Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [CPD Classification 2.7.1] [BJT Vol Peta ] [\z Pe /] [\w I /] [BJT Page 001] [\x 1/] [PTS Vol Peta ] [\z Pe /] [\f I /] [PTS Page 001] [\q 1/] PeÂakopadeso ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammà sambuddhassa 1. PaÂhamabhÆmi Namo sammÃsambuddhÃnaæ paramatthadassÅnaæ sÅlÃdiguïapÃramippattÃnaæ 1. Duve hetu duve paccayà sÃvakassa sammÃdiÂÂhiyà uppÃdÃya : parato ca ghoso saccÃnusandhi, ajjhattaæ ca yoniso manasikÃro. 2. Tattha takamo parato ghoso: yà parato desanà ovÃdo anusÃsanÅ saccakathà saccÃnulomo. CattÃri saccÃni: dukkhaæ samudayo nirodho maggo imesaæ catunanaæ saccÃnaæ yà desanà sandassanà vivaraïà vibhajanà uttÃnÅkiriyà pakÃsanÃ. Ayaæ vuccatisaccÃnulomo ghoso'ti. 3. Tattha katamo ajjhattaæ yoniso manasikÃro: ajjhattaæ yoniso manasikÃro nÃma: yo yathà desite dhamme bahiddhà Ãrammaïaæ anabhinÅharitvà yoniso manasikÃro, ayaæ vuccati ajjhattaæ yoniso manasikÃro. Taæ ÃkÃro yoniso dvÃro vidhi upÃyo. Yathà puriso sukkheïa kaÂÂhe vigatasnehe sukkhÃya uttarÃraïiyà thale abhimanthamÃnaæ bhabbo jotissa [PTS Page 002] [\q 2/] adhigamÃya. Taæ kissa hetu: yoniso aggissa adhigamÃya. Evamevaso yamidaæ dukkhasamudayanirodha maggÃnaæ aviparÅtadhammadesanaæ manasikaroti. Ayaæ vuccati ajjhattaæ yoniso manasikÃro. 4. Yathà tisso upamÃyo1 pubbe assutà ca assutapubbà ca paÂihanti. 'Yo hi koci kÃmesu avÅtarÃgo'ti -pe- duve upamà ayoniso kÃtabbà pacchimà yoniso vuttÃ. 2 Tattha yo ca parato ghoso yo ca ajjhattaæ yoniso manasikÃro ime dve paccayÃ, parato ghosena yà uppajjati pa¤¤Ã ayaæ vuccati sutamayÅ pa¤¤Ã. Yà ajjhattaæ yoniso manasikÃrena uppajjati pa¤¤Ã, ayaæ vuccati cintÃmayÅ pa¤¤Ãti. Imà dve pa¤¤Ã veditabbÃ, purimakà ca dve paccayÃ. Ime dve hetu dve paccayà sÃvakassa sammÃdiÂÂhiyà uppÃdÃya. 1. UpamÃ-machasaæ. 2. PacchimÃsu vuttaæ-machasaæ. [BJT Page 004] [\x 4/] 5. Tattha parato ghosassa saccÃnusandhissa desitassa atthaæ avijÃnanto atthapaÂisaævedÅ1 bhavissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, na ca atthapaÂisaævedÅ1 yoniso manasikarissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Parato ghosassa saccÃnusandhissa desitassa atthaæ vijananto atthapaÂisaævedÅ1 bhavissatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati, attha paÂisaævidÅ1 ca yoniso manasikarissatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati. Esa hetu etaæ Ãrammaïaæ eso upÃyo sÃvakassa niyyÃnassa nattha¤¤o. 6. So 'yaæ na ca suttassa atthavijÃnanÃya saha yutto, nÃpi ghosÃnuyogena. Parato ghosassa atthaæ avijÃnantena na sakkà uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanaæ adhigantuæ, tasmà nibbÃyitu kÃmena sutamayena atthà pariyesitabbÃ. [PTS Page 003] [\q 3/] tattha pariyesanÃya ayaæ ÃnupubbÅ 2 bhavati: soÊasahÃrÃ, pa¤ca nayÃ, aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni. TatthÃyaæ anugÅti: 3 (1) SoÊasa hÃrà nettÅ - pa¤ca nayà sÃsanassa pariyeÂÂhi AÂÂhÃrasa mÆlapadà - kaccÃyanagottaniddiÂÂhÃ. 4 7. Tattha katame soÊasa hÃrÃ: Desanà vicayo yutti padaÂÂhÃno5 lakkhaïo6 catubyÆho ÃvaÂÂo vibhatti parivattano cevacano pa¤¤atti otaraïo sodhano adhiÂÂhÃno parikkhÃro samÃropano. Ime soÊasa hÃrÃ: TatthÃyaæ anugÅti: 2. Desanà vicayo yutti - padaÂÂhÃno va lakkhaïo CatubyÆho ca ÃvaÂÂo - vibhatti parivattano, 3. Vevacano ca pa¤¤atti - otaraïo ca sodhano AdhiÂÂhÃno parikkhÃro - samÃropano soÊasa. 7 1. AtthappaÂisaævedÅ - machasaæ. 2. AnupubbÅ-machasaæ, [PTS] 3. UddÃnagÃthÃ-machasaæ, [PTS] 4. MahÃkaccÃnena niddiÂÂhÃ-netti. 5. PadaÂÂhÃnaæ-machasaæ. 6. Lakkhaïaæ-machasaæ. 7. SoÊaso-machasaæ. [BJT Page 006] [\x 6/] Tattha katame pa¤ca nayÃ: nandiyÃvaÂÂo tipukkhalo sÅha vikkÅÊito disÃlocane aÇkuso'ti TatthÃyaæ anugÅti: 4. PaÂhamo nandiyÃvaÂÂo - dutiyo ca tipukkhalo SÅhavikkÅÊito nÃma - tatiyo hoti so nayo, 5. DisÃlocanamÃhaæsu - catuttho naya la¤chako Pa¤camo aÇkuso nÃma - sabbe pa¤ca nayÃ'gatÃ. Tattha katamÃni aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni: [PTS Page 004] [\q 4/] avijjà taïhà lobho doso moho subhasa¤¤Ã sukhasa¤¤Ã niccasa¤¤Ã attasa¤¤Ã, samatho vipassanà alobho adoso amoho asubhasa¤¤Ã dukkhasa¤¤Ã aniccasaccà anattasa¤¤Ã imÃni aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni. Tattha nava padÃni akusalÃni, yattha sabbaæ akusalaæ samosarati. Nava padÃni kusalÃni, yattha sabbaæ kusalaæ samosarati. KatamÃni nava padÃni akusalÃni yattha sabbaæ akusalaæ samosarati: avijjà - yÃva attasa¤¤Ã, imÃni nava pasÃni akusalÃni, yattha sabbaæ akusalaæ samosarati. KatamÃni nava padÃni kusalÃni, yattha sabbaæ kusalaæ samosarati: samatho - yÃva anattasa¤¤Ã, imÃni nava padÃni kusalÃni, yattha sabbaæ kusalaæ samosarati. ImÃni aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni. TatthÃyaæ anugÅti: 6. Taïhà ca avijjÃ'pi ca1 - lobho doso tatheva moho ca Caturo2 ca vipallÃsà - kilesabhÆmi nava padÃni. 7. Samatho ca vipassanà ca - kusalÃni ca yÃni tÅïi mÆlÃni Ye 'pi ca satipaÂÂhÃnà - indiyabhÆmi nava padÃni, 3 8. Navahi ca padehi kusalaæ4 - navahi ca yujjati akusalaæ sabbaæ Ete nava mÆlapadà - bhavanti aÂÂhÃrasa padÃni. Imesaæ aÂÂhÃrasannaæ mÆlapadÃnaæ yÃni navapadÃni akusalÃni, ayaæ dukkhasamudayo. YÃni navapadÃni kusalÃni, ayaæ dukkhanirodha gÃminÅ paÂipadÃ. Iti samudayassa dukkhaæ phalaæ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya nirodhaæ phalaæ. [PTS Page 005] [\q 5/] imÃni cattÃri ariyasaccÃni bhagavatà bÃrÃïasiyaæ desitÃni. 1. AvijjÃ-ma. 2. CattÃro-ma. 3. AyaægÃthÃ-machasaæ, vyÃkulà dissati. 4. Sabbaæ kusalaæ navahi padehi - ma. [BJT Page 008] [\x 8/] Tattha dukkhassa ariyasaccassa aparimÃïÃni akkharÃni padÃni bya¤janÃni ÃkÃrÃni niruttiyo niddesà desitÃ, etassevatthassa saÇkÃsanÃya pakÃsanÃya vivaraïÃya vibhajanÃya uttÃnÅkammÃya pa¤¤ÃpanÃyÃti. Yà evaæ sabbeyaæ saccÃnaæ. Iti ekamekaæ saccaæ aparimÃïehi akkharapadabya¤janaÃkÃraniruttiniddesehi pariyesitabbaæ, taæ ca atthaputhuttena pana attho bya¤janaputhuttena bya¤janaæ. Yo hi koci samaïo và brÃhmaïo và evaæ vadeyya: 'ahaæ idaæ dukkhaæ paccakkhÃya a¤¤aæ dukkhaæ pa¤¤apessÃmÅ'ti. Tassa taæ vÃcÃvatthukamevassa, pucchito ca na sampÃyissati, evaæ saccÃni. Yaæ ca rattiæ bhagavà abhisambuddho, yaæ ca rattiæ anupÃdÃya parinibbuto, etthantare yaæ ki¤ci bhagavatà bhÃsitaæ suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ, sabbaæ taæ dhammacakkaæ pavattÅtaæ na ki¤ci buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ dhammadesanÃya dhammacakkato bahiddhÃ, tassa sabbaæ suttaæ ariyadhammesu pariyesitabbaæ. Tattha parigaïhanÃya1 ÃlokasahagÃni 2 cattÃri thÃvarÃni imÃni. Tattha katamaæ dukkhaæ: jÃti jarà vyÃdhi 3 maraïaæ saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ. TatthÃyaæ lakkhaïaniddeso: [PTS Page 006] [\q 6/] pÃtubhÃvalakkhaïà jÃti, paripÃkalakkhaïà jarÃ, dukkhadukkhatÃlakkhaïo vyÃdhi, cutilakkhaïaæ maraïaæ, piyavippayogavipariïÃmaparitÃpanalakkhaïo soko lÃlappanalakkhaïo paridevo, kÃyasampÅÊanalalakkhaïaæ dukkhaæ, cittasampÅÊanalakkhaïaæ domanassaæ, cittaparidahanalakkhano4 upÃyÃso, amanÃpasamodhÃnalakkhaïo appiyasampayogo, manÃpavinÃbhÃvalakkhaïo piyavippayogo, adhippÃyavivattanalakkhano alÃbho, apari¤¤Ãlakkhaïà pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ, paripÃkacutilakkhaïaæ jarÃmaraïaæ, cutipÃtubhÃvalakkhaïà cutÆpapatti, 5 paÂisandhinibbattanalakkhaïo samudayo, samudayaparijahanalakkhaïo nirodho, anusasayasamucchedalakkhaïo maggo, byÃdhilakkhaïaæ dukkhaæ, sa¤jananalakkhaïo6 samudayo, niyyÃnikalakkhano maggo, santilakkhaïo nirodho, appaÂisandhibhÃvanirodhalakkhaïà anupÃdisesà nibbÃnadhÃtu. 1. PariggaïhanÃya-ma. 2. ùlokasabhÃni-ma. ùlokasatÃni-[PTS] 3. ByÃdhi-ma. 4. Kilesaparidahana-ma. [PTS] 5. Cutopapatti-machasaæ. 6. Sa¤jÃnana-ma. [BJT Page 010] [\x 10/] Dukkhaæ ca samudayo ca, dukkhaæ ca nirodho ca, dukkhaæ ca maggo ca, samudayo ca dukkhaæ ca, samudayo ca nirodho ca, samudayo ca maggo ca, nirodho ca samudayo ca, nirodho ca dukkhaæ ca nirodho ca maggo ca, maggo ca nirodho ca, maggo ca samudayo ca, maggo ca dukkhaæ ca. TatthimÃni suttÃni: Tattha katamà jÃti: * 1. Yamekarattiæ paÂhamaæ - gabbhe vasati mÃnavo AbbhuÂÂhitova sayÃti1 sa gacchaæ na nivattatÅ'ti. "AÂÂhimà Ãnanda dÃnÆpapattiyo" ekuttarike suttaæ ayaæ jÃti. Tattha katamà jarÃ: [PTS Page 007] [\q 7/] 2. Acaritvà brahmacariyaæ - aladdhà yobbano dhanaæ Jiïïako¤cÃva jhÃyanti - khÅïameccheva pallale. "Pa¤ca pubbanimittÃni devesu" ayaæ jarÃ. Tattha katamo vyÃdhi: 3. SÃmaæ tena kuto rÃja - tuvampi jarÃyanti vedehi, Khattiya kammassa phalo - loko na hi kammaæ panayati. (?) "Tayo gilÃnÃ" ayaæ vyÃdhi. Tattha katamaæ maraïaæ: 4. YathÃ'pi kumbhakÃrassa - kataæ mattikabhÃjanaæ, Khuddakaæ ca mahantaæ ca - yaæ pakkaæ yaæ ca Ãmakaæ, Sabbaæ bhedanapariyantaæ - evaæ maccÃna jÅvitaæ. 5. MamÃyite passatha endamÃne Maccheva appodake khÅïasote, Etampi disvà amamo careyya Bhavesu ÃsattimakubbamÃno. "Udakappana suttaæ" idaæ maraïaæ. Tattha katamo soko: 6. Idha socati pecca socati PÃpakÃrÅ ubhayattha socati, So socati so viha¤¤ati Disvà kamma kiliÂÂhamattano. "TÅïi duccaritÃni" ayaæ soko. 1. So yÃti-machasaæ, [PTS], -]sayati-jÃtaka * Idaæ, machasaæ - [PTS],] potthakesu natthi [BJT Page 012] [\x 12/] Tattha katamo paridevo: 7. KÃmesu giddhà pasutà pamuÂÂhÃ1 AvadÃniyà te visame niviÂÂhà [PTS Page 008] [\q 8/] DukkhÆpanÅtà paridevayanti Ki su bhavissÃma ito cutÃse. "Tisso vipattiyo" ayaæ paridevo Tattha katamaæ dukkhaæ: 8. Sataæ Ãsi ayosaÇkÆ - sabbe paccattavedanÃ, Jalità jÃtavedÃva - accisaæghayamÃkulÃ. "Mahà vata so pariÊÃho" saæyuttake suttaæ. Saccasaæyuttesu, idaæ dukkhaæ. Tattha katamaæ domanassaæ: 9. SaÇkappehi pareto so - kapaïo viya jhÃyati, Sutvà paresaæ nigghosaæ - maÇku hoti tathÃvidho. "Dve'me tapaniyà dhammÃ" idaæ domanassaæ. Tattha katamo upÃyÃso: 10. KammÃrÃnaæ yathà ukkà - anto ¬ayhati no bahi, Evampi hadayaæ mayhaæ- anto ¬ayhati no bahi1. "Tayo aggÅ" ayaæ upÃyÃso. Tattha katamo appiyasampayogo: 11. AyasÃva malaæ samuÂÂhitaæ - tatuÂÂhÃya tameva khÃdati, Evaæ atidhonacÃrinaæ - sÃni kammÃni nayanti duggatiæ. "Deva' me tathÃgataæ abbhÃcikkhanti" ekuttarike suttaæ dukesu. Ayaæ appiyasampayogo. [PTS Page 009] [\q 9/] Tattha katamo piyavippayogo: 12. Supinena yathÃpi saÇgataæ - paÂibuddho puriso na passati. Evampi mamÃyitaæ3 janaæ - petaæ kÃlakataæ4 na passati. "Te devà cavanadhammaæ viditvà tÅhi vÃcÃhi anusÃsanti" ayaæ piyavippayogo. Yampicchaæ na labhati: "tisso mÃradhÅtaro. " 13. Tassa ce kÃmayÃnassa - chandajÃtassa jantuno, Te kÃmà parihÃyanti - sallaviddhova ruppati. "SaÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ. 1. SamÆÊhà - suttani. 2. Evaæ ¬ayhatÅ me hadayaæ - sutvà nibbattamambujaæ-ma. 3. PiyÃyitaæ - ma. 4. KÃlaÇkataæ - ma. [BJT Page 014] [\x 14/] 14. Cakkhuæ1 sotaæ ca ghÃnaæ ca - jivhà kÃyo tato manaæ, Ete lokÃmisà ghorà - yattha sattà puthujjanÃ. "Pa¤cime bhikkhave khandhÃ. " Idaæ dukkhaæ. Tattha katamà jarà ca maraïaæ ca: 15. Appaæ vata jÅvitaæ idaæ - oraæ vassasatÃ'pi mÅyati, 5 Yo ce'pi aticca jÅvati 2 - atha kho so jarasÃpi mÅyati. 3 "Ayyakà me kÃlakatÃ". 4 Saæyuttako pasenadisaæyuttake suttaæ. Ayaæ jarà ca maraïaæ ca. Tattha katamà cuti ca uppattÅ ca. 16. Sabbe sattà marissanti - maraïantaæ hi jÅvitaæ, YathÃkammaæ gamissanti - pu¤¤apÃpa 5 phalÆpagÃ. Ayaæ cuti ca uppatti ca Imehi suttehi ekasadisehi ca a¤¤ehi navavidhaæ suttaæ taæ [PTS Page 010] [\q 10/] anupaviÂÂhehi lakkhaïato dukkhaæ ¤atvà sÃdhÃraïaæ ca asÃdhÃraïaæ ca dukkhaæ ariyasaccaæ niddisitabbaæ. GÃthÃhi gÃthà anuminitabbÃ, byÃkaïehi và byÃkaraïaæ. Idaæ dukkhaæ. (2) Tattha katamo dukkhasamudayo: 17. KÃmesu sattà kÃmasaÇgasattà Sa¤¤ojane vajjamapassamÃnà Na hi jÃtu sa¤¤ojanasaÇgasattà Oghaæ tareyyuæ puthulaæ mahantaæ. "CattÃro ÃsavÃ" suttaæ. Ayaæ dukkhasamudayo. Tattha katamo dukkhanirodho: 18. Yamhi na mÃyà vasatÅ na mÃno Yo vÅtalobho amamo nirÃso, Panuïïakodho6 abhinibbutatto So brÃhmaïo so samaïo sa bhikkhu. "Dve'mà bhikkhave vimuttiyo: rÃgavirÃgo ca cetovimutti, avijjÃvirÃgo ca pa¤¤Ãvimutti". Ayaæ nirodho. Tattha katamo maggo: 19. Esoca maggo nattha¤¤o - dassanassa visuddhiyÃ, Etaæ hi tumhe paÂipajjatha7 - mÃrassetaæ pamohanaæ. "Satti'me bhikkhave bojjhaÇgÃ. " Ayaæ maggo. 1. Cakkhu - ma. 2. AthavÃpi akicchaæ jÅvitaæ - machasaæ. [PTS] 3. Miyate-machasaæ. [PTS] 4. KÃlaÇkatÃ-ma. [PTS] 5. Attakamma-ma. [PTS] 6. Panunnakodho-sÅupÃ, 7. Ariyo aÂÂhaÇgiko maggo-machasaæ. [PTS] [BJT Page 016] [\x 16/] Tattha katamÃni cattÃri ariyasaccÃni: 20. Ye dhammà hetuppabhavà - tesaæ hetuæ tathÃgato Ãha, Tesaæ ca yo nirodho - evaæ vÃdÅ mahÃsamaïo'ti. [PTS Page 011] [\q 11/] Hetuppabhavà dhammà dukkhaæ, hetu samudayo, yaæ bhagavato vacanaæ ayaæ maggo, tesaæ yo nirodho, ayaæ nirodho. Ye hi keci saæyojanÅyesu dhammesu assÃdÃnupassino viharanti, kilesà taïhà pava¬¬hati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ. UpÃdÃnapaccayà bhavo. Bhava paccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti evametassa kevalasasa dukkhakakhandhassa samudayo hoti. Tattha yaæ saæyojanaæ, ayaæ samudayo. Ye saæyojanÅyà dhammà ye ca sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti, idaæ dukkhaæ. Yà saæyojanÅyesu dhammesu ÃdÅnavÃnupassanÃ, ayaæ maggo. Parimuccati jÃtiyà jarÃya vyÃdhÅhi maraïena1 sokehi paridevehi, yÃva upÃyÃsehi. Idaæ nibbÃnaæ. ImÃni cattÃri saccÃni. Tattha katamà anupÃdisesà nibbÃnadhÃtu: 21. AtthaÇgatassa na pamÃïamatthi (upasÅvÃti bhagavÃ) Yeta naæ vajju taæ tassa natthi, 2 Sabbesu dhammesu samÆhatesu SamÆhatà vÃdapathÃ'pi sabbeva'ti. 'Saæyuttake godhika suttaæ. ' Ayaæ anupÃdisesà nibbÃnadhÃtu. ImÃni asÃdhÃraïÃni suttÃni, yahiæ yahiæ saccÃni niddiÂÂhÃni, tahiæ tahiæ saccalakkhaïato otÃretvà aparimÃïehi bya¤janehi so atthe pariyesitabbo. Tattha atthÃnuparivattibya¤janena puna bya¤janÃnuparivattiatthena tassa ekamekassa aparimÃïÃni bya¤janÃni imehi suttehi yathÃnikkhittehi cattÃri ariyasaccÃni niddisitabbÃni. Pa¤canikÃye anupaviÂÂhÃhi gÃthÃhi gÃthà anuminitabbÃ. ByÃkaraïehi byÃkaraïaæ. ImÃni asÃdhÃraïÃni suttÃni. [PTS Page 012] [\q 12/] 1. Maraïehi - machasaæ. 2. Machasaæ [PTS] -] Potthakesu visadisà dissati. [BJT Page 018] [\x 18/] Tesaæ imà uddÃnagÃthÃ: (1) Yamekarattiæ paÂhamaæ - aÂÂhadÃnÆpapattiyo, Acaritvà brahmacariyaæ - pa¤ca pubbanimittattaæ. (2) SÃmaæ tena kuto rÃja - tayo gilÃnakÃpi'ca, YathÃ'pi kumbhakÃrassa - mamÃyitodakappanaæ. (3) Idha socati pecca socati - tÅïi duccaritÃni ca, KÃmesu giddhà pasutà - yÃca tisso vipattiyo. (4) Sataæ Ãsi ayosaÇkÆ - pariÊÃho mahattaro, SaÇkappehi pareto so - tapanÅyà duve tathÃ. (5) KammÃrÃnaæ yathà ukkà - tayo aggÅ pakÃsitÃ, Ayato malamuppannaæ - abbhakkhÃnaæ tathÃgate. (6) Supinena yathÃpi saægataæ - tividhaæ devÃnusÃsanaæ, Tisso ca mÃradhitaro - sallaviddho'va ruppati. (7) Cakkhu sotaæ ca ghÃnaæ ca - pa¤cakkhandhà pakÃsitÃ, Appaæ vata jÅvitaæ idaæ - ayyakà me mahallikÃ. (8) Sabbe sattà marissanti - upapatti cutÅ va'yaæ, KÃmesu sattà saæyuttà - cattÃro panÃsavÃ. (9) Yamhi na mÃyà vasati - dvemà cetovimuttiyo, Eso'va maggo nattha¤¤o - bojjhaÇgà ca sudesitÃ. (10) Ye dhammà hetuppabhavà - saæyojanÃnupassino, AtthaÇgatassa na pamÃïamatthi - godhiko parinibbuto. Imà dasa tesaæ uddÃnagÃthÃ. [PTS Page 013] [\q 13/] TatthimÃni sÃdhÃraïÃni suttÃni, yesu suttesu sÃdhÃraïÃni saccÃni desitÃni anulomampi paÂilomampi vomissakampi tattha ayaæ Ãdi: 22. AvijjÃya nivuto loko (ajitÃni bhagavÃ, ) Vivicchà pamÃdà nappakÃsati, jappÃbhilepanaæ brÆmi - dukkhamassa mahabbhayaæ. Tattha yà avijjà ca vivicchà ca ayaæ samudayo. Yaæ mahabbhayaæ idaæ dukkhaæ. ImÃni dve saccÃni dukkhaæ ca samudayo ca. "Saæyojanaæ saæyojanÅyà ca dhammÃ"ti saæyuttako citta saæyuttakesu byÃkaraïaæ. Tattha yaæ saæyojanaæ, ayaæ samudayo. Ye saæyojaniyà dhammà idaæ dukkhaæ, imÃni dve saccÃni: dukkhaæ ca samudayo ca. [BJT Page 020] [\x 20/] Tattha katamaæ dukkhaæ ca nirodho ca: 23. Ucchinnabhavataïhassa - santacittassa1 bhikkhuno, VikkhÅïo2 jÃtisaæsÃro - natthi tassa 3 punabbhavo. Tattha yaæ cittaæ idaæ dukkhaæ, yo bhavataïhÃya upacchedo ayaæ dukkhanirodho. "VikkhÅïo jÃtisaæsÃro natthi tassa punabbhavo"ti niddeso. ImÃni dve saccÃni: dukkhaæ ca nirodho ca. "Dve'mà bhikkhave vimuttiyo: rÃgavirÃgà ca cetovimutti, avijjÃvirÃgà ca pa¤¤Ãvimutti. " Tattha yaæ cittaæ, idaæ dukkhaæ. Yà vimutti, ayaæ nirodho. ImÃni dve saccÃni: dukkhaæ ca nirodho ca. [PTS Page 014] [\q 14/] Tattha katamaæ dukkhaæ maggo ca: 24. KumbhÆpamaæ kÃyamimaæ viditvà NagarÆpamaæ cittamidaæ ÂhapetvÃ, Yodhetha mÃraæ pa¤¤Ãvudhena Jitaæ ca rakkhe anivesano siyÃ. Tattha yo ca 4 kumbhÆpamo kÃyo yaæ ca nagarÆpamaæ cittaæ idaæ dukkhaæ, yaæ 'pa¤¤Ãvudhena mÃraæ yodhethÃ'ti ayaæ maggo imÃni dve saccÃni. "Yaæ bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha"5. Tattha yà pajahanÃ6, ayaæ maggo. Ye te dhammà anattaniyà pahÃtabbÃ, rÆpaæ yÃva vi¤¤Ãïaæ, idaæ dukkhaæ. ImÃni dve saccÃni: dukkhaæ ca maggo ca. Tattha katamaæ dukkhaæ ca samudayo ca nirodho ca: 25. Ye keci sokà paridevità và Dukkhà ca lokasmiæ anekarÆpÃ, Piyaæ paÂicca pabhavanti ete Piye asante na bhavanti ete. Tattha ye sokaparidevÃ, yaæ ca anekarÆpaæ dukkhaæ, yaæ pemato bhavati, idaæ dukkhaæ. Yaæ pemaæ, ayaæ samudayo. Yo chandarÃgavinayo piyassa akiriyÃ, ayaæ nirodho. ImÃni tÅïi saccÃni. 1. Netticchinnassa - ma, [PTS], 2. Vitiïïo-suni. 3. NatthidÃni-ma. [PTS], 4. Yaæ ca - ma. [PTS], 5. Pajahitabbaæ - ma. 6. Yà saæyojanà - ma. [BJT Page 022] [\x 22/] Timbaruko paribbÃjako pacceti: "sayaæ kataæ paraæ kata"nti. Yathesaæ vÅmaæsÃ, idaæ dukkhaæ. [PTS Page 015] [\q 15/] yà ete dve ante anupagamma majjhimà paÂipadÃ, avijjÃpaccayà saÇkhÃrà yÃva jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, idampi dukkhaæ ca samudayo ca. Vi¤¤Ãïaæ nÃmarÆpaæ saÊÃyatanaæ phasso vedanà bhavo jÃti jarÃmaraïaæ, idaæ dukkhaæ. Avijjà saÇkhÃrà taïhà upÃdÃnaæ, ayaæ samudayo. Iti idaæ 'sayaæ kataæ vÅmaæseyyÃ'ti yaæ ca paÂiccasamuppÃde dukkhaæ, idaæ dukkhaæ eso samudayo niddiÂÂho. AvijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho, yÃva ca jarÃmaraïanirodho'ti ayaæ nirodho. ImÃni tÅïi saccÃni: dukkhaæ ca samudayo ca nirodho ca. Tattha katamaæ dukkhaæ ca samudayo ca maggo ca 26. Yo dukkhamaddakkhi yato nidÃnaæ TÃmesu so jantu kathaæ nameyya, KÃmà bhi loke saÇgÃti ¤atvà Tesaæ satÅmà vinayÃya sikkhe'ti. Tattha yo dukkhamaddakkhi, idaæ dukkhaæ, yato bhavati ayaæ samudayo, yaæ diÂÂhaæ1 yato bhavati yÃva tassa vinayÃya sikkhÃ, ayaæ maggo. ImÃni tÅïi saccÃni. "EkÃdasaÇguttaresu gopÃlakÆpama 2 suttaæ. " Tattha yà ca rÆpa¤¤ÆtÃ3 yaæ ca saÊÃyatanaæ, yathà vaïaæ paÂicchÃdeti, yaæ ca titthaæ, yathà ca labhati dhammÆpasaæhitaæ uÊÃraæ pÅtipÃmojjaæ, catubbidhaæ ca [PTS Page 016] [\q 16/] attabhÃvato vatthu, idaæ dukkhaæ. YÃva ÃsÃÂikaæ sÃÂetÃ4 hoti, ayaæ samudayo. RÆpa¤¤utÃ5 ÃsÃÂikasÃÂanaæ6, vaïapaÂicchÃdanaæ, vÅthi¤¤utÃ, gocarakusalaæ ca, ayaæ maggo avasesà dhammà atthi hetu, atthi paccayÃ, atthi nissayÃ, sÃvasesadohità anekapÆjà ca kalyÃïamittatÃpaccayÃ7 dhammÃ, vithi¤¤utà ca hetu. ImÃni tÅïi saccÃni. Tattha katamaæ dukkhaæ ca maggo ca nirodho ca: 27. Sati kÃyagatà upaÂÂhità Chasu phassÃyatanesu saævuto, Satataæ bhikkhu samÃhito Ja¤¤Ã nibbÃnamattano. 1. SandiÂÂhaæ -ma. 2. GopÃlakopama-ma. [PTS] 3. YÃva rÆpasa¤¤uttÃ-ma. [PTS] 4. SÃretÃ-ma. [PTS] 5. RÆpasa¤¤ÆttÃ-ma. [PTS] 6. ùsÃÂakaharaïaæ-ma. 7. KalyÃïamittatappaccayÃ-ma. [BJT Page 024] [\x 24/] Tattha yÃ1 ca kÃyagatà sati, yaæ ca saÊÃyatanaæ, sabbaæ cetaæ dukkhaæ. Yà ca kÃyagatà sati, yo ca sÅlasaævaro yo ca samÃdhi yattha yà sati, ayaæ pa¤¤Ãkkhandho. Sabbampi sÅlakkhandho samÃdhikkhandho, ayaæ maggo. EvaævihÃrinà ¤Ãtabbaæ nibbÃnaæ, ayaæ nirodho imÃni tÅïi saccÃni: SÅle patiÂÂhÃya dve dhammà bhÃvetabbÃ: samatho ca vipassÃnà ca tattha ye 2 cittasahajÃtà dhammÃ, idaæ dukkhaæ, yo ca [PTS Page 017] [\q 17/] samato yà ca vipassanÃ, ayaæ maggo. RÃgavirÃgà ca cetovimutti, avijjÃvirÃgà ca pa¤¤Ãvimutti, ayaæ nirodho. ImÃni tÅïi saccÃni. Tattha katamo samudayo ca nirodho ca: 28. ùsà pihà ca 2 abhinandanà ca AnekadhÃtÆsu sarà patiÂÂhitÃ, A¤¤ÃïamÆlappabhavà pajappità Sabbà mayà byantikatà samÆlakà Tattha a¤¤ÃïamÆlappabhavÃ'ti purimakehi samudayo. Sabbà mayà byanti katà samÆlakÃti nirodho. ImÃni dve saccÃni: "Catunnaæ dhammÃnaæ ananubodhà appaÂivedhÃ" vitthÃrena kÃtabbaæ. Ariyassa sÅlassa samÃdhino pa¤¤Ãya vimuttiyÃ. Tattha yo imesaæ catunnaæ dhammÃnaæ ananubodho apaÂivedho3, ayaæ samudayo. PaÂivedho bhavanettiyÃ, ayaæ nirodho. Ayaæ samudayo ca nirodho ca. Tattha katamo samudayo ca maggo ca: 29. YÃni sotÃni lokasmiæ (ajitÃni bhagavÃ) Sati tesaæ nivÃraïaæ, SotÃnaæ saævaraæ brÆmi pa¤¤Ãyete pithÅyare 4. 'YÃni sotÃnÅ' ti ayaæ samudayo. Yà ca pa¤¤Ã, yaæ ca sati nivÃraïaæ pidhÃnaæ ca, ayaæ maggo. ImÃni dve saccÃni. 'Sa¤cetanÅyaæ suttaæ' daÊhanemiyÃnakÃro chahi mÃsehi niddiÂÂho. Tattha yaæ kÃyakammaæ savaÇkaæ sadosaæ sakasÃvaæ, yà [PTS Page 018] [\q 18/] savaÇkatà sadosatà sakasÃvatÃ, ayaæ samudayo. Evaæ vacÅkammaæ, manokammaæ. Yaæ kÃyakammaæ5 avaÇkaæ adosaæ akasÃvaæ, yà avaÇkatà adosatà akasÃvatÃ, ayaæ maggo. Evaæ vacÅkammaæ manokammaæ. ImÃni dve saccÃni samudayo ca maggo ca. 1. Tattha yaæ-ma. 2. ùsà ca pihÃ-ma. 3. Ananubodho appaÂivedho-ma. 4. PidhÅyare-ma. 5. 'Yaæ kÃyakammaæ' machasaæ, Ænaæ. [BJT Page 026] [\x 26/] Tattha katamo samudayo ca nirodho ca maggo ca: "Nissitassa calitaæ, anissitassa calitaæ katthi, calite asati passaddhi, passaddhiyà sati nati na hoti, natiyà asati Ãgati gati na hoti, Ãgatigatiyà asati cutÆpapÃto na hoti, cutÆpapÃte asati nevidha na huraæ na ubhayamantarena esevanto dukkhassÃ"ti. Tattha dve nissayÃ, ayaæ samudayo. Yo ca anissayo, yà ca anati ayaæ maggo yà Ãgatigati na hoti, cutÆpapÃto ca, yo esevanto dukkhassÃ'ti, ayaæ nirodho. ImÃni tÅïi saccÃni. "AnupaÂÂhitakÃya sati1-pe- yaæ vimutti¤Ãïadassanaæ ayaæ samudayo, ekÃdasa 2 upanissÃyà vimuttiyo yÃva upanissayasampadÃ3 upaÂÂhitakÃyasatissa viharati. SÅlasaævaro sosaniyo4 hoti. Yaæ ca vimutti¤Ãïadassanaæ ayaæ maggo, yà ca vimutti ayaæ nirodho. ImÃni tÅïi saccÃni, samudayo ca nirodho ca maggo ca. Tattha katamo nirodho ca maggo ca: [PTS Page 019] [\q 19/] 30. Sayaæ katena kammena 5 Tena attanà abhinibbÃnagato vitiïïakaÇkho, Vibhavaæ ca ¤atvà lokasmiæ TÃva khÅïapunabbhavo sa bhikkhu. Yaæ kammena, ayaæ maggo. Yaæ khÅïapunabbhavo' ayaæ nirodho. ImÃni dve saccÃni. "Pa¤ca vimuttÃyatanÃni, satthà và dhammaæ deseti a¤¤ataro và vi¤¤u sabrahmacÃrÅtÅ" vitthÃrena kÃtabbÃ. Tassa atthapaÂisaævedissa 6 pÃmojjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, ayaæ nirodho. Evaæ pa¤ca vimuttÃyatanÃni vitthÃrena. ImÃni dve saccÃni; nirodho ca maggo ca. ImÃni sÃdhÃraïÃni suttÃni. Imehi sÃdhÃraïehi suttehi yathÃniddiÂÂhehi paÂivedhato ca lakkhaïato ca otÃretvà a¤¤Ãni suttÃni niddisitabbÃni aparihÃpentena 6. GathÃhi gÃthà anuminitabbÃ, byÃkaraïehi byÃkaraïaæ. 1. KÃyagatÃsati-machasaæ. 2. EkÃrasa-machasaæ, [PTS] 3. UpanissayaupasampadÃ-machasaæ. 4. SosÃniyo-machasaæ. 5. Saccena-machasaæ. 6. AtthappaÂisaævedissa-ma. 7. AparihÃyantena-ma 8. [BJT Page 028] [\x 28/] Ime ca sÃdhÃraïà dasapariva¬¬hakà eko ca catukko niddeso sÃdhÃraïo. Ayaæ ca pakiïïakaniddeso. Ekaæ pa¤ca cha ca savekadeso sabbaæ. Ime dve parivajjanà purimakà ca dasa, ime dvÃdasa pariva¬¬hakà saccÃni. EttÃvatà sabbaæ suttaæ natthi taæ byÃkaraïaæ và gÃthà vÃ1 imehi dvÃdasahi pariva¬¬hakehi na otarituæ, appamattena pariyesitvà niddisitabbÃ. TatthÃyaæ saÇkhepo: sabbaæ dukkhaæ sattahi padehi samosaraïaæ gacchati. Katarehi sattahi: appiyasampayogo ca piyavippayogo ca imehi dvÅhi padehi sabbaæ dukkhaæ niddisitabbaæ. Tassa dve nissayÃ: kÃyo ca [PTS Page 020] [\q 20/] cittaæ ca, tena vuccati "kÃyikaæ dukkhaæ cetasikaæ ce"tÅ natthi taæ dukkhaæ na kÃyikaæ và na cetasikaæ, sabbaæ dukkhaæ dvÅhi niddisitabbaæ: kÃyikena ca cetasikena ca, tÅhi dukkhatÃhi saÇgahitaæ: dukkhadukkhatÃya saÇkhÃradukkhatÃya vipariïÃmadukkhatÃya. Iti taæ sabbaæ dukkhaæ tÅhi dukkhatÃhi saÇgahitaæ, iti idaæ ca dukkhaæ tividhaæ, duvidhaæ dukkhaæ kÃyikaæ ca cetasikaæ ca, duvidhaæ appiyasampayogo ca piyavippayogo ca, idaæ sattavidhaæ dukkhaæ. Tattha tividho samudayo acatuttho apa¤camo. Katamo tividho: taïhà ca diÂÂhi ca kammaæ ca. Tattha taïhÃva bhavasamudayo. Kammaæ tathÃnibbattassa hÅnappaïÅtatÃ2 ayaæ samudayo. Iti yÃpi bhavagatÅsu hÅnatà ca païÅtatà ca, yÃpi tÅhi dukkhatÃhi saÇgahitÃ, yo'pi dvÅhi mÆlehi samudÃnÅto avijjÃya nivutassa bhavataïhÃsaæyuttassa savi¤¤Ãïako kÃyo, so'pi tÅhi dukkhatÃhi saÇgahito. Tathà vipallÃsato diÂÂhi avagantabbÃ3 yà sattavidhÃ4 niddisitabbà eko vipallÃso tÅïi niddesayati cattÃri vipallÃsavatthÆni. Tattha katamo eko vipallÃso: yo viparÅtagÃho5 paÂikkhepena otaraïaæ yathà 'anicce niccami'ti viparÅtaæ gaïhÃti. Evaæ cattÃro vipallÃsÃ. Ayameko vipallÃsÅyati sa¤¤Ã cittaæ diÂÂhi. KatamÃni cattÃri vipallÃsavatthÆni: [PTS Page 021] [\q 21/] kÃyo vedanà cittaæ dhammÃ. Evaæ vipallÃsagatassa akusalaæ ca pava¬¬heti. Tattha sa¤¤ÃvipallÃso dosaæ akusalamÆlaæ pava¬¬heti. CittavipallÃso lobhaæ akusalamÆlaæ pava¬¬heti, diÂÂhivipallÃso mohaæ akusalamÆlaæ pave¬¬hati. Tattha dosassa akusalamÆlassa tÅïi micchattÃni phalaæ: micchÃvÃcà micchÃkammanto micchÃÃjÅvo. Lobhassa akusalamÆlassa tÅïi micchattÃni phalaæ: micchÃsaÇkappo micchÃvÃyÃmo micchÃsamÃdhi. 1. GÃthà viya-mi. 2. HÅnapaïÅtatÃ-ma. 3. ùgantabbÃ-[PTS] 4. Sà sattavidhÃ-[PTS] 5. ViparÅtaggÃho-ma. [BJT Page 030] [\x 30/] Mohassa akusalamÆlassa dve micchattÃni phalaæ: micchÃdiÂÂhi ca micchÃsati ca. Evaæ akusalaæ sahetu sappaccayaæ vipallÃsà ca paccayo. AkusalamÆlÃni sahetu, eteyeva paÂipakkhena anÆnà anadhikà dvÅhi paccayehi niddisitabbÃ. Nirodhe ca magge ca vipallÃsamupÃdÃya parato1 paÂipakkhena 2. Tatthimà uddÃnagÃthÃ: (1) AvijjÃya nivuto loko - cittaæ saæyojanampi ca, Yà ucchinna3bhavataïhà - dvedhà ceva vimuttiyo. (2) KumabhÆpamaæ kÃyamimaæ - yaæ na tumhÃkaæ jahÃtha, Ye keci sokà paridevÃ4 - timbaruko5 ca sayaæ kataæ. (3) Dukkhaæ diÂÂhi ca upannaæ - yaæ ca gopÃlakÆpamaæ, Sati kÃyagatà mÃhu - samatho ca vipassanÃ. (4) ùsà pihà ca abhinandanà ca - catunnamananubodhanÃ, [PTS Page 022] [\q 22/] YÃni sotÃni lokasmiæ - daÊhanemiyÃnakÃro. (5) Yaæ nissitassa calitaæ - anapaÂÂhitakÃya sati 6, Sayaæ katena kammena7 - vimuttÃyatanehi ca. PeÂakopadese mahÃkaccÃyanena bhÃsite AriyasaccappakÃsanà nÃma paÂhamabhÆmi samattÃ. [PTS Page 023] [\q 23/] 1. Parito-[PTS] 2. PaÂipakkhena catasso-machasaæ. 3. Sapacchinna-[PTS] Yà pacchinna-machasaæ. 4. SokaparidevÃ-machasaæ, [PTS] 5. Tibbadukkho-[PTS] 6. KÃyagatà sati-machasaæ. 7. Sayaæ katena saccena-machasaæ [PTS] [BJT Page 032] [\x 32/] 2. DutiyabhÆmi Tattha katamaæ sÃsanapaÂÂhÃnaæ: 1. SaækilesabhÃgiyaæ suttaæ, 2. VÃsanÃbhÃgiyaæ1 suttaæ, 3. NibbedhabhÃgiyaæ suttaæ, 4. AsekhabhÃgiyaæ suttaæ, 5. SaækilesabhÃgiyaæ ca vÃsanÃbhÃgiyaæ ca 2, 6. SaækilesabhÃgiyaæ ca nibbedhabhÃgiyaæ ca, 7. SaækilesabhÃgiyaæ ca nibbedhabhÃgiyaæ ca asekhabhÃgiyaæ ca, 8. VÃsanÃbhÃgiyaæ2 ca nibbedhabhÃgiyaæ ca. 9. ùïatti, 10. Phalaæ, 11. UpÃyo, 12. ùïatti ca phalaæ ca, 13. Phalaæ ca upÃyo ca, 14. ùïatti ca phalaæ ca upÃyo ca, 15. AssÃdo, 16. ùdÅna, 17. Nissaraïaæ, 18. AssÃdo ca ÃdÅnavo ca, 19. AssÃdo ca nissaraïaæ ca, 20. ùdÅnavoca nissaraïaæ ca, 21. AssÃdo ca ÃdÅnavo ca nissaraïaæ ca, 22. Lokikaæ, 23. Lokuttaraæ, 24. Lokikaæ ca lokuttaraæ ca, 25. Kammaæ, 26. VipÃko, 27. Kammaæ ca vipÃko ca, 28. NiddiÂÂhaæ, 29. AniddiÂÂhaæ, 30. NiddiÂÂhaæ ca aniddiÂÂhaæ ca, 31. ¥Ãïaæ, 32. ¥eyyaæ, 33. ¥Ãïaæ ca ¤eyyaæ ca, 34. Dassanaæ, 35. BhÃvanÃ, 36. Dassanaæ ca bhÃvanà ca, 37. VipÃkakammaæ, 38. Na vipÃkakammaæ, 39. NevavipÃkana vipÃkakammaæ, 40. Sakavacanaæ, 41. Paravacanaæ, 42. Sakavacanaæ ca paravacanaæ ca, 43. SattÃdhiÂÂhÃnaæ, 44. DhammÃdhiÂÂhÃnaæ, 45. SattÃdhiÂÂhÃnaæ ca dhammÃdhiÂÂhÃnaæ ca, 46. Thavo, 47. Anu¤¤Ãtaæ, 48. PaÂikkhittaæ, 49. Anu¤¤Ãtaæ ca paÂikkhittaæ ca, 50. SakavacanÃdhiÂÂhÃnaæ, 51. ParavacanÃdhiÂÂhÃnaæ, 52. SakavacanÃdhiÂÂhÃnaæ ca, paravacanÃdhiÂÂhÃnaæ ca, 53. Kiriyaæ, 54. Phalaæ, 55. Kirayaæ ca phalaæ ca. (Tattha, sakavacanÃdhiÂÂhÃnaæ, paravacanÃdhiÂÂhÃnaæ, sakavacanÃdhiÂÂhÃnaæ ca paravacanÃdiÂÂhÃnaæ ca, kiriyaæ, phalaæ, kiriyaæ ca - imÃni cha paÂikkhittÃni. [PTS Page 024 [\q 24/] ] (1) Tattha katamaæ saækilesabhÃgiyaæ suttaæ: 1. KÃmandhà jÃlasa¤jannà - taïhÃchadanachÃdi, PamattabandhanÃ3 baddhà - macchà va kuminÃmukhe, JarÃmaraïamanventi - vaccho khirapakova mÃtaraæ. "Pa¤cime bhikkhave nÅvaraïÃ". (2) Tattha katamaæ vÃsanÃbhÃgiyaæ suttaæ: 2. ManopubbaÇgamà dhammà - manoseÂÂhà manomayÃ, Manasà ce pasannena - bhÃsati và karoti vÃ, Tato naæ sukhamanveti - chÃyÃva anapÃyini. Saæyuttake suttaæ 4: mahÃnÃmassa sakkassa idaæ bhagavà sakyÃnaæ kapilavatthumhi nagare nayavitthÃrena, saddhÃsÅlaparibhÃvitaæ cittaæ bhÃva¤¤ena paribhÃvitaæ taæ nÃma pacchime kÃle. (?) 1. VodÃnabhÃgiyaæ-netti. 2. AsekkhabhÃgiyaæ-machasaæ, [PTS] 3. PamattabandhunÃ-ma. [PTS] 4. Suttaæ-machasaæ, [PTS] [BJT Page 034] [\x 34/] (3) Tattha katamaæ nibbedhabhÃgiyaæ suttaæ: 3. Uddhaæ adho sabbadhi vippamutto AyamhamasmÅ'ti anÃnupassÅ, Evaæ vimutto udatÃri oghaæ Atiïïapubbaæ apunabbhavÃya. "KimatthiyÃni bhante kusalÃni sÅlÃni"1 Ãnando pucchati satthÃraæ. (4) Tattha katamaæ asekhabhÃgiyaæ suttaæ: 4. Yassa selÆpamaæ cittaæ - Âhitaæ nÃnupakampati [PTS Page 025] [\q 25/] virattaæ rajanÅyesu - kopaneyye na kuppati, Yassevaæ bhÃvitaæ cittaæ - kuto naæ dukkhamessatÅ'ti. "ùyasmà maæ bhante sÃriputto Ãsajja appaÂinissajja cÃrikaæ pakkanto"1 sÃriputtassa byÃkaraïaæ kÃtabbaæ. "Yassa nÆna bhante kÃye kÃyagatÃsati anupaÂÂhità assa"1 vitthÃrena kÃtabbaæ. (5) Tattha katamaæ saækilesabhÃgiyaæ ca vÃsanÃbhÃgiyaæ ca suttaæ: 5. Channamativassati - vivaÂaæ nÃti vassati, Tasmà channaæ vivaretha - evaæ taæ nÃtivassati. "ChannamativassatÅ'ti saækileso, "vivaÂaæ nÃtivassatÅ"ti vÃsanÃ. "TamotamaparÃyano"ti vitthÃrena. Tattha yo ca tamo yo ca tamaparÃyano, sa ayaæ saækileso. Yo ca joti, yo ca jotiparÃyano, ayaæ vÃsanÃ. (6) Tattha katamaæ saækilesabhÃgiyaæ nibbedhabhÃgiyaæ ca suttaæ: 6. Na taæ daÊhaæ bandhanamÃhu dhÅrà YadÃyasaæ dÃrujaæ babbajaæ ca'4 SÃrattarattà maïikuï¬alesu, Puttesu dÃresu ca yà apekkhÃ. 7. Etaæ daÊhaæ bandhanamÃhu dhÅrà OhÃrinaæ sithilaæ duppamu¤caæ, Etampi chetvÃna paribbajanti 5 Anapekkhino kÃmasukhaæ pahÃya. * 1. SÅlÃni nu kho bhavanti kimatthiyÃni-machasaæ. 2. SÃriputto nÃma bhavo thera¤¤ataro somaæ Ãsajaja. . . Machasaæ. 3. Yassa nÆna bhagavà kÃyagatÃsati anupaÂÂhità assa abahulÅkatÃ-machasaæ. 4. DÃrujapabbacha¤ca-machasaæ. 5. VajantidhÅrÃ-jataka. *. Machasaæ-potthake Ænaæ. [BJT Page 036] [\x 36/] "Na taæ daÊhaæ bandhanamÃhu dhÅrà yadÃyasaæ dÃrujaæ babbaja¤ca1, sÃrattarattà maïikuï¬alesu puttesu dÃresu ca yà apekkhÃ" ayaæ saækileso. [PTS Page 026] [\q 26/] "etampi chetvÃna paribbajanti anapekkhino kÃmasukhaæ pahÃyÃ"ti ayaæ nibbedho. "Yaæ cetayitaæ pakappitaæ anusayitaæ yà ca nÃmarÆpassa avakkanti hoti", imehi catÆhi padehi saækileso. Pacchimakehi catÆhi nibbedho. (7) Tattha katamaæ saækilesabhÃgiyaæ ca nibbedhabhÃgiyaæ ca asekhabhÃgiyaæ ca suttaæ: 8. Ayaæ loko santÃpajÃto Phassapareto rodaæ1 vadati attano, Yena yena hi ma¤¤ati Tato taæ hoti a¤¤athÃ. 9. A¤¤athÃbhÃvÅ bhavasatto loko Bhavapareto bhavamecÃbhinandati, yadabhinandati taæ bhayaæ Yassa bhÃyati taæ dukkhaæ. BhavavippahÃnÃya kho panidaæ bramhacariyaæ vussati. Ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và bhavena bhavassa vippamokkhamÃhaæsu, sabbe te avippamuttà bhavasmÃ'ti vadÃmi. Ye và pana keci samaïà và brÃhmaïà và vibhavena bhavassa nissaraïamÃhaæsu, sabbe te anissaÂà bhavasmÃ'ti vadÃmi, upadhÅ hi 2 paÂicca dukkhamidaæ sambhoti. SabbupÃdÃnakkhayà natthi dukkhassa sambhavo, [PTS Page 027] [\q 27/] Lokamimaæ passa, puthu avijjÃya paretaæ bhÆtaæ bhÆtarataæ bhavà aparimuttaæ3. Ye hi keci bhavà sabbadhi sabbattatÃya 4, sabbe te bhavà aniccà dukkhà vipariïÃmadhammÃ'ti. 10. Evametaæ yathÃbhÆtaæ - sammappa¤¤Ãya passato Bhavataïhà pahÅyati - vibhavaæ nÃbhinandati. Sabbaso taïhÃnaæ khayà - asesavirÃganirodho nibbÃnaæ. 11. Tassa nibbutassa bhikkhuno anupÃdà punabbhavo na hoti, AbhibhÆto mÃro vijitasaÇgÃmo UpaccagÃ5 sabbabhavÃni tÃdÅ'ti. 1. Rogaæ - udÃnaæ, machasaæ. 2. ( Upadhiæ - udÃna. ( Upadiæ hi - machasaæ. 3. Paretà bhÆtà bhÆtÃratà bhavà aparimuttà - machasaæ. 4. SabbatthatÃya-machasaæ. 5. UpeccagÃ-machasaæ. [BJT Page 038] [\x 38/] "Ayaæ loko santÃpajÃto" yÃva "dukkha" nti ayaæ taïhÃsaækileso. (Yaæ punaggahaïaæ) ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và bhavena bhavassa vippamokkhamÃæhasu. Sabbe te avimuttà bhavasmÃ'ti vadÃmi, ye và pana keci samaïà và brÃhmaïà và vibhavena bhavassa nissaraïamÃhaæsu, sabbe te anissaÂà bhavasmÃ'ti vadÃmi. Ayaæ diÂÂhisaækileso. Taæ diÂÂhisaækileso ca taïhÃsaækileso ca ubhayametaæ saækilesabhÃgiyaæ1. (Yaæ punaggahaïaæ) bhavavippahÃnÃya kho panidaæ brahmacariyaæ vussati. " YÃva "sabbupÃdÃnakkhayà natthi dukkhassa sambhavo"2 "sabbaso taïhÃnaæ khayà asesavirÃganirodho nibbÃnaæ. " Idaæ nibbedhabhÃgiyaæ. [PTS Page 028] [\q 28/] "Tassa nibbutassa bhikkhuno" yÃva "upaccagà sabbabhavÃni tÃdÅ"ti idaæ asekhabhÃgiyaæ. "CattÃro puggalÃ: anusotagÃmÅ saækileso, Âhitatto ca paÂisotagÃmÅ ca nibbedho, thale tiÂÂhatÅ'ti asekhabhÆmi. (8) Tattha katamaæ vÃsanÃbhÃgiyaæ ca nibbedhabhÃgiyaæ ca suttaæ: 12. Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati Saæyamato veraæ na cÅyati, kusalo ca jahÃti pÃpakaæ RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti. "Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati saæyamato veraæ na cÅyatÅ" ti vÃsanÃ, kusalo ca jahÃti pÃpakaæ rÃgadosamohakkhayà sa nibbuto"ti nibbedho. "SotÃnudhatesu 3 dhammesu vacasà paricitesu manasÃnupekkhitesu diÂÂhiyà suppaÂividdhesu pa¤cÃnisaæsà pÃÂikaÇkhÃ: idhekaccassa bahussutà dhammà honti dhatÃ4 casà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ, so yu¤janto ghaÂento vÃyamanto5. DiÂÂheva dhamme visesaæ pappoti. No ca diÂÂheva dhamme visesaæ pappoti, gila no pappoti, no ce gilÃno pappoti, maraïakÃlasamaye pappoti. No ce maraïakÃlasamaye pappoti, devabhÆto pÃpuïÃti. No ce devabhÆto pÃpuïÃti, tena dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà paccekabodhiæ pÃpuïÃti. 1. Saækileso-ma. [PTS] 2. PÃÂho'yaæ machasaæ, vyÃkÆlo dissati. 3. Gatesu-machasaæ, [PTS] 4. DhÃtà apamuÂÂhÃ-machasaæ. [PTS] 5. VÃyÃmanto-ma. [BJT Page 040] [\x 40/] Tattha yaæ1 diÂÂheva dhamme pÃpuïÃti, ayaæ nibbedho. [PTS Page 029] [\q 29/] yaæ samparÃye paccekabodhiæ pÃpuïÃti, ayaæ vÃsanÃ. ImÃni soÊasa suttÃni sabbasÃsanaæ atigaïhanto tiÂÂhanti. Imehi soÊasahi suttehi navavÅdho suttanto vibhatto bhavati. So ca pa¤¤avato no duppa¤¤assa, yuttassa no ayuttassa, akammassa vihÃrissa. PakatÅyà loko2 saækileso carati. So saækileso tividho: . TaïhÃsaækileso diÂÂhisaækileso duccaritasaækileso. Tato saækilesato uÂÂhahanto saækilesadhammesu3 patiÂÂhahati lokiyesu patiÂÂhahatÅti, tatthÃkusalo diÂÂhito4 sace taæ sÅlaæ ca diÂÂhiæ ca parÃmasati, tassa so taïhÃsaækileso hoti. Sace panassa evaæ hoti: 'iminÃ'haæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi 5. Deva¤¤ataro vÃ'ti, sÃssa 6. Hoti micchÃdiÂÂhi, so tassa 6 micchÃdiÂÂhisaækileso bhavati. Sace pana sÅle patiÂÂhito aparÃmaÂÂhassa hi sÅlavataæ hoti, tassa taæ sÅlavataæ7 yoniso gahitaæ avippaÂisÃraæ8 janeti, (yÃva-vimutti¤Ãïadassanaæ) taæ ca tassa diÂÂheva dhamme, kÃlakatassa 0 và tamhiyeva và pana aparÃparÃyÃye10 và a¤¤esu khandhesu evaæ sutaæ: 'sucaritaæ vÃsanÃya saævattatÅ'ti vÃsanÃbhÃgiyaæ suttaæ vuccati. Tattha sÅlesu Âhitassapi nÅvaraïacittaæ, taæ tato sakkÃyadiÂÂhippahÃnÃya bhagavà dhammaæ deseti, so accantaniÂÂhaæ nibbÃnaæ pÃpuïÃti, yadi và sÃsanantare accantaniÂÂhaæ nibbÃnaæ pÃpuïÃti, yadi và ekÃsane cha abhi¤¤e. [PTS Page 030] [\q 30/] tattha dve puggalà ariyadhamme pÃpuïanti; saddhÃnusÃrÅ ca dhammÃnusÃrÅ ca. Tatta dhammÃnusÃrÅ ugghaÂita¤¤Æ saddhÃnusÃrÅ neyyo. Tattha ugghaÂita¤¤Æ duvidho: koci tikkhindriyo koci mudindriyo. Tattha neyyopi duvidho koci tikkhindriyo koci mudindriyo. Tattha yo ca ugghaÂita¤¤Æ mudindriyo, yo ca neyyo tikkhindriyo, ime puggalà asamindriyà honti. Tattha ime puggalà samindriyÃ11 parihÃyanti ca ugghaÂita¤¤uto, vipa¤cita¤¤Æ neyyato, ime majjhimà bhÆmigatà vipa¤cita¤¤Æ honti. Ime tayo puggalÃ. 1. TatthÃyaæ-ma, [PTS] 2. Loke-ma, [PTS] 3. Saækileso dhammesu-machasaæ, [PTS] 4. DiÂÂhato-machasaæ, [PTS] 5. Bhavissaæ-ma. 6. Yassa-ma. 7. SÅlavato-machasaæ, [PTS], 8. AbhippaÂisÃraæ-[PTS] 9. KÃlaÇkatassa-ma. 10. AparÃpariyÃyena-machasaæ. 11. SaddhindriyÃ-[PTS] [BJT Page 042] [\x 42/] Tattha catutthà pana pa¤camà ugghaÂita¤¤Æ vipa¤cita¤¤Æ neyyo ca. Tattha ugghaÂita¤¤Æ puggalo indriyÃni paÂilabhitvà dassanabhÆmiyaæ Âhito sotÃpattiphalaæ ca pÃpuïÃti ekabÅjÅ hoti paÂhamo sotÃpanno. Tattha vipa¤cita¤¤Æ puggalo indriyÃni paÂilabhitvà dassanabhÆmiyaæ Âhito sotÃpattiphalaæ ca pÃpuïÃti, kolaækolo ca hoti dutiyo sotÃpanno. Tattha neyye puggalo indriyÃni paÂilabhitvà dassanabhÆmiyaæ Âhito sotÃpattiphalaæ ca pÃpuïÃti, kolaækolo ca hoti dutiyo sotÃpanno. Tattha neyyo puggalo indriyÃni paÂilabhitvà dassanabhÆmiyaæ Âhito sotÃpattiphalaæ ca pÃpuïÃti, sattakkhattuparamo ca hoti, ayaæ tatiyo sotÃpanno. Ime tayo puggalà indiyavemattatÃya sotÃpattiphale ÂhitÃ. UgghaÂita¤¤Æ ekabÅjÅ hoti. Vipa¤cita¤¤Æ kolaækolo hoti, neyyo sattakkhattuparamo hoti. Idaæ nibbedhabhÃgiyaæ suttaæ. [PTS Page 031] [\q 31/] Sace pana taduttariæ vÃyamati, accantaniÂÂhaæ nibbÃnaæ pÃpuïÃti. Tattha ugghaÂita¤¤Æ puggalo yo tikkhindiyo, te dve puggalà honti: anÃgÃmiphalaæ pÃpuïitvà antarÃparinibbÃyÅ ca upahaccapaÂinibbÃyÅ ca, tattha vipa¤cita¤¤Æ puggalo yo tikkhindurayo, te dve puggalà honti: anÃgÃmiphalaæ pÃpuïitvÃ1 asaÇkhÃraparinibbÃyÅ ca sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ ca. Tattha neyyo anÃgÃmiphalaæ pÃpuïanto uddhaæsoto akaniÂÂhagÃmÅ hoti. UgghaÂita¤¤Æ ca vipa¤cita¤¤Æ ca indriyanÃnattena ugghaÂita¤¤Æ puggalo tikkhindriyo antarÃparinibbÃyÅ hoti. UgghaÂita¤¤Æ mudindiyo uddhaæsoto akaniÂÂhagÃmÅ hoti. UgghaÂita¤¤Æ ca vipa¤cita¤¤Æ ca indriyanÃnattena ugghaÂita¤¤Æ puggalo tikkhindiyo sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti, tikkhindriyo antarÃparinibbÃyÅ hoti, ugghaÂita¤¤Æ mudindriyo asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Vipa¤cita¤¤Æ tikkhindiyo asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti, vipa¤cita¤¤Æ mudindriyo sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti, neyyo upahaccaparinibbÃyÅ hoti, vipa¤cita¤¤Æ tikkhindiyo asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti, vipa¤cita¤¤Æ mudindriyo sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti, neyyo uddhaæsoto akaniÂÂhagÃmÅ hoti, iti pa¤ca anÃgÃmino, chaÂÂho sakadÃgÃmÅ, tayo ca sotÃpannÃti ime nava sekkhÃ. Tattha ugghaÂita¤¤Æ puggalo tikkhindiyo arahattaæ pÃpuïanto dve puggalà honti: ubhatobhÃgavimutto pa¤¤Ãvimutto ca. Tattha ugghaÂita¤¤Æ puggalo mudindriyo arahattaæ pÃpuïanto dve puggalà honti: ÂhÅtakappÅ ca paÂivedhanabhÃvo ca. [PTS Page 032] [\q 32/] tattha vipa¤cita¤¤Æ puggalo ca tikkhindriyo arahattaæ pÃpuïanto dve puggalà honti: cetanÃbhabbo ca rakkhaïabhabbo ca. Tattha vipa¤cita¤¤Æ mudindiyo arahattaæ pÃpuïanto dve puggalà honti: sace ceteti na parinibbÃti, no ce anurakkhati parinibbÃyÅ'ti. Tattha neyyo puggalo bhÃvanÃnuyogamanuyutto parihÃnadhammo hoti kammaniyato và samasÅsÅ vÃ. Ime nava arahanto. 1. PÃpuïanti-ma. [BJT Page 044] [\x 44/] Idaæ catubbidhaæ suttaæ: saækilesabhÃgiyaæ vÃsanÃbhÃgiyaæ dassanabhÃgiyaæ bhÃvanÃbhÃgiyaæ asekhabhÃgiyaæ. Imesu puggalesu tathÃgatassa dasavidhaæ balaæ pavattati. Katamaæ dasavidhaæ: idha buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ appavattite dhammacakke mahesakkhà devaputtà yÃcanÃya abhiyÃtà honti: 'desetu sugato dhamma'nti. So anuttarena buddhacakkhunà volokento addasÃsi sattÃnaæ tayo rÃsÅ1: sammattaniyato micchattaniyato aniyato. Tattha sammattaniyato rÃsi micchÃsatiæ ÃpajjeyyÃti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, asatthuko parinibbÃyeyyÃti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, samÃpattiæ ÃpajjeyyÃti ÂhÃnametaæ vijjati. Tattha micchattaniyato rÃsi ariyasamÃpattiæ paÂipajjissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, anariyamicchÃpaÂipattiæ paÂipajjissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. [PTS Page 033] [\q 33/] Tatta aniyato rÃsi sammÃpaÂipajjamÃno2 sammattaniyatarÃsiæ gamissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati, micchÃpaÂipajjamÃno sammattaniyatarÃsiæ gamissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SammÃpaÂipajjamÃno micchattaniyatarÃsiæ gamissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, micchÃpaÂipajjamÃno micchattaniyatarÃsiæ gamissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Ime tayo anuttarena buddhacakkhunà volokentassa sammÃsambuddhadda me sato 'ime dhammà anabhisambuddhÃ'ti ettÃvatÃ3 maæ koci sahadhammena paÂicodessatÅti 4 netaæ ÂhÃnaæ vijjati, vÅtarÃgassa me 5 paÂijÃnato akhÅïÃsavatÃya sahadhammena koci paÂicodessatÅti 4 netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yato pana imassa aniyatassa rÃsissa dhammadesanÃ, sà na dissati takkarassa sammÃdukkhakkhayÃyÃ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, tathà ovadito yaæ pana me aniyatarÃsi sÃvako pubbenÃparaæ visesaæ na sacchikarissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yaæ kho muni nÃnappakÃrena 6 nÃnÃniruttiyo devanÃgayakkhÃnaæ deseti dameti, dhamme vavatthÃnena vatvà kÃraïato a¤¤aæ kÃraïaæ7 gamissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, dhammapaÂisambhidÃ. Yato panimà niruttito satta sutta(?) Niruttiyo8 nÃbhisambhuneyyÃti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, niruttipaÂisambhidÃ. 1. Tayo rÃsÅnaæ-machasaæ, [PTS] 2. SammÃpaÂipajjamÃnaæ-machasaæ, [PTS] 3. EttÃvatÃ-ma. 4. PaÂicodissatÅti-ma. 5. Te-machasaæ. 6. NÃnÃppakÃrassa-machasaæ, [PTS] 7. PÃraæ-machasaæ, [PTS] 8. Satta satta niruttiyo-machasaæ. [BJT Page 046] [\x 46/] Nirutti kho pana abhisamayaratÃnaæ sÃvakÃnaæ tamatthamavi¤¤Ãpayeti neta ÂhÃnaæ vijjati. [PTS Page 034] [\q 34/] atthapaÂisambhidÃ. Mahesakkhà devaputtà upasaÇkamitvà pa¤he pucchiæsu, kÃyikena và mÃnasikena và paripÅÊitassa; hatthakuïÅti và pÃde và kha¤jassa dandhassa vÃ, so attho na parÃbhÃjÅyatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. PaÂihÃnapaÂisambhidÃ. Yaæ hi saæ tesaæ hoti taæ hi asantaæ bhavatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yaæ hi nasaæ tesaæ na bhavati, taæ hi nasaæ tesaæ bhavissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Evaæ samudayassa nirodhÃya dasa akusalakammapathÃ. MÃro và indro và brahmà và tathÃgato và cakkavattÅ và so vata nÃma mÃtugÃmo bhavissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, puriso1 rÃjà cakkavattÅ sakko devÃnamindo bhavissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Itissa evarÆpaæ balaæ evarÆpaæ ¤Ãïaæ, idaæ vuccati ÂhÃnÃÂhÃna¤Ãïaæ2 paÂhamaæ tathÃgatabalaæ. Taæ niddisitabbaæ: tÅhi rÃsÅhi catÆhi vesÃrajjehi catÆhi paÂisambhidÃhi, paÂiccasamuppÃdassa pavattiyaæ nivattiyaæ bhÃgiyaæ ca, kusalaæ kusalavipÃkesu ca upapajjati yaæ ca itthipurisÃnaæ. Idaæ paÂhamaæ tathÃgatabalaæ. TathÃgato evaæ jÃnÃti: yesaæ pana sammattaniyato rÃsi. NÃyaæ sabbatthagÃminÅ paÂipadÃ, nibbÃnagÃminiyevÃyaæ paÂipadÃ, tattha siyà micchattaniyato rÃsi, esÃ'pi na sabbatthagÃminÅ paÂipadÃ, sakkÃyasamudayagÃminÅyevÃyaæ [PTS Page 035] [\q 35/] paÂipadÃ, hotu, ayaæ tattha tattha paÂipattiyà Âhito gacchati nibbÃnaæ, gacchati apÃyaæ, gacchati devamanussassa. Yaæ yaæ và paÂipadaæ paÂipajjeyya sabbattha gaccheyya. Ayaæ sabbatthagÃminÅ paÂipadÃ, yaæ ettha ¤Ãïaæ yathÃbhÆtaæ, idaæ vuccati sabbatthagÃminipaÂipadà ¤Ãïaæ. Idaæ dutiyaæ tathÃgatabalaæ. Sà kho panÃyaæ sabbatthagÃminÅ paÂipadà nÃnÃdhimuttà keci kÃmesu keci dukkarakÃriyaæ keci attakilamathÃnuyogamanuyuttà keci saæsÃrena suddhiæ paccenti keci anavajjabhÃvanÃyÃti3. Tena tena caritena vinibaddhÃnaæ4 sattÃnaæ yaæ ¤Ãïaæ yathÃbhÆtaæ nÃnÃgataæ lokassa anekÃdhimuttigataæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Idaæ tatiyaæ tathÃgatabalaæ. 1. Puriso assa-machasaæ. 2. hÃnÃÂÂhÃna¤Ãïaæ-ma. 3. AgajjÃbhÃvanÃ-machasaæ. AnÃjjhÃbhÃvanÃ-[PTS] 4. VinibandhÃnaæ-machasaæ [PTS] [BJT Page 048] [\x 48/] Tattha sattÃnaæ adhimuttà bhavanti Ãsevanti bhÃventi bahulÅkaronti. Tesaæ kammÆpasayÃnaæ1 tadadhimuttÃnaæ2 sà ceva dhÃtu saævahati. Katarà panesà dhÃtu: nekkhammadhÃtu baladhÃtu kÃci sammattaæ3 kÃci micchattaæ ca dhÃtu adhimuttà bhavanti a¤¤atare uttariæ4 na samanupassanti. Te tadeva ÂhÃnaæ jÃti 5 jarÃmaraïassa abhinivissa voharanti: 'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti, yathà bhagavatà sakkassa devÃnamindassa bhÃsitaæ yaæ tattha yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Idaæ vuccati catutthaæ tathÃgatabalaæ. Tattha yaæ yadeva dhÃtuæ7 seÂÂhanti, taæ taæ kÃyena ca vÃcÃya ca arabhanti 8 cetasiko Ãrambho vetanà kammaæ, [PTS Page 036] [\q 36/] kÃyiko vÃcasiko Ãrambho vetasikattà kammantaraæ. TathÃgato evaæ pajÃnÃti: 'iminà sattena evaæ dhÃtukena evarÆpaæ kammaæ kataæ, taæ atÅtamaddhÃnaæ. Iminà hetunà tassa evarÆpo vipÃko vipaccati etarahi, vipaccissati và anÃgatamaddhÃna'nti. Evaæ paccuppannamaddhÃnaæ pajÃnÃti: ayaæ puggalo evaædhÃtuko idaæ kammaæ karoti, taïhÃya ca diÂÂhiyà ca. Iminà hetunà na tassa vipÃko diÂÂhe và dhamme, nibbattissati upapajje và aparamhi và pariyÃyeti. Evaæ pajÃnÃti: 'ayaæ puggalo evarÆpaæ kammaæ karissati anÃgatamaddhÃnaæ iminà hetunà tassa evarÆpo vipÃko nibbattissati iminà hetunÃ'ti yÃni cattÃri kammaÂÂhÃnÃni, idaæ kammaÂÂhÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ ca sukhavipÃkaæ-pe-iti ayaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ hetuso ÂhÃnaso vipÃkavemattataæ pajÃnÃti uccÃvacataæ10 hinappaïÅtataæ. Idaæ vuccati kammavipÃka¤Ãïaæ pa¤camaæ tathÃgatabalaæ. Tathà sattà yaæ và kammasamÃdÃnaæ samÃdiyantÃ11. Tattha evaæ pajÃnÃti: imassa puggalassa kammÃdhimuttassa rÃgacaritassa nekkhammadhÃtu12 pÃripÆriæ gacchati13 tassa rÃgÃnugate yu¤jamÃnassa paÂhamaæ jhÃnaæ saækilissati, sace puna uttariæ vÃyamato14 jhÃnavodÃnagate mÃnase visenabhÃgiyaæ paÂipadaæ anuyu¤jiyati, tassa hi jhÃnabhÃgiyaæyeva paÂhamajjhÃne ÂhÅtassa dutiyaæ jhÃnaæ vodÃnaæ gacchati, tatiyaæ [PTS Page 037] [\q 37/] ca jhÃnaæ samÃpajjitukÃmassa somanassindriyaæ cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati tassa sà pÅti avisesabhÃgiyaæ tatiyaæ jhÃnaæ. 1. Kammapasaæyaætaæ-[PTS] 2. TadÃdhimuttÃnaæ-ma. 3. Sampatti-machasaæ, pattikà ca. [PTS] 4. Uttari ma. 5. MayÃ-ma [PTS] 6. BhagavÃ-ma. 7. Saæyeva dhÃtu-ma. [PTS] 8. ùrabbhanti-ma. 9. HetunÃ-ma. 10. UccÃvÃcÃ-machasaæ, [PTS] 11. SamÃdhiyanta, [PTS] 12. DhÃtÆnaæ-machasaæ, [PTS] 13. Gacchanti-machasaæ, [PTS] 14. Uttari vÃyamato-ma. [BJT Page 050] [\x 50/] ùdissa tiÂÂhati, sace tassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tathà bhÆtassa catutthaæ jhÃnaæ vodÃnaæ gacchatiyeva. Catutthassa jhÃnassa hÃnabhÃgiyà dhammÃ, te ca dhammà yattha pajÃyanti yehi catutthaæ jhÃnaæ vodÃnaæ dissati. Evaæ ajjhÃsayasamÃpattiyà yà catasso samÃpattiyo tÅïi vimokkhamukhÃni aÂÂha vimokkhÃ. JhÃnÃnÅti cattÃri jhÃnÃni, vimokkhÃti aÂÂha ca vimokkhà tÅïi ca vimokkhamukhÃni. SamÃdhÅti cattÃro samÃdhi: chandasamÃdhi viriyasamÃdhi1 cittasamÃdhi vÅmaæsÃsamÃdhÅ. SamÃpattiyoti catasso ajjhÃsayasamÃpattiyo iti imesaæ jhÃnÃnaæ vimokkhasamÃpattÅti evarÆpo saækileso rÃgacaritassa puggalassa evaæ dosacaritassa, mohacaritassa, rÃgacaritassa puggalassa evarÆpaæ vodÃnaæ. Iti yaæ ettha ¤Ãïaæ yathÃbhÆtaæ asÃdhÃraïaæ sabbasattehi. Idaæ vuccati chaÂÂhaæ tathÃgatabalaæ. Tattha tathÃgato evaæ pajÃnÃti: lokikà dhammà lokuttarà dhammà bhÃvanÃbhÃgiyaæ indriyanÃmaæ2 labhanti ÃdhipateyyabhÆmiæ upÃdÃya, balanÃmaæ3 labhanti thÃmagataæ mano manindriyaæ, taæ upÃdÃya, viriya nÃmaæ4 labhanti ÃrambhadhÃtuæ upÃdÃya. Itissa 5 evarÆpaæ ¤Ãïaæ imehi ca dhammehi ime puggalà samannÃgatÃtipi. Dhammadesanaæ akÃsi. ùkÃrato ca vokÃrato ca [PTS Page 038] [\q 38/] ÃsayajjhÃsayassa adhimuttisamannÃgatÃnaæ. Idaæ vuccati parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ indiyabalaviriyavemattataæ ¤Ãïaæ sattamaæ tathÃgatabalaæ. Tattha ca tathÃgato lokÃdisu ca bhÆmÅsu saæyojanÃnaæ ca sekkhÃnaæ dvÅhi balehi gatiæ pajÃnÃti. PubbenivÃsÃnussatiyà atÅte saæsÃre etarahi ca paccuppanne, dibbacakkhunà cutÆpapÃtaæ iti imÃni dve balÃni dibbacakkhuto abhinihitÃni. So atÅtamaddhÃnaæ dibbassa cakkhuno gocaro, so etarahi satigocaro, iti attano ca paresaæ ca pubbenivÃsa¤Ãïaæ anekavidhaæ nÃnÃppakÃrakaæ paccuppannamaddhÃnaæ dibbena cakkhunÃ. ImÃni dve tathÃgatabalÃni, aÂÂhamaæ pubbenivÃso, navamaæ dibbacakkhu. Punacaparaæ tathÃgato ariyapuggalÃnaæ jhÃnaæ vodÃnaæ nibbedhabhÃgiyaæ pajÃnÃti: ayaæ puggalo iminà maggena imÃya paÂipadÃya ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sacchikatvà upasampajja viharatÅti, iti attano ca ÃsavÃnaæ khaye ¤Ãïaæ diÂÂhekaÂÂhÃnaæ catubhÆmimupÃdÃya yÃva navannaæ arahantÃnaæ Ãsavakkhayo odhiso sekhÃnaæ anodhiso arahantÃnaæ. Tattha cetovimutti dvÅhi Ãsavehi anÃsavÃ: kÃmÃsavena ca bhavÃsavena ca. Pa¤¤Ãvimutti dvÅhi Ãsavehi anÃsavÃ: diÂÂhÃsavena ca avijjÃsacena ca. ImÃsaæ dvinnaæ vimuttÅnaæ [PTS Page 039] [\q 39/] yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ, idaæ vuccati Ãsavakkhaye ¤Ãïaæ. Dasamaæ tathÃgatabalaæ. 1. ViriyasamÃdhi-ma. 2. Indriyaæ nÃmaæ-machasaæ, 3. Balaæ nÃmaæ-machasaæ, 4. Viriyaæ nÃmaæ-machasaæ, 5. Itissa(dve). [BJT Page 052] [\x 52/] Imesu dasasu balesu Âhito tathÃgato pa¤cavidhaæ sÃsanaæ deseti: saækilesabhÃgiyaæ vÃsanÃbhÃgiyaæ dassanabhÃgiyaæ bhÃvanÃbhÃgiyaæ asekhabhÃgiyaæ. Tattha yo taïhÃsaækileso imassa alobho nissaraïaæ. Yo diÂÂhisaækileso imassa amoho nissaraïaæ. Yo duccaritasaækileso imassa tÅïi kusalÃni nissaraïaæ. Kiæ nidÃnaæ: tÅïi1 imÃni manoduccaritÃni - abhijjhà vyÃpÃdo micchÃdiÂÂhi. Tattha abhijjhà manoduccaritaæ kÃyakammaæ upaÂÂhapeti adinnÃdÃnaæ sabbaæ ca tadupanibaddhaæ2 vÃcÃkammaæ upaÂÂhapeti, musÃvÃdaæ ca sabbavitathaæ sabbaæ vÃcamabhÃvaæ sabbamakkhaæ palÃsaæ abhijjhÃakusalamÆlanti. MusÃvÃdo3 adinnÃdÃnaæ4 abhijjhÃya cetanÃ5. Tattha vyÃpÃdo manoduccaritaæ kÃyakammaæ upaÂÂhapeti pÃïÃtipÃtaæ sabbaæ cetaæ Ãka¬¬hanaæ parika¬¬hanaæ nibandhaæ rocanaæ, vÃcÃkammaæ upaÂÂhapeti pisunÃvÃcaæ, pharusÃvÃcaæ6. MicchÃdiÂÂhi manoduccaritaæ ca abhijjhaæ vyÃpÃdaæ micchÃdiÂÂhiæ payojeti. Yassa 7 yo koci micchÃdiÂÂhi cÃgo rÃgajo và dosajo và sabbaso micchÃdiÂÂhisambhÆto, iminà kÃraïena micchÃdiÂÂhi kÃyakammaæ upaÂÂhapeti kÃmesumicchÃcÃraæ, vacÅkammaæ upaÂÂhapeti samphappalÃpaæ. [PTS Page 040] [\q 40/] imÃni tÅïi duccaritÃni akusalamÆlÃni. Yà abhijjhà so lobho, yo vyÃpÃdo so doso, yà micichÃdiÂÂhi so moho, yÃni 8 aÂÂha micchattÃni upaÂÂhapenti, tesu gahitesu tÅsu akusalamÆlesu dasavidhaæ akusalaæ9 pÃripÆriæ gacchati. Tassa tividhassa duccaritasaækilesassa vÃsanÃbhÃgiyaæ ca suttaæ nissaraïaæ. Tattha yo bahusito10 niddeso yathà lobho doso, mohopi tattha asito11 ettha lobho ussado. Tena kÃraïena tesu và dhammesu lobho pa¤¤ÃpÅyati12. TatthÃyaæ moho akusalaæ, ayaæ avijjÃ, yà catubbidhà rÆpe abhiniviÂÂhÃ, rÆpaæ attato samanupassati avijjÃgato, rÆpavantaæ và attÃnaæ attani và rÆpaæ rÆpasmiæ và attÃnaæ. 1. TÅïi hi-[PTS] 2. Tadupanibbaddhaæ-ma. 3. Sucarite sucaritaæ, musÃvÃdo. 4. MusÃvÃdà adinnÃdÃnÃ-machasaæ, 5. AbhijjhÃyatanÃya¤ca-[PTS] 6. PisuïavÃcaæ-ma. 7. Tassa-machasaæ, 8. NÃni-[PTS] 9. AkusalamÆlaæ-machasaæ, -[PTS] 10. BahusitÃ-[PTS] 11. Asituæ-machasaæ, [PTS] 12. Pa¤¤Ãpiyati-machasaæ, [BJT Page 054] [\x 54/] Tattha katamaæ padaæ sakkÃyadiÂÂhiyà ucchedaæ vadati: 'taæ jÅvaæ taæ sarÅra'nti natthikakadiÂÂhi, adhiccasamuppannadiÂÂhi ca, a¤¤o va karoti a¤¤o paÂisaævediyati pacchimasaÂÂhikappÃnaæ(?)TÅïi padÃni sakkÃyadiÂÂhiyà sassataæ bhajanti a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ ÓarÅra'nti akiriyaæ ca taæ dukkhamicchato: ahetukaæ ca patanti anajjhÃbhÃvo ca kammÃnaæ sabbaæ ca mÃnati1. Tattha 'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti saæsÃrena suddhi ÃjÅvakà chaÊÃsÅti pa¤¤Ãpenti. Yathà rÆpe sakkÃyadiÂÂhiyà catuvatthukÃ, evaæ pa¤casu khandhesu vÅsativatthukÃ2 sakkÃyadiÂÂhi sassataæ bhajati. A¤¤ÃjÅvakà ca sassatavÃdikà ca 3 sÅlabbataæ bhajanti [PTS Page 041] [\q 41/] parÃmasanti iminà bhavissÃmi devo và deva¤¤ataro vÃtÅ. Ayaæ sÅlabbataparÃmÃso. Tattha sakkÃyadiÂÂhiyà so rÆpaæ attato samanupassati: taæ jÅvaæ taæ sarÅrami'ti. Taæ kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati nÃbhippasÅdati, pubbante aparante pubbantÃparante -pe- iti vÃsanÃbhÃgiyesu Âhitassa ayaæ upakkhileso. Tattha saddhindriyena sabbaæ vicikicchitaæ pajahati, pa¤¤indriyena udayabbayaæ passati, samÃdhindriyena cittaæ ekodikaroti, viriyindriyena Ãrabhati * so imehi pa¤cahi indriyehi saddhÃnusÃrÅ aveccappasÃde nirato Ãnantariyaæ3 samÃdhiæ uppÃdeti. Indriyehi suddhehi dhammÃnusÃrÅ appaccayatÃya Ãnantariyaæ9 samÃdhiæ uppÃdeti, so idaæ dukkha'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti (saccÃni) idaæ dassanabhÃgiyaæ suttaæ. Tassa pa¤cannaæ oramabhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ tÅïi saæyojanÃnà dassanà pahÃtabbÃni 5 sabbena sabbaæ pahÅnÃni dve puggalakatÃni(?) Tattha tÅïi akusalamÆlÃni bhÃvanÃpahÃtabbÃni uparikkhittÃni cha bhave nibbattenti. Tattha tesu abhijjhÃvyÃpÃdesu tanukatesu cha bhavà parikkhayaæ6 mariyÃdaæ gacchanti, dve bhavà avasiÂÂhÃ. Tassa abhijjhà ca byÃpÃdo ca sabbena sabbaæ parikkhÅïà honti. Eko bhavo avasiÂÂho hoti. So ca mÃnavasena nibbatteti. Ki¤cÃpi ettha a¤¤epi cattÃro kilesà rÆparÃgo bhavarÃgo avijjà uddhaccaæ, tetasmiæ7. MÃnabhÆtà nappaÂibalà asmimÃnaæ vinivattetuæ, sabbepi [PTS Page 042] [\q 42/] te asmimÃnassa pahÃnaæ Ãrabhante 8. KhÅïesu na ca tesu idamuttariæ dassanabhÆmiyaæ pa¤casu sekhapuggalesu tÅsu ca paÂipannakesu' dvÅsu ca phalaÂÂhesu bhÃvanÃbhÃgiyaæ suttaæ. Taduttariæ10. AsekhabhÃgiya- 1. MÃnayi-machasaæ, 2. VatthukÃ-machasaæ, [PTS] 3. AnantalÅsaæ-machasaæ. * SatÅndriyaæ ÆnÃ. 4. VÃdike-machasaæ, [PTS] 5. DassanapahÃtabbÃni-ma. 6. ParijjhayÃ-machasaæ, [PTS] 7. Ketusmiæ, machasaæ, [PTS] 8. ùrabhate-machasaæ, [PTS] 9. PaÂippannakesu-ma. 10. Taduttari-ma. [BJT Page 056] [\x 56/] -Puttaæ. Katthaci bhÆmi navÅÊÅyati(?) Idaæ ca pa¤camaæ suttaæ tiïïaæ puggalÃna desitaæ puthujjanassa, sekhassa asekhassa. SaækilesabhÃgiyaæ vÃsanÃbhÃgiyaæ puthujjanasasa, dassanabhÃgiyaæ bhÃvanÃbhÃgiyaæ pa¤cannaæ sekhÃnaæ, yaæ paÂhamaniddiÂÂhaæ asekhabhÃgiyaæ sabbesaæ arahantÃnaæ. Yaæ pana pa¤cavidhaæ sattavÅsaÃkÃre pariyesitabbaæ. Etesu tassa gatÅnaæ gato uttari(?) Taæ ca kho saÇkhepena pa¤¤ÃsÃya ÃkÃrehi sampatati, ye pa¤¤Ãsa ÃkÃrà sÃsane niddiÂÂhà te saÇkhipÅyantà dasahi ÃkÃrehi patanti, ye ariyasaccaæ nikkhepena Âhite saÇkhipÅyantà aÂÂhasu ÃkÃresu patanti. Catusu ca sÃdhÃraïesu suttesu, yà hÃrasampÃtassa bhÆmi te saÇkhipÅyantà pa¤casu suttesu patanti: saækilesabhÃgiye vÃsanÃbhÃgiye bhÃvanÃbhÃgiye nibbedhabhÃgiye asekhabhÃgiye ca. Te saÇkhipÅyantà catusu suttesu patanti: saækilesabhÃgiye vÃsanÃbhÃgiye nibbedhabhÃgiye asekhabhÃgiye ca. Te saÇkhipÅyamÃnà tÅsu suttesu patanti puchujjanabhÃgiye sekhabhÃgiye asekhabhÃgiye ca. Te saÇkhipÅyantà dvÅsu suttesu patanti: nibbedhabhÃgiye ca pubbayogabhÃgiye ca. [PTS Page 043] [\q 43/] yathà vuttaæ bhagavatÃ: "dve atthavase sampassamÃnà tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhà dhammaæ desenti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Satthà pubbayogasamannÃgate appakasirena ma¤¤amÃno vasiyati. Pubbayogà ca bhavissanta sattÃnaæ ma¤¤amÃnÃdharÃya1(?) Tattha pa¤¤Ãvemattataæ attano samanupassamÃnena aÂÂhavidhe suttasaÇkhepe yattha yattha sakkoti tattha tattha yojetabbaæ, tattha tattha yojetvà suttassa atthe niddisitabbo. Na hi sativodÃnaæ manodhÃretvà vinà sakkà yena kenaci suttassa atthaæ yathÃbhÆtaæ niddisituæ. Tattha purimakÃnaæ suttÃnaæ imà uddÃnagÃthÃ: (1) KÃmandhà jÃlasa¤channà - pa¤ca nÅvaraïÃni ca Mano pubbaÇgamà dhammà - mahÃnÃmo ca sÃkiyo, (2) Uddhaæ adho vippamutto - yaæ ca sÅlakimatthiyà Yassa selÆpamaæ cittaæ - upatissapucchÃdikÃ, (3) Yassa kÃyagatÃsati - channaæ tamoparÃyano Na taæ daÊhaæ cetasikaæ - ayaæ lokoti Ãdikaæ, (4) CattÃro ceva puggalà - dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati SotÃnudhatadhammesu - ayaæ tesaæ anukkamo. (9) Tattha katamà Ãïatti: 13. Sace bhÃyatha 2 dukkhassa - sace vo dukkhamappiyaæ MÃkattha pÃpakaæ kammaæ - ÃcÅ và yadi và raho. "AtÅte rÃdha rÆpe anepekkho hohÅ"ti 3 vitthÃrena kÃtabbÃ. [PTS Page 044] [\q 44/] 1. DhÃrÃya-[PTS] 2. SÃyayi-[PTS] 3. Anapekkhà hotÅti-[PTS] [BJT Page 058] [\x 58/] "SÅlavantena Ãnanda puggalena na cetanÃ1 karaïÅyà 'kinti me avippaÂisÃro bhavissatÅ"ti 2. Ayaæ vuccati Ãïatti. (10) Tattha katamaæ phalaæ: 14. Dhammo bhave rakkhati dhammacÃriæ Chattaæ mahantaæ yatha vassakÃle, EsÃnisaæso dhamme sucinne Na duggatiæ gacchati dhammacÃrÅ. Idaæ phalaæ: (11) Tattha katamo upÃyo: 15. Sabbe dhammà anattÃti - yadà pa¤¤Ãya passati Atha nibbindati dukkhe - esa maggo visuddhiyÃ. "SattahaÇgehi samannÃgato kho bhikkhu api himavantaæ pabbatarÃjÃnaæ cÃleyya, ko pana vÃdo chavaæ avijjaæ. " (Sattakesu veyyÃkaraïaæ kÃtabbaæ. ) Ayaæ upÃyo. (12) Tattha katamaæ3 Ãïatti ca phalaæ ca: 16. Sace bhÃyatha dukkhassa - sace vo dukkhamappiyaæ MÃ'kattha pÃpakaæ kammaæ - Ãvi và yadi và raho. 17. Sace ca pÃpakaæ kammaæ - karissatha karotha vÃ4 Na vo dukkhà pamuttyatthi 5 - upaccÃ'pi 6 palÃyataæ. PurimikÃya gÃthÃya Ãïatti, pacchimikÃya phalaæ. "SÅle patiÂÂhÃya dve dhammà bhÃvetabbÃ: yà ca cittabhÃvanà yà ca pa¤¤ÃbhÃvanÃ" ayaæ7 Ãïatti, rÃgavirÃgà ca phalaæ. [PTS Page 045] [\q 45/] (13) Tattha katamaæ phalaæ ca upÃyo ca: 18. SÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o - cittaæ pa¤¤aæ ca bhÃvayaæ ùtÃpÅ nipako bhikkhu - so imaæ vijaÂaye jaÂaæ. PurimikÃya a¬¬hagÃthÃya upÃyo, pacchimikÃya a¬¬hagÃthÃya phalaæ. 1. Sadà machasaæ-[PTS] 2. AssÃti-[PTS] Machasaæ, 3. KatamÃ-machasaæ, 4. Karotha và karissatha-ma. 5. PamokkhÃtthi-ma. 6. UpeccÃpi-machasaæ udÃna, [PTS] 7. Yà ca-ma. [BJT Page 060] [\x 60/] 'Nandiyo sakko - kapilavatthusmiæ nigrodhÃrÃmake1' suttaæ. MÆlato upÃdÃya yÃva chasu dhammesu uttariæ2 pa¤casu dhammesu yÃva 'karaïÅyaæ attano na samanupassanti'3 ayaæ upÃyo. AriyasÃvako pajahateva pÃpake akusale dhamme, na upÃdiyatÅ'4 ti 7. SabbÃsu chasu pa¤casu, ayaæ phalaæ ca upÃyo ca. (14) Tattha katamaæ Ãïatti ca phalaæ ca upÃyo ca: 19. Su¤¤ato lokaæ avekkhassu - mogharÃja sadà sato AttÃnudiÂÂhiæ Æhacca - evaæ maccutaro siyÃ. "Su¤¤ato lokaæ avekkhassu mogharÃjÃ"ti Ãïatti. "Sadà sato"ti upÃyo. "AttÃnudiÂÂhiæ Æhacca evaæ maccutaro siyÃ"ti phalaæ. "SamÃdhiæ bhikkhave bhÃvetha, samÃhito bhikkhave bhikkhu rÆpaæ aniccanti pajÃnÃti, evaæ passaæ ariyasÃvako parimuccati jÃtiyÃpi -peupÃyÃsehipi 5. Idha tÅïipi. (15) Tattha katamo assÃdo: 20. KÃmaæ kÃmayamÃnassa - tassa ce taæ samijjhati Addhà pÅtimano hoti - laddhà macco yadicchati. Ayaæ assÃdo. [PTS Page 046] [\q 46/] "Dhammacariyà samacariyà kusalakiriyÃ6 hetu hi brÃhmaïa evamidhekacce sattà kÃyassa bhedà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. " Ayaæ assÃdo. (16) Tattha katamo ÃdÅnavo: 21. KÃmesu ve ha¤¤ate - sabbà mucce va - (?) Ayaæ ÃdÅnavo. Pasenadisaæyuttake sutte pabbatÆpamÃ. Ayaæ Ãdinavo. (17) Tattha katamaæ nissaraïaæ: 22. Yo kÃme parivajjeti - sappasseva padà siro So'maæ visattikaæ loke - sato samativattati, Saæyuttake suttaæ pÃricchattako paï¬upalÃso sannapalÃso; idaæ nissaraïaæ. 1. Isivuttapuririkà ma ekarakkhe-ma [PTS] 2. Uttari-ma [PTS] 3. YÃcayogo karaïÅyo-ma. 4. Asahagatassa kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccatÅti-ma. 5. UpÃyÃsepi-[PTS] 6. KusalacariyÃ-machasaæ, [PTS] [BJT Page 062] [\x 62/] (18) Tattha katamo assÃdo ca ÃdÅnavo ca: 23. YÃni karoti puriso - tÃni attani passati KalyÃïakÃrÅ kalyÃïaæ - pÃpakÃrÅ ca pÃpakaæ. Tattha yaæ pÃpakÃrÅ paccanubhoti ayaæ ÃdÅnavo1 kalyÃïakÃrÅ yaæ paccanubhoti, ayaæ assÃdo. LÃbhÃlÃbha aÂÂhakesu byÃkaraïaæ, tattha "alÃbho ayaso nindà dukkhaæ" ayaæ ÃdÅnavo. 'LÃbho yaso sukhaæ pasaæsÃ' ayaæ assÃdo. (19) Tattha katamaæ assÃdo ca nissaraïaæ ca: 24. Sukho vipÃko pu¤¤Ãnaæ - adhippÃyo ca ijjhati Khippaæ ca paramaæ santiæ - nibbÃnamadhigacchati. Yo ca vipÃko pu¤¤Ãnaæ yà va adhippÃyassa ijjhanÃ, ayaæ assÃdo. Yaæ khippaæ ca paramaæ santiæ nibbÃnamadhigacchati, idaæ nissaraïaæ. "KhattiæsÃya 2 ceva mahÃpurisalakkhaïehi samannÃgatassa mahÃpurisassa dve yeva gatiyo bhavanti 3: sace agÃraæ ajjhÃvasati, [PTS Page 047] [\q 47/] rÃjà hoti cakkavattÅ' (yÃva abhivijitvà ajjhÃvasati) ayaæ assÃdo "sace agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati" (sabbaæ vitthÃrena 4) idaæ nissaraïaæ. Ayaæ assÃdo ca nissaraïaæ ca. (20) Tattha katamo ÃdÅnavo ca nissaraïaæ ca: 25. ùdÃnassa bhayaæ ¤atvà - jÃtimaraïasambhavaæ AnÃdÃtÆna nibbÃti 5 - jÃtimaraïasaÇkhayÃ. PurimikÃya a¬¬hagÃthÃya jÃtimaraïasambhavo ÃdÅnavo. 'AnÃdÃtÆna nibbÃti jÃtimaraïasaÇkhayÃti nissaraïaæ. "Kicchaæ vatÃyaæ loko Ãpanno, jÃyati ca jÅyati ca mÅyati ca"5. YÃva "kudassu nÃma imassa dukkhassa nissaraïaæ pa¤¤Ãyissati jarÃmaraïassÃ"ti 7. Ettha yà upaparikkhÃ, ayaæ ÃdÅnavo, yo gedhaæ hitvÃ8. Abhinikkhamati yÃva purÃïakÃya rÃjadhÃniyÃ. Idaæ nissaraïaæ. Ayaæ ÃdÅnavo ca nissaraïaæ ca. (21) Tattha katamo assÃdo ca ÃdÅnavo ca nissaraïaæ ca: 26. KÃmÃhi citrà madhurÃ9 manoramà virÆparÆpena10 mathenti cittaæ, ÃdÅnavaæ kÃmaguïesu disvÃ, Tasmà ahaæ pabbajitomhi rÃja, DumapphalÃni ca patanti mÃnavà Daharà ca vuddhà ca sarÅra bhedà Etampi disvÃ2 pabbajitomhi rÃjà Apaïïakaæ sÃma¤¤ameva seyyo. 1. AssÃdo-ma. 2. BÃttiæsÃya-machasaæ. 3. Honti-ma, [PTS] 4. Sabbena oghena-ma, [PTS] 5. Yamidaæ jÃyate ca mÅyate ca-ma, [PTS] 6. Nibbattati-machasaæ, [PTS] 7. Anto bhavissati parato vÃti-ma, [PTS] 8. Gedhaæ ¤atvÃ-ma, [PTS] 9. VividhÃ-ma, [PTS] 10. VirÆparÆpehi-ma, [PTS] 11. DÆmapphÃlÃneva-sÅmu, machasaæ, syÃ. 12. Etaæ vijitvà - syÃ, evamhi disvÃ- sÅmu. [BJT Page 064] [\x 64/] Yaæ 'kÃmà hi citrà madhurà manoramÃ'ti ayaæ assÃdo. Yaæ 'virÆparÆpena mathenti citta'nti ayaæ ÃdÅnavo [PTS Page 048] [\q 48/] yaæ 'ahaæ pabbajitomhi rÃja apaïïakaæ sÃma¤¤ameva seyyo'ti idaæ nissaraïaæ. BÃlisikopamasuttaæ. 1 Yaæ ÃsÃya và vedanÅyaæ kammaæ gÃhati, tathà cepi yaæ yaæ pÃpakammaæ anubhoti, tattha dukkhavedanÅyena kammena abhÃvitakÃyena ca yÃva parittacetaso ca ÃdÅnavaæ dasseti, sukhavedanÅyena kammena assÃdaæ dasseti 2 yaæ purÃsadiso hoti. BhÃvitacitto bhÃvitakÃyo bhÃvitapa¤¤o mahÃnÃmo, idaæ nissaraïaæ. (22) Tattha katamaæ lokiyaæ suttaæ: 27. Na hi pÃpaæ kataæ kammaæ - sajju khÅraæva muccati Dahantaæ bÃlamanveti - bhasmacchanno va pÃvako. 'CattÃri agatigamanÃni, idaæ lokiyaæ suttaæ. (23) Tattha katamaæ lokuttaraæ suttaæ: 28. YassindriyÃni samathaæ gatÃni Assà yathà sÃrathinà sudantÃ, PahÅnamÃnassa anÃsavassa DevÃ'pi tassa pihayanti tÃdinoti, "Ariyaæ vo bhikkhave sammÃsamÃdhiæ desessÃmÅ" ti idaæ lokuttaraæ suttaæ. (24) Tattha katamaæ lokiyaæ lokuttaraæ ca suttaæ: 29. Sattiyà viya omaÂÂho - ¬ayhamÃnova matthake KÃmarÃgappahÃnÃya - sato bhikkhÆ paribbaje. "Sattiyà viya omaÂÂho ¬ayhamÃnova matthake"ti lokiyaæ "kÃmarÃgappahÃnÃya sato bhikkhu paribbaje"ti lokuttaraæ. [PTS Page 049] [\q 49/] "KabaliÇkÃre ÃhÃre atthi chando"ti lokiyaæ. "Natthi chando"ti lokuttaraæ. Idaæ lokiyaæ lokuttaraæ ca suttaæ. (25) Tattha katamaæ kammaæ: 30. Yo pÃïamatipÃteti - musÃvÃdaæ ca bhÃsati Loke adinnaæ - Ãdiyati - paradÃraæ ca gacchati, SurÃmerayapÃnaæ ca yo naro anuyu¤jati. 31. AppahÃya pa¤ca verÃni - dussÅlo iti vuccati, (KÃyassa bhedà duppa¤¤o - nirayaæ sosapajjati. ) "TÅïimÃni bhikkhave duccaritÃni" idaæ kammaæ. 1. Balavaæ bÃlopama suttaæ - ma, [PTS] 2. AssÃdeti - ma. [BJT Page 066] [\x 66/] (26) Tattha katamo vipÃko: 32. SaÂÂhivassasahassÃni - paripuïïani sabbaso "diÂÂhà mayà bhikkhave chaphassÃyatanikà nÃma nirayà diÂÂhà mayà bhikkhave chaphassÃyatanikà nÃma saggÃ. " Ayaæ vipÃko. (27) Tattha katamaæ kammaæ ca vipÃko ca: 33. AyasÃva malaæ samuÂÂhitaæ - taduÂÂhÃya 2 tameva khÃdati Evaæ atidhonacÃrinaæ - sÃni kammÃni nayanti duggatiæ. "AyasÃva malaæ samuÂÂhitaæ" yÃva "sÃni kammÃnÅ"ti idaæ kammaæ, "nayanti duggati"nti vipÃko. "Catusu sammà paÂipajjamÃno: mÃtari pitari tathÃgate [PTS Page 050] [\q 50/] tathÃgatasÃvake" yà sammÃpaÂitti, idaæ kammaæ. Yaæ devesu upapajjati, ayaæ vipÃko. Idaæ kammaæ ca vipÃko ca. (28) Tattha katamaæ niddiÂÂhaæ suttaæ: 34. NelaÇgo setapacchÃdo - ekÃro vattate 3 ratho AnÅghaæ passa Ãyantaæ - chinnasotaæ abandhanaæ. Yaæ và cittaæ samaïesu citto gahapati 4 dissati, evaæ imÃya gÃthÃya niddiÂÂho attho. GopÃlakÆpame ekÃdasa padÃni. "Evaæ kho bhikkhave bhikkhÆ rÆpa¤¤Æ hoti" yÃva 5 "atirekapÆjÃya pÆjetà hotÅ"ti. ImÃni ekÃdasa padÃni yathÃbhÃsitÃni niddiÂÂho attho. (29) Tattha katamaæ aniddiÂÂhaæ suttaæ: 35. Sukho viveko tuÂÂhassa - sutadhammassa passato AbyÃpajjaæ sukhaæ loke - pÃïabhÆtesu saæyamo. 36. Sukhà virÃgatà loke - kÃmÃnaæ samatikkamo asmimÃnassa yo vinayo - etaæ ve paramaæ sukhanti. Idaæ aniddiÂÂhaæ, aÂÂha mahÃpurisavitakkÃ. Idaæ aniddiÂÂhaæ. (30) Tattha katamaæ niddiÂÂhaæ ca aniddiÂÂhaæ ca: 37. Pasannanetto sumukho - brahà uju patÃpavà Majjhe samaïasaÇgassa - Ãdiccova virocati. [PTS Page 051] [\q 51/] 1. Vipaccagà - machasaæ. [PTS] 2. TatuÂÂhÃya - machasaæ, [PTS] 3. Vattati - machasaæ, [PTS] 4. Cittogahapati - machasaæ. 5. Yà ca - machasaæ, [PTS] 6. AniddiÂÂho attho - machasaæ, [PTS] [BJT Page 068] [\x 68/] 'Pasannanetto' yÃva 'Ãdiccova virocatÅ'ti niddiÂÂho. Pasannanetto so bhagavÃ, kathaæ ca pana pasannanettatÃ, kathaæ sumukhatÃ, kathaæ brÃhÃkÃyatÃ, kathaæ ujukatÃ, kathaæ patÃpavattÃ. 1 Kathaæ virocatÅ ti 2 aniddiÂÂho. Theïapiï¬Æpamaæ veyyÃkaraïaæ' yathà pheïapiï¬o evaæ rÆpaæ, yathà bubbuÊo3 evaæ vedanÃ, mÃyÆpamaæ4 vi¤¤Ãïaæ, pa¤cakkhandhà pa¤cahi upamÃhi niddiÂÂhÃ, kena kÃraïena pheïapiï¬upamaæ rÆpaæ, sabbaæ ca cakkhuvi¤¤eyyaæ yaæ và catÆhi Ãyatanehi. Kathaæ vedanà bubbuÊupamÃ, katarà ca sà vedanà sukhà dukkhà adukkhamasukhÃ, evamesà aniddiÂÂhÃ. Evaæ niddiÂÂhaæ ca aniddiÂÂhaæ ca. (31) Tattha katamaæ ¤Ãïaæ: 38. Pa¤¤Ã hi seÂÂhà lokasmiæ - yÃyaæ nibbedhagÃminÅ, YÃya sammà pajÃnÃti - jÃtimaraïasaÇkhayaæ. "TÅïi'mÃni indiyÃni: ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindiyaæ. Idaæ ¤Ãïaæ. (32) Tattha katamaæ ¤eyyaæ: 39. KÃmesu sattà kÃmasaÇgasattà Saæyojane vajjamapassamÃnÃ, Na hi jÃtu saæyojanasaÇgasattà Oghaæ tareyyuæ vipulaæ mahantaæ. [PTS Page 052] [\q 52/] 'CatÆhi dhamme hi 5 samannÃgatà kÃyassa bhedà devesu uppajjanti, UdÃne kÃviyaæ6 suttaæ, apaïïakapasÃdanÅyaæ. Idaæ ¤eyyaæ. (33) Tattha katamaæ ¤Ãïaæ ca ¤eyyaæ ca: 40. Sabbe dhammà anattÃtÅ - yadà pa¤¤Ãya passati Atha nibbindati dukkhe - esa maggo visuddhiyÃ. Yadà passatÅ'ti ¤Ãïaæ. Yo sabbadhammesu anattÃkÃrena upaÂÂhapeti, idaæ ¤eyyaæ. "CattÃri ariyasaccÃni, tattha tÅïi ¤eyyÃni. Maggasaccaæ sÅlakkhandho ca pa¤¤Ãkkhandho ca idaæ ¤Ãïaæ ca ¤eyyaæ ca. (34) Tattha katamaæ dassanaæ: 41. Eso'va maggo nattha¤¤o - dassanassa visuddhiyà Etaæ hi 7 tumhe paÂipajjatha - mÃrassetaæ pamohanaæ. 1. PatÃpavatÃ-machasaæ, [PTS] 2. VÅrocatÃni-machasaæ, [PTS] 3. PubbuÊo-machasaæ. 4. MÃyÃ-machasaæ. 5. AÇgehi-machasaæ, [PTS] 6. Kapiyaæ-[PTS] 7. Ekamhi-machasaæ [BJT Page 070] [\x 70/] "CatÆhi aÇgehi samannÃgato ariyasÃvako attanÃva attÃnaæ byÃkareyya: 'khÅïanirayomhi' yÃva 'sotÃpannohamasmi avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyano" ti idaæ dassanaæ. (35) Tattha katamà bhÃvanÃ: 42. YassindriyÃni subhÃvitÃni1 Ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke, *nibbijjha imaæ paraæ ca lokaæ KÃlaæ kaÇkhati bhÃvito sa danto. "CattÃri dhammapadÃni: anabhijjhà avyÃpÃdo sammÃsati sammÃsamÃdhi. [PTS Page 053 [\q 53/] "] ayaæ bhÃvanÃ. (36) Tattha katamaæ dassanaæ ca bhÃvanà ca: 43. Vacasà manasà ca kammunà ca 2 Aviruddho sammà viditvà dhammaæ, NibbÃnapadÃbhipatthayÃno Sammà so loke paribbajeyya. 'SotÃpattiphalaæ sacchikÃtukÃmena katame dhammà manasikÃtabbÃ: bhagavà Ãha, pa¤cupÃdÃnakkhandhÃ. Idaæ dassanaæ ca bhÃvanà ca. (37) Tattha katame vipÃkadhammadhammÃ: "YÃni karoti puriso"ti vitthÃro. "TÅïi'mÃni bhikkhave sucaritÃni" ime vipÃkadhammadhammÃ. (38) Tattha katame navipÃkadhammadhammÃ: 44. RÆpaæ vedayitaæ sa¤¤Ã - vi¤¤Ãïaæ yà ceva vetanà Neso'hamasmi na me so - attà iti diÂÂho virajjati. "Pa¤cime bhikkhave khandhÃ" ime navipÃkadhammadhammÃ. (39) Tattha katamo nevavipÃko navipÃkadhammadhammo: 45. Ye evaæ paÂipajjanti - nayaæ buddhena desitaæ, Te dukkhassantaæ karissanti - satthu sÃsanakÃrakÃ'ti. Iti yà ca sammÃpaÂipatti yo ca nirodho, ubhayametaæ neva vipÃko na vipÃkadhammo. [PTS Page 054] [\q 54/] Brahmacariyaæ vo bhikkhave desessÃmi, brahmacariyaphalÃni ca: brahmacariyaæ ca ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, brahmacariyaphalÃni sotÃpattiphalaæ yÃva arahattaæ. 1. BhÃvitÃni - [S. 2. ManasÃtha kammanà ca - ma. *' So puggalo matimà ca rÆpasa¤¤Å Yumohagatà na jÃnÃti, Iti machasaæ - [PTS] potthakesu dissati. [BJT Page 072] [\x 72/] (40) Tattha katamaæ sakavacanaæ: 46. SabbapÃpassa akaraïaæ - kusalassa upasampadà Sacittapariyodapanaæ - etaæ buddhÃnasÃsanaæ. "TÅïi'mÃni bhikkhave vimokkhamukhÃni" idaæ sakavacanaæ. (41) Tattha katamaæ paravacanaæ: 47. Natthi puttasamaæ pemaæ - natthi gosamitaæ1 dhanaæ Natthi suriyasamÃ2 Ãbhà - samuddaparamà sarÃ. "Hotu devÃnaminda subhÃsitena jayoti"* "so hi nÃma bhikkhave sakko devÃnamindo sakaæ pu¤¤aphalaæ upajÅvamÃno"ti vitthÃrena kÃtabbaæ. Idaæ paravacanaæ. (42) Tattha katamaæ sakavacanaæ ca paravacanaæ ca: 48. Yaæ pattaæ yaæ ca pattabbaæ - ubhayametaæ rajÃkiïïaæ Ye evaæ vÃdino natthi - tesaæ kÃmesu doso'ti. Idaæ paravacanaæ. "Ye ca kho te ubho ante anupagamma vaÂÂaæ tesaæ natthi pa¤¤ÃpanÃya. Idaæ sakavacanaæ. [PTS Page 055] [\q 55/] 49. Nandati puttehi puttimà Gomiko3 gohi tatheva nandati, upadhÅhi narassa nandanÃ5 Na hi so nandati; yo nirÆpadhÅ'ti. Paravacanaæ. 50. Socati puttehi puttimà gomiko gohi tatheva socati, UpadhÅ hi narassa socanÃ6 Na hi so socati yo nirÆpadhÅ'ti, sakavacanaæ. Idaæ sakavacanaæ paravacanaæ ca. (43) Tattha katamaæ sattÃdhiÂÂhÃnaæ: 51. Ye keci bhÆtà bhavissanti Ye vÃ'pi sabbe gamissanti pahÃya dehaæ, Taæ sabbaæ jÃniæ kusalo viditvà ùtÃpiyo7 brahmacariyaæ careyya, 1. Goïasamitaæ-ma. [PTS] 2. SuriyasamÃ-ma. [PTS] *] Hetunà mÃrisà iccÃdi pÃÂho machasaæ [PTS] Potthakesu dissati. 3. Gomà - machasaæ, 4. Bhogiko, bhogehi-[PTS] 5. Jano, nandÅto-[PTS] 6. DhammeÂhito-[PTS] 7. Jano sa socati-[PTS] [BJT Page 074] [\x 74/] "Tayome bhikkhave satthÃro: tathÃgato arahaæ sekkho paÂipado". Idaæ sattÃdhiÂÂhÃnaæ. (44) Tattha katamaæ dhammÃdhiÂÂhÃnaæ: 52. Yaæ ca kÃmasukhaæ loke - yaæ vidaæ diviyaæ sukhaæ, Taïhakkhayasukhassete - kalaæ nÃgghanti soÊasiæ. [PTS Page 056] [\q 56/] "Sattime bhikkhave bojjhaÇgÃ" idaæ dhammÃdhiÂÂhÃnaæ. (45) Tattha katamaæ sattÃdhiÂÂhÃnaæ ca dhammÃdhiÂÂhÃnaæ ca: "Duddasaæ taæ1 saccaæ duddaso paÂivedho bÃlehi, jÃnato passato natthi nandÅ'ti vadÃmi. Duddasaæ taæ saccaæ duddaso paÂivedho bÃlehi'ti dhammÃdhiÂÂhÃnaæ. 'JÃnato passato natthi nandÅ'ti sattÃdhiÂÂhÃnaæ. DÃrÆkkhandhopamaæ, gaÇgÃya tiriyaæ2 orima¤ca tÅraæ pÃrima¤ca tÅraæ thale và na ca ussÅdanaæ majjhe ca na saæsÅdanaæ manussagÃho3 ca amanussagÃho ca anto pÆtibhÃvo ca, idaæ dhammÃdhiÂÂhÃnaæ. Evaæ pana bhikkhu nibbÃnaninno bhavissati nibbÃnapoïo'ti 4 sattÃdhiÂÂhÃnaæ. Idaæ sattÃdhiÂÂhÃnaæ ca dhammÃdhiÂÂhÃnaæ ca. (46) Tattha katamo thavo: 53. MaggÃna'ÂÂhaÇgiko seÂÂho - saccÃnaæ caturo padÃ, VirÃgo seÂÂho dhammÃnaæ - dvÅpadÃnaæ ca cakkhumÃ. "TÅïi'mÃni bhikkhave aggÃni: buddho sattÃnaæ, virÃgo dhammÃnaæ, saÇgho gaïÃnaæ" ayaæ thavo. (47) Tattha katamaæ anu¤¤Ãtaæ: [PTS Page 057] [\q 57/] 54. KÃyena saævaro sÃdhu - sÃdhu vÃcÃya saævaro Manasà saævaro sÃdhu - sÃdhu sabbattha saævaro, Sabbattha saævuto bhikkhu - sabbadukkhà pamuccati. Idaæ bhagavatà anu¤¤Ãtaæ. "TÅïi'mÃni bhikkhave karaïÅyÃni: kÃyasucaritaæ vacÅsucaritaæ manosucaritaæ. " Idaæ anu¤¤Ãtaæ. (48) Tattha katamaæ paÂikkhittaæ: "natthi puttasamaæ pemaæ" vitthÃro. Idaæ paÂikkhittaæ. "TÅïi'mÃni bhikkhave akaraïÅyÃni (sayaæ abhi¤¤Ãya desitÃni) katamÃni tÅïi: kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ" idaæ paÂikkhittaæ. 1. Duddasamantaæ- machasaæ-[PTS] 2. TÅriyÃ-machasaæ [PTS] 3. ManussaggÃho-machasaæ. 4. NibbÃnaparÃyaïoti-ma. 5. TÅriyÃ-machasaæ, [PTS] [BJT Page 076] [\x 76/] (49) Tattha katamaæ anu¤¤Ãtaæ ca paÂikkhittaæ ca: 55. KÃyena kusalaæ kayirÃ1 - assa kÃyena saævuto kÃyaduccaritaæ hitvà - kÃyasucaritaæ care. DvÅhi paÂhamapadehi catutthena ca padena anujÃnÃti. KÃyaduccaritaæ hitvÃ'ti tatiyena padena paÂikkhittanti. MahÃvibhaÇgo aviratÃpanÃdo. (?) Tatthimà uddÃnagÃthÃ: (1) Sace bhÃyatha dukkhassa - rÆpe rÃdha atÅtake SÅlavantena Ãnanda - dhammo chattaæva rakkhati. [PTS Page 058] [\q 58/] (2) Sabbe dhammà anattÃti - himavantampi cÃlaye Na vo dukkhà pamuttyatthi - samatho ca vipassanÃ, (3) KÃmacchandaæ upÃdÃya - yo so vitakkehi khajjati SubhÃvitatte bojjhaÇge - so imaæ vijaÂaye jaÂaæ. (4) Su¤¤ato lokaæ avekkhassu - samÃdhiæ bhikkhu bhÃvaye KÃmaæ kÃmayamÃnassa - dhammacariyÃya suggatiæ. (5) Ha¤¤ate sabbà mucce va - nipphoÂhentà catuddisà Yo kÃme parivajjeti - pÃricchattopamena ca, (6) YÃni karoti puriso - lokadhammà pakÃsità Sukho vipÃko pu¤¤Ãnaæ - tatiyaæ a¤¤aæ na vijjati, (7) ùdÃnassa bhayaæ ¤atvà - jÃyati jÅyatÅ ti ca KÃmà hi citrà madhurà - atha bÃlisikopamaæ2, (8) Na hi pÃpaæ kataæ kammaæ - agatÅhi ca gacchati, YassindriyÃni samathaæ gatÃni - tatheva pa¤ca¤Ãïiko. (9) Sattiyà viya omaÂÂho - vi¤¤Ãïaæ ca patiÂÂhitaæ; Yo pÃïamatipÃteti - tÅïi duccaritÃni ca, (10) saÂÂhivassasahassÃni - khaïaæ laddhÃna dullabhaæ AyasÃca malaæ samuÂÂhitaæ - catÆsu paÂipajjati, (11) NelaÇgo setapacchÃdo - atha gopÃlakÆpamaæ Sukho viveko tuÂÂhassa - vitakkà ca sudesitÃ, (12) Pheïapiï¬Æpamaæ rÆpaæ - brahà uju patÃpavà Pa¤¤Ã hi seÂÂhà lokasmiæ - ana¤¤Ã tÅïi indriyÃni, [PTS Page 059] [\q 59/] 1 (KaramÃno- 2. Loïa sallopamaæ - machasaæ, [PTS] (Kare - machasaæ. [BJT Page 078] [\x 78/] (13) KÃmesu sattà kÃmasaÇgasattà - atha vaïïÃrahassa ca Sabbe dhammà anattÃti - ariyasaccaæ ca desitaæ, (14) Esova maggo nattha¤¤o - sotÃpannoti byÃkare YassindriyÃni subhÃvitÃni - atha dhammapadehi ca, (15) Vacasà manasà ceva - pa¤cakkhandhà aniccato YÃni karoti puriso - tÅïi sucaritÃni ca, (16) RÆpaæ vedayitaæ sa¤¤Ã - pa¤cakkhandhà pakÃsità (17) SabbapÃpassa akaraïaæ - vimokkhà taæ hi desità Natthi puttasamaæ pemaæ - devÃnaæ asurÃna ca, (18) Yaæ pattaæ ye ubho ante - nandati socatÅ'ti ca Ye keci bhÆtà bhavissanti - satthÃrà ca pakÃsità (19) Yaæ ca kÃmasukhaæ loke - bojjhaÇgà ca pakÃsità MaggÃ'naÂÂhaÇgiko seÂÂho - tayo ca aggapattiyo (20) KÃyena saævaro sÃdhu - karaïÅyaæ ca desitaæ Natthi puttasamaæ pemaæ - akaraïÅyÃni ca desitÃ, (21) KÃyena kusalaæ kayirà - vinayaæ ca kÃmasukhaæ loke BojjhaÇgà va sudesità - duddasaæ amataæ padaæ. PeÂakopadese sÃsanapaÂÂhÃnaæ nÃma dutiyabhÆmi samattÃ. [PTS Page 060] [\q 60/] [BJT Page 080] [\x 80/] Tatiya bhÆmi Tattha katamaæ suttÃdhiÂÂhÃnaæ: lobhÃdhiÂÂhÃnaæ, dosÃdhiÂÂhÃnaæ, mohÃdhiÂÂhÃnaæ, alobhÃdhiÂÂhÃnaæ, adosÃdhiÂÂhÃnaæ, amohÃdhiÂÂhÃnaæ, kÃyakammÃdhiÂÂhÃnaæ, vÃcÃkammÃdhiÂÂhÃnaæ, manokammÃdhiÂÂhÃnaæ, saddhindriyÃdhiÂÂhÃnaæ, viriyindriyÃdhiÂÂhÃnaæ, satindriyÃdhiÂÂhÃnaæ, samÃdhindriyÃdhiÂÂhÃnaæ, pa¤¤indriyÃdhiÂÂhÃnaæ. (1) Tattha katamaæ lobhÃdhiÂÂhÃnaæ: 1. Vitakkapamathitassa1 jantuno TibbarÃgassa subhÃnupassino, Bhiyyo taïhà pava¬¬hati Esa kho daÊhaæ2 karoti bajhanaæ. 'VitakkapamathitassÃ'ti kÃmarÃgo. 'SubhÃnupassino'ti kÃmavatthu. 'Hiyyo taïhà pava¬¬hati'ti kÃmataïhÃ. 'Esa daÊhaæ karoti bandhana'nti rÃgaæ. Iti yo yo dhammo mÆlanikkhitto, so yevettha dhammo uggÃhayitabbo. (?) Na bhagavà ekaæ dhammaæ Ãrabbha a¤¤aæ dhammaæ deseti. Yassa vitakketi kÃmavitakko, tameva vitakkaæ kÃmavitakkena niddisÅyati, 'tibbarÃgassÃ'ti tasseva vitakkassa vatthuæ niddisati 'subhÃnupasasino hiyyo taïhà pava¬¬hatÅ'ti tameva rÃgaæ [PTS Page 061] [\q 61/] kÃmataïhÃti niddiyati. 'Esa daÊhaæ karoti bandhana'nti tameva taïhÃsaæyojanaæ niddiyati. Evaæ gÃthÃsu anuminitabbaæ. Evaæ saveyyÃkaraïesu. Tattha bhagavà ekaæ dhammaæ tividhaæ niddisati: nissandato hetuto phalato. 2. Dadaæ piyo hoti bhajanti naæ bahÆ Kittiæ ca pappoti yaso ca va¬¬hati, AmaÇkubhÆto parisaæ vigÃhati VisÃrado hoti naro amaccharÅ. 'Dada'nti yaæ yaæ dÃnaæ, idaæ dÃnamayikaæ pu¤¤akiriyaæ3. Tattha hetu: yaæ vetaæ, 'bhajanti naæ bahÆ' 'kitti'nti yo ca kalyÃïo kittisaddo loke abbhuggacchati, yaæ bahukassa janassa piyo bhavati manÃpo ca. Yaæ ca avippaÂisÃrÅ kÃlaÇkaroti ayaæ nissando, yaæ kÃyassa bhedà devesu uppajjatÅti 4. Idaæ phalaæ. Idaæ alohÃdhiÂÂhÃnaæ5. 1. Vitakkamathitassa-[PTS] 2. GÃÊhaæ-ma. 3. Pu¤¤akirayaæ-ma, [PTS] 4. UpapajjatÅti-machasaæ. 5. LobhÃdhiÂÂhÃnaæ-machasaæ. [BJT Page 082] [\x 82/] (2) Tattha katamaæ dosÃdhiÂÂhÃnaæ: 3. Yo pÃïamatipÃteti - musÃvÃdaæ ca bhÃsati, loke adinnaæ Ãdiyati - paradÃraæ ca gacchati, SurÃmerayapÃnaæ ca - yo naro anuyu¤jatÅ. 4. AppahÃya pa¤ca verÃni - dussÅlo iti vuccati, kÃyassa bhedà duppa¤¤o - nirayaæ sopapajjati. 'Yo pÃïamatipÃtetÅ'ti duÂÂho pÃïamatipÃteti. 'MusÃvÃdaæ ca bhÃsatÅ'ti dosopaghÃtatÃya musÃvÃdaæ ca bhÃsati. 'SurÃmerayapÃnaæ ca yo naro anuyu¤jatÅ'ti doso nidÃnaæ. [PTS Page 062 [\q 62/] '@]yà ca surÃmerayapÃnaæ anuyu¤jati. Yathà paradÃravihÃrÅ amitte janayati 2. 'Pa¤ca verÃni appahÃyÃ'ti pa¤cannaæ sikkhÃpadÃnaæ samatikkamanaæ, sabbesaæ dosajÃnaæ sà pa¤¤atti1, teneva dosajanitena 'kammena dussÅlo iti vuccati' so'pi dhammo hetunà niddisitabbo, nissandena phalena ca. "TÅïi bÃlassa bÃlalakkhaïÃni: dubbhÃsitabhÃsÅ ca hoti duccintita cintÅ ca dukkatakammakÃrÅ ca" tattha yaæ kÃyena ca vÃcÃya ca parakkamati, idamassa dukkatakammakÃrÅ, tattha yaæ yathà ca musÃvÃdaæ bhÃsati, yathà pubbaniddiÂÂhaæ, idamassa dubbhÃsità yaæ ca saÇkappeti, manoduccaritaæ byÃpÃdaæ idamassa duccintitacintitÃ. Yaæ so imehi tÅhi bÃlalakkhaïehi samannÃgato tÅïi tajjÃni dukkhÃni domanassÃni anubhavati, so ca hoti sabhaggato và parisaggato và tajjaæ kathaæ kathenti 4. Yadà bhavati so ca pÃïÃtipÃtÃdi dasaakusalakammapatho, so tatonidÃnaæ dukkhaæ [PTS Page 063] [\q 63/] domanassaæ paÂisaævedetÅ'ti. Punacaparaæ yadà passati coraæ rÃjÃparÃdhikaæ ra¤¤Ã gahitaæ jÅvità vorepentaæ, tassevaæ bhavati 'sace mamampi rÃjà jÃneyya mamampi rÃjà gÃhÃpetvà jÅvità voropeyyÃ'ti so tatonidÃnaæ duÇkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. Punacaparaæ bÃlo yadà bhavati Ãsanà samÃrÆÊho yÃva yà me gati bhavissati ito pecca parammaraïÃ'ti so tatonidÃnaæ dukkhaæ domanassà paÂisaævedeti. Iti bÃlalakkhaïaæ hetu, tÅïi tajjÃni dukkhÃni nissando kÃyassa bhedà nirayesu uppajjati, idaæ phalaæ idaæ dosÃdhiÂÂhÃnaæ. 1. Abhibhijjhati-[PTS] 2. Amittà jÃyanti-machasaæ, [PTS] 3. Païïatti-machasaæ. 4. Kathaæ kathanti-machasaæ, kataæ katantÅ-[PTS] [BJT Page 084] [\x 84/] (3) Tattha katamaæ mohÃdhiÂÂhÃnaæ: 5. Sataæ ceva sahassÃnaæ - kappÃnaæ saæsarissati, AthavÃ'pi tato bhiyyo - gabbhà gabbhaæ gamissatha. 6. AnupÃdÃya buddhavacanaæ - saÇkhÃre attato upÃdÃya, Dukkhassantaæ karissanti - ÂhÃnametaæ na vijjati. So'yaæ anamataggasaæsÃraæ samÃpanno jÃyati ca mÅyati ca1, ayaæ avijjÃhetukÃ. YÃni'pi ca saÇkhÃrÃnaæ payojakÃni 2, tÃni'pi avijjÃpaccayÃni yaæ adassÃnaæ buddhavacanassa, ayaæ avijjÃsutte yeva niddiÂÂhaæ. Yo ca saÇkhÃre attato harati, pa¤cakkhandhe pa¤ca diÂÂhiyo upagacchati: 'etaæ mama, eso'hamasmi, eso me attÃ'ti, idaæ suttaæ avijjÃya nikkhittaæ avijjÃya nikkhipitaæ. Evaæ satthà sutte nayena dhammena niddisati" asÃdhÃraïena taæyeva tattha niddisitabbaæ. Na a¤¤aæ. "Yehi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và "idaæ dukkhaæ'nti nappajÃnanti" (cattÃri saccÃni vitthÃrena. ) Yà tattha appajÃnanÃ, idaæ dukkhaæ. Ayaæ hetu. AppajÃnanto vividhe saÇkhÃre abhisaÇkharoti, ayaæ nissando. Yaæ va diÂÂhigatÃni parÃmasati, 'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti ayaæ nissando. Yaæ [PTS Page 064] [\q 64/] punabbhavaæ nibbatteti, idaæ phalaæ. Ayampi dhammo niddiÂÂho, hetuto ca nissandato ca phalato ca. Ettha pana keci dhammà sÃdhÃraïà bhavanti. Hetu khalu Ãdito yeva sutte nikkhipissanti. Yathà kiæ bhave: "cattÃri'mÃni bhikkhave agatigamanÃni" tattha yaæ ca chandÃgatiæ gacchati. Yaæ ca bhayÃgatiæ gacchati, ayaæ lobho akusalamÆlaæ, yaæ dosà -ayaæ doso yeva. Yaæ mohà - ayaæ moho yeva. Evaæ imÃni tÅïi akusalamÆlÃni Ãdito yeva upaparikkhitabbÃni, yattha ekaæ niddisitabbaæ, tattha ekaæ niddisÅyati. Tathà dve, tathà tÅïi 4, na hi Ãdimhi 5 anikkhitte hetu và nissando và phalaæ và niddisitabbaæ. Ayaæ cettha gÃthÃ: 7. Chandà desà bhayà mohà - yo dhammaæ ativattati NihÅyati tassa yaso - kÃÊapakkheva candimÃ. Tattha chandà ca, ayaæ lobho yathÃniddiÂÂhaæ pubbe. Idaæ mohÃdhiÂÂhÃnaæ. 1. JÃyate ca miyate ca-ma. [PTS] 2. PayojanÃni-machasaæ, [PTS], 3. SaniddiÂÂho-machasaæ, [PTS] 4. Yathà tÅïi-machasaæ, [PTS] 5. ùdÅhi-machasaæ, [PTS] [BJT Page 086] [\x 86/] (4) Tattha katamaæ alobhÃdhiÂÂhÃnaæ: 8. AsubhÃnupassiæ viharantaæ - indriyesu susaævutaæ, Bhojanamhi ca matta¤¤aæ - saddhaæ ÃraddhavÅriyaæ, taæ ve nappasati mÃro - vÃto selaæ'va pabbatanti. Tattha yà asubhÃya upaparikkhÃ, ayaæ kÃmesu ÃdÅnavadassanena pariccÃgo indrayesu susaævuto tasseva alobhassa pÃripÆriyaæ mama Ãyatanà sobhantÅ'ti1 anupÃdÃya, bhojanamhi ca matta¤¤u'nti rasataïhÃpahÃnaæ, iti ayaæ alobho asubhÃnupassitÃya vatthuto dhÃrayati, so [PTS Page 065] [\q 65/] alobho hetu. Indriyesu guttadvÃratÃya gocarato dhÃrayati, bhojane matta¤¤utÃya parato dhÃrayati, ayaæ nissando. 'Taæ ve nappasahati mÃro vÃto selaæ va pabbata'nti idaæ phalaæ. Iti yoyeva dhammo Ãdimhi nikkhitto, soyeva majjhe ceva avasÃne ca. "NÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekadhammampi samanupassÃmi, asamuppannassa kÃmacchandassa anuppÃdÃya uppannassa và pahÃnÃya. Yathayidaæ asubhanimittaæ. " Tattha asubha nimittaæ anuppanno veva kÃmacchando na uppajjati, uppanno ca kÃmacchando pahÅyati. Idaæ alobhassa vatthu. Yaæ puna anuppanno kÃmarÃgo pariyÃdiyati rÆparÃgaæ arÆparÃgaæ, iti phalaæ. Iti ayampi ca dhammo niddiÂÂho hetuto ca nissandato ca phalato ca. Idaæ alobhÃdhiÂÂhÃnaæ. (5) Tattha katamaæ adosÃdhiÂÂhÃnaæ: 9. Ekampi ce pÃïamaduÂÂhacitto MettÃyati kusalo tena hoti, Sabbe ca pÃïe manasÃ'nukampaæ PahÆtamariyo pakaroti pu¤¤aæ. "Ekampi ce pÃïamaduÂÂhacitto mettÃyatÅ"ti ayaæ adoso nigghatena assÃdo, 'kusalo tena hotÅ'ti tena kusalena dhammena saæyutto dhammapa¤¤attiæ gacchati. 'Kusaloti yathà pa¤¤Ãya pa¤¤o paï¬iccena paï¬iko. 'PahÆnamariyo pakaroti pu¤¤a'nti tassà yeva vipÃko, ayaæ lokiyassa, na hi lokuttarassa [PTS Page 066] [\q 66/] tattha yà mettÃyanÃ, ayaæ hetu yaæ kusalo bhavati, ayaæ nissando. YÃva abyÃpajjabhÆmiyaæ2. Bahuæ pu¤¤aæ3 pasavati, idaæ phalaæ. Iti adoso niddiÂÂho hetuto ca nissandato ca phalato ca. "EkÃdasÃnisaæsà mettÃya cetovimuttiyÃ" tattha yà mettÃcetovimutti, ayaæ ariyadhammesu rÃgavirÃgà cetovimutti, lokikÃya bhÆmikà hetu, yaæ sukhaæ Ãyatiæ manÃpo hoti manussÃnaæ ime ekÃdasa dhammà nissando, yaæ ca akatÃvÅ brahmakÃye uppajjati 4 idaæ phalaæ, idaæ adosÃdhiÂÂhÃnaæ. 1. ùyatanasocitaæ-machasaæ, [PTS] 2. AbabhÃpajjho bhÆmiyaæ-machasaæ, [PTS] 3. Bahupu¤¤aæ-ma, [PTS] 4. Upapajjati-ma. [BJT Page 088] [\x 88/] (6) Tattha katamaæ amohÃdhiÂÂhÃnaæ: 10. Pa¤¤Ã bhi seÂÂhà lokasmiæ - yÃ'yaæ nibbedhagÃminÅ, YÃya sammà pajÃnÃti - jÃtimaraïasaÇkhayaæ1. 'Pa¤¤Ã hi seÂÂhÃ'ti vatthuæ, 'nibbedhagÃmini'ti nibbÃnagÃminiyaæ yathÃbhÆtaæ paÂivijjhati. 'Sammà pajÃnÃti jÃtimaraïasaÇkhaya'nti amoho 'pa¤¤Ã'ti hetu, yaæ pajÃnÃti ayaæ nissando, yo jÃtimaraïasaÇkhayo, idaæ phalaæ. Iti amoho niddiÂÂho hetunà ca nissandena ca phalena ca. TÅïi'mÃni bhikkhave indiyÃni: ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindiyaæ, tattha katamaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ: idha bhikkhave bhikkhu anabhisametassa dukkhassa ariyasaccassa abhisamÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ2. ùrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. (Evaæ catunnaæ ariyasaccÃnaæ kÃtabbaæ. ) Tattha katamaæ a¤¤Åndiyaæ: [PTS Page 067] [\q 67/] idha bhikkhave bhikkhu 'idaæ dukkhaæ ariyasacca'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, (yÃva dhammÃ, ) idaæ a¤¤indriyaæ. ùsavakkhayà anÃsavo hoti, idaæ vuccati a¤¤ÃtÃvindiyaæ. TathÃ'yaæ pa¤¤Ã, ayaæ hetu. Yaæ chandaæ janeti vÃyamati, yà pajÃnÃti, ayaæ nissando. Yena sabbaso ÃsavÃnaæ khayo ayaæ hetu3, yaæ khaye ¤Ãïamuppajjati anuppÃde ¤Ãïaæ ca ayaæ nissando, yaæ arahattaæ, idaæ phalaæ. Tattha 'khÅïà me jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅya'nti, idaæ khaye ¤Ãïaæ. 'NÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti'ti idaæ anuppÃde ¤Ãïaæ. Iti imÃni indiyÃni. Amoho niddiÂÂho hetunà ca nissandena ca phalena ca. ImÃni asÃdhÃraïÃni niddiÂÂhÃni. Tattha katamÃni kusalamÆlÃni sÃdhÃraïÃni: "Kusalaæ ca vo bhikkhave desessÃmi kusalamÆlaæ ceva. Tattha katamaæ kusalamÆlaæ: alobho adoso amoho. Tattha katamaæ kusalaæ: aÂÂha sammattÃni, sammÃdiÂÂhi yÃva sammÃsamÃdhi. Tattha yÃni kusalamÆlÃni, ayaæ hetu. Yaæ ca alobho tÅïi kammÃni samuÂÂhÃpeti: saÇkappaæ vÃyÃmaæ samÃdhiæ ca. Ayaæ alobhassa nissando. Tattha yo adoso, ayaæ hetu. Yaæ tayo dhamme paÂÂhapeti: sammÃvÃcaæ sammÃkammantaæ sammÃÃjÅvaæ ca, ayaæ nissando. [PTS Page 068] [\q 68/] tattha yo amoho hetu, yaæ dve dhamme upaÂÂhapeti: aviparÅtadassanampi ca anabhilÃpanaæ, ayaæ nissando. Imassa brahmacariyassa yaæ phalaæ tà dve vimuttiyo: rÃgavirÃgà cetovimutti avijjÃvirÃgà ca pa¤¤Ãvimutti, idaæ phalaæ. Iti imÃni tÅïi kusalamÆlÃni niddiÂÂhÃni hetuto ca nissandato ca phalato ca, evaæ sÃdhÃraïÃni kusalÃni paÂivijjhitabbÃni. 1. JÃtibhava parikkhayaæ-iti vu. 2. Viriyaæ- machasaæ. 3. Khayà hetu-machasaæ, [PTS] [BJT Page 090] [\x 90/] Yattha duve yattha tÅïi, ayaæ cettha gÃthÃ: 11. Tulamatulaæ ca sambhavaæ - bhavasaÇkhÃramavassaji muni, Ajjhattarato samÃhito - abhidÃ1 kavacamivattasambhavanti. 'Tulamatulaæ ca sambhava'nti tulasaÇkhataæ atulasaÇkhataæ' tattha ye saÇkhatà tulaæ, te dve dhammÃ: assÃdo ca ÃdÅnavo ca tulità bhavanti ettako kÃmesu assÃdo ettako ÃdÅnavo imassa, idaæ nissaraïanti iti nibbÃnaæ pajÃnÃti. DvÅhi kÃraïehi atulaæ na ca sakkà tulayituæ, ettakaæ etaæ netaæ paramatthiti tena atulaæ, atha nibbÃnaæ ratananti 2 karitvà acchariyabhÃvena atulaæ. Tattha kusalassa ca abhisambhavà jÃnanà passanÃ, ayaæ amoho. Yaæ tattha ¤Ãtà osiraïÃ(?) BhavasaÇkhÃrÃnaæ. Ayaæ alobho, yaæ 'ajjhattarato samÃhito'ti vikkhepapaÂisaæharaïaæ3. Ayaæ adoso. Iti imÃni tÅïi kusalamÆlÃni, [PTS Page 069] [\q 69/] tulamatulaæ sabbhava'nti ayaæ amoho. Yo bhavasaÇkhÃrÃïaæ samosaraïaæ lobho, sammÃsamÃdhÅnaæ assado, ayaæ hetu. Yaæ ajjhattarato avijjaï¬akosassa 4 sambhedo, ayaæ nissando sà pavatti. ImÃni tÅïi niddiÂÂhÃni kusalamÆlÃni hetuto ca nissandato ca phalato ca. EttÃvatà esà pavatti ca nivatti ca, akusalamÆlehi pavattati, kusalamÆlehi nivattatÅti imehi ca tÅhi sabbaæ akusalaæ5 samosaraïaæ gacchati so dhamme và vacanato niddiÂÂho(?) TaïhÃti và kodhoti và asampaja¤¤anti và anusayoti và makkhoti và paÊÃsoti và asatÅti vÃ6 issÃti và macchariyanti và a¤¤Ãïanti vÃ, tehi ye ca vatthuhi niddisitabbaæ. YassimÃni dve vacanÃni dhammapadÃni niddiÂÂhÃni na so atthi kileso yo imesu navasu padesu samodhÃnaæ samosaraïaæ gacchati, ayaæ kileso. Na ca lobho na ca doso na ca moho. Yathà akusalamÆlÃni, evaæ kusalÃni paÂikkhepena niddisitabbÃni. Idaæ amohÃdhiÂÂhÃnaæ. (7) Tattha katamaæ kÃyakammÃdhiÂÂhÃnaæ: 12. KÃyena kusalaæ7 kare - assa kÃyena saævuto, KÃyaduccaritaæ bhitvà - kÃyasucaritaæ care. "TÅïi'mÃni bhikkhave kÃyasucaritÃni: pÃïÃtipÃtà veramaïÅ, adinnÃdÃnà veramaïi, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ" idaæ kÃya kammÃdhiÂÂhÃnaæ. 1. Abhindi-machasaæ. 2. PÃpuïà ratanaæ-machasaæ, [PTS] 3. PaÂisaæharaïÃ-majasaæ, [PTS] 4. Avijjaï¬akosaæ-machasaæ, [PTS] 5. AkusalamÆlaæ-machasaæ, [PTS] 6. AssatÅtivÃ-machasaæ, 7. Kusalampi-[PTS] [BJT Page 092] [\x 92/] (8) Tattha katamaæ vÃcÃkammÃdhiÂÂhÃnaæ: 13. SubhÃsitaæ uttamamÃhu santo Dhammaæ bhaïe nÃdhammaæ taæ dutiyaæ, Piyaæ bhaïe nÃppiyaæ taæ tatiyaæ Saccaæ bhaïe nÃlÅkaæ taæ catutthaæ. [PTS Page 070] [\q 70/] CattÃrimÃni ca vacÅsucaritÃni. Idaæ vÃcÃkammÃdhiÂÂhÃnaæ. (9) Tattha katamaæ manokammÃdhiÂÂhÃnaæ: 14. Manena kusalaæ kayirÃ1 - manasà saævuto bhave, Manoduccaritaæ hitvà - manasà sucaritaæ care. "TÅïi'mÃni manosucaritÃni: anabhijjhà avyÃpÃdo sammÃdiÂÂhi, idaæ manokammÃdhiÂÂÃnaæ. ImÃni asÃdhÃraïÃni suttÃni. Tattha katamÃni sÃdhÃraïÃni suttÃni- 15. VÃcÃnurakkhÅ manasà susaævuto KÃyena ca akusalaæ na kayirÃ2, Ete tayo kammapathe visodhaye ùrÃdhaye maggaæ isippaveditaæ3. "Tisso imà bhikkhave pÃrisuddhiyo: kÃyakammapÃrisuddhi vÃcÃkammapÃrisuddhi manokammapÃrisuddhi, tattha katamà kÃyakammapÃrisuddhi: pÃïÃtipÃtà veramaïi adinnÃdÃnà veramaïi kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ. Tattha katamà vÃcÃkammapÃrisuddhi: musÃvÃdà veramaïÅ pisunÃvÃcà veramaïÅ pharusÃvÃcà veramaïi samphappalÃpà veramaïÅ, tattha katamà manokammapÃrisuddhi: anabhijjhà avyÃpÃdo sammÃdiÂÂhi. Idaæ sÃdhÃraïa suttaæ. Iti sÃdhÃraïÃni ca suttÃni asÃdhÃraïÃni ca suttÃni paÂivijjhitabbÃni, paÂivijjhitvà vÃcÃya kÃyena ca suttassa attho niddisitabbo. (10) Tattha katamaæ saddhindiyÃdhiÂÂhÃnaæ: [PTS Page 071] [\q 71/] 16. Yassa saddhà tathÃgate - acalà suppatiÂÂhitÃ, SÅlaæ ca yassa kalyÃïaæ - ariyakantaæ pasaæsitaæ. 17. SaÇghe pasÃdo yassatthi - ujubhÆtaæ ca dassanaæ, Adaliddoti taæ Ãhu - amoghaæ tassa jÅvitaæ. 18. Saddhà ve nandikà Ãrà - dhiko no tassa saddhoti, Sabbaæ siyÃti bhagavantaæ - tathÃrÆpo dhammasampasÃdo. Idaæ saddhindiyÃdhiÂÂhÃnaæ. 1. NÃkusalaæ kayirÃ-machasaæ, 2. Kusalaæ kammaæ-machasaæ, [PTS] 3. Maggamisippaveditaæ-ma. [BJT Page 094] [\x 94/] (11) Tattha katamaæ viriyindiyÃdhiÂÂhÃnaæ: 19. ùrabhatha1 nikkhamatha - yu¤jatha buddhasÃsane DhunÃtha maccuno senaæ - naÊÃgÃraæva ku¤jaro. "CattÃro'me bhikkhave sammappadhÃnÃ" idaæ viriyindiyÃdhiÂÂhÃnaæ2. (12) Tattha katamaæ satindiyÃdhiÂÂhÃnaæ: 20. Satimato sadÃ3 'bhaddaæ - satimà sukhamedhati, Satimato su ve seyyo4 - verà na parimuccati. "CattÃro satipaÂÂhÃnÃ" vitthÃrena kÃtabbÃ. Idaæ satindiyÃdhiÂÂhÃnaæ. (13) Tattha katamaæ samÃdhindiyÃdhiÂÂhÃnaæ: 21. ùkaÇkhato te naradammasÃrathi devà manussà manasà vicintitaæ, Sabbe na ja¤¤Ã kasiïÃpi pÃïino Santaæ samÃdhiæ araïaæ nisevato. [PTS Page 072] [\q 72/] 'Kiæ taæ bhagavà ÃkaÇkhatÅ'ti. "Tayo'me bhikkhave samÃdhi: savitakko savicÃro, avitakko vicÃramanto, avitakko avicÃro" idaæ samÃdhindiyÃdhiÂÂhÃnaæ. (14) Tattha katamaæ pa¤¤indiyÃdhiÂÂhÃnaæ: "Pa¤¤Ã hi seÂÂhà lokasmi"nti vitthÃrena. "Tisso imà bhikkhave pa¤¤Ã: sutamÃyÅ cintÃmayÅ bhÃvanÃmayÅ" idaæ pa¤¤indriyÃdhiÂÂhÃnaæ suttaæ. ImÃni indriyÃdhiÂÂhÃnÃni asÃdhÃraïÃni suttÃni. Tattha katamÃni sÃdhÃraïÃni indiyÃdhiÂÂhÃnÃni suttÃni: 22. AvÅtarÃgo kÃmesu - yassa pa¤cindiyÃ6 mudÆ, Saddhà sati ca viriyaæ3 - samatho ca vipassanÃ, TÃdisaæ bhikkhumÃsajja - pubbeva upaha¤¤ati. 1. ùrambhatha-ma. 2. ViriyÃdhiÂÂhÃnaæ-ma. 3. Saddhà seyyo-[PTS] 4. Bhaddaæ atthu satimato [PTS] 5. Pa¤¤indiyÃ-[PTS] 6. Viriyaæ-ma. [BJT Page 096] [\x 96/] "Pa¤cimÃni indiyÃni" saddhindiyÃdi indiyaæ daÂÂhabbaæ. TÅsu aveccappasÃde vitthÃrena suttaæ kÃtabbaæ, imÃni sÃdhÃraïÃni indiyÃdhiÂÂhÃnÃni suttÃni. Yaæ yassa sambandhaæ kusalassa và akusalassa và tena tena adhiÂÂhÃnena taæ suttaæ niddisitabbaæ. Nattha¤¤o dhammo niddisitabbo. Tattha sÃdhÃraïaæ kusalaæ, nÃpi kusalaæ akusalaæ, yathà sÃdhÃraïÃni ca kusalamÆlÃni sÃdhÃraïÃni ca akusalamÆlÃni: uppannaæ kÃmavitakkaæ pajahati -pe- cattÃro sammappadhÃnÃ. Kusalaæ akusalaæ ca. Tatthimà uddÃnagÃthÃ: 1. Vitakkena pamathito - dadaæ piyo naro iti, [PTS Page 072] [\q 72/] Yo pÃïamatipÃteti - tÅïi bÃlassa lakkhaïÃ. 2. Sataæ ceva sahassÃnaæ - ye ca samaïabrÃhmaïÃ, Chandà dosà bhayà mohà - catÆhi agatÅhi ca. 3. AsubhÃnupassiæ viharantaæ - nimittaæ asubhaæ tathÃ, Ekampi ce piyaæ pÃïaæ - mettà ceva subhÃvitÃ. 4. Pa¤¤Ã hi seÂÂhà lokasmiæ - ana¤¤Ã tÅïi indiyÃni, KusalÃkusalamÆlÃni - tulamatulaæ ca sambhavaæ. 5. KÃyeka kusalaæ kare - tÅïi sucaritÃni ca, SubhÃsitaæ uttamamÃhu - vacÅsucaritÃni ca. 6. Manena kusalaæ kayirà - manosucaritÃni ca, VÃcÃnurakkhÅ manasà - tisso ca pÃrisuddhiyo. 7. Yassa saddhà tathÃgate - samuppÃde ca desite, ùrabhatha nikkhamatha - yà ca sammappadhÃnatÃ. 8. Satimato sadà bhaddaæ - satipaÂÂhÃna bhÃvanÃ, ùkaÇkhato ca ana¤¤Ãïaæ - tayo ceva samÃdhayo 9. Pa¤¤Ã hi seÂÂhà lokasmiæ - tisso pa¤¤Ã pakÃsitÃ. VÅtarÃgo kÃmesu - saddhÃdi pa¤ca indiyÃni. PeÂakopadese suttÃdhiÂÂhÃnaæ nÃma [PTS Page 074] [\q 74/] tatiya bhÆmi samattÃ. [BJT Page 098] [\x 98/] CatutthabhÆmi Tattha katamo suttavicayo: Tattha kusalehi dhammehi akusalehi dhammehi pubbÃparaso sÃdhukaæ uparikkhÅyati1 kiæ nu kho idaæ suttaæ Ãrabhi - pe - tehi suttehi saha adhisannaÂÂhehi yujjati, udÃhu na yujjatÅti. Yathà bhagavà kilese Ãdimhi tattha deseti, kiæ desitaæ tesaæ kilesÃnaæ pahÃnaæ udÃhu no desitanti uparikkhitabbaæ: yadi na desitaæ bhagavatÃ2 tesaæ kilesÃnaæ pahÃnaæ, kusalà dhammà pariyesitabbÃ. Yattha te akusalà pahÃnaæ gacchanti. Sace samannesamÃno3 na labhati. Tattha akusalà dhammà apaka¬¬hitabbà vimaæsitabbà saækilesabhÃgiyasuttaæ. Yadi kilesà apaka¬¬hiyantÃ. Ye và na denti. Tattha upaparikkhitabbà ariyamaggadhammÃ, tÃsu bhÆmisu kilesà pahÃnaæ gacchanti, udÃhu na gacchantÅti. Yattakà pana kilesà desitÃ, na tattakà ariyadhammà desitÃ. Yattha kilesà pahÃnaæ gacchanti, tattha ye kilesà ariyadhammÃnaæ paÂipakkhena na yujjanti, te apaka¬¬hitabbÃ, sace apaka¬¬hiyantà yojanaæ deti, tattha evaæ vÅmaæsitabbaæ: dve tÅïi và taduttariæ và kilesà ekena ariyamaggena pahÃnaæ gacchantÅti. Sace evaæ vÅmaæsiyantà yojanaæ deti, tattha upaparikkhitabbaæ: paramparÃya và piÂakasampadÃnena và suttassa attho ca nattho ca yaæ và na sakkà suttaæ niddisituæ, [PTS Page 075] [\q 75/] neva suttaæ vicikicchitabbaæ, evaæ yathà Ãdimhi kusalà dhammà honti, ye kilesà te pahÅneyyÃti, te upaparikkhitabbÃ: puro và kusalo paÂipakkhena và puro desanÃ, anunà anadhikà uggahetabbÃ. Yathà paÂhamo uttilo(?) YesamidÃni kilesÃnaæ ye ariyadhammà desità ime kilesà imehi ariyadhammehi pahÅyanti, udÃhu na pahÅyantÅti vicinitabbÃ. Yadi upaparikkhiyamÃnà yujjanti gahetabbÃ. Atha na yujjanti, ye kilesà apaÂipakkhà honti, te kilesà aparipakkhitabbÃ. Ye ca ariyadhammà paÂipakkhà honti, te ariyadhammà apaka¬¬hitabbÃ. Na hi ariyadhammà anÃgÃmi kilesappahÃnaæ gacchanti, nÃpi ariyadhammà sabbakilesÃnaæ pahÃnÃya saævattanti. Yathà kusalà mettÃ, akusalo rÃgo, na tu kusalà mettÃti katvÃ4 akusalassa rÃgassa pahÃnÃya sambhavati. ByÃpÃdo mettÃya pahÃnaæ gacchati. Tasmà ubho kilesà upaparikkhitabbÃ. Yo yo ca 1. Upaparikkhiyati- machasaæ. 2. Bhigavati-machasaæ, [PTS] 3. SamannehamÃno-[PTS] 4. KÃretvÃ-[PTS],] machasaæ, [BJT Page 100] [\x 100/] Dhammo upadisÅyati kusalo và akusalo vÃ, so apaka¬¬hitabebÃ. Sace te yujjanti apaka¬¬hiyamÃno natthi upaparikkhitabbaæ. Dvo và kilesà ekena ariyadhammena pahÅneyyÃti dvÅhi và ariyadhammehi eko và kileso pahÅyatÅti. Atha và evampi uparikkhiyamÃnaæ yujjati, tattha vimaæsitabbaæ và yathà yujjati tattha vÅmaæsitabbaæ vÃ, yathà nanu sakkà suttaæ niddisituæ, na hi sutte vicikicchitabbaæ. [PTS Page 076] [\q 76/] kileso maæ ariyadhammesu desitesu ubhayato upaparikkhitabbaæ: ye và kira 2. Ime kilesà desità ye ca ariyadhammà desità gÃthÃya và byÃkaraïena vÃ, kiæ nu kho ime kilesà imehi ariyadhammehi pahÅyanti, udÃhu na pahÅyanti 3, ime và pana ariyadhammà imesaæ kilesÃnaæ pahÃnÃya saævattantÅti. Ti¤cÃpi kusalehi dhammehi akusalà dhammà pahÃnaæ gacchanti na tu sabbehi sabbÃ'kusalà pahÃnaæ gacchanti, yathà mettà kusalà akusalo ca rÃgo, na tu kusalà mettà akusalo rÃgoti katvÃ1 mettÃya rÃgo pahÃnaæ. ByÃpÃdo mettÃya pahÃnaæ gacchati 4. Evaæ kilesoti katvà suttena pahÃnaæ gacchati, na sutto dhammoti katvÃ1, sabbassa kilesassa pahÃnÃya saævattati, yaæ tu suttassa ariyadhammo saækilesapaÂipakkho so tena pahÃnaæ gacchatÅti. Tattha kusale desite sutte byÃkaraïe và saækilesà na yujjanti ariyadhammà vÃ, te mahÃpadese niddisitabbÃvayavena apaka¬¬hitabbà tattha kilesehi ca desitehi ariyadhammesu ca yadipi tena ariyadhammena te kilesà pahÃnaæ gacchanti, tatthapi uttariæ upaparikkhitabbaæ: kena kÃraïena ete kilesà pajahitabbÃ, kena kÃraïena ariyadhammà desitÃti. Yena yena và Ãkarena ariyadhammà desità tena tena pakÃrena ayaæ kileso Âhito. Atthi hi eko kileso tena và ariyadhammo na a¤¤athÃ, a¤¤athà pahÃtabbo, yathà diÂÂhirÃgo avijjà ca dassanena pahÃtabbÃ. Sà ce evaæ ca avijjà bhÃvanÃya bhÆmi và dhammà bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. SÃyeva uddhambhÃgiyaæ asaÇkhatadassanÃya vimuttiyà animittena [PTS Page 077] [\q 77/] cetosamÃdhinà amanasikÃrena pahÅyati. Evaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ upaparikkhitabbaæ, ye dassanena pahÃtabbà kilesà dassanÃkÃrena ariyadhammo desito. BhÃvanÃya pahÃtabbà bhÃvanÃkÃrena ariyadhammo desito. Patisevanà pahÃtabbà patisevanÃkÃrena ariyadhammo desito, evaæ vinodanà pahÃtabbà yÃva satta Ãsavà kÃtabbÃ, yÃva¤¤athÃ. A¤¤athà hesa dhammo pahÃtabbo 1. KÃretvÃ-ma. 2. Kira ye vÃ-ma. 3. NappahÅyanti-ma. 4. Gacchanti-ma. [BJT Page 102] [\x 102/] A¤¤enÃkerena ariyadhammo desito, so arayadhammo a¤¤athà pariyesitabbo. Yadi ayaæ dhammo pariyesato yo ca deseti yena yenÃkÃrena, so ariyadhammo pariyesitabbo, tenÃkÃrena kileso pahÅyati so tattha upaparikkhitabbo. Atha na yujjati yadi hi tena suttena vihitaæ, suttaæ vÅmaæsitabbaæ, yathà yujjati, tathà gahetabbaæ, yathà na yujjati, tathà na gehatabbaæ, addhà etaæ bhagavatà na bhÃsitaæ, Ãyasmatà và duggahitaæ, yathà mahÃpadese niddiyitabbaæ, bhagavatà yathÃbhÆtaæ desitaæ, yo ca dhammo desito kusalo ca akusalo ca tassa dhammassa paccayo pariyesitabbo, na hi paccayà vinà dhammo appaccayo uppajjati. Tattha ko ÃkÃro pariyesanÃya: Kattha tathÃrÆpaæ sahetu sappaccayaæ soyaæ dhammo vuttoti idaæ vÅmaæsitabbaæ. So ca paccayo tividho: mudu majjho adhimatto tattha mudÆmhi paccayo mudu dhammo gahetabbo, evaæ satyesa paccayo3 duvidho: paramparapaccayo2 ca samanantarapaccayo ca. So paccayo mudu tena vemattataæ4 pariyesitabbaæ. Kiæ kÃraïaæ: a¤¤ataropi paccayo5 a¤¤ehi paccayehi pariyattiæ và pÃripÆriæ và [PTS Page 078] [\q 78/] gacchati. Tattha yo dhammo desito, tassa dhammassa etena và kÃraïena và hetu pariyesitabbo. Yathà paccayo hetunà paccayena ca, so tassa dhammassa nissando pariyesitabbo. Yathà niddiÂÂho adhiÂÂhÃne padhÃnaæ pariyesati, so paccayo pariyesitabbo. Na hi mudussa dhammassa adhimatto nissando adhimattassa và nissandassa mudu dhammo, atha mudussa mudu, majjhÃya majjho, adhimattassa adhimatto yujjati, taæ gahetabbaæ. Atha na yujjati na gahetabbaæ. Yaæ va bhagavà Ãrabhati dhammaæ desetuæ, taæ yeva dhammaæ majjhaæ taæ pariyosÃnaæ6 deseti, yathà suttÃdhiÂÂhÃne dhamme7 Ãdimhi niddisati, taæyeva pahÆtassa 8 suttassa pariyosÃnaæ tassa hi dhammassa vasena taæ suttaæ hoti gÃthà và byÃkÃraïaæ khuddakaæ mahantaæ và yathà pana duvidhà anurÆpanti và ÂhapanÃ9 ca desanÃÂhapanÃ. RÆpantipi dhammassa pariyesitabbÃ. Yathà ca bhagavatà pa¤cannaæ indriyÃnaæ saævaraïaæ desitaæ taïhÃya niggahaïatthà icchÃva hoti. Deseti yathà gopÃlakÆpame sutte a¤¤ehi pi suttehi bhagavà bhÃsati icchÃva hoti, majjhimanikÃye vitakko. Ayaæ bhagavato desanÃnurÆpanti, iti so dhammo a¤¤esupi veyyÃkaraïesu pariyesitabbo. Na hi ekaæ hi sutte daÂÂhabbo yu¤janaæ taæ gahetabbaæ. 1. Tena -[PTS] 2. ParamparÃpaccayo-machasaæ. 3. Sato sapaccayo-[PTS] 4. ByÃdhimattaæ-machasaæ, [PTS] 5. Vipaccayo-[PTS] 6. DhammÃ-machasaæ, [PTS] 7. MajjhantapariyojÃnaæ-machasaæ, [PTS] 8. Bahutassa-ma. 9. ThapanÃ-machasaæ. [BJT Page 104] [\x 104/] Tattha katamaæ anu¤¤Ãtaæ: yaæ ki¤ci suttaæ bhagavatà na bhÃsitaæ, taæ ca suttesu yeva dissati, evametaæ dhÃretabbaæ. Yathà asukena bhÃsitanti, taæ suttaæ vÅmaæsitabbaæ: kiæ nu kho imaæ [PTS Page 079] [\q 79/] suttaæ anu¤¤Ãtaæ khamaæ bhagavato udÃhu nÃnu¤¤Ãtaæ khamaæ, ki¤ci rÆpaæ ca suttaæ bhagavato anu¤¤Ãtaæ khamaæ, ki¤ci rÆpaæ ca nÃnu¤¤Ãtaæ khamaæ yaæ sabbaso anotÃretvà dasabalo gocaraæ deseti, taæ sabbaæ suttaæ bhagavato nÃnu¤¤Ãtaæ khamaæ. Atthipi so sÃvako dasabalÃnaæ gocaraæ jÃnÃti odhiso anodhiso, taæ pana balaæ sabbaso na jÃnÃti a¤¤athà nÃma savanena? Yathà Ãyasmatà sÃriputtena yena brÃhmaïo ovadito, tassa Ãyasmato natthi indiyabalavematta¤Ãïaæ, tena puggalaparopariyaæ ca1, taæ ajÃnanto sati uttariæ karaïÅye 2 uppÃdito, so bhagavatà apasÃdito. YathÃva Ãyasmà kassa pagotto2 cetaæ3 ovadati ÃnantariyasamannÃgato iddhipÃÂihÅrena aÇguliyo ÃdÅpetvÃ, yaæ sabbesaæ dhammÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ hetuso ÂhÃnaso yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Tassa Ãyasmato na saævijjate, tena naæ ovadati, taæ bhagavà karoti. 1. Sace'pi dasa pajjote - dhÃrayissasi kassapa, Neva dakkhiti 5 rÆpÃni - cakkhu hi'ssa 6 na vijjati. Api'ca kho yathà dÆto rÃjavacanena sattamanussÃti, evaæ sesÃnugo a¤¤Ãtakaæ ghosaæ paresaæ deseti anu¤¤Ãtakhamasuttaæ gahetabbaæ. Ananu¤¤Ãtakhamaæ na gahetabbaæ. Tattha katamo suttasaÇkaro; [PTS Page 080] [\q 80/] pa¤cavidhaæ suttaæ: saækilesabhÃgiyaæ vÃsanÃbhÃgiyaæ dassanabhÃgiyaæ bhÃvanÃbhÃgiyaæ asekhabhÃgiyaæ. A¤¤aæ ÃrÃdheyya a¤¤aæ deseti a¤¤assa ca suttassa atthaæ a¤¤amhi sutte niddisati, orambhÃgiyÃyÃnaæ saæyojanÃnaæ anthaæ uddhaæbhÃgiyesu niddisati. MudumajjhÃnaæ indiyÃnaæ adhimattesu suttesu niddisati. Iti idaæ suttaæ sambhedaæ hetunà ca nissandena ca phalena ca niddessana ca, mudumajjhÃdhimattatÃyapi ca atthena ca bya¤janena ca yo sambhedo, ayaæ vuccati suttasaÇkaro yo asambhedo, ayaæ vuccati suttavicayo. TatthÃ'yaæ uddÃnagÃthÃ: PurimÃnaæ apaka¬¬haæ3 - yathÃbhÆtassa paccayo, Nissando desanà yutti 5 - anu¤¤Ã suttasaÇkaro. PeÂakopadese suttavicayo nÃma catutthabhÆmi samattÃ. [PTS Page 081] [\q 81/] 1. Puggalaparo para¤ca-ma. 2. UttarakaraïÅye-ma. 3. MahÃkassapo-ma, [PTS] 4. BhÃgineyyaæ-ma, [PTS] 5. Dakkhati-ma, [PTS] 6. Cakkhu tassa-ma, [PTS] 7. Saddhiæ -[PTS] [BJT Page 106] [\x 106/] Pa¤cama bhÆmi Tattha katamo hÃravibhaÇgo: yattha soÊasahÃrà akkharaso bhedaæ gacchanti, 1. Tattha Ãdimhi desanÃhÃro: tattha ayaæ gÃthÃ: Kusalà và akusalà và - saccÃni và saccekadeso và Kiæ desitatti sutte - vÅmaæsà desanÃhÃro. Yathà ariyasaccÃnaæ1 nikkhepo, cattÃri saccÃni sÃdhÃraïÃni asÃdhÃraïÃni ca, yÃni ca aÂÂhÃrasa padÃni dukkhato satta padÃni saÇkhepana kÃyikena cetasikena dukkhena appiyasampayogena piyavippayogena ca tÅhi ca saÇkhatatÃhi 2 tattha tÅïi saÇkhatalakkhaïÃni tisso dukkhatÃ: uppÃdo saÇkatalakkhaïaæ, saÇkhÃradukkhatÃya dukkhatà ca vayo saÇkhata 4 lakkhaïaæ, vipariïÃmadukkhatÃya dukkhatà ca 5 a¤¤athattaæ6 saÇkhakhatalakkhaïaæ, dukkhadukkhatÃya 7 dukkhatà ca 8, imesaæ tiïïaæ saÇkhatalakkhaïÃnaæ tisu vedanÃbhÆmÅsu adukkhamasukhà vedanÃ, uppÃdo saÇkhatalakkhaïaæ, dukkhà vedanà dukkhadukkhatÃya ca dukkhatÃ, iti imesu11 navapadesu paÂhamakesu sattasu padesu soÊasa padesu dukkhà pariyesitabbÃ, ekÃdasa dukkhatÃya ca [PTS Page 082] [\q 82/] lakkhaïaæ niddese niddiÂÂhaæ. PÃtubhÃvalakkhaïà jÃti, yà ca pÃtubhÃvacutilakkhaïo cutoti vitthÃrena pannarasapadÃni kattabbÃni. Evaæ sÃdhÃraïÃni asÃdhÃraïÃni ca sattasu dasasu padesu pa¤¤Ãsatividhe ca12 sÃsanapaÂÂhÃne13 aÂÂhÃrasavidhesu ca suttÃdhiÂÂhÃnesu dasavidhesu ca suttavidheyyesu soÊasavidhesu ca hÃresu ekavisatividhÃya ca pavicayavÅmaæsÃyÃti idaæ desitaæ yathÃbhÆtaæ ca desitanti. Ayaæ vuccati desanÃhÃro. 1. AriyasaccÃni-machasaæ, [PTS] 2. SaækhatÃbhi-machasaæ, [PTS] 3. Saækhata-machasaæ, [PTS] 4. DukkhatÃni-machasaæ, [PTS] 5. A¤¤athattaæ ca-machasaæ, [PTS] 6. DukkhadukkhatÃya ca-ma, [PTS] 7. DukkhatÃ-ma, [PTS] 8. Tayo-ma, [PTS] 9. VedanÃyaca-machasaæ, [PTS] 10. DukkhatÃti-ma, [PTS] 11. Imamhitimesu-[PTS] Imamhi imesu-machasaæ. 12. Sa¤¤Ãsatividhe-ma, [PTS] 13. Sa ca, -[PTS] [BJT Page 108] [\x 108/] 2. Tattha katamo vicayo hÃro: 2. Padaæ pa¤hà ca pucchà ca - kiæ pubbaæ ki¤ca pacchimaæ, AnugÅti yà ca1 vicayo - hÃro vicayoti niddiÂÂho. Padanti paÂhamaæ padaæ, tassa ko attho: yaæ bhagavà puÂÂho Ãyasmatà ajitena, taæ gahetabbaæ. Kati padÃni puÂÂhÃni yathà kiæ: "kenassu nivuto loko"ti gÃthÃ, imÃni kati padÃni cattÃri iti vissajjanÃya 2 pucchÃ. Yattakehi padehi bhagavatà vissajjitÃni padÃni iti pucchÃya ca yà padÃnaæ saÇkÃsanÃ, idaæ vuccati padanti. Pa¤hÃ'ti: imÃni cattÃri padÃni kati pa¤hà eko và dve và taduttariæ3 vÃ, imÃni cattÃri padÃni eko pa¤ho, atthÃnuparivatti bya¤janaæ hoti, sambahulÃnipi padÃni ekamevatthaæ pucchati. ImÃni cattÃri padÃni anuparivattÅti taæ bya¤janena eko pa¤hova hoti. [PTS Page 083] [\q 83/] Kenassu nivuto loko'ti: lokaæ sajhÃya pucchati. Kenassu nappakÃsati kissÃbhilepanaæ brÆsÅ' titaæ yeva pucchati. Kiæsu tassa mahabbhayantÅ taæyeva pucchati, evaæ atthÃnuparivatti bya¤janaæ eko pa¤ho hoti, so pa¤ho catubbidho: ekaæ sabyÃkaraïÅyo vibhajjabyÃkaraïÅyo paÂipucchÃbyÃkÃraïÅyo Âhapaniyoti'4 tattha cakkhuæ5 anicca'nti ekaæsabyÃkaraïÅyo, 'yaæ aniccaæ taæ dukkha'nti vibhajjabyÃkaraïÅyo 'siyà aniccaæ na cakkhu, yÃnipi ÃyatanÃni ca na cakkhu, tÃnipi aniccanti na cakkhuyeva ayaæ vibhajjabyÃkaraïÅyo 'yaæ cakkhu taæ cakkhundriyaæ ne'ti paÂipucchÃbyÃkaraïÅyo, "taæ cakkhuæ tathÃgato'ti ÂhapanÅyo, "a¤¤atra cakkhunÃti ÂhapanÅyo" pa¤ho. Idaæ pa¤haæ bhagavà kiæ pucchito: lokassa saækileso pucchito, kiæ kÃraïaæ: tividho hi saækileso: taïhà saækileso ca diÂÂhisaækileso ca duccaritasaækileso ca. Tattha "avijjÃya nivuto"ti avijjaæ dasseti. "JappÃ"ti taïhaæ dasseti, 'mahabbhaya"nti akusalassa kammassa vipÃkaæ dasseti. 'Sotaæ' nÃma. SukhavedanÅyassa kammassa dukkhavedanÅyo vipÃko bhavissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti bhagavà vissajjeti 6 catÆhi yo padehi "avijjÃya nivuto lokoti (ajitÃni bhagavÃ), vevicchÃpa pamÃdà nappakÃsati, jappÃbhilepanaæ brÆmi dukkhamassa mahabbhayaæ evaæ vuccati. Naduttariæ3 paÂipucchati, "savanti sabbadhi sotÃ"ti gÃthà cattÃri padÃni pucchati, taæ bhagavà dvÅhi vissajjeti [PTS Page 084 [\q 84/] 6. 1. Sa ca-[PTS] 2. VisajjanÃya-machasaæ, [PTS] 3. Taduttari-ma [PTS] 4. hapaniyoti-ma. 5. Cakkhu-machasaæ, [PTS] 6. Visajjeti-ma. [PTS] [BJT Page 110] [\x 110/] 2. YÃni sonÃni lokasmiæ - sati tesaæ nivÃraïaæ, SotÃnaæ saævaraæ brÆmi - pa¤¤Ãyete pithiyare. ImÃni cattÃri padÃni dvÅhi padehi visajjeti. Idaæ kathanti1 pucchito, tassa saækiliÂÂhassa lokassa vodÃnaæ pucchito. SotÃni cha taïhÃkÃyà bahulÃdhivacanena niddiÂÂhà bhavanti sabbehi Ãyatanehi, kÃni sotÃni kena nivÃrÅyantÅti pariyuÂÂhÃnapahÃnaæ pucchati - kena soti pithiyare"ti anusayasamugghÃtaæ pucchati, tattha bhagavà chasu dvÃresu satiyà saævaraæ deseti, yo hi sampajÃno viharati satidovÃrikena ca tassa indiyÃni guttÃni sambhavanti, tattha guttesu indiyesu yà yà vipassanà sà sà tesaæ sotÃnaæ tassà ca avijjÃya yÃya loko2 nivuto accantapahÃnÃya saævattati. Evaæ sotÃni pihitÃnipi bhavanti, tato uttariæ pucchati: 3. Pa¤¤Ã ceva sati ca (iccÃyasmà ajito) NÃmarÆpaæ ca mÃrisa, Etaæ me puÂÂho pabrÆhi Katthetaæ uparujjhati. * ImÃni cattÃri padÃni bhagavà ekena padena vissajjeti 3. 4. Yametaæ pa¤haæ apucchi - ajita taæ vadÃmi te, Yattha nÃmaæ ca rÆpaæ ca - asesaæ uparujjhati, Vi¤¤Ãïassa nirodhena - etthetaæ uparujjhati 4. Iminà pa¤hena kiæ pucchati: anupÃdisesanibbÃnadhÃtuæ pucchati, taæ bhagavà anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà vissajjeti [PTS Page 085 [\q 85/] 3,] tattha paÂhamena pa¤hena saækiselaæ pucchati, dutiyena pa¤hena vodÃnaæ pucchati, tatiyena pa¤hena sopÃdisesanibbÃnadhÃtuæ pucchati, catutthena pa¤hena anupÃdisesanibbÃnadhÃtuæ pucchati. Tato uttariæ paÂipucchati: 5. Ye ca saÇkhÃtadhammÃ5 se - ye ca sekhà puthÆ idha. Tesaæ me nipako iriyaæ - puÂÂho pabrÆhi mÃrisa. * Ettha machasaæ potthake "pa¤¤Ã ca sati nÃmarÆ passakho tassa bhagavantaæ puÂÂhumÃgamma katthetaæ upasammati" iti dissati 1. Padanti - machasaæ, [PTS] 2. Yo loko-machasaæ, [PTS] 3. Visajjeti-machasaæ. 4. Upasammati-ma, [PTS] 5. SaækhatadhammÃ-[PTS] [BJT Page 112] [\x 112/] ImÃni cattÃri padÃni pucchati, kati ca pana te pa¤he. SaÇkhÃtadhammÃ1 ca arahantà sekkhà ca, kiæ pubbaæ ki¤ca pacchimanti 'ayamattho. Tattha kataraæ paÂhamaæ pucchati kataraæ pacchÃ2 arahantaæ paÂhamaæ pucchati sekkhadhamme (pacchÃ) tattha paÂhamena padena 3 'saÇkhÃtadhammÃ'ti arahanto gahitÃ, 'puthÆ'ti sekkhà gahitÃ. 'Tesaæ me nipako'ti sÃdhÃraïaæ padaæ bhagavantaæ pucchati. Tattha 4 sÃdhÃraïÃni ca asÃdhÃraïÃni ca pa¤hesu pucchitabbÃni. Taæ bhagavà vissajjeti. Na tathà puÂÂhaæ, paÂhamaæ puÂÂhaæ. Yaæ taæ pacchÃ5 vissajjeti, yaæ pacchà pucchitaæ, paÂhamaæ vissajjeti, ki¤ca idaæ pucchitaæ 'visuddhÃnaæ visujjhÃntÃnaæ ca kà iriyÃ'ti idaæ pucchi taæ 'kÃmesu nÃbhigijjheyya manasÃ'nÃcilo siyÃ'ti pariyuÂÂhÃnÃni vitakke ca 6 bhagavà nivÃreti, dve pana vitakkà ÃvilatÃya 7 pariyuÂÂhÃnaæ, yathà nÅvaraïesu niddiÂÂhaæ. 'Kusalo sabbadhammÃna'nti arahantaæ vissajjeti. "Kathaæ su* tarati ogha', nti gÃthÃ, imÃni cattÃri padÃni, cattÃroyeva pa¤hÃ. [PTS Page 086] [\q 86/] kiæ kÃraïaæ: na hi ettha atthÃnuparivatti bya¤janaæ yathà paÂhamaæ ajitapa¤hesu, tassa na ekaæsena bahÆni vissajjanti, na bahukà pa¤hÃ, ekova, na cÃ'pi, sabbe pucchati. Pubbe vissajjito yathà catuttho. Ajitapa¤he 8 yaæ ettha yathÃbhÆtaæ pariyesanaæ padabandhena vissajjanÃyo evaæ yathÃbhÆtaæ pariyesati. Yo puna ettha yaæ evaæ pucchati tattha ayamÃkÃro pucchanÃyaæ: "Anto jaÂà bahi jaÂÃ'ti gÃthÃ, pucchitavissajjanÃya9 maggitabbà kathaæ vissajjitÃ'ti. Bhagavà hi vissajjeti10. 'SÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤¤o"ti gÃthÃ, tattha cittabhÃvanÃya samathÃ, pa¤¤ÃbhÃvanÃya vipassanÃ. Tattha evaæ anumÅyati: ye dhammà samathena ca vipassanÃya ca pahÅyanti, te ime anto jaÂà bahi jaÂÃ, tattha vissajjanaæ: samathena rÃgo pahÅyati, vipassanÃya avijjÃ. Ajjhattavatthuko rÃgo antojaÂÃ, bÃhiravatthuko rÃgo bahi jaÂÃ, ajjhattavatthukà sakkÃya diÂÂhi, ayaæ antojaÂÃ, ekasaÂÂhi diÂÂhigatÃni ca bÃhiravatthukÃni bahijaÂÃ, yà hi ajjhattavatthukÃdi bhÃvena11 bhavissati ayaæ jaÂà tathà saÇkhittena yà kÃci ajjhattavatthukà taïhà ca diÂÂhi ca ayaæ antojaÂÃ, yà kÃci bÃhiravatthukà taïhà ca diÂÂhi ca ayaæ bahijaÂÃ. 1. SaÇkhatadhammÃ-[PTS], 2. Kataraæ pucchÃ-ma. 3. Tena padena-[PTS] 4. Tassa-ma, [PTS] 5. PucchÃ-ma. 6. Vitakkena ca-machasaæ, [PTS] 7. Vitakka anÃvilatÃya-machasaæ, 8. Ajitopa¤he-ma. 9. VisajjanÃya-ma. 10. BhigavÃti visajjeti-ma. 11. YÃdÅbhÃgiyena-[PTS] [BJT Page 114] [\x 114/] Yathà devatà bhagavantaæ pucchati 'catucakkaæ navadvÃranti gÃthÃ. Tattha bhagavà vissajjeti: "jetvà naddhiæ varattaæ cÃ" ti gÃthÃ. Imaæ1 bhagavà dukkhanirodhagÃminiæ paÂipadaæ vissajjeti, imÃya vissajjanÃya bhagavà [PTS Page 087] [\q 87/] anumÅyati kilese ettha purimÃya gÃthÃya niddisitabbe 2. Taæ hi "catuvakka"nti cattÃro và iriyÃpathÃ3. "NavadvÃra"nti nava vaïamukhÃni. Yathà "catuvakka"nti cattÃro upÃdÃnÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo upÃdÃnanirodhà bhavanirodho. 'NavadvÃra"nti nava mÃnavidhÃ, mÃnajÃtikÃya hi dukkhaæ seyyenamhi 4. Paraso tÅïi tikÃni puïïaæ5, tikena saæyuttaæ'hi pa¤cakÃmaguïiko rÃgo. Tattha "naddhÅ"ti taïhà vissajjiyati, "varatta"nti mÃnaæ vissajjeti, "icchà lobhaæ ca pÃpakanti 6 pa¤cakÃmaguïiko rÃgo. Tattha visamalobho pÃpako'ti niddisÅyati 'samÆlaæ taïha'nti. A¤¤ÃïamÆlakà taïhà abbuyhÃti taïhÃya ca diÂÂhiyà ca pahÃnaæ ye ca puna a¤¤epi keci catuvakkayogena teneva kÃraïena ca yujjanti, saæsÃragÃmino dhammà sabbe niddisitabbà tatthÃyaæ gÃthà vissajjanÃya sameti. Yaæ yadi sandena (?) Atha sahabyÃkaraïena anugÅtiyaæ ca so vicayoti bhagavà yattakÃni padÃni nikkhapati tattakehi anugÃyati. "AÂÂhahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato bhikkhu dÆteyyaæ gattumarahati. " ImÃni aÂÂhapadÃni nikkhittÃni. Chahi padehi bhagavà anugÃyati. 6. Yo ce na vyathati 7 patvà - parisaæ uggavÃdiniæ, Na ca hÃpeti vacanaæ - na ca chÃdeti sÃsanaæ. 7. Asandiddhaæ ca bhaïati - pucchito na ca kuppati, Sa ce tÃdisako bhikkhu - dÆteyyaæ gantumarahatÅ'ti. Tattha pana bhagavà yattakÃni padÃni nikkhipati, tattakehi anugÃyati. "Sattahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato kalyÃïamitto piyo garu bhÃvaniyo"ti vitthÃrena. Idaæ bhagavà sattahi padehi anugÃyati. Iti bahussutavà anugÃyati, appatarakathaæ padaæ và nikkhepo. Bahussutavà nava padÃni nikkhepo appatarikà anugÅtiyà bahutarikà anugÃyati. Ayaæ vuccati anugÅti ca vicayo. [PTS Page 088] [\q 88/] ayaæ vicayo nÃma hÃro. 1. Idaæ-machasaæ, [PTS] 2. Niddisitabbena-ma, [PTS] 3. HatthapÃdÃ-machasaæ, [PTS] 4. Dukkhaæseyenamhi-[PTS] 5. Pu¤¤aæ-[PTS] 6. Icchà lobho ca pÃpakoti-ma, [PTS] 7. Na vedhati - aæguttara. [BJT Page 116] [\x 116/] 3. Tattha katamo yuttihÃro: 8. Sabbesaæ hÃrÃnaæ - yà bhÆmi yo ca gocaro tesaæ, YuttÃyutta parikkhà - hÃro yuttÅti niddiÂÂho. HÃrÃnaæ soÊasannaæ yathà desanà yathà vicayo yo ca niddisÅyati1. Ayaæ niddeso, ayaæ pucchà suttesu na yujjatÅti yà tattha vimaæsà ayaæ yutti. Yathà hi sahetu sappaccayà sattà saækilissanti, atthi hetu atthi paccayo sattÃnaæ saækilesÃya, sahetu sappaccayà sattà visujjhanti, atthi hetu atthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ. "SÅlavatà Ãnanda puggalena na cetanÃkaraïÅyÃ2 'kinti me avippaÂisÃro3 uppajjeyyÃti'4 -pe - veyyÃkaraïaæ5. Kattabbaæ. Ayaæ visuddhiyà maggo. Tassa ko hetu 6 ko paccayo sÅlakkhandhassa, cattÃro hetu ca paccayà ca: yo ca sappurisasaæsevo yo ca patirÆpadesavÃso7 ayaæ upÃdÃnapaccayatÃya paccayo. Yaæ porÃïakammaæ assa vipÃko paccayo, tÃya paccayatÃya 8 attasammÃpaïidhi, ayaæ hetu, iti sÅlakkhandho sahetu sappaccayoti. Idaæ lokikaæ sÅlaæ. Yaæ pana lokuttaraæ sÅlaæ tassa tÅïi indiyÃni paccayo saddhindiyaæ viriyindiyaæ9 samÃdhindiyaæ ayaæ paccayo. Satindiyaæ ca pa¤¤indiyaæ ca hetu. Pa¤¤Ãya nibbedhagÃminiyà yaæ sÅlaæ jÃyati. SotÃpannassa ca sÅlaæ kenÃya hetu ayaæ paccayo(?) Yaæ puna samÃdhino passaddhi ca pÅti ca pÃmojjaæ ca paccayo. Yaæ sukhaæ hetu, tena samÃdhikkhandho sahetu sappaccayo, [PTS Page 089] [\q 89/] yaæ samÃhito yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ pa¤¤Ã. TassÃ10 paratoghoso Ãjjhattaæ ca yonisomanasikaro hetu ca paccayo ca. Iti ime tayo khandhà sahetu sappaccayÃ. Evaæ satta pa¤¤Ã. SattabyÃkaraïÅsu ca suttesu na yujjati. Ayaæ yuttihÃro, so catusu mahÃpadesesu daÂÂhabbo. 4. Tattha katamo padaÂÂhÃna hÃro: 9. Dhammaæ deseti jino - tassa ca dhammassa yaæ padaÂÂhÃnaæ, Iti yÃva sabbadhammo11 - eso hÃro padaÂÂhÃno. 1. Niddisiyati-ma, [PTS] 2. VeyyÃkaraïÅyÃ, -ma, [PTS] 3. VippaÂisÃro-ma, [PTS] 4. UppÃdeyya-ma, [PTS] 5. AbyÃkaraïaæ-ma, [PTS] 6. Tassa hetu-ma. 7. PatirÆpadesavÃso ca-ma. 8. PaccayÃya-ma, [PTS] 9. VÅriyindiyaæ-ma. 10. Tasasa-ma, [PTS] 11. EttÃvatà sabbadhammÃnaæ-[PTS] [BJT Page 118] [\x 118/] Tattha pa¤ca kÃmaguïà kÃmarÃgassa padaÂÂhÃnaæ, yesaæ kesa¤ci kÃmarÃgo uppajjati uppanno và uppajjissati và etesu yeva1 pa¤casu rÆpÃdisu 2 Ãyatanesu, nä¤atra etehi kÃmarÃgassa padaÂÂhÃnanti. Vuccate, tena pa¤ca kÃmaguïà kÃmarÃgassa padaÂÂhÃnaæ, pa¤cindriyÃni rÆparÃgassa padaÂÂhÃnaæ, manindiyaæ bhavarÃgassa padaÂÂhÃnaæ, pa¤cakkhandhà sakkÃyadiÂÂhiyà padaÂÂhÃnaæ, ekasaÂÂhi diÂÂhigatÃni diÂÂhirÃgassa padaÂÂhÃnaæ, kÃmadhÃtu kÃmarÃgassa padaÂÂhÃnaæ, rÆpadhÃtu rÆparÃgassa padaÂÂhÃnaæ arÆpadhÃtu arÆparÃgassa padaÂÂhÃnaæ, sukhasa¤¤Ã kÃmarÃgassa padaÂÂhÃnaæ, byÃpÃdasa¤¤Ã byÃpÃdassa padaÂÂhÃnaæ, asampajÃnatÃ3 sammohassa padaÂÂhÃnaæ, nava 4 ÃghÃtavatthuni byÃpÃdassa padaÂÂhÃnaæ, navavidhaæ mÃnaæ vidhÃmÃnassa 4 padaÂÂhÃnaæ, sukhà vedanà rÃgÃnusayassa padaÂÂhÃnaæ, dukkhà vedanà paÂighÃnusayassa padaÂÂhÃnaæ, adukkhamasukhà vedanà avijjÃnusayassa padaÂÂhÃnaæ, attavÃdupadÃnaæ ca musÃvÃdo ca lobhassa padaÂÂhÃnaæ, pÃïÃtipÃto ca pisunÃvÃcà ca pharusÃvÃcà ca byÃpÃdassa padaÂÂhÃnaæ, micchattaæ ca samphappalÃpo ca mohassa padaÂÂhÃnaæ, bhavaæ bhogaæ ca vokÃro ca ahaÇkÃrassa padaÂÂhÃnaæ, bÃhirÃnaæ pariggaho [PTS Page 090] [\q 90/] mamaÇkÃrassa padaÂÂhÃnaæ, kÃyassa saÇgaæ diÂÂhiyÃpadaÂÂhÃnaæ, kÃyikadoso desassa padaÂÂhÃnaæ, kÃyikakÃsÃvo lobhassa padaÂÂhÃnaæ, yo yo và pana dhammo yena yena ÃkÃrena 5 uppajjati sattÃdhiÂÂhÃnena 6 và dhammÃdhiÂÂhÃnena và anusayanena và so dhammo tassa padaÂÂhÃnaæ. Tena ÃkÃrena 5 so dhammo uppajjati. Yathà manusso purimassa padassa padaÂÂhÃnaæ alabhanto dutiyaæ padaæ uddharati. So pacchÃnupadaæ saæharati 7. Yadi yana yo na dutiyapadassa padaÂÂhÃnaæ labhati, aparaæ padaæ uddharati, tassa so ceso paccayo bhavati. Evaæ dhammo kusalo và akusalo và abyÃkato và padaÂÂhÃnaæ alabhanto na pavattati, yathà payuttassa dhammassa yoniso8. Ayaæ vuccati padaÂÂhÃno hÃro. 5. Tattha katamo lakkhaïo hÃro: 10. Vuttamhi ekadhamme - ye dhammà ekalakkhaïà tena, Sabbe bhavanti vuttà - so hÃro lakkhaïo nÃma. 1. Yepi-machasaæ, 2. RÆpesu-machasaæ, [PTS] 3. Asampaja¤¤atÃ-ma, [PTS] 4. MÃnassa-ma, 5. ùrammaïena-ma, [PTS] 6. SaccÃdhiÂÂhÃnena-ma, [PTS] 7. PaÂisaæharati-[PTS] 8. YonilÃbho-machasaæ, [BJT Page 120] [\x 120/] "Yesaæ ca susamÃraddhà - niccaæ kÃyagatÃsatÅ"ti gÃthÃya vuttÃya kÃyagatÃgatiyà vuttÃvedanÃgatà cittagatà dhammagatà ca sati, catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ ekena satipaÂÂhÃnena. Na hi cittaæ ekasmiæ vi¤¤ÃïaÂÂhitiyà pavattati, nÃnÃsu gatÅsu pavattati, kÃyagatÃsatiyà vuttÃya vuttà vedanÃgatà citta - dhammagatà ca. Na hi kÃyagatÃsatiyà bhÃvitÃya satipaÂÂhÃnà cattÃro bhÃvanÃpÃripÆriæ gacchanti. [PTS Page 091] [\q 91/] evaæ tassadisesu dhammesu vuttesu sabbadhammà vuttà ca bhavanti. "Sacittapariyodapanaæ1 etaæ buddhÃna sÃsana"nti gÃthà cetasikà dhammà vuttÃ, citte rÆpaæ vuttaæ. Idaæ nÃmarÆpaæ dukkhaæ ariyasaccaæ tato sacittapariyodapanÃ2 yaæ paÂivedhena odapeti, taæ dukkhaæ yato odapeti so samudayo yena odapeti, so maggo. Yaæ odapitaæ so nirodho. Cakkhuæ ca paÂicca rÆpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤Ãïaæ. " Tattha sahajÃtà vedanà sa¤¤Ã vetanà phasso manasikÃro ete te dhammà ekalakkhaïà uppÃdalakkhaïena. Yo ca rÆpe nibbindati, vedanÃya so nibbindati, sa¤¤ÃsaÇkhÃravi¤¤Ãïesupi so nibbindati. Iti ye ekalakkhaïà dhammà tesaæ ekamhi dhamme niddiÂÂhe sabbe dhammà niddiÂÂhà honti. Ayaæ vuccati lakkhaïo hÃro. 6. Tattha katamo catubyÆho hÃro: 11. Nirutti adhippÃyo ca -bya¤janà desanÃya ca, Suttattho pubbÃparasandhi - eso hÃro catubyÆho. Tattha katamà nirutti: sà kathaæ pariyesitabbÃ, yathà vuttaæ bhagavatà "ekÃdasahi aÇgehi samananÃgato bhikkhu khippaæ dhammesu mahattaæ pÃpuïÃti, atthakusalo ca hoti dhammakusalo ca hoti bya¤janakusalo ca hoti niruttikusalo ca hoti itthÃdhivavana kusalo ca hoti purisÃdhivacanakusalo ca vipurisÃdhivacanakusalo ca atÅtÃdhivacanakusalo ca anÃgatÃdhivacanakusalo ca paccuppannÃdhivacanakusalo ca. EkÃdhippÃyena kusalo anekÃdhippÃyena 3 kusalo [PTS Page 092] [\q 92/] kimhi desitaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ. ItthÃdhivacanena purisÃdhivacanena sabbaæ yathÃsuttaæ niddiÂÂhaæ. Taæ bya¤janato niruttikosallato yo yaæ suttassa sunirutti dunnirutti taæ avekkhati, idaæ evaæ niropayitabbaæ, idampi na niropayitabbaæ. Idaæ vuccato niruttikosallaæ. 1. PariyodÃpanaæ-ma. 2. PariyodÃpanÃ-ma. 3. NÃnÃdhippayena-ma, [PTS] [BJT Page 122] [\x 122/] Tattha katamaæ adhippÃyakosallaæ: yathÃdesitassa suttassa (sabbassa vÃraæ gacchati, imena bhagavatà desitanti) yathà kiæ: "AppamÃdo amatapadaæ1 pamÃdo maccuno pada"nti gÃthÃ. Tattha bhagavato ko adhippÃyo: ye amatameva 2 ÃkaÇkhanti te appamattà viharissanti. Ayaæ adhippÃyo. 12. (Yogassa kÃlaæ na nivattati yà ca So na tattha pÃpintave bhavanti, VedanÃmaggaisinà paveditaæ. DhutarajÃsavà dukkhà pamokkhÃtÃ)? Ettha bhagavato ko adhippÃyo: ye dukkhenÃnassÃdanÃ4(?) Te viriyamÃrabhissanti dukkhakkhayÃyÃ'ti ayaæ tattha bhagavato adhippÃyo. Iti gÃthÃya và byÃkaraïe 5 và desite iminà suttena sÃdhakà (?) Yo evaæ dhammÃnudhammaæ paÂipajjatÅti so adhippÃyo. Ayaæ vuccati desanÃdhippÃyo, Tattha katamo pubbÃparasandhi: [PTS Page 093] [\q 93/] (yaæ gÃthÃyaæ và sutte 6 và padÃni asÅtitÃni (?) Bhavanti evaæ và evamevahi tassà gÃthÃya suttassa và yÃni purimÃni padÃni yÃni ca pacchimakÃni, nÃni samosÃretabbÃni. Evaæ so pubbÃparena sandhi ¤Ãyati. Yà ekà samÃraddhà gÃthà dve tÅïi và tassamekadese bhÃsitÃnaæ abhÃsitÃhi gÃthÃhi aniddiÂÂho attho bhavati tadupadhÃritabbaæ yaæ vattabbaæ itissa pariyesamÃnassa pariyesanÃkaÇkhÃ, tassa và puggalassa pa¤¤attÅnaæ apare pariyesitabbaæ. Idaæ vuccate pubbÃparena sandhi. )? 'Kosalla'nti vatthuto nidÃnakosallaæ. Bya¤janato niruttikosallaæ, desanÃdhippÃyakosallaæ, pubbÃparena sandhikosallaæ. Tattha tassa gÃthà pariyesità nidÃnaæ và upalabhituæ7. Na attho niddisitabbo vatthuto nidÃnakosallaæ atthakosallaæ imehi catÆhi padehi attho pariyesiyanno yathÃbhÆtaæ pariyiÂÂho hoti. Atha ca sabbo vatthuto và nidÃnena và yo adhippÃyo bya¤jano nirutti sajhi ca anuttaro eso pubbÃparena evaæ suttatthena desitabbaæ. Ayaæ catubyÆho hÃro. 7. Tattha katamo Ãvatto hÃro: 13. Ekamhi padaÂÂhÃne - pariyesati sesakaæ padaÂÂhÃnaæ, ùvattati paÂipakkhe - Ãvatto nÃma so hÃro. 1. Amataæ padaæ-ma. [PTS] 2. YÃca, sabbÃ-ma. 3. AsÅtimeva-ma, [PTS] 4. Dukkhasà sÃdhakÃ-[PTS] 5. ByÃkaraïena-ma, [PTS] 6. Suttesu-ma, 7. Upalabbhituæ-ma, [PTS] [BJT Page 124] [\x 124/] Yathà kiæ: "unnaÊÃnaæ1 pamattÃna"nti gÃthÃyo. Idaæ kissa padaÂÂhÃnaæ: kusalÃnaæ dhammÃnaæ2 ossaggassa 3. Kusaladhammossaggo pana kissa [PTS Page 094] [\q 94/] padaÂÂhÃnaæ: akusaladhamma 4 paÂisevanÃya. (AppamÃdo) kissa padaÂÂhÃnaæ: kusaladhammapaÂisevanÃya. (PamÃdo) kissa padaÂÂhÃnaæ: kilesavatthupaÂisevanÃya. Iti pamÃdena mohapakkhiyà diÂÂhi avijjà chandarÃgapakkhiyÃ, tattha taïhà ca diÂÂhi ca cattÃro ÃsavÃ, taïhà kÃmÃsavo ca bhavÃsavo ca, diÂÂhi diÂÂhÃsavo ca avijjÃsavo ca. Tattha citte atthiti diÂÂhi cetasikesu niccanti pa¤casu kÃmaguïesu ajjhÃvahanena kÃmÃsÃvo, upapattÅsu Ãsatti bhavÃsavo. Tattha rÆpakÃyo kÃmÃsavassa bhavÃsavassa ca padaÂÂhÃnaæ, nÃmakÃyo diÂÂhÃsavassa avijjÃsavassa ca padaÂÂhÃnaæ. Tattha allÅyanÃya 5 ajjhattavÃhanaæ kÃmÃsavassa lakkhaïaæ, patthanà ganthena abhisaÇkhÃrakÃya saÇkharaïaæ7. BhavÃsavassa lakkhaïaæ, abhiniveso ca parÃmÃso ca diÂÂhÃsavassa lakkhaïaæ, appaÂivedho ca dhammesu asampaja¤¤Ã ca avijjÃsavassa lakkhaïaæ. Ime cattÃro Ãsavà cattÃri upÃdÃnÃni: kÃmÃsavo kÃmÆpÃdÃnaæ, bhavÃsavo bhavÆpÃdÃnaæ, diÂÂhÃsavo diÂÂhupÃdÃnaæ, avijjÃsavo attavÃdupÃdÃnaæ, imehi catÆhi upÃdÃnehi pa¤cakkhandho. Tattha avijjÃsavo citte pahÃtabbo. So citte cittÃnupassissa pahÅyati, diÂÂhÃsavo dhammesu pahÃtabbo, so dhammesu dhammÃnupassissa pahÅyati. BhavÃsavo Ãsattiyà pahÃtabbo, so vedanÃsu vedanÃsupassissa pahÅyati. KÃmÃsavo pa¤casu kÃmaguïesu pahÃtabbo, so kÃye kÃyÃnupassissa pahÅyati. Tattha kÃyÃnupassanà dukkhaæ ariyasaccaæ bhajati, vedanÃnupassanà pa¤cannaæ indriyÃnaæ paccayo, [PTS Page 095] [\q 95/] sukhindriyassa dukkhindriyassa somanassindriyassa domanassindriyassa upekkhindriyassa sattakilesopacÃro tena samudayaæ bhajati, citte cittÃnupassanà nirodhaæ bhajati, dhammesu dhammÃnupassanà maggaæ bhajati. Tenassa catÆsu ca dassanena tasseva sabbe pahÅyanti yena niddiÂÂhà paÂhamaæ "unnaÊÃnaæ pamattÃnaæ tesaæ va¬¬hanti ÃsavÃ" jÃnato hi passato ÃsavÃnaæ khayo, dukkhaæ samudayo nirodho maggo hi akusalà dhammà evaæ pariyesitabbà yÃva tassa akusalassa gati. Tato paÂipakkhena akusale dhamme pariyesati tesaæ kilesÃnaæ hÃrena Ãvattati. Ayaæ vuccate ÃvaÂÂo hÃro. 1. UïïaÊÃnaæ-[PTS] UnnaÂÂhÃnaæ-machasaæ. 2. Kusalà dhammÃ-[PTS] 3. Osagassa-ma, [PTS] 4. Akusalà dhammÃ-[PTS] 5. AlliyanÃya-ma. 6. Patthanaganthana-machasaæ. 7. SaÇkhÃraïaæ-ma. [BJT Page 126] [\x 126/] Evaæ sukkÃpi dhammà pariyesitabbÃ. Akusaladhamme ÃvaÂÂetvÃ1. Tattha ÃvaÂÂassa hÃrassa ayaæ bhÆmi: satiupaÂÂhÃnà ca vipallÃsà ca cattÃri ¤ÃïÃni sakkÃyasamuppÃda2gÃminÅ ca paÂipadà sakkÃyanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. 8. Tattha katamo vibhatti hÃro: Yaæ ki¤ci vibhajjabyÃkaraïÅyaæ vuccati vibhatti hÃro, yathà kiæ Ãgantvà ca puna puggalo hoti, no vÃgataæ na paribhÃsati 3 paripucchatÃya paÂÂhÃya atiyanaæ4 ekassa ki¤ci 5. Ayaæ vuccate vibhattihÃro. 9. Tattha katamo parivattano hÃro: [PTS Page 096] [\q 96/] Yaæ ki¤ci paÂipakkhaniddeso, ayaæ vuccati parivattano, hÃro, yathÃvuttaæ bhagavatÃ: "sammÃdiÂÂhikassa purisapuggalassa micchÃdiÂÂhi nijjiïïà hotÅ"ti vitthÃrena sabbÃni maggaÇgÃni. Ayaæ vuccate parivattano hÃro. 10. Tattha katamo vevacano hÃro: 14. Vevacanehi anekehi - ekaæ dhammaæ pakÃsitaæ, Sutte yo jÃnÃti 7 suttavidÆ - vevacano nÃma so hÃro Yathà Ãyasmà sÃriputto ekamhi vatthumhi vevacanena nÃnÃsuttena 8, bhagavatà pasaæsito "mahÃpa¤¤o sÃriputto hÃsapa¤¤o javanapa¤¤o"ti, idaæ pa¤¤Ãya vevacanaæ: Yathà ca maggavibhaÇge niyyÃnattho ekamekaæ maggaÇgaæ vevacanehi niddiÂÂhaæ. Evaæ avijjÃya vevacanÃ9. Ekaæ akusalamÆlaæ tadeva santaæ tesu tesu janapadesu tena tena pajÃnanti. Na hi anena tadevapi ÃlapÅyanti10 a¤¤aæ bhajati11 'sabbakÃmajahassa bhikkhuno'ti kÃmà alapitÃ. "Yassa nittiïïo paÇko"ti 12 te yeva kÃme paÇkoti13 Ãlapati "suïamÃnassa puretaraæ raja"nti14 teyeva kÃme 'raja'nti Ãlapati, evaæ suttamhi yo dhammo desÅyati tassa pariyeÂÂhi "katamassa dhammassa idaæ nÃmaæ, katamassa idaæ vevacana"nti. Sabba¤¤Æ hi yesaæ yesaæ yà nirutti hoti, yathà gÃmÅ tena tena desetÅti tassa vevacanaæ pariyesitabbaæ. Ayaæ vevacano hÃro. 1. ùgamissa-[PTS] 2. SamuppÃdÃya-ma, [PTS] 3. No và na paribhÃsati-[PTS] 4. Pa¤hÃyati yaæ-[PTS] 5. Na esà ki¤ci-[PTS] 6. ParivattanÃ-[PTS] 7. YojanÃti-[PTS] 8. NÃnÃvuttena-[PTS] 9. Vevacanaæ-[PTS] 10. ùlayanti-[PTS] 11. Bhajati-machasaæ. 12. SaÇkoti-ma, [PTS] 13. SaÇkÃti-ma. [PTS] 14. Rajjanti-ma. [PTS] [BJT Page 128] [\x 128/] 11. Tattha katamo pa¤¤atti hÃro: [PTS Page 097] [\q 97/] "CattÃri ariyasaccÃnÅ"ti suttaæ niddisati, nikkhepapa¤¤attiyÃ1; samudayapa¤¤atti. 'KabaliÇkÃre 2 ce bhikkhave ÃhÃre atthi rÃgo atthi nandi, atthi taïhÃ, patiÂÂhitaæ. Tattha vi¤¤Ãïaæ, -pe- pabhava 3. Pa¤¤attiæ pa¤¤apeti. "KabaliÇkÃre ÃhÃre natthi rÃgo, natthi nandi, natthi taïhà patiÂÂhitaæ. Tattha vi¤¤Ãïaæ, -pepabhava samugghÃtaæ pa¤¤apeti 4. "Tassa kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati, bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃpi cittaæ vimuccatÅ"ti pahÃnapa¤¤attiæ pa¤¤apeti. "Taïhà yassa purakkhatà pa¤¤Ã parivattati" gÃthà manÃpapa¤¤attiæ pa¤¤apeti. Evaæ pana manÃpapa¤¤attÅti ekadhammaæ bhagavà pa¤¤apeti. Na hi taïhà dukkhasamudayoti katvÃ5 sabbattha taïhÃsamudayo niddisitabbo. YathÃ: "uppannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃseti pajayati vinodeti" ti paÂikkhepapa¤¤atti. Evaæ sabbesaæ dhammÃnaæ kusalÃna¤ca akusalÃna¤ca yaæ cassa dhammakkhettaæ bhavati, so ceva dhammo tattha pavattati, tadavasiÂÂhà dhammà tassÃnuvattakà honti, sà duvidhà pa¤¤atti: parÃdhÅnapa¤¤atti ca sÃdhÅnapa¤¤atti ca. Katamà sÃdhÅnapa¤¤atti: "samÃdhiæ bhikkhave bhÃvetha samÃhito bhikkhave bhikkhu yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. "RÆpaæ anicca'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ sÃdhÅnapa¤¤atti parÃdhÅnapa¤¤atti ca, sà pa¤¤atti pa¤¤Ãya ca sÅlassa ca. Yathà cattÃri jhÃnÃni bhÃvetha, tassa atthi samÃdhindiyaæ, mudÆni cattÃri indiyÃni tÃni catuparÃdhÅnÃni, tÅïi [PTS Page 098] [\q 98/] aveccappasÃdehi parÃdhÅnaæ samÃdhindiyaæ cattÃri indriyÃni paridhÅnÃti catusu ariyasaccesu aparÃdhÅnaæ pa¤¤indriyaæ satipaÂÂhÃnesu sammappadhÃnesu viriyindriyaæ. Iti sake padaÂÂhÃne sake khettasÃdhÅno so dhammo, so ca tattha pa¤¤Ãpetabbo. Tassa paÂipakkhà nighÃto niddisitabbo. EtthÃya anekÃkÃrapa¤¤atti kena kÃraïena ayaæ dhammo pa¤¤attoti. Ayaæ vuccate pa¤¤atti hÃro. 12. Tattha katamo orataïo hÃro: Chasu dhammesu otÃretabbaæ, katamesu chasu: khandhesu dhÃtusu Ãyatanesu indriyesu saccesu paÂiccasamuppÃdesu. Natthi taæ suttaæ và gÃthà và byÃkaraïaæ và imesaæ7 channaæ dhammÃnaæ a¤¤atarasmiæ na saædissati. EttÃvatà esà sabbà desanà yÃ8 tà khandhà và dhÃtuyo và ÃyatanÃni và indriyÃni và saccÃni và paÂiccasamuppÃdo vÃ. 1. Pa¤¤attiyÃ-machasaæ. 2. KabaÊikÃre-ma, [PTS] 3. ParabhÃva-[PTS] 4. SamugghÃti pa¤¤atti-ma, [PTS] 5. KÃretvÃ-ma, 6. ¯taraïo-[PTS] 7. Imesu-ma, [PTS] 8. DesakÃya-[PTS] [BJT Page 130] [\x 130/] Tattha pa¤cannaæ khandhÃnaæ vedanÃkkhandho rÃgadosamohÃnaæ padaÂÂhÃnaæ. Tattha tisso vedanÃyo, tattha1 sukhÃya vedanÃya somanasso savicÃro, dukkhÃya vedanÃya domanasso savicÃro, adukkhamasukhÃya vedanÃya upekkhà savicÃrÃ. Yà puna tattha vedayitaæ idaæ dukkhasaccaæ, khandhesu saÇkhÃrakkhandho. Tattha kÃyo pamattaæ saupavattati, ta¤ca saÇkhÃragataæ2. Dvidhà ca bhavaÇgotaraïaæ kammaæ, tÅïi ca [PTS Page 099] [\q 99/] saÇkhÃrÃni pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrà và apu¤¤Ã và ane¤jà và hetu, sabbaæ sarÃgassa no vÅtarÃgassa dosassa, abhisaÇkhÃrÃnà ca avÅtarÃgo ceteti ca pakappeti ca, vÅtarÃgo pana ceteni ca no abhisaÇkharoti, yaæ uïhaæ vajiraæ kaÂÂhe và rukkhe và a¤¤attha và patantaæ bhindati ca dahati 3 ca, evaæ sarÃgo vetanÃ4 ceteti ca abhisaÇkharoti ca yathà sÅtaæ5 vajiraæ na bhindati na ca dahati 6, evaæ vÅtarÃgo vetanÃ7 ceteti na ca abhisaÇkharoti 8 tattha pa¤cannaæ khandhÃnaæ eko khandho anindriyasarÅraæ sa¤¤Ãkkhandho. Tattha dhÃtÆnaæ, aÂÂhÃrasa dhÃtuyo, tattha yà rÆpÅ dasa dhÃtuyo tÃsu desiyamÃnÃsu rÆpakkhandho niddisitabbo, dukkhaæ ariyasaccaæ. Yepi ca cha vi¤¤ÃïakÃyà manodhÃtusattamÃ, tattha vi¤¤Ãïakkhandho ca niddisitabbo, dukkhaæ ariyasaccaæ. DhammadhÃtu pana dhammasamosaraïÃyo dhammo hetunà ca nissandena ca phalena ca kiccena ca vevacanena ca yena yena upalabbhati, tena tena niddisitabbo. Yadi và kusalà yadi và akusalà yadi và abyÃkatà yadi và asaÇkhatÃ. DvÃdasannaæ ÃyatanÃnaæ dasa ÃyatanÃni rÆpÃni taæ dukkhaæ ariyasaccaæ niddisitabbaæ. RÆpakkhandho ca manÃyatana¤ca vi¤¤Ãïakkhandhena niddisitabbaæ, dukkhaæ ariyasaccaæ. DhammÃyatanaæ nÃnÃdhammasamosaraïaæ. Tattha ye dhammà indriyÃnaæ indriyesu niddisitabbÃ. Ye anindriyÃnaæ anindriyesu niddisitabbÃ, pariyÃyato [PTS Page 100] [\q 100/] ca otÃretabbÃ. Yathà yà dhammadhÃtu tathà dhammÃyatanaæ pariyesitabbaæ. Yà yeva hi dhammadhÃtu tadeva dhammÃyatanaæ anÆnaæ anadhikaæ. Tattha paÂiccasamuppÃdo atthi tividho, atthi catubbidho, atthi duvidho. Tattha tividho paÂiccasamuppÃdo: hetu phalaæ nissando. Avijjà saÇkhÃrà taïhà upÃdÃnaæ ca ayaæ hetu, vi¤¤Ãïaæ nÃmarÆpaæ saÊÃyatanaæ9 phasso vedanà ca ayaæ paccayo, yo bhavo ayaæ vipÃko. Yà jÃti maraïaæ ayaæ nissando. 1. Tassa-ma, [PTS] 2. Gato-ma, [PTS] 3. Tesu-machasaæ. 4. SarÃgacetanÃ-ma. 5. Sataæ-ma, [PTS] 6. Ohati-ma, [PTS] 7. VÅtarÃgacetanÃ-ma, [PTS] 8. AbhisaækhÃroti-ma. 9. SaÂÂhÃyatanaæ-machasaæ. [BJT Page 132] [\x 132/] Kathaæ catubbidho: hetu paccayo vipÃko nissando ca avijjà ca taïhà ca saÇkhÃrà ca upÃdÃnaæ ca ayaæ hetu, vi¤¤Ãïaæ nÃmarÆpassa paccayo kÃmarÆpaæ uppajjati. Tathà uppajannassa saÊÃyatanaæ1. Phasso vedanà ca ayaæ paccayo. Yo bhavo ayaæ vipÃko. Yà jÃti yà ca jarÃmaraïaæ ayaæ nissando Kathaæ duvidho paÂiccasamuppÃdo: avijjà saÇkhÃrà taïhà upÃdÃnaæ ayaæ samudayo, vi¤¤Ãïaæ nÃmarÆpaæ saÊÃyatanaæ1 phasso vedanà bhavo jÃti maraïaæ va, idaæ dukkhaæ. Yaæ pana avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho, imÃni tappaÂipakkhena dve saccÃni. Tasmà paÂicca samuppÃdo yena ÃkÃrena niddiÂÂho, tena tena niddisitabbo. Tathà bÃhÅsati indriyÃni: dvÃdasa indriyÃni cakkhundriyÃni cakkundriyaæ yena domanassindriyaæ, idaæ dukkhaæ. Purisindriyaæ ca diÂÂhiyà ca taïhà padaÂÂhÃnaæ. Yato puriso purisakÃnaæ taæ evaæ kÃtabbatÃ. Atha ajjhattaæ sÃrajjati. Ayaæ ahaÇkÃrotaæ yathÃ2 sÃratto bahiddhà parayesati, ayaæ mamÅÇkÃro3 evaæ itthi, [PTS Page 101] [\q 101/] tattha sukhindriyaæ ca somanassindriyaæ ca purisindriyassanuvantakà honti. Tassa adhippÃyaparipuïïà lobhadhammà kusalamÆle pava¬¬henti tassa ce ayamadhippÃyo na pÃripÆriyaæ gacchati. Tassa dukkhindriyaæ ca domanasasÅndriyaæ ca vattati, doso ca akusalamÆlaæ pava¬¬hati sace pana upekkhaæ4. BhÃveti upekkhindriyassa anuvattako5 bhavati. Amoho ca kusalamÆlaæ pava¬¬hati. Iti satta indriyÃni kilesavatthumupÃdÃya anatthemÃni avamÃni sabbassa vedanà itthindriyaæ purisindriyaæ. Tattha aÂÂha indriyÃni saddhindriyaæ yÃva a¤¤ÃtÃvino indriyaæ, ayaæ dukkhanirodhagÃmini paÂipadÃ, dasannaæ pa¤¤ÃndriyÃnaæ kÃmarÃgassa padaÂÂhÃnaæ. Manindriyaæ bhavarÃgassa padaÂÂhÃnaæ, pa¤¤indriyÃni rÆparÃgassa padaÂÂhÃnaæ, itthindriyaæ ca purisindriyaæ ca sattapa¤¤attiyà padaÂÂhÃnaæ. Tattha yena yena indriyena yuttaæ và gÃthÃya otÃretuæ sakkoti tena tena niddisitabbo. Evaæ khandesu dhÃtusu Ãyatanesu saccesu paÂiccasamuppÃdesu. Ayaæ otaraïo hÃro. 13. Tattha katamo sodhano hÃro: Tayo gÃthÃ6 ekena Ãrambhena bhÃsÅyanti7; tata ekissà bhÃsitÃya avasiÂÂhÃsu ÃbhÃsitÃsu3 so attho na niddisitabbo. Kiæ kÃraïaæ: na hi tÃva so attho bhÃsito, so ÃbhÃsito na sakkà niddisituæ. [PTS Page 102] [\q 102/] yathà kiæ: "appamÃdo amatapadanti9gÃthà ayamekà gÃthà na niddisitabbÃ, 10 kiæ kÃraïaæ: atthi tÃva11 imassa Ãrambhassa abhÃsitaæ: 1. SaÂÂhÃyatanaæ-machasaæ. 6. Yo gÃthÃ-ma, [PTS] 2. YasÃ-ma. 7. ùrambho bhÃsissantÅ-ma, [PTS] 3. MamaækÃro-ma. 8. BhÃsitÃsu -ma, [PTS] 4. UpekkhÃ-ma, [PTS] 9. Amataæ padanti-ma, [PTS] 5. AnuvattakÃmÃ-ma, [PTS] 10. NiddisitabbÃ-ma, [PTS] 11. AtthikkhÃtÃva-ma, [PTS] [BJT Page 134] [\x 134/] 15. 'Etaæ visesato ¤atvÃ- appamÃdamhi paï¬itÃ, AppamÃde pamodanti ariyÃnaæ gocare ratÃ'ti. Idaæ abhÃsitaæ imissÃpi gÃthÃya bhÃsitÃya atthà na niddisitabbo. 1 Kiæ kÃraïaæ: atthi tattha avasiÂÂhaæ: " te jhÃyino sÃtatikà niccaæ daÊhaparakkamÃ"ti gÃthÃ, evaæ imÃgÃthÃyo yadà upadhÃritÃ2 bhavanti, tadà attho niddisitabbo. Evaæ assutapubbesu suttesu byÃkaraïesu và ekuddeso bhÃsito. Yà vÅmaæsà tulanÃidaæ atthi kiccaæ, idaæ suttaæ bhÃsÅtaæ tassa cevacanaæ niddiÂÂhaæ và na vÃ'ti. Tattha yà vÅmaæsÃ, ayaæ vuccake sodhano hÃro. 14. Tattha katamo adhiÂÂhÃno hÃro: Ekattatà ca vemattatà ca. Tattha katapa¤¤atti ca kiccapa¤¤atti ca sà ekattatà ca vemattatà ca yathà pa¤¤Ãnti, ete cevacanena4 vemattatÃ, (?) PajÃnÃtÅti pa¤¤Ã, sà ca ÃdhipateyyaÂÂhena6 pa¤¤Ãbalaæ. [PTS Page 103] [\q 103/] tanubhÆtà gocarattavasà seva sati tÅsu ratanesu anussati buddhÃnussati dhammÃnussati saÇghÃnussati aviparitÃnussaraïatÃya. SammÃdiÂÂhidhammÃnaæ pavicayena dhammavicayasambojjhaÇgo abhinÅhÃrato abhi¤¤Ãti. SaÇkhepena maggà kà vatthu avikonatÃya ekattÃ, yathà uïhena saæsaÂÂhaæ uïhodakaæ, sÅtena saæsaÂÂhaæ sÅtodakaæ, khÃrodakaæ guÊodakanti, idaæ ekattatà vemattatà ca. Atthi puna dhammo nÃnÃdhammasaÇgato7 ekattatÃ, 8 yathà rÆpaæ cattÃro dassetabbÃ9 taæ ca rÆpanti ekattatÃ, paÂhavÅdhÃtu10 Ãpo-tejo- vÃyodhÃtuti cemattatÃ. Evaæ sabbà catasso dhÃtuyo. RÆpanti ekattatÃ, paÂhavÅdhÃtu Ãpo-tejovÃyodhÃtuti cemattatÃ. PaÂhavÅdhÃtutu lakkhaïato ekattatÃ, saækiïïavatthuto vemattatÃ. Yaæ ki¤ci kakkhaÊa lakkhaïaæ sabbaæ taæ paÂhavÅdhÃtuti. EkattatÃ, kesà lomà nakhà dantà chavivammanti cemattatÃ, evaæ sabbÃ11 catasso dhatuyo, rÆpanti ekattaæ, saddà gandhà hasà phoÂÂhabbÃti cemattatÃ. Atthi puna dhammo vemattatà a¤¤aæ12 nÃmaæ labhati, yathà kÃyÃnupassanÃya nava sa¤¤Ã vÅnÅlakasa¤¤Ã uddhumÃtakasa¤¤Ã, ayaæ asubhasa¤¤Ã, yà ekattatà arammaïato cemattÃ, (sà 1. Niddisitabbo- ma, [PTS] 6. AnomattiyaÂÂhena -ma, [PTS] 2. UpadhÃrità yadÃ-ma. [PTS] 7. Saæghato-ma, [PTS] 3. Kitapa¤¤atti-ma. 8. Ekato-ma, [PTS] Pa¤¤atti-[PTS] 9. VÃretabbÃ-ma, [PTS] 4. Ekavevacanena-ma. 10. PathavÅdhÃtu-ma, [PTS] 5. Pa¤¤attanti-ma. [PTS] 11. Sabbaæ-ma, [PTS] 12. A¤¤e ma, [PTS] [BJT Page 136] [\x 136/] Evaæ sa¤¤Ã vedanÃsu ÃdÅnavaæ samanupassato tathÃdhiÂÂhÃnaæ samÃdhindriyaæ ca sÃyeva dhammesu tattha sa¤¤ÃbhÃvanà viriyindriyaæ ca dhammesu dhammÃnupassanà citte cittasa¤¤aæ pajahato pa¤¤indriyaæ ca citte cittÃnupassanÃ? Iti yo koci ¤ÃïÆpacÃro1 [PTS Page 104] [\q 104/] sabbaso pa¤¤Ãya gocaro. Pa¤¤Ã, ayaæ cemattatÃ, yathÃkÃmarÃgo bhavarÃgo diÂÂhirÃgoti cemattatà taïhÃya. Iti yaæ ekattatÃya ca cemattatÃya ca ¤Ãïaæ vÅmaæsanà kulanÃ, ayaæ adhiÂÂhÃno2 hÃro. 15. Tattha katamo parikkhÃro hÃro: Sahetu sappaccayaæ vodÃnaæ ca saækileso ca, yaæ tadubhayaæ pariyeÂÂhi sa parikkhÃro hÃro. Iti dhammÃnaæ sahetukÃnaæ hetu pariyesÅtabbo, sappaccayÃnaæpaccayo pariyesitabbo. Tattha kiæ nÃnÃkaraïaæ hetussa ca paccayassa ca: sabhÃvo hetu, parabhÃvo paccayo parabhÃvassa paccayo hetupi, sabhÃvassa hetu (yÃ?) ParabhÃvassa kassaci paccayo. Avutto hetu, vutto paccayo. Ajjhattiko hetu bÃhiro paccayo. SabhÃvo hetu parabhÃvo paccayo. Nibbattako hetu pariggÃhako3 paccayo. NevÃsiko hetu, Ãgantuko paccayo. AsÃdhÃraïo hetu, sÃdhÃraïo paccayo. Eko yevahetu, aparÃparo paccayo. Hetussa upakaraïaæ samudÃnetabbaæ4: samudÃnaæ hetu, tattha duvidho hetu duvidho paccayo: samanantarapaccayo ca paramparapaccayo ca. Hetupi duvidho: samanantarahetu ca paramparahetu ca. Tattha katamo paramparapaccayo: avijjà nÃmarÆpassa paramparapaccayo. Vi¤¤Ãïaæ samanantarapaccayatÃya paccayo. Yadi Ãdimhi avijjÃnirodobhavatÅ nÃmarÆpassa nirodhopi, tattha samanantaraæ kiæ kÃraïaæ paramparapaccayo samanantarapaccayo samudÃnito5 ayaæ paccayato. [PTS Page 105] [\q 105/] tata katamo paramparahetu: cijÃnantassa paramparahetutÃya hetua¤¤ÃkÃro samanantarahetutÃya hetuyassa hi yaæ samanantaraæ nibbattati, so tassa hetupi jÃtinirodhà bahÅ ÃkÃranirodo, ÃkÃranirodhà daï¬anirodho, daï¬anirodhà khaï¬anirodho. Evà hetupi dvidhà so tÃhi passitabbo (?) PaÂiccasammupÃdo yathà avijjÃpaccayo tassa puna kiæ paccayo: ayonisomanasikÃro, so tassa paccayo saÇkhÃrÃnaæ, iti paccayo ca samuppannaæca. Tattha ko hetu: avijjÃyeva. TathÃhi purimà koÂi na pa¤¤Ãyati, tattha avijjÃnusayo avijjÃpariyuÂÂhÃnassa hetu, purimà hetu pacchà paccayo, sÃpi avijjÃsaÇkhÃrÃnaæ paccayo catÆhi kÃraïehi: sahajÃtapaccayatÃya samanantarapaccayatÃya abhisandanapaccayatÃya patiÂÂhÃnapaccayatÃya. 1. ¥ÃïapacÃro- ma, [PTS] 2. TulanÃyamÅdhiÂÂhÃno- [PTS] 3. PaÂiggÃhako-ma, [PTS] 4. SamudÃnetabbo-ma. 5. SamuddÃnito-ma [BJT Page 138] [\x 138/] Kathaæ sahajÃtapaccayatÃya avijjà saÇkhÃrÃnaæ paccayo: yaæ cittaæ rÃgapariyuÂÂhitaæ1 tattha avijjÃpariyuÂÂhÃnena sabbaæ pa¤¤Ãya gocaraæ hanti. Tattha saÇkhÃrÃti paccayaÂÂhikà addhÃbhumikÃramahattassa (?) Ayaæ avijjà sahasamuppannaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullattamÃpajjanti catÆhi kÃraïehi pa¤¤Ã pahiyati. Katamehi catÆhi: anusayo pariyuÂÂhÃnaæ saæyojanaæ upÃdÃnaæ. Tattha anusayo pariyuÂÂhÃnaæ janetÅ2 pariyuÂÂhità saæyujjati saæyuttà upÃdÅyati, udÃnapaccayà bhavo. [PTS Page 106] [\q 106/] (evaæ te saÇkhÃrà tividhà uppannà bhumigatà nÃsa'¤¤attha ayaæ magge vinÅtattÃyÃti te thÃmagatà apativinÅtÃtipi te saÇkhÃrÃti vuccati. Evaæ sahetu samuppannaÂÂhena atthiyeva2 paccayà saÇkhÃrÃnaæ paccayo niddiÂÂhaæ apanetvaæ kusalaæ akusalaæ kusalo ca akusalo ca pakkhipitabbo. VipÃkadhammÃapanetvà vacanÅyaæ avacanÅyaæ vacanÅyaæ ca avacanÅyaæ ca pakkhipitabbaæ. Bhava. . . ?) Sabbasuttaæ parikkhitabbaæ. Dasa tathÃgatabalÃni cattÃri vesÃrajjini pu¤¤Ãni ana¤¤Ãkataæ, avijjà samanantarapaccayatÃya saÇkhÃrÃnaæ paccayo. Yena cittena saha samuppannà avijjà tassa cittassa samanantaracittaæ samuppannanti tassa yaæ samanantaracintaæ samuppannanti, tassa pacchimassa cittassa purimacittaæ hetupaccayatÃya paccayo. Tena avijjà hetu, tena cittena upÃdÃnaæ anokÃsakataæ ¤Ãïaæ na uppajjati, yà tassa appamÃdà dhÃtu abhijjhÃbhisandità tahiæ vipallÃsà uppajjanti: 'asubhe subhanti, dukkhe sukha'nti. Tattha saÇkhÃrà uppajjantÅ rattà duÂÂhà mÆlhassa4 cetanà rÃgapariyuÂÂhÃnena byÃpÃdapariyuÂÂhÃnena avijjÃpariyuÂÂhÃnena diÂÂhivipallÃso vatthuniddese niddisitabbo. Yaæ viparÅtacitto vijÃnÃti ayaæ cittavipallÃso. Yà viparÅtasa¤¤Ã upagaïhÃti5 yaæ sa¤¤ÃvipallÃso. Yaæ viparÅtadiÂÂhi abhinivisati ayaæ diÂÂhivipallÃso. [PTS Page 107] [\q 107/] AÂÂha micchattÃni va¬¬hanti tÅïi akusalÃni, ayoniso manasikÃre uppannaæ vi¤¤Ãïaæ cavijjaæ ca karonti. Iti pubbà parante akusalÃnÃtarÅtaro (?) SaÇkhÃrà vuddhiæ vepullaæ gacchantÅ. Te ca mahatà ca appaÂividità ponobhavikà saÇkhÃrà bhavanti. Iti evaæ avÅjjà sahajÃtapaccayatÃya saÇkhÃrÃnaæ paccayo samanantarapaccayatÃya ca. Kathaæ abhisandanÃkÃrena avijjà saÇkhÃrÃnaæ paccayo: sà avijjà te saÇkhÃre abhisanneti parippharati. SeyyathÃpi nÃma uppalaæ và padumaæ và taæ udake va¬¬haæ assa, sÅtena vÃrinà abhisannaæ parisandanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjati. Evaæ abhisandanaÂÂhena avijjà saÇkhÃrÃnaæ paccayo. 1. PariyuÂÂhaæ-ma, [PTS] 2. JÃti-ma, [PTS] 3. Atthimeva-ma. 4. MÆlassa-ma, [PTS] 5. UpaggaïhÃti-ma [BJT Page 140] [\x 140/] Kathaæ patiÂÂhÃnaÂÂhena avijjà saÇkhÃrÃnaæ paccayo: te saÇkhÃrà avijjaæ1 nissÃya vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ2 Ãpajjanti. SeyyathÃpi nÃma uppalaæ và padumaæ và paÂhaviænissÃya paÂhaviyaæ3. PatiÂÂhÃya vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjati, ete saÇkhÃrà avijjaæ nissÃya avijjÃya4 patiÂÂhità vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ gacchanti. EvapatiÂÂhÃnaÂÂhena avijjà saÇkhÃrÃnaæ paccayo. Puna rÃgasahagatassa kammassa vipÃkena paÂisandhimhi bhavo nibbattati, taæ kammassa5 sabbaæ abhiniviÂÂhaæ a¤¤Ãïavasena ponobhavikÃ6 saÇkhÃrÃti vuccanti, evampi avijjÃpaccayà saÇkhÃrà atthi. [PTS Page 108] [\q 108/] puna pa¤casu ye ca sekhÃ7 puggalÃ, ye ca asa¤¤isamÃpattiæ samÃpatannÃ, ye ca bhavagatÃ, ye ca antogatÃyeva saæsedajÃ, ye ca và pana a¤¤o hi koci anÃgÃmÅbhÆtà na cetenti na ca patthanti, tesaæ kiæ paccayà saÇkhÃrà puna rÃgà atthi tesaæ saÇkhÃrÃni upÃdÃnÃni cittamanussarantiyeva avipakkavipÃkasamÆhatÃasamucchinnapaccayà tesaæ puna ca gato bhavati. Evampi hi avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ. Puna sà te na upÃdÃnà napi saÇkhÃrÃ, atthi punatesaæ satta anusayà asamuhatà asamucchinnÃ, tadÃrammaïaæ bhavati, vi¤¤Ãïassa patiÂÂhÃyavi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. Evampi avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ. Puna sÃ8 yaæ ki¤ci kammaæ ÃcayagÃmi, sabbaæ taæ avijjÃvasena abhisaÇkharÅyati taïhÃvasena ca allÅyati. A¤¤aïavasena ca tattha ÃdÅnavampi na jÃnÃti tadeva vi¤¤Ãïaæjaæ bhavati. SÃyeva taïhÃsineho bhavati. SÃyeva avijjà sammoheti. Evampi avijjÃpaccayà saÇkhÃrà vattabbÃ. Iti imehi ÃkÃrehi avijjÃsaÇkhÃrÃnaæ paccayo. Tattha avijjÃya hetu yoniso manasikÃro paccayo heti, tattha avicchedo9. Ayaætattha tatiyaæ balaæ nivatti, ayaæ paÂisandhi tattha punabbhavo, yo avakedo10 asamugghÃtanaÂÂhena ayaæ anusayo, [PTS Page 109] [\q 109/] yathà patÃkaæ11 và sÃÂakaæ và (dve janà pÅÂhesuca ekà và balaæ và assa nivÃcasse, na pana pÅÂhesu soseyya, tattha yaæ sinehà ÃpodhÃtu anupubbena sosetabbÃ. UïhadhÃtumÃgamma sace puna taæ ÃkÃso nikkhipeyya taæ ussÃvena yebhuyyatara sinehamÃgaccheyya, na hi anÃgamma tejodhÃtuæ parisosaæ12 gaccheyya. Evameva bhavaggaparamÃpi samÃpatti na anurÆpassa samugghÃtÃya saævattati. Te hi Ãlasanti sammasanti, na ca taïhÃya taïhÃpahÃnaæ gacchanti?) 1. AvijjÃyaæ-ma. 7. SekkhÃ-ma, [PTS] 2. Vepullataæ-ma, [PTS] 8. Pana sÃ- [PTS] 3. Pathaviæ-ma, [PTS] 9. Abhicchedo-ma, [PTS] 4. AvijjÃyaæ-ma, [PTS] 10. Avecchedo-ma, [PTS] 5. KÃmassa-[PTS] 11. PaÂakaæ-[PTS] 6. PonabbhavikÃ-[PTS] PaÂÃkaæ-ma 12. Pariyesaæ-ma [BJT Page 142] [\x 142/] Tattha so asamugÃto avijjÃya anusayo ca cittassa sampaÊibodho, idaæ pariyuÂÂhÃnaæ. YathÃbhÆtaæ vi¤¤Ãïassa appavivedho ayaæ avijjajasavo, avijjà vi¤¤ÃbÅjaæ bhavati. Yaæ bÅjaæ so hetu na samucchijjati. Asamucchijjanto paÂisandahati, paÂisandabhanto na samugghÃtaæ gacchati. AsamugghÃtaæ cittaæ pariyonahati, pariyonaddhacitto yathÃbhÆtaæ nappajjÃnÃti. Iti vi¤¤Ãïassa-1. SÃsavattho avijjattho, hetuattho avicchedattho anivattiattho phalattho, paÂisandhiattho punabbhavattho, asamÆgaghÃtattho anusayattho, sampalibodhattho-2. ParÅyuÂÂhÃnattho, asampaÂivedhattho avijjattho-3. EttÃvatà avijjÃya khettaæ niddiÂÂhaæ bhavati. Ayaæ vuccati parikkhÃro hÃro. 16. Tattha katamo samÃropano gÃro: [PTS Page 110] [\q 110/] UgghaÂitamhi tamhi - santa¤ceva naæ vitthÃraæ pana vattabbaæ VitthÃravidhiæ vija¤¤aja - ayaæ samÃropano hÃro. Tattha nÃmaniddeso upaghaÂako, vatthuniddeso cevananaæ vatthubhuto vitthÃro. YathÃkiæ: yo bhikkhu nivattato pahÃtabbo. Ayaæ upaghaÂanÃ. Tattha katamo samÃropano: ki¤ci na vattabbaæ rÆparÃgaæ và nÃmavantapahÃtabbaæ. YÃva vi¤¤Ãïanti vitthÃrena kÃtabbÃni, avijjà tà opammena pa¤¤ÃpetabbÃ, ayaæ samÃropano nissitacintassa va mattiko ca nissayo taïhà ca diÂÂhi ca tattha diÂÂhi avijjÃ, taïhà saÇkhÃrà tattha diÂÂhipaccayà taïhà ime avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ. Tattha nissitaæ vi¤¤Ãïaæ, idaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, yÃva jarÃmaraïaæ. Idaæ saÇkhittena bhÃsite avasiÂÂhaæ paropayati(?) "AnissÅtassa calitaæ natthi"ti tassa evaæ diÂÂhiyà taïhÃya ca pahÃnaæ, tattha diÂÂhi avijjÃnirodhÃya yathÃbhÆtaæ-4. Vi¤¤Ãïaæ rÃgaÂÂhÃniyesuæ-5. Dhammesu taæ taæ dhammaæ upecca-6. A¤¤aæ dhammaæ dhÃvati makkaÂopamatÃya: atha khvassa parittesu dhammesu rÃgaÂÂhÃniyesu' chandarÃgo natthi, kuto tato calanÃ, adhimattesu sattesu (?). Cittaæ nivesayati-8. Taæ apaniÂÂhitaæ vi¤¤Ãïaæ anÃhÃraæ nirujjhati, vi¤¤ÃïanirodhÃnÃmarÆpanirodho, yÃva jarÃmaraïanirodho ayaæ samÃropano. [PTS Page 111] [\q 111/] -------- 1. Sa¤¤Ãïassa - ma, [PTS] 2. Sampalibodhattho - machasaæ, [PTS] Natthi. 3. ApaÂivenettho - ma. 4. BhÆtaæ - machasaæ. 5. SarÃgaÂÂhÃniyosu - machasaæ, [PTS] 6. Upayujja - [PTS] 7. SarÃgaÂÂhÃniyesu - machasaæ, [PTS] 8. Nivessayati - ma, [PTS] [BJT Page 144] [\x 144/] Tattha rÃgavasena vi¤¤Ãïassa calitaæ sapariggaho, tasmiæ calite asati yo parikkilesopavÃro tividho aggi paÂippassaddho bhavati. TenÃha: calite asati-1. Passaddhi hoti. TatthÃya'yaæ samÃropanÃ, passaddhakÃyo sukhaæ vedati, sukhino ca8ttaæ samÃdhiyati, yÃva vimuttamiti-2. ¥Ãïadassanaæ bhavati. So ÃsavÃnaæ khayà ca vimuttino uppajjati. Tassa upapattissa Ãgatigatiyà asantiyÃ-3. Nevidha na-4. Huraæ na ubhayamantarena, esevanno dukkhassÃti anupÃdisesà nibbÃnadhÃtu. Idamassa suttassa-5. Majjhe samÃropitaæ paÂiccasamuppÃde ca vimuttiyaæ ca yogo, na ca etaæ tassa saÇkhittena bhÃsitassa vitthÃrena atthaæ vibhattanti-6. Ayaæ vuccate samÃropano-7. HÃro. Na ca saÇkilesabhÃgiyena suttena suÇkilesabhÃgiyo ye ca dhammà samÃropayitabbà nä¤e. Evaæ vÃsanÃbhÃgiye nibbedhabhÃgiye. Ayaæ samÃropano hÃro. Ime soÊasa hÃrÃ. Sucarissa mahÃkaccÃyanassa jambuvanavÃsino PeÂakopadese hÃravihaÇgo nÃma Pa¤camabhumi-8. SamattÃ-9 [PTS Page 112] [\q 112/] -------- 1. Asatte - ma, [PTS],] 2. Vimuttitamiti - ma. 3. ùgatigatiyaæ asantiyaæ, [PTS] 4. Na cetanà huraæ [PTS] 5. Idamassa - ma, 6. Vibhajjanti - ma, [PTS] 7. SamÃropanà - [PTS] 8. Pa¤camà bhumi - ma. 9. Siddhi - [PTS] [BJT Page 146] [\x 146/] 6. ChaÂÂhamabhumi 6 - 1. BuddhÃnaæ bhagavantÃnaæ sÃsanaæ tividhena saÇgahaæ gacchati: khandhesu dhÃtusu Ãyatanesu. Tattha pa¤cakkhandhÃ: rÆpakkhandho, yÃva vi¤¤Ãïakkhandho. DasarÆpaÃyatanÃni: cakkhu rÆpà ca, yÃva kÃyo phoÂÂhabbà ca. Ayaæ rÆpakkhandho, Tattha cha vedanÃkÃyà vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanÃ, yÃva manosamphassajà vedanÃ, ayaæ vedanÃkkhandho. Tattha cha sa¤¤ÃkÃyà sa¤¤Ãkkhandho: rÆpasa¤¤Ã, yÃva dhammasa¤¤Ã, ime cha sa¤¤ÃkÃyÃ. Ayaæ sa¤¤Ãkkhandho. Tattha cha cetanÃkÃyà saÇkhÃrakkhandho: rÆpasa¤cetanÃ, yÃva dhammasa¤cetanÃ, ime chacetanÃkÃyÃ, ayaæ saÇkhÃrakkhandho. Tattha cha vi¤¤ÃïakÃyà vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, yÃva manovi¤¤Ãïaæ, ime chavi¤¤Ãïaæ, ime cha vi¤¤ÃïakÃyÃ, ayaæ vi¤¤Ãïakkhandho. Ime pa¤cakkhandhÃ. Tesaæ kà pari¤¤Ã: aniccaæ dukkhaæ sa¤¤Ã anattÃti, esà etesaæ pari¤¤Ã. Tattha katamo khandhattho: samÆhattho khandhatthe, pu¤jattho khandhattho, [PTS Page 113] [\q 113/] rÃsattho khandhattho, taæ yathà dabbakkhandho vanakkhandho dÃrukkhandho aggikkhandho udakakkhandho vÃyukkhandho. Iti evaæ khandhesu sabbasaÇgahoca evaæ khandhattho. 6-2. Tattha aÂÂhÃrasa dhÃtuyo: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu-pemanodhÃtu dhammadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Etoyo aÂÂhÃrasa dhÃtuyo. TÃsaæ pari¤¤Ã: aniccaæ dukkhaæ sa¤¤Ã anattÃti, esà etÃsaæ pari¤¤Ã. Tattha ko dhÃtuattho vuccate: acayavattho dhÃtuattho, acayavoti: cakkhuno pasÃdo-1. CakkhudhÃtu. Evaæ pa¤casu dhÃtusu, puna rÃgavacacchedattho dhÃtuattho. Vacacchinnà hi cakkhudhÃtu, evaæ pa¤casu, punarÃha ekanti pakatyatthena dhÃtuatthoti vuccate. Taæ yathÃ: pakatiyà ayaæ puriso pittiko semhiko cÃtiko sannipÃtikoti. Evaæpakati cakkhudhÃtu. Dassanampi yà ca8 sabbesu indriyesu -pevisabhÃgattho dhÃtuattho. ------- 1. Cakkhu, no pasÃdo - machasaæ. [BJT Page 148] [\x 148/] 6-3. Tattha dvÃdasÃyatanÃni, katamÃni: cha ajjhattikÃni cha bÃhirÃni, cakkhÃyÃtanaæ-1, yÃva manÃyatananti ajjhattikaæ, rÆpÃyatanaæ. YÃva dhammÃyatananti bÃhiraæ. EtÃni dvÃdasa ÃyatanÃni. Etesaæ kà pari¤¤Ã: aniccaæ dukkhaæ sa¤¤Ã anattÃti, esà etesaæ pari¤¤Ã. [PTS Page 114] [\q 114/] api ca dvidhaæ pari¤¤Ã: ¤Ãtapari¤¤Ã-2. Ca pahÃnapari¤¤Ã ca. Tattha ¤Ãtapari¤¤Ã-2. NÃma: aniccaæ dukkhaæ sa¤¤Ã anattÃti, esà ¤Ãtapari¤¤Ã-2. PahÃnapari¤¤Ã pana chandarÃgappahÃnÃ, esà pahÃnapari¤¤Ã. Tattha katamo Ãyatanattho: vuccate, Ãkaratthe-3. ùyatanattho, yathà suvaïïÃkaro ratanÃkaro-4. Yathà dvihi tehi Ãkarehi-5. Te te gÃvà uttiÂÂhanti, evaæ etehi cittacetasikà gÃvà uttiÂÂhanti kammakilesà dukkhadhammà ca. PunarÃha ÃyadÃnattho Ãyatanattho, yathà ra¤¤o ÃyadÃnehi Ãyo bhavati. Evaæ ÃyadÃnattho Ãyatanattho. 6-4. CattÃri ariyasaccÃni: dukkhaæ samudayo nirodho maggo ca. Yathà dukkhaæ-6. SamÃsena khandhasarÅraæ-7. MÃnasaæ ca, samudayo samÃsena avijjaja ca taïhà ca, nirodho samÃsena vijjaja ca vimutti ca maggo samÃsena samatho ca vipassanà ca. 6-5. Tattha sattatiæsa bodhipakkhikà dhammà katame: cattÃro satisaÂÂhÃnÃ, yÃva arÅyo aÂÂhaÇgiko maggo. Evamete sattatiæsa bodhipakkhikà dhammÃ. Ye dhammà atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ buddhÃnaæ sÃvakÃnaæ ca nibbÃnaæ saævattantÅti. Yo maggocattÃro satipaÂÂhÃnÃ. Katame cattÃro: "idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati -pesammapadhÃnaæ, iddhipÃdaæ, indriyÃni, balÃni, tattha ko indriyattho [PTS Page 115] [\q 115/] indattho indriyattho, Ãdhipateyyattho indriyattho, pasÃdattho indriyattho, asÃdhÃraïaækassa kiriyattho indriyattho. Anavapariyattho balattho, thÃmattho balattho, upÃdÃyattho balathÃ, upainthambhanattho balattho. Tattha katame satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo, yÃva upekkhÃsambojjhaÇgo. Tattha katamo aÂÂhaÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi, yÃva sammÃsamÃdhi. 1. CakkhuÃyatanaæ - [PTS] 2. ¥Ãïapari¤¤Ã - [PTS] 3. AkÃrattho - machasaæ, [PTS] 4. DubbaïïÃkaro - machasaæ. 5. ùkÃrehi - [PTS] 6. Dukkhaæ, yathà - machasaæ, [PTS] 7. DhammÃcariyaæ - machasaæ. DhammÃcariyaæ -[PTS] [BJT Page 150] [\x 150/] Tattha aÂÂhaÇgiko maggoti: khandho: sÅlakkhandho ca samÃdhikkhandho ca pa¤¤Ãkkhandho ca, tattha yà ca sammÃvÃcà yo ca sammÃkammanto yo ca sammÃÃjÅvo, ayaæ sÅlakkhandho. Yà ca sammÃsati yo ca sammÃvÃyÃmo yo casammÃsamÃdhi, ayaæ samÃdhikkhandho. Evaæ khandho-1. Tisso sikkhÃ. Evaæ tÅhÃkÃrehi dasa padÃni -pe- 6-6. Tattha yogÃvacaro sÅlakkhandhe Âhito dosaæ akusalaæ na upÃdiyati, dosÃnusayaæ samÆhanti, dosasallaæ uddharati, dukkhavedanaæ parijÃnÃti, kÃmadhÃtuæ samatikkamati. SamÃdhikkhandhe Âhito lobhaæ akusalaæ na upÃdiyati, rÃgÃnusayaæ samÆhanti, lobhasallaæ uddharati, sukhavedanaæ parijÃnÃti, rÆpadhÃtuæ samatikkamati. Pa¤¤Ãkkhandhe Âhito mohaæ akusalaæ na upÃdiyati, avijjÃnusayaæ samÆhanti, mohasallaædiÂÂhisalla¤ca uddharati, [PTS Page 116] [\q 116/] adrakkhamasukhavedanaæ parijÃnÃti, arÆpadhÃtuæ samatikkamati. Iti tÅhi khandhehi tÅïi akusalamÆlÃni na upÃdiyati, cattÃri sallÃni uddharati, tisso vedanà parijÃnÃti tedhÃtukaæ samatikkamati. 6-7. Tattha katamà avijjajÃ: yaæ catusu ariyasaccesu a¤¤Ãïanti vitthÃrena, yathà so pÃïasajjesu kathaækathà kÃtabbaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ: cha vi¤¤ÃïakÃyÃ. Vedanà sa¤¤Ã cetanà phasso manasikÃroidaæ nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: cÃtummabhÃbutikaæ-2. Catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃyarÆpassa pa¤¤attiæ. Iti purimakaæ ca nÃmaæ idaæ ca rÆpaæ tadubhayaæ nÃmarÆpanti vuccati. ¥a Tattha chaÊÃyatananti: cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni, cakkhu ajjhattikaæ Ãyatanaæ, yÃva mano ajjhattikaæ Ãyatanaæ. Phassoti cha phassakÃyÃ, cakkhusamphasso yÃva manosamphassoti phasso. VedanÃti: cha vedanÃkÃyà vedanÃ. TaïhÃti: cha taïhÃkÃyà taïhÃ. UpÃdÃnanti cattÃri upÃdÃnÃni: kÃmÆpÃdÃnaæ diÂÂhÆpÃdÃnaæ sÅlabbatupÃdÃnaæ attavÃdÆpÃdÃnanti upÃdÃnaæ. Bhavoti tayo bhavÃ, kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpabhavo. ----- 1. KÃyo - machasaæ. 2. CÃtumahÃbhÆtikaæ - ma. [BJT Page 152] [\x 152/] Tattha katamà jÃti, yà paÂhamaæ khandhÃnaæ dhÃtÆnaæ paÂhamaæ ÃyatanÃnà uppajjanti jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbatti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo, Ãyaæ jÃti. [PTS Page 117] [\q 117/] Tattha katamà jarÃ: jarà nÃma yaæ taæ khaï¬iccaæ pÃliccaæ calittacatÃ1- catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ vicaïïatÃ2- bhaggo yà jarÃ3hÅyanà parihÅyanÃ4- Ãyuto hÃti saæhÃni indriyÃnaæ paripÃkà upanÃbho paripÃko, ayaæ jarÃ. Tattha katamaæ maraïaæ: nÃma, tasmiæ sattanikÃye tesaæ tesaæ sattÃnaæ cuti cavanatà maraïaæ kÃlakiriyÃ5- khandhÃnaæ7- bhedo kÃyassa nikkhepo jÅvitindriyassa upacchedo, idaæ maraïaæ, iti purimikà ca jarà idaæ ca maraïaæ tadubhayaæ jarÃmaraïaæ. 6-8. Tattha ajjhakÃratimisà yathÃbhÆtaæ appajjanana8- lakkhaïà avijjà saÇkhÃrÃnaæ padaÂÂhÃnaæ: abhisaÇkharaïalakkhaïà saækhÃrÃ, upacayapunabbhavÃbhiropanapaccupaÂÂhÃnÃ, te vi¤¤aïassa padaÂÂhÃnaæ. Vatthu savi¤¤attilakkhaïaæ vi¤¤Ãïaæ, taæ nÃmarÆpassa padaÂÂhÃnaæ. Anekasantissayalakkhaïaæ nÃmarÆpaæ, taæ saÊÃyatanassa padaÂÂhÃnaæ. IndriyacavatthÃpanalakkhaïaæ saÊÃyatanaæ, taæ phassassa padaÂÂhÃnaæ sannipÃtalakkhaïo phasso, so vedanÃya padaÂÂhÃnaæ. AnubhavanasannipÃtalakkhaïo vedanÃ, sà taïhÃya padaÂÂhÃnaæ ajjhosÃnalakkhaïà taïhÃ, sà upÃdÃnassa padaÂÂhÃnaæ ÃdÃnaparihananalakkhaïaæ upÃdÃnaæ taæ bhavassa [PTS Page 118] [\q 118/] padaÂÂhÃnaæ nÃnÃgativikkhepanalakkhaïo bhavo, so jÃtiyà padaÂÂhÃnaæ khandhÃnaæ pÃtubhÃvalakkhaïà jÃti, sà jarÃya padaÂÂhÃnaæ upanayaparipÃkalakkhaïà jarÃ, sà maraïassa padaÂÂhÃnaæ ÃyukkhayajÅvitauparodhalakkhaïaæ maraïaæ, taæ dukkhassa padaÂÂhÃnaæ kÃyasampÅÊanalakkhaïaæ dukkhaæ, taæ domanassassa padaÂÂhÃnaæ. CittasampiÊanalakkhaïaæ domanassaæ, taæ sokassa padaÂÂhÃnaæ. Socanalakkhaïo soko, so parivedassa padaÂÂhÃnaæ vÃcÃ9nicchÃraïalakkhaïo paridevo, so upÃyasassa padaÂÂhÃnaæ ye ÃyÃsà te upÃyÃsÃ. 6-9. Nava padÃni yattha sabbo akusalapakkho saÇgahaæ samosaraïaæ gacchati, katamÃni nava padÃni: dve mulakilesà tÅïi akusalamulÃni, cattÃro vipallÃya. 1. Pavicittaæ-machasaæ, adhikaæ. 2. Vicaïïataæ - machasaæ 3. Taæ jarà - machasaæ 4. PahÅyÃnà - machasaæ 5. Paribhodo - machasaæ 6. KÃlaækiriyà - macha«aæ 7. UddhumÃtakÃnaæ - machasaæ 8. AvijÃnana - [PTS] 9. Vaci. . - Machasaæ, [PTS] [BJT Page 154] [\x 154/] Tattha dve mulakilesÃ, avijjà ca bhavataïhà ca, tÅïi akusalamulÃni: lobho doso moho ca, cattÃro vipallÃsÃ: aniccato nicca'nti sa¤¤ÃvipallÃso cittavipallÃso diÂÂhivipallÃso, dukkhe sukhanti sa¤¤Ãvipallaso cittavipallÃso diÂÂhavipallÃso, anattani attÃni sa¤¤ÃvipallÃso cittavipallÃso diÂÂhivipallÃso, asubhe subhanti sa¤¤ÃvipallÃso cittavipallÃso diÂÂhivipallÃso. 6-10. Tattha avijjà nÃma: catusu ariyasaccesu yathÃbhÆtaæ a¤¤Ãïaæ, ayaæ avijjÃ, bhavataïhà nÃma: so bhavesu rÃgo sÃrÃgo iccha mucchà patthanà nandi ajjhosÃnaæ apariccÃgo, ayaæ bhavataïhÃ. [PPTS Page 119] [\q 119/] Tattha katamo lobho akusalamÆlaæ: yo1- tesu tesu paravatthusu paradabbesu paraÂÂhÃnesu parasÃpateyyesu parapariggahesu lobho lumbhanà icchà patthanà nandi ajjhosÃnaæ apariccÃgo; ayaæ lobhoakusalamÆlaæ. Kassetaæ mÆlaæ: +lobhajassa akusalassa kÃyakammassa vacikammassa manokammassa taæsampayuttÃnaæ ca cittacetasikÃnaæ dhammÃnaæ mÆlaæ. Tattha katamo doso akusalamÆlaæ: yo2- sattesu aghato akkhanti appaccayo vyÃpÃdo padoso anatthakÃmatà cetaso paÂighÃto, ayaæ doso akusalamÆlaæ kassetaæ mÆlaæ dosajassa akusalassa kÃyakammassa vacikammassa manokammassa taæsampayuttÃnaæ ca cittacetasikÃnaæ dhammÃnaæ mÆlaæ. Tattha katamo moho akusalamÆlaæ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ3anabhisamayo asampajjagÃho4- appaÂicedho moho muyhanà sammoho sammuyhanà avijjà tamo ajhakÃro Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ avacchadanaæ5- apasaÂÂhÃgamanaæ6kusalÃnaæ dhammÃnaæ ayaæ moho akusalamÆlaæ. Kassetaæ mÆlaæ: mohajassa akusalassa kÃyakammassa vacikammassa manokammassa, taæsampayuttÃnaæ ca cittacetasikÃnaæ dhammÃnaæ mÆlaæ. [PTS Page 120] [\q 120/] 6-11. Tattha vipallÃsà jÃnitabbÃ, vipallÃsÃnaæ vatthu jÃtitabbaæ, yaæ vipallÃsaæ siyà taæ jÃtitabbaæ. Tattha eko vipallÃso, cattÃri, vipallÃsavatthuni, tÅïi vipallÃsÃni, 1. Lobho nÃma so, - ma, [PTS] 2. So- machasaæ, [PTS] +@]lÃbhoti padaæ- ma, [PTS] potthakesu adhikaæ. 3. Yaæ - ma, [PTS] 4. AsampajjaggÃbho - ma, [PTS] 5. ApasaccÃgamanaæ - ma, [PTS] 6. Acchadanaæ - ma. [BJT Page 156] [\x 156/] Katamo eko vipallÃso ca, yena paÂipakkhena vipallÃsitaæ gaïhÃti anicce niccanti dukkhe sukhanti anattati attÃti asubhe subha'nti ayaæ eko vipallÃso. KatamÃni cattÃri vipallasavatthuni, kÃyo vedanà cittaæ dhammà ca, imÃni cattÃri vipallÃsavatthuni. KatamÃni tÅïi vipallÃsÃni, sa¤¤Ã cittaæ diÂÂhi ca imÃni tiïi vipallÃsÃni. Tattha1- manÃpike vatthumbhi indritthe2- vaïïÃyatane và yo nimittassa uggÃho, ayaæ sa¤¤Ãvipallaso. Tattha viparitacittassa vatthumbhi sati vi¤¤atti, cittavipallÃso. Tattha viparitacittassa tambhi rÆpe asubhe subha'nti yà khanti ruci upekkhanà nicchayo diÂÂhi nidassanaæ santiraïÃ, ayaæ diÂÂhavipallÃso. Tattha vatthubhedena kÃyesu2- dvÃdasa vipallÃsà bhavanti: tayo kayo tayo vedanÃyatayo citte tayo dhamme4- cattÃro sa¤¤ÃvipallÃsà cattÃro cittavipallÃsà cattÃro diÂÂhivipallÃsÃ, Ãyatanupacayato cakkhuvi¤¤Ãïasa¤¤ÃsamaÇgissa rÆpesu dvÃdasa vipallÃsa, yÃva manovi¤¤Ãïasa¤¤Ã5- samaÇgissa dhammesu dvÃdasa vipallÃsÃ, cha dvÃdasakà cattÃri vipallÃsà bhavanti. [PTS Page 121] [\q 121/] ÃrammaïanÃnattato hi aparimitasaÇkheyyÃnaæ sattÃnaæ aparimitasaÇkheyyà vipallÃsà bhavanti bhinukkaÂÂhamajjhimatÃya. 6-12. Tattha pa¤cakkhandhà cattÃri attabhÃvavatthuni bhavanti: yo rÆpakkhandho kÃyo attabhÃvavatthu, yo cedanÃkkhandho so vedanà attabhÃvavatthu, yo sa¤¤Ãkkhandhoca saækhÃrakkhandho ca te dhammà attabhÃvavatthu. Yo vi¤¤Ãïakkhandho so cittaæ attabhÃvavatthu, iti pa¤cakkhandhà cattÃri attabhÃvavatthuti, tattha kÃye asubhe subha'nti vipallÃso bhavati, evaæ vedanÃsu citte dhammesu ca attavipallÃso bhavati. Tattha catunnaæ vipallÃsÃnaæ samugghÃtanatthaæ cattÃro satipaÂÂhÃne deseti pa¤¤apeti, kÃye kÃyÃnupassÅ vibharanto6asubhe subha'nti vipallÃsaæ samugghÃteti. Evaæ vedanÃsu - cittedhammesu ca kÃtabbaæ 6-13. Tattha andhakÃratimisà appaÂivedhalakkhaïà avijjÃ, tassà vipallayà padaÂÂhÃnaæ ajjhosÃnalakkhaïà taïhÃ, tassà piyarÆpasÃtarÆpaæ padaÂÂhÃnaæ attÃsayava¤canalakkhaïo lobho, tassa adinnÃdÃnaæ padaÂÂhÃnaæ idha civÃdalakkhaïo doso, tassa 1. KatamÃ- [PTS] 2. Indriyavattha - ma. 3. KÃyo sà - [PTS] 4. VipallÃsapadaÂÂhÃnaæ - ma 5. MahÃsa¤¤Ã - ma, [PTS] 6. Viharato - ma [BJT Page 158] [\x 158/] PÃïÃtipÃto padaÂÂhÃnaæ vatthuvippaÂipattilakkhaïo moho tassa micchÃpaÂipattipadaÂÂhÃnaæ saÇkhatÃnÃæ dhammaæ avinÃsaggahanalakkhaïà niccasa¤¤Ã, tassà saÇkhakhasakhÃrà padaÂÂhÃnaæ. SÃsavaphassopagamanalakkhaïà sukhasa¤¤Ã, tassà mamiÇkaro1padaÂÂhÃnaæ dhammesu upagamanalakkhaïà [PTS Page 122] [\q 122/] attasa¤¤Ã, tassà abhiÇkÃro2padaÂÂhÃnaæ. CaïïasaÇgabhanalakkhaïà subhasa¤¤Ã, tassà indriyaasaævaro padaÂÂhÃnaæ etehi navahi padehi uddiÂÂhehi sabbo akusalapakkho niddiÂÂho bhavati, so ca kho khahussutena sakkà jÃnituæ no appassutena, pa¤¤avatà no duppa¤¤ena, hayuttena no ayuttena. 6-14. Nava padÃni kusalÃni yattha sabbo kusalapakkho saÇgahaæ2samosaraïaæ gacchati4-katamÃni nava padÃni: samatho vipassanà alobho adoso amoho aniccasa¤¤Ã dukkhasa¤¤Ã anantasa¤¤Ã asubhasa¤¤Ã ca. Tattha katamo samatho: yà cittassa Âhiti saïÂhiti avaÂÂhiti ÂhÃnaæ paÂÂhÃnaæ upaÂÂhÃnaæ samÃdhi samÃdhÃnaæ avikkhepo avippaÂihÃro vupasamo manaso5- ekaggaæ cittassa, ayaæ samatho. Tattha katamà vipassanÃ: khandhesu và dhÃtusu và Ãyatanesu và nÃmarÆpesu và paÂiccasamamuppÃdesu và paÂiccasamuppannesu và dhammesu dukkhe vÃ6- samudaye vÃ7nirodhe và magge và kusalÃkusalesu và dhammesu sÃvajjanavajjesu và kaïhasukkesu và sevitabbÃsevitabbesu và yo yathÃbhÆtaæ vicayo pavicayo vimaæsà parivimaæsÃ. GÃhanà aggÃhanà pariggÃhanà cittena paricittanÃ8tulanà upaparikkhà ¤Ãïaæ vijjäcakkhu braddhi medhà pa¤¤Ã obhÃgo Ãleko Ãbhà pabhà khaggo [PTS Page 123] [\q 123/] nÃrÃvo10dhammavicayasambejjhaÇgo sammÃdiÂÂhi maggaÇgaæ, ayaæ vipassanÃ. KenesÃ11- vipassanà iti vuccati: vividhà và phasà passanÃti12tasmà phasà vipassanÃti muccati dvidhà cesà hi vipassanà dhammavippanÃti. Dvidhà imÃya passati: subha¤ca asubha¤ca khaïha¤ca sukka¤ca sevitabba¤ca asevitabba¤ca kamma¤ca vipÃka¤ca khandha¤ca cimokkha¤ca Ãcaya¤ca apacaya¤ca pavatti¤ca nivatti¤ca saÇkilesa¤ca vodÃna¤ca evaæ vipassanÃti vuccati atha và vi'iti upasaggo passanÃti attho, tasmà vipassanÃti vuccate, ayaæ vipassanÃ. 1. MamaÇkÃro - ma, [PTS] 2. AhaÇkÃro - ma, [PTS] 3. SaÇgaraho - ma 4. Gacchanti- ma 5. MÃnaso - ma, [PTS] 6. Dukkhesu và - ma, [PTS] 7. Samudayesu và - ma, [PTS] 8. Paricitanà - ma, [PTS] 9. Vijjà và - ma, [PTS] 10. NÃrajjo - [PTS] 11. Tenesà - ma, [PTS] 12. VipassanÃti - ma, [PTS] [BJT Page 160] [\x 160/] 6-15. Tattha dve rÃgo sattÃnaæ: avijjà ca bhavataïhà ca, etesaæ dvinnaæ rogÃnaæ nighÃtÃya bhagavatà dve bhesajjani vuttÃni: samatho ca vipassanà ca, imÃni dve bhesajjÃni paÂisevanto1- dve aroge sacichikaroti: rÃgavirÃgaæ cetato vimuttiæ avijjÃvirÃgaæ ca pa¤¤Ãvimuttaæ tattha taïhà rogassa samatho bhesajjaæ, rÃgavirÃgà cetovimutti arogaæ. AvijjÃrogassa vipassanà bhesajjaæ, avijjÃvirÃgà pa¤¤Ãvimutti arogaæ. Evaæ hi bhagavà cÃha: "dve dhammà pari¤¤eyyÃ: nÃmaæ ca rÆpaæ ca dve dhammà pahÃtabbÃ: avijjà ca bhavataïhà ca, dve dhammà bhÃvetabbÃ: samatho ca vipassanà ca, dve dhammà sacchikÃtabbÃ: vijjà ca vimutti cÃ"ti. Tattha samathaæ bhÃvento rÆpaæ parijÃnÃti, rÆpaæ parijÃnanto taïhaæ pajahati, pajahanto [PTS Page 124] [\q 124/] rÃgavirÃgà cetovimuttaæ sacchikaroti vipassanaæ bhÃvento nÃmaæ parijÃnÃti, nÃmaæ pa¤¤Ãvimuttaæ sacchikaroti. Yadà bhikkhuno dve dhammà pari¤¤Ãtà bhavanti nÃma¤ca rupa¤ca, tadÃssa2- dve dhammÃpahÅnà bhavanti avijjà ca bhavataïhà ca, dve dhammà bhÃvità bhavanti samatho ca vipassanà ca, dve dhammà sacchikatà bhavanti vijjà ca vimutti ca. EttÃvatà bhikkhu katakakicco bhavati. Esà sopÃdisesà nibbÃnadhÃtu tassa ÃyupariyÃdÃnà jÅvitindriyassa uparodhà idaæ ca dukkhaæ nirujjhati, a¤¤aæ ca dukkhaæ na uppajjati. Tattha yo imesaæ khandhÃnaæ dhÃtuÃyatanÃnaæ appaÂisandhi apÃtubhÃvo, ayaæ anupÃdisesà nibbÃnadhÃtu. 6-16. Tattha katamaæ alobho kusalamÆlaæ: yaædhÃtuko alobho alubbanà alubbhitattaæ anicchà apatthanà akantà anajjhosÃnaæ, ayaæ alobho kusalamÆlaæ, , kassetaæ mÆlaæ: alojassa kusalassa kÃyakammassa vacikammassa manokammassa taæsampayuttÃnaæ ca cittacetasikÃnaæ dhammÃnaæ mÆlaæ. Atha và ariyo aÂÂhaÇgiko maggo kusalanti muccati, so tiïïaæ maggaÇgÃnaæ mÆlaæ, katamesaæ tiïïaæ: sammÃsaÇkappassa sammÃvÃyÃmassa sammÃsamÃdhissa ca, imesaæ mulanti tasmà kusalamulanti muccati. Tattha katamaæ adoso kusalamÆlaæ: [PTS Page 125] [\q 125/] yo4sattesu và saÇkhÃresu và anÃghÃto5appaÂighoto abyÃpatti abyÃpÃdo adoso mettà mettÃyanà atthakÃmatÃ6-hitakÃmatà cetaso padÃso, ayaæ adoso kusalamÆlaæ. Kassetaæja mÆlaæ: adosajassa kusalassa kÃyakammassa vacikammassa manokammassa taæsampayuttÃnaæ ca cittacetasikÃnaæ dhammÃnaæ mÆlaæ atha và tiïïaæ maggaÇgÃnaæ mÆlaæ, katamesaæ tiïïaæ: sammÃvÃcÃya sammÃkammantassa sammÃÃjivassa ca' imesaæ tiïïaæ maggaÇgÃnaæ mÆlaæ, tasmà kusalamulanti vuccati. 1. PaÂisecento - machasaæ, [PTS] 2. TathÃssa - ma, [PTS] 3. SacchikÃtabbÃmachasaæ 4. Yà - machasaæ, [PTS] 5. AnaghÃto - ma, anagghÃto - [PTS] 6. AttakÃmatà - [PTS] [BJT Page 162] [\x 162/] Tattha katamaæ amoho kusalamÆlaæ: yaæ catusu ariyasaccesu yathÃbhÆtaæ ¤Ãïadassanaæ abhisamayo sammà ca paccÃgamo paÂicedho amoho asammuyhanà asammoho vijjà pakÃso Ãloko anÃvaraïaæ sekkhÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ, ayaæ amoho kusalamÆlaæ. Kassetaæ mÆlaæ: amohajassa kusallassa kÃyakammassa vacikammassa manokammassa taæsampayuttÃnaæ ca cittacetasikÃnaæ dhammanaæ mÆlaæ. Atha và dvinnaæ maggaÇgÃnaæ mÆlaæ, natamesaæ dvinnaæ: sammadiÂÂhiyà ca sammÃsatiyà ca imesaæ dvinnaæ maggeÇgÃnaæmÆlaæ, tasmà kusalamulanti vuccati. [PTS Page 126] [\q 126/] evaæ imehi, tihi kusalamulehi aÂÂhaÇgiko maggo yojetabbe. 6-12. Kattha katamà aniccasa¤¤Ã: "sabbe saÇkhÃrà uppÃdavayadhammino"ti1- yà sa¤¤Ã sa¤jÃnanà cavatthapanà uggÃho, ayaæ aniccasa¤¤Ã. Tassà ko nissando: aniccasa¤¤Ãya bhÃvitÃya bahukatÃya aÂÂhasu lokadhammesu cittaæ nÃnusandhati na sandhati na saïÂhahÃti, upekkhà và paÂikkulatà và saïÂhahati. Ayamassà nissando. Tattha katamà dukkhasa¤¤Ã: "sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ"ti yà sa¤¤Ã sa¤jÃnanà vacatvapanà uggaho, ayaæ dukkhasa¤¤Ã tassà ko nissando: dukkhasa¤¤Ãya bhÃvitÃya bahulikatÃya Ãlasse sampamÃdo vimbhaye ca cittaæ nÃnusandhati ka sandhati na saïÂhahati, upekkhà vÃpaÂikkulatà và saïÂhahati. Ayamassà nissando. Tattha katamà anantasa¤¤Ã: "sabbe dhammÃ2- anattÃ"ti yà sa¤¤Ã sa¤ajÃnanà vacatthapanà uggÃho, ayaæ anantasa¤¤Ã. Tassà ko nissando: anattasa¤¤Ãya bhÃvitÃya bahulikatÃya abhiÇkÃro cittaæ nÃnusandhati na sandhati, mamiÇkÃro3- na saïÂhahati, upekkhà và paÂikkulatà và saïÂhahati, ayamassà nissando. Tattha katamà asubhasa¤¤Ã: [PTS Page 127] [\q 127/] "sattasaÇkhÃrà asubhÃ"ti yà sa¤¤Ã sa¤jÃnanà vavatthapanà uggÃho, ayaæ asubha¤¤Ã. Tassà ko nassando: asubhasa¤¤Ãya bhÃvitÃya bahulikatÃya subhanimitte cittaæ nÃnusandhati na sandhati na saïÂhati, upekkhà và paÂikkulatà và saïÂhahati, ayamassà nissando. 6-18. Tattha pa¤cantaæ khandhÃnaæ pari¤¤Ã bhagavatà desitÃ, yà tattha4- asubhasa¤¤Ã rÆpakkhandhassa pari¤¤attÃæ dukkhasa¤¤Ã vedanÃkkhandhassa pari¤¤attaæ, anattasa¤¤Ã sa¤¤Ãkkhandhassa saÇkhÃrakkhandhassa pari¤¤attaæ, aniccasa¤¤Ã vi¤¤Ãïakkhandhassa pari¤¤attaæ. Tattha samathena taïhaæ samugghÃteti, vipassanÃya avijjaæ samugghÃteti, adosena dosaæsamugghÃteni, amohena mohaæ samugghÃteti. Aniccasa¤¤Ãyaha niccasa¤¤aæ samugghÃteti, dukkhasa¤¤Ãya sukhasa¤¤aæ samugghÃteti, anattasa¤¤Ãya attasa¤¤aæ samugghÃteti, asubhasa¤¤Ãya subhasa¤¤aæ samugghÃteti. 1. Dhammino ti ca - machasaæ 2. Sabbesu dhammesu - machasaæ 3. MamaÇkÃro - ma, [PTS] 4. Yo tattha - ma, [PTS] [BJT Page 164] [\x 164/] Cittavikkhepaparisaæharaïalakkhaïà samatho, tassa jhÃnÃni padaÂÂhÃnaæ sabbadhammaæ yathÃbhÆtaæ paÂivedhalakkhaïà pivassanÃ, tassà sabbaneyyaæ padaÂÂhÃnaæ. IcchÃpaÂisaæharaïalakkhaïo alobho, tassa adinnÃdÃnà veramaïÅ padaÂÂhÃnaæ. AvyÃpÃdalakkhaïo adoso, tassa pÃïÃtipÃtà veramaïÅ padaÂÂhÃnaæ. VatthuappaÂihatalakkhaïo amoho, tassa sammÃpaÂipatti padaÂÂhÃnaæ. SaÇkhatÃnaæ dhammÃnaæ vinÃsaggahaïalakkhaïà aniccasa¤¤Ã, tassà udayabbayo padaÂÂhÃnaæ. SÃsavaphassasa¤jÃnanalakkhaïà dukkhasa¤¤Ã, tassà vedanà padaÂÂhÃnaæ sabbadhammaanupagamanalakkhaïà anattasa¤¤Ã, tassà [PTS Page 128] [\q 128/] dhammasa¤¤Ã padaÂÂhÃnaæ, vinÅlakavipubbakauddhumÃtakasamuggahaïalakkhaïà asubhasa¤¤Ã, tassà nibbidà padaÂÂhÃnaæ. Imesu navasu padesu upadiÂÂhesu sabbo kulasapakkho upadiÂÂho bhavati, so ca bahussutena sakkà jÃnituæ no appasusutena, pa¤¤avatà no duppa¤¤ena, yuttena no ayuttenÃ'ti. Tattha niccasa¤¤Ãdhimuttassa aparÃparaæ cittaæ païamettassa 1 satiæ appaccavekkhakkhato aniccasaccà na upaÂÂhÃti, pa¤casu kÃmaguïesu sukhassÃdÃdhimuttassa iriyÃpathassa agatiæ appaccavekkhato dukkhasa¤¤Ã na upaÂÂhÃti, khandhadhÃtuÃyatanaisu attÃdhimuttassa nÃnÃdhÃtuÃnekadhÃtuvinibbhogaæ appaccavekkhato anattasa¤¤Ã na upaÂÂhÃti, vaïïasaïÂhÃnÃbhiratassa kÃye subhÃdhimuttassa ca vipaÂicchannÃ2 asubhasa¤¤Ã na upaÂÂhÃti. 6-19. AvippaÂisÃralakkhaïà saddhÃ, saddahanà paccupaÂÂhanÃ, tassÃ3 cattÃri sotÃpattiyaÇgÃni padaÂÂhÃnaæ. Eva¤hi vuttaæ bhagavatÃ: "saddhindriyaæ bhikkhave kuhiæ daÂÂhabbaæ: catusu sotÃpattiyaÇgesu kusalesu dhammesu". SÆrà apaÂikkhepanalakkhanaæ viriyindriyaæ, 4 viriyÃrambho5 paccupaÂÂhÃnaæ, tassa atÅtà cattaro sammappadhÃnà padaÂÂhÃnaæ. Yathà vuttaæ bhagavatÃ: "viriyindriyaæ bhikkhave kuhiæ daÂÂhabbaæ: catusu sammappadhÃnesu". Sati saraïalakkhaïÃ, asammohapaccupaÂÂhÃnÃ, tassà atÅtà cattÃro satipaÂÂhÃnà padaÂÂhÃnaæ. Yathà vuttaæ [PTS Page 129] [\q 129/] bhagavatÃ: "satindriyaæ bhikkhave kuhiæ daÂÂhabbaæ, catusu satipaÂÂhÃnesu". Ekaggalakkhaïo samÃdhi, avikkhepapaccupaÂÂhÃno, tassa cattÃri jhÃnÃni 6 padaÂÂhÃnaæ. Yathà vuttaæ bhagavatÃ: "samÃdhindriyaæ bhikkhave kuhiæ daÂÂhabbaæ catusu jhÃnesu". PajÃnana 7lakkhaïà pa¤¤Ã, bhÆtatthasantiraïa 8paccupaÂÂhÃnÃ, tassà cattÃri ariyasaccÃni padaÂÂhÃnaæ. YathÃvuttaæ bhagavatÃ: "pa¤¤indriyaæ bhikkhave kuhiæ daÂÂhabbaæ catusu ariyasaccesu". 1. PaïÃmento - ma, [PTS] 2. VippaÂicchannà - ma. 3. Tassa - ma, [PTS] 4. Viriyindriyaæ - ma. 5. ViriyindriyÃrambho - ma. 6. ¥ÃïÃni - ma, [PTS] 7. Sa¤jÃnana - [PTS] 8. SantÅraïà - ma, [PTS] [BJT Page 166] [\x 166/] 6-20. CattÃri cakkÃni: patirÆpadesavÃso cakkaæ, sappurisÃpassayo cakkaæ, attasammÃpaïidhÃnaæ cakkaæ, pubbekatapu¤¤atà cakkaæ, tattha ariyasannissayalakkhaïo patirÆpadesavÃso, so sappurisÃpassayassa padaÂÂhÃnaæ, ariyasannissayalakkhaïo sappurisÃpassayo, so attasammÃpaïidhÃnassa padaÂÂhÃnaæ. SammÃpaÂipattilakkhaïaæ attasammÃpaïidhÃnaæ, taæ pu¤¤Ãnaæ padaÂÂhÃnaæ. Kusaladhammopacayalakkhaïaæ pu¤¤aæ, taæ sabbasampattÅnaæ padaÂÂhÃnaæ. 6-21. EkÃdasa sÅlamÆlakà dhammÃ: "sÅlavato avippaÂisÃro bhavati -pe- so vimutti¤Ãïadassanaæ 'nÃparaæ1 ittatthÃyÃ'ti pajÃnanÃ. Tattha veramaïÅ lakkhaïaæ sÅlaæ, taæ avippaÂisÃrassa padaÂÂhÃnaæ. Na attÃnuvÃdalakkhaïo avippaÂisÃro, so pÃmojjassa padaÂÂhÃnaæ. Abhippamodalakkhaïaæ pÃmojjaæ, taæ pÅtiyà padaÂÂhÃnaæ. Attamanalakkhaïà [PTS Page 130] [\q 130/] pÅti, sà passaddhiyà padaÂÂhÃnaæ. KammanÅyalakkhaïà passaddhi, sà sukhassa padaÂÂhÃnaæ. AbyÃpÃdalakkhaïaæ sukhaæ, taæ samÃdhino padaÂÂhÃnaæ. Avikkhepa 2lakkhaïo samÃdhi, so yathÃbhÆta¤Ãïadassanassa padaÂÂhÃnaæ. AviparitasantÅraïalakkhaïà pa¤¤Ã, sà nibbidÃya padaÂÂhÃnaæ. AnÃlayanalakkhaïà nibbidÃ, sà virÃgassa padaÂÂhÃnaæ. AsaÇkilesalakkhaïo virÃgo, so vimuttiyà padaÂÂhÃnaæ. Akusaladhammavivekalakkhaïà vimutti, sà vimuttino vodÃnassa padaÂÂhÃnaæ. 6-22. Catasso ariyabhÆmiyo, cattÃri sÃma¤¤aphalÃni, tattha yo yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Esà dassanabhÆmi sotÃpattiphalaæ ca. So yathÃbhÆtaæ pajÃnitvà nibbindati, idaæ tanukÃmarÃgassa byÃpÃdassa ca padaÂÂhÃnaæ sakadÃgÃmiphalaæ ca. Saïhaæ virajjati, ayaæ rÃgavirÃgà cetovimutti anÃgÃmiphalaæ ca. YÃ3 avijjÃvirÃgà pa¤¤Ãvimutti, 4 ayaæ katÃbhÆmi arahatta¤ca. 1. NÃmarÆpaæ - [PTS] 2. Avikkhepana - ma. 3. Yaæ - ma, [PTS] 4. VirÃgÃ, vimuccati - ma, [PTS] [BJT Page 168] [\x 168/] SÃma¤¤aphalÃnÅti ko vacanattho, ariyo aÂÂhaÇgiko maggo sÃma¤¤aæ, tassetÃni phalÃnÅti sÃma¤¤aphalÃni vuccanti. Kissa brahma¤¤aphalÃnÅti vuccante: brahma¤¤aæ1 ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, tassetÃni 2 phalÃnÅti brahma¤¤aphalÃnÅti vuccante. Tattha sotÃpanno kathaæ hoti: saha saccÃbhisamayà ariyasÃvakassa tÅïi saæyojanÃni pahÅyanti: sakkÃyadiÂÂhi vicikicchà sÅlabbataparÃmÃso ca. Imesaæ tiïïaæ saæyojanÃnaæ pahÃnà parikkhayà ariyasÃvako hoti avinipÃtadhammo yÃva dukkhassantaæ karoti. [PTS Page 131] [\q 131/] Tattha katamà sakkÃyadiÂÂhi: assutavÃ3 bÃlo puthujjano - (yÃva) ariyadhamme akovido, so rÆpaæ attato samanupassati, -pe(yÃva) vi¤¤Ãïasmiæ attÃnaæ. So imesu pa¤casu khandhesu attaggÃho và attaniyaggÃho và eso hamasmi ekasmiæ vasavattiko pakkhitto anuggÃho4 anusayanto5 aÇgamaÇganti parati, yà tathÃbhÆtassa khanti rucÅ pekkhanà ÃkÃraparivitakko diÂÂhinijjhÃyanà abhippasannÃ, ayaæ vuccate sakkÃyadiÂÂhÅ'ti. Tattha pa¤ca diÂÂhiyo ucchedaæ bhajanti, katamÃyo pa¤ca: rÆpaæ attato samanupassati, yÃva vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, imÃyo pa¤ca ucchedaæ bhajanti, avasesÃyo pannarasa sassataæ bhajanti, iti sakkÃyadiÂÂhipahÃnà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni pahÅyanti. PahÃnaæucchedaæ sassataæ ca na bhajati. Iti ucchedasassatappahÃnà ariyasÃvakassa na ki¤ci diÂÂhigataæ bhavati, idha ariyasÃvako sutavà hoti. Sabbo sukkapakkho kÃtabbo, yÃca ariyadhammesu kovido rÆpaæ antato samanupassati, yÃva vi¤¤Ãïaæ -peevamassa samanupassantassa sakkÃyadiÂÂhi na bhavati. Kathaæ vicikicchà na bhavati - idha ariyasÃvako buddhe na kaÇkhati na vicikicchati abhippasÅdati, itipi so bhagavÃ'ti sabbaæ. Dhamme na kaÇkhati na vicikicchati sabbaæ, yÃva taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃna'nti, iminà dutiyena ÃkaÇkhiyena [PTS Page 132] [\q 132/] dhammena samannÃgato hoti. SaÇghe na kaÇkhati -pe- yÃca pÆjà devÃnaæ ca manussÃnaæ cÃ'ti, iminà tatiyena ÃkaÇkhiyena dhammena samannÃgato hoti. 'Sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti na kaÇkhati na vicikicchati adhimuccati abhippasÅdati. 'TaïhÃ6 dukkhasamudayo'ti na kaÇkhati na vicikicchati taïhÃnirodho7 dukkhanirodho'ti na kaÇkhati na vicikicchati'ariyo aÂÂhaÇgiko maggo dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti na kaÇkhati na vicikicchati adhimuccati abhippasÅdati. 1. Brahmaca¤¤Ã - [PTS] 2. TassatÃni - ma, [PTS] 3. Asutavà - [PTS] 4. Anuggaho - ma, [PTS] 5. Anusayato - [PTS] 6. Taïhà dukkhà - [PTS] 7. Taïhà nirodhà - ma, [PTS] [BJT Page 170] [\x 170/] Buddho vÃ1 dhammo và saÇghe và dukkhe và samudayo và nirodhe và magge và kaÇkhÃyanà vimati vicikicchà dvedhÃpatho2 Ãsappanà parisappanà anavaÂÂhÃnaæ anadhiÂÂhÃnaæ3 anekaæso anekaæsikatÃ, te tassa pahÅnà bhavanti païunnà ucchinnamÆlaæ tÃlÃvatthukatà anÃbhÃvaæ gatÃ4 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tattha sÅlabbataparÃmÃso dvidhÃ: sÅlassa và suddhassa vÃ. Tattha katamo, sÅlassa sÅlabbataparÃmÃso: iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃ, tattha kapotapÃdehi accharÃbhi saddhiæ kiÊissÃmi ramissÃmi paricarissÃmÅ'ti. Yà tathÃbhÆtassa khanti 5 ruci vimutti rÃgo rÃgaparivattakà diÂÂhi rÆpanà passanÃ, ayaæ sÅlassa 6 sÅlabbatarÃmÃso. Tattha katamo suddhassa sÅlabbataparÃmÃso: idhekacco sÅlaæ parÃmasati: sÅlena sujjhati sÅlena nÅyati sÅlena muccati, sukhaæ vÅtikkamati, [PTS Page 133] [\q 133/] dukkhaæ vÅtikkamati, [PTS Page 133] [\q 133/] sukhadukkhaæ vÅtikkamati, anupÃpÃïÃti uparimena, tadÆbhayaæ sÅlavataæ parÃmasati, tadÆbhayena sÅlavatena sujjhanti muccanti nÅyanti, sukhaæ vÅtikkamanti, dukkhaæ vÅtikkamanti, sukhadukkhaæ vÅtikkamanti, anupÃpuïantÅti avisucÅkaraæ dhammaæ avimuttikaraæ dhammaæ visucÅto vimuttito paccÃgacchantassa yà tathÃbhÆtassa khanti ruci mutti pekkhanà ÃkÃraparivitakko diÂÂhinijjhÃyanà passanÃ, ayaæ suddhassa sÅlabbataparÃmÃso. Ete ubho parÃmÃsà ariyasÃvakassa pahÅnà bhavanti, yÃva Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. So sÅlavà bhavati ariyakantehi sÅlehi samannÃgato akhaï¬ehi 7- yÃva upasamasaævattanikehi. Imesaæ tiïïaæ saæyojanÃnaæ pahÃnà sutavà ariyasÃvako bhavati sotÃpanno avinipÃtadhammo- sabbaæ. 'Saha saccÃbhisamayÃ' iti ko vacanattho: cattÃro abhisamayÃ: pari¤¤Ãbhisamayo pahÃnÃbhisamayo sacchikiriyÃbhisamayo bhÃvanÃbhisamayo. Tattha ariyasÃvako dukkhaæ pari¤¤Ãbhisamayena abhisameti, samudayaæ pahÃnÃbhisamayena abhisameti, nirodhaæ sacchikiriyÃbhisamayena abhisameti, maggaæ bhÃvanÃbhisamayena abhisameti. Kiæ kÃranÃ8 dukkhassa pari¤¤Ãbhisamayo, samudayassa pahÃnÃbhisamayo, nirodhassa sacchikiriyÃbhisamayo, maggassa bhÃvanÃbhisamayo: samathavipassanÃya, kathaæ abhisameti: Ãrammaïe cittaæ upanibandhetvà pa¤cakkhandhe dukkhato passati. Tattha yo upanibandhoayaæ samatho, yaæ pariyogÃhanÃ, ayaæ vipassanÃ. [PTS Page 134] [\q 134/] 1. YÃva buddhe và - ma, [PTS] 2. DvedhÃpathà -ma, [PTS] 3. AdhiÂÂhÃgamanaæ - ma, [PTS] 4. AnabhÃvaækatà - ma, [PTS] 5. YathÃbhÆtadassananti - ma, [PTS] 6. Asantussitassa - ma, [PTS] 7. Akkhaï¬ehi - machasaæ. 8. Kiæ kÃraïaæ - ma, [PTS] [BJT Page 172] [\x 172/] Pa¤cakkhandhÃ1 dukkhÃti passato yo pa¤cakkhandhesu Ãlayo nikanti upagamanaæ ajjhosÃnaæ icchà mucchà païidhi patthanÃ, so pahÅyati. Tattha pa¤cakkhandhaæ dukkhaæ. Yo tattha Ãlayo nikanti upagamanaæ ajjhosÃnaæ icchà mucchà païidhi patthanÃ, ayaæ samudayo. Yaæ tassa pahÃnaæ ayaæ1 nirodho. Samatho vipassanà ca maggo, evaæ tesaæ catunnaæ ariyasaccÃnaæ ekakÃle ekakkhaïe ekacitte apubbaæ acarimaæ abhisamayo bhavati. TenÃha bhagavÃ: "saha saccÃbhisamayà ariyasÃvakassa tÅïi saæyojanÃni pahÅyantÅ'ti. Tattha samathavipassanà yuganaddhà vattamÃnà ekakÃle ekakkhaïe ekacitte cattÃri kiccÃni karonti 3 dukkhaæ pari¤¤Ãbhisamayena abhisameti- yÃva maggaæ bhÃvanÃbhisamayena abhisameti. Kiæ kÃraïÃ: dukkhaæ pari¤¤Ãbhisamayo yÃva maggaæ bhÃvanÃbhisamayo: evaæ diÂÂhanto: yathà nÃcà jalaæ gacchanti cattÃri kiccÃni karoti: pÃrimaæ tÅraæ pÃpeti, orimaæ tÅraæ jahati, bhÃraæ vahati, sotaæ chindati. Evameva samathavipassanà yuganaddhà vattamÃnà ekakÃle ekakkhaïe ekacitte cattÃri kiccÃni karonti: dukkhaæ pari¤¤Ãbhisamayena abhisameti- yÃva maggaæ bhÃvanÃbhisamayena abhisameti. Yathà và suriyo4 udayanto ekakÃle apubbaæ acarimaæ cattÃri kiccÃni karoti: andhakÃraæ vidhamati, Ãlokaæ pÃtukaroti, rÆpaæ nidassÅyati, sÅtaæ pariyÃdiyati, evameva samathavipassanà yuganaddhà vattamÃnà ekakÃle -pe- yathà padÅpo jalano ekakÃle apubbaæ acarimaæ cattÃri kiccÃni karoti: andhakÃraæ vidhamati, Ãlokaæ pÃtukaroti, [PTS Page 135] [\q 135/] rÆpaæ nidassÅyati, upÃdÃnaæ pariyÃdiyati. Evameva samathavipassanà yuganaddhà vattamÃnà ekakÃle -pe-. Yadà ariyasÃvako sotÃpanno bhavati avinipÃtadhammo niyatoyÃva dukkhassantaæ karoti. Ayaæ dassanabhÆmi. SotÃpattiphalaæ ca. SotÃpattiphale Âhito uttariæ5 vipassanaæ6 bhÃvento yuganaddhà vattamÃnà kÃmarÃgabyÃpÃdÃnaæ yebhuyyena pahÃnà ariyasÃvako hoti sakadÃgÃmÅ pariniÂÂhitattà sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karoti, ayaæ tanubhÆmi. SandhadÃgÃmiphalaæ ca. SakadÃgÃmi 7 phale Âhito vipassanaæ bhÃvento kÃmarÃgabyÃpÃde sÃnusaye anavasesaæ pajahati, kÃmaragÃbyÃpÃdesu anavasesaæ pahÅnesu pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅnÃni bhavanti: sakkÃyadiÂÂhi sÅlabbataparÃmÃso vicikicchà kÃmacchando byÃpÃdo ca, imesaæ pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnà ariyasÃvako hoti anÃgÃmÅ, tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ, ayaæ vÅtarÃgabhÆmÅ, anÃgÃmiphalaæ ca. 1. Pa¤cakkhandhe - ma, [PTS] 2. So - machasaæ, [PTS] 3. Karoti - ma, [PTS] 4. Suriyo - ma, [PTS] 5. Uttari - ma, [PTS] 6. Samathavipassanaæ - ma, [PTS] 7. Yo sakadÃgÃmÅ - ma, [PTS] [BJT Page 174] [\x 174/] AnÃgÃmiphale Âhito uttariæ1 vipassanaæ2 bhÃvento pa¤ca uddhambhÃgiyÃni saæyojanÃnà pajahati: rÆparÃgo arÆparÃgo mÃno uddhaccaæ avijjà ca 3. Imesaæ pa¤cannaæ uddhambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnà ariyasÃvako arahà bhavati, khÅïÃsavo4 vusitavà katakaraïÅyo5 ohitabhÃro anuppattasadattho6 parikkhÅïabhavasaæyojano sammada¤¤Ãvimutto7, ayaæ katÃbhÆmi. Arahattaphalaæ ca. Ayaæ sopÃdisesà nibbÃnadhÃtu. Tassa Ãyukkhayà jÅvitindiyoparodhÃ8 idaæ ca dukkhaæ nirujjhati, [PTS Page 136] [\q 136/] a¤¤aæ ca dukkhaæ na uppajjati, yo imassa dukkhassa nirodho vÆpasamo a¤¤assa ca apÃtubhÃvo, ayaæ anupÃdisesà nibbÃnadhÃtu. Imà dve nibbÃnadhÃtuyo. Iti saccÃni vuttÃni, saccÃbhisamayo vutto, kilesavavatthÃnaæ vuttaæ, pahÃnaæ vuttaæ, bhÆmiyo vuttÃ, phalÃni, nibbÃnadhÃtuyo vuttÃ, evamimesu vuttesu sabbabodhi vuttà bhavati. Ettha yogo karaïÅyo. 6-23. Tattha katamÃyo nava anupubbasamÃpattiyo: cattÃri jhÃnÃni catasso ca arÆpasamÃpattiyo nirodhasamÃpatti ca. Tattha cattÃri jhÃnÃni katamÃni: "idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi"ti vitthÃrena kÃtabbÃni. Tattha katamà catasso9 ÃrÆpasamÃpattiyo: virÃgilo vata vattabbÃ10, yÃva nirodhasamÃpatti vitthÃrena kÃtabbaæ. ImÃyo nava anupubbasamÃpattiyo. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ pa¤caÇgavippayuttaæ pa¤caÇgasamannÃgataæ, katamehi pa¤cahi aÇgehi vippayuttaæ pa¤cahi nÅvaraïehi, tattha katamÃni pa¤ca nÅvaraïÃni: 'kÃmacchando'ti vitthÃro kÃtabbo. Tattha katamo kÃmacchando: yo pa¤casu kÃmaguïesu chandarÃgo pemaæ nikanti ajjhosÃnaæ icchà mucchà patthanà apariccÃgo anusayo pariyuÂÂhÃnaæ, ayaæ kÃmacchando nÅvaraïaæ11. [PTS Page 137] [\q 137/] Tattha katamo vyÃpÃdo: yo sattesu saÇkhÃresu ca ÃghÃto -pe- yathà dose tathà vitthÃro12 ayaæ vyÃpÃdo nÅvaraïaæ13. 1. Uttiri-machasaæ. 2. Samathavipassanaæ-ma, [PTS] 3. RÆparuga arÆparÃgamÃna uddhacca avijja¤ca-ma, [PTS] 4. KhÅïÃsavoti-[PTS] 5. Marammapotthake natthi. 6. Sampaja¤¤Ã vimutto-[PTS] 7. Arahanto ca-ma, [PTS] 8. JÅvitindriyÃparodhÃ-ma. 9. CattÃro-ma, [PTS] 10. Vattabbo-[PTS],] machasaæ. 11. KÃmacchandanÅvaraïaæ-ma, [PTS] 12. NioÂÂhÃnÃ-ma, [PTS] 13. VyÃpÃdanÅvaraïaæ-ma, [PTS] [BJT Page 176] [\x 176/] Tattha katamaæ middhaæ: yà kÃyassa1 ja¬atÃ2 kÃyassa 2 garuttaæ. KÃyassa akammanyatÃ3 kÃyassa1 nikkhepo niddÃyanà pacalÃyikatÃ4 pacalÃyanà pacalÃyanaæ, idaæ middhaæ. Tattha katamaæ thÅnaæ5: yà cittassa thÅnatÃ6 ja¬atà cittassa garuttaæ cittassa apassaddhi 8, idaæ thÅnaæ. Iti idaæ ca thÅnaæ purimakaæ ca middhaæ tadÆbhayaæ thÅnamiddhanÅvaraïanti vuccati. Tattha katamaæ uddhaccaæ: yo avupasamo9 cittassa, idaæ uddhaccaæ. Tattha katamaæ kukkuccaæ: yo cetaso vilekho ala¤canà vila¤canà hadayalekho vippaÂisÃro, idaæ kukkuccaæ. Iti idaæ ca kukkuccaæ purimakaæ ca uddhaccaæ, tadÆbhayaæ uddhaccakukkuccanÅvaraïanti vuccati. Tattha katamaæ vicikicchÃnÅvaraïaæ: yo buddhe và dhamme và saÇghe và -pe- ayaæ vicikicchÃ, [PTS Page 138] [\q 138/] api ca kho pana pa¤ca vicikicchÃyo: samanantarÃyikà desantarÃyikà samÃpattantarÃyikà maggantarÃyikà saggantarÃyikÃ, imÃyo pa¤ca vicikicchÃyo. Idha pana samÃpattantarÃyikà vicikicchà adhippetÃ, ime pa¤ca nÅvaraïÃ. Tattha 'nÅvaraïÃnÅ'ti ko vacanattho, kuto nivÃrayantÅ'ti: sabbato kusalapakkhikà nivÃrayanti. Kathaæ nivÃrayanti kÃmacchando asubhato nivÃrayati, byÃpÃdo mettÃya nivÃrayati, thÅnaæ passaddhito nivÃrayati, middhaæ viriyÃrambhato10 nivÃrayati, uddhaccaæ samathato nivÃrayati, kukkuccaæ avippaÂisÃrato nivÃrayati, vicikicchà pa¤¤Ãto paÂiccasamuppÃdato nivÃrayati. Aparo pariyÃyo: kÃmacchando alobhato kusalamÆlato nivÃrayati, byÃpÃdo adosato kusalamÆlato nivÃrayati, thÅnamiddhaæ11 samÃdhito nivÃrayati, uddhaccakukkuccaæ satipaÂÂhÃnehi nivÃrayati, vicikicchà amohato kusalamÆto nivÃrayati. Aparo pariyÃyo: tayo vihÃrÃ, dibbavihÃro, brahmavihÃro ariyavihÃro. DibbavihÃro cattÃri jhÃnÃni, brahmavihÃro cattÃri appamÃïÃni ariyavihÃro sattatiæsa bodhipakkhiyà dhammÃ, tattha kÃmacchando uddhaccaæ kukkuccaæ ca dibbavihÃraæ nivÃrayati, byÃpÃdo brahmavihÃraæ nivÃrayati, thÅnamiddhaæ vicikicchà ca ariyavihÃraæ nivÃrayati. Aparo pariyÃyo: kÃmacchando byÃpÃdo uddhaccakukkuccaæ ca samathaæ nivÃrayanti, thÅnamiddhaæ vivikicchà ca vipassanaæ nivÃrayanti. Ato nÅvaraïanti vuccante. [PTS Page 139] [\q 139/] imehi pa¤cahi aÇgehi vippayuttaæ paÂhamaæ jhÃnaæ. 1. Cittassa-ma, [PTS] 2. JaÊatÃ-[PTS] 3. AkammanÅyatÃ-ma, [PTS] 4. PacalikatÃ-ma. 5. ThÅnaæ-ma. 6. ThÅnatÃ-ma. 7. KÃyassa-ma, [PTS] 8. Appassaddhi-ma, [PTS] 9. AvÆpasamo-ma. -[PTS] 10. ViriyÃrambhato-ma. 11. ThÅnamiddhaæ-ma. [BJT Page 178] [\x 178/] Katamehi pa¤cahi aÇgehi sampayuttaæ paÂhamaæ jhÃnaæ: vitakkavicÃrehi pÅtiyà sukhena ca cittekaggatÃya ca. Imesaæ pa¤cannaæ aÇgÃnaæ uppÃdapaÂilÃbhasamannÃgatÃya1 sacchikiriyÃya 2 paÂhamaæ jhÃnaæ paÂiladdhanti vuccati. ImÃni pa¤ca aÇgÃni uppÃdetvà viharatÅti tena vuccate paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja dibbena vihÃrena viharatÅti 3. Tattha dutiyaæ jhÃnaæ caturaÇgasamannÃgataæ: pÅtiyÃ4 sukhena cittekaggatÃya ajjhattaæ sampasÃdanena, imÃni cattÃri aÇgÃni uppÃdetvà sampÃdetvà viharati, tena vuccati dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharatÅti. Tattha pa¤caÇgasamannÃgataæ tatiyaæ jhÃnaæ: satiyà sampaja¤¤ena sukhena cittekaggatÃya upekkhÃya, imÃni pa¤caÇgÃni uppÃdetvà sampÃdetvà viharati, tena vuccati tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharatÅti. Tattha tatutthaæ jhÃnaæ caturaÇgasamannÃgataæ: upekkhÃya satipÃrisuddhiyà adukkhamasukhÃya vedanÃya cittekaggatÃya ca, imehi catuhaÇgehi samannÃgataæ catutthaæ jhÃnaæ. Iti imesaæ catunnaæ aÇgÃnaæ uppÃdapaÂilÃbhasamannÃgatÃya sacchikiriyÃya catutthaæ jhÃnaæ paÂiladdhanti vuccati. ImÃni cattÃri jhÃnÃni uppÃdetvà sampÃdetvà upasampajja viharati. Tena vuccati 'dibbena vihÃrena viharatÅ'ti. [PTS Page 140] [\q 140/] 6-24. Tattha katamo aniccaÂÂho: pÅÊanaÂÂho aniccaÂÂho, pabhaÇgaÂÂho sampÃpanaÂÂho vivekaÂÂho aniccaÂÂho, ayaæ dukkhaÂÂho. Tattha katamo dukkhaÂÂho: pÅÊanaÂÂho5 dukkhaÂÂho sampÅÊanaÂÂho saævegaÂÂho byÃbÃdhanaÂÂho6 dukkhaÂÂho, ayaæ dukkhaÂÂho. Tattha katamo su¤¤aÂÂho: anupalittaÂÂho7 su¤¤aÂÂho asambhajanaÂÂho vigataÂÂho8 vivattaÂÂho9 su¤¤aÂÂho. Ayaæ su¤¤aÂÂho. Tattha katamo anattaÂÂho: anissariyaÂÂho anattaÂÂho avasavattanaÂÂho akÃmakÃriÂÂho parividaÂÂho anattaÂÂho. Ayaæ anattaÂÂho'ti. PeÂakopadese suttatthasamuccayo nÃma chaÂÂhamabhÆmi samattÃ. [PTS Page 141] [\q 141/] 1. (SamannÃgamo-machasaæ. 2. Kiriyaæ. 3. ViharatÅti dibbena vihÃrena-machasaæ, [PTS] (SamanÃgamo-[PTS] 4. PÅtisukhena-ma, [PTS] 5. UppiÊanaÂÂho-[PTS] 6. ByÃdhinaÂÂho-ma, [PTS] 7. Anupalitto-ma, appaÂÂho-[PTS] 9. VivaÂÂaÂÂho-ma, [PTS] [BJT Page 180] [\x 180/] 7. SattamabhÆmi HÃrasampÃtabhÆmi 7-1. Pakiïïaka niddeso JhÃnaæ virÃgo, 'cattÃri jhÃnÃni' vitthÃrena kÃtabbÃni tÃni duvidhÃni: bojjhaÇgavippayuttÃni ca bojjhaÇgasampayuttÃni ca. Tattha bojjhaÇgavippayuttÃni bÃhirakÃni, bojjhaÇgasampayuttÃni ariyapuggalÃni. Tattha yena cha puggalamÆlÃni tesaæ nikkhipitvÃ1 rÃgacarito dosacarito mohacarito rÃgadosacarito rÃgamohacarito dosamohacarito samabhÃgacarito, ta iti imesaæ puggalÃnaæ jhÃnaæ samÃpajjitÃnaæ pa¤ca nÅvaraïÃni paÂipakkho, tesaæ paÂighÃtÃya yathà asamattho2 tÅïi akusalamÆlÃni niggaïhÃti. Lobhena akusalamÆlena abhijjhà ca uddhaccaæ ca uppilavataæ alobhena kusalamÆlena niggaïhÃti, kukkuccaæ ca vicikicchà ca mohapakkhe, taæ amohena niggaïhÃti, doso ca thÅnamiddhaæ3 ca dosapakkho taæ adosena niggaïhÃti. Tattha alobhassa pÃripÆriyà nekkhammavitakkaæ vitakketi, tattha adosassa pÃripÆriyaæ avyÃpÃdavitakkaæ vitakketi, tattha amohassa pÃripÆriyà avihiæsÃvitakkaæ vitakketi. Tattha alobhassa pÃripÆriyà vicitto hoti kÃmehi, tattha adosassa pÃripÆriyà amohassa pÃripÆriyà ca vivitto hoti pÃpakehi akusalehi dhammehi. [PTS Page 142] [\q 142/] Savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Vitakkoti tayo vitakkÃ: nekkhammavitakko avyÃpÃdavitakko avihiæsÃvitakko, tattha paÂhamÃbhinipÃto vitakko, paÂiladdhassa' vicaraïaæ vicÃro, yathà puriso dÆrato purisaæ passati Ãgacchantaæ, na ca tÃva jÃnÃti eso itthiti và purisoti vÃ, yadà tu paÂilabhati itthiti và purisoti và evaæ vaïïoti và evaæsaïÂhÃnoti vÃ, ime vitakkayanto uttariæ4 upaparikkhati 6 kinnu kho ayaæ sÅlavà udÃhu dussÅlo a¬¬ho và duggato'ti vÃ. Evaæ vicÃro vitakke appeti, vicÃro carÅyati ca anuvattati ca. 1. NikkhipetvÃ-ma. 2. Tesaæ aniyÃtÃya và pamatto, [PTS] 3. ThÅnamiddhaæ-ma. 4. Uttari-ma. 5. VitakkÃti-ma, [PTS] 6. Upaparikkhanti-ma. [BJT Page 182] [\x 182/] Yathà pakkhÅ pubbaæ ÃyÆhati, pacchà nÃyÆhati, yathà ÃyÆhanà evaæ vitakko, yathà pakkhÃnaæ pasÃraïaæ evaæ vicÃro anupÃleti vitakketi vicarati vicÃreti. Vitakkayati vitakketi, anuvicarati vicÃreti. KÃmasa¤¤Ãya paÂipakkho vitakko, vyÃpÃdasa¤¤Ãya vihiæsÃsa¤¤Ãya ca paÂipakkho vicÃro, vitakkÃnaæ kammaæ akusalassa amanasikÃro, vicÃrÃnaæ kammaæ jeÂÂhÃnaæ saævÃraïÃ. Yathà paliko tuïhiko sajjhÃya karoti evaæ vitakko, yathà taæyeva anupassati evaæ vicÃro. Yathà apari¤¤Ã evaæ vitakko, yathà pari¤¤Ã evaæ vicÃro. NiruttipaÂisambhidÃyaæ ca paÂibhÃnapaÂisambhidÃyaæ ca vitakko dhammapaÂisambhidÃyaæ ca atthapaÂisambhidÃyaæ ca vicÃro, kallatÃ2kosallattaæ cittassa vitakko, abhinÅhÃrakosallaæ cittassa [PTS Page 143] [\q 143/] vicÃro, idaæ kusalaæ idaæ akusalaæ idaæ pahÃtabbaæ idaæ sacchikÃtabbanti vitakko, yathà pahÃnaæ ca sacchikiriyà ca evaæ vicÃro. Imesu vitakkavicÃresu Âhitassa duvidhaæ dukkhaæ na uppajjati kÃyikaæ ca cetasikaæ ca, duvidhaæ sukhaæ uppajjati: kÃyikaæ ca cetasikaæ ca iti vitakkajanitaæ cetasikaæ sukhaæ pÅti. KÃyikaæ sukhaæ kÃyiko yeva. Yà tattha cittassa ekaggatÃ, ayaæ samÃdhi. Iti paÂhamaæ jhÃnaæ pa¤caÇgavippahÅnaæ pa¤caÇgasamannÃgataæ. Tesaæ yeva vitakkavicÃrÃnaæ abhikkhaïaæ ÃsevanÃya tassa tappoïamÃnasaæ hoti, tassa vitakkavicÃrà oÊÃrikà khÃyanti. Yaæ ca pÅtisukhaæ ca nekkhammaæ ca oÊÃrikaæ bhavati. Api ca samÃdhijà pÅti rati ca jÃyati tassa vicÃrÃrammaïaæ. Tesaæ vÆpasamà ajjhattaæ ceto sampasÅdati. Ye vitakkavicÃrà dve dhammÃnussaritabbÃ, paccuppannÃdaraïitabbaæ. Tesaæ vÆpasamà ekodibhÃvaæ cittekaggataæ hoti. Tassa ekodibhÃvena pÅti pÃripÆriæ gacchati, yà pÅti taæ somanassindiyaæ, yaæ sukhaæ taæ sukhindiyaæ, yà cittekaggatà ayaæ samÃdhi. Taæ dutiyaæ jhÃnaæ caturaÇgasamannÃgataæ. So pÅtiyà virÃgà yÃti ojahi jallasaægahaæ3. Tattha somanassacittamupÃdÃnanti ca so taæ vicinanto upekkhameva manasikaroti. So pÅtiyà virÃgà upekkhako viharati. Yathà ca pÅtiyà sukhamÃnÅtaæ4. Taæ kÃyena paÂisaævedeti sampajÃno viharati. Yena satisampaja¤¤ena upekkhÃpÃripÆriæ gacchati, idaæ tatiyaæ jhÃnaæ caturaÇgasamannÃgataæ. [PTS Page 144] [\q 144/] 1. AnupÃlati-ma, [PTS] 2. KallitÃ-ma, [PTS] 3. Ojati jallasaægataæ-machasaæ. 4. SukhamÃnitaæ-ma. [BJT Page 184] [\x 184/] Tathà kÃyikassa sukhassa pahÃnÃya paÂhame jhÃne somanassindiyaæ nirujjhati. Dutiye jhÃne dukkhindiyaæ nirujjhati, so sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Tattha catÆhi indiyehi upekkhÃpasÃdà hoti, dukkhindiyena domanassindiyena sukhindirayena somanassindiyena ca. Tesaæ nirodhà upekkhÃsampaja¤¤aæ hoti, tattha sukhindiyena somanassindiyena ca asati hoti, tesaæ nirodhà satimà hoti, dukkhindiyena domanassindriyena ca asampaja¤¤aæ, tesaæ nirodhà sampaja¤¤aæ hoti, iti upekkhÃya ca sa¤¤Ã1, sato sampajÃno vittekaggatà ca, idaæ vuccate catutthaæ jhÃnaæ. Tattha so rÃgacarito puggalo tassa sukhindiyaæ ca somanassindiyaæ ca, yo dosacarito puggalo tassa dukkhindiyaæ ca domanassindiyaæ ca, yo mohacarito puggalo tassa asati ca asampaja¤¤aæ ca. Tattha rÃgacaritassa puggalassa tatiye jhÃne catutthe ca anunayo nirujjhati, dosacaritassa paÂhame jhÃne dutiye ca paÂighaæ nirujjhati. Mohacaritassa puggalassa paÂhame jhÃne dutiye ca asampaja¤¤aæ nirujjhati, tatiye jhÃne catutthe ca asati nirujjhati, evameva tesaæ tiïïaæ puggalÃnaæ cattÃri jhÃnÃni vodÃnaæ gamissanti. Tattha rÃgadosacaritassa puggalassa asampaja¤¤aæ ca anunayo ca paÂighaæ ca, tena hÃnabhÃgiyaæ jhÃnaæ hoti. [PTS Page 145] [\q 145/] tattha rÃgamohacaritassa puggalassa anunayattaæ ca ÃdÅnavaæ dassitÃ, taæ tassa hÃnabhÃgiyaæ jhÃnaæ hoti, tattha dosamohacaritassa puggalassa paÂigho ca asati ca asampaja¤¤aæ ca ÃdÅnavaæ dassitÃ, tena tassa hÃnabhÃgiyaæ jhÃnaæ hoti. Tattha rÃgadosamohasamabhÃgacaritassa puggalassa visesabhÃgiyaæ jhÃnaæ hoti. ImÃni cattÃri jhÃnÃni sattasu puggalesu niddisitabbÃni catusu ca samÃdhÅsu: chandasamÃdhinà paÂhamaæ jhÃnaæ, viriyasamÃdhinà dutiyaæ jhÃnaæ, cittasamÃdhinà tatiyaæ jhÃnaæ, vÅmaæsÃsamÃdhinà catutthaæ jhÃnaæ. Appaïihitena paÂhamaæ jhÃnaæ, su¤¤atÃya dutiyaæ jhÃnaæ, animittena tatiyaæ jhÃnaæ, ÃnÃpÃnasatiyà catutthaæ jhÃnaæ, kÃmavitakkavyÃpÃdÃnaæ ca taæ taæ vÆpasamena paÂhamaæ jhÃnaæ hoti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamena dutiyaæ jhÃnaæ, sukhindiyasomanassindiyÃnaæ vÆpasamena tatiyaæ jhÃnaæ, kÃyasaÇkhÃrÃnaæ vÆpasamena catutthaæ jhÃnaæ ca. CÃgÃdhiÂÂhÃnena paÂhamaæ jhÃnaæ, saccÃdhiÂÂhÃnena dutiyaæ jhÃnaæ, pa¤¤ÃdhiÂÂhÃnena tatiyaæ jhÃnaæ, upasamÃdhiÂÂhÃnena catutthaæ jhÃnaæ, imÃni cattÃri jhÃnÃni saÇkhepaniddesena niddiÂÂhÃni. 1. Sa¤¤attÃ-[PTS] [BJT Page 186] [\x 186/] tattha samÃdhindiyaæ pÃripÆriæ gacchati. AnuvattanakÃni cattÃri, tattha yo paÂhamaæ jhÃnaæ nissÃya Ãsavakkhayaæ pÃpuïÃti, so sukhÃya paÂipadÃya dandhÃbhi¤¤Ãya domanassindiyapaÂipakkhena. Yo dutiyaæ jhÃnaæ nissÃya Ãsavakkhayaæ pÃpuïÃti, so sukhÃya paÂipadÃya khippÃbhi¤¤Ãya dukkhindiyapaÂipakkhena, yo tatiyaæ jhÃnaæ nissÃya Ãsavakkhayaæ pÃpuïÃti, so sukhÃya paÂipadÃya dandhÃbhi¤¤Ãya somanassindiyapaÂipakkhena, [PTS Page 146] [\q 146/] so sukhÃya paÂipadÃya khippÃbhi¤¤Ãya sukhindiyapaÂipakkhena gato. Pakiïïaka niddeso. HÃrasampÃtabhÆmi 7-2. YÃni cattÃri jhÃnÃni, tesaæ jhÃnÃnaæ imÃni aÇgÃni, tesaæ aÇgÃnaæ samÆho1 assa aÇgÃ, ayaæ jhÃnabhÆmi ko visesoti assa viseso: ime samhÃrÃ, tehi 2 ayaæ samudÃgamo, tassa samudÃgamassa ayaæ upanisÃ3 tÃya upanisÃya ayaæ bhÃvanÃ, tassà bhÃvanÃya ayaæ ÃdÅnavo, tena ayaæ parihÃni. Kassa parihÃnÅti: tadÆpagajjhÃyino taæ yathÃbhaïitaæ paccavekkhanto ayaæ viseso, tena visesena ayaæ assÃdo, so kassa assÃdo: ÃjÃnÅyajjhÃyino, tassa 4 ÃjÃnÅyajjhÃyino5, idaæ kallatÃ6 kosalle ÂhitajjhÃnaæ anomaddiyataæ gacchati jhÃnabalaæ, jhÃnabale Âhitassa ayaæ pÃramippattassa imÃni jhÃnaÇgÃni anÃvilasaÇkappo paÂhame jhÃne jhÃnaÇgÃni bhÃvÅ. Sà pÅti 7 tadanusÃrittÃva paÂhame jhÃne jhÃnaÇgaæ tassaÇguno ca dhammà tadabhisannitÃya ca. (?) PÅti dutiye jhÃne jhÃnaÇgadhammatà kho pana tathà pavattassa sahagataæ jhÃnaÇgadhammaæ sasukhatÃya ajjhattaæ sampasÃdo dutiye jhÃke jhÃnaÇgaæ [PTS Page 147] [\q 147/] manosampasÃdanatÃya tadabhisassatÃya ca. PÅti dutiye jhÃne jhÃnaÇgaæ ajjhattaæ sampasÃdanaæ samÃdhijaæ8 pÅtisukhaæ dutiye jhÃne jhÃnaÇgaæ, cetaso ekodibhÃvo tatiye jhÃne jhÃnaÇgaæ, upekkhà phassatà tatiye jhÃne jhÃnaÇgaæ, sukhaæ tassa aÇganti ca. Cetaso ekodibhÃvo catutthe jhÃne jhÃnaÇgaæ. Upekkhà adukkhamasukhà catutthe jhÃne jhÃnaÇgaæ, abhinisÃbhÆmi upekkhÃsatipÃrisuddhi catutthe jhÃne jhÃnaÇgaæ, satipÃrisuddhi ca anekajjhà (na) bhÆmÅsu jhÃnaÇgasamÃyuttà pÅti cetaso ekodibhÃvo catutthe jhÃne jhÃnaÇgaæ. Tattha katamà jhÃnabhÆmi: savitakke savicÃre vivekÃnugatà paÂhame jhÃne jhÃnabhÆmi, Avitakke avicÃre ajjhattaæ sampasÃdanaæ janitaæ pÅtimanugatà dutiye 9 jhÃne jhÃnabhÆmi. SukhasÃtasamohità sappÅtikà tatiye jhÃne jhÃnabhÆmi, tassa sukhadukkhasahagatà abhinÅhÃrasahagatà catutthe jhÃne jhÃnabhÆmi, appamÃïasahagatà sattÃrammaïà paÂhame jhÃne jhÃnabhÆmi, vimokkhasahagatÃ10 vimokkhesu tatiye jhÃne jhÃnabhÆmi. AnupassanÃsahagatà kÃyasaÇkhÃrà dhammà catutthassa jhÃnassa bhÆmi. 1. Sammoho-[PTS] 2. Tehi sambhÃrehi-[PTS] 3. UpanissÃ-[PTS] 4. TassÃ-ma. 5. JhÃniyÃ-ma. 6. KallitÃ-ma. 7. So pÅti-ma. 8. (SamÃdhitÃ-machasaæ. 9. PÅti, dutiye-machasaæ, [PTS] 10. SahagatÃnaæ-machasaæ, [PTS] (SamÃdhitÃ-[PTS] [BJT Page 188] [\x 188/] Tattha katame jhÃnavisesÃ: vivicce va kÃmehi vivicca pÃpakehi(?) Akusalehi dhammehi cittacetasikasahagatÃ. KÃmadhÃtusamatikkamanatÃpi, ayaæ jhÃnaviseso. Avitakkà ceva AvicÃrà ca sappitikÃya satisahagatÃya pÅtisahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti, [PTS Page 148] [\q 148/] ayaæ jhÃnaviseso. AvitakkÃya bhÆmiyà avicÃreyeva sati anugatà upekkhÃsahagatà manasikÃrà samudÃcaranti, tadanudhammatÃ1 ca sati saïÂhahati, taæ ca bhÆmiæ upasampajja viharati, ayaæ jhÃnaviseso. SatipÃrisuddhisahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti, taæ ca bhÆmiæ upasampajja viharati, ayaæ jhÃnaviseso. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasahagatÃya bhÆmiyaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti, taæ ca bhÆmiæ upasampajja viharati, ayaæ jhÃnaviseso. Tattha katame jhÃnasambhÃrÃ: nekkhammavitakko sambhÃro kÃmavitakkavinodanÃdhippÃyatÃ, abyÃpÃdavitakko sambhÃro byÃpÃdavitakkapaÂivinodanÃdhippÃyatÃ, avihiæsÃvitakko sambhÃro vihiæsÃvitakkapaÂivinodanÃdhippÃyatÃ, indiyesu guttadvÃratà appicchatà sambhÃro parisuddhÃjÅvo. Catunnaæ samÃpattÅnaæ sambhÃro akammassa vihÃritÃ, maggasambhÃro samÃpattipajjanatÃ, phalasambhÃro jhÃnanibbattitÃya jhÃnasamudÃgamo, kusalahetu yaæ jhÃnaæ samudayaæ gacchati 2. Ko ca na kutovi nekkhammappattà samudÃgacchanti, ÃlambanirodhasamÃdhi santo samudÃgacchanti, avitikkantà samudÃgacchanti sukhindiyaæ somanassindiyaæ pahÃnÃya te ca abyÃpajjatÃya samudÃgacchanti. Taæ pana sandhÃya samudÃgacchanti. AparidÃhanÃya samudÃgacchanti. JhÃnasamudÃgamo. Tatta katamà upanisÃ: [PTS Page 149] [\q 149/] kalyÃïamittatà jhÃnassa upanisÃ, kalyÃïasampavaÇkatà jhÃnassa upanisÃ, indiyesu guttadvÃratà jhÃnassa upanisÃ, asantuÂÂhitÃ3 kusalesu dhammesu saddhammasavanaæ4 jhÃnassa upanisÃ, saævejanÅye 5 ÂhÃne saævigassa yonisopadhÃnaæ jhÃnassa upanisÃ, ayaæ jhÃnopanisÃ. Tattha katamà bhÃvanÃ: mettÃsevanà abyÃpÃdavitakkabhÃvanÃ, karuïÃsevanÃ6 avihiæsÃvitakkabhÃvanÃ, muditÃbhÃvanà pÅtisukhasampaja¤¤Ã kÃritÃ, upekkhÃbhÃvanà passavanà upekkhÃbhÃvanà apassavatà upekkhà ca ajjhupekkhà ca asubhasa¤¤ÃbhÃvanà dukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã bhavasandhÃbhi¤¤Ã bhavasandhÃnaæ, yà chabbidhà bhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà anuÂÂhità vatthukatà yÃnikatà paÂicità susamÃraddhÃ, ayaæ bhÃvanÃ. 1. TadanudhammatÃya-machasaæ, [PTS] 2. Gacchanti-ma. 3. AsantuÂÂhissa-[PTS] 4. Saddhammassavanaæ-ma. 5. SaævejanÅye-ma. 6. KalyÃïasevanÃ-[PTS] [BJT Page 190] [\x 190/] Evaæ bhÃvayantassa ayaæ ÃdÅnavo: paÂhame jhÃne saÇkhÃrasamannÃgato eso dhammo assuto sÃsavo. Sace esa dhammo ayaæ sÅlo ÃsannapaÂikkho ca esa dhammo kÃmopaticÃro samÃpattÅnaæ ca sabboÊÃriko esa dhammo vitakkavicÃro ca, tattha cittaæ khoheti1, kÃyo cettha kilamati, kÃyamhi cettha kilante cittaæ viha¤¤ati 2, anabhinÅhÃrakkhamo ca abhi¤¤Ãnaæ, ime ÃdÅnavà paÂhame jhÃne. [PTS Page 150] [\q 150/] Dutiye jhÃne ime ÃdÅnavÃ: pÅtipharaïa 3 sahagato ca eso dhammo, na samudÃcÃrasseti cittaæ. Asodhayaæ upagamo cesa dhammo. Upagamiparissayo4 domanassapaccatthiko cesa dhammo. Tattha tattha yuttÅtaæ pÅti, parajjato cesa dhammo dukkaraæ hoti, avattasantÃsabhÆmiparivajjayanto catusu dukkhatÃsu esa dhammo anuviddhÃpanasaddhÃya dukkhatÃya ca na palibodhadukkhatÃya ca abhi¤¤ÃdukkhatÃya ca rogadukkhatÃya ca, ime ÃdÅnavà dutiye jhÃne. Tattha katamo ÃdÅnavà tatiye jhÃne: upekkhÃsukhasahagatÃya tattha sÃtÃvÅnaæ pa¤cannaæ upekkhÃsukhaæ parivattito esa dhammo tena niccasa¤¤itÃnaæ ca, yaæ hoti dukkhupanisaæ5 sukhaæ cittassa saÇkhobhataæ upÃdÃya sukhadukkhÃya gato bhavati. SukhadukkhÃnugataæ6 ca upÃdÃya anabhinÅhÃrakkhamaæ cittaæ hoti. Abhi¤¤Ãya sacchikiriyÃsu sabbepi cete dhammà tÅsu jhÃnasamÃpattÅsu catÆhi ca dukkhatÃhi anuviddhÃnaæ sà bhayà dukkhatÃya palibodhadukkhatÃya ca abhi¤¤ÃdukkhatÃya ca rogadukkhatÃya ca, ime ÃdÅnavà tatiye jhÃne. [PTS Page 151] [\q 151/] Tattha katame ÃdÅnavà catutthe jhÃne: Ãki¤ca¤¤ÃsamÃpattitÃvate dhammÃsusamÃpattikà etissà ca bhÆmiyaæ sÃtÃnaæ bÃlaputhujjanÃnaæ anekavidhÃni diÂÂhigatÃni uppajjanti. OÊÃrikasukhumÃhi 8 ca rÆpasa¤¤Ãhi anuviddhÃni etÃni jhÃnÃni, sadà anudayamettÃjhÃnakalÃdanukalÃya sÃdhÃraïà dukkarà dukkarà ca sabbe cattÃro mahÃsambhÃrÃ, samudÃgatÃni ca etÃni jhÃnÃni a¤¤ama¤¤aæ nissÃya samudÃgacchanti. Ettha samudÃgatà ca ete dhammà na samattà honti. Asamuggahitanimittà ca ete dhammà parihÃyanti nirujjhanti ca ete dhammà na upÃdiyanti nirujjhaÇgÃni ca, etesaæ dhammÃnaæ jhÃnÃni nimittÃni na jhÃnanimittasa¤¤Ã vokirati. AppaÂiladdhapubbà ca jhÃyÅvasena ca bhavati, imehi ÃdÅnavehi. Ayaæ jhÃnaparihÃni. NirodhasamÃpattiyÃ9 apaÂisaÇkÃya avasesasa¤¤ino Ãki¤ca¤¤Ãyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti, so nirodhasamÃpattito parihÃyati. ùne¤jasa¤¤ino asa¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa Ãki¤¤Ãyatanasahagatà manasikÃrà samudÃcaranti, taæ ca bhÆmiæ na pajÃnÃti, so tato parihÃyati. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti, taæ ca bhÆmiæ na pajÃnÃti, so tato parihÃyati. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samÃpannassa rÆpasa¤¤Ãsahagatà -pe(vitthÃrena yÃva paÂhame jhÃne kÃmasa¤¤ÃsabhÃgatà kÃtabbÃ. [PTS Page 152 [\q 152/] ] 1. (Khobhenti-machasaæ. 2. Muha¤¤ati-[PTS] 3. PÅtisaraïa-[PTS]] (Khobhanti-[PTS] 4. Parisayo-[PTS] 5. Dukkhopanisaæ-ma. [PTS] 6. SukhadukkhÃnukataæ-ma. 7. SamÃpanekÃ-machasaæ. 8. Sukhumehi-ma. 9. SamÃpatti-[PTS] [BJT Page 192] [\x 192/] Sa kissa parihÃyati, kalaÇkajjhÃno1 kalaÇkaæ jhÃyati parisamantato jhÃyati, hindanto jhÃyati, na sa¤jhÃyati 2, ÃyÆhanto jhÃyati, ki¤ci ca na paricito3 jhÃyati, atividhÃvanto jhÃyati, atima¤¤anto jhÃyati, kÃyasaÇkhÃre appaÂippassambhite 4 jhÃyati, pariyuÂÂhÃnassa nissaraïaæ ajÃnanto jhÃyati, nÅvaraïÃhibhÆto jhÃyati, assÃdappattiæ5 manasikaronto. JhÃnassa assÃdo kÃmarÃgahetÆnaæ dhammÃnaæ udayoti 6, niruddhaÇgÃni 7 etesaæ dhammÃnaæ jhÃnÃni uparimà sukhupekkhÃ8 kÃmakammakilesÃnaæ pahÃnaæ assÃdo, evaæ kho puna jhÃnassa assÃdo, mahÃsambÃdhasampÅÊite 9. LokasannivÃse asambÃdhokÃsoti10 vigamessamidaæ jhÃnappahÃnÃ. Ayaæ parirodhamappalirodhalokasannivÃse esaniyamidaæ11 jhÃnaæ anamataggasaæsÃrasamÃpannÃnaæ sattÃnaæ saæsÃrappahÃnanÃnisaæso12 yamidaæ jhÃnassa assÃdo. KÃyassa ajhÃniyajhÃyino bhavati ajhÃniyajhÃniyajhÃyÅti. AparÃmasanto ajhÃniyajhÃyitaæjhÃyati. YÃni kalaÇkajhÃyino padÃni tÃni anumitÃni paÂipakkhe jhÃnÃni uparimà sukhÆpekkhà kÃmakammakilesÃnaæ assÃdo, evaæ kho puna jhÃnassa assÃdo mahÃsambÃdhasampiÊite10, lokasannivÃse asambÃdhokÃso vigamessamidaæ jhÃnappahÃnÃ. Ayaæ palirodhamappalirodhalokasannivÃse esaniyamidaæ jhÃnaæ anamataggasaæsÃrasamÃpannÃnaæ sattÃnaæ saæsÃrappahÃnÃnisaæso13, yamidaæ jhÃnassa assÃdo. KÃyassa ajhÃniyajhÃyino bhavati ajhÃniyajhÃniyajhÃniyÅti. AparÃmasanto ajhÃniyajhÃyÅ taæ14 jhÃyati, yÃni kalaÇkhajjhÃyino padÃni tÃni anumitÃni paÂipakkhe. Tattha katamaæ jhÃnakosallaæ: samÃpattikosallaæ jhÃnakosallaæ jhÃnavisesakosallaæ jhÃnakosallaæ, jhÃnantarikakosallaæ jhÃnakosallaæ, samÃpattivuÂÂhÃnakosallaæ jhÃnakosallaæ, jhÃne sabhÃvakosallaæ jhÃnakosallaæ, jhÃne ÃdÅnavakosallaæ jhÃnakosallaæ jhÃne nissaraïakosallaæ jhÃnakosallaæ [PTS Page 153] [\q 153/] jhÃnaphalena upÃdÃyakosallaæ jhÃnaphalena paÂisaÇkhÃnaphale aparihÃnadhammatà nibbattijhÃne ca kÅÊitÃvÅ13 visesabhÃgiyaæ jhÃnaæ paÂilabhati14 idaæ panassÃti bhavahÃrità ca ÃrammaïanimittagÃho naabhinÅhÃrabalaæ15, cittekaggatÃnimittà sugatisahità samathabalena asaæsÅdanaæ ca jhÃne maggaphalaæ samathaæ pavatte samÃdhino upekkhà paÂipubbÃparanimittÃsayo paggÃhino satibalaæ taæ pavattitÃnaæ ca vipassanÃnaæ sama¤¤Ãbale. 1. KalaÇka¤jÃne-machasaæ, [PTS] 2. SajjhÃyati-machasaæ, [PTS] 3. Niparicito-machasaæ, [PTS] 4. AppaÂisambhÃre-machasaæ, [PTS] 5. AssÃpatti-machasaæ, [PTS] 6. Udayanti-machasaæ, [PTS] 7. NirujjhaÇgÃni-machasaæ, [PTS] 8. SukupekkhÃ-ma. 9. MahÃsaævÃsamappÅÊite-ma. 10. AsambodhokÃsÃ-machasaæ, [PTS] 11. Esanidamidaæ-machasaæ, [PTS] 12. SaæsÃrappahÃnÃsÃ-machasaæ, [PTS] 13] KÅÊatÃvÅtha-[PTS] 14. PaÂilabbhati-ma. 15. AnabhinÅhÃrabalaæ-machasaæ. [BJT Page 194] [\x 194/] Tattha katamà jhÃnapÃramitÃ: supÃramità mettà "kÃmesu sattà kÃmasaÇgasattÃ"ti yamhi sutte desanÃya vohÃrena dve saccÃni niddiÂÂhÃni dukkhaæ ca samudayo1 ca. Vicayena hÃrena. Ye saæyojanÅyesu dhammesu vajjaæ na passanti, te oghaæ tarissantÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Na tarissantÅti atthi, esà yutti ca vicayo ca. Idaæ nu kissa padaÂÂhÃnaæ: kÃmesu sattÃti: pa¤ca kÃmaguïà taæ kÃmataïhÃya padaÂÂhÃnaæ, saæyojane vajjamapassamÃnÃti. AvijjÃya padaÂÂhÃnaæ, na hijÃti saæyojanasaÇgasattà oghaæ tareyyuæ vipulaæ mahantanti: upÃdÃnassa padaÂÂhÃnaæ. KÃmesu sattÃti: kÃmà dvidhà vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca, [PTS Page 154] [\q 154/] tattha kilesakÃmà kÃmataïhÃ, kÃmataïhÃya yuttà bhavanti rÆpataïhà bhavataïhÃ, lakkhaïena hÃrena, saæyojane vajjamapassamÃnÃti: saæyojanassa, yo tattha chandarÃgo tassa kiæ padaÂÂhÃnaæ: sukhà vedanà dve ca indiyÃni, sukhindiyaæ ca somanassindiyaæ ca, iti sukhÃya vedanÃya gahitÃya tayopi vedanà gahità honti. VedanÃkkhandhe gahite sabbe pa¤cakkhandhà gahità honti. RÆpasaddagandharasaphoÂÂhabbà gahitÃ, vatthukÃmesu gahitesu sabbÃni cha bÃhirÃni ÃyatanÃni gahitÃni honti. AjjhattikabÃhiresu Ãyatanesu yo satto2 ayaæ vuccate lakkhaïo hÃro. Tattha yo oÊÃrikamhi kilese ajjhÃvasito sabbakilesesu so3 na tato sukhumataresu na vÅtarÃgo bhavati. Tattha bÃhirasaæyojanaæ mamanti, ajjhattasaæyojanaæ ahanti. Tattha bhagavato ko adhippÃyo: ye oghaæ taritukÃmà te saæyojanÅyesu dhammesu ÃdÅnavÃnupassino viharissantÅti, ayamettha bhagavato adhippÃyo, kÃmesu sattÃti yesu ca sattÃ, yena ca sattÃ, yesaæ ca sattÃ, ayaæ catubabhidho ÃkÃro sabbesaæ hÃrabhÃgiyo. Tattha katamÃni tÅïi vipallÃsÃni padaÂÂhÃnÃni ca: cittavipallÃsassa diÂÂhivipallÃsassa sa¤¤ÃvipallÃsassa tayo vipallÃsà tÅïi akusalamÆlÃni padaÂÂhÃnaæ, tÅïi [PTS Page 155] [\q 155/] akusalamÆlÃni hÅnappaïitakÃriyakammassa padaÂÂhÃnaæ, catunnaæ ca upÃdÃnÃnaæ doso akusalamÆlaæ dissati, hÅnappaïÅtakÃriyakammassa padaÂÂhÃnaæ, yathà mÃtuyà và pituno và a¤¤atarassa và puna uÊÃrassa bhikkhuno abhayaæ deti. Tattha a¤¤e micchÃpaÂipajjeyya kÃyena và vÃcÃya vÃ. Tattha yo byÃpÃdamupÃdÃya tesaæ uÊÃrÃnaæ rakkhÃvaraïaguttiyà anupÃlayanto yo uÊÃrÃnaæ abhayaæ deti, tesaæ abhaye dinne so tattha micchà paÂipajjeyya. Tattha so vyÃpÃdaæ upÃdiyanto4 dosajaæ kammaæ 1. Samudayaæ-[PTS] 2. Sato-ma. [PTS] 3. Yo-machasaæ, [PTS] 4. UpÃdÃyanto-ma. [PTS] [BJT Page 196] [\x 196/] karoti, yo tattha asÃdhu indiyà nÅvaraïaæ yaæ tesaæ abhayaæ dakkhiïato sa¤¤aæ idaæ païÅtaæ kÃraïaæ yo puna micchÃpaÂipatti ayaæ byÃpÃdo hÅnagamivakammaæ lobho moho ca imÃni nÅvaraïa vacanÃti tÃni cattÃri upÃdÃnÃni, tehi catÆhi upÃdÃnehi yo so upÃdÃno itthi và puriso và tesaæ pa¤cakkhandhÃnaæ, teyeva upÃdÃnÃ1 samudayo, idaæ dukkhaæ ca samudayo ca. Soyeva desanÃharo. 7. Tattha kÃmesu ye na rajjanti 2, te ÃdÅnavÃnupassanÃya pajjanti, itissa kÃmadhÃtuyà nikkhamitukÃmatÃ, ayaæ vuccati. Nekkhammacchando, yo tattha anabhisaÇkhÃrÃnaæ ki¤ci visodheti tassa dhÃvarà vÃ? Ayaæ abyÃpÃdacchando, ki¤ci na vihiæsati, ayaæ vihiæsÃ3 chando iti nekkhammÃbhinÅhatà tayo chandÃ, nekkhammacchando abyÃpÃdacchando adoso, [PTS Page 156] [\q 156/] avihiæsÃchando amoho, imÃni tÅïi kusalamÆlÃni aÂÂhasu sammattesu 4 parahitÃni, tesaæ yeva catunnaæ upÃdÃnÃnaæ nirodhÃya saævattanti, sace và puna kammaæ kareyya kaïhaæ và sukkaæ vÃ, tassa vipÃkabhÃnÃya saævattanti. Idaæ kammaæ akaïhaæ asukkaæ kammakkhayÃya saævattati. Tattha yo tiïïaæ akusalamÆlÃnaæ nirodho, ayaæ nirodho, soyeva dhammo tattha paÂipadÃni, imÃni dve saccÃni, imÃni cattÃri saccÃni. ùvaÂÂo hÃro. 8. "KÃmesu sattÃ"ti ye sekkhÃ, te ekenevÃkÃrena sattÃ, ye puthujjanÃ, te dvÅhÃkÃrehi sattÃ. TatthÃyaæ pa¤ho yo vibhajjabyÃkaraïÅye vattabbo. Ki¤cÃpi sotÃpanno paÂisevati7, no ca kho abhinivese satto so hi 8 apacayÃya pahadati, na upacayÃya sekkho hi kilesavasena kÃme paÂisevati. Puthujjano pana kilesasamuÂÂha: nÃya kÃme paÂisevati. Tattha kÃmesu sattÃnaæ catuoghaæ tarissatÅti vibhajjabyÃkaraïÅyo. Ayaæ vibhatti. 9. 'Parivattano'ti kÃme ye neva sajjanti na ca saæyojanehi saæyuttÃ, te oghaæ tarissanti vipulaæ mahantanta'nti. Ayaæ suttassa paÂipakkho. 10. 'Vevacana'nti yo kÃmesu satto yo ca tattha kÃmÃnaæ guïo tattha viso satto yepi kÃmÃnaæ ÃhÃrà dhammà tattha viso satto tatthimaæ kÃmÃnaæ vevacanaæ, paæko rÃjo sallaæ gaï¬o Åti upaddavoti. YÃni và pana [PTS Page 157] [\q 157/] a¤¤Ãni vevacanÃni. Tattha viso sattoti vevacanaæ satto bandho mucchito gathito9 ajjhosito kÃme ajjhÃpanno parimutto tabbahulavihÃrÅti. YÃnÅ và pana a¤¤Ãni vevacanÃni, ayaæ vevacano nÃma. 1. UpÃdÃno-machasaæ, [PTS] 2. Pajjanti-machasaæ, [PTS] 3. Ki¤ci vihiæsati-machasaæ, [PTS] 4. Sampattesu-ma. [PTS] 5. VihiæsÃ-machasaæ, [PTS] 6. Tassà yaæ-machasaæ, [PTS] 7. PaÂiyevanÃya-machasaæ, [PTS] 8. Yo hi-ma. [PTS] 9. Gatito-[PTS] [BJT Page 198] [\x 198/] 11. KÃmappacÃrapa¤¤attiyà kilesagocarapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ1 cittanti vevacanaæ, satto tabbahulavihÃrÅti yÃnà và pana a¤¤Ãni. Ime kÃmappacÃrapa¤¤attiyà kilesagocarapa¤¤attiyà pa¤¤attà bÅjapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ, saÇkhÃrà saæyojanapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ, upÃdÃnaæ hetupa¤¤attiyà pa¤¤attaæ, puggalo puggalapa¤¤attiyà pa¤¤atto. 12. Otaraïo'ti imÃya paÂiccasamuppÃdo dukkhaæ ca samudayo ca. Ye kilesà ye saÇkhÃrà saæyojanÃni ca pa¤casu khandhesu saÇkhÃrakkhandho dhammÃyatanesu akusalà dhammÃyatÃni, indiyesu sukhindiyaæ ca, somanassindiyaæ ca. Ayaæ indiyotaraïo: 13. Sodhanoti ettako, eseva Ãrambho niddisitabbo suttattho. 14. 'AdhiÂÂhÃno'ti ime dhammà atthi ekattatÃya pa¤¤attÃ, atthi vemattatÃya. Ye sa¤¤Ã bÃhiro kÃme? Te vemattatÃya pa¤¤attÃ. Pa¤casu kÃmaguïesu sattÃti pariyuÂÂhÃnavipallÃsà vemattatÃya pa¤¤attÃ. 'Oghaæ tareyyuæ vipulaæ mahatta'nti avijjà ekattatÃya pa¤¤attÃ. 15. 'ParikkhÃro'ti tassa ko hetu ko paccayo: ÃrammaïapaccayatÃya paccayo. Ayoniso ca manasikÃro sannissayassa paccayatÃya paccayo. Avijjà samanantarapaccayatÃya paccayo. RÃgÃnusayo hetupaccayatÃya paccayo. Ayaæ hetu, ayaæ paccayo. [PTS Page 158] [\q 158/] 16. SamÃropano paccayo'ti ye kÃmesu sattà sugatà surÆpÃ"ti ayaæ kÃmadhÃtuyà chando rÃgo, te apu¤¤amayà saÇkhÃrÃ. Te kiæpaccayÃ, avijjÃpaccayÃ. Te kissa paccayÃ, vi¤¤Ãïassa paccayÃ. Iti avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. -Pe- (yÃva jarÃmaraïaæ) evametassa kevalassa mahato dukkhakkhandhassa samudayo hoti. (Ekaæ suttaæ gataæ. Pa¤canÅvaraïikaæ suttaæ kÃtabbaæ. ) 7-3 1. Tattha katamo desanÃhÃro nÃma: yà ca abhijjhà yo ca byÃpÃdo yaæ ca uddhaccaæ, ayaæ taïhÃ, yaæ ca thinamiddhaæ yaæ ca kukkuccaæ yà ca vicikicchÃ, ayaæ diÂÂhi. Yà pana kÃyassa akammaniyatà ki¤cÃpi taæ middhaæ, no tu sabhÃvakilesatÃya kileso, iti yà ca cittasallÅyanÃ3 yà ca 2 kÃyakammaniyatÃ3 ayaæ pakkhepakileso4 na tu sabhÃvakileso, tattha attasa¤¤Ãnupacitaæ5 kilamatho. 1. Pa¤¤attÃ-ma. [PTS] 2. Cittaæ sallÅnatÃya ca-[PTS] 3. KÃyakammanisatÃ-[PTS] 4. PakkhopakilesÃ-machasaæ, [PTS] [BJT Page 200] [\x 200/] KukkuccÃnupacitaæ1 thÅna, yà cittassa lÅyanÃ, iti ime pa¤ca, nÅvaraïà cattÃri nÅvaraïÃni sabhÃvakilesÃ, thÅnamiddhà nÅvaraïapakkhepakileso. Yathà cattÃro Ãsavà sabhÃvaÃsavatÃya ÃsavÃ, no ku cittasÃsavatÃya Ãsavà sabhÃvatÃya ÃsavÃ. Pakkhepa 2 ÃsavatÃya ÃsavÃ. Atha panÃha. Sukkantaæ yena te sampayuttà và vippayuttà và ÃsavÃ, teyeva ete vattabbà sÃsavà và anÃsavà vÃ. [PTS Page 159] [\q 159/] 2. Tattha katamo vicayo: abhijjhà kÃmataïhà rÆpataïhà bhavataïhÃ. Yaæ và pana ki¤ci ajjhosÃnagataæ sÃsavaæ abhijjhitassa mettÃnupassiya yo3 anatthaæ carati, tattha yo byÃpÃdaæ uppÃdeti, acari carissatÅti. Evaæ pana ÃghÃtavatthÆni kattabbÃni. 3. Tassevaæ byÃpÃdÃnupassissa 2 kileso yo paridÃho kÃyakilamatho akammaniyatà middhaæ cittÃnupassissa paÂighÃtena khÅyanÃ4 idaæ thÅnamiddhaæ5. Tattha adhikaraïaavupasamo, idaæ uddhaccaæ. Yaæ kiæ kathamÅti 6 idaæ kukkuccaæ. Yaæ yathà idaæ santÅraïaæ, ayaæ vicikicchÃ. 4. Tattha avijjà ca taïhà ca atthi, idaæ pariyuÂÂhÃnaæ. ùvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ upakkileso ca atthi, idaæ kÃmacchando kÃmarÃgapariyuÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ. ByÃpÃdo byÃpÃdapariyuÂÂhÃnassa padaÂÂhanaæ. ThÅnamiddhaæ thÅnamiddhapariyuÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ. Uddhaccakukkuccaæ avijjÃpariyuÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ, vicikicchà vicikicchÃpariyuÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ, kÃmarÃgapariyuÂÂhÃnaæ anusayasaæyojanassa padaÂÂhÃnaæ, byÃpÃdapariyuÂÂhÃnaæ paÂighasaæyojanassa padaÂÂhÃnaæ, thÅnamiddhapariyuÂÂhÃnaæ mÃnasaæyojanassa padaÂÂhÃnaæ. AvijjÃpariyuÂÂhÃnaæ ca vicikicchÃpariyuÂÂhÃnaæ ca diÂÂhisaæyojanasasa padaÂÂhÃnaæ. 5. Tattha katamo lakkhaïo hÃro: kÃmarÃgapariyuÂÂhÃne vutte sabbÃni pariyuÂÂhÃnÃni vuttÃni honti 7, saæyojanesu vuttesu sabbasaæyojanÃni vuttÃni honti. Ayaæ lakkhaïo hÃro. 6. Tattha katamo catubyÆho hÃro: ye ime pa¤ca nÅvaraïÃjhÃnapaÂipakkho, so dukkhasamudayo. Yaæ phalaæ, idaæ dukkhaæ. Tattha [PTS Page 160] [\q 160/] kÃmacchandassa nekkhammavitakko. PaÂipakkho. ByÃpÃdassa abyÃpÃdavitakko paÂipakkho. Tiïïaæ nÅvaraïÃnaæ avihiæsÃvitakko paÂipakkho. Iti ime tayo vitakkÃ, nekkhakammavitakko samÃdhikkhandhaæ bhajati, abyÃpÃdavitakko sÅlakkhandhaæ bhajati, avihiæsÃvitakko pa¤¤Ãkkhandhaæ bhÃjati. Ime tayo khandhÃ, ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, nÅvaraïappahÃnÃya saævattati, yaæ nÅvaraïappahÃnaæ, ayaæ nirodho. ImÃni cattÃri dhammÃni. Ayaæ catubyÆho hÃro. 1. NÆpacittaæ-machasaæ, [PTS] 2. Pakkhe-machasaæ, [PTS] 3. MettÃnupassayo-[PTS] 4. KhiyanÃ-ma. 5. Thinamiddhaæ-ma. 6. KasathamÅti-ma. [PTS] 7. -@]HÃntÅti-machasaæ, [PTS] [BJT Page 202] [\x 202/] 7. Tattha katamo ÃvaÂÂo hÃro: pa¤canÅvaraïÃni. Dasa bhavanti yadapi ajjhattaæ sÃrajjati, tadapi nÅvaraïaæ. Yadapi bahiddhà sÃrajjati, tadapi nÅvaraïaæ. Evaæ yÃva vicikicchÃ, ime dasa nÅvaraïÃ. Ajjhattabahiddhà kilesÃ, imÃni dve saæyojanÃni ajjhattasaæyojanaæ ca bahiddhÃsaæyojanaæ ca. Tattha ahanti ajjhattaæ, mamanti bahiddhÃ. SakkÃyadiÂÂhi ajjhattaæ, ekasaÂÂhi diÂÂhigatÃni bahiddhÃ. Yo ajjhattaæ chandarÃgà rÆpesu aaivÅtarÃgo bhavati avÅtacchando. Evaæ yÃva vi¤¤Ãïe, ayaæ ajjhattà taïhÃ. Yaæ chasu bÃhiresu Ãyatanesu tÅsu ca bhavesu ajjhosÃnaæ, ayaæ bahiddhà taïhà imÃni dve saccÃni saæyojanÃni saæyojanÅyà ca dhammÃ, tattha saæyojaniyesu1 dhammesu yà nibbidÃnupassanà ca, ayaæ maggo. Yaæ saæyojanappahÃnaæ ayaæ nirodho, ayaæ Ãvatto hÃro. 8. Tattha katamo vibhattihÃro: saæyojananti na etaæ ekaæsena, mÃnasaæyojanaæ diÂÂhibhÃgiyanti na taæ ekaæsena adiÂÂhamÃnaæ [PTS Page 161] [\q 161/] nissÃya mÃnaæ na pajahati. Yo pa¤ca uddhambhÃgiyo mÃno ki¤cÃpi so diÂÂhipakkhe siyÃ, na tu orambhÃgiyaæ saæyojanaæ tassa pahÃnÃya saævattatÅti. Yo ca ahaækÃro na paviddho, yaæ panassa evaæ hoti, kadÃsu nÃmÃhaæ taæ santaæ Ãyatanaæ sacchikatvà upasampajja viharissÃmi. Yaæ ariyà santaæ Ãyatanaæ upasampajja viharissantÅti. Ayaæ abhijjhà na ca taæ nÅvaraïaæ. Atthi pana arahato kÃyakilesamiddhaæ ca okkamati, na ca taæ nÅvaraïaæ tassa thÅnamiddhaæ nÅvaraïanti na ekaæsena, ayaæ vibhattihÃro. 9. Parivattanoti: pa¤ca nÅvaraïà pa¤caÇgikena jhÃnena pahÃnaæ gacchanti, ayaæ tesaæ paÂipakkho nÅvaraïo asukassa ayaæ tesaæ paÂipakkho nÅvaraïo asukassa pahÅnÃti na a¤¤Ãnuminitabbaæ, paramatthamajjhatanaæ, ayaæ parivattanÃ. 10. Tattha katamo vevacano: kÃmacchando chandarÃgo pemaæ nikantÅti vevacanaæ. NÅvaraïaæ chadanaæ upakkileso pariyuÂÂhÃnanti vevacanaæ. 11. Pa¤¤attÅti: avijjÃpaccayà kiccapa¤¤attiyà pa¤¤atti' byÃpÃdo vikkhepa¤¤attiyà pa¤¤atti, thÅnamiddhaæ asamugaghÃtapa¤¤attiyà pa¤¤atti. Evaæ sabbepi ete pa¤ca nÅvaraïà imamhi sutte vikkhepapa¤¤attiyà pa¤¤atti. 12. Tattha katamo otaraïo: ime pa¤ca nÅvaraïà avijjà ca, taïhà ca, tattha avijjÃmÆlà nÅvaraïà yà taïhà ime saÇkhÃrÃ, te [PTS Page 162] [\q 162/] avijjÃpaccayÃ, ime dve dhammà pa¤casu khandhesu saÇkhÃrakkhandhapariyÃpannÃ, Ãyatanesu dhammÃyatanaæ, dhÃtusu dhammadhÃtu, indriyesu imesaæ dhammÃnaæ padaÂÂhÃnaæ sukhindiyassa ca somanassindiyassa ca itthindiyassa ca purisindiyassa ca 1. Saæyojanesu-machasaæ. [BJT Page 204] [\x 204/] 13. Tattha katamo sodhano hÃro: idaæ suttaæ yathà Ãrabbha nikkhittaæ so attho bhÃsito imehi pa¤cahi padehi. 14. Tattha kÃmacchando ca byÃpÃdo ca vicikicchà ca na ekattatÃya pa¤¤attÃ. KÃmÃti na ekattatÃya pa¤¤attÃ, atha khalu vemattatÃya pa¤¤attÃ. Ayaæ adhiÂÂhÃno hÃro. 15. Tattha katamo parikkhÃro: kÃmacchandassa ayoniso manasikÃro subhÃrammaïapaccayo, subhanimittaæ ca hetu byÃpÃdassa ayoniso manasikÃro ÃghÃtavatthuni ca paccayo, paÂighÃnusayo hetu. ThÅnamiddhassa paÂisaæhÃro paccayo, pavattiyà kilamathà calanà taæ ca hetu. Uddhaccakukkuccassa rajanÅyaæ1 Ãrammaïaæ2 assÃdiyÃkindiyaæ tÃva aparipuïïaæ ¤Ãïaæ paccayo, kÃmasa¤¤Ã ca diÂÂhianusayo ca hetu. VivikicchÃya nava mÃnavidhà Ãrammaïaæ mÃnÃnusayo, sova paccayo, vivikicchÃnusayo hetu. Ete pa¤ca dhammà sahetu sappaccayà uppajjanti. 16. Tattha katamo samÃropaïo hÃro: ime pa¤ca nÅvaraïà cattÃropi ete Ãsavà gaï¬Ãpi ete sallÃpi ete upÃdÃnÃpi ete tesu eva bÃhiresu dhammesu saækilesabhÃgiyaæ suttanti pa¤¤attiæ gacchati. Ayaæ samÃropaïo hÃro. [PTS Page 163] [\q 163/] NiddiÂÂhaæ saækilesabhÃgiyaæ suttaæ 7 - 4 "ManopubbaÇgamà dhammÃ"ti gÃthÃ. 1. Tattha katamo desanÃhÃro: imamhi sutte ko attho khandhavavatthÃnena vi¤¤Ãïakkhandhaæ deseti, dhÃtuvavatthÃnena mano vi¤¤ÃïadhÃtuæ. ùyatanavavatthÃnena manÃyatanaæ, indiyavavatthÃnena manindiyaæ. Tassaæ kiæ pubbaÇgamà dhammÃ, saækhittena cha dhammà pubbaÇgamà dhammÃ, kusalamÆlÃni ca akusalamÆlÃni ca animittaæ imamhi sutte kusalamÆlaæ desitaæ. Tattha katamà manopubbaÇgamà dhammà mano tesaæ subbaÇgamaæ, yathÃpi rÃjà pubbaÇgamo, evameva dhammÃnaæ mano pubbaÇgamo. Tattha tividhÃnaæ pubbaÇgamÃnaæ nekkhammacchandena abyÃpÃdacchandena avihiæsÃcchandena, Ãlobhassa nekkhammacchandena pubbaÇgamo3 adosassa abyÃpÃdacchandena pubbaÇgamo, amohassa avihiæsÃcchandena pubbaÇgamo. 1. RajjanÅyaæ-[PTS] 2. ùrammanÅyaæ-machasaæ, [PTS] 3. (PubbaÇgamÃ-machasaæ. (PubbaÇgamaæ-[PTS] [BJT Page 206] [\x 206/] Tattha 'manoseÂÂhÃ'ti manasà ime dhammà ussaÂÃ, manena và nimmitÃ, manova imesaæ dhammÃnaæ seÂÂhoti manova imesaæ dhammÃnaæ jeÂÂhoti1 manova imesaæ dhammÃnaæ Ãdhipaccaæ karotÅti manoseÂÂhÃ. [PTS Page 164] [\q 164/] ManojavÃ'ti yattha mano gacchati, tattha ime dhammà gacchantÅti manojavÃ. Yathà vÃto sÅghaæ gacchati a¤¤o và koci sÅghaæ gÃmiko vuccate vÃtajavo'ti pakkhigÃmÅkoti, evameva ime dhammà manena sampajÃyamÃnà gacchanti, tattha ime dhammà gacchantÅti manojavÃti. Te tividhà chandasamudÃnità anÃvilatà ca saÇkappo. Sattavidhà ca kÃyikaæ sucaritaæ vÃcasikaæ sucaritaæ, te dasa kusalakammapathÃ. Tattha "manasà ce pasannena"ti manokammaæ. "BhÃsati vÃ"ti vacÅkammaæ. "Karoti cÃ"ti kÃyakammaæ. Imehi imasmiæ sutte dasa kusalakammapathà paramÃpi santà sÅlavà so bhavati nicattiyaæ na lokaniyyÃnÃya, vÃsanÃbhÃgiyaæ suttaæ bhavati. Ayaæ desanÃ. 2. Tattha katamo vicayo hÃro: "manopubbaÇgamà dhammÃ" ti kusalamÆlÃni ca aÂÂhaÇgasammattÃni. Idaæ suttaæ. 3. YuttÅti: dasannaæ kusalakammapathÃnaæ yo vipÃko so sukhavedanÅyo abyÃbÃdasasaÇgamÃno. "ChÃyÃva anapÃyinÅ"ti anugacchati, atthi esà yutti. 4. PadaÂÂhÃnanti: aÂÂhÃrasannaæ manopavicÃrÃnaæ padaÂÂhÃnaæ. "ManopubbaÇgamà dhammÃ"ti sabbakusalapakkhassa ime dhammà padaÂÂhÃnaæ. "Manasà ce pasannenÃ"ti yo cetaso pasÃdo, idaæ saddhindriyassa padaÂaÂhÃnaæ. "BhÃsati vÃ"ti sammÃvÃcÃya, "karoti vÃ"ti sammÃkammantassa ca sammÃvÃyÃmassa padaÂÂhÃnaæ. [PTS Page 165] [\q 165/] 5. Lakkhaïoti: iti pubbaÇgamà dhammÃti vedanÃpubbaÇgamÃpi ete, sa¤¤ÃpubbaÇgamÃpi ete, saÇkhÃrapubbaÇgamÃpi ete. Ye keci dhammà sahajÃtà sabbe pubbaÇgamà etesaæ dhammÃnaæ. "Tato naæ sukhamanveti"ti somanassampi naæ anveti yaæ susukhacchÃyà tadapi naæ sukhaæ tadapi anveti. 6. Tattha katamo 'catubyÆho hÃro: manopubbaÇgamÃ'ti na idaæ ekÃdhivacanaæ2 kiæ kÃraïÃ, sabbe yeva ime cha vi¤¤ÃïakÃyÃ, imamhi bhagavato ko adhippÃyo: ye sukhena atthikÃ, te manaæ pasÃdentÅti ayaæ imamhi sutte bhagavato adhippÃyo. Attho subbeyeva niddiÂÂho. 1. SeÂÂhajeÂÂhoti-machasaæ, [PTS] 2. EkÃvivacanaæ-machasaæ, [PTS] [BJT Page 208] [\x 208/] 7. YÃni hi kusalamÆlÃni, tÃni aÂÂhÃnisaæsamattà hetu, ayaæ aÂÂhaÇgiko maggo. Dasa ÂhÃnÃni desanÃhetÆni desanÃpaccayà niddesanà ca. Tattha yaæ ma¤¤e dukkhena saha nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasammanti aÇgena kusalamÆlaæ pahÅyati. Ayaæ appahÅnabhÆmiyaæ samudayo. Yaæ tesaæ pahÃnaæ, ayaæ nirodho imÃni cattÃri saccÃni. Ayaæ ÃvaÂÂo hÃro. 8. VibhattÅ ti: "ManopubbaÇgamà dhammà - manoseÂÂhà manojavÃ, Manasà ce pasannena - bhÃsati và karoti vÃ, Tato naæ sukhamanveti - chÃyÃva anapÃyinÅ"ti. [PTS Page 166] [\q 166/] Taæ na ekaæsena samaïassa và brÃhmaïassa và pana hoti. Tassa và micchÃdiÂÂhikassa sakasatthe cittaæ pasÃdeti tena ca pasannena cittena bhÃsati byÃkaroti na taæ sukhamanveti na chÃyÃva anugÃminÅ, dukkhameva taæ anveti. Yathà mahantaæ cakkaæ padamanveti, idaæ taæ vibhajjabyÃkaraïÅyaæ, manasà ce pasannena kÃyakammaæ vacÅkammaæ sukhavedanÅyanti sammaggate 1 sukhavedanÅyaæ micchÃgate 2. DukkhavedanÅyaæ ayaæ vibhatti. 9. Tattha katamo parivattano hÃro: "manopubbaÇgamà dhammÃ"ti yaæ manasà paduÂÂhena bhÃsati và karoti và dukkhamassÃnugÃminÅ, etÃni yeva dve suttÃni bhÃsitÃni, esa eva ca paÂipakkho, yadidaæ. . . . 10. Vevacananti: mano cittaæ vi¤¤Ãïaæ manindriyaæ manovi¤¤ÃïadhÃtu. 11. Pa¤¤attÅti: "manopubbaÇgamà dhammÃ"ti ayaæ mano ki¤ci pa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. "DhammÃ"ti kusalakammapathapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. "ManoseÂÂhÃ"ti visiÂÂhapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ "manojavÃ"ti. Saha pa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. 'Citta'nti nekkhammapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. - "Manasà ce pasannenÃ"ti saddhindriyapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ, "manasà ce pasannenÃ"ti anÃvilasaÇkappa dutiyajjhÃnapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. "Manasà ce pasannenÃ"ti assaddhÃnaæ paÂipakkhapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ, 'bhÃsati vÃ'ti sammÃvÃcà pa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. "Karoti vÃ"ti sammÃkammantapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ, [PTS Page 167] [\q 167/] "tato naæ sukhamanveti"ti jhÃnasamÃdhÃnaæ. Indiyesu manindiyaæ. PaÂiccasamuppÃde vi¤¤Ãïaæ. 12. Otaraïoti: "manopubbaÇgamà dhammÃ"ti mettÃ3 ca mudità ca jhÃnesu dutiyaæ jhÃnaæ tatiyaæ ca. Khandhesu saÇkhÃrakkhandhapariyÃpanno, dhÃtusu dhammadhÃtu, Ãyatanesu dhammÃyatanaæ, yaæ kusalaæ induyesu 1. Samaggate-ma. 2. Micchaggate-ma. 3. MudutÃ-ma. [BJT Page 210] [\x 210/] Sukhindriyaæ ca somanassindriyaæ ca padaÂÂhÃnaæ, imesaæ dhammÃnaæ paÂiccasamuppannÃnaæ phassapaccayà sukhavedanÅyo phasso sukhavedanÃ, manopavicÃresu somanassavicÃro, chattiæsesu paÂhamapadesu cha somasanna nekkhammassitÃ. Iti ayaæ otaraïo hÃro. 13. Tattha katamo sodhano hÃro: yaæ atthaæ Ãrabbha idaæ suttaæ bhÃsitaæ, so attho niyutto, etamatthaæ Ãrabbha suttaæ, ayaæ sodhano hÃro. 14. Tattha katamo adhiÂÂhÃno hÃro: "manopubbaÇgamà dhammÃ"ti vematta1pa¤¤atti na ekattapa¤¤atti, "dhammÃ'ti ekattatÃ2 na vemattapa¤¤atti. "Manasà ce pasannenÃ"ti so pasÃdo duvidho3 ajjhattaæ ca abyÃpÃdÃvikkhambhanato4 bahiddhà ca okappanato. So ajjhattapasÃdo duvidho samugghÃtapasÃdo ca vikkhambhanapasÃdo ca byÃpÃdapariyuÂÂhÃnaæ. VighÃto na mÆlapapasÃdo jÃtamÆlampi vÃ. PasÃdo sabyÃpÃdaæ vighÃtena "tato naæ sukhamanvetÅ"ti sukhaæ kÃyikaæ ca cetasikaæ ca, appiyavippayogo'pi piyasampayogo'pi nekkhammasukhampi puthujjanasukhampi pÅtisambojjhaÇgampi cetasikaæ [PTS Page 168] [\q 168/] sukhaæ. Yampi passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, tampi kÃyikaæ sukhaæ, bojjhaÇgà ca cetasikaæ sukhaæ yampi passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, tampi ta¤ca sukhapadaÂÂhÃnaæ pa¤¤attiyà yathÃvuttaæ na aparÃmaÂÂhaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ. "AnvetÅ"ti appanà sandissati na vÃyaæ và pattabhÆto anveti. Tadidaæ suttaæ dvÅhi ÃkÃrehi adhiÂÂhÃtabbaæ hetunà ca yo pasannamÃnaso vipÃkena ca yo dukkhavedanÅyo. 15. ParikkhÃro'ti bhagavà pa¤casatena bhikkhusaÇghena nagaraæ pavisati rÃjagahaæ. Tattha manusso puggalo bhagavantaæ parivisati, tassa pasÃdo uppanno, kusalamÆlapubbayogÃvacaropi so a¤¤esaæ ca akkhÃti idaæ vÃcaæ bhÃsati: 'lÃbhà tesaæ yesaæ nivesanaæ bhagavà pavisati amhÃkampi yadi bhaveyya mayampi bhagavato sampasÃdaæ lacchamhÃ'ti. Yena bhagavà tena¤jaliæ panÃmetvà 'namo bhagavato, namo bhagavato'ti abyÃpÃdamano5 ekamante aÂÂhÃsi. Tadanantare bhagavà imaæ suttaæ abhÃsittha: "manopubbaÇgamà dhammÃ"ti. Sabbaæ suttaæ tattha 6 paresaæ bhÃsati, idaæ vÃcà kammaæ. Yaæ a¤jaliæ païÃmeti, idaæ kÃyakammaæ. Yo mano pasÃdo idaæ manokammaæ. Tattha yaæ paresaæ pakÃseti bhÃsati vaïïaæ yesaæ bhagavà nivesanaæ gacchatÅ'ti sabbaæ tassa alobho kusalamÆlaæ, yaæ bhagavati mettacittaæ7. Tassa adoso [PTS Page 169] [\q 169/] kusalamÆlaæ, yaæ a¤jaliæ païÃmeti, mÃnaæ ca niggaïhÃti, tatthassa amoho kusalamÆlaæ pÃtubhavati. Yaæ uÊÃrapa¤¤aæ paÂilabhati, 1. Vevacana-machasaæ, [PTS] 2. Ekato-machasaæ, [PTS] 3. Dvidho-ma. 4. Vikkhambhana-ma. 5. AbyÃpÃdamÃno-ma. 6. TathÃ-machasaæ. 7. Mettacitto-machasaæ. [BJT Page 212] [\x 212/] Idamassa diÂÂhivipallÃsappahÃnaæ. Yo1 tathÃyeva saævaro hoti, idamassa sa¤¤ÃvipallÃsappahÃnaæ, yaæ manassa pasÃdanaæ, idamassa cittavipallÃsappahÃnanti akusalavipallÃsÃnaæ vikkhambhanaæ pahÃnaæ paccayo. TÅïi kusalamÆlÃni yo anÃvilacittasaÇkappo, so tassa manasikÃroti vuccati, yaæ kilesehi vikkhambhanaæ iti vipallÃsà ca Ãrammaïà sappaccayatÃya paccayo, kusalamÆlÃni ca sannissayatÃya 2 paccayo, so ca manasikÃro hetunà iminà paccayena cittaæ uppannaæ. Tattha yaæ sattÃrammaïaæ cittaæ pavattaæ ayaæ buddhÃnussati. Yampi bhagavato guïe manasikaroti, ayamassa dhammÃnussati. Tattha satisampaja¤¤aæ hetu, ayaæ ca paccayo, vÃcà pa¤¤Ãhetu, vitakkavicÃrà paccayo. KÃyasaÇkhÃrà kammassa abhisaÇkhÃro nÃma hetu và appaccayo sukhavedanÅyassa kammassa upacayo hetukà kammassa paccayo. 16. Tattha katamo samÃropano hÃro: manasÃyeva pasannena satoyevettha pasanno apica cittavodÃnà sattà vimuccantÅti tena sattà cittapubbaÇgamà cittena pasannena cetanÃpi tattha cittabhÆtà bhavantÅti paÂighà ayaæ cetanÃnaæ pasÃdena kÃyo cassa [PTS Page 170] [\q 170/] pasÃdo so ca Ãrabhati pasÃdena pasanno sa¤¤Ãnanti cassa aviparÅtÃ, so pa¤cavidho vikkhambhanÃ, kÃyapassambhanÃyevÃpasÃdo cittasito, cittaæ pana pubbaæyeva pasannaæ. Ayaæ samÃropanÃ. Evaæ pa¤cannampi pasÃdo. "Tato naæ sukhamanvetÅti katamaæ bhagavà niddisati: na hi attasaccaæ tassa tammassa vipÃko anveti, tassa upÃyo anugacchati, yadà sitapaccayà uppajjate somanassaæ avippaÂisÃropi anveti. Ayaæ samÃropano hÃro. 7 - MahÃnÃma sakkassa suttaæ. 1. "Imamhi cÃhaæ3 samaye (asato4 asampajÃno) kÃlaæ kareyyaæ5 kà mamassa gati 6 ko abhisamparÃyoti 7 mà bhÃyÅ mahÃnÃma mà bhÃyÅ mahÃnÃma, apÃpakaæ te maraïi bhavissati apÃpikà kÃlakiriyÃ, yassa kassaci mahÃnÃma dÅgharattaæ saddhÃparibhÃvitaæ cittaæ8, sÅlaparibhÃvitaæ sutaparibhÃvita"nti) (vitthÃrena kÃtabbaæ. ) 1. Yaæ-machasaæ. 2. SandissayatÃya-ma. 3. Tasmiæ ce-ma. 4. Assato-ma. 5. KÃlaækareyya-ma. 6. Kà me bhavati-ma. 7. Assato abhisamÃhÃro yo-ma. 8. Yaæ taæ cittaæ dÅgharattaæ-ma. [BJT Page 214] [\x 214/] 1. CÃgena ca pa¤¤Ãya ca kiæ dasseti: yà saddhà sà cetaso pasÃdo, yà anÃvilasaÇkappatà sà saddhÃ, kiæ kÃraïÃ: anÃvilalakkhaïattÃ1, anÃvilalakkhaïà hi saddhÃ, [PTS Page 171] [\q 171/] apare Ãhu, guïapÃrisuddhiniÂÂhÃgamanalakkhaïÃ, yaæ ca apare và vacanapaÂiggahalakkhaïà saddhÃ. Aparo pariyÃyo: attÃnaæ yadi evaæ okappeti "nÃhaæ ki¤ci jÃnÃmÅti, eso ahaæ tattha anu¤¤attà ana¤¤athÃ2 ti ayaæ saddhÃti. Aparo pariyÃyo: ekasaÂÂhiyà diÂÂhigatÃnaæ ÃdÅnavÃnupassanà aniccaæ dukkhamanattÃ'ti. Tena ca padiÂÂhaæ bhavati yathà gambhÅre udapÃne udakaæ cakkhunà passati na ca kÃyena abhisambhÆnÃti, evamassa ariyà nijjhÃnakkhantiyà diÂÂhi bhavati, na ca samajikatÃ, ayaæ vuccati saddhÃ. Sà ca lokikÃ. Aparo pariyÃyo: khamati puthujjanabhÆtassa vÅsati jÃtiko sakkÃyÃdhÅnà na niveso, etaæ ekanti nayasa¤¤Ã yathÃbhÆtaæ diÂÂhiyà tu khalu mudÆhi pa¤cahi indriyehi dassanamaggena pahÅnà bhavanti. DiÂÂhekaÂÂhà ca kilesÃ, ayaæ saddhÃ. SotÃpattaÇgamudukkhÃyaæ bhÆmiyaæ paripuïïà vuccati. Tasmiæ yeva bhÆmiyaæ sekkhasÅlaæ ariyà dhÃrayanti 3 vuccati, tasmiæ yeva bhÆmiyaæ mudupa¤¤Ã pa¤¤indriyanti vuccati, tasmiæ yeva bhÆmiyaæ khandhehi anatthikatÃ, ayaæ cÃgo. Tasmà saddhà cÃgÃdhiÂÂhÃnena niddisitabbÃ. Yatikena bhiyyo manena sà bhissa viparÅtà diÂÂhikà asaddhÃ, sà nayanaupadhÅsu samattÃ4 samÃdinnà tattha saddhindiyaæ yo kÃmaæ parivÅsati 5 iti santapÃpapaÂinissaggà na cÃgÃdhiÂÂhÃnaæ, pa¤¤Åndriyena pa¤¤ÃdhiÂÂhÃnaæ, sÅlena upasamÃdhiÂÂhÃnaæ. Ime [PTS Page 172] [\q 172/] cattÃro dhammà sÅlaæ paribhÃvayanti saddhà sÅlaæ cÃgo ca pa¤¤Ãti. Tattha saddhÃya oghaæ tarati. Yaæ sÅlaæ, ayaæ appamÃdo, yo cÃgo, idaæ pa¤¤Ãya kammaæ. Yà pa¤¤Ã, idaæ pa¤¤indriyaæ, tattha yaæ pa¤¤indiyaæ, taæ tÅsu aveccapasÃdesu. Yaæ sÅlaæ taæ saddhindiyesu. Yo cÃgo so catusu jhÃnesu. Yà pa¤¤Ã, sà saccesu. Sati sabbatthagÃminÅ tassa sekkhassa bhaddikà gati 6 bhaddiko abhisamparÃyo. TassasammuÂÂhasatikassa sÅlaæ karontassa na tÃya sammuÂÂhasatitÃya tÃni và indiyÃni taæ và kusalamÆlaæ kammavipÃkaæ bhavati. Tassa tikassa atthaniddeso: tattha saddhà sÅlaæ cÃgo pa¤¤Ã cattÃro dhammÃ. Yà saddhà yà ca pa¤¤Ã idaæ manosucaritaæ, yaæ sÅlaæ, idaæ kÃyikaæ vÃcayikaæ sucaritaæ. Yo cÃgo idaæ cetasikaæ alobho sucaritaæ, iti citte gahite pa¤cakkhandhà gahità bhavanti. Imehi dhammehi sucaritaæ idaæ dukkhaæ ca ariyasaccaæ padaÂÂhÃnaæ maggassa. 1. AnÃvilalakkhaïa-ma. 2. Ana¤¤atÃ-machasaæ. 3. DhÃranti-machasaæ. 4. PamattÃ-machasaæ. 5. Parivissanti-machasaæ. 6. Bhati-machasaæ. [BJT Page 216] [\x 216/] 2. Tattha katamo vicayo hÃro: yà ca saddhà yaæ ca sÅlaæ, taæ kissa karoti. Yà saddhatÃya bhagavantaæ anussarati1 mattenapi hatthinà samÃgato2, assagokukkarehi 3 sabbaæ sÅlena nappaÂipajjati kÃyena và vÃcÃya vÃ, ÂhÃnaæ visÃrado bhavatÅti avippaÂisÃrÅ, pa¤¤Ã yassa pa¤¤attaæ upaÂÂhapeti, tassa [PTS Page 173] [\q 173/] akhaï¬assa sÅlaæ yaæ na pacchitassammohassa akusalacittaæ uppajjati micchÃdiÂÂhisahagataæ vÃ, ayaæ vicayo hÃro. 3. DhammavÃdino bhÃddikÃgati 4 bhavissati atthi esà yutti. 4. Tattha katamo padaÂÂhÃno hÃro: yamidaæ cittaæ dÅgharattaæ paribhÃvitaæ saddhÃya sÅlena cÃgena pa¤¤Ãya samÃdhinà paÂhamajjhÃnassa padaÂÂhÃnaæ, yà saddhà assa anÃvilasaÇkappÃ5 taæ dutiyajjhÃnassa padaÂÂhÃnaæ, tÅïi ca aveccappasÃdÃ, yaæ sÅlaæ taæ ariyakantaæ taæ sÅlakkhandhassa padaÂÂhÃnaæ. Yà pa¤¤Ã sà pa¤¤Ãkkhandhassa padaÂÂhÃnaæ. Ime ca dhammà idaæ ca cittaæ ekodibhÆtasamÃdhissa padaÂÂhÃnaæ. Saddhà saddhindriyassa padaÂÂhÃnaæ. CÃgo samÃdhindriyassa padaÂÂhÃnaæ. Pa¤¤Ã pa¤¤indriyassa padaÂÂhÃnaæ, saddhà ca pa¤¤Ã ca vipassanÃya padaÂÂhÃnaæ, sÅlaæ ca cÃgo ca samathassa padaÂÂhÃnaæ. Saddhà ca pa¤¤Ã ca avijjÃvirÃgÃya pa¤¤Ãvimuttiyà padaÂÂhÃnaæ, sÅlaæ ca cÃgo ca rÃgavirÃgÃya cetovimuttiyà padaÂÂÃnaæ. 5. Tattha katamo lakkhaïo hÃro: vi¤¤Ãïe vutte saddhà sati bhÃvitÃ6 sabbe pa¤cakkhandhà vuttà bhavanti, saddhÃya bhaïitÃya sabbÃni sattadhanÃni bhaïitÃni honti. SaddhÃdhanaæ -pesÅlakkhandhe vutte samÃdhikkhandho ca pa¤¤Ãkkhandho ca vuttà bhavanti, yaæ taæ cittaæ dÅgharattaæ paribhÃvitaæ, pacchimake kÃle7 na tadanuparivattÅ bhavissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [PTS Page 174] [\q 174/] tattha sa¤¤Ãpi tadanuparivattitÅ bhavati. Yepi tajjÃtikà dhammÃ, tepi tadanuparivattino8 bhavanti, rÆpasa¤¤Ã rÆpasa¤cetanÃnupasasanamanasikÃro, evaæ channaæ ÃyatanÃnaæ vi¤¤ÃïakÃye. Ayaæ lakkhaïo hÃro. 6. Tattha katamo catubyÆho hÃro: idha sutte bhagavato ko adhippÃyo: ye bhaddikaæ9 gakiæ10 Ãkakkheyyuæ11, bhaddika¤caabhisamparÃyaæ, te saddhaæ sÅlaæ cÃgaæ pa¤¤aæ ca manasi karissanti. Ayaæ adhippÃyo, ye ca¤¤epi sattà tathÃgatassa sammukhaæ na paÂiyujjante imaæ dhammaæ sotà avippaÂisÃrakaæ kÃlaæ karissantÅti. Ayaæ adhippÃyo 1. Anusarati-machasaæ. 2. SamÃgatÃ-machasaæ. 3. GokukkurÃ-machasaæ lokuttarÃ-[PTS] 4. RÃti -machasaæ. [PTS] 5. SaÇkappo-machasaæ. 6. BhÃvite-machasaæ, [PTS] 7. KÃlena-machasaæ, [PTS] 8. ParivattÅti-machasaæ. 9. Bhaddhikaæ-[PTS] 10. Bhatiæ-machasaæ, [PTS] 11. ùkaÇkheyya-machasaæ, [PTS] [BJT Page 218] [\x 218/] 7. Tattha katamo ÃvaÂÂo hÃro: idampi cattÃro dhammÃ; saddhà ca pa¤¤Ã ca assaddhiyaæ ca avijjaæ ca hananti. SÅlaæ ca cÃgo ca taïhaæ ca1 dosaæ ca hananti. Tassa dve mÆlÃni pahÅyanti, dukkhaæ nivatteti, appahÅnabhÆmiyaæ ca dvimÆlÃni pa¤cakkhandhÃ. Dve ariyasaccÃni samatho ca vipassanà ca. Dvinnaæ mÆlÃnaæ pahÃnaæ. ImÃni dve saccÃni nirodho ca maggo ca. Ayaæ Ãvatto hÃro. 8. Tattha katamÃ2 vibhatti: yaæ taæ cittaæ saddhÃparibhÃvitaæ -pesace puthujjanassa tassapi bhaddikà gati 3 bhavissatÅti na ekaæsena, tassa kammaæ diÂÂheyeva dhamme vipÃkanti paccessati. Aparamhi và pariyÃye bhavissati. Yaæ và [PTS Page 175] [\q 175/] atÅtaæ vipÃkÃya paccupaÂÂhitaæ. TappaccayÃni cetanÃni ye yathà mahÃkammavibhaÇge tenÃyaæ vibhajja byÃkaraïÅyo niddeso dhammacÃrino yà bhaddikà gatÅti. 9. Tattha katamà parivattanÃ: assaddhiyaæ dussÅlyaæ maccheraæ duppa¤¤aæ4 ca paÂipakkhena pahÅnà bhavanti, ayaæ parivattanÃ. 10. Tattha katamaæ vevacanaæ: yaæ taæ cittaæ dÅgharattaæ paribhÃvitaæ cittaæ mano vi¤¤Ãïaæ - pe - yà saddhà sÃ5 saddhÃbalaæ saddhindriyaæ yaæ sÅlaæ, taæ sucaritaæ, saæyamo niyamo damo khandhatÃ, imÃni tassa vevacanÃni. Yo cÃgo so paÂinissaggo alobho vossaggo6 cÃgÃdhiÂÂhÃnaæ7 yà pa¤¤Ã sà pa¤¤atÃ8 pa¤¤appabhà pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ. 11. Tattha katamà pa¤¤atti: yaæ taæ cittaæ bÅjapa¤¤Ãttiyà pa¤¤attaæ, paribhÃvanà vÃsanÃpa¤¤attiyà pa¤¤attaæ9 saddhà pasÃdapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ, sÅlaæ sucaritapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ cÃgo pu¤¤akiriyapa¤¤attiyà pa¤¤atto. Pa¤¤Ã vÅmaæsÃpa¤¤attiyà pa¤¤attÃ. Ime tayo dhammà saddhà sÅlaæ cÃgo pa¤¤avato pÃrisuddhiæ gacchanti. 12. Tattha katamo otaraïo: yaæ cittaæ taæ khandhesu vi¤¤Ãïakkhandho. DhÃtusu manovi¤¤ÃïadhÃtu, Ãyatanesu manÃyatanaæ. Ye cattÃro dhammà te khandhesu saÇkhÃrakkhandhe pariyÃpannà - pe - dhÃtusu Ãyatanesu. [PTS Page 176] [\q 176/] 13. Tattha katamo sodhano hÃro: idaæ bhagavato bhÃsitaæ mahÃnÃmena sakkena pucchitena, sabbaæ taæ niyuttaæ. 14. Tattha katamo adhiÂÂhÃno: idaæ cittaæ vemattatÃya pa¤¤attaæ, akusalehi cittehi aparibhÃvitehi, paribhÃvitanti yÃni 1. Taïhà ca-machasaæ, [PTS] 2. Katamo-machasaæ, [PTS] 3. Bhati-machasaæ, [PTS] 4. Duppa¤¤ayaæ-[PTS] 5. Yaæ-machasaæ, [PTS] 6. Vosaggo-machasaæ. 7. (CÃgodhiÂÂhÃnaæ-machasaæ. 8. Pa¤¤attÃ-machasaæ. 9. Pa¤¤atti-machasaæ, [PTS] (cÃgodiÂÂhÃnaæ-[PTS] [BJT Page 220] [\x 220/] Puna paribhÃvitÃni, a¤¤esampi1 tattha upÃdÃya pa¤¤attaæ, sabbepime cattÃro dhammà ekattatÃya pa¤¤attÃ, bhaddikà gatÅti 2 kÃmabhogino, neva 3 rÆpadhÃtu arÆpadhÃtu manussÃti, sabbà bhaddikà gati 4 tadeva kathÃya pa¤¤attaæ, ayaæ pa¤¤atti. 15. Tattha katamo parikkhÃro: cittassa indriyÃni paccayo ÃdhipateyyapaccayatÃya, manasikÃro hetupaccayatÃya paccayo. SaddhÃya lokikà pa¤¤Ã hetupaccayatÃya paccayo yoniso ca manasikÃro paccayo. SÅlassa patirÆpadesavÃso paccayo. AttasammÃpaïidhÃnaæ ca hetu. CÃgassa alobho hetu, avippaÂisÃro ca hetupaccayo. Pa¤¤Ãya 4 parato ca ghoso ajjhattaæ ca yonisomanasikÃro hetupaccayo. 16. Tattha katamo samÃropano: yaæ taæ cittaæ dÅgharattaæ paribhÃvitanti cetasikÃpi. Ettha sabbe dhammà paribhÃvità bhaddikà teti 5 bhavissati, bhaddako5 uppattiko abhisamparÃyo. Iti ye keci mÃnusakÃ6 upabhogaparibhogÃ, sabbe bhaddikà gatiyeva. Ayaæ samÃropano. 7 - 6 Uddhaæ adho sabbadhi vippamutto"ti 7 gÃthÃ: tattha kiæ uddhaæ nÃma, [PTS Page 177] [\q 177/] yaæ ito uddhaæ bhavissati anÃgÃmÅ, idaæ uddhaæ, adho nÃma, yamatikkantamatÅtaæ, idamavoca udÃnatanti 8 tattha atÅtena sassatadiÂÂhi pubbantakappikÃnaæ9 aparantadiÂÂhi kesa¤ci, ucchedaÂÂhiæ yaæ vuttakappikÃnaæ imà ceva diÂÂhiyo ucchedadiÂÂhi ca sassatadiÂÂhi ca. TatthÃyaæ sassatadiÂÂhi: imÃni pannarasapadÃni sakkÃyadiÂÂhi sassataæ bhajanti: rÆpavantaæ me attÃ, attani me rÆpaæ, rÆpasmiæ10 me attÃ'ti yaduccate pa¤¤aæ paridahanti. (?) Yà ucchedadiÂÂhi sà pa¤ca padÃni11 ucchedaæ bhajanti te'taæ jÅvaæ taæ sarÅra'nti passanti, rÆpaæ me attÃ'ti tathÃrÆpà catubbidhà sakkÃyadiÂÂhi ucchedena ca sassatena ca, evaæ pa¤casu khandhesu vÅsativatthukÃya diÂÂhiyà pannarasa padÃni pubbantaæ bhajanti sassatadiÂÂhiyà pa¤ca padÃni aparantaæ bhajanti uccheda diÂÂhiyÃ. 1. A¤¤asanti-machasaæ. 2. Bhati-machasaæ, [PTS] 3. Teva-machasaæ, [PTS] 4. Pa¤¤Ã-machasaæ, [PTS] 5. BhaddikÃ-machasaæ, [PTS] 6. ManussakÃ-machasaæ, [PTS] 7. VÅtarÃgoti-machasaæ, [PTS] 8. ApadÃnatanti-machasaæ. 9. PubbantÃkappikÃnaæ-machasaæ. 10. RÆpaæ me-machasaæ, [PTS] 11. Pa¤casatÃni-machasaæ, [PTS] [BJT Page 222] [\x 222/] Tattha ayamahamasmÅti passanto1 rÆpaæ attato samanupassati, so ucchedavÃdi, rÆpavanta¤ca attÃnaæ, attani ca rÆpaæ rÆpasmiæ và attÃ'ti so passati cÃti iti ucchedadiÂÂhi ca, attato paÂissarati sassatadiÂÂhi pubbantato ca paÂissarati. Ayamahamasmi'ti na samanupassati. Tassa diÂÂhÃsavà pahÃnaæ gacchanti. So2 tisu addhÃsu pubbante ca aparante ca tena tena niddiÂÂhÃneva. Uddhaæ adho sabbadhi vÅtarÃgo 'ahamasmi'ti na anupassatÅti iminà dvÃrena iminà payogena iminà upÃyena. Idaæ dassanabhÆmi ca sotÃpattiphalaæ ca. So ariyo payogo anabhÃvaægatena saæsÃrena, apunabbhavÃyÃti 3 yo koci ariyo [PTS Page 178] [\q 178/] payogo apunabbhavÃya 4 muduni và pa¤cindriyÃni majjhÃni adhimattÃni và sabbaæ punabbhavapahÃnÃya 5 saævattanti. 'Aha'nti diÂÂhogho kÃmogho bhavogho avijjogho ca odhiso. 1. Tattha desanÃhÃrena cattÃri saccÃni. Pa¤cahi indriyehi sotÃpattiphalena ca dve saccÃni maggo ca nirodho ca. SakkÃyasamudayena dve saccÃni dukkhaæ ca samudayo ca, ayaæ desanà hÃro. 2. Tattha katamo vicayo: 'ayamahamasmi'ti asamanupassanto tÅïi dassanà pahÃtabbÃni 6, saæyojanÃnà pajahati, ayaæ vicayo. 3. Tattha katamà yutti: tividhà puggalÃ, koci ugghaÂita¤¤Æ toci vipa¤cita¤¤Æ koci neyyo, ugghaÂita¤¤Æ tikkhindriyo ca tato vipa¤cita¤¤Æ mudindriyo tato mudindiyo7 neyyo. Tattha ugghaÂita¤¤Æ tikkhindriyatÃya dassanabhÆmimÃgamma sotÃpattiphalaæ pÃpuïÃti, ekabÅjako bhavati. Ayaæ paÂhamo sotÃpanno. Vipa¤cita¤¤Æ mudÆhi indriyehi dassanabhÆmimÃgamma sotÃpattiphalaæ pÃpuïÃti, kolaækolo ca hoti. Ayaæ dutiyo sotÃpanno, tattha neyyo dassanabhÆmimÃgamma sotÃpattiphalaæ pÃpuïÃti sattakkhattuparamo ca bhavati. Ayaæ tatiyo sotÃpanno. Tattha esà yutti mudumajjhimattehi indiyehi mudumajjhÃdhimattaæ bhÆmiæ sacchikareyya, sakkÃyadiÂÂhippahÃnena và diÂÂhigatÃni pajahati. [PTS Page 179] [\q 179/] ayaæ yutti. 4. Tattha katamo padaÂÂhano: tattha sakkÃyadiÂÂhi sabbamicchÃdiÂÂhiyà padaÂÂhÃnaæ, sakkÃyo nÃmarÆpassa padaÂÂhÃnaæ, nÃmarÆpaæ sakkÃyadiÂÂhiyà padaÂÂhÃnaæ, pa¤ca indriyÃni rÆpÅni rÆparÃgassa padaÂÂhÃnaæ, saÊÃyatanaæ ahaÇkÃrassa padaÂÂhÃnaæ. 1. PassantÃ- machasaæ, [PTS] 2. Yo-[PTS] 3. ApunabbhavÃti-machasaæ, [PTS] 4. PunabbhavÃya-machasaæ, [PTS] 5. ApunabbhavappahÃnÃyaæ-machasaæ. 6. DassanappahÃtabbÃti-machasaæ. 7. Mudindriyehi-machasaæ, [PTS] [BJT Page 224] [\x 224/] 5. Tattha katamo lakkhaïo: dvÅsu diÂÂhÅsu pahÅnÃsu tattha ekasaÂÂhÅ1 diÂÂhigatÃni pahÃnaæ gacchanti, uddhaæ ca adho ca vÅtarÃgo sabbarajanÅyesu vÅtarÃgo hoti. Tajjà parabhÆmiyaæ, idaæ paccayanti yathÃbhÆtaæ passati. So sabbapaÂiccasamuppÃdaæ Ãmasati. Ayaæ lakkhaïo hÃro. 6. Tathe katamo catubyÆho hÃro: imamhi sutte bhagavato ko adhippÃyo: ye sattà yenÃbhiramissanti, te diÂÂhippahÃnÃya vÃyamissanti. Ayamettha bhagavato adhippÃyo, ayaæ catubyÆho hÃro. 7. Tattha katamo ÃvaÂÂo hÃro: yÃnimÃni mudÆni pa¤cindiyÃni tÃni tÃni orambhÃgiyÃni pa¤cindiyÃni, sabbena sabbaæ samÆhanti abhijjhaæ byÃpÃdo ca bhÃvanÃvasena 2 na sekhÃya 3 vimuttiyà balaæ saddhÃ, uddhambhÃgiyÃni diÂÂhivasena balaæ saddhà viriyindiyaæ4 ÃrabhitattÃ5 satindiæyaæ maggahitattà accantaæ niÂÂhaæ gacchanti. Tattha yÃni indiyÃni, ayaæ maggo, saækilesappahÃnaæ ayaæ nirodho, Ãyatiæ anuppÃdadhammo, idaæ dukkhaæ, ayaæ ÃvaÂÂo hÃro. 8. Tattha katamo vibhattihÃro: [PTS Page 180 [\q 180/] ']ayamahamasmi'ti yo samanupassati, so ca kho adhimattena lokikÃyaæ bhÆmiyaæ na tu ariyena payogena so sakkÃyadiÂÂhiæ6 pajahati. Yaæ vuccati tajjÃya bhÆmiyaæ adhimattÃya. Tattha tajjÃya bhÆmiyaæ pa¤cahi ÃkÃrehi adhimattataæ paÂilabhati: sÅlena vatena bÃhusaccena samÃdhinà nekkhammasukhena. Tattha appatte 7 pattasa¤¤Å adhimÃnaæ gaïhÃti. Etasmiæ yeva vatthuppattiyaæ bhagavà idaæ suttaæ bhÃsati, 'sÅlavà vatamattenÃ'ti. Tattha yo appatte 7 pattasa¤¤Å tassa yo samÃdhi so sÃmiso kÃpurisasevito pana so, kÃpurisà vuccanti puthujjanÃ. ùmisaæ yaæ ca ariyamaggamÃgamma lokikaæ8 anariyaæ tena samÃdhi hoti anariyo kÃpurisasevito, yo pana ariyÃkÃrena yathÃbhÆtaæ na janÃti na passati, so adhigamanaæ pajahati yo ariyena samÃdhinà akÃpurisasevitena nirÃmisena nÅyÃti 9, tatta akÃpurisà vuccanti ariyapuggalÃ. Yo tehi sevito samÃdhi, so akÃpurisasevito. Tasmà etaæ vibhajja vyÃkaraïÅyaæ ayamahamasmÅ'ti anÃnupassi tathÃgatoti10. 9. Tattha katamà parivattanÃ: imÃya dassanabhÆmiyà kilesà sahÃtabbÃ, tehi pahÅyanti aniddiÂÂhÃpi bhagavatà niddisitabbÃyo. 1. Ekà diÂÂhi-machasaæ. 2. BhÃvanÃkÃrena-machasaæ. 3. SekkhÃya-machasaæ. 4. VÅriyindriyaæ-machasaæ. 5. (SarasitatthÃ-[PTS] 6. SakkÃyadiÂÂhi-machasaæ, [PTS] (SarasitattÃ-machasaæ. 7. Apatte-machasaæ, [PTS] 8. LokikÃ-machasaæ, [PTS] 9. NÅyati-machasaæ, [PTS] 10. Asamanupassanto tathà pÃteti-machasaæ, [PTS] [BJT Page 226] [\x 226/] 10. Tattha katamaæ vevacanaæ: [PTS Page 181] [\q 181/] yà sakkÃyadiÂÂhiyà attadiÂÂhiyÃ. Ayaæ bhÆmi, ye kilesà pahÃtabbÃ, te appahÅyanti. AniddiÂÂhÃpi bhagavatà sassatadiÂÂhi ca ucchedadiÂÂhi ca, sà pariyantadiÂÂhi ca, sà pariyantadiÂÂhi ca ca. Sà apariyantadiÂÂhi ca, sà sassatadiÂÂhi ca, yà ucchedadiÂÂhi sà natthikÃdiÂÂhi. Yà sassatadiÂÂhi, sà akiriyadiÂÂhi, idaæ vevacanaæ. 11. Tattha katamà pa¤¤atti: taïhà saæyojanapa¤¤attiyà pa¤¤antÃ, maggo paÂilÃbhapa¤¤attiyà pa¤¤atto. Indriyà paÂilÃbhapa¤¤attiyà pa¤¤attÃti. 12. Tattha katamo otaraïo: sakkÃyo dukkhaæ dassanà pahÃtabbo1. Samudayo maggo indiyÃni tÃni ca niddiÂÂhÃni khandhadhÃtuÃyatanesu. 13. Tattha katamo sodhano hÃro: ya¤hi Ãrabbha bhagavatà idaæ suttaæ bhÃsitaæ, so Ãrambho2 niddiÂÂho. 15. Tattha katamo parikkhÃro: nÃmarÆpassa hetu paccayopi vi¤¤Ãïaæ hetu bÅjaæ. Tena avijjà ca saÇkhÃrà ca paccayo. Nivantaniyo3 na aparo pariyÃyo sabbabhavo, ye ca sabbabhavassa hetu parabhaï¬apaccayo, (?) Iti sammÃdiÂÂhiyÃ4 parato ca ghoso yoniso ca manasikÃro paccayo. Yà pa¤¤Ã uppÃdeti. Esà hetu sammÃdiÂÂhiyÃ, sammÃsaÇkappo bhavati, yà sammÃsamÃdhi. Ayaæ parikkhÃro. 16. Tattha katamo samÃropano: [PTS Page 182 [\q 182/] ']ayamahamasmÅ'ti asamanupassÅ dukkhato rogato -pe- (pannarasa padÃni. ) 7 - 7 "SÅlÃni bhante, kimatthiyÃni kimÃnisaæsÃni? SÅlÃni Ãnanda, avippaÂisÃratthÃni" yÃva vimutti. Tattha duvidho attho: purisattho ca vacanattho ca. Tattha katamo purisattho: yÃyaæ na pacchÃnutÃpitÃ, ayaæ avippaÂisÃro, ayaæ purisattho. Yathà koci brÆhayati imamattha mÃsevati so bhaïeyya, 'ki¤ca mamettha adhÅnaæ tassatthÃya idaæ kiriyaæ ÃrabhÃmÅ'ti. Ayaæ purisattho. 1. (DassanappahÃtabbo-machasaæ. (DassanapahÃtabbo-[PTS] 2. ùrabbha-machasaæ, [PTS] 3. Nivattitayo-machasaæ. 4. SammÃdiÂÂhi-machasaæ, [PTS] [BJT Page 228] [\x 228/] Tattha katamo vacanattho: sÅlÃni kÃyikaæ và vÃcasikaæ và sucaritaæ. AvippaÂisÃroti tattha sÅlassa vatassa ca bhÃso yeva ana¤¤Ã sukatakammatà sucaritaæ, ayaæ avippaÂisÃro. Evaæ yÃva vimuttÅti ekamekasmiæ pade dve atthÃ, purisattho ca vacanattho ca. Yathà imamhi sutte evaæ sabbesu suttesu. Dve dve atthÃ. Paramattho1 uttamattho ca. Yaæ nibbÃnasacchikaæ nissÃya yaæ sakaæ sacchikÃtabbaæ bhavati, so vuccati kattabbassa katÃti 2. Ayaæ puna vevacanaæ sampajÃnÃti. Iminà niyuttatthamahilabbhanti vacanattho. Tattha yaæ atthaæ sÃvako abhikaÇkhati, tassa yo paÂilÃbho, ayaæ purisattho. Yaæ yaæ bhagavà dhammaæ deseti, tassa tassa dhammassa yà atthavi¤¤atti, ayaæ attho. [PTS Page 183] [\q 183/] Tattha sÅlÃnaæ avippaÂisÃro atthopi Ãnisaæsopi. Eso ca Ãnisaæso yaæ duggatiæ na gacchati, yathà taæ bhagavatÃ3. "EsÃnisaæso dhamme sucinne. Na duggatiæ gacchati dhammacÃrÅ" ayaæ attho. Yaæ puriso bhÃvanÃbhÆmiyaæ sÅlÃni Ãrabbha sÅlena saæyutto hoti, evaæ yÃva vimutti yathÃ4 sÅlakkhandho. Tattha yo ca avippaÂisÃro anusayavasena niddiÂÂho, taæ ca sÅlaæ, ayaæ sÅlakkhandho. PÃmojjapÅtipassaddhÅti ca samÃdhindiyena, ayaæ samÃdhikkhandho. Yaæ samÃhito yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ pa¤¤Ãkkhandho. Ime tayo khandhà sÅlaæ samÃdhi pa¤¤Ã ca. Tathà sÅlaæ, paripÆreti yaæ viriyindriyaæ tena kÃraïena so sÅlaæ paripÆreti, anuppannassa ca akusalassa anuppÃdÃya vÃyamati. Uppannassa ca pahÃnÃya anuppannassa ca kusalassa uppÃdÃya, uppannassa ca kusalassa bhiyyobhÃvÃya, iti viriyindriyaæ niddiÂÂhaæ. Tattha yo samÃdhikkhandho, idaæ samÃdhindriyaæ. Pa¤¤Ãkkhandho pa¤¤indriyaæ. Taæ catusu sammappadhÃnesu daÂÂhabbaæ. Tathà yo anuppannassa ca akusalassa anuppÃdÃya vÃyamati, idaæ paÂhamaæ sammappadhÃnaæ. Yaæ uppannassa idaæ dutiyaæ, cattÃri sammappadhÃnÃni catusu jhÃnesu passitabbÃni. [PTS Page 184] [\q 184/] tathà sÅlakkhandhena nekkhammadhÃtu ca ÃdikÃ5. Tayo ca vitakkà nekkhammavitakko abyÃpÃdavitakko avihiæsÃvitakko ca sÃdhÃraïabhÆtà yà piyÃyamÃnassa pÃmojjena idaæ kÃyikaæ sukhaæ Ãnitaæ aniyamÅti pemena? Idaæ dukkhaæ. Yo tattha avikkhepo, ayaæ samÃdhi. Idaæ pa¤caÇgikaæ paÂhamaæ jhÃnaæ. 1. Ayaæ hi paramattho-machasaæ. 2. Katassa katthoti-ma. 3. BhagavÃ-machasaæ, [PTS] 4. TathÃ-machasaæ, [PTS] 5. AdhikÃ-machasaæ. [BJT Page 230] [\x 230/] YÃ1 cetasikà passaddhi savitakkaæ savicÃraæ virodhÃnaæ2. Yo kileso ca paridÃho, so paÂhame jhÃne niruddho. Tattha 3 yà ca kilesapassaddhi yà ca vitakkavicÃrÃnaæ passaddhi, ubhayepi ete dhamme passaddhiyaæ4. Tattha kÃyassa cittassa ca sukhaæ sukhÃyanÃ, ayaæ pÅtisukhino passaddhi, yopi ekodibhÃvo cittassa, tena ekodibhÃvena yaæ cittassa ajjhattaæ sampasÃdanaæ, idaæ catutthaæ jhÃnaÇgaæ. Iti ajjhattaæ ca sampasÃdo cetaso ca ekodibhÃvo pÅti ca sukhaæ ca, idaæ dutiyaæ jhÃnaæ caturaÇgikaæ. Yo passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, tena adhimattena sukhena pharitvÃ6 sukhaæ cetasikaæ yaæ, so pÅtivÅtarÃgo, evaæ tassa pÅtivÅtarÃgatÃya upekkhaæ paÂilabhati, so pÅtiyà ca virÃgà upekkhaæ paÂilabhati, sukhaæ ca paÂisaævedeti, sati ca sammappa¤¤Ãya 7 paÂilabhati, sace sati ekaggatÃ, idaæ pa¤caÇgikaæ tatiyaæ jhÃnaæ. [PTS Page 185] [\q 185/] Yaæ sukhino cittaæ samÃdhiyati, ayaæ ekaggatÃya parÃvidhÃno, vidhÃnabhÃgiyÃ8 paÂhame jhÃne atthi cittekaggatà no cakkhussa vedanÃ, sabbaæ pÃripÆriæ gacchati. Yathà catutthe jhÃne tathà yà upekkhà passambhayaæ satisampaja¤¤aæ cittekaggatà ca, idaæ catutthaæ jhÃnaæ. Yathà samÃdhi dassayitabbo9 tathà pa¤¤indriyaæ taæ catusu ariyasaccesu passitabbaæ. Yaæ samÃhito yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, sà pajÃnanà catubbidhÃ: asubhato aniccato, dukkhato anattato ca, yadÃrammaïaæ taæ dukkhaæ ariyasaccaæ, yaæ pajÃnanto nibbindati vimuccati ayaæ maggo10 tathà yaæ kÃmÃsavassa pahÃnaæ bhavÃsavassa diÂÂhÃsavassa avijjÃsavassa, ayaæ nirodho, appahÅnabhÆmiyaæ Ãsavà samudayo11 imÃni cattÃri ariyasaccÃni yathà pa¤¤indriyaæ passitabbaæ yathÃyaæ samÃhito yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dassanabhÆmi, sotÃpattiphalaæ ca. YathÃbhÆtaæ pajÃnanto nibbindatÅti idaæ tanukaæ ca kÃmarÃgabyÃpÃdaæ sakadÃgÃmiphalaæ ca. Yaæ nibbindati virajjati, ayaæ paÂhamajjhÃnabhÃvanÃbhÆmi ca rÃgavirÃgà cetovimutti anÃgÃmiphalaæ ca. Yaæ vimutti vuccati12, ayaæ avijjÃvirÃgà pa¤¤Ãvimutti arahattaæ ca. 1. KÃ-[PPS. 2. Virodhanaæ-machasaæ. 3. TathÃ-machasaæ. 4. PassaddhÃyaæ-machasaæ, [PTS] 5. Idaæ-machasaæ, [PTS] 6. CaritvÃ-[PTS] 7. (SammÃpa¤¤Ãya-machasaæ. (SamÃpa¤¤Ãya-[PTS] 8. ParÃvidhÃnabhÃgiyÃ-machasaæ. 9. Dassayitabbaæ-machasaæ, [PTS] 10. Ayaæ maggo-iti potthakesu natthiæ. 11. ùsavasamudayo-machasaæ, [PTS] 12. Vimuccati-machasaæ. [BJT Page 232] [\x 232/] Ime avippaÂisÃrà ca viriyindriyaæ ca cattÃro sammappadhÃnà avippaÂisÃrÃ, taæ ca upari yÃva samÃdhi, evaæ te cattÃri jhÃnÃni samÃdhindriyaæ ca, yaæ samÃhito yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime cattÃro satipaÂÂhÃnà sÅlapÃripÆrimupÃdÃya cÃgasaæhitena ca nibbedhikÃnaæ ca nimittÃnaæ anÃvilamanÃ1, idaæ satindriyaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ. [PTS Page 186] [\q 186/] yaæ puna imÃya dhammadesanÃya tÅsu ÂhÃnesu diÂÂhogamanakindriyaæ kilesapahÃnena ca sekkhasÅlaæ, idaæ saddhindriyaæ cattÃri ca sotÃpattiyaÇgÃni phalÃni. SamÃdhindriyÃni sopaniyÃhÃrÅni sabbasuttesu niddisitabbÃni yaæ jhÃnaæ paÂilabhanaæ viriyagahataæ yeva ¤Ãïaæ paÂissarato, ayaæ sutamayÅ pa¤¤Ã yo samÃdhi pubbÃparanimittÃbhÃso anomagatitÃya yathÃkÃmo, ayaæ cintÃmayÅ pa¤¤Ã. Yaæ tathà samÃhito yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ bhÃvanÃmayÅ pa¤¤Ã. Ayaæ suttaniddeso. Imaæ suttaæ nibbedhabhÃgiyaæ bujjhakÃradhikaæ bujjhitabbaæ. Yehi aÇgehi samannÃgatÃ2. Taæ bujjhissanti tassa aÇgÃni bujjhissanti, tena bojjhaÇgÃ. Tathà Ãdito yÃva sÅlaæ vataæ cetanà karaïÅyÃ, kissa sÅlÃni paripÆreti. Anuppannassa ca akusalassa anuppÃdÃya uppannasasa ca akusalassa pahÃnÃya anuppannassa kusalassa uppÃdÃya uppannassa ca kusalassa bhiyyobhÃvÃya, idaæ viriyaæ tassa tassa bujjhanakassa aÇganti. Ayaæ viriyasambojjhaÇgo. Iminà viriyena dve dhammà Ãdito avippaÂisÃro pÃmojja¤ca yà puna pÅti avippaÂisÃrapaccayà pÃmojjapaccayÃ, ayaæ pÅtisambojjhaÇgo, yaæ pÅtimanassa kÃyo passambhati, ayaæ passaddhisambojjhaÇgo. [PTS Page 187] [\q 187/] tena kÃyikasukhamÃnitaæ yaæ sukhino cittaæ samÃdhiyati, ayaæ samÃdhisambojjhaÇgo. Yaæ samÃhito yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti ayaæ dhammavicayasambojjhaÇgo. Yà sÅlamupÃdÃya pa¤cannaæ bojjhaÇgÃnaæ upÃdÃyÃnulomatà nimittÃyanà pÅtibhÃgiyÃnaæ ca visesabhÃgiyÃnaæ ca apilÃpanatÃsahagatà hoti, anavamaggo ayaæ satisambojjhaÇgo. Yaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti accÃraddhaviriyaæ karoti, uddhaccabhÆmÅti katà abhipatthitaæ peseti, kosajjabhÆmÅti garahito rahitehi aÇgehi bujjhati yaæ cakkhusamathapathaæ, sà upekkhÃti. Tena sà upekkhà tassa bojjhaÇgassa aÇganti karitvà upekkhà sambojjhaÇgoti vuccate, eso suttaniddeso. 1. Tattha katamà desanÃ3: asmiæ sutte cattÃri ariyasaccÃni desitÃni. 2. Tattha katamo vicayo: "sÅlavato avippaÂisÃro" yÃva vimutti, imissÃya pucchÃya minikimatthassamÅti'? Dve padÃni pucchÃ, dve padÃni visajjanÃni, dvÅhi padehi dve abhi¤¤Ã dvÅhi ceva padehi visajjanÃ, kiæ pucchati, nibbÃdhikaæ kÃyabhÆmiæ4. Kammassa tathà hi patiÂÂhà ca asekkhe dhamme uppÃdeti. 1. ùvilamanÃ-[PTS] 2. SamannÃgataæ-machasaæ, [PTS] 3. Desanà katamaæ-[PTS] 4. KÃyabhÆmi-[PTS] [BJT Page 234] [\x 234/] 3. Tattha katamà yutti: [PTS Page 188] [\q 188/] "sÅlavato avippaÂisÃro bhavati", kiæ nicchandassa ca virÃgo atthi, esà yutti. 4. Tattha katamaæ padaÂÂhÃnaæ: viriyaæ1 viriyindriyassa padaÂÂhÃnaæ. SamÃdhi samÃdhindriyassa padaÂÂhÃnaæ. 5. Tattha katamo, lakkhano: sÅlakkhandhe vutte sabbe tayo khandhà vuttà bhavanti sÅlamhi vutte sesadhammÃnaæ sÅlaæ hetu ca paccayo ca, te sabbe dhammà vuttà honti, ekamhi bodhiyapakkhiyadhamme vutte sabbe bodhaÇgamaniyÃ3 dhammà vuttà bhavanti. 6. Tattha katamo catubyÆho hÃro: imasmiæ4 sutte bhagavato ko adhippÃyo: ye avippaÂisÃrena chandikà te sÅlapÃripÆrÅ bhavanti, pÃmojjacchandÃ5 avippaÂisÃrÅ pÃripÆrÅ. Ayaæ ettha bhagavato adhippÃyo. - Pe- ayaæ catubyÆho hÃro. 7. Tattha katamo Ãvatto: [PTS Page 189] [\q 189/] idaæ suttaæ nibbedhabhÃgiyaæ, yo nibbedho ayaæ nirodho, yena nibbindati, so maggo, yaæ nirujjhati, taæ dukkhaæ, yaæ nibbedhagÃminà maggena pahÅyati, so samudayo, ayaæ Ãvatto. 8. Tattha katamà vibhatti: "sÅlavato avippaÂisÃro"ti vibhajjabyÃkaraïÅyaæ, parÃmasantassa natthi avippaÂisÃro, yÃva dosakataæ kÃyena và vÃcÃya và akusalaæ Ãrabhati, ki¤ci'pissa evaæ hoti, sukataæ etaæ sucaritaæ etaæ noca'ssa tena avippaÂisÃrena pÃmojjaæ jÃyati, yÃva vimutti, tassa sÅlavato avippaÂisÃroti vibhajjabyÃkaraïÅyaæ, ayaæ 'vibhattihÃro'. 9. Kattha katamo parivattano6: imehi sattahi upanissaya sampattÅhi ekÃdasa upanisà vibhattiyaæ pajahanti, ayaæ parivattano6. 10. Tattha katamo vevacano8: imesaæ ariyadhammÃnaæ bala bojjhaÇgavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ imÃni vevacanÃni. 11. Tattha katamà pa¤¤atti: sÅlavato avippaÂisÃroti sÅlakkhandho9 nekkhammapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ, nissajjapa¤¤atti ca * evaæ dasa aÇgÃni dvÅhi dvÅhi aÇgehi pa¤¤attÃni. 1. Viriyaæ-machasaæ. 2. SÅlaæ vutte-[PTS] 3. BodhagamanÅyÃ-[PTS] 4. Imamhi-[PTS] 5. --]ChandikÃ-[PTS] 6. ParivattanÃ-[PTS] 7. UpanissÃya-[PTS] 8. VevacanÃ-[PTS] 9. SÅlakkhandhe-[PTS] * PupphalakkhaïantaritabhÃgo chaÂÂhasaægÅtikÃrakÃnaæ potthake nadissati. [BJT Page 236] [\x 236/] 12. Tattha katamo otaraïo: idaæ nibbedhabhÃgiyaæ suttaæ pa¤casu otiïïaæ yathÃyaæ paÂhamaæ niddiÂÂhaæ evaæ indriyÃdikhandhadhÃtuÃyatanesu niddisitabbÃni. 13. Tattha katamo sodhano hÃro: sÅlavato avippaÂisÃroti na tÃva suddho Ãrambho, avippaÂisÃrino pÃmojjanti na tÃva suddho Ãrambho, yÃni ekÃdasa padÃni desitÃnà yadÃ, tadà suddho Ãrambho, ayaæ sodhano. [PTS Page 190] [\q 190/] 14. Tattha katamo adhiÂÂhÃno: sÅlaæ vemattatÃya pa¤¤attaæ, evaæ dasapadÃnaæ. 15. SabbÃni sÅlakkhandhassa Ãnisaæso, te ca patirÆpadesavÃso ca paccayo. AttasammÃpaïidhÃnaæ1 ca hetu samÃdhikkhandhassa sukhaæ hetu, passaddhi paccayo, yena jhÃnasahajÃtÅ ca ÂhÃnaæ hi jhÃnaÇgÃ. Aparo pariyÃyo: kÃmesu ÃdÅnavÃnupassità samÃdhino paccayo, nekkhamme ÃnisaæsadassÃvità hetu. 16. Tattha katamo samÃropano2: yaæ viriyindriyaæ so sÅlakkhandho, yaæ sÅlaæ taæ3 cattÃro sammappadhÃnÃ4 yaæ dhammÃnudhammapaÂipatti so pÃtimokkhasaævaro. 7 - 8 Yassa selÆpamaæ cittanti gÃthÃ: SelÆpamanti upamaæ yathà selo vÃtena na kampati na uïhena sa sÅtena saækampati, yathà aneke acetanà te uïhena milÃyanti, sÅtena avasussanti, [PTS Page 191] [\q 191/] vÃtena bhijjanti, na evaæ selo, pa¤¤Ã pa¤¤indriyassa padaÂÂhÃnaæ. Viriyaæ5 adosassa padaÂÂhÃnaæ. SamÃdhi alobhassa padaÂÂhÃnaæ, pa¤¤Ã amohassa padaÂÂhÃnaæ. Viriyindriyaæ tiïïaæ maggaÇgÃnaæ padaÂÂhÃnaæ. SamÃmÃvÃcÃya, sammÃkammantassa, sammÃÃjÅvassa. SamÃdhindriyaæ tiïïaæ maggaÇgÃnaæ padaÂÂhÃnaæ: sammÃsaÇkappassa sammÃvÃyÃmassa 6 sammÃsamÃdhino. Pa¤¤indriyaæ dvinnaæ maggaÇgÃnaæ padaÂÂhÃnaæ: sammÃsatiyà sammÃdiÂÂhiyà ca. Yathà selo sabbapaccatthikehi akaraïÅyo evaæ taæ cittaæ sabbakilesehi na kampatÅti, ayaæ amoho. "Cirattaæ rajanÅyesu" ti ayaæ alobho. "Kopaneyye 8 na kuppatÅ"ti ayaæ adoso. Tattha pa¤¤Ã amoho 1. SamÃpaïidhÃnaæ-[PTS] 2. SamÃropanÃ-[PTS] 3. Te-[PTS] 4. DhammapadhÃnÃ-[PTS] 5. Viriyaæ-machasaæ. 6. SammÃvÃcÃya-machasaæ, [PTS] 7. RajjanÅye-[PTS] 8. KuppanÅye-[PTS] [BJT Page 238] [\x 238/] KusalamÆlaæ, alobho alobho yeva, adoso adoso yeva. Imehi tÅhi kusalamÆlehi sekkhabhÆmiyaæ Âhito asekhamaggaæ1 uppÃdeti. SekhabhÆmi samatikkamma 2 dhamme uppÃdeti, sà ca sammà vimutti, yaæ ca vimuttirasa¤Ãïadassanaæ ime dasa asekhÃnaæ3 arahataæ4 dhammÃ. Tattha aÂÂhaÇgikena maggena catubbidhà bhÃvanÃpi labbhati: sÅlabhÃvanà kÃyabhÃvanà cittabhÃvanà pa¤¤ÃbhÃvanà ca. Tattha sammÃkammantena sammÃÃjÅvena ca kÃyo bhÃvito, sammÃvÃcÃya sammÃvÃyÃmena ca sÅlaæ bhÃvitaæ. SammÃsaÇkappena sammÃsamÃdhinà ca cittaæ bhÃvitaæ. SammÃdiÂÂhiyà sammÃsatiyà ca pa¤¤Ã bhÃvitÃ, imÃya catubbidhÃya bhÃvanÃya dve dhammà bhÃvanà pÃripÆriæ gacchanti: cittaæ pa¤¤Ã ca, cittabhÃvanÃya 5 samatho pa¤¤ÃbhÃvanÃya vipassanÃ. Tattha pa¤¤Ã avijjÃpahÃnena cittaæ upakkilesehi amissikatanti pa¤¤ÃbhÃvanÃya cittabhÃvanaæ yeva paripÆreti. [PTS Page 192] [\q 192/] evaæ yassa subhÃvitaæ cittaæ kuto naæ dukkhamessatÅti. Api ca kho pana tassa Ãyasmato abyÃpÃdadhÃtu avimuttÃ, na so petaæ samÃpanno tassa saÇkhÃpahÃraæ deti (?), SaÇkhÃvitakkite sarÅre dukkhaæ na vediyati. Ayaæ suttattho. 1. Tattha katamaæ desanÃ: imamhi sutte dasa asekhÃ6 arahattadhammà desitÃ, appamÃïà ca samÃdhibhÃvanÃ7. 2. Tattha katamo vicayo: selÆpamatà ye ye dhammà vedanÅya sukhadukkhopagatÃ, te sabbe nirÆpaæ vÃnupassantÃnaæ vÆpagato kÃyato vedayitaparikkhÃro appavattigo dukkhaæ na vediyati. 3. Tattha katamà yutti: yassevaæ bhÃvitaæ cittaæ kuto naæ dukkhamessatÅti. 4. TÅsu bhÃvanÃsu dukkhaæ nakkhamati cittaæ cittabhÃvanÃya ca nirodhabhÃvanÃya ca Ãnantarikà samÃdhibhÃvanÃya ca. Iti "yassevaæ bhÃvitaæ citta"nti samÃdhi phalassa padaÂÂhÃnaæ. 5. Tattha katamo lakkhaïo: "yassevaæ bhÃvitaæ citta"nti cittÃni bhÃvitÃni yathà paÂhamaæ niddiÂÂhÃni: pa¤¤Ã sÅlaæ kÃyo cittaæ. SÅlampi subhÃvitaæ kÃyikacetasikaæ ca Âhitattà nÃnupakampatÅti vedanÃpi tathà sa¤¤Ãpi saÇkhÃrÃpi. Kuto naæ dukkhamessatÅti sukhampi nÃnugacchati, adukkhamasukhampi nÃgacchanti. [PTS Page 193] [\q 193/] 1. Asekkhamaggaæ-ma. 2. (Sampattikamma-machasaæ. (Samattikamma-[PTS] 3. AsekkhÃnaæ-ma. 4. Arahattaæ-machasaæ, [PTS] 5. Cittaæ bhÃvanÃya-machasaæ, [PTS] 6. AsekkhÃ-machasaæ, [PTS] 7. SammÃvibhÃvanÃ-machasaæ. [BJT Page 240] [\x 240/] 6. Tattha katamo catubyÆho hÃro: idha bhagavato ko adhippÃyo: ye dukkhena aÂÂitÃ1 bhavissanti te evarÆpÃhi samÃpattÅ hi viharissanti 2. Ayamettha bhagavato adhippÃyo. Ye ca appasannÃ, te hi 3 bhavissanti. PasannÃnaæ ca pÅtipÃmojjaæ bhavissati, ayamettha 4 bhagavato adhippÃyo. 7. ùvaÂÂoti: natthi ÃvaÂÂahassa bhÆmi. 8. VibhattÅti: "yassevaæ bhÃvitaæ cittaæ kuto naæ dukkhamessatÅ"ti duvidho niddeso: dukkhahetuniddeso ca, paÂipakkhaniddeso ca. Ko so dukkhahetu. Yato dukkhaæ Ãgacchati. PaÂipakkhaniddeso ca. Kuto evarÆpassa dukkhaæ na ÃgamissatÅti 5 niddiÂÂhaæ. 9. Parivattanoti: kuto naæ dukkhamessatÅti yaæ cetasikaæ sukhaæ anupÃdisesà ayaæ natthi, sopÃdiseyà ayaæ atthi. PunaevamÃhaæsu: taækhaïaæ taæmuhuttaæ ubhayameva avedayitaæ sopÃdisesaæ yaæ ca anupÃdisesaæ yaæ ca taækhaïaæ taæmuhuttaæ anupÃdisesaæ yaæ ca sopÃdisesaæ ca avedayitaæ. SukhamÃpannasasa anÃvattikanti. Ayamettha viseso. Parivattano. 10. Tattha katamo vevacano: yassevaæ bhÃvitaæ cittaæ và bhÃvitaæ subhÃvitaæ anuÂÂhitaæ vatthukataæ susamÃraddhaæ. Cittanti mano vi¤¤Ãïaæ manindriyaæ manovi¤¤ÃïadhÃtu. [PTS Page 194] [\q 194/] 11. Tattha katamà pa¤¤atti: cittaæ manosaÇkhÃrà vupasamapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ6, samÃdhi asekhapa¤¤attiyà pa¤¤atto, dukkhaæ ucchinnapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. 12. Tattha katamo otaraïo: citte niddiÂÂhe pa¤cakkhandhà niddiÂÂhà honti, ayaæ khandhesu otaraïo. Manovi¤¤ÃïadhÃtuyà niddiÂÂhÃya aÂÂhÃrasa dhÃtuyo niddiÂÂhà honti, ayaæ dhÃtusu otaraïo, manÃyatane niddiÂÂhe sabbÃni ÃyatanÃni niddiÂÂhÃni honti, tattha manÃyatanaæ nÃmarÆpassa padaÂÂhÃnaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, tathà paÂiccasamuppÃde, ayaæ otaraïo. 13. Tattha katamo sodhano: suddhoyeva Ãrambho. 14. Tattha katamo adhiÂÂhÃno: jaÊindriyaæ bhÃvanà ekattatÃyaæ7 pa¤¤atti, chaÂÂhitena kÃyo ekattatÃya 7 pa¤¤atto. 1. AdhikÃ-machasaæ, [PTS] 2. Virahissanti-machasaæ. 3. Tehi-machasaæ, [PTS] 4. Ayaæ tattha-machasaæ, [PTS] 5. ùgamissatÅti-machasaæ. 6. Pa¤¤attaæ-machasaæ, [PTS] 7. (EkattÃya - [PTS] (EkattÃyaæ-machasaæ. [BJT Page 242] [\x 242/] 15. Tattha katamo parikkhÃro: cittassa pubbahetu samuppÃdÃya manasikÃro ca tappoïatà ca yaæ asamÃhitabhÆyaæ ca visesadhammÃnaæ abhÃvÅtattà cittasatataæ gacchati, sace samÃdhino sukhaæ hetu, avippaÂisÃro paccayo, ayaæ hetu ayaæ paccayo. ParikkhÃro. 16. Tattha katamà samÃropanÃ: yassevaæ bhÃvitanti tassa dhammà samÃropayitabbÃ, kÃyo sÅlaæ pa¤¤Ã bhÃvita1cittanti, anabhirataæ anyanataæ anakeæ anÆnaæ anÃpajjÃsattaæ ayaæ sama¤¤Ãyatanà na tassa sekkhassa sammÃsamÃdhi, sabbe asekkhà dasa arahataæ2 dhammà niddiÂÂhà honti. AsekhabhÃgiyÃni suttÃni. [PTS Page 195] [\q 195/] 7 - 9 "Yassa nÆna bhante kÃye kÃyagatÃsati anupaÂÂhità assa 3 so idha 4 a¤¤ataraæ sabrahmacÃriæ5 Ãsajja appaÂinissajja 6 cÃrikaæ7 pakkameyya"*. So Ãyasmà imasmiæ vippaÂijÃnÃti dve pajÃni paÂijÃnÃti cittabhÃvanÃyaæ ca diÂÂhiyà pahÃnaæ, kÃyabhÃvanÃyaæ ca diÂÂhippahÃnaæ, kÃyabhÃvanÃyaæ ca taïhÃpahÃnaæ, yaæ paÂhamaæ upamaæ karoti. AsucinÃpi sucinÃpi paÂhavÅ 8 neva aÂÂiyati 9. Na jigucchati na pÅtipÃmojjaæ paÂilabhati evameva hi paÂhavÅsamena so cetasà vipulena10 appamÃïena11 averena abyÃpajjhena12 vihÃrÃmÅti. Iti so Ãyasmà kiæ paÂijÃnÃti: kÃyabhÃvanÃya sukhindriyapahÃnaæ paÂijÃnÃti, cittabhÃvanÃya somanassindriyapahÃnaæ paÂijÃnÃti, kÃyikà vedanà rÃgÃnusayamanugatÃnaæ sukhindriyaæ paÂikkhipati. Na hi vedanÃkkhandhaæ yà cetasikà sukhavedanÃ, tattha ayaæ paÂilÃbhapaccayà uppajjati sukhaæ somanassaæ. So taæ paÂikkhipati, na hi manosamphassajaæ vedanaæ. Tattha catusu mahÃbhÆtesu rÆpakkhandhassa anusayapaÂighappahÃnaæ bhaïati. KÃme rÆpaæ ca taæ ca asekhabhÆmiyaæ. KÃye kÃyÃnupassanà diÂÂhadhammasukhavihÃraæ ca. Balena ca ussÃhena ca sabbaæ manasi katattÃnaæ [PTS Page 196] [\q 196/] pahÃnaæ? MedakathÃlikÃya13 ca purisena ca maï¬anakajÃtikena etehi imassa mÃtÃpitÆsambhÆtaæ paccavekkhaïaæ, so kÃyena ca kÃyÃnupassanÃya ca cittena ca cittÃnupassanÃya ca dve dhamme dhÃreti. KÃyakilesavatthuæ cittena ca cittasannissaye cittena subhÃvitena sattannaæ ca samÃpattÅnaæ viharituæ paÂijÃnÃti. 1. BhÃvitaæ - [PTS] 2. Arahanta-machasaæ, [PTS] 3. AbhÃvitÃ-machasaæ, [PTS] 4. Ayaæ so-machasaæ, [PTS] 5. SabrahmacÃrinaæ-syÃ. 6. AppaÂinisajja-machasaæ, [PTS] 7. JanapadacÃrikaæ-machasaæ, [PTS] *] NavakaÇguttara-sÅhanÃdavagga. 8. PathavÅ-machasaæ, [PTS] 9. AÂÂiyati-machasaæ, [PTS] 10. AbyÃpajjenana - machasaæ, [PTS] 11. Anvayena-machasaæ, [PTS] 12. Appakena-machasaæ, [PTS] 13. MedaækatÃlikÃya-machasaæ, [PTS] [BJT Page 244] [\x 244/] GahapatiputtopamatÃya ca yathà gahapatiputtassa nÃnÃraÇgÃnaæ vatthÃnaæ karaï¬ako1 puïïo bhaveyya, so yaæ yadeva vatthayugaæ pubbanhasamaye ÃkaÇkhati, pubbanhasamaye nibbÃpeti: evaæ majjhanhasamaye 2 sÃyanhasamaye, evameva so Ãyasmà cittassa subhÃvÅtattà yathÃrÆpena vihÃrena ÃkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ, tathÃrÆpena pubbanhasamayaæ viharati. Majjhanhasamaye 2 sÃyanhasamaye, tena vesa Ãyasmatà upamÃya me ÃsitÃya paÂhavÅ và anuttarà indriyabhÃvanà bhÃvitacittena, tena so Ãyasmà idaæ aÂÂhavidhaæ bhÃvanaæ paÂijÃnÃti. Catusu mahÃbhÆtesu kÃyabhÃvanaæ, upakacaï¬Ãnaæ purisamedakathÃlikÃsu 3 cittabhÃvanaæ, imÃhi bhÃvanÃhi tÃya bhÃvanÃya ca samathà pÃripÆrimantehi imehi catÆhi pa¤¤ÃpÃripÆrimantehi. Kathaæ upakacaï¬Ãlaæ paÂikÆlesu dhammesu appaÂikÆlasa¤¤Å viharati: [PTS Page 197] [\q 197/] kÃyo pakatiyà appaÂikÆlaæ, kÃye uddhumÃtakasa¤¤Ã saÇkhittena nava sa¤¤Ã ime paÂikÆlà dhammà ceso Ãyasmà paÂikÆlato ajigucchito kÃyagatÃsatiyà bhÃvanÃnuyogamanuyutto viharati, na hi tassa jigucchatÃya 4 cittaæ paÂikÆlati. Kathaæ appaÂikÆlesu dhammesu paÂikÆlasa¤¤Å viharatÅti: kÃyo sabbalokassa appaÂikÆlo, taæ so Ãyasmà asubhasa¤¤Ãya viharati, evaæ appaÂikÆlesu dhammesu paÂikÆlasa¤¤Å viharati. Kathaæ paÂikÆlesu ca appaÂikÆlesu ca appaÂikÆlasa¤¤Å viharatÅti: api sabbo'yaæ lokassa yamidaæ muï¬o pattapÃïÅ kulesu piï¬Ãya vicarati, tena ca so suvaïïadubbannena appaÂikÆlasa¤¤Å cittena ca kÃyena nibbidÃsahagatena appaÂikÆlasa¤¤Å. Evaæ paÂikÆlesu appaÂikÆlesu ca dhammesu appaÂikÆlasa¤¤Å viharati. Kathaæ paÂikÆlesu ca dhammesu appaÂikÆlasa¤¤Å viharati: appaÂikÆlesu ca dhammesu subhasa¤¤ino itthirÆpe, paÂikÆlesu ca jigucchino vinÅlakavipubbake, tattha so Ãyasmà appaÂikÆlasa¤¤Å 5 viharati. Kathaæ paÂikÆlesu dhammesu tadÆbhayaæ abhinivajjayitvà upekkhako viharati sato ca sampajÃno ca: appaÂikÆlesu ca dhammesu subhasa¤¤ino itthirÆpe paÂikÆlesu ca jigucchino vinÅlakavipubbake tadubhayaæ abhinivajjayitvà 'netaæ mama neso'hamasmi neso me attÃ'ti viharati. [PTS Page 198] [\q 198/] evaæ tadÆbhayaæ abhinivajjayitvà upekkhako viharati sato sampajÃno. 1. Karaï¬iko-[PTS] 2. Majjhanhikasamaye-machasaæ, [PTS] 3. Purisametakaæ bhavatalÃkÃsu-machasaæ, [PTS] 4. JigucchappahÃya-machasaæ, [PTS] 5. PaÂikÆlasa¤¤Å-machasaæ, [PTS] 6. PaÂikÆlesu-machasaæ, [PTS] [BJT Page 246] [\x 246/] Aparo pariyÃyo: tedhÃtuke lokasannivÃse1 sabbabÃlaputhujjanÃnaæ appaÂikÆlasa¤¤Ã. Tattha ca Ãyasmà sÃriputto paÂikÆlasa¤¤Å 2 viharati. Evaæ appaÂikÆlesu dhammesu paÂikÆlasa¤¤Å viharati. Kathaæ paÂikÆlesu dhammesu appaÂikÆlasa¤¤Å viharati: paÂikÆlasa¤¤ino sabbasekhÃ. Idha (kÃ) tedhÃtuke sabbaloke. Tattha katamo bhÆmippatto samÃdhiphale sacchikato appaÂikÆlasa¤¤Å viharati. Kiæ kÃraïaæ; na hi taæ atthi yassa lokassa pahÃnÃya paÂikÆlasa¤¤Å uppÃdeyya. Kathaæ paÂikÆlesu ca appaÂikÆlesu ca dhammesu paÂikÆlasa¤¤Å viharati: tedhÃtuke lokasannivÃse yÃva kÃmalokabhÆmatà hi rÃgÃnaæ vÅtarÃgÃnaæ paÂikÆlasamatÃ, rÆpÃrÆpadhÃtuæ appaÂikÆlasamatà tattha ca Ãyasmà sÃriputto paÂikÆlasa¤¤Å viharati. Evaæ paÂikÆlesu ca appaÂikÆlesu ca dhammesu paÂikÆlasa¤¤Å viharati. Kathaæ paÂikÆlesu ca appaÂikÆlesu ca dhammesu appaÂikÆlasa¤¤Å viharati: yaæ ki¤ci parato duruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacanapathÃnaæ taæ vacanaæ appaÂikÆlaæ yÃvatà vÃcaso appatirÆpÃ3 tathà janassa appaÂikÆlasa¤¤Ã. Tattha Ãyasmà sÃriputto abhi¤¤Ãya sacchikato appaÂikÆlasa¤¤Å viharati, evaæ paÂikÆlesu ca appaÂikÆlesu ca dhammesu appaÂikÆlasa¤¤Å viharati. [PTS Page 199] [\q 199/] Kathaæ paÂikÆlesu ca appaÂikÆlesu ca dhammesu kadÆbhayaæ abhinivajjayitvà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno: yaæ ca nesaæ samanupassati ye dhammà duccaritÃ, te dhammà appaÂikÆlÃ, tattha Ãyasmà sÃriputto iti paÂisa¤cikkhati ye dhammà duccarità te dhammà aniÂÂhavipÃkÃ, ye dhammà sucaritÃ, te ÃcayagÃmino. So ca sucaritaæ ÃcayagÃminiæ karitvà duccaritaæ aniÂÂhavipÃkaæ karitvà tadÆbhayaæ abhinivajjayitvà upekkhako viharati. Atha paÂikÆlesu ca dhammesu appaÂikÆlesu ca paÂikÆlasa¤¤Å viharati. Taïhà paÂikÆladhammà kiæ kÃraïaæ: taïhÃvasena hi sattà dvÅhi dhammehi sattà kabaÊikÃre ÃhÃre rasataïhÃya sattÃ, phasse sukhasa¤¤Ãya sattÃ. TatthÃyasmà sÃriputto kabalikÃre ca ÃhÃre paÂikÆlasa¤¤Å viharati, phasse ca dukkhasa¤¤Å viharati. Evaæ paÂikÆlesu ca appaÂikÆlesu ca paÂikÆlasa¤¤Å viharati. Kathaæ paÂikÆlesu ca dhammesu appaÂikÆlesu ca dhammesu appaÂikÆlasa¤¤Å viharati: taïhÃkkhayaæ anuttaraæ nibbÃnaæ, tathà bÃlaputhujjanÃnaæ paÂikÆlasa¤¤Ã pahatasa¤¤Ã ca. TatthÃyasmato sÃriputtassa appaÂikÆlasa¤¤Ã abyÃpÃdasa¤¤Ã ca sÃmaæ pa¤¤Ãya passitvÃ, evaæ paÂikÆlesu ca dhammesu appaÂikÆlasa¤¤Å viharati. 1. TedhÃtuko lokasannivÃso-machasaæ, [PTS] 2. AppaÂikÆlasa¤¤Å-machasaæ, [PTS] 3. ApparÆpÃ-[PTS] [BJT Page 248] [\x 248/] Kathaæ paÂikÆlesu ca appaÂikÆlesu ca dhammesu appaÂikÆlasa¤¤Å viharati: [PTS Page 200] [\q 200/] tatiye ca nibbÃne paÂikÆlasa¤¤ino yasena ca kittiyà ca 1 appaÂikÆlasa¤¤ino. TatthÃyasmà sÃriputto assÃdaæ ca ÃdÅnavaæ ca nissaraïaæ ca yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya 2 paÂijÃnanno paÂikÆlaæ ca appaÂikÆlaæ ca dhammaæ tadubhayaæ abhinivajjayitvà appaÂikÆlasa¤¤Å viharati. Kathaæ paÂikÆlaæ ca appaÂikÆlaæ ca dhammaæ tadÆbhayaæ abhinivajjayitvà upekkhako viharati sato ca sampajÃno ca: yaæ ca samanupassati anunayo appaÂikÆlo dhammo paÂigho ca paÂikÆlo dhammo, tatthÃyasmà sÃriputto anunaya 3 paÂighappahÅnattà upekkhako viharati sato sampajÃno ca. Ya¤cassa samanupassati, ayaæ pa¤cavidhà anuttarà indriyabhÃvanà ayaæ suttaniddeso. 1. Tattha katamo desanÃhÃro: imamhi sutte kiæ desitaæ4. Tattha vuccate - imamhi sutte diÂÂhadhammasukhavihÃro desito, tathà vimuttaæ cittaæ paccavekkhaïà ca adhipa¤¤Ãdhammaæ desitaæ, 2. Tattha katamo vicayo: ye kÃye kÃyÃnupassino viharanti tesaæ cittaæ anunayapaÂighena na viharati, anunayapaÂighena cÃ'bhiramamÃnassa 5 cittaæ sammaggataæ6 bhavissatÅti bhÃvanÃya phalametaæ7 ayaæ vicayo hÃro. 3. Tattha katamo yuttihÃro: kÃyabhÃvanÃya ca cittabhÃvanÃya ca na ki¤ci sabrahmacÃrÅ atima¤¤issatÅti atthi esà yutti. Ayaæ yuttihÃro. 4. Tattha katamo padaÂÂhÃno hÃro: [PTS Page 201] [\q 201/] kÃyabhÃvanÃya paÂhamassa sati upaÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ. Yà paÂhavÅsamacittatà sà aniccÃnupassanÃya padaÂÂhÃnaæ. 5. Tattha katamo lakkhaïo: yaæ paÂhavÅsamena cetasà viharati attÃnupassÅ, paÂhavÅsamena gihÅ viharati. Ko attho paÂhavÅsamenÃti: yathà ye ca selopamatÃya akammayuttÃ, evameva paÂhavÅsamo ayaæ hiriyatÃya, ayaæ lakkhaïo. 6. Tattha katamo catubyÆho hÃro: imamhi byÃkaraïe ko tassa Ãyasmato adhippÃyo: ye keci arahantà indriyabhÃvanaæ ÃkaÇkhanti 8 te paÂhavÅsamaæ uppÃdayissantÅti. Ayaæ adhippÃyo. 7. Tattha katamo avaÂÂoti: natthi ÃvaÂÂassa bhÆmi. 1. Kittini ca-machasaæ, [PTS] 2. SammÃpa¤¤Ãya-machasaæ. 3. Anunayassa-machasaæ, [PTS] 4. Desitabbaæ-machasaæ, [PTS] 5. -]RammamÃnassa-[PTS] 6. Samaggataæ-machasaæ, [PTS] 7. Balavetaæ-machasaæ. 8. ùkaÇkhiyanti-machasaæ, [PTS] [BJT Page 250] [\x 250/] 8. Tattha katamà vibhatti: yo kÃyÃnupassÅ viharati, so paÂhavÅsamaæ cittaæ1 paÂilabhissatÅtina ekaæsena, kiæ kÃraïaæ: ye khaï¬akÃdÅjinnakÃdikammakÃrino na te 2 paÂhavÅsamacittaæ3 pavilabhanti. Sabbà kÃyagatÃsati 4 sekhabhÃvanÃya nibbÃnaæ phalaæ. Ayaæ vibhatti. 9. Tattha katamo parivattano hÃro: ye kÃyÃnupassino viharissanti, tesaæ yeva kÃyapaccayà uppajjeyyuæ5 Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. Ayaæ parivattano hÃro. 10. Tattha katamo otaraïo: sattesu ca 6 pa¤cakkhandhà avitiïïà bÃvÅsatindriyÃni, tathà yaæ manindriyaæ taæ manodhÃtu manÃyatanaæ ca. Yaæ samÃdhindriyaæ taæ dhammadhÃtu dhammÃyatanaæ ca. Ayaæ otaraïo hÃro. [PTS Page 202] [\q 202/] 11. Tattha katamo sodhano hÃro: ye ca manasà cattÃro bhÃvetabbÃ, te sabbe bhÃvitÃ, yaæ taæ manena pahÅne pattabbaæ sabbattha etassa ca atthà Ãrambho, so attho suddho. Ayaæ sodhano hÃro. 12. Tattha katamo adhiÂÂhÃno: ayaæ samÃdhi ekattatÃya pa¤¤atto cha kÃyà ekattatÃya pa¤¤attà pa¤cindriyÃni rÆpÅni rÆpakÃyo. Cha vedanÃkÃyà vedanÃkÃyo. Cha sa¤¤ÃkÃyà sa¤¤ÃkÃyo. Cha cetanÃkÃyà cetanÃkÃyo cha vi¤¤ÃïakÃyà vi¤¤ÃïakÃyo. Sabbepi ete dhammà dhammakÃyoti yeva saÇkhaæ gacchanti. Ayaæ adhiÂÂhÃno. 13. ParikkhÃroti: samÃpattikosallaæ ca vÅthikosallaæ ca hetu. Yaæ ca gocarakosallaæ yaæ ca kallatÃkosallaæ7 paccayo. VodÃnakosallaæ hetu, kallatÃkosallaæ8 paccayo. Sukhaæ hetu, abyÃpajjhaæ9 paccayo. Ayaæ parikkhÃro. 14. Tattha katamo samÃropano: yathà paÂhavÅ sucimpi nikkhipante asucimpi nikkhipante tÃdisÃyeva 10, evaæ kÃyo manÃpikehipi phassehi amanÃpikehipi phassehi tÃdisoyeva, paÂighasamphassena và sukhÃya vedanÃya tÃdisaæ yeva cittaæ. Idaæ suttaæ vibhattaæ sa upamaæ11 ugghaÂita¤¤ussa puggalassa vibhÃgena. Tattha samÃropanÃya avakÃyo natthi. 1. Samacittataæ-machasaæ. 2. ChinnakÃdino-machasaæ. 3. Cittataæ-machasaæ. 4. SabbakÃyagatÃsati-[PTS] 5. Uppajjeyya-machasaæ, [PTS] 6. Sattesu ca-machasaæpotthake natthi. 7. (Kallaæ taæ kosallaæ-machasaæ. (Kallantako-[PTS] 8. Kallaæ-machasaæ, [PTS] 9. AbyÃpajjaæ-machasaæ, [PTS] 10. TÃdise-machasaæ, [PTS] 11. Opammaæ-machasaæ. [BJT Page 252] [\x 252/] 7 - 10 Tattha katamaæ suttaæ saÇkilesabhÃgiyaæ: yato ca kusalehi dhammehi na virodhati, na va¬¬hati, imaæ ÃdÅnavaæ bhagavà deseti, "tasmà channaæ vivaretha1, evaæ taæ2 nÃtivassati", tato ÃdÅnavato vivareyyÃti [PTS Page 203] [\q 203/] taæ tÅhi dhammehi nÃbhidhaæsitÃti asubhasa¤¤Ãya rÃgena nÃbhidhaæsÅyati mettÃya dosena nÃbhidhaæsÅyati, vipassanÃya mohena nÃbhidhaæsÅyati. Evaæ ca so3 yo yo dhammo paÂipakkho tamhi tamhi dhamme paripÆrissati. Yo tassa dhammassa akusalo dhammo paÂipakkho tena nÃdhivÃsÅyati. Aparo pariyÃyo: ye ime dhammà attanà na sakkoti vuÂÂhÃnaæ te ete dhammà desità channamativassatÅti. Tehi vitakkaæ yena ca sakkà puna desitaæ cittaæ vibhÃvetuæ pariyodÃpetuæ vivekaninnassa vivekapoïassa vivekapabbhÃrassa vuddhiæ virÆÊhiæ vepullataæ Ãpajjati kusalesu dhammesu, seyyathÃpi nÃma uppalaæ và kumudaæ và padumaæ và udake sukkapakkhe cando yÃva ratti yÃva divaso Ãgacchati, tassa vuddhiyeva pÃÂikaÇkhitabbÃ, na parihÃni evaæ vidhaæ taæ cittaæ nÃbhidhaæsÅyati. Aparopettha so asaÂho akuÂo amÃyÃvÅ uju puriso yathÃbhÆtaæ attÃnaæ ÃvÅkaroti. Tattha yo chÃdeti, tassa akusalà dhammà cittaæ anudhaæsenti 4. VivaÂaæ nÃtivassatÅti 5 yo pana hoti asaÂho akuÂo amÃyÃvÅ uju puriso yathÃbhÆtaæ attÃnaæ ÃvÅkaroti, tassa cittaæ akusalehi dhammehi na viddhaæsÅyati. Ayaæ suttattho. 1. Tattha katamà desanÃ: idha desità dasa akusalakammapathà adhivassanatÃya, dasa kusalakammapathà adhivassanatÃya 6 akusalehi [PTS Page 204] [\q 204/] na visujjhati yathà vuttaæ bhagavatà "cittasaÇkilesà bhikkhave sattà saÇkilissantÅ" ti. 2. Tattha katamo vicayo: yassevaæ cittaæ aviddhaæsÅyati 7, tassa bujjhitassa yaæ bhaveyya kÆÂeyyaæ, taæ Ãnantariyenapi satthari và guïÃnukampanatÃya. Ayaæ vicayo. 3. Tattha katamà yutti 8: evaæ aviddhÃsÅyantaæ9 cittaæ vuÂÂhÃti, vuÂÂhitaæ patiÂÂhahati kusalesu dhammesÆti atthi esà yutti. 1. Vivareyya-machasaæ, [PTS] 2. VivaÂaæ-machasaæ, [PTS] 3. Cassa-machasaæ, [PTS] 4. AnudhÃvanti-machasaæ, [PTS] 5. ChannamativassatÅti-machasaæ, [PTS] 6. AnadhivassanatÃya-machasaæ, [PTS] 7. AdhivÃsÅyati-machasaæ, [PTS] 8. YuttÅti-machasaæ, [PTS] 9. Anadhivasiyantaæ-machasaæ, [PTS] [BJT Page 254] [\x 254/] 4. PadaÂÂhÃnanti: "channamativassatÅ"ti channaæ asaævarÃnaæ padaÂÂhÃnaæ, "vivaÂaæ nÃtivassatÅ"ti achannaæ saævaraïÃnaæ "tasmà channaæ vivaretha vivaÂaæ nÃtivassatÅ"ti desanÃya padaÂÂhÃnaæ. 5. Lakkhaïoti: "channamativassatÅ"ti ye keci vicittena channena ekalakkhaïà dhammà sabbe te viddhaæsÅyanti1. "Tasmà channaæ vivaretha vivaÂaæ nÃtivassatÅ"ti ye keci tena acchannena ekalakkhaïà dhammà sabbe te nÃtivassantÅ"ti. Lakkhaïo hÃro. 6. Tattha katamo catubyÆho hÃro: imamhi sutte bhagavato ko adhippÃyo: yesaæ kesa¤ci cittaæ akusalà dhammà adhipaÂidesità te yathÃdhammaæ paÂikarissantÅti ayaæ tattha bhagavato adhippÃyo, ayaæ catubyÆhohÃro. [PTS Page 205] [\q 205/] 7. ùvattoti: yaæ channaæ taæ duvidhaæ kampamÃnaæ2 samucchitabbo, ÃnantariyasamÃdhÅnaæ. Tattha passaddhiyaæ ca mÃno Ãsave va¬¬heti. Assaddhiyena ca pamÃdaæ gacchati. PamÃdena onamati, unnaÊabhÃvaæ gacchati. Vuttaæ hetaæ bhagavatà "unnaÊÃnaæ pamattÃnaæ tesaæ va¬¬hanti ÃsavÃ"ti. CattÃri tÃni upÃdÃnÃni, yÃni cattÃri upÃdÃnÃni te pa¤cupÃdÃnakkhandhà bhavanti. ImÃni saccÃni dukkhaæ ca samudayo ca. "Tasmà channaæ vivarethÃ"ti yena hetunà te Ãsavà va¬¬hanti, tesaæ pahÅnattà Ãsavà pahÅyante, tattha appamÃdena assaddhiyaæ pahÅyati, uddhaccakukkuccappahÃnena oÊÃrikatÃ, tassa dve dhammà samatho ca bhÃvanà ca pÃripÆriæ gacchanti. Yo tesaæ ÃsavÃnaæ khayo, ayaæ nirodho. ImÃni cattÃri saccÃni. Ayaæ ÃvaÂÂo. 8. Tattha katamo vibhattihÃro: "channamativassatÅ"ti na ekaæso, kiæ kÃraïaæ: yassa assà nivattanà yathÃpi sekhÃnaæ, yathà vuttaæ bhagavatÃ: "Ki¤cÃpi so kammaæ karoti pÃpakaæ* KÃyena vÃcÃ3 uda cetasà và Abhabbo4 so tassa paÂicchÃdÃya 5 Abhabbatà diÂÂhapadassa vuttÃ"ti 6. Ki¤cÃpi tesaæ nivÃraïaæ cittaæ hoti, api tu appaccayà samÃye ca te niddisitabbÃ. Ayaæ vibhattihÃro. 9. Tattha katamo parivattano hÃro: "channamativassatÅ"ti yassa ye dhammà sabbaæ anavivaÂaæ ativassÅyati vivaÂaæ nÃtivassati avaguïantaæ nÃtivassati. Ayaæ parivattano hÃro. 1. Aviddhaæsiyanti-machasaæ, [PTS] 2. KammamÃnaæ-[PTS] 3. VÃcÃya-machasaæ, [PTS] * SuttanipÃta-ratanasutta. 4. Abhabbo hi-machasaæ, [PTS] 5. PariguhanÃya-ma, [PTS] 6. HotÅti-machasaæ, [PTS] [BJT Page 256] [\x 256/] 10. Tattha katamo vevacano hÃro: channanti Ãvutaæ nivutaæ pihitaæ paÂikujjitaæ sa¤channaæ parodhaæ, vivaÂaæ nÃtivassatÅ"ti yassa te dhammà [PTS Page 206] [\q 206/] pabbajjità vinodaæ nÃdhivassità vantÅkatÃti1. Ayaæ vevacano hÃro: 11. Tattha katamo pa¤¤atti hÃro: "channamativassatÅ"ti kilesabhÃgiyapa¤¤attaæ. 'VivaÂaæ nÃtivassatÅ'ti sadhammakiccaæ yaæ paÂipadÃpa¤¤attiyà pa¤¤attaæ "tasmà channaæ vivarethÃ"ti anusÃsanapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. "VivaÂaæ nÃtivassatÅ"ti nikkhepa 2 pa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. Ayaæ pa¤¤atti hÃro. 12. Tattha katamo otaraïo hÃro: 'channamativassatÅ'ti tayo kilesÃ. RÃgo doso moho, tesu 3 channesu saÇkhÃrakkhandho -pe- te purà yathà niddiÂÂhaæ khandhadhÃtuÃyatanesu ayaæ otaraïo hÃro. 13. Tattha katamo sodhano hÃro: yenÃrambhena idaæ suttaæ bhÃsati so Ãrambho niyutto. 14. AdhiÂÂhÃnoti: channamativassatÅ'ti ekattatÃya pa¤¤attaæ, kiæ kÃraïaæ: idaæ hi ativassatÅti imassa ca ativassati evaæ ca ativassatÅti ayaæ vemattatÃya yà punasÃdhÃraïehi lakkhaïehi pa¤¤ÃpÅyati. Sà ekattapa¤¤atti. 15. Tattha katamo parikkhÃro: yaæ ca taæ ativassÅyanti, tassa dve hetu dve paccayà akusalapasuteva vÃcakattÃbhirati ca. Ime dve ayonisomanasikÃro ca. Kusalà dhammà vopasaggà ca. Ime dve paccayÃ. 16. Tattha katamo samÃropano: "channamativassatÅ" ti vemati passatÅti channaæ yaæ pariggahituæ yaæ adesituæ appassutaæ yaæ [PTS Page 207] [\q 207/] kathaækathà vibhÆtena akusalamÆlena yaæ taïhÃya ca te va¬¬hati dosÃti sannitvà te appasakkhayena saÇkhÃrà saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, ayaæ samÃropano. Yaæ puna tathà desanÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, ayaæ samÃropano. Yaæ puna tathà desanÃ, tasseva kusalÃ4 dhammà vuddhiæ virÆÊhiæ vepullatamÃpajjati. Tassa saÇkhÃranirodhÃ5 ayaæ samÃropano. 7 - 11 "CattÃro puggalÃ: tamo tamaparÃyano"ti[a -@]pa- tattha katamo vuccate tamo nÃma: yo tamo andhakÃro, yathÃvuttaæ bhagavatà 'yathà andhakÃro tasmiæ bhayÃnake sakampidhÃtupuriso na passati evameva a¤¤Ãïato tamo panandhakÃro pÃpakasakammasavipÃkaæ na saddho hoti (?) Iti evaæ lakkhaïatà a¤¤Ãïaæ tamo avijjà moho, yena sattà yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti, iti vuccati tamo'ti. 1. Vantikata ti-machasaæ, [PTS] 2. NiddhÃna-machasaæ, [PTS] 3. Te-machasaæ, [PTS] 4. AkusalÃ-machasaæ, [PTS] 5. SaækhÃrÃnirodhÃ-machasaæ, [PTS] A. AÇguttara. [BJT Page 258] [\x 258/] So tiïïaæ cakkhÆnaæ tamo: maæsacakkhuno dibbacakkhuno pa¤¤Ãcakkhuno, imesaæ cakkhunaæ idha tamo niddisÅyati1 a¤¤Ãïanti. Tattha katamaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ: atha nissaye yaæ pubbante a¤¤Ãïaæ aparante a¤¤Ãïaæ pubbantÃparante a¤¤Ãïaæ, hetumhi a¤¤Ãïaæ paccayamhi a¤¤Ãïaæ tassa a¤¤Ãïino samÃdhi bhÆtassa eso nissando: yaæ na jÃnÃti idaæ sevitabbaæ idaæ na manasikÃtabbanti. So tena tamena niddisÅyati, tamopi yathà vuccati. MÆÊhoti evaæ cetanÃ, tena tamena so puggalo vuccati tamoti, [PTS Page 208] [\q 208/] so tena tamena asamÆhatena asamucchinnena tapparamo bhavati tapparÃyano, ayaæ vuccati puggalo tamo tamaparÃyanoti. ParÃyanoyeva dhammo manasikÃtabbo yo tamo dahati a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhapeti, te cassa dhammà nijjhÃnaæ khamanti 2. So sutamayÃya pa¤¤Ãya samanupassati. Tattha katamo tamo jotiparÃyano, so tena pa¤¤Ãvasena irÅyati 3 evaæ tasseva irÅyantassa parÃyano bhavati. Ayaæ vuccate puggalo tamo jotiparÃyano. Tattha katamo puggalo tamo jotiparÃyano: tattha vuccati joti nÃma yaæ tasseva tamassa paÂipakkhena ye ca dhammÃ4 antamaso ¤ÃïÃloko, so sutadhammo5 puggalo tamo jotiparÃyano, tattha vuccate: so'yaæ puggalo tamo jotiparÃyano, so yadi tathÃrÆpaæ kalyÃïamittaæ6 paÂilabhati, yo naæ akusalato ca nivÃreti bhÃvitakusalatÃya bhÃvÅ (?) NiyojetÅti. Evaæ ca saddhammaæ deseti: ime dhammà kusalÃ, ime dhammà akusalÃ, ime dhammà sÃvajjÃ, ime dhammà anavajjÃ, ime dhammà sevitabbÃ, [PTS Page 209] [\q 209/] ime dhammà na sevitabbÃ, ime dhammà bhajitabbÃ, ime dhammà na bhajitabbÃ, ime dhammà upasampajja vihÃtabbÃ, ime dhammà na upasampajja vihÃtabbÃ, ime dhammà manasikÃtabbÃ, ime dhammà na manasikÃtabbÃti. Pacacate sa¤¤Ãya yathà sa¤¤Ãyati satindriyÃni (?) So evaæ pajÃnÃti: ime dhammà kusalà ime dhammà akusalÃ. Ime dhammà sÃvajjÃ, ime dhammà anavajjÃ, ime dhammà sevitabbÃ, ime dhammà na sevitabbÃ. Ime dhammà bhÃvetabbÃ, ime dhammà na bhÃvetabbÃ, ime dhammà upasampajja vihÃtabbÃ, ime dhammà na upasampajja vihÃtabbÃ. Ime dhammà manasikÃtabbÃ, ime dhammà na manasikÃtababÃti. So te dhamme sussÆsati 7 sotaæ odahati, a¤¤Ãcittaæ8 upaÂÂhÃpeti 9, te cassa dhammà nijjhÃnaæ khamanti, so sutamayÃya pa¤¤Ãya samannÃgato, so tena paccayavasena irÅyati10 evaæ so irÅyanto11 tapparamo bhavati tapparÃyano. Ayaæ vuccate puggalo tamo jotiparÃyano12. 1. Niddisiyati-ma, [PTS] 2. NijjhÃnakkhamanti-machasaæ, [PTS] 3. Iriyati-ma, [PTS] 4. Ye ca dhamme-machasaæ, [PTS] 5. Suïadhammo-machasaæ, [PTS] 6. KalyÃïacittaæ-machasaæ, [PTS] 7. (Susuyyati-machasaæ. 8. A¤¤a cittaæ-machasaæ, [PTS] (Suyyati-[PTS] 9. UpaÂÂhapeti-machasaæ, [PTS] 10. Iriyati-machasaæ, [PTS] 11. Tasseva iriyanti-machasaæ, [PTS] 12. JotijotiparÃyano-machasaæ, [PTS] [BJT Page 260] [\x 260/] Tattha katamo puggalo joti tamparÃyano: joti nÃma yaæ tasseva tamassa paÂipakkhena ye dhammà antamaso ¤ÃïÃloko, so sutadhammo1 katamo uccate pa¤¤Ãyato paï¬itoti vuccate, so evaæ pajÃnÃti: ime dhammà kusalÃ, ime dhammà akusalÃ, ime dhammà sÃvajjÃ, ime dhammà anavajjÃ, ime dhammà sevitabbÃ, ime dhammà na sevitabbÃ, ime dhammà bhÃvetabbÃ3. Ime dhammà na bhÃvetabbÃ, ime dhammà upasampajja vihÃtabbÃ, ime dhammà na upasampajja vihÃtabbÃ, ime dhammà manasikÃtabbÃ, ime dhammà na manasikÃtabbÃti. Idha pana pÃpamittasaæsevano pÃpamittavasÃnugo akusale dhamme abhiva¬¬heti, kusale dhamme pajahati. So tena pamÃdena paccayasa¤¤Ã amanasikatvà asati 4 asampaja¤¤aæ Ãsevati. Tayà yo paÂipakkho tamo, so taæ5 pava¬¬heti. So tamÃhi bhÆto tamaparÃyano6 tamaparamo ceva bhavati. [PTS Page 210] [\q 210/] ayaæ vuccati puggalo joti tamaparÃyano. Tattha katamo puggalo joti jotiparÃyano: tattha vuccate: soyaæ puggalo kalyÃïamittassa sannissito bhavati sakkà saæyogÅ (?) Kusalaæ gavesÅ so kalyÃïamitte upasaÇkamitvà paripucchati, paripa¤hayati, kiæ kusalaæ? Kiæ akusalaæ? Kiæ sÃvajjaæ, kiæ anavajjaæ? Kiæ sevitabbaæ, kiæ na sevitabbaæ? Kiæ bhÃvetabbaæ? Kiæ na bhÃvetabbaæ? Kiæ upasampajja vihÃtabbÃ, kiæ na upasampajja vihÃtabbaæ? Kiæ manasikÃtabbaæ, kiæ na manasikÃtabbaæ? Kathaæ saækileso hoti, kathà vodanaæ hoti? Kathaæ pavatti eti kathaæ nivatti hoti? Kathaæ baddho8 hoti, kathaæ mokkho hoti? Kathaæ sakkÃyasamudayo hoti, kathaæ sakkÃyanirodho hotÅti? So ettha desitaæ yathà upaÂÂhitaæ tathà sampaÂipajjanto so evaæ pajÃnÃti: ime dhammà kusalà ime dhammà akusalà -peevaæ9 sakkÃyasamudayo hoti, evaæ6 sakkÃyanirodho hotÅti. (VitthÃrena kÃtabbaæ. ) So te dhamme adhipÃÂikaÇkhati, evaæ lakkhaïaæ ¤Ãïaæ vijjÃÃlokaæ va¬¬heti. So puggalo tapparamo bhavati tapparÃyano ayaæ vuccate puggalo joti jotiparÃyano. Tattha katamo puggalo tamo tamaparÃyano: yo akusalaæ dhammaæ dÅpeti, taæ bhÃvanÃya hÅnÃsu gatÅsu uppattiæ10 dasseti, tapparamo bhavati tapparÃyano ayaæ vuccate puggalo tamo tamaparÃyano. Tattha yo puggalo tamo jotiparÃyano, so tamena akusalassa kammassa vipakaæ dasseti. Tameti yaæ cakkhu kalyÃïamittassa vasena11 akusale dhamme pajahati kusale dhamme abhiva¬¬hati. [PTS Page 211] [\q 211/] 1. Punadhammo-machasaæ, [PTS] 2. TacamÃtamaparÃyano-machasaæ, [PTS] 3. BhÃvitabbÃ-machasaæ, [PTS] 4. Assati-machasaæ, [PTS] 5. So-machasaæ, [PTS] 6. ParÃyano-machasaæ, [PTS] 7. BhÃvitabbaæ-ma, [PTS] 8. Kathaæ-machasaæ, [PTS] 10. Upapattiæ-machasaæ, [PTS] 11. Yena-machasaæ, [PTS] [BJT Page 262] [\x 262/] Tattha so ca païÅtÃsu gatisu uppattiæ dasseti, tapparamo tena vuccate tamo jotiparÃyano. Tattha yo puggalo joti tamaparÃyano kusalassa kammavipÃkaæ dasseti. Yaæ cakkhu pÃpamittasaæsaggena pÃpamittÆpasevanena1 pÃpamittavasÃnugo akusalaæ dhammaæ abhiva¬¬hati. Taæ bhÃvanÃya hÅnÃsu gatisu uppattiæ dasseti. Tapparamo tena vuccate joti tamaparÃyano. Tattha yo puggalo joti jotiparÃyano, so joti tabhÃvatÃya yÃva païitÃsu gatisu uppatti. Dasseti tapparamo. TenÃha joti jotiparÃyano. JotitamaparÃyanena dasaakusalÃnaæ dhammÃnaæ udayaæ dasseti. Tamena puggalena akusalÃnaæ kammÃnaæ vipÃkaæ dasseti na akusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkaæ dasseti. Tamena aÂÂha micchattÃni dasseti. Jotinà aÂÂha sammattÃni dasseti jotinà tamaparÃyanena dasa akusalakammapathe dasseti. Jotinà païÅtattaæ dasseti. Tamena jotiparÃyanena atapanÅyaæ dhammaæ dasseti. Jotinà tamaparÃyanena tapanÅyaæ dhammaæ dasseti. Ayaæ suttattho. 1. Tattha katamo desanÃhÃro: imamhi sutte kiæ desitaæ. Tattha vuccate: imamhi sutte kusalÃkusalà dhammà desitÃ. Kusalà kusalÃnaæ ca dhammÃnaæ vipÃko desito. HÅnappaïitÃnaæ ca sattÃnaæ gatinÃnÃkaraïaæ2 desitaæ. Ayaæ desanÃhÃro. 2. 3: Tattha katamo vicayo hÃro. [PTS Page 212] [\q 212/] akusalassa kammassa yo vipÃkaæ paccanubhoti, tattha ÂhÅto akusale dhamme uppÃdiyati vicayaæ taæ yujjati. Kusalassa kammassa yo vipÃkaæ paccanubhoti, tattha Âhito kusale dhamme uppÃdiyati vicayaæ taæ yujjati. Ayaæ vicayo yutti ca. 4. Tattha katamo padaÂÂhÃno hÃro: yo puggalo joti, so paccavekkhaïÃya padaÂÂhÃnaæ, yo puggalo tamo, so tamÃdinnaæ, vÃnupassanÃya padaÂÂhÃnanti dasseti. Tamena jotiparÃyanena appamÃdassa padaÂÂhÃnaæ dasseti. Tamo avijjÃya ca diÂÂhiyà ca padaÂÂhÃnaæ dasseti, jotinà tamaparÃyanena pamÃdassa ca diÂÂhiyà ca padaÂÂhÃnaæ dasseti. Ayaæ padaÂÂhÃno. 5. Tattha katamo lakkhaïo hÃro: tamena tamaparÃyanena avijjÃya niddiÂÂhÃya sabbakilesadhammà niddiÂÂhà honti. Tamena jotiparÃyanena joti vijjÃya niddiÂÂhÃya sabbe bodhipakkhiyadhammà niddiÂÂhà honti. JotitamaparÃyanena pamÃdo niddiÂÂho hoti. Tamena jotiparÃyanena appamÃdo niddiÂÂho hoti ayaæ lakkhaïo hÃro. 1. Sevena-machasaæ, [PTS] 2. NÃnÃkÃraïaæ-machasaæ. [BJT Page 264] [\x 264/] 6. Tattha katamo catubyÆho hÃro: imamhi sutte bhagavato ko adhippÃyo: ye sattà nÅcakulino na te imaæ sutvà kusale dhamme samÃdÃya vattissanti, ye sattà uccakulino, te imaæ dhammadesanaæ sutvà bhiyyosomattÃya kusale dhamme samÃdÃya vattissantÅti. Ayaæ catubyÆho hÃro, bhÆmiyaæ upadeso. 7. Tattha katamo ÃvaÂÂo hÃro: yà avijjÃtoppabhÆti taïhÃ, ayaæ samudayo. Yo1 tamotamaparÃyano, idaæ dukkhaæ, imÃni dve saccÃni dukkhaæ ca samudayo ca. Joti yena suttena dhammena pa¤¤ÃpÅyati, [PTS Page 213] [\q 213/] yo dhammo pa¤¤indriyassa padaÂÂhÃnaæ. Tena amohena tÅïi kusalamÆlÃni pÃripÆriæ gacchanti, saggassa padaÂÂhÃnaæ. 8 - 9. Tattha katamo vibhatti: tamotamaparÃyanoti na ekaæ sena, kiæ kÃraïaæ: atthi tamo ca bhavo aparÃpariyavedanÅyena ca kusalena jotinà puggalena sahopattibhÃve, atthi joti ca bhavo aparÃparÃyavedanÅyena ca akusalena tamena puggalena sabhopattibhÃve, parivattanà tamesu paÂipakkhoti jotinà tamaparÃyano. 10. Tattha katamo vevacano: yo tamo so evaæ attavyÃbÃdhÃya 2. PaÂipanno, so assaddhÃya bÃlo akusalo avyatto3 anÃdÅnavadassÅ yo joti yo attahitÃya paÂipanno paï¬ito kusalo vyatto ÃdÅnavadassÅ. Ayaæ vevacano. 11. Tattha katamo pa¤¤atti: yo puggalo vipÃkapa¤¤attiyà pa¤¤ÃpÅyati 4 joti kusaladhammÆpapattipa¤¤attiyà pa¤¤ÃpÅyati 4. KusaladhammavipÃkapa¤¤attiyà cÃti. 12. Otaraïoti: ye avijjÃpaccayà saÇkhÃrà yaæ ca jarÃmaraïaæ yà ca avijjÃ, taæ padaÂÂhÃnaæ. Niddesena (?) VijjuppÃdà avijjÃnirodho, yo yÃva jarÃmaraïanirodho5. Ime dve dhammà saÇkhÃrakkhandhapariyÃpannÃ. DhammadhÃtu dhammÃyatanaæ ca padaÂÂhÃnaæ, niddesena dhÃtusu. 13. Tattha katamo sodhano: imassa suttassa desitassa Ãrambho. (Suddho. ) [PTS Page 214] [\q 214/] 14. AdhiÂÂhÃnoti: tamoti bhagavà bravÅti, na ekaæ puggalaæ deseti. YÃvatà sattÃnaæ gati, tattha ye duccaritadhammena upapannÃ, te bahulÃdhivacanena tamo niddisati. Yà joti sabbasattesu kusaladhammupapatti 6 sababaæ taæ jotÅti abhilapati, ayamekatà paccayo yonisomanasikÃrapa¤¤atti catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ puggalÃnaæ. 1. So-machasaæ. 2. AttabyÃpÃdÃya-machasaæ, -[PTS] 3. Abyatto-machasaæ, [PTS] 4. Pa¤¤Ãpiyati-machasaæ, [PTS] 5. JarÃmaraïe nirodho-[PTS] 6. Dhammopapatti-ma. [PTS] [BJT Page 266] [\x 266/] 15. Tattha katamo parikkhÃro: akusalassa pÃpamittatà paccayo, ayonisomanasikÃro hetu. Kusalassa kalyÃïamittatà paccayo, yonisomanasikÃro hetu. 16. Tassa katamà samÃropanÃ1: "idhekacco nÅce kule paccÃjÃto2 hotÅ"ti nÅce kule paccÃjÃto rÆpesu saddesu gandhesu rasesu phassesu, so anuppanno3 sabbamhi mÃnussake upabhogaparibhoge. *Joti païÅtesu kulesu upapanno sabbamhi mÃnusake upabhogaparibhoge upapannoti. 7 - 12 Tattha katamaæ saækilesabhÃgiyaæ nibbedhabhÃgiyaæ ca suttaæ: "na taæ daÊhaæ bandhanamÃhu dhÅrÃ"ti gÃthÃ. Kena kÃraïena taæ bandhanaæ daÊhaæ, catÆhi kÃraïehi issariyena sakkà mecetuæ dhanena và a¤¤ena và yÃcanÃya và parÃyanena vÃ, yesu ca ayaæ rÃgo maïikuï¬alesu puttesu dÃresu ca yà apekkhÃ, idamassa cetasikabandhanaæ, taæ na sakkà issariyena và dhanena và a¤¤ena và yÃcanÃya và parÃyanena và mocetuæ, na ca tattha koci [PTS Page 215] [\q 215/] atthÅ pÃÂibhogo. Iminà bandhanato mocayitÃ4 devo và manusso và yadidaæ bandhanaæ rÃgÃnusayena ca chasu bÃhiresu ca Ãyatanesu bajjhati 5. RÆpesu rÆpataïhà bandhati, yÃva dhammesu dhammataïhÃ, yo idha loke baddho6 paralokasmiæ baddho nÅyati, so baddho jÃyati, baddho mÅyati, baddho asmà lokà paraæ lokaæ gacchati, na sakkà mocetuæ a¤¤atra ariyadhammena imaæ ca bandhanaæ. Maraïabhavaæ ca 7 upapattibhavaæ ca bhayato viditvà chandarÃgaæ pajahati. So imaæ chandarÃgaæ pajahitvà atikkamati imaæ ca lokaæ8 ito paraæ dutiyaæ9. Tattha yaæ bandhanà saÇkhÃrÃnaæ pahÃnaæ idaæ vuccati ubhayesu ÂhÃnesu viriyaæ10 gandhaparivÃto11 sumuni nopalippati12 tatheva pariggahesu puttesu dÃresu ca abbuÊho13 salloti tassÃyeva14 1. SamÃropanÃti-ma, [PTS] 2. PacchÃjÃto-[PTS] 3. Upapanno-machasaæ, [PTS] * Machasaæ potthake Ænaæ. 4. MocayitvÃti-machasaæ, mocayittÃti-[PTS] 5. Bandhati-machasaæ, [PTS] 6. Bandho-machasaæ, [PTS] 7. BhÃvaæ ca-ma. [PTS] 8. Ayaæ ca loko-machasaæ, [PTS] 9. Dutiyo-machasaæ, [PTS] 10. Viriyaæ-machasaæ. 11. Gatthaparicayo [PTS] -] Gatthaparivuto-ka. 12. Nopalimpati-machasaæ. -Supannopalimpati-[PTS] 13. AvÆÊho-machasaæ, [PTS] 14. Tasseva-ma. [PTS] [BJT Page 268] [\x 268/] TaïhÃya pahÃnaæ dasseti. Ayaæ taïhÃmÆlassa pahÃnà varetha1 appamattoti kÃmo pamÃdavattati pahÃnÃya nekkhammÃbhirato appamÃdavihÃrÅ bhavati. Tassa Ãsayaæ pahÃnÃya neva imaæ lokaæ Ãsiæsati 2 na paraæ lokaæ3 na idhalokanissitaæ piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ ÃkaÇkhati, nÃpi paralokanissitaæ piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ ÃkaÇkhati. Tena vuccate "nÃsiæsate 4 lokamimaæ paraæ5cÃ"ti. Yaæ tassa pahÃnaæ taæ chedanaæ aÂÂhakavaggiyesu muninà niddiÂÂhaæ6. So idha virodho aÂÂhakavaggiyesu nÃsiæsanaæ7 idha anyathÃ8 tathÃyaæ taïhÃ9, tassa pariggahassa [PTS Page 216] [\q 216/] vatthukÃmassa ekagÃthÃya ete sabbe kÃmà dassitÃ. Tena bhagavà desati: "Etampi jetvÃna paribbajanti. Anapekkhino sabbakÃme10 sahÃyÃ"ti. Imissà gÃthÃya dvidhà niddeso: saæsadenaniddeso ca samayaniddeso ca, yathà ayaæ gÃthà saækilesabhÃgiyaæ ca, evaæ tÃya gÃthÃya saækilesabhÃgiyaæ ca nibbedhabhÃgiyaæ ca visajjanÃ. YathÃyaæ gÃthà evaæ11 sabbagÃthÃsu vyÃkaraïesu vÃ, niddiÂÂhaæ suttaæ. 1. Tattha katamà desanÃ: imaæ suttaæ kenÃdhippÃyena desitaæ, ye rÃgacarità sattÃ, te kÃme pajahissantÅti ayaæ tattha bhagavato adhÅppÃyo. 2. Tattha katamo vicayo: yassa dasavatthukà kilesà uttiïïà vantà viditÃ. Katame dasavidhÃti: kilesakÃmà ca orambhÃgiya uddhambhÃgiyà ca sa¤¤ojanà dasavatthukÃni ÃyatanÃni. Ayaæ vicayo. 3. Tattha katamà yutti: ye sÃrattà te daÊhabandhanena12 bajjhanti13 atthi esà yutti. 4. Tattha katamo padaÂÂhÃno: sÃratto maïikuï¬alesÆti mamaÇkÃrassa padaÂÂhÃnaæ, apekkhÃti atÅtavatthussa sÃrÃgassa padaÂÂhÃnaæ. Etampi jetvÃti bhÃvanÃya padaÂÂhÃnaæ. 1. AhanÃvare-[PTS] -]AhanÃvaro-ka. 2. ùsÅsati-ma. 3. Paralokaæ-machasaæ, [PTS] 4. NÃsÅsate-machasaæ. 5. Paraæ lokaæ-machasaæ, [PTS] 6. Muni niddiÂÂho-machasaæ, [PTS] 7. NÃsÅsanaæ-machasaæ, [PTS] 8. AnÃthÃ-machasaæ, [PTS] 9. TaïhÃya-ma. [PTS] 10. KÃmasukhaæ-ma. [PTS] 11. Evaæ gÃthÃ-machasaæ, [PTS] 12. GÃÊhabandhanena-machasaæ. 13. Bandhanti-machasaæ, [PTS] [BJT Page 270] [\x 270/] 5. Tattha katamo lakkhaïo: sÃrattacitto maïikuï¬alesu yo ahaÇkÃre visatto mamaÇkÃre visatto, so1 puttadÃre sÃratto khettavatthusmiæ sÃratto. [PTS Page 217] [\q 217/] ayaæ lakkhaïo hÃro. 6. Tattha katamo catubyÆho hÃro: idha sutte bhagavato ko adhÅppÃyo: yo nibbÃnena chandikà bhavissanti te puttadÃresu 2 taïhaæ pajahissanti, ayaæ tattha bhagavato adhÅppÃyo. Ayaæ catubyÆho hÃro3. 7. Tattha katamo ÃvaÂÂo: yà puttadÃresu 4 taïhà ayaæ samudayo. Ye upÃdinnakkhandhà te ye ca bÃhiresu rÆpesupariggaho5, idaæ dukkhaæ. Yaæ tattha chedanÅyaæ, ayaæ nirodhe. Yena bhijjati, ayaæ maggo. ImÃni cattÃri saccÃni. 8. VibhattÅti: natthi vibhattiyà bhÆmi. 9. Parivattanoti: paÂipakkho niddiÂÂho. 10. Tattha katamo vevacano: niddiÂÂho vevacano. 11. Tattha katamo otaraïo: atthi taïhà eko satto otiïïo tappaccayà vi¤¤Ãïaæ, yÃva jarÃmaraïaæ, yà tattha vedanà ayaæ avijjÃ, vijjuppÃdà avijjÃnirodho, yÃva jarÃmaraïanirodho. 12. Tattha katamo sodhano: suddho gÃthÃya Ãrambho. 13. Tattha katamo adhiÂÂhÃno: "na taæ daÊhaæ bandhanamÃhu dhÅrÃ"ti ekattatÃya pa¤¤attÃ, na vemattatÃya. CattÃro rÃgÃ: kÃmarÃgo rÆparÃgo bhavarÃgo diÂÂhirÃgo cÃ'ti ekattatÃya pa¤¤attÃ. 14. Tattha katamo parikkhÃro: yesaæ rÃgo maïikuï¬alesu tassa subhasa¤¤Ã hetu, anubya¤janaso ca nimittaggÃho paccayo. YÃya te chinnÃni tassa asubhasa¤¤Ã hetu, nimittaggahanaanubya¤janaggahanavinodanaæ paccayo. [PTS Page 218] [\q 218/] 15. Tattha katamo samÃropano: sÃratto maïikuï¬alesu sammÆÊhavidho duÂÂhÃtipi etampi 6 chetvÃna paribbajantÅti taæ pari¤¤Ãtatthaæ parivajjitatthaæ pajahitÃ. Ayaæ samÃropano. 1. Yo-machasaæ, [PTS] 2. PuttadÃre-machasaæ, [PTS] 3. ImÃni cattÃri saccÃni-machasaæ, [PTS] 4. PuttadÃre-machasaæ, [PTS] 5. (RÆpapariggaho-machasaæ (RÆpesu rÆpapariggaho-[PTS] 6. Evaæpi-machasaæ, [PTS] [BJT Page 272] [\x 272/] 7 - 13 "Yaæ ceteti yaæ pakappeti yaæ anuseti"* vitthÃrena paccayo yaæ và cetasikaæ kÃyikaæ ca vÃcasikaæ ca kammaæ1. Kiæ kÃraïÃ: cetasikà hi cetanà manokammanti 2 vuccate, yaæ cetanÃkammaæ taæ3 cetasikaæ imaæ kÃyikaæ ca vÃcasikaæ ca imÃni tÅïi kammÃni niddiÂÂhÃni. KÃyakammavacÅkammÃni ca 4 tÃni kusalÃnipi yaæ kÃyena ca vÃcÃya ca Ãrabhati parÃmasati, ayaæ vuccati sÅlabbataparÃmÃso. SaÇkappanà te tividhà saÇkhÃrà pu¤¤amayà apu¤¤amayà Ãne¤jamayÃ, tappaccayà vi¤¤Ãïaæ te Ãrammaïaamataæ hoti vi¤¤Ãïassa ÂhitiyÃ. Yà subhasa¤¤Ã sukhasa¤¤Ã attasa¤¤Ã ca idaæ cetasikaæ. Yaæ rÆpupagaæ vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhati rÆpÃrammaïaæ rÆpapatiÂÂhitaæ nandupasevanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullataæ gacchati, ayaæ saÇkappanÃ. Iti yà vi¤¤ÃïaÂÂhitÅsu Âhitaæ paÂhamÃbhinibbatti Ãrammaïavasena upÃdÃnaæ. Idaæ vuccati cetasikanti. Tattha Âhitassa arÆpassa yà nikanti ajjhosÃnaæ, idampi sakampitaæ. ManÃpikesu rÆpesu piyarÆpasÃtarÆpesu Ãbhogo, idaæ cetasikaæ. Yaæ ceteti sattesu 5 manÃpikesu abhÅjjhÃkÃyagantho. PaÂighÃnusayesu byÃpÃdakÃyagantho. Sabbe cattÃro ganthÃ, [PTS Page 219] [\q 219/] ayaæ pa¤casu kÃmaguïesu paÂhamÃbhÅnipÃto cittassa. Yà cetanà yassa tattha assÃdÃnupassissa anekà pÃpakà akusalà dhammà cittaæ arÆpavatiyo honti. (?) Puggalo rÃgÃnubaddhabhÆto6 tehi kilesakÃmehi yathÃkÃmakaraïÅyo, ayaæ vuccate kÃmesu pakappanÃ. Evaæ sabbe cattÃro oghÃ. Yaæ tehi kÃmehi saæyutto viharati bhÃvito ajjhosanno, ayaæ cetanÃ. Yassa tathÃyaæ avÅtarÃgassa avigatapemassa 7 tassa vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjanti 8 sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. DukkhÃnuparivattitaæ vi¤¤Ãïaæ hoti, saritassa vayadhammasamuppÃdo cittaæ pariyÃdiyati. Idaæ vuccati pakappitanti. 1. Cetasikaæ kammaæ-machasaæ, [PTS] 2. ManokammÃti-machasaæ, [PTS] * Ayaæ pÃÂho-machasaæ, [PTS] Potthakesu visadiso. (Abhisamayasaæyutta-kaÊÃrakhattiyavagga) 3. Yà cetanÃkammaæ yaæ-machasaæ, [PTS] 4. KÃyakammaæ vacÅkammaæ ca-machasaæ, [PTS] 5. Sattasu-[PTS] 6. RÃgÃnubandhabhÆto-machasaæ, [PTS] 7. Adhigatapemassa-machasaæ, [PTS] 8. Upapajjanti-[PTS] [BJT Page 274] [\x 274/] Evamekassa 1 ceteti ca pakappeti ca vi¤¤Ãïassa Âhiti yà hoti, sà ca Âhita dvidhÃ: ÃrammaïaÂÂhiti ca ÃhÃraÂÂhiti ca, tattha yà ÃrammaïaÂÂhiti, ayaæ nÃmarÆpassa paccayo, yà ÃhÃraÂÂhiti yà punabbhavÃbhinibbattikà Âhiti yà ca ponobhavikà Âhiti, ayaæ vuccati Ãrammaïaæ, taæ hoti vi¤¤Ãïassa Âhitiyà tassa vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ yÃva jarÃmaraïaæ ca ceteti. Atha ca puna patthayate yato na ponobhavikÃ2 anÃgatavatthÆmhi. Ayaæ paÂipakkho niddiÂÂho, na ceteti na patthayati ata ca dÆsetÅti duvidho niddeso. Assa pubbe hoti taæ cetasikaæ taæ pakappitaæ asamÆhitaæ tappaccayÃ. Ayaæ vi¤¤Ãïassa Âhiti hoti. [PTS Page 220] [\q 220/] Athavà tassa anusayà ÃvÅbhavanti tappaccayà tassa punabbhavo nibbattati. Athavà naæ saækÅyate appetu ÃgÃre vÃ. Sukhumà và santi và na saækÅyate kÃme taæ evaæ niccesupi ÃgÃresu jÃto hoti. Taæ nayati yaæ no kappetuæ evaæ saækhÃrà cetità pakappità ca ÃrammaïabhÆtà honti. (?) Yà ca cetanà yà ca pakappatà yaæ ca vatthu nibbattaæ. Ubhopi ete Ãrammaïaæ vi¤¤Ãïassa, tathà cetanÃya ca saækappanÃya ca patthanÃya ca bhÆtà sattà ceteti ca saÇkappeti ca. Yaæ sahavesanÃ3 na ca ceteti na ca saÇkappeti. Katame ca sattà bhÆtÃ: ye ca tanujÃtà aï¬ajÃpi aï¬akà anubhinnà saæsedajà na ca sambhinnÃ, ime bhÆtÃ, katame sambhavesino: gabbhagatà aï¬agatà saæsaranto ime na cetenti 4 na patthenti na ca saÇkappenti 4 anusayena ca punabbhavo nibbattÅti. Ye bhÆtà sattà ye sambhavesino, te thÃvarÃ. Ye và sattÃ5 cetenti patthenti ca ye thÃvarÃ, te na ca cetenti na ca patthenti na ca saÇkappenti anusayena ca saæsaranti. Aparo pariyÃyo: ye ariyapuggalà sekhÃ, tattha te na ca cetenti, na ca saÇkappenti, anusayena puna uppajjanti. Aparo pariyÃyo: ye sukhumà pÃïà bhÆmigatà udakagatà cakkhuno ÃpÃthaæ6 nÃgacchanti, te na ca cetenti na ca saÇkappenti, anusayena ca saæsaranti. Aparo pariyÃyo: bÃhikà (?) Sabbe bhikkhu abhimÃnikÃ. Te na ca cetenti. Na ca patthayanti, anusayena ca saæsaranti. Na ca cetenti na ca saÇkappenti na ca anusenti. [PTS Page 221] [\q 221/] Ãrammaïampetaæ na hoti vi¤¤Ãïassa ÂhitiyÃ. 1. Ekamekassa-machasaæ. 2. PonobbhavikÃ-[PTS] 3. GavesanÃ-machasaæ, [PTS] 4. Ceteti-machasaæ, [PTS] 5. Sato-machasaæ, [PTS] 6. ùpÃtaæ-katthaci. [BJT Page 276] [\x 276/] Na ca cetetÅti: pariyuÂÂhÃnasamugghÃtaæ dasseti. Na ca anusetÅti: asusayasamugghÃtaæ dasseti. Na ca cetetÅti oÊÃrikÃnaæ kilesÃnaæ pahÃnaæ dasseti na ca anusetÅti: sukhumÃnaæ kilesÃnaæ pahÃnaæ dasseti. Na ca cetetÅti: yena (?) BhÆmi ca. Na ca patthayatÅ1ti: sakadÃgÃmÅ anÃgÃmÅ. Na ca anusetÅti arahÃ2. Na ca cetetÅti sÅlakkhandhassa paÂipakkhena pahÃnaæ dasseti. Na ca patthayatÅti samÃdhikkhandhassa paÂipakkhena pahÃnaæ dasseti. Na ca anusetÅti pa¤¤Ãkkhandhassa paÂipakkhena pahÃnaæ dasseti. Na ca cetetÅti apu¤¤amayÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ pahÃnaæ dasseti. Na ca cetetÅti apu¤¤amayÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ pahÃnaæ dasseti. Na ca anusetÅti Ãne¤jamayÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ pahÃnaæ dasseti. Na ca cetetÅti ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriya æ, na ca patthayatÅti a¤¤indriyaæ, na ca anusetÅti a¤¤ÃtÃvino indriyaæ. Na ca cetetÅti mudukà indriyabhÃvanÃ, na ca patthayatÅti majjhaindriyabhÃvanÃ, na ca anusetÅti adhimattà indriyabhÃvanÃ. Ayaæ suttattho. 1. Tattha katamà desanÃ: idha sutte cattÃri saccÃni desitÃni. 2-3. Yaæ ca cetayitaæ yaæ ca pakappitaæ atthi etaæ Ãrammaïaæ cittaæ patiÂÂhÃti 3 vicinÃti 4 yujjati. Na ca cetetÅti na ca patthayatÅti atthi etaæ5 Ãrammaïaæ anusaye vi¤¤Ãïamiti vicinayati 6 yujjati na ca ceteti na ca patthayati. AnusayappahÃnà vi¤¤ÃïaÂÂhitiæ na gavesanti. Vicayantaæ7 yujjati. Ayaæ yutti vicayo. 4. Tattha katamo padaÂÂhÃno: [PTS Page 222] [\q 222/] cetanÃpariyuÂÂhÃnaæ cetanÃpariyuÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ. SaÇkappanaæ upÃdÃnassa padaÂÂhÃnaæ. Anusayo pariyuÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ, tesaæ chandarÃgavinayÃya bhÃvanà bhavarÃgassa pahÃnaæ. 5. Tattha katamo lakkhaïo: yaæ cetasikanti vedayitaæ pakappitaæ uggahitaæ vi¤¤Ãtaæ taæ vi¤¤Ãïaæ8 Ãrammaïampi paccayopi. 6. Tattha katamo catubyÆho: idha sutte bhagavato ko adhippÃyo: ye punabbhavaæ na icchanti, te na cetayissanti na ca patthayissantÅti. Ayaæ adhippÃyo. 7. ùvaÂÂoti: yà ca cetanà patthanà ca anusayo ca vi¤¤ÃïaÂÂhità pahÃnà ca, imÃni dve saccÃni. 8. VibhattÅti: natthi vibhattiyà bhÆmi. 9. Parivattanà pana paÂipakkhaæ suttaæ. 1. PatthayantÅ-machasaæ, [PTS] 2. Arahaæ-machasaæ, [PTS] 3. PatiÂÂhati-ma. 4. VicÅnati-machasaæ. 5. Evaæ-ma, [PTS] 6. Viciniyati-machasaæ. 7. VicÅyantaæ-machasaæ. 8. Tabbi¤¤Ãïaæ-machasaæ, [PTS] [BJT Page 278] [\x 278/] 10. Tattha katamo vevacano: cetanà rÆpasa¤cetanà yÃca dhammasa¤cetanÃ. So anusayo te satta anusayÃ. 11. Pa¤¤atÅti: cetanà pariyuÂÂhÃna 2 pa¤¤attiyà pa¤¤attÃ. SaÇkappanaæ upÃdÃnapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. Anusayo hetupa¤¤attiyà pa¤¤attÃ. Vi¤¤ÃïaÂÂhiti upapattihetupa¤¤attiyà pa¤¤attÃ. Cetanà saÇkappanà anusayo samucchedo chandarÃgavinayapa¤¤attiyà pa¤¤atto. PaÂhame keci dvÅhi parivattakehi paÂiccasamuppÃdo idappaccayatÃya majjhapa¤¤atti. (?) 12. Otaraïoti: dvÅhi parivattakehi 3 dukkhaæ ca samudayo ca, majjhimakehi maggo ca nirodho ca. 13. Sodhanoti: sutte suttassa Ãrambho. [PTS Page 223] [\q 223/] 14. AdhiÂÂhÃnoti: yaæ cetayitaæ sabbaæ adhiÂÂhÃnena ekattatÃya 4 pa¤¤attaæ. 'SaÇkappita'nti upÃdÃnekattatÃya pa¤¤attaæ vi¤¤Ãïaæ ekattatÃya pa¤¤attaæ. 15. ParikkhÃroti: sukhaæ ca Ãrammaïaæ ayoniso manasikÃro cetanà hetupaccayatÃya paccayo. Vi¤¤Ãïassa patiÂÂhÃno dhammo ÃrammaïapaccayatÃya paccayo. Tassa manasikÃro hetupaccayatÃya paccayo. 16. Tattha katamo samÃropano: idaæ suttaæ sa¤¤itaæ (?) Tattha ceteti visajjanà iti niddisitabbÃ, tassa diÂÂhiyà vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ yÃva jarÃmaraïaæ. Ayaæ samÃropano. ùrammaïametaæ na hoti vi¤¤Ãïassa ÂhitiyÃ. Vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho. NÃmarÆpanirodhà yÃva jarÃmaraïanirodho. 7 - 14 Tattha katamaæ saækilesabhÃgiyaæ ca nibbedhabhÃgiyaæ ca asekhabhÃgiyaæ ca suttaæ: "ayaæ loko santÃpajÃto* yÃva "ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và bhavena bhavassa vippamokkhamÃhaæsu". SaækilesabhÃgiyaæ "upadhÅhi 4 paÂicca dukkhamidaæ sambhoti, " (yà tà pana "bhavataïhà pahÅyati 5, vibhavaæ6 nÃbhinandatÅ"ti ayaæ nibbedho7, "tassa nibbutassa 8bhikkhuno anupÃdÃnÃ9 punabbhavo na hoti" upaccagà sabbabhavÃni tÃdÅ"ti asekhabhÃgiyaæ. 1. CetanÃpariyuÂÂhÃnaæ-machasaæ, [PTS] 2. Parivattikehi-[PTS] 3. EkattÃya-ma, [PTS] * UdÃnapÃÊi, nandanavagga. 4. UpÃdhiæ hi-machasaæ, [PTS] 5. Taïhà pahÅyanti-machasaæ, [PTS] 6. Bhavaæ-machasaæ, [PTS] 7. Nibbedhassa-machasaæ, [PTS] 8. Nibbutassa-machasaæ, [PTS] 9. AnupÃdÃya-machasaæ, [PTS] [BJT Page 280] [\x 280/] Tattha "santÃpajÃto"ti: rÃgajo santÃpo dosajo mohajoti tesaæ sattÃnaæ ÂhÃnaæ dasseti. "Loko santÃpajÃto"ti phasso tividho: sukhavedanÅyo dukkhavedanÅyo adukkhamasukhavedanÅyo tattha sudhavedanÅyo phasso rÃgasantÃpo, dukkhavedanÅyo dosasantÃpo, adukkhamasukhavedanÅyo mohasantÃpo. [PTS Page 224] [\q 224/] yathà ca bhagavà Ãha. Hatthakassa Ãlavakassa1 gomagge 2 "yehi gahapati putto3 rÃgajehi dosajehi mohajehi santÃpehi dukkhaæ supati, te mama santÃpà na santÅ". "Rodaæ vadati 4 attato"ti: tehi santÃpehi santÃpito tividhaæ vipallÃsaæ paÂilabhati: sa¤¤ÃvipallÃsaæ cittavipallÃsaæ diÂÂhivipallÃsaæ. Tattha asubhe subhanti sa¤¤ÃvipallÃso, dukkhe sukhanti cittavipallÃso, anicce niccanti anattati attÃti diÂÂhivipallÃso. Yathà cittassa vipallÃso sa¤¤Ã-diÂÂhi te tividhà vitakkÃ: cittavitakko vipallÃso, sa¤¤Ãvitakko vipallÃso, diÂÂhivitakko vipallÃsopi. Tattha avijjà vipallÃso gocarà gatipateyyabhÆmi, (?) Yathà hi taæ sa¤jÃnÃti yathà vijÃnÃti yathà sa¤jÃnÃti ca vijÃnÃti ca. Yathà khanti ceteti ime cattÃro vipallÃsÃ. Sattà yehi catubbidhaæ attabhÃvavatthuæ rogabhÆtaæ gaï¬abhÆtaæ 'attÃ'ti vadanti. "Rodaæ5 vadati attato"ti ayaæ ÃvaÂÂo. "Yena yena hi ma¤¤ati tato naæ hoti 6 a¤¤athÃ"ti 'subha'nti ma¤¤ati na tathà hoti. Evaæ 'sukha'nti 'niccaæ attÃ'ti so a¤¤athà bhavameva santaæ anÃgataæ bhavaæ pattheti. Tena vuccati bhavarÃgo'ti bhavamevÃbhinandatÅti 7 yaæ abhinandati taæ dukkhanti, pa¤cakkhandhe niddisati 8 yaæ ca tappaccayà sokaparidevadukkhaæ tassa hi bhÃvessati. EttÃvatà saÇkileso hoti. PahÃnatthaæ kho pana [PTS Page 225] [\q 225/] brahmacariyaæ vussati tiïïaæ santÃpÃnaæ, chandarÃgavinayo hoti. "UpadhÅhi 9 paÂicca dukkhakamidaæ sambhotÅ"ti10 ye bhavamevÃbhinandanti taæ bhayaæ, yassa bhÃyati11 taæ dukkhaæ, tassa dukkhassa pahÃnÃmÃha. Sabbaso upÃdÃnÃnaæ khayÃ12 natthi dukkhassa sambhavoti. 1. PaÂhamakassa valÃhakassa-machasaæ, [PTS] 2. Ko magge-[PTS] 3. Gahapatiputta-ma, [PTS] 4. Rogaæ vadati-ma, [PTS] 5. Rogaæ-ma, [PTS] 6. Taæ hoti-ma, [PTS] 7. BhavamevÃbhinandati-ma, [PTS] 8. Niddisayati-ma, [PTS] 9. Upadhiæ hi-ma. 10. BhavatÅti-ma, [PTS] 11. BhÃvessati-ma, [PTS] 12. UpÃdÃnaæ ca yaæ-ma, [PTS] [BJT Page 282] [\x 282/] CattÃro vipallÃsà yathà niddiÂÂhaupÃdÃnamÃha. Tattha1 paÂhamo vipallÃso kÃmÆpadÃnaæ, dutiyaæ diÂÂhÆpadÃnaæ, tatiyaæ sÅlabbatÆpadÃnaæ, catutthaæ attavÃdÆpÃdÃnaæ. Tesaæ yo khayo natthi dukkhassa sambhavo, upadhipahÃnÃ2 dukkhanirodhamÃha. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passato. Bhavataïhà pahÅyati 3 vibhavaæ nÃbhinandatÅti. DassanabhÆmiæ manteti, "sabbaso taïhÃnaæ khayÃ4 nibbÃna'nti dve vimuttiyo katheti: rÃgavirÃgaæ ca avijjÃvirÃgaæ ca. "Tassa bhikkhuno"ti anupÃdisesanibbÃnadhÃtuæ manteti. Ayaæ suttassa atthaniddeso. 2-3. Tattha katamo vicayo: yassa yattha pariÊÃheti 5 tassa pari¬ayhantassa 6 so yathà bhÆtaæ natthi nibbindati ca, ayaæ vicayo ca yutti ca. 4. PadaÂÂhÃno: rÃgajo pariÊÃho7 sukhÅndriyassa somanassÅndriyassa 8 ca padaÂÂhÃnaæ, dosajo pariÊÃho dukkhindriyassa domanassandriyassa ca padaÂÂhÃnaæ. Mohajo pariÊÃho9 upekkhindriyassa domanassindriyassa ca padaÂÂhÃnaæ. 5. Tattha katamo lakkhaïo hÃro: phassapareto vedanÃpareto sa¤¤Ãparetopi saÇkhÃraparetopi yena yena ma¤¤ati10 yadi subhanimittena yadi sukhanimittena yadi niccanimittena yadi attanimittena asubhe subhanti 11 ma¤¤ati, evaæ sabbaæ, rÃgaje pariÊÃhe vutte cattÃro pariÊÃhà vuttà bhavanti. RÃgajo dosajo mohajo [PTS Page 226] [\q 226/] diÂÂhijo ca, rÃgaæ vadÃmÅti attato vadati. SabbÃni pannarasapadÃni, aniccaæ dukkhanti. 6. Tattha katamo catubyÆho: idha sutte bhagavato ko adhippÃyo: ye pariÊÃhena 12 na icchanti 13 te bhavaæ nÃbhinandanti. Ye bhavaæ nÃbhinandanti 14 te parinibbÃyanti. Ayaæ adhippÃyo. 7. Tattha katamo ÃvaÂÂo: saÇkilesabhÃgiyena dukkhaæ ca samudayaæ ca niddisati. NibbedhabhÃgiyena maggaæ ca nirodhaæ ca. 8. Tattha katamo vibhatti hÃro: santÃpajÃto rogajÃto, rodaæ vadati attano, taæ na ekaæsena heti amanasikÃrà santÃpajÃto kho na ca rodaæ attano vadati. 1. Tassa-machasaæ, [PTS] 2. UpadhinidÃnaæ-machasaæ, [PTS] 3. Vibhavataïhà na hoti-ma, [PTS] 4. Taïhakkhayaæ-ma, [PTS] 5. ParidÃseti-[PTS] 6. ParidÃhantassa-[PTS] 7. RÃgaparidÃgho-[PTS] 8. Domanassindriyassa-machasaæ, [PTS] 9. ParidÃgho-[PTS] 10. Yena nama¤¤ati-[PTS] 11. Subhe subhanti-[PTS] 12. Yena, paridÃghena-[PTS] 13. Acchatanti-[PTS]-]Ãcchanti-machasaæ. 14. Bhagavà nÃbhinandanti-[PTS] [BJT Page 284] [\x 284/] 9. Tattha katamo parivattano: pakkhapaÂipakkhanidassanatthaæ bhÆmi parivattanÃya, 10. Tattha katamo vevacano hÃro: rogaæ ca attato vadati, sallaæ attato vadati. Pannarasa padÃni sabbÃni vattabbÃni. 11. Tattha katamà pa¤¤atti: santÃpajÃto'ti domanassapadaÂÂhÃnaæ, sabbe vacanapa¤¤attiyà pa¤¤apeti. Rogaæ vadati attato, vipallÃso saÇkilesapa¤¤attiyà pa¤¤apeti. Yaæ abhinandati1 -pe- taæ dukkhanti vipallÃsanikkhepapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ, te akatasattà lokà majjhena vemattatÃya pa¤¤attÃ. 12. Tattha katamo otaraïo: santÃpajÃto'ti tÅïi akusalamÆlÃni, te saækhÃrà saÇkhÃrakkhandhapariyÃpannÃ, dhÃtusu dhammadhÃtu, [PTS Page 227] [\q 227/] Ãyatanesu dhammÃyatanaæ, indriyesu itthindriyaæ purisindriyaæ ca padaÂÂhÃnaæ. 13. Tattha katamo sodhano: suddho suttassa Ãrambho. 14. Tattha katamo adhiÂÂhÃno hÃro: pariÊÃho'ti 3 ye sattà lokà ekattapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ, te akatasattà lokà majjhena vemattatÃya pa¤¤attÃ. 15. Tattha katamo parikkhÃro: 'santÃpajÃtoti ayonisomanasikÃro hetu, vipallÃsaæ ca paccayo. Tattha dvÅhi dhammehi attà abhiniviÂÂhà cittaæ ca cetasikaæ ca dhamme ubhayÃni tassa viparÅtena parÃmasato. Aparo pariyÃyo: cetayikehi dhammehi attasa¤¤Ã anattasa¤¤aæ3 samugghÃteti. Aparo pariyÃyo: aniccasa¤¤Ã cetasikesu dhammesu, na tu attasa¤¤Ã. Idaæ vuccati cittanti và manoti và vi¤¤Ãïanti vÃ, idaæ dÅgharattaæ abbhuggataæ etaæ mama, eso 'hamasmi, eso, me attÃ'ti. Tattha cetasikà dhammÃnupassanÃ, esÃpi dhammasa¤¤Ã. Tassa ko hetu, ko paccayo. AhaÇkÃro hetu, mamaÇkÃro paccayo. 16. Tattha katamo samÃropano: ayaæ loko santÃpajÃto'ti akusalaæ manteti, vi¤¤Ãïaæ nÃmarÆpassa paccayo, yÃva jarÃmaraïanti. Ayaæ samÃropano. 'Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammapa¤¤Ãya passati' akusalamÆlÃnaæ pahÃnaæ. Tattha avijjÃnirodho, avijjÃnirodhà yÃva jarÃmaraïanirodho. Ayaæ samÃropano. [PTS Page 228] [\q 228/] 1. NÃbhinandati-machasaæ, [PTS] 2. ParidÃseti-[PTS] 3. Anattasa¤¤Ã-machasaæ, [PTS] [BJT Page 286] [\x 286/] 7 - 15 "CattÃro puggalÃ: anusotagÃmÅ paÂisotagÃmÅ Âhitatto tiïïo paragato1 thale tiÂÂhati brÃhmaïo"ti. * Tattha yo anusotagÃmÅ, ayaæ kÃme sevati, pÃpaæ ca kammaæ karoti, yÃva kÃme paÂisevati. Idaæ lobho akusalamÆlaæ, so ye va taïhÃ. So tehi kÃmehi vuyhati anusotagÃmÅti vuccati. Yo puggalo tÃhi gamito tappaccayà tassa hetu akusalakamamaæ karoti kÃyena ca vÃcÃya ca. Ayaæ vuccati pÃpakammaæ karotÅti. Tassa tÅïi sotÃni: sakkÃyadiÂÂhi vicikicchà sÅlabbataparÃmÃso. Imehi tÅhi sotehi tividhadhÃtuyaæ uppajjati, kÃmadhÃtuyaæ rÆpadhÃtuyaæ arÆpadhÃtuyaæ. Tena paÂipakkhena yo kÃme na paÂisevati: yo sÅlavataæ na parÃmasati, yo sakkÃyadiÂÂhinaæ pahÃnÃya kÃmenu yathÃbhÆtaæ ÃdÅnavaæ passati, so na ca 2 te dhamme paÂisevati, yaæ ca tappaccayà (?) TiÂÂhati. "BrÃhmaïo"ti arahÃ3 kira, tattha arahÃ3 tassa pÃragato4 hoti pÃragatassa thale tiÂÂhatÅti 5. SopÃdisesà nibbÃnadhÃtu. AnusotagÃmÅ'ti 6 dassanappahÃtabbÃnaæ saæyojanÃnaæ appahÃnamÃha. 'PaÂisotagÃmÅti 6 diÂÂhekaÂÂhÃnaæ ca kilesÃnaæ pahÃnamÃha. hitattena 7 pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnamÃha. Tattha anusotagÃminà maggarÆpÅmÃha (?) PaÂisotagÃminà Âhitattena ca maggamitimÃha" pÃragatena 8. SÃvakà [PTS Page 229] [\q 229/] asekhà ca sammÃsambuddhà ca vuttÃ. AnusotagÃminà sakkÃyasamudayagÃminiæ paÂipadamÃha. YaÂisotagÃminà Âhitattena sakkÃyanirodhagÃminiæ paÂipadamÃha. PÃragatena dasa asekhà arahattadhammÃ9 vuttà ayaæ suttattho. 1. Tattha katamà desanÃ: imasmiæ hi sutte cattÃri ariyasaccÃni desitÃni. TedhÃtukalokasamatikkamanaæ ca. 2. Tattha katamo vicayo hÃro: yo kÃme paÂisevati, so pÃpakammaæ10 kareyyÃti, yo ca kÃme na paÂisevati, so pÃpakammaæ na kareyyÃti, yo ca imehi dvÅhi bhÆmÅhi uttiïïo pÃragatoti yà vÅmaæsà ayaæ vicayo. 3. YuttÅti: yujjati suttesu, na yujjatÅti yà vÅmaæsà ayaæ yutti. 1. PÃraÇgato-ma, [PTS] 2. Yena ca-machasaæ, [PTS] 3. ùrabhÃ-ma, [PTS] * CatukkaÇguttara bhaï¬agÃmavagga. 4. ParaÇgato-ma, [PTS] 5] TiÂÂhati-machasaæ. 6. GÃminÅti-machasaæ, [PTS] 7. Thale Âhitattena-machasaæ. 8. PÃraÇgatena-ma, [PTS] 9. ArahantÃdhammÃ-machasaæ, [PTS] 10. PÃpanaæ-machasaæ, [PTS] [BJT Page 288] [\x 288/] 4. PadaÂÂhÃnoti: anusotagÃminà sattannaæ saæyojanÃnaæ padaÂÂhÃnaæ. Akusalassa kiriyà akusalassa mÆlÃnaæ padaÂÂhÃnaæ. PaÂisotagÃminà yathÃbhÆtadassanassa padaÂÂhÃnaæ. hitattena asaæhÃriyÃya1 padaÂÂÃnaæ. PÃragatoti 2 katÃvÅ bhÆmiyÃ3 padaÂÂhÃnaæ. 5. Tattha katamo lakkhano hÃro: yo anusotaæ gacchati taïhÃvasena sabbesampi kilesÃnaæ vasena gacchati. Yo paÂisotaæ vÃyamati taïhÃya sabbesampi so kilesÃnaæ vÃyamati paÂisotaæ. Yo attanà Âhito kÃyenapi so Âhito vÃcÃcittenapi so Âhito ayaæ lakkhaïo hÃro. 6. Tattha katamo catubyÆho: idha sutte bhagavato ko adhippÃyo: ye anusotagÃminiyà paÂipadÃya nÃbhiramissanti, te paÂisotaæ vÃyamissantÅti yÃva kadÃvi bhÆmiyaæ. (?) Ayaæ adhippÃyo. [PTS Page 230] [\q 230/] 7. ùvaÂÂoti: idha sutte cattÃri saccÃni desitÃni. 8. Tattha katamo vibhattihÃro: yo kÃme paÂisevati, pÃpaæ ca kammaæ karoti, so anusotagÃminÅ na ekaæsena, sotÃpannopi kÃme paÂisevati, taæbhÃgiyaæ ca pÃpakammaæ karoti, "ki¤cÃpi sekhopi 4 kareyya pÃpaæ"* yathà sutte niddiÂÂho, na ca so anusotagÃmÅ, idaæ vibhajja byÃkaraïÅyaæ. Na ca kÃme paÂisevati na ca pÃpakammaæ karoti paÂisotagÃmÅ na ca ekaæsena, sabbo5 bÃhirako kÃmesu vÅtarÃgo na ca kÃme paÂisevati, te na ca pÃpakammaæ karonti 6 anusotagÃmÅ paÂisotagÃmÅ. Ayaæ vibhatti. 9. Tattha katamo parivattano hÃro: niddiÂÂho paÂipakkho. 10. Vevacanoti: kÃmesu, vatthukÃmÃpi kilesakÃmÃpi rÆpasaddagandharasaphassaputtadÃradÃsakammakara7porisaæ ca pariggahÃ. 11. Pa¤¤attÅti: sabbe puthujjanà ekattÃya pa¤¤attÃ. 'AnusotagÃmÅ'ti kilesasamudÃcÃrapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ. Ye pana sekhà puggalà te nibbÃnapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ. Ye pana anÃgÃmÅ te asaæhÃriyapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ. Ayaæ pa¤¤atti. 12. Otareïoti: yo anusotagÃmÅ, so dukkhaæ. Ye tassa dhammÃ, te dukkhassa samudayo. Yaæ rÆpaæ ayaæ rÆpakkhandho. Evaæ pa¤capi khandhà paÂiccasamuppÃdo. Te kilesà saÇkhÃrakkhandhapariyÃpannÃ, dhammÃyatanaæ dhammadhÃtu indriyesu ca pa¤¤attÃ. 1. AsahÃriyÃya-machasaæ, [PTS] 2. PÃraægatoti-machasaæ, [PTS] 3. KadÃcÅ bhÆmiyÃ-machasaæ, [PTS] 4. Sekkhopi-ma, [PTS] *] "Ki¤cÃpi so kammaæ karoti pÃpakaæ"? 5. Sabbe-ma, [PTS] 6. Karoti-machasaæ, [PTS] 7. KammakÃra-[PTS] [BJT Page 290] [\x 290/] 13. Sodhanoti: yenÃrambhena idaæ suttaæ desitaæ, so Ãrambho sabbo suddho. [PTS Page 231] [\q 231/] 14. AdhiÂÂhÃnoti: paÂisotagÃmino1 sabbe sotÃpannà ekattena và niddiÂÂhÃ, rÃgÃnusayapaÂisotagÃmino sekhà ca maggo ca sokho ca puggalo. ' hitatto'ti: vÅtarÃgo ekattatÃya 2 pa¤¤atto. 'PÃragato'ti sabbe arahanto sabbe paccekabuddhà sammÃsambuddhà ca ekattatÃya 2 pa¤¤attÃ. 15. ParikkhÃroti: anusotagÃmino pÃpamittapaccayo, kÃmapariyuÂÂhÃnaæ hetu. PaÂisotagÃmino dve hetu, dve paccayà ca, yÃva sammÃdiÂÂhiyà uppÃdÃya diÂÂhi 3 tassa paÂiladdhamaggo hetu, Ãrambho paccayo, kÃyiko cetasikassa koÂÂhÃso ca. 16. SamÃropanoti: vibhatti idaæ suttaæ natthi samÃropanÃya bhÆmi. 7 - 16 "CattÃro ÃnisaæsÃ4 sotÃnudhatÃnaæ5 yÃva diÂÂhiyà suppaÂividdhÃnaæ"* suttaæ vitthÃrena kÃtabbaæ. Yu¤jato ghaÂentassa vÃyamato gilÃno maraïakÃle devabhÆto paccekabodhiæ pÃpuïÃti. 'SotÃnudhatÃ'ti 6 saddhammasavanena7 kataæ hoti. Na ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya tassa cittaæ tasitaæ hoti, na ca nibbiddhattaæ8, idaæ ca suttaæ pa¤cannaæ puggalÃnaæ desitaæ: saddhÃnusÃrino mudindriyassa tikkhindriyassa ca dhammÃnusÃrino tikkhindriyassa mudindriyassa ca, yo pana mohacarito9 puggalo na sakkoti yu¤jituæ ghaÂituæ vÃyamituæ yathÃbhÆtaæ yathÃsamÃdhikà vimutti taæ khaïaæ taæ layaæ taæ muhuttaæ phalaæ dasseti. SÃdhu parihÃyati paro taæ duyhati, no tu sukhaavipÃkinÅ [PTS Page 232] [\q 232/] bhavati. Tassa diÂÂheyeva ca dhamme upapajjaaparÃpariyavedanÅyaæ. Tattha yo puggalo dhammÃnusÃrÅ, tassa yadi sotÃnudhatà dhammà honti, so yu¤janto pÃpuïÃti. Yo dhammÃnusÃrÅ mudindriyo, so gilÃno pÃpuïÃti. Yo saddhÃnusÃrÅ tikkhindriyo so maraïakÃlasamaye pÃpuïÃti. Yo mudindriyo so devabhÆto pÃpuïÃti. 1. PaÂisotagÃminÃ-machasaæ, [PTS] 2. EkattÃya-machasaæ, [PTS] 3. UpÃdÃya diÂÂhi-[PTS] 4. Pa¤cÃnisaæsÃ-machasaæ, [PTS] 5. SotÃnugatÃnaæ-machasaæ, [PTS] *] CatukkaÇguttara mahÃvagga. 6. SotÃnugatÃni-machasaæ, [PTS] 7. Saddhammassavanena-machasaæ. 8. Anibbiddhattaæ-machasaæ, [PTS] 9. Yo pa¤ca mohacarito-[PTS] [BJT Page 292] [\x 292/] Yadà devabhÆto na pÃpuïÃti, so1 teneva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà paccekabedhiæ pÃpuïÃti, yo sotÃnudhatesu yu¤jati ghaÂeti vÃyamati, so pubbÃparena 2 visesaæ sa¤jÃnÃti, sa¤jÃnanto pÃpuïÃti. Sace pana gilÃnassa manasikÃro hoti, tattha yu¤janto pÃpuïÃti sace panassa maraïakÃle saæviggo hoti, tattha yu¤janto pÃpuïÃti. Sace pana na katthaci 3 saævego hoti, tassa devabhÆtassa sukhino dhammabhÆtà pÃdà evaæ avilapati (?) So evaæ jÃnÃti: 'ayaæ so dhammavinayo yattha mayaæ pubbe manussabhÆtà brahmacariyaæ carimbhÃ'ti. Atha devabhÆto pÃpuïÃti. Dibbesu và pa¤casu kÃmaguïesu ajjhosito hoti pamÃdavihÃrÅ, so tena kusalamÆlena paccekabodhiæ pÃpuïÃti. YÃ4 paratoghosena vacasà suparicitÃ5 ayaæ sutamayÅ pa¤¤Ã. Ye pana dhammà honti manasà anupekkhitÃ, ayaæ cintÃmayÅ pa¤¤Ã. YÃ6 diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ, ayaæ bhÃvanÃmayÅ pa¤¤Ã. Yaæ sotÃnudhatà manasà paricità honti, (?) Yo ca diÂÂhe yeva dhamme parinibbÃyÅ, ayaæ arahÃ7 puggalo. Yo upapajjati devabhÆto pÃpuïÃti, tattha ca parinibbÃyati, ayaæ anÃgÃmÅ. Yo tena kusalamÆlena paccekabodhiæ pÃpuïÃti, ayaæ pubbayogasambhÃrasambhuto puggalo. [PTS Page 233] [\q 233/] "SotÃnudhatà dhammÃ'ti paÂhamaæ vimuttÃyatanaæ, vacasà paricitÃ'ti dutiyaæ tatiyaæ ca vimuttÃyatanaæ, manasÃnupekkhitÃ'ti catutthaæ vimuttÃyatanaæ, diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ'ti pa¤camaæ vimuttÃyatanaæ. SotÃnudhatÃya vimuttiyà vacasà yà vÃcà suppaÂividdhà anupubbadhammassa sotena sutvà sÅlakkhandhe paripÆreti, manasà anupekkhità samÃdhikkhandhaæ paripÆreti, diÂÂhiyà suppaÂividdhà pa¤¤Ãkkhandhaæ paripÆreti. 'SotÃnudhatà dhammà bahussutà hontÅ'ti vitthÃrena kÃtabbaæ, idaæ paÂhamaæ saddhÃpadÃnaæ. 'Manasà anupekkhitÃ'ti paÂisallÃnabahulo viharati, vitthÃrena kÃtabbaæ. Idaæ dutiyaæ saddhÃpadÃnaæ. 'DiÂÂhiyà suppaÂividdhÃ'ti anÃsavà cetovimutti 6, 'nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃtÅ'ti idaæ tatiyaæ saddhÃpadÃnaæ. 'SotÃnudhatà dhammÃ'ti sekhaæ satthà dasseti. 'Manasà anupekkhitÃti arahantaæ9 satthà dasseti. DiÂÂhiyà suppaÂividdhÃ'ti tathÃgataæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ satthà dasseti. 1. Na so machasaæ, [PTS] 2. PubbÃpannena-machasaæ, [PTS] 3. Kattha-[PTS] 4. Yo-[PTS] 5. Và kassa suparivitena-[PTS] 6. Yaæ-machasaæ, [PTS] 7. Arahaæ-ma. 8. CetovimuttiyÃ-machasaæ, [PTS] 9. Arahattaæ-machasaæ, [PTS] [BJT Page 294] [\x 294/] 'SotÃnudhatà dhammÃ'ti kÃmÃnaæ nissaraïaæ dasseti, manasà anupekkhitÃ'ti rÆpadhÃtuyà nissaraïaæ dasseti, 'diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ'ti tedhÃtukÃnaæ nissaraïaæ dasseti. Ayaæ suttattho. 1. Tattha katamo desanÃhÃro1: imamhi sutte tayo esanà desitÃ, sotÃnudhatehi dhammehi cavasà paricitehi kÃmesanÃya samathamaggo. DiÂÂhiyà suppaÂividdhehi buhmacariyesanÃya samathamaggo. 2. Vicayoti yathà suttaæ manasikaronto vicinanto sutamayÅpa¤¤aæ paÂilabhati. Yathà ca so manasikarotÅti yathà sutadhammà tadà cintÃmayÅ pa¤¤aæ paÂilabhati. Yathà [PTS Page 234] [\q 234/] diÂÂheva dhamme manasikaroti tadà bhÃvanÃmayÅ pa¤¤aæ paÂi labhati, ayaæ vicayo. 3. Sutena sutamayÅ pa¤¤aæ paÂilabhati, cintÃya cintÃmayÅ pa¤¤aæ paÂilabhati, bhÃvanÃya bhÃvanÃmayÅ pa¤¤aæ paÂilabhati atthi esà yutti. 4. PadaÂÂhÃnoti: sotÃnudhatà dhammÃ'ti dhammasavanassa 2 padaÂÂhÃnaæ. 'Vacasà paricitÃ'ti yu¤janÃya padaÂÂhÃnaæ. 'Manasà anupekkhitÃ'ti 3 dhammÃnudhammÃya vipassanÃya padaÂÂhÃnaæ. DiÂÂhiyà suppaÂividdhÃ'ti pa¤¤Ãyapi. (?) PadaÂÂhÃnaæ. (5. Lakkhaïoti: ) (ettha lakkhaïahÃro potthakesu Æno viya dissati) 6. CatubyÆhoti: imamhi sutte bhagavato ko adhippÃyo: ye imÃhi dvÅhi pa¤¤Ãhi samannÃgatà te hi. . . ..[PTS Page 235. [\q 235/] ..One page misplaced to BJ 298 ??].. . Yanti niyyÃnikaæ sÃsananti. Ayaæ adhippÃyo. [PTS Page 236] [\q 236/] 7. (ùvaÂÂoti: assavanenava amanasikÃrena ca appaÂivedhena ca sakkÃyasamudayagÃminÅ paÂipadà vuttÃ. Savanena ca manasikÃrena ca paÂivedhena ca sakkÃyanirodhagÃminÅ paÂipadà vuttÃ. Ayaæ ÃvaÂÂo. 8. VibhattÅti: ekaæsabyÃkaraïÅyo. Natthi tattha vibhattiyà bhÆmi. 9. Parivattanoti: ye cattÃro ÃnisaæsÃ4 pa¤cÃdinà paÂipakkhena (?) Teneva diÂÂheva dhamme pÃpuïati, taæ upapajjamÃnà aparo pariyÃyo (?) 10. Vevacananti: sotÃnudhatÃ5 dhammÃti yaæ vuttaæ diÂÂhimpi pa¤¤indriyaæ vi¤¤Ãtampi 6. DaÂÂhiyà suppaÂividdhampi vibhavitampi? 1. Katamà desanÃ-[PTS] 2. Dhammassavanassa-machasaæ, [PTS] 3. AnupekkhinÃti-[PTS] 4. Pa¤cÃnisaæsÃ-machasaæ, [PTS] 5. SotÃnugatÃ-machasaæ, [PTS] 6. Vi¤¤attampi-machasaæ, [PTS] [BJT Page 296] [\x 296/] 11. Pa¤¤attiti: sotÃnudhatÃ1 dhammÃti desanà avijjà pa¤¤attiyà pa¤¤attaæ, manasikÃro pÃmojjapa¤¤attiyà pa¤¤atto diÂÂhadhammÃpi Ãnisaæsapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ. 12. Otaraïoti: tisso pa¤¤Ã vacasà paricitesu sutamayipa¤¤Ã, manasà anupekkhitesu cintÃmayÅpa¤¤Ã, diÂÂhiyà suppaÂividdhesu bhÃvanÃmayÅpa¤¤Ã, imÃni ariyasaccÃni indriyÃni vijjuppÃdà avijjÃnirodho paÂiccasamuppÃdo, indriyesu tÅïi indriyÃni, Ãyatanesu dhammÃyatanapariyÃpannÃ, dhÃtusu dhammadhÃtupariyÃpannÃti. 13. Sodhanoti: Ãrambho2 suttassa paveso niyutto. 14. AdhiÂÂhÃnoti: cattÃro ÃnisaæsÃti 3 vemattatÃya pa¤¤attà ÃnisaæsÃ, sotÃnudhatÃti: vemattatÃya ariyavohÃro pa¤¤atto dhamme ca savananti ekattatÃya pa¤¤attaæ. 15. ParikkhÃroti: dhammasavanassa 4 payirupÃsanÃ5 paccayo, saddhà hetu. Manasà anupekkhanÃti. AtthapaÂisaæveditÃ6 paccayo, dhammapaÂisaævedità hetu. DiÂÂhiyà suppaÂividdhÃti: [PTS Page 237] [\q 237/] saddhammasavanaæ ca manasikÃro ca paccayo, sutamayÅ cintÃmayÅ pa¤¤Ã hetu. 16. SamÃropanoti: vibhattaæ suttaæ, aparo pariyÃyo nibbattiphale natthi 7. Tattha samÃropanÃya bhÆmi. 7 - 17 Tattha katamaæ vÃsanÃbhÃgiyaæ ca nibbedhabhÃgiyaæ ca suttaæ: "Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hatÅ"ti gÃthÃ* dadatoti: dÃnamayikapu¤¤akiriyavatthu vuttaæ. Saæyamato veraæ na ciyati"ti: sÅlamayikapu¤¤akiriyavatthu vuttaæ. "Kusalo ca jahÃti pÃpaka"nti: lobhassa ca mohassa ca byÃpÃdassa ca pahÃnamÃha. "RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto"ti: lobhassa ca mohassa ca byÃpÃdassa ca chandarÃga vinayamÃhÃti. "Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hatÅ"ti alobho kusala mÆlaæ bhavati. 'Saæyamato veraæ na cÅyati'ti adoso kusalamÆlaæ bhavati, 'saæyamato veraæ na ciyatÅ'ti averà asapattà abyÃpÃdatÃya sadÃ, 'kusalo ca jahÃni pÃpaka'nti ¤ÃïuppÃdà a¤¤Ãïanirodho. 1. SotÃnugatÃ-machasaæ, [PTS] 2. Yo Ãmbho-machasaæ. 3. Pa¤cÃnisaæsÃti-machasaæ, [PTS] 4. Dhammassavanassa-machasaæ. 5. PatirÆpÃsanÃ-machasaæ. 6. AtthappaÂisaæveditÃ-machasaæ. 7. Nibbatti bale natthi-machasaæ. * UdÃna pÃÊi-cundasutta. [BJT Page 298] [\x 298/] [D the following belongs to BJT 294 ] [PTS 234]ra rÆ sa nibbuto'ti: maggaphalaæ anupÃdisesaæ ca nibbÃnadhÃtuæ manteti. DÃnena oÊÃrikÃnaæ kilesÃnaæ pahÃnaæ manteti. SÅlena majjhimÃnaæ pa¤¤Ãya sukhumakilesÃæ (pahÃnaæ) manteti. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti katà ca bhÆmi. 'Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati saæyamato veraæ na cÅyati, kusalo ca jahÃti pÃpaka'nti maggo vutto. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti maggaphalamÃha. 'Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati, saæyamato'ti tÅhi padehi lokikaæ kusalamÆlaæ vuttaæ, rÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti lokuttaraæ kusalamÆlaæ vuttaæ. 'Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati - saæyamato veraæ na cÅyatÅ'ti: puthujjanabhÆmiæ manteti. "Kusalo ca jahÃti pÃpaka"nti sekhabhÆmiæ manteti. RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto"ti: asekhabhÆmi vuttÃ1. [PTS Page 235] [\q 235/] "Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati - saæyamato veraæ na cÅyatÅ"ti: magganiyà paÂipadà vuttÃ. "Kusalo ca jahÃti pÃpaka"nti: sekhavimutti. "RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto"ti: asekhavimutti. "Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati - saæyamato veraæ na cÅyatÅ"ti: dÃnakathaæ sÅlakathaæ sagga kathaæ2 lokikÃnaæ dhammÃnaæ desanamÃha. "Kusalo ca jahÃti pÃpaka"nti: loke ÃdÅnavÃnupassanÃ. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti: sÃmukkaæsikÃya dhammadesanÃyapi paÂividdhÃ. 'Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati'ti: pÃïÃnaæ abhayadÃnena pÃïÃtipÃtà veramaïiyà sattÃnaæ3 abhayaæ deti. Evaæ sabbÃni sikkhÃpadÃni kÃtabbÃni 'saæyamato veraæ na cÅyatÅ'ti: sÅle patiÂÂhÃya cittaæ saæyameti, tassa saæyamato pÃripÆriæ gacchati. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti: dve vimuttiyo. Ayaæ suttasiddeso. 1. Tattha katamà desanÃ: imamhi sutte kiæ desitaæ: dve sugatiyo devà ca manussà ca dibbà ca pa¤cakÃmaguïà mÃnussakà ca. DvÅhi padehi niddeso. 'Dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati, saæyamato veraæ na cÅyati, kusalo ca jahÃti pÃpaka'nti maggo vutto. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti dve nibbÃnadhÃtuyo desità sopÃdisesà ca anupÃdisesà ca. Ayaæ desanÃ. 2. Vicayoti: 'dadato pu¤¤aæ pava¬¬hatÅ'ti iminà paÂhamena padena dÃnamayikapu¤¤akiriyavatthu vuttaæ, tenassa ÃnantariyÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ (uppÃdo vutto?) Dutiyena padena. . . . * Catutthena rÃgadosamohakkhayena rÃgavirÃgà cetovimutti, mohakkhayena avijjÃvirÃgà pa¤¤Ãvimutti. Ayaæ vicayo. 1. AsekkhabhÆmiæ-[PTS] 2. Maggakathaæ-machasaæ, [PTS] 3. VeramaïÅsattÃnaæ-machasaæ, [PTS] *] Ettha Ænatà dissati. [The preceding seeems to belong to BJ 294 ] [PTS 334] [BJT Page 300] [\x 300/] 3. YuttÅti: dÃne Âhito ubhayaæ hi paripÆreti. Macchariyaæ ca pajahati, pu¤¤aæ ca pava¬¬hati. Atthi esà yutti. 4. PadaÂÂhÃnanti: 'dadato pu¤¤aæ pava¬¬hatÅ'ti cÃgÃdhiÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ. 'Saæyamato veraæ na cÅyatÅ'ti pa¤¤ÃdhiÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ. 'Kusalo ca jahÃti pÃpaka'nti saccÃdhiÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti upasamÃdhiÂÂhÃnassa padaÂÂhÃnaæ. Ayaæ padaÂÂhÃno. [PTS Page 238] [\q 238/] 5. Tattha katamo lakkhaïo: dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati saæyamato veraæ na ciyati. Dadatopi veraæ na karÅyati1 kusalo ca jahÃti pÃpakaæ rÃgadosamohakkhayà sa nibbuto' rÆpakkhayÃpi vedanÃkkhayÃpi 2 yena rÆpena diÂÂhaæ, tena tathÃgato pa¤¤Ãpento pa¤¤Ãpeyya 3 rÆpassa khayà virÃganirodhÃti. Evaæ pa¤cakkhandhÃ. 6. CatubyÆhoti: idha bhagavato ko adhippÃyo: ye mahÃbhogÃnaæ patthayissanti, te dÃnaæ dassanti parissayapahÃnÃya, ye averÃbhicchandakÃ, te pa¤ca verÃni pajahissanti, ye kusalÃbhicchandakÃ, te aÂÂhaÇgikaæ maggaæ bhÃvessanti aÂÂhannaæ micchattÃnaæ pahÃnÃya, ye nibbÃyitukÃmÃ, te rÃgadosamohaæ pajahissantÅti ayaæ bhagavato adhippÃyo. 7. ùvaÂÂoti: yaæ ca addato maccariyaæ yaæ ca asaæyamato veraæ, yaæ ca akusalassa pÃpassa appahÃnaæ, ayaæ dukkhaniddeso na samudayo. Alobhena ca adosena ca amohena ca kusalena imÃni tÅïi kusalamÆlÃ, tesaæ paccayo aÂÂha sammattÃni, ayaæ maggo. Tesaæ rÃgadosamohÃnaæ khayÃ, ayaæ nirodho. 8. VibhattÅti: 'dadato pu¤¤aæ pava¬¬hatÅ'ti na ekaæsena, yo rÃjadaï¬abhayena deti, yo ca akappiyassa paribhogena sÅlavattesu deti, na tassa pu¤¤aæ pava¬¬hatÅti, so cetaæ dÃnaæ akusalena deti. Daï¬adÃnaæ satthadÃnaæ apu¤¤amayaæ pava¬¬hati, na pu¤¤aæ. 'Saæyamato veraæ na cÅyatÅ'ti na ekaæsena kiæ kÃraïaæ: yaæ ca yo vadhaæ4 diÂÂhadhammikaæ passati, yadi mama rÃjÃno gahetvà hatthaæ và chindeyyuæ5 -pe- na tena saæyamena veraæ na karoti. Yo tu evaæ samÃdiyati: [PTS Page 239] [\q 239/] pÃïÃtipÃtassa pÃpako vipÃkoti. DiÂÂhe yeva dhamme abhisamparÃye ca evaæ sabbassa akusalassa hetuto Ãrati. Iminà saæyamena veraæ na cÅyati. 9. Parivattanoti 6: 'dadato pu¤¤aæ pava¬¬hatÅ'ti: addato pu¤¤aæ na pava¬¬hati, yaæ dÃnamayaæ taæ. 'Saæyamato veraæ na ciyati'ti 7 asaæyamato veraæ karÅyati. Kusalo ca jahÃti pÃpakaæ akusalo na jahÃti. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti: . . . . Nibbuto, asekhassa natthi nibbuti. (?) 1. KariyÃti-machasaæ, [PTS] 2. VedanakkhayÃpi-machasaæ. 3. Pa¤¤apeyya-machasaæ. 4. Padaæ-machasaæ, [PTS] 5. Chindeyya-machasaæ, [PTS] 6. ParivattanÃti-machasaæ, [PTS] 7. Na cÅyati-machasaæ, [PTS] [BJT Page 302] [\x 302/] (Amhehi gantvÃpi na bhagavà Ãnito, dÆtaæ pesetvÃpi na pakkosÃpito, sayameva pana mahÃbhikkhusaÇghaparivÃro amhÃkaæ vasanaÂÂhÃnaæ sampatto, amhehi ca santhÃgÃrasÃlà kÃritÃ, ettha mayaæ dasabalaæ Ãnetvà maÇgalaæ bhaïÃpemÃti cintetvà upasaækamiæsu. 'Yena santhÃgÃraæ tenupasaækamiæsÆ'ti taæ divasaæ kira santhÃgÃre cittakammaæ niÂÂhÃpetvà aÂÂakà muttamattà honti. Buddhà nÃma ara¤¤ajjhÃsayà ara¤¤ÃrÃmà antogÃme vaseyyuæ và no vÃ'ti, tasmà bhagavato manaæ jÃnitvà ca paÂijaggissÃmÃti cintevà te bhagavantaæ upasaækamiæsu. IdÃni pana manaæ labhitvà paÂijaggitukÃmà yena santhÃgÃraæ tenupasaækamiæsu. Sabbasatthari'nti yathà sabbaæ santhataæ hoti evaæ, yena bhagavà tenupasaÇkamiæsÆ'ti ettha pana te mallarÃjÃno santhÃgÃraæ paÂijaggitvà nagaravÅthiyo'pi sammajjÃpetvà dhaje ussÃpetvà gehadvÃre puïïaghaÂe ca1 kadaliyo ca ÂhapÃpetvà sakalanagaraæ dÅpamÃlÃhi vippakiïïatÃrakaæ viya katvà 'khÅrapake khÅraæ pÃyetha, daharakumÃre 2 lahuæ lahuæ bhojetvà sayÃpetha, uccÃsaddaæ mà karittha 3 ajja ekarattiæ satthà antogÃme 4 vasissati, buddhà nÃma appasaddakÃmà hontÅ'ti bheriæ carÃpetvà sayaæ daï¬akadÅpikà ÃdÃya yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. 'Bhagavantaæ yeva purakkhatvÃ'ti bhagavantaæ [PTS Page 240] [\q 240/] pÆrato katvÃ, tattha bhagavà bhikkhÆnaæ ceva upÃsakÃnaæ ca majjhe nisinno ativiya virocati samantapÃsÃdiko suvaïïavaïïo abhirÆpo dassanÅyo. PuratthimakÃyato suvaïïavaïïÃrasmi uÂÂhahitvà asÅtihatthaÂÂhÃnaæ5 gaïhÃti, pacchimakÃyato dakkhiïahatthato vÃmahatthato suvaïïavaïïà rasmiuÂÂhahitvà asÅtihatthaÂÂhÃnaæ gaïhÃti, (upari kesantato paÂÂhÃya sabbakesÃmantehi moragÅvavaïïarasmi uÂÂhahitvà gaganatale asÅtihatthaÂÂhÃnaæ gaïhÃti) heÂÂhà pÃdatalehi pavÃÊavaïïarasmi uÂÂhahitvà ghanapaÂhaviæ6 asÅtihatthaÂÂhÃnaæ gaïhÃti, evaæ samantà asÅtihatthamattaÂÂhÃnaæ chabbaïïabuddharasmiyo vijjotamÃnà pipphandamÃnÃ7 vidhÃvanti sabbe disÃbhÃgà suvaïïacampakapupphehi vikiriyamÃnà viya. SuvaïïaghaÂato nikkhanta suvaïïarasadhÃrÃhisa si¤camÃnà viya pasÃrikasuvaïïapaÂaparikkhittà viya verambavÃtasamuddhuta 8 kiæsukakaïikÃra 9 pupphacuïïasamÃkiïïÃ10 viya vippakÃsanti 11 bhagavato'pi asÅti- 1. SuvaïïaghaÂi ma, [PT*. 2. Dahare kumÃre-machasaæ, [PTS] 3. Mà kari-machasaæ, [PTS] 4. AntogÃmeva-ma, [PTS] 5. Gaganatale asÅti hatthaæ ÂhÃnaæ-ma, [PTS] 6. Pathaviyaæ-ma, [PTS] 7. Vitaï¬amÃnÃ-ma. 8. SamuÂÂhita-ma. 9. KiæsukakiæsukÃrakaïikÃraæ ca. 10. SamokiïïÃ-ma. 11. Vippakasantaæ-ma. [BJT Page 304] [\x 304/] Anubya¤janabyÃmappabhÃdvattiæsavaralakkhaïasamujjalaæ sariraæ samuggatatÃrakaæ viya gaganatalaæ vikasitamiva padumavanaæ sabbaphÃliphullo viya yojanasatiko pÃricchattako paÂipÃÂiyà ÂhapitÃnaæ dvattiæsacandÃnaæ dvattiæsasuriyÃnaæ dvattiæsacakkavattÅnaæ dvattiæsadevarÃjÃnaæ dvattiæsamahÃbrÃhmaïaæ (siriyà siriæ abhibhavamÃnaæ viya virocati parivÃretvà nisinnabhikkhupi sabbeva appicchà santuÂÂhà pavicittà asaæsaÂÂhà Ãraddhaviriyà cattÃro vacanakkhamà codakà pÃpagarahino sÅlasampannà samÃdhisampannà -pe- ) (saÇgitisuttavaïïanÃ. *) Nibbuto asekhassa natthi nibbuti. (?) 10. Vevacanoti1: dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati, anumodatopi pu¤¤aæ pava¬¬hati. Cittassa samÃdahatopi veyyÃvaccakirisÃyapi pu¤¤aæ pava¬¬hatÅti. 11. Pa¤¤attati: 'dadato pu¤¤aæ pava¬¬hatÅ'ti alobhassa paÂinissayaghÃtapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. 'Saæyamato veraæ na cÅyatÅ'ti adosassa paÂinissayaghÃtapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. Kusalo ca jahÃti pÃpaka'nti amohassa paÂinissayaghÃtapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. [PTS Page 241] [\q 241/] 12. Otaraïoti: pa¤casu indriyesu dadato pu¤¤aæ pava¬¬hati. Saæyamato veraæ na cÅyati, saæyamena sÅlakkhandho otiïïo, chasu indriyesu saævaro, ayaæ samÃdhikkhandho. Yaæ kusalo ca jahÃti pÃpakaæ ayaæ pa¤¤Ãkkhandho. RÃgadosamohakkhayà sa nibbutoti vimuttikkhandho. DhÃtusu dhammadhÃtu, Ãyatanesu manÃyatanaæ. 13. Sodhanoti: yenÃrambhena idaæ suttaæ desitaæ, so Ãrambho suddho. 14. AdhiÂÂhÃnoti: dÃnanti ekattatÃya 2 pa¤¤attaæ. CÃgo pariccÃgo dhammadÃnaæ ÃmisadÃnaæ aÂÂha dÃnÃni vitthÃrena kÃtabbÃni, ayaæ vemattatÃ. Na ca dadato ekattapa¤¤attiyà pa¤¤attaæ khantÅ anavajjanti 3 pa¤¤attiyà pa¤¤attaæ. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti rodha 4 viriyapa¤¤attiyà pa¤¤attÃ. 15. ParikkhÃroti: dÃnassa pÃmojjaæ paccayo, alobho hetu. Saæyamato yonisomanasikÃro hetu, pariccÃgo paccayo. 'Kusalo ca jahÃti pÃpaka'nti yathÃbhÆtadassanaæ paccayo, ¤ÃïapaÂilÃbho5 hetu. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti parato ca ghoso ajjhattaæ ca yoniso manasikÃro dhammo ca hetu ca paccayo ca. * SaægÅti suttavaïïanÃpÃÂho'yaæ parivattanahÃrasampÃtaÂÂhÃne kimatthamÃropitoti na ¤Ãyate. 1. Vevacananti-machasaæ. 2. EkattÃya-[PTS] 3. AnÃvajjanti-[PTS] 4. Yodha-[PTS] 5. ¥ÃïappaÂilÃbho-machasaæ. [BJT Page 306] [\x 306/] 16. SamÃropanoti: 'dadato pu¤¤aæ pava¬¬hatÅ'ti gÃthà tassa sÅlampi va¬¬hati, saæyamo'pi va¬¬hati. 'Saæyamato veraæ na cÅyatÅ'ti a¤¤epi kilesà na cÅyanti, yepissa tappaccayà upphajjeyyuæ Ãsavà vighÃtÃ, tepissa na uppajjanti. 'RÃgadosamohakkhayà sa nibbuto'ti rÃgadosassÃpi khayà rÃgÃnusayassÃ'pi khayà dosassa mohassÃpi, 'sa nibbuto'ti sopÃdisesà nibbÃnadhÃtu anupÃdisesÃpi. Ayaæ samÃropano. Therassa mahÃkaccÃyanassa peÂakopadese hÃrassa sampÃtabhÆmi samattÃ. [PTS Page 242] [\q 242/] [BJT Page 308] [\x 308/] 8. SuttavebhaÇgiyaæ PubbÃkoÂi na pa¤¤Ãyati avijjà ya ca bhavataïhÃya ca. Tattha avijjÃnÅvaraïaæ taïhÃsaæyojanÃnaæ sattÃnaæ pubbÃkoÂi na pa¤¤Ãyati. Tattha ye sattà taïhÃsaæyojanà te ajjhosÃnabahulà mandavipassakà ye pasa ussannadiÂÂhikà sattÃ, te vipassanà bahulÃ. MandajjhosÃnÃ. 1. Tattha kaïhÃcarità sattà sattasa¤¤ÃbhiniviÂÂhà anuppÃdavayadassino. Te pa¤casu khandhesu attÃnaæ samanupassanti: "rÆpavantaæ và attÃnaæ, attani và rÆpaæ, rÆpasmiæ và attÃna"nti. Evaæ pa¤cakkhandhÃ. A¤¤ehi khandhehi attÃnaæ samanupassanti, tattha 1 ussannadiÂÂhikà sattà vipassamÃnà khandhe ujuæ attato samanupassanti. Te rÆpaæ attato samanupassanti. Yaæ rÆpaæ, so attÃ, yo ahaæ, taæ rÆpaæ. So rÆpavinÃsaæ passati, ayaæ ucchedavÃdÅ, iti pa¤cannaæ khandhÃnaæ paÂhamÃbhinipÃtà sakkÃyadiÂÂhiyo pa¤ca ucchedaæ bhajanti. Taæ jÅvaæ taæ sarÅranti, ekamekamhi khandhe tÅhi padehi pacchÅmakhehi sassataæ bhajati. A¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅra'ïathÅ. Ito bahiddhà te pabbajità taïhÃcarità kÃmasukhallikÃnuyogamanuyuttà viharanti, tena yeva 2 nissandena. DiÂÂhicarità [PTS Page 243] [\q 243/] attakilamathÃnuyogamanuyuttà viharanti, tena yeva diÂÂhisukhena ettÃvatà bÃhirako payogo. Tattha diÂÂhicarità sattà ye ariyaædhammavinayaæ3 otaranti, te dhammÃnusÃrino honti, ye taïhÃcarità sattà ariyaæ dhammavinayaæ otaranti, te saddhÃnusÃrino honti. Tattha ye diÂÂhicaritÃ, te kÃmesu dosadiÂÂhi, na ca ye kÃmesu anusayà samÆhatÃ, te attakilamathÃnuyogamanuyuttà viharanti. Tesaæ satthà dhammaæ desati, a¤¤e và sÃvako kÃmehi natthi atthoti te ca pubbeyeva kÃmehi anatthÅkÃ, iti kÃme appakasirena paÂinissajanti 4 te cetasikena dukkhena anajjhositÃ. Tena vuccati, sukhà paÂipadÃ'ti ye pana taïhÃcarità sattÃ, te kÃmesu ajjhositÃ, tesaæ satthà và dhammaæ deseti, a¤¤ataro và bhikkhÆ, kÃmehi natthi attho'ti. Te piyarÆpaæ dukkhena paÂinissajanti 4, tena vuccati dukkhà paÂipadÃ'ti iti ime sabbasattà dvÅsu paÂipadÃsu samosaraïaæ gacchanti dukkhÃyaæ ca sukhÃyaæ ca. 1. Tassa-machasaæ, [PTS] 2. Ye ca-machasaæ, [PTS] 3. Ariyadhammavinayaæ-machasaæ, [PTS] 4. Nissaæjjanti-machasaæ, [PTS] [BJT Page 310] [\x 310/] Tattha ye diÂÂhicarità sattÃ, te dvidhÃ: mudindriyà ca tikkhindriyà ca. Tattha ye diÂÂhicarità satÃtà tikkhindriyà sukhena paÂinissajanti. Khippaæ ca abhisamenti, te vuccati khÅppÃbhŤ¤Ã sukhà paÂipadÃ'ti, tattha ye diÂÂhicarità sattà mudindriyà paÂhamaæ tikkhindriyaæ upÃdÃya dandhataraæ abhisamenti, te sukhena paÂinissajanti, dandhaæ ca abhisamenti. Tena vuccati sukhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã'ti. Tattha taïaÓ­carità sattà dvidhÃ: tikkhindriyà ca mudindriyà ca. [PTS Page 244] [\q 244/] tattha ye taïhÃcarità sattà tikkhindriyà dukkhena paÂinissajanti, khippaæ ca abhisamenti. Tena vuccati. Dukkhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã'ti. Tattha ye taïhÃcarità sattà mudindriyà paÂhamaæ tikkhindriyaæ upÃdÃya dandhataraæ abhisamenti, te dukkhena paÂinissajanti, dandhaæ ca abhisamenti, tena vuccati: dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã'ti. Imà catasso paÂipadÃyo apa¤camà ajaÂÂhà ye hi keci1 nibbutà nibbÃdhissanti và imÃhi catÆhi paÂipadÃhi ana¤¤Ãhi. Ayaæ paÂipadÃcatukkena kilesa niddisati. Yà catukkamaggena ariyadhammesu niddisitabbÃ. Ayaæ vuccati sÅhavikkÅÊito nÃma nayo. 2. TatÅrame cattÃro ÃhÃrÃ, cattÃro vipallÃsÃ, upÃdÃnÃ, yogÃ, ganthÃ, ÃsavÃ, oghÃ, sallà vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo, agatigamanÃ'ti. Evaæ imÃni sabbÃni dasa padÃti. Ayaæ suttassa saæsandanÃ. CattÃro ÃhÃrÃ: tattha yo ca kabaliÇkÃro2 ÃhÃro yo ca phasso ÃhÃro, ime taïhÃcaritena pahÃtabbÃ, tattha yo ca manosa¤cetanÃhÃro yo ca vi¤¤ÃïahÃro, ime diÂÂhicaritena pahÃtabbÃ. PaÂhamo ÃhÃro paÂhamo vipallÃso, dutiyo ÃhÃro dutiyo vipallÃso, tatiyo ÃhÃro tatiyo vipallÃso, catuttho ÃhÃro catuttho vipallÃso. Ime cattÃro vipallÃsà apa¤camà ajaÂÂhÃ. Idaæ ca pamÃïa cattÃro ÃhÃrÃ. Tattha paÂhame vipallÃse Âhito kÃme upÃdiyati, idaæ kÃmÆpadÃnaæ. Dutiye vipallÃse Âhito anÃgataæ bhavaæ upÃdiyati, idaæ sÅlabbatÆpÃdÃnaæ. Tatiye vipallÃse Âhito viparÅtaæ 3 diÂÂhiæ4 upÃdiyati, idaæ diÂÂhÆpadÃnaæ. [PTS Page 245] [\q 245/] catutthe vipallÃse Âhito khandhe attato upÃdiyati, idaæ attavÃdÆpÃdÃnaæ. Tattha kÃmÆpÃdÃne Âhito kÃme abhijjhÃyati ganthati, ayaæ abhijjhÃkÃyagantho. SÅlabbatÆpÃdÃne Âhito byÃpÃdaæ ganthati, ayaæ byÃpÃdÃkÃyagantho. DiÂÂhupÃdÃne Âhito paramÃsaæ ganthati, ayaæ parÃmÃsakÃyagantho. AttavÃdÆpadÃne Âhito papa¤canto gatthati, ayaæ idaæsaccÃbhiniveso kÃyagantho. 1. Yehi kehica-[PTS] 2. KabaÊÅkÃro-machasaæ, [PTS] 3. ViparÅto-machasaæ, [PTS] 4. DiÂÂhi-[PTS] [BJT Page 312] [\x 312/] Tassa ganthità kilesà Ãsavanti, ki¤ci pana vuccati vippaÂisÃro, ye vippaÂisÃrÃ1 te anusayÃ. Tattha abhijjhÃkÃyaganthena kÃmÃsavo, byÃpÃdakÃyaganthena bhavÃsavo, parÃmÃsakÃyaganthena diÂÂhÃsavo, idaæsaccÃbhinivesakÃyaganthena avijjÃsavo. Te cattÃro Ãsavà vepullabhÃvaæ gatà oghà honti, tena vuccanti 2. OghÃ'ti. Tattha kÃmÃsavo kÃmogho, bhavÃsavo bhavogho, avijjÃsavo avijjogho, diÂÂhÃsavo, diÂÂhogho. Te cattÃro oghà ÃsayamanupaviÂÂhà anusayasahagatà vuccanti 'sallÃ'ti bhadayamÃhacca tiÂÂhantà tattha kÃmogho rÃgasallaæ, bhavogho dosasallaæ, avijjogho mohasallaæ, diÂÂhogho diÂÂhisallaæ. Imehi catÆhi sallehi pariyÃdinnaæ vi¤¤Ãïaæ catusu dhammesu tiÂÂhati, rÆpe vedanÃya sa¤¤Ãya saÇkhÃresu imà catasso vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo. Tattha rÃgasallena nandÆpasevanaæ rÆpÆpagaæ vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhati. Dosasallena vedanÆpagaæ, mohasallena [PTS Page 246] [\q 246/] sa¤¤Æpagaæ, diÂÂhisallena nandÆpasevanaæ saÇkhÃrÆpagaæ vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhati. CatÆhi, vi¤¤ÃïaÂÂhitÅhi catubbividhaæ agatiæ gacchanti: chandà dosà bhayà mohÃ. RÃgena chandà agatiæ gacchanti, dosena dosà agatiæ gacchati, mohena mohà agatiæ gacchati, diÂÂhiyà bhayà agatiæ gacchati iti idaæ ca kammaæ ime ca kilesÃ, ayaæ saæsÃrassa hetu, Tatthimà catasso disÃ: kabaÊiÇkÃro3 ÃhÃro, 'asubhe subha'nti vipallÃso, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmayogo, abhijjhÃkÃyagantho, kÃmÃsavo, kÃmogho, rÃgasallaæ rÆpÆpagà vi¤¤ÃïaÂÂhiti, chandà agatigamanaæ. Ayaæ paÂhamà disÃ. Phasso ÃhÃro, 'dukkhe sukha'nti vipallÃso, sÅlabbatÆpÃdÃnaæ, bhavayogo, byÃpÃdo kÃyagantho, bhavÃsavo, bhavogho, dosasallaæ, vedanÆpagà vi¤¤ÃïaÂÂhiti, dosà agatigamanaæ, ayaæ dutiyà disÃ. Manosa¤cetanÃhÃro, 'anattani attÃ'ti vipallÃso, diÂÂhupÃdÃnaæ, diÂÂhiyogo, parÃmÃsakÃyagantho, diÂÂhÃsavo, diÂÂhogho, diÂÂhisallaæ, sa¤¤Æpagà vi¤¤ÃïaÂÂhiti, bhayà agatigamanaæ, ayaæ tatiyà disÃ. Vi¤¤ÃïahÃro, 'anicce nicca'nti vipallÃso, attavÃdÆpÃdÃnaæ, avijjÃyogo, idaæsaccÃbhiniveso kÃyagantho, avijjÃsavo, avijjogho, mohasallaæ, saÇkhÃrÆpagà vi¤¤ÃïaÂÂhiti, mohà agatigamanaæ ayaæ catutthi disÃ. Iti imesaæ dasannaæ suttÃnaæ paÂhamena padena paÂhamÃya disÃya Ãlokanaæ, ayaæ vuccati disÃlokanÃ. [PTS Page 247] [\q 247/] 1. Yo vippaÂisÃro-[PTS], 2. VuccatÅ-machasaæ. 3. KabaÊÅkÃro-machasaæ, [PTS] [BJT Page 314] [\x 314/] CatÆhi vipallÃsehi akusalapakkhe disÃvilokanà kilesaæ saæyojetvà ayaæ akusalapakkhe disÃvilokanÃya bhÆmi. Pa¤cannaæ dasannaæ1 suttÃnaæ yÃni paÂhamÃni padÃni imesaæ dhammÃnaæ ko attho, eko attho, bya¤janameva nÃnaæ. Evaæ dutiyÃ, evaæ tatiyÃ, evaæ catutthi. Ayaæ paÂhamà saæsandanÃ. Iminà peyyÃlena sabbe kilesà catusu padesu pakkhipitabbÃ. Tato kusalapakkhe catasso paÂipadÃ, cattÃri jhÃnÃni, cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro vihÃrÃ: dibbo brahmà ariyo Ãne¤jo, cattÃro sammappadhÃnÃ, cattÃro acchariyà abbhutadhammo, cattÃro adhiÂÂhÃnÃ, cattÃro samÃdhayo: chandasamÃdhi viriyasamÃdhi cittasamÃdhi vÅmaæsÃsamÃdhi, cattÃro dhammà sukhabhÃgiyà nä¤atra bojjhaÇgà nä¤atra tapasà nä¤atirandriya saævarà nä¤atra sabbanissaggà cattÃri appamÃïÃni. Tattha dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã bhÃviyamÃnà bahulÅkariyamÃnà paÂhamaæ jhÃnaæ paripÆreti, paÂhamaæ jhÃnaæ paripuïïaæ paÂhamaæ satipaÂÂhÃnaæ paripÆreti, paÂhamaæ satipaÂÂhÃnaæ paripuïïaæ paÂhamaæ vihÃraæ paripÆreti, paÂhamo vihÃro paripuïïe, paÂhamaæ sammappadhÃnÃæ paripÆreti. PaÂhamaæ sammappadhÃnaæ paripÆïïaæ paÂhamaæ acchariyaæ abbhutaæ dhammaæ paripÆreti, paÂhamo acchariyo abbhuto dhammo paripuïïo paÂhamaæ adhiÂÂhÃnaæ paripÆreti. PaÂhamaæ adhiÂÂhÃnaæ paripuïïaæ chandasamÃdhiæ paripÆreti, chandasamÃdhi paripuïïo indriyasaævaraæ paripÆreti. Indriyasaævaro paripuïïo paÂhamaæ mettÃappamÃïaæ paripÆreti. Evaæ yÃva sabbanissaggo catutthaæ appamÃïaæ paripÆreti. Tattha paÂhamà ca paÂipadà paÂhamaæ ca jhÃnaæ paÂhamaæ ca satipaÂÂhÃnaæ paÂhamo ca vihÃro paÂhamaæ ca [PTS Page 248] [\q 248/] appamÃïaæ paÂhamo ca acchariyo abbhuto dhammo saccÃdhiÂÂhÃnaæ ca chandasamÃdhi ca indriyasaævaro ca mettà ca appamÃïaæ, ayaæ paÂhamÃdisÃ. Dutiyà ca paÂipadÃ2 dutiyaæ jhÃnaæ dutiyaæ ca satipaÂÂhÃnaæ dutiyo ca vihÃro dutiyaæ ca sammappadhÃnaæ dutiyo ca acchariyo abbhuto dhammo cÃgÃdhiÂÂhÃnaæ cittasamÃdhi tapo ca 3 karuïà ca appamÃïaæ. Ayaæ dutiyà disÃ. Tatiyà paÂipadÃ4 tatiyaæ ca jhÃnaæ tatiyaæ ca satipaÂÂhÃnaæ tatiyo ca vihÃro tatiyaæ ca sammappadhÃnaæ tatiyo ca acchariyo abbhuto dhammo pa¤¤ÃdhiÂÂhÃnaæ ca viriyasamÃdhi ca bojjhaÇgà ca mudità ca appamÃïaæ ayaæ tatiyà disÃ. 1. Pa¤cadasannaæ-[PTS] 2. Dukkhà ca paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã-machasaæ, [PTS] 3. CattÃro iddhipÃdÃ-ma. 4. Sukhà ca paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã-ma. [BJT Page 316] [\x 316/] Catutthà ca paÂipadÃ1 catutthaæ jhÃnaæ catutthaæ ca satipaÂÂhÃnaæ catuttho ca vihÃro catutthaæ ca sammappadhÃnaæ catuttho ca acchariyo abbhuto dhammo upasamÃdhiÂÂhÃnaæ ca vÅmaæsÃsamÃdhÅ ca sabbanissaggo ca upekkhà appamÃïaæ ca ayaæ catutthÃ2 disà imÃsaæ catasasannaæ disÃnaæ Ãlokanaæ. Ayaæ vuccati disÃlokano nÃma nayo. TatthÃyaæ yojanÃ: cattÃro ca ÃhÃrÃ, cattÃro ca paÂipadÃ, cattÃro ca vipallÃsÃ, cattÃro ca satipaÂÂhÃnaæ, cattÃri ca upÃdÃnÃni, cattÃrÅ ca jhÃnÃni, cattÃro ca yogÃ, vihÃraæ ca, ganthà ca, sammappadhÃnà ca, Ãsavà ca acchariyà abbhutà dhammà ca, oghà ca, adhiÂÂhÃnÃni ca, sallà ca, samÃdhayo, [PTS Page 249] [\q 249/] vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo, cattÃro ca sukhabhÃgiyà dhammÃ, cattÃri ca agatigamanÃni, cattÃri ca appamÃïani iti kusalÃkusalÃnaæ paÂipakkhavasena yojanÃ. Ayaæ vuccati disÃlokano nayo. Tassa cattÃri sÃma¤¤aphalÃni pariyosonaæ yo ca dhammo kusalÃkusalaniddase paÂhamo disÃniddeso imassa sotÃpattiphalaæ pariyosÃnaæ, dutiyaæ sakadÃgÃmiphalaæ, tatiyaæ anÃgÃmiphalaæ, catutthaæ arahattaphalaæ. Tattha katamo tipukkhalo nayo: ye ca dukkhÃya paÂipadÃya dandhÃbhi¤¤Ãya khippÃbhi¤¤Ãya ca niyyanti dve puggalÃ, ye ca sukhÃya paÂipadÃya dandhÃbhi¤¤Ãya khippÃbhi¤¤Ãya ca niyyanti dve puggalÃ. Imesaæ catunnaæ puggalÃnaæ yo puggalo sukhÃya paÂipadÃya dandhÃbhi¤¤Ãya niyyÃti, yo ca puggalo dakkhÃya paÂipadÃya khippÃbhi¤¤Ãya niyyÃti, ime dve puggalà bhavanti. Tattha yo sukhÃya paÂipadÃya khippÃbhi¤¤Ãya niyyÃti, ayaæ agghaÂita¤¤u, yo pacchimo puggalo sÃdhÃraïo, ayaæ vipa¤cita¤¤u 'yo puggalo dukkhÃya paÂipadÃya dandhÃbhi¤¤Ãya niyyÃti, ayaæ neyyo. Ime cattÃro bhavitvà tÅïi honti. Tattha ugghaÂita¤¤ussa samathapubbaÇgamà vipassanÃ, neyyassa vipassanÃpubbaÇgamo samatho, vipa¤cita¤¤ussa samathavipassanà yuganaddhÃ. UgghaÂita¤¤ussa mudukà desanÃ, neyyassa tikkhà desanÃ, vipa¤cita¤¤ussa tikkhamudukà desanÃ. UgghaÂita¤¤ussa adhipa¤¤ÃsikkhÃ, neyyassa adhicittasikkhÃ, vipa¤cita¤¤ussa adhisÅlasikkhà iti imesà puggalÃnaæ catÆhi paÂipadÃhi niyyÃnaæ. [PTS Page 250] [\q 250/] Tattha ayaæ saækileso: tÅïi akusalamÆlÃni, tayo phassÃ, tisso vedanÃ, tayo upavicÃrÃ, tayo saækilesÃ, tayo vitakkÃ, tayo pariÊÃhÃ, tÅïi saÇkhatalakkhaïÃni, tisso dukkhatÃti. 1. Sukhà ca paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã-machasaæ, [PTS] 2. Catutthi-machasaæ, [PTS] [BJT Page 318] [\x 318/] TÅïi akusalamÆlÃnÅti: lobho akusalamÆlaæ, doso akusalamÆlaæ moho akusalamÆlaæ. Tayo phassÃti: sukhavedanÅyo phasso, dukkhavedanÅyo phasso, adukkhamasukhavedanÅyo phasso, tisso vedanÃti: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedanÃ. Tayo upavicÃrÃtÃ: somanassopavicÃro, domanassopavicÃro, upekkhà pavicÃro. Tayo saækilesÃti; rÃgo, doso moho. Tayo vitakkÃti: kÃmavitakko vyÃpÃdavitakko, vihiæsÃvitakko, tayo pariÊÃhÃti: rÃgajo, dosajo, mohajo, pariÊÃho. TÅïi saÇkhatalakkhaïanÅti: uppÃdo, Âhiti, vayo. Tisso dukkhatÃti: dukkhadukkhatÃ, vipariïÃmadukkhatÃ, saÇkhÃradukkhatÃ1. Tattha lobho akusalamÆlaæ kuto samuÂÂhitaæ: tividhaæ Ãrammaïaæ, manÃpikaæ amanÃpikaæ upekkhÃÂhÃniyaæ ca. Tattha manÃpikena Ãrammaïena lobho akusalamÆlaæ samuÂÂhahati. Iti manÃpikà Ãrammaïà sukhavedanÅyo phasse, sukhavedanÅyaæ phassaæ paÂicca uppajjate sukhavedanÃ, sukhavedanaæ paÂicca uppajjate somanassupavicÃro, somanassupavicÃraæ paÂicca uppajjate rÃgo rÃgaæ paÂicca uppajjate kÃmavitakko, kÃmavitakkaæ. PaÂicca uppajjate rÃgajo [PTS Page 251] [\q 251/] pariÊÃho, rÃgajaæ pariÊÃhaæ paÂicca uppajjate uppÃdo saÇkhatalakkhaïo, uppÃdaæ saÇkhatakkhaïaæ paÂicca uppajjate vipariïÃmadukkhatÃ. Doso akusalamÆlaæ kuto samuÂÂhitaæ: amanÃpikena Ãrammaïena doso akusalamÆlaæ samuÂÂhitaæ, iti amanÃpikà Ãrammaïà dukkhavedanÅyo phasso, dukkhavedanÅyaæ phassaæ paÂicca uppajjate dukkhavedanà dukkhavedanaæ paÂicca uppajjate domanassÆpavicÃro, domanassapavicÃraæ paÂicca uppajjate doso, dosaæ paÂicca uppajjate byÃpÃda vitakko, byÃpÃdavitakkaæ paÂicca uppajjate dosajo pariÊÃho, dosajaæ pariÊÃhaæ paÂicca uppajjate Âhitassa a¤¤athattaæ saÇkhatalakkhaïaæ, Âhitassa a¤¤athattaæ saÇkhatalakkhaïaæ paÂicca uppajjate dukkhadukkhatÃ2. Moho akusalamÆlaæ kuto samuÂÂhitaæ: upekkhÃÂhÃniyena Ãrammaïena moho akusalamÆlaæ samuÂÂhitaæ, iti upekkhÃÂhÃniyà Ãrammaïà adukkhamasukhavedanÅyo phasso, adukkhamasukhavedanÅyaæ phassaæ paÂicca uppajjate adukkhamasukhà vedanÃ, adukkhamasukhaæ vedanaæ paÂicca uppajjate upekkhupavicÃro, upekkhupavicÃraæ paÂicca uppajjate moho, mohaæ paÂicca uppajjate vihiæsÃvitakko, vihiæsÃvitakkaæ paÂicca uppajjate mohajo pariÊÃho, mohajaæ pariÊÃhaæ paÂicca uppajjate vayo saÇkhatalakkhaïaæ, vayaæ saÇkhatalakkhaïaæ, paÂicca uppajjate saÇkhÃra 3dukkhatÃ, iti ayaæ tiïïaæ kilesÃnaæ niddeso. Ayaæ vuccato akusalapakkhe 4 tipukkhalo nayo. 1. SaÇkhatadukkhatÃ-machasaæ, [PTS] 2. Dukkhadukkhatà vedanÃ-machasaæ, [PTS] 3. SaÇkhata-machasaæ, [PTS] 4. Kusalapakkhe-machasaæ, [PTS] [BJT Page 320] [\x 320/] Iti tÅïi akusalamÆlÃni na cattÃri na pa¤camÃnÅ, tayo phassÃti: tisso vedanà yÃva saÇkhÃradukkhatÃti [PTS Page 252 [\q 252/] 1] yo koci akusalapakkho, sabbo so tÅsu akusalamÆlesu samosarati. Tattha katamo akusalapakkho: tÅïi kusalamÆlÃni, tisso pa¤¤Ã: sutamayÅ pa¤¤Ã cintÃmayÅ pa¤¤Ã bhÃvanÃmayÅ pa¤¤Ã, tayo samÃdhi: savitakkasavicÃro -pe- tisso sikkhÃ: adhisÅlasikkhà -pe- tÅïi nimittÃni: samathanimittaæ paggahanimittaæ upekkhÃnimittaæ, tayo vitakkÃ: nekkhammavitakko abyÃpÃdavitakko avihiæsÃvitakko, tÅïi indriyÃni: ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyanti (vitthÃro) tayo upavicÃrÃ: nekkhammÆpavicÃro avyÃpÃdÆpavicÃro avihiæsÆpavicÃro. Tisso esanÃ: kÃmesanà bhavesanà brahmacariyesanÃ, tayo khandhÃ: sÅlakkhandho samÃdhikkhandho pa¤¤Ãkkhandho. Tattha yaæ alobho kusalamÆlaæ, taæ sutamayÅpa¤¤aæ paripÆreti, sutamayÅ pa¤¤Ã paripÆrà savitakkaæ savicÃraæ samÃdhiæ paripÆreti, savitakko savicÃro samÃdhi paripuïïo adhÅcittasikkhaæ paripÆreti, adhicittasikkhà paripuïïà samathanimittaæ paripÆreti, samathanimittaæ paripuïïaæ nekkhammavitakkaæ paripÆreti, nekkhammavitakko paripuïïe ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ paripÆreti, ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ paripuïïaæ nekkhammupavicÃraæ paripÆreti, nekkhammÆpavicÃro paripuïïo kÃmesanaæ pajahati, kÃmesanappahÃnaæ samÃdhÅkkhandhaæ paripÆreti. Adoso kusalamÆlaæ cintÃmayÅpa¤¤aæ paripÆreti, cintÃmayÅ pa¤¤Ã paripuïïà avitakkavicÃramattaæ samÃdhiæ [PTS Page 253] [\q 253/] paripÆreti, avitakkavicÃramatto samÃdhi paripuïïe adhisÅlasikkhaæ paripÆreti, adhisÅlasikkhà paripuïïà upekkhÃnimittaæ paripÆreti, upekkhÃnimittaæ paripuïïaæ avyÃpÃdavitakkaæ paripÆreti, avyÃpÃdavitakko paripuïïo a¤¤indriyaæ paripÆreti, a¤¤indriyaæ paripuïïaæ avyÃpÃdÆsavicÃraæ paripÆreti, avyÃpÃdÆpavicÃro paripuïïo bhavesanaæ pajahati, bhavesanappahÃnaæ sÅlakkhandhaæ paripÆreti. Amoho kusalamÆlaæ bhÃvanamayÅpa¤¤aæ paripÆreti, bhÃvanÃmayÅpa¤¤Ã paripuïïà avitakkaavicÃraæ samÃdhiæ paripÆreti, avitakko avicÃro samÃdhi paripuïïo adhipa¤¤Ãsikkhaæ paripÆreti, adhipa¤¤Ãsikkhà paripuïïà paggahanimittaæ paripÆreti, pagganimittaæ paripuïïaæ a¤¤ÃtÃvino indriyaæ paripÆreti, a¤¤ÃtÃvino indriyaæ paripuïïaæ avihiæsÃpavicÃraæ paripÆreti, avihiæsÆpavicÃro paripuïïo brahmacariyesanaæ paripÆreti, brahmacariyesanà paripuïïà pa¤¤Ãkkhandhaæ paripÆreti. Iti ime tayo dhammà kusalapakkhikÃ, sabbe kusalà dhammà tÅhi tikaniddesehi niddisÅyanti, tÅïÅ vimokkhamukhÃni tassa pariyosÃnaæ. Tattha paÂhamena appaïihitaæ2 dutiyena su¤¤ataæ. Tatiyena animittaæ3. Ayaæ vuccati dutiyo tipukkhalo nÃma nayo. 1. SaÇkhatadukkhatÃ-machasaæ, [PTS] 2. Appaïihitena-[PTS] 3. -@]Tana-[PTS] [BJT Page 322] [\x 322/] 4. Tattha ye ime1 tayo puggalÃ: ugghaÂita¤¤u vipa¤cita¤¤u neyyoti. Imesaæ tiïïaæ puggalÃnaæ ye ca dve 2 puggalà sukhÃya paÂipadÃya khippÃbhi¤¤Ãya, sukhÃya paÂipadÃya dandhÃbhi¤¤Ãya ca niyyanti, te dve puggalÃ. Ye ca dve puggalà [PTS Page 254] [\q 254/] dukkhÃya paÂipadÃya khippÃbhi¤¤Ãya dukkhÃya paÂipadÃya dandhÃbhi¤¤Ãya ca niyyanti, ime cattÃro tena visesena dve bhavanti: diÂÂhicarito ca taïhÃcarito ca. Ime cattÃro bhavitvà tayo bhavanti, tayo bhavitvà dve bhavanti. Imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ ayaæ saækileso: avijjà ca taïhà ca, ahirikaæ ca anottappaæ ca, asati ca asampaja¤¤aæ ca, nÅvaraïani ca saæyojanÃni ca, ajjhosÃnÃæ ca abhiniveso ca, ahaÇkÃro ca mamaÇkÃro ca, assaddhiyaæ da dovacassaæ ca, kosajjaæ ca ayoniso ca manasikÃro, vicikicchà ca abhijjhà ca, asaddhammasavanaæ ca asamÃpatti ca. Tattha avijjà ca ahirikaæ ca asati ca nÅvaraïÃni ca ajjhosÃnaæ ca ahaÇkÃro ca assaddhiyaæ ca kosajjaæ ca vivikicchà ca asaddhammasavanaæ ca. Ayaæ ekà disÃ. Taïhà ca anottappaæ ca asampaja¤¤aæ ca saæyojanÃni ca abhiniveso ca mamaÇkÃro ca devacassatà ca ayoniso manasikÃro ca abhijjhà ca asamÃpatti ca. Ayaæ dutiyà disÃ. Dasannaæ dukÃnaæ dasa padÃni paÂhamÃni kÃtabbÃni. SaÇkhittena atthaæ ¤Ãpenti paÂipakkhe kaïhapakkhassa sabbesaæ dukÃnaæ dasa padÃni dutiyakÃni. Ayaæ dutiyà disÃ. Iti akusalÃnaæ dhammÃnaæ dukkhaniddeso, ayaæ samudayo. Yaæ taæ dhammaæ ajjhÃvasati nÃmaæ ca rupaæ ca idaæ dukkhaæ. Iti ayaæ ca samudayo, idaæ ca dukkhaæ imÃni dve saccÃni dukkhaæ ca samudayo ca. NandiyÃvaÂÂassa nayassa paÂhamaniddeso. Tattha katamo kusalapakkho: samatho ca vipassanà ca, vijjà ca caraïaæ ca, sati ca sampaja¤¤aæ ca, hiri ca 3 ottappaæ ca ahaÇkÃrappahÃnaæ [PTS Page 255] [\q 255/] ca mamaÇkÃrappahÃnaæ ca, sammÃvÃyÃmo ca yoniso ca manasikÃro, sammÃsati ca sammÃsamÃdhi ca, pa¤¤Ã ca nibbidà ca, samÃpatti ca saddhammasavanaæ4 ca, somanassaæ ca dhammÃnudhammapaÂipatti ca. Tattha samatho ca vijjà ca sati ca hiri ca ahaÇkhÃrappahÃnaæ ca sammÃvÃyÃmo ca sammÃsati ca pa¤¤Ã ca samÃpatti ca somanassaæ ca ime dhammà ekà disÃ. Vipassanà ca caraïaæ ca sampaja¤¤aæ ca ottappaæ ca mamaÇkÃrappahÃnaæ ca yoniso manasikÃro ca sammÃsamÃdhi ca nibbidà ca saddhammasavanaæ ca dhammÃnudhammapaÂipatti ca ayaæ dutiyà disÃ. Iti kusalapakkhe ca akusalapakkhe ca nandiyÃvaÂÂassa pana nayassa catasso disÃ. 1. Yo ime-[PTS] 2. Ye ca ime-[PTS] 3. HirÅ ca-machasaæ, [PTS] 4. Saddhammassavanaæ-machasaæ. [BJT Page 324] [\x 324/] TÃsu yÃni akusalapakkhassa paÂhamÃni padÃni akusalÃni kusalehi pahÃnaæ gacchanti, tÃni kusalapakkhe dutiyehi dutiyehi padehi pahÃnaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà rÃgavirÃgà cetovimutti, yÃni akusalapakkhassa dutiyÃni akusalapadÃni pahÃnaæ gacchanti, tÃni kusalapakkhassa paÂhamehi padehi pahÃnaæ gacchanti. Tesaæ pahÃnà avijjÃvirÃgà pa¤¤Ãvimutti pariyosÃnaæ. Imesaæ tiïïaæ nayÃnaæ paÂhamo nayo sÅhavikkÅÊito nÃma. 5. AÂÂha padÃni cattÃri ca kusalÃni cattÃri ca akusalÃni imÃni aÂÂha padÃni mÆlapadÃni, atthanayena dutiyo tipukkhalo. So chahi dhammehi neti, kusalamÆlÃni ca neti, akusalamÆlÃni ca. Iti imÃni cha padÃni purimakÃni ca aÂÂha mÆlapadÃni imÃni cuddasa padÃni aÂÂhÃrasannaæ mÆlapadÃnaæ. [PTS Page 256] [\q 256/] tattha yo pacchimako nayo nandiyÃvaÂÂo so catÆhi dhammehi neti avijjÃya ca taïhÃya ca samathena ca vipassanÃya ca. Ime cattÃro dhammÃ, imÃni aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni tÅsu nayesu niddiÂÂhÃni. Tattha yÃni nava padÃni kusalÃni, tattha sabbaæ kusalaæ samosarati. Tesaæ ca navannaæ padÃnaæ cattÃri padÃni sÅhavikkÅÊÅtanaye tÅïi kipukkhale dve nandiyÃvaÂÂe. Kusalassa pakkhà tattha yÃni nava padÃni kusalÃni kattha sabbaæ kusalaæ yujjati. Tattha sÅhavikkÅÊite naye cattÃri padÃni, tÅïi tipukkhale, dve nandiyÃvaÂÂe. ImÃni nava padÃni kusalÃni niddiÂÂhÃni. Tattha yÃni nandiyÃvaÂÂe naye cattÃri padÃni, tattha aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni, samosaranti, yathà kathaæ: samatho ca alobho ca adoso ca asubhasa¤¤Ã ca dukkhasa¤¤Ã ca imÃni kusalapakkhe pa¤ca padÃni samathaæ bhajanti. Vipassanà ca amoho ca aniccasa¤¤Ã ca anattasa¤¤Ã ca imÃni cattÃri padÃni vipassanaæ bhajanti. ImÃni nava padÃni kusalÃni dvÅsu padesu yojitÃni. Tattha akusalapakkhe navannaæ akusalapadÃnaæ yà ca taïhà yo ca lobho yo ca doso yà ca subhasa¤¤Ã yà ca sukhasa¤¤Ã, imÃni pa¤ca padÃni taïhaæ bhajanti. Yà ca avijjà yo ca moho yà ca niccasa¤¤Ã yà ca attasa¤¤Ã, imÃni cattÃri padÃni avijjaæ bhajanti. EtÃni nava padÃni akusalÃni susaÇkhittÃni. Iti tayo nayà ekaæ nayaæ na paÂiÂÂhÃ. Evaæ aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni nandiyÃvaÂÂanaye niddisitabbÃni. 6. Kathaæ aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni [PTS Page 257] [\q 257/] tipukkhale naye yujjanti: navannaæ padÃnaæ kusalÃnaæ vipassanà ca amoho ca aniccasa¤¤Ã ca anattasa¤¤Ã ca imÃni cattÃri padÃni. Amoho (?) Ca samatho ca alobho ca asubhasa¤¤Ã ca imÃni cattÃri padÃni. Lobho ca doso ca evaæ imÃni nava padÃni tÅsu kusalesu yojetabbÃni. Tattha navannaæ padÃnaæ akusalÃnaæ taïhà ca lobho ca subhasa¤¤Ã ca sukhasa¤¤Ã ca imÃni cattÃri padÃni lobho akusalamÆlÃnaæ. [BJT Page 326] [\x 326/] Avijjà ca moho ca niccasa¤¤Ã ca attasa¤¤Ã ca ayaæ moho, doso1 ayaæ doso. Ye ca imÃni nava padÃni tÅsu akusalesu yojitÃni, evaæ aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni, kusalesu ca yojetvà tipukkhalena nayena niddisitabbÃni. Kathaæ aÂÂhÃrasa mulapadÃni sÅhavikkÅÊÅttha naye yujjanti: taïhà ca subhasa¤¤Ã ca ayaæ paÂhamo vipallÃso. Lobho ca sukhasa¤¤Ã ca ayaæ dutiyo vipallÃso. Avijjà ca niccasa¤¤Ã ca ayaæ tatiyo vipallÃso. Moho ca attasa¤¤Ã ca ayaæ catuttho vipallÃso. Iti nava padÃni akusalamÆlÃni catusu padesu yojitÃni. Tattha navannaæ mÆlapadÃnaæ kusalÃnaæ samatho ca asubhasa¤¤Ã ca idaæ paÂhamaæ satipaÂÂhÃnaæ. Alobho ca dukkhasa¤¤Ã ca idaæ dutiyaæ satipaÂÂhÃnaæ. Vipassanà ca aniccasa¤¤Ã ca, idaæ tatiyaæ satipaÂÂhÃnaæ. Amoho ca anattasa¤¤Ã ca idaæ catutthaæ satipaÂÂhÃnaæ. ImÃni aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni sÅhavikkÅÊitanayaæ anupaviÂÂhÃni. Imesaæ tiïïaæ nayÃnaæ yà bhÆmi 2 yo rÃgo ca yo doso ca ekaæ nayaæ pavisati. Ekassa nayassa akusale và dhamme kusale và dhamme vi¤¤Ãte paÂipakkho3 anvesitabbo. PaÂipakkhe anvesitvà yo nayo niddisitabbo, tamhi [PTS Page 258] [\q 258/] naye niddiÂÂhe 4. Yathà ekamhi naye sabbe nayà paviÂÂhà tathà niddisitabbÃ. Ekamhi ca naye aÂÂhÃrasa mÆlapadÃni paviÂÂhÃni, tamhi dhamme vi¤¤Ãte sabbe dhammà vi¤¤Ãtà honti. Imesaæ tiïïaæ nayÃnaæ sÅhavikkÅÊitanayassa cattÃri phalÃni pariyosÃnaæ. PaÂhamÃya disÃya paÂhamaæ phalaæ, dutiyÃya disÃya dutiyaæ phalaæ, tatiyÃya disÃya tatiyaæ phalaæ, catutthÃya disÃya catutthaæ phalaæ. Tipukkhalassa nayassa tÅïÅ vimokkhamukhÃni pariyosÃnaæ paÂhamÃya disÃya appaïihitaæ, dutiyÃya disÃya su¤¤ataæ, tatiyÃya disÃya animittaæ. NandiyÃvaÂÂassa nayassa rÃgavirÃgà cetovimutti avijjÃvirÃgà ca pa¤¤Ãvimutti pariyosÃnaæ. PaÂhamÃya disÃya rÃgavirÃgà cetovimutti, dutiyÃya disÃya avijjÃvirÃgà pa¤¤Ã vimutti. Ime tayo nayÃ, imesaæ tiïïaæ nayÃnaæ aÂÂhÃrasannaæ mÆlapadÃnaæ ÃlokanÃ, ayaæ vuccati disÃlocano5 nayo. ùloketvÃna jÃnÃti 'ayaæ dhammo imaæ dhammaæ bhajatÅ'ti sammÃyojanÃ. Kusalapakkhe akusalapakkhe ca. Ayaæ nayo aækuso nÃma. Ime pa¤ca nayÃ. 1. Doso-mudditapotthakesu na dissati. 2. BhÆmi ca-machasaæ. 3. PaÂipakkhe-[PTS] 4. NiddiÂÂho-machasaæ, [PTS] 5. ùlokano-machasaæ, [PTS] [BJT Page 328] [\x 328/] Tatthimà uddÃnagÃthÃ: 1. "Taïhà ca avijjÃpi ca - lobho doso tatheva moho ca CattÃro ca vipallÃsà - kilesabhÆmi nava padÃni. [PTS Page 259] [\q 259/] 2. Ye ca satipaÂÂhÃnà - samatho ca vipassanà kusalamÆlà Etaæ sabbaæ kusalaæ - indriyabhÆmi nava padÃni. 3. Sabbaæ kusalaæ1 navahi padehi yujjati - ceva akusalaæ Ete te mÆlapadà - ubhato aÂÂhÃrasa padÃni. 4. Taïhà ceva avijjà ca - samatho ca vipassanà Yo neti saccesu 2 yogayutto - ayaæ nayo nandiyÃvaÂÂo. 5. Yo akusalesamÆlehi 3 - nayati kusalo kusalamÆlehi BhÆtaæ tathaæ avitathaæ - tipukkhalaæ taæ nayaæ Ãhu. 6. Yo neti vipallÃsehi - kilesa indriyehi saddhamme Etaæ nayaæ nayavidÆ - sÅhavikkÅÊÅtaæ Ãhu. 7. VeyyÃkaraïe vuttà - kusalatÃhi akusalatÃhi ca ManasÃ5 Ãlokayati - ayaæ nayo disÃlocanà nÃma 8. Oloketvà disÃlocanena - ukkhipiya yaæ samÃneti Sabbe kusalÃkusale - ayaæ nayo aækuso nÃma. NayasamuÂÂhÃnaæ. PeÂakopadese mahÃkaccÃyanassa therassa suttavibhaÇgassa dassanaæ samattaæ 1. Sabbakusalaæ-machasaæ, [PTS] 2. Sabbesu-machasaæ, [PTS] 3. Yaæ kusalamÆlehi-machasaæ, [PTS] 4. KusalÃ-machasaæ, [PTS] 5. Tayo-machasaæ, [BJT Page 330] [\x 330/] YÃni catukkÃni akusalÃni kusalÃni ca sÅhavikkÅÊite naye niddiÂÂhÃni, tikÃni kusalÃni ca akusalÃni ca tipukkhale naye niddiÂÂhÃni, dukÃni kusalÃni ca akusalÃni ca nandiyÃvaÂÂe naye niddiÂÂhÃni, [PTS Page 260] [\q 260/] yesu dvÅsu dhammesu kusalesu (?) So attho tikesu vibhajjamÃnassa bhavabhÆmi. Atha ca sabbo ca attho tÅhi bya¤janehi niddisati. TattakÃni vuccati. Yo attho catÆhi padehi aÂÂhavÅsatibhÃgehi natthi bhÆmi niddisituæ. Avacarantova catÆhi padehi niddisati. Iti yaæ yathÃ, niddiÂÂhassa avikosanà (?) Idaæ pamÃïaæ. Yathà sabbe samÃdhayo tÅsu samÃdhisu pariyesitabbÃ, savitakkasavicÃre avitakkavicÃramatte avitakkaavicÃre, idaæ pamÃïaæ, natthi catuttho samÃdhi. Tathà tisso pa¤¤Ã, cintÃmayÅ sutamayÅ bhÃvanÃmayÅ, sabÃbÃsu pa¤¤Ãsu niddisanti 1 natthi catutthi pa¤¤Ã, na cintÃmayÅ na sutamayÅ na bhÃvanÃmayÅ pa¤¤Ã. NÃssa natthi imesaæ dhammÃnaæ yà avikkhepanÃ, idaæ vuccati pamÃïanti. Therassa mahÃkaccÃyanassa chambuvanavÃsino PeÂakopadeso samatto PeÂakopadeso niÂÂhito. 1. Niddisati-machasaæ, [PTS]