Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [CPD Classification 4.5.5] [SL Vol Tel - ] [\z Tel /] [\w I /] [SL Page 001] [\x 1/] TelakaÂÃhagÃthà ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. 1. Laækissaro jayatu vÃraïarÃjagÃmÅ Bhogindabhoga rucirÃyata pÅïa bÃhu SÃdhupacÃranirato guïasannivÃso Dhamme Âhito vÅgatakodhamadÃvalepo. 2. Yo sabbalokamahito karuïÃdhivÃso MokkhÃkaro ravikulambara puïïa cando, ¥eyyodadhiæ suvipulaæ sakalaæ vibuddho Lokuttamaæ namatha taæ sirasà munindaæ. 3. SopÃnamÃlamamalaæ tidasÃlayassa SaæsÃra sÃgarasamuttaraïÃya setuæ, SabbÃgatÅbhaya vivajjita khema maggaæ Dhammaæ namassatha sadà muninÃ1 païÅtaæ. 1. Munino - katthaci. [SL Page 002] [\x 2/] 4. Deyyaæ tadappamapi yattha pasanna città Datvà narà phalamuÊÃrataraæ labhante, Taæ sabbadà dasabalena pi suppasatthaæ Saæghaæ namassatha sadÃmitapu¤¤akhettaæ. 5. Tejo balena mahatà ratanattayassa Lokattayaæ samadhigacchati yena mokkhaæ, Rakkhà na catthi ca samà ratanattayassa Tasmà sadà bhajatha taæ ratanattayaæ bho. 6. Laækissaro parahitekarato nirÃso Rattimpi jÃgararato karuïÃdhivÃso, Lokaæ vibodhayati lokahitÃya kÃmaæ Dhammaæ samÃcaratha jÃgariyÃnuyuttÃ1 1. JÃgarikÃnuyuttà - mu. [SL Page 003] [\x 3/] 7. SattopakÃra niratà kusale sahÃyà Bho dullabhà bhuvi narà vihatappamÃdÃ,1 LaækÃdhipaæ guïadhanaæ kusale sahÃyaæ ùgamma saæcaratha dhammamalaæ pamÃdaæ. 8. Dhammo tiloka saraïo paramo rasÃnaæ Dhammo mahaggharatano ratanesu loke, Dhammo bhave tibhavadukkha vinÃsahetu Dhammaæ samÃcaratha jÃgariyÃnuyuttÃ2. 9. Niddaæ vinodayatha bhÃvayathappameyyaæ Dukkhaæ aniccampi ceha anattataæ ca, Dehe ratiæ jahatha ja jajjarabhÃjanÃbho Dhammaæ samÃcaratha jÃgariyÃnuyuttÃ.2 1. VigatappamÃdo - katthaci 2. JÃgarikÃnuyuttà - mu. [SL Page 004] [\x 4/] 10. OkÃsa majja mama natthi suve karissaæ Dhammaæ itÅhalasatà kusalappayoge, NÃ'laæ tiyaddhasu tathà bhuvanattaye ca KÃmaæ na catthi manujo maraïà pamutto. 11. Khitto yathà nabhasi kenacideva le¬¬u BhÆmiæ samÃpatti bhÃratayà khaïena, JÃtattameva khalu kÃraïamekamatra Lokaæ sadà nanu dhuvaæ maraïÃya gantuæ. 12. KÃmaæ narassa patato girimuddhanÃto Majjhe na ki¤ci bhayanissaraïÃya hetu, KÃmaæ vajanti maraïaæ tibhavesu sattà Bhoge ratiæ pajahathà pi ca jÅvite ca. [SL Page 005] [\x 5/] 13. KÃmaæ patanti mahiyà khalu vassadhÃrà Vijjullatà vitatamegha mukhà pamuttÃ, Evaæ narà maraïabhÅma papÃtamajjhe KÃmaæ patanti nahi koci bhavesu nicco. 14. VelÃtaÂe paÂutaroru taraægamÃlà NÃsaæ vajanti satataæ salilÃlayassa, NÃsaæ tathà samupayanti narÃmarÃnaæ PÃïÃni dÃruïatare maraïodadhimhi. 15. Ruddhopi so rathavarassagajÃdhipehi Yodhehi cÃpi sabalehi ca sÃyudhehi, Lokaæ vivaæciya sadà maraïÆsabho so KÃmaæ nihanti bhuvanattaya sÃli daï¬aæ. [SL Page 006] [\x 6/] 16. Bho mÃrutena mahatà vihato padÅpo Khippaæ vinÃsa mukhameti mahappabhopi, Loke tathà maraïacaï¬a samÅraïena Khippaæ vinassati narÃyumahà padÅpo. 17 RÃmajjunappabhÆti bhÆpati puægavà ca SÆrà pure raïamukhe vijitÃri saæghÃ, TepÅha caï¬a maraïogha nimuggadehà NÃsaæ gatà jagati ke maraïà pamuttÃ? 18. LakkhÅ ca sÃgarapaÂà sadharÃdharà ca Sampattiyo ca vividhà api rÆpasobhÃ, Sabbà ca tà api ca mittasutà ca dÃrà Ke cÃpi kaæ anugatà maraïaæ vajantaæ? [SL Page 007] [\x 7/] 19. BrahmÃsurÃsuragaïà ca mahÃnubhÃvà Gandhabbakinnaramahoragarakkhasà ca, Te cà pare ca maraïaggisikhÃya sabbe Ante patanti salabhà iva khÅïapu¤¤Ã. 20. Ye sÃriputtapamukhà munisÃvakà ca Suddhà sadÃsavanudà paramiddhipattÃ, Te cÃpi maccuvaÊabhà mukha sannimuggà DÅpÃnivÃnalahatÃ1 khayataæ upetÃ. 21. BuddhÃpi buddhakamalÃmalacÃrunettà Battiæsalakkhaïa virÃjita rÆpasobhÃ, SabbÃsacakkhayakarÃpi ca lokanÃthà Sammaddità maraïamattamahÃgajena. [SL Page 008] [\x 8/] 22. RogÃturesu karuïà na jarÃturesu Khi¬¬Ãparesu sukumÃrakumÃrakesu, Lokaæ sadà hanati maccu mahÃgajindo DavÃnalo vanamivÃvarataæ asesaæ. 23. ùpuïïatà na salile na jalÃsayassa KaÂÂhassa cÃpi bahutà na hutÃsanassa, BhutvÃna so tibhÆvanampi tathà asesaæ Bho niddayo na khalu pÅtimupeti maccu. 24. Bho moha mohitatayà vivaso adha¤¤o Loko patatyapipi maccumukhe subhÅme, Bhoge ratiæ samupayÃti nihÅnapa¤¤o Dolà taraÇgacapale supinopameyye. [SL Page 009] [\x 9/] 25. Ekopi maccurabhihantumalaæ tilokaæ Kiæ niddayà api jarÃmaraïÃnuyÃyÅ, Ko và kareyya vibhasuvesu ca jÅvitÃsaæ JÃto naro supina saægama sannibhesu. 26. NiccÃturaæ jagadidaæ sabhayaæ sasokaæ Disvà ca kodhamadamohajarÃbhibhÆtaæ, Ubbegamattamapi yassa na vijjatÅ ce So dÃruïo1na maraïaæ vata taæ dhiratthu! 27. Bho bho na passatha jarÃsidharaæ hi maccu MÃha¤¤amÃnamakhilaæ satataæ tilokaæ, Kiæ niddayà nayatha vÅtabhayà tiyÃmaæ Dhammaæ sadÃ'savanudaæ caratha'ppamattÃ. 1. DÃruïaæ - mu. [SL Page 010] [\x 10/] 28. BhÃvetha bho maraïamÃravivajjanÃya Loke sadà maraïa sa¤¤amimaæ yatattÃ, Evaæ hi bhÃvanaratassa narassa tassa Taïhà pahÅyati sarÅragatà asesÃ. 29. RÆpaæ jarà piyataraæ malinÅkaroti Sabbaæ balaæ harati attani ghorarogo, NÃnÆpabhoga parirakkhita mattabhÃvaæ Bho maccu saæharati kiæ phalamattabhÃve? 30. KammÃnilÃpahatarogataraægabhaæge SaæsÃra sÃgara mukhe vitate vipannÃ, Mà mà pamÃdamakarittha karotha mokkhaæ Dukkhodayo1 nanu pamÃdamayaæ narÃnaæ. 1. Dukkhodayaæ -mu. [SL Page 011] [\x 11/] 31. Bhogà ca mittasutaporisa bandhavà ca NÃrÅ ca jÅvitasamà api khettavatthu, SabbÃni tÃni paralokamito vajantaæ NÃnubbajanti kusalÃkusalaæva loke. 32. Bho vijjucaæcalatare bhavasÃgaramhi Khittà purà katamahÃpavanena tena, KÃmaæ vibhijjati khaïena sarÅranÃvà Hatthe karotha paramaæ guïahatthasÃraæ. 33. Niccaæ vibhijjatiha Ãmaka bhÃjanaæ va Saærakkhitopi bahudhà iha attabhÃvo, Dhammaæ samÃcaratha saggapatippatiÂÂhaæ Dhammo1 suciïïamihameva phalaæ dadÃti. 1. Dhammaæ - mu. [SL Page 012] [\x 12/] 34. Rantvà sadà piyatare divi devarajje Namhà cavanti vibudhà api khÅïapu¤¤Ã, Sabbaæ sukhaæ divi bhuvÅha viyoganiÂÂhaæ Ko pa¤¤avà bhavasukhesu ratiæ kareyya? 35. Buddho sasÃvakagaïo jagadekanÃtho TÃrÃvalÅparivutopi ca puïïacando, Indopi devamakuÂaækita pÃdaka¤jo Ko pheïapiï¬a-na-samo tibhavesu jÃto? 36. LÅlÃvataæsamapi yobbana rÆpasobhaæ AttÆpamaæ piyajanena ca sampayogaæ, Disvà pi1 vijjucapalaæ kurute pamÃdaæ Bho mohamohitajano bhavarÃgaratto [SL Page 013] [\x 13/] 37. Putto pità bhavati mÃtu patÅha putto NÃrÅ kadÃci jananÅ ca pità ca putto, Evaæ sadà viparivattati jÅvaloko Citte sadÃticapale khalu jÃtiraÇge. 38. Rantvà pure vividhaphullalatÃkulehi DevÃpi nandanavane surasundarÅhi, Te ve'kadà vitatakaïÂakasaækaÂesu Bho koÂisimbalivanesu phusanti dukkhaæ. 39. Bhutvà sudhannamapi ka¤canabhÃjanesu Sagge pure suravarà paramiddhipattÃ, Te cÃpi pajjalitalohagulaæ gilanti KÃmaæ kadÃci narakÃlaya vÃsabhÆtÃ. [SL Page 014] [\x 14/] 40. Bhutvà narissaravarà ca mahiæ asesaæ DevÃdhipà ca divi dibbasukhaæ surammaæ, VÃsaæ kadÃci khurasa¤citabhÆtalesu Te và mahÃrathagaïÃnugatà divÅha. 41. DevaÇganà lalitabhinnataraÇgamÃle RaÇge1 mahissarajaÂÃmakuÂÃnuyÃte, Rantvà pure suravarà pamadÃsahÃyà Te cÃpi ghorataravetaraïiæ patanti. 42. PhullÃni pallavalatÃphalasaækulÃni RammÃni nandanavanÃni manoramÃni, DibbaccharÃlalitapuïïadarÅmukhÃni KelÃsamerusikharÃni ca yanti nÃsaæ. [SL Page 015] [\x 15/] 43. DolÃ'nilÃ'nalataraægasamà hi bhogà VijjuppabhÃticapalÃni ca jÅvitÃni, MÃyÃmarÅcijalasomasamaæ sarÅraæ Ko jÅvite ca vibhave ca kareyya rÃgaæ? 44. Kiæ dukkhamatthi na bhavesu ca dÃruïesu Sattopi tassa vividhassa na bhÃjano ko, JÃto yathà maraïarogajarÃbhibhÆto Ko sajjano bhavaratiæ pihayeyya'bÃlo? 45. Ke1 vÃpi pajjalitalohagulaæ gilanti SakkÃ2 katha¤cidapi pÃïitalena bhÅmaæ, Dukkhodayaæ asucinissavanaæ anantaæ Ko kÃmayetha khalu dehamimaæ abÃlo? 1. Ko - mu. 2. Sakko - mu. [SL Page 016] [\x 16/] 46. Loke na maccusamamatthi bhayaæ narÃnaæ Na vyÃdhidukkhasamamatthi ca kiæci dukkhaæ, Evaæ virÆpakaraïaæ na jarÃsamÃnaæ Mohena bho ratimupeti tathÃpi dehe. 47. NissÃrato nalakalÅkadalÅsamÃnaæ AttÃnameva pariha¤¤ati attahetu1, Sampositopi kusahÃya ivÃkata¤¤Æ KÃyo na yassa anugacchati kÃlakerÃ. 48. Taæ pheïapiï¬asadisaæ visasÆlakappaæ ToyÃ'nilÃ'nalamahÅuragÃdhivÃsaæ, JiïïÃlayaæ va paridubbalamattabhÃvaæ Disvà naro kathamupeti ratiæ sapa¤¤o? 1. Bheto - mu. [SL Page 017] [\x 17/] 49. ùyukkhayaæ samupayÃti khaïe khaïepi Anveti maccu hananÃya jarÃsipÃïÅ, KÃlaæ tathà na parivattati taæ atÅtaæ Dukkhaæ idaæ nanu bhavesu acintanÅyaæ? 50. AppÃyukassa maraïaæ sulabhaæ bhavesu DÅghÃyukassa ca jarà vyasanaæ ca'nekaæ, Evaæ bhave ubhayatopi ca dukkhameva Dhammaæ samÃcaratha dukkhavinÃsanÃya. 51. Dukkhagginà sumahatà paripÅÊitesu Lokattayassa vasato bhavavÃrakesu, Sabbattatà sucaritassa pamÃdakÃlo Bho bho na hoti paramaæ kusalaæ ciïÃtha. [SL Page 018] [\x 18/] 52. Appaæ sukhaæ jalalavaæ viya bho tiïagge Dukkhantu sÃgarajalaæ viya sabbaloke, Saækappanà tadapi hoti sabhÃvato hi Sabbaæ tilokamapi kevaladukkhameva. 53. KÃyo na yassa anugacchati kÃyahetu1 BÃlo anekavidhamÃcaratÅha dukkhaæ, KÃyo sadà kali malÃkalilaæ hi loke KÃye rato'navarataæ vyasanaæ pareti 54. MÅÊhÃkaraæ kalimalÃkaramÃmagandhaæ SÆÊÃsisallavisapannagarogabhÆtaæ, Dehaæ vipassatha jarÃmaraïÃdhivÃsaæ Tucchaæ sadà vigatasÃramimaæ vinindyaæ2. 1. Bheto - mu. 2. Vinindaæ. Mu. [SL Page 019] [\x 19/] 55. Dukkhaæ aniccamasubhaæ vata attabhÃvaæ Mà saÇkilesaya na vijjati jÃtu nicco, Ambho na vijjati hi appamapÅha sÃraæ SÃraæ samÃcaratha dhammamalaæ pamÃdaæ. 56. MÃyÃmarÅcikadalÅnalapheïapu¤ja- GaægÃtaraÇgajalabubbulasannibhesu, Khandhesu pa¤casu chaÊÃyatanesu tesu Attà na vijjati hi ko na vadeyya'bÃlo? 57. Va¤jhÃsuto sasavisÃïamaye rathe tu, DhÃveyya ce cirataraæ sadhuraæ gahetvÃ, DÅpaccimÃlamiva taæ khaïabhaÇgabhÆtaæ AttÃti dubbalatarantu vadeyya dehaæ. [SL Page 020] [\x 20/] 58. BÃlo yathà salilabubbulabhÃjanena ùkaïÂhato vata pibeyya marÅcitoyaæ, AttÃni sÃrarahitaæ kadalÅsamÃnaæ Mohà bhaïeyya khalu dehamimaæ anattaæ. 59. Yo'dumbarassa kusumena marÅcitoyaæ VÃsaæ yadicchati sa khedamupeti bÃlo, AttÃnameva pariha¤¤ati attahetu1 Attà na vijjati kadÃcidapÅha dehe. 60. Poso yathà hi kadalÅ suvinibbhujanto SÃraæ tadappampi nopalabheyya kÃmaæ, Khandhesu paæcasu chaÊÃyatanesu tesu Su¤¤esu ki¤cidapi nopalabheyya sÃraæ. 1. Bheto - mu. [SL Page 021] [\x 21/] 61. Suttaæ vinà na paÂabhÃvamihatthi kiæci Dehaæ vinà na khalu koci mihatthi satto, Deho sabhÃvarahito khaïabhaægayutto, Ko attahetu aparo bhuvi vijjatÅha? 62. Disvà marÅcisalilaæ hi sudÆrato bho BÃlo migo samupadhÃvati toyasa¤¤Å, Evaæ sabhÃvarahite viparÅtasiddhe Dehe pareti parikappanayà hi rÃgaæ. 63. Dehe sabhÃvarahite parikappasiddhe Attà na vijjati hi vijjumivantalikkhe, BhÃvetha bhÃvanaratà vigatappamÃdà SabbÃsavappahananÃya anattasa¤¤aæ. [SL Page 022] [\x 22/] 64. LÃlÃkarÅsarudhirassuvasÃnulittaæ Dehaæ imaæ kalimalÃkalilaæ asÃraæ, Sattà sadà pariharanti jigucchanÅyaæ NÃnÃsucÅhi paripuïïaghaÂaæ yatheva. 65. ×ahÃtvà jalaæ hi sakalaæ catusÃgarassa MeruppamÃïamapi gandhamanuttaraæ ca, Pappoti neva manujo hi suciæ kadÃci Kiæ bho vipassatha guïaæ kimu attabhÃve? 66. Deho sa eva vividhÃsucisannidhÃno Deho sa eva vadhabandhanarogabhÆto, Deho sa eva navadhà paribhinnagaï¬o Dehaæ vinà bhayakaraæ na susÃnamatthi.* * Ayaæ gÃthà muddita potthakesu "dehantadeva vividhÃsuci sannidhÃna miccÃdinÃ" nayena liÇgavipariyÃsÃkÃrena dissate. Taæ sÃvajjamiti amhÃkaæ mati. [SL Page 023] [\x 23/] 67. Antogataæ yadi va muttakarÅsabhÃgo1 Dehà bahiæ aticareyya vinikkhamitvÃ, MÃtà pità vikaruïà ca vinaÂÂhapemà KÃmaæ bhaveyyu kimu bandhusutà ca dÃrÃ? 68. Dehaæ yathà navamukhaæ kimisaæghagehaæ MaæsaÂÂhisedarudhirÃkalilaæ vigandhaæ, Posenti ye vividhapÃpamihÃcaritvà Te mohità maraïadhammamaho vatevaæ! 69. Gaï¬Æpame vividharoga nivÃsabhÆte KÃye sadà rudhiramuttakarÅsapuïïe, Yo ettha nandati naro sasigÃlabhakkhe KÃmaæ hi socati parattha sa bÃlabuddhi. 1. BhÃgaæ - mu. [SL Page 024] [\x 24/] 70. Bho pheïapiï¬asadiso viya sÃrahÅno MÅÊhÃlayo viya sadà paÂikÆlagandho, ùsÅvisÃlayanibho sabhayo sadukkho Deho sadà savati loïaghaÂova bhinno. 71. JÃtaæ yathà na kamalaæ bhuvi nindanÅyaæ PaÇkesu bho asucitoya samÃkulesu, JÃtaæ tathà parahitaæ pi ca dehabhÆtaæ Taæ nindanÅyamiha jÃtu na hoti loke. 72. DvattiæsabhÃgaparipÆrataro viseso KÃyo yathà hi naranÃri gaïassa loke, KÃyesu kiæ phalamihatthi ca paï¬itÃnaæ KÃmaæ tadeva nanu hoti paropakÃraæ. [SL Page 025] [\x 25/] 73. Posona paï¬itatarena tathà pi deho Sabbattanà cirataraæ paripÃlanÅyo, Dhammaæ careyya suciraæ khalu jÅvamÃno Dhamme have maïivaro iva kÃmado bho 74. KhÅre yathà suparibhÃvitamosadhamhi Snehena osadhabalaæ paribhÃsateva, Dhammo tathà iha samÃcarito hi loke ChÃyÃva yÃti paraloka mito vajantaæ. 75. KÃyassa bho viracitassa yathÃnukÆlaæ ChÃyà vibhÃti rucirÃmaladappaïe tu, Katvà tatheva paramaæ kusalaæ parattha SambhÆsità iva bhavanti phalena tena. [SL Page 026] [\x 26/] 76. Dehe tathà vividhadukkha nivÃsabhÆte Mohà pamÃdavasagà sukhasa¤¤amÆÊhÃ, Tikkhe yathà khuramukhe madhulehamÃno BÃÊhaæ ca dukkhamanugacchati hÅnapa¤¤o. 77. SaækapparÃgavigate niratattabhÃve Dukkhaæ sadà samadhigacchati appapa¤¤o, MÆÊhassa ceva sukhasa¤¤amihatthiloke Kiæpakkameva nanu hoti vicÃramÃne. 78. Sabbopabhoga dhanadha¤¤avisesalÃbhÅ RÆpena bho sa makaraddhajasannibhopi, Yo yobbanepi maraïaæ labhate akÃmaæ KÃmaæ paratthaparapÃïaharo naro hi. 79. So yÃcako bhavati bhinnakapÃlahattho Muï¬o dhigakkharasatehi ca tajjayanto, Bhikkhaæ sadÃribhavane sakucelavÃso Dehe paratthi paracittaharo naro yo. [SL Page 027] [\x 27/] 80. ItthÅ namu¤cati sadà puna itthibhÃvà NÃrÅ sadà bhavati so puriso parattha, Yo Ãcareyya paradÃramalaÇghanÅyaæ Ghora¤ca vindati sadà vyasanaæ ca nekaæ. 81. DÅno vigandhavadano ca jaÊo apa¤¤o MÆgo sadà bhavati appiyadassano ca, Pappoti dukkhamatulaæ ca manussabhÆto VÃcaæ musà bhaïati yo hi apa¤¤asatto. 82. Ummattakà vigatalajjaguïà bhavanti DÅnà sadà vyasanasokaparÃyaïà ca, JÃtà bhavesu vividhesu virÆpadehà PÅtvà halÃhalavisaæva suraæ vipa¤¤Ã. 83. PÃpÃni yena iha ÃcaritÃni yÃni Yo vassakoÂinahutÃni anappakÃni, LaddhÃna ghoramatulaæ narakesu dukkhaæ Pappoti cettha vividhavyasanaæ ca nekaæ. [SL Page 028] [\x 28/] 84. Lokattayesu sakalesu samaæ na kiæci Lokassa santikaraïaæ ratanattayena, Taætejasà sumahatà jitasabbapÃpo Sohaæ sadÃdhigatasabbasukho bhaveyyaæ. 85. Lokattayesu sakalesu ca sabbasattà Mittà ca majjharipubandhujanà ca sabbe, Te sabbadà vigatarogabhayà visokà Sabbaæ sukhaæ adhigatà mudità bhavantu. 86. KÃyo karÅsabharito viya bhinnakumbho KÃyo sadà kalimalavyasanÃdhivÃso, KÃye1 viha¤¤ati ca sabbasukhanti loko KÃyo sadà maraïarogajarÃdhivÃso. 1. KÃyo - mu. [SL Page 029] [\x 29/] 87. So yobbanoti thaviroti ca bÃlakoti Satte na pekkhati viha¤¤atireva maccu, Sohaæ Âhitopi sayitopi ca pakkamanto GacchÃmi maccuvadanaæ niyataæ tathà hi. 88. Evaæ yathà vihitadosamidaæ sarÅraæ Niccaæ va taggatamanà hadaye karotha, Mettaæ parittamasubhaæ maraïassatiæ ca BhÃvetha bhÃvanaratà satataæ yatattÃ. 89. DÃnÃdi pu¤¤akiriyÃni sukhudrayÃni Katvà ca tamphalamasesa mihappameyyaæ, Deyyaæ sadà parahitÃya sukhÃya ceva Kimbho tadeva nanu hatthagataæ hi sÃraæ? 90. Hetuæ vinà na bhavatÅ hi ca kiæci loke Saddova pÃïitalaghaÂÂanahetujÃto, Evaæ ca hetuphala bhÃvavibhÃgabhinno Loko udeti ca vinassati tiÂÂhatÅ ca. [SL Page 030] [\x 30/] 91. Kammassa kÃraïÃmayaæ hi yathà avijjà Bho kammanà samadhigacchati jÃtibhedaæ, JÃtiæ paÂicca ca jarÃmaraïÃdidukkhaæ Sattà sadà paÂilabhanti anÃdikÃle. 92. Kammaæ yathà na bhavatÅha ca mohanÃsà KammakkhayÃpi ca na hoti bhavesu jÃti, JÃtikkhayà iha jarÃmaraïÃdidukkhaæ Sabbakkhayo1 bhavati dÅpaivÃnilena. 93. Yo passatÅha satataæ munidhammakÃyaæ Buddhaæ sa passati naro iti so avoca, Buddhaæ ca dhammamamalaæ ca tilokanÃthaæ Sampassituæ vicinathÃ'pi ca dhammataæ bho. 1. Sabbakkhayaæ - mu. [SL Page 031] [\x 31/] 94. Sallaæva bho sunisitaæ hadaye nimuggaæ Dosattayaæ vividhapÃpamalena littaæ, NÃnÃvidhabyasanabhÃjanamappasannaæ Pa¤¤Ãmayena balisena nirÃkarotha. 95. NÃkampayanti sakalÃpi ca lokadhammà Cittaæ sadÃpagatapÃpakilesasallaæ, RÆpÃdayo ca vividhà visayà samaggà PhuÂÂhaæva merusikharaæ mahatÃnilena. 96. SaæsÃradukkhamagaïeyya yathà munindo GambhirapÃramita sÃgaramuttaritvÃ, ¥eyyaæ abodhi nipuïaæ hatamohajÃlo Tasmà sadà parahitaæ paramaæ ciïÃtha. 97. OhÃya so'dhigatamokkhasukhaæ paresaæ AtthÃya saæcari bhavesu mahabbhayesu, Evaæ sadà parahitaæ purato karitvà Dhammo mayÃnucarito1 jagadatthameva. 1. Dhammaæ mayÃnucaritaæ - mu. [SL Page 032] [\x 32/] 98. LaddhÃna dullabhataraæ ca manussayoniæ Sabbaæ papa¤carahitaæ khaïasampadaæ ca, ¥atvÃna Ãsavanudekahitaæ ca dhammaæ Ko pa¤¤avà anavaraæ na bhajeyya dhammaæ? 99. LaddhÃna buddhasamayaæ atidullabhaæca Saddhamma maggamasamaæ sivadaæ tatheva, KalyÃïamittapavare matisampadaæ ca Ko buddhimà anavaraæ na bhajeyya dhammaæ? 100. Evampi dullabhataraæ vibhave suladdhà Maccheradosa viratà ubhayatthakÃmÃ, SaddhÃdidhammasahitÃ1 satatappamattà Bho! Bho! Karotha amatÃdhigamÃya pu¤¤aæ. 1. SaddhÃdhidhamma sahità - mu.