve, dve; dvÅhi dvÅhi. No va dvÃdito namhi. Namhi dvÃdito nakÃrÃgamo hoti...Dvinnaæ, dvÅsu; liÇgattaye samaæ. Tivatunnaæ tissocatassotayocattÃrotÅnicattÃrÅ. Yosu itthipunepuæsakesusavibhattÅnaæ ticatunnaæ tisso catasso Ãdayo honti...Tayo, tayo, tÅbhi, tÅhi, tinnaæ. "IïaïamanÅïïantantÅhi saækhyÃhi" 'ti tisaddanenà naæ iccassa iïïaæ iïïannaæ ca...Tiïïaæ tiïïannaæ; tÅsu...Itthiyaæ-tisso; tisso; tÅhi tÅhi. NovÃdo cakÃrena tamhi ssaæ Ãgamo...Vaggantetissantaæ, tÅsu...Napuæsake-tÅti, tÅni. TÅhi, tÅhi...CattÃro "O sare ce" 'tÅha cakÃrena yosu ussa uïe. "Tato yonamotu" 'tÅha tukÃrena yonaæ o...Caturo, evaædutiyÃ, catuhi, catunnaæ, catusu. [SL Page 030] [\x 30/] Itthiyaæ-catasso, catasso, catuhi, pubbe 'va ssaæ Ãgamo, yadà dinÃussa attaæ; catassannaæ, catusu...Napuæsake-cattÃri, cattÃri "Pa¤cÃdÅnamakÃro" 'ti yosu savibhattissa pa¤cadyantassa attaæ...Pa¤ca, pa¤ca. "Pa¤cÃdÅnamattaæ" 'ti sunaæhisu pa¤cÃdyantassa attaæ...EdÅghÃtamavÃdoyaæ, pa¤cahi, pa¤cannaæ pa¤casu...LiÇgattayesamaæ. Evaæ cha satta aÂha nava dasÃdayo aÂhÃrasantÃ...VÅsatyÃdayo Ãnavutiyà itthiliÇgà ekavacantÃ...VÅsati rattÅva, evaæ tiæsati, cattÃÊÅsaæpa¤¤Ãsaæsaddehi parÃsaæ sabbÃsaæ vibhattÅnaæ sabbÃsamà dotÅha Ãdisaddenalopo...SaÂÂhi vÅsatÅva, evaæ sattati asÅti na vuti; sataæ napusakamekavacananantaæ, evaæ sahassÃdi; koÂi vÅsatÅva. RÃsibhede tusabbattha bahuvacanampi-yathÃ-dve vÅsatiyo buddhadantÃ, tisso visatiyo dinaghaÂikÃ; evama¤¤atra. Ese'so etanantippasiddhilokassa hoti yatthatthesu. ThipumapuæsakÃtyuccate tÃnimÃni lokenÃtthÃ. AliÇgà vuccante. Kvaci to pa¤camyatthe. LiÇgato pa¤cavyatthe kvaci toppaccayo hoti. "TvÃdayo vibhattisa¤¤Ã" "Ti toppabhuti dÃnanyantÃnaæ vihattisa¤¤Ã, tasmà tadtÃnampi vibhatyantattà padattaæ siddhanti na puna vibhatti...CorasmÃ, corato, evaæ pitito mÃtito; ettha "pitÃdÅnamasimhÅ" 'tyatrÃsimhiggahaïena tomhi pitÃdinaæ ussa i. ImassitthandÃnihatodhse va. Thaæ Ãdasu paresu imassa i hoti...Ito. "SabbassetassakÃrovÃ" 'ti tophesvetassa atta vÃ; ato etto; pakkhe-saralopÃdinà akÃralopo. "Tratothesu ce" 'ti kissa ku; kuto. "Kvacito" 'ti suttadvidhÃkaraïena sattamyatthe va to hoti, Ãdasmiæ Ãdito. "Trathasattamiyà sabbanÃmehÅ" --------------------------------------- * "Vibhattisa¤¤Ãyoti" apapÃso. [SL Page 031] [\x 31/] 'Ti sattamyatthe trathappaccayà honti....Sabbasmiæ, sabbatra sabbattha, cittaæ; evaæ atra attha ettha. "Tre niccaæ" 'ti pubbe etassa a. Kutra kuttha "Sesesu ce" 'ti kÃdese-kattha. "KismÃvo ce" 'ti ko, kakÃrÃkÃralo po; kva. "Hiæhaæhi¤canaæ" 'ti kismà hiæÃdippaccayÃ. "Kuhiæhaæsuce" 'ti kissa ku cakÃrena hicanaædÃcanaæ su ca; kuhiæ kuhaæ kuhicanaæ. "Tamhà ce" 'ti hiæhaæ-tahiæ tahaæ. "Yato hiæ" 'ti hiæ, yahiæ. "Imasmà hadhà ce" 'ti hadhÃ, iha idha; "Sabbato dhÅ" 'ti dhi; sabbadhi. "KÃle" tyadhikÃro. "Kiæsabba¤¤ekayakÆhi dÃdÃcanaæ" 'ti kiæ Ãdito dÃdÃvanaæ ca...Kasmiæ kÃle, kadà kudÃcanaæ "Sabbassa so dÃmhi vÃ" 'ti sabbassaso vÃ...Sadà sabbadÃ. "Tamhà dÃnÅ ce" 'ti dÃni dà ca, tadÃni, tadÃ. YadÃdinà imasaddà samÃnÃparehi ca yathÃsaækhyaæ jjajjuppaccayà ima samÃnÃnaæ asà ca... Ajja sajju aparajju. "ImasmÃrahidhunÃdÃce" tirayhÃdippaccayà "Eta rahimhÅ" 'ti imassà eto, etarahi. "AdhunÃmhi ce" 'ti imassa a-adhunÃ, idÃni. Lopantveva. [SL Page 032] [\x 32/] SabbÃsamÃvusopasagganipÃtà DÅhi ca. Etehi parà sabbà vibhattÅ lupyante...Tvaæ Ãvuso tumhe Ãvuso. UpasagganipÃtà vuccante. Pa parà ni nÅ u du saæ vi ava anu pari adhi ati pati su à ati api apa upa-ete vÅsatyupasaggÃ. Ca nana va và mà hi dhÅ ci ku ta nu ce re he sve ve vo kho no to yaæ naæ taæ kiæ...Handa kira eva kÅva yÃva tÃva vata vatha atha aÇga iÇgha taggha Ãma nÃma nÆna puna pana Ãha saha musà sakkà labbhà heÂÂhà Ãrà dÆrà divà navà vinà nÃnà addhà muddhà micchà pacchà Ãvi sakkhi sacci sacchi bahi yadi iti kinti atthi sotthi khalu nanu kimu assu yagghe sace have suve suvo are pure namo tiro adho atho aho raho hiyyo bhiyyo anto pÃto sudaæ kallaæ evaæ dhuvaæ alaæ halaæ sayaæ sÃyaæ samaæ sÃmaæ kÃmaæ pÃraæ oraæ caraæ huraæ ahaæ sahaæ uccaænÅcaæsakiæ saddhiæ...Athavà antarà Ãrakà bÃhirà bahiddhÃyÃvatà tÃvatà samattà sÃmantà Ãmantà sammukhà carahi tarahi sampati Ãyati upari yÃvade tÃvade tiriyaæ sanikaæghasakkaæ...Etarahi ettÃvatà parammukhà kittÃvatà a¤¤adatthu seyyathÅdaæ appevanÃma...BhiyyosomattÃya iccÃdayo nipÃtÃ. Sadisà ye tiliÇgesu sabbÃsu ca vibhattisu. Vacanesu ca sabbesu te nipÃtÃ'ti kittitÃ. YathÃ-uccaæ, rukkho-latÃ-gharaæ vÃ. Uccaæ, rukkho bherukkha rukkhaæ rukkhena rukkhassa rukkhasmà rukkhe và iccÃdi... Evaæ latà gharÃni. Ubhayesu vibhattyatta kiyadesasamayadisÃguïÃtthahi, SabbÃpi yathÃyogaæ vibhattiyo'¤¤ehi tu ppaÂhamÃ. TaæyathÃ-adhiantosaddehi sattama, sayaæsaddà tatiyà chaÂÂhÅ ca, namosaddÃpaÂhamà dutiyà ca, pÃraæsaddà sattamÅ, divÃsaddà paÂhamà dutiyà sattamÅ ca, heÂÂhÃsaddÃsattamÅ, uccaæsaddÃsabbÃpi, pasaddà ca casadadà ca paÂhamÃ, hesaddà Ãlapane paÂhamÃ, tathä¤ehipi. Upasaggà sabbepi saddantarena saha payujjante-nipÃtà tu keci visumapi-yathÃ-pahÃro paharati-sà ca so ca bhÃsati và karo ti và sotthityÃdi. EkekaliÇgaæ dviligaæ tiliÇgaæ vÃpyaliÇgikaæ, Catudheti nÃmaæ nÃmaæ namatyatthaæ'ti kittitaæ. NÃmikaæ. --------- [SL Page 033] [\x 33/] 13 "NÃmÃnaæ samÃso yuttattho" 'TyadhikÃro. SamÃso-ti bhinatthÃnaæ padÃmekatthatÃ...Yuttattho'ti a¤¤ama¤¤asambandhattho. VibhÃsÃtyadhikÃtabbaæ vÃkyatthaæ. Mahanentà ca so vÅro cÃti vÃkye. Dvipade tulyÃdhikaraïe kammadhÃrayo. Bhinnappavatti nimittà saddà ekasmiæ vatthu ti pavattà tulyÃdhikaraïa...VÅsesanavisessabhutà samÃdhikaraïa dvepadà yadà samasyante tadà sosamÃso kammadhÃrayo nÃma...Idha samÃsasuttÃni sa¤¤ÃdvÃrena samÃsavidhÃyakÃ...Agahita visesanà buddhi visessamhi na uppajjatÅ ti visesaæ pubbaæ hoti...SamÃseve tulyÃdhikaraïattassa vuttattà tappakÃsatthaæ payuttà samÃsato atirittà ca so iccete "vuttaÂÂhÃnamappayogo" 'ti ¤Ãyà nappayujjante; eva ma¤¤atra. Tesaæ vibhattiyo lopà ca. Tesaæ yuttatthÃæ samÃsÃnaæ pubbattarapadÃæ vibhattÅ lupyate cakÃrena kvacÅ - tato mahanta vÅra iti va rÆpappa saÇge. Pakati cassa sarantassa. VibhattÅsu luttÃsu sartassa pubbabhutassa parabhÆtassa ca assa samÃsapadassa pakati hotÅtiha luttÃkÃrà punÃniyante...Tato mahanta vÅra iti Âhite "Mahataæ mahà tulyÃdhikaraïe pade" 'ti mahantassa mahÃ. TaddhitasamÃsakitakà nÃmaæ'vÃta vetunÃdisu ca. [SL Page 034] [\x 34/] TaddhitÃdayo nÃmaæ iva daÂÂhabbà taveppabhuti paccaye vajjetvÃ...Tato vatticchÃyasyÃdi; mahÃvÅro mahÃvÅrà iccÃdi. KammÃdhÃrayodvando ca tappuriso ca lÃbhÅno, Tayo parapade liÇgaæ bahubbihi padantare. Rattà ca sà paÂi cÃti, rattapaÂÅ; mahtÅ ca sà saddhà cÃti, mahÃsaddhÃ. Ettha "kammadhÃrayasa¤¤e ce" 'ti pubba pade pume'va kate à ŠppaccayÃnaæ nivutti. Nilaæ ca taæ uppalaæ cÃti, niluppalaæ; satthiva satthi, satthi ca sà sÃmà cÃti, satthasÃmÃ, nÃrÅ...Mukhameva cando, mukhacando; VisesatavisessÃnanaæ yathecchattà kvaci visesanaæ paraæ hoti. Khattiyabhuto iccÃdi...Icchà ca yathÃtanti. Nasaddà si tassa lopo-na suro, asuro-ettha kammadhÃraye kate "ubhe tappurisÃ" 'ti tappurisasa¤¤Ã. "Attannassa tappurise" 'ti nassa a; na asso, anasso-ettha "sare ani" 'ti nassa an. "NÃmÃnaæ samÃso" 'ti sutte dvidhà kate ayuttatthÃnampi jhaci samÃso...Napuna geyyÃ, apunageyyÃ, gÃthetyÃdi ettha geyyenana sambanendhà nasaddo ayuttatthenÃpi pune yogavibhÃgabalà samasyate. Tayo lokà samÃhaÂÃ, tilokaæ-ettha "saÇkhyà pubbe digu" 'ti kamamadhÃrayassa digusa¤¤Ã "digussekattaæ" 'ti ekattaæ nanapuæsakattaca. 14 NappurisÃtveva. AmÃdayo parapadehi. [SL Page 035] [\x 35/] DutiyantÃdayo papadehi nÃmehi yadà samasyante tadà so samÃso tappurino nÃma; gÃmaæ gato, gÃmagato...Passa vÃsiÂÂha gÃmaæ gato tisso sÃvatthintyatrÃyuttatthatÃyana samÃso-tathä¤atra ¤eyyaæ, ra¤¤Ã hato, rÃjahato. Kiccantehi hiyyo adhikatthavacane...Tabba anÅya ïyariccappaccayà kiccÃ, thutinindatthamajjhÃropitatthaæ vacanaæ adhikattha vacanaæ, sonaleyyo, kupo iccÃdi-sonehi yathà liyhate tathà puïïaïattà thuti tehi ucaciÂÂhattà nindà ca; dadhinà upasittaæ bhojanaæ, dadhibhojanaæ; samÃsapadeve upasattakriyÃya kathananà natthetthÃyanuttatthatÃ, upasittasaddÃppayogo pubbeva. Karaïetu-asinà kalaho, asikalaho; buddhassa deyyaæ, buddhadeyyaæ; parassapadaæ-ettha vibhatyalopo; evaæ attano padamiccÃdi; corasmà bhayaæ, corabhayaæ; evaæ bandhanamuttoccÃdi; ra¤o putto, rÃjaputto. BrÃhmaïassa kaïhà dantÃ, iccatra dantÃpekkhà chaÂÂhiti kaïhena sambandhÃbhÃvà na samÃso, yadà tu kaïhà cate dantà ceti kammadhÃrayo tadà chaÂÂhÅ kaïhadantÃpekkhÃti brÃhmaïakhadantÃti samÃso hoteva...Ra¤¤o mÃgadhassa dhanantyatra ra¤¤oti chaÂÂhi dhamapekkhÃte na mÃgadhaæ, rÃjà eva mÃgadhasadde vuccateti bhedÃbhÃvà sambandhÃbhÃvoti tulyÃdhikaraïena mÃgadhena saha rÃjà na samasyate...DviÂÂho hi sambandhe...Ra¤¤o asso puriso cetyatra ra¤¤o asso ra¤¤o pirisoti ca paccekaæ sambandhato sÃpekkhatà atthiti na samÃso-asso ca puriso cÃti dvande kÃte tu rÃjassapurisÃti hoteva-a¤¤ÃtapekkhattÃ...Ra¤¤o guru putto iccatra rÃjÃpekkhitopi guruno puttena saha samÃso-gamakantÃ-gamakattampi samÃsassa nibandhananaæ-tattha guru no puttoti viggaho-evama¤¤atra. RÆpe sa¤¤Ã, rÆpasa¤¤Ã-kvaci nindÃyaæ...Kupe maï¬Æko viya, kupamaï¬Æko; evaæ garakÃko iccÃdi-atropamÃya nindà gamyate...AntevÃsikotyÃdo vibhatyalopo. 15 A¤¤apadatthesu bahubbÅhi. AppathamantÃnama¤¤esaæ padÃnaæ atthesu dve và bahÆni và nÃmÃni yadà samasyanto tadà so samÃso bahubbihi nÃma. [SL Page 036] [\x 36/] ùgatà samaïa yaæ so, Ãgatasama-vihoro; jinani indriyÃni yena so, jitindriyo-bhagavÃ; Ãhito aggi yena so, Ãhitaggi; agyÃhito vÃtyÃdo yathecchaæ visesanasasa paratÃ...Karaïe tu-chinno rukkho yena so, chinnarukkho-pharasu; dinno suæko yassa so, dinnasuæko-rÃjÃ; niggatà janà yasmà so, niggatajano-gÃmo; dasabalÃni yassa so, dasabalo-bhagavÃ; natthi samo yassa so, asamo. Ettha "attannassÃ" 'ti yogavibhÃgena nassa a. PahÆtà jivhà yassa so, pahÆtajivho; mahantÅ pa¤¤Ã yassa so, mahÃpa¤¤o; dvÅsu. "Itthiyaæ bhÃsitapumitthÅ pumÃ'va ce" 'ti pumbhÃvÃtidesà pubbuttarapadesu à Šppaccayà namabhÃvo. "Kvaci samÃsanantagatÃnamakÃraranto" 'ti antassa attaæ...KÃraggahaïena à icaitthiyamivaïïantà tvantehÅ ca kappaccayopi-yathÃ. VisÃlaæ akkhÅ yassa so, visÃlakkho; paccakkhadhammÃ, silopo; sobhano gandho yassa so, sugandhi; bahukantiko; bahunadiko-samuddo; ettha yadÃdinà rasso; bahukantuko; mattà bahavo mÃtaÇgà yasmiæ taæ, mattabahumÃtaÇgaæ-vanaæ; tulyÃdhikaraïe. Suvaïïassa viya vaïïo yassa so, suvaïïavaïïo;vajiraæ pÃïimhi yassa so, vajirapÃïi, urasilomÃni yassa so, urasilomo, ettha vibhatyalopo. AtthesÆti bahuttaggahaïena kvavi paÂhamantÃnampi. Saha hetunanà yo vattate so, sahetuko; yadÃdinà sahassa so; satta và aÂÂha và ye te, sattaÂÂha-mÃsÃ; ettha¤¤apadattho vÃsaddassattho...Dakkhiïassà ca pubbassà ca disÃya yaæ antarÃlaæ sÃ, dakkhiïapubbÃ-disÃ; bhinnÃdhikaraïe...AppaÂhamantÃnanti kiæ, desito buddhena yo dhammo. [SL Page 037] [\x 37/] 16 NÃmÃnaæ samuccayo dvando. Samuccayoti piï¬Åkaraïaæ-ekavibhattikÃnaæ nÃmÃnaæ yo samuccayo so dvando nÃma... Idaæ sattaæ bahuvacanavisayaæ. Cando ca suriyo ca, candasuriyÃ-tiÂÂhantÅtyÃdikriyÃsambandhasÃma¤¤ato atthetthÃpekatthatÃ-evaæ naranÃriyo; akkhara padÃni. Tathà dvande pÃïituriyayogga senaÇgabuddajantukavividhaviruddhavisabhà gatthÃdÅna¤ca. VividhenÃkÃrena viruddhà vividhaviruddhÃ-sabhÃgà sadisÃ-vividhà ca te sabhÃgà ceti, visabhÃgÃ-yathà digusamÃse tathà dvande pÃïyaÇgatthÃdinaæ ekattaæ napuæsakattaæ ca hoti-cakkhusotaæ; gÅtavÃditaæ; yuganaÇgalaæ; hatthassaæ; asicammaæ; ¬aæsamakasaæ; kÃko lÆkaæ; nÃmarÆpaæ; nÃmaæ namanalakkhaïaæ rÆpaæ ruppaïalakkhaïaæ-evatai dhammà lakkhaïato vividhà paramatthato sabhÃgà ca. ùdisaddenä¤atvÃpi...YathÃ-bhinnaliÇgÃnaæ...Itthipumaæ; yadà dinà rasso-dÃsidÃsaæ; pattacÅvaraæ; gaÇgÃsoïaæ...SaÇkhyÃparimÃnaæ...Tikacatukkaæ...SippÅnaæ...Ve- narathakÃraæ...LuddakÃnaæ.. SÃkuntikamÃgavikaæ...AppÃïijÃtÅnaæ...ùrasatthi...EkajajhÃyanaba- rÃhmaïataæ...KaÂÂhakalÃpaæ iccÃdi. VibhÃsà rukkhatiïapudhanadha¤¤ajanapadÃdÅna¤ca. Dvande rukkhÃdÅnaæ ekattaæ napuæsakatta¤ca và hoti...Dhavakhadiraæ, dhavakhadirÃ; mu¤jababbajÃ, mu¤jababbÃjÃ; ajeÊakaæ, ajeÊakÃ; hira¤¤asuvaïïaæ, hira¤¤asuvaïïÃni; sÃliyavaæ, sÃliyavÃ; kÃsi kosalaæ, kÃsikosalÃ...ùdisaddena a¤¤esupi vÃ-yathÃ-niccaÂirodhitamaddabbÃnaæ...KusalÃkusalaæ, kusalÃkusalÃni...Sakuïinaæ...BakabalÃkaæ, bakabalÃkÃ...Bya¤janÃnaæ...Dadhigataæ, dadhigatÃni...DisÃnaæ...PubbÃparaæ, pubbÃparÃ; iccÃdi. 17 Adhisaddà smiæ tassa lopo-adhisaddena tulyÃdhikaraïattà itthisaddÃpi smiæ-niccasamÃsattà ÃdhÃrabhutÃyayamitthiyanti padantarena viggaho-adhiitthiyananti Âhite. [SL Page 038] [\x 38/] UpasaggananipÃtapubbako abyayÅbhÃvo. UpasaggÃdipubbako saddo vibhatyatthÃdisu samÃso hoti so abyayibhÃvasa¤¤o ca. "So napuæsakaliÇgo" 'ti abyayÅbhÃvo puæsakaliÇgo yadÃdanà ekavacanenà ca. "Saro rasso napuæsake" 'ti rasso. A¤¤asmà lopo ca. AnakÃrantà abyayibhÃvà parà sabbà vibhattÅ lujjare. Adhitthi-vibhatti namattho ÃdhÃrÃdi-idhÃdhisaddo ÃdhÃre cattate-adhitthiiccetaæ padaæ itthiyamiccetamatthaæ vadati...SamÅpaæ nagarassa, upanagaraæ. "AævibhattinamakÃrantabyayÅbhÃvÃ" 'ti vibhattÅnaæ kvaci aæ Kvaciti kiæ, upanagare; abhÃvo makkhikÃnaæ, nimmakkhikaærasso; anupubbotherÃnaæ, anutheraæ; anatikkamma sattiæ, yathà satti; ye ye bu¬¬hÃ, yathà bu¬¬haæ-vÅcchÃyaæ; yattako paricchedo jÅvassa, yÃvajÅvaæ-avadhÃraïe; à pabbatà khettaæ, Ãpabbataæ, khettaæ-mariyÃdÃyaæ-vajjamÃnà sÅmà mariyÃdÃ-pabbataæ vinÃtyattho; Ãjalantà sÅtaæ, Ãjalantaæ, sÅtaæ-abhividhimhi-gayhamÃnà simà abhividhi-jalantena sahetyattho-Ãsaddayoge dhÃtunÃmÃdinà apÃdÃnavidhÃve vÃkyampi saddhaæ-tathä¤atra. Uttamo vÅro, pavÅro iccÃdo pana-pubbapadatthappadhÃnattÃbhÃvÃbyayÅbhÃvÃbhÃvo kammadhÃrayo eva-evaæ visiÂÂho dhammo, abhidhammo-kucchitaæ antaæ, kadantaæ. Ettha "kadaæ kussÃ" 'ti sarekussa kadÃdeso. Appakaæ lavaïaæ, kÃlavaïaæ. Ettha "kÃppatthesu cÃ" 'ti kussa kÃ-bahuvacanenä¤atrÃpi kvaci-kucchito puriso, kÃpuriso; kupuriso vÃ; evamasurÃdi. [SL Page 039] [\x 39/] PubbaparÆhasama¤¤apadatthappadhÃnÃbyayÅbhÃvasamÃso, KammadhÃrayakatapapurisà dve dvando ca bahubbÅhi ca ¤eyyÃ. SamÃso. ------ 18 VÃïapacce. Cha¬hantà saddà tassÃpaccamiccasmi atthe ïe và hoti. VÃti vÃkyatthaæ-ïenevÃpaccatthassa vuttattà apaccasaddÃppayogo-tesaæ vibhatyÃdo tesaæ gahaïena vibhattilopo-tathottaratra. "Tesaæ ïo lopaæ" 'ti paccayÃnaæïassa lopo. "VuddhÃdisarassa vÃsaæyogantassa saïe ce" 'ti saïakÃre pare asaæyogantassÃdisarassa vuddhi -tassÃpaniyame. AyuvaïïÃnaæ cÃyo vuddhi. AkÃrivaïuvaïÃnaæ à e o vuddhiyo honti casaddena kvaci na-saralopÃdi-taddhitattà nÃmamiva kate syÃdi. TaddhitÃhidheyyaliÇgavibhattivacanà siyuæ, SamÆhabhÃvajà hiyyo sakatthe ïyo napuæsake, Tà tutthiyaæ nipÃtà te dhÃdithaæpaccayantakÃ. VasiÂÂhassÃpaccaæ poso, vÃsiÂÂho; itthi-và saÂÂhÅ; napuæsakavÃsiÂÂhaæ; vikappavidhÃnato taddhitena samÃsassÃccantaæ bÃdhÃyà bhÃvà vasiÂÂhÃpaccantipi hoti. SÃma¤¤ehimate saddo niddissati pumenavÃ, Napuæsakena vÃpÅti saddasatthavidÆ viduæ. Và apacceti cÃdhikÃro. ×ÃyanaïÃna vacchÃdito. [SL Page 040] [\x 40/] VacchÃdito gonnagaïano ïayano ïano ca hoti; apaccaæ paputtappabhuti gottaæ-kaccassÃpaccaæ, kaccÃyano; kaccÃno vÃ. Saæyogantantà na vuddhi. "×eyyo kattikÃdÅhi" 'ti ïeyyo; vinatÃya apaccaæ, venateyyo vinateyyo vÃ-napakkhe vuddhi...×eyyoti yogavibhÃgena tassa diyatetyatthepi ïeyyo-dakkhiïa diyate yassa so, dakkhiïeyyo. Ato ïi vÃ. AkÃrantato apacce ïi và hoti-puna vÃsaddena ïiko akÃrantà ca khopi...Dakkhi; sakyaputtiko; maddhabbo; bhÃtubbo-dvintaæ. "×avopagvÃdÅhÅ" 'na ïavo;manuno apaccaæ mÃnavo. "×era vidhavÃdito" 'ti ïero; sÃmaïero. 19 "Yena và saæsaÂÂhaæ tarati carati vahati ïiko" 'ti ïiko-vÃkÃrena nekatthe nekapaccayà ca. Ghatena saæsaÂÂho, sÃtiko-odano; uÊumpena taratÅti, oÊumpiko, uÊumpiko và -na pakkhe vuddhi; sakaÂe caratÅti, sÃkaÂiko; sasena vahatÅti, sisiko; na vuddhi...ItthiliÇgato eyyako ïako ca...CampÃyaæ jÃto, campeyyako; evaæ bÃrÃïaseyyako...×ato...KusinÃrÃyaæ vasatÅti, kosinÃrako...Janapadato ïako ca...Magadhesu vasati tesaæ issaro * vÃ, mÃgadhako...TajjÃtiyà visiÂÂhatthe ÃjÃniyyo...AssajÃtiyà visiÂÂho, assajÃniyyo...¥o-agganti jÃnitabbaæ, agga¤¤aæ-cittaæ. --------------------------------------- * "Tassissaro." [SL Page 041] [\x 41/] TamadhÅte tenakatÃdisanidhÃnaniyogasippabhaï¬ajivikatthesu ca. Taæ adhite iccÃdisvatthesu Ãdisaddena hatÃdisu ca ïiko và hoti...Abhidhammamadhiteti, Ãbhidhammiko abhidhammiko vÃnana pakkhe vuddhi...Vacasà kataæ kammaæ, vÃcasikaæ; evaæ mÃnasikaæettha "sa sare vÃgamo" 'tÅhÃnuvattitÃdisaddena sÃgamo...SarÅre sannidhÃnà vedanÃ, sÃrÅrikÃ; dvÃre niyutto, dovÃriko. Ettha "vÃyunamÃgamo ÂhÃne" 'ti vakÃrato pubbe okÃrÃgamo...Sippanti gÅtÃdikalÃ-vÅïà assa sippanti, veïiko-atra vÅïeti vÅïÃvadanaæ...Gandho assa haï¬anti, gandhiko; mage bhantvà jÅvatÅti, mÃgaviko-vakÃrÃgamo...JÃlenana hato, jÃliko;suttena baddho, suttiko; cÃpo assa Ãyudhoti, cÃpiko; vÃto assaÃbÃdho, atthitivÃ, vÃtiko; buddhe pasanno, buddhiko, vatthena kitaæ bhaï¬aæ,vatthikaæ; kumbho assa parimÃïaæ, tamarahati, tesaæ rasivà kumbhiko; akkhenana dibbatÅti, akkhiko; magadhesu vasati jÃto'tivÃ, mÃgadhiko iccÃdi. 20 ×a rÃgà tena rattaæ tasseda ma¤¤atthesu ca. Tena rattaæ 'tyÃdyatthesu ïo và hoti...KasÃvenarattaæ, kÃsÃvaæ; evaæ nilaæ, pitamiccÃdi-nana vuddhi; mahisassaidaæ, mÃhisaæ-siÇgaæ-evaæ rÃjaporisaæ-ettha ayuvaïïÃnaæ vÃdo puna vuddhiggahaïena uttarapadassa vuddhi...Magadhehi agato, taæ jÃto, tesaæ issaro, te assa * nanivÃsoti vÃ, mÃgadho; kattikÃdihi yutto, kattiko, mÃso; buddho assa devatÃni, buddho; vyÃkaraïaæ avecca adhiteti, veyyÃkaraïe-ettha ma yuga mÃdinà yakÃrato pubbe e Ãgamo yassa cittaæ...Sagarehi nibbatto sÃgaro iccÃdi. --------------------------------------- * "Tassissaro soassa" iti ca pÃÂho. [SL Page 042] [\x 42/] JÃtÃdÅnamimiyà ca. JÃnÃdisu iyo ca hoti casaddena kiyo ca...Pacchà jÃto, pacchimo; manussajÃtiyà jÃto, manussajÃtiyo. Ante niyutto, antimo antiyo; evaæ andhakiyo; putto assa atthiti, puttimo puttiyo; evaæ kappiyo. "TadassaÂÂhÃnamÅyo ce" 'ti Åyo cakÃrena hitÃdyatthepi...Khandhanassa ÂhÃnaæ, khandhaniyaæ; caÇka manassa hitaæ, vaÇkamaniyaæ. "ùlu tabbahule" 'ti Ãlu...Abhijjhà bahulo, abhijjhÃlu. Visese taratamissikiyiÂÂhÃ. Atisayatthe tarÃdayo honti...Ayametesaæ atisayena pÃpoti, pÃpataro pÃpatamo pÃpissiko pÃpiyo sÃpiÂÂho vÃ. "Vuddhassa jo iyiÂÂhesu" 'ti sÃdeseseyyo seÂÂho. "TadassatthÅti vÅ ce" 'ti vÅ...Medhà assa atthiti, medhÃvÅ. Evaæ "tapÃdito sÅ" 'ti sÅ; dvittaæ...Tapasasi. "Daï¬Ãdito ikaÅ" 'ti iko Å ca...Daddhiko daddhi. "GuïÃdito vantu" 'ti vantu...GuïavÃ; pa¤¤avÃ-yadÃdinà rasso. "SatyÃdihi mantu" 'ti mantu...SatÅmà bhÃnumÃ. [SL Page 043] [\x 43/] "ùyussukÃrasmantumhÅ" 'ti ussa as...ùyasmÃ. "SaddhÃdito ïa" iti ïe...Saddho. "Tappakativacane mayo" 'ti mayo...Suvaïïena pakataæ, sovaïïamayaæ; suvaïïamayaæ vÃ-pakkhe yadÃdinà vuddhi. Etesamo lope. Vibhattilope manÃdinamantassa o hoti...Manomayaæ. 21 SaÇkhyÃpuraïe'tyadhikÃro. "DvitÅhi tiyo" 'ti tiyo. "Tiye dutÃpi ce" 'ti dvitÅnaæ dutÃ...Dvinnaæ pÆraïe, dutiyo evaæ tatiyo. "Catucchehi thaÂhÃ" 'ti thaÂhÃ...Catuttho; chaÂÂho. Tesama¬¬hupapadena¬¬hu¬¬hadiva¬¬hadiya¬¬hì¬hatiyÃ. VatutthadutiyantiyÃnaæ a¬¬hupapadena saha a¬¬hu¬¬hadiva¬¬hadiya¬¬hì¬hatiyà honti...A¬¬hena catuttho, a¬¬hu¬¬ho; a¬¬hena dutiyo, diva¬¬ho diya¬¬ho vÃ; a¬¬hena tatiyo, a¬¬hatiyo. "SaækhyÃpÆraïe mo" 'ti mo; pa¤camo, itthiyaæ-pa¤cattaæ puraïÅ, pa¤camÅ...Eko ca dasa vÃti dvande kate. DvekaÂÂhÃnamÃkÃro vÃ. SaækhyÃne uttarapade dvi eka aÂÂha iccetesamantassa à hoti; ekÃdasa-pa¤cÅva-evaæ dvÃdasa-yadÃdinà tissa te Ãdese. "EkÃdito dasa ra saækhyÃne" ti dasasadde dassa ro; terasa. [SL Page 044] [\x 44/] "Catupapadassa lopo tuttarapa dÃdicassa vucopi navÃ" 'ti catusadde tussa lopo vassa cu ca; cuddasa. "Dase so niccaæ ce" 'ti jassa so Ãdese. "âa darÃnaæ" 'ti dasasadde dassa Êo; soÊasa; aÂÂhÃrasa. "VÅsatidasesu bà dvissa tu" 'ti dvisasabÃ-bÃvisati-ekÃdasannaæ puraïe, ekÃdasamo. "EkÃdito dasassÅ" 'ti itthiyaæ Å; ekÃdasÅ icacÃdi. "DvÃdito ko nekatthe ce" 'ti ko...Dve parimÃïani asseti, dvikaæ; evaæ tikÃdi. "SamÆhatthe kaïïà ce" 'ti kaï ca ïe va; manussÃnaæ samÆho, mÃnussako, mÃnusso vÃ. ×e kate- "JhalÃnamiyuvà sare vÃ" 'tÅha vÃkÃrena issa ayÃdese-dvayaæ;tayaæ. Evaæ "gÃmajanabandhusahÃdÅhi tÃ" 'ti tÃ; gÃmatÃ; nÃgaratÃ; 22 ×yattatà bhÃve tu. BhÃvatthe ïyattatà honti tusaddanattano ca-sakatthÃdi supi ïyo sakatthe tà ca. Hontyasmà sadda¤Ãïani bhÃvo so saddavuttiyÃ, Nimittabhutaæ nÃma¤ca jÃtidabbaæ kriyà guïe. [SL Page 045] [\x 45/] hathÃ-vandassa bhÃvo, candattaæ-iha nÃmavasà candasaddo candaddabbe vattate-nimittassarÆpÃnugataæ ca ¤Ãïaæ...Evaæ manussattanti manussajÃtivasÃ; yadÃdinà Åssa rasse-daï¬ittanti daddhaddabbasambandhÃ; pÃcakattanti pavanakriyà sambandhÃ; nilattanti nilaguïavasÃ...Evaæ ïyÃdisupi yathÃyogaæ ¤eyyaæ...×yo. Avaïïo ye lopa¤ca. Ye pare avaïïo lupyate vakÃrena ikÃropi. "Yavataæ talanadakÃrÃnaæ bya¤janÃni cala¤ajakÃrattaæ" 'ti yakÃrayuttÃnaæ tÃdinaæ vÃdayo kÃraggagahaïena sa ka pa ha mÃdito parayakÃrassa pubbena saha kvacÅ pubbarÆpa¤ca...Dvittaæ-paï¬iccaæ kosallaæ sÃma¤¤aæ sohajjaæ porissaæ nepakkaæ sÃruppaæ osabbhaæ¬apamamaæ. ùttaæ ca. I u iccesaæ à hoti rikÃrÃgamo ca ÂhÃne...Saralopà dinà ilopo-isino bhÃvo, Ãrissaæ; evaæ mudutÃ, arahatÃntassa yadÃdinà lopo...Puthujjanattanaæ; aki¤canameva Ãki¤ca¤¤aæ; kuddhaniyà apaccaæ, koï¬a¤¤e-ettha vuddhÃdo vÃkÃrena saæyogantassÃpi vuddhÅ...PadÃya hitaæ, pajjaæ; dhanÃya saævattanikaæ, kha¤¤aæ; satito sambhutaæ, saccaæ...Ilopo-dvÅsu na vuddhi; devo eva, devatÃ. "×a visamÃdÅhÅ" ti bhÃve ïe-vesamaæ; ujuno bhÃvo, ajjavaæ-ettha ussa Ãtte parÆkÃrassa yadÃdinà Ãvo. "RamaïÅyÃdito kaï" iti kaïmÃnu¤¤akaæ. "VibhÃge dhà ce" 'ti dhà vakÃrena soppaccayo ca-ekena vibhÃgena, ekadhÃ-nipÃtattà silopo...PadavibhÃgena, padaso. "SabbanÃmehi pakÃravacane tu thÃ" 'ti thÃ-tukÃrena thattà ca-sabbo pakÃro sabbena pakÃrena vÃ, sabbathÃ; evaæ a¤¤athattÃ. [SL Page 046] [\x 46/] "Kimimehi thaæ" 'ti thaæ-kÃdese-kathaæ; i Ãdese-itthaæ; thanti yogavibhÃgena thaæ-bahutthaæ. Amalinaæ malinaæ karotÅtyÃdyatthe-abhutatabbhÃve gamyamÃne karabhuyoge sati nÃmato yadÃdinà Åppaccayo...MalinÅ karoti-setaæ; abhasmano bhasmano karaïanti, bhasmÅkaraïaæ ka¬hassa; amalino malino bhavatÅti, malini bhavati-seto; Åppaccayantopi nipÃto; abhutatabbhÃveti kiæ, ghaÂaæ karoti ghaÂo bhavati+ karabhuyogeti kiæ, amalino malino jÃyate. AvatthÃvato 'vatthÃyÃbhutassa¤¤Ãya vatthuno, TÃyÃvatthÃya bhavanaæ abhutatabbhÃvaæ viduæ. Taddhito. ---- 23 Pa¤ca pÃke, pa¤ca iti Âhite. BhuvÃdayo dhÃtavo. Bhu iccÃdayo saddà dhÃtavo nÃma. "DhÃtussanto lopo'neka sarasse" 'ti kvaci dhÃtvantasasa lopo. "DhÃtuliÇgehi parÃppaccayÃ" 'ti dhÃtumhÃnekappaccasappasaÇge vatticchÃto. "VattamÃnà ti ananti si tha mi ma te ante se vhe e mhe" iti tyÃdinaæ vatatamÃnÃsa¤¤Ã. "KÃle" 'ti aÂÂhavibhattividhÃne sabbattha vattate. KÃlo'titavattamÃnÃnÃgatakriyalakkhaïe, Paccuppanno mato kÃlo ÃraddhÃtiÂÂhite kriye. KriyÃsantÃnavicchede kÃlo'titoti gamyate, AnÃgato anÃramÓe kriyÃya tu patÅyate. AddabbabhutaækattÃdikÃrakaggÃmasÃdhÅyaæ Padatthaæ kattukammaÂhaæ kriyÃmicchanti tabbidÆ. [SL Page 047] [\x 47/] VattamÃnà paccuppanne. PaccuppannekÃle vantamÃnavibhatti hoti-tassÃpaniyame. AthapabbÃnivibhattÅnaæ cha parassa padÃnani. AÂÂhavibhattÅnaæ yÃni yÃni pubbÃni cha padÃnÅ tÃni tÃni parassapadÃni nÃma. "Kattari parassapadaæ" 'ti parassapadaætassÃpaniyame. Dvedve paÂhamamajjhimuttamapurisà AÂÂhavibhattÅsu parassapadÃnamattanopadÃnaæ ca dvedve padÃni paÂhamamajjhimauttamapurisà nÃma...YathÃ-ti anti iti paÂhamo puriso; si tha iti majjhimo; mi ma iti uttamo... Attano padesupi-te ante iti paÂhamo; se vhe iti majjhimo; emhe iti uttamo; tathupari. NÃmamahi payujjamÃnepitulyÃdhikaraïe paÂhamo. TulyÃdhikaraïabhute nÃmamhi payujjamÃnepi appayujjamÃnepi paÂhamo puriso hoti-tassÃpaniyame-ekamhi vattabbeekavacanaæ ti. "KattarÅ" 'ti vikaraïavidhÃne sabbattha vattate. BhuvÃdito a. BhuiccÃdihi dhÃtuhi kattari vattamÃnÃpa¤camÅhÅyattanisvappaccayo hoti-evaæ yÃdivikaraïa. PubbÃparabhÃgaÂÂhÃnà bhinnà dhÃtuvibhattiyo, NanissÃya paccayà hotti ye te vikaraïa siyuæ. So odanaæ pacati, bahumpi vattabbe bahuvacanaæ anti-saralopÃdi-te pacananti. "PayujjamÃnepi tulyÃdhikaraïe" 'ti vÃdhikÃro. [SL Page 048] [\x 48/] Tumhe majjhimo. TulyÃdhikaraïe tumhe payujjamÃnepi appayujjamÃnepi majjhimo puriso hoti...Tvaæ pacasi, tumhe pacatha. Amhe uttamo. TulyÃdhikaraïe amhe payujjamÃnepi appayujjamÃnepi uttamo puriso hoti. AkÃro dÅghaæ himimesu. BhyÃdisvakÃrassa dÅgho hoti-ahaæ pacÃmi, mayaæ pacÃma. ParÃnyattanopadÃni. AÂÂhavibhattÅnaæ yÃni yÃni parÃni cha padÃni tÃni tÃni attanopadà nÃma. "Kattari ce" 'ti attano padÃni-sesaæ pubbeva...So pacate, te pacante, tvaæ pacase, tumhe pacavhe, ahaæ pace, mayaæ pacÃmhe. AttanopadÃni bhÃve ca kammani. BhÃve kammani ca attanopadÃni honti. "BhÃvakammesu yo" 'ti yo. Tassa cavaggayakÃravakÃrattaæ sadhÃtvantassa. Tassa yappaccayassa dhÃtvantena saha yathÃsambhavaæ cavaggayavà honti...Idha dhÃtvantasasa cavaggÃdittà tÃdise kate cittaæ. AttanopadÃni parassapadattaæ. AttanopadÃni kvaci parassapadattaæ yanti...Tena tayà mayà vÃ, so odano paccati, paccate vÃ, te paccante, paccase, paccavhe, pacce, paccÃmhe. BhÃve-bhu sattÃyaæ-idha bhÃvo kÃrakÃmisso suddho dhÃtvattho- tassekattà ekavacanameva-taæ ca paÂhamapurise eva hoti. [SL Page 049] [\x 49/] Tena tayà mayà và bhuyate-tassa tava mama và sampati bhavanaæ 'tyattho. ùkhyÃtappaccayà sabbe bhaveyyuæ sÃdhanattaye, Kattà kammaæ ca bhÃvo ca sÃdhanÃnÅdha vuccare. Sakammakamhà dhÃtumhà kattukammesu honti te, Na bhÃve kammarahitamhà kattubhÃvesu nÃpare. KammÃvacanicchÃyaæ na virujjhati sakammakÃ, BhÃve'pi taæyathà gehe devadatte paccate. Santampi vattumicchà na kvÃpyasantampi sà bhave, Taæ yathÃnudarà ka¤¤Ã samuddo kuddhikÃti ca. Upasaggavasà kovi akammo'pi sakammako, YathÃhibhuyate rÃgo tÃpasena mahiddhinÃ. KattuvÃcini dhÃtumhi yasmiæ kammaæ gavessate, Sakammako'ti so ¤eyyo tabbiruddho akammako. TathÃhi, so pavatÅti vutte pÃkakriyÃya sambandhiyamÃnaæ ki tananti odanÃdikaæ kammaæ gavessate-so bhavatÅti vutte tu bhavanakriyÃya sambandhiyamÃnaæ kiæ tanti na ki¤cipi kammaæ gavessate-tà disasaddasattissabhÃvÃbhÃvÃ-tathä¤atra. "Pa¤cami tu antu hi tha mi ma taæ antaæ ssu vho e ÃmÃse" 'ti tvÃdÅnaæ pa¤camÅsa¤¤Ã. ùïatyÃsiÂÂhe 'nuttakÃle pa¤camÅ. ùïatyatthe ca ÃsiÂÂhatthe ca gamyamÃne paccuppane kÃla bhedamanÃmasitvà và pa¤cami hoti. Niyogaæ ja¤¤Ã Ãïattiæ ÃsiÂÂhaæ iÂÂhapatthanaæ, AuttakÃlo sÃmÅpe vutto kÃlo'dha icchito, Avutto và gahetabbo paccuppannÃdibhedato. Appaccayo-pacatu, pacantu. "Hi lopaæ vÃ" 'ti hissa lopo vÃ...Paca pacÃhi. [SL Page 050] [\x 50/] Pakkhe dÅgho...Pacatha, pacÃmi, pacÃma; attÃnopade-pacataæ, pacanantaæ, pacassu, pacavho, pace, pacÃmase; kammasi paccataæ iccÃdi...Kattusamaæ yo'va viseso. BhÃve-bhuyataæ-ito paraæ kammabhÃvesu nayÃnusÃrena ¤eyyaæ. "SattamÅ eyya eyyuæ eyyÃsi eyyÃtha eyyÃmi eyyÃma etha eraæ etho eyyÃvho eyyaæ eyyÃmhe" 'ti eyyà dÅnaæ sattamÅsa¤¤Ã. Anumatiparikappatthesu sattamÅ. Anumatyatthe parikappatthe ca auttakÃle sattamÅ hoti. Yaæ ki¤ci kattumicchÃtama¤¤o yadanuma¤¤ati, SÃnumatÅ parikappo kattabbÃnicchayo mato. SadÃdinà eyyassa e Ãdeso vÃ-pace paceyya, paceyyuæ, paceyyÃsi, paceyyÃtha, paceyyÃmi, paceyyÃma...Attanopadepavetha, paceraæ, pacetho, paceyyavho, paceyyaæ, paceyyÃmhe...Pa¤camÅsattamÅtyÃyaæ pubbÃcariyasa¤¤Ã. "Parokkhà a u e ttha a mha ttha re ttho vho i mhe" 'ti aityà dinaæ parokkhÃsa¤¤Ã. Apaccakkhe parokkhÃtÅte. Akkhamindriyaæ tannissitaæ paccakkhaæ na paccakkhaæ apaccakkhaæ tasmiæ apaccakkhe atÅte kÃle parokkhà hoti. "KvacÃdivaïïÃnamekassasarà naæ dvebhÃvo" 'ti sassarassa Ãdissa dvittaæ-papaca, papacu, papace. IkÃrÃgamo asabbadhÃtukamhi. [SL Page 051] [\x 51/] ByajanÃdo asabbadhÃtukamhi iÃgamo-hÅyattanÅ pa¤camÅ sattami vattamÃnà sabbadhÃtukaæ tada¤¤e asabbadhÃtukaæ...Papacittha, papaca, papacimha...Attanopade...Papavittha, papacire, papacittho, papacivho, papaci, papacimhe. "HÅyattanÅ Ã Æ o ttha amhà ttha tthuæ se vhaæ iæ mhase" 'ti à ÃdÅnaæ hÅyattÅsa¤¤Ã. Apaccakkhe atÅtetveva. HÅyoppabhuti paccakkhe hÅyattanÅ. HÅyoppabhuti paccakkhe và apaccakkhe và atÅte kÃle hÅyattanÅ hoti. "AkÃrÃgamo hÅyattanajjata nikÃlÃtipattÅsÆ" 'ti dhÃtuto pubbe kvaci akÃrÃgamo... ApacÃ, apacu, apaco, apacattha, apaca, apacamhÃ...Attanopade-apacattha, apacatthuæ, apacase, apacavhaæ, apaciæ, apacÃmhase. "AjjatanÅ Å uæ o ttha iæ mhÃ Ã Æ se vhaæ a mhe" iti Å ÃdÅæ ajja tanÅsa¤¤Ã. AtÅtetveva. SamÅpe'jjatanÅ. Ajjappabhuti samÅpe atÅte kÃle ajjatanÅ hoti-apacÅ...YadÃdinà rasse-apaci, akÃrÃgamÃbhÃve-pacÅ. Sabbato uæ iæsu. SabbadhÃtÆhi uævibhattissa iæsvÃdeso hoti...Apaciæsu, apacuæ, apaco, ikÃrÃgamoapavittha, apaciæ, apacimhÃ...Attanopa-aepavÃ-apacu-apacise, apacivhaæ, apaca, apacimhe. [SL Page 052] [\x 52/] Pacchimo 'tÅtarattiyà yÃmo addhamamussa vÃ, KÃlo siyÃtyjatano veyyÃkaraïadassanaæ. "Bhavissanti ssati sasanti ssasi ssatha ssÃmi ssÃma ssate ssante ssase ssavhe ssaæ ssÃmhe" 'ti ssa tyÃdÅnaæ bhavissantisa¤¤Ã. AnÃgate bhavissanti AnÃgate kÃle gamyamÃne bhavissantivibhatti hoti...I kÃrÃgamo-pacissati, pacissanti, pacissasi, pacissatha, pacissÃmi, pacissÃma-attanopade-pacissate, pacissante, pacissase, pacissavhe, pacissaæ, pacissÃmhe. "KÃlÃtipatti ssà ssaæsu sse ssatha ssaæ ssamhà ssatha ssiæsu ssase ssavhe ssaæ ssÃmhase" 'ti ssÃdÅnaæ kÃlà tipattisa¤¤Ã. KriyÃtipanne'tÅte kÃlÃtipatti. KriyÃtipannamatte atÅte kÃle kÃlÃtipatti hoti. ViruddhasantidhÃnà và hetuvekallato'pi và KriyÃyÃbhavanaæ yantaæ kriyÃtipannamicchitaæ. AkÃrikÃrÃgamo-sace tabbiruddhaæ na bhaveyya tadupakaraïaæ vÃlabhetha apacissà apacissaæsu, apacisse, apacissatha, apacissaæ, apacissamhÃ...Attanopade...Apacissatha, apacissiæsu, apacissase, apacissavhe, apacissaæ, apacissÃmhase. Pacantaæ payojayatÅtyatthe. DhÃtÆhiïeïayÃpeïÃpayà kÃritÃni hetvatve. [SL Page 053] [\x 53/] Hetvatthe gamyamÃne dhÃtuhi ïeÃdayo honti tesaæ kÃritasa¤¤Ã ca. "KÃritÃnaæ ïo lopaæ" 'ti ïa lopo. "Asaæyogantassa vuddhikÃrite" 'ti vuddhi. DhÃtuppaccayehi vibhattiyo. DhÃtvatthe niddiÂÂhehi khÃdikÃritantehi paccayehi vibhattiyo honti tyÃdayo-pÃcetiparalope-pÃcentÅtyÃdi...AÂÂhavibhattÅsu ¤eyyaæ. AkammakÃpi hetvatthappaccayantà sakammakÃ, Taæ yathà bhikkhu bhÃveti maggaæ rÃgÃdidÆsakaæ. BhÆ và di. 27 Rudhi Ãvara. ù itveva. RudhÃdito niggahitapubbaæ ca. RudhÃdÅhi kattari appaccayo hoti dhÃtvantà pubbe bindvÃgamo ca...Rundhati, rundhantÅtyÃdi-aÂÂhavibhattÅsu hetvatthe ca ¤eyyaæ...TathÆpari-rudhÃdi. Divu kÅÊÃdimhi. "DivÃdito yo" 'ti kattari yo. TassetyÃdi-pubbarupanetvaca. Yathà kattari ca. Yathà bhÃvakammesu yappaccayassÃdeso hoti tathà kattari pÅti yakÃrassa pubbarÆpo vo-dvitte. "Do dhassa ce" 'tyatra cakÃre ba¤cayaæ-dibbati, dibbantÅtyÃdi...DivÃdi. [SL Page 054] [\x 54/] Su sava. "Svodito ïuïÃuïà ce" 'ti kattari ïuvÃdayo. "A¤¤esu ce" 'tÅha cakÃrena ïussa vuddhi-suïoti-ulopo-suïantÅtyÃdi...SvÃdi. KÅ dabbavimaye. "KiyÃdito nÃ" 'ti kattari nÃ-yadÃdinà Åssa rasse-kiïÃti, kiïantÅtyÃdi-kiyÃdi. Gaha upÃdÃ. "GehÃdito ppaïhÃ" 'ti kattari ppaïhà ca. "Gahassa ghe ppe" 'ti ghe Ãdese-gheppati. "Halopo ïhÃmhÅ" 'ti dhÃtvantassa hassa lopo-gaïhÃti gaïhantÅtyÃdi...GahÃdi. Kara karaïe. TanÃdito oyirÃ. TanuiccevamÃdÅhi dhÃtuhi kattarioyirà honti...Karoti, yadà dinà dhÃturassa lopo; kayirati. "UttamokÃro ce" 'ti ossa uttaæ vÃ. "KarassakÃro ce" 'ti dhÃtvakÃrassa uttaæ vÃ. Ralopo-ussa vo-dvitte-badvayaæ-kubbanti, karonti vÃ. Attanopade-kurute, kubbante iccÃdi. Kamme-yo. "IvaïïÃgamo vÃ" 'ti iÅÃmo vÃyassa dvitte-kariyyate, kariyyante-pakkhe ralopo-kayyate. [SL Page 055] [\x 55/] VÃtveva. Karassa kÃsattamajjatanimhi. Ajjatanimhi pare karassa kÃsÃdeso và hoti-yadÃdinà Åssa rasse...AkÃsi, akari, akÃsuæ, akaruæ iccÃdi. Lopo bhavissantimhi ssassetveva. "Karassa sappaccayassa kÃho" 'ti karassa kÃho ssassa lopo ca vÃ-kÃhati, karissatÅtyÃdi. TanÃdi. Cura theyyo. KÃritÃnÅtveva. CurÃdito ïeïayÃ. CurÃdÅhi ïeïayà vikaraïà honti tesaæ kÃritasa¤¤Ã ca-ïa lopo vuddhi-coretÅtyÃdi...CurÃdi. 28 BhontumicchatÅtyatthe. Bhuja pÃlanabhyavaharaïesu. Khachasà vÃtveva. BhujaghasaharasupÃdÅhi tumicchatthesu ca. BhujÃdÅhi tumantasahitesu icchatthesu kha cha sà và honti. "KaccÃdivaïïÃnamekassarà naæ dvebhÃvo" 'ti sassarassa Ãdissa dvittaæ. "Pubbo'bbhÃso" 'ti dvitte pubbassa abbhÃsasa¤¤Ã. "DutiyacatutthÃæ paÂhamattiyÃ" 'ti abbhÃsassa catutthassa bhassa tatiyo bo. [SL Page 056] [\x 56/] "Ko khe ce" 'ti dhÃtvantassa ko-bÆ bhukkhasaddato. "DhÃtuppaccayehi vibhattiyo" 'ti Vuttattà tyÃdi...BubhukkÃti, bubhukkhantÅtyÃdi. Evaæ ghasa adane-che-dvittÃdi. "Kavaggassacavaggo" 'ti abbhÃsassa ghassa jho-dutiyÃdinà jhassa tatiyo jo. "AntassivaïïÃkÃro vÃ" 'ti abbhÃsantassa i. "Bya¤janantassa co chappacca yesu cÃ" 'ti dhÃnvantassa vo-jighacchati. Hara haraïeïa. "Harassa giæ se" 'ti giæ. "Hassa jo" 'ti cho-ji giæsati-tumicchatthesviti kiæ, bhu¤janamicchati-aÂÂhavibhattisu hetvatthe ca ¤eyyaæ...Tathupari. Pabbatamiva attÃnamÃcarati karotÅtyatthe. ùya nÃmato kattupamÃnÃdà cÃre. UpamiyatenentyepamÃnaæ-kattussa upamÃnamhà dutiyantà nÃmamhà ÃcÃratthe Ãyo hoti-tesaægahaïena vibhattilopo-saralopÃdi-pabbatÃyasaddà pubbeva tyÃdi-tathÆpari-pabbatÃyati yogÅ. PuttamivÃcaratÅtyatthe. ýyupamÃnà ca. UpamÃnamhà dutiyantà nÃmamhà ÃcÃratthe Åyo hoti...PuttÅyati sissaæ garu. Atatano pattamicchatÅtyatthe. [SL Page 057] [\x 57/] NÃmamhÃtticchatthe. NÃmamhà dutiyantà attano icchatthe Åyo hoti. PattÅyati bhikkhu. KÃritÃnÅtveva. DhÃturÆpe nÃmasmà ïayo ca. DhÃturÆpo nÃmato ïayo hoti kÃritasa¤¤Ã ca...Visuddhà hotÅti visudhayati, ratti. DaÊhaæ karotÅti daÊhayati vinayaæ muni. Hatthinà atikkamatÅti, atihatthayatÅtyÃdi-atipubbo. YantikÃlaæ tipurisaæ kriyÃvÃcÅ tikÃrakaæ, AttiliÇgaæ dvivacanaæ tadÃbyÃtanti vuccati. ùkhyÃtaæ. ---- 29 ×Ãdayo tkolikÃ. ×aïadidutiyayuattappaccayà kÃlattaye daÂhabbÃ. A¤¤e kit. Kicceha¤¤e ïadayo yuppabhutayo ca kitsa¤¤Ãhonti. Kattari kit. Kitasa¤¤Ã kattari a¬habbÃ-yathÃtanti kvaci kammÃdisupi; pu¤¤aæ akÃya karoti karissati vÃtyatthe. DhÃtuyà kammÃdimhi ïo. Kamme Ãdo sati dhÃtuto ïe hoti. "KÃritaæ viya ïÃnubandho" 'ti kÃriteva kate ïalopo vuddhi-tesaægahaïena vibhatti lopo. [SL Page 058] [\x 58/] KitakÃhidheyyaliÇgà iyuvaïïà varÃdijo, Appaccayo ïe dutiyo ippaccayo pume siyuæ. YucÃkattari bhÃvasmiæ kiccà to ca napuæsake, TavÃdikkhattumantà tu aliÇgà cÃvibhattayo. NÃmamiva kate syÃdi-pu¤¤akÃro-pumÃ, Åmhi-pu¤¤akÃri-itthi, pu¤¤akÃraæ-kulaæ. DhÃtuyÃtayadhikÃro. KammÃdimhi a ittheva. Sabbato ïvutvÃvÅ vÃ. Kamme Ãdo anÃdo và sabbadhÃtuhi akÃro ïvutuacÅ ca * honti, cittaæ; taæ karotÅti, takkaro; sa¤¤Ãyaæ vibhatyalopo-dÅpÃkaroccÃdi...NÅ pÃpunane-vipubbo upasaggà dhÃtuto pubbabhÃgà eva da¬habbÃ. Asaæyogantassa vuddhitveva. "A¤¤esu ce" 'ti asaæyogantassa và tussivaïïuvaïïÃnaæ vuddhi. "E ayÃ" 'ti sare essa ayo...Vineti sikkhaya tÅti, vinayo; dhÃtunamanekatthattà eva nÅtyasmiæ dhÃtumhi sattameva sikkhatthaæ vÅsaddo joteti. TathÃhi. Sattameva hÅ nÅlÃdivaïïaæ dÅpÃdayo viya, DhÃtusmiæ sattamevatthaæ upasaggà pakÃyakÃ. Tathä¤atra. "O ava sare" 'ti ossa avo...Bhavo; cara caraïe-saævaro. Varasarà daracarà gamuyamu sanahatÃ, Nadamadà raïagahà japÃdayo varÃdayo. ×amhitveva. ùkÃrantÃnamÃyo. --------------------------------------- * "Ca vÃ" potthake. [SL Page 059] [\x 59/] ×anubandhe pare ÃkÃrantadhÃtunamantassa Ãyo hoti...AÂÂhitidhammà anubandhÃ. "Anakà yuïvÆnaæ" 'ti yuïvÆnaæ anakÃ; dà dÃne-antadÃyako. "Te ÃyÃvÃ* kÃrite" 'ti eonaæ ÃyaÃvÃ...NÃyako,sÃvako. "Karassa ca tattaæ tusmiæ" 'ti tumhi dhÃtvantassa to...KattÃ...SatthÃva, disa pekkhaïe-yadÃdinà issa attaæ-bhayadasÃvÅ-daddhÅva...Ruja bhaÇge. "VisarujapadÃdito ïa" iti ïe. "Kagà cajÃnaæ" 'ti bhÃve ïe...Pacanaæ pÃko; iha ca kammÃvacanicchÃyaæ bhÃvepi ïappaccayo-kitakÃbhihito bhÃvo dabbamiveti ¤Ãyà bahuvacaæ ca hoti...PÃkÃ. Gamu sappa gatimhi. "Kvi ce" 'ti kvi. "DhÃnvantassa lopo kvimhÅ" 'ti kvimhi dhÃtvantassa lopo vÃ. "Kvilopo ce" 'ti kvissa lopo...Sabbago; abhibhu. 30 Cara gatimhi. TassÅlÃdisu ïÅtvÃvÅ ca. DhÃtuhi tassilÃdyatthesu ïayadayo honti...BrahmaæsÅle na carati, taæ dhammo, tasmiæ sÃdhu vÃ, brahmacÃrÅtyÃdi-sÅlaæ sahà --------------------------------------- * KaccÃyanÃdisu "ÃcÃyÃ"ti pÃÂho dissati. [SL Page 060] [\x 60/] Vo, dhammo ÃcÃro, sÃdhu kusalo. Ghusa sadde. "Saddakudhacalamaï¬attharucÃdÅhi yÆ" 'ti yu...Sosati sÅlenÃti, sosano; evaæ va¬¬ha va¬¬hane-va¬¬hano. PÃrÃdigamimhà rÆ. PÃradÅhi parasmà gamidhÃtuno tassilÃdisu rÆ hoti. Ramhi ranto rÃdi no. RÃnubandhe pare sabbo khÃtvanto tena rena saha no hoti lupyatityattho...PÃraga. Bhikkha yÃcane. "BhikkhÃdito ce" 'tirÆ-yadÃdinà kvaci rasso...Bhikkhu; evaæ ¤Ã avabodhane-vi¤¤ÁtyÃdi. 31 "BhÃvammesu tabbÃnÅyÃ" 'ti tabbo aniyo ca. "IkÃrÃgamo asabbadhÃtukamhÅ" 'ti iÃgamo-taddhitÃdo cakÃrena kiccantà nÃmaæ 'ca...Bhavanaæ bhavitabbaæ, bhavanÅyaæ. Antassa karassa ca tattantveva. Tuætunatabbesu vÃ. TumÃdisu karantassa to và hoti...KarÅyatÅti, kattabbo karaïÅyo; ettha "rahÃditonoïa" iti nassa ïe. "SÃsadisato tassa riÂÂho ce" 'tÅha cakÃrena tassa raÂho...DaÂÂhabbaæ. [SL Page 061] [\x 61/] "×yo ce" 'ti bhÃvakammesu ïyo-casaddaggahaïena teyyappaccayo ca* -i Ãgamo...Karaïaæ kattabbaæ vÃ, kÃriyaæ; ¤ateyyaæ. VadamadagamayujagarahÃkÃrÃdÅhi jja mmaggayheyyà gÃro vÃ. VadÃdÅhi Ãkarantehi ca parassa ïyassa jjÃdayo dhÃtvattena saha honti garahassa ca gÃro vÃ...Vada vacane-vajjaæ; garaha nindÃyaæ-gÃrayhaæ; pà pÃne-peyyaæ. "Karamhà ricco" 'ti ricco-rÃdilo po...Kiccaæ. 32 "NandÃdÅhi yÆ" 'ti bhÃvakammesu yu. Gahaïaæ, ¤Ãïa-dvÅsu nassa ïe. "Kattukaraïappadesesu ce" 'ti yu cakÃrena sampadÃnÃpÃdÃnesupi-padesotyÃdhÃro...Ra jaæ haratÅti, rajobharaïanaæ, toyaæ- "etesamolo pe 'ti o...Yena paharanti taæ, paharaïaæ; Ãsa upavesane-yasmiæ Ãsanti naæ, Ãsanaæ, yassa sammà padiyane taæ sampadà naæ; yasmà apadadÃti apeti taæ, apÃdÃnaæ. "Sa¤¤Ãyaæ dadhÃto i" iti i-dà dÃne-Ãpubbe-adiyatÅti, Ãdi; dhà dhÃraïe-udakaæ dadhÃtÅti, udadhi; yadÃdinà kalopo. "Itthiyamatiyavo vÃ" 'ti itthiyaæ akÃro ti pu va vÃ...Jara vayobhÃtihi-jiratÅti, jarÃ-puna Ã; mana ¤Ãïe. "GamakhanahanaramÃdÅnamanto" 'ti --------------------------------------- * "Tayyappaccayo ca" po. [SL Page 062] [\x 62/] Te timhi ca dhÃtvantalopo...Mati; citi cintÃyaæ-cetayatÅti, cetanÃ. "ýsadussuhi kha" ýsÃdÅhi parehi dhÃtuhi kho hoti-yadÃdinà khalopo...ýsaæ kariyatÅti, Åsakkaraæ, evaæ dukkaraæ, sukaraæ. "SamÃdÅhi thamÃ" 'ti thamÃ. Samu upasame-yadÃdinà ussaa na dhÃtvantalopo...SametÅti, samatho, bhÅ bhaye-sasmà bhÃyanti so, bhimo. Imamiva naæ passitÅtyatthe-imasaddupapadà dusa pekkhaïe iccasmà kvimhi dhÃtvantassa lope sampatte. IyatamakiesÃnamantassaro dÅghaæ kvaci dusassa guïaæ doraæ sakkhÅ ca. AyatÃnaæ ima amhakiæetasamÃna iccetesaæ i ma kÅ e sa iccÃdesà honti tesamantassaro dÅghaæ kvacÅ dusassukÃrassa guïe ikÃro dassa ro dhÃtvantassa so kkho Å ca...ýdiso-evaæ yÃdiso tÃdiso mÃdiso kÅdiso ediso sÃdiso...DÅghÃbhÃve-sadiso; evaæ rÃdese-Åriso iccÃdi; kkhÃde-Ådikkho iccÃdi; ÅkÃrÃdesekate na rÃdeso sassatu dÅgho niccaæ-Ådi iccÃdi...Iha eonaæ vuddhÅti gahitattà guïeti ikÃrÃdi. 33 HÆ. "AtÅte tatavantutÃvÅ" 'ti atÅte to tavattu tÃvÅ ca-rasso...AhosÅti, * huto hutavà hutÃvÅ. Tassetveva. BhujÃdÅnamanto no dvi ca. TÃdo pare bhujÃdyanto lupyate parassa takÃrassa cittaæ ca...Abhu¤jiti bhutto bhuttavà bhuttÃvÅ. Jana janane. --------------------------------------- * "AbhÃvÅti" rÆpasiddhiyaæ. [SL Page 063] [\x 63/] JanÃdÅnamà timhi ca. Te timhi ca jÃnÃdyantassa à hoti; jÃto. Ruha janane. HÃntehi ho hassa Êovà adahanahÃnaæ. Dahanahavajjitehi hakÃrantehi parassa tassa ho hoti dhÃtvantassa hassa Êo ca...ùruÊho. "BhÃvakammesu ta" iti tappaccayo. Ge sadde, "Sabbattha ge gÅ" 'ti gessa gÅ...GÃyanaæ, gÅtaæ. "RakÃro ce" 'ti te timhi ca dhÃtvantalo po, akarÅti, kataæ; drapubbo-"do dhassa ce" 'tÅha cakÃrena tassa Âo-dukkaÂaæ. Tassetveva. Dha¬habhahehi dha¬hà ca. Dhabhehi tassa dho hoti ¬hahehi tassa ¬ho ca. HacatutthÃnamantÃnaæ do dhe. Dhe pare dhÃtvantÃnaæ hakÃravaggacatutthÃnaæ do hoti. Öo ¬hakÃre. Öhe pare bhacatutthÃnaæ ¬o hoti...Badha bandhane-baddho; labha lÃbhe-laddhaæ; va¬¬ha va¬¬hane-vu¬¬ho-ettha yadÃdinà u...Daha bhasmÅkaraïe-da¬¬haæ; dusa appitimhi. "SÃdisantapucchabha¤jahaæsÃdÅhi ÂÂho" 'ti Ãdibya¤janena saha tassa ÂÂho-duÂÂho. Hida vidÃraïe. [SL Page 064] [\x 64/] "BhidÃdito innÃnnaÅnà vÃ" ti tassa innÃdayo dhÃtvantalopo ca-bhinno. Taitveva. BudhagamÃditthe kattari. SabbakÃle budhagamÃdÅhi tadatthe gamyamÃne kattari to hoti...Budha bodhane-abujjhi bujjhati bujjhissatÅti vÃ, buddho. Tara taraïe. "TarÃdÅhiïeïïÃ" 'ti tassa iïeïà dhÃtvantalopo ca...Tiïïo. 34 VattamÃnemÃnantÃ. Paccuppanne dhÃtuto kattukammabhÃvesu mÃno hotÅ kattari anto ca...Saha khÃmÃyaæ-sahamÃno-"havipariyaye lo vÃ" 'ti ye havipariyayo-tena sayhamÃno; bhuyamÃnaæ; gacchaæ. "Gamissanto ccho và sabbÃsu cÃ" 'ti massa ccho. Bhavissatikammanitveva. Sese ssantumÃnÃnÃ. Sesoti aparisamatto-bhavissati kÃlekammanyupapade sesatthe ssaæÃdayo honti...Kammaæ karissatÅti, kammaæ karissaæ karonto kurumÃno karÃïo và vajati-pubbarÆpe silopo. Akkharehi kÃraæ. AkkharavÃvÅhi saddehi sakatthe kÃro hoti...Aeva, akÃro; evaæ kakÃro rakÃro iccÃdi. [SL Page 065] [\x 65/] DhÃtuto sakatthe yadÃdinà i ca ti ca paccayà kÃtabbÃ...Gamu iccayaæ dhÃtu eva gami, evaæ karoti-"tanÃdito o." 35 Icchatthesu samÃnakattukesu tavetuæ vÃ. Ekakattukesu icchatthesu gamyamÃnesu dhÃtuhi kattari tavetuæ và honti. "TavetunÃdisu kÃ" 'ti karassa kÃ...KÃtave icchati kÃtuæ vÃ-yo karoti so eva icchatÅtveka kattukatÃ; sÃsÃdo cakÃrena tumpaccayassa raÂÂhumÃdese-daÂÂhuæ. "ArahasakkÃdisu ce" 'ti arahÃdyatthesu tuæ-ninda garahÃyaæ-ninditumarahati. PubbakÃlekattukÃnaæ tunatvÃnatvà vÃ. SamÃnakattukÃnaæ dhÃtunaæ majjhe pubbakriyÃvÃcÅhi dhÃtÆhi tunatvÃnatvà và honti-kÃtu gacchati katvÃna katvà vÃ. hitvà pÅtvà vajatÅtyÃdo parÃpekkhÃya pubbattaæ-Âhà gatÅni vuttamhi. " hÃpÃnamiÅ ce" 'ti ÂhÃssa i pÃssa Å ca. VÃkÃrena bhinnakattukesupi vadanti-yathÃ-sÅhaæ disvà bhayaæ uppajjatÅtyÃdi. Ettha"disà svÃnasvÃntalopo ce" 'ti tunÃdinaæ svà dhÃtvantalopo ca. Sada visaraïadimhi. "DadhÃntato yo kvacÅ" 'ti tunà disu yÃgamo yavatamÃdinà sayakÃrassa dassajo-dvittaæ-i Ãgamo-sajjitvÃ. [SL Page 066] [\x 66/] "Yathà kattari ce" 'ti sayakÃrasassa dhassajho-bujjhitvÃ. "Sabbehi tunÃdÅnaæ yo" 'ti yÃde so vÃ-karÅya kattuneccÃdi. Disa uccÃraïe. "PubbarÆpa¤ce" 'ti ye pare pubbarÆpaæ-uddissa. DaÊhaæ'ti dutiyanentÃpapadà gahaiccasmÃyadÃdinà ïaæ paccayo tasmà gahassÃnuppayogo ca kattabbo-vibhattilopo-daÊhagÃhaæghÃti, daÊhaæ ghÃtÅtyattho-evama¤¤ampi ¤eyyaæ. EkÃdito sakissakkhattuæ. Sakiti vÃraæ-ekÃdÅhi sakiæsaddassa atthe kkhattuæ paccayo hoti...Ekasmiæ vÃre, ekakkhattuæ; evaæ dvikkhattuæ, tikkhattumiccÃdi; vibhatyalope tu tÅ kkhattumiccÃdi. LiÇgaæ bÃlappabodhatthaæ vuttaæ yebhuyyavuttiyÃ, Viseso tattha sabbattha ¤eyyo vi¤¤Áhi pÃlito. Kitako vutto. ---- 36 Cha kÃrakÃni sÃmÅ ca vuttÃnuttattabhedato. DvidhÃtha vuccare bhedo vibhattÅnaæ ca vuccate. SamÃsataddhitÃkhyÃtakitakà yattha jÃyare, So attho kathito tehi avutto tadaparo bhave. Vutte kammÃdisÃmismiæ liÇgatthe paÂhamà siyÃ, Avutte tu bhavanta¤¤Ã dutiyÃdÅ yathÃrahaæ. Karoti kiriyaæ nipphÃdetÅti, kÃrakaæ-kiriyÃnippattinimitttyattho...KÃrakasaddo mukhyato kÃttÃraæ amukhyato kammÃdi¤ca vadati-tathÃhi sabbo saddavohÃro mukhyÃmukhyavasena dvidhà vattate-yathÃ-gaÇgÃyaæ nahÃnaæ gaÇgÃyaæ sassanti ca-gaÇgÃsaddena pubbe jalappavÃho vuccate pacchimena tu taæ samÅpo. [SL Page 067] [\x 67/] 37 Tattha vuttakammaæ tÃva-Ãgatasamaïe vihÃro, sÃtiko ÃhÃro, sÆdenana odano paccate, buddhena desito dhammo. Ettha smÃsataddhitÃkhyÃtakitakÃæ kammani vÅhitattÃtehi kammaæ vuttanti vuccate-yathà odanaæ pavatÅtyÃdo odasaÇkhà taæ kammaæ dutiyÃya vuttanti punantananà vattabbassÃtthavisesassÃbhÃvà na dutiyÃ, tathÃtrÃpi samÃsÃdÅhi eva vihÃrÃdinaæ kammÃnaæ kathitattà na puna tappakÃsikà dutiyà siyÃ...Vibhattiæ vinà cÃtthaæ ddisitumasakkuïeyyakkà avasiÂhaliÇgatthamattà pekkhÃyampana vihÃrÃdito tabbisesanehi tattulyÃdhikarahi ÃgatasamaïadÅhi ca paÂhamà hoteva...Kathaæ odanaæ pavatÅ tyÃdo dutiyÃyapi kamme vutte puna liÇgatthamattamapekkhitvà paÂhamà na hotÅti ce, kammamatte nÃya pÃkaÂaæ vutte sati satopi liÇgatthassa tirobhutattÃ...Odano paccate'tyatra ekatte tu tevibhattiyà puttepi tÃya taæ asukassecetya niyametvà sÃma¤¤ena vuttanti odanÃkhye visese Âhitaæ ekattaæ nissÃya ekavacanaæ bhoteva-tathÃhi, ÃkhyÃtà sÃma¤¤amatthaæ vadti syÃdayo tu visesaæ-yajjevaæ visesasagataæ kammaæ ssÃya dutiyÃpi kiæ hotÅtice, taggatampi kammaæ saddasattisbhÃvato tevibhattiyà eva gamyateti...Kathamà gatasamaïaæ vihÃraæ passeti ce, vihÃrassa ÃgamanakammabhutÃvatthà mÃse vuttà dassanakammabhutamavatthantu jotayituæ dutiyà siyÃ...Evaæ kattÃdisu sÃmini ca yathÃyogaæ vuttattavibhattivacanÃnÅ tebbÃni. AppadhÃnanaæ duhÃdÅnaæ yÃdÅnantu padhÃnakaæ, Kammaæ kammesvakaisu vuttakammti vuccati. Duha yÃca rudhi puccha bhikkha sÃsu va¤cÃdayo, NÅ vaha harÃdayo ca ubhayete dvikammakÃ. TaæyathÃ-gopÃlena go khÅraæ duyhate duddhà vÃ-iha go rÆpaæ ekaæ kammaæ khÅralakkhaïaæ cekaæ kammaæ etesu payojanattenÃbhimataæ dhÅraæ padhÃnaæ ttimittabhutà go appadhÃnÃtasmà gotthe vuttattà paÂhamà khÅrantibhÃnuttattà kammatthe dutiya; evaæ yÃvÃdisu...DÃsena bhÃro gÃmaæ nÅyate nÅto vÃ-atra naniyamÃno bhÃro padhÃno ttimittaæ gÃmo appadhÃnaæ...Tathà vahÃdisu. [SL Page 068] [\x 68/] GatibodhÃntaddatthaharakarÃkammakÃnaæ, Kattà akÃrite yo taæ vuttakammaæ hi kÃrite. YathÃ-akÃrite dÃso gÃmaæ gacchatÅti-kÃrite tusÃminà dÃso gÃmaæ gacchÃpiyate gacchÃpito và iccÃdi...AkammakÃnaæ yathÃ-hatthÅ sayati...KÃrite tu hatthÃrohena hatthÅ sayÃpÅyate sayÃpito và iccÃdi. YassappadhÃppadhÃkriyÃsambandhato siyuæ, VuttÃttattanà tattha paÂhamà hoti nÃparÃ. YathÃ-brÃhmaïena odano pavitvà bhujjate bhutto vÃ-atrayadipi ekamevodanÃkhyaæ kammaæ tenappaccayehi vuttaæ kvÃppaccayena tvavuttaæ ca siyà tathÃpi padhÃnatÃyÃbhimatabhojanakriyà bhisambavdhadvÃre vuttattà padhÃnappadhÃnaæ padhÃne eva kÃriyappasiddhÅti¤Ãyà paÂhamà hoteva-bhojanakriyÃya visesa tÃyappadhÃnabhutapacakriyÃsambandhamukhenÃvuttattepi na dutiyÃ...Bhikkhitvà kiïitvä¤athà và bhojanakriyaæ kattuæ sakkÃti bhikkhÃdinaæ sÃma¤¤abhÆtaæ bhojananakriyaæ bhikkhÃdikriyato vyavacchindatÅti pÃkakriyà bhojanakriyÃya visesanaæ...Nanu pacitvà dÃnaæ gahaïama¤¤aæ và kattumpi sakkÃni dÃnÃdÅnaæ sÃdhÃraïassa pavanassa bhojanakriyÃya dÃnÃdito visesiyamÃnattà pavanaæ ca visessaæ, saccaæ, tathÃpi pa¤canamappadhÃnaæ tvÃntena vuccamÃnattÃ-tvÃtenÃbhidhiyamà hi kriyà kampyuttarakriyamapekkhatÅ tyappadhÃnÃ. 38 YÃva pada¤cayaæ ki¤ci sambandhamupalabbhate, Visesanavisessantaæ gamyate tattha kÃmato. Yasmà hi yabbhedabuddhi hoti taæ tabbisesaæ, Taæ ca jÃtiguïakriyÃdabbannÃmaæ'tyanekadhÃ. Yathà godhavalo gantà visÃïi devadattako, JyÃdÅpi visesante nissayehi kehi tuæ Taæyathà jÃti gÃvassa dhavalo gamananaæ tathÃ, VisÃïaæ nÃmamitvevaæ jÃtyÃdÅnaæ visessatÃ. Atthaæ visesayatÅti pariyÃyo visesanaæ, Taæyathà goti kathite vÃcÃdyattho visessate. [SL Page 069] [\x 69/] Gosasaddo pasubhumivÃcÃdyatthavÃcÅ tasmà goti vutte kovÃttho'ti nappatÅyate puna pariyÃyabhutavÃcÃsaddappayoge tu vacanasaÇkhÃto attho vi¤¤Ãyati...Tatra kalakhaddhamuddhÃdi byattanuyÃyi gottÃdi sÃma¤¤aæ jÃti; dabbanissito nÅlÃdiko guïe; kriyà vuttalakkhaïa; jÃtyÃdinamÃdhÃro dabbaæ; pa¤cattinivuttisaÇkhÃtavohÃratthaæ karÅyamà saÇketo nÃmaæ nÃma; abhinnattho saddo pariyÃyo. Visesse dassamÃnà yà liÇgasaÇkhyÃvibhattiyo, TulyÃdhikara hiyyo kattabbà tà visesane. TulyÃdhikaraïeïati kiæ, ra¤¤aæ dhanaæ; bhÅyoti kiæ, guïa pamÃïaæ; kathaæ cittÃni vÅsati jÃyantÅti ce, vÅsatisaddo attano niyatitthiliÇgekavacattà cittasaddassa vibhattimattaæ gaïhÃti, akhyÃtikantvaliÇgattà liÇgaæ gahituæ nÃrahatÅti visessassa vacanamattamapekkhate, tasmà jÃyantÅti bahuvacanampi città pekkhameva...Kiæ vÅsatÅmapekkhitvà ekavacanampi nahotÅti ve' vÅsatiyà cittavÅsesanabhutatÃyappadhÃnattÃ; nayoya ma¤¤atrÃpi ¤eyyo. 39 Anuttammaæ yathÃ-atra samÃsataddhitÃnanaæ sakaæ sakaæ vÃkyamevodÃharaïaæ kattabbaæ...Evamanuttakattari-sudo odanaæ pacati; buddho dhammaæ desitavÃ; ettha samÃsasataddhitÃkhyÃtakitakà kammasmiæna katÃtitehi kammamanuttti vuccate, tato kammatthe dutiyÃ; evaæ kattÃdisvanuttattaæ ¤eyyaæ. AnekakammakÃnaæ yathÃ-gopÃlo gÃviæ khÅraæ dohati duddhavÃtyÃdi; dÃso bhÃraæ gÃmaæ nayati nÅtavÃtyÃdi; gÃvÅæ gÃmantyu bhayatra "yaæ karoti taæ kammaæ" 'tihÃnuvattÅ tavÃkÃrena kammasa¤¤Ã...SÃmÅ dÃsaæ gÃmaæ gamayati dÃsena vÃ; dÃsantettha "gatibuddhibhujapaÂhaharakarasayà dÅæ kÃrite và " 'ti kÃrite sati và dutiyà pakkhe kattari tatiyÃ...GÃmantyatra tu pubbeva vÃkÃrena kammasa¤¤Ã...Evaæ garu sissaæ dhammaæ bodhayati sissena vÃnyÃdi...AkammakÃnaæ yathÃ-hatthÃroho hatthiæ sÃyati hatthinanà vÃccÃdi. [SL Page 070] [\x 70/] 40 Vuttakattà yathÃ-jitindriyo muni; Ãbhidhammikobhi kkhu; sÆdo odanaæ pacati; pu¤¤akÃro pumÃ. VuttakattÃti so ¤eyyo yo mukhyonekakattusu, UssÃhavattà mukhyo so yo kattÃraæ payojaye. YathÃ-sudajeÂÂho sude odanaæ pÃveti, pudajeÂÂhotyatra "yo kÃreti sahetu" 'ti hetukattusa¤¤Ã; vuttattà paÂhamà ca-pÆdenetyatra tu "yo karoti sakattÃ" 'ti kattusa¤¤Ã-anuttattà tatiyà ca...Eva muttaratra. Payojakampi yo a¤¤o yadÃpata payojaye, Vuttakattà tadà eso tasmÃpyussÃbhavattato. YathÃ-amacco pudajeÂÂhena sudena odanaæ pÃveti, pÃcayatÅ tyÃdi vÃ-ettha dutiyahetuvacanacchÃto kÃritantasmÃpi punaïe hoti pubbassa kÃritassa yadÃdinà lopo kattabbo-sudajeÂÂhena sudenetyubhayatra anuttattà kattari tatiyÃ. KariyamÃnanaæ yaæ kammaæ sayamevappasijjhati, Sukaraæ yehi guïehi kammakattÃti taæ viduæ. KusÆlo sayameva bhijjate-kusulo khalu attaÂÂhasu le¬¬u sakkharÃdisu jiïïesu parappayogaæ vinà bhedamupagacachanto attanà eva bhijjate nÃma-tato kammabhuto ca kattubhuto ca so eva...Kammakattà kammamice 'ti vattabbaæ kammÃti desato ca kammakattaripi kammani viya attanopadayavikaraïa sijjhananti...Ida¤ca yadÃdinà sagahÅtaæ. ----- 41 Avuttakattà yathÃ-sudena odano paccate, pumunà pu¤¤aæ kataæ...AnekakattukÃtaæ yathÃ-sudajeÂÂhena sÆdena odano pÃcÃpÅyate; amaccena sudajeÂÂhena sudena odano pÃvÃpÅyate; tÅsu tatiyÃ. [SL Page 071] [\x 71/] YassappadhÃnappadhÃnakriyÃsambandhato siyuæ, Anuttavuttatà tattha tatiyà hoti nÃparÃ. YathÃ-brÃhmaïena bhutvà supyate-ettha supa sayane iccassa akammakattà bhÃve tevibhatti hoti, bhÃvo ca sÃddharÆpattà kattÃramapekkhate, kattà ca tevibhatatiyà navutto, tvÃppaccayena pana vutto nÃma tvÃssa kattari katattÃ, tathÃpi padhÃnasupinakriyÃsambandhopÃyena avuttattà tatiyÃ-natvappadhÃnabhojanakriyÃhÅsambandhadvÃrena vuttepi paÂhamÃ. 42 Vuttakaraïaæ yathÃ-chinnarukkho pharasu; paharaïaæ Ãyudhaæ, vutta sampÃdÃnaæ yathÃ-dinnasuæko rÃjÃ; dakkhiïeyyo bhikkhu; sampadÃnaæ buddho; vuttÃpÃdÃnaæ yathÃ-niggatajano gÃmo; bhÅmo rakkhaso; vuttokÃso yathÃ-mattamÃtaÇgaæ vanaæ; rukkhavà deso; Ãsanaæ pÅÂhaæ; vuntasÃmÅ yathÃ; dasabalo bhagavÃ; veïÅko gandhabbo. SamÃso hoti sabbattha kitako sÃmivajjite, Taddhito labbhate bhiyyo karaïÃvadhivajjite. ùkhyÃtaæ kattukammesu karaïÅnaæ tvabhÃsite, Saæ saæ vÃkya mudÃhÃro iti tÃnyanudÃhaÂÃ. VuttanuttÃnaæ disÃmattamidaæ nayenÃnena vakkhamÃnampi netabbaæ. 43 Atha vibhattibhedo vuccate. VÃtveva. Yaæ karoti taæ kammaæ. Kattà yaæ icchatamanicchitamicchatÃnicchitaæ và karoti kriyÃya sambandhayati taæ ca vÃkÃrenÃkathitaæ ca kammaæ nÃma hoti. Kammatthe dutiyÃ. Tattha icchitaæ tÃva-buddhaæ vande; Ænapattaæ bhu¤jati; ettha pattanti taggataæ bhojanamabhedopacÃrÃ-yathÃ-gÃmo ÃgacchatÅti...Anicchitaæ...KaïÂakaæ maddati; visaæ gilati...IcchitÃnicchi [SL Page 072] [\x 72/] Taæ yathÃ-gÃmaæ gacchaæ rukkhamÆlamupasappati-atra gÃmagamanmicchÅtaæ rukkhamÆlopasappataæ pÃsaÇgikamityanicchitaæ nÃma...Akathi taæ-bhagavà bhikkhÆ etadavoca-ettha bhikkhutyakathitaæ taæ ca kenÃkathitaæ chakÃrakasa¤¤Ãbhi tasmà kenÃpi suttena kÃraka sa¤¤Ã na vihitÃti vÃkÃrena bhikkhu tyatra kammasa¤¤Ã; evaæ biraïe kavaæ karotÅtyÃdi...Akathita¤ca kammaæ dvÅkammakadhÃtu yoge daÂÂhabbaæ. NibbattivÅkatippattibhedà kammaæ tidhà yathÃ, KaÂaæ karoti jhÃpeti kaÂÂhaæ rÆpaæ vipassati. DutiyÃtveva. KÃladdhÃnamaccantasaæyoge. KÃladdhÃnaæ dabbaguïakriyÃbhi nirantarasaæyoge sati dutiyà siyÃ...MÃsaæ maæsodano; saradaæ ramaïiyyà nadi; mÃsaæ sajjhÃyati; addhÃna-yojanaæ vanarÃjÅ; yojanaæ digho pabbato; kosaæ sajjhÃyati. KammappavacanÅyayutte. KammappavacanÅyehi yutte ÂhÃne dutiyà siyÃ...Lakkhaïe vÅcchÃyaæ itthamabhute bhÃge sahatthe hÅte ca vattamÃnassa anussa sahatthahitavajjitesu lakkhaïÃdÅsu patiparinaæ ca bhÃgasahattha hÅnavajjitesu tesve abhissa ca kammappavacaniyasa¤¤Ã. Lakkhaïaæ bya¤jakaæ-rukkhamanuvijjotate cando, rukkhetyattho; ettha rukkho lakkhaïaæ vijjotamÃno cando lakkhitabbo tatrÃnunà rukkhassa lakkhaïavuttità pakÃsiyatÅti rukkho anunà yutto nÃma...Rukkhaæ rukkhamanuvijjotate cande rukkhe rukkhe ityattho; yadÃdinà vicchÃyaæ rukkhamiccassa savi bhattissa dvittaæ; evaæ sabbatthavÅcchÃyaæ dvÅttaæ. BhinnÃni yÃni vatthÆti kriyÃya tra guïena vÃ, Dabbena vÃpÅ byÃpÅtuæ icchà vicchÃti vuccate. ByÃpitunti sambandhituæ-atrodÃharaïani-gÃmogÃmo gamyate-gÃmogÃmo ramaïiyo-gÃmegÃme jalaæ...Itthamatuto ka¤cÅ pakÃraæ patto-sÃdhu devadatto mÃtaramanu-mÃtari sÃdhuttaæ pattotyattho...BhÃgo koÂÂhÃso-yadettha maæ [SL Page 073] [\x 73/] Anu siyà taæ diyatu-yo mama bhÃgo so diyatutyattho...Nadi minvavasità bÃrÃïasÅ-tadiyà saha avabaddhÃtyattho...AnusÃri puttaæ pa¤¤avà bhikkhu...SÃriputtato pa¤¤Ãya hÅnotyattho...Evaæ paccÃdihi yathÃyogaæ yojetabbaæ. KvacÅ dutiyà siyÃ. Taæ khopana bhagavantaæ, tassa bhagavato'tyattho. Evaæ antarà anto tiro ahito parito paÂi hà iccÃdÅnaæ yoge...Antarà ca nÃlandÃ, antoraÂÂhaæ, tiro raÂÂhaæ, abhito gÃmaæ, parito gÃmaæ, upamà maæ paÂibhÃti. KvacÅtyadhikÃro. TatiyÃsattamÅna¤ca. TatiyÃsattamyatthe cakÃrena sampadÃne ¤ca pa¤camyatthe ca kvaci dutiyà siyÃ. Maæ nÃlapissati-mayà sahetyattho. Sattamyatthe-pubbaïhasamayaæ nivÃsetvÃ, samayetyattho...Upaanuadhi Ãpubbassa vasa nivÃse iccassa adhÅÃpubbÃnaæ si saye ÂhÃÃsa icceyaæ abhinipubbassa visa ppavesate iccassa ca yoge...GÃmaæ upavasati, anuvasati, adhivasati, Ãvasati; adhisete, adhitiÂÂhati, ajjhÃsayati, ahinivÅsati vÃ...PÃtÃcÃratthesu...Nadimpicati, gÃmaæ carati. SampadÃne-paccÃrocemi taæ, te'tyattho. Pa¤camyattha...Pubbena gÃmaæ; gÃmasmà pubbasmintyattho. Sukhaæ seticcÃdisu kriyÃvisesanattà kammattheyeva dutiyà siyÃ, kathaæ bhukarà sabbadhÃtvatthesveva santi tato setÅti sayanaæ karotÅtyattho; kiæ visiÂÂhaæ sayanantyapekkhÃyaæ sukhantya pekkhÅyamÃnattà sayana kriyÃya sukhantetaæ visesananti sukhassa sayanena tulyÃdhikaraïattà taggataæ dutiyekavacanaæ napuæsakatta¤ca sukhasaddo labhate. KriyÃvisesanaæ yÃva taæ sabbaæ hi napuæsake, Siyà ca ekavacanaæ yathà bhikkhÆ sukhaæ ÂhitÃ. 44 Yo karoti sakattÃ. Yo¤¤akÃrakÃnaæ padhÃno kammaÂÂhamattaÂÂhaæ và kriyaæ karoti so kattà nÃma. [SL Page 074] [\x 74/] "Kattari ce" 'ti tatiyÃ...Sudena thÃliyaæ kaÂÂhehi odano paccate; ra¤¤Ã pÃsÃde pÃdehi Âhiyate; ettha thÃlyÃdikÃrakasamÆho sudena yojite saæ saæ dhÃraïà dinà byÃpÃrena pÃkakriyamabhinibbattayatÅti sÆdoyeva ussÃha yuttattà padhÃno, na pana thÃlyÃdÅ; tattha pÃkakriyà kammaÂÂhÃÂhitikriyà tu kattuÂÂhÃ. Yo yojayaæ sakasake khalu kÃrakÃni A¤¤e kriye satanayuttatayà padhÃno, KammaÂÂhitaæ kriya mathÃttaÂhitaæ karoti KattÃti so nigadito sa ca nekabhedo. 45 Yena và kayirate taæ karaïaæ. Kattà yena karoti passati và taæ kattussa kriyÃsiddhiyamatÅ sayenopakÃrabhutaæ gamyate'ti karaïaæ nÃma. Karaïe tatiyÃ. BÃhiraca tathÃjjhattaæ karaïaæ duvidhaæ yathÃ, VÅhiæ lunÃti dÃttena nettena candamikkhate. TatiyÃtyadhikÃro. SahÃdiyoge ca. Saha alaæ kiæ Ãdinaæ yoge sahatthe ca tatiyà siyÃ. Sahasaddena ca yogo kriyÃguïadabbasamavÃye sambhavati...Puttena saha vutti, thulo dhanaæ vÃ; putteneti vÃ, alaæ te idha vÃsena; kiæ te jaÂÃhi. Hetvatthe ca. Hetvatthe hetuyoge ca tatiyà siyÃ. Antena vasati; kena hetunà vÃ. "Sattamyatthe ce" 'ti tatiyà siyÃ; pubbena gÃmaæ. [SL Page 075] [\x 75/] YenaÇgavikÃro. Yena byÃdhimatà avayavena sarÅrassa vikÃro vi¤¤Ãyati tattha tatiyà siyÃ. VikÃro a¤¤athà bhÃvo...Akkhinà kÃïe. "Visesane ce" 'ti visesanatthe tatiyà siyÃ. Gottenana gotamo...Vuttato'¤¤atrayà tatiyà dissati sà sabbà "kattari ce" 'tÅ ha cakÃrena sijjhati...TaæyathÃ-kamme-tilehi vapati; pa¤camiyaæ-sumuttÃmayaæ tena mahà samaïena; paÂhamÃyaæ-attanÃva attÃnaæ sammantati; itthamabhute-paribbÃjakaæ tidaï¬enÃddakkhi; kiriyÃpavagge-ekÃheneva bÃrÃïasiæ pÃyÃsi; kiriyÃpavaggo kiriyÃya Ãsu niÂÂhapanaæ...Tulye-mÃtarà samo; kÃle-kÃlesa dhammasavaïaæ; pubbÃdiyoge-mÃsena pubbo; yebhuyyena upasaÇkamÅtyÃdi. 46 Yassa dÃtukÃmo rocate dhÃrayate và taæ sampadÃnaæ. Kattà pÆjÃbuddhiyà và anuggahabuddhiyà và yassa dÃtumicchati pÅtiæ karoti và dhÃrayate và taæ kattussa nicchÃdinimittaæ sampadÃnaæ nÃma. SampadÃne catutthÅ. Samaïassa vivaraæ dadÃti; samaïassa rocate saccaæ; ya¤¤antassa chattaæ dhÃrayate. AnirÃkattÃnumantÃrÃdhaka sampadÃniyaæ, Tidhà yathà jalaæ deti rukkhassa bhikkhuno 'tthino. SilÃghahanuÂhÃsapadhÃrapihakudhaduhissosÆyarÃdhikkhapaccÃsuïaanupatigiïapubbaka- ttÃrocattha tadattha tuma [SL Page 076] [\x 76/] TthÃlamatthama¤a¤¤ÃnÃdarappÃïini gatyatthakammani saæsaÂÂhasammuti * bhiyyasattamyatthesu ca. SilÃghÃdisu yaæ taæ sampadÃnaæ nÃma...SilÃgha katthene-buddhassa silÃghate, silÃghanaæ thomanaæ. Hanu apanayane-hanute tuyhaæ. hÃ-upatiÂÂheyya sakyaputtÃnaæ, upaÂÂhÃnamupagamanaæ. Sapa akkose-tuyhaæ sapate, sapananti tosanatthaæ saccakaraïaæ. Dhara dhÃraïe-suvaïïaæ te dhÃrayate, idha dhÃraïamiïadeyyatÃ. Piha icchÃyaæ-samiddhÃnaæ pihayanti daÊiddÃ. KudhÃdyatthÃnaæ yogekudha kope-tassa kujjhati. Duha jigiæsÃyaæ-duhappapuraïe vÃduhayati disÃnaæ megho. Issa issÃyaæ-titthiyà issayanti samaïÃnaæ, issà akkhamÃ. UsÆya dosÃvÅkaraïe-dujjanà ïavantÃnaæ usÆyanti. RarÃdha hiæsÃsaærÃdhesu ikkha dassanaÇkesu iccesaæ yogega sati yassa vipucchaæ so sampadÃæ...Vipucachananti vividho pa¤ho taæ kassa paÂibaddhaæ yassa sambandhi subhÃsubhaæ pucchantassa; ÃrÃdho me ra¤¤o rÃjÃnaæ vÃ, puÂÂho ÃrÃdhaæ khyÃpayati tyattho. ùyasmato upasampadaæ apekkhatÅtyattho; etesu pakkhe ettheva cakÃrena dutiyÃ. PatiÃpubbassa suïetissa anupatipubbasasa gÅ sadde iccassa ca yoge pubbassà kriyÃya yo kattÃso sampadÃnaæ...Bhagavà bhikakhÆ etadavoca, bhikakhÆ bhagavato paccassosuæ, Ãsuïanti vÃ; patipubbo Ãpubbo ca suïoti paÂi¤¤Ãnu¤¤Ãsu vattate; ettha pubbakriyÃti vacana kriyà tassà kattà bhagavÃ...Bhikkhu janaæ dhammaæ sÃveti, bhikkhuno jano anugiïÃti patigiïati vÃ; anupatipubbo giïÃti anu¤¤Ãïe. ùrocanatthe-ÃmtayÃmi vo. Tadatthe-yuddhÃya sannaddho; taæ attho payojanaæ yassa taæ tadatthaæ ettha sannahakanassa payojanabhutaæ yuddhaæ...Tumatthe-lokÃnukampakÃya; tumpaccayena samÃnattho tumattho tasmà lokamanukampituntyattho...Alamatthe-alaæ mallo mallassa arahati vÃ; alamme suvaïïena, iha alaæ saddo arahapaÂikkhepesu...Ma¤¤ati --------------------------------------- * "SammatÅ"ti ca pÃÂho. [SL Page 077] [\x 77/] Yoge anÃdare gamyamÃne yo appÃïÅ taæ sampadÃnaæ-kaÂÂhassa tvaæ ma¤¤e-anÃdareti kiæ, suvaïaïïaïaæ tvaæ ma¤¤e; appÃïÅti kiæ, gadubhaæ tvaæ ma¤¤e. GatyatthadhÃtuna yaæ kammaæ taæ samapadÃnaæ dutiyà ca-gÃmassa gato, gÃmaæ gato vÃ. SaæsaÂÂhatthe-bhaddaæ bhavato hotu-saæsaddhaæ Ãsiæsanaæ. Sammutyatthe-sÃdhu sammuti me. Hiyyoyoge-hiyyosomattÃya. Sattamyatthe-tuyhaæ ÃvÅkaromi; atthaggahaïena upamante karissÃmiccÃdi. "NamoyogÃdisvapice" 'ni catutthi. Namo te; sotthi pajÃnaæ; svÃgatante; kiæ vippaÂisÃrÃya. 47 YasmÃdapeti bhayamÃdatte và tadapÃdÃnaæ. Yato apasarati bhÃyati gaïhÃti và taæ kattussa apagamanÃdi sÅmÃbhutanti apÃdÃnaæ nÃma. ApÃdÃne pa¤camÅ. GÃmà apenti; corà bhÃyanti, upajjhÃyà sikkhaæ gaïahÃti. Niyamapubbake vijjÃggahaïe sÃddhe ÃdÃnattheneva sijndhati-yathÃ-upajjhayamhà adhiyate. Samepyapagame dvinnaæ pubbarÆpà yadaccutaæ, Vuccate tadapÃdÃnaæ taæ calÃvalato dvidhÃ. YathÃssà dhÃvatà poso pate rukkhà phalaæ 'ti ca. DhÃtunÃmÃnamupasaggayogÃdi svapi ca. DhÃtvÃdivisesÃnaæ yoge yaæ taæ apÃdÃnaæ nÃma...ParÃpubbajiyoge yo anabhibhavanÅyo taæ apÃdÃnaæ nÃma-buddhasmà parÃnti a¤¤atitthiyÃ, buddhamabhibhavitumasamatthÃtyattho; anabhibhavanÅyoti kiæ, ripuæ parÃjayati vÅro. Papubbabhuyoge yato acchintappabhavo taæ apÃdÃnaæ nÃma...Anavatattamhà mahà sarà pabhavanti-paÂhamaæ tato eva upalabbhantÅtyattho. Pema [SL Page 078] [\x 78/] To jÃyate bhayaæ...JigucchÃpamÃdatthÃnaæ yoge-adhammà jigucchati pamajjati vÃ. NÃma yoge, tatoppabhuti, yato sarÃmi, yatoppabhutÅtyattho; ettha pabhutisaddo nappayutto gamyamÃnatthassa saddassa payogampati kÃmÃcÃrÃti ¤ÃyÃ...A¤¤atthÃæ yoge-nä¤aæ dukkhÃ; bhino devadattÃccÃdi. Upasaggayoge-apasÃlÃya Ãyanti vÃnijÃ-sÃlaæ vajjetvÃtyattho; Ãbrahma lokà saddo abbhuggacchati. Mukhyasadise patidÃne ca vattamÃnassa patissa yoge-buddhasmà patisÃriputto-buddhasadiso'tyattho. Gha tamassa telasmà patidadÃti; vinimaye upÃttassa patinÅyÃtanaæ patidÃnaæ tatra telaæ gahetvà ghataæ dadÃtÅtyattho...ùdiggahaïena kÃrakamajejhapi-luddako ito pakkhasmà migaæ vijjhati, luddako ito kosà kujaraæ vijjhati, ettha itotya pÃdanassa miganti kammassa ca majjhabhuto pakkho tassÃpadÃna sa¤¤Ã, athavà karaïaæ kÃro kÃro eva kÃrako kriyÃ, yadÃdinà sakatthekappaccayo, tato kriyÃnampi vajjho kÃrakamajjho nÃma...YathÃ-ajja vijjhitvà pakkhasmà vijjhati-ettha vijjhitvà vijjhatÅti kriyÃdvayaæ...Apisaddena nipÃtayogepi pa¤camÅ dutiyà tatiyà ca-rahità mÃtujà mÃtujaæ mÃtujena vÃ; rite saddhammà saddhammaæ saddhammena vÃ; evaæ vinà yogepi-nÃnà kulà pabbajitÃ; ariyehi puthagevÃyaæ; cakÃrena a¤¤atthÃpi yoje tabbaæ. RakkhaïatthÃnamicchitaæ. Rakkhà rakkhaïaæ tamattho yesaæ dhÃtunaæ tesaæ yoge vÃ, rakkhitabbà rakkhaïa rakkhaïa ¤ca te atthà ceti rakkhaïatthà te saæ vajjhe vÃyaæ icchitaæ taæ apÃdÃnaæ nÃma; ucchuto sigÃle rakkhanti khette; yavà paÂisedhenti gÃvo khette; ettha pakkhe paÂisedhadvÃrena rakkhaïameva gamyate...Rakkhaïanti kiæ, abhidhammamadhÅte-icchitanti kiæ, anicchitassa khettassa nà kiæ, abhidhammamadhÅte-icchitanti kiæ, anicchitassa khettassa nÃpÃdÃnasa¤¤Ã...Keci bhatako yavaæ rakkhatÅti paccudÃharanti. Yena vÃdassanaæ. Yena daÂÂhÆnà adassanaæ daÂÂhabbena icchitaæ so daÂÂhÃpÃdÃnaæ nÃma; upajjhÃyà antaradhÃyati sisso, nilÅyatÅtyattho; ettha dassanakriyÃya kattubhutenanupajjhÃyena attano adassanaæ [SL Page 079] [\x 79/] DaÂÂhabbabhuto sisso anajjhetukÃmo icchati, upajjhÃyena kattabbamattano dassanaæ sisso upajjhÃyo maæ na passatu ti icchatÅtyattho...VÃkÃrena sattamÅ ca-jetavane antarahito; ettha jetavanasasaddena jetavanaÂÂhÃ. DÆrantikaddhakÃlanimmÃtvÃlopa disÃyogavibhattÃrappayoga suddhappa mocanahetuvi vittappa mÃïa pubba yogabandhanaguvacanapa¤hakathana thokÃkattusu ca. DÆrÃdisu yaæ taæ apÃdÃæ, cakÃrena kvaci dutiyà tatiyà chaÂÂhÅ ca. Taæ yathÃ-dÆravÃcÅnaæ taæyoge a¤¤esa¤ca*-dÆrato Ãgamma, dÆraæ dÆrena vÃ-Ãrakà te moghapurisà dhammavinayÃ, dhammavinayaæ, dhamma vinayena vÃ. Attikatthe-sasamÅpaæ gÃmÃ, gÃmaæ gÃmena vÃ. AddhakÃlÃnaæ nimmÃïe-madhurÃya catusu yojanesu paÇkassaæ, ito ekanavutikappamatthake; nimmÃïaæ parimÃïaæ. TvÃlope sati kammÃdhÅkaraïavisaye-tvÃlope'ti tvÃntassatthasambhavepi tassÃnuccÃraïaæ; pÃsÃdà saÇkameyya, Ãsanà vu¬haheyya, tvÃlope'ti kiæ, pÃsÃdaæ abhiruhitvà saÇkameyya, Ãsane nisÅditvà vuÂÂhaheyya. Disatthe taævÃcÅnaæ yoge ca-puratthimato, avÅcito upari. VibhÃge-yato païÅtataro. ùratyatthayoge-gÃma dhammà virati. Suddhatthe-mÃtito suddho. Pamo¤canatthe-mutto mÃrabandhanÃ. Hetvatthe vikappena-kasmà hetunÃ, kiæ kÃraïaæ, kena hetunÃ, kissa hetu; dutiyà tatiyà catutthÅ ca. Vivittatthe-vivicceva kÃmehi. PamÃïatthe-dÅghaso navavidatthiyo "dÅghorehÅ" 'ti smÃssa so. Pubbayoge-pubbeva sambodhÃ; pubbo'tra paÂhamattho, bandhanatthe iïavisaye-satasmà baddho satena vÃ; pakkhe tatiyÃ. Guïavacane-issariyà janaæ rakkhati rÃjÃ. Pa¤he kathane ca tvÃlope kammÃdhikaraïesu- --------------------------------------- * A¤¤esu ca. [SL Page 080] [\x 80/] Abhidhammà pucchanti abhidhammaæ abhidhammena vÃ, abhidhammà kathayanti abhidhammaæ abhidhammena vÃ, pakkhe dutiyà tatiyà ca, kathanamatra vissajjanaæ, tvÃlopeti kiæ, abhidhammaæ sutvà pucchanti abhidhamme Âhatvà vÃ; abhidhammaæ paÂhitvà kathayanti abhidhamme Âhatvà vanÃ. Thokatthe karaïavisaye-thokà muccati thokena vÃ, pakkhe karaïe tatiyÃ. Akattari niccaæ-vipulattÃ. 48 Yassa và pariggaho taæ sÃmi. Yassa saæ sÃmÅ samÅpo samÆho avayavo taæ sÃmÅ nÃma. "SÃmismiæ chaÂÂhÅ"- bhikkhuno cÅvaraæ, narÃnamindo, nagarassa samÅpaæ, suvaïïassa rÃsi, rukkhassa sÃkhÃ, vÃkÃrenevä¤atrÃpi chaÂÂhÅ...YathÃ-hetuyoge-buddhassa hetu. Sadisatthe-pitussa sadiso. Antappaccayayoge-musÃvÃdsa ottappaæ. Guïayoge-pa¤¤Ãya paÂubhÃvo. Suhitatthe-phalÃnaæ titto; puraæ hira¤¤asuvaïïassa. NipÃtantarayoge-vasalassa katvÃ; kÃle-mÃsassa dvikkhattuæ bhu¤jati. Rujayoge-devadattassa rujati. VattamÃne katayoge kattari-ra¤¤o sammato; ettha "bhyÃdÅhi matibuddhipÆjÃdÅhi ketÃ" 'ti kto...YadÃdinà kalopo. Sambandhe- Ete sambandhino ¤ceti yasmÃtthà buddhi jÃyate, Sambandho nÃma so attho sambandhidvayanisassito. Sambandhi¤caye visesso kocÅ koci visesanaæ, Ka¤cudadissa kriyaæ tesaæ sambandho so pavattate. ChaÂÂhÅ dvi¬he'pi sambandho bhedakasmÃ'va jÃyate, JÃtÃpi sà visessamhà sambandhiæ na vade yato. SaddasattisabhÃvoyamiti ettha patÅyate, Patitimanatikkamma hoti saddatthaghaïÂhiti. A¤¤ama¤¤Ãpekkhalakkhaïo sambandho, so canekavÅdho ja¤¤ajakavÃccavÃcakavikÃravÅkÃriparimÃïaparimeyyapÆraïapÆritabbÃdibhede- na ...YathÃ-ra¤¤o putto, saddassattho, khÅrassa vikÃro dadhi, tilÃnaæ muÂÂhi, vassÃnaæ tatiye mÃse. [SL Page 081] [\x 81/] Tattha ra¤¤o putto'tyatra jananakriyÃya kato sambandho-tathÃhi rÃjà janeti putto janiyate tasmà rÃjà janetÅti vuttena kamiti visesÃpekkhÃyaæ puttantyapekkhiyamÃnattà puttena ra¤¤o sambandho hoti; putto ja¤¤ateti vutte keneti visesÃpekkhÃyaæ ra¤¤Ãti apekkhiya mÃnattà ra¤¤Ã puttassa sambandho hoti; brÃhmaïÃdinaæ sÃma¤¤a bhutaæ puttaæ brÃhmaïadito rÃjà visesayatiti visesanaæ, putto tu tato visesÅyatÅti visesso...Evaæ vÃccavÃcakÃdisu vacanakriyÃdayo netabbÃ. 49 ChaÂÂhisattamÅtyadhikÃro. SÃmissarÃdhipatidÃyÃdasakkhipati bhupasutakusalehi ca. SÃmyÃdisaddayoge chaÂÂhi sattamÅ ca hoti...Goïanaæ sÃmÅ goïesu vÃtyÃdi. NiddhÃraïe ca. NiddhÃraïe chaÂÂhÅ sattamÅ ca hoti. Yaæ hÅ jÃtiguïakriyÃnÃmehi samudÃyato, Puthakkaraïamekassa taæ niddhÃraïamabruvuæ. NarÃnaæ khattiyo sÆrataro, naresu vÃ; kaïhà gÃvÅnaæ sampannakhÅratamÃ, gÃvÅsu vÃ; pathikÃnaæ dhÃvaæ sÅghatamo, pathikesu vÃ; brÃhmaïÃnaæ devadatto paï¬ito, brÃhmaïesu vÃ. CakÃrena paÂhamatthepi sattamÅ-idampissa hoti sÅlasmiæ; sÅlantyattho. AnÃdare ca. AnÃdare gamyamÃne chaÂÂhi sattamÅ ca hoti. Rudato dÃrakassa pabbaji, rudantasmiæ vÃ; rudantaæ dÃrakaæ anÃdariyetyattho. ChaÂÂhÅ ca. TatiyÃsattamÅnamatthe kvaci chaÂÂhi hoti...Yajassa karaïe-pupphassa buddhaæ yajati. Kimalamatthe-kiæ tassa, alantassa. Sattamya [SL Page 082] [\x 82/] Tthe-kusalà naccagÅtassa...Kvaciti kiæ, tatabbesu tatiyà eva-yathÃ, desito mayÃ; pÃletabbà bhikkhunÅhi sikkhÃ. DutiyÃpa¤camÅna¤ca. DutiyÃpa¤camÅnamatthe kvaci chaÂÂhi hoti. Kammassa kattÃro...Satyattha isuicchÃyaæ daya dÃnagatirakkhaïesu iccÃdÅnaæ yoge-mÃtuyà sarati, pitussa icchati, telassa dayati. Karotissa patiyatane-udakassa patikurute-sato guïadhÃnaæ patiyatanaæ. Pa¤camyatthe-sabbe tasanti daï¬assa...KvacÅti kiæ, tavattutÃvÅ tvaÃnamÃnaïukÃdisu dutiyà eva; rathaæ katavà katÃvi katvà karÃno kurumÃno vÃ; pasavo ghÃtuko. Yadà kitakayoge kattari kammani ca ekakkhaïe chaÂÂhÅ sampattà tadà kammattheyeva chaÂÂhÅ-yathÃ, acchariyo ara¤jakena vatvÃnaæ rÃgo-ettha rÃgotyassa kitakassa yoge arajakassa kattuttà vatthÃna¤ca kammattà arajakasaddà vatthasaddà ca ekakkhaïe "chaÂÂhÅ ce" 'ti "dutiyà pa¤camÅna¤ce" 'ti chaÂÂhippasaÇge kvaciggahaïena arajakà na hoti vatthà tu hoteva. 50 Yo'dhÃro tamokÃsaæ. Yo kriyÃnissayabhutÃnaæ kattukammÃnaæ patiÂÂhà taæ okÃsaæ nÃma. OkÃse sattamÅ. OpasilesikavisayÃbhyÃsa byÃpikabhedà catudhÃdhÃro, VÃri ghaÂesu ca salile macchà sassaæ nadiyaæ tilesu telaæ. "Kammakaraïa nimittatthesu sattamÅ" 'ti sattamÅ-kammani gahacubiabhivÃdinaæ yoge-bÃhÃsu gahetvà muddhani cumbitvà bhikkhÆsu abhivÃdenti. Karaïe bhikkhÃcÃre gamyamÃne-pattesu piï¬Ãya caranti. Nimitteku¤jaro dantesu ha¤¤ate, dantadvaya muddissa ha¤¤ate [SL Page 083] [\x 83/] Tyattho. "SampadÃne ce" 'ti sattamÅ-saÇghe dinnaæ "pa¤camyatthe ce" 'ti sattamÅ kadalÅsu gajaæ rakkhati. KÃlabhÃvesu ca. BhÃvotra kriyÃ-kÃlatthe bhÃvatthe ca sattamÅ hoti. Pubbaïha samaye gato, saÇghesu bhojiyamÃnesu gato-ettha saÇghÃnaæ bhojanakriyÃya kassa ci gamanakriyà lakkhÅyati. UpÃdhyadhikissaravacane. Adhikavacanavuttino upassa issaravacanavuttino adhissa ca yoge sattamÅ hoti...Upanikkhe kahÃpaïaæ, nikkhassa kahÃpaïo adhiko'tyattho. Adhibrahmadatte pa¤cÃlÃ, issarabhutassa buhmadattassa pa¤cÃlÃnyattho. Adhidevesu buddho, devÃnaæ issaro buddho'tyattho; ettha dvÅdhà viggaho-vacanaæ udiraïaæ, issarassa vacanaæ issaravacanaæ, issarassa vacanaæ yassa và taæ issaravacananti. Ma¬hitussukkesu tatiyà ca. Maï¬ito pasanno, ussukko ÅbhÃyutto, maï¬ite ussukke ca tatiyà sattamÅ ca hoti...¥Ãïena pasÅdito, ¤Ãïe vÃ; ¤Ãïena ussukko, ¤Ãïe vÃ. Sandhi nÃmaæ samÃso ca taddhitÃkhyÃtikaæ tathÃ, Kitakaæ kÃrakaæ kaï¬Ã satta bÃlÃvatÃrarime. SÃtirekehi catuhi bhÃïavÃrehi niÂÂhito, BÃlÃvatÃro janatÃbuddhivuddhiæ karotu hi. BÃlÃvatÃro niÂÂhito.