Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [CPD Classification 2.6.1] [SL Page 369] [\x 369/] [SL Vol Mil-t ] [\z Mil- /] [\w I /] MilindaÂÅkà ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. Nirantaraæ lokahitassa kÃrakaæ Nirantaraæ lokahitassa desakaæ Nirantaraæ lokahitassa cintakaæ NamÃmi vÅraæ naradammasÃrathiæ 1 Pa¤hadhammaviduæ nÃthaæ guyhadhammappakÃsakaæ NamassivÃna sambuddhaæ dhammaæ sÃdhuguïampi ca NÃgasenamahÃtheraæ piÂakattayakovidaæ Vadivà tampi sirasà pa¤hadhammappakÃsakaæ Milidapa¤havivaraïaæ madhurathappakÃsiniæ Racayissaæ samÃsena taæ suïÃtha samÃhitÃ. 1. Tatha pakiïïakathavivaraïaæ jÃtakuddharaïanti dve yevamÃtikÃ. Tatha- Sambadho ca pada¤ceva padatho padaviggaho Codanà parihÃro'ti chabbidhà athavaïïanÃ'ti Vuttattà sambadho tÃva veditabbo. So ca yathÃvuttÃjjhÃhÃravasena duvidho. Pakiïïakathavivaraïaæ Tesu 'Milido nÃma so rÃjà -pe- sÃgaranti etha ajjhÃhÃrasambadho veditabbo yo'pi milido rÃjà bhagavato parinibbÃnato pa¤cavassasate atikkante rÃjakule uppanno so rÃjà milido nÃma. SÃgalÃyaæ puruttame sÃgalanÃmake uttamanagare rajjaæ kÃrento nÃgasenatheraæ upaga¤chi kiæ viyÃ?Ti. GaÇgà va yatha sÃgaranti Ãha. Yathà gaÇgà và yamunÃdÅsu a¤¤atarà và sÃgaraæ upaga¤chi tathà upaga¤chi'ti atho. --------------------------------------- 1. VaradhammasÃrathiæ. [PTS.] [SL Page 370] [\x 370/] Va-saddo vetha samuccayatho. GaÇgà vÃ'ti vattabbe ÃkÃrassa rassattaæ kavà gaÇgà va iti vuttaæ. Uppalaæ va yathodake'ti etha vuttasamuccayatho vÃsaddo viya. ùsajja rÃjà -pe- vidÃÊane'ti etha yathÃvuttasambadho veditabbo. So ca suvi¤e¤ayyo'va. Padanti upasagga nipÃtanÃmaÃkhyÃtapadavasena catubbidhaæ. Tesu nÃmapadaæ sÃma¤¤aguïa-kittima-opapÃtika-nÃma vasena catubbidhaæ. Tatha paÂhamakappikamahÃjanena sammantivà Âhapitattà mahÃsammato'ti ra¤¤o nÃmaæ sÃma¤a¤anÃmaæ nÃma. Dhammakathiko paæsukuliko vinayadharo tepiÂako saddho pasanno'ti evarÆpaæ guïato Ãgataæ nÃmaæ guïanÃmaæ nÃma. Yampana jÃtassa kumÃrassa nÃmagahaïadivase dakkhiïeyyÃnaæ sakkÃraæ kavà samÅpe Âhità ¤Ãtakà kappevà 'ayaæ amuko nÃmÃ'ti nÃmaæ karonti idaæ kittima nÃmaæ nÃma. Yà pana purimapa¤¤atti pacchimapa¤¤attiyaæ patati, purimavohÃro pacchimavohÃre seyyathÅdaæ purimakappe'pi cado cado yeva nÃma etarahi'pi cado cado yeva nÃma, atÅte suriyo samuddo paÂhavÅ pabbato yeva nÃma. Etarahi'pi pabbato pabbato yeva nÃmÃti idaæ opapÃtikanÃmaæ nÃma, idaæ nÃmacatukkaæ abhidhammapariyÃyena vuttaæ. Saddasathe pana nÃmanÃma-sabbanÃma-samÃsanÃma-taddhitanÃma-kitanÃmavasena pa¤cavidhaæ vuttaæ. Taæ sabbaæ idha yathÃrahaæ veditabbaæ. Padatho pana ùsajjÃ'ti pavÃ. hÃnÃÂhÃnagate'ti kÃraïÃkÃraïagate. PuthÆ'ti nÃnappakÃre. SuttajÃlasamathitÃ'ti suttantapiÂakasaÇkhÃtasuttasamÆhena samathità pathitÃ, 1 suttaæ Ãharivà suttathavisodhanavasena suttajÃlasodhakà Nayehi cà ti abhidhammavinayÃdÅhi nayehi yuttÅhi vÃ. PaïidhÃyà cà ti abhidhammavinayÃdÅhi nayehi yuttÅhi vÃ. PaïidhÃyà ti attano ¤Ãïaæ Âhapento. BhÃsayivÃna mÃnasanti attano cittaæ atisayena punappunaæ pavattÃpanavasena hÃsevÃ2 KaÇkhÃÂhÃnavidÃÊane'ti kaÇkhÃya vicikicchÃya vassà kÃraïabhÆtÃnaæ AvijjÃdikilesÃnaæ dhammÃnaæ vidÃÊanakÃraïe. Ayaæ padatho nÃma. --------------------------------------- 1. SuttajÃlena samathitÃ, paÂÂhapità (?) 2. SayÃpevà [PTS.](?), Har«hayivÃ. [SKT] [SL Page 371] [\x 371/] Viggaho pana evaæ veditabbo: YonakasaÇkhÃtÃnaæ milÃnaæ ido Milido. Sotaæ patitÃnaæ janÃnaæ saæsÅdanaæ rÃti ÃdadÃtÅ'ti 1 SÃgaro, taæ sÃgaraæ. Abhidhammavinayesu anupavisanathena ogÃÊhà AbhidhammavinayogÃÊhÃ. SuttajÃlassa samathità SuttajÃlasamathitÃ. KaÇkhà ca kaÇkhÃÂhÃna¤ca kaÇkhÃÂhÃnÃni kaÇkhÃÂhÃnÃnaæ vidÃÊanaæ KaÇkhÃÂhÃnavidÃÊanaæ. Ayaæ viggaho. Imà pa¤ca gÃthà kena katÃ?Ti codanà bhadantabuddhaghosÃcariyena katÃ'ti parihÃro. Na kevalaæ pa¤aca gÃthÃ'va, therarÃjavacane'pi a¤¤aæ pubbÃparavacanampi tena vuttaæ. Tesu sambadhanaye- 'EkakhyÃto padaccayo siyà vÃkyaæ sakÃrako'2 ti ca 'Yena yassa hi sambadho dÆraÂÂhampi ca tassa taæ Athato asamÃnÃnaæ Ãsannattaæ akÃraïaæ 3 nti ca 'NÃnattà sati yà nÃnÃ-kriyà hoti yathÃrahaæ EkakriyÃya channantu nathi kÃrakatà sadÃ'4 'VohÃravisayo saddo 'nekathaparamathato Buddhivikappato catho tassatho'ti pavuccati. 5 TÅni'pi lakkhaïÃni sallakkhevà yathà atho ca sabhÃvo ca labbhati, tathà saddappayogo kÃtabbo. Saddappayogena hi atthasabhÃvà anuvattitabbÃ, na atthasabhÃvehi saddappayogo api ca Ãcariyà nÃnÃraÂÂhesu Âhità attano attano raÂÂha- --------------------------------------- 1. Sataæ (¤a¤Ã) naæ patinÃnaæ saæsÅdanaæ. [PTS 2.] AbhidhÃnappadÅpikÃ. 3. SÃrathadÅpanÅÂÅkÃ. 4. SaddathabhedacintÃ, gÃthaæka 17. 5. MahÃrÆpasiddhi. [SL Page 372] [\x 372/] VohÃrÃnurÆpena saddappayogassa athaæ vadanti. Idha amhÃkaæ biÇgaraÂÂhe 1 siliÂÂhavohÃrÃnurÆpena saddappayogassa atho vattabbo. Yathà vacanaæ siliÂÂhaæ hoti kulaputtÃna¤ca hadayaæ pavisati tathà vattabbo kathaæ? Yadi paÂhamà kattà hoti, dutiyà kammaæ savisesanaæ paÂhamantakattaæ vavà kriyÃpadaæ vattabbaæ. KriyÃpadaæ vavà savisesanaæ dutiyantakammaæ vattabbaæ. Yadi savisesanaæ paÂhamantapadaæ kammaæ hoti taæ tassa visesana¤ca vavà tatiyantakattà vattabbo. Taæ vavà kriyÃpadaæ vattabbanti. Padatho pana 'AthappakÃraïà liÇgà oja¤¤Ã (?) DesakÃlato. Saddathà vibhajÅyanti. Na saddà yeva kevalà 'ti 2 ca. 'ParabhÃvapathÃpekkhaæ sa-amÃdi tu kÃrakaæ Paccayassa sadhÃtussa athabhutantu sÃdhananti 3 ca. 'DhÃtu saddo kriyÃvÃcÅ paccayo sÃdhanavÃcako Athassa vÃcakaæ liÇgaæ vibhatti athajotakà 4 'Ti ca lakkhaïÃni sallakkhevà ekekapadassa athaviggaho vattabbo. Pada viggaho pana- 'DhÃvatho hi siyà hetu - paccayatho siyà phalaæ Dvinnaæ jÃnanatha¤ca iti saddo payujjate. 5 SabbavÃkye kriyÃsaddo itisaddo ca hoti hi. KriyÃbyuppatti nimittaæ itisaddena dÅpitanti 6 ùdÅni lakkhaïÃni sallakkhevà vattabbo. Ayaæ amhehi vutto saddappayogaathappayogo yojanÃnaæ nayo sabbatha upakÃro kulaputtehi uggahetabbo sallakkhetabbo yeva. Ito paraæ yaæ athato ca rÆpato ca apÃkaÂaæ, taæ yeva vaïïayissÃma. Suvibhatta - vÅthi - caccara 7 - catukka - siÇghÃÂakanni suvibhattà rathikÃsaÇkhÃtà vÅthi caccarasaÇkhÃtà catukkà maggasadhisaÇkhÃtà --------------------------------------- 1. BiÇgaraÂÂhanti idÃni siyÃmadese 'ceiæmÃi' iti vohÃrappatto Padeso ti vadanti. 2. SadadasÃrathajÃlini. GÃthaÇko 487. 5. SaddavuttÅ GÃthÃÇko 112. 6. Saddavutti, gÃthaæko 113. 7. Paccara [PTS.] [SL Page 373] [\x 373/] SiÇghÃÂakà ethÃti suvivibhattavÅthicaccaracatukkasiÇghÃÂaæ. Vuttaæ hetaæ abhidhÃnappadÅpikÃyaæ 1; "Racchà ca visikhà vuttà raÂikà vÅthi cÃpyatha Vyuho racchà anibbiddhà nibbiddhà tu pathaddhi ca 2 Catukkaæ caccare magga-sadhi-siÇghÃÂakambhave"ti. KÃsika-koÂumbarakÃdi 3 - nÃnÃvidhavathÃpaïasampannanti etha mahagghavathaæ kÃsikaæ kÃsikaraÂÂhe và uppannaæ kÃsikaæ. KoÂumbaradese jÃtaæ vathaæ koÂumbaraæ. ùdisaddena khomaæ kappÃsikaæ koseyyaæ kambalaæ sÃïaæ bhaÇganti. DhavalavathÃni ca khomassa anulomabhutaæ dukulaæ koseyyassa anulomabhutÃni pattunnapaÂÂa-somÃra-cÅnaja vathÃni ca saÇgaïhÃti. Vuttaæ hetaæ khuddakasikkhÃgathe: DukÆla¤ceva pattunna - pattaæ somÃracÅnajaæ Iddhijaæ devadinna¤ca tassa tassÃnulomakanti. Tassa ÂÅkÃya¤ca 'vÃkamayattà dukulà sÃïassa anulomakehi katasuttamayattà pattuïïapaÂÂa-somÃracÅnavathÃni koseyyassa anulomÃni iddhijadevadinnavathÃni channaæ vathÃnaæ anulomÃni tesaæ a¤¤ataramayattÃ'ti vuttaæ. Tatha milidapa¤ho lakkhaïapa¤ho vimaticchedanapa¤ho'ti duvidho'ti etha dhammÃnaæ lakkhaïapucchanavasena pavatto pa¤ho lakkhaïapa¤ehÃ.DhammÃnaæ lakkhaïapa¤ho'ti kathaci likhitaæ. hÃnuppantikapaÂihÃno'ti tasmiæ tasmiæ gambhÅrathavicÃraïakÃle kattabbakiccasaÇkhÃte ÂhÃne uppatti uppajjanaæ ÂhÃnuppatti sà assa athiti ÂhÃnuppattikaæ. ùrammaïe paÂibhÃtÅti paÂibhÃnaæ, ¤Ãïaæ. hÃnuppattikaæ paÂibhÃnaæ yassa so ÂhÃnuppattikapaÂibhÃno. PaÂibalo atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnanti etha athÃnaæ jÃnitunti pÃÂhaseso kÃtabbo so yeva và pÃÂho. Tatha ahaæ atÅtabhave dinnadÃno rakkhitasÅlo bhÃvitabhÃvano katakalyÃïo idÃni ¤Ãïasampanno dhanavà yasavÃ'ti atÅtathaæ jÃnituæ paÂibalo idÃni mayà dÃnÃdi pu¤¤aæ kattabbaæ --------------------------------------- 1. GÃthaÇko 202 - 203. Pathathi [PTS. 3.] KoÂumbarakÃdi [PTS] [SL Page 374] [\x 374/] Sampatti bhavato. Sampatti bhave uppajjivà sukhÅ huvà parinibbÃyissÃmÅ'ti. Evaæ paccuppannaanÃgatathe jÃnituæ paÂibalo nÃma. SamantayogavidhÃnakiriyÃnaæ karaïakÃle'ti yu¤jitabbo yogo. Samantato sabbato sabbakÃle yogo sabbakÃlesu sabbakattabbakammÃnaæ vidahanaæ vidhÃnaæ nÃma. Ida¤cida¤ca karissÃmi, imasmiæ kate idaæ bhavissatÅ'ti pubbabhÃge upÃyena kattabbavidhÃnaæ kiriyà nÃma karaïakÃle yeva labbhati. PubbabhÃge ca karaïakÃle ca nisammakÃrÅti adhippÃyo. SeyyathÅdanti yÃni sathÃni tena uggahitÃni tÃni seyyathidaæ vibhajissÃmÅ ti atho anekathato mahanidÃnasuttavaïïanÃyaæ ca evamevatho vutto 'seyyathÅdaæ katamÃnÅ'ti keci vadanti. Taæ 'katame pa¤cupÃdÃnakkhadhÃ? Seyyathidaæ: rÆpÆpÃdÃnakkhadho'ti Ãdinà nayena sameti. Tesu ca ekÆnavÅsatisathesu. SutÅ ti etha suyyate 1 dhammo etÃyÃti suti, vedo. SammutÅti saddagantho. Sesà saÇkhyÃdayo pi ca kattuyonakattà bÃhira sathesu yadi dissanti te sugahetabbà yevà ti. BhattavissaggakaraïathÃyÃti bhattakiccakaraïathÃya. Sakiæ evaæ cakkhuæ udapÃdÅ ti atÅtabhave tÅsu vedesu paricayasati¤Ãïabalena sakimeva ekuggahaïavÃrameva cakkhu veduggaha¤Ãïacakkhu udapÃdi. Bahutaraæ avacÃpevà ekavÃrameva vadÃpevà dhÃretuæ asakkontassa ¤Ãïacakkhu udapÃdÅti adhippÃyo. ùcariyassa anuyogaæ davÃ'ti 'Ãcariya, tumhehi yaæ yaæ icchatha, taæ taæ maæ pucchatha, ahaæ vissajessÃmi. ByÃkÃtuæ asakkontassa me ÃcikkhathÃ'ti Ãcariyassa attano anuyogaæ anuyu¤janaæ codanaæ davÃ. Ekacco hi anuyogaæ dÃtuæ sakkoti byÃkÃtuæ pana na sakkoti. NÃgasenadÃrako pana tadubhayampi kÃtuæ sakkoti yeva. Dhammacakkhuæ udapÃdÅti 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammantidhammacakkhu sotÃpattimagga¤Ãïaæ nibbÃnÃrammaïaæ huvà evaæ uppajjanÃkÃrena udapÃdiyaæ ki¤ci saÇkhataæ dhammajÃtaæ samudayadhammaæ uppajjanasabhÃvaæ sabbaæ taæ nirodhadhammaæ, sabbaæ taæ dhammajÃtaæ nirujjhanasabhÃvaæ aniccaæ khayavayadhammanti --------------------------------------- 1. Seyyate. [PTS.] [SL Page 375] [\x 375/] UdapÃdi. Kasmà nibbÃnÃrammaïaæ yeva magga¤Ãïameva udapÃdÅ?Ti. TappaÂicchÃdakamohadhakÃraæ viddhaæsevà uppannattÃ. (DosinÃ) dosità ti vattabbe takÃrassa takÃraæ kavà dosinÃ'ti vuttaæ. Rathaæ ÃruyhÃ'ti etha sÃmikaæ ramayatÅti ratho'ti viggaho kÃtabbo. RÃjaratho nÃma sabbaratanavicitto icchitabbo. (Vayahaæ) vahantÅ etenÃti vayahaæ uparimaï¬apasadisapadaracchannasabbamÃlÃguïÂhimaæ và chÃdevà ti aÂÂhakathÃyaæ vuttanayena katasakaÂaæ vayhaæ nÃma. SadamÃnikÃ'ti ubhosu passesu suvaïïarajatÃdimayà gopÃnasiyo davà garuÊapakkhakanayena sadamÃnikÃ'ti aÂÂhakathÃyaæ vuttanayena kato yÃnaviseso vayhÃdidvayaæ cekathÃya idhÃnÅtaæ Tithakaro'ti 'uggaho savaïaæ pucchà kathanaæ dhÃraïaæ iti pa¤cadhammavaseneva tithavÃso pavuccatÅ'ti evaæ vutte tithavÃse patiÂÂhÃya pare ca patiÂÂhÃpevà piÂakattayatithachekakaraïena 1 dhammatithaÇkaro. Nipuïo'ti badhÃdÅsu upajÃnanasamatho. VisÃrado'ti parisÃsu bhayarahito. SÃmayiko'ti desajabhÃsÃsaÇkhÃtasamayakusalo sakasamayasamayantaraccheka¤Ãïavanto. PaÂibhÃïo'ti kalyÃïavÃkya saÇkhyÃtapaÂibhÃïavanto. MedhÃvÅ ti dhammojapa¤¤Ãya medhÃvÅ. Dhammojapa¤¤Ã nÃya ¤Ãnagato paï¬ito 'kiæ sutaæ kiæ và suïÃmi, kiæ kusalaæ gavesinti' yÃya vicÃreti sà dhammojapa¤¤Ã nÃma. ùyasmà pi kho nÃgaseno paÂisammodi-pe-ÃrÃdhesi ti yeneva sammodaniyavacanena thero ra¤e¤Ã milidassa cittaæ ÃrÃdhesi tosesi 2 teneva sammodanÅyavacanena ra¤¤Ã saddhiæ paÂisammodÅ ti yojanÃ. ¥ÃyÃmÅ ti ¤Ãto pÃkaÂo homi. --------------------------------------- 1. Atra Ãkulatà dissate. VÅmaæsitabbaæ 2. TuÂÂhÃpesi [PTS.] [SL Page 376] [\x 376/] Api ca kho mahÃrÃja -pe-nÃgaseno'ti yaæ idaænÃgaseno'ti nÃmaæ esà saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmamattaæ hotÅ ti yojanÃ. (SaÇkhÃ) etha ca saÇkhÃyatÅ ti saÇkhÃ. SaÇkathiyatÅti atho kinti saÇkathiyati? ParassÃti attÃ'ti bhavo'ti poso'ti puggalo'ti naro'ti mÃïavo'ti tisso'ti datto'ti ma¤capÅÂhaæ bhisibimbo hananti vihÃro pariveïaæ dvÃraæ vÃtapÃnanti. Evaæ anekehi ÃkÃrehi saÇkathÅyati ti saÇkhÃ. Sama¤¤Ã sammà ¤ÃyatÅti kinti ¤ÃyatÅ? Ti. Ahanti mamanti -pe-dvÃraæ vÃtapÃnanti sammà ¤ÃyatÅti sama¤¤Ã. (Pa¤¤atti) pa¤¤ÃpÅyatÅti pa¤¤atti. (VohÃro). Kinti pa¤¤ÃpÅyatÅti-pe-voharÅyatÅti vohÃro. Kinni voharÅyati? Ti. Ahanti mamanti-pe-dvÃraæ vÃtapÃtanti voharÅyatÅti vohÃro. Imehi catuhi saÇkhÃÃdÅhi padehÅ nÃmapa¤¤atti yeva adhippetà nÃmamattanti dassanato. Sace vaæ mahÃrÃja paï¬itavÃdà sallapissasÅ ti vaæ sace mayà saddhiæ paï¬itÃnaæ sallÃpena. ùveÂhanampi 1 kayirati nibbeÂhanampi kayiratÅ'ti pa¤hapÆcchanavasena veÂhanaæ paï¬itehi kayirati pa¤havissajjanavasena veÂhanaæ paï¬itehi kayirati pa¤havissajjanavasena nibbeÂhanampi 2 kayirati. Niggaho'pi kayiratÅ'ti nÃgasenathero musÃbhaïatÅti Ãdinà niggahanayena a¤¤apaï¬itÃnaæ niggahaïavacanaæ a¤¤apaï¬itehi kayirati. Api ca kathÃvathuppakaraïe Ãgato sabbaniggaho niggaho yeva. PaÂikkamampÅ 3' ti vaæ mahÃrÃja 'rÃjà milido jambudÅpe aggarÃjà kasmà musà bhaïasÅ?'Ti Ãdinà paÂikkamampi kayirati. Viseso'pÅ ti 'sampannaæ munino cittaæ,' 'kammanà byattattena ca vijjÃcaraïasampannaæ dhammagatÃnaæ pasaæsatÅ'ti Ãdinà guïapasaæsanasaÇkhÃta viseso. Idha pana kallo'si bhante'ti Ãdi paÂiggahaïaviseso'ti 'sampannaæ munino cittaæ-pe-dhammagatÃnaæ anumodasÅ'ti Ãdinà guïapasaæsanasaÇkhÃto paÂiggahaïaviseso. Idha pana sÃdhu kho vaæ mahÃrÃja rathaæ jÃnÃsÅ' ti Ãdi. --------------------------------------- 1. VeÂÂhatampi [PTS. 2.] NibbeÂÂhatampi [PTS. 3.] PaÂikkamamampi [PTS.] [SL Page 377] [\x 377/] Ekaæ vathuæ paÂijÃnantÅ ti kalyÃïamaïiÃdikaæ a¤¤ataraæ ekaæ vathuæ kalyÃïaæ và athi nathi ti paÂijÃnanti paÂhamadivase tayo pa¤hà ra¤¤Ã pucchità nÃmapa¤¤attipa¤ho sattavassikapa¤ho vÅmaæsanapa¤ho. Bhante nÃgasena pucchissÃmÅ ti -pe- kimpana mahÃrÃja tayà pucchitanti tatiyo vÅmaæsanapa¤ho ÂhÃnuppattikapaÂihÃnajÃnanathÃya vÅmaæsanavasena pucchitattà vimaæsanapa¤ho nÃma. Tatha 'pucchito me bhante'ti idaæ ra¤¤Ã attanà heÂÂhà pucchite dve pa¤he sadhÃya vuttaæ. Vissajjitaæ me'ti idampi therena attanà heÂÂhà vissajjite dve pa¤he sadhÃya vuttaæ. NÃgaseno nÃgaseno'ti sajjhÃyaæ karonto pakkÃmÅti ra¤¤Ã nÃgasenathere bahumÃnagÃravo kato'ti dÅpetuæ buddhaghosÃcariyena vuttaæ agÃravo hi puggalo garuÂÂhÃniyaæ puggalaæ disvà pi suvà pi jÃnivà pi apassanto asuïanto ajÃnanto viya hotÅ ti. TatrÃyaæ vacanatho: Ãguæ pÃpaæ na karotÅ ti nÃgo. Senti sayanti etena vÃdapaccathikà janà ti seno nÃgo ca so seno cà ti nÃgaseno sÃma¤¤ÃdÅsu catusu nÃmesu idaæ kittimanÃmaæ. SuÂÂhu thero ababhanumodÅ ti 'sÃdhu suÂÂhu'ti vacanena. AntarÃmagge pucchito anathakÃlapa¤ho. Katametha nÃgaseno'ti katamo dhammo etasmiæ vacane nÃgaseno nÃma hotÅ?Ti pucchi. JÅvo'ti jÅvabhuto vÃyo. AssÃsapassÃsà nÃmete kÃyasaÇkhÃro'ti thero abhidhammakathaæ akÃsÅti iminà anantakÃyassa ete anto-pavisana-bahi-nikkhamatavÃtà assÃsapassasà nÃma karajakÃyena abhisaÇkharÅyanti, tasmà kÃyasaÇkhÃrà ca honti, teneva jÅvena nÃgaseno nÃgaseno'ti iminà nÃmamattaæ gaïhÃti na puggalo jÅvo gahetabbo'ti thero abhidhammakathaæ akÃsi. UpÃsakattaæ pavedesÅ'ti attasanniyyÃtanena sissabhÃvÆpagamanena païipÃtena samÃdÃnenÃti catusu saraïagamanÆpÃyesu samÃdÃnena ratanattayassa ca therassa ca upÃsakabhÃvaæ, buddhaæ saraïaæ gacchÃmi, dhammaæ saraïaæ gacchÃmi, saÇghaæ saraïaæ gacchÃmi, taæ ca saraïaæ gacchÃmi, upÃsakaæ maæ dhÃrehi ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. AnantakÃyapa¤ho catutho. [SL Page 378] [\x 378/] Kimhi hoti kathÃsallÃpo'ti kimhi kÃraïe nimittabhute kathÃsallÃpo hoti. Kimpayojano kathÃsallÃpo'ti adhippÃyo idaæ ra¤a¤Ã kimathÃya vuttaæ? AnuyogadÃnathÃya ceva pucchanassa okÃsadÃpanathÃya cÃti ¤Ãtabbaæ. Athena mayaæ mahÃrÃja athikà athena hotu kathÃsallapo'ti iminà thero ra¤¤o anuyoga¤ceva okÃsa¤ca deti tatha athenÃ'ti. 'Atho payojano saddÃ'bhidheyya vuddhiyaæ dhane Vathamhi kÃraïe nÃse hite pacchimapabbate'ti 1 Evaæ vuttesu athesu idha payojana¤ca hita¤ca labbhati. Tesu lokiyalokuttaraphalaæ payojanaæ nÃma, sÃsanavuddhi vÃ. YathicchitaphalanipphÃdÃno hinoti pavattatÅ ti hitaæ. DÃnasÅlÃdilokiyalokuttarakÃraïaæ. KintÅ'ti kimhi asaÇkhatadhÃtusaÇkhÃte nibbÃne phalasaÇkhÃte nibbÃne idaæ paccuppannadukkhaæ nirujjheyya. AnupÃdÃparinibbÃnanti 2 arahattaphalasaÇkhÃtaæ anupÃdÃparinibbÃnaæ. NibbÃnaæ hi duvidhaæ apaccayaparinibbÃnaæ anupÃdÃparinibbÃnanti. Tesu avijjÃdipaccayarahitattà asaÇkhatadhÃtu apaccaya-parinibbÃnaæ nÃma. KilesasaÇkhata-parinibbÃnasaÇkhÃtaæ upÃdÃna rahitattà arahattaphalaæ anupÃdÃparinibbÃnaæ nÃma. RÃjÃbhinÅtÃ'ti rÃjÆhi pÅÊità rÃjabhÅtà vÃ. IïaÂÂÃ'ti iïena pÅÊitÃ. Kallo'sÅ ti byÃkaraïa ¤Ãïena cheko'si, aÇguttaraÂÅkÃyaæ 'byÃkaraïe samatho'. PaÂibalo'tipi vattuæ vaÂÂati yevÃti. PabbajjÃpa¤ho pa¤camo. SaupÃdÃno'ti sakileso. PaÂisadahanapa¤ho chaÂÂho. Yoniso manasikÃrenÃti aniccaæ dukkhanti upÃyena pathena sÃraïalakkhaïena ÃrammaïapaÂipÃdakamanasikÃrena. ManasikÃrapa¤ho sattamo. --------------------------------------- 1. AbhidhÃnappadÅpikà 785. 2. AnuppÃda parinibbÃna. [PTS.] [SL Page 379] [\x 379/] Ussahanalakkhaïe'ti sampayuttÃnaæ Ãrammaïe saæyojanavasena ussahanalakkhaïe gaïhanalakkhaïe vÃ. ManasikÃralakkhaïapa¤ho aÂÂhamo. Yo sÅlakkhadho varapÃtimokkhiyo'ti yo pÃtimokkhasÅlasaævarasaÇkhÃto buddhuppÃde yeva uppanno sÅlaguïo sayaæ patiÂÂhÃti iduyÃdÅnaæ ekadasannaæ kusaladhammÃnaæ nissayÃkÃrena nissayapaccayo ceva balavakÃraïaÂÂhena upanissayo ca paÂhavÅ iva sattÃnaæ patiÂÂhÃ. SÅlapatiÂÂhÃnalakkhaïapa¤ho navamo. A¤¤esaæ cittaæ vimuttaæ passivÃ'ti a¤¤esaæ ariyÃnaæ sotÃpattiphalÃdike phale visesena adhimuttaæ pakkhadantaæ ¤Ãïacakkhunà passivÃ. SaddhÃlakkhaïapa¤ho dasamo. Sabbe kusalà dhammÃ'ti sabbe lokiyakusaladhammà uppannà na parihÃyanti. Viriyalakkhaïapa¤ho ekÃdasamo. ApilÃpanalakkhaïo'ti Ãrammaïe anupavisanaÂÂhena ogÃhanalakkhaïo 1 SappaÂibhÃgadhammo'ti paÂibhÃgena paccathikena saha vattantÅti sappaÂibhÃgà sukko ca kaïhapaÂibhÃgena sappaÂibhÃgo. KaïhasukkasappaÂibhÃge'ti ÅdisapÃÂho yadi athi sudaro yeva. ApilÃpetÅti anupavisanaÂÂhena ogÃhati.2 HitÃhitÃnaæ dhammÃnaæ gatiyo'ti kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ iÂÂhÃniÂÂha-vipÃkadÃnabhÃva-saækhÃta-nipphattiyo. Sabbathakanti sabbakicce niyuttaæ sabbalÅnudhaccesu icchitabbaæ vÃ. Satilakkhaïapa¤ho dvÃdasamo TappamukhÃ'và ti rÃjappadhÃnà iva. SamÃdhipa¤ho terasamo. Yo uppajjati so eva so'ti yo paÂhaviphassÃdiparamathadhammo uppajjati, so uppannapubbadhammo eva. --------------------------------------- 1. OgÃÊhana lakkhaïo. [PTS. 2.] OgÃÊhayati. [PTS.] [SL Page 380] [\x 380/] Pa¤¤Ãlakkhaïapa¤ho cuddasamo. NÃnà - ekakiccakaraïapa¤ho païïarasamo. Païïarasapa¤havanto paÂhamavaggo samatto. Vaæ pana bhante evaæ vutte kiæ vadeyyÃsÅ'ti yadà vaæ daharo taruïo mado uttÃnaseyyako ahosi so yeva vaæ etarahi mahanto'ti imasmiæ vacane mayà ca kenavidha pucchanavasena vutte vaæ kiæ vadeyyÃsÅ ti yojanÃ. Dutiyavagge pana dhammasantatipa¤ho paÂhamo. Na paÂisadahanajÃnanapa¤ho dutiyo. Sakiccayanti attano visayobhÃsanakiccaæ. ùlimpanaæ vijjhÃpetunti aggiæ nibbÃpetuæ Pa¤¤Ãnirujjhanapa¤ho tatiyo. Nibbisaæ bhatako yathÃ'ti yathà bhatako bhatakakammaæ kavà lakkhaæ nibbisaæ nibbisanto labhanto dukkhaæ jÅvituæ nÃbhinadati maraïa¤ca nÃbhinadati maraïakÃlaæ Ãgameti, evamevÃhaæ kÃlaæ maraïakÃlaæ paÂikaÇkhÃmi ÃgamemÅ ti adhippÃyo. ParÅnibbÃnapa¤ho catutho. Yadi kusalà na dukkhÃ'ti sukhà vedanà kusalà yadi siyà sà kusalà vedanà na dukkhabhÆtÃ.Yadi siyà sà kusalà na hoti. Kusalaæ dukkhanti na upapajjatÅ'ti kusalaæ dukkhabhutanti vacanaæ na upapajjatÅti vattuæ na yujjati. Kusalaæ dukkhaæ na. A¤¤ama¤¤apaccanÅkattÃ'ti ra¤¤o adhippÃyo. SabhÃvo pana evaæ na hoti. Kusalà hi sukhà vedanà saÇkhÃradukkhena vipariïÃmadukkhena'pi dukkhÃ. NekkhammanissitadomanassasaÇkhÃtadukkhÃ'pi anavajjaÂÂhena kusalà siyà ti thero pana mayi rÃjÃnaæ ayoguÊahimapiï¬apa¤haæ pucchante taæ rÃjà micchà byÃkarissati. Tasmiæ dosaæ ÃropessÃmi. RÃjà taæ micchà byÃkarissati. Tasmiæ dosaæ ÃropessÃmi. RÃjà taæ harituæ asakkonto maæ athajappanaæ yÃcissati. Atha rÃjÃtaæ sabhÃvathaæ sa¤¤ÃpessÃmÅ ti manvà taæ kimma¤¤asi mahÃrÃjÃ'ti ÃdimÃha. [SL Page 381] [\x 381/] Kinnu kho mahÃrÃja ubho'pi te daheyyunti imasmiæ pucchÃvacane therena vutte rÃjà sÅtuïhasama¤¤Ãtà tejodhÃtu'ti sutattà sÅtahimapiï¬assa kharakhÃdanabhÃva¤ca sadhÃya dhÃtunaæ ussadabhÃvajÃnana¤Ãïato virujjhivà 'Ãma bhante ubho'pi te daheyyunti viruddhapaÂivacanaæ adÃsi. Na hi bhante'ti ra¤¤o avajÃnanapaÂikkhapanaæ. AjÃnÃhi niggahanti theravacanaæ. Yasmà te purimÃya 'ÃmÃ'ti paÂi¤¤Ãya pacchimà 'na hi bhante'ti paÂi¤¤Ã pacchimÃya ca purimà na sadhiyatÅ. Tasmà vaæ niggahaæ patto. Vaæ niggahaæ dosaæ aparÃdhaæ sampiÂicchÃhÅ'ti atho. IdÃni ubhinnaæ tattÃbhÃvadassanavasena ubhinnaæ sÅtalÃbhÃvadassanavasena ca taæ niggahaæ pÃkaÂaæ karonto yadi tattaæ dahatÅ'ti ÃdimÃha. Tatha- 'Yadi tattaæ dahatÅ'ti sace ubhinnaæ tattatà dahati. Yadi tattaæ dahatÅ'ti ca Âhapanavacanaæ. Na ca te ubho'ti dosÃropanavacanaæ. Tena na uppajjatÅ'ti tena tasmiæ ubhinnaæ uïhabhÃvakÃraïà Ubho'pete dahanti'ti vacanaæ tattabhÃvassa dahane na upapajjati, na yujjati. Yadi sÅtalaæ dahatÅ ti sace ubhinnaæ sÅtalabhÃvo dahati tena na upapajjatÅ'ti tasmà kÃraïà ubhinnaæ sÅtalÃbhÃvakÃraïà ubho'pi te dahanti'ti vacanaæ sÅtalabhÃvassa dahanena na upapajjatÅ'ti vattuæ na yujjati puna taæ dosaæ pÃkaÂataraæ karonto thero kissa pana te mahÃrÃja ubho'pi dahanti ti ÃdimÃha. (Kissa)tatha-kissÃti kena kÃraïena ubho pi te dahantÅ? Ti. Tena na upapajjatÅ 1 ti kena tasmà kÃraïà ekassa uïhassa ekassa sÅtalassa bhÃvakÃraïà ubho pi te dahantÅ'ti tayà vuttavacanaæ na upapajjati na vaÂÂati. Ubho pi te dahantÅti vuttaæ, ayuttampi tayà vuttameva. Kusalaæ dukkhanti vattuæ 2 vuttameva kusalaæ dukkhanti na upapajjatÅti idaæ vaæ kasmà vadasi? Vattuæ yuttavacanaæ na yujjatÅti vadasi vattuæ ayuttavacanaæ yujjatÅ ti vadasÅti therassa vacanena attano vÃde dosaæ passanto taæ pariharituæ asakkonto nÅvamano theraæ athajappanaæ yÃcanto 'nÃhaæ paÂibalo'ti ÃdimÃha. --------------------------------------- 1. Uppajjati [PTS. 2.] KhalitaÂÂhÃnanti ma¤¤o. [SL Page 382] [\x 382/] Tayà vÃdinà ti yuttamathagambhÅravicittapaÂibhÃnavÃdinà SÃdhÆ athaæ jappehÅ tÅ sÃdhu yÃcÃmi. Sukhà vedanà kusalà ti và akusalà abyÃkatà ti và imassa mayà pucchitavacanassa athaæ jappehi desehi athenÃhaæ athiko, kiæ vivÃdenÃti adhippÃyo. GehanissitÃnÅti gehasadisakÃmaguïanissitÃni tamÃrabbha pavattÃnÅ ti atho. NekkhammanissÅtÃnÅ 1'ti. Etha 'Pabbajjà paÂhamaæ dhÃnaæ nibbÃna¤ca vipassanà Sabbe pi kusalà dhammà nekkhammanti pavuccatÅ 2' ti Vuttanekkhammesu nibbÃnavipassanÃkusaladhammasaÇkhÃte Nekkhamme nissitÃni. SukhavedanÃpa¤ho pa¤camo. So ca a¤¤apa¤hehi gambhÅrataro, kulaputtehi mayà vuttaathamattena santosaæ kavà attano pa¤¤ÃnubhÃvena ca punappunaæ cintevà pubbÃparaæ sallakkhevà yo mayà vuttaathato yuttaro so atho gahetabbo yevà ti. NÃmarÆpanti nÃmakaraïaÂÂhena namanaÂÂhena cattÃro arÆpino khadhà nÃmaæ. Idha vipÃkanÃmaæ adhippetaæ sÅtÃdÅhi ruppanaÂÂhena rÆpaæ nippariyÃyato channavutirÆpakoÂÂhÃsasaÇkhÃtaæ nipphannarÆpaæ pariyÃyato dasavidhà anipphannarÆpa¤ca cakkhusotaghÃnajivhÃkÃyabhÃvavathudasakasaÇkhÃtà satta dasakÃ, citta utu-ÃhÃrajaaÂÂhakà tayo, cittaja utujasaddavasena dve saddÃ'ti channavutirÆpakoÂÂhÃsÃ. Idha pana kammajarÆpaæ adhippetaæ. Tena kammena a¤¤aæ nÃmarÆpaæ paÂisadahatÅ ti tena kusalÃkusalakammena a¤¤aæ nÃmarÆpaæ a¤¤aæ anÃgatanÃmarÆpaæ sugatiduggatipariyÃpannaæ iminà paccuppannanÃmarÆpena saddhiæ paÂisadahati. Purimaæ bhante ambabÅjaæ bhÆtaæ mÆlakÃraïabhÆtaæ apaccakkhÃya avijahivà 3 nibbattena pacchimena ambena puriso daïa¬appatto bhaveyyà ti yojanÃ. --------------------------------------- 1. NikkhammanissitÃni [PTS. 2.] DÅghanikÃyaÂÅkÃ. 3. CijahivÃ. [PTS.] [HSL Page 383] [\x 383/] NÃmarÆpapaÂisadahanapa¤ehà chaÂÂho SattaupamÃpatimaïa¬ito. AdhikÃranti mahantaæ pÆjÃsakkÃraæ. Ayaæ sattamopa¤ho puna pucchate. Upamaæ sotukÃmatÃvasena puna pucchito' ti ¤Ãtabbaæ. PunapaÂisadahanapa¤ho sattamo. NÃmarÆpapa¤ho aÂÂhamo. AddhÃpa¤ho navamo. Navapa¤havanto dutiyo vaggo. Tatiyavagge addhÃmulapucchanapa¤ho paÂhamo. PaÂhaviyà cakkaæalikhivÃ'ti bhamacakkaæ punappunaæ parivattanavasena à bhuso likhivÃ. PubbÃkoÂi napa¤¤Ãyana pa¤ho dutiyo. Khadhà ca dukkhassa bÅjÃtÅ ti paÂisadhibhutà badhà kevalassa sakalassa pavattidukkharÃsissa mulakÃraïabhÃvena bÅjÃni evaæ khaïakoÂisaÇkhÃtapaÂisadhibadhato pavatti dukkhava¬¬hanaæ sakkà kÃtunti adhippÃyo. KoÂiva¬¬hanapa¤ho tatiyo. Cakkhusmi¤ca kho mahÃrÃja sati rÆpesu ca cakkhuvi¤¤Ãïaæ hotÅ ti etha abhidhammÃvatÃraÂÅkÃpariyÃyena ekato sahajÃtesu bahÆsu cakkhuppasÃdesu yaæ cakkhu visaditaæ taæ cakkhuvi¤¤Ãïassa nissayapaccayo. Cakkhusmi¤cÃti ekavacanadassanato. RÆpesu cÃ'ti bahuvacanassa dassanato pana bahÆni pi rÆpÃni cakkhuvi¤¤Ãïassa purejÃtapaccayo paccayabhÃva. Visesa-sabhÃvato ti daÂÂhabbo. Athi-keci-sa¤jÃnanapa¤ho catutho. Bhavantà yeva kho mahÃrÃja saÇkhÃrà jÃyanti ti etha antappaccayo atÅte hoti. AtÅte bhÆtÃ'ti atho. Aya¤ca gÃthÃ'ti sadisagÃthÃ. Ahuvà sambhotÅ ti ca gÃthà khaïikagÃthÃ'ti daÂÂhabbaæ. Evaæ hi pubbÃparaæ sameti. (UttarÃraïi) araïisahitekantakiccakaro daï¬o uttarÃraïi nÃma. [SL Page 384] [\x 384/] BhavantajÃyanapa¤ho sattaupamÃsahito pa¤camo. Vedagupa¤ho chaÂÂho. Cakkhuvi¤¤ÃïÃdipa¤ho sattamo. Phusanalakkhaïo'ti cittÃrammaïaphusanalakkhaïo. Yathà cakkhu'ti etha cakkhuppasÃdo'pi cakkhuvi¤¤Ãïampi labbhati. SaÇghaÂÂanaraso'ti imesaæ vathÃrammaïÃnaæ saÇghaÂÂanaraso sampatti etassà ta atho labbhati. Yadà cakkhuvi¤¤Ãïampi labbhati. Tadà cittÃrammaïasaÇghaÂÂanaraso kiccaæ etasse ti atho labbhati. SaÇghaÂÂanaraso'ti ca pa¤cadvÃrikaphasse labbhati. Na manodvÃrikaphasse'ti ayamidiso atho atthasÃliniyaæ vutto yevÃ'ti. Phusanalakkhaïapa¤ho aÂÂhamo. VedanÃlakkhaïapa¤ho navamo. Sa¤¤Ãlakkhaïapa¤ho dasamo. CetanÃlakkhaïapa¤ho ekÃdasamo Vi¤¤Ãïalakkhaïapa¤ho dvÃdasamo Va¬¬hakÅ suparikammakataæ dÃruæ sadhismiæ appetÅ ti va¬¬hakÅ jano suÂÂhuparikammakataæ dÃruæ sadhismiæ appeti pÃpeti paveseti. Vitakkalakkhaïapa¤ho terasamo. VicÃralakkhaïapa¤ho cuddasamo. Cuddasapa¤havanto tatiyavaggo samatto. Vinibbhujivà vinibabhujivÃ'ti a¤¤ama¤¤Ãto visuæ visuæ kavà vibhajivà vibhajivÃ. Vaggato atirekapaÂhamapa¤ho vibhajjapa¤ho paÂhamo. Nanu loïameva Ãharitabbanti sakaÂehi suddhaloïameva balivaddehi Ãharitabbaæ. Na sakkà mahÃrÃja loïameva Ãharitunti pÃÂhena bhavitabbanti nakÃro pothake dissati. Loïapa¤ho dutiyo, ra¤¤o dhammalakkhaïesu daÊhapatiÂÂhÃpanathaæ therena paÂhamaæ vutto. EttÃvatà tecattÃÊÅsa pa¤hà samattÃ. [SL Page 385] [\x 385/] Catuthavagge NÃnÃkammehi mahÃrÃja nibbattÃni na ekena kammenÃ'ti ÃpÃyikasattÃnaæ pa¤cÃyatanÃni nÃnÃakusalakammehi nibbattÃni sugatipariyÃpannasattÃnaæ pa¤cÃyatanÃni nÃnÃkusalakammehi ekena kammena ekena paÂisadhijanakakammeneva nibbattÃni. AbhidhammÃvatÃraÂÅkÃyaæ paÂisadhikkhaïe mahaggatacetanà kaÂattÃrÆpÃnaæ kammapaccayena paccayo'ti vacanena paÂisadhikkhaïe vijjamÃnÃnaæ sabbesaæ yeva kaÂattÃrÆpÃnaæ kammapaccayo hotÅ ti vi¤¤Ãyati. NÃnÃcetanÃhi tadà idriyuppattiyaæ sati atiparittena ca mahaggatena ca kammena nibbattaæ kaÂattÃrÆpaæ Ãpajjeyya, na cekà paÂisadhi anekammanibbattà hotÅ'ti. 'Saddhiæ ekena kammena anekidirayuppatti hotÅ'ti vuttaæ. VicÃrevà yaæ yuttataraæ taæ gahetabbaæ. TatrÃyaæ vicÃraïÃkÃro: MahaggatasattÃnaæ idriyÃni ekena paÂisadhijanakakammena nibbattÃni. NÃgasenathero pana arahà khÅïÃsavo buddhamata¤¤u tassa adhippÃyÃnurÆpena kÃmÃvacarakasattÃnaæ nÃnÃkammehi nibbattÅ ti gahetabbaæ. NÃnÃkammanibbattÃyatanapa¤ho paÂhamo. MahÃkulÅnatà ti uccakulÅnatÃ. So yeva và pÃÂho. ùbÃdha-vaïïa-sukkha-bhoga-kulÅnaæ pa¤¤akà Ete cuddasa pa¤hÃ'pi subhasutte pakÃsitÃ'ti Ayaæ gÃthà sukhavÃcuggatakaraïathaæ porÃïehi vuttÃ. ManussanÃnÃbhÃvapa¤ho dutiyo. Kiæ paÂigacceva vÃyamitenÃ'ti pubbe vÃyÃmena saha pavattakammena vÃyÃmakaraïena kiæ payojanaæ athi? Akiccakaro'ti etha yathicchitaphalasaÇkhÃtaæ kiccaæ na karotÅ ti akiccakaro. Aya¤ca ayuttasamÃso. Saddhaæ matakabhojanaæ na bhu¤jatÅ ti asaddhabhoji ti Ãdiko viyÃ'ti. Bubhukkhito'ti budhÃbhibhÆto. PaÂigaccakiccakaraïapa¤ho tatiyo. PaccamÃnÃ'ti nirayaggÅnà ¬ayhamÃnÃ. So na tÃva kÃlaæ karotÅti tÃva tattakaæ so nerayikasatto 1 kÃlaæ maraïaæ na karoti. --------------------------------------- 1. Nirayakasattà [PTS.] [SL Page 386] [\x 386/] KammÃdhikatenÃ'ti pubbe adhikatena kammena mÆlakÃraïabhutena. NavilÅyanapa¤ho catutho. ùkÃsa-udaka-paÂhavidhÃraïapa¤ho pa¤camo. AjjhosÃyÃ'ti taïhÃya gilivà pariniÂÂhapevÃ. NirodhanibbÃnapa¤ho chaÂÂho. Abhi¤¤eyye dhamme' ti abhivisiÂÂhena catusacca¤Ãïena jÃnitabbe dhamme, catusaccadhamme. NibbÃnalabhanapa¤hà sattamo. NibbÃnajÃnanapa¤ho aÂÂhamo. AÂÂhapa¤havanto catutho vaggo. Pa¤camavagge nathibuddhapa¤ho paÂhamo. BuddhÃnuttarapa¤ho dutiyo. Sakkà jÃnituæ buddho anuttaro'ti idaæ ra¤¤Ã 'bhagavà buddho anuttaro'ti theraæ pubbe pucchitaæ. Puna kasmà vuttaæ ? Pubbapa¤ho therassa vijÃnanaæ sadhÃya pucchitaæ pucchÃpa¤ho sabbapa¤ho therassa vijÃnanaæ sadhÃya pucchitaæ. PucchÃpa¤ho sabbapaï¬itÃnaæ jÃnanaæ sadhÃya pucchito'ti vi¤¤Ãtabbaæ. Sakkà buddhÃnuttarapa¤ho tatiyo. BuddhanettÅyÃ'ti nibbÃnaæ neti etÃya sadevake loke'ti netti, suttantÃbhidhammapÃli. (Buddhapa¤¤atti) pa¤¤ÃyapÅyati etÃya bhagavato ÃïÃ'ti pa¤¤atti. Buddhassa pa¤¤atti buddhapa¤¤atti, vinayapÃli. YÃvajÅvaæ sÃvakehi vattitabbanti idaæ therena 'Ãma mahÃrÃja dhammo mayà diÂÂho'ti avissajjevà kasmà vuttaæ ? RÃjà therassa dhammadassanabhÃvaæ paccakkhato ¤avà vicitrapaÂibhÃnaæ sotukÃmo pucchati, na jÃnanathÃya thero tassa ajjhÃsayaæ ¤avà evamÃha. AdiÂÂhadhammo hi buddhanettiyà buddhapa¤¤attiyà yÃvajÅvaæ vattituæ sakkoti. DhammadiÂÂhapa¤ho catutho. NavasaÇkamatipa¤ho pa¤camo. Vedagu upalabbhatÅ ti ayampa¤ho pubbe ca pucchito. Kasmà puna pucchito? Pubbapa¤ho jÅvavedaguæ sadhÃya pucchito. Ayaæ 'ye brÃhmaïà vedagu'ti Ãdinà vuttaæ puggalavedaguæ sadhÃya [SL Page 387] [\x 387/] Pucchito. Save thero'na upalabbhatÅ'ti byÃkarissati, tassa vÃde dosaæ ÃropetukÃmatÃya pucchati. Thero pana vijjamÃnena avijjamÃnapa¤¤attiæ sadhÃya 'paramathena kho mahÃrÃja vedagu na upalabbhatÅ'ti Ãha. Paramathena na upalabbhati, vohÃrato upalabbhatÅ'ti therassa adhippÃyo. Puggalavedagupa¤ho chaÂÂho. Na kho-pe tena ropitÃni ti tÃni ambÃni avahÃriyÃni tÃni ambÃni purisena avaharitÃni tena sÃmikapurisena ropitÃni ropitaambabhutÃni na honti ti atho ImamhÃkÃya pa¤hosattamo. Kuhintipa¤ho aÂÂhamo. Upapajjati-jÃnÃti pa¤ho navamo. Athibuddhapa¤ho dasamo. Dasapa¤hasahito pa¤camo vaggo. Samantato paggharatÅ ti ayaæ kho guthamuttÃdÅhi asucivathÆhi samantato paggharÃpeti. ChaÂÂhavagge kÃyaappiyapa¤ho paÂhamo. SampattakÃlapa¤ho dutiyo. Dvattiæsa-pe-parira¤jito'ti etha dvattiæsamahÃpurisalakkhaïasarÆpaæ bahusu suttesu Ãgataæ. Taæ pÃkaÂaæ asÅtyanuba¤janasurÆpaæ na pÃkaÂaæ jinÃlaÇkÃraÂÅkÃyaæ yeva Ãgataæ. Tasmà taæ dassayissÃma. KatamÃni asÅtyÃnubya¤jananÃni? CitaÇgulitÃ, 1 anupubbaÇgulitÃ, vaÂÂaÇgulitÃ, tambanakhatÃ, tuÇganakhatÃ, siniddhanakhatÃ, niguÊhagopphakatÃ, samapÃdatÃ, gajasamÃnakkamanatÃ, sÅhasamÃnakkamanatÃ, haæsasamÃnakkamanatÃ, usabhasamÃnakkamanatÃ, dakkhiïÃvaÂÂagattatÃ, samantatocÃrujÃïumaïa¬alatÃ, paripuïïa purisabya¤janatÃ, acchiddanÃbhitÃ, gambhÅranÃbhitÃ, dakkhiïÃvaÂÂanÃbhitÃ, suvaïïakadalurutÃ, erÃvaïakarasadisabhujatÃ, 2 anupubbagattatÃ, maÂÂhakagattatÃ, 3 sucigattatÃ, suvibhattagattatÃ, anussannÃnussannasabbagattatÃ, alÅnagattatÃ, tilakÃdivirahitagattatÃ, anupubbaruciragattatÃ, visuddhagattatÃ, koÂisahassahathibaladhara gattatÃ, tuÇganÃsatÃ, susaïÂhÃnanÃsatÃ, rattadvija--------------------------------------- 1. Cittaægulità (kesuci). 2. Dviradakarasadisaurubhujatà (dharmapradÅpikÃ) 3. MaÂÂagattatà (dharma pradÅpikÃ). [SL Page 388] [\x 388/] MaæsatÃ, susukkadantatÃ, suvisuddhidriyatÃ, vaÂÂadÃÂhatÃ, rattoÂÂhasamabimbitÃ, ÃyatavadanatÃ, gambhÅrapÃïilekhatÃ, ÃyatalekhatÃ, ujulekhatÃ, surucirasaïÂhÃnalekhatÃ, parimaï¬alakÃyavantatÃ, paripuïïakapolatÃ, ÃyatavisÃlanettatÃ, pa¤capasÃdavantanettatÃ, ÃkucitaggapakhumatÃ, mudutanuka-rattajÅvhatÃ, ÃyatajÅvhatÃ, ÃyatarucirakaïïatÃ, niggaïÂhisiratÃ, nigguyhasiratÃ, chattasantibhacÃrusÅsatÃ, Ãyata-puthula-lalÃÂa-sobhatÃ, susaïÂhÃnabhamukatÃ, kaïhabhamukatÃ, sukhumÃlagattatÃ, ativiya ujjalitagattatÃ, 1 ativiyasommagattatÃ, ativimalagattatÃ,2 komalagattatÃ, siniddhagattatÃ, sugadhatanutÃ, samalomatÃ, atisukhumaassÃsapassÃsadhÃraïatÃ, susaïÂhÃnamukhatÃ, sugadhamukhatÃ, 3 sugadhamuddhatÃ, sunÅlakesatÃ, dakkhiïÃvaÂÂakesatÃ, susaïÂhÃnakesatÃ, siniddhakesatÃ, saïhakesatÃ, alulitakesatÃ, ketumÃlÃratanacittatÃ. 4 DvattÅæsapurisalakkhaïapa¤ho tatiyo. Brahmacariyapa¤ho pa¤camo. Assupa¤ehà chaÂÂho. RasapaÂisaævedipa¤ho aÂÂhamo. Pa¤¤Ãpa¤ho aÂÂhamo. SaæsÃrapa¤ho navamo. Satipa¤ho dasamo. Evaæ hi bhante nÃgasena sabbà sati abhijÃnantÅ 5 uppajjati nathi kaÂumikà satÅ ti evaæ mayà cintanÃkÃre sabbà sati abhijÃnantÅ sayaæ pÃkaÂà parÆpadesarahità uppajjati, kaÂumikà parinibbajjana-parÆpadesa-saÇkhÃtà kaÂumasahità 6 sati nathi ti atho. Sati abhijÃnanapa¤ho ekÃdasamo. EkÃdasapa¤hasahito chaÂÂhavaggo. AbhijÃnato'ti satisahitaæabhivisesaæjÃnato.7 --------------------------------------- 1. Ujuligattatà [PTS. 2.] AtivipulagattatÃ. [PTS. 3.] Sutanusukhatà [PTS.] 4. KetumÃlÃrattacittatÃ. [PTS. 5.] AbhijÃnattÃ. [PTS. 6.] KaÂumbhasahitÃ. [PTS.] 7. ¥Ãïato. [PTS.] [SL Page 389] [\x 389/] KaÂumikÃyÃ'ti 1 paripÅÊana-parasÃsana-saÇkhÃtakaÂumikÃya. OlÃrikavi¤¤Ãïato'ti mahante Ãrammaïe pavattavi¤¤Ãïato. Ahitavi¤¤Ãïato'ti dukkhasaÇkhÃtaahite pavattavi¤¤Ãïato. SabhÃganimittato'ti sabhÃgÃrammaïato. VisabhÃganimittato'ti nÃmavaïïÃdi - a¤¤ama¤¤avisadisÃrammaïato. KathÃbhi¤¤Ãïato'ti parakathÃsaÇkhÃtaabhi¤¤Ãïato. Lakkhaïato'ti goïa-sakaÂa-danta-piÊakÃdilakkhaïato. 2 Saraïato'ti parehi sarÃpanato MuddÃto'ti akkharasikkhanato. BhÃvanÃto'ti abhi¤¤ÃsasaÇkhÃtabhÃvanÃto. Pothakanibadhanato'ti pothake likhitaovÃdaakkharadhÃraïato. AnubhÆtato'ti channaæ ÃrammaïÃnaæ anubhutapubbato. NibadhantÅ'ti pÅÊenti. Lipiyà sikkhitattÃ'ti akkharassa sikkhitattÃ. Sattamevagge satiÃkÃrapa¤ho paÂhamo. Vassasatapa¤ho dutiyo. AnÃgatapa¤ho tatiyo. DÆrabrahmalokapa¤ho catutho. BrahmalokakasmÅrapa¤ho pa¤camo. SattabojjhaÇgapa¤ho chaÂÂho. Pu¤¤abahutarapa¤ho sattamo. JÃnÃjÃnapa¤ho aÂÂhamo. Uttarakurupa¤ho navamo. DÅghaaÂÂhikapa¤ho dasamo. AssÃsapassÃsapa¤ho ekÃdasamo. Samuddapa¤ho dvÃdasamo. Ekarasapa¤ho terasamo. Nathi dutiyaæ pa¤¤Ãya chedananti yaæ chedanaæ pa¤¤Ãya saddhiæ dvayaæ taæ chedanaæ nathi ti atho. --------------------------------------- 1. KaÂumbhikÃyÃti. [PTS. 2.] Goïaakatada¤camilakÃdilakkhaïato. [MS.] [SL Page 390] [\x 390/] Chedanapa¤ho cuddasamo. Bhutajivapa¤ho pannarasamo. Dukkarapa¤ho soÊasamo therena paÂhamaæ vutto. SoÊasapa¤hasahito sattamo vaggo. Sampati kà velÃ'ti idÃni kà velà sampattÃ'ti yojanÃ. Gamissanti ti tayà saddhiæ gamissanti. Bhaï¬ato bhaï¬ÃgÃrato. RÃjadeyyÃnÅ ti rÃjasantakÃni. Tassa pa¤haveyyÃkaraïena tuÂÂhe rÃjÃ'ti tassa nÃgasenatherassa asÅtipa¤haveyyÃkaraïena tuÂÂho rÃjÃ. AbbhantarakathÃyaæ hi aÂÂhÃsÅti pa¤hà paÂhamadivase visajjitÃ. Tayo divase pÃsÃde bhattakiccato paÂÂhÃya yÃva paÂhamayÃmÃvasÃnà aÂÂhÃsÅti pa¤hà visajjità ahesuæ. BÃhirakathÃpa¤hà tayo. Tena saddhiæ ekanavuti pa¤hà honti. EkanavutÅpa¤ha 1 paÂimaï¬ità Milidapa¤havaïïanà samattÃ. --------- Meï¬akapa¤he pana BhassappavÃdÅ ti vohÃrakusalatÃya yuttavacanasaÇkhÃtabhassavadanasÅlo. Vetaïa¬Å 2 ti theravÃdena saddhiæ viruddhavacanavadanasÅlo. Vasanto tassa chÃyÃyà ti dhammacariya-gurusaddhÃpa¤¤Ãdiguïamaï¬ito, assaddho pi so tassa 'medhÃvÅ amatÃbhimukho'ti evaæ vuttehi sobhaggaguïehi samannÃgato tassa therassa karuïÃpa¤¤Ãvasena pavattakÃraïÃkÃraïahitupamÃyuttiupadesavacanasaÇkhÃtachÃyÃya vasanto. TÃni hi therassa karuïäÃïaæ nÃmakÃyato pavattanti pakatisarÅrato pavattachÃyà viya hotÅ tÅ. Addakkhi meï¬ake pa¤he'ti ¤Ãïacakkhunà meï¬ake gambhÅre pa¤he addakkhi. Athavà senakÃdibhÃsitabbaæ anekapariyÃyabhÃvena ceva abhutabhÃvena ca meïa¬akapa¤hasadise. Athavà --------------------------------------- 1. Pa¤hÃya [PTS. 2.] Ataï¬Å. [PTS.] [SL Page 391] [\x 391/] DvÅvacanavantattà tassa pa¤hassa dvimeï¬akayuddhasadise'ti pi vuttaæ vaÂÂati. PariyÃya bhÃsitaæ athi'ti 'Ãnada, mayÃdve'pi vedanà vuttà pariyÃyenÃ'ti Ãdikaæ pariyÃyavacanaæ athi. Kathaæ imissà pariyÃyanippariyÃyadesanÃbhÃvo jÃnitabbo? UpekkhÃvedanà hi santamiæ païÅte sukhe vuttà bhagavatÃ'ti ayaæ hetha pariyÃyo. SabhÃvabhÃsitaæ athi ti 'tisso iha bhikkhave vedanà sukhà dukkhà upekkhà vedanÃ'ti Ãdikaæ nippariyÃyavacanaæ athi. Kathaæ nippariyÃyabhÃvo jÃnitabbo? VedanÃsabhÃvo hi tividho'ti ayametha nippariyÃyo athi. SadhÃyabhÃsitanti 'tÅhi bhikkhave ÂhÃnehi jambudÅpikà manussà deve tÃvatiæse uttarakuruke ca manusse adhigaïhanti. Katamehi tÅhi? SÆrà satimanto idha brahmacariyavÃso'ti Ãdikaæ sadhÃya bhÃsitaæ athi. 'Idha brahmacariyavÃso'ti idaæ pabbajjÃbrahmacariyavÃsanaæ vuttaæ na maggabrahmacariyavÃsaæ. NeyyathanÅtathavacanaæ idha anÃgataæ. Tampi Ãharivà dassetabbaæ. 'Yaæ ki¤ci vedayitaæ sabbaæ taæ dukkhanti' Ãdikaæ nyethavacanaæ. 'Sukhà pi kho vedanà aniccà saÇkhatÃ'ti Ãdikaæ yathÃrutavasena jÃnitabbaæ nÅtathavacanaæ athÅti. 'Neyyathavacana¤ceva atho sadhÃyabhÃsitaæ PariyÃyabhÃsita¤ceva atho sabhÃvabhÃsitaæ' Iti pa¤cappabhedaæ'va sÃsane jinabhÃsitaæ SallakkhevÃna taæ sabbaæ athaæ vadetha paï¬ito'ti. Na rahassakaæ kÃtabbanti athapaÂicchannavacanaæ na kÃtabbaæ. Garukaæ pariïamatÅ ti garubhÃvena paripÃkaæ gacchati dadhabhÃvena pÃkaÂo hoti ti adhippÃyo. IttaratÃyà ti appapa¤¤atÃya. TithavÃsenà ti 'Uggaho savanaæ pucchà kathanaæ dhÃraïaæ iti Pa¤cadhammavaseneva tithavÃso pavuccatÅ'ti EvaævuttatithavÃsena. SnehasaæsevÃ'ti piyapuggalasaæsevanavasena. MantisahÃyo'ti mantÅ vicÃraïapa¤¤o sahÃyo etassÃti mantisahÃyo. [SL Page 392] [\x 392/] Mà hÃyi atho te abhikkamatÅ ti attÃnuvÃdÃdibhaye uppanne vaæ ettakena kÃraïena mà bhÃyi. Katapu¤¤o katabhÅruttÃïo ¤ÃïasampannosammÃpayoge Âhito na cirasseva lokiyalokuttararatho te abhikkamati abhikkamissati pavattissati. AllÃpo'ti paÂhamÃmantÃnÃ'ti keci vadanti. RaÂÂhakavacanaæ ÃmantanÃ. SakkaccakÃrinÃ'ti hitakaraïa-hitadesana-hitacintanÃnaæ akhaï¬akÃrinÃ. Khalite dhammena paggahetabbo'ti sammÃpaÂipattito và yuttavacanato và khalite antevÃsikamhi dhammena sabhÃvena taæ taæ kÃraïaæ vavà sÅlÃdiguïesu paggahetabbo. Meï¬akapa¤hà gambhÅragaïÂhiguyhapa¤hÃ. Abhiva¬¬hiyà vÃyamatÅ'ti pariyattipaÂipattisÃsanÃnaæ abhiva¬¬hanathÃya catupaccayadÃnÃdinà upÃyena vÃyÃmaæ karoti. 'Bhavati saÇghena samasukho dukkhi dhammÃdhipatiko'pi ca. SaævibhÃgÅ yathÃthÃmaæ jinacakkÃbhiva¬¬hako SammÃdiÂÂhipurekkhÃro ana¤¤asathuko tathÃ. Surakkho kÃyakammÃdi samaggÃbhirato'pi ca Akuho na varo cakke buddhÃdisaraïaæ gato Dasa upÃsakaguïà nÃgasenena bhÃsitÃ'ti Imà tisso gÃthÃ. 'Pa¤camaæ lahu sabbatha sattamaæ dvicatuthisu ChaÂÂhaæ tu garupÃdÃnaæ sesà aniyamà matà 1'ti Iminà vuttalakkhaïena vuttÃ. LokasÃdhÃraïo'ti sattalokena sadiso. AppattamÃnasÃnanti apapattaarahattaphalÃnaæ. 2 --------------------------------------- 1. PÃliganthesu na dissate'ti ma¤¤Ãma. LaghusyÃt pa¤camaæ yatra guru «a«Âhantu saptamam DvirturyapÃdayorhusvaæ a«ÂÃk«aramanu«Âubham. (VÃïibhÆ«aïa [ii 77] 2. AppattamÃnasÃnÅti appattaarahattaphalÃni [PTS.] [SL Page 393] [\x 393/] ¥ÃïaratanÃrammaïenÃ'ti arahattamagagapadaÂÂhÃnasababa¤¤uta ¤Ãïo bhagavà sabba¤¤u sabbadassÃvÅ dasabalasamannÃgato catuhi vesarajjehi samananÃgato pabhinnapaÂisambhido chaÊabhi¤¤o ca asÃdhÃraïa¤Ãïo aÂÂhÃrasabuddhadhammasamannÃgato, tassa arahattamagaga¤Ãïaæ dasabalÃdisabbaguïadÃyakaæ sabba¤¤uta¤Ãïaæ sabba¤eyyadhammajÃnanasamathanti bhagavato ¤ÃïaratanÃrammaïena sakasakacittuppÃdena. UbbattÅyante'ti pakatipakatito viparÅyanto 1 vinassante vÃ. Nippabhà jÃtà kutithiyà vaæ gaïÅvarapavaramÃsajjÃti kutithiyà micchÃdiÂÂhikà vaæ bhadantaæ gaïivarapavaraæ gaïivarehi paraæ seÂÂhaæ Ãsajja pavà nippabhà nijjotà bhaveyyunti yojanÃ. Meï¬akapa¤hesu pÆjÃva¤dhÃva¤dhÃpa¤ho 2 AÂÂhupamÃsahito paÂhamo. VÃhasataæ kho mahÃrÃja vÅhÅnaæ a¬¬hucÆÊa¤ca vÃhà vÅhÅ sattammaïÃni dve ca tumbà ekaccharakkhaïe pavattavittassa ettakÃvihÅ ti lakkhaæ ÂhapÅyamÃnà parikkhayaæ pariyÃdÃnaæ gaccheyyunti etha sÃdikadiya¬¬havÃhasataæ thokena uddhaæ upa¬¬hÃvÃhasatassa patanÃlike tumbo'ti aÇguttaraÂÅkÃyaæ vuttaæ. A¬¬hacÆÊanti vÃhassa tassa a¬¬hÃdhikà vÃhavÅhÅ'ti pi vattuæ vaÂÂati yeva. 'Ku¬ubo 3 pasato eko patho te caturo siyuæ ùÊhako caturo pathà doïaæ và caturÃÊhakaæ MÃïikà caturo doïà khÃrÅti catumÃïikÃ. KhÃriyo vÅsa vÃho'tha siyà tumbo dasammaïaæ ùÊahako nithiyaæ tumbo patho tu nÃÊi nÃriyaæ VÃho tu sakaÂo ceko dasa doïà tu ammaïa'nti AbhidhÃnappadipikÃyaæ vutto sakaÂapapamÃïo vÃho'ti vinayaÂÅkÃyampana 4' dve sakaÂà vÃhà eko vÃho'ti vuttaæ. VihÅnaæ vÃhasata¤ca a¬¬hacÆla¤ca vÃhasatassa a¬a¬ha¤aca cÆÊaæ a¬a¬hato thokena Ænaæ và hoti. YathÃvuttavÃhato adhikÃni vÅhisattammaïÃni vÅhÅnaæ satta ammaïÃni dve ca tumbà hontÅ'ti yojanÃ. VÅhÅnaæ sÃdhikadiya¬¬havÃhasatanti adhippÃyo. Ekaccharakkhaïe pavattacittassÃ'ti imassa lakkhanti iminà sambadho. --------------------------------------- 1. Viparitetà [PTS. 2.] VajjhÃva¤dhapa¤hà [PTS. 3.] Ku¬uvo [PTS.] 4. VinaiyavinicchayaÂÅkÃyaæ. [SL Page 394] [\x 394/] Lakkhanati ci gahaïasallakkhaïathaæ sampadÃnathe cetaæ upayogavacanaæ 'divÃvihÃraæ pÃvisÅ'ti divÃvihÃrathÃya pÃvisi ti Ãdisu viya. Lakkhasaddo ca lakkhaïavÃcako. Vuttaæ hetaæ abhidhÃnasathe. 'KalaÇko la¤chanaæ lakkhaæ aÇko'bhi¤¤Ãïalakkhaïaæ Ciïha¤cÃpi tu sobhà tu paramà susamÃ'tha cÃ'ti. Parikkhayaæ pariyÃdÃnanti khÅïabhÃvaæ gaccheyyuæ. Iminà dasÃdhikadi¬¬havÃhasatavÅhito adhikÃniekaccharakkhaïe pavattacittÃnÅ'ti dasseti. Evaæ ekaccharakkhaïe pavattacittassa ettakavÅhito anekabhÃvaæ dassevà idÃni ekaccharakkhaïe pavattacittassa puggalavisesavasena visesabhÃvaæ dassetuæ tatrÅme'ti ÃdimÃha. Tatha Tatrà ti sattavidhesu sattesu. Ime sattavidhà città pavattantÅ ti imÃni sattavidhÃni cittÃni pavattanti. AbhÃvitakÃyÃ'ti pa¤cupÃdÃnakkhadhakÃyesu aniccÃdivasena abhÃvitakÃyÃ. AbhÃvitasÅlÃ'ti abhÃvitalokuttarasÅlÃ. TÅsu ÂhÃnesu'ti sakkÃyadiÂÂhi-vicikicchÃ-sÅlabbataparÃmÃsa samugghÃÂitaÂÂhÃnavasena tÅsu ÂhÃnesu. UparibhumÅsu'ti sakadÃgÃmiÃdÅnaæ pa¤cakkhadhasaÇkhÃta uparibhumisu: Pa¤casu ÂhÃnesu'ti heÂÂhà vuttesu tÅsu ÂhÃnesu rÃgadosatanuÂÂhÃnadvayaæ pakkhipivà pa¤ca ÂhÃnÃni veditabbÃni. Dasasu ÂhÃnesu'ti heÂÂhà pa¤caÂÂhÃnÃni ceva gahitaggahaïanayena sakkÃyadiÂÂhi-vicikicchÃ-sÅlabbataparÃmÃsa-lobha-vyÃpÃda-saÇkhÃta-pa- ¤corambhÃgayasa¤¤ejanasamugghÃÂitaddhÃnavasena pa¤cauddhamhÃgiya sa¤¤ojana samugghÃÂitaÂÂhÃnavaseneva. AparÃti pa¤cÃ'ti dasa ÂhÃnÃni vipassanÃya Ãrammaïabhutà pa¤cupÃdÃnakkhadhà yevÃti gahetabbaæ. NÃrÃcassÃ'ti usuaggapavesita-ayomaya nÃrÃvassa DaÊhaæ cÃpasamÃrÆÊhassÃ'ti daÊhacÃpadhanumhi Ãropitassa. TathÃ'ti bhagavato lahukaparivattane. [SL Page 395] [\x 395/] UttarikÃraïa'nti yamakapÃÂihÃriyato uttariyaæ vuttaæ Tampi mahÃrÃja pÃÂihiranti tamabhagavato aggikkhadha-udakadhÃrÃ-pavattana-saÇkhÃta-yamakapÃÂihÅraæ attano paresaæ rÃgÃdipaccanÅkaharaïato pÃÂihiraæ. ùvajjanavikaÊamattakenÃ'ti bhagavatà anuppÃditavasena manodvÃrÃvajjanassa hÅnavasena Sabba¤¤upa¤ho dutiyo. ChakoÂÂhÃse kate kappe'ti catusaÂÂhiantarakappapamÃïe vivaÂÂaÂÂhÃyikappe chakoÂÂhÃse kate. Atikkante paÂhamakoÂÂhÃse ki¤ci sÃdhikadasantarakappapamÃïe vicaÂÂaÂÂhÃyikappassa paÂhamakoÂaÂhÃse atikkante devadatto saÇghaæ bhidi DevadattapabbajjÃpa¤ho tatiyo Yamaniyame'ti 'Yaæ dehasÃdhanÃpekkhaæ niccaæ kammamayaæ yamo ùgantaæ sÃdhanaæ kammaæ aniccaæ niyamo bhave 1 AhiæsÃsaccamÃdheyyaæ brahmacÃra pariggaho Niccaæ sarÅrasoceyyaæ 2 yamo nÃmÃti vuccare. Santosa-mona-sajjhÃyà kicchÃkahÃro ca bhÃvanà SayampÃka-vane vÃsÃ-niyamÃ-niccasÃdhyatÃ' Evaæ vutte yamakamme ca niyamakamme ca. Yaæ tathÃgato-pe-evamadhippÃyo athi yaæ yena guïena hetu bhutena-pe-evaæ adhippayo hoti taæ buddhÃnaæ guïaæ abhutaæ athiti yojanÃ. Parakkamo dakkhÃpito'ti pÃramÅpÆraïe parakkamo vÃyÃmo dakkhÃpito pekkhÃpito. Hiyyo obhÃsitÃ'ti jinÃnaæ pÃramÅ ca nayà bhiyyo atisayena obhÃsitÃ. Bhidi tithiyÃnaæ vÃdagaïÂhinti vaæ tithiyÃnaæ micchÃvÃdagaïÂhiæ pabhidi. --------------------------------------- 1. AbhidÃnappadÅpikà 444. 2. SarÅre socato [PTS.] [SL Page 396] [\x 396/] Bhinnà parappavÃdakumbhÃ'ti 1 parappavÃdà tayà bhinnÃ. GambhÅro uttÃnikato'ti ativiya gambhÅro pa¤ho tayà uttÃtÅkato. SammÃladdhaæ jinaputtÃnaæ nibbÃhananti paramicchÃvÃdaharaïe upÃyasaÇkhÃtaæ nibbÃhanamukhaæ jinaputtÃnaæ jinaputtehi suÂÂhu laddhaæ. Evametanti sabbaæ heÂÂhÃvuttavacanaæ tayà vuttaæ yathà hoti taæ sabbaæ vacanaæ evaæ sabhÃvato hotÅ ti ajjhÃhÃrayojanÃ. GaïÅvarapavarÃ'ti Ãlapanametaæ gaïÅnaæ gaïaparisÃnaæ varaparama atiseÂÂha yathà tayà vuttaæ mayaæ tathà sampaÂicachÃmÃ'ti. PaÂhavikampanahetupa¤ho catutho Natha¤¤aæ cethÃti etesu saccesu vijjamÃnaæ saccato a¤¤aæ kÃraïaæ paÂivedhassa ca nathi. SÅharathenÃ'ti seÂÂharathena ma¤carathena. SÅhasaddo và usabhasaddo và a¤¤asaddena payutto seÂÂhavÃcako hotÅti. SivirÃjadibbacakkhupa¤ho pa¤camo. Kalalaæ osaratÅti idaæ mÃtuyà piÂÂhikaïÂakanÃbhÅnaæ majjhaÂÂhÃnabhute gabbhapatiÂÂhÃnÃrahaÂÂhÃne sannicitaæ paÂikalalasadisaæ madarattalohitaæ sadhÃya vuttaæ, na kalalarÆpaæ. MukhapÃnena pi dvayasantipÃto bhavatÅti mukhapÃnena pi saha mÃtà ca utunÅ gabbho paccupaÂÂhito'ti dvayasannipÃto bhavati. Purimena tatha kÃraïaæ vakkhÃmÅ ti purimena sÃmavathunà tesaæ dvinnaæ tiïïaæ sannipÃtÃnaæ antogadhabhÃve kÃraïaæ yÆttivacanaæ kathessÃmi. Te sabbe'ti ye keci sattà mÃtugabbhaæ okkantà te sabbe sattà ye vanarukkhÃdayo'ti yojanÃ. Yo koci gadhabbo'ti yo kovi attano kammena tatha tatha upagannabbasatto. GababhÃvakkantipa¤ho chaÂÂho --------------------------------------- 1. Akumbhà ti nijjaÂà [PTS.] [SL Page 397] [\x 397/] Saddhammo'ti paÂisambhidÃppattakhÅïÃsavasantakÃdhigamasaddhammo suddhanaya-paÂivattanavasena paÂivedhasaddhammo vÃ. Taæ khayaæ paridÅpayanto'ti tena vacanena pubbapa¤cavassasatappa-mÃïaÂÂhÃnÃraha-saddhammakkhayaæ paridÅpayanto. Sesakaæ paricchidÅ ti sesakaæ pacchimapa¤cavassasataæ saddhammatiÂÂhanakkhaïaæ paricchidi. Taæ dÅpanÃkÃraæ paricchadanÃkÃra¤ca dassento vassasataæ sahassanti ÃdimÃha. NaÂÂhÃyiko'ti naÂÂhadhano. VassasatappamÃïapa¤ho sattamo. Tatra ye te satte kammaæ vibÃdhati te ime sattà kÃraïaæ paÂibÃhanti, tesaæ taæ vacana micchÃ'ti pothakesu likhitaæ taæ dujjÃnaæ. Tasmà ye satte kammaæ vibÃdhati, te sattà kammavipÃkajÃ, dukkha vedanà vedayantÅ ti ye pana sattà kÃraïaæ paÂibÃhanti tesaæ taæ vacanaæ micchÃ'ti pÃÂhena bhavitabbaæ. Evaæ hi sati pubbÃparaæ sameti. Tatra ye te navavidhÃ'ti tatra dasavidhesu kuppavÃtesu ye te navavidhà kuppavÃtÃ. Na te atÅte uppajjanti ti te vÃtà atÅte bhave kammabalena na uppajjanti. Sesa padadvaye'pi eseva nayo. Tehi tehi kopehÅ'ti 1 tehi tehi sÅtÃdikopappakÃrehi. Sakaæ sakaæ vedananti attano attano phalabhÆtaæ vedanaæ. VisamaparihÃrajÃ'ti catunnaæ iriyÃpathÃnaæ visadisaharaïato jÃtà vedanÃ. OpakkamikenÃ'ti daï¬appahÃradivasena parÆpakkamena. KammavipÃkajÃ'ti kammavipÃkabhutapa¤cakkhadhato jÃtÃ. Bahutaraæ avasesanti kammavipÃkajavedanÃto avasesaæ vedayitaæ bahutaraæ. Na sambhavatÅ ti na sampajjati. BÅjaduÂÂhatÃ'ti khettato a¤¤akÃraïaduÂÂhatÃ. Kammavipakato vÃ'ti etha --------------------------------------- 1. Tehi tehi kÃraïehi (milidapa¤ha) [SL Page 398] [\x 398/] 'VemÃtubhÃtikaæ pubbe dhanahetu haniæ ahaæ Tena kammavipÃkena devadatto silaæ khipi. AÇguÂÂhaæ piæsayÅ pÃde mama pÃsÃïasakkharÃ'ti Ayaæ gÃthà vattabbà tatha dhanahetu'ti dÃsidÃsasaÇkhÃta-jaÇgamadhana-hetu. Dhanaæ hi thÃvarajaÇgama-saæhÃrima-aÇgasama-anugÃmidhanavasena pa¤cavidhaæ. Kiriyato vÃ'ti devadattassa upakkamakiriyato vÃ. Bhojanaæ visamaæ pariïamatÅ ti kucchigatabhojanaæ visamaæ paripakkabhÃvaæ gacchati. TÃya ca pana vedanÃyÃ'ti idaæ kattathe karaïavacanaæ. NikÃyavara¤chake'ti etha la¤chanti sa¤cÃnanti etena etha và pu¤¤apÃpÃni paï¬itajanà ti la¤chako'ti nikÃyavaro ca so la¤chako cÃti viggaho. SabbÃkusalajjhÃpanapa¤ho aÂÂhamo, Imasmiæ pa¤he therassa ekaæsikaæ byÃkaraïaæ na hoti. Tasmà vicÃrevà yaæ yuttaraæ taæ gahetabbaæ. TatrÃyaæ vicÃraïÃkÃro. Maggavajjhà hi kilesà anupÃdinnakabhutà ye neva atÅtà anÃgatà na paccuppannÃ. UpÃdinnakanirodhakathà ca anÃgatabhavaæ sadhÃya kathità bhagavato uppannà vedanà imasmiæ paccuppannabhave yeva hoti. AparÃparavedaniyakammaæ ca buddhapaccekabuddhehi'pi na sakkà nivÃretuæ. Tasmà therassa kammavipÃkato và esà vedanà nibbattÃ'ti vÃdo yuttataro'ti gahetabbaæ. Yadi evaæ kasmà thero anekavihitaæ kathesÅ? Ti. RÃjà milido ¤Ãïabhedaæ gavesanto vicitrapaÂibhÃnaæ sotukÃmo hoti. Tassa ajjhÃsayavasena anekavihitaæ kathesÅ' ti parihÃro vattabbo a¤¤esu Ådisesu ÂhÃnesu yutti yeva gavesitabbÃ, na ekacintinà bhavitabbanti. Katassa paticayo'ti catusu saccesu katasoÊasakiccassa paticayo puna va¬¬hanaæ nathi. NibbÃhitabbo'ti nibbeÂhetabbo kathetabbo. [SL Page 399] [\x 399/] PaÂisallÃnanti kÃyikacetasikapaÂisallÃnakiriyÃ. Athato pana paÂisallÃnaÂÂhÃne lahitabbà samÃdhisatisampaja¤¤Ãdayo 1 kusalà dhammà paÂisallÃnaæ nÃma. RakkhatÅ ti samparÃyikaapÃyÃdidukkhato rakkhati. PaÂisallÃnapa¤ho navamo. Taæ iddhibalanti tena iddhibalena labhitabbakappakappÃvassaÂÂhÃnaæ. Antamaso accharÃsaÇghÃtamattampÅ ti sabbantimena paricchedena accharÃsaÇghÃtamattampi kÃlaæ pa¤cakkhadhasaÇkhÃtabhavassa pavattanaæ na vaïïemi, appavattananibbÃnameva vaïïemÅ ti adhippÃyo. Iddhibalakittanapa¤ho dasamo. Dasapa¤hapaÂimaï¬itaaÂÂhamavaggavaïïanà samattÃ. Abhi¤¤ÃyÃhaæ bhikkhave dhammaæ desemÅ ti pa¤cakkhadhÃ, dvÃdasÃyatanÃni, aÂÂhÃrasa dhÃtuyo, cattÃri saccÃni, bÃvÅsatidriyÃni, nava hetu, cattÃro ÃhÃrÃ, sattavassÃ, satta vedanÃ, satta sa¤¤Ã, satta cetanÃ, satta cittÃnÅti Ãdinà abhivisesena sabba¤¤uta¤Ãïena jÃnivà dhammaæ desemi. A¤¤aæ uttariæ-pe-satanti khuddÃnukhuddakato a¤¤aæ uttariæ catupÃrÃjika - terasa saÇghÃdisesa - tiæsanissaggiya - dvÃnavuti - pÃcittiya - catupÃÂidesanÅya - sattÃdhikaraïa -sikkhÃpada - saÇkhÃtadiya¬¬ha - sikkhÃpadasataæ. Tehi pi na ekajjhakatÃ'ti attano cittaniÂÂhà ekantabhÃvena na katÃ. DhammasaïÂhitapariyÃyenà ti ya¤ca taæ Ãpattiæ Ãpanno ta¤ca yathÃdhammo kÃretabbo'ti vuttadhammasaïÂhitipariyÃyena. KhuddÃnukhuddakasamÆhananapa¤ho paÂhamo. Aniccampana rÆpanti vibhajjabyÃkaraïiyo pa¤ho'ti aniccaæ nÃmarÆpaæ, kiæ. RÆpamevÃ?Ti puÂÂho aniccaæ nÃmarÆpampi aniccà vedanà pÅ'ti Ãdinà nayena vibhajivà byÃkÃtabbo vibhajjabyÃkaraïÅyo nÃmÃ'ti atho. --------------------------------------- 1. PaÂisampaja¤¤Ãdayo. [PTS.] [SL Page 400] [\x 400/] Kinnu kho cakkhunà sabbaæ vijÃnÃtÅ ti puggalo sabbaæ cakkhunà kiæ vijÃnÃtÅ ti imasmiæ pa¤he kenÃpi puÂÂho 'katamena cakkhunà samantacakkhunà udÃhu maæsacakkhunÃ'ti vutte 'ÃmÃ'ti vattabbo'ti ayaæ pa¤ho paÂipucchÃbyÃkaraïÅyo pa¤ho nÃmà ti yojanÃ. MÃluÇkyaputtapa¤ho dutiyo. Samuhato bhayahetu arahato'ti bhayahetu arahato arahantena samÆhato. UnnatÃvanatÃ'ti sukhe unnatiÂhÃnavasena unnatà dukkhe maÇkuvasena onatà KuÂipurise'ti pÃkaÂapurise. ùhaccapadanti bhagavato sabba¤¤uta¤Ãïena visesevà vuttavacanaæ. Sabbatasapa¤ho tatiyo. Tena tesaæ pavattenÃ'ti tesaæ parittÃnaæ tejavantÃnaæ tena pavattena. Visaæ cikkhassanto'ti visaæ vinÃsayamÃno. Uddhamadho ÃcayamÃno'ti sarÅrassa uddhaæ sukhaæ va¬¬hayamÃno. CorÃnaæ ukkhittalaguÊantÅ pothakesu likhitaæ vericorÃnaæ ukkhattalaguÊampÅti pÃÂhena bhavitabbaæ. Vericorehi ukkhittamuggaraæ na sambhavatÅti atho. ùhÃrathaæ và eratÅ'ti ÃhÃrakiccaæ sampÃdeti. SÆcikÃyÃ'ti uddha-vamanÃbÃdhena. DÆrupacÃrenÃ'ti duÂÂhapayuttena kÃraïena. SattÃnaæ rakkhanaæ mahÃrÃjà parittanti mahÃrÃja, parittaæ nÃma sattÃnaæ rakkhantÃnaæ sattÃnaæ anurakkhanaæ hotÅti yojanÃ. Attanà katena Ãrakkhaæ janÃtÅ'ti kammÃcaraïÃdito pÃpapuggalo attanà katena dosena parittassa rakkhanabhÃvaæ jahati vinÃseti. PararittÃnurakkhanapa¤ho catutho. [SL Page 401] [\x 401/] Buddhabalato ca mÃrabalaæ balavataraæ na hotÅ'ti yojanÃ. Pa¤casÃlagÃpa¤ho pa¤camo. Tatra athantaraæ athi'ti tatha tesu dvÅsu vacanesu. Athabhedo athaviseso athi. 'Antaraæ majjhavatha¤ca khaïokÃso'pi hetusu VyavadhÃne vinà cetha bhede chidde manasyapÅ'ti abhidhÃnasathe vuttaæ. Sa¤¤Ãvimokkho ti sa¤¤Ãya bhÃvena ÃpattibhÃvato vimokkho sa¤¤avimokkho. SacittakÃpattÅ ti atho. No sa¤¤Ãvimokkho ti sa¤¤ÃyÃbhÃvena ÃpattibhÃvato no vimokkho, nasa¤¤Ãvimokkho, acittakÃpattÅ ti atho. PÃpÃjÃnapa¤ho chaÂÂho. Etasmiæ ca mahÃrÃja pa¤he'ti etasmiæ tayà pucchitapa¤he. Eko atho sÃvaseso'ti 'tathÃgatassa kho Ãnadaevaæ hotÅ'ti Ãdivacanassa eko atho narÃmisapariharaïasaÇkhÃtaathena avasesena sÃvaseso. Gaïapariharaïapa¤ho sattamo. Katena ÃdÃnena và ti katena dosena vÃ. Abhejjaparisapa¤ho aÂÂhamo. AÂÂhapa¤havanto dutiyavaggo. SeÂÂho yamo'ti 'Yaæ dehasÃdhanÃpekkhaæ niccakammamayaæ yamo ùgantukasÃdhanaæ kammamaniccaæniyamobhave'. Ahiæsà saccamÃdheyyaæ brahmacÃri apariggaho. Niccaæ sarÅre sÃdhyattà yamo nÃmÃti vuccare'ti Evaæ vutto seÂÂho yamo. Aggo niyamo'ti Santosa mona-sajjhÃyà kicchÃparo ca bhÃvanà SayampÃkavanavÃsà niyamÃni ca sÃdhayato'ti --------------------------------------- 1. AbhidhÃnappadÅpitÃ. 444. [SL page 402] Evaæ vutto aggo niyamo. Tatha ahiæsÃ'ti iminà karuïà vuttÃ. Saccanti vacÅsacca¤ÃïasaccaparamathasaccÃni. ùdheyyanti Ãdheyyavacanatà brahmacÃrÅti methunavirati. Apariggahoti mama idanti pariggahitataïhÃrahitabhÃvo vutto santosamonasajjhÃyÃ'ti dvÃdasavidhasantosà pÃpappavÃhà na buddhavacana sajjhÃyÃ. KicchÃparoti iminà dhÆtaÇgapariharaïaæ bhÃvanÃ'ti parikamma bhÃvanÃdayo tisso bhÃvanÃ. SayampÃkavane vÃsÃ'ti etha imasmiæ sayampÃkevane buddhasÃsane sayampÃkavirati gahetabbÃ. ùdiÃkÃrenacÃti. 1 CÃro'ti sekhiya 2 vaggÃnurÆpenagÃmavihÃresu cÃro. VihÃro'ti samaïasÃruppairiyÃpathavihÃro ceva dibbabrahmaariyavasena tividhadhammavihÃro ca. Sayaæmo'ti idriyasaæyamo. Saævaro'ti pÃtimokkhasaævaro. KhantÅ'ti adhivÃsanakhanti ¤Ãïakhanti. SikkhÃpadÃnaæ uddeso'ti sikkhÃpadÃnaæ pÃÊi. UggahaparipucchÃ'ti sikkhÃpadÃnaæ aÂÂhakathà uggahaïaæ KÃsÃvadhÃraïaæ bhaï¬ubhÃvo'ti iminà dviliÇgasarÆpaæ dasseti Bhaï¬ubhÃvo dvaÇgulakesovà navamuï¬o vÃ'ti adhippÃyo bhavati hi. "Yamo ca niyamo ceva cÃro cavihÃro tathà Saæyamo saævaro ceva khantÅ ca soraccampi ca Ekantacariyà ceva ekattÃbhiratÃ'pi ca PaÂisallÃnasevanaæ hiriotappameva ca AppamÃdo ca viriyaæ uddesaparipucchà tathà SÅlÃdyabhirati ceva nirÃlayasabhÃvato SikkhÃpadÃbhipÆraïamiti vÅsappabhedena Samaïakaraïà dhammà nÃgasenena desità KÃsÃvadhÃraïa¤ceva bhaï¬ubhÃvo tathà iti. Duve samaïaliÇgÃ'ca nÃgasenenadesitÃ'ti. --------------------------------------- 1. (?) 2. Sekkhiya (kesuci). [SL Page 403] [\x 403/] SÃma¤¤aæ upagato'ti vÅsatidhammadviliÇgehi sadisabhÃvaÇgato. So sÃma¤¤anti so samaïabhÃvo. Aggaparisanti bhikkhuparisasaÇkhÃtaæ aggaparisaæ. So me Ãgamo'ti vÅsatidhammadviliÇgÃnaæ mayhaæ sattÃne so Ãgamo nathi. Puthujjanapa¤ho paÂhamo. Ye te bhabbÃ'ti ye te sattà bhavyà yuttà Mukhalohitapaggharaïapa¤ho dutiyo. TappaÂibhÃganti tena vathaguyhena sadisaæ. AnusÃsaniyaæ anuvÃsetÅ ti uparibhÃge passÃvamagge vathikammaævuttaæ Ãyubbede 'Vamanaæ recanaæ nasyaæ nirÆha anuvÃsanaæ ¥eyyaæ pa¤cavidhaæ kammaæ vidhÃnaæ tassa vuccate'ti. NirÆhaanuvÃsanavasena hi duvidhaæ vathikammaæ. Tatha nirÆhavathikammaæ adhobhÃge vaccamagge kÃtabbaæ. AnuvÃsanavathikammaæ uparibhÃge passÃvamagge kÃtabbaæ. Vathikammaæ uttaravathikammampi idaæ nÃmadvayaæ tesaæ yeva nÃmanti. Tassa ÂÅkÃ: "SambÃdhasseva sÃmantà tatha kammaæ duvaÇgulaæ VÃritaæ vathikammampi sambÃdhe yeva satthunÃ" Vathikammanti telabhesajjÃnaæ vijjhanavasenakattabbaæ vathikammanti vinayaÂÅkÃ. 1 GuyhappakÃsanapa¤ho tatiyo. AsÃrambhenà ti niddosena. CatusaccÃhisamayo'ti catunnaæ ariyasaccÃnaæ ¤Ãïena abhisamayo. Purisattananti purisattaæ, so yeva và pÃÂho. A¤¤aæ kayiramÃnaæ a¤¤ena sambhavatÅ ti a¤¤aæ lokuttaraphalaæ Ãrabbha vipassanà kammaæ tena kayiramÃnaæ a¤¤ena lokiyaphalena sambhavati, lokiyaphalaæ detÅti adhippÃyo. --------------------------------------- 1. Vinaya mahÃvagga ÂÅkÃ. [SL Page 404] [\x 404/] SabhÃvampÅ'ti sabhÃvena vacanena. Yo akkosanto'ti yo paraæ akkosanto. Kiriyà yeva katÃ'ti dosavantassa puggalassa kiriyÃya yeva karaïena yeva moghapurisavacanakatÃ'ti. Savaïena-pe-jigucchatÅ ti bhagavato bhagavantassa savaïena sÃsanasavaïena. OttappatÅ'ti jigucchati. BhiyyodassanenÃti bhagavato dassanena ottappati jigucchati. Moghapurisavacanapa¤ho catutho "Acetanaæ brÃhmaïa assuïantaæ JÃnaæ ajÃnantamimaæ palÃsaæ ùraddhaviriyo dhuvamappamatto Sukhaseyyaæ pucchasi kissahetu"ti. Idaæ catukkanipÃteÃgataæ palÃsajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ. Iti phadana rukkhe'pi tÃvade'ti milide Ãgataæ. JÃtake pana "Iti phadanarukkhe pi devatà ajjhabhÃsata Mayhampi vacanaæ athi bhÃradvÃja suïohi me"ti ùgataæ ida¤ca terasanipÃte Ãgataæ phadanajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ. RukkhÃcetanapa¤ho pa¤camo. Navannaæ mahÃrÃja anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti aÂÂharÆpÃvacarasamÃpattiekanirodhasamÃpattivasena navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnaæ. NibbÃnasuttakathÃyampana phalasamÃpattisamattÃya parinibbÃnasamattÃya tesaæ dvinnaæ dÃyakÃnaæ anussaraïe samattÃyà ti tÅhi kÃraïehidve piï¬apÃtà samaphalà vuttÃ. Dvipiï¬apÃtasamaphalapa¤ho chaÂÂho PÆjetha naæ pÆjanÅyassa dhÃtuæ evaæ kira bho saggamito gamissathÃti idaæanekavaïïavimÃne vuttaæ. BuddhapÆjÃpa¤ho sattamo [SL Page 405] [\x 405/] AnimittakatasadisÃ'ti asallakkhanakatasadisÃ. ApÃsanapapaÂikapa¤ho aÂÂhamo KhÅïÃsavapa¤ho navamo UbbilÃvitapa¤ho dasamo MÃmako'ti mama santako mama sÃvako. KÃraïÃ'ti pÅÊanÃ. Sannativikopananti nÃmarÆpasantativinÃsanaæ Dhammo hi mahÃrÃjaahiæsÃlakkhaïo'ti sakalo hi sabhÃvavacanadhammo ahiæsÃvacanalakkhaïo. Uddhataæ mahÃrÃja cittaæ niggahetabbanti yogÃvacarehi uddhataæ cittaæ passaddhisamÃdhiupekkhÃsambojjhaÇgehi niggahetabbaæ PaggahetabbantÅ paggahadaï¬asadisehi dhammavicayaviriyapÅtisambojjhaÇgehi paggahetabbaæ. Sati pana sabbatha lÅnuddhaccesuicchitabbÃ: "satiæ khavÃhaæ bhikkhavesabbathikaæ vadÃmÅ"ti vacanato. SayaÇkatenasoghÃtÅyatÅti so coro attanà katena duccaritakammenakattubhutena parighÃtÅyati. Api ca dhammÃnusathi anusÃsÅyatÅ ti ekaæsena bhagavato anusiÂÂhi paï¬itajane aparÃdhikamanusse anusÃsayati dhammena anuvadÃpeti. 'Niggahe niggahÃrahantivacanato vadato bhagavato doso nathiti adhippÃyo 'niggahe niggahÃrahanti' idaæ ca dhammena nigahanaæ sadhÃya vuttaæ, na pÅÊanakammaæ sadhÃya vuttanti idaæ therena vattabbaæ kasmà navuttanti ce ra¤¤o ruciyà ananukÆlattÃ. Thero hi yathà rÃjà kaÇkhaæ vinayivà dhammasabhÃvaæ jÃnÃti tathà pa¤haæ byÃkarotÅ ti. Bhagavatà saÇkhepavithÃradesitanayena tathà tathà hi pa¤haæ pakÃseti. Esa yathà yathÃssa saddhammatejavihatavilayanakhaïena milidarÃjahadaye vimati payÃtÅ ti. Niggahapa¤ho ekÃdasamo. PaïÃmesÅti pabbÃjesi. Appativattito'ti appahÅïo. NicchuhatÅ ti nÅharati. --------------------------------------- 1. AnusÃsiyanti [PTS.] [SL Page 406] [\x 406/] Thalaæ ussÃdetÅ'ti thalaÂÂhÃne rÃsiæ karoti. ParilÅyatÅ'ti paÂilÅyituæ arahati PaïÃmÅyatÅ'ti païametuæ và pabbÃjetuæ và arahati. PaïÃmanapa¤ho dvÃdasamo. DvÃdasapa¤havantatatiyavaggavaïïanà samattÃ. KammÃdhiggahitassÃti abhibhavanÅyamÃnassa. MoggallÃna nibbÃnapa¤ho paÂhamo. Atharaso'ti phalaæ kathitaæ. Dhammaraso'ti hetu. Vimuttiraso'ti nibbÃnaæ. A¤¤aæ ÃrÃdhetÅti samattakÃrÅ paripuïïakÃrÅ a¤¤aæ arahattaphalaæ ÃrÃdheti, attano santÃne nipphÃdeti. Savarapuraæ anugata'nti manussajÃnapadapuraæ anuppattaæ. PÃtimokkhapihitapa¤ho dutiyo. UcchijjatÅ'ti yaæ yena kÃraïena bhikkhubhÃvo ucchijjati. Ubhato pakkhe'ti mÃtupitupakkhasaÇkhÃte ubhatopakkhe. ManussantarenÃ'ti manussasÃnattena. Channaæ hi nÃnattaæ ativiya nÃnattaæ hoti. Vuttaæ hetaæ vedasathe- "VÃjÅ và maraïalohÃnaæ kaÂÂhapÃsÃïavÃsasaæ NÃrÅpurisagoyÃnaæ antaraæ bahutantaranti" MusÃvÃdatarapa¤ho tatiyo. Nimesantarampati cakkhunimmisanakkhaïampi. VÃïijo hathinÃgo ca sÃkaÂiko niyÃmako Hisakko uttarasetu bhikkhu ceva bodhisatto Uttarasetu paÂipannako puggalo. Ete anÃgataæ aÂÂha janà vilokiyÃ. VikkayÃnÃgatamaggo tithaæ tÅramÃyuthiraæ AnÃgataæ kulampi ca aÂÂhaÂÂhÃnà vilokiyÃ'ti Kulavilokanapa¤ho catutho. [SL Page 407] [\x 407/] YathÃdhammo kÃretabbotiÃpattidhammo vinaye tiÂÂhati. Yathà tiÂÂhati, tathà so bhikkhu saÇghena kÃretabbo, tathà bodhetabbo. AttanipÃtanapa¤ho pa¤camo. Nete mahÃrÃja guïà puggalassÃti puggalassa ete guïà ekÃdasÃdisaÇkhà na honti. Mettà bhÃvanÃya eva ete guïÃ. MettÃvihÃri puggalassa saævijjantÅ ti adhippÃyo. YassÃti yassa guïassa hetu. AntaradhÃnamÆlanniti pakatisarÅrassa antaradhÃna-dibbabhesajjarukkhamÆlaæ. AntaradhÃnassÃ'ti antaradhÃnakaraïassa. Yanti yena guïena. Mettaæ samÃpanto'ti appaïÃppattaæ mettaæ samÃpanno. MettÃbhÃvanà hitÃnampi ahitÃnampÅti hitarahitÃnampi sattesu pharaïakamettÃbhÃvanà sabbakusalaguïÃvahà sabbaniravajjaguïÃnisaæsÃ'va hoti. Sabbesanti sabbesu vi¤¤Ãïabaddhesu sattesu mahÃnisaæsà mettÃbhÃvanà samapharaïavasena paï¬itehi saævihajitabbÃ. SuvaïïasÃmamettÃvihÃrapa¤ho chaÂÂho. NaÂÂhÃyiko'ti naÂÂhadhano. Yadà devadatto sigÃlo ahosi khattiyadhammo, so yÃvatà jambudÅpe padesarÃjÃno te sabbe anuyutte akÃsi. Tadà bodhisatto vidhuro nÃma paï¬ito ahosÅti idaæ dukanipÃte sabbadÃÂhajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ. Yathà païihitanti yathà icchitaæ, yathà Âhapitaæ vÃ. BodhisattÃdhikasamapa¤ho sattamo. Sapakkho'ti saparivÃro. Mittasama.no'ti attanà sahajÃta-sahajanÃdhikehi mittehi samannÃgato. ùyÆhako'ti dhanapu¤¤Ãnaæ ÃyÆhako. [SL Page 408] [\x 408/] SaÇgÃhako'ti catuhi dÃnÃdisaÇgahavathÆhi catuhi janasaÇgÃhakehi saÇgÃhako. Sakhilo'ti madhukavacano hadayaÇgamakaïïasukhamaÂÂhavacano. HitesÅ upanissitÃnanti sattÃna nissÃya vasantÃnaæ puggalÃnaæ dhanayasapa¤¤ÃsaÇkhÃtahitagavesanasÅlo. DhanavÃ'ti thÃvarajaÇgamasaæhÃrimaaÇgasamaanugÃmidhanasaÇtehi pa¤cadhanehi dhanavÃ. AmarÃdevinimantanapa¤ho aÂÂhamo. OpatantÅ ti upagacchanti. ArahantasabhÃyanapa¤ho navamo. OkassÃ'ti Ãka¬¬hivà pÃgupameyyakassa. (?) SakyopamÃharaïapa¤ho dasamo Dasapa¤hapaÂimaï¬itacatuthavaggavaïïanà samattÃ. Dve athavase'ti dve Ãnisaæse. ByattasaÇketÃ'ti pÃkaÂasaÇketà Sulabhadassanaæ dassanakÃmÃnanti sÅlavantÃnaæ dassanakÃmÃnaæ upÃsakaupÃsikÃnaæ sulabhadassanaæ sukhena labhitabbaæ sÅlavantadassanaæ bhavissati. Aniketapa¤ho paÂhamo Vantassa - pe - ÃturassÃ'ti vantassa vejjena vamÃpetabbassa. Virittassa adhoviracitassa. AnuvÃsitassa passÃvamaggakattabbassaanuvÃsakammassa, Ãturassa gilÃnapuggalassa. Udarasaæyatapa¤ho dutiyo. BÃhirÃnaæ ÃgamÃnanti'ti piÂakattayato bÃhirÃnaæ. AnuttarabhÅsakkapa¤ho tatiyo. Maggiyanti gavesitabbaæ. Tassapakatanti tenaaparacakkavattinà pakataæ. Yoniyà janayivÃ'ti attano passÃcamaggadvÃrena janevÃ. AnuppannamagguppÃdanapa¤ho catutho. [SL Page 409] [\x 409/] VÃjapeyyanti sappiÃdivathusaÇkhÃtaæ vÃjaæ pivanti ethÃti vÃjapeyyo, taæ RÃgavasena visa¤¤inÃ'ti rÃgabalena pakatis¤Ãrahitena lomasakassapabodhisattena. Ratto rÃgavasenÃ'ti puttÃdisu ratto puttÃdÅnaæ maÇgalathÃya rÃgabalena pÃïaæ hanti. BhavatÅ ha- "Ratto duÂÂho ca mÆÊho ca mÃnÅ luddho tathÃ'laso RÃjà ca ghÃtakà aÂÂha nÃgasenena desitÃ." OnameyyÃ'ti pÃïaæ ghÃteyya. SasamuddapariyÃyanti sasamuddaparikkhepaæ. Lomasakassapapa¤ho pa¤camo. JotipÃlachaddantapa¤ho chaÂÂho. KassapabuddhakuÂikÃovassanapa¤ho sattamo. BrÃhmaïarÃjapa¤ho aÂÂhamo. GÃthÃbhigÅtapa¤ho navamo. Nodhammadesanacittanamanapa¤ho dasamo. --------- Dasapa¤hapaÂimaï¬itapa¤camavaggavaïïanÃ. OnojevÃ'ti udakaæ pÃtevà NameÃcariyoathipa¤ho paÂhamo. SamupÃdikÃ'ti sÃmaæ uddhaæpaÂhaviæ pavattÅ'ti samupÃdikÃ. Udakassa upari samagamanaæ nibbattÅti atho. Dvibuddhauppajjanapa¤ho dutiyo MÃrabalanisÆdane buddhe'ti mÃrabalanimmaddanasamathe buddhe. Eko manopasÃdo budhasaraïagamanacittuppÃdo. A¤jalipaïÃmo a¤jalipaïamanamattena vadanÃkÃro Ussahate tÃrayitunti apÃyadukkhavadhadukkhato tÃrayituæ sakkoti. GotamÅdinnavathapa¤ho tatiyo. [SL Page 410] [\x 410/] ùrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalanti maggaphalanibbÃnasaÇkhÃtaæ ¤Ãyaæ kusaladhammaæ ÃrÃdhako samijjhanako hoti. PabbajjÃnirathapa¤ho catutho. DukkarakiriyÃnirathakapa¤ho pa¤camo. Idametha kÃraïanti manussÃnaæ idaæ niÂÂhÃvacanaæ etha ariyamaggaapÃpuraïapabbajane kÃraïaæ hotÅ ti yojanÃ. Sayanti sÃsanassa attanà jinasÃsanavibbhantaæ puggalaæ kiæ sodhessati? NibbisesÃ'tisÅlÃdiguïavisesarahitÃ. Akatapu¤¤Ã'ti pubbajinasÃsanesu pabbajjÃpu¤¤assa akaraïena akatapu¤¤Ã. AvemÆÊhà jinasÃsane'ti 1 sÅlÃdiguïavemÆÊhabhÃvaæ pÃpuïituæ asamathÃ. HÅnÃyavattanadosapa¤ho chaÂÂho. ArahantakÃyikadukkhavedanÃpa¤ho sattamo. PÃrÃjikaajjhÃnapa¤ho aÂÂhamo. SaÇghasamayaæanupaviÂÂhatÃyÃ'ti saÇghasamayaæ paviÂÂhabhÃvena. PabbajitagihÅdussÅlapa¤ho navamo UdakajÅvapa¤ho dasamo. Dasapa¤havantachaÂÂhavaggavaïïanà samattÃ. MahÃrajakkhÃ'ti pa¤¤Ãmaye akkhimhi mahantà rÃgÃdirajà etesanti mahÃrajakkhà atha và akkhaæ yesaæ atthiti akkhÃ. Mahantaæ rÃgÃdirajaæ etesanti mahÃrÃjÃ. MahÃrajà ca te akkhà cà ta mahÃrajakkhÃ. MahÃrajà e mahÃrajakkhÃ'ti pi vattuæ vaÂÂati yeva. Imasmiæ pacchimavikappe akkhasaddo niratho. Nippapa¤capa¤ho paÂhamo. VisamakoÂÂhassÃ'ti visamaantassa. DubbalagahaïassÃ'ti appadubbalantaradehissa. GihÅarahantapa¤ho dutiyo. --------------------------------------- 1. Milidapa¤he na dissati. [SL Page 411] [\x 411/] Maggo pi tassamahiyà ana¤¤Ãto'ti mahiyà maggo tassa addhikassa arahato ana¤¤Ãto. Arahantasatisammosapa¤ho tatiyo' TÅïinathipa¤ho catutho. Nathidhammanti avijahanasabhÃvaæ. Athidhammanti vijahanasabhÃvaæ. Akammajapa¤ho pa¤camo BÅjajÃtÃnÅ'ti bÅjavÃsiyo. Kammajapa¤ho chaÂÂho. Yakkhakuïapapa¤ho sattamo. AnÃgatesupa¤¤attisikkhÃpa¤ho navamo. 1 Suriyatapanapa¤ho dasamo Dasapa¤havantasattamavaggavaïïanà samattÃ. Punadeva latÃya badhivà adÃsÅ'ti idaæjÃtake na pÃkaÂaæ. Ra¤¤o paramparÃgatavacanaæ gahevà vuttaæ siyÃ. Api ca bodhisatto attano santikaæ Ãgate badhanà amu¤civà ajjhupekkhito punadeva latÃya badhivà adÃsi viya sa¤¤Ãya vuttaæ siyÃ. RÆÊarÆÊassa pharusÃtipharusassa bhÅmabhÅmassa jÆjakassa brÃhmaïassa savaïe vattamÃno. DÃrakedÃrakadvaye bodhisattassa adassanaæ gamite sati so bodhisatto satadhà và sahassadhà và sokavasena. Hadayaæ na eli na phalesi idaæ sattamaæ dukkarato dukkarataraæ ahosÅ ti yojanÃ. VessantaraputtadÃradÃnapa¤ho paÂhamo. DukkarakÃripa¤ho dutiyo. Lokiyaæ bhante nÃgasena lokuttarena vi¤¤Ãpitanti lokikaæ athajÃtaæ viya-pe-tayà lokuttarena athajÃtena vi¤¤Ãpitaæ. PÃpabalapa¤ho tatiyo. PetapÃpuïanakapu¤¤apa¤ho catutho. --------------------------------------- 1. AÂÂhamapa¤hassa nÃmaæ na dissate. [SL Page 412] [\x 412/] Dibbo atho'ti dibbasadiso ca ekantadibbo ca atho. MiddhasamÃpanno'ti bhavaÇgavasena niddaæ Ãpanno. Kapimiddhapareto'ti kapiniddÃya samannÃgato. Yo kÃyassa onÃho'ti nÃmakÃyassa ca rÆpakÃyassa ca badhanÃkÃro. PatiyonÃho'ti kammaæ kÃtuæ asamathatÃvasena samantato badhanÃkÃro. Yo mahÃrÃja kapiniddÃpareto vokiïïatà jÃgaratÅ'ti yà kapiniddÃya piÊitassa puggalassa niddà vokiïïakaæ jÃgaraæ gatiyà niddÃmissakajÃgarapavattanaæ. Supinapa¤ho pa¤camo. AkÃraïamaraïapa¤ho chaÂÂho. ParinibbutapÃÂihÃriyapa¤ho sattamo. ônasattavassapa¤ho aÂÂhamo. SukhadukkhamissanibbÃnapaho navamo SabhÃvato nathi'ti ki¤ci opammanidassanamattaæ sabhÃvato sarÆpato nathi. Guïato pana anupalitto dviguïato ki¤ci opammanidassanamattaæ sakkà tuyhaæ upadassayituæ pakÃsetuæ. Padumaæ udakaæ neva agadaæ sÃgaro tathà Bhojanaæ ÃkÃsa - maïiratanavadanaæ Sappimaï¬o giri vathÆ dasÆpamà EkadviticattÃri pa¤cakadasakà tÅïi. Puna tÅïi puna tÅïi pa¤ca guïà paï¬itehi vijÃniyà Tatha padumassa udake anupalittabhÃvo eko guïo nibbÃnaæ anuppaviÂÂho. Udakassa sÅtalatà pipÃsÃvinayatÃ'ti dve guïÃ. Agadassa paÂisaraïatà rogaantakaraïatà amatatÃ'ti tayo guïÃ. Samuddassa kuïapasu¤¤atà savantÅhi apÆraïatà mahantabhÆtÃvÃsatà aparimitavicittapupphasaækusumitatÃ'ticattÃro guïà --------------------------------------- [SL Page 413] [\x 413/] Bhojanassa ÃyudhÃraïatà balava¬¬hanatà vaïïajananatà darathavÆpasamanatà jigacchÃdubbalyapaÂivinodanatÃ'ti pa¤caguïÃ. ùkÃsassa ajÃyanatà ajÅraïatà amÅyanatà acavanatà anuppajjanatà duppasahatà acoraharaïatà anissitatà vihagagamanatà nirÃvaraïatà anantatÃ'ti dasa guïÃ. Maïiratanassa kÃmadadatà hÃsakÃraïatà ujjotathakaraïatÃ'ti tayo guïÃ. Lohitacadanassa dullabhatà asamagadhatà sujanappasathatà ti tayo guïÃ. Sappimaï¬assa vaïïasampannatà gadhasampannatà rasasampannatÃ'ti tayo guïÃ. Girisikharassa accuggatatà acalatà durabhirohatà bÅjÃrÆhaïatà anunayapaÂighavippamuttatÃ'tÅ pa¤caguïà nabbÃnaæ anuppaviÂÂhÃ'ti. NibbÃnÃnuppaviÂÂhaguïapa¤ho dasamo. EthevÃkirÃ'ti etha eva tayà sikkhite nibbÃne ÃkirÃhÅ'ti abhikarohi và ayameva và pÃÂho. AnÅtito'ti anÅtibhÃvato nibbÃnaæ daÂÂhabbaæ. Sesesu'pi eseva nayo. KuhÅyatÅ'ta vimbhayacitto hoti. NibbÃnasacchikaraïapa¤ho dvÃdasamo DvÃdasapa¤havantaaÂÂhamavaggavaïïanà samattÃ. Meï¬akapa¤he aÂhamavaggavaïïanà samattÃ. AnumÃnapa¤ho. KammamÆlaæ gahevÃnÃ'ti pubbabuddhÃnaæsantike katakusalamÆlaæ gahevÃ. Tato muccatha vimuttiyÃ'ti tato tena Ãrammaïakiïanena dasa sa¤¤ÃbhÃvanÃnuyogena vimuttiyà samucchedavimuttiyà vaÂÂadukkhato muccatha. AnivÃyantÅ'ti 1 appaÂivÃtà huvà vÃyanti. SaraïasÅlanti saraïagamanaæ gahevà gahetabbaæ pa¤casÅlaæ. --------------------------------------- 1. ApativÃyantÅ'ti [PTS.] [SL Page 414] [\x 414/] Pa¤cuddesapariyÃpannanti nidÃnuddesa - parÃjikuddesa - saÇghÃdisesuddesa - aniyatuddesa saÇkhÃtaæ pa¤cuddesapariyÃpannaæ. PÃtimokkhasaævarasÅlanti sattavÅsÃdhikadvisatapÃtimokkhasaævarasÅlaæ. UpÃdÃyupÃdÃya vimuttÃnanti taïhÃdiÂÂhisaÇkhÃtaupaye upÃdÃyupÃdÃya vimuttÃnaæ sotÃpannasakadÃgÃmianÃgÃmÅnaæ Gehajano'ti dÃsakammakarÃdiko gehe Âhitajano. Tathà buddhaæ sokanudaæ - pe - umma disvà sadevake'ti etha tathà eva ummiæ disvà mahantaæ dhammaummiæ ¤Ãïacakkhunà disvà buddhaæ sokanudaæ anumÃnena anumÃna¤Ãïena kÃtabbaæ ¤Ãtabbaæ. Sadevakeloke yathà dhammo ummivipphÃro tathà sadevake lokebuddho aggo bhavissatÅ'ti anumÃnena ¤Ãtabbanti yojanÃ. MigarÃjassÃ'ti catuppÃdÃnaæ mahantabhÃvena migarÃjassa hathino. Padanti dhammapadaæ. DhammarÃjena gajjitanti buddhasÅhanÃdavacanaæ dhammarÃjena kathitaæ. AnumÃnena ¤Ãtabbaæ buddho ca mahanto buddhasÅhanÃdo ca mahanto'ti vi¤¤Ãtabbaæ. Laggaæ disvà bhusaæ paÇkaæ kalaladdaæ gataæ mahinti laggaæ laggÃpanasamathaæ mahantaæ paÇka¤ca disvà kalaladÃyakaæ udaka¤ca gataæ mahiæ mahiyà gataæ paviÂÂhaæ disvà paï¬ità mahÃvÃrikkhadho gato pavatto'ti anumÃnena jÃnanti. Jananti sÃdhujanasamuhaæ. RajapaÇkasamohitanti rÃgÃdirajasaÇkhÃtapaÇkehi ajjhothaÂaæ pariyonaddhaæ. Vahitaæ dhammanaddhiyÃ'ti pariyattipaÂipattidhammanaddhiyà vahitaæ. VissaÂÂhaæ dhammasÃgare'ti nibbÃnasaÇkhÃte mahÃsamudde dhammanaddhiyà vissaÂÂhaæ vissajjitaæ pavesitaæ. DhammÃmatagataæ dhammÃmate pavattaæ sadevakaæ sabrahmakaæ iæ mahiæ mahiyà Âhitaæ imaæ sÃdhujanasamÆhaæ. Disvà ¤Ãïacakkhunà passivÃ. --------------------------------------- 1. UpÃdÃyupÃdÃya [SL Page 415] [\x 415/] Dhammakkhadho mahÃ'gato'ti sammÃsambuddhacaraïasaÇkhÃto caturÃsÅtiyà dhammakkhadhasahassÃnaæ desitattà mahÃdhammakkhadhoÃgato pavatto'ti anumÃna¤Ãïena ¤Ãtabbanti yojanÃ. AnumÃnapa¤ho ekÃdasamo. (DhutaÇgakathÃ) Katamena te pariyÃyena anuyogaæ te dammi'ti anuyogaæ vaæ pucchi ahaæ byÃkarissÃmi.Anuyogavacanaæ te tava katamena kÃraïena dammi. Vamevetaæ brÆhÅ ti rÃjavacanaæ bhante nÃgasena vameva pariyÃyaæ brÆhi. TenahÅ'ti tasmà tava sotukÃmatÃya satena vÃ-pe-koÂisatasahassena và pariyÃyaæ te kathayissÃmÅ ti yojanÃ. Yà kÃci kathÃ'ti sambadho. IdhÃ'ti imasmiæ dhutaÇgavaraguïe. AbhivuÂÂhanti vassodakenaabhivuÂÂhaæ SampÃdake satÅ ti paÂipÃdake puggale sati. Mayhaæ puÂÂho'ti imasmiæ dhÆtaÇgavaraguïe paribyattatÃya chekatÃya pÃkaÂÃya buddhiyà yuttakÃraïaparidÅpanaæ samosarissatÅti. VijaÂitakilesajÃlavathÆ'ti taæ kilena samuhapa¤cakkhadhavathu. BhinnabhaggasaÇkuÂitasa¤channagatinivÃraïo'ti arahattamaggaphalena bhinnabhaggasaÇkuÂitasa¤chinnagatinivÃraïo. AbhinÅtavÃso'ti abhipu¤¤akÃmehi abhipathitavÃso abhinÅtairiyÃpathavÃso vÃ. VimuttijjhÃyitatto'ti arahattaphalajjhÃnasampayuttacitto acaladaÊhabhÅruttÃïaÂÂhÃnaæ Ãrammaïakaraïavasena upagato. DhÆtaÇgapa¤hakathÃsaÇkhÃtayogikathà samattÃ. CaturÃsÅtipa¤hapaÂimaï¬itameï¬akapa¤havaïïanà samattÃ. Milidapa¤hameï¬akapa¤hesu sabbe pa¤hà sampiï¬ità pa¤casattÃdhikasatapa¤hà honti. AÇgagahaïakathÃya pana nÃdhikasatamÃtikÃsu sattasaÂÂhimÃtikà niddesavasenaavissajjitÃ. Sesà ' ra¤¤o cattÃri aÇgÃni gahetabbÃnÅ'ti Ãdikà ekÆnacattÃÊÅsa mÃtikà niddesavasena avissajjità yatha pothakesu dissanti tato gahetabbà yevÃ'ti. [SL Page 416] [\x 416/] Catasso dhammadesanÃyo; dhammÃdhiÂÂhÃnà dhammadesanÃ, dhammÃdhiÂÂhÃnà puggaladesanÃ, puggalÃdhiÂÂhÃnà dhammadesanÃ, puggalÃdhiÂÂhÃnà puggaladesanÃ'ti. TÃsu purimà tisso dhammadesanà idha gathe labbhanti, catutho na labbhati. AparÃ'pi cuddasavidhà desanÃ: athasadassana-guïaparidÅpana-niggaha-sampahaæsanacariyÃvodÃnanidassana -pucchÃvisajjana- anusÃsana - puggalavisodhanaajjhÃsayaparipÆraïapaveïi sadassana - parappavÃdamaddanaupanissayapaccayanidassanatuÂÂhÃ-kÃrasadassanadhammasabhÃ- vaguïÃdi -nidassanÃkÃradesanÃ'ti. Tatha PaccayÃkÃradesanÃ'ti paccayÃkÃrasuttanta-satipaÂÂhÃna-sammappa-dhÃna-iddhipÃda-idriyabala- bojjhaÇgÃdisuttantasambadhÃ. (AthasadassanÃ) paccayÃkÃrapaccayathaparamathaæ desentÅ pavattà dhammadesanà athasadassanà nÃma. (GuïaparidÅpanÅ). SusÅma-gosÃla-gosiÇgasampasÃdana-pÃsÃdika-dasabala-gotamaka-ma- hÃsÅhanÃdÃdisuttantasambadha attaguïaparaguïa-sÃsanaguïaparidÅpanÅ guïaparidÅpanÅ nÃma. (NiggahadesanÃ) sakalavinayapiÂakaæ Ãdiæ kavà yà kÃci kilesapÃpapuggalaniggahadesanà esà niggahadesanà nÃma. (SampahaæsanÃ) bhayabhÅrukÃnaæ puggalÃnaæ bhayapaÂisedhanathÃya upathambhajanana-maggÃnisaæsa-sÅlathomanÃdikà desanà sampahaæ-sanà nÃma. (CariyÃvodÃnanidassanÃ) sakalajÃtakaæ acchiyasuttaæ Ãdiæ kavà dvedhÃvitakkabodhirÃjakumÃrasuttÃdisambadhÃdesanà cariyÃvodÃnanidassanà nÃma. (PucchÃvissajjanÃ) aÂÂhahi parisÃhi pucchitÃnaæ pa¤hÃnaæ vissajjanÃpaÂisaæyuttà sakalasagÃthavaggamÃdiæ kavà vammikasutta-parÃyaïasuttÃdikà desanà pucchÃvissajjanà nÃma. (AnusÃsanÃ). Ariyavaæsa-pu¤¤Ãbhisada-dhutaÇgÃnusÃsana-vattÃnusÃsana-sambadhà desanà anusÃsanà nÃma. (PuggalavisodhanÃ) bhayasadassanadesanÃpaÂisaæyuttà devadÆtaaggikkhadhopamÃdisuttasambadhÃpuggalÃnaæ sÅlavattÃdivisodhanathÃya vuttà puggalavisodhanà nÃma. [SL Page 417] [\x 417/] (AjjhÃsayaparipÆraïÃ). TavaÂakanÃÊaka-paÂipadÃ-dhammadÃyÃdasuttÃdikà puggalÃnaæ samathavipassanÃparipÆraïathÃya kathità ajjhÃsayaparipÆraïà nÃma. (PavenisadassanakathÃ). Buddhavaæsa-mahÃpadÃnasuttÃkÃrà attano ca paresaæ ca abhinÅhÃramÃrabbha parinibbÃnapariyosÃnà pavenisadassanakathà nÃma. (ParappavÃdamaddanÃ). CariyÃpiÂakamÃdiæ kavà mahÃsÅhanÃda-cÆllasÅhanÃda - dhÃnÃbhi¤¤Ãsaævaïïanà - paÂibaddhà desanà parappavÃdamaddanà nÃma. (UpanissayapaccayanidassanÃ). YathÆpanissayà dissamÃnà dissamÃnakÃyena desanà itivuttakamÃdiæ katvà dhaniyasutta-aruïavatiyasutta-nadanapariyÃyasuttÃdippabhedÃupanissÃya-- paccayanidassanà nÃma. (TuÂÂhÃkÃrasadassanÃ). SakalaudÃna-sampasÃdaniya-saÇgÅtisuttÃdikà desanà tuÂÂhÃkÃrasadassanà nÃma. (DhammasabhÃvaguïanidassanÃ) khadhadhÃvÃyatanidriyasaccapaÂicca samuppÃdamaggaphalÃdayo dhammà vibhattà taæ tatha sabhÃgavisabhÃgaparidÅpikà abhidhammadesanà ca lakkhaïaparidÅpikà ye ca¤¤e dhammà salakkhaïadhÃraïakà attano sabhÃvavasena vuttà esà dhammasabhÃvaguïanidassanà nÃma. Imehi cuddasavidhehi lokagganÃyakà dhammaæ desenti tesa¤ca sÃvakÃ'ti. Tesu pacchÃvisajjanà desanà idha pÃkaÂÃ. Sesà yathÃrahaæ idha gahetabbà yevÃti. (SÃpatattikathÃ). DuvidhÃkathà imasmiæ milidapa¤happakaraïehonti sÃpattikathà ca anÃpatattikathà ca. Tatha yaæ therena bhagavato vacanaæ ra¤¤o sa¤¤Ãpanathaæ Ãbhataæ taæsÃpattikathà nÃma. (AnÃpattikathÃ). Yà therena sakapaÂibhÃnena vuttà sà anÃpattikathà nÃma. Vuttaæ hetaæ padasodhammasikkhÃpadassa aÂÂhakathÃyaæ- 'Meï¬akamilidapa¤hesu therassa sakapaÂibhÃnena anÃpatti. Yampanara¤¤o sa¤a¤Ãpanathaæ Ãharavà vuttaæ tatha ÃpattÅ'ti [SL Page 418] [\x 418/] (Dve kathÃ) puna dve kathà idha honti sammutikathà ca paramathakathà ca. (SammutikathÃ). Tatha sammutikathà nÃma 'bhante nÃgasena vedagu upalabbhatÅ'ti ÃdikÃ. Paramathakathà nÃma 'yo uppajjati so eva so'ti ÃdikÃtenÃha: Duve saccÃni akkhÃsi sambuddho vadataæ varo Sammutiæ paramatha¤ca tatiyaæ nÆpalabbhatÅ'ti Yampubbe vuttaæ anumÃnakathà upamÃkathÃ'ti, tÃsu upamÃkathÃya visuæ koÂÂhÃsabhÃvo nathi. Milidapa¤hameï¬akapa¤hÃnaæ antarantarà Âhità hoti. AnumÃnakathà pana visuæ koÂÂhÃsabhÃvena hotÅ ti. Vicaretha anuæ parame parame 1 Sujanassa sukhaæ nayane nayane KaÂu hoti padhÃnarato narato Idha yo pana sÃramate ramate. Pakiïïakavacanavaïïanà samattÃ. JÃtakuddharaïaæ. JÃtakuddharaïaæ pana evaæ veditabbaæ. Meï¬akapa¤hatatiyavagge pa¤ca pa¤ca pa¤hÃ. "Acetanaæ brÃhmaïa asuïantaæ-pe-pucchasi taæ kissa hetu"ti idaæcatukkanipÃte ÃgataæpalÃsajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ. Katamaæ taæ jÃtakanti? 'Acetanaæ brÃhmaïÃ'ti idaæ sathà parinibbÃnama¤ce nipanno Ãnadatheraæ Ãrabbha kathesi. "So pÃyasmÃ......Rukkhadevatà panà ahamevÃ"ti. PalÃsajÃtakaæ samattaæ 2. "Iti phadanarukkhÃ'pi tà devatÃ-pe-bhÃradvÃja suïohi me"ti Ãgataæ. Ida¤ca terasanipÃtephadanajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ. Katamaæ taæ jÃtakanti? "KuÂhÃrihatho puriso'ti idaæ sathà rohiïÅnadÅtÅre viharanto ¤ÃtakÃnaæ kalahaæ Ãrabbha kathesi 3......Vanasaï¬e devatà ahanti" --------------------------------------- 1. Vivare anuæ paramaparame. [PSS. 2.] JÃtakaÂÂhakathà (jÃtakaÇka 308) 3. JÃtakaÇka 475. [SL Page 419] [\x 419/] PhadanajÃtakaæ dutiyaæ terasanipÃtaæ. Meï¬akapa¤hacatuthavagge devadattabodhisattÃdhikasampa¤he bÃvÅsatijÃtakÃni ÃgatÃnÅ'ti. "Bhante nÃgasena, tumhe bhaïatha: devadattoekantakaïho ekantakaïhehi dhammehi samannagato, bodhisatto ekantasukkehi dhammehi samannagato'ti. Puna ca devadatto bhave bhave yasena ca pakkhena ca bodhisattena samasamo hoti kadÃci adhikataro và yadà devadatto nagare bÃrÃïasiyaæ brahmadattassa ra¤¤o purohitaputto ahosi, tadà bodhisatto chavakacaï¬Ãlo vijjÃdharo, vijjaæ parijapivà akÃle ambaphalÃni nibbattesi. Etha tÃva bodhisatto devadattena jÃtiyà nihÅno yasasà ca nihÅno - pe - puna ca paraæ yadà devadatto tÃpo nÃma rÃjà ahosi tadÃbodhisatto tassa putto dhammapÃlo nÃma ahosi tadà so rÃjà sakaputtassa hathapÃde sÅsa¤ca chidÃpesi. Tatha tÃva devadatto yeva uttaro adhikataro. Ajjetarahi ubho'pi sakyakule jÃyisu. Bodhisatto buddho ahosi sabba¤¤u lokanÃyako. Devadatto atidevassa sÃsane pabbajivà iddhiæ nibbattevà buddhÃlayaæ akÃsi. Kinnu kho bhante nÃgasena yaæ mayà bhaïitaæ taæ sabbaæ tathaæ udÃhu vitathanti?" Ayampana milidara¤¤Ã yÃni bÃvÅsatijÃtakÃni nissÃya pucchito hoti tÃni mayà uddharivà idha kathetabbÃni. Tatha ca, 'yadà ca devadatto nagare bÃrÃïasiyaæ brahmadattassa ra¤¤o purohitaputto ahosi tadà bodhisatto chavakacaï¬Ãlo ahosi vijjÃdharo vijjaæ parijapivà akÃle ambaphalÃni nibbattesi. Etha tÃva bodhisatto devadattato jÃtiyà nihÅno yasasà ca nihÅno." Idampana vacanaæ jetavanÃrÃme viharantena sathÃrà terasanipÃte devadattamÃrabbha kathitaæ ambajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. Devadatto hi "ahaæ buddho bhavissÃmi-pe-caï¬Ãlaputto ahamevÃ"ti. 1 Evametaæ milidara¤¤Ã imaæ ambajÃtakaæ sadhÃya kathitaæ hotÅ ti idaæ ra¤¤o Ãbhataæ paÂhamaæ jÃtakaæ. "Puna ca paraæ yadà devadatto rÃjà ahosi mahÅpati sabbakÃmasamaÇgÅ tadà bodhisatto tassÆpabhogo ahosi hathinÃgo sabbalakkhaïasampanno tassa cÃrugativilÃsaæ asahamÃno rÃjà vadhaæ icchanto hathÃcariyaæ evamavova: "asikkhito te Ãcariya --------------------------------------- 1. JÃtaka 474 [SL Page 420] [\x 420/] HathinÃgo tassa ÃkÃsagamanaæ nÃma kÃraïaæ hotÅ"ti tathapa tÃca bodhisatto devadattato jÃtiyà nÅhÅno, lÃmako tiracchÃnagato" ti. Idampana vacanaæ milidara¤¤Ã veÊuvane viharantena sathÃrà ekakanipÃte devadattamÃrabbhakathitaæ dummedhajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti dhammasabhÃyaæ bhikkhu 'Ãvuso devadatto pe-hathi pana ahamevÃ"ti 1 evametaæ milidara¤¤o imaæ dummedhajÃtakaæ sadhÃya kathitaæ hotÅ ti. Dutiyaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto manusso ahosi. Pavane naÂÂhÃyiko tadà bodhisatto mahÃpaÂhavi nÃma makkaÂo ahosi. Ethapi tÃva dissati viseso manussassa ca tiracchÃnagatassa ca. Ethapi tÃva bodhisatto devadattato jÃtiyà nihÅno'ti imaæ pana vacanaæ milidara¤¤Ã veÊuvane viharantena sathÃrà tiæsanipÃte devadattassa silÃpavijjhanamÃrabbha kathitaæ mahÃkapijÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti: "tena hi dhanuggahe payojevÃ-pe-kapirÃjà ahamevÃ"ti 2 evametaæ milidara¤¤Ã imaæmahÃkapijÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ ti. Tatiyaæ jÃtakaæ. "PÆna ca paraæ yadà devadatto manusso hoti soïuttaro nÃma nesÃdo balavà balavataro nÃgabalo tadÃbodhisatto chaddanto nÃma nÃgarÃjà ahosi. Tadà luddako taæ hathinÃgaæ ghÃtesi. Tathapi tÃva devadatto adhikataro"ti idaæ vacanaæ milidara¤¤Ã jetavane mahÃvihÃre vihÃrantena sathÃrà tiæsanipÃte ekaæ daharabhikkhuniæ Ãrabbha kathitaæ chaddantajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti tatha bhagavatà vithÃrato desitaæ chaddantajÃtakaæ taæ mayà idha saÇkhepato uddharivà kathetabbameva. "Sà kira sÃvathiyaæ-pe-sà pana bhikkhuïÅ pacchà vipassivà arahattaæ pattÃ"ti. Evametaæ milidara¤¤Ã imaæ chaddantajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. CatuthÃjÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto manusso ahosi vanacarako aniketavÃsÅ tadà bodhisatto sakuïo ahosi tittiro mantajjhÃyÅ. Tadà so vanacarako taæ sakuïaæ ghÃtesi. Tathapi tÃva devadatto jÃtiyà adhikataro"ti idampana vacanaæ milidara¤¤Ã gijjhakÆÂe viharantena sathÃrà navakanipÃte devadattassa vadhÃya parisakkanaæ Ãrabbha kathitaæ daddarajÃtakaæ (tittirajÃtakaæ) sadhÃya vuttaæ hoti. "Tasmiæ samaye dhammasabhÃyaæ kathaæ samuÂÂhÃpesuæ-pe-tittirapaï¬ito pana ahamevÃ"ti. 3 Evametaæ milidara¤¤Ã imaæ daddarajÃtakaæ sadhÃya kathitaæ hotÅ ti. Pa¤camajÃtakaæ. --------------------------------------- 1. JÃtaka 122 2. JÃtaka 158 3. JÃtaka. 438. [SL Page 421] [\x 421/] "Puna ca paraæ yadà devadatto kalÃbu 1 nÃma bÃrÃïasirÃjà ahosi tadà bodhisatto tÃpaso ahosi khantivÃdÅ. Tadà so rÃjà tassatÃpasassa kuddho hathapÃde vaæsakalÅre 2 viya chedÃpesi. Tatha pi tÃva devadatto yeva adhikataro jÃtiyà ca yasena cÃ"ti idampana vacanaæ milidara¤¤Ã jecavane viharantena sathÃrà catukkanipÃte ekaæ kodhanabhikkhuæ Ãrabbha kathitaæ khantivÃdijÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. "Sathà pana taæ bhikkhuæ kasmÃvaæ-pe-khantivÃditÃpasopana ahamevÃ"ti evametaæ milidara¤¤Ã imaæ khantivÃdijÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ ti. PaÂÂhajÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto ahosi vanacaro tadÃbodhisatto nadiyo nÃma vÃnarido ahosi. Tadà pi so vanacaro taæ vÃnaridaæ ghÃtesi saddhiæ mÃtarà katiÂÂhabhÃtikena pi. Tatha pi tÃva devadattoyevaadhikataro jÃtiyÃ"ti idaæ pana vacanaæ milidara¤¤Ã veÊuvane viharantenasathÃrà dukanipÃte devadattaæ Ãrabbha kathitaæ cullanadiyajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. "Ekadivasaæ hi bhikkhÆ dhammasahÃyaæ -pe-supaïïarÃjà pana ahamevÃ"ti evametaæ milidara¤¤Ã imaæ paï¬arajÃtakaæ sadhÃya paratoghosavasena bodhisatto paï¬arako nÃma nÃgarÃja ahosÅ"ti kathitaæ hoti tathÃhi imasmiæ jÃtake bodhisatto supaïïarÃjà yevÃ'ti 4. AÂÂhamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto manusso ahosipavane jaÂilako tadà bodhisatto tacchako nÃma mahÃsÆkaro ahosi. Tatha pi tÃva devadatto yeva jÃtiyà adhikataro"ti idampana vacanaæ milidara¤¤Ã jetavane viharantena sathÃrà pakiïïakanipÃte dve mahallake there Ãrabbha kathitaæ tacchakasÆkarajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. "MahÃkosalo pana bimbisÃrassa dhitaraæ dento-pe-rukkhadevatà pana ahamevÃ"ti 5. --------------------------------------- 1. KÃlÃmi nÃ. [PTS. 2.] Vaæsakasire. [PTS. 3.] JÃtaka. 222 4.JÃtaka. 518. 5. JÃtaka. 492. [SL Page 422] [\x 422/] Evametaæ milidara¤¤Ã imaæ tacchakasÆkarajÃtakaæ sadhÃya paratoghosavasena bodhisatto mahÃtacchakasÆkaro nÃma ahosi ti kathitaæ tathà hi imasmiæ jÃtake bodhisatto rukkhadevatà yeva ahosÅ ti. Navamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadÃdevadatto cetiyesu suraparicaro nÃma rÃjà ahosi upari purisamatte gaganevehÃsaÇgamo, tadà bodhisatto kapilo nÃma brÃhmaïo ahosi. Tatha pi tÃva devadattassa paÂhavippavesamÃrabbha kathitaæ cetiyajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. "Tasmiæ hi divase bhikkhÆ dhammasahÃyaæ. Pe-kapila-brÃhmaïo pana ahamevÃ"ti eva¤cetaæ milidara¤¤Ã idaæcetiyajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ ti. Dasamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto manusso ahosi sÃmo nÃma, tadà bodhisatto rÆrunÃma migarÃjà ahosi. Tatha pi tÃva devadatto yeva jÃtiyà adhikataro'ti idampana vacanaæ milidara¤¤Ã jetavane viharantena sathÃrà terasakanipÃte devadattamÃrabbhakathitaæ rÆrÆmagarÃjajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. So kira bhikkhÆhi 'bahupakÃro Ãvuso-perÆrumigo pana ahamevÃ"ti. Evametaæ milidara¤¤Ã imaærÆrumigajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ'ti ekÃdasamaæ jÃtakaæ. "Puna ca paraæ yadà devadatto manusso ahosi luddako pavanacaro, tadà bodhisatto hathinÃgo ahosi so luddako tassa hathinÃgassa sattakkhattuæ dante chidivà hari tatha pi tÃva devadatto yeva yoniyà adhikataro'ti idampana vacanaæ milidara¤¤Ã jetavane viharantena sathÃrà ekakanipÃte devadattamÃrabbha kathitaæ sÅlavanÃgarÃjajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. DhammasabhÃyaæ hi bhikkhÆ 'Ãvuso devadatto pe-sÅlavanÃgarÃjà pana ahamevÃti. 1 Evametaæ milidara¤¤Ã imaæ sÅlavanÃgarÃjajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ'ti dvÃdasamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto sigÃlo 2 ahosi khattiyadhammo, so yÃvatà jambudÅpe padesarÃjÃno te sabbe anuyutte akÃsi, tadà bodhisatto vidhuro nÃma paï¬ito ahosi tatha pi tÃva devadatto yeva yasena adhikataro'ti idampana --------------------------------------- 1. JÃtaka 72 2. SiÇgÃlo [PTS.] [SL Page 423] [\x 423/] Vacanaæ milidara¤¤Ã veÊuvane viharantena sathÃrà dukanipÃte devadattamÃrabbha kathitaæ sabbadÃÂhajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. "Devadatto ajÃtasattuæ pasÃdevà -pe-purohito pana ahamevÃ"ti. 1 Evametaæ milidara¤¤Ã imaæ sabbadÃÂhika jÃtakaæ sadhÃya vuttaæ paratoghosavasena "so yÃvatà jambudÅpe padesarÃjÃno, te sabbe anuyutte akÃsÅ"ti vuttaæ tadà hi sona sabbe rÃjÃno anuyutte akÃsÅ'ti. Terasamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto sathinÃgo huvà laÂukikÃya sakuïikÃya puttakeghÃtesi, tadà bodhisatto'pi hathinÃgo ahosi yuthapati tatha tÃva ubho'pi samasamà ahesunti' idampana vacanaæ milidara¤¤Ã veÊuvane viharantena sathÃrà pa¤cakanipÃte devadattamÃrarabbha kathitaæ laÂukikajÃtakaæ sadhÃyavuttaæ hotÅ'ti cuddasamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ "yadà devadatto yakkho ahosi adhammo nÃma, tadà bodhisatto pi yakkho ahosi dhammo nÃma. Tatha pi tÃva ubho pi samasamà ahesunti" idaæ pana vacanaæ milidara¤¤Ã jetavane viharantena sathÃrà ekÃdasakanipÃte devadattassa paÂhavippavesamÃrabbha kathitaæ dhammadevaputta jÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. "Tadà bhikkhu dhammisabhÃyaæ.......Dhammadevaputto pana ahameva sammÃsambuddho"ti 2. Evametaæ milidara¤¤o imaæ dhammadevaputtajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ ti païïarasamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto nÃviko ahosi, pa¤cannaæ kulasatÃnaæ issaro, tadà bodhisatto pi nÃviko ahosi pa¤cannaæ kulasatÃnaæ issaro tatha pi tÃva ubho pi samasamÃ'ca ahesunti" idampana milidara¤¤Ã jetavane viharantena sathÃrà dvÃdasakanipÃte devadattassa pa¤cakulasatÃni gahevà niraye paviÂÂhabhÃvamÃrabbha kathitaæ samuddavÃïijajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. "So hi aggasÃvakesu parisaæ gahevÃ.......Sopaï¬itava¬a¬hakÅ nÃma ahamevÃ"ti. Evametaæ milidarara¤a¤Ã imaæ samuddavÃïijajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ'ti. SoÊasamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto sathavÃho ahosi pa¤cannaæ sakaÂasatÃnaæ issaro, tadà bodhisatto pi sathavÃho ahosi pa¤cannaæ sakaÂasatÃnaæ issaro. Tatha pi tÃva ubho pi samasamà --------------------------------------- 1. JÃtaka 241. 2. JÃtaka 457 [SL Page 424] [\x 424/] Ahesunti" idampanavacanaæ milidara¤¤Ã jetavane viharantena sathÃrà ekakanipÃte anÃthapiï¬ikassasahÃyake tithayasÃvake Ãrabbha kathitaæ apaïïaka jÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ'ti. Sattarasamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto sÃkho nÃma migarÃjà ahosi, tadà bodhisatto pi nigrodho nÃma migarÃjà ahosi. Tatha pi tÃva ubho pi samasamà ahesunti" idampana vacanaæ milidara¤¤Ã jetavane viharantena sathÃrà ekakanipÃte kumÃrakassapamÃtaraæ bhikkhuïiæ Ãrabbha kathitaæ nigrodhamigajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti sà kira rÃjagahanagare mahÃvibhavassa seÂÂhino dhÅtà ahosi......NigrodhamigarÃjà pana ahamevÃ"ti 1 eva metaæ milidara¤¤Ã imaæ nigrodhamigarÃjajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ'ti. AÂÂhÃrasamaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto sÃkho nÃma senÃpati ahosi, tadà bodhisatto nigrodho nÃma rÃjà ahosi. Tatha pi tÃva ubho pi samasamà ahesunti" idampana vacanaæ milidara¤¤Ã veÊuvane viharantena sathÃrà dasakanipÃte devadattÃmÃrabbha kathitaæ nigrodhajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. "Ekadivasaæ hi bhikkhÆ........NigrodhajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hotÅ'ti. Ekunavisatimaæ jÃtakaæ. Puna ca paraæ sadà devadatto khaï¬ahÃlo nÃma brÃhmaïo ahosi, tadà bodhisatto cado nÃma rÃjakumÃro ahosi. TathÃpi tÃva anena khaï¬ahÃlo adhikataro'ti" idampana vacanaæ milidara¤¤Ã gijjhakÆÂe viharantena sathÃrà dasajÃtakedevadattamÃrabbha kathitaæ cadakumÃrajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ taæ saÇkhepano dassayissÃma. "Tassa vathu saÇghabhedakkhadhake Ãgatameva.......CadakumÃro pana ahamovÃ"tÅ 3 evametaæ milidara¤¤Ã imaæ vadakumÃrajÃtakaæ sadhÃya vuttanti vÅsatimajÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto brahmadatto nÃma rÃja ahosi, tadà bodhisatto tassa putto mahÃpadumo nÃma kumÃro ahosi, tadà sorÃjà sakaputtaæ corappapÃte khipÃpesi. Yato kutoci pità puttÃnaæ adhikataro ahosi visiÂÂho, tatha pi tÃva devadattoyeva adhikataro'ti idampana evanaæ milidara¤¤Ã --------------------------------------- 1. JÃtaka. 12. 2. JÃtaka 445 3. JÃtaka 542. [SL Page 425] [\x 425/] Jetavane viharantena sathÃrà dvÃdasakanipÃte ci¤caæ mÃïavikamÃrabbha kathitaæ mahÃpadumajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ. "PaÂhamabodhiyaæ hi dasabalassa.........Ahaæ tadà rÃjaputto, evaæ dhÃretha jÃtakanti, evametaæ milidara¤¤Ã imaæ mahÃpadumajÃtakaæ sadhÃya puttanti ekavÅsatimajÃtakaæ. Puna ca paraæ yadà devadatto mahÃpatÃpo nÃma rÃjà ahosi, tadà bodhisatto tassa putto dhammapÃlo nÃma kumÃro ahosi, tadà so rÃjà sakaputtassa hathapÃde sÅsa¤ca chedÃpesi. Tatha pi tÃva devadatto yeca uttaro adhikataro"ti idampana vacanaæ milidara¤¤Ã veÊuvane viharantena sathÃrà pa¤cakanipÃte devadattassavadhaparisakkanamÃrabbha kathitaæ culladhammapÃlajÃtakaæ sadhÃya vuttaæ hoti. "Athekadivasaæ bhikkhu dhammasabhÃyaæ kathaæ..........DhammapÃlakumÃro pana ahamevÃ"ti 1 evametaæ milidara¤¤Ã imaæ culladhammapÃlajÃtakaæ sadhÃya vuttanti bÃvÅsatima jÃtakaæ samattaæ. AmbajÃtaka-dummedhajÃtakÃni mahÃkapi- Chaddanta-daddara¤cÃpi khantivÃdikajÃtakaæ Cullanadiya-paï¬araka-tacchasukarajÃtakaæ CetiyajÃtaka¤cÃpi rÆrumigidajÃtakaæ SÅlavaæ sabbadÃÂha¤ca laÂukika¤ca apaïïakaæ Nigrodhamiga-nigrodha-cadakumÃrajÃtakaæ MahÃpadumakumÃra-dhammapÃlakajÃtakaæ Iti etÃni bÃvÅsa jÃtakÃni yathÃkkamaæ Milido nÃmupadÃya nÃgasenassa abravÅ ti. Eva¤ca so rÃjà imÃni jÃtakÃni sadhÃya kathevà puna pi evamÃha: "bhante nÃgasena, ajjekarahi ubho pi sakyakulesu jÃyiæsu. Bodhisatto pi buddho ahosi. Sabba¤¤u lokanÃyako, devadatto tassa devÃtidevassa sÃsane pabbajivà buddhÃlayaæ akÃsi. Kinnukho bhante nÃgasena, yaæ mayà bhaïitaæ taæ sabbampi tathaæ udÃhu vitathanti." JÃtakuddharaïaæ samattaæ. --------------------------------------- 1. JÃtaka 358. [SL Page 426] [\x 426/] GÃthÃsarÆpaæ GÃthÃsarÆpampana evaæ veditabbaæ: Milido nÃma so rÃjà sÃgalÃyampuruttame Upaga¤chi nÃgasenaæ gaÇgÃ'va yathasÃgaraæ. ùsajja rÃjà citrakathÅ ukkÃdhÃraæ tamonudaæ apucchi nipuïe pa¤he ÂhÃnÃÂhÃnagate puthÆ, Pucchà visajjanà ceva gambhirathÆpanissità HadayaÇgamà kaïïasukhà abbhutà lomahaæsanà AbhidhammavinayogÃÊhà suttajÃlasamathità NÃgasenakathà citrà opammehi nayehi ca Tatha ¤ÃïampaïidhÃya hÃsayivÃna mÃnasaæ Suïotha nipuïe pa¤he kaÇkhÃÂÂhÃnavidÃÊane'ti 1 TenÃhu:- Bahussuto citrakathÅ nipuïo ca visÃrado SÃmayiko ca kusalo paÂibhÃne ca kovido Te pi tepiÂakà bhikkhÆ pa¤canekÃyikà pi ca CatunekÃyikà ceva nÃgasenaæ purakkharuæ. GambhÅrapa¤¤o medhÃvÅ maggÃmaggassa kovido Uttamathamanuppatto nÃgaseno visÃrado Tehi bhikkhÆhi parivuto nipuïehi saccavÃdibhÅ Caranto gÃmanigamaæ sÃgalaæ upasaÇkamÅ SaÇkheyyapariveïasmiæ nÃgaseno tadà vasÅ. Katheti so manussehi pabbate kesarÅ yathÃ'ti. 2 Caraïena ceva sampannaæ sudantaæ uttame dame Disvà rÃjà nÃgasenaæ idaæ vacanamabravi. Kathikà mayà bahÆ diÂÂhà sÃkacchà osaÂà bahÆ Na tÃdisaæ bhayaæ Ãsi ajjatÃso yathà mama. Nissaæsayaæ parÃjayo mama ajja bhavissati Jayo'va nÃgasenassa yathà cittaæ na saïÂhitanti. 3 --------------------------------------- 1. PiÂÂhakaÇko. 1. 2.Pi.17,18 3. Pi.19. [SL Page 427] [\x 427/] BÃhiragÃthà Yathà hi aÇgasambhÃrà hoti saddo ratho iti Evaæ khadhesu santesu hoti satto ti sammuti 4 SÅle patiÂÂhÃya naro sapa¤e¤Ã cittaæ pa¤¤a¤ca bhÃvayaæ ùtÃpÅ nipako bhikkhu so imaæ vijaÂaye jaÂanti. AyampatiÂÂhà dharaïÅva pÃïinaæ idaæ ca mÆlaæ kusalÃbhivuddhiyà Mukha¤cidaæ sabbajinÃnusÃsane yo sÆlakkhadho varapÃtimokkhiyo'ti. 5 SaddhÃya taratÅ oghaæ appamÃdena aïïavaæ Viriyena dukkhaæ acceti pa¤¤Ãya parisujjhati. 6 NÃbhinadÃmi maraïaæ nÃbhinadÃmi jÅvitaæ KÃla¤ca paÂikaÇkhÃmi nibbisaæ bhatako yathÃ. NÃbhinadÃmi maraïaæ nÃbhinadÃmi jÅvitaæ KÃlaæ ca paÂikaÇkhÃmi sampajÃno patissato. 7 PaÂigacceva taæ kayirà yaæ ja¤¤Ã hitamattano Na sÃkÃÂikacintÃya mantà dhÅro parakkame. Yathà sÃkaÂiko nÃma samaæ hivà mahÃpathaæ Visamaæ maggamÃruyha akkhabhinno'va dhÃyati. Evaæ dhammà apakkamma adhammamanuvattiya Mado maccumukhampatto akkhacchinno'va socati. 8 AllavammapaÂicchanno navadvÃro mahÃvaïo Samantato paggharati asuci pÆtigadhiyo'ti. 9 Milidapa¤he Âhità bÃvÅsati gÃthà samattÃ. BhassappavedÅ vetaï¬Å atibuddhivicakkhaïo Milido ¤ÃïabhedÃya nÃgasenamupÃgamÅ. Vasanto tassa chÃyÃya paripucchanto punappunaæ Pabhinnabuddhi huvÃna so'pi Ãsi tipeÂako. NavaÇgaæ anumajjanto rattibhÃge rahogato Addakkhi meï¬ake pa¤he dunniveÂhe saniggahe. PariyÃyabhÃsitaæ athi athi sadhÃya bhÃsitaæ SabhÃvabhÃsitaæ athi dhammarÃjassa sÃsane. --------------------------------------- 4. Pi. 23. 5. Pi. 29. 6. Pi. 31. 7. Pi. 40. 8. Pi. 62. 9. Pi. 70 [SL Page 428] [\x 428/] Tesaæ athamavi¤¤Ãya meï¬ake jinabhÃsite AnÃgatamhi addhÃneviggaho tatha hessati. Hada kathimpasÃdetvà chejjÃpessÃmi meï¬ake Tassa niddiÂÂhamaggena niddisissantyanÃgate 10. Visamaæ sabhayaæ ativÃto paÂicchannaæ devanissitaæ Patho ca saÇkamo tithaæ aÂÂhete parivajjiyÃ. Ratto duÂÂho ca mÆÊho ca mÃnÅ luddho tathÃ'laso EkacintÅ ca bÃlo ca ete athavinÃsakà 11. Ratto duÂÂho ca mÆÊho ca bhÅru Ãmisacakkhuko Ithi soï¬o paï¬ako ca navamo bhavati dÃrako. Navete puggalà loke ittarà calità calÃ. Etehi mantitaæ guyhaæ khippaæ bhavati pÃkaÂaæ. Vasena yasapucchÃhi tithavÃsena yoniso SÃkacchà snehasaæsevà patirÆpavasena ca EtÃni aÂÂha ÂhÃnÃni buddhivisadakÃrakà Yesaæ etÃni samhonti tesaæ buddhi pabhijjati 12. PÆjÅyantà asamasamà sadevamÃnusehi te Na sÃdiyanti sakkÃraæ buddhÃnaæ esa dhammatÃ'ti Ayaæ gÃthà sÃriputtatherena vuttà 13. Imehi aÂÂhihi tamaggapuggalaæ DevÃtidevaæ naradammasÃrathiæ Samantacakkhuæ satapu¤¤alakkhaïaæ PÃïehi buddhaæ saraïaæ gato'smi 14. JÃliækaïhÃjinaæ dhÅtaæ maddideviæ patibbataæ CajamÃno nacintesiæ bodhiyà yeva kÃraïà 15. (JÃtakagÃthÃ) Na antalikkhe na samuddamajjhe Na pabbatÃnaæ vivaraæ pavissa Na vijjati so jagatippadeso YathaÂÂhitaæ nappasaheyya maccu 16. --------------------------------------- 10. Pi. 87. 11. Pi. 89 12. Pi. 90. 13. Pi. 93. 14. Pi. 106. 15. Pi. 110. 16. Pi. 137, 138. [SL Page 429] [\x 429/] KÃyena saævaro sÃdhu sÃdhuvÃcÃya saævaro Manasà saævaro sÃdhu sÃdhu sabbathasaævaro 17. Acetanaæ brÃhmaïa assuïantaæ JÃnaæ ajÃnantamimaæ palÃsaæ ùraddhaviriyo dhuvamappamatto Sukhaseyyaæ pucchasi kissa hetu'ti 18. (JÃtakagÃthÃ) Iti phadana rukkho'pi tÃvade ajjhabhÃsatha Mayhampi vacanaæ athi bhÃjadvÃja suïohi me'ti. (JÃtakagÃthà 19) Cudassa bhattaæ bhu¤jivà kammÃrassÃ'ti me sutaæ ùbÃdhaæ samphusÅ dhÅro pabÃÊhaæ mÃraïantikatti 20 SathavÃto bhayaæ jÃtaæ niketà jÃyatÅ rajo Aniketamasathavaæ etaæ ve munidassananti. (JinabhÃsità minidena vuttà 21) SasamuddapariyÃyaæ mahiæ sÃgarakuï¬alaæ Na icche saha nidÃya evaæ sayha vijÃnahÅ ti. (JÃtakagÃthà lomakassapena vuttà 22) Vadhissametanti parÃmasanto KÃsÃvamaddakkhi dhajaæ isÅnaæ Dukkhena phuÂÂhassudapÃdi sa¤¤Ã Arahaddhajo sabbhi avajjharÆpo'ti. (JÃtakagÃthà chaddantanÃgarÃjena vuttà 23) GÃthÃbhigÅtamme abhojaneyyaæ Sampassataæ brÃhmaïa nesa dhammo GÃthÃbhigÅtaæ panudanti buddhà Dhamme sati brÃhmaïa vuttiresÃ. (SuttÃnipÃtagÃthà jinabhÃsità 24) Na me Ãcariyo atha sadiso me na vijjati Sadevakasmiæ lokasmiæ nathi me paÂipuggalo'ti (KhadhakagÃthà jinabhÃsità 25) --------------------------------------- 17. Pi. 152. 18. Pi. 156. 19. Pi. 156. 20. Pi. 157, 158. 21. Pi. 187. 22. Pi. 193. 23. Pi. 194. 24. Pi. 199. 25. Pi. 205. [SL Page 330] [\x 330/] Vipulo rÃjagahikÃnaæ giriseÂÂho pavuccati Seto himavataæ seÂÂho Ãdicco aghagÃminaæ Samuddo'dadhinaæ seÂÂho nakkhattÃna¤ca cadimà Sadevakassa lokassa buddho aggo pavuccatÅ ti. (Dve gÃthà mÃïavakadevaputtena vuttà nÃgasenatherena vuttà 26) Eko manopasÃdo saraïagamanaæ a¤jalippaïÃmo và Ussahate tÃrayituæ mÃrabalanisÆdane buddhe'ti. (Ayaæ gÃthà sÃriputtatherenÃbhatà 27) ùrahatha nikkhamatha yujjatha buddhasÃsane DhunÃtha maccuno senaæ naÊÃgÃraæ'va ku¤jaro'ti. (JinabhÃsità milidena vuttà 28) Yo sÅla và dussÅlesu dadÃti dÃnaæ Dhammena laddhaæ supasanna citto Abhisaddahaæ kammaphalaæ ulÃraæ Taæ ve dÃnaæ dÃyakato visujjhatÅ'ti. (Ayaæ nÃgasenena Ãbhatà 29) Na me dessà ubho puttà maddÅ devÅ na appiyà Sabba¤¤utaæ piyaæ mayhaæ tasmà piye adÃsahanti 30. Sahassagghaæ hi maæ tÃto brÃhmaïassa pità adà Atho kaïhÃjinaæ ka¤¤aæ hathina¤ca satena cÃ'ti 31. JigacchÃya pipÃsÃya ahinà daÂÂho visena ca Aggi udaka sattÅhi akÃle tatha miyyati 32. AnumÃnapa¤he vuccamÃnà imà gÃthà sallakkhetabbÃ: Bahu jane tÃrayivà nibbuto upadhikkhaye AnumÃnena¤Ãtabbaæ 'athi so dÅpaduttamo'ti 33. KammamÆlaæ gahetvÃna Ãpaïaæ upagacchatha ùrammaïaæ kiïivÃna tato muccatha muttiyà ti 34. Na pupphagadho paÂivÃtameti na cadanaæ tagaramallikà vÃ. Sata¤ca gadho paÂivÃtameti sabbà disÃsappuriso pavÃti. --------------------------------------- 26. Pi. 211. 27. Pi. 211. 28. Pi. 213. 29. Pi. 225. 30. Pi. 245. 31. Pi. 247. 32. Pi. 264. 33. Pi. 287. 34. Pi. 289. [SL Page 431] [\x 431/] Cadanaæ tagaraæ và pi uppalaæ atha vassikÅ Etesaæ gadhajÃtÃnaæ sÅlagadho anuttaro. Appamatto aya gadho yavÃyaæ nagaracadanÅ Yo ca sÅlavataæ gadho vÃta devesu uttamo'ti 35. KammamÆlaæ janà davà gaïhanti amataæ phalaæ Tena te sukhità honti ye kÅtà amataæ phalanti 36. Ye keci loke agadà visÃnaæ paÂibÃhakà DhammÃgadasamaæ nathi etaæ pivatha bhikkhavo'ti 37. Ye keci osadhà loke vijjanti vividhà bahÆ Dhammosadha samaæ nathi etaæ pivatha bhikkhavo'ti Dhammosadhaæ pivivÃna ajarÃmaraïà siyuæ BhÃvayivà ca passivà nibbutà upadhikkhaye'ti. ByÃdhitaæ janataæ disvà amatÃpaïaæ pasÃrayÅ Kammena taæ kiïivÃna amatamÃdetha bhikkhavo'ti 38. EvarÆpÃni sÅlÃnisanti buddhassa Ãpaïe Kammena taæ kiïivÃna ratanaæ vo piladhathÃ'ti 39. SamÃdhiratanamÃlassa kuvitakkà na jÃyare Na ca vikkhippate cittaæ etaæ tumhe piladhathÃ'ti 40. Pa¤¤ÃratanamÃlassa na ciraæ vattate bhavo Khippaæ phasseti amataæ na ca so rocate bhave'ti 41. MaïimÃlÃdharaæ gehajano sÃmiæ udikkhati VimuttiratanamÃlantu udikkhanti sadevakÃ'ti 42. Yena ¤Ãïena bujjhanti ariyà katakiccataæ Taæ ¤Ãïaratanaæ laddhuæ vÃyametha jinorasÃ'ti 43 PaÂisambhidà kiïivÃna¤Ãïena phassayeyya yo AsambhÅto anubbiggo atirocati sadevake'ti 44. BojjhaÇgaratanamÃlassa udikkhanti sadevakÃ. Kammena taæ kiïivÃna ratanaæ vo piladhathÃ'ti 45. --------------------------------------- 35. Pi. 289. 36. Pi. 290. 37. Pi. 290. 38. Pi. 291. 39. Pi. 292. 40, 41 Pi. 292. 42,43. Pi. 293. 44,45. Pi. 294. [SL Page 432] [\x 432/] ùyu Ãrogatà vaïïaæ saggaæ uccÃkulÅnatà AsaÇkhata¤ca amataæ athi sabbÃpaïe jine. Appena bahukenÃpi kammamÆlena gayhati Kiïivà saddhÃmÆlena samiddhà hotha bhikkhavo 46. BhavatÅha- VÅtarÃgà vÅtadosà vÅtamohà anÃsavà VÅtataïhà anÃdÃnà dhammanagare vasanti te. ùra¤¤akà dhÆtadharà dhÃyino lÆkhacÅvarà VivekÃbhiratà dhÅrà dhammanagare vasanti te'ti Nesajjikà sathatikà atho'pi ÂhÃnavaÇkamà PaæsukÆladharà sabbe dhammanagare vasanti te. TicÅvaradharà sabbe cammakhaï¬acatuthakà Ratà ekÃsane vi¤¤u dhammanagare vasanti te. Appicchà nipakà dhÅrà appÃhÃrà alolupà LÃbhÃlÃbhena santuÂÂhà dhammanagare vasanti te 47. DhÃyÅ dhÃnaratà dhÅrà santacittà samÃhità ùki¤ca¤¤aæ pathayÃnà dhammanagare vasantÅ te. PaÂipannà phalaÂÂhà ca sekkhà phalasamaÇgino. ùsiæsakà uttamathaæ dhammanagare vasanti te. SotÃpannà ca vimalà sakadÃgÃmino ca ye AnÃgÃmÅ ca arahanto dhammanagare vasanti te. SatipaÂÂhÃnakusalà bojjhaÇgabhÃvanÃratà Vipassakà dhammadharà dhammanagare vasanti te. IddhipÃdesu kusalà samÃdhibhÃvanÃratà SammappadhÃnamanuyuttà dhammanagare vasanti te. Abhi¤¤ÃpÃramippattà pettike gocare ratà AntaÊikkhamhi caraïà dhammanagare vasanti te. Okkhittacakkhu mitabhÃïÅ guttadvÃrà susaævutà Sudantà uttame dame dhammanagare vasanti te. --------------------------------------- 46. Pi. 295. 47. Pi. 295, 296. [SL Page 433] [\x 433/] Tevijjà jaÊabhi¤¤Ã ca iddhiyà pÃramiæ gatà Pa¤a¤Ãya pÃramippattà dhammanagare vasanti te 48. Yathà pi nagaraæ disvà suvibhattaæ manoramaæ AnumÃnena jÃnanti va¬¬hakissa mahattanaæ Tatheva lokanÃthassa disvà dhammapuraæ varaæ. AnumÃnena jÃnanti athi so bhagavà iti. AnumÃnenajÃnanti Æmiæ disvÃna sÃgare YathÃ'yaæ dissate ÆmÅ mahanto so bhavissati. Tathà buddhaæ sokanudaæ sabbathamaparÃjitaæ TaïhakkhayamanuppattambhavasaæsÃramocanaæ. AnumÃnena ¤Ãtabbaæ Æmiæ disvà sadevake Yathà dhammumivippharo aggo buddho bhavissati. AnumÃnena jÃnanti disvà accuggataæ giriæ Yathà accuggato esa himavà so bhavissati. Tathà disvÃdhammagiriæ sÅtÅbhutaæ nirÆpadhiæ Accuggataæ bhagavato acalaæ suppatiÂÂhitaæ 49 AnumÃnena ¤Ãtabbaæ disvÃna dhammapabbataæ Tathà hi so mahÃvÅro aggo buddho bhavissati. YathÃpi gajarÃjassa padaæ disvÃna mÃnusà AnumÃnenajÃnanti mahà esa gajo iti. Tatheva buddhanÃgassa padaæ disvà vibhÃvino AnumÃnena jÃnanti uÊÃro so bhavissati. AnumÃnenajÃnanti bhÅte disvÃna kummige MigarÃjassa saddenabhÅtÃ'me kummigà iti. Tatheva tithiye disvà vithaddhe bhÅtamÃnase AnumÃnena ¤Ãtabbaæ dhammarÃjena gajjitaæ Nibbutaæ paÂhaviæ disvà haritapattaæ mahodakaæ AnamÃnena jÃnanti mahÃmeghena nibbutaæ --------------------------------------- 48. Pi. 295, 296. 49. Pi. 298 [SL Page 434] [\x 434/] Tathevimaæ janaæ disvà Ãmoditapamoditaæ AnumÃnena ¤Ãtabbaæ dhammarÃjena tappitaæ Laggaæ disvà bhisaæ paÇkaæ kalaladdagataæ mahiæ AnumÃnena jÃnanti vÃrikkhadho mahà gato Tathevimaæ janaæ disvà rajopakkhasamÃhitaæ Vahitaæ dhammanadiyà vissaÂÂhaæ dhammasÃgare DhammÃmatagataæ disvà sadevakamimaæ mahiæ AnumÃnena ¤Ãtabbaæ dhammakkhadho mahà gato. AnumÃnena jÃnanti ghÃyivà gadhamuttamaæ YathÃ'yaæ vÃyatÅ gadho hessanti pupphità dumÃ. TathevÃyaæ sÅlagadho pavÃyati sadevake AnumÃnena ¤Ãtabbaæ athi buddho anuttaro'ti. 50 AnumÃnapa¤haæ. PassatÃra¤¤ake bhikkhÆ ajjhogÃÊhe dhute guïe Puna passati gihi rÃjà anÃgÃmiphale Âhite. Ubho'pi te vilokevà uppajji saæsayo mahà Bujjheyya ce gihidhamme dhutaÇgaæ nipphalaæ siyà 51 ParavÃdivÃdamathanaæ nipuïaæ piÂakattaye Hada pucche kathiseÂÂhaæ so me kaÇkhaæ vinossatÅ'ti 52 Memaï¬akapa¤he Âhità dvÃsÅti gÃthà samattÃ. Milidappakaraïe sabbà gÃthà sampiï¬ità caturÃdhikasatagÃthà Honti. Milidappakaraïe sabbagÃthÃsarÆpagahaïaæ samattaæ. SaækhyÃsarÆpaæ SaÇkhyÃsarÆpaæ pana evaæ veditabbaæ. Eka-dvi-ti-catu-pa¤ca-cha-satta-aÂÂha-nava-dasa-ekÃdasa-dvÃdasa-tera- sa-cuddasa-soÊasa-sattarasa-aÂÂhÃrasa-ekÆnavÅsati-pa¤cavÅsati-aÂÂhavÅsati- -tiæsÃ-chasaÂÂhi -diya¬¬hasatanti pa¤cavÅsatividhà saÇkhyÃ. --------------------------------------- 50. Pi. 298, 299. 51. Pi. 300. 52. Pi. 300. [SL Page 435] [\x 435/] Tatha buddho eko, paÂhavi ekÃ, samuddo eko, sineru eko, devaloko eko, brahmaloko eko'ti cha ekakà milidappakaraïe ÃgatÃ. Dve athavase sampassamÃnà bhagavatà vihÃradÃnaæ anu¤¤Ãtaæ: vihÃradÃnaæ nÃma sabbabuddhehi vaïïitaæ anumataæ thomitaæ pasathaæ vihÃradÃnaæ davà devamanussà jÃtijarÃbyÃdhimaraïehi muccissanti. VihÃre sati bhikkhÆ bhikkhuniyo và katokÃsà dassanakÃmÃnaæ sulabhadassanaæ bhavissantÅ'ti. Dve athavase paÂicca sabbabuddhà attanà nimmitaæ catupaccayaæ na paribhu¤janti: aggadakkhiïeyyo sathÃ'ti bahÆ devamanussà catupaccayaæ datvà dukkhà muccissanti. Buddhà paÂihÃriyaæ kavà jÅvitavuttiæ pariyesantÅ'ti parÆpavÃdalopanatha¤cÃti. Dve akammajà ahetujà anutujÃ: ÃkÃso nibbÃna¤cÃ'ti Dve athavase sampassamÃnena vessantarena ra¤¤Ã dve puttà dinnÃ: dÃnapatho va me na parihÃyissati, ime kumÃrà mÆlajalÃhÃrabhu¤janadukkhato mucacissantÅ'ti. Udakassa dve guïà nibbÃnaæ anuppaviÂÂhÃ: sÅtalabhÃvo, pÅtassa ghammavinayanabhÃvo cÃ'ti. Asatiyà ajÃnanena cÃ'ti dvÅhi kÃraïehi Ãpattiæ ÃpajjantÅ'ti cha dukà ÃgatÃ. SÅtena uïhena atibhojanenÃ'ti tÅhi ÃkÃrehi pittaæ kuppati. SÅtena uïhena annÃpÃnena cÃ'ti tahÅ ÃkÃrehi semhaæ kuppati. BuddhavaæsatÃya dhammagarukatÃya bhikkhubhumimahantatÃyÃ'ti tÅhi kÃraïehi pÃtimokkhaæ paÂicchannaæ kÃrÃpeti. Agadassa tayo guïà nibbÃnaæ anuppaviÂÂhÃ: gilÃnakÃnaæ parisaraïaæ rogavinÃsanaæ amatakaraïanti. Maïiratanassa tayo guïà nibbÃnaæ anuppaviÂÂhÃ: sabbakÃmadadaæ nahÃsakaraæ ujjotathakaranti. Ratanacadanassa tayo guïÃ: vaïïasampanno gadhasampanno rasasampanno'ti satta tikà vuttÃ. [SL Page 436] [\x 436/] Sappimaï¬assa tayo guïÃ: vaïïasamapanno, gadhasampanno, rasasampanno'ti sattatikà vuttà diÂÂhadhammaphÃsuvihÃratÃya anavajjaguïabahulatÃyaasesaariyavÅthibhÃvato sabbabuddhapasathatÃyÃti ime cattÃro athavase sampassamÃnà buddhà paÂisallÃnaæ sevanti. NinnatÃya dvÃratÃya ciïïatÃya samudÃcaritattÃti catuhi ÃkÃrehi manovi¤¤Ãïaæ dvipa¤cavi¤¤Ãïe anupavattati. Kammavasena yonivasena kulavasena ÃyÃcanavasenÃ'ti catunnaæ sannipÃtÃnaæ vasena gabbhassÃvakkanti hoti. AdiÂÂhantarÃyo, uddissakatassa antarÃyo, upakkhaÂantarÃyo paribhogantarÃyo'ti cattÃro antarÃyà tesu adiÂÂhantarÃyo bhagavato athi, sesà tayo nathi, uddissakatassa byÃmappabhÃya sabba¤¤uta¤Ãïassa jÅvitassa cÃ'ti catunnaæ antarÃyÃbhÃvÃ. AbbhÃ, mahikÃ, megho, rÃhu cÃ'ti cattÃro suriyarogà samuddasasa cattÃro guïÃ: kuïapehi asaævÃsiyabhÃvo, nadÅhi apÆraïatÃ, mahÃbhutÃvÃsatÃ, vicittapupphasamÃkiïïatÃ'ti.Satta catukkà vuttÃ. 5 BhumimahantatÃ, parisuddhavimalatÃ, pÃpehiasaævÃsiyatÃ, duppaÂivijjhatÃ, bahuvidhasaævararakkhiyatÃ'ti sÃsanassa ime atulyà pa¤ca guïà vattanti pakÃsanti. Bhojanassa pa¤ca guïà nibbÃnaæ anuppaviÂÂhÃ: accuggatatÃ, acalatà duradhirohaïatà bÅjÃrÆhaïatà kopÃnunayavivajjanatÃ'ti. ùhaccapadena rasena ÃcariyavaæsatÃya adhippÃyÃkÃratÃya ¤ÃïuttaratÃyÃ'ti imehi pa¤caguïehi atho paÂiggahetabbo cÃ'ti cattÃro pa¤cakà vuttÃ. 6 SenÃpati, purohito, akkhadasso, bhaï¬ÃgÃriko, chattagÃho, khaggagÃho amacco'ti cha amaccà gaïÅyanti. [SL Page 437] [\x 437/] Vepullo rÃjagahiyÃnaæ.......Buddho aggo pavuccatÅ'ti cha aggÃ. MÃïavagÃmikadevaputtena vuttagÃthà nÃgasenena Ãharivà vuttÃ. VÃtiko, pittiko, semhiko, devatÆpasaæhÃrato, samudÃciïïato, pubbanimittato'ti cha janà supinaæpassantÅ'ti tayo chakkà vuttÃ. 7 Puthujjanacittaæ, sotÃpannacittaæ, sakadÃgÃmicittaæ, anÃgÃmicittaæ, arahantacittaæ, paccekabuddhacittaæ, sammÃsambuddhacittanti satta cittavimuttiyo. NÃrado, dhammantarÅ, aægÅraso, kapilo, kaï¬araggisÃmo, atulo, pubbakaccÃyano'ti satta Ãcariyà ovÃdakÃrakÃ. "JighacchÃya, pipÃsÃya, ahinà daÂÂho, visena ca, AggÅ - udaka - sattÅhi akÃle tattha miyyatÅ"ti Ime satta janà akÃlamaraïikà nÃmÃ'ti tayo sattakà vuttÃ. 8 Visamaæ sabhayaæ -pe- aÂÂhete parivajjiyÃ'ti imÃni aÂÂhaÂÂhÃnÃni paï¬itehi parivajjanÅyÃnÅ ti parivajjanÅyaÂÂhÃnaÂÂhakaæ nÃma. RattoduÂÂho -pe- ete athavinÃsakÃ'ti idaæ athavinÃsakaÂÂhakaæ nÃma. Vasena yasapucchÃhi -pe- tesaæ buddhi pabhijjatÅ'ti idaæ buddhivisadakaraïaÂÂhakaæ nÃma. KÃlaæ desaæ dÅpaæ kulaæ janettimÃyuæ mÃsaæ nekkhammaæ viloketÅ'ti idaæ bodhisattena vilokiyaÂÂhakaæ nÃma. "VikkayÃnÃgatamaggo tithaæ tÅraæ Ãyuthiraæ AnÃgataæ kusalaævÃ'ti aÂÂhaÂÂhÃnà vilokiyÃ"ti Idaæ anÃgatavilokiyaÂÂhakaæ nÃma. "VÃïijo hathinÃgo ca sÃkaÂiko niyÃmako Bhisakko uttarasetu bhikkhu ceva jinaÇkuro Ete aÂÂha anÃgate aÂÂha janà vilokiyÃ"ti Idaæ vilokiyaÂÂhakaæ nÃma. [SL Page 438] [\x 438/] Ratto duÂÂho'ca mÆÊho ca mÃnÅ luddho tathÃ'laso RÃjà ca ghÃtakà aÂÂha nÃgasenena desitÃ'ti Idaæ ghÃtakaÂÂhakaæ nÃma. VÃta pittena semhena -pe- akÃle tatha viyyatÅ'ti idaæ akÃlamaraïakÃraïaÂÂhakaæ nÃma. Na và atho anusÃsitabbo, na rÃgupasaæhitaæ cittaæ na dosÆpasaæhitaæ cittaæ na mohÆpasaæhitaæ cittaæ upaÂÂhÃpetabbaæ, dÃsakammakaraporisesu nÅcavuttinà bhavitabbaæ, kÃyikavÃcasikaæ suÂÂhu rakkhitabbaæ, chaÊidriyÃni suÂÂhÆ rakkhitabbÃni, mettÃbhÃvanÃya mÃnasaæ upaÂÂhÃpetabbanti idaæ ra¤¤Ã milidena samÃdinnaæ vattaÂÂhakaæ nÃma. PupphÃpaïaæ gadhÃpanaæ phalÃpaïaæ agadÃpaïaæ osadhÃpaïaæ amatÃpaïaæ ratanÃpaïaæ sabbÃpaïanti idaæ ÃpaïaÂÂhakaæ nÃmÃ'ti. Dasa aÂÂhakà vuttÃ. 9 'Ratto duÂÂho ca mÆÊho ca -pe- khippaæ bhavati pÃkaÂanti' idaæ ittaranavakaæ nÃma. NavÃnupubbavihÃrasaÇkhÃtadhammÃnumajjajanavakanti dve navakà vuttÃ. 10 'SaÇghasamusukho dukkhi dhammÃdhipatiko pi ca SaævibhÃgÅ yathÃthÃmaæ jinacakkÃbhiva¬¬hako SammadiÂÂhipurakkhÃro ana¤¤asathuko tathà Surakkho kÃyakammÃdi samaggÃbhirato pi ca Akubho na care cakke buddhÃdisaraïaÇgato Dasa upÃsakaguïà nÃgasenena desitÃ'ti Idaæ upÃsakaguïadasakaæ nÃma. GaÇgà yamunà aciravatÅ sarabhu mahÅ sidhu sarassatÅ vetravatÅ vitathà 1 cadabhÃgÃ'tÅidaænadidasakaæ nÃma. SÅtaæ uïhaæ jighacchà pipÃsà uccÃro passÃvo thinamiddhaæ jarà byÃdhi maraïanti idaæ kÃyÃnuvattakadasakaæ nÃma. Buddhe sagÃravo, dhamme sagÃravo, saÇghe sagÃravo, sabrahmacÃrisu sagÃravo, uddesaparipucchÃsu vÃyamati, savaïabahulo hoti, --------------------------------------- 1. CitÃsÃ, pitÃsÃ'ti (kesuci) [SL Page 439] [\x 439/] BhinnasÅlo'pi Ãkappaæ upaÂÂhÃpeti, garahabhayà kÃyikavÃcasika¤cassa surakkhitaæ hoti, padhÃnÃbhimukhaæ cittaæ hoti, karonto pi pÃpaæ paÂicchannaæ ÃcaratÅ'ti idaæ gihidussÅlÃdhikaguïadasakaæ nÃma. AvajjhakavacadhÃraïako, isisÃma¤¤abhaï¬aliÇgadhÃraïako, saÇghasamayamanupaviÂÂhatÃya buddhadhammasaÇgharatanagatatÃya padhÃnÃlayaniketavÃsatÃya jinasÃsane dhanapariyesanato varadhammadesanato dhammadÅpagatiparÃyaïatÃya 'aggo buddho'ti ekantaujudiÂÂhitÃya uposathasamÃdÃnato dakkhiïaæ visodhetÅ'ti ekantaujudiÂÂhitÃya uposathasamÃdÃnato dakkhiïaæ visodhetÅ'ti ekantaujudiÂÂhitÃya uposathasamÃdÃnato dakkhiïaæ visodhetÅ'ti idaæ dakkhiïÃvasena dasakaæ nÃma. AlagganatÃ, nirÃlayatÃ, vÃgo, pahÃïaæ, apunarÃvattitÃ, sukhumatÃ, mahantatÃ, duranubodhatÃ, dullabhatà asadisatÃ, buddhadhammassÃ'ti idaæ bodhisattaguïadasakaæ nÃma. MajjajadÃnaæ, samajjadÃnaæ, ithidÃæ, asabhadÃnaæ, cittakammadÃnaæ, visadÃnaæ, sathadÃnaæ, saÇkhalikadÃnaæ, kukkuÂasÆkaradÃnaæ, tulÃkÆÂa mÃnanakÆÂadÃnananti idaæ loke adÃnasammatadÃnaæ nÃma. MÃtà badhanaæ, pità badhanaæ, bhariyà badhanaæ, puttà badhanaæ, ¤ÃtÅ badhanaæ, mittÃbadhanaæ, dhanaæ badhanaæ, lÃbhasakkÃrobadhanaæ, issariyaæ badhanaæ, pa¤cakÃmaguïà badhananti idaæ badhanadasakaæ nÃma. Vidhavà ithi, dubbalo puggalo, amitta¤Ãtipuggalo, mahagghaso, anÃcÃriyakulavÃsÅ, pÃpamitto, dhanahÅno, ÃcariyahÅno, kammahÅno, payogahÅno puggalo'ti idaæ o¤Ãtabbapuggaladasakaæ nÃma. Dame same khantisaævare yame niyame akkodhe vihiæsÃya sacce soceyye'ti dasaÂÂhÃnesu satataæ cittaæ pavattatÅ'ti idaæ vessantaraguïadasakaæ nÃmÃ'ti. EkÃdasa dasakà vuttÃ. 11 ùkÃsassa ekÃdasa guïà nibbÃnaæ anuppaviÂÂhÃ: na jÃyati, najiyyati, na miyyati, na cavati, na uppajjati, duppasayho, acoraharaïo, anissito, vihaÇgagamano, nirÃvaraïo, ananto'ti idaæ ÃkÃsaguïakÃdasakaæ nÃma. SÅlapÃkÃraæ -pe- satipaÂÂhÃnavÅthikanti idaæ dhammanagaraparivÃrekÃdasakaæ nÃmÃ'ti dve ekÃdasakà vuttÃ. [SL Page 440] [\x 440/] 12 Ratto rÃgavasena apacitiæ na karoti, duÂÂho dosavasena, mÆÊho mohavasena, unnaÊomÃnavasena, nigguïo avisesatÃya, atithaddho atisedhatÃya, hÅno hÅnabhÃvatÃya,vacanakaro anissaratÃya, pÃpo kadariyatÃya, dukkhÃpito dukkhÃpitatÃya, luddho lobhavasena, ÃyÆhito athasÃdhanavasena apacitiæ na karotÅ ti idaæ apacitiakÃrakapuggaladvÃdasakaæ nÃma ekameva Ãgataæ. 13 PaæsukÆlikaÇgaæ tecÅvarikaÇgaæ piï¬apÃtikaÇgaæ sapadÃnacÃrikaÇgaæ ekÃsanikaÇgaæ pattapiï¬ikaÇgaæ khalupacachÃbhattikaÇgaæ Ãra¤¤ikaÇgaæ rukkhamÆlikaÇgaæ abbhokÃsikaÇgaæ sosÃnikaÇgaæ yathÃsathatikaÇgaæ nesajajikaÇganti idaæ dhutaÇgaterasakaæ nÃma ekameva. 14 Cuddasabuddha¤Ãïavasena cuddasakaæ veditabbaæ. 16 AlaÇkÃrapaÊibodho, maï¬anapaÊibodho, telamakkhanapaÊibodho, vaïïapaÊibodho, mÃlÃpaÊibodho, gadhapaÊibodho, vÃsapaÊibodho, harÅÂakipaÊibodho, ÃmalakapaÊibodho, raÇgapaÊibodho, badhanapaÊibodho, kocchapaÊibodho, kappakapaÊibodho, vijaÂanapaÊibodho, ÆkÃpaÊibodho, kesesu lÆyantesu socanti kilamanti paridevanti urattÃÊiæ kadanti sammohaæ ÃpajjantÅ ti idaæ kesapaÊibodhasoÊakaæ. Tiracchanagato peto micchÃdiÂÂhito kuhako mÃtughÃtako pitughÃtako arahantaghÃtako lohituppÃdako saÇghabhedako tithiyapakkantako theyyasaævÃsako bhikkhunÅdÆsako terasannaæ garukÃpattÅnaæ a¤¤ataraæ Ãpajjivà avuÂÂhito paï¬ako, ubhatobya¤janako, Ænasattavassako'ti idaæ adhammÃbhisamayapuggalasoÊasakantÅ dve soÊasakà vuttÃ. 17 AbhijÃnato sati uppajjati kaÂumikÃya, oÊÃrikavi¤¤Ãïato hitavi¤¤Ãïato ahitavi¤¤Ãïato sabhÃganimittato vÅsabhÃganimittato kathÃbhi¤a¤Ãïato lakkhaïato saraïato muddato gaïanÃto dhÃraïato bhÃvanato potthakanibadhanato upanikkhepato anubhutato sati uppajjatÅ ti idaæ satiuppajjanÃkÃrasattarasakaæ ekameva. [SL Page 441] [\x 441/] 18 AÂÂhÃrasabuddhadhammavasena aÂÂhÃrasakaæ veditabbaæ. 19 Suti sumuti 1 saækhyayogà ¤Ãyavesesikà 2 gaïità gadhabbà tikicchà catubbedà purÃïà itihÃsajotisà mÃyà hetu mantanà yuddhà chadasà buddhavacanena 3 ekÆnavÅsatÅ ti idaæ ra¤¤o sikkhitasathekÆnavisatikaæ. 22 Aggo yamo seÂÂho niyamo hÃro vihÃro saæyamo saævaro khanti soraccaæ ekantacariyà ekattÃbhirati paÂisallÃnaæ hiri ottappaæ viriyaæ appamÃdo sikkhÃpadÃnaæ uddeso paripucchà sÅlÃdiabhirati nirÃlayatà sikkhÃpadapÃripÆrità ti bÃvÅsatisamaïakaraïà dhammà kÃsÃvadhÃraïaæ bhaï¬ubhÃvo cÃ'ti dve liÇgÃni pakkhipivà vadanakÃraïaguïabÃvÅsatikaæ. 25 ùrakkhà sevanà ceva pamattappamattà tathà SeyyÃvakÃso gela¤¤aæ bhojanaæ labbhaka¤ceva Viseso ca vijÃniyà pattabhattaæ saævibhaje AssÃso ca paÂicÃro gÃmaviharaæ cÃrà be SallÃpo pana kÃtabbo chiddaæ disvà khameyya ca SakkaccÃkhaï¬akÃrÅ dve arahassÃsesakÃri dve janeyya janakaæ cittaæ va¬¬hicitataæ janeyya ca SikkhÃbale Âhapeyya naæ mettaæ cittaæ ca bhÃvaye. Na jahe apadÃya ca karaïÅye ca ussukaæ Paggahe khalikaæ dhamme. Iti paæcavÅsa guïà Milidena pakÃsitÃ'ti Idaæ antevÃsikamhi Ãcariyena kataguïapaæcavÅsatikaæ Kodho upanÃho makkho palÃso issà macchariyaæ mÃyà sÃÂheyyaæ thamho sÃramho mÃno atimÃno mado pamÃdo thinamiddhaæ nadi Ãlasyaæ pÃpamittatà rÆpà saddà gadhà rasà phoÂÂhabbà budhà pipÃsà aratÅ ti idaæ cittadubbalÅkaraïadhammapa¤cavÅsatikanti dve pa¤cavÅsatikà vuttÃ. --------------------------------------- 1. Samamuti (sabbatha) nÅti visesikà (sabbatha) 3. Mudadà vacane. (Milidapa¤eha) [SL Page 442] [\x 442/] 28 PaÂisallÃnaæ paÂisalliyamÃnaæ puggalaæ rakkhati. ùyuæ va¬¬heti, balaæ va¬¬heti, vajjaæ pidahati, ayasaæ apaneti, yasaæ upadahati, aratiæ apaneti, ratiæ upadahati, bhayaæ apaneti, vesÃrajjaæ karoti, kosajjaæ apaneti, viriyaæ abhijaneti, rÃgaæ apaneti, dosaæ apaneti, mohaæ apaneti, mÃnaæ nihanti, vitakkaæ bha¤jati, cittamekaggaæ karoti, mÃnasaæ sinehayati, hÃsaæabhijaneti, garukaækaroti, mÃnaæ uppÃdayati, namassiyaæ karoti, pÅtiæ pÃpeti, pÃmojjaæ karoti, saÇkhÃrÃnaæ sabhÃvaæ dassayati, bhavapaÂisadhiæ ugghÃÂeti, sabbasÃma¤¤aæ detÅ ti idaæpaÂisallÃne guïaÂÂhavÅsatikaæ. Mahosadho mahÃrÃja sÆro, hirimÃ, ottÃpÅ, sapakkho, mittasampanno, khamo, sÅlavÃ, saccavÃdÅ, soceyyasampanno, akodhano, anatimÃnÅ, anusÆyako, viriyavÃ, ÃyÆhako, saÇgÃhako, saævibhÃgÅ, sakhilo, nivÃtavutti, asaÂho, amÃyÃvÅ, buddhisampanno, kittimÃ, vijjÃsampanno, hitesÅ upanissitÃnaæ, abhirÆpo dassanÅyo, pathito sabbajanassa, dhanavà yasavÃ'ti idaæ mahosadhaguïaÂÂhavÅsatikaæ iti dve aÂÂhavÅsatikà vuttÃ. 30 Imehi terasahi dhutaguïehi pubbe Ãsevitehi nisevitehi ciïïehi pariciïïehi caritehi paripÆritehi nimittabhÆtehi ariyasÃvako idha bhave tiæsaguïavarehi samupeto hoti katamehi tiæsaguïavarehi ? Siniddhamudumaddavamettacitto hoti, ghÃtitahatavihatakileso hoti, hatanihatamÃnadappo hoti, acaladaÊhaniviÂÂhanibbematikasaddho hoti, paripuïïa-pÅïita. PahaÂÂhalobhaniya-santa-sukha-samÃpattilÃbhÅ hoti, sÅla-vara-pavara-asama-sucigadhaparibhÃvito hoti, devamanussÃnaæ piyo hoti manÃpo, khÅïÃsava-ariyapuggala-pathito hoti, devamanussÃnaæ vaditapÆjito thutathavitathomitapasatho, idha và huraæ và lokena anupalitto, appathokavajje'pi bhayadassÃvÅ, vipula-vara-sampattikÃmÃnaæ maggaphalavarathasÃdhano, ayÃcitavipulapaïÅtapaccayabhÃgÅ, aniketasano, dhÃnajjhÃyitapavaravihÃrÅ, vijaÂitakilesajÃlavathuko, bhinna-bhagga-saÇkuÂita-samhina-gatinivÃraïo, akuppadhammo, ahÅnÅtavÃso, anavajjabhogÅ, gativimutto, uttiïïasabbavicikiccho, vimuttijjhÃyitatto, diÂÂhadhammo, acaladaÊhabhÅruttÃïamupagato, samucchinnÃnusayo, sabbÃsavakkhayampatto, santasukhasamÃpattivihÃrabahulo, sabbasamaïaïaguïasamupeto, imehi tiæsaguïavarehi samupeto hoti. Iti dhutaÇgaguïÃnisaæsaguïavaratiæsakaæ. [SL Page 443] [\x 443/] JÃti pi dukkhÃ, jarà pi dukkhÃ, byÃdhi pi dukkho, maraïampi dukkhaæ, soko pi paridevo pi dukkho,upÃyÃso pi appiyehi sampayogo pi piyehi vippayogo pi, mÃtumaraïampi pitumaraïampi bhÃtumaraïampi bhaginimaraïampi ¤Ãtimaraïampi ¤Ãtibyasanampi bhogavyasanampi sÅlabyasanampi diÂÂhibyasanampi rÃjabyasanampi corabyasanampi veribhayampi dubbhikkhabhayampi aggibhayampi dukkhaæ, udakabhayampi dukkhaæ, Æmibhayampi 1 ÃvaÂÂabhayampi kumbhÅlabhayampi suæsumÃrabhayampi attÃnuvÃdabhayampi parÃnuvÃdabhayampi asilokabhayampi daï¬abhayampi duggatibhayampi parisasÃrajjabhayampi ÃjÅvikabhayampi maraïabhayampi mahÃbhayampi vettehi tÃÊanampi kasÃhi tÃÊanampi a¬¬hadaï¬akehi tÃÊanampi hathacchedampi pÃdacchedampi nÃsacchedampi kaïïacchedampi kaïïanÃsacchedampi biÊaÇgathÃlikampi saÇkhamuï¬ikampi rÃhumukhampi jotimalikampi hathapajjotikampi erakavattikampi cÅrakavÃsikampi eneyyakampi balisamaæsikampi kahÃpaïikampi khÃrÃpatacchikampi paÊighaparivattikampi palÃlapÅÂhikampi tattena pi telena osi¤canampi sunakhehi khÃdÃpanampi jÅvasÆlÃropaïampi asinÃsÅsacchedanampÅ ti idaæ dukkhasaÂÂhikaæ. SaÇkhamuï¬akanti saÇkhamuï¬akammakaraïaæ taæ karontà uttaroÂÂhassa ubhayato kaïïacÆÊikagalavÃÂakaparicchedena cammaæ chidivà sabbakese ekato gaïÂhiæ kavà daï¬akena ve¬havà uppÃÂenti saha kesehi cammaæ uÂÂhahati tato sÅsakaÂÃhaæthÆlasakkharÃhi ghaæsivà dhovantà saÇkhavaïïaæ karonti. Tatha biÊaÇgathÃlikanti ka¤jiyaukkhalikakammakaraïaæ. Taæ karontà sisakaÂÃhaæ uppÃÂevà tattaæ ayoguÊaæ saï¬Ãsena gahevà tatha pakkhipanti. Tena mathaluÇgaæ pakkaÂhivà upari uttarati. RÃhumukhanti rÃhumukhakammakaraïaæ. Taæ karontà saÇkunà vivarivà antomukhe dÅpaæ jÃlenti. KaïïacÆÊikÃhi và paÂÂhÃya mukhaæ nikhÃdanena khaïanti lohitaæpaggharivà mukhaæ pÆreti. JotimÃlikanti sakalasarÅraæ telapilotikÃya veÂhevà Ãlimpenti. Hathapajjotikanti hathe telapilotikÃya veÂhevà pajjÃlenti. Erakavattikanti erakavattakammakaraïaæ. Taæ karontà heÂÂhÃgivato paÂÂhÃya cammavaÂÂe kantantà gopphake pÃtentÅ atha naæ yottehi badhivà ka¬¬hanti. So attano'vacammavaÂÂe akkamivà patati --------------------------------------- 1. ùyampi [MS.] [SL Page 444] [\x 444/] CÅrakavÃsikanti cirakavÃsikakammakaraïaæ. Taæ karontà tatheva cammavaÂÂe kantivà kaÂiyaæ Âhapenti. KaÂito paÂÂhÃya kantivÃgopphakesu Âhapenti. Uparimehi heÂÂhimasarÅraæ cÅrakanivÃsananivathaæ viya hoti. Eïeyyakanti eïeyyakakammakaraïaæ. Taæ karontà uhosu kapparesu ca jaïïukesu ca ayasalÃkayo davà ayasÆlÃni koÂÂenti. So catuhi ayayulehi bhumiyaæ patiÂÂhahati. Atha naæ parivÃrevà aggiæ karonti. Taæ sadhisadhito sÆlÃni apanovà catuhi aÂÂhikoÂÅhi yeva Âhapenti. BaÊisamaæsikantiubhatomukhehi baÊisehi paharivà cammamaæsanahÃrÆni uppÃÂenti. KahÃpaïakanti sakala sarÅraæ tiïhÃhi vÃsÅhi koÂito paÂÂhÃya kahÃpaïa mattaæ kahÃpaïa mattaæ pÃtentà koÂÂenti. KhÃrÃpatacchikanti sarÅraæ tatha tatha Ãvudhehi paharivà kocchehi khÃraæ saæsenti cammamaæsanahÃrÆni paggharivà aÂÂhakasaÇkhalikÃ'va tiÂÂhati. PaÊighaparivattakatÅ ekena passena nipajjÃpevà kaïïaïacchidde ayasÆlaæ koÂÂevà paÂhaviyà ekabaddhaæ karonti atha naæ pÃde gahevà Ãvijjhanti. PalÃlapÅÂhikanti cheko kÃraïiko chavicammaæ acchidivà nisadapotakehi aÂÂhini bhidivÃkesakalÃpe gahevà ukkhipanti. MaæsarÃsi yeva hoti. Atha naæ keseheva pariyonadhivà gaïhanti palÃlavaÂÂiæ viya kavà paÊiveÂhentÅ'ti vinayaÂÅkÃ. Imaæ ca saÂÂhividhaæ dukkhaæ sallakkhevà bhavesu nibbidivà virajjivà bhavataïhaæ pahÃvà dukkhalakkhaïaæ dukkhÃnupassanà ¤Ãïena passitabbanti. Diya¬¬hasikkhÃpadasatanti pa¤casattati sekhiye apanevà sesÃnaæ vasena diya¬¬hasikkhÃpadasataæ veditabbanti. SaÇkhyÃparicchedassa sarÆpagahaïaæ samattaæ. CaturÃdhikasatesu gahetabbathesu pana catuttiæsa ekathÃnÅ, catuttiæsa dveyathÃni soÊasa tyathÃni, paæca caturathÃni, terasa pa¤cathÃni, dve sattathÃnÅ'ti. Milidapa¤haÂÅkà samattÃ. --------- [SL Paage 445] [\x 445/] Kusalena Âhità 1 kusalà Kusalo adhigacchati santipadaæ Kathitaæ muninà sucitaæ Paramatha sabhÃvagatÅsu gataæ NÃnÃadhippÃyavasà pavatte PÃÂhÃnamathe kusalo vidivà ùrocamÃno varayuttamathaæ Gaïheyya sÅho viya nÃgarÃjaæ Hivà asÃraæ suhitaæ ca gaïhe ùrogyakÃmo ahitaæ'va rogaæ Vi¤¤u paveseyya ca yuttamathaæ HaæsÃdhipo và udakaæ'va khÅrÃ'ti. ParamavisuddhasaddhÃbuddhiviriyapatimaï¬itena sÅlÃcÃrajjavamaddavÃdi - GuïasamudayasamuditenasakasamayasamayantaragahaïajjhogÃhasamathena- Pa¤¤ÃveyyattiyasamannÃgatena tipiÂakapariyattippabhede sÃÂÂha- Kathe sathusÃsane appaÂihata¤ÃïappabhÃvena ÃnanubhÃvakaraïa- SampattijanitasukhaviniggatamadhuroÊÃravacanalÃva¤a¤ayuttena yutta- MathavÃdinà vÃdÅvarena mahÃkavinà suvipulavimalabuddhinà mahÃtipiÂaka- CÆÊÃbhayathero'ti garÆhi gahitanÃmadheyyenatherena kato milidaÂÅkÃgatho samatto. TÃva tiÂÂhatu lokasmiæ lokanitharaïesitaæ Dassento kulaputtÃnaæ nayapa¤¤Ã visuddhiyà YÃva buddho'ti nÃmampi suddhacittassa tÃdino Lokamhi lokajeÂÂhassa pavattati mahesino Bhuttà sudhÃdvÃdasa hanti pÃpake Khudhaæ pipÃsaæ atidaraætrimaæ (?) KodhupanÃha¤cavivÃdapesuniæ Situïhatadi¤ca rasaggamÃvahà Dentassa pÃkÃdisakapphalÃvahà Dhammo suvutto pana kopadhÃpake Taduttariæ hanti asesapÃpake Dentassa sotÃdisakapphalÃvaho --------------------------------------- 1. Tinà (ÂÅkÃ) [MS.] DakamÅcabÅranti [PTS.] [SL Page 446] [\x 446/] Iti pa¤ca tiya¬¬hasate sakide (?) MadhurÃbhiramekarasenana yuto Milidà suÂikà suguïà sukatà Nibhayena dvÅpasena (?) Yatà samato 1 LaÇkavhaye dipavare susaïaïÂhità MahÃvihÃre ca jinorasÃlaye Paramparà theragaïà susaïÂhità PakÃsakà ye varasathusÃsane Tesaæ alaÇkÃrabhavena sÃsane TipeÂake suddhavisuddhabuddhinà SahÃsayantena nare sarÃjike PahÃsayantena gaïe gaïuttame. ÅkÃ'ti nÃmena milidadÅpikà Varathato gathappakarena sambhavaæ (?) SugathakÃrenajinaÇkurena me Kata¤ca yaæ yaæ varapu¤¤a sampadaæ (?) Kusalena tenevahipathayantà Varabodhi¤Ãïaæ tividhesu ye yaæ Nibhayena tesaæ turasijjhataæ taæ (?) Parama¤ca sabba¤¤utaæ pÃpuïeyyaæ Ito cuto'haæsuhitena kammunà BhavÃmi deve tusitavhaye pure Ciraæ caranto kusalaæ punappunaæ Tatheva metteyyavare nirantaraæ. Tato naranto'va jinaÇkuro varo Yathà vÅrabuddho'ti bhavekanÃyako Tato taranto varapu¤¤akÃrako BhavÃmi narÃnarapÆjito sadà Susuro pavaro sumano varado PiÂakena vase sajane kathite Pavaratha pakÃsaka¤Ãïavaro Varadhammasukhesanako sÅlavà (?) --------------------------------------- 1. Samatto. [SL Page 447] [\x 447/] Sace tidive tusite manorame BhavÃmi jÃto manorathappati Varappadese patirÆpake sadà DhÅrà pajÃyanti supu¤¤a kammino. Ahampi tatheva padesamuttame BhavÃmi nÃrÅhi narehi pÆjito Dhanena ¤Ãïena yasena dÅpito Visodhayanto puna sathusÃsananaæ Anena pu¤¤ena bhavÃvasÃnake Sabba¤¤utaæyÃva ca pÃpÆïevaraæ Nirantaraæ lokahitassa kÃrako Bhave bhaveyyaæ sucito ca pÃramÅ Pu¤¤enanena vipulena bhavÃbhavesu Pu¤¤ÃbhivƬ¬ha parisuddhaguïÃdhivÃso Huvà narÃdhikataro (vata) sabbaseÂÂho. Buddho bhaveyyamahamuttamanÃthanÃtho. Pu¤¤ena ciïïena piye mayÃ'daraæ (?) Sattà averà sukhità bhavantu te Devà naridà sakalaæ imaæ mahiæ Rakkhantu dhammena samena dhammino'ti. ---------