Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [CPD Classification 2.8.1] [SL Vol Vism- ] [\z Vism /] [\w I /] [SL Page 001] [\x 1/] [PTS Vol Vism1] [\z Vism /] [\f I /] [PTS Page 001] [\q 1/] Visuddhimaggo. ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. NidÃnÃdikathÃ. "SÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o cittaæ pa¤¤ca bhÃvayaæ ùtÃpÅ nipako bhikkhu so imaæ vijaÂaye jaÂanti"[a] Itihidaæ vuttaæ. Kasmà panetaæ vuttaæti1 bhagavantaæ kira sÃvatthiyaæ viharantaæ rattibhÃge a¤¤ataro devaputto upasaÇkamitvà attano saæsaya samugghatatthaæ "Anto jaÂà bahi jaÂà jaÂÃya jaÂità pajà Taæ taæ gotama pucchÃmi ko imaæ vijaÂaye jaÂaæ"ti[b] Imaæ pa¤haæ pucchi. KassÃyaæ saÇkhepattho: - jaÂÃti taïhÃya jÃli niyà etaæ adhivacanaæ, sÃhi rÆpÃdisu Ãrammaïesu heÂÂhÆpapariya vasena punappunaæ uppajjanato saæsibbanaÂÂhena veÇgumbÃdÅnaæ sÃkhÃjÃlasaÇkhÃtà jaÂà viyÃti jaÂÃ. Sà panesà sakaparikkhÃraparaparikkhÃresu sakaattabhÃvaparaattabhÃvesu ajhattikÃyatanabÃhirÃyakanesu ca uppajjanato anto jaÂà bahi jaÂÃti vuccati. TÃya evaæ uppajjamÃnÃya jaÂÃya jaÂità pajÃ: yathÃnÃma veÊujaÂÃdÅhi veÊuÃdayo, evaæ tÃya taïhÃjaÂÃya sabbÃpi ayaæ sattakÃyasaÇkhÃtÃ2 pajà jaÂità vinaddhà saæsibbitÃti attho. [PTS Page 002] [\q 2/] yasmà ca evaæ jaÂitÃ-taæ taæ gotama pucchÃmÅti3 tasmà taæ pucchÃmi gotamÃti bhagavantaæ gottena Ãlapati ko imaæ vijaÂaye jaÂaæti, imaæ evaæ tedhÃtukaæ jaÂetvà Âhitaæ jaÂaæ ko vijaÂeyya vijaÂetuæ ko samatthoti pacchati4 evaæ puÂeÂhà panassa sabbadhammesu appaÂihata¤ÃïacÃro devadevo sakkÃnaæ atisakko brahmÃnaæ ati brahmà catuvesÃrajjavisÃrado dasabaladharo anÃvaraïa¤Ãïo samantacakkhu bhagavà tamatthaæ vissajjento: - 1. SÅ. [II.] Vuttaæ. 2. SÅ. [I, II.] SattasaÇkhÃtÃ-ma. 3. SÅ. [II.] PucchÃmi. 4. Ma. [II.] PucchÅti. [A, b.] SaæyuttanikÃya devatà saæ. [SL Page 002] [\x 2/] "SÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o cittaæ pa¤¤¤ca bhÃvayaæ, ùtÃpÅ nipako bhikkhu so imaæ vijaÂaye jaÂaæ"ti. Imaæ gÃthamÃha. ImissÃdÃni gÃthÃya kathitÃya mahesinà Vaïïayanto yathÃbhÆtaæ attaæ sÅlÃdi bhedanaæ. Sudullabhaæ labhitvÃna pabbajjaæ jaænasÃsane, SÅlÃdisaÇgahaæ khemaæ ujuæ maggaæ visuddhiyÃ. YathÃbhÆtaæ ajÃnantà suddhikÃmÃpi ye idha, Visuddhiæ nÃdhigacchanti vÃyamantÃpi yogino. Tesaæ pÃmojjakaraïaæ suvisuddhavinicchayaæ, MahÃvihÃravÃsÅnaæ desanÃnayanissitaæ Visuddhimaggaæ bhÃsissaæ taæ ve sakkacca bhÃsato, VisuddhikÃmà sabbepi nisÃmayatha sÃdhavoti. Tattha visuddhÅti sabbamalavirahitaæ accantaparisuddhaæ nibbÃïaæ veditabbaæ. Tassà visuddhiyà maggoti visuddhimaggo. Maggoti adhigamÆpÃyo vuccati. Taæ visuddhimaggaæ bhÃsissÃmÅti attho. So panÃyaæ visuddhimaggo katthaci vipassanÃmattavaseseva desito. YathÃha: - "Sabbe saÇkhÃrà aniccÃti yadà pa¤¤Ãya passati, Atha nibbindatÅ dukkhe esa maggo visuddhiyÃ"ti. [A] [PTS Page 003] [\q 3/] Katthaci jhÃnapa¤¤Ãvasena. YathÃha: - "Yamhi jhÃna¤ca pa¤¤Ãca save nibbÃïasantike"ti. [B] Katthaci kammÃdivasena. YathÃha: - "Kammaæ vijjà ca dhammo ca sÅlaæ jÅvitamuttamaæ, Etena maccà sujjhanti na gottena dhanena vÃ"ti. [C] Katthaci sÅlÃdivasena. YathÃha: - "Sabbadà sÅlasampanno pa¤¤avà susamÃhito, ùraddhaviriyo pahitatto oghaæ tarati duttaraæ"ti. [D] Katthaci satipaÂÂhÃnavasena. YathÃha: - [A.] Saæyutta ni. De. Saæ. Dhammapada. Haggavagga. [B.] Dhammapada. Bhikkhuvagga. [C.] Majjhima ni. AnÃthapiï¬ikovÃda. Su. Saæ. Ni. De. Saæ. [D.] Saæyutta ni. De. Saæ. [SL Page 003] [\x 3/] "EkÃyano ayaæ bhikkhave maggo sattÃnaæ visuddhiyà -penibbÃïassa sacchikiriyÃya yadidaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ"ti. [A] SammappadhÃnÃdisupi eseva nayo. Imasmiæ pana pa¤havyÃkaraïe sÅlÃdivasena desito. TatrÃyaæ saÇkhepavaïïanÃ: - sÅle patiÂÂhÃyÃti sÅle ÂhatvÃ. SÅlaæ paripÆrayamÃno yeva cettha sÅle patiÂÂitoti1 vuccati, tasmà sÅlaparipÆraïena sÅle patiÂÂhahitvÃti ayamettha attho. Naroti satto. Sapa¤¤oti kammajÃya tihetukapaÂisandhi pa¤¤Ãya2 pa¤¤avÃ. Cittaæ pa¤¤ca bhÃvayaæti samÃdhidveva vipassana¤ca bhÃvayamÃno. CittasÅsenahettha samÃdhi niddiÂÂho, pa¤¤ÃnÃmena ca vipassanÃti, ÃtÃpÅti viriyavÃ. Viriyaæhi kile sÃnaæ ÃtÃpana paritÃpanaÂÂhena3 ÃtÃpoti vuccati, tadassa atthÅti ÃtÃpÅ, nipakoti nepakkaæ vuccati pa¤¤Ã, tÃya samannà gatoti attho. Iminà pana padena pÃrihÃriyapa¤¤aæ dasseti. Imasmi¤hi pa¤habyÃkaraïe tikkhattuæ pa¤¤Ã ÃgatÃ. Tattha paÂhamà jÃtipa¤¤Ã, dutiyà vipassanÃpa¤¤Ã, tatiyà sabbakiccapariïÃyikà parihÃriyà pa¤¤Ã, saæsÃre bhayaæ ikkhatÅti bhikkhu so imaæ vijaÂaye jaÂaæti so iminÃca sÅlena iminÃca cittasÅsena niddiÂÂha samÃdhinà imÃya ca tividhÃya pa¤¤Ãya imÃni ca ÃtÃpenÃti chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu -[PTS Page 004] [\q 4/] seyyathÃpi nÃma puriso paÂhaviyà patiÂÂhÃya sunisitaæ satthaæ ukkhipitvà mahantaæ veÊugumbaæ vijaÂeyya, evameva sÅle patiÂÂhÃya samÃdhisilÃya sunisitaæ vipassanà pa¤¤Ãsatthaæ viriyabalapaggahitena pÃrihÃeyapa¤¤Ãhatthena ukkhipitvà sabbampi taæ attano santÃne patitaæ taïhÃjaÂaæ vijaÂayayya sa¤chindeyya sampadÃÊeyya, aggakkhaïe panesa taæ jaÂaæ vijaÂeti nÃma. Phalakkhaïe vijaÂitajaÂo sadevakanna lokassa aggadakkhiïeyyo hoti. TenÃha bhagavÃ: - "SÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o cittaæ pa¤¤ca bhÃvayaæ, ùtÃpÅ nipako bhikkhu so imaæ vijaÂaye jaÂaæ"ti. TatrÃyaæ yÃya pa¤¤Ãya sama¤¤oti vutto, tatrassa karaïÅyaæ natthi. PurimakammÃnubhÃveneva hi ssa sà siddhÃ. ùtÃpÅ nipakoti ettha vuttaviriyavasena panatena sÃtaccakÃrinà pa¤¤Ã vasena ca sampajÃkÃrinà hutvà sÅle patiÂÂhÃya cittapa¤¤Ãvasena vuttà samathavipassanà bhÃvetabbÃti. Imamatra bhagavà sÅlasamÃdhÅpa¤¤Ãmukhena visuddhimagga dasseti. EttÃvatà hi tisso [A.] DÅgha. Ni. SatipaÂÂhÃna. Su. 1. SÅ. [II,] ma. [II.] hitoti. 2. SÅ. [II,] ma. [II.] KammajatihetukapaÂisandhipa¤¤Ãya. 3. SÅ. [II.] ùtÃpanaÂÂhena. [SL Page 004] [\x 4/] SikkhÃ, tividhakalyÃïaæ sÃsanaæ, tevijjatÃdÅnaæ upanissayo, antadvayavajjanamajjhimapaÂipatti sevanÃni, apÃyÃdisamatikkamanÆpÃyo, tÅhÃkÃehi kilesappahÃïaæ, vÅtikkamÃdÅnaæ paÂipakkho, saÇkilesattayavasodhanaæ, sotÃpannÃdi bhÃvassa ca kÃraïaæ pakÃsitaæ hoti. Kathaæ? Etthahi sÅlena adhisÅlasinïà pakÃsità hoti, samÃdhinà adhicittasikkhÃ, pa¤¤Ãya adhipa¤¤ÃsikkhÃ. SÅlena ca sÃsanassa ÃdikalyÃïatà pakÃsità hoti-ko cÃdi kusalÃnaæ dhammÃnaæ sila¤ca suvisuddhanti[a] hi vacanato, sabbapÃpassa akaraïanti[b] Ãdivacanato ca sÅlaæ sÃsanassa Ãdi. Ta¤ca kalyÃïaæ-avippaÂisÃrÃdiguïÃvahattÃ, samÃdhinà majjhe kalyÃïatà pakÃsità hoti - [PTS Page 005] [\q 5/] kusalassa upasampadÃti[c] Ãdivacanatohi samÃdhi sÃsanassa majjho. So ca kalyÃïo-iddhividhÃdi guïÃvahattÃ, pa¤¤Ãya pariyosÃnakalyÃïatà pakÃsità hoti - sacittapariyodapana eta buddhÃnasÃsanaæti[d] hi vacanato, pa¤¤uttarato ca pa¤¤ÃsÃsanassa pariyosÃnaæ. SÃca kalyÃïÃ-iÂÂhÃniÂÂhesu tÃdibhÃvÃva hanato. "Selo yathà ekaghano vÃtena na samÅrati, Evaæ nindà passÃsu na sami¤janti paï¬itÃ"ti[e-]hi vuttaæ Tathà sÅlena tevijjatÃya upanissayo pakÃsito hoti-sÅlasampattiæ hi nissÃya tisso vijjà pÃpuïÃti, na tatopara, samÃdhinà chaÊabhi¤¤atÃya upanissayo pakÃsito hoti-samÃdhisampadaæ hi nissÃya cha abhi¤¤Ã pÃpuïÃti, na tatoparaæ, pa¤¤Ãya paÂisambhidà pabhedassa upanissayo pakÃsito hoti-pa¤¤Ãsampattiæ hi nissÃya catasso paÂisambhidÃpÃpuïÃti, na a¤¤ena kÃraïena, sÅlenaca kÃmasukhÃnuyogasaÇkhÃtassa1 antassa vajjanaæ pakÃsitaæ hoti, samÃdhinà attakilamathÃnuyogasaÇkhÃtassa, pa¤¤Ãya majjhimÃya paÂipattiyà sevanaæ pakÃsitaæ hoti, tathà sÅlena apÃyasamatikkamanupÃyo pakÃsito hoti, samÃdhinà kÃmadhÃtusamatikkamanupÃyo, pa¤¤Ãya sabbabhavasamatikkamanupÃyo, sÅlena ca tadaÇgappahÃïavasena kilenappahÃïaæ pakÃsitaæ hoti, samÃdhinà vikkhambhanappahÃïavasena, pa¤¤Ãya samucchedappahÃïavasena, tatà sÅlena kilesÃnaæ vÅtakkamapaÂipakkho pakÃsito hoti, samÃdhinà paeyuÂÂhÃnapaÂipakkho, pa¤¤Ãya anusayapaÂipekkho, [PTS Page 006] [\q 6/] sÅlenaca duccaritasaÇkilenavisodhana pakÃsitaæ hoti, samÃdhinà taïhÃsaÇkilesavisodhanaæ, pa¤¤Ãya [A.] Saæyutta. Ni. MahÃvagga. [B. C. D.] DÅgha. Ni-mahÃpadÃnasutta. Dhammapada. Buddhavagga. [E.] Saæ. Ni. SagÃthavagga. Dhammapada. Paï¬itavagga. [I.] Ma. KÃmasukhallikÃnuyogasaÇkhÃtassa. [SL Page 005] [\x 5/] DiÂÂhisaÇkilesavisodhanaæ, tathà sÅlena sotÃpanna sakadÃgÃmibhÃvassa kÃraïaæ pakÃsitaæ hoti, samÃdhinà anÃgÃmibhÃvassa, pa¤¤Ãya arahattassa-sotÃpanno hi sÅlesu paripÆrakÃrÅti vutto, tathà sakadÃgÃmÅ, anÃgÃmÅ pana samÃdhismija paripÆrakÃrÅti, aehà pana pa¤¤Ãya paripÆrakÃrÅti. Evaæ ettÃvatà tisso sikkhÃ, tividha kalyÃïaæ sÃsanaæ, tevijjatÃdÅnaæ upanissayo, antadvayavajjanamajjhimapaÂipattisevanÃni, apÃyÃdisamatikkamanupÃyo, tÅhÃkÃehi kilesappahÃïaæ, vÅtikkamÃdÅnaæ paÂipakkho, saÇkilesattayavisodhanaæ, sotÃpannÃdibhÃvassa ca kÃraïanti ime nava, a¤¤e ca evarÆpà guïattikà pakÃsità hontÅ"ti. Iti nidÃnÃdikathÃ. Atha sÅlaniddeso. Evaæ aneka guïa saÇhakena sÅlasamÃdhipa¤¤Ãmukhena desitopi panesa visuddhimaggo atisaÇkhepadesito yeva hoti. Tasmà nÃlaæ sabbesaæ upakÃrÃyÃti vitthÃramassa dassetuæ sÅlaæ tÃva Ãrabbha idaæ pa¤hakammaæ hoti. Kiæ sÅlaæ? KenaÂÂhena sÅlaæ? KÃnassa lakkhaïa rasa paccupaÂÂhÃna padaÂÂhÃnÃni? KimÃnisaæsaæ sÅlaja? Katividha¤cetaæ sÅlaæ? Ko cassa saækileso? Kiæ vodÃnanti? Tatiradaæ vissajjanaæ: - Kiæ sÅlanti: pÃïÃtipÃtÃdÅhi và viramantassa vattapaÂivattaæ và pÆrentassa cetanÃdayo dhammÃ. Vuttaæ heta paÂisambhidÃyaæ. "Kiæ sÅlanti: cetanÃsÅlaæ cetasikaæ sÅlaæ saævaro [PTS Page 007] [\q 7/] sÅlaæ avÅtikkamo1 sÅla"nti. [A] tatra cetanà sÅlaæ nÃma: pÃïÃtipÃtÃdÅhi và viramantassa vattapaÂivattaæ và pÆrentassa cetanÃ, cetasikaæ sÅlaæ nÃma: pÃïÃtipÃtÃdÅhi viramantassa virati: - apica cetanà sÅlaæ nÃma: pÃïÃtipÃtÃdÅni pajahantassa sattakammapathacetanÃ, cetasikaæ sÅlaæ nÃma "abhijjhaæ pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharatÅ"ti[b] Ãdinà nayena vuttà anabhijjhà avyÃpÃda sammà diÂÂhidhammÃ. Aævaro sÅlanti ettha pa¤cavidhena saævaro veditabbo. PÃtimokkhasaævaro satisaævaro ¤Ãïasaævaro khantisaævaro 1. Ma. [II.] ùnatikkamo. [A.] PaÂisambhidÃmagga. ¥ÃïakathÃ. [B.] DÅgha. Ni. SÃma¤¤aphala. Su. [SL Page 006] [\x 6/] Viriyasaævaroti, tattha "iminà pÃtimokkhasaævarena upeto hoti samupeto"ti[a] ayaæ pÃtimokkhasaævaro, "rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye saævaraæ ÃpajjatÅ"ti[b] ayaæ satisaævaro, "YÃnisotÃni lokasmi (ajitÃtibhagavÃ) satitesaænivÃraïaæ, sotÃnaæ saævaraæ brÆmi pa¤¤Ãyete pathÅyare"ti. [C] Ayaæ ¤Ãïasaævaro-paccayapaÂisevanampi ettheva samodhÃnaæ gacchati, yo panÃyaæ "khamo hoti sÅtassa uïhassÃ"ti[d] Ãdinà nayena Ãgato ayaæ khanti saævaro nÃma, yo cÃyaæ "uppannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃsetÅ"ti[e] Ãdinà nayena Ãgato ayaæ viriya saævaro nÃma- ÃjÅvapÃrisuddhipi ettheva samodhÃnaæ gacchati. Iti ayaæ pa¤cavidhopi saævaro, yà ca pÃpabhÅrukÃnaæ kulaputtÃnaæ sampattavatthuto virati, sabbampetaæ saævarasÅlanti veditabbaæ. AvÅtikkamosÅlanti samÃdinnasÅlassa kÃyikavÃcasiko avÅtikkamo. Idaæ tiva kiæ sÅlanti pa¤hassa vissajjanaæ. [PTS Page 008] [\q 8/] Avasesesu kenaÂÂhena sÅlanti-sÅlanaÂÂhena sÅlaæ. Kimidaæ sÅlanaæ naæma? SamÃdhÃnaæ và kÃyakammÃdÅnaæ-susÅlyavasena avippakiïïatÃti attho. UpadhÃraïaæ và kusalÃnaæ dhammÃnaæ-patiÂÂhÃvasena ÃdhÃrabhÃvoti attho. Etadevahi ettha atthadvayaæ saddalakkhaïavidÆ anujÃnanti. A¤¤e pana sirattho sÅtalatethÃti evamÃdi nÃpi nayenevettha atthaæ vaïïayanti. IdÃni-"kÃnassa lakkhaïarasapaccupaÂÂhÃnapadaÂÂhÃnÃnÅ"ti ettha SÅlanaæ lakkhaïaæ tassa bhinnassÃpi anekadhÃ, Sanidassanattaæ rÆpassa yathà bhinnassa nekadhÃ. YathÃhi nÅlapÅtidibhedena anekadhà bhinnassÃpi rÆpÃyatanassa sanidassanattaæ lakkhaïaæ-nÅlÃdibhedena bhinnassÃpi sanidassana bhÃvÃnatikkamanato, tathà sÅlassa cetakÃdibhedena anekadhà bhinnassÃpi. Yadetaæ kÃya kammÃdÅnaæ samÃdhÃnavasena kusalÃna¤cha dhammÃnaæ patiÂÂhÃnavasena vuttaæ sÅlanaæ tadeva lakkhaïaæ-cetanÃdi bhedena bhinnassÃpi samÃdhÃnapatiÂÂhÃna bhÃvÃnatikkamanato. Evaæ lakkhaïassa panassa DussÅlya viddhaæsanatà anavajjaguïo tathÃ, Kiccasampatti atthena raso nÃma vapuccati. Tasmà idaæ sÅlaæ nÃma kiccatethana rasena dussÅlyaviddhaæsanarasaæ, sampattiatthena rasena anavajjarasanti veditabbaæ. LakkhaïÃdisu hi kiccameva sampatti và rasoti vuccati. [A.] Abhidhamma. JhÃnavibhaÇga. [B.] DÅgha ni. SÃma¤¤aphala. Majjhima ni. SabbÃsava. Su. [C.] SuttanipÃta. [D. E.] Majjhima ni. SabbÃsava. Su. [SL Page 007] [\x 7/] Soceyya paccupaÂÂhÃnaæ tayidaæ tassa vi¤¤uhi, Ottappa¤ca hiri¤ceva padaÂÂhÃnanti vaïïitaæ. [PTS Page 009] [\q 9/] Taæ hidaæ sÅlaæ "kÃyasoceyyaæ vacÅsoceyyaæ manosoceyyaæ"ti[a] evaæ vuttasoceyyapaccupaÂÂhÃnaæ-sucibhÃvenahi paccupaÂÂhÃti gahanabhÃvaæ gacchatÅti. Hirottappa¤ca pana tassa vi¤¤Æhi padaÂÂhÃnanti vaïïitaæ. ùsannakÃraïaniti attho-hirottappe hi sati sÅlaæ uppajjati ceva tiÂÂhati ca, asati neva uppajjati na ca tiÂÂhatÅti. Evaæ sÅlassa lakkhaïa rasa paccupaÂÂhÃna padaÂÂhÃnÃni veditabbÃni. KimÃnisaæsaæ sÅlanti-avippaÂisÃrÃdi anekaguïapaÂilÃbhÃnisaæsaæ. Vuttaæ hetaæ: avipÂisÃratthÃni kho Ãnanda kusalÃni sÅlÃni avippaÂisÃrÃnisaæsÃnÅ"ti. [B] Aparampi vuttaæ: - "Pa¤cime gahapatayo anÃnasaæsà sÅlavato sÅlasampadÃya. Katame pa¤ca? Idha gahapatayo sÅlavà sÅlasampanno appamÃdÃdhakiraïaæ mahantaæ bhogakkhandhaæ adhigacchati. Ayaæ paÂhamo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya, punaca paraæ gahapatayo sÅlavato sÅlasampannassa kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati. Ayaæ dutiyo Ãnisaso sÅlavatosÅlasampadÃya, punacaparaæ gahapatayo sÅlavà sÅlasampanno yaæ yadeva parisaæ upasaÇkamati yadi khattiyaparisaæ yadi brÃhmaïaparisaæ yadi gahapatiparisaæ yadi samaïaparisaæ visÃrado upasaÇkamati amaÇkubhÆto. Ayaæ tatiyo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya, punacaparaæ gahapatayo sÅlavà sÅlasampanno asammÆÊho kÃlaÇkaroti. Ayaæ catuttho Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya, punacaparaæ gahapatayo sÅlavà sÅlasampanno kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaælokaæ uppajjati. Ayaæ pa¤camo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃyÃ"ti. [C] Aparepi "ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo cassaæ manÃpo garu bhÃvanÅyocÃti sÅlesvevassa paripÆrakÃrÅ"ti. [D] ùdinà nayena piyamanÃpatÃdayo ÃsavakkhayapariyosÃnà Ãnaka sÅlÃnisaæsà vuttÃ. Evaæ avippaÂisÃrÃdi anekaguïÃnisaæsaæ sÅlaæ. [PTS Page 010] [\q 10/] apica: - 1. SÅ. [II,] ma. [II.] SoceyyabhÃvena. [A.] AÇguttara ni. Tika. Ni. [B.] Saæ. Ni. MahÃvagga. [C.] DÅgha ni. MahÃparinibbÃna su. Aæ. Ni. Pa¤caka. [D.] Majjhima ni. ùkaÇkheyya su. SÃsane kulaputtÃnaæ patiÂÂhÃpi natthi yaæ vinà ùnisaæsaparicchedaæ tassa sÅlassa ko vade. Na gaÇgà yamunà vÃpi sarabhÆ và sarassatÅ, Ninnagà và ciravatÅ mahÅ vÃpi mahÃnadÅ. Sakkuïanti visodhetuæ taæ malaæ idha pÃïinaæ, Visodhayati sattÃnaæ yaæ ve sÅlajalaæ malaæ. Na taæ sajaladà vÃtà na cÃpi haricandanaæ, Neva hÃrà na maïayo na candakiraïaÇkurÃ. SamayantÅdha sattÃnaæ pariÊÃhaæ surakkhitaæ, Yaæ sameti idaæ ariyaæ sÅlaæ accantasÅtalaæ. SÅlagandhasamo gandho kuto nÃma bhavissati, Yo samaæ anuvÃte ca paÂivÃte ca vÃyati, SaggÃrohaïasopÃnaæ a¤¤aæ sÅlasamaæ kuto, DvÃraæ và pana nibbÃïa nagarassa pavesane. Sobhantevaæ na rÃjÃno muttÃmaïi vibhÆsitÃ, Yathà sobhanti yatino sÅlabhÆsana bhÆsitÃ. AttÃnuvÃdà dÅbhayaæ viddhaæsayati sabbaso, Janeti kittiæ bhasa¤ca sÅlaæ sÅlavataæ sadÃ. GuïÃnaæ mÆlabhÆtassa dosÃnaæ balaghÃtino, Iti sÅlassa vi¤¤eyyaæ ÃnisaæsakathÃmukhaæ"ti. IdÃni yaæ vuttaæ katividha¤cetaæ sÅlanti. Tatiradaæ vissajja naæ:-sabbameva tÃva idaæ sÅlaæ attano sÅlanalakkhaïena ekavidhaæ. CÃritta vÃritta vasena duvidhaæ, tathà ÃbhisamÃcÃrika Ãdibrahmacariyakavasena, virati avirati vasena, nissità 'nissitavasena, kÃlapariyanta ÃpÃïakoÂikavasena, sapariyantÃ'pariyantavasena, lokiya lokuttara vasenaca. [PTS Page 011] [\q 11/] tividhaæ hÅna majjhima païÅtavasena, tathà attÃdhipateyya lokÃdhipateyya dhammÃdhipateyyavasena, parÃmaÂÂhÃ'parÃmaÂÂha paÂippassaddhivasena, visuddhÃ'visuddhavematikavasena, sekhÃ'sekha nevasekhanÃsekha vasenaca. Catubbidhaæ hÃnabhÃgiya ÂhitibhÃgiya visesabhÃgiya nibbedhabhÃgiya vasena, tathà bhikkhu bhikkhunÅ anupasampanna gahaÂÂhasÅla vasena, pakati ÃcÃra dhammatà pubbahetukasÅla vasena, pÃtimokkhasaævara indriyasaævara ÃjÅva pÃrisuÂÂhi paccayasannissitasÅla vasenaca. Pa¤cavidhaæ pariyantapÃrisuddhisÅlÃdi vasena-vuttampicetaæ parisambhidÃyaæ. "Pa¤ca sÅlÃni: pariyantapÃrisuÇsÅlaæ, apariyantapÃrisuddhisilaæ, paripuïïÃpÃrisuddhisÅlaæ, aparÃmaÂÂhapÃrisuddhisÅlaæ, paÂippassaÂÂhipÃrisuddhisÅlaæ"ti;[a] tathà pahÃïaveramaïÅ cetanà saævarÃ'vÅtikkama vasena. ---------------------------- [A.] PaÂisambhidÃ. ¥ÃïakathÃ. [SL Page: 009] [\x 9/] Tattha ekavidhakoÂÂhÃse attho vuttanayeneva veditabbo. DuvidhakoÂÂhÃse:yaæ bhagavatà "idaæ kattabbaæ"ti pa¤¤atta sikkhÃpadapÆraïaæ taæ cÃrittaæ, yaæ "idaæ na kattabbaæ"ti paÂikkhittassa akaraïaæ taæ vÃrittaæ. TatrÃyaæ vacanattho:-caranti tasmiæ sÅle paripÆrakÃritÃya1 pavattantÅti cÃrittaæ, vÃritaæ tÃyanti rakkhanti tenÃti vÃrittaæ, tattha saddhà viriyasÃdhanaæ cÃrittaæ, saddhà sÃdhanaæ vÃrittaæ. Evaæ cÃrittavÃrittavasena duvidhaæ. Dutiyaduke-abhisamÃcÃroti uttamasamÃcÃro. AbhisamÃcÃrova ÃbhisamÃcÃrikaæ, abhisamÃcÃraæ và Ãrabbha pa¤¤attaæ ÃbhisamÃcÃrikaæ. ùjÅvaÂÂhamakato avasesasÅlassetaæ adhivacanaæ. Maggabrahmacariyassa ÃdivyabhÆtanti Ãdibrahmacariyakaæ, ÃjÅvaÂÂhamakasÅlassetaæ adhivacanaæ. Taæ hi maggassa ÃdibhÃvabhÆtaæ pubbabhÃge yeca parisodhetabbato. TenÃha:- "pubbeva kho panassa kÃyakammaæ vacÅkammaæ ÃjÅvo suparisraddho hotÅ"ti[a.] YÃni và sikkhÃpadÃni khuddÃnukhuddakÃnÅti vuttÃni [PTS Page 012] [\q 12/] idaæ ÃbhisamÃcÃrikaæ sÅlaæ, sesaæ Ãdibrahmacariyakaæ, ubhato vibhaÇgapariyÃpannaæ và Ãdibrahmacariyakaæ, khandhakavatta pariyÃpannaæ và ÃbhisamÃcÃrikaæ. Tassa sampattiyà Ãdibrahmacariyakaæ sampajjati. TenevÃha:"sovata bhikkhave bhikkhu ÃbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ aparipÆretvà Ãdibrahmacariyakaæ dhammaæ paripÆressatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ"ti[b.] Evaæ ÃbhisamÃcÃrika Ãdibrahmacariyaka vasena duvidhaæ. Tatiyaduke-pÃïÃtipÃtÃdÅhi veramaïÅ mattaæ viratisÅlaæ, sesacetanÃdi aviratisÅlanti, evaæ viratiavirativasena duvidhaæ. Catutthaduke-nissayoti dve nissayaæ taïhà nissayo ca diÂÂhinissayo ca. Tattha yaæ "iminÃhaæ silena devo và bhavissÃmi deva¤¤atarovÃ"ti[c] evaæ bhavasampattiæ ÃkaÇkhamÃnena pavattitaæ idaæ taïhÃnissitaæ, yaæ sÅlena suddhÅti evaæ suddhÅdiÂÂhiyà pavattitaæ idaæ diÂÂhinissitaæ, yaæ pana lokuttaraæ lokiyadva tasseva sambhÃrabhÆtaæ idaæ anissitanti evaæ nissità nissitavasena duvidhaæ. Padvamaduke-kÃlaparicchedaæ katvà samÃdinna sÅlaæ kÃlapariyantaæ, yÃvajÅvaæ samÃdiyitvà tatheva pavattitaæ ÃpÃïakoÂikanti evaæ kÃlapariyantaÃpÃïakoÂikavasena duvidhaæ. ChaÂÂhaduke-lÃbha yasa ¤Ãti aÇga jÅvitavasena diÂÂhapariyantaæ sapariyantaæ nÃma, viparÅtaæ apariyantaæ. Vuttampicetaæ paÂisambhidÃyaæ "katamantaæ sÅlaæ sapariyantaæ? Atthi sÅlaæ lÃbhapariyantaæ, atthi sÅlaæ yasapariyantaæ, atthi sÅlaæ ¤Ãtipariyantaæ, atthi sÅlaæ aÇgapariyantaæ, atthi silaæ jÅvitapariyantaæ. Katamaæ taæ sÅlaæ lÃbhapariyantaæ? Idhekacco lÃbhahetu lÃbhapaccayà lÃbhakÃraïà yathÃsamÃdinnaæ sikkhà ------------------------------ 1. Ma. [II] caranti tasmiæ taæsamaÇgino sÅlesu paripÆrakÃritÃya. [A b.] AÇguttara ni. Pa¤caka ni. [C.] AÇguttara ni.-Sattaka ni.-(A¤¤atthÃpibahusu) [SL Page: 010] [\x 10/] Padaæ vÅtikkamati, idaæ [PTS Page 013] [\q 13/] taæ sÅlaæ lÃbhapariyantaæ"ti[a] eteneva upÃyena itarÃnipi vitthÃretabbÃni. Apariyantavissajjanepivuttaæ:- "katamattaæ sÅlaæ na lÃbhapariyantaæ? Idhekacco lÃbhahetu lÃbhapaccayà lÃbhakÃraïà yathÃsamÃdinnasikkhÃpadavÅtikkamÃya cittampi na uppÃdeti, kiæ so vÅtikkamissati, idaæ taæ sÅlaæ na lÃbhapariyantaæ"ti[b] eteneva upÃyena itarÃnipi vitthÃretabbÃni. Evaæ pariyantÃpariyantavasena duvidhaæ. Sattamaduke-sabbampi sÃsavaæ sÅlaæ lokiyaæ, anÃsavaæ lokuttaraæ. Tattha lokiyaæ bhavavisesÃvahaæ hoti bhavanissaraïassa ca sambhÃro. YathÃha:-vinayo saævaratthÃya, saævaro avippaÂisÃratthÃya, avippaÂisÃro pÃmojjatthÃya, pÃmojjaæ pÅtatthÃya, pÅti passaddhatthÃya, passaddhi sukhatthÃya, sukhaæ samÃdhatthÃya, samÃdhi yathÃbhÆta¤ÃïadassanatthÃya, yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ nibbidatthÃya, nibbidà virÃgatthÃya, virÃgo vimuttatthÃya, vimutti¤ÃïadassanatthÃya, vimutti¤Ãïadassanaæ anupÃdà parinibbÃïatthÃya. Etadatthà kathà etadatthÃmantà etadatthà upanisà etadatthaæ sotÃvadhÃnaæ, yadidaæ anupÃdÃcittassa vimokkho"ti[c.] Lokuttaraæ bhavanissaraïÃvahaæ hoti paccavekkhaïa ¤Ãïassa ca bhÆmiti. Evaæ lokiyalokuttaravasena duvidhaæ. Tikesu:- paÂhamattike-hÅnena chandena cittena viriyena vÅmaæsÃya và pavattitaæ hÅnaæ, majjhimehi chandÃdÅhi pavattitaæ majjhimaæ, païÅtehi païÅtaæ. YasakÃmatÃya và samÃdinnaæ hÅnaæ, pu¤¤aphalakÃmatÃya majjhimaæ, kattabbamevidanti ariyabhÃvaæ nissÃya samÃdinnaæ païÅtaæ. Ahamasmi sÅlasampanno ime pana¤¤e bhikkhu dussÅlà pÃpadhammÃti evaæ attukkaæsanaparavambhanÃdÅhi1 upakkiliÂÂhaæ và hÅnaæ, anuppakkiliÂÂhaæ lokiyaæ sÅlaæ majjhimaæ, lokuttaraæ païÅtaæ. TaïhÃvasena và bhavabhogatthÃya pavattitaæ hÅnaæ, attano vimokkhatthÃya pavattitaæ majjhimaæ, sabbasattavimokkhatthÃya pavattitaæ pÃramitÃsÅlaæ païÅtanti, evaæ hÅnamajjhima païÅta vasena tividhaæ. Dutiyattike-attano ananurÆpaæ pajahitukÃmena attagarunà attani [PTS Page 014] [\q 14/] gÃravena pavattitaæ attÃdhipateyyaæ, lokÃpavÃdaæ pariharitukÃmena lokagarunà loke gÃravena pavattitaæ lokÃdhipateyyaæ dhammamahattaæ pÆjetukÃmena dhammagarunà dhamme gÃravena pavattitaæ dhammÃdhipateyyanti, evaæ attÃdhipateyyÃdivasena tividhaæ. Tatiyattikeyaæ dukesu nissitanti vuttaæ taæ taïhÃdiÂÂhÅhi parÃmaÂÂhattà parà ------------------- [A.B.] PaÂisambhidÃ-¤ÃïakathÃ. [C.] VinayaparivÃra-cÆÊasaÇgÃma. [I.] SÅ. [II.] ParavambhanÃhi. [SL Page: 011] [\x 11/] MaÂÂhaæ, puthujjanakalyÃïakassa maggasambhÃrabhÆtaæ sekhÃna¤ca maggasampayuttaæ aparÃmaÂÂhaæ-sekhÃsekhÃnaæ phalasampayuttaæ paÂippassaddhanti, evaæ parÃmaÂÂhÃdiva sana tividhaæ. Catutthattike-yaæ Ãpattiæ anÃpajjantena pÆritaæ Ãpajjitvà và pana1 katapaÂikammaæ taæ visuÂÂhaæ, Ãpattiæ Ãpannassa akatapaÂikammaæ avisuddhaæ, vatthumhi và Ãpattiyà và ajjhÃcÃre và vematikassa sÅlaæ vematikasÅlaæ nÃmatattha yoginà avisuddhaæ sÅlaæ visodhetabbaæ, vematike vatthajjhÃcÃraæ akatvà vimati paÂivinodetabbÃ, iccassa phÃsu bhavissatÅti, evaæ visuddhÃdivasena tividhaæ. Pa¤camattike-catÆhi ariyamaggehi tÅhi ca sÃma¤¤aphalehi sampayuttaæ sÅlaæ sekhaæ, arahattaphalasampayuttaæ asekhaæ, sesaæ nevasekhaæ nÃsekhanti, evaæ sekhÃdivasena tividhaæ. PaÂisambhidÃyaæ pana-yasmà loke tesaæ tesaæ sattÃnaæ pakatipi sÅlanti vuccati. Yaæ sandhÃya ayaæ sukhasÅloayaæ dukkhasÅlo ayaæ kalahasÅlo ayaæ maï¬anasÅloti bhaïanti, tasmà tena pariyÃyena "tÅïi sÅlÃni, kusala sÅlaæ akusala sÅlaæ abyÃkatasÅla2nti[a] evaæ kusalÃdivasenapi tividhanti vuttaæ. Tattha akusalaæ imasmiæ atthe adhippetassa sÅlassa lakkhaïÃdisu ekenapi na sametÅti idha na upanÅtaæ. Tasmà vuttanayehevassa tividhatà veditabbÃ. Catakkesu:- paÂhamacatukke- Yodha sevati dussÅle sÅlavante na sevatÅ, VatthuvÅtikkame dosaæ na passati aviddasu. [PYS Page 015] MicchÃsaÇkappabahulo indriyÃni na rakkhati, EvarÆpassa ve sÅlaæ jÃyate hÃnabhÃgiyaæ. Yo panattamano hoti sÅlasampattiyà idha, KammaÂÂhÃnÃnuyogamhi na uppÃdeti mÃnasaæ. TuÂÂhassa sÅlamattena aghaÂantassa uttariæ, Tassa taæ ÂhitibhÃgÅyaæ sÅlaæ bhavati bhikkhuno. SampannasÅlo ghaÂati samÃdhatthÃya yo pana, VisesabhÃgiyaæ sÅlaæ hoti etassa bhikkhuno. AtuÂÂho sÅlamattena nibbidaæ yo nuyu¤jati, Hoti nibbedhabhÃgÅyaæ sÅlametassa bhikkhunoti. Evaæ hÃnabhÃgiyÃdivasena catubbidhaæ. Dutiya catukke-bhikkhÆ Ãrabbha pa¤¤attasikkhÃpadÃni, yÃni ca nesaæ bhikkhunÅnaæ pa¤¤attito rakkhatabbÃni, idaæ bhikkhÆsÅlaæ. Bhikkhuniyo Ãrabbha ----------------------- 1. Ma. [II.] Puna. 2. SÅ.Ma. Kusalaæ sÅlaæ akusalaæ sÅlaæ abbhakataæ sÅlaæ-(sabbattha) [A.] PaÂisambhidà ¤ÃïakathÃ. [SL Page: 012] [\x 12/] Pa¤¤attasikkhÃpadÃni, yÃni ca tÃsaæ bhikkhÆnaæ pa¤¤attito rakkhitabbÃni idaæ bhikkhunÅsÅlaæ, sÃmaïerasÃmaïerÅnaæ dasasÅlÃni idaæ anupasampannasÅlaæ, upÃsakaupÃsikÃnaæ niccasÅlavasena pa¤casikkhÃpadÃni sati và ussÃhe dasa uposathaÇgavasena aÂÂhÃti idaæ gahaÂhasÅlanti, evaæ bhikkhusÅlÃdivasena catubbidhaæ. Tatiya catukkeuttarakurukÃnaæ manussÃnaæ avÅtikkamo pakatisÅlaæ, kuladesapÃsaï¬Ãnaæ attano attano mariyÃdÃbhataæ cÃrittaæ ÃcÃrasÅlaæ, "dhammatà esà Ãnanda yadà bodhisatto mÃtukucchiæ okkanto hoti na bodhisattamÃtu purisesu mÃnasaæ uppajjati kÃmaguïÆpasaæhitaæ"ti[a] evaæ vuttaæ bodhisattamÃtu sÅlaæ dhammatà sÅlaæ, mahÃkassapÃdÅnaæ pana suddhasattÃnaæ bodhisattassa ca tÃsu tÃsu jÃtÅsu sÅlaæ pubbahetukasÅlanti, evaæ pakatisÅlÃdivasena catubbidhaæ. Catutthacatukke-yaæ bhagavatà "idha bhikkhu pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesÆ"ti[b] evaæ vuttaæ sÅlamidaæ pÃtimokkhasaævarasÅlaæ nÃma. Yampana "so cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ [PTS Page 016] [\q 16/] hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvÃ-pe-ghÃïena gandhaæ ghÃyitvÃ-jivhÃya rasaæ sÃyitvÃkÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvÃ-manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ-pe-manindriye saævaraæ ÃpajjatÅ"ti[c] vuttaæ, idaæ indriyasaævarasÅlaæ. Yà pana ÃjÅvahetu pa¤¤attÃnaæ channaæ sikkhÃpadÃnaæ vÅtikkamassa, kuhanà lapanà nemittikatà nippesikatà lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsanatÃti eva mÃdÅna¤ca pÃpadhammÃnaæ vasena pavattà micchÃjÅvà virati, idaæ ÃjÅvapÃrisuddhisÅlaæ. "PaÂisaÇkhÃyoniso cÅvaraæ paÂisevati yÃvadeva sÅtassa paÂighÃtÃyÃ"ti[d] Ãdinà pana nayena vutto paÂisaÇkhÃnaparisuddho catupaccayaparibhogo paccaya sannissitasÅlaæ nÃma. TatrÃyaæ Ãdito paÂÂhÃya anupubba padavaïïanÃya saddhiæ vinicchaya kathÃ:- idhÃti imasmiæ sÃsane; bhikkhuti saæsÃre bhayaæ ikkhaïatÃya và bhinnapaÂadharÃditÃya vÃ1 evaæ laddhavohÃro tena pÃtimokkhasaævarena saævuto saddhà pabbajito kulaputto;pÃtimokkhasaævarasaævutoti ettha pÃtimokkhanti sikkhÃpadasÅlaæ, taæ hi yo naæ pÃti rakkhati taæ mokkheti moceti ÃpÃyikÃdÅhi dukkhehi ------------------------- [A.] DÅgha.Ni-mahÃpadÃnasutta. [B c.] Abhi-jhÃnavi.(A¤¤attha ca bahusra) [D.] Ma-ni-sabbÃsavasu.(A¤¤attha ca bahusu.) [I.] Ma. [II.] ChinnabhinnapaÂadharÃditÃya. [SL Page: 013] [\x 13/] Tasmà pÃtimokkhanti vuccati. Saævaraïaæ saævaro-kÃyikavÃcasikassa avÅtikkamassetaæ nÃmaæ. PÃtimokkhamevasaævaro pÃtimokkhasaævaro. Tena pÃtimokkhasaævarena saævuto pÃtimokkhasaævarasaævuto-upagato samannÃgatoti attho; viharatÅti irÅyati. [PTS Page 017] [\q 17/] ÃcÃra gocarasampannoti ÃdÅnaæ attho pÃliyaæ Ãgatanaye neva veditabbo. Vuttaæ hetaæ:-"ÃcÃragocarasampanno"ti[a] atthi ÃcÃro atthi anÃcÃro. Tattha katamo anÃcÃro? KÃyiko vÅtikkamo vÃcasiko vÅtikkamo kÃyikavÃcasiko vÅtikkamo ayaæ vuccati anÃcÃro. Sabbampi dussÅlyaæ anÃcÃro. Idhekacco veÊudÃnena và pattadÃnena và pupphadÃnena và phaladÃnena và sinÃnadÃnena và dantakaÂÂhadÃnena vÃ1 cÃÂukamyatÃya và muggasupyatÃya và pÃribhaÂÂatÃya và jaÇghapesanikena và a¤¤atara¤¤atarena và buddhapatikuÂÂhena micchÃjÅvena jÅvikaæ kappeti, ayaæ vuccati anÃcÃro. Tattha katamo ÃcÃro? KÃyiko avÅtikkamo vÃcasiko avÅtikkamo kÃyikavÃcasiko avÅtikkamo ayaæ vuccati ÃcÃro. Sabbopi sÅlasaæva ro ÃcÃro. Idhekacco na veÊudÃnena na pattadÃnena na pupphadÃnena na phaladÃnena na sinÃnadÃnena na dantakaÂÂhadÃnena2 na cÃÂukamyatÃya na muggasupyatÃya na pÃribhaÂÂatÃya na jaÇghapesanikena na a¤¤atara¤¤atarena buddhapatikuÂÂhena micchÃjÅvena jÅvikaæ kappeti, ayaæ vuccati ÃcÃro. Gocaroti-atthi gocaro atthi agocaro. Tattha katamo agocaro? Idhekacco vesiyÃgocaro và hoti[b] vidhavÃgocaro và thullakumÃrigocaro và paï¬akagocaro và bhikkhunÅgocaro và pÃnÃgÃragocaro vÃ3 hoti, saæsaÂÂho viharati rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi ananulomikena saæsaggena, yÃni và pana tÃni kulÃni assaddhÃni appasannÃni anopÃnabhÆtÃni akkosakaparibhÃsakÃni anatthakÃmÃni ahitakÃmÃni aphÃsukÃmÃni ayogakkhemakÃmÃni bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ, tathÃrÆpÃni [PTS Page 018] [\q 18/] kulÃni sevati bhajati payirupÃsati, ayaæ vuccati agocaro. Tattha katamo gocaro? Idhekacco na vesiya gocaro và hoti-pe-na pÃnÃgÃragocaro, asaæsaÂÂho viharati rÃjÆhi-pe-titthiyasÃvakehi ananulomikena saæsaggena, yÃni và pana tÃni kulÃni saddhÃni pasannÃni opÃnabhÆtÃni kÃsÃvapajjotÃni isivÃtapaÂivÃtÃni --------------------- 1. SÅ. [I. II] saha ma. [II.] PupphaphalasinÃna dantakaÂÂhadÃnena vÃ. 2. SÅ. [I. II] saha ma. [II.]Na patta na puppha na phala na sinÃna na dattakaÂÂhadÃnena. 3. SÅ. [I. II.]VidhavÃ-pe-thullakumÃrikapaï¬aka bhikkhunÅ pÃnÃgÃragocaro. [A.B.] Abhi-jhÃnavi. [SL Page: 014] [\x 14/] AtthakÃmÃni-pe-yogakkhemakÃmÃni bhikkhÆnaæ-pe- upÃsikÃnaæ, tathÃrÆpÃni kulÃni sevati bhajati payirupÃsati, ayaæ vuccati gocaro. Iti iminÃca ÃcÃrena iminÃca gocarena upeto hoti samupeto upagato samupagato upapanno samupapanno samannÃgato tena vuccati ÃcÃragocarasampannoti. Api cettha iminÃpi nayena ÃcÃragocarà veditabbÃ:duvidhohi anÃcÃro kÃyiko vÃcasiko ca tattha katamo kÃyiko anÃcÃro? Idhekacco saÇghagatopi: acittÅkÃrakato there bhikkhÆ ghaÂÂayantopi tiÂÂhati, ghaÂÂayantopi nisÅdati, puratopi tiÂÂhati, puratopi nisÅdati, uccepi Ãsane nisÅdati, sasÅsampi pÃrupitvà nisÅdati, Âhitakopi bhaïati, bÃhÃvikkhepakopi bhaïati, therÃnaæ bhikkhÆnaæ anupÃhanÃnaæ caÇkamantÃnaæ saupÃhano caÇkamati, nÅce caÇkame caÇkamantÃnaæ ucce caÇkame caÇkamati, chamÃya caÇkamantÃnaæ caÇkame caÇkamati, there bhikkhÆ anupakhajjÃpi tiÂÂhati, anupakhajjÃpi nisÅdati, nacepi bhikkhÆ Ãsanena paÂibÃhati, jantÃgharepi: there bhikkhÆ anÃpucchà kaÂÂhaæ pakkhipati, dvÃraæ pidahati, udakatitthepi: there bhikkhÆ ghaÂÂayantopi otarati, puratopi otarati, ghaÂÂayantopi nahÃyati, puratopi nahÃyati, ghaÂÂayantopi uttarati, puratopi uttarati, antagharaæ pavisantopi: there bhikkhÆ ghaÂÂayantopi gacchati, puratopi gacchati, vokkammaca therÃnaæ bhikkhÆnaæ purato purato gacchati, yÃnipi tÃni honti kulÃnaæ ovarakÃni guÊhÃnica paÂicchannÃni ca yattha kulitthiyo kulakumÃriyo nisÅdanti tatthapi sahasà pavisati, kumÃrakassapi siraæ parÃmasati. Ayaæ vuccati kÃsiko anÃcÃro. Tattha katamo vÃcasiko anÃcÃro? Idhevakacco saÇghagatopi: acittÅkÃrakato there bhikkhÆ anÃpucchà dhammaæ bhaïati, pa¤haæ vissajjeti, pÃtimokkhaæ uddisati, Âhitakopi [PTS Page 019] [\q 19/] bhaïati, bÃhÃvikkhepakopi bhaïati, antaragharaæ paviÂÂhopi: itthÅæ và kumÃriæ và evamÃha itthannÃme itthaÇgotte kiæ atthi? YÃgu atthi, bhattaæ atthi, khÃdanÅyaæ atthi, kiæ pivissÃma, kiæ khÃdissÃma? Kiæ bhu¤jissÃma, kiæ và medassathÃti vippalapati. Ayaæ vuccati vÃcasiko anÃcÃro.[A] PaÂipakkhavasena panassa ÃcÃro veditabbo. Api ca bhikkhu sagÃravo sappatisso hirottappasampanno sunivattho supÃruto pÃsÃdikena abhikkantena paÂikkantena Ãlokitena vilokitena sammi¤jitena pasÃritena okkhittacakkhu iriyÃpathasampanno indriyesuguttadvÃro bhojanematta¤¤Æ jÃgariyÃnuyutto satisampaja¤¤enasamannÃgato appiccho santuÂÂho ---------------------- [A.] MahÃni - purÃbheda - ni. [SL Page: 015] [\x 15/] ùraddhaviriyo ÃbhisamÃcÃrikesusakkaccakÃrÅ garucittÅkÃra bahulo viharati, ayaæ vuccati ÃcÃro. Evaæ tÃva ÃcÃro. Veditabbo. Gocaro pana tividho:- upanissayagocaro Ãrakkhagocaro upanibandhagocaroti. Tattha katamo upanissayagocaro? Dasakathà vatthugÆïasamannÃgato kalyÃïamitto. Yaæ nissÃya assutaæ suïÃti sutaæ pariyodapeti kaÇkhaæ vitarati diÂÂhiæ ujuæ karoti cittaæ pasÃdeti, yassa và pana anusikkhamÃno saddhÃya va¬Âhati sÅlena sutena cÃgena pa¤¤Ãya va¬Âhati, ayaæ upanissaya gocaro. Katamo Ãrakkhagocaro? Idha bhikkhÆ antaragharaæ paviÂÂho vÅthiæ paÂipanno okkhitacakkhu yugamattadassÃvÅ saævuto gacchati, na hatthiæ olokento na assaæ na rathaæ na pattiæ na itthiæ na purisaæ olokento na uddhaæ olokento na adho olokento na disÃvidisaæ pekkhamÃno gacchati, ayaæ Ãrakkhagocaro. Katamo upanibandhagocaro? CattÃro satipaÂÂhÃnà yattha cittaæ upanibandhati, vuttaæ hetaæ bhagavatÃ:- "ko ca bhikkhave bhikkhuno gocaro sako pettiko visayo yadidaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ"ti[a] ayaæ vuccati upanibandhagocaro. Iti iminÃca ÃcÃrena iminÃca gocarena upeto-pe-samannÃgato, tena vuccati ÃcÃragocarasampannoti. [PTS Page 020] [\q 20/] "Aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ"ti aïuppamÃïesu asaæcicca ÃpannasekhiyaakusalacittuppÃdÃdibhedesu vajjesu bhayadassanasÅlo. "SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesÆ"ti yaæ ki¤ci sikkhÃpadesu sikkhitabbaæ taæ sabbaæ sammà ÃdÃya sikkhati. Ettha ca pÃtimokkhasaævarasaævutoti ettÃvatà ca puggalÃdhiÂÂhÃnÃya desanÃya pÃtimokkhasaævaraæsÅlaæ dassitaæ, ÃcÃragocarasampannoti Ãdi pana sabbaæ yathà paÂipannassa taæ sÅlaæ sampajjati taæ paÂipattiæ dassetuæ vuttanti veditabbaæ. ItipÃtimokkhasaævarasÅlaæ. ---------------- Yaæ panetaæ tadanantaraæ "so cakakhunà rÆpaæ disvÃ"ti Ãdinà nayena dassitaæ indriyasaævarasÅlaæ. Tattha soti so pÃtimokkhasaævarasÅle Âhito bhikkhu, cakkhunà rÆpaæ disvÃti kÃraïavasena cakkhÆti laddhavohÃrena rÆpadassanasamatthena cakkhuvi¤¤Ãïena rÆpaæ disvÃ; porÃïÃpanÃhu:- cakkhu rÆpaæ na passati acittakattÃ, cittaæ na passati acakkhukattà dvÃrÃrammaïasaÇghaÂÂe pana cakkhuppasÃdavatthukena1 cittena passati-ÅdisÅ panesà dhanunà ----------------------------- [B.] Saæyuttani-mahÃvagga. 1. SÅ. [I II] saha ma.[I.] PasÃdavatthukena. [SL Page: 016] [\x 16/] VijjhatÅti Ãdisu viya sasambhÃrakathà nÃma hoti. Tasmà cakkhuvi¤¤Ãnena rÆpaæ disvà ti aya me cettha atthoti. Na nimittaggÃhÅti itthi purisa nimittaæ và subhanimitta dikaæ và kilesavatthubhÆtaæ nimittaæ na gaïhÃti, diÂÂhamatte yeva saïÂhÃti. NÃnubya¤janaggÃhÅti kilesÃnaæ anubya¤janato pÃkaÂabhÃvakaraïato anubya¤jananti laddhavohÃraæ hatthapÃdasita hasita kathitavilokitÃdibhedaæ ÃkÃraæ na gaïhÃti, yaæ tattha bhÆtaæ tadeva gaïhÃti. CetiyapabbatavÃsÅ mahÃtissatthero viya: theraæ kiracetiyapabbatà anurÃdhapuraæ piï¬acÃratthÃya Ãgacchantaæ a¤¤atarà kulasuïhà sÃmikena saddhiæ bhaï¬itvà sumaï¬itapasÃdhità devaka¤¤Ã viya kÃlasseva anurÃdhapurato nkkhamitvà ¤Ãtigharaæ gacchanti antarÃmagge theraæ disvà vipallatthacittà [PTS Page 021] [\q 21/] mahÃhasitaæ hasi. Thero kimetanti olokento tassà dantaÂÂhike asubhasa¤¤aæ paÂilabhitvà arahattaæ pÃpuïi. Tena vuttaæ:- "Tassà dantaÂÂhikaæ disvà pubbasa¤¤aæ anussarÅ, Tattheva so Âhito thero arahattamapÃpuïÅ"ti. SÃmikopi kho panassà anumaggaæ gacchanto theraæ disvà kacci bhante itthiæ passathÃti pucchi. Taæ thero Ãha:- "NÃbhijÃnÃmi itthÅ và puriso và ito gato, Api ca aÂÂhisaÇghÃÂo gacchate sa mahÃpathe"ti. "YatvÃdhikaraïameta"nti Ãdimhi yaæ kÃraïà yassa cakkhundriyaæ saævarassa hetu etaæ puggalaæ satikavÃÂena cakkhundrururiyaæ asaævutaæ apihitacakkhudvÃraæ hutvà viharantaæ ete abhijjhÃdayo dhammà anvÃssaveyyuæ anuppabandheyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjatÅti tassa cakkhundriyassa satikavÃÂena pidahanatthÃya paÂipajjati. Evaæ paÂipajjantà yevai ca rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ ÃpajjatÅtipi vuccati. Tattha kidvÃpi cakkhundriye saævaro và asaævaro và natthi, na hi cakkhuppasÃdaæ nissÃya sati và muÂÂhasaccaæ và uppajjati. Avi ca yadà rÆpÃrammaïaæ cakkhussa ÃpÃthaæ Ãgacchati tadà bhavaÇge dvikkhattuæ uppajjitvà niruddhe kiriyamanodhÃtu Ãvajjanakiccaæ sÃdhayamÃnà uppajjitvà nirujjhati, tato cakkhuvi¤¤Ãïaæ dassanakiccaæ, tato vipÃkamanodhÃtu sampaÂicchanakiccaæ, tato vipÃkÃhetukamano vi¤¤ÃïadhÃtu santÅraïakiccaæ, tato kiriyÃhetuka manovi¤¤ÃïadhÃtu votthapanakiccaæ sÃdhayamÃnà uppajjitvà nirujjhati. Kadanantaraæ javanaæ javati. TatrÃpi neva bhavaÇgasamayena ÃvajjanÃdÅnaæ a¤¤atarasamaye saævaro và asaævaro và atthi javanakkhaïe pana sace dussÅlyaæ và muÂÂhasaccaæ và a¤¤Ãïaæ và akkhanti và kosajjaæ và uppajati asaævaro hoti. Evaæ [SL Page: 017] [\x 17/] Honto pana so cakkhundrururiye asaævaroti vuccati. [PTS Page 022] [\q 22/] kasmÃ? Yasmà tasmiæ sati dvÃrampi aguttaæ hoti bhavaÇgampi ÃvajjanÃdÅnipi vÅthi cittÃni. YathÃkiæ? Yathà nagare catusu dvÃresu asaævutesu ki¤cÃpi antogharadvÃrakoÂÂhakagabbhÃdayo susaævutà honti, tathÃpi anto nagare sabbaæ bhaï¬aæ arakkhitaæ agopitameva hoti, nagaradvÃrena hi pavisitvà corà yadicchanti taæ1 kareyyuæ. Evameva javane dussÅlyÃdisu uppannesu tasmiæ asaævare sati dvÃrampi aguttaæ hoti bhavaÇgampi ÃvajjanÃdÅnipi vÅthicittÃni tasmiæ pana sÅlÃdisu uppannesu dvÃrampi guttaæ hoti bhavaÇgampi ÃvajjanÃdÅnipi vÅthicittÃni. Yathà kiæ? Yathà naragadvÃresu susaævutesu ki¤cÃpi antogharÃdayo asaævutà honti, tathÃpi anto nagare sabbaæ bhaï¬aæ surakkhitaæ sugopitamevava hoti, nagaradvÃresu pihitesu corÃnaæ paveso natthi. Evameva javane silÃdisu uppannesu dvÃrampi guttaæ hoti bhavaÇgampi ÃvajjanÃdÅnipi vÅthicittÃni, tasmà javanakkhaïe uppajjamÃno cakkhurndraye saævaroti vutto. Sotena saddaæ sutvÃti Ãdisupi eseva nayo. Evamidaæ saÇkhepato rÆpÃdisu kilesÃnubandhanimittÃdigÃhaparivajjanalakkhaïaæ indriyasaævarasÅlanti veditabbaæ. ItiindriyasaævaraæsÅlaæ. ------------IdÃni indriyasaævarasÅlÃnantaraæ vutte ÃjÅvapÃrisuddhisÅlo:- ÃjÅvahetu pa¤¤attÃnaæ channaæ sikkhÃpadÃnanti-yÃni tÃni "ÃjÅvahetu ÃjÅvakÃraïà pÃpiccho icchÃpakato asantaæ abhÆtaæ uttarimanussadhammaæ ullapati Ãpatti parÃjikassa. ùjÅva hetu ÃjÅvakÃraïà sa¤carittaæ samÃpajjati Ãpatti saÇghÃdisesassa. ùjÅvahetu ÃjÅvakÃraïà yo te vihÃre vasati so bhikkhu arahÃti' bhaïati paÂivijÃnantassa Ãpatti thullaccayassa. ùjÅvahetu ÃjÅvakÃraïà bhikkhu païÅtabhojanÃni agilÃno attano atthÃya vi¤¤Ãpetvà bhu¤jati Ãpatti pÃcittiyassa. ùjÅvahetu ÃjÅvakÃraïà bhikkhunÅ païÅtabhojanÃni agilÃnà attano atthÃya vi¤¤Ãpetvà bhu¤jati Ãpatti pÃÂidesanÅyassa. ùjÅvahetu ÃjÅvakÃraïà sÆpaæ và odanaæ và agilÃno attano [PTS Page 023] [\q 23/] atthÃya vi¤¤Ãpetvà bhu¤jati Ãpatti dukkaÂassÃ"ti.[A] evaæ pa¤¤attÃni cha sikkhÃpadÃni. Imesaæ channaæ sikkhÃpadÃnaæ. KuhanÃti Ãdisu ayaæ pÃÊi:- "tattha katamà kuhanÃ? LÃbhasakkÃra silokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa yà paccaya paÂi ----------------------- 1. Ma. [II.] Yadicchitaæ. [A.] VinayaparivÃra-vipattippaccayavÃra. [SL Page: 018] [\x 18/] SedhanasaÇkhÃtena và sÃmantajappitena và iriyÃpathassa và ÃÂhapanÃ1 Âhapanà saïÂhapanà bhÃkuÂità bhÃkuÂiyaæ kuhanà kuhÃyanà kuhitattaæ, ayaæ vuccati kuhanÃ. Tattha katamà lapanÃ? LÃbhasakkÃra silokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa yà paresaæ Ãlapanà lapanà sallapanà ullapanà samullapanà unnahanà samunnahanà ukkÃcanà samukkÃcanà anuppiyabhÃïità cÃÂukamyatà muggasupyatà pÃribhaÂÂatÃ, ayaæ vuccati lapanÃ. Tattha katamà nemittikatÃ? LÃbhasakkÃrasilokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa yaæ paresaæ nimittaæ nimittakammaæ obhÃso obhÃsakammaæ sÃmantajappà parikathÃ, ayaæ vuccati nemittikatÃ. Tattha katamà nippesikatÃ? LÃbha sakkÃrasiloka sannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa yà paresaæ akkosanà vambhaïà garahaïà ukkhepanà samukkhepanà khipanà saÇkhipanà pÃpanà sampÃpanà avaïïahÃrità paripiÂÂhimaæsikatÃ, ayaæ vuccati nippesikatÃ. Tattha katamà lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsanatÃ? LÃbhasakkÃrasiloka sannissito pÃpiccho icchÃpakato ito laddhaæ Ãmisaæ amutra harati, amutra và laddhaæ Ãmisaæ idhÃharati, yà evarÆpà Ãmisena Ãmisassa eÂÂhÅ gaveÂÂhi pariyeÂÂhÅ esanà gavesanà pariyesanÃ, ayaæ vuccati lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsanatÃ"ti.[A] Imissà pana pÃÊiyà evamattho veditabbo:- kuhananiddesetÃva "lÃbha sakkÃra siloka sannissitassÃ"ti lÃbha¤ca sakkÃra¤ca kittisaddadva sannissitassa, patthayantassÃti attho. [PTS Page 024] [\q 24/] pÃpicchassÃti asantaguïadÅpanakÃmassa. IcchÃpakatassÃti icchÃya apakatassa, upaddutassÃti attho. Itoparaæ yasmà paccayapaÂisedhana sÃmantajappana iriyÃpathasannissitavasena mahÃniddese tividhaæ kuhanavatthu Ãgataæ, tasmà tividhampetaæ dassetuæ paccayapaÂisedhanasaÇkhÃtena vÃti evamÃdi Ãraddhaæ. Tattha cÅvarÃdÅhi nimanti tassa tadatthikasseva sato pÃpicchataæ nissÃya paÂikkhipanena te ca gahapatike attani suppatiÂÂhitasaddhe ¤atvà puna tesaæ 'aho ayyo appiccho na ki¤ci patigaïhituæ icchati, suladdhaæ vata no assa sace appamattakampi ki¤ci patigaïheyyÃti-nÃnÃvidhehi upÃyehi païÅtÃni cÅvarÃdÅni upanentÃnaæ tadanuggahakÃmataæ yeva Ãvikatvà paÂiggahaïena ca tatoppabhÆti api sakaÂabhÃrehi upanÃmana hetubhÆtaæ vimhÃpanaæ paccayapaÂisedhanasaæÇkhÃtaæ kuhana vatthÆti veditabbaæ. Vuttampi cetaæ mahÃniddese:- "katamaæ paccayapaÂisedhana saÇkhÃtaæ kuhanavatthu? Idha gahapatikà bhikkhuæ nimantenti cÅvarapiï¬a ---------------------------- 1. AÂÂhapanÃ-(sabbattha.) 2. Ma. [II.] PaccapaÂisevanasaÇkhÃtaæ. [A.] MahÃni-purÃbheda-na. [SL Page: 019] [\x 19/] PÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi, so pÃpiccho icchÃpakato atthiko cÅvara-pe-parikkhÃrÃnaæ bhiyyo kamyataæ upÃdÃya cÅvaraæ paccakkhÃti, piï¬apÃtaæ-pe-senÃsanaæ gilÃnapaccaya bhesajjaparikkhÃra paccakkhÃti. So evamÃha:kiæ samaïassa mahagghena cÅvarena, etaæ sÃruppaæ yà samaïo susÃnavà saÇkÃrakÆÂà và pÃpaïÅkà và nantakÃni uccinitvà saÇghÃÂiæ katvà dhÃreyya. Kiæ samaïassa mahagghena piï¬apÃtena, etaæ sÃrÆppaæ yaæ samaïo u¤chÃcariyÃya piï¬iyÃlopena jÅvikaæ kappeyya. Kiæ samaïassa mahagghena senÃsanena, etaæ sÃruppaæ yaæ samaïo rukkhamÆliko và assa abbhokÃsikovÃ. Kiæ samaïassa mahagghena gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, etaæ sÃruppaæ yaæ samaïo pÆtimuttena và harÅÂakakhaï¬ena và osadhaæ kareyyÃti. TadupÃdÃya lÆkhaæ cÅvaraæ dhÃreti, lÆkhaæ piï¬apÃtaæ paribhujati, [PTS Page 025] [\q 25/] lÆkhaæ senÃsanaæ paÂisevati, lÆkhaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paÂisevati. Tamenaæ gahapatikà evaæ jÃnanti:- ayaæ samaïo appiccho santuÂÂho paÂivitto asaæsaÂÂho Ãraddhaviriyo dhutavÃdoti. Bhiyyo bhiyyo nimantenti cÅvara-pe-parikkhÃrehi. So evamÃha:"tiïïaæ sammukhÅbhÃvà saddho kulaputto bahuæ pu¤¤aæ pasavati-saddhÃya sammukhÅbhÃvà saddho kulaputto bahuæ pu¤¤aæ pasavati, deyyadhammassa-pe-dakkhiïeyyÃnaæ sammukhÅbhÃvà saddho kulaputto bahuæ pu¤¤aæ pasavati, tumhÃka¤cevÃyaæ saddhà atthi, deyyadhammo ca saævijjati, aha¤ca paÂiggÃhako, sacÃhaæ na paÂiggahessÃmi evaæ tumhe pu¤¤ena paribÃhirà bhavissatha, na mayhaæ iminà attho, apica tumhÃkaæ yeva anukampÃya patigaïhÃmÅti. TadupÃdÃya bahumpi cÅvaraæ patigaïhÃti, bahumpi piï¬apÃtaæ-pe-bhesajjaparikkhÃraæ patigaïhÃti. Yà evarÆpà bhÃkuÂità bhÃkuÂiyaæ kuhanà kuhÃyanà kuhitattaæ idaæ vuccati paccayapaÂisedhanasaÇkhÃtaæ kuhanavatthÆ"ti.[A] PÃpicchasseva pana sato uttarimanussadhammÃdhigamaparidÅpana vÃcÃya tathà tathà vimhÃpanaæ sÃmantajappanasaÇkhÃtaæ kuhanavatthÆti veditabbaæ. YathÃha:-"katamaæ sÃmantajappanasaÇkhÃtaæ kuhanavatthu? Idhekacco pÃpiccho icchÃpakato sambhÃvanÃdhippÃyo evaæ maæjano sambhÃvessatÅti ariyadhammasannissitaæ vÃcaæ bhÃsati, yo evarÆpaæ cÅvaraæ dhÃreti so samaïo mahesakkhoti bhaïati, yo evarÆpaæ pattaæ-pe-lohathÃlakaæ-pe-dhamakarakaæ-pe-parissÃvanaæ-pe-ku¤ci- kaæ-pe-kÃyabandhanaæ -pe-upÃhanaæ dhÃreti so samaïo mahesakkhoti bhaïati, yassa evarÆpo upajjhÃyo-pe-Ãcariyo-pe-samÃnupajjhÃyakà samÃnÃcariyakà mittà sandiÂÂhà sambhattà sahÃyà so samaïo mahesakkhoti bhaïati, yo eva --------------------------- [A.] MahÃni-purÃbheda-ni. [SL Page: 020] [\x 20/] RÆpe vihÃre vasati so samaïo mahesakkhoti bhaïati, yo evarÆpe a¬¬hayoge pÃsÃde-pe-hammiye-pe-guhÃya-pe-leïe-pe-kuÂiyÃ-pe-kÆÂÃ- gÃre -pe-aÂÂe-pe-mÃle-pe-uddaï¬e-pe-upaÂÂhÃnasÃlÃyaæ-pe-- [PTS Page 026] [\q 26/] maï¬ape-pe-rukkhamÆ le vasati so samaïo mahesakkhoti bhaïati; athavà korajika korajiko bhÃkuÂika bhÃkuÂiko kuhakuho lapalapo mukhasambhÃvito1 ayaæ samaïo imÃsaæ evarÆpÃnaæ santÃnaæ vihÃrasamÃpattÅnaæ lÃbhÅti tÃdisaæ2 gambhÅraæ guÊhaæ nipuïaæ paÂicchannaæ lokuttaraæ su¤¤atà paÂisaæyuttaæ kathaæ katheti. Yà evarÆpà bhÃkuÂità bhÃkuÂiyaæ kuhanà kuhÃyanà kuhitattaæ, idaæ vuccati sÃmantajappanasaÇkhÃtaæ kuhanavatthÆ"ti.[A] PÃpicchasseva pana sato sambhÃvanÃdhippÃyakatena iriyÃpathena vimhÃpanaæ iriyÃpathasannissitaæ kuhanavatthÆti veditabbaæ. YathÃha:-"katamaæ iriyÃpathasaÇkhÃtaæ kuhanavatthu? Idhekacco pÃpiccho icchÃpakato sambhÃvanÃdhippÃyo evaæ maæ jano sambhÃvessatÅti gamanaæ saïÂhapeti ÂhÃnaæ saïÂhapeti nisajjaæ saïÂhapeti3 sayanaæ saïÂhapeti païidhÃya gacchati païidhÃya tiÂÂhati païidhÃya nisÅdati païidhÃya seyyaæ kappeti samÃhito viya gacchati samÃhito viya tiÂÂhati samÃhito viya nisÅdati samÃhito viya seyyaæ kappeti ÃpÃthakajjhÃyÅ ca hoti. Yà evarÆpà iriyÃpathassa ÃÂhapanà Âhapanà saïÂhapanà bhÃkuÂità bhÃkuÂiyaæ kuhanà kuhÃyanà kuhitattaæ, idaæ vuccati iriyÃpathasaÇkhÃtaæ kuhanavatthÆ"ti.[B] Tattha paccayapaÂisedhanasaÇkhÃtenÃti: paccayapaÂisedhananti evaæ saÇkhÃtena, paccayapaÂisedhanena và saÇkhÃtena. SÃmantajappitenÃti: samÅpabhaïitena. IriyÃpathassa vÃti: catuiriyÃpathassa. ùÂÂhapanÃti: ÃdiÂÂhapanÃ, Ãdarena và ÂhapanÃ. hapanÃti: ÂhapanÃkÃre saïÂhapanÃti: abhisaÇkharaïaæ-pÃsÃdikabhÃvakaraïanti vuttaæ hoti. BhÃkuÂitÃti: padhÃnaparimathitabhÃvadassanena4 bhÃkuÂikaraïaæmukhasaÇkocoti vuttaæ hoti. BhÃkuÂÅkaraïaæ sÅlamassÃti bhÃkuÂiko, bhÃkuÂikassa bhÃvo bhÃkuÂiyaæ. KuhanÃti: vimhÃpanÃ. Kuhassa Ãyanà kuhÃyanÃ. Kuhitassa bhÃvo kuhitattanti. Lapanà niddese:-ÃlapanÃti: vihÃraæ Ãgate manusse disvà kimatthÃya bhonto ÃgatÃ? Kiæ bhikkhÆ nimantetuæ? [PTS Page 027] [\q 27/] yadi evaæ gacchatha ahaæ pacchato gahetvà ÃgacchÃmÅti, evaæ Ãditova lapanÃ. ----------------------------- 1. SÅ. [II.]Saha ma.[II.] MukhasambhÃviko. 2. Ma. [II.] EtÃdisaæ 3. SÅ. [I. II.]Saha ma.[II.] Gamanaæ saïÂhapeti-sayanaæ saïÂhapeti. 4. SÅ. [I. II.]Saha ma.[I] padhÃnapurimaÂhitabhÃvadassanena [A.B.] MahÃni-purÃ-ni. [SL Page: 021] [\x 21/] Athavà attÃnaæ upanetvà ahaæ tisso, mayi rÃjà pasanto, mayi asuko ca asuko ca rÃjamahÃmatto pasannoti, evaæ attÆpanÃyikà lapanà ÃlapanÃ. LapanÃti: puÂÂhassa sato vuttappakÃrameva lapanÃ. SallapanÃti: gahapatikÃnaæ ukkaïÂhanena bhÅtassa okÃsaæ datvà suÂÂhu lapanÃ. UllapanÃti: mahÃkuÂumbiko mahÃnÃviko mahÃdÃnapatÅti evaæ uddhaæ katvà lapanÃ. SamullapanÃti: sabbato bhÃgena uddhaæ katvà lapanà unnahanÃti: 'upÃsakà pubbe Ådise kÃle navadÃnaæ detha, idÃni kiæ na dethÃ'ti evaæ yÃva'dassÃma bhante okÃsaæ na labhÃmÃ'ti ÃdÅni vadanti tÃva uddhaæ uddhaæ nahanÃveÂhanÃti vuttaæ hoti. Athavà ucchuhatthaæ disvà kuto Ãbhataæ upÃsakÃti pucchati. Ucchukhettato bhanteti kiæ tattha ucchu madhuranti. KhÃditvà bhante jÃnitabbanti. Na upÃsaka bhikkhussa ucchuæ dethÃti vattuæ vaÂÂatÅti. Yà evarÆpà nibbeÂhentassÃpi veÂhanakathà sà unnahanÃ. SabbatobhÃgena punappunaæ unnahanÃ1 samunnahanÃ. UkkÃcanÃti: etaæ kulaæ maæ evaæ jÃnÃti, sace ettha deyyadhammo uppajjati mayhaæ eva detÅti evaæ ukkhipitvà kÃcanà ukkÃcanÃ-uddÅpanÃti vuttaæ hoti. Telakandarika vatthucettha vattabbaæ. SabbatobhÃgena pana punappunaæ ukkÃcanà samukkÃcanà anuppiyabhÃïitÃti: saccÃnurÆpaæ dhammÃnurÆpaæ và anavaloketvà punappunaæ piyabhaïanameva. CÃÂukamyatÃti: nÅca vuttitÃ, attÃnaæ heÂÂhato heÂÂhato Âhapetvà pavattanaæ. MuggasupyatÃti: muggasÆpasadisatÃ. Yathà hi muggesu paccamÃnesu kocideva na paccati avasesà paccanti evaæ yassa puggalassa vacane ki¤cideva saccaæ hoti sesaæ alikaæ, ayaæ puggalo muggasuppoti vuccati, tassa bhÃvo muggasupyatÃ. PÃribhaÂÂatÃti: [PTS Page 028] [\q 28/] pÃribhaÂÂabhÃvoyo hi kuladÃrake dhÃtÅ viya aÇkena và bandhena và paribhaÂati dhÃretÅti attho. Tassa paribhaÂassa kammaæ pÃribhaÂÂaæ, pÃribhaÂÂassa bhÃvo pÃribhaÂÂatÃti. Nemittikatà niddese:- nimittanti: yaæ ki¤ci paresaæ paccayadÃnasa¤¤Ãjanakaæ kÃyavacÅkammaæ. Nimittakammanti: khÃdanÅyaæ gahetvà gacchante disvà kiæ khÃdanÅyaæ labhitthÃti Ãdinà nayena nimittakaraïaæ obhÃsoti: paccayapaÂisaæyuttakathÃ. ObhÃsakammanti: vacchapÃlake disvà kiæ ime vacchà khÅragovacchà udÃhu takkago vacchÃti pucchitvà khÅragovacchà bhanteti vutte na khÅragovacchà yadi khÅragovacchà siyuæ bhikkhÆpi khÅraæ labheyyunti evamÃdinà nayena tesaæ dÃrakÃnaæ mÃtÃpitunna nivedetvà khÅradÃpanÃdikaæ obhÃsakaraïaæ. SÃmantajappÃti: samÅpaæ katvà jappanaæ kulupagabhikkhu vatthu cettha vattabbaæ. KulÆpago kira bhikkhu bhu¤jitukÃmo gehaæ pavi ----------------- 1. SÅ. [I. II. III.] Punappunanahanà [SL Page: 022] [\x 22/] Sitvà nisÅdi taæ disvà adÃtukÃmà gharaïÅ taï¬ulà natthÅti bhaïantÅ taï¬ule ÃharitukÃmà viya paÂivissakagharaæ gatÃ. Bhikkhu antogabbhaæ pavisitvà olokento kavÃÂakoïe ucchuæ bhÃjane guÊaæ piÂake loïamacchaphÃle kumbhiyaæ taï¬ule ghaÂe ghataæ disvà nikkhamitvà nisÅdi. GharaïÅ taï¬ule nÃlatthanti ÃgatÃ. Bhikkhu upÃsike ajjabhikkhà na sampajjissatÅti paÂigacceva nimittaæ addasanti Ãha. Kiæ bhante?Ti kavÃÂakoïe nikkhittaæ ucchuæ viya sappaæ addasaæ, taæ paharissÃmÅti olokento bhÃjane ÂhapitaguÊa piï¬ake viya pÃsÃïale¬¬uke, pahaÂena sappena kataæ piÂake nikkhitta loïamacchaphÃlasadisaæ phaïaæ, tassa taæ le¬¬u ¬aæsitukÃmassa1 kumbhiyà taï¬ulasadise dante, athassa kupitassa ghaÂe pakkhittaghatasadisaæ mukhato nikkhamantaæ visamissakaæ kheÊanti. Sà na sakkà muï¬akaæ va¤cetunti [PTS Page 029] [\q 29/] ucchuæ datvà odanaæ pacitvà ghataguÊamacchehi saddhiæ adÃsÅti. Evaæ samÅpaæ katvà jappanaæ sÃmantajappÃti veditabbÃ. ParikathÃti: yathà taæ labhati tathà parivattetvà parivattetvà kathananti. Nippesikatà niddese:- akkosanÃti: dasahi akkosavatthÆhi akkosanÃ. VambhanÃti: paribhavitvà kathanaæ. GarahaïÃti: assaddho appasannoti Ãdinà nayena dosÃropanÃ. UkkhepanÃti: mà etaæ ettha kathethÃti vÃcÃya ukkhipanaæ. Sabbato bhÃgena savatthukaæ sahetukaæ katvà ukkhepanà samukkhepanÃ. Athavà adentaæ aho dÃnapatÅti evaæ ukkhipanaæ ukkhepanÃ. MahÃdÃnapatÅti evaæ suÂÂhu ukkhepanà samukkhepanÃ. KhipanÃti: kiæ imassa jÅvitaæ bÅjabhojinoti evaæ uppaï¬anÃ. SaÇkhipanÃti: kiæ imaæ ÃdÃyakoti bhaïatha, yo niccakÃlaæ sabbesampi natthÅti vacanaæ detÅti evaæ suÂÂhutaraæ uppaï¬anÃ. PÃpatÃti: adÃyakattassa avaïïassa và pÃpanÃ. Sabbato bhÃgena pÃpanà sampÃpanÃ. AvaïïahÃritÃti: evaæ me avaïïabhayÃpi dassatÅti gehato gehaæ gÃmato gÃmaæ janapadato janapadaæ avaïïaharaïaæ parapiÂÂhimaæsikatÃti: purato madhuraæ bhaïitvà parammukhe avaïïabhÃsitÃ. EsÃhi abhimukhaæ oloketuæ asakkontassa parammukhÃnaæ piÂÂhimaæsa khÃdanamiva hoti. Tasmà parapiÂÂhimaæsikatÃti vuttÃ. Ayaæ vuccati nippesikatÃti. Ayaæ yasmà veÊupesikà viya abbhaÇgaæ parassa guïaæ nippeseti nipu¤chati, yasmà và gandhajÃtaæ nipiæsitvà gandhamagganà viya paraguïe nipiæsitvà vicuïïetvà esà lÃbhamagganà hoti tasmà nippesikatÃti vuccatÅti. LÃbhena lÃbhaæ nijigiæsanatà niddese:- nijigiæsasatÃti: magganÃ. Ito laddhanti: imasmà gehà laddhaæ. AmutrÃti: amukamhi -------------------------- 1. ÖasitukÃmassa-(bahulaæ) [SL Page: 023] [\x 23/] Gehe. EÂÂhiti: icchanÃ. GaveÂÂhÅti: magganÃ. PariyeÂÂhÅti: punappuna magganÃ. ùdito paÂÂhÃya laddhaæ laddhaæ [PTS Page 030] [\q 30/] bhikkhaæ tatra tatra kuladÃrakÃnaæ datvà ante khirayÃguæ labhitvà gatabhikkhu vatthucettha kathetabbaæ. PhasanÃdÅni eÂÂhiÃdinaæ vevacanÃti. Tasmà eÂÂhiti esanà gaveÂÂhÅti gavesanà pariyeÂÂhÅti pariyesanà iccevamettha yojanà veditabbÃ. Ayaæ kuhanÃdÅnaæ attho. IdÃni evamÃdÅnaæ ca pÃpadhammà nanti: ettha "yathà và paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpÃya tiracchÃnavijjÃya micchÃjÅvena jÅvikaæ kappenti, seyyathÅdaæ: aÇgaæ nimittaæ uppÃtaæ supinaæ lakkhaïaæ mÆsikacchinnaæ aggihomaæ dabbihoma"nti.[A] Ãdinà nayena brahmajÃle vuttÃnaæ anekesaæ pÃpadhammÃnaæ gahaïaæ veditabbaæ. Iti yvÃyaæ imesaæ ÃjÅvahetu pa¤¤attÃnaæ channaæ sikkhÃpadÃnaæ vÅtikkamavasena imesa¤ca kuhanà lapanà nemittikatà nippesikatà lÃbhenalÃbhaænijigiæsanatÃti evamÃdÅnaæ pÃpadhammÃnaæ vasena pavatto micchÃjÅvo, tasmà sabbappakÃrÃpi micchÃjÅvà yà virati idaæ ÃjÅvapÃrisuddhisÅlaæ. TatrÃyaæ vacanattho:- etaæ Ãgamma jÅvantÅti ÃjÅvo. Ko so? Paccayapariyesana vÃyÃmo. PÃrisuddhÅti parisuddhatÃ, ÃjÅvassa pÃrisuddhi ÃjÅvapÃrisuddhi. ItiÃjÅvapÃrisuddhisÅlaæ. --------------- Yaæ panetaæ tadanantaraæ paccayasannissitasÅlaæ vuttaæ, tattha paÂisaÇkhÃyonisoti: upÃyena pathena paÂisaÇkhÃya ¤atvÃ-paccavekkhitvÃti attho. Ettha ca sÅtassa paÂighÃtÃyÃti Ãdinà nayena vuttaæ paccavekkhaïameva yoniso paÂisaÇkhÃyÃti veditabbaæ. Tattha cÅvaranti: antaravÃsakÃdisu yaæ ki¤ci. PaÂisevatÅti: paribhu¤jati, nivÃseti và pÃrupati vÃ. YÃvadevÃti. [PTS Page 031] [\q 31/] payojanÃ'vadhiparicchedaniyamavacanaæ. Ettakameva hi yogino cÅvarapaÂisevanepayojanaæ, yadidaæ sÅtassa paÂighÃtÃyÃti Ãdi, na ito bhiyyo. SÅtassÃti: ajjhattadhÃtukkhobhavasena và bahiddhà utupariïÃmavasena và uppannassa yassa kassaci. PaÂighÃtÃyÃti; paÂihananatthaæ, yathà sarÅre ÃbÃdhaæ na uppÃdeti, evaæ tassa vinodanatthaæ. SÅtabbhÃhate hi sarÅre vikkhittacitto yoniso padahituæ na sakkoti, tasmà sÅtassa paÂighÃtÃya cÅvaraæ paÂisevitabbanti bhagavà anu¤¤Ãsi. Esa nayo sabbattha. Kevalaæ hettha uïhassÃti: aggisantÃpassa. Tassa pana vanadÃhÃdisu sambhavo veditabbo. Öaæsamakasa vÃtÃtapa siriæsapa samphassÃnanti-ettha pana ¬aæsÃti: ¬aæsanamakkhikÃ, andhamakkhikÃti pi vuccanti. Makasà makasÃyeva. VÃtÃti; ------------------------- [A.] Di-ni-brahmajÃlasu. [SL Page: 024] [\x 24/] SarajaarajÃdibhedÃ. ùtapota: suriyÃtapo. SiriæsapÃti: ye keci sarantà gacchanti dÅghajÃtikà sappÃdayo. Tesaæ daÂÂhasamphasso ca phuÂÂhasamphasso cÃti duvidho samphasso. So vi cÅvaraæ pÃrupitvà nisinnaæ na bÃdhati. Tasmà tÃdisesu ÂhÃnesu tesaæ paÂighÃtatthÃya paÂisevati. YÃvadevÃti: puna etassa vacanaæ niyata payojanÃvadhi paricchedadassanatthaæ. HirikopÅnapaÂicchÃdanaæ hi niyatapayojanaæ, itarÃni kadÃci kadÃci honti. Tattha hirikopÅnanti: taæ taæ sambÃdhaÂÂhÃnaæ. Yasmiæ yasmiæ hi aÇge vivariyamÃne hiri kuppati vinassati taæ taæ hirikopanato hirikopÅnanti vuccati, tassa hirikopÅnassa paÂicchÃdanatthanti hirikopÅnapaÂicchÃdanatthaæ. HirikopÅnaæ paÂicchÃdanatthantipi pÃÂho. Piï¬apÃtanti: yaæ ki¤ci ÃhÃraæ-yo hi koci ÃhÃro bhikkhuno piï¬olyena patte patitattà piï¬apÃtoti vuccati. Piï¬Ãnaæ và pÃto piï¬apÃto-tattha tattha laddhÃnÃæ bhikkhÃnaæ sannipÃto samÆhoti vuttaæ hoti. Neva davÃyÃti: na gÃmadÃrakÃdayo viya davatthaæ-kiÊÃnimittanti vuttaæ hoti. Na madÃyÃti: na muÂÂhikamallÃdayo viya madatthaæ-balamadanimittaæ porisamadanimittaæ vÃti [PTS Page 032] [\q 32/] vuttaæ hoti. Na maï¬anÃyÃti: na antepurikavesiyÃdayo viya maï¬anatthaæ-aÇgapaccaÇgÃnaæ pÅïanabhÃva nimittanti vuttaæ hoti. Na vibhÆsanÃyÃti: na naÂanaccakÃdayo viya vibhÆsanatthaæ-pasannachavivaïïatà nimittanti vuttaæ hoti. Ettha ca neva davÃyÃti etaæ mohÆpanissayapahÃïatthaæ vuttaæ; na madÃyÃti etaæ dosÆpanissayapahÃïatthaæ, na maï¬anÃya na vibhÆsanÃyÃti etaæ rÃgÆpanissayapahÃïatthaæ, nevadavÃya na madÃyÃticetaæ attano saæyojanupptipaÂisedhanatthaæ, na maï¬anÃya na vibhusanÃyÃti etaæ parassapi saæyojanuppatti paÂisedhanatthaæ, catÆhipi cetehi ayoniso paÂipattiyà kÃmasukhallikÃnuyogassa ca pahÃïaæ vuttanti veditabbaæ. YÃvadevÃti: vuttatthameva. Imassa kÃyassÃti: etassa catumahÃbhÆtikassa rÆpakÃyassa. hitiyÃti: pabandhaÂÂhitatthaæ. YÃpanÃyÃti: pavattiyà avicchedanatthaæ cirakÃlaÂhitatthaæ vÃ-gharÆpatthambhamiva hi jiïïagharasÃmiko, akkhabbha¤janamiva ca sÃkaÂiko, kÃyassa Âhitatthaæ yÃpanattha¤cesa piï¬apÃta paÂisevati na davamadamaï¬anavibhusanatthaæ; api ca ÂhÅtÅti jÅvitindriyassetaæ adhivacanaæ, tasmà imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃyÃti ettÃvatà etassa kÃyassa jÅvitindriyapavattÃpanatthantipi vuttaæ hotÅti veditabbaæ. VihiæsÆparatiyÃti: vihiæsà nÃma jighacchà ÃbÃdhanaÂÂhena tassà uparamatthampesa piï¬apÃtaæ paÂisevati vaïÃlepanamiva uïhasÅtÃdisu tappatikÃraæ viya ca. BrahmacariyÃnuggahÃyÃti: sakala sÃsanabrahmacariyassa maggabrahmacariyassa ca anuggahatthaæayaæ hi piï¬apÃtapaÂisevanappaccayà kÃyabalaæ nissÃya sikkhÃtta [SL Page: 025] [\x 25/] YÃnuyogavasena bhavakantÃra nittharaïatthaæ paÂipajjanto brahmacariyÃnuggahÃya paÂisevati, kantÃranittharaïatthikà puttamaæsaæ viya nadÅnittharaïatthikà kullaæ viya, samuddanittharaïatthikà nÃvamivaca. Iti purÃïa¤ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi nava¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmÅti: evaæ iminà piï¬apÃtapaÂisevanena [PTS Page 033] [\q 33/] purÃïa¤ca jighacchà vedanaæ paÂihaÇkhÃmi nava¤ca aparimitabhojanappaccayaæ Ãharahatthaka alaæsÃÂaka tatthavaÂÂaka kÃkamÃsaka bhuttavamitaka brÃhmaïÃnaæ a¤¤ataro viya na uppÃdessÃmÅtipi paÂisevati, bhesajjamivagilÃno. Athavà yà adhunà asappÃyÃparimitabhojanaæ nissÃya purÃïa kammapaccayavasena uppajjanato purÃïavedanÃti vuccati, sappÃya parimitabhojanena tassà paccayaæ vinÃsento taæ purÃïa¤ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi. YÃcÃyaæ adhunà kataæ ayuttaparibhoga kammupacayaæ nissÃya Ãyatiæ uppajjanato navavedanÃti vuccati, yuttaparibhogavasena tassà mÆlaæ anibbattento taæ nava¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmÅti. Evampettha attho daÂÂhabbo. EttÃvatà ca yuttaparibhogasaÇgaho attakilamathÃnuyogappahÃïaæ dhammikasukhÃpariccÃgoca dÅpito hotÅti veditabbo. YÃtrà ca me bhavissatÅti: hitaparimitaparibhogena1 jÅvitindriyupacchedakassa iriyÃpathabha¤jakassa và parissayassa abhÃvato cirakÃlagamana saÇkhÃtà yÃtrÃca me bhavissati imassa paccayÃyattavuttino kÃyassÃti pi paÂisevati, yÃpyarogÅ viya tappaccayaæ. AnavajjatÃca phÃsuvihÃro cÃti: ayutta pariyesana paÂiggahaïa paribhoga parivajjanena anavajjatÃ, parimita paribhogena phÃsuvihÃro. AsappÃyà parimita bhojanappaccayÃ2 arati tandi vijamhikà vi¤¤ÆgarahÃdi dosÃbhÃvena và anavajjatÃ, sappÃyaparimitabhojanappaccayà kÃyabalasambhavena phÃsuvihÃro. YÃvadattha udarÃvadehaka bhojana parivajjanena và seyyasukha phassasukha middhasukhÃdÅnaæ3 pahÃïato anavajjatÃ, catu pa¤cÃlopamattaÆnabhojanena catuiriyÃpathayoggabhÃvapaÂipÃdanato phÃsuvihÃro ca me bhavissatÅtipi paÂisevati vuttampi hetaæ:- CattÃro pa¤ca Ãlope abhutvà udakaæ pice, Alaæ phÃsu vihÃrÃya pahitattassa bhikkhunoti.[A] [PTS Page 034] [\q 34/] EttÃvatà ca payojanapariggaho majjhimà ca paÂipadà dÅpità hotÅti veditabbÃ. ------------------------- 1. SÅ.[II.] Mitaparibhogena saha sÅ.[III.] Hitaparimita-pe-na. 2. SÅ.[I.II.] ParibhogappaccayÃ. 3. SÅ.[II] saha ma [I.II.] MiddhasukhÃnaæ. [A.] TheragÃthÃ-sÃriputtatthera. [SL Page: 026] [\x 26/] SenÃsananti: sena¤ca Ãsana¤ca-yattha yattha hi seti vihÃrevà a¬¬hayogÃdimhi và taæ senaæ, yattha yattha Ãsati nisÅdati taæ Ãsanaæ, taæ ekato katvà senÃsananti vuccati. Utuparissaya vinodanaæ paÂisallÃnÃrÃmatthanti: parisahanaÂÂhena utuyeva utuparissayo, utuparissayavinodanattha¤ca paÂisallÃnÃrÃmattha¤cayo sarÅrÃbÃdhacittavikkhepakaro asappÃyo utusenÃsanapaÂisevanena vinodetabbo hoti, tassa vinodanatthaæ-ekÅbhÃvasukhattha¤cÃti vuttaæ hoti. KÃma¤ca sÅtassapaÂighÃtÃyÃdinÃva utuparissayavinodanaæ vuttameva; yathÃpana cÅvarapaÂisevane hirikopÅna paÂicchÃdanaæ niyata payojanaæ itarÃni kadÃci kadÃci hontÅti vuttaæ, evamidhÃpi niyataæ utuparissayavinodanaæ sandhÃya idaæ vuttanti veditabbaæ. Athavà ayaæ vuttappakÃro utu utuyeva; parissayo pana duvidho pÃkaÂaparissayoca paÂicchannaparissayoca. Tattha pÃkaÂaparissayo sÅhavyagghÃdayo, paÂicchannaparissayo rÃgadosÃdayo. Te yattha apariguttiyà ca asappÃyarÆpadassanÃdinà ca ÃbÃdhaæ na karonti, taæ senÃsanaæ evaæ jÃnitvà paccavekkhitvà paÂisevanto bhikkhu paÂisaÇkhÃyoniso senÃsanaæ-pe-utuparissaya vinodanatthaæ paÂisevatÅti veditabbo. GilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃranti: ettha rogassa patiayanaÂÂhena paccayo-paccanikagamanaÂÂhenÃti attho, yassa kassaci sappÃyassetaæ adhivacanaæ. Bhisakkassa kammaæ tena anu¤¤ÃtattÃti bhesajjaæ, gilÃnapaccayova bhesajjaæ gilÃnapaccaya bhesajjaæ-yaæ ki¤ci gilÃnassa sappÃyaæ bhisakkakammaæ telamadhuphÃïitÃdÅnÅti vuttaæ hoti. ParikkhÃroti pana "sattahi nagaraparikkhÃrehi suparikkhittaæ hotÅ"ti[a] Ãdisu parivÃro vuccati. "Ratho sÅlaparikkhÃro1 jhÃnakkho cakkavÅriyo"ti[b][PTS Page 035] [\q 35/] Ãdisu alaÇkÃro. "Yecime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ"ti[c] Ãdisu sambhÃro. Idha pana sambhÃropi parivÃropi vaÂÂati. Taæ hi gilÃnappaccayabhesajjaæ jÅvitassa parivÃropi hoti jÅvitanÃsakÃbÃdhuppattiyà antaraæ adatvà rakkhaïato; sambhÃropi yathÃciraæ pavattati evamassa kÃraïabhÃvato; tasmà parikkhÃroti vuccati. Evaæ gilÃnappaccayabhesajja¤ca taæ parikkhÃrocÃti gilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃro. Taæ gilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃraægilÃnassa yaæ ki¤ci sappÃyaæ bhisakkÃnu¤¤¤Ãtaæ telamadhuphÃïitÃdi jÅvitaparikkhÃranti vuttaæ hoti. UppannÃnanti: jÃtÃnaæ bhÆtÃnaæ nibbattÃnaæ. VeyyÃbÃdhikÃnanti: ettha vyÃbÃdhoti ------------------------------ [A.] Aæ-ni-sattakani. [B.] Saæ-ni-mahÃvagga. [C.] Ma.Ni-vanapatthasu. 1. SÅ [I. II. III.] Saha ma. [I. II.] SetaparikkhÃro [SL Page: 027] [\x 27/] DhÃtukkhobho, taæ samuÂÂhÃnà ca kuÂÂhagaï¬apiÊakÃdayo, vyÃbÃdhato uppannattà veyyabÃdhikÃ. VedanÃnanti: dukkhavedanà akusalavipÃkavedanÃ; tÃsa veyyÃbÃdhikÃnaæ vedanÃnaæ. AbyÃpajjhaparamatÃyÃti: nidduæ sabbaæpahÅïaæ hoti tÃvÃti attho. Evamidaæ saÇkhepato paÂisaÇkhà yoniso paccayaparibhogalakkhaïaæ paccayasannissitasÅlaæ veditabbaæ. Vacanattho panettha: cÅvarÃdayo hi yasmà te paÂicca nissÃya paribhu¤jamÃnà pÃïino ayanti gacchanti pavattanti tasmà paccayÃti vuccanti; te paccaye sannissitanti paccayasannissitaæ. Iti paccayasannissitasÅlaæ. --------------- AthapakiïïakakathÃ. --------- Evametasmiæ catubbidhe sÅle:- saddhÃya pÃtimokkhasaævaro sampÃdetabbo. Saddhà sÃdhano hi so, sÃvakavisayÃtÅtattà sikkhÃpadapa¤¤attiyà vacanapaÂikkhepo1 cettha nidassanaæ. Tasmà yathÃpa¤¤attaæ sikkhÃpadaæ anavasesaæ saddhÃya samÃdiyitvà jÅvitepi apekkhaæ akarontena sÃdhukaæ sampÃdetabbaæ. Vuttampihetaæ:[PTS Page 036] [\q 36/] KikÅca aï¬aæ camarÅva vÃladhiæ Piyaæ ca puttaæ nayanaæ ca ekakaæ Tatheva sÅlaæ anurakkhamÃnakà Supesalaja hotha sadà sagÃravÃti.[A] Aparampi vuttaæ:-"evameva kho mahÃrÃja yaæ mayà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤attaæ taæ mama sÃvakà jÅvitahetupi nÃtikkamantÅ"[b.] Imasmi¤ca panatthe aÂaviyaæ corehi baddhatherÃnaæ vatthÆni veditabbÃni. MahÃvattani aÂaviyaæ kira theraæ corà kÃÊavallÅhi bandhitvà nipajjÃpesuæ, thero yathà nipannova sattadivasÃni vipassanaæ va¬¬hetvà anagÃmiphalaæ pÃpuïitvà tattheva kÃlaækatvà brahmaloke nibbatti. Aparampi theraæ tambapaïïidÅpe pÆtilatÃya bandhitvà nipajjÃpesuæ; so dava¬Ãhe2 Ãgacchante valliæ acchinditvÃva vipassanaæ paÂÂhapetvà samasÅsi hutvà parinibbÃyi. DÅghabhÃïaka abhayatthero pa¤cahi bhikkhusatehi saddhiæ gacchanto disvà therassa sarÅraæ jhÃpetvà cetiyaæ kÃrÃpesi. Tasmà a¤¤opi saddho kulaputto:- ---------------------- 1. SÅ.[I.II.III] saha ma.[I.II.]SikkhÃpadapa¤¤attiyà vacanaparikkhepo. 2. Ma.[II.]Vana¬Ãhe. [A.]Khuddakani-apadÃna. [B.]Saæ-ni-kosalasaæ. PÃrÃjikapÃÊiyaæ verajakhaï¬e sÃriputtÃyÃcitapaÂikkhepamapekkhati. [SL Page: 028] [\x 28/] PÃtimokkhaæ visodhento appeva jÅvitaæ jahe, Pa¤¤attaæ lokanÃthena na bhinde sÅlasaævaraæ. Yathà ca pÃtimokkhasaævaro saddhÃya, evaæ satiyà indriyasaævaro sampÃdetabbo. SatisÃdhano hi so, satiyà adhiÂÂhitÃnaæ indriyÃnaæ abhijjhÃdÅhi ananvÃssavanÅyato . Tasmà " varaæ bhikkhave tattÃya ayosalÃkÃya ÃdittÃya sampajjalitÃya sajotibhÆ tÃya cakkhundriyaæ sampaÊimaÂÂhaæ, natve va cakkhuvi¤¤eyyesu rÆpesu anuvya¤janaso nimittaggÃho"ti[a] Ãdinà nayena ÃdittapariyÃyaæ samanussaritvà rÆpÃdisu visayesu cakkhudvÃrÃdipavattassa vi¤¤Ãïassa ajijjhÃdÅhi anvÃssavanÅyaæ nimittÃdigÃhaæ asammuÂÂhÃya [PTS Page 037] [\q 37/] satiyà nisedhentena esa sÃdhukaæ sampÃdetabbo. Evaæ asampÃdite hi etasmiæ pÃtimokkhasÅlampi anaddhaniyaæ hoti na ciraÂÂhitikaæ, asaævitahitasÃkhÃparivÃramiva sassaæ. Ha¤¤ate cÃyaæ kilesacorehi vivaÂadvÃro viya gÃmo parissahÃrÅhi. Cittaæ cassa rÃgosamativijjhati, ducchannamagÃraæ vuÂÂhÅ viya. Vuttampi hetaæ:- RÆpesu saddesu atho rasesu Gandhesu phassesu ca rakkha indriyaæ, Etehi dvÃrà vivaÂà arakkhità Hananti gÃmaæva parassa hÃrino.[B] YathÃgÃraæ cucchannaæ vuÂÂhi samativijjhati, Evaæ abhÃvitaæ cittaæ rÃgo samativijjhatÅti.[C] SampÃdite pana etasmiæ pÃtimokkhasÅlampi addhanÅyaæ hoti ciraÂÂhitikaæ, susaævihita sÃkhÃpÃrivÃra miva sassaæ; na ha¤¤atecÃyaæ kilesacorehi, susaævutadvÃro viya gÃmo parassahÃrÅhi; na cassa cittaæ rÃgo samativijjhati succhannamagÃraæ vuÂÂhÅviya. Vuttampi cetaæ:- RÆpesu saddesu atho rasesu Gandhesu phassesu ca rakkha indriyaæ, Etehi dvÃrà pihità susaævutà Na hanti gÃmaæva parassa hÃrino.[D] YathÃgÃraæ succhannaæ vuÂÂhÅ na samativijjhati, Evaæ subhÃvitaæ cittaæ rÃgo na samativijjhatÅti.[E] Ayaæ pana atiukkaÂÂhadesanÃ1 ------------------------ [A.] Ya-ni-saÊÃyatanavagga. [D.] Saæ-ni-saÊÃyatanavagga. [C.] Dhammapada-yamakavagga. [E.] Dhammapada-ya-ca. 1. SÅ. [II.] UkkaÂÂhadesanÃ. [SL Page: 029] [\x 29/] Cittaæ nÃmetaæ lahuparivattaæ1 tasmà uppannaæ rÃgaæ asubhamanasi kÃrena vinodetvà indriyasaævaro sampÃdetabbo. Adhunà pabbajitena [PTS Page 038] [\q 38/] vaÇgÅsattherena viya-therassa kira adhunà pabbajitassa piï¬Ãya carato ekaæ itthiæ disvà rÃgo uppajji, tato Ãnandateraæ Ãha:- KÃmarÃgo ¬ayhÃmi cittaæ me pari¬ayhati, SÃdhu nibbÃpana brÆhi anukampÃya gotamÃti.[A] Thero Ãha:- Sa¤¤Ãya viparÅyesà cittaæ te pari¬ayhati, Nimittaæ parivajjehi subhaæ rÃgÆpa saæhitaæ. AsubhÃya cittaæ bhÃvehi ekaggaæ susamÃhitaæ, SaÇkhÃre parato passa dukkhato no ca attato, NibbÃpehi mahÃrÃgaæ mà ¬ayhittho punappunanti. Thero rÃgaæ vinodetvà va piï¬Ãya cari api ca indriyasaævarapÆrakena bhikkhunà kuraï¬aka mahÃleïavÃsinà cittaguttattherena viya, corakamahÃvihÃravÃsinà mahÃmittattherena viyaca bhavitabbaæ. Kuraï¬akaleïe kira sattannaæ buddhÃnaæ abhinikkhamaïa cittakammaæ manoramaæ ahosi. Sambahulà bhikkhu senÃsanacÃrikaæ Ãhiï¬antà cittakammaæ disvà manoramaæ bhante cittakammanti Ãhaæsu. Thero Ãha:-atirekasaÂÂhi me Ãvuso vassÃni leïe vasantassa cittakammaæ atthi tipi2 najÃnÃmi, ajjadÃni cakkhumante nissÃya ¤Ãtanti. Therena kira ettakaæ addhÃnaæ vasantena cakkhuæ ummÅletvà leïaæ na ullokitapubbaæ. LeïadvÃre cassa mahÃnÃgarukkho ahosi sopi therena uddhaæ na ullokitapubbo, anusaævaccharaæ bhÆmiyaæ kesarasipÃtaæ disvÃvassa pupphitabhÃvaæ jÃnÃti. RÃjà therassa guïasampattiæ sutvà vanditukÃmo tikkhattuæ pesetvà anÃgacchante there tasmiæ gÃme taruïaputtÃnaæ itthÅnaæ thane bandhÃpetvà la¤chÃpesi:- tÃva dÃrakà tha¤¤aæ mÃlabhiæsu yÃva thero na ÃgacchatÅti. [PTS Page 039] [\q 39/] thero dÃrakÃnaæ anukampÃya mahÃgÃmaæ agamÃsi. RÃjà sutvà gacchatha bhaïe theraæ pavesetha sÅlÃni gaïhissÃmÅti ante puraæ abhiharÃpetvÃ3 vanditvà bhojetvà ajja bhante okaso natthi sve sÅlÃni gaïhissÃmÅti therassa pattaæ gahetvà thokaæ anugantvà deviyà saddhiæ vanditvà nivatti. Thero rÃjà và vandatu devi vÃ, sukhÅ hoti -------------------------------- 1. SÅ.[II.] Lahuparivatti-ma-lahuparivattati. 2. SÅ.[I.II.] Atthi natthÅtipi. 3. SÅ.[II.] AtiharÃpetvÃ. [A.] Saæ-ni-vaÇgÅsa-saæ. [SL Page: 030] [\x 30/] MahÃrÃjÃti vadati. Evaæ satta divasà gatÃ,1 bhikkhÆ Ãhaæsu:-kiæ bhante tumhe ra¤¤epi vandanamÃne deviyÃpi vandamÃnÃya 'sukhÅ hotu mahÃrÃjÃ'ti evaæ vadathÃti. Thero nÃhaæ Ãvuso rÃjÃti và devÅti và vavatthÃnaæ karomÅti vatvà sattÃhÃtikkame therassa idha vÃso dukkhoti ra¤¤Ã vissajjito kuraï¬akamahÃleïaæ gantvà rattibhÃge caÇkamaæ Ãruhi.2 NÃgarukkhe adhivatthà devatà daï¬adÅpikaæ gahetvà aÂÂhÃsi, athassa kammaÂÂhÃnaæ atiparisuddhaæ pÃkaÂaæ ahosi. Thero kiænu3 me ajja kammaÂÂhÃnaæ ativiya pakÃsatÅti attamano majjhimayÃma samanantaraæ sakalaæ pabbataæ unnÃdayanto arahattaæ pÃpuïi. Tasmà a¤¤epi atthakÃmo4 kulaputto. MakkaÂova ara¤¤amhi vane bhanta migo viya, BÃlo viya ca utrasto na bhave lolalocano. Adho khipeyya cakkhÆni yugamatta daso siyÃ, VanamakkaÂa lolassa na cittassa vasaæ vajeti. MahÃmittattherassÃpi mÃtu visagaï¬arogo uppajji, dhÅtà pissà bhikkhunÅsu pabbajità hoti. Sà taæ Ãha:-"gaccha ayye bhÃtu santikaæ, gannvà mama aphÃsubhÃvaæ Ãrocetvà bhesajjaæ ÃharÃ"ti. Sà gantvà Ãrocesi. Thero Ãha nÃhaæ mÆlabhesajjÃdÅni saæharitvà bhesajjaæ pacituæ jÃnÃmi, apica te bhesajjaæ Ãcikkhissaæ, ahaæ yato pabbajito na mayà lobhasahagatena cittena indriyÃni bhinditvà visabhÃgarÆpaæ olokitapubbaæ, iminÃsaccavacanena [PTS Page 040] [\q 40/] mÃtuyà me phÃsu hotu, gaccha imaæ vatvà upÃsikÃya sarÅraæ parimajjÃti. Sà gantvà imamatthaæ Ãrocetvà kathà akÃsi, upÃsikÃya taæ khaïaæ yeva gaï¬o pheïapiï¬o viya vilÅyitvà antaradhÃyi. Sà uÂÂhahitvà sace sammÃsambuddho dhareyya kasmà mama puttasadisassa bhikkhuno jÃlavicittena hatthena sÅsaæ na parÃmaseyyÃti attamanavÃcaæ nicchÃresi. Tasmà KulaputtamÃnÅ6 a¤¤epi pabbajitvÃna sÃsane, Mittattherova tiÂÂheyya vare indriyasaævare. Yathà pana indriyasaævaro satiyÃ, tathà viriyena ÃjÅvapÃrisuddhi sampÃdetabbÃ. ViriyasÃdhanà hi sÃ, sammà Ãraddhaviriyassa micchà --------------------------------- 1. SÅ.[I.II.III] saha ma.[I.II.]SattadivasÃgataæ 2. SÅ.[II.]AbhirÆhi. 3. SÅ.[II] saha [I] kinnukho. 4. SÅ [I.II] saha [III.]AttatthakÃmo. 5. SÅ.[II.]MÃtuupÃsikÃya. 6. SÅ.[I.III.]KulaputtodÃti. [SL Page: 031] [\x 31/] JÅvappahÃïayambhavato. Tasmà anesanaæ appatirÆpaæ pahÃya viriyena piï¬apÃtacariyÃdÅhi sammà esanÃhi esà sampÃdetabbÃ, parisuddhuppÃdeyeva paccaye paÂisevamÃnena aparisuddhuppÃde Ãsiviseviya parivajjayatÃ. Tattha apariggahitadhutaÇgassa saÇghato gaïato dhammadesanÃdÅhi cassa guïehi pasannÃnaæ gihÅnaæ santikà uppannapaccayà parisuddhuppÃdà nÃma piï¬apÃtacariyÃdÅhi pana atiparisuddhuppÃdÃyeva pariggahitadhutaÇgassa piï¬apÃtacariyÃdÅhi dhutaÇgaguïecassa pasannÃnaæ santikà dhutaÇganiyamÃnulomena uppannà parisuddhuppÃdà nÃma ekabyÃdhivÆpasamattha¤cassa pÆtiharÅÂakÅ catumadhuresi uppannesu catumadhuraæ a¤¤epi sabrahmacÃrino paribhu¤jissantÅti cintetvà hariÂakÅkhaï¬ameva paribhu¤jamÃnassa dhutaÇgasamÃdÃnaæ patirÆpaæ hoti. Esahi uttamaariyavaæsiko bhikkhÆti vuccati. Ye panete cÅvarÃdayo paccayà tesu yassa kassaci bhikkhuno ÃjÅvaæ parisodhentassa cÅvarehi piï¬apÃteva nimittobhÃsaparikathÃvi¤¤attiyo na vaÂÂanti. SenÃsane pana apariggahita dhutaÇgassa nimittobhÃsa parikathà vaÂÂanti. Tattha nimittaæ [PTS Page 041] [\q 41/] nÃma:- senÃnasatthaæ bhÆmiparikammÃdÅni karontassa kiæ bhante kayirati1 ko kÃrÃpetÅti gihÅhi vutte na kocÅti paÂivacanaæ, yaæ và pana¤¤ampi evarÆpaæ nimittakammaæ. ObhÃso nÃma:-upÃsakà tumhe kuhiæ vasathÃ?Ti pÃsÃde bhanteti. BhikkhÆnaæ pana upÃsakà pÃsÃde na vaÂÂatÅ?Ti vacanaæ, yaæ và pana¤¤ampi evarÆpaæ obhÃsakammaæ. Parikathà nÃma: bhikkhusaÇghassa senÃsanaæ sambÃdhanti vacanaæ, yà và pana¤¤Ãpi2 evarÆpà pariyÃyakathÃ. Bhesajje sabbampi vaÂÂati. Tathà uppannaæ pana bhesajjaæ roge vÆpasante paribhu¤jituæ vaÂÂati na vaÂÂatÅ"?Ti3 tattha vinayadharà bhagavatà dvÃraæ dinnaæ, tasmà vaÂÂatÅti vadanti; suttantikà pana ki¤cÃpi Ãpatti na hoti ÃjÅvaæ pana kopeti, tasmà na vaÂÂati cceva vadanti. Yo pana bhagavatà anu¤¤ÃtÃpi nimittobhÃsaparikathà vi¤¤attiyo akaronto appicchatÃdiguïeyeva nissÃya jÅvitakkhayepi paccupaÂÂhite a¤¤atreva obhÃsÃdÅhi uppanne paccaye paÂisevati. Esa paramasallekhavuttÅti vuccati. SeyyathÃpi thero sÃriputto: so kirÃyasmà ekasmiæ samaye pavivekaæ brÆhayamÃno mahÃmoggallÃnattherena saddhiæ a¤¤atarasmiæ ara¤¤e viharati. Athassa ekasmiæ divase udaravÃtÃbÃdho uppajjitvà atidukkhaæ janesi. MahÃmoggallÃnatthero sÃyaïhasamaye tassà yasmato upaÂÂhÃnaæ gato theraæ nipannaæ disvà taæ pavattiæ ------------------- 1. SÅ.[II] saha ma.[II.]KarÅyati. 2. SÅ.[I.II.]YaævÃpana¤¤ampi. 3. SÅ.[I.II] saha [III] paribhu¤jituæ navaÂÂati. [SL Page: 032] [\x 32/] Pucchitvà pubbe te Ãvuso kena phÃsu hotÅti pucchi. Thero Ãha:-gihÅkÃle me Ãvuso mÃtà sappimadhusakkharÃdÅhi yojetvà asambhinnakhÅrapÃyÃsaæ adÃsi, tena phÃsukaæ ahosÅti. Sopi ÃyasmÃ: hotu Ãvuso sace mayhaæ và tuyhaæ và pu¤¤aæ atthi appevanÃma sve labhissÃmÃti Ãha. Imaæ pana tesaæ kathÃsallÃpaæ caÇkamanakoÂiyaæ rukkhe adhivatvà devatà sutvà sve ayyassa pÃyÃsaæ uppÃdessÃmÅti tÃvadeva therassa upaÂÂhÃkakulaæ [PTS Page 042] [\q 42/] gantvà jeÂÂhaputtassa sarÅraæ Ãvisitvà pÅÊaæ janesi. Athassa tikicchà nimittaæ sannipatite1 ¤Ãtake Ãha:sace sve therassa evarÆpaæ nÃma pÃyÃsaæ paÂiyÃdetha taæ mu¤cissÃmÅti. Te tayà avuttepi mayaæ therÃnaæ nibaddhaæ bhikkhaæ demÃti vatvà dutiyadivase tathÃrÆpaæ pÃyÃsaæ paÂiyÃdayiæsu. MahÃmoggallÃnatthero pÃtova Ãgantvà Ãvuso yÃvÃhaæ piï¬Ãya caritvà ÃgacchÃmi, tÃva idheva hohÅti vatvà gÃmaæ pÃvisi. Te manussà paccuggantvà therassa pattaæ gahetvà vuttappakÃrassa pÃyÃsassa pÆretvà adaæsu. Thero gamanÃkÃraæ dassesi. Bhu¤jatha bhante tumhe, aparampi dassÃmÃti theraæ bhojetvà puna pattapÆraæ adaæsu. Thero gantvà handÃvuso sÃriputta paribhu¤jathÃti upanÃmesi theropi taæ disvà atimanÃpo pÃyÃso kathannukho uppannoti cintento tassa uppatti mÆlaæ disvà Ãha: harÃvuso2 moggallÃna aparibhogÃrahoyaæ3 piï¬apÃtoti. SopÃyasmà mÃdisena nÃma Ãbhataæ piï¬apÃtaæ na paribhu¤jatÅti cittampi anrappÃdetvà ekavacaneneva pattaæ mukhavaÂÂiyaæ gahetvà ekamante nikkujjesi. PÃyÃsassa saha bhÆmiyaæ patiÂÂhÃnà therassa ÃbÃdho antaradhÃyi. Tato paÂÂhÃya cattÃÊÅsavassÃni4 na puna uppajji. Tato mahÃmoggallÃnattheraæ Ãha: "Ãvuso vacÅvi¤¤attiæ nissÃya uppanno pÃyÃso antesu nikkhamitvà bhÆmiyaæ carantesupi paribhu¤jituæ ayuttarÆpo"ti. Ida¤ca udÃnaæ udÃnesi:- VacÅvi¤¤atti vipphÃrà uppannaæ madhu pÃyasaæ, Sace bhutto bhaveyyÃhaæ sÃjÅvo garahito mama.[A] Yadi pi me antaguïaæ nikkhamitvà bahÅ care, Neva bhindeyya mÃjÅvaæ5 cajamÃnopi jÅvitaæ. ùrÃdhemi sakaæ cittaæ vivajjemi anesanaæ, Ahaæ hi buddhapatikuÂÂhaæ na kÃhÃmi anesananti --------------------- 1. Ma.[II.]Sandissati-so. 4. Pa¤cacattÃÊÅsavassÃni(sabbattha) 2. SÅ.[I.II.]ùvuso. 5. SÅ.[I.]Saha [II.]ùjÅvaæ. 3. SÅ.[I] saha [II.]AparibhogÃraho. [A.] Khuddakani-udÃna. [PTS Page 043] [\q 43/] [SL Page 033] [\x 33/] CivaragumbavÃsitaambakhÃdaka mahÃtissattheravatthÆpi cettha kathe tabbaæ. Evaæ sabbathÃpi. "AnesanÃya cittampi ajanetvà vicakkhano, ùjivaæ parisodheyya saddhà pabbajito yatÅ"ti. YathÃca viriyena ÃjivapÃrisuddhi, tathà paccayasannissitasÅlaæ pa¤¤Ãya sampÃdetabbaæ pa¤¤ÃsÃdhanaæ hi taæ pa¤¤avato paccayesu ÃdÅnavÃnisaæsadassanasamatthabhÃto. Tasmà pahÃya paccaya gedhaæ dhammena samena uppanne paccaye yathÃvuttena vidhinà pa¤¤Ãya paccavekkhitvà paribhu¤jantena taæ sampÃdetabbaæ. Tattha duvidhaæ paccavekkhaïaæ; paccayÃnaæ paÂilÃbhakÃle paribhogakÃleca. PaÂilÃbhakÃlepi hi dhÃtuvasena và paÂikkÆlavasena và paccavekkhitvà ÂhapitÃni cÅvarÃdÅni tato uttariæ paribhu¤jantassa anavajjova paribhogotathà paribogakÃlepi. TatrÃyaæ sanniÂÂhÃnakaro vinicchayo: - cattÃro hiparibogÃ; theyyaparibogo iïaparibogo dÃyajjaparibogo sÃmiparibhogoti; tatra saÇghamajjhe nisÅditvà paribhu¤jantassa dussÅlassa paribhogo theyyaparibhogo nÃma. SÅlavato apaccavekkhita paribogo1 iïaparibogo nÃma; tasmà cÅvaraæ pariboge pariboge paccavekkhitabbaæ, piï¬apÃto Ãlope Ãlope, tathà asakkontena purebhattapacchÃbhatta purimayÃma majjhimayÃma pacchimayÃmesu. Sacassa apaccavekkhatova aruïaæ uggacchati iïaparibhogaÂÂhÃne yeva tiÂÂhati, senÃsanampi paribhoge paribhoge paccavekkhi tabbaæ; bhesajassa paÂiggahaïepi paribhogepi satipaccayatÃva vaÂÂati. Evaæ santepi paÂiggahaïe satiæ katvà pariboge akarontassevaÃpatti, paÂiggahaïe pana satiæ akatvÃpi paribhege karontassa anÃpatti. Catubbidhà hi suddhi; desanÃsuddhi saævarasuddhi pariyeÂÂhisuddhi paccavekkhaïasuddhiti. [PTS Page 044] [\q 44/] tattha desanÃsuddhi nÃma: pÃtimokkhasaævarasÅlaæ, taæ hi desanÃya sujjhanato desanÃsuddhitivuccati. Saævarasuddhi nÃma: indriyasaævarasÅlaæ, taæ hi na puna evaæ karissÃmÅti cittÃdhiÂÂhÃnasaævareneva sujjhanato saævarasuddhÅti vuccati. PariyeÂÂhisuddhi nÃma: ÃjivapÃrisuddhisÅlaæ, taæhi anesanaæ pahÃya dhammena samena paccaye uppÃdentassa pariyesanÃya suddhattà pariyeÂÂhisuddhÅti vuccati. Paccavekkhaïasuddhi nÃma: - paccaya sannissitasÅlaæ, 3 taæhi vuttappakÃrena paccavekkhaïena sujjhanato paccavekkhaïasuddhiti vuccati; tena vuttaæ "paÂiggahaïepana satiæ akatvÃpi pariboge karontassa anÃpattÅ"ti. Sattannaæ 1. SÅ1. 11. Apaccavekkhitvà 2. SÅ 1. SatipaccayatÃ. 3. Ma. 11. PaccayaparibhogasannissitasÅlaæ [SL Page 034] [\x 34/] SekhÃnaæ paccayaparibogo dÃyajjaparibogo nÃma. Tehi bhagavato puttÃ, tasmà putusantakÃnaæ paccayÃnaæ dÃyÃdà hutvà te paccaye paribhu¤janti. Kiæ pana te1 bhagavato paccaye paribhu¤janti udÃhu gihÅnaæ paccaye paribhu¤jantÅti2 gihÅhi dinnÃpi bhagavatÃanu¤¤Ãtattà bhagavato santakà honti. Tasmà bhagavato paccaye paribhu¤jantÅti veditabbÃ. DhammadÃyÃdasutta¤cettha sÃdhakaæ. KhÅïÃsavÃnaæ paribhogo sÃmiparibhogo nÃma. Tehi taïhÃya dÃsavyaæ atÅtattà sÃmino hutvà paribhu¤janti. Imesu paribhogesu sÃmiparibhogoca dÃyajjaparibhogoca sabbesaæ vaÂÂati. Iïaparibhego na vaÂÂati. Theyyaparibhoge kathayeva natthi. Yo panÃyaæ sÅlavatopaccavekkhitaparibhogo, so iïaparibhogassa paccanÅkattà Ãnaïyaparibogo và hoti dÃyajjapariboge vÃ2 saÇgahaæ gacchati. SÅlavà hi imÃya sikkhÃya samannà gatattà sekhotveva vuccati. Imesu pana paribhogesu yasmà sÃmipariboge aggo, tasmà taæ patthayamÃnena bhikkhunà vuttappakÃrÃya paccavekkhaïÃya paccavekkhitvà paribhu¤jantena paccaya sannissitasÅlaæ sampÃdetabbaæ. Evaæ karonto hikiccakÃrÅ hoti. Vuttampi cetaæ: - [PTS Page 045] [\q 45/] Piï¬aæ vihÃraæ sayanÃsana¤ca ùpa¤ca saÇghÃÂi rajÆpavÃhanaæ, SutvÃna dhammaæ sugatena desitaæ SaÇkhÃya seve varapa¤¤asÃvako. TasmÃhi pin¬e sayanÃsane ca ùpe ca saÇghÃmi rajÆpavÃhane, Etesu dhammesu anÆpalitto Bhikkhu yathà pokkhare vÃribindu. KÃlena laddhà parato anuggahà Dhajjesu bhojjesu ca sÃyanesu, Mattaæ sa ja¤¤Ã satataæ upaÂÂhito Vaïassa Ãlepana rÆhaïe yathÃ. KantÃre puttamaæsaæva akkhassabbha¤janaæ yathÃ. Evaæ Ãhari ÃhÃraæ3 yÃpanatthÃya 'mucchitoti. [A.] Imassa ca paccayasannissitasÅlassa paripÆrakÃrikÃya bhÃgineyya saÇgharakkhitasÃmaïerassa vatthu kathetabbaæ, so hi sammà pacca vekkhitvà paribhu¤ji, yathÃha: - 1. SÅ 1. 11. Kimpanete 2. SÅ1. 11. DÃyajjaparibogeyevavÃ. 3. Å. ùhÃreyyÃhÃraæ. [A.] Suttanipate- dhammikasutta. [SL Page 035] [\x 35/] "UpajjhÃyo maæ bhu¤jamÃnaæ sÃlikuraæ sunibbutaæ, MÃheva tvaæ sÃmaïera jivhà jhÃpesi asa¤¤ato. UpajjhÃyassa vaco sutvà saævegamalabhiæ tadÃ, EkÃsane nisÅditvà arahattaæ apÃpuniæ. Sohaæ paripuïïasaÇkappo cando païïaraso yathà SabbÃsavaparikkhÅno natthi dÃni punabbhavo"ti. [PTS Page 046] [\q 46/] Tasmà a¤¤opi dukkhassa patthayanto parikkhayaæ, Yoniso paccavekkhitvà paÂisevetha paccayeti. [A] Evaæ pÃtimokkhasaævarasÅlÃdivasena catubbidhaæ. Iti catupÃrisuddhisÅlapakiïïakakathÃ. Pa¤cavidhakoÂÂhÃsassa paÂhamapa¤cake aÂupasampannasÅlÃdi vasena attho veditabbo. Vuttaæhetaæ paÂisambhidÃyaæ: - katamaæ pariyantapÃrisuddhisÅlaæ? AnupasampannÃnaæ pariyantasikkhÃpadÃnaæ. Idaæ pariyantapÃrisuddhisÅlaæ. Katamaæ apariyantapÃrisuddhisÅlaæ? Upa sampannÃnaæ apariyantasikkhÃpadÃnaæ. Idaæ apariyantapÃrisuddhisÅlaæ katamaæ paripunïapÃrisuddhisÅlaæ? PuthujjanakalyÃïakÃnaæ kusala dhamme yuttÃnaæ sekkhapariyante paripÆrakÃrÅnaæ kÃye ca jiviteca anapekkhÃnaæ pariccattajÅvitÃnaæ. Idaæ paripuïïapÃrisuddhisÅlaæ. Katamaæ aparÃmaÂÂhapÃrisuddhisÅlaæ? Sattannaæ sekhÃnaæ. Idaæ aparÃmaÂÂhapÃrisuddhisÅlaæ. Katamaæ paÂippassaddhipÃrisuddhisÅlaæ? TathÃgata sÃvakÃnaæ khÅïÃsavÃnaæ paccekabuddhÃnaæ tathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ sammÃsambuddhÃnaæ. Idaæ paÂippassaddhipÃrisuddhisÅlanti. [B] tattha anupasampannÃnaæ sÅlaæ gaïanavasena sapariyantattà pariyantapÃrisuddhiti veditabbaæ; upasampannÃnaæ. NavakoÂisahassÃni asÅtiæ satakoÂiyo, Pa¤¤Ãsaæ satasahassÃni chattiæsÃca punÃpare. Ete saævaravinayà sambuddhena pakÃsitÃ, PeyyÃlamukhena niddiÂÂhà sikkhà vinaya saævareti. Evaæ gaïanavasena sapariyantampi anavasesavasena [PTS Page 047] [\q 47/] samÃdÃna bhÃvaæ lÃbhayasa¤Ãti aÇgajÅvitavasena adiÂÂhapariyantabhÃva¤ca savdhÃya aparayantapÃrisuddhiti veditabbaæ, cÅvaragumbavÃsÅ ambakhÃdaka mahà tissattherassa sÅlamÅva; tathÃhi so Ãyasmà [A.] Khuddakani - apadÃna [b] paÂisambadà -¤Ãïa. 1. Ma. 11. ApariyantapÃrisuddhisÅlantivuttaæ. [SL Page 036] [\x 36/] Dhanaæ caje yo pana aÇgahetu AÇgaæ caje jÅvitaæ rakkhamÃno, AÇgaæ dhanaæ jÅvita¤vÃpi sabbaæ. Caje naro dhammamanussarantoti. [A] Imaæ sappurisÃnussatiæ avijahanto jÅvitasaæsayepi sikkhÃpadaæ avÅtikkamma tadeva apariyantapÃrisuddhisÅlaæ nissÃya upÃsakassa piÂÂhigatova arahattaæ pÃpuïi. YathÃha: - "Na pità napi te mÃtà na ¤ÃtÅ napi bandhavo, KarotetÃdisaæ kiccaæ sÅlavantassa kÃraïÃ. Saævegaæ janayitvÃna sammasitvÃna yoniso, Tassa piÂÂhigato santo arahattaæ apÃpuïÅ"ti. PuthujjanakalyÃïakÃnaæ sÅlaæ upasampadato paÂÂhÃya sudhota jÃtimaïi viya suparikammakatasuvaïïaæ viya ca atiparisuddhattà cittuppÃdamattakenapi malena virahitaæ arahattasseva padaÂÂhÃnaæ hoti. Tasmà paripuïïapÃrisuddhiti vuccati- mahÃsaÇgharakkhita bhÃgiïeyyasaÇgharakkhitattherÃnaæ viya. MahÃsaÇgharakkhitattheraæ kira atikkantasaÂÂhivassaæmaraïama¤ce npannaæ bhikkhusaÇgho lokuttarÃdigamaæ pucchi. Thero natthi me lokuttaradhammoti Ãha. Athassa upaÂÂhÃko daharabhikkhu Ãha: bhante tumhe parinibbutÃtu samantà dvÃdasayojanà manussà sannipatitÃ, tumhÃkaæ putujjana kÃlakiriyÃyamahÃvippaÂisÃro1 bhavissatÅti. ùvuso ahaæ metteyyaæ bhagavantaæ passissÃmÅti vipassanaæ na paÂÂhapesiæ, [PTS Page 048] [\q 48/] tena hi maæ nisÅdÃpetva okÃsaæ karohÅti. So theraæ nisidà petvà bahÅ nikkhanto thero tassa saha bahi nikkhamanÃva arahattaæ patvà ackrikÃya sa¤¤aæ adÃsi. SaÇgho sannipatitvà Ãha: bhante evarÆpe maraïakÃle lokuttaradhammaæ nibbattetvà dukkaraæ karitthÃti. NÃvuso etaæ dukkaraæ, apica ve dukkaraæ ÃcikkhissÃmi, ahaæ Ãvuso pabbajitakÃlato paÂÂhÃya asatiyà a¤¤Ãïapakataækammaæ nÃma na sarÃmÅti. BhÃgiïeyyopissa pa¤¤Ãsavassa kÃle evameva arahattaæ pÃpuïÅti. Appassutopi ce hoti sÅlesu asamÃhito, Ubhayena naæ garahanti sÅlatoca sutena ca. Appassutopi ce hoti sÅlesu susamÃhito, SÅlato naæ pasaæsanti nÃssa sampajjate sutaæ. [A.] A¬hakathÃgatà [b.] AÇguttara -ni-4-ni. 1. Si11. MahÃjanassavippaÂisÃro. [SL Page 037] [\x 37/] Bahussutopi ce hoti sÅlesu asamÃhito. SÅlato naæ garahanti nÃssa sampajjate sutaæ. Bahussutopi ce hoti sÅlesu susamÃhito, Ubhayena naæ pasaæsanti sÅlato ca sutena ca. Bahussutaæ dhammadharaæ sappa¤¤aæ buddhasÃvakaæ, Nekkhaæ jambonadasseva ko taæ ninditumarahati. DevÃpi naæ pasaæsanti brahmunÃpi pasaæsitoti. [A.] SekhÃnaæ pana sÅlaæ diÂÂhivasena aparÃmaÂÂhattÃ-puthujjanÃnÃæ và pana bhavavasena aparÃmaÂÂhasÅlaæ aparÃmaÂÂhapÃrisuddhÅti veditabbaækuÂumbiyaputtatissattherassa sÅlaæ viya. So hi Ãyasmà tathÃrÆpaæ sÅlaæ nissÃya arahatte patiÂÂhÃtukÃmo verike Ãha: Ubho pÃdÃni bhinditvà saæyamessÃmi1 vo ahaæ, AÂÂiyÃmi harÃyÃmi sarÃgamaraïaæ ahanti. [PTS Page 049] [\q 49/] EvÃhaæ cintayitvÃna sammasitvÃna yoniso, Sampatte aruïuggamhi arahatta mapÃpuïinti. A¤¤ataropi mahÃthero bÃÊhagilÃno sahatthà ÃhÃrampi paribhu¤jituæ asakkonto sake muttakarÅse paÊipanno samparivattati. Taæ disvà a¤¤ataro daharo ho dukkà jÅvitasaÇkhÃrÃti Ãha. Tamenaæ mahÃthero Ãha: Ãvuso idÃni mÅyyamÃno saggasampattiæ labhissÃmi, natthi me ettha saæsayo, imaæ pana sÅlaæ bhinditvà laÇdhasampatti nÃma sikkhaæ paccakkhÃya paÂiladdha gihÅbhÃvasadi sÅti2 vatvà sileneva saddhiæ marissÃmÅti tatheva3 nipanno tameva rogaæ sammasanto arahattaæ patvà bhikkhusaÇghassa imÃhi gÃthÃhi vyÃkÃsi: - PhuÂÂhassa me a¤¤atarena byÃdhinà Rogena bÃÊhaæ dukhitassa ruppato. ParisussatÅ khippamidaæ kaÊebaraæ. Pupphaæ yatà paæsuni Ãtape kataæ. Aja¤¤aæ ja¤¤asaÇkhÃtaæ asuciæ suci sammataæ, NÃnÃkuïapaparipÆraæ ja¤¤arÆpaæ apassato. [A.] AÇguttara catuni. 1. SÅ1. 11. Sa¤¤amissÃmi - saccÃpessÃmi. 2. Ma 11. GihÅbhÃvasadisanti. 3. Ma1. 11. Tattheva. [SL Page 038] [\x 38/] DhÅratthu maæ Ãturaæ pÆtikÃyaæ. Duggandhiyaæ asuciæ vayÃdhidhammaæ, Yatthappamattà adimucchità pajà HÃpenti maggaæ sugatupapattiyÃti. AhavantÃdÅnaæ pana sÅlaæ sabbadarathapaÂippassaddhiyà parisuddhattà paÂippassaddhipÃrisuddhiti vedatabbaæ. Evaæ pariyantapÃrisuddhiÃdivasena pa¤cavidhaæ. Dutiyapa¤cake: - pÃïÃtipÃtÃdÅnaæ pahÃïÃdivasena attho vedatabbo. Vuttaæ hetaæ paÂisambhidÃyaæ: - "Pa¤ca sÅlÃni; pÃïÃti pÃtassa pahÃniæ sÅlaæ, veramaïÅsÅlaæ, cetanÃsÅlaæ saævarosÅlaæ, avÅtikkamo sÅlaæ, adinnÃdÃnassa; kÃmesu micchÃcÃrassa; musÃvÃdassa; pisuïÃvÃcÃya; pharusÃvÃcÃya; samphappalÃpassa; [PTS Page 050] [\q 50/] abhijjhÃya; vyÃpÃdassa; miccÃdiÂÂhiyÃ. Nekkhammena kÃmacchandassa; abyÃpÃdena byÃpÃdassa; Ãlokasa¤¤Ãyathinamiddhassa; avikkhepena uddhaccassa; dhammavavatthÃnena vicikicchÃya; ¤Ãïena avijjÃya; pÃmojjena aratiyÃ; paÂhamena jhÃnena nÅvaranÃnaæ; dutiyena jhÃnena vitakkavicÃrÃnaæ; tatiyena jhÃnena pÅtiyÃ, catutthena jhÃnena sukhadukkhÃnaæ;ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyà rÆpasa¤¤Ãya, paÂighasa¤¤Ãya. NÃnattasa¤¤Ãya; vi¤¤Ãïa¤cÃyatasasamÃpattiyà ÃkÃsÃna¤cÃyatanasa¤¤Ãya; Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiyà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasa¤¤Ãya; nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyà Ãki¤ca¤¤Ãyatasasa¤¤Ãya; aniccÃnupassanÃya niccasa¤¤Ãya; dukkhÃnupassanÃya sukhasa¤¤Ãyra anattÃnupassanÃya attasa¤¤Ãyra nibbidÃnupassanÃya nandiyÃra virÃgÃnupassanÃya rÃgassa; nirodhÃnupassanÃya samudayassa; paÂinissaggÃnupassanÃya ÃdÃnassa; khayÃnupassanÃya ghanasa¤¤Ãya; vayÃnupassanÃya ÃyÆhaïassa; viparinÃmÃnupassanÃya dhuvasa¤¤Ãya; animuttÃnupassanÃya nimittassa; appanihitÃnupassanÃya païidhiyÃ; su¤¤atÃnupassanÃya abhinivesassa; adhipa¤¤Ãdhamma vipassanÃya sÃrÃdÃnÃbhini vesassa; yathÃbhÆta¤Ãïadassaïena sammohÃbhinivesassa; ÃdÅnavà nÆpassanÃya ÃlayÃbhinivesassa; paÂisaÇkhÃnupassanÃya1 appaÂi saÇkhÃya; vivaÂÂhÃnupassanÃya saæyogÃbhinivesassa; sotÃpatti maggena diÂÂhekaÂÂhÃnaæ kilesÃnaæ; sakadÃgimimaggena oÊÃrikÃnaæ kilesÃnaæ; anÃgÃmivaggena anusahagatÃnaæ kilesÃnaæ; arahattamaggena sabbakilesÃnaæ; pahÃnaæ sÅlaæ, veramaïi cetanà saævaro avÅtikkamo sÅlaæ. EvarÆpÃni sÅlÃni cittassa avippaÂisÃrÃya saævattanti, pÃmojjÃya saævattanti. PÅtiyà saævattanti. 1. SÅ11. HsaÇkhÃdhammÃnupassanÃya. [SL Page 039] [\x 39/] Passaddhiyà saævattanti, somanassÃya saævattanti, ÃsevanÃya saævattanti, bhÃvanÃya saævattanti, pahulÅkammÃya saævattanti alaÇkÃrÃya saævattanti, parikkhÃrÃya saævattanti, parivÃrÃya saævattanti, pÃripÆriyà saævattanti, ekantanibbaædÃya virÃgÃya nirodÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodÃya nibbÃnÃya saævattantÅti. [A] Ettha ca pahÃïanti koci dhammo nÃma natthi a¤¤ata; vuttappakÃrÃnaæ pÃnÃtipÃtÃdÅnaæanuppÃdamattato. Yasmà pana taæ taæ pahÃnaæ tassa tassa kusalassa [PTS Page 051] [\q 51/] dhammassa patiÂÂhÃnaÂÂhena upadhÃraïaæ hoti, vikampabhÃvÃkaraïena ca samÃdÃnaæ tasmà pubbevutteneva upadhÃraïasamÃdhÃnasaÇkhÃtena sÅlanaÂÂhena sÅlanti vuttaæ. Itare cattÃro dhammà tato tato veramaïivasena tassa tassa saævaravasena, tadubhayasampayuttacetanÃvasena, taæ taæ avÅtÅkkamantassa avÅtikkamavasena ca, cetaso pavattisabbhÃvaæ sandhÃya vuttÃ. SÅlaÂÂho pana nesaæ pubbe pakÃsitoyevÃti. Evaæ pahÃïasÅlÃdivasena pa¤ca vidhaæ. EttÃvatÃca kiæ sÅlaæ, keÂÂhena sÅlaæ, kÃna'ssa lakkhaïa rasa paccupaÂÂhÃnapadaÂÂhÃnÃni, kimÃnisaæsaæ sÅlaæ, katividha¤cetaæ sÅlanti? VuttÃnaæ imesaæ pa¤hÃnaæ vissajjanaæ niÂÂhitaæ. Yaæ pana vuttaæ ko cassa saækileso? Kiæ vodÃnanti? Tatra vadÃma: khaï¬ÃdibhÃvosÅlassa saækileso, akhaï¬ÃdibhÃvo vedÃnaæ. So pana khaï¬ÃdibhÃvolÃbhayasÃdihetukena bhedena ca sattavidhamethunasaæyogena ca saÇgahÅto. TathÃhi yassa sattasu Ãpattikkhandhesu Ãdimhivà ante và sikkhÃpadaæ bhinnaæ hoti, tassa sÅlaæ pariyante chinnasÃÂako viya khaï¬aæ nÃma hoti. Yassa pana vemajjhe bhinnaæ, tassa majjhe chiddasÃmako viya chiddaæ nÃma hoti. Yassa paÂipÃÂiyà dve tÅïi bhinnÃni, tassa piÂÂhiyÃvà kucchiyÃvà uÂÂhitena visabhÃgavaïïena kÃÊarattÃdÅnaæ a¤¤atara sarÅravanïÃgÃvÅ viya sabalaæ nÃma hoti. Yassa antarantarà bhinnÃni, tassa antarantarà visabhÃgavaïïabindu vicita;gÃvÅ viya kammÃsaæ nÃma hoti. Evaæ tÃva lÃbhÃdihetukena bhedena khaï¬ÃdibhÃvo hoti. Evaæ sattavidhamethunasaæyogavasena. Vuttaæ hi bhagavatÃ: - idha brÃhmaïa ekacco samanovà brÃhmanovà sammÃbrahmacÃrÅ paÂijÃna mÃno naheva ko mÃtugÃmena [PTS Page 052] [\q 52/] saddhiæ dvayaædvayasamÃpattiæ samÃpajjati, apica kho mÃtugÃmassa acchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ sÃdiyati, so tadassÃdeti, taæ nikÃmeti, tenaca vittiæ Ãpa¤¤ati. Idampiko brÃhmaïa brahmacariyassa khaï¬ampi [A.] PaÂisambhidà - ¤ÃïakathÃ. [SL Page 040] [\x 40/] Chiddampi sabalampi kammÃsampi. Ayaæ vuccati brÃhmaïa aparisuddhaæ brÃhmacariyaæ caratÅ, saæyutto methunena saæyogena, na parimuccati jÃtiyà jarÃya maraïena -pe- na parimuccati dukkhasmÃti vadÃmi. Puna ca paraæ brÃhmaïa idhekacco samanovà brÃhmanovÃ-pepaÂijÃnamÃno naheva ko mÃtugÃmena saddhiæ dvayaæ dvayasamÃpattiæ samÃpajjati, napi mÃtugÃmassa ucchÃdanaæ -pesÃdiyati, apica kho mÃtugÃmena saddhiæsa¤jagghati, saækÅÊati saÇkeÊÃyati, so tadassÃdeti -pedukkhasmÃti vadÃmi. Punacaparaæ brÃhmaïa idhekacco samaïovà brÃhmaïovà -pe- naheva kho mÃtugÃmena saddhiæ dvayaædvayasamÃpattiæ samÃpajjati, napi mÃtugÃmassa uccÃdanaæ -pe-sÃdiyati, napi mÃtu gÃmena saddhiæ sa¤jagghati saÇkÅÊati saÇkeÊÃyati. Api ca kho mÃtugÃmassa cakkhunà cakkhuæ upanijjhÃyati, pekkhati, so tadassÃdeti -pedukkhasmÃti vadimi. Punacaparaæ brahmaïa idhekacco samaïovà brahmanovà -pe- naheva ko mÃtugÃmena -pe- napi mÃtugÃmassa -penapi mÃtugÃmena -pe- napi mÃtugÃmassa -pepekkhati. Apica ko mÃtugÃmassa saddaæ suïÃti tiroku¬¬Ã và tiropÃkÃrà và hasantiyà và bhaïantiyà và gÃyantiyà và rodantiyà vÃ, so tadassÃdeti -pe- dukkhasmÃti vadÃmi. Punacaparaæ brÃhmaïa idhekacco samaïovà brÃhmanovà -penaheva kho mÃtugÃmena -pe- napi mÃtugÃmassa -pe- napi mÃtugÃmena -pe- napi mÃtugÃmassa -pe- rodantiyà và -peapica kho yÃnissa tÃni pubbe mÃtugÃmenasaddhiæ hasitalapitakÅÊitÃni, tÃni anussarati. So tadassà deti -pedukkhasmÃti vadÃmi. Punacaparaæ brÃhmaïa idhekacco samaïo và brÃhmano và -penaheva kho mÃtugÃmena -pe-napi mÃtugÃmassa -pe- napi yÃnissa tÃni pubbe mÃtugÃmena saddhiæ hasitalapitakÅÊitÃni tÃni anussarati, [PTS Page 053] [\q 53/] apica kho passati gahapatiæ và gahapatiputtaæ và pa¤cahi kÃmaguïehi samappitaæ samaÇgibhÆtaæ parivÃrayamÃnaæ, se tadassÃdeti -pedukkhasmÃti vadÃmi. Punacaparaæ brÃhmaïa idhekacco samano và brÃhmaïo và -penaheva kho mÃtugÃmena -pe- napi passati gahapatiæ và gahapatiputtaæ và -peparicÃrayamÃnaæ. Apica kho a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmaciriyaæ carati: iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃti, so tadassà deti taæ nikÃmeti tena ca vittiæ Ãpajjati. Idampi brÃhmaïa brahmacariyassa khaï¬ampi chiddampi sabalampi kammÃsampÅti evaæ lÃbhÃdi hetukena bhedena sattavidhamethunasaæyogena ca khaï¬Ãdi bhÃvo saÇgahÅtobati veditabbo. [A.] AÇguttarani - sattakani. [SL Page 041] [\x 41/] Akhaï¬ÃdibhÃvo pana sabbesaæ sikkhÃpadÃnaæ abhedena, bhinnà na¤ca sappaÂikammÃnaæ paÂikammakaraïena, sattavidha methunasaæyogà bhÃvane ca, aparÃya ca kodho apanÃbho makkho paÊÃso issà macchariyaæ mÃyà sÃÂheyyaæ thambho sÃrambho mÃno atimÃno mado pamÃdoti ÃdÅnaæ pÃpadhammÃnaæ anuppattiyÃ, appicchatà santuÂÂitÃsallekhatÃdÅna¤ca tuïÃnaæ uppattiyà saÇgahÅto. YÃnÅhi sÅlÃnÅ lÃbhÃdÅnampi attÃya abhinnÃni, pamÃdadosena và bhinnÃnipi paÂikammakatÃni, metunasaæyogena ca kodhÆpanÃhÃdÅhi và pÃpadhammehi anupahatÃni, tÃni sabbaso akhaï¬Ãni acciddÃni asabalÃni akammÃsÃnÅti vuccanti. TÃni yeva bhujissabhÃvakaraïatova bhujissÃni, vi¤¤Æhi pasatthattà vi¤¤ÆppasatthÃnira taïhÃdiÂÂhihi aparÃmaÂÂhattà aparÃmaÂÂhÃni; upacÃrasamÃdhiæ và appaïÃsamÃdiæ và saævattayantÅti samÃdhisaævattanikÃni ca honti. Tasmà tesaæ esa akhaï¬ÃdibhÃvo vodÃnanti veditabbo. Taæ panetaæ vodÃnaæ dvÅhÃkÃrehi sampajjati sÅla vipattiyà ca ÃdÅnavadassanena sÅlasampattiyÃva Ãnisaæsadassanena. [PTS Page 054] [\q 54/] tattha "pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà dussÅlassa sÅlavipattiyà "ti: [a] evamÃdi suttanayena sÅlavipattiyà ÃdÅnavo daÂÂhabbo: apica dussÅlo puggalo dussÅlyahetu amanÃpo hoti deva manussÃnaæ, ananusÃsaniyo sabrahmacÃrÅnaæ, dukkhito dussÅlagarahÃsu, vippaÂisÃrÅ sÅlavataæpasaæsÃsu, tÃyaca pana dussÅlyatÃya sÃïasÃmako viya dubbaïïo hoti, ye kho panassa diÂÂhÃnugatiæ Ãpa¤¤anti tesaæ dÅgharattaæ apÃyadukkhÃvahanato dukkhasamphasso, yesaæ deyyadhammaæ patiganhÃti tesaæ na mahapphalakaraïato appaggho, anekavassagaïikaguthakÆpo viya dubbisodhano, chavà lÃtamiva ubhato parÅbÃhiro, bhikkhubhÃvaæ paÂijÃnantopi abhikkhuyeva gogaïaæ anubaddhagadrabho viya, satatubbiggo sabbaverika puriso viya, asaævÃsÃraho matakaÊebaraæ viya, sutÃdiguïayuttopi sabrahmacÃrÅnaæ apÆjÃraho susÃnaggi viya brÃhmaïÃnaæ, ahabbo visesÃdigame avdhovarÆpadassane, nirÃso saddhamme caï¬Ãla kumÃrako viya rajje, sukitosmiti ma¤¤amÃnopi dukkhitova aggikkhandhapariyÃye vuttadukkhabhÃgitÃya, dussÅlÃnaæ hi pa¤cakÃmaguïaparibogavandanamÃnanÃdisukhassÃdagathitacittÃnaæ tappaccayaæ anussaraïamattenÃpi bhadayasantÃpaæ janayitvà uïhalohituggà rappavattanasamatthaæ atikamukaæ dukkhaæ dassentosabbÃkÃrena paccakkhakammavipÃko bhagavà Ãha: "passathano tumhe bhikkhave amuæ mahantaæ aggikkhandhaæ Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtanti. Evaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave katamaæ nu kho varaæ yaæ [A] aæ -ni-pa¤cakani. [SL Page 042] [\x 42/] Amuæ mahantaæ aggikkhandhaæ Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ ÃliÇtvà upanisÅdeyya và upanipajjeyya vÃ, yaæ khattiyaka¤¤aæ và brÃhmaïakag¤a¤¤aæ và gahapatika¤¤aæ và mudutalunahatthapÃdiæ ÃliÇgitvà upanisÅdeyya và upanipajjeyya vÃti. Etadeva bhante varaæ yaæ khattiyaka¤¤aæ và brÃhmaïaka¤¤aæ và gahapatika¤¤aæ và mudutalunahatthapÃdiæ ÃliÇgitvà upanisÅdeyya và [PTS Page 055] [\q 55/] upanipajjeyyavà dukkhaæ hetaæ bhante yaæ amuæ mahantaæ aggikkhandhaæ Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ ÃliÇtvà upanisÅdeyya và upanipajjeyya vÃ, yaæ khattiyaka¤¤aæ và brÃhmaïakag¤a¤¤aæ và gahapatika¤¤aæ và mudutalunahatthapÃdiæ ÃliÇgitvà upanisÅdeyya và upanipajjeyya vÃti ÃrocayÃmi vo bhikkhave paÂivedayÃmi vo bhikkhave yathà etadeva tassa varaæ dussÅlassa pÃpadhammassa asuci saÇkassarasamÃcÃrassa paÂicchannakammantassa assamaïassa samaïapaÂi¤¤assa abrahma cÃrissa brahmacÃrÅpaÂi¤¤assa antopÆtissa avassutassa kasambujà tassa yaæ amuæ mahantaæ aggikkhandhaæ Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ ÃliÇtvà upanisÅdeyya và upanipajjeyya vÃ, yaæ khattiyaka¤¤aæ và brÃhmaïakag¤a¤¤aæ và gahapatika¤¤aæ và mudutalunahatthapÃdiæ ÃliÇgitvà upanisÅdeyya và upanipajjeyya vÃ. Taæ kissa hetu? Tato nidÃnaæ hi so bhikkhave maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ, natveva tappaccayà kÃyassa bhedà paraæ maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppajjeyya. Ya¤ca ko so bhikkhave dussÅlo-pekasambujÃto khattiyaka¤¤aæ và brÃhmaïakag¤a¤¤aæ và gahapatika¤¤aæ và mudutalunahatthapÃdiæ ÃliÇgitvà upanisÅdeyya và upanipajjeyya và gitvà upanisÅdeyya và upanipajjeyya vÃ, 1 ta¤hi tassa bhikkhave hoti dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya, kÃyassa bhedà paraæ maranà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppajjeyya. [A] evaæ aggikkhandhupamÃya itthipaÂibaddhapadvakÃmaguïa paribhogappaccayaæ dukkhaæ dassetvà eteneva upÃyena: "taækiæ ma¤¤atha bhikkhave katamaæ nu kho varaæ yaæ balavà puriso daÊhÃya vÃÊarajjuyà ubojaÇghà veÂhetvà ghaæseyya sà chaviæ cindeyya chaviæ chetvà cammaæ chivdeyya cammaæ chetvà maæsaæ chandeyya aÂÂhiæ cetvà aÂÂhi mi¤jaæ Ãhacca tiÂÂheyya, yaæ và khattiyamahÃsÃÊÃnaæ và brÃhmaïamahà sÃÊÃnaæ và gahapatimahÃsÃÊÃnaæ và abhivÃdanaæ sÃdiseyyÃti ca. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave katamaæ nu kho varaæ yaæ balavà puriso tiïhÃya sattiyà teladhotÃya paccorasmiæ pahareyya, yaæ và khattiyamahÃsÃÊÃnaæ và brÃhmaïamahÃsÃÊÃnaæ và gahapatimahÃsÃÊÃnaæ và a¤jalikammaæ sÃdiyeyyÃti ca. Taæ kiæva¤¤atha bhikkhave katamaæ nu kho varaæ yaæ balavà puriso tattena ayopaÂÂena Ãdittena sampajjalitena sajotibhutena kÃyaæ sampaÊiveÂheyya, yaæ và khattiyamahÃsÃÊÃnaæ và brÃhmaïamahÃsÃÊÃnaæ và gahapatimahà sÃÊÃnaæ và saddhÃdeyyaæ cÅvaraæ paribhu¤jeyyà ti ca. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave katamaæ [PTS Page 056] [\q 56/] nu kho varaæ yaæ balavà puriso tattena ayo saÇkunà Ãdittena sampajjalitena sajotibhÆtena mukhaæ vivaritvà tattaæ lohaguÊaæ Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ mukhe pakkhi peyya taæ tassa oÂÂhampi ¬aheyya mukhampi jivhampi kaïÂhampi adarampi [A] aÇguttara sattakani. 1. SÅ. Ma. 1. 11. Saha 111. Upanipajjati vÃ. 2. SÅ. Ma. 1. 11. KhattiyabrÃhmaïagahapatimahÃsÃÊÃnaæ. [SL Page 043] [\x 43/] Öaheyya antampi antaguïampi ÃdÃya adhobhÃgà nikkhameyya, yaæ và khattiyamahÃsÃÊÃnaæ và brÃhmaïamahÃsÃÊÃnaæ và gahapatimahÃsÃÊÃnaæ và saddhÃdeyyaæ piï¬apÃtaæ paribu¤jeyyÃti ca. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave katamaæ nu kho varaæ yaæ balavà riso sÅse và gahetvà khandhe và gahetvà tattaæ ayoma¤caæ và ayopÅÂhaæ và Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ abhinisÅdÃpeyya và abhinipajjà peyya vÃ, yaæ và khattiyamahÃsÃÊÃnaæ yà brÃhmaïamahÃsÃÊÃnaæ và gahapatimahà sÃÊÃnaæ và saddhÃdeyyaæma¤capÅÂhaæ paribu¤jeyyÃti ca. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave katamaæ nu kho varaæ yaæ balavà puriso uddhapÃdaæ adho siraæ gahetvÃ. TattÃya lohakumbhiyà pakkipeyya ÃdittÃya sampajjalitÃya sajotibhÆtÃya, so tattha eïeddehakaæ paccamÃno sakimpi uddhaæ gaccheyya sakimpi adho gaccheyya sakimpi tiriyaæ gaccheyya, yaæ và khattiyamahÃsÃÊÃnaæ và brÃhmaïamahÃsÃÊÃnaæ và gahapatimahÃsÃÊÃnaæ và saddhÃdeyyaæ vihÃraæ paribu¤jeyyÃti cà ti. [A] imÃhi vÃÊarajju tinha satti ayopaÂÂa ayoguÊa ayoguÊa ayoma¤ca ayopÅÂha ayokumbhi upamÃhi abivÃdana a¤jalikamma cÅvara piï¬apÃta ma¤capÅÂha vihÃra paribhogappaccayaæ dukkhaæ dassesÅ. TasmÃ: - AggikkhandhÃliÇgana dukkhÃdikadukkhakamukaphalaæ, Avijahato kÃmasukhaæ sukaæ kuto bhinnasÅlassa. AbhivÃdana sÃdiyane kiæ nÃma sukhaæ vipannasÅlassa, DaÊhavÃÊarajjughaæsana dukkhÃdhika dukkhabhÃgissa. [PTS Page 057 [\q 57/] 2] SaddhÃnama¤jalikamma sÃdiyane kiæ sukhaæ asÅlassa, SattippahÃra dukkhà dhimatta dukkhassa yaæ hetu. CÅvara pariboga sukhaæ kiæ nÃma asa¤¤atassa, Yena cÅraæ anubhavitabbà niraye jalita ayopaÂÂasamphassÃ. Madhuropi pin¬apÃto haÊÃhaÊavisÆpamo asÅlassa, ùdittà giÊitabbà ayoguÊà yena cirarattaæ. Sukhasammatopi dukkho asÅlino ma¤capÅÂhaparibogo, Yaæ bÃdissanti cÅraja jalita ayoma¤ca pÅÂhÃni. 3 DussÅlassa vihÃre saddhÃdeyyamhi kà nivÃsa rati, Jalitesu nivasitabbaæ yena ayokumhi majjhesu. SaÇkassarasamÃcÃro kasambujÃto avassuto pÃpo, Anto pÆtÅti ca yaæ nivdanto Ãha lokagaru. [A.] AÇguttara sattakani. 1. SÅ 1. 11 Saha 111 dukkhÃtidukkhaæmukaæphalaæ. 2. SÅ. 1. 11 DukkhÃtidukkhabhÃgiyassa 3. SÅ1. 11 Saha 111. Jalitaayoma¤cadukkhÃti. [SL Page 044] [\x 44/] DhijjÅvitaæ adha¤¤assa tassa samaïÃnaæ vesadhÃrissa, Assamaïassa upahataæ khatamattÃnaæ vahantassa. Guthaæ viyaæ kuïapaæ viya maï¬anakÃmà vivajjayantÅdha, Yaæ nÃma sÅlavanto santo kiæ jÅvitaæ tassa. Sabbahayehi amutto mutto sabbehi adhigamasukhehi, Supihita saggadvÃro apÃyamaggaæ samÃrÆÊho. KaruïÃya vatthÆbhÆto kÃruïikajanassa nÃma ko a¤¤o, DussÅlasamo dussÅlatÃya iti pahuvidhÃpi dosÃti. EvamÃdinà paccavekkhaïena sÅlavipattiyaæ ÃdÅnavadassanaæ, vuttappakÃraviparÅtato silasmapattiyaæ Ãnisaæsadassanaæ ca veditabbaæ. Apica: [PTS Page 058 [\q 58/] -] Tassa pÃsÃdikaæ hoti pattacÅvaradhÃranaæ, Pabbajjà saphalà tassa yassa sÅlaæ sunimmalaæ. AttÃnuvÃdÃdibhayaæ suddhasÅlassa bhikkhuno, AndhakÃraæ viya ravi hadayaæ nÃvagÃhati. SÅlasampattiyà bhikkhÆ sobhamÃno tapovano. PabhÃsampattiyà cando gagane viya sobhati. KÃyagavdhopi pÃmojjaæ sÅlavantassa bhikkuno, Karoti api devÃnaæ sÅlagandhe kathÃva kÃ. Sabbesaæ gandhajÃtÃnaæ sampattiæ abibhusyahi, AvighÃtÅ dasadisà sÅlagavdho pavÃyati. Appakampi katà kÃrà sÅlavante mahapphalÃ, HontÅti silavà hoti pÆjà sakkÃrabhÃjanaæ. SÅlavantaæ na bÃdhenti Ãsavà diÂÂhadhammikÃ, SamparÃyikadukkhÃnaæ mÆlaæ khaïati sÅlavÃ. Yà manussesu sampatti yà ca devesu sampadÃ, Na sà sampannasÅlassa icchato hoti dullabhÃ. Accantasantà pana yà ayaæ nibbÃïasampadÃ, Sampanna sÅlassa mano tameva anudhÃvati. SabbasampattimÆlamhi sÅlamhi iti paï¬ito, AnekÃkÃravokÃraæ Ãnisaæsaæ vibhÃvayeti. Evaæ hi vibhÃvayato sÅlavipattito ubbijjitvà sÅlasampatti ninnaæ mÃnasaæ hoti; tasmà yathà vuttaæ imaæ sÅlipattiyà ÃdÅ navaæ, ima¤ca sÅlasampattiyà Ãnisaæsaæ disvà sabbÃdarena sÅlaæ [SL Page 045] [\x 45/] VodÃpetabbanti. EttÃvatà ca "sÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o"ti imissà gÃthÃya sÅla samÃdhi pa¤¤Ãmukhena desite visuddhimagge sÅlaæ tÃva paridÅpitaæ hoti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimaggena SÅlanÅddeso nÃma PaÂhamo paricchedo. [PTS Page 059] [\q 59/] 2. Atha dhutaÇganiddeso. IdÃni yehi appicchatà santuÂÂhitÃdÅhi guïehi vuttappakà rassa sÅlassa vodÃnaæ hoti te guïe sampÃdetuæ yasmà samÃdinnasÅlena yoginà dhutaÇgasamÃdÃnaæ kÃtabbaæ, evaæ bhissa appicchatà santuÂÂhità sallekha pavivekÃpacaya viriyÃrambha subhara tÃdi guïasalila vikkhÃlitamalaæ sÅla¤ceva suparisuddhaæ bhavissati vatÃni ca sampajjissanti. Bati anavajjasÅlabbataguïaparisuddhasamÃcÃro porÃïe ariyavaæsattaye patiÂÂhÃya catutthassa bhÃvanÃrÃmatà saÇkhÃtassa ariyavaæsassa adhigamÃraho bhavissati; tasmà dhutaÇgakathaæ ÃrabissÃma: - bhagavatà hi pariccattalokÃmisÃnaæ kÃye ca jivite ca anapekkhÃnaæ anulomapaÂipadaæ yeva ÃrÃdhetukÃmÃnaæ kulaputtÃnaæ terasa dhutaÇgÃni aÂu¤¤ÃtÃni seyyathÅdaæ: paæsukulikaÇgaæ, tecÅvarikaÇgaæ, pin¬apÃtikaÇgaæ, sapadÃnacÃrikaÇgaæ, ekÃsanikaÇgaæ, pattapin¬ikaÇgaæ, khalupacchÃbhattikaÇkaæ, Ãra¤¤ikaÇgaæ, rukkhamÆlikaÇgaæ, abbhokÃsikaÇgaæ, sosÃnikaÇgaæ, yathà santhatikaÇgaæ, nesajjikaÇganti tattha: - Atthato lakkhaïÃdÅhi samÃdÃnavidhÃnato, Pabhedato bhedato ca tassa tassÃnisaæsÃto. Kusalattikato ceva dhutÃdÅnaæ vibhÃgato, SamÃsavyÃsatocÃpi vi¤¤Ãtabbo vinicchÃya. [PTS Page 060] [\q 60/] Tattha atthato tÃva: - rathikà susÃna saÇkÃrakÆmÃdÅnaæ yattha katthaci paæsÆnaæ upari Âhitattà abbhuggataÂÂhena tesu paæsusu kÆla mivÃti paæsukÆlaæ; athavà paæsu viya kucchitabhÃvaæ ulatÅ'tipaæsukÆlaækucchitabhÃvaæ gacchatÅti vuttaæ hoti; evaæ laddhanibbacanassa paæsukÆlassa dhÃraïaæ paæsukÆlaæ; paæsukÆlaæ sÅlamassÃti paæsukuliko; paæsukulikassa aÇgaæ= paæsukulikaÇgaæ, aÇganti kÃraïaæ vuccati, tasmà yena samÃdÃnena so paæsukuliko hoti, tassetaæ adhi vacananti veditabbaæ. Eteneva nayena saÇghÃÂi uttarÃsaÇga [SL Page 046] [\x 46/] AntaravÃsaka saÇkhÃtaæ ticÅvaraæ sÅlamassÃti tecÅvariko; tecÅvarikassa aÇgaæ tecÅvarikaÇgaæ. BhikkhÃsaÇkhÃtÃnaæ pana Ãmisapin¬Ãnaæ pÃto piï¬apÃto, parehi dinnÃnaæ piï¬Ãnaæ patte nipata nanti vuttaæ hoti; taæ pin¬apÃtaæ u¤chati taæ taæ kulaæ upasaÇkamanto gavesatÅti piï¬apÃtiko. Pin¬Ãya và patituæ vatame tassÃti piï¬apÃtÅpatitunti carituæ; pin¬apÃtÅ eva piï¬apÃtiko; piï¬apÃtikassa aÇgaæ pin¬apÃtikaÇgaæ. DÃnaæ vuccata avakhaï¬anaæ; apetaæ dÃnato apadÃnaæ- anavakhaï¬ananti attho; saha apadà nena sapadÃnaæavakhaï¬anavirahitaæ anugharanti vuttaæ hoti; sapadÃnaæ carati idamassa sÅlanti sapadÃnacÃrÅ; sapadÃnacÃrÅ eva sapadÃnacÃriko; tassa aÇgaæ sapadÃnacÃrikaÇgaæ. EkÃsane bojanaæ ekÃsaæ; taæ sÅlamassÃti ekÃsaniko; tassa aÇgaæ ekÃsani kaÇgaæ. DutiyabhÃjanassa paÂikkhittattà kevalaæ ekasmiæ yeva patte piï¬o pattapiï¬o; idÃni pattapiï¬agahaïe pattapiï¬asa¤¤aæ katvÃ- pattapiï¬o sÅlamassÃti pattapin¬iko; tassa aÇgaæ pattapiï¬ikaÇgaæ. KhalÆti paÂisedhanatthe nipÃto; pavÃritena satà [PTS Page 061] [\q 61/] paccà laddhaæ bhattaæ pacchÃbhattaæ nÃma. Tassa pacchà bhattassa bhojanaæ pacchÃbhattabhojanaæ; tasmiæ pacchÃbhattabhojane pacchÃbhattasa¤¤aæ katvÃ- pacchÃbhattaæ sÅlamassÃti pacchÃbhattiko; na pacchÃbhattiko khalu pacchÃbhattiko; samÃdÃnavasena paÂikkhittÃtirittabhojanassetaæ nÃmaæ. AÂÂhakathÃyaæ pana vuttaæ khalÆti eko sakuïiko, so mukhena phalaæ gahetvà tasmiæ patite puna a¤¤aæ na khÃdati tÃdiso ayanti khalupacchÃbhattiko tassa aÇgaæ khalupacchÃbhattikaÇgaæ. Ara¤¤e nivÃso sÅlamassÃti Ãra¤¤iko tassa aÇgaæ Ãra¤¤ikaÇgaæ. RukkhamÆle nivÃso rukkhamÆlaæ, taæ sÅlamassÃti rukkhamÆliko. RukkhamÆlikassa aÇgaæ rukkhamÆlikaÇgaæ. AbbhokÃsika sosÃnikaÇgesupi eseva nayo yadeva santhataæ yathà santhataæ, idaæ tuyhaæ pÃpuïÃtÅti evaæ paÂhamaæ uddiÂÂhasenÃsanassetaæ adhivacanaæ. Tasmiæ yathÃsanthate viharituæ sÅlamassÃti yathÃsanthatiko, tassa aÇgaæ yathÃsanthatikaÇgaæ. Sayanaæ paÂikkhipitvà nisajjÃya virahituæ sÅlamassÃti nesajjiko, tassa aÇgaæ nesajjikaÇgaæ. SabbÃneva panetÃni tena tena samÃdÃnena dhÆtakilesattà dhutassa bhikkhuno aÇgÃnÅti kilesa dhananato và dhutanti laddhavohÃraæ ¤Ãïaæ aÇgaæ etesanti dhutaÇgÃni. Athavà dhutÃni ca tÃni paÂipakkhaniddhunanato aÇgÃni ca paÂipattiyà tipi dhutaÇgÃni, evaæ tÃvettha atthato vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. LakkhaïÃdihÅti: - sabbÃneva panetÃni1 samÃdÃnacetanÃlakkhaïÃni. Vuttampicetaæ: -2 " yo samÃdiyati so piggalo, yena 1. SÅ1. 11. SabbÃnevacetÃni. 2. SÅ1 saha ma. 11. Vuttampicetaæ aÂÂhakathÃyaæ [SL Page 047] [\x 47/] SamÃdiyati cittacetasikà ete dhammÃ, yà samÃdÃnacetanà taæ dhutaÇgaæ, yaæ paÂikkhipati taæ vatthÆti. [A"] sabbÃneva ca loluppaviddhaæ sanarasÃni, nilloluppabhÃvapaccupaÂÂhÃnÃni, appicchatÃdi ariyadhamama padaÂÂhÃnÃni. [PTS Page 062] [\q 62/] evamettha lankhaïÃdihiveditabbo vinicchayo. SamÃdÃnavidhÃnatoti Ãdisu pana padvasu: - sabbÃneva dhutaÇgÃni dharamÃne bhagavati bhagavatova santike samÃdÃtabbÃni; parinibbute mahÃsÃvakassa santike; tasmiæ asati khauïÃsavassaanÃgamissasakadÃgÃmissasotÃpannassatipiÂakassadvipimakas- saekapimakassa - ekajaÇgÅtikassa - ekÃgamassa - aÂÂhakathÃcariyassa - tasmiæ asati dhutaÇgadharassa - tasmimpi asati cetiyaÇganaæ sammajjitvà ukkuÂikaæ nisÅditvà sammÃsambuddhassa santike vadanena viya samÃdÃtabbÃni. Apica sayampi samÃdÃtuæ vaÂÂati evaæ. Ettha ca cetiyapabbate dvebhÃtika terÃnaæ jeÂÂhabhÃtu dhutaÇgappicchatÃya vatthu kathetabbaæ. Ayaæ tÃva sÃdÃraïakathÃ. IdÃni ekekassa samÃdÃnavidhÃnappabhedabhedÃnisaæse vaïïayissÃma: paæsukulikaÇgaæ tÃva: -" gahapatidÃnacÅvaraæ paÂikkipÃmi, " "paæsukulikaÇgaæ samÃdiyÃmÅ"ti imesu dvÅsu vacanesu a¤¤atarena samÃdinnaæ hoti. Idaæ tÃvettha samÃdÃnaæ evaæ samÃdinnadhutaÇgena pana tena sosÃnikaæ pÃpaïikhaæ rathiyacolaæ saÇkÃra coÊaæ sottiyaæ nahÃnachoÊaæ titthacoÊaæ gatapaccÃgataæ aggida¬¬haæ gokhÃyitaæ upacikÃkhÃyitaæ undÆrakhÃyitaæ antacchinnaæ dasacchinnaæ dhajÃhamaæ thÆpacÅvaraæ samaïacÅvaraæ Ãbisekikaæ iddhimayaæ panthikaæ vÃtÃhataæ devadattiyaæ sÃmuddiyanti etesu a¤¤ataraæ cÅvaraæ gahetvà phÃletvà dubbalaÂÂhÃnaæ pahÃya thiraÂÂhÃnÃni dhovitvà cÅvaraæ katvà porÃnaæ gahapaticÅvaraæ apanetvà paribhu¤jitabbaæ. Tattha sosÃnikanti: susÃne patitakaæ. PÃpaïikanti: ÃpaïadvÃre patÅtakaæ. RathiyacoÊanti: pu¤¤attikehi vÃtapÃnadvÃrena1 ratikÃya cha¬¬ÅtacoÊakaæ. SaÇkÃracoÊanti: [PTS Page 063] [\q 63/] saÇkÃraÂÂhÃne cha¬¬ita coÊakaæ. Sotthiyanti: gabbhamalaæ pu¤chitvà cha¬¬itavatthaæ. Tissà maccamÃtà kira sataagghanakena vatthena gabbhamalaæpu¤chÃpetvà paæsukulikà gaïhissantÅti tÃÊavelimagge cha¬¬Ãpesi, bhikkhÆ jinïakaÂÂhÃnatthameva gaïhanti. NahÃnacoÊanti: yaæ bhÆta vejjehi sasÅsaæ nahÃpità kÃÊakaïïicoÊanti cha¬¬etvà gacchanti. TitthacoÊanti: sinÃnatitthe cha¬¬ita pilotikaæ. Gata paccÃgatanti: yaæ manussÃ. SusÃnaæ gantvà paccÃgatà nahÃtvà cha¬¬enti. Aggida¬henti: agginà da¬¬hapadesaæ. Taæ hi manussà cha¬¬enti. GokhÃyitÃdÅni pÃkaÂÃneva. TÃdisÃnipi hi manussà cha¬¬enti. DhajÃhaÂanti: nÃvaæ Ãruhantà dhajaæ bandhitvà Ãruhanti [A] mahÃaÂhakathÃ. 1. SÅ1. 11. VÃtapÃnantarena. [SL Page 048] [\x 48/] Taæ tesaæ dassanÃtikkame gahetuæ vaÂÂati. Yampi yuddhabhamiyaæ dhajaæ bandhitvà Âhapitaæ taæ dvinnampi senÃnaæ gatakÃle gahetuæ vaÂÂati. ThÆpavÅcaranati: vammikaæ parikkhipitvà balikammakataæ. SamaïacÅvaranti: bhikkhusantakaæ. ùbhisekikanti: ra¤¤o abhisekaÂÂhÃne cha¬¬ita cÅvaraæ. Iddhimayanti: ehi bhikkhucÅvaraæ. Panathikanti: antarÃmagge patitakaæ yaæ pana sÃmikÃnaæ satisammosena patitaæ taæ tokaæ rakkhitvà gahetabbaæ. VÃtÃhatanti: vÃtena haritvà dÆre pÃtitaæ. Taæ pana sÃmike apassante gahetuæ vaÂÂati. Devadattiyanti: yaæ anuruddhattherassa viya devatÃhi dinnakaæ. SÃmuddiyanti: samuddavicÅhi thale ussÃditaæ yaæ pana saÇghassa demÃti dinnaæ coÊaka bikkhÃya và caramÃnehi laddhaæna taæ paæsukulaæ, bhikkhudattiyepi yaæ vassaggena gÃhetvà và dÅyyati senÃsanacÅvaraæ và hoti na taæ paæsukulaæ, no gÃhÃpetvà dinnameva paæsukuÊaæ tatrÃpi yaæ dÃya kehi bhikkhussa pÃdamÆle nikkhittaæ tena pana bhikkhunà paæsukulikassa hattheÂhapetvà dinnaæ taæ ekato suddhikaæ nÃma, yaæ bhikkhuno hatthe Âhapetvà dinnaætena pana pÃdamÆle Âhapitaæ tampi ekato suddhikaæ, yaæ bhikkhunopi pÃdamÆle ÂhapitaætenÃpi tatheva dinnaæ taæ [PTS Page 064] [\q 64/] ubhatosuddhikaæ, yaæ hatthe ÂapetvÃva laddhaæ hattheyeva Âhapitaæ taæ anukkaÂÂhacÅvaraæ nÃma. Iti imaæ paæsukulabhedaæ ¤atvà paæsukulikena cÅvaraæ paribhu¤jitabbanti idamettha vidhÃnaæ. Ayaæ pana pabhedo: tayo paæsukulikÃ, ukkaÂÂho majjhimo mÆduti. Tattha sosÃnikaæ yeva gaïhanto ukkaÂÂho hoti, pabbajità gaïhissantÅti Âhapitakaæ gaïhanto majjhimo, pÃdamÆle Âhapetvà dinnakaæ gaïhanto mudÆti. Tesu yassa kassaci attano ruciyà khantiyà gihÅhi dinnakaæ sÃditakkhaïe dutaÇgaæbhijjati. Ayamettha bhedo. Ayaæ pÃnÃnisaæso: "paæsukulachivaraæ nissÃya pabbajjÃ"ti[a] vacanato nissayÃnurÆpa paÂipattisabbhÃvo, paÂhame ariyavaæse patiÂÂhÃnaæ, ÃrakkhadukkhÃbhÃvo, aparÃyattavuttitÃ, corabhayena abhayatÃ, paribhogataïhÃya abhÃvo, samaïasÃruppaparikkhÃratÃ. " AppÃni ceva sulahÃni ca tÃnica anavajjÃnÅ"tÅ: [b] bhagavatà saævaïïitappaccayatÃ, pÃsÃdikatÃ, appicchatÃdÅnaæ phalanipphatti, sammÃpaÂipattiyà anubrÆhaïa, pacchimÃya janatÃya diÂÂhÃnugatiæ ÃpÃdananti. MÃrasenavighatÃya paæsukÆla1 dharo yati. Sannaddha kavaco yuddhe khattiyo viya sobhati. PahÃya kÃsikÃdÅni varavatthÃni dhÃritaæ. Yaæ lokagarunà ko taæ paæsukulaæ na dhÃraye. [A.] VinayamahÃvagga- pabbajjÃkhandhaka. [B.] AÇguttarani - catukkani. 1. SÅ1. 11 Saha 111paæsukulaæ. [SL Page 049.] [\x 49/] Tasmà hi attano bhikhu paÂi¤¤aæ samanussaraæ, YogÃcÃrÃnukulamhi paæsukule rato siyÃti. Ayaæ tÃva paæsukulikaÇge SamÃdÃna vidhÃnappabhedabhedÃnisaæsavaïïanÃ. Tadanantaraæ pana tecÅvarikaÇgaæ " catutthakacÅvaraæ paÂikkhipÃmi, tecÅvarikaÇgaæ samÃdiyÃmi"ti imesaæ a¤¤ataravacanena [PTS Page 065] [\q 65/] samÃdinnaæ hoti. Tena pana tecÅvarikena cÅvaradussaæ labhitvà yÃva aphÃsu bhÃvena kÃtuæ và na sakkoti vicÃrakaæ1 và na labhatisÆciÃdisu vÃssa ki¤ci2 na sampajjati tÃva nikkhipitabbaæ; nikkittapaccayà doso natthi. RajitakÃlato paÂÂhÃya pana nikkhipituæ na vaÂÂati; dhutaÇgacoro nÃma hoti. Idamassa vidhÃnaæ. Pabhedato pana ayampi tivido hoti: tattha ukkaÂÂhena rajana kÃle paÂhamaæ antaravÃsakaæ và uttarÃsaÇgaæ và rajitvà taæ nivÃsetvà itaraja rajitabbaæ, taæ pÃrupitvà saÇghÃÂi rajitabbÃ- saÇghÃÂiæ pana nivÃsetuæ na vaÂÂati. Idamassa gÃmantasenÃsane vattaæ. ùra¤¤akena pana dve ekato dhovitvà rajituæ vaÂÂanti. Yathà pana kadvi disvà sakkoti kÃsÃvaæ Ãka¬¬hitvà upari kÃtuæ evaæ Ãsanne ÂhÃne nisÅditabbaæ. Majjhimassa pana rajanasÃlÃyaæ rajanakÃsÃvaæ nÃma hoti taæ nivÃsetvà và pÃrupitvà và rajanakammaæ kÃtuæ vaÂÂati; mudukassa sabhÃgabhikkhÆnaæ cÅvarÃni nivÃsetvà và pÃrupitvà và rajana kammaæ kÃtuæ vaÂÂati. TatraÂÂhaka paccattharaïampi tassa vaÂÂati, pariharituæ pana na vaÂÂati, sabhÃgabhikkhÆnaæ cÅvarampi antarantarà paribhu¤jituæ vaÂÂati. DhutaÇga tecÅvarikassa pana catutthaæ vaÂÂamÃnaæ aæsakÃsÃvameva vaÂÂati, ta¤ca kho vitthÃrato vidatthi dÅghato tihatthameva vaÂÂati. Imesa pana tinïampi catutthakacÅvaraæ sÃditakkhaïeyeva dhutaÇgaæ bhijjati. Ayamettha bhedo. Ayaæ panÃni saæso: tecÅvariko bikkhu santuÂÂhohoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, tenassa pakkhino viya samÃdÃyeva gamanaæ, appasamÃrambhatÃ, vatthasannidhiparivajjanaæ, sallahukavuttitÃ, atireka cÅvaraloluppappahÃïaæ, kappiyepi mattakÃritÃ. SallekhavuttitÃ, appicchatÃdÅnaæ phalanipphattÅti evamÃdayo guïà sampajjanti. [PTS Page 066] [\q 66/] Atireka vatthataïhaæ pahÃya sannidhi vivajjito dhiro, Santosa sukha rasa¤¤Æ ticÅvaradharo bhavati yegÅ. Tasmà sapattacaraïo pakkhÅva sacÅvarova yogivaro, SukhamanuvicaritukÃmo cÅvaraniyame ratiæ kayirÃti. Ayaæ tecÅvarikaÇge SÃmÃdÃna vidhÃnappabhedabhedÃnisaæsavanïanÃ. 1. SÅ 1. 11. VicÃraïakaæ 2. SÅ 1. 11 Saha 111 sÆciÃdÅsu và yaæ ki¤ci. [SL Page 050] [\x 50/] Piï¬apÃtikaÇgampi "atirekalÃbhaæ paÂikkhipÃmi, piï¬apÃti kaÇgaæ samÃdiyÃmÅ"ti imesaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tena pana piï¬apÃtikena saÇghabhattaæ, uddesabhattaæ, nimattanaæ, salÃkabhattaæ, pakkhikaæ, uposathikaæ, pÃÂipadikaæ, Ãgantukabhattaæ, gamikabhattaæ, gilÃnabhattaæ, gilÃnÆpaÂÂhÃkabhattaæ, vihÃrabhattaæ, dhÆrabhattaæ, vÃrabhattanti etÃni cuddasa bhattÃni na sÃditabbÃni, sace pana saÇghabhattaæ gaïhathÃti ÃdinÃvata nayenavà ambhÃkaæ gehe saægho bikkhaæ ganhÃti tumhepi bhikkhaæ gaïhathÃti vatvà dinnÃni honti tÃni sÃdituæ vaÂÂanti. SaÇghato nirÃmisasalà kÃpi vihÃre pakkabhattampi vaÂÂatiyevÃti - idamassa vidhÃnaæ. Pahe dato pana ayampi tividho hoti: tattha ukkaÂÂho puratopi pacchatopi ÃhaÂabhikkhaæ gaïhÃti, padvÃre1 Âhatvà pattaæ gaïhantÃnampi deti, paÂikkamanaæ Ãharitvà dinnabikkhampi gaïhÃti, taæ divasaæ pana nisÅditvà bhikkhaæ na gaïhÃti; majjhimo taæ divasaæ nisÅditvÃpi gaïhÃti, svÃtanÃya pananÃdhivÃseti; muduko svÃtanÃyapi puna divasÃyapi bhikkhaæ adivÃseti. Te ubhopi serivihÃrasukhaæ na labhanti, ukkaÂÂho pana labhati. Ekasmiæ kira gÃme ariyavaæso hoti, ukaÂÂho itare Ãha. ùyÃmÃvuso dhammasavaïÃyÃti. Tesu eko ekenamhi bhante manussena nisÅdÃpitoti. Evaæ te ubhopi parihÅïÃ, itaro pÃtova piï¬Ãya caritvÃgantvà dhammarasaæ [PTS Page 067] [\q 67/] paÂisaævedesi. Imesaæ pana tinïampi saÇghabhattÃdikaæ atirekalÃbhaæ sÃditakkhaïe eva dhutaÇgaæ bhijjati - ayamettha bhedo. Ayaæ panÃnisaæso: " pin¬iyÃlopa bojanaæ nissÃya pabbajjÃ"ti[a] vacÃnato nissayÃnurÆpapaÂipattisabbhÃvo, dutiye ariyavaæse patiÂÂhÃnaæ, aparÃyattavuttitÃ, "appagghÃniceva sulabhÃni ca tÃni ca anavajjÃnÅ" ti[b-] bhagavatà saævaïïitappaccayatÃ, kosajjanimmaddanatÃ2 parisuddhÃjÅvatÃ, sekhiyapaÂipattipÆraïaæ, aparapositÃ, parÃnuggahakiriyÃ, mÃnappahÃnaæ, rasataïhÃnivÃraïaæ, gaïabhojana paramparabhojana cÃrittasikkhÃpadehi anÃpattitÃ, appicchatÃdÅnaæ anulomavuttitÃ. SammÃpaÂipattibrÆhaïaæ, paccimajanatÃnukampananti. "Piï¬iyÃlopa santuÂÂho aparÃyattajiviko, PahÅïÃhÃraloluppo hoti cÃtuddisoyati. Vinodayati kosajjaæ ÃjÅvassa visujjhati, Tasmà hi nÃtima¤¤eyya bhikkhÃcariyaæ sumedhaso. 1. SÅ1. 11 Saha 111 pattadvÃre. 2. NimmathanatÃ- katthaci. [A.] VinayamahÃvagga. [B.] AÇguttarani - catukkani. [SL Page 051.] [\x 51/] EvarÆpassa hi: - Pin¬apÃtikassa bhikkhuno attabharassa ana¤¤aposino, DevÃpihayanti tÃdino no ce lÃbhasilokanissitoti. Ayaæ pin¬apÃtikaÇge SamÃdÃna vidhÃnappabhedÃbhedÃnisaæsavaïïanÃ. SapadÃnacÃrikaÇgampi " leluppacÃraæ paÂikkhipÃmi, sapadÃnacÃri kaÇgaæ samÃdiyÃmÅ"ti imesaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tena pana sapadÃnacÃrikena gÃmadvÃre Âhatvà parissayÃbhÃvo sallakkhetabbo: yassà racchÃya cà gÃme và parissayo hoti, taæ pahÃya a¤¤attha carituæ vaÂÂati. Yasmiæ gharadvÃre và racchÃya và gÃme và ki¤ci na labbhati, agÃmasa¤¤aæ katvà gantabbaæ. Yattha ki¤ci labbhati, taæ pahÃya gantuæ na vaÂÂati. Iminà ca bhikkhunà kÃlataraæ pavisitabbaæ evaæ hi aphÃsukaÂÂhÃnaæ pahÃya a¤¤attha [PTS Page 068] [\q 68/] gantuæ sakkhissati. Sace panassa vihÃre dÃnaæ dentà antarÃmagge và Ãgacchantà manussÃ. Pattaæ gaïhitvà pin¬apÃtaæ denti vaÂÂati, iminà ca maggaæ gacchantenÃpi bhikkhÃcÃravelÃyaæ sampattagÃmaæ anatikkamitvà caritabbameva. Tattha alabhitvà và thokaæ labhitvà và gÃmapaÂipÃÂiyà caritabbanti. Idamassa vidhÃnaæ, pabhedato pana ayampi tividho hoti: tattha ukkaÂÂho purato ÃhaÂabhikkhaæ pacchato ÃhaÂabhikkhampi paÂikkamanaæ Ãharitvà dÅyamÃnampi na ganhÃti, pattadvÃre pana pattaæ vassajjeti- imasmiæ hi dhutaÇge mahÃkassapattherena sadiso nÃma natthi, tassÃpi patta vissaÂÂhaÂÂhà nameva pa¤¤Ãyati. Majjhimo purato và pajchato và ÃhaÂmpi paÂikkamanaæ Ãbhatampi gaïhÃti, pattadvÃrepi pattaæ vissajjeti, na pana bhikkhaæ ÃgamayamÃno nisÅdati; evaæ so ukkaÂÂhapiï¬a pÃtikassa anulometi. Muduko taæ divasaæ nisÅditvà Ãgameti. Imesaæ pana tinïampi loluppacÃre uppannamatte dhutaÇgaæ bhijjati. Ayamettha bhedo; ayaæ panÃnisaæso: kulesu niccanava katÃ, candÆpamatÃ, kulamaccherappahÃïaæ, samÃnukampitÃ, kulÆpakÃdi navÃbhÃvo, avhÃïÃnabhinavdanÃ, abhihÃrena anatthikatÃ, appicchatÃdÅnaæ anulomavuttitÃti. CandÆpamo niccanavo kulesu amaccharÅ sabbasamÃnukampo, KulÆpakÃdÅnavavippamutto hotÅdha bhikkhÆ sapadÃnacÃrÅ. LoluppacÃradva pahÃya tasmà okkhittacakkhÆ yugamattadassÅ, ùkaÇkhamÃno bhuvi seri cÃraæ careyya dhiro sapadÃnacÃranti. Ayaæ sapadÃnacÃrikaÇge SamÃdÃna vidÃnappabhedabhedÃnisaæsavaïïanÃ. [PTS Page 069] [\q 69/] [SL Page 052] [\x 52/] EkÃsanikaÇgampi " ninÃsanabhejanaæ paÂikkipÃmi, ekÃsani kaÇgaæ samÃdiyÃmÅ"ti imesaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti tena pana ekÃsanikena ÃsanasÃlÃya nisÅdantena therÃsane anisÅditvà idaæ mayhaæ pÃpunissatÅti patirÆpaæ Ãsanaæ sallakkhetvà nisÅditabbaæ. Sacssa vippakate bojane Ãcariyo và upajjhÃyo và Ãgacchati, aÂÂhÃya vattaæ kÃtuæ vaÂÂati. TipiÂakacÆlÃbhayatthero panÃha: - Ãsaæ và rakkheyya bojanaæ vÃ, aya¤ca vippakata bhojano, tasmà vattaæ karotu, bhojanaæ pana mà bhu¤jatÆti. Idamassa vidhÃnaæ, pabhedato pana ayampi tivido hoti, tattha ukkaÂÂho appaæ và hotu bahuæ vÃ, yamhi bhejane hatthaæ otà heti tato a¤¤aæ gaïhituæ na labhati. Sacepi manussà therena na ki¤ci bhuttanti sappiÃdÅni Ãharanti, bhesajjatthameva vaÂÂanti na ÃhÃratthaæ. Majjhimo yÃvapatte bhattaæ na khÅyati tÃva a¤¤aæ gaïhituæ labhati. Ayaæ hi bhojanapariyantiko nÃma hoti. Muduko yÃva Ãsanà na vuÂÂhÃti tÃva bhu¤jituæ labhatisohi udaka pariyantiko và hoti yÃva pattadhovanaæ na gaïhÃtatÃva bhu¤ja nato, Ãsanapariyantiko và yÃva na uÂÂhÃti tÃva bhu¤janato. Imesaæ pana tinïampi nÃnÃsanabhojanaæ bhuttakkhaïe dhutaÇgaæ bhijjati. Ayamettha bhedo. Ayaæ panÃnisaæso: appÃbÃdhatÃ, appÃtaÇkatÃ, lahuÂÂhÃnaæ, balaæ, phÃsuvihÃro, anatirittappaccayà anÃpatti, rasataïhÃvinodanaæ, appicchatÃdÅnaæ anuloma vuttititi. EkÃsanabhejane rataæ na yatiæ bhejanapaccayà rujÃ, Visahanti raso alolupo parihÃpeti na kammamattano. Isi phÃsuvihÃra kÃraïe sucisallekha ratÆpasevite. Janayetha visuddhamÃnaso ratimekÃsanabhojane yatÅti. 1 Ayaæ ekÃsanikaÇge SamÃdÃna vidÃnappabhedabhedÃnisaæsavaïïanÃ. [PTS Page 070] [\q 70/] Pattapin¬ikaÇgampi "dutiyakabhÃjanaæ paÂikkhipÃmi, patta piï¬ikaÇgaæ samÃdiyÃmi"ti imesaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tena pana pattapin¬ikena yÃgupÃnakÃle bhÃjane Âhapetvà vya¤jane laddhe vya¤janaæ và paÂhamaæ khÃditabbaæ, yÃgu và pÃtabbÃ. Sace pana yÃguyaæ pakkhipati, pÆtimacchakÃdimhi vya¤cane pakkhitte yÃgu paÂikkÆlà hoti appaÂikkÆlameva ca katvà bhu¤jituæ vaÂÂati. Tasmà tathÃrÆpaæ vya¤janaæ sandhÃya idaæ vuttaæ yaæ pana madhusakkharÃdikaæ appaÂikkÆlaæ hoti, taæ pakkipitabbaæ gaïhantena ca pamÃïayuttameva gaïhitabbaæ, ÃmakasÃkaæ hatthena gahetvà 1. SÅ1. 11 SadÃti. [SL Page 053.] [\x 53/] KhÃdituæ vaÂÂati. Yathà pana akatvà patteyeva pakkhipitabbaæ. DutiyakabhÃjanassa pana paÂikkhittattà a¤¤aæ rukkhapaïïampi na vaÂÂatÅtiidamassa vidhÃnaæ; pabhedato pana ayampitivido hiti: tettha ukkaÂÂhassa a¤¤ata; ucchukhÃdanakÃlà kacavarampi cha¬¬etuæ na vaÂÂati. Odanapiï¬amacchamaæsapÆvepi bhinditvà khÃdituæ na vaÂÂati. Majjhimassa ekena hatthenabhanditvà khÃdituæ vaÂÂati, - hatthayogÅ nÃmesa muduko pana pattayogÅ nÃma hoti, tassa yaæ sakkÃhoti patte pakkhipituæ taæ sabbaæ hatthena và dantehi và bhinditvà khÃdituæ vaÂÂati. Imesaæ pana tinïampi dutiyakabhÃjanaæ sÃditakkhaïe dhutaÇgaæ bhijjati. Ayamettha bedo, ayaæ panÃnisaæso: nÃnÃrasataïhÃvinodanaæ, artiiricchatÃya pahÃnaæ, ÃhÃre payojanamattadassitÃ, thÃlakÃdipariharaïadhedÃbhÃvo, avikkhittabojitÃ, appicchatÃdÅnaæ anulomavuttitÃti. NÃnÃbhÃjana vikkhepaæ hitvà okkhitta locano, Khaïanto viya mÆlÃni rasataïhÃya subbato. SarÆpaæ viya santuÂÂhiæ dhÃrayanto sumÃnaso, Paribhu¤jeyya ÃhÃraæ ko a¤¤o pattapin¬ikÃti. Ayaæ pattapin¬ikaÇge SamÃdÃna vidhÃnappabhedÃbhedÃnisaæsavaïnanÃ. [PTS Page 071] [\q 71/] KhalupacchÃbhattikaÇgampi " atirittabhojanaæ paÂikkipÃmi, khalupacchÃbhattikaÇgaæ samÃdiyÃmi"ti imosaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tena pana khalupacchÃbhattikena pavÃretvà punabhojanaæ kappiyaæ kÃretvà na bhu¤jitabbaæ- idamassa vidhÃnaæ; pahedato pana ayampitividho hoti: tattha ukkaÂÂho yasmà paÂhama piï¬e pavÃraïà nÃma natthi, tasmiæ pana ajjhohariyamÃne a¤¤aæ paÂikkipato hoti, tasmà evaæ pavÃrito paÂhamapin¬aæ ajjhoharitvà dutiyapiï¬aæ na bhu¤jati. Majjhimo yasmiæ bojane pavÃrito tadeva bhu¤jati. Muduko pana yÃva Ãsanà na vuÂÂhÃti tÃva bhu¤jati imesaæ pana tinïampi pavÃritÃnaæ kappiyaæ kÃrÃpetvà bhuttakkhaïe dhutaÇgaæ bhijjati. Ayamettha tbhado, ayaæpanÃni saæso: anatirittabojanÃpattiyà dÆrÅbhÃvo, odarikattÃbhÃvo, nirÃmisasannidhitÃ, puna pariyesanÃya abhÃvo, appicchatÃdÅnaæ anulomavuttitÃti. PariyesanÃya dhedaæ na yÃti na karoti sannidhiæ dhiro, Odarikattaæ pajahati khalupacchÃbhattiko yogÅ. [SL Page 054] [\x 54/] Tasmà sugatappasatthaæ santosa guïÃdivundisaæjananaæ, Dose vidhunitukÃmo bhajeyya yogÅ dhutaÇgamidanti. Ayaæ khalupacchÃbhattikaÇge SamÃdÃna vidhÃnappabhedabhedÃnisaæsavaïïanÃ. ùra¤¤ikaÇgampi "gÃmantasenÃsanaæ paÂikkhipÃmi, Ãra¤¤ikaÇgaæ samÃdiyÃmÅ"ti imosaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tena pana Ãra¤¤ikena gÃmantasenÃsanaæ pahÃya ara¤¤e aruïaæ uÂÂhÃpetabbaæ. Tattha saddhiæ upacÃrena gÃmoyave gÃmanasenÃsanaæ. GÃmo nÃma: - yo koci ekakuÂiko và anekakuÂiko và parikkitto và aparikkhitetà và samanusso và amanusso vÃ, antamaso atireka cÃtumÃsaniviÂÂho [PTS Page 072] [\q 72/] yo koci satthopi. GÃmÆpacÃro nÃma: - parikkhittassa gÃmassa sace anurÃdha purasseva dve indakhÅlà honti, abbhantarime indakhÅle Âhitassa thÃmavajjhimassa purisassa le¬¬upÃto. Tassa lakkhaïaæ yathà taruïa manussà attano balaæ dassentà bÃhaæ pasÃretvà le¬¬æ khipanti, evaæ khittassa le¬¬ussa patanaÂÂhÃnabbhantaranti vinayadharÃ; suttantikà pana kÃkanivÃraïaniyÃmena khittassÃti vadanti. AparikkhittagÃme yaæ sabbapaccantimassa gharassa dvÃre Âhito mÃtu gamo bhÃjanena udakaæ cha¬¬eti, tassa patanaÂÂhÃnaæ gharÆpacÃro. Tato vuttanayena eko le¬¬pÃto gÃmo, dutiyo gÃmÆpa cÃro, ara¤¤aæ pana vinayapariyÃyena tÃva "Âhapetvà gÃmaca gÃmÆpacÃraca sabbametaæ ara¤¤a"nti[a] vuttaæ, abhidhammapariyÃyena "nikkhamitvà bahi indakhÅlà sabbametaæ ara¤¤a"nti[b] vuttaæ, imasmiæ pana suttantikapariyÃyena "Ãra¤¤ikaæ nÃma senÃsanaæ pa¤cadhanusatikaæ pacchima"nti idaæ lakkhaïaæ ti Ãropitena ÃcariyadhanunÃ1 parikkhittassa gÃmassa indakhÅlato aparikkhittassa paÂhamale¬¬u pÃtato paÂÂhÃya yÃva vihÃraparikkhepà minitvà vacatthapetabbaæ. Sace pana vihÃro aparikkhitto hoti yaæ sabbapaÂhamaæ senÃsanaæ và bhattasÃlà và dhuvasannipÃtaÂÂhÃnaæ và bodhi và cetiyaæ vÃdurecepi senÃsanato hoti, taæ paricchedaæ katvà minitabbanti vinayaÂÂhakathÃsu vuttaæ; majjhimaÂÂhakathÃyaæ pana vihÃrassÃpi gÃmasseva upacÃraæ nÅharitvà ubhinnaæ le¬¬upÃtÃnaæ antarà minitabbanti vuttaæ idamettha pamÃïaæ, sacepi Ãsanne gÃmo hoti, vihÃre Âhitehi mÃnusakÃnaæ saddo sÆyyati, pabbatanadÅ ÃdÅhi pana antitattà nasakkà ujuæ gantuæ, yo tassa pakatimaggo 1. Aropitena ayadhanunà itica. ùropitajiyadhanunà itica teci va¤¤anti. [A] vinayapÃrÃjikapÃÊi. [B.] Abhidhamma- jhÃnavibhaÇga. [SL Page 055] [\x 55/] Hoti sacepi nÃvÃya sa¤caritabbo tena maggena pa¤cadhanu satikaæ gahetabbaæ. Yo pana ÃsannagÃmanna aÇgsampÃdanattha tato tato maggaæ pidahati, ayaæ dhutaÇgacoro hoti. Sace pana Ãra¤¤ikassa bhikkhuno upajjhÃyo và Ãcariyo và gilÃno hoti, tena ara¤¤e sappÃyaæ alabhantena gÃmanta [PTS Page 073] [\q 73/] senÃsanaæ netvà upaÂÂhÃtabbo. KÃlasseva pana nikkhavitvà aÇgayutte ÂhÃne aruïaæ uÂÂhÃpetabbaæ. Sace aruïuÂÂhÃna velÃyaæ tesaæ ÃbÃdho va¬¬hati, tesaæ yeva kiccaæ kÃtabbaæ, na dhutaÇgasuddhikena bhavitabbanti - idamassa vidhÃnaæ; pabhedato pana ayampi tividho hoti: tattha ukkaÂÂhena sabbakÃlaæ ara¤¤e arunaæ uÂÂhÃpetabbaæ; majjhimo cattÃro vasasike mÃse gÃmante vasituæ labhati; muduko hemantikepi. Imesaæ pana tiïïampi yathÃparicchinne kÃle ara¤¤ato agÃntvà gÃmanta senÃsane dhammaæ suïantÃnaæ aruïe uÂÂhitepi dhutaÇgaæ na bhijjiti; sutvà gacchantÃnaæ antarÃmagge uÂÂhitepi na bhijjati; sace pana uÂÂhitepi dhammakathike muhuttaæ nipajjitvà gamissÃmÃti niddÃyantÃnaæ aruïaæ uÂÂhahati, attano và ruciyà gÃmanta senÃsane aruïaæ uÂÂhÃpenti, dhutaÇgaæ bhijjatÅti ayamettha bhedo, ayaæ panÃnisaæso: Ãra¤¤iko bhikkhu ara¤¤asa¤¤aæ manasikaronto bhabbo aladdhaæ và samÃdhiæ paÂiladdhuæ, laddhaæ và rakkhituæ, satthÃpissa attamano hoti. YathÃha: - "tenÃhaæ nÃgi tassa bhikkhuno attamano homi ara¤¤avihÃrenà "tÅ[a] panta senÃsanavÃsinocassa asappÃya rÆpÃdayo cittaæ na vikkhipanti, vigatasantÃso hoti jÅvitanikantiæ jahÃti, pavivekasukharasaæ assÃdeti, paæsukulikÃdibhÃvopicassa patirÆpo hotÅti. Pavicitto asaæsaÂÂho pantasenÃsane rato. ùrÃdhayanto nÃthassa vanavÃsena mÃnasaæ. Eko ara¤¤e nivasaæ yaæ sukaæ labhate yati, Rasaæ tassa na vindanti api devà sa indakÃ. Paæsukulaæ ca esova kavacaæ viya dhÃrayaæ, Ara¤¤asaÇgÃmagato avasesadhutÃyudho. Samattho na cirasseva jetuæ mÃraæ savÃhiïiæ, Tasmà ara¤¤avÃsamhi ratiæ kayirÃtha paï¬itoti. Ayaæ Ãra¤¤ikaÇge SamÃdÃna vidhÃnappabhedabhedÃnisaæsavaïïanÃ. [PTS Page 074] [\q 74/] [A.] Saæyuttani- sagÃthavagga. [SL Page 056] [\x 56/] RukkhamÆlikaÇgampi " channaæ paÂikkhipÃmi, rukkhamÆlikaÇgaæ samÃdiyÃmÅ"ti imesaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tena pana rukkhamÆlikena sÅmantarikarukkhaæ cetiyarukkhaæ nÅyyà sarukkhaæ phalarukkhaæ vagguli rukkhaæ susurarukkhaæ vihÃramajjhe Âhitarukkhanti ime rukkhe vivajjetvà vihÃrapaccante Âhitarukkho gahetabboti - idamassavidhÃnaæ. Pabhedato pana ayampi tivido hoti: tattha ukkaÂÂho yathÃrucitaæ rukkhaæ gahetvà paÂijaggà petuæ na labhati, pÃdenapapaïïasamaæ apanetvà vasitabbaæ. Majjhimo taæ ÂhÃnaæ sampattehi yeva jaggÃpetuæ labhati. Mudu kena ÃrÃmikasamaïuddese pakkositvà sodÃpetvà samaæ kÃrÃpetvà vÃlikaæ okirÃpetvà pÃkÃraparikkhepaæ kÃrÃpetvà dvÃraæ yojÃpetvà vasitabbaæ. Mahadivase pana rukkhamÆlikena tattha anisÅditvà a¤¤attha paÂicchanne ÂhÃne nisÅditabbaæ, imesaæ pana tiïïampi channe vÃsaæ kappitakkhaïe dhutaÇgaæ bhijjati, jÃnitvà channe aruïaæ uÂÂhÃpitamatteti aÇguttarabhÃïakÃ. Ayamettha bhedo. Ayaæ panÃnisaæso: "rukkhamÆlasenÃsanaæ nissÃya pabbajjÃ"ti[a] vacanato nissayÃnurÆpapaÂipattisabbhÃvo, "appagghÃniceva sulabhÃni ca tÃnica anavajjÃnÅ"ti[b] bhagavatà saævaïïi tappaccayatÃ, abhiïhaæ tarupaïïavikÃradassanena aniccasa¤¤Ã samuÂÂhÃpanatÃ, senÃsanamaccherakammÃrÃmatÃnaæ abÃvo, devatÃhi sahavÃsitÃ, appicchatÃdÅnaæ anulomavuttitÃti. Vannito buddhaseÂÂhena nissayoti ca bhÃsito. NivÃso pavicittassa rukkhamÆlasamo kuto. ùvÃsa macchera hare devatà paripÃlite. Pavivitte vasanto hÅ rukkhamÆlamhi subbato. [PTS Page 075] [\q 75/] AbhirattÃni nÅlÃni paï¬Æni patitÃni ca, Passanto tarupanïÃni niccasa¤¤aæ vanÆdati. Tasmà hi buddhadÃyajjaæ bhÃvanÃbhiratÃlayaæ, vivittaæ nÃtiva¤¤eyya rukkhamÆlaæ vicakkhaïoti. Ayaæ rukkhamÆlikaÇge SamÃdana vidhÃnappabhedabhedÃnisaæsavaïïanÃ. AbbhokÃsikaÇgampi "channa¤ca rukkhamÆla¤ca paÂikkhipÃma, abbhokÃsikaÇgaæ samÃdiyÃmÅ"ti imesaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tassa pana abbhokÃsikassa dhammasavaïÃya và uposathattÃya và uposathÃgÃraæ pavisituæ vaÂÂati, sace paviÂÂhassa devo. [A.] VinayamahÃvagga-pa-pa [b.] AÇguttarani- catukkani. Vassati, vassamÃne anikkhamitvà vassÆparame nikkhamitabbaæ; bhojana sÃlaæ và aggisÃlaævà pavisitvà vattaæ kÃtuæ, bhojanasÃlÃyaæ there bhikkhÆ bhattena Ãpucchituæ, uddisantena và uddisà pentena và knnaæ pavisituæ bahi dunnikkhittÃni ma¤capÅdhÃdini anto pavesetu¤ca vaÂÂati; sace maggaæ gacchantena bu¬¬hatarÃnaæ parikkhÃro gahito hoti, deve cassante maggamajjhe Âhitaæ sÃlaæ pavisituæ vaÂÂati; sace na ki¤ci gahitaæhoti, sÃlÃyaæ ÂhassÃmÅti vegena gantuæ na vaÂÂati. Pakatigatiyà gantvà paviÂÂhena pana yÃva vassÆparamà Âhatvà gantabbanti idamassa vidhÃnaæ; rukkhamÆlikassÃpi eseva nayo. Pabhedato pana ayampi tividho hoti: tattha ukkaÂÂhassa rukkhaæ và pabbataæ và gehaævà upanissÃya vasituæ na vaÂÂati, abbhokÃseyeva cÅvarakuÂiæ katvà vasitabbaæ. Majjhimassa rukkhapabbatagehÃni upanissÃya anto apavisitvà vasituæ vaÂÂati. Mudukassa acchinnamariyÃdaæ pabbhÃrampi sÃdhÃmaï¬apopi pÅÂhapaÂopi khettarakkhakÃdÅhi cha¬¬ità tatraÂÂhaka kuÂukÃpi vaÂÂatÅti. Imesaæ pana tiïïampi vÃsatthÃya channaæ và rukkhamÆlaæ và paviÂÂhakkhaïe [PTS Page 076] [\q 76/] dhutaÇgaæ bhijjati. JÃnitvà tattha aruïaæ uÂÂhÃpita matteti aÇguttarabhÃïakÃ. Ayamettha bhedo. Ayaæ panÃnisaæso: ÃvÃsapalibedhÆpacchedo, thÅnamiddhapanÆdanaæ, "magakà viya asaÇgacÃrino aniketà viharanti bhikkhavo"ti: pasaæsÃya aÂurÆpatÃ, nissaÇgatÃ, cÃtuddisatÃ, appicchatÃdinaæ anuloma vuttitÃti. AnagÃriyabhÃvassa anurÆpe adullabhe, TÃrÃmaïivitÃnamhi candadÅpappabhÃsite. AbbhokÃso vasaæ bhikkhÆ vigabhutena cetasÃ, ThÅnamiddhaæ vinodetvà bhÃvanÃrÃmataæ sito. PavivekarasassÃdaæ na cirasseva vindati, Yasmà tasmà hi sappa¤¤o abbhokÃse rato siyÃti. Ayaæ abbhokÃsikaÇge SamÃdÃna vidhÃnappabhedabhedÃnisaæsavaïïanÃ. SosÃnikaÇgampi " na susÃnaæ paÂikkhipÃmi, sosÃnikaÇgaæ samÃdiyÃmi"ti imesaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tena pana sosÃnikena yaæ manussà gÃmaæ nivesetvÃ1 idaæ susÃnanti vavatthapenti, na tattha vasitabbaæ. Na hi matasarÅre ajjhÃpite taæ susÃnaæ nÃma hoti, jhÃpitakÃlato pana paÂÂhÃya sacepi dvÃdasavassÃni cha¬¬itaæ taæ susÃnameva, tasmiæ pana vasantena 1. Ma. 11. NivesantÃ. [SL Page 058] [\x 58/] CaÇkama maï¬apÃdÅni kÃretvà ma¤capÅÂhaæ pa¤¤Ãpetvà pÃnÅyapari bhojanÅyaæ1 upaÂÂhÃpetvà dhammaæ vÃcentena na vasitabbaægarukaæ hi idaæ dhutaÇgaæ tasmà uppannaparissayavighÃtatthÃya saæghattheraæ và rÃjayuttakaæ và jÃnÃpetvà appamattena vasitabbaæ; caÇkamantena addhakkikena ÃÊÃhanaæ olokentena [PTS Page 077] [\q 77/] caÇkamitabbaæ. SusÃnaæ gacchantenÃpi mahÃpathà okkamma uppathamaggena gantabbaæ; divÃyeva Ãrammaïaæ vavatthapetabbaæ; evaæ hissa taæ rattiæ bhayÃnakaæ na bhavissati. Amanussà rattiæ viravitvÃviravitvà Ãhin¬antà pi na kenaci paharitabbÃ; ekadivasampi susÃnaæ agantuæ na vaÂÂati; majjhimayÃmaæ susÃne khepetvà pacchimayÃme paÂikkhamituæ vaÂÂatÅti aÇguttarabhÃïakÃ; amanussÃnaæ piyaja tilapiÂÂhamÃsabhattamacchamaæsa khÅratelagulÃdi khajjabhojjaæ na sevitabbaæ. Kulagehaæ na pavisi tabbanti - idamassa vidhÃnaæ. Pabhedato pana ayampi tividho hoti: tattha ukkaÂÂhena yattha dhuva¬ÃhadhuvakuïapadhuvarodanÃni atthi tattheva vasitabbaæ, majjhimassa tÅsu ekasmimpi sati vaÂÂati; mudukassa vuttanayena susÃnalakkhaïaæ pattamatte vaÂÂati. Imesaæ pana tiïïampi na susÃnamhi vÃsakappanena dhutaÇgaæ bijjati, susÃnaæ agatadiva se"ti aÇguttarabhÃïakÃ. Ayamettha bhedo. Ayaæ panÃnisaæso: maraïasati paÂilÃbho, appamÃdavihÃritÃ, asubhanimittÃdhigamo, kÃmarÃgavinodanaæ, abhiïhaæ kÃyasabhÃvadassanaæ, saævegabahulatà ÃrogyamadÃdippahÃïaæ, bhayabheravasahanatÃ, amanussÃnaæ garubhÃva nÅyatÃ, appicchatÃdÅnaæ anuloma vuttitÃti. SosÃnika¤hi 2 maraïÃnusatippabhÃvà NiddÃgatampi na phusanti pamÃdadosÃ, Sampassatoba ca kuïapÃni bahÆni tassa KÃmÃnurÃga vasagampi na hoti cittaæ. Saævegameti vipulaæ na madaæ upeti Sammà ato ghaÂati nibbutimesamÃno, SosÃnikaÇgamiti nekaguïÃvahattà NibbÃïaninnahadayena nisevitabbanti. Asaæ sosÃnikaÇge SamÃdÃna vidhÃnappabhedabhedÃnisaæsavaïïanÃ. [PTS Page 078] [\q 78/] YathÃsanthatikaÇgampi "senÃsana loluppaæ paÂikkipÃmi, yathà santhatikaÇgaæ samÃdiyÃmÅ"ti imesaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tena pana yathÃsanthatikena yadassa senÃsanaæ idaæ tuyhaæ pÃpuïÃtÅti gÃhitaæ hoti teneva tuÂÂhabbaæ, na a¤¤o uÂÂhÃpe 1. SÅ1. 111. PÃnÅyaæ. 2. SÅ 1. 11 SosÃnikaÇgi. [SL Page 059] [\x 59/] Tabbo-idamassa vidhÃnaæ. Pabhedato na ayampi tividho hoti. Tattha ukkaÂÂho attani pattasenÃsanaæ dÆreti và accà sanneti và amanussadÅghajÃtikÃdÅhi upaddutanti và uïhanti và sÅtalanti và pucchituæ na labhati; majjhimo pucchituæ labhatÅ, gantvà pana oloketuæ na labhati; muduko gantvà oloketvà sacassa taæ na ruccati a¤¤aæ gahetuæ labhati. Imesaæ pana tinïampi senÃsanaloluppe uppannÃmatte dhutaÇgaæ bhijjatÅtiayamettha bhedo. Ayaæ panÃnisaæso: - "yaæ laÇæ tena taÂÂhabbaæ"ti vuttovÃdakaraïaæ, sabrahmacÃrÅnaæ hitesitÃ, hÅnappaïÅtavikappa pariccÃgo, anurodhavirodheppahÃïaæ, atricchatÃya dvÃrapidahanaæ, appicchatÃdÅnaæ anulomavuttitÃti. Yaæ laddhaæ tena santuÂÂho yathÃsanthatiko yati, Nibbikappo sukaæ seti tiïasantharakesupi. Na so rajjati seÂÂhamhi hÅnaæ laddhà na kuppati, SabrahmacÃrÅ navake hitena anukampati. Tasmà riyasatÃciïïaæ munipuÇgava vaïïitaæ, Anuyu¤je tha medhÃvÅ yathÃsanthatarÃmatanti. Ayaæ yathÃsanthatikaÇge SamÃdÃna vidhÃnappabhedabhedÃnisaæsavaïïanÃ. NesajjikaÇgampi "seyyaæ paÂikkhipÃmi, nesajjikaÇgaæ samÃdiyÃmÅ"ti imesaæ a¤¤ataravacanena samÃdinnaæ hoti. Tena pana nesajjikena rattiyà tÅsu yÃmesu ekaæ yÃmaæ uÂÂhÃya caÇkami tabbaæ. IriyÃpathesuhi nipajjitumeva na vaÂÂati- idamassa vidhÃnaæ. [PTS Page 079] [\q 79/] pabhedato pana ayampi tivido hoti: tattha ukkaÂÂhassa neva apassenaæ, na dussapallatthikÃ, na ÃyogapaÂÂo vaÂÂati; majjhamassa imesu tÅsu yaæki¤ci vaÂÂati; mudukassa apassenampi dussapallatthi kÃpi ÃbogapaÂÂopi bimbohanampi pa¤caÇgopi sattaÇgopi paÂaæÂati; pa¤caÇgo nÃma, piÂÂhiapassayena saddhiæ kato, sattaÇgo nÃma piÂÂhiapassayena ca ubato passesu apassayehi ca saddhiæ kato, taæ kira mÅÊhÃbhayattherassa1 akaæsu, thero anÃgÃmi hutvà parinibbÃyi. Imosaæ pana tinïampi seyyaæ kappitamatte dhutaÇgaæ bhijjati-ayamettha bhedo. Ayaæ panÃnisaæso: -"seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharatÅ"ti[a] vuttassa cetaso vinibandhassa upacchedanaæ, sabbakammaÂÂhÃnÃnuyogasappÃyatÃ, pÃsÃdikairiyÃpathatÃ, viriyÃrambhÃnukÆlatÃ, sammÃpaÂipattiyà anubrÆhananti. 2 1. SÅ1. 11 Sahama. PÅÊhÃbhayattherassa. [A.] Majjhimani - cetokhilasutta. 2. SÅ1. 11Saha 111. SamupabrÆbhaïÃni. [SL Page 060] [\x 60/] ùbhujitvÃna pallaÇkaæ païidÃya ujuæ tanuæ, NisÅdanto vikampeti mÃrassa hadayaæ yatÅ. Seyyasukhaæ middhasukhaæ hitvà Ãraddhaviriyo, NisajjÃbhirato bhikkhu sobhayanto tapocanaæ. NirÃmisaæ pÅtisukhaæ yasmà samadhigacchati, Tasmà samanuyu¤¤ejayya dhiro nesajjikaæ vatanti. Ayaæ nesajjikaÇge SamÃdÃna vidhÃnappabhedÃbhedÃnisaæsavaïïanÃ. IdÃni: - Kusalattikato ceva dhutÃdÅnaæ vibhÃgato, SamÃsavyÃsato cÃpi vi¤¤Ãtabbo vinicchÃyoti. Imissà gÃthÃya vasena vaïïanà hoti, tattha kusalanti katoti; sabbÃneva hi dhutaÇgÃnisekhaputhujjanakhÅïÃsavÃnaæ vasena siyà kusalÃni, siyà avyÃkatÃni, [PTS Page 080] [\q 80/] natthi dhutaÇgaæakusalanti. Yo pana vadeyya: "pÃpiccho icchÃpakato Ãra¤¤iko hoti"ti[a] ÃdÅvacanato akusalampi dhutaÇganti, so vattabbo na mayaæ akusalacittena ara¤¤e na vasatÅti vadÃma; yassahi ara¤¤e nivÃso so Ãra¤¤iko; so ca pÃpiccho và bhaveyya appiccho vÃ, imÃni1 pana tena tena samÃdÃnena dhutakilesattà dhutassa bhikkhuno aÇgÃni kilesadhunanato và dhutanti laÇvohÃraæ ¤Ãïaæ aÇgametesanti dhutaÇgÃni; athavà dhutÃni ca tÃni paÂipakkhaniÇnanato aÇgÃni ca paÂipattiyÃtipi dutaÇgÃnÅtivuttaæ, na ca akusalena koci dhuto nÃma hoti, yassetÃni aÇgÃni bhaveyyu, na ca akusalaæ ki¤ci dhunÃti yesaæ taæ aÇganti katvà dhutaÇgÃnÅti vucceyyuæ, nÃpi akusalaæ cÅvaraloluppÃdÅni ceva dunÃti paÂipattiyà ca aÇgaæ hoti, tasmà suvuttamidaæ natthi akusalaæ dhutaÇganti. Yesampi kusalattikavinimmuttaæ dhutaÇgaæ tesaæ atthato dhutaÇgameva natthi, asantaæ kassa dunanato dhutaÇgaæ nÃma bhavissati, dhutaguïe samÃdÃya vattatÅti vacanavirodhopica nesaæ Ãpajjati, tasmà taæ na gahetabbanti. Ayaæ tÃva kusalatti kato vaïïanÃ. DhutÃdÅnaæ vibhÃgatoti: dhuto veditabbo, dhutavÃdo veditabbo, dhutadhammo veditabbÃ, dhutaÇgÃni veditabbÃni, kassa dhutaÇga sevanà sappÃyÃti veditabbÃ. Tattha dhatoti: dhutakileso và puggalo, kilesadhunano và dhammo. DhutavÃdoti ettha pana atthi dhuto na dhutavÃdo, atthi na dhuto dhutavÃdo, atthi neva dhuto na [A.] AÇguttarani- pa¤caka. 1. SÅ. 1. IminÃ. [SL Page 061.] [\x 61/] DhutavÃdo, atthi dhuto ceva dutavÃdo ca, tattha yo dhutaÇgena attano kilose dhuni, paraæ pana dhutaÇgena na ovadati nÃnusÃsatibakkulatthero viya -ayaæ dhuto na dhutavÃdo. YathÃha: "nayidaæ Ãyasmà bakkulo dhuto na dhutavÃdo"ti yo pana [PTS Page 081] [\q 81/] na dhutaÇgena attano kilese dhuni, kevalaæ a¤¤e dhutaÇgena ovadati anusÃsatiupanandatthero viya-ayaæ na dhuto dhutavÃdo. YathÃha: "nayidaæ ayÃsmà upanando sakyaputto na dhuto dhutavÃdo"ti. Yo abhayavipanno-lÃludiyÅ viya-ayaæ neva dhutona dhutavado. YathÃha: "tayidaæ Ãyasmà lÃludiyÅ neva dhuto na dhutavÃdo"ti. Yo pana ubayasampanno- dhammasenÃpati viya- ayaæ dhutoceva dhutavÃdoca. YathÃhaæ: "tayidaæ Ãyasmà sÃriputto dhutoceva dhutavÃdocÃ"ti, dhutadhammà veditabbÃti appicchatà santuÂÂhità sallekhatà pavivekatà idamaÂÂhitÃti ime dhutaÇgaceta nÃya parivÃrakà pa¤cadhammà appicchaæ yeva nissÃyÃtiÃdivacanato dhutadhammà nÃmaæ. Tattha appicchatà ca santuÂhità ca alobhe anupatanti, sallekhatà ca pavivekatà ca dvÅsu dhammesu anupatanti alobhe ca amohe ca, idamaÂÂhità ¤Ãïameva. Tattha ca alobhena paÂikkhepavatthusu lobhaæ, amohena tesveva ÃdÅnava paÂicchÃdakaæ mohaæ dhunÃti, alobheneva anu¤¤ÃtÃnaæ paÂisevanamukhena pavattaæ kÃmasukhÃnuyogaæ, amohena dhutaÇgesu ati sallekhamukhena pavattaæ attakilamathÃnuyogaæ dhunÃti; tasmà ime dhammà dhutadhammÃti veditabbÃ. DhutaÇgÃni veditabbÃtÅti: terasa dhutaÇgÃni veditabbÃnipaæsukulikaÇgaæ, tecÅvarikaÇgaæ, pin¬apÃtikaÇgaæ, sapadÃnacÃrikaÇgaæ, ekÃsanikaÇgaæ, pattapin¬ikaÇgaæ, khalupacchÃbhattikaÇkaæ, Ãra¤¤ikaÇgaæ, rukkhamÆlikaÇgaæ, abbhokÃsikaÇgaæ, sosÃnikaÇgaæ, yathà santhatikaÇgaæ, nesajjikaÇganti tÃni atthato lakkhaïÃdahi ca vuttÃneva. Kassa dhutaÇgasevanà sappÃyÃti: rÃgacaritassaceva mohacaritassa ca, kasmÃ?DhutaÇgaseva nÃhi dukkhà paÂipadÃveca sallekhavihÃro ca dukkhÃpaÂipadaæ ca nissÃya rÃgo vÆpasammatÅ, sallekhaæ nisÃya appamattassa moho pahÅyati. ùra¤¤ikaÇgarukkhamÆlikaÇgapaÂisevanà và ettha dosacaritassÃpi sappÃyÃ- tattha hissa asaÇghaÂÂiyamÃnassa viharato dosopi vÆpa sammatÅti- ayaæ dhutÃdÅnaæ vibhÃgato vaïïanÃ. [PTS Page 082] [\q 82/] SamÃsavyÃsatoti: imÃni pana dhutaÇgÃni samÃsato tÅïi sÅsaÇgÃni, pa¤ca asambhinnaÇgÃnÅti aÂÂheva honti. Tatthi sapadÃnacÃrikaÇgaæ, ekÃsanikaÇgaæ, abbhokÃsikaÇganti imÃni tÅïi sÅsaÇgÃni. SapadÃnacÃrikaÇgaæ hi rakkhanto pin¬apÃtikaÇgampi rakkhissati, ekÃsanikaÇga¤ca rakkhato pattapin¬ikaÇga khalupacchà bhattikaÇgÃnipi surakkhanÅyÃni bhavissanti; abbhokÃsikaÇgaæ rakkhantassa kiæ atthi rukkhamÆlikaÇga yathÃsatthatikaÇgesu rakkitabbaæ nÃma. Iti imÃni tÅïi sÅsaÇgÃnÅti. ùra¤¤ikaÇgaæ, paæsukulikaÇgaæ , tecÅvarikaÇgaæ nesajjikaÇgaæ, sosÃnikaÇganti imÃni pa¤ca asambhinnaÇgÃnicÃti aÂÂheva honti. Puna dve cÅvarapaÂisaæ [SL Page 062] [\x 62/] YuttÃni, pa¤ca piï¬apÃtapaÂisaæyuttÃni, pa¤ca senÃsanapaÂisaæ yuttÃni, ekaæ viriyapaÂisaæyuttanti evaæ cattÃroca honti, tattha nesajjikaÇgaæ viriyapaÂisaæyuttaæ. ItarÃni pÃkaÂÃneva. Puna sabbÃneva nissayavasena dve honti paccayasannissitÃni dvÃdasa viriyasannissitaæ ekanti; sevitabbÃsevitabbavasenapi dveyeva honti-yassahi dhutaÇgaæ sevantassa kammaÂÂhÃnaæ va¬¬hati, tena sevitabbÃni;yassa sevato hÃyati, tenana sevitabbÃni;yassa pana sevatopi asevatopi va¬¬hateva na hÃyati, tenÃpi pacchimaæ janataæ anukampantena sevitabbÃni; yassÃpi sevatopi aseva topi na va¬¬hati, tenÃpi sevitabbÃniyevapaÃyatiæ vÃsÃnatthà yÃti. Evaæ sevitabbÃsevitabbavasena duvidhÃnipi sabbÃneva cetanÃvasena ekavidhÃni honti. Ekamevahi dhutaÇgaæ samÃdÃna cetanÃti. AÂÂhakathÃyampi vuttaæ "yà cetanà taæ dhutaÇganti vadantÅ"ti. VyÃsato pana bhikkhÆnaæ terasa, bhikkhÆnÅnaæ aÂÂha, sÃmaïerÃnaæ dvÃdasa, sikkhamÃnà sÃmaïerÅnaæ sattaæ upÃsakaupÃsikÃnaæ dveti dvecattÃÊisa honti. Sace pana 1 abbhokÃso Ãra¤¤ikaÇga sampannaæ susÃnaæ hoti, ekopi bhikkhÆ ekappahÃrena sabba dhutaÇgÃni paribhu¤jituæ sakkoti. BhikkhunÅnaæ pana Ãra¤¤ikaÇgaæ khalu pacchÃbhattikaÇgadva dvepi sikkhÃpadeneva paÂikkhittÃni; abbho [PTS Page 083] [\q 83/] kÃsikaÇgaæ rukkhamÆlikaÇgaæ sosÃnikaÇganti imÃnitÅïi duppari hÃrÃni; bhikkhuniyÃhi dutiyikaæ vinà vasituæ na vaÂÂati; evarÆpeva ÂhÃnesamÃnacchandà dutiyikà dullabhÃ, 2 sacepi labheyya saæsaÂÂhaviharato na mucceyya, evaæ sati yassatthÃya dhutaÇgaæ seveyya svevassà attho na sampajjeyya, evaæ pariharituæ3 asakkuïeyyakÃya pa¤ca hÃpetvà bhikkhunÅnaæ aÂÂheva hontÅti veditabbÃni. Yathà vuttesu pana Âhapetvà tecÅvarikaÇgaæ sesÃni dvÃdasa sÃmaïerÃnaæ, satta sikkhamÃnà sÃmaïerÅnaæ veditabbÃni, upÃsakaupÃsikÃnaæ pana ekÃsaniÇgaæ pattapin¬ikaÇganti imÃni patirÆpÃni ceva sakkà ca paribhu¤jitunti dve dhutaÇgÃnÅti. Evaæ vyÃsato dvecattÃÊisa hontÅti- ayaæ samÃsavyÃsato vaïïanÃ. EttÃvatà ca "sÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o"ti imissà gÃthÃya sÅla samÃdhi pa¤¤Ãmukhena desite visuddhimagge yehi appicchatà santuÂÂhitÃdihi guïehi vuttappakÃrassa sÅlassa vodÃnaæ hoti, tesaæ sampÃdanatthaæ samÃdÃtabbadhutaÇgakathà kathità hoti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge DhutaÇganiddeso nÃma Dutiyo paricchedo. [PTS Page 084] [\q 84/] 1. Si 1. 11. Sacehi 2. Ma1. 11 DullabhÃca. 3. SÅ saha ma 1. 11. 111. Paribhu¤¤ajituæ [SL Page 063] [\x 63/] 3. Atha kammaÂÂhÃna gahaïa niddeso. IdÃni yasmà evaæ dhutaÇgapariharaïasampÃditeha appicchatÃdÅhi guïehi pariyodÃte imasmiæsÅle patiÂÂhitena "sÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o cittaæ pa¤¤Ã¤ca bhÃvayaæ"ti. Vacanato citta sÅsena niddiÂÂho samÃdhi bhÃvetabbe so ca atisaÇkhepadesi tattà vi¤¤Ãtumpi tÃva na sukaro pageva bhÃvetuæ. Tasmà tassa vitthÃra¤ca bhÃvanÃnaya¤ca dassetuæ idaæ pa¤ha kammaæ hoti. Ko samÃdhi? KenaÂÂhena samÃdhi? KÃnassa lakkhaïarasapaccupaÂÂhÃnapadaÂÂhÃnÃni? Kativido samÃdhi? Kocassa saækileso? Kiæ vodÃnaæ? Kathaæ bhÃvetabbo? SamÃdhibhÃvanÃya ko Ãnisaæsoti? Tatridaæ vissajjanaæ: - ko samÃdhÅti? - SamÃdhi bahuvido nÃnappakÃrako, taæ sabbaæ vibhÃvayituæ ÃrabbhamÃnaæ vissajjanaæ adhippe ta¤ceva atthaæ na sÃdheyya uttari¤ca vikhepÃya saævatteyya, tasmà idhÃdhippetameva sandhÃya vadÃma. Kusalacittekaggatà samÃdhi. KenaÂÂhena samÃdhÅti?- SamÃdhÃnaÂÂhena samÃdi. Kimidaæ1 samÃdhÃnaæ nÃma? EkÃrammaïe cittacetasikÃnaæ samaæ sammà ca ÃdhÃnaæ Âhapananti vuttaæ hoti, [PTS Page 085] [\q 85/] tasmà yassa dhammassÃnubhÃvena ekÃrammaïe cittacetasikà samaæ sammà ca avikkhippamÃnà avippakiïïà ca hutvà tiÂÂhanti idaæ samÃdhÃnanti veditabbaæ. KÃnassa lakkhaïarasapaccupaÂÂhÃnapadaÂÂhÃnÃnÅti? - Ettha pana avikkhepa lakkhaïo samÃdhi, vikkhepaviddhaæsanaraso, avikampanapaccupaÂÂhÃno, "sukino cittaæ samÃdhiyatÅ" ti[a] vacanato pana sukhamassa padaÂÂhÃnaæ. Katividho samÃdhÅti? Avikkhepalakkhaïena tÃva ekavidho, upacÃra appanÃvasena duvidho. Tathà lokiyalokuttaravasena, sappÅti kanippÅtikavasena, sukhasahagata upekkhÃsahagatavasena ca. Tividho hÅna majkidhima païitavasena, tathà savitakkasavicÃrÃdivasena, pÅti sahagatÃdivasena, parittamahaggataappamÃïavasena ca. Catubbido dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ãdivasena, tathÃparittaparittÃrammaïÃdi vasena, catujjhÃnaÇgavasena, hÃnabhÃgiyÃdivasena, kÃmÃvacarÃdi vasona, adhipativasena ca. Pa¤cavidho pa¤cakanaye pa¤cajhÃnaÇga casenÃti. Tattha ekavidhakoÂÂhÃso uttÃnattho yeva. DuvidhakoÂÂhÃse channaæ anussatiÂÂhÃnÃnaæmaraïasatiyà upasamÃnussatiyà ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ãya catudhÃtuvavatthÃnassÃti- imesaæ vasena laddha 1. SÅ1 ki¤cidaæ. [A.] DÅghani- saÇgÅsutta ( a¤¤atthÃpibahusu) [SL Page 064] [\x 64/] CittekaggatÃ, yÃca appanÃsamÃdhinaæ pubbabhÃge ekaggatÃ, ayaæ upacÃrasamÃdhi "paÂhamassajhÃnassa parikammaæ paÂhamassa jhÃnassa anantarapaccayena paccayo"ti[a] Ãdivacanato pana yà parikammà nantarà ekaggatÃ, ayaæ appanÃsamÃdhÅti- evaæ upacÃrappanÃvasena duvidho. Dutiyaduke-tÅsu bhÆmisu kusalacittekaggatà lokiyo samÃdhi, ahiyamaggasampayuttà ekaggÃtà lokuttaro samÃdhiti- evaæ lokiyalokuttaravasena duvido. Tatiyaduke- catukkanaye dvisupa¤cakanaye tÅsu jhÃnesu ekaggatà sappÅtiko samÃdhi, avasesesu [PTS Page 086] [\q 86/] dvÅsu jhÃnesu ekaggatà nippÅtiko samÃdhi, upacÃrasamÃdhi pana siyÃsappÅtiko siyà nippÅtikoti evaæ sappÅtikanippÅtikavasona duvido. Catutthaduke-catukkaye tÅsu pa¤cakanaye catusu jhÃnesu ekaggatà sukhasahagato samÃdhi, avasesasmiæ upekkhà sahagato, upacÃrasamÃdi pana siyà sukhasahagato siyà upekkhÃsahagatoti evaæ sukhasahagata upkhosahagatavasena duvidho. Tikesu paÂhamattike - paÂiladdhamatto hano, nÃtisubhÃvito majjhimo, subhÃvito vasippatto païÅtoti evaæ hÅnamajjhima païÅtavasena tividho. DutiyattikepaÂhamajjhÃnasamÃdhi saddhiæ upacÃrasamÃdhinà savitakkasavicÃro, pa¤cakanaye dutiyajjhÃnasamÃdhi avitakkavicÃramatto, yo hi vitakkamatte yeva ÃdÅnavaæ disvà vicÃre adisvà kevalaæ vitakkappahÃïamattaæ ÃkaÇkhamÃno paÂhamajjhÃnaæ atikkamati, so avitakkavicÃramattaæ samÃdhiæ paÂilabhati. Taæ sandhÃyetaæ vuttaæ- catukkanaye pana dutiyÃdisu pa¤cakanaye ca tatiyÃdisu tÅsu jhÃnesu ekaggatà avitakkà vicÃro samÃdhiti evaæ savitakkasavicÃrÃdivasena tividho. Tatiyattike- catukkanaye Ãdito dvÅsu pa¤cakanaye ca tÅsu jhÃnesu ekaggatà pÅti sahagato samÃdhi, tesveva tatiye ca catutthe ca jhÃneekaggatà sukhasahagato samÃdhi, avasÃne upekkhÃsahagato. UpacÃrasamÃdhi pana pÅtisukhasahagatovà hoti upekkhÃsahagato vÃti- evaæ pÅti sahagatÃdivasena tividho. Catutthattike- upacÃrabhumuyaæ ekaggatà paritto samÃdhi, rÆpÃvacarÃrÆpÃvacarakusale ekaggatà mahaggato samÃdhi, ariyamaggasampayuttà ekaggatà appamÃno samÃdhÅti- evaæ parittamahaggatÃppamÃïavasena tividho. Catukkesu-paÂhamacatukke- atthi samÃdhi dukkhÃpaÂipado dandhà bhi¤¤o, atthi samÃdhi dukkhÃpaÂipado khippÃbhi¤¤o, atthi samÃdhi sukhà paÂipado dandhÃbi¤¤o, atthi samÃdhi sukhÃpaÂipado khippÃbhi¤¤oti, tattha paÂhamasamannÃhÃrato paÂÂhÃya yÃva tassa tassa jhÃnassa upacÃraæ uppajjati, tÃva pavattà samÃdhibhÃvanà paÂipadÃti vuccati, upacÃrato pana paÂÂhÃya yÃva appanà tÃva pavattà pa¤¤Ã abhi¤¤Ãti 1. Abhi - paÂÂhÃna, - paÂisambhidÃ- pemaka. [SL Page 065] [\x 65/] Vuccati. Sà panesà paÂipadà ekaccassa dukkhà hoti, nÅvaraïÃdi paccanÅka dhammasamudÃcÃragahaïatÃya kicchÃ, asukhÃsevanÃti [PTS Page 087] [\q 87/] attho, ekaccassa tadabhÃvena sukhÃ. Abi¤¤Ãpi ekaccassa dandhà hoti mandà asÅghappavattÅ, ekaccassa khippà amandà sÅghappavattÅ, tattha yÃni parato sappÃyÃsappÃyÃni ca paÊibodhÆpacchedÃdÅni pubba kiccÃni ca appanÃkosallÃni ca vaïïayissÃma. Tesu yo asappÃya sevÅ hoti, tassa dukkhÃpaÂipadà dandhà ca abhi¤¤Ã hoti. SappÃya sevino sukhÃpaÂipadà khuppÃca abhi¤¤Ã. Yo pana pubba bhÃge asappÃyaæ sevitvà aparabhÃge sappÃyasevÅ hoti, pubba bhÃgevà sappÃyaæ sevitvà aparabhÃge asappÃyasevÅ, tassa vomissatà veditabbÃ. Tathà paÊibodhupacchedÃdikaæ pubbakiccaæ asampÃdetvà bhÃvanamanuyuttassa dukkhÃpaÂipadà hoti. VipariyÃyena sukhÃ. AppaïÃkosallÃni pana asampÃdentassa dandhà bhi¤¤Ã hoti, sampÃdentassa khippÃ, apica taïhà avijjÃvasena samatha mipassanÃdikÃravasena cÃpi etÃsaæ pabhedo veditabbo: - taïhÃdhi bhÆtassahi dukkhÃpaÂipadà hoti, anadhibhÆtassa sukhÃ. AvijjÃdhi bhÆtassaca dandhÃbi¤¤Ã hoti, anadibhÆtassa khippÃ. Yo ca samathe akatÃdhikÃro, tassa dukkhÃpaÂipadà hotÅ, katÃdhikÃrassa sukhÃ, yo pana vipassanÃya akatÃdhikÃro hoti, tassa dandhÃbhi¤¤Ã hoti, katÃdhikÃrassa khippÃ, kilesindriyavasena cÃpi etÃsaæ pabhedo vaditebbo: tibbakilesassa hi mudindriyassa dukkhÃpaÂipadà hotidandhà ca abhi¤¤Ã, tikkhindriyassa pana khippÃbhi¤¤Ã, mandakile sassa ca mudindriyassa sukhà paÂipadà hoti dandhà ca abhi¤¤Ã, tikkhindriyassa pana khippà abhi¤¤Ãti - iti imÃsu paÂipadÃbhi¤¤Ãsu yo puggalo dukkhÃya paÂipadÃya dandhÃya ca abhi¤¤Ãya samÃdiæ pÃpuïÃti, tassa so samÃdhi dukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤oti vuccati. Esa nayo sesattayepiti evaæ dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ãdi vasena catubbidho. Dutiya catukke- atthi samÃdhi paritto parittÃrammaïo, atthi samÃdhi paritto appamÃïÃrammaïo, atthi samÃdhi appamÃïo parittÃrammaïo, atthi samÃdhi appamaïo appamÃïÃrammaïoti, tattha yo samÃdhi appaguïo upari jhÃnassa paccayo bhavituæ na sakkoti, ayaæ [PTS Page 088] [\q 88/] paritto, yo pana ava¬¬hite Ãrammaïe pavatto, ayaæ parittÃrammaïo, yo paguïo subhÃvito uparijhÃnassa paccayo bhavituæ sakkoti, ayaæ appamÃno, yo ca va¬¬hite Ãrammaïe pavatto, ayaæ appamÃnÃrammaïo, vuttalakkhaïavo missatÃya pana vomissakanayo veditabbotievaæ parittaparittÃrammaïÃdivasena catubbidho. Tatiyacatuke-vikkhambhitanÅvaraïÃnaæ vitakkavicÃrapÅtisukhasamÃdhÅnaæ vasena pa¤caÇgikaæ paÂhamaæ jhÃnaæ, tato vÆpasantavitakkavicÃraæ tivaÇgikaæ dutiyaæ, tato virattapÅtikaæ duvaÇgikaæ tatiyaæ, tato pahÅïa sukha upekkhà vedanà [SL Page 066] [\x 66/] Sahitassa samÃdhino vasena duvaÇgikaæ catutthaæ. Iti imesaæ catunnaæ jhÃnÃnaæ aÇgabhÆtà cattÃro samÃdhi honti. Evaæ catujhÃnaÇgavasena catubbido. Catutthacatukke- atthi samÃdhi hÃnabhÃgiyo, attha samÃdhi ÂhitibhÃgiyo, atthi samÃdhi visesabhÃgiyo, atthi samÃdhi nibbedha bhÃgiyoti. Tattha paccanÅkasamudÃcÃravasena hÃnabhÃgiyatà tadanu dhammÃtÃya1 satiyà saïÂhÃnavasena ÂhitibhÃgiyatÃ, uparivisesÃdhigama vasena visesabhÃgiyatÃ, nibbidÃsahagata sa¤¤ÃmanasikÃra samÆdÃcÃra vasena nibbedhabhÃgiyatÃca veditabbà yathÃha: - "paÂhamassa jhÃnassa lÃbhiæ kÃmasahagatasa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginipa¤¤Ã, tadanudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã, avitakkasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã, nibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgupasaæhità nibbedhabhÃgini pa¤¤Ãti tÃyapana pa¤¤Ãya sampayuttà samÃdhipi cattÃro hontÅ"tÅ[a] evaæ hÃnabhÃgiyÃdivasena catubbidho. Pa¤cama catukke- kÃmÃvacaro samÃdhi- rÆpÃvacaro samÃdhi-arÆpÃvacarosamÃdhi- apariyÃpanno samÃdhÅti evaæ cattÃro samÃdhÅ. Tattha sabbÃpi upacÃrekaggatà kÃmÃvacaro samÃdhi, pÃvacarÃdikusalacitte kaggatà itare tayoti- evaæ kÃmÃvacarÃdivasena catubbidho. ChaÂÂhacatukke "chanda¤ce bhikkhÆ adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ, [PTS Page 089] [\q 89/] ayaæ vuccati chandasamÃdhi, viriya¤ce bhikkhuadhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ, ayaæ vuccati viriya¤codhÅ"ti. Citta¤ce bhikkhÆ adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ, ayaæ vuccati cittasamÃdhi, vÅmaæsa¤ce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ, ayaæ vuccati vÅmaæsÃsamÃdhi"ti[d] evaæ adipativasena catubbidho. Pa¤cake yaæ catukkabhede vuttaæ dutiyaæ jhÃnaæ, taæ vitakka mattÃtikkamena dutiyaæ. VitakkavicÃrÃtikkamena tatiyanti evaæ dvidhà bhinditvà pa¤ca jhÃnÃni veditabbÃni. Tesaæ aÇgabhÆtà ca pa¤ca samÃdhÅti evaæ pa¤cajhÃnaÇgavasena pa¤cavidhatà veditabbÃ. Kocassa saækileso kiæ vodÃnanti ettha pana vissajjanaæ vibhaÇge vuttameva. Vuttaæ hi tattha: - " saÇkilesanti hÃnabhÃgiyo dhammo, vodÃnanti visesabhÃgiyo dhammo"ti. Tattha paÂhamassa jhÃnassa lÃbhiæ kÃmasahagatasa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃna bhÃginÅ pa¤¤Ãti iminà nayena hÃnabhÃgiyo dhammo veditabbo. Avitakkasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ãti iminÃnayena visesabhÃgiyo dhammo veditabbo. Kathaæ bhÃvetabboti- ettha pana yo tÃva ayaæ lokiya lokuttaravasena duvidhoti Ãdisu ariyamaggasampayutto samÃdhi vutto, tassa bhÃvanÃnayo pa¤¤ÃbhÃvanÃnayenevasaÇgahÅto. 1. SÅ1. 11. TadanudhammÃya. [A]paÂisambhidÃ-pevakopadesa [b.] Abhi-iddhipÃdavibhaÇga - saæ - ni - mahÃvagga. [SL Page 067] [\x 67/] Pa¤¤Ãyahi bhÃvitÃya so bhÃvitova hoti, tasmà taæ sandhÃya evaæ bhÃvatebboti naki¤ci visuæ vadÃma. Yo panÃyaæ lokiyo so vuttanayona sÅlÃni visodhetvà suparisuddhe sile patiÂÂhitena, yvÃssa dasasu paÊibodhesu paÊibodho atthi taæ upac­nditvà kammaÂÂÃnadÃyakaæ kalyÃïamittaæ upasaÇkamitvà attano cariyÃnu kÆlaæ cattÃÊÅsÃya kammaÂÂhÃnesu a¤¤Ãtaraæ kammaÂÂhÃnaæ gahetvà samÃdhÅbhÃvanÃya ananÆrÆpaæ vihÃraæ pahÃya anurÆpe vihÃre viharantena khuddakapaÊibodhupacchedaæ katvà sabbaæ bhÃvanÃvidhÃnaæ apariyÃpentena bhÃvetabboti. Ayamettha saÇkhepo. Ayaæ pana vitthÃro: - yaæ tÃva vuttaæ yvÃssa dasasu paÊibodhesu paÊibodho atthi taæ upacchivdhitvÃti ettha. [PTS Page 090] [\q 90/] ùvÃso ca kulaæ lÃbho gano kamma¤ca pa¤camaæ, AddhÃnaæ ¤Ãti ÃbÃdho gantho iddhiti te dasÃti. Ime dasa paÊibodhà nÃma. Tattha ÃvÃsoyeva ÃvÃsapaÊibodho, esa nayo kulÃdisu, tattha ÃvÃsoti: ekopi ovarako vuccati ekampi pariveïaæ sakalopi saÇghÃrÃmo. SvÃyaæ na sabbasesava paÊibodho hoti, yo panettha navakammÃdisu ussukkaæ và Ãpajjati, bahubhaï¬asanni cayo và hoti, yena kenaci và kÃraïena apekkhÃvà paÂibaddha citto, tasseva paÊibodhe hoti na itarassa, tatridaæ vatthu. Dve kira kulaputtà anurÃdhapurà nikkhamitvÃthÆpÃrÃme pabbajiæsu. Tesu eko dvemÃtikà paguïaæ katvà pa¤cavassiko hutvà pavÃretvà pÃvÅnakhaï¬arÃjiæ nÃma gato. Eko tattheva vasati, pÃcÅna khaï¬arÃjiæ gato tattha ciraæ vasivo thero hutvà cintesi: paÂisallÃnasÃruppamidaæÂhÃnaæ, handa naæ sahÃyakassÃpi ÃrocemÅti. Tato nikkhavitvÃanupubbena thÆpÃrÃmaæ pÃvisi. Pavisantaæ yeva ca naæ disvà samÃnavassikatthero paccuggantvà pattacÅvaraæ paÂiggahetvà cattaæ akÃsi. ùgantukatthero senÃsanaæ pavisitvà cintesi: - idÃni me sahÃyo sappiæ và phÃïitaæ và pÃnakaæ và pesessati, ayaæhi imasmiæ nagare ciranivÃsÅti. So rattiæ aladdhà pÃto cintesi: - idÃni upaÂÂhÃkehi pahitaæ yÃgukhajjakaæ pesessasÅti. Tampi adisvà pahiïantà natthi paviÂÂhassa ma¤¤e dassantÅti pÃtova tena saddhiæ gÃmaæ pÃvisi. Te dve ekaæ vÅthiæ caritvà uluÇkamattaæ yÃguæ labhitvà ÃsanasÃlÃyaæ nisÅditvà piviæsu. Tato Ãgantuko cintesi: - nibaddhayÃgu va¤¤e natthi, bhatta kÃle dÃni manussà païitaæ bhattaæ dassantÅti. Tato bhatta kÃlepi piï¬Ãya caritva laddhameva bhu¤jitvà itaro Ãha: - kiæ bhante sabbakÃlaæ evaæ yÃpethÃti. ùmÃvusotÅ, bhante pÃcÅna [SL Page 068] [\x 68/] Khaï¬arÃji phÃsukÃ, tattha gacchÃmÃti, thero nagaro nagarato [PTS Page 091] [\q 91/] dakkhiïa dvÃrena nikkhamanto kumbhakÃragÃmamaggaæ paÂipajji. Bataro Ãha: -kiæ bhante imaæ maggaæ paÂipannatthÃti. Nanu tvaæ Ãvuso pÃcÅnakhaï¬arÃjiyà vaïïaæ abhÃsÅti. Kiæ pana bhante tumhÃkaæ battakaæ kÃlaæ vasitaÂÂhÃne na koci atirekaparikkhÃro atthiti. ùmÃvusoma¤capÅÂhaæ saÇghikaæ, taæ paÂisÃmitameva, a¤¤aæ ki¤ci natthÅti. Mayhaæ pana bhante kattaradaï¬o telanÃÊÅ upÃhanattha vikÃca tatthevÃti tayà Ãvuso ekadivasaæ vasitvà ettakaæ Âhapitanti, Ãma bhanteti, so pasannacitto theraæ vanditvà tumhà disÃnaæ bhantesabbattha ara¤¤avÃsoyeva. ThÆpÃrÃmo catunnaæ buddhÃnaæ dhÃtunidhÃnaÂÂÃnaæ, lohapÃsÃde sappÃyaæ dhammasavaïaæ mahÃcetiyadassanaæ theradassana¤ca labbhati, buddhakÃlo viya vattati. Idheva tumhe vasathÃti dutiyadivase pattacÅvaraæ gahetvà sayameva agamÃsÅti. Odisassa ÃvÃso na paÊibodho hoti. Kulanti: ¤Ãtikulaæ và upaÂÂhÃkakulaæ vÃ, ekaccassa hi upaÂÂhÃkakulampi sukhite sukhitoti Ãdinà nayena saÇsaÂÂhassa viharato paÊibodho hoti, so kulamÃnusakehi vinà dhammasavaïÃya sÃmantavihÃrampi na gacchati. Ekaccassa mÃtÃpitaropi paÊibodhÃna honti. Koraï¬akavihÃravÃsittherassa bhÃgiïeyya dahara bhikkhuno viya. So kira uddesatthaæ rohaïaæ agamÃsi, therabhaginÅpi upÃsikà sadà theraæ tassa pavattiæ pucchati, thero ekadivasaæ daharaæ ÃnessÃmÅti rohaïÃbimuko pÃyÃsi. Daharopi ciraæ me idha vutthaæ, upajjhÃyaæ dÃni passitvà upÃsikÃya ca pavattiæ ¤tvà ÃgamissÃmÅti rohaïato nikkhami. Te ubhopi gaÇgÃtÅre samà gacchiæsu. So a¤¤atarasmiæ rukkhamule therassa vattaæ katvà kuhiæ yÃsÅti pucchito tamatthaæ Ãrocesi. Thero suÂÂhu te kataæ, upÃsikÃpi sadà pucchati, ahampi etadatthameva Ãgato, gaccha tvaæ ahaæ pana idheva imaæ vassaæ vasissÃmÅti taæ uyyojesi. [PTS Page 092] [\q 92/] so vassu panÃyikadivaseyeva taæ vihÃraæ patto, senÃsanampissa pitarà kÃritameva pattaæ, athassa pità dutiyadivase Ãgantvà kassa bhante amhÃkaæ senÃsanaæ pattanti pucchanto ÃgantukadaharassÃti sutvÃ. Taæ upasaÇkamitvà vanditvà Ãha: - bhante amhÃkaæ senÃsane vassaæ upagatassa vattaæ atthiti. Kiæ upÃsakÃti? TemÃsaæ amhÃkaæ yeva ghare bhikkhaæ gahetvà pavÃretvà gamanakÃle Ãpucchitabbanti. So tuïhÅ bhÃvena adhivÃsesi, upÃsakopi gharaæ gantvà amhÃkaæ ÃvÃse eko Ãgantako ayyo upa gato, sakkaccaæ upaÂÂhÃtabboti Ãha. UpÃsikà sÃdhuti sampaÂicchitvà païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdesi. Daharopibhatta kÃle ¤Ãtigharaæ agamÃsi. Na naæ koci sa¤jÃni, so temÃsampi [SL Page 069] [\x 69/] Tattha piï¬apÃtaæ paribhu¤jitvà vutthavasso ahaæ gacchÃmÅti Ãpucchi. Athassa ¤Ãtakà svebhante gacchissathÃti dutiyadivase ghareyeva bhojetvà telanÃÊiæ pÆretvà ekaæ guÊapiï¬aæ navahattha¤ca sÃÂakaæ datvà gacchatha bhanteti Ãhaæsu. So anumodanaæ katvÃrohaïÃbimukho pÃyÃsi, upajjhÃyo. Pissa pavÃretvà paÂipathaæ Ãgacchanto pubbe diÂÂhaÂÂhÃne yeva taæ addassa. So a¤¤a tarasmiæ rukkhamÆle therassa vattaæ akÃsi. Atha naæ thero pucchi: - kiæ bhadumukha diÂÂhà te upÃsikÃti, so Ãma bhanteti sabbaæ pavattiæ Ãrocetvà tena telena therassa pÃde makkhetvà guÊena pÃnakaæ katvà pÃyetvà tampi sÃÂakaæ therasseva datvà theraæ vanditvà mayhaæ bhante rohaïaæ yeva sappÃyanti agamÃsi. Theropi vihÃraæ Ãgantvà dutiyadivase koraï¬akagÃmaæ pÃvisi. UpÃsikÃpi mayhaæ bhÃti mama puttaæ gahetvà idÃni Ãgacchati idÃni ÃgacchatÅti sadà maggaæ olokayamÃnÃva tiÂÂhati. Sà taæ ekaka meva Ãgacchantaædisvà mato me ma¤¤e putto yaæ thero eka kova ÃgacchatÅti, therasasa pÃdamÆle patitvà va paridevamÃnà parodi. Thero nu daharo appicchatÃya attÃnaæ. AjÃnà petvÃva gatoti taæ samassÃsetvà [PTS Page 093] [\q 93/] sabbaæ pavattiæ Ãrocetvà pattatthavikato taæ sÃÂakaæ nÅharitvà dassesi. UpÃsikà pasÅditvà puttena gatadisÃbhimukhà urena nipajjitvà namassamÃnà Ãha: - mayhaæ puttasadisaæ vata ma¤¤e bhikkhuæ kÃyasakkhiæ katvà bhagavà ratha vinÅtapaÂipadaæ nÃlakapaÂipadaæ tuvaÂakapaÂipadaæ catupaccayasantosa bhÃvanÃrÃmatÃdÅpakaæ mahÃariyavaæsapaÂipada¤ca desesi, vijÃta mÃtuyà nÃma gehe temÃsaæ bhu¤jamÃnopi ahaæ putto tvaæ mÃtÃti na cakkhiti, aho acchariyamanussoti. EvarÆpassa mÃtà pitaropi paÊibodhà na honti, pageva a¤¤aæ upaÂÂhÃkakulanti. LÃbhoti; cattÃro paccayÃ, te kathaæ paÊibodhà honti? Pu¤¤a vantassa hi bhikkhuno gatagataÂÂhÃne manussà mahÃparivÃre paccaye denti. So tesaæ anumodento dhammaæ desento samaïadhammaæ kÃtuæ okÃsaæ na labhati. Arunuggamanato yÃva paÂhamayÃmo tÃva manussasaæsaggo na upacchijjati. Puna balava paccÆse yeva bÃhulikapiï¬apÃtikà Ãgantvà bhante asuko upÃsako upÃsikà amacco amaccadhÅtà tumhÃkaæ dassanakÃmÃti vadanti. So gaïhÃvuso pattacÅvaranti gamanasajjova hoti niccabyÃvaÂo, tassevaæ te jaccayà paÊibodhà honti. Tena gaïaæ pahÃya yattha naæ najÃnanti tattha ekakena caritabbaæ. Evaæ so paÊibodho upacchijjatÅti. Gaïoti; suttantikagaïo và Ãbhidhammikagaïo vÃ, yo tassa uddesaæ và paripucchaæ và dento samaïadhammassa okÃsaæ na labhati, tasseva gaïo paÊibodho hoti, tena so evaæ upacchinditabbo. Sace tesaæ bhikkhÆnaæ bahÆæ [SL Page 070] [\x 70/] Gahitaæ1 hoti, appaæ avasiÂÂhaæ, taæ niÂÂhapetvà ara¤¤aæ pavisi tabbaæ. Sace appaæ gahitaæ bahuæ avasiÂÂhaæ, [PTS Page 094] [\q 94/] yojanato paraæ agantvà antoyojanaparicchede a¤¤aæ gaïavÃcakaæ upasaÇkamutvà ime Ãyasmà uddesÃdihi saÇgaïhatuti vattabbaæ. Evampi alabhamÃnena mayhaæ Ãvuso ekaæ kiccaæ atthi, tumhe yathÃphÃsu kaÂÂhÃnÃni gacchathÃti gaïaæ pahÃya attano kammaæ kÃtabbanti. Kammanti; navakammaæ, taæ karontena va¬¬hakÅ ÃdÅhi laddhÃladdhaæ jÃnitabbaæ, katÃkate ussukkaæ Ãpajjitabbanti sabbathÃpi2 paÊibodho hoti, sopi evaæ upacchinditabbo, sace appaæ avasiÂÂhaæ hoti niÂÂhÃpetabbaæ sace bahuæ saÇghika¤ce navakammaæ saÇghassa và saÇghabhÃrahÃrakabhikkhÆnaæ và niyyÃdetabbaæ, attano santakaæ ce attano bhÃrahÃrakÃnaæ niyyÃdetabbaæ, tÃdisealabhantena saÇghassa pariccajitvà gantabbanti. AddhÃnanti; maggagamanaæ, yassa hi katthaci pabbajjÃpekkho và hoti, paccaya jÃtaæ và ki¤ci laddhabbaæ hoti, sace taæ alabhanto na sakkoti adivÃsetuæ, ara¤¤aæ pavisitvà samaïadhammaæ karontassÃpi gamikacittaæ nÃma duppaÂivinodÃyaæ hoti, tasmà gantvà taæ kiccaæ tÅretvÃva samaïa dhamme ussukkaæ kÃtabbanti. ¥ÃtÅti; vihÃre ÃcariyupajjhÃya saddhivihÃrika antevÃsika samÃnupajjhÃyaka samÃnÃcariyakÃ, ghare mÃtÃpitÃbhÃtÃti evamÃdikÃ, te gilÃnà imassa paÊibodhà honti, tasmà so paÊibodho upaÂÂhahitvà tesaæ pÃkatikakaraïena upacchinditabbo. Tattha upajjhÃyo tÃva gilÃnosace lahuæ na viÂÂhÃti yÃvajivampi paÂijaggitabbo, tathà pabbajjÃcariyo upa sampadÃcariyo saddhivihÃriko upasmapÃditabbajjÃpita antevÃsika samÃnupajjhÃyakà ca, nissayÃcariya uddesÃcariya nissayante vÃsika uddesantevÃsika samÃnÃcariyakà pana yÃva nissaya uddesà anupacchinnà tÃva paÂijggitabbÃ, pahontena tato uddhampi paÂijaggitabbà eva. MÃtÃpitusu upajjhÃye viya paÂipajjitabbaæ, sacepihi te rajje ÂhitÃhonti puttatoca upaÂÂhÃnaæ paccÃsiæ santi, [PTS Page 095] [\q 95/] kÃtabbameva, atha tesaæ bhesajjaæ natthi, attano santakaæ dÃtabbaæ. Asati bhikkhÃcariyÃya pariyesitvÃpi dÃtabbameva. BhÃtu bhaginÅnaæ pana tesaæ santakameva yojetvà dÃtabbaæ, sace natthi attano santakaæ tÃvakÃlikaæ datvà paccà labhantena gaïhi tabbaæ alabhantena na vodetabbÃ. A¤¤Ãtakassa bhaginiyà sÃmi kassa bhesajjaæ neva kÃtuæ na dÃtuæ vaÂÂati tuyhaæ sÃmikassadehÅti vatvà pana bhaginiyà dÃtabbaæ. BhÃtujÃyÃyapi eseva nayo. Tesaæ pana puttà imassa ¤ÃtakÃyevÃti tesaæ kÃtuæ vaÂÂatÅti. ùbÃdhoti; yo koci rogo, so bÃdhamÃno baÊibodo 1. SÅ1. 11. 111 Gataæ 2. Ma 11 sabbadÃ. [SL Page 071] [\x 71/] Hoti. Tasmà bhesajjakaraïena upacchinditabbo, sace pana kati pÃhaæ bhesajjaæ karontassÃpi na vÆpasammati. NÃhaæ tuyhaæ dÃso na bhatako taæ yevamhi posento anamatagge saæsÃravaÂÂe dukkhappattoti attabhÃvaæ garahitvà samaïadhammo kÃtabboti. Ganthoti; pariyattipariharaïaæ. Taæ sajjhÃyÃdihi niccavyÃvaÂasseva paÊibodho hoti, na itarassa tatrimÃni vatthÆni. MajjhimabhÃïaka devatthero kira malayavÃsÅdevatttharassa santikaæ gantvà kammaÂÂhÃnaæ yÃci. Thero kÅdisosi Ãvuso majjhimo nÃmesa dupparihÃro, mÆlapaïïÃsaæ sajjhÃyantassa majjhimapaïïÃsako Ãgacchati, taæ sajjhÃyantassa upari païïÃsako, kuto tuyhaæ kammaÂÂhÃnanti. Bhante tumhÃkaæ santike kammaÂÂhÃnaæ labhitvà puna na olokessÃmÅti kammaÂÂhÃnaæ gahetvÃekÆnavÅsativassÃni sajjhÃyaæ akatvà vÅsatime vasse arahattaæ patvà sajjhÃyatthÃya ÃgatÃnaæ bhikkhÆnaæ vÅsatiæ me Ãvuso vassÃni pariyattiæ [PTS Page 096] [\q 96/] ano lokentassa, api ca kho kataparicayo ahaæ ettha ÃrabhathÃti vatvà Ãdito paÂÂhÃyayÃva pariyosÃnà ekabya¤janepissa kaÇkhà nÃhosi. KÃraliyagirivÃsÅ nÃgattheropi aÂÂhÃrasavassÃni pariyattiæ cha¬¬etvà bikkhÆnaæ dhÃtÆkathaæ uddisi. Tesaæ gÃmavÃsikatthe rehi saddhiæ saæsandentÃnaæ etapa¤hopi uppaÂipÃÂiyà Ãgato nÃhosi. MahÃvihÃrepi tipiÂikacÆÊÃbhayatthero nÃma aÂÂhakathaæ anuggahetvÃva pa¤canikÃyamaï¬ale tÅïi piÂakÃni parivattessà mÅti suvaïïaberiæ pahÃrÃpesi, bhikkhÆsaÇgho katamÃcariyÃnaæ uggaho, attano Ãcariyuggahaæ yeva vadatu, itarathà vattuæ na demÃti Ãha. UpajjhÃyopi naæ attano apaÂÂhÃnaæ Ãgataæ pucchi: tvaæ Ãvuso bheriæ paharÃpesÅti. ùma bhante, kiæ kÃraïÃti, pariyattiæ bhante parivattessÃmÅti. ùvusoabhaya Ãcariyà imaæ padaæ kathaæ vadantÅti? Evaæ vadanti bhanteti, thero huæ'ti paÂibÃhi. Puna so a¤¤ena a¤¤ena pariyÃyena evaæ vadanti bhanteti tikkhattuæ Ãha. Thero sabbaæ huætiæ paÂibÃhitvà Ãvuso tayà paÂhamaæ kathito yeva Ãcariyamaggo Ãcariyamukhato pana anuggahitattà evaæ Ãcariyà vadantÅti saïdhÃtuæ nÃsakkhi. Gaccha attano ÃcariyÃnaæ santiko sunihÅti. Kuhiæ bhante gacchÃmÅti. GaÇghÃyaparato rohaïajÃpade tulÃdhÃrapabbata vihÃre sabbapariyattiko dhammarakkhitatthero nÃma vasati, tassa santikaæ gacchÃti. SÃdhu bhanteti theraæ vanditvà pa¤cahi bhikkhÆ satehi saddhiæ therassa santikaæ gantvà vanditvà nisidi tero kasmà Ãgatositi pucchi. Dhammaæ sotuæ bhanteti. ùvuso abhaya 1. PÅ 1. 11 KaruliyagirivÃsÅ. [SL Page 072] [\x 72/] DÅghamajjhimesu maæ kÃlona kÃlaæ pucchanti, avasesaæ pana me tiæ samattÃni vassÃni naolokitapubbaæ, api ca tvÃæ rattiæ mama santike parivattehi, ahaæ te divà kathayissÃmÅti. So dÃdhu bhanteti tathà akÃsi. PariveïadvÃre mahÃmaï¬apaæ kÃretvà gÃmavÃsino divase divase dhammasavaïÃya Ãgacchanti. Thero rattiæ parivattitaæ divà kathayanto [PTS Page 097] [\q 97/] anupubbena desanaæ niÂÂhapetvà abhayattherassa santike taÂÂikÃya nisÅditvà Ãvuso mayhaæ kammaÂÂhÃnaæ kathehÅti Ãha. Bhante kiæ bhaïatha, nanu mayà tumhÃka meva santike sutaæ, kimahaæ tumhehi a¤¤Ãtaæ kathessÃmÅti. Tato naæ thero a¤¤o esaÃvuso adigatamaggo1 nÃmÃti Ãha, abhayatthero kira tadà sotÃpanno hoti. Athassa so kammaÂÂhÃnaæ datvà Ãgantvà lohapÃsÃde dhammaæ parivattento thero parinibbutoti assosi, sutvà ÃharathÃvuso pattacÅvaranti. CÅvaraæ pÃrupitvà anucchiviko Ãvuso amhÃkaæ Ãvariyassa ara hattamaggo, Ãcariyo no Ãvuso uju ÃjÃnÅyyo, so attano dhammantevÃsikassa santike tamÂikÃya nisÅditvà mayhaæ. KammaÂÂhÃnaæ kathehÅti Ãha, anucchaviko Ãvuso therassa arahatta maggoti. EvarÆpÃnaæ gavtho paÊibodho na hotÅti. Iddhiti; pothujjanikà iddhi, yà hi uttÃnaseyyakadÃrako viya taruïasassaæ viya ca dupparihÃrà hoti, appamattakeneva bhijjati, sà pana vipassanÃya paÊibodho hoti, na samÃdhissa, samÃdhiæpatvà pattabbato. Tasmà vipassanatthikena iddhipaÊibodho upacchindi tabbo, itarena avasesÃti. Ayaæ tÃva paÊibodhakathÃya vitthÃro. KammaÂÂhÃnadÃyakaæ kalyÃïamittaæ upasaÇkamitvÃti: ettha pana duvidhaæ kammaÂÂhÃnaæ, sabbatthakakammaÂÂhÃnaæ pÃrihÃriyakammaÂÂhÃna¤ca tattha sabbatthakakammaÂÂhÃnaæ nÃma: bhikkhusaÇghÃdisu mettà maraïasatica, asubhasa¤¤Ãtipi eke, kammaÂÂhÃnikena hi bhikkhunà paÂhamaætÃva paricchinditvà sÅmaÂÂhakabhikkhusaÇghe sukhità hontu abyÃpajjhÃti mettà bhÃvetabbÃ, tato sÅmaÂÂhakadevatÃsu, tato gocara gÃmamhi issarajane, tato tattha manusse upÃdÃya sabbasattesu, po hi bhikkhÆsaÇghe mettÃya sahavÃsÅnaæ muducittaæ2 janeti, athassa te sukhasaævÃsà honti. SÅmaÂÂhakadevatÃsu ttoya mudu katacittÃhi devatÃhi dhammikÃya rakkhÃya susaævihitÃrakkho [PTS Page 098] [\q 98/] hoti. GocaragÃmamhi issarajane mettÃya mudukatacittasantÃnehi3 issarehi dhammikÃya rakkhÃya surakkhita parikkhÃro hoti. Tattha manussesu mettÃya pasÃditacittehi tehi aparibhuto hutvà vicarati. Sabbasattesu mettÃya sabbattha appaÂihatacÃro hoti. 1. SÅ1. 11 Gatakassa. 2. Si 11 mudukatacittataæ saha ma 1. Mudukacittataæ 3. Ma. . MudukatasantÃnehi. [SL Page 073] [\x 73/] Maraïasatiyà pana avassaæ mayà maritabbanti cintento1 anesanaæ pahÃya uparÆpari va¬hemÃnasaævego anolÅnavuttiko hoti. Asubhasa¤¤Ã paricitacittassa panassa dibbÃnipiÃrammaïÃni lobha vasena cittaæ na pariyÃdiyanti. Evaæ pahÆpakÃrattà sabbatta atthayitabbaæ icchitabbanti ca adippetassa yogÃnuyogakammassa ÂhÃna¤cÃti sabbatthaka kammaÂÂhÃnanti vuccati. CattÃÊÅsÃya pana kammaÂÂhÃnesu yaæ yassa caritÃnukÆlaæ taæ tassa niccaæ parihari tabbattÃ, uparimassa ca uparimassa ca bhÃvanà kammassa padaÂÂhÃnattÃ, pÃrihÃriyakammaÂÂhÃnanti vuccati. Iti emaæ duvidhampi kammaÂÂhÃnaæ yo deti ayaæ ammaÂÂhÃnadÃyako nÃma. Taæ kammaÂÂhÃnadÃyakaæ kalyÃïamittanti. Piyo garÆbhÃvanÅyo vattÃca vacanakkhamo, gambhÅra¤ca kathaæ kattà nocaÂÂhÃne niyojayeti. EvamÃdiguïasamannÃgataæ ekantahitesiæ2 vuddhipakkhe Âhitaæ kalyÃïamittaæ. "Mamaæ hi Ãnanda kalyÃïamittaæ Ãgamma jÃti dhammà sattà jÃtiyà parimuccanti"ti[a] Ãdivacanato pana sammà sambuddhoyeva sabbÃkÃrasampanno kalyÃïamitto, tasmà tasmiæ sati tasseva bhagavato santike gahitaæ kammaÂÂhÃnaæ sugahitaæ hoti. Parinibbute pana tasmiæ asÅtiyà mahÃsÃvakesu yo dharati, tassa santike gahetuæ vaÂÂati. Tasmimpi asati yaæ kammaÂÂhÃnaægahetukÃmo hoti, tasseva vasena catukkapa¤ca kajjhÃnÃni nibbattetva jhÃnapadaÂÂhÃnaæ vipassanaæ va¬¬hetvà Ãsavakkhayaæ pattassa khÅïÃsavassa santike gahetabaæ. Kiæ pana khÅïÃsavo ahaæ khÅïÃsavoti attÃnaæ pakÃsetÅti? Kiæ vattabbaæ, kÃrakÃbhÃvaæ hi jÃnitvà pakÃseti. Nanu assaguttatthero Ãraddhaæ imassa bhikkhuno [PTS Page 099] [\q 99/] kammaÂÂhÃnaæ kÃrako3 ayanti jÃnitvà ÃkÃse cammakhaï¬aæ pa¤¤Ãpetvà tattha pallaÇkena nisinno kammaÂÂhÃnaæ kathesÅti. Tasmà sace khÅïÃsavaæ labhati, iccetaæ kusaæla. No ce labhati, anÃgÃmi sadÃgÃmi sotÃpanna jhÃna lÃbhi puthujjana tipiÂakadhara dvipiÂakadhara ekapimakadharesu purimassa purimassa santike. EkapiÂakadharepi asati yassa ekasaÇgÅtipi aÂÂha kathÃya saddhiæ paguïÃ, saya¤ca lajji hoti, tassa santike gahe tabbaæ. EvarÆpo hi tantidharo maæsÃnurakkhako paveïi pÃlako Ãcariyo Ãcariyamatikova hoti, na attanomatiko teneva porÃïakattherà lajji rakkhissati, lajji rakkhissatÅti Ãhaæsu. 4 Pubbe vuttakhÅïÃsavÃdayo cettha attanà adhigata 1. Ma. Avassaæcaritabbanti 2. Ma 1 ekantena hitesiæ 3. SÅ1. 11. ùraddha kammaÂhÃnassa bhikkhuno kammaÂhÃnakÃrako. 4. Ma. 11. Nikkhantuæ Ãhaæsu [a.] Saæ. Ni. SagÃthavagga. [SL Page 074] [\x 74/] Maggameva Ãcikkhanti, bahussuto pana taæ taæ Ãcariyaæ upasaÇkamitvà uggahaparipucchÃnaævisodhitattà ito citoca sutta¤ca kÃraïa¤ca sallakkhetvà sappÃyÃsappÃyaæ yojtvo gahÃnaÂÂhÃne gacchanto mahÃhatthi viya mahÃmaggaæ dassento kammaÂÂhÃnaæ kathessati. Tasmà evarÆpaæ kammaÂÂhÃnadÃyakaæ kalyÃïamittaæ upasgamitvà tassa vattapaÂivattaæ katvà kammaÂÂhÃnaæ gahetabbaæ. Sace pana taæ ekavihÃreyeva labhati. Iccetaæ kusalaæ. No ce labhati, yattha so vasati tattha gantabbaæ. Gacchantena ca na dhotamakkhitehi pÃdehi upÃhanà Ãruhitvà chattaæ gahetva telanÃÊimadhuphÃïitÃdÅni gÃhÃpetvà antevÃsikaparivutena gantabbaæ, gamikavattaæ pana pÆretvà attano pattacÅvaraæ sayameva gahetvà antarÃmagge yaæ yaæ vihÃraæ pavisati sabbattha vatta paÂivattaæ kurumÃnena sallahukaparikkhÃrena paramasallekhavuttinà hutvà gantabbaæ, taæ mihÃraæ pavisantena antarà magge yeva dantakaÂÂhaæ kappiyaæ kÃrÃpetvà gahetvà pavisitabbaæ, na ca muhuttaæ vissamitvà padÃdhovanamakkhanÃdÅni katvà Ãcariyassasantikaæ gamissÃmÅti a¤¤aæ parivenaæ pavisitabbaæ, kasmÃ? Sace hissa tatra Ãcariyassa visabhÃgà bhikkhÆ bhaveyyuæ, te ÃgamanakÃraïaæ pucchitvà Ãcariyassa avaïïaæ pakÃsetvà naÂÂhosi sace tassa santikaæ [PTS Page 100] [\q 100/] Ãgatoti vippaÂisÃraæ uppÃdeyyuæ yena tatova Âinivatteyya, tasmà Ãcariyassa vasanaÂÂhÃnaæ pucchitvà ujukaæ tattheva gantabbaæ. Sace Ãcariyo daharataro hoti. PattacÅvarapaÂiggahaïÃdini na sÃditabbÃni, sace bu¬¬hataro hoti gantvà Ãcariyaæ vanditvà ÂhÃtabbaæ, nikkhipÃvuso pattacÅvaranti muttena nikkhipitabbaæ, pÃnÅyaæ pivÃti vuttena saco icchati pÃtabbaæ, pÃde dhovÃtivuttena na tÃva dhovitabbÃ, sacehi Ãcariye Ãbhatamudakaæ bhaveyya na sÃruppaæ siyÃ. DhovÃvuso na mayà Ãbhataæ a¤¤ehi Ãbhatanti vuttena pana yattha Ãcariyo na passati evarÆpe paÂicchanne và okÃse abbhokÃsavihÃrassÃpi và ekamante nisÅditvà pÃdà dhovitabbÃ. Sace Ãcariyo tela nÃÊiæ Ãharati uÂhahitvÃubhogi hatthehi sakkaccaæ gahetabbÃ, sacehi na gaïheyya ayaæ bhikkhu ito eva paÂÂhÃya sambhogaæ kopetÅti Ãcariyassa a¤¤athattaæ bhaveyya. 1 Gahetvà pana na Ãditova pÃdà makkhetabbÃ, sacehi taæ Ãcariyassa gattabbha¤jana telaæ bhaveyya na sÃruppaæ siyÃ. Tasmà paÂhamaæ sÅsaæ makkhetvà dhandhÃdini makkhetabbÃni. SabbapÃrihÃriyatelamidaæ Ãvuso pÃdepi makkhehÅti vuttena pana pÃde makkhetvà imaæteÊanÃÊiæ Âhapemi bhanteti vatvà Ãcariye gaïhante dÃtabbà Ãgatadiva 1. SÅ11. 111. ùcariyassa bhaveyya. [SL Page 075] [\x 75/] Sato paÂÂhÃya kammaÂÂhÃnaæ me bhante katheta iccevaæ na vattabbaæ. Dutiyadivasato panapaÂÂhÃya sace Ãcariyassa pakati upaÂÂhÃko atthi. Taæ yÃcitvà vattaæ kÃtabbaæ. Sace yÃcitopi na deti, okÃse laddheyeva kÃtabbaæ, karontena ca khuddhaka majjhimamahantÃni tÅïi dantakaÂÂhÃni upanÃmetabbÃni, sÅtaæ uïhanti duvidhaæ mukhadhovanaudaka¤ca nahÃnodaka¤ca paÂiyÃde tabbaæ. Tato yaæ Ãcariye tÅïi divasÃni paribhu¤jati, tÃdisameva niccaæ upanÃmetabbaæ1, niyamaæ akatvà yaæ và taæ và pari bhu¤jantassa yathÃladdhaæ upanÃmetabbaæ, kiæ bahunà vuttena. Yaæ taæ bhagavatÃ. "AntevÃsikena bhikkhave Ãcariyamhi [PTS Page 101] [\q 101/] sammà vattitabbaæ, tatrÃyaæ sammà vattanÃkÃlasseva vuÂÂhÃya upÃhanà omu¤citvà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà dantakaÂÂhaæ dÃtabbaæ, mukhodakaæ dÃtabbaæ, Ãsanaæ pa¤¤Ãpetabbaæ, sace yÃgu hoti bhÃjanaæ dhodhitvà yÃgu upanÃmetabbÃ"ti[a] Ãdikaæ khandhake sammà vattaæ pa¤¤attaæ taæ sabbampi kÃtabbaæ. Evaæ vattasampattiyà garuæ ÃrÃdhayamÃnena sÃyaæ vanditvà yÃhÅti vissajjitena gantabbaæ, yadà so kissa ÃgatosÅti pucchati, tadà Ãgamana kÃraïaæ kathetabbaæ. Sace so neva pucchati vattaæ pana sÃdiyati dasa he và pakkhe và vÅtivatte ekadivasaæ vissajjitenÃpi agantvà okÃsaæ kÃretvà ÃgamanakÃraïaæ Ãrocetabbaæ, akÃle và gantvà kimatthaæ Ãgatositi puÂÂhena Ãrocetabbaæ. Sace so pÃtopa ÃgacchÃti vadati, pÃtova gantabbaæ. Sace panassa tÃyaæ velÃyaæ pittÃbÃdhena và kucchi pari¬ayhati aggi mandatÃya và bhattaæ na jirati a¤¤o và koci rogo bÃdhati. Taæ yathÃbhÆtaæ Ãvikatvà attano sappÃyavelaæ Ãrocetvà tÃya valoya upasaÇkamitabbaæ, asappÃyavelÃyaæ hi vuccamÃnampi kammaÂÂhÃnaæ na sakkà hoti manasa kÃtunti. Ayaæ "kamhaÂÂhÃna dÃyakaæ kalyÃïamittaæ upasaÇkamitvÃ"ti - etthavitthÃro. IdÃni attano cariyÃnukÆlanti ettha - cariyÃti -cha cariyÃ, rÃgacariyà desacariyà mohacariyà saddhÃcariyà buddhicariyà vitakka cariyÃti, keci pana rÃgÃdÅnaæ saæsaggasannipÃtavasena aparÃpicatasso, tathà saddhÃdÅnanti imÃhi aÂÂhahi saddhiæ cuddasa icchanti. Evampana bhede vuccamÃne rÃgÃdÅnaæ saddhÃdÅhipi saæsaggaæ katvà anekacariyÃhonti, tasmà saÇghepena chaÊeva cariyà veditabbà cariyà pakati ussannatÃti atthato ekaæ, tÃsaæ vasena chaÊeva [PTS Page 102] [\q 102/] puggalà honti rÃgacarito dosacarito mehacarito saddhÃcarito buddhicarito vitakkacaritoti. Tattha yasmà rÃgacaritassa kusalappavattisamaye saddhà balavatÅ hoti, rÃgassa ÃsannaguïattÃ. 1. SÅ11. UpaÂÂhapetabbÃ. [A.] MahÃvagga-pÃrivÃsikabandhaka. [SL Page 076] [\x 76/] Yathà hi akusalapakkhe rÃgo sinuddho nÃti luko, evaæ kusala pakkhe saddhÃ. Yatha rÃgo vatthukÃme pariyesati, evaæ saddhà sÅlÃdi guïe, yathà rÃgo ahitaæ na pariccajati evaæ saddhà hitaæ na pariccajati, tasmà rÃgacaritassa saddhÃcarito sabhÃgo. Yasmà pana dosacaritassa kusalappavattisamaye pa¤¤Ã balavatÅ hoti, dosassa ÃsannaguïatatÃ. Yathà hi akusalapakkhe doso nussineho na Ãrammaïa allÅyati, evaæ kusalapakkhe pa¤¤Ã. Yathà ca doso abhÆtampi2 dosameva pariyesati, evaæ pa¤¤Ã bhÆtaæ dosameva pariyesati. Yathà doso sattaparivajjanÃkÃrena pavattati, evaæpa¤¤Ã saÇkhÃraparivajjanà kÃrena. Tasmà dosacaritassa buddhi carito sabhÃgo. Ymà pana mohacaritassa anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya vÃyamamÃnassa yebhÆyyena antarÃya karà vitakkà uppajjanti, mohassa ÃsannalakkhaïattÃ. YathÃhi moho parivyÃkulakÃya anavaÂÂhito, evaæ vitakko nÃnappakÃravitakkanatÃya. YathÃca moho apariyogÃhanatÃya ca¤calo, tathà vitakko lahuparikappanatÃya. Tasmà mohacaritassa vitakkacarito sabhÃgoti. Apare taïhà mÃna duÂÂhivasena aparÃpi tussocariyà vadanti, tattha taïhà rÃgo yeva mano ca taæ sampayuttoti tadubhayaæ rÃgacariyaæ nÃtivattati. MohanidÃnattà ca diÂÂhiyà diÂÂhicariyà mohacariyameva aÂupatati. Tà panetà cariyà kiæ nidÃnÃ? Katha¤ca jÃnitabbaæ? Ayaæ puggalo rÃgacarito ayaæ dosÃdisu a¤¤ataracarito kiæ caritassa puggalassa kiæ sappÃyanti? Tatra purimà tÃva tisso cariyà pubbà ciïïanidÃnà dhÃtudosanidÃnÃcÃti ekacce vadanti, pubbe kira iÂÂhappayogasubhakammabahulo rÃgacarito hoti saggà và cavitvà idhÆpapanno, pubbechedana vadhabandhana verakammabahulo dosa carito hoti nirayanÃgayonÅhi và cavitvà idhÆpapanno, [PTS Page 103] [\q 103/] pubbe majjapÃnabahulo sutaparipuccà vihÅno ca mohacarito hoti, tiracchÃnayoniyà và cavitvà idhÆpapannoti. Evaæ pubbÃviïïanidÃnÃti vadanti. Dvinnaæ pana dhÃtÆnaæ ussannattà puggalo mohacarito hoti paÂhavÅdhÃtuyà ca ÃpodhÃtuyÃca, itarÃsaæ dvinnaæ ussannattà dosacarito, sabbÃsaæ samattà pana rÃgacaritoti. Dosesu ca semhÃdhiko rÃgacarito hoti, vÃtÃdhiko mohacarito. SemhÃdhiko và mohacarito, vÃtÃdhiko và rÃgacaritoti, evaæ dhÃtudosa nidÃnÃti vadanti. Tattha yasmà pubbe iÂÂhappayoga subhakammabahulÃpi saggà cavitvà idhÆpapannÃpi ca na sabbe rÃgacaritÃyeva honti. Itare và dosa mohacaritÃ, evaæ dhÃtuna¤ca yathÃvutteneva nayena ussadaniyamo nÃma natthi, dosa 2. Ma. 11. AbhÆtaæ. [SL Page 077] [\x 77/] Niyame ca rÃgamohadvayameva vuttaæ, tampi ca pubbÃparaviruddhaveva saddhÃcariyÃdisu ca ekissÃpi nidÃnaæ na vuttameva, tasmà sabbametaæ aparicchinnavacanaæ. Ayaæ panettha aÂÂhakathÃcariyÃnaæ matÃnusÃrena vinicchayo: - vuttaæ hetaæ ussadakittane-" ime sattà pubbahetuniyÃmena lobhussadà dosussadà mohussadà alobhussadà adosussadà amohussadà ca honti. Yassa hi kammÃyÆhanakkhaïe lobho balavà hoti alobho mando, adosÃmohà balavanto dosamohà vandÃ, tassa mando alobo lobhaæ pariyÃdutuæ na sakkoti, adosÃmohà pana balavanto dosamohe pariyÃdÃtuæ sakkonti. Tasmà so tena kammena dinnapaÂisandhivasena nibbatto luddho hoti sukhasÅlo akkodhano pa¤¤avÃpa vajirÆpama¤Ãïo. Yassa pana kammÃyÆhanakkhaïe lobhadosà balavanto honti alobhÃdosà mandÃ, amoho ca balavà mohomandÃ, so purimanayeneva luddho ceva hoti duÂÂho ca pa¤¤avà panahoti rajirÆpama¤aïo, dattÃbhayatthero viya. Yassa kammà yÆhanakkhaïe lobhaadosamohà balavanto honti itare mandÃ, so purimanayeneva luddho ceva dandho ca sÅlako pana hoti akkodhano, tathà yassa kammÃyÆhanakkhaïe tayopi lobha dosamohà balavanto honti alobhÃdayo mandÃ, so purima nayeneva luddho ceva hoti duÂÂho ca mÆÊho ca, [PTS Page 104] [\q 104/] yassa pana kammÃyÆhanakkhaïe alobhadosamohà balavanto honti itare mandÃ, so purimanayeneva aluddho ceva hoti aduÂÂho sÅlakoca, davdho pana hoti. Tathà yassa kammÃyÆhanakkhaïe alobhadosÃmohi balavanto honti itare mandÃ, so purima nayeneva aluddho ceva hoti pa¤¤avÃca, duÂÂho pana hoti kodhano. Tathà yassa kammÃyÆhanakkhaïe tayopi alobhÃdayo balavanto honti lobhÃdayo mandÃ, so purimanayeneva mahà saÇgharakkhitatthero viya aluddho aduÂÂho pa¤¤avà ca hotÅ"ti. Ettha ca yo luddhoti vutto ayaæ rÃgacarito, duÂÂhadandhà dosa mohacaritÃ, pa¤¤avà buddhicarito, aluddhÃduÂÂhà pasannapakatitÃya saddhÃcaritÃ. YathÃvà amohaparivÃrona kammunà nibbatto buddhi carito, evaæ balavasdhÃparivÃrena kammunà nibbatto saddhà carito, kÃmavitakkÃdiparivÃrena kammunà nibbatto vitakkacarito, lobhÃdinà vomissaparivÃrena kammunà nibbatto vomissaciritoti. Evaæ lobhÃdisu a¤¤atara¤¤ataraparivÃraæ paÂisandhijanakaæ kammaæ cariyÃnaæ nidÃnanti veditabbaæ. [SL Page 078] [\x 78/] Yaæ pana vuttaæ katha¤ca jÃnitabbaæ ayaæ puggalo rÃcari toti Ãdi, tatrÃyaæ nayo. IriyÃpathato kiccà bhojanà dassanÃdito, Dhammappavattito ceva cariyÃyo vibhÃvayeti. Tattha iriyÃpathatoti- rÃgacarito hi pakatigamanena gacchanto cÃturiyena gacchati, sanikaæ pÃdaæ nikkhipati, samaæ nikkhipati, samaæ uddharati, ukkuÂika¤cassa padaæ hoti. Dosacarito padÃggehi khaïanto viya gacchathi, sahasà pÃdaæ nikkhipati, sahasà uddharati, anukka¬¬hita¤cassa padaæ hoti. Mohacarito parivyÃkulÃya gatiyà gacchati, chamhito viya pÃdaæ nikkhipati, chamhato viya uddharati, [PTS Page 105] [\q 105/] sahasÃnupÅÊita¤cassa daæ hoti, vuttampi cetaæ mÃgandiya suttuppattiyaæ. Rattassa hi ukkuÂikaæ padaæ bhave DuÂÂhassa hoti anuka¬¬hitaæ padaæ, MÆÊhassa hoti sahasÃnupÅÊitaæ Vivattacchaddassi damÅdisaæ padanti. [A] hÃnampi rÃgacaritassa pÃsÃdikaæ hoti madhurÃkÃraæ, dosacari tassa thaddhÃkÃraæ, mohacaritassa ÃkulÃkÃraæ. NissajjÃyapi esevanayo, rÃgacarito ca ataramÃno samaæ seyyaæ pa¤¤Ã petvà sanikaæ nipajjitvà aÇgapaccaÇgÃni samodhÃya pÃsÃdikena ÃkÃrena sayati, vuÂÂhÃpiyamÃno ca sÅghaæ vuÂÂhÃya saÇkito viya sanikaæ paÂivacanaæ deti. Dosacarito taramÃno yathà tathà và seyyaæ pa¤¤Ãpetvà pakkhittakÃyo bhÃkuÂikaækatvà sayati, vuÂÂhà piyamÃno ca sÅghaæ vuÂÂhÃya kupito viya paÂivacanaæ deti. Moha carito dussaïÂhÃnaæ seyyaæ pa¤¤Ãpetvà vikkhittakÃyo bahulaæ adhomuko sayati, vuÂÂhÃpiyamÃno ca huækÃraæ karonto dandhaæ vuÂÂhÃti. SaddhÃcaritÃdayo pana yasmà rÃgacaritÃdÅnaæ sabhÃgÃ, tasmà tesampi tÃdisova iriyÃpatho hotÅti, evaæ tÃva iriyà pathato cariyÃyo vibhÃvaye. KiccÃti sammajjanÃdÅsu ca kiccesurÃgacarito sÃdhukaæ sammajjaniæ gahetvà ataramÃno mÃlikaæ avippakiranto sinduvÃrakusumasavtharamiva santharanto suddhaæ samaæ sammajjati. Dosacarito gÃÊhaæ sammajjaniæ gahetvà taramÃna rÆpo ubhatovÃlikaæ ussÃdento kharena saddena asuddhaæ visamaæ sammajjati. Mocarito sithilaæ sammajjaniæ gahetvà sampari vattakaæ ÃloÊayamÃno asuddhaæ visamaæ sammajjati. Yathà sammajjane evaæ cÅvaradhovana rajanÃdisupi sabbakiccesu. Nipuïamadhurasama sakkaccakÃrÅ rÃgacarito, gÃÊhatthaddhavisamakÃri dosacarito. [A.] Saæ. Ni. SagÃthavagga. [SL Page 079] [\x 79/] Anipuïa parivyÃkulavisamÃparicchinnakÃrÅ [PTS Page 106] [\q 106/] mohacarito. CÅvara dhÃraïampi ca rÃgacaritassa nÃti gÃÊhaæ nitisithilaæ hoti pÃsÃdikaæ parimaï¬alaæ, dosacaritassa atÅgÃÊhaæ aparimaï¬alaæ, mohacaritassa sithila parivyÃkulaæ. SaddhÃcaritÃdayo tesaæ yevÃnusÃrena vedi tabbÃ, taæ sabhÃgattÃti. Evaæ kiccato cariyÃyo vibhÃvaye. BojanÃti rÃgacarito siniddhamadhurabojanappiyo hoti. Bhu¤jamÃno ca nÃtimahantaæ parimaï¬alaæ Ãlopaæ katvà rasapaÂisaævedi1 ataramÃno bhu¤jati, ki¤cidevaca sÃduæ labhitvà somanassaæ Ãpajjati, dosacarito lÆkhaambilabhojanappiyo hoti. Bhu¤jamÃno ca mukhapÆrakaæ Ãlopaæ katvà arasapaÂisaævedi taramÃno bhu¤jati, ki¤cideva ca asÃduæ labhitvà domanassaæ Ãpajjati. Mohacarito aniyataruciko hoti. Bhu¤jamÃno ca aparimaï¬alaæ parittamÃlopaæ katvà bhÃjane cha¬¬ento mukhaæ makkhento vikkhittacitto taæ taæ vitakkento bhu¤jati. SaddhÃcÃritÃdayopi tesaæ yevÃnusÃrena veditabbà taæ sabhà gattÃti. Evaæ bhojanato cariyÃyo vibhÃvaye. DassanÃdi totirÃgacarito Åsakampi manorama rÆpaæ disvà vimhayajÃto viya ciraæ oloketi, parittepi guïe sajjati, bhÆtampi dosaæ na gaïhÃti, pakkamantopi amuccitukÃmova hutvà sÃpekkho pakkamati. Dosacarito Åsakampi amanoramaæ disvà kilanta rÆpo viya na ciraæ oloketi, parittepi dose paÂibha¤¤ati, bhÆtampi guïaæ na gaïhÃti, pakkamantopi mu¤citukÃmova hutvà anapekkho pakkamati, mohacarito yaæ ki¤ci rÆpaæ disvà para paccayiko hoti paraæ nindantaæ sutvà nindati pasaæsantaæ sutvà pasaæsati sayaæ pana a¤¤ÃïupekkhÃya pekkhakova hoti, esa nayo saddasavaïÃdÅsupi. SaddhÃcaritÃdayo pana tesaæ yevÃnu sÃrena veditabbà taæ sabhÃgattÃti. Evaæ dassanÃditopi cariyÃyo vibhÃvaye. Dhammappavattito chevÃti- rÃgacaritassa ca mÃyà sÃÂheyyaæ mÃno pÃpicchatà mahicchatà asantuÂÂhità siÇgaæ cÃpalyanti evamÃdayo dhammà bahulaæ pattanti. [PTS Page 107] [\q 107/] dosacaritassa kodho upanÃho makkho palÃso issà macchariyanti evaæ mÃdayo. Mohacaritassa thinaæ middhaæ uddhaccaæ kukkuccaæ vicikicchà ÃdhÃnagÃhità duppaÂinissaggitÃti evÃdayo. SaddhÃcaritassa muttacÃgatà ariyÃnaæ dassanakÃmatà sakhammaæ sotukÃmatà pÃmojjabahulatà asaæsaÂÂhatÃ2 amÃyÃvità pasÃdanÅyesu ÂhÃnesu pasà doti evamÃdayo. Buddhicaritassa sovacassatà kalyÃïamittatà bhojane matata¤¤utà satisampaja¤¤aæ jÃgariyÃnuyogo saævejanÅyesu ÂhÃnesu saævego saæviggassa ca yoniso padhÃnanti eva 1. SÅ1 saha 11. NÃnÃrasapaÂisaævedi. 2. SÅ11. AsaÂhatÃ. [SL Page 080] [\x 80/] MÃdayo, vitakkacaritassa bhassabahulatà gaïÃrÃmatà kusalÃnuyoge arati anavaÂÂhitacittatÃrattiæ dÆpÃyanà divÃpajjalanà hurÃhuraæ dhÃvanÃti evamÃdayo dhammà bahulaæ pavattantÅti, evaæ dhammappavattito cariyÃyo vibhÃvaye. Yasmà pana idaæ cariyÃvibÃvanÃvidÃnaæ sabbÃkÃrena neva pÃÊiyaæ, na aÂÂhakathÃyaæ Ãgataæ, kevalaæ ÃcariyamatÃnusÃrena vuttaæ, tasmà na sÃrato paccetabbaæ. RÃgacaritassa hi vuttÃni iriyÃpathÃdÅni dosacaritÃda yopi appamÃdavihÃrino kÃtuæ sakkonti. SaæsaÂÂhacaritassa ca puggalassa ekasseva bhinnalakkhaïà iriyÃpathÃdayo na sampajjanti1 yaæ panetaæ aÂÂhakathÃsu cariyÃvibhÃvanÃvidhÃnaæ vuttaæ, tadeva sÃrato paccetabbaæ. Vuttaæ hetaæ: - cetopariya¤Ãïassa lÃbhÅ Ãcariyo cariyaæ ¤atvà kammaÂÂhÃnaæ kathessati, itarena ante vÃsiko pucchitabboti. Tasmà cetopariya¤Ãïena và taæ và puggalaæ pucchitvà jÃnitabbaæ ayaæ puggalo rÃgacarito ayaæ dosà dÅsu a¤¤ataracaritoti. Kiæ caritassa puggalassa kiæ sappÃyanti- ettha pana senÃsanaæ tÃva rÃgacaritassa adotavedikaæ bhummaÂÂhakaæ akaÂapabbhÃratiïa kuÂipaïïasÃlÃdÅnaæ a¤¤ataraæ rajokiïïaæ jatukÃbharitaæ olugga muluggaæ atiuccaæ và atinÅcaæ và ujjaÇgalaæ sÃsaÇkaæ asuvicisama maggaæ [PTS Page 108] [\q 108/] yattha va¤capÅÂhampi maÇkuïabharitaæ2 durÆpaæ dubbaïïaæ yaæ olo kentasseva jigucchÃuppajjati, tÃdisaæ sappÃyaæ. NivÃsanà pÃpuraïaæ antacchinnaæ olambavilamba suttakÃkiïïaæ jÃlapÆvasadisaæ sÃïi viya kharasamphassaæ kiliÂÂhaæ bhÃrikaæ kicchapariharaïaæ sappÃyaæ, pattopi dubbanno mattikÃpatto và ÃïigaïÂhikÃhato ayopatto vÃgaruko dussanÂhÃno sÅsakapÃlamiva jeguccho vaÂÂati. BhikkhÃcÃramaggopi amanÃpo anÃsannÃgÃmo visamo vaÂÂati. BhikkhÃcÃragÃmopi yattha manussà apassantà viya vicaranti, yattha ekakulepi bikkhaæ alabitvà nikkhamantaæ ehi bhanteti Ãsana sÃlaæ pavesetvà yÃgubhattaæ datvà gacchantà gÃviæ viya vaje pave setvà anavalokentÃ3 gacchanti, tÃdiso vaÂÂati. Parivisana manussÃpi dÃsà và kammakarà và dubbaïïà duddasikà kiliÂÂhavasanà duggavdhà jegucchà ye acittikÃrena yÃgubhattaæ cha¬¬entà viya parivisanti, tÃdisà sappÃyÃ. YÃgubhattakhajjakampi lÆkhaæ dubbaïïaæ sÃmÃka kudrÆsaka kaïÃjakÃdimayaæ pÆtitakkaæ bilaÇgaæ jinïasÃka sÆpeyyaæ yaæ ki¤cideva kevalaæ udarapÆramattaæ vaÂÂati. Iriyà pathopissa ÂhÃnaæ và caÇkamo và vaÂÂati, Ãrammaïaæ nÅlÃdÅsu vaïïa kasiïesu yaæ ki¤ci aparisuddhavaïïanti idaæ rÃgacaritassa sappÃyaæ. Dosacaritassa sonÃsanaæ nÃtiuccaæ nÃtinÅcaæ chÃyÆdaka 1. Ma. 1. Upapajjanti. 2. Ma. 11. MaÇgulÃbharitaæ 3. SÅ. 11. AnavaloketvÃ. [SL Page 081] [\x 81/] Sampannaæ suvibhattabhittitthambhasopÃnaæ supariniÂÂhitamÃlÃkammalatà kammaæ nÃnÃvidhacittakammasamujjalaæ samasiniddhamudubhumitalaæ buhma vimÃnaviva kusumadÃmavicitravanïavelavitÃnasamalaÇkataæ supa¤¤atta sucimanoramattharaïama¤capÅÂhaæ tattha tattha vÃsatthÃya nikkhittakusuma vÃsagandhasugandhaæ yaæ dassanamatteneva pÅtipÃmojjaæ janayati, evarÆpaæ sappÃyaæ, tassa pana senÃsanassa maggo pi sabbaparissaya vimutto suci samatalo alaÇkatapaÂiyattova [PTS Page 109] [\q 109/] vaÂÂati, senÃsana parikkhÃro pettha kiÂamaÇguïadÅghajÃtimÆsikÃdÅnaæ nissayaparicchivda natthaæ nitibahuko, ekaæ va¤capÅÂhamattameva vaÂÂati, nivÃsanapÃru panampissa1 cÅnapaÂÂasomÃrapaÂÂakoseyya kappÃsikasukhuma koma sukhumÃdÅnaæ yaæ yaæ païÅtaæ, tena tena ekapaÂÂaæ và dupaÂÂaæ và sallahukaæ samaïasÃruppena surattaæ suparisuddhavanïaæ vaÂÂati, patto udakabubbulamiva susaïÂhÃno maïi viya sumaÂÂho nimmalo samaïasÃruppena suparisuddhavaïïo ayomayo vaÂÂati, bhikkhÃcÃra maggo parissayavimutto samo manÃpo nÃtidÆranÃccÃsanna gÃmo vaÂÂatibikkhÃcÃragÃmo pi yattha manussà idÃni ayyo ÃgamissatÅti sittasammaÂÂhe padese Ãsanaæ pa¤¤Ãpetvà paccuggantvà pattaæ ÃdÃya gharaæ pavesetvà pa¤¤attÃsane nisÅdà petvà sakkaccaæ sahatthà parivisanti, tÃdiso vaÂÂati. Parivesakà panassa ye honti abhirÆpà pÃsÃdikà sunahÃtà suvilittà dhÆpavÃsa kusumagandhasurabhino nÃnà virÃgasucima nu¤¤avatthÃbharaïapatimaï¬ità sakkaccakÃrino, tÃdisà sappÃyÃ. YÃgubhattakhajjakampi vaïïa gandharasasampannaæ ojavantaæ manoramaæ sabbÃkÃrapaïitaæ yÃvadatthaæ vaÂÂati, iriyÃpathopissa seyyà và nisajjà và vaÂÂati, Ãrammaïaæ nÅlÃdisu vanïakasiïesu yaæ ki¤ci suparisuddhavaïïanti, idaæ dosa caritassa sappÃyaæ. Mohacaritassa senÃsanaæ disÃmukhaæ asambÃdhaæ vaÂÂati yattha nisinnassa vivaÂà disà pa¤¤Ãyanti, 2 iriyÃpathesu caÇkamo vaÂÂati. ùrammaïaæ panassa parittaæ suppamattaæsarÃva mattaæ và khuddakaæ na vaÂÂati. 3 SambÃdhasmiæ hi okÃse cittaæ bhiyyo sammoha mÃpajjati, tasmà vipulaæ mahà kasiïaæ vaÂÂati. Sesaæ dosacaritassa vuttasadisamevÃti, idaæ mohacaritassa sappÃyaæ. SaddhÃcaritassa sabbampi dosacaritamhi vuttavidhÃnaæ sappÃyaæ. ùrammaïesu cassa anussatiÂÂhÃnampi vaÂÂati. Buddhicaritassa senÃsanÃdisu idaæ nÃma asappÃyanti natthi. Vitakkacaritassa senÃsanaæ vivaÂaæ disÃmukhaæ. Yattha [PTS Page 110] [\q 110/] nisinnassa ÃrÃmavanapokkharaïÅrÃmaïeyyakÃni gÃmanigamajanapadapaÂipÃÂiyo4nilobhÃsà ca pabbatà pa¤¤Ãyanti, taæ na vaÂÂati. Taæhi vitakkavidhÃvanasseva paccayo hoti. Tasmà 1. Si 1. 11 NivÃsanapÃpuraïampissa 2. Ma11 khÃyanti 3. Ma. 11. SarÃvamattaæ và na vaÂÂati. 4. Si. 11. GÃmanigamajanapadapaÂipÃÂiyÃ. [SL Page 082] [\x 82/] GambhÅre darÅmukhe vanapaÂicchanne hatthikucchipabbhÃramahindaguhà sadise sonÃsano vasitabbaæ. ùrammaïaæ pissa vipulaæ na vaÂÂati, tÃdisaæ hi vitakkavasena savdhÃvanÃya paccayo hoti. Parittaæ pana vaÂÂati, sesaæ rÃgacaritassa vuttasadidamevÃti idaæ vitakka caritassa sappÃyaæ. Ayaæ attano cariyÃnukÆlanti ettha ÃgatacariyÃnaæ pabhedavidhÃnavibhÃvanasappÃyaparicchedatevitthÃro. Na ca tÃva cariyÃnukÆlaæ kammaÂÂhÃnaæ sabbÃkÃrena Ãvikataæ, taæhi anantarassa mÃtikÃpadassa vitthÃre sayameva Ãvibhavissati. Tasmà yaæ vuttaæ "cattÃÊÅsÃya kammaÂÂhÃnesu a¤¤ataraæ kammaÂÂhÃnaæ gahetvÃ"ti ettha saÇkhÃtaniddesato, upacÃrappaïÃvahato, jhÃnappabhedato, samatikkamato, va¬¬hanÃva¬¬hanato, Ãrammaïato, bhumito, gahaïato, paccayato, cariyÃnukÆlatoti, imehi tÃva dasahi ÃkÃrehi kammaÂÂhÃnavinicchayo veditabbo. Tattha saÇkhÃtaniddesatoti: cattÃÊÅsÃyakammaÂÂhÃnesÆ itihi vuttaæ, tatrimÃni cattÃÊÅsa kammaÂÂhÃnÃni: - dasa kasiïà dasa asubhà dasa anussatiyo cattÃro brahmavihÃrà cattÃro Ãruppà ekà sa¤¤Ã ekaævavatthÃnanti. Tattha paÂhavikasiïaæ Ãpokasiïaæ tejokasiïaæ vÃyokasiïaæ nÅlakasiïaæpÅtakasiïaæ lohitakasiïaæ odÃtakasiïaæ Ãlokakasiïaæ paricchinnÃkÃsakasiïanti, ime dasakasiïÃ. UddhumÃtakaæ vinÅlakaæ vipubbakaæ vicciddakaæ vikkhÃyitakaæ vikkhittakaæ hatavikkhittakaæ lohitakaæ puÊavakaæ aÂÂhikanti, ime dasa asubhÃ. BuddhÃnussati dhammÃnussati saÇghÃnussati sÅlÃnussati cÃgÃnussati devatÃnussati1 maraïasati kÃyagatÃsati ÃnÃpÃna sati upasamÃnussatÅti, imà dasa anussatiyo. [PTS Page 111] [\q 111/] mettà karuïà mudità upekkhÃti ime cattÃro ÃruppÃ. ùhÃre paÂikkÆla sa¤¤Ã ekà sa¤¤Ã, catudhÃtuvavatthÃnaæ ekaæ vavatthÃnanti, evaæ saÇkhÃtaniddesato vinicchayo veditabbo. UpacÃrappaïÃva hatoti: - Âhapetvà kÃyagatÃsati¤ca ÃnÃpÃnasati¤ca avasesà aÂÂha anussatiyo, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã, catudhÃtuvavatthÃnanti, imÃneva hettha dasa kammaÂÂhÃnÃni upacÃrÃvahÃni; sesÃni appaïÃvahesu cettha ÃnÃpÃnasatiyà saddhiæ dasa kasiïà catukkajjhà nikà honti, kÃyagatÃya satiyà saddhiæ dasa asubhà paÂhamajjhÃnikÃ, purimà tayo brahmavihÃrà tikajjhÃnikÃ, catutthabramhavihÃro cattÃro ca Ãruppà catukkajjhÃnikÃti2 evaæ jhÃnappabhedato. Samatikkamatoti: - dve samatikkamÃ, aÇgasamatikkamoca Ãrammaïa 1. SÅ11. DhammasaæghasÅlacÃga devatÃnussati. 2. SÅ1*11. CatutthajhÃnikÃ. [SL Page 083] [\x 83/] Samatikkamo ca. Tattha sabbesupi tikacatukkajjhÃnikesu kammaÂÂhà nesu aÇgasamatikkamo hoti vitakkavicÃrÃdÅni jhÃnaÇgÃni samatikkamitvà tesvevÃrammaïesu dutiyajjhÃnÃdÅnaæpattabbato, tathà catutthabrahmavihÃre, sopihi mettÃdÅnaæ yeva Ãrammaïe somanassaæ samatikkamitvà pattabboti. Catusu pana Ãruppesu Ãrammaïasamatikkamo hoti. Purimesu hi navasu kasiïesu a¤¤a taraæ matÅkkamitvà ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ pattabbaæ, ÃkÃsÃdÅni ca samatikkamitvà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÃdÅni, sesesu samatikkamo natthÅti evaæ samatikkamato. VaǬhanÃva¬¬hanatoti: - imesu vattÃÊÅsÃya kammaÂÂhÃnesu dasakasiïÃneva va¬¬hetabbÃni. Yatta ka¤hi okÃsaæ kasiïena erati tadabbhantare dibbÃya sotadhÃtuyà saddaæ sotuæ dibbena cakkunà rÆpÃni passituæ parasattÃna¤ca cetasà cittama¤¤Ãtuæ samattho hoti. KÃyagatÃsati pana asubhÃni ca na va¬¬hetabbÃni. KasmÃ? OkÃsena paricchinnattà ÃnisaæsÃbhÃvà ca. Sà ca nesaæ okÃsena paricchinnatà bhÃvanà nayo Ãvibhavissati. Tesu pana va¬¬hitesu [PTS Page 112] [\q 112/] kuïaparÃsiyeva va¬¬hati, na koci Ãnisaæso atthi, vuttampicetaæ sopÃkapa¤ha vyÃkaraïesu: "vibhÆtà bhagavà rÆpasa¤¤Ã avibhÆtà aÂÂhikasa¤¤Ã"ti, [a] tatra hi nimittava¬henavasena rÆpasa¤¤Ã vibhÆtÃni vuttÃ, aÂÂhika sa¤¤Ã ava¬¬hanavasena avibhÆtÃti, yaæ panetaæ kevalaæ aÂÂhika sa¤¤Ãya aphariæ paÂhaviæ imanti vuttaæ, taæ lÃbhissa sato upaÂÂhÃnà kÃravasena vuttaæ. Yatheva hi dhammÃsokakÃle karavÅkasakuïo samantà ÃdÃsabhittisu attano chÃyaæ disvà sabbadisÃsu karavÅka sa¤¤i hutvà madhuraæ giraæ nicchÃresi, evaæ theropi aÂÂhikasa¤¤Ãya lÃbittà sabbadisÃsu upaÂÂhitaæ nimittaæ passanto kevalÃpi paÂhavÅ aÂÂhikabharitÃti cintesÅti. Yadi evaæ yà asubhajjhÃnÃnaæ appamÃïÃrammaïatà vuttÃ, sà virujjhatÅti? Sà ca na virujjhati, ekaccohi uddhumÃtake và aÂÂhike và mahante nimittaæ gaïhÃti, ekacco appako, iminà pariyÃyena ekaccassa parittÃrammaïaæ jhÃnaæ hoti, ekaccassa appamÃïÃrammaïanti. Yo và etaæ va¬¬hane ÃdÅnavaæ apassanto va¬heti, taæ savdhÃyaappamÃïà rammaïanti vuttaæ. ùnisaæsÃbhÃvà pana na va¬¬hetabbÃnÅti. Yathà ca etÃni, evaæ sosanipi na va¬¬hetabbÃni. KasmÃ? Tesu hi ÃnÃpÃnanimitta tÃva va¬¬hayato vÃtarÃsiyeva va¬¬hati, okÃsena ca paricchinnaæ. Bati sÃdinavattà okÃsena ca paricchinnattà na va¬¬hetabbaæ. BrahmavihÃrà sattÃrammaïÃ, tesaæ nimittaæ va¬¬hayatosattarÃsiyeva va¬¬heyya, na ca tena attho atthi, tasmà tampi na va¬¬hetabbaæ. Yaæ pana vuttaæ "mettÃsahagatena cetasà [A.] Saæ ni mahÃvagga. [SL Page 084] [\x 84/] Ekaæ disaæ paritvÃ"ti[a] Ãdi, taæ paraggahavaseneva vuttaæ, ekaÃvÃsa dviÃvÃsÃdinà hi anukkamena essà disÃya satte pariggahetvà bhÃvento ekaæ disaæ pharitvÃti vutto. Na [PTS Page 113] [\q 113/] nimittaæ va¬¬hento. PaÂibhÃganimittameva cettha natthi, yadayaæ va¬¬heyya. Paritta appamÃïÃrammaïatà pettha pariggahavaseneva veditabbÃ. ùruppÃrammaïesupi ÃkÃsaæ kasiïugghÃÂimattÃ, 1 taæ hi kasiïÃpagamavaseneva manasi kÃtabbaæ. Tato paraæ va¬¬hayatopi2 na ki¤ci hoti. Vi¤¤Ãïaæ sabhÃvadhammattÃ, na hi sakkà sabhÃvadhammaæ va¬¬hetuæ. Vi¤¤ÃïÃpagamo vi¤¤Ãïassa abhÃvamattattÃ, nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤ÃyatanÃrammaïaæ sabhÃvadhammattÃyeva na va¬¬hetabbaæ, sosÃni animittattÃ, paÂibhÃganimittaæ hi va¬¬hetabbaæ nÃma bhaveyya. BudhÃnussati ÃdÅna¤ca neva paÂibhÃga nimittaæ Ãrammaïaæ hoti, tasmà taæ na va¬¬hetabbanti evaæ va¬¬hanÃva¬¬hanato. ùrammaïatoti: - imesu ca cattiÊÅsÃya kammaÂÂhÃnesu dasakasiïà dasaasubhà ÃnÃpÃnasati kÃyagatÃsatÅti imÃni dvÃvÅsati paÂibhÃga nimittÃrammaïÃni, sesÃni na paÂibhÃganimittÃrammaïÃni, tathà dasasu. AnussatÅsu Âhapetvà ÃnÃpÃna sati¤ca kÃyagatÃsati¤ca avasesà aÂÂha anussatiyo ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã catudhÃtuva vatthÃnaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatananti imÃni dvÃdasa sabhÃvadhammÃrammaïÃni, dasakasiïà dasaasubhà ÃnÃpÃnasati kÃyagatÃsatÅti imÃni dvÃvÅsati nimittÃrammaïÃni, sesÃni cha na vattabbÃrammaïÃni, tathà vipubbakaæ lohitakaæ puÊavakaæ ÃnÃpÃna sati Ãpokasiïaæ tejokasiïaæ vÃyokasiïaæ ya¤ca Ãloka kasiïesu suriyÃdinaæ obhÃsamaï¬alÃrammaïaæ imÃni aÂÂha calità rammaïÃni, tÃni ca kho pubbabhÃge. PaÂibhÃgaæ pana sannisinna meva hoti. SesÃni na calitÃrammaïÃnÅti evaæ Ãrammaïato. Bhumitoti: - ettha ca dasa asubhà kÃyagatÃsati ÃhÃre paÂikkÆla sa¤¤Ãti imÃni dvÃdasa devase nappavattanti. TÃni dvÃdasa ÃnÃpÃnasaticÃti imÃni terasa brahmaloke nappavattanti. ArÆpa bhave pana Âhapetvà cattÃro ÃrÃppe a¤¤aæ nappavattati. Manussesu sabbÃnipi pavattantÅti - evaæ bhÆmito. [PTS Page 114] [\q 114/] gahaïatoti: duÂÂhaphuÂÂhasutaggahaïatopettha vinicchayo veditabbo, tatra Âhapetvà vÃyokasiïaæ sesÃnavakasiïà dasaasubhÃni imÃni ekÆna vÅsati diÂÂhena gahetabbÃni. PubbabhÃge cakkhunà eloketvÃ3 nimittaæ nesaæ gahetabbanti attho. KÃyagatÃsatiyaæ tacapa¤cakaæ diÂÂhena, sesaæ sutenÃti evaæ tassà Ãrammaïaæ diÂÂhasutena gahetabbaæ. ùnÃpÃnasati phuÂÂhena, vÃyokasiïaæ diÂÂhapÆÂÂhena, sesÃni aÂÂhÃrasa sutena gahetabbÃni, apekkhÃbrahmavihÃro [A.] DÅghani. SÃma¤¤aphalasu. 1. Sa11. KasiïugghÃÂitamattatta 2. SÅ1. 11. Va¬¬hayato. 3. SÅ11. Oloketvà oloketvÃ. [SL Page 085] [\x 85/] CattÃro ÃruppÃti imÃni cettha na Ãdikammikena gahetabbÃni, sesÃni pa¤catiæsa gahetabbÃnÅti evaæ gahaïato. Paccayatoti: imesu pana kammaÂÂÃnesu Âhapetvà ÃkÃsakasiïaæ sesà nava kasiïà ÃruppÃnaæ paccayà honti, dasapi kasiïà abhi¤¤Ãnaæ, tayo brahvavihÃrà catutthabrahvavihÃrassa, heÂÂhimaæ heÂÂhimaæ ÃrÃppaæ uparimassa uparimassa, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nirodha samÃpattiyÃ, sabbÃnipi sukhavihÃrà vipassanÃbhavasampattÅnanti evaæ paccayato. CariyÃnukÆlatoti: - cariyÃnaæ anukÆlatopetthavinicchayo veditabbo. SeyyathÅdaæ? RÃgacaritassa tÃva- ettha dasaasubhÃkÃyagatÃsatÅti ekÃdasa kammaÂÂhÃnÃni anukÆlÃni, dosa caritassa cattÃro brahmavihÃrà cattÃri vaïïakasinÃnÅti aÂÂha, mohacaritassa vitakkaciritassa ca ekaæ ÃnÃpÃnasatikammaÂÂhÃna meva, saddhÃcaritassa purimà cha anussatiyo, buddhicaritassa maraïasati upasamÃnussati catudhÃtuvavatthÃnaæ ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ãti cattÃri, sesakasiïÃni cattÃro ca Ãruppà sabbacaritÃnaæ anukÆlÃni, kasiïesu ca yaæ ki¤ci parittaæ vitakkacaritassa, appamÃïaæ mohacaritassÃti evamettha cariyÃnukulato vinicchayo vadi tabboti. Sabba¤cetaæ ujuvipaccanÅkavasena ca atisappÃya vasena ca vuttaæ. RÃgÃdÅnaæ pana avikkhamhikà saddhÃdinaæ cà anupakÃrà kusalabhÃvanà nÃma natthi. Vuttampi cetaæ meghiyasutte"cattÃro dhammà uttarÅæ bhÃvetabbÃ. Asubhà bhÃvetabbà rÃgassa pahÃnÃya, mettà bhÃvetabbà vyÃpÃdassa pahÃïÃya, anÃpÃnÃsatÅ bhÃvetabbà vitakkupaccedÃya, [PTS Page 115] [\q 115/] aniccasa¤¤Ã bhÃvetabbà asamimÃnasamugghÃtÃyÃ"ti[a.] RÃhulasuttepi"mettaæ rÃhula bhÃvanaæ bhÃvehÅ"tÅ[b.] ùdÅnà nayena ekasseva sattakammaÂÂhÃnÃni vuttÃni. Tasmà vacanamatte abhinivesaæ akatvà sabbattha adhippÃyo pariyesitabboti. Ayaæ kammaÂÂÃnaæ gahetvÃti ettha kammaÂÂhÃnakathà vinicchayo. GahetvÃti: - imassa pana padassa ayaæ atthaparidÅpanÃ. Tena yoginà kammaÂÂhÃnadÃyakaæ kalyÃïamittaæ upasaÇkamitvÃti ottha vuttanayeneva vuttappakÃraæ kalyÃïamittaæ upasaÇkamitvà buddhassa và bhagavato Ãcariyassa và attÃnaæ niyyÃtetvà sampannajjhÃsayena sampannÃdhimuttinà ca hutvà kammaÂÂhÃnaæ yÃci tabbaæ. Tattha"imÃhaæ bhagavà attabhÃvaæ tumhÃkaæ pariccajÃmÅ"ti evaæ buddhassa bhagavato attà nÅyyÃtetabbo, evaæ hi aniyyà tetvà pantesu senÃsanesu viharanto bheravÃrammaïe ÃpÃtha mÃgato santhambhituæ Ãsakkonto gÃmantaæ osaritvà gihÅhi saæsaÂÂho hutvà anesanaæ Ãpajjitvà anayavyasanaæ pÃpuïeyya, [A]ma. Ni. Saha saæ. Ni. LagÃthavagga. [B.] Saæ. Ni. SagÃthavagga. [SL Page 086] [\x 86/] NiyyÃtitattabhÃvassa panassa bheravÃrammaïe ÃpÃthamÃgatepi bhayaæ na uppajjati. Nanu tayÃpaï¬ita purimadivasameva attà buddhÃnaæ niyyÃtitoti paccavekkhato ca panassa somanassameva uppajjati, yathÃhi purisassa uttamaæ kÃsikavatthaæ bhaveyya, tassa tasmiæ mÆsikÃya và kÅÂehi và khÃdite uppajjeyya domanassa. Sace pana taæ acÅvarikassa bhikkhuno dadeyya, athassa taæ tena bhikkhunà khaï¬Ãkhaï¬aæ kayiramÃnaæ disvÃpi somanassameva appajjeyya, evaæ sampadamidaæ veditabbaæ. ùcariyassa niyyà tentenÃpi "imÃhaæ bhante attabhÃvaæ tumhÃkaæ pariccajÃmÅ"ti vattabbaæ. Evaæ aniyyÃtitattabhÃvo hi attajjanÅyo và hoti dubbavo và anovÃdakaro yona kÃmaÇgamo và Ãcariyaæ anÃpucchÃva yatticchati. Tattha gantÃ, tamenaæ Ãcariyo Ãmisena và dhammena và na saægaïhÃti guÊhaæ ganthaæ na sikkhÃpoti. So imaæ duvidhaæ saÇgahaæ alabhanto sÃsane [PTS Page 116] [\q 116/] patiÂÂhaæ na labhati na cirasseva dussÅlyaæ và gihÅbhÃvaæ và pÃpuïÃti. NiyyÃtitattabhÃvo pana neva atajjanÅyo boti na yonakÃmaÇgamo suvaco Ãcariyaæyattavuttireva hoti. So Ãcariyato duvidhaæ saÇgahaæ labhanto sÃsane vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ pÃpuïÃti, cÆlapiï¬apÃtika. Tissattherassa antevÃsikà viya-therassa kira santikaæ tayo bhikkhÆ Ãgamaæsu. Tesu eko ahaæ bhante tumhÃkaæ atthÃyÃti vutte sataporise papÃte patituæ ussaheyyanti Ãha. Dutiyo ahaæ bhante tumhÃkaæ atthÃyÃti vutte imaæ attabhÃvaæ païhito paÂÂhÃya pÃsÃïapiÂÂhe ghaæsento niravasesaæ khepetuæ ussa heyyanti Ãha. Tatiyo ahaæ bhante tumhÃkaæ atthÃyÃti vutte assÃsapassÃse uparundhitvà kÃlakiriyaæ kÃtuæ ussa heyyanti Ãha. Thero bhabbà vatime bhikkhÆti kammaÂÂhÃnaæ kathesi. Te tassa ovÃde Âhatvà tayopi arahattaæ pÃpÆïiæsÆti, ayamÃni saæso attanÅyyÃtane, tena vuttaæ "buddhassa và bhagavato Ãcariyassa và attÃnaæ niyyÃtetvÃ"ti sampannajjhÃsayena sampannÃdhimuttÅnà ca hutvÃti: - ettha pana tena yoginà alo bhÃdÅnaæ vasena chahÃkÃrehi sampanna jjhÃsayena bhavitabbaæ, evaæ sampannajjhÃsayo hi tissannaæ bodhinaæ a¤¤ataraæ pÃpuïÃti. YathÃha: - "cha ajjhÃsayà bodhisattÃnaæ bodhiparipÃkÃya svattanti. AlobhajjhÃsayà ca bodhisatti lobhe dosadassÃvino, adho jajjhÃsayà ca bodhisattà dose dosadassÃvino, amohajjhÃsayà ca bodhisattà mohe dosadassÃvino, nekkhammajjhÃsayà ca bodhisattà gharÃvÃse dosadassÃvino, nissaraïajjhÃsayà ca bodhi sattà sabbabhavagatÅsu dosadassÃvino"ti. Yehi keci atÅtà nÃgatapaccuppannà sotÃpanna sakadÃgÃmi anÃgÃmi khÅïÃsava [SL Page 087] [\x 87/] Paccekabuddha sammÃsambuddhÃ, sabbe te imeheva chahÃkÃrehi attanà attanà pattabbaæ visesaæ pattÃ. Tasmà imehi chahi ÃkÃrehi sampannajjhÃsayena bhavitabbaæ. TadadhimuttatÃya pana adhimutti sampannena bhavitabbaæ samÃdhÃdhimuttena samÃdhigarukena samÃdhi [PTS Page 117] [\q 117/] pabbhÃrena, nibbÃnÃdhimuttena nibbÃïagarukena nibbÃïa pabbhÃrena ca bhavitabbanti attho. Evaæ sampannajjhÃsayÃdhi muttino panassa kammaÂÂhÃnaæ yÃcato cetopariyÃya¤ÃïalÃbhinà Ãcariyena cittÃcÃraæ oloketvà cariyà jÃnitabbÃ, itarena kiæ caritosi, ke và te dhammà bahulaæ samudÃcaranti, kiæ và te manasikaroto phÃsu hoti, katarasmiæ và te kammaÂÂhÃne cittaæ namatÅti evamÃdÅhi nayehi pucchitvà jÃnitabbÃ. Evaæ ¤atvà cariyÃnukÆlaæ kammaÂÂhÃnaæ kathetabbaæ. Kathentena ca tividhena kathetabbaæ. Pakatiyà uggahita kammaÂÂhÃnassa eka dve nisajjÃni sajjhÃyaæ kÃretvà dÃtabbaæ, santike masantassa Ãgatà gatakkhaïe kathetabbaæ, uggahetvà a¤¤attha gantukÃmassa nÃti saÇkhittaæ nÃtivitvÃrikaæ katvà kathetabbaæ. Tattha paÂhavikasiïaæ tÃva kathentena1 cattÃro kasiïa dosà kasiïakaraïaæ katassa bhÃvanÃnayo duvidhaæ nimittaæ duvidho samÃdhi sattavidhaæ sappÃyà sappÃyaæ dasavidhaæ appaïÃkosallaæ viriyasamatà appaïÃvidhÃnanti ime nava ÃkÃrà kathetabbÃ, sesakammaÂÂhÃnesupi tassa tassa anurÆpaæ kathetabbaæ, taæ sabbaæ tesaæ bhÃvanÃvidhÃne Ãvi bhavissati. Evaæ kathiyamÃne pana kammaÂÂhÃne tena yoginà nimittaæ gahetvà sotabbaæ. Nimittaæ gahetvÃti- idaæ heÂÂhima padaæ, bada uparimapadaæ, ayamassa atto, ayamadhippÃyo, idaæ opammanti evaæ taæ taæ ÃkÃraæ upanibandhitvÃti attho, evaæ nimittaæ gahetvà sakkaccaæ suïantenahi kammaÂÂhÃnaæ sugahitaæ hoti. Athassa taæ nissÃya visesÃdhigamo sampajjati, na ita rassÃti, ayaæ gahetvÃti imassapadassa atthaparidÅpanÃ. EttÃvatà " kalyÃïamittaæ upasaÇkamitvà attano cariyÃnu kulaæ cattÃÊÅsÃya kammaÂÂhÃnesu a¤¤ataraæ kammaÂÂhÃnaæ gahetvÃ"ti imÃni padÃni sabbÃkÃrena vitthÃritÃni hontÅti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge SamÃdhibhÃvanÃdikÃre kammaÂÂhÃna gahaïa niddeso nÃma Tatiyo paricchedo [PTS Page 118] [\q 118/] 1. SÅ 11. PaÂhavikasiïaæ tathentena [SL Page 088] [\x 88/] 4. Atha paÂhavikasiïa niddeso. IdÃni yaæ vuttaæ "samÃdhibhÃvanÃya ananurÆpaæ vihÃraæ pahÃya anurÆpe vihÃre viharantenÃ"ti ettha pana yassa tÃva Ãcariyena saddhiæ ekavihÃre vasato phÃsu hoti, tena tatattheva kammaÂÂhÃnaæ parisodhentena vasitabbaæ. Sace tattha phÃsu na hoti, yo a¤¤o gÃmute và a¬¬hayojane và yojanamatte pi và sappÃyo vihÃro hoti, tattha vasitabbaæ. Evaæ hi sati kammaÂÂhÃnassa kismicideva ÂhÃne sandehe và sati satisammose và jÃte kÃlasseva vihÃre vattaæ katvà antarÃmagge piï¬Ãya caritvà bhattakicca pariyosÃne yeva Ãcariyassa vasanaÂÂhÃnaæ ganatvà taæ divasaæ Ãcariyassa santike kammaÂÂhÃnaæ sodhetvà dutiyadivase Ãcariyaæ vanditvà nikkhamitvà antarÃmagge piï¬Ãya caritvà akilanto yeva attano vasanÂÂhÃnaæ Ãgantuæ sakkhissati. Yo pana yojanappamÃïepi phÃsukaÂÂhÃnaæ na labhati, tena kammaÂÂhÃne sabbaægaïÂhiÂÂhÃnaæ chinditvà suvisuddhaæ Ãvajjana paÂibaddhaæ kammaÂÂhÃnaæ katvà dÆrampi gantvà samÃdhibhÃvanÃya ananurÆpaæ vihÃraæ pahÃya anurÆpe vihÃre vihÃtabbaæ. Tattha ananurÆpo nÃma aÂÂhÃrasannaæ dosÃnaæ a¤¤atarena samannÃgato, tatrime aÂÂhÃrasa dosÃ: "mahattaæ navattaæ jaæïïattaæ patthanissitattaæ soï¬iæ païïaæ pupphaæ phalaæ patthanÅyatà nagarasannissitatà dÃrusannissitatà khettasannissitatà visabhÃgÃnaæ puggalÃnaæ atthità paÂÂana sannissitatà paccantannissitatà rajjasÅmasannissitatà asappÃyatà kalyÃïamittÃnaæ ÃlÃbho"ti, [PTS Page 119] [\q 119/] imesaæ aÂÂhÃrasannaæ dosÃnaæ a¤¤atarena dosena samannÃgato ananurÆpo nÃma, na tattha vihÃtabbaæ. KasmÃ? MahÃvihÃre tÃva pahÆ nanÃcchavdhà sannipatanti te a¤¤ama¤¤aæ paÂiviruddhatÃya vattaæ na karonti, bodhiaÇgaïÃdÅni asammaÂÂhÃneva honti, anupaÂÂhà pitaæ pÃnÅyaæ paribhojanÅyaæ, tatrÃyaægocaragÃme piï¬Ãya carissÃmÅti pattacÅvaramÃdÃya nikkhanto sacepassati vattaæ và akataæ pÃnÅyaghaÂaæ và rittaæ, athÃnena vattaæ kÃtabbaæ hoti pÃnÅyaæ upaÂÂhÃpetabbaæ. Akaronto vattabhede dukkamaæ Ãpajjati, karontassa kÃlo atikkamati, atidivà paÂiÂÂho niÂÂhitÃya bhikkhÃya ki¤ci na labhati, paÂisallÃnagatopi sÃmaïeradaharabhikkhÆnaæ uccÃsaddena saÇghakammehi ca vikkhipati, yattha pana sabbaæ vattaæ katameva hoti, avasesÃpi ca ghaÂÂanà natthi, evarÆpe mahÃvihÃrepi vihÃtabbaæ; navavihÃre bahuæ navakammaæ hoti, akarontaæ ujjhÃyanti. Yattha pana bhikkhÆ [SL Page 089] [\x 89/] Evaæ vadanti: - Ãyasmà yathÃsukhaæ samaïadhammaæ karotu, mayà navakammaæ karissÃmÃti. Evarupe vihÃtabbaæ. JiïïavihÃre pana pahuæ paÂijaggitabbaæ hoti, antamaso attanosenÃsanamattampi apaÂijaggantaæ ujjhÃyanti, paÂijaggantassa kammaÂÂhÃnaæ parihÃyatÅ, panthanissite mahÃpathavihÃre rattindivaæ Ãgantukà sannipatanti. VikÃle ÃgatÃnaæ attano senÃsanaæ datvà rukkhamÆle và pÃsÃïapiÂÂhe và vasitabbaæ hoti. Punadivase pi evamevÃti kammaÂÂhÃnassa okÃso na hoti, yattha pana evarÆpoÃgantuka sambÃdho na hoti tattha vihÃtabbaæ. Soï¬inÃma pÃsÃïa pokkharaïÅ hoti, tattha pÃnÅyatthaæ mahÃjano samosarati. NagaravÃsÅnaæ rÃjakulupagatherÃnaæ antevÃsikà rajanakammatthÃya Ãgacchanti, tesaæ bhÃjanadÃrudoïikÃdÅni pucchantÃnaæ asukasmi¤ca asukasmi¤ca [PTS Page 120] [\q 120/] ÂhÃneti dassetabbÃni honti, evaæ sabbakÃlampi niccavyÃvamo hoti, yattha nÃnÃvidhaæ sÃkapaïïaæ hoti. Tatthassa kammaÂÂhÃnaæ gahetvà divÃvihÃraæ nisinnassÃpi santike sÃkahÃrikà gÃyamÃnà païïaæ uccinantiyo visabhÃgasaddasaÇghaÂÂanena kammaÂÂhÃnantarÃyaæ karonti, yattha pana nÃnÃvidhà mÃlà gacchà supipphità honti, tatrÃpi tÃdiso yeva upaddavo, yattha nÃnÃvidhaæ ambajabbupaïasÃdiphalaæ hoti, tattha phalatthikà Ãgantvà yÃcanti, adentassa kujjhanti, balakkÃrena và gaïhanti, sÃyaïhasamaye vihÃramajjhe caÇkamantena te disvà kiæ upÃsakà evaæ karothÃti vuttà yathÃruci akkosanti, avÃsÃya pissa parakkamanti patthaniye pana leïasammate dakkhiïÃgiri hatthi gucchi cetiyagiri cittalapabbata sadise vihÃre viharantaæ ayaæ ara hÃti sambhÃvetvà vanditukÃmà manussà samantà osaranti, tenassa na phÃsu hiti, yassa pana taæ sappÃyaæ hoti tena divà a¤¤attha gantvà rattiæ vasitabbaæ. Nagarasannissite visabhÃgÃrammaïÃni ÃpÃthaæ Ãgacchanti, kumbhadÃsiyopi ghaÂehi nighaæsantiyo gacchanti, okkamitvà maggaæ na denti, issaramanussÃpi vihÃramajjhe sÃïiæ parikkhipitvà nisÅdanti. DÃrusannissaye pana yattha kaÂÂhÃni ca dabbÆpakaraïarukkhà ca santi, tattha taÂÂhahÃrikà pubbe vutta sÃka pupphahÃrikà viya aphÃsuæ karonti. VihÃre rukkhà santi te chinditvà gharÃni karissÃmÃti manussà Ãganatvà chindanti, sace sÃyaïhasamayaæ padhÃnagharà nikkhimitvà vihÃramajjhe caÇkamanto te disvà kiæ upÃsakÃevaæ karothÃti vadati yathÃruci akko santi, avÃsÃya pissa parakkamanti. Yo pana khettasannissito hoti santà khettehi parivÃrito, tattha manussà vihÃramajjhe yeva khalaæ katvà dha¤¤aæ maddanti pamukhe sosayanti a¤¤ampi bahuæ aphÃsu karonti, yatrÃpi mahÃsaÇghabhogo hoti ÃrÃmikakulÃnaæ gÃvo rundhanti udakavÃraæ paÂisedhenti, manussà [PTS Page 121] [\q 121/] dvÅhi sÅsaæ [SL Page 090] [\x 90/] Gahetva passatha tumhÃkaæ ÃrÃmikakulÃnaæ kammanti saÇghassa dassenti. Tena tena kÃraïena rÃja rÃjamahÃmattÃnaæ ghavadvÃraæ ganthabbaæ hoti. Ayampi khettasannissinaiva saÇgahito. Visa bhÃgÃnaæ puggalÃnaæ atthitÃti- yatthi a¤¤ama¤¤aæ visabhÃgà cerÅ bhikkhÆ viharanti, ye kalahaæ karontà mà bhante evaæ karothÃti vÃriyamÃnà etassa paæsukulikassa ÃgatakÃlato paÂÂhÃya naÂÂhÃmhÃti cattÃro bhavanti; yopi udakapaÂÂanaævà thalapaÂÂanaæ và nissito hoti, tattha abhiïhaæ nÃvÃhi ca satthehi ca ÃgatamanussÃ. OkÃsaæ detha pÃnÅyaæ detha loïaæ dethÃti ghaÂÂayantà aphÃsuæ karonti. Paccanta sannissite pana manussà buddhÃdisu appasannà honti. RajjasÅmasannissite rÃjabhayaæ hoti. Taæ hi padesaæ eko rÃjà na mayhaæ vase vattatÅti paharati, itaro pi na mayhaæ vase vattatÅti. TatrÃyaæ bhikkhÆ kadÃci imassa ra¤¤o vijitevicarati, kadÃci etassa, atha naæ carapuriso ayanti ma¤¤amÃnà anayavyasanaæ pÃpenti. AsappÃyatÃtivisabhÃgarÆpÃdiÃrammaïasamosaraïena và amanussapariggahitatÃyavà asappÃyatÃ, tatridaæ vatthu: - eko kira thero ara¤¤e vasati. Athassa ekà yakkhinÅ païïasÃladvÃre Âhatvà gÃyi so nikkhamitvà dvÃre ÂÂhÃsi. Sà gantvà caÇkamana sÅse gÃyi thero caÇkamanasÅsaæ agamÃsi, sà sataporise papÃte Âhatvà gÃyi. Thero paÂinivatti atha naæ sà vegenÃgantvà gahetvà mayà bhante na eko na dve kumhÃdisà khÃditÃti Ãha. KalyÃïamittÃnaæ alÃbhoti- yattha na sakkà hoti Ãcariyaæ và Ãcariyasamaæ và upajjhÃyaæ và upajjhÃyasamaæ và kalyÃïamittaæ laddhuæ, tattha so kalyÃïamittÃnaæ alÃbo mahÃdoso yevà ti imesaæ aÂÂhÃrasannaæ dosÃnaæ a¤¤atarena samannÃgato ananurÆpoti veditabbo. Vuttampi cetaæ aÂÂhakathÃsu: - MahÃvÃsaæ navÃvÃsaæ jarÃvÃsa¤ca panthaniæ, Soï¬iæ païïa¤ca puppha¤ca phalaæ patthitamevaca. [PTS Page 122] [\q 122/] Nagaraæ dÃrunà khettaæ visabhÃgena paÂÂanaæ, PaccantasÅmÃsappÃyaæ yattha mitto na labbhati. AÂÂhÃrasetÃni ÂhÃnÃni iti vi¤¤Ãya paï¬ito, ùrakà parivajjeyya maggaæ paÂibhayaæ yathÃti. Yo pana gocaragÃmato nÃtidÆranÃccÃsannatÃdihi pa¤chi aÇgehi samannÃgato ayamanurÆpo nÃma. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: "katha¤ca bhikkhave sonÃsanaæ pa¤caÇgasamannÃgataæ hoti? Idha bhikkhave senÃsanaæ nÃtidÆraæ hoti nÃccÃsannaæ gamanà [SL Page 091] [\x 91/] Gamanasampannaæ, divà appakinïaæ1 rattiæ appasaddaæ appa nigghosaæ, appa¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassaæ hoti, tasmiæ kho pana senÃsane viharantassa appakasireneva uppajjanti cÅvarapiï¬apÃta senÃsana gilÃnapaccaya bhesajja parikkhÃrÃ, tasmiæ kho pana senÃsane therà bhikkhÆ viharanti bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharà te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripucchati paripa¤hati idaæ bhantekathaæ imassa ko atthoti, tassa te Ãyasmanto avivaÂa¤ceva vivaranti anuttÃnÅkata¤ca uttÃnÅ karonti anekavihitesu ca kaÇkhÃÂhÃnÅyesu dhammesu kaÇkhaæ paÂivinodenti. Evaæ kho bhikkhave senÃsanaæ pa¤caÇga samannÃgataæ hotÅ"ti[a] ayaæ samÃdhibhÃvanÃya ananurÆpaæ vihÃraæ pahÃya anurÆpe viharantenÃti ettha vitthÃro. KhuddakapaÊibodhupacchedaæ katvÃti - evaæ patirÆpe vihÃre viharannena- yepissa te honti khuddakà paÊibodhà tepi upacchivdi tabbÃ, seyyathÅdaæ? DÅghÃni kesanakhalomÃnichinditabbÃni, chiïïa cÅvaresu daÊhikammaæ và tunnakammaæ và kÃtabbaæ, kiliÂÂhÃni và rajitabbÃni, sace patte malaæ hoti patto pacitabbo, ma¤ca pÅÂhÃdÅni sodhetabbÃnÅti. Ayaæ khuddakapaÊibodhupacchedaæ katvÃti ettha vitthÃro. IdÃni- sabbaæ bhÃvanÃvidhÃnaæ aparihÃpettena bhÃve tabbo"tiottha ayaæ paÂhavikasiïaæ Ãdiæ katvà sabbakammaÂÂhÃna [PTS Page 123] [\q 123/] vasena vitvÃrakathà hoti. Evaæ upacchinnakhuddakapaÊibodhenahi bhikkhunà pacchÃbhattaæ piïapotapaÂikkantena bhattasammadaæ paÂivinodetvà pavivitte okÃse sukhanisinnena katÃya và akatÃya và paÂhaviyà nimittaæ gaïhitabbaæ. Vuttaæ hetaæ : "paÂhavikasiïaæ uggaïhanto paÂhaviyaæ nimittaæ gaïhÃti kate và akate và sÃntake no anantake, sakoÂiye no akoÂiye, sacaÂume ne avaÂme, sapariyante no apariyante, suppamattevà sarÃvamattevÃ. Sotaæ nimittaæ suggahÅtaæ karoti sÆpadhÃritaæ upadhÃreti suvavatthitaæ vavatthapeti, so taæ. Nimittaæ suggahÅtaæ katvà sÆpadhÃritaæ upadhÃretvà suvavatthitaæ vavatthapetvà Ãnisaæsa dassÃvÅ ratanasa¤¤i hutvà cittÅkÃraæ upaÂÂhapetvà sampiyÃyamÃno tasmaæ Ãrammaïe cittaæ upanibandhati addhà imÃya paÂipadÃya jarÃmaraïamhà muccissÃmÅti. Sovivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekaja pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharatÅ"ti, [d] tattha yena atÅtabhavepi sÃsane và isi pabbajjÃyavà pabbajitvà paÂhavikasiïe catukkapa¤cakajjhÃnÃni nibbattitapubbÃni, evarÆpassapu¤¤avato upanissayasampannassa 1. SÅ1. 11. Appokiïïaæ [a.] Saæ - ni- sagÃthavagga. [B.] PaÂisambidÃ- jhÃnakathÃ. [SL Page 092] [\x 92/] AkatÃya paÂhaviyà kasitaÂÂhÃne và khalamaï¬ale và nimittaæ uppajjati, mallakattherassa viya-tassa kirÃyasmato kasitaÂÂhÃnaæ olokentassa taïÂhÃnappamÃïameva nimittaæ udapÃdi. So taæ va¬¬hetvà pa¤cakajjhÃnÃni nibbattetvà jhÃnapadaÂÂhÃnaæ vipassanaæ paÂÂhapetvà arahattaæ pÃpuïi. Yo pana evaæ akatÃdhikÃro hoti tena Ãcariyassa santike1 uggahitaæ kammaÂÂhÃna vidhÃnaæ avirÃdhetvà cattÃro kasiïadose pahiharantena kasiïaæ kÃtabbaæ. NÅlapÅtalohitodÃtasambhedavasena hi cattÃro paÂhavikasiïadosÃ, tasmà nÅlÃdivaïïaæ mattikaæ agahetvà gaÇgÃvahe mattikÃsadisÃya aruïavaïïÃya mattikÃya kasiïaæ kÃtabbaæ, ta¤ca [PTS Page 124] [\q 124/] kho vihÃrapaccante pana paÂicchannaÂÂhÃne pabbhÃre va païïasÃlÃya và saæhÃrimaæ và tata;ÂÂhakaæ và kÃtabbaæ, tatra saæhÃrimaæ catusu daï¬akesu piÊotikaæ và chammaæ và kaÂasÃrakaæ và bandhitvà tattha apanÅtatiïamÆlasakkharavÃlikÃya sumadditÃya mattikÃya vuttappamÃïaæ vaÂÂaæ limpitvà kÃtabbaæ, taæ parikammakÃlepi bhumiyaæ attharitvà oloketabbaæ, tata;ÂÂhakaæ bhumiyaæ padumakaïïikà kÃrena khÃïuke ÃkoÂetvà mallÅhi vinandhitvà kÃtabbaæ, yadisà mattikà nappahoti adho a¤¤aæ pakkhipitvà uparibhÃge supari sodhitÃya aruïavaïïÃya mattikÃya vidatthicaturaÇgulavitvÃraæ vaÂÂaæ kÃtabbaæ, etadeva hi pamÃïaæ sandhÃya suppamattaæ và sarÃva mattaæ vÃti vuttaæ"sÃntake no anattake"ti Ãdi panassa pariccheda dassanatthÃya2 vuttaæ, tasmà evaæ vuttappamÃïaparicchedaæ katvà rukkhapÃïikÃ3 vusabhÃgavaïïaæ samuÂÂhÃpeti tasmà taæ aga hetvà pÃsÃïapÃïikÃya ghaæsitvà samaæ bheritalasadisaæ katvà taæ ÂhÃnaæ sammajjitvà nahÃtvà Ãgantvà kasiïamaï¬alato a¬¬hateyya hatthantare padese pa¤¤atte vidatthicaturaÇgulapÃdake suatthate pÅÂhe nisiditabbaæ, 4 tato dÆratare nisinnassahi kasiïaæ naupaÂÂhÃti, Ãsannatare kasiïadoso pa¤¤Ãyati, uccatare nisinnenaca gÅvaæ onamitvà oloketabbaæ hoti, nÅcatare jaïïukÃni rujanti, tasmà vuttanayeneva nisÅditvà appassÃdÃkÃmÃti Ãdinà nayena kÃmesu ÃdÅnavaæ paccavekkhitvà kÃmanissaraïe sabbadukkhasamatikkamassa upÃyabhÆte nekkhamme jÃtÃbhilà sena buddha dhamma saÇgha guïÃnussaraïena pÅtipÃmojjaæ janayitvà ayaæ dÃni sà sabbabuddha paccekabuddha ariyasÃvakehi paÂipannà nekkhammapaÂipadÃti paÂipattiyà sa¤jÃtagÃravena addhà imÃya paÂipattiyà pavivekasukharasassa bhÃgÅ bhavissÃmÅti ussÃhaæ janayitvà samena ÃkÃrena [PTS Page 125] [\q 125/] cakkhÆni ummÅletvà nimittaæ gaïhantena 1. SÅ. 11. ùcariyasantike. 2. SÅ. 1. ParicchedatthÃya. 3. Ma. 11. RukkhapÃïikÃya. 4. SÅ 1. 11. NisÅditvÃ. [SL Page 093] [\x 93/] Bhavetabbaæ. AtiummÅlayato hi cakku kilamati maï¬ala¤ca ati vibhÆtaæ hoti, tenassa nimittaæ nÆppajjati, atimandaæ ummÅlayato maï¬alaæ avibhÆtaæ hoti citta¤ca lÅnaæ hoti, evampi nimittaæ nuppajjati, tasmà ÃdÃsatale mukhanimittadassinà viya samena ÃkÃrena cakkhÆni ummÅletvà nimittaæ gaïhantena bhÃvetabbaæ. Na vaïïo paccavekkitabbo, na lakkhaïaæ manasikÃtabbaæ, apica maïïaæ amu¤citvà nissaya savaïïaæ katvà ussadavasena païïatti dhamme cittaæ Âhapetvà manasi kÃtabbaæ, paÂhavi mahÅ vedinÅ bhÆmi vasudhà vasundharÃti Ãdisu paÂhavi nÃmesu yaæ icchati yadassa sa¤¤Ãnu kÆlaæ hoti taæ vattabbaæ. Apica paÂhavÅti etadeva nÃmaæ pÃkaÂaæ, tasmà pÃkaÂavaseneva paÂhavÅ paÂhavÅti bhÃvetabbaæ, kÃlena ummÅ letvà kÃlena nimmÅletvà Ãvajjitabbaæ, yÃva uggahanimittaæ nÆppajjatitÃva kÃlasatampi kÃlasahassampi tato bhÅyyopi ete neva nayena bhÃvetabbaæ. Tassevaæ bhÃvayato yadà nimmÅletvà Ãvajjantassa ummÅlitakÃle viya ÃpÃthaæ Ãgacchati, tadà uggaha nimittaæ jÃtaæ nÃma hoti, tassa jÃtakÃlato paÂÂhÃya na tasmiæ ÂhÃne nisÅditabbaæ, attano vasanaÂÂhÃnaæ pavisitvà tattha nisinnena bhÃvetabbaæ, pÃdadhovanapapa¤caparihÃratthaæ panassa ekapaÂalikupÃhanÃ1 ca kattaradaï¬o caicchitabbo. AtÃnena sace taruno samÃdhi kenaci deva asappÃyakÃraïena nassati upÃhanà Ãruyha kattaradaï¬aæ gahetvà taæ ÂhÃnaæ gantvà nimuttaæ ÃdÃya Ãgantvà sukhanisinnena bhÃvetabbaæ, punappunaæ samannÃharitabbaæ, takkÃhataæ vitakkÃhataæ kÃtabbaæ. Tassa evaæ karontassa anukkamena nÅvaraïÃni vikkhambhanti, kilesà sannisÅdanti upacÃrasamÃdhinà cittaæ samÃdhiyati, paÂibhÃganimittaæ uppajjati. TatrÃyaæ purimassaca uggahanimittassa imassa ca viseso: uggahanimitte kasiïadoso pa¤¤Ãyati, paÂibhÃganimittaæ thavikato nÅhamÃdÃsamaï¬alaæ [PTS Page 126] [\q 126/] viya sudhotasaÇkhathÃlaæ viya valÃhakantarà nikkhantacandamaï¬alaæ viya meghamukhe balÃkà viya ca uggahanimittaæ padÃÊayitvà nikkhantamiva tato sataguïaæ sahassaguïaæ suparisuddhaæ hitvà upaÂÂhÃti, ta¤ca kho neva vanïavantaæ na saïÂhÃnavantaæ, yadihi taæ edisaæ bhaveyya cakkhuvi¤¤eyyaæ siyà oÊÃrikaæ sammasanÆpagaæ tilakkhaïabbhÃhataæ, na panetaæ tÃdisaæ, kevalaæ hi samÃdhi lÃbhino upaÂÂhÃnÃkÃramattaæsa¤¤ajametanti uppannakÃlato ca panassa paÂÂhÃya nÅvaraïÃni vikkhambhitÃneva honti, kilesà sannisinnÃva u cÃrasamÃdhinà cittaæ samÃhitamevÃti. Duvidohi samÃdhi: upacÃrasamÃdhi ca appaïÃsamÃdhica. DvÅhÃkÃrehi cittaæ samÃdiyati upacÃrabhumiyaæ và paÂilÃbhabhumiyaæ vÃ, tattha upacÃra bhÆmiyaæ nÅvaraïappahÃïena cittaæ samÃhitaæ hoti. PaÂilÃbha 1. SÅ. 11. EkatalikÆpÃhanÃ. [SL Page 094] [\x 94/] BhÆmiyaæ aÇgapÃtubhÃvena, dvinnaæ pana samÃdhÅnaæ idaæ nÃnà kÃraïaæ: -1 upacÃre aÇgÃni na thÃmajÃtÃni honti, aÇgÃnaæ athÃmajÃtattà yathà nÃma daharo kumÃrako ukkhipitvà ÂhapÅyamÃno punappunaæ bhÆmiyaæ patati, evameva upacÃre uppanne cittaæ kÃlena nimittaæ Ãrammaïaæ karoti, kÃlena bhavaÇgaæ otarati, appanÃya pana aÇgÃni thÃmajÃtÃni honti, tesaæ thÃmajÃtattà yathà nÃma balavà puriso Ãsanà vuÂÂhÃya divasampi tiÂÂheyya evameva appaïà samÃdhimhi uppanne cittaæ sakiæ bhavaÇgavÃraæ vicchinditvÃ2 kevalampi rattiæ kevalampi divasaæ tiÂÂhati, kusalajavanapaÂipÃÂivase neva pavattÅti. Tata; yadetaæ upacÃrasamÃdhinà saddhiæ paÂibhÃga nimittaæ uppannaæ, tassa uppÃdanaæ nÃma atadukkaraæ, tasmà sace teneva pallaÇkena taæ nimittaæ va¬¬hetvà appaïaæ adhigantuæ sakkoti sundaraæ, noce sakkoti, athÃnena taæ nimittaæ appamattena cakkavattigabbho viya rakkhitabbaæ. Evaæ hi. Nimittaæ rakkhato laddhaæ parihÃni na vijjati, ùrakkhamhi asantamhi laddhaæ laddhaæ vinassati. [PTS Page 127] [\q 127/] TatrÃyaæ rakkhaïavidhi. ùvÃso gocaro bhassaæ puggalo bhojanaæ utu, IriyÃpathoti sattete asappÃye vivajjaye. SappÃye satta sevetha evaæ hi paÂipajjato, Nacireneva kÃlena hoti kassaci appaïÃti. Tatrassa yasmiæ ÃvÃse vasantassa anuppannaæ và nimittaæ nÆppajjati, uppannaæ và vinassati, anupaÂÂhitÃca sati na upaÂÂhÃti, asamÃhita¤ca cittaæ na samÃdhiyati, ayaæ asappÃyo. Yattha nimittaæ uppajjaticeva thÃvara¤ca hoti sati apaÂÂhÃti cittaæ samÃdhiyati nÃgapabbatavÃsÅ padhÃniyatissattherassa viya, ayaæ sappÃyo. Tasmà yasmiæ vihÃre bahÆ ÃvÃsà honti, tattha ekamekasmiæ tÅïi tÅïi divasÃni vasitvà yatthassa cittaæ ekaggaæ hoti, tattha vasitabbaæ, ÃvÃsasappÃyatÃya hi tambapaïïidÅpamhi cÆÊanÃgaleïe tattheva kammaÂÂhÃnaæ gahetvà pa¤casatà bhikkhÆ arahattaæ pÃpuïiæsu, sotà pannÃdÅnaæ pana a¤¤attha ariyabhÆmiæ patvà tattha arahattaæ pattà na¤ca gaïanà natthi, evaæ a¤¤esupi cittalapabbatavihÃrÃdisu. GocaragÃmo pana yo sonÃsanato uttarena và dakkhiïena và nÃtidÆre diya¬¬hakosabbhantare hoti sulabhasampannabhikkho, so sappÃyo viparÅto asappÃyo. Bhassampi dvattiæsa tiracchÃna kathÃpariyÃpannaæ asappÃyaæ. Taæ hissa nimittantaradhÃnÃya 1. SÅ 1. NÃnÃkaraïaæ 2. SÅ11. Chinditvà [SL Page 095] [\x 95/] Saævattati, dasakathÃvatthu nissitaæ sappÃyaæ, tampi mattÃya bhÃsitabbaæ puggalopi atiracchÃnakathiko silÃdiguïasampanne: yaæ nissÃya asamÃhitaæ và cittaæ samÃdhiyati samÃhitaæ và cittaæ thirataraæ hoti, evarÆpo sappÃyo. KÃyada¬¬hi pahulo pana tiracchÃna kathiko asappÃyo, sohi taæ kaddamodakamiva acchaæ udakaæ malina meva karoti, tÃdisa¤ca Ãgamma komapabbatavÃsi daharasseva samÃpattipi nassati, pageva nimittaæ. [PTS Page 128] [\q 128/] bhojanaæ pana kassaci madhuraæ kassaci ambilaæ sappÃyaæ hoti. Utupi kassaci sÅto kassaci uïho sappÃyo hoti, tasmà yaæ bhojanaæ và utuæ và sevantassaphÃsu hoti, asamÃhitaæ và cittaæ samÃdhiyati samÃhitaæ và cittaæ thirataraæ hoti, taæ bhojanaæ so ca utu sappÃyo. Itaraæ bhojanaæ itaro ca utu asappÃyo. IriyÃpathesupi kassaci caÇkamo sappÃyo hoti, kassaci sayanaÂÂhÃnanisajjÃnaæ a¤¤ataro, tasmà taæ ÃvÃsaæ viya tÅïi divasÃni upaparikkhitvà yasmaæ iriyÃpathe asamÃhitaæ và cittaæ samÃdhiyati samÃhitaæ và cittaæ thirataraæ hoti, so sappÃyo, bataro asappÃyoti veditabbo. Iti imaæ sattavidhaæ asappÃyaæ vajjetvà sappÃyaæ sevitabbaæ, evaæ paÂipannassahi nimittÃsevanabahulassa nacireneva kÃlena hoti kassaci appaïÃ. Yassa pana evampi paÂipajjato na hoti, tena dasavidhaæ appaïÃkosallaæ sampÃdetabbaæ. TatrÃyaæ nayo: dasahÃkÃrehi appaïÃkosallaæ icchitabbaæ: vatthuvisadakiriyatoindriyasamatta paÂipÃdanato - nimittakusalatoyasmiæ samaye cittaæ paggahe tabbaæ tasmiæ samayo cittaæ paggaïhÃti- yasmiæ samaye cittaæ niggahetabbaæ tasmiæ samaye cittaæ niggaïhÃti - yasmiæ samaye cittaæ sampahaæsitabbaæ tasmiæ samaye cittaæ sampahaæseti- yasmiæ samaye cittaæ ajjhupekkhitabbaæ tasmiæ samaye cittaæ ajjhupekkhati-asamÃhitapuggalaparivajjanatosamÃhitapuggalasevanato - tadadhimutta toti. Tattha vatthuvisadakiriyà nÃma: ajjhattikabÃhirÃnaæ vatthunaæ visadabhÃvakaraïaæ, yadà hissa kesanakhalomÃni dÅghÃni honti sarÅraæ và sedamalaggahitaæ, tadà ajjhattikaæ vatthÆ avisadaæ hoti aparisuddhaæ, yadà pana cÅvaraæ jiïïaæ kiliÂÂhaæ duggandhaæ hoti, senÃsanaæ và uklÃpaæ, tadà bÃhiraæ vatthu avisadaæ hoti [PTS Page 129] [\q 129/] aparisuddhaæ, ajjhattike bÃhire ca vatthumhi avisade uppannesu cittaceta sikesu ¤Ãïampi aparisuddhaæ hoti, aparisuddhÃni dÅpakapallakavaÂÂi telÃni nissÃya uppannadÅpasikhÃya obhÃso viya, aparisuddhena ca ¤Ãïena saÇkhÃre sammasato saÇkhÃrÃpi avibhÆtà honti, kammaÂÂhÃna manuyu¤jato kammaÂÂhÃnampi vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ 1. SÅ. 11. Nimuttasevanabahulassa. [SL Page 096] [\x 96/] Na gacchati, visade pana ajjhattikabÃhire vatthumhi uppannesu cittacetasikesu ¤Ãïampi visadaæ hoti, parisuddhÃni dÅpakapallaka vaÂÂitelÃni nissÃya uppannadÅpasikhÃya obhÃso viya, parisuddhenaca ¤aïena saÇkhÃre sammasato saÇkhÃrÃpi vubhÆtà honti, kammaÂÂhÃna manuyu¤jato kammaÂÂhÃnampi vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ gacchati. IndriyasamattapaÂipÃdanaæ nÃma: - saddhÃdÅnaæ indriyÃnaæ samabhÃvakaraïaæ, sace hissa saddhindriyaæ balavaæ hoti itarÃni mandÃni, tato viriyindriyaæ paggahakiccaæ, satindriyaæ upaÂÂhÃnakiccaæ, samÃdhindriyaæ avikkhepakiccaæ, pa¤¤indriyaæ dassanakiccaæ kÃtuæ na sakkoti, tasmà taæ dhammasabhÃvapaccavekkhaïena và yathÃvà manasikaroto balavaæ jÃtaæ, tathà amanasikÃrenahÃpetabbaæ. Vakkalittheravatthu cettha nidassanaæ. Sace pana viriyindriyaæ balavaæ hoti atha neva saddhindriyaæ adhimokkhakiccaæ kÃtuæ sakkoti, na itarÃni itarakicca bhedaæ, tasmà taæ passaddhÃdi bhÃvanÃya hÃpetabbaæ, tatrÃpi soïattherassa vatthu dassetabbaæ. Evaæ sesesu pi ekassa balava bhÃve sati itaresaæ attano kiccesu asamatthatà veditabbÃ, visesato panettha saddhà pa¤¤Ãnaæ samÃdhiviriyÃna¤ca samataæ pasaæ santi, balavasaddhohi mandapa¤¤o muddhappasanno hoti avatthusmiæ pasÅdati, balava pa¤¤o mandasaddho kerÃÂikapakkhaæ bhajati bhesajja samuÂÂhito viya rogo atekiccho hoti, ubhinnaæ samatÃya vatthusmaæ yeva pasÅdati, balavasamÃdhiæ pana mandaviriyaæ samÃdhissa kosajja pakkhattà kosajjaæ adibhavati, [PTS Page 130] [\q 130/] balavaviriyaæ mandasamÃdhiæ viriyassa uddhaccapakkhattà uddhaccaæ adibhavati, samÃdhi pana viriyena saæyojito kosajje patituæ na labhati, viriyaæ samÃdhinà saæyojitaæ uddhacce patÅtuæ na labhati, tasmà tadubhayaæ samaæ kÃtabbaæ, ubhayasamatÃya hi appaïà hoti, apica samÃdhikammikassa balavatÅpi saddhà vaÂÂati, evaæ saddahanto okappento appaïaæ pÃpuïissati. SamÃdhipa¤¤Ãsu pana samÃdhikammikassa ekaggatà balavatÅ vaÂÂati, evaæ hi so appaïaæ pÃpuïÃti, vipassanÃkammikassa pa¤¤Ã balavatÅ vaÂÂati, evaæ hi so lakkhaïapaÂivedhaæ pÃpuïÃti, ubhinnaæ pana samattÃpi appaïà hotiyeva, sati pana sabbattha balavatÅ vaÂÂati, sati hi citta uddhaccapakkhikÃnaæ saddhÃviriyaæ pa¤¤Ãnaæ vasena uddhaccapÃtato kosajjapakkhena ca samÃdhinà kosajja pÃtato rakkhati, tasmà sà loïadhÆpanaæ viya sabbavyäjanesu, sabbakammikaamacco viyaca sabbarÃjakiccesu, sabbattha icchitabbÃ, tenÃha: - "sati ca pana1 sabbatthikà vuttà bhagavatÃ, kiæ kÃraïÃ? Cittaæ hi satipaÂisaraïaæ, ÃrakkhapaccupaÂÂhÃnÃcasati, na vinÃsatiyà cittassa paggahaniggaho hotÅ"ti[a.] Nimittakosallaæ 1. SÅ1. Satipana. [A] mahÃaÂhakathÃ. [SL Page 097] [\x 97/] NÃma: paÂhavikasiïÃdikassa cittekaggatà nimittassa akatassa karaïakosallaæ, katassa bhÃvanÃkosallaæ, bhÃvanÃya laddhassa rakkhaïakosalla¤ca. Taæ idha adhippetaæ katha¤ca yasmaæ samaye cittaæ paggahetabbaæ tasmiæ samaye cittaæ paggaïhÃti? YadÃssa atisithilaviriyatÃdÅhi lÅnaæ cittaæ hotÅ, tadà passaddhi sambojjhaÇgà dayo tayo abhÃvetvà dhammavicaya sambojjhaÇgÃdayo tayo bhà veti. Vuttaæ hotaæ bhagavatÃ. "SeyathÃpi bhikkhave puriso parittaæ aggiæ ujjÃletukÃmo assa, so tattha allÃniceva tiïÃni pakkhipeyya allÃni ca gomayÃni pakkhiyye allÃni ca kaÂÂhÃni pakkhipeyya udakavÃta¤ca dadeyya paæsukena ca okireyya, bhabbo nu kho so bhikkhave puriso taæ parittaæ [PTS Page 131] [\q 131/] aggiæ ujjÃletunti, no hetaæ bhante, evameva kho bhikkhave yasmiæ samaye lÅnaæ cittaæ hoti, akÃlo tasmiæ samayo passaddhisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya, akÃlo samÃdhi sambojjhaÇgassa bhÃvanÃya. AkÃlo upekkhÃsambojjhaÇgassa bhÃvanÃya. Taæ kissa hetu? LÅnaæ bhikkhave cittaæ, taæ etehi dhammehi dussamuÂÂhÃpiyaæ hoti, yasmi¤ca ko bhikkhave samaye lÅnaæ cittaæ hoti, kÃlo tasmiæ samaye dhammavicaya sambojjhaÇgassa bhÃvanÃya, kÃlo sambojjhaÇgassabhÃvanÃya kÃlo viriya sambojjhaÇgassa bhÃvanÃya, kÃlo pÅtisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya, taæ kissa hetu? LÅnaæ bhikkhave cittaæ, taæ etahi dhammehi susamuÂÂhà piyaæ hoti. SeyyathÃpi bhikkhave puriso parittaæ aggiæ ujjà letukÃmo assa, so tattha sukkhÃni ceva tiïÃni pakkhipeyya sukkhÃni ca gomayÃni pakkhipeyya sukkhÃni ca kaÂÂhÃni pakkhipeyya mukhavÃta¤ca dadeyya, na ca paæsukena okireyya, ga bhabbo nu kho so bhikkhave puriso taæ parittaæ aggiæ ujjÃletunti? Evaæ bhante[a]"ti ettha ca yathÃsakaæ ÃhÃravasena dhammavicayasambojjhaÇgà dÅnaæ bhÃvanÃveditabbÃ; vuttaæ hetaæ. "Atthi bhikkhave kusalà kusalà dhammà sÃvajjÃnavajjÃdhammà hÅnappaïità dhammà kaïhasukka sappaÂibhÃgà dhammÃ, tattha yonisomanasikÃrabahulÅkÃro, ayamà hÃro anuppannassa và dhammavicayasambojjhaÇgassa uppÃdÃya, uppannassa và dhammavicayasambojjhaÇgassa bhÅyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattatÅ[a]"ti. Tathà "atthi bhikkhave ÃrambadÃtu nikkamadhÃtu parakkamadhÃtu. Tattha yoniso manasikÃrabahulÅ kÃro, ayamÃhÃro anuppannassa và viriyasambojjhaÇgassa uppÃdÃya, uppannassa và viriyasambojjhaÇgassa bhÅyyo bhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattatÅ"ti. Tathà atthi bhikkhave pÅtisambojjhaÇgaÂÂhÃniyà dhammÃ. Tattha yoniso manasikÃrabahulÅ kÃro, ayamÃhÃro anuppannassa và pÅtisambojjhaÇgassa uppÃdÃya uppannassa vÃpÅtisambojjhaÇgassa bhÅyyo bhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattatÅ"ti[a. PTS Page 132] [\q 132/] tattha sabhÃvasÃma¤¤alakkhaïa [A.] Saæ -ni- mahÃvagga-bo-saæ. [SL Page 098] [\x 98/] PaÂivedhavasena pavattamanasikÃro kusalÃdisu yonisomanasi kÃro nÃma, ÃrambhadhÃtuÃdÅnaæ uppÃdanavasena pavattamanasi kÃro ÃrambhadhÃtuÃdisra yoniso manasikÃro nÃma. Tattha ÃrambhadhÃtuti- paÂhamaviriyaæ vuccati, nikkamadhÃtÆtikosajjatonikkhantattà tato balavataraæ, parakkamadhÃtÆtiparaæ paraæ ÂhÃnaæ akkamanato tatopi balavataraæ; pÅtisambojjhaÇghaÂÂhÃniyà dhammÃti pana - pÅtiyà evetaæ nÃmaæ , tassÃpi uppÃdakamanasikÃro yoniso manasikÃro nÃma. Apica sattadhammà dhammavicaya sambojjhaÇgassa uppÃdÃya saævattanti: paripucchakatÃ, vatthuvisada kiriyatÃ, indriyasamattapaÂipadÃnÃ, duppa¤¤apuggalaparivajjanÃ, pa¤¤ÃvantapuggalasevanÃ, gambhÅra¤ÃïacariyapaccavekkhaïÃ, tadadhi muttatÃti. EkÃdasadhammà viriyasambojjhaÇgassa uppÃdÃya saævattanti: apÃyÃdibhayapaccavekkhaïatÃ, viriyÃyattalokiya lokuttara visesÃdhigamÃnisaæsa dassitÃ, buddha paccekabuddha mahÃsÃvakehi gatamaggo mayà gantabbo sopi na sakkà kusitena gantunti evaæ gamanavÅthi paccavekkhaïatÃ, dÃyakÃnaæ mahapphalakÃra karaïena piï¬ÃpacÃyanatÃ, viriyÃrambhassa vanïavÃdi me satthà so ca anatikkamanÅyasÃsano amhÃka¤ca pahÆpakÃro paÂipattiyà ca pÆjiyamÃnà pÆjito hoti na itarathÃti evaæ satthu mahattapaccavekkhaïatÃ, saddhammasaÇkhÃtaæ me mahÃdÃyajjaæ gahetabbaæ ta¤ca na sakkà kusitena gahetunti evaæ dÃyajjamahatta paccavekkhaïatÃ, Ãlokasa¤¤Ã manasikÃra iriyÃpathaparivattana abbhokÃsasevanÃdÅhi thinamiddha vinodanatÃ, kusitapuggalaparivajjanatÃ, ÃraddhaviriyapuggalasevanatÃ, sammappadhÃna paccavekkhaïatÃ, tadadhimuttatÃti. EkÃdasadhammà pÅtisambojjhaÇgassa uppÃdÃya saævattanti: buddhÃnussati, damma - saÇgha - sÅla - cÃga - devatÃnussati, upasamÃnussati, lÆkhapuggalaparivajjanatÃ, [PTS Page 133] [\q 133/] siniddhapuggalasevanatÃ, pÃsÃdanÅyasuttantapaccavekkhaïatÃ, tadadhimuttatÃti. Iti imehi ÃkÃrehi ete dhamme uppÃdento dhammavicayasambojjhaÇgà dayo bhÃveti nÃma, evaæ yasmiæ samaye cittaæ paggahetabbaætasmiæ samaye cittaæ paggaïhÃti. Kathaæ yasmiæ samaye cittaæ niggahe tabbaætasmiæ samaye cittaæ niggaïhÃti? YadÃssa accÃraddha viriya tÃdihi uddhataæ cittaæ hoti, tadà dhammavicayasambojjhaÇgÃdayo tayo abhÃvetvà passaddhisambejjhaÇgÃdayo bhÃveti. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ. "SeyyathÃpi bhikkhave puriso mahantaæ aggikkhandhaæ nibbÃpetukÃmo assa. So tattha sukkhÃni ceva tiïÃni pakkhapeyya sukkhÃni gomayÃni pakkhipeyya, sukkhÃni kaÂÂhÃni pakkhipeyya mukhavÃta¤ca dadeyya, na ca paæsukena okireyya, bhabbo nuko so bhikkhave puriso mahantaæ aggikkhandhaæ nibbÃpetunti? Nohetaæ bhante. Evameva kho bhikkhave yasmiæ samaye uddhataæ cittaæ hoti, akÃlo tasmiæ samaye dhammavicayasambojjhaÇgassa bhÃvanÃya, akÃlo viriya [SL Page 099] [\x 99/] SambojjhaÇgassa bhÃvanÃya. AkÃlo pÅtisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya. Taæ kissa hotu? Uddhataæ bhikkhave cittaæ, taæ etehi dhammehi duvÆpasamayaæ hoti. Yasmi ca kho bhikkhave samaye uddhataæ cittaæ hoti, kÃlo tasmiæ samaye passaddhisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya. KÃlo samÃdhi sambejjhaÇgassa bhÃvanÃya. KÃloupekkhÃsambejkaÇgassa bhÃvanÃya. Taæ kissa hetu? Uddhataæ bhikkhave cittaæ, taæ etehi dhammehi suvÆpasamayaæ hoti. SeyyathÃpi bhikkhave puraso mahantaæ aggikkhavdhaæ nibbÃpetu kÃmo assa, so tattha allÃni ceva tiïÃni pakkhipeyya sukkhÃni gomayÃni pakkhÅpeyya, sukkhÃni kaÂÂhÃni pakkhipeyya mukhavÃta¤ca dadeyya, paæsukena ca okiheyya, bhabbo nu kho so bhikkhave puriso mahantaæ aggikkhandha nibbÃpetunti? Evaæ bhante"ti[a] etthÃpi yathÃsakaæ ÃhÃravasena passaddhi sambojjhaÇgÃdÅnaæ bhÃvanà veditabbÃ. Vuttaæ hetaæbhagavatÃ: - "atthi bhikkhave kÃyapassaddhi, cittapassaddhi, [PTS Page 134] [\q 134/] tattha yoniso manasikÃrabahulÅkÃro, ayamÃhÃro anuppannassa và passaddhisambojjhaÇgassa uppÃdÃya uppannassa và passaddhi savbojjhaÇgassa bhÅyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati" tathà "atthi bhikkhave samathanimittaæ avyagganimittaæ. Tattha yoniso manasikÃrabahulÅkÃro, ayamÃhÃro anuppannassa và samÃdhisambojjhaÇgassa uppÃdÃya uppannassa và samÃdhi sambojjhaÇgassa bhÅyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattati. " Tathà "atthi bhikkhave upekkhà sambojjhaÇgaÂÂhÃniyÃdhammÃ, tattha yeniso manasikÃrabahulÅkÃro, ayamÃhÃro anuppannassa và upekkhÃsambojjhaÇgassa uppÃdÃya uppannassa và upekkhÃsambojjhaÇgassa bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattatÅ"ti[a.] Tattha yathÃssa passaddhiÃdayo uppanna pubbà taæ taæ ÃkÃraæ sallakkhetvà tesaæ uppÃdanavasena pavattita manasikÃrova tÅsupi padesu yoniso manasikÃro nÃma. Samatha nimittanti ca samathassevetaæ adivacÃnaæ, avikkhepaÂÂhena ca tasseva avyagganimittanti. Apica: - satta dhammà passaddhisambojjhaÇgassa uppÃdÃya saævattanti: païÅtabhejanasevanatÃ, utusukhasevanatÃ, iriyà pathasukhasevanatÃ, majjhattapayogatÃ, sÃraddhapuggalaparivajnatÃ, passaddhakÃyapuggalasevanatÃ, tadadhimuttatÃti. EkÃdasa dhammà SamÃdisambojjhaÇgassa uppÃdÃya saævattanti: catthuvisadatÃ, nimittakusalatÃ, indriyasamattapaÂipÃdanatÃ, samaye cittassa niggahaïatÃ, 1 samayo cittassa paggahaïatÃ, nirassÃdassa cittassa saddhÃsaævegavasena sampahaæsanatÃ, smà pavattassa ajjhupekkhaïatÃ, asamÃhitapuggalaparivajjanatÃ, samÃhitapuggalasevanatÃ, jhÃnavimokkhapaccavekkhaïatÃ, tadadhimuttatÃti. Pa¤ca dhammà upekkÃsambojjhaÇgassa uppÃdÃya saævattanti: sattamajjhattatÃ. [A.] Saæ - ni- mahÃvagga0 bo- sa. 1. Si11. NiggaïhanatÃ. [SL Page 100] [\x 100/] SaÇkhÃramajjhattatÃ, sattasaÇkhÃra kelÃyanapuggalaparivajjanatÃ, sattasaÇkhÃramajjhattapuggalasevanatÃ, tadadhimuttatÃti. Iti imehi ÃkÃrehi ete dhamme uppÃdento passaddhisambojjhaÇgÃdayo [PTS Page 135] [\q 135/] bhÃvati nÃma. Evi yasmiæ samayo cittaæ niggahetabbaæ tasmiæ samayo cittaæ niggaïhÃti. Kathaæ yasmiæ samaye cittaæ sampahaæsi tabbaæ tasmiæ samayo cittaæ sampahaæseti? YadÃssa pa¤¤Ãpayoga mandatÃya và upasamasukhÃnadhigamena và nirassÃdaæ cittaæ hoti tadà naæ aÂÂhasaævegavatthupaccavekkhaïena saævejeti. AÂÂhasaæ vegavatthÆnÅ nÃma: jÃti jarà vyÃdhi maraïÃni cattÃri, apÃyadukkhaæpa¤camaæ, atÅte vaÂÂamÆlakaæ dukkhaæ, anÃgate vaÂÂamÆlakaæ dukkhaæ, paccuppanne ÃhÃrapariyeÂÂhimÆlakaæ dukkhanti. Buddhadhammasaægha guïÃnussaraïena cassa pasÃdaæjaneti. Evaæ yasmiæ samaye cittaæ sampahaæsitabbaæ tasmiæ samaye cittaæ saæpahaæseti. Kathaæ yasmiæ samaye cittaæ ajjhupekkhitabbaæ tasmiæ samaye cittaæ ajjhupekkhatÅ2 yadÃssa evaæ paÂipajjato alÅnaæ anuddhataæ anirasasÃdaæ Ãrammaïasamappavattaæ samathavÅthipaÂipannaæ cittaæ hoti. TadÃssa paggahaniggahasampahaæsanesu na vyÃpÃraæ Ãpajjati sÃrathi viya samappavattesu assesu, evaæ yasmiæ samaye cittaæ ajjhapekkhi tabaæbaæ tasmiæ samaye cittaæ ajjhupekkhati. AsamÃhita puggala parivajjanatà nÃma: nekkhammapaÂipadaæ anÃrÆÊhapubbÃnaæ nekakicca pasutÃnaæ vikkhittahadayÃnaæ puggalÃnaæ Ãrakà pariccÃgo. SamÃhitapuggalasevanatà nÃma: nekkhammapaÂipadaæ paÂipannÃnaæ samÃdhi lÃbhÅnaæ puggalÃnaæ kÃlena kÃlaæ upasaÇkamanaæ. Tadadhimuttatà nÃma: samÃdhiadimuttatà samÃdigaru samÃdininna samÃdipoïa samÃdhi pabbhÃratÃti attho, evametaæ dasavidhaæ appaïÃkosallaæ sampà detabbaæ. "Evaæ hi sampÃdayato appaïÃkosallaæ imi, PaÂiladdhe nimittasmiæ appaïà sampavattati. Evampi paÂipannassa sace sà nappavattati, TathÃpi na jahe yogaæ cÃyametheva paï¬ito. [PTS Page 136] [\q 136/] Hitvà hi sammà vÃyÃmaæ visesaæ nÃma mÃnavo, Adhigacche parittampi ÂhÃnametaæ na vijjati. Cittappavatti ÃkÃraæ tasmà sallakkhayaæ budho, Samataæ viriyasseva yojayetha punappunaæ. ýsakampi layaæ yantaæ paggaïhetheva mÃnasaæ, AccÃraddhaæ nisedhetvà samameva pavattaye. Reïumhi uppaladale sutte nÃvÃya nÃÊiyÃ, Yathà madhukarÃdÅnaæ pavatti sampavaïïitÃ. [SL Page 101] [\x 101/] LÅna uddhata hÃvahi mocayitvÃna sabbaso, Evaæ nimittÃbimukhaæ mÃnasaæ paÂipÃdaye"ti. TatrÃyaæ atthadÅpanà yathÃhi atig¤eko madhukaro asukasmiæ rukkhe pupphaæ pupphitanti ¤atvà tikkhena vegena pakkhanto taæ atikkamitvà paÂinivattento khÅïe reïumhi sampÃpuïÃti, aparo acheko mandena javena pakkhanto khÅïe yeva sampà puïÃti, cheko pana samena javena pakkhanto sukhena puppharÃsiæ sampatvà yÃvaticchakaæ reïuæ ÃdÃya madhuæ sampÃdetvà madhurasaæ anu bhavati. YathÃca sallakatta antevÃsikesu udakathÃlagate uppala patte satthakammaæ sikkhantesu eko aticheko vegena satthaæ pÃtento uppalapattaædvidhà và chindati udake và paveseti, aparo acheko chijjana pavesanabhayà satthakena phÆsitumpi na visahati, cheko pana samena payogena tattha satthapadaæ1 dassetvÃpariyodÃta sippo hutvà tathÃrÆpesu ÂhÃnesu kammaæ katvà lÃbhaæ labhati. Yathà ca yo catuvyÃmappamÃïaæ makkamasuttaæ Ãharati so cattÃri sahassÃni labhatÅti ra¤¤Ã vutte eko aticheko puriso vegena makkamasuttaæ Ãka¬¬hanto tahiæ tahiæ chindati yeva, aparo acheko chedanabhayà bhatthena phÆsitumpi na visahati, cheko pana koÂito paÂÂhaya samena payogena daï¬ake veÂhetvà Ãharitvà lÃbhaæ labhati. YathÃca aticheko [PTS Page 137] [\q 137/] nÅyyÃmako balavavÃte lakÃraæ pÆrento nÃvaæ videsaæ pakkhandÃpeti, aparà aaicheko mandavÃte lakÃraæ oropento nÃvaæ tattheva Âhapeti, cheko pana mandavÃte laka raæ pÆretvà balavavÃte addhalakÃraæ katvÃ2 sotthinà icchitaÂÂhÃnaæ pÃpuïÃti. YathÃca yo telaæ acha¬¬ento nÃÊiæ pÆreti so lÃbhaæ labhatÅti Ãcariyena antevÃsikÃnaæ vutte eko aticheko lÃbhaluddho vegena pÆrento telaæ cha¬¬eti, aparo acheko telacha¬¬anabhayà Ãsi¤citumpi na visahati, cheko pana samena payogena pÆretvà lÃbhaæ labhati. Evameva eko bhikkhÆ3 uppanne nimitte sÅghaveva appaïaæ pÃpuïissÃmÅti gÃÊhaæ viriyaæ karoti, tassa cittaæ accà raddhaviriyattà uddhacce patati, na sakkoti4 appaïaæ pÃpuïituæ, eko accÃraddha viriyatÃya dosaæ disvà kiæ dÃni me appaïÃyÃti viriyaæ hÃpeti, tassa cittaæ atilÅnaviriyattà kosajje patati, sopi na sakkoti appaïaæ pÃpuïituæ, yo pana Åsakampi lÅnaæ lÅnabhÃvatouddhataæ uddhaccate mocetvà samena payogena nimittÃbhimukaæ pavatteti, so appaïaæ pÃpuïÃti, tÃdisena bhavitabbaæ, imamatthaæ sandhÃyetaæ vuttaæ. 1. Ma1. 11. SatthappahÃraæ. 2. Ma. 1. 11. AÇlaÇkÃraæpÆretvÃ. 3. SÅ. 11. Evamevakhobhikkhu. 4. Ma. 11. Sonasakkoti. [SL Page 102] [\x 102/] Heïumhi uppaladale sutte nÃvÃya nÃÊiyÃ, Yathà madhukarÃdÅnaæ pavatti sampavaïïitÃ. LÅna uddhata bhÃvehi mocayitvÃna sabbaso, Evaæ nimittÃbhimukhaæ mÃnasaæ paÂipÃdayeti. Iti evaæ nimuttÃbimukaæ mÃnasaæ paÂipÃdayato panassa badÃni appaïà ijjhissatÅti bhavaÇgaæ upacchinditvà paÂhaviti anuyoga vasena upaÂÂhitaæ tadeva paÂhavikasiïaæ Ãrammaïaæ katvà manodvÃrà vaccanaæ uppajjati, tato tasmiæ yevÃrammaïe cattÃri pa¤ca và javanÃnijavantÅ, tesu avasÃne ekaæ rÆpÃvacaraæ sesÃni kÃmÃvacarÃni pakaticattehi balavataravitakkavicÃra pÅtisukhacittekaggatÃni yÃni appaïÃya parikammattÃ1 parikammÃnÅtÅpi, yathà gÃmà dÅnaæ [PTS Page 138] [\q 138/] Ãsannattà samÅpacÃrittà và upacÃrÃnÅtipi, bato pubbe parikammÃnaæ upari appaïÃya ca anulomanato anulomà nÅtipi vuccanti, ya¤cettha sabbantimaæ taæ parittagottÃbhibhava nato mahaggatagottabhÃvanato ca gota;bhÆtipi vuccati. Agahitaggahaïenapi panettha paÂhamaæ parikammaæ, dutiyaæ upacÃraæ, tatiyaæ anulomaæ, catutthaæ gota;bhÆ. PaÂhamaæ và upacÃraæ, dutiyaæ anulemaæ, tatiyaæ gota;bhÆ, catutthaæ pa¤camaæ và appaïÃcittaæ catuttha mevahi pa¤camaæ và appeti. Tadva kho khippÃbhi¤¤a dandhÃbi¤¤a vasena, tato paraæ javanaæ patati, bhavaÇgassa vÃro hoti. ùbhi dhammikagodattattheropana "puramà purimà kusalà dhammà pacchimÃnaæ pacchimÃnaæ kusalÃnaædhammÃnaæ Ãsevanapaccayena paccayo"ti[a] imaæ suttaæ vatvà Ãsevanapaccayenapaccimo pacchimo dhammo balavà hoti, tasmà chaÂÂhepi sattamepi appaïà hotÅti Ãha, taæ aÂÂhakathÃsu attano matimattaæ therassetanti vatvà paÂikkhittaæ, catutthapa¤camesu yeva pana appaïà hoti, parato javanaæ patitaæ nÃma hoti, bhavaÇgassa ÃsannattÃti vuttaæ, taæ evaæ vicÃretvà vuttattà na sakkà paÂikkhipituæ, yathÃhi puriso chinnataÂÃbhi mukho dhÃvanto ÂhÃtukÃmopi pariyante pÃdaækatvà ÂhÃtuæ na sakkoti papÃte eva patati, evaæ chaÂÂhe và satsame và appetuæ na sakkoti bavaÇgassa ÃsannattÃ, tasmà catutthapa¤camesu yeva appaïà hotÅti veditabbÃ. SÃca pana ekacttakkhaïikÃyeva. Sattasu hi ÂhÃnesu addhÃna paricchedo nÃma natthi: paÂhamappaïÃya, lokiyÃbhi¤¤Ãsu, catusu maggesu, maggÃnantaraphale, rupÃrÆpa bhavesu bhavaÇgajjhÃne, nirodhassa paccaye nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatane, nirodhà vuÂÂhahantassa phalasamÃpattiyanti; ettha maggÃnantaraæ phalaæ tiïïaæ upari na hoti, [PTS Page 139] [\q 139/] nirodhassa paccayo neva 1. SÅ111. KataparikammattÃ(katthaci) abhi- paÂÂhÃnaæ. [SL Page 103] [\x 103/] Sa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ dvinnaæ upari na hoti, rÆpÃrÆpabhavesu bhavaÇgassa parimÃïaæ natthi, sesaÂÂhÃnesu ekaveva cintanti. Iti ekacittakkhaïikÃyeva appaïÃ, tato bhavaÇgapÃto, acha bhavaÇgaæ vicchinditvà jhÃna paccavekkhaïatthÃya Ãvajjanaæ, tato jhÃnapacca vekkhaïÃti; ettÃvatÃca panesa "vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savikattaæ savitakkaæ savicÃraæ vivekaja pÅtisukaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharatÅ"ti[a] evamanena pa¤caÇgavippahÅïaæ pa¤caÇga samannÃgataæ tividhakalyÃïaæ dasalakkhaïasampannaæ paÂhamajjhÃnaæ adigataæ hoti paÂhavikasiïaæ. Tattha vivicceva kÃmaihÅti- kÃmehi vivicchitvà vinà hutvà apakkamitvÃ, yo panÃyamettha eva kÃro so niyamatthoti veditabbo. YasmÃca niyattho tasmà tasmiæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharaïasamaye avijjamÃnÃnampi kÃmÃnaæ tassa paÂhamassa jhÃnassapaÂipakkhabhÃvaæ kÃmapariccÃgeneva cassa adhigamaæ dÅpeti. Kathaæ? Vivicecava kÃmehÅti eva¤hi niyame karÅyamÃne1 idaæ pa¤¤Ãyati, nÆni massa2 jhÃnassa kÃmà paÂipakkhabhÆtÃ, yesu sati idaæ nappavattati andhakÃre sati dÅpobhÃso viya, tesaæ pariccÃgeneva cassa adhigamo hoti ÅrimatÅrapariccÃgena pÃrimatÅrasseva, tasmà niyamaækarotÅti. Tattha siyÃ: - kasmà panesa pubbapadeyeva vutto, na uttarapade? Kiæakusalehi dhammehi aviviccÃpi jhÃnaæ upasampajja vihareyyÃti? Nakho panetaæ evaæ daÂÂhabbaæ, taæ nissaraïato hi pubbapade esa vutto, kÃmadhÃtusamatikkamanato hà kÃmarÃgapaÂipakkhato ca idaæ jhÃnaæ kÃmÃnameva nissaraïaæ, yathÃha: -" kÃmÃnametaæ nissaraïaæ yadidaæ nekkhamma?Nti[b] uttara padepi [PTS Page 140] [\q 140/] pana yathà " idheva bhikkhave samaïo idha dutiyo samaïo"ti[c] ettha evakÃro Ãnetvà vuccati, evaæ vattabbo, na hi sakkà ito a¤¤ehipi nÅvaraïasaÇkhÃtehi akusalehi dhammehi aviviccajhÃnaæ upasampajja viharituæ, tasmà - vivicceva kÃmehi vivicceva akusalehi dhammehÅ"ti evaæ padadvayepi esa daÂÂhabbe, padadvayepi ca ki¤cÃpi viviccÃti iminà sÃdhÃraïavacanena tadaÇgavivekÃdayo cittavivekÃdayo3 ca sabbepi vivekà saÇgahaæ gacchanti, yathÃpi kÃyaviveko cittaviveko vikkhamhanavivekoti tayo eva idha daÂÂhabbÃ. KÃmehÅti iminà pana padena ye ca niddese " katame vatthukÃmà manÃpiyà rÆpÃ?Ti Ãdinà nayena vatthukÃmà vuttÃ. Yeca tattheva vibhaÇge ca -" chando kÃmo - rÃgo kÃmo - chandarÃgo kÃmo - saÇkappo kÃmo - rÃgo kÃmo - saÇkapparÃgo kÃme- ime vuccanti kÃmÃ"ti - evaæ kilesakÃmà vuttÃ, te sabbepi 1. Si1. 11 KayiramÃne 2. SÅ11. Tancimassa 3. Si11 kÃyavivekÃdayo. Tenava, (katthaci) [a] abhi - dhammasaÇganÅ[b] saæ - ni - mahÃvagga [c] ma 0 ni - sÅhanÃda. [SL Page 104] [\x 104/] SaÇgahÅtà icceva daÂÂhabbÃ. Evaæ hi sati vivicceva kÃmehiti vatthu kÃmehipi viviccevÃti attho yujjati, tena kÃyaviveko vutto hoti, vivicca akusalehi dhammehÅtikilesakÃmehi sabbaæ kusalehi và viviccÃti attho yujjati, tena cittaviveko vutto hoti, purimena cettha vatthikÃmehi vivekavacanato eva kÃmasukhapariccÃgo, dutiyena kilesakÃmehi vivekaccanato nekkhammasukhapariggaho vibhÃvito hoti, evaæ vatthukÃma kilesa kÃma vivekavacanatoyeva ca etesaæ paÂhamena saÇkilesa vandrippa hÃïaæ dutiyena saÇkilesappahÃïaæ, paÂhamena lolabhÃvassa hetu pariccÃgo, dutiyena bÃlabhÃvassa, paÂhamena ca payogasuddhi, dutiyena Ãsayaposanaæ vibÃvitaæ hotÅti ¤Ãtabbaæ. Esa tÃvanayo kÃmehÅti ettha vuttakÃmesu vatthukÃmapakkhe, kilesakÃmapakkhe pana kandoti ca rÃgoti ca evamÃdihi anekabhedo kÃmacchandoyeva kÃmoti adhippeto, [PTS Page 141] [\q 141/] so ca akusalapariyÃpannepi samÃno "tattha katamo kÃmacchando kÃmo"ti Ãdinà nayena vibhaÇge jhÃnapaÂipakkhato visuæ vutto, kilesakÃmattà và purima pade vutto, akusalapariyÃpannattà dutiyapade, anekabhedato cassa kÃmatoti avatvà kÃmehÅti vuttaæ, a¤¤esampi ca dhammÃnaæ akusalabhÃve vijjamÃne "tattha katame akusalà dhammà kÃmacchando"ti ÃdÅnà nayena vibhaÇge upari jhÃnaÇgapaccanÅka paÂipakkhabhÃvadassanato nÅvaraïÃneva vuttÃni. NÅvaranÃni hi jhÃnaÇgapaccanÅkÃni, tesaæ jhÃnaÇgÃneva paÂipakkhÃni viddhaæsa kÃni vighÃtakÃnÅti vuttaæ hoti, tathÃhi - 'samÃdhi kÃmacg¤andassa paÂipakkho, pÅti vyÃpÃdassa, vitakko thÅnamiddhassa, sukhaæ uddhacca kukkuccassa, vicÃro vicikicchÃyÃ"ti - peÂake vuttaæ. Evamettha vivicceva kÃmehÅti iminà kÃmacchandassa vikkhambhanaviveko vutto hoti, vivicca akusalehi dhammehÅti iminà pa¤cannampi nÅvaraïÃnaæ, agahitaggahaïena pana paÂhamena kÃmacchandassa, dutiyena sesanÅvaraïÃnaæ, tathà paÂhamena tÅsu akusalamÆlesu pa¤ca kÃmabhedavisayassa1 lobhassa, dutiyena ÃghÃtavatthubhedÃdivisayÃnaæ dosamohÃnaæ, oghÃdisu và dhammesu paÂhamena kÃmoghakÃma yogakÃmÃsavakÃmÆpÃdÃna abhijjhÃkÃyaganthakÃmarÃgasaæyojanÃnaæ, dutiyena avasesaoghayogÃsavaupÃdÃnaganthasaæyojanÃnaæ, paÂhamena ca taïhÃya taæ sampayuttakÃna¤ca, dutiyena avijjÃya taæ sampayuttakÃna¤ca. Apica: - paÂhamena lobhasampayuttÃnaæ aÂÂhannaæ cuttuppÃdÃnaæ, dutiyena sesÃnaæ catunnaæ akusalacittuppÃdÃnaæ vikkhambhanaviveko vutto hotÅti veditabbo. Ayaæ tÃva vivicceva. KÃmeha vivicca akusalehi dhammehÅti ettha atthappa kÃsanÃ. 1. SÅ11. Pa¤cakÃmaguïikavisayassa. [SL Page 105] [\x 105/] EttÃvatà paÂhamassa jhÃnassa pahÃïaÇgaæ dassetvà idÃni sampayogaÇgaæ dassetuæ savitakkaæ savicÃranti Ãdi vuttaæ [PTS Page 142] [\q 142/] tattha vitakkanaæ vitakko, Æhananti vuttaæ hoti, jvÃyaæ Ãrammaïe cittasaæsa abhiniropanalakkhaïo, Ãhananapariyahananaraso. Tathà hi tena yogÃvacaro Ãrammaïaæ vitakkÃhataæ vitakkapariyÃhataæ karotÅti vuccati. ùrammaïe cittassa ÃnayanapaccupaÂÂhÃno. Vicaraïaæ vicÃro, anusadvaraïanti vuttaæ hoti, svÃyaæ ÃrammaïÃnu maccanalakkhaïo, tattha sahajÃtÃnu yojanaraso, cittassa anuppa bandhanapaccupaÂÂhÃno, santepi ca nesaæ katthaci avippayoge oÊÃri kaÂÂhena pubbaÇgamaÂÂhena ca ghaïÂÃbhighÃto viya abhiniropanaÂÂhenaca cetaso paÂhamÃbhinipÃto vitakko, sukhumaÂÂhena anumajjana sabhÃvaÂÂhena ca ghaïÂÃnuravo viya anuppabandho vicÃro. VipphÃravà cettha vitakko paÂhamuppattikÃle paripaphandanabhuto cittassa, ÃkÃse uppattikukÃmassa pakkhino pakkhavikkhepo viya padumÃbhimukhapÃto viya ca gandhÃnubaddhacetaso bhamarassa santa vutti vicÃro nÃtiparipphandanabhÃvo cittassa, ÃkÃse uppati tassa pakkhino pakkhappasÃraïaæ viya, paribbhamaïaæ viyaca padumÃbhi mukhapatitassa Bhamarassa padumassa uparibhÃge, dukanipÃtaÂÂhakathÃyaæ pana ÃkÃse gacchato mahÃsakuïassa ubhohi pakkhehi vÃtaæ gÃhÃpetvà pakkhe sannisÅdÃpetvà gamanaæ viya Ãrammaïe cetaso abhiniropanabhÃvena pavatto citakko, sohi ekaggo hutvà appeti, vÃtagahaïatthaæ pakkhe phandÃpayamÃnassa gamanaæ viya anumajjanabhÃvena pavatto vicÃro, sohi Ãrammaïaæ anumajjatÅti vuttaæ. Taæ anuppabandhanena pavattiyaæ yujjati. So pana nesaæ viseso paÂhamadutiyajjhÃnesu pÃkaÂo hoti. Apica: - malaggahitaæ kaæsabhÃjanaæ ekena hatthena daÊhaæ gahetvà itarena hatthena cuïïatelavÃÊaï¬upakena paramajjantassa daÊhagahaïahattho viya vitakko, parimajjanahattho viya vicÃro, tathà kumbhakÃrassa daï¬appahÃrena cakkaæ bhamayitvà bhÃjanaæ karontassa uppÅÊana [PTS Page 143] [\q 143/] hattho viya vitakko, ito cito ca saæsaraïahattho viya vicÃro, tathà maï¬alaæ karontassa majjhe sannirumhitvà ÂhitakaïÂako viya abhiniropano vitakko, bahiparibbhamaïa kaïÂako viya anumajjamÃno vicÃro, iti iminà ca vitakkona iminà ca vicÃrena saha vattati rukkho viya pupphena phalena cÃti idaæ jhÃnaæ savitakkaæ savicÃranti vuccati. VibhaÇge pana "iminà ca vitakkena iminà ca vicÃrena upeto hoti samÆpeto"ti Ãdinà nayena puggalÃdhiÂÂhÃnà desanà katÃ, attho pana tatrÃpi evame daÂÂhabbo. [SL Page 106] [\x 106/] Vivekajnti ettha- vivitti viveko, nÅvaraïavigamoti attho, vivittoti và viveko, nÅvaraïavivitto jhÃnasampayuttadhamma rÃsÅti attho, tasmà vivekÃ- tasmiæ và viveke jÃtanti vivekajaæ. PÅtisukhanti-pÅïayatÅti pÅtu sà sampiyÃyanalakkhaïÃ, kÃyacitta pÅïanarasÃ, pharaïarasà vÃ. Odagya paccupaÂÂhÃnÃ, sà panesà khuddikà pÅti khaïikà pÅti okkantikà pÅti ubbegà pÅti pharaïà pÅtiti pa¤cavidhà hoti, tattha khuddikà pÅti sarÅre lomahaæsamattameva kÃtuæ sakkoti, khaïikà pÅti khaïe khaïe vippuppÃtasadisà hoti, okkantikà pÅti samuddatÅraæ vÅci viya kÃyaæ okkamitvà okkamitvà bhijjati, ubbegà pÅti balavatÅ hoti, kÃyaæ uddhaggaæ katvà ÃkÃse laÇghÃpanappamÃïappattÃ, tathÃhi: puïïavallikavÃsÅ mahà tissatthero punïamadivase sÃyaæ cetiyaÇgaïaæ gantvà cavdà lokaæ. Disvà mahÃcetiyÃbhimukho hutvà imÃya vata velÃya catasso parisà mahÃcetiyaæ vandantÅti pakatiyà diÂÂhÃrammaïa vasena buddhÃrammaïaæ ubbega pÅtiæ uppÃdetvà sudhÃtale pahama citragen¬uko viya ÃkÃso uppatitvà mahÃcetiyaÇgaïeyeva patiÂÂhÃsi. Tathà girikan¬akamahÃvihÃrassa upanissaye vattakÃlaka gÃme ekà kuladhÅtÃpi balavabuddhÃrammaïÃya ubbegapÅtiyà ÃkÃse laÇghesi. Tassà kira mÃtÃpitaro sÃyaæ dhammasavaïatthÃya [PTS Page 144] [\q 144/] vihÃraæ gacchantà amma tvaæ garuhÃrà akÃle carituæ na sakkosi, mayaæ tuyhaæ pattiæ katvà dhammaæ sossÃmÃti agamaæsu, sà gantukÃmÃpi tesaæ vacanaæ paÂibÃhituæ asakkontÅ ghare ohiyitvà gharÃjire1 Âhatvà candÃlokena girikan¬ake ÃkÃsacetiyaÇgaïaæ olokenti cetÅyassa dÅpapÆjaæ addasÃ, catasso ca parisà mÃlÃgandhÃdihi cetiyapÆjaæ katvà padakkhiïaæ karontiya, bhikkhusaÇghassa ca gaïa sajjhÃyasddaæ assosi, athassà dha¤¤Ã vatime ye vihÃraæ gantvà evarÆpe cetiyaÇgaïe anusa¤carituæ evarÆpa¤ca madhuraæ dhammakathaæ sotuæ labhantÅti muttÃrÃsi sadisacetiyaæ passantiyà eva ubbegà pÅti udapÃdi, sà ÃkÃse laÇghitvà mÃtÃpitunnaæ purimataraæyeva ÃkÃsacetiyaÇgaïe oruyha cetiyaæ vavditvà dhammaæ suïamÃnà aÂÂÃsi, atha naæ mÃtÃpitaro Ãgantvà amma tvaæ katarena maggena ÃgatÃti pucchiæsu. Sà ÃkÃsena ÃgatÃmhi na maggenÃti vatvà amma ÃkÃsena nÃma khÅïÃsavà sadvaranti, tvaæ kathaæ ÃgatÃti vuttà Ãha mayhaæ candÃlokena cetiyaæ olokentiyà ÂhitÃya buddhà rammaïà balavatÅ pÅti uppajji, athÃhaæ neva attano ÂhitabhÃvaæ na nisinnabhÃvaæ a¤¤Ãsiæ, gahitanimitteneva pana ÃkÃse laÇghitvà cetiyaÇgaïe patiÂÂhitÃmhÅti. Evaæ ubbegà pÅti ÃkÃse laÇghÃpanappamÃïà hoti. PharaïapÅtiyà pana uppannÃya sakalasarÅraæ 1. 6. 11. GharadvÃre. [SL Page 107] [\x 107/] Dhamitvà pÆritavatthi viya mahatà udakoghena pakkhantapabbatakucchiviya ca anuparipphuÂaæ hoti. Sà panesà pa¤cavidhà pÅti gabbhaæ gaïhantÅ paripÃkaæ gacchantÅ duvidhaæ passaddhiæ paripÆreti kÃyapassaddhi¤ca citta passaddhi¤ca, passaddhi gabbhaæ gaïhantÅ paripÃkaæ gacchantÅ duvidhampi sukhaæ paripÆreti kÃyikaæ ca cetasika¤ca, sukhaæ gabbhaæ gaïhantaæ paripÃkaæ gacchantaæ tividhaæ samÃdhiæ paripÆreti khaïikasamÃdhiæ upacÃrasamÃdhiæ appaïÃsumÃdhinti. TÃsu yà appaïÃsamÃdissa mÆlaæ hutvà va¬¬hamÃnà samÃdhi sampayegaæ gatà pharaïà pÅti ayaæ imasmiæ atthe adhippetà pÅtÅti. [PTS Page 145] [\q 145/] itaraæ pana sukhanaæ sukhaæ, suÂÂhu và khÃdati khaïti ca kÃyacittÃbÃdhanti sukhaæ, taæ sÃtalakkhaïaæ, sampayuttÃnaæ upa brÆhaïarasaæ, anuggahapaccupaÂÂhÃnaæ, satipi ca nesaæ pÅtisukhÃnaæ katthaci avippayoge iÂÂhÃrammaïapaÂilÃbhatuÂÂhi piti, paÂiladdharasÃnu bhavanaæ sukhaæ, yattha pÅti tattha sukhaæ, yattha sukhaæ tattha na niyamato pÅti. SaÇkhÃrakkhandhasaÇgahità pÅti, vedanÃkkhandhasaÇgahitaæ sukhaæ, kantÃrakhinnassa vanantodakadassana savaïesu viya pÅti, vanacchÃyappavesanaudakaparibhogesu viya sukhaæ, tasmiæ tasmiæ samaye pakÃma bhÃvato cetaæ vuttanti veditabbaæ, iti aya¤ca pÅta ida¤ca sukhaæ assa jhÃnassa asmiæ và jhÃne atthiti idaæ jhÃnaæ pÅtisukhanti vuccati. Athavà pÅtica sukha¤ca pÅti sukhaæ, dhammavinayÃdayo viya. Vivekajaæ pÅtisukhamassa jhÃnassa asmiæ và jhÃne atthiti evampi vivekajaæ pÅtusukhaæ, yathevahi jhÃnaæ evaæ pÅtusukhampettha vivekaja meva hoti, ta¤cassa atthi tasmà ekapadeneva vivekaja pÅtu sukhantipi vattuæ yujjati, vibhaÇge na " idaæ sukhaæ imÃya pÅtiyà sahagata"nti ÃdÅnà nayena vuttaæ, attho na tatthÃpi evameva daÂÂhabbo. PaÂhamaæ jhÃnanti idaæ pareto Ãvibhavissati, upasampajjÃti upagannvÃ, pÃpuïitvÃti vuttaæ hoti, upasampÃdayitvà vÃ, nipphÃdetvÃti vuttaæ hoti, vibhaÇge pana " upasampajjÃti paÂhamassa jhÃnassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti passanà sacchikiriyà upasampadÃ"tÅ vuttaæ, tassÃpi evameva attho daÂÂhabbo. ViharatÅtitadanurÆpena iriyÃpathavihÃrena iti vuttappakÃrajhÃna samaÇgÅ hutvà attabhÃvassa iriyÃpathavihÃrena iti vuttappakÃrajhÃna samaÇgÅ hutvà attabhÃvassa iriyÃpathavihÃrena iti vattappakÃrajhÃna samaÇgÅ hutvà attabhÃvassa iriyanaæ vuttiæ pÃlanaæ yapanaæ pÃvanaæ cÃraæ vihÃraæ abhinipphÃdeti. Vuttaæ hetaæ vibhaÇge: - "viharatÅti irÅyati [PTS Page 146] [\q 146/] vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati tena viccati viharati"ti. Yaæ pana vuttaæ - pa¤caÇgavippahÅïaæ pa¤caÇgasamannÃgatantitattha kÃmacchando, vyÃpÃdo, thinamiddhaæ, uddhaccakukkuccaæ, vicikicchÃti imesaæ pa¤cannaæ nÅvaraïÃnaæ pahÃïavasena padvaÇgavippahÅïatà veditabbÃ. Na hi etesu ppahÅïesu jhÃnaæ uppajjati, tenassetÃni pahÃïaÇgÃnÅti vuccanti. Ki¤cÃpihi jhÃnakkhaïe [SL Page 108] [\x 108/] A¤¤epi akusalà dhammà pahÅyanti. TathÃpi etaneva visesena jhÃnantarÃyakarÃni. KÃmacchandena hi nÃnÃvisayappalohitaæ cittaæ na ekattÃrammaïe samÃdhiyati, kÃmacchandÃbhibhÆtaæ và taæ na kÃmadhÃtuppahÃïÃya paÂipadaæ paÂipajjati, vyÃpÃdena cÃrammaïe paÂiha¤¤amÃnaæ na nirantaraæ pavattati. ThinamiddhÃbhibhÆtaæ akamma¤¤aæ hoti. Uddhaccakukkuccaparetaæ avupasantameva hutvà paribbhamatÅ, vicikicchÃya upahataæ jhÃnÃdhigamasÃdikaæ paÂipadaæ nÃrohati, iti visesena jhÃnantarÃyakarattà etÃneva pahÃïaÇgÃnÅti vuttÃnÅti. Yasmà pana vitakko Ãrammaïe cittaæ abhiniropeti, vicÃro anubavdhati, tehi avikkhepÃya sampÃdi tappayogassa cetaso payogasampattisambhavà pÅtipÅïanaæ sukha¤ca upabrÆhaïaæ karoti, atha naæ sasesasampayuttadhammaæ etehi abhiniropaïÃnuppabndhanapÅïanaupabrÆhaïehi anuggahità ekaggatà ekattÃrammaïe samaæ sammÃÃdhiyati, tasmà vitakko vicÃraro pÅti sukhaæ cittekaggatÃti imesaæ pa¤cannaæ uppatti masena pa¤caÇgasamannÃgatatà veditabbÃ, uppannesu hi etesu pa¤casu jhÃnaæ uppannaæ nÃma hoti, tenassa etÃni pa¤ca samannÃgataÇgÃnÅti vuccanti. Tasmà na etehi samannÃgataæ a¤¤adeva jhÃnaæ nÃma atthiti gahetabbaæ. Yathà pana aÇgamatta vaseneva caturaÇginÅ senà pa¤caÇgikaæ ca turiyaæ aÂÂhaÇgikoca maggoti vuccati evamidampi aÇgamattavaseneva [PTS Page 147] [\q 147/] pa¤caÇgikanti và pa¤caÇgasamannÃgatanti và vuccatÅti veditabbaæ. EtÃni ca pa¤ca aÇgÃni ki¤cÃpi upacÃrakkhaïepi atthi, athakho upacÃre pakati cittato balavatarÃni, idha pana upacÃratopi balavatarÃni rÆpà vacaralakkhaïappattÃni, ettha hi vitakko suvisuddhena ÃkÃrena Ãrammaïe cittaæ abhiniropayamÃno uppajjati. VicÃro ati viya Ãrammaïaæ anumajjamÃno, pÅti sukhaæ sabbÃvantampi kÃyaæ pharamÃnaæ;tenevÃha: -" nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphutaæhoti "ti[a] cittekaggatÃpi heÂÂhimamhi samugga paÂale uparimaæ samuggapaÂalaæ viya Ãrammaïesu phassità hutvà uppajjati ayametesaæ itarehi viseso. Tattha cittekaggatà ki¤cÃpi savitakkaæ savicÃranti imasmiæ pÃÂhe na niddiÂÂhÃ, tathÃpi vibhaÇge " jhÃnanti - vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittekaggatÃ"ti evaæ vuttattà aÇgameva, yena hi adhippÃyena bhagavatà uddeso kato soyeva tena vibhaÇge pakÃsito hotÅti. TividhakalyÃïaæ dasalakkhaïasampannanti - ettha pana Ãdimajjha pariyesÃnavasena tividhakalyÃïatÃ, tesaæ yevaca Ãdimajka pariyosÃnalakkhaïavasena dasalakkhaïasampannatà veditabbÃ. [A.] Ma- ni - kÃyagatÃsatisutta [SL Page 109] [\x 109/] Tata;yaæ pÃÊi: - paÂhamassa jhÃnassa paÂipadà visuddhi Ãdi, upekkhÃnu brÆhaïà majjhe, sampahaæsanà pariyesÃnaæ; paÂhamassa jhÃnassa paÂipadÃvisuddhi ÃdÅ, Ãdissa katilakkhaïÃni? ùdissa tÅïi lakkhaïÃni, yo tassa paripattho tato cittaæ visujjhati, visuddhattà cittaæ majjhimaæ samathanimittaæ paÂapajjati, paÂipannattà tattha cittaæ pakkhandati. Ya¤ca paripatthato cittaæ vusujjhati, ya¤ca visuddhattà cittaæ majjhimaæ samathanimittaæ paÂipajjati, ya¤ca paÂipannattà tattha cittaæ pakkhandati, paÂhamassa jhÃnassa paÂipadÃvisuddhi Ãdi. ùdissa imÃni tÆïi lakkhaïÃni, tena vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ ÃdikalyÃïa¤ceva hitÅti lakkhaïasampannaæ ca. [PTS Page 148] [\q 148/] paÂhamassa jhÃnassa upekkhÃnubrÆhaïà majjhe, majjhassa kati lakkhaïÃni, majjhassa tÅïi lakkhaïÃni visuddhaæ cittaæ ajjhupekkhatisamathapaÂipannaæ ajjhu pekkhati ekattupaÂÂhÃnaæ ajjhupekkhati. Ya¤ca vusuddhaæ cittaæ ajjhupekkhati ya¤ca samathapaÂipannaæ ajjhupekkhati yadva ekattu paÂÂhÃnaæ ajjhupkekhati paÂhamassa jhÃnassa apekkhÃnubrÆhaïà majjhe. Majjhassa imÃni tÅïi lakkhaïÃni, tena vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ majjhe kalyÃïa¤ceva hoti lakkhaïasampanna¤ca. PaÂhamassa jhÃnassa sampahaæsanà pariyosÃnaæ, pariyosÃnassa kati lakkhaïÃni? PariyosÃnassa cattÃri lakkhaïÃni, tattha jÃtÃnaæ dhammÃnaæ anativattanaÂÂhena sampahaæsanÃ, indu;yÃnaæ ekarasaÂÂhena sampahaæsanà tadupagaviriyavÃhaÂÂhenasampahaæsanÃ, ÃsevanaÂÂhena sampahaæsanÃ, paÂhamassa jhÃnassa sampahaæsanà pariyosÃnaæ, pariyosÃnassa imÃni cattÃri lakkhaïÃni, tena vuccati paÂhamajjhÃnaæ pariyosÃnakalyÃïa¤ceva hoti catulakkhaïa sampanna¤cÃti. Tatra paÂipadÃvisuddhi nÃma: sasambÃriko upacÃro, upekkhÃnubrÆhaïà nÃma: - appaïÃ, sampahaæsanà nÃma: paccavekkhaïÃti evameke vaïïayanti; yasmà pana ekattagataæ cittaæ paÂipadÃvisuddhi pakkhanta¤ceva hoti upekkhÃnubrÆhita¤ca, ¤Ãïena ca sampahaæsitanti pÃÊiyaæ vuttaæ. Tasmà nto appaïÃyameva Ãgamanavasena paÂipadÃvisuddha. TatramajjhattupekkhÃya kiccavasena upekkhÃnubrÆhaïà dhammÃnaæ anativattanÃdibhÃvasÃdhanena pariyo dapakassa ¤Ãïassa kiccanipphattivasena sampahaæsanà ca veditabbÃ. Kathaæ yasmiæ hi vÃre appaïà uppajjati tasmiæ yo nÅvaraïa saÇkhÃto kilesagaïo tassa jhÃnassa paripantho tato cittaæ visujjhati. Vusuddhattà Ãvaraïaviharitaæ hutvà majjhimaæ samatha nimittaæ paÂipajjati, majjhimaæ samathanimittaæ nÃma samappavatto appanÃsamÃdhiye. Tadanantaraæ pana purimacittaæ ekasantati pariïÃmanayena [PTS Page 149] [\q 149/] tathattaæ upagacchamÃnaæ majjhimaæ samathanimittaæ paÂipajjati nÃma. Evaæ paÂipannattà tathattupagamanena tattha pakkhandati nÃma, eæva tÃva purimacitte vijjamÃnÃkÃrÃnipphÃdikà [SL Page 110] [\x 110/] PaÂhamassa jhÃnassa uppÃdakkhaïeyeva Ãgamanavasena paÂipadÃvisuddhi veditabbÃ. Evaæ vusuddhassa pana tassa puna visodhetabbÃbhÃvato visodhane vyÃpÃraæ akaronto visaddhaæ cittaæ ajjhupekkhati nÃma. SamathabhÃvÆpagamanena samathapaÂipannassa puna samÃdhÃne vyÃpÃraæ akaronto samathapaÂipannaæ cittaæ ajjhupekkhati nÃma samathapaÂipannabhÃvato evaæ cassa kilesasaæsaggaæ pahÃya ekattena upaÂÂhitassa puna ekattupaÂÂhÃne vyÃpÃraæ akaronto ekattu paÂÂhÃnaæ ajjhupekkhati nÃma. Evaæ tatra majjhattupekkhÃya kicca vasena upekkhÃnubrÆhaïà veditabbÃ. Ye panete evaæ upekkhÃnubrÆhite tattha jÃtà samÃdhipa¤¤Ã saÇkhÃtà yuganaddhadhammà a¤¤ama¤¤aæ anativattamÃnà hutvà pavattÃ, yÃnica saddhÃdini ivdiyÃni nÃnÃkilesehi vimuttirasena ekarasÃni hutvà pavattÃni, ya¤ce sa tadupagaæ tesaæ anativattanaekarasa bhÃvÃnaæ anucchavikaæ viriyaæ vÃhayati, yà cassa tasmiæ khaïe pavattà ÃsevanÃ, sabbepi te ÃkÃrà yasmà ¤Ãïena saÇkilesavodà nesuæ taæ taæ ÃdÅnava¤ca Ãnisaæsa¤ca disvà tathà tathà sampahaæsi tattà visodhitattÃpariyodÃpitattà nipphannÃva, tasmà dhammÃnaæ anativattanÃdibhÃvasÃdhanena pariyodapakassa ¤Ãïassa kicca nipphattivasena sampahaæsanà veditabbÃti vuttaæ, tattha yasmà upekkhÃvasena ¤Ãïaæ pÃkamaæ hoti. YathÃha: - tathà paggahitaæ cittaæ sÃdhukaæ ajjhupekkhati upekkhÃvasena, pa¤¤Ãvasena pa¤¤indriyaæ adhimattaæ hoti, upekkhÃvasena nÃnattakilesehi cittaæ vimuccati vimokkhavasena, pa¤¤Ãvasena pa¤¤indriyaæ adhimattaæ hoti vumuttattà te dhammà ekarasà honti. Eka rasaÂÂhena bhÃvanÃti. Tasmà ¤ÃïakiccabhÆtà sampahaæsanà pariyo sÃnanti vuttÃ. IdÃni paÂhamajjhÃnaæ adigataæ hoti paÂhavikasiïanti ottha gaïanÃnupubbatà paÂhamaæ, paÂhamaæ uppannantipi [PTS Page 150] [\q 150/] paÂhamaæ, Ãrammaïopa nijjhÃnato paccanÅkajjhÃpanato và jhÃnaæ, paÂhavimaï¬alaæ pana sakalaÂÂhena paÂhavikasiïanni vuccati. Taæ nissÃya paÂiladdhanimittampi paÂhavikasiïaæ, nimitte paÂiladdhajhÃnampi. Tatra imasmiæ atthe jhÃnaæ paÂhavikasiïanti veditabbaæ, taæ sandhÃya vuttaæ paÂhamajjhÃnaæ adhigataæ hoti paÂhavikasiïanti. Evaæ adhigate pana etasmiæ tena yoginà vÃÊavedhinà viya. SÆdena viyaca ÃkÃrà pariggahe tabbÃ. YathÃhi sukusalo dhanuggaho vÃÊavedhÃya kammaæ kuru mÃno yasmiæ vÃre vÃÊaæ vijjhati, tasmiæ vÃre akkantapadÃna¤ca dhanudaï¬assa ca jiyÃya ca sarassa ca ÃkÃraæ parigganheyya evaæ me Âhitena evaæ dhanudaï¬aæ evaæ jiyaæ evaæ saraæ gahetvà vÃÊo viddhoti. So tato paÂÂhÃya tatheva te ÃkÃre sampÃdento [SL Page 111] [\x 111/] AvirÃdhetvà vÃÊaæ vijjheyya. Evameva yoginÃpi imaæ nÃma me bhojanaæ bhu¤jitvà evarÆpaæ puggalaæ sevamÃnena evarÆpe senÃsane iminà nÃma iriyapathena imasmiæ kÃle idaæ adhigatanti ete bhojanasappÃyÃdayo ÃkÃrà pariggahetabbaæ. Evaæ hi so naÂÂhe và tasmiæ te ÃkÃre sampÃdetvà puna uppÃdetuæ appa guïaæ và paguïikaronto punappunaæ appetuæ sakkhissati, yathÃca kusalo sÆdo bhattÃraæ parivisanto yaæ yaæ ruciyà bhu¤jati taæ taæ sallakkhetvà tatà paÂÂhÃya tÃdisaja yeva upanÃmento lÃbhassa bhÃgi hoti, evamayampi adhigatakkhaïe bhojanÃdayo ÃkÃro gahetvà te sampÃdento punappunaæ appaïÃya lÃbhÅ hoti. Tasmà nena vÃÊavedhinà viya sÆdena viya ca ÃkÃrà pariggahetabbÃ. Vuttampi cetaæ bhagavatÃ. " SeyyathÃpi bhikkhave paï¬ito vuyatto kusalo sÆdo rÃjÃnaæ và rÃjamahÃmattÃnaæ và nÃnaccayehi nÃnaggarasehi sÆpehi paccupaÂÂhito assa ambilaggehipi tittakaggehipi [PTS Paage 151 [\q 151/] ] kaÂukaggehipi madhuraggehipi khÃrike hipi akÃrikehipi loïikehipi aloïikehipi, sa ko so bhikkhave paï¬ito viyatto kusalo sÆdo sakassa bhattu nimittaæ uggaïhÃti: - idaæ và me ajja bhattu sÆveyyaæ ruccati, imassa và abhiharati, imassa và bahuæ gaïhÃti, imassa và vaïïaæ bhÃsati, ambilaggaæ và me ajja bhattu sÆpeyyaæ rÃccati, ambilaggassa và abhiharati, ambilaggassa và bahuæ gaïhÃti, ambilaggassa và vaïïaæ bhÃsati -pe- aloïikassa và vanïaæ bhÃsatÅti. Sa kho so bhikkhave paï¬ito viyatto kusalo sÆdo lÃbhÅceva hoti accà danassa, lÃbhÅ vetanassa, lÃbhÅ abhihÃrÃnaæ, taæ kissa hetu? TathÃhi so bhikkhave paï¬ito viyatto kusalo sÆdo sakassa bhattu nimittaæ uggaïhÃti, evameva kho bhikkhave idhekacco paï¬ito viyatto kusalo bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ vihirati -pevedanÃsu cittedhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpi sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdemanassaæ, tassa dhammesu dhammÃnu passino viharato cittaæ samÃdhiyati, upakkilesà pahÅyanti, so taæ nimittaæ uggaïhÃti. Sakho so bhikkhavo paï¬ito viyatto kusalo bhikkhÆ lÃbhÅ ceva hoti diÂÂhadhammasukhavihÃrassa, lÃbhÅ sati sampaja¤¤assa. Taæ kissa hotu? TathÃhi so bhikkhave paï¬ito viyatto kusalo bhikkhu sakassa cittassa nimittaæ uggaïhÃtÅ"ti[a] nimittagahaïena cassa puna te Ãre sampÃdayato appaïà mattameva ijjhati na ciraÂÂhÃnaæ, ciraÂÂhÃnaæ pana samÃdiparipaïthÃnaæ dhammÃnaæ suvisodhitattà hoti yo hi bhikkhu kÃmÃdinavapacca vekkhaïÃdÅhi kÃmacchandaæ na suÂÂhu vikkhambhetvà kÃyapassaddhivasena [A.] Saæ -ni- mahÃvagga- sati- saæ. [SL Page 112] [\x 112/] KÃyaduÂÂhullaæ na suppaÂippassaddhaæ katvà ÃrambhadhÃtumanasikÃrÃdiva sena thinamiddhaæ na suÂÂhu paÂivinodetvà samathanimittamanasikÃrÃdiva sena uddhaccakukkuccaæ [PTS Page 152] [\q 152/] na susamÆhataæ katvà a¤¤epi samÃdipari patthe dhamme na suÂÂhu visodhetvà tdhÃnaæ samÃpajjati, so aviso dhitaæ Ãsayaæ paviÂÂhabhamaro viya asuddhaæ uyyÃnaæ paviÂÂherÃjà viya ca khippameva nikkhamati yo pana samÃdiparipanthe dhamme suÂÂhu viso dhetvà jhÃnaæ samÃpajjati, so suvisodhitaæ Ãsayaæ paviÂÂhabhamaro viya suparisuddhaæ uyyÃnaæ paÂiÂÂharÃjà viyaca sakalampi divasabhÃgaæ antosamÃpattiyaæ yeva hoti. TenÃhu porÃïÃ. KÃmesu chanda paÂighaæ vinodaye Uddhacca viddhaæ vicikiccha pa¤camaæ, Viveka pÃmojja karena cetasà RÃjÃva suddhanta gato tahiæ rameti. Tasmà ciraÂÂhitikÃmena pÃripavthikadhamme visokhetvà jhÃnaæ samÃpajjitabbaæ. CittabhÃvanÃvepullattha¤ca yathÃladdhaæ paÂibhÃga nimittaæ va¬¬hetabbaæ, tassa dve va¬¬hanà bhumuyo: - u cÃraæ và appaïÃvÃ, upacÃraæ patvÃpi hi. Taæ va¬¬hetuæ vaÂÂati, appaïaæ patvÃpi ekasmiæ pana ÂhÃne avassaja va¬¬etabbaæ. Tena vuttaæ: yathÃladdhaæ paÂibhÃganimittaæ va¬¬hetabbanti. TatrÃyaæ va¬¬hanÃnayo: tena yoginà taæ nimittaæ pattava¬¬hana pÆvava¬¬hana bhattava¬¬hana latà va¬¬hana dussava¬¬hana yogena ava¬¬hetvà yathanÃma kassako kasi tabbaÂÂhÃnaæ naÇgalena paricchivditvà paricchedabbhantare kasati, yathà và pana bhikkhÆ sÅmaæ bandhantà paÂhamaæ nimittÃti sallakkhetvà pacchà bandhanti, evameva tassa yathÃladdhassa nimittassa anukka mena ekaÇgula dvaÇgula tivaÇgula caturaÇgula mattaæ manasà pariccivditvà pariccinditvà yathà paricchedaæ va¬¬hetabbaæ, apariccinditvà pana na va¬¬hetabbaæ. Tato vidatthi ratana pamukhapariveïavihÃrasÅmÃnaæ gÃma nigamajanapadarajjasamuddasÅmanäca paricchedavasena va¬¬hentena [PTS Page 153] [\q 153/] cakkavÃÊaparicchedena và tato vÃpi uttaraæ paricchinditvà va¬¬he tabbaæ. YathÃhi haæsapotakà pakkhÃnaæ uÂÂhitakÃlato paÂÂhÃya parittaæ parittaæ padesaæ uppatannà paricayaæ katvà anukkamena candimasuriyasantikaæ gacchanti, evameva bhikkhu vuttanayena nimittaæ paricchinditvà va¬¬hento yÃva cakkavÃÊaparicchedà tato và uttariæ va¬¬heti, athassa taæ nimittaæ va¬¬hitava¬¬hitaÂÂhÃnepaÂhaviyà ukkÆla vikÆla nadÅviduggapabbatavisamesu saÇgusatamabbhÃhataæ vasabhavammaæ viya hoti. Tasmiæ pana nimatte pattapaÂhamajjhÃnena Ãdikamma kena samÃpajjanapahulena bhavitabbaæ, na paccavekkhaïabahulena, paccavekkhaïabahulassa hi jhÃnaÇgÃni thÆlÃni dubbalÃni hutvÃ. [SL Page 113] [\x 113/] UpaÂÂhaÓanti. Athassa tÃni evaæ upaÂÂhitatta upari ussukkanÃya paccayataæ Ãpajjanti, soappaguïe jhÃne ussukkamÃno paÂhamajjhÃnà ca parihÃyati, na ca sakkoti dutiyaæ pÃpuïituæ. TenÃha bhagavÃ. "SeyyathÃpi bhikkhave gÃvÅ pabbateyyà bÃlà avyattà akhetta¤¤Á akusalà visame pabbate carituæ, tassà evamassa: - yannÆnÃhaæ agatapubba¤ceva disaæ gaccheyyaæ, akhÃdita pubbÃni ceva tiïÃni khÃdeyyaæ, apitapubbÃni ca pÃnÅyÃni piveyyanti. Sà purimaæ pÃdaæ na suppatiÂÂhitaæ patiÂÂhÃpetvà pacchimaæ pÃdaæ uddhareyya, sà naceva agatapubbaæ disaæ gaccheyya, na ca akhÃditapubbÃni tiïÃni khÃdeyya, na ca apÅtapubbÃni pÃnÅ yÃni piveyya, yasmi¤cassà padese ÂhitÃya evamassa yannÆnÃhaæ agatapubba¤ceva -pe- piveyyanti ta¤ca padesaæ na sotthinà paccÃgaccheyya, taæ kissa hetu? TathÃhi sà bhikkhave gÃvÅ pabba teyyà bÃlà avyattà akhetta¤¤Á akusalà visame pabbate carituæ, evameva ko bhikkhave idhekacco bhikkhu bÃlo avyatto akhetta¤¤Á akusalo vivicceva kÃmehi vivicca akusaleha dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharaatuæ, so taæ nimuttaæ nÃsevati na bhÃveni na bahulÅ karoti na svÃdhiÂÂhitaæ adhiÂÂhÃti. Tassa evaæ hoti: - yannÆnÃhaæ citakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhatta sampasÃdana cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja vihareyyanti. [PTS Page 154] [\q 154/] so na sakkoti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avacÃra samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharituæ, tassa evaæ hoti: yannÆnÃhaæ vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja vihaheyyanti. So na sakkoti vivicceva kÃmehi vivicca akusalehaæ dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharituæ, ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu ubhato bhaÂÂho, ubhato parihÅno, seyyathÃpi bhikkhave sà gà pabbateyyà bÃlà avyattà akhetta¤¤Æ akusalà visame pabbate caritra"nti. TasmÃnena tasmiæ yeva tÃva paÂhamajjhÃne pa¤cahÃkÃrehi ciïïavasinà bhavitabbaæ. Tatrimà pa¤ca vasiyo: ÃvajjanavasÅ samÃpajjanavasiadhiÂÂhÃnaæ vasi vuÂÂhÃnavasi paccavekkhaïavasiti. PaÂhamajjhÃnaæ yatthicchakaæ yadicchakaæ yÃvadicchakaæ Ãvajjati ÃvajjanÃya dandhÃyitattaæ natthÅti Ãvajjanavasi. PaÅmajjhÃnaæ yatthicchakaæ -pe- samÃpajjati samÃpajjanÃya dandhÃyitattaæ natthÅti samÃpajjanavasi, evaæ sesÃpi vitthÃre tabbÃ. Ayaæ panettha atthappakÃsani: paÂhamajjhÃnato vuÂÂhÃya paÂhamaæ vitakkaæ Ãvajjayato bhavaÇgaæ upacchinditvà uppannà vajjanÃnantaraæ vitakkÃrammaïÃneva cattÃri pa¤cavà javanÃni javanti, tato dve bhavaÇgÃni, tato puna vicÃrÃrammaïaæ Ãvajjanaæ vuttanayeneva javanÃnati. Evaæ pa¤casu jhÃnaÇgesu yadà nirantaraæ cittaæ pesetuæ sakkoti, athassa ÃvajjanavasÅ siddhà hoti. Ayaæ pana matthakappattà vasÅ bhakavato yamakapÃÂihÃriye labbhati, a¤¤esaæ và evarÆpe kÃle, ito paraæ sÅghatarà Ãvajja [SL Page 114] [\x 114/] NavasÅ nÃma natthi, Ãyasmato pana mahÃmoggallÃnassa nando panandanÃgarÃjadamane viya sÅghaæ samÃpajjanasamatthatà samÃpajjana vasÅ nÃma, accharÃmatta và dasacchÃrÃmattaæ và khaïaæ Âhapetuæ samatthatà adhiÂÂhÃnavasÅ nÃma, tatthava lahuæ vuÂÂhÃtuæ samatthatà viÂÂhÃnavasÅ nÃma. Tadubhayadassanatthaæ buddharakkhitattherassa vatthuæ kattuæ vaÂÂati, [PTS Page 155] [\q 155/] sohÃyasmà upasampadÃya aÂÂhavassiko hutvà therambatthale mahÃrohaïaguttattherassa gilÃnupaÂÂhÃnaæÃgatÃnaæ tiæsamattÃnaæ iddhimantasahassÃnaæ majjhe nisinno therassa yÃguæ paÂiggÃhayamÃnaæ upaÂÂhakanÃgarÃjÃnaæ gahessÃmÅti ÃkÃsato pakkhavdantaæ supaïïarÃjÃnaæ disvà tÃvadeva pabbataæ nimmiïitvà nÃgarÃjÃnaæ pÃhÃya gahetvà tattha pÃvisi. SupaïïarÃjà pabbate pahÃraæ datvà palÃyi. MahÃthero Ãha: sace Ãvuso rakkhita nobhavissa sabbeva gÃrayhà assÃmÃti. Paccavekkhaïa vasÅ pana ÃvajjanavasiyÃyeva vuttÃ. PaccavekkhaïajavanÃneva hi tattha ÃvajjanÃnantarÃnÅti. ImÃsu pana pa¤casu vasÅsu ciïïa vasinà paguïapaÂhamajjhÃnato vuÂÂhÃya ayaæ samÃpatti ÃsannanÅva raïapaccattikà vitakkavicÃrÃnaæ olÃrikattà aÇgadubbalÃti ca tattha dosaæ disvà dutiyajjhÃnaæ santato manasi karitvà paÂhamajjhÃne nikantiæ pariyÃdÃya dutiyÃdhigamÃya yogo kÃtabbo. Athassa yadà paÂhamajjhÃnà vuÂÂhÃya satassa sampajÃnassa jhÃnaÇgÃni paccavekkhato vitakkavicarà oÊÃrikato upaÂÂhahanti, pÅti sukha¤ceva cittekaggatà ca santa to upaÂÂhÃti, tadÃssa oÊÃri kaÇgappahÃnÃya santaÇgapaÂilÃbhÃya ca tave nimittaæ paÂhavÅpaÂhavÅti punappunaæ manasi karoto idÃni dutiyajjhÃnaæ sampajjissatÅti bhavaÇgaæ upacchivditvà tadeva paÂhavikasinaæ Ãrammaïaæ katvà mano dvÃrÃvajjanaæ uppajjati. Tato tasmiæ yeva Ãrammaïe cattÃri pa¤ca và javanÃni javanti, yesaæ avasÃne ekaæ rÆpÃvacaraæ dutiyajjhÃnikaæ, sesÃni vuttappakÃrÃneva kÃmÃvacarÃnÅti. Ettà vatà cesa "vitakka vicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharatÅ"ti evamanena dvaÇgavippahÅnaæ tivaÇga samannÃgataæ tividhakalyÃïaæ dasalakkhaïasampannaæ dutiyajjhÃnaæ adhigataæ hoti paÂhavikasiïaæ. [PTS Page 156] [\q 156/] Tattha vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃti - vitakkassa ca vicÃrassacÃti imesaæ dvinnaæ vÆpasamà samatikkamÃ, dutiyajjhÃnakkhaïe apÃtu bhÃvÃti vuttaæ hoti, tattha kŤcÃpi dutiyajjhÃne sabbepi paÂhamajjhÃnadhammà na santi, a¤¤eyeva hi paÂhamajjhÃne phassÃdayo, a¤¤e idha, oÊÃrikassa pana oÊÃrikassa aÇgassa samatikkamà paÂhamajjhÃnato paresaæ dutiyajjhÃnÃdÅnaæ adhigamo hotÅti dÅpanatthaæ vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃti evaæ vuttanti veditabbaæ. Ajjhantanti - idha niyakajjhattaæ adippetaæ, vibhaÇge pana ajjhattaæ paccattanti ettadameva vuttaæ, yasmà ca niyakajjhattaæ adhippetaæ, tasmà attano santÃne jÃtaæ attano santÃne nibbattanti ayamettha attho. SampasÃdananti - sampasÃdanaæ vuccati saddhÃ, sampasÃdanayogato jhÃnampi sampasÃdanaæ, nÅla vaïïayogato nÅlaæ vatthaæ viya, yasmà và taæ jhÃnaæ sampasÃdana samannÃgatattà vitakkavicÃrakkhobhavÆpasamanena ca ceto sampasÃdayati, tasmÃpi sampasÃdananti vuttaæ, imasmi¤ca atthavikappe sampasÃdanaæ cetasoti evaæ padasambavdho veditabbo, purimasmiæ pana attha vikappe cetasoti etaæ ekodibhÃvena saddhiæ yoje tabbaæ. TatrÃyaæ atthayojanÃ: - eko udetÅti ekodi. Vitakka vicÃrehi anajjhÃrÆÊhattà aggo, seÂÂho hutvà udetÅti attho, seÂÂhopi hi loke ekoti vuccati. VitakkavicÃravira hito và eko asahÃyo hutvà tÅpi vattuæ vaÂÂati. 1 AthavÃ: sampayuttadhamme udÃyatÅti udÅ, uÂÂapetÅti attho, seÂÂhaÂÂhena eko ca so udÅcÃtiekodi, samÃdhissetaæ adhivacanaæ, iti imaæ ekodiæ bhÃveti va¬¬hetÅti isaæ dutiyajjhÃnaæ ekodibhÃvaæ, so panÃyaæ ekodi yasmà cetaso na sattassa na jivassa, tasmà etaæ cetaso ekodibhÃvanti vuttaæ, nanu cÃyaæ saddhà paÂhamajjhÃnepiatthi, aya¤ca ekodi nÃmako samÃdhi, atha kasmà idameva sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃva¤cÃti vuttanti? Vuccate: - aduæhi paÂhamajjhÃnaæ [PTS Page 157] [\q 157/] vitakkavicÃrakkhobhena vÅcitaraÇgasamÃkulamiva jalaæ na suppasannaæ heti. Tasmà satiyÃpi saddhÃya. SampasÃdananti na vuttaæ, na suppasannattà yeva cettha samÃdipi na suÂÂhu pÃkaÂo, tasmà ekodibhÃvantipi na vuttaæ, imasmiæ pana jhÃne vitakka vicÃrapaÊibodhÃbhÃvena laÇdhokÃsà balavatÅ saddhà balavasaddhà sahÃya paÂilÃbheneva samÃdhipi pÃkaÂo, tasmà dameva evaæ vuttanti veditabbaæ, vibhaÇge pana " sampasÃdananti yà saÇ saddahanà okappanà abhippasÃdo, cetaso ekodibhÃvanti yà cittassa Âhiti - pe- sammà samÃdhi"ti ettakameva vuttaæ. Evaæ vuttena panetena saddhiæ ayaæ atthavanïÃna yathà na virujkti a¤¤adatthu saæsandati ceva sameti ca evaæ veditabbÃ. Avitakkaæ avicÃranti - bhavanÃya pahÅïatti etasmiæ etassa và vitakko natthÅti avitakkaæ, iminÃva nayena avicÃraæ, vibhaÇgepi vuttaæ. "Iti aya¤ca vitakko aya¤ca vicÃro santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati: - avitakkaæ avi 1. Si11. ItipivaÂÂati. [SL Page 116] [\x 116/] CÃraæ"ti etthÃha: - nanu ca vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃti iminÃpi ayamattho siddho, athakasmà pÆna vuttaæ avitakkaæ avicÃranti? Vuccate: - evametaæ siddhovÃyamattho, na panetaæ tadatthadÅpakaæ, nanu avocumha oÊajarikassa pana oÊÃrikassa aÇgassa samatikkamà paÂhamajjhÃnato paresaæ dutiyajjhÃnÃdÅnaæ samadhigamo hotiti dÅpanatthaæ vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃti evaæ vuttanti, apica: -citakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà idaæ sampasÃdanaæ na kilesakÃlussiyassa, vitakkavicÃrÃna¤ca vÆpasamà ekodibhÃvaæ, na upacÃrajjhÃnamiva nivaraïappahÃïÃ, na paÂhamajjhÃnamiva ca aÇgapÃtubhÃvÃti, evaæ sampa sÃdanaekodibhÃvÃnaæ hetuparidÅpakamidaæ vacanaæ, tathà vitakkavicÃrÃnaæ vÆ samà idaæ avitakkaæ avicÃraæ na tatiya catutthajjhÃnÃni viya cakkhuvi¤g¤ÃïÃdÅni viyaca abhÃvÃti evaæ avitakkaavicÃrabhÃvassa hetuparidÅpaka¤ca, na vitakkavicÃrÃbhÃvamattaparidÅpakaæ, vitakkavicÃrÃbhÃvamattaparidÅpakameva [PTS Page 158] [\q 158/] pana avitakkaæ avicÃranti idaæ vacanaæ, tasmà purimaæ vatvÃpi puna vattabbamevÃti. SamÃdhijantipaÂhamajjhÃnasamÃdhito sampayuttasamÃdito và jÃtanti attho, tattha ki¤cÃpipaÂhamampi sampayuttasamÃdhito jÃtaæ, atha kho aya meva samÃdhi samÃdhiti vattabbataæ aharati, vitakkavicÃrakkhobha virahena ataviya acalattà suppasannattà ca, tasmà imassa vaïïa bhaïanatthaæ idameva samÃdhijanti vuttaæ. PÅtisukhanti idaæ vutta nayameva. Dutiyanti- gaïanÃnupubbatà dutiyaæ, dutiyaæ uppannantipi dutiyaæti. Idaæ dutiyaæ samÃpajjatÅtipi dutiyaæ, yaæ pana vuttaæ "dvaÇgavippahÅïaÇ tivaÇgasamannÃgata"nti, tattha vitakkavicÃrÃnaæ pahÃïavasena dvaÇgavippahÅïatà veditabbÃ. YathÃca paÂhamajjhanassa upacÃrakkhaïe nÅvaraïÃni pahÅyanti, na tathà imassa vitakkavicÃrÃ. AppaïÃkkhaïeyeva panetaæ vinà tehi uppajjati, tenassa te pahÃïaÇganti vuccanti. PÅti sukhaæ cittekagga tÃti imesaæ pana tiïïaæ uppattiva sana tivaÇgasamannà tatatà veditabbÃ, tasmà yaæ hi vibhaÇge: - jhÃnanti sampasÃde pÅti sukhaæ cittassekaggatÃti vuttaæ, taæ saparikkhÃraæ jhÃæ dassetuæ pariyÃyena vuttaæ. hapetvà pana sampasÃdanaæ nippariyÃyena upanijjhÃnalakkhaïappattÃnaæaÇgÃnaæ casena tivaÇgika vevetaæ hoti. YathÃha: -" katamaæ tasmiæ samaye tivaÇgikaæ jhÃnaæ hoti. YathÃha: -" katamaæ tasmiæ samaye tivaÇgikaæ jhÃnaæ hoti, pÅtisukhaæ cittassekaggatÃ"ti[a] sesaæ paÂhamajjhÃne vuttanayameva. Evaæ adigate pana tasmimpi vuttanayeneva pa¤cahÃkÃrehi ciïïavasinà hutvà paguïadutiyajjhÃnato vuÂÂhÃya ayaæ samÃpatti ÃsannacitakkavicÃrapaccatthikÃ, yadeva tatthapÅtiti cetaso [A.] Abhi - dhammasaÇganÅ. [SL Page 117] [\x 117/] UbbillÃvitaæ, etenetaæ oÊÃrikaæ akkhÃyatÅti vuttÃya pÅtiyà oÊÃrikattà aÇgadubbalÃtiva tattha dosaæ disvà tatiyajjhÃnaæ santato manasi karitvà dutiyajjhÃnenikantiæ pariyÃdÃya tatiyÃdhigamÃya yogo kÃtabbo. Athassa yadà atuyato vuÂÂhÃya satassa sampajÃnassa [PTS Page 159] [\q 159/] jhÃnaÇgÃnÅ paccavekkhato pÅti oÊÃrikato upaÂÂhÃti, sukha¤ceva ekaggatà ca santato upaÂÂhÃti, tadÃssa oÊÃrikaÇgappahÃïÃya santaÇgapaÂilÃbhÃyaca tadeva nimittaæ paÂhavi paÂhaviti punappunaæ manasikaroto idÃni tatiyajjhÃnaæ uppajjissatÅti bhavaÇgaæ upacchivditvà tadeva paÂhavikasiïaæ Ãrammaïaæ katvà manodvÃrÃvajjanaæ uppajjati. Tato tasmi¤¤evÃrammaïe cattÃri pa¤ca và javanÃni javanti, yesaæ avasÃne ekaæ rÆpà vacaraæ tatiyajjhÃnikaæ, sesÃni vuttanayeneva kÃmÃvacarÃnÅti. EttÃvatà va panesa "pÅtiyà ca virÃgà upekhakoca viharati sato ca sampajÃno sukhadva kÃyena paÂisaævedeti yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyajjhÃnaæ upa sampajja viharatÅ"ti [a] evamanena ekaÇgavippahÅïaæ dvaÇgasamannÃgataæ tividhakalyÃïaæ dasalakkhaïasampannaæ tatiyajjhÃnaæ adhigataæ hoti paÂhavikasiïaæ. Tattha - pÅtiyÃca virÃgÃti- virÃgo nÃma vuttappakÃrÃya pÅtiyà jigucchanaæ và samatikkamo vÃ, ubhinnaæ pana antarà casaddo sampiï¬anattho, so vÆpasamaæ và sampiï¬eti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamaæ vÃ, tattha yadà vÆpasamameva sampiÂheti, tadà pÅtiyà virÃgà ca ki¤ca bhiyyo vÆpasamÃcÃti evaæ yojanà veditabbÃ. Imissà ca yojanÃyavirÃgo jigucchanattho hoti, tasmà pÅtiyà jigucchanÃva vÆpasamÃcÃti1 ayamattho daÂÂhabbo, yadà pana vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamavaæ sampiï¬eti. Tadà pÅtiyÃca virÃgà ki¤ca bhÅyyo vitakka vicÃrÃnag¤ca vÆpasamÃti evaæ yojanà veditabbÃ, imissÃca yojanÃya virÃgo samatikkamanattho hoti, tasmà pÅtiyÃca samatikkamà vitakkavicÃrÃna¤ca vÆpasamÃti ayamattho daÂÂhabbo. KÃma¤cete vitakkavicÃrà dutiyajjhÃneyeva vÆpasantÃ, imassa pana jhÃnassa maggaparidÅpanatthaæ vaïïabhaïanattha¤cetaæ vuttaæ. VitakkavicÃrà na¤ca vÆpasamÃti hi vutte idaæ pa¤¤Ãyati: - nÆna vitakkavicÃravÆpasamo2 maggo imassa jhÃnassÃti, yathÃca tatiye ariyamagge appahÅïÃnampi sakkÃyadiÂÂhÃdÅnaæ pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanà naæ pahÃïÃti evaæ pahÃïaæ vuccamÃnaæ [PTS Page 160] [\q 160/] vaïïabhaïanaæ hota tadadhi gamÃya ussukkÃnaæ ussÃhajanakaæ, evameva idha avÆpasantÃnampi 1. SÅ11. SamatikkamÃcÃti. 2. SÅ11. 111. NÆnavitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamo [a.] Abhi-jhÃnavibhaÇge [SL Page 118] [\x 118/] VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamo vuccamÃno vaïïabhaïanaæ hoti, tenÃyamattho vuttopÅtiyÃca samatikkamà vitakkavicÃrÃna¤ca vÆpasamÃti. Upekkhako ca viharatÅti - ettha upapattito ikkatÅti upekkhÃ, samaæ passati apakkhapatÅtà hutvà passatiti attho, tÃya visadÃya vipulÃya thÃmagÃtÃya samannÃgatattà tatiyajjhÃnasamaÇgÅ upekkhakoti vuccati, upekkhà pana dasavidhà hoti: - chaÊaÇgu pekkhà prahmavihÃrupekkhà bojjhaÇgupekkhà viriyupekkhà saÇkhà rupekkhà vedanÆpekkhà vipassanupekkhà tata;majjhattupekkhà jhÃnupekkhà pÃrisuddhupekkhÃti. Tattha yà " idha kÅïÃsavo bhikkhÆ cakkunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti na dummano upekkhako ca viharati sato sampajÃno" ti[a] evamÃgatà khÅïÃsavassa chasu dvÃresu iÂÂhÃniÂÂhachaÊÃrammaïÃpÃthe parisuddhapakatibhÃvà ' vijahanÃkà rabhÆtà upekkhà ayaæ chaÊaÇgupekkhà nÃma. Yà pana "upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharatÅ"ti[b]evamÃgatà sattesu majjhattÃkÃrabhÆtà upekkhà ayaæ brahmavihÃrupekkhà nÃma. Yà "upekkhÃsambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissita"nti[c] evamÃgatà sahajÃtadhammÃnaæ majjhattÃkÃrabhÆtà upekkhà ayaæ bojjhaÇgu pekkhà nÃma. Yà pana "kÃlena kÃlaæ upekkhà nimittaæ manasi karotÅ"ti[d] evamÃgatà anaccÃraddha nÃtisithila viriyasaÇkhÃtà upekkÃ, ayaæ viriyupekkà nÃma. Yà "kati saÇkhÃrupekkhà samÃdhivasena uppajjanti. Kati saÇkhÃrÃpekkhà vipassanÃvasena uppajjanti, aÂÂhasaÇghÃrupekkhà samÃdhivasena uppajjanti, dasa saÇkhÃrupekkhà [PTS Page 161] [\q 161/] nÃma. Yà pana "yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagata"nti[f] evamÃgatà adukkhamasukhasa¤¤ità upekkhà ayaæ vedanÆpekkhà nÃma. Yà "yadatthi yaæ bhÆtaæ taæ pajahati upekkhaæ paÂilabhatÅ"ti[g] evamÃgatà vicinane majjhattabhÆtà upekkhà ayaæ vupassanÆpekkhà nÃma. Yà pana chandÃdusu yevÃpanakesu Ãgatà sahajÃtÃnaæ samavÃhitabhÆtà upekkhÃ, ayaæ tatramajjhattupekkhà nÃma. Yà upekkhakoca viharatÅti evamÃgatà aggasukhepi tasmiæ apakkhapÃtajanana upekkhÃ, ayaæ jhÃnupekkhà nÃma. Yà pana upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthajjhÃnanti evamÃgatà sabbapaccanÅkaparisuddhà paccanÅkavÆpa samanepi avyÃpÃrabhÆtà apekkhÃ, ayaæ pÃrusuddhupekkhà nÃma. [A] dÅghani- saÇgÅtisutta. [B.] Dighani- sabbÃsava. [C.] Ai - ni- ekaka. [D.] Saæ-nimahÃvagga. [C.] PaÂisambhidà [f.] Abhi- dhammasaÇganÅ. [G.] Saæ-nimahÃvagga 1. Si11. SantiÂÂhanÃ. [SL Page 119] [\x 119/] Tattha chaÊaÇghupekkhà ca brahmavihÃrupekkhÃca bojjhaÇgupekkhÃca tata;majjhattupekkhÃca jhÃnupekkhÃca pÃrisuddhupekkhÃca atthato ekà ta;majjhattupekkhÃva hoti, tena tena avatthÃbhodena panassà ayaæ bhedho: - ekassÃpi sato sattassa kumÃrayuvatthera senÃpatirÃjÃdivasena bhedo viya, tasmà tÃsu yattha chaÊaÇgupekkhÃ, na tattha bojjhaÇgupekkhÃdayo, yatthavà pana bojjhaÇgupekkÃ, na tattha chaÊaÇgupekkhÃdayo hontÅti veditabbÃ; yathÃcetÃsaæ atthato ekÅbhÃvo, evaæ skhÃrupekkhà vipassanupekkhÃnampi, pa¤¤Ã eva hi sà kiccavesana dvidhà bhinnÃ, yathÃhi parisassa sÃyaæ gehaæ paviÂÂhaæ sappaæ ajapadadaï¬aæ gahetvà pariyesamÃnassa taæ thusakoÂÂhake nipannaæ disvà sappo nu kho noti avalo kentassa sovatthikattayaæ disvà nibbematikassa sappo na sappoti vicinane [PTS Page 162] [\q 162/] majjhattatà hoti, evamevaæ yà Ãraddhavipassa kassa vipassanäÃïena lakkhaïattaye diÂÂhe saÇkhÃrÃnaæ anicca bhÃvÃdivicinane majjhattatà uppajjati, ayaæ vipasnupekkhÃ, yathà pana tassa purisassa ajapadena dan¬ena gÃÊhaæ sappaæ gahetvà kinnÃhÃæ imaæ sappaæ aviheÂhento attÃna¤ca iminà adaæsà pento mu¤ceyyanti mu¤canÃkÃrameva pariyesato gahaïe majjhattatà hoti. Evameva yà lakkhaïattayassa diÂÂhattà Ãditte viya tayo bhave passato saÇkhÃragahaïe majjhattatÃ, ayaæ saÇkhÃrupekkhÃ, iti vipassanupekkhÃya siddhÃya saÇkÃrupekkhÃpi siddhÃva hoti. Iminà panesà vicinanaggahaïesu majjhattatà saÇkhÃtena kiccena dvidhà bhinnÃti. Viriyupekkà pana vedanu pekkhÃca a¤¤ama¤¤ca avasesÃhi ca atthato bhinnà evÃti. Iti imÃsu upekkhÃsu jhÃnupekkà idha adhippetÃ, sà majjhattatà lakkhaïÃ, anÃbhogarasà avyÃpÃrapaccupaÂÂhÃnà pitivirÃgapadaÂÂà nÃti. EtthÃha: - nanu cÃyaæ atthato tata; majjhattupekkhÃva hoti sÃva paÂhamadutiyajjhÃnesupi atthi, tasmà tatrÃpi upekkhakoca viharatÅti evamayaæ vattabbÃsiyà sà kasmà na vuttÃti? Aparivyatta kiccato. Aparivyattaæ hi tassà tatthakiccaæ, vitakkÃdihi abhi bhÆtattÃ, idha panÃyaæ vitakkÃvacÃrapatihi anabhibhÆtattà ukkitta sirà viya hutvà parivyattakiccà jÃtÃ, tasmà vuttÃti. NiÂÂhità "upekkhako ca viharatÅ"ta etassa sabbaso atthavaïïanÃ. DÃni sato ca sampajÃnoti- ettha saratÅti sato, sampajÃnà tÅti sampajÃno, puggalena sati ca sampaja¤¤ca vuttaæ. Tattha saraïalakkhaïà sati, apammussanarasÃ, ÃrakkhapaccupaÂÂhÃnÃ; asammo halakkhaïaæ sampaja¤¤aæ, tÅraïarasaæ, pavicayapaccapaÂÂhÃnaæ. Tattha ki¤cÃpi idaæ satisampaja¤¤aæ purimajjhÃnesupi atthi. MuÂÂhassa tissa hi asampajÃnassaupacÃramattampi na sampajjati, pageva [SL Page 120] [\x 120/] AppaïÃ, oÊÃrikattà pana tesaæ jhÃnÃnaæ bhÆmiyaæ viya purisassa cittassa gati sukhà hoti. Abyatta tattha satisampaja¤¤akiccaæ. OÊÃrikaÇgappahÃïena [PTS Page 163] [\q 163/] pana sukhumattà imassa jhÃnassa, purisassa khuradhÃrÃyaæ viya satisappaja¤¤¤akiccapariggahità evaæ cittassa gati baca¤¤itabbÃti idheva vuttaæ. Ki¤ca bhÅyyo? Yathà dhenupako vaccho dhenuto apanÅtoarakkhiyamÃno punadeva dhenuæ upa gacchati, evamidaæ tatiyajjhÃnasukhaæ pÅtito apanÅtaæ taæ satisampaja¤¤Ãrakkhena arakkhiyamÃnaæ puna deva pÅtiæ upagaccheyya, pÅti sampayuttameva siyÃ. Sukhe cÃpi sattà sÃrajjanti, ida¤ca ati madhuraæ sukhaæ, tatoparaæ sukhÃbhÃvÃ, satisampaja¤¤¤ÃnubhÃvena panettha sukhe asÃrajjanà hoti no a¤¤athÃti. Immpi atthavisesaæ dassetuæ idaæ idheva vuttanti veditabbaæ. IdÃni "sukha¤ca kÃyena paÂisaævedetÅ"ti ottha ki¤cÃpi tatiyajjhÃnasamaÇgino sukhapaÂisaævedanÃbhogo natthi, evaæ santepi yasmà tassa nÃmakÃyena sampayuttaæ sukhaæ, yaæ và taæ nÃmakÃya sampayuttaæ sukhaæ, taæ samuÂÂhÃnenassa yasmà atipaïitena rÆpena rÆpakÃyo phuÂÂho. Yassa phuÂÂhattà jhÃnà vuÂÂhitopi sukhaæ paÂisaævedeyya, tasmà etamatthaæ dassento sukha¤ca kÃyena paÂisaæ vedetÅti Ãha. IdÃni "yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukha vihÃrÅ"ti ettha yaæ jhÃnahetu yaæ jhÃnakÃraïà taæ tatiyajjhÃna samaÇgi puggalaæ buddhÃdayo ariyà Ãcikkhanti desti pe¤¤Ãpenti paÂÂhapenti vivaranti vibhajanti uttÃni karonti pakÃsenti pasaæ santÅti adhipapÃyo. Kinti? Upekkhako satimà sukhavihÃrÅti. Taæ tatiyajjhÃnaæ upasampajja viharatÅti evamettha yojanà veditabbÃ. Tasmà pana naæ te evaæ pasaæsantÅti? PasaæsÃrabhato. Ayaæ hi yasmà atimadhurasukhe sukhapÃramuppattepi tatiyajjhÃne upekkhako, na tattha sukhÃbhisaÇgena Ãka¬¬hiyati. YathÃca pÅti na uppajjati evaæ upaÂÂhitasatitÃya satimÃ. Yasmà ca ariyakantaæ ariyajanasevitamevaca asaÇkiliÂÂhaæ sukhaæ nÃmakÃyena paÂisaævedeti. Tasmà pasaæsÃraho, iti pasaæsÃrahato naæ ariyà te [PTS Page 164] [\q 164/] evaæ passÃhetubhute guïe jakÃsentà upekkhako satimà sukha vihÃrÅti evaæ pasaæsantÅtiveditabbaæ. TatiyantigaïanÃnupubbatà tatayaæ, idaæ tatiyaæ samÃpajjatÅtipi tatiyaæ. Yaæ pana vuttaæ "ekaÇgavippahÅïaæ duvaÇgasamannÃgataæ"ti ettha pÅtiyà pahÃïa vasenaekaÇgavippahÅïatà veditabbÃ. Yà panesà dutiyajjhÃnassa vitakkavicÃrà viya appaïÃkkhaïeyeva pahÅyati, tenassa sà pahÃïaÇganti vuccati. Sukhaæ cittekaggatÃti imesaæ pana cinnaæ uppattivasena duvaÇgasamannÃgatatà veditabbÃ. Tasmà yaæ vibhaÇge "jhÃnanti upekkhÃsatisampaja¤¤aæ sukhaæ cittassekaggatÃ"ti vuttaæ, taæ saparikkÃraæ jhÃnaæ dassetuæ pariyÃyena vuttaæ, Âhapetvà pana upekkhÃsatisampaja¤¤Ãni nippariyÃyena upanijjhÃnalakkhaïappattÃnaæ aÇgÃnaæ vasena duvaÇgikamevetaæ hoti. YathÃha: -" katamaætasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti sukhaæ cittassekaggatÃ"ti. Sesaæ paÂhamajjhÃne vuttanayameva. Evaæ adhigate pana tasmimpi vuttanayeneva pa¤cahÃkÃrehi ciïïavasinà hutvà paguïatatiyajjhÃnato vuÂÂhÃya ayaæ samÃpatti ÃsannapÅtipaccatthikà yadeva tattha sukhamiti cetaso Ãbhogo eteneta oÊÃrikamakkhÃyatÅti evaæ vuttassa sukhassa oÊÃrikattà aÇgadubbalÃti ca tattha dosaæ disvà catutthajjhÃnaæ santato manasi karitvà tatiyajjhÃne nikantiæ1 pariyÃdÃya catutthÃdhigamÃya yogo kÃyabbo. Athassa yadà tatiyato vuÂÂhÃya satassa sampajÃnassa jhÃnaÇgÃni paccavekkhato cetasikasomanassasaÇkhÃtaæ sukaæ oÊÃrikato u ÂÂhÃti, upekkhÃvedanà ceva cittekaggatà ca santato upaÂÂhÃti, tadÃssa oÊÃrikaÇgappahÃïÃya santaaÇgapaÂilÃbhÃyaca tadeva nimittaæ paÂhavÅ paÂhavÅti punappunaæ manasikaroto idÃni catuttajkÃdhÃnaæ uppajjissatÅti bhavaÇgaæ upacchinditvà tadeva paÂhavikasiïaæ Ãrammaïi katvÃmanodvÃrÃvajjanaæ uppajjati, tato tasmi¤¤evÃrammaïe cattÃri pa¤ca và javanÃni uppajjanti. [PTS Page 165] [\q 165/] yesaæ avasÃne ekaæ rÆpÃvacaraæ catutthajjhÃnikaæ, sesÃni vuttippakÃrÃneva kÃmÃvacarÃni. Ayaæ pana viseso: yasmà sukhà vedanà adukkhamasukhÃya vedanÃya ÃsevanappavacÃyenapaccayo na hoti, catutthajjhÃne ca adukkhamasukhÃya vedanÃya uppajjitabbaæ. Tasmà tÃni upekkhÃvedanÃsampayuttÃni honti. UpekhÃsampa yuttattà yeva cettha pÅti parihÃyatÅti. EttÃvatà cesa sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkÃsatipÃrisuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. [A] evamanena ekaÇgavippahÅïaæ duvaÇgasamannÃgataæ tividhakalyÃïaæ dasalakkhaïasampaïïaæ catutthajjhÃnaæ adigata hoti paÂhavikasiïaæ. Tattha " sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïÃ"ti- kÃyika sukhassa ca kÃyikadukkhassa ca pahÃïà " pubbevÃ"ti - ta¤ca ko pubbeva, na catutthajjhÃnakkhaïe. "SomanassadomanassÃnaæ atïaÇgamÃ"ta - cetasikasukhassa cetasikadukkhassa cÃti imesampi dvinnaæ pubbeva atthaÇgamà pahÃïà icceva vuttaæ hoti, kadà pana neæ pahÃïaæ hoti? Catunnaæ jhÃnÃnaæ upacÃrakkhaïe. Somanassaæ hi 1. Si11. Niyanti. [A] Abhi- jhÃnavibhaÇge. [SL Page 122] [\x 122/] CatutthajjhÃnassa upacÃrakkhaïeyeva pahÅyati. Dukkhadomanassa sukÃni paÂhamadutiyatatiyajjhÃnÃnaæ upacÃrakkhaïesu, evametesaæ pahÃïakkamena avuttÃnaæ induriyavibhaÇge pana indriyÃnaæ udde sakkameneva idhÃpi vuttÃnaæ sukhadukkhasomanassadomanassÃnaæ pahÃïaæ veditabbaæ. Yadi panetÃni tassa tassa jhÃnassaupavÃrakkhaïeyeva pahÅyanti, atha kasmà " kattha cÆppannaæ dukkhindriyaæ aparisesaænirujjhati? Idha bhikkhave bhikkhÆ vivicceva kÃmehi vivicca adusaleha dhammehi samitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. Ettha cuppannaæ dukkhindriyaæ aparisesaæ nirujjhati, tattha cuppannaæ domanassinduyaæ aparisesaæ nirujjhati, ettha cuppannaæ sukhindriyaæ apari sesaæ nirujjhati, ettha cÆppannaæ somanassindriyaæ aparisesaæ nirujjhati. Idha bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃsuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati ettha cuppannaæ somanassindurirayaærisesaæ [PTS Page 166] [\q 166/] nirujjhatÅ"ti[a] evaæ jhÃnesveva nirodho vuttoti? AtisayanirodhattÃ. Atisaya nirodho hi nesaæ paÂhamajjhÃnÃdisu, na nirodhoyeva. Nirodho yeva pana upacÃrakkhaïe nÃtisayanirodo, tathÃhi nÃnÃvajjane paÂhamajjhÃnÆpacÃre niruddhassÃpi dukkhindriyassa ¬aÇsamakasÃdi samphassena và visamÃsanÆpatÃpena và siyà uppatti, natveva anto appaïÃyaæ. UpacÃre và niruddhampetaæ na suÂÂhu niruddhaæ hoti paÂipakkhena pana avihatattÃ, anto appanÃyaæpana pÅti pharaïena sabbo kÃyo sukokkanto hoti, sukhokkanta kÃyassaca yuÂÂhu niruddhaæ hoti dukkinduyaæ paÂipakkhena vihatattÃ, nÃnÃvajjaneyeva ca dutiyajjhÃnupacÃre pahÅïassa domanassindriyassa yasmà etaæ vitakkÃvicÃrappaccayepi kÃyakilamathe cittupaghÃte ca sati uppajjati, vitakkavicÃrÃbhÃve neva uppajjati, yattha pana uppajjati tattha vitakkavicÃrÃbhÃve appahÅïà eva ca dutiyajjhÃnupacÃre vitakkavicÃrÃti, tatthassa siyà uppatti natveva dutiyajjhÃne pahÅïapaecayattÃ. Tathà tatiyajjhÃnupacÃre pahÅïassÃpi sukhindriyassa pÅtisamuÂÂhÃnapaÂhÅta rÆpaphÆmakÃyassa siyà uppatti, natveva tatiyajjhÃne. TatayajjhÃne hi sukhassa paccaya bhÆtà pÅti sabbaso nirujjhati. 1Tathà catutthajjhÃnupacÃre pahÅïassÃpi somanassinduyassa Ãnnattà appaïÃppattÃya upekkhÃya abhÃvena sammà anatikkantattà ca siyà uppatti, natveva catutthajjhÃne. Tasmà yeva ca etthuppannaæ dukkhindurirayaæ aparisesaæ nirujjhatÅti tattha tattha aparisesaggahaïaæ katanti etthÃhaæ: - athevaæ tassa tassa jhÃnassupacÃre pahÅïÃpi età vedanà idha kasmà samÃhaÂÃti? Sukhaggahaïatthaæ. Yà hi ayaæ "adukkhamasukhaæ"ti etthaadukkhamasukhà vedanà vuttà sà sukhumà duvi¤¤eyyÃ, na sakkà sukhena gahetuæ, tasmà yathà nÃma duÂÂhassa yathà tathà và upasaÇka 1. Si1 niruï¬Ãti. 2. Abhi - indurirayavibhaÇga [SL Page 123] [\x 123/] Mitvà gahetuæ asakkuneyyassa goïassa gahaïattaæ gopo ekasmiæ vaje sabbà gÃvo samÃharati, [PTS Page 167] [\q 167/] athekekaæ niharanto paÂi pÃÂiyà Ãgataæ ayaæ so gaïhatha nanti tampi gÃhayati, evameva bhagavà sukhagahaïatthaæ sabbà età samÃhari. Evaæ hi samÃhaÂà età dassetvà yaæ neva sukhaæ na dukkhaæ na somanassaæ na domanassaæ, ayaæ adukkhamasukhà vedanÃti sakkà hoti esà gÃhayituæ. Apica: adukkhamasukhÃya cetovimuttiyà paccayadassanattha¤cÃpi età vuttÃti veditabbÃ. SukhadukkhappahÃïÃdayo hi tassà paccayÃ, yathÃha: - " cattÃro kho Ãvuso paccÃya adukkhamasukhÃya ceto vimuttiyà samÃpattiyÃ, idha Ãvuso bhikkhu sukhasasa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. Ime kho Ãvuso cattÃro paccayà adukkhamasukhÃya cetevumuttiyà samÃpattiyÃti. Yathà và a¤¤attha pahÅïÃpi sakkÃyadiÂÂhiÃdayo tatiyamaggassa vaïïabhaïa natthaæ tattha pahÅïÃti vuttÃ, evaæ vaïïabhaïanatthampetassa jhÃnassa tà idha vuttÃti veditabbÃ. PaccayaghÃtena và ettha rÃgadosÃnaæ atidÆrabhÃvi dassetumpetà vuttÃti veditabbÃ. EtÃsu hi sukha somanassassa paccayo, somanassaæ rÃgassa, dukkhaæ domanassassa domanassaæ dosassa, sukhÃdighÃtena ca sappaccayà rÃgadosà hatÃti atidÆre hontÅti. Adukkhamasukhanti - dukkhà bhÃvena adukkhamasukhÃ, apekhÃtipi vuccati. Sà iÂÂhÃniÂÂha viparÅtÃnubhavanalakkhaïÃ, majjhattarasÃ, avibhÆtapaccupaÂÂhÃnà sukha dukkhanirodhapadaÂÂhÃnÃti1 veditabbÃ. UpekkÃsatipÃrisuddhinti upekkhÃya janitasatiyà pÃrisuddhiæ, imasmiæ hi jhÃne suparisuddhà sati, yà ca tassà satiyà pÃrisuddhi sà upekkhÃya katà na a¤¤ena, tasmà etaæ upekkhÃsatipÃrisuddhinti muccati. VibhaÇgepi vuttaæ: - ayaæ sati emÃya upekkhÃya visadà hoti parisuddhi pariyodÃtÃ, tena vuccati upekkhÃsatipÃrisundinti. YÃya [PTS Page 168] [\q 168/] ca apekkhÃya ettha sati pÃrisuddhi hoti, sà atthato tatramajjhattatÃtÅ veditabbÃ, na kevala¤cettha tÃya satiyeva parisuddhÃ, api ca ko sabbepi sampayuttadhammà satisÅsena pana desanà vuttÃ. Tattha ki¤cÃpi ayaæ apekkhà heÂÂhÃpi tÅsu jhÃnesu vijjati, yathà pana divà suriyappa bhÃbhibhavà sommabÃvena ca attano apakÃrakattena và sabhÃgÃya rattiyà alÃbhà divà vijjamÃnÃpi candalekhà aparasuddhà hoti apariyedÃtÃ. Evamayampi tatramajjhattupekkhà candalekhà vitakkÃdi paccanÅkadhammatejÃbibhavÃ2 sabhÃgÃya ca upekkhà vedanà rattiyà 1. SÅ11. SukhanirodhapadaÂÂhÃnÃti. 2. Ma. 11. VitakkÃdipaccanikadhammatejÃbibhavÃbhÃvà [a.] Ma- ni- culavedalla. [SL Page 124] [\x 124/] AppaÂilÃbÃvijjamÃnÃpi paÂhamÃdijhÃnabhede aparisuddhà hoti. Tassà ca aparisuddhÃya divà aparisuddhacandalekhÃya pabhà viya jahajÃtÃpi sati Ãdayo aparisuddhÃva honti, tasmà tesu ekampi upekkhà satipÃrisuddhiti na vuttaæ. Idha pana vitakkÃdipaccanÅkatejÃhi bhavÃbhÃvà sabhÃgÃya ca upekkhà vedanà rattiyà paÂilÃbhÃ, ayaæ tata;majjhattupekkhà candalekhà ativiya parisuddhÃ. Tassà parisuddhattà parisuddhacandalekhÃya pabhà viya sahajÃtÃpi sati Ãdayo parisuddhà honti veditabbaæ. Catutthanti gaïanÃnupubbatà catutthaæ, idaæ catutthaæ samÃpajjatÅtipi catutthaæ. Yaæ pana vuttaæ "ekaÇgavippahÅïaæ duvaÇgasamannÃgataæ"ti tattha somanassassa pahÃïavasena ekaÇgavippahÅïatà veditabbÃ. Ta¤ca pana somanassaæ ekavÅthiyaæ purimajavanesu yeva pahÅyati, tenassa taæ pahÃïaÇganti vuccati. Upekkhà vedanà cittekaggatÃti imesaæ pana dvinnaæ uppattivasena dvaÇgasamannÃgatatà veditabbÃ. Sesaæ paÂhamajjhÃne vuttanayameva esa tÃva catukkajjhÃne nayo. Pa¤cakajjhÃnaæ pana nibbattentena paguïapaÂamajjhÃnato vuÂÂhÃya ayaæ samÃpatti ÃsannanÅvaraïapaccatthikà vitakkassa oÊÃrikattà aÇgadubbalÃti ca tattha dosaæ [PTS Page 169] [\q 169/] disvà dutiyaæ jhÃnaæ santato manasi karitvà paÂhamajjhÃne nikantiæ pariyÃdÃya dutiyÃdhigamÃya yogo kÃtabbo. Athassa yadà paÂhamajjhÃnà vuÂÂhÃya satassa sampajÃnassa jhÃnaÇgÃni paccavekkhato vitakkamattaæ oÊÃrikato upaÂÂhÃti, vicÃrÃdayo santato, tadÃssa. OÊÃrikaÇgappa hÃïÃya santaÇgapaÂilÃbhÃya ca tadeva nimittaæ paÂhavÅ paÂhavÅti punappunaæ manasikarote vuttanayeneva dutiyaæ jhÃnaæ uppajjati. Tassa vitakkamattaveva pahÃïaÇgaæ. VicÃrÃdini cattÃri samannÃgataÇgÃni. Sesaæ vuttappakÃrameva evaæ adhigate pana tasmimpivuttanayeneva pa¤cahÃkÃrehi cinïavasinà hutvà paguïadutiyajjhÃnato vuÂÂhÃya ayaæ samÃpatti Ãsannavitakka paccatthikà vicÃrassa oÊÃrikattà aÇgadubbalÃti ca tattha dosaæ disvà tatiyaæ jhÃnaæ santato manasi karitvà dutiyajjhÃne nikantiæ pariyÃdÃyatatiyÃdhigamÃya yogo kÃtabbo. Athassa yadà dutiyajjhÃnato vuÂÂhÃya satassa sampajÃnassa jhÃnaÇgÃni paccavekkhato vicÃramattaæ oÊÃrikato upaÂÂhÃti, pÅtiÃdÅti santato. TadÃssa oÊÃrikaÇgappahÃïÃya santaaÇgapaÂilÃbhÃya ca tadeva nimuttaæpaÂhavÅ paÂhavÅti punappuna manasikaroto vuttana yeneva tatiyaæ jhÃnaæ uppajjati. Tassa vicÃramattameva pahÃïaÇgaæ, catukkanayassa dutiyajjhÃne viya pÅti ÃdÅni tÅïi samannà gataÇgÃni. Sesaæ vuttappakÃrameva. Iti yaæ catukkanaye dutiyaæ [SL Page] [\x /] taæ dvidhà bhindutvà pa¤cakanaye dutiya¤ceva tatiya¤ca hoti. YÃni ca tattha tatiyacatutthÃni tÃnidha catutthapa¤camÃni honti. PaÂhamaæ paÂhamamevÃti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate vusuddhimagge SamÃdibÃvanÃdikÃre PaÂhavikasiïa niddeso nÃma Catuttho paricchedo. [PTS Page 170] [\q 170/] 5. Sesakasiïa niddeso. IdÃni paÂhavikasiïÃnantare Ãpokasiïe vivorakathà hoti: yatheva hi paÂhavikasiïaæ, evaæ Ãpokasiïampi bÃvetu kÃmena sukhanisinnena Ãpasmiæ nimittaæ ganhitabbaæ, kate và akate vÃti sabbaæ vitthÃretabbaæ. Yathà ca idha evaæ sabbattha, ito paraæ hiettakampiavatvà visesamattameva vakkhÃma. IdhÃpi pubbekatÃdikÃrassa pu¤¤avato akate Ãpasmiæ pokkharaïiyà và taÊÃke và loniyaæ và samudde và nimittaæ uppajjati, cÆÊa sivattherassa viya: - tassa kirÃyasmato lÃbhasakkÃraæ pahÃya vivittavÃsaævasissÃmÅti mahÃtitthe nÃvaæ abhiruhitvà jambudÅpaæ gacchato antarà mahÃsamuddaæ olekeyato tappaÂibhÃgaæ kasiïanimittaæ udapÃdi. AkatÃdikÃrena cattÃrokasiïadose pariharantena nÅlapÅtalohitodÃtavaïïÃnaæ a¤¤ataravanïaæ Ãpaæ agahetvà yampana bhÆmiæ asampattameva ÃkÃse suÇvatthena gahitaæ udakaæ a¤¤aæ và tathÃrÆpaæ vippasannamanÃvilaæ, tena pattaæ và kuï¬ikaæ và samatittikà pÆretvà vuhÃrapaccante vuttappakÃre paÂicchanne okÃse Âhapetvà sukhanisinnena na vaïïo paccavejhitabbo, na lakkhaïaæ manasikÃtabbaæ. Nissayasavaïïameva katvà ussadavasena païïattidhamme cittaæ Âhapetvà ambu udakaæ vÃri salilanti Ãdisu Ãpo nÃmesu pÃkamanÃmavasena Ãpo Ãpoti bhÃvetabbaæ. Tassevaæ bhÃvayato anukkamena vuttanayeneva nimittadvayaæ uppajjati. Idha pana uggahanimittaæ calamÃnaæ viya upaÂÂhÃti. [PTS Page 171] [\q 171/] sace pheïabubbulakasammissaæ udakaæ hotÅ, tÃdisameva upaÂÂhÃti. Kasiïadoso pa¤¤Ãyati, paÂibhÃganimittaæ pana paripphandanaæ1 ÃkÃse ÂhapitamaïitÃlavaÂhmaæ viya maïimayÃdÃsa 1. SÅ. 11. Nipparipphandaæ. [SL Page 126] [\x 126/] Maï¬alaæ viya ca hutvà upaÂÂhÃti. So tassa saha upaÂÂhÃneneva upacÃrajjhÃnaæ vuttanayeneva catukkapa¤cakajjhÃnÃni ca pÃpuïitÅti. ùpokasiïaæ. Tejokasinaæ bhÃvetukÃmenÃpi tejasmiæ nimittaæ gaïhi tabbaæ. Tattha katÃdikÃrassa pu¤¤vato akate nimittaæ ganhantassa dÅpasikhÃya và uddhano và pattapacanaÂÂhÃne và dava ¬Ãhe và yattha katthaci1 aggijÃlaæ olekaintassa nimittaæ uppajjati cittaguttattherassa viya. TassahÃyasmÃto dhammasavaïaæ divase uposathÃgÃraæ paviÂÂhassadÅpasikhaæ olokentasseva nimittaæ uppajji. Itarena pana kÃtabbaæ, tatridaæ karaïavidhÃnaæ: siniddhÃni sÃradÃrÆni phÃletvà sukkhÃpetvà ghaÂikaæ ghaÂÅkaæ katvà patirÆpaæ rukkhamÆlaæ và maï¬apaæ và gantvà pattapacanÃkÃrena rÃsiæ katvà Ãlimpetvà kaÂasÃrako và camme và paÂe và vidatthi caturaÇgulappamÃïaæ chiddaæ kÃtabbaæ, taæ purato Âhapetvà vuttanayeneva nisÅditvà heÂÂhà tiïakaÂÂhaæ và upari dhÆmasikhaæ và amanasi karitvà vemajjhe ghanajÃlÃya nimittaæ gaïhitabbaæ, nÅlantivà pitantivÃti Ãdivasena vaïïo na paccavekkhitabbo, uïhattavasena lakkhaïaæ na manasi kÃtabbaæ, nissayasavaïïameva katvà ussadavasena païïattidhamme cittaæ Âhapetvà pÃvakokaïhavattani jÃtavedo hutÃsanoti Ãdisu agginÃmesu pÃkama nÃmavaseneva tejo tejoti bhÃvetabbaæ. Tassevaæ bhÃva yato anukkamena vuttanayameva2 nimittadvayaæ uppajjati. Tattha uggahanimittaæ jÃlaæ chijjitvà chijjitvà patanasadisaæ hutvÃupaÂÂhÃti. [PTS Page 172] [\q 172/] akate gaïhantassa pana kasiïadoso pa¤¤Ãyati. AlÃtakhaï¬aæ và aÇgÃrapiï¬o và chÃrikà và dhÆmo và upaÂÂhÃti, paÂibhÃganimittaæ nicacalaæ ÃkÃseÂhapitarattakambalakhaï¬aæ viya suvaïïatÃlavaïÂaæ viya ka¤canatthambho viya ca upaÂÂhÃti. So tassa saha upaÂÂhÃne neva upacÃrajjhÃnaæ vuttanayeneva catukkapa¤cakajjhÃnÃni ca pÃpunÃtÅti. Tejokasiïaæ VÃyokasinaæ bhÃvotukÃmenÃpi vÃyusmiæ nimittaæ gahetabbaæ, ta¤ca ko diÂÂavasena và phuÂÂhavasena vÃ, vuttaæ hetaæ aÂaÂhakathÃsu: vÃyokasiïaæ uggaïhanto vÃyusmiæ nimittaæ gaïhÃti, ucchaggaæ và eritaæ sameritaæ upalakkheti, veÊaggaæ và -perukkhaggaæ và kesaggaæ và eritaæ sameritaæ upalakkheti. KÃyasmiæ và phuÂÂhaæ upalakkhetÅ"ti, [a] 1. SÅ11. Yatthakatthacideva. 2. Ma. 1 Puna vuttanayeneva. [A] mahÃaÂÂhakathÃ. [SL Page 127] [\x 127/] Tasmà samasÅsaÂÂhitaæ ghanapattaæ ucchuæ và veÊuæ và rukkhaæ và caturaÇgulappamÃïaghanakesassa purisassa sÅsaæ và vÃtena pahariya mÃnaæ disvà ayaæ vÃtoetasmiæ ÂhÃne paharatÅti satiæ thapetvà yaæ và panassa vÃtapÃnantarikÃya và bhitticchiddena và pavisitvà vato kÃyappadesaæ paharati, tattha satiæ Âhapetvà vÃta mÃÊuta anilÃdisu vÃtanÃmesu pÃkaÂanÃmevaseneva vÃyo vÃyoti bhÃvetabbaæ. Idhauggahanimittaæ uddhanato otÃritamattassa pÃyÃsassa usumavaÂÂisadisaæ calaæ hutvà upaÂÂhÃti, paÂibhÃganimittaæ sannisinnaæ hoti niccalaæ. Sesaæ vuttanayeneva veditabbanti. VÃyokasiïaæ Tadanantaraæ pana "nÅlakasiïaæ uggaïhanto nÅlakasmiæ nimittaæ gaïhÃti pupphasmiæ và vatthasmiæ và vaïïadhÃtuyà vÃ"ti vacanato katÃdhikÃrassa pu¤¤avato tÃva tathÃrÆpaæ mÃlÃvacchaæ và pÆjaÂÂhÃnesu pupphasavtharaæ và nilavatthamaïÅnaæ [PTS Page 173] [\q 173/] và a¤¤ataraæ disvÃva nimittaæ uppajjati, itarena nÅluppalagirikanïikÃdÅnà pupphÃni gahetvà yathà kesaraæ và vaïÂaæ và na pa¤¤Ãyati, evaæ caÇgoÂakaæ và karaï¬apaÂalaæ và pattehi yeva samatittikaæ pÆretvà sattharitabbaæ, nÅlavaïïena và vatthena bhaï¬ikaæ banditvà pÆretabbaæ, mukhavaÂÂiyaæ vÃssa bheritalamiva bandhatabbaæ. KaæsanÅla palÃsanÅla a¤¤ananÅlÃnaæ và a¤¤atarena dhÃtunà paÂhavikasiïe vuttanayena sajahÃrimaæ và bhattiyaæ yeva và kasiïamaï¬alaækatvà visabhÃgavaïïena paricchinditabbaæ, tato paÂhavikasiïe vutta nayena nÅlaæ nÅlanti manasikÃro pavattetabeæbÃ. IdhÃpi uggahanimitte kasiïadoso pa¤¤Ãyati, kesaravaïÂaka pattantarikÃdÅni upaÂÂhahanti. PaÂibhÃganimittaæ kasiïamaï¬alato mu¤citvà ÃkÃse maïitÃlavaïÂasadisaæ upaÂÂhÃti. Sesaæ vuttanayeneva veditabbanti. NÅlakasiïaæ PÅtakasiïepi eseva nayo. Vuttaæ hetaæ: - pÅtakasiïaæ uggaïhanto pÅtakasmiæ nimittaæ gaïhÃti pupphasmiæ và vatthasmiæ và vanïadhÃtuyà vÃ"ti[a.] Tasmà idhÃpi katÃdhikÃrassa pu¤¤avato tathÃrÆpaæ mÃlÃvacchaæ và pupphasantharaæ và pÅtavatthadhÃtÆnaæ và a¤¤ataraæ disvÃva nittaæ uppajjati, cittaguttattherassa viya. Tassa kirÃyasmako cittalapabbate pattaÇgapupphehi kataæ ÃsanapÆji passato saha dassaneneva ÃsanappamÃïaæ nimittaæ [A.] MahÃaÂÂhakathÃ. [SL Page 128] [\x 128/] UdapÃdi. Itarena kaïikÃrapupphÃdÅhi và pÅtavatthena và dhÃtunà và nÅlakasiïe vuttanayeneva kasiïaæ katvà pÅtakaæ pÅtakanti manasikÃro pavattetabbo. Sesaæ tÃdisamevÃti. PÅta kasiïaæ Lohitakasiïepi eseva nayo vuttaæ hetaæ: -" lohita kasiïaæ uggaïhanto lohitakasmiæ nimittaæ gaïhÃti pupphasmiæ [PTS Page 174] [\q 174/] và vatthasmiæ và vaïïadhÃtuyà vÃ"ti, [a] tasmà idhÃpi katÃdhikÃrassa pu¤¤avato tathÃrÆpaæ pandhujivakÃdimÃlÃvacchaæ và pupphasantharaæ và lohitakavatthamaïidhÃtÆnaæ và a¤¤ataraæ disvÃva nimittaæ uppajjati. Itarena jayasumana bandhujivaka rattakaraï¬akÃdi pupphehi1 và rattavatthena và dhÃtunà và nÅlakasiïe vuttanaye neva kasiïaæ katvà lohitakaæ lohitakanti manasikÃro pavattetabbo. Sesaæ tÃdisamevÃti. Lohita kasiïaæ OdÃtakasiïepi "odÃtakasiïaæ uggaïhanto odÃtasmiæ nimittaæ gaïhÃti pupphasmi và vatthasmiæ và vaïïadhÃtuyà vÃ"tÅ[a] vacanato katÃdikÃrassa tÃva pu¤¤avato tathÃrÆpaæ mÃlÃvacchaæ và vassika sumanÃdi pupphasantharaæ và kumuda padumarusiæ và odÃta vatthadhÃtÆnaæ và a¤¤ataraæ disvÃva nimittaæ uppajjati, tipumaï¬ala rajatamaï¬ala candamaï¬alesupi uppajjati yeva. Itarena vuttappa kÃrehi odÃtapupphehi và odÃtavatthena và dhÃtunà và nÅlakasiïe vuttanayeneva kasiïaæ katvà odÃtaæ odÃtanti manasikÃro pavattetabbo. Sesaæ tÃdisamevÃti. OdÃta kasiïaæ. ùlokakasiïe pana "Ãlokakasiïaæ uggaïhanto Ãlokasmiæ nimittaæ gaïhÃtÅ bhitticchidde và tÃÊacchidde và vÃta panÃntarikÃya vÃ"ti[a] vacanato katÃdhikÃrassa tÃva pu¤¤avato yaæ bhitticchiddÃdÅnaæ a¤¤atarena suriyÃloko và candÃloko vÃparisitvà bittiyaæ và bhÆmiyaæ và maïaleæ samuÂÂhÃpeti, ghanapaïïarukkhasÃkhantarena vÃghanasÃdhÃmaï¬apantarena và nikkhamitvà bhumiyameva maï¬alaæ samuÂÂhÃpeti, taæ disvÃva nimittaæ uppajjati. 1. Ma. 1 Rattakoraï¬akÃdipupphehi. [A.] MahÃaÂÂhakathà [SL Page 129] [\x 129/] ItarenÃpi tadeva vuttappakÃraæ obhÃsamaï¬alaæ obhÃso obhà soti và Ãloko Ãlokota và bhÃvetabbaæ. Tathà asakkontena ghame dÅpaæ jÃletvà ghaÂamukhaæ dahitvà ghaÂe chiddaæ katvà bhittimukhaæ Âhapetabbaæ, tena chiddena dÅpÃloko nikkhamitvà bhittiyaæ maï¬alaæ karoti. Taæ [PTS Page 175] [\q 175/] Ãloko Ãlokoti bhÃvetabbaæ, idaæ itarehi ciraÂÂhitikaæ hoti. Idha uggahanimittaæ bhittiyaæ và bhÆmiyaæ và uÂÂhitamaï¬alasadisameva hoti. PaÂibhÃga nimittaæ ghanavippasannaÃlokapu¤jasadisaæ. Sesaæ tÃdisa mevÃti. ùloka kasiïaæ PariccinnÃkÃsakasiïepi "ÃkÃsakasiïaæ uggaïhanto ÃkÃsasmiæ nimittaæ ganhÃti bhatticchidde và tÃÊacchidde và vÃta pÃnantarikÃya vÃ"ti1 vacanato katÃdhikÃrassa tÃva pu¤¤avato bhitticchiddÃdisu a¤¤ataraæ disvÃva nimittaæ uppajjati. Itarena succhannamaï¬ape và cammakaÂasÃrakÃdÅni và a¤¤atarasmiæ vidatthi caturaÇgulappamÃïaæ chiddaæ katvà tadeva và bitticchiddÃdibhedaæ chiddaæ ÃkÃso ÃkÃsoti bÃvetabbaæ. Idha uggahanimittaæ saddhiæ bhittipariyantÃdihi chiddasadisameva hoti, va¬¬hiyamÃnampi na va¬¬hati. PaÂibhÃganimittaæ ÃkÃsamaï¬alavema hutvà upaÂÂhÃti, va¬¬hiyamÃna¤ca va¬¬hati. Sesaæ paÂhavikasiïe vuttanayeneva veditabbanti. ParicchinnÃkÃsa kasiïaæ. ItikasiïÃni dasabalo dasa yÃni avoca sabbadhammadaso, RÆpÃvacaramhi catukka pa¤cakajjhÃna hetÆni. Evaæ tÃnica tesa¤ca bhÃvanÃnayamimaæ viditvÃna, Tesveva ayaæ bhÅyyo pakiïïaka kathÃpi vi¤¤eyyÃ. Imesu hi paÂhavikasiïavasena ekopi hutvà pahudhà hotÅti ÃdÅbhÃvo ÃkÃse và udake và paÂhaviæ nimminitvà padasà gamanaæ ÂhÃnanisajjadikappanaæ và parittaappamÃïanayena abhibhÃyatana paÂilÃbhoti evamÃdini ijjhanti. ùpokasiïavasena paÂhaviyaæ ummujjanaæ nimujjanaæ udakavuÂÂhisamuppÃdanaæ nadÅsamuddÃdi nimmÃnaæ paÂhavipabbatapÃsÃdÃdÅnaæ kampananti evamÃdini ijjhanti. Tejo kasiïavasena dhÆmÃyanà pajjalanà aÇgÃravuÂÂhisamuppÃdanaæ tejasà tejopariyÃdÃnaæ yadeva so icchati [PTS Page 176] [\q 176/] tassa dahanasamatthatà dibbena cakkhunà rÆpadassanatthÃya Ãlokakaraïaæ parinibbÃïasamaye tejodhÃtuyà sarÅrajjhÃpananti evamÃdini ijjhanti. VÃyo kasiïavasena vÃyugatigamanaæ vÃtavuÂÂhi samuppÃdananti evamÃdini 1. MahÃaÂÂhakathÃ. [SL Page 130] [\x 130/] Ijjhanti. NÅlakasiïavasena nÅlarÆpanimmÃnaæ avdhakÃrakaraïaæ suvaïïadubbaïïanayena abibhÃyatanapaÂilÃbo subhavimokkhÃdhi gamoti evamÃdini ijjhanti. PÅtakasaïavasena pÅtakarÆpanimmÃnaæ suvanïanti adhimuccanà vuttanayeneva abhibhÃyatanapaÂilÃbho subhavimokkhÃdhigamocÃti evamÃdini ijjhanti. Lohitakasiïa vasena lohitakarÆpanimmÃnaævuttanayeneva abhibhÃyatana paÂilÃbho subhavimokkhÃdhigamoti evamÃdini ijjhanti. OdÃtakasiïa vasena odÃtarÆpanimmÃnaæ thinamiddhassa dÆrabhÃvakaraïaæ avdhakÃravidha manaæ dibbena cakkhunà rÆpadassanatthÃya Ãlokakaraïanti evamà dini ijjhanti. ùlokakasiïavasena sappabhÃrÆpanimmÃnaæ thÅnamuddhassa dÆrabhÃvakÃraïaæ andhakÃravidhamanaæ dibbena cakkhunà rÆpa dassanatthaæ Ãlokakaraïanti evamÃdini ijjhanti. ùkÃsakasiïa vasena paÂicchannÃnaæ vivaÂakaraïaæ anto paÂhavipabbatÃdisupi ÃkÃsaæ nimminitvà iriyÃpathakappanaæ tiroku¬¬Ãdisu asajjamÃna gamananti evamÃdini ijjhanti. SabbÃneva uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïanti imaæ pabhedaæ labhanti, vuttaæ hetaæ: paÂhavikasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïa"nti Ãdi. [A] tattha uddhanti uparigaganatalÃbhimukhaæ, adhoti heÂÂhà bhÆmu talÃbhimukhaæ, tiriyanti khettamaï¬alamiva samantà paricchinditaæ1 ekacco hi uddhameva kasiïaæ va¬¬heti, ekacco adho, ekacco samantato. Tena tena và kÃraïena evaæ pasÃreti, Ãloka miva dibbacakkhÆnà [PTS Page 177] [\q 177/] rÆpadassanakÃmo, tena vuttaæ "uddhaæ adho tiriyaæ"ti. Advayanti idaæ pana ekassa a¤¤abhÃvÃnÆpagamanatthaæ vuttaæ, yathÃhi adakaæ paviÂÂhassa sabbadisÃsu udakameva hoti na a¤¤aæ, evameva paÂhavikasiïaæ paÂhavikasiïameva hoti, natthi tassa a¤¤o kasiïasambhedoti. Eseva nayo sabbattha; appamÃïanti idaæ tassa pharaïaappamÃïavasena vuttaæ, taæhi cetasà pharanto sakalameva pharati na ayamassa Ãdi idaæ majjhanti pamÃïaæ gaïhÃtÅti. "Ye ca te sattà kammÃvaraïena và samannÃgatà kilesÃcaraïena và samannÃgatà vipÃkÃvaraïena và samannÃgatà assaddhà acchandikà duppa¤¤Ã abhabbà niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ"ti[b] vuttÃ, tesaæ ekassÃpi ekakasiïepi bhÃvanà na ikjhati. Tattha kammÃvaraïena samannÃgatÃtiÃnantariyakamma samaÇgino, kilovaraïena samannÃgatÃtiniyatamicchÃdiÂÂhi kÃceva ubhatobya¤janakapaï¬akÃca. VipÃkÃvaraïena samannÃgatÃtiahetukadvihetukapaÂisavdikÃ, assaddhÃti- buddhÃdisu saddhÃvirahitÃ, acchandikÃtiapaccanÅkapaÂipadÃyaæ chandavirahitÃ, duppa¤¤Ãti lokiyalokuttarasammÃdiÂÂhiyà virahitÃ, abhabbà niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattanti - kusalesu dhammesu niyÃmi. 1. Si1 paricchinditvÃ. [A.] Saæ -ni - [b.] AÇguttarani- [SL Page 131] [\x 131/] SaÇkhÃtaæ1 sammattasaÇkhÃta¤ca2 ariyamaggaæ okkamituæ abhabbÃti attho. Na kevala¤ca kasiïeyevapaa¤¤esupi kammaÂÂhÃnesu etesaæ ekassÃpi bÃvanà na ijjhati. Tasmà vigatavipÃkÃcaraïe nÃpi kulaputtena kammÃvaraïa¤ca kilesÃcaraïa¤ca Ãrakà parivajjetvà saddhammasavaïasappurisÆpanissayÃdÅhi saddha¤ca chanda¤ca pa¤¤ca va¬¬hetvà kammaÂÂhÃnÃnuyogeyogo karaïÅyoti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visundimagge SamÃdibÃvanÃdikÃre Sesa kasiïa niddeso nÃma Pa¤camo paricchedo. [PTS Page 178] [\q 178/] 6. AsubhakammaÂÂhÃna naddeso. KasiïÃnantaraæ uddiÂÂhesu pana " uddhumÃtakaæ vinÅlakaæ vipubbakaæ vicchiddakaæ vikkhÃyitakaæ vikkhittakaæ hatavikkhittakaæ lohitakaæ puÊavakaæ aÂÂhikaæ"ti[a] dasasu avi¤¤Ãïaka asubhesu bhastà viya vÃyunà uddhaæ jÅvitapariyÃdÃnà yathÃnukkamaæ samuggatena sÆna bhÃvena uddhumÃtattà uddhumÃtaæ, uddhumÃtameva uddhumÃtakaæ, paÂikkÆlattà và kucchitaæ uddhumÃtanti uddhumÃtakaæ; tathà rÆpassa chavasarÅ rassetaæ adhivacanaæ. VinÅlaæ vuccati viparibhinnavaïïaæ, vinÅlameva vinÅlakaæ, paÂikkÆlattà và kucchitaæ vinÅlanti vinÅlakaæ; maæsussa daÂÂÃnesu rattavaïïassa pubbasannivayaÂÂhÃnesu setavaïïassa yebuyyena ca nÅlavaïïassa nÅlaÂÂhÃne nÅlasÃÂakapÃrutasseva chavasarÅrassetaæ adhivacanaæ. ParibhinnaÂÂhÃnesu vissandamÃnapubbaæ vipubbaæ, vipubbameva vipubbakaæ, paÂikkÆlattà và kucchitaæ vipubbanti vipubbakaæ. TathÃrÆpassa chavasarÅrassetaæ adivacÃnaæ. Vicciddaæ vuccati dvidhà chindanena apacÃritaæ, vicciddameva vicciddakaæ, paÂikkÆlattà và kucchitaæ vicchiddanti vivachiddakaæ. Vemajjhe chinnassa chavasarirassetaæ adhivacanaæ. [PTS Page 179] [\q 179/] itoca ettoca vividà kÃrena soïasigÃlÃdihi khÃyitanti vikkhÃyitaæ, vikkhÃyitameva vikkhÃyitakaæ. PaÂikkÆlattà và kuccitaæ vikkhÃyitanti vikkhà yitakaæ. TathÃrÆpassa chavasarÅrassetaæ adhivacanaæ. Vividhaæ khittaæ vikkhittaæ, vikkhittameva vikkhittakaæ. PaÂikkÆlattà và kucchitaæ vikkhittanti vikkittakaæ. A¤¤ena tthaæ a¤¤ena pÃdaæ 1. SÅ11. NiyÃmasammataæ. 2. SÅ11. Sammattasammata¤ca [a.] Abhi -dhammasaÇganÅ. [SL Page 132.] [\x 32/] A¤¤ena sÅsanti evaæ tato tato khittassa chavasarÅrassetaæ adhivacÃnaæ. Hata¤ca taæ purimanayeneva vikkhittaka¤cÃti hata vikkhittakaæ, kÃkapÃdÃkÃrena aÇgapaccaÇgesu satthena nitvà vuttanayena1 vikkhittassa chavasarÅrassetaæ adhivacÃnaæ. Lohitaæ kirati vikkhipati ito citoca paggharatÅti lohitakaæ, paggharita lohitamakkhitassa chavajarÅrassetaæ adivacÃnaæ. PuÊavà vuccanti kimayo, pÆÊave kiratÅti pÆÊavakaæ. Kimiparipuïïassa chavasarÅ rassetaæ adhivacanaæ. AÂÂiyeva aÂÂhikaæ, paÂikkÆlattà và kucchitaæ aÂÂhiti aÂÂhikaæ. AÂÂhisaÇghalikÃyapi ekaÂÂhikassapi etaæ adhivacanaæ. ImÃni ca pana uddhumÃtakÃdini nissÃya uppannanimittÃnampi namittesu paÂiladdhajhÃnÃnampi etaneva nÃmÃni. Tattha uddhumÃtakasarÅre uddhumÃtakanimittaæ uppÃdetvà uddhumÃtakasaÇkhÃtaæ jhÃnaæ bÃvetukÃmena yoginà paÂhavikasiïe vuttanayeneva vuttappakÃraæ Ãcariyaæ apasaÇkamitvÃkammÃÂÂhÃnaæ uggahetabbaæ. Tenassa kammaÂÂhÃnaæ kathentena asubha nimittatthÃya gamanavidhÃnaæ samantà nimittÆpalakkhaïà ekÃdasa vidhena nimittaggÃho gatÃgatamaggapaccavekkhaïanti evaæ appa ïÃvidhÃnapariyosÃnaæ sabbaæ katthatabbaæ, tenÃpisabbaæ sÃdhukaæ uggahetvà pubbe vuttappakÃraæ senÃsanaæ upagantvà uddhumÃtaka nimittaæ pariyesantena vihÃtabbaæ. Evaæ viharantena ca asu kasmiæ nÃma gÃmadvÃre vi aÂvimukhe và patthe và pabbatapÃde và rukkhamÆle [PTS Page 180] [\q 180/] và susÃne và uddhumÃtakasarÅraæ nikthittanti kathentÃnaæ vacanaæ sutvÃpi na tÃvadeva atatthena pakkhandantena viya gantabbaæ, kasmÃ? Asubhaæ hi nÃmetaæ vÃÊamigÃdhiÂÂhikampi amanussÃdhiÂÂhitampi hota. Tatrassa jÅvitantarÃyopi siyÃ. Gamana maggo và panettha gÃmvÃrena và nahÃnatitthenavà kedÃra koÂiyà vÃhoti. Tattha visabhÃga rÆpaæ ÃpÃthaæ Ãgacchati, tadeva và sarÅraæ visabhÃgaæ hoti. Purisassahi itthisarÅraæ itthiyÃca purisa sarÅraæ visabhÃgaæ. Tadetaæ adhunà mataæ subhato pi upaÂÂhÃti, tenassa brahmacariyantarÃyopi siyÃ. Sace pana nayidaæ mÃdisassa bhÃriyanti attÃnaæ takkayati, evaæ takkayamÃnena gantabbaæ. Gacchantena ca saÇghattherassa và a¤¤assa và abhi¤¤Ãtassa bhikkhuno kattvo gantabbaæ. KasmÃ? Sace hissa susÃne amanussa sÅhavyagghÃdÅnaæ rÆpasaddÃdianiÂÂhÃrammaïÃbibhÆtassa aÇga paccaÇgÃni và pavedhenti, bhuttaæ và na parisaïÂhÃti, a¤¤o và ÃbÃdho hoti, athassa so vihÃre pattacÅvaraæ surakkhitaæ karissati dahare và sÃmaïere và pahinitvà taæ bikkhuæ paÂijaggissati. Apica susÃnaæ nÃma nirÃsaÇkaÂÂhÃnanti va¤¤ÃmÃnà katakammÃpi 1. SÅ11. Suttevuttanayena. [SL Page 133] [\x 133/] AkatakammÃpi corà samosaranti, te manussehi anubandà bhikkhusasa samÅpe bhaï¬akaæ cha¬¬etvÃpi palÃyanti. Manussà saho¬haæ coraæ addasÃmÃti bikkhuæ gahetvà viheÂhenti. Athassa so mà imaæ viheÂhayittha mÃmÃyaæ kathetvà iminà nÃma kammena gatoti te manusse sa¤¤Ãpetvà sotthibhÃvaæ karissati. AyamÃnisaæso kathetvà gamane, tasmà vuttappakÃrassa bhikkhuno kathetvà asubha nimittadassane sa¤jÃtÃbilÃsenayathà nÃma khattiyo abhise kaÂÂhÃnaæ yajamÃno ya¤¤asÃlaæ adhano và pana nidhiÂÂhÃnaæ pÅti somanassajÃto gacchati evaæ pÅtisomanassaæ uppÃdetvà aÂÂha kathÃsu vuttena vidhinà gantabbaæ. Vuttaæ hetaæ: - uddhumÃtakaæ asubhanimittaæ uggaïhanto eko adutayo gacchati upaÂÂhitÃya satiyà apammuÂÂhÃya antogatehi indriyehi abahigatena mÃnasena gatÃgatamaggaæ paccavekkhamÃno. Yasmiæ padese uddhumÃtakaæ [PTS Page 181] [\q 181/] asubhanimittaæ nikkhittaæ hoti, tasmiæ padese pÃsÃïaæ và vammikaæ và rukkhaæ và gacchaæ và lataæ và sanimittaæ karoti, sÃrammaïi karoti, sanamittaæ katvà sÃrammaïaæ katvà uddhumÃtakaæ asubhanimittaæ sabhÃvabhÃvato upalakkheti. Vaïïatopi liÇga topi saïÂhÃnatopi disatopi okÃsatopi paricchedatopi sandhito vicarato ninnato thala santato, so taæ nimittaæ suggahitaæ karoti sÆpadhÃritaæ upadhÃreti suvavatthitaæ vavatthapetÅ, so taæ nimittaæ suggahitaæ katvà sÆpadhÃritaæ upadhÃretvà suva vatthitaæ vavatthapetvà eko adutiyo gacchati upaÂÂhitÃya satiyà apammuÂÂÃya antogatehi indriyehi abahigatena mÃnasena gatà gatamaggaæ paccavekkhamÃno. So caÇkamantopi tabbhÃgiya¤¤eva caÇkamaæ adhiÂÂhÃti, nisÅdantopi tabbhÃgiya¤¤eva Ãsanaæ pa¤¤Ã peti. Samantà nimittupalakkhaïà kimatthiyà kimÃnisaæsÃti? Samantà nimittÆpalakkhaïà asammohatthà asammohÃnisaæsÃ. EkÃdasavidhena nimittaggÃho nimatthiya kimÃnisaæsoti? Ekà dasavidhena nimittaggÃho kimatthiyo kimÃnisaæsoti? Ekà dasavidhena nimittaggÃho upanibandhanattho upanibandhanÃni saÇso, gatÃgatamaggapaccavekkhanà kimatthiyà kimÃnisaæsÃti? GatÃgatamaggapaccavekkhaïà vÅthisampaÂipÃdanatthà vÅthisampaÂipÃdanÃni saÇsÃ. So ÃnisaæsadassÃvÅ ratanasa¤¤i hutvà cittikÃraæ upaÂÂhÃpetvà sampiyÃyamÃno tasmiæ Ãrammaïe cittaæ upanibandhati addhà imÃya paÂipadÃya jarÃmaraïamhà parimuccissÃmiti. So vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. TassÃdhigataæ hoti rÆpÃvacaraæ paÂhamajjhÃnaæ dibbe ca vihÃro bhÃvanÃmaya¤ca pu¤¤akiriyavatthÆ"ti[a.] Tasmà yo cittasa¤¤attatthÃya sivathika dasasanaæ gacchati. So gaï¬iæ paharitvà gaïaæ sannipÃtetvÃpi gacchatu. KammaÂÂhÃnasÅsena pana gacchantena ekakena aduti [A.] MahÃaÂÂhakathÃ. [SL Page 134] [\x 134/] Yena mÆlakammaÂÂhÃnaæ avissajjetvà taæ manasikaronteneva susÃne soïÃdi parissayavinodanatthaæ kattaradaï¬akaæ và [PTS Page 182] [\q 182/] yaÂÂhiæ và gahetvà sÆpaÂÂhitabhÃvasampÃdanena apammuÂÂhasatiæ katvà manacchaÂÂhÃna¤ca indurirayÃnaæ antogatabhÃvasampÃdanato abahigata manena hutvà gantabbaæ. VihÃrato nikkhamanteneva asuka disÃya asukadvÃrena nikkhantomhÅti dvÃraæ sallakkhetabbaæ. Tato yena maggena gacchati. So maggo vavatthapetabbo: - ayaæ maggo pÃcÅnadisÃbhimukho và gacchati pacchima disÃbhimukho và uttara disÃbhimukho và dakkhiïa disÃbhimuko và vidisÃbhimukho vÃti. Imasmiæ pana ÂhÃnevÃmato gacchati, imasmiæ ÂhÃne dakkhiïato, imasmi¤cassa ÂhÃne pÃsÃïo, imasmiæ vammiko, imasmiæ rukkho, imasmiæ gaccho, imasmiæ latÃti evaæ gamanamaggaæ vavatthapentena nimittaÂÂhÃnaæ gantabbaæ. Noca kho paÂivÃtaæ, paÂivÃtaæ gacchantassa hi kuïapagavdho ghÃïaæ paharitvà matthaluÇgaæ và saÇkhobheyya ÃhÃraæ và cha¬¬Ãpeyya vippaÂisÃraæ và janeyya odisaæ nÃma kuïapaÂÂhÃnaæ ÃgatomhÅti. Tasmà paÂivÃtaæ vajjetvà anuvÃtaæ gantabbaæ. Sace anuvÃtamaggena na sakkà hoti gantuæ, antarÃmagge pabbato và papÃto và pÃsÃïo và vati và kaïÂakÃdhÃnaæ1 và udakaæ và cikkhallaæ và hoti, cÅvarakaïïena nÃsaæ pidahitvà gantabbaæ. Idamassa gamanavattaæ. Evaæ gatena pana na tÃva asubhanimittaæ oloketabbaæ, disà vavatthapetabbÃ, ekasmiæ hi disÃbhÃge Âhitassa Ãrammaïa¤ca na vibhÆtaæ hutvà khÃyiti, citta¤ca na kammaniyaæhoti, tasmà taæ vajjetvà yattha Âhitassa Ãrammaïa¤ca vibhÆtaæ hutvà khÃyati, citta¤ca kammaniyaæ hoti, tattha ÂhÃtabbaæ. PaÂivÃtÃnuvÃta¤ca pahÃtabbaæ, paÂivÃte Âhitassa hi kuïapagandhena ubbÃÊhassa cittaæ vidhÃvati. AnuvÃte Âhitassa sace tattha adhivatthà amanussà honti. Te kujjhivo anatthaæ karonni, tasmà Åsakaæ ukkamma nÃtianuvÃte ÂhÃtabbaæ. Evaæ tiÂÂhamÃnenÃpi nÃtidÆre nÃccÃsanne nÃnupÃdaæ nÃnusÅsaæ ÂhÃtabbaæ. AtiidÆre Âhitassa hi Ãrammaïaæ avibhÆtaæ hoti, accÃsanne bhayaæ uppajjati, anupÃdaæ và anusÅsaæ và Âhitassa sabbaæ asubhaæ samaæ na pa¤¤Ãyati, tasmà nÃtidÆre nÃccà sanne olokentassa phÃsukaÂÂhÃne sarÅravemajjhabhÃge ÂhÃtabbaæ. [PTS Page 183] [\q 183/] evaæ Âhitena "tasmiæ padese pÃsÃïaæ và dhammikaæ và rukkhaæ và gacchaæ và lataæ và sanimittaæ karoti"ti evaæ vuttÃni samannà nimittÃni upalakkhe tabbÃni. Tatridaæ upalakkhaïavidhÃnaæ: - sace tassa nimittassa samantà cakkupathe pÃsÃïo hoti. So ayaæ pÃsÃno ucco và nÅco và khuddako và mahanto và tambo và kÃÊo vÃseto và digho và parimaï¬alo vÃti vavatthapetabbo. Tato. 1. Ma. 11 KaïÂakaÂÂhÃnaæ. [SL Page 135] [\x 135/] Imasmiæ nÃma okÃse ayaæ pÃsÃïo idaæ asubhanimittaæ, idaæ asubha nimittaæ ayaæ pÃsÃnoti sallakkhetabbaæ. Sace vammiko hota. Sopi uccovà nÅcovà khuddakovà mahantovà tambovà kÃÊo và seto và digho và parimaï¬alovÃti vavatthapetabbo. Tato imasmiæ nÃma okÃse ayaæ vammiko idaæ asubhanimittanti sallakkhetabbaæ. Sace rukkho hotÅ, sopi assattho và nigrodo và kacchakovà kapitthakovà ucco và nÅco và khuddako và mahanto và tambo và kÃÊo và seto vÃti vavatthapetabbo. Tato imasmiæ nÃma okÃse yaæ rukkho idaæ asubhanimittanti sallakkhetabbaæ. Sace gaccho hoti sopi sivdi và karamando và kaïavÅro và kuraï¬ako và ucco và nÅco và khuddako và mahanto vÃti vavatthapetabbo. Tato imasmiæ nÃma okÃse ayaæ gaccho idaæ asubhanimittanti sallakkhe tabaæbaæ. Sace latà hoti, sÃpi lÃkhu và kumbhaï¬i và sÃmà và kÃlavallÅ và pÆtilatà vÃti vavatthapetabbÃ. Tato imasmiæ nÃma okÃse ayaæ lataidaæ asubhanimittaæ, idaæ asubhanimittaæ ayaæ latÃti sallakkhe tabbaæ. Yaæ pana vuttaæ sanimittaæ karoti sÃrammaïi karotÅti, taæ idheva antogadhaæ. Punappunaæ vavatthapento hi sanimittaæ karoti nÃma. Ayaæ pÃsÃïo idaæ asubhanimittaæ, idaæ asubhanimittaæ ayaæpÃsÃnoti evaæ dve dve samÃsetvà samÃsetvà vavatthapento sÃrammaïaæ karoti nÃma. Evaæ sanimittaæ sÃrammaïa¤ca katvà pana sabhÃvabhÃvato vavatthapetÅti vuttattà yvÃssa sabhÃvabhÃvo ana¤¤asÃdhÃraïo attaniyo uddhumÃtakabhÃvo, tena manasikà tabbaæ. Vaïitaæ uddhumÃtakanti evaæ sabhÃvena sarasena vavatthape tabbanti attho. Evaæ vavatthapevo vaïïatopi liÇgatopi saïÂhÃnatopi [PTS Page 184] [\q 184/] disatopi okÃsatopi paricchedatopÅti kbbidhena nimittaæ gahetabbaæ. Kathaæ? Kena hi yoginà idaæ sarÅraæ kÃÊassa và odÃtassa và maÇguracchavino vÃti vaïïato vavatthapetabbaæ. LiÇgato panaitthiliÇgaæ và purisaliÇgaæ vÃti avavatthapetvà paÂhama vayo và makjhimavaye và pachchimavaye và ÂhitassÃti1 vavatthapetabbaæ. SaïÂhÃnato uddhumÃtakasaÂhÂhÃnavaseneva idamassa sÅsasaïÂhÃnaæ, idaæ gÅvÃsaïÂhÃnaæ, idaæ hatthasaïÂhÃnaæ, idaæ udarasaïÂhÃnaæ, idaæ nÃbisaïÂhÃnaæ, idaæ kaÂisaïÂhÃnaæ, idaæ ÆrusaïÂhÃnaæ, idaæ jaÇghà saïÂhÃnaæ, idaæ pÃdasaïÂhÃnanti vavatthapetabbaæ. Disato pana imasmiæ sarÅre dve disà nÃbhiyà adho heÂÂhimà disà uddhaæ uparimà disÃti vavatthapetabbaæ, athavÃ: - ahaæ imissà disÃya Âhito asubha nimittaæ imissÃti vavatthapetabbaæ. OkÃsato pana imasmiæ nÃma okÃse hatthÃ, imasmiæ pÃdÃ, imasmiæ sÅsaæ imasmiæ majjhimo kÃyo Âhitoti vavatthapetabbaæ. AthavÃ: - ahaæ imasmiæ okÃse Âito 1. Ma 1. hitassaidaæsarÅranti. [SL Page 136] [\x 136/] Asubhanimittaæ imasminti vavatthapetabbaæ. Paricchedato idaæ sarÅraæ adho pÃdatalena upari kesamatthakena tiriyaæ tacena pariccinnaæ, yathÃparicchinne ca ÂhÃne dvattiæsakuïapa bharitamevÃti vavatthapetabbaæ. AthavÃ: - ayamassa hatthaparicchedo, ayaæ pÃda paricchedo, ayaæ sÅsaparicchedo, ayaæ majjhimakÃyaparicchedoti vavatthapetabbaæ. Yattakaæ và pana ÂhÃnaæ gaïhÃti, tattakameva idaæ Ådisaæ uddhumÃtakanti paricchinditabbaæ. Purisassa pana itthi sarÅraæ, itthiyà và purisasarÅraæ na vaÂÂati. VisabhÃge Ãrammaïaæ na upaÂÂhÃti, vipphandanasseva paccayo hoti. "UgghÃïitÃpi bhi itthi purisassa cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ"ti. MajjhimaÂÂhakathÃyaæ vuttaæ, tasmà sabhÃgasarÅreyeva evaæ chabbidhena nimittaæ gaïhitabbaæ. Yo pana purimabuddhÃnaæ santike ÃsevitakammaÂÂhÃno paribhaÂa dhutaÇgo parimadditamahÃbhuto pariggahitasaÇkhÃro vavatthÃpitanÃma rÆpe ugghÃÂitasattasa¤¤o katasamaïadhammo [PTS Page 185] [\q 185/] vÃsitavÃsano bhÃvitabhÃvano sabÅjo g¤Ãïuttaroappakileso kulaputto, tassa olokitaolokitaÂÂhÃneyeva paÂibhÃganimittaæ upaÂÂhÃti. No ce evaæ upaÂÂhÃti, athevaæ chabbidhena nimittaæ gaïhato upaÂÂhÃti. Yassa pana evampi na upaÂÂhÃti, tena sandhito vivarato ninnato thalato samantatoti punapi pa¤cavidhena nimittaæ gahetabbaæ. Tattha sandhitotiasitisatasandhito, uddhu mÃtake pana kathaæ asÅtisatasandhiyo vavatthapessati, tasmÃnena tayo dakkhiïahatthasandhi, tayo vÃmahatthasandhi, tayo dakkhiïapÃda sandhi, tayo vÃmapÃdasandhi, eko gÅvÃsavdhi, eko kaÂisanditi evaæ cuddasa mahÃsandhivasena sandhito vavatthapetabbaæ. Vivaratotivivaraæ nÃma hatthantaraæ pÃdantaraæ udarantaraæ kaïïantaranti evaæ vivarato vavatthapetabbaæ, akkhinampi nimmilitabhÃvo và ummi litabhÃvo và mukhassaca pihitabhÃvo và vivaÂabhÃvo và vavatthape tabbo. Ninnatoti - yaæ sarÅre ninnaÂÂhÃnaæ akkhikÆpo và antomukhaæ và galavÃÂako vÃ, taæ vavatthapetabbaæ, athavÃ: - ahaæ ninne Âhito sarÅraæ unnateti vavatthapetabbaæ. Thalatoti -yaæ sarÅre unnataÂÂhÃnaæ jaïnukaæ và uro và nalÃmaæ vÃ, taæ vavatthapetabbaæ. AthavÃ: - ahaæ thale Âhito sarÅraæ ninneti vavatthape tabbaæ. Samantatotisabbaæ sarÅraæ samantato vavatthapetabbaæ. SakalasarÅre ¤Ãïaæ cÃretvà yaæ ÂhÃnaæ vibÆtaæ hutvà upaÂÂhÃti, tatattha uddhumÃtakaæ uddhumÃtakanti cittaæ Âhapetabbaæ. Sace evampi na upaÂÂhÃti, udarapariyosÃnaæ atirekauddhumÃtakaæ hoti, tattha uddhumÃtakaæ uddhumÃtakanti cittaæ Âhapetabbaæ. IdÃni "so taæ nimittaæ suggahitaæ karotÅ"ti Ãdisu ayaæ vinicchayakathÃ: - tena yoginà tasmiæ sarÅre yathà vuttanimittaggÃha vasena suÂÂhunimittaæ gahetabaæbaæ. Satiæ sÆpaÂÂhitaæ katvà Ãvajjitabbaæ. [SL Page 137] [\x 137/] Evaæ punappunaæ karontena sÃdhukaæ upadhÃretabba¤ceva vavattha petabba¤ca. SarÅrato nÃtidÆre nÃccÃsanne padese Âhitena và nisinnena và cakkhuæ ammÅletvà oloketvà nimittaæ gaïhà [PTS Page 186] [\q 186/] tabbaæga uddhumÃtakapaÂikkÆlaæ uddhumÃtakapaÂikkÆlanti satakkhattuæ sahassakkhattumpi ummiletvà oloketabbaæ. Nimmiletvà Ãvajji tabbaæ. Evaæ punappunaæ karontassa uggahanimittaæ suggahitaæ hoti. Kadà suggahitaæ hoti? Yadà ummÅletvà olokentassa nimmÅletvà Ãvajjentassa ca ekasadisaæ hutvà Ãpatheæ Ãgacchati, tadà suggahitaæ nÃma hoti. So taæ nimittaæ evaæ suggahitaæ katvà sÆpadhÃrÅtaæ upadhÃretvà suvavatthitaæ vavatthapetvà sace tattheva bhÃvanÃpariyosÃnaæ pattuæ na sakkoti, athà nena Ãgamana kÃle vuttanayeneva ekakena adutiyena tadeva kammaÂÂhÃnaæ manasikarontena sÆpaÂÂhitaæ satiæ katvà antogatehi indriyehi abahigatena mÃnasena attano senÃsanamevÃgantabbaæ, susÃnà nikkhamanteneva ca Ãgamanamaggo vavatthapetabbo: yena maggena nikkhantosmi ayaæ maggo pÃcÅnadisÃbhimukho và gacchati, pacchima - uttara - dakkhiïadisÃbhimukho và gacchati, vidisÃbhi mukho và gacchati, imasmiæ pana ÂhÃne vÃmato gacchati, imasmiæ dakkhiïato, imasmi¤cassa ÂhÃne pÃsÃïo, imasmiæ vammiko, imasmiæ rukkho, imasmiæ gaccho, imasmiæ latÃti. Evaæ Ãgamana maggaæ vavatthapetvà Ãgatena caÇkamantenà pi tabbhÃgiyova caÇkamo adhiÂÂÃtabbo, asubhanimitta disÃbimukhe bhÆmuppadese caÇkamitabbanti attho, nisÅdantena Ãsanampi tabbhÃgiyameva pa¤¤apetabbaæ. Sace pana tassa disÃyaæ sobbho và papÃto. Và rukkho và vatÅ và kalalaæ và hoti, na sakkà taæ disÃbhimukhe bhumippadese caÇkamituæ, Ãsanampi anokÃsattà na sakkà pa¤¤a petuæ, taæ disaæ anavalokentenÃpi okÃsÃnurÆpe ÂhÃne caÇkamitabba¤ceva nisÅditabba¤ca. Cittaæ pana taæ disÃbhimukhaæ yeva kÃtabbaæ. IdÃni "samantà nimittupalakkhaïà kimatthiyÃ"ti Ãdipa¤hÃnaæ asammohatthÃti Ãdimhi vissajjane ayamadhippÃyo: - yassa hi ave lÃyaæ addhumÃtakanimittaÂÂhÃnaæ gantvà samantà nimittÆpalakkhaïaæ katvà nimittaggahaïatthaæ cakkhuæ ummiletvà olokentasseva taæ sarÅraæ uÂÂhahitvà [PTS Page 187] [\q 187/] Âhaataæ viya ajjhottharamÃnaæ viya anubandhamÃnaæ viyaca hutvà upaÂÂhÃti, so taæ bÅbhacchaæ bhehavÃrammaïaæ disvà vikkhittacitto ummattako viya hoti, bhayaæ chamhitattaæ loma haæsaæ pÃpuïÃti. PÃÊiyaæ hi vubhattaaÂÂhatiæsÃrammaïesu a¤¤aæ evarÆpaæ bheravÃrammaïaæ nÃma natthi, imasmiæ hi kammaÂÂhÃne jhÃnavibbhantako nÃma hoti kasmÃ? Atibheravattà kammaÂÂhà [SL Page 138] [\x 138/] Nassa, tasmà tena yoginà satthamhitvà satiæ sÆpaÂÂhitaæ katva " matasarÅraæ uÂÂhahitvà anubandhanakaæ nÃma natthi, sacehi so etassa samÅpe Âhito pÃsÃïo và latà và Ãgaccheyya, sarÅrampi Ãgaccheyya. Yathà pana so pÃsÃno và latà và nÃgacchati, evaæ sarÅrampi nÃgacchati. Ayaæ pana tuyhaæ upaÂÂhÃnÃkÃro sa¤¤Ãjo sa¤¤Ãsambhavo, kammaÂÂhÃnaæ te ajjaupaÂÂhitaæ, mà bhÃyi bhikkhÆ"ti tÃsaæ vinodetvÃhÃsaæ uppÃdetvà tasmiæ nimitte cittaæ sa¤cÃretabbaæ. Evaæ visesamadhigacchati. Idametaæ sandhÃya vuttaæ: "samantà nimittÆpalakkhaïà asammohatthÃ"ti. EkÃdasa videïa pana nimittaggÃhaæ sampÃdento kammaÂÂhÃnaæ upani bandhati, tassa hi cakkÆni ummÅletvà olokanapaccayà uggaha nimittaæ uppajjati, tasmiæ mÃnasaæ cÃrentassa paÂibhÃganimittaæ uppajjati, tattha mÃnasaæ cÃrento appaïaæ pÃpuïÃti, appaïÃya Âhatvà vipassanaæ va¬¬hento arahattaæ sacchikaroti. Tena vuttaæ "ekÃdasavidhena nimittaggÃho upanibandhanattho"ti. " GatÃgata maggapaccavekkhaïà vÅthisampaÂipÃdanatthÃ"ti ettha pana: - yà gata maggassa ca Ãgatamaggassa ca paccavekkhaïà vuttÃ, sà kammaÂÂhÃna vÅthiyà sampaÂipÃdanatthÃti attho. Sace hi imaæ bhikkhuæ kammaÂÂÃnaæ gahetvà Ãgacchantaæ antarÃmagge deci ajja bhante katamiti divasaæ và pucchanti, pa¤haæ và pucchanti, paÂisanthÃraæ và karonti, ahaæ kammaÂÂhÃnikoti tuïhÅbhÆtena gantuæ na vaÂÂati. Divaso kathetabbo, pa¤ho vissajjetabbo. Sace na jÃnÃti na jÃnÃmÅti vattabbaæ. Dhammiko paÂisanthÃro kÃtabbo. [PTS Page 188] [\q 188/] tassevaæ karontassa uggahitaæ karuïanimittaæ nassati, tasmiæ nassantepi divasaæ puÂÂena kattebbameva. Pa¤haæ ajÃnantena na jÃnÃmÅti vattabbaæ, jÃnantena ekadesena kathetumpi vaÂÂati. PaÂisanthÃro pi kÃtabeæbÃ, Ãgantukaæ pana bhikkhuæ disvà ÃgantukapaÂisanthÃro kÃtabbova. AvasesÃnipi cetiyaÇgaïavattabodhi yaÇgaïavatta aposathÃgÃravatta bhojanasÃlà jantÃghara ÃcariyupajjhÃyaÃgantukagamikavattÃdÅni sabbÃni khandhakavattÃni pÆretabbÃneva. Tassa tÃni pÆrentassÃpi taæ taruïanimittaæ nassati, puna gantvà nimittaæ gaïhÃssÃmÅti gantukÃmassà pi amanussehi và vÃÊamigehi và adhiÂÂhitattà susÃnampi gantuæ và na sakkà sakkà hoti, nimittaæ và antaradhÃyati uddhumÃtakaæ hi ekameva và dve và divase Âhatvà vinÅlakÃdibhÃvaæ gacchati. SabbakammaÂÂhÃnesu etena samaæ dullabhaæ kammaÂÂhÃnaæ nÃma natthi. Tasmà evaæ naÂÂhe nimitte tena bhikkhunà rattiÂÂhÃne và divÃÂÂhÃne và nisÅditvà ahaæ iminà nÃma dvÃrena vihÃrà nikkhamitvà asukadisÃbhimukhaæ maggaæ paÂipajjitvà asukasmiæ nÃma ÂhÃne vÃmaæ gaïhiæ, asukasmiæ dakkhiïaæ, tassa asukasmiæ ÂhÃne pÃsÃïo, asukasmiæ vammikarukkhagaccha [SL Page 139] [\x 139/] LatÃnaæ a¤¤ataraæ sohaæ tena maggena gantvà asukasmiæ nÃma ÂhÃne asubhaæ addasaæ, tattha asukadisÃbhimukhà Âhatvà eva¤ceva¤ca samantà nimittÃni sallakkhetvà evaæ asubhanimittaæ uggahetvà asukadisÃya susÃnato nikkhamitvà evarÆpena nÃma maggena ida¤cida¤ca karonto Ãgantvà idha nisinnoti evaæ yÃva pallaÇkaæ Ãbhujitvà nisinnaÂÂhÃnaæ, tÃva gatÃgatamaggo pacca vekkhitabbo. Tassevaæ paccavekkhato taæ nimittaæ pÃkamaæ hoti, purato nikkhittaæ viya upaÂÂhÃti. KammaÂÂhÃnaæ purimà kÃreneva vÅthiæ paÂipajjati. Tena vuttaæ "gatÃgatamaggapacca vekkhaïà vÅthi sampaÂipÃdanatthÃ"ti. IdÃni "ÃnisaæsadassÃvi ratanasa¤¤i hutvà cittÅkÃraæ upaÂÂhà petvà sampiyÃyamÃno tasmiæ Ãrammaïe cittaæ upanibandhatÅ"ti etthauddhumÃtakapaÂikkÆle mÃnasaæ cÃretvà jhÃnaæ nibbattetvà jhÃnapadaÂÂhÃnaæ vipassanaæ va¬¬hento [PTS Page 189] [\q 189/] addhà imÃya paÂipadÃya jarà maraïamhà parimuccissÃmÅti evaæ ÃnisaæsadassÃvinà bhavitabbaæ yathà pana duggato puriso mahagghaæ maïiratanaæ labhitvà dullabhaæ vata me laddhanti tasmiæ ratanasa¤¤i hutvà gÃravaæ janetvà vipulena pemena sampiyÃyamÃno taæ rakkheyya evameva dullabhaæ me idaæ kammaÂÂhÃnaæ laddhaæ duggatassa mahaggha maïiratanasadisaæ, catudhÃtu kammaÂÂhÃniko hi attano cattÃro mahÃbhÆte parigaïhÃti, ÃnÃpÃnakammaÂÂhÃniko attano nÃsikÃvÃtaæ parigaïhÃti, kasiïakammaÂÂhÃniko kasiïaæ katvà yathÃsukhaæ bhÃveti, evaæ itarÃni kammaÂÂhÃnÃni sulabhÃni, idaæ pana ekameva và dve và divase tiÂÂhati, tatoparaæ vinÅlakÃdibhÃvaæ pÃpuïÃtÅti natthi ito dullabha taranti tasmiæ ratanasa¤¤inà hutvà cittÅkÃraæ upaÂÂhapetvà sampiyÃyamÃnena taæ nimittaæ rakkhitabbaæ. RattiÂÂhÃne ca divÃÂÂhÃneca uddhumÃtaka paÂikkÆlaæ uddhumÃtakapaÂikkÆlanti tattha punappunaæ cittaæ upanibndhitabbaæ. Punappunaæ taæ nimittaæ Ãvajji tabbaæ. Manasi kÃtabbaæ, takkÃhataæ vitakkÃhataæ kÃtabbaæ, tassevaæ karoto paÂibhÃganimittaæ uppajjati. Tatridaæ nimitta dvayassa nÃnÃkaraïaæ uggahanimittaæ pana yÃvadatthaæ bhu¤kitvà nipanno thÆlaÇgapaccaÇgapuriso viya. Tassa paÂibhÃganimittapaÂilÃbhasamakÃla meva bahiddhà kÃmÃnaæ amanasikÃrà vikkhambhanavasena kÃmacchando pahÅyati, anunayappahÃïeneva cassa lohitappahÃïena pubbo viya vyÃpÃdopi pahÅyati, tathà ÃraddhaviriyatÃya thÅnamiddhaæ, avippaÂi sÃrakarasantadhammÃnuyogavasena uddhacca kukkuccaæ, adhigatavise sassa paccakkhatÃya paÂipattidesake satthari paÂipattiæ paÂipatti phale ca vicikicchÃti pa¤caïÅvaraïÃni pahÅyanti. Tasmiæ yeva ca [SL Page 140] [\x 140/] Nimitte cetaso abhiniropanalakkhaïo vitakko, nimittÃnu majjanakiccaæ sÃdhayamÃno vicÃro, paÂiladdhavisesÃdhigamappaccayà pÅti, pÅtimanassa passaddhisambhavato passaddhinimittaæ sukhaæ, sukhitassa [PTS Page 190] [\q 190/] cittasamÃdhisambhavato sukhanimittà ekaggatà cÃti jhÃnaÇghÃni pÃtu bhavanti. Evamassa paÂhamajjhÃnapaÂibimbabhÆtaæ upacÃrajjhÃnampi taæ khaïaæ yeva nibbattati. Ito paraæ yÃva paÂhamajjhÃnassa appaïà ceva vasippattica, tÃva sabbaæ paÂhavikasiïe vuttanayeneva veditabbaæ. Ito paresu pana vinÅlakÃdÅsu pi yaæ taæ "uddhumÃtakaasubha nimittaæ uggaïhanto eko adutiyo gacchati upaÂÂhitÃya satiyÃ"ti Ãdinà nayena gamanaæ Ãdikaæ katvà lakkhaïaæ vuttaæ, taæ sabbaæ vinÅlakaæ asubhanimittaæ uggaïhanto vipubbakaæ asubha nimittaæ uggaïhantoti evaæ tassa tassa vasena tattha uddhumÃtaka padamattaæ parivattetvà vuttanayeneva savinicchayÃdhippÃyaæ vedi tabbaæ. Ayaæ pana viseso: vÅnÅlake vinÅlakapaÂikkÆlaæ vinÅlaka paÂikkÆlanti manasikÃro pavattetabbo. Uggahanimitta¤cettha kabaraæ kabaravanïaæ hutvà upaÂÂhÃti. PaÂibhÃganimittaæ pana ussada vasena upaÂÂhÃti. Vipubbake vipubbakapaÂikkÆlaæ vipubbakapaÂikkÆlanti manasikÃro pavattetabbo, uggahanimittaæ panettha paggha rantamiva upaÂÂhÃti. PaÂibhÃganimittaæ niccalaæ sannisinnaæ hutvà upaÂÂhÃti. Vicchiddakaæ yuddhamaï¬ale và corÃÂaviyaæ và susÃne và yattha rÃjÃno core kindÃpenti, ara¤¤e và pana sÅha vyagghehi kinnapurisaÂÂhÃne labbhati, tasmà tathÃrÆpaæ ÂhÃnaæ gantvà sace nÃnÃdisÃyaæ patitampi ekÃvajjanena ÃpÃthaæ Ãgacchati, iccetaæ kusalaæ no ce Ãgacchati, sayaæ hatthena na parÃmasitabbaæ, parÃmasanto hi vissÃsaæ Ãpajjati, tasmà ÃrÃmikena và samaïuddesena và a¤¤ena và kenaci ekaÂÂhÃne kÃretabbaæ. Alabhantena kattarayaÂÂhiyà và daï¬akena và ekaÇgulantaraæ katvà upanÃmetabbaæ. Evaæ upanÃmetvà vicchiddakapaÂikkÆlaæ vicchiddakapaÂikkÆlanti manasikÃro pavattetabbo. Tattha uggaha nimittaæ majjhe chinnaæ1 viya upaÂÂhÃti, paÂibhÃganimittaæ pana paripuïïaæ hutvà upaÂÂhÃti. [PTS Page 191] [\q 191/] vikkhÃyitake vikkhÃyitakapaÂikkÆlaæ vikkhÃyitakapaÂikkÆlanti manasikÃro pavattetabbo. Uggaha nimittaæ panettha tahi tahiæ khÃyitasadisameva upaÂÂhÃti, paÂibhÃga nimittaæ pana paripuïïaæ hutvà upaÂÂhÃti. Vikkhittakampi vicchiddake vuttanayeneva aÇgulaÇgulantaraæ kÃretva và katvà và vikkittakapaÂikkÆlaæ vikkittakapaÂikkÆlanti manasikÃro pavattetabbo. Ettha uggahanimittaæ pÃkaÂantaraja hutvà 1. Ma. 11. Chidda. [SL Page 141] [\x 141/] UpaÂÂhÃti, paÂibhÃganimittaæ pana paripuïïaæ hutvà upaÂÂhÃti. Hata vikkittakampi vicchiddake vuttappakÃresu yeva ÂhÃnesu labbhati. Tasmà tattha gantvà vuttanayeneva aÇgulaÇgulantaraæ kÃretvà và katvà và hatavikkhittakapaÂikkÆlaæ hatavikkhittakapaÂikkÆlanti manasikÃro pavattetabbo. Uggahanimittaæ panettha pa¤¤Ãya mÃna pahÃramukhaæ viya hoti. PaÂibhÃganimittaæ paripuïïameva hutvà upaÂÂhÃti. Lohitakaæ yuddhamaï¬alÃdisu laddhappahÃrÃnaæ hatthapÃdà disu và chinnesu bhinnagaï¬apiÊakÃdÅnaæ và mukhato paggharamÃnakÃle labbhati. Tasmà taæ disvà lohitakapaÂikkÆlaæ lohitaka paÂikkÆlanti manasikÃro pavattetabbo. Ettha uggahanimittaæ vÃtappahaÂà viya rattapaÂÃkà calamÃnÃkÃraæ upaÂÂhÃti. PaÂibhÃga nimittaæ pana sannisinnaæ hutvà upaÂÂhÃti. PuÊavakaæ dvÅhatÅhacca yena kuïapassa navahi vaïamukhehi kimirÃsipaggharaïakÃle hoti. Apica taæ soïasigÃlamanussagomahisahatthiassaajagarÃdÅnaæ sarÅrappamÃïameva hutvà sÃlibhattarÃsi viyatiÂÂhati. Tesu yattha katthaci puÊavakapaÂikkÆlaæ puÊavakapaÂikkÆlanti manasi kÃro pavatte tabbo. Cullapiï¬apÃtikatissattherassa hi kÃÊadÅghavÃpiyà anto hatthikuïape nimittaæ upaÂÂhÃsi. Uggahanimittaæ panettha cÃlamÃnaæ viya upaÂÂhÃti. PaÂibhÃganimittaæ sÃlibhattapiï¬o viya sannisinnaæ hutvà upaÂÂhÃti. AÂÂhikaæ "so passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya k¬¬itaæ aÂÂhisaÇkhalikaæ samaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ"ti[a] ÃdÅnà nayona nÃnappakÃrato [PTS Page 192] [\q 192/] vuttaæ tasmà yattha taæ nikkhittaæ hoti, tattha purimanayeneva gantvà samantà pÃsÃïÃdÅnaæ vasena sanimittaæ sÃrammaïaæ katvà idaæ aÂÂhikanti sabhÃvabhÃvatoupalakkhetvà vaïïÃdivasena ekÃdasahÃkÃrehi nimittaæ uggahe tabbaæ. Tapana vaïïato setanti olokentassa na upaÂÂhÃti, odÃtakasiïasambhedo hoti, tasmà aÂÂhikanti paÂikkÆla vaseneva oloketabbaæ. LiÇganti idha ÓatthÃdÅnaæ nÃmaæ, tasmà hatthapÃdasÅsaudarabÃhudaÂi ÆrujaÇghÃnaæ vasena liÇgato vacattha petabbaæ. DÅgha rassa vaÂÂacaturassa khuddaka mahantavasena pana saïÂhÃnato vavatthapetabbaæ. DisokÃsà vuttanayÃeva, tassa tassa aÂÂhino pariyantavasena paricchedato vavatthapetvà yade cettha pÃkamaæ hutvà upaÂÂhÃti, taæ gahetvà appaïà pÃpuïitabbÃ. Tassa tassa aÂÂhino ninnaÂÂhÃnathalaÂÂhÃnavasena pana ninnato thalako ca vavatthapetabbaæ. PadesavasenÃpi ahaæninne aÂÂhi thale ahaæ và thale aÂÂhi nunnetipi vavatthapetabbaæ. Dvinnaæ pana aÂÂhikÃnaæ ghaÂitaghaÂitaÂÂhÃnavasena sandhito vavatthapetabbaæ. AÂÂhikÃnaæ yeva antaravasena vivarà 'vivara vavatthapetabbaæ. Sabbattheva pana ¤Ãïaæ cÃretvà imasmiæ ÂhÃne idamaÂÂhiti [A.] DÅghanikÃya. [SL Page 142] [\x 142/] Samannato vavatthapetabbaæ. Evampi nimitte anupaÂÂhahante nalÃÂaÂÂhimhi cittaæ saïÂhapetabbaæ. YathÃcettha evaæ idaæ ekÃdasa vidhena nimittaggahaïaæ ito purimesupi puÊavakÃdisu yujjamÃna vasena sallakkhetabbaæ. Ida¤ca pana kammaÂÂhÃnaæ sakalÃyapi aÂÂhi saÇghalikÃya ekasmimpi aÂÂike sampajjati. Tasmà tesu yattha katthaci ekÃdasavidhena nimittaæuggahetvà aÂÂhikapaÂikkÆlaæ aÂÂhikapaÂikkÆlanti manasikÃro pavattetabbo. Idha uggaha nimittampi paÂibhÃganimittampi ekasadisameva hotÅti vuttaæ, taæ ekasmiæ aÂÂhike yuttaæ. AÂÂhisaÇkhalikÃya pana uggahanimitte pa¤¤ÃyamÃna1 vivaratÃ, paÂibhÃganimitte paripuïïabhÃvo yujjati, ekaÂÂhikepi [PTS Page 193] [\q 193/] ca uggahanimittena bÅbhacchena bhayÃnakena bhavitabbaæ. PaÂibhÃganimittena pÅtisomanassajanakena, upacÃrà vahattÃ. Imasmiæ hi okÃse yaæ aÂÂhakathÃsu vuttaæ, taæ dvÃraja datvÃva vuttaæ, tathÃhi. Tattha catusu brahmavihÃresu dasasuca asubhesu paÂibhÃganimittaæ natthi, brahmavihÃresu hi sÅmasambhedo yeva nimittaæ dasasu ca asubhesu nibbikappaæ katvà paÂikkÆlabhÃveyeva diÂÂhe nimittaæ nÃma hotÅti vatvÃpi puna anantarameva duvidhaæ idha nimittaæ uggahanimttaæ paÂibhÃganimittaæ, uggahanimittaæ virÆpaæ bÅbhacchaæ bhayÃnakaæ hutvà upaÂÂhÃtÅti vuttaæ. Tasmà yaæ vicÃretvà avocumbha, idamevettha yuttaæ. Apica: - mahÃtissattherassa dantaÂÂhi kamattÃvalokanena sakalitthisarÅrassa aÂÂhisaÇghÃÂabhÃvena upaÂÂhÃnÃdÅni cettha nidassanÃnÅti. Iti asubhÃni subhaguïo dasasatalocanena thutakitti, YÃni avoca dasabalo ekekajjhÃnahetÆni. Evaæ tÃni ca tesa¤ca bhÃvanÃnayamimaæ viditvÃna, Tesveva ayaæ bhiyyo pakiïïaka kathÃpi vi¤¤eyyÃ. Etesu hi yattha katthaci adhigatajjhÃno suvikkhambhitarÃgattà vÅtarÃgo viya nilloluppacÃro hoti. Evaæ santepi yvÃyaæ asubhappabhedo vutto, so sarÅrasabhÃvappattivasena ca rÃgacarita bhedavasenacÃti veditabbo. ChavasarÅraæ hi paÂikkÆlabhÃvaæ Ãpajja mÃnaæ uddhumÃtakasabhÃvappattaæ và siyÃ, vinÅlakÃdÅnaæ và a¤¤atara sabhÃvappattaæ. Iti yÃdisaæ yÃdisaæ sakkà hoti laddhuæ, tÃdise tÃdise uddhumÃtakapaÂikkÆlaæ vinÅlakapaÂikkÆlanti evaæ nimittaæ ganhitabbamevÃti sarÅrasabhÃvappattivasena dasadhà asubhappabhedo vuttoti veditabbo. Visesato cettha uddhumÃtakaæ sarÅrasaïÂhÃnavipattippakÃsa nato saïÂhÃnarÃgino sappÃyaæ, vinÅlakaæ chavirÃgavipattippakà 1. SÅ11. Pa¤¤ÃyamÃno. [SL Page 143] [\x 143/] Sanato sarÅravaïïarÃgino sappÃyaæ, vipubbakaæ kÃyavanïapaÂi baddhassa duggandhabhÃvassa pakÃsanato [PTS Page 194] [\q 194/] mÃlÃgandhÃdivasena samuÂÂhà pita sarÅragandharÃgino sappÃyaæ. Vicchiddakaæ anto susurabhÃvappa kÃsanato sarÅre ghanabhÃvarÃgino sappÃyaæ, vikkhÃyitakaæ maæsÆpa cayasampattivinÃsappakÃsanato thanÃdisu sarÅrappadesesu saæsÆpa cayarÃgino sappÃyaæ. Vikkhittakaæ aÇgapaccaÇgÃnaæ vikkhepappa kÃsanato aÇgapaccaÇgalÅlÃrÃgino sappÃyaæ, hatavikkhittakaæ sarÅrasaÇghÃtabhedavikÃppakÃsanato sarÅrasaÇghÃtasampattirÃgino sappÃyaæ, lohitakaæ lohitamakkhitapaÂikkÆlabhÃvappakÃsanato alaÇkÃrajanitasobhÃrÃgino sappÃyaæ, puÊavakaæ kÃyassa aneka kimikulasÃdhÃraïabhÃvappakÃsanato kÃye mamattÃragino sappÃyaæ, aÂÂhikaæ sarÅraÂÂhÅnaæ paÂikkÆlabhÃvappakÃsanato dantasampatti rÃgino sappÃyanti. Evaæ rÃgacaritabhedavasenà pi dasadhà asubhappabhedo vuttoti veditabbo. Yasmà pana dasavidhe pi etasmiæ asubhe seyyathÃpi nÃma aparisaïÂhitajalÃya sÅghasotÃya nadiyà arittabaleneva nÃvà kiÂÂhati, vinà arittena na sakkà Âhapetuæ, evameva dubbalattà Ãrammaïassa vitakkabaleneva cittaæ ekaggaæ hutvà tiÂÂhati, vinà vitakkena na sakkà Âhapetuæ, tasmÃpaÂhamajjhÃna mevettha hoti na dutiyÃdÅni. PaÂikkÆle pi hi etasmiæ Ãrammaïe addhà imÃya paÂipadÃya jarÃmaraïamhà parimuccissÃmÅti evaæ ÃnisaæsadassÃvitÃya ceva nÅvaraïasantÃpappahÃïena ca pÅti somanassaæ uppajjati bahuæ dÃnime vetanaæ labhissÃmÅti Ãnisaæsa dassÃvino pupphacha¬¬akassa gutharÃsimhi viya, ussannavyÃdhi dukkhassa rokino vamanavirecanappavattiyaæ viyaca. Dasavidhampi cetaæ asubhalakkhaïato ekameva hoti, dasavidhassÃpi hi etassa asuciduggandhajegucchapaÂikkÆlabhÃvo eva lakkhaïaæ, tadetaæ iminà lakkhaïena na kevalaæ matasarÅre, dantaÂÂhikadassÃvino pana cetiyapabbatavÃsimahÃtissattherassa viya, hatthikkhandhagataæ rÃjÃnaæ olokentassa saÇgharakkhitattherupaÂÂhÃkasÃmaïerassa viyaca jiva mÃnakasarÅre pi upaÂÂhÃti. Yathevahi matasarÅraæ evaæ jivamÃnakampi asubhameva, [PTS Page 195] [\q 195/] asubhalakkhaïaæ panettha Ãgantukena alaÇkÃrena paÂicchannattà na pa¤¤Ãyati. Pakatiyà pana idaæ sarÅraæ nÃma atirekatisataaÂÂhikasamussayaæ, asÅtisatasandhisaÇghaÂitaæ, navanahÃru satanibaddhaæ, navamaæsapesisatÃnulittaæ, allamanussacammapariyo naddhaæ, chaviyà paÂicchannaæ, chiddÃvachiddaæ, medakathÃlikà viya niccuggha ritapaggharitaæ, kimisaÇghanisevitaæ, rogÃnaæ Ãyatanaæ, dukkha dhammÃnaæ vatthu, pahibhinnapurÃïagaïeæ¬Ã viya navahi vaïamukhehi satata vissandanaæ, yassa ubhohi akkhihi akkhigÆthako paggharati, kaïïa bilehi kanïaguthako, nÃsÃpuÂehi siÇghÃïikÃ, mukhato ÃhÃra pittasemharuhirÃni, adhodvÃrehi uccÃrapassÃvÃ, navanavutiyà [SL Page 144] [\x 144/] LemakÆpasahassehi asÆcisedayÆso paggharati, nÅlamakkhikÃdayo samparicÃrenti. Yaæ dantakaÂÂhamukhadhovana sÅsamakkhana nahÃna nivÃsana pÃpuraïÃdihi apaÂijaggitvà yathÃjÃtova parusavippakiïïa keso hutvà gÃmena gÃmaæ vicaranto rÃjÃpi pupphacha¬¬akacaï¬Ã lÃdasu a¤¤ataropi samasarÅra paÂikkÆlatÃya nibbiseso hoti, evaæ asuciduggandhaje gucchapaÂikkÆlatÃya ra¤¤o và caï¬Ãlassa và sarÅre vemattaæ nÃma natthi. DantakaÂÂhamukhadhovanÃdÅhi panettha dantamalÃdÅni pamajjitvà nÃnÃvatthehi hirikopÅnaæ paÂicchÃdetvà nÃnÃvaïïena sarabhivilepanena vilimpitvà pupphÃbharaïÃdihi alaÇkaritvà ahanti mamÃti gahetabbÃkÃrappattaæ karonti. Tato iminà Ãgantukena alaÇkÃrena paÂicchannattà tadassa yathÃvasarasaæ asubhalakkhaïaæ asa¤jÃnantà purisà itthisu, itthiyo capurisesu ratiæ karonti. Paramatthato panettha ra¤¤itabbaka yuttaÂÂhÃnaæ nÃma aïumattampinatthi, tathÃhi: - kesalomanakhadanta khelasiÇghÃïaka uccÃrapassÃvÃdisu ekakoÂÂhÃsampi sarÅrato pahi patitaæ sattà hatthena phÆsitumpi na icchanti aÂÂÅyanti harÃyanti jigucchanti. Yaæ yaæ panettha avasesaæ hoti, taæ ti evaæ paÂikkÆlampi samÃnaæ avijjavdhakÃrapariyonaddhà attasineharÃgarattà iÂÂhaæ kantaæ niccaæ sukhaæ [PTS Page 196] [\q 196/] attÃti ghanti. Te evaæ gaïhantà aÂaviyaæ kiæsukarukkhaæ disvà rukkhato apatitaæ apatitaæ pupphaæ ayaæ maæsapesi ayaæ maæsapesÅti viha¤¤amÃnena jarasigÃlena samÃnataæ Ãpajjanti tasmÃ. Yathà hi pupphitaæ disvà sigÃlo kiæsukaæ vano, Maæsarukkho mayà laddho iti gantvÃna vegasÃ. Patitaæ patitaæ pupphaæ ¬asitvà atilolupo, Nayidaæ maæsaæ aduæ maæsaæ yaæ rukkhasminti gaïhati. KoÂÂhÃsaæ patitaæ yeva asubhanti tathà budho, AgahetvÃna gaïheyya sarÅraÂÂhampi naæ tathÃ. Imaæ hi subhato kÃyaæ gahetvà tattha mucchitÃ, BÃlà karontà pÃpÃni dukkhà na parimuccare. Tasmà passeyya medhÃvÅ jivino và matassa vÃ, SabhÃvaæ pÆtikÃyassa subhabhÃvena vajjitaæ. Vuttaæ hetaæ. DÆggavdo asucÅ kÃyo kuïapo ukkarÆpamo, Nivdito cakkhubhÆtehi kÃyo bÃlÃbhinandito. Alla camma paÂicchanno navadvÃro mahÃvaïo, Samantato paggharati asuci pÆti gandhiyo. [SL Page 145] [\x 145/] Sace imassa kÃyassa antopÃhirato siyÃ, Daï¬aæ nÆna gahetvÃna kÃke soïe ca vÃrayeti. [A] Tasmà dabbajÃtikena bhikkhunà jivamÃnasarÅraæ và hotu mata sarÅraæ và yattha yattha asubhÃkÃro pa¤¤Ãyati, tattha tattheva nimittaæ gahetvà kammaÂÂhÃnaæ appaïaæ pÃpotabbanti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge SamÃdhibhÃvanÃdhikÃre AsubhakammaÂÂhÃna niddeso nÃma ChaÂÂhi paricchedo. [PTS Page 197] [\q 197/] 7. Chaanussati niddeso. AsubhÃnantaraæ uddiÂÂhÃsu pana dasasu anussatÅsu punappunaæ uppajjanato satiyeca anussati. PavattitabbaÂÂhÃnamhi yeva và pavattattà saddhÃpabbajitassa kulaputtassa anurÆpà satÅtipi anussati. Buddhaæ Ãrabbha uppannà anussati buddhÃnussati. Buddhaguïà rammaïÃya satiyà etaæ adhivacanaæ. Dhammaæ Ãrabbha uppannà anussati dhammÃnussati. SvÃkkhÃtatÃdi dhammaguïÃrammaïÃya satiyà etaæ adhivacanaæ, saÇghaæ Ãrabbha uppannà anussati saÇghÃnussati. SuppaÂipannatÃdisaÇghaguïÃrammaïÃya satiyà etaæ adhivacanaæ. SÅlaæ Ãrabbha uppannà anussati sÅlÃnussati, akhaï¬atÃdi sÅlaguïÃramma ïÃya satiyà etaæ adhivacanaæ. CÃgaæ Ãrabbha uppannà anussati cÃgÃnussati, muttacÃgatÃdi cÃgatuïÃrammaïÃya satiyà etaæ adhi vacÃnaæ. Devatà Ãrabbha uppannà anussati devatÃnussati. Devatà sakkhiÂÂÃne Âhapetvà attano saddhÃdi guïÃrammaïÃya satiyà etaæ adhivacanaæ. Maraïaæ Ãrabbha uppannà sati maraïasati, jÅvitindriyÆpacchedÃrammaïÃya satiyà etaæ adhivacanaæ. KesÃdibhedaærÆpakÃyaæ gatà kÃye và gatÃti kÃyagatÃ, kÃyagatà ca sà sati cÃti kÃyagatasatÅti vattabbe rassaæ akatvà kÃyagatÃsatÅti vuttÃ. KesÃdikÃyakoÂÂhÃsa nimittÃrammaïÃya satiyà etaæ adhivacanaæ. ùnÃpÃne Ãrabbha uppannà sati ÃnÃpÃnasati. AssÃsapassÃsa nimittÃrammaïÃya satiyà etaæ adhivacanaæ. Upasamaæ Ãrabbhauppannà anussati upasamÃnussati. SabbadukkhÆpasamÃrammaïÃya satiyà etaæ adhivacanaæ. [PTS Page 198] [\q 198/] iti imÃsu dasasu anussatÅsu buddhÃnussatiæ tÃva bhÃvetukÃmena aveccappasÃdasamannÃgatena yoginà patÅ 2. Khu- suttanipÃta. [SL Page 146] [\x 146/] RÆpe senÃsane rahogatena tisallÅnena "itipi so bhagavà arahaæ sammà sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi sattha devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti[a] evaæ buddhassa bhagavato guïà anussaritabbÃ. TatrÃyaæ anussaraïa nayo: - so bhagavà ti pi arahaæ, iti pi sammà sambuddho iti pi vijjÃcaraïasampanno iti pi sugato lokavidu iti pi anuttaro iti pi purisadammasÃrathi iti pi sattha iti pi devamanussÃnaæ iti pi buddho bhagavÃti anussarati. Iminà ca iminà ca kÃraïenÃti vuttaæ hoti. Tattha - ÃrakattÃ, arÅnaæ arÃnaæ ca hatattÃ, paccayÃdÅnaæ arahattÃ, pÃpakaraïe rahÃbhÃvÃti, imehi tÃva kÃraïehi so bhagavà arahanti anussarati. Ahakà hi so sabbakilesehi, vidÆra suvidÆre Âhito, maggena savÃsanÃnaæ kilesÃnaæ viddhaæsitattÃti Ãrakattà arahaæ. So tato Ãrakà nÃma yassa yenÃsamaÇgitÃ, AsamaÇgi ca dosehi nÃto tenÃrabhaæ matoti. Te cÃnena kilesÃrayo maggena hatÃti arÅnaæ hatattÃpi arahaæ. Yasmà rÃgÃdisaÇkhÃtà sabbepi arayo hatÃ. Pa¤¤Ãsatthena nÃthena tasmÃpi arahaæ matoti. Ya¤cetaæ avijjÃbhavataïhÃmayanÃbhi pu¤¤ÃdiabisaÇkhÃrÃraæ jarÃmaraïanemi Ãsavasamudayamayenaakkhena vijkditvà tibhavarathe samÃyojitaæ anidikÃlappavattaæ saæsÃracakkaæ, tassÃnena bodhi man¬e viriyapÃdohi sÅlapaÂhaviyaæ patiÂÂhÃya saddhÃhatthena kammakkhaya kara¤Ãïapharasuæ gahetvà sabbe arà hatÃti arÃnaæ hatattÃpi arahaæ. AthavÃ: saæsÃracakkanti anamataggaæ saæsÃravaÂÂaæ vuccati, tassa ca avijjà nÃbhi mÆlattÃ, jarÃmaraïaæ nemi pariyosÃnattÃ, sosa dasa dhammà arà avijjÃmÆlakattà jarà maraïa pariyantattà ca. Tattha dukkhÃdisu a¤¤Ãïaæ avijjÃ, kÃmabhave ca avijà [PTS Page 199] [\q 199/] kÃmabhave saÇkhÃrÃnaæ paccayo hoti, rÆpabhave saÇkhÃrÃnaæ paccayo hoti, arÆpabhave avijjà arupabhave saÇkhÃrÃnaæ paccayo hoti. KÃmabhave saÇkhÃrà kÃma bhave paÂisandhivi¤¤Ãïaæ kÃmabhave nÃmarÆpassa paccayo hoti, tathà rÆpabhave, arÆpabhave nÃmasseva paccayo hoti. KÃmabhave nÃmarÆpaæ kÃmabhave saÊÃyatanassa paccayo hoti. RÆpabhave nÃmarÆpa rÆpabhave tiïïaæ ÃyatanÃnaæ paccayo hoti. ArÆpabhave nÃmaæ arÆpabhave ekassÃyatanassa paccayo hoti. KÃmabhave saÊÃyatanaæ kÃmabhave chabbidhassa phassassa paccayo hoti. RÆpabhave tÅïi ÃyatanÃni rÆpabhave tiïïaæ phassÃnaæ, arÆpabhave ekaæ manÃyatanaæ arÆpabhave ekassa phassassa [A.] VinayapÃrÃjikapÃÊi vera¤jakaï¬a. (A¤¤atthÃpi. ) [SL Page 147] [\x 147/] Paccayo hoti. KÃmabhave cha phassà kÃmabhave channaæ vedanÃnaæ paccayà honti. RÆpabhave tayo tattheva tissannaæ, arÆpabhave eko tatthavi ekissà vedanÃya paccayo hotÅ. KÃmabhave cha vedanà kÃmabhave channaæ taïhÃkÃyÃnaæ paccayà honti. RÆpa bhave tisso tattheva tiïïaæ, arÆpabhave ekà vedanà arÆpabhave ekassa taïhÃkÃyassapaccayo hota. Tattha tattha sà sà taïhà upÃdÃnassa, upÃdÃnÃdayobhavÃdÅnaæ. Kathaæ? Idhekacco kÃme paribhu¤jissÃmÅti kÃmÆpÃdÃnapaccayà kÃyena duccaritaæ carati, vÃcÃya duccaritaæ carati, manasà duccaritaæ carati, duccaritapÃripÆriyà apÃye uppajjati, tatthassa uppattihetubhÆtaæ kammaæ kammabhavo, kammanibbattà khandhà uppattibhavo, khandhÃnaæ nibbatti jÃti, paripÃko jarÃ, bhedomaraïaæ. Aparo saggasampattiæ anubhavissÃmÅti tatheva sucaritaæ carati, sucaritapÃripÆriyà sagge uppajjati, tatthassa uppattihetubhÆtaæ kammaæ kammabhavoti so eva nayo. Aparo pana brahmalokasampattiæ anubhavissÃmÅti kÃmÆpÃdÃnapaccayà eva mettaæ bhÃveti, karuïaæ - muditaæ - upekkhaæ- bhÃvetibhÃvanà pÃripÆriyà brahmaloke [PTS Page 200] [\q 200/] nibbattati. Tatthassa nibbattihetubhÆtaæ kammaæ kammabhavoti, so eva nayo. Aparo arÆpabhave samttiæ anubhavissÃmÅti tatheva ÃsÃna¤cÃyatanÃdi samÃpattiyo bhÃveti, bhÃvanÃpÃripÆriyà tattha tattha nibbattati tatthassa nibbatti hetubhÆtaæ kammaæ kammabhavo, kammanibbattà khandhà uppattibhavo, khandhÃnaæ nibbatti jÃti, paripÃko jarÃ, bhedomaraïanti, eseva nayo sesÆpÃdÃnamÆlikÃsupi yojanÃsu. Evamayaæ avijjà hetu, saÇkhÃrà hetusamuppannÃ, ubhopete hetusamuppannÃti paccaya pariggahe pa¤¤Ã dhammaÂÂhiti¤Ãïaæ, atÅtampi addhÃnaæ anÃgatampi addhÃnaæ avijjà hetu, saÇkhÃrà hetusamuppannÃ, ubhopete hetusamuppannÃti paccayapariggahe pa¤¤Ã dhammaÂÂhiti¤Ãïanti, etena nayena sabbapadÃni vitthÃretabbÃni. Tattha avijjà saÇkhÃrà eko saÇkhepo, vi¤¤ÃïanÃmarÆpasaÊÃyatanaphassavedÃnà eko, taïhÆpÃdÃnabhavà eko, jÃtijarÃmaraïaæ eko, purima saÇkhepo cettha atÅto addhÃ, dve majjhimà paccuppanno, jÃti jarÃmaraïaæ anÃgato, avijjà saÇkhÃra gahaïena cettha taïhÆ pÃdÃnabhavà gahitÃva hontÅti ime pa¤ca dammà atÅte kammavaÂÂaæ, vi¤¤ÃïÃdayo pca etarahi vipÃkavaÂÂaæ, tanhÆpÃdÃnabhavagahaïena avijà saÇkhÃrà gahitÃva hontÅti ime pa¤ca dhammà etarahi kammavaÂÂaæ, jÃtijarÃmaraïÃpadesena vi¤¤ÃïÃdÅnaæ niddiÂÂhattà ime pa¤cadhammà Ãyati vipÃkavaÂÂaæ, te ÃkÃrato vÅsati vidhà honti, saÇkhÃravi¤¤ÃïÃna¤cettha antarà eko sandhi, vedanà taïhÃnamantarà eko, bhavajÃtÅnamantarà ekoti, iti bhagavà etaæ catusaÇkhepaæ tiyaddhaæ visatÃkÃraæ tisandhiæ paÂicca [SL Page 148] [\x 148/] SamuppÃdaæ sabbÃkÃrato jÃnÃti passataa a¤¤Ãti paÂivijjhati. Taæ ¤ÃtaÂÂhena ¤Ãïaæ, pajÃnanaÂÂhena pa¤¤Ã, tena vuccati "paccaya pariggahe pa¤¤Ã dhammaÂÂhiti¤Ãnaæ"ti[a] iminà dhammaÂÂhiti¤Ãïena bhagavà te dhamme yathÃbhÆtaæ ¤Ãtvà tesu nibbindanto virajjanto vimuccanto vuttappakÃrassa imassa saæsÃracakkassa are hani vihani viddhaæsesi. Evampi arÃnaæ hatattà arahaæ. [PTS Page 201] [\q 201/] Arà saæsÃracakkassa hatà ¤ÃïÃsinà yato. LokanÃthena tenesa arahanti pavuccati. Aggadakkhiïeyyattà ca civarÃdipaccaye arahati pÆjÃvisesa¤ca, teneva ca uppanne tathÃgate ye keci mahesakkhà devamanussà na te a¤¤attha pÆjaæ karonti. TathÃhi: brahmà sahampati sineru mattena ratanadÃmena tathÃgataæ pÆjesi, yathÃbala¤ca a¤¤e devÃmanussà ca bimbisÃra kosala rÃjÃdayo, parinibbutampi ca bhagavantaæ uddissa knnavutikoÂidhanaæ vissajjetvà asoka mahÃrÃjà sakala jambudÅpe caturÃsÅtivihÃrasahassÃni patiÂÂhÃpesi. Ko pana cÃdo a¤¤esaæ pÆjÃvisesÃnanti! PaccayÃdÅnaæ arahattÃpi arahaæ. PÆjÃvisesaæ saha paccayehi Yasmà ayaæ arahati lokanÃtho, AtthanurÆpaæ arahanti loke Tasmà jino arahati nÃmametaæ. YathÃca loke keci paï¬itamÃnino bÃlà asilokabhayena raho pÃpaæ karonti, evamesa na kadÃci karotÅti pÃpakaraïe rahÃbhÃvatopi arahaæ. Yasmà natthi raho nÃma pÃpakammesu tÃdino, RahÃbhÃvena tenesa arahaæ iti vissuto. Evaæ sabbathà pi. ùrakattà hatattà ca kilesÃrÅna so muni, HatasaæsÃra cakkÃro paccayÃdÅna cÃraho, Na raho karoti pÃpÃni arahaæ tena vuccatÅti. Sammà sÃma¤ca sabbadhammÃnaæ buddhattà pana sammà sambuddho. TathÃhi: - esa sabbadhammesammà sambuddho, abhi¤¤eyye dhamme abhi¤¤eyyato buddho, pari¤¤eyye. Dhamme pari¤¤eyyato, pahÃtabbe pahÃtabbato, sacchikÃtabbe sacchikÃtabbato, bhÃvetabbe bhÃvetabbato. Teneva cÃha: - Abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ bhÃvetabba¤ca bhÃvitaæ, PahÃtabbaæ pahÅnamme tasmà buddhosmi brahmaïÃti. [PTS Page 202 [\q 202/] b.] [A.] PaÂisambhidÃmagga. [B.] Saæ - nikÃya. [SL Page 149] [\x 149/] Apica: - cakkhuæ dukkhasaccaæ, tassa mÆlakÃraïabhÃvena samuÂÂhÃpikà purimataïhà samudayasaccaæ, ubhinnaæ appavatti nirodhasaccaæ, nirodha pajÃnanà paÂipadà maggasaccanti, evaæ ekeka paduddhÃrenà pi sabba dhamme sammà sÃma¤ca buddho, esa nayo sotaghÃna-jivhÃ- kÃya manesu. Eteneva nayena rÆpÃdÅni cha ÃyatanÃni, cakkhuvi¤¤ÃïÃdayo cha vi¤¤ÃïakÃyÃ, cakkhusamphassÃdayo cha phassÃ, cakkhu samphassajÃdayo cha vedanÃ, rÆpasa¤¤Ãdayo cha sa¤¤Ã, rÆpasa¤ceta nÃdayo cha cetanÃ, rÆpataïhÃdayo cha taïhÃkÃyÃ, rÆpavitakkÃdayo cha vitakkÃ, rupavicÃrÃdayo cha vicÃrÃ, rÆpakkhandhÃdayo pa¤ca kkhandhÃ, dasa kasiïÃni, dasa anussatiyo, uddhumÃtakasa¤¤ÃdÅva sena dasa sa¤¤Ã, kesÃdayo dvattiæsÃkÃrÃ, dvÃdasÃyatanÃni, aÂÂhà rasa dhÃtuyo, kÃmabhavÃdayo nava bhavÃ, paÂhamÃdini cattÃri jhÃnÃni, mettÃbhÃvanÃdayo catasso appama¤¤Ã, catasso arÆpasamà pattiyo, paÂilomato jarÃmaraïÃdÅni anulomato avijjÃdÅni paÂiccasamuppÃdaÇgÃni ca yojetabbÃni. TatrÃyaæ ekapadayojanÃ: "jarÃmaraïaæ dukkhasaccaæ, jÃti samudayasaccaæ, ubhinnampi nissaraïaæ nirodhasaccaæ, nirodhapajÃnanà paÂipadà maggasaccaæ"ti evaæ ekeka paduddhÃrena sabbadhamme sammà sÃma¤ca buddho anubuddho paÂi buddho. Tena vuttaæ: - " sammà sÃma¤ca sabbadhammÃni buddhattà pana sammÃsambuddho"ti. VijjÃhi pana caraïena ca sampannattà vijjÃcaraïa sampanno. Tattha vijjÃti - tisso vijjà aÂÂha pi vijjÃ. Tisso bhayabherava sutte vuttanayeneva veditabbÃ, aÂÂha ambaÂÂha sutte. Tatra hi vipassanäaïena manomayiddhiyà ca saha cha abhi¤¤Ã pariggahetvà aÂÂha vijjà vuttÃ. Caraïanti - sÅlasaævaro, indriyesu guttadvÃratÃ, bhojane matta¤¤utÃ, jÃgariyÃnuyogo, satta dhammÃ, cattÃri rÆpÃvacarajjhÃninÅti, ime panïarasa dhammà veditabbÃ; ime yeva hi païïarasa dhammà - yasmà etehi carati ariyasÃvako gacchati amataæ disaæ, tasmà carannti vuttÃ. YathÃha: -"idha mahÃnÃma ariya sÃvako sÅlavà hotÅ"ti sabbaæ majjhimapaïïÃsake [PTS Page 203] [\q 203/] vuttanaye neva veditabbaæ. Bhagavà imÃhi vijjÃhi iminà ca caraïena samannÃgato. Tena vuccati " vijÃcaraïasampanno"ti. Tattha vijjÃsampadà bhagavato sabba¤¤utaæ pÆretvà ÂhitÃ, caraïasampadà mahÃkÃruïikataæ. So sabba¤¤utaæ pÆretvà ÂhitÃ, caraïasampadà mahÃkÃruïikataæ. So sabba¤¤utÃya sabbasattÃnaæ atthÃnatthaæ ¤atvà mahÃkÃruïikatÃyaanatthaæ parivajjetvà atthe nayojeti. YathÃtaæ vijajÃcaraïasampanno. Tenassa sÃvakà suppaÂipannà honti, no duppaÂipannà vijjÃcaraïavipannÃnaæ hi sÃvakà attantapÃdayo viya. [SL Page 150] [\x 150/] Sobhanagamanattà sundaraæ ÂhÃnaæ gatattà sammà gatattà sammà ca gadattà sugato, gamanampi hi gatanti vuccati, ta¤ca bhagavato sobhanaæ parisuddhamanavajjaæ. Kiæ pana tanti? Ariyamaggo. Tena hesa gamanena khemaæ disaæ asajjamÃno gatoti sobhanagamanattà sugato. Sundara¤cesa ÂhÃnaæ gato amataæ nibbÃnanti sundaraæ ÂÃnaæ gatattà pi sugato. Sammà ca gato tena tena maggena pahÅne kilese puna apaccÃgacchanto. Vuttaæ hetaæ: - " sotÃpattimaggena ye kilesà pahÅnà te kilesena puneti na pacceti na paccÃgacchatÅti sugato -pe- arahattamaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puneti na pacceti na paccÃgacchatÅti sugato"ti[a.] Sammà và gato dÅpaÇkarapÃdamÆlatoppabhÆti yÃva bodhimaï¬Ã tÃva samatiæsapÃramÅ pÆrikÃya sammÃpaÂipattiyÃsabbalokassa bhitasukhameva karonto sassataæ ucchedaæ kÃma sukhaæ attakilamathanti ime ca ante anupagacchanto gatoti sammÃgatattà pi sugato. Sammà cesa gadati yuttaÂÂhÃne yutta meva vÃcaæ bhÃsatÅti sammÃgadattÃpi sugato. TatÆ;daæ sÃdhakaæ suttaæ: - "yaæ tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti abÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ, sà ca paresaæ appiyà amanÃpÃ, taæ tathÃgato vÃcaæ na bhÃsati; ya¤ca tathÃgato vÃcaæjÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ, sà ca paresaæ appiyà amanÃpÃ, tampi tathÃgato vÃcaæ na [PTS Page 204] [\q 204/] bhÃsati; ya¤ca ko tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ, sà ca paresaæ appiyà amanÃpÃ, tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tassà vÃcÃya veyyÃkaraïÃya, yampi tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ, sÃca paresaæ piyà manÃpÃ, na taæ tathÃgato vÃcaæ bhÃsati. Ya¤ca tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ anattha saæhitaæ, sÃca paresaæ piyà manÃpÃ, tampi tathÃgato vÃcaæ na bhÃsati. Ya¤ca kho tathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæ hitaæ, sÃca paresaæ piyà manÃpÃ, tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tassà vÃcÃya veyyÃkaraïÃyÃ"ti evaæ sammà gadattÃpi sugatoti veditabbo. SabbathÃpi viditalokattà pana lokavidÆ so hi bhagavà sabhÃvato samudayato nirodhato nirodhÆpÃyatoti sabbathà lokaæ avedi a¤¤Ãsi paÂivijjhi. YathÃha: - " yaÂhtha kho Ãvuso na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati, nÃhantaæ gamanena lokassantaæ ¤Ãteyyaæ diÂÂheyyaæ patteyyanti vadÃmi, na cÃhaæ Ãvuso appatvÃvalokassantaæ dukkhassantakiriyaæ vadÃmi. Api cÃhaæ Ãvuso imasmiæyeva vyÃmamatte kaÊebare sasa¤¤imhi samanake loka¤ca pa¤¤Ãpemi lokasamudaya¤ca lokanirodha¤ca lokanirodhagÃmini¤ca paÂipadaæ. [A.] MahÃaÂÂhakathÃ. [B.] Saæ - kinÃya. [SL Page 151] [\x 151/] Gamanena na pattabbo lokassanto kadÃcanaæ, Na ca appatvà lokantaæ dukkhà atthi pamocanaæ. Tasmà have lokavidÆ sumedho Lokantagu vusita brahma cariyo, Lokassa antaæ samitÃvi ¤atvà NÃsiæsatÅ lokamivaæ para¤cÃ"ti, [a] Apica: - tayo lokà saÇkhÃraloko sattaloko okÃsa lokoti, tattha ekoloko "sabbe sattà ÃhÃraÂÂhikikÃ"ti ÃgataÂÂhÃne [PTS Page 205] [\q 205/] saÇkhÃraloko veditabbo. " Sassato lokoti và asassato lokotivÃ"ti ÃgataÂÂhÃne sattaloko. " YÃvatà chandumasuriyà pariharanti disà hanti virocanÃ, TÃva sahassadhà loko ettha te vattatÅ vaso"ti, [b] ùgataÂÂhÃne okÃsaleko, tampi bhagavà sabbathà avedi, tathÃhissa" eko loko sabbe sattà ÃhÃraÂÂhitikÃ, dve lokà nÃma¤ca rÆpa¤ca, tayo lokà tissodanÃ, cattÃro lokà cattÃro ÃhÃrÃ, pa¤ca lokà pa¤cÆpÃdÃnakkhandhÃ, cha lokà cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni, satta lokà sattavi¤¤ÃïaÂÂhitiyo, aÂÂhaleko aÂÂhalokadhammÃ, navalokà navasattÃvÃsÃ, dasalokà dasÃyatanÃni, dvÃdasalokà dvÃdasÃyatanÃni, aÂÂhÃrasalokà aÂÂhà rasadhÃtuyo"ti[c] ayaæ saÇkhÃralokopi sabbathà vidito. Yasmà panesa sabbesampi sattÃnaæ Ãsayaæ jÃnÃti anusayaæ jÃnÃti caritaæ jÃnÃti adhimuttiæ jÃnÃti apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye bhabbÃbbe satte pajÃnÃti, tasmÃssa sattaloko pi sabbathà vidito. YathÃca sattaloko evaæ okÃsalokopi. TathÃhesa ekaæ cakkÃvÃÊaæ ÃyÃmato ca vitthÃrato ca yojanÃnaæ dvÃdasa satasahassÃni catuttiæsa satÃni ca pa¤¤Ãsa¤ca yojanÃni. Parikkhepato. SabbasatasahassÃni kttiæsa parimaï¬alaæ. Dasa ceva sahassÃni a¬¬hu¬¬hÃni satÃni ca. Tattha. DvesatasahassÃni cattÃri nahutÃni ca, Ettakà pahalattena saÇkhÃtÃyaæ vasundharÃ. TassÃyeva sandhÃrakaæ. [A.] AÇguttaracatukka. [B.] Saæ - nikÃya. [C.] PaÂisambhidi. [SL Page 152] [\x 152/] CattÃri satasahassÃni aÂÂheva nahutÃni ca, Ettakaæ pahalattena jalaæ vÃte patiÂÂhitaæ. Tassà pi sandhÃrako. [PTS Page 206] [\q 206/] Navasata sahassÃni mÃÊuto nahamuggato. SaÂÂhi¤ceva sahassÃni esà lokassa saïÂhitÅti. Evaæ sanÂhite cettha yojanÃnaæ. CaturÃsÅti sahassÃni ajjhogÃÊho mahaïïave, Accuggato tÃvadeva sineru pabbatuttamo. Tato upa¬¬hupa¬¬hena pamÃïena yathÃkkamaæ, AjjhogÃÊhuggatà dibbà nÃnÃratana cittitÃ. Yugandharo Åsadharo karaviko sudassano, Nemindharo vinatako assakaïïo giribrahÃ. Ete satta mahÃselà sinerussa samantato, MahÃrÃjÃnamÃvÃsà devayakkha nisevitÃ. YojanÃnaæ satÃnucco himavà pa¤ca pabbato, YojanÃnaæ sahassÃni tÅïi Ãyatavitthato, 1 CaturÃsÅti sahassehi kÆÂehi patimaï¬ito. Tipa¤ca yojanakkhandha parikkhepà nagavhayÃ, Pa¤¤Ãsa yojanakkhandha sÃdhÃyÃmà samantato. Satayojana vitthinïà tÃvadeva ca uggatÃ. Jambu yassÃnubhÃvena sambudÅpo pakÃsito. Ya¤cetaæ æmbuyà pamÃïaæ, etadeva asurÃnaæ citrapÃmaliyÃ, garuÊÃnaæ simbalirukkhassa, aparagoyÃne kadambassa, uttara kurÆsu kapparukkhassa, pubbavidehe sirÅsassa, tÃvatiæsesu pÃricchattakassÃti. TenÃhu porÃïÃ: - PÃÂalÅ simbalÅ jambu devÃnaæ pÃricchattako, Kadambo kapparukkho ca sirÅsena bhavati sattamaæ. DveasÅtisahassÃni ajjhogÃÊho mahaïïave, Accuggato tÃvadeva cakkÃvÃÊa siluccayo, Parikkhipitvà taæ sabbaæ lokadhÃtumayaæ Âhitoti. [PTS Page 207] [\q 207/] Tattha - candamaï¬alaæ ekÆnapa¤¤Ãsayojanaæ, suriyamaï¬alaæ pa¤¤Ãsayojanaæ, tÃvatiæsabhavanaæ dasasahassayojanaæ, tathà asurabhavanaæ, avÅcimahÃnirayo, jambudÅpo ca. AparagoyÃnaæ 1. Ma. 11. ùyÃmavitthato. [SL Page 153] [\x 153/] Sattasahassayojanaæ, tathà pubbavidehaæ, uttarakuru aÂÂhasahassa yojanaæ, ekameko cettha mahÃdÅpo pa¤casata pa¤casataparitta dÅpaparivÃro, taæ sabbampi ekaæ cakkavÃÊaæ ekà lokadhÃtu, tadantaresu lokantarikanirayÃ, evaæ anantÃni cakkavÃÊÃni anantà lokadhÃtuyo bhagavà anantena buddha¤Ãïena avedi a¤¤Ãsi paÂivijjhi evamassa okÃsalokopi sabbathà vidito evampi sabbathà viditalokattà lokavidÆ. Attanà pana guïehi visiÂÂhatarassa kassaci abhÃvato natthi etassa uttaroti anuttaro. Tathà hesa sÅlaguïenÃpi sabbaæ lokamabhibhavati, samÃdhi - pa¤¤Ã- vumutti - vumutti¤Ãïadassanaguïe nà pi, sÅlaguïenÃpi asamo asamasamo appaÂimo appaÂibhÃgo appaÂipuggalo -pevumuttig¤Ãïadassanaguïenà pi, yathÃha: nakho panÃhaæ bhikkhave samanupassÃmi sadevako loke samÃrake -pesadevamanussÃya attanà sÅlasampannataraæ" ti[a] vitthÃro, evaæ aggappasÃdasuttÃdÅni "na me Ãcariyo atthi"ti ÃdigÃthÃye ca vitthÃretabbÃ. Purasadamme sÃrethÅti purisadammasÃrathi. Dameti vinetÅti vuttaæ hoti, tattha purisadammotiadantà dametuæ yuttà tiracchÃna purisà pi manussa amanussapurisà pi, tathÃhi: - bhagavatà tiracchÃnapurisà pi apalÃlo nÃgarÃjÃ, cÆÊodaro, mahodaro, aggisiko, dhÆmasiko, ÃravÃÊo nÃgarÃjÃ, dhanapÃlako hatti evamÃdayo damità nibbisà katà saraïesu ca sÅlesu ca patiÂÂhÃpitÃ. Manussapurisà pi saccaka nigaïÂhaputta ambaÂÂhamÃïava [PTS Page 208] [\q 208/] pokkharÃsÃti soïadaï¬a kÆmadantÃdayo, amanussapurisà pi ÃÊavaka suciloma kharalomayakkha sakkadevarÃjÃdayo damità vinÅtà vicitrehi vinayanÆpÃyehi. " Ahaæ kho kesi purisadamme saïhena pi vinemi, pharusena pi vinemi, saïhapharusena pi vinemÅ"ti[b] ida¤cettha suttaæ vitthÃre tabbaæ. Apica: - anuttaro purisadammasÃrathÅti ekamevidaæ atthapadaæ, bhagavà hi tathà purisadamme sÃretÅ yathà ekapallaÇkeneva nisinnà aÂÂhadisà asajjamÃnà dhÃvanti, tasmà "anuttaro purisadammasÃrathi"ti vuccati. " Hattidamakena bhikkhave hatthidammo sÃrito ekaæ yeva disaæ dhÃvatÅ"ti[c] idaæ cettha suttaæ vitthÃretabbaæ. DiÂÂhadhammikasamparÃyikaparamatthehi yathÃrahaæ anusÃsatÅti satthÃ. Apica satthÃti satthà bhagavÃsatthavÃho, yathà satthavÃho satthe kantÃraæ tÃreti, corakantÃraæ tÃreti, vÃÊakantÃraæ [A.] Saæ- nikÃya. [B.] AÇguttaranikÃ. [C.] Saæ- nikÃya. [SL Page 154] [\x 154/] TÃreti, dubhikkhakantÃraæ tÃreti, nirÆdakakantÃraæ tÃreti, uttÃreti, nittÃreti, patÃreti khemantabhÆmiæ sampÃpeti, evaæ mevaæ bhagavà satthà satthavÃho satte kantÃraæ tÃreti jÃti kantÃraæ tÃretÅti Ãdinà niddesanayena pettha atto vedi tabbo. DevamanussÃnanti devÃna¤ca manussÃna¤ca, ukkaÂÂha paricchedavasena bhabbapuggalaparicchedavasena cetaæ vuttaæ. Bhagavà pana tiracchÃnagatÃnampi anusÃsanippÃdÃnena satthÃyeva, tepihi bhagavato dhammasavaïena upanissayasampattiæ patvÃtÃya eva upanissayasampattiyà dutiye tatiya và attabhÃve maggaphalabhÃgino honti. Maï¬ukadevaputtÃdayo cettha nidassanaæ: - bhagavati kira gaggarÃya pokkharaïiyà tÅre campÃnagaravÃsÅnaæ dhammaæ desaya mÃne eko maï¬Æko bhagavato sare nimittaæ [PTS Page 209] [\q 209/] aggahesi. Taæ eko vacchapÃlako daï¬amolubbha tiÂÂhanto sÅse sanni rumbhitvà aÂÂhÃsi. So tÃvadeva kÃlaæ katvà tÃvatiæsabhavane dvÃdasayojanike kaïakavimÃne nibbatti suttappabuddho viya, tattha accharÃsaæghaparivutaæ attÃnaæ disvà are ahampi nÃma idha nibbatto kinnukho kammaæ akÃsinti Ãvajjento na a¤¤aæ ki¤ci addasà a¤¤atra bhagavato sara nimittaggÃhÃ, so tÃvadeva saha vimÃnena Ãgantvà bhagavato pÃde sirasà vandi. Bhagavà jÃnantova pucchi. Ko me vandati pÃdÃni iddhiyà yasasà jalaæ, Abhikkantena vaïïena sabbà obhÃsayaæ disÃti. Man¬Ækohaæ pure Ãsaæ udake vÃrigocaro, Tava dhammaæ suïantassa avadhÅ vacchapÃlakoti. [A] Bhagavà tassa dhammaæ desesi caturÃsÅtiyà pÃïasahassÃnaæ dhammÃbhi samayo ahosi. Devaputto pi sotÃpattiphale patiÂÂhÃya sitaæ katvà pakkÃmÅti. Yampana ki¤ci atthi ¤eyyaæ nÃma sabbassa buddhattà vimokkhanti ka¤Ãïavasena buddho. Yasmà và cattÃri saccÃni attanà pi bujkdi, a¤¤e pi satte bodhesi, tasmà evamÃdihi pi kÃraïehi buddho. Imassa ca pana atthassa vi¤¤Ãpanatthaæ: - " bujkdità saccÃnÅti buddho, bodhetà pajÃyÃti buddho"ti evaæ pavatto sabbo pi niddesanayo paÂisambhidÃnayo và vitthÃretabbo. BhagavÃti idaæ panassa guïavisiÂÂha sattuttama garugÃravÃdhivacanaæ tenÃhu porÃïÃ: - BhagavÃti vacanaæ seÂÂhaæ bhagavÃti vacanuttamaæ, GarugÃravayutto so bhagavà tena vuccatÅ ti. [A.] Saæ- nikÃya. [SL Page 155] [\x 155/] Catubbidhaæ và nÃmaæ: - Ãvatthikaæ liÇgikaæ nemittikaæ adhicca samuppannanti. Adhivaccasamuppannaæ nÃma: - lokiyavohÃrena yadicchakanti vuttaæ hoti. Tattha vaccho [PTS Page 210] [\q 210/] dammo balivaddoti evamÃdi Ãvatthikaæ, daï¬i chattÅ sikhÅ karÅti evamÃdi liÇgikaæ, tevijjo chaÊa bhi¤¤oti evamÃdi nemittikaæ, siriva¬¬hako dhanava¬¬hakoti evamÃdi vacanatthaæ anapekkhitvà pavattaæ adhiccasamuppannaæ, badaæ pana bhagavÃti nÃmaæ nemittikaæ. Na mahÃmÃyÃya, na suddhodasamahà jena na asÅtiyà ¤Ãtisahassehi kataæ, na sakkasantusitÃdÅhi devatÃvisesehi. Vutta¤cetaæ dhammasenÃpatinÃ: - " bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhikataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodiyà mule saha sabba¤¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃ"ti[a.] Yaæ guïanemittika¤cetaænÃmaæ, tesaæ guïÃnaæ pakÃsanatthaæ imaæ gÃthaæ vadanti. Bhagi bhaji bhÃgi vibhattavà iti AkÃsi bhagganti karÆti bhÃgyavÃ, PahÆhi ¤Ãyehi subhÃvitattano Bhavantago so bhagavÃti vuccatÅti. Niddese vuttanayeneva cettha tesaæ tesaæ padÃnaæ attho daÂÂhabbo. Ayaæ pana aparo nayo. Bhagyavà bhaggavà yutto bhagehi ca vibhattavÃ, Bhattavà vantagamano bhavesu bhagavà tatoti. Tattha: - " vanïÃgamo vaïïavipariyÃyoti Ãdikaæ nirutti lakkhaïaæ gahetvà saddanayenavà pisodarÃdipakkhepalakkhaïaæ gahetvà yasmà lokiyalokuttarasukhÃbhinibbattakaæ dÃnasÅlÃdi pÃrappettaæ bhÃgyamassa atthi tasmà bhÃgyavÃti vattabbe bhagavÃti vuccatÅti ¤Ãtabbaæ. Yasmà pana lobha dosa moha viparÅta manasi kÃra ahirikÃnottappa kodhÆpanÃha makkha palÃsa bassà macchariya mÃyà sÃtyye thambha sÃrambha mÃnÃtimÃna madappamÃda taïhà vijjà tividhÃkusalamÆla duccarita saækilesamala visamasa¤¤Ã [PTS Page 211] [\q 211/] vitakkappapa¤ca catubbidha vipariyÃsa Ãsava gattha ogha yoga agati taïhÆppÃdupÃdÃna pa¤ca cetokhila vinibandha nÅvaraïÃbinandana cha vivÃdamÆla taïhà kÃya sattÃnusaya aÂÂhamicchatta navataïhà mÆlaka dasÃkusalakammapatha dvÃsaÂÂhidiÂÂhigata aÂÂhasatataïhÃvicaritappabheda sabbadaratha pariÊÃha kilesasatasahassÃni saækhepato và pa¤ca kilesakkhandha abhisaÇkhÃra devaputta maccu mÃre abha¤ji. Tasmà bhaggattà etesaæ parissa yÃnaæ bhaggavÃti vattabbe bhagavÃti vuccati. ùhacettha. [A.] Niddesa. [SL Page 156] [\x 156/] BhaggarÃgo bhaggadoso bhaggamoho anÃsavo, BhaggÃssa pÃpakà dhammà bhagavà tena vuccatÅti. BhÃgyavatÃya1 cassa satapu¤¤alakkhaïadharassa rÆpakÃyasampatti dÅpità hoti, bhaggadosatÃya dhammakÃyasampatti, tathà lokiya parikkhakÃnaæ2 bahumatabhÃvo, gahaÂÂhapabbajitehi abigamanÅyatÃ, abigatÃna¤ca tesaæ kÃyacittadukkhÃpanayane paÂibalabhÃvo, ÃmisadÃnadhammadÃnehi upakÃritÃ, lokiyalokuttarasukhehi ca saæyojanasamatthatà dÅpitÃhoti. Yasmà ca loke issariya dhamma yasa siri kÃmappayattesu chasu dhammesu bhagasaddo vattati. Paramaæ cassa sakacitte issariyaæ, aïimà laghimÃdikaæ và lokiya sammataæ sabbÃkÃraparipÆraæ atthi, tathà lokuttaro dhammo, lokattaya vyÃpito yathÃbhÆta guïÃdhigato ativiya parisuddho yaso, rÆpa kÃyadassanavyÃvaÂajananayanamanappasÃdajananasamatthà sabbÃkÃra paripÆrà sabbaÇgapaccaÇgasiri, yaæ yaæ etena icchitaæ patthitaæ atta hitaæ parahitaæ và tassa tassa tatheva abhinipphannattà icchita nipphatti sa¤¤ito kÃmo, sabbalokagarubhÃvappattihetubhÆto sammÃvÃyÃmasaÇkhÃto payatto ca atthi, tasmà imehi bhagehi yuttattÃpi bhagà assa santÅti iminà atthena bhagavÃti vuccati. Yasmà pana kusalÃdÅhi bhedehi sabbadhamme, khandhÃyatana dhÃtu sacca indriya paÂiccasamuppÃdÃdÅhi [PTS Page 212] [\q 212/] và kusalÃdidhamme, pÅÊana saÇghata santÃpa viparinÃmaÂÂhena và dukkhamariyasaccaæ, ÃyÆhana nidÃna saæyoga paÊibodhaÂÂhena samudayaæ, nissaraïa vivekà 'saÇkhata amataÂÂhena nirodaæ, niyyÃnikahetudassanÃdhipateyyaÂÂhena maggaæ' vibhattavà vibhajitvà vivaritvà desitavÃti vuttaæ hoti. Tasmà vibhattavÃti vattabbe bhagavÃti vuccati. Tasmà ca esa dibbabrahmaariyavihÃre kÃyacittaupadhiviveke su¤¤atÃppanihitÃnimittavimokkhe a¤¤e ca lokiyalokuttare uttarimanussadhamme bhaji sevi bahulamakÃsi, tasmà bhattavÃti vattabbe bhagavÃti vuccati. Yasmà pana tÆsu bhavesu taïhÃsaÇkhÃtaæ gamanamanena vantaæ, tasmà bhavesu vantagamanoti vattabbe bhavasaddato bhakÃraæ gamanasaddato gakÃraæ vantasaddato vakÃra¤ca dÅghaæ katvà ÃdÃya bhagavÃti vuccati. Yathà loke mehanassa khassa mÃlÃti vattabbe mekhalÃti. Tassevaæ iminà ca iminà ca kÃraïena so bhagavà arahaæ -peiminà ca iminà ca kÃraïena bhagavÃti buddhaguïe anussarato neva tasmiæ samayo rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosa pariyuÂÂhitaæ, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti tathÃgataæ Ãhabbha. Iccassa evaæ rÃgà 1. BhÃgyavantatÃya 2. Ma11. LokiyasarikkhakÃnaæ. [SL Page 157] [\x 157/] Disu pariyuÂÂhÃnÃbhÃvena vikkhamhitanÅvaraïassa kammaÂÂhÃnÃbimukha tÃya ajugatacittassa buddhaguïapoïà vitakkavicÃrà pavattanti, buddhaguïe anuvitakkayato anuvicÃrayato pÅti uppajjati, pÅti manassa pÅtipadaÂÂhÃnÃya passaddhiyà kÃyacittadarathà paÂippassambanti, passaddhadarathassa kÃyikampi cetasikampi sukhaæ uppajjati, sukhino buddhaguïÃrammaïaæhutvà cittaæ samÃdhiyatÅti anukkamena ekakkhaïe jhÃnaÇgÃni uppajjanti, buddhaguïÃnampana gambhÅratÃya nÃppakÃraguïÃnussaraïÃdhimuttatÃya và appanaæ appatvà upa cÃrappattameva jhÃnaæ hoti. Tadetaæ buddhaguïÃnussaraïavasena uppannattà buddhÃnussaticceva saÇkhaæ gacchati. Ima¤ca pana buddhÃnussatimanuyutto bhakkhÆ satthari sagÃravo hoti sappatisso, saddhÃvepullaæ sativepullaæ pa¤¤Ãvepullaæ pu¤¤avepullaæ ca adhi gacchati, pÅtu pÃmojjabahulo hoti, bhayabherava [PTS Page 213] [\q 213/] saho dukkhÃdhi vÃsanasamattho, satthÃrà saævÃsasa¤¤aæ paÂilabhati, buddhaguïÃnussatiyà ajjhÃvuttha¤cassa sarÅrampi cetiyagharamiva pÆjÃrahaæ hoti, buddhabhumiyaæ cittaæ namati, vÅtikkavitabbavatthusamÃyoge cassa sammukhà satthÃraæ passato viya hirottappaæ paccupaÂÂhÃti, uttariæ appaÂivijjhanto pana sugatiparÃyano hoti. Tasmà bhave appamÃdaæ kayirÃtha sumedhaso, Evaæ mahÃnubhÃvÃya buddhÃnussatiyà sadÃti. Idaæ tÃva buddhÃnussatiyaæ vitthÃrakathà mukhaæ. DhammÃnussatiæ bhÃvetukÃmenÃpi rahogatena patisallÅnena "svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehi passiko opanayiko paccattaæ veditabbo. Vi¤¤ÆhÅ"ti[a] evaæ pariyattidhammassa ceva navavidhassa ca lokuttaradhammassa guïà anussari tabbÃ. SvakkhÃtotiimasmiæ hi pade pariyattidhammopisaÇgahaæ gacchati, itaresu lokuttaradhammova. Tattha pariyattidhammo tÃva: - svÃkkhÃto ÃdimajjhapariyosÃnakalyÃïattÃ, sÃtthasavya¤jana kevalaparipuïïaparisuddhabrahmacariyappakÃsanattà ca. Yaæ hi bhagavà ekagÃthampi deseti, sà samantabhadrakattà dhammassa paÂhamapÃdena ÃdikalyÃïÃ, dutiyatatiyapÃdehi majjhe kalyÃïÃ, pacchimapÃdena pariyosÃnakalyÃïÃ, ekÃnusandhikaæ suttaæ nidÃnena Ãdi kalyÃïaæ, nigamanena pariyosÃnakalyÃïaæ, sesena majjhe kalyÃïaæ. NÃnÃnusandhikaæ suttaæ paÂhamÃnusandhinà ÃdikalyÃïaæ, pacchimena pariyosÃnakalyÃïaæ, sesehi majjhe kalyÃïaæ apica: sanidÃnasauppattikattà ÃdikalyÃïaæ, veneyyÃnaæ anu [A.] Saæ- nikÃya. RÆpato atthassa avitaparitatÃya ca hetudÃharaïayuttato ca majjhe kalyÃïaæ, sotunaæsa ddhÃpaÂilÃbhajananena nigamanena ca pariyo sÃnakalyÃïaæ. Sakalo pi sÃsanadhammo attano atthabhÆtena sÅlena ÃdikalyÃïo, samathavipassanÃmaggaphalehi majjhe kalyÃïo, nibbÃïena pariyosÃnakalyÃïo, sÅlasamÃdhihi và Ãdi kalyÃno, vipassanÃmaggehi [PTS Page 214] [\q 214/] majjhe kalyÃïo, phalanibbÃïehi pariyosÃnakalyÃno. BuddhasuboditÃya và ÃdikalyÃïo, dhammasudhammatÃya majjhe kalyÃno, saÇghasuppaÂipattiyà pariyosÃna kalyÃïo, taæ sutvà tathattÃya paÂipannena adhigantabbÃya. Abhisambodiyà và ÃdikalyÃno, paccekabodhiyà majjhe kalyÃïo, sÃvakabodhiyà pariyosÃnakalyÃïo. SuyyamÃnocesa nÅvaraïa vikkhambhanato savaïena pi kalyÃïamevÃvahatÅti ÃdikalyÃno, paÂipajjiyamÃno samathavipassanà sukhÃvahanato paÂipattiyà pi kalyÃïaæ ÃvahatÅti majjhe kalyÃïo, tathà paÂipanno ca paÂipattiphale niÂÂhite tÃdibhÃvÃvahanato paÂipattiphalena pi kalyaïaæ ÃvahatÅti pariyosÃnakalyÃïoti evaæ ÃdimajjhapariyosÃnakalyÃïattà svÃkkhÃto. Yaæ panesa bhagavà dhammaæ desento sÃsanabrahmacariyaæ maggabrahmacariya¤ca pakÃseti nÃnà nayehi dÅpeti, taæ yathÃnÆrÆpaæ atthasampattiyà sÃtthaæ, vya¤jana sampattiyà savya¤janaæ, saÇkÃsana pakÃsanavivaraïa vibhajana uttÃnÅ karaïa pa¤¤atti atthapadasamÃyogato sÃtthaæ, akkharapadavya¤janà kÃraniruttiniddesasampattiyà savya¤janaæ, atthagambhÅratà paÂi vedhagambhÅratÃhi sÃtthaæ, dhammagambhÅratà desanÃgambhÅratÃhi savya¤janaæ, atthapaÂibhÃna paÂisambhidà visayato sÃtthaæ, dhammanirÃtti paÂisambhidÃvisayato savya¤janaæ, paï¬ita vedanÅyato parikkhaka janappasÃdakanti sÃtthaæ, saddheyyato lokiyajanappasÃdakanti savya¤janaæ, gambhÅrÃdhippÃyato sÃtthaæ, uttÃnapadato savya¤janaæ, upanetabbassa abhÃvato sakalaparipuïïabhÃvena kevalaparipunïaæ, apanetabbassa abÃvato niddosabhÃvena parisuddhaæ. Apica: paÂipattiyà adigama vyattito sÃtthaæ, pariyattiyà Ãgama byattito savya¤janaæ, sÅlÃdipa¤cadhammakkhandha yuttato kevalaparipuïïaæ, nirupakkilesato nittharaïatthÃya pavattito lokà misanirapekkhato ca parisuddhanti evaæsÃttha savya¤jana kevalaparipuïïa parisuddha brahmacariyappakÃsanato svÃkkhÃto, atthavipallà sÃbhÃvato và suÂÂhu akkhÃtoti svÃkkhÃto. YathÃhi a¤¤atitthi yÃnaæ dhammassa attho vipallÃsaæ Ãpajjati, antarÃyikÃti vutta dhammÃnaæ antarÃyikattÃbhÃvato [PTS Page 215] [\q 215/] niyyÃnikÃti ca vuttadhammÃnaæ niyyÃnikattÃbhÃvato tena te durakkhÃtadhammÃyeva honti, na tathà bhagavato dhammassa attho vipallÃsaæ Ãpajjati ime dhammà antarÃyikà ime nÅyyÃnikÃti evaæ vuttadhammÃnaæ tathÃbhÃvÃna [SL Page 159] [\x 159/] Tikkamanatoti evaæ tÃva pariyattimmo svakkhÃto. Lokuttaradhammo pana nibbÃïÃnurÆpÃya paÂipattiyà paÂipadÃnurÆpassa ca nibbÃïassa akkhÃtattà svÃkkhÃto, yathÃha: - Supa¤¤attà kho pana tena bhagavatà sÃvakÃnaæ nibbÃïa gÃminÅ paÂipadà saæsandatÅ nibbÃïa¤ca paÂipadà ca, seyyathÃpi nÃma gaÇgodakaæ yamunodakena saæsandati sameti, evameva supa¤¤attà ko pana tena bhagavatà sÃvakÃnaæ nibbÃïagÃminÅ paÂipadà ssandati nibbÃïa¤ca paÂipadÃcÃti, [a] Ariyamaggo cettha antadvayaæ anupagamma pajjhimà paÂipadà bhÆtova majjhimà paÂipadÃti akkÃtattà svÃkkhÃto. SÃma¤¤a phalÃni paÂippassaddhakilesÃneva paÂippassaddhakilesÃnÅti akkhÃtattà svÃkkÃtÃni. NibbÃïaæ sassatÃmatatÃïaleïÃdisabhÃva meva sassatÃdisabhÃvavasena akkhÃtattà svÃkkhÃtanti evaæ lokuttaradhammopi svÃkkhÃto. SanduÂÂhikoti ettha pana ariyamaggo tÃva attano santÃne rÃgÃdÅnaæ abhÃvakaraïena1sÃmaæ daÂÂhabboti sandiÂÂhiko. YathÃhaæ: "ratto ko brÃhmaïa rÃgena abhibhÆto pariyÃdinnacitto attavyÃbÃdhÃya pi ceteti paravyÃbÃdhÃdhipiceteti ubhayavyÃbÃdhÃya pi ceteti, cetasikampi dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, rÃge pahÅïe nevattavyÃbÃdhÃya ceteti, na paravyÃbÃdhÃdhipiteteti ubhayavyÃbÃdhÃya ceteti, na cetasikaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, evampi kho brÃhmaïa sandiÂÂhiko dhammo hotÅ"ti. [PTS Page 216 [\q 216/] b.] Apica: - navavidho pi lokuttaradhammo yena yena adhigato hoti, tena tena parasaddhÃya gantabbataæ hitvà paccavekkhaïa ¤Ãïena sayaæ daÂÂhabboti sandiÂÂhiko. AthavÃ: - pasatthà diÂÂhi sandiÂÂhi, sandiÂÂhiyà jayatÅti sandiÂÂhiko, tathÃhettha ariyamaggo sampayuttÃya ariyaphalaæ kÃraïabhÆtÃya nibbÃïaæ visayÅbhÆtÃya sandiÂÂhiyà kilese jayati, tasmà yathà rathena jayatÅti rathiko, evaæ navavidhopi lokuttaradhammo savdiÂÂhiyà jayatÅti savdiÂÂhiko, athavÃ: - diÂÂhanti dassanaæ vuccati, diÂÂhameva sandiÂÂhaæ sandassananti attho. SandiÂÂhaæ arahatÅti sandiÂÂhiko. Lokuttaradhammo hi bÃvanÃbhi samayavasena sacchikiriyÃbhisamayavasena ca dissamÃnoyeva vaÂÂabhayaæ nivatteti. Tasmà yathà vatthamarahatÅtivatthiko, evaæ sandiÂÂhaæ arahatÅti sandiÂÂhiko. Attano phaladÃnaæ sandhÃya nÃssa kÃloti akÃlo, akÃlo yeva akÃliko. Na pa¤cÃhasattÃhÃdibhedaæ kÃlaæ khepetvà phalaæ deti, attano pana pavattisamanantarameva phaladoti vuttaæ [A.] Saæ - nikÃya. [B.] AÇguttaranika. 1. Ma. 11. AbhÃvaækarottenaariyapuggalena [SL Page 160] [\x 160/] Hoti. AthavÃ: - attano phalappadÃno pakaÂÂho kÃlo patto assÃti kÃliko. Ko so? Lokiyo kusaladhammo, ayaæ pana samanantaraphalattà na kÃlikotiakÃliko, idaæ maggameva sandhÃya vuttaæ. Ehi passa imaæ dhammanti evaæ pavattaæ ehi passa vidhiæ arahatÅti ehipassiko. Kasmà panesa taæ vidiæ arahatÅti? VijjamÃnattà parisuddhattÃca, rittamuÂÂhiyaæ hi hira¤¤aæ và suvaïïaæ và atthiti vatvÃpi ehi passa imanti na sakkà vattuæ, kasmÃ? AvijjamÃnattÃ. VijjamÃnampica guthaæ và muttaæ và manu¤¤abhÃvappakÃsanena citta sampahaæsanatthaæ ehi passaimanti na sakkà vattuæ. Apica kho taæ tiïehi và païnehi và paÂiccÃdetabbamevahoti. KasmÃ? AparisuddhattÃ. Ayaæ pana navavidhopi lokuttaradhammo sabhÃva tova vijjamÃno vigatavalÃhake ÃkÃse sampunïa candamaï¬alaæ viya, paï¬ukambale nikkhittajÃtimaïi viya ca parisuddho. [PTS Page 217] [\q 217/] tasmà vijjamÃnattà parisuddhattà ca ehi passa vidiæ arahatÅti1 ehi passiko. Upanetabboti opanayiko. Ayaæ panettha vinicchayo: - upanayanaæ upanayo. ùdittaæ ceÊaæ và sÅsaæ và ajjhupekkhitvÃpi bhÃvanÃvasena attano citte upanayanaæ arahatÅtiopanayiko. Idaæ saÇkhate lokuttaradhamme yujjati. AsaÇkhato pana attano cittena upanayanaæ arahatÅti opanayiko. SacchikiriyÃvasena allÅyanaæ aharatÅti attho. AthavÃ: - nibbÃïaæ upanetÅti ariya maggo upaneyyo, saccikÃtabbataæ upanetabbotiphalaæ nibbÃïadhammo upaneyyo. Upaneyyova opanayiko. Paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅti sabbehipi ugghaÂita¤¤u Ãdihi vi¤¤uhi attani attani veditabbo: - bhÃvito me maggo, adhigataæ phalaæ, sacchikato nirodhoti. Na hi upajjhÃyena bhÃvite magge saddhivihÃrikassa kilesà pahÅyanti, na so tassa phalasamÃpattiyà phÃsuæ viharati. Na tena sacchikataæ nibbÃïaæ sacchikaroti, tasmà na esa parassa sÅse Ãbharanaæ viya daÂÂhabbo, attano pana citteyeva daÂÂhabbo. Anubhavitabbo vi¤¤ÆhÅti vuttaæ hoti. BÃlÃnaæ pana avisayo cesa. Apica: svÃkkhÃto ayaæ dhammo. KasmÃ? SandiÂÂhikattÃ, savdiÂÂhiko akÃlikattÃ, akÃliko ehipassikattÃ, yoca ehi passiko, so nÃma opanayiko hotÅti tassevaæ svÃkkhÃtatÃdibhede dhammaguïe anussarato neva tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Na dosa- na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ 1. SÅ. 11. Ehipassaæ arahatÅti. [SL Page 161] [\x 161/] Hoti dhammaæ ÃrabbhÃti purimanayeneva vikkhamhitanÅvaraïassa ekakkhaïe jhÃnaÇgÃni uppajjanti dhammaguïÃnaæ pana gambhÅratÃya nÃnÃppakÃraguïÃnussaraïÃdhimuttatÃya và appanaæappatvà upacÃrappattameva jhÃnaæ hoti. Tadetaæ dhammaguïÃnussaraïavasena uppannattà dhammÃnussaticceva saÇghaæ gacchati. [PTS Page 218] [\q 218/] ima¤ca pana dhammÃnussatimanuyutto bhikkhÆ evaæ opanayikassa dhammassa desetÃraæ iminà 'paÇgena samannÃgataæ satthÃraæ neva atÅtaæse samanu passÃmi na panetarahi a¤¤attha tena bhagavatÃti evaæ dhammaguïa dassaneneva satthari sagÃravo hoti sappatisso, dhamme garu vittÅkÃro saddhÃdivepullaæ adhigacchati, pÅtipÃmojjabahulo hoti. Bhayabherava saho, dukkhÃdivÃsanasamattho, dammena saævÃsa sa¤¤aæ paÂilabhati dhammaguïÃnussatiyà ajjhÃvuttha¤cassa sarÅrampi cetiyagharamiva pÆjÃrahaæ hoti, anuttaradhammÃdhigamÃya cittaæ namati, vÅtikkamitabbavatthusamÃyoge cassa dhammasudhammataæ samanussarato hirottappaæ paccupaÂÂhÃti, uttariæ appaÂivijjhanto pana sugatiparÃyano hoti. Tasmà bave appamÃdaæ kayirÃtha suvedhaso, Evaæ mahÃnubhÃvÃya dhammÃnussatiyà sadÃti. Idaæ dhammÃnussatiyaæ vitthÃrakathÃmukhaæ. SaÇghÃnussatiæ bhÃvetukÃmenÃpi rahogatena patisallÅnena "supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ujupaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ¤ÃyapaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, sÃmÅcipaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, yadidaæ cattÃri purisayugÃni aÂÂha purisapuggÃlÃ, esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuneyyo pÃhuneyyo dakkhineyyo a¤jalikaraïiyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃ"ti. [A] evaæ ariyasaÇghaguïà anussari tabbÃ. Tattha supaÂipannoti - suÂÂhu paÂipanno, sammà paÂipadaæ anivattipaÂipadaæ anulomapaÂipadaæ apaccanÅkapaÂipadaæ dhammÃnudhammapaÂi padaæ paÂipannoti vuttaæ hoti. Bhagavato ovÃdÃnusÃsaniæ sakkaccaæ suïantÅti sÃvakÃ, sÃvakÃnaæ saÇgho sÃvakasaÇgho. SÅladiÂÂhisÃma¤¤atÃya saÇghÃtabhÃvaæ Ãpanno sÃvakasamuhoti attho. Yasmà [PTS Page 219] [\q 219/] pana sà sammà paÂipadà ujÆ avaÇkà akuÂulà ajimhà ariyo ca ¤Ãyotipi vuccati, anucchavikattà ca sÃmÅcitipi saÇkhaæ gatÃ, tasmà taæ paÂipanno ariyasaÇgho ujupaÂipanno ¤ÃyapaÂipanno sÃmÅcipaÂipannotipi vutto. Ettha ca ye maggaÂÂhà te sammÃpaÂipattisamaÇgitÃya supaÂipannÃ, ye phalaÂÂhà te sammà paÂi 1. Saæ- nikÃya. [SL Page 162] [\x 162/] PadÃya adigantabbassa adhigatattà atÅtaæ paÂipadaæ upÃdÃya supaÂipannÃti veditabbÃ. Apica: - svÃkkhÃte dhammavinaye yathÃnusiÂÂhaæ paÂipannattÃpi apanïakapaÂipadaæ paÂipannattÃpisupaÂipanno. MajjhimÃya paÂipadÃya antadvayaæ anupagamma paÂipannattà kÃyavacÅ manovaÇka kuÂula jimha dosappahÃnÃya paÂipannattà ca ujupaÂipanno. ¥Ãyo vuccati nibbÃïaæ, tadatthÃya paÂipannattà ¤Ãya paÂipanno. Yathà paÂipannà sÃmÅcikammÃ1 rahà honti, tathà paÂipannattà sÃmÅcipaÂipanno. Yadidanti yÃni imÃni. CattÃri purisa yugÃnÅti yugalavasena paÂhamamaggaÂÂho phalaÂÂhoti idamekaæ yugalanti evaæ cattÃri purisayugalÃni honti. AÂÂhapurisapuggalÃni purisa puggalavasena eko paÂhamamaggaÂÂho eko phalaÂÂhoti iminà nayena aÂÂheva purisapuggalà honti. Etthaca purisoti và puggaloti và ekaÂÂhÃnetÃni padÃni. Veneyyavasena panetaæ vuttaæ, esa bhagavato sÃvakasaÇghoti yÃnimÃni yugavasena cattÃri purisayugÃni pÃÂiyekkato aÂÂha purisapuggalÃ, esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuneyyoti ÃdÅsu Ãnetvà hunitabbanti Ãhunaæ, duratopi Ãnetvà sÅlavantesu dÃtabbanti attho. Catunnaæ paccayÃnametaæ adhivacanaæ, taæ Ãhunaæ paÂiggahetuæ yutto tassa mahapphalakaraïatoti Ãhuneyyo. AthavÃ: dÆra topi Ãgantvà sabbasÃpateyyampi ettha hÆnitabbanti Ãhavaniyo sakkÃdinampi và Ãhavanaæ arahatÅti ÃhavanÅyo. Yo cÃyaæ brÃhmaïÃnaæ ÃhavanÅyo nÃma aggi yattha hutaæ mahapphalanti tesaæ laddhi. [PTS Page 220] [\q 220/] sace hutassa mahapphalatÃya ÃhavanÅyo, saÇghova Ãhava niyo, saÇghe hutaæ hi mahapphalaæ hoti. YathÃha: - "Yo ca vassasataæ jantu aggiæ paricare vane, Eka¤ca bhÃvitattÃnaæ muhuttampi pÆjaye, SÃyeva pÆjanà seyyà ya¤ce vassasataæ hutaæ"nti. [A] Tadetaæ nikÃyantare ÃhavanÅyoti padaæ idha Ãhuneyyoti iminà padena atthato ekaæ, vya¤janato panettha ki¤cimatta meva nÃnÃæ, iti Ãhuneyyo. PÃhuneyyotiettha pana pÃhunaæ vuccati disÃvÅdisato ÃgatÃnaæ piyamanÃpÃnaæ ¤Ãti mittÃnaæ attÃyasakkÃrena paÂiyattaæ ÃgantukadÃnaæ, tampi Âhapetvà te tathÃrÆpe pÃhunake saÇghasseva dÃtuæ yuttaæ, saÇghova taæ paÂiggahetuæ yutto. SaÇghasadiso hi pÃhunako natti, tathÃhesa ekakhuddhantare ca dissati, abbokinïa¤ca. Piya manÃpattakarehi dhammehi samannÃgatoti evaæ pÃhunamassa dÃtuæ yuttaæ, pÃhuna¤ca paÂiggahetuæ yuttoti pÃhuneyyo. Yesaæ 1. Ma. 1. SÃmicipaÂipannÃrahÃ. [A.] Dhammapada. [SL Page 163] [\x 163/] Pana pÃhavanÅyoti pÃÊi, tesaæ yasmà saÇgho pubbakÃraæ arahati tasmà sabbapaÂhamaæ Ãnetvà ettha hunitabbanti pÃhavanÅyo. SabbappakÃrena và Ãhavanaæ arahatÅti pÃhavaniyo, svÃyamidha teneva atthena pÃhuneyyoti vuccati. DakkhiïÃti pana para lokaæ saddahitvà dÃtabbadÃnaæ vuccati. Taæ dakkinaæ arahati dakkhiïÃya và hito, yasmà naæ mahapphalakaraïatÃya visodhetÅti dakkhiïeyyo. Ubo hatthe sirasi patiÂÂhÃpetvà sabbalokena kayiramÃnaæ a¤jalikammaæ arahatÅti a¤jalikaraïiyo. Anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti sabbalokassa asadisaæ pu¤¤avirÆha naÂÂhÃnaæ, yathÃhi - ra¤¤o và amaccassa và sÃlÅnaæ và yacÃnaæ và virÆhanaÂÂhÃnaæ ra¤¤o sÃlikkhettaæ yavakkhettanti vuccati. Evaæ saÇgho sabba lokassa pu¤¤Ãnaæ virÆhanaÂÂhÃnaæ saÇghaæ nissÃya hi lokassa nÃnappakÃrahitasukhasaævattanikÃni pu¤¤Ãni virÆhanti. Tasmà saÇgho anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. Evaæ supaÂipannatÃdibhede saÇghaguïe anussarato neva [PTS Page 221] [\q 221/] tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Na moha pariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevassa tasmiæ samayo cittaæ hoti, saÇghaæ ÃrabbhÃti purimanayeneva vikkhamhitanÅvaraïassa ekakkaïeyeva jhÃnaÇgÃni uppajjanti, saÇghaguïÃnaæ panagambhÅra tÃya nÃnappakÃraguïÃnussaraïÃdimuttatÃya và appanaæ appatvà upacÃrappattameva jhÃnaæ hoti. Tadetaæ saÇghaguïÃnussaraïa vasena uppannattà saÇghÃnussaticceva saÇkhaæ gacchati. Imaæ ca pana saÇghÃnussatiæ anuyutto bikkhÆ saÇghe sagÃravo hoti sappatisso, saddhÃdivepullaæ adigacchata, pÅtipÃmojjabahulo hoti, bhayabherava sabho, dukkhÃdivÃsanasamattho saÇghena saævÃsasa¤¤aæ paÂilabhati, saÇghaguïÃnussatiyà ajjhÃvuttha¤cassa sarÅraæ sannipatita saÇghamiva uposathÃgÃraæ pÆjÃrahaæhotÅ, saÇghaguïÃdhigamÃya cittaæ namati, vÅtikkamitabbavatthusamÃyoge cassa sammukhà saÇghaæ passato viya hirottappaæ paccupaÂÂhÃti, uttariæ appaÂivijjhanto pana sugatiparÃyano hoti. Tasmà have appamÃdaæ kayirÃtha sumedhaso, Evaæ mahÃnubhÃvÃya saÇghÃnussatiyà sadÃti. Edaæ saÇghÃnussatiyaæ vitthÃrakathÃmukhaæ. SÅlÃnussatiæ bhÃvetukÃmena pana rahogatena patisallÅnena: "aho vata me sÅlÃni akhaï¬Ãni acciddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni vu¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdisaævattanikÃnÅ"ti[a] evaæ akhaï¬atÃdi guïavasena attano sÅlÃni [A.] Saæ- nikÃya. [SL Page 164] [\x 164/] AnussaritabbÃni. TÃni ca gahÃÂÂhena gahaÂÂhasÅlÃni, pabbajitena pabbajitasÅlÃni. GahaÂÂhasÅlÃni và hontu pabbajitasÅlÃni vÃ, yesaæ Ãdimhi và ante và ekampi na bhinnaæ, tÃni pariyantejinna sÃmako viya na khaï¬ÃnÅti akhaï¬Ãni. [PTS Page 222] [\q 222/] yesaæ vemajjhe ekampi na bhinnaæ, tÃni majjhe vinividdhasÃmako viya na kddÃnÅti acchiddÃni. Yesaæ paÂipÃÂiyà dve và tÅïi và na bhinnÃni, tÃni piÂÂhiyà và kucchiyà và uÂÂhitena dighavaÂÂhÃdisaïÂhÃnena visabhÃgavaïïena kÃlarattÃdÅnaæ a¤¤atarasarÅravaïïà gÃvÅ viya na sabalÃnÅti asa balÃni. YÃni antarantarà na bhinnÃni, tÃni visabhÃgabinduvicitrÃgÃvÅ viya na kammÃsÃnÅti akammÃsÃni. Avisesena và sabbÃnipi sattavidhena methunasaæyogena kodhÆpanÃhÃdÅhi ca pÃpadhammehi anupahatattà akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni. TÃni yeva taïhÃdÃsavyato mocetvà bhujissabhÃvakaraïena bhujissÃni. BuddhÃdÅhi vi¤¤uhipasatthattà vi¤¤uppasatthÃni, taïhÃdiÂÂhihi aparà maÂÂhattà kenaci và ayaæ te sÅlesu dosoti evaæ parÃmaÂÂhuæ asakkuïeyyatÃya aparÃmaÂÂhÃni, upacÃrasamÃdhiæ appanÃsamÃdhiæ vÃ. Athavà pana maggasamÃdiæ phalasamÃdhiævÃpi saævattentÅti samÃdhisaæ vattanÅkÃni, evaæ akhaï¬atÃdiguïavasena attano sÅlÃni anussarato neva tasmiæ samayorÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti na moha pariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti. SÅlaæ ÃrabbhÃti purimanayeneva vikkhamhita nÅvaraïassa ekakkhaïe jhÃnaÇgÃni uppajjanti. SÅlaguïÃnaæ pana gamhÅratÃya nÃnÃppakÃragunÃnussaranÃdhimuttatÃya và appanaæ appatvà upacÃrappattameva jhÃnaæ hoti. Tadetaæ sÅla guïÃnussaraïavasena uppannattà sÅlÃnussaticceva saÇkhaæ gacchati. Emaæ ca pana sÅlÃnussatimanuyutto bhikkhu sikkhÃya sagÃravo hoti, sabhÃgavutti paÂisanthÃre appamatto attÃnuvÃdÃdi bhayavirahito, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ saddhÃdivepullaæ adhigacchati, pÅtipÃmojjabahulo hoti, uttariæ appaÂivijjhanto pana sugatiparÃyano hoti. Tasmà have appamÃdaæ kayirÃtha sumedhaso, Evaæ mahÃnubÃvÃya sÅlÃnussatiyà sadÃti. Idaæ silÃnussatiyaæ vitthÃrakathÃmukhaæ. [PTS Page 223] [\q 223/] CÃgÃnussatiæ bÃvetukÃmena pana pakatiyà cÃgÃdhimuttena niccappavattadÃnasaævibhÃgena bhavitabbaæ. Athavà pana bhÃvanaæ Ãrabhantena itodÃnippabhÆti sati paÂiggÃhake antamaso ekà lopamattampi dÃnaæ adatvà na bhu¤jissÃmÅti samÃdÃnaæ katvà taæ divasaæ guïavisiÂÂhesu paÂiggÃhakesu yathÃsatti yathÃbalaæ dÃnaæ datvà Tattha nimittaæ gaïhitvà rahogatena patisallÅnena: - "lÃbhà vata me, suladdhaæ vata me, yohaæ mackremalapariyuÂÂhitÃya pajÃya vigata malamaccherena cetasà viharÃmi muttacÃgo payatapÃïi vossaggarato yÃcayogo dÃnasaævibhÃgarato"ti. Evaæ vigatamalamacchera tÃdiguïavasena attano cÃgo anussaritabbo. Tattha lÃbha vata veti mayhaæ vata lÃbhÃ, ye ime "Ãyuæ ko pana datvà Ãyussa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ" itica "dadaæ piyo hoti bhajanti naæ bahÆ" itica "dadamÃno piyo hoti sataæ dhamma manukkamaæ" itica evamÃdÅhi nayehi bhagavatà dÃyakassa lÃbhà saævanïitÃ, te mayhaæ avassaæ bhÃvinoti adippÃyo. Suladdhaæ vata meti yaæ mayà idaæ sÃsanaæ manussattaæ và laddhaæ, taæ suladdhaæ vata me. KasmÃ? Yohaæ maccheramala pariyuÂÂhitÃya pajÃya -pe- DÃnasaæ vibhÃgaratoti. Tattha maccheramala pariyuÂÂhitÃyÃti maccheramalena adhibhÆtÃya. PajÃyati pajÃyanavasena sattà vuccanti. Tasmà attano sampattÅnaæ parasÃdhÃraïabhÃva asahana lakkhaïena cittassa pabhassarabhÃvadÆsakÃnaæ kaïhadhammÃnaæ a¤¤atarena maccheramalena adhibhÆtesusattesÆti ayamettha attho. VigatamalamaccherenÃti a¤¤esampi rÃgadosÃdimalÃna¤ceva maccherassa ca vigatattà vigatamalamaccherena, cetasà viharÃmÅti yathÃvuttappakÃracitto hutvà vÃsÃmÅti [PTS Page 224] [\q 224/] attho, sutte pana mahÃnÃmassa sakkassa sotÃpannassa sato nissayavihÃraæ pucchato nissaya vihÃravasena desitattà agÃraæ ajjhÃvasÃmÅti vuttaæ, tattha adhi bhavitvà vasÃmÅti attho, muttacÃgoti vissaÂÂhacÃgo, payapatÃïÅti parisuddhahattho, sakkaccaæ sahatthà deyyadhammaæ dÃtuæ sadÃdhota hattho yevÃti vuttaæ hoti, vossaggaratoti vossajanaæ vossaggo, pariccÃgoti attho. Tasmiæ vossagge satatÃbhi yogavasena ratoti vossaggarato, yÃcayogoti yaæ yaæ pare yÃcanti tassa tassa dÃnato yÃcanayoggoti atto, yÃjayo gotipi pÃÂho, yajanasaÇkhÃtena yÃjena yuttoti attho, dÃna saævibhÃgaratoti dÃne ca saævibhÃge ca rato, ahaæ hi däca demi attanà paribhu¤jitabbatopi ca saævibhÃgaæ karomi ettheva ca asmiæ ubhaye ratopi evaæanussaratÅti attho. Tassevaæ vigatamala maccheratÃdiguïavasena attano cÃgaæ anussarato neva tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosa pariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na moha pariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti. CÃgaæ ÃrabbhÃti purimanayeneva vikkhambhitanÅvaraïassa ekakkhaïe kÃdÃnaÇgÃni uppajjanti, cÃgagunÃnaæ pana gambhÅratÃya nÃnÃppa kÃracÃgaguïÃnussaraïÃdimuttatÃya và appanaæ appatvà upacÃrappattameva jhÃnaæ hoti. Tadetaæ cÃgaguïÃnussaraïavasena uppannattà cÃgÃnussaticceva saÇkhaæ gacchati. Ima¤ca pana cÃgà [SL Page 166] [\x 166/] Nussatimanuyutto bhikkhu bhiyyosomattÃya cÃgÃdhimutto hoti alobhajjhÃsayo mettÃya anulomakÃrÅ visÃrado pÅti pÃmojjabahulo, uttariæ appaÂivijjhanto pana sugatiparÃyano hoti. Tasmà have appamÃdaæ kayirÃtha sumedhaso, Evaæ mahÃnubhÃvÃya cÃgÃnussatiyà sadÃti. Idaæ cÃgÃnussatiyaæ vitthÃrakathÃmukhaæ. [PTS Page 225] [\q 225/] DevatÃnussatiæ bhÃvetukÃmena pana ariyamaggavasena samudà gatehi saddhÃdÅhi guïehi samannÃgatena bhavitabbaæ. Tato rahogatena patisallinena: - "santi devà cÃtummahÃrÃjikÃ, santi devà tÃvatiÇsÃ, yÃmÃ- tusitÃ- nimmÃïaratinoparanimmitavasavattino, santi devà brahmakÃyikÃ, santi devà tatuttaraæ, yathà rÆpÃya saddhÃya samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ. Mahhampi tathÃrÆpà saddhà saævijjati, yathÃrÆpena sÅlena yathà rÆpena sutena yathÃrÆpena cÃgena yathÃrÆpÃya pa¤¤Ãya samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, mayhampi tathÃrÆpà pa¤¤Ã saævijjatÅti"ti eva devati sakkhiÂÂhÃne Âhapetvà attano saddhÃdiguïà anussaritabbÃ. Sutte pana "yasmiæ mahà nÃma samaye ariyasÃvako attanoca tÃsa¤ca devatÃnaæ saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃgag¤ca pa¤¤ca anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæcittaæ hotÅ"ti vuttaæ. Ki¤cÃpi vuttaæ: - acha kho taæ sakkhiÂÂhÃne Âhapetabbaæ devatÃnaæ attano saddhÃdÅhi samÃnaguïadÅpanatthaæ vuttanti veditabbaæ. AÂÂhakathÃyaÇ hi "devatà sakkhiÂÂhÃne Âhapetvà attano guïe anussaratÅ"ti daÊhaæ katvà vuttaæ. Tasmà pubbabhÃge devatÃnaæ guïe anussaritvà apara bhÃge attano saævijjamÃno saddhÃdiguïe anussarato cassa neva tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæhoti, na dosa pariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti na moha pariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti, devatà ÃrabbhÃti purimanayeneva vikkhamhitanÅvaraïassa ekakkhaïe jhÃnaÇgÃni uppajjanti, saddhÃdiguïÃnaæ pana gambhÅratÃya nÃnappakÃraguïÃnussaraïÃdimuttatÃya và appanaæ appatvà upacÃrappattameva jhÃnaæ hoti, tadetaæ devatÃnaæ guïasadisasaddhÃdiguïÃnussaraïavasena devatÃnussaticceva saÇkhaæ gacchati. [PTS Page 226] [\q 226/] ima¤ca pana devatÃnussatimanuyutto bhikkhÆ devatÃnaæ pÃyo hoti manÃpo, bhiyyo so mattÃya saddhÃdivepullaæ adi gacchati, pÅtipÃmojjabahulo viharati, uttariæ appaÂivijjhanto pana sugatiparÃyano hoti. [SL Page 167] [\x 167/] Tasmà bave appamÃdaæ kayirÃtha sumedhaso, Evaæ mahÃnubhÃvÃya devÃnussatiyà sadÃti. Idaæ devatÃnussatiyaæ vitthÃrakathÃmukhaæ. Yaæ pana- etÃsaæ vitthÃradesanÃyaæ ujugatavevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti tathÃgataæÃhabbhÃti ÃdÅnÅ vatvà "ujugatacitto khoba pana mahÃnÃma ariyasÃvako labhati atthavedaæ labhati dhamma vedaæ labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ pamuditassa pÅtijÃyatÅ"ti vuttaæ. Tattha itipi so bhagavÃti ÃdÅnaæ attha nissÃya uppannaæ tuÂÂhiæ sandhÃya labhatÅ atthavedanti vuttaæ, pÃÊiæ nissÃya uppannaæ tuÂÂhiæ sandhÃya labhati dhammavedanti, ubha. Vasena labhati dhammÆpasaæ hitaæ pÃmujjanti vuttanti veditabbaæ. Yaæ devatÃnussatiyaæ devatà ÃrabbhÃti vuttaæ, taæ pubbabhÃge và devatà Ãrabbha pavatta cittavasena devatÃguïasadise và devatÃbhÃvanipphÃdake guïe Ãrabbha pavattacittavasena vuttanti veditabbaæ. Imà pana cha anussatiyo ariyasÃvakÃnaæ yeva ijjhanti. Tesaæ hi buddhadhamma saæghaguïà pÃkaÂà honti, teca akhaï¬atÃdiguïehi sÅlehi vigata malamaccherena cÃgena mahÃnubhÃvÃnaæ devatÃnaæ guïasadisehi saddhÃdiguïehi samannÃgatÃ. MahÃnÃmasutte ca sotÃpannassa nissayavihÃraæ puÂÂhena bhagavatà sotÃpannassa nissayavihÃradassa natthavevacetà vitthÃrato kathitÃ. Gedhasuttepi "idha bhikkhave ariyasÃvako tathÃgataæ anussarati, itipi so bhagavà -pe-ujugata mevassa tasmiæ samayo cittaæ hoti, nikkhantaæ [PTS Page 227] [\q 227/] muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. Gedhoti kho bhikkhave pa¤cannametaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ, badampi ko bhikkhave pa¤cannametaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ, idampi kho bhikkhave pa¤cannametaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ, idampi ko bhikkhave Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visujjhantÅ"ti evaæ ariyasÃvakassa anussativasena cittaæ visodhetvà uttariæ paramatthavisuddhi adigamatthÃya kathitÃ. ùyasmatà mahÃkaccÃnena desite sambÃdhokÃsa suttepi "acchariyaæ Ãvuso abbhutaæ Ãvuso yÃva¤cidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sambÃdhe okÃsÃdhigamo anubuddho sattÃnaæ visuddhiyà -penibbÃïassa saccikiriyÃya yadidaæ cha anussa tiÂÂhÃnÃni, katamÃni cha? IdhÃvuso ariyasÃvako tathÃgataæ anussarati -pe- evamidhekacce sattà visuddhidhammà bhavantÅ"ti. Evaæ ariya sÃvakasseva paramatthavisuddhidhammatÃya okÃsÃdhigamavasena kathitÃ. Uposathasuttepi " katha¤ca visÃkhe ariyuposatho hoti? UpakkiliÂÂhassa visÃkhe cittassa upakkamena pariyedapanà hoti, tatha¤ca visÃkhe upakkiliÂÂhassa cittassa upakkamena pariyo dapanà hoti? Idha visÃkhe ariyasÃvako tathÃgataæ anussaratÅ"ti evaæ ariyasÃvakasseva uposathaæ upavasato cittavisodhana [SL Page 168] [\x 168/] KammaÂÂhÃnavasena uposathassa mahapphalabhÃvadassanatthaæ kathitÃ. EkÃdasanipÃtepiha "saddhonÃma ÃrÃdhako hoti, no assaddho. ùraddha viriyo - upaÂÂhitasati -samÃhito- pa¤¤avà mahà nÃma ÃrÃdhako hoti, ne duppa¤¤o. Imesu kho tvaæ mahÃnÃma pa¤casu dhammesu patiÂÂhÃya chadhamme uttariæ bhÃveyyÃsi, idha tvaæ mahÃnÃma tathÃgataæ anussareyyÃsi, itipi so bhagavÃ"ti evaæ ariyasÃvakasseva "tesaæ no bhante nÃnÃvihÃrena viharataæ kenassa vihÃrena viharitabba"nti pucchato vihÃradassanatthaæ kathitÃ. Evaæ santepi parisuddhasilÃdÅguïasamannÃgatena puthujjanÃpi manasi kÃtabbÃ. AnussavavasenÃpi1 hi buddhÃdÅnaæ [PTS Page 228] [\q 228/] guïe anussarato cittaæ pasÅdatiyeva, yassÃnubhÃvena nÅvaraïÃni vikkhambhetvà uÊÃrapÃmojjo vipassanaæ Ãrabhitvà arahattaæ yeva sacchikareyya, kaÂakandaravÃsi2 phussadevatthero viya. So kirÃyasmà mÃrena nimmitaæ buddharÆpaæ disvà ayaæ tÃva sarÃgasadosa samoho evaæ sobhati, kathaæ nu kho bhagavà sobhati so hi sabbaso vÅtarÃgadosamohoti buddhÃrammaïaæ pÅtiæ paÂilabhitvà vipassanaæ va¬¬hetvà arahattaæ pÃpuïÅti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge SamÃdibhÃvanÃdikÃre Cha anussati niddeso nÃma Sattamo paricchedo. [PTS Page 228] [\q 228/] 8. Anussati kammaÂÂhÃna niddeso. IdÃni ito anantarÃya maraïasatiyà bhÃvanÃniddeso anuppatto. Tattha maraïanti ekabhavapariyÃpannassa jÅvitindriyassa upacchedo. Yaæ panetaæ arahantÃnaæ vaÂÂadukkhasamuccheda saækhÃtaæ samucchedamaraïaæ, saÇkhÃrÃnaæ khaïabhaÇgasaÇkhÃtaæ khaïika maraïaæ, rukkho mato loÓaæ matanti Ãdisu sammutimaraïa¤ca, na taæ idha adhippetaæ. Yampicetaæ adippetaæ, taæ kÃlamaraïaæ akÃlamaraïanti duvidhaæ hoti. Tattha kÃlamaraïaæ pu¤¤akkhayena và Ãyukkhayena và ubhayakkhayena và hoti, akÃlamaraïaæ kammu pacchedakakammavasena, tattha yaæ vijjamÃnÃyapi ÃyusantÃnaka paccayasampattiyà kevalaæ paÂisandhijanakassa kammassa vipakkavipÃkattà maraïaæ hoti, idaæ pu¤¤akkhayena maraïaæ nÃma, yaæ hi gati 1. Ma. AnussaraïavasenÃpi 2. SÅ. MaandhakÃra. Ma. [SL Page 169] [\x 169/] KÃlÃhÃrÃdisampattiyà abhÃvena ajjatanakÃlapurisÃnaæ viya vassa satamattaparimÃïassa Ãyuno khayavasena maraïaæ hoti, idaæ Ãyukkhayena maraïaæ nÃma, yaæ pana dÆsimÃra kalÃburÃjÃdÅnaæ viya taæ khaïaæ yeva ÂhÃnà cÃvanasamatthena kammunà upacchinnasantÃnÃnaæ purimakammavasena và satthÃharaïÃdÅhi upakkamehi upacchijjamÃna santÃnÃnaæ maranaæ hoti, [PTS Page 230] [\q 230/] idaæ akÃlamaranaæ nÃma, taæ sabbampi vuttappakÃrena jÅvitindriyupacchedena saÇgahitaæ, iti jÅvitindriyu pacchedasaækhÃtassa maraïassa saraïaæ maraïasati. Taæ bhÃvetu kÃmena rahogatena patisallÅnena: - "maraïaæ bhavissati, jÅvitinduyaæ upaccijjissatiti và maraïaæ maraïanti và yoniso manasikÃro pavattetabbo, ayoniso pavattayato hi iÂÂhajana maraïÃnussaraïe soko uppajjati, vijÃtamÃtuyà piyaputta maraïÃnussaraïe viya. AniÂÂhajanamaraïÃnussaraïe pÃmojjaæ uppajjati. VerÅnaæ verimaraïÃnussaraïe viya. Majjhatthajana maraïÃnussaraïe saævego na uppajjati, matakaÊebaradassane chava¬Ãhakassa viya. Attano maraïÃnussaraïe santÃso uppajjati, ukkhittÃsikaæ vadhakaæ disvà bhÅrukajÃtikassa viya, tadetaæ sabbampi satisaævega¤Ãïavirahato hoti. Tasmà tattha tatthahatamatasatte oloketvà diÂÂhapubbasampattÅnaæ sattÃnaæ matÃnaæ maraïaæ Ãvajjetvà sati¤ca saævega¤ca ¤Ãïa¤ca yojetvà maraïaæ bhavissatÅti Ãdinà nayena manasikÃro pavattetabbo. Evaæ pavattento hi yoniso pavatteti. UpÃyena pavattetÅti attho. Evaæ pavattayato yeva hi ekaccassa nÅvaraïÃni vikkhambhanti, maranÃrammanà sati saïÂhÃti, upacÃrappattameva kammaÂÂhÃnaæ hoti. Yassa pana ettÃvatà na hoti, tenavadhakapaccupaÂÂhÃnato sampattivipattito upasaæharaïato kÃyabahusÃdhÃraïato Ãyudubbalato animittato addhÃnaparicchedato khaïaparittatoti imehi aÂÂhahÃkÃrehi maraïaæ anussaritabbaæ. Tattha vadhakapaccupaÂÂhÃnatoti vadhakassa viya paccu paÂÂhÃnato, yathÃhi imassa sÅsaæ chindussÃmÅti asiæ gahetvà gÅvÃya cÃrayamÃno vadhako paccupaÂÂhitova hoti, evaæ maraïampi paccu paÂÂhitamevÃti anussaritabbaæ. KasmÃ? Saha jÃtiyà Ãgatato. JÅvitaharaïato ca. YatÃhi ahicchattakamakuÊaæ matthakena paæsuæ gahetvÃva uggacchati, evaæ sattà jarÃmaraïaæ gahetvÃva nibbattanti. Tathà hi nesaæ paÂisandhicittaæ uppÃdasamanantarameva jaraæ patvà pabbatasikharato patitasilà viya [PTS Page 231] [\q 231/] bhijjati saddhiæ sampayutta khavdhehi, evaæ khaïikamaraïaæ tÃva saha jÃtiyà Ãgataæ. JÃtassa pana avassaæ maraïato idhÃdhippetamaraïampi saha jÃtiyà Ãgataæ tasmà esa satto jÃtakÃlato paÂÂhÃya yathà nÃma uÂÂhito sÆriyo atthÃbimukho gacchateva, gatagataÂÂhÃnato Åsakampi na nivattati, [SL Page 170] [\x 170/] Yathà và nadÅ pabbateyyà sÅghasotà hÃrahÃrinÅ sandateva vatta teva Åsakampi na nivattati, evaæ Åsakampi anivattamÃno maraïÃbhimukhova yÃti. Tena vuttaæ: - Yamekarattiæ paÂhamaæ gabbhe vasati mÃïavo, AbbhuÂÂhitova1 sayati sa gacchaæ na nivattatÅti. Evaæ gacchato cassa gimhÃbitattÃnaæ kunnadÅnaæ khayo viya pÃto ÃporasÃnugatabavdhanÃnaæ dumaphalÃnaæ patanaæ viya, muggarÃbhi tÃÊitÃnaæ mattikabhÃjanÃnaæbhedo viya, suriyarasmi samphÆÂÂhÃnaæ ussÃvabindunaæ viddhaæsanaæ viya ca maraïameva Ãsannaæ hoti. Tena vuttaæ: - Accayanti ahorattà jÅvitaæ uparujjhati, ùyu khÅyati maccÃnaæ kunnadÅnaæva odakaæ. PhalÃnamiva pakkÃnaæ pÃto patanato bhayaæ, Evaæ jÃtÃna maccÃnaæ niccaæ maraïato bhayaæ. YathÃpi kumbhakÃrassa kataæ mattikabÃjanaæ, Khuddaka¤ca mahanta¤ca yaæ pakkaæ ya¤ca Ãmakaæ, Sabbaæ bhedanapariyantaæ evaæ maccÃna jÅvitaæ. UssÃvova tiïaggamhi suriyassuggamanampati, EvamÃyu manussÃnaæ mà maæ amma nivÃrayÃti. Evaæ ukkhittÃsiko vadhako viya sahajÃtiyà Ãgataæ panetaæ maranaæ gÅvÃya asiæ cÃrayamÃno so vadhako [PTS Page 232] [\q 232/] jÅvitaæ harati yeva, anÃharitvà na nivattati. Tasmà saha jÃtiyà Ãgatato jÅvitaharaïato ca ukkhittÃsiko vadhako viya maraïampi paccu paÂÂhitameva hotÅti evaæ vadhakapaÂÂupaÂÂhÃnato maraïaæ anussari tabbaæ. Sampattivipattitoti-idha sampatti nÃma tÃvadeva sobhati, yÃva naæ vipatti nÃbibhavati. Na ca sà sampatti nÃma atthi, yà vipattiæ atikkamma tiÂÂheyya. TathÃhi: - Sakalaæ vediniæ bhutvà datvà koÂisataæ sukhÅ, AddhÃmalakamattassa ante issarataæ gato. Teneva dehabandhena pu¤¤amhi khayamÃgate. MaraïÃbhimuko sopi asoko sokamÃgatoti. Apica: - sabbaæ Ãrogyaæ vyÃdhipariyosÃnaæ, sabbaæ yobbanaæ jarÃpariyosÃnaæ, sabbaæ jÅvitaæ maraïapariyosÃnaæ, sabbo yeva 1. Ma. SoyÃti. 2. Ma. Suriyuggamanaæ. [SL Page 171] [\x 171/] LokasannivÃso jÃtiyà anugato, jarÃya anusaÂo, vyÃdhinà abhibhÆto, maraïena abbhÃhato. TenÃha: - YathÃpi selà vipulà nabhaæ Ãhacca pabbatÃ, Samannà anupariyeyyuæ nippoÂhentà catuddisÃ. Evaæ jarà ca maccu ca adhivattanti pÃnino, Khattiye brÃhmaïe vesse sudde caï¬Ãlapukkuse; Na ki¤ci parivajjeti sabbavevÃbhimaddati. Natattha tthinaæ bhumu na ratÃnaæ na pattiyÃ. NacÃpi mantayuddhena sakkà jetuæ dhanena vÃti. Evaæ jÅvitasampattiyà maraïavipattipariyosÃnataæ vavatthapentena sampatti vipattito maraïaæ aÂussaritabbaæ. Upasaæharaïatoti-parehi saddhiæ attano upasaæharaïato. Tattha sattahÃkÃrehi upasaæharaïato maraïaæ anussaritabbaæ: - yasa mahattato pu¤¤amahattato thÃmamahattato iÂÂhimahattato pa¤¤Ãmahattato paccekabuddhato sammÃsambuddhatoti. Kathaæ? Idaæ maraïaæ nÃma mahÃyasÃnaæ mahÃparivÃrÃnaæ sampannadhanavÃha [PTS Page 233] [\q 233/] nÃnaæ mahÃsammata mandhÃtu mahÃsudassana daÊhanemi nimippabhÆtÅnampi upari nirÃsaækameva patitaæ, kimaÇga pana mayhaæ upari na patissati. MahÃyasà rÃjavarà mahÃsammata Ãdayo, Tepi maccuvasaæ pattà mÃdisesu kathÃva kÃti. Evaæ tÃva yasamahattato anussaritabaæbaæ. Kathaæ pu¤¤a mahattato? Jotiyo jaÂilo uggo meï¬ako atha puïïako, Eteva¤¤e ca ye loke mahÃpu¤¤Ãti vissutÃ; Sabbe maraïamÃpannà mÃdisesu kathÃva kÃti. Evaæ pu¤¤amahattato anussaritabbaæ. Kathaæ thÃmamahattato? VÃsudevo baladevo bhÅmaseno yudhiÂÂhilo, CÃnuro piyadÃmallo1 antakassa vasaæ gatÃ. Evaæ thÃmabalupetà iti lokamhi vissutÃ, Etepi maraïaæ yÃtà mÃdisesu kathÃva kÃti. Evaæ thÃmamahattato anussaritabbaæ. Kathaæ? Iddhimahattato? PÃdaÇguÂÂhakamattena vejayantaæ akampayÅ, Yo nÃmiddhimataæ seÂÂho dutiyo aggasÃvako. 1. Ma. CÃnuroyomahÃmallo. [SL Page 172] [\x 172/] Sopi maccumukhaæ ghoraæ migo sÅhamukhaæ viya, PaviÂÂho saha iddhihi mÃdisesu kathÃva kÃti. Evaæ iddhimahattato anussaritabbaæ. Kathaæ pa¤¤Ãmahattato? [PTS Page 234] [\q 234/] LokanÃthaæ ÂhapetvÃna ye ca¤¤e atthi pÃïino, Pa¤¤Ãya sÃriputtassa kalaæ nÃgghanti soÊasi. Evaæ nÃma mahÃpa¤¤o paÂhamo aggasÃvako, Maraïassa vasaæ patto mÃdisesu kathÃva kÃtÅ. Evaæ pa¤¤Ãmahattato anussaritabbaæ. Kathaæ pacceka buddhato? Yepi te attano ¤Ãïaviriyabalena sabbakilesa sattu nimmathanaæ katvà paccekasaæbodhiæ patvà khaggavisÃïakappà sayambhuno, tepi maraïato na muttÃ. Kuto panÃhaæ. MuccissÃmÅti. Taæ taæ nimittamÃgamma vÅmaæsantà mahesayo, Sayambhu¤Ãïatejena ye pattà Ãsavakkhayaæ. EkacariyanivÃsena khaggasiÇga samÆpamÃ, Tepi nÃtigatà maccuæ mÃdisesu kathÃva kÃti. Evaæ paccekabuddhato anussaritabbaæ. Kathaæ sammÃsambuddhato? Yopi so bhagavà asÅtianuvya¤janapatimaï¬itadvattiæsamahÃpurisalakkhaïavicitrarÆpakÃyo sabbÃkÃraparisuddha sÅlakkhandhÃdi guïaratana samiddhadhammakÃyo yasamahatta pu¤¤amahatta thÃmamahatta iddhimahatta pa¤¤ÃmahattÃnaæ pÃraægato asamo asamasamo appaÂipuggalo arahaæ sammÃsambuddho, sopi salilavuÂÂhinipÃtena mahà aggikkhavdho viya maraïavuÂÂhi nipÃtena ÂhÃnaso vÆpasanto. Evaæ mahÃnubhÃvassa yaæ nÃmetaæ mahesino, Na bhayena na lajjÃya maraïaæ vasamÃgataæ. Nillajjaæ vÅtasÃrajjaæ sabbasattÃbhimaddanaæ, Tayidaæ mÃdisaæ sattaæ kathaæ nÃbibhavissatÅti. Evaæ sammÃsambuddhato anussaritabbaæ. Tassevaæ yasamahantatÃdi sampannehi parehi saddhiæmaraïasÃma¤¤atÃya attÃnaæ upasaæ haritvà tesaæ viya sattavisesÃnaæ mahhampi maraïaæ bhavissatÅti anussarato upacÃrappattaæ kammaÂÂhÃnaæ hotÅti evaæ upasaæharaïato maranaæ anussaritabbaæ. [PTS Page 235] [\q 235/] KÃyabahusÃdhÃraïatoti- ayaæ kÃyo bahusÃdhÃraïo, asÅtiyà tÃva kimikulÃnaæ sÃdÃrano. Tattha chavinissità pÃnÃchaviæ khÃdanti, cammanissità chammaæ khÃdanti, maæsanissità maæsaæ khÃdanti, nahÃrunissità nahÃruæ khÃdanti, aÂÂhinissità aÂÂhiæ khÃdanti, mi¤janissità mi¤jaæ khÃdanti, tattheva jÃyanti, jiyanti. [SL Page 173] [\x 173/] MÅyanti, uccÃrapassÃcaæ karonti, kÃyova nesaæ sÆtighara¤ceva gilÃnasÃlà ca, susÃna¤ca vaccakuÂÅ ca passÃcadoïikà ca, svÃyaæ tesampi kimikulÃnaæ pakopena maraïaænigacchati yeva. YathÃca asÅtiyà kimikulÃnaæ, evaæ ajjhattikÃnaæ yevapaanekasatÃnaæ rogÃnaæ pÃhirÃna¤ca ahivicchikÃdÅnaæ maraïassa paccayÃnaæ sÃdhÃraïo. YathÃhi catumahÃpathe Âhapite lakkhamhi sabbadisÃhi Ãgatà sarasattitomara pÃsÃïÃdayo nipatanti, evaæ kÃyepi sabbupaddavà nipatanti. SvÃyaæ tesampi upaddavÃnaæ nipÃtena maraïaæ nigacchati yeva. TenÃha bhagavÃ: - " idha bhikkhave bikkhu divase nikkhante rattiyà panihitÃya iti paÂisaæcikkhati: - bahukà kho me paccayà maraïassa; ahi và maæ ¬aseyya vicchiko và maæ ¬aseyya, satapadÅvà maæ ¬aseyya, tena me assa kÃlakiriyÃ, so mamassa antarÃyo, upakkhalitvà và papateyyaæ, bhatti và me bhuttaæ vyÃpajjeyya, pittaæ và me kuppeyya, semhaæ và me kuppeyya, satthakà và me vÃtà kuppeyyuæ, tena me assa kÃlakiriyÃ. So mamassa antarÃyo"ti evaæ kÃyabahusÃdhÃraïato maraïaæ anussaritabbaæ. ùyudubbalatoti- Ãyu nÃmetaæ abalaæ dubbalaæ, tathÃhi. Sattà naæ jÅvitaæ assÃsapassÃsÆpanibaddha¤ceva iriyÃpathÆpanibaddha¤ca. SituïhÆpanibaddha¤ca. MahÃbhÆtupanibaddha¤ca, ÃhÃrÆpanibaddha¤ca. Tadetaæ assÃsapassÃsÃnaæ samavuttitaæ labhamÃnameva pavattati. BahinikkhantanÃsikÃvÃto pana anto apavisante paviÂÂhe và anikkhamante mato nÃma hoti. Catunnaæ iriyapathÃnampi sama vuttitaæ labhamÃnameva pavattati, a¤¤atara¤¤atarassa [PTS Page 236] [\q 236/] pana adimattatÃya ÃyusaÇkÃrà upaccijjanti. SÅtunhÃnampi samavuttitaæ labhamÃnameva pavattati, atisÆtena pana atiuïhena và abhibhÆtassa vipajjati. MahÃbhÆtÃnampi samavuttitaæ labhamÃnameva pavattati, paÂhavidhÃtuyà pana ÃpodhÃtuÃdÅnaæ và a¤¤atara¤¤a tarassa pakopena balasampannopi puggalo patthaddhakÃyo và atisÃrÃdivasena kilinnapÆtikÃyo và mahìÃhapareto và sa¤chijjamÃnasandhibandhano và hutvà jÅvitakkhayaæ pÃpuïÃti. KabaliÇkÃrÃhÃrampi yuttakÃle labhantasseva jÅvitaæ pavattati, ÃhÃraæ alabhamÃnassa pana parikkhayaæ gacchatÅti evaæ Ãyudubbalato maraïaæ anussaritabbaæ. Anumittatoti- avavatthÃnato, paricchedÃbhÃvatoti attho. SattÃnaæ hi. JÅvitaæ vayÃdhi kÃlo ca dehanikkhepanaæ gati, Pa¤cete jivalokasmiæ animittà na ¤Ãyare. Tattha jÅvitaæ tÃva: - ettakameva jÅvitabbaæ na ito paranti evaæ vavatthÃnÃbhÃvato animittaæ, kalalakÃlepi hi sattà maranti, [SL Page 174] [\x 174/] Abbuda- pesi - ghana - mÃsika - dvemÃsa - temÃsa - catumÃsapa¤camÃsa - dasa mÃsakÃlepi - kucchito nikkhantasamayepi - tato paraæ vassasatassa anto pi bahi pi marantiyeva. VayÃdhipi iminÃva vyÃdhinà sattà maranti na a¤¤enÃti evaæ vavatthÃnÃbhÃvato animitto, cakkhu rogenÃpi hi sattà maranti, sotarogÃdÅnaæ a¤¤atarenÃpi. KÃlopi imasmiæ yeva kÃle maritabbaæ, na a¤¤asminti evaæ vavatthÃnÃbÃvato anamitto, pubbaïhepi hi sattà maranti, majjhantikÃdÅnaæ a¤¤atarasmimpi. Dehanikkhepanampi idheva mÅyyamÃnÃnaæ dehena patitabbaæ, na a¤¤atthÃti evaæ vavatthÃnà bhÃvato animittaæ, anto game jÃtÃnaæ hi pahi gÃmepi atta bhÃvo patati, pahi gÃmepi jÃtÃnaæ antogÃme, tathà thalajÃnaæ jale, jalajÃnaæ thaleti anekappakÃrato vitthÃretabbaæ. [PTS Page 237] [\q 237/] gatipi ito cutena idha nibbattitabbanti evaæ vavatthÃnÃbhÃvato animittÃ, devalokato hi cutà manussesupi nibbattanti. Manussa lokato cutà devalokÃdÅnampi yattha katthaci nibbattantÅti evaæ yantayuttagoïo viya gatipa¤cake loke samparivatta tÅti evaæ animittato maraïaæ anussaritabbaæ. AddhÃnaparicchedatoti - manussÃnaæ jÅvitassa nÃma etarahi na paricchedo na tathà addhÃ. Yo ciraæ jivati, so vassasataæ appaæ và bhiyyo, tenÃha bhagavÃ: -"appamidaæ bhikkhave manusasÃnaæ Ãyu, gamanÅyo samparÃyo, kattabbaæ kusalaæ caritabbaæ brahmacariyaæ, natthi jÃtassa amaranaæ, yo bhikkhave ciraæ jivati, so vassasataæ - appaæ và bhiyyo"ti. AppamÃyu manussÃnaæ hÅÊeyya naæ suporiso, CareyyÃdittasÅsova natthi vaccussanÃgamoti. Aparampi Ãha: - " bhÆtapubbaæ bhikkhave arako nÃma satthà aho sÅ"ti sabbampi sattahi upamÃhi alaÇkataæ suttaæ vitthÃretabbaæ. Aparampi Ãha: - yopÃyaæ bhikkhave bhikkhÆ evaæ maraïasatiæ bhÃveti aho vatÃhaæ rattindivaæ jiveyyaæ, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃtÅ, yopÃyaæ bhikkhave bhikkhu evaæ maraïasatiæ bhÃveti, ahovatÃhaæ divasaæ jiveyyaæ, bhagavato sÃsanaæ manasikareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃta. YopÃyaæ bhikkhave bhikkhu evaæ maraïasatiæ bhÃveti, ahovatÃhaæ tadantaraæ jiveyyaæ yadantaraæ ekaæ piï¬apÃtaæ bhu¤jÃmi. Bhagavato sÃsanaæ manasikareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃti. YopÃyaæ bhikhave bhikkhu evaæ maraïasatiæ bhÃveti, aho vatÃhaæ tadantaraæ jiveyyaæ, yadantaraæ cattÃro pa¤ca Ãlope saÇkhÃditvà ajjhoharÃmi, bhagavato sÃsanaæ manasikareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃti. Ime vuccanti bhikkhave bhikkhÆ pamattà viharanti, dandhaæ maraïasatiæ [SL Page 175] [\x 175/] BhÃventi ÃsavÃnaæ khayÃya. [PTS Page 238] [\q 238/] ye ca khvÃyaæ bhikkhave bhikkhu evaæ maraïasatiæ bhÃveti, aho vatÃhaæ tadantaraæ jiveyyaæ yadantaraæ ekaæ Ãlopaæ saÇkhÃditvà ajjhoharÃmi bhagavato sÃsanaæ manasikareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃti. YopÃyaæ bhikkhave bhikkhu evaæ maraïasatiæ bhÃveti aho vatÃhaæ tadantaraæ jiveyyaæ yadantaraæ assasitvà và passasÃmi passasitvà và assasÃmi, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ pahuæ vata me kataæ assÃti. Ime vuccanti bhikkave bhikkhÆ appamattà viharanti, tikkhaæ maraïasatiæ bhÃventi, ÃsavÃnaæ khayÃyÃ"ti. Evaæ catupa¤cÃlopasaækhÃdana mattaæ avissÃsiyo paritto jÅvitassa addhÃti evaæ addhÃnaparicchedato maraïaæ anussaritabbaæ. Khaïaparittatoti- paramatthato hi atiparitto sattÃnaæ jÅvitakkhaïo ekacittappavatti matto yeca. Yathà nÃma rathacakkaæ pavattamÃnampi ekeneva nemippadesena pavattati tiÂÂhamÃnampi ekeneva tiÂÂhati, evameva ekacittakkhaïikaæ sattÃnaæ jÅvitaæ, tasmiæ citte niruddhamatte satto mato nirÃddhoti vuccati. YathÃha: - "atite cittakkhaïe jÅvittha, na jivati, na jivissati, anÃgate cittakkhaïe na jÅvittha, na jivati, jivissati. Paccuppanne cittakkhaïe na jÅvittha, jivati, na jivÅssatÅti. JÅvitaæ attabhÃvo ca sukhadukkhà ca kevalÃ, Ekacitta samÃyuttà lahuso vattate khaïo. Ye niruddhà marantassa tiÂÂhamÃnassa và idha, Sabbepi sadisà khandhà gatà appaÂisandhiyÃ. Anibbattena na jÃto paccuppannena jivati, CittabhaÇgà mato loko pa¤¤atti paramaÂÂhiyÃti. Evaæ khaïaparittato maraïaæ anussaritabbaæ. Iti imesaæ aÂÂhannaæ ÃkÃrÃnaæ a¤¤atara¤¤atarena anussaratopi punappunaæ manasikÃravasena cittaæ Ãsevanaæ labhati, maraïÃrammanà sati santiÂÂhati, nÅvaraïÃni vikkhambhanti, jhÃnaÇgÃni pÃtu bhavanti, sabhÃvadhammattà pana saævejanÅyavattà ca Ãrammaïassa appanaæ appatvà upacÃrappattamevajhÃnaæ hoti, lokutta rajjhÃnaæ pana [PTS Page 239] [\q 239/] dutiyacatutthÃni ca ÃruppajjhÃnÃni sabhÃvadhammepi bhÃvanà visesena appanaæ pÃpuïanti. VisuddhibhÃvanÃnukkama vasena hi lokuttaraæ appanaæ pÃpuïanti. ùrammaïÃtikkamabhÃva nÃvasena Ãruppaæ, appanÃpattasseva hi jhÃnassa Ãrammaïa samatikkamanamattaæ tattha hoti, idha pana tadubhayampi natthi. Tasmà upacÃrappattameva jhÃnaæ hoti. Tadetaæ sati balena uppannattà maraïasaticceva saækhaæ gacchati. Imaæ ca pana maraïa [SL Page 176] [\x 176/] Satimanuyutto bhikkhu satataæ appamatto hoti, sabbabhavesu anabiratisa¤¤aæ paÂilabhati, jÅvitanikantiæ jahÃti, pÃpagarahÅ hoti, asannidhibahulo parikkhÃresu vigatamalaæ macchero, anicca sa¤¤Ã cassa paricayaæ gacchati, tadanusÃreneva ca dukkhasa¤¤Ã anattasa¤¤Ã ca upaÂÂhÃti, yathà abhÃvitamaraïà sattà sahasà vÃÊamiga yakkha sappa coravadhakÃbhibhÆtà viya maraïasamaye bhayaæ santÃsaæ sammohamÃpajjanti, evaæ anÃpajjitvà abhayo asammÆÊhokÃlaæ karoti, sace diÂÂheva dhamme amataæ nÃrÃdheti, 1 kÃyassa bhedà sugatiparÃyano hoti. Tasmà have appamÃdaæ kayirÃtha sumedhaso, Evaæ mahÃnubhÃvÃya maraïÃnussatiyà sadÃti. Idaæ maraïasatiyaæ vitthÃrakatÃmukhaæ. IdÃni yantaæ a¤¤atra buddhuppÃdà appavattapubbaæ sabbatitthiyÃnaæ avisayabhÆtaæ tesu tesu suttantesu "ekadhammo bhikkhave bhÃvito bahulÅkato mahato saævegÃya saævattati, mahato atthÃya saævattati, mahato yogakkhemÃya saævattati, mahato sati sampaja¤¤Ãya saævattati, ¤ÃïadassanapaÂilÃbhÃya saævattati, diÂÂha dhammasukhavihÃrÃya saævattati, vijjà vivutti phalasacchikiriyÃya saævattati. Katamo ekadhammo? KÃyagatÃsati, amataæ te bhikkhave paribhu¤janti ye kÃyagatÃsatiæ paribhu¤janti. Amataæ te bhikkhave na paribhu¤janti ye kÃyagatÃsatiæ na paribhu¤janti. [PTS Page 240] [\q 240/] amataæ tesaæ bhikkhave paribhuttaæ - apaributtaæ, parihÅnaæaparihÅnaæ, viraddhaæaviraddhaæ, yesaæ kÃyagatÃsati ÃraddhÃ"ti evaæ bhagavatà anekehi ÃkÃrehi pasaæsitvà "kathaæ bhÃvità ca bhikkhave kÃyagatà sati kathaæ pahÆlÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ, idha bhikkhave bhikkhu ara¤¤agatovÃ"ti ÃdÅnà nayena ÃnÃpÃnapabbaæiriyÃpathapabbaæ- catusampa ja¤¤apabbaæpaÂikkÆlamanasikÃrapabbaædhÃtumanasikÃrapabbaæ- navasÅ vathikapabbÃnÅ"ti imesaæ cuddasannaæ pabbÃnaæ vasena kÃyagatÃsati kammaÂÂhÃnaæ niddiÂÂhaæ, tassa bhÃcanà niddeso anuppatto: tattha yasmà iriyÃpathapabbaæ catusampaja¤¤apabbaæ dhÃtumanasikÃrapabbanti imÃni tÅïi vipassanÃvasena vuttÃni, navasÅvathikapabbÃni vipassanäÃïesu yeva ÃdÅnavÃnupassanÃva sana vuttÃni, yÃpi cettha uddhumÃtakÃdÅsu samÃdhibhÃvanà ijjheyya, sà asubhaniddese pakÃsità yeva. ùnÃpÃnapabbaæ pana paÂikkÆlamanasikÃrapabba¤ca inevettha dvesamÃdhivasena vuttÃni, tesu ÃnÃpÃnapabbaæ ÃnÃpÃnasativasena visuæ kammaÂÂhÃnaæ yeva. Yaæ panetaæ "punacaparaæ 1. Ma. NÃdhigameti. [SL Page 177] [\x 177/] Bhikkhave bhikkhu imamevakÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhatÅ, atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantÃtaco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jaæ vakkaæ hadayaæ yakanaæ kÃlomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ matthaluÇgaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà khelo siÇghÃnikà lasikà mutta"nti. Evaæ matthaluÇgaæ aÂÂhi mi¤jena saÇgahetvà paÂikkÆlamanasikÃravasena desitaæ dvattiæ sÃkÃrakammaÂÂhÃnaæ idamidha kÃyagatÃsatÅti adhippetaæ. TatrÃyaæ pÃÊivaïïanÃpubbaÇgamo bhÃvanÃniddeso. Imameva kÃyanti imaæ cÃtummahÃbhÆtikaæ pÆtikÃyaæ, uddhaæ pÃdatalato upari, adho kesamatthakÃti kesaggato heÂÂhÃ, tacapariyantanti tiriyaæ tacaparicchinïaæ, pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino [PTS Page 241] [\q 241/] paccavekkha tÅti nÃnappakÃrakesÃdi asucibharito ayaæ kÃyoti passati. Kathaæ? Atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantÃtaco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jaæ vakkaæ hadayaæ yakanaæ kÃlomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ matthaluÇgaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà khelo siÇghÃnikà lasikà muttanti. Tattha atthiti saævijjanti, imasminti yvÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyano pÆro nÃnÃppakÃrassa asucinoti vuccati, tasmiæ kÃyeti sarÅre, sarÅraæ hi asucisa¤cayato kucchitÃnaæ kesÃdi na¤ceva cakkhurogÃdÅna¤ca rogasatÃnaæ ÃyabhÆtato kÃyoti vuccati. Kesà lomÃtiete kesÃdayo dvattiæsÃkÃrÃ, tattha atthi imasmiæ kÃye kesÃ, atthi imasmiæ kÃye lomÃti evaæ sambandho veditabbo. Imasmiæ hi pÃdatalato paÂÂhÃyaapari, kesamatthakà paÂÂhÃya ÂÂho, tacato paÂÂhÃya paritoti1 ettake vyÃmamatte kaÊebare sabbÃkÃrenapi picinanto na koci ki¤ci muttaæ và maïiæ và veÊuriyaæ và agaruæ và kuÇkumaæ và kappÆraæ và vÃsacunïÃdiæ và aïumattampi sucibhÃvaæ passati, atha ko parama duggandhajegucchaæ assirikadassanaæ nÃnappakÃraæ kesalomÃdi bhedaæ asuciæ yeva passati. Tena vuttaæ: - atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantÃtaco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jaæ vakkaæ hadayaæ yakanaæ kÃlomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ matthaluÇgaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà khelo siÇghÃnikà lasikà muttanti. Ayamettha padasambandhato vaïïanÃ. Imà pana kammaÂÂhÃnaæ bhÃvetvà arahattaæ pÃpunitu kÃmena Ãdikammikena kulaputtena vucattappakÃraæ kalyÃïamittaæ upa saÇkamitvà idaæ kammaÂÂhÃnaæ gahetabaæbaæ. TenÃpissakammaÂÂhÃnaæ kathentena sattadhà uggahakosallaæ dasadhà ca manasikÃra kosallaæ Ãcikkhitabbaæ. Tattha - vacasÃ, manasÃ, vanïato, saïÂhà nato, disato, okÃsato, paricchedatoti evaæ sattadhà uggaha kosallaæ Ãcikkhitabbaæ. Imasmiæ hi paÂikkÆlamanasikÃrakammaÂÂhÃne yopi tipimako hoti, tenÃpi manasikÃrakÃle paÂhamaæ vÃcÃya sajjhÃyo. KÃtabbe. Ekaccassa hi sajjhÃyaæ karontasseva kammaÂÂhÃnaæ pÃkamaæ hoti. MalayavÃsi mahÃdevattherassa santike uggahitakammaÂÂhÃnÃnaæ dvinnaæ therÃnaæ viya, thero kira tehi kammaÂÂhÃnaæ yÃcito cattÃro [PTS Page 242] [\q 242/] mÃse imaæ yeva sajjhÃyaæ karo thÃti dvattiæsÃkÃrapÃÊiæ adÃsi. Te ki¤cÃpi nesaæ Âe tayo 1. Tiriyantatoti. (Sammoha) [SL Page 178] [\x 178/] NikÃyà paguïà padakkiïaggÃhitÃya pana cattÃro mÃse dvattiæ sÃkÃraæ sajjhÃyantÃva sotÃpannà ahesuæ. Tasmà kammaÂÂhÃnaæ kathentena Ãcariyena antevÃsiko vattabbo: paÂhamaæ tÃva vÃcÃya sajjhÃyaæ karohÅti. Karontena ca tacapa¤cakÃdÅni pariccinditvà anulomapaÂilemavasena sajjhÃyo kÃtabbo. "Kesà lomà nakhà dantà taco"ti hi vatvà puna paÂilomato " taco dantà nakhà lomà so"ti vattabbaæ. Tadanantara vakka pa¤cake "maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhaami¤jaæ vakkaæ"ti vatvà puna paÂi lomato " vakkaæ aÂÂhimi¤jaæ aÂÂhi nahÃru maæsaæ taco dantà nakhà lomà kesÃti vattabbaæ. Tato papphÃsapa¤cake "hadayaæ yakanaæ kilemakaæ pihakaæ papphÃsaæ"ti vatvà puna paÂilomato "papphÃsaæ pihakaæ kilomakaæ yakanaæ hadayaæ vakkaæ aÂÂhimi¤jaæ aÂÂhi nahÃru maæsaæ taco dantà nakhà lomà kesÃ"ti vattabbaæ. Tato matthaluÇgapa¤cake "antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ matthaluÇga"nti vatvà puna paÂilomato "matthaluÇgaæ karÅsaæ udariyaæ antaguïaæ antaæ papphÃsaæ pihakaæ kilemakaæ yakanaæ hadayaæ vakkaæ aÂÂhimi¤jaæ aÂÂhi nahÃru maæsaæ taco dantà nakhà lomà kesÃ"ti vattabbaæ. Tato medachakke "pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo"ti vatvà puna paÂilemato "medo sedo lohitaæ pubbo semhaæ pittaæ matthaluÇgaæ karÅsaæ udariyaæ antaguïaæ antaæ papphÃsaæ pihakaæ kilomakaæ yakanaæ hadayaæ vakkaæ aÂÂhimi¤jaæ aÂÂhi nahÃru maæsaæ taco dantà nakhà lemà kesÃ"ti vattabbaæ. Tato muttachakke " assu vasà khelo siÇghÃnikà lasikà mutta"nti vatvà puna paÂilomato "muttaæ lasikÃsiÇghÃnikà khelo vasà assu medo sedo lohitaæ pubbo semhaæ pittaæ matthaluÇgaæ karÅsaæ udariyaæ antaguïaæ antaæ papphÃsaæ pihakaæ kilomakaæ yakanaæ hadayaæ vakkaæ aÂÂhimi¤jaæ aÂÂhi nahÃru maæsaæ taco dantà nakhà lomà kesÃ"ti vattabbaæ. [PTS Page 243] [\q 243/] evaæ kÃlasataæ kÃla sahassaæ kÃlasatasahassampi vÃcÃya sajjhÃyo kÃtabbo. Vacasà sajjhÃyena hi kammaÂÂhÃnatanti pagunà hoti, na ito cito ca cittaæ vidhÃvati, koÂÂhÃsà pÃkaÂà honti, hatthasaÇghalikà viya vatipÃdapanti viya ca khÃyanti, yathà pana vacasà tatheva manasÃpi sajjhÃyo kÃtabbo. Vacasà sajjhÃyo hi manasà sajjhÃyassa paccayo hoti, manasà sajjhÃyo lakkhaïapaÂivedhassa paccayo hoti. VanïatotikesÃdÅnaæ vaïïo vavatthapetabbo, saïÂhÃnatoti- tesaæ yeva saïÂhÃnaæ vavatthapetabbaæ, disatotiimasmiæ hi sarÅre nÃbhito uddhaæ uparimà disÃ, adho heÂÂhimà disÃ, tasmà ayaæ koÂÂhÃso imissà nÃma disÃyÃti disà vavatthapetabbÃ. OkÃsatoti- ayaæ koÂÂhÃso imasmiæ nÃma okÃse patiÂÂhitoti evaæ tassa tassa okÃso vavatthapetabbo, pariccheda [SL Page 179] [\x 179/] Toti- sabhÃgaparicchedo visabhÃgaparicchedoti dve paricchedÃ, tattha ayaæ koÂÂhÃso heÂÂhà ca upari ca tiriya¤ca iminà nÃma paricchinnoti evaæ sabhÃgaparicchedo veditabbo, kesà na lomà lomÃpi na kesÃti evaæ amissakatÃvasena visabhÃgaparicchedo veditabbo. Evaæ sattadhà uggahakosallaæ Ãcikkhantena pana idaæ kammaÂÂhÃnaæ asukasmiæ sutte paÂikkÆlavasena kathitaæ asukasmiæ dhÃtuvasenÃti ¤atvà Ãcikkhitabbaæ. Idaæ hi mahÃsati paÂÂhÃne paÂikkÆlavaseneva kathitaæ, mahÃhatthipadopama mahÃrÃhulovÃda dhÃtuvibhaÇgesu dhÃtuvasena kathitaæ. KÃyagatÃsati sutte pana yassa vaïïato upaÂÂhÃti taæ savdhÃya cattÃri jhÃnÃni vibhattÃni. Tattha dhÃtuvasena kathitaæ. KÃyagatÃsati sutte pana yassa vanïato upaÂÂhÃti taæ savdhÃya cattÃri jhÃnÃni vibhattÃni. Tattha dhÃtuvasena kathitaæ vipassanÃkammaÂÂhÃnaæ hoti, paÂikkÆlavasenakathitaæ samathakammaÂÂhÃnaæ, tadetaæ idha samatha kammaÂÂhÃnamevÃti evaæ sattadhÃuggahakosallaæ Ãcikkhitvà anu pubbato nÃtisÅghato nÃtisanikato vikkhepapaÂibÃhanato païïattisamatikkamanato anupubbamu¤canato appanÃto tayo ca suttantÃti evaæ dasadhà manasikÃrakosallaæ Ãcikkhi tabbaæ. Tattha anupubbatoti- idaæ hi sajjhÃyakaraïato paÂÂhÃya [PTS Page 244] [\q 244/] anupaÂipÃÂiyà manasikÃtabbaæ, na ekantarikÃya. EkantarikÃya himanasikaronto yathà nÃma akusalo puriso dvattiæsapadaæ nisseïiæ ekantarikÃya Ãrohanto kilantakÃyo patati na Ãrohaïaæ sampÃdeti, evameva bhÃvanÃsampattivasena adhiganantabbassa assÃdassa anadhigamà kilantacitto patati na bhÃvanaæsampÃdeti, anupubbato manasikarÃntenÃpi ca nÃtisÅghato manasikÃtabbaæ. AtisÅghato manasikaroto hi yathÃnÃma tiyo janaæ maggaæ paÂipajjitvà okkamanavissajjanaæ asallakkhetvà sÅghena javena satakkhattumpi gamanÃgamanaæ karoto purisassa ki¤cÃpi addhÃnaæ parikkhayaæ gacchati atha kho pucchitvÃva gantabbaæ hoti, evameva kevalaæ kammaÂÂhÃnaæ pariyosÃnaæ pÃpuïÃti avi bhÆtaæ pana hoti, na visesaæ Ãvahati. Tasmà nÃtisÅghato manasi kÃtabbaæ. Yathà ca nÃtisÅghato evaæ nÃtisanikatopi. Atisani kato manasikaroto hi yathÃnÃma tadaheva tiyejanaæ maggaæ gantukÃmassa purisassa antarÃmaggerukkhapabbatataÊÃkÃdisu1 vilambamÃnassa maggo parikkhayaæ na gacchati, dvÅhatÅhena pariyo sÃpetabbo hoti, evameva kammaÂÂhÃnaæ pariyosÃnaæ na gacchati, visesÃdhigamassa paccayo na hoti. VikkhepapaÂibÃhanatoti- kammaÂÂhÃnaæ vissejjetvà bahiddhà puthuttÃrammaïe cetaso vikkhepo paÂibÃhitabbo. AppaÂibÃhato hi yathà nÃma ekapadikaæ papÃtamaggaæ paÂipannassa purisassa akkamanapadaæ asallakkhetvà 1. RukkhapabbatagahaïÃdisu. (Sammoha. ) [SL Page 180] [\x 180/] Ito cito ca vilokayato padavÃro virajjhati, tato sata porise papÃte patitabbaæ hoti, evameva pahiddhà vikkhepe sati kammaÂÂhÃnaæ parihÃyati paridhaæsati tasmÃvikkhepapaÂibÃhanato manasikÃtabbaæ. Païïattisamatikkamanatoti - yà ayaæ kesà lomÃti Ãdikà païïatti, taæ atikkamitvà paÂikkÆlanti cittaæ Âhapetabbaæ. Yathà hi udakadullabhakÃle manussà ara¤¤e udapÃnaæ disvà tattha tÃlapanïÃdikaæ ki¤cideva sa¤¤Ãnaæ bandhitvà tena sa¤¤Ãïena Ãgantvà nahÃyanti ceva pibantica, [PTS Page 245] [\q 245/] yadà pana nesaæ abinhasa¤cÃrena ÃgatÃgatapadaæ pÃkamaæ hoti tadà sa¤¤Ã ïena kiccaæ na hoti, icciticcitakkhaïe gantvà nahÃyanti ceva pibantica. Evameva pubbabhÃge kesà lomÃti panïatti masena manasikaroto paÂikkÆlabÃvo pÃkaÂo hoti, atha kesà lomÃti païïattiæ samatikkamitvà paÂikkÆlabhÃve yeva cittaæ Âhapetabbaæ. Anupubbamu¤canatoti - yo yo koÂÂhÃso na upaÂÂhÃti, taæ taæ mu¤cantena anupubbamu¤canato manasikà tabbaæ. ùdikammikassa hi kesÃti manasikaroto manasikÃro ganatvà muttanti imaæ pariyesÃnakoÂÂhÃsameva Ãhacca tiÂÂhati, muttanti ca manasikaroto manasikÃro gantvà kesÃti imaæ Ãdi koÂÂhÃsameva Ãhacca tiÂÂhati, athassa manasikaroto manasikaroto keci koÂÂhÃsà upaÂÂhahanti, keci na upaÂÂhahanti. Tena ye yo upaÂÂhahanti, tesu tesu tÃva kammaæ katabbaæ, yÃva dvÅsu upaÂÂhi tesu tesampi eko suÂÂhutaraæ upaÂÂhÃti, evaæ upaÂÂhitaæ pana tadeva punappuna manasikarontena appanà uppÃdetabbÃ. TatrÃyaæ upamÃ: - "yathà hi dvattiæsatÃlako tÃlavane vasantaæ makkaÂaæ gahetukÃmo luddo Ãdimhi ÂhitatÃlassa païïaæ sarena vijjhitvà ukkuÂÂhiæ kareyya, atha kho so makkaÂo paÂipÃÂiyà tasmiæ tasmiæ tÃle patitvà pariyantatÃlameva gaccheyya, tatthapi gantvà luddena tatheva kate puna teneva nayena ÃditÃlaæ Ãgaccheyya, se evaæ punappunaæ paripÃtiyamÃno ukkuÂÂhukkuÂÂhaÂÂhÃne yeva uÂÂhahitvà anukkamena ekasmiæ tÃle nipatitvà tassa vemajjhe makulatÃlapaïïasÆciæ daÊhaæ gahetvà vijjhiyamÃnopi nauÂÂhaheyya, evaæ sampadamidaæ daÂÂhabbaæ. Tatridaæ opammasaæsavdanaæ: - yathà hi tÃla vane dvattiæsatÃlÃ, evaæ imasmiæ kÃye dvattiæsakoÂÂhÃsÃ. Makkamo viya cittaæ, luddo viya yogÃvacaro, makkaÂassa dvattiæsa tÃlake tÃlavane nivÃso viyayogino cittassa dvattiæsa koÂÂhÃsako kÃye Ãrammaïavasena anusa¤caraïaæ, luddena Ãdimhi ÂhitatÃlassa païïaæ sarena vijjhitvà ukkuÂÂhiyà katÃya makkaÂassa tasmiætasmiæ tÃle patitvà pariyantatÃlagamanaæ viya yoginà kesÃti manasikÃre Ãraddhe paÂipÃÂiyà gantvà pariyo sÃnakoÂÂhÃse yeva cittassa [PTS Page 246] [\q 246/] sanÂhÃnaæ, puna paccÃgamanepieseva [SL Page 181] [\x 181/] Nayo. Punappunaæ paripÃtiyamÃnassa makkaÂassa ukkuÂÂhukkuÂÂhaÂÂhÃne uÂÂhÃnaæ viya punappuna manasikaroto kesuci kesuci upaÂÂhi tesu anupaÂÂhahante vissajjetvà upaÂÂhitesu parikammakaraïaæ, anukkamena ekasmiæ tÃle nipatitvà tassa majjhe makuÊatÃla panïasÆciæ daÊhaæ gahetvà vijjhiyamÃnassÃpi anuÂÂhÃnaæ viya avasÃne dvÅsu upaÂÂhitesu yo suÂÂhutaraæ upaÂÂhÃti tameva punappuna manasi karitvà appanÃya uppÃdanaæ. AparÃpi upamÃ: -" yathà nÃma piï¬apÃtiko bhikkhu dvattiæsakulaæ gÃmaæ upanissÃya vasanto paÂhamagehe yeva dve bikkhà labhitvà parato ekaæ vissajjeyya, puna divase tisso labatvà parato dve vissajjeyya, tatiya divase Ãdimhi yeva pattapÆraæ labhitvà ÃsanasÃlaæ gantvà paribhu¤jeyya, evaæ sampadamidaæ daÂÂhabbaæ. DvattiæsakulagÃmo viya hi dvattiæsÃkÃro, piï¬apÃtiko viya yogÃvacaro, tassa taæ gÃmaæ upanissÃya vÃso viya yogino dvattiæsÃkÃre parikamma karaïaæ, paÂhamagehe dve bikkhà labhitvà parato ekissà vissajjanaæ viya dutiyadivase tisso labitvà parato Âinnaæ vissajjanaæviya ca manasikaroto manasikaroto anupaÂÂhahante vissajjetvà upaÂÂhitasu upaÂÂhitasu yÃva koÂÂhÃsadvaye parikammakaraïaæ, tatiyadivase Ãdimhi yeva pattapÆraæ labitvà ÃsanalÃlÃya nisÅditvà paribhogo viya dvÅsu yo suÂÂhutaraæ upaÂÂhÃti tameva punappuna manasi karitvà appanÃya uppÃdanaæ. AppanÃtoti- appanà koÂÂhÃsato, kesÃdÅsu ekekasmiæ koÂÂhÃse appanà hotÅti veditabbÃti ayamettha adippÃyo. Tayo ca suttantÃti -adhi cittaæ sÅtibÃvo bojjhaÇgakosallanti ime tayo suttantà viriyasamÃdhiyojanatthaæ veditabbÃti ayamettha adhippÃyo. Tattha "adhicittamanuyuttena bhikkhave bhikkhunà tÅïi nimittÃni kÃlena kÃlaæ manasikÃtabbÃni: kÃlena kÃlaæ samÃdhinimittaæ manasi kÃtabbaæ, kÃlena kÃlaæ paggahanimittaæ manasikÃtabbaæ. KÃlena kÃlaæ upekkhÃnimittaæ [PTS Page 247] [\q 247/] manasikÃtabbaæ. Sace bhikkhave adhicitta manuyutto bhikkhu ekantaæ samÃdhinimitta¤¤eva manasikareyya ÂhÃnaæ taæ cittaæ kosajjaya saævatteyya, sace bhikkhave adhicitta manuyutto bhikkhu ekantaæ paggahanimitta¤¤eva manasikareyya, ÂhÃnaæ taæ cittaæ uddhaccÃya saævatteyya, sace bhikkhave adhicitta manuyutto bhikkhu ekantaæ upekkhÃnimitta¤¤eva manasikareyya, ÂhÃnaæ taæ cittaæ na sammÃsamÃdhiyeyya ÃsavÃsanaæ khayÃya. Yato ca kho bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu kÃlena kÃlaæ samÃdhi nimittaæ paggahanimittaæ upekkhÃnimittaæ manasikaroti, taæ hoti cittaæ mududva kamma¤¤ca pabhassara¤ca, na ca pabhaÇgu sammà samÃdhiyati ÃsavÃnaæ khayÃya. SeyyathÃpi bhikkhave suvanïÃro và suvanïakÃrantevÃsÅ và ukkaæ bandhati ukkaæ bandhitvà ukkà [SL Page 182] [\x 182/] Mukhaæ Ãlimpeti ukkÃmukhaæ Ãlimpetvà saï¬Ãsena jÃtarÆpaæ gahetvà ukkÃmukhe pakkhipitvà kÃlena kÃlaæ abhidhamati kÃlena kÃlaæ udakena paripphoseti kÃlena kÃlaæajjhupekkhati, sace bhikkhave suvaïaïakÃro và suvaïïakÃrentavÃsÅ và taæ jÃta rÆpaæ ekantaæ abhidhameyya, ÂhÃnaæ taæ jÃtarÆpaæ ¬aheyya, sace bhikkhave suvaïïakÃro và suvanïakÃrantevÃsÅ và taæ jÃtarÆpaæ ekantaæ udakena paripphoseyya, ÂhÃnaæ taæjÃtarÆpaæ nibbÃyeyya, saco bhikkhave suvaïïakÃro và suvaïïakÃrantevÃsÅ và taæ jÃtarÆpaæ ekantaæ ajjhupekkheyya, ÂhÃnaæ taæ jÃtarÆpaæ na sammÃparipÃkaæ gaccheyya, yato ca kho bhikkhave suvanïakÃro và suvaïïakÃrantevÃsÅ và taæ jÃtarÆpaæ kÃlena kÃlaæ abhidhamati, kÃlena kÃlaæ udakena paripphoseti, kÃlena kÃlaæ ajjhupekkhati, taæ hoti jÃtarÆpaæ mudu¤ca kamma¤¤ca pabhassara¤ca, na ca pabhaÇgu sammà upeti kammÃya. Yassà yassà ca pilavdhanavikatiyà ÃkaÇghati yadi paÂÂhikÃya yadi kun¬alÃya yadi gÅveyyakÃya yadi suvaïïamÃlÃya taæ cassa atthaæ anubhoti, evameva kho bhikkhave "adhicittamanuyuttena bhikkhave bhikkhunà tÅïi nimittÃni kÃlena kÃlaæ manasikÃtabbÃni: kÃlena kÃlaæ samÃdhinimittaæ manasi kÃtabbaæ, kÃlena kÃlaæ paggahanimittaæ manasikÃtabbaæ. KÃlena kÃlaæ upekkhÃnimittaæ manasikÃtabbaæ. Sace bhikkhave adhicitta manuyutto bhikkhu ekantaæ samÃdhinimitta¤¤eva manasikareyya ÂhÃnaæ taæ cittaæ kosajjaya saævatteyya, sace bhikkhave adhicitta manuyutto bhikkhu ekantaæ paggahanimitta¤¤eva manasikareyya, ÂhÃnaæ taæ cittaæ uddhaccÃya saævatteyya, sace bhikkhave adhicitta manuyutto bhikkhu ekantaæ upekkhÃnimitta¤¤eva manasikareyya, ÂhÃnaæ taæ cittaæ na sammÃsamÃdhiyeyya ÃsavÃsanaæ khayÃya. Yato ca kho bhikkhave adhicittamanuyutto bhikkhu kÃlena kÃlaæ samÃdhi nimittaæ paggahanimittaæ upekkhÃnimittaæ manasikaroti, taæ hoti cittaæ mududva kamma¤¤ca pabhassara¤ca, na ca pabhaÇgu sammà samÃdhiyati ÃsavÃnaæ khayÃya. Yassa yassa ca abhi¤¤Ã sacchikaraïÅyassa dhammassa cittaæ abhininnÃmeti [PTS Page 248] [\q 248/] abhi¤¤Ã sacchikiriyÃya tate;va sakkhi bhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane"ti idaæ suttaæ adhicittanti veditabbaæ. "Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo anuttaraæ sÅtibÃvaæ saccikÃtuæ, katamehi chahi? Idha bhikkhave bhikkhu yasmiæ samaye cittaæ niggahetabbaæ tasmiæ samaye cittaæniggaïhÃti, yasmiæ samaye cittaæ paggahetabbaæ tasmiæ samaye cittaæ paggaïhÃti, yasmiæ samayo cittaæ sampahaæsitabbaæ tasmiæ samaye cittaæ sampahaæseti, yasmiæ samaye cittaæ ajjhupekkitabbaæ tasmiæ samaye cittaæ ajjhupekkhati, panÅtÃdimuttiko ca hoti nibbÃïà bhirato. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabboanuttaraæ sÅtibhÃvaæ sacchikÃtu"nti. Idaæ suttaæ sÅtibhà voti veditabbaæ. BojjhaÇgakosallaæ pana "evameva khe bhikkhave yasmiæ samaye lÅnaæ cittaæ hoti akÃlo tasmiæ samaye passaddhisambojjhaÇgassa bhÃvanÃyÃ"ti 1 appanÃkosallakathÃyaæ dassi tameva. Iti idaæ sattavidhaæ uggahakosallaæ suggahÅtaæ katvà ida¤ca dasavidhaæ manasikÃrakosallaæ suÂÂhu vavatthapetvà tena yoginà ubhayakosallavasena kammaÂÂhÃnaæ sÃdhukaæ uggahe tabbaæ. Sace panassa Ãcariyena saÂÂhiæ ekavihÃreyeva phÃsu hoti, evaæ vitthÃrena akathÃpetvà kammaÂÂhÃnamanuyu¤jantena visesaæ labhitvà uparÆpari kathÃpetabbaæ. A¤¤attha vasitukÃmena yathà vuttena vidinà vitthÃrato kathÃpetvà punappuna parivattetvà 1. SaæyuttamahÃmagge bojjhaÇgasaæyutte. [SL Page 183] [\x 183/] Sabbaæ gaïÂhiÂÂhÃnaæ chinditvà paÂhavikasinaniddese vuttanayeneva ananurÆpaæ senÃsanaæ pahÃya anurÆpe viharantena khuddakapaÊi bodhupacchedaæ katvà paÂikkÆlamanasikÃre parikammaækÃtabbaæ. Karontena pana kesesu tÃva nimittaæ gahetabbaæ. Kathaæ? Ekaæ và dve và kese lu¤citvà hatthatale Âhapetvà [PTS Page 249] [\q 249/] vaïïo tÃva vavatthapetabbo. ChinnaÂÂhÃnepi kese oloketuæ vaÂÂati, udakapatte và yÃgupatte va oloketu vaÂÂati yeva. KÃÊakakÃle disvà kaÊakÃti manasi kÃtabbÃ. SetakÃle setÃti missakakÃle pana ussadamasena manasi kÃtabbà honti. Yathà ca kesesu evaæ sakalepi tacapa¤cake disvÃvanimittaæ gahe tabbaæ. Evaæ nimittaæ gahetvà sabbakoÂÂhÃsesu vanïasanÂhÃna disokÃsaparicchedavasena vavatthapetvà vanïasaïÂhÃnagandhà sayokÃsavasena pa¤cavadhà paÂikkÆlatÃ1 vavatthapetabbÃ. TatrÃyaæ sabbakoÂÂhÃsesu anupubbakathÃ: - kesà tÃva pakativaïïena kÃÊakà addÃriÂÂhakavanïÃ, saïÂhÃnato dÅghavaÂÂa2 tulÃdaï¬a saïÂhÃnÃ, disato uparimadisÃya jÃtÃ, okÃsato ubhesu passesu kaïïacÆÊikÃhi - purato nalÃÂantena - pacchato galavÃÂakena paricchinnaæ sisakaÂÃhaveÂhanaæ allacammaæ kesÃnamokÃso. Paricchedato kesà sisaveÂhanacamme vÅhaggamattaæ pavisitvà patiÂÂhitena heÂÂhà attanomÆlatalena upari ÃkÃsena tiriyaæ a¤¤ama¤¤ena paricchinnÃ, dve kesà ekato natthÅti ayaæ sabhÃgaparicchedo. Kesà na lomà lomà na kesÃti evaæ. Avasesehi ekatiæsakoÂÂhÃsehi amissakatÃ, kesà nÃma pÃÂi ekko eko koÂÂhÃsoti ayaæ visabhÃgaparicchedo. Idaæ kesÃnaæ vanïÃdito vavatthÃpanaæ: kesà ca nÃmete vaïïatopi paÂikkÆlà saïÂhÃnatopi gandhatopi Ãsayatopi okÃsatopi paÂikkÆlÃ, manu¤¤epi hi yÃgupatte và bhattapatte và kesavaïïaæ ki¤ci disvà kesamissakamidaæ haratha nanti jigucchanti, evaæ kesà vaïïato paÂikkÆlÃ, rattiæ bhu¤ajantÃpi kesasanÂhÃnaæ akkavÃkaæ và makacivÃkaæ và chupitvà tatheva jigucchanti. EvaæsaïÂhÃnato paÂikkÆlÃ, telamakkhanapuppha dhÆpÃdisaÇkhÃravirahitÃna¤ca kesÃnaæ gandho paramajgeccho hoti. Tato jegucchataro aggimhi pakkhittÃnaæ, [PTS Page 250] [\q 250/] kesà hi vaïïasaïÂhÃnato apaÂikkÆlÃpi gandhena pana paÂikkÆlÃyeva. Yathà hi daharassa kumÃrassa vaccaæ vaïïato haliddivaïïaæ, saïÂhÃna topi haliddipin¬asanÂhÃnaæ, saÇkÃraÂÂhÃne cha¬¬Åta¤ca aï¬umÃtaka kÃÊasunakhasarÅraæ vaïïato tÃlapakkavaïïaæ, saïÂhÃnato 1. Ma. PaÂikkÆlato. 2. Ma. DÅghavaÂÂalikà tulÃdaï¬asanÂhÃnÃ. [SL Page 184] [\x 184/] VaÂÂetvà vissaÂÂhamudiÇgasanÂhÃnaæ, dÃÂhÃpissa sumanamakuÊasadisÃti ubhayampi vaïïasaïÂhÃnato siyà apaÂikkÆlaæ, gandhena pana paÂikkÆlameva. Evaæ kesÃpi siyuæ vanïasaïÂhÃnato apaÂikkÆlÃ, gandhena pana paÂikkÆlà yovÃti. Yathà pana asuciÂÂhÃne gÃma nissandena jÃtÃni sÆpeyyapaïïÃni nÃgarikamanussÃnaæ jegucchÃni honti aparibhogÃni, evaæ kesÃpi pubbalohita muttakarÅsapittasemhÃdi nissandena jÃtattà jegucchÃti idaæ nesaæ Ãsayato pÃÂikkÆlyaæ. Ime ca kesà nÃma gutharÃsimhi uÂÂhitakaïïikaæ viya ekatiæsakoÂÂhÃsarÃsimhi jÃtÃ. Te susÃna saÇkÃraÂÂhÃnÃdisu jÃtasÃkaæ viya parikhÃdisu jÃtakamalakuvalayÃdi pupphaæ viya ca asuciÂÂhÃne jÃtattà paramajegucchÃti idaæ nesaæ okÃsato pÃÂikkÆlyaæ. Yathà ca kesÃnaæ evaæ sabbakoÂÂhÃsÃnaæ vaïïasanÂhÃnagandhÃsayokÃsavasena pa¤cadhà paÂikkÆlatà vavatthapetabbÃ. VaïïasaïÂhÃna daasokÃsa paricchedamasena pana sabbepi visuæ visuæ vavatthapetabbÃ. Tathe lomà tÃva pakativanïato na kesà viya asambhinna kÃÊakÃ, kÃÊapiÇgalà pana honti, saïÂhÃnato onataggà tÃla mÆlasanÂhÃnÃ, disato dvisu disÃsu jÃtÃ, okÃsato Âhapetvà kesÃnaæ patiÂÂhitokÃsa¤ca hatthapÃdatalÃni ca yebhuyyena avasesa sarÅraveÂhanacamme jÃtÃ. Paricchedato sarÅraveÂhanacamme likkhà mattaæ pavisitvà patiÂÂhitena heÂÂhà attano mÆlatalena upari ÃkÃsena tiriyaæ a¤¤ama¤¤ena paricchinnÃ, dve lomà ekato natthi. Ayaæ nesaæ sabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeca. NakhÃti vÅsatiya nakhapattÃnaæ nÃmaæ, te sabbepi vaïïato setÃ, saïÂhÃnato macchasakalikasaïÂhÃnÃ, disato pÃdanakhà heÂÂhimadisÃyaæ, hatthanakhà uparimadisÃyÃti [PTS Page 251] [\q 251/] dvÅsu disÃsu jÃtÃ. Okà sato aÇgulÅnaæ aggapiÂÂhesu patiÂÂhitÃ. Paricchedato tÅsu disÃsu aÇgulikoÂimaæsehi anto aÇgulipiÂÂhimaæsena pahi ceva agge ca ÃkÃsena tiriyaæ a¤¤ama¤¤ena paricchinnÃ, dve nakhà ekato natthi. Ayaæ nesaæ sabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. DantÃti paripuïïadantassa dvattiæsa dantaÂÂhikÃni. Tepi vanïato setÃ, saïÂhÃnato anekasaïÂhÃnÃ, tesaæ hi heÂÂhi mÃya tÃva dantapÃÊiyà majjhe cattÃro dantà mattikÃpiï¬e paÂipÃÂiyà ÂhapitaalÃbubÅjasaïÂhÃnÃ, tesaæ ubhosu passesu ekeko ekamÆlako ekakoÂiko mallikÃmakuÊasanÂhÃno, tato ekeko dvimÆlako dvikoÂiko yÃnaka upatthambhanika saïÂhÃno, tato dve dve timÆlà tikoÂikÃ, tato dve dve [SL Page 185] [\x 185/] CatumÆlà catukoÂikÃti. UparimapÃÊiyapi esevanayo. Disato uparimadisÃya jÃtÃ, okÃsato dvÅsÆ hanukaÂÂhikesu patiÂÂhitÃ. Paricchedato heÂÂhà hanukaÂÂhike patiÂÂhitena attano mÆla talena upari ÃkÃsena tiriyaæ a¤¤ama¤¤ena paricchinnÃ, dve dantà ekato natthi. Ayaæ nesaæ sabhÃgaparicchedo, visabhÃga paricchedo pana kesasadiso yeva. Tacoti sakalasarÅraæ veÂhetvà Âhitacammaæ. Tassa upari kÃÊa sÃmapÅtÃdivannà chavi nÃma, sà sakalasarÅratopi saæka¬¬hiyamÃnà badaraÂÂhimattà hota. Taco pana vaïïato setoyeva, so cassa setabhÃvo aggijÃlÃbhighÃta paharaïappahÃrÃdÅhi viddhaæsitÃya chaviyà pÃkaÂo hoti, sanÂhÃnato sarÅrasaïÂhÃnova hoti, aya mettha saækhepo. VitthÃrato pana pÃdaÇgulittaco kosakÃraka kosasaïÂhÃno, piÂÂhipÃdattavo puÂabaddhaupÃhanasaïÂhÃno, jaÇghattaco bhattapuÂakatÃlapaïïasaïÂhÃno, Ærukkado taï¬ulabharitadÅghatthavikasaïÂhÃno, Ãnisadattaco udatapÆritapaÂa parissÃvanasaïÂhÃno, piÂÂhittaco phalakonaddhacammasaïÂhÃno, kucchittaco vÅïÃdoïikonaddhacammasaïÂhÃno, urattaco yebhuyyena caturassasanÂhÃno, ubhayabÃhuttaco tuïÅronaddha cammasanÂhÃno, piÂÂhihatthattaco khurakosasanÂhÃno, phaïakatthavika saïÂhÃno vÃ, hatthaÇgulittaco ku¤cikÃkosasaïÂhÃno, gÅvattaco gaÊaka¤cukasaïÂhÃno, mukhattaco [PTS Page 252] [\q 252/] chiddÃvachiddakÅÂa kulÃvakasaïÂhÃno, sisattaco pattatthavikasaïÂhÃnoti. Taca pariggaïhakena ca yogÃvacarena uttaroÂÂhato paÂÂhÃya upari mukhaæ ¤Ãïaæ pesetvà paÂhamaæ tÃva mukhaæ pariyonandhitvà Âhitacammaæ vavatthapetabbaæ. Tato nalÃÂaÂÂhicammaæ, tato thavikÃya pakkhitta pattassa ca thavikÃya ca antarena tthamiva sÅsaÂÂhikassa ca sÅsacammassa ca antarena ¤Ãïaæ pesetvà aÂÂhikena saÂÂhiæ cammassa ekÃbaddha bhÃvaæ viyojentena sÅsacammaæ vavatthapetabbaæ. Tato khandhacammaæ, tato anulomena paÂilomena ca dakkhiïahatthacammaæ, atha teneva nayena vÃmahatthacammaæ. Tato piÂÂhicammaæ vavatthapetvÃ1 anulo mena paÂilomena ca dakkhiïapÃdacammaæ, atha teneva nayena vÃma pÃdacammaæ tato anukkameneva vatthi udara hadaya gÅvà chammÃnÅ vavatthapetabbÃni. Atha gÅvÃcammÃnantaraæ heÂÂhimahanucammaæ vavattha petvà adharoÂÂhapariyosÃnaæ pÃpetvà niÂÂhapetabbaæ. Evaæ oÊÃrikoÊÃrikaæ pariggaïhantassa sukhumampi pÃkamaæ hoti. Disato dvÅsu disÃsu jÃto, okÃsato sakalasarÅraæ pariyonavdhitvà Âhito, paricchedato heÂÂhà patiÂÂhitatalena upari ÃkÃsena pariccinno, ayamassa sabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadisà yeva. 1. Ma. VaÂÂhetvÃ. [SL Page 186] [\x 186/] Maæsanti nava maæsapesisatÃni. Taæ sabbampi vaïïato rattaæ kiæsukapupphasadisaæ, saïÂhÃnato jaÇghapin¬ikamsaæ tÃlapattapuÂa bhattasaïÂhÃnaæ, Ærumaæsaæ nisadapotasaïÂhÃnaæ, Ãnisadamaæsaæ uddhanakoÂisanÂhÃnaæ, piÂÂhimaæsaæ tÃlaguÊapaÂalasanÂhÃnaæ, phÃsuka dvayamaæsaæpotthalikÃya kucchiyaæ tanumattikÃlepasaïÂhÃnaæ, thana maæsaæ Âhatvà avakkhittamattikÃpin¬asanÂhÃnaæ, bÃhudvayamaæsaæ dviguïaæ katvà Âhapitaniccamma mahÃmÆsikasaïÂhÃnaæ, evaæ oÊÃrikoÊÃrikaæ pariggaïhantassa sukhumampi pÃkaÂaæ hoti disato dvÅsu disÃsu jÃtaæ, okÃsato sÃdhikÃni tÅïi1 aÂÂhisatÃni [PTS Page 253] [\q 253/] anulimpitvà Âhitaæ, paricchedato heÂÂhà aÂÂhisaæghÃÂe patiÂÂhitatalena upari tacena tiriyaæ a¤¤ama¤¤enapariccinnaæ, ayamassa sabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. NahÃrÆti nava nahÃrusatÃni. Vaïïato sabbepi nahÃrÆ setÃ, saïÂhÃnato nÃnÃsaïÂhÃnà etesu hi gÅvÃya uparibhÃgato paÂÂhÃya pa¤ca vahÃnahÃrÆ sarÅraæ vinavdhamÃnà purimapassena otiïïÃ, pa¤ca pacchimapassena, pa¤ca dakkiïapassena, pa¤ca vÃmapassena, pa¤ca dakkhiïahatthaæ vinandhamÃnÃpi hatthassa purimapassena, pa¤ca pacchimapassena, tathà vÃmahatthaæ vinandhamÃnÃ, dakkhÅïapÃdaæ vinavdha mÃnÃpi pÃdassa purimapassena pa¤ca, pacchimapassena pa¤ca, tathà vÃmapÃdaæ vinavdhamÃnÃpÅti evaæ sarÅradhÃrakà nÃma saÂÂhimahÃnahÃrÆ kÃyaæ vinavdhamÃnà otinïÃ, ye kaï¬arÃtipi vuccanti. Te sabbepi kavdalamakuÊasaïÂhÃnÃ, a¤¤e pana taæ taæ padesaæ ajjhottharitvà ÂhitÃ, tato sukhumatarà suttarajjukasaïÂhÃnÃ, a¤¤e tato sukhumatarà pÆtilatà saïÂhÃnÃ, a¤¤e tatosukhuma tarà mahÃvÅïÃtantisanÂhÃnÃ, a¤¤e thÆlasuttakasanÂhÃnÃ, hatthapÃdapiÂÂhisu nahÃrÆ sakuïapÃdasanÂhÃnÃ, sise nahÃrÆ dÃrakÃnaæ sÅsajÃlakasanÂhÃnÃ, piÂÂhiyaæ nahÃrÆ Ãtape pasÃrita allajÃla sanÂhÃnÃ, avasesà taæ taæ aÇgapaccaÇgÃnugatà nahÃrÆ sarÅre paÂimukkajÃlakadvukasaïÂhÃnÃ, disato dvÅsu dusÃsu jÃtÃ. Okà sato sakalasarÅre aÂÂhini Ãbandhitvà ÂhitÃ. Paricchedato heÂÂhà tiïïaæ aÂÂhisatÃnaæ upari patiÂÂhitatalehi upari maæsacammÃni Ãhacca Âhitapadesehi tiriyaæ a¤¤ama¤¤ena paricchinnÃ, ayaæ nesaæ sabhÃgaparicchedo, visabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. AÂÂhiti Âhapetvà dvattiæsadantaÂÂhini avasesÃni catusaÂÂhihatthaÂÂhini, catusaÂÂhi pÃdaÂÂhini, catusaÂÂhi maæsanissitÃni mudu aÂÂhini, dve païhikaÂÂhini, ekekasmiæ pÃde dve gopphakaÂÂhini, dve jaÇghaÂÂhini, ekaæ jaïnu kaÂÂhi, ekaæ ÆraÂÂhi, dve kaÂiaÂÂhini, aÂÂhÃrasa piÂÂhikaïÂakaÂÂhini, [PTS Page 254] [\q 254/] catuvÅsati phÃsukaÂÂhini, cuddasa uraÂÂhini, ekaæ hadayaÂÂhi, dve akkhakaÂÂhini, dve ko¬ha¬hini 1. Saæ dasÃdhikÃni-ma. VisÃdhikÃni. 2. Hadayassapurimapassena [SL Page 187] [\x 187/] Dve bÃhu aÂÂhini, dve aggabÃhaÂÂhÅni, satta gÅvaÂÂhÅni, dve hanukaÂÂhÅni, ekaæ nÃsikaÂÂhi, dve akkhiÂÂhÅni, dve kanïaÂÂhini, ekaæ nalÃmaÂÂhi, ekaæ muddhaÂÂhi, nava sÅsakapÃlaÂÂhinÅti, evaæ timattÃni aÂÂhisatÃni. TÃni sabbà nipi vaïïato setÃni, saïÂhÃnato nÃnÃsanÂhÃnÃti. Tattha hi aggapÃdaÇgulÅ aÂÂhini katakabÅjasanÂhÃnÃni. TadanantarÃni majjha pabbaÂÂhÅni païasaÂÂhi saïÂhÃnÃni, mÆlapabbaÂÂhÅni païavasaïÂhÃnÃni. PiÂÂhÅpÃdaÂÂhÅni koÂÂitakandalakavdarÃsisaïÂhÃnÃni, païhikaÂÂhi ekaÂÂhi tÃlaphalabÅjasaïÂhÃnaæ, gopphakaÂÂhini baddhakÅÊÃgoÊakasaïÂhÃnÃni, jaÇghaÂÂhinaæ gopphakaÂÂhisu patiÂÂhitaÂÂhÃnaæ anapanÅta taca1 sindikalÅra saïÂhÃnaæ, khuddakajaÇghaÂÂhikaæ dhanukadaï¬asanÂhÃnaæ, mahantaæ milÃta sappapiÂÂhisaïÂhÃnaæ, jaïnukaÂÂhi ekato parikkhÅïapheïakasaïÂhÃnaæ. Tattha jaÇghaÂÂhikassa patiÂÂhitaÂÂhÃnaæ atitikhiïagga2 gosiÇga saïÂhÃnaæ. ôraÂÂhi duttacchitavÃsipharasudaï¬asaïÂhÃnaæ. Tassa aÂiÂÂhimhi patiÂÂhi taÂÂhÃnaæ kÅÊÃgoÊasaïÂhÃnaæ. Tena kaÂaÂÂhino patiÂÂhitaÂÂhÃnaæ aggacchinnamahÃpunnÃgaphalasaïÂhÃnaæ. KaÂiaÂÂhÅni dvepi ekà baddhÃni hutvà kumbhakÃrakauddhana saïÂhÃnÃni, pÃÂiyekkaæ kammÃra kÆÂayottakasaïÂhÃnÃni, koÂiyaæ Âhitaæ ÃnisadaÂÂhi adhomukhaæ katvà gahitasappaphaïasaïÂhÃnaæ, sattasu ÂhÃnesu3 chiddÃvacchiddaæ. PiÂÂhikaïÂakaÂÂhini abbhantarato uparÆpari ÂhapitasÅsapaÂÂaveÂhaka sanÂhÃnÃni, bÃhirato vaÂÂanÃvalisaïÂhÃnÃni. Tesaæ anta rantarà kakavadantasadisà Çve tayo kaïÂakà honti. Catu vÅsatiyà phÃsukaÂÂhisu aparipuïïÃni aparipuïïaasitasanÂhÃnÃni4 paripunïÃni [PTS Page 255] [\q 255/] paripunïaasitasanÂhÃnÃni, sabbÃnipi odÃtakukkuÂassa pasÃrita pakkhasaïÂhÃnÃni, cuddasa uraÂÂhini kiïïasandamÃnika pa¤jarasanÂhÃnÃni. HadayaÂÂhi dabbiphaïasaïÂhÃnaæ. AkkhakaÂÂhini khuddaka lohavÃsi dan¬asaïÂhÃnÃni. KoÂÂhaÂÂhÅni ekato parikkiïasÅhaÊa kuddÃla saïÂhÃnÃni. BÃhaÂÂhÅni ÃdÃsadaï¬asanÂhÃnÃni. Aggabà haÂÂhÅni yamakatÃlakavdasaïÂhÃnÃni, maïibandhaÂÂhini ekato allÅyà petvà ÂhapitasÅsaka paÂÂaveÂhaka sanÂhÃnÃni. PiÂÂhihatthaÂÂhÅni koÂÂhita kandalakandarÃsi saïÂhÃnÃni, hatthaÇgulÅsu mÆlapabbaÂÂhÅni païavasaïÂhÃnÃni, majjhapabbaÂÂhÅni aparipunïapaïasaÂÂhÅsaïÂhÃnÃni, aggapabbaÂÂhÅni katakabÅjasaïÂhÃnÃni. SattagÅvaÂÂhÅni daï¬e5 vijjhitvà paÂipÃÂiyà Âhapita vaæsakaÊÅra vakkalakasanÂhÃnÃni. HeÇÂhÅma hanukaÂÂhÅ kammÃrÃnaæ ayokuÂayottakasanÂhÃnaæ, uparimaæ avalekhana satthakasaïÂhÃnaæ. AkkhikÆpanÃsÃkupaÂÂhÅni apanÅtami¤jataruïatÃlaÂÂhisaïÂhÃnÃni, nalÃÂaÂÂhÅ adhomukhaÂhapita saÇghathÃlakakapÃlasaïÂhÃnaæ. KaïïacÆÊikaÂÂhÅni nahÃpitakhurakosasaïÂhÃnÃni. NalÃÂakanïacÆÊikÃnaæ upari paÂÂa bandhanokÃse aÂÂhi saÇkuÂitaghata6 punïapaÂalakhaï¬asanÂhÃnaæ. 1. SÅ. ApanÅta taca. 2. Ma. AtikhÅïagga. 3. Ma. SattaÂÂhaÂÂhÃnesu 4. Ma. AparipunïaasisaïÂhÃnÃni. 5. Maga daï¬ena 6. Ma. SaÇkuÂitaghaÂa. [SL Page 188] [\x 188/] MuddhaÂÂhi mukhacchinnavaÇkanÃÊikerasaïÂhÃnaæga sÅsaÂÂhinÅ sibbetvà Âhapita jajjaralÃbukaÂÃhasaïÂhÃnÃniga disato dvÅsu disÃsu jÃtÃniga okÃsato avisesena sakalasarÅre ÂhitÃni, visesena panettha sÅsaÂÂhÅni gÅvaÂÂhÅsu patiÂÂhitÃni, gÅvaÂÂhini piÂÂhikaïÂakaÂÂhisuga piÂÂhikaïÂakaÂÂhini kaÂiaÂÂhisu, kaÂiÂÂhini ÆraÂÂhÅsu, ÆraÂÂhini jaïïukaÂÂhÅsu, jaïïukaÂÂhÅni jaÇghaÂÂhÅsuga jaÇghaÂÂhÅni gopphakaÂÂhÅsuga gopphakaÂÂhÅni piÂÂhipÃdaÂÂhÅsu patiÂÂhi tÃni. Paricchedato anto aÂÂhimi¤jena uparito saæsena agge mule ca a¤¤ama¤¤enaparicchinnÃni. Ayaæ nesaæ sabhÃga paricchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. AÂÂhimi¤janti tesaæ tesaæ aÂÂhÅnaæ abbhantaragataæ mi¤jaæ, taæ vaïïato setaæ, saïÂhÃnato mahantamahantÃnaæ [PTS Page 256] [\q 256/] aÂÂhÅnaæ abbhantaragataæ veÊunÃÊiyaæ pakkhittaseditamahÃvettagga saïÂhà naæ, khuddÃnudhuddakÃnaæ abbhantaragataæ veÊuyaÂÂhitabbesu pakkhitta seditatanuvettaggasaïÂhÃnaæga disato dvÅsu disÃsu jÃtaæga okà sato aÂÂhÅnaæ abbhantare patiÂÂhitaæ, paricchedato aÂÂhÅnaæ abbhantara talehi paricchinnaæ, ayamassa sabhÃgaparicchedo. VisabhÃga paricchedo pana kesasadiso yeva. Vakkanti ekabandhanÃdve maæsapiï¬akÃ. Taæ vanïato manda rattaæ pÃÊibhaddakaaÂÂhivaïïaæ, saïÂhÃnato dÃrakÃnaæ yamaka kÅÊà goÊakasaïÂhÃnaæ, ekavaïÂÆpanibaddha1 ambaphaladvayasaïÂhÃnaæ vÃ. Disato uparimadisÃya2 jÃtaæ, okÃsato gaÊavÃÂakà nikkhantena ekamÆlena thokaæ gantvà dvidhà bhinnena thÆlanahÃrunà vinibaddhaæ hutvà hadayamaæsaæ parikkhipitvà Âhitaæ, paricchedato vakkaæ vakka bhÃgena paricchinnaæ, ayamassa sabhÃgaparicchedo. VisabhÃga paricchedo pana kesasadiso yeva. Hadayanti hadayamaæsaæ. Taæ vaïïato rattapadumapattapiÂÂhi vaïïaæ, saïÂhÃnato bÃhirapattÃniapanetvà adhomukhaÂhapita padumamakuÊasaïÂhÃnaæ, bahimaÂÂaæ anto kosÃtakÅphalassa abbhantara sadisaæ, pa¤¤ÃvantÃnaæ thokaæ vikasitaæ, mandapa¤¤Ãnaæ mukuÊita meva. Anto cassa punnÃgaÂÂhipatiÂÂhÃnamatto ÃvÃÂako hoti yattha addhapasatamattaælohitaæ saïÂhÃti, yaæ nissÃya mano dhÃtu ca manovi¤¤ÃïadhÃtu ca vattanti. Taæ panetaæ rÃgacaritassa rattaæ hoti, docaritassa kÃÊakaæ, mohacaritassa maæsadhovana udakasadisaæ, vitakkacaritassa kulatthayÆsavaïïaæ, saddhÃcaritassa kaïikÃrapupphavaïïaæ, pa¤¤Ãcaritassa acchaæ vippasannamanÃvilaæ paï¬araæ parisuddhaæ niddhotajÃtimaïi viya jutimantaækhÃyati. Disato uparimÃya disÃya jÃtaæ, okÃsato jahÅrabbhantare dvinnaæ thanÃnaæ 1. Ma. EkavaïÂapaÂibaddhaga 2. Ma. UparimÃyadisÃya. [SL Page 189] [\x 189/] Majjhe patiÂÂhitaæ, paricchedato hadayaæ hadayabhÃgena paricchinnaæ, ayamassa [PTS Page 257] [\q 257/] jabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. Yakananti yamakamaæsapaÂalaæ. Taæ vanïato rattaæ paï¬uka dhÃtukaæ nÃtirattakumudassa pattapiÂÂhivanïaæ, saïÂhÃnato mÆle ekaæ agge yamakaæ koviÊÃrapattasanÂhÃnaæ, taæ ca dandhÃnaæ eka meva hoti mahantaæ, pa¤¤ÃvantÃnaæ dve và tÅïi và khuddakÃni. Dusato uparimÃya disÃya jÃtaæ, okÃsato dvinnaæ thanÃnaæ abbhantare dakkhiïapassaæ nissÃya Âhitaæ, paricchedato yakanaæ yakanabhÃgena pariccinnaæ, ayamassa sabhÃgaparicchedo. VisabhÃga paricchedo pana kesasadiso yeva. KÃlomakanti paÂicchannÃpaÂicchannabhedato duvidhaæ pariyona hanamaæsaæ. Taæ duvidhampi vaïïato setaæ dukulapilotikavaïïaæ, saïÂhÃnato attano okÃsasaïÂhÃnaæ, disato paÂicchanna kilomakaæ uparimÃya disÃya, itaraæ dvÅsu dusÃsu jÃtaæ, okÃsato paÂicchannakilomakaæ hadaya¤ca vakka¤ca paÂicchÃdetvà Âhitaæ, apaÂicchannakilomakaæ sakalasarÅre cammassa heÂÂhato maæsaæ pariyonandhitva Âhitaæ, paricchedato heÂÂhà maæsena uparicammena tiriyaæ kilomakabhÃgena pariccinnaæ, ayamassa jabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadisà yeva. Pihakanti udarajivhÃmaæsaæ. Taæ vaïïato nÅlaæ nigguï¬Å pupphavaïïaæ, saÂhÂhÃnato sattaÇgulappamÃïamabavdhanaæ kÃlavacchaka jivhÃsanÂhÃnaæ, disato uparimÃya disÃya jÃtaæ, okÃsato hadayassa vÃmapasse udarapaÂalassa matthakapassaæ nissÃya Âhitaæ yasmiæ paharaïappahÃrena bahi nikkhante sattÃnaæ jÅvitakkhayo hoti, paricchedato pihakabhÃgenaparicchinnaæ, ayamassa sabhÃga paricchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. PapphÃsanti dvattimaæsakhaï¬appabhedaæ papphÃsamaæsaæ. Taæ vaïïato rattaæ nÃtipakkaudumbaraphalavanïaæ, saïÂhÃnato visa macchinnapahalapÆvakhaï¬asanÂhÃnaæ, abbhantare asitapÅtÃnaæ abhÃve uggatena kammajatejusmanà abbhÃhatattà saÇkhÃdita palÃlapin¬amiva nirasaæ nirojaæ, disato uparimÃya disÃya jÃtaæ, okÃsato sarÅrabbhantare dvinnaæ thanÃnamantare hadayaæ ca [PTS Page Page [\q /] 258] yakanaæ ca upari chÃdetvà olambantaæ Âhitaæ, paricchedato papphÃsabhÃgena pariccinnaæ, ayamassa sabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. Antanti purisassa dvattiæsahatthà itthiyà aÂÂhavÅsati hatthà eka vÅsatiya ÂhÃnesu obhaggà antavaÂÂi. Tadetaæ vanïato setaæ [SL Page 190] [\x 190/] SakkharasudhÃvanïaæ, sanÂhÃnato lohitadoïiyaæ Ãbhujitvà Âhapita sÅsacchinnasappasaïÂhÃnaæ, disato dvÅsu disÃsu jÃtaæ, okÃsato upari gaÊavÃÂake heÂÂhi ca karÅsamagge vinibavdhattà gaÊavÃÂaka karÅsamaggapariyante sarÅhabbhantare Âhitaæ, paricchedato anta bhÃgena paricchinnaæ, ayamassa sabhÃgaparicchedo. VisabhÃga paricchedo pana kesasadiso yeva. Antaguïanti antÃbhogaÂÂhÃnesu bandhanaæ. Taæ vanïato setaæ dakasÅtalikamÆlavaïïaæ, saïÂhÃnato dakasÅtalikamÆlasaïÂhÃna meva, disato dvÅsu disÃsu jÃtaæ, okÃsato kuddÃlapharasu kammÃdÅni karontÃnaæ yantÃka¬¬hanakÃle yantasuttakamiva yantaphalakÃni antÃbhoge ekato agalente Ãbandhitvà pÃdapu¤chanarajju maï¬alakassa antarà saæsibbitvà Âhitarajjukà viya ekavÅsatiyà antÃbhogÃnaæ antarà Âhitaæ, paricchedato antaguïabhÃgena paricchinnaæ, ayamassa saÇbagaparicchedo. VisabhÃgaparicchedopana kesasadiso yeva. Udaryanti udare bhavaæ asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ, taæ vaïïato ajjhohaÂÃhÃravaïïaæ, saïÂhÃnato parissÃvane sithilabaddha taï¬ulasaïÂhÃnaæ, disato uparimÃya diyÃya jÃtaæ, okÃsato udare Âhitaæ. Udaraæ nÃma: - ubhato nippÅÊiyamÃnassa allasÃÂa kassa majjhe ja¤jÃtaphoÂakasadisaæ antapaÂalaæ. BahÅ maÂÂaæ, anto maæsakasambupaÊiveÂhanakiliÂÂhapÃvÃrakapupphasadisaæ, kuthita païasatacassa abbhantarasadisantipi vattuæ vaÂÂatiga yattha takko Âakà gaï¬ppÃdakà tÃlahÅrakà sÆcimukhakà paÂatantukà suttakà iccevamÃdi dvattiæsakulappabhedà kimayo ÃkulavyÃkulà saï¬a saï¬acÃrino hutvà nivasanti, ye pana pÃnabhojanÃdimhi [PTS Page 259] [\q 259/] avijja mÃne ullaÇghitvà vravantà hadayamaæsaæ abhihananti. PÃnabhojanÃdi ajjhoharaïavelÃya ca uddhamukhà hutvà paÂhamajjhohaÂe dve tayo Ãlope turitaturità milumpanti, yaæ tesaæ nimÅnaæ sÆtigharaæ vaccakuÂÅ gilÃnasÃlÃsusÃnaæ ca hoti, yattha seyyathÃpi nÃma caï¬ÃlagÃmadvÃre candanikÃya nidÃghasamaye thullathÆsitake deve vassante udakena vuyhamÃnaæ muttakarÅsacammaaÂÂhinahÃrukhaï¬aæ kheÊasiÇghÃnikŠ lohitappabhÆti nÃnÃkuïapajÃtaæ nipatitvà kadda modakÃluÊitaæ dvÅhatÅhaccayena ja¤jÃtakimikulaæ suriyÃtapasantà pavegakuthitaæ uparÆpari eïebubbulake mu¤cantaæ abhinÅlavaïïaæ paramaduggatdhajegucchaæ neva upagaÂtuæ na daÂÂhuæ araharÆpataæ Ãpajjitvà tiÂÂhati, pageva ghÃyituæ sÃyituæ vÃ. Evameva nÃnappakÃrapÃnabhojanÃdi dantamusalasa¤cuïïitaæ jivhÃhatthaparivattitaæ kheÊa lÃlà paÊibuddhataÇkhaïaæ yeva vigatavaïïagandharasÃdisampadaæ tantavÃyakhalisuvÃnavamathusadisaæ nipatitvà pittasembhavÃtapaÊiveÂhi [SL Page 191] [\x 191/] Taæ hutvà udaraggisantÃpavegakuthitaæ kimikulÃkulaæ uparÆpari eïebubbhulakÃni mu¤cantaæparamakasambuduggatdhajegucchabhÃvamà pajjitvà tiÂÂhatiga yaæ sutvÃpi pÃnabhojanÃdisu amanu¤¤atà saïÂhÃtiga pageva pa¤¤Ãvakkhunà avaloketvaga yattha ca tatitaæ pÃnabhojanÃdi pa¤cadhà vivekaæ1 gacchatiga ekaæ bhÃgaæ pÃïakà khÃdanti, ekaæ bhÃgaæ udaraggijhÃpeti, eko bhÃgo muttaæ hoti, eko karÅsaæ, eko rasabhÃvamÃpajjitvà sonitamaæsÃdÅni upabrÆha yatiga paricchedato udarapaÂalena ceva udariyabhÃgena ca paricchinnaæga ayamassa sabhÃgaparicchedoga visabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. KarÅsanti vaccaæ. Taæ vaïïato yebhuyyena ajjhohaÂÃhÃra vaïïameva hoti, saïÂhÃnato okÃsasaïÂhÃnaæga disato heÂÂhi mÃya disÃya jÃtaæ, okÃsato pakkÃsaye Âhitaæ, pakkÃsayo nÃma: heÂÂhÃnÃbhipiÂÂhikaïÂakamÆlÃnaæ antare [PTS Page 260] [\q 260/] antÃvasà na ubbe dhena aÂÂhaÇgulamatto veÊunÃÊikasadiso, yattha seyyathÃpi nÃma uri bhumibhÃge patitaæ vassodakaæ ogaÊitvà heÂÂhÃbhumibhÃgaæ pÆretvà tiÂÂhati, evameva yaæ ki¤ci ÃmÃsaye patitaæ pÃnabhoja nÃdikaæ udaragginà eïeddehakaæ pakkaæ nisadÃya piæsitamivajanhabhÃvamÃpajjitvà antabilena ogiÊitvà omadditvà veÊu pabbe pakkhippamÃnapaï¬umattikà viya sannicitaæ hutvà tiÂÂhati, paricchedato pakkÃsayapaÂalena ceva karÅsabhÃgena ca paricchinnaæ, ayamassa sabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. MatthaluÇganti sÅsakaÂÃhabbhantare Âhitami¤jarÃsiga taæ vaïïato setaæ a hicchattakapiï¬ikavaïïaæ, dadhibhÃvaæ asampattaduÂÂhakhÅra vaïïantipi vattuæ vaÂÂati. SaïÂhÃnato okÃsasaïÂhÃnaæ, disato uparimÃya disÃya jÃtaæ, okÃsato sÅsakaÂÃhabbhantare cattÃro sibbanimagge nissÃya samodhÃnetvà Âhapità cattÃro piÂÂhapiï¬Ã viya samohitaæ tiÂÂhati, paricchedato sÅsakaÂÃhassa abbhantara talehi ceva matthaluÇgabhÃgena ca paricchinnaæ, ayamassa sabhÃparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. Pittanti dve pittÃni baddhapittaæ ca abaddhapitta¤ca, tattha baddhapittaæ vaïïato bahalamadhukatelavaïïaæ, abaddhapittaæ milÃtaÃkulÅ pupphavaïïaæ, taæ saïÂhÃnato ubhayampi okÃsasaïÂhà naæ, disato baddhapittaæ uparimÃya disÃya jÃtaæ, itaraæ dvÅsu disÃsu jÃtaæ, okÃsato abaddhapittaæ opetvà kesalomadantanakhÃnaæ maæsavinimmuttaÂÂhÃna¤ceva thaddhasukkhacamma¤ca udakamiva tela bindu 1. Saæ. VibhÃgaæ. [SL Page 192] [\x 192/] VasesasarÅraæ byÃpetva Âhitaæ, yamhi kupite akkhini pÅtakÃni honti bhamanti gattaæ kampati kaï¬Æyati, baddhapittaæ hadayapapphà sÃnaæ antare yakanamaæsaæ nissÃya patiÂÂhite mahÃkosÃtakÅ kosakasadise pittakosake Âhitaæ, yamhi kupite sattà ummattakà honti vipallatthacittà hirottappaæ cha¬¬etvà akà tabbaæ karonti, abhÃsitabbaæ bhÃsanti, acintetabbaæ cintenti; paricchedato pittabhÃgena paricchinnaæ, ayamassa sabhà Paricchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. [PTS Page 261] [\q 261/] Sembhanti sarÅrabbhantare ekapattapÆrappamÃïaæ semhaæ, taæ vaïïato setaæ, nÃgabalÃpaïïarasavaïïaæ, saïÂhÃnato okÃsa saïÂhÃnaæ, disato uparimÃya disÃya jÃtaæ, okÃsato udarapaÂale Âhitaæ, yaæ pÃnabhojanÃdi ajjhoharaïakÃle seyyathÃpi nÃma udake sevÃlapaïakaæ kaÂÂhe và kaÂhale và patante chijjitvà dvidhà hutvà puna ajjhottharitvà tiÂÂhati, evameva pÃna bhojanà dimhi nipatante chijjitvà dvidhà hutvà puna ajjhottharitvà tiÂÂhati, yamhi ca mandÅbhute pakkagaï¬o viya pÆtikukkuÂaï¬aviva ca udaraæ paramajegucchakuïapagandhaæ hoti, tato uggatena ca gandhena udekopi mukhampi duggandhaæ pÆtikuïapasadisaæ hoti, so ca puriso apehi duggavdhaæ vÃyatiti vattabbataæ Ãpajjati, yaæ ca va¬¬hitvà bahalattamÃpannaæ pidhÃnathalakamiva vaccakuÂiyà adarapaÂalassa abbhantare yeva kuïapagandhaæ sannirumbhitvà tiÂÂhati, paricchedato semhabhÃgena paricchinnaæ, ayamassa sabhÃparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. Pubboti (pÆtilohitavasena pavattapubbaæ, taæ) vaïïato paï¬upalÃsavaïno, matasarÅre pana pÆtibahalÃcÃmavaïïo hoti. SaïÂhÃnato okÃsasaïÂhÃno, disato dvÅsu disÃsu hoti, okÃsato pana pubbassa okÃso nÃma nibaddho natthi, yattha so sannicito tiÂÂheyya, yatra yatra pana khÃïukaïÂakapaharaïaggi jÃlÃdÅhi abhihate sarÅrappadese lohitaæ saïÅhitvà paccati, gaï¬apilakÃdayo và uppajjanti, tatra tatreva tiÂÂhati. Paricchedato pubbabhÃgena paricchinno, ayamassa sabhÃparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. Lohitanti dve lohitÃni sannicitalohata¤ca saæsaraïa lohita¤ca. Tattha sannicitalohitaæ vaïïato nippakkabahala lÃkhÃrasavaïïaæ, saæsaraïalohitaæ acchalÃkhÃrasavaïïaæ, saïÂhÃnato ubhayampi okÃsasaïÂhÃnaæ, disato sannicitalohitaæ uparimÃya disÃya jÃtaæ, itaraæ dvÅsu disÃsu jÃtaæ, okÃsato saæsaraïa lohitaæ Âhapetvà kesalomadantanakhÃnaæ maæsavinimmuttaÂÂhÃna¤ceva thaddhasukkhacamma¤ca dhamanijÃlÃnusÃrena sabbaæ upÃdinnaka jarÅraæ eritvà Âhitaæ, sannicitalohitaæ yakanaÂÂhÃnassa heÂÂhà bhÃgaæ [PTS Page 262] [\q 262/] pÆretvà ekapattapÆramattaæhadayavakkapapphÃsÃnamupari [SL Page 193] [\x 193/] Thokatokaæ paggharantaæ vakkahadayayakanapapphÃse temayamÃnaæ Âhitaæ, tasmiæ hi vakkahadayÃdÅni atemente sattà pipÃsità honti, paricchedato lohitabhÃgena pariccinnaæ, ayamassa sabhÃparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. Sedoti lomakÆpÃdÅhi paggharaïaka ÃpodhÃtu. So vaïïato vippasanna tilatelavaïïo, saïÂhÃnato okÃsasaïÂhÃno, disato dvisu disÃsu jÃto, okÃsato sedassa okÃso nÃma nibaddho natthi, yattha so lohitaæ viya sadà tiÂÂheyya. Yadà pana aggisantÃpa suriyasantÃpa utuvikÃrÃdÅhi sarÅraæ santappati, tadà udakato abbÆÊhamatta visamacchinna bhisamuÊÃlakumuda nÃÊa kalÃpo viya sabbakesalomakÆpavivarehi paggharati, tasmà tassa saïÂhÃnampi kesalomakÆpavivarÃnaæ vaseneva veditabbaæ. Sedapariggaïha kena ca yoginà kesalomakÆpavivare pÆretva Âhitavaseneva sedo manasikÃtabbo. Paricchedato sedabhÃgena paricchinno, ayamassa sabhÃparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. Medoti thinasineho. So vaïïato phÃlitahaÊiddivaïno, saïÂhÃnato thÆlasarÅrassa tÃva cammamaæsantare Âhapita haÊiddivaïïa dukulapilotikasaïÂhÃno hoti, kisasarÅrassa jaÇghamaæsaæ Æru maæsaæ piÂÂhikaïÂakanissitaæ piÂÂhimaæsaæ udaravaÂÂimaæsanti etÃni nissÃya dviguïaæ tiguïaæ katvà ÂhapitahaÊiddivaïïa dukulapilotika saïÂhÃno, disato dvÅsu dusÃsu jÃto, okÃsato thÆlassa sakala sarÅraæ pharitvà kisassa jaÇghamaæsÃdÅni nissÃya Âhito, yaæ sinehasaÇkhaæ gatampi paramajegucchattà neva muddhani telatthÃya, na nÃsa telÃdÅnaæ atthÃya gaïhanti, paricchedato heÂÂhà maæsena uparicammena tiriyaæ medabhÃgena paricchinno, ayamassa sabhÃparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. AssÆti akkhihi paggharaïakaÃpodhÃtu. Taæ vaïïato vippa sannatilatelavaïïaæ, saïÂhÃnatookÃsasaïÂhÃnaæ, [PTS Page 263] [\q 263/] disato uparimÃya disÃya jÃtaæ, okÃsato akkhikÆpakesu Âhitaæ, nacetaæ pittakosake pittamiva akkhikÆpakesu sadà sannicitaæ tiÂÂhati. Yadà pana sattà somanassajÃtà mahÃhasitaæ hasanti, domanassa jÃtà rodanti, paridevanti, tathÃrÆpaæ và visamÃhÃramÃharanti, yadà ca nesaæ akkhini dhÆmarajapaækukÃdÅhi adhaha¤¤anti, tadà etehi somanassadomanassavisabhÃgÃhÃrautuhi samuÂÂhahitvà akkhikÆpake pÆretva tiÂÂhati vÃ, paggharati vÃ. Assupariggaïhakena pana yoginà akkhikÆpake pÆretva Âhitavaseneva pariggaïhitabbaæ. Paricchedato assubhÃgena paricchinnaæ, ayamassa sabhÃparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. [SL Page 194] [\x 194/] VasÃti vilÅnasineho. Sà vaïïato nÃÊikeratela vaïïÃ. ùcÃme ÃsittatelavaïïÃtipi vattuæ vaÂÂati, saïÂhÃnato nahÃnakÃle pasannaudakassupari paribbhamanta sineha bindu visaÂasaïÂhÃnÃ. Disato dvÅsu dusÃsu jÃtÃ. OkÃsato yebhuyyena hatthatala hatthapiÂÂhi pÃdatala pÃdapiÂÂhi nÃsÃpuÂa nalÃÂa aæsakuÂesu ÂhitÃ, na vesà etesu okÃsesu sadÃvilÅnÃva hutvà tiÂÂhati. Yadà pana aggisantÃpasuriyasantÃpautuvisabhÃgadhÃtuvisabhÃgehi te padesà usma jÃtà honti, tadà tattha nahÃnakÃle pasannaudakÆpari sinehabindu visaÂo viya itocito ca saæsarati. Paricchedato vasÃbhÃgena paricchinnÃ. Ayamassa sabhÃparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadiso yeva. KheÊoti anto mukhe pheïamissà ÃpodhÃtu. So vaïïato seto pheïavaïïo. SaïÂhÃnato okÃsasaïÂhÃno, pheïasaïÂhÃnotipi vattuæ vaÂÂati. Disato uparimÃya disÃya jÃto. OkÃsato ubhohi kapolapassehi oruyha jivhÃya Âhito. Nacesa ettha sadà sannicito hutvà tiÂÂhati, yadà pana sattà tathÃrÆpaæ ÃhÃraæ passanti và saranti vÃuïhatitta kaÂukalo ïambilÃnaæ và ki¤ci mukhe Âhapenti, yadà và nesaæ hadayaæ ÃkilÃyati, kismicideva và jigucchà uppajjati, tadà khelo uppajjitvà ubhohi kapolapassehi oruyha jivhÃya saïÂhÃti. AggajivhÃya cesa tanuko hoti mÆÊajivhÃya bahaÊo. Mukhe pakkhittaæ ca puthukaæ và taï¬ulaæ và a¤¤aæ và ki¤ci khÃdanÅyaæ nadÅpulinekhata kupakasalilaæ viya parikkhayaæ [PTS Page 264] [\q 264/] agacchantova temetuæ samattho hoti. Pariccheto kheÊabhÃgena paricchinno. Ayamassa sabhÃga paricchedo. VisabhÃgaparicchedopana kesasadisova. SiÇghÃïikÃti matthaluÇgato paggharaïakaasuci. Sà vaïïato taruïatÃlaÂÂhi mi¤javaïïÃ. SaïÂhÃnato okÃsasaïÂhÃnÃ. Disato uparimÃya disÃya jÃtÃ. OkÃsato nÃsÃpuÂe pÆretvà ÂhitÃ. Navesà ettha sadà sannicità hutva tiÂÂhati, atha kho yathà nÃma puriso paduminipatte dadhiæ bandhitvà heÂÂhà kaïÂakena vijjheyya atha tena chiddena dadhimattu gaÊitvà bahi pateyya, eva mevaæ yadà sattà rodanti và visabhÃga ÃhÃrautuvasena và sa¤jÃtadhà tukkhobhà honti, tadà anto sÅsato pÆtisemhabhÃvaæ Ãpannaæ matthaluÇgaæ gaÊitvà tÃÊumatthakavivarena otaritva nÃsÃpuÂe pÆretvà tiÂÂhati và paggharati vÃ. SiÇghÃïikÃpariggaïhakena pana yoginà nÃsÃpuÂe pÆretvà Âhitavaseneva pariggaïhitabbÃ. Paricchedato siæghÃïikÃbhÃgena pariccinnÃ. Ayamassà sabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadisova. [SL Page 195] [\x 195/] LasikÃti sarÅrasavdhinaæ abbhantare picchilakuïapaæ. Sà vaïïato kaïikÃranÅyyÃsavaïïÃ. SaïÂhÃnato okÃsasaïÂhÃnÃ. DÅsato dvisu disÃsu jÃtÃ. OkÃsato aÂÂhisandhinaæ abbha¤janakiccaæ sÃdhaya mÃnà asÅtisatasandhinaæ abbhantare ÂhitÃ. Yassa cesà mandà hoti, tassa uÂÂhahantassa nisÅdantassa abhikkamantassa paÂikkamantassa sammi¤jantassa pasÃrentassa aÂÂhikÃni kaÂakaÂÃyanti, accharÃsaddaæ karonto viya vicarati, ekayojanadviyojana mattampi addhÃnaæ gatassa vÃyodhÃtu kuppati, gattÃni dukkhanti. Yassa pana bahukà honti tassa uÂÂhÃnanisajjÃdisu na aÂÂhini kaÂakaÂÃyanti, na dÅghampi addhÃnaæ gatassa vÃyodhÃtu kuppatÅ, na gattÃnÅ dukkhanti. Paricchedato lasikÃbhÃgena paricchinnÃ. Ayametissà sabhÃga paricchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesasadisova. Muttanti vaïïato mÃsakhÃrodakavaïïaæ. SaïÂhÃnato adomukha Âhapita udakakumbhaabbhantaragata udakasaïÂhÃnaæ. Disato heÂÂhimÃya disÃya jÃtaæ. OkÃsato vatthissabbhantare Âhitaæ. VattinÃma vattipuÂo vuccatÅ. Yattha seyyathÃpi candanikÃyaæ pakkhitte amukhe [PTS Page 265] [\q 265/] yavanaghaÂe1chavdanikÃraso pavisati, na cassa pavisana maggo pa¤¤Ã yati, evameva sarÅratomuttaæ pavisati, na cassa pavisanamaggo pa¤¤Ãyati, nikkhamanamaggo pana pÃkaÂo hoti. Yamhi ca muttassa bharite passÃvaæ karomÃti sattÃnaæ ÃyÆhanaæ hoti, paricchedato vatthi abbhantarena ceva muttabhÃgena ca paricchinnaæ. Ayamassa sabhÃgaparicchedo. VisabhÃgaparicchedo pana kesa sadisova. Evaæ hi kesÃdike koÂÂhÃse vanïasaïÂhÃnadisokÃsa paricchedavasena vavatthapetvà anupubbato nÃtisÅghatoti ÃdinÃnayena vaïïasaïÂhÃnagandhÃsayokÃsavasena pa¤cadhà paÂikkÆlà paÂikkÆlÃti manasikaroto païïattisamatikkamÃvasÃne2 seyyathÃpi cakkhumato purisassa dvattiæsa vaïïÃnaæ kusumÃnaæ ekasuttake ganthitaæ mÃlaæ olokentassa sabbapupphÃni apubbÃpariyamiva pÃkaÂÃni honti, evamevaæ atthi imasmiæ kÃye kesÃti imaæ kÃyaæ olokentassa sabbe te dhammà apubbÃpariyamiva pÃkaÂà honti. Tena vuttaæ manasikÃrakosallakathÃyaæ Ãdikammikassa hi kesÃti manasikaroto manasikÃro gaïtvà muttanti imaæ pariyosÃnakoÂÂhÃsameva Ãhacca tiÂÂhatÅti. Sace pana bahiddhÃpi manasikÃraæ upasaæharati, athassa evaæ sabbakoÂÂhÃsesu pÃkaÂÅ bhÆtesu Ãhiï¬antà manussatiracchÃnÃdayo sattÃkÃraæ vijahitvà koÂÂhÃsarÃsivaseneva upaÂÂhahanti, tehi ca ajjhohariyamÃnaæ 1. Ma. RavanaghaÂe. 2. Saæ. Païïattisamanikkamavasena. [SL Page 196] [\x 196/] PÃnabhojanÃdikoÂÂhÃsarÃsimhi pakkhippamÃnamiva upaÂÂhÃti. Athassa anupubbamu¤canÃdi vasena paÂikkÆlà paÂikkulÃti punappuna manasi karoto anukkamena appanà uppajjati. Tattha kesÃdÅnaæ vaïïasaïÂhÃnadisokÃsaparicchedavasena upaÂÂhÃnaæ uggaha nimittaæ. SabbÃkÃrato paÂikkÆlavasena upaÂÂhÃnaæ paÂibhÃga nimittaæ. Taæ Ãsevayato bhÃvayato vuttanayena asubhakammaÂÂhÃnesu viya paÂhamajjhÃnavaseneva appanà uppajjati, sà yassa ekova koÂÂhÃso pÃkaÂo hoti, ekasmiævà koÂÂhÃse appanaæ patvà puna a¤¤asmiæ yogaæ na karoti, tassa ekÃva upa jjati. Yassa pana aneke koÂÂhÃsà pÃkaÂà honti, ekasmiæ và jhÃnaæ patvà puna a¤¤asmimpi yogaæ karoti, tassa mallakattherassa viya koÂÂhÃsagaïanÃya paÂhamajjhÃnÃni nibbattanti. [PTS Page 266] [\q 266/] so kirÃyasmà dighabhÃïakaabhayattheraæ hatthe gahetvà Ãvuso abhaya imaæ tÃva pa¤haæ uggaïhÃhÅti vatvà Ãha. Mallakatthero dvattiæsakoÂÂhÃsesu dvattiæsÃya paÂhamajjhÃnÃnaæ lÃbhÅ. Sace rattiæ ekaæ divà ekaæ samÃpajjati, atirekaddhamÃsenapuna sampajjati. Sace pana devasikaæ ekaæ samÃpajjati, atireka mÃsena puna sampajjatÅti. Evaæ paÂhamajjhÃnavasena ijjhamÃnampi cetaæ kammaÂÂhÃnaæ vaïïasaïÂhÃnÃdisu satibalena ijjhanato kÃyagatÃsatÅti vuccati. Ima¤ca pana kÃyagatÃsatimanuyutto bhikkhÆ aratirati saho hoti, naca naæ aratiratisahati, uppannaæ arati ratiæ abibhuyya abhibhuyya viharati, bhayabherava saho hoti, na ca naæ bhayabheravaæ sahati, uppannaæ bhayabheravaæ abhibhuyya abhibhuyya viharati, khamo hoti sÅtassa, uïhassa jighacchÃya pipÃsÃya æsemakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ, duruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacanapathÃnaæ, uppannÃnaæ sÃrÅrikÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tippÃnaæ kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃnaharÃnaæ adhivÃsakajÃtiko hoti, kesÃdÅnaæ vaïïabhedaæ nissÃya catunnaæ jhÃnÃnaæ lÃbhÅ hoti, cha abhi¤¤Ã paÂivijjhatÅti. Tasmà bhave appamatto anuyu¤jetha paï¬ito, Evaæ anekÃnisaæsaæ imaæ kÃyagatÃsatinti. Idaæ kÃyagatÃsatiyaæ vitthÃrakathÃmukhaæ. IdÃni yantaæ bhagavatà "ayampi kho bhikkhave ÃnÃpÃnasati samÃdhi bhÃvito bahulÅkato santo ceva païÅto ca aseca nako ca sukho ca vihÃro uppannuppanne ca pÃpakeakusale dhamme ÂhÃnaso antaradhÃpeti vÆpasametÅ"ti? Evaæ pasaæsitva "kathaæ bhÃvito ca bhikkhave ÃnÃpÃnasatisamÃdhi kathaæ bahulÅkato santo ceva païÅto ca asecanako ca sukho ca vihÃro uppannÆppanne ca pÃpake akusale dhamme ÂhÃnaso antara [SL Page 197] [\x 197/] DhÃpeti vÆpasameti? Idha bhikkhave bhikkhu ara¤¤agato và rukkha mulagato va su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païÅdhÃya parimukhaæ satiæ [PTS Page 267] [\q 267/] upaÂÂhapetvà so satova assasati sato passasati. DÅghaæ và assasanto dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, dÅghaæ và passasanto dÅghaæ passasÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và assa santo dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, dÅghaæ và passasanto rassaæ passasÃmÅti pajÃnÃti, sabbakÃya paÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, sabbakÃyapaÂisaævedÅ passasissà mÅtisikkhati, passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati, passamabhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati, pÅtipaÂisaævedÅ - sukha paÂisaævedÅcittasaÇkhÃrapaÂisaævedapassamhayaæ cittasaÇkhÃraæ - citta paÂisaævedÅ - abhippamodayaæ cittaæ - samÃdahaæ cittaæ - vimocayaæ cittaæ aniccÃnupassÅ - virÃgÃnupassÅ - nirodhÃnupassÅ - paÂinissaggÃnupassÅ assasissÃmÅti sikkhati, paÂinissaggÃnupassÅ passasissÃmÅti sikkhatÅ"ti evaæ soÊasavatthukaæ ÃnÃpÃnasati kammaÂÂhÃnaæ niddiÂÂhaæ. Tassa bhÃvanà niddeso anuppatto. So pana yasmà pÃÊivaïïanÃnureneva vuccamÃno sabbÃkÃraparipÆro hoti, tasmà ayamettha pÃÊivaïïanÃpubbaÇgamo niddeso: - kathaæ bhÃvito ca bhikkhave ÃnÃpÃnasati samÃdhÅti ettha tÃva kathanti ÃnÃpÃnasati samÃdhibhÃvanaæ nÃnappakÃrato vitthÃretu kamyatà pucchÃ. BhÃvito ca bhikkhave ÃnÃpÃnasati samÃdhÅti nÃnappakÃratovitthÃretu kamyatÃya puÂÂhadhammanidassanaæ. Kathaæ bahulÅkato -pevÆpasavetÅti etthÃpi eseva nayo. Tattha bhÃvitoti uppÃdito va va¬¬hito vÃ. ùnà pÃnasatisamÃdhÅti ÃnÃpÃnapariggÃhikÃya satiyà saddhiæ sampayutto samÃdhi, ÃnÃpÃnasatiyaæ và samÃdhi ÃnÃpÃnasatisamÃdhi. BahulÅ katoti punappuna kato. Santoceva païÅto cÃti santo ceva païÅto ceva, ubhayattha evasaddena niyamo veditabbo. Kiæ vuttaæ hoti? Ayaæ hi yathà asubhakammaÂÂhÃnaæ kevalaæ paÂivedha Vasenasanta¤ca païÅta¤ca, oÊÃrikÃrammaïattà pana paÂikkÆlÃrammaïattà ca Ãrammaïavasena neva santaæ na païÅtaæ. Na evaæ kaneci pariyÃyena asunto và appaïito vÃ, atha kho Ãrammaïa santatÃyapi santo vÆpasanto nibbuto paÂivedhasaÇkhÃtaaÇga santatÃyapi ÃrammaïapaïÅtatÃyapi païÅto [PTS Page 268] [\q 268/] atittikaro aÇga païÅtatÃya pÅti, tena vuttaæ santo cevapaïÅtocÃti. Asecako ca sukho ca vihÃroti ettha pana nÃssa secananti asevanako. AnÃsittako abbokiïïo pÃÂiyekko Ãveniko, natthi ettha parikammena và upacÃrena và santatÃ, Ãdi samannà hÃratoppabhÆti attano sabhÃveneva santo ca païÅtocÃti attho. Keci pana asecanakoti anÃsittako ojavanto sabhÃveneva madhuroti vadanti. Evamayaæ asevanako ca appitappi takkhaïe kÃyikacetasikasukhapaÂilÃbhÃya saævattanato sukho [SL Page 198] [\x 198/] Ca vihÃroti veditabbo. Uppannuppanneti avikkhambhite avikkhambhite, pÃpaketi lÃmake, akusale dhammeti akosalla sambhute dhamme, ÂhÃnaso antaradhÃpetÅti khaïeneva antaradhÃpeti vikkhamheti, vÆpasametÅti suÂÂhu upasametÅ, nibbedhabhÃhiyattà và anupubbenaariyamaggavuddhippatto samucchindati, paÂippassambhetÅtipi vuttaæ hoti. Ayampanettha saÇkhepatthe: - bhikkhave kena pakÃrena kenÃkÃrena kena vidhinà bhÃvito ÃnÃpÃnasati samÃdhi kena pakÃrena bahulÅkato santo ceva païÅto ca aseva nako ca sukho ca vihÃro uppannuppanne ca pÃpake akusale dhamme ÂhÃnaso antaradhÃpeti vÆpasametÅ"ti. IdÃni tamatthaæ vitthÃrento idha bhikkhaveti ÃdimÃha: - tattha idha bhikkhave bhikkhÆti bhikkhave imasmiæ sÃsane. Bhikkhu, ayaæ hettha idhasaddo sabbappakÃraÃnÃpÃnasatisamÃdhi nibbattakassa puggalassa sannissayabhÆtasÃsanaparidÅpano, a¤¤asÃsanassa tathÃbhÃva paÂisedhano ca. Vuttaæ hetaæ: -"idheva bhikkhave samaïo -pe-su¤¤Ã parappavÃdà samaïehi a¤¤e"[a]ti. Tena vuttaæ imasmiæ sÃsane bhikkhÆti. Ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato vÃti ida massa ÃnÃpÃnasatisamÃdhi bhÃvanÃnurÆpasenÃsanapariggahaparidÅpanaæ imassa hi bhikkhuno dÅgharattaæ rÆpÃdisu Ãrammaïesu anuvisaÂaæ cittaæ ÃnÃpÃnasatisamÃdhi Ãrammaïaæ abhiruhituæ na icchati, kÆÂagoïayuttarato viya uppathameva dhÃvati. Tasmà seyyathÃpi nÃma gopo [PTS Page 269] [\q 269/] kÆÂadhenuyà sabbaæ khÅraæ pivitvà va¬¬hitaæ kÆÂavacchaæ dametukÃmo dhenuto apanetvà ekamante mahantaæ thambhaæ nikhaïitvà tattha yottena bandheyya athassa so vaccho ito cito ca vipphanditvà palÃyituæ asakkonto tameva thambhaæ upanisÅdeyya và upanipajjeyya vÃ, evameva iminÃpi bhikkhunà dÅgharattaæ rÆpÃrammaïÃdirasapÃnava¬¬hitaæ duÂÂhacittaæ dametukÃmena rÆpÃdiÃrammaïato apanetvÃara¤¤aæ và rukkhamÆlaæ và su¤¤ÃgÃraæ và pavisitvÃ1 tattha assÃsapassÃsathamhe satiyottena bandhitabbaæ. Evamassa taæ cittaæ itocito ca vipphanditvÃpi pubbe ÃciïïÃrammaïaæ alabhamÃnaæ satiyettaæ chinditvà palÃyituæ asakkontaæ tamevÃrammaïaæ upacÃrappanÃvasena upanisÅdati ceva upanipajjati ca. TenÃhu porÃïÃ: - Yathà thambhe nibavdheyya vacchaæ dammaæ naro idha, Bandhayyevaæ sakaæ cittaæ satiyÃrammaïe daÊhanti. Evamassetaæ senÃsanaæ bhÃvanÃrÆpaæ hoti, tena vuttaæ idamassa ÃnÃpÃnasati samÃdhibhÃvanÃnurÆpasenÃsana paggahapara dÅpananti. AthavÃyasmà idaæ kammaÂÂhÃnappabhede pubbabhÆtaæ2 sabba¤¤Æbuddha paccekabuddha buddhasÃvakÃnaæ visesÃdhigama diÂÂhadhamma [A.] Majjhimani. CÆlasÅhanÃdasu. 1. Maga pavesetvÃ. 2. Ma. BuddhabhÆtaæ. [SL Page 199] [\x 199/] SukhavihÃrapadaÂÂhÃnaæ ÃnÃpÃnasatikammaÂÂhÃnaæ itthipurisahatthiassÃdi saddasamÃkulaæ gÃmantaæ apariccajitvà na sukaraæ bhÃvetuæ, saddakaïÂa kattà jhÃnassa- agÃmake pana ara¤¤e sÆkaraæ yogÃvacarena idaæ kammaÂÂhÃnaæ pariggahetvà ÃnÃpÃnacatutthajjhÃnaæ nibbattetvà tadeva pÃdakaæ katvà saÇkhÃre sammasitvà aggaphalaæ arahattaæ sampÃpuïituæ, tasmÃssa anurÆpasenÃsanaæ dassento bhagavà ara¤¤agatovÃti ÃdimÃha. Vatthu vijjÃcariye viya hi bhagavÃ. So yathà vatthuvijjÃcariyo [PTS Page 270] [\q 270/] nagarabhÆmiæ passitvà suÂÂhu upaparikkhitvà ettha nagaraæ mÃpethÃti upadisati, sotthinÃca nagare niÂÂhite rÃja kulato mahÃsakkÃraæ labhati, evameva yogÃvacarassa anurÆpase nÃsanaæ upaparikkhitvà ettha kammaÂÂhÃnaæ anuyu¤jitabbanti upa disati, tato tattha kammaÂÂhÃnamanuyuttena yoginà kamena arahatte patte sammÃsambuddho vata so bhagavÃti mahantaæ sakkÃraæ labhati. Ayampana bhikkhÆ dÅpisadisoti vuccati. Yathà hi mahÃdÅpirÃjà ara¤¤e tiïagahanaæ và vanagahanaæ và pabbatagahanaæ và nissÃya nilÅyitvà vanamahisagokaïïasÆkarÃdayo mige gaïhÃti, eva mevaæ ayaæ ara¤¤Ãdisu kammaÂÂhÃnaæ anuyu¤janto bhikkhu yathÃkkamena sotÃpatti sakadÃgÃmi anÃgÃmi arahattamagge ceva ariya phale ca gaïhÃtÅti veditabbo. TenÃhu porÃïÃ: - "YathÃpi1 dÅpiko nÃma nilÅyitvà gaïhatÅ mige, TathevÃyaæ buddhaputto yuttayogo vipassako Ara¤¤aæ pavisitvÃna gaïhÃti phalamuttama"nti. Tenassa parakkamajavayoggabhÆmiæ ara¤¤asenÃsanaæ dassento bhagavà ara¤¤agato vÃti ÃdimÃha. Tattha ara¤¤agato vÃti "ara¤¤aæ nÃma nikkhamitvà bahi indakhÅlà sabbametaæara¤¤aæ" tÅca "Ãra¤¤akaæ nÃma senÃsanaæ pa¤cadhanusatikaæ pacchimaæ " tica evaævuttalakkhaïesu ara¤¤esu anurÆpaæ yaæ ki¤ci pavivekasukhaæ ara¤¤aæ gato. RukkhamÆlagatovÃti rukkhasamÅpaægato. Su¤¤ÃgÃra gatovÃti su¤¤aæ vivittokÃsaæ gato. Ettha ca Âhapetvà ara¤¤ca rukkhamÆla¤ca avasesasattavidhasenÃsanagatopi su¤¤ÃgÃragatotipi vattuæ vaÂÂati. [PTS Page 271] [\q 271/] evamassa ututtayÃnukÆlaæ dhÃtucariyÃnukÆla¤ca ÃnÃpÃnasatibhÃvanÃnurÆpaæ senÃsanaæ upadi sitvà alÅnÃnuddhacca pakkhikaæ santamiriyÃpathaæ upadisanto nisÅda tÅti ÃdimÃha, athassa nisajjÃya daÊhabhÃvaæ assÃsapassÃsÃnaæ pavattanasukhataæ ÃrammaïapariggahÆpÃya¤ca dassento pallaÇkaæ ÃbhujitvÃti ÃdimÃha. Tattha pallaÇkanti samantato ÆrubaddhÃsanaæ. ùbhujutvÃti bandhitvÃ. 2 Ujuæ kÃyaæ païidhÃyÃti upari sarÅraæ ujukaæ 1. YathÃbhi. Papadva. Satipa. Su. [A. E. 2.] ùbandhitvà (katthaci) [SL Page 200] [\x 200/] hapetvÃ, aÂÂhÃrasapiÂÂhikaïÂake koÂiyà koÂiæ paÂipÃdetvÃ. Evaæ hi nisÅdantassa vammamaæsanahÃrÆni na panamanti. Athassa yà tesaja panamanappaccayà khaïe khaïe vedanà uppajjeyyuæ, tà na uppajjanti. TÃsu anuppajjamÃnÃsu cittaæ ekaggaæ hoti, kammaÂÂhÃnaæ na paripaÂati, vuddhiæ phÃtiæ upagacchati. Parimukhaæ satiæ upaÂÂhapotvÃti kammaÂÂhÃnÃbhimukhaæ satiæ ÂhapayitvÃ. AthavÃ- parÅti pariggahaÂÂho, mukhanti niyyÃnaÂÂho, satÅti upaÂÂhÃnaÂÂho, tena vuccati parimukhaæ satinti. Evaæ paÂisambhidÃya vuttanayena pettha attho daÂÂhabbo. Tata;yaæ saÇghepo pariggahitaniyyÃnaæ satiæ katvÃti so satova assasati sato passasatÅti so bhikkhu evaæ nisÅditvà eva¤ca satiæ upaÂÂhatvo taæ satiæ avijahanto sato eva assasati, sato passasati, sato kÃrÅ hotÅti vuttaæ hoti. IdÃni yehÃkÃrehi satokÃrÅ hoti, te dassetuæ dÅghaæ vÃassasantoti ÃdimÃha. Vuttaæ hetaæ paÂisambhidÃyaæ: " so satova assasati sato passasatÅ"ti. Etasseva vibhaÇgedvattiæsÃya ÃkÃrehi satokÃrÅ hoti, dÅghaæassÃsavasena cittassa ekaggataæ avikkhepaæ pajÃnato sati upaÂÂhità hoti. TÃya satiyà tena ¤Ãïena sato kÃrÅ hoti, dÅghaæ passÃsavasena cittassa ekaggataæ avikkhepaæ pajÃnato sati upaÂÂhità hoti, tÃya satiyà tena ¤Ãïena satokÃri hotÅti. PaÂinissaggÃnupassÅ assÃsavasena - paÂinissaggÃnupassÅ passÃsavasena cittassa ekaggataæ avikkhepaæ pajÃnato sati upaÂÂhità hoti, tÃya satiyà tena ¤Ãïena satokÃri hotÅti. Tattha dÅghaæ và assasantoti dÅghaæ và assÃsaæ pavattayanto, [PTS Page 272] [\q 272/] assÃsoti bahi nikkhamanavÃto, passÃsoti anto pavisanavÃtoti vinayaÂÂhakathÃyaæ vuttaæ. SuttantaÂÂhakathÃsu pana uppaÂipÃÂiyà Ãgataæ. Tattha sabbesampi gabbhaseyyakÃnaæ mÃtukucchito nikkhamanakÃle paÂhamaæ abbhantara vÃto bahinikkhamati, pacchà bÃhiravÃto sukhumarajaæ gahetvà abbhantaraæ pavisanto tÃluæ Ãhacca nibbÃyati, evaæ tÃva assÃsapassÃsà veditabbÃ. Yà pana tesaæ dÅgharassatÃ, sà addhÃnavasena veditabbÃ. YathÃhi okÃsaddhÃnaæ pharitvà Âhitaæ udakaæ và vÃlikà và dÅghamudakaæ dÅghà vÃlikà rassamudakaæ rassà vÃlikÃti vuccati, evaæ cuïïa vicuïïÃpi assÃsapassÃsà hatthisarÅre abhisarÅre ca tesaæ atta bhÃvasaÇkhÃtaæ dÅghaæ addhÃnaæ sanikaæ pÆretvà sanikameva nikkhamanti, tasmà dÅghÃti vuccanti. SunakhasasÃdÅnaæ attabhÃvasaÇkhÃtaæ rassaæ addhÃnaæ sÅghaæ pÆretvà sÅghameva nikkhamanti, tasmà rassÃti vuccanti. Manussesu pana keci hatthiahiÃdayo viya kÃladdhÃna vasena dÅghaæ assasanti ca passasanti ca, keci sunakhasasÃdayo viya rassaæ, tasmà tesaæ kÃlavasena dÅghamaddhÃnaæ nikkhamantà ca pavisantà ca te dÅghà ittaramaddhÃnaæ nikkhamantà ca pavisantà ca rassÃti veditabbÃ. TatrÃyaæ bhikkhu navahÃkÃrehi dÅghaæ assasanto [SL Page 201] [\x 201/] Passasanto ca dÅghaæ assasÃmi passasÃmÅti pajÃnÃti, evaæ pajÃnato cassa ekenÃkÃrena kÃyÃnupassanà satipaÂÂhÃna. BhÃvanà sampajjatÅti veditabbÃ. YathÃha paÂisambhidÃyaæ: -"kathaæ dÅghaæ assasanto dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti; dÅghaæ passasanto dÅghaæ passasÃmÅti pajÃnÃti? Dighaæ assÃsaæ addhÃnasaÇkhÃte assasati, dÅghaæ passÃsaæ addhÃnasaÇkhÃte passasati, dÅghaæ assÃsa passÃsaæ addhÃnasaÇkhÃte assasatipi passasatipi, dÅghaæ assÃsa passÃsaæ addhÃnasaÇkhÃte assasatopi passasatopi chavdo uppajjati, chandavasena tato sukumataraæ dÅghaæ assÃsaæ addhÃna saÇkhÃte assasati, chandavasena tato sukhumataraæ dÅghaæ passÃsaæ addhÃnasaÇkhÃte passasati, dÅghaæ assÃsa passÃsaæ addhÃnasaÇkhÃte assasatipi passasatipi, dÅghaæ assÃsa passÃsaæ addhÃnasaÇkhÃte assasatipi passasatipi, [PTS Page 273] [\q 273/] pÃmojjavasena tato sukhumataraæ dÅghaæ assÃsapassÃsaæ addhÃnasaÇkhÃte assasatopi passa satopi dÅghaæ assÃsapassÃsà cittaæ vivaÂÂati, upekkhà saïÂhÃti. Imehi navahi ÃkÃrehi dÅghaæ assÃsapassÃsà kÃyo, upaÂÂhÃnaæ sati, anupassanà ¤Ãïaæ. KÃyo upaÂÂhÃnaæ, no sati, sati upaÂÂhÃnaæ ceva sati ca, tÃya satiyà tena ¤Ãïena taæ kÃyaæ anupassatÅ"ti. Tena vuccati kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnabhÃvanÃti. Esa nayo rassapadepi. Ayaæ pana viseso: - yathà ettha dÅghaæ assÃsaæ addhÃnasaÇkhÃteti vuttaæ, evamidha rassaæ assÃsaæ ittarasaÇkhÃte assasatÅti Ãgataæ. Tasmà tassa vasena yÃva tena vucacti kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnabhÃvanÃti tÃva yojetabbaæ. Evamayaæ addhÃnavasena ittaravasena ca imehi ÃkÃrehi assÃsapassÃse pajÃnanto dÅghaæ và assasanto dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti dÅghaæ và assasanto dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, dÅghaæ và passasanto dÅghaæpassasÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và assa santo dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, dÅghaæ và rassaæ và passasanto rassaæ passasÃmÅti pajÃnÃtÅti veditabbo. Evaæ pajÃnato cassa: - " DÅgho rasso ca assÃso passÃsopi ca tÃdiso, CattÃro vaïïà vattanti nÃsikaggeva bhikkhuno"ti. SabbakÃyapaÂisaævedi assasissÃmi sabbakÃyapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhatÅti sakalassa assÃsakÃyassa Ãdima¤jhapariyosÃnaæ viditaæ karonto pÃkaÂaæ karonto assasissÃmÅti sikkhati. Sakalassa passÃsakà yassa ÃdimajjhapariyosÃnaæ viditaæ karonto pÃkaÂaæ karonto passasissÃmÅti sikkhati. Evaæ viditaæ karonto pÃkaÂaæ karonto ¤Ãïasampayuttacittena assasati ceva passasati ca, tasmà assa sissÃmi passasissÃmÅti sikkhatÅti vuccati. Ekassa hi bhikkhuno [SL Page 202] [\x 202/] Cuïïa vicuïïavisate assÃsakÃye và passÃsakÃye và ÃdipÃkaÂo hoti. Na ma¤jhapariyesÃnaæ. So Ãdimeva pariggahetuæ sakkoti, majjhapariyosÃne kilamati. Ekassa majjhaæ pÃkaÂaæ hoti, na ÃdipariyosÃnaæ. Ekassa pariyosÃnaæ pÃkaÂaæ hoti, na Ãdimajjhaæ. So pariyosÃnaæ yeva pariggahetuæ sakkoti, [PTS Page 274] [\q 274/] Ãdimajjhe kilamati. Ekassa sabbampi pÃkaÂaæ hoti, so sabbampi pariggahetuæ sakkoti. Na katthaci kilamati. TÃdi sena bhavitabbanti dassento Ãha: - "sabbakÃyapaÂisaævedÅ assa sissÃmi sabbakÃyapaÂisaævedi passasissÃmÅti sikkhatÅ"ti. Tattha sikkhatÅti evaæ ghaÂati vÃyamati, yo và tathÃbhÆtassa saævaro, ayamettha adhasÅla sikkhÃ. Yo tathÃbhÆtassa samÃdhi, ayaæ adhicittasikkhÃ. Yà tathÃbhÆtassa pa¤¤Ã, ayaæ adhipa¤¤Ã sikkhÃti. Imà tisso sikkhÃyo tasmiæ Ãrammaïe tÃya satiyà tena manasikÃrena sikkhati Ãsevati bhÃveti bahulÅkarotÅtievamettha attho daÂÂhabbo. Tattha yasmà purimanaye kevalaæ assasitabbaæ passasitabbameva, na ca a¤¤aæ ki¤ci kÃtabbaæ. Ito paÂÂhÃya pana ¤ÃïuppÃdanÃdisu yogo karaïÅyo. Tasmà tattha assasÃmÅti pajÃnÃti passasÃmÅti pajÃnà ticceva vattamÃnakÃlavasena pÃÊiæ vatvà ito paÂÂhÃya kattabbassa ¤ÃïuppÃdanÃdino ÃkÃrassa dassanatthaæ sabbakÃya paÂisaævedÅ assasissÃmÅti Ãdinà nayena anÃgatavacanavasena pÃÊi ÃropitÃti veditabbÃ. Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assa sissÃmi passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhatÅti oÊÃrikaæ kÃyasaÇkhÃraæ passambhento paÂippassambhento nirodhento vÆpasamento assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhati. Tate;vaæ oÊÃrikasukhumatà ca passaddhi ca veditabbÃ. Imassa hi bhikkhuno pubbe apariggahita kÃle kÃyo ca citta¤ca sadarathà honti oÊÃrikÃ, kÃyacittÃnaæ oÊÃrikatte avupasante assÃsapassÃsÃpi oÊÃrikà honti, balavatarà hutvà pavattanti, nÃsikà nappahoti, mukhena assa santopi passasantopi tiÂÂhati. Yadà panassa kÃyopi cittampipariggahità honti, tadà te santà honti vÆpasantÃ. Tesu vÆpasantesu assÃsapassÃsà sukhumà hutvà pavattanti. Atthi nu kho natthÅti vicetabbatÃkÃrappattà honti. SeyyathÃpi purisassa dhÃvitvà pabbatà và orohitvà mahÃbhÃraæ và sÅsato oro petvà Âhitassa oÊÃrikà assÃsapassÃsà honti, nÃsikà nappahoti, mukhena assasantopi passasantopi tiÂÂhati. Yadà panesa taæ parissamaæ minodetvà nahÃtvà ca pivitvà ca [PTS Page 275] [\q 275/] allasÃÂakaæ hadaye katvà sÅtÃya chÃyÃya nipanno hoti, athassa te assÃsapassÃsà sukhumà honti, atthi nu kho natthÅti vicetabbatÃkÃrappattÃ. Evameva imassa bhikkhuno pubbe apariggahitakÃle kÃyo ca citta¤ca sadarathà honti oÊÃrikÃ, kÃyacattÃnaæ oÊÃrikatte avupasante assÃsapassÃsÃpi oÊÃrikà honti, balavatarà hutvà pavattanti, nÃsikà nappahoti, mukhena assa santopi passasantopi tiÂÂhati. Yadà panassa kÃyopi cittampi pariggahità honti, tadà te santà honti vÆpasantÃ. Tesu vÆpa santesu assÃsapassÃsà sukhumà hutvà pavattanti. Atthi nukho natthÅti vicetabbatÃkÃrappattà honti. Taæ kissa hetu? TathÃhissa pubbe apariggahitakÃle oÊÃrike oÊÃrike kÃyasaÇkhÃre passambhemÅti Ãbhogasamannà hÃramanasikÃrapaccavekkhaïà natthi, pariggahitakÃle pana atthi, tenassa apariggahitakÃlatopariggahitakÃle kÃyasaÇkhÃro sukhumo hoti. TenÃhu porÃïÃ: - "SÃraddhekÃye citte ca adimattaæ pavattati, AsÃraddhamhi kÃyamhi sukhumaæ sampavattatÅ"ti. Pariggahepi oÊÃriko paÂhamajjhÃnÆpacÃre sukhumo, tasmimpi oÊÃriko paÂhamajjhÃne sukhumo, paÂhamajjhÃne ca dutiyajjhÃnÆpa cÃre ca oÊÃriko, dutiyajjhÃne sukhumo, dutiyajjhÃne ca tatiyajjhÃnÆpacÃre ca oÊÃriko, tatiyajjhÃne sukhumo, tatiyajjhÃne ca catutthajjhÃnÆpacÃre ca oÊÃriko, catutthajjhÃne atisukhumo appavattimeva pÃpuïÃtÅti. Idaæ tÃva dÅghabhÃïakasaæyuttabhÃïakÃnaæ mataæ. MajjhimabhÃïakà pana " paÂhamajjhÃne oÊÃriko, dutiyajjhÃnÆpacÃre sukumo"ti evaæ heÂÂhimaheÂÂhimajjhÃnato uparÆpari jhÃnÆpacÃrepi sukumataraæ icchanti. Sabbesaæyeva pana matena apariggahitakÃle pavattakÃyasaÇkhÃro pariggahitakÃle paÂippassambhati. PariggahitakÃle pavattakÃyasaÇkhÃrocatutthajjhane paÂippassambhati. Ayaæ tÃva samathe nayo. VipassanÃyaæ pana: - apariggahe pavatto kÃyasaÇkhÃro oÊÃriko, mahÃbhÆtapariggahe sukhumo, sopi oÊÃriko, upÃdÃrÆpapariggahe sukumo. Sopi oÊÃriko, sakalarÆpapariggahe sukhumo. Sopi oÊÃriko, arÆpa pariggahe sukumo. Sopi oÊÃriko, rÆpÃrÆpapariggahe sukhumo. Sopi oÊÃriko, paccayapariggahe sukumo. Sopi oÊÃriko, sappaccayanÃmarÆpapariggahe sukhumo. Sopi oÊÃriko, lakkhaïÃrammaïikavipassanÃya sukhumo. Sopi dubbalavipassanÃya oÊÃriko balavavipassanÃya sukhumo. Tattha pubbe vuttanayeneva purimassa purimassa pacchimena paccimena paÂippassaddhi veditabbÃ. Evamettha oÊÃrikasukhumatà ca passaddhi ca veditabbÃ. [PTS Page 276] [\q 276/] paÂisambhidÃyaæ panassa saddhiæ codanÃsodhanÃhi evamattho vutto. Kathaæ? Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmi passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. Katame kÃya saÇkhÃrà dÅghaæassÃsapassÃsÃ? KÃyikà ete dhammà kÃyapaÂibaddhà kÃyasaÇkhÃrÃ, te kÃyasaÇkhÃre passambhento nirodhento vÆpasamento sikkhati. YathÃrÆpehi kÃyasaÇkhÃrehi kÃyassa Ãnamanà vinamanà sannamanà panamanà i¤janà phandanà calanà kampanà passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. YathÃrÆpehi kÃyasaÇkhÃrehi [SL Page 204] [\x 204/] KÃyassa na Ãnamanà na vinamanà na sannamanà na panamanà ani¤janà aphandanà acalanà akampanÃ, santaæ sukhumaæ passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhatiti. Iti kira passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ kÃya saÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. Evaæ sante vÃtupalaï¬iyà ca pabhà vanà na hoti, assÃsapassÃsÃna¤ca pabhÃvanà na hoti, Ãnà pÃnasatiyà ca pabhÃvanà na hoti, ÃnÃpÃnasatisamÃdissa ca pabhÃvanà na hoti, na ca naæ taæ samÃpattiæ paï¬ità samÃpajjantipi vuÂÂhahantipi. Iti kira passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmi iti kira passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. Evaæ sante vÃtupalaï¬iyà ca pabhÃvanà hoti. AssÃsapassÃsÃna¤ca pabhÃvanà hoti, ÃnÃpÃnasatiyà ca pabhÃvanà hoti, ÃnÃpÃnasatisamÃdissa ca pabhÃvanà hoti, ta¤ca naæ samÃpattiæ paï¬ità samÃpajjantipi vuÂÂhahantipi. YathÃkathaæ viya? SeyyathÃpi kaæse ÃkoÂite paÂhamaæ oÊÃrikà saddà pavattanti, oÊÃrikÃnaæ saddÃnaæ nimittaæ suggahÅtattà sumanasi katattà sÆpadhÃritattà niruddhepi oÊÃrike sadde atha pacchà sukhumakà saddà pavattanti, sukhumakÃnaæ saddÃnaæ nimittaæ suggahÅtattà sumanasikatattà sÆpadhÃritattà niruï¬epi sukhumake sadde atha [PTS Page 277] [\q 277/] pacchà sukhuma saddanimittÃrammaïatÃpi cittaæ pavattati. Eva meva paÂhamaæ oÊÃrikà assÃsapassÃsÃpavattanti, oÊÃrikÃnaæ assÃsapassà sÃnaæ nimittaæ suggahÅtattà sumanasikatattà sÆpadhÃritattà niruddhepi oÊÃrike assÃsapassÃse atha pacchà sukhumakà assÃsapassÃsà pavattanti, sukhumakÃnaæ assÃsapassÃsÃnaæ nimittaæ suggahÅtattà sumanasikatattà sÆpadhÃritattà niruddhepi sukhumake assÃsapassÃse atha pacchà sukhuma assÃsapassÃsanimittÃrammaïatÃpi cittaæ na vikkhepaæ gacchati. Evaæ sante vÃtupalaï¬iyà ca pabhÃvanà hoti, assÃsapassÃsÃna¤ca pabhÃvanà hoti, ÃnÃpÃnasatiyà ca pabhÃvanà hoti, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa ca pabhÃvanà hoti, ta¤ca naæ samÃpattiæ paï¬ità samÃpajjantipi vuÂÂhahantipi. Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæti assÃsapassÃsà kÃyo, upaÂÂhÃnaæ sati, anupassanà ¤Ãïaæ. KÃyo upaÂÂhÃnaæ no sati, sati upaÂÂhÃna¤ceva sati ca. TÃya satiyà tena ¤Ãïena taæ kÃyaæ anupassati, tena vuccati kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnabhÃvanÃtÅ. Ayaæ tÃvettha kÃyÃnupassanÃvasena vuttassa paÂhamacatukkassa anupubba padavanïanÃ. Yasmà panettha idameva catukkaæ Ãdikammikassa kammaÂÂhÃna vasena vuttaæ, itarÃni pana tÅïi catukkÃni ettha pattajjhÃnassa vedanÃcittadhammÃnupassanÃvasena vuttÃni, tasmà idaæ kammaÂÂhÃnaæ bhÃvetvà ÃnÃpÃnacatutthajjhÃnapadaÂÂhÃnÃya vipassanÃya saha paÂisambhidÃhi arahattaæ pÃpÆïitukÃmena Ãdikammikena kulaputtena [SL Page 205] [\x 205/] Pubbe vuttanayeneva sÅlaparisodhanÃdÅni sabbakiccÃni katvà vuttappakÃrassa Ãcariyassa santike pa¤casavdhikaæ kammaÂÂhÃnaæ uggahetabbaæ. Tatrime ¤ca savdhayo: - "uggaho paripucchà upaÂÂhÃnaæ appanà lakkhaïa"nti. Tattha uggaho nÃma kammaÂÂhÃnassa uggaïhaïaæ, paripucchà nÃma kammaÂÂhÃnassa paripucchanÃ, upaÂÂhÃnaæ nÃma kammaÂÂhÃnassa upaÂÂhÃnaæ, appanà nÃma kammaÂÂhÃnassa [PTS Page 278] [\q 278/] appanÃ, lakkhaïaæ nÃma kammaÂÂhÃnassa lakkhaïaæ, evaæ lakkhaïamidaæ kammaÂÂhÃnanti kammaÂÂhÃnasabhÃvÆpadhÃraïanti vuttaæ hoti. Evaæ pa¤casavdhikaæ kammaÂÂhÃnaæ uggaïhanto attanÃpi na kilamati Ãcariyampi na viheseti. Tasmà thokaæ uddisÃpetvà bahuæ kÃlaæ sajjhÃyitvà evaæ pa¤casandhikaæ kammaÂÂhÃnaæ uggahetvà Ãcariyassa santike và a¤¤ata; và pubbe vuttappakÃre senÃsane vasantena upacchinnakhuddaka paÊibodhena katabhattakiccena bhattasammadaæ paÂivinodetvÃ. Sukhanisinnena ratanattayaguïÃnussaraïena cittaæ sampahaæsitvà Ãcariyuggahato ekapadampi apammussantena idaæ ÃnÃpÃnasatikammaÂÂhÃnaæ manasikÃtabbaæ. TatrÃyaæ manasikÃravidhi: - "Gaïanà anubavdhanà phusanà Âhapanà sallakkhaïà VivaÂÂanà pÃrisuddhi tesa¤ca patipassanÃ"ti. Tattha gaïanÃti gaïanÃyeva, anubandhanÃti anuvahaïÃ, 1 phusanÃti phÆÂÂhaÂÂhÃnaæ, ÂhapanÃti appanÃ, sallakkhaïÃti vipassanÃ, 2 vivaÂÂanÃti maggo, pÃrisuddhÅti phalaæ, tesa¤ca patipassanÃti pacca vekkhaïÃ. Tattha iminà Ãdikammikena kulaputtena paÂhamaæ gaïanÃya idaækammaÂÂhÃnaæ manasikÃtabbaæ. Gaïentena ca pa¤cannaæ heÂÂhà na Âhapetabbaæ, dasannaæupari na netabbaæ, antarà khaï¬aæ na dassetabbaæ. Pa¤cannaæ heÂÂhà Âhapentassahi sambÃdhe okÃse cittuppÃdo vipphavdati, sambÃdhe vaje sanniruddhagogaïo viya. Dasannaæ upari nentassa gaïananissitova cittuppÃdo hoti, 3 antarà khaï¬aæ dassentassa sikhÃppattannukho me kammaÂÂhÃnaæ noti cittaæ vikampati, tasmà ete dose vajjetvà gaïetabbaæ gaïentena ca paÂhamaæ dandhagaïanÃya dha¤¤amÃpakagaïanÃya gaïe tabbaæ. Dha¤¤amÃpako hi nÃÊiæ pÆretvà ekanti vatvà okirati, puna pÆrento ki¤ci kacavaraæ disvà taæ cha¬¬ento ekaæ ekanti vadati, esa nayo dve dveti Ãdisu. Evameva iminÃpi assÃsapassà sesu yo upaÂÂhÃti, taæ gahetvà ekaæ ekanti Ãdiæ katvà [PTS Page 279] [\q 279/] yÃca dasa dasÃti pavattamÃnaæ pavattamÃnaæ upakkhetvÃva gaïetabbaæ. Tassevaæ gaïayato nikkhamantà ca pavisantà ca assÃsapassÃsà 1. Ma anugahaïÃ. 2. Sama- anupadahaïÃ. 3. GaïanÃnissitova vikkhittacittuppÃdo. (SamantapÃsÃdikÃ) [SL Page 206] [\x 206/] PÃkaÂà honti, athÃnena taæ dandhagaïanaæ dha¤¤amÃpakagaïanaæ pahÃya sÅghagaïanÃya gopÃlakagaïanÃya gaïetabbaæ. Cheko hi gopÃlako sakkharÃdayo ucchaÇgena gahetvà rajjudaï¬aka hattho pÃtova vajaæ gantvà gÃvo piÂÂhiyaæ paharitvà palighatthambha tthake nisinno dvÃrappattaæ pattaæ yeva gÃviæ ekà dveti sakkharaæ khipitvà khipitvà gaïeti, tiyÃmarattiæ sambÃdhe okÃse dukkhaæ vutthagogaïo nikkhamanto nikkhamanto a¤¤ama¤¤aæ upanighaæsanto vegena pu¤japu¤jo hutvà nikkhamati, so vegena vegena tÅïi cattÃri pa¤ca dasÃti gaïetiyeva. Evaæ imissÃpi purimanayena gaïayato assÃsapassÃsà pÃkaÂà hutvà sÅgha sÅghaæ punappuna sa¤caranti. Tato tena punappuna sa¤ca rantÅti ¤atvà anto ca bahi ca agahetvà dvÃrappattaæ dvÃrappattaæ yeva gahetvà eko dve tÅïi cattÃri pa¤ca eko dve tÅïi cattÃri pa¤ca cha, ekodve tÅïi cattÃri pa¤ca cha satta -peaÂÂha nava dasÃti sÅghasÅghaæ gaïetabbameva. GaïanapaÂibaddhe hi kammaÂÂhÃne gaïanabaleneva cittaæ ekaggaæ hoti, arattupatthambhana vasena caï¬asote nÃvÃÂhapanamiva. Tassevaæ sÅghasÅghaæ gaïayato kammaÂÂhÃnaæ nirantarappavattaæ viya hutvà upaÂÂhÃti, atha nirantaraæ pavattatÅti ¤atvà anto ca bahi ca vÃtaæ apariggahetvà purima nayeneva vegena vegena gaïetabbaæ. Anto pavisana vÃtena hi saddhiæ cittaæ pavesayato abbhantaraæ vÃtabbhÃhataæ meda pÆritaæ viya hoti. Pahi nikkhamanavÃtena saddhiæ cittaæ nÅharato bahiddhà puthuttÃrammaïe cittaæ vikkhipati. PhÆÂÂha phÆÂÂhokÃse pana satiæ Âhapetvà bhÃventasseva bhÃvanà sampajjati. Tena vuttaæ: "anto ca pahica vÃtaæ apariggahetvà purimanayeneva vegena vegena gaïetabba"nti. KÅvaciraæ panetaæ gaïetabbanti? YÃva vinà gaïanÃya. [PTS Page 280] [\q 280/] assÃsapassÃsÃrammaïe sati santiÂÂhati, pahi visaÂa vitakkavicchedaæ katvà assÃsapassÃsÃrammaïe sati saïÂhapanatthaæ yeva hi gaïanÃti. Evaæ gaïanÃya manasi katvà anubandhanÃya manasikÃtabbaæ. Anubavdhanà nÃma gaïanÃæ paÂisaÇharitvÃsatiyà nirantaraæ assÃsapassÃsÃnaæ anugamanaæ, ta¤ca kho na ÃdimajjhapariyosÃnÃnugamanavasena. Bahi nikkhamanavÃtassa hi nÃbi Ãdi, hadayaæ majjhaæ, nÃsikaggaæ pariyosÃnaæ. Abbhantaraæ pavisana vÃtassa nÃsikaggaæ Ãdi, hadayaæ majjhaæ, nÃbhi pariyosÃnaæ, ta¤cassa anugacchato vikkhepagataæ cittaæ sÃrambhÃya cevahoti i¤janÃya ca. YathÃha: - " AssÃsÃdimajjhapariyesÃnaæ Satiyà anugacchato ajjhattaæ Vikkhepagatena cittena kÃyopi Cittampi sÃraddhà ca honti i¤jità ca phandità ca. [SL Page 207] [\x 207/] "AssÃsÃdimajjhapariyosÃnaæ Satiyà anugacchato ajjhattaæ Vikkhapagatena cittena kÃyopi Cittampi sÃraddhà ca honti ikdajità ca phanditÃvacÃ"ti. Tasmà anubandhanÃya manasikarontena na Ãdimajjhapariyo sÃnavasena manasi kÃtabbaæ, apica kho phÆsanÃvasena ca Âhapanà vasena ca manasi kÃtabbaæ. GaïanÃnubandhanÃvasena viya hi phÆsanà ÂhapanÃvasena visuæ manasikÃro natthi, phÆÂÂhaphÆÂÂhaÂÂhÃne yeva pana gaïentogaïanÃya ca phÆsanÃya ca manasi karoti, tattheva gaïanaæ paÂisaæharitvà te satiyÃanubaÂhdhanto appanÃvasena ca cittaæ Âhapento anubandhanÃya ca phÆsanÃya ca ÂhapanÃya ca manasi karotÅti vuccati. SvÃyamattho aÂÂhakathÃsu vuttapaÇguÊadovÃrikÆpamÃhi paÂisambhidÃyaæ vutta kakacÆpamÃya ca veditabbo. TatrÃyaæ paÇguÊopamÃ: - seyyathÃpi paÇguÊo dolÃya kÅÊataæ mÃtÃputtÃnaæ dolaæ khipitvà tattheva dolÃthambhamÆle nisinno kamena Ãgacchantassa ca gacchantassa [PTS Page 281] [\q 281/] ca dolÃphalakassa ubho koÂiyo majjha¤ca passati, na ca ubhokoÂimajjhÃnaæ dassanatthaæ vyÃvaÂo hoti, evamevÃyaæ bhikkhu sativasena upanibandhanathambhamÆle Âhatvà assÃsapassÃsadolaæ khipitvà tattheva nimitte satiyà nisinno kamena ÃgacchantÃna¤ca gacchantÃna¤ca phÆÂÂhaÂÂhÃne assÃsapassÃsÃnaæ ÃdimajjhapariyosÃnaæ satiyà anugacchanto tattha ca chittaæ Âhapento passati, na ca tesaæ dassanatthaæ vyÃvaÂo hoti, ayaæ paÇguÊopamÃ. Ayaæ pana dovÃrikÆpamÃ: seyyathÃpi dovÃriko nagarassa anto ca bahica purise "kotvaæ kuto và Ãgato kuhaæ và gacchasi kiæ và te hatthe"ti na vÅmaæsati, nahi tassa te bhÃrÃ, dvÃrappattaædvÃrappattaæ yeva pana vÅmaæsati, evameva imassa bhikkhuno anto paviÂÂhavÃtà ca bahi nikkhantavÃtà ca na bhÃrà honti, dvÃrappattaæ dvÃrappattaæ yeva pana vÅmaæsati, evameva imassa bhikkhuno anto paÂiÂÂhavÃtà ca bahi nikkhantavÃtà ca na bhÃrà honti, dvÃrappattà dvÃrappattà yeva bhÃrÃti. Ayaæ dovÃri kÆpamÃ. KakacÆpamà pana Ãdito paÂÂhÃya evaæ veditabba. Vuttaæ hetaæ: - "Nimittaæ assÃsapassÃsà anÃrammaïamekacittassa AjÃnato ca tayo dhamme bhÃvanà nÆpalabbhati. Nimittaæ assÃsapassÃsà Ãrammaïamekacittassa JÃnato ca tayo dhamme bhÃvanà upalabbhatÅ"ti. Kathaæ ime tayo dhammà ekacittassa Ãrammaïà na honti, nacime tayo dhammà avidità honti, na ca cittaæ vikkhepaæ gacchati padhÃnaæ ca pa¤¤Ãyati payoga¤ca sÃdheti visesamadhi gacchati? SeyyathÃpi rukkho same bhumibhÃge nikkhitto, tamenaæ puriso kaka [SL Page 208] [\x 208/] Cena chindeyya, rukkhe phÆÂÂhakakacadantÃnaæ vasena purisassa sati upaÂÂhità hoti. Na Ãgate và gate và kakacadante manasi karoti, na ÃgatÃgatà và kakacadantà aviditÃhonti, padhÃna¤ca pa¤¤Ãyati, payoga¤ca sÃdheti, visesamadhigacchati, yathà rukkho same bhumibhÃge nikkhitto, evaæ upanibandhananimittaæ. Yathà kakaca dantÃ, evaæassÃsapassÃsÃ. Yathà rukkhe phÆÂÂhakakacadantÃnaæ vasena purisassa sati upaÂÂhità hoti na Ãgato và gate và kakaca dante manasikaroti, na Ãgatà và gatà và kakacadantà avidità honti, padhÃna¤ca pa¤¤Ãyati, payogaæ ca sÃdheti, visesamadhi [PTS Page 282] [\q 282/] gacchati, evameva bhikkhu nÃsikagge và mukhanimitte và satiæ upaÂÂhapetvà nisinno hoti, na Ãgate và gate và assÃsapassÃse manasi karoti, na Ãgatà và gatà và assÃsapassÃsà avidità honti, padhÃnadva pa¤¤Ãyati payoga¤ca sÃdheti, visesamadhi gacchati. PadhÃnanti katamaæ padhÃnaæ? ùraddhaviriyassa kÃyopi cittampi kammaniyaæ hoti, idaæ padhÃnaæ. Katamo payogo? ùraddha viriyassa upakkilesà pahÅyanti. Vitakkà vÆpasammanti. Ayaæ payogo. Katamo viseso? ùraddhaviriyassa saæyojanà pahiyanti, anusayà vyantÅ honti, ayaæ viseso. Evaæ ime tayo dhammà ekacittassa Ãrammaïà na honti, nacime tayo dhammà avidità honti, na ca cittaæ vikkhepaæ gacchati, padhÃna¤ca pa¤¤Ãyati, payo ga¤ca sÃdheti, visesamadhigacchati. ùnÃpÃnasatÅ yassa paripunïà subhÃvitÃ, Anupubbaæ paricità yathà buddhena desitÃ, So imaæ lokaæ pabhÃseti abbhÃmutteva candimÃti. Ayaæ kakacÆpamÃ. Idha panassa ÃgatÃgatavasena amanasikÃramattameva payo jananti. Veditabbaæ. Idaæ kammaÂÂhÃnaæ manasikaroto kassaci nacireneva nimitta¤ca uppajjati. AvasesajhÃnaÇga patimaï¬ità appanà saÇkhÃtà Âhapanà ca sampajjati, kassaci pana gaïanÃvaseneva manasikÃrakÃlakoppabhÆti anukkamato oÊÃrikaassÃsapassÃsa nirodhavasena kÃyadarathe vÆpasante kÃyopi cittampi lahukaæ hoti, sarÅraæ ÃkÃse laÇghanÃkÃrappattaæ viya hoti, yathà sÃraddha kÃyassa ma¤ce và pÅÂhe và nisÅdato ma¤capÅÂhaæ onamati, vikujati, paccattharaïaæ valiæ gaïhÃti. AsÃraddhakÃyassa pana nisÅdato neva ma¤capÅÂhaæ onamati, na vikujati, na paccattharaïaæ valiæ gaïhÃti, tula picupÆritaæ viya ma¤capÅÂhaæ hoti. KasmÃ? Yasmà asÃraddho kÃyo lahuko hoti, evameva gaïanÃvasena manasikÃrakÃlateppa bhÆti anukkamato oÊÃrikaassÃsapassÃsanirodhavasena kÃyadarathe vÆpasante [PTS Page 283] [\q 283/] kÃyopi cittampi lahukaæ hoti. SarÅraæ ÃkÃse [SL Page 209] [\x 209/] LaÇghanÃkÃrappattaæ viya hoti, tassa oÊÃrike assÃsapassÃse niruddhe sukhumassÃsapassÃsanimittÃrammaïaæ cittaæ pavattati, tasmimpi niruddhe aparÃparaæ tato sukhumatara sukhumatamanimittÃ1 rammaïaæ pavattatiyeva. Kathaæ? YathÃhi puriso mahatiyà lohasalà kÃya kaæsathÃlaæ ÃkoÂeyya ekappahÃrena mahÃsaddo uppajjeyya, tassa oÊÃrikasaddÃrammaïaæ cittaæ pavatteyya, niruddhe oÊÃrike sadde atha pacchà sukhumasaddanimittÃrammaïaæ, tasmimpi niruddhe aparÃparaæ tato sukhumatara sukhumatamasadda nimittà emmaïaæ pavattateva. Evanti veditabbaæ vuttampi cetaæ: "seyyathÃpi kaæse ÃkoÂite"ti vitthÃro. YathÃhi a¤¤Ãni kammaÂÂhÃnÃni uparÆpari vubhÆtÃni honti, natathà idaæ. Badaæ pana uparÆpari bhÃventassa sukumattaæ gacchati, upaÂÂhÃnampi na upagacchati. Evaæ aÂupaÂÂhahante pana tasmiæ na tena bhikkhunà uÂÂhÃyÃsanà camma khaï¬aæ papphoÂetvà gantabbaæ. Kiæ kÃtabbaæ? ùcariyaæ pucchissà mÅti và naÂÂhaæ dÃni me kammaÂÂhÃnanti và na vuÂÂhÃtabbaæ. IriyÃpathaæ vikopetvà gacchato hi kammaÂÂhÃnaæ navanavameva hoti, tasmà yathÃnisinneneva desato Ãharitabbaæ. TatrÃyaæ ÃharaïÆpÃyo: - tena hi bhikkhunà kammaÂÂhÃnassa anupaÂÂhahanabhÃvaæ ¤atvà iti paÂisaæcikkhitabbaæ: ime assÃsapassÃsà nÃma kattha atthi kattha natthi kassa và atthi kassa và natthÅti. Athevaæ paÂisaæcikkhatà ime anto mÃtukucchiyaæ natthi, udake nimuggÃnaæ natthi tathà asa¤¤i bhÆtÃnaæ, matÃnaæ, catutthajjhÃnasamÃpannÃnaæ, rÆpÃrÆpabhavasamaÇgÅnaæ nirodhasamÃpannÃnanti ¤atvà evaæ attanÃva attà peÂicodebbÃ. Nanutvaæ paï¬ita neva mÃtukucchigato na udake nimuggo na asa¤¤ibhÆto na mato na catutthajjhÃnaæ samÃpanno na rÆpÃrÆpabhavasamaÇgÅ na nirodhasamÃpanno atthiyeva te assÃsapassÃsà mandapa¤¤atÃya pana pariggahetuæ na sakkosÅti. AthÃnena pakathiphÆÂÂhavaseneva cittaæ Âhapetvà manasikÃro pavattetabbo. Ime hi dÅghanÃsikassa nÃsÃpuÂaæ [PTS Page 284] [\q 284/] ghaÂÂentà pavattanti, rassanÃsikassa uttaroÂÂhaæ. TasmÃnena imaæ nÃma ÂhÃnaæ ghaÂÂentÅti nimittaæ Âhapetabbaæ. Imamevahi atthavasaæ paÂicca vuttaæ bhagavatÃ: - "nÃhaæ bhikkhave muÂÂhassatissa asampajÃnassa Ãnà pÃnasatibhÃvanaæ vadÃmi"ti. Ki¤cÃpi hayaæ ki¤ci kammÂhÃnaæ satsa sampajÃnasseva sampajjati. Ito a¤¤aæ pana manasi karontassa manasikarontassa pÃkaÂaæ hoti. Idaæ pana ÃnÃpÃnasatikammaÂÂhÃnaæ garukaæ garukabhÃvanaæ, buddha paccekabuddha buddha puttÃnaæ mahÃpurisÃnaæyeva manasikÃrabhÆmibhÆtaæ. Naceva ittaraæ, na ca ittarasattasamÃsevitaæ. Yathà yathà manasi karÅyati, tathà 1. Ma. Sukhumataraæsukumataraæ - sama. Sukhumatarasukhumatara. [SL Page 210] [\x 210/] Tathà santa¤ceva hoti sukhuma¤ca, tasmà ettha balavatÅ sati ca pa¤¤Ã ca icchitabbÃ. YathÃhi paÂÂhasÃÂakassa tunnakaraïakÃle sÆcipi sukhumà icchitabbÃ, sÆcipÃsavedhanampi tato sukhumataraæ. Evaæ meva paÂÂasÃÂakasadisassa imassa kammaÂÂhÃnassa bhÃvanÃkÃle sÆcipaÂi bhÃgà satipi sÆcipÃsavedhanapaÂibhÃgà taæ sampayuttà pa¤¤Ãpi balavatÅ icchitabbÃ. TÃhi ca pana satipa¤¤Ãhi samannÃgatena bhikkhunà na te assÃsapassÃsà a¤¤atra pakatiphÆÂÂhokÃsà pariyesitabbÃ. Yatha pana kassako kasiæ kasitvà balivadde mu¤citvà gocarÃbhi mukhe katvà chÃyÃya nisinno vissameyya, athassa te balivaddà vegena aÂaviæ paviseyyuæ. Yo hoti cheko kassako so puna te gahetvà yojetukÃmo na tesaæ anupadaæ gantvà aÂaviæ Ãhiï¬ati, atha kho rasmi¤ca patoda¤ca gahetvà ujukameva tesaæ nipÃnatitthaæ gantvà nisÅdati và nipajjati vÃ, atha te goïe divasabhÃgaæ caritvà nipÃnatitthaæ otaritvà nahÃtvà ca pivitvà ca paccuttaritvà Âhite disvà rasmiyà bandhitvà patodena vijjhanto Ãnetvà yojetvà puna kammaæ karoti; evameva tena bhikkhunà na te assÃsapassÃsà a¤¤ata; pakatiphÆÂÂhokÃsà pariyesitabbà satirasmiæ pana pa¤¤Ãpatoda¤cagahetvà pakati phuÂÂhokÃse cittaæ Âhapetvà manasikÃro pavattetabbo. [PTS Page 285] [\q 285/] evaæ hissa manasikaroto nacirasseva te upaÂÂhahanti. NipÃnatitthe viya goïÃ. Tato nena satirasmiyà bandhitvà tasmiæ yeva ÂhÃne yojetvà pa¤¤Ãpatodena vijjhantena punappunaæ kammaÂÂhÃnaæ anuyu¤jitabbaæ. Tassevamanuyu¤jato nacirasseva nimittaæ upaÂÂhÃti. Taæ panetaæ na sabbesaæ ekasadisaæ hoti. Apica kho kassaci sukhasamphassaæ uppÃdayamÃno tulapicu viya kappÃsapicu viya vÃtadhÃrà viya ca upaÂÂhÃtÅti ekacce Ãhu. Ayaæ pana aÂÂhakathÃsu vinicchayo: - idaæ hi kassaci tÃrakarÆpaæ viya maïiguÊikà viya muttà guÊikà viya ca upaÂÂhÃtÅti ekacce Ãhu. Ayaæ na aÂÂhakathÃsu vinicchayo: - idaæ hi kassaci tÃrakarÆpaæ viya maïiguÊikà viya muttà guÊikà viya ca, kassaci kharasamphassaæ hutvà kappÃsaÂÂhi viya dÃrusÃra sÆci viya ca, kassaci dÅghapÃmaÇgasuttaæ viya kusumadÃmaæ viya dhÆmasikhà viya. Ca, kassaci vitthataæ makkaÂakasuttaæ viya valÃhakapaÂalaæ viya padumapupphaæ viya rathacakkaæ viya candamaï¬alaæ viya suriyamaï¬alaæ viya ca upaÂÂhÃti, ta¤ca panetaæ yathà sambahulesu bhikkhÆsu suttantaæ sajjhÃyitvà nisinnesu ekena bhikkhunà "tumhÃkaæ kÅdisaæ hutvà idaæ suttaæ upaÂÂhÃtÅ"ti vutte eko mayhaæ mahatÅ pabbateyyà nadÅ viya hutvà upaÂÂhÃtÅti Ãha. Aparo mayhaæ ekà vanarÃji viya, a¤¤o mayhaæ eko sÅtacchÃyo sÃkhÃsampanno phalabhÃrabharitarukkho viyÃti. Tesaæ hi taæ ekameva suttaæ pa¤¤ÃnÃnatÃya nÃnato upaÂÂhÃsi. Evaæ ekameva kammaÂÂhÃnaæ sa¤¤ÃnÃnatÃya nÃnato upaÂÂhÃti. Sa¤¤ajaæ hi etaæ sa¤¤ÃnidÃnaæ sa¤¤Ãpabhavaæ, tasmÃsa¤¤ÃnÃnatÃya nÃnato upaÂÂhÃtÅti veditabbaæ. Etthaca a99 [SL Page 211] [\x 211/] Me assÃsÃrammaïaæ cittaæ, a¤¤aæ passÃsÃrammaïaæ, a¤¤aæ nimittÃrammaïaæ. Yassa hi ime tayo dhammà natthi tassa kammaÂÂhÃnaæ neva appanaæ na upacÃraæ pÃpuïÃti. Yassa panime tayo dhammà atthi tasseva kammaÂÂhÃnaæ upacÃra¤ca appana¤ca pÃpuïÃti. Vuttaæ hetaæ: - "Nimittaæ assÃsapassÃsà anÃrammaïamekacittassa AjÃnato tayo dhamme bhÃvanà nÆpalabbhati. Nimittaæ assÃsapassÃsà Ãrammaïamekacittassa JÃnatova tayo dhamme bhÃvanà upalabbhatÅ"ti. [PTS Page 286] [\q 286/] Evaæ upaÂÂhite pana nimitte tena bhikkhunà Ãcariyassa santikaæ gantvà Ãrocetabaæbaæ: mayhaæ bhante evarÆpaæ nÃma upaÂÂhÃtÅti. ùcariyena pana etaæ nimittanti và na và nimittanti na vattabbaæ, evaæ hoti Ãvusoti vatvà punappunaæ manasi karo hÅti vattabbo. Nimittanti hi vutte vosÃnamÃpajjeyya, na nimittanti vutte nirÃso visÅdeyya, tasmà tadubhayampi avatvà manasikÃreyeva niyojetabboti - evaæ tÃva dÅghabhÃïakÃ. MajjhimabhÃïakà panÃhu: nimittamidaæ Ãvuso kammaÂÂhÃnaæ, punappunaæ manasikarohi sappurisÃti vattabboti. AthÃnena nimitteyeva cittaæ Âhapetabbaæ, evamassÃyaæ itoppabhÆti ÂhapanÃvasena bhÃvanà hoti. Ruttaæ hetaæ porÃïehi: - "Nimitte Âhapayaæ cittaæ nÃnÃkÃraæ vibhÃvayaæ DhÅro assÃsapassÃse sakaæ cittaæ nibandhatÅ"ti. Tassevaæ nimittÆpaÂÂhÃnatoppabhÆti nÅvaraïÃni vikkhamhità neva honti, kilesà sannisinnÃva, sati upaÂhitÃyeva, cittaæ upacÃrasamÃdhinà samÃhitameva. AthÃnena taæ nimittaæ neva vaïïato manasikÃtabbaæ, na lakkhaïato paccavekkhitabbaæ. Apica kho khattiyamahesiyà cakkavattigabbho viya. Kassakena sÃliyavagabbho viya ca. ùvÃsÃdini sattaasappÃyÃni vajjetvà tÃneva sattasappÃyÃni sevantena sÃdhukaæ rakkhitabbaæ. Athanaæ evaæ rakkhitvà punappuna manasikÃravasena vuddhiæ virÆÊhiæ gamayitvà dasavidhaæ appanÃkosallaæ sampÃdetabbaæ, viriyasamatà yoje tabbÃ. Tassevaæ ghaÂentassa paÂhavÅkasiïe vuttÃnukkameneva tasmiæ nimitte catukka pa¤cakajjhÃnÃni nibbattanti. Evaæ nibbattacatukkapa¤cakajjhÃno panettha bhikkhÆ sallakkhaïà vivaÂÂanÃvasena kammaÂÂhÃnaæ va¬¬hetvà pÃrisuÂÂhiæ pattukÃmo tadeva jhÃnaæ pa¤cahÃkÃrehi vasippattaæ paguïaæ katvà nÃmarÆpaæ vavatthapetvà vipassanaæ paÂÂhapeti. Kathaæ? So hi samÃpattito vuÂÂhÃya assÃsapassÃsÃnaæ [PTS Page 287] [\q 287/] samudayo karajakÃyo ca citta¤cÃti passati. [SL Page 212] [\x 212/] YathÃhi kammÃragaggariyà dhammÃnÃya bhasta¤ca purisassa ca tajjaæ vÃyÃmaæ paÂicca vÃto sa¤carati. Evamevaæ kÃya¤ca citta¤ca paÂicca assÃsapassÃsÃti. Tato assÃsapassÃse ca kÃya¤ca rÆpanti citta¤ca taæ sampayuttadhamme ca arÆpanti vavatthapeti, ayamettha saÇkhepo. VitthÃrato pana nÃmarÆpa vavatthÃnaæ parato Ãvibhavissati. Evaæ nÃmarÆpaæ vavatthapetvà tassa paccayaæ pariye sati, pariyesanto ca naæ disvà tÅsupi addhÃsu nÃmarÆpassa pavattiæ Ãrabbha kaÇkhaæ vitarati, vitiïïakaÇkho kalÃpasammasanavasena tilakkhaïaæÃropetvà udayabbayÃnupassanÃya pubbabhÃge uppanne obhÃsÃdayo dasavipassanÆpakkilese pahÃya upakkilesavimuttaæ paÂipadäÃïaæ maggoti vavatthapetvà udayaæ pahÃya bhaÇgÃnupassanaæ patvà nirantaraæ bhaÇgÃnupassanena Çyato upaÂÂhitesu sabbasaÇkhÃresu nibbindanto virajjanto vimuccanto yathÃkkamena cattÃro ariyamagge pÃpuïitvà arahattaphale patiÂÂhÃya ekÆnavÅsatibhedassa paccavekkhaïa¤Ãïassa pariyantaæ pattosadevakassa lokassa aggadakkhiïeyyo hoti. EttÃvatà cassa gaïanaæ Ãdiæ katvà paÂipassanÃpariyosÃnà ÃnÃpÃna satisamÃdhibhÃvanà samattà hotÅti ayaæ sabbÃkÃrato paÂhama catukkavaïïanÃ. Itaresu pana tÅsu catukkesu yasmà visuæ kammaÂÂhÃnabhÃvanà nayo nÃma natthi, tasmà anupadavaïïanÃnayeneva tesaæ evaæ atthoveditabbo. PÅtipaÂisaævediti pÅtiæ paÂisajaveditaæ karonto pÃkaÂaæ karonto assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhati. Tattha dvÅhÃkÃrehi pÅti paÂisaævidità hoti, Ãrammaïate ca asammo hato ca. Katha Ãrammaïato pÅti paÂisaævidità hoti? SappÅtike dve jhÃne samÃpajjati. Tassa samÃpattikkhaïe jhÃnapaÂilÃbhena Ãrammaïato pÅti paÂisaævidità hoti, Ãrammaïassa paÂisaæviditattÃ. Kathaæ asammohato? SappÅtike dve jhÃne samÃpajjitvà vuÂÂhÃya jhÃnasampayuttaæ [PTS Page 288] [\q 288/] pÅtiæ khayato vayato sammasati, tassa vipassa nÃkkhaïe lakkhaïapaÂivedhena asammohato pÅti paÂisaævidità hoti. Vutta¤hetaæ paÂisambhidÃya: - "dÅghaæ assÃsavasena cittassa ekaggataæ avikkhepaæ pajÃnato sati upaÂÂhità hoti, tÃya satiyà tena ¤Ãïena sà pÅti paÂisaævidità hoti, dÅghaæ passÃsavasenarassaæ assÃsavasena-rassaæ passÃsavasena- sabbakÃya paÂisaævedÅ assÃsapassÃsavasena-passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assÃsapassÃsavasena cittassa ekaggataæ avikkhepaæ pajÃnato sati upaÂÂhità hoti, tÃya satiyà tena ¤Ãïena sà pÅti paÂisaævidità hoti. ùvajjanato sà pÅti paÂisaævedità hoti, jÃnato passato paccavekkhato cittaæ adhiÂÂhahato saddhÃya adhimuccato viriyaæ paggaïhato satiæ [SL Page 213] [\x 213/] UpaÂÂhÃpayato cittaæ samÃdahato pa¤¤Ãya pajÃnato abhi¤¤eyaæ abhijÃnatopari¤¤oyyaæ parijÃnato-pahÃtabbaæ pajahatobhÃvetabbaæ bhÃvayatosacchikÃtabbaæsacchikaroto sà pÅti paÂisaævidità hoti. Evaæ sà pÅti paÂisaævidità hotÅti. Eteneva nayena avasesapadÃnipi atthato veditabbÃni. Idaæ panettha visesamattaæ tinïaæ jhÃnÃnaæ vasena sukhapaÂisaævadito catunnampi vasena cittasaÇkhÃrapaÂisaævedità veditabbÃ. Citta saÇkhÃrÃti vedanÃdayo dve khandhÃ, sukhapaÂisaævedi pade panettha vipassanÃbhÆmudassanatthaæ "sukhanti dve sukhÃni kÃyika¤ca sukhaæ cetasika¤cÃ"ti paÂisambhidÃyaæ vuttaæ. Passambhayaæ cittasaÇkhÃranti oÊÃrikaæ oÊÃrikaæ cittasaÇkhÃraæ passambhento, nirodhentoti attho. So vitthÃrato kÃyasaÇkhÃre vuttanayeneva vedi tabbo. Apicettha pÅtipade pÅtisÅsena vedanà vuttÃ, sukhapade sarÆpeneva vedanÃ, dvÅsu cittasaÇkhÃrapadesu sa¤¤Ã ca vedanà ca cetasikà ete dhammà cittapaÂibaddhà cittasaÇkhÃrÃti vacanato sa¤¤Ãsampayuttà [PTS Page 289] [\q 289/] vedanÃti evaæ vedanÃnupassanÃnayena idaæ catukkaæ bhÃsitanti veditabbaæ. Tatiyacatukkepi catunnaæ jhÃnÃnaæ vasena cittapaÂisaævedità veditabbÃ. Abhippamodayaæ cittanti cittaæ modento pamodento hÃsento pahÃsento assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhati tattha dvÅhÃkÃrehi abhippamodo hoti, samÃdhivasena ca vipassanÃvasena ca. Kathaæ samÃdhivasena? SappÅtike dve jhÃne samÃpajjati, so samÃpattikkhaïe sampayuttapÅtiyà cittaæ Ãmodeti pamodeti. Kathaæ vipassanÃvasena? SappÅtike dve jhÃne samÃpajjitvà vÆÂÂhÃya jhÃnasampayuttapÅtiæ khayato vayato sammasati, evaæ vipassanÃkkhaïe jhÃnasampayuttaæ pÅtiæ Ãrammaïaæ katvà cittaæ Ãmo deti pamodeti. Evaæ paÂipanno abhippamodayaæ cittaæ assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhatÅti vuccatÅ. SamÃdahaæ cittanti paÂhamajjhÃnÃdivasena Ãrammaïe cittaæ samaæ Ãdahanto samaæ Âhapento, tÃni và pana jhÃnÃni samÃpajjitvà vuÂÂhÃya jhÃnasampayuttaæ cittaæ khayato vayato sammasato vipassanÃkkhaïe lakkhaïa paÂivedhena uppajjati khaïikacittekaggatÃ, evaæ uppannÃya khaïikavittekaggatÃya vasenapi Ãrammaïe cittaæ samaæ Ãdahanto samaæ Âhapento samÃdahaæ cittaæ assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhatÅti vuccati. Vimocayaæ cittanti paÂhamajjhÃnena nÅvaraïehi cittaæ mocento vimocento. Dutiyena vitakkavicÃrehi, tatiyena pÅtiyÃ, catutthena sukhadukkhehi cittaæ mocento vimocento, tÃni và pana jhÃnÃni samÃpajjatvà vuÂÂhÃya jhÃna sampayuttaæ cittaækhayato vayato sammasati, so vipassanÃkkhaïe aniccÃnupassanÃya niccasa¤¤ato cittaæ mocento vimo [SL Page 214] [\x 214/] Cento, dukkhÃnupassanÃya sukhasa¤¤ato, anattÃnupassanÃya attasa¤¤Ãto, nibbidÃnupassanÃya nandito, virÃgÃnupassanÃya rÃgato, nirodhÃnupassanÃya samudayato, paÂinissaggÃnupassanÃya ÃdÃnato cittaæ mocento vimocento assasaticeva passa sati ca, tena vuccati vimocayaæ [PTS Page 290] [\q 290/] cittaæ assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhatÅti. Evaæ cittÃnupassanÃvasena idaæ catukkaæ bhÃsitanti veditabbaæ. Catutthacatukke pana aniccÃnupassiti ettha tÃva aniccaæ veditabbaæ, aniccatà veditabbÃ, aniccÃnupassanà veditabbÃ, aniccÃnupassÅ veditabbo. Tattha aniccanti pa¤cakkhandhÃ. KasmÃ? UppÃdavaya¤¤¤athattabhÃvÃ. AniccatÃni tesaæ yeva uppÃdavaya¤¤athattaæ hutvà abhavo và nibbattÃnaæ tenevÃkÃrena aÂhatvà khaïbhaÇgena Óedoti attho. AniccÃnupassanÃti tassà aniccatÃya vasena rÆpÃdisu aniccanti anupassanÃ. AniccÃnupassÅti tÃya anupassanÃya samannÃgato. Tasmà embhuto assa santo ca passasanto ca idha aniccÃnupassÅ assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhatÅti veditabbo. VirÃnupassÅti ettha pana dve virÃgÃ, khayavirÃgo ca accantavirÃgo ca. Tattha khayavirÃgoti saÇkhÃrÃnaæ khaïhaÇgo. AccantavirÃgoti nibbÃïaæ. VirÃgÃnu passanÃtatadubhayadassanavasena pavattà vipassanà ca maggo ca tÃya duvidhÃyapi anupassanÃya samannÃgato hutvà assasanto ca passasante ca virÃgÃnupassÅ assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhatÅti veditabbo, nirodhÃnupassÅ padepi esevanayo. PaÂinissaggÃnupassÅti etthÃpi dve paÂinissaggÃ, pariccÃgapaÂinissaggo ca pakkhanda na paÂinissaggo ca. PaÂinissaggo yeva anupassanà paÂinissaggÃnupassanÃ, vipassanÃmaggÃnaæ etaæ adhivacanaæ. Vipassanà hi tadaÇgavasena saÂÂhiæ khandhÃbhisaÇkhÃrehi kilese pariccajati, saÇkhatadosa dassanena ca tabbiparÅte nibbÃïe tanninnatÃya pakkhandatÅti pariccÃgapaÂinissaggo ceva pakkhandanapaÂinissaggoti ca vuccati. Maggo samucchedavasena saÂÂhiæ khandhÃbhisaÇkhÃrehi kilese pariccajati. ùrammaïakaraïenaca nibbÃïe pakkhandatÅti pariccÃga paÂinissaggoceva pakkhandanapaÂinissaggoti ca vuccati, ubhayampi pana purimapurima ¤ÃïÃnaæ anuanupassanato anupassanÃti vuccati. [PTS Page 291] [\q 291/] tÃya duvidhÃyapi paÂinissaggÃnupassanÃya samannÃgato hutvà assa santo ca passasanto ca paÂinissaggÃnupassÅ assasissÃmi passasissÃmÅti sikkhatÅti veditabbo. Idaæ catuttha catukkaæ suddhavipassa nÃvaseneva vuttaæ, purimÃni pana tÅïi samathavipassanÃvasena. Evaæ catunnaæ catukkÃnaæ vasena soÊasavatthukÃya ÃnÃpÃna satiyà bhÃvanà veditabbÃ. Evaæ soÊasavatthuvasena ca pana ayaæ ÃnÃpÃnasati mahapphalà hoti mahanisaæsÃ. Tata;ssà "ayampi kho bhikkhave ÃnÃpÃnasatisamÃdhi bhÃvito bahulÅkatosanto ceva [SL Page 215] [\x 215/] PaïÅtocÃ[a]"ti Ãdivacanato santabhÃvÃdivasenapi mahÃnisaæsatà veditabbÃ, vitakkÆpacchedasamatthatÃyapi. Ayaæ hi santapaïÅta asecanakasukhavihÃrattà samÃdhi antarÃyakarÃnaæ vitakkÃnaæ vasena itocito ca cittassa vidhÃvanaæ viccinditvà ÃnÃpÃnÃrammaïÃbhimukhameva cittaæ karoti. Tena vuttaæ: -"ÃnÃpÃnasati bhÃvetabbà vitakkÆpacchedÃyÃ[b]"ti. VijjÃvumuttipÃripÆriyà mÆla bhÃvenÃpi cassà mahÃnisaæsatà veditabbÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: -" ÃnÃpÃnasati bhikkhave bhÃvità bahulÅkatà cattÃro satipaÂÂhÃne paripÆreti, cattÃro satipaÂÂhÃnà bhÃvità bahulÅkatà sattabojjhaÇge paripÆrenti, sattabojjhaÇgà bhÃvità pahulÅkatà vijjÃvumuttiæ paripÆrentÅ[c]"ti. Apica carimakÃnaæ assÃsa passÃsÃnaæ viditabhÃvakaraïatopissà mahÃnisaæsatà veditabbÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: - "evaæ bhÃvitÃya kho rÃhula ÃnÃpÃnasatiyà evaæ bahulÅkatÃya yepi te carimakà assÃsapassÃsà tepi viditÃva nirujjhanti, no aviditÃ[d]"ti tattha nirodhavasena tayo carimakÃ, bhavacarimakà jhÃnacarimakà cuticarimakÃti. Bhavesu hi kÃma bhave assÃsapassÃsà pavattanti, rÆpÃrÆpabhavesu nappavattanti, tasmà te bhavacarimakÃ. JhÃnesu purime jhÃnattaye pavattanti, catutthe nappavattanti, tasmà te jhÃnacarimakÃ. Ye pana cuti cittassa purato [PTS Page 292] [\q 292/] soÊasamena cittena saddhiæ uppajjitvà cuti cittena saha nirujjhanti, ime cuticarimakÃnÃma. Ime cuticarimakà idha carimakÃti adhippetÃ. Ime kira imaæ kammaÂÂhÃnamanuyuttassa bhikkhuno ÃnÃpÃnÃrammaïassa suÂÂhupariggahitattà cuticittassa purato soÊasamassa cittassa uppÃdakkhaïe uppÃdaæ Ãvajjayato uppÃdopi nesaæ pÃkaÂo hoti, Âhitiæ Ãvajjayato Âhitipi nesaæ pÃkaÂà hoti, bhaÇgaæ ÃvajjayatobhaÇgopi nesaæ pÃkaÂo hoti. Ito a¤¤aæ kammaÂÂhÃnaæ bhÃvetvà arahattaæ pattassa bhikkhuno hi Ãyu antaraæ paricchinnaæ và hoti, aparicchinnaæ vÃ. Idaæ pana soÊasavatthukaæ ÃnÃpÃnasatiæ bhÃvetvà arahattaæpatta bhikkhuno Ãyu antaraæ paricchinnameva hoti, so ettakaæ dÃni me ÃyusaÇkhÃrà pavattissanti, na ito paranti ¤atvà attano dhammatÃya eva sarÅrapaÂijaggananivÃsanapÃrupanÃdÅni sabbaniccÃnÅ katvà akkhÅni nimmÅleti kobaÂapabbatavihÃravÃsÅ tissatthero viya, mahà kara¤jiyavihÃravÃsÅ mahÃtissatthero viya, devaputtaraÂÂhe piï¬a pÃtikatthero viya, cittalapabbatavihÃravÃsino dvebhÃtikattherà viya ca. TatrÅdaæ ekavatthuparidÅpanaæ: dvebhÃtikattherÃnaæ kireko puïïamuposathadivase pÃtimokkhaæ osÃretvà bhikkhu saÇghaparivuto attano vasanaÂÂhÃnaæ gantvà caÇkhamaïe Âhito candÃlokaæ [A.] Saæyutta ni. [B.] AÇguttara ni [c.] Saæ, ni, ÃnÃpÃna saæ. [D.] Majjhima ni. RÃhulovÃda su. [SL Page 216] [\x 216/] Oloketvà attano ÃyusaÇkhÃre upadhÃretvà bhikkhusaÇghaæ Ãha: tumhehi kathaæ parinibbÃyantà bhikkhÆ diÂÂhapubbÃti. Tata; keci Ãhaæsu: amhehi Ãsane nisinnakÃva parinibbÃyantà diÂÂha pubbÃti. Keci amhehi ÃkÃse pallaÇkaæ Ãbhujitvà nisinnakÃti. Thero Ãha: ahaæ dÃni vo caÇkamantameva parinibbÃya mÃnaæ dassessÃmÅti tato caÇkame lekhaæ katvà ahaæ ito caÇkamanakoÂito parakoÂiæ gantvà nivattamÃno imaæ lekhaæ patvÃva parinibbÃyissÃmÅti vatvà caÇkamaæ oruyha parabhÃgaæ gantvà nivatta mÃno ekena pÃdena lekhaæ akkantakakhaïe yeva parinibbÃyÅ. [PTS Page 293] [\q 293/] Tasmà bhave appamatto anuyu¤jetha paï¬ito Evaæ anekÃnisaæsaæ ÃnÃpÃnasatiæ sadÃti. Idaæ ÃnÃpanasatiyaæ vitthÃrakathÃmukhaæ. ùnÃpÃnasatiyà anantaraæ uddiÂÂhaæ pana upasamÃnussatiæ bhÃvetukÃmena yogavacarena rahogatena patisallinena "yÃvatà bhikkhave dhammà saÇkhatà và asaÇkhatà và virÃgo tesaæ dhammÃnaæ agga makkhÃyati yadidaæ madanimmadano pipÃsavinayo ÃlayasamugghÃto vaÂÂu pacchedo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃïaæ "[a]ti evaæ sabbadukkhÆpasamasaÇkhÃtassa nibbÃïassa guïà anussaritabbÃ. Tattha yÃvatÃti yattakÃ. DhammÃti sabhÃvÃ. SaÇkhatà và asaÇkhatÃvÃti saÇgamma samÃgamma paccayehi katà và akatà vÃ. VirÃgo tesaæ dhammÃnaæ aggamakkhÃyatÅti tesaæ saÇkhatÃsaÇkhatadhammÃnaæ virÃgo aggamakkhÃyati seÂÂho uttamoti vuccati. Tattha virÃgoti na rÃgÃbhÃvamattameva. Atha kho yadidaæ madanimmadano pipÃsavinayo ÃlayasamugghÃto vaÂÂu pacchedo taïhakkhayo virÃgo nirodo nibbÃïanti yo so madanimmadanoti ÃdÅni nÃmÃni asaÇkhatadhammo labhati, so virÃgoti paccetabbo. So hi yasmà taæ Ãgamma sabbepi mÃnamada purisamadÃdayo madà nimmadà amadà honti vinassanti, tasmà madanimmadanoti vuccati. Yasmà ca taæ Ãgamma sabbÃpi kÃmapipÃsà vinayaæ abbhatthaæ yÃti, tasmà pipÃsavinayoti vuccati. Yasmà pana taæ Ãgamma pa¤cakÃmaguïÃlayà samugghÃæ gacchanti, tasmà Ãlaya samugghÃtoti vuccati. Yasmà ca taæ Ãgamma tebhÆmakaæ vaÂÂaæ upacchijti, tasmà vaÂÂupacchedoti vuccati. Yasmà pana taæ Ãgamma sabbaso taïhakkhayaægacchati virajjati nirujjhati caga tasmà taïhakkhayo virÃgo nirodhoti vuccati. Yasmà panesa catasso yoniyo pa¤cagatiyo sattavi¤¤ÃïaÂÂhitiyo nava vÃnanti laddhavohÃrÃya taïhÃya nikkhanto nissaÂo visaæ [A.] AÇguttara ni. 4. NipÃta. AggappasÃdasu. [SL Page 217] [\x 217/] Yutto, tasmà nibbÃïanti [PTS Page 294] [\q 294/] vuccatÅti. Evametesaæ madanimmadana tÃdÅnaæ guïÃnaæ vasena nibbÃïasaÇkhÃto upasamo anussara tabbo. Ye và pana¤¤epi bhagavatà "asaÇkhata¤ca vo bhikkhave desissÃmi, sacca¤ca pÃra¤ca sududdasa¤ca ajara¤ca dhuva¤ca nippa pa¤ca¤ca amata¤ca siva¤ca khema¤ca abbhuta¤ca anÅtikadva abyÃpajjadva visuddhidva dipadva tÃïadva lena¤ca vo bhikkhave desissÃmÅ"ti Ãdisu suttesu upasamaguïà vuttÃ, tesampi vasena anussari tabboyeva. Tassevaæ madanimmadanatÃdiguïavasena upasamaæ anussarato neva tasmaæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti. Upasamaæ ÃrabbhÃti buddhÃnussati Ãdisu vuttanayeneva vikkhamhita nÅvaraïassa ekakkhaïe jhÃnaÇgÃni uppajjanti. UpasamaguïÃnaæ pana gambhÅratÃya nÃnappakÃraguïÃnussaraïÃdhimuttatÃya và appanaæ appatvà upacÃrappattameva jhÃnaæ hoti, tadetaæ upasamaguïÃnussaraïavasena upasamÃnussaticceva saÇkhaæ gacchati. Cha anussatiyo viya ca ayampi ariyasÃvakasseva ijjhati. Evaæ santepi upasamagarukena puthujjanenÃpi manasikÃtabbÃ. Sutavasenapihi upasame cittaæ pasÅdati. Imadva pana upasamÃnussatimanuyutto bhikkhu sukhaæ supati, sukhaæ paÂibujjhati, santindriyo hoti santamÃnaso hirottappasamannÃgato pÃsÃdiko païÅtÃdhimuttiko sabrahmacÃrÅnaæ garu ca bhÃvaniyo ca, uttariæ appaÂivijjhantogati panaparÃyaïo hotÅ. Tasmà bhave appamatto bhÃvayetha vicakkhaïo, Evaæ anekÃnisaæsaæ ariye upasame satinti. Idaæ upasamÃnussatiyaæ vitthÃrakathÃmukhaæ. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge samÃdhibhÃvanÃdhikÃre Anussati kammaÂÂhÃna niddeso nÃma AÂÂhamo paricchedo. [PTS Page 295] [\q 295/] [SL Page 218] [\x 218/] 9. BrahmavihÃra niddeso. AnussatikammaÂÂhÃnÃnantaraæ uddiÂÂhesu pana mettà karuïà mudutà upekkhÃti imesu catusu brahmavihÃresu mettaæ bhÃvetu kÃmena tÃva Ãdikammikena yogÃvacarena upacchinnapaÊibodhena gahitakammaÂÂhÃnena bhattakiccaæ katvà bhattasammadaæ paÂi vinodetvÃvivitte padese supa¤¤atte Ãsane sukhanisinnena Ãdito tÃva dose ÃdÅnavo khantiyaæ ca Ãnisaæso paccavekkhi tabbo. KasmÃ? ImÃya hi bhÃvanÃya doso pahÃtabbo, khanti adhigantabbÃ. Na ca sakkà ki¤ci adiÂÂhÃdÅnavaæ pahÃtuæ aviditÃni saæsaæ và adhigantuæ, tasmà "duÂÂho kho Ãvuso dosena abhibhÆto pariyÃdinnacitto pÃïampi hantÅ[a]"ti ÃdÅnaæ vasena dose ÃdÅnavo daÂÂhabbo. "KhantÅ paramaæ tapo titikkhà nibbÃïaæ paramaæ vadanti buddhÃ. [B] khantÅ balaæ balÃnÅkaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ[c] khantyà bhÅyyo na vijjatÅ[d]"ti ÃdÅnaæ vasena khantiyaæ Ãnisaæso veditabbo. Athevaæ diÂÂhÃdÅnavato dosato cittaæ vivecanatthÃya viditÃnisaæsÃya ca khantiyà saæyojanatthÃya mettà bhÃvanà ÃrabhitabbÃ. ùrabhantena ca Ãditova puggalabhedo1 jÃnitabbo: - imesu puggalesu mettà paÂhamaæ bhÃvetabbÃ, [PTS Page 296] [\q 296/] imesu neva bhÃvetabbÃti. Ayaæ hi mettà appiyapuggale atippiyasahÃyake majjhatterÅpuggaleti imesu catusu paÂhamaæ na bhÃvetabbÃ, liÇgavisabhÃge odhiso na bÃvetabbÃ, kÃlakate na bhÃvetabbÃva. Kiæ kÃraïà appiyÃdipu paÂhamaæ na bhÃvetabbÃ? Appiyaæ hi piyaÂÂhÃne Âhapento kilamati, atippiyasahÃyakaæ majjhatte ÂhÃne Âhapento kilamati, appamattakepi cassa dukkhe uppanne ÃrodanÃkÃrappatto viya hoti, ma¤jhattaæ garuÂÂhÃne ca piyaÂÂhÃne ca Âhapento kilamati, veriæ samanussa rato kodho uppajjati, tasmà appiyÃdisu paÂhamaæ na bhÃvetabbÃ. LiÇgavisabhÃge pana tamevaÃrabbha odhiso bhÃventassa rÃgo uppajjati. A¤¤ataro kira amaccaputto kulupagattheraæ pucchi: - 'bhante kattha mettà bhÃvetabbÃ'ti. Thero 'piyapuggale'ti Ãha. Tassa ca attano bhariyà piyà hoti. So tassaæ mettaæ bhÃvento sabbarattiæ bittiyuddhamakÃsi. Tasmà liÇgavisabhÃge odhiso na bhÃvetabbÃ. KÃlakato pana bhÃvento neva appanaæ, na upacÃraæ pÃpuïÃti. A¤¤ataro kira daharabhikkhu cariyaæ Ãrabbha mettaæ Ãrabhi, tassa mettà nappavattatÅ. So 1. PuggaladosÃ- katthaci. [A.] AÇguttarani. [B.] Dhammapada. Buddhava. [C.] Dhammapada. BrÃhmaïava. [D.] Saæyu. Ni [SL Page 219] [\x 219/] MahÃtherassa santikaæ gantvà bhante paguïÃva me mettÃjhÃna samÃpatti, na ca naæ samÃpajjituæ sakkomi, kiæ nu kho kÃraïanti Ãha, thero 'nimittaæ Ãvuso gavesÃhÅ'ti Ãha. So gave santo Ãcariyassa matabhÃvaæ ¤atvà a¤¤aæ Ãrabbha mettÃyanto samÃpattiæ appesi. Tasmà kÃlakate na bhÃvetabbÃva. Sabba paÂhamaæ pa'ahaæ sukito homi niddukkho'ti và 'avero avyÃpajjo anÅgho. SukhÅ attÃnaæ pariharÃmÅ'ti và evaæ punappuna attani yeva bhÃvetabbÃ. Evaæ sante yaæ vibhaÇge vuttaæ "katha¤ca bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ dÅsaæ eritvà viharati? SeyyathÃpi nÃma ekaæ puggalaæ piyaæ manÃpaæ disvà mettà yeyya, evameva sabbe satte mettÃya eratÅ"ti. Ya¤ca paÂasambhidÃyaæ "katamehi pa¤cahÃkÃrehi anodhiso pharaïÃmettà cetovimutti bhÃvetabbÃ? Sabbe sattà averà hontu avyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe pÃïà averà hontu avyÃpajjà anÅghà sukhÅattÃnaæ pariharantu, sabbe [PTS Page 297] [\q 297/] bhÆtà averà hontu avyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu"ti Ãdi vuttaæ. Sabbe puggalà averà hontu avyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantÆ"ti, sabbe attabhÃvapariyÃpannà averà avyÃpajjà anÅghà sukhÅ atÃnaæ paraharantÆ"ti Ãdi vuttaæ. Ya¤ca mettasutte "sukhino và khemino hontu sabbe sattÃbhavantu sukhitattÃ"ti Ãdi vuttaæ, taæ virujjhati. Na hi tattha attani bhÃvanà vuttÃti ce, ta¤ca na virujjhati. KasmÃ? Taæhi appanÃva sena vuttaæ, idaæsakkhibhÃvavasena. Sacepihi vassasataæ vassa sahassaæ và 'ahaæ sukhito homÅ'ti Ãdinà nayena attani mettaæ bhÃveti, nevassa appanà uppajjati. 'Ahaæ sukhito homÅ'ti bhÃvayato pana 'yathà ahaæ sukhakÃmo dukkhapaÂikkÆlo ca, evaæ a¤¤epi sattÃ'ti attÃnaæ sakkhiæ katvà a¤¤asattesu hitasukhakÃmatà uppajjati. BhagavatÃpi ca: - "Sabbà disà anuparigamma cetasà nevajjhagà piyataramattanà kvaci, evaæ piyo puthu attà paresaæ tasmà na hiæse paraæ attakÃmo[a]"ti Vadatà ayaæ nayo dassitova. Tasmà sakkhibhÃvatthaæ paÂhamaæ attÃnaæ mettÃya eratvÃtadanantaraæ sukhappavattanatthaæ yvÃssa piya mÃnapo garu bhÃvanÅyo Ãcariyo và Ãcariyamatto và upajjhÃyo và upajjhÃyamatto và tassa dÃnapiyavacanÃdÅni piya manÃpattakÃraïÃni sÅlasutÃdÅni garubhÃvanÅyattakÃraïÃni ca anussaritvà 'esa puriso sukhÅ hotu niddukkho'ti Ãdinà nayena mettà bhÃvetabbÃ. EvarÆpe ca puggale kÃma appanà sampajjati. Iminà pana bhikkhunà tÃvatakeneva tuÂÂhiæ anà pajjitvà sÅmÃsambhedaæ kattukÃmena tadanantaraæ atippiyasahÃyake atippiyasahÃyakato majjhatte majjhattato verÅpuggale mettà bhÃvetabbÃ. BhÃventena ca ekekasmiæ koÂÂhÃse muduæ kammaniyaæ cittaæ katvà tadanantare1 upasaæharitabbÃ. Yassa [A.] Saæyu. Ni. Kosalasaæ. 1. SÅga tadanantare tadanantare. [SL Page 220] [\x 220/] Pana verÅpuggalo và natthi, mahÃpurisajÃtikattà và anatthaæ karontepi pare verÅsa¤¤Ã nÆppajti, tena 'majjhatte me mettacittaæ kammaniyaæ jÃtaæ idani naæ veramhi upasaæharÃmÅ'ti vyÃpÃro [PTS Page 298] [\q 298/] na kÃtabbo. Yassa pana atthi, taæ sandhÃya vuttaæ: "macjhattato verÅpuggale mettà bhÃvetabbÃ"ti. Sace panassa verimhi cittaæ upasaæharato tena katÃparÃdhÃnussaraïena paÂighaæ uppajjati, athÃnena purimapuggalesu yattha katthaci punappuna mettaæ samÃpajjitvà vuÂÂhahitvà punappuna taæ puggalaæ mettà yantena paÂighaæ paÂivinodetabbaæ. Sace evampi vÃyamato na nibbÃti, atha: - "KakacÆpamaovÃda Ãdinaæ anusÃrato PaÂighassa pahÃïÃya ghaÂitabbaæ punappunaæ. " Ta¤ca kho iminà ÃkÃrena attÃnaæ ovadanteneva are! Kujjhanapurisa! Nanu vutta¤ca bhagavatà "ubhato daï¬akena cepi bhikkhave kakacena corà ocarakà aÇgamaÇgÃni okanteyyuæ, tatrÃpi yo mano padÆseyya na me so tena sÃsanakaro[a]"ti ca. "Tasseva tena pÃpiyo yo kuddhaæ paÂikujjhati, Kuddhaæ appaÂikajjhanto saÇgÃmaæ jeti dujjayaæ. Ubhinnamatthaæ carati attano ca parassa ca, Paraæ saækupitaæ ¤atvà yo sato upasammatÅ"[b]ti ca. "Sattime bhikkhave dhammà sapattakantà sapattakaraïà kodhanaæ Ãgacchanti ittiæ và purisaæ vÃ. Katame satta? Idha bhikkhave sapatto sapattassa evaæ icchati: - "aho vatÃyaæ dubbaïïo assÃ"ti. Taæ kissa hetu? Na bhikkhave sapatto sapattassa vaïïavatÃya nandati. KodhanÃyaæ bhikkhave purisa puggalo kodhÃbibhuto kodhapareto. Ki¤cÃpi so hoti sunahÃto suvilitto kappitakesamassu odÃtavatthavasano! Atha kho so dubbaïïova hoti kodhÃbibhÆto. Ayaæ bhikkhave paÂhamo dhammo sapattakanto sapattakaraïo kodhanaæ Ãgacchati itthiæ và purisaæ vÃ. Punacaparaæ bhikkhave sapatto sapattassa evaæ icchati: -"aho vatÃyaæ dukkhaæ saseyyÃ"ti taæ kissa hetu? Na bhikkhave sapatto sapattassa vaïïavatÃya nandati. KodhanÃyaæ bhikkhave purisa puggalo kodhÃbibhuto kodhapareto. Ki¤cÃpi so hoti sunahÃto suvilitto kappitakesamassu odÃtavatthavasano! Atha kho so dukkhassaïïova hoti kodhÃbibhÆto. Aho vatÃya pacurattho assÃ"ti assÃ"ti. Taæ kissa hetu? Na bhikkhave sapatto sapattassa vaïïavatÃya nandati. KodhanÃyaæ bhikkhave purisa puggalo kodhÃbibhuto kodhapareto. Ki¤cÃpi so hoti sunahÃto suvilitto kappitakesamassu odÃtavatthavasano! Atha kho so pacuratthova hoti kodhÃbibhÆto. Aho vatÃyaæ na bhogavà assÃ"ti. Taæ kissa hetu? Na bhikkhave sapatto sapattassa vaïïavatÃya nandati. KodhanÃyaæ bhikkhave purisa puggalo kodhÃbibhuto kodhapareto. Ki¤cÃpi so hoti sunahÃto suvilitto kappitakesamassu odÃtavatthavasano! Atha kho so bhogavaïïova hoti kodhÃbibhÆto. Aho vatÃyaæ na yasavà assÃ"ti taæ kissa hetu? Na bhikkhave sapatto sapattassa vaïïavatÃya nandati. KodhanÃyaæ bhikkhave purisa puggalo kodhÃbibhuto kodhapareto. Ki¤cÃpi so hoti sunahÃto suvilitto kappitakesamassu odÃtavatthavasano! Atha kho so yasavaïïova hoti kodhÃbibhÆto. Aho vatÃyaæ "na mittavà assÃ"ti taæ kissa hetu? Na bhikkhave sapatto sapattassa vaïïavatÃya nandati. KodhanÃyaæ bhikkhave purisa puggalo kodhÃbibhuto kodhapareto. Ki¤cÃpi so hoti sunahÃto suvilitto kappitakesamassu odÃtavatthavasano! Atha kho so mittavaïïova hoti kodhÃbibhÆto. [PTS Page 299 [\q 299/] ']na kÃyassabhedà paraæ maraïà sugatiæ saggaælokaæ uppajjeyyÃ"ti. Taæ kissa hetu? Na bhikkhave sapatto sapattassa lugatigamane nandati. KodhanÃyaæ bhikkhave purisapuggalo kodhÃbhibhÆto kodhapareto kÃyena duccaritaæ [A.] Majjhimani kakacÆpamasutta. [B.] Saæyuttani. [SL Page 221] [\x 221/] Carati, vÃcÃya, manasà duccaritaæ carati, so kÃyena duccaritaæ caritvÃ, vÃcÃya, manasaja duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà paraæ maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppajjati kodhÃbhibhuto[a]"ti ca. "SeyyathÃpi bhikkhave chavÃlÃtaæ ubhato padittaæ majjhe guthagataæ neva gÃme kaÂÂhattaæ erati, na ara¤¤e kaÂÂhatthaæ erati, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ purisapuggalaæ vadÃmÅ"ti cÃti. So dÃni tvaæ evaæ kujjhanto naceva bhagavato sÃsanakaro bhavissasi, paÂi kujjhanto ca kuddhapurisatopi pÃpiyo hutvà na dujjayaæ saÇgÃmaæ jessasi, sapattakaraïe ca dhamme attanÃva attano karissasi, chavÃlÃtÆpamo bhavissasÅti. Tassevaæ ghaÂato vÃyamato sace taæ paÂighaæ vÆpasammati, iccetaæ kusalaæ. No ce vÆpasammatÅ, atha yo yo dhammo tassa puggalassaupasanto hoti parisuddhoanussariyamÃno pasÃdaæ Ãvahati, taæ taæ anussaritvà ÃghÃto paÂivine tabbo. Ekaccassa hi kÃyasamÃcÃrova upasanto hoti, upasantabhÃvo cassa bahuæ vattapaÂivattaæ karontassa sabbajanena ¤Ãyati. VacÅsamÃcÃramanosamÃcÃrà pana avupasantà honti, tassa te acintetvà kÃyasamÃcÃravÆpasamoyeva anussaritabbo. Ekaccassa vacÅsamÃcÃrova upasanto hoti, upasantabhÃvo cassa sabbajanena ¤Ãyati. So hi pakatiyà ca paÂisatthÃrakusalo hoti sakhÅlo sukhasambhÃso samammodako uttÃnamukho pubbabhÃsÅ madhu rena sarena dhammaæ osÃreti, parimaï¬alehi padabya¤janehi dhamma kathaæ katheti. KÃyasamÃcÃramanosamÃcÃrà pana arpasantà honti, tassa te acintetvà vacÅsamÃcÃravÆpasamo yeva anussari tabbo. Ekaccassa manosamÃcÃroca upasanto hoti, upasantabhÃvo cassa cetiyavavdanÃdisu sabbajanassa pÃkaÂo hoti. Yo hi avupasantacitto hoti, so cetiyaæ và bodhiæ và there và vandamÃno na sakkaccaæ vandati, dhammasavaïamaï¬ale [PTS Page 300] [\q 300/] vikkhitta citto và pavalÃyanto và nisÅdati. Upasantacitto pana okappetvà sakkaccaæ vandati, ohitasoto aÂÂhikatvà kÃyena và vÃcÃya và cittappasÃdaæ Ãvikaronto dhammaæ suïÃti. Iti ekaccassa manosamÃcÃrova upasanto hoti, kÃyavacÅsamÃcÃrà arupasantà honti. Tassa teacintetvà manosamÃcÃravÆpasamoyava anussaritabbo. Ekaccassa pana imesu tÅsu dhammesu ekopi avupasanto hoti, tasmiæ puggale "ki¤cÃpi esadÃni manussaloke carati, atha kho katipÃhassa accayena aÂÂhamahà nirayasoÊasaussadanirayaparipÆrako bhavissatÅ"ti kÃru¤¤aæ upaÂÂhapetabbaæ. KÃru¤¤ampihi paÂicca ÃghÃto vÆpasammati. Ekaccassa tayopime dhammà vÆpasantà honti, tassa yaæ yaæ icchati taæ taæ [A.] AÇguttarani. SattakanipÃta [SL Page 222] [\x 222/] Anussaritabbaæ. TÃdiso hi puggale na dukkarà hoti mettà bhÃvanÃti. Massa catthassaÃvÅbhÃvatthaæ " pa¤cime Ãvuso ÃghÃta paÂivinayà yattha bhikkuno uppanno ÃghÃto sabbaso paÂivine tabbo"ti idaæ pa¤cakanipÃte ÃghÃtapaÂivinayasuttaæ vitthÃre tabbaæ. Sace panassa evampi vÃyamato ÃghÃto uppajjati yeva athÃnena evaæ attà ovaditabbo: - "Attano visaye dukkha kataæ te yadi verinÃ, Kiæ tassà visaye dukkhaæ sacitte kattumicchasi? BahÆpakÃraæ hitvÃna ¤Ãtivaggaæ rudammukhaæ MahÃnatthakaraæ kodhaæ sapattaæ na jahÃsi kiæ? YÃni rakkhasi sÅlÃni, tesaæ mÆlanikantanaæ Kodhaæ nÃmÆpalÃlesi, ko tayà sadiso jaÊo? Kataæ anariyaæ kammaæ parena iti kujjhasi, Kinnu tvaæ tÃdisaæ yeva so sayaæ kattumicchasÅ? RosetukÃmo yadi taæ amanÃpaæ paro karÅ, DosuppÃdena tasseva kiæ pÆresi manorathaæ? Dukkhaæ tassa ca nÃma tvaæ kuddho kÃhasi và navÃ, Attanaæ panidÃneva kedhadukkhena bÃdhasi? Kodhandhà ahitaæ maggaæ ÃrÆÊhà yadi verino, Kasmà tuvampi kujjhanto tesaæ yevÃnusikkhasi? Yaæ dosaæ tava nissÃya sattunà appiyaæ kataæ, Tameva dosaæ chindassu kimaÂÂhÃne viha¤¤asi? [PTS Page 301] [\q 301/] Khaïikattà ca dhammÃnaæ yehi khandhehi te kataæ, AmanÃpà niruddhà te, tassa dÃnÅdha kujjhasi? Dukkhaæ karoti yo yassa, taæ vinà kassa so kare, Sayampi dukkhahetuttamiti kiæ tassa kujjhasÅ"ti? Sace panassa evaæ attÃnaæ ovadatopi paÂighaæ neva vÆpa sammati, athÃnena attano ca parassa ca kammassakatà paccavekki tabbÃ. Tattha attano tÃva evaæ paccavekkitabbÃ: -"amÓo tvaæ tassa kuddho kiæ karissasi? Nanu taveva cetaæ dosanidÃnaæ kammaæ anatthÃya saævattissati? Kammassako hi tvaæ kammadÃyÃdo kamma yoni kammabandhu kammapaÂisaraïo, yaæ kammaæ karissasi tassa dÃyÃdo bhavissasi, ida¤ca te kammaæ neva sammÃsambodiæ na paccekabodhiæ na sÃvakabhumiæ na brahmatta sakkatta cakkavatti padesarajjÃdi sampattÅnaæ a¤¤ataraæ sampattiæ sÃdhetuæ samatthaæ, atha kho sÃsa [SL Page 223] [\x 223/] Nato vÃvetvà mighÃsÃdÃdibÃvassa ceva nerayikÃdi dukkhavisesà na¤ca te saævattanikamidaæ kammaæ, so tvaæ idaæ karonto ubhohi hatthehi vÅtaccike và aÇgÃre guthaæ và gahetvà paraæ paharitukÃmo puriso viya attÃnameva paÂhamaæ dahasi ceva duggandha¤ca karosÅ"ti. Evaæ attano kammassakataæ pacca vekkhitvà parassapi evaæpaccavekkitabbÃ: - "esopi tava kujjhitvà kiæ karissati? Nanu etassevetaæ anatthÃya saævattissati? Kammassako hi ayamÃyasmà kammadÃyÃdo kamma yoni kammabandhu kammapaÂisaraïo, yaæ kammaæ karissati tassa dÃyÃdo bhavissati, idaæ cassa kammaæ neva sammÃsambodhiæ na pavcekabodhiæ na sÃvakabhumiæ na brahmatta sakkatta cakkavatti padesarajjÃdismapattÅnaæ a¤¤atarasampattiæ sÃdhetuæ samatthaæ, atha kho sÃsanato cÃvetvà vighÃsÃdÃdibhÃvassa ceva nerayikÃdidukkha visesÃna¤cassa saævattanikamidaæ kammaæ, svÃyaæ idaæ karonto pamivÃte Âhatvà paraæ rajena okiritukÃmo puriso viya attÃna meva okiratÅ"ti. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: - "Yo appaduÂÂhassa narassa dussati Suddhassa posassa anaÇgaïassa, [PTS Page 302] [\q 302/] TamevabÃlaæ pavceti pÃpaæ Sukhumo rajo paÂivÃtaæva khitto[a]"tÅ. Sace panassa evaæ kammassakatampi paccavekkhato neva vÆpa sammati, athÃnena satthu pubbacariyaguïà paccavekkhitabbÃ. 1 TatrÃyaæ paccavekkhaïÃnayo: - "amho pabbajita! Nanate satthà pubbeva sambodhà anabhisambuddho bodhisattopi samÃno cattÃri asaÇkheyyÃni kappasatasassa¤ca pÃramiyo pÆrayamÃno tattha tattha vadhakesupi paccatthikesu cittaæ nappadÆsesi. SeyyathÅdaæ? SÅlava jÃtake tÃva attano kadaviyà paduÂÂhena pÃpaamaccena ÃnÅtassa paÂira¤¤o tiyojanasataæ rajjaæ gaïhantassa nisedhanatthÃya vuÂÂhitÃnaæ amaccÃnaæ Ãvudhampi chupituæ nÃdÃsi. Puna saddhiæ amacca sahassena ÃmakasusÃne gaÊappamÃïaæ bhÆmiæ khaïitvà nikha¤¤a mÃno cittappadosamattampi akatvà kuïapakhÃdanatthaæ ÃgatÃnaæ sigÃlÃnaæ paæsuviyÆhaïaæ nissÃya purisakÃraæ katvà paÂiladdhajivito yakkhÃnubhÃvena attano sirigabbhaæ oruyha sirisayane sayitaæ paccatthikaæ disvà kopaæ akatvava a¤¤ama¤¤aæ sapathaæ katvà taæ mittaÂÂhÃne Âhapayitvà Ãha: - ùsiæsetheva puriso, na nibbindeyya paï¬ito, PassÃmi vohaæ attÃnaæ yathà icchiæ tathà ahu[b]"nti. [A.] Saæyuttani. [B.] JÃtakapÃlÅ. SilavajÃtaka. 1. Ma. AnussaritabbÃ. [SL Page 224] [\x 224/] KhantivÃdijÃtake dummedhena kÃsira¤¤Ã " kiæ vÃdi tvaæ samaïÃ"ti puÂÂho "khantivÃdinÃmÃha"nti" vutte sakaïÂakÃhi kasÃhi tÃÊetvà hattha pÃdesu chijjamÃnesu kopamattampi na akÃsi. Anacchariya¤cetaæ yaæ mahallako pabbajjÆpagato evaæ kareyya, culladhammapÃlajÃtake pana uttÃnaseyyakopi samÃno: - "CandanarasÃnulittà bÃhà chijjanti dhammapÃlassa, DÃyÃdassa pathavyà pÃïà me deva rujjhantÅ[a]"tÅ. Evaæ vippalapamÃnÃya mÃtuyà pitarà mahÃpatÃpena nÃma ra¤¤Ã vaæsakalÅresu viya catusu hatthapà desu chedÃpitesu, [PTS Page 303] [\q 303/] tÃvatÃpica tuÂÂhiæ anÃpajjitvà "sÅsamassa chindathÃ"ti Ãïatte, "ayaæ dÃni te citta sanniggaïhaïakÃlo, 1 idÃni ambho dhammapÃla sÅsacchedaæ ÃïÃpake pitari, sisacchedake purise, paridevamÃnÃya mÃtari, attani vÃti imesu catusu samacitto hohÅ"ti daÊhasamÃdÃnaæ adhiÂÂhÃya paduÂÂhÃkÃramattampi na akÃsi. Ida¤cÃpi anacchariyameva yaæ manussabhÆto evamakÃsi, tiracchÃnabhutopi pana chaddanto nÃma vÃrano hutvà visapÅtena sallena nÃbhiyaæ viddhopi tÃva anattha kÃrimhi luddake cittaæ nappadÆsesi. YathÃha: - "Samappito putusallena nÃgo AduÂÂhacitto luddakaæ ajjhabhÃsi: Nimatthiyaæ kissa và samma hetu Mamaæ vadhÅ kassa vÃyaæ payogo"ti Evaæ vatvà ca kÃsira¤¤o mahesiyà "tava dantÃnamatthÃya pesitomhi bhadante"ti vutte tassa manorathaæ pÆrento chabbaïïaraæsiniccharaïasamujjalitacÃrusobhe attano dante chtvo adÃsi. MahÃkapi hutvà attanà yeva pabbatapapÃtato uddhaÂena purisena: - "Bhakkho ayaæ manussÃnaæ yatheva¤¤e vane migÃ, YannÆnimaæ vadhitvÃna chÃto khÃdeyya vÃnaraæ. Asitova gamissÃmi maæsamÃdÃya sambalaæ, KantÃraæ nittharissÃmi, pÃtheyyaæ me bhavissatÅ[b]"ti. Evaæ cintetvà silaæ ukkhipitvà matthake sampadÃÊite assu puïïehi nettehi taæ purisaæ udikkhamÃno: - "MÃyyosi me bhadante tvaæ tuvaæ namedisaækari, Tvaæ khosi nÃma dÅghÃvu a¤¤aæ vÃretumarahasÅ"ti. [A.] JÃtakapÃli. CulladhammapÃlajÃtaka, [b.] JÃtakapÃli. MahÃkapijÃtaka. 1. Ma. CittapariggaïahanakÃlo. [SL Page 225] [\x 225/] Vatvà tasmiæ purise cittaæ appadÆsetvà attano ca dukkhaæ acintetvà tameva purisaækhemantabhumiæ sampÃpesi. BhÆridatto nÃma nÃgarÃjà hutvà uposathaÇgÃni adiÂÂhÃya [PTS Page 304] [\q 304/] vammikamuddhani sayamano kappuÂÂhÃnaggisadisena osadhena sakalasarÅre siccamÃnopi, peÊÃya pakkhipitvà sakalajambudÅpe kÅÊÃpiyamÃnopi tasmiæ brÃhmaïe manopadosamattampi na akÃsi. YathÃha: - "PeÊÃya pakkhipantepi maddantepi ca pÃïinà ùlambaïe1 na kuppÃmi sÅlakhaï¬abhayà mamÃ"[a]ti. Campeyyopi nÃgarÃjà hutvà ahitun¬ikena viheÂhiyamÃno manopadosamattampi na uppÃdesi. YathÃha: - "TadÃpi maæ dhammacÃriæ upavuttha uposathaæ Ahitun¬iko gahetvÃna rÃjadvÃramhi kÅÊati. Yaæ so vaïïaæ cintayati nÅlaæ pÅta¤ca lohitaæ, Tassa cittÃnuvattanto homi cintitasantibho. Thalaæ kareyya udakaæ, udakampi thalaæ kare, Yadihaæ tassa pakuppeyyaæ, khaïena chÃrikaæ kare. Yadi cittavasÅ hessaæ, parihÃyissÃmi sÅlato, SÅlena parihÅnassa uttamattho na sijjhatÅ"[b]"ti. SaÇkhapÃlanÃgarÃjà hutvÃpi tikhÅïÃhi sattÅhi aÂÂhasu ÂhÃnesu ovijkditvà pahÃramukhehi sakaïÂakalatÃyo pavesetvà nÃsÃya daÊhaæ rajjuæ pakkhipitvà soÊasahi bhojaputtehi kÃjenÃdÃya vuyhamÃno dharanitale nighaæsiyamÃnasarÅro mahantaæ dukkhaæ pacca nubhonto kujjhitvà olokitamatteneva sabbe bhojaputte bhasmaæ kÃtuæ samatthopi samÃno cakkhuæ ummÅletvà paduÂÂhÃkÃra mattampi na akÃsi. YathÃha: - "CÃtuddasiæ pa¤cadasi¤caÊÃra uposataæ niccamupÃvasÃmi, AthÃgamuæ soÊasa bhojaputtà rajjuæ gahetvÃna daÊha¤capÃsaæ. BhetvÃna nÃsaæ atikassa2 rajjuæ nayiæsu maæ samparigayha3 oddÃ, EtÃdisaæ dukkhamahaæ titikkhiæ uposathaæ appaÂikopayanto"[b]ti. [PTS Page 305] [\q 305/] Nakevala¤ca etanaiva a¤¤Ãnipi mÃtuposakajÃtakÃdisu anekÃni accariyÃni akÃsi. Tassate idÃni sabba¤¤utà pattÃ, sadevake loke kenaci appaÂisamakhantiguïaæ taæ bhagavantaæ satthÃraæ apadisato paÂighacittaæ nÃma uppÃdetuæ ativiya ayuttamappatirÆpanti. Sace panassa evaæ satthu pubbacariyaguïaæ [A.] JÃtakapÃli. BhÆridatta. [B.] JÃtakapÃli. SaÇghapÃla. 1. Magha alampÃne. 2. Atika¬¬ha. (Katthaci) 3. SampaÂiggayha. JÃtakaÂÂhakathÃ. [F. E, Vol. V. P. 173.] [SL Page 226] [\x 226/] Paccavekkhatopi dÅgharattaæ kilesÃnaæ dÃsavyaæ upagatassa neva taæ paÂighaæ vÆpasammati. AthÃnena anamataggiyÃni paccavekkhi tabbÃni. Tata;hi vuttaæ: - " na so bhikkhave satto suÊabharÆpo yo na matÃbhÆtapubbo, yo na pità bhÆtapubbo, yo na bhÃtÃ, yo na bhaginÅ, yo na putto, yo na dhÅtà bhÆtapubbÃ"ti. Tasmà tasmiæ puggale evaæ cittaæ uppÃdetabbaæ: -"ayaæ kira me atÅke mÃtà hutvà dasamÃse kucchinà pariharitvà muttakarÅsa kheÊa siÇghÃïikÃdÅni haricandanaæ viya ajigucchamÃnà apanetvà ure naccà pentÅ1 aÇkena pariharayamÃnà posesi; pità huvà ajapatha saÇgÆpathÃdini gantvà vaïijjaæ payojayamÃno mayhaæ atthÃya jivi tampi pariccajitvà ubhato byÆÊhe saÇgÃme pavisitvà nÃvÃya mahà samuddaæ pakkhandatvà a¤¤Ãni ca dukkarasatÃni katvà puttakaæ posessÃmÅti tehi tehi upÃyehi dhanaæ saæharitvà maæ posesi. BhÃtÃ-bhaginiputto- dhÅtà ca hutvà ida¤cida¤ca upakÃraæ akÃsÅti, tata; me nappatirÆpaæ manaæ padÆsetu"nti. Sace pana evampi cittaæ kibbÃpetuæ na sakkoti yeva, athÃnana evaæ mettÃnisaæsà paccavekkitabbÃ: - " hambho pabbajita! Nanu vuttaæ bhagavatÃ: "mettÃya bhikkhave ceto vumuttiyà ÃsevitÃya bhÃvitÃya bahulÅ katÃyatthuka yÃnikatÃyatÃya anuÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya ekÃdasÃnisaæsà paÂikaÇkhÃ. Katame ekÃdasa? Sukhaæ supati sukhaæ paÂibujjhati, na pÃpakaæ supinaæ passati, manussÃnaæ piyo hoti, amanussÃnaæ piyo hoti, devatà rakkhanti, nÃssa aggi và visaæ và satthaævà kamati, travaÂaæ cittaæ samÃdhiyati, mukhavaïïo vippasÅ dati, asammuÊho kÃlaæ karoti, uttariæ appaÂivijjhanto brahma lokupago [PTS Page 306] [\q 306/] hotÅ[a]"ti. Sace tvaæ idaæ cittaæ na nibbÃpessasi, imehi Ãnisaæsehi paribÃhiro bhavissasÅ"ti. Evampi nibbÃpessasi, imehi Ãnisaæsehi paribÃhiro bhavissasÅ"ti. Evampi nibbÃpetuæ asakkontena pana dhÃtuvinibbhogo kÃtabbo. Kathaæ? "Hambho pabbajita! Tvaæ etassa kujjhamÃno kassa kujjhasi, ki kesÃnaæ kucjhasi, udÃhu lomÃnaæ, nakhÃnaæ kujjhasi? DantÃæ kujjhasi? Taconaæ kujjhasi? MaæsÃnaæ kujjhasi? NahÃrÆnaæ kujjhasi? AÂÂhinaæ kujjhasi?, AÂÂhimi¤jÃnaæ kujjhasi? VakkÃnaæ kujjhasi?, HadayÃnaæ kujjhasi? YakanÃnaæ kujjhasi?, KilomakÃnaæ kujjhasi? PihakÃnaæ kujjhasi? PapphÃsÃnaæ kujjhasi? AntÃnaæ kujjhasi? AntaguïÃnaæ kujjhasi?, UdariyÃnaæ kujjhasi?, KarÅsaæ kujjhasi?, PittÃnaæ kujjhasi?, SemhÃnaæ kujjhasi?, Pubbonaæ kujjhasi?, LohitÃnaæ kujjhasi? Sedonaæ kujjhasi? Medonaæ kujjhasi?Assunaæ kujjhasi?, VasÃnaæ kujjhasi?, Khelo kujjhasi?, SiÇghÃnikÃnaæ kujjhasi? LasikÃnaæ kujjhasi? Muttassa kujjhasi? Atha và pana kesÃdisu paÂhavÅdhÃtuyà kujjhasi, ÃpodhÃtuyÃ, tejo dhÃtuyÃ, vÃyodhÃtuyà kujjhasi, ye và pa¤cakkhavdhe dvÃdasÃyata nÃni aÂÂhÃrasa dhÃtuyo upÃdÃya ayamÃyasmà itthannÃmoti vuccati, tesu kiæ rÆpakkhandhassa kujjhasi, adÃhu vedanà - sa¤¤Ã- saÇkhÃra - vi¤¤Ãïakkhandhassa kujjhasi? Kiæ và cakkhÃyatanassa kujjhasi, kiæ rÆpÃyatanassa kujjhasi? SaddÃyatanassa kujjhasi, gandhÃyatanassa kujjhasi, rasÃyatanassa kujjhasi, phoÂÂhabbÃyatanassa kujjhasi? ManÃyatanassa kujjhasi, kiæ dhammÃyatanassa kujjhasi, kiæ và cakkhudhÃtuyà kujjhasi, kiæ rÆpadhÃtuyÃ, kiæ cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuyà kiæ dhammadhÃtuyÃ, kiæ manovi¤¤ÃïadhÃtuyÃ"ti. Kiæ sotavi¤¤ÃïadhÃtuyà kiæ sotavi¤¤ÃïadhÃtuyÃ, kiæ saddha vi¤¤ÃïadhÃtuyÃ"ti. Kiæ ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtuyà kiæ gandhadhÃtuyÃ, kiæ ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtuyÃ. Kiæ jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtuyÃ, kiæ rasadhÃtuyÃ, kiæ jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtuyÃ, kiæ kÃyavi¤¤ÃïadhÃtuyÃ, kiæ phoÂÂhabba dhÃtuyÃ, kiæ kÃyavi¤¤ÃïadhÃtuyÃ, ki mano dhÃtuyÃ, kiæ dhammadhÃtuyÃ, kiæ manovi¤¤ÃïadhÃtuyÃ"ti. Evaæ hi dhÃtuvinibbhogaæ karoto 1. NacchÃdento. [A.] AÇguttarani. Mettasutta. [SL Page 227] [\x 227/] ùragge sÃsapassa viya ÃkÃse cittakammassa viya ca kodhassa patiÂÂÃnaÂÂhÃnaæ nahoti. DhÃtuvinibbhogaæ pana kÃtuæ asakkonetana dÃnasaævibhÃgo kÃtabbo. Attano santakaæ parassa dÃtabbaæ, parassa santakaæ attanà gahetabbaæ. Sace pana paro bhinnÃjivo hoti aparibhogÃrahaparikkhÃro, attanà santakameva dÃtabbaæ. Tassevaækaroto ekanteneva tasmiæ puggale ÃghÃto vÆpasammati, itarassa ca atÅtajÃtito paÂÂhÃya anubaddhopi kodho taæ khaïa¤¤eva vÆpasammati, cittalapabbata vihÃre tikkhattuæ uÂÂhÃpitasenÃsanena piï¬apÃtikattherena ayaæ bhante aÂÂhakahÃpaïagghanako patto mama mÃtarà upÃsikÃya dinno dhammiyo lÃbho mahÃupÃsikÃya pu¤¤alÃbhaæ karo thÃti vatvà dinnaæ pattaæ laddha mahÃtherassa viya. Evaæ mahÃnubhÃvaæ hetaæ dÃnaæ nÃma. Vuttampi cetaæ: - "Adantadamanaæ dÃnaæ dÃnaæ sabbatthasÃdhakaæ, DÃnena piyavÃcÃya unnamanti samanticÃ"ti. [PTS Page 307] [\q 307/] Tassevaæ verÅpuggale vÆpasantapaÂighassa yathà piyÃtippiyasahà yakamajjhattesu evaæ tasmimpimettÃvasena cittaæ pavattati. Athanena punappuna mettÃyantena attani piyapuggalemajjhatte veripuggalati catusu janesu samacittataæ sampà dentena sÅmÃsambhedo kÃtabbo. Tassidaæ lakkhaïaæ: - sace imasmiæ puggale piya majjhatta verÅhi saddhiæ attacatuÂhthe ekasmiæ padese nisinne corà Ãganatvà " bhante ekaæ bhikkhuæ amhÃkaæ dethÃ"ti vatvà "kiæ kÃraïÃ"ti vutte "mÃretvà gaÊalohitaæ gahetvà balikaraïatthÃyÃ"ti vadeyyuæ, tatra ceso bhikkhu " asukaæ và asukaæ và gaïhantu"ti cinteyya, akatova hoti sÅmà sambhedo. Sacepi " maæ gaïhantu, mà ime tayo"ti cinteyya akatova hoti sÅmÃsambhedo. Kasmà yassa yassahi gahaïaæ icchati tassa tassa ahitesÅ hoti, itaresaæ yeva hitesÅ hoti. Yadà pana catunnaæ janÃnamantare empi corÃnaæ dÃtabbaæ na passati, attani ca tesu ca tÅsu samameva cittaæ pavatteti, katova hoti sÅmÃsambhedoti. TenÃhu porÃïÃ: - "Attani hitamajjhatte ahite ca catubbidhe Yadà passati nÃnattaæ hitacittova pÃïinaæ. Na nikÃmalÃbhi mettÃya kusalÅti pavuccati, Yadà catasso sÅmÃyo sambhinnà honti bhikkhuno. [SL Page 228] [\x 228/] Samaæ erati mettÃya sabbaæ keæ sadevakaæ, MahÃviseso purimena yassa sÅmà na ¤ÃyatÅ"ti. Evaæ sÅmÃsambhedasamakÃlameva ca iminà bhikkhunà nimitta¤ca upacÃra¤ca laddhaæ hoti. SÅmÃsambhede pana kate tameva nimittaæ Ãsevanto bhÃvento pahulÅkaronto appakasire neva paÂhavÅkasiïe vuttanayeneva appanaæ pÃpuïÃti. EttÃva tÃnena adhigataæ hoti pa¤caÇgavippahÅnaæ pa¤caÇgasamannÃgataæ tividhakalyÃïaæ dasalakkhaïasampannaæ paÂhamajjhÃnaæ mettÃsahagataæ, adhigate ca tasmiæ tadeva nimittaæ Ãsevanto bhÃvento bahulÅ karonto anupubbena catukkanaye dutiya tatiyajjhÃnÃni [PTS Page 308] [\q 308/] pa¤cakanaye dutiyatatiyacatutthajjhÃnÃni ca pÃpuïÃti. So paÂha majjhÃnÃdÅnaæ a¤¤ataravasena mettÃsahagatena cetasà ekaæ dÅsaæ eritvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettà sahagatena cetasà vupilena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjena eritvà viharati. PaÂhamajjhÃnÃdivasena appanÃppattacittasseva hi ayaæ vikubbanà sampajjati. Etthaca mettà sahagatenÃti mettÃya samannÃgatena; cetasÃti cittena; ekaæ disanti (ekaæ) ekissà disÃya paÂhamapariggahitaæ sattaæ upÃdÃya ekadisÃpariyÃpannasattapharaïavasenavuttaæ. EritvÃti phÆsitvà Ãrammaïaæ katvÃ; viharatÅti brahmavihÃrÃdhiÂÂhitaæ iriyÃpatha vihÃraæ pavatteti. Tathà dutiyanti yathÃpuratthimÃdisu disÃsu yaæ ki¤ci ekaæ disaæ pharitvà viharati, tatheva tadanantaraæ dutiyaæ tatiyaæ catutthi¤cÃti attho. Iti uddhanti yathÃpuratthimÃdisu disÃsu yaæ ki¤ci ekaæ disaæ pharitvà viharati, tatheva tadanantaraæ dutiyaæ tatiyaæ catutthi¤cÃti attho. Iti uddhanti eteneva nayena uparimaæ disanti vuttaæ hoti, adho tiriyanti eteneva nayena uparimaæ disanti vuttaæ hoti, adho tiriyanti adhodisampi, tiriyaæ disampi. Evamevaæ tattha ca adhoti heÂÂhÃ, tiriyanti anudisÃ, evaæ sabba disÃsu assamaï¬ale assamiva mettÃsahagataæ cittaæ sÃretipi paccÃsÃretipÅti ettÃvatà ekamekaæ disaæ pariggahetvà odhiso mettÃpharaïaæ dassitaæ. SabbadhÅti Ãdi pana anodhiso dassanatthaæ vuttaæ: - tattha sabbadhÅti sabbattha, sabbattatÃyÃtÅ sabbesu hÅnamajjhimukkaÂÂhamittasapattamajjhattÃdippabhedesu attatÃya, ayaæparasattoti vibhÃgaæ akatvà attasamatÃyÃti vuttaæ hotÅ. AthavÃ, sabbattatÃyÃtisabbena cittabhÃgena, 1 Åsakampi bahi avikkhippamÃnoti vuttaæ hoti. [PTS Page 309] [\q 309/] sabbÃvantanti sabbasattavantaæ, sabbasattayuttanti attho. Lokanti sattalokaæ, vipulenÃti evamÃdipariyÃyadassanato panettha puna mettÃsahagatenÃti vuttaæ, yasmà vÃettha odiso pharaïe viya puna tathà saddo iti saddo và na vutto, tasmà puna mettÃsahagatena 1. CittabhÃvena- (sammoha) [SL Page 229] [\x 229/] CetasÃti vuttaæ, nigamavasena và etaæ vuttaæ. VipulenÃti ettha ca pharaïavasena vipulatà daÂÂhabbÃ. BhÆmivasena pana etaæ mahaggataæ paguïavasena ca appamÃïasattÃrammaïavasena ca appamÃïaæ, vyÃpÃda paccatthikappahÃnena averaæ, domanassappahÃnato abyÃpajjaæ, niddukkhanti vuttaæ hoti. Ayaæ mettà sahagatena cetasÃti Ãdinà nayenavuttÃya vikubbanÃya atthe. YathÃcÃyaæ appanÃppattacittasseva vikubbanà sampajjati. Tathà yampi paÂisambhidÃyaæ" pa¤cahÃkÃrehi anodhiso pharaïà mettÃceto vimutti. SattahÃkÃrehi odhiso pharaïà mto cetovimutti, dasahÃkÃrehi disÃpharaïà mettÃcetovimuttÅ"ti vuttaæ, tampi appanÃppattacittasseva sampajjatÅti veditabbaæ. Tattha ca sabbe sattà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe pÃïà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe bhÆtà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe puggalà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe attabhÃvapariyà pannà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu"ti imehi pa¤cahÃkÃrehi anodhiso pharanà mettà cetovimutti veditabbÃ. "Sabbà itthiyo averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe purisà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe purisà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe ariyà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe anariyà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe devà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe manussà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe vinipÃtikà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu"ti. Imehi sattahÃkÃrehi odhiso pharaïà mettÃcetovimutti veditabbÃ. "Sabbe puratthimÃya disÃya sattà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe pacchimÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe uttarÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe dakkhiïÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe puratthimÃya anudisÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe pacchimÃya anudisÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe uttarÃya anudisÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe [PTS Page 310] [\q 310/] dakkhiïÃya anudisÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe heÂÂhimÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe uparimÃya disÃya sattà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe puratthimÃya disÃya pÃïà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe puratthimÃya bhÆtà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe puggalà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe attabhÃvapariyÃpannà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà puratthimÃya disÃya itthiyo averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe purisà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe ariyà anariyà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe devà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe manussà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe vinipÃtikà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbe averà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà pacchimÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà uttarÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà dakkhiïÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà puratthimÃya anudisÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà pacchimÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà uttarÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà dakkhiïÃya anudisÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà heÂÂhimÃya disÃya averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, sabbà uparimÃya disÃya itiyo averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu, vinipÃtikà averà abyÃpajjà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantu"ti imehi dasahÃkÃrehi dusÃphaeïà mettà cetovimutti veditabbÃ. Tattha sabbeti anavasesapariyÃdÃna metaæ, sattÃti rÆpÃdisu khavdhesu chandarÃgena sattà visattÃti sattÃ, vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: "rÆpe kho rÃdha yo chando yo rÃgo yà nandi yà taïhÃ, tatra satto tatra visatto tasmà satto[a]"ti vuccati. VedanÃya -sa¤¤Ãya. SaÇkhÃresu - vi¤¤Ãïe yo chando yo rÃgo yà nandi yà taïhÃ, tatra satto tatra visatto tasmà sattoti vuccatÅ[a]"ti. RÆÊhisaddena pana vÅtarÃgesupi ayaæ vohÃro vattati yeva, vilÅvamayepi vÅjanivisese [A.] Saæyu. Ni. RÃdhasutta. [SL Page 230] [\x 230/] TÃlavaïÂavohÃro viya. Akkharacintakà pana atthaæ avicÃretvà nÃmamattametanti icchanti, yepi atthaæ vicÃrenti, te satta yogena sattÃti icchanti. PÃïanatÃya pÃïÃ, assÃsapassÃsà yattavuttitÃyÃti attho. BhÆtattà bhÆtÃ. AbhinibbattattÃti attho. Punti vuccati nirayo, tasmiæ galantÅti puggalÃ, gacchantÅti attho. AttabhÃvo vuccati sarÅraæ khandhapa¤cakameva vÃ, taæ upÃdÃya pa¤¤attimattasambhÃvato tasmiæ attabhÃve pariyÃpannÃti attabhÃvapariyÃpannÃ. PariyÃpannÃti pariccinnÃ, antogadhÃtiattho. Yathà ca sattÃti vacanaæ, evaæ sesÃnipi rÆÊhivasena Ãropetvà sabbÃnevetÃni sabbasattavevacanÃnÅti veditabbÃni. KÃma¤ca [PTS Page 311] [\q 311/] a¤¤Ãnipi "sabbe jantu sabbe jivÃ"ti ÃdÅni sabbasattavevacanÃni atthi, pÃkaÂavasena pana imÃneva pa¤ca gahetvà pa¤cahÃkÃrehi anodhiso pharaïà mettà cetovimuttÅti vuttaæ. Ye pana sattà pÃnÃtiÃdÅnaæ na kevalaæ vacanamattatova atha kho atthatopi nÃnÃttameva iccheyyuæ, tesaæ anodhiso pharanà virujjhati. Tasmà tathà atthaæ agahetvà imesu pa¤casu ÃkÃresu a¤¤ataravasena ano dhiso mettà pharitabbÃ. Ettha ca " sabbe sattà averà hontÆ"tÅ ayamekà appanÃ, "abyÃpajjà hontu"ti ayamekà appanÃ. AbyÃpajjÃ[a]ti vyÃbÃdharahitÃ. "AnÅghà hontu"ti ayamekà appanÃ, anÅghÃti niddukkhÃ. "SukhÅ attÃnaæ pariharantu"ti ayamekà appanÃ. Tasmà imesupi padesu yaæ yaæ pÃkamaæ hoti tassa tassa vasena mettà pharitabbÃ. Iti pa¤casu ÃkÃresu catunnaæ appanÃnaæ vasena anodhiso pharaïe vÅsati appanà honti odhiso pharaïe pana sattasu ÃkÃresu catunnaæ vasena aÂÂhavÅsati. Ettha ca "itthiyo purisÃ"ti liÇgavasena vuttaæ; ariyà anariyÃti ariyaputhujjanavasena, ' devà manussà vinipÃtikÃ'ti uppattivasena. DisÃpharaïe pana 'sabbe puratthimÃya disÃya sattÃ'ti Ãdinà nayena ekamekissà disÃya vÅsati vÅsati katvà dvesatÃni; 'sabbà puratthimÃya disÃya itthiyo'ti Ãdinà nayena ekamekissà disÃya aÂÂhavÅsati aÂÂhavÅsati katvà asÅti dve satÃnÅti cattÃrisatÃni asÅti caappanÃ, iti sabbÃnipi paÂisambhidÃyaæ vuttÃni aÂÂhavÅsÃdhikÃni pa¤ca appanÃsatÃnÅti. Iti etÃsu appanÃsu yassa kassaci vasena mettaæ cetovimuttiæ bhÃvetvà ayaæ yogÃvacaro 'sukhaæ supatÅ'ti Ãdinà nayena vutte ekÃdasÃnisaæse paÂilabhati. Tattha sukhaæ supatÅti yathà sesajanà samparivattamÃnà kÃkÃcchamÃnà dukkhaæ supanti, evaæ asupitvà sukaæ supati. Niddaæ okkantopi samÃpattiæ samÃpanno viya hoti. Sukhaæ paÂibujjhatÅti yathà a¤¤e nitthunantà vijambhantà samparivattantà dukkhaæ paÂibujjhanti, evaæ apaÂi [A.] AbyÃpajjhà (katthaci) [SL Page 231] [\x 231/] Bujjhitvà vikasamÃnamiva padumaæ sukaæ nibbikÃraæ paÂibujjhati [PTS Page 312] [\q 312/] na pà pakaæ supitaæ passatÅti supinaæ passantopi bhadrakameva supinaæ passati, cetiyaæ. Vandanto viya pÆjaæ karontoviya dhammaæ suïanto viya ca hoti. Yathà pana¤¤e attÃnaæ corehi samparivÃritaæ viya vÃÊehi upaddutaæ viya papÃte patannaæ viya ca passanti, na evaæ pÃpakaæ supinaæ passati. ManussÃnaæ piyo hotÅti ure ÃmuttamuttÃhÃro viya sÅle piÊandhamÃlà viya ca manussÃnaæ piyo hoti manÃpo. AmanussÃnaæ piyo hotÅti yatheva ca manussÃnaæ, evaæ amanussÃnampi piyo hoti visà khatthero viya. So kira pÃÂalÅputte kumumbiyo ahosi. So tattheva masamÃno assosi: -"tambapaïïidÅpo kira cetiyamÃlà laÇkato kÃsÃvapajjoto icchiticchitaÂÂhÃne yevettha sakkà nisÅdituæ và nipajjituæ và utusappÃyaæ senÃsanasappÃyaæ puggala sappÃyaæ dhammasavaïasappÃyanti sabbamettha sulabha"nti. So attano bhogakkhandhaæ puttadÃrassa nÅyÃdetvà dasante baddhena ekakahÃpaïeneva gharà nikkhamitvà samuddatÅre nÃvaæ udikkha mÃno ekamÃsaæ vasi. So vohÃrakusalatÃya imasmiæ dvÃre bhaï¬aæ kiïitvà amukasmiæ vikkiïanto dhammikÃya vaïijjÃya tenevantaramÃsena sahassaæ abhisaæhari. Anupubbena mahà vihÃraæ Ãgantvà pabbajjaæ yÃci. So pabbÃjanatthÃya simaæ nÅto taæ sahassatthavikaæ ovaÂÂikantarena bhÆmiyaæ pÃtesi, ' ki meta'nti ca vutto 'kahÃpaïasahassaæ bhante'ti vatvà "upÃsaka pabbajita kÃlato paÂÂhÃya na sakkà vicÃretuæ, idÃneva naæ vicÃrehÅ"ti vutto 'visÃkhassa pabbajjaÂÂhÃnaæ Ãgatà mà rittahatthà gamiæsÆ'ti mu¤citvà sÅmÃmÃlake vippakiritvà pabbajitvà upasampanno. So pa¤cavasso hutvà dve mÃtikà paguïaæ katvà pavartaivà attano sappÃyaæ kammaÂÂhÃnaæ gahetvà ekekasmiæ vihÃre cattÃro mÃse katvà samavattavÃsaæ vasamÃno cari. Evaæ carimÃno ca: - " Vanantare Âhito thero visÃkho gajjamÃnako Attano guïamesanto imamatthaæ abhÃsatha: YÃvatà upasampanno, yÃvatà idha mÃgato Etthantare khalitaæ natthi, aho lÃbhà te mÃrisÃ"ti. [PTS Page 313] [\q 313/] So cittalapabbatavihÃraæ gacchanto dvedhÃpathaæ patvà "ayaæ nukho maggo udÃhu aya"nti cintayanto aÂÂhÃsi; athassa pabbate adhivatthà devatà hatthaæ pasÃretvà 'esa maggo'ti dassesi. So cittalapabbata vihÃraæ gantvà tattha cattÃro mÃse vasitvà 'paccÆse gamissÃmÅ'ti cintetvà nipajji. CaÇkamasÅse maïilarukkhe adhivatthà devatà sopÃnaphalake nisiditvà parodi. [SL Page 232] [\x 232/] Thero 'ko eso'ti Ãha: 'ahaæ bhante maïiliyÃ'ti. 'Kissa rodasÅ'ti? 'TumhÃkaæ gamanaæ paÂiccÃ'ti. Mayi idha vasante 'tuyhaæ ko cuïo'ti? Tumhesu bhante idha vasantesu amanussà a¤¤a ma¤¤aæ mettaæ paÂilabhanti, te dÃni tumhesu gatesu kalahaæ karisasanti duÂÂhullampi kathayissantÅti. Thero sace mayi idha vasante tumhÃkaæ phÃsu vihÃro hoti, 'sundara'nti vatvà a¤¤epi cattÃro mÃso tattheva vasitvà puna tatheva gamanacittaæ uppÃdesi. DevatÃpi puna tatheva parodi, eteneva upÃyena thero tattheva vasitvà tatveva parinibbÃyÅti. Evaæ mettà vihÃrÅ bhikkhu amanussÃnaæ piyo hoti. Devatà rakkhantÅti puttamiva mÃtà pitaro devatà rakkhanti. NÃssa aggi và visaæ và satthaæ và kamatÅti mettà vihÃrissa kÃye uttarÃya apÃsikÃya viya aggivà saæyuttabhÃïakacÆÊasÅvattherasseva visaæ và saækiccasÃmaïerasseva satthaæ và na kamati na pavisati, nÃssa kÃyaæ vikopetÅti vuttaæ hoti. Dhenuvatthumpi cettha kathayanti: ekà kira dhenuvacchakassa khÅradhÃraæ mu¤camÃnà aÂÂhÃsi, eko luddako 'taæ vijjhissÃmÅ'ti hatthena samparivattetvà dighadaï¬aæ sattiæ kÅpi. Sà tassà sarÅraæ Ãhacca tÃlapaïïaæ viya pavaÂÂamÃnà gatÃ. Neva upacÃrabalena, na appanÃbalena, kevalaæ vacchake balavapiyacittatÃya; evaæ mahÃnubhÃvà mettÃti. TuvaÂaæ cittaæ samÃdhiyatÅti mettÃvihÃrino khippameva cittaæ samÃdhiyati, natthi tassa dandhÃyi tattaæ. [PTS Page 314] [\q 314/] mukha vaïïo vippasÅdatÅti bandhanÃpamuttaæ1 tÃlapakkaæ viya cassa vippasannavaïïaæ mukhaæ hÃti. AsammÆÊho kÃlaæ karotÅti mettà vihÃrino sammohamaraïaæ nÃma natthi, asammÆÊhova niddaæ okkamanto viya kÃlaæ karoti. Uttariæ appaÂivijjhanto mettà samÃpattito uttariæ arahattaæ adhigantuæ asakkonto ito cavitvà suttappabuddoviya brahma lokaæ upagacchatÅti. Ayaæ mettÃbhÃvanÃya vatthÃrakathÃ. Karunà bhÃvetukÃmena pana nikkaruïatÃya ÃdÅnavaæ karuïÃya ca Ãnisaæsaæ paccavekkhitvà karuïÃbhÃvanà ÃrabhitabbÃ. Ta¤ca pana Ãrabhantena paÂhamaæ piyapuggalÃdisuna ÃrabhitabbÃ, piyo hi piyaÂÂhÃneyeva tiÂÂhati. AtippÅyasahÃyako atippiyasahÃyakaÂÂhÃneyeva; majjhatto majjhattaÂÂhÃneyeva, appiyo appi yaÂÂhÃneyeva, verÅ veriÂÂhÃne yeva tiÂÂhati. LiÇgavisabhÃga kÃlakatà akhettameva. "Katha¤ca bhikkhu karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati? SeyyathÃpi nÃma ekaæ puggalaæ 1. Ma. BandhanÃpavuttaæ. [SL Page 233] [\x 233/] Duggataæ durÆpetaæ disvà karuïÃyeyya evameva sabbe satte karuïÃya eratÅ"t vibhaÇge pana vuttattà sabbapaÂhamaæ tÃva ka¤cideva karuïÃyitabbarÆpaæ paramakicchappattaæ duggataæ durÆ petaæ kapaïapurisaæ chinnahatthapÃdaæ1 kapÃlaæ purato Âhapetvà anÃphasÃlÃya nipannaæ hatthapÃdehi paggharanta nimigaïaæ aÂÂassaraæ karontaæ disvà "kicchaæ vatÃyaæ satto Ãpanno appevanÃma imambhà dukkhà mucceyyÃ"ti karuïà pavattetabbÃ. Taæ ala bhantena sukhitopi pÃpakÃrÅ puggalo vajjhena upametvà karuïÃyitabbo. Kathaæ?SeyyathÃpi saha bhaï¬ena gahitaæ coraæ 'vadhetha na'nti ra¤¤Ã ÃïÃpità rÃjapurisà bandhitvà catukke catukke pahÃrasatÃni dentà ÃghÃtanaæ nenti, tassa manussà khÃdanÅyampi bhojanÅyampi mÃlÃgandhavilepanatambÆlÃnipi denti, kicchÃpi [PTS Page 315] [\q 315/] so tÃni khÃdanto ceva paribhu¤janto ca sukito bogasamappito viya gacchati, atha kho taæ neva koci 'sukito ayaæ mahÃbhogo'ti ma¤¤ati. "A¤¤adatthu ayaæ varÃko idÃnimarissati yaæ yadeva hi ayaæ padaæ nikkhipati tena tena santikeva maraïassa hotÅ"ti taæ jano karuïÃyati, evameva karuïà kammaÂÂhÃnikena bhikkhunà sukhitopi puggalo evaæ karuïÃyitabbo. "Ayaæ varÃko ki¤cÃpi idÃni sukhito susajjito bhoge paribhu¤cati, atha kho tÅsu dvÃresu ekenÃpi katassa kalyÃïakammassa abhÃvà idÃni apÃyesu anappakaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedissatÅ"ti. Evaæ taæ puggalaæ karuïÃyitvà tatoparaæ eteneva upÃyena piya puggale tato majjhatte tato verimhÅti anukkamena karuïà pavattetabbÃ. Sace panassa pubbe vuttanayeneva verimhi paÂighaæ uppajjati. TaæmettÃya vuttanayeneva vÆpasametabbaæ. Yopi cettha katakusalo hoti. Tampi ¤Ãti roga bhogavyasanà dÅnaæ a¤¤atarena vyasanena samannÃgataæ disvà và sutvà và tesampi abhÃve vaÂÂadukkhaæ anatÅtattà ' dukkhitova ayaæ'nti evaæ sabbathÃpi karuïÃyitvà vuttanayeneva 'attani piyapuggale majjhatte verimhÅ'ti catusu janesu sÅmÃsambhedaæ katvà taæ nimittaæ Ãsevantena bhÃventena bahulÅkarontena mettÃya vuttanayeneva tikacatukkajjhÃnavasena appanà va¬¬hetabbÃ. AÇguttaraÂÂhakathÃyaæ pana paÂhamaæ verÅpuggalo karuïÃyitabbo, tasmiæ cittaæ muduæ katvà duggato, tato piyapuggalo, tato attÃti ayaæ kamo vutto; so duggataæ durÆpetanti pÃÊiyà na sameti. Tasmà vuttanayenevettha bhÃvanaæ Ãrabhitvà simà sambhedaæ katvà appanà va¬¬hetabbÃ. Tato paraæ 'pa¤cahÃkÃrehi 1. Ma. ChinnÃhÃraæ. [SL Page 234] [\x 234/] Anodhiso pharaïÃ, sattahÃkÃrehi odiso pharaïÃ, dasahÃkÃrehi disÃpharaïÃ'ti ayaæ vikubbanÃ. Sukhaæ supatÅti Ãdayo Ãnisaæsà ca mettÃyaæ vuttanayeneva veditabbÃti. Ayaæ karunÃbÃvanÃya vitthÃrakathÃ. [PTS Page 316] [\q 316/] MuditÃbhÃvanaæ ÃrabantenÃpi na paÂhamaæ piyapuggalÃdisu Ãrabhi tabbÃ. Na hi piyo piyabhÃvamatteneva muditÃya daÂÂhÃnaæ hoti. Pageva majjhattaverino, liÇgavisabhÃgakÃlakatà akhettemeva. AtippiyasahÃyako pana siyà padaÂÂhÃnaæ, yo aÂÂhakathÃyaæ soï¬asahÃyoti vutto, so hi muditamudutova hoti. hamaæ hasitvà pacchà katheti, tasmà so và paÂhamaæ muditÃya pharitabbo. Piya puggalaæ và sukitaæ sajjitaæ modamÃnaæ disvà và sutvà và "modati vatÃyaæ satto aho sÃdhu hosuÂÂhÆ"ti mudità uppÃdetabbÃ. Imamevahi atthavasaæ paÂicca vibhaÇge vuttaæ: - " kata¤ca bhikkhu mudità sahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati? SeyyathÃpi nÃma ekaæpuggalaæ piyaæ manÃpaæ disvà muduto assa, evameva sabbe satte mudutÃya pharatÅ"ti. Sace pissa so soï¬asahÃyo và piya puggalo và atÅte sukhito ahosi, sampatipana duggato durÆpeto, atÅtamevassa sukhitabhÃvaæ anussaritvà "esa tÅte evaæ mahÃbhogo mahÃparivÃro niccappamudito ahosÅ"ti tamevassa muditÃkÃraæ gahetvÃmudità uppÃdetabbo. "AnÃgate và pana puna taæ sampattiæ labhitvà hatthikkhandha assapiÂÂhi suvaïïasivikÃdÅhi vicarissatÅ?Ti anÃgatampissa muditÃkÃraæ gahetvà mudità uppÃde tabbÃ. Evaæ piyapuggale muditaæ uppÃdetvà atha 'majjhatte tato verimhÅ'ti anuggamena mudità pavattetabbÃ. AppanÃva¬¬hetabbÃ. Sace panassa pubbe vuttanayeneva verimhi paÂighaæ uppajjati, taæ mettÃyaæ vuttanayeneva vÆpasametvà 'imesu ca tÅsu attani cÃ'ti catusu janesu samacittatÃya sÅmÃsambhedaæ katva taæ nimittaæ Ãsevantena bhÃventena bahulÅkarontena mettÃyaæ vuttanayeneva tikacatukkajjhÃnavasena appanà va¬¬hetabbÃ. Tato paraæ 'pa¤cahÃkÃrehi anodhiso pharanÃ, sattahÃkÃrehi Ådhiso pharaïÃ, dasahÃkÃrehi disÃpharaïÃ'ti ayaæ vikubbanÃ. Sukhaæ supatÅti Ãdayo Ãnisaæsà ca mettÃyaæ vuttanayeneva veditabbÃti. Ayaæ muditÃbhÃvanÃya vitthÃrakathÃ. [PTS Page 317] [\q 317/] UpekkhÃbhÃvanaæ ÃhabhitukÃmena pana mettÃdisu paÂiladdhatikacatukkajjhÃnena paguïatatiyajjhÃnà vuÂÂhÃya 'sukità hontÆ'ti Ãdivasena sattakelÃyanamanasikÃrayuttattÃpaÂighà nunayasamÅpacÃrittà somanassayogena oÊÃrikattà ca purimÃsu ÃdÅnavaæ santabhÃvato upekkhÃya Ãnissa¤ca disvà yvÃssa1 pakatimajjhattopuggalo, taæ ajjhupekkhitvà ajjhupekkhitvà upekkhà uppÃdetabbÃ, tato piyapuggalÃdisu. Vuttaæ hetaæ: "katha¤ca bhikkhu upekkhÃsahagatenacetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati? SeyyathÃpinÃma ekaæ puggalaæ nevamanÃpaæ na amanÃpaæ disvà upekkhako assa, evameva sabbe satte upekkhÃya pharatÅ"ti tasmà vuttanayena majjhattapuggale upekkhaæ uppÃdetvà atha 'piyapuggale, tato soï¬asahÃyake, tato verimhÅ'ti evaæ ' imesu ca tÅsu attani cÃ'ti sabbatthamajjhattavasena sÅmà sambhedaæ katvà taæ nimittaæ Ãsevitabbaæ bhÃvetabbaæ bahulÅkà tabbaæ. Tassevaæ karoto paÂhavÅkasiïe vuttanayeneva catutthajjhÃnaæ uppajjati. Kiæ panetaæ paÂhavÅkasiïÃdisu uppanna tatiyajjhÃnassÃpi uppajjatÅti? NÆppajjati. KasmÃ? ùrammaïa visabhÃgatÃya. MettÃdisu uppannatatiyajjhÃnasseva pana uppajjati, ÃrammaïasabhÃgatÃyÃti. Tato paraæ pana vikubbanà ca ÃnisaæsapaÂilÃbo ca ttoyaæ vuttanayeneva veditabbÃti. Ayaæ upekkhÃbhÃvanÃya vitthÃrakathÃ. Brahmuttamena kathite brahmavihÃre ime iti viditvÃ, BhÅyoyà etesu yaæ pakiïïakakathÃpi vi¤¤eyyÃ. EtÃsu hi mettà karunà mudità upekkhÃsu atthato tÃva 'mejjatÅ'ti= mettÃ, siniyhatÅti attho. 'Mitte và bhavÃ, mittassa [PTS Page 318] [\q 318/] và esÃ, pavattÅ'tipi= mettÃ. 'Paradukkhe sati sÃdhÆnaæ hadayakampanaæ karotÅ'ti = karuïÃ. 'KiïÃti và paradukkhaæ hiæsati vinÃsetÅ'ti = karuïÃ. 'Kiriyati và dukkhitesu pharaïavasena pasÃriyatÅ'ti =karuïÃ. 'Modanti' tÃya taæ samaÇgino, sayaæ và modati, modanamattameva và ta'nti= muditÃ. 'Averà hontuti ÃdivyÃpÃrappahÃïena majjhattabhÃvÆpagamanena ca upekkhatÅ'ti= upekkhÃ, lakkhaïÃdito panettha hitÃkÃrappavattilakkhaïà mettÃ, hitÆpasaæhÃrarasÃ, ÃghÃtavinayapaccupaÂÂhÃnÃ, sattÃnaæ manÃpabhÃvadassanapadaÂÂhÃnÃ. VyÃpÃdÆpasamo etissà sampatti, sinehasambhavo vipatti. DukkhÃpanayanÃkÃrappavattilakkhaïà karuïÃ, paradukkhÃsahanarasÃ, avihiæsà paccupaÂÂhÃnÃ, dukkhÃbhi bhÆtÃnaæ anÃthabhÃvadassanapadaÂÂhÃnÃ, vihaæsÆpasamo tassà sampatti, sokasambhavo vipatti. Pamodalakkhaïà muditÃ, anissÃyanarasÃ, arativighÃtapaccupaÂÂhÃnÃ, sattÃnaæ sampattidassanapadaÂÂhÃnÃ, arati 1. Ma. YvÃyaæ [SL Page 236] [\x 236/] VÆpasamo tassà sampatti, pahÃsasambhavo vipatti, sattesu majjhattÃkÃrappavatti lakkhaïà upekkhÃ, sattesu samabhÃvadassana rasÃ, paÂighÃnunayavÆpasamapaccupaÂÂhÃnÃ, kammassakà sattà te kassa ruciyà sukhità và bhavissanti dukkhato và muccissanti patta sampattito và na parihÃyissantiti evaæ pavattakammassakatà dassanapadaÂÂhÃnÃ, paÂighÃnunayavÆpasamo tassà sampatti, gehasi tÃya a¤¤ÃïupekkhÃya sambhavo vipatti. Catunnampi panetesaæ brahmavihÃrÃnaæ vipassanÃsukha¤ceva bhavasampatti ca sÃdhÃraïappa yojanaæ, vyÃpadÃdipaÂighÃto Ãveïikaæ. ByÃpÃdapaÂighÃtappa yojanà hettha mettà vihiæsà arati rÃgapaÂighÃtappayojanà itarÃ. Vuttampi cetaæ: - " nissaraïaæ hetaæ Ãvuso byÃpÃdassa yadidaæ mettà coto vimutti, nissaraïaæ hetaæ Ãvuso vihe sÃya yadidaæ karuïà cetomivuttiæ nissaraïaæ hetaæ Ãvuso aratiyà yadidaæ mudità cetovimutti, nissaraïaæ hotaæ Ãvuso rÃgassa yadidaæ upekkhà cetovimutti, nissaraïaæ hetaæ Ãvuso rÃgassa yadidaæ upekkhà cetovimuttÅ"ti. Ekamekassa cettha ÃsannadÆravasena dve dve paccatthikÃ. MettÃbuhmavihÃrassa hi samÅpacÃro viyapurisassa sapatto [PTS Page 319] [\q 319/] guïadassanasabhÃgatÃya rÃgo Ãsannapaccatthiko, so lahuæ otÃraæ labhati, tasmà tato suÂÂhu mettà rakkhitabbÃ. PabbatÃdi gahananissito viya purisassa sapatto sabhÃgavisabhÃgatÃya vyÃpÃdo dÆrapactthiko, tasmà tato nibbhayena mettÃyitabbaæ, mettÃyissati ca nÃma kopa¤ca karissatÅti aÂÂhÃnametaæ. KaruïÃbuhmavihÃrassa "cakkhuva¤¤eyyÃnaæ rÆpÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ manoramÃnaæ lokÃmisapaÂisaæyuttÃnaæ appaÂilÃbhaæ và appaÂilÃbhato samanussarato pubbe và paÂiladdhapubbaæ atÅtaæ niruddhaæ vipariïataæ samanussarato uppajjati demanassaæ yaæ evarÆpaæ domanassaæ idaæ vuccati gehasitaæ domanassa"nti Ãdinà nayena Ãgataæ gehasitaæ domanassaæ vipattidassanasabhÃgatÃya Ãsannapaccatthikaæ, sabhÃgavisabhÃgatÃya vihiæsà durapaccatthikÃ, tasmà tato nibbhayena karuïÃyitabbaæ. Karuïa¤ca nÃma karissati pÃïiÃdÅhi ca vihe ÂhessatÅti aÂÂhÃnametaæ. Mudità brahmavihÃrassa "cakkhuvi¤¤eyyÃnaæ rÆpÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ manoramÃnaæ lokÃmisa paÂisaæyuttÃnaæ paÂilÃbhaæ và paÂilÃbhato samanupassato pubbe và paÂiladdhapubbaæ atÅtaæ niruddhaæ vipariïataæ samanussarato uppajjati somanassaæ yaæ evarÆpaæ somanassaæ idaæ vuccati gehasitaæ somanassa"nti Ãdinà nayena Ãgataæ gehasitaæ somanassaæ sampattidassanasabhÃgatÃya Ãsannapaccatthikaæ, sabhÃgavisa bhÃgatÃya arati dÆrapaccatthikÃ, tasmà tato nibbhayena mudità bhÃvetabbÃ. Pamudito ca nÃma bhavissati pantasenÃsanesuca adhikusalesu dhammesu và ukkaïÂhissatÅti aÂÂhÃnametaæ. Upekkhà [SL Page 237] [\x 237/] BrahmavihÃrassa pana "cakkhunà rÆpaæ disvà uppajjati upekkhà bÃlassa mÆÊhassa puthujjanassa anodhajinassa avipÃkajinassa anÃdÅnavadassÃvino assutavato puthujjanasse yà evarÆpÃupekkhà rÆpaæ sà nÃtivattati tasmà sà upekkhà gehasitÃti vuccatÅ"ti Ãdinà nayenÃgatà gehasità a¤¤Ãïupekkhà dosaguïÃvicÃraïavasena sabhÃgattà ÃsannapaccatthikÃ, sabhÃgavisabhÃgatÃya rÃgapaÂighà dÆrapaccatthikÃ, tasmà tato nibbhayenaupekkhitabbaæ. Upekkhissati [PTS Page 320] [\q 320/] ca nÃma rajjissati ca paÂiha¤¤issaticÃti aÂÂhÃna metaæ. Sabbesampi ca etesaæ kattukamyatà chando Ãdi, nÅvaraïÃdivikkhambhanaæ majjhaæ, appanà pariyosÃnaæ, pa¤¤attidhammavasena eko và satto aneke và sattà Ãrammaïaæ, upacÃre và appanÃya và pattÃya Ãrammaïava¬¬hanaæ. TatrÃyaæ va¬¬hanakkamo: - yathà hi kusalo kassako kasitabbaÂÂhÃnaæ paricchinditvà kasati, evaæ paÂhamameva ekaæ ÃvÃsaæ paricchinditvà tattha sattesu 'imasmiæ ÃvÃse sattà averà hontu'ti Ãdinà nayena mettà bhÃve tabbÃ. Tattha cittaæ muduæ kammaniyaæ katvà dve ÃvÃsà paricchindi tabbÃ, tato anukkamena tayo cattÃro pa¤ca cha satta aÂÂha nava dasa ekà racchà upa¬¬hagÃmo gÃmo janapado rajjaæ ekà disÃti evaæ yÃva ekaæ cakkavÃÊaæ tato và pana bhÅyyo tattha tattha sattesu mettà bhÃvetabbÃ, tathà karuïÃdayoti. Ayamettha Ãrammaïava¬¬hanakkamo. Yathà pana kasiïÃnaæ nissando ÃruppÃ, samÃdhinissando nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ, vipassanÃnissando phalasamÃpatti, samathavipassanÃnissando nirodhasamÃpatti, evaæ purimabrahmavihÃrattayanissando ettha upekkhà brahmavihÃro. Yathà hi thambhe anussÃpetvà tulÃsaÇghÃÂaæ anÃropetvà na sakkà ÃkÃse kÆÂagopÃnasiyo Âhapetuæ, evaæ purimesu tatiyajjhÃnaæ vinà na sakkÃcatutthaæ bhÃvetunti. Ettha siyÃ, kasmà panetà mettà karuïà mudità upekkhà brahmavihÃrÃti vuccanti? Kasmà ca catasso? Ko ca etÃsaæ kamo? Abhidhamme ca kasmà appama¤¤Ãti vuttÃti? Vuccate: - seÂÂhaÂÂhena tÃva niddosabhÃvena cettha brahmavihÃratà veditabbÃ, sattesu sammà paÂipattibhÃvena hi seÂÂhà ete vihÃrÃ, yathà ca brahmÃïo niddosacittà viharanti evaæ etehi sampayuttà yogino brahmasamÃva hutvà viharantÅti seÂÂhaÂÂhena niddosabhÃvena ca brahmavihÃrÃti vuccanti. [PTS Page 321] [\q 321/] kasmà ca catassoti Ãdipa¤hassa pana idaæ vissajjanaæ: - VisuddhimaggÃdivasà catasso hitÃdiÃkÃravasà panÃyaæ Kamo pavattanti ca appamÃïe tà gocare yena tadappama¤¤Ã. [SL Page 238] [\x 238/] EtÃsu hi yasmà mettà vyÃpÃdabahulassa karuïà vihesÃbahulassa mudità aratibahulassa upekkhà rÃgabahulassa visuddhimaggo, yasmà ca hitÆpasaæhÃra ahitÃpanayana sampattimodanaanÃbhogavasena catubbidho yeva sattesu manasikÃro, yasmà ca yathà mÃtà dahara gilÃna yobbanappatta sakiccapasutesu catusu puttesu daharassa abhivuddhikÃmà hoti, gilÃnassa gela¤¤ÃpanayanakÃmÃ, yobbanappattassa yobbanasampattiyà ciraÂÂhitikÃmÃ, sakiccapasu tassa kismici pariyÃye avyÃvaÂà hoti, tathà appama¤¤ÃvihÃrike nÃpi sabbasattesu mettÃdivasena bhavitabbaæ, tasmà ito visuddhi maggÃdivasà vatassova appava¤¤Ã. Yasmà pana catasso petà bhÃvetukÃmena paÂhamaæ hitÃkÃrappavattivasena sattesu paÂipajji tabbaæ, hitÃkÃrappavattilakkhaïà ca mettÃ. Tato evaæ patthita hitÃnaæ sattÃnaæ dukkhÃbhibhavaæ disvà và sutvà và sambhÃvetvà và dukkhÃpanayanÃkÃrappavattivasena, dukkhÃpanayanÃkÃrappavatti lakkhaïà ca karuïÃ. Athevaæ patthitahitÃnaæ patthitadukkhÃpagamà na¤ca nesaæ sampattiæ disvà sampattipamodanavasena, pamodana lakkhaïà ca mudutÃ. Tato paraæ pana kattabbÃbhÃvato ajjhu pekkhakattasaÇkhÃtena majjhattÃkÃrena paÂipajjitabbaæ, majjhattà kÃrappavattilakkhaïà ca upekkhÃ. Tasmà ito hitÃdiÃkÃravasà panÃyaæ paÂhamaæ mettà vuttÃ, atha karuïà mudità upekkhÃti ayaæ kamo veditabbo. YasmÃpana sabbÃpetà appamÃïo gocare pavattanti, appamÃïà hi sattà etÃsaæ gocarabhÆtÃ, eka sattassÃpi ca ettake padese mettÃdayo bhÃvetabbÃti evaæ pamÃïaæ agahetvà sakalapharaïavaseneva pavattÃti. Tena vuttaæ: [PTS Page 322 [\q 322/] -] "VisuddhimaggÃdivasà catasso hitÃdiÃkÃravasà panÃyaæ, Kamo pavattanti ca appamÃïe tà gocare yena tadappama¤¤Ã"ti. Evaæ appamÃïagocaratÃya ekalakkhaïÃsu cÃpi etÃsu purimà tisso tikacatukkajjhÃnikÃva honti. KasmÃ? SomanassÃvippa yogato. Kasmà panÃyaæ somanassena avippayogoti? DomanassasamuÂÂhitÃnaæ byÃpÃdÃdÅnaæ nissaraïattÃ. Pacchimà pana avasesaekajjhÃnikÃva. KasmÃ? Upekkhà vedanà sampayogato, na hi sattesu majjhattÃkÃrappavattà brahmavihÃrupekkhà upekkhà vedanaæ vinà vattatÅti. Yo panevaæ vadeyya, yasmà ca bhagavatà aÂÂhakanipÃte catusupi appama¤¤Ãsu avisesena vuttaæ " tato tvaæ bhikkhu imaæ samÃdhiæ savitakkampi savicÃraæ bhÃveyyÃsi avitakkampi vicÃramattaæ bhÃveyyÃsi, avitakkampi avicÃraæ bhÃveyyÃsi, sappÅti kampi bhÃveyyÃsi, nippitikampi bhÃveyyÃsi, sÃtasahagatampi bhÃveyyÃsi, upekkhÃsahagatampi bhÃveyyÃsÅ"tÅ tasmà catassopi [SL Page 239] [\x 239/] Appama¤¤Ã vatukkapa¤cakajjhÃnikÃti. So mÃhevantissa vacanÅyo. Evaæ hi sati kÃyÃnupassanÃdayopi catukkapa¤cakajjhÃnikà suyuæ, vedanÃnupassanÃdisu ca paÂhamajjhÃnampi natthi, pageva dutiyÃdÅni, tasmà vya¤janacchÃyÃmattaæ gahetvà mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, gambhÅraæ hi buddhavacÃnaæ, taæ Ãcariye payirupÃsitvà adhippÃyato gahetabbaæ. Ayaæ hi tata; adhippÃyo: -" sÃdhu me bhante bhagavà saÇkhittena dhammaæ desetu, yamahaæ bhagavato dhammaæ sutvà eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto vihareyya"nti evaæ ÃyÃcitadhammadesanaæ kira taæ bhikkhuæ yasmà so pubbepi dhammaæ sutvà tattheva masati, na samaïadhammaæ kÃtuæ gacchati, tasmà naæ bhagavà "evameva panidhekacce moghapurisà mama¤ceva ajjhesanti dhamme ca bhÃsite mama¤¤eva anubandhitabbaæ ma¤¤antÅ"ti apasÃdetvà pana yasmà so arahattassa upanissaya sampanno tasmà naæ ovadanto [PTS Page 323] [\q 323/] Ãha " tasmà tiha te bhikkhu evaæ sikkhitabbaæ ajjhattaæ me cittaæ Âhitaæ bhavissati susaïÂhitaæ nacuppannà pÃpakà akusalà dhammà cittaæ pariyÃdÃya ÂhassantÅti evaæ hi te bhikkhu sikkhitabbaæ"nti iminà panassa ovÃdena niyakajjhattavasena cittekaggatÃmattomÆlasamÃdhi vutto, tato ettakeneva santuÂÂhiæ anÃpajjitvà evaæso evaæ samÃdhi va¬¬hetabboti dassetuæ "yato ko te bhikkhu ajjhattaæ cittaæ Âhitaæ hoti susaïÂhitaæ nacuppannà pÃpakà akusalà dhammà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti, tato te bhikkhu evaæ sikkhitabbaæ mettà me cetovimutti bhÃvità bhavissati bahulÅkatà yÃnikatà vatthukatà aÂuÂÂhità paricità susamÃraddhÃti. Evaæ hi te bhikkhu sikkhitabba"nni evamassa mettÃvasena bhÃvanaæ vatvÃpuna "yato kho te bhikkhu ayaæ samÃdhi evaæ bhÃvito hoti pahulÅkato, tato tvaæ bhikkhu imaæ mÆlasamÃdhiæ savitakkampi savicÃraæ bhÃveyyÃsi avitakkampi vicÃramattaæ bhÃveyyÃsi, avitakkampi avicÃraæ bhÃveyyÃsi, sappÅti kampi bhÃveyyÃsi, nippÅtikampi bhÃveyyÃsi, sÃtasahagatampi bhÃveyyÃsi, upekkhÃsahagatampi bhÃveyyÃsÅ"tÅ vuttaæ. Tassattho: - yadà te bhikkhu ayaæ mÆlasamÃdhi evaæ mettÃvasena bhÃvito hoti, tadà tvaæ tÃvatakenÃpi tuÂÂhiæ anÃpajjitvÃva imaæ mÆlasamÃdhiæ a¤¤esupi Ãrammaïesu catukkapa¤cakajjhÃnÃni pÃpayamÃno savitakkampi savicÃranti Ãdinà nayena bhÃveyyÃsÅti. Evaæ vatvà ca puna karuïÃdiavasesa brahmavihÃrapubbaÇgamampissa a¤¤esu Ãrammaïesu catukkapa¤cakajjhÃnavasena bhÃvanaæ kareyyÃsÅti dassento "yato kho te bhikkhu ayaæ samÃdhi evaæ bhÃvito hoti bahulÅ kato tato te bhikkhu evaæ sikkhitabbaæ karuïà me ceto vimuttÅ"ti ÃdimÃha. Evaæ mettÃdipubbaÇgamaæ catukkapa¤cakajjhÃnavasena bhÃvanaæ dassetvà puna kÃyÃnupassanÃdipbbaÇgamaæ dassetuæ "yato kho te bhikkhu ayaæ samÃdhi evaæ bhÃvitohoti pahulÅkato, tato [SL Page 240] [\x 240/] Te bhikkhu evaæ sikkhitabbaæ. KÃye kÃyÃnupassÅ viharissÃmÅ"ti Ãdiæ vatvà "yato kho te bhikkhu ayaæ samÃdhi evaæ bhÃvito bhavissati subhÃvito, tato tvaæ bhikkhu yena yeneva gacchasi phÃsu¤¤eva gacchasi, yattha yattheva Âhassi phÃsu¤¤eva Âhassi, yattha yattheva [PTS Page 324] [\q 324/] nisÅdissasi phÃsu¤¤eva nisÅdissasi, yattha yattheva seyyaæ kappessasi phÃsu¤¤eva seyyaæ kappessasÅ"ti arahattanikuÂena desanaæ samÃpesi. Tasmà tikacatukkajjhÃnikÃva mettÃdayo, upekkhà pana avasesaekajjhÃnikÃvÃti veditabbÃ, tatheva ca abhidhamme vibhattÃti. Evaæ tikacatukkajjhÃnavasena ceva avasesa ekajjhÃnavasena ca dvidhà ÂhitÃnampi etÃsaæ subhaparamÃdivasena a¤¤ama¤¤aæ asadiso ÃnubhÃvaviseso veditabbo, haliddivasana suttasmiæ hi età subhaparamÃdibhÃvena visesetvà vuttÃ. YathÃha: - "subhaparamÃhaæ bhikkhave mettaæ cetovimuttiæ vadÃmi, ÃkÃsà na¤cÃyatanaparamÃhaæ bhikkhave karuïaæ cetovimuttaæ vadÃmi, vi¤¤Ãna¤cÃyatanaparamÃhaæ bhikkhave mudutaæ cetovimuttiæ vadÃmi, Ãki¤ca¤¤ÃyatanaparamÃhaæ bhikkhave upekkhaæ cetovimuttiæ vadÃmÅ"ti. Kasmà panetà evaæ vuttÃti? Tassa tassa upanissayattÃ. MettÃvihÃrissa hi sattà appaÂikÆlà henti, athassa appaÂikÆla paricayà appaÂikÆlesu parisuddhavaïïesu nÅlÃdÅsu cittaæupasaæharato appakasireneva tattha cittaæ pakkhandati, iti mettà subha vimokkhassaupanissayo hoti na tatoparaæ, tasmà subhaparamÃti vuttÃ. KaruïÃvihÃrissa daï¬ÃbhighÃtÃdirÆpanimittaæ pattadukkhaæ samanupassantassa karuïÃya pavattisambhavato rÆpe ÃdÅnavo parividito hoti, athassa parividitarÆpÃdÅrÆpanimittaæ pattadukkhaæ samanupassantassa karuïÃya pavattisambhavato rÆpe ÃdÅnavo parividito hoti, athassa parividitarÆpÃdÅnavattà paÂhavÅkasiïÃdisu a¤¤ataraæ ugghÃÂÂhevà rÆpanissaraïe ÃkÃse cittaæ upasaæharato appakasireneva tattha cittaæ pakkhandati, iti karuïà ÃkÃsÃna¤cÃyatanassa upanissayo hoti na tato paraæ, tasmà ÃkÃsÃna¤cÃyatanaparamÃti vuttÃ. MuditÃvihÃrissa pana tena tena pÃmojjakÃraïena uppannapÃmojjasattÃnaæ vi¤¤Ãïaæ samanupassantassa muditÃya pavattisambhavato vi¤¤Ãïaggahaïaparicitaæ cittaæ hoti, athassa anukkamÃdhigataæ akÃsÃna¤cÃyatanaæ atikkamma akÃkÃsanimittagocare vi¤¤Ãïe cittaæ upasaæharato appakasireneva [PTS Page 325] [\q 325/] tattha cittaæ pakkhandatÅti mudutà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanassa upanissayo hoti na tatoparaæ, tasmà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaparamÃti vuttÃ. UpekkhÃvihÃrissa pana 'sattà sukhità và hontu dukkhato và parimuccantu sampattasukhato và mà vimuccantu'ti ÃbhogÃbhÃvato sukhadukkhÃdiparamatthagÃhavimukhabhÃvato avijjamÃnaggahaïa dukkhaæ citataæ hoti, athassa paramatthagÃhato vimukhabhÃvaparicitacittassa paramatthato avijjamÃnaggahaïadukkhacittassa ca anukkamÃdhigataæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma [SL Page 241] [\x 241/] SabhÃvato avijjamÃne paramatthabhÆtassa vi¤¤Ãïassa abhÃve cittaæ upasaæharato appakasireneva tattha cittaæ pakkhandati, iti upekkhà Ãki¤ca¤¤Ãyatanassa upanissayo haiti na tato paraæ, tasmà Ãki¤ca¤¤ÃyatanaparamÃti vuttÃti, evaæ subhaparamÃdi vasenaetÃsaæ ÃnubhÃvaæ viditvÃ. Puna sabbÃpetà dÃnÃdÅnaæ sabba kalyÃïadhammÃnaæ paripÆrikÃti veditabbÃ: - sattesu hi hitajjhà sayatÃya sattÃnaæ dukkhÃsahanatÃya sattasampattivisesÃnaæ ciraÂÂhitikÃmatÃya sabbasattesu ca pakkhapÃtÃbhÃvena samappavatta città mahÃsattà ' imassa dÃtabbaæ imassa na dÃtabba'nti vibhÃgaæ akatvà sabbasattÃnaæ sukhanidÃnaæ dÃnaæ denti, tesaæ upaghÃtaæ parivajjayantà sÅlaæ samÃdiyanti, sÅlaparipÆraïatthaæ nekkhammaæ bhajanti, sattÃnaæ hitÃhitesu asammohatthÃya pa¤¤aæ pariyoda penti, sattÃnaæ hitasukhatthÃya niccaæ viriyamÃrabhanti, uttamaviriya vasenavarabhÃvaæ pattÃpi ca sattÃnaæ nÃnappakÃraæ aparÃdhaæ dhamanti, 'idaæ vo dassÃma karissÃmÃ'ti kataæ paÂi¤¤aæ na visaævà denti, tesaæ hitasukhÃya avicalÃdhiÂÂhÃnà honti, tesu avicalÃya mettÃya pubbakÃrino honti, upekkhÃya paccÆpakÃraæ nÃsiæ santÅti evaæ pÃramiyo pÆretvà yÃva dasabala catuvesÃrajja cha asÃdhÃraïa¤Ãïa aÂÂharasabuddhadhammappabhede sabbepi kalyÃïadhamme paripÆrentÅti evaæ dÃnÃdisabbakalyÃïadhammaparipÆrikà etÃva hontÅti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge samÃdhibhÃvanÃdhikÃre BrahmavihÃraniddeso nÃma Navamo paricchedo. [PTS Page 326] [\q 326/] 10. ùruppa niddeso. BrahmavihÃrÃnantaraæ uddiÂÂhesu pana catusu Ãruppesu ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ tÃva bhÃvetukÃmo "dissante kho pana rÆpÃdhikaraïaæ daï¬ÃdÃna satthÃdÃna kalaha viggaha vivÃdÃ, natthi kho pane taæ sabbaso Ãruppeti, so iti paÂisaÇkhÃya rÆpÃnaæ yeva nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya paÂipanno hotÅ"ti vacanato etesaæ daï¬ÃdÃnÃdÅna¤ceva cakkhusotarogÃdÅna¤ca ÃbÃdhasahassÃnaæ vasena karajarÆpe ÃdÅnavaæ disvà tassa samatikkamÃya Âhapetva paricchinnÃkÃsakasiïaæ navasu paÂhavÅkasiïÃdisÆ a¤¤a [SL Page 242] [\x 242/] Tarasmiæ catutthajjhÃnaæ uppÃdeti tassa ki¤cÃpi rÆpÃvacara catutthajajjhÃnavasena karajarÆpaæ atikkantaæ hoti, atha kho kasiïarÆpampi yasmà tappaÂibhÃgameva, tasmà tampi samatikkamitu kÃmo hoti. Kathaæ? Yathà ahibhÅruko puriso ara¤¤e sappena anubaddho vegena palayitvà palÃtaÂÂhane lekhÃcittaæ tÃla païïaæ và valliæ và rajjuæ và phalitÃya và pana paÂhaviyà phalitantaraæ disvà bhÃyateva uttasateva, neva naæ dakkhitukÃmo hoti, yathà ca anatthakÃrinà verÅpurisena saddhiæ ekagÃme vasamÃno puriso tena vadhabandhanagehajhÃpanÃdÅhi upaddÆto a¤¤aæ gÃmaæ vÃsatthÃya gantvà tatrÃpi verinà samÃnarÆpasaddasamudÃcÃraæ purisaæ disvà bhÃyateva uttasateva, neva naæ dakkhitukÃmo hoti. TatÅradaæ opammasaæsandanaæ: tesaæ hi purisÃnaæ ahinà verinà và upaddutakÃlo viya bhikkhuno [PTS Page 327] [\q 327/] Ãrammaïavasena karajarÆpasamaÇgi kÃlo, tesaæ vegena palÃyanaa¤¤agÃmagamanÃni viya bhikkhuno rÆpÃvacaracatutthajjhÃnavasena karajarÆpasamatikkamanakÃlo, tesaæ palÃtaÂÂhÃne ca a¤¤agÃme ca lekhÃcitta tÃlapaïïÃdÅni ceva verÅsadisaæ purisaæ ca disvà bhayasantÃsa adassanakÃmatà viya bhikkhunokasiïarÆpampi tappaÂibhÃgameva idanti sallakkhetvà tampi samatikkamitukÃmatÃ; sÆkarÃbhihata sunakha pisÃca bhÅrukÃdikÃpi cettha upamà veditabbÃ. Evaæ so tasmà catutthajjhÃnassa ÃrammaïabhÆtà kasiïarÆpà nibbijja pakkamitukÃmo pa¤cahà kÃrehi ciïïavasÅ hutvà paguïarÆpÃvacaracatutthajjhÃnato vuÂÂhÃya tasmiæ jhÃne imaæ mayà nibbinïaæ rÆpaæ Ãrammaïaæ karotÅti ca Ãsannasomanassapaccatthikanti ca santavimokkhato oÊÃrikanti ca ÃdÅnavaæ passati. AÇgoÊÃrikatà panettha natthi. Yatheva hetaæ rÆpaæ duvaÇgikaæ, evaæ ÃruppÃnipÅti. So tattha evaæ ÃdÅnavaæ disvà nikantiæ pariyÃdÃya ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ santato anantato manasi karitvà cakkavÃÊapariyantaæ và yattakaæ icchati tattakaæ và kasiïaæ pattharitvà tena phÆÂÂhokÃsaæ ÃkÃso ÃkÃsoti và ananto ÃkÃsoti và manasikaronto ugghaÂeti kasiïaæ, ugghÃÂentohi nevakila¤jaæ viya saævelleti, na kapà lato pÆvaæ viya uddharati, kevalaæ pana taæ neva Ãvajjeti na manasikaroti na paccavekkhati, anÃvajento amanasikaronto apaccavekkhanto ca a¤¤adatthu tena phuÂÂhokÃsaæ 'ÃkÃso ÃkÃso'ti manasi karonto kasiïaæ ugghÃÂeti nÃma. Kasiïampi ugghÃÂiyamÃnaæ neva ubbaÂÂati na vivaÂÂati, kevalaæ imassa amanasikÃraæ ca 'ÃkÃso ÃkÃso'ti manasikÃraæ ca paÂicca ugghÃÂitaæ nÃma hoti, kasiïugghÃÂimÃkÃsamattaæ pa¤¤Ãyati. 'KasiïugghÃÂimÃkÃsa'nti và 'kasiïaphÆÂÂhokÃso'ti và 'kasiïavivittà kÃsa'nti và sabbametaæ ekameva. So taæ kasiïugghÃÂimÃkÃsa [SL Page 243] [\x 243/] Nimittaæ [PTS Page 328 [\q 328/] ']ÃkÃso ÃkÃso'ti punappunaæ Ãvajjeti, takkÃhataæ vitakkÃhataæ karoti. Tassevaæ punappuna Ãvajjayato takkà hataæ vitakkÃhataæ karoto nÅvaraïÃnivikkhambhanti, sati santiÂÂhati, upacÃrena cittaæ samÃdhiyati. So taæ nimittaæ punappuna Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tassevaæ punappuna Ãvajjayato manasikaroto paÂhavÅkasiïÃdisu rÆpÃvacaracittaæ viya ÃkÃse ÃkÃsÃna¤cÃyatanacittaæ appeti. IdhÃpihi purima bhÃge tÅïi cattÃri và javanÃni kÃmÃvacÃrÃni upekkhÃvedanÃsampayuttÃneva honti, catutthaæ pa¤camaæ và arÆpÃvacaraæ, sesaæ paÂhavÅkasiïe vuttanayameva. Ayaæ pana viseso: - evamuppanne arÆpÃvacaracitte so bhikkhu yathà nÃma yÃnappatoÊikumbhimukhà dÅnaæ a¤¤ataraæ nÅlapilotikÃya và pÅtalohitodÃtÃdÅnaæ và a¤¤atarÃya pilotikÃya pandhitvà pekkhamÃno puriso vÃta vegena và a¤¤ena và kenaci apanÅtÃya pilotikÃya ÃkÃsaæ yeva pekkhamÃno tiÂÂheyya, evameva pubbe kasiïamaï¬alaæ jhÃnacakkhunà pekkhamÃno viharitvà 'ÃkÃso ÃkÃso'ti iminà parikammamanasikÃrena sahasà apanÅte tasmiæ nimitte ÃkÃsaæ yeva pekkhamÃno viharati. EttÃvatà cesa "sabbaso rÆpa sa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upa sampajja viharatÅ[a]"ti vuccati. Tattha sabbasoti sabbÃkÃrena, sabbÃsaæ và anavasesÃnanti attho. RÆpasa¤¤Ãnanti sa¤¤Ã sÅsena vutta rÆpÃvacarajjhÃnÃnaæ ceva tadÃrammaïÃnaæ ca, rÆpÃvacarajjhÃnampihi rÆpanti vuccati rÆpÅ rÆpÃni passatÅti Ãdisu, tassa Ãrammaïampi pahiddhà rÆpÃni passati suvanïadubbaïïÃnÅti Ãdisu, tasmà idha rÆpe sa¤¤Ã rÆpasa¤¤Ãti evaæ sa¤¤ÃsÅsena vuttarÆpÃvacarajjhÃnassetaæ adhivacanaæ. RÆpaæ sa¤¤Ã assÃti rÆpasa¤¤aæ, rÆpaæ assanÃmanti vuttaæ hoti. Evaæ paÂhavÅkasiïÃdi bhedassa tadÃrammaïassa cetaæ adivacananti veditabbaæ. [PTS Page 329] [\q 329/] samatikkamÃti virÃgà nirodhà ca, kiæ vuttaæ hoti? EtÃsaæ kusalavipÃka kiriyavasena pa¤cadasannaæ jhÃnasaÇkhÃtÃnaæ rÆpasa¤¤Ãnaæ etesaæca paÂhavÅkasiïÃdivasena navannaæ ÃrammaïasaÇkhÃtÃnaæ rÆpasa¤¤Ãnaæ sabbÃkÃrena anavasesÃnaæ và virÃgà ca nirodhà ca virÃgahetuæ ceva nirodhahetu¤ca ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upa sampajja viharati, na hi sakkà sabbaso anatikkantarÆpasa¤¤ena etaæ upasampajja viharitunti. Tattha yasmà Ãrammaïe avirattassa sa¤¤Ã samatikkamo na hoti, samatikkantÃsu ca sa¤¤Ãsu Ãrammaïaæ samatikkantameva hoti, tasmà Ãrammaïasamatikkamaæ [A.] DÅ- ni- brahmajÃlasutta. [SL Page 244] [\x 244/] Avatvà "tattha katamà rÆpasa¤¤Ã rÆpÃvacarasamÃpattiæ samÃpannassa và upapannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ imà vuccanti rÆpasa¤¤Ãyo, imà rÆpasa¤¤Ãyo atikkanto hoti vÅtikkanto samatikkanto, tena vuccati sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamÃ[a]"ti. Evampi vibhaÇge sa¤¤Ãnaæ yeva samatikkamo vutto; yasmà pana Ãrammaïasamatikkamena pattabbà età samÃpattiyo na ekasmiæ yeva Ãrammaïe paÂhamajjhÃnÃdÅni viya, tasmà ayaæ ÃrammaïasamatikkamavasenÃpi attha vaïïanà katÃti veditabbÃ. PaÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamÃti cakkhà dÅnaæ vatthÆnaæ rÆpÃdÅnaæ ÃrammaïÃnaæ ca paÂighÃtena samuppannà sa¤¤ÃpaÂighasa¤¤Ã, rÆpasa¤¤ÃdÅnaæ etaæ adhivacanaæ. YathÃha: -" tattha katamà paÂighasa¤¤Ã rÆpasa¤¤Ã saddasa¤¤Ã gandhasa¤¤Ã rasasa¤¤Ã phoÂÂhabbasa¤¤Ã imà vuccanti paÂighasa¤¤Ãyo[b]"ti. TÃsaæ kusala vipÃkÃnaæ pa¤cannaæ akusalavipÃkÃnaæ pa¤cannanti sabbaso dasannampi paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà pahÃnà asamuppÃdà appavattiæ katvÃti vuttaæ hoti. KÃma¤cetà paÂhamajjhÃnÃdÅni samÃpannassÃpi nasanti, na hi tasmiæ samaye pa¤cadvÃravasena cittaæ pavattati, evaæ santepi a¤¤attha pahÅnÃnaæ sukhadukkhÃnaæ catutthajjdhÃne viya sakkÃyadiÂÂhÃdÅnaæ tatiyamagge [PTS Page 330] [\q 330/] viya ca imasmiæ jhÃne ussÃhajananatthaæ imassa jhÃnassa pasaæsÃvasena etÃsa mettha vacanaæ veditabbaæ. AthavÃ, ki¤cÃpi tà rÆpÃvacaraæ samÃpannassÃpi na santi. Athakho nappahÅnattà nasanti na hi rÆpa virÃgÃya rÆpÃvacÃrabhÃvanà saævattati rÆpÃyattà ca etÃsaæ pavatti, ayampana bhÃvanà rÆpavirÃgÃya saævattati tasmà tà ettha pahinÃti vattuæ vaÂÂati. Na kevala¤ca vattuæ, ekaæseneva evaæ dhÃretumpi vaÂÂati. TÃsaæ hi ito pubbe appahÅnattÃyeva paÂhamaæjhÃnaæ samÃpannassa saddo kaÂhÂakoti vutto bhagavatÃ, idha ca pahÅnattà yeva arÆpasamÃpattÅnaæ Ãne¤jatà santavimokkha tà ca vuttÃ, ÃÊÃro ca kÃlÃmo arÆpasamÃpanno pa¤camattÃni sakaÂasatÃni nissÃya nissÃya atikkamantÃni neva addasà na pana saddaæ assosÅtÅ. NÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrÃti nÃnattevà gocare pavattÃnaæ sa¤¤Ãnaæ nÃnattÃnaæ và sa¤¤Ãnaæ, yasmà hi età "tattha katamà nÃnattasa¤¤Ã, asamÃpannassa manodhÃtu samaÇgissa và manovi¤¤ÃïadhÃtusamaÇgissa và sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤¤Ãnitattaæ. Imà vuccanti nÃnattasa¤¤Ãyo"ti evaæ vibhaÇge vibhajitvà vuttà idha adhippetà asamÃpannassa manodhÃtu mano vi¤¤ÃïadhÃtu saÇgahÅtà sa¤¤Ã rÆpasaddÃdibhede nÃnÃtte nÃnà sabhÃve gocare pavattanti, yasmà cetà aÂÂhakÃmÃvacarakusala [A-b] abhi - vibhaÇgapÃli. [SL Page 245] [\x 245/] Sa¤¤Ã dvÃdasÃkusalasa¤¤Ã ekÃdasakÃmÃvacarakusalavipÃkasa¤¤Ã dve akusalavipÃkasa¤¤Ã ekÃdasa kÃmÃvacara kiriyasa¤¤ÃtÅ evaæ catucattÃÊÅsampi sa¤¤Ã nÃnattà nÃnÃsabhÃvà a¤¤ama¤¤aæ asadisÃ, tasmà nÃnattasa¤¤Ãti vuttÃ. TÃsaæ sabbaso nÃnattà sa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà anÃvajjanà asamannÃhÃrà apaccavekkhanà yasmà tà nÃvajjetÅ na manasikaroti na paccavekkhati, tasmÃti vuttaæ hoti. Yasmà cettha purimÃrÆpasa¤¤Ã paÂighasa¤¤Ã ca iminà jhÃnena nibbatte bhavepi na vijjanti, pageva tasmiæ bhave imaæ jhÃnaæ upasampajja viharaïakÃle, tasmà tÃsaæ samatikkamà [PTS Page 331] [\q 331/] atthaÇgamÃti dvedhÃpi abhÃvo yeva vutto. NÃnatta sa¤¤Ãsu pana yasmà aÂÂhakÃmÃvacarakusalasa¤¤Ãnavakiriyasa¤¤Ã dÃsakusalasa¤¤Ãti imà sattavÅsatisa¤¤Ã iminà jhÃnena nibbatte bhave vijjanti, tasmà tÃsaæ amanasikÃrÃti vuttanti veditabbaæ. TatrÃpihi imaæ jhÃnaæ upasampajja viharanto tÃsaæ amanasikÃrà yeva upasampajja viharati, tà pana manasikaronto asamÃpanno hotÅti, saÇghepatocettha rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamÃti iminà sabbarÆpÃvacaradhammÃnaæ pahÃnaæ vuttaæ, paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrÃti iminà sabbesaæ kÃmÃvacaracittacetasikÃnaæ pahÃnÃæ ca amanasikÃro ca vuttoti veditabbo. Ananto ÃkÃsoti ettha nÃssa uppÃdanto và vayanto và pa¤¤ÃyatÅti ananto, ÃkÃsoti kasiïugghÃÂimÃkÃso vuccati, manasikÃravasenÃpi cettha anantatà veditabbÃ. Teneva vibhaÇge vuttaæ: - " tasmiæ ÃkÃse cittaæ Âhapeti saïÂhapeti anantaæ pharati tena vuccati ananto ÃkÃso"ti. ùkÃsÃta¤cÃyatanaæ upasampajja viharatÅti ettha pana nÃssa antoti anantaæ, ÃkÃsaæ anantaæ ÃkÃsÃnantaæ, ÃkÃsÃnantameva ÃkÃsÃna¤caæ taæ ÃkÃsÃna¤caæ adhiÂÂhanaÂÂhena Ãyatanamassa sasampayuttadhammassa jhÃnassa devÃnaæ devÃyatanamivÃti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharatÅti taæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ patvà nipphÃdetva tadanurÆpena iriyÃpathavihÃrena viharatÅti. Ayaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanakammaÂÂhÃne vitthÃrakathÃ. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ bhÃvetukÃmena pana pa¤cahÃkÃrehi ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyaæ cinïavasÅbhÃvena ÃsannarÆpÃvacarajjhÃnapaccatthikà ayaæ samÃpatti, no ca vi¤¤Ãïa¤cÃyatana miva santÃti ÃkÃsÃna¤cÃyatane ÃdÅnacaæ disvà tattha nikantiæ pariyÃdÃya vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ santato manasikaritvà taæ ÃkÃsaæ pharitvà pavattavi¤¤Ãïaæ 'vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïa'nti punappuna Ãvajji [SL Page 246] [\x 246/] Tabbaæ manasi kÃtabbaæ paccavekkhitabbaæ takkÃhataæ vitakkÃhataæ kÃtabbaæ [PTS Page 332 [\q 332/] ']anantaæ ananta'nti pana na manasikÃtabbaæ tassevaæ tasmiæ nimitte punappuna cittaæ cÃrentassa nÅvaraïÃni vikkhambhanti, sati santiÂÂhati, upacÃrena cittaæ samÃdhiyati. So taæ nimittaæ punappuna Ãsovati bhÃveti bahulÅkaroti, tassevaæ karoto ÃkÃse ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ viya ÃkÃsaphuÂÂhe vi¤¤Ãïe vi¤¤Ãïa¤cÃyatanacittaæ appeti. AppanÃnayo panettha vuttanayeneva veditabbo. EttÃvatà vesa "sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharatÅ[a]"ti vuccatÅ. Tattha sabbasoti idaæ vuttanayameva, ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkammÃti ettha pana pubbe vuttanayena jhÃnampi ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ Ãrammaïampi, Ãrammaïampihi purimanayeneva ÃkÃsÃna¤caæ ca taæ paÂhamassa ÃruppajjhÃnassa Ãrammaïattà devÃnaæ devÃyatanaæ viya adhiÂÂhà naÂÂhena Ãyatana¤cÃti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ, tathà ÃkÃsÃna¤caæ ca taæ tassa jhÃnassa sa¤jÃti hetuttà 'kambojà assÃnaæ Ãyatana'nti ÃdÅni viya sa¤jÃti desaÂÂhena Ãyatana¤cÃtipi ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ, evametaæ jhÃna¤ca Ãrammaïa¤cÃti ubhayampi appavattikaraïena ca amanasikaraïena ca samatikkamitvÃva yasmà idaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja vihÃtabbaæ, tasmà ubhayampetaæ ekajjhaæ katvà ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkammÃti idaæ vuttanti veditabbaæ. Anantaæ vi¤¤Ãïanti taæ yeva ananto ÃkÃsoti evaæ pharitvà pavattavi¤¤Ãïaæ anantaæ vi¤¤Ãïanti evaæ manasikarontoti vuttaæ hoti. ManasikÃra vasena và anantaæ, so hi taæ ÃkÃsÃrammaïaæ vi¤¤Ãïaæ anava sesato manayikaronto anantanti manasikaroti. Yaæ pana vibhaÇge vuttaæ anantaæ vi¤¤Ãïanti taæyeva ÃkÃsaæ vi¤¤Ã ïena phuÂaæ manasikaroti anantaæ pharati tena vuccati anantaæ vi¤¤Ãïanti. Tattha vi¤¤ÃïenÃti upayogatthe karaïavacanaæ veditabbaæ. Evaæ hi aÂÂhakathÃcariyà tassa atthaæ vaïïayanti anantaæ pharatÅti ta¤¤eva ÃkÃsaæ phuÂaæ vi¤¤Ãïaæ manasikarotÅti vuttaæ hoti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharatÅti ettha pana [PTS Page 333] [\q 333/] nÃssa antoti anantaæ, anantameva Ãna¤caæ, vi¤¤Ãïaæ Ãna¤caæ vi¤¤ÃïÃna¤canti avatvà vi¤¤Ãïa¤canti vuttaæ, ayaæ hettha rÆÊhisaddo. Taæ vi¤¤Ãïa¤caæ adhiÂÂhÃnaÂÂhena Ãyatanamassa sasampayuttadhammassa jhÃnassa devÃnaæ devÃyatana mivÃti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ, sesaæ purimasadisamevÃti. Ayaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanakammaÂÂhÃne vitthÃrakathÃ. [A.] VibhaÇgaga [SL Page 247] [\x 247/] Aki¤ca¤¤Ãyatanaæ bhÃvetukÃmena pana pa¤cahÃkÃrehi vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiyaæ cinïavasÅbhÃvena ÃnnaÃkÃsÃna¤cÃyatanapaccatthikà ayaæ samÃpatti, no ca Ãki¤ca¤¤Ãyatana miva santÃti vi¤¤Ãïa¤cÃyatane ÃdÅnavaæ disvà tattha nikantiæ pariyÃdÃya Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ santato manasi karitvà tasseva vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÃrammaïabhÆtassa ÃkÃsÃna¤cÃyatana vi¤¤Ãïassa abhÃvo su¤¤atà vivittÃkÃro manasi kÃtabbo. Kathaæ? Taæ vi¤¤Ãïaæ amanasikaritvà ' natthi natthi'ti và 'su¤¤aæ su¤¤a'nti và 'vivittaæ vivitta'nti và pÆnappuna Ãvajjitabbaæ, manasikÃtabbaæ, paccavekkhitabbaæ, takkÃhataæ vitakkÃhataæ kÃtabbaæ. Tassevaæ tasmiæ nimitte cittaæ cÃrentassa nÅvaraïÃni vikkhambhanti, sati santiÂÂhati, upacÃrena cittaæ samÃdhiyati. So taæ nimittaæ punappina Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tassevaæ karoto ÃkÃse phuÂe mahaggatavi¤¤Ãïe vi¤¤Ãïa¤cÃyatanamiva tasseva ÃkÃsaæ pharitvà pavattassa mahaggatavi¤¤Ãïassa su¤¤avivitta natthibhÃve Ãki¤ca¤¤Ãyatanacittaæ appeti. EtthÃpi ca appanà nayo vuttanayeneva veditabbo. Ayaæ pana viseso: - tasmiæ hi appanÃcitte uppanne so bhikkhu yathà nÃma puriso maï¬ala mÃlÃdisu kenacideva karaïÅyena sannipatitaæ bhikkhusaÇghaæ disvà katthaci gannvà sannipatakiccÃvasÃneva uÂÂhÃya pakkantesu bhikkhusu Ãgantvà dvare Âhatvà puna taæ ÂhÃnaæ olokento su¤¤ameva passati vivittameva passati, nÃssa evaæ hoti ettakà nÃma bhikkhÆ kÃlaÇkatà và disà pakkantà vÃti. Atha kho 'su¤¤amidaæ [PTS Page 334] [\q 334/] vivitta'nti natthibhÃvameva passati, evameva pubbe ÃkÃse pavattitaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanajjhÃnacakkhunà passanto viharitvà ' natthi natthi'ti Ãdinà parikammamanasikÃrena antarahite tasmiæ vi¤¤Ãïe tassa apagamasaÇkhÃtaæ abhÃvameva passanto viharati, ettÃvatà cesa "sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkammanatthi ki¤cÅtiÃki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharatÅ[a]"ti vuccati. IdhÃpi sabbasoti badaæ vuttanayameva, vi¤¤Ãïa¤cÃyatananti etthÃpica pubbe vuttanayeneva jhÃnampi vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ Ãrammaïamipi, Ãrammaïampihi purimanayeneva vi¤¤Ãïa¤caæ ca taæ dutiyassaÃruppajjhÃnassa Ãrammaïattà devÃnaæ devÃyatanaæ viya adhiÂÂhÃnaÂÂhena Ãyatana¤cÃti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ, tathà vi¤¤Ãïa¤caæ ca taæ tasseva jhÃnassa sa¤jÃti hetuttÃ' kambojà assÃnaæ Ãyatana'nti ÃdÅni viya sa¤jÃtidesaÂÂhena Ãyatana¤cÃtipi vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ, evametaæ jhÃna¤ca Ãrammaïa¤cÃti ubhayampi appavattikaraïena ca amanasikaraïena ca samatikka [A] abhi - vibhaÇgapÃÊi. [SL Page 248] [\x 248/] MitvÃva yasmà idaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja vihÃtabbaæ. Tasmà ubhayampetaæ ekajjhaæ katvà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkammÃti idaæ vuttanti veditabbaæ. Natthi ki¤cÅtinatthi natthi su¤¤aæ su¤¤aæ vivittaæ vivittanti evaæ manasikarontoti vuttaæ hoti. Yampi vibhaÇge vuttaæ " natthi ki¤cÅti ta¤¤eva vi¤¤Ãïaæ abhÃveti vibÃveti antaradhÃpeti natthi ki¤cita passati tena vuccati natthi ki¤cÅ"ti taæ ki¤cÃpi khayato sammasanaæ viya vuttaæ, athakhvassa evameva attho daÂÂhabbo. Taæ hi vi¤¤Ãïaæ anÃvajjento amanasikaronto apaccavekkhanto kevalamassa natthibhÃvaæ su¤¤abhÃvaæ vivittabhÃvameva manasikaronto kevalamassa natthibhÃvaæ su¤¤abhÃvaæ vivittabhÃvameva manasikaronto abhÃveti vibhÃveti antaradhÃpetÅti vuccati na a¤¤athÃti. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharatÅti ettha pana nÃssa ki¤cananti aki¤canaæ, antamaso bhaÇgamattampi assa avasiÂÂhaæ natthÅti vuttaæ hoti. Aki¤canassa bhÃvo Ãki¤ca¤¤aæ. ùkÃsÃna¤cÃyatana vi¤¤ÃïÃpagamassetaæ adhivacanaæ [PTS Page 335] [\q 335/] taæ Ãki¤ca¤¤aæ adhiÂÂhÃnaÂÂhena Ãyatanamassa jhÃnassa devÃnaæ devÃyatanamivÃti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ, sesaæ purimasadisamevÃti. Ayaæ Ãki¤ca¤¤ÃyatanakammaÂÂhÃne vitthÃrakathÃ. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ bhÃvetukÃmena pana pa¤cahÃkÃrehi Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiyaæciïïavasÅbhÃvena Ãsannavi¤¤Ãïa¤cÃyatanapaccatthikà ayaæ samÃpatti, no ca nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanaæ viya santÃti và sa¤¤Ãrogo sa¤¤Ãgaï¬o sa¤¤Ãsallaæ etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãti và evaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatane Ãdinavaæ upari Ãnisaæsaæ ca disvà Ãki¤ca¤¤Ãyatane nikantiæ pariyÃdÃya nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ santato manasi karitvà sÃva abhÃvaæ Ãrammaïaæ katvà pavattità Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti santà santÃti punappuna ÃvajjitabbÃ, manasikÃtabbÃ, paccavekkhitabbÃ, takkÃhatà vitakkÃhatà kÃtabbÃ. Tassevaæ tasmiæ nimitte punappuna mÃnasaæ cÃrentassa nÅvaraïÃni vikkhambhanti, sati santiÂÂhati, upacÃrena cittaæ samÃdhiyati. So taæ nimittaæ punappuna Ãsevati bhÃveti pahulÅkaroti. Tassevaækaroto vi¤¤ÃïÃpagame Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ viya Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattisaÇkhÃtesu catusu khavdhesu nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanacittaæ appeti, appanÃnayo panettha vuttanayeneva veditabbo. EttÃvatà cesa " sabbasoÃki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharatÅ[a]"ti vuccati. IdhÃpi sabbasoti idaæ [A.] Abhi - vibhaÇga- [SL Page 249] [\x 249/] Vittanayameva. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkammÃti etthÃpi pubbe vuttanayeneva jhÃnampi Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãrammaïampi. ùrammaïampihi purimanayeneva Ãki¤ca¤¤aæ ca taæ tatiyassa ÃruppajjhÃnassa Ãrammaïattà devÃnaæ devÃyatanaæ viya adhiÂÂhà naÂÂhena Ãyatanaæ cÃti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ, tathà Ãkiæca¤¤aæ ca taæ tasseva jhÃnassa sa¤jÃti hetuttà [PTS Page 336 [\q 336/] '] kambojà assÃnaæ Ãyatana'nti ÃdÅni viya sa¤jÃtidesaÂÂhena ÃyatanaæcÃtipi Ãkiæca¤¤Ãyatanaæ, evametaæ jhÃnaæ ca ÃrammaïaæcÃti ubhayampi appavattikaraïena ca amanasikaraïena ca samatikkamitvÃva yasmà idaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja vihÃtabbaæ, tasmà ubhayampetaæ ekajjhaæ katvà Ãkiæca¤¤Ãyatanaæ samatikkammÃti idaæ vuttanti veditabbaæ. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatananti ettha pana yÃya sa¤¤Ãya bhÃvato taæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatananti vuccati, yathà paÂipannassa sà sa¤¤Ã hoti taæ tÃva dassetuæ vibhaÇge nevasa¤¤¤inÃsa¤¤iti uddharitvà " ta¤¤eva Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ santato manasikaroti saÇkhÃrÃvasesasamÃpattiæ bhÃveti, tena vuccati nevasa¤¤inÃsa¤¤i"ti vuttaæ, tattha santato manasikarotÅti santà vatÃyaæ samÃpatti, yatra hi nÃma natthibhÃvampi Ãrammaïaæ karitvà ÂhassatÅti evaæ santÃrammaïatÃya taæ santÃti manasi karoti, santato ce manasi karoti kathaæ samatikkamo hotÅti? AsamÃpajjitukÃmatÃya, so hi ki¤cÃpi taæ santato manasikaroti, athakhvassa ahametaæ ÃvajjissÃmi samÃpajjissÃmi adhiÂÂhahissÃmi vuÂÂhahissÃmi paccavekkhissÃmÅti esa Ãbogo samannÃhÃro manasikÃro na hoti. KasmÃ? ùki¤ca¤¤Ãyatanato nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanassa santatara païÅtataratÃya, yathÃhi rÃjà mahacca rÃjÃnubÃvena hatthikkhandhavaragato nagaravÅthiyaæ vicaranto dantakÃrÃdayo sippike ekaæ vatthaæ daÊhaæ nivÃsetvà ekena sÅsaæ veÂhetvà dantacuïïÃdÅhi samokinïa gatte anekÃni dantavikatiÃdÅni sippÃni karonte disvà 'aho vata rechekà Ãcariyaæ ÅdisÃnipi nÃma sippÃni karissantÅ'ti evaæ tesaæ chekatÃya tussati, na cassa evaæ hoti'aho vatÃhaærajjaæ pahÃya evarÆpo sippiko bhaveyya'nti. Taæ kissa hetu? Rajjasiriyà mahÃnisaæsatÃya, so sippino samatikkamitvÃva gacchati, evameva cesa kiæcÃpi taæ samÃpattiæ santato manasikaroti athakhvassa ahametaæ samÃpattiæ ÃvajjissÃmi samÃpajjissÃmi adiÂÂhahissÃmi vuÂÂhahissÃmi paccavekkissÃmÅti neva esa Ãbogo samannà hÃro manasikÃro hoti, so taæ santato manasi karonto pubbe vuttanayena [PTS Page 337] [\q 337/] taæ paramasukhumaæ appanÃppattaæ sa¤¤aæ pÃpuïÃti, yÃya nevasa¤¤i nÃsa¤¤i nÃma hoti, saÇkhÃrÃvasesasamÃpattiæ bÃvetÅti vuccati. SaÇkhÃrÃvasesasamÃpattinti accanta [SL Page 250] [\x 250/] SukhumabhÃvappatta saÇkhÃraæ catutthÃruppasamÃpattiæ. IdÃni yantaæ evaæ adigatÃya sa¤¤Ãya vasena nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatananti vuccati, taæ atthato dassetuæ "nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatananti nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa và upapannassa và diÂÂha dhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ"ti vuttaæ, tesu idha samÃpannassa cittacetasikà dhammà adhippetÃ. VacÃnattho panettha: oÊÃrikÃya sa¤¤Ãya abhÃvato sukhumÃya ca bhÃvato ne vassa sasampayuttadhammassa jhÃnassa sa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãti nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤aæ, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ca taæ manÃyatanadhammÃyatana pariyÃpannattà Ãyatana¤cÃti= nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ; athavà yÃyamettha sa¤¤Ã sà paÂusa¤¤Ã kiccaækÃtuæ asamatthatÃya neva sa¤¤Ã, saÇkhÃrÃvasesasukhumabhÃvena vijjamÃnattà nÃsa¤¤Ãti= nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã ca sà sesadhammÃnaæ adhiÂÂhÃnaÂÂhena Ãyatana¤cÃti= nevasa¤¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ. Na kevalaæ cettha sa¤¤Ãva edisÅ, atha kho vedanÃpi neva vedanà nÃvedanÃ, cittampi neva cittaæ nÃcittaæ, phassopi neva phasso nÃphasso, esanayo sesasampayuttadhammesu, sa¤¤Ã sÅsena panÃyaæ desanà katÃti veditabbÃ. PattamakkhanatelappabhÆtÅhi ca upamÃhi esa attho vibhÃvetabbo: - sÃmaïero kira telena pattaæ makkhetvà opesi, taæ yÃgupÃnakÃle thero 'pattamÃharÃ'ti Ãha. So'patte telamatthi bhante'ti Ãha, tato 'Ãhara sÃmaïera telaæ, nÃÊiæ pÆressÃmÃ'ti vutto 'natthi bhante telanti Ãha. Tattha yathà anto vutthattà yÃguyà saddhiæ akappi yaÂÂhena 'telaæ athi'ti hoti, nÃÊipÆraïÃdÅnaæ vasena 'natthÅ'ti hoti, evaæ sÃpi sa¤¤Ã paÂusa¤¤Ã kiccaæ kÃtuæ asamatthatÃya neva sa¤¤Ã, saÇkhÃrÃvasesasukhumabhÃvena vijjamÃnattà nÃsa¤¤Ã hoti. Kiæ panettha sa¤¤Ãkiccanti? ùrammaïasa¤jÃnanaæ ceva vipassanÃya ca visayabhÃvaæ upagantvà nibbidÃjananaæ, [PTS Page 338] [\q 338/] dahanakicca mÅva hi sukhodake tejodhÃtu sa¤jÃnanakiccampesà paÂuæ kÃtuæ nasakkoti, sesasamÃpattÅsu sa¤¤Ã viya vipassanÃya visayabhÃvaæ upagantvà nibbidÃjananampi kÃtuæ na sakkoti. A¤¤esu hi khandhesu akatÃbhiniveso bhikkhu nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanakkhandhe sammasitvà nibbaædaæ pattuæ samattho nÃma natthi, apica Ãyasmà sÃriputto pakativipassako pana mahÃpa¤¤o sÃriputtasadisova sakkuïeyya, sopi evaæ kirame dhammà ahutvà sambhonti, hutvà pativentÅti evaæ kalÃpasammasanavaseneva, no anupadadhamma vipassanÃvasena. Evaæ sukhumattaæ gatà esà samÃpatti. Yathà ca pattamakkhanatelÆpamÃya, ecaæmaggudakÆpamÃyapi ayamattho vibhÃve tabbo: - maggapaÂipannassa kira therassa purato gacchanto sÃmaïero tokamudakaæ disvà ' udakaæ bhante, upÃhanà omu¤cathÃ'ti [SL Page 251] [\x 251/] ùha, tato therena 'sace udakamatthi, Ãhara nahÃnasÃÂikaæ, nahÃyissÃmÃ'ti vutto'natti bhante'ti Ãha. Tattha yathà upÃhana temanamattaÂÂhena 'udakamatthi'ti hoti, nahÃyanaÂÂhena ' natthi'ti hoti, evampi sà paÂusa¤¤Ãkiccaæ kÃtuæ asamatthatÃya nevasa¤¤Ã, saÇkhÃrÃvasesasukhumabhÃvena vijjamÃnattà nÃsa¤¤Ã hoti. Na kevala¤ca etÃheva, a¤¤Ãhipi anurÆpÃhi upamÃhi esa attho vibhÃvetabbo. Upasampajja viharatÅti idaæ vuttanayamevÃti. Ayaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanakammaÂÂhÃne vitthÃrakatÃ. AsadisarÆpo nÃtho Ãruppaæ yaæ catubbidhaæ Ãha, Taæ iti ¤tvà tasmiæ pakiïïakakathÃpi vi¤¤oyyÃ. ùruppasamÃpattiyo hi: - ùrammaïÃtikkamato catassopi bhavantimÃ, AÇgÃtikkamametÃsaæ na icchanti vibhÃvino. EtÃsu hi rÆpanimittÃtikkamato paÂhamÃ, ÃkÃsÃtikkamato dutiyÃ, ÃkÃse pavattitavi¤¤ÃïÃtikkamato tatiyÃ, ÃkÃso pavattitavi¤¤Ãïassa apagamÃtikkamato catutthiti sabbathà ÃrammaïÃtikkamato catassopi bhavantimà aruppamÃpattiyoti veditabbÃ. [PTS Page 339] [\q 339/] aÇgÃtikkamaæ pana etÃsaæ na iccanti paï¬itÃ, nahÅ rÆpà vacarasamÃpattisu viya etÃsu aÇgÃtikkamo atthi, sabbÃsupi hi etÃsu ' upekkhà cittekaggatÃ'ti dve eva jhÃnaÇgÃni honti. Evaæ santepi: - SuppaïÅtatarà honti pacchimà pacchimà idha, Upamà tattha vi¤¤eyyà pÃsÃdatala sÃÂikÃ. YathÃhi catubhumukassa pÃsÃdassa ÂÂhimetale dibbanaccagÅta vÃditasurabhigandhamÃlà bhojanasayanacchÃdanÃdivasena paÂhÅtà pa¤ca kÃmaguïà paccupaÂÂhità assu, dutiye tato païÅtatarÃ, tatiye tato païÅtatamÃ, catutthe sabbapaïÅtatarÃ, tattha ki¤cÃpi tÃni cattÃripi pÃsÃdatalÃneva natthi nesaæ pÃsÃdatalabhÃvena viseso, pa¤cakÃmaguïasamiddhavisesena pana heÂÂhimato heÂÂhi mato uparimaæ uparimaæ païÅtataraæ hoti. Yathà ca ekÃya itthiyà kantita thÆla saïha saïhatara saïhatamasuttÃnaæ catuppalatipala dvipalaekapalasÃÂikà assu, ÃyÃmena ca vitthÃrena ca samappamÃïÃ, tattha ki¤cÃpi tà sÃÂikà catassopi ÃyÃmato ca vitthÃrato ca samappamÃnÃ, natthi tatÃsaæ pamÃïato viseso, sukhasamphassasukhuma bhÃva mahagghabhÃvehi pana puramÃya purimÃya pacchimà pacchimà païÅta tarà honti, evameva ki¤cÃpi catusupi etÃsu upekkhÃcitte [SL Page 252] [\x 252/] KaggatÃti etÃni dveyeva aÇgÃni honti, atha kho bhÃvanà visesena tesaæ aÇgÃnaæ païÅtapaïÅtatarabhÃvena suppaïitatarà honti pacchimà pacchimà idhÃti veditabbÃ. Evaæ anupubbena païÅtapaïÅtataratà cetÃ: - Asucimhi maï¬ape laggo eko tannissito paro, A¤¤o pahi anissÃya taæ ti nissÃya cÃparo hito catÆhi etehi purisehi yathÃkkamaæ, SamÃnatÃya ¤Ãtabbà catassopi vibhÃvinÃ. TatrÃyamatthayojanÃ: - asucimhi kira dese eko maï¬apo, atheko puriso Ãgantvà taæ asuciæ jigucchamÃno taæ maï¬apaæ hatthehi Ãlambitvà tattha laggo laggito viya aÂÂhÃsi, atÃparo Ãgantvà taæ maï¬apalaggaæ purisaæ nissito, atha¤¤o ÃgantvÃcintesi: yo esa maï¬apalaggo yo ca taæ nissito ubho pete duÂÂhità dhuvo ca nesaæ maï¬apapapÃte pÃtoti handÃhaæ bahiyeva tiÂÂhamÅti so [PTS Page 340] [\q 340/] taæ nissitaæ anissÃya pahiyeva aÂÂhasi. AthÃparo Ãgantvà man¬apalaggassa tannissitassa ca akhemabhÃvaæ cintetvà pahiÂÂhita¤ca suÂÂhitanti manatvà taæ nissÃya aÂÂhÃsi. Tattha asucimhi dese maï¬apo viya kasiïugghÃÂimÃkÃsaæ daÂÂhabbaæ, asucijigucchÃya maï¬apalaggo purisoviya rÆpanimittajigucchÃya ÃkÃsÃrammaïaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ, maï¬apalaggaæ purisaæ nissito viya ÃkÃsÃrammaïaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ Ãrabbha pavattaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ, tesaæ dvinnampi akhemabhÃvaæ cintetvà anissÃya taæ maï¬apalaggaæ pahi Âhito viya ÃkÃsà na¤cÃyatanaæ Ãrammaïaæ akatvà tadabhÃvÃrammaïaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ, maï¬apalaggassa taæ nissitassa ca akhemataæ cintetvà bahiÂÂhita¤ca suÂÂhitoti mantvà taæ nissÃya Âhito viya vi¤¤Ãïà bhÃvasaÇkhÃte bahipadese Âhitaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãrabbha pavattaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ daÂÂhabbaæ. Evaæ pavattamÃna¤ca: - ùrammaïaæ karoteva a¤¤ÃbhÃvena taæ idaæ, DiÂÂhadosampi rÃjÃnaæ vuttihetu yathà jÃno. Idaæ hi nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ Ãsannavi¤¤Ãïa¤cÃyatanapaccatthikà ayaæ samÃpattÅti evaæ diÂÂhidosampi taæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ a¤¤assa Ãrammaïassa abhÃvà Ãrammaïaæ karoteva. Yatha kiæ? DiÂÂhadosampi rÃjÃnaæ vuttihetu yathà jano, yathÃhi asaæyataæ pharusakÃyavacÅmanosamÃcÃraæ ka¤ci sabbadisampatiæ rÃjÃnaæ pharusasamÃcÃro ayanti evaæ diÂÂhadosampi a¤¤attha vuttiæ [SL Page 253] [\x 253/] AlabhamÃno jano vuttihetuæ nissÃya pavattati, evaæ diÂÂha dosampi taæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ a¤¤aæ Ãrammaïaæ alabhamÃnamidaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ Ãrammaïaæ karoteva. Evaæ kurumÃna¤ca: - ùrÆÊho dÅghanisseïiæ yathà nisseïi bÃhukaæ, Pabbatagga¤ca ÃrÆlho yathà pabbatamatthakaæ. Yathà và girimÃrÆÊho attano yeva jaïnukaæ Olubbhati tathecetaæ jhÃnamolubbha vattatÅti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate vusuddhimagge SamÃdhibhÃvanÃdhikÃre ùruppaniddeso nÃma Dasamo paricchedo. [PTS Page 341] [\q 341/] 11. SamÃdhi niddeso. IdÃni ÃruppÃnantaraæ ekà sa¤¤Ãti evaæ uddiÂÂhÃya ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ãya bhÃvanÃniddeso anuppatto. Tattha ÃharatÅti= ÃhÃro, so catubbidho kabaÊÅkÃrÃhÃro, phassÃhÃro, mano sa¤cetanÃhÃro, vi¤¤ÃïÃhÃroti. Kopanettha kiæ ÃharatÅti? KabaÊÅkÃrÃhÃro ojaÂÂhamakaæ rÆpaæ Ãharati, phassÃhÃrotisso vedanà Ãharati, manosa¤cetanÃhÃro tÅsu bhavesu paÂisaÂhdhiæ Ãharati, vi¤¤ÃïÃhÃro paÂisandhikkhaïe nÃmarÆpaæ Ãharati. Tesu kabalÅkÃrÃhÃre nikantibhayaæ, phassÃhÃre upagamanabhayaæ, manosa¤cetanÃhÃre upapattibhayaæ, vi¤¤ÃïÃhÃre paÂisandhi bhayaæ, evaæ sappaÂibhayesu. Ca etesu kabaÊÅkÃrÃhÃro puttamaæsÆpa mena dipetabbo, phassÃhÃro niccammagÃvÆpamena, manosa¤cetanÃhÃro aÇgÃrakÃsÆpamena, vi¤¤ÃïÃhÃro sattisÆlÆpamenÃti. Imesu pana catusu ÃhÃresu asitapÅtakhÃyita sÃyitappa bhedo kabaÊÅkÃro ÃhÃrova imasmiæ atthe ÃhÃroti adhippeto. Tasmiæ ÃhÃre paÂikkÆlÃkÃraggahaïavasena uppannà sa¤¤Ã ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã, taæ ÃhÃre paÂikkÆla sa¤¤aæ bhÃvetukÃmena kammaÂÂhÃnaæ uggahetvà uggahato eka padampi avirajjhantena rahogatena patisallinena asitapÅta khÃyitasÃyitappabhede [PTS Page 342] [\q 342/] kabaÊÅkÃrÃhÃre dasahÃkÃrehi paÂikkÆlatà [SL Page 254] [\x 254/] PaccavekkhitabbÃ. SeyyathÅdaæ? Camanato, pariyesanato, paribhogato, Ãsayato, nidhÃnato, aparipakkato, paripakkato, phalato, nissandato, sammakkhanatoti. Tattha gamanatoti evaæ mahÃnubhÃve nÃma sÃsane pabbajitena sakalarattiæ buddhavacanasajjhÃyaæ và samaïadhammaæ và katvà kÃlasseva vuÂÂhÃya cetiyaÇgaïa bodhiyaÇgaïa vattaæ katvà pÃnÅyaæ paribhojanÅyaæ upaÂÂhapetvà pariveïaæ sammajjitvà sarÅraæ paÂijaggitvà Ãsanaæ Ãruyha vÅsatiæsavÃre kammaÂÂhÃnaæ manasi karitvà uÂÂhÃya pattacÅvaraæ gahetvà nijjanasambÃdhÃni pavivekasukhÃni chÃyÆdaka sampannÃni sucÅni sÅtalÃni ramaïÅyabhÆmibhÃgÃni tapovanÃni pahÃya ariyaæ vivekaratimanapekkhitvà susÃnÃbhimukhena sigÃlena viya ÃhÃratthÃya gÃmÃbhimukhena gantabbaæ. Evaæ gacchatà ca ma¤camhÃvà pÅÂhambhà và otaraïato paÂÂhÃya pÃdarajagharagolikavaccÃdisampari kiïïaæ paccattharaïaæ akkamitabbaæ hoti, tato appekadà mÆsika jatukavaccÃdÅhi upahatattà antogabbhato paÂikkÆlataraæ pamukhaæ daÂÂhabbaæ hoti, tato ulÆkapÃrÃpatÃdi vaccasammakkhitattà uparima talato paÂikkÆlataraæ heÂÂhimatalaæ, tato kadÃci kadÃci dvÃteri tehi purÃïatiïapaïnehigilÃnasÃmaïerÃnaæ muttakarÅsa kheÊasiÇghÃïikÃdÅhi vassakÃle udakacikkhallÃdÅhi ca saækiliÂÂhattà heÂÂhimatalato paÂikkÆlataraæ pariveïaæ, pariveïato paÂikkÆla tarà vihÃraracchà daÂÂhabbà hoti. Anupubbena pana cetiya¤ca bodhi¤ca vanditvà vitakkamÃÊake Âhitena muttarÃsisadisaæ cetiyaæ morapi¤jakalÃpamanoharaæ bodhiæ devavimÃnasampattisassirÅkaæ senÃsana¤ca apaloketvà 'evarÆpaæ nÃma ramaïÅyaæ padesaæ piÂÂhito katvà ÃhÃrahetu gantabbaæ bhavissatÅ'ti pakkamitvà gÃma maggaæ paÂipannena khÃïukakaïÂakamaggopi udakavegabhinnavisama maggopi daÂÂhabbo hoti. Tato [missing 12 lines in sinhala book] [SL Page 255] [\x 255/] [PTS Page 343] [\q 343/] GÃmaæ paviÂÂhena saÇghÃÂipÃrutena kapaïamanussena viya kapÃla hatthena gharapaÂipÃÂiyà gÃmavÅthisu caritabbaæ hoti, yattha vassakÃle akkantakkantaÂÂhÃne yÃva piï¬ikamaæsÃpi udakacikkhalle pÃdà visanti. Ekena hatthena pattaæ gahetabbaæ hoti, ekena cÅvaraæ ukkhipitabbaæ, gimhakÃle vÃtavegena samuÂÂhitehi paæsu tiïa rajehi okinïasarÅrena caritabbaæ hoti, taæ taæ gehadvÃraæ patvà macchadhovana maæsadhovana taï¬uladhovana1 kheÊasiÇghÃïika sunakhasÆkaravaccÃdi sammissÃni kimikulÃni nÅlamakkhikaparikiïïÃni oligallÃni cevachandanikaÂÂhÃnÃni ca daÂÂhabÃni honti akkami tabbÃnipi, yato tà makkhikà uÂÂhahitvà saÇghÃÂiyampi pattepi sÅsepi nilÅyanti. Gharaæ paviÂÂhassÃpi keci denti keci nadenti, dadamÃnÃpi ekacce hÅyo pakkabhattampi purÃïa khajjakampi pÆtikummÃsapÆpÃdÅnipi dadanti, adadamÃnÃpi kecideva 'aticchatha bhante'ti vadanti, keci pana apassamÃnà viya tuïhÅ honti, keci a¤¤ena mukhaæ karonti, keci 'gaccha re muï¬akÃ'ti ÃdÅhi pharusavÃcÃhi samudÃcaranti. Evaæ kataïamanussana viya gÃme piï¬Ãya caritvà nikkhamitabbanti. Iccetaæ gÃmappavesanato paÂÂhÃya yÃva nikkhamaïà udakacikkhallÃdipaÂikkÆlaæ ÃhÃrahetuakkamitabba¤ceva daÂÂhabba¤ca adhivÃsetabba¤ca hoti. 'Aho vata bho paÂikkÆlo ÃhÃro'ti evaæ pariyesanato paÂikkÆlatà paccavekkhitabbÃ. [PTS Page 344] [\q 344/] kathaæ paribhogato? Evaæ pariyiÂÂhÃhÃrena pana bahigÃme phÃsukaÂÂhÃne sukhanisinnena yÃva tattha hatthaæ na otÃreti tÃva tathÃrÆpaæ garuÂÂhaniyaæ bhikkhuæ và lajjiæ manussaæ và disvà nimantetumpi sakkà hoti, bhu¤jitukÃmatÃya panettha hatthe otÃretvà maddantassa pa¤caÇgulianusÃrena sedo paggharamÃno sukkhathaddha bhattampi temento muduæ karoti. Atha tasmiæ parimaddanamattenÃpi sambhinnasobhe Ãlopaæ katvà mukheÂhapite heÂÂhimadantà udukkhalakicaæ sÃdhenti, uparimà mÆsala kiccaæ, jivhà hatthakiccaæ. Taæ tattha suvÃïadoïiyaæ suvÃïapiï¬a miva dantamusalehi koÂÂetvà jivhÃya samparivattiyamÃnaæ jivhagge tanupasannakhelo makkheti, vemajjhato paÂÂhÃya bahala kheÊo makkheti, dantakaÂÂhena appattaÂÂhÃne dantaguthako makkhetÅ, so evaæ vichuïïitamakkhiko taÇghaïa¤¤eva antara hitavaïïagandhasaÇkhÃraviseso suvÃïadoïiyaæ ÂhitasuvÃïavamathu viya paramajegucchabhÃvaæ upagacchati, evarÆpopi samÃno cakkhussa ÃpÃthamatÅtattà ajjhoharitabbo hotÅti evaæ paribhogato paÂikkÆlatà paccavekkhitabbÃ. Kathaæ Ãsayato? Evaæ paribhogaæ upagato ca panesa anto pavisamÃno- yasmà buddhapaccekabuddhà 1. SÅ. 11. Kaï¬uvadhovana. [SL Page 256] [\x 256/] Nampi ra¤¤opi cakkavattissa pittasemhapubbalohitÃsayesu catusu a¤¤ataro Ãsayo hoti yeva. Mandapu¤¤Ãnaæ pana cattÃropi Ãsayà honti, tasmà yassa pittÃsayoadhiko hoti tassa pahalamadhukatelamakkhito viya paramajgeccho hoti. YassasembhÃsayo adhiko hoti tassa nÃgabalÃpaïïarasa makkhito viya, yassa pubbÃsayo adiko hoti tassa pÆtitakka makkhito viya, yassa lohitÃsayo adiko hoti tassa rajana makkhito viya paramajeguccho hotÅti evaæ Ãsayato paÂikkÆlatà paccavekkhitabbÃ. Kathaæ nidhÃnato? So imesu catusu Ãsayesu a¤¤atareÂa Ãsayena makkhito anto udaraæ pavisitvà neva suvaïïabhÃjanesu na maïiratanÃdibhÃjanesu nidhÃnaæ gacchati, sace pana dasavassikena ajjhoharÅyati dasavassÃni adotavaccakÆpa [PTS Page 345] [\q 345/] sadise okÃse patiÂÂhahati, sace pana vÅsa tiæsa cattÃÊisa pa¤¤Ãsa saÂÂhi sattati asÅti navuti vassikena sace vassasatikena ajjho harÅyati, vassasataæ adhotavaccakupasadise okÃse pataÂÂhahatÅti evaæ nidhÃnato paÂikkÆlatà paccavekkhitabbÃ. Kathaæ apari pakkato? So panÃyamÃhÃro evarÆpe okÃse nidhÃnamupa gato yÃva aparipakko hoti tÃva tasmi¤¤eva yathÃvuttappakÃre paramandhakÃratimise nÃnÃkuïapagandhavÃsitapavanavicarite atiduggandhajegucchappadese yathÃnÃma nidÃghe akÃlameghena abhivuÂÂhamhi caï¬ÃlagÃmadvÃre ÃvÃÂe patitÃni tiïa païïa kila¤ja khaï¬a ahi kukkura manussakuïapÃdÅni suriyÃtapena santattÃni pheïabubbulakÃcitÃni tiÂÂhanti, evameva taæ divasampi hÅyyopi tato purimadivasepi ajjhohaÂo sabbo ekato hutvà semhapaÂalapariyonaddho kÃyaggisantÃpakuthito kuthanasa¤jÃtapheïabubbulakÃcito paramajegucchabhÃvaæ upagantvà tiÂÂhatÅti evaæ aparipakkatopaÂikkÆlatà paccavekkitabbÃ. Kathaæ paripakkato? So tattha kÃyagginà paripakko samÃno na suvaïïarajatÃdidhÃtuyo viya suvanïarajatÃdibhÃvamupagacchati. Pheïabubbulake pana mu¤canto saïhakaraïÅyaæ piæsitvà nÃÊike pakkhittapaï¬umattikà viya karÅsa bhÃvaæ upagantvà pakkÃsayaæ muttabhÃvaæ upagantvà muttavatthi¤ca pÆretÅti evaæ paripakkato paÂikkÆlatà paccavekkhitabbÃ. Kathaæ phalato? Sammà paripaccamÃno ca panÃyaæ kesalomanakhadantà dÅni nÃnÃkuïapÃni nipphÃdeti, asammà paripaccamÃno daddukaï¬u kacchukuÂÂhakilÃsasosakÃsÃtisÃrappabhÆtÅnu rogasatÃni, idamassa phalanti evaæ phalato paÂikkÆlatà paccavekkhitabbÃ. Kathaæ nissandato? AjjhohariyamÃno cesa ekena dvÃrena pavisitvà nissandamÃno akkhimhà akkhiguthako kaïïamhà kaïïagutha koti Ãdinà pakÃrena anekehi dvÃrehi nissandati, ajjho haraïasamaye cesa mahÃparivÃrenÃpi ajjhoharÅyati, nissandana [SL Page 257] [\x 257/] Samaye pana uccÃrapassÃvÃdibhÃvamupagato ekakeneva nÅharÅyati, paÂhamadimase ca [PTS Page 346] [\q 346/] naæ paribhu¤janto haÂÂhapahaÂÂhopi hoti udaggu daggo pÅtisomanassajÃto, dutiyadivase nissandanto pihita nÃsiko hoti vikuïitamukho jegucchi maÇkubhÆto. PaÂhamadivase ca naæ ratto giddho gathito mucchitopi ajjhoharitvà dutiyaæ divase ekarattivÃsena viratto aÂÂiyamÃno harÃyamÃno jigucchamÃno nÅharati. TenÃhu porÃïÃ: - "Annaæ pÃnÃæ khÃdanÅyaæ bojana¤ca mahÃrahaæ EkadvÃrena pavisitvà navadvÃrehi sandati. Annaæ pÃnaæ khÃdanÅyaæ bhojana¤ca mahÃrahaæ Bhu¤jati saparivÃro nikkhÃmento nilÅyati. Annaæ pÃnaæ khÃdanÅyaæ bhojana¤ca mahÃrahaæ Bhu¤jati abhinandanto nikkhÃmento jigucchati. Annaæ pÃnaæ khÃdanÅyaæ bhojana¤ca mahÃrahaæ EkarattiparivÃsà sabbaæ bhavati pÆtikaæ"ti. Evaæ nissandato paÂikkÆlatà paccavekkhitabbÃ. Kathaæ sammakkhanato? ParibhogakÃlepi cesa hatthaoÂÂhajivhà tÃlÆni sammakkheti, tÃni tena sammakkhitattà paÂikkÆlÃni honti yÃni dhotÃnipi gandhaharaïatthaæ punappuna dhovitabbÃni honti. Paribhutto samÃno yathÃnÃma odane paccamÃne thusa kaïakuÂhakodÅni uttaritvÃukkhalimukhavaÂÂipidhÃniyo makkhenti, evameva sakalasarÅrÃnugatena kÃyagginà pheïuddehakaæ paccitvà uttaramÃno dante dantamalabhÃvena sammakkheti, jivhÃtÃluppa bhÆtÅni khelasemhÃdibhÃvena, akkhikanïanÃsaadomaggÃdike akkhiguthaka kaïïaguthaka siÇghÃïika muttakarÅsÃdibhÃvena samma kkheti, yana sammakkhitÃni imÃni dvÃrÃni divase divase dhoviya mÃnÃnipi neva sucÅni na manoramÃni honti. Yesu ekaccaæ dhovitvà hattho udakenapunappuna dhovitabbo hoti, ekaccaæ dhovitvà dvattikkhattuæ gomayenapi mattikÃyapi gandhacunïenapi dhovato paÂikkÆlyatà na vigacchatÅti evaæ sammakkhanato paÂikkÆlatà paccavekkhitabbÃ. Tassevaæ dasahÃkÃrehi paÂikkÆlataæ paccavekkhato takkÃhataæ vitakkÃhataæ karontassa paÂikkÆlÃkÃravasona kabalÅkÃrÃhÃro [PTS Page 347] [\q 347/] pÃkaÂo hoti. So taæ nimittaæ punappuna Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tassevaæ karotonivaraïÃni vikkhambhanti kabalÅkÃrÃhÃrassa sabhÃvadhammatÃya gambhÅrattà appanaæ appattena upacÃrasamÃdhinà cittaæ samÃdhiyati, paÂikkÆlÃkÃraggahaïavasena panettha sa¤¤Ã pÃkaÂà hoti, tasmà idaæ kammaÂÂhÃnaæ ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã icceva saÇkhaæ gataæ. Ima¤ca pana ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤aæ anuyuttassa bhikkhuno rasataïhÃya cittaæ patilÅyati patikuÂÂati patavaÂÂati so kantÃranittharaïatthiko viya puttamaæsaæ vigatamado ÃhÃraæ ÃhÃreti, yÃvadeva dukkhassa nÅttharaïattÃya. Athassa appakasire neva kabalÅkÃrÃhÃrapari¤¤Ãmukhena pa¤cakÃmaguïiko rÃgo pari¤¤aæ gacchati, so pa¤cakÃmaguïapari¤¤Ãmukhena rÆpakkhandhaæ parijÃnÃti, aparipakkÃdipaÂikkÆlabhÃvavasena cassa kÃyagatÃsati bhÃvanÃpi pÃripÆriæ gacchati, asubhasa¤¤Ãya anuloma paÂipadaæ paÂipanno hoti, imaæ pana paÂipattiæ nissÃya diÂÂhava dhamme amatapariyosÃnaæ anabhisambhuïanto sugatiparÃyano hotÅti. Ayaæ ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤ÃbhÃvanÃya vitthÃrakathÃ. IdÃni ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ãnantaraæ ekaja vavathonanti evaæ uddiÂÂhassa catudhÃtuvavatthÃnassa bhÃvanÃniddeso anuppatto. Tattha vavatthÃnanti sabhÃvÆpalakkhaïavasena sanniÂÂhÃnaæ, catunnaæ dhÃtÆnaæ vavatthÃnaæ catudhÃtuvavattÃnaæ. DhÃtumanasikÃro dhÃtu kammaÂÂhÃnaæ catudhÃtuvavatthÃnanti atthato ekaæ, tayidaæ dvidhà Ãgataæ saÇghepato va vitthÃrato ca, saÇkhepato mahÃsati paÂÂhÃne Ãgataæ, vitthÃrato mahÃhatthipadÆpame rÃhulovÃde dhÃtuvibhaÇge ca. Taæ hi " seyyathÃpi bhikkhave dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và gÃviæ vidhitvà cÃtummahÃpathe [PTS Page 348] [\q 348/] bilaso paÂivibhajitvà nisinne assa, evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ yathÃÂhitaæ yathÃpaïihitaæ dhÃtusepaccavekkhati, atthi imasmiæ kÃya paÂhavÅ dhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu"ti evaæ tikkhapa¤¤assa dhÃtukammaÂÂhÃnikassa vasena mahÃsatipaÂÂhÃne saÇghepato Ãgataæ. Tassattho: - yathà cheko goghÃtako và tasseva và bhattavetanabhato antevÃsiko gÃviæ vadhitvà vinivijjhitvà catasso disà gatÃnaæ mahÃpathÃnaæ vemajjhaÂÂhÃna saÇkhÃte cÃtummahÃpathe koÂÂhÃsaæ katvà nisinno assa, eva meva bhikkhu catunnaæ iriyÃpathÃnaæ yena kenaci ÃkÃrena otattà yathÃÂhitaæ yathÃÂhitattÃva yathÃpaïihitaæ kÃyaæ atthi imasmiæ kÃye paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu"ti evaæ dhÃtuso paccavekkhati. Ki vuttaæ hite? Yathà goghÃtakassa gÃviæposentassapi ÃghÃtanaæ Ãharantassapi Ãharitvà tattha phandhitvà Âhapentassapi vadhentassapi vadhitaæ mataæ passantassapi tÃvadeva gÃvÅti sa¤¤Ãna antaradhÃyati, yÃva naæ padÃÊevo bilaso na vibhajati. Vibhajitvà nisinnassa pana gÃvÅsa¤¤Ã antaradhÃyati, maæsasa¤¤Ã pavattati. NÃssa evaæ hoti: -'ahaæ gÃviæ vikkiïÃmi, ime gÃviæ harantÅ'ti; [SL Page 259] [\x 259/] Athakhvassa 'ahaæ maæsaæ vikkinÃmi, imepi maæsaæ haranti'cceva hoti. Evameva imassÃpi bikkhuno pubbe bÃlaputujjanakÃle gihÅbhÆtassapi pabbajitassapi tÃvadeva sattoti và posoti và puggaloti và sa¤¤Ã na antaradhÃyati, yÃva imameva kÃyaæ yathà Âhitaæ yathÃpaïihitaæ ghanavinibbhogaæ katvà dhÃtuso na paccavekkhati. DhÃtuso paccavekkhato pana sattasa¤¤Ã antara dhÃyati, dhÃtuvaseneva cittaæ santiÂÂhati. TenÃha bhagavÃ: "seyyathÃpi bhikkhave dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và gÃviæ vaditvà cÃtummahÃpathe bilaso paÂivibhajitvà nisinno assa, evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ yathÃÂhitaæ yathÃpaïihitaæ dhÃtuso paccavekkhati, atthi imasmiæ kÃye paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆ"ti. MahÃhatthipadÆpame pana "katamà cÃvuso ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhi mijjo vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antagunaæ udariyaæ karÅsaæ, yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ upÃdinnaæ, ayaævuccatà vuso ajjhattikà [PTS Page 349] [\q 349/] paÂhavÅdhÃtuti ca. Katamà cÃvuso ajjhattikà ÃpodhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: pittaæ semhanaæ pubbo lohitaæ sedo medo assÆ vasà kheÊo niÇghÃnikà lasikà muttaæ, yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdinnaæ, ayaæ vuccatà vuso ajjhattikà ÃpodhÃtÆti ca; katamà cÃvuso ajjhattikà tejodhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: yena ca santappati, yena ca jirÅyati, yena ca pari¬ayhati, yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ sammÃpariïÃmaæ gacchati, yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdinnaæ, ayaæ vuccatÃvuso ajjhattikà tejodhÃtuti ca; katamà cÃvuso ajjhattikà vÃyodhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: uddhaÇgamà vÃtÃ, adho gamà vÃtÃ, kucchisayà vÃtÃ, koÂÂhasayà vÃtÃ, aÇgamaÇgÃnu sÃrino vÃtÃ, assÃso, passÃso iti vÃ, yaæ và pana¤¤ampi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ upÃdinnaæ, ayaæ vuccatÃvuso ajjhattikà vÃyodhÃtuti"ca. Evaæ nÃtitikkhapa¤¤assa dhÃtukammaÂÂhÃnikassa vasena vitthÃrato Ãgataæ. Yathà cettha, evaæ rÃhulovÃda dhÃtuvibhaÇgesupi. TatrÃyaæ anuttÃnapadavaïïanÃ: - ajjhattaæ paccattanti idaæ tÃva ubhayampi niyakassa adhivacanaæ, niyakaæ nÃma attani jÃtaæ sasantÃna pariyÃpannanti attho. Tayidaæ yathà loke itthisu kathà adhittiti vuccati. Evaæ attani pavattattà ajjhattaæ, attÃnaæ paÂicca1 pavattattà paccattantipi vuccati. KakkhaÊanti thaddhaæ, kharigatanti pharusaæ. Tattha paÂhamaæ lakkhaïavacanaæ, dutiyaæ ÃkÃravacanaæ, kakkhaÊa lakkhaïà hi paÂhavÅdhÃtu. Sà pharusÃkÃrà hoti, tasmà kharigatanti 1. Ma. 1. AttÃnaæ patipatiæ sÅ. 11. AttÃnaæ paÂicca paÂicca. [SL Page 260] [\x 260/] VuttÃ. UpÃdinnanti daÊhaæ Ãdinnaæ ahaæ mamanti evaæ daÊhaæ Ãdinnaæ gahitaæ parÃmaÂÂhanti attho. Seyyathidanti nipÃto, tassa taæ katamanti ceti attho. Tato taæ dassento kesà lomÃti ÃdimÃha. Ettha ca vatthaluÇgaæ pakkhipitvà vÅsatiyà ÃkÃrehi paÂhavÅdhÃtu niddiÂÂhÃti veditabbÃ. Yaæ và pana¤¤ampi ki¤citi avasesesu tÅsu koÂÂhÃsesu paÂhavÅdhÃtu saÇgahÅtÃ. [PTS Page 350] [\q 350/] vissandana bhÃvena taæ taæ ÂhÃnaæ appoti pappotÅti Ãpo, kammasamuÂÂhÃnÃdivasena nÃnÃvidhesu Ãpesu gatanti Ãpogataæ. Kiæ taæ? ùpodhÃtuyà Ãbavdhanalakkhaïaæ. Tejanavasena tejo, vuttanayeneva tejosu gatanti tejogataæ. Kiæ taæ? Uïhatta lakkhaïaæ. YenacÃti yena tejogatena kupitena ayaæ kÃyo santappati, ekÃhikajarÃdibhÃvena usumajÃto hoti, yena ca jirÅyatÅti yena ayaæ kÃyo jirati indriyavekallataæ balaparikkhayaæ valipalikÃdibhÃvaæ ca pÃpuïÃti, yena ca pari¬ayahatÅti, yena ca jirÅyatÅti yena ayaæ kÃyo jirati indriyavekallataæ balaparikkhayaæ valipalitÃdibhÃvaæ ca pÃpuïÃti, yena ca pari¬ayhatÅti, yena kupi tena ayaæ kÃyo ¬ayhati, so ca puggalo ¬ayhÃmi ¬ayhÃmÅti kandanto satadhotasappigosÅsacandanÃdilepa¤ceva tÃlavaïÂa vÃta¤ca paccÃsiæsati. Yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ sammà parinÃmaæ gacchatÅti yena taæ asitaæ và odanÃdi pÅtaæ và pÃnakÃdi khÃyitaæ và piÂÂhakhajjakÃdi yÃyitaæ và ambapakkÃdi madhuphÃïitÃdi sammÃparipÃkaæ gacchati, rasÃdibhÃvena vivekaæ gacchatÅti attho. Etthaca purimà tayo tejodhÃtu ¤a. DasuÂÂhÃnÃ, pacchimo kammasamuÂÂhà nova. VÃyanavasena vÃyo vuttanayeneva vÃyesu gatanti vÃyogataæ. Kintaæ? Vitthambhanalakkhaïaæ. UddhaÇgamà vÃtÃti uggÃrahikkÃdipavattakà uddhaæ ÃrohaïavÃtÃ. Adhogamà vÃtÃti antÃnaæ pahi vÃtÃ. KoÂÂhasayà vÃtÃti antÃnaæ anto vÃtÃ, aÇgamaÇgÃnusÃrino vÃtÃti dhamani jÃlÃnusÃrena sakalasarÅre aÇgamaÇgÃni anusaÂà sammi¤janapasÃraïÃdi nibbattakà vÃtÃ. AssÃsoti antopavisananÃsikÃvÃto, passÃsoti bahinikkhamananÃsikÃvÃto. Etthaca purimà pa¤ca catu samuÂÂhÃnÃ, assÃsapassÃsà cittasamuÂÂhÃnÃva. [PTS Page 351] [\q 351/] sabbattha yaæ và pana¤¤ampi ki¤cÅti iminà padena avasesa koÂÂhÃsesu Ãpo dhÃtu Ãdayo saÇgahÅtÃ. Iti vÅsatiyà ÃkÃrehi paÂhavÅdhÃtu, dvÃdasahi ÃpodhÃtu, catÆhi tejodhÃtu, chahi vÃyodhÃtuti dvà cattÃÊÅsÃya ÃkÃrehi catasso dhÃtuyo vitthÃrità hontiti ayaæ tÃvettha pÃÊivanïanÃ. BhÃvanÃnaye panettha tikkhapa¤¤assa bhikkhuno kesà paÂhavÅ dhÃtu lomà paÂhavÅdhÃtÆti evaæ vitthÃrato dhÃtupariggaho papa¤ca to upaÂÂhÃti. ' Yaæ thaddhalakkhaïaæ ayaæ paÂhavÅdhÃtu, yaæ Ãbandhana [SL Page 261] [\x 261/] Lakkhaïaæ ayaæ ÃpodhÃtu, yaæ paripÃcanalakkhaïaæ ayaæ tejodhÃtu, yaæ vitthambhanalakkhaïaæayaæ vÃyodhÃtu'ti evaæ manasikaroto panassa kammaÂÂhÃnaæ pÃkaÂaæ hoti. NÃtitikkhapa¤¤assa pana evaæ manasikaroto avdhakÃraæ avibhÆtaæ hoti, purimanayena vitthÃrato manasikarontassa pÃkaÂaæ hoti. Kathaæ? Yathà dvÅsu bhikkhÆsu bahu peyyÃlaæ tantiæ sajjhÃyantesu tikkhapa¤¤o bhikkhu sakiæ và dvikkhattuævà veyyÃlamukhaæ vitthÃretvà tato paraæ ubhatokoÂi vaseneva sajjhÃyaæ karonto gacchati, tata;nÃtitikkhapa¤¤o evaæ vattà hoti: kiæ sajjhÃyo nÃma esa oÂÂhapariyÃhatamattaækÃtuæ na deti, evaæ sajjhÃye karÅyamÃne kadà tanti paguïà bhavissatÅti. So ÃgatÃgataæ peyyÃlamukhaæ vitthÃretvÃva sajjhÃyaæ karoti, tacenaæitaro evamÃha: kiæ sajjhÃyo nÃmesa pariyosÃnaæ gantuæ na deti, evaæ sajjhÃye karÅyamÃne kadà tanti pariyosÃnaæ gamissatÅti. Evameva tikkhapa¤¤assa kesÃdivasena vitthÃrato dhÃtupariggaho papa¤cato upaÂÂhÃti. Yaæ thaddhalakkhaïaæ ayaæ paÂhavÅdhÃtuti Ãdinà nayena saÇghepato manasi karoto kammaÂÂhÃnaæ pÃkaÂaæ hoti, itarassa tathà manasi karoto avdhakÃraæ avibhÆtaæ hoti, kesÃdivasena vitthÃrato manasi karontassa pÃkaÂaæ hoti. Tasmà imaæ kammaÂÂhÃnaæ bhÃvetukÃmena tikkhapa¤¤enatÃva rahogatena patisallÅ nena sakalampi attano rÆpakÃyaæ Ãvajjitvà 'yo imasmiæ kÃye thaddhabhÃvo và kharabhÃvo và ayaæ paÂhavÅdhÃtu, yo Ãbavdhana [PTS Page 352] [\q 352/] bhÃvo và dravabhÃvo và ayaæ ÃpodhÃtu, yo paripÃcanabhÃvo và uïhabhÃvo và ayaæ tejodhÃtu, yo vitthambhanabhÃvo và samudÅ raïabhÃvo và ayaæ vÃyodhÃtu'ti evaæ saÇkhittena dhÃtuyo pariggahetvà punappuna 'paÂhavÅdhÃtu, ÃpodhÃtÆ'ti dhÃtumattato nissattato nijjivato ÃvajjitabbaæmanasikÃtabbaæ paccavekkhi tabbaæ. Tassevaæ vÃyamamÃnassa nacireneva dhÃtuppabhedÃvabhà sanapa¤¤Ã pariggahito sabhÃvadhammÃrammaïattà appanaæ appatto upacÃramatto samÃdhi uppajjati. Athavà pana ye ime catuïïaæ mahÃbhÆtÃnaæ nissattabhÃvadassanatthaæ dhammasenÃpatinÃ: - "aÂÂhi¤ca paÂicca nahÃru¤ca paÂicca maæsa¤ca paÂicca camma¤ca paÂicca ÃkÃso parivÃrito rÆpantveva saÇkhaæ gacchatÅ[a]"ti cattÃrokoÂÂhÃsà vuttÃ, tesu taæ ti antarÃnusÃrinà ¤Ãïahatthena vinibbhujjitvà vinibbhujjitvà ' yo etesu thaddhabhÃvo và kharabhÃvo và ayaæ paÂhavÅ dhÃtu'ti purimanayeneva dhÃtuyo pariggahetvà punappuna 'paÂhavÅ dhÃtu, ÃpodhÃtu'ti dhÃtumattatonissattato nijjivato Ãvajjitabbaæ manasikÃtabbaæ paccavekkhitabbaæ. Tassevaæ vÃyama [A.] Ma. Ni. MahÃbhatthipadumasutta. [SL Page 262] [\x 262/] MÃnassa nacireneva dhÃtuppabhedÃvabhÃsanapa¤¤Ã pariggahito sabhÃvadhammÃrammaïattà appanaæ appatto upacÃramatto samÃdhi uppajjati. Ayaæ saÇkhepato Ãgate catudhÃtuvavatthÃne bhÃvanà nayo. VitthÃrato Ãgate pana evaæ veditabbo: - idaæ kammaÂÂhÃnaæ bhÃvetukÃmena hi nÃtitikkhapa¤¤ena yoginà Ãcariyasantike dvÃcattÃÊÅsÃya ÃkÃrehi vitthÃrato dhÃtuyo uggaïhitvà uttappakÃre senÃsane viharantena katasabbakiccena raho gatenapatisallÅnena sasambhÃrasaÇkhepato sasambhÃravibhattito salakkhaïasaÇkhepato salakkhaïavibhattitoti evaæ catuhÃkÃrehi kammaÂÂhÃnaæ bhÃvetabbaæ. Tattha kataæ sasambhÃrasaÇghapato bhÃveti? Idha bhikkhu vÅsatiyà koÂÂhÃsesu thaddhÃkÃraæ paÂhavÅdhÃtuti vavatthapeti, dvÃdasasu koÂÂhÃsesu yÆsagataæ udakasaÇkhÃtaæ ÃbandhanÃkÃraæ ÃpodhÃtÆti vavatthapeti, catusu koÂÂhÃsesu [PTS Page 353] [\q 353/] paripÃca nakatejaæ tejodhÃtuti vavatthapeti, chasu koÂÂhÃsesu vitthambhanÃkÃraæ vÃyodhÃtuti vavatthapeti. Tassevaæ vavatthÃpayato yevadhÃtuyo pÃkaÂà honti, tà punappuna Ãvajjayato manasikÃroto vuttanayeneva upacÃrasamÃdhi uppajjati. Yassa pana evaæ bhÃvayato kammaÂÂhÃnaæ na ijjhati, tena sasambhÃra vibhattito bhÃvetabbaæ. Kathaæ? Tena bhikkhunà yaæ taæ kÃyagatà sati kammaÂÂhÃnaniddese sattadhà uggahakosallaæ, dasadhà manasikÃrakosalla¤ca vuttaæ, dvattiæsÃkÃre tÃva taæ sabbaæ aparihà petvà tacapa¤cakÃdÅnaæ anulemapaÂilomato vacÃsà sajjhÃyaæ Ãdiæ katvà sabbaæ tattha vuttavidhÃnaæ kÃtabbaæ. Ayameva hi viseso: - tattha vaïïasaïÂhÃnadisokÃsaparicchedavasena kesÃdayo manasikaritvÃpi paÂikkÆlavasena cittaæ Âhapetabbaæ, idha pana dhÃtuvasena. Tasmà vaïïÃdivasena pa¤cadhà pa¤cadhà kesÃdayo manasikaritvà avasÃne evaæ manasikÃro pavattetabbo: - ime kesà nÃma sÅsakaÂÃhapaÊiveÂhanacamme jÃtÃ, tattha yathà vammika matthake jÃtesu kunÂhatiïesu na vammikamatthako jÃnÃti 'mayi kunÂhatinÃni jÃtÃnÅ'ti, napi kunÂhatiïÃni jÃnanti 'mayaæ vammikamatthake jÃtÃnÅ'ti. Evameva na sÅsakaÂÃhapaÊiveÂhanacammaæ jÃnÃti 'mayi kesà jÃtÃ'ti, napi kesà jÃnanti 'mayaæ sÅsakaÂÃha veÂhanacamme jÃtÃ'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ. Iti kesà nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtutu. Lomà sarÅraveÂhanacamme jÃtÃ, tattha yathà su¤¤a gÃmaÂÂhÃne jÃtesu dabbatiïesu na su¤¤agÃmaÂÂhÃnaæ jÃnÃti 'mayi dabbatiïÃni jÃtÃnÅ'ti, napi dabbatiïÃni jÃnanti 'mayaæ [SL Page 263] [\x 263/] Su¤¤agÃmaÂÂhÃne jÃtÃnÅ'ti. Evameva na sarÅraveÂhanacammaæ jÃnÃti 'mayi lomà jÃtÃ'ti, napi lomà jÃnanti 'mayaæ sarÅraveÂhanacamme jÃtÃ'ti, a¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ. Iti lomà nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekkokoÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Nakhà aÇgulÅnaæ aggesu jÃtÃ, ttha yathà kumÃra kesu daï¬akehi madhukaÂÂhikevijjhitvà kÅÊantesu na daï¬akà [PTS Page 354] [\q 354/] jÃnanti 'ambhesu madhukaÂÂhikà ÂhapitÃ'ti, napi madhukaÂÂhikà jÃnanti 'mayaæ daï¬akesu ÂhapitÃ'ti. Evameva na aÇguliyo jÃnanti 'amhÃkaæ aggesu ÂhapitÃ'ti, evameva na aÇguliyo jÃnanti 'amhÃkaæ aggesu nakhà jÃtÃ'ti, napi nakhà jÃnanti 'mayaæ aÇgulÅnaæ aggesu jÃtÃ'ti, a¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ. Iti nakha nÃma imasmiæ sarÅre paÂiyekko koÂÂhaso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Dantà hanukaÂÂhikesu jÃtÃ, tattha yathà va¬¬hakÅhi pÃsÃïaudukkhalakesu kenacideva silesajÃtena bandhitvà Âhapita thambhesu na udukkhalà jÃnanti 'amhesu thamhà ÂhitÃ'ti napi thamhà jÃnanti 'mayaæ udukkhalesu ÂhitÃ'ti, evameva na hanukaÂÂhini jÃnanti 'amhesu dantà jÃtÃ'ti, napi dantà jÃnanti 'mayaæ hanu kaÂÂhisu jÃtÃ'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti dantà nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤e nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Taco sakalasarÅraæ pariyonandhitvà Âhito, tattha yathà allagocamma pariyonaddhÃya mahÃvÅïÃya na mahÃvÅïà jÃnÃti 'ahaæ allago cammena pariyonaddhÃ'ti, napi allagocammaæ jÃnÃti 'mayà mahà vÅïà pariyonaddhÃ'ti, evameva na sarÅraæ jÃnÃti 'ahaæ tacena pariyonaddha'nti, napi tacojÃnÃti 'mayà sarÅraæ pariyonaddha'nti a¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità etedhammÃ, iti taco nÃma imasmiæ sarÅre paÂiyekko koÂÂÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Maæsaæ aÂÂhisaÇghÃÂaæ anulimpitvà Âhitaæ, tattha yathà mahÃmattikalittÃya bhittiyà na bhitti jÃnÃti 'ahaæ mahÃmattikÃya littÃ'ti, napi mahÃmattikà jÃnÃti 'mayà bhitti littÃ'ti. Evameva na aÂÂhisaÇghÃÂo jÃnÃti 'ahaæ navapesisatappabhedena1 maæsena litto'ti, napi maæsaæ jÃnÃti 'mayà aÂÂhisaÇghÃÂo litto'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhoga paccavekkhana rahità ete dhammÃ, iti maæsaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhaso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. NahÃru sarÅrabbhantare aÂÂhini ÃbavdhamÃnà ÂhitÃ, tatthayathà vallÅhi vinaddhesu ku¬¬adÃrÆsu na ku¬¬a 1. SÅ. 11. Navamaæsapesisatappabhedena. [SL Page 264] [\x 264/] DÃrÆni [PTS Page 355] [\q 355/] jÃnanti 'mayaæ vallÅhi vinaddhÃnÅ'ti, napi valliyo jÃnanti 'amhehi ku¬¬adÃrÆni vinaddhÃnÅ'ti. Evameva na aÂÂhini jÃnanti 'mayaæ nahÃrÆhi ÃbaddhÃnÅ'ti, napi nahÃrÆ jÃnanti 'amhehi aÂÂhini ÃbaddhÃnÅ'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti nahÃru nÃma imasmiæ sarÅre paÂiyekko koÂÂhaso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. AÂÂhisu païhikaÂÂhi gopphakaÂÂhiæ ukkhipitvà Âhitaæ, gopphakaÂÂhi jaÇghaÂÂhiæ ukkhipitvà Âhitaæ, kaÂaÂÂhi piÂÂhikaïÂakaæ ukkhipitvà Âhitaæ, piÂhikaïÂako gÅvaÂhiæ ukkhipitvà Âhito, gÅvaÂÂhi sÅsaÂÂhiæ ukkhipitvà Âhitaæ, sÅsaÂÂhi gÅvaÂÂhike patiÂÂhitaæ, gÅvaÂÂhi piÂÂhikaïÂake patiÂÂhitaæ, piÂÂhikanÂako kaÂÂÂhimhi patiÂÂhito, kaÂaÂÂhi ÆraÂÂhike patiÂÂhitaæ, ÆraÂÂhi jaÇghaÂÂhike patiÂÂhitaæ, jaÇghaÂÂhi gopphakaÂÂhike patiÂÂhitaæ, gopphakaÂÂhi païhikaÂÂhike patiÂÂhitaæ, tattha yathà iÂÂhakadÃru gomayÃdisa¤cayesu na heÂÂhimà heÂÂhimà jÃnanti 'mayaæ uparime uparime ukkhipitvà ÂhitÃ'ti, napi uparimà uparimà jÃnanti 'mayaæ heÂÂhimesu ÂÂhimesu patiÂÂhitÃ'ti, evameva na païhikaÂÂhi jÃnÃti. 'Ahaæ gopphakaÂÂhiæ ukkipatvà ÂÂhita'nti, na gopphakaÂÂhi jÃnÃti'ahaæ jaÇghaÂÂhiæ ukkhipitvà Âhita'nti, na jaÇghaÂÂhi jÃnÃti 'ahaæ ÆraÂÂhiæ ukkhipitvà Âhita'nti, na ÆraÂÂhi jÃnÃti 'ahaæ kaÂÂÂhiæ ukkhipitvà Âhita'nti, na kaÂÂÂhi jÃnÃti 'ahaæ piÂÂhikaïÂakaæ ukkhipitvà Âhita'nti, na piÂÂhi kaïÂako jÃnÃti 'ahaæ gÅvaÂÂhiæ ukkhipitvà Âhito'ti, na gÅvaÂÂhi jÃnÃti 'ahaæ sÅsaÂÂhiæ ukkhipitvà Âhita'nti, na sÅsaÂÂhi jÃnÃti 'ahaæ gÅvaÂÂhimhi patiÂÂhita'nti, na gÅvaÂÂhi jÃnÃti 'ahaæ piÂÂhikaïÂake patiÂÂhi ta'nti, na piÂÂhikaïÂako jÃnÃti 'ahaæ kaÂÂÂhimhi patiÂÂhito'ti, na kaÂÂÂhijÃnÃti 'ahaæ ÆraÂÂhimhi patiÂÂhita'nti, na ÆraÂÂhi jÃnÃti 'ahaæ jaÇdhaÂÂhimhi patiÂÂhita'nti, na jaÇghaÂÂhi jÃnÃti 'ahaæ goppha kaÂÂhimhi patiÂÂhita'nti, na gopaphakaÂÂhi jÃnÃti 'ahaæ païhikaÂÂhimhi patiÂÂhita'nti, a¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkhana rahità ete dhammÃ, iti aÂÂhi nÃma imasmiæ [PTS Page 356] [\q 356/] sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. AÂÂhimi¤jaæ tesaæ tesaæ aÂÂhÅnaæ abbhantare Âhitaæ, tattha yathà veÊu pabbÃdÅnaæ anto pakkhittasinnavettaggÃdisu, na veÊu pabbÃdÅni jÃnanti 'amhesu vettaggÃdÅni pakkhittÃnÅ'ti, napi vettaggÃdÅni jÃnanti 'mayaæ veÊupabbÃdisu ÂhitÃnÅ'ti. Evameva na aÂÂhini jÃnanti 'amhÃkaæ anto mi¤jaæ Âhita'nti, nÃpi mi¤jaæ jÃnÃti 'ahaæ aÂÂhinaæ anto Âhita'nti, a¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhana rahità ete dhammÃ, iti aÂÂhimi¤jaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtutu. Vakkaæ galavÃÂakato nikkhantena eka [SL Page 265] [\x 265/] MÆlena thokaæ gantvà dvidhà bhinnena thÆlanahÃrunà vinibaddhaæ hutvà hadayamaæsaæ parikkhipitvà Âhitaæ, tattha yathà vaïÂupanibaÇ aemba phaladvaye na vaïÂaæ jÃnÃti 'mayà ambaphaladvayaæ upanibaddha'nti napi ambaphaladvayaæ jÃnÃti 'ahaæ vaïÂena upanibaddha'nti evameva na thÆla nahÃrÆ jÃnÃni 'mayà vakkaæ upanibaddha'nti napi vakkaæ jÃnÃti 'ahaæ thÆlanahÃrunà upanibaddha'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti vakkaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤onissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Hadayaæ sarÅrabbhantare uraÂÂhi pa¤jaramajjhaæ nissÃya Âhitaæ, tattha yathà jinïasandamÃnikapa¤jaraæ nissÃya ÂhapitÃya maæsapesiyà na sandamÃnikapa¤jarabbhantaraæ jÃnÃti 'maæ nissÃya maæsapesÅ ÂhitÃ'ti napi maæsapesÅ jÃnÃti'ahaæ jinïasandamÃnikapa¤jaraæ nissÃya ÂhitÃ'ti. Evameva na uraÂÂhi pa¤jarabbhantaraæjÃnÃti 'maæ nissÃya hadayaæ Âhita'nti napi hadayaæ jÃniti 'ahaæ uraÂÂhipa¤jaraæ nissÃya Âhita'nti a¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti hadayaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano avyÃkato su¤¤onissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Yakanaæ anto sarÅre dvinnaæ thanÃnÃmabbhantaredakkhiïapassaæ nissÃya Âhitaæ, tattha yathà ukkhali kapÃlapassamihi lagge yamakamaæsapin¬e na ukkhalikapÃlapassaæ jÃnÃti 'mayi yamakamaæsapin¬o laggo'ti, napi yamakamaæsapiï¬o [PTS Page 357] [\q 357/] jÃnÃti 'ahaæ ukkhalikapÃlapasse laggo'ti. Evameva na thanÃna mabbhantare dakkhiïapassaæ jÃnÃti 'maæ nissÃya yakanaæ Âhita'nti, napi yakanaæ jÃnÃti 'ahaæ thanÃnamabbhantare dakkhiïapassaæ nissÃya Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti yakanaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Kilomakesu paÂicchannakilomakaæ hadaya¤ca vakka¤ca parivÃretvà Âhitaæ, apaÂicchannakilomakaæ hadaya¤ca vakka¤ca parivÃretvà Âhitaæ, apaÂicchannakilomakaæ hadaya¤ca vakka¤ca parivÃretvà Âhitaæ, apaÂicchannakilomakaæ sakalasarÅre cammassa heÂÂhato maæsaæ pariyenandhitvà Âhitaæ. Tattha yathà pilotikÃya paÊiveÂhite maæse na maæsaæ jÃnÃti ahaæ pilotikÃya paÊiveÂhita'nti, napi pilotikà jÃnÃti 'mayà maæsaæ paÊiveÂhita'nti. Evameva na vakka hadayÃni sakalasarÅre ca maæsaæ jÃnÃti 'ahaæ kilomakena paÂicchanna'nti napi kilomakaæ jÃnÃti 'mayà vakkahadayÃni sakala sarÅre ca maæsaæ paÂicchanna'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkha narahità ete dhammÃ, iti kilomakaæ nÃma imasmiæ sarÅre paÂiyekko koÂÂhÃso acetano avyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Pihakaæ hadayassa vÃmapasse udarapaÂalassa matthakapassaæ nissÃya Âhitaæ, tattha yathà koÂÂhakamaÂhthakapassaæ nissÃya ÂhitÃya gomaya piï¬iyà na koÂÂhakamatthakapassaæ jÃnÃti [SL Page 266] [\x 266/] 'Gomayapiï¬i maæ nissÃya ÂhitÃ'ti, napi gomayapiï¬i jÃnÃti 'ahaæ koÂÂhakamatthakapassaæ nissÃya ÂhitÃ'ti. Evameva na udarapaÂalassa matthakapassaæ jÃnÃti 'pihakaæ maæ nissÃya Âhita'nti, napi pihakaæ jÃnÃti 'ahaæ udarapaÂalassa matthakapassaæ nissÃya Âhita'nti. A¤¤a ma¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti pihakaæ nÃmaimasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano avyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavidhÃtuti. PapphÃsaæ sarÅrabbhantare dvinnaæ thanÃnamantare hadaya¤ca yakana¤ca upari kÃdetvà olambantaæ Âhitaæ, tattha yathà jiïïakoÂÂhabbhantare lambamÃne sakuïakulÃvake na jiïïakoÂÂhabbhantaraæ jÃnÃti 'mayi sakuïa kulÃvako lambhamÃno Âhito'ti, napi sakuïakulÃvako jÃnÃti 'ahaæ jiïïakoÂÂhabbhantare lambhamÃno Âhito'ti. Evameva [PTS Page 358] [\q 358/] na taæ sarÅrabbhantaraæ jÃnÃti 'mayi papphÃsaæ lambhamÃnaæ Âhita'nti, napi papphÃsaæ jÃnÃti 'ahaæ evarÆpe sarÅrabbhantare lambhamÃnaæ Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti papphÃsaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso ave tano avyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Antaæ galavÃÂakakarisamaggapariyante sarÅrabbhantare Âhitaæ, tattha yathà lohitadoïikÃya obhujitvà Âhapite chinnasÅsadhammanikaÊe bahe na lohitadoïi jÃnÃti 'mayi dhammanikaÊebaraæ Âhita'nti, napi dhammanikaÊebaraæ jÃnÃti 'ahaæ lohitadoïiyà Âhita'nti evameva na sarÅrabbhantaraæ jÃnÃti 'mayi antaæ Âhita'nti, napi antaæ jÃnÃti 'ahaæ sarÅrabbhantare Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhana rahità ete dhammÃ, iti antaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatetà thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Antaguïaæ antantare ekavÅsati antabhoge bandhitvà Âhitaæ, tattha yathà pÃdapu¤chanarajjumaï¬alakaæ sibbetvà Âhitesu rajjukesu na pÃdapu¤chanarajjumaï¬alakaæ jÃnÃti 'rajjukà maæ sibbitvà ÂhitÃ'ti, napi rajjukà jÃnanti 'mayaæ pÃdapu¤chanarajju maï¬alakaæ sibbitvà Âhità ti. Evameva na antaæ jÃnÃti 'anta guïaæ maæ Ãbavdhitvà Âhita'nti, napi antaguïaæ jÃnÃti 'ahaæ antaæ Ãbandhitvà Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti antaguïaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano avyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtÆti. Udariyaæ udare Âhitaæ asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ, tattha yathà suvÃïadoïiyaæ Âhite suvÃïavamathumhi na suvÃïadoïi jÃnÃti 'mayi suvÃïavamathu Âhito'ti, napi suvÃïavamathu jÃnÃti 'ahaæ suvÃïa doïiyaæ Âhito'ti. Evameva na udaraæ jÃnÃti 'mayi udariyaæ Âhita'nti, napi udariyaæ jÃnÃti 'ahaæ udare Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, itiudariyaæ nÃma imasmiæ [SL Page 267] [\x 267/] SarÅre paÂiyekko koÂÂhÃso acetano avyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. KarÅsaæ pakkÃsayasaÇkhÃte aÂÂhaÇgulaveÊupabbasadise [PTS Page 359] [\q 359/] antapariyosÃne Âhitaæ, tattha yathÃveÊupabbe omadaditvà pakkhittÃya saïhapaï¬umattikÃya na veÊupabbaæ jÃnÃti 'mayi paï¬umattikà ÂhitÃ'ti, napi paï¬umattikà jÃnÃti 'ahaæ veÊu pabbe ÂhitÃ'ti. Evameva na pakkÃsayo jÃnÃti 'mayi karÅsaæ Âhita'nti, napi karÅsaæ jÃnÃti 'ahaæ pakkÃsaye Âhita'nti. A¤¤a ma¤¤aæ Ãbogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti karÅsaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano avyÃkato su¤¤onissatto thaddho paÂhavÅdhÃtÆti. MatthaluÇgaæ sÅsakaÂà habbhantare Âhitaæ, tattha yathÃpurÃïalÃbukaÂÃhe pakkhittÃya piÂÂha piï¬iyà na lÃbukaÂÃhaæ jÃnÃti 'mayi piÂÂhapiï¬i ÂhitÃ'ti, napi piÂÂha pin¬i jÃnÃti 'ahaæ lÃbukaÂÃhe ÂhitÃ'ti. Evameva na sÅsakaÂà habbhantaraæ jÃnÃti 'mayi maÂhthaluÇgaæ Âhita'nti, napi matthaluÇgaæ jÃnÃti 'ahaæ sÅsakaÂÃbbhantare Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhoga paccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti matthaluÇgaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano avyÃkato su¤¤o nissatto thaddho paÂhavÅdhÃtuti. Pittesu abaddhapittaæ jÅvitindriyapaÂibaddhaæ sakalasarÅraæ vayÃpetvà Âhitaæ, baddhapittaæ pittakosake Âhitaæ, tattha yathà pÆvaæ byÃpetvà Âhite tele na pÆvaæ jÃnÃti 'telaæmaæ byÃpetvà Âhita'nti, napi telaæ jÃnÃti 'ahaæ pÆvaæ byÃpetvà Âhita'nti. Eva meva na sarÅraæ jÃnÃti 'abaddhapittaæ maæ byÃpetvà Âhita'nti, napi abaddhapittaæ jÃnÃti 'ahaæ sarÅraæ byÃpetvà Âhita'nti. Yathà vasso dakena puïïe kosÃtakÅkosake na kosÃtakÅkosako jÃnÃti 'mayi vassodakaæ Âhita'nti, napi vassodakaæ jÃnÃti. 'Ahaæ kosÃtakÅkosake Âhita'nti. Evameva na pittakosako jÃnÃti 'mayi baddhapittaæ Âhita'nti, napi baddhapittaæ jÃnÃti 'ahaæ pittakosake Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkhana rahità ete dhammÃ, iti pittaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto yÆsabhÆto ÃbandhanÃkÃro ÃpodhÃtÆti. Semhaæ ekapattapÆrappamÃïaæ udarapaÂale Âhitaæ, tattha yathà upari sa¤jÃta pheïapaÂalÃya chandanikÃya na candanikà jÃnÃti 'mayi pheïapaÂalaæ Âhita'nti, napi pheïa [PTS Page 360] [\q 360/] paÂalaæ jÃnÃti 'ahaæ candanikÃya Âhita'ntÅ. Evameva na udarapaÂalaæ jÃnÃti 'mayi semhaæ Âhita'nti, napi semhaæ jÃnÃti 'ahaæ udara paÂale Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti semhaæ nÃma imasmiæ sarÅre paÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto yÆsabhÆto Ãbandhanà kÃro ÃpodhÃtÆti. Pubbo anibaddhokÃso yattha yattheva [SL Page 268] [\x 268/] KhÃïukaïÂakappaharaïa aggijÃlÃdÅhi abhihate sarÅrappadese lohitaæ saïÂhahitvà paccati. Gaï¬apiÊakÃdayo và uppajjanti, tattha tattha tiÂÂhati. Tattha yathà pharasuppahÃrÃdivasena paggharita niyyÃse rukkhe na rukkhassa pahÃrÃdippadesà jÃnanti 'amhesu niyyÃso Âhito'ti. Napi nÅyyÃso jÃnÃti 'ahaæ rukkhassa pahÃrÃdippadesesu Âhito'ti. Evameva na sarÅrassa khÃïukaïÂakÃdÅhi abhihatappadesà jÃnanti 'amhesu pubbo Âhito'ti, napi pubbo jÃnÃti 'ahaæ tesu tesu padesesu Âhito'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti pubbo nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto yÆsabhuto ÃbandhanÃkÃro ÃpodhÃtÆti. Lohitesu saæsaraïalohitaæ pittaæ viya sakalasarÅraæ byÃpetvà Âhitaæ, sanni citalohitaæ yakanaÂÂhÃnassa heÂÂhÃbhÃgaæ pÆretvà ekapattapÆra mattaæ vakkahadayayakanapapphÃsÃni tementaæ Âhitaæ. Tattha saæsaraïalohite abaddhapittasadisova vinicchayo. Itarampana yathà jajjarakapÃle ovaÂÂe udake heÂÂhà le¬¬ukhaï¬ÃdÅni temaya mÃne na le¬¬khaï¬ÃdÅni jÃnanti 'mayaæ udakena temiyamÃnÃ'ti, napi udakaæ jÃnÃti 'ahaæ le¬¬khaï¬ÃdÅni tememÅ'ti. Evameva na yakanassa heÂÂhÃbhÃgaÂÂhÃnaæ vakkÃdÅni và jÃnanti 'mayi lohitaæ Âhitaæ amhe và temayamÃnaæ Âhita'nti, napi lohitaæ jÃnÃti 'ahaæ yakanassa heÂÂhÃbhÃgaæ pÆretvà vakkÃdÅni temayamÃnaæ Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti lohitaænÃma imasmiæ sarÅre paÂiyekko koÂÂhÃso avetano abyÃkato su¤¤onissatto yÆsabhÆto Ãbandhanà kÃro ÃpodhÃtÆti. Sedo aggisantÃpÃdikÃlosu kesaloma kupa vivarÃni pÆretvà tiÂÂhati ceva paggharatÅ'ti. [PTS Page 361] [\q 361/] napi [missing 3 lines] bhisÃdikalÃpa vivarehi paggharantaæ udakaæ jÃnÃti 'ahaæ bhisÃdikalÃpaviva rehi paggharÃmÅ'ti. Evameva na kesalomakÆpavivarÃni jÃnanti 'amhehi sedo paggharatÅ'ti, napi sedo jÃnÃti 'ahaæ bhisÃdikalÃpavivarehi paggharÃmÅ'ti. Evameva na kesalomakÆpavivarÃni jÃnanti 'amhehi sedo paggharatÅ'ti, napi sedo jÃnÃti 'ahaæ kesaloma kÆpavivarehi paggharÃmÅ'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhana rahità ete dhammÃ, iti sedo nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto yÆsa bhÆto ÃbandhanÃkÃro ÃpodhÃtÆti. Medo thÆlassa sakalasarÅraæ pharitvÃ, kisassajaÇghamaæsÃdÅni nissÃya Âhito patthinnasineho. Tattha yathà haÊiddipilotikapaÂicchanne maæsapu¤je na maæsapu¤jo jÃnÃti 'maæ nissÃya haÊiddipilotikà ÂhitÃ'ti, napi haÊiddipilotikà jÃnÃti 'ahaæ maæsapu¤jaæ nissÃya ÂhitÃ'ti. Evameva na sakala sarÅre jaÇghÃdisu và maæsaæ jÃnÃti 'maæ nissÃya medo Âhito'ti, [SL Page 269] [\x 269/] Napi medo jÃnÃti 'ahaæ sakalasarÅre jaÇghÃdisu và maæsaæ nissÃya Âhito'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti medo nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto patthinnayÆso Ãbavdhanà kÃro ÃpodhÃtÆti. Assu yadà sa¤jÃyati, tadà akkikÆpake pÆretvà tiÂÂhati và paggharati và tattha yathà udakapunïesu taruïa tÃlaÂÂhikupakesu na taruïatÃlaÂÂhikÆpakà jÃnanti 'amhesu udakaæÂhita'nti, napi taruïatÃlaÂÂhikupakà jÃnanti 'amhesu udakaæ Âhita'nti, napi taruïatÃlaÂÂhikupakesu udakaæ jÃnÃti 'ahaæ taruïa tÃlaÂÂhikupakesu Âhita'nti. Evameva na akkhikÆpakà jÃnanti 'amhesu assu Âhita'nti, napi assu jÃnÃti 'ahaæ akkhikÆpakesu Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti assu nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto yÆsabhÆto ÃbavdhanÃkÃro ÃpodhÃtÆti. Vasà aggisantÃpÃdikÃle hatthatala hatthapiÂÂhi pÃdatala padÃpiÂÂhi nÃsÃpuÂa nalÃÂa aæsakuÂesu ÂhitavilÅnasneho, tattha yathà pakkhittatele ÃcÃme na ÃcÃmo jÃnÃti 'maæ telaæ ajjhottharitvà Âhita'nti. Evameva na hatthatalÃdippadeso [PTS Page 362] [\q 362/] jÃnÃti 'maæ vasà ajjhottharitvà ÂhitÃ'ti, napi vasà jÃnÃti 'ahaæ hatthatalà dippadesaæ ajjhottharitvà ÂhitÃ'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbogapacca vekkhanarahità ete dhammÃ, iti vasà nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto yÆsabhuto ÃbavdhanÃkÃro ÃpodhÃtÆti. KheÊo tathÃrÆpe kheÊuppattippaccaye sati ubhohi kapolapassehi orohitvà jivhÃtale tiÂÂhati, tattha yathà abbocchinnaudakanissande nadÅtÅra kupake na kÆpatalaæ jÃnÃti 'mayi udakaæ santiÂÂhatÅ'ti, napi udakaæ jÃnÃti 'ahaæ kupatale santiÂÂhÃmÅ'ti. Evameva na jivhÃtalaæ jÃnÃti 'mayi ubhohi kapolapassehi orohitvà kheÊo Âhito'ti napi kheÊo jÃnÃti 'ahaæ ubhohi kapolapassehi orohi và jivhÃtale Âhito'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti kheÊo nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekkokoÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto yÆsabhuto ÃbavdhanÃkÃro ÃpodhÃtÆti. SiÇghÃïikà yadà sa¤jÃyati, tadà nÃsÃpuÂe pÆretvÃtiÂÂhati và paggharati vÃ. Tattha yathà pÆtidadhiharitÃya sippikÃya na sippikà jÃnÃti 'mayi pÆtidadhi Âhita'nti, napi pÆti dadhi jÃnÃti 'ahaæ sippikÃya Âhita'nti. Evameva na nÃsÃpuÂà jÃnanti 'amhesu siÇghÃïikà ÂhitÃ'ti, napi siÇghÃïikà jÃnÃti 'ahaæ nÃsÃpuÂesu ÂhitÃ'ti a¤¤ama¤¤aæ Ãbhogapaccavekkhana rahità ete dhammÃ, iti siÇghÃïikà nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekkà koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto [SL Page 270] [\x 270/] YÆsabhuto ÃbandhanÃkÃro ÃpodhÃtÆti. Lasikà aÂÂhikasavdhinaæ abbha¤janakiccaæ sÃdhayamÃnà asÅtisatasandhisu ÂhitÃ, tattha yathà telabbha¤jite akkhe na akkho jÃnÃti 'maæ telaæ abbha¤jitvà Âhita'nti, napi telaæ jÃnÃti 'ahaæ akkhaæ abbha¤jitvà Âhita'nti. Evameva na asÅtisatasavdhayo jÃnanti 'lasikà amhe abbha¤jitvà ÂhitÃ'ti, napilasikà jÃnÃti 'ahaæ asÅtisatasandhayo abbha¤jitvà ÂhitÃ'ti. A¤¤ama¤¤aæ Ãbogapaccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti lasikà nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano avyÃkato su¤¤o nissatto yÆsabhuto ÃbavdhanÃkÃro ÃpodhÃtÆti. Muttaæ vattissa abbhantare Âhitaæ, tattha yathà candanÅ kÃya pakkhitte adomukhe yavanaghaÂe na yavanaghaÂo jÃnÃti 'mayi chandanikÃraso Âhito'ti, napi candanikÃraso jÃnÃti 'ahaæ yavana ghaÂe Âhito'ti. Evameva na vatthi jÃnita [PTS Page 363 [\q 363/] ']mayi vuttaæ Âhita'nti. Napi muttaæ jÃnÃti 'ahaæ vatthimhi Âhita'nti. A¤¤ama¤¤aæ Ãboga paccavekkhanarahità ete dhammÃ, iti muttaæ nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto yÆsabhuto ÃbavdhanÃkÃro ÃpodhÃtÆti. Evaæ kesÃdisu manasikÃraæ pavattetvà yena santappati ayaæ imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto paripÃcanÃkÃro tejodhÃtuti. Yena jirÅyati yena pari¬ayhati yena asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ sammÃpariïÃmaæ gacchati, ayaæ imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto paripÃcanÃkÃro tejodhÃtutÅ. Evaæ tejokoÂÂhÃsesu manasikÃro pavattetabbo. Tato uddhaÇgame vÃto uddhaÇgamavasena pariggahetvà ado game adhogamavasena, kucchisaye kucchisayavasena, koÂÂhasaye keÂÂhasayavasena, aÇgamaÇgÃnusÃrimhi aÇgamaÇgÃnusÃrivasena, assÃsapassÃse assÃsapassÃsavasena pariggahetvà uddhaÇgamà vÃtà nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤onissatto vitthambhanÃkÃro vÃyodhÃtuti; adhogamà vÃtà nÃma kucchisayà vÃtà nÃma koÂÂhasayà vÃtà nÃma aÇgamaÇgÃnusÃrino vÃtà nÃma assÃsapassÃsÃvÃtà nÃma imasmiæ sarÅre pÃÂiyekko koÂÂhÃso acetano abyÃkato su¤¤o nissatto vitthambhanÃkÃro vÃyodhÃtuti; evaæ vÃyo koÂÂhÃsesu manasikÃro pavattetabbo. Tassevaæ pavattamanasikÃrassa dhÃtuyo pÃkaÂà honti, tà punappuna Ãvajjayato manasikaroto vuttanayeneva upacÃra samÃdhi uppajjati. Yassa pana evaæ bhÃvayato kammaÂÂhÃnaæ na [SL Page 271] [\x 271/] Ijjhati, tena salakkhaïasaÇkhepato bhÃvetabbaæ. Kataæ? VÅsatiyà koÂÂhÃsesu thaddhalakkhaïaæ paÂhavÅdhÃtuti vavatthapetabbaæ. Tattheva Ãbavdhanalakkhaïaæ ÃpodhÃtÆti, paripÃcanalakkhaïaæ tejodhÃtuti, vitthambhanalakkhaïaæ vÃyodhÃtuti; dvÃdasasu koÂÂhÃsesuÃbavdhana lakkhaïaæ ÃpodhÃtÆti vavatthapetabbaæ. Tattheva paripÃcana lakkhaïaæ tejodhÃtuti, vitthambhanalakkhaïaæ vÃyodhÃtutÅ, thaddhalakkhaïaæ paÂhavÅdhÃtuti; catusu koÂÂhÃsesu paripÃcanalakkhaïaæ tejodhÃtuti vavatthapetabbaæ. Tena avinibbhuttaæ vitthambhana [PTS Page 364] [\q 364/] lakkhaïaæ vÃyodhÃtuti, thaddhalakkhaïaæ paÂhavÅdhÃtuti, Ãbandhana lakkhaïaæ ÃpodhÃtÆti; chasu koÂÂhÃsesu vitthambhanalakkhaïaæ vÃyo dhÃtÆti vavatthapetabbaæ. Tattheva thaddhalakkhaïaæ paÂhavÅdhÃtuti, Ãbandhanalakkhaïaæ ÃpodhÃtÆti, paripÃcanalakkhaïaæ tejodÃtuti. Tassevaæ vavatthÃpayato dhÃtuyo pÃkaÂà honti. Tà punappuna Ãvajjayato manasi karoto vuttanayeneva upacÃrasamÃdhi uppajjati. Yassa pana evampi bhÃvayato kammaÂÂhÃnaæ na ijjhati, tena salakkhaïavibhattito bhÃvetabbaæ. Kataæ? Pubbe vutta nayeneva kesÃdayo pariggahetvà kesamhi thaddhalakkhaïaæ paÂhavÅ dhÃtuti vavatthapetabbaæ. Tattheva Ãbavdhanalakkhaïaæ ÃpodhÃtÆti, paripÃcanalakkhaïaæ tejodhÃtuti, vitthambhanalakkhaïaæ vÃyo dhÃtuti, evaæ sabbakoÂÂhÃsesu ekekasmiæ koÂÂhÃse catasso dhÃtuyo vavatthapetabbÃ. TassevaævavatthÃpayato dhÃtuyo pÃkaÂà honti. Tà punappuna Ãvajjayato manasi karoto vuttanayeneva upacÃrasamÃdhi uppajjati. Api ca ko pana vacanatthato kalÃpato cunïato lakkhaïÃdito samuÂÂhÃnato nÃnattekattato vinibbhogÃvinibbhogato sabÃgavisabhÃgato ajjhattikabÃhiravisesato saÇgahato paccayato asamannà hÃrato paccayavibhÃgatoti imehipi ÃkÃrehi dhÃtuyo manasikÃtabbÃ. Tattha vacanatthato manasikarontena - patthaÂattà paÂhavÅ, appeti Ãpiyati appÃyatÅti và Ãpo, tejatÅti tejo, vÃyatÅti vÃyo, avisesena pana sakkhaïadhÃraïato dukkhÃdÃnato dukkhÃdhÃnato ca dhÃtuti, evaæ visesasÃma¤¤avasena vacanatthato manasi kÃtabbÃ. KalÃpatoti yà ayaæ kesà lomÃti Ãdinà nayena vÅsatiyà ÃkÃrehi paÂhavÅdhÃtu, pittaæ semhanti ca Ãdinà nayena dvÃdasahÃkÃrehi ÃpodhÃtu niddiÂÂhÃ, tattha yasmÃ: - " Vaïïo gandho raso ojà catasso cÃpi dhÃtuyo AÂÂha dhammasamodhÃni hoti kesÃti sammuti, Tesaæ ye vinibbhogà natthi kesÃti sammutÅ"ti. Tasmà kesÃpi aÂÂhadhammakalÃpamattameva, tathà lomÃdayoti. [PTS Page 365] [\q 365/] yo pananettha kammasamuÂÂhÃno koÂÂhÃso, so jÅvitindriyena ca [SL Page 272] [\x 272/] BhÃvena ca saddhi dasadhammakalÃpopi hoti. Ussadavasena pana paÂhavÅdhÃtuÃpodhÃtÆti saÇkhaæ gato, evaæ kalÃpato manasi kÃtabbÃ. Cuïïatoti imasmiæ hi sarÅre majjhimena pamÃïena pariggayhamÃnà paramÃïubhedasaæcunïà sukhumarajabhÆtà paÂhavÅdhÃtu doïamattà siyÃ, sà tato upa¬¬happamÃïÃya ÃpodhÃtuyà saÇgahÅtà tejodhÃtuyÃanupÃlità vÃyodhÃtuyà vitthamhità na vikirÅyati na viddhaæsÅyati, avikiriyamÃnà aviddhaæsiyamÃnà anekavidhaæ itthipurisaliÇgÃdibhÃvavikappaæ upagacchati, aïuthÆladÅgharassa thirakaÂhinÃdi bhÃva¤ca pakÃseti. YÆlagatà ÃbandhanÃkÃrabhÆtà panetta ÃpodhÃtu paÂhavÅpatiÂÂhità tejÃnupÃlità vÃyovitthamhità na paggharati na parissavati, apaggharamÃnà aparissamanÃnà pÅïitapÅïita bhÃvaæ dasseti. AsitapÅtÃdiparipÃvakà cettha usumÃkÃrabhÆtà uïhattalakkhaïà tejodhÃtu paÂhavÅpatiÂÂhità ÃposaÇgahità vÃyovitthamhità imaæ kÃyaæ paripÃveti. Vaïïasampatti¤cassa Ãvahati. TÃya ca pana paripÃcito ayaæ kÃyo na pÆtibhÃvaæ dasseti, aÇgamaÇgÃnusaÂà cettha samudÅraïavitthambhanalakkhaïà vÃyodhÃtu paÂhavÅpatiÂÂhità ÃposaÇgahità tejÃnupÃlità imaækÃyaæ vitthamheti. TÃya ca pana vitthamhito ayaæ kÃyo na paripatati, ujukaæ saïÂhÃti. AparÃya vÃyodhÃtuyà samabbhÃhato gamanaÂÂhÃnanisajjà sayana iriyÃpathesu vi¤¤attiæ dasseti, sammi¤jeti, sampasÃreti, hatthapÃdaæ lÃÊeti. Evametaæ itthipurisÃdibhÃvena bÃlajanava¤canaæ mÃyÃrÆpasadisaæ dhÃtuyantaæ pavatta tÅti evaæ cuïïato manasikÃtabbÃ. LakkhaïÃditoti paÂhavÅdhÃtu kiæ lakkhaïÃ, kiæ rasÃ, kiæ paccupaÂÂhÃnÃti evaæ catassova dhÃtuyo Ãvajjetvà paÂhavÅdhÃtukakkhaÊattalakkhaïÃ, patiÂÂhÃnarasÃ, sampaÂicchapaccupaÂÂhÃnÃ; ÃpodhÃtu paggharaïalakkhaïÃ, brÆhana rasÃ, saÇgahapaccupaÂÂhÃnÃ;tejodhÃtu uïhattalakkhaïÃ, paripÃcanarasÃ, maddavÃnuppadÃna paccupaÂÂhÃnÃ; vÃyodhÃtu vitthambhana lakkhaïÃ, samudÅraïarasÃ, abhinÅhÃrapaccupaÂÂhÃnÃti; evaæ lakkhaïà dito manasi [PTS Page 366] [\q 366/] kÃtabbÃ. SamuÂÂhÃnatoti ye ime paÂhavÅdhÃtu ÃdÅnaæ vitthÃrato dassanavasena kesÃdayo dvÃcattÃÊÅsakoÂÂhÃsà dassitÃ, tesu 'udahiyaækarÅsaæ pubbo mutta'nti ime cattÃro koÂÂhÃsà utusamuÂÂhÃnÃva. 'Assu sedo kheÊo siÇghÃïikÃ'ti ime cattÃro utucittasamuÂÂhÃnÃ, asitÃdiparipÃcanakotejo kammasamuÂÂhÃnova. AssÃsapassÃsà cittasamuÂÂhÃnÃva, avasesà sabbepi catusamuÂÂhÃnÃti evaæ samuÂÂhÃnato manasi kÃtabbÃ. NÃnattekattatoti sabbÃsampi dhÃtÆnaæ salakkhaïÃdito nÃnattaæ a¤¤Ãneva hi paÂhavÅdhÃtuyà lakkhaïarasapaccupaÂÂhÃnÃni a¤¤Ãni ÃpodhÃtuÃdÅnaæ, evaæ lakkhaïÃdivasena pana kammasamuÂÂhÃnÃdivasena ca nÃnattabhÆtÃnampi etÃsaæ rÆpamahÃbhÆta dhÃtu dhamma [SL Page 273] [\x 273/] AniccÃdivasena ekattaæ hoti. SabbÃpi hi dhÃtuyo ruppana lakkhaïaæ anatÅtattà rÆpÃni, mahantapÃtubhÃvÃdÅhi kÃraïehi mahÃbhÆtÃni. MahantapÃtubhÃvÃdihÅti etÃhi dhÃtuyo mahantapÃtubhÃvato mahÃbhÆtasÃma¤¤ato mahÃparihÃrato mahÃvikÃrato, mahantattà bhÆtattà cÃti imehi kÃraïehi mahÃbhÆtÃniti vuccanti. Tattha mahantapÃtubhÃvatoti etÃni hi anupÃdinna santÃnepi upÃdinnasantÃnepi mahantÃni pÃtubhÆtÃni, tesaæ anupÃdinnasantÃne: - "Duve satasahassÃni cattÃri nahutÃni ca, Ettakaæ bahalattena saÇkhÃtÃyaæ vasundharÃ"ti. ùdinà sayena mahantapÃtubhÃvatà buddhÃnussatiniddese vuttÃva. UpÃdinnasantÃnepi maccha kacchapa deva dÃnavÃdi sarÅravasena mahantÃneva pÃtubhÆtÃni. Vuttaæ hetaæ: - "santi bhikkhave mahà samudde yojanasatikÃpi attabhÃvÃ[a]"ti Ãdi mahÃbhÆtasÃma¤¤a toti etÃnihi- yathà mÃyÃkÃro amaïiæyeva udakaæ maïiæ katvà dasseti, asuvaïïaæ yeva le¬¬uæ suvanïaæ katvà dasseti, yathà ca sayaæ neva yakkho na yakkhÅsamÃno yakkhabhÃvampi yakkhibÃvampi dasseti, evameva sayaæ anÅlÃneva hutvà nÅlaæ upÃdÃrÆpaæ dassenti, apÅtÃni alohitÃni anodÃtÃneva [PTS Page 367] [\q 367/] hutvà odÃtaæ upÃdÃrÆpaæ dassentÅti mÃyÃkÃramahÃbhÆtasÃma¤¤ato mahà bhÆtÃni. Yathà ca yakkhÃdÅni mahÃbhÆtÃni yaæ gaïhanti, neva nesaæ tassa anto na bahaÂÂhÃnaæ upalabbhati, na ca taæ nissÃya na tiÂÂhanti, evameva etÃnipi neva a¤¤ama¤¤assa anto na bahi ÂhitÃni hutvà upalabbhanti, na ca a¤¤ama¤¤aæ nissÃya na tiÂÂhantÅti acinteyyaÂÂhÃnatÃya yakkhÃdimahÃbhÆtasÃma¤¤atopi mahÃbhÆtÃni, yathà ca yakkhinÅ saÇkhÃtÃni mahÃbhÆtÃni manÃpehi vaïïasaïÂhÃna vikkhepehi attano bhayÃnakabhÃvaæ paÂicchÃdetvà satte va¤centi, evameva etÃnipi itthipurisasarÅrÃdisu manÃpena chavi vanïena manÃpena attano aÇgapaccaÇgasanÂhÃnena manÃpena ca hatthapÃdaÇguli bhamukavikkhepena attano kakkhaÊattÃdi bhedaæ yathÃvasaralakkhaïaæ paÂicchÃdetvà bÃlajanaæ va¤centi, attano sabhÃvaæ daÂÂhuæ na dentÅti va¤cakattena yakkhinÅ mahà bhÆtasÃma¤¤atopi mahÃbhÆtÃni. MahÃparihÃratoti mahantehi paccayehi pariharitabbato, etÃni hi divase divase upane tabbattà mahantehi ghÃsacchÃda nÃdihi bhÆtÃni pavattÃnÅti mahà bhÆtÃni, mahÃparihÃni và bhÆtÃnÅtipi mahÃbhÆtÃni. MahÃvikÃra toti etÃni hi upÃdinnÃnipi anupÃdinnÃnipi mahÃvikÃrÃni [A]vinayacÆlavagga- a. Ni. AÂÂhakani. [SL Page 274] [\x 274/] Honti. Tattha anupÃdinnÃnaæ kappavuÂÂhÃne vikÃramahattaæ pÃkaÂaæ hoti, upÃdinnÃnaæ dhÃtukkhobhakÃle. TathÃhi: - Bhumito vuÂÂhito yÃva brahmalokà vidhÃvati, Acci accimato loke ¬ayhamÃnamhi tejasÃ. KoÂisatasahassekaæ cakkavÃÊaæ vilÅyati, Kupitena yadà loko salilena vinassati. KoÂisatasahassekaæ cakkavÃÊaæ vilÅyati, VÃyodhÃtuppapena yadà loko vinassati. Patthaddho bhavatÅ kÃyo daÂÂho kaÂÂhamukhena vÃ, PaÂhavÅdhÃtuppakopena hoti kaÂÂhamukheva so. PÆtiyo bhavatÅ kÃyo daÂÂho pÆtimukhena vÃ, ùpodhÃtuppakopena hoti pÆtimukheva so. [PTS Page 368] [\q 368/] Santatto bhavatÅ kÃyo daÂÂho aggimukhena vÃ, TejodhÃtuppakopena hoti aggimukheva so. Sa¤¤inno bhavatÅ kÃyo daÂÂho satthamukhena vÃ, VÃyodhÃtuppakopena hoti satthamukheva so. Iti mahÃvikÃrÃni bhÆtÃnÅti mahÃbhÆtÃni. Mahantattà bhÆtattà cÃti etÃni hi mahantÃni mahatà vÃyÃmena pariggahetabbattÃ, bhÆtÃni vijjamÃnattÃti. Mahantattà bhÆtattà ca mahÃbhÆtÃni. Evaæ sabbÃpetà dhÃtuyo mahantapÃtubhÃvÃdihi kÃraïehi mahi bhÆtÃni. SalakkhaïadhÃraïato pana dukkhÃdÃnato ca dukkhà dhÃnato ca sabbÃpi dhÃtulakkhaïaæ anatÅtattà dhÃtuyo, salakkhaïa dhÃraïena ca attano khaïÃnurÆpadhÃraïena ca dhammÃ, khayaÂÂhena aniccÃ, bhayaÂÂhena dukkhÃ, asÃrakaÂÂhena anattÃ. Iti sabbÃsampi rÆpamahÃbhÆtadhÃtudhammaaniccÃdivasena ekattanti evaæ nÃnatte kattato manasi kÃtabbÃ. VinibbhogÃvinibbhogatoti sahuppannÃva età ekekasmiæ sabbapariyantime suddhaÂÂhakÃdikalÃpe padesena avinibbhuttÃ, lakkhaïena pana vinibbhuttÃti evaæ vinibbhogÃvinibbhogato manasi kÃtabbÃ. SabhÃgavisabhÃgatoti evaæ avinibbhuttÃsu cÃpietÃsu purimà dve garukattà sabhagÃ, tathà pacchimà lahukattÃ. Purimà pana pacchimÃhi pacchimà ca purimÃhi visabhÃgÃti evaæ sabhÃgavisabhÃgato manasi kÃtabbÃ. Ajjhattika bÃhiravisesatoti ajjhattikà dhÃtuyo vi¤¤Ãïavatthu vi¤¤atti indu;yÃnaæ nissayà honti sairiyÃpathà catusamuÂÂhÃnÃ, bÃhirà vuttaviparÅtappakÃrÃti. Evaæ ajjhattikabÃhiravisesato manasikÃtabbÃ. SaÇgahatoti kammasamuÂÂhÃnà paÂhavÅdhÃtu kammasamuÂÂhÃnÃhi itarÃhi ekasaÇgahà hoti, samuÂÂhÃnanÃnattÃbhÃvato. Tathà [SL Page 275] [\x 275/] CittÃdisamuÂÂhÃnà cittÃdisamuÂÂhÃnÃhÅti. Evaæ saÇgahato manasi kÃtabbÃ. Paccayatoti paÂhavÅdhÃtu ÃposaÇgahÅtà tejoanu pÃlità vÃyovitthamhità tiïïaæ mahÃbhÆtÃnaæ patiÂÂhà hutvà paccayo hoti, ÃpodhÃtu paÂhavÅpatiÂÂhità tojoanupÃlità vÃyovitthamhità tinïaæ mahÃbhÆtÃnaæ Ãbandhanaæ hutvà paccayo hoti, tejodhÃtu paÂhavÅpatiÂÂhità ÃposaÇgahÅtà [PTS Page 369] [\q 369/] vÃyovitthamhÅtà tiïïaæ mahÃbhÆtÃnaæ paripÃcanaæ hutvà paccayo hoti, vÃyo dhÃtu paÂhavÅpatiÂÂhità ÃposaÇgahÅtà tejoparapÃcità tiïïaæmahÃbhÆtÃnaæ vitthambhanaæ hutvà paccayo hotÅti evaæ paccayato manasi kÃtabbÃ. AsamannÃhÃratoti paÂhavÅdhÃtu cettha'ahaæ paÂhavÅ dhÃtu'ti và 'tiïïaæ dhÃtÆnaæ patiÂÂhà hutvà paccayo homÅ'ti và na jÃnÃti, itarÃnipi tÅïi' amhÃkaæ paÂhavÅdhÃtu patÅÂÂhà hutvà paccayo hotÅ'ti na jÃnanti, esanayo sabbatthÃti evaæ asamannÃhÃrato manasi kÃtabbÃ. Paccaya vibhÃgatoti dhÃtÆnaæ hi 'kammaæ cittaæ ÃhÃro utu'ti cattÃro paccayÃ, tattha kammasamuÂÂhÃnÃnaæ kamma meva paccayo hoti, na cittÃdayo. CittÃdisamuÂÂhÃnÃnampi cittÃdayova paccayà honti, na itare; kammasamuÂÂhÃnÃna¤ca kammaæ janakappaccayo hoti, sesÃnaæ pariyÃyato upanissaya paccayo hoti. CittasamuÂÂhÃnÃnaæ cittaæ janakapaccayo hoti, sesÃnaæ pacchÃjÃtapaccayo atthipaccayo avigatapaccayo ca. UtusamuÂÂhÃnÃnaæ utu janakapaccayohoti. SesÃnaæ atthipaccayo avigatapacca yo ca. KammasamuÂÂhÃnaæ mahÃbhÆtaæ kammasamuÂÂhÃnÃnampi mahÃbhÆtÃnaæ paccayo hoti, cittÃdisamuÂÂhÃnÃnampi mahÃbhÆtÃnaæ paccayo hoti, tathà cittasamuÂÂhÃnaæ, ÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ. UtusamuÂÂhÃnaæ mahà bhÆtaæ utusamuÂÂhÃnÃnampi mahÃbhÆtÃnaæ paccayo hoti, kammÃdi samuÂÂhÃnÃnampi. Tattha kammasamuÂÂhÃnà paÂhavÅdhÃtu kammasamuÂÂhÃnÃnaæ itahÃsaæ sahajÃta a¤¤ama¤¤anissayaatthiavigatavasena ceva patiÂÂhÃnavasena ca paccayo hoti, na janakavasena. Itaresaæ tisantati mahÃbhÆtÃnaæ nissaya atthiavigatavasena paccayo hoti, na patiÂÂhÃnavasena, na janakavasena. ùpodhÃtu cettha itarÃsaæ tiïïaæ sahajÃtÃdivasena ceva Ãbandhanavasena ca paccayo hoti, na janakavasena. Itaresaæ tisantatikÃnaæ nissayaatthiavigata paccayavaseneva. Na Ãbavdhanavasena, na janakavasena. Tejo dhÃtu pettha itarÃsaæ tiïïaæ sahajÃtÃdivasena ceva paripÃcana vasena ca paccayo hoti, na janakavasena. Itaresaæ tisantati kÃnaæ nissayaatthiavigatapaccayavaseneva, na paripÃcanavasenana janakavasena. VÃyodhÃtu pettha itarÃsaæ tiïïaæ sahajÃtÃdi [PTS Page 370] [\q 370/] vasena ceva vitthambhanavasena ca paccayo hoti, na janakavasena. [SL Page 276] [\x 276/] Itaresaæ tisantatikÃnaæ nissaya atthi avigatapaccayavaseneva, na vitthambhanavasena na janakavasena. CittaÃhÃrautusamuÂÂhÃna paÂhavÅ dhÃtu ÃdÅsupi eseva nayo. Evaæ sahajÃtÃdipaccayavasappavattÃsu ca panetÃsu dhÃtusu. Ekaæ paÂicca tisso catudhà tisso paÂicca eko ca, Dve dhÃtuyo paÂicca dve chaddhà sampavattanti. PaÂhavÅ ÃdÅsu hi ekekaæ paÂicca itarà tisso tissoti evaæ ekaæ paÂicca tisso catudà sampavattanti, tathà paÂhavÅdhÃtu ÃdÅsu ekekà itarà tisso tisso paÂiccÃti evi tisso paÂicca ekÃva catudhà sampavattati, purimà pana dve paÂicca pacchimÃ, pacchimÃva dve paÂicca purimÃ, paÂhamatatiyà paÂicca dutiyacatutthÃ, dutiyacatutthà paÂicca paÂhamatatiyÃ, paÂhamacatutthà paÂicca dutiyatatiyÃ, dutiyatatiyà paÂicca paÂhamacatutthÃti evaæ dve dhÃtuyo paÂicca dve chaddhà sampavattanti, tÃsu paÂhavÅdhÃtu abhikkamapaÂikkamÃdikÃle uppÅÊanassa paccayo hoti. SÃva ÃpodhÃtuyà anugatà patiÂÂhÃpanassa, paÂhavÅdhÃtuyà pana anugatÃÃpodhÃtu adikkhepanassa, vÃyo dhÃtuyà anugatà tejodhÃtu uddharaïassa, tejodhÃtuyà anugatà vÃyodhÃtu atiharaïa vÅtiharaïÃnaæ paccayo hotÅti evaæ paccaya vibhÃgato manasi kÃtabbÃ. Evaæ vacanatthÃdivasena manasi karontassÃpi hi ekenekena mukhena dhÃtuyo pÃkaÂà honti, tà punappuna Ãvajjayato manasi karoto vuttanayeneva upacÃrasamÃdhi uppajjati, svÃyaæ catunnaæ dhÃtÆnaæ vavatthÃpakassa ¤ÃïassÃnubhÃvena uppajjanato catudhÃtu vavatthÃnantveva saÇkhaæ gacchati. Ida¤ca pana catudhÃtu vavatthÃnamanuyutto bhikkhu su¤¤ataæ avagÃhati, sattasa¤¤aæ samugghÃteti, so sattasa¤¤Ãya samÆha tattà vÃÊamigayakkharakkhasÃdi vikappaæ anÃpajjamÃno bhayabhera vasahohoti, ahatÅrati saho na iÂÂhÃniÂÂhesu ugghÃtanigghÃtaæ pÃpuïÃti, mahÃpa¤¤oca pana hoti amatapariyosÃno và sugatiparÃyano vÃti. Evaæ mahÃnubhÃvaæ yogÅvarasahassa kÅÊitaæ etaæ, CatudhÃtu vavatthÃnaæ nicaæ sevetha medhÃvÅti. Ayaæ catudhÃtuvavatthÃnassa bhÃvanÃniddeso. [PTS Page 371] [\q 371/] EttÃvatà ca yaæ samÃdhissa vitthÃraæ bhÃvanÃnaya¤ca dassetuæ ko samÃdhi kenaÂÂhena samÃdhÅti Ãdinà nayenapa¤hakammaæ kataæ. Tattha kathaæ bhÃvetabboti imassa padassa sabbappakÃrato atthavanïanà samattà hoti. Duvidhoyeva svÃyaæ idha adhippeto upacÃrasamÃdhi ceva appanÃsamÃdhi ca tattha dasasu kammaÂÂhÃnesu [SL Page 277] [\x 277/] Appanà pubbabhÃgacittesu ca ekaggatà upacÃrasamÃdhi, avasesa kammaÂÂhÃnesu cittekaggatà appanÃsamÃdhi. So duvidhopi tesaæ kammaÂÂhÃnÃnaæ bÃvitattà bÃvito hoti. Tenavuttaæ kataæ bhÃvetabboti imassa padassa sabbappakÃrato atthavaïïanà samattÃti. Yampana vuttaæ samÃdhibÃvanÃya ko Ãnisaæsoti, tattha diÂÂhadhammasukhavihÃrÃdi pa¤cavidhosamÃdibhÃvÃya Ãnisaæso. TathÃhi: ye arahanto khÅïÃsavà samÃpajjitvà ekaggacittà sukhaæ divasaæ viharissÃmÃti samÃdhiæ bhÃventi, tesaæ appanÃsamÃdibhÃvanà diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnisaæsà hoti. TenÃha bhagavÃ: - "na kho panete cuvda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti diÂÂhadhammasukha vihÃrà ete ariyassa vinaye vuccantÅ"[a]ti. Sekha puthujjanÃnaæ 'samÃpattito vuÂÂhÃya samÃhitena cittena vipassissÃmÃ'ti bhÃvayataæ vipassanÃya padaÂÂhÃnattà appanÃsamÃdibhÃvanÃpi sambÃdhe okÃsÃdhigamanayena upacÃrasamÃdhibhÃvanÃpi vipassanÃni saæsà hoti. TenÃha bhagavÃ: "samÃdhiæ bhikkhave bhÃvetha, samÃhito bhikkhave bhikkha yathÃbhÆtaæ pajÃnÃtÅ"ti. Ye pana aÂÂhasamÃpattiyo nibbattetvà abi¤¤ÃpÃdakaæ jhÃnaæ samÃpajjitvà samÃpattito vuÂÂhÃya 'ekopi hutvà bahudhà hotÅ'ti vuttanayà abhi¤¤Ãyo patthentà nibbattenti, tesaæ sati sati Ãyatane abhi¤¤ÃpadaÂÂhÃnattà appanÃsamÃdibhÃvanà abi¤¤Ãnisaæsà hoti. TenÃha bhagavÃ: - " so yassa yassa abi¤¤ÃsacchikaraïÅyassa dhammassa cittaæ abhininnÃmeti abhi¤¤ÃsacchikiriyÃya, tatra tatreva sakkhi bhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane"ti. [PTS Page 372] [\q 372/] ye 'aparihÅnajjhÃnà brahmaloke nibbattissÃmÃ'ti brahmalokuppattiæ patthentà và apatthayamÃnà vÃpi puthujjanà samÃdhito na parihÃyanti, tesaæ bhavavisesÃvahattà appanÃsamÃdhibhÃvanà bhavavisesÃnisaæsà hoti. TenÃha bhagavÃ: "paÂhamaæ jhÃnaæ parittaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? BrahmapÃrisajjÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjantÅ"ti Ãdi. UpacÃrasamÃdhibhÃvanÃpi pana kÃmÃvacarasugatibhavavisesaæ Ãva hatiyeva. Ye pana ariyà 'aÂÂhasamÃpattiyo nibbattetvà nirodhasamÃpattiæ samÃpajjitvà sattadivasÃni acittà hutvà diÂÂheva dhamme nirodhaæ nibbÃïaæ patvà sukhaæ viharissÃmÃ'ti samÃdhiæ bhÃventi, tesaæ appanÃsamÃdhibhÃvanà nirodhÃnisaæsà hoti. TenÃha: - "soÊasahi g¤ÃïacariyÃhinavahi samÃdhicariyÃhi vasÅbhà vato pa¤¤Ã nirodhasamÃpattiyà ¤Ãïa"nti. Evamayaæ diÂÂhadhammasukha vihÃrÃdipadvavidho samÃdhibhÃvanÃya Ãnisaæso. Tasmà nekÃnisaæsamhi kilesamalasodhane SamÃdhibhÃvanÃyoge nappamajjeyya paï¬itoti. [A.] Ma. Ni. Sallekhasutta. [SL Page 278] [\x 278/] EttÃvatà ca 'sile patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o'ti imissà gÃthÃya sÅlasamÃdhipa¤¤Ãmukhenadesite visuddhimagge samÃdhipi paridipito hoti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge SamÃdhibhÃvanÃdikÃre SamÃdhiniddeso nÃma EkÃdasamo paricchedo. [PTS Page 373] [\q 373/] [PTS Vol Vism2] [\z Vism /] [\f II /] 12. Iddhividha niddeso. IdÃni yÃsaæ lokikÃbhi¤¤Ãnaæ vasena ayaæ samÃdhibhÃvanà abhi¤¤ÃnisaæsÃti vuttÃ, tÃabi¤¤Ã sampÃdetuæ yasmà paÂhavÅ kasiïÃdisu adigata catutthajjhÃnena yoginà yogo kÃtabbo, evaæ hissa sà samÃdhibhÃvanà adhigatÃnisaæsà ceva bhavissati thiratarà ca, so adhigatÃnisaæsÃya thiratarÃya samÃdhibhÃvanÃya samannÃgato sukheneva pa¤¤ÃbhÃvanaæ sampÃdessati, tasmà abhi¤¤Ãkathaæ tÃva ÃrabhissÃma. Bhagavatà hi adhigatacatutthajjhÃnasamÃdhÅnaæ kula puttÃnaæ samÃdhibhÃvanÃnisaæsadassanattha¤ceva uttaruttariæ païÅtapaïÅtadhammadesanattha¤ca " so evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte iddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmeti so anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti ekopi hutvà pahudhà hotÅ[a]"ti Ãdinà nayena iddhividhaæ, dibbasotadhÃtu g¤Ãïaæ, cetopariya¤Ãïaæ, pubbe nivÃsÃnussati¤Ãïaæ, sattÃnaæ cutupapÃte ¤Ãïanti pa¤calokikÃbhi¤¤Ã vuttÃ. Tattha ekopi hutvà bahudhà hotÅti Ãdikaæ iddhivikubbanaæ kÃtukÃmena Ãdi kammikena yoginà odÃtakasiïapariyantesu aÂÂhasu kasiïesu aÂÂha aÂÂha samÃpattiyo nibbattetvà [PTS Page 374] [\q 374/] kasiïÃnulomato, kasiïa paÂilomato, kasiïÃnulomapaÂilomato, jhÃnÃnulomato, jhÃnapaÂilomato, jhÃnÃnulomapaÂilomato, jhÃnukkanti kato, kasiïukkantikatojhÃnakasiïukkantikato, aÇga saÇkantito, ÃrammaïasaÇkantito, aÇgÃrammaïasaÇkantito, aÇgavavatthÃpanato, ÃrammaïavavatthÃpanatoti imehi cuddasahi ÃkÃrehi cittaæ paridametabbaæ. Katamaæ panettha kasiïÃnu [A.] Vinaya - pÃrÃjikÃpÃÊivera¤jakaï¬e. Vinaya - pÃrÃjikÃpÃÊivera¤jakaï¬e [SL Page 279] [\x 279/] Lomaæ katamaæ panettha kasiïÃnulomato, kasiïÃnulomapaÂilemato, kasiïÃnulomapaÂilemato, jhÃnÃnulomato, jhÃnapaÂilomato, jhÃnÃnulomapaÂilomato, jhÃnukkanti kato, kasiïukkantikato jhÃnakasiïukkantikato, aÇga saÇkantito, ÃrammaïavavatthÃpananti aÇgÃrammaïavavatthÃpananti , aÇgavavatthÃpananti, ÃrammaïavavatthÃpananti idha bhikkhu paÂhavÅkasaïe1 jhÃnaæ samÃpajjati, tato Ãpokasiïeti evaæ paÂipÃÂiyà aÂÂhasu kasiïesusatakkhattumpi sahassakkhattumpi samÃpajjati, idaæ kasiïÃnulomaæ nÃma. OdÃtakasiïeto pana paÂÂhÃya tatheva paÂi lomakkamena samÃpajjanaæ kasiïapaÂilemaæ nÃma. PaÂhavÅkasiïato paÂÂhÃya yÃva odÃtakasiïaæ, odÃtakasiïatopi paÂÂhÃya yÃva paÂhavÅkasiïanti evaæ anulomapaÂilomavasena punappunaæ samÃpajjanaæ kasiïÃnulomapaÂilomaænÃma. PaÂhavajjhÃnato pana paÂÂhÃya paÂipÃÂiyà pÃva nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ, tÃva punappuna samÃpajjanaæ jhÃnÃnulomaæ nÃma. Nemasa¤¤Ãnasa¤¤Ãyatanato paÂÂhÃya yÃva paÂhamajjhÃnaæ, tÃva punappunasamÃpajjanaæ jhÃna paÂilemaæ nÃma. PaÂhamajjhÃnato paÂÂhÃya yÃva nevasa¤¤Ãnà sa¤¤Ãyatanaæ, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato paÂÂhÃya yÃva paÂhamajjhÃnanti evaæ anulomapaÂilomavasena punappunasamÃpajjanaæ jhÃnÃnulomapaÂilemaæ nÃma. PaÂhavÅkasiïe pana paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpajjitvà tattheva tatiyaæ samÃpajjati. Tato tadeva ugghà Âetvà ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ, tato Ãki¤ca¤¤Ãyatananti evaæ kasiïaæ2 anukkamitvà jhÃnassevaekantarikabhÃvena ukkamanaæ jhÃnukkantikaæ nÃma, evaæ ÃpokasiïÃdimÆlikÃpi yojanà kÃtabbÃ. PaÂhavÅkasiïe paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpajjitvà puna tadeva tejokasiïe, tato nÅlakasiïe, tato lohitakasiïeti iminà nayena jhÃnaæ anukkamitvà kasiïasseva ekantarika bhÃvena ukkamanaæ kasiïukkantikaæ nÃma. PaÂhavÅkasiïe paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpajjitvà tato tejokasiïe tatiyaæ, nÅlakasiïaæ ugghà Âetvà ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ, lohitakasiïato Ãki¤ca¤¤Ãyatanti iminà nayena jhÃnassa ceva kasiïassa ca ukkamanaæ jhÃnakasiïukkantikaæ nÃma. PaÂhavÅkasiïe pana paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpajjitvà tattheva [PTS Page 375] [\q 375/] itaresampi samÃpajjanaæ aÇgasaÇkantikaæ nÃma. PaÂhavÅkasiïe paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpajjitvà tadeva Ãpo kasiïe tadeva odÃtakasiïeti evaæ sabbakasiïesu ekasseva jhÃnassa samÃpajjanaæ ÃrammaïasaÇkantikaæ nÃma. PaÂhavÅkasiïe paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpajjitvà Ãpokasiïe dutiyaæ, tejokasiïe tatiyaæ, vÃyokasiïe catutthaæ nÅlakasiïaæ ugghÃÂetvà ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ, pÅtakasiïato vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ, lohitakasiïato Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ, odÃtakasiïato nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatananti evaæ ekantarikavasena aÇgÃna¤ca ÃrammaïÃna¤ca saÇkamanaæ aÇgÃrammaïasaækantikaæ nÃma. PaÂhamaæ jhÃnaæ pana pa¤caÇgikanti vavatthapetvà dutiyaæ tivaÇgikaæ, tatiyaæ duvaÇgikaæ, 1. SÅga11. PaÂhavÅkasiïajhÃnaæ. 2Ga sÅ. 11 Evaæ pana kasiïaæ. [SL Page 280] [\x 280/] Tathà catutthaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãna¤cÃyatanaæ aki¤ca¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤Ã nasa¤¤Ãyatananti evaæ jhÃnaÇgamattasseva vavatthÃpanaæ aÇgavavatthÃpanaæ nÃma. Tathà idaæ paÂhavÅkasiïanti vavatthapetvà idaæ Ãpokasiïaæ idaæ tejokasiïaæ idaæ vÃyokasiïaæ idaæ nÅlakasiïaæ idaæ pÅtakasiïaæ idaæ lohitakasiïaæ odÃtakasiïanti evaæ Ãrammaïamattasseva vavatthÃpanaæ Ãrammaïa vavatthÃpanaæ nÃma. AÇgÃrammaïavavatthÃpanampi eke icchanti, aÂÂha kathÃsu pana anÃgatattà addhà taæ bhÃvanÃmukhaæ na hoti. Imehi pana cuddasahi ÃkÃrehi cittaæ aparidametvà pubbe abhÃvita bhÃvano Ãdikammiko yogÃvacaro iddhivukubbanaæ sampÃdessa tÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. ùdikammikassa hi kasiïaparikammampi bhÃro, satesu sahassesu và ekova sakkoti. Katakasiïaparikammassa nimittuppÃdanaæ bhÃro, satesu sahassesu và ekoca sakkoti. Uppanne nimitte taæ va¬¬hetvà appanÃdigamo bhÃro, satesu sahassesu và ekova sakkoti. Adhigatappanassa cuddasahÃkÃrehi cittaparidamanaæ bhÃro, satesu sahassesu và ekova sakkoti. CuddasahÃkÃrehi paridamitacittassapi iddhi vikubbanaæ nÃma bhÃro, satesu sahassesu và ekova sakkoti. VukubbanappattassÃpi khippanisantibhÃvo nÃma bhÃro, satesu sahassesu và ekova khippanisanti hoti therambatthale1 mahà rohaïaguttattherassa hi gilÃnupaÂÂhÃnaæ Ãgatesu tiæsamattesu iddhimantasahassesu upasampadÃya aÂÂhacassiko [PTS Page 376] [\q 376/] rakkhitatthero viya, tassÃnubhÃvo paÂhavÅkasiïaniddese vutto yeva. TampanassÃnu bhÃvaæ disvà thero Ãha: "Ãvuso sace rakkhito nÃbhavissa sabbe garahappattà assÃma nÃgarÃjÃnaæ rakkhituæ nÃsakkhiæsÆ"ti. Tasmà attanà gahetvà vicaritabbaæ Ãvudhaæ nÃma malaæ sodhetvÃva gahetvà vicarituæ vaÂÂatÅti. Te therassa ovÃde Âhatvà tiæsasahassÃpi bhikkhÆ khippanisantino ahesuæ. Khippani santiyÃpi ca sati parassa patiÂÂhÃbhÃvo bhÃro, satesu sahassesu và ekova sakkoti. 2 Giribhaï¬avÃhanapÆjÃya mÃrena aÇgÃra vasse pavattite ÃkÃse paÂhaviæ mÃpetvà aÇgÃravassaæ parittÃyako thero viya. BalavapubbayogÃnaæ pana buddhapaccekabuddha aggasÃvakÃdÅnaæ3 vinÃpi iminà vuttappakÃrenabhÃvanÃnukka mena arahattapaÂilÃbhavaseneva4 ida¤ca iddhivikubbanaæ a¤¤e capaÂisambhidÃdibhedà guïà ijjhanti. Tasmà yathà piÊandhanavikatiæ kattukÃmo suvaïïakÃro aggidhamanÃdÅhi suvaïïaæ muduæ kamma¤¤aæ katvÃva karoti, yathà ca bhÃjanavikatiæ kattukÃmo kumbhakÃro mattikaæ suparimadditaæ muduæ katvà karoti, evameva Ãdikammikena imehi cuddasahÃkÃrehi cittaæ paridametvà chandasÅsa 1. Ma. 1. Therambatthalalene 2. Ma. 1. Ekova hoti. 3. SÅ. 11. BuddhapaccekabuddhaariyasÃvakÃdÅnaæ. 4. Ma. 11. ArahattapaÂilÃbheneva. [SL Page 281] [\x 281/] CittasÅsa viriyasÅsa vÅmaæsÃsÅsa samÃpajjanavasena ceva ÃvajjanÃdi vasÅbhÃvavasena ca muduæ kamma¤¤aæ katvà iddhividhÃya yogo karaïÅyo. Pubbahetusampannena pana kasiïesu catutthajjhÃna matte ciïïavasinÃpi kÃtuæ vaÂÂati. Yathà panettha yogo kÃtabbo, taæ vidhiæ dassento bhagavà "so evaæ samÃhite citte"ti ÃdimÃha. TatrÃyaæ pÃlinayÃnusÃreneva vinicchayakathÃ: - tattha soti so adhigatacatutthajjhÃno yogÅ, evanti catutthajjhÃnakkamanidassana metaæ, iminà paÂhamajjhÃnÃdigamÃdinà kamena catutthajjhÃnaæ paÂilabhitvÃti vuttaæ hoti. SamÃhiteti iminà catutthajjhÃnasamÃdhinà samÃhite, citteti rÆpÃvacaracitte, parisuddheti Ãdisu pana upekkhÃsatipÃrisuddhibhÃvenaparisuddhe, parisuddhattÃyeva pariyodÃne, [PTS Page 377] [\q 377/] pabhassareti vuttaæhoti. SukhÃdÅnaæ paccayÃnaæ ghÃtena vihatarÃgÃdiaÇgaïattÃ1 anaÇgaïe, anaÇgaïattà yeva vigatÆpakkilese, aÇgaïena hi taæ cittaæ2 upakkilissati. SubhÃvitattà mudubhÆte, vasibhÃvappatteti vuttaæ hoti. Vase vattamÃnaæ hi cittaæ mudunti vuccati. MuduttÃyeva ca kammaniye, kammakadhame kammayoggeti vuttaæ hoti. Muduæ hi cittaæ kamma niyaæ hoti sudhantamiva suvaïïaæ, ta¤ca ubhayampi subhÃvitattà yevÃti. 3 YathÃha: - "NÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekadhammampi samanupassÃmi, yaæ evaæ bhÃvitaæ bahulÅkataæ mudu¤ca hoti kammaniya¤ca, yathayidaæ bhikave citta[a]"nti. Etesu parisuddhabhÃvÃdisu Âhitattà Âhite, Âhitattà yeva Ãne¤jappatte, acale niri¤janeti vuttaæ hoti. Mudukamma¤¤abhÃvena vÃattano vase Âhitattà Âhite, saddhÃdihi pariggahitattà Ãne¤jappatte. SaddhÃpariggahitaæ hi cittaæ assaddhiyena na i¤jati, viriyapariggahitaæ kosajjena na i¤jati, satipariggahitaæ pamÃdena na i¤jati, samÃdhipariggahitaæ uddhaccena na i¤jati, pa¤¤Ãpariggahitaæ avijjÃya na i¤jati, obhÃsagataæ kilesandhakÃrena na i¤jati, imehi chahidhammehi pariggahitaæ Ãne¤jappattaæ hoti. Evaæ aÂÂhaÇgasamannÃgataæ cittaæ abhinÅhÃrakkhamaæ hoti abhi¤¤Ã saccikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ abhi¤¤Ã sacchikiriyÃya. Aparonayo: catutthajjhÃnasamÃdhinà samÃhite, nÅvaraïadÆrÅbhÃvena parisuddhe, vitakkÃdisamatikkamena pariyodÃte, jhÃnapaÂilÃbhapaccanÅkÃnaæ pÃpakÃnaæ icchÃvacarÃnaæabhÃvena anaÇgaïe, abhijjhÃdÅnaæ cittassa upakkilesÃnaæ vigamena 1. Si11. VigatarÃgÃdi- vÅtarÃgÃdi- (katthaci) 2. SÅga11. Cittaæ. 3. SÅga1. YevÃtÅpi. [A.] A-ni-ekakanipÃta. [SL Page 282] [\x 282/] VigatÆpakkilese, ubhayampi cetaæ anaÇgaïasutta vatthasuttÃnu sÃrena veditabbaæ. Vasippattiyà mudubhute, iddhipÃdabhÃvÆpagamena kammaniye, bhÃvanÃpÃripÆriyà païÅtabhÃvÆpagamena Âhite Ãne¤jappatte, yathà Ãne¤jappattaæ hoti evaæ Âhiteti attho. Evampi aÂÂhaÇgasamannÃgataæ cittaæ abhinÅhÃrakkhamaæ [PTS Page 378] [\q 378/] hoti abhi¤¤ÃsacchikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ abhi¤¤ÃsacchikiriyÃya pÃdakaæ padaÂÂhÃnabhÆtanti. IddhividhÃya cittaæ abhinÅharati abhininnÃmetÅti ettha ijjhanaÂÂhena iddhi, nipphattiaÂÂhena paÂilÃbhaÂÂhena cÃti vuttaæ hoti. Yaæ hi nipphajjati paÂilabbhati ca taæ ijjhatÅti vuccati. YathÃha: "kÃmaæ kÃmayamÃnassa tassa cetaæ samijjhatÅ[a]"ti. Tathà nekkhammaæ ijjhatÅti iddhi, paÂiharatÅti pÃÂihÃriyaæ, arahattamaggo ijjhatÅti iÂÂhi, paÂiharatÅti pÃÂihÃriyanti. Aparonayo: - ijjhanaÂÂhena iddhi, upÃyasampadÃyetaæ adhivadhanaæ, upÃyasampadà hi ijjhati adhippeta phalappasavanato. YathÃha: -"ayaæ kho citto gahapati sÅlavà kalyÃïadhammo, sace païidahissati anÃgatamaddhÃnaæ rÃjà assa cakkavattÅti tassa kho ayaæ ijjhissati hi sÅlavato ceto païidhi visuddhattÃ[b]"ti. Aparo nayo: etÃya sattà ijjhantÅti iddhi, ijjhantÅti iddhà vuddhà ukkaæsagatà hontÅti vuttaæ hoti. Sà dasavidhÃ. YathÃha: - iddhiyoti dasaiddhiyo punacaparaæ Ãha: - "katamà dasa iddhiyo? AdhiÂÂhÃnà iddhi, vikubbanà iddhi, manomayà iddhi, g¤Ãïa vipphÃrà iddhi, samÃdhivipphÃrà iddhi, ariyà iddhi, kammavipÃkajà iddhi, pu¤¤avato iddhi, vijjÃmayà iddhi, tattha tattha sammÃpayogapaccayà ijjhanaÂÂhena iddhÅ[c]"ti. Tattha pakatiyà eko bahukaæ Ãvajjati, sataæ và sahassaæ và satasahassaæ và Ãvajjitvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃti bahuko homÅti, evaæ vibhajitvà dassità iddhi adhiÂhÃnavasena nipphannattà adhiÂÂhÃnà iddhi nÃma. "So pakativaïïaæ vijahitvà kumÃrakavanïaæ và dasseti nÃgavanïaæ và dasseti, supaïïavaïïaæ và dasseti, yakkhavaïïaæ và dasseti, asuravaïïaæ và dasseti, indavaïïaæ và dasseti, devavaïïaæ và dasseti, brahmavaïïaæ và dasseti, samuddavaïïaæ dasseti pabbatavaïïaæ và dasseti, vanavaïïaæ và dasseti, sÅhavaïïaævà dasseti, vyagghavaïïaæ và dasseti, dipivaïïaæ và dasseti, hatthimpi dasseti, assampi dasseti, rathampi dasseti, pattimpi dasseti, vividhampi senÃbyuhaæ dassetÅ[c]"ti evaæ Ãgatà iddhi pakativaïïavijahanavikÃravasena pavattattà vikubbanà iddhi nÃma. [PTS Page 379 [\q 379/] "] idha bhikkhu imambhà kÃyaæ a¤¤aæ kÃyaæ abhinimmiïÃti rÆpiæ manomayaæ[c]"ti iminà nayena Ãgatà iddhi sarÅrabbhantare a¤¤asseva manomayassa sarÅrassa nipphattivasena pavattattà manomayà iddhi nÃma. ¥Ãïuppattito1 pana pubbe và pacchà và taæ khaïe và g¤ÃïÃnubhÃvanibbatto viseso g¤Ãïaæ vipphÃrà iddhi nÃma. Vuttaæ hetaæ: "aniccÃnupassanÃya nicca sa¤¤Ãya pahÃnaÂÂho ijjhatÅti ¤ÃïavipphÃrà iddhi. DukkhÃnupassanÃya sukhasa¤¤Ãya pahÃnaÂÂho ijjhatÅti ¤ÃïavipphÃrà iddhi. AnattÃnupassanÃya attasa¤¤Ãya pahÃnaÂÂho ijjhatÅti ¤ÃïavipphÃrà iddhi. NibbidÃnupassanÃya nandiyà pahÃnaÂÂho ijjhatÅti ¤ÃïavipphÃrà iddhi. VirÃgÃnupassanÃya rÃgassa pahÃnaÂÂho ijjhatÅti ¤ÃïavipphÃrà iddhi. NirodhÃnupassanÃya samudayassa pahÃnaÂÂho ijjhatÅti ¤ÃïavipphÃrà iddhi. PaÂinissaggÃnupassanÃya ÃdÅnavassa pahÃnaÂÂho ijjhatÅti ¤ÃïavipphÃrà iddhi [SL Page 283] [\x 283/] ùyasmato bakkulassa ¤ÃïavipphÃrà iddhi, Ãyasmato saÇkiccassa ¤ÃïavipphÃrà iddhi. ùyasmato bhÆtapÃlassa ¤ÃïavipphÃrà iddhiti. Tattha Ãyasmà bakkulo daharova maÇgaladivase nadi nahÃpiya mÃno dhÃtiyà pamÃdena sote patito, tamenaæ macchogilitvà bÃhÃïasÅtitthaæ agamÃsi. Taæ tattha macchabandho gahetvà seÂÂhibhariyÃya vikkiïi, sà macche sinehaæ uppÃdetvà ahameva naæ pacissÃmiti phÃlentÅ macchakucchiyaæsuvaïïabimbaæ viya dÃrakaæ disvÃ'putto me laddho'ti somanassajÃtà ahosi. Iti macchakucchiyaæ arogabhÃve Ãyasmato bakkulassa pacchimabhavikassa tena attabhÃvena paÂilabhitabba arahattamagga¤ÃïÃnubhÃvena' nibbattattà ¤ÃïavipphÃrà iddhi nÃma, vatthu pana vitthÃrena kathetabbaæ. SaÇkiccatthe rassa pana tabbhagatasseva mÃtà kÃlamakÃsi, tassà citakaæ Ãropetvà sÆlahi vijjhitvà jhÃpiyamÃnÃya dÃrako sÆlakoÂiyà akkhikuÂe pahÃraæ labhitvà saddamakÃsi. Tatonaæ 'dÃrako jÅvatÅ' otÃretvà kucchiæ phÃlevo dÃrakaæ ayyakÃya adaæsu, so tÃya paÂijaggito vuddhimatvÃya pabbajitvà saha paÂisambhidÃbhi arahattaæ pÃpuïi. Iti vuttanayeneva dÃrucitakÃya arogabhÃvo Ãyasmato saÇkiccassa ¤ÃïavipphÃrà iddhinÃma. BhÆtapÃladÃrakassa pana pità rÃjagahe daÊiddamanusso, [PTS Page 380] [\q 380/] so dÃrÆnaæ atthÃya sakaÂena aÂaviægantvà dÃrubhÃraæ katvà sÃyaæ nagaradvÃrasamÅpaæ patto, athassa goïà yugaæossajjitvà nagaraæ pavisiæsu. So sakaÂamÆle puttakaæ nisÅdÃpetvà goïÃnaæ anupadaæ gacchanto nagarameva pÃvisi, tassa anikkhantasseva dvÃraæ pihitaæ. DÃrakassa vÃÊayakkhÃnucari tepi bahinagare tiyÃmarattiæ arogabhÃvo vuttanayeneva ¤ÃïavipphÃrà iddhi nÃma, vatthu pana vitthÃretabbaæ. SamÃdhito pubbe và pacchà và taÇkhaïe và samathÃnubhÃvanibbatto viseso samÃdhivipphÃrà iddhi, vuttaæ hetaæ: "paÂhamajjhÃnenanÅvaraïÃnaæ pahÃnaÂÂho ijjhatÅti samÃdivipphÃrà iddhi tatiyena jhÃnenapÅtiyà pahÃnaÂÂho ijjhatÅti samÃdhivipphÃrà iddhi. Catutthena jhÃnena sukhadukkhÃnaæ pahÃnaÂÂho ijjhatÅti samÃdhivipphÃrà iddhi, ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyÃrÆpasa¤¤Ãya paÂighasa¤¤Ãya nÃnattasa¤¤Ãya pahÃnaÂÂho ijjhatÅti samÃdhivipphÃrà iddhi. Vi¤¤Ãna¤cÃyatanasamÃpattiyà ÃkÃsÃna¤cÃyatanasa¤¤Ãya pahÃnaÂÂho icjhatÅti samÃdhivipphÃrà iddhi. ùki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiyà vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasa¤¤Ãya pahÃnaÂÂho ijjhatÅti samÃdhivipphÃrà iddhi. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyà Ãki¤ca¤¤Ãyatanasa¤¤Ãya pahÃnaÂÂho ijjhatÅti samÃdhivipphÃrà iddhi, Ãyasmato sÃriputtassa samÃdhivipphÃrà iddhi, Ãyasmato sa¤jÅvassa, Ãyasmato khÃïukoï¬a¤¤assa, uttarÃya upÃsikÃya sÃmÃvatiyà upÃsikÃya samÃdhivipphÃrà iddhÅ[a]"ti. Tattha yadà Ãyasmato sÃriputtassa mahà moggallÃnattherena saddhiæ kapotakandarÃyaæ vÅharato junhÃya rattiyà navoropitehi kesehi ajjhokÃse nisinnassa eko duÂÂhayakkho sahÃyakena yakkhena vÃriyamÃnopi sÅse pahÃramadÃsi yassa meghassa viya gajjayato saddo ahosi, tadÃthero tassa paharaïasamaye samÃpattiæ appesi, athassa tena 1. SÅga arahatta¤ïÃnubhÃvena. [A.] PaÂisambhidÃmagga- iddhikathÃ. [SL Page 284] [\x 284/] PahÃrena na koci ÃbÃdho ahosi. Ayaæ tassÃyasmato samÃdhi vipphÃrà iddhi, vatthu pana udÃne Ãgatameva. Sa¤jivattherampana nirodhasamÃpannaæ kÃlakatoti sallakkhetvà gopÃlakÃdayo tiïakaÂÂhagomayÃni saÇka¬¬hetvà aggiæ adaæsu, therassa cÅvare aæsumattampi najjhÃyittha. Ayamassa anupubbasamÃpattivasena pavattasamathÃnubhÃvanibbattattà samÃdhivipphÃrà iddhi, vatthu pana sutte Ãgatameva. KhÃïukoï¬a¤¤atthero pana pakatiyÃva samÃpattibahulo, so a¤¤atarasmiæ ara¤¤e rattiæ samÃpattiæ appetvà [PTS Page 381] [\q 381/] nisÅdi pa¤casatà corà bhaï¬akaæ thenetvà gacchantà 'idÃni amhÃkaæ anupathaæ Ãgacchantà natthi'ti vissamitukÃmà bhaï¬akaæ oropayamÃnà 'khÃnukoaya'nti ma¤¤amÃnà therasseva upari sabbabhaï¬akÃni Åpesuæ, tesaæ vissamitvÃgacchantÃnaæ paÂhamaæ Âhapitabhaï¬akassa gahaïakÃle kÃlaparicchedavasena thero vuÂÂhÃsi, te therassa calanÃkÃraæ disvà bhÅtà viraviæsu, thero'mà bhayittha upÃsakà bhikkhu aha'nti Ãha; te Ãgantvà vanditvà thera gatena pasÃdena pabbajitvà saha paÂisambhidÃhi arahattaæ pÃpuïiæsu, ayamettha ¤cahi bhaï¬ikasatehi ajjhotthaÂassa therassa ÃbÃdhà bhÃvo samÃdhivipphÃrà iddhi. Uttarà pana upÃsikà puïïaka seÂÂhissaÂhitÃ, tassà sirimà nÃma gaïikà issÃpakatà tattatela kaÂÃhaæ sÅse Ãsi¤ci. Uttarà pana upÃsikà puïïaka seÂÂhissa dhÅtÃ, tassa sirimà nÃma gaïikà bassÃpakatà tattatela kamÃhaæ sÅse Ãsi¤ca. Uttarà taÇkhaïa¤¤eva mettaæ samÃpajji, telaæ pokkharapattato udakhindu viya vivaÂÂamÃnaæ agamÃsi. Ayaæ massà samÃdhi vippharà iddhi, vatthu pana vitthÃretabbaæ. SÃmÃvatÅ nÃma udenassa ra¤¤o aggamahesÅ, mÃgandiyabrÃhmaïo attano dhÅtÃya aggamahesiÂÂhÃnaæ patthayamÃno tassà vÅïÃya ÃsivÅsaæ pakkhipÃpetvà rÃjÃnaæ Ãha. "MahÃrÃja sÃmÃvatÅ taæ mÃretukÃmà vÅïÃya Ãsivisaæ gahetvà pariharatÅ"ti. RÃjà taæ disvà kupito 'sÃmÃvatiæ vadhissÃmÅ'ti dhanuæ Ãropetvà visapÅtaæ khurappaæ sannayhi, sÃmÃvatÅ saparivÃrà rÃjÃnaæ mettÃya phari, rÃjà neva saraæ khipituæ na oropetuæ sakkonto vedhamÃno aÂÂhÃsi. Tato naæ devÅ Ãha: "kiæ mahÃrÃja kilamasÅ"ti Ãma kilamÃmÅti. Tena hi 'dhanuæ oropehÅ'ti. Saro ra¤¤o pÃdamÆleyeva pati. Tato naæ devÅ "mahÃrÃja appaduÂÂhassa na padussitabba"nti ovadi, iti ra¤¤o saraæ mu¤¤ituæ avisahanabhÃvo samÃvatiyà upÃsikÃya samÃdhivipphÃrà iddhiti. PaÂikkÆlÃdisu appaÂikkÆlasa¤¤i vihÃrÃdikà pana ariyÃiddhi nÃma. YathÃha: - " katamà ariyà iddhi? Idha bhikkhu sace ÃkaÇkhati paÂikkÆle apaÂikkÆlasa¤¤i vihareyyanti apaÂikkÆlasa¤¤i tattha viharati -peupetthato tattha viharati [PTS Page 382] [\q 382/] sato ca sampajÃno[a]"ti. Ayaæ hi cetovasippattÃnaæ ariyÃnaæ yeva sambhavato ariyà [A] paÂasambhidÃmagga- iddhikathÃ. [SL Page 285] [\x 285/] Iddhiti vuccati. EtÃya hi samannÃgato khÅïÃsavo bhikkhu paÂikkÆle aniÂÂhe vatthusmiæ vettÃpharaïaæ và dhÃtumanasikÃraæ và karonto apaÂikkÆlasa¤¤i viharati, apaÂikkÆle iÂÂhe vatthusmiæ asubhapharaïaæ và aniccanti manasikÃraæ và karonto paÂikkÆlasa¤¤i viharati, tathà paÂikkÆlÃpaÂikkÆlesu tadeva mettÃpharaïaæ và dhÃtumanasikÃraæ và karonto apaÂikkÆla sa¤¤i viharati, apaÂikkÆlapaÂikkÆlesu ca cadeva asubhapharaïaæ và aniccanti manasikÃraæ và karonto paÂikkÆlasa¤¤i viharati, cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hotÅti Ãdinà nayena vuttaæ pana chaÊaÇgupekkhaæ pavattayamÃno paÂikkÆla¤ca apaÂikkÆla¤ca tadubhayaæ abhinivajjetvà upekkhako viharati sato sampajÃno, paÂisambhidÃyaæ hi " kathaæ paÂikkÆle apaÂikkÆlasa¤¤i viharati aniÂÂhasmiæ vatthusmiæ vettÃyavà orati dhÃtuko và upasaæharatÅ[a]"ti ÃdÅnà nayena ayave attho vibhatto, ayaæ cetovasippattÃnaæ ariyÃnaæ yeva sambhavato ariyà iddhÅti vuccatÅ. PakkhiÃdÅnaæ pana vehÃsagamanÃdikà kammavipÃkajà iddhinÃma. YathÃha: - " katamà kamma vipÃkajà iddhi? Sabbesaæ pakkhÅnaæ sabbesaæ devÃnaæ ekaccÃnaæ manussÃnaæ ekaccÃna¤ca vinipÃtikÃnaæ ayaæ kammavipÃkajà iddhÅ"[b]ti. Ettha hi sabbesaæ pakkhinaæ jhÃnaæ và vipassanaæ và vinà yeva ÃkÃsena gamanaæ, tathà sabbesaæ devÃnaæ paÂhamakappikà na¤ca ekaccÃnaæ manussÃnaæ, tathà piyaÇkaramÃtà yakkhÅnÅ uttara mÃtà phussamittà dhammaguttÃti. EvamÃdÅnaæ ekaccÃnaæ vinipÃti kÃnaæ ÃkÃsena gamanaæ kammavipÃkajà iddhiti. CakkavattiÃdÅnaæ vehÃsagamanÃdikà pana pu¤¤amato iddhi nÃma. YathÃha: - "katamà pu¤¤avako iddhi? RÃjà cakkavatti vehÃsaæ gacchati saddhiæ caturaÇgi niyà senÃya antamaso assabandhagobandhapurise upÃdÃya, joti kassa gahapatissa pu¤¤avato iddhi nÃma. YathÃha: - "katamà pu¤¤avato iddhi? RÃjà cakkavatti vehÃsaæ gacchati saddhiæ curaÇgi niyà senÃya antamaso assabandhagobandhapurise upÃdÃya, joti kassa gahapatissa pu¤¤avato idhi, jaÂilakassa gahapatissa [PTS Page 383] [\q 383/] pu¤¤a vato iddhi, ghositassa gahapatissa, meï¬akassa gahapatissa, pa¤cannaæ mahÃpu¤¤Ãnaæ pu¤¤avato iddhi[b]"ti. SaÇkhepato pana paripÃkaæ gate pu¤¤asambhÃre ijjhanakaviseso pu¤¤avato iddhi. Eta, ¤a jotikassa gahapatissa paÂhaviæ bhinditvà maïipÃsÃdo uÂÂhahi, catusaÂÂhi ca kapparukkhÃti, ayamassa pu¤¤avato iddhi. JaÂilakassa asÅtihattho suvaïïapabbato nibbatti, ghositassa sattasu ÂhÃnesu mÃraïatthÃya upakkame katepi arogabhÃvo pu¤¤avato iddhi, meï¬akassa ekakarÅsamatte padese satta ratanamayÃnaæ meï¬akÃnaæ pÃtubhÃvo pu¤¤avato iddhi. Pa¤camahà pu¤¤Ã nÃma: meï¬akaseÂÂhi, tassa bhariyà candapadumasiri. Putto dhana¤jayaseÂÂhi, suïisà sumanÃdevÅ, dÃso puïno nÃmÃti. [A.] PaÂisaæ - idhikathÃ. [B]paÂisambhidÃmagga - iddhikathÃ. [SL Page 286] [\x 286/] Tesu seÂÂhissa sÅsaæ nÃhÃtassa ÃkÃsaæ ullokanakÃle a¬¬ha teÊasakoÂÂhasahassÃni ÃkÃsato rattasÃlÅnaæ pÆrenti, bhari yÃya nÃÊikodanamattampi gahetvà sakalajambadÅ pavÃsike parivisaya mÃnÃya bhattaæ na khÅyati. Puttassa sahassatthavikaæ gahetvà sakala jambudÅpavÃsikÃnampi dentassa kahÃpaïà na khÅyanti, suïisÃya ekaæ vÅhitumbaæ gahetvà sakalajambudÅpavÃsikÃnampi bhÃjayamÃnÃya dha¤¤aæ na khÅyati, dÃsassa ekena kaÇgalena kasato ito satta ito sattÃti cuddasa maggà honti, ayaæ nesaæ pu¤¤avato iddhi. VijjÃdharÃdÅnaæ vehÃsagamanÃdikà pana vijjÃmayà iddhi. YathÃha: " katamà vijjÃmayà iddhi? VijjÃdharà vijjaæ parijapitvà vehÃsaæ gacchanti, ÃkÃse antaÊikkhe hatthimpipa dassenti, assampi dasseti, rathampi dasseti, pattimpi dasseti, vividhampi senÃbyuhaæ dassentÅ"ti. Tena tena pana sammÃpayogena tassa tassa kammassa ijjhanaæ tattha tattha sammÃpayogapaccayà ijjhanaÂÂhena iddhi. YathÃha: -" nekkhammena kÃmacchandassa pahÃnaÂÂho ijjhatÅti tattha tattha sammÃpayogapaccayà ijjhanaÂÂhena iddhi ijjhantÅti iddhà vuddhà ukkaæsagatà hontÅti vuttaæ hoti. Arahattamaggena sabbakilesÃnaæ pahÃnaÂÂho ijjhatÅti tattha tattha sammÃpayogapaccayà ijjhanaÂÂhena iddhÅ"[a]ti. Ettha ca paÂipattisaÇkhÃtasseva sammÃpayogassa [PTS Page 384] [\q 384/] dÅpanavasena purimapÃÊisadisÃva pÃÊi ÃgatÃ. AÂÂhakathÃyampana sakaÂabyuhÃdikaraïavasena yaÇkŤci sippakammaæ yaÇki¤ci vejjakammaæ tiïïaæ vedÃnaæ ugga haïaæ tiïïaæ pimakÃnaæ uggahaïaæ antamaso kasana vapanÃdÅni upÃdÃya taæ taæ kammaæ katvà nibbattaviseso tattha tattha sammà payogappaccayà ijjhanaÂÂhena iddhÅti ÃgatÃ. Iti imÃsu dasasu idhÅsu iddhividhÃyÃti imasmiæ pade adhiÂÂhÃnà dandiyeva ÃgatÃ, masmiæ panatthe vikubbanà manomayà iddhiyopi icchitabbà eva. IddhividhÃyÃti iddhikoÂÂhÃsÃya, iddhivikappÃya vÃ. Cittaæ abhinÅ harati abhinintÃmetÅti so bhikkhu vuttapkÃravasena tasmiæ citte abhi¤¤ÃpÃdake jÃte iddhividhÃdhigamatthÃya parikammacittaæ abhinÅharati kasiïÃrammaïato apanetvà iddhividhÃbhimukhaæ peseti abhininnÃmetÅti adhigantabbaiddhipoïaæ iddhipabbhÃraæ karoti. Soti so evaæ katacittÃbhinÅhÃro bhikkhu. Anekavihitanti anekavidhaæ nÃnappakÃrakaæ, iddhividhanti iddhikoÂÂhÃsaæ, paccanu bhotÅti paccanubhavati phÆsati sacchikaroti pÃpuïitÅti attho. IdÃnissa anekavihitabhÃvaæ dassento 'ekopi hutvÃ'ti Ãdi mÃha. Tattha ekopi hutvÃti iddhikaraïato pubbeva pakatiyà ekopi hutvÃ, pahudhà hotÅti pahÆnaæ santike caÇkamitukÃmo và sajjhÃyataæ và kattukÃmo pa¤haæ và pucchitukÃmo hutvà satampisahassampi hoti. KathampanÃyamevaæ hoti? Iddhiyà catasso [A.] PaÂisambhidÃmagga- iddhikathÃ. [SL Page 287] [\x 287/] BhÆmiyo cattÃro pÃdà aÂÂhapadÃni soÊasa ca mÆlÃni sampÃdetvà ¤Ãïena adhiÂÂhabhanto. Tattha catasso bhumiyoti cattÃri jhÃnÃni veditabbÃni vutta¤hetaæ dhammasenÃpatinÃ: iddhiyà katamà catasso bhumiyo? Vivekajabhumi paÂhamaæ jhÃnaæ, pÅtisukhabhÆmi dutiyaæ jhÃnaæ, upekkhÃsukhabhumi tatiyaæ jhÃnaæ, adukkhamasukhabhumi catutthaæ jhÃnaæ, iddhiyà imà catasso bhumiyo iddhilÃbhÃya iddhipaÂilÃbhÃya iddhivikubbanatÃya iddhivisavitÃya iddhivasÅtÃya indivesÃrajjÃya saævattantÅti. Ettha va purimÃni tÅïi jhÃnÃni yasmà pÅtipharaïena ca sukhapharaïena ca sukhasa¤¤ca lahusa¤¤ca okkamitvà lahumudukamma¤¤ÃkÃyo hutvà iddhiæ pÃpuïÃti, [PTS Page 385] [\q 385/] tasmà iminà pariyÃyena iddhilÃbhÃya saævattanato sambhÃrabhumiyoti veditabbÃti. CatutthajjhÃnampana iddhilÃbhÃya pakatibhumiyeva. CattÃro pÃdÃti cattÃro iÇpÃdÃveditabbÃ; vutta¤hetaæ: - "iddhiyà katame cattÃro pÃdÃ? Idha bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, viriyacitta - vÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, iddhiyà imecattÃro pÃdà iddhilÃbhÃya iddhivikubbanatÃya iddhivisavitÃya iddhivasÅbhÃvÃya iddhavesÃrajjÃya saævattantÅ[a]"ti. Ettha ca chandahetuko chandà dhiko và samÃdhi chandasamÃdhi, kattukamyatÃchandaæ adhipatiæ karitvà paÂiladdhasamÃdhissetaæ adhivacanaæ. PadhÃnabhÆtà saÇkhÃrà padhÃna saÇkhÃrÃ, catukiccasÃdhakassasammappadhÃnaviriyassetaæ adhivacanaæ, samannÃgatanti chandasamÃdhinà ca padhÃnasaÇkhÃrehi ca upetaæ, iddhi padÃnti nipphattipariyÃyena và ijjhanaÂÂhena ijjhanti etÃya sattà iddhà vuddhà ukkaæsagatà hontÅti iminà và pariyÃyena iddhÅti saÇkhaæ gatÃnaæ abhi¤¤ÃcittasampayuttÃnaæ chandasamÃdhipadhÃna saÇkhÃrÃnaæ adhiÂÂhÃnaÂÂhena pÃdabhÆtaæ sesacittacetasikarÃsinti attho. Vuttaæ hetaæ: - "iddhipÃdoti tathÃbhÆtassa vedanÃkkhandho saæg¤Ãïakkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhavdho[b]"ti. AthavÃ: - pajjate anenÃti pÃdo, pÃpuïiyatÅti attho. Iddhiyà pÃdo iddhipÃdo, chandÃdÅnametaæ adhi vacanaæ. YathÃha: chanda¤cebhikkhave bhikkhu nissÃya labhati samÃdhiæ, labhati cittassekaggataæ, ayaæ vuccati chandasamÃdhi. So anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ -pe- padahati, ime vuccanti padhÃna saÇkhÃrÃ. Iti aya¤ca chando aya¤ca samÃdhi ime ca padhÃnasaÇkhÃrÃ, ayaæ vuccati bhikkhave chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato iddhi pÃdo[c]"ti. Evaæ sesiddhipÃdesupi attho veditabbo. AÂÂha padÃnÅti chandÃdÅni aÂÂha veditabbÃni. Vuttaæ hetaæ: "iddhiyà katamÃni aÂÂha padÃni? Chanda¤ce bhikkhu nissÃya labhati samÃdhiæ, labhati cittasse kaggataæ, chando na samÃdhi, samÃdhi na chando, a¤¤o [PTS Page 386] [\q 386/] chando, a¤¤o [A.] PaÂisambhidÃmagga- iddhikathÃ. [B.] IddhipÃdavibhaÇgasuttantabhÃjaniya. [C.] SaæyuttanikÃya-mahÃvaggasaæyutta. [SL Page 288] [\x 288/] SamÃdhi. Viriya¤ce bhikkhu-citta¤ce bhikkhu - vÅmaæsa¤ce bhikkhu nissÃya labhati samÃdhiæ, labhati cittassekaggataæ, vÅmaæsà na samÃdhi, samÃdhi na vÅmaæsÃ, a¤¤Ã vÅmaæsÃ, a¤¤o samÃdhi. Iddhiyà imÃni aÂÂhapadÃni iddhilÃbhÃya chandaæ ve bhikkhu nissÃya labhati samÃdhiæ, labhati cittassa ekaggataæ, chando na samÃdhi, samÃdhi na chando. A¤¤o chando, a¤¤o samÃdhi. Viriyaæ ce bhikkhu nissÃya labhati samÃdhiæ, labhati cittassa ekaggataæ, viriyaæ na samÃdhi, samÃdhi na viriyaæ. A¤¤aæ viriyaæ a¤¤o samÃdhi. Cittaæ ce bhikkhu nissÃya labhati samÃdhiæ, labhati cittassa ekaggataæ, cittaæ na samÃdhi, samÃdhi na cittaæ. A¤¤aæ cittaæ. A¤¤o samÃdhi. VÅmaæsaja ce bhikkhu nissÃya labhati samÃdhiæ, labhati cittassa ekaggataæ, vÅmaæsà na samÃdhi, samÃdhi na vÅmaæsÃ. A¤¤ÃvÅmaæsÃ. A¤¤o samÃdhi. Iddhiyà imÃni aÂÂha padÃni, iddhilÃbhÃya iddhipaÂilÃbhÃya iddhivikubbanatÃya iddhivisavitÃyaiddhivasÅbhÃvÃya iddhivesÃrajjÃya saæ vantantÅ[a]"ti. Ettha hi iddhiæ uppÃdetukÃmatà chando samÃdhinà ekato niyuttova iddhilÃbhÃya saævattati, tathà viriyÃdayo; tasmà imÃni aÂÂhapadÃni vuttÃnÅti veditabbÃni. SoÊasamÆlÃnÅti soÊasahiÃkÃrehi Ãne¤jatà cittassa veditabbÃ; vuttaæ hetaæ: -" iddhiyà katimÆlÃni? SoÊasamÆlÃni; anonataæ cittaæ kosajje na i¤catÅti Ãne¤jaæ, anunnataæ cittaæ uddhacce na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, anabhinataæ cittaæ rÃge na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, anapanataæ cittaæ byÃpÃde na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, anissitaæ cittaæ diÂÂhiyÃna i¤jatÅti Ãne¤jaæ, appaÂibaddhaæ cittaæ chandarÃge na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, vippamuttaæ cittaæ kÃmarÃge na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, visaæyuttaæ cittaæ kilese na i¤jatÅti Ãne¤jaæ. VimariyÃdÅ kataæ cittaæ kilesamariyÃde na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, ekattagataæ cittaæ nÃnattakilese na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, viriyena parigga hitaæ cittaæ kosajje na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, satiyà pariggahitaæ cittaæ pamÃde na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, satiyà parigga hitaæ cittaæ pamÃde na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, samÃdhinà pariggahitaæ cittaæ avijjÃya na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, obhÃsagataæ cittaæ avijjandhakÃre nai¤jatÅti Ãne¤jaæ, iddhiyà imÃni soÊasa mÆlÃni iddhilÃbhÃya anonataæ1 cittaæ kosajje na i¤jatÅti2 Ãne¤jaæ, anunnataæ cittaæ uddhacce na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, anahinataæ cittaæ rÃge na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, anapanataæ cittaæ byÃpÃde na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, anissitaæ cittaæ diÂÂhiyà na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, appaÂibaddhaæ cittaæ chandarÃge na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, vippamuttaæ cittaæ kÃmarÃge na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, visa¤¤uttaæ cittaæ kilese na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, vimaridikataæ3 cittaæ kilesamariyÃde4 na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, vimariyÃdikataæ3 cittaæ kilesamariyÃde4 na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, ekattagataæ5 cittaæ nÃnattakilese6 na ¤jatÅti Ãne¤jaæ, saddhÃyapariggahitaæ cittaæ assaddhiye na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, viriyena pariggahitaæ cittaæ kosajje na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, satiyà pariggahitaæ cittaæ pasÃde na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, samÃdhinà pariggahitaæ cittaæ uddhacce na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, pa¤¤Ãya pariggahitaæ cittaæ uddhacce na i¤jatÅti Ãne¤jaæ, pa¤¤Ãya pariggahitaæ cittaæ avijjÃyana ¤jitÅti Ãne¤jaæ, pa¤¤Ãya pariggahitaæ cittaæ avijjÃya na i¤jitÅti Ãne¤jaæ, obhÃsagataæ cittaæ avijjandhakÃre na i¤jatÅti Ãne¤jaæ iddhiyà imÃni soÊasa mÆlÃni iddhilÃbhÃya iddhipaÂilÃbhÃya iddhivikubbanatÃya iddhivisavitÃya iddhivasÅbhÃvÃya iddhivesÃrajjÃya saævattantÅ[a]"ti. KÃma¤ca esa attho evaæ samÃhite citteti ÃdinÃpi siddho yeva; paÂhamajjhÃnÃdÅnampana iddhiyà bhumipÃdapadamÆlabhÃvadassanatthaæ puna vutto. Purumo ca sutte Ãgatanayo, ayaæ paÂisambhidÃyaæ, ti ubhayattha asammohatthaspi puna vutto. ¥Ãïena adhiÂÂhahantoti svÃyamete iddhiyà bhumupÃdapadamÆlabhute [PTS Page 387] [\q 387/] dhamme sampÃdetvà abhi¤¤ÃpÃdakaæ jhÃnaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya sace sataæ icchati sataæ homi sataæ homiti parikammaæ katvà puna abhi¤¤ÃpÃdakajjhÃnaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya adhiÂÂhÃti, adhiÂÂhÃna cittena saheva sataæ hoti, sahassÃdisupi eseva nayo. Sace evaæ na ijjhati, puna parikammaæ katvà dutiyampi samÃpajjitvà vuÂÂhÃya adhiÂÂhÃtabbaæ. SaæyattakaÂÂha kathÃyaæ hi ekavÃraæ dvevÃraæ samÃpajjituæ vaÂÂatÅti vuttaæ. Tattha pÃdakajjhÃnacittaæ nimittÃrammaïaæ, parikammacittÃni satÃrammaïÃni và sahassÃrammaïÃni vÃ, tÃni ca kho vaïïavasena, no païïattivasena. AdhiÂÂhÃnacittampi tatheva satÃrammaïaævà sahassÃrammaïaæ vÃ, taæ pubbe vuttaæ appanÃcittamiva gotrabhu [A.] PaÂisambhidÃmagga- iddhikathÃ. [SL Page 289] [\x 289/] Anantaraæ ekameva uppajjati rÆpÃvacaracatutthajjhÃnikaæ yampihi paÂisambhidÃyaæ vuttaæ: -"pakatiyà eko pahukaæ Ãvajjeti sataæ và sahassaæ và satasahassaæ vÃ, Ãvajjitvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃti'bahuko homi'ti bahuko hoti, yathà Ãyasmà cÆlapatthako"[a]ti. TatrÃpi ÃvajjatÅti parikammavaseneva vuttaæ, Ãvajjitvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃtÅti abhi¤¤Ã¤Ãïavasena vuttaæ. ùvajjitvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃtÅti abhi¤¤Ã¤Ãïavasenavuttaæ. Tasmà bahukaæ Ãvajjeti, tato tesampi parikamma cittÃnaæ avasÃne samÃpajjati. SamÃpattito vuÂÂhahitvà puna 'bahuko homÅ'ti Ãvajjitvà tato paraæ pavattÃnaæ tiïïaæ catuïïaæ và pubbabhÃgacittÃnaæ anantarà uppannena sanniÂÂhÃpanavasena adhiÂÂhÃnanti laddhaïÃmena ekeneva abhi¤¤Ã ¤Ãïena adhiÂÂhÃtÅti evamettha attho daÂÂhabbo. Yampana vuttaæ yathà Ãyasmà cÆlapatthakoti, taæ bahudhÃbhÃvassa kÃyasakkhi dassanatthaæ vuttaæ. Taæ pana vatthunà dÅpetabbaæ. Te kira dve bhÃtaro patthe jÃtattà patthakÃti nÃmaæ labhiæsu; jeÂÂho mahà patthako, so pabbajitvà saha paÂisambhidÃbhi arahattaæ pÃpuïi. Arahà hutvà cÆlapatthakaæ pabbÃjetvÃ: [PTS Page 388 [\q 388/] -] "Padumaæ yathà kokanadaæ sugandhaæpÃto siyà phullamavÅtagandhaæ AÇgÅrasaæ passa virocamÃnaæ tapantamÃdiccamivantaÊikkhe"[b]ti. Imaæ gÃthaæ adÃsi. So taæ catÆhi mÃsohi paguïaæ kÃtuæ nÃsakkhi. Atha naæ thero 'abhabbo tvaæ sÃsane'ti vihÃrato nÅhari. Tasmi¤ca kÃle thero bhattuddesako hoti. Jivako theraæ upasaÇkamitvà 'sve bhante bhagavatà saddhiæ pa¤ca bhikkhu satÃni gahetvà amhÃkaæ gehe bhikkhaæ gaïhathÃ'ti Ãha; theropi 'Âhapetvà cÆlapanthakaæ sesÃnaæ adhivÃsemÅ'ti adhivÃsesi. CÆlaæ panthako dvÃrakoÂÂhake Âhatvà rodati+ bhagavà dibbena cakkhunà disvà taæ upasaÇkamitvà 'kasmà rodasÅ'ti Ãha. So taæ pavattiæ Ãcikkhi. Bhagavà ' na sajjhÃyaæ kÃtuæ asakkonto mama sÃsane abhabbo nÃma hoti, mà soci bhikkhÆ'ti taæ bÃhÃyaæ gahetvà vihÃraæ pavisitvà iddhiyà pilotikakhaï¬aæ abinimminitvà adÃsi. 'Handa bhikkhu imaæ parimajjanto rajoharaïaæ rajoharaïanti punappunaæ sajjhÃyaæ karohÅ'ti. Tassa tathà karoto taæ kÃlavaïïaæ ahosi. So 'parisuddhaæ vatthaæ, natthettha doso, atta bhÃvassa panÃyaæ doso'ti sa¤¤aæ paÂilabhitvà pa¤casu khandhesu ¤Ãïaæ otÃretvà vipassanaæ va¬¬hetvà anulomato gotrabhu samÅpaæ pÃpesi. Athassa bhagavà obhÃsagÃthà abhÃsi: - "RÃgo rajo na ca pana reïu vuccati RÃgassetaæ adhivacanaæ rajoti, Etaæ rajaæ vippajahitva paï¬itÃ1 Viharanti te vigatarajassa sÃsane. [A.] PaÂisambhidÃmagga iddhikathÃ. [B.] AÇguttarapadvakanipÃtata 1. Bhikkhavo-dhammapadaÂÂhakathÃ. [SL Page 290] [\x 290/] Doso rajo na ca pana reïu vuccati. Dosassetaæ adhivacanaæ rajoti, Etaæ rajaæ vippajahitva paï¬itÃ1 Viharanti te vigatarajassa sÃsane. Moho rajo na ca pana reïu vuccati. Mohassetaæ adhivacanaæ rajoti, Etaæ rajaja vippajahitva paï¬itaæ1 Viharanti te vigatarajassa sÃsane"[a]ta[s. PTS Page 389] [\q 389/] Tassa gÃthÃpariyosÃne catupaÂisambhidà chaÊabhi¤¤Ã parivÃrà navalokuttaradhammà hatthagatÃva ahesuæ. Satthà dutiyadivase jiva kassa gehaæ agamÃsi saddhiæ bhikkhusaÇghena, atha dakkhiïodakà vasÃne yÃguyà diyamÃnÃya pattaæ pidahi. Jivako 'kiæ bhante'ti pucchi. 'VihÃre eko bikku atthi'ti. So purisaæ pesesi 'gaccha ayyaæ gahetvà sÅghaæ ehÅ'ti. VihÃrato nikkhante pana bhagavati: - "Sahassakkhattuæ attÃnaæ nimminitvÃna panthako NisÅdambavane ramme yÃva kÃlappavedanÃ"ti. Atha so puriso gantvà kÃsÃvehi ekapajjotaæ ÃrÃmaæ disvà agÃntvà ' bhikkhuhi bharito bhante ÃrÃmo, nÃhaæ jÃnÃmi katamo so ayyo'ti Ãha. Tato naæ bhagavà " gacka, yaæ paÂhamaæ passasi, taæ cÅvarakaïïe gahetvà 'satthà taæ ÃmantetÅ'tivatvà ÃnehÅ'ti. So ganatvà therasseva civarakanïe aggahesi; tÃvedeva sabbepi nimmità antaradhÃyiæsu. Thero 'gaccha tva'nti taæ uyyojetvà mukhadhovanÃdisarÅrakiccaæ niÂÂhapetvà paÂhamataraæ gantvà pattÃsane nisÅdi. Daæ sandhÃya vuttaæ: - "yathà Ãyasmà cÆlapanthako"ti. Tatra ye te bahÆ nimmitÃ. Te aniyametvà nimmitattà iddhimatà disÃva honti. hÃnanisajjÃdisu và bhÃsita tuïhibhÃvÃdisu và yaæ yaæ iddhimà karoti, taæ tadeva karonti. Sace pana nÃnÃvaïïe kÃtukÃmo hoti, keci paÂhamavaye, keci majjhimavaye, keci pacchimavaye, tathà dÅghakese, upa¬¬hamun¬e, muï¬e, missaka kese, upa¬¬harattacÅvare, paï¬ukacÅvare, padabhÃïadhammakathà sarabha¤¤a pa¤hapucchana pa¤havissajjana rajana pacana cÅvarasibbana dhovanÃdini karonte, aparepi và nÃnappa kÃrake, kÃtukÃmo hoti; tena dÃkajjhÃnato vuÂÂhÃya 'ettakà bhakkhÆ paÂhamavayà hontÆ'ti Ãdinà nayona parikammaæ katvà puna samÃpajjitvÃvuÂÂhÃya adiÂÂhÃtabbaæ. AdhiÂÂhÃnacittena saddhiæ icciticchitappakÃrà yeva hontÅti. Esa nayo bahudhÃpi hutvà eko hotÅti Ãdisu. Ayampana viseso: - iminà hi [A.] JÃtaka cÆlapanthaka 1. Bhikkhavo-dhammapadaÂÂhakathÃ. [SL Page 291] [\x 291/] Bhikkunà evaæ bahubhÃvaæ nimminitvà puna'ekoca hutvà caÇkamissÃmi, sajjhÃyaæ [PTS Page 390] [\q 390/] karissÃmi, pa¤haæ puccissÃmÅ'ti cintetvà và ayaæ vihÃro appabikkhuko, sace keci Ãgamissanti 'kuto ime ettakà ekasadisà bhikkhÆ, addhà terassa esa ÃnubÃvo'ti maæ jÃnissantÅti appicchatÃya và antarÃyeva 'eko homi'ti icchantena pÃdakajjhÃnaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya 'eko homÅ'ti parikammaæ katvà puna samÃpajjitvà vuÂÂhÃya 'eko homÅ'ti adiÂÂhà tabbaæ; adiÂÂhÃnacittena saddhiæ yeva ekova hoti. Evaæ akaronto pana yathà pariccinna kÃlavasena sayameva eko hoti. ùvÅbhÃvaæ tirobhÃvanti- ettha ÃvÅbhÃvaæ karoti tirobhÃvaæ karotÅti ayamattho. Idameva hi sandhÃya paÂisambhidÃyaæ vuttaæ: "ÃvÅ bhÃvanti kenaci anÃvaÂaæhoti apaÂicchannaæ pihitaæ patikujjita"nti. TatrÃyaæ iddhimà ÃvÅbhÃvaæ kÃtumoavdhakÃraæ và alokaæ karoti, paÂicchannaæ và vivaÂaæ, anÃpÃthaæ và ÃpÃthaæ karoti. Kathaæ? Ayaæ hi yathà paÂicchannopi dÆre Âhitopi và dissati evaæ attÃnaæ và paraæ và kÃtukÃmo padÃkajjhÃnato vuÂÂhÃya 'idaæ avdhakÃraÂÂhÃnaæ ÃlokajÃtaæ hotu'ti và 'idaæ paÂicchannaæ vivaÂaæ hotu'ti và 'idaæ anÃpÃthaja ÃpÃthaæ hotu'ti và Ãvajjatvà parikammaæ katvà vuttanayeneva adhiÂÂhÃtÅ, saha adhiÂÂhÃnà yathÃdhiÂÂhitameva hoti. Pare dÆre ÂhitÃpi passanti, sayampi passitukÃmo passati. Etaæ pana pÃÂihÃriyaæ kena kata pubbanti? BhagavatÃ. Bhagavà hi cÆlasubhaddÃya nimantito vissa kammunà nimmitehi pa¤cahi kÆÂÃgÃrasatehi sÃvathito satta yojanabbhantaraæ sÃketaæ gacchanto yathà sÃketanagara vÃsino sÃvattivÃsike sÃvatti vÃsino ca sÃketavÃsike passanti, evaæ adhiÂÂhÃsi. Nagaramajjhe ca otaritvà paÂhaviædvidhà bhivditvà yÃva avÅciæ ÃkÃsa¤ca dvidhà viyÆhitvà yÃva brahmalokaæ dassesi. DevorohaïenÃpi ca ayamattho vibhÃvetabbo: - bhagavà kira yamakapÃÂihÃriyaæ katvà caturÃsÅtipÃïasahassÃni bandhanà pamocetvà 'atÅtà buddhà yamakapÃÂihÃriyÃvasÃne kuhaæ gatÃ'ti Ãvajjitvà 'tÃvatiæsabhavanaæ gatÃ'ti addasÃ. [PTS Page 391] [\q 391/] athekena pÃdena paÂhavitalaæ akkamitvà dutiyaæ yugavdharapabbate patiÂÂhÃpetvà puna purimapÃdaæ uddharitvà sinerumatthakaæ akkamivo tattha paï¬ukambala silÃtale vassaæ upagantvà sannipatitÃnaæ dasasahassacakkavÃÊa devatÃnaæ Ãdito paÂÂhÃya abidhammakathaæ Ãrabhi. BhikkhÃcÃra velÃyaæ nimmitabuddhaæ mÃposi, so dhammaæ deseti. Bhagavà nÃgalatÃdantakaÂÂhaæ khÃditvà anotattadahe mukhaæ doditvà uttara kurÆsu pin¬apÃtaæ gahetvà anotattadahatÅre paribhu¤jati, sÃriputtatthero tattha gantvà bhagavantaæ vandati, bhagavà "ajja ettakaæ [SL Page 292] [\x 292/] Dhammaæ desesi'nti terassa nayaæ deti, evaæ tayo mÃso abbocchinnaæ abidhammakathaæ kathesi yaæ sutvà asÅtikoÂideva tÃnaæ dhammÃbhisamayo ahosi. YamakapÃÂihÃriye sannipatÅtÃpi dvÃdasayojanà parisà 'bhagavantaæ passitvÃva gamissÃmÃ'ti khandhÃvÃraæ banditvà aÂÂhÃsi, taæ cÆlaanÃthapiï¬ikaseÂÂhiyeva sabbapaccayehi upaÂÂhÃsi. Manussà 'kuhiæ bhagavÃ'ti jÃnanatthÃya anuruddhattheraæ yÃciæsu, thero Ãlokaæ va¬¬hetvà addasà dibbena cakkhunà tattha vassÆpagataæ bhagavantaæ, disvà Ãrocesi. Te bhagavato canda natthÃya mahÃmoggallÃnattheraæ yÃciæsu, tero parisamajjhe yeva mahÃpaÂhaviyaæ nimmujjitvà sinerupbbataæ nibbijkditvà tathà gatapÃdamÆle bhagavato pÃde candamÃnova ummujjitvà bhagavantaæ etadavoca: -'jambudÅpavÃsino bhante bhagavato pÃde canditvà passitvà va gamissÃmÃti vadantÅ'ti. Bhagavà Ãha: 'kuhaæ pana te moggallÃna etarahi jeÂÂhabhÃtà dhammasenÃpatÅ'ti. 'SaÇkassa nagare bhante'ti. MoggallÃna maæ daÂÂhukÃmà sve saÇkassanagaraæ Ãgacchantu, 'ahaæ sve mahÃpavÃraïa païïamÃsi uposathadivase saÇkassanagare otarissÃmÅ'ti. 'SÃdhu bhante'ti thero dasabalaæ vanditvà Ãgatamaggeneva oruyha manussÃnaæ santikaæ sampÃpuïi. GamanÃgamanakÃle ca yathà naæ manussà passanti evaæ adiÂÂhÃsi, idaæ tÃcettha mahÃmoggallÃnatthero ÃvÅbhÃvapÃÂihÃriyaæ akÃsi. So evaæ Ãgato taæ pavattÅæ Ãrocetvà 'dÆranti sa¤¤aæ akatvà katapÃtarÃsà eva nikkhamathÃ'ti Ãha. Bhagavà sakkassa devara¤¤e Ãrocesi: -'mahÃrajà sve manussalokaæ gacchÃmÅ'ti. DevarÃjà vissakammaæ [PTS Page 392] [\q 392/] ÃïÃpesi: - ' tÃta sve bhagavà manussalokaæ gantukÃmo, tisso sopÃïapantiyo mÃpehi, ekaæ kanakamayaæ ekaæ rajatamayaæ ekaæ maïimaya'nti. So tathà akÃsi. Bhagavà dutiya divase sinerumuddhani Âhatvà puratthimalokadhÃtuæ olokesi, anekÃni cakkavÃÊasahassÃni vivaÂÃni hutvà ekaÇgaïaæ viya pakÃsiæsu, yathà ca puratthimena evaæ paccimenapi uttarenipi dakkhiïenapi sabbaæ vivaÂamaddasa. HeÂÂhà ca yÃva avÅci, upari ca yÃva akaniÂÂhabhÃvanÃ, tÃva addasÃ. Taæ divasaæ kira lokavivaraïaæ nÃma ahosi, manussÃpi deve passanti, devÃpi manusse, tattha neva manussà uddhaæ ullokenti, na devà adho olokenti, sabbe sammukhÃva a¤¤ama¤¤aæ passanti. Bhagavà majjhe maïimayena sopÃïena otarati, chakÃmÃvacÃradevà vÃmapasse kanakamayena, suddhÃvÃsà ca mahÃbrahmà ca dakkiïapasse rajatamayena. DevarÃjà pattacivaraæ aggahesi, mahÃbrahmà tiyojanikaæ setacchattaæ, suyÃmo vÃlavÅjaniæ, pa¤casiko gandhabbaputto tigÃvutamattaæ beÊuvapaï¬uvÅïaæ gahetvà tathÃgatassa pÆjaæ karonto etarati taæ divasaæbhagavantaæ disvà buddhabhÃvÃya pihaæ anuppÃdetvà Âhita [SL Page 293] [\x 293/] Satto nÃma natthi, idamettha bhagavà ÃvÅbhÃvapÃÂihÃriyaæ akÃsi. Apica tambapaïïidÅpe talaÇgaravÃsÅ dhammadinnattheropi tissamahà vihÃre cetÅyaÇganamhi nisÅditvà "tÅhi bhikkhavedhammehi samannÃgato bhikkha apaïïakaæ paÂipadaæ paÂipanno hotÅ[a]"ti apaïïakasuttaæ kathento heÂÂhÃmukhaæ vÅjaniæ akÃsi, yÃva avÅ cito ekaÇgaïaæ ahosi. Tato uparimukhaæ akÃsi, yÃva brahma lokà ekaÇgaïaæ ahosi. Thero nirayabhayena tajjetvà sagga sukhena ca palobhetvà dhammaæ desosi, keci sotÃpannà ahesuæ keci sakadÃgÃmi anÃgÃmi arahantoti. TirobhÃvaæ kÃtukÃmo pana Ãlokaæ và andhakÃraæ karoti, appaÂicchannaæ và paÂicchannaæ, ÃpÃthaæ và anÃpÃthaæ karoti. Kathaæ? Ayaæ hi yathà apaÂicchannopi samipe Âhitopi và na dissati, evaæ attÃnaæ và paraæ và kÃtu kÃmo pÃdakajjhÃnato vuÂÂhÃya ' idaæ ÃlokaÂÂhÃnaæ andhakÃraæ [PTS Page 393] [\q 393/] hotu'ti và 'idaæ appaÂicchannaæ paÂicchannaæ hotu'ti và 'idaæ ÃpÃthaæ anÃpÃtaæ hotu'ti và ÃvÃjjitvà parikammaæ katvà vutta nayeneva adiÂÂhÃti. Saha adhiÂÂhÃnacittena yathÃdhiÂÂhitameva hoti. Pare samÅpe ÂhitÃpi na passanti sayampi apassitukÃmo na passati. Etampana pÃÂihÃriyaæ kena katapubbanti? BhagavatÃ. Bhagavà hi yasaæ kulaputtaæ samÅpe nisinnaæ yeva yathà naæ pità na passati eva vakÃsi. Tathà vÅsaæyojanasataæ mahÃkappinassa paccugga manaæ katvà taæ anÃgÃmiphale amaccasahassa¤cassa sotÃpatti phale patiÂÂhÃpetvà tassa anumaggaæ Ãgatà sahassitthiparivÃrà anojÃdevÅ Ãgantvà samÅpe nisinnÃpi yathà saparisaæ rÃjÃnaæ na passati tathà katvà ' api bhante rÃjÃnaæ passathÃ'ti vutte 'kimpana te rÃjÃnaæ gavesituæ varaæ udÃhu attÃna'nti 'attÃnaæ bhante'ti vatvà nisinnÃya tassà tathà dhammaæ desesi yathà sà saddhiæ itthisahassena sotÃpattiphale patiÂÂhÃsi, amaccà ÃnagÃmiphale, rÃjà arahatteti. Apica tambapaïïidÅpaæ Ãgatadivase yathà attanà saddhiæ Ãgate avasese rÃjà na passati, evaæ karontena mahindattherenÃpi idaæ katameva. Apica sabbampi pÃkamaæ pÃÂihÃriyaæ ÃvibhÃvaæ nÃma. ApÃkaÂapÃÂihÃriyaæ tirobÃvaæ nÃma. Tattha pÃkaÂapÃÂihÃriye iddhipi pa¤¤Ãyati iddhimÃpi, taæ yamakapÃÂihÃri yena dÅpetabbaæ. Tata; hi "idha tathÃgato yamakapÃÂihÃriyaæ karoti asÃdhÃraïaæ sÃvakehi, uparimakÃyato aggikkhandho pavattati heÂÂhimakÃyato udakadhÃrà pavattatÅ[b]"ti evaæ ubhayaæ pa¤¤Ãyittha, apÃkaÂapÃÂihÃriye iddhiyeva pa¤¤Ãyati na iddhimÃ, taæ mahakasuttena ca brahmanimantaïikasuttena ca dÅpetabbaæ. Tatra hi Ãyasmato ca mahakassa bhagavato ca iddhiyeva pa¤¤Ãyittha, na [A.] AÇguttaratikanipÃta. [B.] PaÂisambhidÃmagga¤ÃïakathÃ. [SL Page 294] [\x 294/] IddhimÃ, yathÃha: -"ekamantaæ nisinno ko citto gahapati Ãyasmantaæ mahakaæ etadavoca: sÃdhu me bhante ayyo mahako uttarimanussadhammà iddhipÃÂihÃriyaæ dassetu[a]"ti. Tena hi tvà gahapati ÃÊinde attarÃsaÇgaæ pa¤¤Ãpetvà [PTS Page 394] [\q 394/] tiïakalÃpaæ okÃsehÅti. Evaæ bhanteti kho citto gahapati Ãyasmato mahakassa paÂissutvà ÃÊinde uttarÃsaÇgaæ pa¤¤Ãpetvà tiïa kalÃpaæ okÃsesi. Atha kho Ãyasmà mahÃko vihÃraæ pavisitvà sÆcighaÂikaæ datvà tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abisaÇkhÃsi, yathà tÃlacchiggalenaca aggalantarikÃya ca acci nikkhavitvà tinÃni jhÃpesi uttarÃsaÇgaæ na jhÃpesi"ti. YathÃcÃha: - "athakhvÃhaæ bhikkhave tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkhÃsiæettÃvatà brahmà ca brahmaparisà ca brahmapÃrisajjà ca sadda¤ca me sossantina ca maæ dakkhissantÅ"ti. [B] antarahito imaæ gÃthaæ abhÃsi. "Bhave vÃhaæ bhayaæ disvà bhava¤ca vibhavesinaæ. Bhavaæ nÃbhivadiæ ki¤ci nandi¤ca na upÃdisi"[c]nti. Tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃseti, ettha tiroku¬¬anti paraku¬¬aæ, ku¬¬assa parabhÃganti vuttaæ hoti. Esa nayo itaresu. Ku¬¬oti ca geha bhittiyà etaæ adhivacanaæ, pÃkÃroti geha vihÃra gÃmÃdÅnaæ parikkhepapÃkÃro, pabbatoti paæsupabbato và pÃsÃïapabbato vÃ. AsajjamÃnoti alaggamÃno. SeyyathÃpi ÃkÃsoti ÃkÃse viya, evaæ gantukÃmena pana ÃkÃsakasiïaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya ku¬¬aæ và pÃkÃraæ và sinerucakkavÃÊesupi a¤¤ataraæ pabbataæ và Ãvajjitvà kataparikammena 'ÃkÃso hotra'ti adhiÂÂhà tabbo, ÃkÃso yeva hoti. Adho otaritukÃmassa uddhaæ và ÃrohitukÃmassa susuro hoti, vinivijjhitvà gantukÃmassa chiddo, so tattha asjjamÃno gacchati. TipiÂakacÆlÃbhayatthero panetthÃha: ÃkÃsakasiïasamÃpajjanaæ Ãvuso kimatthiyaæ, kiæ hatthi assÃdÅni abinimminitukÃmo hatthiassÃdikasiïÃni samÃpajjati, nanu yattha katthaci kasiïe parikammaæ katvà aÂÂhasamÃpatti vasÅbhÃvo yeva pamÃïaæ, yaæ yaæ icchati taæ tadeva hotÅti. BhikkhÆ Ãhaæsu: pÃÊiyà bhante ÃkÃsakasiïaæ yeva Ãgataæ, tasmà avassa metaæ vattabbanti. TatrÃyaæ pÃÊi: - Pakatiyà ÃkÃsakasiïa samÃpattiyà lÃbhÅ hoti, tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ [PTS Page 395] [\q 395/] Ãvajjati, Ãvajjitvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃti'ÃkÃso hotu'ti, ÃkÃso hoti, tiroku¬¬aæ tiro [A.] SaæyuttanikÃya citatasaæyutta. [B.] MajjhimanikÃya brahmanimantanikasuttaæ. [C.] PaÂisambhidÃmagga- iddhikathÃ. [SL Page 295] [\x 295/] PÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati. Yathà pakatiyà manussà aniddhimanto kenaci anÃvaÂe aparikkhitte asajja mÃnà gacchanti, evameva so iddhimà cetovasippattotiro ku¬eæ tiropÃkÃraæ tiro pabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃseti. Sace panassa bhikkhuno adhiÂÂhahitvà gacchantassa antarà pabbato và rukkho và uÂÂheti, kiæ puna samÃpajjitvà adhiÂÂhÃtabbanti? Doso natthi, puna samÃpajjitvà adhiÂÂhÃnaæ hi upajjhÃyassa santike nissayagahaïasadisaæ hoti. Iminà ca pana bhikkhunà 'ÃkÃso hotu;ti adhiÂÂhitattà ÃkÃso hoti yeva, purimÃdhiÂÂhÃnabaleneva cassa antari a¤¤o pabbato và rukkho và utumayo uÂÂhahissatÅti aÂÂhÃnamevetaæ. A¤¤ena iddhimatà nimmite pana paÂhamanimmÃnaæ balavaæ hoti, itarena tassa uddhaæ và adho và gantabbaæ. PaÂhaviyÃpi ummujjanimmujjanti ettha ummujjanti uÂÂhÃnaæ vuccati, nimmujjanti saæsÅdanaæ, ummujja¤ca nimmujja¤ca ummujjanimmujjaæ. Evaæ kÃtukÃmena Ãpokasiïaæ samÃpajjitvà uÂÂhÃya 'ettake ÂhÃne paÂhavÅ udakaæ hotu'ti paricchinditvà parikammaæ katvà vuttanayeneva adhiÂÂhà tabbaæ, sahaadhiÂÂhÃnena yathÃparicchinne ÂhÃne paÂhavÅ udakameva hoti, so tattha ummujjanimmujjaæ karoti. TatrÃyaæ pÃÊi: - "pakatiyà apokasiïa samÃpattiyà lÃbhÅ hoti, paÂÂhaviæ Ãvajjati, Ãvajjitvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃti udakaæ hotuti udakaæ hoti. So paÂhaviyà ummujjanimmujjaæ karoti, yatha manussà pakatiyà aniddhi manto udake ummujjanimmujjaæ karonti. Evameva so iddhimà ceto vasippatto paÂhaviyà ummujjanimmujjaæ karoti, seyya thÃpi udake"[a]ti. Na kevala¤ca ummujjanimmujjameva, nahÃna pÃna mukhadhovana bhaï¬akadhovanÃdusu yaæ yaæ icchati, taæ taæ karotÅ. Na kevala¤ca udakameva, sappi tela madhu phÃïitÃdisupi yaæ yaæ bacchati, taæ taæ ida¤cida¤ca ettakaæ hotuti Ãvajjitvà parikammaæ katvà adhiÂÂha hantassa [PTS Page 396] [\q 396/] yathÃdhiÂÂhitameva hoti. Uddharitvà bhÃjanagataæ karontassa sappi sappiyeva hoti, telÃdÅni telÃdÅni yeva, udakaæ udakameva. So tattha temitukÃmova temeti, na temitukÃmo na temeti. Tasseva ca sà paÂhavÅ udakaæ hoti, sesajanassa paÂhavÅ yeva. Tattha manussà pattikÃpi gacchanti, yÃnÃdÅhipi gacchanti, kasikammÃdÅnipi karonti yeva. Saca panÃyaæ 'tesampi udakaæ hotu'ti icchati, hoti yeva. ParicchinnakÃlaæ pana atikkamitvà yaæ pakatiyà ghamataÊÃkÃdisu udakaæ, taæ Âhapetvà amasesaæ paricchinnaÂÂhÃnaæ paÂhavÅ yeva hoti. [A.] PaÂisambhidÃmagga-iddhikathÃ. [SL Page 296] [\x 296/] Udakepi abijjamÃneti ettha yaæ udakaæ akkamitaæ saæsÅdati taæ bhijjamÃnanti vuccati, viparÅtaæ abhijjamÃnaæ. Evaæ gantukÃmena pana paÂhavÅkasiïaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya 'ettakeÂhÃne udakaæ paÂhavÅ hotu'ti paricchivditvà parikammaæ katva vuttanayeneva adiÂÂhÃtabbaæ, saha adhiÂÂhÃnena yathÃparicchinne ÂhÃne udakaæ paÂhaviyeva hoti. So tattha gacchati, tatrÃyaæ pÃÊi: - pakatiyà paÂhavÅkasiïasamÃpattiyà lÃbhÅ hoti, udakaæ Ãvajjeti, avajjetvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃti 'paÂhavÅ hotu'ti. PaÂhavÅ hoti, so abhijjamÃno udake gacchati. Yathà manussà pakatiyà aniddhimanto abhijjamÃnÃya paÂhaviyÃgacchanti, evameva so iddhimà cotova sippatto abhijjamÃne udake gacchatiseyyathÃpi paÂhaviya "[a]nti. Na kevala¤ca gacchati, yaæ yaæ iriyÃpathaæ icchati taæ ti karoti. Na kevala¤ca paÂhavimema karoti, maïisuvaïïapabbatarukkhÃdÅsupi yaæ yaæ icchati, taæ taæ vuttanayeneva Ãvajjetvà adhiÂÂhÃti, yathà dhiÂÂhitameva hoti. Tasseva ca taæ udakaæ paÂhavÅ hoti, sesajanassa udakameva, macchakacchapà ca udakakÃkÃdayo ca yathÃruci vicaranti. Sace panÃyaæ a¤¤esampi manussÃnaæ taæ paÂhaviæ kÃtuæ icchati, karoti yeva. ParicchinnakÃlÃtikkamena pana udakameva hoti. PallaÇkena kamatÅti pallaÇkena gacchati, pakkhÅ sakuïoti pakkhehi yuttasakuïo, evaæ kÃtukÃmena pana paÂhavÅ kasiïaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya sace nisinno [PTS Page 397] [\q 397/] gantumucchati, pallaÇkappamÃïaæ ÂhÃnaæ paricchivditvà parikammaæ katvà vuttanaye neva adhiÂÂhÃtabbaæ. Sace nipanno gantukamo hoti ma¤cappamÃïaæ, sace padasà gantukamo hoti maggappamÃïanti evaæ yathÃnurÆpaæ ÂhÃnaæ paricchinditvà vuttanayeneva 'paÂhavÅ hotu'ti adhiÂÂhÃtabbaæ, saha adhiÂÂhÃnaæ1paÂhavÅ yeva hoti. TatrÃyaæ pÃÊi: "ÃkÃsepi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhi sakuïo"[a]ti. Pakatiyà paÂhavÅkasiïasamÃpattiyà lÃbhÅ hoti, akÃsaæ Ãvajjeti, Ãvajjetvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃti'paÂhavÅ hotu'ti, paÂhavÅ hoti. So ÃkÃse antaÊikkhe caÇkamatipi tiÂÂhatipi nisidatipi seyyampi kappeti, yathà manussà pakatiyà aniddhimanto paÂhaviyaæ caÇkamantipi tiÂÂantipi nisÅdtipi seyyampi kappenti, evameva so iddhimà cetovasippatto ÃkÃso antalikkhe caÇkamatipi tiÂÂhatipi nisÅdatipi seyyampi kappenti, evameva so iddhimà ceto vasippatto ÃkÃse antaÊikkhe caÇkamatipi tiÂÂhantipi nisÅdantipi seyyampi kappenti, evameva so iddhimà cetovasippatteæ ÃkÃse antalikkhe caÇkamatipi tiÂÂhatipi nisÅdatipi seyyampi kappetÅti. ùkÃse gantukÃmena ca bhikkhunà dibbacakkhulÃbhinÃpi bhavi tabbaæ. KasmÃ? Antare utusamuÂÂhÃnà và pabbatarukkhÃdayo honti, nÃgasupaïïÃdayo và usÆyantà mÃpenti, nesaæ dassa natthaæ, te pana disvà kiæ kÃtabbanti? PÃdakajjhÃnaæ samà 1. Ma. 1. Saha adhiÂÂhÃnena. [A.] PaÂisambhidÃmagga- iddhikathÃ. [SL Page 297] [\x 297/] Pajjitvà vuÂÂhÃya'ÃkÃso hotu'ti parikammaæ katvà adhiÂÂhÃtabbaæ. Thero panÃha: samÃpatti samÃpajjanaæ Ãvuso kimatthiyaæ, nanu samÃhitamevassa cittaæ, tena yaæ yaæ ÂhÃnaæ ÃkÃso hotuti adhiÂÂhÃti ÃkÃso yeva hotÅti. Ki¤cÃpi evamÃha: athakho tiroku¬¬apÃÂihÃriye vuttanayeneva paÂipajjitabbaæ. Apipa ca okÃso orohaïatthampi iminà dibbacakkhulÃbhinà bhavitabbaæ, ayaæ hi sace anokÃso nahÃnatitthe và gÃmadvÃre và orohati mahà janassa pÃkaÂo hoti tasmà dibbacakkhunà passitvà anokÃsaæ vajjetvà okÃso otaratÅti. " Imepi cavdima suruye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃninà parÃmasati parimajjatÅ"tiettha cavdimasÆriyÃnaæ dvÃcattà Êisayojanasahassassa upari caraïena mahindikatÃ, tÅsu dÅpesu ekakkhaïe Ãlokakaraïena mahÃnubhÃvatà veditabbÃ. [PTS Page 398] [\q 398/] evaæ upari caraïaÃlokakaraïehi và mahiddhike teneva mahiddhi kattena mahÃnubhÃve, parÃmasatÅti pariggaïhÃti ekadese và chupati, parimajjatÅti samantato ÃdÃsatalaæ viya parimajjati. Ayampa nassa iddhi abhi¤¤ÃpÃdakajjhÃnavaseneva ijjhati, natthettha kasiïasamÃpattiniyamo. Vuttaæ hetaæ paÂisambhidÃyaæ: -" ime candima sÆriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjatÅ"ti idha so iddhimà tetovasippatto candimasÆriye Ãvajjeti, Ãvajjetvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃti 'hattha pÃse hotu'ti, hatthapÃse hiti. So nisinnako và nipannako và chandimasÆriye pÃïinà Ãmasati parÃmasati parimajjati. Yathà manussà pakatiyà aniddhimanto ki¤cideva rÆpagataæ hatthapÃse ÃmasantiparÃmasanti parimajjanti, evameva so iddhimà cetovasappatto candimasuriye Ãvajjeti, Ãvajjetvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃti 'hattha pÃse hotu'ti, tthapÃse hoti. So nisinnako và nipannako và candimasÆriye pÃïinà Ãmasati parÃmasati parimajjati"ti. SvÃyaæ yadi bacchati gantvà parÃmasituæ, gantvà parÃmasati. Yadi pana idheva nisinnakovà nipannako và parÃmasitu kÃmo hoti, ' tthapÃse hotu'ti adiÂÂhÃti, adhiÂÂhÃnabalena vaïÂà muttatÃlaphalaæ viya Ãgantvà hatthapÃse Âhite và parÃmasati hatthaæ và va¬¬hetvÃ, va¬¬hentassa pana kiæ upÃdinnakaæ va¬¬hati anupÃdinnakanti? UpÃdinnakaæ nissÃya anupÃdinnakaæ va¬¬hati. Tatra tepimakacÆla nÃgatthero panÃha: kiæ panÃvuso upÃdinnakaæ khuddakampi mahantampi na hoti, nanu yadà bhikkhu tÃlacchiddidÅhi nikkhamati tadà upÃdinnakaæ khuddakaæ hoti. Yadà mahantaæ attabhÃvaæ karoti tadà mahantaæ hoti, mahÃmoggallÃnattherassa viyÃti. Ekasmiæ kira samaye anÃthapin¬iko gahapati bhagavato dhamma desanaæ sutvà 'sve bhante pa¤cahi bhikkhusatehi saddhiæ amhÃkaæ gehe bhikkhaæ gaïhathÃ'ti nimantetvà pakkÃmi. Bhagavà adhivÃsetvà taæ divasÃvasesaæ rattibhÃga¤ca vÅtinÃmetvà paccÆsasamaye dasasahassÅlokadhÃtuæ olokesi, athassa navdopanando nÃma nÃgarÃjäÃïamukhe ÃpÃthaæ Ãgacchi bhagavà ayaæ nÃgarÃjà mayhaæ ¤Ãïamukhe ÃpÃthaæ Ãgacchati 'atthi nu kho assa upanissayo'ti [SL Page 298] [\x 298/] ùvajjento 'ayaæ macchÃdiÂÂhiko tÅsu ratanesu [PTS Page 399] [\q 399/] appasanno'ti disvà 'ko nu kho imaæ micchÃdiÂÂhito viveceyyÃ'ti Ãvajjento mahÃmoggallÃnattheraæ addasÃ. Tato pabhÃtÃya rattiyà saraura paÂijagganaæ katvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: 'Ãnanda pa¤cannaæ bhikkusatÃnaæ Ãrocehi tathÃgato devacÃrikaæ gacchatÅ'ti. Taæ divasa¤ca nandopanandassa ÃpÃnabhumiæ sajjayiæsu, so dibbaratanapallaÇke dibbena setacchattena dhÃriyamÃnena tividha nÃmakehi ceva nÃgaparisÃya ca parivuto dibbabhÃjanesuupaÂÂhà pitesu annapÃna vidhiæ olokayamÃno nisinno hoti. Atha bhagavà yathà nÃgarÃjà passati tathà katvà tassa vimÃnamatthake neva pa¤cahi bhikkhusatehi saddhiæ tÃvatiæsadevalokÃbhimukho pÃyÃsi. Tena kho pana samayena nandopanandassa nÃgarÃjÃssa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti: ' ime hi nÃma muï¬akà samaïakà amhÃkaæ uparÆpari bhavanena devÃnaæ tÃva tiæsÃnaæ bhavanaæ pavisantipi nikkhamantipi, na idÃni ito paÂÂhÃya imesaæ amhÃkaæ matthake pÃdapaæsuæ okirantÃnaægantuæ ssÃmÅ'ti vuÂÂhÃya sinerupÃdaæ gantvà taæ attabhÃvaæ vijahitvà sineruæ sattakkhattuæ bhegehi parikkhipitvà upari phaïaæ katvà tÃvatiæsa bhavanaæ avakujena phaïena gahetvà adassanaæ gamesi. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo bhagavantaæ etadavoca: "pubbe bhante imasmiæ padese Âhito sineruæ passÃmi, sineruparibhaï¬aæpassÃmi, tÃva tisaæ passÃmi, vejayantaæ passÃmi, vejayantassa pÃsÃdassa uparidhajaæ passÃmi, ko nu kho bhante hetu ko paccayo, yaæ etarahi neva sineruæ passÃmi sineruparibhaï¬aæ passÃmi, tÃva tisaæ passÃmi, vejayantaæ passÃmi, na vejayantassa pÃsÃdassa upari dhajaæ passÃmÅ"ti. Ayaæ raÂÂhapÃla nandopanando nÃma nÃgarÃjà tumhÃkaæ kupito sineruæ sattakkhattuæ bogehi parikkhipitvà upari phaïena paÂicchÃdetvà avdhakÃraæ katvà Âhitoti. 'Damemi naæ bhante'ti. Na bhagavà anujÃni. Atha kho Ãyasmà bhaddiyo Ãyasmà rÃhuloti anukkamena sabbepi bhikkhÆ uÂÂhahiæsu, na bhagavà anujÃni. AvasÃne mahÃmoggallÃnatthero 'ahaæ bhante damemina'nti Ãha, 'damehi moggallÃnÃ'ti bhagavà anujÃni. Thero attabÃvaæ vijahitvà mahantaæ nÃgarÃjavanïaæ abinimiminitvà nandopanandaæ cuddasakkhattuæ bhegehi parikkhipitvà tassa phaïamatthake attano phaïaæ Âhapetvà sinerunà saddhiæ abhinippiÊesi. NÃgarÃjà [PTS Page 400] [\q 400/] padhÆmÃyi, 1 theropi 'na tuyhaæ yeva sarÅre dhÆmo atthi, mayhampi atthiti padhÆmÃyi. 1 NÃgarÃjassa dhÆme theraæ na bÃdhati, therassa pana dhÆmo nÃgarÃjÃnaæ bÃdhati. Tato nÃgarÃjà pajjali, theropi na tuyhaæ yeva sarÅre aggi atthi mayhampi atthiti pajjali. 1 SÅ. 1. PadhupÃyi. [SL Page 299] [\x 299/] NÃgarÃjassa tejo theraæ na bÃdhati, therassa pana tejo nÃgarÃjÃnaæ bÃdhati. NÃgarÃjà ayaæ maæ sinerunà abhinippiyetvà dhÆmÃyati ceva pajjalati cÃti cintetvà 'ho tvaæ kosi'ti paÂipucchi. 'Ahaæ ko nanda moggallÃno'ti. Bhante attano bhikkhu bhÃvena tiÂÂhÃhÅti. Thero taæ attabhÃvaæ vijahitvà tassa dakkhiïaæ kaïïasotena pavisitvà vÃmakaïïasotena nikkhami, vÃma kaïïasotena pavisitvà dakkhiïakaïïasotena nikkhami, tathà dakkhiïanÃsÃsotena pavisitvà vÃmanÃsÃsotena nikkhami, vÃma nÃsÃsotena pavisitvà dakŠkhiïanÃsÃsotena nikkhami. Tato nÃgarÃjà mukhaæ vicari, thero mukhena pavisitvà anto kucchiyaæ pÃcÅnena ca pacchimena ca caÇkamati. Bhagavà 'moggallÃna moggallÃna manasi karohi, mahiddhiko esa nÃgo'ti Ãha. Thero mayhaæ ko bhante cattÃro iddhipÃdà bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, tiÂÂhatu bhante nandopanando, ahaæ nandopanandasadisÃnaæ nÃgarÃjÃnaæ satampi sahassampi satasahassampi dameyyanti Ãha. NÃgarÃjà cintesi: -pavisanto tÃva me na diÂÂho, nikkhamanakÃle dÃni naæ dÃÂhantare pakkhipitvà saÇkhÃdissÃmÅti, cintetvà 'nikkhama bhante và maæ anto kucchiyaæ aparÃparaæ vaÇkamanto bÃdhayitthÃ'ti Ãha. Thero nikkhamitvà pahi aÂÂhÃsi. NÃgarÃjà ayaæ soti disvà nÃsÃvÃtaæ vissajji. Thero catutthaæ jhÃnaæ samÃpajji, lomakupampissa vÃto cÃletuæ nÃsakkhi. Avasosà bikku kira Ãdito paÂÂhÃya sabbapÃÂihÃriyÃni kÃtuæ sakkuïeyyuæ, imaæ pana ÂhÃnaæ patvà evaæ kippanisantino hutvà samÃpajjituæ na sakkhissantÅti tesaæ bhagavà nÃgarÃjadamanaæ nÃnujÃni. NÃgarÃjà ahaæ imassa samaïassa nÃsÃvÃtena loma kupampi cÃletuæ nÃsakkhiæ 'mahiddhiko samaïo'ti cintesi. Thero attabhÃvaæ vijahitvà supaïïarÆpaæ abhinimmiïitvà supaïïavÃtaæ dassento nÃgarÃjÃnaæ anubandhi, nÃgarÃjà taæ [PTS Page 401] [\q 401/] attabhÃvaæ vijahitvà mÃïavakavaïïaæ abinimmaïitvà 'bhante tumhÃkaæ saraïaæ gacchÃmÅ'ti vadanto therassa pÃde vandi. Tero 'satthà vanda Ãgato, ehi gamissÃmÃ'ti nÃgarÃjÃnaæ damasitvà nibbisaæ katvà gahetvà bhagavato santikaæ agamÃsi. NÃgarÃjà bhagavantaæ vanditvà 'bhante tumhÃkaæ saraïaæ gacchÃmÅ'ti Ãhaæ. Bhagavà 'sukhi hohi nÃgarÃjÃ'ti vatvà bhikkhusaÇghaparivuto anÃthapiï¬ikassa nivesanaæ agamÃsi. AnÃthapin¬iko 'kiæ bhante atidivà ÃgatatthÃ'ti Ãha. MoggallÃnassa ca nandopanandassa ca saÇgÃmo ahosÅti. 'Kassa bhante jayo, kassa parÃjayo'ti. 'MoggallÃnassa jayo, nandassa parÃjayo'ti. AnÃthapiï¬iko 'adhivÃsetu me bhante bhagavà sattÃhaæ ekapaÂipÃÂiyà bhattaæ, sattÃhaætherassa sakkÃraæ karissÃmÅ'ti vatvà sattÃhaæ buddhapamukhÃnaæ pa¤cannaæ bhikkhusatÃnaæ [SL Page 300] [\x 300/] MahÃsakkÃraæ akÃsi. Iti imaæ imasmiæ nandopanandadamane kataæ mahantaæ attabhÃvaæ savdhÃyetaæ vuttaæ: yadà mahantaæ attabhÃvaæ karoti tadà mahantaæ hoti mahÃmoggallÃnattherassa viyÃti. Evaæ vuttepi bhikkhÆ 'upÃdinnakaæ nissÃya anupÃdinnakameva va¬¬hatÅ'ti Ãhaæsu. Ayameva cettha yutti. So evaæ katvà na kevalaæcandimasuriye parÃmasati. Sace icchati pÃdakaÂhalikaæ katvà pÃde Âhapeti, pÅÂhaæ katvà nisÅdati, ma¤caæ katvà nipajjati. Apassenaphalakaæ katvà apassayati. Yathà ca e, evaæ aparopi anekesupi hi bikkhusatasahassesu evaæ karontesu tesa¤ca ekamekassa tatheva ijjhati. CandimasÆriyÃnaæ ca gamanampi Ãloka karaïampi tatheva hiti. Yathà hi pÃtisahassesu udakapÆresu sabba pÃtÅsu ca candaman¬alÃni dissanti, pÃkatikameva ca candassagamanaæ Ãlokakaraïa¤ca hoti, tathÆpamametaæ pÃÂihÃriyaæ, yÃva brahma lokÃpÅti brahmalokampi paricchedaæ katvÃ. KÃyena vasaæ vattetÅti tattha brahmaloke kÃyena attano vasaæ vatteti. Tassattho pÃÊiæ anugantvà veditabbo. Ayaæ hettha pÃÊi: yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vattetÅti sace so iddhimà ceto vasippatto brahmalokaæ gantukÃmo hoti, dÆrepi santike adhiÂÂhÃti 'santike hotu'ti, santike [PTS Page 402] [\q 402/] hoti. Santikepi dÆre adhiÂÂhÃti 'dÆre hotu'ti, dÆre hoti. Bahukampi thokanti adhiÂÂhÃti 'thokaæ hotu'ti, thokaæ hoti. Thokampi bahukanti adhiÂÂhÃti 'bahukaæ hotu'ti, pahukaæ hoti. Dibbena cakkhunà tassa brahmuno rÆpaæ passati, dibbÃya sotadhÃtuyà tassa brahmuno saddaæ suïÃti, cetopariya¤Ãïena tassa buhmuno cittaæ pajÃnÃti. Sace so iddhimà ceto vasippatto dissamÃnena kÃyena buhma lokaæ gantukÃmo hoti, kÃyavasena cittaæ pariïÃmeti, kÃyavasena cittaæ adhiÂÂhÃti adhiÂÂhÃti, kÃyavasena cittaæ pariïÃmetvà kÃya vasena cittaæ adiÂÂhahitvà sukhasa¤¤ca lahusa¤¤ca okkamitvà dissamÃnena kÃyena brahmalokaæ gacchati. Sace so iddhimà cetovasippatto adissamÃnena kÃyena brahmalokaæ gantu kÃmo hoti, cittavasena kÃyaæ parinÃmeti, cittavasena kÃyaæ adhiÂÂhÃti, cittavasena kÃyaæ pariïÃmetvà cittavasena kÃyaæ adiÂÂhahitvà sukhasa¤¤ca lahusa¤¤ca okkamitvà adissamÃnena kÃyena gacchati. So tassa brahmuno purato rÆpaæ abinimmiïÃti manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ, sace so iddhimà caÇkamati, nimmito tattha caÇkamati. Sace. So iddhimà tiÂÂhati - nisÅdati - seyyaæ kappeti. Nimmitopi seyyaæ kappeti; sace so iddhimà dhÆmÃyati- pajjalati- dhammaæ bhÃsati- pa¤haæ pucchati - pa¤haæ puÂÂho vissajjeti, nimmitopi tattha pa¤haæ puÂÂho vissajjeti. Sace so iddhimà tena saddhiæ santiÂÂhati sallapati sÃkacchaæ samÃpajjati, nimmitopi tatthatena [SL Page 301] [\x 301/] Buhmunà saddhiæ santiÂÂhati sallapati sÃkacchaæ samÃpajjati. Yaæ yadeva hi so iddhimà karoti, taæ tadeva nimmito karotÅti. Tattha dÆrepi santike adiÂÂhÃtÅti pÃdakajjhÃnato vuÂÂhÃya dÆre deva lokaæ và brahmalokaæ và Ãvajjeti santike hotÆti, Ãvajjetnà parikammaæ katvà puna samÃpajjitvà ¤Ãïena adhiÂÂhÃti 'santike hotu'ti, santike hoti. Esa nayo sesa padesupi. Tattha ko dÆraæ gahetvà santikaæ akÃsÅti? BhagavÃ. Bhagavà hi yamaka pÃÂihÃriyÃvasÃne devalokaæ gacchanto yugavdhara¤ca sine ru¤ca santike katvà paÂhavitalato ekapÃdaæ [PTS Page 403] [\q 403/] yugavdhare Âhapetvà dutiyaæsinerumatthake Âhapesi. A¤¤o ko akÃsi? Mahà moggallÃnatthero. Thero hi sÃvatthito bhattakiccaæ katva nikkhantaæ dvÃdasayojanikaæ parisaæ tiæsayojanaæ saÇkassanagara maggaæ saÇkhipitvà taÇkhaïa¤¤eva sampÃpesi. Apica, tambapaïïi dÅpe cÆÊasamuddattheropi akÃsi. Dubbhikkhasamaye kira therassa santikaæ pÃtova sattabikkhusatÃniagamaæsu. Thero 'mahà bhikkhusaÇgho, kuhiæ bhikkhÃcÃro bhavissatÅ'ti cintento sakala tambapaïïidÅpe adisvà 'paratire pÃÂalÅputte bhavissatÅ'ti disvà bhikkhÆ pattacÅvaraæ gÃhÃpetvà 'ethÃvuso bhikkhÃcÃraæ gamissÃmÃ'ti paÂhaviæ saÇkhipitvà pÃÂaliputtaæ gato. BhikkhÆ 'kataraæ bhante imaæ nagara'nti pucchiæsu. 'PÃÂaliputtaæ Ãvuso'ti. 'PÃÂaliputtaæ nÃma dure bhante'ti. 'ùvuso mahallakattherà nÃma dÆrepi gahetvà santike karontÅ'ti. 'MahÃsamuddo kuhaæ bhante'ti. Nanu Ãvuso antarà ekaæ nilamÃtikaæ atikkamitvà ÃgatatthÃti? ùmabhante. 'MahÃsamuddo pana mahanto'ti. 'ùvuso mahallakattherà nÃma mahantampi khuddakaæ karonti'ti. Yathà cÃyaæ, evaæ tissa guttattheropi sÃyaïhasamaye nahÃyitvà katuttarÃsaÇgo 'mahà bodhiæ vandissÃmi'ti citte uppanne santike akÃsi. Santikaæ pana gahetvà ko dÆramakÃsÅti? BhagavÃ. Bhagavà hi attano ca aÇgulimÃlassa ca antaraæ santikampi dÆramakÃsi. Atha ko bahukaæ thokamakÃsÅti? MahÃkassapatthero. RÃjagahe kira nakkhatta dimase pa¤casatà kumÃriyo candapÆve gahetvà nakkhta kÅÊanatthÃya gacchantiyo bhagavantaæ disvà ki¤ci nÃdaæsu. Pacchato Ãgacchantaæ pana theraæ disvà 'amhÃkaæ thero eti, pÆvaæ dassÃmÃ'ti sabbà pÆve gahetvà theraæ upasaÇkamiæsu. Thero pattaæ nÅharitvà sabbaæ ekapattapÆramattaæ akÃsi. Bhakavà theraæ ÃgamayamÃno purato nisÅdi, thero Ãharitvà bhagavato adÃsiti. I¬¬ÅsaseÂÂhi vatthusmiæ pana mahÃmoggallÃnatthero tokaæ pahukamakÃsi, kÃkavalivatthusmi¤ca bhagavÃ. MahÃkassapatthero kira sattÃhaæ samÃpattiyà vÅtinÃmetvà daÊiddasaÇgahaæ karonto kÃkavaliyassa nÃma duggatamanussassa [PTS Page 404] [\q 404/] gharÃre aÂÂhÃsi. Tassa jÃyà theraæ disvà [SL Page 302] [\x 302/] Patino kkaæ aloïambilayÃguæ patte Ãkiri. Thero taæ gahetvà bhagavato hattheÂhapesi. MahÃbhikkhusaÇghassa paho nakaæ katvà adhiÂÂhÃsi. Ekapattena Ãbhataæ sabbesaæ pahosi. KÃkavaliyopi sattame divase seÂhiÂÂhÃnaæ alatthÃti. Na kevala¤ca thokassa bahukaraïaæ, madhuraæ amadhuraæ amadhuraæ madhuranti Ãdi supi yaæ yaæ icchati, sabbaæ iddhimato ijjhati. TathÃhi, mahà anulatthero nÃma sambahule bhikkhÆ piï¬Ãya caritvà sukkhabhattameva labhitvà gaÇgÃtire nisÅditvà paribhu¤jamÃne disvà gaÇgÃya udakaæ sappimaï¬anti adiÂÂhahitvà sÃmanerÃnaæ sa¤¤aæ adÃsi. Te thÃla kehi Ãharitvà bikkhusaÇghassa adaæsu;sabbe madhurena sappi maï¬ena bhu¤jiæsÆti. Dibbena cakakhunÃti idheva Âhito Ãlokaæ va¬¬hetvà tassa brahmuno rÆpaæ passati, idheva ca Âhito tassa bhÃsato saddaæ suïÃti, cittaæ pajÃnÃtÅti. KÃyavasena cittapariïÃmetÅti karajakÃyassa vasena cittaæ pariïÃveti, pÃdakajjhÃnacittaæ gahetvà kÃye Ãropeti, kÃyÃnugatikaæ karoti dandhagamanaæ. KÃyagamanaæ hi davdhaæ hoti, sukhasa¤¤ca lahusa¤¤ca okkamatÅti pÃdakajjhÃnÃrammaïena iddhivittena sahajÃtaæ sukhasa¤¤ca lahusa¤¤¤a okkamatÅ pavisati phasseti sampÃpuïÃti, sukhasa¤¤Ã nÃma upekkhà sampayuttà sa¤¤Ã, upekkhà hi santaæ sukhanti vuttÃ, sÃyeva sa¤¤Ã nÅvaraïehi ceva vitakkÃdi paccanÅkehi ca vimuttattà lahusa¤¤Ãtipi vedi tabbÃ, taæ okkantassa panassa karajakÃyopi tulapicu viya sallahuko hoti. So evaæ vÃtakkhittatulapicunà viya sallahu kena dissamÃnena kÃyena brahmalokaæ gacchati, evaæ gacchanto ca sace icchati paÂhavikasiïavasena ÃkÃse maggaæ nimmiïitvà padasà gacchati, sace icchati vÃyokasiïavasena vÃyuæ adhiÂÂhahitvà tulapicu viyavÃyunà gacchati. Apica gantukÃmatà eva ettha pamÃïaæ, satihi gantukÃmatÃya evaæ katacittÃdhiÂÂhÃno adhiÂÂhÃnace gakkhittova so issÃsakkhittasaro viya dissamÃno gacchati. [PTS Page 405] [\q 405/] cittavasena kÃyaæ pariïÃvetÅti kÃyaæ gahetvà citte Ãropeti, sukhasa¤¤calahusa¤¤ca okkamatÅti rÆpakÃyÃrammaïena iddhicittena sahajÃtaæ sukhasa¤¤ca lahusa¤¤ca okkamatÅti, sesaæ vuttanayeneva veditabbaæ. Idaæ pana cittagamana meva hoti. Evaæ adissamÃnena kÃyena gacchanto panÃyaæ kiæ tassa adhiÂÂhÃnacittassa uppÃdakkhaïegacchati, udÃhu ÂÂhitikkhaïe bhaÇgakkhaïe cÃti vutte tisupi khaïesu gacchatÅti thero Ãha. Kimpana so sayaæ gacchatÅ, nimmitaæ pesetÅti? YathÃrÃci karoti, idha panassa sayaæ gamanameva Ãgataæ. Manomayanti adhiÂÂhÃna manena nimmitattà manomayaæ, abinindriyanti idaæ cakkhusotà [SL Page 303] [\x 303/] DÅnaæ sanÂhÃnavasenavuttaæ, nimmitarÆpe pana pasÃdo nÃma natthi, sace iddhimà caÇkamati nimmitopi tattha caÇkamatÅti Ãdi sabbaæ sÃvakanimmitaæ sandhÃya vuttaæ. Buddhanimmito pana yaæ yaæ bhagavà karoti, taæ tampi karoti, bhagavato rucivasena a¤¤ampi karotÅti. Etta ca yaæ so indimà idheva Âhito dibbena cakkhunà rÆpaæ passati, dibbÃya sotadhÃtuyà saddaæ sunÃti, cetopariya¤Ãïena cittaæ pajÃnÃti, na ettÃvatà kÃyena vasaæ vatteti. Yampi so idheva Âhito te brahmunà saddhiæ santiÂÂhati sallapati sÃkacchaæsamÃpajjati, ettÃvatÃpi na kÃyena vasaæ vatteti. Yampissa dÆrepi santike adiÂÂhÃtÅti Ãdikaæ adiÂÂhÃnaæ, ettÃvatÃpi na kÃyena vasaæ vatteti. Yampi so dissamÃnena vi adissamÃnena và kÃyena brahmalokaæ gacchati, ettÃvatÃpi na kÃyena vasaæ na. . . Va%¤¤a kho so tassa brahmuno purato rÆpaæ abinimmiïÃtÅti Ãdinà nayena vuttavidhÃnaæ Ãpajjati. EttÃvatà kÃyena vasaæ vatteti nÃma. Sesaæ panettha kÃyenavasaæ vatta nÃya pubbabhÃgadassanatthaæ vuttanti. Ayaæ tÃva adhiÂÂhÃnà iddhi. VikubbanÃya ca pana manomayÃya ca idaæ nÃnÃkaraïaæ. Vikubbanaæ tÃva karontena so pakativanïaæ vijabhitvà [PTS Page 406] [\q 406/] kumÃraka vaïïaæ và dasseti, nÃgavanïaæ và dasseti, supanïavaïïaævà dasseti, asuravaïïaæ và dasseti, indavaïïaæ và dasseti, deva vanïaæ và dasseti, brahmavanïaæ và dasseti, samuddavaïïaæ và dasseti, pabbatavaïïaæ và dasseti, sÅhavaïïaæ và dasseti. ByÃgghavanïaæ và dasseti, dÅpivaïïaæ và dasseti, hatthimpi dasseti, assampi dasseti, rathampi dasseti, pattimpi dasseti, vividhampi senÃbyuhaæ dassetÅti evaæ vuttesu kumÃrakavanïÃdÅsu yaæ yaæ ÃkaÇkhati, taæ taæ adiÂÂhÃtabbaæ. AdhiÂÂhahantena ca paÂhavÅkasiïÃdisu a¤¤atarÃrammaïato abhi¤¤ÃpÃdakajjhÃnato vuÂÂhÃya attano kumÃrakavaïïo Ãvajjitabbo, ÃvajjitvÃparikammÃva sÃne puna samÃpajjitvà vuÂÂhÃya 'evarÆpo nÃma kumÃrako homi'ti adhiÂÂhÃtabbaæ. Saha adhiÂÂhÃnacittena kumÃrako hoti devadatto viya, esa nayo sabbattha. Hatthimpi dassetÅti Ãdi panettha bahiddhÃpi hatthi Ãdi dassanavasena vuctaæ. Tattha ' hatthi homi'ti anadhiÂÂhahitvà ' hatthi hotu'ti adhiÂÂhÃtabbaæ, assÃdisupi eseva nayoti. Ayaæ vikubbanà iddhi. Manomayaæ kÃtukÃmo pana pÃdakajjhÃnato vuÂÂhÃya kÃyaæ tÃva Ãvajjetvà vuttanayeneva 'susiro hotu'ti adiÂÂhÃti, susuro hoti. Athassa abbhantare a¤¤aæ kÃyaæ Ãvajjetvà parikammaæ katvà vuttanayeneva adiÂÂhÃti tassa abbhantare 'a¤¤ekÃyo hotu'ti, so taæ mu¤jamhà Åsikaæ viya kosiyà asiæ viya [SL Page 304] [\x 304/] Karan¬Ãya ahaæ viya ca abbÃhati. Tena vuttaæ: - "idha bhikkhu imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abinÅmmiïÃti rupiæ manomayaæ sabbaÇga paccaÇgiæ ahÅnindriyaæ, seyyathÃpi puriso mu¤jamhà Åsikaæ pavà heyya, tassa evamassa; ayaæ mu¤jo ayaæ ÅsikÃ, a¤¤o mu¤jo a¤¤Ã ÅsikÃ, mu¤jamhÃtveva Åsikà pavÃÊhÃ[a]"ti Ãdi. Ettha ca yathà ÅsikÃdayo mu¤jÃdihi sadisà honti, evaæ manomayarÆpaæ iddhimatà sadisameva hotÅti sassanatthaæ età upamà vuttÃti. Ayaæ manomayà iddhi. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visundimagge SamÃdibÃvanÃdikÃre Iddhividhaniddeso nÃma DvÃdasamo paricchedo. [PTS Page 407] [\q 407/] 13. Abhi¤¤Ã niddeso. DÃni dubbasotadhÃtuyi niddesakkamo anuppatto, tattha tato parÃsu ca tÆsu abhi¤¤Ãsu so evaæ samÃhite citteti ÃdÅnaæ attho vuttanayeneva veditabbo. Sabbattha pana visesa mattameva vaïïayissÃma. Tata; dibbÃya sotadhÃtuyÃti ettha dibba sadisattà dibbÃ, devatÃnaæ hi sucaritakammanibbattà pitta sembha ruhirÃdÅhi apaÊibuddhà upakkilesa vimuttatÃya dÆrepi Ãrammaïa sampaÂicchanasamatthà dibbà pasÃdasotadhÃtu hoti, aya¤cÃpi imassa bhikkhuno viriyabhÃvanÃbalena nibbattà ¤ÃïasotadhÃtu tÃdisà yevÃti dibbasadisattà dibbÃ. Apica dibbavihÃravasena paÂiladdhattà attanà ca dibbavihÃrasannissitattÃpi dibbÃ, savaïaÂÂhena nijji vaÂÂhnaia ca sotadhÃtu, tÃya dibbÃya sotadhÃtuyÃ. VisuddhÃyÃti parisuddhÃya nirupakkilesÃya, atikkantamÃnusikÃyÃti manussÆpacÃraæ atikkamitvà saddasavaïena mÃnusikaæ maæsasotadhÃtuæ atikkantÃya vÅti vattitvà ÂhitÃya. Ubho sadde suïÃtÅti dve sadde suïÃti. Katame dve? Dibbe ca mÃnuse ca, devÃna¤ca manussÃna¤ca saddeti vuttaæ hoti. Etena padesapariyÃdÃnaæ veditabbaæ. Ye dÆre santike cÃti ye saddà dÆre paracakkavÃÊepi ye ca santike antamaso sadehasannissitapÃïakasaddÃpi, te suïÃtÅti vuttaæ hoti; etena nippadesapariyÃdÃnaæ veditabbaæ. [A.] PaÂisambhidÃmaggaindikathÃ. [SL Page 305] [\x 305/] Kathaæ panÃyaæ uppÃdetabbÃti? Tena bhikkhunà [PTS Page 408] [\q 408/] abi¤¤ÃpÃda kajjhÃnaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya parikammasamÃdhicittena paÂhamataraæ pakatisotapathe dÆre oÊÃriko ara¤¤e sihÃdÅnaæ saddo Ãvajji tabbo, vihÃre gaï¬isaddo bherisaddo saÇkhasaddo sÃmaïeradahara bhikkhÆnaæ sabbatthÃmena sajjhÃyantÃnaæ sajjhÃyasaddo pakatikathaæ kathentÃnaæ kiæ bhante kiæ Ãvusoti Ãdisaddo sakuïasaddo vÃtasaddo padasaddo pakkaÂÂhita udakassa cicciÂÃyanasaddo Ãtape sussamÃnatÃlapaïïasaddo kunthakipillikÃdisaddoti evaæ sabboÊÃrikatoppabhÆti yathÃkkamena sukhumasaddà ÃvajjitabbÃ. Tena purattimÃya disÃya saddÃnaæ saddanimittaæ manasikÃtabbaæ, pacchimÃyauttarÃyadakkhiïÃyaheÂÂhimÃyauparimÃya disÃya, puratthimÃyapi anu disÃya, paccimÃyauttarÃya-dakkhiïÃyapi anudisÃya saddÃnaæ sadda nimittaæ manasikÃtabbaæ, oÊÃrikÃnampi sukhumÃnampi saddÃnaæ sadda nimittaæmanasikÃtabbaæ. Tassa te saddà pÃkatikacittassapi pÃkaÂà honti, parikammasamÃdicittassa pana ativiya pÃkaÂÃ. Tassevaæ saddanimittaæ manasikaroto idÃnidibbasotadhÃtu uppajjissatÅti tesu saddesu a¤¤ataraæ Ãrammaïaæ katvà mano dvÃrÃvajjanaæ uppajjati, tasmiæ niruddhe cattÃri pa¤ca và javanÃni javanti, yesaæ purimÃni tÅïi cattÃri và parikammaupacÃrÃnuloma gotrabhunÃmakÃni kÃmÃvacarÃni, catutthaæ và pa¤camaæ và appanà cittaæ rÆpÃvacaraæ catutthajjhÃnikaæ. Tattha yaæ tena appanà cittena saddhiæ uppannaæ ¤Ãïaæ, ayaæ dibbasotadhÃtuti vedi tabbÃ. Tato paraæ tasmiæ sote patito hoti taæ thÃmajÃtaæ karontena etthantare saddaæ suïimÅti ekaÇgulamattaæ pariccinditvà va¬¬hetabbaæ, tato dvaÇgula caturaÇgula aÂÂhaÇgula vidatthi ratanaantogabbha pamukha pÃsÃda pariveïa saÇghÃrÃma gocaragÃma janapadÃdivasena yÃva cakkÃvÃÊaæ tato và bhÅyyopi pariccinditvà paricchinditvà va¬¬hetabbaæ, evaæ adigatÃbi¤¤o esa pÃdakajjhÃnà rammaïena phÆÂÂhokÃsabbhantaragatepi sadde puna pÃdakajjhÃnaæ asamÃpajjitvÃpi abhi¤¤Ã¤Ãïena suïÃtiyeva. Evaæ suïantova sacepi yÃva brahmalokà saÇkhabheri païavÃdi [PTS Page 409] [\q 409/] saddehi ekakolÃhalaæ hoti pÃÂiyekkaæ vavatthapetukÃmatÃya sati ayaæ saÇkhasaddo ayaæ bherisaddoti vavatthapetuæ sakkoti yevÃti. DibbasotadhÃtu kathà niÂÂhitÃ. Cetopariya¤ÃïakathÃya cetopariya¤ÃïÃyÃti ettha pariyà tÅti= pariyaæ, paricchindatÅti attho. Cetaso pariyaæ= cetopariyaæ, cetopariya¤ca taæ ¤Ãïa¤cÃti= cetopariya¤Ãïaæ, tadatthÃyÃti [SL Page 306] [\x 306/] Vuttaæ hoti. ParasattÃnanti attÃnaæ Âhapetvà sesasattÃnaæ, parapuggalÃnanti idampiiminà ekatthameva. Veneyyavasena pana desanÃvilÃsena ca bya¤jananÃnattaæ kataæ, cetasà ce toti attani cittena tesaæ cittaæ. PariccÃti pariccinditvÃ. PajÃnÃtÅti sarÃgÃdivasena nÃnappakÃrato jÃnÃti. Kataæ panetaæ ¤Ãïaæ uppÃdetabbanti? Etaæ hi dibbacakkhuvasena ijjhati taæ etassa parikammaæ, tasmà tena bhikkunà Ãlokaæ va¬¬hetvà dibbena cakkhunà parassa hadayarÆpaæ nissÃya vattamÃnassa lohitassa vaïïaæ passitvà passitvà cittaæ pariyesitabbaæ. YadÃhi somanassacittaæ pavattati. Tadà rattaæ nigrodhapakkasadisaæ hoti; yÃdà domanassacittaæ pavattati tadà kÃlakaæ jambapakkasadisaæ; yadà upekkhÃcittaæ pavattati, tadà pasannatilatelasadisaæ; tasmÃnena idaæ rupaæ somanassindriyasamuÂÂhÃnaæ, idaæ demanassindriyasamuÂÂhÃnaæ, idaæ upekkhindriyasamuÂÂhÃnanti parassa hadayalohitavaïïaæ passitvÃpassitvà cittaæ pariyesantenacetopariya¤Ãïaæ thÃmagataæ kÃtabbaæ. Evaæ thÃmagatehi tasmiæ anukkamena sabbampi kÃmÃvacara cittaæ rÆpÃvacarÃrÆpÃvacaracitta¤ca pajÃnÃti, città citata meva saÇkamanto vinÃpi hadayarÆpadassanena. Vuttampi cetaæ aÂÂhakathÃyaæ: " Ãruppe parassa cittaæ jÃnitukÃmo kassa hadayarÆpaæ passati kassindriyavikÃraæ oloketÅti, na kassaci. Iddhi visayo1 esa, yadidaæ yattha katthaci cittaæ Ãvajjento soÊasappabhedaæ cittaæ jÃnÃti, akatÃbinivesassa pana vasena ayaæ kathÃ"ti. SarÃgaæ và cittanti Ãdisu pana aÂÂhavidhaæ lobhasahagataæ [PTS Page 410] [\q 410/] cittaæ sarÃgaæ cittanti veditabbaæ. Avasosaæ catubhumakaæ kusalÃbyÃkataæ cittaæ vÅtarÃgaæ, dve domanassa cittÃti dve vicikicg¤uÇdhaccacittà nÅti imÃni pana cattÃri cittÃni eimasmiæ duke saÇgahaæ na gacchanti;keci pana therà tÃnipi saÇgaïhanti. Duvidaæ pana domanassa cittaæ sadosaæ cittaæ nÃma, sabbampi catubhÆmakaæ kusalÃbyà kataæ cittaæ vÅtadosaæ, sesÃni dasÃkusalacittÃni imasmiæ duke saÇgahaæ na gacchanti, keci pana therà tÃnipi saægaïhanti. Samohaæ vÅtamohanti ettha pana pÃÂipuggalikanayena vicikicchuddhacca sahagatadvayameva samohaæ, mohassa pana sabbÃkusalesu sambhavato dvÃdasavidhampi akusalacittaæ samohaæ cittanti vedi tabbaæ, avasosaæ vÅtamohaæ, thÅnamiddhÃnugatampana saækkhittaæ, uddhaccÃnugataæ vikkhittaæ, rÆpÃvacarÃrÆpÃvacaraæ mahaggataæ, avasesaæ amahaggataæ, sabbampi tebhumakaæ sauttaraæ, lokuttaraæ anuttaraæ, upacÃrappattaæ appanÃppatta¤ca samÃhitaæ, ubhaya mappattaæ asamÃhitaæ, tadaÇga vikkhambhana samuccheda paÂippassaddhi nissaraïavimuttippattaæ vumuttaæ, pa¤cavidhampi etaæ vimutti 1. Ma. 11. Iddhimato visayo. [A.] MahÃaÂÂhakathÃyaæ. [SL Page 307] [\x 307/] Mappattaæ avimuttanti veditaæbbaæ. Iti cetopariya¤ÃïalÃbhÅ bhikku sabbappakÃrampi idaæ sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti vÅtamohanaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti saækkhittaæ và cittaæ saækkhittaæ cittanaæti pajÃnÃti vikkhittaæ và cittaæ vikkhitaæ cittanti pajÃnÃti mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti sauttara và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti avimuttaæ và cittaæ avimuttaæti cittanti pajÃnÃti Cetopariya g¤Ãïakathà niÂÂhitÃ. PubbenivÃsÃnussati ¤ÃïakathÃya pubbenivÃsÃnussati ¤ÃïÃyÃti pubbenivÃsÃnussatimhi yaæ ¤Ãïaæ, tadatthÃya. PubbenivÃsoti pubbe atÅtajÃtisu nivutthakkhatdhÃ, nivutthÃti ajjhÃvuttà anubhÆtà attano santÃne uppajjitvà niruddhÃ, nivutthadhammà vÃ. NivutthÃti gocaranivÃsena nivuttÃ, attano vi¤¤Ãïena vi¤¤Ãtà pariccinnà paravi¤¤Ãïavi¤¤ÃtÃpi và chinnavaÂumakÃnussaraïÃdisu, te buddhÃnaæ yeva labbhanti. PubbenivÃsÃnussatÅti yÃya satiyà pubbenivÃsaæ anussarati. Sà pubbenivÃsÃnussati. ¥Ãïanti tÃya satiyà sampayutta¤Ãïaæ, evamimassa [PTS Page 411] [\q 411/] pubbe nivÃsÃnussati¤Ãïassa atthÃya pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya, etassa ¤Ãïassa adhigamÃya pattiyÃti vuttaæ hoti. Anekavihitanti anekavidhaæ, anekehi và pakÃrehi pavattitaæ saævanïitanti attho. PubbenivÃsanti samanantarÃtÅtabhavaæ ÃdÅæ katvà tattha tattha nivutthasantÃnaæ, anussaratÅti khaphdhapaÂipÃÂivasena cutipaÂi sandhivasena và anugantvà anugantvà sarati. Imaæ hi pubbenivÃsaæ cha janà anussaranti: - tittiyÃ, pakatisÃvakÃ, mahÃsÃvakÃ, agga sÃvakÃ, paccekabundÃ, buddhÃti. Tattha titthiyà cattÃÊÅsaæ yeva kappe anussaranti, na tato paraæ. KasmÃ? Dubbalapa¤¤attÃ; tesaæ hi nÃmarÆpaparicchedavirahitattà dubbalà pa¤¤Ã hoti. PakatisÃvakà kappasatampi kappasahassampi anussaranti yeva balava pa¤¤attÃ. AsÅtimahÃsÃvakà satasahassakappe anussaranti. Dve aggasÃvakà ekaæ asaækheyyaæ satasahassa¤ca, paccekabuddhà dve asaækheyyÃni satasahassa¤ca, ettako hi tesaæ abhinÅhÃro. BuddhÃnaæ pana paricchedo nÃma natthi. Titthiyà ca khandhapaÂipÃÂimeva saranti, paÂipÃÂiæ mu¤citvà cutipaÂisandhivasena sarituæ na sakkonti, tesaæ hi avdhÃnaæ viya ejchitapadesokkamanaæ natthi. Yathà pana andhà yaÂÂhiæ amu¤citvÃva gacchanti, evaæ te khandhapaÂipÃÂiæ amu¤citvÃva saranti. PakatisÃvakà khandhapaÂipÃÂiyÃpi anussaranti cutipaÂisandhivasenapi saÇkamanti, tathà asÅtimahÃsÃvakÃ. Dvinnampana aggasÃvakÃnaæ khandhapaÂipÃÂikiccaæ natthi, ekassa attabhÃvassa cutiæ disvà paÂisandhiæ passanti puna aparassacutiæ disvà paÂisandhinti, evaæ cutipaÂisandhivaseneva saÇkamantà gacchanti, tathà paccekabuddhÃ. BuddhÃnampana neva khandhÃnaæ paÂipÃÂikiccaæ, na cÆtipaÂisandhivasena saÇkamanakiccaæ atthi. Tesaæ hi anekÃsu kappakoÂisu heÂÂhà [SL Page 308] [\x 308/] Và upari và yaæ yaæ ÂhÃnaæ icchanti, taæ taæ pÃkaÂameva hoti. Kamhà anekÃpi kappakoÂiyo peyyÃlapÃÊiæ viya saækhipivo yaæ yaæ bacchanti tattha tattheva okkamantà sÅhokkantavasena gacchanti. Evaæ gacchantÃna¤ca nesaæ ¤Ãïaæ yathà nÃma katavÃÊa vedhaparicayassa sarabhaÇgasadisassa dhanuggahassa khitto saro antarà rukkhalatÃdisu asajjamÃno lakkheyeva patati na sajjati na virajjhati, evi antarantarÃsu jÃtisu na sajjati na [PTS Page 412] [\q 412/] virajjhati asajja mÃnaæ avirajjhamÃnaæ icchiticchitaÂÂhÃnaæ yeva gaïhÃti. Imesu ca pana pubbanivÃsÃnussaraïasattesu titthiyÃnaæ pubbenivÃsa dassanaæ khajjÆpanakappabhÃsadisaæ hutvà upaÂÂhÃti, pakatisÃvakÃnaæ dÅpappabhÃsadisaæ, mahÃsÃvakÃnaæ ukkÃpabhÃsadisaæ, aggasÃvakÃnaæ osadhÅtÃrakappabhÃsadisaæ, paccekabuddhÃnaæ candappabhÃsadisaæ, buddhÃnaæ rasmisahassa patimaï¬ita sarada suriyamaï¬alasadisaæ hutvà upaÂÂhÃti. TitthiyÃna¤ca pubbenivÃsÃnussaranaæ avdhÃnaæ yaÂÂhi koÂigamanaæ viya hoti, pakatisÃvakÃnaæ daï¬akasetugamanaæ viya, mahÃsÃvakÃnaæ jaÇghasetugamanaæ viya, aggasÃvakÃnaæ sakaÂasetugamanaæ viya, paccekabuddhÃnaæ mahÃjaÇghamaggagamanaæ viya, buddhÃnaæ mahÃsakaÂamagga gamanaæ viya. Imasmiæ pana adikÃre sÃvakÃnaæ pubbe nivÃsÃnussaraïaæ adippetaæ, tena cuttaæ anussaratÅti dhavdhapaÂipÃÂivasena cutipaÂisandhivasena và anugantvà anugantvà saratÅti. TasmÃevaæ anussaritukÃmena Ãdikammikena bhikkhunà pacchÃbhattaæ piï¬apÃta paÂikkantena rahogatena patisallÅnena paÂipÃÂiyà cattÃri jhÃnÃni samÃpajjitvà abi¤¤ÃpÃdakacatutthajjhÃnato vuÂÂhÃya sabbapacchimà nisajjà ÃvajjitabbÃ; tato Ãsanapa¤¤Ãpanaæ senÃsanappavesanaæ pattacÅvarapaÂisÃmanaæ bhojanakÃlo gÃmato ÃgamanakÃlo gÃme pin¬Ãya caritakÃlo gÃmaæ piï¬Ãya paviÂÂha kÃlo vihÃrato nikkhamanakÃlo cetiyaÇgaïa bodhiyaÇgaïa vandanakÃlo pattadhovanakÃlo pattapaÂiggahaïakÃlo patta paÂiggahaïato yÃva mukhadhovanà katakiccaæ Ãvajjitabbaæ. Ettakaæ pana pakaticittassapi pÃkaÂaæ hoti, parikammasamÃdhi cittassa pana atipÃkaÂameva. Sace panettha ki¤ci na pÃkaÂaæ hoti, puna pÃdakajjhÃnaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya Ãvajjitabbaæ. Ettakena dÅpe jÃlite viya pÃkaÂaæ hoti, evaæ paÂilomakkame neva dutiyadivasepi tatiya catutthapa¤cavadivasepi dasÃhepi a¬¬hamà sepi mÃsepi yÃva saævaccharÃpikatakiccaæ Ãvaccitabbaæ, eteneva upÃyena dasavassÃni vÅsativassÃnÅti yÃva imasmiæ bhave [PTS Page 413] [\q 413/] attano paÂisandhi tÃva Ãvajjantena purimahave cutikkhaïe pavattita nÃma rÆpaæ Ãvajjitabbaæ. Pahoti hi paï¬iko bhikkhu paÂhamavÃreneva [SL Page 309] [\x 309/] PaÂisandhiæ ugghÃÂetvà cutikkhaïe nÃmarÆpaæ Ãrammaïaæ kÃtuæ, yasmà pana purimabhave nÃmarÆpaæ asesaæ niruddhama¤¤aæ uppannaæ, tasmà taæ ÂhÃnaæ Ãhuvdarikaæ andhantamamivahoti duddasaæ duppa¤¤ena. TenÃpi na sakkomahaæ paÂisandhiæ ugghÃÂetvà cutikkhaïe pavattitanÃmarÆpaæ Ãrammaïaæ kÃtunti dhuranikkhepo na kÃtabbo; tadeva panapÃdakajjhÃnaæ punappuna samÃpajjitabbaæ, tato ca vuÂÂhÃya taæ ÂhÃnaæ Ãvajjitabbaæ. Evaæ karontohi seyya thÃpi nÃma balavà puriso kÆÂÃgÃrakanïikatthÃyamahÃrukkhaæ chivdanto sÃkhÃpalÃsacchedanamatteneva pharasudhÃrÃya vipannÃya mahÃrukkhaæ chivdituæ asakkontopi dhuranikkhepaæ akatvÃva kammÃrasÃlaæ gantvà tikhÅnaæ pharasuæ kÃrÃpetvà puna Ãgantvà chindeyya, puna vipannÃya ca punapi tatheva kÃrÃpetvà chindeyya, so evaæ chindanto chinnassa chinnassa puna chedetabbabhÃvato accinnassa ca chedanato nacirasseva mahÃrukkhaæ pÃteyya; eva meva pÃdakajjhÃni vuÂÂhÃya pubbe ÃvajÃtaæ anÃvajÃtvà paÂisandhi meva Ãvajjanto na cirasseva paÂisandhiæ ugghÃÂetvà cutikkhaïe vattitanÃmarÆpaæ ÃrammaïaækareyyÃti. KaÂÂhaphÃlakakesohÃra kÃdÅhipi ayamattho dÅpetabbo. Tattha pacchima nisajjatoppabhÆti yÃva paÂisandhito Ãrammaïaæ katvà pavattaæ ¤Ãïaæ pubbenivÃsa¤Ãïaæ nÃma na hoti. Tampana parikammasamÃdhi¤Ãnaæ nÃma hoti. Atitaæsa¤Ãïantipi eke vadanti, taæ rÆpÃvacaraæ sandhÃya na yujjati. Yadà panassa bhikkhuno paÂisandhiæ atikkammacutikkhaïe pavattitanÃmarÆpaæ Ãrammaïaæ katvà manodvÃrÃvajjanaæ uppajjati, tasmi¤ca niruddhe tadevÃrammaïaæ katvà cattÃri pa¤ca và javanÃni javanti. Sesaæ pubbe vuttanayeneva purimÃni parikammÃdinÃma kÃni kÃmÃvacarÃni honti, pacchimaæ rÆpÃvacaraæ catutthajjhÃnikaæ appanÃcittaæ. TadÃssa yaæ tena cittena saha ¤Ãïaæ uppajjati, idaæ pubbenivÃsÃnussati¤Ãïaæ nÃma. Tena ¤Ãïena sampayuttÃya satiyà anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati; seyyathÅdaæ: ekampi jÃti dvepi [PTS Page 414] [\q 414/] jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrisampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃti sahassampi jÃti satasahassampi anekepi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævanïo evamÃhÃro evaæsukha dukkha paÂisaævedi evamÃyu pariyanto, so tato cuto amutra udapÃdiæ, tatrÃpà siæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto so tato cuto idhÆpapannoti. Iti sÃkÃraæ sa uddesaæ aneka vihitaæ pubbe nivÃsaæ anussarati. Tattha ekampi jÃtinti ekampi paÂisandhimÆlaæ cutipariyosÃnaæ ekabhavapariyÃpannaæ khandhanantÃnaæ, esa nayo dvepi jÃtiyoti Ãdisupi. Anekepi saævaÂÂakappeti Ãdisu pana parihÃyamÃno kappo saævaÂÂakappo, va¬¬hamÃno vivaÂÂakappoti veditabbo. Tattha saævaÂÂena saævaÂÂaÂÂhÃyÅ gahito hoti, taæ mÆlakattÃ, vivaÂÂena ca vivaÂÂaÂÂhÃyÅ. Evaæ hi sati yÃni tÃni ca" cattÃrimÃni bhikkhave kappassa asaÇkheyyÃni. KatamÃni cattÃri? SaævaÂÂo saævaÂÂaÂÂhÃyi vivaÂÂo vivaÂÂaÂÂhÃyÅ[a]"ti vuttÃni, tÃni pariggahitÃni [A.] AÇguttaracatukkanipÃta. [SL Page 310] [\x 310/] Honti, tattha tayo saævaÂÂÃ: - ÃposaævaÂÂo tejosaævaÂÂo vÃyosaævaÂÂoti. Tisso saævaÂÂasÅmÃ: ÃbhassarÃ, subhakiïhÃ, vehapphalÃti. Yadà kappo kejena saævaÂÂati, Ãbhassarato heÂÂhà agginà ¬ayhati. Yadà Ãpena saævaÂÂati, subhakinhato heÂÂhà udakena viÊÅyati. Yadà vÃyunà saævaÂÂati, vehapphalatoheÂÂhà vÃtena viddhaæsati. VitthÃrato pana sadÃpi ekaæ buddhakkhettaæ vinassati. Buddhakkhettaæ nÃma tividhaæ hoti: - jÃtikkhettaæ ÃïÃkkhettaæ visayakkhetta¤ca. Tattha jÃtikkhettaæ dasasahassacakkavÃÊapariyantaæ hoti, yaæ tathÃgatassa paÂisandhigahaïÃdisu kampati. ùnÃkkhettaæ koÂisatasahassacakkavÃÊapariyantaæ, yattha ratanasuttaæ khandhaparittaæ dhajaggaparittaæ ÃÂÃnÃÂiya parittaæ moraparittanti mesaæ parittÃnaæ ÃnubhÃvo vattati. Visayakkhettaæ anantamaparimÃnaæ, yaæ yÃvatà vÃpanÃkaÇkheyyÃti cuttaæ, yattha yaæ yaæ tathÃgato ÃkaÇkhati taæ taæ jÃnÃti. Evame tesu tÅsu buddhakkhettesu ekaæ ÃïÃkkhettaæ vinassati, tasmiæ pana vinassante jÃtikkhettampi vinaÂÂhameva hoti. Vinassanta¤ca ekatova vinassati, saïÂhahantampi ekatova saïÂhahati. Tasse caæ vinÃso ca saïÂhahana¤ca veditabbaæ. Yasmiæ hi samaye kappo agginà nassati Ãditova kappavinÃsakamahÃmegho [PTS Page 415] [\q 415/] vuÂÂhahitvà koÂisatasahassa cakkavÃÊeekaæ mahÃvassaæ vassati, manussà tuÂÂha haÂÂhà sabbabÅjÃni nÅharitvà vapanti, sassesu pana gokhÃyitaka mattesu jÃtesu gadubharavaæ ravanto ekabundumpi navassati, tadÃpacchinnaæ pacchinnameva vassaæ hoti. Badaæ sandhÃya hi bhagavatÃ"hoti kho so bhikkhave samayo yaæ bahÆni vassÃni pahÆni vassasatÃni pahÆni vassasahassÃni pahÆni ssasatasahassÃni devo na vassatÅ"[a]ti vuttaæ. VassÆpajivinopi sattà kÃlaæ katvà brahmaloke nibbattanti, pupphaphalÆpajiviniyo ca devatÃ. Evaæ dÅghe addhÃne vÅtivatte tattha tattha udakaæ parikkhayaæ gacchati, athÃnupubbena macchakaccha pÃpi kÃlaÇkatvà brahmaloke nibbattanti, nerayika sattÃpi. Tattha nerayikà sattamasuriyapÃtubhÃvena vinassantÅti eke, jhÃnaæ vinà natthi brahmaloke nibbatti. Etesa¤ca keci dubbhikkhapÅÊitÃ, keci abhabbà jhÃnÃdigamÃya. Te kathaæ tattha nibbattantÅti? Deva loko paÂiladdhajhÃnavasena. TadÃhi vassasatasahassassa accayena kappuÂÂhÃnaæ bhavissatÅti lokabyuhà nÃma kÃmÃvacaradevà mutta sirà vikiïïakesà rudammukhà assÆni hatthehi pu¤chamÃnà rattavatthanivatthà ativiya virÆpavesadhÃrino hutvà manussapathe vicarantà evaæÃrocenti: mÃrisÃ! MÃrisÃ! Ito vassasatasahassassa accayena kappuÂÂhÃnaæ bhavissati, ayaæ loko vinassÅssati, mahà [A.] AÇguttarasattakanipÃta. [SL Page 311.] [\x 11/] Samuddopi ussussissati, aya¤ca mahÃpaÂhavÅ sineru ca pabbatarÃjà u¬¬ayhissanti vinassissanti, yÃva brahmalokà lokavinÃso bhavissati, mettaæ mÃrisà bhÃvetha, karuïaæ-muditaæ- upekkhaæ mÃrisà bhÃvetha, mÃtaraæ upaÂÂhahatha, pitaraæ upaÂÂhahatha, kule jeÂÂhÃpacÃyino hothÃti. Tesaæ vacanaæ sutvà yebhuyyena manussà ca bhummadevÃca saævegajÃtà a¤¤ama¤¤aæ muducittà hutvà mettÃdÅni pu¤¤Ãni karitvà devaloke nibbattanti. Tattha dibbasudÃbhojanaæ bhu¤jitvà vÃyokasiïe parikammaæ katvà jhÃnaæ paÂilabhanti. Tada¤¤e pana aparÃpariyavedanÅyena kammena devaloke nibbattanti, aparÃpariyavedanÅyakammarahito hi saæsÃre saæsaranto satto nÃma natthi. Tepi tattha tatheva jhÃnaæ [PTS Page 416] [\q 416/] paÂilabhanti, evaæ devaloke paÂiladdhajhÃnavasena sabbepi brahmaloke nibbattantÅti. VassÆpacchedato pana uddhaæ dighassa addhuno accayena dutiyo suriyo pÃtubhavati. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: - "hoti kho so bhikkhave samayo[a]"ti sattasuriyaævitthÃretabbaæ. PÃtubhute ca pana tasmiæ neva rattiparicchedo na divÃparicchedo pa¤¤Ãyati. Eko suriyo uÂÂheti, eko atheæ gacchati, avicchinnasuriyasantÃpova loko hoti. Yathà ca pakati sÆriye suriyadevaputto hoti, evaæ kappavinÃsakasuriye natthi. Tepi tattha pakatisuriye vattamÃne ÃkÃse valÃbhakÃpi dhÆmasi khÃpi caranti, kappavinÃsakasÆriye vattamÃne vigata dhÆmavalÃhakaæ ÃdÃsamaï¬alaæ viya nimmalaæ nabhaæ hoti, Âhapetvà pa¤camahÃnadiyo sesakunnadÅÃdisu udakaæ sussati. Tatopi dÅghassa a¬uno acca yena tatiyo suriyo pÃtubhavatÅ, yassa pÃtubÃvà mahÃnadÅ yopi sussanti; tatopi dÅghassa a¬uni accayena catuttho sÆriyo pÃtubhavati, yassa pÃtubhÃvà himavati mahÃnadÅnaæ pabhavà sÅhapapÃto haæsapapÃto1 kanïamuï¬ako rathakÃradaho anotattadaho chaddantadaho kuïÃladahoti ime sattamahà sarà sussanti. Tatopi dighassa a¬uno accayena pa¤camo sÆriyo pÃtubhavati, yassa pÃtubhÃvà anupubbena mahÃsamudde aÇguli pabbatemanamattampi udakaæ nasaïÂhÃti. Tatopi dÅghassa a¬uno accayena chaÂÂho suriyo pÃtubhavati yassa pÃtubhÃvà sakalacakkavÃÊaæ ekadhÆmaæ hoti. PariyÃdinnasinehaæ dhÆmena, yathÃcidaæ evaæ koÂisatasahassacakkavÃÊÃnipi. TatopidÅghassa a¬uno accayena sattamo suriyo pÃtuvati, yassa pÃtubhÃvà sakalacakkavÃÊaæ eka jÃlaæ hoti saddhiæ koÂisatasahassa cakkavÃÊehi, yojanasatikÃdi bhedÃni sinerukÆÂÃnipi palujjitvà ÃkÃseyeva antaradhÃyanti. Sà aggijÃlà aÂÂhahitvà cÃtummahÃrÃjike gaïhÃti, tattha kanaka [A.] AÇguttarasattakanipÃta 1. SÅ. 11. SÅhapapÃtano - ma. 1. SÅhapÃtano. [SL Page 312] [\x 312/] VimÃna ratanavimÃna manivimÃnÃni jhÃpetvà tÃvatiæsabhavanaæ gaïhÃti. Eteneva upÃyenayÃva paÂhamajjhÃnabhumiæ gaïhÃti, tattha tayopi brahmaloke jhÃpetvà Ãbhassare Ãhacca tiÂÂhati. Sà yÃva anumattampi [PTS Page 417] [\q 417/] saækhÃragataæ atthi tÃva na nibbÃyati. Sabba saækÃraparikkhayà pana sappÅtelajhÃpanaggisikhà viya chÃrikampi anavasesetvà nibbÃyati, heÂÂhà ÃkÃsena saha upari ÃkÃso eko hoti mahandhakÃro. Atha dÅghassa a¬uni aeccayena mahà megho uÂÂhahitvà paÂhamaæ sukhuma sukhumaæ vassati, anupubbenakumudanà ÊayaÂÂhi musalatÃlakkhandhÃdippamÃnÃhi dhÃrÃhi vassanto koÂisatasahassacakkavÃÊesu sabbaæ da¬¬haÂÂhÃnaæ pÆretvà antaradhÃyati. Taæ udakaæ heÂÂhà ca tiriya¤ca vÃto samuÂÂhahitvà ghanaæ karoti parivaÂumaæ paduminipatte udakabindusadisaæ. Kathaæ tÃva mahantaæ udakarÃsiæ ghanaæ karotÅti ce? VivarasampadÃnato. Taæ hissa tamhitamhi vivaraæ deti. Taæ evaæ vÃtena sampin¬iyamÃnaæ ghanaæ kayiramÃnaæ parikkhayamÃnaæanupubbena heÂÂhà otarati, otinïe otinne udake brahmalokaÂÂhÃne brahmalokà upari catukÃmÃvacaradeva lokaÂÂhÃne ca devalokà pÃtubhavanti. PurimapaÂhaviÂÂhÃnaæ otinïe pana balavavÃtà uppajjanti, te taæ pihitvÃre dhamma karake Âhita udakamiva nirussÃhaæ katvà rumbhenti. Madhurodakaæ parikkhayaæ gacchamÃnaæ upari rasapaÂhaviæ samuÂÂhÃpeti, sà vaïïa sampannÃceva hoti gavdharasasampannà ca, nirÆdakapÃyÃsassa uparipaÂalaæ viya. Tadà ca Ãbhassara brahmaloke paÂhamatarÃbhinibbattà sattà Ãyukkhayà và pu¤¤akkhayà và tato cavitvà edhÆpapajjanti, te honti sayampabhà antaÊikkhacarÃ, te agga¤¤asutte vutta nayena taæ rasapaÂhaviæ sÃyitvà taïhÃbhibhÆtà ÃluppakÃraæ pari bhu¤jituæ upakkamanti, atha nesaæ sayampabhà antaradhÃyati andhakÃro hoti. Te avdhakÃraæ disvà bhÃyanti, tato nesaæ bhayaæ nÃsetvà sÆrabhÃvaæ janayantaæ paripuïïapaïïÃsayojanaæ suriyaæ man¬alaæ pÃtubhavati, te taæ disvà Ãlokaæ paÂilabhimhÃti haÂÂhatuÂÂhà hutvà amhÃkaæ bhÅtÃnaæ bhayaæ nÃsetvà sÆrabhÃvaæ janayanto uÂÂhito tasmà sÆriyo hotÆti suriyotvevassa nÃmaæ karonti. Atha sÆriye divasaæ Ãlokaæ katvà atkhaÇgate yampi Ãlokaæ labhimhà sopi no [PTS Page 418] [\q 418/] naÂÂhoti puna bhÅtà honti. Tesaæ evaæ hoti: ' sÃdhu vatassa sace a¤¤aæ Ãlokaæ labheyyÃmÃ'ti. Tesaæ cittaæ ¤tvà viyaekÆna panïÃsayojanaæ candamaï¬alaæ pÃtubhavati, te taæ disvà bhiyyosomattÃya haÂÂhatuÂÂhà hutvà amhÃkaæ chandaæ ¤atvÃviya uÂÂhito tasmà cavdo hotÆti candotvevassa nÃmaæ karonti, evaæ candimasÆriyesu pÃtubhutesu nakkhattÃni tÃraka rÆpÃni pÃtubhavanti, tatoppabhÆti rattindivà pa¤¤Ãyanti, anukka mena ca mÃsaddhamÃsa utusaævaccharÃ. CandimasuriyÃnaæ pana pÃtubhÆta [SL Page 313] [\x 313/] Divasoyeva sineru cakkavÃÊa himavantapabbatà pÃtubhavanti, te ca kho apubbaæ acarimaæphaggunapuïïamadivaseyeva bhÃtubhavanti. Kathaæ? Yathà nÃma kaÇgubhatte paccamÃne ekappahÃreneva bubbuÊa kÃni uÂÂhahanti, eke padesà thÆpathÆpà honti, eke ninna ninnÃ, eke samasamÃ, evameva thÆpathÆpaÂÂhÃne pabbatà honti, ninnaninnaÂÂhÃne samuddÃ, samasamaÂÂhÃne dÅpÃti. Atha tesaæ sattÃnaæ rasapaÂhaviæ paribhu¤jantÃnaæ kamena ekacce vaïïa vanto, ekacce dubbaïïà honti. Tattha vaïïavanto dubbanïe atima¤¤anti, tesaæ atimÃnapaccayà sÃpi rasapaÂhavÅ antaradhÃyati, bhÆmipappaÂako pÃtubhavati, atha nesaæ teneva nayena sopi antaradhÃyati, badÃlatà pÃtubhavati, teneva nayena sÃpi antaradhÃyati, akaÂÂhapÃko sÃli pÃtubhavati akano athuso suÇdho sugavdho taï¬ulapphalo. Tato nesaæ bhÃjanÃni uppajjanti, te sÃliæ bhÃjane Âhapetvà pÃsÃïapiÂÂhiyà Âhapenti. Sayameva jÃlasikhà uÂÂhahitvà taæ pavati, so hoti odano sumana jÃtipupphasadiso, na tassa sÆpena và bya¤janena và karaïÅyaæ atthi, yaæ yaæ rasaæ bhu¤jitukÃmà honti taæ taæ rasova hoti, tesaæ taæ oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayataæ tatoppabhÆti muttakarÅsaæ sa¤jÃyati. Atha nesaæ tassa nikkhamanatthÃya vaïamukhÃni pabhijjanti, purisassa purisabhÃvo, ittiyÃpi itthibÃvo pÃtubhavati tatra sudaæ itthi purisaæ, puriso ca itthi atavelaæ upanijjhÃyati, tesaæ ati velaæ upanijjhÃyanapaccayà kÃmapariÊÃho uppajjati, tato methunadhammaæ paÂisevanti. [PTS Page 419] [\q 419/] te asaddhammapaÂisevanapaccayà vi¤¤Æhi garahiyamÃnà viheÂhiyamÃnà tassa asaddhammassa paÂicchÃdanahetu agÃrÃni karonti, te agÃraæ ajjhÃvasamÃnà anukkamena a¤¤atarassa alasajÃtikassa sattassa diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjantà sannidhiæ karonti, tatoppabhÆti kanopi thusopi taï¬ulaæ pariyo nandhanti, lÃyitaÂÂhÃnampi na paÂivirÆhati. Te sannipatitvà anutthunanti: 'pÃpakà vata bho dhammà sattesu pÃtubhÆtÃ, mayaæ hi pubbe manomayà ahumhÃ'ti. Agga¤¤asutte vuttanayeneva vitthÃre tabbaæ. Tato mariyÃdaæ Âhapenti, atha a¤¤ataro satto a¤¤a tarassa bhÃgaæ adinnaæ Ãdiyati. Taæ dvikkhattuæ paribhÃsitvà tatiyavÃre pÃïile¬¬udaï¬ehi paharanti, te evaæ adannÃdÃna garaha musÃvÃdadaï¬ÃdÃnesu uppannesu sannipatitvà cintayanti: 'yannÆna mayaæ ekaæ sattaæ sammanneyyÃma yo no sammà khÅyi tabbaæ khÅyeyya garahitabbaæ garayeyya pabbÃjetabbaæ pabbÃjeyya, mayaæ panassa sÃlÅnaæ bhÃgaæ anuppadassÃmÃ'ti. Evaæ katasanniÂÂhà nesu pana sattesu imasmiæ tÃva kappe ayameva bhagavà bodhi sattabhuto tena samayena tesu sattesu abhirÆpataro ca dassa nÅyataro ca mahesakkhataro ca buddhisampanno paÂibaloniggaha [SL Page 314] [\x 314/] Paggahaæ kÃtuæ, te taæ upasaÇkamitvà yÃcitvà sammanniæsu. So tena mahÃjanena sammatoti= mahÃsammato, khettÃnaæ adipatÅti= khattiyo, dhammena samena pare ra¤jetÅti= rÃjÃti tÅhi nÃmehi pa¤¤Ãyittha. Ya¤hi loke acchariyaÂÂhÃnaæ bodhisattova tattha Ãdipurisoti evaæ bodhisattaæ Ãdiæ katvà khattiyamaï¬ale saïÅte anupubbena brahmaïÃdayopi vaïïà saïÂhahiæsu. Tattha kappavinÃsaka mahÃmeghato yÃva jÃlÆpacchedo, idamekaæ asaæ kheyyaæ saævaÂÂoti vuccati. KappavinÃsaka jÃlÆpacchedato yÃva koÂisatasahassa cakkavÃÊaparipÆrako sampattimahÃmegho, idaæ dutiyaæ asaækheyyaæ saævaÂÂaÂÂhÃyÅtÅ. Vuccati. Sampatti mahÃmeghato yÃva chandimasÆriyapÃtubhÃvo, idaæ tatiyaæ asaækheyyaæ vivaÂÂoti vuccati. CandimasuriyapÃtubhÃvato yÃva puna [PTS Page 420] [\q 420/] kappavinÃsakamahà megho idaæ catutthaæ asaækheyyaæ vivaÂÂaÂÂhÃyÅti vuccati. ImÃni cattÃri asaækheyyÃni eko mahÃkappo hoti, evaæ tÃva agginà vinÃso ca saïÂhahana¤ca veditabbaæ. Yasmiæ pana samaye kappo udakona nassati, Ãditova kappa vinÃsakamahÃmegho uÂÂhahitvÃti pubbe vuttanayeneva vithore tabbaæ. Ayampana viseso: - yathà tattha dutiyasÆriyo, evamidha kappa vinÃsako khÃrÆdakamahÃmegho vuÂÂhÃti. So Ãdito sukhumaæ sukhumaæ vassanto anukkamena mahÃdhÃrÃhi koÂisatasahassa cakkavÃÊÃnaæ pÆrento vassati, khÃrÆdakena phÆÂÂhapÆÂÂhà paÂhavipabbatà dayo viÊÅyanti, udakaæ samantato vÃtehidhÃrÅyati, paÂhavito yÃva dutiyajjhÃnabhumiæ udakaæ gaïhÃti tattha tayopi brahmaloke viÊiyÃpetvà subhakiïhe Ãhacca tiÂÂhati, taæ yÃva aïumattampi saÇkhÃragataæ atthi tÃva na vÆpasammati udakÃnugataæ pana sabbasaÇkhÃra gataæ abibhavitvà sahasà vÆpasammati antaradhÃnaæ gacchati, heÂÂhà ÃkÃsena saha upari ÃkÃso eko hoti mahandhakÃroti sabbaæ vuttasadisaæ. Kevalaæ panidha Ãbhassarabrahmalokaæ Ãdiæ katvà loko pÃtubhavati, subhakiïhato ca cavitvà ÃbhassaraÂÂhÃnÃdisu sattà nibbattanti. Tattha kappavinÃsakamahÃmeghato yÃva kappavinÃsakakhÃrÆdakÆpacchedo, idamekaæ asaækheyyaæ. UdakÆ pacchedato yÃva sampattimahÃmegho, idaæ dutiyaæ asaækheyyaæ sampattimahÃmeghato yÃva candimasÆriyapÃtubhÃvo, idaæ tatayaæ asaækheyyaæ vivaÂÂoti viccati, candimasuriyapÃtubhÃvato yÃva puna kappavinÃsakamahà mogho idaæ catutthaæ asaækheyyaæ vivaÂÂaÂÂhÃyÅti vuccati. ImÃni cattÃri asaækheyyÃni eko mahÃkappo hoti. Evaæ tÃva aggini vinÃso ca saïÂhahana¤ca veditabbaæ. Yasmiæ samaye kappo vÃtena vinassati Ãditova kappavinÃsakamahÃmegho uÂÂhahitvÃti pubbe vuttanayeneva vitthare tabbaæ. Ayampana viseso: - yathà tattha dutiyasÆriyo evamidha kappa minÃsanatthaæ vÃto samuÂÂhahati, so paÂhamaæ thÆlarajaæ uÂÂhÃpeti [SL Page 315] [\x 315/] Tato saïharajaæ, sukhumavÃlikaæ, thÆlavÃlikaæ, sakkharapÃsÃïÃdayoti yÃva [PTS Page 421] [\q 421/] kÆÂÃgÃramatte pÃsÃïe visamaÂÂhÃne ÂhitamahÃrukkhe ca uÂÂhà peti. Te paÂhavito nabhamuggatà na ca puna patanti, tattheva cuïïavicuïïà hutvà abÃvaæ gacchanti, athÃnukkamena heÂÂhà mahà paÂhaviyà vÃto samuÂÂhahitvà paÂhaviæ parivattetvà uddhamÆlaæ katvà ÃkÃso khipatÅ, yojanasatappamÃïÃpi paÂhavippadesà dviyojanatiyojanacatuyojanapa¤cayojanasatappamÃïÃpi pabhijjitvà vÃtavegakkhittà ÃkÃsoyeva cunïavicuïïà hutvà abhÃvaæ gacchanti, cakkavÃÊapabbatampi sinerupabbatampi vÃto ukkhipitvà ÃkÃse khipati. Te a¤¤ama¤¤aæ abhihantvà cunïavicuïïà hutvà vinassanti, eteneva upÃyena bhummaÂÂhakavimÃnÃni ca ÃkÃsaÂÂhakavimÃnÃni ca vinÃsento cha kÃmÃvacara devaloke vinà setvà koÂisatasahassaæ cakkavÃÊaæ vinÃseti, tattha cakkÃvÃÊÃcakkavÃÊehi himavantà himavantehi sineru sirÆhi ae¤¤a ma¤¤aæ samÃgantvà cunïavicuïïà hutvà vinassanti, paÂhavito yÃva tatiyajjhÃnabhumiæ vÃto gaïhÃti. Tattha tayopi brahma loke vinÃsetvà vehapphalaæ Ãhacca tiÂÂhati, evaæ sabbasaÇkhÃra gataæ vinÃsetvà sayampi vinassati, heÂÂhà ÃkÃsena saha upari ÃkÃso eko hotÅ mahandhakÃroti sabbaæ vuttasadisaæ. Idha pana subhakiïhabrahmalokaæ Ãdiæ katvà loko pÃtubhavati, vehapphalato ca civitvà subhakiïhaÂÂhÃnÃdisu sattà nibbattanti. Tattha kappavinÃsakamahÃmeghato yÃva kappavinÃsakavÃtupacchedo, idamekaæ asaækheyyaæ. CÃtupacchedato yÃva sampattimahÃmegho idaæ dutiyaæ asaÇkheyyaæ saævaÂÂaÂÂhÃyÅti vuccati. Sampatti mahÃmoghato yÃva candimasÆriyapÃtubhÃvo, idaæ tatiyaæ asaækheyyaæ vivaÂÂoti vuccati. CavdimasuriyapÃtubhÃvato yÃva puna kappavinÃsakamahà megho idaæ catutheæ asaækheyyaæ vivaÂÂaÂÂhÃyÅti vuccati. ImÃni cattÃri asaækheyyÃni eko mahÃkappo hoti, evaæ tÃva agginà vinÃso ca saïÂhahana¤ca veditabbaæ Kiæ kÃraïà evaæ loko vinassati? AkusalamÆlakÃranÃ, akusalamÆlesu hi ussannesu evaæloko vinassati. So ca kho rÃgo ussannatare agginà vinassati, dose ussannatare udakena vinassati. Keci pana dose ussannatare agginÃ, rÃge ussannatare udakenÃti vadanti. Mohe ussannatare vÃtena vinassati. Evi vinassantopi ca nirantarameva sattavÃre agginà nassati, aÂÂhamavÃre udakena. Puna sattavÃre agginÃ, aÂÂhame udakenÃti evaæ aÂÂhame aÂÂhame vÃre vinassanto [PTS Page 422] [\q 422/] sattakkhattuæ udakena vinassivo puna sattavÃre agginà nassati, ettÃvatà tesaÂÂhi kappà atÅtà honti. Etthantare udakena nassanavÃraæ sampattampi paÂibÃhitvà laddho kÃso vÃto paripuïïacatusaÂÂhikappÃyuke subhakiïhe viddhaæ sento lokaæ vinÃseti. PubbenivÃsaæ anussarantopi ca kappÃnussaraïako bhikkhu etesu kappesu anekepi saævaÂÂa [SL Page 316] [\x 316/] Kappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe anussarati. Kathaæ? AmutrÃsintiÃdÅnà nayena. Tattha amutrÃsinti amumhi saævaÂÂakappe ahaæ amumhi bhavo vÃyoniyà và gatiyà và vi¤¤ÃïaÂÂhitiyà và sattÃvÃse và sattanikÃye và Ãsiæ. Evaæ nÃmoti tisso và phusso vÃ. Evaæ gottoti kaccÃno và kassapo vÃ, idamassa atÅtabhave attano nÃmagottÃnussaraïa vasena vuttaæ, sace pana tasmiæ kÃle attano vanïasampattiæ và lukhapanitajivikabhÃvaæ và sukhadukkhabahulataæ và appÃyukadÅghÃyuka bhÃvaæ và anussaritukÃmo hoti. Tampi anussarati yeva. TenÃha: evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyantoti. Tattha evaæ vanïoti odÃto và sÃmo vÃ; evamÃhÃroti sÃlimaæsodanà hÃro và pavattaphalabhojano vÃ; evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅti anena pakÃrena kÃyikacetasikÃnaæ sÃmisanirÃmisÃdippabhedÃnaæ và sukhadukkhÃnaæ paÂisaævedi, evamÃyupariyantoti evaæ massasata parimÃnÃyupariyanto và caturÃsÅtikappasatasahassÃyupariyanto vÃ, so tato cuto amuta; uppÃdinti sohaæ tato bhavato yonito gatito vi¤¤ÃïaÂhitito sattÃvÃsato sattanikà yato và cuto puna amukasmiæ nÃma bhave yoniyà gatiyà vi¤¤ÃïaÂÂhitiyà sattÃvÃse sattanikÃye và uppÃdiæ; tatrÃpÃsinti atha tatrÃpi bhave yoniyà gatiyà vi¤¤ÃïaÂhitiyà sattÃvÃse sattanikÃye và uppÃdiæ; tatrÃpasinti atha tatrÃpi bhave yoniyà gatiyà vu¤¤ÃïaÂhitiyà sattÃvÃse sattanikÃye và puna ahosiæ. Evaæ nÃmoti Ãdi vuttanayameva. Apica yasmà amutrÃsinti idaæ anupubbena Ãrohantassa yÃva dicchakaæ anussaraïaæ, so tato cutoti paÂinivattantassa pacca vekkhaïaæ, tasmà idhÆpapannoti imissà edhÆpapattiyà anantara mevassa upapattiÂÂhÃnaæ sandhÃya amuta; uppÃdinti idaæ vuttanti veditabbaæ. TatrÃpÃsinti evamÃdi panassa tatra imissà upapattiyà anantare upapattiÂÂhÃne [PTS Page 423] [\q 423/] nÃmagottÃdinaæ anussaraïadassa natthaæ vuttaæ. So tato cuto idhÆpapannoti svÃhaæ tato anantarÆpapattiÂÂhÃnato cuto idha asukasmiæ nÃma khattiyakule và brÃhmaïakule và nibbattoti. ItÅti evaæ, sÃkÃraæ sauddesanti nÃmagottavasena sauddesaæ, vaïïÃdivasena sÃkÃraæ nÃmagottena hi satto tisso kassapoti uddisÅyati, vaïïÃdihi sÃmà odÃtoti nÃnattato pa¤¤Ãyati, tasmà nÃmagottaæ uddeso, itare ÃkÃrÃ. Anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussaratÅti idaæ uttÃnatthavevÃti. PubbenivÃsÃnussati ¤Ãïakathà niÂhitÃ. SattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïakathÃya cutÆpapÃta¤ÃïÃyÃti cutiyà ca upapÃte ca ¤ÃïÃya. Yena ¤Ãïena sattÃnaæ cuti ca upapÃto [SL Page 317] [\x 317/] Ca ¤Ãyati tadatthaæ. Dibbacakkhu¤Ãïatthanti vuttaæ hoti. Cittaæ abhiniharati abhininnÃmetiti parikammacittaæ abhinÅharati ceva abhininnÃmeti ca, soti so katacittÃbhinÅhÃro bhikkhÆ, dibbenÃti Ãdisu pana dibbasadisattà dibbaæ, devatÃnaæ hi sucaritakamma nibbattaæ pittasemharuhirÃdÅhi apaÊibuddhaæ upakkilesa vumuttatÃya dÆrepi Ãrammaïaæ sampaÂicchanasamatthaæ dibbaæ pasÃdacakkhu hoti, ida¤cÃpi viriyaÓÃvanà balanibbattaæ ¤Ãïacakkhu tÃdisamevÃti dibba sadisattà dibbaæ. DibbavihÃravasena paÂiladdhattà attanà ca dibba vihÃrasannissitattÃpi dibbaæ. ùlokapariggahena mahÃjuti kattÃpi dibbaæ. Tiroku¬¬Ãdigata rÆpadassanena mahÃgatikattÃpi dibbaæ, taæ sabbaæ saddasatthÃnusÃrenevaveditabbaæ. DassanaÂÂhena cakkhu, cakkhukiccakaraïena cakkhumivÃtipi cakkhu, cutupapÃtadassa nena diÂÂhivisuddhihetuttà visuddhaæ, yo hi cutimattameva passati na upapÃtaæ, so ucchedadiÂÂhiæ gaïhÃti. Yo upapÃtamattameva passati na cutiæ, so navasattapÃtubhÃvadiÂÂhiæ gaïhÃti. Yo pana rtubhayaæ passati. So yasmà duvidhampi taæ diÂÂhigataæ ativattati, tasmÃssa taæ dassanaæ diÂÂhivisuÂÂhihetu hoti, ubhayampi cetaæ buddhaputtà passanti. Tena vuttaæ: - cutupapÃtadassanena [PTS Page 424] [\q 424/] diÂÂhivisuddhi hetuttà visuddhanti. ManussupacÃraæ atikkamitvà rÆpadassanena atikkantamÃnusakaæ, mÃnusakaæ và maæsacakkhuæ atikkantattà atikkantamÃnusakanti veditabbaæ. Tena dibbena cakkhunà misuddhena atikkantamÃnusakena, satte passatÅti manussÃnaæ maæsacakkhunà viya satte oloketi. CavamÃne uppajjamÃneti ettha cutikkhaïe uppattikkhaïe và dibbacakkhunà daÂÂhuæ na sakkà ye pana Ãsannacutikà idÃni cavissanti te cavamÃnÃ, ye ca gahitapaÂisandhikà sampatinibbattà ca, te appajjamÃnÃti adhippetÃ. Te evarÆpe cavamÃne ca uppajjamÃne ca passatÅti dasseti. Hineti mohanissandayuttattà hÅnÃnaæ jÃtikulabho gÃdÅnaæ vasena hÅÊite ohÅÊite u¤¤Ãte ava¤¤Ãte, païÅteti amohanissandayuttattà tabbiparÅte, suvaïïeti adosanissanda yuttattà iÂÂhakantamanÃpavaïïayutte. Dubbaïïeti dosa nissandayuttattà aniÂÂhÃkantaamanÃpavaïïayutte. AnabhirÆpe virÆpetipi attho. Sugateti sugatigate, alobhanissanda yuttattà và a¬¬he mahaddhane, duggateti duggatigate, lobha nissandayuttattà và daÊidde appannapÃne, yathÃkammÆpageti yaæ yaæ kammaæ upacitaæ tena tena upagate, tattha purimehi cavamÃneti ÃdÅhi dibbacakkhukiccaæ vuttaæ, iminà pana padena yathÃkammÆ paga¤Ãïakiccaæ. Tassa ca ¤Ãïassa ayamuppattikkamo: idha bhikkhu heÂÂhà nirayÃbhimukhaæ Ãlokaæ va¬¬hetvà nerayike satte passati mahÃdukkhamanubhavamÃne, taæ dassanaæ dibbacakkhukiccameva. [SL Page 318] [\x 318/] So evaæ manasikaroti: 'kinnukho kammaæ katvà ime sattà etaæ dukkhaæ anubhavantÅ'tiathassa 'idaæ nÃma katvÃ'ti taæ kammÃrammaïaæ ¤Ãïaæ uppajjati. Tathà upari devalokÃbhimukhaæ Ãlokaæ va¬¬hetvà nandanavana missakavana phÃrusakavanÃdisu satte passati mahisampattiæ anubhavamÃne, tampi dassanaæ dibbacakkhukiccameva. So evaæ manasikaroti: 'kinnuko kammaæ katvà ime sattà etaæ sampattiæ anubhavantÅ'ti. Athassa' idaæ nÃma katvÃ'ti taæ kammà rammaïaæ ¤Ãïaæ uppajjati. Idaæ yathÃkammÆpaga¤Ãïaæ [PTS Page 425] [\q 425/] nÃma, imassa visuæ parikammaæ nÃma natthi. YathÃcimassa evaæ anÃgataæsa¤ÃïassÃpi. DibbacakkhupÃdakÃnevahi imÃni dibbacakkhunà saheva ijjhanti. KÃyaduccaritenÃti Ãdisu duÂÂhraæ caritaæ duÂÂhu và caritaæ kilesa pÆti kattÃti duccaritaæ, kÃyena duccaritaæ kÃyato và uppannaæ duccaritanti kÃyaduccaritaæ. Itaresupi eseva nayo. SamannÃgatÃti samaÇgÅbhÆtÃ. AriyÃnaæ upavÃdakÃti buddhapaccekabuddha sÃvakÃnaæ ariyÃnaæ antamaso gihÅsotÃpannÃnampi anatthakÃmà hutvà antimavatthunà và guïaparidhaæsanena và upavÃdakà akkosakà garahakÃti vuttaæ hoti. Tattha natthi imesaæsamaïadhamo assa maïà eteti vadanto antimavatthunà upavadati, natthi imesaæ jhÃnaæ và vimokkho và maggo và phalaæ vÃti ÃdÅni vadÃnto guïaparidhaæsanavasena upavadatÅti veditabbo. So ca jÃnaæ và upavadeyya ajÃnaæ vÃ, ubhayathÃpi ariyÆpavÃdova hoti. BhÃriyaæ kammaæ Ãnantariyasadisaæ saggÃvaraïaæ ca maggÃvaranaæ ca, sate kicchaæ pana hoti. Tassa ÃcÅbhÃvatthaæ idaæ vatthu veditabbaæ: - a¤¤a tarasmiæ kira gÃme eko thero ca daharabhikkhu ca pin¬Ãya caranti, te paÂhamaghare yeva uÊuÇkamattaæ uïhayÃguæ labhiæsu, therassa ca kuccivÃto rujati. So cintesi: ' ayaæ yÃgu mayhaæ sappÃyà yÃva na sÅtalà hoti tÃva naæ pivÃmÅ'ti. So manussehi ummÃratthÃya ÃhaÂe dÃrukhaï¬e nisÅditvà pivi; itaro taæ jigucchanto 'ati khudÃbibhuto mahallako amhÃkaæ lajjitabbakaæ akÃsÅ'ti Ãha. Thero gÃme caritvà vihÃraæ gantvà daharabhikkhuæ Ãha: 'atthi te Ãvuso imasmiæ sÃsane patiÂÂhÃ'ti. ùma bhante ' sotÃpanno aha'nti. TenahÃvuso upari maggatthÃya mà vÃyÃmamamakÃsi, kÅïà savo tayà upavaditoti, so taæ khamÃpesi, tenassa taæ kammaæ pÃkatikaæ ahosi. Tasmà yo a¤¤opi ariyaæ upavadati, tena gantvà sace attanà vu¬¬hataro hoti ukkuÂikaæ [PTS Page 426] [\q 426/] nisÅditvà 'ahaæ Ãyasmantaæ ida¤cida¤ca avacaæ, taæ me khamÃhÅ'ti dhamÃpetabbo. Sace navakataro hoti vanditvà ukkuÂikaæ nisÅditvà a¤jaliæpaggahetvà 'ahaæ bhante tumhe ida¤cida¤ca avacaæ taæ me khamathÃ'ti khamÃpetabbo. Sace disÃpakkanto hoti sayaæ và gantvà saddhivihÃrÃdike và pesetvà dhamÃpetabbo. Sace ca nÃpi [SL Page 319] [\x 319/] Gantuæ na pesetuæ sakkà hoti, ye tasmiæ vihÃre bhikkhu vasanti tesaæ santikaæ gantvà sace navakatarà honti ukkuÂikaæ nisÅditvà sace vu¬¬hatarà vu¬¬he vuttanayenevapaÂipajjitvà 'ahaæ bhante asukaæ nÃma Ãyasmantaæ ida¤cida¤ca avacaæ, khamatu me so ÃyasmÃ'ti vatvà khamÃpetabbaæ. Sammukhà akhamantepi eta deva kattabbaæ. Sace ekacÃrikabhikkhu hoti nevassa vasanaÂÂhÃnaæ na gataÂÂhÃnaæ pa¤¤Ãyati, ekassa paï¬itassa bhikkhuno santikaæ gantvÃ'ahaæ bhante asukaæ nÃma Ãyasmantaæ ida¤cida¤ca avacaæ. Taæme anussarato vippaÂisÃro hoti. Kiæ karomÅ'ti vattabbaæ. So vakkhati: 'tumhe mà cintayittha, thero tumhÃkaæ khamati, cittaæ vÆpasamethÃ'ti. TenÃpi ariyassagatadisÃbhimukhena a¤jaliæ pagga hetvà 'khamatu'ti vattabbaæ. Sace so parinibbuto hoti pari nibbutama¤caÂÂhÃnaæ gantvà yÃvasÅvathikaæ gantvÃpi khamÃpetabbaæ, evaæ kate neva saggÃvaraïaæ na maggÃvaraïaæ hoti, pÃkatika meva hotÅti. MicchÃdiÂÂhikÃti viparÅtadassanÃ, micchÃdiÂÂhikamma samÃdÃnÃti micchÃdiÂÂhivasena samÃdinna nÃnÃvidha kammÃ, ye ca micchÃdiÂÂhimÆlakesu kÃyakammÃdisu a¤¤epi samÃdapenti. Etta ca vacÅduccaritaggahaïeneva ariyÆpavÃde manoduccaritaggahaïena ca micchÃdiÂÂhiyà saÇgahÅtÃyapi imesaæ dvinnaæ puna vacanaæ mahÃsà vajjabhÃvadassanatthanti veditabbaæ. MahÃsÃvajjohi ariyÆpavÃdo ÃnantariyasadisattÃ. Vuttampi cetaæ: - "seyyathÃpi sÃriputta bhikkhÆ sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, evaæ sampadamidaæ sÃriputta vadÃmi taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajjitvà yathÃbhataæ [PTS Page 427] [\q 427/] nikkhitto evaæ niraye[a]"ti. MicchÃdiÂÂhito ca mahÃsÃvajjataraæ nÃma a¤¤aæ natthi. YathÃha: " nÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekadhammampi samanupassÃmi yaæ evaæ mahÃsÃvajjataæ yathayidaæ bhikkhave micchÃdiÂÂhi, micchÃdiÂÂhiparamÃni bhikkhave vajjÃni[b]"ti. KÃyassabhedÃti upÃdinnakkhandhapariccÃgà parammaraïÃti tadanantaraæ abhinibbattikkhandhakkhaïe, athavà kÃyassa bhedÃti jÅvitindriyassa upacchedÃ, parammaraïÃti cuticittato uddhaæ, apÃyanti evamÃdi sabbaæ nirayavevacanameva. Nirayo hi saggamokkhahetubhÆtà pu¤¤asammatà ayà apetattÃ, sukhÃnaæ và Ãyassa abhÃvà apÃyo, dukkhassa gati paÂisaraïanti duggati, dosabahulatÃya và duÂÂhena kammunà nibbattà gatÅti duggati, dosabahulatÃya và duÂÂhena kammunà nibbattà gatÅti duggati, vivasà nipatanti tattha dukkaÂa kÃrinoti vinipÃto, vinassantà và etta patanti sambhijja mÃnaÇgapaccaÇgÃtipi vinipÃto. Natthi ettha assÃdasa¤¤ito ayoti nirayo, athavà apÃyaggahaïena tiracchÃnayoniæ dipeti [A.] MajjhimanikÃya mahÃsÅhanÃdasutta. [B.] AÇguttaranikÃya ekakanipÃta. [SL Page 320] [\x 320/] TiracchÃnayoni hi apÃyo sugatito apetattÃ, na duggati mahe sakkhÃnaæ nÃgarÃjÃdÅnaæ sambhavato. Duggatiggahaïena petti visayaæ, so hi apÃyo ceva duggati ca, sugatito apetattà dukkhassa ca gatibhÆtattÃ. Natu vinipÃto, asurasadisaæ avinipÃtattà vinipÃtaggahaïena asurakÃyaæ, so hi yathà vuttena atthena apÃyo ceva duggati ca sabbasamussayehi ca vanipÃtattà vinipÃtoti vuccati. Nirayaggahaïena avÅciÃdi anekappakÃraæ nirayamevÃta. UpapannÃti upagatÃ, tattha abhinibbattÃti adhippÃyo. VuttavipariyÃyena sukkapakkho veditabbo. Ayaæ pana viseso: - tattha sugatiggahaïenamanussagatipi saÇgayhati. Saggaggahaïena devagati yeva, tattha sundarà gatÅti sugati. RÆpÃdÅ hi visayehi suÂÂhu aggoti saggo, so sabbopi lujjana palujjanaÂÂhena lokoti ayaæ vacanattho. Iti dibbena cakkhunÃti Ãdisabbaæ nigamanavacanaæ, evaæ dibbena cakkhunà visuddhena atikkanta mÃnusakena. Satte passatÅti aya mettha saÇkhepatho. Evaæ passitukÃmena pana Ãdikammikena kulaputtena kasiïÃrammaïaæ abhi¤¤ÃpÃdakajjhÃnaæ sabbÃkÃrena abhinÅhÃrakkhamaæ katvà tejokasiïaæ odÃtakasiïaæ Ãlokakasiïanti [PTS Page 428] [\q 428/] imesu tÅsu kasiïesu a¤¤ataraæ Ãsannaæ kÃtabbaæ, upa cÃrajjhÃnagocaraæ katvà va¬¬hetvà Åpetabbaæ, na tattha appanà uppÃdetabbÃti adippÃyo. Sace hi uppÃdeti pÃdakajjhÃna nissayaæ hoti, na parikammanissayaæ. Imesu ca pana tÅsu Ãloka kasiïaæ yeva seÂÂhataraæ, tasmà taæ và itaresaæ và a¤¤ataraæ kasiïaniddese vuttanayena uppÃdetva upacÃrabhumiyaæ yeva Âhatvà va¬¬hetabbaæ. Va¬¬hanÃnayopi cassa tattha vuttanayeneva veditabbo. Va¬¬hita va¬¬hitaÂÂhÃnassa antoyeva rÆpagataæ passi tabbaæ, rÆpagataæ passato pana parikammassa vÃro atikkamati, tato Ãloko antaradhÃyati, tasmiæ antarahite rÆpagatampi na dissati. AthÃnena punappuna pÃdakajjhÃnameva pavisitvà tato vuÂÂhÃya Ãloko pharitabbo, evaæ anukkamena Ãloko thÃma gato hotÅti ettha Ãloko hotuti yattakaæ ÂhÃnaæ paricchindati, tattha Ãloko tiÂÂhati yeva, divasampi nisÅditvà passatorÆpadassanaæ hoti. Rattiæ tiïukkÃya maggapaÂipanno cettha puriso opammaæ: -eko kira rattiæ tiïukkÃya maggaæ paÂipajji, tassa sà tiïukkà vijjhÃyi. Athassa samavisamÃni na pa¤¤Ãyiæsu, so taæ tiïukkaæ bhumiyaæ ghaæsitvà puna ujjÃlesi, sà pajjalitvà purimÃlokato mahantataramÃlokaæ akÃsi. Evaæ punappuna vijjhÃtaæ vijjhÃtaæ ujjÃlayato kamena suriyo uÂÂhÃsi. Suriye uÂÂhite ukkÃya kammaæ natthÅtitaæ cha¬¬hetvà divasampi agamÃsi. Tattha ukkÃloko viya parikammakÃle kasiïÃloko, ukkÃya vijjhÃtÃya samavisamÃnaæ adassanaæ viya rÆpagataæ passato [SL Page 321] [\x 321/] Parikammassa vÃrÃtikkamena Ãloke antarahite rÆpagatÃnaæ adassanaæ, ukkÃya ghaæsanaæ viya punappuna pavesanaæ, ukkÃya purimÃlokato mahantatarÃlokakaraïaæ viya puna parikammaæ karoto balavatarÃlokapharaïaæ, suriyuÂÂhÃnaæ viya thÃmagatà lokassa yathÃparicchedena ÂhÃnaæ, tuïukkaæ cha¬¬etvà divasampi gamanaæ viya parittÃlokaæ cha¬¬etvà thÃmagatÃlokena divasampi padassanaæ, tattha yadà tassa bhikkhuno maæsacakkhussa anÃpÃthagataæ antokuccigataæ hadayavatthunissitaæ heÂÂhà paÂhavitalanissitaæ tiroku¬¬apabbatapÃkÃragataæ paracakkavÃÊagatanti idaæ rÆpaæ ¤Ãïacakkhussa [PTS Page 429] [\q 429/] ÃpÃthaæ Ãgacchati, maæsacakkhunà dissamÃnaæ viya hoti, tadà dibbacakku uppannaæ hotÅti veditabbaæ. Tadeva cettha rÆpadassanasamatthaæ, na pubbabhÃgacittÃni. Taæ panetaæ puthujjanassa paripantho hoti, kasmÃ? So hi yasmà yattha yattha Ãloko hotuti adhiÂÂhÃti, taæ taæ paÂhavisamuddapabbate vinivijkditvÃpi ekÃlokaæ hoti. Athassa tattha bhayÃnakÃni yakkharakkhasÃdi rÆpÃni passato bhayaæ uppajjati, yena cittavikkhepaæ patvà jhÃnavibbhantako hoti, tasmà rÆpadassane appamattena bhavitabbaæ. TatrÃyaæ dibbacakkhuno uppattikkamo. Vuttappa kÃrametaæ rÆpamÃrammaïaæ katvà manodvÃrÃvajjane uppajjitvà niruddhe tadeva rÆpaæ Ãrammaïaæ katvà cattÃri pa¤ca và javanÃni uppajjantÅti sabbaæ purimanayeneva veditabbaæ. IdhÃpi pubbabhÃga cittÃni savitakkasavicÃrÃni kÃmÃvacarÃni, pariyosÃne attha sÃdhakacittaæ catutthajjhÃnikaæ rÆpÃvacaraæ, tena sahajÃtaæ ¤Ãïi sattÃnaæ cutupapÃta¤Ãïantipi dibbacakkhu¤Ãïantipi vuccatÅti. CutupapÃta ¤Ãïakathà niÂÂhitÃ. Iti pa¤cakkhandhavidÆ pa¤ca abhi¤¤Ã avoca yà nÃtho, Tà ¤tvà tÃsu ayaæ pakiïïakakathÃpi vi¤¤eyyÃ. EtÃsuhi yadetaæ cutupapÃta¤ÃïasaÇkhÃtaæ dibbacakkhu, tassa anÃgataæsa¤ïa¤ca yathÃkammÆpaga¤Ãïa¤cÃti dvepi paribhaï¬a¤ÃïÃni honti. Iti imÃni ca dve iddhividhÃdÅni ca pa¤cÃti satta abhi¤¤Ã¤ÃïÃni idhÃgatÃni, idÃni tesaæ Ãrammaïa vibhage asammohatthaæ: - ùrammaïattikà vuttà ye cattÃro mahesinÃ, Sattannamapi ¤ÃïÃnaæ pavattiæ tesu dÅpaye. TatrÃyaæ dÅpanÃ: - cattÃro hi Ãrammaïattikà hesinà cuttÃ. Katame cattÃro? ParittÃrammaïattiko maggÃrammaïattiko atÅtÃrammaïattiko ajjhattÃrammaïattikoti. [SL Page 322] [\x 322/] Tattha iddividha¤Ãïaæ paritta mahaggata atÅtÃnÃgata [PTS Page 430] [\q 430/] paccuppanna ajjhatta pahiddhÃrammaïavasena sattasu Ãrammaïesu pavattati. Kathaæ? Taæ hi yadà kÃyaæ cittasannissitaæ katvà adissamÃnena kÃyena gantukÃmo cittavasena kÃyaæ pariïÃmeti, mahaggata citte samodahati samÃropeti, tadà upayogaladdhaæ Ãrammaïaæ hotÅti katvà mahaggatacittÃrammaïato mahaggatÃrammaïaæ hoti, yasmà pana tadeva cittaæ rÆpakÃyÃrammaïato parittÃrammaïaæ hoti. Yadà cittaæ kÃyasannissitaæ katvà dissamÃnena kÃyena gantukÃmo kÃyavasena cittaæ pariïameti, pÃdakajjhÃnacittaæ rÆpakÃyesamodahati samÃropeti, tadà upayogaladdhaæ Ãrammaïaæ hotÅti katvà mahaggatacittÃrammaïato mahaggatÃrammaïaæ hoti. Yasmà pana tadeva cittaæ atitaæ niruddhaæ Ãrammaïaæ karoti, tasmà atitÃrammaïaæ hoti. MahÃdhÃtunidhÃne mahÃkassapatthe rÃdÅnaæ viya anÃgataæ adhiÂÂhahantÃnaæ anÃgatÃrammaïaæ hoti. MahÃkassapatthero kira mahÃdhÃtunidhÃnaæ karonto "anÃgate aÂÂhÃrasavassÃdhikÃni dve vassasatÃni ime gavdhà mà sussiæsu, pupphÃni mà milÃyiæsu, dÅpà mà nibbÃyiæsÆ"ti adhiÂÂhahi. Sabbaæ tatheva ahosi. Assaguttatthero vattaniya senÃsane bhikkhusaæghaæ sukkhabhattaæ bhu¤jamÃnaæ disvà 'udakasoï¬iæ divase dimase pure bhatte dadhirasaæ hotu'ti adhiÂÂhÃsi, purebhatte gahitaæ dadhirasaæ hoti, paccÃbhatte pÃkatika udakameva. KÃyaæ pana citta sannissitaæ katvà adissamÃnena kÃyena gamanakÃle paccuppannÃrammaïaæ hoti, kÃyavasena cittaæ cittavasena và kÃyaæ pariïÃmanakÃle attano kumÃrakavanïÃdi nimmÃïakÃle ca sakÃyacittÃnaæ Ãrammaïakaraïato ajjhattÃrammaïaæ hoti, bahiddhà hatthiassÃdi dassanakÃle pana bahiddhÃrammaïanti. EvaætÃva iddhividha¤aïassa sattasu Ãrammaïesu pavatti veditabbÃ. DibbasotadhÃtu¤Ãïaæ paritta paccuppanna ajjhatta pahiddhÃrammaïa vasena catusu Ãrammaïesu pavattati. Kathaæ? Taæ hi yasmà saddaæ Ãrammaïaæ karoti saddo ca paritto tasmà parittÃrammaïaæ hoti, vijjamÃnaæ yeva pana saddaæ Ãrammaïaæ katvà pavattanato paccuppannÃrammaïaæ hoti, taæ attano kucchisaddasavaïakÃle ajjhattÃrammaïaæ, paresaæ saddasavaïakÃle bahiddhÃrammaïanti [PTS Page 431] [\q 431/] evaæ dibbasotadhÃtu¤Ãïassa catusu Ãrammaïesu pavatti veditabbÃ. Cetopariya¤Ãïaæ paritta mahaggata appamÃïa magga atÅtÃnÃgata paccuppanna pahiddhÃrammaïavasena aÂÂhasu Ãrammaïesu pavattati. Kathaæ? Taæ hi paresaæ kÃmÃvacaracittajÃnanakÃle parittÃrammaïaæ hoti, rÆpÃvacara arÆpÃvacara cittajÃnanakÃle mahaggatÃrammaïaæ hoti, maggaphalajÃnanakÃle appamÃïÃrammaïaæ hoti. Ettha ca puthujjano sotÃpannassa cittaæ na jÃnÃti, sotÃpanno và sakadÃgà [SL Page 323] [\x 323/] MissÃti evaæ yÃva arahato netabbaæ, arahà pana sabbesaæ cittaæ jÃnÃti, a¤¤opica uparimo heÂÂhimassÃti ayaæ viseso veditabbo. MaggacittÃrammaïakÃle maggÃrammaïaæ hoti, yadà pana atÅte sattadivasabbhantare ca anÃgate sattadivasabbhantareca paresaæ cittaæ jÃnÃti, tadà atÅtÃrammaïaæ anÃgatÃrammaïaæ ca hoti. Kathaæ paccuppannÃrammaïaæ hoti? Paccuppannaæ nÃma tividhaæ: khaïapaccuppannaæ, santatipaccuppannaæ, addhÃpaccunna¤ca. Tattha uppÃdaÂÂhitibhaÇgappattaæ khaïapaccuppannaæ, ekadvesantati vÃrapariyÃpannaæ santatipaccuppannaæ. Tattha andhakÃra nisÅditvà ÃlokaÂÂhÃnaæ gatassa na tÃva Ãrammaïaæ pÃkaÂaæ hoti, yÃva pana taæ pÃkamaæ hoti, etthantare ekadvesantativÃrà vedi tabbÃ. ùlokaÂÂhÃne vicaritvÃovarakaæ paviÂÂhassÃpi na tÃva sahasà rÆpaæ pÃkaÂaæ hoti, yÃva pana taæ pÃkaÂaæ hoti, etthantare ekadvesantativÃrà veditabbÃ. DÆre Âhatvà pana rajakÃnaæ hatthavikÃraæ gaï¬i bheri ÃkoÂanavikÃra¤ca disvÃpi na tÃva saddaæ suïÃti, yÃva ca pana taæ suïÃti, etasmimpi antare ekadvesantativÃrà veditabbÃ. Evaæ tÃva majjhima bhÃïakÃ. SaæyuttabhÃïakà pana rÆpasantati arÆpasantatÅti dve santatiyo catvà udakaæ akkamitvà gatassa yÃva tÅre akkanta udakaÊekhà na vippasÅdati, addhÃnato Ãgatassa yÃva kÃye usuma bhÃvo na vÆpasammati, Ãtapà Ãgantvà gabbhaæ paviÂÂhassa yÃva avdhakÃrabhÃvo na vigacchati, anto gabbhe kammaÂÂhÃnaæ manasi karitvà divà vÃtapÃnaæ vivaritvà olokentassa yÃva akkhinaæ phandana bhÃva na vÆpasammati, ayaæ rÆpasantati nÃma. Dve tayo javana vÃrà arÆpasantati nÃmÃti vatvà tadubhayampi santatipaccuppannaæ [PTS Page 432] [\q 432/] nÃmÃti vadanti. Ekabhavaparicchannaæ pana addhÃpaccuppannaæ nÃma, yaæ sandhÃya bhaddekarattasutte "yo cÃvuso mano ye ca dhammÃ, ubhayametaæ paccuppannaæ, tasmiæ paccuppanne chandarÃgapaÂibaddhaæ hoti vi¤¤Ãïaæ, chandarÃgapaÂibaddhattà vi¤¤Ãïassa tadabhinandati, tadabhinandanto paccuppannesu dhammesu saæhÅratÅ"[a]ti vuttaæ. Santatipaccuppannaæ cettha aÂÂhakathÃsu Ãgataæ, addhÃpaccuppannaæ sutte tattha keci 'khaïapaccuppannaæ cittaæ ceto pariya ¤Ãïassa Ãrammaïaæ hotÅ'ti vadanti. Kiæ kÃraïÃ? Yasmà iddhi mato ca parassa ca ekakkhaïe cittaæ uppajjatÅti. Idaæ ca nesaæ opammaæ: yathà ÃkÃse khitte pupphamuÂÂhimhi avassaæ ekaæ pupphaæ ekassa vaïÂena vaïÂaæ paÂivijjhati, evaæ parassa cittaæ jÃnissà mÅti rÃsivasena mahÃjanassa citte Ãvajjite avassaæ ekassa cittaæ ekena cittena uppÃdakkhaïe và Âhitikkhaïe vÃbhaÇgakkhaïe và paÂivijjhatÅti. Taæ pana vassasatampi vassasahassampi [A.] MajjhimanikÃya - mahÃkaccÃnattherassa bhaddekaratta-tatiya sutta. [SL Page 324] [\x 324/] ùvajjanto yena ca cittena Ãvajjati yena ca jÃnÃti tesaæ dvinnaæ sahaÂÂhÃnÃbhÃvato ÃvajjanajavanÃna¤ca aniÂÂhaÂÂhÃne nÃnÃrammaïabhÃvappatti dosato ayuttanti aÂÂhakathÃsu paÂikkhittaæ. Santatipaccuppannaæ pana addhÃpaccuppanna¤ca Ãrammaïaæ hotÅti veditabbaæ. Tattha yaæ vattamÃnajavanavÅthito atÅtÃnÃgatavasena dvitti javanavÅthiparimÃïe kÃle parassa cittaæ, taæ sabbampi santati paccuppannaæ nÃma. AddhÃpaccuppannaæ pana javana vÃrena dÅpetabbanti saæyuttaÂÂhakathÃyaæ vuttaæ, taæ suÂÂhu vuttaæ. TatrÃyaæ dÅpanÃ: iddhimà parassa cittaæ jÃnitukÃmo Ãvajjati Ãvajjanaæ khaïapaccuppannaæ Ãrammaïaæ katvà teneva saha narujjhati, tato cattÃri pa¤ca và javanÃni. Yesaæ pacchimaæ iddhicittaæ, sosani kÃmÃvacarÃni, tesaæ sabbesampi tadeva niruddhaæ cittamÃrammaïaæ hoti. Na ca tÃni nÃnÃrammaïÃni honti, addhÃvasena paccuppannÃrammaïattÃ. EkÃrammaïattepi ca iddhicittameva parassa cittaæ jÃnÃti, na itarÃni. Yathà cakkhu dvÃre cakkhuvi¤¤¤Ãïameva rÆpaæ passati na itarÃnÅti. Iti idaæ santatipaccuppannassa ceva addhÃpaccuppannassa [PTS Page 433] [\q 433/] ca vasena paccuppannÃrammaïaæ hoti. Yasmà và santatipaccuppannampi addhà paccuppanne yeva patati, tasmà addhÃpaccuppannavasenevacetaæ paccuppannÃrammaïanti veditabbaæ. Parassa cittÃrammaïattÃyeva pana bahindÃrammaïaæ hotÅti evaæ cetopariya¤Ãïassa aÂÂhasu Ãrammaïesu pavatti veditabbÃ. PubbenivÃsa¤Ãïaæ paritta mahaggata appamÃïa magga atÅta ajjhatta bahiddhà navattabbÃrammaïa vasena aÂÂhasu Ãrammaïesu pavattati. Kataæ? Taæ hi kÃmÃvacarakkhandhÃnussaraïakÃle parittÃrammaïaæ hoti, rÆpÃvacarÃrÆpÃvacarakkhandhÃnussaraïakÃle mahaggatÃrammaïaæ, atÅte attanà parehi và bhÃvitamaggaæ saccikata phala¤ca anussaraïakÃle appamÃïÃrammaïaæ, bhÃvitamaggameva anussaraïakÃle maggÃrammaïaæ, niyamato panetaæ atÅtÃrammaïa meva. Tattha ki¤cÃpi cetopariya¤Ãïa yathÃkammÆpaga¤ÃïÃnipi atÅtÃrammaïÃni honti, atha kho tesaæcetopariya¤Ãïassa sattadivasabbhantarÃtÅtaæ cittameva Ãrammaïaæ, taæ hi a¤¤aæ khandhaæ và khandhapaÂibaddhaæ và na jÃnÃti, maggasampayuttacittÃrammaïattà pana pariyÃyatomaggÃrammaïanti vuttaæ. YathÃkammÆpaga¤Ãïassa ca atÅtaæ cetanÃmattameva Ãrammaïaæ, pubpenivÃsa¤Ãïassa pana atÅtà khandhà khandhapaÂibaddhaæ ca ki¤ci anÃrammaïaæ nÃma natthi. Taæ hi atÅtakkhandha khandhÆpanibaddhesu dhammesu sabba¤¤Šta¤Ãïagatikaæ hotÅti ayaæ viseso veditabbo. Ayamettha aÂÂhakathÃnayo. Yasmà pana kusalakkhandhà iddhividha¤Ãïassa cetopariya¤Ãïassa pubbenivÃsÃnussati¤Ãïassa yathÃkammÆpaga¤Ãïassa anÃgataæsa [SL Page 325] [\x 325/] ¥Ãïassa Ãrammaïapaccayena paccayoti paÂÂhÃne vuttaæ. Tasmà cattÃropi khandhà cetopariya¤Ãïa yathÃkammÆpaga¤ÃïÃnaæ Ãrammaïà honti, tatrÃpi yathÃkammÆpaga¤Ãïassa kusalÃkusalà evÃti. Attano khandhÃnussaraïakÃle panetaæ ajjhattà rammaïaæ, parassa khandhÃnussaraïakÃle bahiddhÃrammaïaæ, atite vipassÅ bhagavà ahosi, tassa mÃtà bandhumatÅ, pità bandhumÃti Ãdinà nayena nÃmagottapaÂhavÅnimittÃdianussaraïakÃle na vattabbà rammaïaæ hoti. NÃmagottanti cettha khandhÆpanibaddho sammuti siÇ bya¤janattho daÂÂhabbo, na bya¤janaæ, bya¤janaæ hi saddà yatanasaægahitattà [PTS Page 434] [\q 434/] parittaæ hoti. YathÃha: niruttipaÂisambhidà parittÃrammaïÃti. Ayamettha amhÃkaæ khanti, evaæ pubbe nivÃsa ¤Ãïassa aÂÂhasu Ãrammaïesu pavatti veditabbÃ. Dibbacakkhu¤Ãïaæ paritta paccuppanna ajjhatta pahiddhÃrammaïa vasena catusu Ãrammaïesu pavattati. Kathaæ? Taæ hi yasmà rÆpaæ Ãrammaïaæ karoti rÆpaæ ca parittaæ, tasmà parittÃrammaïaæ hoti. VijjamÃneyeva ca rÆpe pavattattà paccuppannÃrammaïaæ, attano kucchigatÃdirÆpadassanakÃle ajjhattÃrammaïaæ, parassa rÆpadassanakÃle bahiddhÃrammaïanti evaæ dibbacakkhu¤Ãïassa catusu Ãrammaïesu pavatti veditabbÃ. AnÃgataæsa¤Ãïaæ paritta mahaggata appamÃïa magga anÃgata ajktta bahiddhà navattabbÃrammaïavasena aÂÂhasu Ãrammaïesu pavattati. Kathaæ? Taæ hi ayaæ anÃgate kÃmÃvacare nibbattissa tÅti jÃnanakÃle parittÃrammaïaæ hoti, rÆpÃvacare arÆpÃvacare và nibbattissatÅti jÃnanakÃle mahaggatÃrammaïaæ, maggaæ bhÃvessati phalaæ sacchikarissatÅti jÃnanakÃle appamÃïÃrammaïaæ, maggaæ bhÃvessaticceva jÃnanakÃle maggÃrammaïaæ, niyamato pana taæ anÃgatÃrammaïameva. Tattha ki¤cÃpi cetopariya ¤Ãïampi anÃgatÃrammaïaæ hoti. Atha ko tassa sattadiva sabbhantarÃnÃgataæ cittameva Ãrammaïaæ, taæ hi a¤¤aæ khandhaæ và khandhapaÂibaddhaæ và na jÃnÃti. AnÃgataæsa¤Ãïassa pubbe nivÃsa¤Ãïe vuttanayena anÃgate anÃrammaïaæ nÃma natthi. Ahaæ amutra nibbattissÃmÅti jÃnanakÃle ajjhattÃrammaïaæ, asuko amutra nibbattissatÅti jÃnanakÃle bahddhÃrammaïaæ, anÃgate metteyyo bhagavà uppajjissati, subrahmà nÃmassa brÃhmaïo pità bhavissati, brahmavatÅ nÃma brÃhmaïÅ mÃtÃti Ãdinà pana nayena nÃmagottajÃnanakÃle pubbenivÃsa¤Ãïe vuttanayena navattabbÃrammaïaæ hotÅti. Evaæ anÃgataæsa¤Ãïassa aÂÂhasu Ãrammaïesu pavatti veditabbÃ. [SL Page 326] [\x 326/] YathÃkammÆpaga¤Ãïaæ parittaæ mahaggata atÅta ajjhatta pahindà rammaïavasena pa¤casu Ãrammaïesu pavattati. Kathaæ? Taæ hi kÃmÃvacarakammajÃnanakÃle parittÃrammaïaæ [PTS Page 435] [\q 435/] hoti, rÆpÃvacarÃrÆpà vacarakammajÃnanakÃle mahaggatÃrammaïaæ, atÅtameva jÃnÃtÅti atÅtÃrammaïaæ, attano kammaæ jÃnanakÃle ajjhattÃrammaïaæ, parassa kammaæ jÃnanakÃle bahiddhÃrammaïaæ hoti. Evaæ yathà kammÆpaga¤Ãïassa pa¤casu Ãrammaïesu pavatti veditabbÃ. Ya¤cettha ajjhattÃrammaïa¤ceva bahiddhÃrammaïaæ cÃti vutataæ, taæ kÃlena ajjhattaæ kÃlena pana bahiddhà jÃnanakÃle ajjhatta bahiddhÃrammaïampi hoti yevÃti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kathe visundimagge Abhi¤¤Ã niddeso nÃma Terasamo paricchedo. [PTS Page 436] [\q 436/] 14. Khandhaniddeso. IdÃni yasmà evaæ abhi¤¤Ãvasena adhigatÃnisaæsÃya thiratarÃya samÃdibhÃvanÃya samannÃgatena bhikkhunÃ. "SÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o cittaæ pa¤¤Ã¤ca bhÃva ya" nti ettha cittasisena niddiÂÂho samÃdhi sabbÃkÃrena bhÃvito hoti. Tadanantarà pana pa¤¤Ã bhÃvetabbÃ, sà ca atisaÇkhepa kadasitattà vi¤¤Ãtumpi tÃva na sukarÃ, pageva bhÃvetuæ. Tasmà tassà vitthÃraæ bhÃvanÃnaya¤ca dassetuæ idaæ pa¤hakmaæ hoti. Kà pa¤¤Ã? KenaÂÂhena pa¤¤Ã? KÃnassà lakkhaïarasapaccu paÂÂhÃnapadaÂÂhÃnÃni? Katividhà pa¤¤Ã? Kathaæ bhÃvetabbÃ? Pa¤¤ÃbhÃvanÃya ko Ãnisaæsoti? TatrÅdaæ vissajjanaæ: - kà pa¤¤Ãti? Pa¤¤Ã pahuvidhÃ, nÃnappakÃrakÃ. Taæ sabbaæ vibhÃvetuæ Ãrabbha mÃnaæ vissajjanaæ adhippeta¤ceva atthaæ na sÃdheyya uttari¤ca vikkhepÃya saævatteyya, tasmà idha adippetameva sandhÃya vadÃmi. Kusalacittasamputtaæ vipassanäÃïaæ pa¤¤Ã? KenaÂÂhena pa¤¤Ãti? PajÃnanaÂÂhena pa¤¤Ã. Kimidaæ pajÃnanaæ nÃma? Sa¤jÃnana vijÃnanÃkÃravisiÂÂhaæ nÃnÃppakÃrato jÃnanaæ, [PTS Page 437] [\q 437/] sa¤¤Ãvi¤¤Ãïaæ pa¤¤Ãnaæ hi samÃnepi jÃnanabhÃve sa¤¤Ã nÅlaæ pÅtakanti Ãrammaïasa¤jÃnanamattameva hoti. Aniccaæ dukkhamanattÃti lakkhaïapaÂivedhaæ pÃpetuæ nasakkoti. Vi¤¤Ãïaæ nÅlaæ pÅta [SL Page 327] [\x 327/] Kanti Ãrammaïa¤ca jÃnÃti, lakakhaïapaÂivedha¤ca pÃpeti, ussakkitvà pana maggapÃtubhÃvaæ pÃpetuæ na sakkoti. Pha¤¤Ã vuttanayavasena Ãrammaïa¤ca jÃnÃti, lakkhaïapaÂivedha¤ca pÃpeti, ussakkitvà maggapÃtubhÃva¤ca pÃpeti. YathÃhi hera¤¤ika phalake Âhapitaæ mahÃkahÃpaïarÃsiæ eko ajÃtabuddhidÃrako eko gÃmikapuriso eko hera¤¤ikoti tÅsu janesu passamÃnesu ajÃtabuddhi dÃrako kahÃpaïÃnaæ cittavicittadÅghacaturassa parimaï¬ala bhÃvamattameva jÃnÃti, idaæ manussÃnaæ upabhogaparibhogaæ ratana sammatanti na jÃnÃti. GÃmikapuriso cittavicittÃdibhÃva¤ca jÃnÃti; idaæ manussÃnaæ upabogaparibhogaæ ratanasammatanti ca, ayaæ cheko ayaæ kÆÂo ayaæ addhasÃroti idaæ pana vibhÃgaæ na jÃnÃti hera¤¤iko sabbepi te pakÃre jÃnÃti. JÃnanto ca kahÃpaïaæ oloketvÃpi jÃnÃti, ÃkoÂitassa saddaæ sutvÃpi gavdhaæ ghÃyitvÃpi rasaæsÃyitvÃpi hatthena dhÃrayitvÃpi asukasmiæ nÃma gÃme và nigame và nagare và pabbate và nadÅtÅre và katotipi asukÃcariyena katotipi jÃnÃti, evaæ sampadamidaæ veditabbaæ. Sa¤¤Ã hi ajÃtabuddhino dÃrakassa kahÃpaïadassanaæ viya hoti, nÅlÃdivasena Ãrammaïassa upaÂÂhÃnÃkÃramattagahaïato. Vi¤¤Ãïaæ gÃmikapurisassa kahÃpaïadassanamiva hoti, nÅlÃdivasena ÃrammaïÃkÃragahaïato, uddhampi ca lakkhaïapaÂivedhasampÃpanato. Pa¤¤Ã hera¤¤ikassa kahÃpaïadassanamiva hoti, nÅlÃdivasena ÃrammaïÃkÃraæ gahetvà lakkhaïapaÂivedha¤ca pÃpetvà tato uddhampi maggapÃtubhÃvapÃpanato. Tasmà yadetaæ sa¤jÃnanavi jÃnanÃkÃravisiÂÂhaæ nÃnappakÃrato jÃnanaæ, idaæ pajÃnananti veditabbaæ. Idaæ sandhÃya hi etaæ vuttaæ 'pajÃnanaÂÂhena pa¤¤Ã'ti. Sà panesà yattha sa¤¤Ãvi¤¤ÃïÃni, na tattha ekaæsena [PTS Page 438] [\q 438/] hoti. Yadà pana hoti, tadà avinibbhuttà tehi dhammehi 'ayaæ sa¤¤Ã, idaæ vi¤¤Ãïaæ, ayaæ pa¤¤Ã'ti vinibbhujitvà alabbhaneyyanÃnattà sukhumà duddasÃ. TenÃha Ãyasmà nÃgaseno: - "dukkaraæ mahÃrÃja bhagavatà katanti. Kiæ bhante nÃgasena bhagavatà dukkaraæ katanti? Dukkaraæ mahÃrajà bhagavatà kataæ yaæ arÆpÅnaæ cittaceta sikÃnaæ dhammÃnaæ ekÃrammaïe pavattamÃnÃnaæ vavatthÃnaæ akkhÃtaæ ayaæ phasso, ayaæ vedanÃ, ayaæ sa¤¤Ã, ayaæ cetanÃ, idaæ citta"[a]nti. KÃnassa lakkhaïarasapaccupaÂÂhÃnapadaÂÂhÃnÃnÅti? Etthapana dhammasabhÃvapaÂivedhalakkhaïà pa¤¤Ã, dhammÃnaæ sabhÃvapaÂicchÃdaka mohandhakÃraviddhaæsanarasÃ, asammoha paccupaÂÂhÃnÃ, [b] "samÃhito yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti passatÅ"ti vacanato pana samÃdhi tassà padaÂÂhÃnaæ [A.] Milivdapa¤ha arupadhammavavatthÃnavagga. [B.] SaæyuttanikÃya nakula[SL Page] [\x /] gga. [SL Page 328] [\x 328/] Katividhà pa¤¤Ãti? DhammasabhÃvapaÂivedhalakkhaïena tÃva ekavidhÃ, lokiyalokuttaravasena duvidhÃ, tathà sÃsavÃnÃsavÃdi vasena, nÃmarÆpavavatthÃpana vasena, somanassÆpekkhÃsahagata vasena, dassanabhÃvanÃbhumivasena ca. Tividhà cintà suta bhÃvanà mayavasena, tathà paritta mahaggata appamÃïÃrammaïavasena, Ãyà pÃya upÃya kosallavasena, ajjhattÃbhivesÃdivasena ca. Catubbidhà catusu saccesu ¤Ãïavasena, catupaÂisambhidÃvasenacÃti. Tattha ekavidhakoÂÂhÃso uttÃnatthoyeva. DuvidhakoÂÂhÃse lokiya maggasampayuttà lokiyÃ, lokuttaramaggasampayuttà lokuttarÃti evaæ lokiyalokuttaravasena duvidhÃ. Dutiyaduke asavÃnaæ ÃrammaïabhÆtà sÃsavÃ, tesaæ anÃrammaïà anÃsavÃ, atthato panesà lokiyalokuttarÃva hoti, Ãsavasampayuttà sÃsavÃ, Ãsavavippayuttà anÃsavÃti Ãdisupi eseva nayo. Evaæ sÃsavÃnÃsavÃdivasena duvidhÃ. Tatiyaduke yà vipassanaæ Ãrabhitu kÃmassa catunnaæ arÆpakkhandhÃnaæ vavatthÃpane pa¤¤Ã, ayaæ nÃma vavatthÃpanapa¤¤Ã, [PTS Page 439] [\q 439/] yà rÆpakkhandhassa vavatthÃpane pa¤¤Ã, ayaæ rÆpavavatthÃpanapa¤¤Ãti evaæ nÃmarÆpavavatthÃpanavasena duvidhÃ. Catutthaduke dvÅsu kÃmÃvacarakusalacittesu soÊasasu ca pa¤cakanaye catukkajjhÃnikesu maggacittesu pa¤¤Ã somanassasahagatÃ, dvÅsu kÃmÃvacarakusalacittesu catusu ca pa¤camajjhÃnikesu magga cittesupa¤¤Ã upekkhÃsahagatÃti evaæ somanassupekkhà sahagatavasena duvidhÃ. ¥camaduke paÂhamamaggapa¤¤Ã dassanabhumi, avasesamaggattayapa¤¤Ã bhÃvanÃbhumÅti evaæ dassana bhÃvanÃbhumi vasena duvidhÃ. Tikesu paÂhamattike parato asutvà paÂiladdha pa¤¤Ã attano cintÃvasena nipphannattà cintÃmayÃ, parato sutvà paÂiladdhapa¤¤Ã sutavasena nipphannattà sutamayÃ, yathà tathà và bhÃvanÃvasena nipphannattà appanÃppattà pa¤¤Ã bhÃvanà mayÃ. Vuttaæ hetaæ: - "tattha katamà cintÃmayà pa¤¤Ã? Yoga vahitesu và kammÃyatanesu yogavihitesu và sippÃyatanesu yogavihitesu và vijjÃÂÂhÃnesu kammassakataæ và saccÃnu lomikaæ và rÆpaæ aniccanti và vedanà - sa¤¤ÃsaÇkhÃrÃvi¤¤Ãïaæ aniccanti và yaæ evarÆpiæ anulomikaæ khantiæ diÂÂhiæ ruciæ mutiæ1 upekkhaæ dhammanijjhÃnakkhantiæ parato asutvà paÂilabhati, ayaæ vuccati cintÃmayà pa¤¤Ãti. Yoga vahitesu và kammÃyatanesu yogavihitesu và sippÃyatanesu yogavihitesu và vijjÃÂÂhÃnesu kammassakataæ và saccÃnu lomikaæ và rÆpaæ aniccanti và vedanà - sa¤¤ÃsaÇkhÃrÃvi¤¤Ãïaæ aniccanti và yaæ evarÆpiæ anulomikaæ khantiæ diÂÂhiæ ruciæ mutiæ1 upekkhaæ dhammanijjhÃnakkhantiæ parato asutvà paÂilabhati, manijjhÃnakkhantiæ parato asutvà paÂilabhati, ayaæ vuccati sutamayà pa¤¤Ã, sabbÃpi samÃpannassa pa¤¤Ã bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã"[a]ti. Evaæ cintÃsutabhÃvanÃmayavasena tividhÃ. Dutiyattike kÃmÃvacaradhamme Ãrabbha pavattà pa¤¤Ã parittÃrammaïÃ, rÆpà vacarÃrÆpÃvacare Ãhabbha pavattà mahaggatÃrammaïÃ, sà lokiya 1. Si. 11. Mudiæ. [A.] VibhaÇga pÃli ¤ÃïavibhaÇga. [SL Page 329] [\x 329/] VipassanÃ. NibbÃïaæ Ãrabbha pavattà appamÃïÃrammaïÃ, sà lokuttaravipassanÃti evaæparittamahaggatÃppamÃïÃrammaïavasena tividhÃ. Tatiyattike Ãyo nÃma vuddhi, sà duvidhà anattha hÃnito atthuppattito ca. Tattha kosallaæ Ãyakosallaæ, yathÃha: - " tattha katamaæ Ãyakosallaæ, ime dhamme manasikÃroto anuppannà ceva akusalà dhammà na uppajjanti uppannà ca akusalà dhammà pahÅyanti, ime và pana dhamme manasikaroto [PTS Page 440] [\q 440/] anuppannÃceva kusalà dhammà uppajjanti uppannÃceva kusalà dhammà bhÅyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattanti, yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vehavyà cintà upaparikkhà bhurÅ medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo1 pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. Idaævuccati Ãyakosalla[a]"nti. ApÃyoti pana avuddhi, sÃpi duvidhà atthahÃnito anatthuppattito ca. Tattha kosallaæ apÃyako sallaæ, yathÃhaæ: - "tattha katamaæ apÃyakosallaæ? Ime dhamme manasi karoto anuppannà ceva kusalà dhammà na uppajjantÅ[a]"tÅ Ãdi. Sabbattha pana tesaæ tesaæ dhammÃnaæ upÃyesu nipphattikÃraïesu taÇkhaïappavattaæ ÂhÃnuppattikaæ kosallaæ upÃyakosallaæ nÃma. YathÃha: - "sabbÃpi tatrÆpÃyà pa¤¤Ã upÃyakosallaæ[a]nti. Evaæ ÃyÃpÃyaupÃyakosallavasena tividhÃ. Catutthattike attano khandhe gahetvà Ãraddhà vipassanÃpa¤¤¤Ã ajjhattÃbhinivesÃ, parassa khandhe bÃhiraæ và anindriyabaddharÆpaæ gahetvà Ãraddhà bahiddhÃbhi nivesÃ, ubhayaæ gahetvà Ãraddhà ajjdhattabahiddhÃbhinivesÃti evaæ ajjhattÃbhinivesÃdivasena tividhÃ. Catukkesu paÂhamacatukke dukkhasaccaæ Ãrabbha pavattaæ ¤Ãïaæ dukkhe ¤Ãïaæ, dukkhasamudayaæ Ãrabbha pavattaæ ¤Ãïaæ dukkhasamudaye ¤Ãïaæ, dukkhanirodhaæ Ãrabbha pavattaæ ¤Ãïaæ dukkhanirodhe ¤Ãïaæ, dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadaæ Ãrabbha pavattaæ ¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïanti evaæ catusu saccesu ¤Ãïavasena catubbidhÃ. Dutiyacatukke catasso paÂisambhidà nÃma atthÃdisu pabhedagatÃni cattÃri ¤ÃïÃni. Vuttaæ hetaæ: -" atthe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, dhamme ¤Ãïaæ dhamma paÂisambhidÃ, tattha dhammaniruttÃbilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ"[b]ti. Tattha atthoti saÇkhe pato hetuphalassetaæ adhivacanaæ, hetuphalaæhi yasmà hetuanusÃrena arÅyati adhigamÅyati sampÃpuïÅyati, tasmà atthoti vuccati. Pabhedato pana, ' yaæ ki¤ci paccayasambhutaæ, [PTS Page 441] [\q 441/] nibbÃnaæ, bhÃsitattho, vipÃko, kiriyÃ'ti ime pa¤cadhammà atthoti veditabbÃ. Taæ atthaæ paccavekkhantassa tasmiæ atthe pabhedagataæ ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. Dhammoti saÇkhepato paccayassetaæ adhivacinaæ, paccayo hi yasmà taæ taæ dahati pavatteti và sampÃpunituæ và deti, tasmà [A.] VinayapÃÊi ¤ÃïavibhaÇga. [B.] VinayapÃÊi paÂisambhidÃvibhaÇgasuttantabhÃjaniya. [SL Page 330] [\x 330/] Dhammoti vuccati. Pabhedato pana 'yo koci phala nibbattako hotu, ariyamaggo, bhÃsitaæ, kusalaæ akusala'nti ime pa¤ca dhammà dhammoti veditabbÃ. Taæ dhammaæ paccavekkhantassa tasmiæ dhamme pabhedagataæ ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, ayameva hi attho abhidhamme "dukkhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, dukkhasamudaye ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, hetumhi ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, hetuphale ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, ye dhammà jÃtà bhÆtà sa¤jatà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. Yamhà dhammà te dhammà jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abinibbattà pÃtubhÆtà tesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. JarÃmaraïe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, jarà maraïasamudaye ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidà hetumhi ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, hetuphale ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, ye dhammà jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. Yamhà dhammà te dhammà jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà tesu dhammesu ¤Ãïaæ saÇkhÃranirodhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, saÇkhÃranirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Idha bhikkhu dhammaæ jÃnÃti suttaæ geyyaæ -pevedallaæ, ayaæ vuccati dhammapaÂisambhidÃ. So tassa tasseva bhÃsitassa atthaæ jÃnÃti: ayaæ imassa bhÃsitassa attho, ayaæ imassa bhÃsitassa atthoti, ayaævuccati atthapaÂisambhidà katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti -pe- ime dhammà kusalÃ, imesu dhammesu g¤Ãnaæ dhammapaÂisambhidÃ, tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ"ti Ãdinà nayena vibhajivo dassito. Tattha dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïanti tasmiæ atthe ca dhamme ca yà sabhÃvanirutti avyabhivÃrivohÃro, tadabhilÃpe tassa bhÃsane udÅraïe taæ bhÃsitaæ lapitaæ udÅrataæ sutvÃva ayaæ sabhÃvanirutti ayaæ na sabhÃvaniruttÅti evaæ tassà dhammanirutti sa¤¤itÃya sabhÃvaniruttiyà mÃgadhikÃya sabbasattÃnaæ [PTS Page 442] [\q 442/] mÆlabhÃsÃya pabhedagataæ ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. NiruttipaÂisambidÃppatto hi phassà vedanÃti evamÃdivacanaæ sutvÃva ayaæ sabhÃvaniruttÅti jÃnÃti, phasso vedanoti evamÃdikaæ pana ayaæ na sabhÃvaniruttÅti. ¥Ãïesu ¤Ãïanti sabbattha ¤ÃïamÃrammaïaæ katvà pacca vekkhantassa1 ¤ÃïÃrammaïaæ yathÃvuttesu và tesu ¤Ãïesu sagocarakiccÃdivasena vitthÃrato ¤Ãnaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃti attho. Catassopi cetà paÂisambhidà dvÅsu ÂhÃnesu pabhedaæ gacchanti sekhabhumiya¤ca asekhabhumiya¤ca. Tattha aggasÃvakÃnaæ mahÃsÃvakÃna¤ca asekhabhumiyaæ pabhedagatÃ, Ãnandatthera citta gahapati dhammikaupÃsaka upÃligahapati dhujjuttarÃupÃsikÃdinaæ sekhabhumiyaæ, evaæ dvÅsu bhumisu pabhedaæ gacchantiyopi cetà adhitamena pariyattiyà savaïena paripucchÃya pubbayogena cÃti imehi ca pa¤cahÃkÃrehi visadà honti. Tattha adhigamo nÃma arahattappatti, 2 pariyatti nÃma buddhavacanassa pariyÃpuïanaæ, savaïaæ 1. Ma. 1. ¥ÃïÃrammaïa¤Ãïaæ 2. Si. 1. Arahattuppatti. [SL Page 331] [\x 331/] NÃma sakkaccaæ aÂÂhikatvà saddhammasavaïaæ, paripucchà nÃma pÃÊiaÂÂha kathÃdÅsu gaïÂhipada attha padavinicchayakathÃ, pubbayogo nÃma pubba buddhÃnaæ sÃsane gatapaccÃgatikahÃvena yÃva anulomagotrabhusamÅpaæ tÃva vipassanÃnuyogo. Apare Ãhu: - "Pubbayogo bÃhusaccaæ desabhÃsà ca Ãgamo Paripuccà adigamo garusannissayo tathà Mittasampatti cevÃti paÂisambhida paccayÃ"ti. Tattha pubbayogo vuttanayoca. BÃhusaccaæ nÃma tesu tesu satthesu ca sippÃyatanesu ca kusalatÃ, desabhÃsà nÃma eka satavohÃrakusalatÃ, visesena pana mÃgadhike kosallaæ. ùgamo nÃma antamaso opammavaggamattassapi buddhavacanassa pariyÃpuïanaæ, paripucchà nÃma ekagÃthÃyapi atthavinicchayapucchanaæ, adhigamo nÃma sotÃpannatà và -pe- arahattaæ vÃ, garu sannissayo nÃma sutapaÂibhÃnabahulÃnaæ garÆnaæ santike vÃso, mittasampatti nÃma tathÃrÆpÃnaæ yeva mittÃnaæ paÂilÃbhoti. [PTS Page 443] [\q 443/] tattha buddhà ca paccekabuddhà ca pubbayoga¤ceva adhigama¤ca nissÃya paÂisambhidà pÃpuïanti, sÃvakà sabbÃnipi etÃni kÃraïÃni. PaÂisambhidÃppattiyà ca pÃÂiyekko kammaÂÂhÃnabÃvanÃnuyogo nÃma natthi, sekhÃnaæ pana sekhaphalavimokkhantikÃ, asokhÃnaæ asekhaphalavimokkhantikÃva paÂisambhidÃppatti hoti. TathÃgatÃnaæ hi dasabalÃniviya ariyÃnaæ ariyaphaleneva paÂisambhidà ijjhantÅti imà paÂisambhidà sandhÃya vuttaæ catupaÂisambhidÃvasena catubbidhÃti. Kathaæ bhÃvetabbÃti? Ettha pana yasmà imÃya pa¤¤Ãya khandhÃyatanadhÃtuindriyasaccapaÂiccasamuppÃdÃdibhedà dhammà bhumi, sÅlavisuddhi ceva cittavisuddhicÃti imà ¤ce visuddhiyo mÆlaæ, diÂÂhivusuddhi kaÇkhÃvita raïavisuddhi maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi paÂipadäÃïadassanavisuddhi ¤Ãïadassana visuddhÅti imà pa¤ca visundiyo sarÅraæ, tasmà tesu bhumi bhutesu dhammesu uggahaparipucchÃvasena ¤Ãïaparicayaæ katvà mÆla bhÆtà dve visuddhiyo imà pa¤ca visundiyo sarÅraæ, tasmà tesu bhumi bhutesudhammesu uggahaparipucchÃvasena ¤Ãïaparicayaæ katvà mÆla bhÆtà dve visuddhiyo sampÃdetvà sarÅrabhÆtà pa¤cavisuddhiye sampÃdentena bhÃvetabbÃ. Ayamettha saækhepo. Ayaæ pana vitthÃro: yaæ tÃva vuttaæ dhandhÃyatana dhÃtuindriyasaccapaÂiccasamuppÃdÃdibhedà dhammà bhumÅti. Ettha khandhÃti pa¤cakkhandhÃ, rÆpakkhandho vedanÃkkhavdho sa¤¤Ãkkhavdho sakhÃrakkhandho vŤ¤Ãïakkhavdhoti. Tattha yaæ ki¤ci sÅtÃdÅhi ruppanalakkhaïaæ dhammajÃtaæ sabbantaæ ekato katvà rÆpakkhavdhoti veditabbaæ. Tadetaæ ruppanalakkhaïena ekavidhampibhutopÃdÃya bhedato duvidhaæ. Tattha bhÆtarÆpaæ catubbidhaæ, paÂhavidhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtutÅ. TÃsaæ [SL Page 332] [\x 332/] LakkhaïarasapaccupaÂÂhÃnÃni catudhÃtuvavatthÃne vuttÃni, padaÂÂhÃnato pana tÃsabbÃpi avasesadhÃtuttapadaÂÂhÃnaæ. [PTS Page 444] [\q 444/] upÃdÃrÆpaæ catuvÅsatividhaæ: chakkhu sotaæ ghÃnaæ jivhà kÃyo rÆpaæ saddo gavdho raso itthindriyaæ jÅvitindriyaæ hadayavatthu kÃya vi¤¤atti vacÅvi¤¤atti ÃkÃsadhÃtu rÆpassa lahutà rÆpassa mudutà rÆpassa kamma¤¤atà rÆpassa upacayo rÆpassa santati rupassa jaratà rÆpassa aniccatà kabalÅkÃro ÃhÃroti. Tattha rÆpÃbhi ghÃtÃrahabhÆtappasÃdalakkhaïaæ daÂÂhukÃmatà nidÃnakammasamuÂÂhÃna bhÆtappasÃdalakkhaïaæ và cakkhu, rÆpesu Ãvi¤janarasaæ, cakkhuvi¤¤Ãïassa ÃdÃrabhÃvapaccupaÂÂhÃnaæ, daÂÂhukÃmatà nidÃnakammajabhÆta padaÂÂhÃnaæ, saddÃbhighÃtÃrahabhÆtappasÃdalakkhaïaæ sotukÃmatà nidÃnakammasammuÂÂhÃnabhÆtappasÃdalakkhaïaæ và sotaæ, saddesu Ãvi¤jana rasaæ, sotavi¤¤aïassa ÃdÃrabhÃvapaccupaÂÂhÃnaæ, sotukÃmatà nidÃnakammajabhÆtapadaÂÂhÃnaæ. GavdhÃbhighÃtÃrahabhÆtappasÃdalakkhaïaæ ghÃyitukÃmatà nÃdÃnakammasamuÂÂhÃnabhÆtappasÃdalakkhaïaæ và ghÃnaæ, gandhesu Ãvi¤janarasaæ, ghÃnavi¤¤Ãïassa ÃdÃrabÃvapaccupaÂÂhÃnaæ, ghÃyitukÃmatà nÃdÃnakammajabhÆtapadÂhÃnaæ. RasÃbhighÃtÃrahabhÆtappa sÃdalakkhaïà sÃyitukÃmatà nidÃnakammasamuÂÂhÃnabhÆtappasÃdalakkhaïà và jivhÃ, rasesu Ãvi¤janarasÃ, jivhÃvi¤¤Ãïassa ÃdhÃrabhÃvapaccupaÂÂhÃnaæ, sÃyitukÃmatà nidÃnakammajabhÆtapadaÂÂhÃnÃ. PhoÂÂhabbÃbhi ghÃtÃrahabhÆtappasÃdalakkhaïo phÆsitukÃmatà nidÃnakammasamuÂÂhÃna bhÆtappasÃdalakkhaïo và kÃyo, phoÂÂhabbesu Ãci¤janaraso, kÃyavi¤¤Ãïassa ÃdhÃrabhÃvapaccupaÂÂhÃno, phusitukÃmatà nidÃna kammajabhÆtapadaÂÂhÃno, keci pana tejÃdhikÃnaæ butÃnaæ pasÃdo cakkhu, vÃyu paÂhavÅ ÃpÃdhikÃnaæ bhÆtÃnaæ pasÃdà sotaghÃnajivhÃ, kÃyo sabbesanti ca vadanti. Apare tejÃdhikÃnaæ pasÃdo cakkhu, vivaravÃyuÃpapaÂhavÃdhikÃnaæ sotaghÃnajivhÃkÃyÃti vadanti. Te vattabbÃ: suttaæ ÃharathÃti. Addhà suttameva na dakkhissanti. Keci panettha tejÃdÅnaæ guïehi rÆpadÅhi anugayhabhÃvatoti kÃraïaæ vadanti. 1 Te cattabbÃ, kopanevamÃha: rÆpÃdayo tejÃdÅnaæ guïÃti. [PTS Page 445] [\q 445/] avinibbhogavuttÅsu hi butesu ayaæ imassa guïo ayaæ imassa guïotina labbhà cattunti. AthÃpi vadeyyuæ: yathà tesu tesu samhÃse tassa tassa bhÆtassa adhikatÃya paÂhavÅ ÃdÅnaæ sandhÃraïÃdÅni kiccÃni icchatha, evaæ tejÃdiadikesu sambhÃresu rupÃdÅnaæ adikabhÃvadassanato icchitabbametaæ rÆpÃdayo tesaæ guïÃti. Te vattabbÃiccheyyÃma yadi ÃpÃdhikassa Ãsavassa gavdhato paÂhavÅadike kappÃse gavdho adikataro siyÃ, tejÃdhikassa ca unhodakassa vaïïato sÅtudakassa vaïïo 1. Ma. 1. Dassenti. [SL Page 333] [\x 333/] ParihÃyetha. Yasmà panetaæ ubhayampi natthi, tasmà pahÃyetheta metesaæ nissayabhÆtÃnaæ visesakappanaæ. Yathà avisesepi eka kalÃpe bhÆtÃnaæ rÆparasÃdayo a¤¤ama¤¤aæ visadisÃhonti, evaæ cakkhuppasÃdÃdayo avijjamÃnepi a¤¤asmiæ visesakÃraïeti gahe tabbametaæ. Kiæ pana taæ yaæ a¤¤ama¤¤assa asÃdhÃranaæ, kamma meva seæ visesakÃraïaæ, tasmà kammavisesato etesaæ viseso, na bhÆtavisesato. BhÆtavisese hi sati pasÃdova na uppajjati, samÃnÃnaæ hi pasÃdo na visamÃnÃnanti porÃïÃ. Evaæ kammavisesato visesavantesu ca etesu cakkhusotÃdÅni appattavisayagÃhakÃni atta nissayaæ anallÅnanissaye eva visaye vi¤¤ÃïahetuttÃ. GhÃnajivhÃkÃyà sampattavisayagÃhakà nissayavasena ceva saya¤ca attano nissayaæ allÅneyeva visaye vi¤¤ÃïahetuttÃ. Cakkhu cettha yadetaæ loke nÅlapakhuma samÃkinïaæ kaïhasukkamaï¬alavicittaæ nÅluppaladalasannibhaæ cakkhuti vuccati. Taæ sasambhÃracakkhuno setamaï¬alaparikkhittassa kaïhaman¬alassa majjhe abhimukhe ÂhitÃnaæ sarÅrasaïÂhÃnuppatti padese sattasu picupaÂalesu Ãsittatela picupaÂalÃni viya satta akkhipaÂalÃni vayÃpetvà dhÃraïa nahÃpana maï¬ana vÅjana kiccÃhi catÆhi dhÃtÅhi khattiyakumÃro viya sandhÃraïa bandhana paripÃcana samudÅraïa kiccÃhi catÆhi dhÃtuhi katupakÃraæ utucittÃhÃrehi upatthamhiyamÃnaæ Ãyunà anupÃliyamÃnaæ vanïagavdharasÃdÅhi parivutaæ pamÃïato ÆkÃsiramattaæ cakkhuvi¤¤ÃïÃdÅnaæ [PTS Page 446] [\q 446/] yathÃrahaæ vatthudvÃrabhÃvaæ sÃdhayamÃnaæ tiÂÂhati, vuttampi cetaæ dhammasenà patinÃ: - "Yena cakkhuppasÃdena rÆpÃnimanupassati, Parittasukumaæ etaæ ÆkÃsirasamÆpama[a]"nti. SasamhÃra sotabilassa pana anto tanutambalomÃcite aÇguliveÂhakasanÂhÃne padese sotaæ vuttapbakÃrÃhi dhÃtuhi katupakÃraæ utucittÃhÃrehi upatthambhiyamÃnaæ Ãyunà anupÃliya mÃnaæ vaïïÃdÅhi parivutaæ sotavi¤¤ÃïÃdÅnaæ yathÃrahaæ vatthudvÃra bhÃvaæ sÃdhayamÃnaæ tiÂÂhati. SasambhÃraghÃnabilassa pana anto ajapadasaïÂhÃne padese ghÃnaæ yathÃvuttappakÃra upakÃrupatthamha nÃnupÃlanaparivÃraæ ghÃnavi¤¤ÃïÃdÅnaæ yathÃrahaæ vatthudvÃrabhÃvaæ sÃdhayamÃnaæ tiÂÂhati. SasambhÃrajivhÃmajjhassa upari uppaladalagga saïÂhÃne padese jivhà yathÃvuttappakÃra upakÃrupatthamhanÃnu pÃlanaparivÃrà jivhÃvi¤¤ÃïidÅnaæ yathÃrahaæ vatthudvÃrabhÃvaæ sÃdhaya mÃnà tiÂÂhati. YÃvatà pana imasmiækÃye upÃdinnarÆpà nÃma atthi, sabbattha kÃyo kappÃsapaÂale sneho viya vuttappakÃru [A.] MahÃniddesa. [SL Page 334] [\x 334/] PakÃrupatthambhanÃnupÃlanaparivÃrova hutvà kÃyavi¤¤ÃïÃdinaæ yathÃrahaæ vatthuvÃrabhÃvaæ sÃdhayamÃno tiÂÂhati. VammikaudakÃkÃsa gÃmasÅvaÂhikasaÇkhÃta sagocaraninnà viya ca ahisuæsumÃrapakkhi kukkurasigÃlà rÆpÃdisagocaraninnÃva etecakkhÃdayoti daÂÂhabbÃ. Tato paresu pana rÆpÃdisu cakkhupaÂihananalakkhaïaæ rupaæ, cakkhu vi¤¤¤Ãïassa visayabhÃvarasaæ, tasseva gocarapaccupaÂÂhÃnaæ, catumahà bhÆtapadaÂÂhÃnaæ. YathÃcetaæ. Tathà sabbÃnipi upÃdÃrÆpÃni. Yattha pana viseso atthi, tattha vakkhÃma. Tayidaæ nÅlaæ pÅtakanti ÃdÅ vasena anekavidhaæ. SotapaÂihananalakkhaïo saddo, sota vi¤¤Ãïassa visayabhÃvaraso, tasseva gocarapaccupaÂÂhÃno, bheri saddo mutiÇgasaddoti Ãdinà nayona anekavidho. [PTS Page 447] [\q 447/] ghÃnapaÂi hananalakkhaïo gavdho, ghÃnavi¤¤Ãïassa visayabhÃvaraso, tasseva gocarapaccupaÂÂhÃno, mÆlagavdho sÃragavdhoti ÃdÅnà nayena anekavidho. JivhÃpaÂihananalakkhano raso, jivhÃvi¤¤Ãïassa visayabhÃvaraso, tasseva gocarapaccupaÂÂhÃno, mÆlaraso khandha rasoti Ãdinà nayena anekavidho. ItthibhÃvalakkhaïaæ itthindriyaæ itthiti pakÃsanarasaæ, itthiliÇga nimitta kuttÃkappÃnaæ kÃraïabhÃva paccupaÂÂhÃnaæ. PurisabhÃvalakkhaïaæ purisindriyaæ, purisoti pakÃsanarasaæ, purisaliÇganimittakuttÃkappÃnaæ kÃraïabhÃvapaccu paÂÂhÃnaæ, tadubhayampi kÃyappasÃdo viya sakalasarÅraæ vyÃpakameva, na ca kÃyappasÃdena ÂhitokÃse Âhitanti và aÂÂhitokÃse aÂhaatanti và vattabbataæ Ãpajjati, rÆparasÃdayo viya a¤¤ama¤¤a saÇkaro natthi. SahajarÆpÃnupÃlanalakkhaïaæ jÅvitindriyaæ, tesaæ pavattanarasaæ, tesa¤¤eva ÂhapanapaccupaÂÂhÃnaæ, yÃpayitabbabhÆta padaÂÂhÃnaæ. Santepi ca anupÃlanalakkhaïÃdimhi vidhÃne atthikkhaïeyeva taæ sahajarÆpÃni anupÃleti. Udakaæ viya uppalÃdÅni. YathÃsakaæ paccayuppannepi ca dhamme pÃleti, dhÃtÅ viya kumÃraæ; sayaæ pavattitadhammasambavdheneva ca pavattati, niyÃmako viya;na bhaÇgato uddhaæ pavattayati, attano ca pavattayitabbÃna¤ca abhÃvÃ. Na bhaÇgakkhaïe Âhapeti, sayaæ bhijjamÃnattÃ, kÅyamÃno viya vaÂÂasneho dÅpasikhaæ. Na ca anupÃlanapavattanaÂÂhÃpanÃnu bhÃva virahitaæ yathÃvuttakkhaïe tassa tassa sÃdhanatoti daÂÂhabbaæ. ManodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtÆnaæ nissayalakkhaïaæ hadayavatthu, tÃsa¤¤eva dhÃtÆnaæÃdhÃraïarasaæ, ubbahanapaccupaÂÂhÃnaæ, hadayassa anto kÃyagatÃsatikathÃyaæ vuttappakÃraæ lohitaæ nissÃya sandhÃranÃdikiccehi bhutehi katupakÃraæ utucittÃhÃrehi upatthambhiyamÃnaæ Ãyunà anupÃliyamÃnaæ manodhÃtumano vi¤¤ÃïadhÃtuna¤ceva taæ sampayuttadhammÃna¤ca vatthubhÃvaæ sÃdhaya mÃnaæ tiÂÂhati. AbikkamÃdippavattaka cittasamuÂÂhÃna vÃyodhÃtuyà sahajarÆpakÃyasatthambhanasavdhÃraïacalanassa [PTS Page 448] [\q 448/] paccayo ÃkÃravikÃro [SL Page 335] [\x 335/] KÃyavi¤¤atti. AdhippÃyappakÃsanarasÃ, kÃyavipphandana hetubhÃva paccupaÂÂhÃnÃ, cittasamuÂÂhÃnavÃyodhÃtupadaÂÂhÃnÃ. Sà panesà kÃya vipphandanena adhippÃyavi¤¤Ãpanahetuttà saya¤ca tena kÃya vipphandanasaÇkhÃtena kÃyena vi¤¤eyyattà kÃyavi¤¤attiti vuccati. TÃya ca pana calitehi cittajarÆpehi abhisambandhÃnaæ utujÃdÅnampi calanato abhikkamapaÂikkamÃdayo pavattantÅti vedi tabbÃ. VacÅbhedappavattaka cittasamuÂÂhÃnapaÂhavÅdhÃtuyà upÃdinna ghaÂÂanapaccayo ÃkÃravikÃro vacÅvi¤¤atti, adhippÃyappakÃsana rasÃ, vacÅghosassa hetubhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, cittasamuÂÂhÃnapaÂhavÅdhÃtu padaÂÂhÃnÃ. Sà panesà vacÅghosena adippÃyavi¤¤Ãpanahotuttà saya¤ca tÃya vacÅghosasaÇkhÃtÃya vÃcÃya vi¤¤eyyattà vacÅvi¤¤attÅti vuccati. YathÃhi ara¤¤e ussÃpetvà baddhagosÅsÃdi udakanimittaæ disvà 'udakamettha atthi'ti vi¤¤Ãyati, evaæ kÃya vipphandana¤ceva vacÅghosa¤ca gahetvà kÃyavacÅvi¤¤attiyopi vi¤¤Ãyanti. RÆpaparicchedalakkhaïà ÃkÃsadhÃtu, rÆpapariyantappa kÃsanarasÃ, rÆpamariyÃdÃpaccupaÂÂhÃnÃ, asamphÆÂÂhabhÃvavchidda vivarabhÃva paccupaÂÂhÃnà vÃ, paricchinnarÆpapadaÂÂhÃnÃ, yÃya paricchinnesu rÆpesu idamito uddhamadho tiriyanti ca hoti. Advdhatà lakkhaïà rÆpassa lahutÃ, rÆpÃnaæ garubhÃvavinodanarasÃ, lahu parivattitÃpaccupaÂÂhÃnÃ, lahurÆpapadaÂÂhÃnÃ. AthaddhatÃlakkhaïà rÆpassa mudutÃ, rÆpÃnaæthaddhabhÃva vinodanarasÃ, sabbakiriyÃsÆ avi rodhità paccupaÂÂhÃnÃ, mudurÆpapadaÂÂhÃnÃ. SarÅrakiriyÃnukÆla kamma¤¤a bhÃvalakkhaïà rÆpassa kamma¤¤atÃ, akamma¤¤atà vinodanarasÃ, adubbalabhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, kamma¤¤arÆpapadaÂÂhÃnÃ. Età pana tisso na a¤¤ama¤¤aæ vijahanti. Evaæ santepi - yo aro gino viya rÆpÃnaæ. Lahubhavo adandhatà lahuparivattippakÃro rÆpadavdhattakaradhÃtukkhobha paÂipakkhapaccayasamuÂÂhÃno, so rÆpa vikÃro rÆpassa lahutÃ. Yo pana suparimadditacammasseva rÆpÃnaæ mudubhÃvo sabbakiriyÃvisesesu vasavattanabhÃvamaddavappakÃro rÆpatthaddhattakaradhÃtukkhobha [PTS Page 449] [\q 449/] paÂipakkhapaccayasamuÂÂhÃno, so rÆpa vikÃro rÆpassa mudutÃ. Yo pana sudhantasuvaïïasseva rÆpÃnaæ kamma¤¤abhÃvo sarÅrakiriyÃnukÆlabhÃvappakÃro sarÅrakiriyÃnaæ ananukÆlakaradhÃtukkhobha paÂipakkhapaccayasamuÂÂhÃno, so rÆpa vikÃro rÆpassa kamma¤¤atÃti evametÃsaæ viseso veditabbo. ùcayalakkhaïo rÆpassa upacayo, pubbantato rÆpÃnaæ ummujjà panaraso, niyyÃtanapaccupaÂÂhÃno, paripunïabhÃvapaccupaÂÂhÃno vÃ, upacitarÆpapadaÂÂhÃno. Pavattilakkhaïà rÆpassa santatÅ, anubandhanarasÃ, anupacchedapaccupaÂÂhÃnÃ, anuppabandhakara rÆpapadaÂÂhÃnÃ. Ubhayampetaæ jÃtirÆpassevÃdhivacanaæ. ùkÃra nÃnattato pana [SL Page 336] [\x 336/] Veneyyavasena ca upacayo santatÅti uddesa1 desanà katà yasmà panettha atthato nÃnattaæ natthi, tasmà imesaæ padÃnaæ niddese "yo ÃyatanÃnaæ Ãcayo, so rÆpassa upacayo; yo rÆpassa upacayo, so rÆpassa santatÅ"ti vuttaæ. AÂÂhakathÃyampi Ãcayo nÃma nibbatti, upacayo nÃma va¬¬hi, santati nÃma pavattÅti vatvà naditÅre khatakÆpamhi udakuggamanakÃlo viya Ãcayo nibbatti, paripunïakÃlo viya upacÃyo va¬¬hi, ajjhottha ritvà gamanakÃlo viya santati pavattÅti upamà katÃ. Upamà vasÃneca evaæ kiæ katitaæ hoti? ùyatanena Ãcayo kathito, Ãcayena Ãyatanaæ kathitanti vuttaæ. Tasmà yà rÆpÃnaæ paÂhamÃbhi nibbatti sà Ãcayo, yà tesaæ upari a¤¤esaæ nibbattamÃnÃnaæ nibbatti, sà va¬¬hi; ÃkÃrena upaÂÂhÃnato upacayo, yà tesampi upari punappuna a¤¤esaæ nibbattamÃnÃnaæ nibbatti, sà anuppa bandhÃkÃrenaupaÂÂhÃnato santatÅti ca pavuccatÅti veditabbÃ. RÆpaparipÃkalakkhaïà jaratÃ, upanayanarasÃ, sabhÃvÃnapagamepi nava bhÃvÃpagama paccupaÂÂhÃnÃ, vÅhipurÃïabhÃvo viya, paripaccamÃnarÆpa padaÂÂhÃnÃ. Khaï¬ivcÃdibhÃvena dantÃdÅsu vikÃradassanato idaæ pÃkaÂajaraja savdhÃya vuttaæ. ArÆpadhammÃnaæ pana paÂicchannajarà nÃma hoti. Tassà esa vikÃro natthi, yà ca paÂhavÅ udaka pabbata candima suriyÃdÅsu avÅci jarà nÃma. [PTS Page 450] [\q 450/] paribhedalakkhaïà rÆpassa aniccatÃ, saæsÅdanarasÃ, kayavayapaccupaÂÂhÃnÃ, paribhijjamÃnarÆpa padaÂÂhÃnÃ. OjÃlakkhano kabalÅkÃro ÃhÃro, rÆpÃharaïaraso, upatthambhana paccupaÂÂhÃno, kabalaæ katvà ÃharitabbavatthupadaÂÂhÃno. YÃya ojÃya sattà yÃpentitassà etaæ adhivacanaæ, imÃni tÃva pÃÊiyaæ ÃgatarupÃneva. AÂÂhakathÃyaæ pana balarÆpaæ, sambhavarupaæ, jÃtirÆpaæ, rogarÆpaæ, ekaccÃnaæ matena middharÆpanti evaæ a¤¤a nipi rÆpÃni Ãharitvà "addhà munÅsi sambuddho natthi nivaraïà tavÃ[a]"ti ÃdÅni vatvà middharÆpaæ tÃva natthiyevÃti paÂikkhittaæ. Itaresu rogarupaæ jaratà aniccatà gahaïena gahitameva, jÃti rÆpaæ upacayasantatigahaïena, sambhavarÆpaæ ÃpodhÃtugahaïena, balarÆpaæ vÃyodhÃtugahaïena gahitameva. Tasmà tesu ekampà visuænatthÅti sanniÂhÃnaæ kataæ, iti idaæ catuvÅsatividhaæ upÃdÃrÆpaæ pubbe vuttaæ catubbidhaæ bhÆtarÆpa¤cÃti aÂÂhavÅsatividhaæ rÆpaæ hoti. AnÆnamanadhikaæ. Taæ sabbampi na hite, ahetukaæ, hetuvippa yuttaæ, sappaccayaæ, lokiyaæ, sÃsavamevÃti ÃdinÃnayena ekavidhaæ. Ajjhattikaæ bÃhiraæ, oÊÃrikaæ sukumaæ, dare santike, nipphannaæ anipphannaæ, pasÃdarÆpaæ nappasÃdarÆpaæ, indriyaæ anindriyaæ, upÃdinnaæ anupÃdinnanti Ãdivasena duvidhaæ. Tattha cakkÃdipa¤cavidhaæ atta bhÃvaæ adhikicca pavattattà ajjhattikaæ, sesaæ tato bÃhirattÃ. 1. SÅ. Uddese. [A.] MahÃaÂÂhakathÃ. [SL Page 337] [\x 337/] BÃhiraæ. CakkhÃdÅni nava ÃpodhÃtuvajjÃ1 tisso dhÃtuyo cÃti dvÃdasavidhaæ ghaÂÂanavasena gahetabbato oÊÃrikaæ, sesaæ tato viparitattà sukhumaæ. Yaæ sukhumaæ tadeva duppaÂivijjhasabhÃvattà dÆre, itaraæ suppaÂivijjhasabhÃvattà santike. Catasso dhÃtuyo cakkhà dÅni terasa kabalÅkÃro ÃhÃro cÃti aÂÂhÃrasavidhaæ rÆpaæ pariccheda vikÃralakkhaïabhÃvaæ atikkamitvà sabhÃveneva pariggahetabbato nipphannaæ, sesaæ tabbiparÅtatÃya anipphannaæ. CakkhÃdi pa¤cavidhaæ rÆpÃdÅnaæ gahaïapaccayabhÃvena ÃdÃsatalaæ viya vippasannattà pasÃdarÆpaæ. Itaraæ tato viparitattà nappasÃdarÆpaæ. [PTS Page 451] [\q 451/] pasÃda rÆpameva itthindriyÃdittayena saddhiæ adhipatiaÂÂhena indriyaæ sosaæ tato viparitattà anindriyaæ. Yaæ kammajanti parato cakkhÃma, taæ kammena upÃdinnattà upÃdinnaæ, sesaæ tato viparÅtattà anupÃdinnaæ. Puna sabbameva rÆpaæ sanidassanakammajÃdÅnaæ tikÃnaæ vasona tividhaæ hoti. Tathe oÊÃrike rÆpaæ sanidassanasappaÂighaæ, sesaæ anidassanasappaÂighaæ, sabbampi sukhumaæ anidassanaappaÂighaæ, evaæ tÃva sanidassanattikavasena tividhaæ. KammajÃdittikavasena pana. Kammato jÃtaæ kammajaæ, tada¤¤apaccayajÃtaæ akammajaæ, na kutoci jÃtaæ nevakammajaæ nÃkammajaæ. Cintato jÃtaæ cittajaæ. Tada¤¤a paccayajÃtaæ acittajaæ. Na kutoci jÃtaæ nevacittajaæ nÃcittajaæ. ùhÃrato jÃtaæ ÃhÃrajaæ, tada¤¤apaccayajÃtaæ anÃhÃrajaæ, na kutoci jÃtaæ nave ÃhÃrajaæ na anÃhÃrajaæ. Ututo jÃtaæ utujaæ, tada¤¤apaccayajÃtaæ anutujaæ, na kutoci jÃtaæ neva utujaæ na anutujanti evaæ kammajÃdittikavasena tividhaæ. Puna diÂÂhÃdi rÆparÆpÃdi vatthÃdi catukkavasona catubbidhaæ, tattha rÆpÃyatanaæ diÂÂhaæ nÃma dassanavisayattÃ, saddÃyatanaæ sutaæ nÃma savaïa visayattÃ, gavdharasaphoÂÂhabbattayaæ mutaæ nÃma sampattagÃhakaindriya visayattÃ, sesaæ vi¤¤Ãtaæ nÃma vi¤¤Ãïasseva visayattÃti evaæ tÃva diÂÂhÃdicatukkavasena catubbidhaæ. NipphannarÆpaæ panettha rÆpa rÆpaæ nÃma, ÃkÃsadhÃtu paricchedarÆpaæ nÃma, kÃyavi¤¤attiÃdi kamma¤¤atÃpariyantaæ vikÃrarÆpaæ nÃma, jÃtijarÃbhaÇgaæ lakkhaïa rÆpaæ nÃmÃti evaæ rÆparÆpÃdicatukkavasena catubbidhaæ. Yaæ panettha hadayarÆpaæ nÃma taæ vatthu na dvÃraæ, vi¤¤attidvayaæ dvÃraæ na vatthu, pasÃdarÆpaæ vatthu ceva dvÃra¤ca, seæsa neva vatthu na dvÃranti evaæ vatthÃdicatukkavasena catubbidhaæ. Puna ekajaæ dvijaæ tijaæ catujaæ nakutoci jÃtanti imesaæ vasena pa¤cavidhaæ, tattha kammajameva cittajameva caekajaæ nÃma, tesu saddhiæ hadayavatthunà indriyarÆpaæ kammajameva, vi¤¤attidvayaæ cittajameva. Yaæ pana cittato ca ututo ca jÃtaæ taæ dvijaæ nÃma, taæ saddÃyatanameva. 1. Ma. 11. ùpodhÃtuvajjitÃ. [SL Page 338] [\x 338/] Yaæ utucittÃhÃrehi jÃtaæ [PTS Page 452] [\q 452/] taæ tijaæ nÃma, taæ pana lahutÃdittaya meva. Yaæ catÆhipi kammÃdÅhi jÃtaæ taæ catujaæ nÃma, taæ lakkhaïaæ rÆpavajjaæ avasesaæ hoti. LakkhaïarÆpaæ pana na kutoci jÃtaæ. KasmÃ? Na hi uppÃdassa uppÃdo atthi, uppannassa ca paripÃkabheda mattaæ itaradvayaæ. Yampi rÆpÃyatanaæ saddÃyatanaæ gavdhÃyatanaæ rasÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ ÃkÃsadhÃtu ÃpodÃtu rÆpassa lahutà rÆpassa mudutà rÆpassa kamma¤¤atà rÆpassa upacÃyo rÆpassa santati kabalÅkÃro ÃhÃro ime dhammà cittasamuÂÂhÃnÃti ÃdÅsu jÃtiyà kutoci jÃtattaæ anu¤¤Ãtaæ, taæ pana rÆpajanakappaccayÃnaæ kiccÃnubhÃvakkhaïe diÂÂhattÃti veditabbaæ. Idaæ tÃva rÆpakkhavdhe vitthÃrakathÃmukhaæ. Itaresu pana yaæ ki¤ci vedayitalakkhaïaæ sabbantaæ ekato Itaresu pana yaæ ki¤ci vedayitalakkhaïaæ sabbantaæ ekato katvà vedanÃkkhavdho, yaæ ki¤ci sa¤jÃnanalakkhaïaæ sabbantaæ ekato katvà sa¤¤Ãkkhavdho, yaæ ki¤ci abhisaÇkharaïalakkhaïaæ sabbantaæ ekato katvà saÇkhÃrakkhandho, yaæ ki¤ci vijÃnana lakkhaïaæsabbantaæ ekato katvà vi¤¤Ãïakkhandhoti vedi tabbo. Tattha yasmà vi¤¤Ãïakkhandhe vi¤¤Ãte itare suvi¤¤eyyà honti, tasmà vi¤¤ÃïakkhandhamÃdiæ katvÃvaïïanaæ karasissÃma. "Yaæ ki¤ci vijÃnanalakkhaïaæ sabbantaæ ekato katvà vi¤¤Ãïakkhandho veditabbo"ti hi vuttaæ. Ki¤ca vijÃnana lakkhaïaæ vi¤¤Ãïaæ? YathÃha: "vijÃnÃti vijÃnÃtÅ"[a]ti kho Ãvuso tasmà 'vi¤¤Ãïa'nti vuccatÅti. 'Vi¤¤Ãïaæ, cittaæ, mano'ti atthato ekaæ, tadetaæ vijÃnanalakkhaïena sabhÃvato ekavidhampi jÃtivasena tividhaæ kusalamakulaæ avyÃkata¤ca. Tattha kusalaæ bhumi bhedato catubbidhaæ: kÃmÃvacaraæ rÆpÃvacaraæ arÆpÃvacaraæ lokuttara¤ca. Tattha kÃmÃvacaraæ: somanassupekkhäÃïa saÇkhÃrabhedato aÂÂhavidhaæ. SeyyathÅdaæ: somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ asaÇkhÃraæ sasaÇkhÃra¤ca, tathà ¤Ãïavippayuttaæ. UpekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ asaÇkhÃraæ sasaÇkhÃra¤ca, [PTS Page 453] [\q 453/] tathà ¤Ãïavippayuttaæ. YadÃhi deyya dhammapaÂiggÃhakÃdisampattiæ a¤¤aæ và somanassahetuæ Ãgamma haÂÂhapahaÂÂho "atthi dinna"nti Ãdinayappavattaæ sammÃdiÂÂhiæ purakkhatvà asaæsÅdanto anussÃhito parehi dÃnÃdÅni pu¤¤Ãni karoti, tadÃssa cittaæ somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ asaækhÃraæhotÅ. Yadà pana vuttanayena haÂÂhatuÂÂho sammÃdiÂÂhiæ purakkhatvà amuttacÃgatÃdivasena saæsÅdamÃno và parehi và ussÃhito karoti, tadÃssa tadevacittaæ sasaÇkhÃraæ hoti. Imasmi. [A.] MajjhimanikÃya - mahÃvedallasutta. [SL Page 339] [\x 339/] Hi atthe saÇkhÃroti etaæ attano và paresaæ và vasena pavattassa pubbapayogassÃdhivacanaæ. Yadà panassa ¤Ãtijanassa paÂipatti dassanena jÃtaparicayà bÃladÃrakà bhikkhu disvà somanassa jÃtà sahasà ki¤cideva hatthagataæ dadanti và vandanti vÃ, tadà tatiyaæ cittaæ uppajjati. Yadà pana 'detha vandathÃ'ti ¤ÃtÅhi ussà hità evaæ paÂipajjanti. Tadà catutthaæ cittaæ uppajjati. Yadà pana deyyadhammapaÂiggÃhakÃdÅnaæ asampattiæ a¤¤esaæ và somanassa hetunaæ abhÃvaæ Ãgammacatusupi vikappesu somanassarahità honti. Tadà sesÃni cattÃri upekkhÃsahagatÃni uppajjantiti evaæ somanassupekkhà ¤ÃïasaÇkhÃra bhedato aÂÂhavidaæ kÃmÃvacara kusalaæ veditabbaæ. RÆpÃvacaraæ pana jhÃnaÇgayogabhedato pa¤cavidhaæ hoti. SeyyathÅdaæ: vitakkavicÃrapÅtisukhasamÃdisampayuttaæ paÂhamaæ, tato atikkantavitakkaæ dutiyaæ, tato atikkantavicÃraæ tatiyaæ, tato virattapÅtikaæ catutthaæ, atthagatasukhaæ1 upekkhà samÃdhi yuttaæ pa¤camanti. ArÆpÃvacaraæ catunnaæ ÃruppÃnaæ yogavasena catubbidhaæ, vuttappakÃrena hi ÃkÃsÃna¤cÃyatanajhÃnena sampayuttaæ paÂhamaæ, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÃdÅhi dutiyatatiyacatutthÃni. Lokuttaraæ catumaggasampayogato catubbidhanti evaæ tÃca kusalavi¤¤Ãïameva ekavÅsati vidhaæhoti. [PTS Page 454] [\q 454/] Akusalaæ pana bhumito ekavidhaæ kÃmÃvacarameva. MÆlato tividhaæ lobhamÆlaæ dosamÆlaæ mehamÆla¤ca. Tattha loba mÆlaæ somanassupekkhÃdiÂÂhigatasaÇkhÃrabhedato aÂÂhavidhaæ. SeyyathÅdaæ: somanassasahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ asaÇkhÃraæ sasaÇkhÃra¤ca, tathà diÂÂigatavippayuttaæ. UpekkhÃsahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ asaÇkhÃraæ sasaÇkhÃra¤ca, tathà diÂÂhagatavippayuttaæ. YadÃhi 'natthi kÃmesu ÃdÅnavo'tÅ Ãdinà nayena micchÃdiÂÂhiæ purakkhatvà haÂÂhakuÂÂho kÃmo và paribhu¤jati, diÂÂhamaÇgalÃdÅni và sÃrato pacceti, sabhÃvatikkheneva anussÃhitena cittena, tadà paÂhamaæ akusala cittaæ uppajjati. Yadà mavdena samussÃhitena cittena, tadà dutiyaæ, yadà micchÃdiÂÂhiæ apurakkhatvà kevalaæ haÂÂhatuÂÂho methunaæ và sevati, parasampattiæ và abhijjhÃyati, pahabhaï¬aæ và rahati, sabhÃvatikkheneva anussÃhitena cittena, tadà tatiyaæ. Yadà mandena samussÃhitena cittena, tadà catutthaæ. Yadà pana kÃmÃnaæ và asampattiæ Ãgamma a¤¤esaæ và somanassahetunaæ abhÃvena catusupi vikappesu somanassarahità honti, tadà sesÃni cattÃri 1. Ma. AtthaÇgatasukhaæ [SL Page 340] [\x 340/] UpekkhÃsahagatÃni uppajjantÅti evaæ somanassupekkhà diÂÂhigata saÇkhÃrabhedato aÂÂavidhaæ lobhamÆlaæ veditabbaæ. DosamÆlaæ pana domanassasahagataæ paÂighasampayuttaæ asaÇkhÃraæ sasaÇkhÃranti duvidha meva hoti, tassa pÃïÃtipÃtÃdisu tikkhamavdappavattikÃle uppatti veditabbÃ. MohamÆlaæ upekkhÃsahagataæ vicikicchÃsampa yuttaæ uddhaccasampayutta¤cÃti duvidhaæ, tassa sanniÂÂhÃnavikkhepa kÃle pavatti veditabbÃti evaæ akusalavi¤¤Ãïaæ dvÃdasavidhaæ hoti. AvyÃkataæ jÃtibhedato duvidhaæ vipÃkaæ kiriya¤ca. Tattha vipÃkaæ bhumito catubbidhaæ kÃmÃvacaraæ rÆpÃvacaraæ arÆpÃvacaraæ lokuttara¤ca. Tattha kÃmÃvacaraæ duvidhaæ kusalavipÃkaæ akusala vipÃka¤ca. KusalavipÃkampi duvidhaæ ahetukaæ sahetuka¤ca. Tattha alobhÃdivipÃkahetu virahitaæ ahetukaæ, taæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotaghÃïajivhÃkÃyavi¤¤Ãïaæ sampaÂicchanakiccà manodhÃtu santÅ raïÃdikiccà Çve manovi¤¤ÃïadhÃtuyo dvÃti aÂÂhavidhaæ. [PTS Page 455] [\q 455/] tattha cakkhusannisitarÆpavijÃnanalakkhaïaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ, rÆpanimittÃrammaïarasaæ, rÆpÃbhimukhabhÃvapaccupaÂÂhÃnaæ, rÆpÃrammaïÃya kiriya manodhÃtuyà apagamapadaÂÂhÃnaæ, sotÃdi sannissita saddÃdi vijÃnana lakkhaïÃni sotaghÃïajivhÃkÃyavi¤¤ÃïÃni, saddÃdinimittÃrammaïa rasÃni, saddÃdiabhimukhabhÃvapaccupaÂÂÃnÃni, saddÃdiÃrammaïÃnaæ kiriya manodhÃtÆnaæ apagamapadÂhÃnÃni, cakkhuvi¤¤ÃïÃdÅnaæ anantaraæ rÆpÃdivijÃnanalakkhaïà manodhÃtu, rÆpÃdisampaÂicchanarasÃ, tathà bhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, cakkhuvi¤¤ÃïÃdÅnaæ apagamapadaÂÂhÃnÃ, ahetuka vipÃkà saÊÃrammaïavijÃnanalakkhaïà duvidhÃpi santÅraïÃdikiccà manovi¤¤ÃïadhÃtu, santÅraïÃdirasÃ, tathÃbhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, hadaya vatthupadaÂÂhÃnÃ, somanassupekkhÃyogato pana dvipa¤caÂÂhÃna bhedato ca tassà bhedo, etÃsu hi ekà ekantamiÂÂhÃrammaïe pavattisabbhÃvato somanassasampayuttà hutvà santÅraïatadà rammaïavasena pa¤cadvÃre ceva javanÃvasÃne ca pavattanato dviÂÂhÃnà hoti. Ekà iÂÂhamajjhattÃrammaïe pavattisabbhÃvato upekkhÃsampayuttà hutvà santÅraïatadÃrammaïapaÂisandhibhavaÇgacuti vasena pavattanato pa¤caÂÂhÃnà hoti. AÂÂhavidhampi cetaæ ahetukavipÃkavi¤¤Ãïaæ niyatÃniyatÃrammaïattà duvidhaæ, upekkhà sukhasomanassabedato tividhaæ. Vi¤¤aïapa¤cakaæ hettha niyatà rammaïaæ yathÃkkamaæ rÆpÃdÅsuyeva pavattito, sesaæ aniyatà rammaïaæ. Tata; hi manodhÃtu pa¤casupi rÆpÃdÅsu pavattati, mano vi¤¤ÃïadhÃtudvayaæ chassÆti. KÃyavi¤¤Ãïaæ panettha sukhayuttaæ. CiÂÂhÃnà manovi¤¤ÃïadhÃtu somanassayuttÃ, sesaæ upekkhà yuttanti. Evaæ tÃva kusalavipÃkahetukaæ aÂÂhavidhaæ veditabbaæ. [SL Page 341] [\x 341/] AlohÃdi vipÃkahetu sampayuttaæ pana sahetukaæ, taæ kÃmÃvacarakusalaæ viya somanassÃdibhedato aÂÂhavidaæ. Yathà pana kusalaæ dÃnÃdivasena chasu Ãrammaïesu pavattati, na idaæ tathÃ. Idaæ hi paÂisandhibhavaÇgacutitadÃrammaïavasena parittadhammapariyÃpannesu yeva chasu Ãrammaïesu pavattati. SaÇkhÃrÃsaÇkhÃrabhÃvo panetthaÃgamanÃdivasena veditabbo. SampayuttadhammÃna¤ca [PTS Page 456] [\q 456/] visese asatipi ÃdÃsatalÃdÅsumukhanimittaæ viya nirussÃhaæ vipÃkaæ, mukhaæ viya sa ussÃhaæ kusalanti veditabbaæ. Kevalaæ hi akusalacittaæ ahetukameva, taæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotaghÃïajivhÃkÃyavi¤¤Ãïaæ sampaÂicchanakiccà manodhÃtu santÅraïÃdikiccà pa¤caÂÂhÃnà mano vi¤¤ÃïadhÃtuti sattavidhaæ, taæ lakkhaïÃdito kusalÃhetuka vipÃke vuttanayeneva veditabbaæ. Kevalaæ hi kusalavipÃkÃni iÂÂhaiÂÂhamajjhattÃrammaïÃni. ImÃni aniÂhaaniÂÂhamajjhattÃrammaïÃni, tÃni ca upekkhÃsukhasomanassabhedato tividhÃni. ImÃni dukkhaupekkhÃvasena duvidhÃni. Etthahi kÃyavi¤¤Ãïaæ dukkhasahagatameva, sesÃni upekkhÃsahagatÃni. SÃca tesu upekkhà hÅnà dukkhaæ viya nÃtitikhiïÃ, itaresu upekkhÃpaïÅtà sukhaæ viya nÃti tikhiïÃ, iti imesaæ sattannaæ akusalavipÃkÃnaæ purimÃna¤ca so pasannaæ kusalavipÃkÃnaæ vasena kÃmÃvacaravipÃkavi¤¤Ãïaæ tevÅsatividhaæ. RÆpÃvacaraæ pana kusalaæ viya pa¤cavidhaæ, kusalampana samÃpattivasena javanavÅthiyaæ pavattati, idaæ uppattiyaæ paÂisandhibhavaÇga cutivasena, yathà ca rÆpÃvacaraæ evaæ arÆpÃvacarampi kusalaæ viya catubbidhaæ, pavattibhedo pissa rÆpÃvacare vuttanayo eva. LokuttaravipÃkaæ catumaggayuttacittaphalattà catubbidhaæ, taæ magga vithivasena ceva phalasamÃpattivasena ca vidhà pavattatÅti evaæ sabbampi catusu bhumÆsu chattiæsavidhaæ vipÃkavi¤¤Ãïaæ hoti. Kiriyaæ pana bhumibhedato tividhaæ kÃmÃvacaraæ rÆpÃvacaraæ ÃrÆpÃvacara¤ca; tattha kÃmÃvacaraæ duvidhaæahetukaæ sahetuka¤ca. Tattha alobhÃdi kiriyÃhetuvirahitaæ ahetukaæ, taæ manodhÃtumanovi¤¤ÃïadhÃtu hedato duvidhaæ, tattha cakkhuvi¤¤ÃïÃdipurecararÆpÃdivijÃnanalakkhaïà manodhÃtu, ÃvajjanarasÃ, rÆpÃdiabhimukhabhÃvapaccupaÂÂhÃnà bhavaÇgavicchedapadaÂÂhÃnà upekkhÃyuttÃva hoti. Manovi¤¤Ãïa dhÃtu pana duvidhà sÃdhÃraïà ÃsÃdhÃranà ca. [PTS Page 457] [\q 457/] tattha sÃdhÃraïà upekkhÃsahagatÃhetukakiriyà saÊÃrammaïa vijÃnanalakkhaïÃ, kiccavasena pa¤cadvÃramanodvÃresu votthapanÃvajjanarasÃ, tathà bhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, ahetukavipÃkamanovi¤¤ÃïadhÃtubhavaÇgÃnaæ a¤¤atarÃpagamapadaÂÂhÃnÃ. AsÃdhÃraïà somanassasahagatà ahetukakiriyà saÊÃrammaïavijÃnanalakkhaïÃ, kiccavasena arahataæ anuÊÃresu vatthusu hasituppÃdanarasÃ, tathÃbhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, ekantato hadayavatthupadaÂÂhÃnÃti; iti kÃmÃvacarakiriyaæ ahetukaæ tividhaæ. [SL Page 342] [\x 342/] Sahetukaæ pana somanassÃdibhedato kusalaæ viya aÂÂhavidhaæ, kevalaæ hi kusalaæ sekhaputhujjanÃnaæ uppajjati, idaæ arahataæ yevÃti, ayamettha viseso. Evaæ tÃva kÃmÃvacaraæ ekÃdasavidhaæ, rÆpÃvacaraæ pana arÆpÃvacara¤ca kusalaæ viya pa¤cavidhaæ catubbidhaæ ca hoti, arahataæ uppattivaseneva cassa kusalato viseso veditabboti. Evaæ sabbampi tÅsu bhumÅsu vÅsatividhaæ kiriyava¤¤Ãïaæ hoti, iti ekavÅsati kusalÃni dvÃdasÃkusalÃni chattiæsavipÃkÃni vÅsatikiriyÃnÅti sabbÃnipi ekunanavutivi¤¤ÃïÃni honti, yÃni paÂisandhi bhavaÇgÃvajjana dassana samaïa ghÃyana sÃyana phusana sampaÂicchana santÅraïa votthapana javana tadÃrammaïa cutivasena cuddasahi ÃkÃraha pavattantÅ. Kathaæ? YadÃhi aÂÂhannaæ kÃmÃvacarakusalÃnaæ ÃnubhÃvena devamanussesu sattà nibbattanti, tadà nesaæmaraïa kÃle paccupaÂÂhitaæ kammakammanimittagatinimittÃnaæ a¤¤ataraæ Ãrammaïaæ katvà aÂÂha sahetuka kÃmÃvacaravipÃkÃni manussesu paï¬akÃdibhÃvaæ ÃpajjamÃnÃnaæ dubbalavihetuka kusalavipÃka upekkhÃsahagatà ahetukavipÃkamanovi¤¤ÃïadhÃtu cÃti paÂisandhi vasena nava vipÃkacittÃni pavattanti. Yadà rÆpÃvacarÃrÆpÃvacara kusalÃnubhÃvena rÆpÃrÆpabhavesu nibbattanti, tadà nesaæ maraïa kÃle paccupaÂÂhitaæ kammakammanimittameva Ãrammaïaæ katvÃnava rÆpÃrÆpÃvacaravipÃkÃni paÂisandhivasena pavattanti. Yadà pana akusalÃnubhÃvena apÃye nibbattanti tadà nesaæ maraïakÃle paccu paÂÂhitaæ kammakammanimittagatinimittÃnaæ a¤¤ataraæ Ãrammaïaæ katvà ekà akusalavipÃkÃhetumanovi¤¤ÃïadhÃtu paÂisandhivasena pavattatÅti [PTS Page 458] [\q 458/] evaæ tÃvettha ekÆnavÅsatiyà vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ paÂisandhivasena pavatti veditabbÃ. PaÂisandhivi¤¤Ãïe pana niruddhe taæ taæ paÂisandhivi¤¤ÃïamanubandhamÃnaæ tassa tassema kammassa vipÃkabhÆtaæ tasmi¤¤ecÃrammaïe tÃdisameva bhavaÇgavi¤¤Ãïaæ nÃma pavattati, punapi tÃdisaæ punapi tÃdisanti evaæ asati santÃna vinivattake a¤¤asmiæ cittuppÃde nadisotaæ viya supinaæ apassato niddokkamana kÃlÃdisu aparimÃïasaÇkhampi pavattati yevÃti evaæ tesa¤¤eva vi¤¤ÃïÃnaæ bhavaÇgavasenÃpi pavatti veditabbÃ. Evaæ pavatte pana bhavaÇgasantÃne yadà sattÃnaæ indriyÃni ÃrammaïagahaïakkhamÃni honti, tadà cakkhussÃpÃthagate rÆpe rÆpaæ paÂicca cakkhuppasÃdassa ghaÂÂanà hoti, tato ghaÂÂa nÃnubhÃvena bhavaÇgacalanaæ hoti. Atha niruddhe bhavaÇge tadeva rÆpaæ Ãrammaïaæ katvÃbhavaÇgaæ vicchivdamÃnà viya Ãvajjanakiccaæ sÃdhayamÃnà kiriyamanodhÃtu uppajjati, sotadvÃrÃdÅsupi eseva nayo. ManodvÃre pana chabbidhepi Ãrammaïe ÃpÃthagate bhavaÇgacalanÃnantaraæ bhavaÇga vicchindamÃnà viya Ãvajjanakiccaæ sÃdhayamÃnà ahetuka kiriyamanovi¤¤ÃïadhÃtu uppajjati upekkhà [SL Page 342] [\x 342/] SahagatÃti, eravaæ cinnaæ kiriyavi¤¤ÃïÃnaæ Ãvajjanavasena pavatti veditabbÃ. ùvajjanÃnantaraæ pana cakkhudvÃre tÃva dassanakicaæ sÃdhayamÃnaæ cakkhuppasÃdavatthukaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sotadvÃrÃdÅsu savaïÃdi kiccaæ sÃdhayamÃnÃni sotaghÃïajivhÃkÃyavi¤¤ÃïÃni pavattanti, tÃni iÂÂhaiÂÂhamajjhattesu visayesu kusalavipÃkÃni. AniÂÂhaaniÂÂhavajjhattesu visayesu akusalavipÃkÃnÅti evaæ dasannaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ dassanasavaïaghÃyanasÃyanaphÆsanavasena pavatti veditabbÃ. Cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuyà uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ tajjà manodhÃtuti Ãdi vacanato pana cakkhuvi¤¤ÃïÃdÅnaæ anantarà tesa¤¤eva visayaæ sampaÂiccha mÃnà kusalavipÃkÃnantaraæ kusalavipÃkÃ, [PTS Page 459] [\q 459/] akusalavipÃkÃnantaraæ akusalavipÃkà manodhÃtu uppajjati, evi dvinnaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ sampaÂicchanavasena pavatti veditabbÃ. ManodhÃtuyÃpi uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtÆti vacanato pana manodhÃtuyà sampaÂicchitameva visayaæ santÅrayamÃnà akusalavipÃkamanodhÃtuyà anantarà akusalavipÃkÃ, kusalavipÃkÃya anantarà iÂÂhÃrammaïe somanassasahagatÃ, iÂÂhamajjhatte upekkhÃsahagatà uppajjati vipÃkÃhekamanovi¤¤ÃïÃdhÃtuti evaæ tiïïaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ santÅraïavasena pavatti veditabbÃ. SantÅraïÃnantaraæ pana tameva visayaæ vavatthÃpayamÃnà uppajjati kiriyÃhetukamano vi¤¤ÃïadhÃtu upekkhà sahagatÃti evaæ ekasseva kiriyavi¤¤Ãïassa votthapanavasena pavatti veditabbÃ. VotthapanÃnantaraæ pana sace mahantaæ hotÅ rÆpÃdiÃrammaïaæ, atha yathÃvavatthÃpite visaye aÂÂhannaæ và kÃmÃvacarakusalÃnaæ dvÃdasannaæ và akusalÃnaæ navannaæ và avasesakÃmÃvacarakiriyÃnaæ a¤¤ataravasena cha satta và javanÃni javantÅ, esa tÃva pa¤cadvÃre nayo. ManodvÃre pana manodvÃrÃvajjanÃnantaraæ tÃni yeva. Gotrabhuto uddhaæ rÆpÃvacarato pa¤ca kusalÃnipa¤ca kiriyÃni, arÆpÃvacarato cattÃri kusalÃni cattÃri kiriyÃni, lokuttarato cattÃri magga cittÃni cattÃri phalacittÃnÅti imesu yaæ yaæ laddhapaccayaæ hoti taæ taæ javatÅti evaæ pa¤capa¤¤ÃsÃya kusalÃkusalakiriyavipÃka vi¤¤ÃïÃnaæ javanavasena pavatti veditabbà javanÃvasÃne pana sace pa¤cadvÃre atimahantaæ manodvÃre ca vibhÆtamÃrammaïaæ hoti, atha kÃmÃvacarasattÃnaæ kÃmÃvacarajavanÃvasÃne iÂÂhÃrammaïÃdÅnaæ purimakammajavanacittÃdÅna¤ca vasena yo yo paccayo laddho hoti, tassa tassa vasenaaÂÂhasu sahetuka kÃmÃvacaravipÃkesu tÅsu vipÃkÃhetuka manovi¤¤ÃïadhÃtusu ca a¤¤ataraæ paÂi sotagataæ nÃvaæ anubandhamÃnaæ ki¤ci antaraæ udakamiva bhavaÇgassà rammaïato a¤¤asmiæ Ãrammaïe javitaæ javanamanubandhanti [SL Page 344] [\x 344/] Dvikkhattuæ sakiæ và vipÃkavi¤¤Ãïaæ [PTS Page 460] [\q 460/] uppajjati, tadetaæ javanÃva sÃne bhavaÇgassa Ãrammaïe pavattanÃrahaæ samÃnaæ tassa javanassa Ãrammaïaæ Ãrammaïaæ katvà pavattattÃtadÃrammaïanti vuccati, evaæ ekÃdasannaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ tadÃrammaïavasena pavatti veditabbÃ. TadÃrammaïÃvasÃne pana puna bhavaÇgameva pavattati, bhavaÇge vicchinne puna ÃvajjanÃdÅnÅti evaæ laddhapaccayaæ citta santÃnaæ bhavaÇgÃnantaraæ Ãvajjanaæ, ÃvajjanÃnantaraæ dassanà dÅnÅti cittaniyamavaseneva punappuna tÃva pavattati, yava ekasmiæ bhave bhavaÇgassa parikkhayo. Ekasmiæ hi bhave yaæ sabbapacchimaæ bhavaÇgacittaæ, taæ tato1 cavanattà cutÅti vuccati, tasmà tampi ekÆnavÅsatividhameva hoti, evaæ ekÆnavÅsatiyÃvipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ cutivasena pavatti veditabbÃ. Cutito pana puna paÂisandhi, paÂisandhito puna bhavaÇganti evaæ bhavagatiÂhitinivÃsesu saæsaramÃnÃnaæ sattÃnaæ avicchinnaæ cittasantÃnaæ pavattatiyeva. Yo panettha arahattaæ pÃpuïÃti tassa cuticitte niruddhe niruddha meva hotÅti. Idaæ vi¤¤Ãïakkhandhe vitthÃrakathÃmukhaæ. EdÃni yaæ vuttaæ yaæ ki¤ci vedayitalakkhaïaæ sabbantaæ ekato katvà vedanÃkkhandho veditabboti. EtthÃpi vedayita lakïaïaæ nÃma vedanÃva. YathÃha: - "vedayati vedayatÅti kho Ãvuso tasmà vedanÃti vuccatÅ[a]ti. Sà pana vedayitalakkhaïena sabhÃvato eka vidhÃpi jÃtivasena tividhà hoti: kusalà akusalà avyÃkatà cÃti. Tattha kÃmÃvacaraæ somanassupekkhäÃïasaÇkhÃrabhedato aÂÂhavidhanti Ãdinà nayena vuttena kusalavi¤¤Ãïenasampayuttà kusalÃ, akusalena sampayuttà akusalÃ, avayÃkatena sampayuttÃavyÃkatÃti veditabbÃ. [PTS Page 461] [\q 461/] sà sabhÃvabhedato pa¤cavidhà hoti: sukhaæ dukkhaæ somanassaæ demanassaæ upekkhÃti. Tattha kusalavipÃkena kÃyavi¤¤Ãïena sampayuttaæ sukhaæ, akusalavipÃkena dukkhaæ, kÃmÃvacarato catÆhi kusalehi catÆhi sahetukavipÃkehi ekena ahetukavipÃkena catÆhi sahetukakiriyehi ekena ahetukakiriyena catÆhi akusalehi rÆpÃvacarato Âhapetvà pa¤camajjhÃna vi¤¤Ãïaæ catÆhi kusalehi catÆhi vipÃkehi catÆhi kiriyehi, lokuttaraæ pana yasmà ajjhÃnikaæ nÃma natthi tasmà aÂÂhalo kuttarÃni pa¤cannaæ jhÃnÃnaæ vasena cattÃÊÅsaæ hontÅ, tesu Âhapetvà aÂÂha pa¤camajjhÃnikÃni sesehi dvattiæsÃya kusalavipÃkehÅti. Evaæ somanassaæ dvÃyaÂÂhiyà vi¤¤Ãïehi sampayuttaæ, 1. SÅ 11. Tato bhavaÇgato. [A.] MajjhimanikÃya. MahÃvedallasutta. [SL Page 345] [\x 345/] Domanassaæ dvÅhi akusalehi, upekkhà avasesapa¤capa¤¤ÃsÃya vi¤¤Ãïehi sampayuttÃ. Tattha iÂÂhaphoÂÂhabbÃnubhavanalakkhaïaæ sukhaæ, sampayuttÃnaæ upabrÆhaïarasaæ, kÃyikaassÃdapaccupaÂÂhÃnaæ, kÃyindriyapadaÂÂhÃnaæ. AniÂÂhaphoÂÂhabbÃnubhavanalakkhaïaæ dukkhaæ, sampa yuttÃnaæ milÃpanarasaæ, kÃyikÃbÃdhapaccupaÂÂhÃnaæ, kÃyindriya padaÂÂhÃnaæ, iÂÂhÃrammaïÃnubhavanalakkhaïaæ somanassaæ, yathà tathà và iÂÂhÃkÃrasambhogarasaæ, cetasikaassÃdapaccupaÂÂhÃnaæ, passaddhi padaÂÂhÃnaæ. AniÂÂhÃrammaïÃnubhavanalakkhaïaæ domanassaæ, yatà tathà cà aniÂÂhÃkÃrasambhogarasaæ, cetasikÃbÃdhapaccupaÂÂhÃnaæ, ekante neva hadayavatthupadaÂÂhÃnaæ. Majjhattavedayitalakkhaïà upekkhÃ, sampayuttÃnaæ nÃtiupabrÆhanamilÃpanarasÃ, santabhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, nippÅtikacittapadaÂÂhÃnÃti. Idaæ vedanÃkkhavdhe vitthÃrakathÃmukhaæ. IdÃni yaæ vuttaæ yaæ ki¤ci sa¤jÃnanalakkhaïaæ sabbantaæ ekato katvà sa¤¤Ãkkhavdho veditabboti. EtthÃpi sa¤jÃnana lakkhaïaæ nÃma sa¤¤Ãva. YathÃha: - "sa¤jÃnÃti sa¤jÃnÃtÅti kho Ãvuso tasmà sa¤¤Ãti vuccatÅ[a]"ti. Sà panesà sa¤jÃnanalakkhaïena sabhÃvato ekavidhÃpi jÃtivasena tividhÃva hoti: kusalà akusalà avyÃkatà ca. Tattha kusalavi¤¤Ãïasampayuttà [PTS Page 462] [\q 462/] kusalÃ, akusalasampayuttà akusalÃ, avyÃkatasampayuttà avayÃkatÃ. Na hi taæ vi¤¤Ãïaæ atthi yaæ sa¤¤Ãya vippayuttaæ. Tasmà yattako vi¤¤Ãïassa bhedo tattako sa¤¤ÃyÃti. Sà panesà evaæ vi¤¤Ãïena samappabhedÃpi lakkhaïÃditosabbÃva sa¤jÃnana lakkhaïÃ, tadevetanti puna sa¤jÃnanappaccayanimittakaraïarasÃdÃruÃdÅsu tacchakÃdayo viya, yathà gahitanimittavasena abhinimesa karaïapaccupaÂÂhÃnà hatthidassakaandhà viya, yathà upaÂÂhita visaya padaÂÂhÃnà tiïapurisakesu migapotakÃnaæ purisÃtÅ uppannasa¤¤Ã viyÃti. Idaæ sa¤¤Ãkkhavdhe vitthÃrakathÃmukhaæ. Yaæ pana vuttaæ yaæ ki¤ci abhisaÇkharaïalakkhaïaæ sabbanta ekato katvà saÇkhÃrakkhandho veditabboti. Ettha abhisaÇkharaïalakkhaïaæ nÃma rÃsikaraïalakkhaïaæ; kiæ pana tanti? SaÇkhÃrÃyeva. YathÃha: "saÇkhatamabhisaÇkharontÅti kho bhikkhave tasmà saÇkhÃrÃti vuccantÅ[b]"ti. Te abhisaÇkharaïalakkhaïÃ, ÃyÆhanarasÃ, vipphÃra paccupaÂÂhÃnÃ, sesakhandhattaya padaÂÂhÃnÃ, evaæ lakkhaïÃdito eka [A.] MajjhimanikÃya - mahÃvedallasutta. [B.] SaæyuttanikÃya-khajjaniyavagga. [SL Page 346] [\x 346/] VidhÃpi ca jÃtivasena tividhÃ: kusalà akusalà avyÃkatÃti. Tesu kusalavi¤¤Ãïasampayuttà kusalÃ, akusalasampayuttà akusalÃ, avayÃkatasampayuttà avyÃkatÃ. Tattha kÃmÃvacara paÂhamakusala vi¤¤Ãïasampayuttà tÃva niyatà sarÆpena Ãgatà sattavÅsati, yevÃpanakà cattÃro, aniyatà pa¤cÃti chattiæsa. Tattha phasso cetanà vitakko vicÃro pÅti viriyaæ jÅvitaæ samÃdhi saddhà sati [PTS Page 463] [\q 463/] hiri ottappaæ alobho adoso amoho kÃyapassaddhi citta passaddhi kÃyalahutà cittalahutà kÃyamudutà cittamudutà kÃya kamma¤¤atÃcittakamma¤¤atà kÃyapÃgu¤¤atà cittapÃgu¤¤atà kÃyujjukatà cittujjukatÃti imesarÆpena Ãgatà sattavÅsati; chando adhimokkho manasikÃro tatra majjhattatÃti ime yevà panakà cattÃro;karuïà mudità kÃyaduccaritavirati vacÅduccarita virati micchÃjivaviratÅti ime aniyatà pa¤ca; etehi kadÃci upjjanti uppajjamÃnÃpi ca na ekato uppajjanti. Tattha phusa tÅti phasso, svÃyaæ phusanalakkhaïo saÇghaÂÂanaraso sannipÃta paccupaÂÂhÃno ÃpÃthagatavisayapadaÂÂhÃno. Ayaæ hi arÆpadhammopi samÃno ÃrammaïephusanÃkÃreneva pavattati. Ekadesena ca anallÅyamÃnopi rÆpaæ viya cakkhu saddo viya ca sotaæ cittaæ Ãrammaïa¤ca saÇghaÂÂeti, tikasannipÃtasaÇkhÃtassa attanokÃraïassa vasena paveditattà sannipÃtapaccupaÂÂhÃno, tajjà samannÃhÃrena ceva indriyena ca parikkhate visaye anantarà yeneva uppajjanato ÃpÃthagatavisayapadaÂÂhÃnoti vuccati. VedanÃdhiÂÂhÃnabhÃvato pana niccammagÃvÅ viya daÂÂhabbo. Cetaya tÅti cetanÃ, abhisandahatÅti attho. Sà cetanÃbhÃvalakkhaïÃ, ÃyÆhanarasÃ, saævidahanapaccupaÂÂhÃnà sakiccaparakiccasÃdhikà jeÂÂhasissamahÃva¬¬hakÅ Ãdayoviya. AccÃyikakammÃnussaraïÃdisu ca panÃyaæ sampayuttÃnaæ ussÃhanabhÃvena pavattamÃnà pÃkaÂà hoti, [PTS Page 464] [\q 464/] vitakkavicÃrapÅtÅsu yaæ vattabbaæ siyà taæ sabbaæ paÂhavÅkasiïa niddese paÂhamajjhÃnavanïanÃyaæ vuttameva. VÅrabhÃvo viriyaæ, taæ ussÃhanalakkhaïaæ, sahajÃtÃnaæ upatthambhanarasaæ, asaæsÅdanabhÃva paccupaÂÂhÃnaæ, saæviggo yoniso padahatÅti vacanato saævega padaÂÂÃnaæ, viriyÃrambhavatthupadaÂÂhÃnaæ vÃ. Sammà Ãraddhaæ sabba sampattÅnaæ mÆlaæ hotÅti daÂÂhabbaæ. Jivanti tena, sayaæ và jivati, jivanamattameva và tanti= jÅvitaæ. LakkhaïÃdÅni panassa rÆpa jivite vuttanayeneva veditabbÃni. Taæ hi rÆpadhammÃnaæ jÅvitaæ, idaæ arÆpadhammÃnanti idamevettha nÃnÃkaraïaæ. ùrammaïe cittaæ samaæ Ãdhiyati, sammà và Ãdhiyati, samÃdhÃnamattameva và etaæ cittassÃti= samÃdhi. So avisÃralakkhaïo, avikkhepalakkhaïo vÃ. SahajÃtÃnaæ sampiï¬anaraso nahÃïiyacuïïÃnaæ udakaæ viya, upasamapaccupaÂÂhÃno, visesato sukhapadaÂÂhÃno, nivÃte dÅpaccÅnaæ [SL Page 347] [\x 347/] hiti viya cetaso ÂhitÅti daÂÂhabbo. Saddahanti etÃya, sayaæ và saddahati, saddahanamattameva và esÃti= saddhÃ. Sà saddahaïalakkhaïÃ, okappanalakkhaïà vÃ, pasÃdanarasà udakappasÃdakamaïi viya, pakkhandha narasà và oghuttaraïo viya. AkÃlussiyapaccupaÂÂhÃnÃ, adhimutti paccupaÂÂhÃnà vÃ, saddheyya vatthupadaÂÂhÃnÃ, saddhammasavaïÃdisotÃpatti saÇgapadaÂÂhÃnà vÃ, hatthavittaæjÃni viya daÂÂhabbÃ. Saranti tÃya, sayaæ và sarati, saraïamattameva và esÃti=sati. Sà apilÃpana lakkhaïÃ, asammoharasÃ, ÃrakkhapaccupaÂÂhÃnÃ, visayabhimukhabhÃva paccupaÂÂhÃnà vÃ, thirasa¤¤ÃpadaÂÂhÃnÃ, kÃyÃdisatipaÂÂhÃpadaÂÂhÃnà vÃ, Ãrammaïe daÊhapatiÂÂhitattà pana esikà viya cakkhudvÃrÃdirakkhaïato dovÃriko viya ca daÂÂhabbÃ. KÃyaduccaritÃdÅhi hirÅyatÅti= hiri, lajjÃyetaæ adhivacanaæ. Tehiyeva ottapatÅti= ottappaæ, pÃpato ubbegassetaæ adhivacanaæ. Tattha pÃpato jigucchana lakïaïà hiri, uttÃsalakkhaïaæ ottappaæ, lajjÃkÃrena pÃpÃnaæ akaraïarasà hiri, uttÃsÃkÃrena ottappaæ, vuttappakÃreneva ca pÃpato saÇkocanapaccupaÂÂhÃnà etÃ, attagÃrava paragÃrava [PTS Page 465] [\q 465/] padaÂÂhÃnÃ. AttÃnaæ hi garukaæ katvà hiriyaæ pÃpaæ jahÃtÅ kulavadhÆ viya, paraæ garukaækatvà ottappena pÃpaæ jahÃti vesiyà viya, ime ca pana dve dhammà lokapÃlakÃti daÂÂhabbÃ. Na lubbhanti tena, sayaæ và na lubbhati, alubbhanamattameva và tanti=alobo, adosÃmohesupi eseva nayo. Tesu alobho Ãrammaïe cittassa agedhalakkhaïo, alaggabhÃvalakkhaïo và kamaladale jalabindu viya, apariggaharaso muttabhikkhu viya, anallÅnabhÃvapaccu paÂÂhÃno asucimhi patitapuriso viya. Adoso acaï¬ikka lakkhaïo, avirodhalakkhaïo và anukÆlamitto viya, ÃghÃta vinayaraso, parilÃhavinayaraso và chandanaæ viya, sommabhÃvapaccu paÂÂhÃno puïïacandoviya, amoho yathÃsabhÃvapaÂivedhalakkhaïo, akkhalitapaÂivedhalakkhaïo và kusalissÃsakkhittausupaÂivedho viya, visayobhÃsanaraso padÅpo viya, asammohapaccupaÂÂhÃno ara¤¤agatasudesako viya. Tayopi cete sabbakusalÃnaæ mÆla bhÆtÃti daÂÂhabbÃ. KÃyapassambhanaæ kÃyapassaddhi, cittapassambhanaæ cittapassaddhi. KÃyoti cettha vedanÃdayo tayo khandhÃ, ubhopi panetà ekato katvà kÃyacittadarathavÆpasamalakkhaïà kÃyacitta passaddhiyo, tÃyacittadarathanimmaddanarasÃ, kÃyacittÃnaæ aparipphandana sÅtibhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, kÃyacittapadaÂÂhÃnÃ, kÃyacittÃnaæ avupasamakarauddhaccÃdi kilesapaÂipakkhabhÆtÃti daÂÂhabbÃ. KÃyalahu bhÃvo kÃyalahutÃ, cittalahubhÃvo cittalahutÃ, tà kÃyacitta garubhÃvavÆpasamalakkhaïÃ, kÃyacittagarubhÃvanimmaddanarasÃ, kÃya cittÃnaæ adandhatÃpaccupaÂÂhÃnÃ, kÃyacittapadaÂÂhÃnÃ, kÃyacittÃnaæ garubhÃvakarathÅnamiddhÃdikilesapaÂipakkhabhÆtÃti daÂÂhabbÃ. KÃyamudubhÃvo [SL Page 348] [\x 348/] KÃyamudutÃ, cittamudubhÃvo cittamudutÃ. Tà kÃyacittathambhana vÆpasamalakkhaïÃ, kÃyacittathaddhabhÃva nimmaddanarasÃ, appaÂighÃtapaccu paÂÂhÃnÃ, kÃyacittapadaÂÂhÃnÃ, kÃcittÃnaæ thaddhabhÃvakaradiÂÂhimà nÃdi kilesapaÂipakkhabhÆtÃti daÂhÂhabbÃ. KÃyakamma¤¤abhÃvokÃya kamma¤¤atÃ, cittakamma¤¤abhÃvo cittakamma¤¤atÃ; tà kÃya cittÃkamma¤¤abhÃvavÆpasamalakkhaïÃ, [PTS Page 466] [\q 466/] kÃyacittÃkamma¤¤abhÃva nimmaddanarasÃ, kÃyacittÃnaæ ÃrammaïakaraïasampattipaccupaÂÂhÃnÃ, kÃyacittapadaÂÂhÃnÃ, kÃyacittÃnaæ akamma¤¤abhÃvakarÃvasesa nÅvaraïÃdipaÂipakkhabhÆtÃ, pasÃdanÅyavatthusu pasÃdÃvahÃ, hitakiriyÃsu viniyogakkhamahÃvÃvahà suvaïïavisuddhiviyÃti daÂÂhabbÃ. KÃyassa pÃgu¤¤abhÃvo kÃyapÃgu¤¤atÃ. Cittassa pÃgu¤¤abhÃvo citta pÃgu¤¤atÃ. Tà kÃyacittÃnaæ agela¤¤abhÃvalakkhaïÃ, kÃya cittagela¤¤animmaddanarasÃ, nirÃdÅnavapaccupaÂÂhÃnÃ, kÃyacitta padaÂÂhÃnÃ. KÃyacittÃnaæ gela¤¤akaraassaddhiyÃdÅpaÂipakkhabhÆtÃti daÂÂhabbÃ. KÃyassa ujukabhÃvo kÃyujjukatÃ, cittassa ujukabhÃvo cittujjukatÃ. Tà kÃyacitta ajjavalakkhaïÃ, kÃyacitta kuÂila bhÃvanimmaddanarasÃ, ajimhatà paccupaÂÂhÃnÃ, kÃyacittapadaÂÂhÃnÃ, kÃya cittÃnaæ kuÂilabhÃvakaramÃyÃsÃÂheyyÃdipaÂipakkhabhÆtÃti daÂÂhabbÃ. Chandoti kattukÃmatÃyetaæ adhivacanaæ. Tasmà so kattukÃmatà lakkhaïo chando Ãrammaïapariyesanaraso, Ãrammaïena attha katà paccupaÂÂhÃno, tadevassa padaÂÂhÃnaæ, Ãrammaïaggahaïe cÃyaæ cetaso hatthappasÃraïaæ viya daÂÂhabbo. Adhimuccanaæ adhimokkho, so sanniÂÂhÃnalakkhano, asaæsappanaraso, nicchayapaccupaÂÂhÃno, sanniÂÂheyyadhammapadaÂÂhÃno, Ãrammaïe niccalabhÃvena indakhiloviya daÂÂhabbo. Kiriyà kÃro, manamhi kÃro manasikÃro, purima manato visadisaæ manaæ karotÅ tipi manasikÃro. SvÃyaæ Ãrammaïaæ paÂipÃdako, vÅthipaÂipÃdako, javanapaÂipÃdakoti tippakÃro tattha ÃrammaïapaÂipÃdako manamhi kÃroti manasikÃro, so sÃraïalakkhaïo, sampayuttÃnaæ Ãrammaïe saæyojanaraso, ÃrammaïÃbimukhabhÃvapaccupaÂÂhÃno, ÃrammaïapadaÂÂhÃno, saÇkhÃrakkhandhapariyÃpanno, Ãrammaïa paÂipÃdakattena sampayuttÃnaæ sÃrathi viya daÂÂhabbo. VÅthipaÂipÃdakoti pana pa¤cadvÃrÃvajjanassetaæ adhivacanaæ, javanapaÂipÃdakoti manodvÃrÃvajjanassetaæ adhivacanaæ. Na te idha adhippetÃ. Tesu dhammesu majjhattatà tatramajjhattatÃ, sà cittacetasikÃnaæ samavÃhitalakkhaïÃ, ÆnÃdhi katà nivÃraïarasÃ, [PTS Page 467] [\q 467/] pakkhapÃtupacchedanarasà vÃ, majjhattabhÃvapaccu paÂÂhÃnÃ, cittacetasikÃnaæ ajjhupekkhanabÃvena samappavattÃnaæÃjÃnÅyÃnaæ ajjhupekkhaka sÃrati viya daÂÂhabbÃ. Karuïà mudità ca brahmavihÃraniddese vuttanayeneva veditabbÃ. Kevalaæ hi tà appanÃppattà rÆpÃvacarÃ, imà kÃmÃvacarÃti ayameva viseso, [SL Page 349] [\x 349/] Keci pana mettupekkhÃyopi aniyatesu icchanti, taæ na gahe tabbaæ. Atthato hi adosoyeva mettÃ, tata; majjhattupekkhà yeva upekkhÃti. KÃyaduccaritato viratikÃyaduccarita virati. Esa nayo sesÃsupi. LakkhaïÃdito panetà tissopi kÃyaduccaritÃdivatthÆnaæ avÅtikkamalakkhaïÃ, amaddanalakkhaïÃti vuttaæ hoti. KÃyaduccaritÃdivatthuto saÇkocanarasÃ, akiriya paccu paÂÂhÃnÃ, saddhà hirottappa appicchatÃdi guïapadaÂÂhÃnÃ, pÃpakiriyato cittassa vimukhabhÃvabhÆtÃti daÂÂhabbÃ. Iti ime chattiæsa saÇkhÃrà paÂhamena kÃmÃvacarakusalavi¤¤Ãïena sampayogaæ gacchantÅti veditabbÃ. Yathà ca paÂhamena evaæ dutiyenÃpi, sasaÇkhÃrabhÃvamattameva hi ettha viseso. Tatiyena pana Âhapetvà amohaæ avasesà veditabbÃ. Tathà catutthena, sasaÇkhÃrabhÃva mattameva hettha viseso. PaÂhame vuttesu pana Åpetvà pÅtiæ avasesà pa¤camena sampayogaæ gacchanti, yathà ca pa¤camena evaæ chaÂÂhenÃpi. SasaÇkhÃrabhÃvamattameva hi tattha1 viseso, sattamena ca pana Âhapetvà amohaæ avasesà veditabbÃ, tathà aÂÂhamena. SasaÇkhÃrabhÃvamattameva hettha viseso. PaÂhame vuttesu pana opetvà viratittayaæ sesà rÆpÃvacarakusalesu paÂhamena sampayogaæ gacchanti, dutiyena tato vitakkavajjÃ, tatiyena tato vicÃravajjÃ, catutthena tato pÅtivajjÃ, pa¤camena tato aniya tesu karuïà mudità vajjÃ, teyeva catusu Ãruppakusalesu. ArÆpÃvacarabhÃvoyeva hi ettha viseso. Lokuttaresu paÂhamajjhÃnike tÃva maggavi¤¤Ãïe paÂhamarÆpÃvacaravi¤¤Ãïe vuttanayena, dutiyajjhÃnikÃdibhede dutiyarÆpÃvacaravi¤¤ÃïÃdÅsu vuttanayeneva veditabbÃ. Karuïà muditÃnaæ pana abhÃvo niyatavira tità lokuttaratà cÃti [PTS Page 468] [\q 468/] ayamettha viseso. Evaæ tÃva kusalà yeva saÇkhÃrà veditabbÃ. Akusalesu lobhamule paÂhamÃkusala sampayuttà tÃva niyatà sarÆpena Ãgatà terasa, yevÃpanakà cattÃroti sattarasa. Tatthaphasso cetanà vitakko vicÃro pÅti viriyaæ jÅvitaæ samÃdhi ahirikaæ anottappaælobho mohà micchÃdiÂÂhiti ime sarÆpena Ãgatà terasa, chavdo adhimokkho uddhaccaæ manasikÃroti ime yevÃpanakà cattÃro. Tattha na hirÅyatÅti= ahiriko, ahirakassa bhÃvo ahirikkaæ. Na ottappatÅti= anottappaæ. Tesu ahirikaæ kÃyaduccaritÃdÅhi ajigucchana lakkhaïaæ, alajjÃlakkhaïaævÃ. Anottappaæ teheva asÃrajja lakkhaïaæ, anuttÃsalakkhaïaæ vÃ. Ayamettha saÇkhepo, vitthÃro pana hirottappÃnaæ vuttapaÂipakkhavasena veditabbo. Lubbhanti tena, sayaæ và lubbhati, lubbhanamattameva và tanti= lobho. Muyhanti tena, sayaæ và muyhati, muyhanamattameva và tanti= 1. Ma. 1. Hettha [SL Page 350] [\x 350/] Moho. Tesu lobho Ãrammaïagahaïalakkhaïo makkaÂà lepo viya. AbhisaÇgaraso tattakapÃle khittamaæsapesÅ viya, apariccÃgapaccupaÂÂhÃno tela¤janarÃgo viya, saæyojanÅya dhammesu assÃda dassanapadaÂÂhÃno, taïhà nadÅbhÃvena va¬¬hamÃno sÅghasotà nadÅ iva mahÃsamuddaæ apÃyameva gahetvà gacchatÅti daÂÂhabbo. Moho cittassa andhabhÃvalakkhaïo, a¤¤Ãïa lakkhaïo vÃ. AsampaÂivedharaso, ÃrammaïasabhÃvacchÃdanaraso vÃ, asammÃpaÂipattipaccupaÂÂhÃno, andhakÃrapaccupaÂÂÃno vÃ. AyonisomanasikÃrapadaÂÂhÃno, sabbÃkusalÃnaæ mÆlanti daÂÂhabbo. Micchà passanti tÃya, sayaæ và miccà passati, micchÃdassanamattaæ [PTS Page 469] [\q 469/] và esÃti= micchÃdiÂÂhi. Sà ayoniso abhinivesalakkhaïÃ, parÃmÃsarasÃ, micchÃbhinivesapaccupaÂÂhÃnÃ, ariyÃnaæ adssanakÃmatÃdipadaÂÂhÃnaæ, paramaæ vajjanti daÂÂhabbÃ. UddhatabhÃvo uddhaccaæ, taæ avupasama lakkhaïaæ vÃtÃbhighÃtacalajalaæ viya, anavaÂÂhÃnarasaæ vÃtÃbhighÃtavala dhajapaÂÃkà viya, bhantattapaccupaÂÂhÃnaæ pÃsÃïÃbhighÃtasamuddhatabhasmaæ viya, cetaso avupasame ayonisomanasikÃrapadaÂÂhÃnaæ, citta vikkhepoti daÂÂhabbaæ. Sesà akusale vuttanayeneva veditabbÃ. AkusalabhÃvoyevahi akusalabhÃvena ca lÃmakattaæ etesaæ tehi viseso. Iti ime sattarasa saÇkhÃrà paÂhamena akusalavi¤¤Ãïena sampayogaæ gacchantÅti veditabbÃ. Yathà ca paÂhamena evaæ dutiyenÃpi, sasaÇkhÃratà panettha thÅnamiddhassa ca aniyatatà viseso. Tatthathinanatà thÅnaæ, middhanatà middhaæ, anussÃhasaæhananatà Ãsatti vighÃto cÃti attho. ThÅna¤ca middha¤ca thÅnamiddhaæ. Tattha thinaæ anussÃhalakkhaïaæ, viriyavinodanarasaæ, saæsÅdanapaccupaÂÂhÃnaæ. Middhaæ akamma¤¤atà lakkhaïaæ, onahanarasaæ, lÅnatÃpaccupaÂÂhÃnaæ, pacalÃyikÃniddÃpaccupaÂÂhÃnaæ vÃ. Ubhayampi arati vijambhikÃdisu ayoniso manasikÃrapadaÂÂhÃnaæ. Tatiyena paÂhame vuttesu Âhapetvà micchÃdiÂÂhiæ avasosà veditabbÃ. MÃno panettha aniyato hoti, ayaæ viseso: so unnati lakkhaïo, sampagga haraso, ketukamyatÃpaccupaÂÂhÃno, diÂÂhivippayuttalobhapadaÂÂhÃno, ummÃdo viya daÂÂhabbo. Catutthena dutiye vuttesu Âhapetvà micchÃdiÂÂhiæ avasesà veditabbÃ. EtthÃpica mÃno aniyatesu hoti yeva. PaÂhame vuttesu pana Âhapetvà pÅtiæ avasesà pa¤camena sampayogaæ gacchanti, yathà ca pa¤camena evaæ chaÂÂhenÃpi. SasaÇkhà ratà panettha thinamiddhassa ca aniyatabhÃvo viseso. Sattamena pa¤came vuttesu Âhapetvi diÂÂhiæ avasesà veditabbÃ. MÃno panettha aniyato hoti. AÂÂhamena chaÂÂhe vuttesu Âhapetvà diÂÂhiæ avasesà veditabbÃ. EtthÃpi ca mÃno aniyatesu hotiyevÃti. DosamÆlesu [PTS Page 470] [\q 470/] pana dvÅsu paÂhamasampayuttà tÃva niyatà sarÆpena Ãgatà ekÃdasa, yevÃpanakà cattÃro, aniyatà tayoti aÂÂhÃrasa. [SL Page 351] [\x 351/] Tattha phasso cetanà vitakko vicÃro viriyaæ jÅvitaæ samÃdhi ahirikaæ anottappaæ doso mohoti ime sarÆpena Ãgatà ekà dasa, chando adhimokkho uddhaccaæmanasikÃroti ime yevÃpanakà cattÃro, issà macchariyaæ kukkuccanti ime aniyatà tayo. Tattha dussanti tena, sayaæ và dussanamattameva và tanti= doso. So caï¬ikkalakkhaïo pahaÂÃsiviso viya, visaæsappana raso visanipÃto viya, attanonissayadahanaraso và dÃvaggi viya. DÆsanapaccupaÂÂhÃno laddhokÃso viya sapatto, ÃghÃtavatthu padaÂÂhÃno, visaæsaÂÂhapÆtimuttaæ viya daÂÂhabbo. IssÃyanà issÃ, sà parasampattÅnaæ usÆyanalakkhaïÃ, tattheva anabhiratirasÃ, tato vimukhabhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, parasampattipadaÂÂhÃnÃ, saæyojananti daÂÂhabbÃ. MaccharabhÃvo macchariyaæ, taæ laddhÃnaæ và labhi tabbÃnaæ và attano sampattÅnaæ niguhanalakkhaïaæ, tÃsaæ yeva parehi sÃdhÃraïabhÃvaakkhamanarasaæ, saækocanapaccupaÂÂhÃnaæ, kaÂu ka¤cukatà paccupaÂÂhÃnaæ vÃ. AttasampattipadaÂÂhÃnaæ, cetaso virÆpabhÃvoti daÂÂhabbaæ. Kucchitaækataæ kukataæ, tassa bhÃvo kukkuccaæ. Taæ pacchÃnutÃpalakkhaïaæ, katÃkatÃnusocanarasaæ, vippaÂisÃrapaccupaÂÂhÃnaæ, katÃkatapadaÂÂhÃnaæ, dÃsavyamiva daÂÂhabbaæ. Sosa vuttappakÃrÃyevÃti. Iti ime aÂÂhÃrasa saÇkhÃrà paÂhamena dosamÆlena sampayogaæ gacchantÅti veditabbÃ. Yathà ca paÂhamena, evaæ dutiyenÃpi. SasaÇkhÃratà pana aniyatesu ca thÅnamiddha sambhavova viseso. MohamÆlesu dvÅsu vicikicchÃsampayuttena tÃva [PTS Page 471] [\q 471/] phasso cetanà vitatko vicÃro viriyaæ jÅvitaæ cittaÂÂhiti ahi rikaæ anottappaæ moho vicikicchÃti sarÆpena Ãgatà ekÃdasa, uddhaccaæ manasikÃroti yevÃpanakà dve cÃti terasa. Tattha cittaÂÂhiti pavattiÂÂhitimatto dubbalo samÃdhi, vigatà cikicchÃti vicikicchÃ, sà saæsayalakkhaïÃ, kampanarasÃ, anicchaya paccupaÂÂhÃnÃ, anekaæsagÃhapaccupaÂÂhÃnà vÃ. VicikicchÃsampayutte vuttesu Âhapetvà vicikicchaæ sesà dvÃdasa, vicikicchÃya abhÃvena panettha adhimokkho uppajjati. Tena saddhiæ teraseva, adhimokkhasabbhà vato1 ca balataro samÃdhi hoti. Yaæ cettha uddhaccaæ taæ sarÆpe neva Ãgataæ, adhimekkhamanasikÃrà yevÃpanakavasenÃti evaæ akusalasaÇkhÃrà veditabbÃ. AvyÃkatesu vipÃkÃbyÃkatà tÃva ahetukasahetukabhedato duvidhÃ. Tesu ahetukavipÃkavi¤¤Ãïa sampayuttà ahetukÃ, tattha kusalÃkusalavipÃkavi¤¤Ãïa sampayuttà ahetukÃ, tattha kusalÃkasalavipÃkacakkhuvi¤¤Ãïasampayuttà tÃva phasso cetanÃjÅvitaæ cittaÂÂhitÅti sarÆpena Ãgatà cattÃro, yevÃpanako manasikÃroyevÃti pa¤ca. SotaghÃïa 1. Ma. 1. Sambhavato. [SL Page 352] [\x 352/] JivhÃkÃyavi¤¤ÃïasampayuttÃpi eteyeva. UbhayavipÃkamanodhÃtuyà ete ceva vitakkavicÃrÃdhimokkhà cÃti aÂÂha, tathà tividhÃyapi ahetukamanovi¤¤ÃïadhÃtuyÃ. Yà panettha somanassasahagatÃ, tÃya saddhiæ pÅti adhikà hotÅti veditabbÃ. SahetukavipÃka vi¤¤Ãïasampayuttà pana sahetukÃ, tesu aÂÂha kÃmÃvacaravipÃka sampayuttà tÃva aÂÂhahi kÃmÃvacarakusalehi sampayuttasaÇkhÃrasadisà yeva. Yà pana aniyatesu karuïà muditÃ. Tà sattÃrammaïattà vipÃkesu na santi, ekantaparittÃrammaïà hi kÃmÃvacaravipÃkÃ, na kevala¤ca karuïà muditÃ, viratiyopi vipÃkesu na [PTS Page 472] [\q 472/] santi, pa¤ca sikkhÃpadà kusalÃyevÃtihi vuttaæ. RÆpÃvacarÃrÆpÃvacara lokuttaravipÃkavi¤¤Ãïasampayuttà pana tesaæ kusalavi¤¤Ãïa sampayuttasaÇkhÃrehi sadisà evaæ. KiriyÃvyÃkatÃpi ahetukasahetukabhedato duvidhÃ. Tesu ahetukakiriyavi¤¤Ãïasampayuttà ahetukÃ. Te ca kusalavipÃkamanodhÃtu ahetukamanovi¤¤Ãïa dhÃtudvayayuttehi samÃnÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtudvaye pana viriyaæ adhikaæ, viriya sabbhÃvato ca balappatto samÃdhi hoti, yamettha miseso. Sahetukakiriyavi¤¤Ãïasampayuttà pana sahetukÃ. Tesu aÂÂhakÃmÃvacarakiriyavi¤¤Ãïasampayuttà tÃva Âhapetvà viratiyo aÂÂhahi kÃmÃvacarakusalehi sampayuttasaÇkhÃrasadisÃ. RÆpÃvacarÃrÆpÃvacarakiriyasampayuttà pana sabbÃkÃrenapi tesaæ kusala vi¤¤ÃïasampayuttasadisÃyevÃti; evaæ avayÃkatÃpi saÇkhÃrà veditabbÃti. Idaæ saÇkhÃrakkhandhe vitthÃrakathÃmukhaæ. Idaæ tÃva abidhamme padabhÃjaniyanayena khandhesu vitthÃrakathà mukhaæ. Bhagavatà pana "yaÇki¤cirÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaævà hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santiko vÃ, tadekajjhaæ abisaæyÆhitvà abisaÇkhipitvà ayaæ vuccati rÆpakkhavdho. Yà kÃci vedanà - yà kÃci sa¤¤Ã - ye keci saÇkhÃraja - yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃgatapaccuppanaænaæ ajjhattaæ và bahddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païitaæ vÃyaæ dÆre santike vÃ, tadekajjhi abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà ayaæ vuccati vi¤¤Ãïakkhandho[a]"ti evaæ khandhà vitthÃritÃ. Tatthi yaÇki¤cÅti anavasesasapariyÃdÃnaæ, rÆpanti atippa saÇganiyamanaæ, evaæ padadvayenÃpirÆpassa anavassepariggaho kato hota. Athassa atÅtÃdinà vibhÃgaæ Ãrabhati: taæhi ki¤ci atÅtaæ ki¤ci anÃgatÃdibhedanti. Esa nayo vedanÃdisu. Tattha rÆpaæ tÃva addhÃsantatisamayakhaïavasena catudhà atÅtaæ nÃma hoti, tathà anÃgatapaccuppantaæ. Tattha addhÃvasena tÃva ekassa ekasmiæ bhavo paÂisandhito pubbe atitaæ, cutito uddhamanÃgataæ, ubhinna [A.] VibhaÇgapÃÊi - khandhavibhaÇgasuttanta bhÃjanÅyaæ. [SL Page 353] [\x 353/] Mantare paccuppannaæ, santativasona sabhÃgaekautusamuÂÂhÃnaæ ekà bhÃrasamuÂÂhÃna¤ca pubbÃpariyavasena vattamÃnampi [PTS Page 473] [\q 473/] paccuppannaæ. Tato pubbe visabhÃgautuÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ atÅtaæ, pacchà anÃgataæ, cittajaæ ekavÅthiekajavanaekasamÃpattisamuÂÂhÃnaæ paccuppannaæ, tato pubbe atÅtaæ, pacchà anÃgataæ, kammasamuÂÂÃnassa pÃÂiyekkaæ santativasena atÅtÃdibhedo natthi. Tesa¤¤eva pana utuÃhÃra 1 cittasumaÂÂhÃnÃnaæ upatthambhakavasena tassa atÅtÃdi bhÃvo veditabbo. Samayavasena ekamuhuttapubbaïhasÃyanha rattindivÃdÅsu samayesu santÃnavasena pavattamÃnaæ taæ ti samayaæ paccuppannaæ nÃma, tato pubbe atÅtaæ, pacchà anÃgataæ. Khaïa vasena uppÃdÃdi khaïattayapariyÃpannaæ paccuppannaæ. Tato pubbe anÃgataæ, paccà atÅtaæ. Apica atikkantahetuppaccaya kiccamatÅtaæ, niÂÂhitahetu kiccamaniÂÂhitapaccayakiccaæ paccuppannaæ, ubhayakiccamasampannaæ anÃgataæ, sakiccakkhaïe và paccuppannaæ, tato pubbe anÃgataæ, pacchà atÅtaæ, ettha cakhaïÃdikathÃva nippari yÃyÃ, sesà sapariyÃyÃ. AjjhattabahiddhÃbhedo vuttanayo eva. Apica idha niyakajjhattampi ajjhattaæ parapuggalikampi ca bahiddhÃti veditabbaæ, oÊÃrikasukhumabhedo vuttanayova. HÅnappaïÅta bhedo duvido: pariyÃyato nippariyÃyato ca. Tattha akaniÂÂhÃnaæ rÆpatosudassÅnaæ rÆpaæ hÅnaæ, tadeva sudassÃnaæ rÆpato païÅtaæ, evaæ yÃva narakasattÃnaæ rÆpaæ kÃva pariyÃyato hÅnappaïitatà veditabbÃ. NippariyÃyato pana yattha akusalavipÃkaæ uppajjatÅ, taæ hÅnaæ, yattha kusalavipÃkaæ, taæ païÅtaæ. DÆre santiketi idampi vuttanayameva. Api ca okÃsato pettha upÃdÃyupÃdÃyadÆrasanti katà veditabbÃ. Tadekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abisaÇkhipitvÃti taæ atÅtÃdÅhi padehi visuæ visuæ niddiÂÂaæ rÆpaæ sabbaæ ruppanalakkhaïa saÇkhÃte ekavidhabhÃve pa¤¤Ãya rÃsiæ katvà rÆpakkhavdhoti vuccatÅti ayamettha attho. Etena sabbampi rÆpaæ ruppanalakkhaïe rÃsihÃvÆpagamanena rÆpakkhandhoti dassitaæ hoti, na hi rÆpato a¤¤o rÆpakkhavdho nÃma atthi. [PTS Page 474] [\q 474/] yathà ca rÆpaæ, evaæ vedanà dayopi vedayitalakkhaïÃdÅsu rÃsibÃvÆpagamanena, na hi vedanÃdÅhi a¤¤e vedanÃkkhandhÃdayo nÃma atthi, atÅtÃdivibhÃge panettha santati vasena khaïÃdivasena ca vedanÃya atÅtÃnÃgatapaccuppanna bhÃvo veditabbo. Tattha santativasena ekavÅthiekajavanaekasamÃpatti pariyÃpannà ekavidhavisayasamÃyogappavattà ca pacacuppannÃ. Tato pubbe atÅtÃ, pacchà anÃgatÃ. KhaïÃdivasena khaïattaya pariyÃpannÃpubbantÃparantamajjhagatà sakicca¤ca kurumÃnà vedanà paccuppannÃ, tato pubbe atÅtÃ, paccà anÃgatÃ, 1. SÅ 11. UtuÃhÃrÃnaæ. [SL Page 354] [\x 354/] Ajjhatta pahiddhÃbhedo niyakajjhatta vasena veditabbo. OÊÃrika sukhumabhedo: akusalà vedanà oÊÃrikÃ, kusalà vyÃkatà vedanà sukhumÃti Ãdinà nayena vibhaÇge vuttena jÃtisabhÃva puggalalokiyalokuttaravasena veditabbo. Jativasena tÃva akusalà vedanà sÃvajjakiriyahetuto kilosasantÃpabhÃvato ca avupasantavuttÅti kusalavedanÃya oÊÃrikÃ. SavyÃpÃrato saussÃhato savipÃkato kilesasantÃpabhÃvato sÃvajjato ca vipÃkÃvyÃkatÃya oÊÃrikÃ. KilesasantÃpabhÃvato sÃvajjato ca vipÃkÃvyÃkatÃya oÊÃrikÃ. SavipÃkato ca kilesasantÃpa bhÃvato savyÃpajjato sÃvajjato ca kiriyÃvyÃkatÃya oÊalarikÃ. KusalÃvyÃkatà pana vuttavipariyÃyato akusalÃya sukhumÃ. Dvepi kusalÃkusalacedanà savyÃpÃrato saussÃhato savipÃkato cayathÃyegaæ duvidhÃyapi avyÃkatÃya oÊÃrikÃ, vuttavipariyÃyena duvidhÃpi avyÃkatà tÃhi sukhumÃ. Evaæ tÃva jÃtivasena oÊÃrikasukhumatà veditabbÃ. SahÃvacasena pana dukkhà vedanà nirassÃdato savipphÃrato khobhakaraïato ubbejanÅyato abhibhavanato ca itarÃhi dvÅhi oÊÃrikÃ. Itarà pana Çve sÃtato santato païitato manÃpato majjhattato ca yathÃyogaæ dukkhÃya sukhumÃ. Ubho pana sukhadukkhà savipphÃrato kobhakaraïato pÃkaÂato1ca adukkhamasukhÃya oÊÃrikÃ, sà vuttavipariyÃyena tadubhayato sukhumÃ. Evaæ sahÃvacasena oÊÃrika sukhumatà veditbÃ. Puggalavasena pana asamÃpannassa vedÃnà nÃnÃrammaïe vikkhittabÃvato samÃpannassa vedanÃya oÊÃrikÃ, vipariyÃyena itarà sukhumÃ. Evaæ puggalavasena oÊÃrika sukhumatà veditabbÃ. [PTS Page 475] [\q 475/] lokiyalokuttara vasena pana sÃsavà vedanÃlokiyÃ, sà Ãsavuppattihetuto oghaniyato yoganiyato gavthanÅyato nÅvaraïÅyato upÃdÃnÅyato saÇkilesikato puthujjanasÃdhÃraïato ca anÃsavÃya oÊÃrikÃ, sà vipariyÃyena sÃsavÃya sukhumÃ. Evaæ lokiya lokuttaravasena oÊÃrika sukhumatà veditabbÃ. Tattha jÃtiÃdi vasena sambhedo pariharitabbo. AkusalavipÃka kÃyavi¤¤Ãïa sampayuttà hi vedÃnà jÃtivasena avyÃkatattà sukhumÃpi samÃnà sabhÃvÃdivasena oÊÃrikà hoti. Vuttaæ hetaæ: - "avyÃkatà vedana sukhumÃ, dukkhà vedanà oÊÃrikÃ, samÃpannassa vedanà sukhumÃ, asamÃpannassa vedanà oÊÃrikÃ, anÃsavà vedanà sukhumÃ, sÃsavà vedanà oÊÃrikÃ[a]"ti. YathÃva ukkà vedanÃ, evaæ sukhÃda yopi jÃtivasena oÊÃrikÃ, sabhÃvÃdivasena sukhumà honti, tasmà yathà jÃtiÃdivasena sambhedo na hoti, tathà vedanÃnÃæ oÊÃrika sukhumatà veditabbÃ. SeyyathÅdaæ: avyÃkatà jÃtivasena kusalà kusalà hi sukhumÃ, tattha katamà avyÃkatà kiæ dukkhà kiæ sukhà kiæ 1. Si. 1. PÃkaÂakaraïato. [A.] VibhaÇgapÃÊikhandhavibhaÇgasuttantabhÃjanÅyaæ. [SL Page 355] [\x 355/] SamÃpannassa kiæ asamÃpannassa kiæ sÃsavà kiæ anÃsavÃti evaæ sabÃvÃdibhedo na parÃmasitabbo. Esa nayo sabbattha. Apica: "taæ taæ và pana vedanaæ upÃdÃyupÃdÃya vedÃna oÊÃrisukhumà daÂÂhabbÃ[a]"ti vacanato akusalÃdisupi lobhasahagatÃya dosasahagatà vedanà aggi viya attano nissayadahanato oÊÃrikÃ, lobhasahagatà sukhumÃ. DosasahagatÃpi niyatà oÊÃrikÃ, aniyatà sukhumÃ. NiyatÃpi kappaÂÂhitikà oÊÃrikÃ, itarà sukhumÃ. KappaÂÂhitikÃsupi asaÇkhÃrikà oÊÃrikÃ, itarà sukhumÃ. Lobhasahagatà pana diÂÂhisampayuttà oÊÃrikÃ, itarà sukhumÃ. Avisesena ca akusalà bahuvipÃkà oÊÃrikÃ, appavipÃkà sukhumà kusalà pana appavipÃkà oÊÃrikÃ, bahuvipÃkà sukumÃ. Apica: kÃmÃvacarakusalà oÊÃrikÃ, rÆpÃvacarà sukhumÃ. Tato arÆpÃvacarÃ, tato lokuttarÃ, kÃmÃvacarà dÃna mayà oÊÃrikÃ, sÅlamayà sukhumÃ. Tato bhÃvanÃmayÃ, bhÃvanÃmayÃpi duhetukà oÊÃrikÃ, tihetukà sukhumÃ. TihetukÃpi sasaÇkhÃrikà ÅÊÃrikÃ, asaÇkhÃrikà sukhumÃ. RÆpÃvacarà ca paÂhamajjhÃnikà oÊÃrikà dutiyajjhÃnikà oÊÃrikà tatiyajjhÃnikà oÊÃrikà catuccajjhÃnikà oÊÃrikà pa¤camajjhÃnikà sukhumÃ. ArÆpÃvacarà ca ÃkÃsÃna¤cÃyatanasampattiyà oÊÃrikà [PTS Page 476] [\q 476/] Ãki¤¤ÃyatanasamÃpattiyà oÊÃrikà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasampayuttà sukhumÃva. Lokuttarà ca sotÃpattimaggasampayuttà oÊÃrikà -pe- arahattamaggasampayuttà sukumÃva. Esa nayo taæ taæ bhumivipÃkakiriyavedanÃsu ca dukkhÃdi asamÃpannÃdi sasÃvÃdivasena vuttavedanÃsu ca. OkÃsavasena cÃpi niraye dukkhà oÊÃrikÃ, tiracchÃnayoniyaæ sukhumà -pe paranimmitavasavattÅsu sukhumÃva. Yathà ca dukkhÃ, evaæ sukhÃpi sabbattha yathÃnurÆpaæ yojetabbÃ. Vatthu vasena cÃpi hÅnavatthukà yà kÃci vedanà oÊÃrikÃ, païÅtavatthukà sukhumÃ. HÅnappaïitabhede yà oÊÃrikÃ, sà hÅnÃ. Yà ca sukhumÃ, sà païÅtÃti daÂÂhabbÃ, dÆre padaæ pana akusalà vedanà kusalÃvyà katÃhi vedanÃhi dÆre. Santike padaæ pana akusalà vedanà akusalÃya vedanÃya santiketi ÃdÅnà nayena vibhaÇge vibhattaæ. Tasmà akusalà vedanà visabhÃgato asaæsaÂÂhato asarikkhato ca kusalavyÃkatà hi dÆre, tatha kusalÃvyÃkatà akusalÃya; esanayo sabbavÃresu, akusalà pana vedanà sabhÃgato sarikkhato ca akusalÃya santiketi. Idaæ vedanÃkkhavdhassa atÅtÃdivibhÃge vitthÃrakathÃmukhaæ. Taæ ti vedanÃsampayuttÃnaæ pana sa¤¤ÃdÅnampi evameva vedi tabbaæ. Evaæ viditvà ca punaetesveca: - [A.] VibhaÇgapÃÊi khavdhavibhaÇgasuttantabhÃjaniyaæ. [SL Page 356] [\x 356/] Khandhesu ¤Ãïabhedatthaæ kamatotha visesato, AnÆnÃdhikato ceva upamÃto tatheva ca. DaÂÂhabbato dvidhà evaæ passantassattha siddhito, Vinicchayanayo sammà vi¤¤Ãtabbo vibhÃvinÃ. Tattha kamatoti idha upattikkamo pahÃnakkamo paÂi pattikkamo bhumikkamo desanÃkkamoti bahuvidho kamo. Tattha "paÂhamaæ kallaæ hoti, kalalà hoti abbudaæ"ti evamÃdi uppattikkamo. "Dassanena pahÃtabbà dhammÃ, bhÃvanÃya pahÃtabbà dhammÃ"ti evamÃdi pahÃnakkÃmo. "SÅlavisuddhi [PTS Page 477] [\q 477/] cittavisuddhi"ti evamÃdi piÂipattikkamo. "KÃmÃvacarà rÆpÃvacarÃ"ti evamÃdi bhumikkame, "cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnÃ"ti và "dÃnakathaæ sÅlakathaæ"ti và emavÃdi desanÃkkamo. Tesu idha uppattikkamo tÃva na yujjata. KalalÃdÅnaæ viya khandhÃnaæ pubbà pariyavavatthanena anuppattito. Na pahÃnakkÃmo, kusalÃvyà katÃnaæ appahÃtabbato. Na paÂipattikkamo, akusalÃnaæ appaÂi pajjanÅyato. Na bhumikkamo, vedanÃdÅnaæ catubhumipariyÃpannattÃ. DenÃkkamo pana yujjati, abhedena hi yaæ pa¤casu khandhesu attagÃhapatitaæ veneyyajanaæ samÆhaghanavinibbhogadassanena attagÃhato movetukÃmo bhagavà hitakÃmo tassa1 tassajanassa sukhagahaïatthaæ cakkhuÃdÅnampi visayabhÆtaæ oÊÃrikaæ paÂhamaæ rÆpakkhandhaæ desesi. Tato iÂÂhÃniÂÂharÆpasaævedanikaæ vedanÃ. Yaæ vedayatÅ taæ sa¤jÃnÃtÅti evaæ vedanÃvisayassa ÃragÃhikaæ sa¤¤aæ. Sa¤¤Ãvasena abhasaÇkhÃrako saækhÃre, tesaæ vedanÃdinaæ nissayaæ adipatibhÆta¤ca nesaæ vi¤¤Ãïanti evaæ tÃva kamato vinicchayanayo vi¤¤Ãtabbo. Visesatoti khandhÃna¤ca upÃdÃnakkhandhÃna¤ca visesato. Ko pana nesaæ viseso? KhandhÃtÃva avisesato vuttÃ, upÃdÃnakkhandhà sÃsavaupÃdÃnÅyabhÃvena visesetvÃ. YathÃha: - "pa¤ca ceva vo bhikkhave dhandhe desissÃmi pa¤ca cÆpÃdÃnakkhandhe, taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuæ, bhagavà etadavoca: katame ca bhikkhave pa¤cakkhandhÃ? YaÇki¤ci bhikkhave rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, ayaæ vuccati rÆpakkhandho yà kÃci vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, ayaæ vuccati bhikkhave vi¤¤Ãïakkhandho, ime vuccanti bhikkhave pa¤cakkhandhÃ. Katame ca bhikkhave pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ? Yaæ ki¤ci bhikkhave rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattà vÃ, bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnÃæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike và sÃsavaæ apÃdÃniyaæ ayaæ vuccati rÆpÆpÃdÃkkhandho. Yà kÃci vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike và sÃsavaæ upÃdÃniyaæ, ayaæ vuccati vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandho. Ime 1. SÅ1 tassa janassa. [A.] SaæyuttanikÃya - Ãdittavagga. [SL Page 357] [\x 357/] Vuccanti bhikkhave pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ"ti. [PTS Page 478] [\q 478/] ettha ca yathà vedanà dayo anÃsavÃpi atthi, na evaæ rÆpaæ. Yasmà panassa rÃsaÂÂhena khandhabhÃvo yujjati, tasmà khandhesu vuttaæ, yasmà rÃsaÂÂhena ca sÃsavaÂÂhena ca upÃdÃnakkhandhabhÃvova yujjati, tasmà upÃdÃnakkhandhesu vuttaæ. VedanÃdayo pana anÃsavÃva khandhesu vuttÃ, sÃsavà upÃdÃnakkhandhesu. UpÃdÃnakkhandhÃti cettha upÃdÃnagocarà khandhà upÃdÃnakkhandhÃti evamattho daÂÂhabbo. Idha pana sabbepi te ekajjhaæ katvà khandhÃti adippetÃ. AnÆnÃdhikatoti kasmà pana bhagavatà pa¤ceva khandhà vuttà anÆnà anadikÃti?SabbasaÇkhatasa bhÃgekasaÇgahato attattaniyagÃhavatthussa etaparamato a¤¤e sa¤catadavarodhato. Anekappabhedesuhi saÇkhatadhammesu sabhÃgavasena saÇgayhamÃnesu rÆpaærÆpasabhÃgekasaÇgabhavasena eko khabhdho hoti, vedanà vedanÃsabhÃgekasaÇgabhavasena eko khandho hoti, esa nayo sa¤¤ÃdÅsu. Tasmà sabbasaÇkhatasabhÃgeka saÇgahato pa¤ceva vuttÃ. Etaparama¤cetaæ attattaniyagÃha vatthu yadidaæ rÆpÃdayo pa¤ca. Vuttaæ hetaæ: - "rÆpe kho bhikkhave sati rÆpaæ upÃdÃya rÆpaæ abhinivissa evaæ diÂÂhi uppajjati etaæ mama eso hamasmi eso me attÃti. VedÃnaya kho bhikkhave sati vedanaæ apÃdÃya vedaæ abhinivisa evaæ diÂÂhi uppajjati etaæ vava eso hamasmi eso me attÃti. Sa¤¤Ãya ko bhikkhave sati sa¤¤aæ apÃdÃya sa¤¤aæ abhinivissa evaæ diÂÂhi uppajjati etaæ mama eso hamasmi eso me attÃti. SaÇkhÃresu kho bhikkhave sati saÇkhÃraæ upÃdÃya saÇkhÃraæ abhinivissa evaæ diÂÂhi upjjati etaæ mama eso hamasmi eso me attÃti. Vi¤¤Ãïe kho bhikkhave sati vi¤¤Ãïaæ upÃdÃya vi¤¤Ãïaæ abhinivissa evaæ diÂÂhi uppajjati etaæ mama eso hamasmi eso me attÃti. Tasmà attattaniya gÃhavatthussa etaparamatopi pa¤ceva vuttÃ, yepi ca¤¤e sÅlÃdayo pa¤ca dhammakkhandhà vuttÃ, tepi saÇkhà rakkhandhapariyÃpannattà ettheva avarodhaæ gacchanti. Tasmà a¤¤esaæ tadavarodhatopi pa¤ceva vuttÃti evaæ anÆnÃdhikato vinicchayanaye vi¤¤Ãtabbo. UpamÃtoti ettha hi gilÃnasÃlÆ pamo rÆpÆpÃdÃnakkhavdho, gilÃnÆpamassa vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandhassa vatthu dvÃrÃrammaïavasena nivÃsaÂÂhÃnato. Gela¤¤Æpamo vedanÆ pÃdÃnakkhavdho, ÃbÃdhakattÃ. Gela¤¤asamuÂÂhÃnÆpamo sa¤¤ÆpÃdÃnakkhavdho, kÃmasa¤¤Ãdivasena rÃgÃdÅsampayuttavedanà sabbhÃvÃ. 1 AsappÃyasevanÆpamo saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhavdho, vedanÃgela¤¤assa nidÃnattÃ. Vedanaæ vedanatthÃya [PTS Page 479] [\q 479/] abhisaÇkharontÅti hi vuttaæ, tathà akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ kÃya vi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti dukkhasahagatanti. GilÃnÆpamo vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhavdho, vedanÃgela¤¤ena aparimuttattÃ. Apica: cÃraka-kÃraïa - aparÃdha - kÃraïakÃraka- aparÃdhikÆpamà ete bhÃjanabhojanabya¤jana parivesaka - bhu¤jakÆpamà cÃti evaæ upamÃto vinicchayanayo vi¤¤Ãtabbo. DaÂÂhabbato dvidhÃti saÇkhepato vitthÃrato cÃti evaæ dvidhà daÂÂhabbato pettha vinicchayanayo vi¤¤Ãtabbo. SaÇkhepato hi pa¤cupÃdanakkhavdho ÃsivisÆpame [A.] SaæyuttanikÃya Ãdittavagga. 1. Ma. 11. SambhavÃ. [SL Page 358] [\x 358/] Vuttanayena ukkhittÃsika paccatthikato, bhÃrasuttavasena bhÃrato, khajjaniyapariyÃyavasena khÃdakato, yamakasuttavasena aniccadukkÃnattasaÇkhatavadhakato daÂÂhabbÃ. VitthÃrato panettha pheïapiï¬o viya rÆpaæ daÂÂhabbaæ. ParimaddanÃsahanato, udaka bubbulaæ viya vedanÃ, muhuttaramaïiyato. MarÅcikà viya sa¤¤Ã. Vippalambhanato. Kadalikkhavdho viya saÇkhÃrÃ, asÃrakato. MÃyà viya vi¤¤Ãïaæ, va¤cakato. Visesato ca sÆÊÃrampi1 ajjhatika rÆpaæ asubhanti daÂÂhabbaæ. Vedanà tÅhi dukkhatÃhi avinimmuttato dukkhÃti sa¤¤ÃsaÇkhÃrà avidheyyato anattÃti. Vi¤¤Ãïaæ udayabbayadhammato aniccanti daÂÂhabbaæ. Evaæ passantassattha siddhi toti evaæ ca saÇkhepavitthÃravasona dvÅdà passato yà aththasiddhi hoti, tatopi vinicchayanayo vi¤¤Ãtabbo. SeyyathÅdaæ? SaÇkhe pato tÃva: pa¤cupÃdÃnakkhavdhe ukkhittÃsikapaccatthikÃdibhÃvena passanto khavdhehi na viha¤¤ati, vitthÃrato pana rÆpÃdÅni pheïa pn¬ÃdisadisabhÃvena passanto na asÃresu sÃradassÅ hoti. Visesato ca [PTS Page 480] [\q 480/] ajjhattikarÆpaæ asubhato passanto kabalÅkÃrà hÃraæ2 parijÃnÃti, asubhe subhanti vipallÃsaæ pajahati, kÃmoghaæ uttarati, kÃmayogena visaæyujjati, kÃmÃsavena anÃsavo hoti, abhijjhÃkÃyagavthaæ bindati, kÃmÆpÃdÃnaæ na upÃdiyati. Vedanaæ dukkhato passanto phassahÃraæ parijÃnÃti, dukkhe sukhanti vipallÃsaæ pajahati, bhavoghaæ uttarati, bhavayogena visaæ yujjati, bhavÃsavena anÃsavo hoti, vyÃpÃdakÃyagavthaæ bhindati. SÅlabbatÆpÃdÃnaæ na upÃdiyati. Sa¤¤ÃsaÇkhÃre ca anattatopassanto manosa¤cetanÃhÃraæ parijÃnÃti, anattani attÃti vipallÃsaæ pajahati, diÂÂhoghaæ uttarati, diÂÂhiyogena visaæyujjati, diÂÂhÃsavena anÃsavo hoti, idaæ saccÃbinivesakÃyagatthaæ bhivdati, attavÃdÆpÃdÃnaæ na upÃdiyati. Vi¤¤Ãïaæ aniccato passanto vi¤¤ÃïÃhÃraæ parijÃnÃti, anicce niccanti vipallÃsaæ pajahati, avijjoghaæ uttarati, avijjÃyogena visaæyujjati, avijjÃsavena anÃsavo hoti, sÅlabbataparÃmÃsakÃyaganthaæ bhindati, duÂÂhÆpÃdÃnaæ na upÃdiyati. Evaæ mahÃnisaæsaæ vadhakÃdi vasena dassanaæ yasmÃ, Tasmà khavdhe dhÅro vadhakÃdi vasena passeyyÃti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdhikÃre Khandhaniddeso nÃma Cuddasamo paricchedo. [PTS Page 481] [\q 481/] 1. SÅ11. Sundarampi. 2. Si. 1. KabaliÇkÃrÃhÃraæ. [SL Page 359] [\x 359/] 15. ùyatanadhÃtu niddeso. ùyatanÃnÅti dvÃdasÃyatanÃni: chakkhÃyatanaæ, rÆpÃyatanaæ; sotÃyatanaæ, saddÃyatanaæ;ghÃnÃyatanaæ, gandhÃyatanaæ; jivhÃyatanaæ, rasÃyatanaæ; kÃyÃyatanaæ, phoÂÂhabbÃyatanaæ; manÃyatanaæ, dhammÃyatananti. Tattha: - Attha lakkhaïa tÃvatva kama saÇkhepa vitthÃrÃ. Tathà daÂÂhabbato ceva vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Tattha visesato tÃva cakkhatÅti cakkhu, rÆpaæ assÃdeti vibhÃvetÅti attho. RÆpayatÅti rÆpaæ, vaïïavikÃraæ ÃpajjamÃnaæ hadayaÇgatabhÃvaæ pakÃsetÅti attho. SuïitÅti sotaæ sappatÅti saddo, udÃharÅyatÅti attho. GhÃyatÅti ghÃnaæ, gandhayatÅti gavdho, attano vatthuæ sÆcayatÅti attho, jÅvitamavhayatÅti jivhÃ, rasanti taæ sattÃti raso, assÃdentÅti atthathÃ. KucchitÃnaæ sÃsava dhammÃnaæ Ãyoti kÃyo, Ãyoti uppattideso. PhÆsatÅti phoÂÂhabbaæ. MunÃtÅti mano, attano lakkhaïaæ dhÃrayantÅti dhammÃ. Avisesato pana Ãyatanato, ÃyÃnaæ tananato, Ãya tassa ca nayanato, Ãyatananti veditabbaæ. CakkÆrÆpÃdÅsuhi taæ taæ dvÃrÃrammaïà cittacetasikà dhammà sena sena anubhavanÃdinà kiccena Ãyatanti uÂÂhahanti ghaÂnti vÃyamantÅti vuttaæ hoti. Te ca Ãyabhute dhamme etÃni tanonti vitthÃrentÅti vuttaæ hoti. Ida¤ca anamatagge saæsÃre pavattaæ atÅva Ãyataæ saæsÃradukkhaæ yÃva na nivattati tÃva nayanteva pavattentÅti vuttaæ hoti. Bati sabbepime [PTS Page 482] [\q 482/] dhammà Ãyatanato ÃyÃnaæ tana nato Ãyatassa ca nayanato Ãyatanaæ Ãyatananti vuccanti. Apica nivÃsaÂÂhÃnaÂÂhena ÃkaraÂÂhena samosaraïaÂÂhÃnaÂÂhena sa¤jÃtidesaÂÂhena kÃraïaÂÂhena ca Ãyatanaæ veditabbaæ. TathÃhi, loke 'issarÃyatanaæ vÃsudevÃyatanaæ "ti Ãdisu nivÃsaÂÂhÃnaæ Ãyatananti vuccati. "SuvanïÃyatanaæ ratanÃyatanaæ"ti1 Ãdisu Ãkaro, sÃsane pana "manorame Ãyatane sevanti naæ vihaÇgamÃ"ti Ãdisu samosaraïaÂÂhÃnaæ, "dakkhinÃpato gunnaæ Ãyatanaæ"ti Ãdisu sa¤jÃtideso, "tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane"ti Ãdisu kÃraïaæ. CakkhuÃdisu cÃpi te te cittacetasikà dhammà nivasanti tadÃyatta vuttitÃyÃti cakkhÃdayo ca nesaæ nivÃsaÂÂhÃnaæ, cakkhÃdÅsu ca te Ãkinïattà tannissitattà tadÃrammaïattà cÃti cakkhÃdayo nesaæ Ãkaro. 1. Ma. 1. RajatÃyatanaæ. [SL Page 360] [\x 360/] CakkhÃdayo ca nesaæ samosaraïaÂÂhÃnaæ tattha tattha vattudvÃrÃrammaïa vasena samosaraïato. CakkhÃdayo ca nesaæ sa¤jÃtideso taæ nissayÃrammaïabhÃvena tatthathavauppattito, cakkhÃdayo ca nesaæ kÃraïaæ tesaæ abhÃve abhÃvatoti. Iti nivÃsaÂÂhÃnaÂÂhena ÃkaraÂÂhena samosaraïaÂÂhÃnaÂÂhena sa¤jÃtidesaÂÂhena kÃraïaÂÂhena cÃti imehipi kÃraïehi ete dhammà Ãyatanaæ Ãyatananti vuccanti. Tasmà yathÃvuttena atthena cakkhu ca taæ Ãyatana¤cÃti cakkhÃyatanaæ -pe- dhammà ca te Ãyatana¤cÃti dhammÃyatananti, evaæ tÃvettha atthato vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. LakkhaïÃti cakkhÃdÅnaæ lakkhaïato pettha vi¤¤Ãtabbo vinicchayo: - tÃni ca pana tesaæ lakkhaïÃni khandhaniddese vuttanayeneva veditabbÃni. TÃvatvatoti tÃvabhÃvato, ida vuttaæ hoti: cakkhÃdayopi hi dhammà evaæ, evaæ sati dhammÃyatanamicceva avatvà kasmà dvÃdasÃyatanÃnÅti vuttÃnÅti ce? Cha vi¤¤ÃïakÃyuppatti dvÃrÃrammaïa vavatthÃnato, idhachannaæ vi¤¤ÃïakÃyÃnaæ dvÃrahà vena ÃrammaïabhÃvena [PTS Page 483] [\q 483/] ca vavatthÃnato ayametesaæbhedo hotÅti dvÃdasa vuttÃni. Cakkhuvi¤¤ÃïavÅthipariyÃpannassa hi vi¤¤ÃïakÃyassa cakkhÃyatanameva uppatti dvÃraæ, rÆpÃyatanameva cÃrammaïaæ, tathà itarÃni itaresaæ. ChaÂÂhassa pana bhavaÇgamana saÇkhÃto manÃyatanekadesova uppattidvÃraæ, asÃdhÃraïameva ca dhammÃyatanaæ Ãrammaïanti. Iti channaæ vi¤¤ÃïakÃyÃnaæ uppatti dvÃrammaïaæ, tathà itarÃni itaresaæ. ChaÂÂhassa pana bhavaÇgamana saÇkhÃto manÃyatanekadesova uppattidvÃraæ, asÃdhÃraïameva ca dhammÃyatanaæ Ãrammaïanti. Iti channaæ vi¤¤ÃïakÃyÃnaæ uppatti dvÃrÃrammaïavavatthÃnato dvÃdasa vuttÃnÅti. Evamettha tÃvatvato vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Kamatoti idhÃpi pubbe vuttesu uppattikkamÃdisu desanÃkkamova yujjati. Ajjhattikesuhi Ãyatanesu sanidassanasappaÂighavisayattà cakkhÃyatanaæ pÃkaÂanti paÂhamaæ desitaæ, tato anidassana sappaÂaghavisayÃni sotÃyatanà dÅni. Athavà dassanÃnuttariya savaïÃnuttariya hetubhÃvena bahÆpakÃrattà ajjhattikesu cakkhÃyatana sotÃyatanÃni paÂhamaæ desitÃni, tato ghÃïÃyatanÃdÅni tÅïi. Pa¤cannampi gocaravisa yattà ante manÃyatanaæ, cakkhÃyatanÃdÅnaæ pana gocarattà tassa tassa antarantarÃni bÃhiresu rÆpÃyatanÃdÅni. Apica vi¤¤ÃïuppattikÃraïavavatthÃnatopi ayametesaæ kamo vedi tabbo: vuttaæ hetaæ " cakkhu¤ca paÂicca rÆpe ca uppajjati cakkhu vi¤¤Ãïaæ -pe mana¤ca paÂicca dhamme ca uppajjati manovi¤¤Ãïaæ[a]"ti. Evaæ kamatopettha vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. SaÇkhepavitthÃrÃti saÇkhepato hi manÃyatanassa ceva dhammÃyataneka desassa ca nÃmena tadavasesÃna¤ca ÃyatanÃnaæ rÆpena saÇgahitattà dvÃdasÃpiÃyatanÃni nÃmarÆpamattameva honti. VitthÃrato pana ajjhattikesu tÃva cakkhÃyatanaæ jÃtivasena [A.] SaæyuttanikÃya yogakkhemÅvagga. [SL Page 361] [\x 361/] CakkhuppasÃdamattameva, paccaya gati nikÃyapuggalabhedato pana anantappabhedaæ, tathà sotÃyatanÃdÅni cattÃri. ManÃyatanaæ kusalÃkusalavipÃkakiriyavi¤¤Ãïabhedena ekunanavutippabhedaæ ekavÅsuttarasatappabheda¤ca. VatthupaÂipadÃdÅbhedato pana anantappa bhedaæ, rÆpa sadda gavdha rasÃyatanÃni visabhÃgappaccayÃdi bhedato anantappabhedÃni, phoÂÂhabbÃyatanaæ paÂhavÅdhÃtutejodhÃtuvÃyo dhÃtuvasena tippabhedaæ, [PTS Page 484] [\q 484/] paccayÃdibhedatoanekappabhedaæ, dhammà yatanaæ vedanà sa¤¤Ã saÇkhÃrakkhandha sukumarupa nibbÃïÃnaæ sabhÃva nÃnattabhedato anekappabhedanti evaæ saÇkhepavitthÃrà vi¤¤Ã tabbo vinicchayo daÂÂhabbatoti ettha pana sabbÃneva saÇkhatÃni ÃyatanÃni anÃgamanato aniggamanato ca daÂÂhabbÃni, na hi tÃni pubbe udayà kÆtoci Ãgacchanti. Napi uddhaæ vayà kuhi¤ci gacchanti. Atha kho pubbe udayà appaÂiladdha sabhÃvÃni, uddaæ vayà paribhinnasabhÃvÃtani, pubbantÃparantavemajjhe paccayÃyattavutti kÃya avasÃni pavattanti, tasmà anÃgamanato aniggamanato ca daÂÂhabbÃni. Tathà nirÅhakato abyÃpÃrato ca, na hi cakkhurÆpÃdÅnaæ evaæ hoti 'aho vata amhÃkaæ sÃmaggiyaæ vi¤¤Ãïaæ nÃma uppajjeyyÃ'ti. Na ca tÃni vi¤¤ÃïuppÃdanatthaæ dvÃrabhÃvena vatthubhÃvena airammaïabhÃvena và Åhanti. Na byÃpÃramÃpajjanti, atha kho dhammatÃvesà yaæ cakkhurÆpÃdisÃmaggiyaæ cakkhuvi¤¤ÃïÃdÅni sambhavantÅti, tasmà nirihakato abyÃpÃrato ca daÂÂhabbÃni, apica ajjhattikÃni su¤¤ÃgÃmo viya daÂÂhabbÃni, dhÆvasubha sukhattabhÃva virahitattÃ. BÃhirÃni gÃmaghÃtakavorà viya daÂÂhabbÃni, ajjhatti kÃnaæ abhighÃtakattÃ. Vuttaæ hetaæ: "cakkhu bhikkhave ha¤¤ati manÃpÃmanÃpehi rÆpehi[a]"tÅ vitthÃro. Apica - ajjhattikÃnicha pÃïakà viya daÂÂhabbÃni, bÃhirÃni tesaæ gocarà viyÃti. Evamettha daÂÂhabbato vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Idaæ tÃva ÃyatanÃnaæ vitthÃrakathà mukhaæ. Tadanantarà pana dhÃtuyoti aÂÂhÃrasadhÃtuyo: cakkhudhÃtu, rÆpadhÃtu, cakkuvi¤¤ÃïadhÃtu; sotadhÃtu, saddadhÃtu, sotavi¤¤Ãïa dhÃtu; ghÃïadhÃtu, gandhadhÃtu, ghÃïavi¤¤ÃïadhÃtu; jivhÃdhÃtu, rasadhÃtu, jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu; kÃyadhÃtu, phoÂÂhabbadhÃtu, kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu;manodhÃtu, dhammadhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtuti. Tattha: - Atthato lakkhaïÃdÅhi kama tÃvatva saÇkhato Paccayà atha daÂÂhabbà veditabbo vinicchayo. [A.] SaæyuttanikÃya- Ãsivisopamasutta. [SL Page 362] [\x 362/] Tattha atthatoti cakkhatÅti = cakku, rÆpayatÅti= rÆpaæ, cakkhussa vi¤¤Ãïaæ= cakkuvi¤¤Ãïanti evamÃdinà tÃva [PTS Page 485] [\q 485/] nayena cakkhÃdÅnaæ visesatthato veditabbo vinicchayo. Avisesena pana vidadhati dhiyate vidhÃnaæ vidhiyate etÃya cettha và dhÅyatÅti= dhÃtu, loki yà hi dhÃtuyokÃraïabhÃvena vavatthità hutvà suvaïïarajatÃdi dhÃtuyo viya suvaïïarajatÃdi anekappakÃrakaæ saæsÃradukkhaæ vidadhanti, bhÃrahÃrehi ca bhÃro viya sattehi dhiyante dhÃrÅyantÅti attho. DukkhavidhÃna mattameva cetà avasavattanato. EtÃhi ca kÃraïabhÆtÃhisaæsÃradukkhaæ sattehi anuvidhÅyati, tathà vihita¤ca taæ etÃsveva dhÅyati ÂhapÅyatÅtiattho. Iti cakkhÃdÅsu ekeko dhammo yathÃsambhavaæ vidadhati dhÅyatÅti Ãdinà atthavasena dhÃtÆti vuccati. Apica yathà titthiyÃnaæ attà nÃma sabhÃvato tatthi, na evametÃ, età pana attano sabÃvaæ dhÃrentÅti dhÃtuyo. Yathà ca loke vicittà haritÃlamanosilÃdayo selÃvayavà dhÃtuyoti vuccanti, evametÃpi dhÃtuyo viya dhÃtuyo, vicittà hete ¤Ãïa¤yyovayavÃti. YathÃvà sarÅrasaÇkhÃtassa samudà yassa avayavabhutesu rasasonitÃdisu a¤¤ama¤¤avisabhÃgalakkhaïa paricchinnesu dhÃtusama¤¤Ã, evametesupi pa¤cakkhandhasaÇkhÃtassa attabhÃvassa avayavesu dhÃtusama¤¤Ã veditabbÃ, a¤¤ama¤¤a visabhÃga lakkhaïaparicchinnà hete cakkhÃdayoti. Apica dhÃtuti nijjivamattassevetaæ adhivacanaæ, tathÃhi bhagavà " chadhÃtuko ayaæ bhikkhu puriso"ti Ãdisu jivasa¤¤Ã samÆhananatthaæ dhÃtudesanaæ akÃsÅti. Tasmà yathÃvuttena atthena cakkhu ca taæ dhÃtu ca, cakkhuvi¤¤Ãïa¤ca taæ dhÃtu -pe- manovi¤¤Ãïa¤ca taæ dhÃtu ca = manovi¤¤ÃïadhÃtÆti evaæ tÃvettha atthato ditebbo vinicchayo. LakkhaïÃditoti cakkhÃdÅnaæ lakkhaïÃdito pettha veditabbo vinicchayo, tÃni ca pana tesaæ lakkhaïÃni khandhaniddese vuttanayeneva veditabbÃni. Kamatoti idhÃpi pubbe vuttesu uppattikkamÃdisu desanÃkkamova yujjati, so ca panÃyaæ hetu phalÃnupubba vavatthà navasena vutto, cakkhudhÃtu rÆpadhÃtutiidaæ hi dvayaæ hetu, cakkhu vi¤¤ÃïadhÃtuti phalaæ, evaæ sabbattha. TÃvatvatotitÃvabhÃvato, idaæ vuttaæ hoti: tesu tesu hi [PTS Page 486] [\q 486/] suttÃbidhammappadesesu ÃbhÃdhÃtu subhÃdhÃtu ÃkÃsÃna¤cÃyatanadhÃtu vi¤¤Ãïa¤cÃyatanadhÃtu Ãki¤ca¤¤ÃyatanadhÃtu nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanadhÃtu sa¤¤ÃvedayitanirodhadhÃtu kÃmadhÃtu byÃpÃdadhÃtu vihiæsÃdhÃtu nekkhamma dhÃtu avyÃpÃdadhÃtu avihiæsÃdhÃtu sukhadhÃtu dukkhadhÃtu somanassa dhÃtu domanassadhÃtu upekkhÃdhÃtu avijjÃdhÃtu ÃrambhadhÃtu nikkamadhÃtu parakkamadhÃtu hÅnà dhÃtu majjhimà dhÃtu païÅtà dhÃtu paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu. ùkÃsadhÃtu vi¤¤ÃïadhÃtu saÇkhatà dhÃtu asaÇkhatà dÃtu anekadhÃtu nÃnÃdhÃtulokoti eva [SL Page 363] [\x 363/] MÃdayo a¤¤Ãpi dhÃtuyo dissanti, evaæ sati sabbÃsaæ vasena paricchedaæ akatvà kasmà aÂÂhÃrasÃti ayameva paricchedo katoti ce? SabhÃvato vijjamÃnÃnaæ sabbadhÃtÆnaæ tadantogadhattÃ. RÆpadhÃtuyeva hi ÃbÃdhÃtu. SubhÃdhÃtu pana rÆpÃdipaÂibaddhÃ. KasmÃ? SubhanimittattÃ. Subhanimittaæ hi subhÃdhÃtu, ta¤ca rÆpÃdi vinimmuttaæ na vijjati. KusalavipÃkÃrammaïà và rÆpÃdayo eva subhÃdhÃtuti rÆpÃdimattamevesÃ. ùkÃsÃna¤cÃyatana dhÃtu Ãdisu cittaæ manovi¤¤ÃïadhÃtuyeva, sesà dhammadhÃtu. Sa¤¤Ã vedayitanirodha dhÃtu pana sabhÃvato natthi. DhÃtudvayanirodhamatta meva hi sÃ, kÃmadhÃtu dhammadhÃtu mattaæ và hoti. YathÃha: " tattha katamà kÃmadhÃtu?KÃmapaÂisaæyutto takko vitakko micchÃsaÇkappo[a]"ti aÂÂhÃrasÃpi và dhÃtuyo. YathÃha: heÂÂhato avÅci nirayaæ pariyantaæ karitvà uparito paranimmitavasavattideve anto karitvà yaæ etasmiæ antare etthÃvacarà ettha pariyÃpannà khandhà dhÃtu Ãyatanà rÆpà vedanà sa¤¤Ã saÇkhÃrà vi¤¤Ãïaæ, ayaæ vuccati kÃmadhÃtÆti. [PTS Page 487] [\q 487/] nekkhammadhÃtu dhammadhÃtu evaæ, sabbepi kusalà dhammà nekkhammadhÃtÆtivacanato manovi¤¤ÃïadhÃtupi hoti yeva. ByÃpÃda vihiæsà avyÃpÃda avihiæsà sukha dukkha somanassa domanassupekkhà avijjà Ãrambha nikkama parakkama dhÃtuyo dhamma dhÃtuyova. HÅnamajjhima païÅtadhÃtuyo aÂÂhÃrasadhÃtu mattameva. HÅnà hi cakkhÃdayo hÅnà dhÃtu, majjhimà païÅtà majjhimÃceva païÅtà ca, nippariyÃyena pana akusalà dhammadhÃtu manovi¤¤Ãïa dhÃtuyo hÅnà dhÃtu, lokiyà kusalÃvyÃkatà ubhopicakkhudhÃtu Ãdayo ca majjhimÃdhÃtu, lokuttarà pana dhammadhÃtu manovi¤¤Ãïa dhÃtuyo païÅtadhÃtu, paÂhavÅ tejo vÃyo dhÃtuyo phoÂÂhabba dhÃtuyeva. ùpodhÃtu ÃkÃsadhÃtu ca dhammÃdhÃtuyeva vi¤¤ÃïadhÃtu cakkhuvi¤¤ÃïÃdi satta vi¤¤ÃïadhÃtu saÇkhepoyeva. Sattarasa dhÃtuyo dhammadhÃtu ekadeso ca saÇkhatà dhÃtu, asaÇkhatà panadhÃtu dhammadhÃtu ekadesova. AnekadhÃtu nÃnÃdhÃtuloko pana aÂÂhÃrasadhÃtuppabhedamattamevÃti. Iti sabhÃvato vijjamÃnÃnaæ sabbadhÃtÆnaæ tadantogadhattà aÂÂhÃraseva vuttÃti. Apica vijÃnanasabhÃve vi¤¤Ãïe jivasa¤¤Ånaæ sa¤¤ÃsamÆhananatthampi aÂÂhÃraseva vuttÃ. Santi hi sattà vijÃnanasabhÃve vi¤¤Ãïe jivasa¤¤ino. Tesaæ cakkhusotaghÃïajivhÃkÃyamanodhÃtu1 mano vi¤¤ÃïadhÃtu bhedena tassa anekataæ cakkhurÆpÃdipaccayÃyatta vuttitÃya aniccata¤ca pakÃsetvà dÅgharattÃnusayitaæ jivasa¤¤aæ samuhanitukÃmena bhagavatà aÂÂhÃrasa dhÃtuye pakÃsitÃ. Ki¤ca [Missing one page] [A.] VibhaÇgapÃÊi dhÃtuvibaÇga. 1. CakkusotaghÃïajivhÃkÃyamanovi¤¤ÃïadhÃtubhedena -ÂÅkÃ. [SL Page 365] [\x 365/] Honti, atha kho ÃlokÃdayopi. TenÃhu pubbÃcariyÃ: cakkhu rÆpÃloka manasikÃre paÂicca upjjati [PTS Page 489] [\q 489/] cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sota saddavivaramanasikÃre paÂicca uppajjati sotavi¤¤Ãïaæ. GhÃïagavdha vÃyumanasikÃre paÂicca uppajjati ghÃïavi¤¤Ãïaæ, jivhà rasaÃpamanasikÃre paÂicca uppajjati jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyaphoÂÂhabba paÂhavÅmanasikÃre paÂicca uppajjati kÃyavi¤¤Ãïaæ, bhavaÇgamanadhamma manasikÃre paÂicca uppajjati manovi¤¤Ãïanti. Ayamettha saækhepo, vitthÃrato pana paccayappabhedo paÂiccasamuppÃda niddese ÃvÅ bhavissatÅti evamettha paccayatopi veditabbo vinicchayo daÂÂhabbatoti daÂÂhabbato pettha vinicchayo veditabboti atto, sabbà eva hi saÇkhatà dhÃtuyo pubbantÃparanta vivittato dhuvasubhasukhattabhÃvasu¤¤ato paccayÃyattavuttito ca daÂÂhabbÃ, visesato panettha bheritalaæ viya cakkhudhÃtu daÂÂhabbÃ, daÂh¬o viya rÆpadhÃtu, saddo viya cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, tathà ÃdÃsa talaæ viya cakkhudhÃtu, mukhaæ viya rÆpadhÃtu, mukhanimittaæ viya cakkhu vi¤¤ÃïadhÃtu, athavà ucchutilaæ1 viya cakkhudhÃtu, yantacakkayaÂÂhi viya rÆpadhÃtu, ucchurasatelÃni viya cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, tathà adharÃraïi2 viya cakkhudhÃtu, uttarÃraïÅ viya rÆpadhÃtu, aggi viya cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, esa nayo sotadÃtu ÃdÅsu. ManodhÃtu pana yathÃsambhavato cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuÃdÅnaæ purecarÃnucarà viya daÂÂhabbÃ. DhammadhÃtuyà vedanÃkkhavdho sallamiva sÆlamiva ca daÂÂhabbo sa¤¤ÃsaÇkhÃrakkhandhà vedanà sallasÆlayogà Ãturà viya, puthujjanÃnaæ và sa¤¤Ã Ãsà dukkhajananato rittamuÂÂhi viya, ayatÃbhucca nimittagÃhakato vanamigo viya, saÇkhÃrà paÂisandhiyaæ pakkhipanato aÇgÃrakÃsuyaæ kipanakapurisà viya, jÃtidukkhÃnubaddhato rÃjapurisÃnubaddhacorà viya, sabbÃnatthÃvahassa khandhasantÃnassa hetuto visarukkhabÅjÃni viya, rÆpaæ nÃnÃvidhÆpaddavanimittato uracakkaæ viya daÂÂhabbaæ. AsaÇkhatà pana dhÃtu amatato santato khemato ca daÂÂhabbÃ. KasmÃ? SabbÃnatthÃvahassa paÂipakkhabhÆtattÃ. [PTS Page 490] [\q 490/] mano vi¤¤ÃïadhÃtu Ãrammaïesu vavatthÃnÃbhÃvato ara¤¤amakkaÂo viya duddamanato assakhaÊuÇko viya yatthakÃmanipÃtÅto vehà sakkhittadaï¬o viya lobhadosÃdi nÃnappakÃrakilesavesayogato raÇganaÂo viya daÂÂhabbÃti. Idaæ dhÃtÆnaæ vitthÃrakatÃmukhaæ. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visundimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdikÃre ùyatana dhÃtu niddeso nÃma Païïarasamo paricchedo. [PTS Page 491] [\q 491/] 1. Ma. 11. Ucchutilà viya. 2. Ma. 11. AdhÃraïi. [SL Page 366] [\x 366/] 16. Indriya sacca niddeso. DhÃtÆnaæ anantaraæ uddiÂÂhÃni pana indriyÃnÅti bÃvÅsatindriyÃni: cakkhundriyaæ, sotindriyaæ, ghÃïindriyaæ, jivhindriyaæ, kÃyindriyaæ, manindriyaæ, itthindriyaæ, purisindriyaæ, jÅvitindriyaæ, sukhindriyaæ, dukkhindriyaæ, somanassindriyaæ, domanassindriyaæ, upekkhindriyaæ, saddhindriyaæ, viriyindriyaæ, satindriyaæ, samÃdhindriyaæ, pa¤¤indriyaæ, ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ, a¤¤indriyaæ, a¤¤ÃtÃvindriyanti. Tattha: - Atthato lakkhaïÃdihi kamato ca vijÃniyÃ, BhedÃbhedà tathà kiccà bhumito ca vinicchayaæ. Tattha cakkhÃdÅnà tÃva, cakkhatÅti= cakkhÆti Ãdinà nayena attho pakÃsito, paccimesu pana kÅsu paÂhamaæ pubbabhÃge ana¤¤Ãtaæ amataæ padaæ catusaccadhammaæ và jÃnissamÅti evaæ paÂipannassa uppajjanato indriyaÂÂhasambhavato ca ana¤¤Ãta¤¤assà mÅtindriyanti vuttaæ, dutiyaæ ÃjÃnanato indriyaÂÂhasambhavato ca a¤¤indriyaæ, tatiyaæ a¤¤ÃtÃvino catusu saccesu niÂÂhita¤ïa kiccassa khÅnÃsavassa uppajjanato induyaÂÂhasambhavato ca a¤¤atà vindriyaæ. Ko bana nesaæ1 indriyaÂÂho nÃmÃti? IndaliÇgaÂÂho indriyaÂÂho, indadesitaÂÂho indriyaÂÂho, indadiÂÂhaÂÂho indriyaÂÂho, indasiÂÂhaÂÂho indriyaÂÂho, indajuÂÂhaÂÂho indriyaÂÂho, so sabbopi idha yathà yogaæ yujjati. Bhagavà hi sammÃsambuddho paramissariyabhÃvato indro, kusalÃkusala¤ca kammaæ kammesu kassaci issariyÃbhÃvato, tenevettha kammasa¤janitÃni [PTS Page 492] [\q 492/] tÃva indriyÃni kusalÃkusalakammaæ ulliÇgenti tena ca siÂÂhÃnÅti indaliÇgaÂÂhena indasiÂÂhaÂÂhena ca indriyÃni, sabbÃneva panetÃni bhagavatà yathÃbhÆtato pakÃsitÃni abhisambuddhÃni cÃti indadesitaÂÂhena indadiÂÂhaÂÂhena ca indriyÃni, teneva bhagavatà munindena kÃnici gocarÃsevanÃya kÃnici bhÃvanÃsevanÃya sevitÃnÅti indajuÂÂhaÂÂhenÃpi indriyÃni, cakkhuvi¤¤ÃïÃdippavattiya æ hi cakkÃdÅnaæ siddhaæ Ãdipaccaæ, tasmiæ tikkhe tikkhattà mande ca mandattÃti, ayaæ tÃvettha atthato vinicchayo. LakkhaïÃdÅhÅti lakŠkhaïarasapaccupaÂÂhÃnapadaÂÂhÃnehi pi cakkhÃdÅnaæ vinicchayaæ vijÃniyÃti attho, tÃni ca nesaæ lakkhaïÃdÅni khandhaniddese vuttÃneva, pa¤¤indriyÃdÅni hi cattÃra atthato amo 1. Ma. 1. Kopanesa. [SL Page 367] [\x 367/] Hoyeva, sesÃni tattha sarÆpeneva ÃgatÃni. Kamatoti ayampi desanÃkkamova, tattha ajjhattadhamme pari¤¤Ãya ariyabhÆmi paÂilÃbho hotÅti attabhÃvapariyÃpannÃni cakkhundriyÃdÅni paÂhamaæ desitÃni, so pana attabhÃvo yaæ dhammaæ upÃdÃya itthiti và purisoti và saÇkhaæ gacchatÅ, ayaæ soti nidassanatthaæ tato itthindriyaæ purisindriya¤ca, so duvidhopi jÅvitindriya paÂibaddhavuttÅti ¤Ãpanatthaæ tato jÅvitindriyaæ, yÃva tassa pavatti, tÃva etesaæ vedayitÃnaæ anivatti, ya¤ca ki¤ci vedayitaæ, sabbaæ taæ dukkhanti ¤Ãpanatthaæ tato sukhindriyÃdÅni, ta nirodhatthaæ pana ete dhammà bhÃve tabbÃti paÂipattidassanatthaæ tato saddhÃdÅni, imÃya paÂipattiyà esa dhammo paÂhamaæ attani pÃtubhavatÅti paÂipattiyà amoghabhÃvadassa natthaæ tato ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ, tasseva phalattà tato anantaraæ bhÃvetabbato ca tato a¤¤indriyaæ, tato paraæ1 bhÃvanÃya imassa adhigamo, adhigate ca pana imasmiæ natthi ki¤ci uttaraæ karaïÅyanti ¤Ãpanatthaæ anteparamessÃsabhÆtaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ desitanti ayamettha kamo. [PTS Page 493] [\q 493/] bhedÃbhedÃti jÅvitindriyasseva cettha bhedo, taæ hi rÆpajÅvitindriyaæ arÆpajÅvitindriyanti duvidhaæ hoti. SosÃnaæ abedoti evamettha bhedÃbhedato vinicchayaæ vijÃniyÃ. KiccÃti kiæ indriyÃnaæ kiccanti ce? Cakkhundriyassa tÃva cakkhÃyatanaæ cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ samapayuttakà na¤ca dhammÃnaæ indriyapaccayena paccayoti vacanato yantaæ indriyapaccayabhÃvena sÃdhetabbaæ attano tikkhamandÃdibhÃvena cakkhuvi¤¤ÃïÃdidhammÃnaæ tikkhamandÃdisaÇkhÃtaæ attÃkÃrÃnuvattà panaæ idaæ kiccaæ, evaæ sota ghÃïa jivhà kÃyÃnaæ, manindriyassa pana sahajÃta dhammÃnaæ attano vase vattÃpanaæ, jÅvitindriyassa sahajÃtadhammÃnupÃlanaæ, itthindriya purisindriyÃnaæ itthi purisa liÇga nimitta kuttÃkappÃkÃrÃnuvidhÃnaæ, sukhadukkhasomanassadomanassindriyÃnaæ sahajÃtadhamme abhibhavitvà yathÃsakaæ oÊÃrikÃkÃrÃnu pÃpanaæ, upekkhindriyassa santa païÅta majjhattÃkÃrÃnupÃpanaæ, saddhÃdinaæ paÂipakkhÃbhibhavanaæ sambayuttadhammÃna¤ca sannÃkÃrÃdi bhÃvasampÃpanaæ, ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyassa sa¤¤ojanattayappa hÃna¤ceva sampayuttà na¤ca tappÃhÃnÃbhimukhabhÃvakaraïaæ, a¤¤indriyassa kÃmarÃgabyÃpÃdÃdi tanuttakaraïappahÃna¤ceva sahajÃtÃnaca attano vasÃnuvattÃpanaæ, a¤¤ÃtÃvindriyassa sabbakiccesu ussukkappahÃna¤ceva amatÃbhimukhabhÃvappaccayatà ca sampayuttÃnanti evamettha kiccato vinicchayaæ vijÃniyÃ. Bhumitoti cakkha sota ghÃïa jivhà kÃya itthi purisa sukha dukkha domanassindriyÃni cettha kÃmÃvacarÃneva manindriya jÅvitindriya upekkhindriyÃni saddhà 1. Si. 1. Ito paraæ. [SL Page 368] [\x 368/] Viriya sati samÃdhi pa¤¤indriyÃni ca catubhumi pariyÃpannÃni, somanassindriyaæ kÃmÃvacara rÆpÃvacara lokuttara vasena bhÆmittaya pariyapannaæ, avasÃne tÅïi lokuttarÃnevÃti. Evamettha bhÆmitopi vinicchayaæ vijÃniyÃ. Evaæ hi vijÃnanto: - Saævegabahulo bikkhu Âhito indriyasaævare, IndriyÃni pari¤¤Ãya dukkhassantaæ karissatÅti. Idaæ indriyÃnaæ vitthÃrakathÃmukaæ. [PTS Page 494] [\q 494/] TadantarÃni pana saccÃnÅti cattÃri ariyasaccÃni dukkhaæ ariya saccaæ , dukkhasamudayaæ ariyascacaæ, dukkhanirodhaæ ariyasaccaæ, dukkha nirodha gÃminÅpaÂipadà ariyasaccanti. Ttha: - VibhÃgato nibbacana lakkhaïÃdippabhedato. AtthatthuddhÃrato ceva anÆnÃdhikato tathÃ. Kamato jÃtiÃdÅnaæ nicchayà ¤Ãïakiccato, AntogadÃnaæ pabhedà upamÃto catukkato. Su¤¤atekavidhÃdÅhi sabhÃgavisabhÃgato, Vinicchayo veditabbo vi¤¤unà sÃsanakkame. Tattha vibhÃgatoti dukkhÃdÅnaæ hi cattÃro cattÃro atthà vibhattà tathà avitathà ana¤¤athÃ, ye dukkhÃdÅni abhisamentehi abisametabbÃ. YathÃha: - dukkhassa pÅÊanaÂÂho saÇkhataÂÂho santà paÂÂho vipariïÃmaÂÂho, ime cattÃro dukkhassa dukkhaÂÂhà tathà avitathà ana¤¤athÃ. Samudayassa ÃyÆhanaÂÂho nidÃnaÂÂho saæyogaÂÂho paÊibodhaÂÂho, nirodhassa nissaraïaÂÂho vivekaÂÂho asaÇkhataÂÂho amataÂÂho, maggassa niyyÃnaÂÂho hetuÂÂho dassanaÂÂho adhipateyyaÂÂho, imecattÃro maggassa maggaÂÂhà tathà avitathà ana¤¤athÃti. Tathà dukkhassa pÅÊanaÂÂho saÇkhataÂÂho santÃpaÂÂho vipariïÃmaÂÂho abisamayaÂÂhoti evamÃdi, iti evaæ vibhattÃnaæ catunnaæ catunnaæ atthÃnaæ vasena dukkhÃdÅni veditabbÃnÅti. Ayaæ tÃvettha vibhÃgato vinicchayo. NibbacanalakkhaïÃdippabheda toti ettha pana nibbacanato tÃva: - idha du iti ayaæ saddo kucchite dissati, kucchitaæ hi puttaæ dupputtoti vadanti, khaæsaddo pana tucche, tucchaæ hi Ãsaæ khanti vuccati. Idadva paÂhamasaccaæ kucchitaæ aneka upaddavÃdiÂÂhÃnato tucchaæ bÃlajanaparikappita dhuva subha sukhattabhÃva virahitato, tasmà kucchitattà tucchattà ca dukkhantivuccati. [PTS Page 495] [\q 495/] saæ iti ca ayaæ saddo samÃgamo sametanti Ãdisu saæyogaæ dÅpeti, u iti ayaæ saddo uppannaæ uditanti Ãdisu uppattiæ, ayasaddo kÃraïaæ dÅpeti, idäcÃpi dutiyasaccaæ. [SL Page 369] [\x 369/] AvasesapaccayasamÃyoge sati dukkhassuppattikÃraïaæ, iti dukkhassa saæyoge uppattikÃraïattà dukkhasamudayanti vuccati. Tatiya saccaæ pana yasmà ni saddo abhÃvaæ, rodha saddo ca cÃrakaæ dipeti, tasmà abhÃve ettha saæsÃracÃrakasaÇkhÃtassa dukkharodhassa sabbagatisu¤¤attÃ. Samadhigate và tasmiæ saæsÃracÃrakasaÇkhÃtassa dukkharodhassa abÃvo hoti tappaÂipakkhattÃtipi dukkhanirodhanti vuccati. Dukkhassa và anuppÃdanirodhappaccayattà dukkha nirodhanti, catuttha saccaæ pana yasmà etaæ dukkhanirodhaæ gacchati Ãrammaïavasena tadabhimukhÅbhÆtattÃ, paÂipadà ca hoti dukkhanirodhappattiyÃ, tasmà dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti vuccati. Yasmà panetÃni iddhÃdayo ariyà paÂivijjhanti, tasmà ariyasaccÃnÅti vuccanti. YathÃha: - " cattÃrimÃni bhikkhavi ariyasaccÃni, katamÃni cattiri: dukkha ariyasaccaæ, dukkhasamudayassa ariyasaccaæ, dukkhanirodhassa ariyasaccaæ dukkhanirodhagÃminÃyà paÂipadÃya ariyasacca imÃni kho bhikkhave, cattÃri ariyasaccÃni. Ariyà imÃni paÂivijjhanti tasmà ariyasaccÃnÅti vuccantÅ"ti[a] apica ariyassa saccÃnÅtipi ariyasaccÃni. YathÃha: -"sadevake bhikkhave loke bhikkhave, loke samÃrako sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya tathÃgato ariyo, tasmà ariyasaccÃnÅti vuccantÅ"ti[a] athavà etesaæ abhisambuddhattà ariyabhÃvasiddhitopi ariyasaccÃni. YathÃha: "imesaæ kho bhikkhave catunnaæ ariya saccÃnaæ yathÃbhÆtaæ abhisambuddhattà tathÃgato arahaæ sammà sambuddho ariyoti vuccatÅ"tÅ[a] apica kho pana ariyÃni saccÃnÅtipi ariya saccÃni, ariyÃnÅti tathÃni avitathÃniavisaævÃdakÃnÅti attho. YathÃha: "imÃni kho bhikkhavo cattÃri ariyasaccÃni tathÃni avita thÃni ana¤¤athÃni, tasmà ariyasaccÃnÅti vuccantÅ"ti[a] evamettha nibbacanato vinicchayo veditabbo. Kathaæ lakkhaïÃdippabheda toti? Ettha hi bÃdhanalakkhaïaæ [PTS Page 496] [\q 496/] dukkhasaccaæ, santÃpanarasaæ, pavatti paccupaÂÂhÃnaæ, pabhavalakkhaïaæ samudayasaccaæ, anupacchedakaraïarasaæ, paÊibodhapaccupaÂÂhÃnaæ. Santilakkhaïaæ nirodhasaccaæ accutirasaæ animittapaccupaÂÂhÃnaæ. Santilakkhaïaæ nirodhasaccaæ accutirasaæ animittapaccupaÂÂhÃnaæ, niyyÃnalakkhaïaæ maggasaccaæ, kilesappahÃna rasaæ, vuÂÂhÃnapaccupaÂÂhÃnaæ. Apaci pavatti pavattana nivatti nivattana lakkhaïÃni cÃti evamettha lakkhaïÃdippabhedato vinicchayo veditabbo. AtthatthuddhÃrato cevÃti ettha pana atthato tÃva ko saccaÂÂhoti ce? Yo pa¤¤Ãcakkhunà upaparikkhamÃnÃnaæ mÃyÃva viparÅto marÅciva visaævÃdako titthiyÃnaæ attÃva anupa labbhasabhÃvo ca na hoti, atha kho bÃdhanappabhavasanti niyyÃnappa kÃrena tacchÃviparÅtabhÆtabhÃvena ariya¤Ãïassa gocaro hoti yeva. Esa aggilakkhaïaæ viya lokapakati viya ca tacchà viparÅtabhÆta bhÃvo saccaÂÂhoti veditabbo, yathÃha: - "idaæ dukkhanti bhikkhave tathametaæ avitathametaæ ana¤¤athameta"nti[b] vitthÃro. Apica [A.] SaæyuttanikÃya - koÂigamavagga [b.] SaæyuttanikÃya - dhammacakkappavattanavagga. [SL Page 370] [\x 370/] NÃbÃdhakaæ yato dukkhaæ dukkhà a¤¤aæ na bÃdhakaæ, BÃdhakattaniyÃmena tato saccamidaæ mataæ. Taæ vinà nä¤ato dukkhaæ na hoti na ca taæ tato, DukkhahetuniyÃmena iti saccaæ visattikÃ. Nä¤ÃnibbÃïato santi santaæ na ca na taæ yato. SantabhÃvaniyÃmena tato saccamidaæ mataæ. Maggà a¤¤aæ na niyyÃnaæ aniyyÃno na cÃpi so, CacchaniyyÃnabhÃvattà iti so saccasammato. Iti tacchÃvipallÃsa bhÆtabhÃvaæ catusvapi, DukkhÃdisvavisesena saccaÂÂhaæ Ãhu paï¬itÃti. Evaæ atthato vinicchayo veditabbo. Kathaæ atthuddhÃrato? IdhÃyaæ saccasaddo anekesu atthesu dissati. SeyyathÅdaæ: "saccaæ bhaïe na kujjheyyÃ"ti[a] Ãdisu vÃcÃsacce. "Sacce Âhità samaïa brÃhmanà cÃ"ti [PTS Page 497] [\q 497/] Ãdisu viratisacce. "KasmÃnu saccÃnivadanti nÃnà pavÃdiyà se kusalÃvadÃnÃ"ti[b] Ãdisu diÂÂhisacce, "ekaæ hi saccaæ na dutÅya matthi"ti[b] Ãdisu paramatthasacce, nibbÃïeceva maggeva, "catunnaæ saccÃnaæ katikusalÃ"ti[c] Ãdisu ariyasacce, svÃyamidhÃpi ariya sacce vattatÅti evamettha atthuddhÃratopi vinicchayo veditabbo. AnÆnÃdikatoti kasmà pana cattÃreva ariyasaccÃni vuccÃni, anÆnÃni anadikÃnÅti ce? A¤¤assÃsama vato a¤¤atarassa ca apaneyyÃbhÃvato, na hi etehi a¤¤aæ adikaæ và etesaæ và ekampi apanetabbaæ sambhoti. YathÃha: - "idha bhikkhave Ãgaccheyya samaïo và brahmaïo và netaæ dukkhaæariyasaccaæ, a¤¤aæ dukkhaæ ariyasaccaæ pa¤¤apessÃmÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ"ti ÃdÅ. Yathà cÃha: -"yohi koci bhikkhavo samaïo và brÃhmaïo và evaæ vadeyya: netaædukkhaæ paÂhamaæ ariyasaccaæ yaæ samaïena gotamena desitaæ, ahametaæ dukkhaæ paÂhamaæariyasaccaæ paccakkhÃya a¤¤aæ dukkhaæ paÂhamaæ ariyasaccaæ pa¤¤apessÃmÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ"ti[d] Ãdi. Apica pavattimÃcikkhanto bhagavà sahetukaæ Ãcikkhi, nivatti¤ca saupÃyaæ. Iti pavatti nivatti tadubhayahetunaæ eta paramato cattÃreva vuttÃni. Tathà pari¤¤eyya pahÃtabba sacchikÃtabba bhÃvetabbÃnaæ, taïhÃvatthu taïhà taïhÃnirodha taïhÃnirodÆpÃyÃnaæ, Ãlaya ÃlayÃrÃmatà ÃlayasamugghÃta Ãlaya samugghÃtÆpÃyÃnadvavasenÃpi cattÃreva vuttÃnÅti evamettha anunÃdhikato vinicchayo veditabbo. Kamatoti ayaæpi desa [A.] Dhammapada- kodhavagga. [B.] SuttanipÃta cÆlaviyÆha sutta. [C.] VibhaÇga - saccavibhaÇga. [D.] SaæyuttanikÃya -dhammacakkappavattanavagga. [SL Page 371] [\x 371/] NÃkkamova. Ettha ca olÃrikattà sabbasattasÃdhÃraïattà ca suvi¤¤eyyanti dukkhasaccaæ paÂhamaæ vuttaæ, tasseva hetudassanatthaæ tadanantaraæ samudayasaccaæ, hetunirodhà phalanirodhoti ¤Ãpanatthaæ tato nirodhasaccaæ, tadadhigamupÃyadassanatthaæ ante maggasaccaæ. [PTS Page 498] [\q 498/] bhavasukhassÃdagathitÃnaæ và sattÃnaæ saævegajananatthaæ paÂhamaæ dukkhamÃha, taæ neva akataæ Ãgacchati, na issara nimmÃïÃdito hoti, ito pana hotÅti ¤Ãpanatthaætadanantaraæ samudayaæ, tato sahetukena dukkhena abhibhÆtattà saæviggamÃnasÃnaæ dukkhanissaraïa gavesÅnaæ nissaraïa dassanena assÃsajananatthaæ nirodhaæ, tato nirodhÃdigamatthaæ nirodhasampÃpakaæ magganti evamettha kamato vinicchayo veditabbo. JÃtiÃdÅnaæ nicchayÃti ye te ariyasaccÃni niddisantena bhagavatà "jÃtipi dukkhà jarÃpi dukkhà maraïampi dukkhaæ soka parideva dukkha domanassupÃyÃsÃpi dukkhà apipiyehi sampayogo dukkho piyehi vippayogo dukkho yaæpicchaæ nalahati tampi dukkhaæ, saækhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ"ti[a] dukkhaniddese dvÃdasa dhammà - yÃyaæ taïhà ponobhavikà navdirÃgasahagatà tatra tatrÃbhinavdinÅ seyyathÅdaæ: kÃmataïhà bhava taïhà vibhavataïhÃ"ti[a] samudayaniddesetividhà taïhà -"yo tassà yeva taïhÃya asesavirÃganirodho cÃgo paÂinissaggo mutti anÃlayo"ti[a] evaæ nÃrodhaniddese atthato ekameva nibbÃïaæ- "katamaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ariyasaccaæ? Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂi sammà saækappa, sammà vÃcÃ, sammà kammanta, sammà ÃjÅvÃ, sammà vÃyÃmo, sammà sati, sammà samÃdhi"ti[a] evaæ magganiddese aÂÂha dhammÃti - iti catunnaæ saccÃnaæ niddese jÃtiÃdayo dhammà vuttÃ, tesaæ jÃtiÃdÅnaæ nicchayÃpi ettha vinicchayo veditabbo. SeyyathÅdaæ: ayaæ hi jÃti saddo anekattho, tathà hesa "ekampi jÃtiæ dvepi jitiyo"ti[b] ettha bhave Ãgato, "atthi visÃkhe nigaïÂhà nÃma samaïajÃtÅ"ti[c] ettha nikÃye, "jÃti dvÅhi khavdhehi saÇgahÅtÃ"ti ettha saÇkhatalakkhaïe, "yaæ mÃtu kucchismiæ paÂhamaæ cittaæ uppannaæ paÂhamaæ vi¤¤Ãïaæ pÃtubhÆtaæ, tadu pÃdÃya sÃvassa jÃtÅ"ti ettha paÂisandhiyaæ, [PTS Page 499 [\q 499/] "] sampati jÃto to ùnanda bodhisatto"ti[d] ettha pasÆtiyaæ, "akakhitto anupakkuÂÂho jÃti vÃdenÃ"ti [e] ettha kule, "yatohaæ bhagini ariyÃya jÃtiyà jÃto"ti[f] ettha ariyasÅle, svÃyamidha gabbhaseyyakÃnaæ paÂisandhito paÂÂhÃya yÃva mÃtukucchimhà nikkhamanaæ tÃva pavattesu khavdhesu. Itaresaæ paÂisandhikhandhesvevÃti daÂÂhabbo. Ayampi ca pariyÃya kathÃva, nippariyÃyato pana tattha tattha nabbattamÃnÃnaæ sattÃnaæ ye ye khandhà pÃtubhavanti tesaæ tesaæ paÂhamapÃtubhÃva jÃti nÃma. Sà [A.] VibhaÇga- saccavibhaÇga. [B.] VibhaÇga-¤ÃïavibhaÇga. [C.] AÇguttaranikÃyavisÃkhÆposatha sutta. [D.] DÅghanikÃya -mahÃpadÃnasutta [e.] AÇguttaranikÃya - tikaïïa sutta [f.] MajjhimanikÃyaaÇgulimÃla sutta. [SL Page 372] [\x 372/] Panesà tattha tattha bhave paÂhamÃbhinibbatti lakkhaïÃ, niyyÃtana rasÃ, atitabhavato idha ummujjanapaccupaÂÂhÃnÃ, dukkhavicittatà paccapaÂÂhÃnà vÃ. Kasmà panosà dukkhÃti ce?Anekesaæ dukkhÃnaæ vatthubhÃvato. AnekÃni hi dukkhÃni, seyyathÅdaæ: dukkha dukkhaæ, vipariïÃmadukkhaæ, saÇkhÃradukkhaæ, paÂicchannadukkhaæ, appaÂicchannadukkhaæ, pariyÃyadukkhaæ, nippariyÃyadukkhanti. Tattha kÃyika cetasikà dukkhà vedanà sabhÃvato ca nÃmato ca dukkhattà dukkhadukkhanti vuccati; sukhà vedanà ceva avasesà ca tebhumakà saÇkhÃrà udayabbayaparipÅÊitattà saÇkhÃradukkhaæ; kaïïa sÆla dantasÆla rÃgajapariÊÃha dosajaparilÃhÃdi kÃyikacetasiko ÃbÃdho pucchitvà jÃnitabbato upakkamassa ca apÃkaÂabhÃvato paÂicchannadukkhaæ nÃma, apÃkaÂadukkhantipi vuccati. Dvattiæsa kamma karaïÃdisamuÂÂhÃno ÃbÃdho apucchitvÃva jÃnitabbato upakkamassa ca pÃkaÂabhÃvato appaÂicchannadukkhaæ nÃma, pÃkaÂadukkhantipi vuccati. hapetvà dukkhadukkhaæ sesaæ dukkhasacca vibhaÇge Ãgataæ, jÃtiÃdisabbampi tassa tassa dukkhassa vatthu bhÃvato pariyÃyadukkhaæ; dukkhadukkhaæ pana nippariyÃya dukkhanti vuccati. TatrÃyaæ jÃti yaæ taæ bÃlapaï¬itasuttÃdisu bhagavatÃpi upamÃvasena pakÃsitaæ ÃpÃyikaæ dukkhaæ, ya¤ca sugatiyampi manussaloke gabbhokkanti mÆlakÃdibhedaæ dukkhaæ [PTS Page 500] [\q 500/] uppajjati, tassa vatthubhÃvato dukkhÃ. Tatridaæ gabbhokkanti mÆlakÃdibhedaæ dukkhaæ: ayaæ hi satto mÃtukucchimhi nibbattamÃno na uppalapaduma puï¬arÅkÃdisu nibbattati, athakho heÂÂhà ÃmÃsayassa uparipakkÃsayassa adarapaÂalapiÂÂhikaïÂakÃnaæ vemajjhe paramasambÃdhe tibbandhakÃre nÃnÃkuïapa gandha pari bhÃvita paramaduggavdha pavanavicarite adhimattajegucche kucchippadese pÆtimaccha pÆtikummÃsa candanikÃyadÅsu kimi viya nibbattati, so tattha nibbatto dasamÃse mÃtukucchisambhavena usmanà puÂapÃkaæ viya paccamÃno piÂÂhapin¬i viya sediyamÃno sammi¤jana pasÃraïÃdi rahito adimattaæ dukkhamanubhotÅti1 idaæ tÃva gabbhokkanti mÆlakaæ dukkhaæ. Yaæ pana so mÃtu sahÃsà upakkhalana gamana nisÅdana uÂÂhÃna parivattanÃdÅsu surÃdhuttahatthagato eÊako viya ahituï¬ika hatthagato sappapotako viya ca Ãka¬¬hanaparika¬¬hana odhÆnana niddhunanÃdinà upakkamena adhimattaæ dukkhamanubhavati, ya¤ca mÃtu sÅtudakapÃnakÃle sÅtanarakÆpapanno viya uïha yÃgu bhattÃdi ajjhoharaïa kÃle aÇgÃravuÂÂhi samparikiïïo viya loïambilÃdi ajjhoharaïakÃle khÃrÃpatacchikÃdi kammakaraïappatto viya tibbaæ dukkhamanubhoti, idaæ gabbhapariharaïa mÆlakaæ 1. Ma. 1. Dukkhaæ paccanubhotÅti. [SL Page 372] [\x 372/] Panesà tattha tattha bhave paÂhamÃbhinibbatti lakkhaïÃ, niyyÃtana rasÃ, atitabhavato idha ummujjanapaccupaÂÂhÃnÃ, dukkhavicittatà paccapaÂÂhÃnà vÃ. Kasmà panesà dukkhÃni, seyyathÅdaæ: dukkha dukkhaæ, vipariïÃmadukkhaæ, nippariyÃyadukkhanti. Tattha kÃyika cetasikà dukkhà vedanà sabhÃvato ca nÃmato ca dukkhattà dukkhadukkhanti vuccati; sukhà vedanà vipariïÃmena dukkhuppatti hetuto vipariïÃmadukkhaæ; apekkhà vedanà ceva avasesà ca tebhumakà saÇkhÃrà udayabbayaparipÅÊitattà saÇkhÃradukkhaæ; kaïïasÆla dantasÆla rÃgajapariÊÃha dosajapariÊÃhÃdi kÃyikacetasiko ÃbÃdho pucchitvà jÃnitabbato upakkamassa ca apÃkaÂabhÃvato paÂicchannadukkhaæ nÃma, apÃkaÂadukkhantipi vuccati. Dvattiæsa kamma karaïÃdisamuÂÂhÃno ÃbÃdho apucchitvÃva jÃnitabbato upakkamassa ca pÃkaÂabhÃvato appaÂicchannadukkhaæ nÃma, pÃkaÂadukkhantipi vuccati. hapetvà dukkhÆkkhaæ sesaæ dukkhasacca vibhaÇge Ãgataæ, jÃtiÃdisabbampi tassa tassa dukkhassa vatthu bhÃvato pariyÃyadukkhaæ; dukkhadukkhaæ pana nippariyÃya dukkhassa vatthu bhÃvato pariyÃyadukkhaæ; dukkhadukkhaæ pana nippariyÃya dukkhanti vuccati. TatrÃyaæ jÃti yaæ taæ bÃlapaï¬itasuttÃdisu bhagavatÃpi upamÃvasena pakÃsitaæ ÃpÃyikaæ dukkhaæ, ya¤ca sugatiyampi manussaloke gabbhokkanti mÆlakÃdibhedaæ dukkhaæ uppajjati, tassa vatthubhÃvato dukkhÃ. TatrÅdaæ gabbhokkanati mÆlakÃdibhedaæ dukkhaæ: ayaæ hi satto mÃtukucchimhi nibbattamÃno na uppalapaduma puï¬arÅkÃdisu nibbattati, athakho heÂÂhà ÃmÃsayassa uparipakkÃsayassa udarapaÂalapiÂÂhikanÂakÃnaæ vemajjhe paramasambÃdhe tibbavdhakÃre nÃnÃkuïapa gavdha pari bhÃvita paramaduggandha pavanavivarite adhimattajegucche kucchippadese pÆtimaccha pÆtikummÃsa candanikÃyadÅsu kimi viya nibbattati, so tattha nibbatto dasamÃse mÃtukucchisambhavena usmanà puÂapÃkaæ viya paccamÃno piÂÂhapiï¬i viya sediyamÃno sammi¤jana pasÃraïÃdi rahito adhimattaæ dukkhamanubhotÅti1 idaæ tÃva gabbhokkanti mÆlakaæ dukkhaæ. Yaæ pana so mÃtu sahasà upakkhalana gamana nisÅdana uÂÂhÃna parivattanÃdÅsu surÃdhuttahatthagato eÊako viya ahituï¬ika hatthagato sappapotako viya ca Ãka¬¬hanaparika¬¬hana odhunana niddhunanÃdinà upakkamena adhimattaæ kkhamanubhavati, ya¤ca mÃtu situdakapÃnakÃle sÅtanarakupapanno viya uïhayÃgubhattÃdi ajjhoharaïa kÃle aÇgÃravuÂÂhi samparikiïïo viya loïambilÃdi ajjhoharaïakÃle khÃrÃpatacchikÃdi kammakaraïappatto viya tibbaæ dukkhamanubheti, idaæ gabbhapariharaïa mÆlakaæ 1. Ma. 1. Dukkhaæ paccanubhotÅti. [SL Page 373] [\x 373/] Dukkhaæ. Yampanassa mÆÊhagabbhÃya mÃtuyà mittÃmacca suhajjÃdÅhipi adassanÃrahe dukkhuppattiÂÂhÃne chedana phÃlanÃdÅhi dukkhaæ uppajjati idaæ gabbhavipattimÆlaka dukkhaæ; yaæ vijÃyamÃnÃya mÃtuyà kammajehi vÃtehi parivattetvà narakapapÃtaæ viya atibhayÃnakaæ yolanimaggaæ paÂipÃdiyamÃnassa paramasambÃdhena yonimukhena tÃlacchiggaÊena viya nikka¬¬hiyamÃnassa mahÃnÃgassa narakasattassa viyi ca saæghÃtapabbatehi vicunïiyamÃnassa dukkhaæuppajjati, idaæ vijÃyanamÆlakaæ dukkhaæ. Yaæ pana jÃtassa taruïa vaïasadisa sukhumÃla sarÅrassa hatthagahaïa nahÃpana dhovana coÊa parimajjanÃdikÃle sÆcimukhakhuradhÃrÃhi vijjhana phÃlanasadisaæ dukkhaæ uppajjati, idaæ mÃtukucchito bahi nikkhamaïamÆlakaæ dukkhaæ. [PTS Page 501] [\q 501/] yaæ tatoparaæ pavattiyaæ attanÃva attÃnaæ vadhentassa aceÊaka vatà divasena ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyogamanuyuttassa kodhavasena abhu¤jantassa ubbandhantassa ca dukkhaæ uppajjati, idaæ attupakkamamÆlakaæ dukkhaæ. Yaæ pana parato vadhabandhanÃdÅni anubhavantassa uppajjati, idaæ parÆpakkamamÆlakaæ dukkhanti. Iti imassa sabbassÃpi dukkhassa ayaæ jÃti vatthumeva hoti. Tenetaæ vuccati: - "JÃyetha no ce narakesu satto tatthaggidÃhÃdikamappasayhaæ Labhetha dukkhannu kuhiæ patiÂÂhaæ iccÃha dukkhÃti munÅdha jÃtiæ. Dukkhaæ tiracchesu kasÃpatoda daï¬ÃbhighÃtÃdibhavaæ anekaæ, Yaæ taæ kathaæ tattha bhaveyya jÃtiæ vinà tahiæ jÃti tatopi dukkhÃ. Petesu dukkhaæ pana khuppipÃsà vÃtÃtapÃdippabhavaæ vicittaæ, Yasmà ajÃtassa na tattha atthi tasmÃpi dukkhaæ muni jÃtimÃha TibbavdhakÃre ca asayhasÅte lokantare yaæ asuresu dukkhaæ, Na taæ bhave tattha na cassa jÃti yato ayaæ jÃti tatopi dukkhÃ. Ya¤cÃpi guthanarake viya mÃtugabbhe Satto vasaæ ciramatho bahi nikkhama¤ca, Pappoti dukkhamatighoramidampi nattha JÃtiæ vinà itipi jÃtirayaæ hi dukkhÃ. Kiæ bÃsitena bahunà nanu yaæ kuhi¤ci Atthidha ki¤cidapi dukkhamidaæ kadÃci, Nevatthi jÃti virahena tato mahesi DukkhÃti sabbapaÂhamaæ imamÃha jÃti"nti. Ayaæ tÃva jÃtiyaæ vinicchayo. [PTS Page 502] [\q 502/] [SL Page 374] [\x 374/] JarÃpi dukkhÃti ettha duvidhà jarÃ: - saÇghatalakkhaïa¤ca khaï¬iccÃdi sammato santatiyaæ ekabhavapariyÃpannakhandhapurÃïabhÃvo ca, sà idha adhippetÃ. Sà panesà jarà khandhaparipÃkalakkhaïÃ, maraïÆpa nayanarasÃ, yobbanavinÃsapaccupaÂÂhÃnÃ, dukkhà saÇkhÃradukkhabhÃvato ceva dukkhavatthuto ca. Yaæ hi aÇgapaccaÇgasithilÅbhÃva induya vikÃravirÆpatà yobbanavinÃsa viriyÃvasÃda1 satimativippavÃsa paraparibhavÃdi anekapaccayaæ kÃyikacetasikaæ dukkhaæ uppajjati, jarà tassa vatthu. Tenetaæ vuccati: - " AÇgÃnaæ sithilÅbhÃvà indriyÃnaæ vikÃrato, Yobbanassa vinÃsena balassa upaghÃtato. VippavÃsà satÃdÅnaæ puttadÃrehi attano, ApassÃdanÅyato ceva bhiyyo bÃlattapattiyÃ. Pappoti dukkhaæ yaæ macco kÃyikaæ mÃnasaæ tathÃ, Sabbametaæ jarÃhotu yasmà tasmà jarà dukhÃ"ti. Ayaæ jarÃyaæ vinicchayo. Maraïampi dukkhanti otthÃpi duvidhaæ maraïaæ: - saÇkhatalakkhaïa¤ca, yaæ sandhÃya vuttaæ"jarÃmaraïaæ dvÅhi khavdhehi saÇgahitaæ"ti. Ekabhava pariyÃpannajÅvitindriyappabandhavicchedoca. Yaæ sandhÃya vuttaæ "niccaæ maraïato bhayaæ "ti, [a] taæ idha adhippetaæ. JÃtipaccayà maraïaæ upakkama maraïaæ sarasamaraïaæ Ãyukkhayamaraïaæ pu¤¤akkhayamaraïantipi tasseva nÃmaæ, tayidaæ cutilakkhaïaæ, viyogarasaæ, gativippavÃsa paccupaÂÂhÃnaæ, dukkhassa pana vatthubhÃvato dukkhanti veditabbaæ. Tenetaæ vuccati: - "PÃpassà pÃpakammÃdi nimittamanupassato, BhaddassÃpasahantassa viyogaæ piyavatthukaæ. MÅyamÃnassa yaæ dukkhaæ mÃnasaæ avisesato, Sabbesa¤cÃpi yaæ sandhi bandhanacchedanÃdikaæ. [PTS Page 503] [\q 503/] VitujjamÃna mammÃnaæ hoti dukkhaæ sarÅrajaæ, AsayhamappatÅkÃraæ dukkhassetassidaæ yato. Maraïaæ vatthu tenetaæ dukkhamicceva bhÃsita"nti. Ayaæ maraïe vinicchayo. SokÃdÅsu soko nÃma ¤ÃtibyasanÃdÅhi phÆÂÂhassa citta santÃpo, so ki¤cÃpi atthato domanassameva hoti. Evaæ. 1. Ma. 1. BalÆpaghÃta. [A.] SuttanipÃta-sallasutta. [SL Page 375] [\x 375/] Santepi anto nijjhÃnalakkhaïo, cetaso parijjhÃpanaraso, anusocana paccupaÂÂhÃno. Dukkho pana dukkhadukkhate, dukkha vatthuto ca. Tenetaæ vuccati: - "SattÃnaæ hadaæ soko visasallaæva tujjati, 1 Aggitattova nÃrÃco bhusaæva dahate puna. SamÃvahati ca byÃdhi jarÃmaraïabhedanaæ, Dukkhampi vividhaæ yasmà tasmà dukkhoti vuccatÅ"ti. Ayaæ soke vinicchayo. Paridevo nÃma ¤ÃtibyasanÃdÅhi phÆÂÂhassa vacÅpalÃpo. So lÃlappanalakkhaïo, guïadosakittanaraso, saÇgamapaccupaÂÂhÃno. 2 Dukkho pana saÇkhÃradukkhabhÃvato dukkhavatthuto ca, tenetaæ vuccati: - "Yaæ sokasallavihato paridevamÃno KaïÂhoÂÂhatÃlutalasosajamappasayhaæ, Bhiyyodhimattamadhigacchati yeva dukkhaæ Dukkhoti tena bhagavà paridevamÃhÃ"ta. Ayaæ parideve vinicchayo. Dukkhaæ nÃma kÃyikaæ dukkhaæ. Taæ kÃyipÅÊanalakkhaïaæ, Duppa¤¤Ãnaæ domanassakaraïarasaæ, kÃyikÃbÃdhapaccupaÂÂhÃnaæ, dukkhaæ pana dukkhadukkhato mÃnasadukkhÃvahanato ca. Tenetaæ vuccati: - "PÅÊeti kÃyikamidaæ dukkha¤ca mÃnasaæ bhÅyyo Janayati yasmà tasmà dukkhanti visesato vucta"nti. Ayaæ dukkhe vinicchayo. [PTS Page 504] [\q 504/] Domanassaæ nÃma mÃnasaæ dukkhaæ, taæ cittapÅÊana lakkhaïaæ, manovighÃtarasaæ, mÃnasabyÃdhipaccupaÂÂhÃnaæ, dukkhaæ pana dukkha dukkhato, kÃyikadukkhÃvahanato ca; cetodukkhasamappitÃhi kese vikiriya kandanti, urÃni patipiæsanti ÃvaÂÂanti vivaÂÂanti, uddhapÃdaæ papatanti, satthaæ Ãharanti, visaæ khÃdanti, rajjuyà ubbavdhanti, aggiæ pavisantÅti nÃnappakÃrakaæ dukkhamanubhavanti, tenetaæ vuccati: - "PÅÊeti yato cittaæ kÃyassa ca pÅÊanaæ samÃvahati Dukkhanti domanassaæ vidomanassà tato ahÆ"ti. Ayaæ domanasse vinicchayo. 1. Sallaæ viya vitujjati sammohavinodanÅ. 2. Ma 11. SambhamapaccupaÂÂhÃno. [SL Page 376] [\x 376/] UpÃyÃso nÃma ¤ÃtibyasanÃdÅhi phuÂÂhassa adhimattaceto dukkhappabhÃvito dosoyeva, saÇkhÃrakkhandhapariyÃpanno eko dhammoti eke. So cittaparidahanalakkhano, nitthunanaraso, visÃdapaccupaÂÂhÃno, dukkho pana saÇkhÃradukkhabhÃvato cittaparidahanato kÃyavisÃdanato ca. Tenetaæ vuccati: - "Cittassa ca paridahanà kÃyassa visÃdanà ca adhimattaæ Yaæ dukkhamupÃyÃso janeti dukkho tato vutto"ti. Ayaæ upÃyÃso vinicchayo. Ettha ca mandagginà anto bhÃjane pÃko viya soko, tikkhagginà paccamÃnassa bhÃjanato bahinikkhamaïaæ viya paridevo, bahi nikkhantÃvasesassa nikkhamituæ appahontassaanto bhÃjane yeva yÃva parikkhayà pÃko viya upÃyÃso daÂÂhabbo. Appiyasampayogo nÃma amanÃpehi sattasaÇkhÃrehi samodhÃnaæ, so aniÂÂhasamodhÃnalakkhaïo, cittavighÃtakaraïa raso, anatthabhÃvapaccupaÂÂhÃno, dukkho pana kkhavatthuto. Tenetaæ vuccati: - "DisvÃva appiye dukkhaæ paÂhamaæ hoti cetasi, Tadupakkamasambhuta mathakÃye tato idha, Tato dukkhadvayassÃpi vatthuto so mahesinà Dukkho vuttoti vi¤¤eyyo appiyehi samÃgamo"ti. Ayaæ appiyasampayoge vinicchayo. [PTS Page 505] [\q 505/] Piyavippayogo nÃma manÃpehi sattasaÇkhÃrehi vinÃbhÃvo, so iÂÂhavatthuviyogalakkhaïo, sokuppÃdanaraso, byÃsanapaccupaÂÂhÃno, dukkho pana sokadukkhassa vatthuto. Tenetaæ vuccati: - "¥ÃtidhanÃdi viyogà sokasarasamappità vitujjanti. BÃlà yato tatoyaæ dukkhoti mato piyavippayogo"ti. Ayaæ piyavippayoge vinicchayo. Yampicchaæ na labhatÅti ettha "aho vata mayaæ na jÃtidhammà assÃmÃ"ti[a] ÃdÅsu alabbhaneyyavatthusu icchÃva yampicchaæ na labhati tampi dukkhanti vuttÃ, sà alabbhaneyyavatthuicchana lakkhaïÃ, tappariyesanarasÃ, tesaæ appattipaccupaÂÂhÃnÃ, dukkhà pana dukkhavatthuto. Tenetaæ vuccati: - [A.] VibhaÇga- saccavibhaÇga. [SL Page 377] [\x 377/] Taæ taæ patthayamÃnÃnaæ tassa tassa alÃbhato, Yaæ vighÃtamayaæ dukkhaæ sattÃnaæ idha jÃyati. AlabbhaneyyavatthÆnaæ patthanà tassa kÃraïaæ, Yasmà tasmà jino dukkhaæ icchitÃlÃbhamabravÅti. Ayaæ icchitÃlÃbhe vinicchayo. SaÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃti ettha pana: - JÃtippabhÆtikaæ dukkhaæ yaæ vuttamidha tÃdinÃ, Avuttaæ ya¤ca taæ sabbaæ vinà etena vijjati. Yasmà tasmà upÃdÃnakkhandhà saÇkhepato ime, DukkhÃti vuttà dukkhanta desakena1 mahesinÃ. TathÃhi indhanamiva pÃvako, lakkhamiva paharaïÃni, gorÆpaæ viya ¬aæsamakasÃdayo, khettamiva lÃyakÃ, gÃmaæ viya gÃmaghÃtakÃ, upÃdÃnakkhandhapa¤cakameva jÃti Ãdayo nÃnappakÃrehi vibÃdhentà tiïalatÃdÅni viya bhumiyaæ pupphaphalapallavÃni viya rukkhesu uyÃdÃnakkhandhesuyeva nibbattanti, upÃdÃnakkhandhÃnadva Ãdi dukkhaæ jÃti, majjhe dukkhaæ jarÃ, pariyosÃnadukkhaæ maraïaæ, mÃraïantikadukkhÃbhighÃte pari¬ayhanadukkhaæ maraïaæ, mÃraïantikadukkhÃbhighÃtena pari¬ayhanadukkhaæ soko, tadasahanato lÃlappanadukkhaæ paridevo, tato dhÃtukkhobhasaÇkhÃta aniÂÂha phoÂÂhabbasamÃyogato kÃyassa ÃbÃdhanadukkhaæ dukkhaæ, tena bÃdhiyamÃnÃnaæ puthujjanÃnaæ [PTS Page 506] [\q 506/] tattha paÂighuppattito ceto bÃdhanakaæ dukkhaæ domanassaæ, sokÃdi buddhiyà janitavisÃdÃnaæ anutthunana dukkhaæ upÃyÃso, manoratha vighÃtappattÃnaæ icchÃvighÃta dukkhaæ icchitÃlÃboti evaæ nÃnappakÃrato upaparikkhiyamÃnà upÃdÃnakkhandhÃva dukkhÃti. Yadetaæ ekamekaæ dassetvà vuccamÃnaæ anekehipi kappehi na sakkà asseto2 vattuæ, tasmà taæ sabbaæpi dukkhaæ ekajalabindumhi sakalasamuddajalarasaja viya yesu kesuci pa¤casu upÃdÃnakkhandhesu saÇkhipitvà dassetuæ "saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ"ti bhagavà avocÃti. Ayaæ upÃdÃnakkhandhesu vinicchayo. Ayaæ tÃva dukkhaniddese nayo. Samudaya niddese pana yÃyaæ taïhÃti yà ayaæ taïhÃ, ponobhavikÃti punabbhavakaraïaæ punabbhavo, punabbhavo3 sÅla metissÃti ponobhavikÃ, nandirÃgena sahagatÃti nandirÃga 1. Ma. 1. Dukkhassa desakena. 2. Ma. 1. Anavasesate. 3. SÅ. 11. Punobhavo. [SL Page 378] [\x 378/] Sahagatà navdirÃgena saddhiæ atthato ekattameva gatÃti vuttaæ hoti. Tatra tatrÃbhinandinÅti yatra yatra attabhÃvo nibbattati, tatra tatrÃbinandinÅ. SeyyathÅdaæti nipÃto, tassa sà katarÃti ceti ayamattho. "KÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhÃ"ti imà paÂiccasamuppÃdaniddese Ãvibhavissanti, idha panÃyaæ tividhÃpi dukkha saccassa nibbattakaÂÂhena ekattaæ upanetvà dukkhasamudayaæ ariya saccanti vuttÃti veditabbÃ. Dukkhanirodhaniddese "yo tassÃyeva taïhÃyÃ"ti Ãdinà nayena samudayanirodho vutto; so kasmÃtÅ ce? Samudayanirodhena dukkhanirodho, samudayanirodhena hi dukkhaæ nirujjhati na a¤¤athÃ. TenÃha: [PTS Page 507 [\q 507/] -] "YathÃpi mÆle anupaddave daÊhe Chinnopi rukkhopunareva rÆhati, Evaæhi taïhÃnusaye anÆhate NibbattatÅ dukkhamidaæ punappuna"nti. [Qa] Iti yasmà samudayanirodheneva dukkhaæ nirujjhati, tasmà bhagavà dukkhanirÃdhaæ desento samudayanirodheneva desesi. SÅhasamÃnavuttino hi tathÃgatÃ, tedukkhaæ nirodhentà dukkha nirodha¤ca desentà heta mhi paÂipajjanti, na phale. SuvÃna vuttino pana titthiyÃ, te dukkhaæ nirodhentà dukkhanirodha¤ca desentà attakilamathÃnuyogadesanÃdÅhi phale paÂipajjanti, na hetumhÅti. Evaæ tÃva dukkhanirodhassa samudayanirodhavasena desanÃya payojanaæ veditabbaæ. Ayaæ panattho tassÃyeva taïhÃyÃti tassà ponobhavikÃti vatvà kÃmataïhÃdivasena vibhattataïhÃya, virÃgo vuccati maggo, virÃgà vimuccatÅti hi vuttaæ, virÃgena nirodho virÃganirodho, anusayasamugghÃtato aseso virÃganirodho asesavirÃganirodho. AthavÃ: - virÃgoti pahÃnaæ vuccati, tasmà aseso virÃgo aseso nirodhoti evaæ pettha yojanà daÂÂhabbaja. Atthato pana sabbÃneva etÃninibbÃnassa vevacanÃni, paramatthato hi dukkhanirodhaæ ariyasaccanti nibbÃnaæ vuccati. Yasmà pana taæ Ãgamma taïhà virajjati ceva nirujjhati ca, tasmà virÃgoti ca nirodhoti ca vuccati. Yasmà ca tadeva Ãgamma tassà cÃgÃdayo honti, kÃma guïÃlayesu1 cettha ekopi Ãlayo natthi, tasmà cÃgo paÂinissaggo mutti anÃlayoti vuccati. Tayidaæ santilakkhaïaæ, ccutirasaæ, assÃsakaraïarasaæ vÃ, animittapaccupaÂÂhÃnaæ, nippa pa¤capaccupaÂÂhÃnaæ vÃ, nattheva nibbÃnaæ sasavisÃïaæ viya anupa 1. KÃmaguïÃlayÃdisu. ( ÅkÃ) [a.] DhammapadataïhÃvagga. [SL Page 379] [\x 379/] LabbhanÅyatotice? Na, apÃyena upalabbhanÅyato, upalabbhati hi taæ tadanupapaÂipattisaÇkhÃtena upÃyena ceto pariya ¤Ãïena paresaæ1 lokuttaracittaæ viya, tasmà anupalabbhanÅ yato natthÅti na vattabbaæ. Na hi yaæ bÃlaputhujjani upalabhanti, taænatthÅti vattabbaæ. Apica: nibbÃïaæ natthÅti na vattabbaæ. TasmÃ? PaÂipattiyà va¤jhabhÃvÃpajjanato. [PTS Page 508] [\q 508/] asatihi nibbÃïe sammÃdiÂÂhipurejavÃya sÅlÃdikhandhattaya saÇgahÃya sammà paÂipattiyà va¤jhabhÃve Ãpajjati, nacÃyaæ va¤jhà nibbÃïapÃpana toti. Na paÂipattiyà va¤jhabhÃvÃpatti abÃvapÃpakattÃti ce? Na, atitÃnÃgatÃbÃvepi nibbÃïapattiyà abhÃvato. VattamÃnà nampi abhÃvo nibbÃïantice? Na, tesaæ abhÃvÃsambhavato, abhÃve ca avattamÃnabhÃvÃpajjanato, vattamÃnakkhandha nissita maggakkhaïe ca sopÃdisesanibbÃïadhÃtuppattiyà abhÃvadosato. Tadà kilesÃnaæ avattamÃnattà na dosoti ce? Na, ariya maggassa niratthakabhÃvÃpajjanato. Evaæ hi sati ariyamaggkkhaïato pubbepi kilesà nasantÅti ariyamaggassa niratthakabhÃve Ãpajjati, tasmà akÃraïametaæ. "Yo ko Ãvuso rÃgakkhayo"ti[a] Ãdivacanato khayo nibbÃïanti ce? Na, arahattassÃpi khayamattÃpajjanato. Tampihi 'yo kho Ãvuso rÃgakkhayo'ti Ãdinà nayena niddiÂhaæ. Ki¤ca bhiyyo nibbÃïassa ittarakÃlà dippattidosato. Evaæ hi sati nibbÃïaæ ittarakÃlaja saÇkhata lakkhaïaæ sammÃvÃyÃmanirapekkhÃdigamanÅyabhÃva¤ca Ãpajjati, saÇkhatalakkhaïattÃyeva va saÇkhatapariyÃpannaæ, saÇkhatapariyà pannattà rÃgÃdÅhi aggÅhi Ãdittaæ. ùdittattà ca dukkha¤cÃtipi Ãpajjati, yasmà khayà paÂÂhÃya na bhiyyopavatti nÃma hoti tassa nibbÃïabhÃvato na dosoti ce? Na, tÃdisassa khayassa abhÃvato. BhÃvepi cassa vuttappakÃradosÃnativattanato, ariya maggassa ca nibbÃïabhÃvÃpajjanato. Ariyamaggo hi dose khÅïeti tasmà khayoti vuccati. Tato ca paÂÂhÃya na bhÃyyo dosÃnaæ pavattÅti. AnuppattinirodhasaÇkhÃtassa pana khayassa pariyÃyena upanissayattÃ. Yassa upanissayo hoti, tadupacÃrena khayoti vuttaæ. SarÆpeneva kasmà na vuttanti ce? AtisukhumattÃ. Atisukhumatà cassa bhagavato apposukkabhÃvÃvahanato ariyena cakkhunà passitabbabhÃvato ca siddhÃti. Tayidaæ magga samaÇginà pattabbato asÃdhÃraïaæ, purimÃyakoÂiyà abhÃvato appabhavaæ. MaggabhÃve bhÃvato na appabavanti ce? Na, maggena anuppÃdaniyato. Pattabbamevahetaæ maggena. Na uppÃde tabbaæ. Tasmà appabhavameva, appabhavattà ajarÃmaraïaæ, pabhavajarà 1. Ma. 11. A¤¤esaæ [a.] SaæyuttanikÃya - sambukhÃdaka saæyutta. [SL Page 380] [\x 380/] MaraïÃnaæ abÃvato niccaæ. [PTS Page 509] [\q 509/] nibbÃïasseva aïuÃdÅnampi nicca bhÃvÃpattÅti ce? Na, hetuno abhÃvÃ. NibbÃïassa niccattà te niccÃti ce? Na, hetulakkhaïassa anupavattito, niccà uppÃdÃdÅnaæ abhÃvato nibbaïaæ viyÃti ce? Na, aïuÃdÅnaæ asiddhattÃ. YathÃvuttayuttisabbhÃvato pana idameva niccaæ, rÆpasabhÃvÃtikkamato arÆpaæ1 asitilaparakkamasiddhena ¤Ãïavisesena adhigamanÅyato sabba¤¤uvacanato ca paramatthena nÃvijjamÃnaæ2, vuttaæ hetaæ?AthÅ bhikkhave ajÃtaæ abhÆtaæ akataæ asaÇkhataæ"[a]ti. Idaæ dukkhanirodhaniddese vinicchayakathÃmukhaæ. DukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃniddese vuttà pana aÂÂhadhammà kÃmaæ khandhaniddesepi atthato pakÃsitÃyeva, idha pana nesaæ ekakkhaïe pavattamÃnÃnaæ visesÃvabodhanatthaæ vadÃma: saÇkhepato hi catusaccapaÂivedhÃya paÂipannassa yogino nibbÃïà rammaïaæ avijjÃnusaya samugghÃtakaæ pa¤¤Ãcakkhu sammÃdiÂÂhi. Sà sammÃdassanalakkhaïÃ, dhÃtuppakÃsanarasÃ, avijjavdhakÃraviddhaæsana paccupaÂÂhÃnÃ. Tathà sampannadiÂÂhino taæ sampayuttaæ micchÃsaÇkappa nighÃtakaæ cetaso nibbÃïapadÃbhiniropanaæ sammà saÇkappo. So sammà cittÃbiniropana lakkhaïo, appanà raso, micchÃsaÇkappappahÃnapaccupaÂÂhÃno. Tathà passato vitakkayato ca taæ sampayuttÃva vacÅduccaritaæ samugghÃtikà [PTS Page 510] [\q 510/] micchÃvÃcà pahÃnapaccupaÂÂhÃnÃ. Tathà viramato taæ sampayuttÃva micchÃkammantasamucchedikà pÃïÃtipÃtÃdivirati sammÃkammanto nÃma. So samuÂÂhÃpana lakkhaïo, viramaïa raso, micchà kammantappahÃna paccupaÂÂhÃno. Yà panassa tesaæ sammÃvÃcà sammà kammantÃnaæ3 visuddhibhÆtà taæ sampayuttÃva kuhanÃdiupacche dikà micchÃjÅvavirati sà sammÃÃjivo nÃma. So vodÃna lakkhaïo, ¤ÃyÃjivappavattiraso, micchÃjÅvappahÃna paccupaÂÂhÃno. Athassa yo tassaæ sammà vÃcÃkammantÃjivasaÇkhÃtÃya sÅlabhÆmiyaæ patiÂÂhitassa tadanurÆpo taæsampayuttova kosajjasamucchedako viriyÃrambho esa sammÃvÃyÃmo nÃma. So paggahalakkhano, anuppannaakusalÃnuppÃdanÃdiraso, micchÃvÃyÃmappahÃna paccu 1. Ma. 1. BuddhÃdÅnaæ niÂÂhÃya visesÃbhÃvato ekÃva niÂÂhÃ. Yena bhÃvanÃya pattaæ, tassa kilosavÆpasamaæ upÃdisesa¤ca upÃdÃya pa¤¤ÃpanÅyattà saha upÃdisesene pa¤¤ÃpÅyatÅti saupÃdisesaæ, yo cassa asamudayappahÃnena upahatÃya hà kammaphalassa carimacittato ca uddhaæ pavattikhandhÃnaæ anuppÃdanato uppannà na¤ca antaradhÃnato upÃdisesÃbhÃvo, taæ upÃdÃya pa¤¤ÃpanÅyato natthi ettha upÃdisesoti anupÃdisesaæ. 2. Ma. 1. SabhÃvato nibbÃïaæ 3. Ma. 11. SammÃvÃcÃkammantÃnaæ. [A.] Itivuttaka dukanipÃta ajÃtasutta. [SL Page 381] [\x 381/] PaÂÂhÃno. Tassevaæ vÃyÃmato taæ sampayuttova micchÃsati vinindunano cetaso asammoso sammÃsati nÃma. Sà upaÂÂhÃna lakkhaïÃ, asammussanarasÃ, micchÃsatippahÃnapaccupaÂÂhÃnÃ. Evaæ anuttarÃya satiyà saærakkhiyamÃna cittassa taæ sampayuttÃva micchÃsamÃdhi viddhaæsikà cittekaggatà sammÃsamÃdhi nÃma. So avikkhepa lakkhaïo, samÃdhÃnaraso, micchà samÃdhippahÃna paccupaÂÂhÃnoti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃniddese nayo. Evamettha jÃtiÃdÅnaæ vinicchayo veditabbo. ¥Ãïakiccatoti sacca¤Ãïassa kiccatopi vinicchayo vedi tabbo. Duvidhaæ hi sacca¤Ãïaæ anubodha¤Ãïaæ paÂivedha¤Ãïa¤ca, tattha anubodha¤Ãïaæ lokiyaæ anussavÃdivasena niredhemagge ca pavattati. PaÂivedha¤Ãïaæ lokuttaraæ nirodhamÃrammaïaæ katvà kiccato cattÃri saccÃni paÂivijjhati. YathÃha: - " yo bhikkhave dukkhaæ passati dukkhasamudayampi so passati, dukkhanirodhampi passati, dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadampi passatÅ"ti[a] sabbaæ vattabbaæ. Taæ panassa kiccaæ g¤Ãïadassanavisuddhiyaæ ÃvibhavissatÅ, [PTS Page 511] [\q 511/] yaæ panetaæ lokiyaæ, tattha dukkha¤Ãïaæ pariyuÂÂhÃnÃbibhavavasena pavattamÃnaæ sakkÃyadiÂÂiæ nivatteti. Samudaya¤Ãïaæ ucchedadiÂÂhiæ, nirodha ¤Ãïaæ sassatadiÂÂhiæ, magga¤Ãïaæ akiriyadiÂÂhiæ, dukkhag¤Ãïaæ và dhuva subhasukhattabhÃvavirahitesu khandhesu dhuvasubhasukhattabhÃvasa¤¤ÃsaÇkhÃtaæ phale vippaÂipattiæ, samudaya¤Ãïaæ issarapadhÃna kÃlasabhÃvÃdÅhi loko pavattatÅti akÃraïe kÃraïÃbhimÃnappavattaæ hetumhi vippaÂipattiæ, nirodha¤Ãïaæ arÆpaloka1 lokadhÆpikÃdÅsu apa vagga gÃhabhÆtaæ nirodhe vippaÂipattiæ, magga¤Ãïaæ kÃmasukhallika attakilamathÃnuyogappabhede avisuddhimagge visuddhimaggagÃha vasenapavattaæ upÃye vippaÂipattiæ nivatteti. Tenetaæ vuccati: - Loko lokappabhave lokatthagame sive ca tadÆpÃye, Sammuyhati tÃva naro na vijÃnÃti yÃva saccÃnÅti. Evamettha ¤Ãïakiccatopi vinicchayo veditabbo. AntogadhÃnaæ pabhedÃti dukkhasaccasmiæ hi Âhapetvà tanhaæ ceva anÃsavadhamme ca sesÃsabbadhammà antogadÃ, samudayasacce chattiæsa taïhÃvicaritÃni, nirodhasaccaæ asammassaæ, maggasacce sammÃdiÂÂhimukhena vÅmaæsiddhipÃda pa¤¤indriya pa¤¤Ãbala dhammavicaya 1. Si. 11. ArÆpalekolokathÆpikÃdisu [a.] SaæyuttanikÃyakoÂigÃmavagga. [SL Page 382] [\x 382/] SambojjhaÇgÃni. SammÃsaÇkappÃpadesena tayo nekkhamma vitakkÃdayo, sammÃvÃcÃpadesena cattÃri vacÅsucaritÃni, sammà kammantÃpadesena tÅïi kÃyasucaritÃni, sammÃjiva mukhena appicchatà santuÂÂhità ca. Sabbesaæ yeva và etesaæ sammÃvÃcà kammantÃjivÃnaæ ariyakantasÅlattà ariyakantasÅlassa ca saddhà hatthena paÂiggahetabbattà tesaæ atthitÃya atthibhÃvato saddhindriya saddhÃbalaæ chandiddhipÃdÃ. SammÃvÃyÃmÃpadesena catubbidha sammappadhÃna viriyindriya viriyabala viriyasambojjhaÇgÃni, sammÃsati apadesena catubbidha satipaÂÂhÃna satindriya satibala sati sambojjhaÇgÃni, sammÃsamÃdi apadesena savitakkasavicÃrÃdayo tayo samÃdhi cittasamÃdhi samÃdhindriya 512 samÃdhi bala pÅti passaddhi samÃdhi upekkhà sambojjhaÇgÃni antogadhÃnÅti. Evamettha antogadhÃnaæ pabhedÃpi vinicchayo veditabbo. UpamÃtoti bhÃro viya hi dukkhasaccaæ daÂÂhabbaæ, bhÃrÃdÃnamiva samudayasaccaæ, bhÃranikkhepanamiva nirodhasaccaæ, bhÃranikkhepanÆ pÃyo viya maggasaccaæ. Rogo viya ca dukkhasaccaæ, roganidÃna miva samidayasaccaæ, rogavÆpasamo viya nirodhasaccaæ, bhesajjamiva maggasaccaæ, dubbhikkhamiva và dukkhasaccaæ, dubbÆÂÂhi viya samudayasaccaæ, subhikkhamivanirodhasaccaæ, suvuÂÂhi viya maggasaccaæ. Apica: - verÅ vera mÆla verasamugghÃta verasamugghÃtupÃyehi, visarukkha rukkhamÆla mÆlupaccheda tadupacchedanÆpÃyehi, bhaya bhayamÆla nibbhaya tadadhigamÆ pÃyehi, oramatÅra mahogha pÃrimatÅra taæsampÃpakavÃyÃmehi ca yojetvÃpetÃni upamÃto veditabbÃnÅti. Evamettha upa mÃto vinicchayo viditebbo. Catukkatoti atthi cettha dukkhaæ na ariyasaccaæ, atthi ariya saccaæ na dukkhaæ, atthi dukkha¤ceva ariyasacca¤ca, atthi neva dukkhaæ na ariyasaccaæ, esa nayo samudayÃdisu. Tatthapaggasampayuttà dhammà sÃma¤¤aphalÃni ca "yadaniccaæ taæ dukkhaæ"ti vacanato saÇkhÃradukkha tÃya dukkhaæ, na ariyasaccaæ. Nirodho ariyasaccaæ, na dukkhaæ. Itarampana ariyasaccadvayaæ siyà dukkhaæ aniccato, na pana yassa pari¤¤Ãya bhagavati brahmacariyaæ vussati tathatthena. SabbÃkÃrena pana upÃdÃnakkhandhapa¤cakaæ dukkha¤ceva ariyasaccca a¤¤ata; taïhÃya maggasampayuttà dhammà sÃma¤¤aphalÃni ca yassa pari¤¤atthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussati tathatthena neva dukkhaæ na ariyasaccaæ, evaæ samudayÃdisupi yathÃyogaæ yojetvà catukkatopettha minicchayo veditabbo. Su¤¤atekavidhÃdihÅti ettha su¤¤ato tÃva paramatthena hi sabbÃneva saccÃni vedaka kÃraka nibbuta gamakÃbhÃvato su¤¤Ã nÅti veditabbÃni. Tenetaæ vuccati: [PTS Page 513 [\q 513/] -] [SL Page 383] [\x 383/] Dukkhameva hi na koci dukkhito kÃrako na kiriyÃva vijjati, atthi nubbuti na nibbuto pumà maggamatthi gamako na vijjatÅti. AthavÃ: - DhÆva subha sukhattasu¤¤aæ purimadvaya mattasu¤¤amamatapadaæ, DhÆva sukha attavirahito maggo iti su¤¤atà tesu. Nirodhasu¤¤Ãni và tÅïi. Nirodhe ca sesattaya su¤¤o, phalasu¤¤o và ettha hetu, samudayo dukkhassÃbhÃvato magge ca nirodhassa. Na phalena sagabbho pakativÃdÅnaæ pakativiya, hetu su¤¤ca phalaæ dukkhasamudayÃnaæ nirodhamaggÃna¤ca asamavÃyÃ. Na hotusamavetaæ hetuphalaæ samavÃyavÃdÅnaæ dvÅaïukÃdi viya. Tenetaæ vuccati: - Tayamidha nirodhasu¤¤aæ tayena tenÃpi nibbuti su¤¤Ã, Su¤¤o phalena hetu phalampi taæ hetunà su¤¤anti. Evaæ tÃva su¤¤ato vinicchayo veditabbo. [PTS Page 514] [\q 514/] EkavidhÃdÅhÅti sabbaveva cettha dukkhaæ ekavidhaæ pavattibhÃvato, duvidhaæ nÃrÆpato, tividhaæ kÃmarÆpÃrÆpuppatti bhÃvabhedato, catubbidaæ catuÃhÃrabhedato, pa¤cavidhaæ pa¤cÆpÃdÃnakkhandha bhedato. Samudayopi ekavidho pavattakabhÃvato, duvidho diÂÂhi sampayuttÃsampayuttato, tividho kÃmabhava vibhava taïhÃbhedato, catubbidho catumaggappaheyyato, pa¤cavidho rÆpÃbhinandanÃdi bhedato, chabbidho chataïhÃkÃyabhedato. Nirodhopi eka vidho asaÇkhatadhÃtubhÃvato, pariyÃyena pana duvidho saupÃdisesa anupÃdisesabhedato, tividho bhavattayavÆpasamato, catubbidho catumaggÃdhigamanÅyato, pa¤cavidho pa¤cÃbhinandanavÆpasamato, chabbidho chataïhÃkÃyakkhayabhedato. Maggopi ekavidho bhÃve tabbato, duvidho samathapipassanÃbhedato, dassanabhÃvanÃbhedato vÃ. Tividho khandhattiyabedato, ayaæ hi sappadesattà nagaraæ viya rajjena nippadesehi tÅhi khavdhehi saÇgahito. YathÃha: "nakho Ãvuso visÃkha ariyena aÂÂhaÇgikena maggena tayo khandhà saÇgahitÃ, tÅhica kho Ãvuso visÃkha dhandhehi ariyo aÂÂhaÇgiko maggo saÇgahito, yà cÃvuso visÃkha sammÃvÃcà yo ca sammÃkammanto yo ca sammÃÃjÅvo, ime dhammà sÅlakkhandhe saÇgahitÃ. Yo ca sammÃvÃyÃmo yà ca sammÃsati yo ca sammÃsamÃdhi ime dhammà samÃdhikkhandhe saÇgahitÃ, yà ca sammÃdiÂÂhi yo ca sammà saÇkappo ime dhammà pa¤¤Ãkkhandhe saÇgahitÃ"ti. [A] etta hi [A.] MajjhimanikÃya- mahÃvedallasutta. [SL Page 384] [\x 384/] SammÃvÃcÃdayo tayo sÅlameva, tasmà te sajÃtito sÅlakkhavdhena saÇgahitÃ. Ki¤cÃpihi pÃÊiyaæ "sÅlakkhandhe"ti bhummena viya niddeso kato, attho pana karaïavaseneva veditabbo, sammà vÃyÃmÃdÅsu pana tÅsu samÃdhi attano dhammatÃya Ãrammaïe ekagga bhÃvena appetuæ na sakkoti. Viriye pana paggahakiccaæ sÃdhente satiyà ca apilÃpanakiccaæ sÃdhentiyà laddhÆpakÃro hutvà sakkoti, tatrÃyaæ upamÃ: -yathÃhi nakkhattaæ kÅÊissÃmÃti uyyÃnaæ paviÂÂhesu tÅsu sahÃyesu eko supupphitaæcampakarukkhaæ disvà hattha ukkhipitvà gahotumpi na sakkuïeyya, athassa dutiyo onamitvà piÂÂhiæ dadeyya sotassa piÂÂhiyaæ ÂhatnÃpi kampamÃno gahetuæ na [PTS Page 515] [\q 515/] sakkuïeyya, athassa itaro aæsakÆÂaæ upanÃmeyya, so ekassa piÂÂhiyaæ Âhatvà ekassa aæsakÆÂaæ olubbha yathÃruci pupphÃni ocinitvà piÊandhitvà nakkhattaæ kÅÊeyya, evaæ sampadamidaæ daÂÂhabbaæ. Ekato uyyÃnaæ paviÂÂhà tayo sahÃyà viya hi ekato jÃtà sammÃvÃyÃmÃdayo tayo dhammÃ, supupphitacampako viya Ãrammaïaæ, hatthaæ ukkhipitvÃpi gahetuæ asakkonto viya attano dhamma tÃya Ãrammaïe ekaggabhÃvena appetuæ asakkonto samÃdhi, piÂÂhiæ datvà onatasahÃyoviya vÃyÃmo, aæsakÆÂaæ datvà ÂhitasahÃyo viya sati, yathà tesu ekassa pÅÂÂhiyaæ Âhatvà ekassa aæsakÆÂaæ olubbha itaro yathÃruci pupphaæ gahetuæ sakkoti, evameva viriye paggaha kiccaæ sÃdhente satiyà ca apilÃpanakiccaæ sÃdhentiyà laddhÆpakÃro samÃdhi sakkoti Ãrammaïe ekaggabhÃvena appetuæ, tasmà samÃdiyavaittha sajÃtito samÃdhikkhavdhena saÇgahito, vÃyà masatiyo pana kiriyato saÇgahità honta. SmamÃdiÂÂhi sammà saÇkappesupi pa¤¤Ãattano dhammatÃya aniccaæ dukkhamanattÃti Ãrammaïaæ nicchetuæ na sakkoti, vitakko pana ÃkoÂetvà ÃkoÂetvà dente sakkoti, kathaæ? YathÃhi hera¤¤iko kahà païa hatthe Âhapetvà sabbabhÃgesu oloketukÃmo samÃnopi na cakkhutaleneva parivattetuæ sakkoti, aÇgulipabbehi pana parivattetvà parivattetvà itocito ca oloketuæ sakkoti evamevaæ na pa¤¤Ã attano dhammatÃya aniccÃdivasena Ãrammaïaæ nicchetu sakkoti, abhiniropanalakkhaïena pana Ãhananapariyà hananarasona vitakkena ÃkoÂentena viya parivattentena viya ca ÃdÃyÃdÃya dinnameva nicchetuæ sakkoti, tasmà idhÃpi sammÃdiÂÂhiyeva sajÃtito pa¤¤Ãkkhandhena saÇgahitÃ, sammà saÇkappo pana kiriyavasona saÇgahito hoti, iti imehi tÅhi khandhehimaggo saÇgahaæ gacchati, tena vuttaæ tividho khandhattaya bhedatoti. Catubbido sotÃpattimaggÃdi vasena, apica: - sabbà neva saccÃni ekavidhÃni avitathattÃ, abhi¤¤eyyattà vÃ. DuvidhÃni lokiyalokuttarato. SaÇkhatÃsaÇkhatato vÃ. TividhÃni [SL Page 385] [\x 385/] DassanabhÃvanà hi pahÃtabbato, appahÃtabbatÃya ca. CatubbidhÃni pari¤¤eyyÃdi bhedatoti. Evamettha ekavidhÃdihipi vinicchayo veditabbo. [PTS Page 516] [\q 516/] SahÃgavisabhÃgatoti sabbÃneva ca saccÃni a¤¤ama¤¤a sabhagÃni avitathato attasu¤¤ato dukkarapaÂivedhato ca. YathÃha: - "taæ kaæ ma¤¤asi Ãnanda katamaæ nu kho dukkarataraæ và durabhisambhava taraæ vÃ, yo và dÆratova sukhumena tÃlacchiggalena asanaæ ati pÃteyya poÇkhÃnupoÇkhaæ avirÃdhitaæ, yo và satadhà bhinnassa vÃlassa koÂiyà koÂiæ paÂivijjheyyÃti. Etadeva bhante dukkaratara¤ceva durabhisambhavatara¤ca. Ye và satadhà bhinnassa vÃlassa koÂiyà koÂiæ paÂivijjheyyÃti. Atha kho te Ãnanda duppaÂivijjhataraæ paÂivijjhanti. Ye idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ paÂivijjhanti idaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ paÂivijjhanti idaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ paÂivijjhanti"ti. [A] visabhÃgÃni salakkhaïavavatthÃnato, purimÃni ca dve sabhÃgÃni duravagÃhattena gambhÅrattà lokiyattà sÃsavattà ca. VisabhÃgÃni phalahetubhedato pari¤¤eyyappahÃtabbato ca. PacchimÃnipi dve sabhÃgÃni gambhÅrattena duravagÃhattà lokuttarattà anÃsavattÃca, visabhÃgÃni visayavisayÅbhedato sacchikÃtabba bhÃve tabbato ca, paÂhamatatiyÃni cÃpi sabhÃgÃni phalÃpadesato, visabhagÃni saÇkhatÃsaÇkhatato, dutiyacatutthÃni cÃpi sabhÃgÃni hetu apa desato, visabhÃgÃni ekantakusalÃkusalato, paÂhamacatutthÃni cÃpi sabhÃgÃni saÇkhatato. VisabhÃgÃni lokiyalokuttarato, dutiyatatiyÃni cÃpi sabhÃgÃni nevasekkha nÃsekkhabhÃvato, visabhÃgÃni sÃrammaïÃnÃrammaïato. Iti evaæ pakÃrehi nayehi ca vicakkhaïo Vija¤¤Ã ariyasaccÃnaæ sabhÃgavisabhÃgatanti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdhikÃre Indriya sacca niddeso nÃma SoÊasamo paricchedo. [PTS Page 517] [\q 517/] [A.] SaæyuttanikÃya - papÃtavagga. [SL Page 386] [\x 386/] 17. Pa¤¤Ãbhumi naddeso. IdÃni khandhÃyatanadhÃtu indriyasaccapaÂiccasamuppÃdÃdibhedà dhammà bhumÅti evaæ vuttesu imissà pa¤¤Ãya bhumibhutesu dhammesu yasmà paÂiccasamuppÃdo ceva Ãdisaddena saÇgahità paÂiccasamuppannà dhammà ca avasesà honti, tasmà tesaæ vaïïanÃkkamo anuppatto. Tattha avijjÃdayo tÃva dhammà paÂiccasamuppÃdoti veditabbÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatà " katamo ca bhikkhave paÂica samuppÃdo: avijjÃpaccayà bhikkhave saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanà paccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhandhassa samudayo hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave paÂiccasamuppÃdo"ti. [A] jarÃmaraïÃdayo pana paÂiccasamuppannà dhammÃti veditabbÃ. Vuttaæ heta bhagavatÃ: -"katame ca bhikkhave paÂiccasamuppannà dhammÃ: jarÃmaraïaæ bhikkhave aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vaya dhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammaæ, jÃti bhikkhave paccayà jarÃmaraïaæ, bhavo paccaya upÃdÃnaæ upÃdanaæ paccayà taïhà taïhà paccayà vedanÃga vedanà paccayà phasso paso paccayà saÊÃyatanaæ saÊayatana paccayà nÃrÆpaæ nÃmarÆpa paccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïa paccayà saÇkhÃraæ saÇkhÃra paccÃya avijjà bhikkhavo aniccà saÇkhatà paÂiccasamuppannà khaya dhammà vayadhammà virÃgadhammà nirodhadhammÃ, ime vuccanti bhikkhave paÂiccasamuppannà dhammÃ"ti. [PTS Page 518 [\q 518/] b] ayaæ panettha saÇkhepo. PaÂiccasamuppÃdoti paccayadhammà veditabbÃ, paÂiccasamuppannà dhammÃti tehi tehi paccayehi nibbattadhammÃ. Kathamidaæ jÃnitabbanti ce? Bhagavato vacanena, bhagavatà hi paÂiccasamuppÃda paÂiccasamuppannadhamma desanÃsutte "katamo ca bhikkhave paÂiccasamuppÃdo jÃtipaccayà bhikkhave jarÃmaraïaæ uppÃde và tathÃgatÃnaæ anuppÃdevà tathÃgatÃnaæ ÂhitÃva sà dhÃtu dhammaÂÂhitatà dhammaniyÃmatà idappaccayatÃ, taæ tathÃgato abhisambujjhati abhisameti. Abhisambhujjhitvà abhisametvà Ãcikkhati deseti pa¤¤apeti paÂÂhapeti vivarati vibhajati uttÃnÅ karoti. PassathÃti cÃha, jÃtipaccayà bhikkhave jarà maraïaæ, bhavapaccayà bhikkhave jÃti jÃti paccayà jarÃmaraïa jarÃmaraïa paccayà sekaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. AvijjÃpaccayà bhikkhave saÇkhÃrÃ, uppÃde và tathÃgatÃnaæ anuppÃde và tathÃgatÃnaæ ÂhitÃva sà dhÃtu dhammaÂÂhitatà dhammaniyÃmatà idappaccayatÃ, taæ tathÃgato abhisambujjhati abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisavetvà Ãcikkhati deseti pa¤¤apeti paÂÂhapeti vicarati vibhajati uttÃnÅkaroti passathÃti cÃha, avijjÃpaccayà bhikkhave saÇkhÃrÃ, iti ko bhikkhave yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà dappaccayatÃ, ayaæ vuccati bhikkhave [A.] SaæyuttanikÃya - buddhavagga. [B.] SaæyuttanikÃya- ÃhÃravagga. [SL Page 387] [\x 387/] PaÂiccasamupÃdo"ti[a] evaæ paÂiccasamuppÃdaæ desentena tathatà dÅhi vevacanehi paccayadhammÃva paÂiccasamuppÃdoti vuttÃ, tasmà jarÃmaranÃdÅnaæ dhammÃniæ dhammÃnaæ paccayalakkhano paÂiccasamuppÃdo, dukkhÃnubandhanaraso, kummaggapaccupaÂÂhÃnoti veditabbo. So panÃyaæ tehi tehi paccayehi anÆnÃdhikeheva tassa tassa dhammassa sambhavato tathatÃti. SÃmaggiæ upagatesu paccayesu muhuttampi tato nibbattanadhammÃnaæ asambhavÃbhÃvato avitatha tÃti, a¤¤adhammapaccayehi a¤¤adhammÃnuppattito ana¤¤atha tÃti. YathÃvuttÃnaæ vi idappaccayatÃti vutto, tatrÃyaæ vacanatthe: imesaæ paccayà idappaccayÃ, idappaccayà evaæ idappaccayatÃ, idappaccayÃnaæ và samÆho idappaccayatÃ, lakkhaïaæ panettha sadda satthato pariyesitabbaæ, kecipanapaÂiccasammà ca titthiyaæ parikppita pakati purisÃdikÃraïanirapekkho uppÃdo paÂiccasamuppÃdoti evaæ uppÃdamattaæ paÂiccasamuppÃdoti vadanti. Taæ [PTS Page 519] [\q 519/] na yujti, kasmÃ? SuttÃbhÃvato suttavirodhato gambhÅranayÃsambhavato saddabhe dato ca. UppÃdamattaæ paÂiccasamuppÃdoti hi suttaæ natthi, taæ paÂiccasamuppÃdoti ca vadantassa padesa vihÃrasuttavirodho Ãpajjati. Kathaæ? Bhagavato ha "atha kho bhagavà rattiyà paÂhamaæ yÃmaæ paÂiccasamuppÃdaæ anulomapaÂilomaæ manasÃkÃsÅ"ti[b] Ãdivacanato paÂiccasamuppÃdamanasikÃro paÂhamÃbisambuddhavihÃro padesa vihÃro ca tassekadesavihÃro. YathÃha: -"yena svÃhaæ bhikkhave vihÃrena paÂhamÃbhisambuddho viharÃmi, tassa padesena vibhÃsiæ"ti. [C] tatra ca paccayÃkÃradassanena vihÃsi, na uppÃdamattadassane nÃti. YathÃha: "so evaæ pajÃmi micchÃdiÂÂhipaccayÃpi vedayitaæ sammÃdiÂÂhipaccayÃpi vedayitaæ micchÃsaÇkappapaccayÃpi vedayita"nti sabbaæ vitthÃretabbaæ. Evaæ appÃdamattaæ paÂiccasamuppÃdoti vadantassa padesavihÃrasuttavirodho Ãpajjati. Tathà kaccÃna suttavirodho, kaccÃnasuttepi hi "lokasamudayaæ kho kaccÃna yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passato yà loke natthità sà nahotÅ"ti[a.] AnulomapaÂiccasamuppÃdo lokappaccayato lokasamudayoti ucchedadiÂÂhisamugghÃtatthaæ pakÃsito. Na uppÃdamattaæ, na hi uppÃdamattadassanena pana hoti. PaccayÃnuparame phalÃnu paramatoti, evaæ uppÃdamattaæ paÂiccasamuppÃdoti vadantassa kaccÃnasuttavirodopi Ãpajjati, gambhÅranayÃsambhavatoti vuctaæ kho panetaæbhagavatà "gambhÅro cÃyaæ Ãnanda paÂiccasamuppÃdo gambhÅrÃvabhÃso cÃ"ti, [b] gambhÅrattadva nÃma catubbidhaæ. Taæ parato. [A.] SaæyuttanikÃya- ÃhÃravagga [b.] MahÃvagga bodhikathÃ, [c.] SaæyuttanikÃya - vihÃravagga. [D] saæyuttanikÃya - dukkhavagga. [SL Page 388] [\x 388/] VaïïayissÃma, taæ uppÃdamatte natthi, catubbidhanayapatimaï¬i tadvetaæ paÂiccasamuppÃdaæ vaïïayanti. Tampi nayacatukkaæ uppÃda matte natthÅti gambhÅranayÃsambhavatopi na uppÃdamattaæ paÂicca samuppÃdo, saddabhedatoti paÂiccasaddo ca panÃyaæ samÃno [PTS Page 520] [\q 520/] kattari pubbakÃle payujjamÃno atthasiddhikaro hoti, seyyathÅdaæ: "cakkhuæ ca paÂiccarÆpe ca appajjati cakkhuvi¤¤Ãïaæ"ti[a] idha pana bhÃvasÃdhanena uppÃdasaddena saddhiæpayujjamÃno samÃno samÃnassa kattu abhÃvato saddabhedaæ gacchati, na ca ki¤ci atthaæ sÃdhe tÅti saddabhedatopi ni uppÃdamattaæ paÂiccasamuppÃdoti, tattha siyÃ: hoti saddena saddhiæ yojayissÃma paÂiccasamuppÃdo hotÅti taæ na yuttaæ. KasmÃ? YogÃbhÃvatoceva uppÃdassa ca uppÃda pattidosato. "PaÂiccamuppÃdaæ vo bhikkhave desissÃmi, katamo ca bhikkhave paÂiccasamuppÃdo avijjÃpaccayà bhikkhave saÇkhÃrÃ. SaÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Vi¤g¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃrarÆpa paccayà saÊÃyatanaæ. SaÊÃyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanÃ. VedanÃpaccayà taïhÃ. TaïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Ayaæ vucacti bhikkhave paÂiccasamuppÃdo"ti[b] imesu hi padesu ekenapi saddhiæ hotisaddo yogaæ na gacchati, na ca uppÃdo hoti, sace bhaveyya uppÃdassÃpi uppÃdo pÃpuïeyyÃti, yepi ma¤¤anti idappaccayÃnaæ bhÃvo idappaccayatÃ, bhÃvo ca nÃma yo ÃkÃro avijjÃdÅnaæ saÇkhÃrÃdipÃtubhÃve hetu, so tasmiæ saÇkhÃravikÃre paÂicca samuppÃdasa¤¤Ãti. Tesaæ taæ na yujjati. KasmÃ? AvijÃdÅnaæ hetuvacanato. Bhagavatà hi "tasmÃtiha Ãnanda esova hotu etaæ nidÃnaæ esasamudayo esapaccayo jarÃmaraïassa yadidaæ jÃti TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo jÃtiyà yadidaæ bhavo. TasmÃtihÃvanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo bhavassayadidaæ upÃdÃnaæ". TasmÃtihÃvanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo upÃdÃnassa yadidaæ taïhÃ" tasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo taïhÃya yadidaæ vedanÃ. TasmÃtihÃnandaeseva hetu etaæ nadÃnaæ esa samudayo esa paccayo Ãrakkhassa yadidaæ macchariyaæ tasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo macchariyassa yadidaæ pariggaho. TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo pariggahassa yadidaæajjhosanaæ. TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo jjhosÃnassa yadidaæ chandarÃgo. TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo chandarÃgassa yadidaæ vinicchayo. TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo lÃbhassa yadidaæ pariyesanÃ. TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo pariyesanÃya yadidaæ taïhÃ. TasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo vedanÃya yadidaæ phasso tasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa paccayo phassassa yadidaæ nÃmarÆpaæ kamhÃkievysa emeya hetu etaæ nidÃnaæ. Esa samudayo esa paccayo nÃmarÆpassa yadidaæ vi¤¤Ãïaæ tasmÃtihÃnanda eseva hetu etaæ nidÃnaæ esa samudayo esa pccayo vi¤¤Ãïassa yadidaænÃmarÆpaæ. -SaÇkhÃrÃnaæ yadidaæ ÃvijjÃ"ti[c] evaæ avijjÃdayo hetuti vuttÃ. Na tesaæ vikÃro. Tasmà paÂiccasamuppÃdoti paccayadhammà vedi tabbÃti. Iti yantaæ vuttaæ, taæ sammà vuttti veditabbaæ. Yà panettha paÂiccasamuppÃdoti imÃya byäjanacchÃyÃya uppÃdo yevÃyaæ vuttotisa¤¤Ã uppajjati, sà imassa padassa evamatthaæ gahevo vÆpasametabbÃ. BhagavatÃhi: - Dvedhà tato pacatte dhammasamÆhe yato idaæ vacanaæ, Tappaccayo tato yaæ phalopacÃrena iti vutto. Yo hi ayaæ paccayatÃya pavatto dhammasamÆho, tattha paÂicca samuppÃdoti idaæ vacanaædvedhà icchanti. So hi [PTS Page 521] [\q 521/] yasmà patÅya mÃno hitÃya sukhÃya ca sampavattati, 1 tasmà paccetumarahanti naæ paï¬itÃti paÂicco. UppajjamÃno ca saha sammà ca uppajjati, na ekekato, nÃpi ahetutoti samuppÃdo. Evaæ paÂicco ca so samuppÃdo cÃti paÂiccasamuppÃdo. Apica: - saha uppajjatÅti samuppÃdo, paccayasÃmaggiæ pana paÂicca apaccakkhÃyÃti evampi [A.] SaæyuttanikÃya - gahapativagga. [B.] SaæyuttanikÃya - buddhavagga. [C] dighanikÃyamahÃnidÃnasutta. 1. Ma. 1. Saævattati. [SL Page 389] [\x 389/] PaÂiccasamuppÃdo, tassa cÃyaæ hetusamÆho paccayoti tappacca yattà ayampi yathà loke semhassa paccayo guÊo semho guÊoti vuccati, yathà ca sÃsane sukhappaccayo buddhÃnaæ uppÃdo suko buddhÃnaæ uppÃdoti vuccati. Yathà paÂiccasamuppÃdo icceva phalavohÃrena vuttoti veditabbo. AthavÃ: - PaÂimukhamitoti vutto hotusamÆho ayaæ paÂiccoti, Sahite uppÃdeti ca iti vutto so samuppÃdo. Yo hi esa saÇkhÃrÃdinaæ pÃtubhÃvÃya avijjÃdiekekahetu sÅsena niddiÂÂho hetusamÆho, so sÃdhÃraïaphalanipphÃdakaÂÂhena avekallaÂÂhena ca sÃmaggiaÇgÃnaæ a¤¤ama¤¤ena paÂimukhaæ ito gatoti kavo paÂiccoti vuccati. SvÃyaæ sahite yeva a¤¤ama¤¤aæ acinibhogavuttidhamme uppÃdetÅti samuppÃdotipi vutto, evampi paÂiccoca so samuppÃdo cÃti paÂiccasamuppÃdo. Aparo nayo: - Paccayatà a¤¤o¤¤aæ paÂicca yasmà samaæ saha ca dhamme, AyamuppÃdeti tatopi evamidha bhÃsità muninÃ. AvijjÃdisÅsena niddiÂÂhapaccayesu hi yo paccayà yaæ saÇkhà rÃdikaæ dhammaæ uppÃdenti, na te a¤¤ama¤¤aæ apaÂicca a¤¤¤a ma¤¤avekalle sati uppÃdetuæ samatthÃti. Tasmà paÂiccasamaæ saha ca na ekekadesaæ, nÃpi pubbÃparabhÃvena ayaæ paccayatà dhamme uppÃdetÅti atthÃnusÃravohÃrakusalena muninà evamidha bhÃsità paÂiccasamuppÃdotveva bhÃsitÃti attho. Evaæ bhÃsamà nena ca: - Purimena sassatÃdÅna mabhÃvo pacchimena ca padena, UcchedÃdi vighÃto dvayena paridÅpito ¤Ãyo. PurimenÃti paccayasÃmaggiparidÅpakena paÂiccapadena [PTS Page 522] [\q 522/] pavatti dhammÃnaæ paccayasÃmaggiyaæ ayÃttavuttittà sassatÃhetu visama hetu vasavattivÃdappabhedÃnaæ sassatÃdÅnaæ abhÃvo paridÅpito hoti. Kiæ hi sassatÃdÅnaæ ahetuÃdivasena và pavattÃnaæ paccayasÃmaggiyÃti. Pacchimena ca padenÃti dhammÃnaæ uppÃdapari dÅpakena samuppÃdapadena paccayasÃmaggiyaæ dhammÃnaæ uppattito vihatà uccheda natthika akiriyavÃdÃti ucchedÃdivighÃto paridÅpito hoti. Purimapurimapaccayavasena hi punappuna uppajjamÃnesu dhammesu kuto ucchedo, natthikà akiriyavÃdà cÃti. DvayenÃti sakalena paÂiccasamuppÃdavacanena, tassà tassà paccayasÃmaggiyà santatiæ avicchivditvà tesaæ tesaæ dhammÃnaæ sambhavato majjhimà paÂipadÃ, so karoti so paÂisaævedeti a¤¤o karoti a¤¤o [SL Page 390] [\x 390/] PaÂisaævedetÅti vÃdappahÃnaæ janapadaniruttiyà anabiniveso sama¤¤Ãya anatidÃvananti ayaæ ¤Ãyo paridÅpito hotÅti ayaæ tÃva paÂiccasamuppÃdoti vacanamattassa attho. Yà panÃyaæ bhagavatà paÂiccasamuppÃdaæ desentena "avijÃpaccayà saÇkhÃrÃ"ti ÃdÅnà nayona nikkhittà tanti, tassà attha daænakhkhakaæ taroke. Ka niphajjanÃcisakh¬agaæ otaritvà Ãcariye anabbhÃcikkhantena sakasamayaæ avokkamantena parasamayaæ anÃyÆhantenasuttaæ appaÂibÃhantena vinayaæ anulomentena mahÃpadese olokentenadhammaæ dÅpentena atthaæ saÇgÃhentena tamevatthaæ punarÃvattetvà aparehipi pariyÃyehi niddisantena ca yasmà atthasaævaïïanà kÃtabbà hoti, pakati yÃpica dukkarÃva paÂiccasamuppÃdassa atthasaævaïïanÃ. YathÃhu porÃïÃ: - Saccaæ satto paÂisandhi paccayÃkÃrameva ca, Duddasà caturo dhammà desetu¤ca sudukkarÃti. Tasmà a¤¤ata; ÃgamÃdhigamappattehi na sÆkarà paÂiccasamuppà dassa atthasaævaïïanÃti1 paritulayitvÃ: - VattukÃmo ahaæ ajja paccayÃkÃravaïïanaæ PatiÂÂhaæ nÃdhigacchÃmi ajjhogÃÊhova sÃgaraæ. [PTS Page 523] [\q 523/] SÃsanaæ panidaæ nÃnà desanÃnayamaï¬itaæ. PubbÃcariya maggo ca abbocchinno pavattati. Yasmà tasmà tadubhayaæ sannissÃyatthavaïïanaæ ùrabhissÃmi etassa taæ suïÃtha samÃhitÃ. Vuttaæ hetaæ pubbÃcariyehi: - Yo kocimaæ aÂÂhi katvà suïeyya labhetha pubbÃpariyaæ visesaæ, LaddhÃna pubbÃpariyaæ visesaæ adassanaæ maccurÃjassa gaccheti. "AvijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ"ti Ãdisu hi Ãditoyeva tÃva: - DesanÃbhedato attha lakkhaïekavidhÃdito, AÇgÃna¤ca vavatthÃnà vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Tattha desanÃbhedatoti bhagavato hi vallihÃrakÃnaæ catunnaæ purisÃnaæ valligahaïaæ viya Ãdito và majjhato và paÂÂhÃya yÃva pariyosÃnaæ, tathà pariyosÃnato và majjhato và paÂÂhÃya yÃva ÃdÅti catubbidhà paÂiccasamuppÃdadesanÃ. Yathà hi valli 1. Ma. 11. MaïïanÃti. [SL Page 391] [\x 391/] HÃrakesu catusu purisesu eko valliyà mÆlameva paÂhamaæ passati, so taæ mÆle chetvà sabbaæ Ãka¬¬hitvà ÃdÃya kamme upaneti, evaæ bhagavà "iti ko bhikkhave avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanà paccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ"ti[a] Ãdito paÂÂhÃya yÃva pariyosÃnÃpi paÂicca samuppÃdaæ deseti. YathÃpana tesu purisesu eko valliyà majjhaæ paÂhamaæ passati, so majjhe chinditvà upari bhÃga¤¤eva Ãka¬¬hitvà ÃdÃya kamme upaneti, evaæ bhagavà "tassa taævedanaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato uppajjati nandÅ, yà vedanÃsu nandÅ tadupÃdÃnaæ, tassupÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃtÅ"ti[a] majjhato paÂÂhÃyayÃva pariyosÃnÃpi deseti, yathà ca tesu puri sesu eko valliyà aggaæ paÂhamaæ passati, so agge gahetvà aggÃnusÃrena yÃva mÆlà sabbaæ ÃdÃya kamme upaneti, evaæ bhagavà "jÃtipaccayaæ jarÃmaraïanti iti kho panetaæ vuttaæ jÃti paccayÃnuko bhikkhave jarÃmaraïaæ novà kathaæ vo ettha hotÅti? JÃtipaccayà bhante jarÃmaraïaæ, evaæ no ettha hoti jÃtipaccayà jarÃmaraïanti. [PTS Page 524] [\q 524/] bhavapaccayà jÃti jÃti paccayà bhavo, bhava paccayà upÃdÃna upÃdÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayà vedanà vedanà paccayà phassa phassapaccayà saÊÃyata saÊÃyatapaccayà nÃmarÆpa nÃmarÆpa paccayà vi¤¤Ãïa vi¤¤Ãïapaccayà saÇkhÃra saÇkhÃra paccayà avijjà avijjà paccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ã paccayà saÇkhÃra saÇkhÃra paccà avijjà avijjà paccayà saÇkhÃrÃti itikho panetaæ vuttaæ avijjÃpaccayà nu kho bhikkhave saÇkhÃrà no và kathaæ vo ottha hotÅti. AvijjÃpaccayà bhante saÇkhÃrà evaæ no ettha hoti avijjÃpaccayà saækhÃrÃ"ti[a] pariyosÃnato paÂÂhÃya yÃva Ãditopi paÂiccasamuppÃdaæ deseti. Yathà pana tesu purisesu eko valliyà majjhameva paÂhamaæ passati, so majjhe chivditvà heÂÂhà otaranto yÃva mulà ÃdÃya kamme upaneti, evaæ bhagavà "ime cabhikkhave cattÃro ÃhÃrà kiæ nidÃnà kiæ samudayà kiæjÃtikà kiæ pabhavÃ, ime cattÃro ÃhÃrà taïhà nidÃnà taïhà samudayà taïhà jÃtikà taïhÃpabhavÃ, taïhÃkiæ nidÃnà kiæ samudayà kiæ jitikà kiæ pabhavÃ, ime cattÃrà ÃhÃrà taïhÃnidÃnà taïhà samudayà taïhà jÃtikà taïhà pabhavÃ, taïhà vedanÃ-phasso - saÊÃyatanaæ- nÃmarÆpaæ - vi¤¤g¤Ãïaæ- saÇkhÃrà kiæ nidÃnà kiæ samudÃya kiæ jÃtikà kiæ pabhavà saÇkhÃrà avijjÃnidÃnÃ, avijjÃsamudayÃ, avijjÃjÃtikÃ, avijjÃpabhavÃ"ti[b] majjha to paÂÂhÃya yÃvapaÃdito deseti. Kasmà panevaæ dese tÅti? PaÂiccasamuppÃdassa samantabhaddakattà sayaæ ca desanà vilà sappattattÃ. Samantabhaddako hi paÂiccasamuppÃdo, tato tato ¤ÃyapaÂivedhÃya saævattati yeva. DesanÃvilÃsappattoca bhagavà catuvesÃrajja paÂisambhidÃyogena catubbidha gambhÅrabhÃvappattiyà ca, so desanÃvilÃsappattattà nÃnÃnayeheva dhammaæ deseti. Visesato panassa yà Ãdito paÂÂhÃya anulomadesanÃ, sà pavattikÃraïa vibhagasammÆÊhaveneyya janaæ samanupassato yathà sakehi kÃraïehi pavattisavdassanatthaæ uppattikkamasandassa nattha¤ca pavattÃti vi¤¤ÃtabbÃ. Yà pariyosÃnato paÂÂhÃya paÂilomadesanÃ, sà " kicchaæ vatÃyaæ loko Ãpanno jÃyati ca [A.] MajjhimanikÃya - mahÃtaïhÃsaÇkhayasutta. [B.] SaæyuttanikÃya - ÃhÃravagga. [SL Page 392] [\x 392/] Jiyati ca mÅyati cÃ"ti Ãdinà nayena kicchÃpannaæ lokaæ anuvi lokayato pubbabhÃgapaÂivedhÃnusÃrena tassa tassa jarÃmaraïÃdi kassa dukkhassa attanà adhigatakÃraïa saædassanatthaæ. Yà majjhato paÂÂhÃya yÃva Ãdi pavattÃ, sà ÃhÃranidÃnavavatthÃpanÃnusÃrena yÃva atÅtaæ addhÃnaæ atiharitvà puna atÅtaddhato pabhÆti hetuphala paÂipÃÂi savdassanatthaæ. Yà pana majjhato paÂÂhÃya yÃva pariyosÃnaæ pavattÃ, sà paccuppanne addhÃne anÃgataddhahetu samuÂÂhÃnato pabhÆti anÃgataddhasavdassanatthaæ. TÃsu yà pavattikÃraïasammÆÊhassa veneyyajanassa [PTS Page 525] [\q 525/] yathà sakehi kÃraïehi pavattisavdassanatthaæ uppattikkamasandassanattha¤ca Ãdito paÂÂhÃya anulomadesanà vuttÃ, sà idha nikkhittÃti veditabbÃ. Kasmà panettha avijjà Ãdito vuttÃ, kiæ pakati vÃdÅnaæ pakati viya avijjÃpi akÃraïaæ mÆlakÃraïaæ lokassÃti? Na akÃraïaæ, Ãsavasamudayà avijÃsamudayotihi avijjÃya kÃraïaæ vuttaæ. Atthi pana pariyÃyo yena mÆlakÃraïaæ siyÃ, ko panesoti? VaÂÂakathÃya sÅsabhÃvo. Bhagavà hi vaÂÂakathaæ kathento dve dhamme sÅsaæ katvà katheti, avijjaæ vÃ. YathÃha: - " purimà bhikkhave koÂi na pa¤¤Ãyati avijjÃya ito pubbe avijjà nÃhosi atha pacchà sambhavÅti. Evadvetaæ bhikkhave vuccati, athaca pana pa¤¤Ãyati idappaccayà ÃvijÃ"ti bhavataïhaæ vÃ, yathÃha: - "purimà bhikkhave koÂi na pa¤¤Ãyati bhavataïhÃya, ito pubbe bhavataïhà nÃhosi, atha pacchà sambhavÅti. Eva¤cetaæ bhikkhave vuccati, atha ca pana pa¤¤Ãyati idappaccayà bhavataïhÃ"ti. Kasmà pana bhagavà vaÂÂakathaæ kathento ime dve dhamme sÅsaæ katvà kathetÅti? Sugatiduggati gÃmino kammassa visesahetubhÆtattÃ, duggatigÃmino hi kammassa visesahetu avijjÃ. KasmÃ? Yasmà avijjÃhibhuto puthujjano aggisantÃpa laguÊÃbhighÃta parissamÃbhibhÆtà vajjhagÃvÅ tÃya parissa mÃturatÃya nirassÃdampi attano anatthÃvahampi ca uïhodaka pÃnaæ viya kilesasantÃpato nirassÃdampi duggatinipÃtanato ca attano anatthÃvahampi pÃïÃtipÃtÃdiæ anekappakÃraæ duggati gÃmikammaæ Ãhabhati. SugatigÃminopana kammassa visesahetu bhavataïhÃ, kasmÃ? Yasmà bhavataïhÃbibhuto puthujjano yathà vuttappakÃrà gÃvÅ sÆtudakataïhÃya samassÃdaæ attano parissama vinodana¤ca sÅtudakapÃnaæ viya kilesasantà pavirahato saassÃdaæ sugatisampÃpanena attano duggatidukkhaparissama vinodana¤ca pÃïÃtipÃtÃveramaïÅÃdiæ anekappakÃraæ sugatigÃmikammaæ Ãrabhati, etesu pana vaÂÂakathÃya sÅsabhutesu dhammesu katthaci bhagavà ekadhammamÆlikaæ desanaæ deseti. SeyyathÅdaæ: [PTS Page 526 [\q 526/] -] "iti kho bhikkhave [A]saæyuttanikÃya -mahÃvagga. [SL Page 393] [\x 393/] Avijjupanisà saÇkhÃrà saÇkharÆpanisaæ vi¤¤Ãïaæ"ti[a] Ãdi. Tathà "upÃdÃniyesu bhikkhave dhammesu assÃdÃnupassino viharato taïhà pava¬¬hati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ "ti[b] Ãdi. Katthaci ubhaya mÆlikampi, seyyathÅdaæ: "avijjÃnÅvaraïassa bhikkhave bÃlassa taïhÃya sampayuttassa evamayaæ kÃyo samudÃgato iti ayadveva kÃyo pahiddhà ca nÃmarÆpaæ ittheta dvayaæ, dvayaæ paÂicca phasso chaÊevÃyatanÃni ca, yehi phuÂÂho bÃlo sukhadukkhaæ paÂisaævedetÅ"ti[a] Ãdi. TÃsu tÃsu desanÃsu avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti aya midha avijjÃvasena ekadhammamÆlikà desanÃti veditabbÃ. Evaæ tÃvettha desanÃbhedato vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Atthatoti avijjÃdÅnaæ padÃnaæ atthato, seyyathÅdaæ: pÆretuæ ayuttaÂÂhena kÃyaduccaritÃdi avivdiyaæ nÃma, aladdhabbanti attho. Taæ avindiyaæ vindatÅti=avijjÃ. Tabbiparitato kÃyasucaritÃdi vindiyaæ nÃma, taæ vindiyaæ na vindatÅti= avijjÃ. KhandhÃnaærÃsaÂÂhaæ ÃyatanÃnaæ ÃyatanaÂÂhaæ dÃtunaæ su¤¤ataÂÂhaæ indriyÃnaæ adhipatiyaÂÂhaæ saccÃnaæ tathaÂÂhaæ aviditaæ karotÅti= avijjÃ, dukkhÃdÅnaæ pÅÊanÃdivasena1 vuttaæ catubbidhaæ atthaæ aviditaæ karotÅtipi=avijjÃ, antavirahite saæsÃre sabba yonigatibhava vi¤¤ÃïaÂÂhiti sattÃvÃsesu satte javÃpetÅti= avijjÃ, paramatthato avijjamÃnesu itthipurisÃdisu javati vijjamÃnesupi khandhÃdisu na javatÅti=avijjÃ. Apica: - cakkhu vi¤¤ÃïÃdÅnaæ vatthÃrammaïÃnaæ paÂiccasamuppÃdapaÂiccasamuppannà na¤ca dhammÃnaæ chÃdanatopi= avijjÃ. Yaæ paÂicca phalameti, so paccayo. PaÂiccÃti na vinà apaccakkhatvÃti attho, etÅti uppajjati ceva pavattati cÃti attho. Apaci: upakÃrakaÂÂhe paccayaÂÂho, avijjà ca sà paccayo cÃti avijjÃpaccayo, tasmà avijjÃpaccayÃ. SaÇkhatamabhisaÇkharontÅti= saÇkhÃrÃ, apica: - avijjà paccayà saÇkhÃrà saÇkhÃrasaddena ÃgatasaÇkhÃrÃti duvidhà saÇkhÃrÃ. Tattha pu¤¤Ãpu¤¤Ãne¤jÃbhisaÇkhÃrà tayo, kÃyavacÅcittasaÇkhÃrà tayoti ime cha avijjà paccayà saÇkhÃrÃ. Te sabbepi lokiya kusalÃkusalacetanÃmattameva honti. SaÇkhatasaÇkhÃro abhisaækhatasaækhÃro [PTS Page 527] [\q 527/] abhisaækharaïakasaækhÃro payogÃbhisaækhÃroti ime pana cattÃro saÇkhÃrasaddena ÃgatasaÇkhÃrÃ. Tattha "aniccà vata saÇkhÃrÃ"ti[c] Ãdisu vuttà sabbepi sappaccayà dhammà saÇkhata saÇkhÃrÃti aÂÂhakathÃsu vuttÃ. Tepi "aniccà vata saÇkharÃ"ti[c] ettheva saÇgahaæ gacchanti, visuæ pana nesaæ ÃgataÂÂhÃnaæ na pa¤¤Ãyati. TebhumakakusalÃkusalacetanÃpana abhisaÇkharaïakasaÇkhà [A.] SaæyuttanikÃya - ÃhÃravagga [b.] SaæyuttanikÃya - dukkhavagga. [C.] SaæyuttanikÃyabrahmasaæyutta. 1. PiÊanÃdivasena catubbidhaæ. [SL Page 394] [\x 394/] Roti vuccati, tassa "avijjÃgato ayaæ bhikkhave purisapuggalo pu¤¤a¤ceva saÇkhÃraæ abhisaækharotÅ"ti[a] Ãdisu ÃgataÂÂhÃnaæ pa¤¤Ãyati. KÃyikacetasikaæ pana viriyaæ payogÃbhisaÇkhÃroti vuccati, so "yÃvatikà abhisaækhÃrassa gati tÃvatikaæ gantvà akkhÃhataæ ma¤¤e aÂÂhÃsÅ"ti[b] Ãdisu Ãgato. Na kevala¤ca eteyeva, a¤¤epi "sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjantassa kho Ãvuso visÃkha bhikkhuno paÂhamaæ nirujjhati vacÅsaÇkhÃro tato kÃyasaækhÃro tato cittasaÇkhÃro"ti[c] Ãdinà nayena saÇkhÃrasaddena Ãgatà aneke saÇkhÃrÃ. Tesu natthi so saÇkhÃro yo saÇkhata saÇkhÃrehi saÇgahaæ na gaccheyya. Ito paraæ "saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ"ti Ãdisu vuttaæ vuttanayeneva veditabbaæ. Avutte pana - vijÃnÃtÅti= vi¤¤Ãïaæ, namatÅti= nÃmaæ, ruppatÅti=rÆpaæ, Ãye tanoti Ãyata¤ca nayatÅti= taïhÃ, upÃdiyatÅti= upÃdÃnaæ, bhavati bhÃvayati cÃti= bhavo, jananaæ jÃti, jiraïaæ jarÃ, maranti etenÃti maraïaæ, socanaæ soko, paridevanaæ paridevo, dukkhayatÅti= dukkhaæ, uppÃdaÂÂhitivasena và dvidhà khaïatÅtipi dukkhaæ, dummanabhÃvo domanassaæ, bhuso ÃyÃso upÃyÃso. SambhavantÅti abhinibbattanti. Na kevala¤ca sokÃdÅneva, atha kho sabbapadehi sambhavanti saddassa yojanà kÃtabbÃ. ItarathÃhi avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti vutte kiæ karontÅtina pa¤¤Ãyeyya, sambhavantÅti pana yojanÃya sati avijjà ca sà paccayo cÃtiavijjÃpaccayo, tasmà avijjÃpaccayà [PTS Page 528] [\q 528/] saækhÃrà sambhavantÅti paccaya paccayuppanna vavatthÃnaæ kataæ hotÅ. Esa nayo sabbattha. Evanti niddiÂÂhanaya nidassanaæ, tena avijjadÅheva kÃraïehi na issaranimmÃnÃdi hÅti dassetÅ. EtassÃti yathÃvuttassa, kevalassÃti asammissassa, sakalassa vÃ, dukkhandhassÃti dukkhasamÆhassa, na sattassa, na sukhasubhÃdÅnaæ. Samudayoti nibbatti, hotati sambhavati, evamettha atthato vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. LakkhaïÃditoti avijjÃdÅnaæ lakkhaïÃdito, seyyathÅdaæ: a¤¤Ãïalakkhaïà avijjÃ, sammohanarasÃ, chÃdanapaccupaÂÂhÃnÃ, ÃsavapadaÂÂhÃnÃ. Abhisaækharaïalakkhaïà saÇkhÃrÃ, ÃyÆhanarasÃ, cetanÃpaccupaÂÂhÃnÃ, avijjÃpadaÂÂhÃnÃ. VijÃnanalakkhaïaæ vi¤¤Ãïaæ, pubbaÇgamarasaæ, paÂisandhipaccupaÂÂhÃnaæ, saækhÃra padaÂÂhÃnaæ, vatthÃrammaïapadaÂÂhÃnaæ vÃ. Namanalakkhaïaæ nÃmaæ, sampayogarasaæ, avinibbhogapaccupaÂÂhÃnaæ, vi¤¤ÃïapadaÂÂhÃnaæ. Ruppana lakkhaïaæ rÆpaæ, vikiraïarasaæ, abyÃkatapaccupaÂÂhÃnaæ, vi¤¤Ãïa [A]saæyuttanikÃya-rukkhavagga. [B.] AÇguttaranikÃya- rathakÃravagga. MajjhimanikÃya - cÆlavedallasutta. [SL Page 395] [\x 395/] PadaÂÂhÃnaæ, Ãyatanalakkhaïaæ saÊÃyatanaæ, dassanÃdirasaæ, vatthadvÃra bhÃvapaccupaÂÂhÃnaæ, nÃmarÆpapadaÂÂhÃnaæ. Phusanalakkhaïo phasso, saÇghaÂÂanaraso, saÇgatipaccupaÂÂhÃno, saÊÃyatanapadaÂÂhÃno. Anubhavalakkhaïà vedanÃ, visayarasasambhogarasÃ, sukhadukkhapaccupaÂÂhÃnÃ, phassapadaÂÂhÃnÃ. Hetulakkhaïà taïhÃ, abhinandanarasÃ, atitta bhÃvapaccupaÂÂhÃnÃ, vedanÃpadaÂÂhÃnÃ. Gahaïalakkhaïaæ upÃdÃnaæ, amu¤canarasaæ, taïhÃdaÊhattadiÂÂhipaccupaÂÂhÃnaæ, taïhÃpadaÂÂhÃnaæ. Kammakammaphalalakkhaïo bhavo, bhÃvanà bhavanaraso, kusalà kusalÃbyÃkatapaccupaÂÂhÃno, upÃdÃnapadaÂÂhÃno. JÃtiÃnaæ lakkhaïÃdÅni saccaniddese vuttanayeneva veditabbÃni, evamettha lakkhaïÃditopi vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. EkavidhÃditoti ettha avijjà a¤¤Ãïa adassana mohÃdibhÃvato ekavidhÃ, appaÂipattimicchÃpaÂipattibhÃvato duvidhÃ, tathà sasaækhÃrà saækhÃrato, vedanattayasampayogato tividhÃ, catusaccÃpaÂivedhato catubbidhÃ, gatipa¤cakÃdÅnavacchÃdanato [PTS Page 529] [\q 529/] pa¤cavidhÃ, dvÃrÃrammaïato pana sabbesupi arÆpadhammesu chabbidhatà veditabbÃ. SaækhÃrà sÃsava vipÃkadhammadhammÃdibhÃvato ekavidhÃ, kusalÃkusalato duvidhÃ, tathà parittamahaggatahÅnamajjhimamicchattasammattaniyatÃniyatato, tividhà pu¤¤ÃbhisaækhÃrÃdibhÃvato, catubbidà catuyoni saævattanato, pa¤cavidhà pa¤cagatigÃmito. Vi¤¤Ãïaæ lokiyavipÃkÃdibhÃvato eka vidhaæ, sahetukÃhetukÃdito duvidhaæ, bhavattaya pariyÃpannato vedanattayasampayogato ahetuka dvihetuka tihetukatoca tividhaæ, yonigativasena catubbidhaæ pa¤cavidha¤ca. NÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïaæ sannissayato kammappaccayato ca ekavidhaæ, sÃrammaïÃnÃrammaïato duvidhaæ, atÅtÃdito tividhaæ, yoni gativasena catubbidhaæ, pa¤cavidha¤ca. SaÊÃyatanaæ sa¤jÃtisamosaraïaÂÂhÃnato ekavidhaæ, bhÆtappasÃdavi¤¤Ãïadito duvidhaæ, sampattÃsampattato bhayagocarato tividaæ, yonigatipariyÃpannato catubbidhaæ pa¤ca vidha¤cÃti iminà nayena phassÃdÅnampi ekavidhÃdibhÃvo veditabboti evamettha ekavidhÃditopi vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. AÇgÃna¤ca vavatthÃnÃti sokÃdayo cettha bhavacakkassa aviccheda dassanatthaæ vuttÃ, jarÃmaraïabbhÃhatassa hi bÃlassa te sambhavanti, yathÃha: "assutavà bhikkhave puthujjano kÃyikÃya dukkhÃya vedanÃya phuÂÂho samÃno socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati sammohamÃpajjatÅ"ti. YÃva ca tesaæ pavattitÃva avijjà yÃti punapi avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti sambhandhameva hoti bhavacakkaæ, tasmà tesaæ jarÃmaraïeneva ekasaÇkhepaæ katvà dvÃdaseva paÂiccasamuppÃdaÇgÃnÅti veditabbÃnÅti evamettha aÇgÃnaæ vavatthÃnatopi vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Ayaæ tÃvettha saÇkhepakathÃ. 1. BhÆtappasÃdavi¤¤Ãïato, ÂÅkÃ. [SL Page 396] [\x 396/] Ayaæ pana vitthÃranayo: - avijjÃti suttantikapariyÃyena [PTS Page 530] [\q 530/] dukkhÃdÅsu catusu ÂhÃnesu a¤¤Ãnaæ, abidhammapariyÃyena pubbantà dÅhi saddhiæ aÂÂhasu. Vuttaæ hetaæ: - " tattha katamà avijÃ? Dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhe ariyasaccà a¤¤Ãïaæ dukkhe samudaya a¤¤Ãïaæ dukkhe nirodhaya a¤¤Ãïaæ dukkhe dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ, pubbante a¤¤Ãïaæ, aparante - pubbantÃparante - idappaccayatÃpaÂicca samuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ"ti[a] tattha ki¤cÃpi Âhapetvà lokuttaraæ saccadvayaæ sesaÂÂhÃnesu Ãrammaïavasenipi avijjà uppajjati, evaæ santepi paÂiccÃdanavaseneva idha adhippetÃ, sà hi uppannà dukkhasaccaæ paÂicchÃdetvà tiÂÂhati, yÃthÃvasarasa lakkhaïaæ paÂivijjhituæ nadeti, tathà samudayaæ nirodhaæ maggaæ. PubbantasaÇkhÃtaæ atÅtaæ khandhapa¤cakaæ aparantasaÇkhÃtaæ anÃgataæ khandhapa¤cakaæ pubbantÃparantasaÇkhÃtaæ tadubhayaæ idappaccayatà paÂiccasamuppannadhammasaÇkhÃtaæ idappaccayata¤ceva paÂiccasamuppanna dhamme ca paÂicchÃdetvà tiÂÂhati, ayaæ avijjà ime saÇkhÃrÃti evaæ yÃthÃvasarasalakkhaïamettha paÂivijjhituæ na deti, tasmà "dukkhe a¤¤Ãïaæ pubbante a¤¤Ãïaæ, aparante -pubbantÃparante -idappaccayatà paÂiccasamuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ"ti vuccati. SaækhÃrÃti pu¤¤Ãdayo tayo kÃyasaÇkhÃrÃdayo tayoti evaæ pubbe saÇkhepato vuttà cha, vitthÃrato panettha pu¤¤Ãbhi saÇkhÃro dÃnasÅlÃdivasena pavattà aÂÂha kÃmÃvacarakusalacetanà bhÃvanÃvaseneva pavattà pa¤carÆpÃvacarakusalacetanà cÃti tera sa cetanà honti. Apa¤¤¤ÃbhisaÇkhÃro pÃnÃtipÃtÃdivasena pavattà dvÃdasa akusalacetanÃ, Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro bhÃvanà vaseneva pavattà catasso arÆpÃvacarakusalacetanà cÃti tayopi saækhÃrà ekÆnatiæsa cetanà honti. Itaresu pana tÅsu kÃya. Sa¤cetanà kÃyasaÇkhÃro, vacÅsa¤cetanà vacÅsaÇkhÃro, mano sa¤cetanà cittasaÇkhÃro, ayaæ tiko kammÃyÆhanakkhaïe pu¤¤a bhisaÇkhÃrÃdÅnaæ dvÃrato pavattidassanatthaæ vutto. KÃyavi¤¤attiæ samuÂÂhapetvà hi kÃyadvÃrato pavatta aÂÂhakÃmÃvacarakusalacetanà dvÃdasaakusala cetanÃti samavÅsati cetanà kÃyasaÇkhÃro nÃma, tà eva vacÅvi¤¤attiæ [PTS Page 531] [\q 531/] samuÂÂhapetvà vacÅdvÃrato pavattà vacÅsaÇkhÃro nÃma. Abhi¤¤Ãcetanà panettha parato vi¤¤Ãïassa paccayo na hotÅti na gahitÃ, yathÃca abhi¤¤Ãcetanà evaæ uddhacca ceta nÃpi na hoti. Tasmà sÃpi vi¤¤Ãïassa paccayabhÃveapane tabbÃ, avijjÃpaccayà pana sabbÃpetà honti. Ubhopi vi¤¤attiyo asamuÂÂhapetvà manodvÃre uppannà pana sabbÃpi ekÆnatiæsati cetanà cittasaÇkhÃroti, iti ayaæ tiko purimattikameva pavisatÅti atthato pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrÃdÅnaæ yeva vasena [A.] VibhaÇgapÃÊi- khuddakavatthuvibhaÇga [SL Page 397] [\x 397/] AvijjÃya pacyabhÃvo veditabbo. Tattha siyÃ, kathaæ panetaæ jÃni tabbaæ ime saÇkhÃrà avijjapaccayà hontÅti? AvijjÃbhÃve bhÃvato, yassahi dukkhÃdisu avijjÃsaÇkhÃtaæ a¤¤aïaæ appahÅnaæ hoti so dukkhe tÃva pubbantÃdÅsu ca a¤¤Ãneïa saæsÃradukkhaæ sukhasa¤¤Ãya gahetvà tasseva hetubhute tividhepi saÇkhÃre Ãrabhati, samudaye a¤¤Ãïena dukkhahetubhutepi taïhÃparikkhÃre saÇkhÃre sukhahe tuto ma¤¤Ãmano Ãrabhati, nirodhe pana magge ca a¤¤Ãïena dukkhassa anirodhabhutepi gativisese dukkhanirodhasa¤¤i hutvà nirodhassa ca amaggabhutesupi ya¤¤ÃmaratapÃdÅsu nirodhamaggasa¤¤i hutvà dukkhanirodhaæ patthayamÃno ya¤¤Ãmara tapÃdimukhena tividhepi saÇkhÃre Ãrabhati, apica: so kÃya catususaccesu appahÅnÃvijjatÃya visesato jÃtijarÃrogamaraïÃdi anekÃdÅnavavokiïïampipu¤¤aphalasaÇkhÃtaæ dukkhaæ dukkhato ajÃnanto tassa adhigamÃya kÃyavacÅcittasaÇkhÃrabhedaæ pu¤¤ÃbhisaÇkhÃraæ Ãrabhati devacchara kÃmuko viya maruppapÃtaæ. SukhasammatassÃpi ca tassa pu¤¤aphalassa ante mahÃpariÊÃhajanikaæ viparinÃmadukkhataæ appassÃdatadva apassantopi tappaccayaæ vuttappakÃrameva pu¤¤ÃbhisaÇkhÃraæ Ãrabhati salabho viya dÅpasikhÃbhinipÃtaæ madhubindugiddho viyava madhulitta satthadhÃrÃlehenaæ, kÃmupasevanÃdÅsu ca savipÃkesu Ãdinavaæ apassanto sukhasa¤¤Ãya ceva kilesÃbhibhÆtatÃya ca dvÃrattayappa vattampi apu¤¤ÃbisaÇkhÃraæ Ãrabhati bÃlo viya guthakÅÊanaæ, maritukÃmo viyaca visakhÃdanaæ, ÃruppavipÃkesu cÃpi saÇkhÃraviparinÃma dukkhataæ anavabujjhamÃno sassatÃdivipallÃsavasena cittasaÇkhÃra bhÆtaæ ÃnejÃbhisaÇkhÃraæ Ãrabhati disÃmÆÊho viya pisÃcanagarÃbhi mukhamaggagamanaæ, evaæ yasmà avijjÃbhÃvatova saÇkhÃrabhÃvo, [PTS Page 532] [\q 532/] na abhavato, tasmà jÃnitabbametaæ ime saÇkhÃrà avijjÃpaccayà hontÅti. Vuttampi cetaæ "avidvà bhikkhave avijjÃgato pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrampi abhisaÇkharoti apu¤¤ÃbisaÇkhÃrampi abhisaÇkharoti Ãne¤jÃbhisaÇkhÃrampi abisaÇkharoti, yatoca kho bhikkhave bhikkhuno avijjà pahinà vijjà uppannà so avijjÃvirÃgà vijjuppÃdà neva pu¤¤ÃbisaÇkhÃraæ abhisaÇkharotÅ'ti. [A] EtthÃha: -"gaïhÃma tÃva etaæ avijjà saÇkhÃrÃnaæ paccayo"ti, idaæ pana vattabbaæ katamesaæ saÇkhÃrÃnaæ kathaæ paccayo hotÅti? TatrÅdaæ vuccati: - bhagavatà hi "hetupaccayo, Ãrammaïapaccayo, adhipatipaccayo, anantarapaccayo, samanantarapaccayo, sahajÃta paccayo, a¤¤ama¤¤apaccayo, nissayapaccayo, upanissaya paccayo, purejÃtapaccayo, pacchÃjÃtapaccayo, Ãsevanapaccayo, kammapaccayo, vipÃkapaccayo, ÃhÃrapaccayo, indriyapaccayo. [A.] SaæyuttanikÃya-rukkhavagga. [SL Page 398] [\x 398/] JhÃnapaccayo, maggapaccayo, sampayuttapaccayo, vippayutta paccayo, atthipaccayo, natthipaccayo, vigatapaccayo, avigatapaccayo"ti[a] catuvÅsati paccayà vuttÃ. Tattha hetu ca so paccayo cÃti hetupaccayo, hetu hutvà paccayo hetubhÃvena paccayoti vuttaæ hoti. ùrammaïapaccayÃdÅsupi eseva nayo. Tattha hetuti vacanÃvayavakÃraïamÆlÃnametaæ adhivacanaæ, "paÂi¤¤Ã hetu" tÅ Ãdisu hi loke vavanÃvayavo hetuti vuccati. SÃsane pana "ye dhammà hetuppabhavÃ"ti Ãdisu kÃraïaæ, "tayo kusala hetu tayo akusalahetu"ti Ãdisu mÆlaæ hetÆti vuccati, taæ idha adhippetaæ. Paccayoti ettha pana ayaæ vacanattho: - paÂicca etasmà etÅti= paccayo, apaccakkhÃya naæ vattatÅti atto. Yo hi dhammo yaæ dhammaæ apaccakkhÃya tiÂÂhati và appajjati vÃ, so tassa paccayoti vuttaæ hoti. Lakkhaïato pana upakÃrakalakkhaïo paccayo, yohi [PTS Page 533] [\q 533/] dhammo yassa dhammassa Âhitiyà và uppattiyà và upakÃrako hoti, so tassa paccayoti vuccati. Paccayo, hetu, kÃraïaæ, nidÃnaæ, sambhavo, pabhavoti adiatthato ekaæ, bya¤janato nÃnaæ. Iti mÆlaÂÂhena hetu, upakÃrakaÂÂhena paccayotisaÇkhepato mÆlaÂÂhena upakÃrako dhammo hetu paccayo, so sÃliÃdÅnaæ sÃlibÅjÃdÅni viya maïippabhÃdinaæ viya ca manivanïÃdayo kusalÃdÅnaæ kusalÃdabhÃva sÃdhakoti ÃcariyÃnaæ adippÃyo. Evaæ sante pana taæ samuÂÂhÃnarÆpesu hetupaccayatà na sampajjati, na hi so tesaæ kusalÃdibhÃvaæ sÃdheti, naca paccayo na hoti. Vuttaæ hetaæ "hetu hetusampayuttakÃnaæ dhammÃnaæ taæ samuÂÂhÃnÃna¤ca rÆpÃnaæ hetupaccayena paccayo"tÅ. [A] ahe tukacittÃna¤ca vinà etena abyÃkatabhÃvo siddho, sahetukÃdÅnampi ca yonisomanasikÃrÃdipaÂibaddho kusalÃdibÃvo, na sampayuttahetupaÂibaddho. Yadica sampayuttahetusu sabhÃvatova kusalÃdibhÃvo siyÃ, sampayuttesu hetupaÂibaddho alobho kusalo và siyà abyÃkato vÃ. Yasmà pana ubhayathÃpi hoti, tasmà yathÃsampayuttesu evaæ hetusupi kusalÃdità pariyesitabbÃ. KusalÃdibhÃvasÃdhanavasena gayhamÃne na kidvi virujjhati, laddhahetu paccayà hi dhammà rirÆÊhamÆlà viya pÃdapà thirà honti suppatiÂÂhitÃ, ahetukà tilabÅjakÃdisevÃlà viya na suppatiÂÂhitÃ. Iti mÆlaÂÂhena upakÃrakoti suppatiÂÂhitabhÃvasÃdhanena upakÃrako dhammo hetu paccayoti veditabbo. Tato paresu ÃrammaïabhÃvena upakÃrako dhammo Ãrammaïapaccayo. So rÆpÃyatanaæ cakkhu vi¤¤ÃïadhÃtuyÃti ÃrabhitvÃpi yaæ yaæ dhammaæÃrabbha ye ye dhammà [A.] PaÂÂhÃna- paccayuddesa. [SL Page 399] [\x 399/] Uppajjanti cittacetasikà dhammÃ, tete dhammà tesaæ tesaæ dhammÃnaæ Ãrammaïapaccayenapaccayoti osÃpitattà na koci dhammo na hoti. YathÃhi dubbalo puriso daï¬aævà rajjuæ và ÃlambitvÃva uÂÂhahaticve tiÂÂhati ca, evaæ cittacetasikà dhammà rÆpÃdiÃrammaïaæ Ãrabbheva uppajjanticeva tiÂÂhanti ca. Tasmà sabbepi cittacetasikÃnaæ ÃrammaïabhÆtà dhammà Ãrammaïapacca yoti veditabbÃ. [PTS Page 534] [\q 534/] jeÂÂhakaÂÂhena upakÃrako dhammo adipati paccayo, so sahajÃtÃrammaïavasena duvidho, tattha " chandÃdhipati chandasampayuttakÃnaæ dhammÃnaæ taæ samuÂÂhÃnÃna¤ca rÆpÃnaæ adhipati paccayena paccayo"ti[a] Ãdivacanato chandaviriyacittavÅmaæsà saÇkhÃtà cattÃro dhammà adhipatipaccayoti veditabbÃ, ne ca kho ekato. YadÃhi chandaæ dhuraæ chandaæ jeÂÂhakaækatvà cittaæ pavattati, tadà chandova adhipati, na itare. Esa nayo sesesupiyaæ pana dhammaæ garuæ katvà arÆpadhammà pavattanti. So nesaæ ÃrammaïÃdhi pati, tena vuttaæ "yaæ yaæ dhammaæ garuæ katvà ye ye dhammà uppajjanti cittacetasikà dhammÃ, te te dhammà tesaæ tesaæ dhammÃnaæ adhipatipaccayena paccayo"ti[a.] AnantarabhÃvena upakÃrako dhammo anantarapaccayo, samanantarabhÃvena upakÃrako dhammo samanantarapaccayo, ida¤ca paccayadvayaæ bahudhà papa¤cayanti. Ayaæ panettha sÃro: - yohi esa cakkhuvi¤¤ÃïÃnantarà manodhÃtu, manodhÃtuanantarà manovi¤¤ÃïadhÃtuti Ãdicittaniyamo, so yasmà purimapurimacittavaseneva ijjhati, na a¤¤athÃ. Tasmà attano attano anantaraæ anurÆpassa cittuppÃdassa uppÃdanasamattho dhammo anantarapaccayo. TenevÃha "anantarapaccayoti cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu taæ sampayuttakà ca dhammà manodhÃtuyà taæ sampayuttakÃnaæ ca dhammÃnaæ anantarapaccayena paccayo"ti[a] Ãdi. Yo anantarapaccayo, sveva samanantarapaccayo. Bya¤janamattamevahettha nÃnaæ upacayasanta tÅsu viya adhivacananiruttidukÃdisu viyaca, atthatopana nÃnaæ natthi. Yampi atthÃnantaratÃya anantarapaccayo, kÃlÃnantaratÃya samanantarapaccayoti ÃcariyÃnaæ mataæ, taæ nirodhà vuÂÂhahantassa nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanakusalaæ phalasamÃpattiyà samanantara paccayena paccayoti ÃdÅhi virujjhati. Yampi tattha vadanti dhammÃnaæ samuÂÂhÃpana samatthatà na parihÃyati bhÃvanÃbalena pana vÃritattà dhammà samanantarà nÆppajjantÅti, tampi kÃlÃnantara tÃya abhÃvameva sÃdheti. BhÃvanÃbalena hi tattha kÃlÃnantaratà [PTS Page 535] [\q 535/] natthÅti mayampi etadeva vadÃma, yasmà ca kÃlÃnantaratà natthi, tasmà samanantarapaccayatà na yujjati. KÃlÃnantaratÃya hi kho samanantarapaccayo hotÅti laddhi, tasmà abinivesaæ akatvà [A]pÂhÃna-paccayaniddesa. [SL Page 400] [\x 400/] Bya¤janamattato pettha nÃnÃkaraïaæ paccetabbaæ, na atthato. Kathaæ? Natthi etesaæ antarantihi anantarÃ, saïÂhÃnÃbhÃvato suÂÂhÆ anantarÃti samanantarÃ. UppajjamÃnova saha uppÃdabhÃvena upakÃrako dhammo sahajÃtapaccayo pakÃsassa padipo viya, so arÆpakkhandhÃdivasena chabbidho hoti. YathÃha: "cattÃro khandhà arÆpino a¤¤ama¤¤aæ sahajÃtapaccayena paccayo, cattÃro mahÃbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ sahajÃtapaccayenapaccayo, okkantikkhaïe nÃmarÆpaæ a¤¤ama¤¤aæ, cittacetasikà dhammà cittasamuÂÂhÃnÃnaæ rÆpÃnaæ, mahÃbhÆtà upÃdÃrÆpÃnaæ, rÆpino dhammà arÆpÅnaæ dhammÃnaæ ka¤ci kÃle sahajÃtapaccayena paccayo ka¤cikÃle1 na sahajÃtapacca yena paccayo"ti[a] idaæ hadayavatthumeva sandhÃya vuttaæ. A¤¤a ma¤¤aæ uppÃdanÆpatthambhana bhÃvena upakÃrako dhammo a¤¤ama¤¤apaccayo a¤¤ama¤¤Æpatthambhakaæ tidaï¬akaæ viya, so arÆpakkhavdhÃdivasena tividho hoti. YathÃha "cattÃro dhandhà arÆpino a¤¤ama¤¤apaccayena paccayo, cattÃro mahÃbhÆtà a¤¤ama¤¤apaccayena paccayoti Åkntikkhaïe nÃrarÆpaæ a¤¤ama¤¤apaccayena paccayo"ti. [A] adhiÂÂhÃnÃkÃrena nissayÃkÃrena ca upakÃrako dhammo nissayapaccayo tarucittakammÃdÅnaæ paÂhavÅpaÂÃdayo viya; so "cattÃrà khandhà arÆpino a¤¤ama¤¤aæ nissayapaccayena paccayo"ti[a] evaæ sahajÃte vuttanaye neva veditabbo. ChaÂÂho panettha koÂÂhÃso "kkhÃyatanaæ cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ nissayapaccayena paccayo, sota-ghÃna-jivhÃ-kÃyÃyatanaæ kÃya vi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ nissayapaccayena paccayo, yaæ rÆpaæ nissÃya manodhÃtu ca manovi¤¤ÃïadhÃtu ca vattanaæti taæ rÆpaæ manodhÃtuyà ca manovi¤¤ÃïadhÃtuyà ca taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ nissayapaccayena paccayo"ti[a] evaæ vibhatto. Upanissayapaccayoti ettha pana ayaæ tÃva vacanattho: [PTS Page 536] [\q 536/] tadadhÅnavuttitÃya attano phalena nissito na paÂikkhittoti nassayo, yatà pana bhuso ÃyÃso upÃyÃso evaæ bhuso nissayo upanissayo. IlavakÃraïassetaæ adhivacanaæ, tasmà balavakÃraïabhÃvena upakÃrako dhammoupanissayapaccayoti veditabbo. So ÃrammanÆpanissayo, anantarÆpanissayo, pakatupanissayiti tividho hoti. "Tattha dÃnaæ datvà sÅlaæ samÃdiytvà uposathakammaæ katvà taæ garuæ katvà paccavekkhati, pubbe suciïïÃni garuæ katvà paccavekkhati, jhÃnà vuddhahitvà jhÃnaæ garuæ katvà paccavekkhati, sekhà gotrabhuæ garuæ katvà pacca vekkhanti, vodÃnaæ garuæ katvà paccavekkhanti, sekhà maggà vuÂÂhahitvà maggaæ garuæ katvà paccavekkhantÅti evamÃdinà nayena ÃrammaïÆpanissayo tÃva ÃrammaïÃdhipatinà saddhiæ nÃnÃttaæ 1. Ma. 11. KicikÃle. [A.] PaÂÂhÃna-paccayaniddesa. [SL Page 401] [\x 401/] Akatvà vibhatto. Tattha yaæ Ãrammaïaæ garuæ katvà cittacetasikà uppajjanti taæ niyamato tesu Ãrammaïesu balavÃrammaïaæ hoti. Iti garukÃtabbaÂÂhena ÃrammaïÃdhipati, balavakÃraïaÂÂhena ÃrammanÆpanissayoti evametesaæ nÃnattaæ veditabbaæ. AnantarÆpanissayopi "purimà purimà kusalà khandhà paccimÃnaæ pacchimÃnaæ kusalÃnaæ khandhÃnaæ upanissayapaccayena paccayo"ti Ãdinà nayena anantara paccayena saddhiæ nÃnÃttaæ akatvÃva vibhatto, mÃtikÃnikkhepe pana tesaæ "cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu taæ sampayuttakà ca dhammà mano dhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ anantarapaccayena paccayo"ti[b] Ãdinà nayena anantarassa "purimà purimà kusalà dhammà pacchimÃnaæ pacchimÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ upanissayapaccayena paccayo"ti[b] Ãdinà nayena upanissayassa Ãgatattà nikkhepe viseso atthi. Sopi atthato ekÅbhÃvameva gacchati, evaæ santepi attano attano anantarà anurÆpassa cittuppÃdassa pavattanasamatthatÃya anantaratÃ, purimacittassa paccimacittuppÃdane balavatÃya anantarÆpanissayatà veditabbÃ. YathÃhi hetu paccayÃdisu ka¤ci dhammaæ vinÃpi cittaæ uppajjati, na evaæ anantara cittaæ vinà cittassa uppatti nÃma atthi, [PTS Page 537] [\q 537/] tasmà balavapaccayo hoti. Iti attano attano anantarà anurÆpacittuppÃdana vasena anantarapaccayo, balavakÃraïavasena anantarÆpanissa yoti evametesaæ nÃnattaæ veditabbaæ. PakatÆpanissayo pana pakato upanissayo pakatupanissayo, pakato nÃma attano santÃne nipphÃdito và saddhÃsÅlÃdi, upasevito và utubhojanÃdi, pakatiyÃevavà upanissayo pakatupanissayÃ, Ãrammaïà nantarehi asammissoti attho. Tassa "pakatupanissayo saddhaæ upanissÃya dÃnaæ deti, sÅlaæ samÃdiyati uposathakammaæ karoti, jhÃnaæ uppÃdeti, vipassanaæ uppÃdeti, maggaæ uppÃdeti, abhi¤¤aæ uppÃdeti, samÃpattiæ uppÃdeti, sÅlaæ-sutaæ-cÃgaæ- pa¤¤aæ upanissÃya dÃnaæ deti, sÅlaæ samÃdiyati uposathakammaæ karoti, jhÃnaæ uppÃdeti, vipassanaæ uppÃdeti, maggaæ uppÃdeti, abhi¤¤aæ uppÃdeti, samÃpattiæ uppÃdeti, saddhÃ-sÅlaæ-sutaæcÃgo -pa¤¤Ã saddhÃya sÅlassa sutassa cÃgassa pa¤¤Ãya upanissayapaccayena paccayo"ti[a] Ãdinà nayena anekappa kÃrato pabhedo veditabbo. Iti ime saddhÃdayo pakatà ceva balavakÃraïaÂÂhena upanissayà cÃti pakatupanissayÃti. PaÂhamataraæ uppajjitvà vattamÃnabhÃvena upakÃrako dhammo purejÃta paccayo, so pa¤cadvÃre vatthÃrammbaïahadayavatthuvasena ekÃdasavidho hoti. YathÃha "cakkhÃyatanaæ cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo, sota vi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo, ghÃna vi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo, jivhÃkÃyÃyatanaæ vi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo, rÆpÃyatanaæ vi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo, sadda vi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo, gandha vi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo, rasa vi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo, phoÂÂhabbà [A]paÂÂhÃna - pa¤havÃra. [B.] PaÂÂhÃna - paccayaniddesa. [SL Page 402] [\x 402/] Yatanaæ vi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo, rÆpa-sadda-gavdha-rasapheÂÂhabbÃyatanaæ manodhÃtuyÃ, yaæ rÆpaæ nissÃya manodhÃtu camanovi¤¤ÃïadhÃtu ca vattanti, taæ rÆpaæ manodhÃtuyà taæ sampayuttakÃnava dhammÃnaæ purejÃtapaccayena paccayo manovi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayutta kÃnadva dhammÃnaæ ka¤cikÃle purejÃtapaccayena paccayo, ka¤ci kÃle na purejÃtapaccayona paccayoti. PurejÃtÃnaæ rÆpa dhammÃnaæ upatthambhakattena upakÃrako arÆpadhammo pacchÃjÃta paccayo gijjhapotakasarÅrÃnaæ ÃhÃrÃsà cetanaæ viya, tena vuttaæ "pacchÃjÃtà cittacetasikà [PTS Page 538] [\q 538/] dhammà purejÃtassa imassa kÃyassa pacchÃjÃtapaccayena paccayo"ti[a] ÃsevanaÂÂhena anantarÃnaæ paguïabalavabhÃvÃya upakÃrako dhammo Ãsevana paccayo ganthÃdisu purimapurimÃbhiyogo viya, so kusalÃkusala kiriyajavanavasena tividho hoti, yathÃha "puramà purimà kusalà dhammà pacchimÃnaæ pacchimÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Ãsevanapaccayena paccayo, purimÃpurimà akusalà dhamma pacchimÃnaæ pacchimÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anantarapaccayena paccayo. Purimà purimà akusalaja dhammà pacchimÃnaæ pacchimÃnaæ kiriyÃbyÃkatÃnaæ dhammÃnaæ Ãsevanapaccayena paccayo"ti[a] cittapayogasaÇkhÃtena kiriyabhÃvena upakÃrako dhammo kammapaccayo, so nÃnÃkhaïikÃya ceva kusalÃkusalacetanÃya sahajÃtÃya ca sabbÃyapi cetanÃya vasena duvidhohoti, yathÃha: "kusalÃkusalaæ kammaæ vipÃkÃnaæ khandhÃnaæ kaÂattà ca rÆpÃnaækammapaccayena paccayo, cetanà sampayuttakÃnaæ dhammÃnaæ taæ samuÂÂhÃnÃna¤ca rÆpÃnaæ kammapaccayena paccayo"ti. [A] nirussÃhasantabhÃvena nirussÃhasantabhÃvÃya upakÃrako vipÃka dhammo vipÃkapaccayo, so pavatte taæ samuÂÂhÃnÃnaæ paÂisandhiyaækamattà ca rÆpÃnaæ sabbattha ca sampayuttadhammÃnaæ paccayo hoti. YathÃha: -"vipÃkÃvyÃkato eko khavdho tiïïannaæ khandhÃnaæ cittasamuÂÂhÃnÃna¤ca rÆpÃnaæ vipÃkapaccayena paccayo vipÃkÃbyÃkato eko khavdho tinïannaæ khandhÃnaæcitta samuÂÂhÃnÃna¤ca rÆpÃnaæ vipÃkapaccayena paccayo, tayo khandhà ekassa khandhassa cittasamuÂÂhÃnÃna¤ca rÆpÃnaæ vipÃkapaccayena paccayo, dve khandhà dvinnaæ khandhÃnaæ cittasamuÂÂhÃnÃna¤ca rÆpÃnaæ vipÃkapaccayena paccayo, paÂisandhikkhaïe vipÃkÃbyÃkato eko khandho tinïannaæ khandhÃnaæ kaÂattà ca rÆpÃnaæ vipÃkapaccayena paccayo. Tayo khandhà ekassa khandhassa kaÂattà ca rÆpÃnaæ vipÃka paccayena paccayena paccayo, dve khandhà dvinnaæ bandhÃnaækaÂattà ca rÆpÃnaæ vipÃka paccayenapaccayo, khandhà vatthussa vipÃkapaccayena paccayo"ti. [B] rÆpÃrÆpÃnaæ upatthamkaÂÂhena upakÃrakà cattÃro ÃhÃrà ÃhÃrapaccayo, yathÃha: "kabaliÇkhÃro ÃhÃro imassa kÃyassa ÃhÃrapaccayena paccayo arÆpino ÃhÃrà sampayuttakÃnaæ dhammÃnaæ taæ samuÂÂhÃna¤ca rÆpÃnaæ ÃhÃrapaccayena paccayo"ti. [B] pa¤havÃre pana paÂisandhikkhaïe vipÃkÃbyÃkatà ÃhÃrà sampayuttakÃnaæ khandhÃnaæ kaÂattà ca rÆpÃnaæ ÃhÃrapaccayena paccayotipi vuttaæ. Adhipati [A]paÂhÃna - paccayaniddesa [b] paÂÂhÃna - pa¤havÃra. [SL Page 403] [\x 403/] YaÂÂhena upakÃrakÃ. Itthindriyapurisindriya vajjà [PTS Page 539] [\q 539/] vÅsatinduyà induya paccayo, tattha cakkhundriyÃdayo arÆpadhammÃnaæ yeva, sesà rÆpà rÆpÃnaæ paccayà honti. YathÃha: - "cakkhundriyaæ cakkhuvi¤¤Ãïa dhÃtuyà sotandriyaæ sotavi¤¤ÃïadhÃtuyà ghÃnandriyaæ ghanavi¤¤Ãïa dhÃtuyà jivhÃndriyaæ jivhÃvi¤¤Ãïa dhÃtuyà kÃyindriyaæ kÃyavi¤¤ÃdhÃtuya taæsampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ indriyapaccayena paccayo, rÆpa jÅvitindriyaæ kaÂattà rÆpÃnaæ indriyapaccayena paccayo, arÆpino indriya sampayuttakÃnaæ dhammÃnaætaæ samuÂÂhÃnÃnana¤ca rÆpÃnaæ indriya paccayena paccayo"ti. [A] pa¤havÃre pana paÂisandhikkhaïe vipÃkÃbyÃkatà indriyà taæsampayuttakÃnaæ khandhÃnaæ kaÂattà ca rÆpÃnaæ indriyapaccayena paccayotipi vuttaæ. UpanijjhÃyanaÂÂhena upakÃrakÃni ÂhapetvÃdvipa¤cavi¤¤Ãïesu sukhadukkhavedanÃdvayaæ sabbà nipi kusalÃdibhedÃni sattajhÃnaÇgÃni jhÃnapaccayo, yathÃha: "jhÃnaÇgÃni jhÃnasampayuttakÃnaæ dhammÃnaætaæ samuÂÂhÃnÃna¤ca rÆpÃnaæ jhÃnapaccayena paccayo"ti. [A] pa¤havÃre pana paÂisandhikkhaïe vipÃkÃbyÃkatÃni jhÃnaÇgÃni sampayuttakÃnaæ khandhÃnaæ kaÂattà ca rÆpÃnaæ jhÃnapaccayena paccayotipi vuttaæ. Yato tato và niyyÃnaÂÂhena upakÃrakÃni kusalÃdi bhedÃni dvÃdasa maggaÇgÃni maggapaccayo, yathÃha: - "maggaÇgÃni maggasampa yuttakÃnaæ dhammÃnaæ taæ samuÂÂhÃnÃna¤ca rÆpÃnaæ maggapaccayena paccayo"ti. [A] pa¤havÃre pana paÂisandhikkhaïe vipÃkabyÃkatÃni maggaÇgÃni taæ sampayuttakÃnaæ khandhÃnaæ kaÂattà ca rÆpÃnaæ maggapaccayena paccayotipi vuttaæ, ete pana dvepi jhÃnamaggapaccayà dvipa¤cavi¤¤ÃïÃhetukacittesu na labbhantÅti veditabbÃ. Eka vatthukaekÃrammaïaekuppÃdekenirodhasaÇkhÃtena sampayuttabhÃvena upakÃrakà arÆpadhammà sampayuttapaccayo, yathÃha: - "cattÃro khandhà arÆpino a¤¤ama¤¤aæ sampayuttapaccayena paccayo"ti. [A] ekavatthukÃdibhÃvÃnupagamena upakÃrakà rÆpino dhammà arÆpÅnaæ dhamamÃnaæ arupinopi rÆpÅnaæ vippayuttapaccayo, so sahajÃta pacchÃjÃta purejÃtavasena tividho hoti. Vuttaæ hetaæ " sahajÃtà kusalà khandhà cittasamuÂÂhÃnÃnaæ rÆpÃnaæ vippayuttapaccayena paccayo, pacchÃjÃtà kusalà [PTS Page 540] [\q 540/] khandhà purejÃtassa imassa kÃyassa vippayuttapaccayena paccayo"ti. [B] abyÃkatapadassa pana sahajÃta vibhaÇge paÂisandhikkhaïe vipÃkÃbyÃkatà khandhà kaÂattà rÆpÃnaæ vippayuttapaccayena paccayo, khandhà vatthussa, vatthu khandhÃnaæ vippayuttapaccayena paccayotipi vuttaæ. PurejÃtaæ pana cakkhundriyà divatthuvaseneva veditabbaæ, yathÃha: - "purejÃtaæ cakkhÃyatanaæ cakkhu vi¤¤Ãïassa vippayuttapaccayena paccayo, sotÃyatanaæ sotavi¤¤Ãïassa vippayuttapaccayena paccayo, ghÃnÃyatanaæ ghÃnavi¤¤Ãïassa vippayuttapaccayena paccayo, jivhÃyatanaæ jivhÃvi¤¤Ãïassa vippayuttapaccayena paccayo, kÃyÃyatanaæ kÃyavi¤¤Ãïassa vippayuttapaccayenata paccayo, tha vipÃkÃbyÃkatÃnaæ kiriyÃbyÃkatÃnaæ [A]paÂÂhÃna -paccayaniddesa. [B.] PaÂÂhÃna-pa¤havÃra [SL Page 404] [\x 404/] KhandhÃnaæ vippayuttapaccayena paccayo. PacchÃjÃtà vipÃkÃbyÃkatà kiriyÃbyÃkatà khandhà purejÃtassa imassa kÃyassa vippayuttapaccayena paccayo. AbyÃkato dhammo kusalassa dhammassa vippayuttapaccayena paccayo, purejÃtaæ vatthu kusalÃnaæ khandhÃnaæ vippayuttapaccayena paccayo, AbyÃkato dhammo akusalassa dhammassa vippayuttapaccayena paccayo, purejÃtaæ vatthu akusalÃnaæ khandhÃnaæ vippayuttapaccayena paccayoti. Paccuppannalakkhaïena atthi bhÃvena tÃdisasseva dhammassa upatthambhakattena upakÃrako dhammo atthipaccayo, tassa arÆpakkhandhamahÃbhÆta nÃmarÆpa citta cetasika mahÃbhÆta Ãyatanavatthuvasena sattadhà mÃtikà nikkhittÃ, yathÃha: "cattÃro khandhà arÆpino a¤¤ama¤¤aæ atthipaccayena pccayo, cattÃro mahÃbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ attha paccayena paccayo. Okkantikkhaïe nÃmarÆpaæ a¤¤ama¤¤aæ atthi paccayena paccayo. Cittacetasikà dhammà cittasamuÂÂhÃnÃnaærÆpÃnaæ atthipaccayena paccayo mahÃbhÆtà upÃdÃya rÆpÃnaæ atthipaccayena paccayo. CakkhÃyatanaæ cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayo sotÃyatanaæ sotavi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayo. GhÃnÃyatanaæ ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayutkÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayo. JivhÃyatanaæ jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayo. KÃyÃyatanaæ kÃyavi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayo. RÆpÃyatanaæ cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayo. SaddÃyatanaæ sotavi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayenapaccayo gandhÃyatanaæ ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayo. RasÃyatanaæ jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæatthipaccayena paccayo. PhoÂÂhabbÃyatanaæ kÃyavi¤¤ÃïadhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayo. RÆpÃyatanaæ saddÃyatanaæ gandhÃyatanà rasÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manodhÃtuyà taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayo, yaæ rupaæ nissÃya manodhÃtu ca manovi¤¤ÃïadhÃtu ca vattanti, taæ rÆpaæ manodhÃtuyà ca manovi¤¤ÃïadhÃtuyà ca taæ sampayuttakÃna¤ca dhammÃnaæ atthipaccayena paccayoti. Pa¤havÃre pana "sahajÃte tÃva: -"ko khandho tinïannaæ khandhÃnaæ taæ samuÂÂhÃnà na¤ca rÆpÃnaæ atthipaccayena paccayo"ti[b] Ãdinà nayena niddeso katopurejÃte purejÃtÃnaæ cakkhÃdÅnaæ masena niddeso kato. PacchÃjÃte purejÃtassa imassa kÃyassa pacchà jÃtÃnaæ cittacetasikÃnaæ paccayavasena niddeso kato. ùhÃrindriyesu kabaliÇkÃro ÃhÃro imassa kÃyassa atthipaccayena [PTS Page 541] [\q 541/] paccayo, rÆpajÅvitindriyaæ kaÂattà rÆpÃnaæ atthipaccayena paccayoti evaæ niddeso katoti. Attano anantarà uppajja mÃnÃnaæ arÆpadhammÃnaæ pavattiokÃsadÃnena upakÃrakà samanantara niruddhà arÆpadhammà natthipaccayo. YathÃha "samanantara niruddhà cittacetasikà dhammà paccuppannÃnaæ cittacetasikÃnaæ dhammÃnaæ natthipaccayena paccayo"ti. [A] te eva vigatabhÃvena upakÃrakattà vigatapaccayo, yathÃha: -"samanantaravigatà citta cetasikà dhammà paccuppannÃnaæ cittacetasikÃnaæ dhammÃnaæ vigata paccayena paccayo"ti. [A] atthipaccayadhammà evaca avigatabhÃvena upakÃrakattà avigatapaccayoti veditabbÃ. DesanÃvilÃsena pana tathà vinetabbaveneyyavasena và ayaæ duko vutto ahetukadukaævatvÃpi hetuvippayuttaduko viyÃti. Evaæ imesu1 catuvÅsatiyà paccayesu ayaæavijjÃ: - Paccayo hoti pu¤¤Ãnaæ duvidhÃnekadhà pana, Paresaæ paccimÃnaæ sà ekadhà paccayo matÃ. [A.] PaÂÂhÃna - paccayaniddesa [b.] PaÂÂhÃna-pa¤havÃra. 1. Ma. 1. Evamimesu. [SL Page 405] [\x 405/] Tattha "pu¤¤Ãnaæ duvidhÃ"ti Ãrammaïapaccayena ca upanisasaya paccayena cÃti dvedhà paccayo hoti, sà hi avijja khayato vayato sammasanakÃle kÃmÃvacarÃnaæ pu¤¤ÃbhisaækhÃrÃnaæ Ãrammaïa paccayena paccayo hoti, abi¤¤Ãcittena samohacitta jÃnana kÃle rÆpÃvacarÃnaæ, avijjÃsamatikkamatthÃya pana dÃnÃdÅni ceva kÃmÃvacarapu¤¤akiriyavatthÆni pÆrentassa rÆpÃvacarajjhÃnÃni ca uppÃdentassa dvinnampi tesaæ upanissayapaccayena paccayo hoti, tathà avijjÃsammÆÊhattà kÃmabhavarÆpabhavasampattiyo patthetvà tÃneva pu¤¤Ãni karontassa. "Anekadhà pana pare saæ"ti apu¤¤ÃbhisaækhÃrÃnaæ anekadhà paccayo hoti, kathaæ? Esà hi avijjaæ ÃrabbharÃgÃdÅnaæ uppajjanakÃle Ãrammaïapaccayena, garuæ katvà assÃdanakÃle arammaïÃdhipati arammaïÆpanissayehi, avijjÃsammÆÊhassa anÃdÅnavadassÃvino pÃïÃtipÃtÃdÅnika rontassa upanissayapccayena, dutiyajavanÃdÅnaæ anantara samanntara anantarÆ nissayÃsevananatthivigatapaccayehi, yaÇki¤ci akusalaæ karontassa hetusahajÃta a¤¤ama¤¤anissayasampayutta atthi avigata paccayehÅti anekadhà paccayo hoti. "PacchimÃnaæsà ekadhà paccayo matÃ"ti Ãne¤jÃbhisaÇkhÃrÃnaæ [PTS Page 542] [\q 542/] upanissaya paccayeneva ekadhà paccayo matÃ, so panassà upanissayabhÃvo pu¤¤ÃbisaÇkhÃre vuttanayeneva veditabboti. EtthÃha: - kiæ panÃyamekÃva avijjà saÇkhÃrÃnaæ paccayo, udÃhu a¤¤epi paccayà santÅti? Kiæ panettha yadi tÃva ekÃva, ekakÃraïavÃdo ÃpajjatÅ, atha¤¤epi santi "avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ"ti ekakÃraïaniddeso nÆpapajjatÅ"ti? Nanupapajjati, kasmÃ? YasmÃ: - Ekaæ na ekato idha nÃnekamanekatopi no ekaæ, Phalamatthi atthi pana ekahetuphaladÅpane attho. Ekato hi kÃraïato na idha ki¤ci ekaæ phalamatthi. Na anekaæ, nÃpi anekehi kÃraïehiekaæ, anekehi pana kÃraïehi anekameva hoti. TathÃhi anekehi utupaÂhavÅbÅjasalilasaÇkhÃtehi kÃraïehi anekameva rÆpagandharasÃdikaæ aÇkurasaÇkhÃtaæ phala muppajjamÃnaæ dissati. Yaæ panetaæ "avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃra paccayà vi¤¤Ãïaæ"ti ekekahetuphaladÅpanaæ kataæ, tattha attho atthi, payojana vijjati, bhagavà hikatthaci padhÃnattà katthaci pÃkaÂattà katthaci asÃdhÃraïattà desanÃvilÃsassa ca veneyyÃnaæ ca anurÆpato ekameva hetuæ và phalaæ và dipeti, "phassapaccayà vedanÃ"tÅhi padhÃnattà ekameva hetuæ phala¤cÃha. Phasso hi vedanÃya padhÃnahetu, yathÃphassaæ vedanÃvavatthÃnato. Vedanà ca phassassa padhÃnaphalaæ, yathÃvedanaæ phassavavatthÃnato. "Semha samuÂÂhÃnà ÃbÃdhÃ"ti pÃkaÂattà ekaæ hetumÃha, pÃkaÂo hi ettha [SL Page 406] [\x 406/] Semho na kammÃdayo, "paye keci bhikkhave akusalà dhammà sabbe te ayoniso manasikÃramÆlakÃ"ti asÃdÃraïattà ekaæ hetumÃha, asÃdhÃraïo hi ayoniso manasikÃro akusalÃnaæ, sÃdhÃraïÃni vatthÃrammaïÃdÅnÅti. Tasmà ayamidha avijjà vijjamÃnesupi a¤¤esu vatthÃrammaïasahajÃtadhammÃdÅsu saÇkhÃrakÃraïesu "assà dÃnupassino taïhà pava¬¬hatÅti ca, avijjÃsamudayà Ãsavasamudayo"ti ca vacanato a¤¤esampi taïhÃdÅnaæ saÇkhÃrahetÆnaæ hetuti padhÃnattÃ, "avidvà bhikkhave avijjÃgato pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrampi abisaÇkharotÅ"ti pÃkaÂattà asÃdhÃraïattà [PTS Page 543] [\q 543/] ca saÇkhÃrÃnaæ hetubhÃvena dÅpitÃti veditabbÃ. Eteneva ca ekekahetu phaladÅpana parihÃravacanena sabbattha ekekahetu phaladÅpane payo janaæ veditabbanti. EtthÃha: - evaæ santepi ekantÃniÂÂhaphalÃya sÃvajjÃya avijjÃya kathaæ pu¤¤Ãne¤jÃbisaÇkhÃrapaccayattaæ yujjati? Na hi nimbabÅjato ucchu uppajjatÅti? Kathaæ na yujjissati, lokasmiæ hi: - Viruddho cÃviruddho ca sadisÃsadiso tathÃ, DhammÃnaæ paccayo siddho vipÃkà eva te ca na. DhammÃnaæ hi ÂhÃnasabhÃvakiccÃdiviruddho cÃviruddho ca paccayo loke siddho, purimacittaæ hi aparacittassa ÂhÃnaviruddho paccayo, purimasippÃdi sikkhà ca paccà pavattamÃnÃnaæ sippÃdikiriyÃnaæ, kammaæ rÆpassa sabhÃvaviruddho paccayo. KhÅrÃdÅni ca dadhi ÃdÅnaæ, Ãloko cakkhuvi¤¤Ãïassa kiccaviruddho, guÊÃdayo ca ÃsavÃdÅnaæ, cakkhurÆpÃdayo pana cakkhuvi¤¤ÃïÃdÅnaæ ÂhÃnÃviruddhà paccayÃ, purimajvanÃdayo pacchimajavanÃdÅnaæ sahÃvà viruddhà kiccà viruddhà ca, yathÃca virÆddhÃrirÆndà paccayà siddhÃ, evaæ sadisÃsadisÃpi, sadisameva hi utuÃhÃrasaÇkhÃtaæ rÆpaæ rÆpassa paccayo1, sÃlibÅjà dÅni ca saliphalÃdÅnaæ, asadisampi rÆpaæ arÆpassa, arÆpaæ ca rÆpassa paccayo hoti, golomÃviloma- visÃïa- dadhitilapiÂÂhÃdÅni ca dabbha bhÆtiïakÃdinaæ. Yesaæ ca dhammÃnaæ te viruddhÃviruddha sadisÃsadi sappaccayÃ, na te dhammà tesaæ dhammÃnaæ vipÃkà eva. Iti ayaæ avijjà vipÃkavasena ekantÃniÂÂhaphalà sabhÃvavasena sÃvajjÃpi samÃnà sabbosampi etesaæ pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrÃdinaæ yathÃnÆrÆpaæ ÂhÃna kicca sabhÃva viruddhÃriruddhapaccayavasena sadisÃsadisapaccayavasena ca paccayo hotÅti veditabbÃ. So cassà paccayabhÃvo yassa hi dukkhÃdisu avijjÃsaÇkhÃtaæ a¤¤Ãïaæ appahÅnaæ hoti, so dukkhetÃva pubbantÃdisu ca a¤¤Ãïena saæsÃradukkhaæ sukhasa¤¤Ãya gahetvà tassa hetubhute tividhe pi saÇkhÃre ÃrabhatÅti Ãdinà nayena vutto eva. Apica ayaæ a¤¤opi pariyÃyo: - 1. Ma. 1. Paccayohoti. [SL Page 407] [\x 407/] CutupapÃte saæsÃre saÇkhÃrÃnaæ ca lakkhaïe, Yo paÂiccasamuppanna dhammesu ca vimuyhati. [PTS Page 544] [\q 544/] AbisaÇkharoti so ete saÇkhÃre tividhe yato. Avijjà paccayo tesaæ tividhÃnaæ ayaæ tatoti. Kathaæ pana yo etesu vumuyhati so tividhepete saÇkhÃre abisaÇkharotÅti ce? Cutiyà tÃva vumÆÊho sabbattha khavdhÃnaæ bhedo maraïanti cutiæ agaïhanto "satto marati, sattassa dehantara saÇkamana"nti Ãdini vikappeti, upapÃte vumÆÊho sabbattha khavdhÃnaæ pÃtubhÃvo jÃtiti upapÃtaæ agaïhanto "satto upapajjati, sattassa navasarÅrapÃtubhÃve"ti ÃdÅni vikappeti. SaæsÃre vimÆÊho. Yo esa: - KhavdhÃnaæ ca paÂipÃÂi dhÃtu ÃyatanÃnà ca, Abboccinnaæ vattamÃnaæ saæsÃroti pavuccatÅti. Evaæ vaïïito saæsÃro, taæ evaæ aganhanto "ayaæ satto asmà lokà paraæ lokaæ gacchati, parasmà lokà imaæ lokaæ ÃgacchatÅ"ti Ãdini vikappeti. SaÇkhÃrÃnaæ lakkhaïe vimÆÊho saÇkhÃrÃnaæ sabhÃvalakkhaïaæ sÃma¤¤alakkhaïaæ ca agaïhanto saÇkhÃre attato attaniyato dhuvato subhato sukhato vikappeti. PaÂiccasamuppannadhammesu vimÆÊho avijjÃdÅhi saÇkhÃrÃdÅnaæ pavattiæ agaïhanto "attà jÃnÃti và na jÃnÃti vÃ, so eva karoti ca kÃreti ca so paÂisandhiyaæ uppajjatica, tassa aïu issarÃdayo kalalÃdibhÃvena sarÅraæ sanÂhapento indriyÃni sampÃdenti, so indriyasampanno phusati, vediyati, taïhÅyati, upÃdiyati, ghaÂÅyati, so puna bhavantare bhavatÅ"ti vÃ. "Sabbe sattà niyatisaÇgatibhÃvapariïatÃ"ti và vikappeti, so avijjÃya avdhÅkato evaæ vikappento yathÃnÃma andho paÂhaviyaæ caranto maggampi amaggampi thalampi ninnampi samampi visamampi paÂipajjati, evaæ pu¤¤ampi apu¤¤ampi Ãne¤jampi saÇkhÃraæ abisaÇkharotÅti. Tenetaæ vuccati: - YathÃpi nÃma jaccavdho naro aparÅnÃyako Ekadà yÃti maggena, ummaggenÃpi ekadÃ, SaæsÃre saæsaraæ bÃlo tathà aparinÃyako Karoti ekadà pu¤¤aæ, apu¤¤ampi1 ca ekadÃ. Yadà ca ¤Ãtvà so dhammà saccÃni abisamessati, Tadà avijjupasamà upasanto carissatiti. Ayaæ "avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ"ti padasmiæ vitthÃrakathÃ. [PTS Page 545] [\q 545/] 1. Ma. 1. Apu¤¤amapi. [SL Page 408] [\x 408/] SaÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïapade: - "vi¤¤Ãïaæ"ti cakkhuvi¤¤ÃïÃdi chabbidhaæ, tattha cakkhuvi¤¤Ãïaæ kusalavipÃkaæ akusalavipÃkanti duvidhaæ hoti, tathà sotaghÃïajivhÃkÃyavi¤¤ÃïÃni. Manovi¤¤Ãïaæ kusalÃkusalavipÃkà manodhÃtuyo, tisso ahetukamanovi¤¤ÃïadhÃtuyo, aÂÂha sahetukÃni kÃmÃvacaravipÃka cittÃni, pa rÆpÃvacarÃni, cattÃra arÆpÃvacarÃnÅti bÃvÅsatividhaæ hoti. Iti imehi chahi vi¤¤ÃïehisabbÃnipi battiæsa lokiya vipÃkavi¤¤ÃïÃni saÇgahitÃni honti, lokuttarÃnipana vaÂÂa kathÃya na yujjantÅti na gahitÃni. Tattha siyÃ: - kathaæ panetaæ jÃnitabbaæ idaæ vuttappakÃraæ vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrapaccayà hotÅti? Upacitakammà 'bhÃve vipÃkÃbhÃvato vupÃkaæ hetaæ, vipÃkaæ ca na upacitakammà 'bhÃve uppajjati, yadi uppajjeyya sabbesaæ sabba vipÃkÃni uppajjeyyuæ, na ca uppajjantÅti jÃnitabbametaæ saÇkhÃrapaccayà idaæ vi¤¤Ãïaæ hotÅti. KatarasaÇkhÃrapaccayà kataraæ vi¤¤Ãïanti ce? KÃmÃvacara pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrapaccayà tÃva kusalavipÃkÃni pa¤ca cakkhuvi¤¤ÃïÃdÅni, manovi¤¤Ãïe ekà manodhÃtu dve manovi¤¤ÃïadhÃtuyo aÂÂhakÃmÃvacaramahÃvipÃkà nÅti soÊasa. YathÃha: - kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti vipÃkaæ sota vi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti vipÃkaæ ghana vi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti vipÃkaæ jivhà vi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti vipÃkaæ kÃya vi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti vipÃkà manodhÃtu uppannà hoti, upekkhÃsahagatà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti, soma nassasahagatà ¤ÃïasampayuttÃ, somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaækhÃrena, somanassasahagatà ¤ÃïavippayuttÃ, somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena, upekkhà sahagatà ¤ÃïasampayuttÃ, upekkÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena, upekkhÃsahagatà ¤ÃïavippayuttÃ, upekkhà sahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrenÃti. [A] rÆpÃvacarapu¤¤Ãbhi saÇkhÃrapaccayà pana pa¤ca rÆpÃvacara vipÃkÃni, yathÃha: "tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ [PTS Page 546] [\q 546/] vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajdhdhÃnaæ upasampajjaviharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyajjhÃnaæ1 upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. -Pepa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharatÅti. Evaæ pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrapaccayà pana akusalavipÃkÃni pa¤ca cakkhuvi¤¤ÃïÃdÅni ekà manodhÃtu ekà manovi¤¤Ãïa dhÃtuti evaæ sattavidhaæ vi¤¤Ãïaæ hoti, yathÃha: akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti, sota-ghÃïajivhà - kÃyavi¤¤Ãïaæ- vipÃkà manodhÃtu vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hotÅti. ùne¤jÃbhi [A.] VibhaÇgapÃÊi paÂiccasamuppÃdavibhaÇga abhidhammaÇbÃniya. [SL Page 409] [\x 409/] SaÇkhÃrapaccayà pana cattÃri arÆpavipÃkÃnÅti evaæ catubbidhaæ vi¤¤Ãïaæ hoti, yathÃha: -' tasseva arÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja vihÃrÃmi. Kassapopi bhikkhave, yÃvade ÃkaÇkhati sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanasahagataæ upasampajja viharati. Ahaæ bhikkhave, yÃvade ÃkaÇkhÃmi sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyataæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïa'nti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharÃmi. Ahaæ bhikkhave, yÃvade yÃvade ÃkaÇkhÃmi sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatana upasampajja viharati. Ahaæ bhikkhave, yÃvade ÃkaÇkhÃmi sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca dukkhassa ca pahÃnà catutthajjhÃnaæ upasampajja viharatÅti. Evaæ saÇkhÃrapaccayà yaæ vi¤¤Ãïaæ hoti taæ ¤atvà idÃnissa evaæ pavatti veditabbÃ. Sabbameva hi idaæ pavattipaÂisandhivasena dvedhà pavattati, tattha dve pa¤ca vi¤¤ÃïÃni dve manodhÃtuyo somanassa sahagatà ahetukamanovi¤¤ÃïadhÃtuti imÃni terasa pa¤ca vokÃrabhave pavattiyaæ yeva pavattanti. SosÃni ekuna vÅsati tÆsu bhavosu yathanupaæ pavattiyÃmpi paÂisandhiyampi pavattanti. Kathaæ?KusalavipÃkÃni tÃva cakkuvi¤¤ÃïÃdÅni pa¤ca kusalavipÃkena và akusalavipÃkena và nibbattassa yathÃkkamaæ paripÃkaæ upagatindriyassa cakkhÃdÅnaæ ÃpÃthagataæ iÂÂhaæ iÂÂhamajjhattaæ và rÆpÃdÅ Ãrammaïaæ Ãrabbha cakkhÃdipasÃdaæ nissÃya dassanasavaïaghÃyana sÃyana phusanakiccaæ sÃdhayamÃnÃni pavattanti, tathà akusalavipÃkÃni pa¤ca, kevalaæ hi tesaæ aniÂÂhaæ aniÂÂhamajjhattaæ và Ãrammaïaæ hoti, ayameva viseso. Dasapi cetÃni niyatadvÃrà rammaïavatthuÂÂhÃnÃni niyatakiccÃneva ca bhavanti. Tato kusala vipÃkÃnaæ cakkhuvi¤¤ÃïÃdÅnaæ anantarà kusalavipÃkà manodhÃtu tesaæ yeva Ãrammaïaæ Ãrabbha hadayavatthuæ nissÃya sampaÂicchana kiccaæ sÃdhayamÃnà pavattati, tathà akusalavipakÃnaæ Anantarà akusalavipÃkÃ, ida¤ca pana dvayaæ aniyatadvÃrÃrammaïaæ niyatavatthuÂÂhÃnaæ niyatakicca¤ca hoti. Somanassasahagatà pana ahetukamano vi¤¤ÃïadhÃtu kusalavipÃkamanodhÃtuyà anantarà tassà eva Ãrammaïaæ Ãrabbha hadayavatthuæ [PTS Page 547] [\q 547/] nissÃya santÅraïakiccaæ sÃdhayamÃnà chasu dvÃresu balavÃrammaïe kÃmÃvacarasattÃnaæ yebuyyena lobha sampayuttajavanÃvasÃne bhavaÇgavÅÂhiæ pacchivditvà javanena gahità rammaïe tadÃrammaïavasena sakiæ và dvikkhattuæ và pavattatÅti majjhimaÂÂhakathÃyaæ vuttaæ, abhidhammaÂÂhakathÃyaæ pana tadÃrammaïe dve cittavÃrà ÃgatÃ, idampana cittaæ tadÃrammaïanti ca piÂÂhibhavaÇganti cÃti dve nÃmÃni labhati, aniyatadvÃrÃrammaïaæ niyata vatthukaæ aniyataÂÂhÃnakiccaæ ca hotÅti. Evaæ tÃva terasa pa¤ca vokÃrabhave pavattiyaæ yeva pavattantÅti veditabbÃni. Sesesu ekÆnavÅsatiyà na ki¤ci attano anurÆpÃya paÂisavadhiyà na pavattati, pavattiyampana kusalÃkusalavipÃkà tÃva dve ahetuka manovi¤¤ÃïadhÃtuyo pa¤cadvÃre kusalÃkusalavipÃkamano dhÃtÆnaæ anantarà santÅraïakiccaæ, chasu dvÃresu pubbe vuttanaye neva tadÃrammaïakiccaæ, attanà dinnapaÂisandhito uddhaæ asati. [SL Page 410] [\x 410/] BhavaÇgupacchedake cittappÃde bhavaÇgakiccaæ, ante cutikiccadvÃti cattÃri kiccÃni sÃdhayamÃnà niyatavatthukà aniyatadvÃrÃrammaïaÂÂhÃna kiccà hutvà pavattanti. AÂÂha kÃmÃvacarasahetuka cittÃni vuttanayeneva chasu dvÃresu tadÃrammaïakiccaæ, attanà dinnapaÂisandito uddhaæ asati bhavaÇgupacchedake cittuppÃde bhavaÇgakiccaæ, ante cutikiccaæ cÃti tÅïi kiccÃni sÃdhayamÃnÃni niyatavatthakÃni aniyatadvÃrÃrammaïaÂÂhÃnakiccÃni hutvà pavattanti. Pa¤cà rÆpÃvacarÃni cattÃri ca ÃruppÃni attanà dinnapaÂisandhito uddhaæasati bhavaÇgupacchedake cittupÃde bhavaÇgakiccaæ, ante cuti kicca¤cÃti kiccadvayaæ sÃdhayamÃnÃni pavattanti. Tesu rÆpÃvacarÃni niyata vatthÃrammaïÃni aniyata ÂhÃnakiccÃni, itarÃni niyatà vatthukÃni1 niyatÃrammaïÃni aniyataÂhÃnakiccÃni hutvà pavattantÅti evaæ tÃva battiæsavidhampi vi¤¤Ãïaæ pavattiyaæ saÇkhÃrapaccayà pavattati. TatrÃssa te te saÇkhÃrà kammapaccayena ca upanissayapacca [PTS Page 548] [\q 548/] yena ca paccayà honti, yampana vuttaæ "sesesu ekÆnavÅsatiyà na ki¤ci attano anurÆpÃya paÂisandhiyà na pavattatÅ"ti taæ ati saÇkhittattà dubbijÃnaæ, tenassa vitthÃranayadassanatthaæ vuccati: katipaÂisandhiyo? Kati paÂisandhicittÃni? Kena kattha paÂisandhi hoti? Kiæ paÂisandhiyà Ãrammaïanti? Asa¤¤asattapaÂisandhiyÃ2 saddhiæ vÅsati paÂisandhiyo, vuttappakÃrÃneva ekÆnavÅsati paÂisandhi cittÃni, tattha akusalavipÃkÃya ahetukamanovi¤¤ÃïadhÃtuyà apÃyesu paÂisandhi hoti, kusalavipÃkÃya manussaloke jaccandha jÃtibadhira jÃtiummattaka jÃtioÊamÆganapuæsakÃdinaæ, aÂÂhahi sahe tukakÃmÃvacaravipÃkehi devesu ceva3 manussesu capu¤¤a vantÃnaæ paÂisandhi hoti, pa¤cahi rÆpÃvacaravipÃkehi rÆpÅbrahma loke, catÆhi arÆpÃvacaravipÃkehi arÆpaloketi. Yena ca yattha paÂisandhi hoti, sà eva tassa anurÆpà paÂisandhi nÃma. SaÇkhe pato pana paÂisandhiyà tÅïi ÃrammaïÃni honti atÅtaæ paccuppannaæ na vattabba¤ca, asa¤¤Ã paÂisandhi anÃrammaïÃti. Tattha vi¤¤Ãïa¤cÃyatana nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatana paÂisandhinaæ atÅtameva Ãrammaïaæ, dasannaæ kÃmÃvacarÃnaæ atÅtaævà paccuppannaæ vÃ, sosÃnaæ navattabbameva. Evaæ tÅsu Ãrammaïesu pavattamÃnà pana paÂisandhi yasmà atÅtÃrammaïassa và navattabbà rammaïassa và cuticittassa anantarameva pavattati, paccuppannà rammaïaæ pana cuticittaæ nÃma natthi, tasmà dvÅsu Ãrammaïesu a¤¤atarÃrammaïÃya cutiyà anantarà tÅsu Ãrammaïesu a¤¤atarÃramma 1. AvatthukÃni- sammohavinodanÅ. 2. Ma. 1. Asa¤¤apaÂisandhiyÃ. 3. Ma. 1. KÃmÃvacaradevesuceva. [SL Page 411.] [\x 11/] ×Ãya paÂisandhiyà sugati duggati vasena pavattanÃkÃro vedi tabbo, seyyathÅdaæ: kÃmÃvacarasugatiyaæ tÃva Âhitassa pÃpakammino puggalassa "tÃnissa tasmiæ samaye olambantÅ"ti Ãdivacanato maraïamadve nipannassa yathÆpacitaæ pÃpakammaæ và kammanimittaæ và manodvÃre ÃpÃthamÃgacchati, taæ Ãrabbha uppannÃya tadÃrammaïa pariyosÃnÃya javanavÅthiyà anantara bhavaÇgavÅsayaæ Ãrammaïaæ katvà cuti cittaæ uppajjati, tasmiæ nirÃddhe tadeva ÃpÃphagataæ kammaæ và kammanimittaæ và Ãrabbha anupacchinna kilesabala vina mitaæ duggati pariyÃpannaæ paÂisandhicittaæ uppajjati, ayaæ atÅtà rammaïÃya cutiyà anantari atÅtÃrammaïà paÂisandhi. Aparassa maraïasamayo vuttappakÃrakammavasena narakÃdÅsu aggijÃlavaïïà dikaæ duggati nimittaæ manodvÃre apÃpÃthamÃgacchati, tasmà dvikkhattuæ bhavaÇge uppajjitvà niruddhe taæ Ãrammaïaæ Ãrabbha ekaæ Ãvajjanaæ maraïassa ÃsannabhÃvena mandÅbhÆtavegatattà pa¤ca javanÃni dve tadÃrammaïÃnÅti tÅïi vÅthicittÃni uppajjanti, tato bhavaÇga visayaæ Ãrammaïaæ katvà ekaæ cuticittaæ, ettÃvatà ekÃdasa cittakkhaïà atÅtà honti, athassa avasesapadvacittakkhaïÃyuke tasmiæ yeva Ãrammaïe paÂisandhicittaæ uppajjati. [PTS Page 549] [\q 549/] ayaæ atÅtà rammaïÃya cutiyà anantarà paccuppannÃrammaïà paÂisandhi. Aparassa maraïasamaye pa¤cannaæ dvÃrÃnaæ a¤¤atarasmiæ rÃgÃdihetu bhÆtaæ hÅnamÃrammaïaæ ÃpÃthamÃgacchati, tassa yathÃkkamena uppanna votthapanÃvasÃne maraïassa ÃsannabhÃvena mandÅbhÆtavegattà pa¤cajavanÃni dve tadÃrammaïÃni ca uppajjanti, tato bhavaÇga visayaæ Ãrammaïaæ katvà ekaæ cuticittaæ, ettÃvatà ca bhevaÇgÃni Ãvajjanaæ dassanaæ sampaÂicchanaæ santÅraïaæ votthapanaæ pa¤ca javanÃni dve tadÃrammaïÃni ekaæ cuticittanti pa¤cadasa cittakkhaïà atÅtà honti, athÃvasesa ekacittakkhaïÃyuke tasmiæ yeva Ãrammaïe paÂisandhicittaæ uppajjati. Ayampi atÅtÃrammaïÃya cutiyà anantarà paccuppannÃrammaïà paÂisandhi. Esa tÃva atÅtÃrammaïÃya sugaticutiyà anantarà atÅtapaccuppannà rammaïÃya duggatipaÂisandhiyà pavattanÃkÃro. Duggatiyaæ Âhitassa pana upacitÃnavajjakammassa vuttanayeneva taæ anavajjakammaæ và kammanimittaæ và manodvÃre ÃpÃthamÃgacchatÅti kaïhapakkhe sukkapakkhaæ Âhapetvà sabbaæpurimanayeneva veditabbaæ. Ayaæ atitÃrammaïÃya duggaticutiyà anantarà atÅtapaccuppannÃrammaïÃya sugatipaÂisandhiyà pavattanÃkÃro. Sugatiyaæ Âhitassa pana upacitÃnavajjakammassa "tÃnissa tasmiæ samayo olambhantÅ"ti ÃdÅ vacanato maraïama¤ce nipannassa yathÆpacitaæ anavajjakammaæ và kammanimittaæ và manodvÃre ÃpÃthamÃgacchati, taæ ca kho upacita [PTS Page 550] [\q 550/] kÃmÃvacarÃnavajjakammasseva, upacitamahaggatakammassa pana kamma [SL Page 412] [\x 412/] Nimittameva ÃpÃthamÃgacchati, taæ Ãrabbha uppannÃya tadÃrammaïa pariyosÃnÃya suddhÃya và javanavÅthiyà anantaraæ bhavaÇgavisayaæ Ãrammaïaæ katvà cuticittaæ uppajjati, tasmiæ niruddhe tameva ÃpÃthagataæ kammaæ và kammanimittaæ và Ãrabbha anupacchinna kilesabalavinamitaæ sugatipariyÃpannaæ paÂisandhicittaæ uppajjati, ayaæ atitÃrammaïÃya cutiyà anantarà atÅtÃrammaïà và navattabbÃrammaïà và paÂisandhi. Aparassa maraïasamayo kÃmÃvacara anavajjakammavasena manussaloke mÃtukucchivaïïasaÇkhÃtaæ và devaloke uyyÃnavimÃnakapparukkhÃdivaïïasaÇkhÃtaæ và sugati nimittaæ manodvÃre ÃpÃthamÃgacchati, tassa duggatinimitte dassi tÃnukkameneva cuticittÃnantaraæ paÂisandhicittaæ uppajjati, ayaæatitÃrammaïÃya cuciyà anantarà paccuppannÃrammaïà paÂisandhi. Aparassa maraïasamaye ¤Ãtakà "ayaæ tÃta tavatthÃya buddha pÆjà karÅyati, cittaæ pasÃdehÅ"ti vatvà pupphadÃmapaÂÃkÃdivasena rÆpÃrammaïaæ và dhammasamaïaturiyapÆjÃdimasena saddÃrammaïaæ và dhÆma vÃsagandhÃdivasena gavdhÃrammaïaæ và "idaæ tÃta sÃyassu, tavatthÃya dÃtabbadeyyadhammaæ"ti vatvà madhuphÃïitÃdivasena rasÃrammaïaæ và "idaæ tÃta phusassu, tavatthÃya dÃtabbadeyyadhammaæ"ti vatvà cÅnapaÂÂa somÃrapaÂÂÃdivasena phoÂÂhabbÃrammaïaæ và pa¤cadvÃre upasaæ haranti, tassa tasmiæ ÃpÃthagate rÆpÃdiÃrammaïe yathÃkkamenauppannavotthapanÃvasÃne maraïassa ÃsannabhÃvena mandÅbhÆta vegattà pa¤ca javanÃni dve tadÃrammaïÃni ca uppajjanti, tato bhavaÇgavisayaæ Ãrammaïaæ katvà ekaæ cuticittaæ, tadavasÃne tasmiæ yeva ekacittakkhaïaÂÂhitike Ãrammaïe paÂisavdicittaæ uppajjati. Ayampi atÅtÃrammaïÃya cutiyà anantarà paccuppannÃrammanà paÂisandhi. Aparassapana paÂhavÅkasiïajjhÃnÃdivasena paÂiladdhamahagga tassa sugatiyaæ Âhitassa maraïasamayo kÃmÃvacarakusalakamma- kamma nimitta - gatinimittÃnaæ và a¤¤ataraæ paÂhavÅkasiïÃdikaæ và nimittaæ mahaggatacittaæ [PTS Page 551] [\q 551/] và manodvÃre ÃpÃthamÃgacchati, cakkhu sotÃnaæ và a¤¤atarasmiæ kusaluppattihetubhÆtaæ païÅtamà rammaïaæ ÃpÃthamÃgacchati. Tassa yathÃkkamena uppanna votthapanÃvasÃne varaïassa ÃsannabhÃvena mandÅbhÆtavegattà pa¤ca javanÃni uppajjanti, mahaggatagatikÃnaæ pana tadÃrammaïaæ natthi, tasmà javanÃnantaraæ yeva bhavaÇgavisayamÃrammaïaæ katvà ekaæ cuticittaæ uppajjati, tassÃvasÃne kÃmÃvacaramahaggata sugatÅnaæ a¤¤atara sugati pariyÃpannaæ yathÆpaÂÂhitesu Ãrammaïesu a¤¤atarÃrammaïaæ paÂisandhicittaæ uppajjati. Ayaæ na vattabbÃrammaïÃya sugaticutiyà anantarà atÅtapaccuppannanavattabbÃrammaïÃnaæ a¤¤atarà rammaïà paÂisandhi. EtenÃnusÃrena Ãruppacutiyà pi anantarà paÂisandhi veditabbÃ. Ayaæ atÅtaæ na vattabbÃrammaïÃya sugati. [SL Page 413] [\x 413/] Cutiyà anantarà atÅta na vattabbapaccuppannÃrammaïÃya paÂisandhiyà pavattanÃkÃro, duggatiyaæ Âhitassa pana pÃpakammino vuttanayeneva taæ kammaæ kammanimittaæ gatinimittaæ vÃmano dvÃre, pa¤cadvÃre và pana akusaluppattihetubhÆtaæ Ãrammaïaæ ÃpÃthamÃgacchati, athassa yathÃkkamena cuticittÃvasÃne duggati pariyÃpannaæ tesu Ãrammaïesu a¤¤atarÃrammaïaæ paÂisandhicittaæ uppajjati, ayaæ atÅtÃrammaïÃya duggaticutiyà anantarà atÅta paccuppannÃrammaïÃya paÂisandhiyà pavattanÃkÃroti. EttÃvatà ekÆnavÅsatividhassÃpi vi¤¤Ãïassa paÂisandhivasena pavatti dÅpità hoti. Tayidaæ sabbampi evaæ: - PavattamÃnaæ sandhimhi dvedhà kammena vattati, MissÃdÅhi ca bhedehi bhedossa duvidhÃdiko. Idaæ hi ekÆnavÅsatividhampi vipÃkavi¤¤Ãïaæ paÂisandhimhi pavattamÃnaæ dvedhà kammena vattati, yathÃsakaæ hi ekassa janakaæ kammaæ nanÃkkhaïikakammapaccayena ceva upanissayapaccayenaca paccayo hoti, vuttaæ hetaæ: -"kusalÃkusalaæ kammaæ vipÃkassa upanissayapaccayena paccayo"ti. Evaæ vattamÃnassa panassa missÃdihi bhedehi duvidhÃdikopi bhedo veditabbo. SeyyathÅdaæ: - idaæ hi paÂisandhivasena ekadhà pavattamÃnampi rÆpenasaha [PTS Page 552] [\q 552/] missà missabhedato duvidhaæ, kÃmarÆpÃrÆpabhavabhedato tividhaæ, aï¬aja jalÃbuja saæsedaja opapÃtikayonivasena catubbidhaæ, gativasena pa¤cavidhaæ, vi¤¤ÃïaÂÂhitivasena sattavidhaæ, sattÃvÃsavasena aÂÂhavidhaæ hiti. Tettha: - Missaæ dvidhà bhÃvabhedà sabhÃvaæ tattha ca dvidhÃ, Dvo và tayo và dasakà omato Ãdinà saha. "Missaæ dvidhà bhÃvabhedÃ"ti yaæ hetaæ ettha a¤¤atra arÆpabhavà rÆpamissaæ paÂisandhivi¤¤Ãïaæ uppajjati, taæ rÆpabhave itthindriya purisindriyasaÇkhÃtena bhÃvena vinà uppattito, kÃmabhave a¤¤atra jÃtipaï¬akapaÂisandhiyà bhÃvena saha uppattito sabhÃvaæ abhÃvanti duvidhaæ hoti. "SabhÃvaæ tattha ca dvidhÃ"ti tatthÃpi ca yaæ sabhÃvaæ taæ itthipurisabÃvÃnaæ a¤¤atarena saha uppattito duvidha meva hoti. "Dve và tayo vÃdasakà omato Ãdinà sahÃ"ti yaæ heta mettha missaæ amissanti dvaye ÃdibhÆtaæ rÆpamissaæ paÂisandhi vi¤¤Ãïaæ, tena saha vatthu kÃyadasakavasena dve vÃ, vatthukÃyabhÃva dasakavasena tayo và dasakà omato uppajjanti, natthi ito paraæ rÆpaparihÃnÅti. Taæpanetaæ evaæ omakaparimÃïaæ uppajjamÃnaæ aï¬aja jalÃbujanÃmikÃsu dvÅsu yonÅsu jÃtiuïïÃya ekena [SL Page 414] [\x 414/] Aæsunà uddhaÂasappimaï¬appamÃïaæ kalalanti laddhasaÇkhaæ hutvà uppajjati, tattha yonÅnaæ gativasena sambhavabhedo veditabbo. EtÃsu hi: - Niraye bhummavajjesu devesu ca na yoniye, Tisso purimikà honti catassopi gatittaye. Tattha "devesu cÃ"ti casaddena yathà niraye ca bhummavajjesu ca devesu, evaæ nijjhÃmataïhikapetesu ca purimikà tisso yoniyo na santÅti veditabbÃ, opapÃtikà evahi te honti. Sese pana tiracchÃna pettivisaya manussasaÇkhÃte gatittaye pubbe vajjitabhummadevesu ca catassopi yoniyo honti. Tattha: - Tiæsa navaceva rÆpisu sattati ukkaæsatotha rÆpÃni, SaæsedupapÃtayonÅsu athavà avakaæsato tiæsa. RÆpÅ brahmesu tÃva opapÃtikayonikesu cakkhusotavatthudasa [PTS Page 553] [\q 553/] kÃnaæ jÅvitanavakassa cÃti catunnaæ kalÃpÃnaæ vasena tiæsa ca nava ca paÂisandhivi¤¤Ãïena saha rÆpÃni uppajjanti, rÆpÅ brahme pana Âhapetvà a¤¤esu saæsedaja opapÃtika yonikesu ukkaæ sato cakkhu sota ghÃïa jivhà kÃya vatthu bhÃvadasakÃnaæ vasena sattati, tÃni ca niccaæ devesu. Tattha vaïïo gandho raso ojà catasso cÃpi dhÃtuyo cakkhuppasÃdo jÅvitanti ayaæ dasarÆpa parimÃïo rÆpapujo cakkhudasako nÃma, evaæ sesà veditabbÃ. Avakaæsatopana jaccandha badhira aghÃïaka napuæsakassa jivhÃkÃya vatthudasakÃnaæ vasena tiæsarÆpÃni uppajajanti, ukkaæsÃvakaæsÃnaæ pana antare anurÆpato vikappo veditabbo. Evaæ viditvà puna: - KhandhÃrammaïagatihetu vedanà pÅti vitakka vicÃrehi, BhedÃbhedaviseso cutisandhÅnaæ pari¤¤eyyo. Yà hesà missÃmissato duvidhà paÂisandhi, yà cassà atÅtà nantarà cuti, tÃsaæ imehi khandhÃdÅhi bhedÃbhedaviseso ¤Ãtabboti attho. Kathaæ? KadÃci hi catukkhandhÃya Ãruppacutiyà anantarà catukkhandhÃva Ãrammaïatopi abhinnà paÂisandhi hoti, kadÃci amahaggatabahiddhÃrammaïÃya mahaggataajjhattÃrammaïÃ, ayaæ tÃva arÆpabhÆmisu evaæ nayo, kadÃci pana catukkhandhÃya Ãruppacutiyà anantarà pa¤cakkhandhà kÃmÃvacarapaÂisandhi, kadÃci pa¤cakkhandhÃya nÃmÃvacaracutiyà rÆpÃvacaracutiyà và anantarà catukkhandhà arÆpa paÂisandhi, evaæ atÅtÃrammaïÃya cutiyà atÅtanavattabbapaccuppannÃrammaïÃpaÂisandhi. Ekaccasugaticutiyà ekaccaduggatipaÂisandhi, ahetukacutiyà sahetukapaÂisandhi, duhetukacutiyà tihetukapaÂisandhi, [SL Page 415] [\x 415/] UpekkhÃsahagatacutiyà somanassasahagatapaÂisandhi, appitikacutiyà sappÅtikapaÂisandhi, avitakkacutiyà savitakkapaÂisandhi, avicÃracutiyà savicÃrapaÂisandhi, avitakkÃvicÃracutiyà savitakkasavicÃrapaÂisandhiti tassa tassa viparÅtato ca yathÃyogaæ yojetabbaæ. Laddhapaccayamiti dhammamattametaæ bhavantaramupeti. NÃssa tato saÇkanti na tato hetuæ vinà hoti. Itihetaæ laddhappaccayaæ rÆpÃrÆpadhammamattaæ uppajjamÃnaæ bhavantaramupetÅti vuccati, na satto na [PTS Page 554] [\q 554/] jivo tassa ca nÃpi atÅta bhavato idha saÇkanti atthi, nÃpi tato hetuæ vinà idha pÃtubhÃvo, tayidaæ pÃkaÂena manussacutipaÂisandhikkamena pakÃsayissÃma. AtÅtabhavasmiæ hi sarasena upakkamena và samÃsannamaraïassa asayhÃnaæ sabbaÇgapaccaÇgasandhibandhanacchedakÃnaæ mÃraïantikavedanà satthÃnaæ sannipÃtaæ asahantassa Ãtape pakkhitta haritatÃlapaïïamiva kamena upasussamÃne sarÅre niruddhesu cakkhÃdÅsu indriyesu hadayavatthumatte patiÂÂhitesu kÃyindriya manindriya jÅvitindriyesu taækhaïÃvasesa hadayavatthusannissi taæ vi¤¤Ãïaæ garukata samÃsevitÃsanna pubbakatÃnaæ a¤¤ataraæ laddhÃvasesappaccaya saÇkhÃrasaÇkhÃtaæ kammaæ tadupaÂÂhÃpitaæ và kamma nimittagatinimittasaÇkhÃtaæ visayaæ Ãrabbha pavattati, tadevaæ pavattamÃnaæ taïhÃvijjÃnaæ appahÅnattà avijjÃpaÂicchÃditÃdÅ nave tasmiæ visaye taïhaæ nÃmeti, sahajÃtasaÇkhÃrà khipanti, taæ santati vasena taïhÃya namÅyamÃnaæ saÇkhÃrehi khippamÃnaæ orima tÅrarukkhavinibandharajjumÃlambitvà mÃtikÃtikkamako viya purimadva nissayaæ jahati, aparadva kammasamuÂÂhÃpitaæ nissayaæ assÃdayamÃnaæ và anassÃdayamÃnaæ và ÃrammaïÃdÅhi yeva paccayehi pavattatÅti. Ettha ca purimaæ cavanato cuti, pacchimaæ bhavantarÃdi paÂisandhÃnato paÂisandhiti vuccati. Tadetaæ nÃpi purimabhavà idhÃgataæ, nÃpi tato kammasaÇkhÃranativisayÃdihetuæ vinà pÃtubhÆtanti veditabbaæ. Siyuæ nidassanÃnettha paÂighosÃdikà atha, SantÃnabaddhato natthi ekatà napi nÃnatÃ. Ettha cetassa vi¤¤Ãïassa purimabhavato idha anÃgamane atÅtabhavapariyÃpannahetÆhi ca uppÃde paÂighosa padÅpa muddà paÂibimbappakÃrà dhammà nidassanÃni siyuæ, yathÃhi paÂighosa padÅpa muddà chÃyÃsaddÃdihetukà honti, a¤¤atra agantvÃva honti, evaæ mevaæ idaæ cittaæ. Ettha ca santÃnabaddhato natthi ekatÃ, nÃpi nÃnatÃ. Yadihi santÃnabaddhe sati ekantamekatà bhaveyya, na khÅrato dadhi sambhutaæ siyÃ, athÃpi ekantanÃnatà bhaveyya, na karassÃdhino dadhi siyÃ, esa nayo sabbahetusamuppannesu. Eva¤ca [SL Page] [\x /] sati sabbalokavohÃralopo siyÃ, so ca aniÂÂho, tasmà ettha na ekantamekatà và nÃnatà và upagantabbÃti. [PTS Page 555] [\q 555/] etthÃha: - nanu evaæ asaÇkanti pÃtubhÃvesati ye imasmiæ manussattabhÃve khandhÃ, tesaæ niruddhattà phalapaccayassa ca kammassa tattha agamanato a¤¤assa a¤¤ato ca taæ phalaæ siyÃ, upabhu¤jake ca asati kassataæ phalaæ siyaæ, tasmà na sundaramidaæ vidhÃnanti. TatrÅdaæ vuccati: - SantÃne yaæ phalaæ etaæ nä¤assa na ca a¤¤ato, BÅjÃnaæ abhisaÇkhÃro etassa tthassa sÃdhako. EkasantÃnasmiæ hi phalaæ uppajjamÃnaæ tattha ekantaekatta nÃnattÃnaæ paÂisiddhattà a¤¤assÃti và a¤¤atoti và na hoti, etassa ca panatthassa1 bÅjÃnaæ abhisaÇkhÃro sÃdhako. Amba bÅjÃdÅnaæ hi abhisaÇkhÃresu katesu tassa bÅjassa santÃne laddha paccayà kÃlantare phalaviseso uppajjamÃno na a¤¤abÅjÃnaæ nÃpi a¤¤ÃbhisaÇkhÃrapaccayà uppajjati, na ca tÃni bÅjÃni abhasaÇkhÃrà và phalaÂÂhÃnaæ pÃpuïanti, evaæ sampadamidaæ veditabbaæ. VijjÃsipposadhÃdÅhi cÃpi bÃlasarÅre upayuttehi kÃlantare vu¬¬ha sarÅrÃdisuphalaæ detÅti ayamattho veditabbo. Yampi vuttaæ upabhu¤jake ca asati kassa taæphalaæ siyÃti, tattha: - Phalassuppattiyà evaæ siddhà bhu¤jaka sammuti, PhaluppÃdena rukkhassa yathà phalati sammuti. Yathà hi rukkhasaÇkhÃtÃnaæ dhammÃnaæ ekadesabhÆtassa rukkha phalassa uppattiyà eva rukkho phalatÅti và phalitoti và vuccati, tathà devamanussasaÇkhÃtÃnaæ khandhÃnaæ ekadesabhÆtassa apabhoga saÇkhÃtassa sukhadukkhaphalassa uppÃdeneva devo manusso và upabhu¤jatÅti và sukhito dukkhitoti và vuccati; tasmà na ettha a¤¤ena upabhujakena nÃma koci attho atthiti. Yopi vadeyya: - evaæ santepi ete saÇkhÃrà vijjamÃnà và phalassa paccayà siyuæ avijjamÃnà vÃ, yadica vijjamÃnà pavattikkhaïe yeva nesaæ vipÃkena bhavitabbaæ, atha avijjamÃnà pavattito pubbe pacchà ca niccaæ phalÃvahà siyunti, se evaæ vattabbo: - Katattà paccayà ete na ca niccaæ phalÃvahÃ, PÃÂibhogÃdikaæ tattha veditabbaæ nidassanaæ. KatattÃyevahi saÇkhÃrà attano phalassa paccayà honti, na vijjamÃnattà avijjamÃnattà vÃ. YathÃha "kÃmÃvacarassa [PTS Page 556] [\q 556/] kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hotÅ"ti[a] Ãdi. YathÃrahassa ca attano phalaspa paccayà 1. Ma. Vacanatthassa. [A.] VibhaÇgapÃÊi paÂiccasamuppÃdavibhaÇgaabhidhammabhÃjanÅya. [SL Page 417] [\x 417/] Hutvà na puna phalÃvahà honti vipakkavipÃkattÃ, etassa catthassa vibhÃvane idaæ pÃÂibhogadikaæ nidassanaæ veditabbaæ. YathÃhi loke yo kassaci atthassa nÅyÃtanatthaæ pÃÂibogo hoti, bhaï¬aæ và kiïÃti, iïaæ và gaïhÃti, tassa taæ kiriyÃkaraïamatta vema tadattha nÅyÃtanÃdimhi paccayo hoti, na kiriyÃya vijjamÃnattaæ avijjamÃnattaæ vÃ, na ca tadatthanÅyÃtanÃdito parampi dhÃrakova hoti. KasmÃ? NÅyÃtanÃdÅnaæ katattÃ, evaæ katattÃva saÇkhÃrÃpi attano phalassa paccayà honti, na ca yathÃrahaæ phala dÃnato parampi phalÃvahà hontÅti. EttÃvatà missÃmissavasena dvedhÃpi vattamÃnassa paÂisandhi vi¤¤Ãïassa saÇkhÃrapaccayà pavatti dÅpità hoti. IdÃni sabbesveva tesu battiæsa vipÃka vi¤¤Ãïesu sammoha vighÃtatthaæ: - PaÂisandhi pavattÅnaæ vasenete bhavÃdisu, VijÃnitabbà saÇkhÃrà yathà yesa¤ca paccayÃ. Tattha tayo bhavÃ, catasso yoniyo, pa¤ca gatiyo, satta vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo, nava sattÃvÃsÃti ete bhavÃdayo nÃma. Etesu bhavÃdisu paÂisandhiyaæ pavatte ca eto yesaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ paccayÃ, yathà ca paccayà honti tathà vijÃnitabbÃti attho. Tatthapu¤¤ÃbasaÇkhÃre tÃva kÃmÃvacara aÂÂhacetanÃbhedo pu¤¤Ãbhi saÇkhÃro avisesenakÃmabhave sugatiyaæ navannaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ paÂisandhiyaæ nÃnakkhaïikakammapaccayena ceva upanissaya paccayena cÃti dvedhà paccayo, rÆpÃvacarapa¤cakusalacetanà bhedo pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro rÆpabhavo paÂisandhiyà eva pa¤cannaæ, vuttappabhedakÃmÃvacaro pana kÃmabhave sugatiyaæ upekkhÃsahagatÃhetumanovi¤¤ÃïadhÃtuvajjÃnaæ sattannaæ parittavipÃka vi¤¤ÃïÃnaæ vuttanayeneva dvedhà paccayo pavatte, no paÂisandhiyaæ, sveva rÆpabhave pa¤cannaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ tatthava paccayo pavatte. No paÂisandhiyaæ. KÃmabhave pana duggatiyaæ aÂÂhannampi parittavipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ [PTS Page 557] [\q 557/] tatheva paccayo pavatte, no paÂisandhiyaæ. Tattha niraye mahà moggallÃnattherassa naraka cÃrikÃdisu iÂÂhÃrammaïasamÃyoge so paccayo hoti, tiracchÃnesu pana petamahiddhikesu ca iÂÂhÃrammaïaæ labbhatiyeva. Sveva kÃmabhavo sugatiyaæ soÊasannampi kusalavipÃkavi¤¤¤ÃïÃnaæ tatheva paccayo pavatte ca paÂisandhiyaæ ca. Avisesena pana pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro rÆpabhave dasannaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ tatheva paccayo pavatte ca paÂisandhiyadva. DvÃdasÃkusalacetanÃbhedo apu¤¤ÃbisaÇkhÃro kÃmabhave duggatiyaæ ekassa vi¤¤Ãïassa tatheva paccayo paÂisandhiyaæ , no pavatte. Channaæ pavatte, no paÂi [SL Page 418] [\x 418/] Sandhiyaæ sattannampi akusalavipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ pavatte ca paÂisandhi ya¤ca, kÃmabhave pana sugatiyaæ tesaæ yeva sattannaæ tatheva paccayo pavatte, no paÂisandhiyaæ, rÆpabhave catunnaæ vipÃka vi¤¤ÃïÃnaæ tatheva paccayo pavatte, no paÂisavdiyaæ. So ca kho kÃmÃvacare aniÂÂharÆpadassana saddasavaïavasena, brahmaloke pana aniÂÂharÆpÃdayo nÃma naÂhthi, tathà kÃmÃvacaradevalokepi. ùne¤jÃbhisaÇkhÃro arÆpabhave catunnaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ tatheva paccayo pavatte paÂisandhiya¤ca. Evaæ tÃva bhavesu paÂisandhipaccavattÅnaæ vasena ete saÇkhÃrà yesaæ paccayÃ, yathÃcapaccayà honti tathà jÃnitabbÃ. Eteneva nayena yonÅÃdÅsupi vedi tabbÃ. TatrÅdaæ Ãdito paÂÂhÃya mukhamattappakÃsanaæ. Imesu hi saÇkhÃresu yasmà pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro tÃva dvÅsu bhavesu paÂisandhiæ datvà sabbamattano vipÃkaæ janeti, tathà aï¬ajÃdisu catusu yonisu, devamanussasaÇkhÃtÃsu dvÅsu gatÅsu, nÃnattakÃyà nÃnattasa¤¤i nÃnattakÃyà ekattasa¤¤i ekattakÃyà nÃnattasa¤¤i ekatta kÃyà ekattasa¤¤i saÇkhÃtÃsu catusu vi¤¤ÃïaÂÂhÅtÅsu asa¤¤a sattÃvÃse panesa rÆpamattamevÃbhisaÇkhÃrotÅti catusu yeva sattÃvÃsesu ca paÂisandhiæ datvà sabbamattano vipÃkaæ janeti. Tasmà esa etesu dvÅsu bhavesu catusu yonisu dvÅsu gatÅsu catusu vi¤¤ÃïaÂÂhitÅsu catusu sattÃvÃsesu ca ekavÅsatiyà vipÃkavi¤¤Ã nÃïaæ vuttanayeneva paccayo hoti yathÃsambhavaæ [PTS Page 558] [\q 558/] paÂisandhiyaæ pavatte ca, apu¤¤ÃbisaÇkhÃro pana yasmà ekasmiæyeva kÃmabhave catusu yonÅsu avasesÃsu tÅsu gatÅsu nÃnattakÃyà ekattasa¤¤i saÇkhÃtÃya ekissà vi¤¤ÃïaÂÂhitiyà tÃdiseyevaca ekasmiæ sattà vÃse paÂisandhivasena vipaccati, tasmà esa ekasmiæ bhave catusu yonÅsu tÅsu gatisu ekissà vi¤¤ÃïaÂÂhitiyà ekamhi ca sattÃvÃse sattannaæ vipÃkavi¤¤ÃïÃnaæ vuttanayeneva paccayo paÂisandhiyaæ pavatte ca, Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro pana yasmà ekasmiæ yeva arÆpabhave ekissà opapÃtikayoniyà ekissà devagatiyà ÃkÃsÃna¤cÃyatanÃdikÃsu tÅsu vi¤¤ÃïaÂÂhitÅsu ÃkÃsÃnadvÃyatanÃdi kesu catusu sattÃvÃsesu paÂisandhivasena vipaccati, tasmà esa ekasmiæ bhave ekissà yoniyà ekissà gatiyà tÅsu vi¤¤ÃïaÂÂhi tÅsucatusu sattÃvÃyesu catunnaæ vi¤¤ÃïÃnaæ vuttanayeneva paccayo hoti paÂisandhiyaæ pavatte cÃti. Evaæ: - PaÂisandhippavattÅnaæ vasenete bhavÃdisu, VijÃnitabbà saÇkhÃrà yathà yesa¤ca paccayÃti. Ayaæ "saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ "ti padasmiæ vitvÃrakathÃ. [SL Page 419] [\x 419/] Vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpapade: - VibhÃgà nÃmarÆpÃnaæ bhavÃdisu pavattito, SaÇgahà paccayanayà vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. VibhÃgà nÃmarÆpÃnanti ettha hi "nÃmaæ"ti ÃrammaïÃbimukhaæ namanato vedanÃdayo tayo khandhÃ, "rÆpaæ"ti cattÃri mahà bhÆtÃni catunnadva mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ, tesaæ vibhÃge khandha niddese vutto yevÃti. Evaæ tÃvettha vibhÃgà nÃmarÆpÃnaæ vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. BhavÃdisu pavattitoti ettha ca nÃmaæ ekaæ sattÃvÃsaæ Âhapetvà sabbabhavayonigativi¤¤ÃïaÂÂhitisesa sattÃvÃsesu pavattati, rÆpaæ vÅsu bhavesu catusu yonisu pavasu gatÅsu purimÃsu catusu vi¤¤ÃïaÂÂhitÅsu padvasu ca sattÃvÃyosu pavattati. Evaæ pavattamÃne ca etasmiæ nÃmarÆpe yasmà [PTS Page 559] [\q 559/] abhÃvakagabbhaseyya kÃnaæ aï¬ajÃna¤ca paÂisandhikkhaïe vatthukÃyadasakavasena rÆpato dve santatÅsÅsÃni tayo ca arÆpino khandhà pÃtubhavanti, tasmà tesaæ vitthÃrena rÆparÆpato vÅsatidhammà tayoca arÆpino khandhÃti ete tevÅsati dhammà vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti veditabbÃ. Agahitagahaïena pana ekasantati sÅsato nava rÆpa dhamme apanetvà cuddasa, sabhÃvakÃnaæ bhÃvadasakaæ pakkhipitvà tettiæsa, tesampi agahitagahaïena santatisÅsadvayato aÂÂhÃrasa dhamme apanetvà pannarasa, yasmà ca opapÃtikasattesu brahmakÃyikÃdÅnaæ paÂisandhikkhaïe cakkhusotavatthudasakÃnaæ jÅvitindriyanava kassa ca vasena rÆpato cattÃri santati sÅsÃni tayo ca arÆpino khandhà pÃtubhavanti, tasmà tesaæ vitthÃrena rÆparÆpato ekÆna cattÃÊÅsadhammà tayo ca arÆpino khandhÃti ete dvÃcattÃÊÅsadhammà vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti veditabbÃ. Agahitagahaïena pana santati sÅsattayato sattavÅsatidhamme apanetvà pannarasa, kÃma bhave pana yasmà sesaopapÃtikÃnaæ saæsedajÃnaæ và sahÃvakaparipuïïÃyatanÃnaæ paÂisandhikkhaïe rÆpato satta santatÅsisÃni tayo ca arÆpinokhandhà pÃtubhavanti, tasmà tesaæ vitthÃrena rÆparÆpato sattatidhammà tayoca arÆpino khandhÃti ete tesattati dhammà vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti veditabbÃ. Aga hitagahaïena pana rÆpasantatisÅsachakkato catupa¤¤Ãsa dhamme apanetvà ekÆnavÅsati, esa ukkaæso. Avakaæsena pana taæ taæ rÆpasantatÅsÅsavikalÃnaæ tassa tassa vasena hÃpetvà hÃpetvà saÇkhepato vitthÃrato ca paÂisandhiyaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpa saÇkhà veditabbà arÆpÅnaæ pana tayova arÆpino khandhÃ, asa¤¤inaæ rupato jÅvitindriyanavakamevÃti. Esa tÃva paÂisandhiyaæ nayo. [SL Page 420] [\x 420/] Pavatte pana sabbattha rÆpappavattidese paÂisandhicittassa Âhitikkhaïe paÂisandhicittena saha pavattaututo utusamuÂÂhÃnaæ suddhaÂÂhakaæ pÃtubhavati, paÂisandhicittaæ pana rÆpaæ na samuÂÂhÃpeti, taæ hi yathà papÃte patitapuriso parassa paccayo hotuæ na sakkoti, evaæ vatthudubbalatÃya dubbalattà rÆpaæ samuÂÂhÃpetuæ na sakkoti, paÂisandhicittato pana uddhaæ paÂhamabhavaÇgato pabhÆti [PTS Page 560] [\q 560/] cittasamuÂÂhÃnaæ suddhaÂÂhakaæ, saddapÃtubhÃvakÃle paÂisandhikkhaïato ca uddhaæ pavattaututoceva cittato ca saddanavakaæ, ye pana kabaliÇkhÃrÃhÃrÆpajÅvino gabbhaseyyakasattÃ, tesaæ: - Ya¤cassa bhu¤jatÅ mÃtà annaæ pÃnaæ ca bhojanaæ, Tena so tattha yÃpeti mÃtukucchigato naroti. Vacanato mÃtarà ajkchoharitÃhÃrena anugate sarÅre opapÃtikÃnaæ sabbapaÂhamaæ attano mukhagataæ khelaæ ajjedhÃharaïa kÃle ÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ suddhaÂÂhakanti idaæ ÃhÃrasamuÂÂhÃnassa suddhaÂÂha kassa utucittasamuÂÂhÃnÃnaæ ca ukkaæsato dvinnaæ navakÃnaævasena chabbÅsatividhaæ, pubbe ekekacittakkhaïe tikkhattuæ uppajjamÃnaæ vuttakammasamuÂÂhÃnaæ ca sattatividhantichannavutividhaæ rÆpaæ tayo ca arÆpino khandhÃti samÃsato navanavuti dhammÃ, yasmà và saddo aniyato kadÃcideva pÃtubhÃvato, tasmà duvidhampi taæ apanetvà ime sattanavutidhammà yathÃsambhavaæ sabbasattÃnaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti veditabbà tesaæhi suttÃnampi pamattÃnampi khÃdantÃnampi pivantÃnampi divÃca rattidva ete vi¤¤Ãpaccayà pavattanti, taæ ca nesaæ vi¤¤ÃïapaccayabhÃvaæ parato vaïïayissÃma yampanetamettha kammajarÆpaæ, taæ bhavayonigati vi¤¤ÃïaÂÂhitisattÃvÃsesu sabbapaÂhamaæ patiÂÂhahantampi tisamuÂÂhÃnika rupena anupatthaddhaæ na sakkoti saïÂhÃtuæ, nÃpi tisamuÂÂhÃnikaæ tena anupatthaddhaæ, athakho vÃtabbhÃhatÃpi catuddisà vavatthÃpità naÊakalÃpino viya ÆmivegabbhÃhatÃpi mahÃsamudde tatthaci laddhapatiÂÂhà bhinnavÃhanikÃviya ca1 a¤¤ama¤¤ÆpatthaddhÃnevetÃni apata mÃnÃni saïÂhahitvà ekampi cassaæ dvepi vassÃni tiÂÂhamÃno, tÅïipi vassÃni tiÂÂhamÃno, cattÃripi vassÃni tiÂÂhamÃno, pa¤capi vassÃni tiÂÂhamÃno, dasapi vassÃni tiÂÂhamÃno, vÅsatipivassÃni tiÂÂhamÃno, tiæsampi vassÃni tiÂÂhamÃno, cattÃrÅsampi vassÃni tiÂÂhamÃno, pa¤¤Ãsampi vassÃni tiÂÂhamÃno, vassasatampi yÃva tesaæ sattÃnaæ Ãyukkhayo và pu¤¤akkhayo và tÃva pavattantÅti. Evaæ bhavÃdisu pavattito pettha vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. SaÇgahÃti ettha ca yaæ arÆpe pavattipaÂisandhisu pa¤ca vokÃrabhave ca pavattiyaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmameva. Yadva asa¤¤esu sabbattha padvavokÃrabhave ca pavattiyaæ vi¤¤Ãïapaccayà rÆpameva, ya¤ca padvavokÃrabhave [PTS Page 561] [\q 561/] sabbattha vi¤¤Ãïapaccayà nÃma rÆpaæ, taæ sabbaæ nÃmadva rÆpadva nÃmarÆpadva nÃmarÆpanti evaæ eka 1. Ma. BhinnavahanikÃviya. [SL Page 421] [\x 421/] Sesa sarÆpekasesa nayena saÇgahetvà vi¤¤Ãïapaccayà nÃma rÆpanti veditabbaæ. Asa¤¤esu vi¤¤ÃïÃbhÃvà ayuttantice? NÃyuttaæ, idaæ hi: - NÃmarÆpassa yaæ hetu vi¤¤Ãïaæ taæ dvidà mataæ, VipÃkamavipÃka¤ca yuttameva yato idaæ. Yaæ hi nimarÆpassa hetu vi¤¤Ãïaæ, taæ vipÃkÃvipÃkabhedato dvedhà mataæ, idaæ ca asa¤¤asattesu kammasamuÂÂhÃnattà padvavo kÃrabhave pavattaabisaÇkhÃrava¤¤Ãïapaccayà rÆpaæ, tathà padvavo kÃre pavattiyaæ kusalÃdicittakkhaïe kammasamuÂÂhÃnanti yuttameva idaæ, evaæ saÇgahatopettha vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Paccaya nayÃti ettha hi: - NÃmassa pÃkavi¤¤Ãïaæ navadhà hoti paccayo, VatthurÆpassa navadhà sesarÆpassa aÂaÂhadhÃ. AbhisaÇkhÃravi¤¤Ãïaæ hoti rÆpassa ekadhÃ, Tada¤¤ampana vi¤¤Ãïaæ tassa tassa yathÃrahaæ. Yaæ yÃtaæ paÂisandhiyaæ pavattiyaæ và vipÃkasaÇkhÃtaæ nÃmaæ, tassa rÆpamissassa và amissassa và paÂisandhikaæ và a¤¤aæ và vipÃka vi¤¤Ãïaæ sahajÃta a¤¤ama¤¤a nissaya sampayutta vipÃkÃhÃrindriya atthi avigatapaccayehi navadhà paccayo hoti, vatthurÆpassa paÂisandhiyaæ sahajÃtaa¤¤ama¤¤anissayavipÃkÃhÃrindriyavippayuttaatthi avigatapaccayehi navadhà paccayo hotÅ, Âhapetva pana vatthurÆpaæ sesarÆpassa imesu navasu a¤¤ama¤¤apaccayaæ apanetvà sesehi aÂÂhahi paccayehi paccayo hoti, abhisaÇkhÃravi¤¤Ãïaæ pana asa¤¤a sattarÆpassa và pa¤cavokÃrabhave và kammajassa rÆpassa suttantika pariyÃyato upanissayavasena ekadhÃ1 paccayo hoti, avasesaæ paÂhamabhavaÇgato pabhÆti sabbaæ vi¤¤Ãïaæ tassa tassa nÃma rÆpassa yathÃrahaæ paccayo hotÅti veditabbaæ. VitthÃrato pana tassapaccayanaye dassiyamÃne sabbÃpi paÂÂhÃnakathà vitthÃretabbà hotÅti na naæ ÃrabhÃma. Tattha siyÃ: - kathaæ panetaæ jÃnitabbaæ paÂisandhi [PTS Page 562] [\q 562/] nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïapaccayà hotÅti, suttato yuttito ca sutte hi "cittÃnuparivattino dhammÃ"ti Ãdinà nayena pahudhà vedanÃdÅnaæ vi¤¤Ãïapaccayatà siddhÃ, yuttito pana: - Cittajena hi rupena idha diÂÂhena sijjhata, AdiÂÂhassÃpi rÆpassa vi¤¤Ãïaæ paccayo iti. 1. Ma. 1. EkadhÃva. [SL Page 422] [\x 422/] Citte hi pasanne appasanne và tadanurÆpÃni rÆpÃni uppajjamÃnÃni diÂÂhÃni, diÂÂhenaca adiÂÂhassa anumÃnaæ hotÅti imÃnà idha diÂÂhena cittajarÆpena adiÂÂhassÃpi paÂisandhirÆpassa vi¤¤Ãïaæ paccayo hotÅti jÃnitabbametaæ, kammasamuÂÂhÃnassÃpi hi tassacittasamuÂÂhÃnasseva vi¤¤Ãïapaccayatà paÂÂhÃne ÃgatÃti. Evaæ paccayanayato pettha vi¤¤Ãtabbo vinicchayoti. Ayaæ "vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ" ti padasmiæ vitthÃrakathÃ. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatana pade: - NÃmaæ khandhattayaæ rÆpaæ bhÆtavatthÃdikaæ mataæ, Katekasesaæ taæ tassa tÃdisasseva paccayo. Yaæ hetaæ saÊÃyatanasseva paccayabhÆtaæ nÃmarÆpaæ, tattha nÃnti vedanÃdikhandhattayaæ, rÆpaæ pana sasantatipariyÃpannaæ niyamato cattÃri bhÆtÃni cha vatthÆni jÅvitindriyanti evaæ bhÆtavattha dikaæ matanti veditabbaæ. Taæ pana nÃma¤ca rÆpa¤ca nÃrarÆpa¤ca nÃmarÆpanti evaæ katekasesaæ chaÂÂhÃyatana¤ca saÊÃyatana¤ca saÊÃyatananti evaæ katekassesseva saÊÃyatanassa paccayoti veditabbaæ. KasmÃ2 yasmà arÆpe nÃmaveva paccayo, taæ ca chaÂÂhÃyatanasseva, na a¤¤assa. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatananti hi vibhaÇge vuttaæ. Tattha siyÃ: kathaæ panetaæ jÃnitabbaæ nÃmarÆpaæ saÊÃyatanassa paccayoti, nÃmarÆpabhÃve bhÃvato. Tassa tassa hi nÃmassa rÆpassa ca bhÃve taæ taæ Ãyatanaæ hoti, na a¤¤¤athÃ. Sà panassa tabbhÃvabhÃvità paccayanayasmiæ yeva ÃvÅbhavissati, tasmÃ: [PTS Page 563 [\q 563/] -] PaÂisandhiyaæ pavatte và hoti yaæ yassa paccayo, Yathà ca paccayo hoti, tathà neyyaæ vibhÃvinÃ. TatrÃyaæ atthadÅpanÃ: - NÃmameva hi Ãruppe paÂisandhi pavattisu, Paccayo sattadhà chaddhà hoti taæ avakaæsato. Kathaæ? PaÂisandhiyaæ tÃva avakaæsato sahajÃta a¤¤ama¤¤a nissaya sampayutta vipÃka atthi avigatapaccayehi sattadhà nÃmaæ chaÂÂhÃyatanassa paccayo hoti, ki¤ci panettha hetupaccayena, ki¤ci ÃhÃrapaccayenÃti evaæ a¤¤athÃpi paccayo hoti, tassa vasena ukkaæsÃvakaæso veditabbo. Pavattepi vipÃkaæ vuttanayeneva paccayo hoti, itaraæ pana avakaæsato vuttappa kÃresu paccayesu vipÃkapaccayacajjehi chahi paccayehi paccayo [SL Page 423] [\x 423/] Hoti, ki¤ci panettha hetupaccayena ki¤ci ÃhÃrapaccayenÃti evaæ a¤¤athÃpÅ paccayo hoti, tassa vasena ukkaæsÃvakaæso veditabbo. A¤¤asmimpi bhave nÃmaæ tatheva paÂisandhayaæ, ChaÂÂhassa itaresaæ taæ chahÃkÃrehi paccayo. ùruppato hi a¤¤asmimpi pa¤cavokÃrabhave taæ vipÃka nÃmaæ hadayavatthuno sahÃyaæ hutvà chaÂÂhassa manÃyatanassa yathà Ãruppe vuttaæ, tatthava avakaæsato sattadhà paccayo hoti. Itaresaæ pana taæ pa¤cannaæ cakkhÃyatanÃdÅnaæ catumahÃbhÆtasahÃyaæ hutvÃsahajÃta nissaya vipÃka vippayutta atthi avigatavasena chahà kÃrehi paccayo hiti; ki¤ci panettha hetupaccayena ki¤ci ÃhÃrapaccayenÃti evaæ a¤¤athÃpi paccayo hoti; tassa vasena ukkaæsÃvakaæso veditabbo. Pavattepi tathà hoti pÃkaæ pÃkassa paccayo, ApÃkamavipÃkassa chadhà chaÂÂhassa paccayo. Pavattepi hi pa¤cavokÃrabhave yathà paÂisandhiyaæ, tatheva vipÃkanÃmaæ vipÃkassa chaÂÂhÃyatanassa avakaæsato sattadhà paccayo hoti; avipÃkaæ pana avipÃkassa chaÂÂhassa avakaæsatova tato vipÃkapaccayaæ apanetvà chadhà paccayo hoti. Vuttanayeneva panettha ukkaæsÃvakaæso veditabbo. Tattheva sesa pa¤cannaæ vipÃkaæ paccayo bhave, Catudhà avipÃkampi evameva pakÃsitaæ. [PTS Page 564] [\q 564/] Tattheva hi pavatte sesÃnaæ cakkhÃyatanÃdinaæ pa¤cannaæ cakkhuppasÃdÃdivatthukaæ itarampi vipÃkanÃmaæ pacchÃjÃta vippayutta atthi avigatapaccayehi catudà paccayo hoti; yathà cavipÃkaæ avipÃkampi evameva pakÃsitaæ, tasmà kusalÃdibhedampi tesaæ catudhi paccayo hotÅti veditabbaæ. Evaæ tÃva nÃmaveca paÂisandhiyaæ pavatte và yassa yassa ayÃtanassapaccayo hoti. Yathà ca paccayà hoti, tathà veditabbaæ. RÆpaæ panettha Ãruppe bhave bhavati paccayo, Na ekÃyatanassÃpi pa¤cakkhandhabhave pana. RÆpato savdhayaæ vatthu chadhà chaÂÂhassa paccayo. BhÆtÃni catudhà honti pa¤cannaæ avisesato. RÆpato hi paÂisavdhayaæ vatthurÆpaæ chaÂÂhassa manÃyatanassa saha jÃta a¤¤ama¤¤a nissaya vipputta atthi avigatapaccayehi chadhà paccayo hoti. CattÃri pana bhÆtÃni avisesato paÂisandhiyaæ [SL Page 424] [\x 424/] Pavatte ca yaæ yaæ Ãyatanaæ uppajjati, tassa tassa vasena pa¤cannampi cakkhÃyatanÃdÅnaæ sahajÃta nissaya atthi avigata paccayehi vatudhà paccayà honti. Tidhà jÅvitametesaæ ÃhÃro ca pavattiyaæ, TÃneva chaddhà chaÂÂhassa vatthu tasseva pa¤cadhÃ. Etesaæ pana cakkhÃdÅnaæ padvannaæ paÂisandhiyaæ pavatte ca atthi avigata indriyavasena rÆpajÅvitaæ tidà paccayo hoti. ùhÃro ca atthi avigatÃhÃravasena tidhà paccayohoti; so ca kho ye sattà ÃhÃrÆpajivino, tesaæ ÃhÃrÃnugato kÃye pavattiyaæ yeva, no paÂisandhiyaæ. TÃni pana pa¤ca cakkhÃyatanÃdÅti chaÂÂhassa cakkhusotaghÃïajivhÃkÃyavi¤¤ÃïasaÇkhÃtassa manÃyatanassa nissaya purejÃta indriya vippayuttaatthi avigatavasena chahÃkÃrehi paccayà honti pavatte, no paÂisandhayaæ, Âhapetvà pana padva vi¤¤ÃïÃni tasseva avasesamanÃyatanassa vatthurÆpaæ nissaya pure jÃtavippayutta atthi avigatavasena pa¤cadhà paccayo hoti pavatte yeva, no paÂisandhiyaæ. Evaæ rÆpameva paÂisandhiyaæ pavatte và yassa yassa Ãyatassa paccayo hoti. Yathà ca paccayo hoti, 1 tathà veditabbaæ. [PTS Page 565] [\q 565/] NÃmarÆpaæ panubhayaæ hoti yaæ yassa paccayo, Yathà ca tampi sabbattha vi¤¤Ãtabbaæ vibhÃvinÃ. SeyyathÅdaæ: paÂisandhiyaæ tÃva pa¤cavokÃrabhave khandhattaya vatthurÆpasaÇkhÃtaæ nÃmarÆpaæ chaÂÂhÃyatanassa sahajÃta a¤¤ama¤¤a nissaya vipÃka sampayutta vippayutta atthi avigatapaccayÃdÅhipaccayo hotÅti. Idamettha mukhamattaæ. VuttanayÃnusÃrena pana sakkà sabbaæ yojetunti na ettha vitthÃro dassitoti. Ayaæ "nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ" ti padasmiæ vitthÃrakathÃ. SaÊÃyatanapaccayà phassapade: - SaÊeva phassà saÇkhepà cakkhusamphassa Ãdayo, Vi¤¤Ãïamiva battiæsa vitthÃrena bhavanti te. SaÇkhepena hi "saÊÃyatanapaccayà phasso"ti cakkhusamphasso sota samphasso ghÃïasamphasso jivhÃsamphasso kÃyasamphasso manosamphassoti ime cakkhusamphassÃdayo cha eva phassà bhavanti, vitthÃrena pana cakkhusamphassÃdayo pa¤ca kusalavipÃkà pa¤ca akusalavipÃkÃti dasa, sesà bÃvÅsatilokiya vipÃkavi¤¤Ãïa sampa 1. Ma. 1. Yathà ca hoti. [SL Page 425] [\x 425/] Yuttà ca bÃvÅsatÅti evaæ sabbepi saÇkhÃrapaccayà vuttavi¤¤Ãïamiva battiæsa honti. Yaæ panetassa battiæsavidhassÃpi phassassa paccayo saÊÃyatanaæ, tattha: - ChaÂÂhena saha ajjhattaæ cakkhÃdiæ bÃhirepica, SaÊÃyatanamicchanti chahi saddhiæ vicakkhaïÃ. Tattha ye tÃva upÃdinnakapavattikathà ayanti sakasantati pariyÃpannameva cyaæ paccayuppannaæ ca ditpanti, te " chaÂÂhà yatanapaccayà phasso"ti pÃÊianusÃrato Ãruppe chaÂÂhÃyatanaæ ca a¤¤attha sabbasaÇgahato saÊÃyatanaæ ca phassassa paccayoti eka sesa sarÆpekasesaæ katvà chaÂÂhena saha ajjhattaæ cakkhÃdiæ saÊÃyatananti icchanti, taæ hi chaÂÂhÃyatanaæ ca saÊÃyatanaæ ca saÊÃyatana ntveva saÇkhaæ gacchati. Ye pana paccayuppannameva ekasantati pariyÃpannaæ dÅpenti, paccayaæ pana bhinnasantÃnampi, te yaæ yaæ Ãyatanaæ phassassa paccayo hoti taæ sabbampi dÅpento bÃhirampi pariggahetvà tadova chaÂÂhena saha ajjhattaæ bÃhirehipi rÆpÃyatanÃdÅhi saddhiæ saÊÃyatananti [PTS Page 566] [\q 566/] icchanti, tampi hi chaÂÂhÃyataæ ca saÊÃyatananaæ ca saÊÃyatananti etesaæ ekasese kate saÊÃyata nanetva saÇkhaæ gacchati. EtthÃha: na sabbÃyatanehi eko phasso sambhoti, nÃpi ekamhà Ãyatanà sabbe phassÃ, ayaca saÊÃyatanapaccayà phassoti ekova vutto, so kasmÃti. Tatridaæ vissajjanaæ: saccametaæ, sabbehi eko ekamhà và sabbe na sambhonti, sambhoti pana anekehi eko, yathà cakkhusamphasso cakkhÃyatanà rÆpÃyatanà cakkhÆvi¤¤ÃïasaÇtà manÃyatanà avasesa sampayuttadhammÃyatanà cÃti evaæ sabbattha yathÃnurÆpaæ yoje tabbaæ. Tasmà eva hi: - Eko panekÃyatanappabhavo iti dÅpito, Phassoyaæ ekavacana niddesenidha tÃdinÃ. Ekavacana niddesenÃti " saÊÃyatanapaccayà phasso"ti iminà ekavacana niddesena anekehi Ãyatanehi eko phasso hitÅti todinà dÅpitoti attho. ùyatanesu pana: - Chadhà pa¤ca tato ekaæ navadhà bÃhirÃni cha Yathà sambhavametassa paccayatte vibhÃvaye. TatrÃyaæ vibÃvanÃ: cakkhÃyatanÃdÅnà tÃva pa¤ca cakkhusamphassÃdi bhedato pa¤cavidhassa phassassa nissaya purejÃtindriya vippayutta atthi avigatavasena chadhà paccayà honti. Tatoparaæ ekaæ vipÃka manÃyatanaæ anekabhedassa vipÃkamanosamphassassa sahajÃtaa¤¤a ma¤¤anissayavipÃkaÃhÃraindriya sampayutta atthi avigatavasena [SL Page 426] [\x 426/] Navadhà paccayo hoti. BÃhiresu pana rupÃyatanaæ cakkhu samphassassa Ãrammaïa purejÃtaatthi avigatavasena catudhÃpaccayo hoti, tathà saddÃyatanÃdÅni sotasamphassÃdÅnaæ, mano samphassassa pana tÃni ca dhammÃrammaïaæ ca tathà ca Ãrammaïapaccaya matteneva cÃti evaæ bÃhirÃni cha yathÃsambhavametassa paccayatte vibhÃvayeti. "Ayaæ saÊÃyatanapaccayà phasso"ti padasmiæ vitthÃrakathÃ. Phassapaccayà vedanÃpade: - DvÃrato vedanà vuttà cakkhusamphassajÃdikÃ, SaÊeva tà pabhedena ekunanavutÅ matÃ. Etassapi padassa vibhaÇge "cakkhusamphassajà vedanà sota ghÃïa jivhà kÃya mano samphassajà vedanÃ"ti[a] evaæ [PTS Page 567] [\q 567/] dvÃrato saÊeva vedanà vuttÃ, tà pana pabhedena ekunanavutiyà cittehi sampayuttattà ekunanavuti matÃ: - VedanÃsu panetÃsu idha khattiæsa vedÃnÃ, VipÃkasampayuttÃva1 adippetÃti bhÃsitÃ. AÂÂhadhà tattha pa¤cannaæ pa¤cadvÃramhi paccayo, SosÃnaæ ekadhà phasso manodvÃrepi so tathÃ. Tattha hi pa¤cadvÃre cakkhuppasÃdÃdivatthukÃnaæ pa¤cannaæ vedanÃnaæ cakkhusamphassÃdiko phasso sahajÃta a¤¤ama¤¤a nissaya vipÃka ÃhÃra sampayutta atthi avigatavasena aÂÂhadhà paccayo hoti. SesÃnaæ pana ekekasmiæ dvÃre sampaÂicchana santÅraïa tadÃrammaïavasenapavattÃnaæ kÃmÃvacaravipÃkavedanÃnaæ so cakkhusamphassÃdiko phasso upanissayavasena ekadhÃva paccayo hoti. "ManodvÃrepi so tathÃ"ti manodvÃrepi hi tadÃrammaïa vasena pavattÃnaæ kÃmÃvaravipÃkavedanÃnaæ so sahajÃtamano samphassasaÇkhÃto phasso tatheva aÂÂhadhà paccayo hoti, paÂisandhi bhavaÇgacutivasena pavattÃnaæ tesaæ tebhumakavipÃkavedanÃnampi yà pana tà manodvÃre tadÃrammaïavasena pavattà kÃmÃvacara vedanà tÃsaæ manodvÃrÃvajjanasampayutto manosamphasso upanissayavasena ekadhÃva paccayo hotÅti. Ayaæ"phassapaccayà vedanÃ"ti padasmiæ vitthÃrakathÃ. [A.] VibhaÇgapÃli paÂiccasamuppÃda vibhaÇgasuttantabhÃjaniya. 1. SÅ. VipÃkacittayuttÃva [SL Page 427] [\x 427/] VedanÃpaccayà taïhÃpade: - RÆpataïhÃdibhedena cha taïhà idha dÅpitÃ, Ekekà tividhà tattha pavattÃkÃrato matÃ. Imasmiæ hi pade "seÂÂhiputto brÃhmaïaputto"ti pitito nÃmavasena putto viya rÆpataïhà saddagandharasapheÂÂhebbadhamma taïhÃti Ãrammaïato nÃmavasena vibhaÇge cha taïhà dÅpitÃ, tÃsu pana taïhÃsu ekekà taïhà pavattiÃkÃrato kÃmataïhà bhava taïhà vibhavataïhÃti evaæ tividhà matÃ, rÆpataïhà yeva hi yadà cakkhussa ÃpÃthamÃgataæ rÆpÃrammaïaæ kÃmassÃdavasena assÃdaya mÃnà pavattati, tadà kÃmataïhà nÃma hoti;yadà tadevÃrammaïaæ dhuvaæ sassatanti pavattÃya sassatadiÂÂhiyà [PTS Page 568] [\q 568/] saddhiæ pavattati, tadà bhavataïhà nÃma hoti, sassatadiÂÂhisahagato hi rÃgo bhavataïahÃti vuccati. Yadà pana tadevÃrammaïaæ ucchijjati vinassatÅti pavattÃya ucchedadiÂÂhiyà saddhiæ pavattati, tadà vibhavataïhà nÃma hoti, ucchedadiÂÂhisahagato hi rÃgo vibhavataïhÃti vuccati. Esa nayo sadda taïhÃdÅsupÅti età aÂÂhÃrasa taïhà honti. Sà ajjhatta rÆpÃdisu aÂÂhÃrasa, bahiddhà aÂÂhÃrasÃti chattiæsa, iti atÅtà chattiæsa, anÃgatà chattiæsa, paccuppannà chattiæsÃti aÂÂhasatataïhà honti. Tà puna saÇkhippamÃnà rupÃdiÃrammaïavasena cha, kÃma taïhÃdivasena và tissova taïhà hontÅti veditabbÃ. Yasmà panime sattà puttaæ assÃdetvà putte mamattena dhÃtiyà viya rÆpÃdiÃrammaïavasena uppajjamÃnaæ vedanaæassÃdetvà vedanÃya mamattena rÆpÃdiÃrammaïadÃyakÃnaæ cittakÃra gandhabbagandhika sÆdatantavÃya rasÃyanavidhÃyakavejjÃdÅnaæ mahÃsakkÃraæ karonti. Tasmà sabbÃpesà vedanÃpaccayà taïhà hotÅti veditabbÃ. Yasmà cettha adippetà vipÃkasukhavedanÃ. EkÃva ekadhà cesà tasmà taïhÃya paccayo. EkadhÃti upanissayapaccayeneva paccayo hoti. Yasmà vÃ: - Dukkhi sukhaæ patthayati sukhÅ bhÅyyopi icchati, Upokkhà pana santattà sukhamicceva bhÃsitÃ. TaïhÃya paccayà tasmà honti tissopi vedanÃ, Vedanà paccayà taïhà iti vuttà mahesinÃ. VedanÃpaccayà cÃpi yasmà nÃnusayaæ vinà Hoti tasmà na sà hoti brÃhmaïassa vusÅmatoti. VedanÃpaccayà cÃpi yasmà nÃnusayaæ vinà Hoti tasmà na sà hoti brÃhmaïassa vusÅmatoti. Ayaæ "vedanÃpaccayà taïhÃti padasmiæ"ti vitthÃrakathÃ. [SL Page 428] [\x 428/] TaïhÃpaccayà upÃdÃnapade: - UpÃdÃnÃni cattÃri tÃni atthavibhÃgato, DhammasaÇÇkhepavitthÃrà kamato ca vibhÃvaye. [PTS Page 569] [\q 569/] TatrÃyaæ vibhÃvanÃ: kÃmÆpÃdÃnaæ diÂÂhÆpÃdÃnaæ sÅlabbatÆpÃdÃnaæ attavÃdÆpÃdÃnanti tÃvettha cattÃri upÃdÃnÃni tesaæ ayamattha vibhÃgo, vatthusaÇkhÃtaæ kÃmaæ upÃdiyatÅti kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmo ca so upÃdÃnaæcÃtipi kÃmÆpÃdÃnaæ, upÃdÃnanti daÊhagahaïaæ, daÊhattho hettha upasaddo, upÃyÃsa upakuÂÂhÃdisu viya. Tathà diÂÂhi ca pà upÃdÃnaæcÃti diÂÂhÆpÃdÃnaæ, diÂÂhiæ upÃdiyatÅti và diÂÂhÆpÃdÃnaæ, sassato attà caloko cÃti Ãdisu hi purimadiÂÂhiæ uttaradiÂÂhi upÃdiyati. Tathà sÅlabbataæ upÃdiyatÅti sulabbatupÃdÃnaæ, sÅlabbataæ ca taæ upÃdÃnaæ cÃtipi sÅlabbatÆpÃdÃnaæ, gosÅla govatÃdini hi evaæ suddhÅti abhinivesato sayameva upÃdÃnÃni. Tathà vadanti ete nÃtivÃdo, upÃdiyanti etenÃti upÃdÃnaæ. Kiæ vadanti? UpÃdiyanti vÃ? AttÃnaæ, attano và upÃdÃnaæ attavÃdÆpÃdÃnaæ, attavÃdamattameva và attÃti upÃdiyanti etenÃti attavÃdÆ pÃdÃnaæ ayaæ tÃva tesaæ atthavibhÃgo. DhammasaÇkhepavitthÃre pana kÃmÆpÃdÃnaæ tÃva "tattha katamaæ kÃmÆpÃdÃnaæ? Yo kÃmesukÃmacchando kÃmarÃgo kÃmanandÅ kÃmathaïhà kÃmasineho kÃma pariÊÃho kÃmamucchà kÃmajjhosÃnaæ, idaæ vuccati kÃmÆpÃdà naæ"ti[a] Ãgatattà saÇghepato taïhÃdaÊhattaæ vuccati, taïhà daÊhattaæ nÃma purimataïhà upanissayapaccayenadaÊhasambhutà uttarataïhÃva. Keci panÃhu: appattavisayapatthanà taïhÃ, andhakÃre corassa hatthappasÃraïaæ viya; sampattavisayagahaïaæ upÃdÃnaæ, tasseva bhaï¬agahaïaæ viya; appicchatà santuÂÂhithà paÂipakkhÃca te dhammÃ, tathà pariyesanÃrakkhadukkhamÆlÃti. SesupÃdÃnattayaæ pana saÇkhepato diÂÂhimattameva; vitthÃrato pana pubbe rÆpÃdisu vutta aÂÂhasatappabhedÃyapi taïhÃya daÊhabhÃvo kÃmÆpÃdÃnaæ, dasa vatthukà micchÃdiÂÂhi duÂÂhÆpÃdÃnaæ, yathÃha: "tattha katamaæ diÂÂhÆpÃdÃnaæ? Natthi dinnaæ natthi yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paro loko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammà paÂipannà ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahanaæ, diÂÂhikantÃro diÂÂhi visÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ, gÃho patiÂÂhÃho1. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho, idaæ vuccati diÂÂhÆpÃdÃnanti. SÅlabbatehi suddhiti parÃmasanaæ pana sÅlabbatupÃdÃnaæ, yathÃha: - " tattha katamaæ sÅlabbatÆpÃdÃnaæ? SÅlesa suddhi vatena suddhi sÅlabbatena [PTS Page 570] [\q 570/] suddhÅti yà ravarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahanaæ, diÂÂhikantÃro diÂÂhi visÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ, gÃho patiÂÂhÃho1. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho idaæ vuccati sÅlabbatu pÃdÃna"nti;[a] vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi attavÃdÆpÃdÃnaæ, yathÃha: - "tattha katamaæ aattavÃdÆpÃdÃnaæ? Idha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvi ariyadhammassa akovido ariyadhammo avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido [A.] VibhaÇgapÃÊi khuddakavatthuvibhaÇge. [SL Page 429] [\x 429/] Sappurisadhamme avinÅto rÆpaæ attato samanupassati rÆpavantaæ và attÃnaæ attani và rÆpaæ rÆpasmiæ và attÃnaæ, vedanà attato samanupassati vedanavantaæ và attÃnaæ attani và vedanaæ vedanasmiæ vi attÃnaæ, sa¤¤aæ attato samanupassati sa¤¤Ãvantaæ và attÃnaæ attani và sa¤¤aæ sa¤¤Ãïasmiæ và attanaæ saÇkhÃraæ attato samanupassati saÇkhÃravantaæ và attÃnaæ attani và saÇkhÃraæ saÇkhÃrasmiæ và attÃnaæ vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati vi¤¤Ãïavantaæ và aktÃnaæ attani và vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigataæ diÂÂhigahanaæ, diÂÂhikantÃro diÂÂhi visÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ, gÃho patiÂÂhÃho1. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho, idaæ vuccati attavÃdÆpÃdÃnaæ"ti. [A] ayamettha dhammasaæ khepavitthÃro. "Kamato"ti ettha pana tividho kamo; uppattikkamo, pahÃnakkamo, desanÃkkamo ca. Tattha anamatagge saæsÃre imassa paÂhamaæ uppattiti abhÃvato kilesÃnaæ nippariyÃyena uppattikkamo na vuccati, pariyÃyena pana yebhuyyena ekasmiæ bhave attagÃhapubbaÇgamo sassatucchedÃbhiniveso, tato sassato ayaæ attÃti gaïhato attavisuddhatthaæ sÅlabbatupÃdÃnaæ ucchijjatÅti gaïhato paralokanirapekkhassa kÃmÆpÃdÃnanti evaæ paÂhamaæ attavÃdÆpÃdÃnaæ, tato diÂÂhi sÅlabbata kÃmÆpÃdÃnÃnÅti ayametesaæ ekasmiæ bhave uppattikkamo. DiÂÂhÆpÃdÃnÃdÅni cettha paÂhamaæ pahÅyanti, sotÃpattimaggavajjhattÃ; kÃmÆpÃdÃnaæ pacchÃ, arahattamaggavajjhattÃti; ayametesaæpahÃnakkamo. MahÃvisayattà pana pÃkaÂattà ca etesu kÃmÆpÃdÃnaæ paÂhamaæ desitaæ, mahÃvisayaæ hi taæ aÂÂhacittasampayogÃ. AppavisayÃni itarÃni catucittasampayogÃ; yebhuyyena ca ÃlayarÃmattà pajÃya pÃkaÂaæ kÃmÆpÃdÃnaæ, na itarÃni. KÃmÆpÃdÃnavà kÃmÃnaæ samadhi gamatthaæ kotuhalamaÇgalÃdibahulo hoti, sÃssa diÂÂhÅti tadanantaraæ diÂÂhÆpÃdÃnaæ, taæ pabhijjamÃnaæ sÅlabbata attavÃdÆpÃdÃnava sena duvidhaæ hoti, tasmiæ dvaye gokiriyaæ kukkurakiriyaæ và disvÃpi veditabbato oÊÃrikanti sÅlabbatupÃdÃnaæ paÂhamaæ desitaæ, sukhumattà ante attavÃdÆpÃdÃnanti ayametesaæ desanÃkkamo. Taïhà ca purimassettha ekadhà hoti paccayo, Sattadhà aÂÂhadà vÃpi hoti sesattayassa sÃ. Ettha ca evaæ desite upÃdÃnavatukke purimassa kÃmÆpÃdÃnassa kÃmataïhà upanissayavasena ekadhà paccayo hoti, taïhÃbhi nanditesu visayesu uppattito. Sesattayassa pana sahajÃta a¤¤a ma¤¤a nissaya sampayutta atthi avigatahetuvasena [PTS Page 571] [\q 571/] sattadhà và upanissayavasena aÂÂhadhà cÃpi paccayo hoti, yadà ca sà upanissaya vasena paccayo hoti, tadà asahajÃtÃva hotÅti. Ayaæ" taïhà paccayà upÃdÃnaæ"ti padasmiæ vitthÃrakathÃ. UpÃdÃnapaccayà bhavapade: - Atthato dhammato ceva sÃtthato bhedasaÇgahÃ, Yaæ yassa paccayo ceva vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. [A]vibhaÇgapÃÊi khuddakavatthuvibhaÇge 1. Ma. 11. SassatantÅ. [SL Page 430] [\x 430/] Tattha bhavatÅti bhavo, so kammabhavo uppattibhavo1 cÃti duvidho hoti; yathÃha "bhavo duvidhena, atthi kammabhavo atthaa uppattibhavo"ti. Tattha kammameva bhavo kammabhavo, tathà uppattiyeva bhavo uppattibhavo. Ettha ca uppatti bhavatÅti bhavo, kammaæ pana yathà sukakÃraïattà "sukho buddhÃnaæ uppÃdo"ti vutto evaæ bhavakÃraïattà phalavohÃrena bhavoti veditabbanti; evaæ tà cettha atthato vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Dhammato pana kammabhavo tÃva saÇkhepato cetanÃceva cetanÃsampayuttà ca abhijjhÃdayo kammasaÇkhÃtà dhammÃ, yathÃha "tattha katamo kamma bhavo pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃbhisaÇkhÃre parittabhumako (mahÃbhumako và ) ayaæ vuccati kammabhavo sabbampi bhavagÃmikammaæ kammabhavo"ti, etthahi pu¤¤ÃbhisaÇkhÃroti terasa cetanÃ, apu¤¤ÃbhisaÇkhÃroti dvÃdasa, ÃnejÃbhisaÇkhÃroti catasso cetanÃ. Evaæ "parittabhumako và mahÃbhumako vÃ"ti etena tÃsaæyeva cetanÃnaæ mandabahuvipÃkatà vuttÃ, "sabbampi bhavagÃmi kammaæ"ti iminà pana cetanÃsampayuttà abhijjhÃdayo vuttÃ. Uppattibhavo pana saÇkhepato kammÃbhinibbattà khandhÃ, pabhedato navavido hoti, yathÃha "tattha katamo uppattibhavo: kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpabhavo sa¤¤Ãbhavo asa¤¤Ãbhavo neva sa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavo ekavokÃrabhavo catuvekÃrabhavo [PTS Page 572] [\q 572/] pa¤cavo kÃrabhavo, ayaæ vuccati uppattibhavo"ti. Tattha kÃmasaÇkhÃto bhavo kÃmabhavo, esanayo rÆpÃrÆpabhavesu. Sa¤¤Ãva taæ bhavo sa¤¤Ã và ettha bhave atthiti sa¤¤Ãbhavo, vipariyÃyena asa¤¤Ã bhavo. OÊÃrikÃya sa¤¤Ãya abhÃvà sukhumÃya ca bhÃvà nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ã asmiæ bhaveti nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãbhavo, 2 ekena rÆpakkhandhena vokinïo bhavo ekavokÃrabhavo, eko và vokÃro assa bhavassÃti ekavokÃrabhavo, esanayo catuvokÃra padvavokÃrabhavesu, tattha kÃmabhavo pa¤caupÃdinnakkhandhÃ, tathà rÆpabhavo, arÆpabhavo cattÃro, sa¤¤Ãbhavo padva asa¤¤abhavo eko upÃdinnakkhavdho, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã bhavo cattÃro, ekavokÃrabhavÃdayo ekacatupadvakkhandhà upÃdinnakkhavdhehÅti evamettha dhammatopi vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. SÃtthatoti yathÃva bhavaniddese tatheva kÃmaæ saÇkhÃraniddesepi pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrÃda yova vuttÃ, evaæ santepi purime atÅtakammavasena idha paÂisandhiyà paccayattÃ, ime paccuppannakammavasena Ãyatiæ paÂisandhiyà paccayattÃti punavacanaæ sÃtthakameva. Pubbe và tattha katamo pu¤¤ÃbisaÇkhÃro kusalà cetanà kÃmÃvacarÃti evamÃdinà nayena cetanÃva saÇkhÃrÃti vuctÃ, idha pana sabbampi bhavagÃmi 1. Ma. Upapattibhavo. 2. Ma. Sa¤¤abhavo. [SL Page 431] [\x 431/] Kammanti vacanato cetanà sampayuttÃpi. Pubbe ca vi¤¤Ãïappaccayameva kammaæ saÇkhÃrÃtivuttaæ, idÃni asa¤¤Ãbhavanibbatta kampi kiæ và bahunà avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti ettha pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrà dayova kusalÃkusalà dhammà vuttÃ, upÃdÃnapaccayà bhavoti idha pana uppattibhavassÃpi saÇgahÅtattà kusalÃkusalavyÃkatà dhammà vuttÃ, tasmÃsabbathÃpi sÃtthakamevidaæ puna vacananti. Eva mettha sÃtthatopi vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. BhedasaÇgahÃti upÃdÃna paccayà bhavassa bhedato ceva saÇgahato ca, yaæ hi kÃmÆpÃdÃna paccayà kÃmabhavanibbattakaæ kammaæ karÅyati, so kammabhavo; tadabhi nibbattà khandhà uppattibhavo; esa nayo rÆpÃrÆpabhavesu. Evaæ kÃmÆpÃdÃnapaccayà [PTS Page 573] [\q 573/] dve rÆpabhavÃ, tadantogadhà ca sa¤¤Ãbhava asa¤¤Ãbhava ekavokÃrabhava pa¤cavokÃrabhavÃ;dve arupabhavÃ, tadantogadhà ca sa¤¤Ãbhava nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhava catuvokÃrabhavÃti saddhiæ antogadhehi cha bhavÃ. Yathà ca kÃmÆpÃdÃnapaccayà saddhiæ anto gadhehi cha bhavà tathà sesÆpÃdÃnapaccayÃpÅti evaæ upÃdÃnapaccayà bhedato saddhiæ antogadhehi catuvÅsati bhavÃ. SaÇgahato pana kammabhavaæ uppattibhava¤ca ekato katvà kÃmÆpÃdÃnapaccayà saddhiæ antogadhehi eko kÃmabhavo, tathà rÆpÃrÆpabhavÃti tayo bhavÃ, tathà sesÆpÃdÃnapaccayÃpÅti evaæ upÃdÃnapaccayà saÇgahato saddhiæ antogadhehi dvÃdasa bhavÃ. Apica avisesena upÃdÃnapaccayà kÃmabhavÆpagaæ kammaæ kammabhavo, tadabhinibbattà dhandhà uppatti bhavo, esa nayo rÆpÃrÆpabhavesu. Evaæ upÃdÃnapaccayà saddhiæ antogadhehi dve kÃmabhavÃ, dve rÆpabhavÃ, dve arÆpabhavÃti aparena pariyÃyena saÇgahato cha bhavÃ, kammabhavauppattibhavabhedaæ và anupagamma saddhiæ anetÃgadhehi kÃmabhavÃdivasena tayo bhavà honti kÃmabhavÃdi bhedampi anupagamma kammabhavauppattibhavavasena dve bhavà honti, kammuppattibhedaæ cÃpi anupagamma upÃdÃnapaccayà bhavoti bhavavasena ekova bhavo hotÅti evamettha upÃdÃnapaccayassa bhavassa bhedasaÇgahÃpi vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Yaæ yassa paccayo cevÃti yadvettha upÃdÃnaæ yassa paccayo hoti, tatopi vi¤¤Ãtabbo vinicchayoti attho. Kiæ panettha kassa paccayo hoti? Yaæ ki¤ci yassa kassaci paccayo hoti yeva. Ummattako viya hi puchujjano, so idaæ yuttaæ idaæ ayuttanti avicÃretvà yassa kassaci upÃdÃnassa vasena yaæ ki¤ci bhavaæ patthetvà yaæ ki¤ci kammaæ karoti yeva. Tasmà yadekacce sÅlabbatupÃdÃnena rÆpà rÆpabhavà na hontÅti vadanti, taæ na gahetabbaæ. Sabbona pana sabbo hotÅti gahetabbaæ, seyyathÅdaæ? Idhekacco anussava vasena và diÂÂhÃnusÃrena và kÃmà nÃmete manussaloke ceva khattiyamahÃsÃÊakulÃdisu cha kÃmÃvacaradevaloke ca samiddhÃti [SL Page 432.] [\x 32/] Cintetvà tesaæ adhigamatthaæ [PTS Page 574] [\q 574/] asaddhammasavaïÃdÅhi vacito iminà kammena kÃmà sampajjantÅti ma¤¤amÃno kÃmÆpÃdÃnavasena kÃya duccaritÃdÅnipi karoti, so duccaritapÃripÆriyà apÃyo uppajjati, savdiÂÂhike và pana kÃme patthayamÃno paÂiladdhe ca gopayamÃno kÃmÆpÃdÃnavasena kÃyaduccaritÃdÅnipi karoti, so duccaritapÃri pÆriyà apÃye uppajjati. TatrÃssa uppattihetubhÆtaæ kammaæ kammabhavo. KammÃbhinibbattà khandhà uppattibhavo, sa¤¤Ãbhava pa¤cavokÃrabhavà pana tadantogadhà eva. Aparo pana saddhamma savaïÃdÅhi upabrÆhita¤Ãïo iminà kammena kÃmà sampajjantÅti ma¤¤amÃno kÃmÆpÃdÃnavasena kÃyasucaritÃdÅni karoti, so sucaritapÃripÆriyà devesu và manussesuvà uppajjati, tatrassa uppattihetubhÆtaæ kammaæ kammabhavo, kammÃbhinibbattà khandhà uppattibhavo, sa¤¤Ãbhavapa¤cavokÃrabhavà pana tadantogadhà eva; iti kÃmÆpÃdÃnaæ sappabhedassa sÃntogadhassa kÃmabhavassa paccayo hoti. Aparo rÆpÃrÆpabhavesu tato samiddhatarà kÃmÃti sutvà parikappetvà và kÃmÆpÃdÃnavaseneva rÆpÃrÆpasamÃpattiyo nibbattetvà samÃpattibalena rÆpÃrÆpabrahmaloke uppajjati, tatrassa uppattibhavo, sa¤¤Ã asa¤¤Ã nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã ekacatu padvavokÃrabhavÃ, sa¤¤Ã asa¤¤Ã nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã eka catu padvavokÃrabhavà pana tadantogadhà eva; iti kÃmÆpÃdÃnaæ sappabhedÃnaæ sÃntogadhÃnaæ rÆpÃrÆpabhavÃnampi paccayo hoti. Aparo ayaæ attà nÃma kÃmÃvacarasampattibhave và rÆpÃrÆpa bhavÃnaæ và a¤¤atarasmiæ ucchinne suvucchinno hotÅti uccheda diÂÂhiæ upÃdÃya tadupagaæ kammaæ karoti, tassa taæ kammaæ kammabhavo, kammÃbinibbattà khandhà uppattibhavo, sa¤¤ÃbhavÃdayo pana tadantogadhà eva; iti diÂÂhÆpÃdÃnaæ sappabhedÃnaæ sÃntogadhÃnaæ tiïïampi kÃmarupÃrÆpabhavÃnaæ paccÃyo hoti. Aparo ayaæ attà nÃma kÃmÃvacarasampattibhave và rÆpÃrÆpabhavÃnaæ và a¤¤a tarasmiæ sukhÅ hoti vigatapariÊÃhoti attavÃdÆpÃdÃnena tadupagaæ kammaæ karoti, tassa taæ kammaæ kammabhavo, tadabhinibbattà khandhà [PTS Page 575] [\q 575/] uppattibhavo, sa¤¤ÃbhavÃdayo pana tadantogadhà eva; iti attavÃdÆpÃdÃnaæ sappabhedÃnaæ sÃntogadhÃnaæ tinïaæ bhavÃnaæ paccayo hoti. Aparo idaæ sÅlabbataæ nÃma kÃmÃvacarasampatti bhave và rÆpÃrÆpabhavÃnaæ và a¤¤atarasmiæ paripÆrentassa sukhaæ pÃripÆriæ gacchatÅti sÅlabbatupÃdÃnavasena tadÆpagaæ kammaæ karoti tassa taæ kammaæ kammabhavo, tadabhinibbattà khandhà uppattibhavo, sa¤¤ÃbhavÃdayo pana tadantÃgadhà eva; itisÅlabbatupÃdÃnaæpi sappa bhedÃnaæ sÃntogadhÃnaæ tiïïaæ bhavÃnaæ paccayo hoti. Eva mettha yaæ yassa paccayo hoti tatopi vi¤¤Ãtabbo vinicchayo. Kiæ panettha kassa bhavassa kathaæ paccayo hotÅti ce? [SL Page 433] [\x 433/] RÆpÃrÆpabhavÃnaæ upanissayapaccayo upÃdÃnaæ, SahajÃtÃdÅhipi taæ kÃmabhavassÃti vi¤¤eyyaæ. RÆpÃrÆpabhavÃnaæ hi kÃmabhavapariyÃpannassa ca kammabhave kusala kammasseva, uppattibhavassa cetaæ catubbidhampi upÃdÃnaæ upanissayapaccayavasena1 ekadhÃva paccayo hoti. KÃmabhave attanà sampayuttà kusalà kammabhavassa sahajÃta a¤¤ama¤¤anissaya sampayutta atthiavigata hetupaccayappabhedehi sahajÃtà dÅhi paccayo hoti, vippayuttassa pana upanissayapaccayenevÃti. Ayaæ "upÃdÃnapaccayà bhavo"ti padasmiæ vitthÃrakathÃ. Bhavapaccayà jÃtÅti ÃdÅsu jÃtiÃdÅnaæ vinicchayo saccaniddese vuttanayeneva veditabbo. Bhavoti panettha kammabhavova adhippeto, so hi jÃtiyà paccayo, nauppattibhavo. So ca pana kammapaccayaupanissayapaccayavasena dvedhà paccayo hotÅti. Tattha siyÃ: -kathaæ panetaæ jÃnitabbaæ bhavo jÃtiyà paccayoti ce? BÃhirapaccayasamattepi hÅnappaïÅtatÃdi visesadassanato. BÃhirÃnaæ hi janakajananÅsukkasoïitÃhÃrÃdÅnaæ paccayÃnaæ samattepi sattÃnaæ yamakÃnampi sataæ hÅnappaïÅtatÃdi viseso dissati, so ca na ahetuko sabbadà ca [PTS Page 576] [\q 576/] sabbesaæ ca abhÃvato. Na kammabhavato a¤¤ahetuko tadabhinibbattakasattÃnaæ ajjhattasantÃne a¤¤assa kÃraïassa abhÃvatoti kammabhava hetukeva kammaæ hi sattÃnaæ hÅnappanÅtatÃdivisesassa hetu, tenÃha bhagavÃ" kammaæ satte vibhajati yadidaæ hÅnappaïÅtatÃyÃ"ti[a] tasmà jÃnitabbametaæ bhavo jÃtiyà paccayoti. Yasmà ca asati jÃtiyà jarÃmaraïaæ nÃma sokÃdayo và dhammà na honti, jÃtiyà pana sati jarÃmaraïaæ ceva jarÃmaraïasaÇkhÃtadukkhadhammaphÆÂÂhassa ca bÃla janassa jarÃmaraïÃbhisambhandhà vÃ, tena tena dukkhadhammena phÆÂÂhassa anabhisambhandhà và sokÃdayo ca dhammà honti, tasmà ayampi jÃti jarÃmaraïassa ceva sokÃdÅnadva paccayo hotÅti veditabbÃ, sà pana upanissayakoÂiyà ekadhÃva paccayo hotÅti. Ayaæ"bhava paccayà jÃtÅ"ti Ãdisu vitthÃrakathÃ. Yasmà panettha sokÃdayo avasÃne vuttÃ, tasmà "avijjà paccayà saÇkhÃrÃ"ti evametassa bhavacakkassa Ãdimhi vuttÃ. SÃ: - SokÃdÅhi avijjà siddhà bhavavakkamaviditÃdimidaæ, KÃrakavedakarahitaæ dvÃdasavidha su¤¤atÃsu¤¤aæ 1. Ma. Upanissayapaccayena [a] majjhimanikÃya cÆlakammavibhaÇgasutta. [SL Page 434] [\x 434/] Satataæ samitaæ pavattatÅti veditabbaæ. Kathaæ panettha sokà dÅhi avijjà siddhÃ? Kathamidaæbhavacakkaæ aviditÃdi? Kathaæ kÃrakavedaka rahitaæ? Kathaæ dvÃdasavidhasu¤¤atÃsu¤¤anti ce? Ettha hi soka domanassupÃyÃsà avijjÃya aviyogino, paridevo ca nÃma mÆÊhassÃti tesu tÃva siddhesu siddhà hoti avijjÃ, api ca Ãsavasamu dayà avijjÃsamudayoti vuttaæ, Ãsavasamudayà ceto sokÃdayo honti, kathaæ? VatthukÃmaviyoge tÃva soko kÃmÃsavasamudayo hoti. YathÃha: - Tassa ce kÃmayÃnassa1 chandajÃtassa pantuno. Te kÃmà parihÃyanti sallaviddhova ruppatÅti, [a.] Yathà cÃha: -" kÃmato jÃyatÅ soko"ti. Sabbepi cete diÂÂhÃsavasamudayà honti, yathÃha: -"tassa ahaæ rÆpaæ [PTS Page 577] [\q 577/] mama rÆpanti pariyuÂÂhaÂÂhÃyino rÆpaviparinÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjanti sokaparideva dukkha domanassupÃyÃsÃ"ti. Yathà cadiÂÂhÃsava samudayà evaæ bhavÃsavasamudayÃpi. YathÃha: - " yepi te devà dÅghÃyukà vaïïavanto sukhabahulà uccesu vimÃnesu ciraæ dÅghamaddhÃnaæ tiÂÂhanti tepi tathà gatassa dhammadesanaæ sutvà bhayaæ santÃsaæ saævegamÃpajjantÅ"ti. Padva pubbanimittÃni disvà maraïabhayena santajjitÃnaæ devÃnaæ viya. Yathà ca bhavÃsavasamudayÃ, evaæ avijjÃsavasamudayÃpi. YathÃha: - "sakho so bhikkhave bÃlo diÂÂheva dhamme tividhaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedetÅ"ti. Iti yasmà Ãsavasamudayà ete dhammà honti, tasmà ete sijjhamÃnà avijjÃya hotubhute Ãsave sÃdhenti; Ãsavesu ca siddhesu paccayabhÃve bhÃvato avijjÃya siddhÃya puna avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïanti evaæ hetuphalaparamparÃya pariyosÃnaæ natthi. Tasmà taæ hetuphala samabhandhavasena pavattaæ dvÃdasaÇgaæ bhavacakkaæ aviditÃdÅti siddhaæ hoti, evaæ sati avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti idaæ Ãdimattakathanaæ virujjhatÅti ce? Nayidaæ Ãdimattakathanaæ, padhÃnadhammakathanaæ panetaæ. Tiïïaæ hi vaÂÂÃnaæ avijjà padhÃnÃ, avijjÃgahaïena hi avasesakilesavaÂÂaæ ca kammÃdini ca bÃlaæ paÊÃbodhenti sappasi raggahaïena sesasappasarÅraæ viya bÃhaæ. AvijjÃsamucchede pana kate tehi vimekkho hoti, sappasiracchede kate paÊiveÂhita bÃhÃvimokkho viya. YathÃha: - "avijjÃyatve va asesavirÃganirodhà saÇkhÃranirodho"ti Ãdi. Iti yaæ gaïhato bandho muccato camokkho hoti, tassa padhÃnadhammassa kathanamidaæ na Ãdimatta kathananti evamidaæ bhavacakkaæ aviditÃdÅti veditabbaæ. [PTS Page 578] [\q 578/] tayidaæ yasmà 1. KÃmayamÃnassÃtÅpi pÃÂho. [A.] MahÃniddesa kÃmasutta. [SL Page 435] [\x 435/] AvijjÃdÅhi kÃraïehi saÇkhÃrÃdÅnaæ pavatti, tasmà tato a¤¤ena brahmà mahÃbrahmà seÂÂho sajitÃti evaæ parikappitena brahmÃdinà và saæsÃrassa kÃrakena, so kho pana me yi ttà vado ve deyyoti evaæ parikappitena attanà và sukhadukkhÃnaæ vedakenarahitaæ, iti kÃrakavedakarahitanti veditabbaæ. Yasmà panettha avijjà udayabbayadhammakattà dhuvabhÃvena, saÇkiliÂÂhattà saÇkilesikattà ca subhabhÃvena, udayabbayapatipÅÊitattà sukhabhÃvena, paccayÃyattavuttittà vasavattanabhutena attabhÃvena ca su¤¤Ã; tathà saÇkhÃrÃdÅnipi aÇgÃni. Yasmà và avijjà na attà na attano na attani na attavatÅ, tathà saÇkhÃrÃdÅnipi aÇgÃni. Tasmà dvÃdasavidhasu¤¤atÃsu¤¤ametaæ bhavacakkanti veditabbaæ. Evaæ viditvà puna9- TassÃvijjà taïhà mÆlamatÅtÃdayo tayo kÃlÃ, Dve aÂÂha dve eva ca sarÆpato tesu aÇgÃni. Tassa kho pana bhavacakkassa1 avijjà taïhà cÃti dve dhammà mÆlanti veditabbÃ, tadetaæ pubbantÃharaïato avijjà mÆlaæ, vedanÃvasÃnaæ, aparantasandhÃnato taïhà mÆlaæ, jarÃmaraïÃva sÃnanti duvidhaæ hoti. Tattha purimaæ diÂÂhicaritavasena vuttaæ, paccimaæ taïhÃcaritavasena, diÂÂhicaritÃnaæ hi avijjà taïhÃcarità na¤ca taïhà saæsÃranÃyikÃ; ucchedadiÂÂhisamugghÃtÃya và paÂhamaæ phaluppattiyà hetunaæ anupacchedapakÃsanato, sassatadiÂÂhisamugghà tÃya dutiyaæ uppannÃnaæ jarÃmaraïappakÃsanato; gabbhaseyyaka vaseni purimaæ anupubbapavattidÅpanato, opapÃtikavasena pacchimaæ sahuppatti dÅpanato. AtÅtapaccuppannÃnÃgatà cassa tayo kÃlà tesu pÃÊiyaæ sarÆpato Ãgatavasena avijjà saÇkhÃrà cÃti dve aÇgÃni atÅtakÃlÃni, vi¤¤ÃïÃdÅni bhavÃvasÃnÃni aÂÂha paccuppannakÃlÃni, jÃticeva jarÃmaraïa¤ca dve anÃgatakÃlÃnÅti veditabbÃni. [PTS Page 579] [\q 579/] puna: - Hetuphala hetupubbaka tisandhi catubhedasaÇgahaæ cetaæ, VÅsati ÃkÃrÃraæ tivaÂÂamanavaÂÂhitaæ hamati. - Itipi veditabbaæ. Tattha saÇkhÃrÃnaæ ca paÂisandhivi¤¤Ãïassa ca antarà eko hetu phalasavdhi nÃma, vedanÃyaca taïhÃya ca antarà eko phalahetu sandha nÃma, bhavassa ca jÃtiyà ca antarÃeko hetuphalasandhiti evamidaæ hetuphala hetupubbaka tisandhÅti veditabbaæ. SandhÅnaæ Ãdi pariyosÃnavavatthitaæ panassa cattÃro saÇgahà honti, seyya 1. Ma. 1. Tassa kho panetassa [SL Page 436] [\x 436/] Thidaæ? AvijjÃsaÇkhÃrà eko saÇgaho, vi¤¤Ãïa nÃmarÆpa saÊÃyatana phassa vedanà dutiyo; taïhÆpÃdÃnabhavà tatiye; jÃtijarà maraïaæ catutthoti evamidaæ catubhedasaÇgahantiveditabbaæ. AtÅte hetavo pa¤ca idÃni phalapa¤cakaæ, IdÃni hetavo pa¤ca Ãyatiæ phalapa¤cakanti. Etehi pana vÅsatiyà ÃkÃrasaÇkhÃtehi arehi vÅsatiÃkÃrÃranti veditabbaæ, tattha atÅtehetavo pa¤cÃti avijjà saÇkhÃrà cÃti ime tÃva dve vuttà eva;yasmà pana avidvà paritassati, paritassito upÃdiyati, tassÆpÃdÃnapaccayà bhavo, tasmà taïhÆpÃdÃna bhavÃpi gahità honti. TenÃha: - "purimakammabhavasmiæ moho avijÃ, ÃyÆhanà saÇkhÃrÃ, nikanti taïhÃ, upagamanaæ upÃdÃnaæ, cetanà bhavoti ime pa¤cadhammà puramakammabhavasmiæ idha paÂisandhiyà paccayÃ"ti. Tattha purimakammabhavasminti purime kammabhave, atÅta jÃtiyaæ kammabhave karÅyamÃneti attho. Moho avijjÃti yo tadà dukkhÃdÅsu moho, yena mÆÊho kammaæ karoti, sà avijjÃ. ùyÆhanà saÇkhÃrÃti taæ mmaæ karoto yà purimacetanÃyo, yathà dÃnaæ dassÃmÅti cittaæ uppÃdetvà mÃsampi saÇvaccharampi dÃnopakaraïÃni sajjentassa uppannà purimacetanÃyo, paÂiggÃhakÃnaæ pana [PTS Page 580] [\q 580/] hatthe dakkhiïaæ patiÂÂhÃpayato cetanà bhavoti vuccati. EkÃvajjanesu và chasu javanesu cetanÃyÆhanà saÇkhÃrà nÃma, sattamo bhavo;yà kÃci và pana cetanà bhavo, sampayuttà ÃyÆhanà saÇkhÃrà nÃma. Nikanti taïhÃti yà kammaæ karontassa phale uppattibhave kinÃmanà patthanÃ, sà taïhà nÃma. Upagamanaæ upÃdÃnanti yaæ kammabhavassa paccayabhÆtaæ idaæ katvà asukasmiæ nÃma ÂhÃne kÃme sevissÃmi ucchijjissÃmÅti Ãdinà nayona pavattaæ upagamanaæ gahaïaæ parÃmasanaæ, idaæ upÃdÃnaæ nÃma. Cetanà bhavoti ÃyÆhanÃvasà vuttà cetanà bhavoti evamattho vedi tabbo. IdÃni phalapa¤cakanti vi¤¤ÃïÃdi vedanÃvasÃnaæ pÃÊiyaæ Ãgatameva, yathÃha: "idha paÂisandhi vi¤¤Ãïaæ, okkanti nÃmarÆpaæ, pasÃdo Ãyatanaæ, phÆÂÂho phasso, vedayitaæ vedanà iti ime padva dhammà idhÆpapattibhavasmiæ purekatassa kammassa paccayÃ"ti. Tattha "paÂisandhi vi¤¤Ãïaæ"ti yaæ bhavantarapaÂisandhÃnavasenauppannattà paÂisandhiti vuccati, taæ vi¤¤Ãïaæ; "kkanti nÃmarÆpaæ"ti yà gabbhe rÆpÃrÆpadhammÃnaæ okkanti Ãgantvà pavisanaæ viya, daæ nÃmarÆpaæ, "pasÃdo Ãyatanaæ"ti idaæ cakkhÃdÅpa¤cÃyatanavasena vuttaæ, "phÆÂÂho phasso"ti yo Ãrammaïaæ phÆÂÂho pÆsanto uppanno ayaæ phasso. "Vedayitaæ vedanÃ"ti yaæ paÂisandhivi¤¤Ãïena và saÊÃyatanapaccayona và phassena saha uppannaæ vipÃkavedayitaæ, sà vedanÃti evamattho veditabbo. "IdÃni hetave pa¤cÃ"ti. [SL Page 437] [\x 437/] TaïhÃdayo pÃÊiyaæ Ãgatà taïhÆpÃdÃnabhavÃ, bhave pana gahite tassa pubbabhÃgà taæsampayuttà và saÇkhÃrà gahitÃva honti, taïhÆpÃdÃnaggahaïena ca taæ sampayuttÃ. YÃya và mÆÊho kammaæ karoti, sà avijjà gahitÃva hotÅti, evaæ padva. TenÃha: "idha paripakkattà ÃyatanÃnaæ moho avijjÃ, ÃyÆhanà saÇkhÃrÃ, nikanti taïhÃ, upagamanaæ upÃdÃnaæ, cetanà bhavo, iti ime pa¤ca dhammà idha kammabhavasmiæ Ãyatiæ paÂisandhiyà paccayÃ"ti. Tattha "idha paripakkattà ÃyatanÃnaæ"ti paripakkÃyatanassa kammakaraïa kÃle sammeho dassito, sesaæ uttÃnatthameva. [PTS Page 581] [\q 581/] "Ãyatiæ phalapa¤cakÃæ"ti vi¤¤ÃïÃdÅni pa¤ca, tÃni jÃtiggahaïena vuttÃni, jarÃmaraïaæ pana tesaæyeva jarÃmaraïaæ. TenÃha: - Ãyatiæ paÂisandhi vi¤¤Ãïaæ, okkanta nÃrÆpaæ, pasÃdo Ãyatanaæ, phuÂÂho phasso, vedayitaæ vedanÃti ime pa¤ca dhammà Ãyatiæ uppatti bhavasmiæ idha katassa kammassa paccayÃti evamidaæ vÅsati ÃkÃrÃraæ hoti. TivaÂÂamanavaÂÂhitaæ bhamatÅti ettha pana saÇkhÃrabhavà kmavaÂÂaæ avijjÃtaïhÆpÃdÃnÃni kilesavaÂÂaæ vi¤¤Ãïa nÃmarÆpa saÊÃyatana phassavedÃna vipÃkavaÂÂanti imehi tÅhi vaÂÂehi tivaÂÂamidaæ bhava cakkaæyÃva kilesavaÂÂaæ na upacchijjata, tÃva anupaccinna paccayattà anavaÂÂhitaæ punappunaæparivattanato bhamati yevÃti veditabbaæ. Tayidamevaæ bhamamÃnaæ: - Saccappabhavato kiccà vÃraïà upamÃhi ca, GambhÅranayabhedà ca vi¤¤Ãtabbaæ yathÃrahaæ. Tatattha yasmà kusalÃkusalaæ kammaæ avisesena samudayasaccanti saccavibhaÇge vuttaæ, tasmà avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti avijjÃya saÇkhÃrà dutiyasaccappabhavaæ dutiyasaccaæ, saÇkhÃrehi vi¤¤Ãïaæ dutiya saccappabhavaæ paÂhamasaccaæ; vi¤¤ÃïÃdÅhi nÃmarÆpÃdÅni vipÃkavedanà pariyosÃnÃni paÂhamasaccappabhavaæ paÂhamasaccaæ, vedanÃya taïhà paÂhama saccappabhavaæ dutiyasaccaæ, taïhÃya upÃdÃnaæ dutiyasaccappabhavaæ dutiyaæ saccaæ, upÃdÃnato bhavo dutiyasaccappabhavaæ paÂhamadutiya saccadvayaæ bhavato jÃti dutiyasaccappabhavaæ paÂhamasaccaæ, jÃtiyà jarÃmaraïaæ paÂhama saccappabhavaæ paÂhamasaccanti evaæ tÃvidaæ saccappabhavato vi¤¤Ã tabbaæ yathÃrahaæ. Yasmà panettha avijjà vatthusu ca satte sammo heti, paccayo ca hoti saÇkhÃrÃnaæ pÃtubhÃvÃya, tathà saÇkhÃrà [PTS Page 582] [\q 582/] saÇkha ta¤ca abhisaÇkharonti, paccayà ca honti vi¤¤Ãïassa, vi¤¤Ãïampi vatthu ca paÂivijÃnÃti, paccayo ca hoti nÃmarÆpassa. NÃma rÆpampi a¤¤ama¤¤ca upatthamheti paccayo ca hoti saÊÃyatanassa. SaÊÃyatanampi savisayeca pavattati, pccayo ca hoti phassassa. Phassopi Ãrammaïa¤ca phusati, paccayoca hoti vedanÃya. VedanÃpi Ãrammaïarasa¤ca anubhavati, paccayo ca hoti. [SL Page 438] [\x 438/] TaïhÃya. TaïhÃpi rajjanÅye ca dhamme rajjati, paccayo ca hoti upÃdÃnassa. UpÃdÃnampi upÃdÃniye ca dhamme upÃdiyati, paccayo ca hoti bhavassa, bhavopi nÃnÃgatÅsu ca vikkhipati, paccayo ca hoti jÃtiyÃ. JÃtipi khandhe ca janeti tesaæ abhinibbattibhÃvena pavattattÃ, paccayo ca hoti jarÃmaraïassa. JarÃmaraïampi khandhÃnaæ pÃkabhedabhÃvaæ ca adhitiÂÂhati, paccayo ca hoti bhavantara pÃtubhÃvÃya sokÃdÅnaæ adhiÂÂhÃnattÃ. Tasmà sabbapadesu dvedhà pavatti kiccatopi idaæ vi¤¤atabbaæ yathÃrahaæ. Yasmà cettha "avijjapaccayà saÇkhÃrÃ"ti idaæ kÃrakadassananivÃraïaæ, "saÇkhÃra paccayà vi¤¤Ãïaæ"ti attasaækantidassananivÃraïaæ, "vi¤¤Ãïa paccayà nÃmarÆpaæ"ti attÃti parikappitavatthubhedadassanato ghana sa¤¤ÃnivÃraïaæ, "nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ"ti Ãdi attà passati -pevijÃnÃti phusati vediyati taïhÅyati upÃdiyati bhavati jÃyati jÅyati mÅyatÅti evamÃdidassananivÃraïaæ. Tasmà micchÃdassana nivÃraïatopetaæ bhavacakkaæ vi¤¤Ãtabbaæ yathÃrahaæ. Yasmà panettha salakkhaïasÃma¤¤alakkhaïavasena dhammÃnaæ adassanato andho viyaavijjÃ. Andhassa upakkhalanaæ viya avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, upakkhalitassa patanaæ viya saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Pati tassa gaï¬apÃtubhÃvo viya vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, gaï¬abheda piÊakà viya nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, gaï¬apiÊakÃghaÂÂanaæ viya saÊÃyatanapaccayà phasso, ghaÂÂanadukkhaæ viya phassapaccayà vedanÃ, dukkhassa patikÃrÃbhilÃso viya vedanÃpaccayà taïhÃ, patikÃrÃbhilÃsena asappÃyagahaïaæ viya taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdinna [PTS Page 583] [\q 583/] asappÃyÃlepanaæ viya upÃdÃnapaccayà bhavo, asappÃyÃlepanena gaï¬avikÃrapÃtubhÃvo viya bhavapaccayà jÃti, gaï¬avikÃrato gaï¬abhedo viya jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Yasmà và panettha avijjà ppaÂipatti micchÃpaÂipattibhÃvena satte abhibhavati paÂalaæ viya akkhini, tadabhibhuto ca bÃlo punabbhavikehi saÇkhÃreha attÃnaæ veÂheti kosakÃrakimi viya kosappadesehi. SaÇkhÃrapariggahitaæ vi¤¤Ãïaæ gatÅsu patiÂÂhaæ labhati parinÃyata pariggahito viya rÃja kumÃro rajje uppattinimitte parikappanato vi¤¤Ãïaæ paÂisandhiyaæ anekappakÃraæ nÃmarÆpaæ abhinibbatteti mÃyÃkÃro viya mÃyaæ. NÃmarÆpe patiÂÂhitaæ saÊÃyatanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ pÃpuïÃti. Subhumiyaæ patiÂÂhito vanappagumbo viya, ÃyatanaghaÂÂanato phasso jÃyati araïisahitÃbhimatthanato aggi viya. Phassena pÆÂÂhassa vedanà pÃtubhavati agginà phÆÂÂhassa dÃho viya, vediyamÃnassa taïhà pava¬¬hati, loïodakaæ pivato pipÃsà viya, tasito bhavesu abhilÃsaæ karoti pipÃsito viya pÃnÅye. Tadassu pÃdÃnaæ upÃdÃnena bhavaæ upÃdiyati, Ãmisalobhena maccho balisaæ viya, bhave sati jÃti hoti bÅje sati aÇkuro viya, jÃtassa avassaæ [SL Page 439] [\x 439/] JarÃmaraïaæ uppannassa rukkhassa patanaæ viya, tasmà upamÃhi1 petaæ bhavacakkaæ vi¤¤Ãtabbaæ yathÃrahaæ. Yasmà ca bhagavatà attha topi dhammatopi desanÃtopi paÂivedhatopi gambhÅrabhÃvaæ sandhÃya "gambhÅro cÃyaæ Ãnanda paÂiccasamuppÃdo gambhirÃvabhÃso cÃ"ti vuttaæ, tasmà gambhÅrabhedatopetaæ bhavacakkaæ vi¤¤Ãtabbaæ yathÃrahaæ. Tattha yasmà na jÃtito jarÃmaraïi na hoti, na ca jÃtiæ vinà a¤¤ato hoti, itthaæ ca jÃtito sumadÃgacchatÅti evaæ jÃtipaccayasamudÃgatatthassa duravabodhanÅyato jarÃmaraïassa jÃtippaccayasambhutasamudÃgataÂÂho gambhÅro, tathà jÃtiyÃbhava paccayà -pe- saÇkhÃrÃnaæ avijjÃpaccaya sambhuta samudÃgataÂÂho gambhÅro, tasmà idaæ bhavacakkaæ atthagambhiranti ayaæ tÃvettha [PTS Page 584] [\q 584/] attha gambhiratà hotuphalaæ hi atthoti vuccati, yathÃha: - hetuphale ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃti. Yasmà pana yenÃkÃrenayadavatthà ca avijjà tesaæ tesaæ saÇkhÃrÃnaæ paccayo hoti. Tassa duravabodha nÅyato avijjaya saÇkhÃrÃnaæ paccayaÂÂho gambhÅro. Tathà saÇkhÃrÃnaæ -pejÃtiyà jarÃmaraïassa paccayaÂÂho gambhiro. Tasmà idaæ bhavacakkaæ dhammagambhÅranti ayamettha dhammagambhÅratÃ. Hetuno hi dhammoti nÃmaæ, yathÃha: - hetumhi ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃti. Yasmà cassa tena tena kÃraïena tathà tathà pavattetabbattà desa nÃpi gambhÅrÃ, na tattha sabba¤¤uta¤Ãïato a¤¤aæ ¤Ãïaæ patiÂÂhaæ labhati, tathÃhetaæ katthaci sutte anulomato, katthaci paÂilomato, katthaci anulomapaÂilomato. Katthaci vemajjhato paÂÂhÃya anulomato và paÂilomato. Katthaci vemajjhato paÂÂhÃya anulomato và paÂilomato vÃ, katthaci tisandhi catu saÇkhepaæ, katthaci dvisavdhi tisaÇkhepaæ, katthaci ekasavdhi dvisaÇkhepaæ desitaæ, tasmà idaæ bhavacakkaæ desanÃgambhÅranti ayaæ desanà gambhÅratÃ. Yasmà cettha yo so avijjÃdÅnaæ sabÃvo yena paÂividdhena avijjÃdayo sammà salakkhaïato paÂividdhà honti, so duppariyogÃhattà gambhÅro, tasmà idaæ bhavacakkaæ paÂivedhagambhÅraja tathà hettha yasmà avijjÃya a¤¤ÃïÃdassana saccÃsampaÂivedhaÂÂho gambhÅro, saÇkhÃrÃnaæ abhisaÇkharaïÃyÆhanasarÃgavirÃgaÂÂho, vi¤¤Ãïassa su¤¤ata avyÃpÃra asaÇkanti paÂisandhi pÃtubhÃvaÂÂho, nÃmarÆpassa ekuppÃda vinibbhogÃvinibbhoganamana ruppanaÂÂho, saÊÃyatanassa adhipati loka dvÃra khettavisayÅbhÃvaÂÂho, phassassa phÆsana saÇghaÂÂana saÇgati sannipÃtaÂÂho, vedanÃya ÃrammaïarasÃnubhavana sukhadukkhamajjhattabhÃva nijjiva vedayitaÂÂho, taïhÃya abhinandi tajjhosÃna sarità latà nadÅtaïhà samuddaduppÆraÂÂho, upÃdÃnassa ÃdÃnaggahaïÃbhinivesa parÃmÃsa duratikkamaÂÂho, bhavassa ÃyÆhanÃbhi saÇkharaïa yonigatiÂÂhitinivÃsesu khipanaÂÂho, jÃtiyà jÃti sa¤jÃti 1. Ma. Evaæ upamÃhi. [SL Page 440] [\x 440/] Okkanti nibbatti pÃtubhavaÂÂho, jarÃmaraïassa khaya vaya bheda viparinÃmaÂÂho, gambhÅroti ayamettha paÂivedhagambhÅratÃ. Yasmà panettha ekattanayo nÃnattanayo avyÃpÃranayo [PTS Page 585] [\q 585/] evaæ dhammatà nayoti cattÃro atthanayà honti; tasmà nayabhedato petaæ bhavacakkaæ vi¤¤Ãtabbaæ yathÃrahaæ. Tattha "avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ"ti evaæ bÅjassa aÇkurÃdibhÃvena rukkha bhÃvappatti viyi santÃnÃnupacchedo ekattanayo nÃma. Yaæ sammà passanto hetuphalasambhandhena santÃnassa anupacchedÃva bodhato ucchedadiÂÂhiæ pajahatÅ, micchà passanto hetuphala sambhandhena pavattamÃnassa santÃnÃnupacchedassa ekattagahaïato sassatadiÂÂhiæ upÃdiyati, avijjÃdÅnaæ pana yathÃsakaæ lakkhaïa vavatthÃnaæ nÃnattanayo nÃma. Yaæ sammà passanto navanavÃnaæ uppÃda dassanato sassatadiÂÂhiæ pajahati, micchà passanto ekasantÃna patitassa bhinnasantÃnassevanÃnatta gahaïato ucchedadiÂÂhiæ upÃdiyati, avijjaya "saÇkhÃrà mayà uppÃdetabbÃ" saÇkhÃrÃnaæ và "vi¤¤Ãïaæ ambhehÅ"ti evamÃdivyÃpÃrÃbhÃvo avyÃpÃranayo nÃma. Yaæ sammà passanto kÃrakassa abhÃvÃvabodhato atta diÂÂhiæ pajahati, micchÃpassanto yo asatipi vyÃpÃre avijjÃdÅnaæ sabhÃvaniyamasiddho hetubhÃvo, tassa agahaïato akiriyadiÂÂhiæ upÃdiyati; avijjÃdÅhi pana kÃraïehi saÇkhÃrÃdÅnaæ yeva samabhavo khÅrÃdÅhi dadhiÃdÅnaæ viya na a¤¤esanti ayaæ evaæ dhammatÃnayo nÃma, yaæ sammà passanto paccayÃnurÆpato phalÃvabodhà ahetukadiÂÂhiæ akiriyadiÂÂhiæ ca pajahati, micchÃpassanto paccayÃnurÆpaæ phalappavattiæ agahetvà yato kutoci yassa kassaci asambhavagahaïato ahetukadiÂÂhi¤ceva niyatavÃda¤ca upÃdiyatÅti evamidaæbhavacakkaæ: - Saccappabhavato kiccà vÃraïà upamÃhi ca GambhÅranayabhedà ca vi¤¤Ãtabbaæ yathÃrahaæ. Idaæ hi gambhÅrato agÃdhaæ nÃnÃnayagahaïato duratiyÃnaæ ¥ÃïÃsinà samÃdhippavarasilÃyaæ sunisitena BhavacakkamapadÃÊetvà asanivicakkamiva niccanimmathanaæ SaæsÃrabhayamatÅto na koci supinantarepyatthi. [PTS Page 586] [\q 586/] Vuttampi hetaæ bhagavatÃ: -"gambhiro cÃyaæ Ãnanda paÂicca samuppÃdo gambhÅrÃvabhÃsoca etassa cÃnanda dhammassa a¤¤Ãïà ananubodha appaÂivedhà evamayaæ pajÃtantÃkulakajÃtà guÊÃguïÂhikajÃtÃ1 1. Kulikuï¬ikajÃtÃni ÂÅkÃyaæ - guÊÃguï¬ikajÃtÃti katthici. [SL Page 441] [\x 441/] Mu¤jababbajabhÆtà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ saæsÃraæ nÃtivattatÅ"ti. [A] tasmà attano và paresaæ và hitÃya ca sukhÃya ca paÂipanno avasesakiccÃni pahÃya: - Gambhire paccayÃkÃrappabhede idha paï¬ito, Yathà gÃdhaæ labhethevamanuyu¤je sadà satoti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdhikÃre Pa¤¤Ãbhumi niddeso nÃma Sattarasamo paricchedo. [PTS Page 587] [\q 587/] 18. DiÂÂhivisuddhi niddeso. IdÃni yà "imesu bhumibhutesu dhammesu uggahaparipucchà vasena ¤Ãïaparicayaæ katvà sÅlavisuddhi ceva cittavisuddhi cÃti dve mÆlabhÆtà visuddhiyo sampÃdetabbÃ"ti vuttÃ, tattha sÅlavisuddhi nÃma suparisuddhaæ pÃtimokkhasaævarÃdi catubbidhaæ sÅlaæ, ta¤ca sÅlaniddese vitthÃrita meva; cittavisuddhi nÃma saupacÃrà aÂÂhasamÃpattiyo, tÃpi citta sÅsena vuttasamÃdhiniddese sabbÃkÃrena vitthÃrità eva; tasmà tà tattha vitthÃritanayeneva veditabbÃ. Yaæ pana vuttaæ " diÂÂhivisuddhi kaækhÃvitaraïavisuÇdhi maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi paÂipadäÃïadassana vusuddhi ¤ÃïadassanavisuddhÅti imà pa¤cavisuÂÂhiyo sarÅraæ"ti, tattha nÃma rÆpÃnaæ yÃthÃvadassanaæ diÂÂhivisuddhi nÃma. Taæ sampÃdetukÃmena samathayÃnikena tÃva Åpetvà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ avasesa rÆpÃrÆpÃvacarajjhÃnÃnaæ a¤¤atarato vuÂÂhÃya citakkÃdÅni jhÃnaÇgÃni taæ sampayuttà ca dhammà lakkhaïarasÃdivasena pariggahe tabbÃ; pariggahetvà sabbampetaæ ÃrammaïÃbhimukhaæ namanato namanaÂÂhena nÃmanti vavatthapetabbaæ. Tato yathà nÃma puriso antogehe sappaæ disvà taæ anubavdhamÃno tassa Ãsayaæ passati, evameva ayampi yogÃvacaro taæ nÃmaæ upaparikkhanto idaæ nÃmaæ kiæ nissÃya pavattatÅti pariyesamÃno tassa nissayaæ [PTS Page 588] [\q 588/] hadaharÆpaæ passati, tato hadaharÆpassa nissayabhÆtÃni bhÆtÃni, bhÆtanissitÃni ca sesupÃdÃyarÆpÃnÅti rÆpaæ parigaïhÃti. So sabbampetaæ ruppanato rÆpanti vavatthapeti, tato namana lakkhaïaæ nÃmaæ, ruppanalakkhaïaæ rÆpanti saÇkhepato nÃmarÆpaæ [A.] SaæyuttanikÃya dukkhavagga. [SL Page 442] [\x 442/] Vavatthapeti. SuddhavipassanÃyÃniko pana ayamevavà samathayÃniko catudhÃtu vavatthane vuttÃnaæ tesaæ tesaæ dhÃtupariggahamukhÃnaæ a¤¤ataramukhavasena saÇkhepato và vitthÃrato và catasso dhÃtuyo pariganhÃti, athassa yÃthÃvasarasalakkhaïato ÃvibhÆtÃsu dhÃtusu kammasamuÂÂhÃnamhi tÃva kese catasso dhÃtuyo vanïo gandho raso ojà jÅvitaæ kÃyappasÃdoti evaæ kÃyadasakavasena dasa rÆpÃni, tattheva bhavassa atthitÃya bhÃvadasakavasena dasa, tattheva ÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ ojaÂÂhamakaæ utusamuÂÂhÃnaæ cittasamuÂÂhÃnanti aparÃnipi catuvÅsatÅti evaæ catusamuÂÂhÃnesu catuvÅsatikoÂÂhà sesu catucattÃÊÅsa catucattÃÊÅsarÆpÃni. Sedo assu khelo siÇghÃïikÃti imesu pana catusu utusamuÂÂhÃnaæ cittasamuÂÂhÃnanti aparÃnipi catuvÅsatÅti evaæ catusamuÂÂhÃnesu catuvÅsatikoÂÂhà sesu catucattÃÊÅsa catucattÃÊÅsa rÆpÃni. Sedo assu khelo siÇghÃïikÃti imesu pana catusu utucittasamuÂÂhÃnesu dvinnaæ ojaÂÂhamakÃnaæ vasena soÊasa soÊasa rÆpÃni, udariyaæ karÅsaæ pubbo muttanti imesu catusu utusamuÂÂhÃnesu utusamuÂÂhÃnasseva ojaÂÂhama kassa vasena aÂÂha aÂÂharÆpÃni pÃkaÂÃni hontÅti esa tÃva dvattiæ sÃkÃre nayo. Ye pana imasmiæ dvattiæsÃkÃre ÃvibhÆte apare dasa ÃkÃrà Ãvihavanti, tattha asitÃdiparipÃcake tÃva kammaje tejokoÂÂhÃsamhi ojaÂÂhamakaæ ceva jÅvitaæ cÃti navarÆpÃni, tathà cittaje assÃsapassÃsakoÂÂhÃsepi ojaÂÂhamaka¤ceva saddo cÃti nava, sesesu catusamuÂÂhÃnesu aÂÂhasu jÅvitanavaka¤ceva tÅïi ca ojaÂÂhamakÃnÅti tettiæsa tettisaæ rÆpÃni pÃkaÂÃni honti. Tassevaæ vitthÃrato dvÃcattÃÊÅsÃkÃravasena imesu bhÆtupÃdÃya rÆpesu pÃkaÂesu jÃtesu vatthudvÃravasena pa¤ca cakkhudasakÃdayo hadayavatthudasaka¤cÃti aparÃnipi saÂÂhirÆpÃni pÃkaÂÃni honti, so sabbÃnipi tÃni ruppanalakkhaïena ekato katvà etaæ rÆpanti passati. Tassevaæ pariggahitarÆpassa dvÃravasena arÆpa dhammà pÃkaÂà honti, seyyathÅdaæ? Dve padvavi¤¤ÃïÃni, tissomanodhÃtuyo, aÂÂhasaÂÂhimanovi¤¤ÃïadhÃtuyoti [PTS Page 589] [\q 589/] ekÃsÅti lokiya cittÃni, avisesena ca tehi cittehi sahajÃto phasso vedanà sa¤¤Ã cetanà jÅvitaæ cittaÂÂhitimanasikÃroti ime sattaceta sikÃti. 1 LokuttaracittÃni pana neva suddhavipassakassa na samathayÃnikassa pariggahaæ gacchanti anadigatattÃti. So sabbepi te arÆpadhamme namanalakkhaïena ekato katvà etaæ nÃmanti passati, evameko catudhÃtuvavatthÃnamukhena vitthÃrato nÃmarÆpaæ vavatthapeti; aparo aÂÂhÃrasadhÃtuvasena, kathaæ? Idha bhikkhu atthi imasmaæ attabhÃve cakkhudhÃtu -pemanovi¤¤ÃïadhÃtuti dhÃtuye Ãvajjitvà yaæ loko seta kaïhamaï¬alavicittaæ Ãyatavitthataæ akkhikÆpake nahÃrusuttakena Ãbaddhaæ maæsapiï¬aæ cakkhÆti sa¤jà nÃti, taæagahetvà khandhaniddese upÃdÃrÆpesu vuttappakÃraæ cakkhuppasÃdaæ cakkhudhÃtuti vavatthapeti, yÃni panassa nissayabhÆtà 1. Ma. 1. Sattasatta. [SL Page 443] [\x 443/] catasso dhÃtuyo parivÃrakÃni cattÃri vaïïagandharasaojÃrÆpÃni anupÃlakaæ jÅvitindriyantinavasahajÃtarÆpÃni, tatthava ÂhitÃni kÃyadasakabhÃvadasakavasena vÅsatikammajarÆpÃni; ÃhÃrasamuÂÂhÃnà dÅnaæ tinïaæ ojaÂÂhamakÃnaæ vasena catuvÅsati anupÃdinnarÆpÃnÅti evaæ sesÃni tepanïÃsa rÆpÃni henti, na tÃni cakkhudhÃtuti vavatthapeti; esa sayo sotadÃtuÃdÅsupi kÃyadhÃtuyaæ pana ava sesÃni tecattÃÊÅsa rÆpÃni honti; keci pana utucittasamuÂÂhÃnÃni saddena saha nava nava katvà pa¤ca cattÃÊÅsÃti vadanti; iti ime pa¤cappasÃdà tesaæ ca visayà rÆpasaddagavdharasaphoÂÂhabbà pa¤cÃti dasa rÆpÃni dasa dhÃtuyo honti. AvasesarÆpÃni dhamma dhÃtuyeva honti cakkhuæ pana nissÃya rÆpaæ Ãhabbha pavattaæ cittaæ cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu nÃmÃti evaæ dve padvavi¤¤ÃïÃni pa¤ca vi¤¤ÃïadhÃtuyo honti; tÅïi manodhÃtu cittÃni ekà mano dhÃtu; aÂÂhasaÂÂhi manovi¤¤ÃïadhÃtucittÃni manovi¤¤ÃïadhÃtuti sabbÃnipi ekÃsÅti lokiyacittÃni satta vi¤¤ÃïadhÃtuyo; taæ sampayuttà phassÃdayo dhammadhÃtuti evametthaa¬¬hekÃdasa dhÃtuyo rÆpaæ; a¬¬haÂÂhamà [PTS Page 590] [\q 590/] dÃtuyo nÃmanti evameko aÂÂhÃrasadhÃtuvasena nÃmarÆpaæ vavatthapeti. Aparo dvÃdasÃyatanavasena, kathaæ? CakkhudhÃtuyaæ vuttanayeneva Âhapetvà tepaïïÃsa rÆpÃni cakkhuppasÃdamattaæ cakkhÃyatananti vavatthapeti, tattha vuttanayeneva ca sotaghÃïajivhÃkÃyadhÃtuyo sotaghÃïajivhÃkÃyÃyatanÃnÅti. Tesaæ visayabhute pa¤ca dhamme rÆpasaddagandharasapheÂÂhebbÃyatanÃnÅti, lokiyasattavi¤¤ÃïadhÃtuyo manÃyatananti, taæsampayuttà phassÃdayo sesarÆpaæ ca dhammÃyatananti evamettha a¬¬hekÃdasa ÃyatanÃnirÆpaæ, diya¬¬ha ÃyatanÃni nÃmanti evameko dvÃdasÃyatanavasena nÃmarÆpaæ vavatthapeti. Aparo tato saÇkhittataraæ dhavdhavasena vavatthapeti, kathaæ? Idha bhikkhu imasmiæ sarÅre catu samuÂÂhÃnà catasso dhÃtuyo, taænissito vaïïo gavdho raso ojÃ, cakkhuppasÃdÃdayo pa¤cappasÃdÃ, vatthurÆpaæ bhÃvo jÅvitindriyaæ, dvisamuÂÂhÃno saddoti imÃni sattarasa rÆpÃni sammasanÆpagÃni nipphannÃni rÆparÆpÃni. KÃyavi¤¤attivacÅvi¤¤atti ÃkÃsadhÃtu rÆpassa lahutà mudutà kamma¤¤atà upacayo santati jaratà anicca tÃti imÃni pana dasarÆpÃni na sammasanÆpagÃni, ÃkÃravikÃra antaraparaacchedamattakÃni, na nipphannÃni, na rÆparÆpÃni1 apica kho rÆpÃnaæ ÃkÃravikÃra antaraparicchedamattato rÆpanti saÇkhaæ gatÃni. Iti sabbÃnipetÃni sattavÅsati rÆpÃni rÆpakkhandho ekÃsÅtiyà lokiyacittehi saddhiæ uppannà vedanà vedanÃkkhavdho; taæsampayuttà sa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhandho; saÇkhÃrà saÇkhà 1. Ma. 1. NipÂhannarÆpÃni. [SL Page 444] [\x 444/] Rakkhavdho; vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandhoti. Iti rÆpakkhandho rÆpaæ cattÃro arÆpino khandhà nÃmanti evameko pa¤cakkhandhavasena nÃmarÆpaæ vavatthapeti. Aparo yaæ ki¤ci rÆpaæ sabbantaæ cattÃri mahÃbhÆtÃni catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpanti evaæ saÇkhitteneva imasmiæ attabhÃve rÆpaæ pariggahetvà tathà manÃyatanadveva dhammÃyatanekadesa¤ca nÃmanti pariggahetvà iti idaæ ca nÃmaæ idaæ ca rÆpaæ idaæ vuccati nÃmarÆpanti saÇkhepato nÃmarÆpaæ [PTS Page 591] [\q 591/] vavatthapeti, sace panassa tena tena mukhena rÆpaæ pariggahetvà arÆpaæ parigaïhato sukhumattà arÆpaæ na upaÂÂhÃti, tena dhuranikkhepaæ akatvà rÆpameva punappuna sammasitabbaæ manasi kÃtabbaæ pariggahetabbaæ vavatthapetabbaæ. Yathà yathà hissa rÆpaæ suvikkhÃlitaæ hoti nijjaÂaæ suparisuddhaæ, tathà tathà tadÃrammaïà arÆpadhammà sayameva pÃkaÂà honti; yathÃhi cakkhumato purisassa aparisuddhe ÃdÃse mukhanimittaæ olokentassa nimittaæ na pa¤¤Ãyati, so nimittaæ na pa¤¤ÃyatÅti na ÃdÃsaæ cha¬¬eti, atha kho naæ punappuna parimajjati, tassa visuddhe ÃdÃse nimittaæ saya meva pÃkaÂaæ hoti, yathà ca telatthiko tilapiÂÂhaæ doïiyaæ Ãkiritvà udakena paripphosetvà ekavÃraæ dvevÃraæ pÅÊanamattena tele anikkhamante na tilapiÂÂhaæ cha¬¬eti, atha kho naæ punappuna uïhodakena paripphosetvà madditvà pÅÊeti, tassevaæ karoto vippasannaæ tilatelaæ nikkhamati;, yathÃvà pana udakaæ pasÃdetukÃmo katakaÂÂhiæ gahetvà anto ghaÂe hatthaæ otÃretvà ekadvevÃre ghaæsanamattena udake avippasÅdante na katakaÂÂhiæ cha¬¬eti, atha kho naæ punappunaæ ghaæsati. Tassevaæ karontassa kalalakaddamaæ sannisidati, adakaæ acchaæ hoti vippasannaæ, eva mevaæ tena bhikkhunà dhuranikkhepaæ akatvà rÆpameva punappunaæ sammasitabbaæ manasi kÃtabbaæ pariggahetabbaæ vavatthapetabbaæ. Yathà yathÃhissa rÆpaæ suvikkhÃlitaæ hoti nijjaÂaæ suparisuddhaæ, tathà tathà tappaccanÅkakilesà sannisÅdanti, kaddamÆpari udakaæ viya cittaæ pasannaæ hoti, tadÃrammaïà arÆpadhammà sayameva pÃkaÂà honti, evaæ a¤¤Ãbhipi ucchuvoragoïadadhimacchÃdÅhi upamÃhi aya mattho pakÃsetabbo. Evaæ suvisuddharÆpapariggahassa panassa arÆpadhammà tÅhÃkÃrehi apaÂÂhahanti phassavasena và vedanÃvasena và vi¤¤Ãïavasena vÃ. Kathaæ? Ekassa tÃva "paÂhavÅdhÃtu kakkhaÊalakkhaïÃ"ti Ãdinà nayena dhÃtuyo pariggaïhantassa paÂhamÃbhini pÃto phasso, taæsampayuttà vedanÃvedanÃkkhavdho, sa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhavdho, saddhiæ phassena cetanà saÇkhÃrakkhandho, cittaæ vi¤¤ÃïakkhÃndhoti [PTS Page 592] [\q 592/] upaÂÂhÃti, tathà kese paÂhavÅdhÃtu kakkhaÊa lakkhaïà paÂhamÃbhinipÃto phasso, taæsampayuttà vedanà vedanÃkkhando, sa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhavdho, saddhiæ phassena cetanà saÇkhÃrakkhavdho, cittaæ vi¤¤Ãïakkhandhoti upaÂÂhÃti, assÃsa passÃse paÂhavÅdhÃtu kakkhaÊalakkhaïÃti paÂhamà bhinipÃto phasso, taæsampayuttà vedanà vedanÃkkhandho paÂhamÃbhinipÃto phasso, taæsampayuttà vedanà vedanÃkkhandho, sa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhavdho, saddhiæ phassena cetanà saÇkhÃrakkhandhÃ, [SL Page 445] [\x 445/] Cittaæ vi¤¤Ãïakkhavdhoti upaÂÂhÃti, evaæ arÆpadhammà phassavasena upaÂÂhahanti. Ekassa paÂhavÅdhÃtu kakkhaÊalakkhaïÃ, tadÃrammaïa rasÃnubhavanakavedanà vedanÃkkhandho, taæsampayuttÃsa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhavdho. Taæ sampayutto phasso ca cetanà ca saÇkhà rakkhavdho, taæ sampayuttaæ cittaæ vi¤¤Ãïakkhavdhoti upaÂÂhÃti. Tathà kese paÂhavÅdhà kakkhaÊalakkhaïà paÂhamÃbhini pato phasso, taæsampayuttà vedanà vedanÃkkhandho, sa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhadho, saddhiæ phassena cenà saÇkhÃrakkhavdho, cittaæ vi¤¤Ãïakkhandhoti upaÂÂhÃti, assÃsapassÃse paÂhavÅdhÃtu kakkhaÊalakkhaïÃti tadÃrammaïarasÃnu bhavanaka vedanà vedanÃkkhavdho sa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhandho, saddhiæ phassena cetanà saÇkhÃrakkhavdho, cittaæ vi¤¤Ãïakkhavdhoti upaÂÂhÃti, taæsampayuttaæ citta vi¤¤Ãïakkhavdhoti upaÂÂhÃti. Evaæ vedanÃvasena arÆpadhammà upaÂÂhahanti. Aparassa paÂhavÅdhÃtu kakkhaÊalakkhaïÃti ÃrammaïapaÂivijÃnanaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤ÃïakkhÃndho, taæsampayuttà vedanà vedanÃkkhandho, sa¤¤Ã sa¤¤ÃkkhÃndho, phasso ca cetanà ca saÇkhÃrakkhavdhoti upaÂÂhÃti. Tathà kese paÂhavÅdhÃtu kakkhaÊalakkhaïà paÂhamÃbhinipÃto phasso, taæsampayuttÃvedanà vedanÃkkhavdho, sa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhandho, saddhiæ phassena cetanà saÇkhÃrakkhandho, cittaæ vi¤¤Ãïakkhavdhoti upaÂÃti, assÃsapassÃse paÂhavÅ dhÃtu kakkhaÊalakkhaïÃti ÃrammaïavÅjÃnanaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhavdho, taæsampayuttà vedanà vedanÃkkhavdho, sa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhandho, phasso cetanà ca saÇkhÃrakkhavdhoti upÂhÃti. Evaæ vi¤¤Ãïavasena arÆpadhammà upaÂÂhahanti. Eteneva upÃyena kammasamuÂÂhÃne kese paÂhavÅdhÃtu kakkhaÊalakkhaïÃti ÃdÅnà nayena dvÃcattÃÊÅsÃya dhÃtuÂÂhosesu catunnaæ catunnaæ dhÃtÆnaæ vasena sesesu ca cakkhudhÃtuÃdisu rÆpapariggahamukhesu sabbaæ nayabhedaæ anugantvà yojanà kÃtabbÃ. Yasmà ca evaæ suvisuddharÆpaparigga hasseva tassa arÆpadhammà tÅhÃkÃrehi pÃkaÂà honti, tasmà suvisuddharÆpapariggaheneva arÆpapariggahÃya yogo kÃtabbo, na itarena. Sacehi ekasmiæ và rÆpadhamme upaÂÂhite dvÅsu và rÆpaæ pahÃya arÆpapariggahaæ Ãrahati. KammaÂÂhÃnato parihÃyati, paÂhavÅ kasiïabhÃvanÃya vuttappakÃrà pabbateyyà [PTS Page 593] [\q 593/] gÃmÅ viya; suvisuddharÆpa pariggahassa pana arÆpapariggahÃya yogaæ karoto kammaÂÂhÃnaæ vundiæ virÆÊhiæ vepullaæ pÃpuïÃti. So evaæ phassÃdÅnaæ vasena upaÂÂhite cattÃro arÆpino khavdhe nÃmanti, tesaæ Ãrammaïa bhÆtÃni cattÃri mahÃbhÆtÃni catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃyarÆpaæ rÆpanti vavatthapeti. Iti aÂÂhÃrasa dhÃtuyo dvÃdasÃyatanÃni pa¤cakkhavdhÃti sabbepi tebhumake dhamme khaggena samuggaæ vivara mÃno viya yamakatÃlakkhandhaæ1 phÃlayamÃno viya ca nÃma¤ca rÆpaæ cÃti dvedhà vavatthapeti, nÃmarÆpamattato uddhaæ a¤¤o satto và puggalo và devo và brahmà và natthÅti niÂÂhaæ gacchati. So evaæ yÃthÃvasarasato nÃmarÆpaæ vavatthapetvà suÂÂhutaraæ satto puggaloti imissà lokasama¤¤Ãya pahÃnatthÃya sattasammohassa samatikkamatthÃya asammohabhumiyaæ cittaæ ÂhapanatthÃya sambahula suttanta 1. Ma. 1. YamakatÃlakandaæ [SL Page 446] [\x 446/] Masena nÃmarÆpamattamevidaæ, na satto na puggalo atthiti eta matthaæ saæsavdetvà vavatthapeti. Vuttaæ hetaæ: - YathÃpi aÇgasambhÃrà hoti saddoratho iti. Evaæ khandhesu santesu hoti sattoti sammutÅti. Aparampi vuttaæ: - " seyyathÃpi Ãvuso kaÂÂha¤ca paÂicca valli¤ca paÂicca mattika¤ca paÂicca tiïa¤ca paÂicca ÃkÃso parivÃrito agÃrantveva saÇkhaæ gacchatÅ, evameva kho Ãvuso aÂÂhi¤ca paÂicca nahÃru¤ca paÂicca maæsa¤ca paÂicca camma¤ca paÂicca ÃkÃso parivÃrito rÆpantveva saÇkhaæ gacchatÅ"ti. [A] aparampi vuttaæ: - Dukkhameva hi sambhoti dukkhaæ tiÂÂhati vetti ca, Nä¤atra dukkhà sambhoti nä¤aæ dukkhà nirujjhatÅti. Evaæ anekasatehi suttantehi nÃmarÆpameva dÅpitaæ, na satto, na puggalo; tasmà yathà akkha cakka pa¤jara ÅsÃdÅsu aÇgasambhÃresu ekenÃkÃrena saïÅtesu rathoti vohÃra mattaæ hoti, paramatthato ekekasmiæ aÇge upaparikkhiyamÃne ratho nÃma natthi, yathà ca kaÂÂhÃdÅsu gehasambhÃresu ekenÃkÃrena ÃkÃsaæ parivÃretvÃÂhitesu gehanti vohÃramattaæ hoti, paramatthato gehaæ nÃma natthi, yathà ca aÇguliaÇguÂÂhÃdÅsu ekenÃkÃrena Âhitesu [PTS Page 594] [\q 594/] muÂÂhitÅ vohÃramattaæ hoti, doïitanti Ãdisu vÅnÃti, hatthiassÃdisu senÃti, pÃkÃragehagopurÃdÅsu nagaranti, khavdhasÃkhÃpalÃsÃdisu ekenÃkÃrena Âhitesu rukkhoti vohÃra mattaæ hoti, paramatthato ekekasmiæ avayave upaparikkhiyamÃne rukkho nÃma natthi, evamevaæ pa¤casu upÃdÃnakkhandhesu sati satto puggaloti vohÃramattaæ hoti, paramatthato ekekasmiæ dhamme upaparikkhiyamÃne asmiti và ahanti vÃti gÃhassa vatthubhuto satto nÃma natthi; paramatthato pana nÃmarÆpamattameva atthiti evaæ passatopihi dassanaæ yathÃbhÆtadassanaæ nÃma hoti. Yo panetaæ yathÃbhÆtadassanaæ pahÃya satto atthiti gaïhÃti, so tassa vinÃsaæ anujÃneyya avinÃsaæ vÃ. AvinÃsa anujÃnanto sassate patati, vinÃsaæ anujÃnantoucchede patati. KasmÃ? KhÅranvayassa dadhino viya tadanvayassa a¤¤assa abÃvato, so sassato sattoti gaïhanto olÅyati nÃma; uccijjatiti gaïhanto atidhÃvati nÃma. TenÃha bhagavÃ: - "dvÅhi bhikkhave diÂÂhigatehi pariyuÂÂhità devamanussà olÅyanti eke, atidhÃvanti eke, cakkhumantova passanti. Kathaæ ca bhikkhave olÅyanti eke? Bhavà rÃmà bhikkhave devamanussà bhavaratà bhavasammuditÃ, tesaæ bhavanirodÃya dhamme desiyamÃne cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na [A] majjhimanikÃya mahÃhatthipadopamasutta. [SL Page 447] [\x 447/] SanniÂÂhati nÃdhimuccati, evaæ kho bhikkhave oliyanti eke. Katha¤ca bhikkhave atidhÃvanti eke? Bhaveneva kho paneke aÂÂhiyamÃnà harÃyamÃnà jigucchamÃnà vibhavaæ abhinavdanti yato kira bho ayaæ attà kÃyassa bhedà uccijjati vinassati na hoti parammaraïà etaæ santaæ etaæ païÅtaæ etaæ yÃthÃvanti, evaæ kho bhikkhave atidhÃvanti eke. Kathaæ ca bhikkhave cakkhumantova passanti? Idha bhikkhave bhikkhu bhÆtaæ bhÆtato passati bhÆtaæ bhÆtato disvà bhÆtassa nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya paÂipanno hoti, evaæ kho bhikkhave cakkhumanto passantÅ"ti tasmà yathà dÃruyantaæ su¤¤aæ nijjivaæ nirÅhakaæ, atha ca pana dÃrurajjukasamÃyogavasena gacchatipi tiÂÂhatipi [PTS Page 595] [\q 595/] saÅhakaæ savyÃpÃraæ viya khÃyati, evamidaæ nÃma rÆpampi su¤¤aæ nijajivaæ nirÅhakaæ, atha ca pana a¤¤ama¤¤asamà yogavasena gacchatipi tiÂÂhatipi saÅhakaæ savyÃpÃraæ viya khÃyatÅti daÂÂhabbaæ. TenÃhu porÃïÃ: - NÃma¤ca rÆpa¤ca idhatthi saccato Na hettha satto manujo ca vijjati, Su¤¤aæ idaæ yantamivÃbhisaÇkhataæ Dukkhassa pu¤jo tiïakaÂÂhasÃdisoti. Na kevala¤cetaæ dÃruyantupamÃya, a¤¤Ãhipi naÊakalÃpiÃdÅhi apamÃhi vibhavetabbaæ. Yathà hi dvÅsu naÊakalÃpisu a¤¤ama¤¤aæ nissÃya ÂhapitÃsu ekà ekissà uppatthambho hoti. Ekissà patamà nÃya itarÃpi patati, evamevaæ pa¤cavokÃrabhave nÃmarÆpaæ a¤¤a ma¤¤aænissÃya pavattati, ekaæ ekassa upatthambho hoti, maraïa vasena ekasmiæ patamÃneitarampi patati, tenÃhu porÃïÃ: - Yamakaæ nÃmarÆpa¤ca ubho a¤¤¤enissitÃ, Ekasmiæ bhijjamÃnasmiæ ubho bhijjanti paccayÃti. YathÃca daï¬Ãbhihataæ bheriæ nissÃya sadde pavattamÃne a¤¤ÃbherÅ a¤¤o saddo, bherÅ saddà asammÅssà bherÅ saddena su¤¤Ã, saddo bheriyà su¤¤o, evamevaæ vatthudvÃrÃrammaïasaÇkhÃtaæ rÆpaæ nissÃya nÃme pavattamÃne a¤¤aæ rÆpaæ, a¤¤aæ nÃmaæ, nÃma rÆpà asammissaæ nÃmaæ rÆpena su¤¤aæ, rÆpaæ nÃmena su¤¤aæ, apica kho bheriæ paÂicca saddo viya rÆpaæ paÂicca nÃmaæ pavattati. TenÃhu porÃïÃ: - Na cakkhuto jÃyare phassapa¤camà Na rÆpato no ca ubhinnamantarÃ, Hetuæ paÂicca pabhavanti saÇkhatà YathÃpi saddo pahaÂÃya bheriyÃ. [SL Page 448] [\x 448/] Na sotato jÃyare phassapa¤camà Na saddato no ca ubhinnamantarÃ, Hetuæ paÂicca pabhavanti saÇkhatà YathÃpi saddo pahaÂÃya bheriyÃ, Na ghÃïato jÃyare phassapa¤camà Na gandhato ne ca ubhinnamantarÃ, Hetuæ paÂicca pabhavanti saÇkhatà YathÃpi saddo pahaÂÃya bheriyà Na jivhato jÃyare phassapa¤camà Na rasato no ca ubhinnamantarà Hetuæ paÂicca pabhavanti saÇkhatà yathÃpi saddo pahaÂÃya bheriyÃ. [PTS Page 596] [\q 596/] Na kÃyato jÃyare phassapa¤camà Na phassato no ca ubhinnamantarÃ, Hetuæ paÂicca pabhavanti saÇkhatà YathÃpi saddo pahaÂÃya bheriyÃ. Na vatthurÆpà pabhavanti saÇkhatà Na cÃpi dhammÃyatanehi niggatÃ, Hetuæ paÂicca pabhavanti saÇkhatà YathÃpi saddo pahaÂÃya bheriyÃti. Apicettha nÃmaæ nittejaæ na sakena tejena pavattituæ sakkoti na khÃdati na pivati na vyÃharati na iriyÃpathaæ kappeti, rÆpampi nittejaæ na sakena tejena pavattituæ sakkoti, na hÅ tassa khÃditukÃmatà na pivitukÃmatà na vyÃharitukÃmatà na iriyà pathaæ kappetukÃmatÃ, athakho nÃmaæ nissÃya rÆpaæ pavattati, rÆpaæ nissÃya nÃmaæ pavattati, nÃmassa khÃditukÃmatÃya pipitukÃma tÃya vyÃharitukÃmatÃya iriyÃpathaæ kappetukÃmatÃya sati rÆpaæ khÃdati pivati vyÃharati iriyÃpathaæ kappeti, imassa panatthassa vibhÃvanatthÃya imaæ upamaæ udÃharanti: - yathà jaccavdho ca pÅÂhasappÅ ca disà pakkamitukÃmà assu, jaccavdho pÅÂhasappiæ evamÃha "ahaæ kho bhaïe sakkomi pÃdehi pÃdakaraïÅyaæ kÃtuæ natthi ca me cakkhÆni yehi samavisamaæ passeyyaæ"ti. PÅÂhasappÅpi jaccavdhaæ evamÃha "ahaæ kho bhaïe sakkomi cakkhunà cakkhukaraïiyaæ kÃtuæ natthi ca me pÃdÃni yehi abhikkameyyaæ và paÂikkameyyaæ vÃ"ti. So tuÂÂhahaÂÂho jaccavdho pÅÂhasappiæ aæsakÆÂaæ Ãropesi, pÅÂhasappi jaccavdhassa aæsakÆÂe nisÅditva evamÃha: vÃmaæ vu¤ca dakkhiïaæ gaïha, dakkhinaæ mu¤ca vÃmaæ gaïhÃ"ti. Tattha jaccavdhopi nittejo dubbalo na sakena tejena sakena balena gacchati, pÅÂhasappÅpi nittejo dubbalo na sakena tejena sakena ilena gacchati, na ca tesaæ a¤¤ama¤¤aæ nissÃya gamanaæ nappavattati, evameva nÃmampi nittejaæ na sakena tejena uppajjati, na tÃsu tÃsu kiriyÃsu pavattati, rÆpampi nittejaæ na sakena tejenauppajjati, na tÃsu tÃsu kiriyÃsu pavattati, na ca tesaæ a¤¤ama¤¤aæ nissÃya uppatti và pavatti và na hoti. Tenetaæ vuccati: - Na sakena ilena jÃyare nopi sakena balena tiÂÂhare, ParadhammavasÃnuvattino jÃyare saÇkhatà attadubbalÃ. [PTS Page 597] [\q 597/] Parapaccayato ca jÃyare paraÃrammaïato samuÂÂhitÃ, ùrammaïapaccayehi ca paradhammehi cime pabhÃvitÃ. YathÃpi nÃvaæ nissÃya manussà yanti aïïave, Evameva rÆpaæ nissÃya nÃmakÃyo pavattati. Yathà ca manusse nissÃya nÃvà gacchati aïïave Evameva nÃmaæ nissÃya rÆpakÃyo pavattati. Ubho nissÃya gacchanti manussà nÃvà ca aïïave, Evaæ nÃma¤ca rÆpa¤ca abho a¤¤o¤¤anissitÃti. Evaæ nÃnÃnayehi nÃmarÆpaæ vavatthÃpayato sattasa¤¤aæ abhibhavitva asammohabhumiyaæ ÂhitaænÃmarÆpÃnaæ yÃthÃvadassanaæ diÂÂhi visuddhÅti veditabbaæ. NÃmarÆpavavatthÃnantipi saÇkhÃraparicchedo tipi etasseva adhivacanaæ Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdhikÃre DiÂÂhivisuddhi niddeso nÃma AÂÂhÃrasamo paricchedo. [PTS Page 598] [\q 598/] 19. KaÇkhÃvitaraïa visuddhi niddeso. Etasseva pana nÃmarÆpassa paccayapariggahaïena tÅsu addhÃsu kaÇkhaæ vitaritvà Âhitaæ ¤Ãïaæ kaÇkhÃvitaraïavisuddhi nÃma, taæ sampÃdetukÃmo bhikkhu yathà nÃma kusalo bhisakko rogaæ disvà tassa samuÂÂhÃnaæ pariyesati, yathà và pana anukampako puriso daharaæ kumÃraæ mandaæ uttÃnaseyyakaæ rathikÃya nipannaæ disvà kassa nu kho ayaæ puttakoti tassa mÃtÃpitaro Ãvajjati, evameva tassa nÃrÆpassa hetupaccayapariyesanaæ Ãpajjati, so Ãditova iti paÂisadvikkhati " na tÃvidaæ nÃmarÆpaæ ahetukaæ, sabbatthasabbadà sabbesaæ ca ekasadisabhÃvÃpattito. Na issarÃdihetukaæ, nÃmarÆpato uddhaæ issarÃdÅnaæ abhÃvato. Yepi nÃmarÆpa mattameva issarÃdayoti vadanti, tesaæissarÃdisaÇkhÃta nÃmarÆpassa ahetukabhÃvÃpattito. Tasmà bhavitabbamassa hetupaccayehi, kenukho te"ti. So evaæ nÃmarÆpassa hetupaccaye Ãvajjetvà imassa tÃva rÆpakÃyassa evaæ hetupaccaye pariganhÃti: ayaæ kÃyo nibbattamÃno neva uppalapadumapuÂh¬arÅkasogavdhikÃdÅnaæ abbhantare nibbattati, na maïimuttÃkarÃdÅnaæ. Athakho ÃmÃsa [SL Page 450] [\x 450/] PakkÃsayÃnaæ antare udarapamalaæ pacchato piÂÂhikaïÂakaæ purato katvà antaantaguïaparivÃrito sayampi duggandhajegucchapaÂikkÆlo duggavdhajegucchapaÂikkÆle paramasambÃdhe okÃse pÆtimacchapÆti kuïapapÆtikummÃsaoÊigallacavdanikÃdisu kimi viya nibbattati, tassevaæ nibbattamÃnassa avijjÃtaïhÃupÃdÃnaæ kammanti [PTS Page 599] [\q 599/] ime cattaro dhammÃ. Nibbattakattà hetu, Ãharo upatthambhakattà paccayoti padvadhammà hetupaccayà honti, tesupi avijjÃdayo tayo imassa kÃyassa mÃtà viya dÃrakassa upanissayà honti. Kammaæ pità viya puttassa janakaæ, ÃhÃro dhÃtÅ viya dÃrakassa sandhÃra koti, evaæ rÆpakÃyassa paccayapariggahaæ katvà puna: "cakkhu¤ca paÂicca rÆpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤Ãïaæ"ti[a] ÃdÅnà nayena nÃma kÃyassa paccayapariggahaæ karoti, soevaæ paccayato nÃmarÆpassa pavattiæ disvà yathà idaæ etarahi, evaæ atÅtepi addhÃne paccayato pavattittha; anÃgatepi paccayato pavattissatÅti samanupassati. Tassevaæ samanupassato yà sà pubbantaæ Ãrabbha " ahosiæ nu kho ahaæ atÅtamaddhÃnaæ, na nu kho ahosiæ atÅtamaddhÃnaæ, kinnukho ahosiæ atitamaddhÃnaæ, kathaæ nu kho ahosiæ atÅtamaddhÃnaæ, kiæ hutvà kiæ ahosiæ nu kho ahaæ atÅta maddhÃnaæ"ti[b] padvavidhà vicikicchà vuttÃ, yÃpi aparantaæ Ãrabba "bhavissÃmi nukho ahaæ anÃgata maddhÃnaæ, na nu kho bhavissÃmi anÃgatamaddhÃnaæ, kinnukho bhavissÃmi anÃgatamaddhÃnaæ, kathaæ nukhobhavissÃmi anÃgatamaddhÃnaæ, kiæ hutvà kiæ bhavissÃmi nu kho ahaæ anÃgatamaddhÃnaæ"ti[b] padvavidhà vicikicchà vuttÃ, yÃpi paccuppannaæ Ãrabbha 'etarahi vÃpana paccuppannaæ addhÃnaæ Ãrabbha kathaækathi hoti, ahaæ nu khosmi no nu khosmi kinnu khosmi kathaæ nu khosmi ayaæ nu kho satto kuto Ãgato so kuhiægÃmÅ bhavissatÅ"ti[b] chabbidhà vicikicchà vuttÃ, sà sabbà pahÅyati. Aparo sÃdhÃraïÃsÃdhÃraïavasena duvidho hi nÃmassa paccayo sÃdhÃraïo asÃdhÃraïo ca, tattha cakkhÃdÅni cha dvÃrÃni rÆpÃdÅni cha ÃrammaïÃni nÃmassa sÃdhÃraïe paccayo, kusalÃdi bhedato sabbappakÃrassopi tato pavattito. ManasikÃrÃdÅko asÃdhÃraïo, yonisomanasikÃra saddhammasavaïÃdiko hi kusalasseva hoti, [PTS Page 600] [\q 600/] viparÅto akusalassa, kammÃdiko vipÃkassa, bhavaÇgÃdiko kiriyassÃtÅ. RÆpassa pana kammaæ cittaæ utu ÃhÃroti ayaæ kammÃdiko catubbidho paccayo, tattha kammaæ atÅta meva kammasamuÂÂhÃnassa rÆpassa paccayo hoti, cittaæ cittasamuÂÂhÃnassa uppajjamÃnaæ, utuÃhÃrà utuÃhÃrasamuÂÂhÃnassa Âhitikkhaïe paccayà hontati evameko nÃmarÆpassa paccayapariggahaæ karoti. So evaæ paccayato nÃmarÆpassa pavattiæ disvà yathà [A.] MajjhimanikÃya -madhupiï¬ikasutta. [B.] MajjhimanikÃyasabbÃsavasutta. [SL Page 451] [\x 451/] Idaæ etarahi, evaæ atÅtepi addhÃne paccayato pavattittha; anÃgatepi paccayato pavattissatÅti samanupassati. Tassevaæ samanupassato vuttanayeneva tÅsupi addhÃsu vicikicchà pahÅyati. Aparo tesaæ yeva nÃmarÆpasaÇkhÃtÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ jarappattiæ jiïïÃnaæ ca bhaÇgaæ disvà idaæ saÇkhÃrÃnaæ jarÃmaraïaæ nÃma jÃtiyà sati hoti. JÃti bhave sati, bhavo upadÃne sati, upÃdÃnaæ taïhÃya sati, taïhà vedÃnaya sati, vedanà phasse sati, phasso saÊÃyatane sati, saÊÃyatanaæ nÃmarÆpe sati, nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïe sati, vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃre sati, saÇkhÃrà avijjÃya satÅti evaæ paÂiloma paÂiccasamuppÃdavasena nÃmarÆpassa paccayapariggahaæ karoti. Athassa vuttanayeneva vicikicchà pahÅyati. Aparo iti kho avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti pubbe vitthÃretvà dassitaanuloma paÂiccasamuppÃdavaseneva nÃmarÆpassa paccayapariggahaæ karoti, athassa vuttanayeneva kaækhà pahÅyati. Aparo purimakammabhavasmiæ moho avijjÃ, Ãyuhanà saÇkhÃrÃ, nikanti taïhÃ, upagamanaæ upÃdÃnaæ, cetanà bhavoti ime pa¤ca dhammà purimakammabhavasmiæ idha paÂisandhiyà paccayÃ. Idha paÂisandhi vi¤¤Ãïaæ, okkanti nÃmarÆpaæ, pasÃdo Ãyatanaæ, phÆÂÂho phasso, vedayitaæ vedanÃti ime padva dhammà idhÆpapattibhavasmiæ pure katassa kammassa paccayÃ, idha paripakkattà ÃyatanÃnaæ moho avijjà Ãyuhanà saÇkhÃrÃ, nikanti taïhÃ, upagamanaæ upÃdÃnaæ, cetanà bhavoti ime pa¤ca dhammà idha kammabhavasmiæ Ãyatiæ paÂisandhiyà paccayÃti evaæ kammavaÂÂavipÃkavaÂÂavasena nÃmarÆpassa paccayapariggahaæ karoti. [PTS Page 601] [\q 601/] tattha catubbidhaæ kammaæ, diÂÂhadhammavedanÅyaæ upapajjavedaniyaæ aparÃpariyavedaniyaæ1 ahosi kammanti. Tesu ekajavana vÅthiyaæ sattasu cittesu kusalà và akusalà và paÂhamajavanacetanà diÂÂhadhammavedaniyakammaæ nÃma, taæ imasmiæyeva attabhÃve vipÃkaæ deti, tathà asakkontaæ pana "ahosikammaæ, nÃhosi kamma vipÃko, nabhavissati kammavipÃko, natthi kammavipÃko"ti[a] eva massa tikassa vasenaahosikammaæ nÃma hoti. AtthasÃdhikà pana sattamajavanacetanà upapajjavedaniyakammaæ nÃma, taæ anantare attabhÃve vipÃkaæ deti, tathà asakkontaæ vuttanayeneva ahosikammaæ nÃma hoti. Ubhinnaæ antare pa¤ca javanace tanà aparÃpariyavedaniyakammaænÃma, taæ anÃgato yadà okÃsaæ labhati, tadà vipÃkaæ deti; sati saæsÃrappavattiyà ahosi kammaæ nÃma na hoti. Aparampi catubbidhaæ kammaæ, yaggarukaæ yabbahulaæ yadÃsannaæ kaÂattÃvÃpanakammanti. Tattha kusalaæ và hotu akusalaæ và garukÃgarukesu yaæ karukaæ mÃtughÃtÃdikammaæ và haggata kammaæ và tadeva paÂhamaævipaccatÅ, tathà bahulÃbahulesupi yaæ bahulaæ 1. Ma. AparapariyÃyavedaniyaæ. [A.] PaÂÂhÃnapÃli- kammakathÃ. [SL Page 452] [\x 452/] Hoti susilyaæ và dussÅlyaæ vÃ, tadeva paÂhamaæ vipaccati. Yadà sannaæ nÃma maraïakÃleanussaritakammaæ, yaæ hi Ãsannamaraïo anussarituæ sakkoti, teneva uppajjati, etehi pana tÅhà muttaæ punappuna laddhÃsevanaæ kaÂattÃvÃpanakammaæ kÃma hoti, tesaæ abhÃve taæ paÂisandhiæ Ãka¬¬hati. Aparampi catubbidhaæ kammaæ, janakaæ upatthambhakaæ upapÅÊakaæ upaghÃtakanti. Tattha janakaæ nÃma kusalampi hoti akusalampi, taæ paÂisandhiyampi pavattepi rÆpÃrÆpa vipÃkakkhavdhe janeti. Upatthambhakaæ pana vipÃkaæ janetuæ na sakkoti, a¤¤¤ena kammena dinnÃya paÂisandhiyà janite vipÃke uppajjanakasukhadukkhaæ upatthambheti, addhÃnaæ pavatteti. UpapÅÊakaæ a¤¤ena kammena dinnÃya paÂisandhiyà janitevipÃke uppajjanakasukhadukkhaæ pÅÊeti bÃdheti addhÃnaæ pavattituæ na deti. UpaghÃtakaæ pana sayaæ kusalampi akusalampi samÃnaæ [PTS Page 602] [\q 602/] a¤¤aæ dubbala kammaæ ghÃtetvà tassa vipÃkaæ paÂibahetvà attano vipÃkassa okÃsaæ karoti, evaæ pana kammena kate okÃse taæ vipÃkaæ uppannaæ nÃma vuccati. Iti imesaæ dvÃdasannaæ kammÃnaæ kammantaraæ ceva vipÃkantaraæ ca buddhÃnaæ kammavipÃka¤ïasseva yÃthÃvasarato pÃkaÂaæ hoti, asÃdhÃraïaæ SÃvakehi; vipassa kena pana kammantaraæ ca vipÃkantaraæ ca ekadesato jÃnitabbaæ, tasmà ayaæ mukhamattadassanena kammaviseso pakÃsitoti. Iti imaæ dvÃdasavidhaæ kammaæ dammavaÂÂe pakkhipitvà evameko kammavaÂÂa vipÃkavaÂÂavasena nÃmarÆpassa paccayapariggahaækaroti, so evaæ kammavaÂÂavipÃkavaÂÂavasena paccayato nÃmarÆpassa pavattiæ disvà yathà idaæ etarahi, evaæ atÅtepi addhÃne kammavaÂÂavipÃkavaÂÂa vasena paccayato pavattittha, anÃgatepi kammavaÂÂavipÃkavaÂÂa vaseneva paccato pavattissati. Iti kamma¤ceva kamma vipÃko ca kammavaÂÂa¤ca vipÃkavaÂÂa¤ca kammapavatta¤ca vipÃka pavatta¤ca kammasantati ca vipÃkasantati ca kiriyà ca kiriyà phala¤ca: - Kammà vipÃkà vattanti vipÃko kammasambhavo, Tasmà punabbhavo hoti evaæ loko pavattatÅti. Samanupassati, tassevaæ samanupassato yà sà pubbantÃdayo Ãrabbha "ahosiæ nu kho aha"nti Ãdinà nayena vuttà soÊasa vidhà vicikicchÃ, sà sabbà pahÅyati. SabbabhavayonigatiÂÂhitinivÃsesu hetuphalasambandhavasena pavattamÃnaæ nÃmarÆpamattameva khÃyati, so neva kÃraïato uddhaæ kÃrakaæ passati, na vipÃkappavattito uddhaæ vipÃkapaÂisaævedadaæ, kÃraïe pana sati kÃrakoti vipÃkappa vattiyà sati paÂisaævedakoti sama¤¤Ãmattena paï¬ità voharanticcevassa sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhaæ hoti. TenÃhu porÃïÃ: - [SL Page 453] [\x 453/] Kammassa kÃrako natthi vipÃkassa ca vedako, Suddhammà pavattanti evetaæ sammadassanaæ. Evaæ kamma vipÃke ca vattamÃne sahetuke, BÅjarukkhÃdikÃnaæ va pubbà koÂi na ¤Ãyati. AnÃgatepi saæsÃre appavattaæ na dissati. Etamatthamana¤¤Ãya titthiyà asayaævasÅ. [PTS Page 603] [\q 603/] Sattasa¤¤aæ gahetvÃna sassatucchedadassino, DvÃsaÂÂhÅdiÂÂhiæ gaïhanti a¤¤ama¤¤aæ virodhitÃ. DiÂÂhibandhanabaddhà te taïhÃsotena vuyhare, TaïhÃsotena vuyhantà na tedukkhà pamuccare. Evametaæ abhi¤¤Ãya bhikkhu buddhassa sÃvako, GambhÅraæ nipuïaæ su¤¤aæ paccayaæ paÂivijjhati. Kammaæ natthi vipÃkamhi pÃko kamme na vijjati, A¤¤ama¤¤aæ ubho su¤¤Ã na ca kammaæ vinà phalaæ. Yathà na suriye aggi na maïimhi na gomaye, Na tesaæ bahi so atthi sambhÃrehi ca jÃyati. Tathà na anto kammassa vipÃko upalabbhati, BahiddhÃpi na kammassa na kammaæ tattha vijjati. Phalena su¤¤akaæ kammaæ phalaæ kamme na vijjati, Kamma¤ca kho upÃdÃya tato nibbattatÅ phalaæ. Na hettha devo na brahmà saæsÃrassatthi kÃrako, Su¤¤a dhammà pavattanti hetusambhÃrapaccayÃti. Tassevaæ kammavaÂÂavipÃkavaÂÂavasena nÃmarÆpassa paccaya pariggahaæ katvà tÅsu addhÃsu pahÅnavicikicchassa sabbe atÅtÃnÃgata paccuppannà dhammà cÆtipaÂisandhivasena vidità honti, sÃssa hoti ¤Ãtapari¤¤Ã. So evaæ pajÃnÃti: ye atÅto kammapaccayà nibbattà khandhÃ, te tatthava niruddhÃ; atÅtakammapaccayà pana imasmiæ bhave a¤¤e khandhà nibbattÃ; atÅtabhavato imaæ bhavaæ Ãgato ekadhammopi natthi, imasmiæ bhave kammapaccayena nibbattà khandhà nirujjhissanti, punabbhave a¤¤o nibbattissanti, imamhà bhavà punabbhavaæ ekadhammopi na gamissati; apica kho yathà na Ãcariya mukhato sajjhÃyo antevÃsikasasa mukhaæ pavisati, na ca tappaccayà tassa mukhe sajjhÃyo na vattati;1 na dÆtena manto dakaæ pÅtaæ rogino udaraæ pavisati, na ca tassa tappaccayà rogo 1. Ma. 1. Nappavattati. [SL Page 454] [\x 454/] Na vÆpasammati, na mÆkhe maï¬anavidhÃnaæ ÃdÃsatalÃdisu mukhanimittaæ gacchati, na ca tattha tappaccayà maï¬anavidhÃnaæ na pa¤¤Ãyati, na ekissà vaÂÂiyà dÅpasikhà a¤¤aæ vaÂÂiæ saÇkamati. Na ca tattha tappaccayà dÅpasikhà na nibbattatÅ, evameva na atÅtabhavato imaæ bhavaæ, ito và punabbhavaæ [PTS Page 604] [\q 604/] koci dhammo saÇkamati, na ca atÅtabhave khandhÃyatanadhÃtupaccayà idha, idha và khandhÃyatanadhÃtupaccayà punabbhave khandhayatanadhÃtuyo na nibbattantÅti. Yatheva cakkhuvi¤¤Ãïaæ manodhÃtu anantaraæ, Na ceva Ãgataæ nÃpi na nibbattaæ anantaraæ. Tatheva paÂisavdimhi vattate cittasantati. Purimaæ bhijjatÅ cittaæ pacchimaæ jÃyatÅ tato. Tesaæ antarikà natthi vÅci tesaæ na vijjati, Na cito gacchati ki¤ci paÂisandhi ca jÃyatÅti. Evaæ cutipaÂisandhivasona viditasabbadhammassa sabbÃkÃrena nÃma rÆpassa paccayapariggahaïe ¤Ãïaæ thÃmagataæ hoti, soÊasavidhÃkaÇkhà suÂÂhutaraæ pahÅyati, na kevalaæ ca sà evaæ, satthari kaÇkhatiti Ãdinayappavattà aÂÂhavidÃpi kaÇkhà pahÅyatiyeva. DvÃsaÂÂhÅdiÂÂhi gatÃni vikkhambhanti. Evaæ nÃnÃnayehi nÃmarÆpassa paccaya pariggahaïena tÅsu addhÃsu kaÇkhaæ vitaritvÃÂhitaæ ¤Ãïaæ kaÇkhà vitaraïavisuddhÅti veditabbaæ. DhammaÂÂhiti¤Ãïantipi yathÃbhÆta¤Ãïantipi sammÃdassanantipi etassevÃdhivacanaæ. Muttaæ hetaæ: - "avijjà paccayà saÇkhÃrà paccayasamuppannÃ; ubhopete dhammà paccayà samuppannÃ"ti[a] paccayà pariggahe pa¤¤Ã dhammaÂÂhiti¤Ãïanti. Anicca to manasikaronto katame dhamme yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti passati? Kathaæ sammÃdassanaæ hoti? Kathaæ tadanvayena sabbe saÇkhÃrà aniccato sudiÂÂhà honti? Kattha kaÇkhà pahÅyati? Dukkhato samuppannÃ"ti[a] paccaya pariggahe pa¤¤Ã dhammaÂÂhiti¤Ãïanti. Anattato manasikaronto katame dhamme yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti passati kathaæ sammÃdassanaæ hoti? Kathaæ tadanvayena sabbe saÇkhÃrà aniccato sudiÂÂhà honti? Kattha kaÇkhà pahÅyatÅti? Aniccato manasikaronto nimittaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti passati, tena vuccati sammÃdassanaæ. Evaæ tadatvayena sabbe dhammà anattatosudiÂÂhà honti, ettha kaÇkhà pahÅyati; yaæ ca yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ, yaæ ca sammÃdassanaæ, yà ca kaÇkhà vitaraïÃ, ime dhammà [PTS Page 605] [\q 605/] nÃnÃÂÂhà nÃnÃvya¤janÃ, udÃhu ekaÂÂhÃ, vya¤janameva nÃnanti. Yaæ ca yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Yaæ ca samsÃdassanaæ, yà ca kaÇkhà 1. Ma. 1. Etassevavevacanaæ. [A.] PaÂÂhÃnapÃli - ¤ÃïakathÃ. [SL Page 455] [\x 455/] VitaraïÃ, ime dhammà ekaÂÂhà vya¤janameva nÃnanti. Iminà pana ¤Ãïena samannÃgato vipassako buddhasÃsane laÇssÃso laÇpatiÂÂho niyatagatiko cullasotÃpanno nÃma hoti. Tasmà bhikkhu sadà sato nÃmarÆpassa sabbaso, Paccaye pariganheyya kaÇkhà vitaraïatthikoti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdhikÃre KaÇkhà vitaraïa visuddhi niddeso nÃma EkÆnavÅsatimo paricchedo. [PTS Page 606] [\q 606/] 20. MaggÃmagga ¤Ãïadassana visuddhi niddeso. Ayaæ maggo ayaæ na maggoti evaæ maggaæ ca amaggaæ ca ¤atvà Âhitaæ ¤Ãïaæ pana maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi nÃma. Taæ sampÃdetu kÃmena kalÃpasammasanasaÇkhÃtÃya nayavipassanÃya tÃva yogo karaïÅyo, kasmÃ? ùraddhavipassakassa obhÃsÃdasambhave maggÃmagga ¤Ãïasambhavato; Ãraddhavipassakassa hi obhÃsÃdisu sambhutesu maggà magga¤ÃïaæhotÅ, vipassanÃya ca kalÃpasammasanaæ Ãdi, tasmà etaæ kaÇkhÃvitaraïÃnantaraæuddiÂÂhaæ. Apica yasmà tÅraïapari¤¤Ãya vattamÃnÃya maggÃmagga¤Ãïaæ uppajjati, tÅraïapari¤¤Ã ca ¤Ãta pari¤¤ÃnantarÃ, tasmÃpi taæ maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhiæ sampÃdetukÃmena kalÃpasammasane tÃva yogo kÃtabbo. TatrÃyaæ vinicchayo: tisso hi lokiyapari¤¤Ãyo ¤Ãtapari¤¤Ã tÅraïapari¤¤Ã pahÃnapari¤¤Ã ca, yaæ sandhÃya vuttaæ "abhi¤¤Ãpa¤¤Ã ¤ÃtaÂÂhe ¤Ãïaæ, pari¤¤Ã pa¤¤Ã tÅraïaÂÂhe ¤Ãïaæ, pahÃnapa¤¤Ã pariccÃgaÂÂhe ¤Ãïaæ"ti. [A] tattha ruppanalakkhaïaæ rupaæ, vedayita lakkhaïà vedanÃti evaætesaæ tesaæ dhammÃnaæ paccattalakkhaïa sallakkhaïavasena pavattà pa¤¤Ã ¤Ãtapari¤¤Ã nÃma. RÆpaæ aniccaæ vedanà aniccÃti Ãdinà nayona tesaæ yeva dhammÃnaæ [PTS Page 607] [\q 607/] sÃma¤¤a lakkhaïaæ Ãropetvà pavattà lakkhaïÃrammaïikavipassanà pa¤¤Ã tÅraïapari¤¤Ã nÃma; tesu yeva pana dhammesu niccasa¤¤Ã dipajahanavasena pavattà lakkhaïÃrammaïikavipassanà pa¤¤ÃpahÃna pari¤¤ÃnÃma. Tattha saÇkhÃraparicchedato paÂÂhÃya yÃva paccaya pariggahà ¤Ãtapari¤¤Ãya bhumi, etasmiæ hi antare dhammÃnaæ [A.] PaÂÂhÃnapÃli- mÃtikÃ. [SL Page 456] [\x 456/] PaccattalakkhaïapaÂivedhasseva Ãdhipaccaæ hoti. KalÃpasammasanato pana paÂhÂhÃya yÃva udayabbayÃnupassanà tÅraïapari¤¤Ãya bhumi, etasmiæ hi antare sÃma¤¤alakkhaïapaÂivedhasseva Ãdhipaccaæ hoti, bhaÇgÃnupassanaæ ÃdiÇ katvà upari pahÃnapari¤¤Ãya bhumi, tato paÂÂhÃya hi aniccato anupassanto niccasa¤¤aæ pajahati, dukkhato anupassanto sukhasa¤¤aæ pajahati, anattato anupassanto attasa¤¤aæ- nibbivdanto nandiæ - virajjanto rÃgaæ- niro dhento samudayaæ - paÂinissajanto ÃdÃnaæ pajahatÅti evaæ nicca sa¤¤Ãdi pahÃnasÃdhikÃnaæ sattannaæ anupassanÃnaæ Ãdipaccaæ. Iti imÃsu tisu pari¤¤Ãsu saÇkhÃraparicchedassa ceva paccayapariggahassa ca sÃdhitattà imÃnà yoginà ¤Ãtapari¤¤Ã ca adigatà hoti. Itarà ca adhigantabbÃ. Tena vuttaæ: - "yasmà tÅraïapari¤¤Ãya vattamÃnÃya maggÃmagga¤Ãïaæ uppajjati, tÅraïapari¤¤Ã ca ¤Ãta pari¤¤ÃnantarÃ. TasmÃpi taæ maggÃmagga¤Ãïadassaïavisuddhiæ sampà detukÃmena kalÃpasammasane tÃva yogo kÃtabbo"ti[a.] TatrÃyaæ pÃÊi: - kathaæ? "AtÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ dhammÃnaæ saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ãsammasane ¤Ãïaæ, yaæ ki¤ci rupaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và yaæ dÆrevà santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yà kÃci vedÃna sammasanaæ. GhÃïavi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. JavhÃvi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. KÃya vi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Manovi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Cakkhusamphasso aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Sotasamphasso aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. GhÃïasamphasso aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. JavhÃsamphasso aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. KÃyasamphasso aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Manosamphasso aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Cakkhusamphassajà vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Setasamphassajà vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. GhÃïasampassajà vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. JavhÃsampassajà vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. KÃyasampassajà vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Manosampassajà vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. RÆpasa¤¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Saddasa¤¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Gandhasa¤¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Rasasa¤¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. PhoÂÂhabba sa¤¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Dhammasa¤¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. RÆpasa¤cetanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Saddasa¤cetanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Gandhasadvetanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Rasasa¤cetanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. PhoÂÂhabbasa¤cetanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. DhammasatenÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. RÆpataïhà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Saddataïhà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Gandhataïhà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Rasataïhà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. PhoÂÂhabbataïhà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Dhammataïhà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. RÆpavitakko aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Saddavitakko aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Gandhavitakko aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Rasavitakko aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. PhoÂÂhabbavitakko aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Dhammavitakko aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. RÆpavicÃro aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. SaddavicÃro aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. GandhavicÃro aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. RasavicÃro aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. PhoÂÂhabbavicÃro aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. DhammavicÃro aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. PaÂhavÅdhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. ùpodhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. TejodhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. VÃyodhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. ùkÃsadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Vi¤¤ÃïadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. PaÂhavikasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. ùpokasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Tejokasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. VÃyokasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. ùkÃsakasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Vi¤¤Ãïakasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Kesà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Lomà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Nakhà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Dantà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Taco aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Maæsaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Naharuæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. AÂÂhi aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. AÂÂhimi¤jà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Vakkaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Hadayaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yakanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Kilomakaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Pihakaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. PapphÃsaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Antaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Antaguïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Udariyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. KarÅsaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Pittaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Semhaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Pubbo aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Lohitaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Sedo aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Medo aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Assu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Vasà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Khelo aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. SiæghÃnikà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Lasikà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. MatthaluÇgaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. CakkhÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. SotÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. GhÃïÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. JivhÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. KÃyÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. DhammÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, 8anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. CakkhudhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. RÆpadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu; aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. SotadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. SaddadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Sotavi¤¤ÃïadhÃtu; aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. GhÃïadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. GhandhadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. GhÃïavi¤¤ÃïadhÃtu; aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. JivhÃdhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. RasadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. JavhÃvi¤¤ÃïadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. KÃyadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavattha peti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. PhoÂÂhabbadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. KÃyavi¤¤ÃïadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. ManodhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. DhammadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Manevi¤¤ÃïadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Cakkhundriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Sotindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. GhÃïindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Jivhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. KÃyindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Manindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Itthindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Purisindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. JÅvitindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Sukhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Dukkhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Somanassindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Domanassindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Upekkhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Saddhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Viriyindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Satindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. SamÃdhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Pa¤¤indriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Ana¤¤Ãta¤¤assÃmitindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. A¤¤indriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. A¤¤ÃtÃvindriyanti aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhate vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ 8sammasanaæ. Vindriyaæ kÃmadhÃtu rÆpadhÃtu arÆpadhÃtu, kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpa bhavo, sa¤¤Ãbhavo1 asa¤¤Ãbhavo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavo, ekavokÃrabhavo catuvokÃrabhavo pa¤cavokÃrabhavo, PaÂhamaæjhÃnaæ sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ dutiyajhÃnaæ sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ tatiyajhÃnaæ sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ catutthajhÃnaæ sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ MettÃcetovimutti , karuïÃcetovimutti, muditÃcetovimutti, upekkhÃcetovimutti, ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ vi¤¤ÃïaæcÃyatanasamÃpatti sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ Ãki¤¤ÃyatanasamÃpatti sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ nvesa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ Avijjà abhi¤¤eyyà saÇkhÃrà abhi¤¤eyyÃ, vi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, nÃmarÆpaæ abhi¤¤eyyaæ, saÊÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, phasso abhi¤¤eyo, vedanà abhi¤¤eyyÃ, taïhà abhi¤¤eyyÃ, upÃdÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, bhavo abhi¤¤eyyo, jati abhi¤¤eyyÃ, jarÃmaraïaæ abhi¤¤eyyaæ"ti. [A] AtÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và pajahati yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. RÆpaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Vedanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Sag¤aæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. SaÇkhÃraæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Vi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Cakkhuæ -pe- jarÃmaraïaæ -pe- sammasane g¤Ãïaæ rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæsaÇtaæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitva va vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; vedÃnaæ -pevi¤¤Ãïaæ, cakkhuæ -pejarÃmaraïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ -penirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, asati jÃtiyà natthi jarÃmaraïanti saÇghipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, atÅtampi addhÃnaæ anÃgatampi aÇdhÃnaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ asati jÃtiyà nattha jarÃmarananti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, bhava paccayà jÃti -peavijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, asati avijjÃya natthi saÇkhÃrÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; atÅtampi addhÃnaæ anÃgatampiaddhÃnaæ avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, asatÅ avijjÃya [A.] PaÂÂhÃnapÃli - ¤ÃïakathÃ. 456 PiÂuve mŠda siÂa Yà kÃci vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yà kÃci saæg¤Ã atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saæg¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yà kÃci saÇkhÃra atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saÇkhÃra aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yà ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci cakkhuæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ cakkhuæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sotaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sotaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghÃïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghÃïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ samsammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci jivhÃyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ jivhayaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kÃyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kÃyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci manaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ manaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci saddaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saddaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci gandhaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ gandhaæaniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rasaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rasaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci phoÂÂhabbaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ phoÂÂhabbaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dhammà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ dhammà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci cakkhuvi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sotavi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sotavi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghÃïavi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhà và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghÃïavi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci jivhÃvi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kÃyavi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci manovi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ va bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ manovi¤¤Ãïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci cakkhusamphasso atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ cakkhusamphassaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sotasamphasso atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sotamphassaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghÃïasamphasso atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghÃïasamphassaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci jivhÃsamphasso atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ jivhÃsamphassaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kÃyasamphasso atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kÃyasamphassaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci manosamphasso, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ manesamphasso aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci cakkhusamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ cakkhusamphassajà vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sotasamphassajà vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sotasamphassaæ vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghÃïasamphassajà vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghÃïasamphassaæ vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci jivhÃsamphassajà vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ jivhÃsamphassajà vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kÃyasamphassajà vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kÃyasamphassajà vedanà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci manosamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ manosamphassajà vedanÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤cirÆpasa¤¤Ã, AtÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ki¤cirÆpasa¤¤Ã, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤cisaddasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saddasa¤¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤cigandhasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ gandhasa¤¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rasasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rasasa¤¤Ã, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci phoÂÂhabbasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ phoÂÂhabbasa¤¤Ã, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dhammasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ Dhammasa¤¤Ã aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rÆpasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpasa¤cetanÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci saddasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saddasa¤cetanÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci gandhasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ gandhasa¤cetanÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rasasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ gandhasa¤cetanÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci phoÂÂhabbasa¤catanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ phoÂÂhabbasa¤cetana , aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dhammasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ dhammasa¤cetanÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rÆpataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpataïhÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci saddataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saddataïhÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghandhataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghandhataïhÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rasataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rasataïhÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci phoÂÂhabbataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ phoÂÂhabbataïhà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dhammataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ dhammataïhÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rÆpavitakko atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpavitakko aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci saddavitakko atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saddavitakko, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghandhavitakko atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghandhavitakko, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rasavitakko, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rasavitakko, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci phoÂÂhabbavitakko, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ phoÂÂhabbavitakko, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dhammavitakko, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ Dhammavitakko, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rÆpavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpavicÃro aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci saddavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saddavicÃro, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghandhavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghandhavicÃro, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rasavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rasavicÃro, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci phoÂÂhabbavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ phoÂÂhabbavicÃro, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dhammavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ dhammavicÃro, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤cipaÂhavÅdhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ paÂhavÅdhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ÃpodhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ÃpodhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci tejodhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ tejodhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci vÃyodhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vÃyodhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ciÃkÃsadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ki¤ciÃkÃsadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci vi¤¤ÃïadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vi¤¤ÃïadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci paÂhavÅkasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ paÂhavÅkasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci Ãpokasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ Ãpokasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci vÃyokasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vÃyokasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ÃkÃsakasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ÃkÃsakasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïakasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïakasiïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kesà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kesà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci lomà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ lomà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci nakhà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ nakhà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dantà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ dantà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci taco atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ taco aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci maæsaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ maæsaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci naharu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ naharu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci aÂÂhi atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ aÂÂhi aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci aÂÂhi mi¤jà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ aÂÂhi mi¤jà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci vakkaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vakkaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci hadayaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ hadayaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci yakanaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ yakanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kilomakaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kilomakaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci pihakaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ pihakaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci papphÃsaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ papphÃsaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci antaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ antaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci antaguïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ antaguïaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci udariyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ udariyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci karÅsaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ karÅsaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci pittaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ pittaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci semhaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ semhaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci pubbo atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ pubbo aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci lohitaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ lohitaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sedo atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sedo aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci medo atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ medo aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci assu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ assu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci vasà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vasà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci khelo, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ khelo, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci siæghÃnikÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ siæghÃnikÃ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci lasikà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ lasikà aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci matthaluÇgaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ matthaluÇgaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci cakkhÃyatana atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ cakkhÃyatana aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sotÃyatanaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sotÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghÃïÃyatanaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghÃïÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci jivhÃyatanaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ jivhÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kÃyÃtanaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kÃyÃtanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dhammÃyatanaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ dhammÃyatanaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci cakkhudhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ cakkhudhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rÆpa dhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpa dhÃta aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sotadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sotadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci saddadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saddadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sotavi¤¤ÃïadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sotavi¤¤ÃïadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghÃïadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghÃïadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci gandhadhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ gandhadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghÃïavi¤¤ÃïadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghÃïavi¤¤ÃïadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci jivhÃdhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ jivhÃdhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci rasadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rasadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci javhÃvi¤¤ÃïadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ javhÃvi¤¤ÃïadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kÃyadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kÃyadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci phoÂÂhabbadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ phoÂÂhabbadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci manodhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ manodhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dhammadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ dhammadhÃtu, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci manovi¤¤ÃïadhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ manovi¤¤ÃïadhÃtu aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci cakkhundriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ cakkhundriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sotindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sotindriyaæ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ghÃïindriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ghÃïindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci jivhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ jivhindriyaæ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci kÃyindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ kÃyindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci manindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ manindriyaæ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci itthindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ itthindriyaæ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci purisindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ purisindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci jÅvitindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ jÅvitindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci sukhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ sukhindriyaæ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dukkhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ dukkhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci somanassindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ somanassindriyaæ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci upekkhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ upekkhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci saddhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ saddhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci viriyindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ viriyindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci satindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ satindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci samÃdhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ samÃdhindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci pa¤¤indriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ pa¤¤indriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci ana¤¤Ãta¤¤assÃmitindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ ana¤¤ÃssÃmitindriyaæ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci a¤¤indiriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ a¤¤indriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci a¤¤ÃtÃvindriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Vindriyaæ kÃmadhÃtu rÆpadhÃtu arÆpadhÃtu, kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpa bhavo, sa¤¤Ãbhavo1 asa¤¤Ãbhavo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavo, ekavokÃrabhavo catuvokÃrabhavo padvavokÃrabhavo, yaæ ki¤ci paÂhamajhÃnaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ paÂhamajhÃnaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci dvatiyajhÃnaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ dvitiyajhÃnaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci tatiyajhÃnaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ tatiyajhÃnaæ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci catutthajhÃnaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ catutthajhÃnaæ, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. MettÃcetovimutti, karuïÃcetovimutti, muditÃcetovimutti, upekkhÃcetovimutti, yaæ ki¤ci ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ cakkhÃyatana aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ¤cÃyatanasamÃpatti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïaæ¤cÃyatanasamÃpatti, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci Ãki¤cÃyatanasamÃpatti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ Ãki¤cÃyatanasamÃpatti, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Yaæ ki¤ci nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti, aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ. Avijjà abhi¤¤eyyÃ, saÇkhÃrà abhi¤¤eyyÃ, vi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, nÃmarÆpaæ abhi¤¤eyyaæ, saÊÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, phasso abhi¤¤eyyo, vedanà abhi¤¤eyyÃ, taïhà abhi¤¤eyyÃ, upÃdÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, bhavo abhi¤¤eyyo, jÃti abhi¤¤eyyÃ, jarÃmaraïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, anattato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, RÆpaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. [PTS Page 608] [\q 608/] vedanaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Sa¤¤aæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. SaÇkÃraæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Cakkhuæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Sotaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. GhÃïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. JivhÃyaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KÃyaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Mano atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. RÆpaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Saddaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Gandhaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Rasaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. PhoÂÂhabbaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. DhammÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Sotavi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. GhÃïavi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. JivhÃvi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KÃyavi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Manovi¤¤Ãïaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Cakkhusamphasso, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Sotasamphasso, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. GhÃïasamphasso, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. JivhÃsamphasso, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KÃyasamphasso, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Manosamphasso, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Cakkhusamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Sotasamphassà vedanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. GhÃïasamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. JivhÃsamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KÃyasamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Manosamphassejà vedanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. RÆpasa¤¤Ã atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Saddasa¤¤Ã atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Gandhasa¤¤Ã atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaækhayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Rasasa¤¤Ã atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. PhoÂÂhabbasa¤¤Ã atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Dhammasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. RÆpasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Saddasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Gandhasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Rasasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. PhoÂÂhabbasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Dhammasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. RÆpataïhÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. SaddataïhÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. GandhataïhÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. RasataïhÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. PhoÂÂhabbataïhÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. DhammataïhÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. RÆpavitakko, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Saddavitakko, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Gandhavitakko, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Rasavitakko, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. PhoÂÂhabbavitakko, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Dhammavitakko, RÆpavicÃro, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. SaddavicÃro, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. GandhavicÃro, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. RasavicÃro, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. PhoÂÂhabbavicÃro, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. DhammavicÃrÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. PaÂhavÅdhÃtu, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. ùpodhÃtu, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. TejodhÃtu, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. VÃyodhÃtu, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. ùkÃsadhÃtu, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Vi¤¤ÃïadhÃtu, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. PaÂhavÅkasiïaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. ùpokasiïaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Tejokasiïaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. VÃyokasiïaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. ùkÃsakasiïaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Vi¤¤Ãïakasiïaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KesÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. LomÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. NakhÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. DantÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Taco, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Maæsaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. NahÃruæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. AÂÂhiæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. AÂÂhimi¤jaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Vakkaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Hadayaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Yakanaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Kilomakaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Pihakaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. PapphÃsaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Antaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Antaguïaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Udariyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KarÅsaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Pittaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Semhaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Pubbeæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Lohitaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Sedo atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Medo atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Assuæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Vasà atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Khelo atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. SiÇghÃnikà atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. LasikÃ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. MatthaluÇgaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. CakkhÃyatanaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. SotÃyatanaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. GhÃïÃyatanaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. JivhÃyatanaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KÃyÃtanaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. DhammÃyatanaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. CakkhudhÃtu atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. SotadhÃtu atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. GhÃïadhÃtu atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. JivhÃdhÃtu atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KÃyadhÃtu atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Cakkhundriyaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Sotindriyaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. GhÃïindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Jivhindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KÃyindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Manindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Itthindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Purisindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. JÅvitindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Sukhindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Dukkhindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Somanassindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Domanassindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Upekkhindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Saddhindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Viriyindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Satindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. SamÃdhindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Pa¤¤indriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. Ana¤¤ata¤¤assÃmitindriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. A¤¤indriyaæ, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. A¤¤ÃtÃvindriyanti, atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. KÃmadhÃtu rÆpadhu arÆpadhÃtu, kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpa bhavo, sa¤¤Ãbhavo1 asa¤¤Ãbhavo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavo, ekavokÃrabhavo catuvokÃrabhavo pa¤cavokÃrabhavo, PaÂhamaæjhÃnaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, dutiyajhÃnaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, tatiyajhÃnaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, catutthajhÃnaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, MettÃcetovimutti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, karuïÃcetovimutti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, muditÃcetovimutti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, upekkhÃcetovimutti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, ùkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, vi¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpatti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, Ãki¤¤a¤cÃyatanasamÃpatti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, Avijjà abhi¤¤eyyÃ, saÇkhÃrà abhi¤¤eyyÃ, vi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, nÃmarÆpaæ abhi¤¤eyyaæ, saÊÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, phasso abhi¤¤eyyo, vedanà abhi¤¤eyyÃ, taïhà abi¤¤eyyÃ, upÃdÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, bhavo abhi¤¤eyyo, jÃti abhi¤¤eyyÃ, jarÃmaraïaæ abhi¤¤eyyaæ rÆpaæ atÅtÃnÃgata paccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhena, dukkhaæ bhayaÂÂhena, anattà asÃra kaÂÂhenÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ. RÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiscasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; Vedanaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sa¤¤aæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; saÇkhÃraæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ----Cakkhuæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sotaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghÃïaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; jivhÃyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; kÃyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; mano atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; RÆpaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; saddaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; gandhaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; rasaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; phoÂÂhabbaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dhammÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; Cakkhuvi¤¤Ãïaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sotavi¤¤Ãïaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghÃïavi¤¤Ãïaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; jivhÃyavi¤¤Ãïaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; kÃyavi¤¤Ãïaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; manovi¤¤Ãïaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; Cakkhusamphasso, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sotasamphasso, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghÃïasamphasso, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; jivhÃsamphasso, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; kÃyasamphasso, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; manosamphasso, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; Cakkhusamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sotasamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghÃïasamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; jivhÃsamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; kÃyasamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; manosamphassajà vedanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; RÆpasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; saddasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghandhasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; rasasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; phoÂÂhabbasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dhammasa¤¤Ã, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; RÆpasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; saddhasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghandhasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; rasasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; phoÂÂhabbasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dhammasa¤cetanÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; RÆpataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; saddataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghandhataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; rasataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; phoÂÂhabbataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dhammataïhÃ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; RÆpavitakko, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; saddavitakko, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghandhavitakko, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; rasavitakko, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; phoÂÂhabbavitakko, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dhammavitakko, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; RÆpavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; saddavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghandhavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; rasavicÃro atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; phoÂÂhabbavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dhammavicÃro, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; PaÂhavÅdhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ÃpodhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; tejodhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; vÃyodhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ÃkÃsadhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; vi¤¤ÃïadhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; PaÂhavÅkasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; Ãpokasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; tejokasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; vÃyokasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ÃkÃsakasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; vi¤¤Ãïakasiïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; Kesà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; lomà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; nakhà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dantà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; taco atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; maæsaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; nahÃru atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; aÂÂhi atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; aÂÂhimi¤jà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; vakkaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; hadayaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; yakanaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; kilomakaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; pihakaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; papphÃsaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; antaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; antaguïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; udariyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; karÅsaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; pittaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; semhaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; pubbo atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; lohitaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sedo atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; medo atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; assu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; vasà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; khelo atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; siæghÃnikà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; lasikà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; matthaluÇgaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; CakkhÃyatanaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sotÃyatanaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghÃïÃyatanaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; jivhÃyatanaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; kÃyÃyatanaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dhammÃyatanaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; CakkhudhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sotadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghÃïadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; jivhÃdhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; kÃyadhÃtu, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; manovi¤¤ÃïadhÃtu atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; Cakkhundriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sotendriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ghÃïendriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; jivhÃndriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; kÃyindriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; manindruyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; itthindriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; purisindriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; jÅvitindriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; sukhindriyaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dukkhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; somanassindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; domanassindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; upekkhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; saddhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; viriyindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; satindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; samÃdhindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; pa¤¤indriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ana¤¤ata¤¤assÃmÅtindriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; a¤¤indriyaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; a¤¤ÃtÃvindriyanti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; KÃmadhÃtu rÆpadhÃtu arÆpadhÃtu, kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpabhavo, sa¤¤Ãbhavo1 asa¤¤Ãbhavo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavo, ekavokÃrabhavo catuvokÃrabhavo pa¤cavokÃrabhavo, PaÂhamajhÃnaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; dutiyajhÃnaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; tatiyajhÃnaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; catutthajhÃnaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; MettÃcetovimutti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; karuïÃcetovimutti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; muditÃcetovimutti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; upekkhÃcetovimutti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; ùkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; vi¤¤Ãna¤cÃyatanasamÃpatti, atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; Ãkica¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; nvesa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; Avijjà abhi¤¤eyyÃ, saÇkhÃrà abhi¤¤eyyÃ, vi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, nÃmarÆpaæ abhi¤¤eyyaæ, saÊÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, phasso abhi¤¤eyyo, vedanà abhi¤¤eyyÃ, taïhà abhi¤¤eyyÃ, upÃdÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, bhavo abhi¤¤eyyo, jÃti abhi¤¤eyyÃ, jarÃmaraïaæ abhi¤¤eyyaæ. AtÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂiccasamuppannaæ dhayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, asati jÃtiyà natthi jarÃmaraïanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, atÅtampi addhÃnaæ anÃgatampi addhÃnaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ asati jÃtiyà natthi jarÃmaraïanti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ, bhava paccayà jÃti, upÃdÃnapaccayà bhavo, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, vedanÃpaccayà taïhÃ, phassapaccayà vedanÃ, saÊÃyatanapaccayà phasso, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, asati avijjÃya nattha saÇkhÃrÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; atÅtampi addhÃnaæ anÃgatampi addhÃnaæ avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, asatÅ avijjÃya [A.] PaÂisambhidÃmagga - ¤ÃïakathÃ. [SL Page 457] [\x 457/] Natthi saÇkhÃrÃti saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ; taæ ¤ÃtaÂÂhena ¤Ãïaæ, pajÃnanaÂÂhena pa¤¤Ã, tena vuccati "atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ dhammÃnaæ saÇkhipitvà vavatthÃne pa¤¤Ã sammasane ¤Ãïaæ"ti ettha ca " cakkhuæ -pejarÃmaraïaæ?Nti iminà peyyÃlena dvÃrÃrammaïehi saddhiæ dvÃrappavattà dhammÃ, padvakkhandhÃ, cha dvÃrÃni, cha ÃrammaïÃni, cha vi¤¤ÃïÃni, cha phassÃ, cha vedanÃ, cha sa¤¤Ã, cha cetanÃ, cha taïhÃ, cha vitakkÃ, cha vicÃrÃ, cha dhÃtuyo, dasa kasiïÃni, dvattiæsakoÂÂhÃsÃ, dvÃdasÃyatanÃni, aÂÂhÃrasadhÃtuyo, bÃvÅsatindriyÃni, tissŠ dhÃtuyo, tayo bhavÃ, aparepi tayo bhavÃ, aparepi tayo bhavÃ. CattÃri jhÃnÃni, catasso appama¤¤Ã, catassŠ samÃpattiyo, dvÃdasa paÂiccasamuppÃdaÇgÃnÅti ime dhammarÃsayo saÇkhittÃti veditabbÃ. Vuttaæ hetaæ abhi¤¤eyyaniddese: - "sabbaæ bhikkhave abhi¤¤eyyaæ, kiæ ca bhikkhave sabbaæ abhi¤¤eyaæ? [PTS Page 609] [\q 609/] cakkhu bhikkhave abhi¤¤eyyaæ, rÆpaæ abhi¤¤eyyÃ, cakkhuvi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, cakkhusamphasso abhi¤¤eyyo, yampidaæ cakkhusamphassapaccayà uppajjati vedayitaæ sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, tampi abhi¤¤eyyaæ. RÆpaæ abhi¤¤eyaæ, abhi¤¤eyyaæ, vedanÃabhi¤¤eyyaæ, sa¤¤Ã abhi¤¤eyyÃ, saÇkhÃrà abhi¤¤eyyÃ, vi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, cakkhuæ abhi¤¤eyyaæ, sotaæ abhi¤¤eyyaæ, ghÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, jivhà abhi¤¤eyyÃ, kÃyo abhi¤¤eyyo, mano abhi¤¤eyyo, RÆpà abhi¤¤eyyÃ, saddà abhi¤¤eyyÃ, gandhà abhi¤¤eyyÃ, rasà abhi¤¤eyyÃ, phoÂÂhabbà abhi¤¤eyyÃ, dhammà abhi¤¤eyyÃ. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, setavi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, ghÃna vi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyaæ, manovi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, Cakkhusamphasso abhi¤¤eyyÃ, setasamphasso abhi¤¤eyyÃ, ghÃnasamphasso abhi¤¤eyyÃ, jivhÃsamphasso abhi¤¤eyyÃ, kÃyasamphasso abhi¤¤eyyÃ, manosamphasso abhi¤¤eyyÃ, Cakkhusamphassajà vedanà abhi¤¤eyyaæ, sotasamphassajà vedanÃ, abhi¤¤eyyÃ, ghÃnasamphassajà vedanà abhi¤¤eyyÃ, jivhÃsamphassajà vedanà abhi¤¤eyyÃ, kÃyasamphassajà vedanà abhi¤¤eyyÃ, manosamphassajà vedanà abhi¤¤eyyÃ, RÆpasa¤¤Ã abhi¤¤eyyÃ, saddasa¤¤Ã abhi¤¤eyyÃ, gandhasa¤¤Ã abhi¤¤eyyÃ, rasasa¤¤Ã abhi¤¤eyyÃ, phoÂÂhabbasa¤¤Ã abhi¤¤eyyÃ, dhammasa¤¤Ã abhi¤¤eyyÃ, RÆpasa¤cetanà abhi¤¤eyyÃ, saddasa¤cetanà abhi¤¤eyyÃ, gandhasa¤cetanà abhi¤¤eyyÃ, rasasa¤cetanà abhi¤¤eyyÃ, phoÂÂhabba sa¤cetanà abhi¤¤eyyÃ, dhammasa¤cetanà abhi¤¤eyyÃ. RÆpataïhà abhi¤¤eyyÃ, saddataïhà abhi¤¤eyyÃ, gandhataïhà abhi¤¤eyyÃ, rasataïhà abhi¤¤eyyÃ, phoÂÂhabbataïhà abhi¤¤eyyÃ, dhammataïhà abhi¤¤eyyÃ, RÆpavitakko abhi¤¤eyyo, saddavitakko abhi¤¤eyyo, gandhavitakko abhi¤¤eyyo, rasavitakko abhi¤¤eyyo, phoÂÂhabbavitakko abhi¤¤eyyo, dhammavitakko abhi¤¤eyyo, RÆpavicÃro abhi¤¤eyyo, saddavicÃro abhi¤¤eyyo, gandhavivicÃro abhi¤¤eyyo, rasavicÃro abhi¤¤eyyo, phoÂÂhabbavicÃro abhi¤¤eyyo, dhammavicÃro abhi¤¤eyyo, PaÂhavÅdhÃtu abhi¤¤eyyÃ, ÃpodhÃtu abhi¤¤eyyÃ, tejodhÃtu abhi¤¤eyyÃ, vÃyodhÃtu abhi¤¤eyyÃ, ÃkÃsadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, vi¤¤ÃïadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, PaÂhavÅkasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, Ãpokasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, tejokasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, vÃyokasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, nÅlakasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, pÅtakasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, lohitakasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, odÃtakasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, ÃkÃsakasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, vi¤¤Ãïa kasiïaæ abhi¤¤eyyaæ, Kesà abhi¤¤eyyÃ, lomà abhi¤¤eyyÃ, nakhà abhi¤¤eyyÃ, dantà abhi¤¤eyyÃ, taco abhi¤¤eyyÃ, maæsaæ abhi¤¤eyyaæ, nahÃrÆ abhi¤¤eyyÃ, aÂÂhi abhi¤¤eyyÃ, aÂÂhimi¤jaæ abhi¤¤eyyaæ, vakkaæ abhi¤¤eyyaæ, hadayaæ abhi¤¤eyyaæ, yakanaæ abhi¤¤eyyaæ, kilomakaæ abhi¤¤eyyaæ, pihakaæ abhi¤¤eyyaæ, papphÃsaæ abhi¤¤eyyaæ, antaæ abhi¤¤eyyaæ, antaguïaæ abhi¤¤eyyaæ, udariyaæ abhi¤¤eyyaæ, karÅsaæ abhi¤¤eyyaæ, pittaæ abhi¤¤eyyaæ, semhaæ abhi¤¤eyyaæ, pubbo abhi¤¤eyayo, lohitaæ abhi¤¤eyyaæ, sedo abhi¤¤eyyÃ, medo abhi¤¤eyyo, assu abhi¤¤eyyaæ, vasà abhi¤¤eyyÃ, kheÊo abhi¤¤eyyo, siÇghÃïikà abhi¤¤eyyÃ, lasikà abhi¤¤eyyÃ, muttaæ abhi¤¤eyyaæ, matthaluÇgaæ abhi¤¤eyyaæ, CakkhÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, rÆpÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, sotÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, saddÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, ghÃnÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, gandhÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, jivhÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, rasÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, kÃyÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, phoÂÂhabbÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, manÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, dhammÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, CakkhudhÃtu abhi¤¤eyyÃ, rÆpadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, sotadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, saddadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, sotavi¤¤ÃïadÃtu abhi¤¤eyyÃ, ghÃnadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, gandhadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, juvhÃdhÃtu abhi¤¤eyyÃ, rasadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, kÃyadhÃtu abhi¤¤eyyÃ. PhoÂÂhabbadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, manodhÃtu abhi¤¤eyyÃ, dhammadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, manovi¤¤ÃïadhÃtu abhi¤¤eyyÃ. Cakkhundriyaæ abhi¤¤eyyaæ, sotindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, ghÃnindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, jivhindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, kÃyindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, manindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, jÅvitindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, itthindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, purisindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, sukhindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, dukkhindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, somanassindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, domanassindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, upekkhindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, saddhindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, viriyindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, satindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, samÃdhindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, pa¤¤andriyaæ abhi¤¤eyyaæ, ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, a¤¤indriyaæ abhi¤¤eyyaæ, a¤¤ÃtÃvindriyaæ abhi¤¤eyyaæ, KÃmadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, rÆpadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, arÆpadhÃtu abhi¤¤eyyÃ, kÃmabhavo abhi¤¤eyyo, rÆpabhavo abhi¤¤eyyo, arÆpabhavo abhi¤¤eyyo, sa¤¤Ãbhavo abhi¤¤eyyo, asa¤¤Ãbhavo abhi¤¤eyyo, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavo abhi¤¤eyyo, ekavokÃra bhavo abhi¤¤eyyo, catuvokÃrabhavo abhi¤¤eyyo, pa¤cavokÃra bhavo abhi¤¤eyyo, PaÂhamaæ jhÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, dutiyaæ jhÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, tatiyaæ jhÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, catutthaæ jhÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, mettà cetovimutti abhi¤¤eyyÃ, karuïÃcetovimutti abhi¤¤eyyÃ, mudità cetovimutti abhi¤¤eyyÃ, upekkhÃcetovimutti abhi¤¤eyyÃ, ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti abhi¤¤eyyÃ, vi¤¤Ãna¤cÃyatanasamÃpatti abhi¤¤eyyÃ, Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti abhi¤¤eyyÃ, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti abhi¤¤eyyÃ, Avijjà abhi¤¤eyyÃ, saÇkhÃrà abhi¤¤eyyÃ, vi¤¤Ãïaæ abhi¤¤eyyaæ, nÃmarÆpaæ abhi¤¤eyyaæ, saÊÃyatanaæ abhi¤¤eyyaæ, phasso abhi¤¤eyyo, vedanà abhi¤¤eyyÃ, taïhà abhi¤¤eyyÃ, upÃdÃnaæ abhi¤¤eyyaæ, bhavo abhi¤¤eyyo, jÃti abhi¤¤eyyÃ, jarÃmaraïaæ abhi¤¤eyyaæ"ti. [A] taæ tattha evaæ vitthÃrena vuttattà idha sabbaæ peyyÃle na saÇkhittaæ, evaæ saÇghitte panettha ye lokuttarà dhammà ÃgatÃ, te asammasanÆpagattà imasmiæ adhikÃre na gahe tabbÃ; yepi ca sammasanÆpagÃ, tesu ye yassa pÃkaÂà honti, sukhena pariggahaæ gacchanti, tesu tena sammasanaæ Ãrabhitabbaæ. TatrÃyaækhandhavasena Ãrabbha vidhÃnayojanÃ: - " yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, dukkhato vavatthapeti, ekaæ sammasanaæ, 1. Ma. 1. Sa¤¤Ãbhavo. [A.] PaÂisambhidÃmagga - ¤ÃïakathÃ. [SL Page 458] [\x 458/] Anattato vavatthapeti, ekaæ [PTS Page 610] [\q 610/] sammasaæ"ti[a] ettha tÃva "ayampi bhikkhu yaæ ki¤ci rÆpaæ"ti[b] evaæ aniyamaniddiÂÂhaæ sabbampi rÆpaæ atÅtattikena ceva catÆhi ca ajjhattÃdidukehÅti ekÃdasahi okÃsehi paricchindhitvà sabbaæ rÆpaæ aniccato vavatthapeti, aniccanti sammasati, kathaæ? Parato vuttanayena. Vuttaæ hetaæ: - "rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ khayaÂÂhenÃ"ti, tasmà esa yaæ atÅtaæ rÆpaæ, taæ yasmà atÅte yeva khÅïaæ nayimaæ bhavaæ sampattanti aniccaæ khayaÂÂhena; yaæ anÃgataæ anantarabhavenibbattissati, tampi tattheva khÅyissati, na tato paraæ bhavaæ gamissatÅti aniccaækhayaÂÂhena; yaæ paccuppannaæ rÆpaæ, tampi idheva khÅyati, na ito gacchatÅti aniccaækhayaÂÂhena; yaæ ajjhattaæ, tampi ajjhattameva khÅyati, na bahiddhà bhÃvaæ gacchatÅtianiccaæ khayaÂÂhena; yaæ bahiddhà -pe- oÊÃrikaæ sukhumaæ hÅnaæ païÅtaæ dure santike, tampi tattheva khÅyita, na dÆrabhÃvaæ gacchatÅ"ti aniccaæ khayaÂÂhenÃti sammasati. Idaæ sabbampi "aniccaæ khayaÂÂhenÃ"ti etassa vasena ekaæ sammasanaæ, bhedato pana ekÃdasavidhaæ hoti; sabbameva ca taæ dukkhaæ bhayaÂÂhena, bhayaÂÂhenÃti sappaÂibhayatÃya, yaæ hÅ aniccaæ, taæ bhayÃvahaæ hoti si hopamasutte devÃnaæ viya. Iti idampi "dukkhaæ bhayaÂÂhenÃ"ti etassa vasena ekaæ sammasanaæ, bhedato pana ekÃdasavidhaæ hoti; yathà cadukkhaæ evaæ sabbampi taæ anattà asÃrakaÂÂhena. AsÃraka ÂÂhenÃti attà nicÃsÅ kÃrako vedako sayaævasÅti evaæ parikappi tassa attasÃrassa abhÃvena yaæ hi aniccaæ taæ dukkhaæ, attanopi aniccataæ và udayabbayapÅÊanaæ và vÃretuæ na sakkoti; kutotassa kÃrakÃdibhÃvo, tenÃha: - "rÆpaæ ca hidaæ bhikkhave attà abhavissa, nayidaæ rÆpaæ ÃbÃdhÃya saævatteyyÃ"ti[b] Ãdi. Iti idampi anattà asÃrakaÂÂhenÃti etassa vasena ekaæ sammasanaæ, bhedato pana ekÃdasavidhaæ hotÅti. [PTS Page 611] [\q 611/] esa nayo vedanÃdisu. Yaæ panÃniccaæ, taæ yasmà niyamato saÇkhatÃdibhedaæ hoti. Tenassa pariyÃyadassanatthaænÃnÃkÃrehi và manasikÃrappavatti dassanatthaæ "rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ aniccaæ saÇkhataæ paÂicca samuppannaæ khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammaæ"ti puna pÃÊi vuttÃ, esa nayo vedanÃdÅsÆti. So tasseva pa¤casu khandhesu aniccadukkhÃnattasammasanassa thirabhÃvatthÃya yantaæ bhagavatà "katamehi cattÃrÅsÃya ÃkÃrehi anulomikaæ khantiæ paÂilabhati? Katamehi cattÃrÅsÃya ÃkÃrehi anulomikaæ khantiæ paÂilabhati? Katamehi cattÃrÅsÃya ÃkÃrehi sammattaniyÃmaæ okkamatÅ"ti etassa vibhaÇge "pa¤cakkhavdhe aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇgu 1. Ma. 1. EttÃvatÃ. [A.] PaÂÂhÃnapÃli - ¤Ãïakathà [b.] SaæyuttanikÃya - upayavagga. [SL Page 459] [\x 459/] To aï¬uvato atÃïato aleïato asaraïato rittato tucchato su¤¤ato anattato ÃdÅnavato viparinÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïa dhammato sokadhammato paridevadhammato upÃyÃsadhammato saækilesikadhammatoti cattÃÊÅsÃya ÃkÃrehi pa¤cakkhavdhe aniccato passanto anulomikaæ khantiæ paÂilabhati, pa¤cannaæ khandhÃnaæ nirodho niccaæ nibbÃïanti passanto sammattaniyÃmaæ okkamatÅ"ti Ãdinà nayena anulema¤Ãïaæ vibhajantena pabhedato aniccÃdisammasanaæ vuttaæ, tassÃpi vasena ime pa¤cakkhandhe samma sati, kathaæ? So hi ekekaæ khandhaæ aniccantikatÃya Ãdiantavanta tÃya ca aniccato, uppÃdavayapatipÅÊanatÃya dukkhavatthutÃya ca dukkhato, paccayayÃpanÅyatÃya rogamÆlatÃya ca rogato, dukkhatà sÆlayogitÃya kilesÃsucipaggharaïatÃya uppÃdajarÃbhaÇgehi uddhumÃtakaparipakkapabhinnatÃya ca gaï¬ato, pÅÊÃjanakatÃya anto tudanatÃya dunnÅharaïÅyatÃya ca sallato, vigarahaïÅyatÃya ava¬¬hi ÃvahanatÃya aghavatthutÃya [PTS Page 612] [\q 612/] ca aghato, aseribhÃvajanakatÃya ÃbÃdhapadaÂÂhÃnatÃya ca ÃbÃdhato, avasatÃya avidheyyatÃya ca parato, vyÃdhijarÃmaraïehi palujjanatÃya palokato, anekavyasanÃvahanatÃya Åtito, aviditÃnaæ yeva vipulÃnaæ anatthÃnaæ Ãvahanato sabbÆpaddavavatthutÃya ca upaddavato, sabbabhayÃnaæ ÃkÃratÃya dukkhaupasamasaÇkhÃtassa paramassÃsassa paÂipakkhabhÆtatÃya ca bhayato, anekehi anatthehi anubaddhatÃya dosÆ pasaÂÂhatÃya upasaggo viya anadhivÃsanÃrahatÃya ca upasaggato, vyÃdhijarÃmaraïehi ceva lÃbhÃdÅhi ca lokadhammehi pacalitatÃya calato. Upakkamena ceva sarasena ca pabhaÇgupagamanasÅlatÃya pabhaÇguto, sabbÃvatthanipÃtitÃya thirabhÃvassa ca abhÃvatÃya a¬uvato, atÃyanatÃya ceva alabbhaneyya khematÃya ca attÃïato, allÅyituæ anarahatÃya allÅnÃnampi ca leïakiccÃkaraïatÃya1 aleïato, nissitÃnaæ bhaya sÃrakattÃbhÃvena asaraïato, yathà parikappitehi dhuvasubhasukhattabhÃvehi rittatÃya rittato, rittatà yeva tucchato, appakattà vÃ; appakampihi loke tucchanti vuccati. SÃmi nivÃsÅ kÃraka vedakÃdhiÂÂhÃyaka virahitatÃya su¤¤ato, sayaæ ca assÃmika bhÃvÃditÃya anattato, pavattidukkhatÃya dukkhassa ca ÃdÅnavatÃya ÃdÅnavato, atha và ÃdÅnaæ vÃti gacchati pavattatÅti ÃdÅnavo, kapaïamanussassetaæ adhivacanaæ, khandhÃpi ca kapaïÃyevÃti. ùdÅnavasadisatÃya ÃdÅnavato, jarÃya ceva maraïena cÃti dvedhà pariïÃmapakatitÃya vipariïÃmadhammato. 1. Ma. 1. KÃritÃya. [SL Page 460] [\x 460/] DubbalatÃya pheggu viya sukhabha¤janÅyatÃya ca asÃrakato, aghahetu tÃya aghamÆlato, mittamukhasapatto viya vissÃsaghÃtitÃya vadha kato, vigatabhavatÃya vibhavasambhutatÃya ca vibhavato, ÃsavapadaÂÂhÃna tÃya sÃsavato, hetupaccayehi abhisaÇkhatatÃya saÇkhatato maccu mÃra kilesamÃrÃnaæ ÃmisabhÆtatÃya mÃrÃmisato. JÃtijarÃvyÃdhi maraïapakatitÃya jÃtijarÃvyÃdhimaraïadhammato, sokaparideva upÃyÃsahetutÃya sokaparidevaupÃyÃsadhammato, taïhÃdiÂÂhi duccaritasaækilesÃnaæ visayadhammatÃya saækilesikadhammatoti evaæ pabhedato vuttassa aniccÃdisammasanassa vasena sammasati. Etthahi aniccato palokato calato pabhaÇguto aï¬uvato [PTS Page 613] [\q 613/] vipariïÃmadhammato asÃrakato vibhavato saækhatato maraïadhammatoti ekekasmiæ khavdhe dasa dasa katvà pa¤¤Ãsa aniccÃnupassanÃni, parato rittato tucchato su¤¤ato anattatoti ekekasmiæ khandhe pa¤ca pa¤ca katvà pa¤cavÅsati anattÃnupassanÃni, sesÃni dukkhato rogatoti ÃdÅni ekekasmiæ khavdhe pa¤cavÅsati pa¤ca vÅsati katvà pa¤cavÅsasataæ dukkhÃnupassanÃnÅti. Iccassa iminà dvisatabhedena aniccÃdisammasanena pa¤cakkhandhe sammasato taæ nayavipassanÃsaækhÃtaæ aniccadukkhÃnattasammasanaæ thiraæ hoti. Idaæ tÃvettha pÃÊinayÃnusÃrena sammasanÃrambhavidhÃnaæ. Yassa pana evaæ nayavipassanÃya yogaæ karotopi nayavupassanà na sampajjati, tena "navahÃkÃrehi indriyÃni tikkhÃni bhavanti, uppannuppannÃnaæ saækhÃrÃnaæ khayameva passati, tattha ca sakkacca kiriyÃya sampÃdeti, sÃtaccakiriyÃya sampÃdeti, sappÃyakiriyÃya sampÃdeti, samÃdhissa ca nimittaggÃhena bojjhaÇgÃna¤ca anuppavattanatÃya kÃye ca jivite ca anapkkhetaæ upaÂÂhapeti, tattha ca "abhibhuyya nekkhammena antarÃva accosÃnenÃ"ti1 evaæ vuttÃnaæ navannaæ ÃkÃrÃnaæ vasena indriyÃni tikkhÃni katvà paÂhavÅkasiïaniddese vuttanayena sattaasappÃyÃni vajjetvà sattasappÃyÃni sevamÃnena kÃlena rÆpaæ sammasitabbaæ, kÃlena arÆpaæ, rÆpaæ sammasantena rÆpassa nibbatti passitabbÃ, seyyathÅdaæ? Idaæ rupaæ nÃma kammÃdivasena catÆhi kÃraïehi nibbattati, tattha sabbesaæ sattÃnaæ rÆpaæ nibbattamÃnaæ paÂhamaæ kammato nibbattati, paÂisandhikkhaïe yeva hi gabbhaseyyakÃnaæ tÃva tisantati vasena vatthukÃyabhÃvadasakasaÇkhÃtÃni tiæsarÆpÃni nibbattanti, tÃni ca kho paÂisandhicittassa uppÃdakkhaïe yeva, yathà ca uppÃdakkhaïe tathà Âhitikkhaïe bhaÇgakkhaïepi, tattha rÆpaæ dandhanirodhaæ garuparivatti, cittaæ khippanirodhaæ lahuparivatti, tenÃha: - " nÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekadhammampi samanupassÃmi yaæ evaæ lahuparivattaæ [PTS Page 614] [\q 614/] yathayidaæ bhikkhave cittaæ"ti. [A] rÆpe dharante yeva 1. Ma. AbbosÃnenÃti. [A.] AÇguttaranikÃya - ekakanipÃta. [SL Page 461] [\x 461/] Hi soÊasavÃre bhavaÇgacittaæ uppajjitvà nirujjhati, cittassa uppÃdakkhaïo Âhitikkhaïo bhavaÇgakkhaïopi ekasadisÃ, rÆpassa pana uppÃdabhaÇgakkhaïÃyeva lahukÃ, tehi sadisÃ, Âhitikkhaïo pana mahÃ, yÃva soÊasacittÃni uppajjitvà nirujjhanti. TÃva vattati, paÂisandhicittassa uppÃdakkhaïe uppannaæ ÂhÃnappattaæ pÆrejÃtaæ vatthuæ nissÃya dutiyaæ bhavaÇgaæ uppajjati, tena saddhiæ uppannaæ ÂhÃnappattaæ pÆrejÃtaæ vatthuæ nissÃya tatiyaæbhavaÇgaæ uppajjati. Iminà nayena yÃvatÃyukaæ cittappavatti veditabbÃ. ùsannamaraïassa pana ekameva ÂhÃnappattaæ vatthuæ nissÃya soÊasa cittÃni uppajjanti, paÂisandhicittassa uppÃdakkhaïe uppannaæ rÆpaæ paÂisandhicittato uddhaæ soÊasamena cittena saddhiæ nirujjhati. hÃnakkhaïe uppannaæ sattarasamassa uppÃdakkhaïena saddhiæ nirujjhati, bhaÇgakkhaïe uppannaæ sattarasamassa ÂhÃnakkhaïaæ patvà nirujjhati, yÃva pavatti nÃma atthi, evameva pavattati, opapÃtikà nampi sattasantativasena sattati rÆpÃni evameva pavattanti. Tattha kammaæ kammasamuÂÂhÃnaæ kammapaccayaæ kammapaccayacitta samuÂÂhÃnaæ kammapaccayaÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ kammapaccaya utusamuÂÂhÃnanti esa vibhÃgo veditabbo. Tatthakammaæ nÃma kusalÃkusala cetanÃ, kammasamuÂÂhÃnaæ nÃma vipÃkakkhandhà ca cakkhudasakÃdi sama sattatÅrÆpaæ ca, kammapaccayaæ nÃma tadeva, kammaæ hi kammasamuÂÂhÃnassa upatthambhakapaccayo pi hoti, kammapaccayacittasamuÂÂhÃnaæ nÃma vipÃkacittasamuÂÂhÃnaæ rÆpaæ, kammapaccaya ÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ nÃma kammasamuÂÂhÃnarÆpesu ÂhÃnappattà ojà a¤¤aæ ojaÂÂhamakaæ samuÂÂhà peti, tatrÃpi ojà ÂhÃnaæ pattà a¤¤anti evaæcatasso và padva và pavattiyo ghaÂeti, kammappaccaya utusamuÂÂhÃnaæ nÃma kammajate jodhÃtu ÂhÃnappattà utusamuÂÂhÃnaæ ojaÂÂhamakaæ samuÂÂhÃpeti, tatrÃpà utu a¤¤aæ ojaÂÂhamakanti evaæ catasso pa¤ca và pavattiyo ghaÂeti, evaæ tÃva kammajarÆpassa nibbatti passitabbaæ. [PTS Page 615] [\q 615/] cittaje supicittaæ cittasamuÂÂhÃnaæ cittapaccayaæ cittapaccayaÃhÃra samuÂÂhÃnaæ cittapaccaya utusamuÂÂhÃnanti esa vibhÃgo veditabbo. Tattha cittaæ nÃma ekÆnanavuti cittÃni, tesu: - Dvattiæsa cittÃni chabbÅsa ÆnavÅsati soÊasa, RÆpiriyÃpatha vi¤¤atti janakÃjanakà matÃ. KÃmÃvacarato hi aÂÂha kusalÃni, dvÃdasÃkusalÃni, manodhÃtu vajjà dasa kiriyÃ, kusalakiriyato dve abhi¤¤ÃcittÃnÅti dvattiæsa cittÃni rÆpaæ iriyÃpathaæ vi¤¤attiæ ca janenti, vipÃkavajjÃni sesadasarÆpÃvacarÃni aÂÂha arÆpÃvacarÃni aÂÂha pi lokuttarÃnÅti chabbÅsati cittÃni rÆpaæ iriyÃpatha¤ca janayanti, na vi¤¤atti. õ kÃmÃvacare dasa bhavaÇgacittÃnÅti, rÆpÃvacare pa¤ca tisso mano [SL Page 462] [\x 462/] DhÃtuyo ekà vipÃkÃhetukamanovi¤¤ÃïadhÃtu somanassasahagatÃni ekunavÅsati cittÃni rÆpameva janayanti, na iriyÃpathaæ na vi¤¤attiæ. Dve pa¤cavi¤¤ÃïÃni, sabbasattÃnaæ paÂisandhi cittaæ, khÅïÃsavÃnaæ cuticittaæ, cattÃri ÃruppavipÃkÃnÅti soÊasa cittÃni neva rÆpaæ janayanti, na iriyÃpathaæ, na vi¤¤¤attiæ. YÃni cettha rÆpaæ janenti, tÃni na Âhitikkhaïe bhaÇgakkhaïe vÃ, tadà hi cittaæ dubbalaæ hoti, uppÃdakkhaïe pana balavaæ, tasmà tadà purejÃtaæ vatthuæ nissÃya rÆpaæ samuÂÂhÃpeti. CittasamuÂÂhÃnaæ nÃma tayoarÆpino khandhà saddanavakaæ kÃyavi¤¤atti vacÅ vi¤¤atti ÃkÃsadhÃtu lahutà mudutà kamma¤¤atà upacayo santatÅti sattarasavidhaæ rÆpa¤ca. Cittapaccayaæ nÃma "pacchÃjÃtà citta cetasikà dhammà purejÃtassa imassa kÃyassÃ"ti evaæ vuttaæ catusamuÂÂhÃnaæ rÆpaæ, cittapaccayaÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ nÃma cittasamuÂÂhÃna rÆpesu ÂhÃnappattà ojà a¤¤aæ ojaÂÂhamakaæ samuÂÂhÃpeti, evaæ dve tisso pavattiyo ghaÂeti, cittapaccayautusamuÂÂhÃnaænÃma citta samuÂÂhano utuÂÂhÃnappatto [PTS Page 616] [\q 616/] a¤¤aæ ojaÂÂhamakaæ samuÂÂhÃpeti, evaæ dvetisso pavattiyo ghaÂeti, evaæ cittajarÆpassa nibbatti passi tabbÃ. ùhÃrajesupi ÃhÃro ÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ ÃhÃrapaccayaæ ÃharapaccayaÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ ÃhÃrapaccayautusamuÂÂhÃnanti esa vibhÃgo veditabbo. Tattha ÃhÃro nÃma kabaliÇkÃro ÃhÃro, ÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ nÃma upÃdinnaæ kammajarÆpaæ paccayaæ labhitvà tattha patiÂÂhÃya ÂhÃnappattÃya ojÃya samuÂÂhÃpitaæ ojaÂÂhamakaæ ÃkÃsadhÃtu lahutà mudutà kamma¤¤atà upacayo santatÅti cuddasavidhaæ rÆpaæ, ÃhÃrapaccayaæ nÃma "kabaliÇkÃro ÃhÃro imassa kÃyassa ÃhÃra paccayena paccayo"ti [a] evaæ vuttaæ catusamuÂÂhÃnaæ rÆpaæ, ÃhÃpaccaya ÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ nÃma ÃhÃrasamuÂÂhÃnesu rÆpesu ÂhÃnappattà ojà a¤¤aæ ojaÂÂhamakaæ samuÂÂhÃpeti, tatrÃpi ojà a¤¤anti evaæ dasa dvÃdasavÃre pavattiæ ghaÂeti. Ekadivasaæ paribhuttÃhÃro sattÃhampi upatthambheti, dibbà pana ojà ekamÃsaæ dve mÃsampi upatthambheti, mÃtarÃparibhuttÃhÃro pi rÆpaæ samuÂÂhÃpeti kammajÃhÃro upÃdinnakÃhÃro nÃma, sopi ÂhÃnappatto rÆpaæ samuÂÂhÃpeti, tatrÃpi ojà a¤¤aæ samuÂÂhÃpetÅti evaæ catasso và pa¤ca và pavattiyo ghaÂeti. ùhÃrapaccaya utusamuÂÂhÃnaæ nÃma ÃhÃsamuÂÂhÃnà tejodhÃtu ÂhÃnappattà utusamuÂÂhÃnaæ ojaÂÂhamakaæ samuÂÂhÃpeti, tatrÃyaæ ÃhÃro ÃhÃrasamuÂÂhÃnÃnaæ janako hutvà paccayo hoti, sesÃnaæ nissayÃhÃraatthi avigatavasenÃti evaæ ÃhÃrajarÆpassa nibbatti passitabbÃ. Utujesupi utu utu samuÂÂhÃnaæ utupaccayaæ utupaccayautusamuÂÂhÃnaæ utupaccayaÃhÃra [A.] PaÂÂhÃna - paccayanidsesa. [SL Page 463] [\x 463/] SamuÂÂhÃnanti esa vibhÃgo veditabbo, tattha utu nÃma catusamuÂÂhÃnà tejodhÃtu, uïhÆtu sÅtaututi evaæ panesa duvido hoti, utusamuÂÂhÃnaæ nÃma catusamuÂÂhÃno utu upÃdinnakaæ paccayaæ labhitvà ÂhÃnappatto sarÅre rÆpaæ samuÂÂhÃpeti, [PTS Page 617] [\q 617/] taæ saddanavakaæ ÃkÃsadhÃtu lahutà mudutà kamma¤¤atà upacayo santatÅti païïarasavidhaæ hoti, utupaccayaænÃma utu catusamuÂÂhÃnika rÆpÃnaæ pavattiyà ca vinÃsassa ca paccayo hoti, utupaccayautusamuÂÂhÃnaæ nÃma utusamuÂÂhÃnà tejo dhÃtu ÂhÃnappattà a¤¤aæ ojaÂÂhamakaæ samuÂÂhÃpeti, tatrÃpi utu a¤¤anti evaæ dÅghampi aÂÂhÃnaæ anupÃdinnapakkheÂhatvÃpi utusamuÂÂhÃnaæ pavattatiyeva, utupaccayaÃhÃrasamuÂÂhÃnaæ nÃma utusamuÂÂhÃnÃnà ÂhÃnappattà ojà a¤¤aæ ojaÂÂhamakaæ samuÂÂhÃpeti, tatrÃpi ojà a¤¤anti evaæ dasadvÃdasavÃre pavattiæ ghaÂeti, tatrÃyaæ utu utusamuÂÂhÃnÃnaæ janako hutvà paccayo hoti, sosÃnaæ nissayaatthiavigatavasenÃti evaæ utujarÆpassa nibbatti passi tabbÃ. Evaæ hi rÆpassa nibbattiæ passanto kÃlena rÆpaæ sammasati nÃma. Yathà ca rÆpaæ sammasantena rÆpassa, evaæ arÆpaæ sammasante nÃpi arÆpassa nibbatti passitabbÃ, sà ca kho ekÃsitilokiya cittuppÃdavaseneva, seyyathÅdaæ? Idaæ hi arÆpaæ nÃma purimabhave ÃyÆhitakammavasena paÂisandhiyaæ tÃva ekÆnavÅsaticittuppÃdappabhedaæ nibbattati, nibbattanÃkÃro panassa paÂiccasamuppÃda niddese vuttanayeneva veditabbo. Tadeva paÂisandhicittassa anantaracittato paÂÂhÃya bhavaÇgavasena ÃyupariyosÃne cuti vasena, yaæ tattha kÃmÃvacaraæ, taæ chasu dvÃresu balavÃrammaïe tadÃrammaïavasena pavatte pana asambhinnattà cakkhussa ÃpÃtha gatattà rÆpÃnaæ Ãlokasannissitaæ manasikÃrahetukaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ nibbattati saddhiæ sampayuttadhammehi, cakkhuppasÃdassa hà Âhitikkhaïe Âhitippattameva rÆpaæ cakkhuæ ghaÂÂeti, tasmiæ ghaÂÂite dvikkhattuæ bhavaÇgaæ uppajjitvà nirujjhati, tato tasmiæ yeva Ãrammaïe kiriyÃmanodhÃtu Ãvajjana kiccaæ sÃdhayamÃnà uppajjati, tadanantaraæ tadeva rÆpaæ passamÃnaæ kusalavipÃkaæ akusalavipÃkaæ và cakkhuvi¤¤Ãïaæ, [PTS Page 618] [\q 618/] tato tadeva rÆpaæ sampaÂicchamÃnà vipÃka manodhÃtu, tato tadevarÆpaæ santirayamÃnà vipÃkÃhetukama novi¤¤ÃïadhÃtu, tato tadevarÆpaæ vavatthÃpayamÃnà kiriyà hetukamanovi¤¤ÃïadhÃtu upekkhà sahagatÃ, tato paraæ kÃmÃvacarakusalÃkusalakiriyÃcittesu ekaæ và upekkhÃsahagatÃhetuka cittaæ pa¤ca satta vÃjavanÃni, tato kÃmÃvacarasattÃnaæ ekà dasasu tadÃrammaïacittesu javanÃrammaïÃnurÆpaæ yaæ ki¤ci tadÃrammaïanti. Esa nayo sesadvÃresu manodvÃre pana mahaggatacittÃnipi uppajjantÅti evaæ chasu dvÃresu arÆpassa nibbatti passitabbÃ. [SL Page 464] [\x 464/] Evaæ hi arÆpassa nibbattiæ passanto kÃlena arÆpaæ sammasati nÃma, evaæ kÃlena rÆpaæ kÃlena arÆpaæ sammasitvÃpi tilakkhaïaæ Ãropetvà anukkamena paÂipajjamÃnoeko pa¤¤ÃbhÃvanaæ sampÃdeti. Aparo rÆpasattaka arÆpasattakavasena tilakkhaïaæ Ãropetvà saÇkhÃre sammasati, tattha ÃdÃnanikkhepanato vayo vuddhattha gÃmito ÃhÃramayato utumayato kammajato cittasamuÂÂhÃnato dhammatÃrÆpatoti imehi ÃkÃrehi Ãropetvà sammasanto rÆpasattakavasena Ãropetvà sammasati nÃma. TenÃhÆ porÃïaæ: - ùdÃnanikkhepanato vayovuddhatthagÃmito, ùhÃrato ca ututo kammato cÃpi cittato, DhammatÃrupato satta vitthÃrena vipassatÅti. Tattha ÃdÃnaæti paÂisandhi, nikkhepanaæti cuti, iti yogÃvacaro imehi ÃdÃnanikkhepehi ekaæ vassasataæ paricchinditvà saÇkhÃresu tilakkhaïaæ Ãropeti, kathaæ? Otthantare sabbe saÇkhÃrà aniccÃ, kasmÃ? UppÃdavayappattito vipariïÃmato tÃva kÃlikato niccapaÂikkhepato ca, yasmà pana uppannà saÇkhÃrÃÂhitiæ pÃpuïanti Âhitiyaæ jarÃya kilamanti, jaraæ patvà avassaæ1 bhijjanti, tasmà abhiïhasampatipÅÊanato dukkhamato dukkhavatthuto sukhapaÂipakkhato ca dukkhÃ, yasmà ca "uppannà saÇkÃrà Âhitiæ pÃpuntu, ÂhÃnappattà mà jirantu, jarappattà mà bhijjantu"ti imesu tÅsu ÂhÃnesu kassaci masavattibhÃvà natthi, su¤¤Ã tena vasavatta nÃkÃrena, tasmà su¤¤ato assÃmikato avasavattito atta paÂipakkhato ca anattÃ, [PTS Page 619] [\q 619/] evaæ ÃdÃnanikkhepanavasena vassasata paricchinne rÆpe tilakkhaïaæ Ãropetvà tato paraæ vayo vuddhatthagamato Ãropeti, tattha " vayovuddhatthagamo nÃma vaya vasena vuddhassa va¬¬hitassa rÆpassa atthaÇgamo, tassa vasena tilakkhaïaæ ÃropetÅti attho. Kathaæ? So tameva vassasataæ paÂhamavayena majjhimavayena pacchimavayenÃti tÅhi vayehi paricchindati, tattha Ãdito tettiæsa vassÃni paÂhamavayo nÃma, tato catuttiæ samajjhimavayo nÃma, tato tettiæsa pacchimavayo nÃmÃti iti imehi tÅhi vayehi paricchivditvà paÂhamavaye pavattaæ rÆpaæ majjhima vayaæ appatvà tatthava nirujjhati. Tasmà taæ aniccaæ, yadaniccaæ taæ dukkhaæ, yaæ dukkhaæ tadanattÃ, majjhimavaye pavattarÆpaæ pi pacchimavayaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà tampi aniccaæ dukkhamanattÃ, paccimavaye tettiæsavassÃni pavattarÆpampi maraïato 1. Ma. Jaraæ pattÃavasÃ. [SL Page 465] [\x 465/] Pari gamanasamatthaæ nÃma natthi, tasmà tampi aniccaæ dukkhamanattÃti tilakkhaïaæ Ãropeti, evaæ paÂhamavayÃdivasena vayovuddhatthagamato tilakkhaïaæ Ãropetvà puna manda dasakaæ khi¬¬Ãdasakaæ vaïïadasakaæ baladasakaæ pa¤¤Ãdasakaæ hÃnidasakaæ pabbhÃradasakaæ pavaÇkadasakaæ momÆhadasakaæ sayanadasakanti imesaæ dasannaæ dasakÃnaæ vasena vayo vuddhatthagamato tilakkhaïaæ Ãropeti, tattha dasakesu tÃva vassasata jivino puggalassa paÂhamÃni dasavassÃni manda dasakaæ nÃma, tadà hi so mando hoti capalo kumÃrako, tato parÃni dasa khi¬¬Ãdasakaæ nÃma, tadà hi so khi¬¬Ãratibahulo hoti. Tato parÃni dasa vaïïadasa kaæ nÃma. Tadà hissa vaïïÃyatanaæ vepullaæ pÃpuïÃti. Tato parÃni dasa baladasakaæ nÃma, tadà hissa bala¤ca thÃmo ca vepullaæ pÃpuïÃti, tato parÃni dasa pa¤¤Ãdasakaæ nÃma, tadÃhissa pa¤¤Ã suppatiÂhità hoti; pakatiyà kira duppa¤¤assÃpi1 tasmiæ kÃle appamattikÃpi pa¤¤Ã uppajjati yeva. Tato parÃni dasa hÃnidasakaæ nÃma, tadà hissa khi¬¬Ãrativaïïabalapa¤¤Ã parihÃyanti. Tato parÃni dasa pabbhÃradasakaæ nÃma, tadà hissa attabhÃve [PTS Page 620] [\q 620/] purato pabbhÃro hoti. Tato parÃni dasa pavaÇkadasakaænÃma, tadà hissa attabhÃvo naÇgalakoÂi viya pavaÇko hoti. Tatà parÃni dasa momÆhadasakaæ nÃma, tadà hi so momÆho hoti, kataæ kataæ pammussati. TatoparÃni dasa sayanadasakaæ nÃma, vassasatiko hi sayanabahulova hoti, tatrÃyaæ yogÅ etesaæ dasakÃnaæ vasena vayovuddhatthagamato tilakkhaïaæ Ãropetuæ iti paÂasa¤cikkhati. PaÂhamadasake pavattarÆpaæ dutiyadasakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, dutiyadasake pavattarÆpaæ tatiyadasakaæ appatvà tattheva nirujjhati, pavattarÆpaæ tatiyadasakaæ appatvà catuttavà tattheva nirujjhati, pavattarÆpaæ catuttadasakaæ appatvà paæ¤cà tattheva nirujjhati, pavattarÆpaæ paæ¤cÃdasakaæ appatvà caÂÂhamatvà tattheva nirujjhati, pavattarÆpaæ caÂÂhamaævÃdasakaæ appatvà sattamaævà tattheva nirujjhati, pavattarÆpaæ sattamaævÃdasakaæ appatvà aÂÂhamaævà tattheva nirujjhati, pavattarÆpaæ aÂÂhamaævÃdasakaæ appatvà navamadasake pavattarÆpaæ dasamadasakaæ appatvà tatheva nirujjhati, dasamadasake pavattarÆpaæ punabbhavaæ appatvà idheva nirujjhati, tasmà tampi aniccaæ dukkhamanattÃti tilakkhaïaæ Ãropetvà puna tadeva vassasataæ padvapadvavassavasena vÅsatikoÂÂhÃse katvà vayovuddhatthagamato tilakkhaïaæ Ãropeti. Kathaæ? So hi iti paÂisaæcikkhati: paÂhame vassapa¤cake pavattarÆpaæ dutiyaæ vassapadvakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, dutiye vassapa¤cake pavattarÆpaæ tatiyaæ tatiyaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, catutto vassapa¤cake pavattarÆpaæ catuttaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, paæ¤camatte vassapa¤cake pavattarÆpaæ paæ¤camaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, caÂÂhamatte vassapa¤cake pavattarÆpaæ caÂÂhamaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, sattamatte vassapa¤cake pavattarÆpaæ sattamaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, aÂÂhamatte vassapa¤cake pavattarÆpaæ aÂÂhamaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, navamatte vassapa¤cake pavattarÆpaæ navamaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, dasamatto vassapa¤cake pavattarÆpaæ dasamaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, ekoÊomatto vassapa¤cake pavattarÆpaæ ekoÊosaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, doÊosamatto vassapa¤cake pavattarÆpaæ doÊesaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, teÊesmantà vassapa¤cake pavattarÆpaæ teÊesaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, dÃhataæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, pasaÊosavantà vassapa¤cake pavattarÆpaæ pasaÊosaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, soÊosavantà vassapa¤cake pavattarÆpaæ soÊosaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, dÃsatavantà vassapa¤cake pavattarÆpaæ dÃsataæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, dahaaÂavantà vassapa¤cake pavattarÆpaæ dahaaÂaæ vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃ, dahanavavantà vassapa¤cake pavattarÆpaæ ekÆnavÅsatime vassapa¤cake pavatta rÆpaæ vÅsatimaæ Vassapa¤cakaæ appatvà tattheva nirujjhati, vÅsatime vassapa¤cake pavattarÆpaæ maraïato paraæ gamanasamatthaæ nÃma natthi, tasmà tampi aniccaæ dukkhamanattÃti. Evaæ vÅsatikoÂÂhÃsa vasena vayovuddhatthagamato tilakkhaïaæ Ãropetvà puna pa¤ca vÅsatikoÂÂhÃse katva catunnaæ catunnaæ vassÃnaæ vasena Ãro 1. Ma. 1. Dubbalapa¤¤assapi. [SL Page 466] [\x 466/] Peti, tathà tettiæsa koÂÂhÃse katvà tinïaæ tiïaæïaæ vassÃnaæ vasena, pa¤¤ÃsakoÂÂhÃse katvà dvinnaæ dvinnaæ vassÃnaæ vasena, sataæ koÂÂhÃse katvà ekekavassavasena, tato ekaæ vassaæ tayo koÂÂhÃse katvà vassÃnahemantagimhesu tÅsu utusu ekekautuvasena tasmiæ vayovuddhatthagamarÆpe tilakkhaïaæ Ãro peti. Kathaæ? VassÃne catumÃsaæ pavattarÆpaæ hemantaæ appatvà tattheva niruddhaæ, hemante pavattarÆpaæ gimhaæ appatvà tattheva niruddhaæ, gimhe pavattarÆpaæ puna vassÃnaæ appatvà tattheva niruddhaæ, tasmà taæ [PTS Page 621] [\q 621/] aniccaæ dukkhamanattÃti. Evaæ Ãropetvà puna ekaæ vassaæ cha koÂÂhÃse katvà vassÃne dve mÃsaæ pavattarÆpaæ saradaæ appatvà tattheva niruddhaæ, sarade pavattarÆpaæ hemantaæ appatvà tattheva niruddhaæ hemante pavattarÆpaæ sisiraæ, sisire pavattarÆpaæ vasantaæ, vasante pavattarÆpaæ gimhaæ, gimhe pavattarÆpaæ puna vassÃnaæ appatvà tattheva niruddhaæ, tasmà aniccaæ dukkhamanattÃti evaæ tasmiæ vayovuddhatthagamarÆpe tilakkhaïaæ Ãropeti, evaæ Ãro petvà tato kÃÊajuïhavasena, kÃÊe pavattarÆpaæ juïhaæ appatvà juïhe pavattarÆpaæpa kÃÊaæpatvà tattheva niruddhaæ, tasmà aniccaæ dukkhamanattÃti tilakkhaïaæ Ãropeti, tato rattivdivavasena, rattiæ pavattarÆpaæ divasaæ appatvà tattheva niruddhaæ, divasaæ pavattarÆpampi rattiæ appatvà tattheva niruddhaæ, tasmà aniccaæ dukkhamanattÃti tilakkhaïaæ Ãropeti, tato tadeva hattivdivaæ pubbaïhÃdivasena chakoÂÂhÃse katvà pubbaïhe pavatta rÆpaæ majjhaïhaæ, majjhanhe pavattarÆpaæ sÃyaïhaæ, sÃyaïhe pavattarÆpaæ paÂhamayÃmaæ, paÂhamayÃme pavattarÆpaæ majjhimayÃmaæ, majjhimayÃme pavattarÆpaæ pacchimayÃmaæ appatvà tattheva niruddhaæ, pacchimayÃme pavattarÆpaæ puna pubbaïhaæ appatvà tattheva niruddhaæ, tasmà aniccaæ dukkhamanattÃti tilakkhaïaæ Ãropeti, evaæÃropetvà puna tasmiæ yeva rÆpe abhikkamapaÂikkamaÃlokanavilo kana sammi¤janapasÃraïavasena abhikkame pavattarÆpaæ Ãlokanaæ, Ãlokane pavattarÆpaæ vilokanaæ, vilokane pavattarÆpaæ sammi¤janaæ, sammi¤jane pavattarÆpaæ pasÃraïaæ appatvà tattheva nirujjhati, tasmà aniccaæ dukkhamanattÃti tilakkhaïaæ Ãropeti, tato ekapadavÃraæ uddharaïa atiharaïa vÅtiharaïa vossajana sannikkhepana sannirumbhanavasena chakoÂÂhÃse karoti, tattha uddharaïaæ nÃma pÃdassa bhumito ukkhipanaæ, atiharaïaæ nÃma purato haraïaæ, vÅtiharaïaæ nÃma khÃïukaïÂaka dÅghajÃtiÃdÅsu ki¤cideva disvà ito cito ca pÃdasa¤caraïaæ, vossajanaæ nÃma pÃdassa heÂÂhà oropanaæ, [PTS Page 622] [\q 622/] sannikkhepanaæ nÃma paÂhavÅtale Âhapanaæ, sannirumhanaæ nÃma puna pÃduddharaïakÃle pÃdassa paÂhaviyà saddhiæabhinippÅ [SL Page 467] [\x 467/] âanaæ, tattha uddharaïe paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtÆti dve dhÃtuyo omattà honti mavdÃ, itarà dve adhimattà honti balavatiyo, tathà atiharaïavÅtiharaïesu; vossajanetejodhÃtu vÃyo dhÃtuti dve dhÃtuyo omattà honti mandÃ, itarà dve adhimattà honti balavatiyo, tathà sannikkhepanasannirumbhanesu, evaæ chakoÂÂhÃse katvà tesaæ vasena tasmiæ vayovuÇdhatthagamarÆpe tilakkhaïaæ Ãropeti, kathaæ? So iti paÂisa¤cikkhati, yà uddharaïe pavattà dhÃtuyo, yÃni ca tadÆpÃdÃyarÆpÃni, sabbepete dhammà atiharaïaæ appatvà tattheva nirujjhanti, tasmà aniccà dukkhà anattÃ, tathà atiharaïe pavattà vÅtiharaïaæ, vÅtiharaïe pavattà vossajanaæ, vossajane pavattà sannikkhepanaæ, sannikkhepane pavattà sannirumbhanaæ appatvà tattheva nirujjhanti, iti tattha tattha uppannà itaraæ itaraæ koÂÂhÃsaæ appatvà tattha tattheva pabbapabbaæ sandhisandhiæ odiodhiæ hutvà tattakapÃle pakkhittatilà viya taÂataÂÃyantà saÇkhÃrà bijjanti, tasmà aniccÃ, aniccattà dukkhÃ, dukkhattà anattÃti; tassevaæ pabbapabbagate skhÃre vipassato rÆpasammasanaæ sukhumaæ hoti, sukhumatte ca panassa idaæopammaæ: eko kira dÃrutinukkÃdisu kataparicayo adiÂÂhapubbapadÅpo paccantavÃsiko nagaramÃgamma antarÃpaïe jalamÃnaæ padÅpaæ disvà ekaæ purisaæ pucchi. Hamho kinnÃmetaæ evaæ manÃpanti. Tamenaæ so Ãha: kimettha manÃpaæ. PadÅpo nÃmesa, telakkhayena vaÂÂikkhayena ca gatamaggo pissa na pa¤¤ÃyissatÅti. Tama¤¤o evamÃha: idampi oÊÃrikaæ, imissà hi vaÂÂiyà anupubbena ¬ayhamÃnÃya tatiyabhÃge tatiyabhÃge jÃlà itarÅtaraæ padesaæ appatvÃva nirujjhissatÅti. Tama¤¤o evamÃha: idampi oÊÃrikaæ, imissà hi aÇgulaÇgulantare a¬¬haÇgula¬¬haÇgulantare tantumhi tantumhi aæsumhi aæsumhi jÃlà itarÅtaraæ aæsuæ appatvÃva nirujjhissati. Aæsuæ pana mu¤citvÃna sakkà jÃlaæ pa¤¤Ãpe tunti. [PTS Page 623] [\q 623/] tattha telakkhayena vaÂÂikkhayena ca padÅpassa gatamaggopi napa¤¤ÃyissatÅti. Purisassa ¤Ãïaæ viya yogino ÃdÃnanikkhepanato vassasatena paricchinnarÆpe tilakkhaïÃropanaæ, vaÂÂiyà tatiyabhÃge tatiyabhÃge jÃlà itarÅtaraæ padesaæ appatvÃva nirujjhissatÅti purisassa ¤Ãnaæ viya yogino vassasatassa tatiya koÂÂhÃsaparicchinne vayovuddhatthagamarÆpe tilakkhaïÃropanaæ, aÇgulaÇgulantare jÃlà itarÅtaraæ appatvà nirujjhissatÅti purisassa ¤Ãïaæ viya yogino dasavassapa¤cavassacatuvassativassadvicassa ekavassaparicchinne rÆpe tilakkhaïÃropanaæ, a¬¬haÇgula¬¬haÇgulantare jÃlà itarÅtaraæ appatvÃva nirujjhissatÅti purisassa ¤Ãïaæ viya yogino ekekautuvasena ekaæ vassaæ tidhà chadhà ca vibhajitvà catumÃsa dvimÃsaparicchinne rÆpe tilakkhaïÃropanaæ, tantumhi [SL Page 468] [\x 468/] Tantumhi jÃlà itarÅtaraæ appatvÃva nirujjhissatÅti purisassa ¤Ãïaæ viya yogino kÃÊajuïhavasena rattivdivavasena eka rattivdivaæ chakoÂÂhÃse katvà pubbaïhÃdivasena ca paricchinne rÆpe tilakkhaïÃropanaæ, aæsumhi aæsumhi jÃlà itarÅtaraæ appatvÃva nirujjhissatÅti purisassa ¤Ãïaæ viya yogino abhikkamà dimasena ceva uddharaïÃdÅsu ca ekekakoÂÂhÃsavasena paricchinne rÆpe tilakkhaïÃropananti. So evaæ nÃnÃkÃrehi vayo vuddhatthagamarÆpe tilakkhaïaæ Ãropetvà puna tadeva rÆpaæ visaÇkharitvÃ1 ÃhÃramayÃdivasena dvattaro koÂÂhÃse katvà ekeka koÂÂhÃse tilakkhaïaæ Ãropeti. Tatrassa ÃhÃramayaæ rÆpaæ chÃtasuhitavasena pÃkaÂaæ hoti, chÃtakÃle samuÂÂhitaæ rÆpaæ hi jhantaæ hoti kilantaæ jhÃmakhÃïuko viya aÇgÃrapacchiyaæ nilÅnakÃko viya ca dubbaïïaæ dussaïÂhitaæ, suhitakÃle samuÂÂhitaæ dhÃtaæ pÅïitaæ mudu siniddhaæ phassavantaæ hoti, so taæ pariggahetvà chÃtakÃle pavattarÆpaæ suhitakÃlaæ appatvà ettheva nirujjhati, suhitakÃle samuÂÂhitampi chÃtakÃlaæ appatvà ettheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃti evaæ tattha tilakkhaïaæ Ãropeti. Utumayaæ sÅtuïhavasena pÃkaÂaæ hoti, uïhakÃle samuÂÂhitarÆpaæ hi jhantaæ2 hoti kilantaæ dubbaïïaæ, [PTS Page 624] [\q 624/] sÅtautunà samuÂaÂhitaæ rÆpaæ dhÃtaæ pÅïitaæ mudu phassavantaæ siniddhaæ hoti, so taæ pariggahetvà uïhakÃle pavattarÆpaæ sÅtakÃlaæ appatvà ettheva nirujjhati, sÅtakÃle pavattarÆpaæ uïhakÃlaæ appatvà ettheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃti evaæ tattha tilakkhaïaæ Ãropeti, kammajaæ ÃyatanadvÃravasena pÃkaÂaæ hoti, cakkhudvÃrasmiæ hi cakkhukÃyabhÃvadasakavasena tiæsakammaja rÆpÃni, upatthambhakÃni pana tesaæ utucittÃhÃrasamuÂÂhÃnÃni catumÅsatÅti catupaïïÃsa honti, tathà sotaghÃïajivhà dvÃresu, kÃyadvÃre kÃyabhÃvadasakavasena ceva utusamuÂÂhÃnÃdivasena ca catu cattÃÊÅsa, manodvÃre hadayavatthukÃyabhÃvadasakavasena ceva utu samuÂÂhÃnÃdivasena ca catupaïïÃsameva, so sabbampi taæ rÆpaæ pariggahetvà cakkhudvÃre pavattarÆpaæ ghÃïadvÃraæ, ghÃïadvÃre pavatta rÆpaæ jivhÃdvÃraæ, jivhÃdvÃre pavattarÆpaæ kÃyadvÃraæ, kÃyadvÃre pavattarÆpaæ manodvÃraæ appatvà ettheva nirujjhati, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃti evaæ tattha tilakkhaïaæ Ãropeti. Citta samuÂÂhÃnaæ somanassita domanassitavasena pÃkaÂaæ hoti, somanassitakÃle uppannaæ hi rÆpaæ siniddhaæ mudu pÅïitaæ phassavantaæ hoti, domanassitakÃle uppannaæ jhantaæ kilantaæ dubbaïïaæ 1. VisaÇyaritvÃti. Katthaci. 2. SÅ. Vijjhattaæ. [SL Page 469] [\x 469/] Hoti, so taæ pariggahetvà somanassitakÃlena pavattarÆpaæ domanassitakÃlaæ appatvà ettheva nirujjhati, domanassitakÃle pavattarÆpaæ somanassitakÃlaæ appatvà ettheva nirujjhati, tasmà tampi aniccaæ dukkhamanattÃti evaæ tattha tilakkhaïaæ Ãropeti, tassevaæ cittasamuÂÂhÃnaæ rÆpaæ pariggahetvà tattha tilakkhaïaæ Ãropayato ayamattho pÃkaÂohoti: - JÅvitaæ attabhÃvo ca sukhadukkhà ca kevalÃ, EkacittasamÃyuttà lahuso vattate khaïo. CullÃsÅtisahassÃni kappaæ tiÂÂhanti ye marÆ, Natveva tepi tiÂÂhanti vihi cittehi samehitÃ. [PTS Page 625] [\q 625/] Ye niruddhà marantassa tiÂÂhamÃnassa và idha, Sabbeva sadisà khandhà gatà appaÂisandhikÃ. Anantarà ca ye bhaggà ye ca bhaggà anÃgate, Tadantarà niruddhÃnaæ vesamaæ natthi lakkhaïe. Anibbattena na jÃto paccuppannena jivati, CittabhaÇgà mato loko pa¤¤atti paramatthiyÃ. AnidhÃnagatà bhaggà pu¤jo natthi anÃgato, Nibbattà yepi tiÂÂhanti Ãragge sÃsapÆpamÃ. NibbattÃna¤ca dhammÃnaæ bhaÇgo nesaæ purakkhato, Palokadhammà tiÂÂhanti purÃïehi amissitÃ. AdassanÃto Ãyanti bhaggà gacchantyadassanaæ, VipajuppÃdova ÃkÃse uppajjanti vayanti cÃti. Evaæ ÃhÃramayÃdisu tilakkhaïaæ Ãropetvà puna dhammatÃrÆpe tilakkhaïaæ Ãropeti, dhammatÃrÆpaæ nÃma bahiddhà anindriyabaddhaæ ayalohatipusÅsasuvaïïarajata muttÃmaïiveÊuriyasaækhasilÃpavÃÊa lohitaÇkamasÃragallabhumipÃsÃïa pabbatatiïarukkhalatÃdi bhedaæ vivaÂÂakappato paÂÂhÃya uppajjanakarÆpaæ. Tadassa asokaÇkurÃdi vasena pÃkaÂaæhoti, asokaÇkuraæ hi Ãditova tanurattaæ hoti, tato dvÅhatÅhaccayena ghanarattaæ, puna dvÅhatÅhaccayena mandarattaæ, tato haritapaÂhÂhavaÂhÂhaæ, tato nÅlapaïïavaïïaæ, nÅla païïavaïïakÃlato pana paÂÂhÃya sabhÃgarÆpasantatimanuppabandhà payamÃnaæ saævaccharamattena paï¬upalÃsaæ hutvà vaïÂato chijjitvà [SL Page 470] [\x 470/] Patati, so taæ pariggahetvà tanurattakÃle pavattarÆpaæ pana rattakÃlaæ appatvÃva nirujjhati, ghanarattakÃle pavattarÆpaæ mandarattakÃlaæ, mandarattakÃle pavattarÆpaæ taruïapallavavaïïa kÃlaæ; taruïapallavavaïïakÃle pavattaæ pariïatapallavavaïïa kÃlaæ, pariïatapallavavaïïakÃle pavattaæ pariïatapallavavaïïakÃlaæ, haritapaïïavaïïakÃle pavattaæ nÅlapaïïavaïïakÃlaæ, nila païïavaïïakÃle pavattaæ paï¬upalÃsakÃlaæ, paï¬upalÃsakÃle pavattaæ vaïÂato chijjitvà [PTS Page 626] [\q 626/] patanakÃlaæ appatvÃva nirujjhathi, tasmà taæ aniccaæ dukkhamanattÃti tilakkhaïaæ Ãropeti. Evaæ tattha tilakkhaïaæ Ãropetvà iminà nayenasabbampi dhammatÃrÆpaæ samma sati, evaæ tÃva rÆpasattakavasena tilakkhaïaæ Ãropetvà saÇkhÃre sammasati. Yampana vuttaæ "arÆpasattakavasenÃ"ti. Tattha ayaæ mÃtikÃ: kalÃpato yamakato khaïikato paÂipÃÂito diÂÂhiugghÃÂanato mÃnasamugghÃtanato nikantipariyÃdÃnatoti. Tattha kalÃpatot phassapa¤camakà dhammÃ. Kathaæ kalÃpato sammasatÅti? Idha bhikkhÆ iti paÂisa¤cikkhati: - ye "ime kesà aniccà dukkhà anattÃ"ti samma sane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, "ye ca lomà aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca nakhà aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca dantà aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca taco aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca maæsaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca nahÃru aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca aÂÂhi aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca aÂÂhima¤jaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca vakkaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca hadayaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca yakanaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca kilomakaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca pihakaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca papphÃsaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca antaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca antaguïaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca udariyaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca karÅsaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca pittaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca semhaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca pubbo aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca lohitaæ aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca sedo aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca medo aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca assu aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca vasà aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca khelo aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca siÇghÃnikà aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca lasikà aniccà dukkhà anattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, ye ca matthaluÇgaæ aniccaæ dukkha manattÃ"ti sammasane uppannà phassapa¤camakà dhammÃ, sabbe te itarÅtaraæ appatvà pabbapabbaæ odhiodhaæ hutvà tatta kapÃle pakkhittatilà viya taÂataÂÃyantà vinaÂÂhÃ, tasmà aniccà dukkhà anattÃti. Ayaæ tÃva visuddhikathayaæ nayo. Ariyavaæsa kathà yampana heÂÂhà rÆpasattake sattasu ÂhÃnesu rÆpaæ aniccaæ dukkha manattÃti pavattaæ cittaæ aparena cittena aniccaæ dukkhama nattÃti sammasanto kalÃpato sammasatÅti vuttaæ, taæ yuttataraæ, tasmà sosanipi teneva nayena vibhajissÃma. "Yamakato"ti idha bhikkhu ÃdÃnanikkheparÆpaæ aniccaæ dukkhamanattÃti sammasitvà tampi cittaæ aparena cittena aniccaæ dukkhamanattÃti sammasati, vayovuddhatthagamarÆpaæ aniccaæ dukkhamanattÃti sammasitvà tampi cittaæ aparena cittena aniccaæ dukkhamanattÃti sammasati, ÃhÃramayaæ utumayaæ kammajaæ citta samuÂÂhÃnaæ dhammatÃrÆpaæ aniccaæ dukkhamanattÃti sammasitvà tampi cittaæ aparena cittena aniccaæ dukkhamanattÃti sammasati; evaæ yamakato sammasati nÃma. Khaïikatoti idha bhikkhu ÃdÃna nikkheparÆpaæ aniccaæ dukkhamanattÃti sammasitvà taæ paÂhamacittaæ. Dutiyacittena, dutiyaæ tatiyena, tatiyaæ catutthenaæ, catutthaæ pacamena etampi aniccaæ dukkhamanattÃti sammasati. Vayovuddhatthagama rÆpaæ ÃhÃramayaæ utumayaæ kammajaæ [PTS Page 627] [\q 627/] cittasamuÂÂhÃnaæ dhammatÃrÆpaæ aniccaæ dukkhamanattÃti sammasitvà taæ paÂhamacittaæ dutiyacittena, dutiyaæ tatiyena, tatiyaæ catutthena, catutthaæ padvamena etampi aniccaæ dukkhamanattÃti sammasati; evaæ rÆpapariggÃhakacittato [SL Page 471] [\x 471/] PaÂÂhÃya cattÃri cattÃri sammasanto dhaïikato sammasati nÃma. PaÂipÃÂitoti ÃdÃnanikkheparÆpaæ aniccaæ dukkhamanattÃti sammasitvà taæ paÂhamacittaæ dutiyacittena, dutiyaæ tatiyena, tatiyaæ catutthena catutathaæ paæcamena, paæcamena caÂÂhamena caÂÂhamena sattamena sattamena aÂÂhamena aÂÂhamena navamena navamena dasamaæ ekÃdasamena etampi aniccaæ dukkhamanattÃti sammasati. VayovuddhatthagamarÆpaæ ÃhÃramayaæ utumayaæ kammajaæ cittasamuÂÂhÃnaæ dhammatÃrÆpaæ aniccaæ dukkhamanattÃti sammasitvÃtaæ paÂhamacittaæ dutiyacittena, dutiyaæ tatiyena -pe- dasamaæ ekÃdasa mena etampi aniccaæ dukkhamanattÃtievaæ vipassanÃpaÂipÃÂiyà sakalampi divasabhÃgaæ sammasituæ vaÂÂeyya; yÃva dasamacittasammasanà pana rÆpakammaÂÂhÃnampi arÆpakammaÂÂhÃnampi paguïaæ hoti, tasmà dasame yeva Âhapetabbanti vuttaæ, evaæ sammasanto paÂipÃÂito sammasati nÃma, diÂÂhiugghÃÂanato mÃnaugghÃmanato nikantipariyÃdÃnatoti imesu tÅsu visuæ sammasananayo nÃma natthi, yampi netaæ heÂÂhÃrÆpaæ idha ca arupaæ pariggahitaæ, taæ passanto rÆpà rÆpato uddhaæ a¤¤aæ sattaæ nÃma na passati, sattassa adassa nato paÂÂhÃya sattasa¤¤ÃugghÃÂità hoti. Sattasa¤¤aæ ugghÃÂitacittena saÇkhÃre pariggaïhato diÂÂhi nÆppajjati, diÂÂhiyà anuppajjamÃnÃya diÂÂhi ugghÃÂiyà nÃma hoti, diÂÂhiæ ugghÃÂita cittena saÇkhÃre pariggaïhato mÃno nÆppajjati. MÃne anuppajjante mÃno samugghÃÂito nÃma hoti, mÃnaæ samugghÃÂita cittena saÇkhÃre pariggaïhato taïhà nÆppajjati, taïhÃya anuppajjantiyà nikanti pariyÃdinnà nÃma hotÅti idaæ tÃva visuddhikathÃyaæ vuttaæ, ariyavaæsakathÃyaæ pana "diÂÂhiugghÃÂanato mÃna samugghÃÂanato nikantipariyÃdÃnato"ti mÃtikaæ Âhapetvà ayaæ nayo dassito, "ahaæ vipassÃmi, mamavipassanÃ"ti gaïhato hi diÂÂhisamugghÃÂanaæ nÃma na hoti, saÇkhÃrÃva [PTS Page 628] [\q 628/] saÇkhÃre vipassanti sammasanti vavatthapenti pariggaïhanti paricchindhantÅti gaïhato pana diÂÂhiugghÃÂanaænÃma hoti, " suÂÂhu vipassÃmi, manÃpaæ vipassÃmÅ"ti gaïhato mÃnasamugghÃto nÃma na hoti, saÇkhÃrÃva saÇkhÃre vipassanti sammasanti vavatthapenti pariggaïhanti paricchindantÅti gaïhato pana mÃnasamugghÃto nÃma hoti, vipassituæ sakko mÅti vipassanaæ assÃdentassa nikantiparaayÃdÃnaæ nÃma na hoti, saÇkhÃrÃva saÇkhÃre vipassanti sammasanti vavatthapenti pariggaïhanti paricchindantÅti gaïhato pana nikanti pariyÃdÃnaæ nÃma hoti, sace saÇkhÃrà attà bhaveyyÆæ, attÃti gahetuæ vaÂÂeyyÆæ, anattà ca pana attÃti gahitÃ, tasmà te avasavattanaÂÂhena anattÃ, hutvà abhÃvaÂÂhena aniccÃ, uppÃdavayapatipÅÊanaÂÂhena dukkhÃti passato diÂÂhiugghÃÂanaæ nÃma hoti. SacesaÇkhÃrà niccà bhaveyyuæ, niccÃti gahetuæ vaÂÂeyyuæ, aniccà ca pana niccÃti gahitÃ, tasmà te hutvà abÃvaÂÂhena aniccÃ, uppÃdavayapatÅpÅÊa [SL Page 472] [\x 472/] NaÂÂhena dukkhÃ, avasavattanaÂÂhena anattÃti passato mÃna samugghÃto nÃma hoti. Sace saÇkhÃrà sukhà bhaveyyuæ, sukhÃti gahetuæ vaÂÂeyyuæ, dukkhà ca pana sukhÃti gahitÃ, tasmà te uppÃda vayapatipÅÊanaÂÂhena dukkhÃ, hutvà abhÃvaÂÂhena aniccÃ, avasavattanaÂÂhena anattÃti passato nikantipariyÃdÃnaæ nÃma hoti. Evaæ saÇkhÃre anattato passantassa diÂÂhisamugghÃÂanaæ nÃma hoti, aniccato passantassa mÃnasamugghÃmanaæ nÃma hoti. Dukkhato passantassa nikantipariyÃdÃnaæ nÃma hoti, itiayaæ vipassanà attano attano ÂhÃne yeva tiÂÂhatÅti. Evaæ arÆpa sattakavasenÃpitilakkhaïaæ Ãropetvà saÇkhÃre sammasati, ettÃvatà panassa rÆpakammaÂÂhÃnampi arÆpakammaÂÂhÃnampi paguïaæ hoti. So evaæ paguïarÆpÃrÆpakammaÂÂhÃno yà upari bhaÇgÃnupassa nato paÂÂhÃya pahÃnapari¤¤Ãvasena sabbÃkÃrato pattabbà aÂÂhà rasa mahÃvipassanÃ, tÃsaæ idheva tÃva ekadesaæ paÂivijjhanto tappaÂipakkhe dhamme pajahati, aÂÂhÃrasamahÃvipassanà nÃma aniccà nupassanÃdikà pa¤¤Ã, yÃsu aniccÃnupassanaæ bhÃvento nicca sa¤¤aæ pajahati, dukkhÃnupassanaæ [PTS Page 629] [\q 629/] bhÃvento sukhasa¤¤aæ pajahati, anattÃnupassanaæ bhÃvento attasa¤¤aæ pajahati, nibbidÃnu passanaæ bhÃvento nandiæ pajahati, virÃgÃnupassanaæ bhÃvento rÃgaæ pajahati, nirodhÃnupassanaæ bÃvento samudayaæ pajahati, paÂinissaggÃnupassanaæ bhÃvento ÃdÃnaæ pajahati, khayÃnupassanaæ bhÃvento ghanasa¤¤aæ pajahati, vayÃnupassanaæ bhÃvento ÃyÆhanaæ pajahati, vipariïÃmÃnupassanaæ bhÃvento dhuvasa¤¤aæ pajahati, animittÃnupassanaæ bhÃvento nimittaæ pajahati, appaïihitÃnupassanaæ bhÃvento païidhiæ pajahati, su¤¤atÃnu passanaæ bhÃvento abinivesaæ pajahati, adhipa¤¤Ãdhammavipassanaæ bhÃvento sÃrÃdÃnÃbinivesaæ pajahati, yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ bhÃvento sammohÃbhinivesaæ pajahati, ÃdÅnavÃnupassanaæ bhÃvento sammohÃbhinivesaæ pajahati, ÃdÅnavÃnupassanaæ bhÃvento ÃlayÃbhinivesaæ pajahati, paÂisaÇkhÃnupassanaæ bhÃvento appaÂisaÇkhaæ pajahati, vivaÂÂÃnupassanaæ bhÃvento saæyogÃbhini vesaæ pajahati, tÃsu yasmà iminà aniccÃdilakkhaïattayavasena saÇkhÃrà diÂÂhÃ, tasmà aniccadukkhaanattÃnupassanà paÂividdhà honti, yasmà ca yà ca aniccÃnupassanà yà ca animittÃnupassanà ime dhammà ekaÂÂhÃ, vya¤janameva nÃnaæ, tathà yà ca dukkhÃnu passanà yà ca appaïihitÃnupassanà ime dhammà ekaÂÂhà vya¤jana meva nÃnaæ, yà ca anattÃnupassanà yà ca su¤¤atÃnupassanà ime dhammà ekaÂÂhÃ, vya¤janameva nÃnanti ca vuttaæ, tasmà tÃpi paÂividdhà honti. Adhipa¤¤Ãdhammavipassanà pana sabbÃpi vipassanÃ, yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ kaÇkhÃvitaraïavisuddhiyà eva saÇgahÅtaæ, ità idampi dvayaæ paÂividdhameva hoti, sesesu vipassanäÃïesu ki¤ci [SL Page 473] [\x 473/] PaÂividdhaæ, ki¤ci appaÂividdhaæ, tesaæ vibhÃgaæ parato ÃvÅkarissÃma, yadeva hi paÂividdhaæ, taæ sandhÃya idaæ vuttaæ "evaæ paguïarÆpÃrÆpa kammaÂÂhÃno yà upari bhaÇgÃnupassanato paÂÂhÃya pahÃnapari¤¤Ãvasena sabbÃkÃrato pattabbà aÂÂhÃrasa mahÃvipassanÃ- tÃsaæ idheva tÃva ekadesaæ paÂivijjhanto tappaÂipakkhe dhamme pajahatÅ"ti. So evaæ aniccÃnupassanÃdi paÂipakkhÃnaæ niccasa¤¤ÃdÅnaæ pahÃnena visuddha¤Ãïo sammasana¤Ãïassa pÃraæ ganatvà yaæ taæ sammasanaæ ¤ÃïÃnantaraæ "paccuppannÃnaæ [PTS Page 630] [\q 630/] dhammÃnaæ vipariïÃmÃnu passane pa¤¤Ã udayabbayÃnupassane ¤Ãïaæ"ti udayabbayÃnu passanaæ vuttaætassa adhigamÃya yogaæ Ãrabhati. ùrabhamÃno ca saÇkhepato tÃva Ãrabhati, tatrÃyaæ pÃÊi: - kathaæ? "PaccuppannÃnaæ dhammÃnaæ vipariïÃmÃnupassane pa¤¤Ã udayabbayÃnupassaïe ¤Ãïaæ, jÃtaæ rÆpaæ paccuppannaæ, tassa nibbattilakkhaïaæ udayo, vipariïÃmalakkhaïaæ vayo, anupassanà ¤Ãïaæ, jÃtà vedanà paccuppannÃ, tassà nibbattilakkhaïà udayo, viparinÃma lakkhaïaæ vayo, anupassanà ¤Ãïaæ jÃtaæ sa¤¤Ã paccuppannà tassà nibbattilakkhaïaæ udayo, viparinÃma lakkhaïaæ vayo, anupassanà ¤Ãïaæ jÃtaæ saÇkhÃrà paccuppannà tassà nibbattilakkhaïaæ udayo, viparinÃma lakkhaïaæ vayo, anupassanà ¤Ãïaæ jÃtaæ vi¤¤Ãïaæ paccuppannà tassà nibbattilakkhaïaæ udayo, viparinÃma lakkhaïaæ vayo, anupassanà ¤Ãïaæ jÃtaæ cakkhu paccuppannà tassà nibbattilakkhaïaæ udayo, viparinÃma lakkhaïaæ vayo, anupassanà ¤Ãïaæ jÃto bhavo paccuppanno, tassa nibbattilakkhaïaæ udayo, vipariïÃmalakkhaïaæ vayo, anu passanà ¤Ãïa"nti. [A] so iminà pÃÊinayena jÃtassa nÃmarÆpassa nibbattilakkhaïaæ jÃtiæ uppÃdaæ abhinavÃkÃraæ udayotivipari ïÃmalakkhaïaæ khayaæ bhaÇgaæ vayoti samanupassati. So evaæ pajà nÃti: imassa nÃmarÆpassa uppattito pubbe anuppannassa rÃsi và nicayo và natthi, uppajjamÃnassÃpi rÃsito và nicayato và Ãgamanaæ nÃma natthi, nirujjhamÃnassÃpi disÃvidisÃgamanaæ nÃma natthi, niruddhassÃpi ekasmiæ ÂhÃne rÃsito nicayato nidhÃnato avaÂÂhÃnaæ nÃma natthi, yathà pana vÅïÃya vÃdiyamÃnÃya uppannassa saddassa neva uppattito pubbe sannicayo atthi, na uppajjamÃno sannicayo Ãgato, na nirujjhamÃnassa disÃvidisÃgamanaæ atthi, na niruÇdho katthaci sannicito tiÂÂhati, athakho vÅïadva upavÅïadva purisassa ca tajjaæ vÃyÃmaæ paÂicca ahutvà sambhoti, hutvà pati veti, evaæ sabbepi rÆpÃrÆpino dhammà ahutvà sambhonti, hutvà pativentÅti evaæ saÇkhepato udayabbayamanasikÃraæ katvà puna yÃni- etasseva udayabbaya¤Ãïassa vibhaÇge avijjÃsamudayà rÆpasamudÃya rÆpasamudayo'ti paccayasamudayaÂÂhena rÆpakkhandhassa udayaæ passati, 'kammasamudayà ÃhÃrasamudayà rÆpasamudayoti paccayasamudayaÂÂhena rÆpakkhandhassa udayaæ passatinibbatti lakkhaïaæ passanto pi rÆpakkhandhassa udayaæ passati, rÆpakkhandhassa udayaæ passanto imÃni padva lakkhaïÃni passati, avijjÃnirodhà rÆpanirodhoti paccayanirodhaÂÂhena rÆpakkhandhassa vayaæ passati, taïhÃnirodhà [A.] PaÂÂhÃnapaÊi ¤ÃïakathÃ. [SL Page 474] [\x 474/] KammanirodhÃ- ÃhÃranirodhÃ- rÆpanirodhoti paccayanirodhaÂÂhena rÆpakkhandhassa vayaæ [PTS Page 631] [\q 631/] passati, vipariïÃmalakkhaïaæ passantopi rÆpakkhandhassa vayaæ passati, rÆpakkhandhassa vayaæ passantopi imÃni pa¤calakkhaïÃni passati, tathà avijjÃsamudayà vedanÃsamudayoti paccayasamudayaÂÂhena vedanÃkkhandhassa udayaæ passati, taïhà samudayà kammasamudayo phassasamudayà vedanÃsamudayoti paccayasamudayaÂÂhena vedanÃkkhandhassa udayaæ passati, nibbattilakkhaïaæ passantopi vedanÃkkhandhassa udayaæ passati, vedanÃkkhandhassa udayaæ passanto imÃni pa¤ca lakkhaïÃni passati, avijjÃnirodhà taïhÃnirodhà kammanirodhà phassanirodhà vedanÃnirodhoti paccayanirodhaÂÂhena vedanÃkkhandhassa vayaæ passati, vipariïÃmalakkhaïaæ passantopi vedanÃkkhandhassa vayaæ passati, vedanÃkkhandhassa vayaæ passanto imÃni pa¤ca lakkhaïÃni passati, vedanÃkkhandhassa viya ca sa¤¤Ã saÇkhÃravi¤¤ÃïakkhandhÃnaæ. Ayaæ pana viseso: - vi¤¤Ãïakkhandhassa phassaÂÂhÃne nÃmarÆpasamudayà nÃmarÆpanirodhÃti, evaæ ekekassa khandhassa udayabbayadassane dasa dasa katvà pa¤¤ÃsalakkhaïÃni vuttÃni, tesaæ vasena evampi rÆpassa udayo, evampi rÆpassavayo, evampi rÆpaæ udeti, evampi rÆpaæ vetÅti paccayato ceva khaïato ca vitthÃrena manasikÃraæ karoti, tassevaæ karoto iti kirime dhammà ahutvà sambhonti, hutvà pativentÅti ¤Ãïaæ misadataraæ hoti, tassevaæ paccayato ceva khaïato ca dvedhà udayabbayaæ passato saccapaÂiccasamuppÃdanayalakkhaïabhedà pÃkaÂà honti. Yaæ hi so avijjÃdisamudayà khandhÃnaæ samudayaæ avijÃdi nirodhà khandhÃnaæ nirodhaæ passati, idamassa paccayato udayabbaya dassanaæ. Yaæ pana nibbattilakkhaïavipariïÃmalakkhaïÃni passanto khandhÃnaæ udayabbayaæ passati, idamassa khaïatoudayabbayadassanaæ, uppattikkhaïa yeva hi nibbattilakkhaïaæ, bhaÇgakkhaïeva vipariïÃmalakkhaïaæ, iccassevaæ paccayato ceva khaïato ca dvedhà udayabbayaæ passato paccayato udayadassanena samudayasaccaæ pÃkaÂaæ hoti janakÃvabodhato, [PTS Page 632] [\q 632/] khaïato udayadassanena dukkhasaccaæ pÃkaÂaæ hoti jÃtidukkhÃvabodhato, paccayato vayadassanena nirodhasaccaæ pÃkaÂaæ hoti paccayÃnuppÃdena1 paccayavataæ anuppÃdÃvabodhato, khaïato vayadassanena dukkhasaccameva pÃkaÂaæ hoti maraïadukkhÃvabodhato, yadvassa udayabbayadassanaæ maggo cÃyaæ lokikoti maggasaccaæpÃkaÂaæ hoti tattha sammohavighÃtato, paccayato cassa udayadassanena anulomapaÂiccasamuppÃdo pÃkaÂo hoti, imasmiæ sati idaæ hotÅti avabodhato, paccayato vayadassanena paÂilomapaÂiccasamuppÃdo pÃkaÂo hoti imassa 1. Ma. PaccayÃnuppÃdanena. [SL Page 475] [\x 475/] Nirodhà idaæ nirujjhatÅti avabodhato, khaïato pana udayabbaya dassanena paÂiccasamuppannà dhammà pÃkaÂà honti saÇghatalakkhaïÃvabodhato. Udayabbayavanto hi saÇkhatÃ, te ca paÂiccasamuppannÃti. Paccayato cassa udayadassanena ekattanayo pÃkaÂo hoti, hetuphalasambavdhena santÃnassa anupacchedÃva bodhato, atha suÂÂhutaraæ ucchedadiÂÂhiæ pajahati, khaïato udayadassanena nÃnattanayo pÃkaÂo hoti, navanavÃnaæuppÃdavabodhato, atha suÂÂhutaraæ sassatadiÂÂhiæ pajahati. Paccayato cassa udayabbayadassanena avyÃpÃranayo pÃkaÂo hoti, dhammÃnaæ avasa vattibhÃvÃvabodhato, atha suÂÂhutaraæ attadiÂÂhiæ pajahati. Paccayato pana udayadassanena Evaæ dhammatÃnayo pÃkaÂo hoti, paccayÃnu rÆpena phassa uppÃdavabodhato, atha suÂÂhutaraæ akiriyadiÂÂhiæ pajahati. Paccayato cassa udayadassanena anattalakkhaïaæ pÃkaÂaæ hoti, dhammÃnaæ nirÅhakattapaccayapaÂibaddhavuttitÃvabodhato. Khaïato udayabbayadassanena aniccalakkhaïaæ pÃkaÂaæ hoti hutvà abhÃvÃvabodhato pubbantÃparantavicekÃvabodhate ca. Dukkhalakkhaïaæ pi pÃkaÂaæ hoti udayabbayehi patipÅÊanÃvabodhato, sabhÃvalakkhaïampi pÃkaÂaæ hoti udayabbayapariccinnÃvabedadhato, sabhÃvalakkhaïe saÇghatalakkhaïassa tÃvakÃlikattampi pÃkaÂaæ hoti, udayakkhaïe vayassa vayakkhaïe ca udayassa abhÃvÃva bodhatoti. Tassevaæ pÃkaÂÅbhÆtasaccapaÂiccasamuppÃdanayalakkhaïa bhedassa evaæ kira nÃmive dhammà anuppannapubbà uppajjanti, uppannà nirujjhantÅti niccanavÃva [PTS Page 633] [\q 633/] hutvà saÇkhÃrà upaÂÂhahanti na kevalaæ ca niccanavÃ, suriyuggamane ussÃvabivdu viya udakabubbuÊo viya udake daï¬arÃji viya Ãragge sÃsapo viya vijjuppÃdo viya ca parittaÂÂhÃyino, mÃyà varÅci supinanta alÃtacakka gandhabbanagara pheïa kadaliÃdayo viya asÃrà nissÃrà cÃtipi upaÂÂhahanti. EttÃvatÃnena vayadhammameva uppajjati uppannaæ ca vayaæ upetÅti iminà ÃkÃrena samapa¤¤Ãsa lakkhaïÃnipaÂivijjhitvà Âhitaæ udayabbayÃnupassanaæ nÃma taruïavipassanäÃïaæ adhigataæ hoti, yassa adhigamà Ãraddha vipassakoti saÇkhaæ gacchati. Athassa imÃya taruïavipassanÃya Ãraddhavipassakassa dasa vipassa nÆpakkilesà uppajjanti, vipassanÆpakkilesà hi paÂivedhappattassa ariyasÃvakassa ceva vippaÂipannakassa ca nikkhittakammaÂÂhÃnassa kusÅtapuggalassa nÆppajjanti, sammÃpaÂipannakassa pana yuttapayuttassa Ãraddhavipassakassa kulaputtassa uppajjantiyeva. Katame pana te dasa upakkilesÃti: obhÃso ¤Ãïaæ pÅti passaddhi sukhaæ adhi mojho paggaho upaÂÂhÃnaæ upekkhà nikantiti. Vuttaæ hetaæ: - "kathaæ dhammuddhaccaviggahitamÃnasaæ hoti? Aniccato manasi karoto obhÃso uppajjati, obhÃso dhammoti obhÃsaæ Ãvajjati, [SL Page 476] [\x 476/] Tato vikkhepo uddhaccaæ, tena uddhaccena viggahitamÃnaso aniccato upaÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, dukkhato upaÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti anatta to upaÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tathà aniccato manasi karoto ¤Ãïaæ uppajti upaÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. PÅti passaddhi sukhaæ adhimokkho paggÃho upaÂÂhÃnaæ upekkhà nikanti uppajjati, nikanti dhammoti nikantiæ Ãvajjati, tato vikkhepo uddhaccaæ. Tena uddhaccena viggahitamÃnaso aniccato upaÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ [PTS Page 634] [\q 634/] nappajÃnÃti. Dukkhato upaÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Anattato apaÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃtÅti. Tattha obhÃsoti vipassanobhÃso, tasmiæ uppanne yogavacaro " na vata me ito pubbe evarÆpo obhÃso uppannapubbo, addhà maggappattosmi phalappattosmi"ti amaggameva maggoti aphalameva phalanti gaïhÃti, tassaamaggaæ maggoti aphalaæ phalanti gaïhato vipassanÃvÅthi ukkantà nÃma hoti, soattano mÆla kammaÂÂhÃnaæ vissajjetvà obhÃsameva assÃdento nisÅdati, so kho panÃyaæ obhÃso kassaci bhikkhuno pallaÇkaÂÂhÃnamattameva obhÃsento uppajjati, kassaci anto gabbhaæ, kassaci bahi gabbhampi, kassaci sakalavihÃraæ, gÃvutaæ, a¬heyojanaæ, yojanaæ, dviyojanaæ, tiyojanaæ, kassaci paÂhavitalato yÃva akaÂiÂÂhabrahma lokà ekÃlokaæ kurumÃno, bhagavato pana dasasahassÅloka dhÃtuæ obhÃsento udapÃdi. Evaæ vemattatÃya cassa idaæ vatthu: cittalapabbate kira dviku¬¬agehassa anto dve therà nisÅdiæsu, taæ divasaæ ca kÃÊapakkhuposatho hoti, meghapaÂalacchannà disÃ, rattibhÃge caturaÇgasamannÃgataæ tamaæ vattati. Atheko thero Ãha, bhante mayhaæ idÃni cetiyaÇgaïamhi sÅhÃsane pa¤cavaïïÃni kusumÃni pa¤¤ÃyantÅti. Taæ itaro Ãha: anacchariyaæ Ãvuso kathesi mayhaæ manetarahi mahÃsamuddamhi yojanaÂÂhÃne macchakacchapà pa¤¤ÃyantÅti. Ayaæ pana vipassanupakkileso ye bhuyyena samathavipassanÃlÃbhino uppajjati, so samÃpatticikkhamhitÃnaæ kilesÃnaæ asamudÃcÃrato arahà ahanti cittaæ uppÃdeti uccavÃlikavÃsi mahÃnÃgatthero viya haÇkanavÃsÅ mahÃdattatthero viya cittalapabbate nikapennakapadhÃnagharavÃsÅ cullasumanatthero viya ca. Tatridaæ ekavatthuparidÅpanaæ: talaÇgaravÃsÅ dhammadinnatthero kira nÃma eko pabhinnapaÂisambhido mahÃkhÅïÃsavo mahato bhikkhu saÇghassa ovÃdadÃyako ahosi, so ekadivasaæ attano divÃÂÂhÃne nisÅditvà "kinnukho amhÃkaæ Ãcariyassa uccavÃlikavÃsi mahÃnÃgattherassa [PTS Page 635] [\q 635/] samaïabhÃvakiccaæ matthakappattaæ no"ti Ãvajjento puthujjanabhÃvamevassa disvà mayi agacchante puthujjanakÃlakiriya meva karissatÅti ca ¤atvà iddhiyà vehÃsaæ uppatitvà divÃÂÂhÃno [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi - yuganandhakathÃ. [SL Page 477] [\x 477/] Nisinnassa therassa samÅpe orohitvà vanditvà vattaæ dassetvà ekamantaæ nisÅdi, kiæ Ãvuso dhammadinna akÃle ÃgatosÅti ca vutte pa¤haæ bhante pucchituæ ÃgatomhÅti Ãha, tato pucchà vuso jÃnamÃnà kathayissÃmÃti vutte pa¤hasahassaæ pucchi, theropucchitapucchitaæ asajjamÃnova kathesi, tato "atitikkhaæ vo bhante ¤Ãïaæ, kadà tumhehi ayaæ dhammo adhigato"ti vutte ito saÂÂhivassakÃle Ãvusoti Ãha, samÃdhimpi bhante vakaæ hatthiæ mÃpe thÃti, thero sabbasetaæ hatthiæ mÃpesi, idÃni bhante yathà ayaæ hatthi a¤citakaïïo pasÃritanaÇguÂÂho soï¬aæ mukho pakkhitvà bheravaæ ko¤canÃdaæ karonto tumhÃkaæ abhimukhaæ1 Ãgacchati tathà naæ karothÃti. Thero tathà katvà vegena Ãgacchato hatthissa bheravaæ ÃkÃraæ disvà uÂÂhÃya palÃyitumÃraddho, tamenaæ khÅïÃsavassa sÃrajjaæ nÃma hotÅti Ãha. So tamhi kÃleattano puthujjanabhÃvaæ ¤atvà " avassayo me Ãvuso dhammadinna hohÅ"ti vatvà pÃdamÆle ukkuÂikaæ nisÅdi, bhante tumhÃkaæ avassayo bhavissÃmiccevÃhaæ Ãgato mà cintayitthÃti kammaÂÂhÃnaæ kathesi, thero kammaÂÂhÃnaæ gahetvà caÇkamaæ Ãruyha tatiye pada vÃre aggaphalaæ arahattaæ pÃpuïi; thero kira dosacarito ahosi, evarÆpà bhikkhÆ obhÃse kampanti. ¥Ãïanti vipassanà ¤Ãïaæ, tassa kira rÆpÃrÆpadhamme tulayantassa tÅrayantassa vissaÂÂha indavajiramiva avihatavegaæ tikhiïaæ sÆramativisadaæ ¤Ãïaæ uppajjati. PÅtÅti vipassanà pÅti, tassa kira tasmiæ samaye khuddakà pÅtikhaïikà pÅti okkantikà pÅti ubbegà pÅti pharaïà pÅtÅti ayaæ padvavidhà pÅti sakalasarÅraæ pÆrayamÃnà uppajjati, passaddhÅti vipassanÃpassaddhi, tassa kira tasmiæ samaye rattiÂÂhÃne và divÃÂÂhÃne và nisinnassa kÃyacittÃnaæ [PTS Page 636] [\q 636/] neva daratho na gÃravaæ na kakkhalatà na akamma¤¤atà na gela¤¤aæ na vaÇkatà hoti, athakho panassa kÃyacittÃni passaddhÃni lahÆni muduni kamma¤¤Ãni suvisadÃni ujukÃni yeva honti. So imehi passaddhÃdÅhi anuggahitakÃyacitto tasmiæ samaye amÃnusiæ nÃma ratiæ anubhavati, yaæ sandhÃya vuttaæ: - Su¤¤ÃgÃraæ paviÂÂhassa santacittassa bhikkhuno, AmÃnusÅ ratÅ hoti sammà dhammaæ vipassato. Yato yato sammasati khandhÃnaæ udayabbayaæ, LabhatÅ pÅtipÃmojjaæ amataæ taæ vijÃnatanti, [a] 1. Ma. 1. Abhimukho [a.] Dhammapadabhikkhuvagga. [SL Page 478] [\x 478/] Evamassa imaæ amÃnusiæ ratiæ sÃdhayamÃnà lahutÃdisampayuttà passaddhi uppajjati. Sukhanti vipassanÃsukhaæ, tassa kira tasmiæ samaye sakalasarÅraæ abhisandayamÃnaæ atipaïitaæ sukhaæ uppajjati. Adhi mokkhoti saddhÃ, vipassanÃsampayuttà hissa cittacetasikÃnaæ atisayapasÃdabhÆtà balavatÅ saddhà uppajjati. PaggÃhoti viriyaæ, vipassanÃsampayuttameva hissa asithilaæ anaccÃraddhaæ supaggahitaæ viriyaæ uppajjati. UpaÂÂhÃnanti sati, vipassanÃsampayuttà yeva hissa supaÂÂhità supatiÂÂhità nikhÃtà acalà pabbatarÃjasadisà satiuppajjati. So yaæ yaæ ÂhÃnaæ Ãvajjati samannÃharati manasikaroti paccavekkhati, taætaæ ÂhÃnamassa okkhanditvà pakkhanditvà dibba cakkhuno paraloko viya satiyà upaÂÂhÃti. UpekkhÃti vipassa nÆpekkhÃceva ÃvajjanÆpekkhà ca, tasmiæ hissa samaye sabbasaÇkhÃresu majjhattabhÆtà vipassanÆpekkhà pi balavatÅ uppajjati, manodvÃre ÃvajjanÆpekkhÃpi. Sà bhissa taæ taæ ÂhÃnaæ Ãvajjantassa vissaÂÂhaindavajiramiva pattapuÂe pakkhittatattanÃrÃco viya sÆrà tikhiïà hutvà vahatÅ. NikantÅti vipassanÃnikanti; evaæ obhÃsÃdi patimaï¬itÃya hissa vipassanÃya Ãlayaæ kurumÃnà sukhumà santà kÃrà nikanti uppajjati, yà nikanti kilesoti pariggahetumpi [PTS Page 637] [\q 637/] na sakkà hoti. Yathà ca obhÃse evaæetesupi a¤¤atarasmiæ uppanne yogÃvacaro " na vata me ito pubbe evarÆpaæ¤Ãïaæ uppannapubbaæ, evarÆpà pÅti, passaddhi, sukhaæ, adhi mokho, paggÃho, upaÂÂhÃnaæ, upekkhÃ, nikanti uppanna pubbÃ, addhà maggappatosmi phalappattosmÅ"ti amaggameva maggoti aphalameva ca phalanti gaïhÃti; tassa amaggaæ maggoti aphalaæ phalanti gaïhato vipassanà vÅthi ukkantà nÃma hoti: so attano mÆlakammaÂÂhÃnaæ vissajkcho nikantimeva assà dento nisÅdatÅti ettha ca obhÃsÃdayo upakkhilesavatthutÃya upakkilesÃti vuttÃ, na akusalattà nikanti pana upakkileso ceva upakkakilesavatthu ca, vathevaseneva cete dasa, gÃhavasena pana samatiæsa honti. Kathaæ?Mama obhÃso uppannoti gaïhato hi diÂÂhigÃho hoti, manÃpo vata obhÃso uppannoti gaïhato mÃnagÃho, obhÃsaæ assÃdayato taïhÃgÃho, iti obhÃse diÂÂhimÃnataïhÃvasena tayo gÃhÃ; tathà sesesupiti evaæ gÃhavasena samatiæsa upakkilesà honti. Tesaæ vasena akusalo avyatto yogÃvacaro obhÃsÃdisu kampati vikkhippati, obhÃsÃdisu ekekaæ etaæ mama esohamasmi eso me attÃti samanupassati. TenÃhu porÃïÃ: - ObhÃse ceva ¤Ãïe ca pÅtiyà ca vikampati, Passaddhiyà sukhe ceva yehi cittaæ pavedhati. [SL Page 479] [\x 479/] Adhimokkhe ca paggÃhe upaÂÂhÃne ca kampati, UpekkhÃvajjanÃyaæ ca upekkhÃya nikantiyÃti. Kusalo pana paï¬ito vyatto buddhisampanno yogÃvacaro obhÃsÃdisu uppannesu ayaæ kho me obhÃse uppanno so kho panÃyaæ anicco saÇkhato paÂiccasamuppanno khayadhammo vayadhammo virÃgadhammo nirodhadhammoti itivà taæ pa¤¤Ãya paricchindati upa parikkhati, athavà panassa evaæ hoti, sace obhÃso attà bhaveyya, attÃti gahetuæ vaÂÂeyya, anattà ca panÃyaæ attÃti gahito, tasmà soavasavattanaÂÂhena anattÃ, hutvà abhÃvaÂÂhena anicco, uppÃdavayapatipÅÊanaÂÂhena dukkhÃti sabbaæ arÆpasattake vutta nayena vitthÃretabbaæ, yathÃca obhÃse, evaæ sesesupi. So evaæ upaparikkhitvà obhÃsaæ netaæ mama - nesohamasmi - na me soattÃti samanupassati, [PTS Page 638] [\q 638/] ¤Ãïaæ -pe- nikantiæ netaæ mama- neso hamasmi - na me so attÃti samanupassati, evaæ samanupassanto obhÃsÃdisu na kampati na vedhati. TenÃhu porÃïÃ: - ImÃni dasa ÂhÃnÃni pa¤¤Ã yassa parÅcitÃ, Dhammuddhaccakusalo hoti na ca vikkhepaæ gacchatÅti. So evaæ vikkhepaæ agacchanto taæ samatiæsavidhaæ upakkilasa jaÂi vijaÂÂhevÃobhÃsÃdayo dhammà na maggo upakkilesavimuttaæ pana vithipaÂipannaæ vipassanäÃïaæ maggoti maggaæ ca amaggaæ ca vavatthapeti. Tassevaæ ayaæ maggo ayaæ na maggoti magga¤ca ca amagga¤ca ¤atvà Âhitaæ ¤Ãïaæ maggÃmagga ¤Ãïadassana visuddhÅti vedi tabbaæ. EttÃvatà ca pana tena tiïïaæ saccÃnaæ vavatthÃnaæ kataæ hoti, kathaæ? DiÂÂhivisuddhiyaæ tÃva nÃmarÆpassa vavatthÃpanena dukkha saccassa vavatthÃnaæ kataæ, kaÇkhÃvitaraïavisuddhiyaæ paccayapariggaha ïena samudayasaccassa vavatthÃnaæ, imissaæ maggÃmagga¤Ãïadassana visuddhiyaæ sammà maggassa avadhÃraïena maggasaccassa vavatthÃnaæ katanti. Evaæ lokiyeneva tÃva ¤Ãïena tiïïaæ saccÃnaæ vavatthÃnaæ kataæ hoti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdikÃre MaggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhiniddeso nÃma VÅsatimo paricchedo. [PTS Page 639] [\q 639/] [SL Page 480] [\x 480/] 21. PaÂipadäÃïadassana visuddhiniddeso. AÂÂhannaæ pana ¤ÃïÃnaæ vasena sikhÃppattà vipassanà nava ma¤ca saccÃnulomika¤Ãïanti ayaæ paÂipadäÃïadassanavisuddhi nÃma. AÂÂhannanti cettha upakkilesavimuttaæ vÅthipaÂipannaæ vipassanà saÇkhÃtaæ udayabbayÃnupassanÃg¤Ãïaæ bhaÇgÃnupassanäÃïaæ bhayatu paÂÂhÃna¤Ãïaæ ÃdÅnavÃnupassanäÃïaæ nibbidÃnupassanäÃïaæ mudvitukamyatäÃïaæ paÂisaÇkhÃnupassanäÃïaæ saÇkhÃrÆpekkhà ¤Ãïanti imÃni aÂÂha ¤ÃïÃni veditabbÃni. Navamaæ saccÃnulomika¤Ãïanti anulomassetaæ adhivacanaæ, tasmà taæ sampÃdetukà menaupakkilesavimuttaæ udayabbaya¤Ãïaæ Ãdiæ katvà etesu ¤Ãïesu yogo karaïÅyo. Puna udayabbaya¤Ãïe yogo kimatthiyoti ce? Lakkhaïasallakkhaïattho, udayabbaya¤Ãïaæ hi heÂÂhà dasahi upakkilesehi upakkiliÂÂhaæ hutvà yathÃvasarato tilakkhaïaæ sallakkhetuæ na sakkoti, upakkilesavimuttaæ na sakkoti, tasmà lakkhaïasallakkhaïattha¤cettha puna yogo karaïÅyo. [PTS Page 640] [\q 640/] lakkhaïÃni pana kissa amanasikÃrà kenapaÂicchannattà na upaÂÂhahanti? Aniccalakkhaïaæ tÃva udayabbayÃnaæ amanasikÃrà santatiyà paÂicchannattà na upaÂÂhÃti, dukkhalakkhaïaæ abhiïhasampati pÅÊanassa amanasikÃrà iriyÃpathehi paÂicchannattà na upaÂÂhÃti, anattalakkhaïaæ nÃnÃdhÃtuvinibbhogassa amanasikÃrà ghanena paÂicchannattà na upaÂÂhÃti, udayabbayaæ pana pariggahetvà santatiyà vikopitÃya aniccalakkhaïaæ yÃthÃvasarato upaÂÂhÃti. AbhiïhasampatipÅÊanaæ manasi karitvà eriyÃpathe ugghÃÂite dukkha lakkhaïaæ yÃthÃvasarato upaÂÂhÃti. NÃnÃdhÃtuyo vinibbhujitvà ghanavinibbhoge kate anattalakkhaïaæ yÃthÃvasarato upaÂÂhÃti. Ettha ca aniccaæ aniccalakkhaïaæ, dukkhaæ dukkhalakkhaïaæ, anattà anattalakkhaïanti ayaæ vibhÃgo veditabbo. Tattha aniccanti khandhapadvakaæ. KasmÃ? UppÃdavaya¤¤athattabhÃvÃ, hutvà abhÃvato vÃ. UppÃdavaya¤¤athattaæ aniccalakkhaïaæ, hutvà abhÃvasaÇkhÃto và ÃkÃravikÃro, "yadaniccaæ taæ dukkhaæ"ti[a] vacanato pana tadeva khandhapadvakaæ dukkhaæ. KasmÃ? AbhiïhapatipÅÊanato, 1 abhinhapatipÅÊanà kÃro dukkhalakkhaïaæ. "Yaæ dukkhaæ tadanattÃ"ti [a] vacanato pana tadeva khandhapadvakaæ anattÃ. KasmÃ? Avasavattanato, avasavattanà kÃro anattalakkhaïaæ. Tayidaæ sabbampi ayaæ yogÃvacaro upakkilesavimuttena vÅthipaÂipannavipassanÃsaÇkhÃtena udayabba 1. Ma. 1. AbhiïhapatÅpÅÊanà [a.] MajjhimanikÃya rÃhulovÃdasutta. [SL Page 481] [\x 481/] YÃnupassanäÃïena yÃthÃvasarato sallakkheti, tassevaæ sallakkhetvà punappunaæ aniccaæ dukkhamanattÃti rÆpÃrÆpadhamme tulayato tirayato taæ ¤Ãïaæ. Tikkhaæ hutvà vahati, saÇkhÃrà lahuæ upaÂÂhahanti, ¤Ãïe tikkhe vahante saÇkhÃresu lahuæ upaÂÂha hantesu uppÃdaæ và Âhitiæ và pavattaæ và nimittaæ và na sampÃpuïÃti, khayavayabhedanirodheyeva sati santiÂÂhati tassa [PTS Page 641] [\q 641/] evaæ uppajjitvà evaæ nÃma saÇkhÃragataæ nirukjhathÅti passato etasmiæ ÂhÃne bhaÇgÃnupassanaæ nÃma vipassanäÃïaæ uppajjati, yaæ sandhÃya vuttaæ: "kathaæ ÃrammaïapaÂisaÇkhà bhaÇgÃnupassane pa¤¤Ã vipassane ¤Ãïaæ? RÆpÃrammaïatà cittaæuppajjitvà bhijjati, taæ Ãrammaïaæ paÂisaækhà tassa cittassa bhaÇgi anupassati, anupassatÅti kathaæ anupassati? Aniccato anupassati, no niccato, dukkhato anupassati, no sukhato, anattato anupassati, no attato, nibbindati no nandati, virajjati no rajjati, nirodhi no samudeti, paÂinissajati no Ãdiyati, aniccato anupassanto niccasa¤¤aæ pajahati, dukkhato anupassanto sukhasa¤¤aæ, anattato anupassanto attasa¤¤aæ, nibbindanto nandiæ, virajjanto rÃgaæ, nirodhento samudayaæ, paÂinissajanto ÃdÃnaæ pajahati, vedanÃrammaïatà pesa¤¤Ã rammaïatà - saÇkhÃrÃrammaïatà - vi¤¤ÃïÃrammaïatà - cakkhÃrammaïatà - pejarÃmaraïÃrammaïatà cittaæ uppajjitvà bhijjati - pe - paÂinissa janto ÃdÃnaæ pajahati, [a] VatthusaÇkamanà ceva pa¤¤Ãya1 ca vivaÂÂanÃ, ùvajjanà bala¤ceva paÂisaækhà vipassanÃ. ùrammaïanvayenÃpi2 ubho ekavavatthanÃ, Nirodhe adhimuttatà vayalakkhaïavipassanÃ. ùrammaïa¤ca paÂisaÇkhà bhaÇga¤ca anupassati, Su¤¤ato ca upaÂÂhÃnaæ adhipa¤¤ÃvipassanÃ. Kusalo tÅsu anupassanÃsu catasso ca vipassanÃsu, Tayo upaÂÂhÃne kusalatà nÃnÃdiÂÂhisu na kampatÅti. Taæ ¤ÃtaÂÂhena ¤Ãïaæ, pajÃnanaÂÂhena pa¤¤Ã, tena vuccati "ÃrammaïapaÂisaækhà bhaÇgÃnupassane pa¤¤Ã vipassane ¤Ãïa"nti. Tattha "ÃrammaïapaÂisaÇkhÃ"ti yaæ ki¤ci Ãrammaïaæ paÂisaækhÃya jÃnitvÃ, khayato vayato disvÃti attho. "BhaÇgÃnupassane pa¤¤Ã"ti tassa Ãrammaïaæ khayato vayato paÂisaÇkhÃya uppannassa ¤Ãïassa bhaÇgaæ anupassane yà pa¤¤Ã, idaæ vipassane [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi - ¤ÃïakathÃ. 1. SÅ. Sa¤¤Ãya. 2. Ma. ùrammaïaanvayena. [SL Page 482] [\x 482/] ¥Ãïanti vuttaæ, [PTS Page 642] [\q 642/] taæ kathaæ hotÅti ayaæ tÃva kathetukamyatà pucchÃya attho. Tato yathà taæ hoti taæ dassetuæ "rÆpÃrammaïatÃ"ti Ãdi vuttaæ, tattha rÆpÃrammaïatà cittaæ uppajjitvà bhijjatÅti rÆpÃrammaïaæ cittaæ uppajjitvà bhijjati, athavà rÆpà rammaïabhÃve cittaæ uppajjitvà bhijjatÅti attho. Taæ Ãrammaïaæ paÂisaÇkhÃti taæ rÆpÃrammaïaæ paÂisaÇkhÃya jÃnitvà khayato vayato disvÃti attho. Tassa cittassa bhaÇgaæ anupassatiti yena cittena taæ rÆpÃrammaïaæ khayato vayato diÂÂhaæ, tassa cittassa aparena cittena bhaÇgaæ anupassatÅti attho. TenÃhu porÃïÃ: - ¤Ãta¤ca ¤Ãïa¤ca ubho vipassatÅti. Ettha ca anupassatÅti anuanupassati, anekehi ÃkÃrehi punappuna passatiti attho. TenÃha anupassatiti kathaæ anupassati aniccato anupassatÅti Ãdi. Tattha yasmà bhaÇgo nÃma aniccatÃya paramà koÂi, tasmà so bhaÇgÃnupassako yogÃvacaro sabbaæ saækhÃragataæ anicca to anupassati, no niccato. Tato aniccassa dukkhattà dukkhassa anattattà tadeva dukkhato anupassati, no sukhato. Anattato anupassati, no attato, yasmà pana yaæ aniccaæ dukkhamanattà na taæ abhinanditabbaæ, yadva anabhinanditabbaæ na tattha rajjitabbaæ, tasmà etasmiæ bhaÇgÃnupassanÃnusÃrena aniccaæ dukkhamanattÃti diÂhe saÇkhÃragate nibbindati, no nandati, virajjati no rajjati. So evaæ arajjanto lokikeneva tÃva ¤Ãïena rÃgaæ nirodheti, no samudeti; samudayaæ na karotÅti attho. Athavà yo evaæ viratto yathà diÂÂhaæ saÇkhÃragataæ tathà adiÂÂhampi anvaye ¤Ãïavasena nirodheti, no samudeti, nirodhatova manasikaroti, nirodha meva1 passati, no sumadayanti attho. So evaæ paÂipanno paÂinissajati. No Ãdiyati. Kiæ vuttaæ hoti? Ayaæ hi aniccÃdi anupassanà tadaÇgavasena saddhiæ khandhÃbhisaækhÃrehi kilesÃnaæ pariccajanato saÇkhatadosadassanena ca tabbiparÅte nibbÃïe ca tantinnatÃya [PTS Page 643] [\q 643/] pakkhandanato pariccÃgapaÂinissaggo ceva pakkhandana paÂinissaggo cÃti vuccati; tasmà tÃya samannÃgato bhikkhu yathà vuttena nayena kileseva pariccajati, nibbÃïeva pakkhandati nÃpinibbattanavasena kilese Ãdiyati, na adosa dassitÃvasena saÇkhatÃrammaïaæ, tena vuccati: paÂinissajati no Ãdiyatiti. IdÃnissa tehi ¤Ãïehi yesaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ hoti, taæ dassetuæ "aniccato anupassanto niccasa¤¤aæ pajahatÅ"ti Ãdivuttaæ. Tattha vandinti sappitikaæ taïhaæ, sesaæ vuttanayameva. GÃthÃsu pana vatthusaÇkamanÃti, rÆpassa bhaÇgaæ disvà puna yena cittena bhaÇgo diÂÂho, tassÃpi bhaÇgadassana vasena purimavatthuto a¤¤avatthusaÇkamanÃ, pa¤¤Ãya ca vivaÂÂa . Ma. Nirodhamevassa. [SL Page 483] [\x 483/] NÃti udayaæ pahÃya vaye sanniÂÂhanÃ. ùvajjanà bala¤cevÃti rÆpassa bhaÇgaæ disvà punabhaÇgÃrammaïassa cittassa bhaÇgadassanatthaæ anantarameva ÃvajjanasamatthatÃ. PaÂisaækhà vipassanÃti esà ÃrammaïapaÂisaÇkhà bhaÇgÃnupassanà nÃma. ùrammaïatvayena ubho ekavacanthanÃti paccakkhato diÂÂhassa Ãrammaïassa anvayena anugamanena yathà idaæ tathà atÅtepi saÇkhÃragataæ bhijjittha, anÃgatepi bhijjissatÅti evaæ ubhinnaæ ekasabhÃveneva vavatthà pananti attho, vuttampi cetaæ porÃïehi: - SaævijjamÃnambi visuddhassano tadanvayaæ neti atÅtanÃgate, Sabbepi saækhÃragatà palokino ussÃvabindu suriyeva uggateti. Nirodhe adhimuttatÃti evaæ ubhinnaæ bhaÇgavasena eka vavatthÃnaæ katvà tasmiæ yeva bhaÇgasaÇkhÃte nirodhe adhimuttatà taggarutà tanninnatà tappoïatà tappabbhÃratÃti attho. VayalakkhaïavipassanÃti esà vayalakkhaïavipassanà nÃmÃti vuttaæ hoti. ùrammaïaæca paÂisaÇkhÃti purimaæ ca rÆpÃdiÃrammaïaæ jÃnitvÃ, bhaÇgaæ ca anupassatÅti tassÃrammaïassa bhaÇgaæ disvà tadÃrammaïassa cittassa bhaÇgaæ anupassati. [PTS Page 644] [\q 644/] su¤¤ato ca upaÂÂhÃnanti tassevaæ bhaÇgaæ anupassato - saÇkhÃrÃva bhijjanti. Tesaæ bhedo maraïaæ, na a¤¤o koci atthiti su¤¤ato upaÂÂhÃnaæ ijjhati, tenÃhu porÃïÃ: - Khandhà nirujjhanti na catthi a¤¤o KhandhÃna bhedo maraïanti vuccati, Tesaæ khayaæ passati appamatto Maïiæ va vijjhaæ cajirena yonisoti. Adhipa¤¤Ã vipassanÃti yà ca ÃrammaïapaÂisaÇkhÃ, yà ca bhaÇgÃnupassanÃ, yaæ ca su¤¤ato upaÂÂhÃnaæ, ayaæ adipa¤¤Ã vipassanà nÃmÃti vuttaæ hoti. Kusalo tÆsu anupassanÃsÆti aniccÃnupassanÃdÅsu tÅsu cheko bhikkhu, catasso ca vipassanÃsÆti nibbidÃdÅsu catusu vipassanÃsu, " tayo upaÂÂhÃne kusalatÃtÅ khayato vayato su¤¤atoti imasmiæ catividhe upaÂÂhÃne kusalatÃya, nÃnÃdiÂÂhisu na kampatÅti sassatadiÂÂhiÃdisu nÃnappakÃrÃsu diÂÂhisu na vedhati. So evaæ avedhamÃno "aniruddhameva nirujjhati, abhinnameva bhijjatÅ"ti pavattamanasikÃro dubbala bhÃjanassa viya bhijjamÃnassa - sukhumarajasseva vippakiriyamÃnassa tilÃna viya bhajjiyamÃnÃnaæsabbasaÇkhÃrÃnaæ uppÃdaÂÂhitipavatta nimittaæ vissajjetvà bhedameva passati. So yathà nÃma cakkhumà puriso pokkharaïitire và nadÅtÅre và Âhito thullaphusitake deve vassante udakapiÂÂhe mahantamahantÃni udakabubbuÊakÃni [SL Page 484] [\x 484/] Uppajjitvà uppajjitvà sÅghasÅghaæ bhijjamÃnÃni passeyya, evameva sabbe saÇkhÃrà bhijjanti bhijjantÅti passati evarÆpaæ hi yogà vacaraæ sandhÃya vuttaæ bhagavatÃ: - "Yathà bubbuÊakaæ passe yathà passe marÅvikaæ, Evaæ lokaæ avekkhantaæ maccurÃjà na passatÅ"ti. [A] Tassevaæ sabbe saÇkhÃrà bhijjanti bhijjantÅti abhiïhaæ passato aÂÂhÃnisaæsaparivÃraæ bhaÇgÃnupassanäÃïaæ balappattaæ hoti. TatrÅme aÂÂhÃnisaæsÃ: - bhavadiÂÂhippahÃnaæ, jÅvitanikanti pariccÃgo, sadà yuttapayuttatÃ, visuddhÃjÅvitÃ, ussukkappahÃnaæ, vigatabhayatÃ, khantisoraccapaÂilÃbho, aratiratisahanatÃti. [PTS Page 645] [\q 645/] tenÃhu porÃïÃ: - ImÃni aÂÂhagguïamuttamÃni disvà tahiæ sammasatÅ punappunaæ, ÃdittaceÊassirasÆpamo muni bhaÇgÃnupassÅ amatassa pattiyÃti. BhaÇgÃnupassanäÃnaæ niÂÂhitaæ. Tassevaæ sabbasaÇkhÃrÃnaæ khayavayabhedanirodhÃrammaïaæ bhaÇgÃnupassanaæ Ãsevantassa bhÃventassa bahulÅkarontassa sabba bhavayonigatiÂÂhitisattÃvÃsesu pabhedakà saÇkhÃrà sukhena jÅvitukÃmassa bhÅrukapurisassa sÅhavyagghadÅpiacchataracchayakkharakkhasa caï¬agoïacaï¬akukkurapabhinnamadacan¬ahatthighoraÃsivisa asanivi cakka susÃna raïabhumi jalitaaÇgÃrakÃsu Ãyo viya mahà bhayaæ hutvà upaÂÂhahanti, tassa- atÅtà saÇkhÃrà niruddhÃ, paccuppannà nirujjhanti, anÃgate nibbattanakasaÇkhÃrÃpi evameva nirujjhissantÅti passato etasmiæ ÂhÃne bhayatupaÂÂhÃna¤Ãïaæ nÃma uppajjati. TatrÃyaæ upamÃ: ekissà kira itthiyà tayo puttà rÃjÃparÃdhikÃ, tesaæ rÃjà sÅsacchedaæ ÃïÃpesi, sà puttehi saddhiæ ÃghÃtanaæ agamÃsi, athassà jeÂÂhaputtassa sÅsaæ jivditvà majjhimassa chivdituæ Ãrabhiæsu. Sà jeÂÂhassa sÅsaæ chinnaæ majjhimassa ca chijjamÃnaæ disvà kaïiÂÂhamhi Ãlayaæ vissajji ayampi etesaæ yeva sadiso bhavissatÅti. Tattha tassà itthiyà jeÂÂha puttassa chinnasÅsadassanaæ viya yogino atÅtasaÇkhÃrÃnaæ nirodhadassanaæ, majjhimassa chijjamÃnasÅsadassanaæ viya paccuppannà naæ nirodhadassanaæ, ayampi etesaæ yeva sadiso bhavissatiti kaïiÂÂhaputtamhi Ãlayavissajjanaæ viya anÃgatepi nibbattanaka saÇkhÃrà bhijjissantÅti anÃgatÃnaæ nirodhadassanaæ, tassevaæ passato etasmiæ ÂhÃne upjjati bhayatupaÂÂhÃna¤Ãïaæ. AparÃpi upamÃ: - ekà kira pÆtipajà itthi dasa dÃrake [PTS Page 646] [\q 646/] vijÃyi, tesu nava matÃ, [A]dhammapada- lokavagga. [SL Page 485] [\x 485/] Eko hatthagato marati, aparo kucchiyaæ, sà nava dÃrake mate dasamaæ ca mÅyamÃnaæ disvà kucchigate Ãlayaæ vissajji ayampi etesaæ yeva sadiso bhavissatÅti. Tattha tassà itthiyà navannaæ dÃrakÃnaæ maraïÃnussaraïaæ viya yogino atÅtasaÇkhÃrÃnaæ nirodhadassanaæ, hatthagatassa mÅyamÃnabhÃvadassanaæ viya yogino paccuppannÃnaæ nirodhadassanaæ, kracchigate Ãlayavissajjanaæ viya anÃgatÃnaæ nirodhadassanaæ, tassevaæ passato etasmiæ khaïe uppajjati bhayatupaÂÂhÃna¤Ãïaæ. BhayatupaÂÂhÃna¤Ãïaæ pana bhÃyati na bhÃyatÅti? Na bhÃyati, taæ hi - atÅtà saÇkhÃrà niruddhÃ, paccuppannà nirujjhanti anÃgatà nirujjhissantÅti tÅraïamattameva hoti, tasmà yathà nÃma cakkhumà puriso nagaradvÃre tisso aÇgÃrakÃsuyo olokayamÃno sayaæ na bhÃyati, kevalaæ hissaye ye ettha nipatissanti, sabbe anappakaæ dukkhamanubhavissantÅti tÅraïamatta meva hoti, yathà và pana cakkhumà puriso khadirasÆlaæ ayasÆlaæ suvaïïasÆlanti paÂipÃÂiyà Âhapitaæ sÆlattayaæ olokayamÃno sayaæ na bhÃyati, kevalaæ hissa- ye ye imesu sÆlesu nipatissanti sabbe anappakaæ dukkhamanubhavissantÅti tÅraïamattameva hoti, evameva bhayatupaÂÂhÃna¤Ãïaæ sayaæ na bhÃyati, kevalaæ hissa aÇgÃra kÃsuttayasadisse sulattayasadisesu ca tÅsu bhavesu- atÅtà saÇkhÃra niruddhÃ, paccuppannà nirujjhanti, anÃgatà nirujjhissantÅti tÅraïamattameva hoti. Yasmà panassa kevalaæ sabbabhavayoni gatiÂhitinivÃsagatà saÇkhÃrà vyasanÃpannà sappaÂibhayà hutvà bhayato upaÂÂhahanti, tasmà bhayatupaÂÂhÃnanti vuccati. Evaæ bhayato upaÂÂhÃne panassa ayaæ pÃÊi: -"aniccato manasikaroto kiæ bhayato upaÂÂhÃtÅti? Aniccato manasikaroto nimittaæ bhayato upaÂÂhÃti, dukkhato manasikaroto pavattaæbhayato upaÂÂhÃti. Anattato manasi karoto nimitta¤ca pavatta¤ca bhayato upaÂÂhÃtÅti. Tattha nimittanti saÇkhÃranimittaæ, atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ saÇkhÃrÃnamevetaæ adhivacanaæ; aniccato [PTS Page 647] [\q 647/] manasikaronto hi saÇkhÃrÃnaæ maraïameva passati, tenassa nimittaæ bhayato upaÂÂhÃti; pavattanti rÆpÃrÆpabhavappatti, dukkhato manasikaronto hi sukhasammatÃyapi pavattiyà abhinhapatipÅÊanabhÃvameva passati tenassa pavattaæ bhayato upaÂhÃti; anattato manasikaronto pana ubhayamepataæ su¤¤agÃmaæ viya marÅcigandhabbanagarÃdÅni viya ca rittaæ tucchaæ su¤¤aæ assÃmikaæ apariïÃyakaæ passati, tenassa nimitta¤ca pavatta¤ca ubhayaæ bhayato upaÂÂhÃ"ti[a.] BhayatupaÂÂhÃna ¤Ãïaæ niÂÂhitaæ. [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi-vimokkhakathÃ. [SL Page 486] [\x 486/] Tassa taæ bhayatupaÂÂhÃna¤Ãïaæ Ãsevantassa bhÃventassa bahÆlÅ karontassa sabbabhavayonigatiÂhitisattÃvÃsesu neva tÃïaæ na leïaæ na gati na paÂisaraïaæ pa¤¤Ãyati, sabbabhavayonigati ÂÂhitinivÃsagatesu saÇkhÃresu ekasaÇkhÃrapi patthanà và parÃmÃso và na hoti, tayo bhavà vÅtaccikaÇkÃrapunïaaÇgÃrakÃsu yo viya, cattÃro mahÃbhÆtà ghoravisÃyivisà viya, pa¤cakkhandhà ukkhittÃsikavadhakà viya, cha ajjhattikÃyatanÃni su¤¤agÃmo viya, cha bÃhirÃyatanÃni gÃmaghÃtakacorà viya, satta vi¤¤ÃïaÂÂhiti yo navaca sattÃvÃsà ekÃdasahi aggÅhi Ãdittà sampajjalità sajotibhÆtà viyava, sabbe saÇkhÃrà gaï¬abhÆtà rogabhÆtà sallabhÆtà aghabhÆtà ÃbÃdhabhÆtà viya ca nirassÃdà nÅrasà mahÃÃdÅnavarÃsibhÆtà hutvà upaÂÂhahanti. Kathaæ? Sukhena jÅvitukÃmassa bhÅrukapurisassa ramaïÅyÃkÃrasaïÂhitampi savÃÊakamiva vanagahanaæ, sasaddulà viya guhÃ, sagÃharakkhasaæ viya udakaæ, samussitakhaggà viya paccatthikÃ, savisaæ viya bhojanaæ, sacoro viya maggo, Ãdittamiva aÇgÃraæ, 1 uyyuttasenà viya raïabhumu, yathà hi so puriso etÃni savÃÊakavanagahanÃdÅni Ãgamma bhÅto saæviggo lomahaÂÂhajÃto samantato ÃdÅnavamevapassati, evamevÃyaæ yogÃvacaro bhaÇgÃnupassanà vasena sabbasaÇkhÃresu bhayato upaÂÂhitesu samantato nÅrasaæ nirassÃdaæ ÃdÅnava¤Ãïaæ nÃma uppannaæ hoti, yaæ sandhÃya idaæ vuttaæ: - " kathaæ bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ? [PTS Page 648] [\q 648/] uppÃdo bhayanti bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã Ãdinave ¤Ãïaæ, pavattaæ bhayanti- nimittaæ bhayanti- ÃyÆhanà bhayanti- paÂisandhi bhayanti - gati bhayanti. Nibbatti bhayanti- upapatti bhayanti-jÃti bhayanti jarà bhayanti- vyÃdhi bhayanti, maraïaæ bhayanti- soko bhayanti - paridevo bhayanti - upÃyÃso bhayanti- bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ. AnuppÃdo khemanti santipade ¤Ãïaæ, Appavattaæ anupÃyÃso khemanti santipade ¤Ãïaæ abhayanti animittaæ abhayanti - anÃyÆhanà abhayanti - jÃti abhayanti jarà abhayanti vyÃdhi bhiyanti, maraïi abhayanti -soko abhayanti paridevo abhayanti -anupÃyÃso abhayanti-abhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã Ãdinave ¤Ãïaæ anupÃyÃso khemanti santipade ¤Ãïaæ, Pavattaæ bhayanti nimittaæ bhayanti- ÃyÆhanà bhayanti - paÂisandhi bhayanti -gati bhayanti. Nibbatti bhayanti - upapatti bhayanti - jÃti bhayanti -jarà bhayanti- vyÃdhi bhayanti, maraïaæ bhayanti - soko bhayanti - paridevo bhayanti - upÃyÃso bhayanti - bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã Ãdinave ¤Ãïaæ. UpÃyÃso bhayaæ, anupÃyÃso khemanti santipade g¤Ãïaæ, uppÃdo dukkhanti bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ, Pavattaæ bhayanti nimittaæ bhayanti-ÃyÆhanà bhayanti-jÃti bhayanti -jarà bhayanti- vyÃdhi bhayanti, maraïaæ bhayanti-soko bhayanti -paridevo bhayanti - upÃyÃso bhayantibhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ, upÃyÃso dukkhanti bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ, anuppÃdo sukhanti santipade ¤Ãïaæ Appavattaæ abhayanti animittaæ abhayanti- anÃyÆhanà abhayantiappaÂisandhi abhayanti- gati abhayanti, anibbatti abhayanti - anuppatti abhayanti - jÃti abhayanti-jara abhayanti- vyÃdhi abhayantimaraïaæ abhayanti - soko abhayanti - paridevo abhayanti - upÃyÃso abhayanti-abhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ. AnupÃyÃso sukhanti santipade ¤Ãïaæ, Pavattaæ bhayanti nimittaæ bhayanti -ÃyÆhanà bhayanti-paÂisandhi bhayanti -gati bhayanti. Nibbatti bhayanti - upapatti bhayanti - jÃti bhayanti-jarà bhayanti- vyÃdhi bhayanti- maraïaæ bhayantisoko bhayanti-paridevo bhayanti-upÃyÃso bhayanti- bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã Ãdinave ¤Ãïaæ. UpÃyÃso dukkhaæ, anupÃyÃso sukhanti santipade ¤Ãïaæ, uppÃdo sÃmisanti bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ, pavattaæ bhayanti- nimittaæ bhayanti - ÃyÆhanà bhayanti - paÂisandhi bhayanti -gati bhayanti. Nibbatti bhayanti - upapatti bhayanti- jÃti bhayanti -jarà bhayanti- vyÃdhi bhayanti, maraïaæ bhayanti-soko bhayanti - paridevo bhayanti- upÃyÃso bhayanti -bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤ÃÃdinave ¤Ãïaæ. UpÃyÃso sÃmisanti bhayatu paÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ, anuppÃdo nirÃmisanti santi pade ¤Ãïaæ, Appavatataæ abhayanti- animittaæ abhayanti -anÃyÆhanà abhayantiappaÂisandhi abhayanti-gati abhayanti. Anibbatti abhayantianuppatti abhayanti- jŠti abhayanti -jarà abhayanti- vyÃdhi abhayanti-maraïaæ abhayanti-soko abhayanti- paridevo abhayanti-upÃyÃso abhayantiabhayanti-jÃti abhayanti-jarà abhayanti-vyÃdhi abhayanti, maraïaæ abhayanti-soko abhayanti-paridevo abhayanti- upÃyÃso abhayantiabhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã Ãdinave ¤Ãïaæ. AnupÃyÃso nirÃmisanti santipade ¤Ãïaæ, uppÃdo sÃmisaæ anuppÃdo nirÃmisanti santipade ¤Ãïaæ. [SL Page 487] [\x 487/] Pavattaæ bhayanti nimittaæ bhayanti -ÃyÆhanà bhayanti-paÂisandhi bhayanti -gati bhayanti. Nibbatti bhayanti - upapatti bhayanti - jÃti bhayanti-jarà bhayanti- vyÃdhi bhayanti- maraïaæ bhayantisoko bhayanti-paridevo bhayanti-upÃyÃso bhayanti- bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã Ãdinave ¤Ãïaæ. UpÃyÃso dukkhaæ, anupÃyÃso sukhanti santipade ¤Ãïaæ, upÃyÃso sÃmisaæ, anupÃyÃso nirÃmisanti santi pade ¤Ãïaæ, uppÃdo saÇkhÃrÃti bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ, pavattaæ Pavattaæ bhayanti nimittaæ bhayanti -ÃyÆhanà bhayanti-paÂisandhi bhayanti -gati bhayanti. Nibbatti bhayanti - upapatti bhayanti - jÃti bhayanti-jarà bhayanti- vyÃdhi bhayanti- maraïaæ bhayantisoko bhayanti-paridevo bhayanti-upÃyÃso bhayanti- bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã Ãdinave ¤Ãïaæ. UpÃyÃso dukkhaæ, anupÃyÃso sukhanti santipade ¤Ãïaæ, upÃyÃso saÇkhÃrÃti bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ, anuppÃdo nibbÃïanti santipade ¤Ãïaæ, appavattaæ abhayanti animittaæ abhayanti- anÃyÆhanà abhayanti- appaÂisandhi abhayanti- gati abhayanti, anibbatti abhayanti - anuppatti abhayanti - jÃti abhayanti-jara abhayanti- vyÃdhi abhayantimaraïaæ abhayanti - soko abhayanti - paridevo abhayanti - upÃyÃso abhayanti-abhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ. AnupÃyÃso sukhanti santipade ¤Ãïaæ, anupÃyÃso nibbÃïanti santipade ¤Ãïaæ, uppÃdo saÇkhÃrÃ, anuppÃdo nibbÃïanti santipade ¤Ãïaæ, pavattaæ bhayanti nimittaæ bhayanti-ÃyÆhanà bhayanti-jÃti bhayanti -jarà bhayanti- vyÃdhi bhayanti, maraïaæ bhayanti-soko bhayanti -paridevo bhayanti - upÃyÃso bhayantibhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïaæ, upÃyÃso saækhÃrÃ, anupÃyÃso nibbÃïanti santipade ¤Ãïaæ [PTS Page 649] [\q 649/] "UppÃda¤ca pavatta¤ca nimittaæ dukkhanti passati, ùyÆhanaæ paÂisandhiæ ¤Ãïaæ Ãdinave idaæ. AnuppÃdaæ appavattaæ animittaæ sukhanti ca, AnÃyÆhanÃppaÂisandhi ¤Ãïaæ santipade idaæ. Idaæ ÃdÅnave ¤Ãïaæ pa¤caÂhÃnesu jÃyati, Pa¤caÂhÃne santipade dasa¤Ãïe pajÃnÃti, Dvinnaæ ¤ÃïÃnaæ kusalatà nÃnÃdiÂÂhisu na kampatÅ"ti. [A] Taæ ¤ÃtaÂÂhena ¤Ãïaæ, pajÃnanaÂÂhena pa¤¤Ã, tena vuccati bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïanti. Tattha uppÃdoti purima kammapaccayà idha uppatti, pavattanti tathà uppannassa pavatti, nimittanti sabbampi saÇkhÃranimittaæ, ÃyÆhanÃti Ãyatiæ paÂisandhi hetubhÆtaæ kammaæ, paÂisandhiti Ãyatiæ uppatti, gatÅti yÃya gatiyà sà paÂisandhi hoti, nibbattÅti khandhÃnaæ nibbattanaæ, upapattÅti "samÃpannassa và upapannassa vÃ"ti evaæ vuttà vipÃkappavatti, jÃtÅti jarÃdÅnaæ paccayabhÆtà bhavapaccayà jÃti, jarÃmaraïÃdayo pÃkaÂà yeva, ettha ca uppÃdÃdayo pa¤ceva ÃdÅnava¤Ãïassa vattha vasena vuttÃ, sesà tesaæ vevacanavasena. NibbattijÃtÅti idaæ hi dvayaæ uppÃdassa ceva paÂisandhiyà ca vevacanaæ, gati upa pattÅti idaæ dvayaæ pavattassa, jarÃdayo nimittassÃti. TenÃha: - "UppÃda¤ca pavatta¤ca nimittaæ dukkhanti passati ùyÆhanaæ paÂisandhiæ ¤Ãïaæ ÃdÅnave idaæti ca. Idaæ ÃdÅnave ¤Ãïaæ pa¤caÂhÃnesu jÃyatÅ"ti ca. AnuppÃdo khemanti santipade ¤Ãïanti Ãdi pana ÃdÅnava ¤Ãïassa paÂipakkha¤Ãïadassanatthaæ vuttaæ, bhayatupaÂÂhÃnena và ÃdÅ navaæ disvà ubbiggahadayÃnaæ abhayampi ati khemaæ nirÃdÅnavanti assÃsajananatthampi etaæ vuttaæ; yasmà và panassa uppÃdÃdayo bhayato sÆpaÂÂhità honti, tassa tappaÂipakkhaninnaæ cittaæ hoti, tasmà [PTS Page 650] [\q 650/] bhayatupaÂÂhÃnavasena siddhassa ÃdÅnava¤Ãïassa Ãnisaæsa dassanatthampenaæ vuttanti veditabbaæ. Ettha ca yaæ bhayaæ, taæ [A] paÂÂhÃnapÃÊi - ¤Ãïakathà [SL Page 488] [\x 488/] Yasmà niyamato dukkhaæ, taæ vaÂÂÃmisalokÃmisakilesÃmisehi avippamuttattÃ. SÃmÅsameva, yaæ ca sÃmisaæ, taæ saÇkhÃramattameva, tasmà uppÃdo dukkhanti bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ÃdÅnave ¤Ãïanti Ãdi vuttaæ. Evaæ santepi bhayÃkÃrena dukkhÃkÃrena sÃmisà kÃrenÃti evaæ ÃkÃranÃnattato pavattivasenevettha nÃnattaæveditabbaæ. Dasa¤Ãïe pajÃnÃtÅti Ãdinava¤Ãïaæ pajÃntà uppÃdÃdivaitthukÃnipva anuppÃdÃdivatthukÃni padvÃti dasa¤ÃïÃni pajÃnÃti paÂivijjhati sacchikaroti. Dvinnaæ ¤ÃïÃnaæ kusalatÃti ÃdÅnava¤Ãïassa ceva santipada¤Ãïassa cÃti imesaæ dvinnaæ kusalatÃya, nÃnÃdiÂÂhisu na kampatÅti paramadiÂÂhadhammanibbÃïÃdi vasena pavattÃsu diÂÂhisu na vedhati. Sesamettha uttÃnamevÃti. ùdÅnavÃnupassanäÃïaæ niÂÂhitaæ. So evaæ sabbasaÇkhÃre Ãdinavato1 passanto sabbabhava yonigativi¤¤ÃïaÂÂhitisattÃvÃsagate sabhedake saÇkhÃragate nibbivdati ukkaïÂhati nÃbhiramati. SeyyathÃpi nÃma cittakÆÂa pabbatapÃdÃbhirato suvaïïarÃjahaæso asucimhi caï¬ÃlagÃmvÃrà vÃÂe nÃbhiramati, sattasu mahÃsaresu yeva abiramati, evameva ayampi yogÅ rÃjahaæso suparidiÂÂhÃdÅnave sabhedake saÇkhÃragate nÃbhiramati, bhÃvanÃrÃmatÃya pana bhÃvanÃratiyà samannÃgatattà sattasu anupassanÃsu yeva ramati, yathà ca suvaïïapa¤jarepakkhitto siho migarÃjà nÃbiramati, tiyojanasahassavitthate pana himavanteyeva ramati, evamayaæ yogÅ sÅho tividhe sugati bhavepi nÃbhiramati, tÅsu pana anupassanÃsu yeva ramati. Yathà ca sabbaseto sattappatiÂÂho iddhimà vehÃsaÇgamo chaddanto nÃgarÃjà nagaramajjhe nÃbhiramati, himavati chaddantadahagatova abhiramati, evamayaæ [PTS Page 651] [\q 651/] yogÅ varavÃraïo sabbasmimpi saÇkhÃragate nÃbhiramati. AnuppÃdo khemanti Ãdinà nayena diÂÂhe santi pade yeva abhiramati, tanninnatappoïatappabhÃramÃnaso hotÅti. NibbidÃnupassanäÃïaæ niÂÂhitaæ. Tampanetaæ purimena ¤Ãïadvayena atthato ekaæ, tenÃhu porÃïÃ: - bhayatupaÂÂhÃnaæ ekameva tÅïi nÃmÃni labhati, sabba saÇkhÃre bhayato addasÃti bhayatupaÂÂhÃnaæ nÃma jÃtaæ, tesu yeva saÇkhÃresu Ãdinavaæ uppÃdetÅti ÃdÅnavÃnupassanà nÃma jÃtaæ, tesu yevasaÇkhÃresu nibbindamÃnaæ appannanti nibbidÃnupassanà 1. SÅ. DiÂÂhÃdinave. [SL Page 489] [\x 489/] NÃma jÃtanti. PÃÊiyampi vuttaæ: yà ca bhayatupaÂÂhÃne pa¤¤Ã ya¤ca ÃdÅnave ¤Ãïaæ yÃca nibbidà ime dhammà ekaÂÂhÃ, vya¤janameva nÃna"nti. [A] iminà pana nibbidäÃïenaimassa kulaputtassa nibbindantassa ukkaïÂhantassa anabhiramantassa sabbabhavayoni gativi¤¤ÃïaÂÂhitisattÃvÃsagatesu sabedakesu saÇkhÃresu eka saÇkhÃrepi cittaæ na sajjati na laggati na bajjhati, sabbasmà saÇkhÃragatà muccitukÃmaæ nissaritukÃmaæ hoti, yathà kiæ? Yathà nÃma jÃlabbhantaragato maccho, sappamukhagato maï¬Æko, pa¤jarapakkhitto vanakukkuÂo, daÊhapÃsagato migo, ahitun¬ikahatthagato sappo, mahÃpaÇkapakkhanto ku¤jaro, supaïïamukhagato nÃgarÃjÃ, rÃhumukhappaviÂÂho cando, sapattapari vÃrito purisoti evamÃdayo tato tato mu¤citukÃmà nissaritu kÃmà honti, evaæ tassa yogino cittaæ sabbasmà saÇkhÃragatà mu¤citukÃmaæ nissaritukÃmaæ hoti. Athassa evaæ sabbasaÇkhÃresu vigatÃlayassa sabbasmà saÇkhÃragatà mu¤citukÃmassa uppajjati mu¤citukamyatäÃïanti. Mu¤citukamyatäÃïaæ niÂÂhitaæ. So evaæ sabbabhavayonigatiÂÂhitinivÃsagatehi sabhedakehi saÇkhÃrehi mu¤citukÃmo sabbasmà saÇkhÃragatà mu¤cituæ [PTS Page 652] [\q 652/] puna te yeva saÇkhÃre paÂisaÇkhÃnupassanäÃïena tilakkhaïaæ Ãropetva pariggaïhÃti, so sabbasaÇkhÃre aniccantikato tÃvakÃlikato uppÃdavayaparicchinnato palokato calato pabhaÇguto aï¬uvato viparinÃmadhammato asÃrakato vibhavato saÇkhatato maraïadhammatoti Ãdihi kÃraïehi aniccÃti passati. Abhiïhapati pÅÊanato dukkhamato dukkhavatthuto rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato Åtito upaddavato bhayato upasaggato atÃïato alenato asaraïatoÃdÅnavato aghamÆlato vadhakato sÃsavato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato sokadhammato paridevadhammato upÃyÃsadhammato saækilesadhammatoti ÃdÅhi kÃraïehi dukkhÃti passati, aja¤¤ato duggavdhatà jegucchatopaÂikkÆlato amaï¬anÃrahato virÆpato bÅbhacchatoti ÃdÅhi kÃraïehi dukkha lakkhaïassa parivÃrabhÆtato asubhato passati. Parato rittato tucchato su¤¤ato assÃmikato anissarato avasavattitoti ÃdÅhi kÃraïehi anattato passati. Evaæ hi passatà tena tilakkhaïaæ Ãropetvà saÇkhÃrà pariggahità nÃma honti. Kasmà panÃyamete evaæ pariggaïhÃtÅti? Mu¤canassa upÃyasampÃda [A.] PaÂÂhÃnapÃli- vimokkhakathÃ. [SL Page 490] [\x 490/] Natthaæ, tatrÃyaæ upamÃ: - eko kira puriso macche gahessÃmÅti macchakhipaæ gahetvà udake o¬¬Ãpesi, 1 so khipamukhena hatthaæ otÃretvà anto udake sappaæ gÅvÃya gahetvà maccho me gahitoti attamano ahosi, so mahà vata mayà maccho laddhoti ukkipitvà passanto sovatthikattayadassanena sappoti sa¤jÃnitvà bhÅto ÃdÅnavaæ disvà gahaïe nibbinno mucitukÃmo hutvà mu¤canassa upÃyaæ karonto agganaÇguÂÂhato paÂÂhÃya hatthaæ nibbeÂhetvà pÃhaæ ukkhipitvà upari sÅse dve tayo vÃre Ãvijjhitvà sappaæ dubbalaæ katvà " gaccha duÂÂhasappÃ"ti nissajitvà vegena taÊÃkapÃliæ Ãruyha mahantassa vata bo sappassa mukhato muttomhÅti Ãgatamaggaæ olokayamÃno aÂÂhÃsi, tattha tassa purisassa macchoti sappaæ gÅvÃya gahetvà tuÂÂha kÃlo viya imassÃpi yogino Ãditova attabhÃvaæ paÂilabhitvà tuÂÂhakÃlo, tassa khipamukhato sÅsaæ nÅharitvà sovatthikattaya dassanaæ viya imassa ghanavinibbhogaæ [PTS Page 653] [\q 653/] katvà saækhÃresu tilakkhaïa dassanaæ, tassa bhÅtakÃlo viya imassa bhayatupaÂÂhÃna¤Ãïaæ, tato ÃdÅnavadassanaæ viya ÃdÅnavÃnupassanäÃïaæ, gahaïe nibbivdanaæ viya nibbidÃnupassanäÃïaæ, sappaæ mucitukÃmatà viya mu¤citu kamyatäÃïaæ, mu¤canassa upÃyakaraïaæ viya paÂisaÇkhÃnupassanà ¤Ãïena saÇkÃresu tilakkhaïÃropanaæ, yathà hi sopuriso sappaæ Ãvijjhitvà dubbalaæ katvà nivattitvà ¬asituæ asamatthabhÃvaæ pÃpetvà sumuttaæ mu¤cati, evamayaæ yogavacaro tilakkhaïÃropanena saækhÃre Ãvijjhitvà dubbale katvà puna niccasukhasubhaattÃkÃrena upaÂÂhÃtuæ asamatthataæ pÃpetvà sumuttaæ mu¤cati, tena vuttaæ: - "mu¤canassa upÃya sampÃdanatthaæ evaæ pariggaïhatÅ"ti. EttÃvatÃssa uppannaæ hoti paÂisaÇkhäÃïaæ, yaæ sandhÃya vuttaæ: "aniccato manasi karoto kiæ paÂisaækhà ¤Ãïaæ uppajjati? Dukkhato manasikaroto kiæ paÂisaækhà ¤Ãïaæ uppajjati anattato manasikaroto kiæ paÂisaækhà ¤Ãïaæ uppajjati? Aniccato manasikaroto nimittaæ paÂisaækhà ¤Ãïaæ uppajjati, dukkhato manasikaroto pavattaæ paÂisaækhà ¤Ãïaæ uppajjati, anattato manasikaroto nimitta¤ca pavatta¤ca paÂisaækhà ¤Ãïaæ uppajjatÅ"ti. [A] ettha ca" nimittaæ paÂisaækhÃ"ti saækhÃranimittaæ aï¬uvaæ tÃvakÃlikanti aniccalakkhaïavasena jÃnitvÃ, kÃma¤ca pana paÂhamaæ jÃnitvà pacchà ¤Ãïaæ uppajjati, vohÃravasena pana mana¤ca paÂicca dhamme ca uppajjati manovi¤¤Ãïanti ÃdÅni viya evaæ vuccati, ekattanayenavà purima¤ca pacchima¤ca ekaæ katvà evaæ vuttanti veditabbaæ. Iminà nayena itarasmimpi padadvaye attho veditabboti. PaÂisaÇkhÃnupassanäÃïaæ niÂÂhitaæ. . Ma. OsÃpesi. [A.] PaÂÂhÃnapÃli - vimokkhakathÃ. [SL Page 491] [\x 491/] So evaæ paÂisaækhÃnupassanäÃïena sabbe saækhÃrà su¤¤Ãti pariggahetvà puna su¤¤amidaæ attena và attaniyena vÃti dvikoÂikaæ su¤¤ataæ parigaïhÃti, so evaæ neva attÃnaæ na paraæ ki¤ci attano parikkhÃrabhave Âhitaæ disvà puna "nÃhaæ kvacani kassaci ki¤canatasmiæ, na ca mama [PTS Page 654] [\q 654/] kvacani kismici ki¤canatatthi"ti yà ettha catukoÂikà su¤¤atà kathitÃtaæ pariggaïhÃti, kathaæ? Ayaæ hi " nahaæ kvacanÅ?Ti kcaci attÃnaæ na passati, " kassaci ki¤canatasmi"nti attano attÃnaæ kassaci parassa ki¤cana bhÃve upanetabbaæ na passati, bhÃtiÂÂhÃne và bhÃtaraæ - sahÃyaÂÂhÃne và sahÃyaæparikkhÃraÂÂhÃne và parikkhÃra ma¤¤itvà upanetabbaæ na passatÅti attho. " Na ca mama kcacanÅ"ti ettha mama saddaæ tÃvaÂhapetvà " na ca kcacani? Parassa ca attÃnaæ kcaci na passatÅti attho, 1 idÃni mama saddaæ Ãharitvà " mama kismici ki¤canatatthi"ti so parassa attà mama kismici ki¤canabhÃve atthiti na passatÅti, attano bhÃtiÂÂhÃno và bhÃtaraæ sÃhÃyaÂÂhÃne và sahÃyaæ parikkhÃraÂÂhÃne và parikkhÃranti kismici dhÃne parassa attÃnaæ iminà ki¤canabhÃvena upanetabbaæ na passatÅti attho. Evamayaæ yasmà neva katthaci attÃnaæ passati, na taæ parassa ki¤canabhÃve upanetabbaæ passati, na parassa attÃnaæ attano ki¤canabhÃve upanetabbaæ passati, tasmÃnena catukoÂikà su¤¤atà pariggahità hotÅti. Evaæ catukakoÂikaæ su¤¤ataæ pariggahetva puna chahÃkÃrehi su¤¤ataæ parigaïhÃti. Kathaæ? " Cakkhusu¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃmadhammena và sota su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammona và ghaïa su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammona và jivhÃya su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammona và kÃya su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammona và mano su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammona và rÆpÃsu¤¤Ã rÆpà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và saddà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và ghandhà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và rasà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và phoÂÂhabbà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và dhammà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và cakkhi vi¤¤Ãïaæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và sota vi¤¤Ãïaæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và ghÃïavi¤¤Ãïaæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và jivhà vi¤¤Ãïaæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và kÃya vi¤¤Ãïaæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và manovi¤¤Ãïaæ, attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃma dhammena và cakkhusamphassoti evaæ yÃva jarà maraïà nayo netabbo. Evaæ chahÃkÃrehi su¤¤ataæ pariggahetvà puna aÂÂhahÃkÃrehi pariggaïhÃti, seyyathÅdaæ? RÆpaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena va dhuvena và sassa tena và avipariïÃmadhammena vÃ, vedanà vedanaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha dÃradÃreka nà attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassa tena và avipariïÃmadhammena vÃ, sa¤¤aæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha dÃradÃreka nà attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassa tena và avipariïÃmadhammena vÃ, sa¤¤Ã - saÇdhÃrÃvi¤¤Ãïaæ- cakkhu -jarÃmaraïaæ- asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃra sÃrena và rÆpaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassa tena và avipariïÃmadhammena vÃ, saddaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassa tena và avipariïÃmadhammena vÃ, ghandhaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassa tena và avipariïÃmadhammena vÃ, rasaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassa tena và avipariïÃmadhammena vÃ, phoÂÂhabbaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassa tena và avipariïÃmadhammena vÃ, manaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassa tena và avipariïÃmadhammena vÃ, yathà naÊo asÃro nissÃro sÃrÃpagato, yatha eran¬o asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrenavi attasÃrasÃrena và niccena và dhuve vi yassa tena vi avipariïÃmadhammenavÃ, yathà udumbaro - yathà seta vaccho - yathà pÃÊibhaddako- yathà phenapiï¬o- yathà udakabubbaæÊaæ- yathà marÅci - yathà kadalikkhandho [PTS Page 655 [\q 655/] -] yathà mÃyà asÃrà nissÃrà sÃrÃpagatÃ, evameva rÆpaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhuvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassa tena và avipariïÃma dhÃmmana và jarÃmaraïaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và dhÆvasÃrasÃrena và sukha sÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassate avipariïÃmadhammena và ti. So evaæ aÂÂhahÃkÃrehi su¤¤ataæ pariggahetvà puna dasahÃkÃrehi 1. Ma. 1. Ayamattho. [SL Page 492] [\x 492/] PariggaïhÃti, kathaæ? RÆpaæ rittato passati, tucchato su¤¤ato anattato anissariyato akÃmakÃriyato alabbhanÅ yato avasavattakato parako vivittato passati, vedanaæ rittato passati, tucchato su¤¤ato anattato anissariyato akÃmakÃriyato alabbhanÅ yato avasavattakato parako vivittato passati, sa¤¤Ã rittato passati, tucchato su¤¤ato anattato anissariyato akÃmakÃriyato alabbhanÅ yato avasavattakato parako vivittato passati, saÇkhÃra rittato passati, tucchato su¤¤ato anattato anissariyato akÃmakÃriyato alabbhanÅ yato avasavattakato parako vivittato passati, vi¤¤Ãïaæ rittato passati, tucchato su¤¤ato anattato anissariyato akÃmakÃriyato alabbhanÅ yato avasavattakato parako vivittato passati, evaæ dasahÃkÃrehi su¤¤ataæ pariggahetvà puna dvÃdasahÃkÃrehi. PariggaïhÃti, seyyathÅdaæ? RÆpaæ na satto, na jivo, na naro, na mÃïavo, na itchi, na puriso, na attÃ, na attaniyaæ, nÃhaæ, na mama, na a¤¤assa, na kassaci, vedanaæ na satto, na jivo, na naro, na mÃïavo, na itchi, na puriso, na attÃ, na attaniyaæ, nÃhaæ, na mama, na a¤¤assa, na kassaci, sa¤¤aæ na satto, na jivo, na naro, na mÃïavo, na itchi, na puriso, na attÃ, na attaniyaæ, nÃhaæ, na mama, na a¤¤assa, na kassaci, saÇkhÃraæ na satto, na jivo, na naro, na mÃïavo, na itchi, na puriso, na attÃ, na attaniyaæ, nÃhaæ, na mama, na a¤¤assa, na kassaci, vi¤¤Ãïaæ na satto, na jivo, na naro, na mÃïavo, na itchi, na puriso, na attÃ, na attaniyaæ, nÃhaæ, na mama, na a¤¤assa, na kassaci, evaæ dvÃdasahÃkÃrehi su¤¤ataæ parignhitvà puna tÅraïapari¤¤Ãvasena dvÃcattÃÊÅsÃya ÃkÃrehi su¤¤ataæ parigaïhÃti, rÆpaæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passati, vedanaæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passati, Sa¤¤Ã aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passati, saÇkhÃra aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passati, vi¤¤Ãïaæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passati, vuttampi vetaæ: -" rÆpaæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passanto su¤¤ato lokaæ avekkhati, vedanaæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passanto su¤¤ato lokaæ avekkhati sa¤¤aæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passanto su¤¤ato lokaæ avekkhati saÇkhÃraæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passanto su¤¤ato lokaæ avekkhati vi¤¤Ãïaæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upasaggato calato pabhaÇguto aï¬uvato attÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato su¤¤ato tucchato anattato anassÃdato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇghatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammato samudayato atthaÇgamato nissaraïato passanto su¤¤ato lokaæ avekkhati [PTS Page 656] [\q 656/] Su¤¤ato lokaæ avekkhassu mogharÃja sadà sato AttÃnudiÂÂhiæ Æhacca evaæ maccutaro siyÃ, Evaæ lokaæ avekkhantaæ maccurÃjà na passati"ti. [A] Evaæ su¤¤ato disvà tilakkhaïaæ Ãropetvà saÇkhÃre parigaïhanto bhayaæ ca nandi¤cavippahÃya saækÃresu udÃsÅno hoti majjhattho, ahanti và mamanti và na gaïhÃti vissaÂÂhabhariyo viya puriso. Yathà nÃma purisassa bhariyà bhaveyya iÂÂhà kantà manÃpÃ, so tÃya vinà muhuttampi adhivÃsetuæ na sakkuïeyya, ativiya naæ mamÃyeyya, so taæ itthiæ a¤¤ena purisena saddhiæ Âhitaæ và nipannaæ và katntiæ và hasantiæ và disvà kupito assa anattamano, adhimattaæ domanassaæ paÂisaævedeyya, so aparenasamayena tassà itthiyà dosaæ disvà mu¤citukÃmo hutvà taæ vissajeyya, na naæ mamanti gaïheyya, tato taÂÂhÃya taæ yena kenaci saÂÂhiæ yaæ ki¤ci kurumÃnaæ disvÃpi neva kuppeyya na domanassaæ Ãpajjeyya, a¤¤adata, udÃsinova bhaveyya [A,] cÆlaniddesa - mogharÃjamÃïavakapucchÃ. [SL Page 493] [\x 493/] Majjhattho, evamevÃyaæ sabbasaÇkhÃrehi mucitukÃmo hutvà paÂisaÇkhÃnupassanÃya saÇkhÃre parigaïhanto ahaæ mamÃti gahetabbaæ adisvà bhayaæ ca nandiæ ca vippahÃya sabbasaækhÃresu udÃsÅno hoti majjhattho, tassa evaæ jÃnato evaæ passato tÅsubhavesu catusu yonisu pa¤casu gatÅsu sattasu vi¤¤ÃïaÂÂhitÅsu navasu sattÃvÃsesu cittaæ patilÅyati patikuÂati pativaÂÂati na sampasÃrÅyati, upekkhà và pÃÂikulyatà và saïÂhÃti; seyyathÃpi nÃma padumapalÃse Åsaka poïe udakaphÆsitÃni patilÅyanti patikuÂanti pativaÂÂanti na sampasÃrÅyanti, evameva sabbasaÇkhÃrehi mucitukÃmo hutvà paÂisaÇkhÃnupassanÃya saÇkhÃre parigaïhanto ahaæ mamÃti gahetabbaæ adisvà bhayaæ ca nandiæ ca vippahÃya sabbasaækhÃresu udÃsÅno hoti majjhattho, tassa evaæ jÃnato evaæ passato tÅsubhavesu catusu yonisu pa¤casu gatÅsu sattasu vi¤¤ÃïaÂÂhitÅsu navasu sattÃvÃsesu cittaæ patilÅyati patikuÂati pativaÂÂati na sampasÃrÅyati, upekkhà và pÃÂikulyatà và saïÂhÃti; seyyathÃpi nÃma kukkuÂapattaæ và nahÃrudaddulaæ và aggimhi pakkhittaæ patilÅyati patikumati pativaÂÂati na sampasÃrÅyati, evameva tassa tÅsu bhavesu cittaæ catusu yenisu pa¤casu gatÅsu sattasu vi¤¤ÃïaÂÂhitÅsu navasu sattÃvÃsesu cittaæ patilÅyati patikÆmati pativaÂÂati na sampasÃrÅyati, upekkhà và pÃÂikulyatà và saïÂhÃti, iccassa saÇkÃrupekkhà ¤Ãïaæ nÃma uppannaæ hoti. Taæ panetaæ sace santipadaæ nibbÃnaæ santato passati, sabbaæ saækhÃrapavattaæ vissajitvà nibbÃïameva pakkhandati; no ce nibbÃnaæ santato passati, punappuna [PTS Page 657] [\q 657/] saÇkhÃrÃrammaïameva hutvà pavattati sÃmuddikÃnaæ disÃkÃko viya; sÃmuddikà kira vÃïijakà nÃvaæ Ãrohantà disà kÃkaæ nÃma gaïhantÅ, te yadà nÃvà vÃtakkhittÃvidesaæ pakkhandati, tÅraja na pa¤¤Ãyati, tadà disÃkÃkaæ vissajanti, so kÆpakayaÂÂhito ÃkÃsaæ laÇghitvà sabbà disà vÅdisà ca anugantvà sace tiraæ passati, tadabhimukhova gacchatÅ, no ce passati punappuna Ãgantvà kÆpakayaÂÂhiæ yeva allÅyati; evameva sace saÇkhÃrupekkhà ¤Ãïaæ santipadaæ nibbÃïaæ allÅyati; evameva sace saÇkhÃrupekkhà ¤Ãïaæ santipadaæ nibbÃïaæ santato passati, sabbaæ saækhÃrapavattaæ vissajitvà nibbÃïameva pakkhandati; no ce passati, punappuna saÇkhÃrÃrammaïameva hutvÃpavattati. Tadidaæ suppagge piÂÂhaæ vaÂÂaya mÃnaæ viya nibbaÂÂhitakappÃsaæ vihatamÃnaæ viya nÃnappakÃrato saÇkhÃre pariggahetvà bhaya¤ca nandica pahÃya saÇkhÃravicinane majjhatthaæ hutvà tividhÃnupassanÃvasena tiÂÂhati, evaæ tiÂÂhamÃnaæ tavidhavimokkhamkhabhÃvaæ Ãpajjitvà sattaariyapuggala vibhÃgÃya paccayo hoti, tatrÅdaæ tividÃnupassanÃvasena pavattanato tiïïaæ indriyÃnaæ Ãdhipateyyavasena tividhavimokkhamukhabhÃvaæ Ãpajjati nÃma. Tisso hi anupassanà tÅïi vimokkhamukhÃnÅti vuccanti, yathÃha: " tÅïi kho panimÃni vimokkhamukhÃni lokanÅyà nÃya saævattanti: sabbasaÇkhÃre paricchedaparivaÂumato samanu passanatÃya animittÃya ca dhÃtuyà cuttasampakkhandanatÃya; sabbasaÇkhÃresu mano samuttejanatÃya appaïihitÃya ca dhÃtuyà cittasampakkhandanatÃya, sabbadhamme parato samanupassanatÃya su¤¤atÃya ca dhÃtuyà cittasampakkhandanatÃya, imÃni tÅïi vimekkhamukhÃni lokaniyÃnÃya saævattantÅ"ti[a] tattha pariccheda [A.] PaÂÂhÃnapÃli- vimekkhakathÃ. [SL Page 494] [\x 494/] ParivaÂumatoti udayabbayavasena paricchedato ceva parivaÂumato ca, aniccÃnupassanaæ hi udayato pubbe saÇkhÃrà natthÅti paricchinditvà tesaæ gatiæ samanvesamÃnaæ "vayato paraæ na gacchanti. Ettheva antaradhÃyantÅ"ti parivaÂumato samanupassati; mano samuttejanatÃyÃti cittasaævejanatÃya, dukkhÃnupassanena hi saÇkhÃresu cittaæ saævejetÅ. [PTS Page 658] [\q 658/] parato samanupassanatÃyÃti nÃhaæ na mamÃti evaæ anattato samanupassanatÃya, iti imÃni tÅïi padÃni aniccÃnupassanÃdÅnaæ vasena vuttÃnÅti veditabbÃni. Teneva tadanantare pa¤havissajjane vuttaæ: - aniccato manasi karoto khayato saÇkhÃrà upaÂÂhahanti, dukkhato manasikÃroto bhayato saÇkhÃrà upaÂÂhahanti, anattato manasikaroto su¤¤ato saÇkhÃrà upaÂÂhahantÅti. Katame pana te vimekkhÃ, yesaæ imÃni anupassanÃni mukhÃnÅti? Anumitto appaïihito su¤¤atoti ete tayo, vuttaæ hetaæ: - aniccato manasi karonto adhimekkhabahulo animittavimokkhaæ paÂilabhati, dukkhato manasikaronto passaddhibahulo appaïihita vimekkhaæ paÂilabhati, anattato manasikaronto vedabahulo su¤¤ata vimokkhaæ paÂilabhatÅti. Ettha ca animitto vimokkhoti animittÃkÃrena nibbÃnaæ Ãrammaïaæ katvà pavatto ariyamaggo, so hi animittÃya dhÃtuyà uppannattà animitto, kilesehi ca vimittattà vimokekhÃ, eteneva nayena appaïihitÃkÃrena nibbÃnaæ Ãrammaïaæ katvà pavatto appaïi hito, su¤¤atÃkÃrena nibbÃnaæ Ãrammaïaæ katvà pavatto su¤¤atoti veditabbo. Yaæ pana abidhamme-"yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti nÅyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. DukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye phasso hoti. Appaïihitaæ ime dhammà kusalÃ. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhanaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ. Tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti: vitakko vicÃrà pÅti sukhaæ cttassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyi pattiyà vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÆtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. DukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye phasso hoti. Appaïihitaæ hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso edibhovaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. Idha bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ pÅtisukhaæ phaÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ apekkhÃsatipÃrisuddhiæ pa¤camajjhÃnaæ upasampajja viharati. DukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ata"nti[a] evaæ vimokkha dvayameva vuttaæ, taæ nippariyÃyato vipassanÃgamanaæ sandhÃya, vipassanäÃïaæ hi ki¤cÃpi paÂisambhidÃmagge: "aniccÃnupassanà ¤Ãïaæ1 niccato abhinivesà muccatÅ2 "ti[b] su¤¤ato vimokkho, dukkhÃnupassanäÃïaæ sukhato abinivesà - anattÃnupassanà ¤Ãïaæ attato abhinivesà muccatÅti su¤¤ato vimokkhoti evaæ abhinimesamu¤canavasena su¤¤ato vimekkhoti ca, aniccÃnupassanäÃïaæ niccato nimittà muccatÅti animitto vimokkho, dukkhÃnupassanäÃïaæ suthato nimittÃanattÃnu passanäÃïaæ attato nimittà muccatÅti animitto vimokkhoti evaæ nimitta [PTS Page 659] [\q 659/] mu¤canavasena animitto vimokkhotica, aniccÃnupassanäÃïaæ niccato païidhiyà muccatÅti 1. AniccÃnupassanaæ ¤ÃïantipipÃÂÂho. 2. SÅ. Abhinivesaæ mu¤catÅti. [A.] VisaÇgapÃlijhÃnavibhaÇga. [B.] PaÂÂhÃnapÃli0 vimekkhakathÃ. [SL Page 495] [\x 495/] AppanÅhito vimokkho, dukkhÃnupassanäÃïaæ sukhato païidhiyÃanattÃnupassanäÃnaæattato païidhiyà muccatÅti appaïihito vimokkhoti evaæ païidhimu¤canavasena appanihito vimokkhoti ca vuttaæ, tathÃpi taæ saÇkhÃranimittassa avijahanato na nippariyÃyena animittaæ, nippariyÃyena pana su¤¤ata¤ceva appaïihita¤ca, tassa ca Ãgamanavasena ariyamaggakkhaïe vimokkho uddhaÂo, tasmà appaïihitaæ su¤¤atanti vimokkhadvaya meva vuttanti veditabbaæ. Ayaæ tÃvettha vimokkhakathÃ. Yampana vuttaæ: -" sattaariyapuggalavibhÃgÃya paccayo hotÅ"ti, tattha saddhÃnusÃrÅ saddhÃvimutto kÃyasakkhÅ ubhatobhÃgavimutto dhammÃnusÃrÅ diÂÂhappatto pa¤¤Ãvimuttoti ime tÃva satta ariya puggalÃ, tesaæ vibhÃgÃya idaæ saÇkhÃrupekkhäÃïaæ paccayo hoti; yo hi aniccato manasikaronto adhimokkhabahulo saddhindriyaæ paÂilabhati; so sotÃpattimaggakkhaïe saddhÃnusÃrÅ hoti; sesesu sattasu ÂhÃnesu saddhÃvimutto. Yo pana dukkhato manasikaronto passaddhibahulo samÃdhindriyaæ paÂilabhati, so sabbattha kÃyasakkhÅ nÃma hoti. ArÆpajjhÃnaæ pana patvà aggaphalappatto ubhatobhÃgavimuttonÃma hoti. Yo pana anattato manasikaronto vedapahulo pa¤¤indriyaæ paÂilabhati, so sotÃpattimaggakkhaïe dhammÃnusÃrÅ hoti, chasu ÂhÃnesu diÂÂhappatto aggaphale pa¤¤Ãvimuttoti. Vuttaæ hetaæ"aniccato manasikaroto saddhandriyaæ adhimattaæ hoti, saddhindriyassa adhimattattà sotÃpattimaggaæ paÂilabhati, tenavuccati saddhÃnusÃrÅti, tathà aniccato [PTS Page 660] [\q 660/] manasikaroto saddhindriyaæ adhimattaæ hoti, saddhindriyassa adhimattattà sotÃpattiphalaæ sacchikataæ hoti, tena vuccati saddhÃvimutto"ti Ãdi. Aparampi vuttaæ sadda hanto vimuttoti saddhÃvumutto; phÆÂÂhantaæ sacchikatoti kÃyasakkhÅ; diÂÂhantaæ1 pattoti diÂÂhappatto; saddahanto vimuccatÅti saddhÃvimutto jhÃnaphassaæ paÂhamaæ phusati, pacchà nirodhaæ nibbÃïaæ sacchikarotÅti kÃyasakkhÅ, dukkhà saækhÃrà sukho nirodhoti ¤Ãïaæ hoti; diÂÂhaæ vÅditaæ sacchikataæ phusitaæ pa¤¤ÃyÃti diÂÂhappattoti. Itaresu pana catusu saddhaæ anussarati, saddhÃya và anussarati gacchatÅti saddhÃnusÃrÅ, tathà pa¤¤ÃsaÇkhÃtaæ dhammaæ anussarati dhammena và anussaratÅti dhammÃnusÃrÅ, arÆpajjhÃnena ceva ariyamaggena cÃtiubhatobhÃgena vimuttoti ubhato bhÃgavimutto. PajÃnanto vimuttoti pa¤¤Ãvimuttoti evaæ vacanattho veditabboti. SaÇkhÃrupekkhà ¤Ãïaæ. 1. DiÂÂhattÃtipi pÃÂÂho. [SL Page 496] [\x 496/] Tampanetaæ purimena ¤Ãïadvayena atthato ekaæ, tenÃhu porÃïÃ: idaæ saækhÃrupekkhäÃïaæ ekameva tÅïi nÃmÃni labhati, heÂÂhà mu¤citu kamyatäÃïaæ nÃma jÃtaæ, majjhe paÂisaÇkhÃnu passanäÃïaæ nÃma, ante ca sikhÃppattaæ saÇkhÃrupekkhäÃïaæ nÃma paÊiyampi vuttaæ: - " kathaæ mudvitukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saækhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ? Pavattaæ nimittaæ mu¤citukamyatÃpaÂisaækhÃsantiÂÂhanÃpa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ upÃyÃsaæ mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanÃpa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ? 'Uppado dukkha'nti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhÃnà pa¤¤ÃsaÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'Pavattaæ dukkha'nti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. Mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ 'upÃyÃso dukkha'nti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤ÃsaÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'UppÃdo bhaya'nti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤ÃsaÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'Pavattaæ bhaya'nti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. Mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'UpÃyÃso bhaya'nti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'UppÃdo sÃmisa'nti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'Pavattaæ sÃmisa'nti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhà santiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'UpÃyÃso sÃmisa'nti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'UppÃdo saÇkhÃrÃ'ti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. Pavattaæ saÇkhÃrÃ'ti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'Mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. 'UpÃyÃso saÇkhÃrÃ'ti mu¤citukamyatÃpaÂisaÇkhÃsantiÂÂhanà pa¤¤Ã saÇkhÃrupekkhÃsu ¤Ãïaæ. UppÃdo saÇkhÃrÃ, te saÇkhÃre ajjhupekkhatÅti saÇkhÃrupekkhÃ. Ye ca saÇkhÃrà yà ca upekkhà ubhopete saÇkhÃrÃ, te saÇkhÃre ajjhupekkhatÅti saÇkhÃrupekkhà upÃyÃso saækhÃrÃti mu¤citukamyatÃpaÂisaækhà santiÂÂhanÃpa¤¤Ã saækhÃrupekkhÃsu ¤Ãïa"nti. [A] tattha mu¤citu kamyatà ca sà paÂisaækhà ca santiÂÂhanà cÃti mu¤citukamyatÃpaÂisaækhà santiÂÂhanÃ. Iti pubbabhÃge [PTS Page 661] [\q 661/] nibbidäoïena nibbinnassa uppÃdÃdÅni pariccajitukÃmatà mu¤citukamyatÃ, mu¤canassa upÃyakaraïatthaæ majjhe paÂisaækhÃnaæ paÂisaækhÃ, mu¤citvà avasÃne ajjhupekkhanaæ santiÂÂhanÃ, yaæ sandhÃya - uppÃdo saækhÃrà te saækhÃre ajjhapekkhatÅti saækhÃrupekkhÃti Ãdi vuttaæ, evaæekamevidaæ ¤Ãïaæ. Apica imÃya pÃÊiyà idaæ ekamevÃti veditabbaæ. Vuttaæ hetaæ: - "yà ca mu¤citukamyatà yà ca paÂisaækhÃnupassanà yà ca saækhÃrupekkhÃ, imedhammà ekaÂÂhÃ, vya¤janameva nÃna"nti. [B] evaæ adhigatasaækhÃrupekkhassa pana imassa kulaputtassa vipassanà sikhÃppattà vuÂÂhÃnagÃminÅ hoti, sikhÃppattà vipassanÃti và uÂÂhÃnagÃminÅti và saækhÃrupekkhÃdi¤Ãïattayasseva etaæ nÃmaæ, sà hi sikhaæ uttamabhÃvaæ pattattà sikhÃpattÃ, vuÂÂhÃnaæ gacchatÅti vuÂÂhÃnagÃminÅ, vuÂÂhÃnaæ vuccati bahiddhÃnimittabhÆtato abhiniviÂÂha vatthuto ceva ajjhattapavattato ca vuÂÂhahanato maggo, taæ gacchatÅti vuÂÂhÃnagÃminÅ, maggena saddhiæ ghaÂÅyatÅti attho. TatrÃyaæ abhinivesavuÂÂhÃnÃnaæ ÃvibhÃvatthÃya mÃtikÃ: ajjhattaæ abhinivisitvà ajjhattà vuÂÂhÃti, ajjhattaæ abhinivisitvà pahiddhà vuÂÂhÃti, bahiddhà abhinivÅsitvà bahiddhà vuÂÂhÃti, bahiddhà abhinivisitvà ajjhattà vuÂÂhÃti, rÆpe abhinivisitvà rÆpà vuÂÂhÃti, rÆpe abhinivisitvà arÆpà vuÂÂhÃti, arÆpe abhinivisitvà arÆpà vuÂÂhÃti, arÆpe abhinivisitvà rÆpà vuÂÂhÃti, ekappahÃrena padvahi khavdhehi vuÂÂhÃti, aniccatoabinivisitvà aniccato vuÂÂhÃti, aniccato abhinivisitvà dukkhato anattato vuÂÂhÃti, dukkhato abhinivisitvà dukkhato aniccato anattato vuÂÂhÃti, anattato abhinivisitvà anattato aniccato dukkhato vuÂÂhÃti, kathaæ? Idhekacco Ãditova ajjhattasaækhÃresu abhinivisati, abinivisitvà te passati, yasmà pana na suddha ajjhattadassanamatteneva maggavuÂÂhÃnaæ [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi - ¤ÃïakathÃ. PÂhÃnapÃÊi - vimokkhakathÃ. [SL Page 497] [\x 497/] Hoti, bahiddhÃpi daÂÂhabbameva, tasmà parassa khavdhepi anupÃdinna saÇkhÃrepi aniccaæ dukkhamanattÃti passati, so kÃlena [PTS Page 662] [\q 662/] ajjhattaæ sammasati, kÃlena bahiddhÃ, tassevaæ sammasato ajjhattaæ sammasanakÃle vipassanà maggena saddhiæ ghaÂÅyati, ayaæ ajjhattaæ abÅnivisitvà ajjhattà vuÂÂhÃti nÃma, sace panassa bahiddhà sammasana kÃle vipassanà maggena saddhiæ ghaÂÅyati, ayaæ ajjhattaæ abinivisitvà bahiddhà vuÂÂhÃti nÃma, esa nayo bahiddhà abhinivisitvà bahiddhà ca ajjhattà ca vuÂÂhÃnepi, aparo Ãditova rÆpe abhinivisati, abinivisitvà bhÆtarÆpa¤ca upÃdÃrÆpa¤ca rÃsiæ katvà passati, yasmà pana na suddharÆpadassanamatteneva vuÂÂhÃnaæ hoti, arÆpampi daÂÂhabbameva, tasmà taæ rÆpaæ Ãrammaïaæ katvà uppannaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïa¤ca idaæ arÆpanti arÆpaæ samma sati, so kÃlena rÆpaæ sammasati, kÃlena arÆpaæ, tassevaæ samma sato rÆpasammasanakÃle vipassanà maggena saddhiæ ghaÂÅyati, ayaæ rÆpe abhinivisitvà rÆpà vuÂÂhÃti nÃma. Sace panassa arÆpasammasanakÃle vipassanà maggena saddhiæ ghaÂÅyati, ayaæ rÆpe abhinivisitvà arÆpà vuÂÂhÃti nÃma. Esa nayo arÆpe abhinivisitvÃarÆpà rÆpà ca vuÂÂhÃnepi, yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti evaæ abhinivisitvà evameva vuÂÂhÃnakÃle pana ekappahÃrena padvahi khavdhehi vuÂÂhÃti nÃma. Eko Ãditova aniccato saÇkhÃre sammasati, yasmà pana na aniccato sammasanamatteneva vuÂÂhÃnaæ hoti, dukkhatopi anattatopi sammasitabbameva, tasmà dukkha topi anattatopi sammasati. Tassevaæ paÂipannassa aniccato sammasanakÃle vuÂÂhÃnaæ hoti, ayaæ aniccato abhinivisitvà aniccato vuÂÂhÃti nÃma. Sace panassa dukkhato anattato sammasanakÃle vuÂÂhÃnaæ hoti. Ayaæ aniccato abhinivisitvà dukkhato anattato vuÂÂhÃti nÃma; esa nayo dukkhato anattato abhinivisitvà sesavuÂÂhÃnesupi. Ettha ca yopi aniccato abiniviÂÂho, yopi dukkhato, yopi anattato, vuÂÂhÃnakÃle ca aniccato vuÂÂhÃnaæ hoti. Tayopi janà adhimokkhabahulà honti, saddhindriyaæ paÂilabhanti, animittavimokkhena vimuccanti; paÂhamamaggakkhaïe saddhÃnusÃrino honti; sattasu ÂhÃnesu saddhÃvimuttÃ. [PTS Page 663] [\q 663/] sace pana dukkhato vuÂÂhÃnaæ hoti, tayopi janà passaddhibahulà honti, samÃdhindriyaæ paÂilabhanti, appaïihitavimokkhena vimuccanti, sabbattha kÃyasakkhino honti. Yassa panettha arÆpajjhÃnaæ pÃdakaæ, so aggaphale ubhatobhÃgavimutto hoti. Atha tesaæ anattato vuÂÂhÃnaæ hoti. Tayopi janà vedabahulà honti, pa¤¤indriyaæ paÂilabhanti, su¤¤atà vimokkhena vimuccanti, paÂhama maggakkhaïe dhammÃnusÃrino honti, chasu ÂhÃnesu diÂÂhippattÃ, aggaphale pa¤¤ÃvimuttÃti. [SL Page 498] [\x 498/] IdÃni saddhiæ purimapacchima¤Ãïehi imissà vuÂÂhÃnagÃminiyà vipassanÃya äcÅbhÃvatthaæ dvÃdasa upama veditabbÃ. TÃsaæ idaæ uddÃnaæ: - "VaggulÅ kaïhasappo ca gharaæ go yakkhi dÃrako, Khudaæ pipÃsaæ sÅtunhaæ avdhakÃraæ visena cÃ"ti. Imà ca upamà bhayatupaÂÂhÃnatoppabhÆti yattha katthaci ¤Ãïe Âhatvà Ãharituæ vaÂÂeyyÆæ, imasmiæ pana ÂhÃne ÃhariyamÃnÃsu bhayatupaÂÂhÃnato yÃva phala¤Ãïà sabbaæ pÃkaÂaæ hoti. Tasmà idheva ÃharatabbÃti vuttÃ. "VaggulÅ"ti ekà kira vaggulÅ, ettha pupphaæ và phalaæ và labhissÃmÅti pa¤casÃkhe madhukarukkhe nilÅyitvà ekaæ sÃkaæ parimasitvà na tattha ki¤ci pupphaæ và phalaæ và gayahÆpagaæ addasÃ, yathà ca ekaæ, evaæ dutiyaæ tatiyaæ catutthaæ pa¤camampi sÃdhaæ parÃmasitvà nÃddasa, sà 'aphalo vatÃyaæ rukkho, natthettha ki¤ci gayhÆpaga'nti tasmiæ rukkhe Ãlayaæ vissajitvà ujukÃya sÃkhÃya Ãruyha viÂa pantarena sÅsaæ nÅharitvà uddhaæ ulloketvà ÃkÃse uppatitvà a¤¤asmiæ phalarukkhe nilÅyi, tattha vaggulÅ viya yogÃvacaro daÂÂhabbo, pa¤casÃkho madhukarukkho viya pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ, tattha vagguliyà nilÅyanaæ viya yogino khandhapa¤cake abhiniveso, tassà ekekaæ sÃkhaæ parimasitvà ki¤ci gayhÆpagaæ adisvà avasesa «ÃkhÃparÃmasanaæ viya yogino rÆpakkhandhaæ sammasitvà tattha ki¤ci gayhÆpagaæ adÅsvà avasesakhandhasammasanaæ, tassà "aphalo vatÃyaæ rukkho"ti rukkhe Ãlayavissajjanaæ viya yogino pa¤casupi khavdhesu aniccalakkhaïÃdidassanavasena [PTS Page 664] [\q 664/] nibbinnassa mucitukamya tÃdi¤Ãïattayaæ, tassà ujukÃya sÃkhÃya upari Ãrohanaæ viya yogino anulomaæ, sÅsaæ nÅharitvà uddhaæ ullokanaæ viya gota; bhu¤Ãïaæ, ÃkÃse uppatanaæ viya magga¤Ãïaæ, a¤¤asmiæ phalarukkhe nilÅyanaæ viya phala¤Ãïaæ, kaïhasappÆpamà paÂisaÇkhäÃïe vuttÃva, upamÃsaæsandane panettha sappassa vissajjanaæ viya gotrabhu¤Ãïaæ, mu¤citvà Ãgatamaggaæ olokentassa ÂhÃnaæ viya magga¤Ãïaæ, gantvà abhayaÂÂhÃne ÂhÃnaæ viya phala¤Ãïanti ayaæ viseso. "Gharaæ"ti gharasÃmike kira sÃyaæ bhu¤jitvà sayanaæ Ãruyha niddaæ okkante gharaæ Ãdittaæ, so pabujjhitvà aggiæ disvà bhÅto sÃdhuvatassa sace a¬ayhamÃno nikkhayeyyanti olokayamÃno maggaæ disvà nikkhamitvà vegena khemaÂÂhÃnaæ gantvà Âhito, tattha gharasà mikassa bhu¤jitvà sayanaæ Ãruyha niddokkamanaæ viya bÃlaputhujjanassa khandhapa¤cake ahaæ mamanti gahaïaæ, pabujjhitvà aggiæ disvà bhitakÃlo viya sammÃpaÂipadaæ paÂipajjitvà tilakkhaïaæ disvà bhayatu paÂÂhÃna¤Ãnaæ, nikkhamanamaggaolokanaæ viya vu¤citukamyatà ¤Ãïaæ, maggadassanaæ viya anulomaæ, nikkhamanaæ viya gotrabhu¤Ãïaæ, vegena gamanaæ viya magga¤Ãnaæ, khemaÂÂhÃne ÂhÃnaæ viya phala¤Ãïaæ. [SL Page 499] [\x 499/] "Go"ti ekassa kira kassakassa rattibhÃge niddaæ okkantassa vajaæbhivditvà goïà palÃtÃ, so paccusasamaye tattha gantvà olokento tesaæ palÃtabhÃvaæ ¤Ãtvà anupadaæ gantvà ra¤¤o goïe addasÃ, ete mayhaæ goïÃti sallakkhetvà Ãharanto pabhÃtakÃle nayime mayhaæ goïà ra¤¤o goïÃti sa¤jÃnitvà yÃva maæcoro ayanti gahetvà rÃjajurisà na anayavyasanaæ pÃpenti tÃvadeva palÃyissÃmÅti bhÅto goïe pahÃya vegena palÃyitvà nibbhayÂhÃne aÂÂhÃsi, tattha mayhaæ goïÃti rÃjagoïÃnaæ gahaïaæ viya bÃlaputhujjanassa ahaæ mamanti khandhÃnaæ gahaïaæ, pabhÃte rÃjagoïÃti sa¤jÃnanaæ viya yogino tilakkhaïavasena khandhÃnaæ aniccà dukkhà anattÃti sa¤jÃnanaæ, bhÅtakÃlo viya bhayatupaÂÂhÃna¤Ãïaæ, vissajitvà gantukÃmatà viya mu¤citukamyatÃ, vissajjanaæ viya gotrabhu, palÃyanaæ viya maggo, palÃyitvà abhayadese ÂhÃnaæ viya phalaæ, [PTS Page 665] [\q 665/] "yakkhÅ"ti eko kira puriso yakkhÅïiyà saddhiæ saævÃsaæ kappesi, sà rattibhÃge "sutto aya"nti manatvà ÃmakasusÃnaæ gantvà manussamaæsaæ khÃdati; so kuhiæ esà gacchatÅti anukhandhitvà manussamaæsaæ khÃdamÃnaæ disvà tassà amanussa bhÃvaæ ¤atvà yÃva maæna khÃdati tÃva palÃyissamÅti bhitova vegena palÃyitvà khemaÂÂhÃne aÂÂhÃsi, tattha yakkhiïiyà saddhiæ saævÃso viya khandhÃnaæ ahaæ mamanti gahaïaæ; susÃne manussamaæsaæ khÃdamÃnaæ disvà yakkhini ayanti jÃnanaæ viya khandhÃnaæ tilakkhaïaæ disvà aniccÃdibhÃvajÃnanaæ, bhitakÃlo viya bhayatupaÂÂhÃnaæ. PalÃyÅtu kÃmatà viya mu¤citukamyatÃ; susÃnavijahanaæ viya gotrabhu; vegena palÃyanaæ viya maggo; abhayadese ÂhÃnaæ viya palaæ. "DÃrako"ti ekà kira puttagiddhÅnÅ itthi, sà uparipÃsÃde nisinnÃva antara vitiyaæ dÃrakasaddaæ sutvà putto nukho me kenaci ciheÂÂhiyatÅti vegasà ganÂhvà attano puttoti sa¤¤Ãya paraputtaæ aggahesi, sà paraputto ayanti sa¤jÃnitvà okkappamÃnà itocito ca o¬alÃketvà mà yeva maæ koci dÃrakacorÅ ayanti vadeyyÃti dÃrakaæ tattheva oropetvà puna vegasà pÃsÃdaæ Ãruyha nisÅdi. Tattha attano puttasa¤¤Ãya paraputtassa gahaïaæ viya ahaæ mamanti pa¤cakkhandhagahaïaæ, paraputto ayanti sa¤jÃnanaæ viya tilakkhaïa vasena nÃhaæ na mamanti sa¤jÃnanaæ, ottappanaæ viya bhayatupaÂÂhÃnaæ, ito cito ca olokanaæ viya mu¤citukamyatäÃïaæ; tattheva dÃrakassa oropanaæ viya anulomaæ; oropetvà antara vithiyaæ ÂhitakÃlo viya gotrabhu; pÃsÃdÃruhanaæ viya maggo; Ãruyha nisÅdanaæ viya phalaæ. "Khudaæ pipÃsaæ situïhaæ avdhakÃraæ visena cÃ"ti imà pana cha upamà vuÂÂhÃnagÃminiyà vipassanÃya Âhitassa lokuttaradhammÃbhimukhaæ ninnapoïapabbhÃrabhÃvadassanatthaæ vuttÃ, yathà hi khudÃya abibhutojighacchito puriso sÃdurasabhojanaæ pattheti. [SL Page 500] [\x 500/] EvamevÃyaæ saæsÃravaÂÂajighacchÃya phuÂÂho yogavacaro amatarasaæ kÃyagatÃsatibhojanaæ pattheti, yathà ca pipÃsito puriso parisussa mÃnakaïÂhamukho anekaÇgasambhÃraæ pÃnakaæ pattheti, evamevÃyaæ saæsÃravaÂÂapipÃsÃya [PTS Page 666] [\q 666/] phuÂÂho yogÃvacaro ariyaæ aÂÂhaÇgikamaggapÃnaæ pattheti, yathà pana sÅtasamphÆÂÂho puriso uïha pattheti, evaæ mevÃyaæ saæsÃravaÂÂe taïhÃsinehasÅtena phuÂÂho yogÃvacaro kilesasantÃpakaæ maggatejaæ pattheti, yathÃca uïhasamphuÂÂho puriso sÅtaæ pattheti, evamevÃyaæ saæsÃravaÂÂe ekÃdasaggisantà pasantatto yogÃvacaro ekÃdasaggivÆpasamaæ nibbÃïaæ, yathà pana andhakÃrapareto puriso Ãlokaæ pattheti, evamevÃyaæ avijjandhakÃrena onaddhapariyonaddho yogÃvacaro ¤ÃïÃlokaæ magga bhÃvanaæ pattheti. Yathà ca visasamphÆÂÂho puriso visanighÃtanaæ bhesajjaæ pattheti, evamevÃyaæ kilesavisasamphÆÂÂho yogavacaro kilesavisanimmathanaæ amatosadhaæ nibbÃnaæ pattheti. Tena vuttaæ" tassevaæ jÃnato evaæ passato tÅsu bhavesu -pe-navasu sattÃvÃsesu cittaæ patilÅyati patikÆÂati pativaÂÂati na sampasÃrÅ yati, upekkhà và pÃÂikulyatà và saïÂhÃti, yyethÃpi nÃma paduma palÃse Åsakapoïe"ti sabbaæ pubbe vuttanayeneva veditabbaæ, ettÃvatà ca panesa patilÅnacaro nÃma hoti. Yaæ sandhÃya vuttaæ: - "PatilÅnacarassa bhikkhuno bhajamÃnassa vicittamÃsanaæ, SÃmaggiyamÃhu tassa taæ yo attÃnaæ bhavane na dassaye"ti, [a] Evamidaæ saÇkhÃrupekkhäÃïaæ yogino patilÅnacarabhÃvaæ niyametvà uttariæ ariyamaggassÃpi bojjhaÇgamaggaÇgajhÃnaÇgapaÂi padÃvimokkhavisesaæ niyameti. Keci hi therà bojjhaÇgamaggaÇgajhÃnaÇgÃnaæ visesaæ pÃdakajjhÃnaæ niyametÅti vadanti; keci vipassanÃya ÃrammaïabhÆtà khandhà niyamentÅti vadanti , keci puggalajjhÃsayo niyametÅti vadanti, tesampi vÃdesu ayaæ pubbabhÃgavuÂÂhÃnagÃminÅvipassanà niyameti yevÃti veditabbi. TatrÃyaæ anupubbakathÃ: -1 vipassanÃniyamena hi sukkhavipassakassa uppanna maggopi samÃpattilÃbino jhÃnaæ padÃkaæ akatvà uppanna maggopi paÂhamajjhÃnaæ pÃdakaæ [PTS Page 667] [\q 667/] katvà pakiïïasaÇkhÃre sammasitvo uppÃditamaggopi paÂhamajjhÃnikÃva honti, sabbosu satta bojjhaÇgÃni aÂÂhamaggaÇgÃni pa¤cajhÃnaÇgÃnÅ honti, tesaæ hÅ pubbabhÃgavipassanà somanassasahagatÃpi upekkhÃsahagatÃpi hutvà vuÂhÃnakÃle saÇkharupekkhÃbhÃvaæ patvà somanassasahagatÃva hoti. Padvakanaye dutiyatatiyacatutthajjhÃnÃni pÃdakÃni katvà appaditamaggesu yathÃkkameneva jhÃnaæ caturaÇgikaæ tivaÇgikaæ 1. Ma. 1. ùÂupubbikathÃ. [A.] MahÃniddesa - mitteyyasutta. [SL Page 501] [\x 501/] DuvaÇgika¤ca hoti, sabbesu pana sattamaggaÇgÃni honti. Catutthe cha bojjhaÇgÃnÅ, ayaæ viseso pÃdakajjhÃnaniyamena ceva vipassanÃniyamena ca hoti, tesampi hi pubbabhÃgavipassanà somanassa sahagatÃpi upekkhÃsahagatÃpi hoti, vuÂÂhÃnagÃminÅ somanassasahagatÃca. Pa¤camajjhÃnaæ pÃdakaæ katvà nibbattita magge pana upekkhÃcittekaggatÃvasena dve jhÃnaÇgÃni, bojjhaÇgamaggaÇgÃni cha satta ceva, ayampi viseso ubhayaniyama vasona hotÅ; imasmiæ hi naye pubbabhÃgavipassanà somanassasahagatà và upekkhà sahagatà và hoti, vuÂÂhÃnagÃminÅ apekkhÃsahagatÃva. ArÆpajjhÃnÃnÅ padÃkÃni katvà uppÃditamaggepi eseva nayo. Evaæ pÃdakajjhÃnato vuÂÂhÃya ye keci saÇkhÃre sammasitvà nibbattitamaggassa Ãsannapadese vuÂÂhitasamÃpatti attano sadisabhÃvaæ karoti, bhumivanïo viya godhÃvaïïassa. Dutiyatthera vÃde pana yato yato samÃpattito vuÂÂhÃya ye ye samÃpatti dhamme sammasitvà maggo nibbattito hoti, taæ taæ samÃpattisadi sova so hoti, 1 tatrÃpi ca vipassanÃniyamo vuttanayeneva veditabbo. TatiyattheravÃde attano attano ajjhÃsayÃnu rÆpena yaæ yaæ jhÃnaæ pÃdakaæ katvà ye ye jhÃnadhamme sammasitvà maggo nibbattito, taæ taæ jhÃnasadisova so hoti. PÃda kajjhÃnaæ pana vinÃ2ajjhÃsayamatteneva taæ na sijjhati, svÃya mattho navdako vÃdasuttena dipetabbo. EtthÃpi ca vipassanà niyamo vuttanayeneva veditabbo. Evaæ tÃva saÇkhÃrupekkhà bojjhaÇgamaggaÇgajhÃnaÇgÃni niyametÅti veditabbÃ. Sace tanÃyaæ Ãdito kileso vikkhambhayamÃnà dukkhena sappayogena sasaÇkhÃrena vikkhambhetuæ asakkhi, dukkhÃpaÂipadà nÃma hoti. VipariyÃyena [PTS Page 668] [\q 668/] sukhà paÂipadÃ, kilese pana vikkhambhetvà vipassanÃparivÃsaæ maggapÃtubhÃvaæ sanikaæ kurumÃnà dandhÃbhi¤¤Ã nÃma hoti. VipariyÃyena khippÃbhi¤¤Ã iti ayaæ saÇkhÃrupekkhà ÃgamanÅyaÂÂhÃne Âhatvà attano atthino maggassa nÃmaæ deti, tena maggo cattÃra nÃmÃni labhati. Sà panÃyaæ paÂipadà kassaci bhikkhuno nÃnà hoti. Kassaci catusupa maggesu ekÃva, buddhÃnaæ pana cattÃropi maggà sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ãva ahesuæ, tathà dhammasenÃpatissa, mahà moggallÃnattherassa pana paÂhamamaggo sukhÃpaÂipado khippÃbhi¤¤o ahosi, apari tayo dukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã. Yathà ca paÂipadÃ, evaæ adhipatayobi kassaci bhikkuno catusu maggesu nÃnà honti kassaci catusupi ekÃva. Evaæ saÇkhÃrupekkhà paÂipadÃvisesaæ niyameti, yatà pana vimokkhavisesaæ niyameti taæ pubbe vuttameva. Apica maggo nÃma pa¤cahi kÃraïehi nÃmaæ labhati sarasene và paccanikena và saguïena và Ãrammaïena và Ãgamanena vÃ, sace 1. SÅ 1 samÃpatti sadisova hoti. 2. Ma. SammasitajjhÃnaæ vÃ. [SL Page 502] [\x 502/] Hi saÇkhÃrupekkhà aniccato saÇkhÃre sammasitvà vuÂÂhÃti, animitta vimokkhena vimuccati, sace dukkhato sammasitvà vuÂÂhÃti appaïi hitavimokkhena vimuccati. Sace anattato sammasitvà vuÂÂhÃti su¤¤atavimokkhena vimuccati. Sace anattato sammasitvà vuÂÂhÃti su¤¤atavimokkhena vimuccati idaæ sarasato nÃmaæ nÃma. Yasmà panesa aniccÃnupassanÃya saÇkhÃrÃnaæ ghanavinibebhÃgaæ katvà niccanimittadhuvanimittasassatanimittÃni pajahanto Ãgato. Tasmà animitto, dukkhÃnupassanÃya pana sukhasa¤¤aæ pahÃya païidhiæ patthanaæ sukkhÃpetvà Ãgatattà appaïihito, anattÃnupassanÃya attasattapuggalasa¤¤aæ pahÃya saÇkhÃrÃnaæ su¤¤ato diÂÂhattà su¤¤atoti idaæ paccanikato nÃmaæ nÃma. RÃgadÅhi panesa su¤¤attà su¤¤ato, rÆpanimittÃdÅnaæ rÃganimittÃdÅnaæ yeva và abhÃvena animitto, rÆpanimittÃdÅnaæ rÃganimittÃdÅnaæ yeva và abhÃvena animitto, rÃgapaïidiÃdÅnaæ abhÃvato appaïihitoti idamassa saguïato nÃmaæ. SvÃyaæ su¤¤aæ animittaæ appaïihita¤ca nibbÃnaæ Ãrammaïaæ karotÅtipi su¤¤ato animitto appaïihitoti vuccati. Idamassa Ãrammaïato nÃmaæ. [PTS Page 669] [\q 669/] Ãgamanaæ pana duvidhaæ vipassanÃgamanaæ maggÃgamana¤ca, tattha magge vipassanà gamanaæ labhati, phale maggÃgamanaæ, anattÃnupassanÃhi su¤¤Ãtà nÃma. Su¤¤atavipassanÃya maggo su¤¤ato, aniccÃnupassanà animittà nÃma, animittavipassanÃya magegà animitto, idaæ pana nÃmaæ na abhidhammapariyÃyena labbhati, suttantapariyÃyena labbhati, tatrahi gotubhu¤Ãïaæ animittaæ nibbÃïaæ Ãrammaïaæ katvà animittanÃmakaæ hutvà sayaæ ÃgamanÅyaÂÂhÃne Âhatvà maggassanÃmaæ detÅti vadanti, tena maggo animittoti vutto, maggÃgamanena pana phalaæ animittanti yujjateva. DukkhÃnupassanà saÇkhÃresu païidiæ sukkhÃpetvà Ãgatattà appaïihità nÃma, appaïihita vipassanÃya maggo appaïihito, appaïihitamaggassa phalaæ appaïihitaæ, evaæ vipassanà attano nÃmaæ maggassa deti, maggo phalassÃti idaæ Ãgamanato nÃmaæ. Evamayaæ saÇkhÃrupekkhà vimekkhavisesaæ niyametÅti. SaÇkhÃrupekkhäÃïaæ niÂÂhitaæ. Tassa taæ saÇkhÃrupekkhäÃïaæ Ãsevantassa bhÃventassa bahulÅkarontassa adhimokkhasaddhà balavatarà nibbattati, viriyaæ sÆpaggahitaæ hoti, sati sÆpaÂÂhitÃ, cittaæ susamÃhitaæ, tikkhatarà saÇkhÃrupekkhà uppajjati, tassa dÃni maggo uppajjissatÅti saÇkhÃrupekkà saækhÃre aniccÃti và dukkhÃti và anattÃti và sammasitvà bhavaÇgaæ otarati, bhavaÇgÃnantaraæ saÇkhÃrupkhoya katana yeneva saÇkhÃre aniccÃti và dukkhÃti và anattÃti và Ãrammaïaæ kurumÃnaæ uppajjati manodvÃrÃvajjanaæ, tato bhavaÇgaæ [SL Page 503] [\x 503/] ùvaÂÂetvà appannassa tassa kiriyacittassÃnantaraæ avicikaæ cittasantatiæ anuppabandhamÃnaæ tatheva saÇkhÃre Ãrammaïaæ katvà uppajjati paÂhamaæ javanacittaæ, yaæ parikammanti vucacti, tadanantaraæ tatheva saÇkhÃre Ãrammaïaæ katvà uppajjati dutiyaæ javanacittaæ, yaæ apacÃranti vuccati. Tadanantarampi [PTS Page 670] [\q 670/] tatheva saÇkhÃre Ãrammaïaæ katvà uppajjati tatiyaæ javanacittaæ, yaæ anulomanti vuccati. Idaæ nesaæ pÃÂiyekkaæ nÃmaæ. Avisesena pana tividhaæ petaæ Ãsevanantipi parikammantipi upacÃrantipi anulomantipi cattuæ paÂÂati; kissaanulomaæ? PurimapacchimabhÃgÃnaæ. Taæ hi purimÃnaæ aÂÂhannaæ vipassanäÃïÃnaæ tathakiccatÃya anulometi, upari ca sattatiæsÃya bodhipakkhiyadhammÃnaæ, taæ hi aniccalakkaïÃdivasena saÇkhÃre Ãrabbha pavattattà udayabbayavantÃnaæ yeva vata dhammÃnaæudayabbaya¤Ãïaæ uppÃdavaye addasÃti ca- bhaÇgavantÃnaæ yeva vata bhaÇgÃnupassanaæ bhaÇgaæ addasÃti ca sabhayaæ yeva vata bhayatupaÂÂhÃnassa bhayato upaÂÂhitanti ca- sÃdÅnave yeva vata ÃdÅnavÃnu passanaæ ÃdÅnavaæ addasÃti ca- nibbivditabbe yeva vata nibbidäÃïaæ nibbinnanti camu¤citabbamhi yeva vata mu¤citukamyatäÃïaæ mu¤citukÃmaæ jÃtanti capaÂisaÇkhÃtabbaæ yeva vata paÂisaÇkhäÃïena paÂisaÇkhÃtanti ca - upekkhitabbaæyeva vata saÇkhÃrupekkhÃya upekkhitanti ca atthato vadamÃnaæ viya imesa¤ca aÂÂhannaæ ¤ÃïÃnaæ tathakiccatÃya anulometi; upari ca sattatiæsÃya bodhipakkhiya dhammÃnaæ tÃya paÂipattayà pattabbattÃ; yathà hi dhammiko rÃjà vinicchayaÂÂhÃne nisinno vohÃrikamahÃmattÃnaæ vinicchayaæ sutvà agatigamanaæ pahÃya majjhattho hutvà evaæ hotuti anumoda mÃno tesa¤ca vinicchayassa anulometi, porÃïassa ca rÃja dhammassa; evaæ sampadamidaæ veditabbaæ. RÃjà viya hi anuloma¤Ãïaæ, aÂÂhavohÃrikamahÃmattà viya aÂÂha¤ÃïÃni, porÃïarÃjadhammo viya sattatiæsabodhipakkhiyÃ, tattha yathà rÃjà evaæ hotuti vadamÃno vohÃrikÃna¤ca vinicchayassa rÃjadhammassa ca anulometi, evamidaæ aniccÃdivasena saÇkhÃre Ãrabbha uppajjamÃnaæ aÂÂhannadva ¤ÃïÃnaæ tathakiccatÃya anulometi, upari ca sattatiæsÃya bodhipakkhiya dhammÃnaæ, teneva saccÃnulomika¤Ãïanti vuccatÅti. Anuloma¤Ãïaæ niÂÂhitaæ. [PTS Page 671] [\q 671/] Ida¤ca pana anuloma¤Ãïaæ saÇkhÃrÃrammaïÃya vuÂÂhÃnagÃminiyà vipassanÃya pariyosÃnaæ hoti, sabbena sabbaæ pana gotra bhu¤Ãnaæ vuÂÂhÃnagÃminiyà vipassanÃya pariyosÃnaæ; idÃni tassà yeva vuÂÂhÃnagÃminiyà vipassanÃya asammohatthaæ ayaæ suttasaæ sandanà veditabbÃ. SeyyathÅdaæ? Ayaæ hi vuÂÂhÃnagÃminÅvipassanà [SL Page 504] [\x 504/] SaÊÃyatana vibhaÇgasutte "atammayataæ bhikkhave nissÃya atammayataæ Ãgamma yÃyaæ upekhà ekattà ekattasità taæ pajahatha taæ samatikkamathÃ"ti evaæ atammayatÃti vuttÃ, alagaddasuttante "nibbivdaæ virajjati virÃgà vimuccatÅ"ti evaæ nibbidÃti vuttÃ, susÅmasuttante "pubbe ko susima dhammaÂÂhiti¤Ãnaæ pacchà nibbÃïe ¤Ãïaæ "ti evaæ dhammaÂÂhiti¤Ãïanti vuttÃ, poÂÂhapÃdasuttante "sa¤¤Ã kho poÂÂhapÃda paÂhamaæ uppajjati pacchà ¤Ãïaæ"ti evaæ sa¤¤agganti vuttÃ, dasuttarasuttante "paÂipadäÃïadassanavisuddhi pÃrisuddhi padhÃniyaÇgaæ"ti evaæ pÃrisundipadhÃniyaÇganti vuttÃ, paÂisambhidÃmagge " yà camu¤citukamyatà yà ca paÂisaÇkhÃnupassanà yà ca saÇkhÃrupekkhà ime dhammà ekaÂÂhà vya¤janameva nÃnaæ"ti evaæ tÅhi nÃmehi vuttÃ, paÂÂhÃne "anulomaæ gotrabhussa anulomaæ vodÃnassÃ"ti evaæ dvÅhi* nÃmehi vuttÃ, rathavÅnÅtasuttante " kiæ panÃvuso paÂipadäÃïadassanavisuddhatthaæ bhagavati brahmacariyaæ vussatÅ"ti evaæ paÂipadäÃïadassanavisuddhÅti vuttÃ. Iti nekehi nÃmehi kittità yà mahesinÃ, VuÂÂhÃnagÃminÅ santà parisuddhà vipassanÃ. VuÂÂhÃtukÃmo saæsÃra dukkhapaÇkà mahabbhayÃ. Kareyya satataæ tattha yogaæ paï¬itajÃtikoti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate vusuddhimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdhikÃre PaÂipadäÃïadassanavisuddhiniddeso nÃma EkavÅsatimo paricchedo. [PTS Page 672] [\q 672/] 22. ¥Ãïadassanavisuddhi niddeso. Ito paraæ gotrabhu¤Ãïaæ hoti. Taæ maggassa ÃvajjanaÂÂhÃni yattà neva paÂipadäÃïadassanavisundiæ na ¤Ãïadassanavisuddhiæ bhajati. Antarà abbohÃrikameva hoti, vipassÃsote patitattà pana vipassanÃti saÇkhaæ gacchati. SotÃpattimaggo sakadÃgÃmimaggo anÃgÃmivaggo arahattamaggoti imesu pana catusu maggesu ¤Ãïaæ ¤Ãïadassanavisuddhi nÃma; tattha paÂhamamagga¤Ãnaæ tÃva sampÃdetu kÃmena a¤¤aæ ki¤ci kÃtabbaæ nÃma natthi, yaæ hi tena kÃtabbaæ siyà taæ anulomÃvasÃnaæ vipassanaæuppÃdentena katameva. *TÅhi. [SL Page 505] [\x 505/] Evaæ uppannaanuloma¤Ãïassa panassa tehi tÅhipi anuloma ¤Ãïehi attano balÃnurÆpena thÆlathÆle saccapaÂicchÃdake tamamhi antaradhÃpite sabbasaÇkhÃragatesu cittaæ na pakkhandati na santiÂÂhati nÃdimuccati na sajjati na laggati na bajjhati, paduma palà sato udakaæ viya patilÅyati patikuÂati pativaÂÂati; sabbaæ nimittà rammaïampi sabbaæ pavattÃrammaïampi paÊibodhato upaÂÂhÃti. Athassa sabbasmiæ nimittapavattÃrammaïe paÊibodhato upaÂÂhite anuloma¤Ãïassa Ãsevanante animittaæ appavattaæ visaÇkhÃraæ nirodhaæ nibbÃnaæ Ãrammaïi kurumÃnaæ puthujjanagottaæ puthujjana saÇkhaæ puthujjanabhumiæ atikkamamÃnaæ ariyagottaæ ariyasaÇkhi ariya bhumiæ okkamamÃnaæ nibbÃïÃrammaïe paÂhamÃvaÂÂana paÂhamÃbhoga paÂhamasamannÃhÃrabhÆtaæ maggassa anantarasamanantarÃsevana [PTS Page 673] [\q 673/] Çpa nissayanatthivigatavasena chahi ÃkÃrehi paccayabhÃvaæ sÃdhayamÃnaæ sikhÃppattaæ vipassanÃya muddhabhÆtaæ apunarÃvattakaæ uppajjati gotra bhu¤Ãïaæ, yaæ sandhÃya vuttaæ: " kathaæ bahiddhà vuÂÂhÃnavivaÂÂane pa¤¤Ã gotrabhu¤Ãïaæ? UppÃdaæ abhibhuyyatÅti gota;bhu, pavattaæ kathaæ bahiddhà vuÂÂhÃnavivaÂÂane pa¤¤Ã gotrabhu¤Ãïaæ? UpÃyÃsaæ abhibhuyatÅti gotrabhu, bahindà saÇkhÃranimittaæ abhibhuyyatÅti gotrabhu, anuppÃdaæ pakkhandatÅti gotubhu, appavattaæ -pe-anupÃyÃsaæ nirodhaæ nibbÃïaæ pakkhandatÅti gotrabhu, uppÃdaæ abhibhuyitvà anuppÃdaæ pakkhandatÅti gotubhu"ti[a] sabbaæ vitthÃretabbaæ. TatrÃyaæ ekÃvajjanena ekavÅthiyaæ pavtamÃnÃnampi anulomagotrabhunaæ nÃnÃrammaïe pavattanÃkÃradÅpikà upamÃ: yathÃhi mahÃmÃtikaæ laÇghitvà paratÅre patiÂÂhÃtukÃmo puriso vegena dhÃvitvà mÃtikÃya orimatÅre rukkhasÃkhaæya bandhitvà olambitaæ rajjuæ và yaÂÂhiæ và gahetvà ullaÇghitvÃparatÅraninna poïapabbhÃrakÃyo hutvà paratÅrassa uparibhÃgaæ patto taæ mu¤citvà vedhamÃno paratire patitvà sanikaæ patiÂÂhÃti evamevÃyaæ yogÃvacaropi bhava yoni gati ÂÂhiti nivÃsÃnaæ paratÅhabhute nibbÃïe patiÂÂhÃtukÃmo udayabbayÃnupassanÃdinà vegena dhÃvitvà attabhÃvarukkhasÃkhÃya olambitaæ rÆparajjuæ và vedanÃdisu a¤¤ataradaï¬aæ và aniccanti và dukkhanti và anattÃti vÃti anulomÃvajjanena gahetvà taæ amu¤camÃnova paÂhamena anulomÃcittena ullaÇghitvà dutiyena paratiraninnapoïapabbhÃrakÃyo viya nibbÃïaninnapoïapabbhÃra mÃnaso hutvà tatiyena paratÅrassa uparibhÃgaæ patto viya idÃni pattabbassa nibbÃïassa Ãsanno hutvà tassa cittassa nirodhena taæ saÇkhÃrÃrammaïaæ mu¤citvà gotrabhucittena visaÇkhÃre paratÅra bhute nibbÃïe patati, ekÃrammaïe pana aladdhÃsevanatÃya vedhamÃno so puriso viya na tÃva suppatiÂÂhito hoti, tato magga¤Ãïena patiÂÂhÃtÅti. Tattha anulomaæ saccapaÂicchÃdakaæ kilesa [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi - ¤ÃïakathÃ. [SL Page 506] [\x 506/] Tamaæ vinodetuæ sakkoti, na nibbÃïamÃnarammaïaæ kÃtuæ; gota;bhu nibbÃïameva Ãrammaïaæ kÃtuæ sakkoti, na saccapaÂicchÃdakaæ tamaæ vinodetuæ, tatrÃyaæ upamÃ: [PTS Page 674] [\q 674/] eko kira cakkhumà puriso nakkhattayogaæ jÃnissÃmÅti rattibhÃge nikkhamitvà candaæ passituæ uddhaæ ullokesi. Tassa valÃhakehi paÂicchannattà cando na pa¤¤Ãyittha, atheko vÃto uÂÂhahitvÃ: thÆlathÆle valÃhake viddhaæ sesi, aparo majjhime, aparo sukhumepi, tato so puriso vigata valÃhake nabhe candaæ disvà nakkhattayogaæ a¤¤Ãsi. Tattha tayo valÃhakà viya saccapaÂicchÃdakaæ thÆlamajjhimasukhumaæ kilesandhakÃraæ, tayo vÃtà viya tÅïi anulomacittÃni, cakkhumà puriso viya gotrabhug¤Ãïaæ, cavdo viya nibbÃïaæ, ekekassa vÃtassa yathÃkka mena valÃhakaviddhaæsanaæ viya ekekassa anulomacittassa sacca paÂicchÃdakatamavinodanaæ, vigatavalÃhake nahe tassa purisassa visuddhavandadassanaæ viya vigate saccapaÂicchÃdake tame gotrabhu¤Ãïassa visuddhanibbÃïadassanaæ, yatheva hi tayo vÃtà chandapaÂicchà dake valÃhakeyeva viddhaæsetuæ sakkonti. Na candaæ daÂÂhuæ, evaæ anulomÃni saccapaÂicchÃdakaæ tamaæyeva vinodetuæ sakkonti na nibbÃïaæ daÂÂhuæ, yathà so puriso cavdameva daÂÂhuæ sakkoti, na valÃhake viddhaæsetuæ, evaæ gotrabhu¤Ãïaæ nibbÃïameva daÂÂhuæ sakkoti. Na kilesatamaæ vinodetuæ, teneva cetaæ maggassa Ãvajjananti vuccati, taæ hi anÃvajjanampi samÃnaæ ÃvajjanaÂÂhÃne Âhatvà " evaæ nibbattÃhÅ"ti maggassa sa¤¤aæ datvà viya nirujjhati, maggopi tena dinnasa¤¤aæ amu¤citvÃva avÅcisantativasena taæ ¤Ãïaæ anuppabandhamÃno anibbiddhapubbaæ appadÃlitapubbaæ lobhakkhandhaæ dosakkhandhaæ mohakkhandhaæ nibbijjhamÃnova padÃlaya mÃnova nibbattati. TatrÃyaæ upamÃ: eko kira issÃso aÂÂha usabhamatte padese phalakasataæ ÂhapÃpetvà vatthena mukhaæ veÂhetvÃsaraæ sannayhitvà cakkayante aÂÂhÃsi, a¤¤opuriso cakkayantaæ Ãvijjhitvà yadà issÃsassa phalakaæ abhimukhaæ hoti, tadà tattha daï¬a kena sa¤¤aæ detÅ issÃso daï¬akasa¤¤aæ amucitvÃva saraæ khipitvà phalakasakaæ nibbijjhati, tattha daï¬akasa¤¤aæ viya gotrabhu ¤Ãïaæ, issÃso viya magga¤Ãïaæ, issÃsassa daï¬akasa¤¤aæ amu¤citvÃva phalakasatanibbijjhanaæ viya magga¤Ãïassa [PTS Page 675] [\q 675/] gotrabhu ¤Ãïena dinnasa¤¤aæ amu¤citvÃva nibbÃïaæ Ãrammaïaæ katvà anibbiddhapubbÃnaæ appÃdÃlitapubbÃnaæ lobhadosamohakkhandhÃnaæ nibbijjhanapadÃlanaæ, na kevalaæ vesa maggo lobhakkhandhÃdÅnaæ nibbijjdhanameva karoti, api ca kho anamataggasaæsÃravaÂÂadukkha samuddaæ soseti, sabbaapÃyadvÃrÃni pidahati, sattannaæ ariyadhanÃnaæ sammukhÅbhÃvaæ karoti, aÂÂhaÇgikaæ micchÃmaggaæ pajahati, sabba verabhayÃni vÆpasameti, sammÃsambuddhassa orasaputtabhÃvaæ upaneti. [SL Page 507] [\x 507/] A¤¤esaæ ca anekasatÃnaæ ÃnisaæsÃnaæ paÂilÃbhÃya saævattatÅti, evaæ anekÃnisaæsadÃyakena sotÃpattimaggena sampayutataæ ¤Ãïaæ sotÃpattimagga¤Ãïanti. PaÂhamamagga¤Ãïaæ niÂÂhitaæ. Imassa pana ¤Ãïassa anantaraæ tasseva vipÃkabhÆtÃni dve tÅïi và phalacittÃni uppajjanti, anantaravipÃkattà yeva hi lokuttarakusalÃnaæ "samÃdhimÃnantarika¤¤amÃhÆ"ti ca"dandhaæ Ãnantarikaæ pÃpuïÃti ÃsavÃnaæ khayÃyÃ"ti ca Ãdi vuttaæ. Keci pana ekaæ dve tÅïi cattÃri và phalacittÃnÅti vadanti taæ na gahe tabbaæ. Anulomassa hi Ãsevanante gotrabhu¤Ãïaæ uppajjati, tasmà sabbantimena paricchedena dvÅhi anulomacittehi bhavitabbaæ, na hi ekaæ Ãsevanapaccayaæ labhati, sattacittaparamà ca ekà javana cÅthi; tasmà yassa dve anÆlomÃni, tassatatiyaæ gota;bhu, catutthaæ magga cittaæ, tÅïi phalacittÃni honti; yassa tÅïi anulomÃni, tassa catutthaæ gotrabhu, pa¤camaæ maggacittaæ, dve phalacittÃni honti; tena vuttaæ dve tÅïi và phalacittÃni uppajjantÅti. Keci pana yassa cattÃri anulomÃni, tassa pa¤camaæ gotrabhu, chaÂÂhaæ magga cittaæ, ekaæ phalacittanti. Taæ pana yasmà "catutthaæ pacamaæ và appeti, nara tatoæ ÃsannabhavaÇgattÃ"ti paÂikkhittaæ, tasmà na sÃrato paccetabbaæ; [PTS Page 676] [\q 676/] ettÃvatà ca panesa sotÃpanno nÃma dutiyo ariyapuggalo hoti. Bhusappamattopi hutvà sattakkhattuæ devesu ca manussesu ca sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhassantakaraïasamattho hoti. PhalapariyosÃne panassa cittaæ bhavaÇgaæ otarati. Tato bhavaÇgaæ upacchinditvà maggapaccavekkha natthÃya uppajjati manodvÃrÃvajjanaæ, tasmiæ niruddhe paÂipÃÂiyà sattamaggapaccavekkhaïajavanÃnÅti. Puna bhavaÇgaæ otaritvà teneva nayena phalÃdÅnaæ paccavekkhaïatthÃya ÃvajjanÃdÅnÅ uppajjanti yesaæ uppattiyà esa maggaæ paccavekkhati phalaæ paccavekkhati pahÅnakilese paccavekkhati avasiÂÂhakilese paccavekkhati nibbÃnaæ paccavekkhati. So hi iminà vatÃhaæ maggena Ãga toti maggaæ paccavekkhati, tato ayaæ me Ãnisaæso laddhoti phalaæ paccavekkhati, tato ime nÃma me kilesà pahÅnÃti pahÅna kilese paccavekkhati, tato ime nÃma me kilesà ava siÂÂhÃti uparimaggattayavajjhe kilese paccavekkhati, avasÃne ca ayaæ me dhammo ÃrammaïatopaÂividdhoti amataæ nibbÃïaæ paccavekkhati iti sotÃpannassa ariyasÃvakassa pa¤capaccavekkhaïÃni honti. YathÃca sotÃpannassa evaæ sakadÃgÃmianÃgÃmi [SL Page 508] [\x 508/] Nampi. Arahato pana avasiÂÂhakilesapaccavekkhaïaæ nÃma natthÅti. Evaæ sabbÃnipi ekÆnavÅsati paccavekkhaïÃni nÃma, ukkaÂÂhaparicche doyeva ceso; pahÅnÃvasiÂÂhanilesapaccavekkhaïaæhi sekkhÃnampi hotivà nà vÃ, tassa hi paccavekkhaïassa abÃveneva mahÃnÃmo bhagavantaæ pucchi " kosu nÃma me dhammo ajjhattaæ appahÅïo yena me ekadà lobhadhammÃpi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti"ti sabbaæ vitthÃrato veditabbaæ. Evaæ paccavekkhitvà pana so sotà panno ariyasÃvako tasmiæ yeva và Ãsane nisinno aparena và samayena kÃmarugavyÃpÃdÃnaæ tanubhÃvÃya dutiyÃya bhumiyà pattiyà yogaæ karoti, so indriyabalabojjhaÇgÃni samodhÃnetvÃtadeva rÆpavedanÃsa¤¤asaÇkhÃravi¤¤Ãïabhedaæ saÇkhÃragataæ aniccaæ dukkhamanattÃti ¤Ãïena parimaddati parivatteti vipassanà vÅthiæ ogÃhati, tassevaæ [PTS Page 677] [\q 677/] paÂipannassa vuttanayeneva saÇkhÃrupekkhà vasÃne ekÃvajjanena anulomagotubhu¤Ãïesu uppannesu gotrabhuanantaraæ sakadÃgÃmivaggo uppajjati, tena sampayuttaæ ¤Ãïaæ sakadÃgÃmimagga¤Ãïanti. Dutiya¤Ãïaæ niÂÂhitaæ. Imassapi ¤Ãïassa anantaraæ vuttanayeneva phalacittÃni veditabbÃni, ettÃvatà cesa sakadÃgÃmi nÃma catuttho ariyapuggalo hoti sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantakaraïasamattho. Tato paraæ paccavekkhaïaæ vuttanayameva. Evaæ paccavekkhitvà ca so sakadÃgÃmÅ ariyasÃvako tasmiæ yeva và Ãsane nisinno aparena và samayena kÃmarÃgavyÃpÃdÃnaæ anavasesappahÃnÃya tatiyÃya bhumiyà pattiyà yogaæ karoti, so indriyabalabojjhaÇgÃni samodhÃnetvà tadeva saÇkhÃragataæ anicca dukkhamanattÃti ¤Ãïena parimaddati parivatteti vipassanÃvÅthiæ ogÃhati. Tassevaæ paÂipannassa vuttanayeneva saÇkhÃrupekkhÃvasÃne ekÃvajja nena anulomagotrabhu¤Ãïesu uppannesu gotrabhuanantaraæ anÃgÃmimaggo uppajjati, tena sampayuttaæ ¤Ãïaæ anÃgÃmi magga¤Ãïanti. Tatiya ¤Ãïaæ niÂÂhitaæ Imassapi ¤Ãïassa anantaraæ vuttanayeneva phalacittÃni veditabbÃni. EttÃvatà cesa anÃgÃmÅ nÃma chaÂÂho ariya puggalo hoti opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà paÂisandhivasena nayimaæ lokaæ punarÃgantÃ. Tato paraæ paccavekkhaïaæ vuttanayameva, evaæ paccavekkhitvà ca so anà [SL Page 509] [\x 509/] GÃmÅ ariyasÃvako tasmiæ yeva và Ãsane nisinno aparena và samayena rÆparugaarÆparÃgamÃnauddhaccaavijjÃnaæ anavasseppa hÃnÃya catutthÃya bhumiyà pattiyà yogaæ karoti, so indriyabalabojjhaÇgÃni samodhÃnetvà tadeva saÇkhÃragataæ aniccaæ dukkhamanattÃti ¤Ãïena parimaddati [PTS Page 678] [\q 678/] parivatteti vipassanÃvÅthiæ ogÃhati, tassevaæ paÂipannassa vuttanayeneva saÇkhÃrupekkhÃvasÃne ekÃvajjanena anulomagotrabhu¤Ãïesu uppannesu gotrabhu anantaraæ arahattamaggo uppajjati, tena sampayuttaæ ¤Ãïaæ arahattamagga¤Ãïanti. Catuttha¤Ãïaæ niÂÂhitaæ. Imassapi ¤Ãïassa anantaraæ vuttanayeneva phalacittÃni vedi tabbÃni, ettÃvatà cesa arahà nÃma aÂÂhamo ariyapuggalo hoti mahÃkhÅïÃsavo antimadehadhÃrÅ ohitabhÃro anuppatta sadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ãvimutto sadeva kassa lokassa aggadakkhiïayyoti. Iti yantaæ vuttaæ "sotà pattimaggo sakadÃgÃmimaggo anÃgÃmimaggo arahattamaggoti imesu pana catusu maggesu ¤Ãïaæ ¤Ãïadassanavisundi nÃmÃ"ti, taæ. ImÃni iminà anukkamena pattabbÃni cattÃri ¤ÃïÃni sandhÃya vuttaæ, idÃni imissà yeva catu¤ÃïÃya ¤Ãïadassanavisuddhiyà ÃnubhÃva vijÃnanatthaæ: - Paripuïïabodhipakkhiya bhÃvo vuÂÂhÃnabalasamÃyogo, Ye yena pahÃtabbà dhammà tesaæ pahÃnaæ ca. KiccÃni pari¤¤ÃdÅni yÃni vuttÃni abhisamayakÃle, TÃni ca yathÃsabhÃvena jÃnitabbÃni sabbÃnÅtÅ. Tattha " paripunïabodhipakkhiyabhÃvo"ti bodhipakkhiyÃnaæ paripunïabhÃvo, cattÃro satipatiÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni sattabojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggoti hi ime sattatiæsa dhammà bujjhanaÂÂhe na bodhiti laddhanÃmassa ariyamaggassa pakkhe bhavattà bodhipakkhiyà nÃma, "pakkhe bhavattÃ"tiapakÃrabhÃve ÂhitattÃ. Tesu tesu Ãrammaïesu okkanditvà pakkhanditvà upaÂÂhÃnato paÂÂhÃnaæ, sati yeva paÂÂhÃnaæ satipaÂÂhÃnaæ, kÃyavedanÃcittadhammesu panassà asubha dukkha anicca anattÃkÃra gahaïavasena subha sukha nicca atta sa¤¤Ã [PTS Page 679] [\q 679/] pahÃnakiccasÃdhanavasena ca pavattito catudhà bhedo hoti, tasmà cattÃro satipaÂÂhÃnÃti vuccanti. Padahanti etenÃti padhÃnaæ, sobhanaæ padhÃnaæ sammappadhÃnaæ; sammà sÃmaæ và padahanti etenÃti sammappadhÃnaæ; sobhanaæ và taæ kilesavirÆpattavira [SL Page 510] [\x 510/] Hato padhÃna¤ca hita sukha nipphÃdakattena seÂÂhabhÃvÃvabhanato padhÃnabhÃvakaraïato cÃti sammappadhÃnaæ, viriyassetaæ adhivacanaæ; tayidaæ uppannÃnuppannÃnaæ akusalÃnaæ pahÃnÃnuppattikiccaæ anuppannuppannÃna¤ca kusalÃnaæ uppattiÂÂhiti kiccaæ sÃdhayatÅti catubbidhaæ hoti. Tasmà cattÃro sammappadhÃnÃti vuccanti. Pubbe vuttena ijjhanaÂÂhena iddhi, tassà sampayuttÃya pubbaÇgamaÂÂhena phalabhÆtÃya pubbabhÃgakaraïaÂÂhena caiddhiyà pÃdoti iddhi pÃdo, so chandÃdivasena catubbido hoti, tasmà cattÃro iddhi pÃdÃti vuccanti, yathÃha: - " cattÃro iddhipÃdà chandiddhipÃdo viriyiddhi pÃdo cittiddhipÃdo vÅmaæsiddhipÃdo "ti[a] ime lokuttarÃva. Lokiyà pana "chanda¤ce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdiæ labhati cittassekaggataæ, ayaæ vuccati chandasamÃdhÅ"ti[a] Ãdivacanato chanchÃdi adhipativasena paÂilaÇdhammÃpi honti. AssaddhiyakosajjapamÃda vikkhepa sammohÃnaæ abhibhavanato abhibhavanasaÇkhÃtena adhipati yaÂÂhena indriyaæ, assaddhiyÃdÅhi ca anabhibhavaniyato akampiyaÂÂhena balaæ, tadubhayampi saddhÃdivasena pa¤cavidhaæ hoti, tasmà pacindriyÃni pa¤cabalÃnÅti vuccanti. Bujjhanakasattassa pana aÇgabhÃvena sati Ãdayo satta bojjhaÇgÃ, niyyÃnikaÂÂhena ca sammÃdiÂÂhiÃdayo aÂÂha maggaÇgà honti. Tena vuttaæ " satta bojjhaÇgÃ, ariyo aÂÂhaÇgiko maggo"ti. Iti ime sattatiæsa bodhipakkhiyà dhammà pubbabhÃge lokiyavipassanÃya vattamÃnÃya cuddasavidhena kÃyaæ pariggaïhato kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ, navavidhena vedanaæ parigganhato vedanÃnupassanà satipaÂÂhÃnaæ, soÊasavidhena cittaæ pariggaïhato cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ, [PTS Page 680] [\q 680/] pa¤cavidhena dhamme pariggaïhato dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ, imasmiæ attabhÃve anuppannapubbaæ parassa uppannaæ akusalaæ disvÃyathà paÂipannasesataæ uppannaæ na tathà paÂipajjissÃmi evaæ me etaæ nÆppajjissatÅtitassa anuppÃdÃya vÃyamanakÃle paÂhamaæ sammappadhÃnaæ, attano samudÃcÃrappattaæ akusalaæ disvà tassa pahÃnÃya vÃyamanakÃle dutiyaæ, imasmiæ attabhÃve anuppannapubbaæ jhÃnaæ và vipassanaæ và uppÃdetuæ vÃyamantassa tatiyaæ, uppannaæ yathà na parihÃyati, evaæ punappuna uppÃdentassa catutthaæ sammappadhÃnaæ. Chandaæ dhuraæ katva kusaluppÃdanakÃle chandiddhipÃdo -pe- micchÃvÃcÃya viramanakÃle sammÃvÃcÃti evaæ nÃnacittesu labbhanti. Imesaæ pana catunnaæ ¤ÃïÃnaæ uppattikÃle ekacitte labbhanti, phalakkhaïe Âhapetvà cattÃro sammappadhÃne avasesà tettiæsa labbhanti, evi ekacitte labbhamÃnesu cetesu ekÃva nibbÃïÃrammaïà sati kÃyÃdisu subhasa¤¤ÃdippahÃnakiccasÃdhanavasena [A]vibhaægapÃÊi - indipÃdavibhaÇga. [SL Page 511] [\x 511/] CattÃro satipaÂÂhÃnÃti vuccati. Ekameva ca viriyaæ anuppannÃnaæ anuppÃdÃdikiccasÃdhanavasena cattÃro sammappadhÃnÃti vuccati. Sesesu hÃpana va¬¬hanaæ natthi, api ca tesu: - Nava ekavidhà eko dvedhÃtha catupa¤cadhÃ, AÂÂhadhà navadhà ceva iti kddhà bhavanti te. "Nava ekavidhà "ti chando cittaæ pÅti passaddhi upekkhà saækappo vÃcà kammanto Ãjivoti ime nava chandiddhipÃdÃdivasena ekavidhÃva honti, na a¤¤aæ koÂÂhÃsaæ bhajanti; "eko dvedhÃ"ti saddhà indriyabalavasena dvedhà ÂhitÃ, "atha catu pa¤cadhÃ"ti atha¤¤o eko catudhÃ, a¤¤o pa¤cadhà Âhitoti atto, tattha samÃdhi eko indriya balabojjhaÇgamaggaÇgavasena catudhà Âhito. Pa¤¤Ã tesaæ ca catunnaæ iddhipÃdakoÂÂhÃsassa ca vasena pa¤cadhÃ, "aÂÂhadhà navadhà cevÃ"ti aparo eko aÂÂhadhà eko navadhà Âhitoti attho, catu satipaÂÂhÃna indriya bala bojjhaÇga maggaÇgavasena sati aÂÂhadhà ÂhitÃ, catusammappadhÃna iddhipÃda indriya bala bojjhaÇga maggaÇgavasena viriyaæ navadhÃti, evaæ: [PTS Page 681 [\q 681/] -] "Cuddaseva asamhinnà hontete bodhipakkhiyÃ, KoÂÂhÃsato sattavidhà sattatiæsappabhedato. SakiccanipphÃdanato sarÆpena ca vuttito. Sabbeva ariyamaggassa sambhave sambhavanti te"ti. Evaæ tÃvettha paripuïïabodhipakkhiyabhÃvo jÃnitabbo. "VuÂÂhÃnabalasamÃyogo"ti vuÂÂhÃnadveva balasamÃyogo ca, lokiyavipasnà hi nimittÃrammaïattà ceva pavatti kÃraïassa ca samudayassa asamucchindanato neva nimittà na pavattà vuÂÂhÃti, gotrabhu¤Ãnaæ samudayassa asamuccivdanatona pavattà vuÂÂhÃti, nibbÃïÃrammaïato pana nimittà vuÂÂhÃtÅti ekato vuÂÂhÃnaæ hoti. TenÃha "bahiddhà vuÂÂhÃnavivaÂÂane pa¤¤Ã gotrabhu¤Ãïa"nti. [A] tathà "uppÃdà vivaÂÂitvà anuppÃdaæ pakkhandatÅti gotrabhu, pavattà vivaÂÂhitvÃ"ti sabbaæ veditabbaæ. ImÃni pana cattÃri ¤ÃïÃni animittÃrammaïattà nimittato vuÂÂhahanti, samudayassa samucchivdanato pavattà vuÂÂhahantÅti dubhato vuÂÂhÃnÃni honti, tena vuttaæ " kathaæ dubhato vuÂÂhÃnavivaÂÂane pa¤¤Ã magge¤Ãïaæ? Sotà patti maggakkhaïe dassanaÂÂhena sammÃdiÂÂhi micchÃdiÂÂhiyà vuÂÂhÃti, tadanuvattakakilesehi ca khavdhehi ca vuÂÂhÃti, bahiddhà ca sabba nimittehi vuÂÂhÃti, tena vuccati dubhato vuÂÂhÃnavivaÂÂane pa¤¤Ã magge ¤Ãïa"nti[a] abhiniropanaÂÂhena sammÃsaÇkappo micchà saÇkappo -pe- pariggahaÂÂhena sammÃvÃcà miccÃvÃcÃya - samuÂÂhÃnaÂÂhena [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi - ¤ÃïakathÃ. [SL Page 512] [\x 512/] SammÃkammanto- vodÃnaÂÂhena sammÃÃjivo - paggahaÂÂhena sammà vÃyÃmo - upaÂÂhÃnaÂÂhena sammÃsati- avikkhepaÂÂhena sammÃsamÃdhi micchÃsamÃdhito vuÂÂhÃti, tadanuvattakakilesehi ca khandhehi ca vuÂÂhÃti, bahiddhà ca sabbanimittehi vuÂÂhÃti, tena vuccati dubhato vuÂÂhÃnavivaÂÂane pa¤¤Ã magge ¤Ãïanti. SakadÃgÃmimaggakkhaïe dassanaÂÂhenasammÃdiÂÂhi -peavikkhepaÂÂhena sammÃsamÃdhi oÊÃrikà kÃmarÃgasaæyojanÃpaÂighasaæyojanà oÊÃrikà kÃmarÃgÃnusayà paÂighÃnusayà vuÂÂhÃti -peanÃgÃmimaggakkhaïe dassanaÂÂhena sammÃdiÂÂhi -peavikkhepaÂÂhena sammÃsamÃdhi anusahagatà [PTS Page 682] [\q 682/] kÃmarÃgasaæyojanà paÂighasaæyojanà anusahagatà kÃmarÃgÃnusayà paÂighÃnusayà vuÂÂhÃti -pe- arahatta maggakkhaïe dassanaÂÂhena sammÃdiÂÂhi -peavikkhepaÂÂhena sammÃsamÃdhi rÆparÃgà arÆpÃrÃgÃmÃnà uddhaccà avijjÃya mÃnÃnusayà bhavarÃgÃnusayà avijjÃnusayà vuÂÂhÃti, tadanuvattaka kilesehi ca khavdhehi ca vuÂÂhÃti, bahiddhà ca sabbanimittehi vuÂÂhÃti, tena vuccati dubhato vuÂÂhÃna vivaÂÂane pa¤¤Ã magge¤Ãïaæ"ti. LokiyÃnaæ ca aÂÂhannaæ samÃpattÅnaæ bhÃvanÃkÃle samathabalaæ adhikaæ hoti, aniccÃnupassa nÃdinaæ bhÃvanÃkÃle vipassanÃbalaæ, ariyamaggakkhaïe pana yuganandhà te dhammà pavattanti a¤¤ama¤¤aæ anativattanaÂÂhena; tasmà imesu catusupi ¤Ãïesu ubhayabalasamÃyogo hoti. YathÃha: - " uddhaccasahagatakilesehi ca khandhehi ca vuÂÂhahate cittassa ekaggatà avikkhepo samÃdhi nirodhagocaro, avijjÃsahagata kilesehi ca khandhehi ca vuÂÂhahato anupassanaÂhena vipassanà nirodhagocarÃ, iti vuÂÂhÃnaÂÂhena samathavipassanà ekarasà honti, yuganatdhà honti, a¤¤ama¤¤aæ nÃtivattanti, tena vuccati vuÂÂhÃnaÂÂhena samathavipassanaæ yuganatdhaæ bhÃvetÅ"ti[a] eva metthavuÂÂhÃnabalasamÃyogo veditabbo. "Ye yena pahà tabbà dhammÃ, tesaæ pahÃnadvÃ"ti imesu pana catusu ¤Ãïesu ye dhammà yena ¤Ãïena pahÃtabbÃ, tesaæ pahÃna¤ca jÃnitabbaæ, età nihi yathÃyogaæ saæyojana kilesa micchatta lokadhamma macchariya vipallÃsa gattha agati Ãsava ogha yoga nÅvaraïa parÃmÃsa upÃdÃna anusaya mala akusalakammapatha cittuppÃdasaÇkhÃtÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnakarÃni; tattha saæyojanÃnÅti khandhehi khandhÃnaæ phalena kammassa dukkhena và sattÃnaæ saæyojakattà rÆparÃgÃdayo dasa dhammà vuccanti; yÃva¤hi te, tÃva etesaæ anuparamoti; tatrÃpi rÆpa rÃgo arÆparÃgo mÃno uddhaccaæ avijjÃti ime pa¤ca uddhaæ nibbattanakakhandhÃdisaæyojakattà uddhaæ bhÃgiyasaæyojanÃni nÃma, sakkÃyadiÂÂhi [PTS Page 683] [\q 683/] vicikicchÃsilabbataparÃmÃso kÃmarÃgo paÂighoti [A.] PaÂhÃnapÃÊi - yuganandhakathÃ. [SL Page 513] [\x 513/] Ime ja¤ca adhonibbattakakhandhÃdisaæyojakattà adhobhÃgiya saæyejanÃti nÃma, kilesÃti sayaæ saækiliÂÂhattà sampayuttadhammà na¤ca saÇkilesikattà lobho doso moho mÃno diÂÂhi vichikicchà thÅnaæ uddhaccaæ ahirikaæ anottappanti ime dasa dhammÃ, micchattÃti micchà pavattanato micchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà micchÃkammanto micchÃÃjivo micchÃvÃyÃmo micchÃsati micchÃsamÃdhÅti ime aÂÂha dhammÃ; micchÃvimutti micchäÃïehi và saddhiæ dasa. LokadhammÃti lokappavattiyà sati anuparamadhammattà lÃbho alÃbho ayaso yaso sukhaæ dukkhaæ nindà pasaæsÃti ime aÂÂha, idha pana kÃraïopacÃrena lÃbhÃdivatthukassa anunayassa alÃbhÃdivatthukassa paÂighassa cetaæ lokadhammagahaïena gahaïaæ katanti veditabbaæ. MacchariyÃnÅti ÃvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ lÃbhamacchariyaæ dhammamacchariyaæ vaïïamacchariyanti imÃni ÃvÃsà dÅsu a¤¤esaæ sÃdhÃraïabhÃvaæ asahanÃkÃrena pavattÃni padvamacchariyÃni. VipallÃsÃti aniccadukkhaanattaasubhesu yeva vatthusu niccaæ sukhaæ attà subhanti evaæ pavatto sa¤¤ÃvipallÃso cittavipallÃso diÂÂhivipallÃsoti ime tayo; ganthÃti nÃmakÃyassaceva rÆpÃkÃyassa ca kanthanato abhijjhÃdayo cattÃro, tathÃhi te abhijjhÃkÃyagantho vyÃpÃdo kÃyagavtho sÅlabbataparÃmÃso kÃyagantho idaæ saccÃbhiniveso kÃyagantho icceva vuttÃ. AgatÅti chandadosamohabhayehi akattabbakaraïassa kattabbÃkaraïassa ca adhivacanaæ, taæhi ariyehi agantabbattà agatÅti vuccati. ùsavÃti Ãrammaïavasena Ãgotrabhuto Ãbhavaggato ca savanÃasaævutehi và dvÃrehi ghaÂacchiddehi udakaæ viya samanato nicca paggharaïaÂÂhena - saæsÃradukkhassa và samanato- kÃmarÃgabhavarÃga micchÃdiÂÂhi avijjÃnametaæ adhivacanaæ, [PTS Page 684] [\q 684/] bhavasÃgare Ãka¬¬hanaÂÂhena duruttaraïaÂÂhena ca oghÃtipi- Ãrammaïaviyogassa ceva dukkha viyogassa ca appadÃnato yogÃtipi tesaæ yeva adhivacanaæ. NÅvaraïÃnÅti cittassa ÃvaraïanÅvaraïapaÂicchÃdanaÂÂhena kÃmacchandÃdayo pa¤ca; parÃmÃsoti tassa tassa dhammassasabhÃvaæ atikkammaparato abhÆtaæ sabhÃvaæ ÃmasanÃkÃrena pavattanato micchÃdiÂÂhiyà etaæ adhivacanaæ, upÃdÃnÃnÅti sabbÃkÃrena paÂiccasamuppÃda niddese vuttÃni kÃmÆpÃdÃnÃdÅni cattÃri, anusayÃti thÃmagataÂÂhena kÃmarÃgÃnusayo paÂigha mÃnadiÂÂhi vicikicchà bhavarÃga avijjÃnusayoti evaæ vuttà kÃmarÃgÃdayo satta, te hithÃma gatattà punappuna kÃmarÃgÃdÅnaæ uppattihetubhÃvena anusentiyevÃti anusayÃ. MalÃti tela¤janakalalaæ viya sayaæ ca asuddhattà a¤¤esaæ ca asuddha bhÃvakaraïato lobhadosamohÃtayo. AkusalakammapathÃti akusalakammabhÃvena ceva duggatÅ na¤ca pathabhÃvena pÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesu micchÃcÃro [SL Page 514] [\x 514/] MusÃvÃdo pisunÃvÃcà pharusÃvÃcà samphappalà abhijjhà vyÃpÃdo micchÃdiÂÂhitiime dasa; akusalacittuppÃdÃti lobhÆlà aÂÂha dosa mÆlà dve mohamÆlà dveti ime dvÃdasa; iti etesaæ saæyojanÃdÅnaæ dhammÃnaæ etÃni yathÃyogaæ pahÃnakarÃni. Kathaæ? Saæyojanesu tÃva: sakkÃyadiÂÂhi vicikicchà sÅlabbataparÃmÃso apÃyagamaniyà ca kÃmarÃgapaÂighÃti ete pa¤cadhammà paÂhama¤ÃïavajjhÃ, sesà kÃmarÃgapaÂighà oÊÃrikà dutiya¤ÃïavajjhÃ, sukhumà tatiya¤ÃïavajjhÃ, rÆparÃgÃdayo pa¤capi catuttha¤Ãïavajkdà eva, paratopi ca yattha yattha evasaddena niyamaæ na karissÃma, tattha tattha yaæ yaæ upari¤Ãïa vajjhoti vakkhÃma, so so purima¤Ãïehi hatÃpÃyagamanÅyÃdibhÃvova hutvà upari ¤Ãïavajjho hotÅti veditabbo. Kilesesu diÂÂhi vicikicchà paÂhama¤ÃïavajjhÃ, doso tatiya ¤Ãïavajjho, lobha mohamÃnathinauddhaccaahirika anottappÃni catuttha¤ÃïavajjhÃni. Micchattesu micchÃdiÂÂhi musÃvÃdo micchÃkammanto micchÃÃjivoti [PTS Page 685] [\q 685/] ime paÂhama¤ÃïavajjhÃ, micchÃsaÇkappo pisunÃvÃcà pharusÃvÃcÃti ime tatiya ¤ÃïavajjhÃ, cetanà yeva cettha vÃcÃti veditabbo, samphappalÃpa micchÃvÃyÃmasatisamÃdhivimutti¤ÃïÃni catuttha¤ÃïavajjhÃni. Loka dhammesu paÂigho tatiya¤Ãïavajjho, anunayo catuttha¤Ãïavajjho, yase ca pasaæsÃya ca anunayo catuttha¤ÃïavajjeddhÃti eke, macchariyÃni paÂhama¤ÃïavajjhÃneva, vipallÃsesu anicce niccaæ anattani attÃti ca sa¤¤ÃcittadiÂÂhivipallÃsà - dukkhe sukhaæ asubhe subhanti diÂÂhivipallÃsà cÃti ime paÂhama¤ÃïavajkdÃ, asubhe subhanti sa¤¤ÃcittavipallÃsà tatiya¤ÃïavajjhÃ, dukkhe sukhanti sa¤¤Ã cittavipallÃsà catuttha¤ÃïavajjhÃ, ganthesu sÅlabbataparÃmÃsa idaæ saccÃbhinivesakÃyaganthà paÂhama¤ÃïavajjhÃ, vyÃpÃdakÃyagantho tatiya¤Ãïavajjho, itaro catuttha¤Ãïavajjho, agati paÂhama¤Ãïa vajjhÃva, Ãsavesu diÂÂhÃsavo paÂhama¤Ãïavajjho, kÃmÃsavo tatiya¤Ãïavajjho, itare dve catuttha¤ÃïavajjhÃ, oghayogesupi eseva nayo. NÅvaraïesu vicikicchÃnÅvaraïaæ paÂhama¤Ãïavajjhaæ, kÃmacchavdovyÃpÃdo kukkuccanti tÅïi tatiya¤ÃïavajjhÃni, thÅnamiddhauddhaccÃni catuttha¤ÃïavajjhÃni, parÃmÃso paÂhama¤Ãïa vajjhova. UpÃdÃnesu sabbesampi lokiyadhammÃnaæ vatthukÃma vasena kÃmÃti Ãgatattà rÆpÃrÆparÃgopi kÃmÆpÃdÃne patati, tasmà taæ catuttha¤Ãïavajjhaæ, sesÃni paÂhama¤ÃïavajjhÃni, anusayesu diÂÂhivicikicchÃnusayà paÂhama¤Ãïa vajjhava, kÃmarÃgapaÂighÃnusayà tatiya¤Ãïavajjha; mÃna bhavarÃgÃvijjÃnusayà cutattha¤ÃïavajjhÃni, akusalakammapathesu pÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæmicchà cÃro musÃvÃdo micchÃdiÂÂhiti ime paÂhama¤ÃïavajjhÃ, pisuïÃvÃcà pharusÃvÃcà vyÃpÃdoti tayo tatiya¤ÃïavajjhÃ, samphappalÃpà [SL Page 515] [\x 515/] Bhijjhà catuttha¤ÃïavajjhÃ. AkusalacittuppÃdesu cattÃro diÂÂhigata sampayuttà vicikicchÃsampayutto cÃti pa¤ca paÂhama¤ÃïavajjhÃva, dvepaÂighasampayuttà tatiya¤ÃïavajjhÃ, sesà catuttha¤Ãïa vajjhÃti. Yaæ ca yena vajjhaæ. Taæ tena pahÃtabbaæ nÃma, tena vuttaæ: "iti etesaæ saæyojanÃdÅnaæ dhammÃnaæ etÃni yathÃyogaæ pahÃna karÃnÅ"ti. KimpanotÃni eto dhamme atÅtÃnÃgate pajahanti, uhu [PTS Page 686] [\q 686/] paccuppanneti. Kimpantthe yaditÃva atÅtÃnÃgate, aphalo vÃyÃmo Ãpajjati. KasmÃ? PahÃtabbÃnaæ tatthitÃya;atha paccuppanne, tathÃpi aphalo vÃyÃmena saddhiæ pahÃtabbÃnaæ atthitÃya; saÇkilesikà ca maggabhÃvanà Ãpajjati, vippayuttatà và kilesÃnaæ, na ca paccuppannakileso cittavippayutto nÃma atthiti nÃyaæ Ãveïikà vodanÃ, pÃÊiyaæ yevahi "yvÃyaæ kilese pajahati, atÅte kilese pajahati, anÃgate kilese pajahati, paccuppanne kilese pajahatÅ"ti[a] vatvà puna "ha¤ci atÅte kilese pajahati, tena hi khÅïaækhepeti, niruddhaæ nirodheti, vigataæ vigameti, atthaÇgataæ atthaÇgameti, atÅtaæ yaæ natthi, taæ pajahatÅ"ti ca vatnà " na atÅte kilese pajahatÅ"ti paÂikkhittaæ, tathà "ha¤ci anÃgate kilese pajahati, tenahi ajÃtaæ pajahati, anibbattaæ pajahati, anuppannaæ pajahati, apÃtubhÆtaæ pajahati, anÃgataæ yaæ natthi, taæ pajahatÅ"ti ca vatvà " na anÃgatakilese pajahatÅ"ti paÂikkhittaæ. Tathà ha¤ci paccuppanne kilese pajahati, tena hi ratto rÃgaæ pajahati, duÂÂho dosaæ, mÆÊho mohaæ, vinibaddho mÃnaæ, parÃmaÂÂho diÂÂhiæ, vikkhepagato uddhaccaæ, aniÂÂhaÇgato vicikicchaæ, thÃmagato anusayaæ pajahati, kaïhasukka dhammà yuganatdhÃva vattanti, saÇkilesikà maggabhÃvanà hotÅti ca vatvÃ"na atite kilese pajahati, na anÃgate, na paccuppanne kilese pajahatÅ"ti sabbaæ paÂikkhipitvà - tena hi natthi magga bhÃvanÃ, natthi phalasacchikiriyÃ, natthi kilesappahÃnaæ, natthi dhammÃbhisamayoti pa¤hÃpariyesÃnena hi atthi maggabhÃvanà atthi phalasacchikiriyÃ, atthi kilesappahÃnaæ, atthi dhammÃbhisamayoti pa¤hÃpariyosÃnena atthi dhammÃbhisamayoti paÂijÃnitvà "yathà kathaæ viyÃ"ti vutte idaæ vuttaæ: - seyyathÃpi taruïo rukkho ajÃtaphalo, tamenaæ puriso mÆle chindeyya, ye tassa rukkhassa ajÃtaphalÃ, te ajÃtà yeva na jÃyanti, anibbattÃyeva na nibbattanti, anuppannà yeva na uppajjanti, apÃtubhÆtà yeva na pÃtubhavanti; evameva uppÃdo hetu uppÃdo paccayo kilosÃnaæ nibbattiyÃ, uppÃde ÃdÅnavaæ disvà anuppÃde cittaæ pakkhandati, anuppÃde cittassa pakkhantatta1 ye uppÃdapaccayà kilesà nibbatteyyuæ. [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi- abhisamayakathÃ. 1. Ma cittaæ pakkhavdhattÃ. [SL Page 516] [\x 516/] Te ajÃtà yeva na jÃyanti yeva na jÃyanti, anibbattÃyeva na nibbattanti, anuppannà yeva na uppajjanti, apÃtubhÆtà yeva na pÃtubhavanti; evaæ hetunirodhà dukkhanirodho. [PTS Page 687] [\q 687/] pavattaæ hetu nimittiæ hetu ÃyÆhanà hotu -peanÃyÆhane cittassa pakkhantattà ye ÃyÆhanapaccayà kilesà nibbatteyyuæ, te ajÃtà yeva na jÃyanti, anibbattÃyeva na nibbattanti, anuppannà yeva na uppajjanti, apÃtu bhÆtà yeva na pÃtubhavanti; evaæ hetunirodhà phalanirodho. Evaæatthi maggabhÃvanÃ, atthi phalasacchikiriyÃ, atthi kilesappahÃnaæ, atthi dhammÃbhisamayoti. Etena kiæ dÅpitaæ hoti? BhumiladdhÃnaæ1 pahÃnaæ dÅpitaæ hoti. Bhumiladdhà pana kiæ atÅtÃnÃgatà udÃhu paccuppannÃti? Bhumiladdhuppannà yeva nÃma te, uppannaæ hi vatta mÃnabhÆtÃpagatokÃsakatabhumiladdhavasena anekappabhedaæ, tattha sabbampi uppÃdajarÃbhaÇgasamaÇgÅsaghÃtaæ vattamÃnuppannaæ nÃma, Ãrammaïarasaæ anubhavitvà niruddhaæ anubhÆtÃpagatasaÇkhÃtaæ kusalà kusalaæ uppÃdÃdittayaæ anuppatvà niruddhaæ bhÆtÃpagatasaÇkhataæ sesasaækhataæ ca bhÆtÃpagatuppannaæ nÃ, "yÃnissa tÃni pubbe katÃni kammÃnÅ"ti evamÃdinà nayena vuttakammaæ atÅtampà samÃnaæ a¤¤aæ vipakaæ paÂibÃhitvà attano vipÃkassokÃsaæ katvà Âhitattà tathà katokÃsaæ ca vipÃkaæ anuppannampi samÃnaæ evaæ kate okÃse ekantena uppajjanato okÃsakatuppannaæ nÃma, tÃsu tÃsu bhumisu asamÆhataæ akusalaæ bhumiladdhuppannaæ nÃma. Ottha ca bhumiyà bhumiladdhassa ca nÃnattaæ veditabbaæ, bhumÅti hà vipassanÃya ÃrammaïabhÆtÃ2 pa¤cakkhandhÃ, bhumiladdhaæ nÃma tesu khandhesu uppattÃrahaæ kilesajÃtaæ, tena hi sà bhumi laddhà nÃma hotÅti, tasmà bhumiladdhanti vuccati, sà ca kho na Ãrammaïavasena, Ãrammaïavasena hi sabbepi atÅtÃnÃgate pari¤¤Ãtepi ca khÅïÃsavÃnaæ khavdhe Ãrabbha kilesà uppajjanti, mahÃkaccÃna uppalavaïïÃdÅnaæ khandhe Ãrabbha soreyyaseÂÂhi navdamÃïavakà dinaæ viya; yadiva taæ bhumiladdhaæ nÃma niyÃ, tassa appaheyyato na koci bhavamÆlaæ pajayye; vatthuvasena pana bhumiladdhaæ veditabbaæ yattha yattha hi vipassanÃya apari¤¤Ãtà khandhà uppajjanti, tattha tattha uppÃdato pabhÆti tesu tesu vaÂÂamÆlaæ kilesajÃtaæ anuseti, taæ appahÅnaÂÂhena bhumiladdhanti veditabbaæ, [PTS Page 688] [\q 688/] tattha ca yassa yesu khandhesu appahÅnaÂÂhena anusayità kilesÃ, tassa te evaæ khandhà tesaæ kilesÃnaæ vatthu, na a¤¤esaæ santakà khandhÃ, atÅtakkhavdhesu ca appahÅnÃnusayitÃnaæ kilesÃnaæ atÅtakkhandhÃva vatthu, na itare, esa nayo anÃgatÃdisu, tathà kÃmÃvacarakkhandhesu appahÅnÃnusayitÃnaæ kilesÃnaæ kÃmÃvacarakkhandhÃva vatthu, na itare, esa nayo rÆpÃrÆpÃvacaresu. SotÃpannÃdisu pana yassa yassa ariyapuggalassa khandhesu taæ taæ vaÂÂamÆlaæ kilesajÃtaæ tena 1. Ma. KilesÃnaæ 2. Ma. Tebhumakà [SL Page 517] [\x 517/] Tena maggena pahÅnaæ, tassa tassa te te khandhà pahÅnÃnaæ tesaæ tesaæ vaÂÂamÆlakilesÃnaæ avatthuto bhumÅti saÇkhaæ na labhanti, puthujjanassa sabbasova vaÂÂamÆlakilesÃnaæ appahÅnattà yaæ ki¤ci karÅyamÃnaæ kammaæ kusalaæ akusalaæ và hoti, iccassa kammakilesa paccayà vaÂÂaæ vaÂÂati. Tassetaæ vaÂÂamÆlaæ rÆpakkhandheyeva na vedanÃkkhandhÃdÅsu na sa¤¤ÃnakkhandhÃdisu na saÇkhÃrakkhandhÃdisu vi¤¤Ãïakkhandhe yeva và na rÆpakkhÃvdhÃdi sÆti na vattabbaæ. KasmÃ? Avisesena pa¤casupi khandhesu anusayi tattÃ. Kathaæ? PaÂhavÅrasÃdi viya rukkhe, yathÃhi mahÃrukkhe paÂhavitalaæ adhiÂÂhÃya paÂhavÅrasaæ ca Ãporasaæ ca nissÃya tappaccayà mÆlakhanda sÃkhà pasÃkhà pallava palÃsa puppha phalehi va¬¬hitvà nabhaæ pÆretvà yÃva kappÃvasÃnà bÅjaparamparÃya rukkhapaveïiæ santÃnaya mÃne Âhite taæ paÂhavÅrasÃdi mÆle yeva na khandhÃdisu -pe- phaleyeva và na mÆlÃdÅsÆti na vattabbaæ. KasmÃ? Avisesena sabbesu mÆlÃdisu anugatattÃti. Yathà pana tasseva rukkhassa pupphaphalÃdisu nibbinno koci puriso catusu disÃsu maï¬ukaïÂakaæ nÃma visakaïÂakaæ ÃkoÂeyya, atha so rukkho tena visasamphassena phÆÂÂho paÂhavÅrasa ÃporasÃnaæ pariyÃdinnattà appasavanadhammataæ Ãgamma puna santÃnaæ nibbattetuæ na sakkuïeyya, evameva khandhappavattiyaæ nibbinno kulaputto tassa purisassa catusu disÃsu rukkhe visayojanaæ viya attano santÃne catumagga bhÃvanaæ Ãrabhati, athassa so khandhasantÃno tena catumaggavisa samphassena sabbaso vaÂÂamÆlakilesÃnaæ pariyÃdinnattà kiriyà bhÃvamattaæ upagatakÃyakammÃdisabbakammappabhedo hutvà Ãyatiæ punabbhavÃnabhinibbattanadhammataæ [PTS Page 689] [\q 689/] ÃgammabhavantarasantÃnaæ nibbattetuæ na sakkoti, kevalaæ carimavi¤¤Ãïanirodhena nirindhano viya jÃtavedo anupÃdÃno parinibbÃyati, evaæ bhumiyà bhumiladdhassa ca nÃnÃttaæ veditabbaæ. Apica aparampi samudÃcÃra ÃrammaïÃdhiggahita avikkhamhita asamÆhatavasena catubbidhaæ uppannaæ , tattha vattamÃnuppannameva samudÃcÃruppannaæ, cakkhÃdÅnaæ pana ÃpÃthagate Ãrammaïe pubbabhÃge anuppajjamÃnampi kilesa jÃtaæ ùrammaïassa adhiggahitattà eva aparabhÃge ekantena uppattito ÃrammaïÃdhiggahituppannanti vuccati, kalyÃïigÃme piï¬Ãya carato mahÃtissattherassa visabhÃgarÆpadassanena uppanna kilesajÃtaæ viya. SamathavipassanÃnaæ a¤¤ataravasena avikkhambhÅtaæ kilesajÃtaæ cittasantatimanÃrÆÊhampi uppatti nivÃrakassa hetuno abhÃvà avikkhamhituppannaæ nÃma, samatha vipassanÃvasena pana vikkhambhitampi ariyamaggena asamÆhatattà uppattidhammataæ anatÅtatÃya asamÆhatuppannanti vuccati, ÃkÃsena gacchantassa aÂÂhasamÃpattilÃbhino therassa kusumita rukkhe upavane pupphÃni ucciïantassa madhurena sarena gÃyato [SL Page 518] [\x 518/] MÃtugÃmassa gÅtasavaïena uppannakilesajÃtaæ viya. Tividhampi cetaæ ÃrammaïÃdhiggahità vikkhamahita asamÆhatuppannaæ bhumiladdhe neva saÇgahaæ gacchatÅti veditabbaæ. Iccetasmiæ vuttappabhede uppanne yadetaæ vattamÃnabhÆtÃpagatokÃsakatasamudÃcÃrasaækhÃtaæ catubaæbidhaæ uppannaæ, taæ amaggavajjhattà kenacipi ¤Ãïena pahÃtabbaæ na hoti, yaæ panetaæ bhumiladdhÃrammaïÃdhiggita avikkhamhita asamÆhatasaÇkhÃtaæ uppannaæ, tassa taæ uppannabhÃvaæ vinÃsayamÃnaæ yasmà taæ taæ lokiyalokuttara¤Ãïaæ uppajjati, tasmà taæ sabbampi pahÃtabbaæ hotÅti. Evamettha ye yena pahÃtabbà dhammÃ, tesaæ pahÃnaæ ca jÃnitabbaæ. KiccÃni pari¤¤Ãdini yÃni vuttÃni abhisamayakÃle, TÃni ca yathÃsabhÃvena jÃnitabbÃni sabbÃnÅti. SaccÃbisamayakÃlasmiæ hi etesu catusu ¤Ãïesu ekekassa ekakkhaïe pari¤¤Ã pahÃnaæ sacichikiriyà bhÃvanÃti etÃni pari¤¤Ã dini cattÃri cattÃri kiccÃni vuttÃni tÃni yathÃsabhÃvena [PTS Page 690] [\q 690/] jÃni tabbÃni. Vuttaæ hetaæ porÃïehi: - yathà padÅpo apubbaæ acarimaæ ekakkhaïe cattÃri kiccÃni karoti, vaÂÂiæ jhÃpeti, avdhakÃraæ vidhamati, Ãlokaæ pavidaæseti, sinehaæ pariyÃdiyati, evameva magga¤Ãïaæ apubbaæ acarimaæ ekakkhaïe cattÃrasaccÃni abhisameti, dukkhaæ pari¤¤Ãbhisamayena abisameti, samudayaæ pahÃnÃbhi samayena abhisameti, maggaæ bhÃvanÃbisamayena abhisameti, nirodhaæ sacchikiriyÃbhisamayena abisameti. Kiæ vuttaæ hoti? Nirodhaæ Ãrammaïa katvà cattÃripi saccÃni pÃpuïÃti passati paÂivijjhatÅti. Vuttampi cetaæ: - "yo bhikkhave dukkhaæ passati, dukkha samudayampi so passati, dukkhanirodhampi passati, dukkhanirodha gÃminÅ paÂipadampi passatÅ"ti[a] sabbaæ veditabbaæ. Aparampi vuttaæ: "maggasamaÇgissa ¤Ãïaæ, dukkhepetaæ ¤Ãïaæ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya petaæ ¤Ãïa"nti. [B] kattha yathà padipo vaÂÂiæ jhÃpeti evaæ magga¤Ãnaæ dukkhaæ parijÃnÃti, yathà avdhakÃraæ vidhamati, evaæ samudayaæ pajahati. Yathà Ãlokaæ pavidaæseti, evaæ sahajÃtÃdi paccayatÃya sammÃsaÇkappÃdidhammasaÇkhÃtaæ maggaæ bhÃveti, yathà sinehaæ pariyÃdiyati evaæ kilesapariyÃdÃnaæ nirodhaæ sacchikarotÅti evaæ upamà saæsandanaæ veditabbaæ. Aparo nayo: - yathà suriyo udento apubbaæacarimaæ saha pÃtubhÃvà cattÃri kiccÃni karoti, rÆpagatÃni ohÃseti. AndhakÃraæ vidhamatÅ, Ãlokaæ dasseti. SÅtaæ paÂippassambheti, evameva magga¤Ãïaæ apubbaæ acarimaæ ekakkhaïe cattÃri saccÃni abhisameti, dukkhaæ pari¤¤Ãbhisamayena abhisameti, samudayaæ pahanÃbhi samayena abhisameti, maggaæ bhÃvanÃbhisamayena abhisameti, [Z]saæyuttanikÃya- koÂigÃmavagga. [B.] PaÂÂhÃnapÃÊi - ¤ÃïakathÃ. Nirodhaæ sacchikiriyÃbisamayena abhisameti, idhÃpi yathà suriyo rÆpagatÃni obhÃseti, evaæ magga¤Ãnaæ dukkhaæ parijÃnÃti, yathà andhakÃraæ vidhamati, evaæ samudayaæ jahati, yathÃÃlokaæ dasseti, evaæ sahajÃtÃdipaccayatÃya maggaæ bhÃveti, yathà sÅtaæ paÂippassambheti, evaæ kilesapaÂippassaddhiæ nirodhaæ saccikarotÅti evaæ upamÃsaæsandanaæveditabbaæ. Aparo nayo: - yathà nÃvà apubbaæ acarimaæ ekakkhaïe cattÃri kiccÃni karoti, orimaæ tiraæ pajahati, sotaæ chivdati, [PTS Page 691] [\q 691/] bhaï¬aæ vahati, pÃrimaæ tÅraæ appeti, evameva magga¤Ãïaæ apubbaæ acarimaæ ekakkhaïe cattÃri saccÃni abhisameti, dukkhaæ pari¤¤Ãbhisamayena abhisameti, samudayaæ pahanÃbhi samayena abhisameti, maggaæ bhÃvanÃbhisamayena abhisameti nirodhaæ sacchikiriyÃbhisamayena abhisameti, etthÃpi yathà nÃvà orimaæ tiraæ pajahati, evaæ magga¤Ãïaæ dukkhaæ parijÃnÃti, yathà sotaæ chivdati, evaæ samudayaæ pajahati, yatha bhaï¬aæ vahati, evaæ sahajÃtÃdipaccayatÃya maggaæ bhÃveti, yathà pÃrimaæ tiraæ appeti, evaæ pÃrimatirabhÆtaæ nirodhaæ sacchakarotÅti evaæupamÃsaæsandanaæ veditabbaæ. Evaæ saccÃbisamaya kÃlasmiæ ekakkhaïe catunnaæ kiccÃnaæ vasena pavatta¤Ãïassa panassa soÊasahÃkÃrehi tathaÂÂhena cattÃri saccÃni ekapaÂi vedhÃnihonti. YathÃha: - kathaæ tathaÂÂhena cattÃri saccÃni ekapaÂi dvedhÃni? SoÊasahÃkÃrehi tathaÂÂhena cattÃri saccÃni ekapaÂi dvedhÃni, dukkhassa pÅÊanaÂÂho saÇkhataÂÂho santÃpaÂÂho viparinÃmaÂÂho tathaÂÂho; samudayassa ÃyÆhanaÂÂho nidÃnaÂÂho saæyogaÂÂho paÊibodhaÂÂhe tathaÂÂho; nirodhassa nissaraïaÂÂho vivekaÂÂho asaÇkhataÂÂho amataÂÂho tathaÂÂho, maggassa niyyÃnaÂÂho hetaÂÂho dassanaÂÂho adhipateyyaÂÂho tathaÂÂho, imehi soÊasÃkÃrehi tathaÂÂhena cattÃri saccÃni ekasaÇgahitÃni;yaæ ekasaÇgahitaæ, taæ ekattaæ;[a] ekena ¤Ãïena paÂivijjhatÅti cattÃri saccÃni ekapaÂi dvedhÃnÅti. Tattha siyÃ: yathà dukkhÃdÅnaæ a¤¤epi rogagaï¬Ãdayo atthà ati. Atha kasmà cattÃro yeva vuttÃti? Ettha vadÃma, a¤¤asaccadassanavasena ÃvibhÃvato, tattha katamaæ dukkhe ¤Ãïaæ? Dukkhaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃti[b] Ãdinà hà nayena ekeka saccÃrammaïavasenÃpi sacca¤Ãnaæ vuttaæ, yo bhikkhave dukkhaæ passati, samudayampi so passatÅti[c] Ãdinà nayena ekaæ saccaæ Ãrammaïi katvà sesesupi kiccanipphattivasonÃpi vuttaæ. Tattha yadà ekekaæ saccaæ Ãrammaïaæ karoti, tadà samudayadassanena tÃva sabhÃvato piÊanalakkhaïassapi dukkhassa yasmà taæ ÃyÆhanalakkhaïena samudayena ÃyÆhitaæ saÇkhataæ rÃsi kataæ, tasmÃssa so saÇkhataÂÂho Ãcibhavati. Yasmà pana maggo kilesasantÃpaharo susitalo, [PTS Page 692] [\q 692/] tasmÃssa maggadassanena santà paÂÂho ÃvÅbhavati, Ãyasmato nandassa accharÃdassanena hi sundariyà [A] paÂÂhÃnapÃÊi - saccakathÃ. [B.] PaÂÂhÃnapÃÊi - ¤ÃïakathÃ. [C] saæyuttakikÃya - koÂigÃmavagga [SL Page 520] [\x 520/] AnabirÆpabhÃvo viya, aviparinÃmadhammassa pana nirodhassa dassane nassa viparinÃmaÂÂho ÃvÅbhavatÅti vattabbamevettha natthi, tathà sabhÃvato ÃyÆhanalakkhaïassapi samudayassa dukkhadassanena nidÃnaÂÂho ÃvÅbhavati, asappÃyabhojanato uppannavyÃdhidassanena bhojanassa vyÃdhinidÃnabhÃve viya, visaæyogabhÆtassa nirodhassa dassanena saæyogaÂÂho, nÅyÃnabhÆtassa ca maggassa dassanena paÊÃbodhaÂhoti. Tathà nissaranalakkhaïassÃpi nirodhassa aviveka bhÆtassa samudayassa dassanena vivekaÂÂho ÃvÅbhavati. Maggadassa nena asaÇkhataÂÂho, iminà hi anamatagge saæsÃre maggo na diÂÂha pubbo so pica sappaccayattà saÇkhato yevÃti appaccaya dhammassa asaÇkhatabhÃvo ativiya pÃkaÂo hoti, dukkhadassanena panassaamataÂÂho ÃvÅbhavati, dukkhaæ hi visaæ, amataæ nibbÃïanti. Tathà nÅyÃnalakkhaïassÃpi maggassa samudayadassanena "nÃyaæ hetu nibbÃïassa pattiyà ayaæ hetu"ti hetaÂÂho ÃvÅbhavati, nÃrodhassa nena dassanaÂÂho, paramasukhumÃni rÆpÃni passato vippasannaæ vata me cakkhÆti cakkhussa vippasannabhÃvo viya, dukkhadassanena adhipateyyaÂÂho, anekarogÃtura kapaïajanadassanena issarajanassa uÊÃrabhÃvo viyÃti evamettha salakkhaïavasena ekekassa a¤¤asaccadassanavasena ca itaresaæ tiïïaæ tinïaæ ÃvÅbÃvato ekekassa cattÃro cattÃro atthà vuttÃ, maggakkhaïe pana sabbe vete atthà ekeneva dÆkkhÃdÅsu catukiccena ¤Ãïena paÂivedaæ gacchantÅti. Ye pana nÃnÃbisamayaæ icchanti tesaæ uttaraæ abhidhamme kathÃvatthusmiæ vuttameva. IdÃni yÃni tÃni pari¤¤ÃdinicattÃri kiccÃni vuttÃni, tesu: - Tividhà hiti pari¤¤Ã tathà pahÃnampi saccikiriyÃpi, Dve bhÃvanà abhimatà vinicchayo tattha ¤Ãtabbo. Tividhà hiti pari¤¤Ãti ¤Ãtapari¤¤Ã tÅraïapari¤¤Ã pahÃna pari¤¤Ãti evaæ pari¤¤Ã tividà hoti, tattha "abhi¤¤Ãpa¤¤Ã ¤ÃtaÂÂhe ¤Ãnaæ"nti[a] evaæ uddisitvà [PTS Page 693] [\q 693/] ye ye dhammà abhi¤¤Ãtà honti, te te dhammà ¤Ãtà hontÅti evaæ saÇkhepato - sabbaæ bhikkhave abhi¤¤eyyaæ, kidva bhikkhave sabbaæ abhi¤¤eyyaæ? Cakkhuæ bhikkhave abhi¤¤eyya"nti[a] Ãdinà nayena vitthÃrato vuttà ¤Ãta pari¤¤Ã nÃma. Tassà sappaccayanÃmarÆpÃbijÃnanà " Ãvenikà bhumi pari¤¤Ãpa¤¤Ã tÅraïaÂÂhe ¤Ãïa"nti[a] evaæ uddisitvà pana "ye ye dhammà pari¤¤Ãtà honti te te dhammà tirità hontÅ "ti[a]evaæ saÇkhepato-" sabbaæ bhikkhave pari¤¤eyyaæ, ki¤ca bhikkhave sabbaæ pari¤¤eyyaæ? Cakkhuæ bhikkhave pari¤¤eyya"nti [a] Ãdinà [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi - ¤ÃïakathÃ. [SL Page 521] [\x 521/] Nayena vitthÃrato vuttà tÅraïapari¤¤Ã nÃma. Tassà kalÃpa sammasanato paÂÂhÃya aniccaæ dukkhamanattÃti tÅraïavasena pavatta mÃnÃya yÃva anulomà Ãveïikà bhumi pahÃnapari¤¤Ã pariccÃgaÂÂhe ¤Ãïanti[a] evampana uddisitvà ye ye dhammà pahÅïà honti, te te dhammà pariccattà hontÅti evaæ vitthÃrato vuttà aniccÃnu passanÃya niccasa¤¤aæ pajahatÅti Ãdinayappavattà pahÃnapari¤¤Ã, tassà bhaÇgÃnupassanato paÂÂhÃya yÃva magga¤Ãïà bhumi, ayaæ idha adhippetÃ, yasmà và ¤ÃtatÅraïapari¤¤Ãyopi tadatthÃyeva, yasmà ca ye dhamme pajahati, te niyamato ¤Ãtà ceva tirità ca honti tasmà pari¤¤Ãttayampi iminà pariyÃyena magga¤Ãïassa kiccanti veditabbaæ. "Tathà pahÃnampi"ti pahÃnampi hi vikkhambhanappahÃnaæ tadaÇgappahÃnaæ samucchedappahÃnanti pari¤¤Ã viya tividhamevahoti. Tattha yaæ sasevÃle udake pakkhittena ghaÂena sevÃlassa viya tena tena lokiyasamÃdhinà nÅvaraïÃdÅnaæ paccanika dhammÃnaæ vikkhamhanaæ idaæ vikkhamhanappahÃnaæ nÃma, pÃÊiyaæ pana vikkhamhanappahÃnaæ ca nÅvaraïÃnaæ paÂhamajjhÃnaæ bhÃvayatoti nÅvaraïÃnaæ yeva vikkhambhanaæ vuttaæ, taæ pÃkaÂattà vuttanti veditabbaæ. NÅvaraïÃni hi jhÃnassa pubbabhÃgepi pacchÃbhÃgepi na sahasà cittaæ ajjhottharanti, vitakkÃdayo appitakkhaïeyeva, tasmà nÅvaraïÃnaæ vikkhamhanaæ pÃkaÂaæ. Yaæ pana rattibhÃge samujjalitena padÅpena andhakÃrassa viya tena tena vipassanÃya [PTS Page 694] [\q 694/] avayava bhÆtena ¤ÃïaÇgena paÂipakkhavaseneva tassa tassa pahÃtabba dhammassa pahÃnaæ, idaæ tadaÇgappahÃnaæ nÃma, seyyathÅdaæ? NÃmarÆpa paricchedena tÃva sakkÃyadiÂÂhiyà paccayapariggahena ahetuvisama hetudiÂÂhiyà ceva kaÇkhÃmalassa ca, kalÃpasammasanena ahaæ mamÃti samÆhagÃhassa, maggÃmaggavavatthÃnena amagge maggasa¤¤Ãya, udaya dassanena ucchedadiÂÂhiyÃ, vayadassanena sassatadiÂÂhiyÃ, bhayatupaÂÂhÃnena sabhaye abhayasa¤¤Ãya, ÃdÅnavadassanena assÃdasa¤¤Ãya, nibbidÃnupassanena abhiratisa¤¤Ãya, mu¤citukamyatÃya amu¤citu kÃmabhÃvassa, paÂisaÇkhÃnena appaÂisaÇkhÃnassa, upekkhÃya anupekkhanassa, anulomena saccapaÂilomagÃhassa pahÃnaæ, yaæ và pana aÂÂhÃrasasu mahÃvipassanÃsu aniccÃnupassanÃya niccasa¤¤Ãya, dukkhÃnupassanÃya sukhasa¤¤Ãya, anattÃnupassanÃya attasa¤¤Ãya, nibbidÃnupassanÃya nandiyÃ, virÃgÃnupassanÃya rÃgassa, nirodhÃnupassanÃya samudayassa, paÂinissaggÃnupassanÃya ÃdÃnassa, khayÃnupassanÃya ghanasa¤¤Ãya, vayÃnupassanÃya ÃyÆhanassa, vipariïÃmÃnu passanÃya dhuvasa¤¤Ãya, animittÃnupassanÃya nimittassa, appaïihitÃnupassanÃya païidiyÃ, su¤¤atÃnupassanÃya abinivesassa, adi [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi-¤ÃïakathÃ. [SL Page 522] [\x 522/] Pa¤¤ÃdhammavipassanÃya sÃrÃdÃnÃbhinivesassa, yathÃbhÆta¤Ãïadassa nena sammohÃbhinivesassa, ÃdÅnavÃnupassanÃya ÃlayÃbinivesassa paÂisaÇkhÃnupassanÃya appaÂisaÇkhÃya, vivaÂÂÃnupassanÃya saæyogÃbhinivesassa pahÃnaæ. Idampi tadaÇgappahÃnameva; tattha yathà aniccÃnupassanÃdÅhi sattahi niccasa¤¤ÃdÅnaæ pahÃnaæ hoti. Taæ bhaÇgÃnupassane vuttameva, khayÃnupassanÃti pana ghana vinibhogaæ katvà aniccaæ khayaÂÂhenÃti evaæ khayaæ passato ¤Ãïaæ, tena ghanasa¤¤Ãya pahÃnaæ hoti. VayÃnupassanÃti: ùrammaïaavvayena ubho ekavavatthanà Nirodhe adhimuttatà vayalakkhaïavipassanÃti. Evaæ vuttà paccakkhato ceva avvayato ca saÇkhÃrÃnaæ bhaÇgaæ disvà tasmiæ yeva bhaÇgasaÇkhÃte nirodhe adimuttatÃ, tÃya ÃyÆ hanassa pahÃnaæ hoti, yesaæ hi atthÃya [PTS Page 695] [\q 695/] ÃyÆheyya, te evaæ vaya dhammÃtissa passato ÃyÆhane cittaæ na namati; vipariïÃmÃnupassa nÃti rÆpasattakÃdivasena taæ taæ paricchedaæ atikkamma a¤¤athà pavattidassanaæ, uppannassa và jarÃya ceva maraïena ca dvihÃkà rehi vipariïÃmadassanaæ, tÃya dhuvasa¤¤Ãya pahÃnaæ hoti; animittÃnupassanÃti aniccÃnupassanÃva, tÃya niccanimittassa pahÃnaæ hoti. AppaïihitÃnupassanÃti dukkhÃnupassanÃva, tÃya sukhapaïidisukhapatthanÃnaæ pahÃnaæ hoti. Su¤¤atÃnupassanÃti anattÃnupassanÃva, tÃya atthi attÃti abhinivesassa pahÃnaæ hoti. Adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃti: ùrammaïaæ ca paÂisaÇkhà bhaÇgaæ ca anupassati, Su¤¤ato ca upaÂÂhÃnaæ adhipa¤¤Ã vipassanÃti. Evaæ vuttà rÆpÃdiÃrammaïaæ jÃnitvà tassa ca Ãrammaïassa tadÃrammaïassa ca cittassa bhaÇgaæ disvà 'saÇkhÃrÃva bhijjanti, saÇkhÃrÃnaæ maranaæ, na a¤¤o koci atthi'ti bhaÇgavasena su¤¤ataæ gahetvà pavattà vipassanÃ, sà adipa¤¤Ã ca dhammesu ca vipassanÃtikatvà adipa¤¤ÃdhammavipassanÃti vuccati, tÃya niccasÃrÃbhÃvassa ca attasÃrÃbhÃvassa ca suÂÂhu diÂÂhattà sÃrÃdÃnÃbhinivesassa pahÃnaæ hoti. YathÃbhÆta¤Ãïadassananti sappaccayanÃmarÆpa pariggaho, tena "ahosiæ nu kho ahaæ atÅtamaddhÃna"nti Ãdivasena ceva issarato loko samhotÅti Ãdivasena ca pavattassa sammohÃbhinivesassa pahÃnaæ hoti. ùdÅnavÃnupassanÃti bhayatupaÂÂhÃna vasena uppannaæsabbabhavÃdisuÃdÅnavadassana¤Ãïaæ, tena ki¤ci allÅyitabbaæ na dissatÅti ÃlayÃbhinivesassa pahÃnaæ hoti. PaÂisaÇkhÃnupassanÃti mu¤canassa upÃyakaraïaæ paÂisaÇkhäÃïaæ, tena appaÂisaÇkhÃya pahÃnaæ hoti. VivaÂÂÃnupassanÃti saÇkhÃrupekkhà [SL Page 523] [\x 523/] Ceva anulomaæ ca, tadÃhissa cittaæ Åsakapoïe padumapalÃse udakabindra viya sabbasmà saÇkhÃragatà patilÅyati patikuÂati pativaÂÂatÅti vuttaæ, tasmà tÃya saæyogÃbhinivesassa pahÃnaæ hoti. [PTS Page 696] [\q 696/] kÃmasaæyogÃdikassa kilesÃbinivesassa kilesappavattiyà pahÃnaæ hotÅti attho. Evaæ vitthÃrato tadaÇgappahÃnaæ vedi tabbaæ, pÃÊiyaæ pana "tadaÇgappahÃnaæ ca diÂÂhigatÃnaæ nibbedhabhÃgiyaæ samÃdhiæ bhÃvayato"ti[a] saÇkhepeneva vuttaæ, yaæ pana - asanicakkà bhihatassa rukkhassa viya ariyamagga¤Ãïena saæyojanÃdÅnaæ dhammÃnaæ yathà na puna pavatti - evaæ pahÃnaæ, idaæ samucchedappahÃnaæ nÃma. Yaæ sandhÃya vuttaæ: - " samucchedappahÃnaæ ca lokuttaraæ khayagÃmimaggaæ bhÃvayato"ti. Iti imesu tÅsu pahÃnesu samucchedappahÃna meva idha adhippetaæ, yasmà vÃssa1 yogino pubbahÃgekhamhanatadaÇgappahÃnÃnipi tadatthÃneva, tasmà pahÃnattayampi iminà pariyÃyena magga¤Ãïassa kiccanti veditabbaæ, paÂirÃjÃnaæ vadhitvà rajjaæ pattena hi yampi tato pubbe kataæ, sabbaæ idavidadva ra¤¤Ã katanti yevapa vuccati. SacchikiriyÃpi hi lokiyasacchikiriyà lokuttarasaccikiriyÃti dvedhà bhinnÃpi lokuttarÃya dassanabhÃva nÃvasena bhedato tividhà hiti, tattha "paÂhamassajhÃnassa lÃbhÅmhi vasÅmhi paÂhamajjhÃnaæ sacchikataæ mayÃ"ti Ãdinà nayena Ãgatà paÂhamajjhÃnÃdÅnaæ phassanà lokiyà sacchikiriyà nÃma. PhassanÃti adigantvà idaæ mayà adhigatanti paccakkhato ¤Ãïaphassena phÆsanÃ, idameva hi atthaæ sandhÃya "sacchikiriyà pa¤¤Ã phassanaÂÂhena ¤Ãïa"nti uddisitvà - ye ye dhammà sacchikatà honti. Te te dhammà phassità hontÅti sacchikiriyaniddeso vutto. Apica attano santÃne anuppÃdetvÃpi ye dhammà kevalaæ aparappaccayena ¤Ãïena ¤ÃtÃ, te saccikatà honti, teneva hi "sabbaæ bhikhave sacchikÃtabbaæ, ki¤cabhikkhave sabbaæ sacchikÃtabbaæ? Cakkhuæ bhikkhave sacchikÃtabbaæ"nti Ãdi vuttaæ. Aparampi vuttaæ "rÆpaæ passanto sacchikaroti, vedanaæ [PTS Page 697] [\q 697/] passanto sacchikaroti, sa¤aæ passanto sacchikaroti, saÇkhÃraæ passanto sacchikaroti, vi¤¤Ãïaæ passanto sacchikaroti, Cakkhu passanto sacchikaroti, sota passanto sacchikaroti, ghÃïa passanto sacchikaroti, jivhà passanto sacchikaroti, kÃya passanto sacchikaroti mano passanto sacchikaroti, rÆpaæ passanto sacchikaroti, saddaæ passanto sacchikaroti, gandhaæ passanto sacchikaroti, rasaæpassanto sacchikaroti, phoÂÂhabbaæ passanto sacchikaroti, dhammà passanto sacchikaroti, Cakkhu vi¤¤Ãïaæ passanto sacchikaroti, sota vi¤¤Ãïaæ passanto sacchikaroti, ghÃïavi¤¤Ãïaæ passanto sacchikaroti, jivhÃvi¤¤Ãïaæ passanto sacchikaroti, kÃyavi¤¤Ãïaæ passanto sacchikaroti, manovi¤¤Ãïaæ passanto sacchikaroti, Cakkhusamphasso passanto sacchikaroti, sotasamphasso passanto sacchikaroti, ghÃïasamphasso passanto sacchikaroti, jivhÃsamphasso passanto sacchikaroti, kÃyasamphasso passanto sacchikaroti, manosamphasso passanto sacchikaroti, Cakkhusamphassajà vedanà passanto sacchikaroti, sotasamphassajÃvedanà passanto sacchikaroti, ghÃïasamphassajà vedanà passanto sacchikaroti, jivhÃsamphassajà vedanà passanto sacchikaroti, kÃyasampassajà vedanà passanto sacchikaroti, manosamphassajà vedanà passanto sacchikaroti, RÆpasa¤¤Ãpassanto sacchikaroti, saddasa¤¤Ã passanto sacchikaroti, ghandhasa¤¤Ãpassanto sacchikaroti, rasasa¤¤Ã passanto sacchikaroti, phoÂÂhabbasa¤¤Ãpassanto sacchikaroti, dhammasa¤¤Ã passanto sacchikaroti, RÆpasadvetanà passanto sacchikaroti, saddasa¤cetanà passanto sacchikaroti, ghandhasa¤cetanà passanto sacchikaroti, rasasa¤cetanà passanto sacchikaroti, phoÂÂhabbasa¤cetanà passanto sacchikaroti, dhammasa¤cetanà passanto sacchikaroti, RÆpataïhÃpassanto sacchikaroti, sadda taïhà passanto sacchikaroti, ghandhataïhà passanto sacchikaroti, rasataïhà passanto sacchikaroti, phoÂÂhabbataïhà passanto sacchikaroti, dhammataïhÃpassanto sacchikaroti, RÆpavitakko passanto sacchikaroti, saddavitakko passanto sacchikaroti, ghandhavitakko passanto sacchikaroti, rasavitakko passanto sacchikaroti, phoÂÂhabba vitakko passanto sacchikaroti, dhamma vitakko passanto sacchikaroti, RÆpavicÃro passanto sacchikaroti, sadda vicÃro passanto sacchikaroti, ghandhavicÃro passanto sacchikaroti, rasavicÃro passanto sacchikaroti, phoÂÂhabbavicÃro passanto sacchikaroti, dhammavicÃro passanto sacchikaroti, PaÂhavÅdhÃtu passanto sacchikaroti, ÃpodhÃtu passanto sacchikaroti, tejodhÃtu passanto sacchikaroti, vÃyodhÃtu passanto sacchikaroti, ÃkÃsadhÃtu passanto sacchikaroti, vi¤¤ÃïadhÃtu passanto sacchikaroti, PaÂhavikasiïaæ passanto sacchikaroti, Ãpokasiïaæ passanto sacchikaroti, tejokasiïaæ passanto sacchikaroti, vÃyokasiïaæ passanto sacchikaroti, ÃkÃsakasiïaæ passanto sacchikaroti, vi¤¤Ãïakasiïaæ passanto sacchikaroti, KesÃpassanto sacchikaroti, lomà passanto sacchikaroti, nakhà passanto sacchikaroti, dantà passanto sacchikaroti, taco passanto sacchikaroti, maæsaæ passanto sacchikaroti, nahÃruæ passanto sacchikaroti, aÂÂhi passanto sacchikaroti, aÂÂhi vi¤jà passanto sacchikaroti, vakkaæ passanto sacchikaroti, hadayaæ passanto sacchikaroti, yakanaæ passanto sacchikaroti, kilomakaæ passanto sacchikaroti, pihakaæ passanto sacchikaroti, papphÃsaæ passanto sacchikaroti, antaæ passanto sacchikaroti, antaguïaæ passanto sacchikaroti, udariyaæ passanto sacchikaroti, karÅsaæ passanto sacchikaroti, pittaæ passanto sacchikaroti, semhaæ passanto sacchikaroti, pubbo passanto sacchikaroti, lohitaæ passanto sacchikaroti, sedo passanto sacchikaroti, medo passanto sacchikaroti, assu passanto sacchikaroti, vasà passanto sacchikaroti, khelo passanto sacchikaroti, siæghÃnikà passanto sacchikaroti, lasikà passanto sacchikaroti, matthaluÇgaæ passanto sacchikaroti, CakkhÃyatanaæ passanto sacchikaroti, rÆpÃyatanaæ passanto sacchikaroti, sotÃyatanaæ passanto sacchikaroti, saddÃyatanaæ passanto sacchikaroti, ghÃïÃyatanaæ passanto sacchikaroti, gandhÃyatanaæ passanto sacchikaroti, jivhÃyatanaæ passanto sacchikaroti, rasÃyatanaæ passanto sacchikaroti, kÃyÃyatanaæ passanto sacchikaroti, phoÂÂhabbÃyatanaæ passanto sacchikaroti, dhammÃyatanaæ passanto sacchikaroti, dhammÃyatananti passanto sacchikaroti, CakkhudhÃtu passanto sacchikaroti, rÆpadhÃtu passanto sacchikaroti, cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu passanto sacchikaroti, sotadhÃtu passanto sacchikaroti, saddadhÃtu passanto sacchikaroti, sotavi¤¤ÃïadhÃtu passanto sacchikaroti, ghÃïadhÃtu passanto sacchikaroti, gandhadhÃtu passanto sacchikaroti, ghÃïavi¤¤ÃïadhÃtu passanto sacchikaroti, jivhÃdhÃtu passanto sacchikaroti, rasadhÃtu passanto sacchikaroti, jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu passanto sacchikaroti, kÃyadhÃtu passanto sacchikaroti, pheÂÂhabbadhÃtu passanto sacchikaroti, kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu passanto sacchikaroti, manodhÃtu passanto sacchikaroti, dhammadhÃtu passanto sacchikaroti, manovi¤¤ÃïadhÃtupassanto sacchikaroti, Cakkhuvdriyaæ passanto sacchikaroti, sotindriyaæ passanto sacchikaroti, ghÃnindriyaæ passanto sacchikaroti, jivhindriyaæ passanto sacchikaroti, kÃyindriyaæ passanto sacchikaroti, manindriyaæ passanto sacchikaroti, ithindriyeæ passanto sacchikaroti, purisindriyaæ passanto sacchikaroti, jÅvitivduyaæ passanto sacchikaroti, sukhivdriyaæ passanto sacchikaroti, dukkhinduyaæ passanto sacchikaroti, somanassindriyaæ passanto sacchikaroti, domanassindriyaæ passanto sacchikaroti, upekkhindriyaæ passanto sacchikaroti, saddhivdriyaæ passanto sacchikaroti, viriyivdriyaæ passanto sacchikaroti, satindriyaæ passanto sacchikaroti, samÃdhivdriyaæ passanto sacchikaroti, pa¤¤indriyaæ passanto sacchikaroti, ana¤¤Ãta¤¤assÃmitindriyaæ passanto sacchikaroti, a¤¤indriyaæ passanto sacchikaroti, a¤¤ÃtÃvindriyaæ passanto sacchikaroti, KÃmadhÃtu rÆpadhÃtu arÆpadhÃtu, kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpa bhavo, sa¤¤Ãbhavo asa¤¤Ãbhavo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavo, ekavokÃrabhavo catuvokÃrabhavo padvavokÃrabhavo, paÂhamaæjhÃnaæ passanto sacchikaroti, dutiyajhÃnaæ passanto sacchikaroti, tatiyajhÃnaæ passanto sacchikaroti, catutthajhÃnaæ passanto sacchikaroti, MettÃcetovimutti passanto sacchikaroti, karuïÃcetovimutti passanto sacchikaroti, muditÃcetovimutti passanto sacchikaroti, upekkhÃcetovimutti passanto sacchikaroti, ùkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti passanto sacchikaroti, vi¤¤ÃïaæcÃyatanasamÃpatti passanto sacchikaroti, Ãki¤¤ÃyatanasamÃpatti passanto sacchikaroti, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti passanto sacchikaroti, AvijjÃpaccayà saÇkhÃra passanto sacchikaroti, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa passanto sacchikaroti, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpa passanto sacchikaroti, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatana passanto sacchikaroti, saÊÃyatanapaccayà phassoti passanto sacchikaroti, phassapaccayà vedanà passanto sacchikaroti, vedanÃpaccayà taïhà passanto sacchikaroti, taïhÃpaccayà upÃdÃna passanto sacchikaroti, upÃdÃnapaccayà bhavo passanto sacchikaroti, bhavapaccayà jati passanto sacchikaroti, jatipaccayà jarÃmaraïaæ, Amatogadhaæ nibbÃïaæ passanto sacchikaroti, ye ye dhammà sacchikatà honti, te te dhammà phassità hontÅ"ti. PaÂhamamaggakkhaïe pana nibbÃïadassanaæ dassana sacchikiriyÃ, sesamaggakkhaïesu bhÃvanÃsacchikiriyÃti, sà duvidhÃpi idha adhippetÃ, tasmà dassanabhÃvanÃvasena nibbÃïassa sacchikiriyà imassa ¤Ãïassa kiccanti veditabbaæ. Dve bhÃvanà abhimatÃti bhÃvanà pana lokiyabhÃvanà lokuttarabhÃvanÃti dveyeva abhimatÃ, tattha lokiyÃnaæ sÅlasamÃdipa¤¤Ãnaæ uppÃdanaæ, tÃhi ca santÃna vÃsanaæ lokiyabhÃvanÃ, lokuttarÃnaæ uppÃdanaæ, tÃhi ca [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi -¤Ãïakathà 1. Ma. . Panatassa. [SL Page 524] [\x 524/] SantÃnavÃsanaæ lokuttarabhÃvanÃ, tÃsu idha lokuttarà adhippetÃ, lokuttarÃni hi sÅlÃdÅni catubbidaæ petaæ ¤Ãïaæ uppÃdoti. Tesaæ sahajÃtapaccayÃditÃya tehi ca santÃnaæ vÃsetÅti lokuttarabhÃvanà vassa kiccanti. Evaæ: - KiccÃni pari¤¤ÃdÅni yÃni vuttÃni abisamayakÃle, TÃni ca yathÃsabhÃvena jÃnitabbÃni sabbÃtÅti. EttÃvatà ca sile patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o cittaæ pa¤¤aæ ca bhÃvayanti evaæ sarÆpeneva ÃgatÃya pa¤¤ÃbhÃvanÃya vidhÃna dassanatthaæ yaæ vuttaæ "mÆlabhÆtà dve visuddhiyo sampÃdetvà sarÅra bhÆtà pa¤cavisuddhiyo sampÃdentena bhÃvetabbÃ"ti taæ vitthÃri taæ hoti. " Kathaæ bhÃvetabbÃ"ti aya¤ca pa¤ho vissajjitoti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdhikÃre ¥Ãïadassanavisundi niddeso nÃma BÃvÅsatimo paricchedo. [PTS Page 698] [\q 698/] 23. Pa¤¤ÃbhÃvanÃnisaæsa niddeso. Yaæ pana vuttaæ "pa¤¤Ã bhÃvanÃya ko Ãnisaæso"ti, tattha vadÃma: - ayaæ hi pa¤¤ÃbhÃvanà nÃma anekasatÃnisaæsà tassà dighe nÃpi aï¬unà na sukaraæ vitthÃrato Ãnisaæsaæ pakÃsetuæ, saÇkhepato panassà - nÃnÃkilesaviddhaæsanaæ, ariyaphalarasÃnubhavanaæ, nirodhasamÃpattisamÃpajjanasamatthatÃ, ÃhuïeyyabhÃvÃdÅsiddhÅti aya mÃnisaæso veditabbo. Tattha yaæ nÃmarÆpaparicchedato paÂÂhÃya sakkÃyadiÂÂhÃdÅnaæ vasena nÃnÃkilesaviddhaæsanaæ vuttaæ ayaæ lokiyÃya pa¤¤ÃbhÃvanÃya Ãnisaæso. Yaæ ariyamaggakkhaïe saæyojanÃdÅnaæ vasena nÃnÃkilesa viddhaæsanaæ vuttaæ, ayaæ lokuttarÃya pa¤¤ÃbhÃvanÃya Ãnisaæsoti veditabbo. BhÅmavegÃnupatità asanÅva sÅluccaye, VÃyuvegasamuÂÂhito ara¤¤amiva pÃvako. AndhakÃraæ viya ravi satejujjalamaï¬alo, DÅgharattÃnupatitaæ sabbÃnatthavidhÃyakaæ. 1. Ma. VÃyuvegasamuddhuto. [SL Page 525] [\x 525/] KilesajÃlaæ pa¤¤Ã hi viddhaæsayati bhÃvitÃ. SandiÂÂhikamato ja¤¤Ã Ãnisaæsa mimaæ idhaæ. AriyaphalarasÃnubhavananti na kevala¤ca kilesaviddhaæsanaæ yeva ariyaphalarasÃnubhavanampi pa¤¤ÃbhÃvanÃya [PTS Page 699] [\q 699/] Ãnisaæso, ariyaphalanti hi setÃpattiphalÃdisÃma¤¤aphalaæ vuccati. Tassa vihÃkÃrehi rasÃnubhavanaæ hoti maggavÅthiya¤ca phalasamÃpattivasena ca pavattiyaæ tata;ssa maggavÅthiyaæ pavatti dassità yeva; apica yesaæyojanappa hÃnamattameva phalaæ nÃma, nakoci a¤¤o dhammo atthiti vadanti, tesaæ anunayatthaæ idaæ suttampi dassetabbaæ. "Kathaæ payoga paÂippassaddhipa¤¤Ã phale ¤Ãïaæ? SotÃpattimaggakkhaïe dassanaÂÂhena sammÃdiÂÂhi micchÃdiÂÂhiyà vuÂÂhÃti, tadanuvattakakilesehi ca khandhehi ca vuÂÂhÃti, bahiddhà ca sabbanimittehi vuÂÂhÃti, tappayoga paÂippassaÇttà uppajjati sammÃdiÂÂhi, maggasesataæ phalaæ"ti[a]vitthà retabbaæ. "CattÃro ariyamaggà cattÃriva sÃma¤¤aphalÃni ime dhammà appamÃïÃrammaïÃ, mahaggato dhammo appamÃïassa dhammassa anantarapaccayena paccayo"ti evamÃdinipicettha sÃdhakÃni. PhalasamÃpattiyaæ pavattidassanatthaæ panassa idaæ pa¤hakammaæ: kà phalasamÃpatti? Ke taæ samÃpajjanti? Ke na samÃpajjanti? Kasmà samÃpajjanti? Kathaæcassà samÃpajjanaæ hoti? Kathaæ ÂhÃnaæ? Kathaæ vuÂÂhÃnaæ? Kiæ phalassa anantaraæ? Tassa ca phalaæ anantaranti? Tattha kà phalasamÃpattiti: yà ariyaphalassa nirodhe appaïÃ, ke taæ samÃpajjanti ke na samÃpajjantÅti: sabbe puthujjanà na samÃpajjanti. KasmÃ? AnadigatattÃ. Ariyà pana sabbepi samÃpajjanti. KasmÃ? AdigatattÃ. Uparimà pana heÂÂhimaæ na samÃpajjanti, puggalantarabhÃvÆpagamanena paÂippassaddhattÃ; heÂÂhimà ca uparimaæ, anadhigatattÃ; attano attano yeva pana phalaæ samÃpajjantÅti idamettha sanniÂÂhÃnaæ. Keci pana - sotÃpannasakadÃgÃminopi na samÃpajjanti, uparimà dveyeva samÃpajjantÅti vadanti. Idaæ ca tesaæ kÃraïaæ, ete hi samÃdhismiæ paripÆrakÃrinoti, taæ puthujjanassÃpi attanà paÂiladdhaæ lokiyasamÃdhiæ samÃpajjanato akÃraïameva. Kicettha kÃranÃkÃraïacintÃya, nanupÃÊiyaæyeva vuttaæ? "Katame dasa gotrabhudhammà vipassanÃvasena [PTS Page 700] [\q 700/] uppajjanti? SotÃpattimaggapaÂilÃbhatthÃya uppÃdaæ pavattaæ upÃyÃsaæ bahiddhà saÇkhÃranimittaæ abhibhuyyatÅti gotrabhu, sotÃpatti phalasamÃpattatthÃya, sakadÃgÃmimaggapaÂilÃbhatthÃya uppÃdaæ vavattaæ upÃyÃsaæ bahiddhà saÇkhÃranimittaæ abhibhuyyatÅti gotubhu sakadÃgÃmiphalasamÃpattatthÃya, arahattaphalasamÃpattatthÃya paÂilÃbhatthÃya uppÃdaæ pavattaæ upÃyÃsaæ piddhà saÇkhÃranimittaæ abibhuyyatÅti gotrabhu, sotÃpatti phalasamÃpattatthÃya, su¤¤atavihÃrasamÃpattatthÃya animittavihÃrasamÃpattatthÃya uppÃdaæ pavattaæ upÃyÃsaæ bahiddhà saÇkhÃranimittaæ abhibhuyyatÅti gotrabhu"ti. [A] tasmà sabbepi ariyà attano phalaæ samÃpajjantÅti niÂÂhamettha [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi - ¤ÃïakathÃ. [SL Page 526] [\x 526/] Gantabbaæ. Kasmà samÃpajjantÅti: diÂÂhadhammasukhavihÃratthaæ, yathÃhi rÃjà rajjasukhaæ devatà dibbasukhaæ anubhavanti, evaæ ariyà ariyaæ lokuttarasukhaæ anubhavissÃmÃti addhÃnaparicchedaækatvà icchiticchi takkhaïe phalasamÃpattiæ samÃpajjantÅ. Kathaæ cassà samÃpajjanaæ hoti, kathaæ ÂhÃnaæ, kathaæ vuÂÂhÃnanti: dvÅhi tÃva ÃkÃrehi assà samÃpajjanaæ hoti, nibbÃïato a¤¤assa Ãrammaïassa amanasikÃrÃ, nibbÃïassa ca manasikÃrÃ, yathÃha: - "dve kho Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà samÃpattiyÃ, sabbanimittÃnadva amanasikÃro animittÃya ca dhÃtuyà manasikaro"ti. [A] ayaæ panettha samÃpajjanakkamo: phalasamÃpattatthikena hi ariyasÃvakena raho gatena patisallÅnena udayabbayÃdivasena saÇkÃrà passitabbÃ, tassa pavattÃnupubbavipassanassa saÇkhÃrÃrammaïagotrabhu¤ÃïÃnantaraphalasamÃpattivasena nirodhe cittaæ appeti; phalasamÃpatti ninnatÃya cettha sekkhassÃpi phalameva uppajjati, na maggo, ye pana vadanti sotÃpanno phalasavÃpattiæ samÃpajjissÃmÅti vipassanaæ paÂÂhapetvà sakadÃgÃmi hoti, sakadÃgÃmi ca anÃgÃmiti, te vattabbÃ: - evaæ sati anÃgÃmi arahà bhavissati, arahà paccekabuddho, paccekabuddho ca buddho, tasmà na ki¤ci etaæ pÃÊivaseneva ca paÂikkhittantipi na gahetabbaæ, idameva pana gahetabbaæ. SekhassÃpi phalameva uppajjati, namaggo, phala¤cassa sace tena paÂhamajjhÃni ko magegà adhigato hoti, paÂhamajjhÃnikavema uppajjati, sace dutiyÃdÅsu a¤¤atarajjhÃniko dutiyÃdisu a¤¤atarajjhÃnikame vÃti. Evaæ tÃvassà samÃpajjanaæ hoti [PTS Page 701] [\q 701/] "tayo kho Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà ÂhitiyÃ, sabbanimittÃna¤ca amanasikÃro, animittÃyaca dÃtuyà manasikÃro pubbova abhisaÇkhÃro"ti[a] vacanato panassà tihÃkÃrehi ÂhÃnaæ hoti. Tattha pubbeva abisaÇkhÃroti samÃpattito pubbe kÃlaparicchedo, asukasmiæ nÃma kÃle vuÂÂhahissÃmÅti paricchinnattà hissà yÃva so kÃlo nÃgacchati, tÃva ÂhÃnaæ hoti, evamassa ÂhÃnaæ hotÅti. 'Dve kho Ãvusopaccayà anamittÃya cetovimuttiyà vuÂÂhÃnÃya, sabbanimittÃna¤ca manasikÃro animittÃya ca dhÃtuyà amanasikÃro'ti[a] vacanato panassà dvÅhÃkÃrehi vuÂÂhÃnaæ hoti. Tattha sabbanimittÃnanti rÆpanimitta vadanÃsa¤¤ÃsaÇkhÃravi¤¤Ãïanimittà nÃ, kÃma¤cana sabbÃnevetÃni ekato manasikÃroti, sabba saÇgÃhikavasena panetaæ vuttaæ, tasmà yaæ bhavaÇgassa Ãrammaïaæ hoti, taæ manasikaroto phalasavÃpattito vuÂÂhÃnaæ hotÅti evamassà vuÂÂhÃnaæ veditabbaæ. Kiæ phalassa anantaraæ, kassa ca phalaæ anantaranti: phalassa tÃva phalameva và anantaraæ hoti bhavaÇgaæ [A.] MajjhimanikÃya - mahÃvedalla. [SL Page 527] [\x 527/] VÃ, phalaæ pana atthi maggÃnantaraæ, atthi phalÃnantaraæ, atthi gotrabhu anantaraæ, atthi nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÃnantaraæ, tattha magga vÅthiyaæ maggÃnantaraæ, purimassa purimassa pacchimaæ paccimaæ phalÃnantaraæ, phalasamÃpattisu purimaæ purimaæ gotrabhuanantaraæ, gota; bhÆti catthe anulomaæ veditabbaæ, vuttaæ hetaæ paÂÂhÃne: arahato anulomaæ phalasamÃpattiyà anantarapaccayena paccayo, sekhÃnaæ anulomaæ phalasamÃpattiyà anantarapaccayena paccayo"ti. [A] yena phalena nirodhà vuÂÂhÃnaæ hoti, taæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÃnantaranti. Tattha Âhapetvà maggavÅthiyaæ uppannaæ phalaæ avasesaæ sabbaæ phalasamÃpattivasena pavattaæ nÃma. Eva metaæ maggavÅthiyaæ phalasamÃpattiyaæ và uppajjanavasena- PaÂippassaddhadarathaæ amatÃrammaïaæ subhaæ, VantalokÃmisaæ santaæ sÃma¤¤aphalamuttamaæ. [PTS Page 702] [\q 702/] Ojavantena sucinà sukhena abisanditaæ, Yena sÃtÃtisÃtena amakena madhuæ viya. Taæ sukhaæ tassa ariyassa rasabhÆtamanuttaraæ, Phalassa pa¤¤aæ bhÃvetvà yasmà vindati paï¬ito. TasmÃriyaphalassetaæ rasÃnubhavanaæ idha, VipassanÃbhÃvanÃya Ãnisaæsoti vuccati. "NirodhasamÃpattisamÃpajjanasamatthatÃ"ti na kevalaæ ca ariya phalarasÃnubhavanaæ yeva, ayaæ pana nirodhasamÃpattiyà samÃpajjana samatthatÃpi imissà pa¤¤ÃbhÃvanÃya Ãnisaæsoti veditabbo. TatrÅdaæ nirodhasamÃpattiyà vibhÃvanatthaæ pa¤hakammaæ: - kà nirodha samÃpatti? Ke taæ samÃpajjanti? Ke na samÃpajjanti? Kattha samÃpajjanti? Kasmà samÃpajjanti? Kathaæ cassà samÃpajjanaæ hoti? Kathaæ ÂhÃnaæ? Kathaæ vuÂÂhÃnaæ? VuÂÂhitassa kinninnaæ cittaæ hoti? Matassa ca samÃpannassa ca ko viseso? NirodhasamÃpatti kiæ saÇkhatÃ, asaÇkhatÃ, lokiyÃ, lokuttarÃ, nipphannÃ, anipphannÃti? Tattha "kà nirodhasamÃpatti?Ti yà anupubbanirodha vasena cittacetasikÃnaædhammÃnaæ appavatti, "ke taæ samÃpajjanti, ke na samÃpajjanti"ti: sabbepi puthujjanà sotÃpannà sakadÃgÃmino sukkhavipassakà ca anÃgÃmino arahantÃna samÃpajjanti, aÂÂhasamÃpattilÃbhino pana anÃgÃmino khÅïÃsavà ca samÃpajjanti, "dvÅhi balehi samannÃgatattà tayo ca saÇkhÃrÃnaæ paÂippassaddhiyà soÊasahi ¤ÃïacariyÃhi nacahi samÃdhicariyÃhi vasÅbhavatÃpa¤¤Ã nirodhasamÃpattiyà ¤Ãïaæ"tÅ[b]hi vuttaæ. Ayaæ ca sampadà Âhapetvà aÂÂhasamÃpattilÃbhino anÃgÃmi khÅïÃsave a¤¤e [A.] PaÂÂhÃna-pa¤havÃra. [B.] PaÂÂhÃnapÃÊi - ¤ÃïakathÃ. [SL Page 528] [\x 528/] Saæ natthi, tasmà te yeva samÃpajjanti, na a¤¤e. KatamÃni panettha ce balÃni tasmà te yeva samÃpajjanti katamà vasÅbhÃvatÃti? Na ettha ki¤ci amhehi vattabbaæ atthi, sabbamidaæ etassa uddesassa niddese vuttameva, yathÃha: - dvÅhi palehÅti dve balÃni samathabalaæ vipassanÃbalaæ, [PTS Page 703] [\q 703/] katamaæ samathabalaæ? Nekkhammavasena cittassa ekaggatà avikkhepo samatha balaæ avyÃpÃdavasena avikkhepo samatha balaæ avihiæsÃvasena avikkhepo samatha balaæ Ãlokasa¤¤Ãvasena -avikkhepavasena paÂinissaggÃnupassÅ assÃsavasena - paÂinissaggÃnupassÅ passÃsa vasena cittassa ekaggatà avikkhepe samathabalanti, kenaÂÂhena samathabalaæ? PaÂhamajjhÃnena nÅvaraïe na sampatÅti samathabalaæ, dutiyajjhÃnena vitakkavicÃre pÅtusukhaæ paÂhamajjhÃna vasena avikkhepo samatha balaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃna vasena avikkhepo samatha balaæ upekkhako satimà sukhavihÃrÅ tatiyajjhÃna vasena avikkhepo samatha balaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthajjhÃna vasena avikkhepe samatha balaæ ÃkÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyà na kampatÅti samathabalaæ vi¤ÃïaæcÃyatanasamÃpattiyà na kampatÅti samathabalaæ Ãki¤¤ÃyatanasamÃpattiyà na kampatÅti samathabalaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyà na kampatÅti samathabalaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanasa¤¤Ãya na kampatÅti samathabalaæ, uddhacce ca uddhaccasahagatakilese ca khandhe ca na kampati na calati na vedhatÅti samathabalaæ, idaæ samathabalaæ. Katamaæ vipassanÃbalaæ? AniccÃnupassanà vipassanÃbalaæ, dukkhÃnupassanà vipassanÃbalaæ anattÃnupassanà vipassanÃbalaæ - nibbidÃnupassanà vipassanÃbalaæ virÃgÃnupassanà vipassanÃbalaæ nirodhÃnupassanà vipassanÃbalaæ paÂinissaggÃnupassanà vipassanÃbalaæ, rÆpe aniccÃnupassanà katamaæ vipassanÃbalaæ sadde aniccÃnupassanà katamaæ vipassanÃbalaæ ghandho aniccÃnupassanà katamaæ vipassanÃbalaæ rase aniccÃnupassanà katamaæ vipassanà balaæ phoÂÂhabo aniccÃnupassanà katamaæ vipassanà balaæ rÆpe paÂinissaggÃnupassanà vipassanÃbalaæ, vedanÃya katamaæ vipassanÃbalaæ sa¤¤Ãya katamaæ vipassanÃbalaæ saÇkhÃresu katamaæ vipassanÃbalaæ vi¤¤Ãïe katamaæ vipassanÃbalaæ cakkhusmiæ rÆpasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ saddasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ gandhasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rasasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ phoÂÂhabbasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ vi¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ cakkhusmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ sotasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ ghÃïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ jivhÃyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ kÃyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ manasmiækatamaæ vipassanÃbalaæ rÆpasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ saddasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ gandhasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rasasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ phoÂÂhababasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ dhammasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ cakkhuvi¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ sotavi¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ ghÃïavi¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ jivaæhÃyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ kÃyavi¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ manovi¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ cakkhusamphassmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ sosamphassamiæ katamaæ vipassanÃbalaæ ghÃïasamphassamiæ katamaæ vipassanÃbalaæ jivhÃyasamphassamiæ katamaæ vipassanÃbalaæ kÃyasamphasasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ manosamphasasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ cakkhusamphassajà vedanÃsmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ sotasamphassajà vedanÃsmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ ghÃïasamphassajà vedanÃsmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ jivhÃsamphassajà vedanÃsmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ kÃyasamphassajà vedanÃsmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ manosamphassajà vedanasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rÆpasa¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ saddasa¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ gandhasa¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rasasa¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ phoÂÂhabbasa¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ dhammasa¤¤Ãïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rÆpasa¤cetanasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ saddasa¤ctenasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ gandhasa¤cetanasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rasasa¤cetanasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ phoÂÂhabbasa¤cetanasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ dhammesa¤cetanasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rÆpataïhÃsmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ saddataïhÃsmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ gandhataïhÃsmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rasataïhÃsmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ phoÂÂhabbasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ dhammataïhasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rÆpavitakkosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ saddavitakkosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ gandhavitakkosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rasavitakkosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ phoÂÂhabbavitakkosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ dhammavitakkosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rÆpavicÃrosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ saddavicÃrosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ gandhavicÃrosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ rasavicÃrosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ phoÂÂhabbavicÃrosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ dhammavicÃrosmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ paÂhavÅdhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ ÃpodhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ tejodhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ vÃyodhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ ÃkÃsadhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ vi¤¤ÃïadhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ paÂhavikasiïaæ katamaæ vipassanÃbalaæ Ãpo kasiïaæ katamaæ vipassanÃbalaæ tejokasiïaæ katamaæ vipassanÃbalaæ vÃyekasiïaæ katamaæ vipassanÃbalaæ ÃkÃsakasiïaæ katamaæ vipassanÃbalaæ vi¤¤Ãïakasiïaæ katamaæ vipassanÃbalaæ kesà katamaæ vipassanÃbalaæ lomà katamaæ vipassanÃbalaæ nakhà katamaæ vipassanÃbalaæ dantà katamaæ vipassanÃbalaæ taco katamaæ vipassanÃbalaæ maæsaæ katamaæ vipassanÃbalaæ nahÃru katamaæ vipassanÃbalaæ aÂÂhi katamaæ vipassanÃbalaæ aÂÂhimi¤jà katamaæ vipassanÃbalaæ vakkaæ katamaæ vipassanÃbalaæ hadayaæ katamaæ vipassanÃbalaæ yakanaæ katamaæ vipassanÃbalaæ kilomakaæ katamaæ vipassanÃbalaæ pihakaæ katamaæ vipassanÃbalaæ papphÃsaæ katamaæ vipassanÃbalaæ antaæ katamaæ vipassanÃbalaæ antaguïaæ katamaæ vipassanÃbalaæ udariyaæ katamaæ vipassanÃbalaæ karÅsaæ katamaæ vipassanÃbalaæ pihakaæ katamaæ vipassanÃbalaæ semhaæ katamaæ vipassanÃbalaæ pubbo katamaæ vipassanÃbalaæ lohitaæ katamaæ vipassanÃbalaæ sedo katamaæ vipassanÃbalaæ medo katamaæ vipassanÃbalaæ assu katamaæ vipassanÃbalaæ vasà katamaæ vipassanÃbalaæ khelo katamaæ vipassanÃbalaæ siæghÃnikà katamaæ vipassanÃbalaæ lasikà katamaæ vipassanÃbalaæ matthaluÇgaæ katamaæ vipassanÃbalaæ cakkhÃyatanasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ sotasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ ghÃïasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ jivhÃyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ kÃyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ dhammÃyatanaæ katamaæ vipassanÃbalaæ cakkhudhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ sota dhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ ghÃïadhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ jivhÃdhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ kÃyadhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ manovi¤¤ÃïadhÃtu katamaæ vipassanÃbalaæ cakkhunduyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ sotendriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ ghÃïandriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ jivhÃndriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ kÃyandriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ manindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ itthindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ purisindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ jÅvitindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ sukhindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ sukhandriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ dukkhindriyaæ katamaæ vipassanÃbalaæ somanassindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ domanassindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ upekkhindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ saddhindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ viriyindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ satindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ samÃdhindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ pa¤¤indriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ a¤¤indriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ a¤¤Ãtavindriyasmiæ katamaæ vipassanÃbalaæ kÃmadhÃtu rÆpadhÃtu arÆpadhÃtu, kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpabhavo, sa¤¤Ãbhavo1 asa¤¤Ãbhavo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavo, ekavokÃrabhavo catuvokÃrabhavo padvavokÃrabhavo, paÂhamaæjhÃnaæ katamaæ vipassanÃbalaæ dutiyajhÃnaæ katamaæ vipassanÃbalaæ tatiyajhÃnaæ katamaæ vipassanÃbalaæ catutthaæ jhÃnaæ katamaæ vipassanÃbalaæ mettÃcetovimutti katamaæ vipassanÃbalaæ karuïÃcetovimutti katamaæ vipassanÃbalaæ muditÃcetovimutti katamaæ vipassanÃbalaæ upekkhà cetovimutti katamaæ vipassanÃbalaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti katamaæ vipassanÃbalaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpatti katamaæ vipassanÃbalaæ Ãki¤¤ÃyatanasmÃpatti katamaæ vipassanÃbalaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti katamaæ vipassanÃbalaæ avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti katamaæ vipassanÃbalaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïanti katamaæ vipassanÃbalaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti katamaæ vipassanÃbalaæ nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanti katamaæ vipassanÃbalaæ saÊÃyatanapaccayà phassoti katamaæ vipassanÃbalaæ phassapaccayà vedanÃti katamaæ vipassanÃbalaæ vedanÃpaccayà taïhÃti katamaæ vipassanÃbalaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnanti katamaæ vipassanÃbalaæ upÃdÃnapaccayà bhavoti katamaæ vipassanÃbalaæ bhavapaccayà jÃti katamaæ vipassanÃbalaæ jÃti paccayà jarà katamaæ vipassanÃbalaæ jarà paccayà jarÃmaraïe aniccÃnupassanà vipassanÃbalaæ dukkhÃnupassanà vipassanÃbalaæ anattÃnupassanà vipassanÃbalaæ nibbidÃnupassanà vipassanÃbalaæ virÃgÃnupassanà vipassanÃbalaæ rodhÃnupassanà vipassanÃbalaæ nissaggÃnupassanà vipassanÃbalaæ rÆpe aniccÃnupassanà vipassanÃbalaæ rÆpe paÂinissaggÃnupassanà vipassanÃbalaæ vedanÃya vipassanÃbalaæ sa¤¤Ãya vipassanÃbalaæ saÇkhÃresu vipassanÃbalaæ vi¤¤Ãïe vipassanÃbalaæ Cakkhusmiæ vipassanÃbalaæ jarÃmaraïe paÂinissaggÃnupassanà vipassanÃbalanti. KenaÂÂhena vipassanÃbalaæ? AniccÃnupassanÃya nicca sa¤¤Ãya na kampatÅti vipassanÃbalaæ, dukkhÃnupassanÃya sukhasa¤¤Ãya na kampatÅti vipassanÃbalaæ anattÃnupassanà attasa¤¤Ãya na kampatÅtinibbidÃnupassanÃya nandiyà na kampatÅtivirÃgÃnupassanÃya rÃge na kampatÅti - nirodhÃnupassanÃya samudaye na kampatÅti - paÂinissaggÃnu passanÃya ÃdÃne na kampatÅti vipassanÃbalaæ, avijjÃya ca avijjà sahagatakilese ca khavdhe ca na kampati na calati na vedhatÅti vipassanà balaæ, idaæ vipassanÃbalaæ. Tayo ca saÇkhÃrÃnaæ paÂippassaddhiyÃti katamesaæ tinïannaæ saÇkhÃrÃna paÂippassaddhiyÃ? DutiyajjhÃnaæ samÃpannassa vitakkavicÃrÃvacÅsaÇkhÃrà paÂippassaddhà honti, catutthajjhÃnaæ samÃpannassa assÃsapassÃsa kÃyasaÇkhÃrà paÂippassaddhà honti, sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpannassasa¤¤Ã ca vedanà ca cittasaÇkhÃrà paÂippassaddhà honti. Imesaæ tiïïannaæsaÇkhÃrÃnaæ paÂippassaddhiyÃ. SoÊasahi ¤ÃïaciriyÃhÅti katamÃhi soÊasahi ¤ÃïacariyÃhi? AniccÃnupassanà ¤ÃïacariyÃ, dukkha -anattanibbidÃ- virÃga - nirodha - paÂinissaggavivaÂÂÃnupassanà ¤ÃïacariyÃ, sotÃpattimaggo [PTS Page 704] [\q 704/] ¤ÃïacariyÃ, sotÃpattiphalasamÃpatti ¤ÃïacariyÃ, sakadÃgÃmimaggo -pearahattaphalasamÃpatti ¤ÃïacariyÃ, imÃhi soÊasahi ¤ÃïacariyÃhi; navahi samÃdhicariyÃhÅti katamÃhi navahi samÃdhicariyÃhi? PaÂhamajjhÃnaæ samÃdhicariyÃ, dutiyajjhÃnaæ samÃdhicariyÃ, tatiya¤Ãïaæ samÃdhicariyà catutthajhÃna samÃdhicari vi¤¤ÃïajhÃyatasamÃpatti samÃdhicariyÃ, äca¤¤ajhÃyatasamÃpatti samÃdhicariyà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti samÃdhicariyÃ. [SL Page 529] [\x 529/] PaÂhamajjhÃnapaÂilÃbhattÃya vitakko ca vicÃro ca pÅti ca sukhaæ ca cittekaggatà ca dutijjhÃnapaÂilÃbhattÃya avitakkaæ avicÃraæ samÃdhija pÅtisukhaæ ca tatiyajjhÃnapaÂilÃbhattÃya vitakko ca upekkhake satimà sukhaviharÅti taæ catutthajjhÃnapaÂilÃbhattÃya vitakko ca sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà ca cittekaggatà ca vi¤¤ÃyacÃyata samÃpatti paÂilÃbhatthÃya vitakko ca vicÃro ca pÅti ca sukhaæ ca cittekaggatà ca, Ãki¤¤ajhÃyatasamÃpatti paÂilÃbhatthÃya vitakko ca vicÃro ca pÅti ca sukhaæ ca cittekaggatà ca, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti paÂilÃbhatthÃya vitakko ca vicÃro ca pÅti ca sukhaæ ca cittekaggatà ca, imÃhi navahi samÃdhicariyÃhi. VasÅti pa¤ca vasiyo, ÃvajjanavasÅ samÃpajjanavasÅ adhiÂÂhÃnavasÅ vuÂÂhÃnavasÅ paccavekkhanavasÅti, paÂhamajjhÃnaæ yatticcakaæ yadicchakaæ yÃvaticchakaæ Ãvajjati, ÃvajjanÃya dandhÃyitattaæ natthÅti ÃvajjanavasÅ, paÂhamajjhÃnaæ yatticchakaæ yadiccha kà yÃvaticchakaæ samÃpajjati, samÃpajjanÃya dandhÃyatattaæ. NatthÅti samÃpajjanavasÅ, adhiÂÂhÃti, adhiÂÂhÃne natthÅti samÃpajjanavasÅ, vuÂÂhÃti, vuÂÂhÃne natthÅti samÃpajjanavasÅ paccavekkhati, paccavekkhanÃya dandhÃyitattaæ natthÅti paccavekkhana vasÅ, dutiyaæjjhÃnaæ yathicchekaæ yadiccha kà yÃvaticchakaæ samÃpajjati, samÃpajjanÃya dandhÃyitattaæ. TatiyajjhÃnaæ yathicchekaæ yadiccha kà yÃvaticchakaæ samÃpajjati, samÃpajjanÃya dandhÃyitattaæ. CatutthakjhÃnaæ yathicchekaæ yadiccha kà yÃvaticchakaæ samÃpajjati, samÃpajjanÃya dandhÃyitattaæ. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiæ yatthicchakaæ yadicchakaæ yÃvaticchakaæ Ãvajjati, ÃvajjanÃya dandhÃyitattaæ natthÅti ÃvajjanavasÅ, paÂhamajjhÃnaæ yatthicchakaæ yadiccha kaæ yÃvaticchakaæ samÃpajjati, samÃpajjanÃya dandhÃyitattaæ, natthÅti samÃpajjanavasÅ, adhiÂÂhÃti, adhiÂÂhÃne paccavekkhanavasÅti, vuÂÂhÃti, vuÂÂhÃne paccavekkhati, paccavekkhanÃya dandhÃyitattaæ natthÅti paccavekkhanavasÅ, imà padva vasiyoti. Ettha ca " soÊasahi ¤ÃïacariyÃhÅ?Ti ukkaÂÂhaniddeso esa anÃgamino pana cuddasahi ¤ÃïacariyÃhi hoti, yadi evaæ sakadÃgÃmino dvÃdasahi sotÃpannassa ca dasahi kiæ na hotÅti? Na hoti, samÃdhiparipatthikassa pa¤cakÃmagunikarÃgassa appahÅnattÃ, tesaæ hi so appahÅno, tasmà samathabalaæ na paripÆraæ1 hoti, tasmiæ aparipÆre dvÅhi balehi samÃpajjitabbaæ nirodhasamÃpattiæ balavekallena samÃpajjituæ na sakkonti, anÃgÃmissa pana so pahÅno tasmà esa paripuÂhÂhabalo hoti. Paripunïabalattà sakkoti, tenÃha bhagavÃ: "nirodhà vuÂÂhahantassa nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanakusalaæ phalasamÃpattiyà anantarapaccayena paccayo"ti[a.] Idaæ hi paÂÂhÃne mahÃpakaraïe anÃgÃminova nirodhà vuÂÂhÃnaæ sandhÃya vuttanti. [PTS Page 705] [\q 705/] "kattha samÃpajjanti"ti padvavekÃrabhave, kasmÃ? AnupubbasamÃpattisambhavato, catuvokÃrabhave pana paÂhamajjhÃnÃdÅnaæ uppatti natthi, tasmà na sakkà tattha samÃpajjanti"ti. SaÇkhÃrÃnaæ pavatti bhede ukkaïÂhitvà diÂÂheva dhamme acittakà hutvÃnirodhaæ nibbÃnaæ patvà sukhaæ viharissÃmÃti samÃpajjanti. " Katha¤cassà samÃpajjanaæ hotÅ"ti samathavipassanÃnaæ vasena ussakkitvà katapubba kiccassa nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nirodhayato. Evamassà samÃpajjanaæ hoti. Yo hi samathavaseneva ussakkati. So neva sa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiæ patvà tiÂÂhati, yo pana vipassanà vaseneva ussakkati, so phalasamÃpattiæ patvà tiÂÂhati, yo pana ubhayavaseneva ussakkitvà pubbakiccaæ katvà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nirodheti, sotaæ samÃpajjatÅti ayamettha saÇkhepo. 1. Ma. Na. Paripuïïaæ [a.] PaÂhÃna pa¤cahavÃravibhaÇga [SL Page 530] [\x 530/] Ayaæ pana vitthÃro: idha bhikkhu nirodhaæ samÃpajjitukÃmo kata bhattakicco sudhotahatthapÃdo vivitte okÃse supa¤¤attamhi Ãsane nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, so paÂhamajjhÃnaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya tattha saÇkhÃre aniccato dukkhato anattato vipassati, vipassanà panesà tividhà hoti saÇkhÃrapariggaïhaïakavipassanà phalasamÃpatti vipassanà nirodhasamÃpattivipassanÃti, tattha saÇkhÃrapariggaïhaïakavipassanà mandà và hotu tikkhà vÃ, maggassa padaÂÂÃnaæ hoti yeva. PhalasamÃpattivipassanà tikkhÃva vaÂÂati, maggabhÃvanÃsadisÃ, nirodhasamÃpattivipassanà pana nÃtivandà nÃtitikkhà vaÂÂati, tasmà esa nÃtimandÃya nÃtitikkhÃya vipassanÃya te saÇkhÃre vipassati, tato dutiyajjhÃnaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya tattha saÇkhÃre tatthava vipassati. Tato tatiyajjhÃnaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya tattha saÇkhÃre tatheva vipassati. Tato catutthajjhÃnaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya tattha saÇkhÃre tatheva vipassati. Tato vi¤¤ÃïadvÃyatanaæ samÃpajjitvà vuÂÂhÃya tattha saÇkhÃre tatheva vipassati, tathà Ãki¤ca¤¤ÃyatanaæsamÃpajjitvà vuÂÂhÃya catuæbbidhaæ pubbakiccaæ karoti, nÃnÃbaddhaavikopanaæ saÇghapatimÃnanaæ satthu pakko sanaæ addhÃnaparicchedanti, [PTS Page 706] [\q 706/] tattha " nÃnÃbaddhaavikopana"nti yaæ iminà bhikkhunà saddhiæ ekÃbaddhaæ na hoti. NÃnÃbaddhaæ hutvà Âhitaæ pattacÅvaraæ và ma¤capÅÂhaæ và nivÃsagehaæ và a¤¤aæ và pana ki¤ci parikkhÃrajÃtaæ, taæ yathà na vikuppati, aggi udaka vÃta cora undurà dÅnaæ vasena na vinassati. Evaæ adhiÂÂhÃtabbaæ. TatrÅdaæ adhiÂÂhÃna vidhÃnaæ: "ida¤ca ida¤ca imasmiæ sattÃhabbhantare mà agginà jhÃyatu, mà udake na vuyhatu, mà vÃtena viddhaæsatu, mà corehi harÅyatu, mà undurÃdihi khajjatu"ti, evaæ adhiÂÂhite taæ sattÃhaætassa na koci parissayo hoti, anadhiÂÂhahato pana aggiÃdÅhi vinassati mahÃnÃgattherassa viya, thero kira mÃtuupÃsikÃya gÃmaæ piï¬Ãya pÃvisi, upÃsikà yÃguæ datvà ÃsanasÃlÃya nisÅdÃposi, thero nirodaæ sÃpajjatvà nisÅdi, tasmiæ nisinne ÃsanasÃlà agginà gahitÃ, sesahikkhÆ attano attano nisinnÃnaæ gahetvà palÃyiæsu, gÃmavÃsikà santipatitvà theraæ disvà alasasamaïo alasasamaïoti Ãhaæsu, aggi tiïaveïukaÂÂhÃni jhÃpetvà theraæ parikkhipitvà aÂÂhÃsi, manussà ghaÂehiudakaæ Ãharitvà namassamÃnà aÂÂhaæsu, tero pariccinnakÃlavasena vuÂÂhÃya te disvà pÃkaÂomhi jÃtoti vehÃsaæ uppatitvà piyaÇgudÅpaæ agamÃsi, idaæ nÃnÃbaddhaavikopanaæ nÃma. Yaæ pana ekÃbaddhaæ hoti nivÃsanapÃpuraïaæ và nisinnÃsanaæ và tattha visuæ adhiÂÂhÃnakiccaæ natthi, samÃpattivaseneva taæ rakkhati Ãyasmato sa¤jivassaviya, vuttampi cetaæ "Ãyasmato sa¤jivassa samÃdhivipphÃrà iddhi, ÃyasmatosÃri [SL Page 531] [\x 531/] Puttassa samÃdhivipphÃrà iddi"ti. [A] "saÇghapatimÃnana"nti saÇghassa patimÃnanaæ udikkhanaæ, yÃva eso bhikkhu Ãgacchati tÃva saÇghakammassa akaraïanti attho. Ettha ca na patimÃnanaæetassa pubba kiccaæ. PatimÃnanÃvajjanaæ pana pubbakiccaæ, tasmà evaæ Ãvajji tabbaæ: "sace mayi sattÃhaæ nirodaæ samÃpajjitvà nisinno saÇgho ¤attikammÃdisu ki¤cideva kammaæ kattukÃmo hoti, yÃva maæ koci bhikkhu Ãgantvà na pakkosati [PTS Page 707] [\q 707/] tÃvadeva vuÂÂhahissÃmÅ"ti, evaæ katvà samÃpanno hi tasmiæ samaye vuÂÂhÃti yeva, yo pana evaæ na karoti, saÇgho ca sannipatitvà taæ apassanto asuko bhikkhukuhinti? Nirodhaæ samÃpannoti vutte saÇgho kadvi bhikkhuæ peseti gaccha na saÇghassa vacanena pakkosÃhÅti athassa tena bhikkhunà savaïÆpacÃre Âhatvà saÇgho taæ Ãvuso patimÃnetÅti vuttamatteva vuÂÂhÃnaæ hoti. Evaæ garukà hi saæghassa ÃïÃnÃma, tasmà taæ Ãvajjitvà yathà sayameva vuÂÂhÃti, evaæ samÃpajji tabbaæ, " satthu pakkosana"nti idhÃpi satthu pakkosanÃvajjanameva imassa kiccaæ, tasmà tampi evaæ Ãvajjitabbaæ: sace mayi sattÃhaæ nirodhaæ samÃpajjitvà nisinne satthà otiïïe vatthusmiæ sikkhà padaæ và pa¤¤apeti, tathÃrÆpÃya và aÂÂhuppattiyà dhammaæ deseti, yÃva maæ koci Ãgantvà na pakkosati tÃvadeva vuÂÂhahissÃmÅti, evaæ katvà nisinno hi tasmiæ samaye vuÂÂhÃti yeva, yo pana evaæ na kÃroti, sattha ca saÇghe sannipatite taæ apassanto asuko bhukkhu kuhinti nirodhaæ samÃpannoti vutte ka¤ci bikkhuæ peseti gaccha naæ mama vacÃnena pakkosÃti, athassa tena bhikkhunà savaïÆ pacÃre Âhatvà satthà Ãyasmantaæ ÃmantetÅti vuttamatteva vuÂÂhÃnaæ hoti. Evaæ garukaæ hi satthu pakkosanaæ. Tasmà taæ Ãvajjitvà yathà sayameva vuÂÂhÃti. Evaæ samÃpajjitabbaæ. "AddhÃna paricchedo"ti jÅvitaddhÃnassa paricchedo, iminà hi bikkhunà addhÃna paricchede sukusalena bhavitabbaæ. Attano ÃyusaÇkhÃrà sattÃhaæ pavattissanti nappavattissantÅti ÃvajjitvÃva samÃpajji tabbaæ, sace hi sattÃhabbhantare nirujjhanakeÃyusaÇkhÃre anÃvajjitvÃva samÃpajjati nÃssa nirodhasamÃpatti maraïaæ paÂibÃhituæ sakkoti, anto nirodhe maraïassa natthitÃya antarÃva samÃpattito vuÂÂhÃti, tasmà etaæ ÃvajjitvÃva samÃpatajjitabbaæ, avasesaæ hi anÃvajjitumpi vaÂÂati, badaæ pana ÃvajjitabbaæmevÃti vuttaæ. So evaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpajjati, athekaæ ¤ce và cittavÃre atikkamitvà acittako hoti, nirodhaæ phusati, kasmà panassa ¤cinnaæ cittÃnaæ upari cittÃni nappavattantÅti? [A.] PaÂÂhÃnapÃÊi - iddhikathà [SL Page 532] [\x 532/] Nirodhassa payogattÃ, idaæ hi imassa bhikkhuno dve samathavipassa nÃdhamme [PTS Page 708] [\q 708/] yuganavdhe katvà aÂÂhasamÃpattiÃrohanaæ anupubbanirodhassa payogo, na nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyÃti nirodhassa payogattà ¤cinnaæ cittÃnaæ upari nappavattanti, yo pana bhikkhu Ãki¤ca¤¤Ãyatanato vuÂÂhÃya idaæ pubbakiccaæ akatvà nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpajjati, so parako acittako bhavituæ na sakkoti, paÂinivattitvà puna Ãki¤ca¤¤Ãyatanane yeva patiÂÂhÃti. Maggaæ agatapubbapurisÆpamà cettha vattabbÃ, eko kira puriso ekaæ maggaæ agatapubbo antarà udakakandaraæ và gambhÅraæ udakacikkhallaæ atikkavitvà Âhapitaæ caï¬Ãtapasantattaæ pÃsÃïaæ và Ãgamma nivÃsana pÃpuraïaæ asaïÂhapetvÃva kandaraæ orÆÊho parikkhÃratemanabhayena punadeva tÅre patiÂÂhÃti, pÃsÃïaæ akkamitvÃpi santattapÃdo punadeva orabhÃge patiÂÂhÃti, tattha yathà so puriso asanÂhapitanivÃsanapÃpuraïattà kandaraæ otinïamattova tattapÃsÃïaæ akkantamatto eva ca paÂini vattitvà orato patiÂÂhÃti, evaæ yogÃvacaropi pubbakiccassa akatattà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpannamattova paÂinivattitvà Ãki¤ca¤¤Ãyatane patiÂÂhÃti. Yathà pana pubbepi taæ maggaæ gatapubbapuriso taæ ÂhÃnaæ Ãgamma ekaæ sÃÂakaæ daÊhaæ nivÃsetvà aparaæ haÂhthena gahetvà kandaraæ uttaritvà tattapÃsÃnaæ và akkantamattavema karitvà parato gacchati, evamevaæ katapubba kicco bhikkhu nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpajjitvÃva parato acittako hutvà nirodaæ phÆsitvà viharati; " kathaæ ÂhÃnaæ"ti evaæ samÃpannÃya panassà kÃlaparicchedavasenaceva antarà Ãyukkhaya saÇghapatimÃnana satthupakkosanÃbhÃvena ca ÂhÃnaæ hoti, "kathaæ vuÂÂhÃnaæ"ti anÃgÃmissa anÃgÃmiphaluppattiyà arahato arahatta phaluppattiyÃtiyÃti evaædvedhà vuÂÂhÃnaæ hoti, "vuÂÂhitassa kinninnaæ cittaæ hotÅ"ti nibbÃïaninnaæ, vuttaæ hetaæ: sa¤¤Ãvedayita nirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitassa kho Ãvuso visÃkha bhikkhuno vivekaninnaæ cittaæ hoti vivekapoïaæ vivekapabbhÃranti[a PTS Page 709 [\q 709/] "] matassa ca samÃpannassa ca ko visoso"ti ayampi attho sutte vutto yeva, yathÃha: yvÃyaæ Ãvuso mato kÃlakato, tassa kÃyasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, vacÅsaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, cittasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, Ãyu parikkhino, usmà vÆpasantÃ, indriyÃni pari bhinnÃni, yvÃyaæ bikkhu sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpanno, tassapi kÃyasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, vacÅsaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, citta saÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, Ãyu aparikkhÅno, usmà avupasantà indriyÃni aparibhinnÃnÅti;[b]nirodhasamÃpatti saÇkhatà asaÇkhatÃti [A.] MajjhimanikÃya - cÆlavedalla [b] majjhimanikÃya - mahÃvedalla [SL Page 533] [\x 533/] ùdipicchÃyaæ pana saÇkhatÃtipi asaÇkhatÃtipi lokiyÃtipi lokuttarÃtipi na vattabbÃ, kasmÃ? SabhÃvato natthitÃya, yasmà pana sà samÃpajjantassa vasona samÃpannà nÃma hoti, tasmà nipphannÃti vattuæ vaÂÂati, no anipphannÃ. Itisantaæ samÃpattiæ imaæ ariyasevitaæ, DiÂÂheva dhamme nibbÃïa miti saÇkhaæ upÃgataæ BhÃvetvà ariyaæ pa¤¤aæ samÃpajjanti paï¬itÃ. Yasmà tasmà imissÃpi samÃpattisamatthatÃ, Ariyamaggesu pa¤¤Ãya Ãnisaæsoti vuccatÅti. "ùhuïeyyabhÃvÃdisiddhi"ti na kevalaæ ca nirodhasamÃpattiyà samÃpajjanasamatthatÃva, ayaæpana ÃhuïeyyabhÃvÃdisiddhipi imissà lokuttarapa¤¤ÃbÃvanÃya Ãnisaæsoti veditabbo. Avisese nahi catubbidhÃyapi etissà bhÃvitattà bÃvitapa¤¤o puggalo sadevakassa lokassa Ãhuïeyyo hoti pÃhuïeyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa, visesato panettha paÂhamamaggapa¤¤aæ tÃva bhÃvetvà mandÃya vipassanÃya Ãgato mudindriyopi sattakkhattuparamo nÃma hoti, satta sugatibhave saæsaritvà dukkhassantaæ karoti, majjhimÃya vipassanÃya Ãgato majjhimindriyo kolaækolo nÃma hoti, dve và tÅïi và kulÃni sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhassantaæ karoti, tikkhÃya vipassanÃya Ãgato tikkhindriyo ekabÅji nÃma hoti, ekaæ yeva [PTS Page 710] [\q 710/] mÃnusakaæ bhavaæ nibbattitvà dukkhassantaæ karoti. Dutiyamagga pa¤¤aæ bhÃvetvà sakadÃgÃmÅ nÃma hoti, sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karoti, tatiyamaggapa¤¤aæ bhÃvetvà anÃgÃmÅ nÃma hoti, so indriyavemattatÃvasena antarà parinibbÃyÅ upahavva parinibbÃyi asaÇkhÃraparinibbÃyi sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ uddhaæsoto akaïiÂÂhagÃmÅti pa¤cadhà idha vihÃya niÂÂho hoti. Tattha " antarÃparinibbÃyÅ"ti yattha katthaci suddhÃvÃsabhave uppajjitvà Ãyucemajjhaæ appatvÃva parinibbÃyati, "upahaccaparinibbÃyÅ"ti Ãyuvemajjhaæ atikkamitvà parinibbÃyati, " asaÇkhÃraparinibbÃyÅ"ti asaÇkhÃrena appayogena uparimaggaæ nibbatteti, "sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ"ti sasaÇkhÃrena sappayogena uparimaggaæ nibbatteti, "uddhaæsoto akaïiÂÂhagÃmÅ"ti yatthuppanno tato uddhaæ yÃva akaniÂÂhabhavà Ãruyha tattha parinibbÃyati, catutthamaggapa¤¤aæ bhÃvetvà koci saddhÃvimutto hoti, koci pa¤¤Ãvimutto hoti, koci ubhatobhÃgavimutto hoti, koci pa¤¤Ãvimutto hoti, koci ubhatobhÃgavimutto hoti, koci tevijjo, koci chaÊabhi¤¤o, koci paÂisambhidÃppabhedappatto mahÃkhÅïà [SL Page 534] [\x 534/] Savo, yaæ sandhÃya vuttaæ: - maggakkhaïe panesa taæ jaÂaæ vijaÂeti nÃma, phalakkhaïe vijaÂitajaÂo sadevakassa lokassa aggadakkhiïeyo hotÅti. Evaæ anekÃnisaæsà ariyapa¤¤Ãya bhÃvanÃ, Yasmà tasmà kareyyÃtha ratiæ tattha vicakkhaïo. EttÃvatà ca: - "Sile patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o cittaæ pa¤¤aæ ca bhÃvayaæ, ùtÃpi nipako bhikkhu so imaæ vijaÂaye jaÂaæ"ti Imissà gÃthÃya sÅlasamÃdhipa¤¤Ãmukhena desite visuddhimagge sÃnisaæsà pa¤¤ÃbhÃvanà paridÅpità hotÅti. Iti sÃdhujanapÃmojjatthÃya kate visuddhimagge Pa¤¤ÃbhÃvanÃdhikÃre Pa¤¤ÃbhÃvanÃnisaæsa niddeso nÃma TevÅsatimo paricchedo. [PTS Page 711] [\q 711/] (Nigamanaæ. ) EttÃvatà ca: - "Sile patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o cittaæ pa¤¤aæ ca bhÃvayaæ, ùtÃpi nipako bhikkhu so imaæ vijaÂaye jaÂaæ"ti Imaæ gÃthaæ nikkhipitvà yadavocumha: - Imisasà dÃni gÃthÃya kathitÃya mahesinÃ, Vanïayanto yathÃbhÆtaæ atthaæ sÅlÃdibhedanaæ, Sudullabhaæ labhitvÃna pabbajja jinasÃsane, SÅlÃdisaÇgahaæ khemaæ ujuæ maggaæ vusuddhiyaæ. YathÃbhÆtaæ ajÃnantà suddhikÃmÃpi ye idha, Visuddhiæ nÃdhigacchanti vÃyamantÃpi yogino. Tesaæ pÃmojjakaraïaæ suvisuddhavinicchayaæ, MahÃvihÃravÃsÅnaæ desanÃnayanissitaæ. Visuddhimaggaæ bhÃsissaæ taæ me sakkacca bhÃsato, VisuddhikÃmà sabbepi nisÃmayatha sÃdhavoti. [SL Page 535] [\x 535/] SvÃyaæ bhÃsito hoti. Tattha ca: - Tesaæ sÅlÃdibhedÃnaæ atthÃnaæ yo vinicchayo, pa¤cannampi nikÃyÃnaæ vutto aÂÂhakathÃnaye, SamÃharitvà taæ sabbaæ yebhuyyena vinicchayo, sabbasaÇkaradosehi mutto yasmà pakÃsito. Tasmà visuddhikÃmehi suddhapa¤¤ehi yogihi, Visuddhimagge etasmiæ karaïÅyeva Ãdaroti. VibhajjavÃdiseÂÂhÃnaæ theriyÃnaæ yasassinaæ, mahÃvihÃravÃsÅnaæ vaæsajassa vibhÃvino, BhadantasaÇghapÃlassa sucisallekhavuttino, vinayÃcÃrayuttassa yuttassa paÂipattiyaæ. [PTS Page 712] [\q 712/] KhantisoraccamettÃdi guïabhusitacetaso, Ajjhesanaæ gahetvÃva karontena imaæ mayÃ, SaddhammaÂÂhitikÃmena yo patto pu¤¤asa¤cayo, Tassa tejena sabbepi sukhamedhentu pÃïino. Visuddhimaggo eso ca antarÃyaæ vinà idha, NiÂÂhito aÂÂhapa¤¤Ãsa bhÃïavÃrÃya pÃÊiyÃ. Yathà tatheva lokassa sabbe kalyÃïanissitÃ, anantarÃyà sijjhantu sÅghasÅghaæ manerathÃti. ParamavisuddhasaddhÃbuddhi viriyapatimaï¬itena sÅlÃcÃrajjavamaddavÃdi guïasamudayasamuditena sakasamayasamayantaragahana jjhogÃhaïasamatthena pa¤¤ÃveyyattiyasamannÃgatena tipiÂakapariyattibhede sÃÂÂhakathe satthusÃsane appaÂihata¤ÃïappabhÃvena mahÃveyyÃkaraïena karaïasampatti janita sukhaviniggata madhurodÃra vacÃnalÃvaïïayuttena yuttamuttavÃdinà vÃdÅvarena mahÃkavinà chaÊabhi¤¤Ã paÂisambhidÃdibhedaguïapatimaï¬ite uttarÅmanussadhamme appaÂihatabuddhÅnaæ theravaæsappadÅpÃnaæ therÃnaæ mahÃvihÃravÃsÅnaæ vaæsÃlaÇkÃrabhutena vupulavisuddhabuddhinà "buddhaghoso"ti garÆhi gahitanÃmadheyyena therena moraï¬aceÂakavatthabbena kato visuddhimaggo nÃma. [SL Page 536] [\x 536/] TÃva tiÂÂhatu lokasmiæ lokanittharaïesinaæ Dassento kulaputtÃnaæ nayaæ sÅlavisuddhiyÃ, YÃva buddhoti nÃmampi suddhacittassa tÃdino Lokamhi lokajeÂÂhassa pavattati mahesinoti. [PTS Page 713] [\q 713/] Yaæ siddhaæ iminà pu¤¤aæ yaæ va¤¤aæ pasutaæ mayÃ, Etena pu¤¤akammena dutiye attasambhave; TÃvatiæse pamodento sÅlÃcÃraguïe rato, Alaggo pa¤cakÃmesu patvÃna paÂhamaæ phalaæ; Antime attabhÃvamhi metteyyaæ munipuÇgavaæ, Lokaggapuggalaæ nÃthaæ sabbasattahite rataæ; DisvÃna tassa dhirassa sutvà saddhammadesanaæ, Adhigaïtvà phalaæ aggaæ sobheyyaæ jinasÃsananti. Visuddhimaggo niÂÂhito.