Vibhanga Based on the ed. by C. A. F. Rhys Davids: The VibhaÇga : Being the Second Book of the Abhidhamma PiÂaka. London : Pali Text Society 1904. (Reprinted 1978) Input by the Dhammakaya Foundation, Thailand, 1989-1996 [GRETIL-Version vom 1.7.2015] NOTICE This file is (C) Copyright the Pali Text Society and the Dhammakaya Foundation, 2015. This work is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License. These files are provided by courtesy of the Pali Text Society for scholarly purposes only. In principle they represent a digital edition (without revision or correction) of the printed editions of the complete set of Pali canonical texts published by the PTS. While they have been subject to a process of checking, it should not be assumed that there is no divergence from the printed editions and it is strongly recommended that they are checked against the printed editions before quoting. PLAIN TEXT VERSION (In order to fascilitate word search, all annotations have been removed, and the line breaks of the printed edition have been converted into floating text.) #<...># = BOLD %<...>% = ITALICS \<...>\ = REDLINE ___________________________________________________________________ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): description character =ASCII long a à 195 long A ù 249 long i Å 197 long I ý 253 long u Æ 198 long U ô 244 vocalic r ­ 173 vocalic R ã 227 long vocalic r Ì 204 vocalic l Ê 202 long vocalic l Ë 203 velar n Ç 199 velar N § 167 palatal n ¤ 164 palatal N ¥ 165 retroflex t  194 retroflex T è 232 retroflex d ¬ 172 retroflex D Ö 214 retroflex n ï 239 retroflex N × 215 palatal s Ó 211 palatal S Á 193 retroflex s « 171 retroflex S å 229 anusvara æ 230 capital anusvara õ 245 visarga ÷ 247 capital visarga ê 234 Other characters of the REE encoding table are not included. Unless indicated otherwise, accents have been dropped in order to facilitate word search. For a comprehensive list of REE and other GRETIL encodings and formats see: http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil/gretdiac.pdf and http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil/gretdias.pdf For further information see: http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil.htm ___________________________________________________________________ VibhaÇga #<[page 001]># %< 1>% VIBHA§GA NAMO TASSA BHAGAVATO ARAHATO SAMMù SAMBUDDHASSA I [KHANDHA-VIBHA§GA] PA¥CAKKHANDHù: rÆpakkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Tattha katamo rÆpakkhandho? Yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike vÃ, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvÃ: ayaæ vuccati rÆpakkhandho. Tattha katamaæ rÆpaæ atÅtaæ? Yaæ rÆpaæ atÅtaæ niruddhaæ vigataæ vipariïataæ {atthaÇgataæ} abbhatthaÇgataæ uppajjitvà vigataæ atÅtaæ atÅtaæsena saÇgahitaæ -- cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya {rÆpaæ} -- idaæ vuccati rÆpaæ atÅtaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ anÃgataæ? Yaæ rÆpaæ ajÃtaæ abhÆtaæ asa¤jÃtaæ anibbattaæ anabhinibbattaæ apÃtubhÆtaæ anuppannaæ asamuppannaæ anuÂÂhitaæ asamuÂÂhitaæ anÃgataæ anÃgataæsena saÇgahitaæ -- cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya {rÆpaæ} -- idaæ vuccati rÆpaæ anÃgataæ. Tattha katamaæ rÆpaæ paccuppannaæ? Yaæ rÆpaæ jÃtaæ bhÆtaæ sa¤jÃtaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ uppannaæ samuppannaæ uÂÂhitaæ samuÂÂhitaæ paccuppannaæ paccuppannaæsena saÇgahitaæ -- #<[page 002]># %<2 RÆpakkhandho>% cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ-idaæ vuccati rÆpaæ paccuppannaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ ajjhattaæ? Yaæ rÆpaæ tesaæ tesaæ sattÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakaæ pÃÂipuggalikaæ upÃdiïïaæ -- cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ -- idaæ vuccati rÆpaæ ajjhattaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ bahiddhÃ? Yaæ rÆpaæ tesaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakaæ pÃÂipuggalikaæ upÃdiïïaæ -- cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ -- idaæ vuccati rÆpaæ bahiddhÃ. Tattha katamaæ rÆpaæ oÊÃrikaæ? CakkhÃyatanaæ . . . pe . . . phoÂÂhabbÃyatanaæ: idaæ vuccati rÆpaæ oÊÃrikaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ sukhumaæ? Itthindriyaæ . . . pe . . . kabaÊiÇkÃro ÃhÃro: idaæ vuccati rÆpaæ sukhumaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ hÅnaæ? Yaæ rÆpaæ tesaæ tesaæ sattÃnaæ u¤¤Ãtaæ ava¤¤Ãtaæ hÅÊitaæ paribhÆtaæ acitÅkataæ, hÅnaæ hÅnamataæ hÅnasammataæ, aniÂÂhaæ akantaæ amanÃpaæ -- rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbÃ: idaæ vuccati rÆpaæ hÅnaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ {païÅtaæ}? Yaæ rÆpaæ tesaæ tesaæ sattÃnaæ anu¤¤Ãtaæ anava¤¤Ãtaæ, ahÅÊitaæ aparibhÆtaæ citÅkataæ païÅtaæ païÅtamatam païÅtasammataæ, iÂÂhaæ kantaæ manÃpaæ: rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbÃ: idaæ vuccati rÆpaæ païÅtaæ. Taæ taæ và pana rÆpaæ upÃdÃy' upÃdÃya rÆpaæ hÅnaæ païÅtaæ daÂÂhabbaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ dÆre? Itthindriyaæ . . . pe . . . kabaÊiÇkÃro ÃhÃro, yaæ và pan' a¤¤aæ pi atthi rÆpaæ anÃsanne anupakkaÂÂhe dÆre asantike: idaæ vuccati rÆpaæ dÆre. #<[page 003]># %< VedanÃkkhandho 3>% Tattha katamaæ rÆpaæ santike? CakkhÃyatanaæ . . . pe . . . phoÂÂhabbÃyatanaæ, yaæ và pan' a¤¤aæ pi atthi rÆpaæ Ãsanne upakkaÂÂhe avidÆre santike: idaæ vuccati rÆpaæ santike. Taæ taæ và pana rÆpaæ upÃdÃy' upÃdÃya rÆpaæ dÆre santike daÂÂhabbaæ. Tattha katamo vedanÃkkhandho? Yà kÃci vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannà ajjhattà và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và yà dÆre santike vÃ, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvÃ: ayaæ vuccati vedanÃkkhandho. Tattha katamà vedanà atÅtÃ? Yà vedanà atÅtà niruddhà vigatà vipariïatà atthaÇgatà {abbhatthaÇgatÃ} uppajjitvà vigatà atÅtà atÅtaæsena saÇgahità -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaæ vuccati vedanà atÅtÃ. Tattha katamà vedanà anÃgatÃ? Yà vedanà ajÃtà abhÆtà asa¤jÃtà anibbattà anabhinibbattà apÃtubhÆtà anuppannà asamuppannà anuÂÂhità asamuÂÂhità anÃgatà anÃgataæsena saÇgahità -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaæ vuccati vedanà anÃgatÃ. Tattha katamà vedanà paccuppannÃ? Yà vedanà jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà uppannà samuppannà uÂÂhità samuÂÂhità paccuppannà paccuppannaæsena saÇgahità -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaæ vuccati vedanà paccuppannÃ. Tattha katamà vedanà ajjhattÃ? Yà vedanà tesaæ tesaæ sattÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdiïïà -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaæ vuccati vedanà ajjhattÃ. Tattha katamà vedanà bahiddhÃ? Yà vedanà tesaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdiïïà -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaæ vuccati vedanà bahiddhÃ. Tattha katamà vedanà oÊÃrikÃ? Akusalà vedanà oÊÃrikÃ, kusalÃvyÃkatà vedanà sukhumÃ. KusalÃkusalà vedanà oÊÃrikÃ, avyÃkatà vedanà sukhumÃ. #<[page 004]># %<4 VedanÃkkhandho>% Dukkhà vedanà oÊÃrikÃ, sukhà ca adukkhamasukhà ca vedanà sukhumÃ. Sukhadukkhà vedanà oÊÃrikÃ, adukkhamasukhà vedanà sukhumÃ. AsamÃpannassa vedanà oÊÃrikÃ, samÃpannassa vedanà sukhumÃ. SÃsavà vedanà oÊÃrikÃ, anÃsavà vedanà sukhumÃ. Taæ taæ và pana vedanaæ upÃdÃy' upÃdÃya vedanà oÊÃrikà sukhumà daÂÂhabbÃ. Tattha katamà vedanà hÅnÃ? Akusalà vedanà hÅnÃ, kusalÃvyÃkatà vedanà païÅtÃ. KusalÃkusalà vedanà hÅnÃ, avyÃkatà vedanà païÅtÃ. Dukkhà vedanà hÅnÃ, sukhà ca adukkhamasukhà ca vedanà païÅtÃ. Sukhadukkhà vedanà hÅnÃ, adukkhamasukhà vedanà païÅtÃ. AsamÃpannassa vedanà hÅnÃ, samÃpannassa vedanà païÅtÃ. SÃsavà vedanà hÅnÃ, anÃsavà {vedanÃ} païÅtÃ. Taæ taæ và pana vedanaæ upÃdÃy' upÃdÃya vedanà hÅnà païÅtà daÂÂhabbÃ. Tattha katamà vedanà dÆre? Akusalà vedanà kusalÃvyÃkatÃhi vedanÃhi dÆre, kusalÃvyÃkatà vedanà akusalÃya vedanÃya dÆre. Kusalà vedanà akusalÃvyÃkatÃhi vedanÃhi dÆre, akusalÃvyÃkatà vedanà kusalÃya vedanÃya dÆre. AvyÃkatà vedanà kusalÃkusalÃhi vedanÃhi dÆre, kusalÃkusalà vedanà avyÃkatÃya vedanÃya dÆre. Dukkhà vedanà sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi dÆre, sukhà ca adukkhamasukhà ca vedanà dukkhÃya vedanÃya dÆre. Sukhà vedanà dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi dÆre, dukkhà ca adukkhamasukhà ca vedanà sukhÃya vedanÃya dÆre. Adukkhamasukhà vedanà sukhadukkhÃhi vedanÃhi dÆre, sukhadukkhà vedanà adukkhamasukhÃya vedanÃya dÆre. AsamÃpannassa vedanà samÃpannassa vedanÃya dÆre, samÃpannassa vedanà asamÃpannassa vedanÃya dÆre. SÃsavà vedanà anÃsavÃya vedanÃya dÆre, anÃsavà vedanà sÃsavÃya vedanÃya dÆre. Ayaæ vuccati vedanà dÆre. Tattha katamà vedanà santike? Akusalà vedanà akusalÃya vedanÃya santike, kusalà vedanà kusalÃya vedanÃya santike, avyÃkatà vedanà avyÃkatÃya vedanÃya santike. Dukkhà vedanà dukkhÃya vedanÃya santike, sukhà vedanà sukhÃya vedanÃya santike, adukkhamasukhà vedanà adukkhamasukhÃya vedanÃya santike. #<[page 005]># %< Sa¤¤Ãkkhandho 5>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ AsamÃpannassa vedanà asamÃpannassa vedanÃya santike, samÃpannassa vedanà samÃpannassa vedanÃya santike. SÃvavà vedanà sÃsavÃya vedanÃya santike, anÃsavà vedanà anÃsavÃya vedanÃya santike. Ayaæ vuccati vedanà santike. Taæ taæ và pana vedanaæ upÃdÃy' upÃdÃya vedanà dÆre santike daÂÂhabbÃ. Tattha katamo sa¤¤Ãkkhandho? Yà kÃci sa¤¤Ã atÅtÃnÃgatapaccuppannà ajjhattà và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và yà dÆre santike vÃ, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvÃ: ayaæ vuccati sa¤¤Ãkkhandho. Tattha katamà sa¤¤Ã atÅtÃ? Yà sa¤¤Ã atÅtà niruddhà vigatà vipariïatà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà uppajjitvà vigatà atÅtà atÅtaæsena saÇgahità -- cakkhusamphassajà sa¤¤Ã {sotasamphassajÃ} sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃyasamphassajà sa¤¤Ã manosamphassajà sa¤¤Ã -- ayaæ vuccati sa¤¤Ã atÅtÃ. Tattha katamà sa¤¤Ã anÃgatÃ? Yà sa¤¤Ã ajÃtà abhÆtà asa¤jÃtà anibbattà anabhinibbattà apÃtubhÆtà anuppannà asamuppannà anuÂÂhità asamuÂÂhità anÃgatà anÃgataæsena saÇgahità -- cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤Ã -- ayaæ vuccati sa¤¤Ã anÃgatÃ. Tattha katamà sa¤¤Ã paccuppannÃ? Yà sa¤¤Ã jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà uppannà samuppannà uÂÂhità samuÂÂhità paccuppannà paccuppannaæsena saÇgahità -- cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤Ã -- ayaæ vuccati sa¤¤Ã paccuppannÃ. Tattha katamà sa¤¤Ã ajjhattÃ? Yà sa¤¤Ã tesaæ tesaæ sattÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdiïïà -- cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤Ã -- ayaæ vuccati sa¤¤Ã ajjhattÃ. Tattha katamà sa¤¤Ã bahiddhÃ? Yà sa¤¤Ã tesaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdiïïà -- cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤Ã -- ayaæ vuccati sa¤¤Ã bahiddhÃ. #<[page 006]># %<6 Sa¤¤Ãkkhandho>% Tattha katamà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ? PaÂighasamphassajà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, adhivacanasamphassajà sa¤¤Ã sukhumÃ. Akusalà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, kusalÃvyÃkatà sa¤¤Ã sukhumÃ. KusalÃkusalà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, avyÃkatà sa¤¤Ã sukhumÃ. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã sukhumÃ. SukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã oÊÃrikaæ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã sukhumÃ. AsamÃpannassa sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, samÃpannassa sa¤¤Ã sukhumÃ. SÃsavà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, anÃsavà sa¤¤Ã sukhumÃ. Taæ taæ và pana sa¤¤aæ upÃdÃy' upÃdÃya sa¤¤Ã oÊÃrikà sukhumà daÂÂhabbÃ. Tattha katamà sa¤¤Ã hÅnÃ? Akusalà sa¤¤Ã hÅnÃ, kusalÃvyÃkatà sa¤¤Ã païÅtÃ. KusalÃkusalà sa¤¤Ã hÅnÃ, avyÃkatà sa¤¤Ã païÅtÃ. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã hÅnÃ, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã païÅtÃ. SukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã hÅnÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã païÅtÃ. AsamÃpannassa sa¤¤Ã hÅnÃ, samÃpanassa sa¤¤Ã païÅtÃ. SÃsavà sa¤¤Ã hÅnÃ, anÃsavà sa¤¤Ã païÅtÃ. Taæ taæ và pana sa¤¤aæ upÃdÃy' upÃdÃya sa¤¤Ã hÅnà païÅtà daÂÂhabbÃ. Tattha katamà sa¤¤Ã dÆre? Akusalà sa¤¤Ã kusalÃvyÃkatÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, kusalavyÃkatà sa¤¤Ã akusalÃya sa¤¤Ãya dÆre; kusalà sa¤¤Ã akusalÃvyÃkatÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, akusalÃvyÃkatà sa¤¤Ã kusalÃya sa¤¤Ãya dÆre; avyÃkatà sa¤¤Ã kusalÃkusalÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, kusalÃkusalà sa¤¤Ã avyÃkatÃya sa¤¤Ãya dÆre. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya dÆre; sukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã sukhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya dÆre; adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya dÆre. AsamÃpannassa sa¤¤Ã samÃpannassa sa¤¤Ãya dÆre, samÃpannassa sa¤¤Ã asamÃpannassa sa¤¤Ãya dÆre. #<[page 007]># %< SaÇkhÃrakkhandho 7>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ SÃsavà sa¤¤Ã anÃsavÃya sa¤¤Ãya dÆre, anÃsavà sa¤¤Ã sÃsavÃya sa¤¤Ãya dÆre. Ayaæ vuccati sa¤¤Ã dÆre. Tattha katamà sa¤¤Ã santike? Akusalà sa¤¤Ã akusalÃya sa¤¤Ãya santike, kusalà sa¤¤Ã kusalÃya sa¤¤Ãya santike, avyÃkatà sa¤¤Ã avyÃkatÃya sa¤¤Ãya santike. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya santike, sukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã sukhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya santike, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya santike. AsamÃpannassa sa¤¤Ã asamÃpannassa sa¤¤Ãya santike, samÃpannassa sa¤¤Ã samÃpannassa sa¤¤Ãya santike. SÃsavà sa¤¤Ã sÃsavÃya sa¤¤Ãya santike, anÃsavà sa¤¤Ã anÃsavÃya sa¤¤Ãya santike. Ayaæ vuccati sa¤¤Ã santike. Taæ taæ va pana sa¤¤aæ upÃdÃy' upÃdÃya sa¤¤Ã dÆre santike daÂÂhabbÃ. Tattha katamo saÇkhÃrakkhandho? Ye keci saÇkhÃrà atÅtÃnÃgatapaccuppannà ajjhattà và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và ye dÆre santike vÃ, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà {abhisaÇkhipitvÃ}: ayaæ vuccati saÇkhÃrakkhandho. Tattha katame saÇkhÃrà atÅtÃ? Ye saÇkhÃrà atÅtà niruddhà vigatà vipariïatà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà uppajjitvà vigatà atÅtà atÅtaæsena saÇgahità -- cakkhusamphassajà cetanà sotasamphassajà cetanà ghÃnasamphassajà cetanà jivhÃsamphassajà cetanà kÃyasamphassajà cetanà manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saÇkhÃrà atÅtÃ. Tattha katame saÇkhÃrà anÃgatÃ? Ye saÇkhÃrà ajÃtà abhÆtà asa¤jÃtà anibbattà anabhinibbattà apÃtubhÆtà anuppannà asamuppannà anuÂÂhità asamuÂÂhità anÃgatà anÃgataæsena saÇgahità -- cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saÇkhÃrà anÃgatÃ. Tattha katame saÇkhÃrà paccuppannÃ? Ye saÇkhÃrà jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà uppannà samuppannà uÂÂhità samuÂÂhità paccuppannà paccuppannaæsena saÇgahità #<[page 008]># %<8 SaÇkhÃrakkhandho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ -- cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saÇkhÃrà paccuppannÃ. Tattha katame saÇkhÃrà ajjhattÃ? Ye saÇkhÃrà tesaæ tesaæ sattÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdiïïÃ-cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saÇkhÃrà ajjhattÃ. Tattha katame saÇkhÃrà bahiddhÃ? Ye saÇkhÃrà tesaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdiïïÃ-cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saÇkhÃrà bahiddhÃ. Tattha katame saÇkhÃrà oÊÃrikÃ? Akusalà saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, kusalÃvyÃkatà saÇkhÃrà sukhumÃ; kusalÃkusalà saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, avyÃkatà saÇkhÃrà sukhumÃ. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà sukhumÃ; sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà sukhumÃ. AsamÃpannassa saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, samÃpannassa saÇkhÃrà sukhumÃ. SÃsavà saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, anÃsavà saÇkhÃrà sukhumÃ. Te te và pana saÇkhÃre upÃdÃy' upÃdÃya saÇkhÃrà oÊÃrikà sukhumà daÂÂhabbÃ. Tattha katame saÇkhÃrà hÅnÃ? Akusalà saÇkhÃrà hÅnÃ, kusalÃvyÃkatà saÇkhÃrà païÅtÃ; kusalÃkusalà saÇkhÃrà hÅnÃ, avyÃkatà saÇkhÃrà païÅtÃ. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà hÅnÃ, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà païÅtÃ; sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà hÅnÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya samayuttà saÇkhÃrà païÅtÃ. AsamÃpannassa saÇkhÃrà hÅnÃ, samÃpannassa saÇkhÃrà païÅtÃ. SÃsavà saÇkhÃrà hÅnÃ, anÃsavà saÇkhÃrà païÅtÃ. Te te và pana saÇkhÃre upÃdÃy' upÃdÃya saÇkhÃrà hÅnà païÅtà daÂÂhabbÃ. Tattha katame saÇkhÃrà dÆre? Akusalà saÇkhÃrà kusalÃvyÃkatehi saÇkhÃrehi dÆre, kusalÃvyÃkatà saÇkhÃrà akusalehi saÇkhÃrehi dÆre; kusalà saÇkhÃrà akusalÃvyÃkatehi saÇkhÃrehi dÆre; akusalÃvyÃkatà saÇkhÃrà kusalehi saÇkhÃrehi dÆre; #<[page 009]># %< Vi¤¤Ãïakkhandho 9>% avyÃkatà saÇkhÃrà kusalÃkusalehi saÇkhÃrehi dÆre; kusalÃkusalà saÇkhÃrà avyÃkatehi saÇkhÃrehi dÆre. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà dukkhÃya vedanÃya sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre; sukhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre, dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà sukhÃya vedanÃya sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre; adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre, sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre. AsamÃpannassa saÇkhÃrà samÃpannassa saÇkhÃrehi dÆre, samÃpannassa saÇkhÃrà asamÃpannassa saÇkhÃrehi dÆre. SÃsavà saÇkhÃrà anÃsavehi saÇkhÃrehi dÆre; anÃsavà saÇkhÃrà sÃsavehi saÇkhÃrehi dÆre. Ime vuccanti saÇkhÃrà dÆre. Tattha katame saÇkhÃrà santike? Akusalà saÇkhÃrà akusalÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike, kusalà saÇkhÃrà kusalÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike, avyÃkatà saÇkhÃrà avyÃkatÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike; sukhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike; adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike. AsamÃpannassa saÇkhÃrà asamÃpannassa saÇkhÃrÃnaæ santike; samÃpannassa saÇkhÃrà samÃpannassa saÇkhÃrÃnaæ santike. SÃvavà saÇkhÃrà sÃsavÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike; anÃsavà saÇkhÃrà anÃsavÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike. Ime vuccanti saÇkhÃrà santike. Te te và pana saÇkhÃre upÃdÃy' upÃdÃya saÇkhÃra dÆre santike daÂÂhabbÃ. Tattha katamo vi¤¤Ãïakkhandho? Yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike vÃ, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvÃ: ayaæ vuccati vi¤¤Ãïakkhandho. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ atÅtaæ? #<[page 010]># %<10 Vi¤¤Ãïakkhandho>% Yaæ vi¤¤Ãïaæ atÅtaæ niruddhaæ vigataæ vipariïataæ atthaÇgataæ abbhatthaÇgataæ uppajjitvà vigataæ atÅtaæ atÅtaæsena saÇgahitaæ -- cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ {kÃyavi¤¤Ãïaæ} manovi¤¤Ãïaæ -- idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ atÅtaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ anÃgataæ? Yaæ vi¤¤Ãïaæ ajÃtaæ abhÆtaæ asa¤jÃtaæ anibbattaæ anabhinibbattaæ apÃtubhÆtaæ anuppannaæ asamuppannaæ anuÂÂhitaæ asamuÂÂhitaæ anÃgataæ anÃgataæsena saÇgahitaæ -- cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ -- idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ anÃgataæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ paccuppannaæ? Yaæ vi¤¤Ãïaæ jÃtaæ bhÆtaæ sa¤jÃtaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ uppannaæ samuppannaæ uÂÂhitaæ samuÂÂhitaæ paccuppannaæ paccuppannaæsena saÇgahitaæ -- cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ -- idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ paccuppannaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ ajjhattaæ? Yaæ vi¤¤Ãïaæ tesaæ tesaæ sattÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakaæ pÃÂipuggalikaæ upÃdiïïaæ -- cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ -- idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ ajjhattaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ bahiddhÃ? Yaæ vi¤¤Ãïaæ tesaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakaæ pÃÂipuggalikaæ upÃdiïïaæ -- cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ -- idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ bahiddhÃ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ? Akusalaæ vi¤¤Ãnaæ oÊÃrikaæ; kusalÃvyÃkatà vi¤¤Ãïà sukhumÃ; kusalÃkusalà vi¤¤Ãïà oÊÃrikÃ; avyÃkataæ vi¤¤Ãïaæ sukhumaæ. DukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ; sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà sukhumÃ. SukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà oÊÃrikÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ sukhumaæ. AsamÃpannassa vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ, samÃpannassa vi¤¤Ãïaæ sukhumaæ. SÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ, anÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ sukhumaæ. Taæ taæ và pana vi¤¤Ãïaæ upÃdÃy' upÃdÃya vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ sukhumaæ daÂÂhabbaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ hÅnaæ? Akusalaæ vi¤¤Ãïaæ hÅnaæ, kusalÃvyÃkatà vi¤¤Ãïà païÅtÃ; #<[page 011]># %< Vi¤¤Ãïakkhandho 11>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ kusalÃkusalà vi¤¤Ãïà hÅnÃ; avyÃkataæ vi¤¤Ãïaæ païÅtaæ. DukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ hÅnaæ; sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà païÅtÃ; sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà hÅnÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ païÅtaæ. AsamÃpannassa {vi¤¤Ãïaæ} hÅnaæ; samÃpannassa vi¤¤Ãïaæ païÅtaæ. SÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ hÅnaæ; anÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ païÅtaæ. Taæ taæ và pana vi¤¤Ãïaæ upÃdÃy' upÃdÃya vi¤¤Ãïaæ hÅnaæ païÅtaæ daÂÂhabbaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ dÆre? Akusalaæ vi¤¤Ãïaæ kusalÃvyÃkatehi vi¤¤Ãïehi dÆre, kusalÃvyÃkatà vi¤¤Ãïà akusalà vi¤¤Ãïà dÆre, kusalaæ vi¤¤Ãïaæ akusalÃvyÃkatehi vi¤¤Ãïehi dÆre; akusalÃvyÃkatà vi¤¤Ãïà kusalà vi¤¤Ãïà dÆre, avyÃkataæ vi¤¤Ãïaæ kusalÃkusalehi vi¤¤Ãïehi dÆre, kusalÃkusalà vi¤¤Ãïà avyÃkatà vi¤¤Ãïà dÆre. DukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttehi vi¤¤Ãïehi dÆre, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà vi¤¤Ãïà dÆre; sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttehi vi¤¤Ãïehi dÆre; dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà sukhÃya vedanÃya sampayuttà vi¤¤Ãïà dÆre; adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttehi vi¤¤Ãïehi dÆre; sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà vi¤¤Ãïà dÆre. AsamÃpannassa vi¤¤Ãïaæ samÃpannassa vi¤¤Ãïà dÆre, samÃpannassa vi¤¤Ãïaæ asamÃpannassa vi¤¤Ãïà dÆre. SÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ anÃsavà vi¤¤Ãïà dÆre; anÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ sÃsavà vi¤¤Ãïà dÆre. Idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ dÆre. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ santike? Akusalaæ vi¤¤Ãïaæ akusalassa vi¤¤Ãïassa santike; #<[page 012]># %<12 Ekavidhena rÆpakkhandho>% kusalaæ vi¤¤Ãïaæ kusalassa vi¤¤Ãïassa santike; avyÃkataæ vi¤¤Ãïam avyÃkatassa vi¤¤Ãïassa santike. DukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ dukkhÃya vedanÃya sampayuttassa vi¤¤Ãïassa santike; sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttassa vi¤¤Ãïassa santike; adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttassa vi¤¤Ãïassa santike. AsamÃpannassa vi¤¤Ãïaæ asamÃpannassa vi¤¤Ãïassa santike; samÃpannassa vi¤¤Ãïaæ samÃpannassa vi¤¤Ãïassa santike. SÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ sÃsavassa vi¤¤Ãïassa santike; anÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ anÃsavassa vi¤¤Ãïassa santike. Idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ santike. Taæ taæ và pana vi¤¤Ãïaæ upÃdÃy' upÃdÃya vi¤¤Ãïaæ dÆre santike daÂÂhabbaæ. SUTTANTABHùJANIYAõ. Pa¤cakkhandhÃ: rÆpakkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Tattha katamo rÆpakkhandho? Ekavidhena rÆpakkhandho: sabbaæ rÆpaæ na hetu ahetukaæ hetuvippayuttaæ sappaccayaæ saÇkhataæ rÆpaæ lokiyaæ sÃsavaæ saæyojaniyaæ ganthaniyaæ oghaniyaæ yoganiyaæ nÅvaraïiyaæ parÃmaÂÂhaæ upÃdÃniyaæ saÇkilesikaæ avyÃkataæ anÃrammaïaæ acetasikaæ cittavippayuttaæ neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammaæ asaÇkiliÂÂhasaÇkilesikaæ na savitakka-savicÃraæ na avitakkavicÃramattaæ avitakka-avicÃraæ na pÅtisahagataæ na sukhasahagataæ na upekhÃsahagataæ neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbaæ neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukaæ neva ÃcayagÃmi na apacayagÃmi neva sekhaæ nÃsekhaæ parittaæ kÃmÃvacaraæ na rÆpÃvacaraæ na arÆpÃvacaraæ pariyÃpannaæ no apariyÃpannaæ aniyataæ aniyyÃnikaæ uppannaæ chahi vi¤¤Ãïehi vi¤¤eyyaæ aniccaæ jarÃbhibhÆtaæ. Evaæ ekavidhena rÆpakkhandho. #<[page 013]># %< Catubbidhena rÆpakkhandho 13>% Duvidhena rÆpakkhandho: atthi rÆpaæ upÃdÃ, atthi rÆpaæ no upÃdÃ. Atthi rÆpaæ upÃdiïïaæ, atthi rÆpaæ anupÃdiïïaæ. Atthi rÆpaæ upÃdiïïupÃdÃniyaæ, atthi rÆpaæ anupÃdiïïupÃdÃniyaæ. Atthi rÆpaæ sanidassanaæ, atthi rÆpaæ anidassanaæ. Atthi rÆpaæ sappaÂighaæ, atthi rÆpaæ appaÂighaæ. Atthi rÆpaæ indriyaæ, atthi rÆpaæ na indriyaæ. Atthi rÆpaæ mahÃbhÆtaæ, atthi rÆpaæ na mahÃbhÆtaæ. Atthi rÆpaæ vi¤¤atti, atthi rÆpaæ na vi¤¤atti. Atthi rÆpaæ cittasamuÂÂhÃnaæ, atthi rÆpaæ na cittasamuÂÂhÃnaæ. Atthi rÆpaæ cittasahabhu, atthi rÆpaæ na cittasahabhu. Atthi rÆpaæ cittÃnuparivatti, atthi rÆpaæ na cittÃnuparivatti. Atthi rÆpaæ ajjhattikaæ, atthi rÆpaæ bÃhiraæ. Atthi rÆpaæ oÊÃrikaæ, atthi rÆpaæ sukhumaæ. Atthi rÆpaæ dÆre, atthi rÆpaæ santike . . . pe. . . . Atthi rÆpaæ kabaÊiÇkÃro ÃhÃro, atthi rÆpaæ na kabaÊiÇkÃro ÃhÃro. Evaæ duvidhena rÆpakkhandho. Tividhena rÆpakkhandho: yan taæ rÆpaæ ajjhattikaæ, taæ upÃdÃ; yan taæ rÆpaæ bÃhiraæ, taæ atthi upÃdÃ, atthi no upÃdÃ. Yan taæ rÆpaæ ajjhattikaæ, taæ upÃdiïïaæ; yan taæ rÆpaæ bÃhiraæ, taæ atthi upÃdiïïaæ, atthi anupÃdiïïaæ. Yan taæ rÆpaæ ajjhattikaæ, taæ upÃdiïïupÃdÃniyaæ; yan taæ rÆpaæ bÃhiraæ, taæ atthi upÃdiïïupÃdÃniyaæ, atthi anupÃdiïïupÃdÃniyaæ . . . pe . . . Yan taæ rÆpaæ ajjhattikaæ, taæ na kabaÊiÇkÃro ÃhÃro; yan taæ rÆpaæ bÃhiraæ, taæ atthi kabaÊiÇkÃro ÃhÃro, atthi na kabaÊiÇkÃro ÃhÃro. Evaæ tividhena rÆpakkhandho. Catubbidhena rÆpakkhandho: yan taæ rÆpaæ upÃdÃ, taæ atthi upÃdiïïaæ, atthi anupÃdiïïaæ; yan taæ rÆpaæ no upÃdÃ, taæ atthi upÃdiïïaæ, atthi anupÃdiïïaæ. Yan taæ rÆpaæ upÃdÃ, taæ atthi upÃdiïïupÃdÃniyaæ, atthi anupÃdiïïupÃdÃniyaæ; yan taæ rÆpaæ no upÃdÃ, taæ atthi upÃdiïïupÃdÃniyaæ, atthi anupÃdiïïupÃdÃniyaæ. Yan taæ rÆpaæ upÃdÃ, taæ atthi sappaÂighaæ, atthi appaÂighaæ; yan taæ rÆpaæ no upÃdÃ, taæ atthi sappaÂighaæ, atthi appaÂighaæ. #<[page 014]># %<14 Pa¤cavidhena rÆpakkhandho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Yan taæ rÆpaæ upÃdÃ, taæ atthi olÃrikaæ, atthi sukhumaæ; yan taæ rÆpaæ no upÃdÃ, taæ atthi oÊÃrikaæ, atthi sukhumaæ. Yan taæ rÆpaæ upÃdÃ, taæ atthi dÆre, atthi santike; yan taæ rÆpaæ no upÃdÃ, taæ atthi dÆre, atthi santike . . . pe . . . DiÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ rÆpaæ. Evaæ catubbidhena rÆpakkhandho. Pa¤cavidhena rÆpakkhandho: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu ya¤ ca rÆpaæ upÃdÃ. Evaæ pa¤cavidhena rÆpakkhandho. Chabbidhena rÆpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ sotavi¤¤eyyaæ rÆpaæ ghÃnavi¤¤eyyaæ rÆpaæ jivhÃvi¤¤eyyaæ rÆpaæ kÃyavi¤¤eyyaæ rÆpaæ manovi¤¤eyyaæ rÆpaæ. Evaæ chabbidhena rÆpakkhandho. Sattavidhena rÆpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ . . . pe . . . manodhÃtuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ manovi¤¤ÃïadhÃtuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ. Evaæ sattavidhena rÆpakkhandho. AÂÂhavidhena rÆpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤eyyaæ rÆpaæ atthi sukhasamphassaæ, atthi dukkhasamphassaæ, manodhÃtuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ manovi¤¤ÃïadhÃtuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ. Evaæ aÂÂhavidhena rÆpakkhandho. Navavidhena rÆpakkhandho: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ itthindriyaæ purisindriyaæ jÅvitindriyaæ ya¤ ca rÆpaæ na indriyaæ. Evaæ navavidhena rÆpakkhandho. Dasavidhena rupakkhandho: cakkhundriyaæ . . . pe . . . jÅvitindriyaæ na indriyaæ rÆpaæ atthi sappatighaæ, atthi appaÂighaæ. Evaæ dasavidhena rÆpakkhandho. EkÃdasavidhena rÆpakkhandho: cakkhÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ jivhÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ saddÃyatanaæ gandhÃyatanaæ rasÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ ya¤ ca rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ. Evaæ ekÃdasavidhena rÆpakkhandho. Ayaæ vuccati rÆpakkhandho. RôPAKKHANDHO NIèèHITO. #<[page 015]># %< Dasavidhena vedanÃkkhandho 15>% 1. Tattha katamo vedanÃkkhandho? Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato. Catubbidhena vedanÃkkhandho: atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Pa¤cavidhena vedanÃkkhandho: atthi sukhindriyaæ, atthi dukkhindriyaæ, atthi somanassindriyaæ, atthi domanassindriyaæ, atthi upekhindriyaæ. Chabbidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà sotasamphassajà vedanà ghÃnasamphassajà vedanà jivhÃsamphassajà vedanà kÃyasamphassajà vedanà manosamphassajà vedanÃ. Evaæ chabbidhena vedanÃkkhandho. Sattavidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . kÃyasamphassajà vedanà manodhÃtusamphassajà vedanà manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanÃ. Evaæ sattavidhena vedanÃkkhandho. AÂÂhavidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . kÃyasamphassajà vedanà atthi sukhÃ, atthi dukkhÃ, manodhÃtusamphassajà vedanÃ, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanÃ. Evaæ aÂÂhavidhena vedanÃkkhandho. Navavidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . kÃyasamphassajà vedanà manodhÃtusamphassajà vedanÃ, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanà atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ navavidhena vedanÃkkhandho. Dasavidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . kÃyasamphassajà vedanà atthi sukhà atthi dukkhÃ, manodhÃtusamphassajà vedanà manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanà atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. [The Ten Categories of the VedanÃkkhandha are now repeated 27 times with the object of presenting in varying form the Twofold (duvidhena) and Threefold (tividhena) Categories. The Single Category and seven #<[page 016]># %<16 DukamÆlakaæ>% last Categories (ekavidhena, catubbidhena, &c.) remain unchanged, the last seven being always elided under . . . pe . . . Only the varying Categories are given below.] 2. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo; atthi upÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupÃdiïï' anupÃdÃniyo; atthi saÇkiliÂÂha-saÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂha-saÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesiko; atthi savitakka-savicÃro, atthi avitakka-vicÃramatto, atthi avitakka-avicÃro; atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanÃya na bhÃvanÃya pahÃtabbo; atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko; atthi ÃcayagÃmÅ, atthi apacayagÃmÅ, atthi neva ÃcayagÃmÅ na apacayagÃmÅ; atthi sekho, atthi asekho, atthi neva sekho nÃsekho; atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo; #<[page 017]># %< DukamÆlakaæ 17>% atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo; atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto; atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato; atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggÃdhipati; atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdÅ; atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno; atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo; atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho; atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 3. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto; atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko; atthi lokiyo, atthi lokuttaro; atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo; #<[page 018]># %<18 DukamÆlakaæ>% atthi sÃsavo, atthi anÃsavo; atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto; atthi Ãsavavippayutta-sÃsavo, atthi Ãsavavippayutta-anÃsavo; atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo; atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto; atthi saæyojanavippayutta-saæyojaniyo, atthi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyo; So for oghaniyo, yoganiyo, nÅvaraïiyo. atthi parÃmaÂÂho, atthi aparÃmaÂÂho; atthi parÃmÃsasampayutto, atthi parÃmÃsavippayutto; atthi parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂho, atthi parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂho; atthi upÃdiïïo, atthi anupÃdiïïo; atthi upÃdÃniyo, atthi anupÃdÃniyo; atthi upÃdÃnasampayutto, atthi upÃdÃnavippayutto; atthi upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyo, atthi upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyo; atthi saÇkilesiko, atthi asaÇkilesiko; atthi saÇkiliÂÂho, atthi asaÇkiliÂÂho; atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto; atthi kilesavippayutta-saÇkilesiko, atthi kilesavippayutta-asaÇkilesiko; So for dassanena pahÃtabbo, bhÃvanÃya pahÃtabbo, dassanena and bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko. atthi savitakko, atthi avitakko; atthi savicÃro, atthi avicÃro; #<[page 019]># %< DukamÆlakaæ 19>% atthi sappÅtiko, atthi appÅtiko; atthi pÅtisahagato, atthi na pÅtisahagato; atthi kÃmÃvacaro, atthi na kÃmÃvacaro; So for rÆpÃvacaro, and arÆpÃvacaro. atthi pariyÃpanno, atthi apariyÃpanno; atthi niyyÃniko, atthi aniyyÃniko; atthi niyato, atthi aniyato; atthi sa-uttaro, atthi anuttaro; atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 4. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. DUKAMôLAKAõ. #<[page 020]># %<20 TikamÆlakaæ>% 5. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 6. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 7. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 021]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 21>% 8. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. TIKAMôLAKAõ. 9. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 10. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. #<[page 022]># %<22 Ubhato va¬¬hakaæ>% Tividhena vedanÃkkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 11. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi upÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupÃdiïï' anupÃdÃniyo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 12. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi saÇkiliÂÂha-saÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂha-saÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesiko; . . . pe . . . {Evaæ}, &c. 13. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi savitakka-savicÃro, atthi avitakka-vicÃramatto, atthi avitakka-avicÃro; . . . . . Pe . . .. Evaæ, &c. 14. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. #<[page 023]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 23>% Tividhena vedanÃkkhandho: atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 15. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko; . . . pe . . . {Evaæ}, &c. 16. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi Ãsavavippayutta-sÃsavo, atthi Ãsavavippayutta-anÃsavo, Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ÃcayagÃmÅ, atthi apacayagÃmÅ, atthi nevÃcayagÃmÅ na apacayagÃmÅ; . . . pe . . . Evaæ, &c. 17. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi sekho, atthi asekho, atthi neva sekho nÃsekho; . . . . . Pe . . .. Evaæ, &c. 18. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto. #<[page 024]># %<24 Ubhato va¬¬hakaæ>% Tividhena vedanÃkkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 19. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saæyojanavippayutta-saæyojaniyo, atthi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 20. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi ganthaniyo, atthi aganthaniyo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto; . . . pe . . . Evaæ, &c. 21. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 22. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi ganthavippayutta-ganthaniyo, atthi ganthavippayutta-aganthaniyo. #<[page 025]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 25>% Tividhena vedanÃkkhandho: atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggÃdhipati; . . . pe . . . Evaæ, &c 23. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi oghaniyo, atthi anoghaniyo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdÅ; . . . pe . . . Evaæ, &c. 24. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno; . . . pe . . . Evaæ, &c. 25. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi oghavippayutta-oghaniyo, atthi oghavippayutta-anoghaniyo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 26. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi yoganiyo, atthi ayoganiyo. #<[page 026]># %<26 Ubhato va¬¬hakaæ>% Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho; . . . pe . . . Evaæ, &c. 27. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. UBHATO VAÖÖHAKAõ. 1. Sattavidhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena vedanÃkkhandho. Aparo pi sattavidhena vedanÃkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena vedanÃkkhandho. CatuvÅsatividhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; sotasamphassapaccayà vedanÃkkhandho . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà vedanÃkkhandho . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà vedanÃkkhandho . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà vedanÃkkhandho . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; cakkhusamphassajà vedanÃ, sotasamphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, manosamphassajà vedanÃ. Evaæ catuvÅsatividhena vedanÃkkhandho. Aparo pi catuvÅsatividhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, #<[page 027]># %< Bahuvidhena vedanÃkkhandho 27>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; sotasamphassapaccayà vedanÃkkhandho . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà vedanÃkkhandho . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà vedanÃkkhandho . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà vedanÃkkhandho . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . manosamphassajà vedanÃ. Evaæ catuvÅsatividhena vedanÃkkhandho. Tiæsavidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . manosamphassajà vedanÃ. Evaæ tiæsavidhena vedanÃkkhandho. Bahuvidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . manosamphassajà vedanÃ. Evaæ bahuvidhena vedanÃkkhandho. Aparo pi bahuvidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, #<[page 028]># %<28 Sa¤¤Ãkkhandho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . manosamphassajà vedanÃ. Evaæ bahuvidhena vedanÃkkhandho. Ayaæ vuccati vedanÃkkhandho. Tattha katamo sa¤¤Ãkkhandho? Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato. Catubbidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Pa¤cavidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriyasampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekhindriyasampayutto. Chabbidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, sotasamphassajà sa¤¤Ã, ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã, jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã, kÃyasamphassajà sa¤¤Ã, manosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ chabbidhena sa¤¤Ãkkhandho. Sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . kÃyasamphassajà sa¤¤Ã, manodhÃtusamphassajà sa¤¤Ã, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho. AÂÂhavidhena sa¤¤Ãkkhandho; cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . kÃyasamphassajà sa¤¤Ã: atthi sukhasahagatÃ, atthi dukkhasahagatÃ, manodhÃtusamphassajà sa¤¤Ã, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ aÂÂhavidhena sa¤¤Ãkkhandho. Navavidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . kÃyasamphassajà sa¤¤Ã, manodhÃtusamphassajà sa¤¤Ã manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã: atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ navavidhena sa¤¤Ãkkhandho. Dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . kÃyasamphassajà sa¤¤Ã: atthi sukhasahagatÃ, atthi dukkhasahagatÃ, manodhÃtusamphassajà sa¤¤Ã, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã: atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. #<[page 029]># %< DukamÆlakaæ 29>% [These Ten catagories are repeated, as in the case of VedanÃkkhandho, with varying Duvidhena and Tividhena. The only additional variant is the first triplet given below. The Ekavidhena, being unvarying, is here again omitted. 2. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto; atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo; . . . pe . . . atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 3. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto; atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko; atthi lokiyo, atthi lokuttaro; atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo; atthi sÃsavo, atthi anÃsavo; atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto; #<[page 030]># %<30 DukamÆlakaæ>% atthi Ãsavavippayutta-sÃsavo, atthi Ãsavavippayutta-anÃsavo; atthi saæyojaniyo . . . atthi ganthaniyo . . . atthi oghaniyo . . . atthi yoganiyo . . . atthi nÅvaraïiyo . . . atthi parÃmaÂÂho, atthi aparÃmaÂÂho; atthi upÃdiïïo, atthi anupÃdiïïo; atthi upÃdÃniyo, atthi anupÃdÃniyo; atthi upÃdÃnasampayutto, atthi upÃdÃnavippayutto; atthi upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyo, atthi upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyo; atthi saÇkilesiko, atthi asaÇkilesiko; atthi saÇkiliÂÂho, atthi asaÇkiliÂÂho; atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto; atthi kilesavippayutta-saÇkilesiko, atthi kilesavippayutta-asaÇkilesiko; atthi dassanena pahÃtabbo, atthi na dassanena pahÃtabbo; atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo . . . atthi dassanena pahÃtabbahetuko . . . atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko . . . atthi savitakko, atthi avitakko; atthi savicÃro, atthi avicÃro; atthi sappÅtiko, atthi appÅtiko; atthi pÅtisahagato, atthi na pÅtisahagato; atthi sukhasahagato . . . atthi upekhÃsahagato . . . atthi kÃmÃvacaro . . . atthi rÆpÃvacaro . . . atthi arÆpÃvacaro . . . atthi pariyÃpanno, atthi apariyÃpanno; #<[page 031]># %< TikamÆlakaæ 31>% atthi niyyÃniko . . . atthi niyato . . . atthi sa-uttaro, atthi anuttaro; atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 4. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. DUKAMôLAKAõ. 5. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 032]># %<32 TikamÆlakaæ>% 6. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 7. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 8. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. #<[page 033]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 33>% Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. TIKAMôLAKAõ.1 9. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 10. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedÃnaya sampayutto; . . . pe . . . Evaæ, &c. 11. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 034]># %<34 Ubhato va¬¬hakaæ>% 12. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi lokiyo, a tthi lokuttaro. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi upÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupÃdiïï' anupÃdÃniyo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 13. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saÇkiliÂÂha-saÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂha-saÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesiko; . . . pe . . . Evaæ, &c. 14. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi savitakka-savicÃro, atthi avitakka-vicÃramatto, atthi avitakka-avitakko; . . . pe . . . Evaæ, &c. 15. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi pÅtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekhÃsahagato; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 035]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 35>% 16. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi Ãsavavippayutta-sÃsavo, atthi Ãsavavippayutta-anÃsavo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 17. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi bhÃvanÃya {pahÃtabbahetuko,} atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko; . . . pe . . . Evaæ, &c. 18. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ÃcayagÃmÅ, atthi apacayagÃmÅ, atthi nevÃcayagÃmÅ na apacayagÃmÅ; . . . pe . . . Evaæ, &c. 19. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saæyojanavippayutta-saæyojaniyo, atthi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyo. #<[page 036]># %<36 Ubhato va¬¬hakaæ>% Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sekho, atthi asekho, atthi neva sekho nÃsekho; . . . pe . . . Evaæ, &c. 20. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ganthaniyo, atthi aganthaniyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 21. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 22. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ganthavippayutta-ganthaniyo, atthi ganthavippayutta-aganthaniyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto; . . . pe . . . Evaæ, &c. 23. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi oghaniyo, atthi anoghaniyo. #<[page 037]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 37>% Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 24. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggÃdhipati; . . . pe . . . Evaæ, &c. 25. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi oghavippayutta-oghaniyo, atthi oghavippayutta-anoghaniyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdÅ; . . . pe . . . Evaæ, &c. 26. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi yoganiyo, atthi ayoganiyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno; . . . pe . . . Evaæ, &c. 27. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. #<[page 038]># %<38 Ubhato va¬¬hakaæ>% Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 28. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi yogavippayutta-yoganiyo, atthi yogavippayutta-ayoganiyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho; . . . pe . . . Evaæ, &c. 29. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi nÅvaraïiyo, atthi anÅvaraïiyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. UBHATOVAÖÖHAKAõ. Sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho. Aparo pi sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho. #<[page 039]># %< Bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho 39>% CatuvÅsatividhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, sotasamphassajà sa¤¤Ã, ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã, jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃyasamphassajà sa¤¤Ã, manosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ catuvÅsatividhena sa¤¤Ãkkhandho. Aparo pi catuvÅsatividhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; cakkhusamphassaja sa¤¤Ã . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ catuvÅsatividhena sa¤¤Ãkkhandho. Tiæsavidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ tiæsavidhena sa¤¤Ãkkhandho. Bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, #<[page 040]># %<40 SaÇkhÃrakkhandho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho. Aparo pi bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhusamphassajà sa¤¤Ã . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho. Ayaæ vuccati sa¤¤Ãkkhandho. 1. Tattha katamo saÇkhÃrakkhandho? Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato. Catuvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Pa¤cavidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriyasampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekhindriyasampayutto. Chabbidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanÃ, sotasamphassajà cetanÃ, ghÃnasamphassajà cetanÃ, jivhÃsamphassajà cetanÃ, kÃyasamphassajà cetanÃ, manosamphassajà cetanÃ. Evaæ chabbidhena saÇkhÃrakkhandho. Sattavidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . kÃyasamphassajà cetanÃ, manodhÃtusamphassajà cetanÃ, #<[page 041]># %< DukamÆlakan 41>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà cetanÃ. Evaæ sattavidhena saÇkhÃrakkhandho. AÂÂhavidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . kÃyasamphassajà cetanà atthi sukhasahagatÃ, atthi dukkhasahagatÃ, manodhÃtusamphassajà cetanÃ, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà cetanÃ. Evaæ aÂÂhavidhena saÇkhÃrakkhandho. Navavidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manodhÃtusamphassajà cetanÃ, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà cetanà atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ navavidhena saÇkhÃrakkhandho. Dasavidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . kÃyasamphassajà cetanÃ, atthi sukhasahagatÃ, atthi dukkhasahagatÃ; manodhÃtusamphassajà cetanÃ, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà cetanà atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. [The Categories are now repeated as in the foregoing Khandhà with varying Duvidhena and Tividhena. The omitted Categories Ekavidhena, &c., are to be read as set forth under Section 1.] 2. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 3. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko; #<[page 042]># %<42 DukamÆlakaæ>% atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto; atthi hetu ceva sahetuko ca, atthi sahetuko ceva na ca hetu; atthi hetu ceva hetusampayutto ca, atthi hetusampayutto ceva na ca hetu; atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko; atthi lokiyo, atthi lokuttaro; atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo; atthi Ãsavo, atthi no Ãsavo; atthi sÃsavo, atthi anÃsavo; atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto; atthi Ãsavo ceva sÃsavo ca, atthi sÃsavo ceva no ca Ãsavo; atthi Ãsavo ceva Ãsavasampayutto ca, atthi Ãsavasampayutto ceva no ca Ãsavo; atthi Ãsavavippayutta-sÃsavo, atthi Ãsavavippayutta-anÃsavo; atthi saæyojanaæ, atthi no saæyojanaæ, atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo; atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto; atthi saæyojana¤ ceva saæyojaniyo ca, atthi saæyojaniyo ceva no ca saæyojanaæ; atthi saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutto ca, atthi saæyojanasampayutto ceva no ca saæyojanaæ; atthi saæyojanavippayutta-saæyojaniyo, atthi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyo; atthi gantho, atthi no gantho; atthi ganthaniyo, atthi aganthaniyo; atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto; atthi gantho ceva ganthaniyo ca, atthi ganthaniyo ceva no ca gantho; atthi gantho ceva ganthasampayutto ca, atthi ganthasampayutto ceva no ca gantho; #<[page 043]># %< DukamÃlakaæ 43>% atthi ganthavippayutta-ganthaniyo, atthi ganthavippayutta-aganthaniyo; atthi ogho, atthi no ogho; atthi oghaniyo, atthi anoghaniyo; atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto; atthi ogho ceva oghaniyo ca, atthi oghaniyo ceva no ca ogho; atthi ogho ceva oghasampayutto ca, atthi oghasampayutto ceva no ca ogho; atthi oghavippayutta-oghaniyo, atthi oghavippayutta-anoghaniyo; atthi yogo, atthi no yogo; atthi yoganiyo, atthi ayoganiyo; atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto; atthi yogo ceva yoganiyo ca, atthi yoganiyo ceva no ca yogo; atthi yogo ceva yogasampayutto ca, atthi yogasampayutto ceva no ca yogo; atthi yogavippayutta-yoganiyo, atthi yogavippayutta-ayoganiyo; atthi nÅvaraïaæ, atthi no nÅvaraïaæ; atthi nÅvaraïiyo, atthi anÅvaraïiyo; atthi nÅvaraïasampayutto, atthi nÅvaraïavippayutto; atthi nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïiyo ca, atthi nÅvaraïiyo ceva no ca nÅvaraïaæ; atthi nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutto ca, atthi nÅvaraïasampayutto ceva no ca nÅvaraïaæ; atthi nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyo, atthi nÅvaraïavippayutta-{anÅvaraïiyo}; atthi parÃmÃso, atthi no parÃmÃso; atthi parÃmaÂÂho, atthi aparÃmaÂÂho; atthi parÃmÃsasampayutto, atthi parÃmÃsavippayutto; atthi parÃmÃso ceva parÃmaÂÂho ca, atthi parÃmaÂÂho ceva no ca parÃmÃso; #<[page 044]># %<44 DukamÆlakaæ>% atthi parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂho, atthi parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂho; atthi upÃdiïïo, atthi anupÃdiïïo; atthi upÃdÃnaæ, atthi no upÃdÃnaæ; atthi upÃdÃniyo, atthi anupÃdÃniyo; atthi upÃdÃnasampayutto, atthi upÃdÃnavippayutto; atthi upÃdÃna¤ ceva upÃdÃniyo ca, atthi upÃdÃniyo ceva no ca upÃdÃnaæ; atthi upÃdÃna¤ ceva upÃdÃnasampayutto ca, atthi upÃdÃnasampayutto ceva no ca upÃdÃnaæ; atthi upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyo, atthi upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyo; atthi kileso, atthi no kileso; atthi saÇkilesiko, atthi asaÇkilesiko; atthi saÇkiliÂÂho, atthi asaÇkiliÂÂho; atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto; atthi kileso ceva saÇkilesiko ca, atthi saÇkilesiko ceva no ca kileso; atthi kileso ceva saÇkiliÂÂho ca, atthi saÇkiliÂÂho ceva no ca kileso; atthi kileso ceva kilesasampayutto ca, atthi kilesasampayutto ceva no ca kileso; atthi kilesavippayuttasaÇkilesiko, atthi kilesavippayutta-asaÇkilesiko; atthi dassanena pahÃtabbo, atthi na dassanena pahÃtabbo; atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabbo; atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi na dassanena pahÃtabbahetuko; atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko; atthi savitakko, atthi avitakko; atthi savicÃro, atthi avicÃro; atthi sappÅtiko, atthi appÅtiko; #<[page 045]># %< DukamÆlakaæ 45>% atthi pÅtisahagato, atthi na pÅtisahagato; atthi sukhasahagato, atthi na sukhasahagato; atthi upekhÃsahagato, atthi na upekhÃsahagato; atthi kÃmÃvacaro, atthi na kÃmÃvacaro; atthi rÆpÃvacaro, atthi na rÆpÃvacaro; atthi arÆpÃvacaro, atthi na arÆpÃvacaro; atthi pariyÃpanno, atthi apariyÃpanno; atthi niyyÃniko, atthi aniyyÃniko; atthi niyato, atthi aniyato; atthi sa-uttaro, atthi anuttaro; atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi {akusalo}, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 4. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. DUKAMôLAKAõ. #<[page 046]># %<46 TikamÆlakaæ>% 5. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 6. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 7. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 8. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo. . . . pe . . . Evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. TIKAMôLAKAõ. #<[page 047]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 47>% 9. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 10. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto; . . . pe . . . Evaæ, &c. 11. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 12. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu ceva sahetuko ca, atthi sahetuko ceva na ca hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi upÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupadiïï' anupÃdÃniyo; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 048]># %<48 Ubhato va¬¬hakaæ>% 13. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu ceva hetusampayutto ca, atthi hetusampayutto ceva na ca hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saÇkiliÂÂha-saÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂha-saÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesiko; . . . pe . . . Evaæ, &c. 14. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi savitakka-savicÃro, atthi avitakka-vicÃramatto, atthi avitakka-avicÃro; . . . pe . . . Evaæ, &c. 15. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi pÅtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekhÃsahagato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 16. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 049]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 49>% 17. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ÃcayagÃmÅ, atthi apacayagÃmÅ, atthi nevÃcayagÃmÅ na apacayagÃmÅ; . . . pe . . . Evaæ, &c. 18. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sekho, atthi asekho, atthi neva sekho nÃsekho; . . . pe . . . Evaæ, &c. 19. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho atthi Ãsavo ceva sÃsavo ca, atthi sÃsavo ceva no ca Ãsavo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 20. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi Ãsavo ceva Ãsavasampayutto ca, atthi Ãsavo ceva no ca Ãsavo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 050]># %<50 Ubhato va¬¬hakaæ>% 21. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi Ãsavavippayutta-sÃsavo, atthi Ãsavavippayutta-anÃsavo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto; . . . pe . . . Evaæ, &c. 22. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho atthi saæyojanaæ, atthi no saæyojanaæ. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 23. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggÃdhipati; . . . pe . . . Evaæ, &c. 24. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdÅ; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 051]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 51>% 25. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojana¤ ceva saæyojaniyo ca, atthi saæyojaniyo ceva no ca saæyojanaæ. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno; . . . pe . . . Evaæ, &c. 26. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutto ca, atthi saæyojanasampayutto ceva no ca saæyojanaæ. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 27. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojanavippayutta-saæyojaniyo, atthi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho; . . . pe . . . Evaæ, &c. 28. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi gantho, atthi no gantho. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. UBHATO VAÖÖHAKAõ. #<[page 052]># %<52 Sattavidhena . . . pe . . . saÇkhÃrakkhandho>% Sattavidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena saÇkhÃrakkhandho. Aparo pi sattavidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena saÇkhÃrakkhandho. CatuvÅsatividhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo atthi avyÃkato; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanÃ. Evaæ catuvÅsatividhena saÇkhÃrakkhandho. Aparo pi catuvÅsatividhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanÃ. Evaæ catuvÅsatividhena saÇkhÃrakkhandho. Tiæsavidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà #<[page 053]># %< Vi¤¤Ãïakkhandho 53>% . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanÃ. Evaæ tiæsavidhena saÇkhÃrakkhandho. Bahuvidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanÃ. Evaæ bahuvidhenasaÇkhÃrakkhandho. Aparo pi bahuvidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto . . . pe . . ., atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . pe . . . kÃyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi {ajjhattÃrammaïo}, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhusamphassajà cetanÃ, . . . pe . . . manosamphassajà cetanÃ. Evaæ bahuvidhena saÇkhÃrakkhandho. Ayaæ vuccati saÇkhÃrakkhandho. 1. Tattha katamo vi¤¤Ãïakkhandho? Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. #<[page 054]># %<54 Duvidhena . . . pe . . . vi¤¤Ãïakkhandho>% Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato. Catubbidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Pa¤cavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriyasampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekhindriyasampayutto. Chabbidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ. Evaæ chabbidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Sattavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Evaæ sattavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. AÂÂhavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ: atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhasahagataæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu. Evaæ aÂÂhavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Navavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ navavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhasahagataæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. [These Ten Categories are now repeated, as in the case of foregoing KhandhÃ. Only the varying factors -- Duvidhena, Tividhena -- are given. The others are to be understood as set forth under Section 1.] 2. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto; #<[page 055]># %< DukamÆlakaæ 55>% atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo; . . . pe . . . atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 3. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto; atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko; atthi lokiyo, atthi lokuttaro; atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo; atthi sÃsavo, atthi anÃsavo; atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto; atthi Ãsavavippayutta-sÃsavo, atthi Ãsavavippayutta-anÃsavo; atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo; atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto; atthi saæyojanavippayutta-saæyojaniyo, atthi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyo; atthi ganthaniyo . . . atthi oghaniyo . . . atthi yoganiyo . . . atthi nÅvaraïiyo . . . #<[page 056]># %<56 DukamÆlakaæ>% atthi parÃmaÂÂho, atthi aparÃmaÂÂho; atthi parÃmÃsasampayutto, atthi parÃmÃsavippayutto; atthi parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂho, atthi parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂho; atthi upÃdiïïo, atthi anupÃdiïïo; atthi upÃdÃnasampayutto, atthi upÃdÃnavippayutto; atthi upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyo, atthi upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyo; atthi saÇkilesiko, atthi asaÇkilesiko; atthi saÇkiliÂÂho, atthi asaÇkiliÂÂho; atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto; atthi kilesavippayutta-saÇkilesiko, atthi kilesavippayutta-asaÇkilesiko; atthi dassanena pahÃtabbo, atthi na dassanena pahÃtabbo; atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo . . . atthi dassanena pahÃtabbahetuko . . . atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko . . . atthi savitakko, atthi avitakko; atthi savicÃro . . . atthi sappÅtiko . . . atthi pÅtisahagato, atthi na pÅtisahagato; atthi sukhasahagato . . . atthi upekhÃsahagato . . . atthi kÃmÃvacaro, atthi na kÃmÃvacaro; atthi rÆpÃvacaro . . . atthi arÆpÃvacaro . . . atthi pariyÃpanno, atthi apariyÃpanno; atthi niyyÃniko . . . atthi niyato . . . atthi sa-uttaro . . . atthi saraïo . . . #<[page 057]># %< TikamÆlakaæ 57>% Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 4. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammano, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. DUKAMôLAKAõ. 5. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. 6. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 058]># %<58 TikamÆlakaæ>% 7. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi {ajjhattÃrammaïo}, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 8. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo. . . . pe . . . Evaæ, &c. TIKAMôLAKAõ. 9. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; . . . pe . . . Evaæ, &c. #<[page 059]># %< Ubhato va¬¬hakaæ 59>% 10. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto; . . . pe . . . Evaæ, &c. 11. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo; . . . pe . . . Evaæ, &c. 12. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi upÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupÃdiïïupÃdÃniyo, atthi anupÃdiïï' anupÃdÃniyo; . . . pe . . . Evaæ, &c. NOTE. -- Yathà sa¤¤Ãkkhandhassa Ubhatova¬¬hanakaæ evaæ vi¤¤Ãïakkhandhassa vitthÃretabbaæ. UBHATO VAÖÖHAKAõ. #<[page 060]># %<60 Sattavidhena . . . pe . . . vi¤¤Ãïakkhandho>% Sattavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Aparo pi vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. CatuvÅsatividhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; sotasamphassapaccayà . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . kÃyasamphassapaccayà . . . manosamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato; cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ. Evaæ catuvÅsatividhena vi¤¤Ãïakkhandho. Aparo pi catuvÅsatividhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta-bahiddhÃrammaïo: sotasamphassapaccayà . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . kÃyasamphassapaccayà . . . {manosamphassapaccayÃ} vi¤¤Ãïakkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo; cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ. Evaæ catuvÅsatividhena vi¤¤Ãïakkhandho. Tiæsavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . kÃyasamphassapaccayà . . . manosamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyapanno; cakkhuvi¤¤Ãïaæ #<[page 061]># %< Pa¤canna¤ khandhÃnaæ kati kusalà . . . pe . . . 61>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ. Evaæ tiæsavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Bahuvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . kÃyasamphassapaccayà . . . manosamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyà kato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ. Evaæ bahuvidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Aparo pi bahuvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; sotasamphassapaccayà . . . ghÃnasamphassapaccayà . . . jivhÃsamphassapaccayà . . . kÃyasamphassapaccayà . . . manosamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno; cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ. Evaæ bahuvidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Ayaæ vuccati vi¤¤Ãïakkhandho. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ. Pa¤cakkhandhÃ:-- rÆpakkhandho, vedanÃkkhandho, sa¤¤Ãkkhandho, saÇkhÃrakkhandho, vi¤¤Ãïakkhandho. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatÃ, kati sukhÃya vedanÃya sampayuttà . . . pe . . . kati saraïÃ, kati araïÃ? #<[page 062]># %<62 Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati avyÃkatÃ>% RÆpakkhandho avyÃkato; cattÃro khandhà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. Dve khandhà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi, dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi, {adukkhamasukhÃya} vedanÃya sampayuttà ti pi; tayo khandhà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. RÆpakkhandho neva-vipÃkana-vipÃkadhammadhammo; cattÃro khandhà siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. RÆpakkhandho siyà upÃdiïïupÃdÃniyo siyà anupÃdiïïupÃdÃniyo; cattÃro khandhà siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïaanupÃdÃniyÃ. RÆpakkhandho asaÇkiliÂÂha-saÇkilesiko; cattÃro khandhà siyà saÇkiliÂÂha-saÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. RÆpakkhandho avitakka-avicÃro; tayo khandhà siya savitakkasavicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà savitakka-savicÃro siyà avitakavicÃramatto siya avitakka-avicÃro, siyà na vattabbo savitakka-savicÃro ti pi avitakka-vicÃramatto ti pi avitakkaavicÃro ti pi. RÆpakkhandho na vattabbo pÅtisahagato ti pi sukhasahagato ti pi upekhÃsahagato ti pi; vedanÃkkhandho siyà pÅtisahagato na sukhasahagato na upekhÃsahagato siyà na vattabbo pÅtisahagato ti. Tayo khandhà siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatà siyà na vattabbà pÅtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhÃsahagatà ti pi. RÆpakkhandho neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo; cattÃro khandhà siyà dassanena pabÃtabbà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. RÆpakkhandho neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko; cattÃro khandhà siyà dassanena pahÃtabbahetukà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. RÆpakkhandho neva ÃcayagÃmÅ na apacayagÃmÅ; cattÃro khandhà siyà ÃcayagÃmino siyà apacayagÃmino siyà neva ÃcayagÃmino na {apacayagÃmino}. RÆpakkhandho neva sekho nÃsekho; cattÃro khandhà siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nÃsekhÃ. RÆpakkhandho paritto; cattÃro khandhà siyà parittà siyà mahaggatà siyà appamÃïÃ. RÆpakkhandho anÃrammaïo; cattÃro khandhà siyà parittÃrammaïà siyà mahaggatÃrammaïà siyà appamÃïÃrammaïà siyà na vattabbà parittÃrammaïà ti pi mahaggatÃrammaïà ti pi appamÃïÃrammaïà ti pi. #<[page 063]># %< Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati hetÆ . . . pe . . . 63>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ RÆpakkhandho majjhimo; cattÃro khandhà siyà hÅnà siyà majjhimà siyà païÅtÃ. RÆpakkhandho aniyato; cattÃro khandhà siyà micchattaniyatà siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. RÆpakkhandho anÃrammaïo; cattÃro khandhà siyà maggÃrammaïà siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbà maggÃrammaïà ti pi maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdino. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. RÆpakkhandho anÃrammaïo; cattÃro khandhà siyà atÅtÃrammaïà siyà anÃgatÃrammaïà siyà paccuppannÃrammaïà siyà na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhatta-bahiddhÃ. RÆpakkhandho anÃrammaïo; cattÃro khandhà siyà ajjhattÃrammaïà siyà bahiddhÃrammaïà siyà ajjhattabahiddhÃrammaïà siyà na vattabbà ajjhattÃrammaïà ti pi bahiddhÃrammaïà ti pi ajjhatta-bahiddhÃrammaïà ti pi. CattÃro khandhà anidassana-appaÂighÃ; rÆpakkhandho siyà sanidassana-sappaÂigho siyà anidassana-sappaÂigho siyà anidassana-appaÂigho. CattÃro khandhà na hetÆ; saÇkhÃrakkhandho siyà hetu siyà na hetu. RÆpakkhandho ahetuko; cattÃro khandhà siyà sahetukà siyà ahetukÃ. RÆpakkhandho hetuvippayutto; cattÃro khandhà siyà hetusampayuttà siyà hetuvippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo hetu ceva sahetuko cÃti pi, sahetuko ceva na ca hetÆti pi; tayo khandhà na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti pi, siyà sahetukà ceva na ca hetÆ, siyà na vattabbà sahetukà ceva na ca hetÆ ti pi; saÇkhÃrakkhandho siyà hetu ceva sahetuko ca, siyà sahetuko ceva na ca hetu, siyà na vattabbo hetu ceva sahetuko cÃti pi sahetuko ceva na ca hetÆti pi. RÆpakkhandho na vattabbo hetu ceva hetusampayutto cÃti pi, hetusampayutto ceva na ca hetÆti pi; tayo khandhà na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti pi, siyà hetusampayuttà ceva na ca hetÆ, siyà na vattabbà hetusampayuttà ceva na ca hetÆti pi; saÇkhÃrakkhandho siyà hetÆ ceva hetusampayutto ca, siyà hetusampayutto ceva na ca hetu, siyà na vattabbo hetu ceva hetusampayutto cÃti pi hetusampayutto ceva na ca hetÆti pi. RÆpakkhandho na hetu ahetuko; #<[page 064]># %<64 Pa¤cakkhandhà sappaccayà . . . pe . . .>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tayo khandhà siyà na hetÆ sahetukà siyà na hetÆ ahetukÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà na hetu sahetuko siyà na hetu ahetuko siyà na vattabbo na hetu sahetuko ti pi na hetu ahetuko ti pi. SappaccayÃ. SaÇkhatÃ. CattÃro khandhà anidassanÃ; rÆpakkhandho siyà sanidassano siyà anidassano. CattÃro khandhà appaÂighÃ; rÆpakkhandho siyà sappaÂigho siyà appaÂigho. RÆpakkhandho rÆpaæ; cattÃro khandhà arÆpÃ. RÆpakkhandho lokiyo; cattÃro khandhà siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. CattÃro khandhà no ÃsavÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà Ãsavo siyà no Ãsavo. RÆpakkhandho sÃsavo; cattÃro khandhà siyà sÃsavà siyà anÃsavÃ. RÆpakkhandho Ãsavavippayutto; cattÃro khandhà siyà Ãsavasampayuttà siyà ÃsavavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo Ãsavo ceva sÃsavo cÃti, sÃsavo ceva no ca Ãsavo; tayo khandhà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti, siyà sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ, siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà Ãsavo ceva sÃsavo ca, siyà sÃsavo ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbo Ãsavo ceva sÃsavo cÃti pi sÃsavo ceva no ca Ãsavo ti pi. RÆpakkhandho na vattabbo Ãsavo ceva Ãsavasampayutto cÃti pi Ãsavasampayutto ceva no ca Ãsavo ti pi; tayo khandhà na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti siyà Ãsavasampayuttà ceva no ca ÃsavÃ, siyà na vattabbà Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà Ãsavo ceva Ãsavasampayutto ca, siyà Ãsavasampayutto ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbo Ãsavo ceva Ãsavasampayutto cÃti pi, Ãsavasampayutto ceva no ca Ãsavo ti pi. RÆpakkhandho Ãsavavippayutta-sÃsavo; cattÃro khandhà siyà Ãsavavippayutta-sÃsavà siyà Ãsavavippayutta-anÃsavà siyà na vattabbà Ãsavavippayutta-sÃsavà ti pi ÃsavavippayuttaanÃsavà ti pi. CattÃro khandhà no saæyojanÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà saæyojanaæ siyà no saæyojanaæ. RÆpakkhandho saæyojaniyo; cattÃro khandhà siyà saæyojaniyà siyà asaæyojaniyÃ. RÆpakkhandho saæyojanavippayutto; cattÃro khandhà siyà saæyojanasampayuttà siyà saæyojanavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo saæyojana¤ ceva saæyojaniyo cÃti, saæyojaniyo ceva no ca saæyojanaæ; tayo khandhà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojaniyà cÃti, siyà saæyojaniyà ceva no ca saæyojanÃ, #<[page 065]># %< CattÃro khandhà no oghà . . . pe . . . 65>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà na vattabbà saæyojaniyà ceva no ca saæyojanà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà saæyojana¤ ceva saæyojaniyo ca, siyà saæyojaniyo ceva no ca saæyojanaæ, siyà na vattabbo saæyojana¤ ceva saæyojaniyo cÃti pi saæyojaniyo ceva no ca saæyojanan ti pi. RÆpakkhandho na vattabbo saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutto cÃti pi, saæyojanasampayutto ceva no ca saæyojanan ti pi; tayo khandhà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojanasampayuttà cÃti, siyà saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanÃ, siyà na vattabbà saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutto ca, siyà saæyojanasampayutto ceva no ca saæyojanaæ, siyà na vattabbo saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutto cÃti pi, saæyojanasampayutto ceva no ca saæyojanan ti pi. RÆpakkhandho saæyojanavippayutta-saæyojaniyo; cattÃro khandhà siyà saæyojanavippayutta-saæyojaniyà siyà saæyojanavippayutta-asaæyojaniyÃ, siyà na vattabbà saæyojanavippayutta-saæyojaniyà ti pi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyà ti pi. CattÃro khandhà no ganthÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà gantho siyà no gantho. RÆpakkhandho ganthaniyo; cattÃro khandhà siyà ganthaniyà siyà aganthaniyÃ. RÆpakkhandho ganthavippayutto; cattÃro khandhà siyà ganthasampayuttà siyà ganthavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo gantho ceva ganthaniyo cÃti, ganthaniyo ceva no ca gantho; tayo khandhà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà cÃti, siyà ganthaniyà ceva no ca ganthÃ, siyà na vattabbà ganthaniyà ceva no ca ganthà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà gantho ceva ganthaniyo ca, siyà ganthaniyo ceva no ca gantho, siyà na vattabbo gantho ceva ganthaniyo cÃti pi, ganthaniyo ceva no ca gantho ti pi. RÆpakkhandho na vattabbo gantho ceva ganthasampayutto cÃti pi, ganthasampayutto ceva no ca gantho ti pi; tayo khandhà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttà cÃti, siyà ganthasampayuttà ceva no ca ganthÃ, siyà na vattabbà ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà gantho ceva ganthasampayutto ca, siyà ganthasampayutto ceva no ca gantho, siyà na vattabbo gantho ceva ganthasampayutto cÃti pi, ganthasampayutto ceva no ca gantho ti pi. RÆpakkhandho ganthavippayutta-ganthaniyo; cattÃro khandhà siyà ganthavippayutta-ganthaniyà siyà ganthavippayutta-aganthaniyÃ, siyà na vattabbà ganthavippayutta-ganthaniyà ti pi ganthavippayatta-aganthaniyà ti pi. CattÃro khandhà no oghà . . . pe . . . yogà . . . pe . . . #<[page 066]># %<66 CattÃro khandhà no nÅvaraïà . . . pe . . .>% CattÃro khandhà no nÅvaraïÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà nÅvaraïaæ siyà no nÅvaraïaæ. RÆpakkhandho nÅvaraïiyo, cattÃro khandhà siyà nÅvaraïiyà siyà anÅvaraïiyÃ; rÆpakkhandho nÅvaraïavippayutto, cattÃro khandhà siyà nÅvaraïasampayuttà siyà nÅvaraïavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïiyo cÃti, nÅvaraïiyo ceva no ca nÅvaraïaæ; tayo khandhà na vattabbà nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïiyà cÃti, siyà nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃ, siyà na vattabbà nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïiyo ca, siyà nÅvaraïiyo ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbo nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïiyo cÃti pi nÅvaraïiyo ceva no ca nÅvaraïan ti pi. RÆpakkhandho no vattabbo nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutto cÃti pi nÅvaraïasampayutto ceva no ca nÅvaraïan ti pi; tayo khandhà no vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïasampayuttà cà ti, siyà nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïà siyà na vattabbà nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutto ca, siyà nÅvaraïasampayutto ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbo nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutto cÃti pi nÅvaraïasampayutto ceva no ca nÅvaraïan ti pi. RÆpakkhandho nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyo; cattÃro khandhà siyà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyÃ, siyà nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyÃ, siyà na vattabbà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyà ti pi nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyà ti pi. CattÃro khandhà no parÃmÃsÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà parÃmÃso {siyÃ} no parÃmÃso. RÆpakkhandho parÃmaÂÂho; cattÃro khandhà siyà parÃmaÂÂhà siyà aparÃmaÂÂhÃ. RÆpakkhandho parÃmÃsavippayutto; tayo khandhà siyà parÃmÃsasampayuttà siyà parÃmÃsavippayuttÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà parÃmÃsasampayutto siyà parÃmÃsavippayutto siyà na vattabbo parÃmÃsasampayutto ti pi parÃmÃsavippayutto ti pi. RÆpakkhandho na vattabbo parÃmÃso ceva parÃmaÂÂho cÃti pi, parÃmaÂÂho ceva no ca parÃmÃso; tayo khandhà no vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmÃÂÂhà cÃti, siyà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃ, siyà na vattabbà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂho ca, siyà parÃmaÂÂho ceva no ca parÃmÃso, siyà na vattabbo parÃmÃso ceva parÃmaÂÂho cÃti pi, parÃmaÂÂho ceva no ca parÃmÃso ti pi. RÆpakkhandho parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂho; cattÃro khandhà siyà parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhà siyà parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà siyà na vattabbà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhà ti pi parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà ti pi. #<[page 067]># %< SaÇkhÃrakkhandho siyà upÃdÃnaæ . . . pe . . . 67>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ RÆpakkhandho anÃrammaïo; cattÃro khandhà sÃrammaïÃ. CattÃro khandhà no cittÃ; vi¤¤Ãïakkhandho cittaæ. Tayo khandhà cetasikÃ; dve khandhà acetasikÃ. Tayo khandhà cittasampayuttÃ; rÆpakkhandho cittavippayutto; vi¤¤Ãïakkhandho na vattabbo cittena sampayutto ti pi cittena vippayutto ti pi. Tayo khandhà cittasaæsaÂÂhÃ; rÆpakkhandho cittavisaæsaÂÂho; vi¤¤Ãïakkhandho na vattabbo cittena saæsaÂÂho ti pi cittena visaæsaÂÂho ti pi. Tayo khandhà cittasamuÂÂhÃnÃ; vi¤¤Ãïakkhandho no cittasamuÂÂhÃno; rÆpakkhandho siyà cittasamuÂÂhÃno siyà no cittasamuÂÂhÃno. Tayo khandhà cittasahabhuno; vi¤¤Ãïakkhandho no cittasahabhÆ; rÆpakkhandho cittasahabhÆ siyà no cittasahabhÆ. Tayo khandhà cittÃnuparivattino; vi¤¤Ãïakkhandho no cittÃnuparivatti; rÆpakkhandho siyà cittÃnuparivatti siyà no cittÃnuparivatti. Tayo khandhà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; dve khandhà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ. Tayo khandhà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhuno; dve khandhà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhuno. Tayo khandhà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino; dve khandhà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino. Tayo khandhà bÃhirÃ; vi¤¤Ãïakkhandho ajjhattiko; rÆpakkhandho siyà ajjhattiko, siyà bÃhiro. CattÃro khandhà no upÃdÃ; rÆpakkhandho siyà upÃdà siyà no upÃdÃ, siyà upÃdiïïo siyà anupÃdiïïo. CattÃro khandhà no upÃdÃnÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà upÃdÃnaæ siyà no upÃdÃnaæ. RÆpakkhandho upÃdÃniyo: cattÃro khandhà siyà upÃdÃniyà siyà anupÃdÃniyÃ. RÆpakkhandho upÃdÃnavippayutto; cattÃro khandhà siyà upÃdÃnasampayuttà siyà upÃdÃnavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo upÃdÃna¤ ceva upÃdÃniyo cÃti, upÃdÃniyo ceva no ca upÃdÃnaæ; tayo khandhà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyà cÃti, siyà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃ, siyà na vattabbà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà upÃdÃna¤ ceva upÃdÃniyo ca, siyà upÃdÃniyo ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbo upÃdÃna¤ ceva upÃdÃniyo cÃti pi, upÃdÃniyo ceva no ca upÃdÃnan ti pi. RÆpakkhandho na vattabbo upÃdÃna¤ ceva upÃdÃnasampayutto cÃti pi, #<[page 068]># %<68 RÆpakkhandho na vattabbo upÃdÃnaæ . . . pe . . .>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ upÃdÃnasampayutto ceva no ca upÃdÃnan ti pi; tayo khandhà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayuttà cÃti, siyà upadÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnÃ, siyà na vattabbà upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà upÃdÃnaæ ceva upÃdÃnasampayutto ca, siyà upÃdÃnasampayutto ceva no ca upÃdÃnaæ, siya na vattabbo upÃdÃna¤ ceva upÃdÃnasampayutto ti pi, upÃdÃnasampayutto ceva no ca upÃdÃnan ti pi. RÆpakkhandho upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyo; cattÃro khandhà siyà upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyà siyà upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyÃ, siyà na vattabbà upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyà ti pi upÃdÃnavippayutta-anupÃdaniyà ti pi. CattÃro khandhà no kilesÃ; saÇkhÃrakkhandho siyà kileso siyà no kileso; rÆpakkhandho saÇkilesiko; cattÃro khandhà siyà saÇkilesikà siyà asaÇkilesikÃ; rÆpakkhandho asaÇkiliÂÂho; cattÃro khandhà siyà saÇkiliÂÂhà siyà asaÇkiliÂÂhÃ; rÆpakkhandho kilesavippayutto; cattÃro khandhà siyà kilesasampayuttà {siyÃ} kilesavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo kileso ceva saÇkilesiko cÃti, saÇkilesiko ceva no ca kileso; tayo khandhà na vattabbà kilesà ceva saÇkilesikà cÃti, siyà saÇkilesikà ceva no ca kilesÃ, siyà na vattabbà saÇkilesikà ceva no ca kilesà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà kileso ceva saÇkilesiko ca, siyà saÇkilesiko ceva no ca kileso, siyà na vattabbo kileso ceva saÇkilesiko cÃti pi, saÇkilesiko ceva no ca kileso ti pi. RÆpakkhandho na vattabbo kileso ceva saÇkiliÂÂho cÃti pi saÇkiliÂÂho ceva no ca kileso ti pi; tayo khandhà na vattabbà kilesà ceva saÇkiliÂÂhà cÃti, siyà saÇkiliÂÂhà ceva no ca kilesÃ, {siyÃ} na vattabbà saÇkiliÂÂhà ceva no ca kilesà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà kileso ceva saÇkiliÂÂho ca, siyà saÇkiliÂÂho ceva no ca kileso, siyà na vattabbo kileso ceva saÇkiliÂÂho cÃti pi, saÇkiliÂÂho ceva no ca kileso ti pi. RÆpakkhandho na vattabbo kileso ceva kilesasampayutto cÃti pi, kilesasampayutto ceva no ca kileso ti pi; tayo khandhà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà cÃti, siyà kilesasampayuttà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti; saÇkhÃrakkhandho siyà kileso ceva kilesasampayutto ca, siyà kilesasampayutto ceva no ca kileso, siyà na vattabbo kileso ceva kilesasampayutto cÃti pi kilesasampayutto ceva no ca kileso ti pi. RÆpakkhandho kilesavippayutta-saÇkilesiko; cattÃro khandhà siyà kilesavippayutta-saÇkilesikà siyà kilesavippayutta-asaÇkilesikà siyà na vattabbà kilesavippayutta-saÇkilesikà ti pi kilesavippayutta-asaÇkilesikà ti pi. #<[page 069]># %< CattÃro khandhà siyà saraïà . . . pe . . . 69>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ RÆpakkhandho na dassanena pahÃtabbo; cattÃro khandhà siyà dassanena pahÃtabbà siyà na dassanena pahÃtabbÃ. RÆpakkhandho na bhÃvanÃya pahÃtabbo; cattÃro khandhà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. RÆpakkhandho na dassanena pahÃtabbahetuko; cattÃro khandhà siyà dassanena pahÃtabbahetukà siyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. RÆpakkhandho na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko; cattÃro {khandhÃ} siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. RÆpakkhandho avitakko; cattÃro khandhà siyà savitakkà siyà avitakkÃ. RÆpakkhandho avicÃro; cattÃro khandhà siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. RÆpakkhandho appÅtiko; cattÃro khandha siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. RÆpakkhandho na pÅtisahagato; cattÃro khandhà siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. Dve khandhà na sukhasahagatÃ; tayo khandhà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ. Dve khandhà na upekhÃsahagatÃ; tayo khandhà siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. RÆpakkhandho kÃmÃvacaro; cattÃro khandhà siyà kÃmÃvacarà siyà na kÃmÃvacarÃ. RÆpakkhandho na rÆpÃvacaro; cattÃro khandhà siyà rÆpÃvacarà siyà na rÆpÃvacarÃ. RÆpakkhandho na arÆpÃvacaro; cattÃro khandhà siyà arÆpÃvacarà siyà na arÆpÃvacarÃ. RÆpakkhandho pariyÃpanno; cattÃro khandhà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. RÆpakkhandho aniyyÃniko; cattÃro khandhà siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ. RÆpakkhandho aniyato; cattÃro khandhà siyà niyatà siyà aniyatÃ. RÆpakkhandho sa-uttaro; cattÃro khandhà siyà sa-uttarà siyà anuttarÃ. RÆpakkhandho araïo; cattÃro khandhà siyà saraïà siyà araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. KHANDHAVIBHA§GO PAèHAMO SAMATTO. #<[page 070]># %<70 DvÃdasÃyatanÃni>% II ùYATANAVIBHA§GO DVùDASùYATANùNI: cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ, sotÃyatanaæ saddÃyatanaæ, ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ, jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ, kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ, manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. Cakkhuæ aniccaæ dukkhaæ anattà vipariïÃmadhammaæ; rÆpà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ; sotaæ aniccaæ dukkhaæ anattà vipariïÃmadhammaæ; saddà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ; ghÃnaæ aniccaæ dukkhaæ anattà vipariïÃmadhammaæ; gandhà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ; jivhà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ; rasà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ; kÃyo anicco dukkho anattà vipariïÃmadhammo; phoÂÂhabbà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ; mano anicco dukkho anattà vipariïÃmadhammo; dhammà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ. SUTTANTABHùJANIYAõ. DvÃdasÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ saddÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. Tattha katamaæ cakkhÃyatanaæ? Yaæ cakkhuæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo attabhÃvo pariyÃpanno anidassano sappaÂigho:-- yena cakkhunà anidassanena sappaÂighena rÆpaæ sanidassanaæ sappaÂighaæ passi và passati và passissati và passe và -- cakkhuæ p' etaæ, #<[page 071]># %< RÆpÃyatanaæ 71>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ cakkhÃyatanaæ p' etaæ, cakkhudhÃtu p' esÃ, cakkhundriyaæ p' etaæ, loko p' eso, dvÃrà p' esÃ, samuddo p' eso, paï¬araæ p' etaæ, khettaæ p' etaæ, vatthuæ p' etaæ, nettaæ p' etaæ, nayanaæ p' etaæ, orimaæ tÅraæ p' etaæ, su¤¤o gÃmo p' eso: idaæ vuccati cakkhÃyatanaæ. Tattha katamaæ sotÃyatanaæ . . . ghÃnÃyatanaæ . . . jivhÃyatanaæ . . . kÃyÃyatanaæ? Yo kÃyo catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo . . . pe . . . su¤¤o gÃmo p' eso: idaæ vuccati kÃyÃyatanaæ. Tattha katamaæ manÃyatanaæ? Ekavidhena manÃyatanaæ: phassasampayutto. Duvidhena manÃyatanaæ: atthi sahetukaæ, atthi ahetukaæ. Tividhena manÃyatanaæ: atthi kusalaæ, atthi akusalaæ, atthi avyÃkataæ. Catubbidhena manÃyatanaæ: atthi kÃmÃvacaraæ, atthi rÆpÃvacaraæ, atthi arÆpÃvacaraæ, atthi apariyÃpannaæ, Pa¤cavidhena manÃyatanaæ: atthi sukhindriyasampayuttaæ, atthi dukkhindriyasampayuttaæ, atthi somanassindriyasampayuttaæ, atthi domanassindriyasampayuttaæ, atthi upekhindriyasampayuttaæ. Chabbidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manovi¤¤Ãïaæ. Sattavidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. AÂÂhavidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhasahagataæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu. Navavidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ, &c. Dasavidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhasahagataæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ dasavidhena manÃyatanaæ. #<[page 072]># %<72 SaddÃyatanaæ . . . phoÂÂhabbÃyatanaæ>% Tattha katamaæ rÆpÃyatanaæ? Yaæ rÆpaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya vaïïanibhà . . . pe . . . rÆpadhÃtu p' esÃ: idaæ vuccati rÆpÃyatanaæ. Tattha katamaæ saddÃyatanaæ . . . gandhÃyatanaæ . . . rasÃyatanaæ . . . phoÂÂhabbÃyatanaæ? PaÂhavÅdhÃtu . . . pe . . . phoÂÂhabbadhÃtu p' esÃ: idaæ vuccati phoÂÂhabbÃyatanaæ. Tattha katamaæ dhammÃyatanaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, ya¤ ca rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanaæ pariyÃpannaæ asaÇkhatà ca dhÃtu. Tattha katamo vedanÃkkhandho? Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sehetuko, atthi ahetuko, tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato . . . pe . . . Evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho . . . pe . . . Evaæ bahuvidhena vedanÃkkhandho. Ayaæ vuccati vedanÃkkhandho. Tattha katamo sa¤¤Ãkkhandho? Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto . . . pe . . . Evaæ bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho. Ayaæ vuccati sa¤¤Ãkkhandho. Tattha katamo saÇkhÃrakkhandho? Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto . . . pe . . . Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sahetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato . . . pe . . . Evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho . . . pe . . . Evaæ bahuvidhena saÇkhÃrakkhandho. Ayaæ vuccati saÇkhÃrakkhandho. Tattha katamaæ rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ? Itthindriyaæ . . . pe . . . kabaliÇkÃro ÃhÃro: idaæ vuccati rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ. Tattha katamà asaÇkhatà dhÃtu? #<[page 073]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 73>% RÃgakkhayo dosakkhayo mohakkhayo: ayaæ vuccati asaÇkhatà dhÃtu. Idaæ vuccati dhammÃyatanaæ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ. DvÃdasÃyatanÃni; cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ . . . pe . . . manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. DvÃdasannaæ ÃyatanÃnaæ kati kusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? DasÃyatanà avyÃkatÃ; dvÃyatanà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. DasÃyatanà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi; manÃyatanaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ; dhammÃyatanaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siya dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi. DasÃyatanà neva vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ; dvÃyatanà siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Pa¤cÃyatanà upÃdiïïupÃdÃniyÃ; saddÃyatanaæ anupÃdiïïupÃdÃniyaæ; cattÃrÃyatanà siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïÃ-anupÃdÃniyÃ; dvÃyatanà siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. DasÃyatanà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikÃ; dvÃyatanà siyà saÇkiliÂÂha-saÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. DasÃyatanà avitakka-avicÃrÃ; manÃyatanaæ siyà savitakka-savicÃraæ siyà avitakka-vicÃramattaæ siyà avitakkaavicÃraæ; dhammÃyatanaæ siyà savitakka-savicÃraæ siyà avitakka-vicÃramattaæ siyà avitakka-avicÃraæ siyà na vattabbaæ savitakka-savicÃran ti pi avitakka-vicÃramattan ti pi avitakka-avicÃran ti pi. DasÃyatanà na vattabbà pÅtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhÃsahagatà ti pi; dvÃyatanà siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ, #<[page 074]># %<74 Pa¤hÃpucchakaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà na vattabbà pÅtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhÃsahagatà ti pi. DasÃyatanà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; dvÃyatanà siyà dassanena pahÃtabbà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. DasÃyatanà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ; dvÃyatanà siyà dassanena pahÃtabbahetukà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. DasÃyatanà neva ÃcayagÃmino na apacayagÃmino; dvÃyatanà siyà ÃcayagÃmino siyà apacayagÃmino siyà neva ÃcayagÃmino na apacayagÃmino. DasÃyatanà neva sekhà nÃsekhÃ; dvÃyatanà siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nÃsekhÃ. DasÃyatanà parittÃ; dvÃyatanà siyà parittà siyà mahaggatà siyà appamÃïÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ; dvÃyatanà siyà parittÃrammaïà siyà mahaggatÃrammaïà siyà appamÃïÃrammaïà siyà na vattabbà parittÃrammaïà ti pi mahaggatÃrammaïà ti pi appamÃïÃrammaïà ti pi. DasÃyatanà majjhimÃ; dvÃyatanà siyà hÅnà siyà majjhimà siyà païÅtÃ. DasÃyatanà aniyatÃ; dvÃyatanà siyà micchattaniyatà siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ; dvÃyatanà siyà maggÃrammaïà siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbà maggÃrammaïà ti pi maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Pa¤cÃyatanà siyà uppannà siyà uppÃdino, na vattabbà anuppannà ti; saddÃyatanaæ siyà uppannaæ siyà anuppannaæ, na vattabbaæ uppÃdÅti; pa¤cÃyatanà siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdino; dhammÃyatanaæ siyà uppannaæ siyà anuppannaæ siyà uppÃdi siya na vattabbaæ uppannan ti pi anuppannan ti pi uppÃdÅti pi. EkÃdasÃyatanà siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ; dhammÃyatanaæ siyà atÅtaæ siyà anÃgataæ siyà paccuppannaæ siyà na vattabbaæ atÅtan ti pi anÃgatan ti pi paccuppannan ti pi. DasÃyatanà anÃrammaïÃ; dvÃyatanà siyà atÅtÃrammaïà siyà anÃgatÃrammaïà siyà paccuppannÃrammaïà siyà na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. #<[page 075]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 75>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ; dvÃyatanà siyà ajjhattÃrammaïà siyà bahiddhÃrammaïà siyà ajjhattabahiddhÃrammaïà siyà na vattabbà ajjhattÃrammaïà ti pi bahiddhÃrammanà ti pi ajjhattabahiddhÃrammaïà ti pi. RÆpÃyatanaæ sanidassana-sappaÂighaæ; navÃyatanà anidassana-sappaÂighÃ; dvÃyatanà anidassana-appaÂighÃ. EkÃdasÃyatanà na hetÆ; dhammÃyatanaæ siyà hetu siyà na hetu. DasÃyatanà ahetukÃ; dvÃyatanà siyà sahetukà siyà ahetukÃ. DasÃyatanà hetuvippayuttÃ; dvÃyatanà siyà hetusampayuttà siyà hetuvippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti pi sahetukà ceva na ca hetÆ ti pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ hetÆ ceva sahetuka¤ cÃti, siyà sahetuka¤ ceva na ca hetu, siyà na vattabbaæ sahetuka¤ ceva na ca hetÆti; dhammÃyatanaæ siyà hetu ceva sahetuka¤ ca, siyà sahetuka¤ ceva na ca hetu, siyà na vattabbaæ hetu ceva sahetuka¤ cÃti pi sahetuka¤ ceva na ca hetÆti pi. DasÃyatanà na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti pi hetusampayuttà ceva na ca hetÆti pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ hetu ceva hetusampayutta¤ cÃti, siyà hetusampayutta¤ ceva na ca hetu, siyà na vattabbaæ hetusampayutta¤ ceva na ca hetÆti; dhammÃyatanaæ siyà hetu ceva hetusampayutta¤ ca siyà hetusampayutta¤ ceva na ca hetu siyà na vattabbaæ hetu ceva hetusampayutta¤ cÃti pi hetusampayutta¤ ceva na ca hetÆti pi. DasÃyatanà na hetÆ ahetukÃ; manÃyatanaæ siyà na hetu sahetukaæ siyà na hetu ahetukaæ; dhammÃyatanaæ siyà na hetu sahetukaæ siyà na hetu ahetukaæ siyà na vattabbaæ na hetu sahetukan ti pi na hetu ahetukan ti pi. EkÃdasÃyatanà sappaccayÃ: dhammÃyatanaæ siyà sappaccayaæ siyà appaccayaæ. EkÃdasÃyatanà saÇkhatÃ; dhammÃyatanaæ siyà saÇkhataæ siyà asaÇkhataæ. EkÃdasÃyatanà anidassanÃ: rÆpÃyatanaæ sanidassanaæ. #<[page 076]># %<76 Pa¤hÃpucchakaæ>% DasÃyatanà sappaÂighÃ; dvÃyatanà appaÂighÃ. DasÃyatanà rÆpÃ; manÃyatanaæ arÆpaæ; dhammÃyatanaæ siyà rÆpaæ siyà arÆpaæ. DasÃyatanà lokiyÃ; dvÃyatanà siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. EkÃdasÃyatanà no ÃsavÃ; dhammÃyatanaæ siyà Ãsavo siyà no Ãsavo. DasÃyatanà sÃsavÃ; dvÃyatanà siyà sÃsavà siyà anÃsavÃ. DasÃyatanà ÃsavavippayuttÃ; dvÃyatanà siyà Ãsavasampayuttà siyà ÃsavavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti, sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ; manÃyatanaæ na vattabbaæ Ãsavo ceva sÃsava¤ cÃti, siyà sÃsava¤ ceva no ca Ãsavo, siya na vattabbaæ sÃsava¤ ceva no ca Ãsavo ti; dhammÃyatanaæ siyà Ãsavo ceva sÃsava¤ ca, siyà sÃsava¤ ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbaæ Ãsavo ceva sÃsava¤ cÃti pi sÃsava¤ ceva no ca Ãsavo ti pi. DasÃyatanà na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi, Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ Ãsavo ceva Ãsavasampayutta¤ cÃti, siyà Ãsavasampayutta¤ ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbaæ Ãsavasampayutta¤ ceva no ca Ãsavo ti; dhammÃyatanaæ siyà Ãsavo ceva Ãsavasampayutta¤ ca, siyà Ãsavasampayutta¤ ceva no ca Ãsavo siyà na vattabbaæ Ãsavo ceva Ãsavasampayutta¤ cÃti pi, Ãsavasampayutta¤ ceva no ca Ãsavo ti pi. DasÃyatanà Ãsavavippayutta-sÃsavÃ; dvÃyatanà siyà Ãsavavippayutta-sÃsavà siyà Ãsavavippayutta-anÃsavà siyà na vattabbà ÃsavavippayuttasÃsavà ti pi Ãsavavippayutta-anÃsavà ti pi. EkÃdasÃyatanà no saæyojanÃ; dhammÃyatanaæ siyà saæyojanaæ siyà no saæyojanaæ. DasÃyatanà saæyojaniyÃ; dvÃyatanà siyà saæyojaniyà siyà asaæyojaniyÃ. DasÃyatanà saæyojanavippayuttÃ; dvÃyatanà siyà saæyojanasampayuttà siyà saæyojanavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojaniyà cÃti, saæyojaniyà ceva no ca saæyojanÃ; manÃyatanaæ na vattabbaæ saæyojana¤ ceva saæyojaniyaæ cÃti, siyà saæyojaniya¤ ceva no ca saæyojanaæ, siyà na vattabbaæ saæyojaniya¤ ceva no ca saæyojanan ti; dhammÃyatanaæ siyà saæyojana¤ ceva saæyojaniya¤ ca, siyà saæyojaniya¤ ceva no ca saæyojanaæ, siyà na vattabbaæ saæyojana¤ ceva saæyojaniya¤ cÃti pi saæyojaniya¤ ceva no ca saæyojanan ti pi. DasÃyatanà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojanasampayuttà cÃti pi saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanà ti pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutta¤ cÃti, #<[page 077]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 77>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà saæyojanasampayutta¤ ceva no ca saæyojanaæ, siyà na vattabbaæ saæyojanasampayuttaæ ceva no ca saæyojanan ti; dhammÃyatanaæ siyà saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutta¤ ca, siyà saæyojanasampayutta¤ ceva no ca saæyojanaæ, siyà na vattabbaæ saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutta¤ cÃti pi, saæyojanasampayutta¤ ceva no ca saæyojanan ti pi. DasÃyatanà saæyojanavippayutta-saæyojaniyÃ; dvÃyatanà siyà saæyojanavippayutta-saæyojaniyà siyà saæyojanavippayutta-asaæyojaniyà siyà na vattabbà saæyojanavippayutta-saæyojaniyà ti pi, saæyojanavippayutta-asaæyojaniyà ti pi. EkÃdasÃyatanà no ganthÃ; dhammÃyatanaæ siyà gantho siyà no gantho. DasÃyatanà ganthaniyÃ; dvÃyatanà siyà ganthaniyà siyà aganthaniyÃ. DasÃyatanà ganthavippayuttÃ; dvÃyatanà siyà ganthasampayuttà siyà ganthavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà cÃti, ganthaniyà ceva no ca ganthÃ; manÃyatanaæ na vattabbaæ gantho ceva ganthaniya¤ cÃti, siyà ganthaniya¤ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaæ ganthaniya¤ ceva no ca gantho ti; dhammÃyatanaæ siyà gantho ceva ganthaniya¤ ca, siyà ganthaniya¤ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaæ gantho ceva ganthaniya¤ cÃti pi, ganthaniya¤ ceva no ca gantho ti pi. DasÃyatanà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttà cÃti pi, ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti pi, manÃyatanaæ na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayutta¤ cÃti siyà ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaæ ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho ti; dhammÃyatanaæ siyà gantho ceva ganthasampayutta¤ ca, siyà ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayutta¤ cÃti pi, ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho ti pi. DasÃyatanà ganthavippayutta-ganthaniyÃ; dvÃyatanà siyà ganthavippayuttaganthaniyà siyà ganthavippayutta-aganthaniyà siyà na vattabbà ganthavippayutta-ganthaniyà ti pi, ganthavippayutta-aganthaniyà ti pi. EkÃdasÃyatanà no oghà . . . pe . . . no yogà . . . pe . . . no nÅvaraïÃ; dhammÃyatanaæ siyà nÅvaraïaæ siyà no nÅvaraïaæ DasÃyatanà nÅvaraïiyÃ; dvÃyatanà siyà nÅvaraïiyà siyà anÅvaraïiyÃ. #<[page 078]># %<78 Pa¤hÃpucchakaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ DasÃyatanà nÅvaraïavippayuttÃ; dvÃyatanà siyà nÅvaraïasampayuttà siyà nÅvaraïavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïiyà cÃti, nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃ; manÃyatanaæ na vattabbaæ nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïiya¤ cÃti, siyà nÅvaraïiya¤ ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbaæ nÅvaraïiya¤ ceva no ca nÅvaraïan ti; dhammÃyatanaæ siyà nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïiya¤ ca siyà nÅvaraïiya¤ ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbaæ nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïiya¤ cÃti pi nÅvaraïiya¤ ceva no ca nÅvaraïan ti pi. DasÃyatanà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïasampayuttà cÃti pi, nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïà ti pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutta¤ cÃti, siyà nÅvaraïasampayutta¤ ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbaæ nÅvaraïasampayutta¤ ceva no ca nÅvaraïan ti; dhammÃyatanaæ siyà nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutta¤ ca, siyà nÅvaraïasampayutta¤ ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbaæ nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutta¤ cÃti pi nÅvaraïasampayutta¤ ceva no ca nÅvaraïan ti pi. DasÃyatanà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyÃ; dvÃyatanà siyà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyà siyà nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyà siyà na vattabbà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyà ti pi nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyà ti pi. EkÃdasÃyatanà no parÃmÃsÃ; dhammÃyatanaæ siyà parÃmÃso siyà no parÃmÃso. DasÃyatanà parÃmaÂÂhÃ; dvÃyatanà siyà parÃmaÂÂhà siyà aparÃmaÂÂhÃ. DasÃyatanà parÃmÃsavippayuttÃ; manÃyatanaæ siyà parÃmÃsasampayuttaæ siyà parÃmÃsavippayuttaæ; dhammÃyatanaæ siyà parÃmÃsasampayuttaæ siyà parÃmÃsavippayuttaæ siyà na vattabbaæ parÃmÃsasampayuttan ti pi parÃmÃsavippayuttan ti pi. DasÃyatanà na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhà cÃti, parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃ; manÃyatanaæ na vattabbaæ parÃmÃso ceva parÃmaÂÂha¤ cÃti, siyà parÃmaÂÂha¤ ceva no ca parÃmÃso, siyà na vattabbaæ parÃmaÂÂha¤ ceva no ca parÃmÃso ti; dhammÃyatanaæ siyà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂha¤ ca, siyà parÃmaÂÂha¤ ceva no ca parÃmÃso, siyà na vattabbaæ parÃmÃso ceva {parÃmaÂÂha¤} cÃti pi, parÃmaÂÂha¤ ceva no ca parÃmÃso ti pi. DasÃyatanà parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhÃ; dvÃyatanà siyà parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhà siyà parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà siyà na vattabbà parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhà ti pi parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà ti pi. #<[page 079]># %< {Pa¤hÃpucchakaæ} 79>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ DasÃyatanà anÃrammaïÃ; manÃyatanaæ sÃrammaïaæ; dhammÃyatanaæ siyà sÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. ManÃyatanaæ cittaæ; ekÃdasÃyatanà no cittÃ. EkÃdasÃyatanà acetasikÃ; dhammÃyatanaæ siyà cetasikaæ siyà acetasikaæ. DasÃyatanà cittavippayuttÃ; dhammÃyatanaæ siyà cittasampayuttaæ siyà cittavippayuttaæ; manÃyatanaæ na vattabbaæ cittena sampayuttan ti pi cittena vippayuttan ti pi. DasÃyatanà cittavisaæsaÂÂhÃ; dhammÃyatanaæ siyà cittasaæsaÂÂhaæ siyà cittavisaæsaÂÂhaæ; manÃyatanaæ na vattabbaæ cittena saæsaÂÂhan ti pi cittena visaæsaÂÂhan ti pi. ChÃyatanà no cittasamuÂÂhÃnÃ; chÃyatanà siyà cittasamuÂÂhÃnà siyà no cittasamuÂÂhÃnÃ. EkÃdasÃyatanà no cittasahabhuno; dhammÃyatanaæ siyà {cittasahabhÆ} siyà no {cittasahabhÆ}. EkÃdasÃyatanà no cittÃnuparivattino; dhammÃyatanaæ siyà cittÃnuparivatti siyà no cittÃnuparivatti. EkÃdasÃyatanà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; dhammÃyatanaæ siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnaæ siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnaæ. EkÃdasÃyatanà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhuno; dhammÃyatanaæ siyà {cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhÆ} siyà no {cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhÆ}. EkÃdasÃyatanà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino; dhammÃyatanaæ siyà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivatti siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivatti. ChÃyatanà ajjhattikÃ; chÃyatanà bÃhirÃ. NavÃyatanà upÃdÃ; dvÃyatanà no upÃdÃ; dhammÃyatanaæ siyà upÃdà siyà no upÃdÃ. Pa¤cÃyatanà upÃdiïïÃ; saddÃyatanaæ anupÃdiïïaæ; chÃyatanà siyà upÃdiïïà siyà anupÃdiïïÃ. EkÃdasÃyatanà no upÃdÃnÃ; dhammÃyatanaæ siyà upÃdÃnaæ siyà no upÃdÃnaæ. DasÃyatanà upÃdÃniyÃ; dvÃyatanà siyà upÃdÃniyà siyà anupÃdÃniyÃ. DasÃyatanà upÃdÃnavippayuttÃ, dvÃyatanà siyà upÃdÃnasampayuttà siyà upÃdÃnavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà upÃdÃna ceva upÃdÃniyà cÃti, upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃ; manÃyatanaæ na vattabbaæ upÃdÃna¤ ceva upÃdÃniya¤ cÃti, siyà upÃdÃniya¤ ceva no ca upÃdÃnaæ siyà na vattabbaæ upÃdÃniya¤ ceva no ca upÃdÃnan ti; dhammÃyatanaæ siyà upÃdÃna¤ ceva upÃdÃniya¤ ca, siyà upÃdÃniya¤ ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbaæ upÃdÃna¤ ceva upÃdÃniya¤ cÃti pi upÃdÃniya¤ ceva no ca upÃdÃnan ti pi. #<[page 080]># %<80 Pa¤hÃpucchakaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ DasÃyatanà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayuttà cÃti pi, upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnà ti pi, manÃyatanaæ na vattabbaæ upÃdÃna¤ ceva upÃdÃnasampayutta¤ cÃti, siyà upÃdÃna-sampayutta¤ ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà no vattabbaæ upÃdÃnasampayutta¤ ceva no ca upÃdÃnan ti; dhammÃyatanaæ siyà upÃdÃna¤ ceva upÃdÃnasampayutta¤ ca, siyà upÃdÃnasampayutta¤ ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbaæ upÃdana¤ ceva upÃdÃnasampayutta¤ cÃti pi upÃdÃnasampayutta¤ ceva no ca upÃdÃnan ti pi. DasÃyatanà upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyÃ; dvÃyatanà siyà upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyà siyà upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyà siyà na vattabbà upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyà ti pi upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyà ti pi. EkÃdasÃyatanà no kilesÃ; dhammÃyatanaæ siyà kileso siyà no kileso. DasÃyatanà saÇkilesikÃ; dvÃyatanà siyà saÇkilesikà siyà asaÇkilesikÃ. DasÃyatanà asaÇkiliÂÂhÃ; dvÃyatanà siyà saÇkiliÂÂhà siyà asaÇkiliÂÂhÃ. DasÃyatanà kilesavippayuttÃ; dvÃyatanà siyà kilesasampayuttà siyà kilesavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà kilesà ceva saÇkilesikà cÃti, saÇkilesikà ceva no ca kilesÃ; manÃyatanaæ na vattabbaæ kileso ceva saÇkilesika¤ cÃti, siyà saÇkilesika¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ {saÇkilesika¤} ceva no ca kileso ti; dhammÃyatanaæ siyà kileso ceva saÇkilesika¤ ca, siyà saÇkilesikaæ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kileso ceva saÇkilesika¤ cÃti pi, saÇkilesikaæ ceva no ca kileso ti pi. DasÃyatanà na vattabbà kilesà ceva saÇkiliÂÂhà cÃti pi saÇkiliÂÂhà ceva no ca kilesà ti pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ kileso ceva saÇkiliÂÂha¤ cÃti, siyà saÇkiliÂÂha¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ saÇkiliÂÂha¤ ceva no ca kileso ti; dhammÃyatanaæ siyà kileso ceva saÇkiliÂÂha¤ ca, siyà saÇkiliÂÂha¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kileso ceva saÇkiliÂÂhaæ cÃti pi, saÇkiliÂÂha¤ ceva no ca kileso ti pi. DasÃyatanà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà cÃti pi kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ kileso ceva kilesasampayutta¤ cÃti, siyà kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso ti; dhammÃyatanaæ siyà kileso ceva kilesasampayutta¤ ca, siyà kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kileso ceva kilesasampayuttaæ cÃti pi kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso ti pi. DasÃyatanà kilesavippayutta-saÇkilesikÃ; dvÃyatanà siyà kilesavippayutta-saÇkilesikà siyà kilesavippayutta-asaÇkilesikà siyà na vattabbà kilesavippayutta-saÇkilesikà ti pi kilesavippayutta-asaÇkilesikà ti pi. #<[page 081]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 81>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ DasÃyatanà dassanena pahÃtabbÃ; dvÃyatanà siyà dassanena pahÃtabbà siyà na dassanena pahÃtabbÃ. DasÃyatanà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; dvÃyatanà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. DasÃyatanà na dassanena pahÃtabbahetukÃ; dvÃyatanà siyà dassanena pahÃtabbahetukà siyà na dassanena {pahÃtabbahetukÃ}. DasÃyatanà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ; dvÃyatanà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. DasÃyatanà avitakkÃ; dvÃyatanà siyà savitakkà siyà avitakkÃ. DasÃyatanà avicÃrÃ; dvÃyatanà siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. DasÃyatanà appÅtikÃ; dvÃyatanà siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. DasÃyatanà na pÅtisahagatÃ; dvÃyatanà siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. DasÃyatanà na sukhasahagatÃ; dvÃyatanà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ. DasÃyatanà na upekhÃsahagatÃ; dvÃyatanà siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. DasÃyatanà kÃmÃvacarÃ; dvÃyatanà siyà kÃmÃvacarà siyà na kÃmÃvacarÃ. DasÃyatanà na rÆpÃvacarÃ; dvÃyatanà siyà rÆpÃvacarà siyà na rÆpÃvacarÃ. DasÃyatanà na arÆpÃvacarÃ; dvÃyatanà siyà arÆpÃvacarà siyà na arÆpÃvacarÃ. DasÃyatanà pariyÃpannÃ; dvÃyatanà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. DasÃyatanà aniyyÃnikÃ; dvÃyatanà siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ. DasÃyatanà aniyatÃ; dvÃyatanà siyà niyatà siyà aniyatÃ. DasÃyatanà sa-uttarÃ; dvÃyatanà siyà sa-uttarà siyà anuttarÃ. DasÃyatanà araïÃ; dvÃyatanà siyà saraïà siyà araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. ùYATANAVIBHA§GO SAMATTO DUTIYO. #<[page 082]># %<82 Cha dhÃtuyo>% III DHùTUVIBHA§GO CHA dhÃtuyo: paÂhavÅdhÃtu, ÃpodhÃtu, tejodhÃtu, vÃyodhÃtu, ÃkÃsadhÃtu, vi¤¤ÃïadhÃtu. Tattha katamà paÂhavÅdhÃtu? PaÂhavÅdhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattikÃ, atthi bÃhirÃ. Tattha katamà ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ kakkhaÊattaæ kakkhaÊabhÃvo ajjhattaæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ: kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhÅ aÂÂhi{mi¤jÃ} vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ kakkhaÊattaæ kakkhaÊabhÃvo ajjhattaæ upÃdiïïaæ: ayaæ vuccati ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu. {Tattha} katamà bÃhirà paÂhavÅdhÃtu? Yaæ bÃhiraæ kakkhaÊaæ kharigataæ kakkhaÊattaæ kakkhaÊabhÃvo bahiddhà anupÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ: ayo lohaæ tipu sÅsaæ sajjhu muttà maïi veÊuriyo saÇkho silà {pavÃÊaæ} rajataæ jÃtarÆpaæ lohitaÇko masÃragallaæ tiïaæ kaÂÂhaæ sakkharà kathalà bhÆmi pÃsÃïo pabbato; yaæ và pan' a¤¤am pi atthi bÃhiraæ kakkhaÊaæ kharigataæ kakkhaÊattaæ kakkhaÊabhÃvo bahiddhà anupÃdiïïaæ: ayaæ vuccati bÃhirà paÂhavÅdhÃtu. Yà ca ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu yà ca bÃhirà paÂhavÅdhÃtu, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvÃ: ayaæ vuccati paÂhavÅdhÃtu. #<[page 083]># %< Cha dhÃtuyo 83>% Tattha katamà ÃpodhÃtu? ùpodhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattikÃ, atthi bÃhirÃ. Tattha katamà ajjhattikà ÃpodhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ sneho snehagataæ bandhanattaæ rÆpassa ajjhattaæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ: pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà {kheÊo} siÇghÃïikà lasikà muttaæ, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ sneho snehagataæ bandhanattaæ rÆpassa ajjhattaæ upÃdiïïaæ: ayaæ vuccati ajjhattikà ÃpodhÃtu. Tattha katamà bÃhirà ÃpodhÃtu? Yaæ bÃhiraæ Ãpo Ãpogataæ sneho snehagataæ bandhanattaæ rÆpassa bahiddhà anupÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ: mÆlaraso khandharaso tacaraso pattaraso puppharaso phalaraso khÅraæ dadhi sappi navanÅtaæ telaæ madhu phÃïitaæ bhummÃni và udakÃni antalikkhÃni vÃ, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi bÃhiraæ Ãpo Ãpogataæ sneho snehagataæ bandhanattaæ rÆpassa bahiddhà anupÃdiïïaæ: ayaæ vuccati bÃhirà ÃpodhÃtu. Yà ca ajjhattikà ÃpodhÃtu yà ca bÃhirà ÃpodhÃtu, tadekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvÃ: ayaæ vuccati ÃpodhÃtu. Tattha {katamÃ} tejodhÃtu? TejodhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattikÃ, atthi bÃhirÃ. Tattha katamà ajjhattikà tejodhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ usmà usmÃgataæ usumaæ usumagataæ ajjhattaæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ: yena ca santappati yena ca jÅrate yena ca pari¬ayhati yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ sammà pariïÃmaæ gacchati, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ usmà usmÃgataæ usumaæ usumagataæ ajjhattaæ upÃdiïïaæ: ayaæ vuccati ajjhattikà tejodhÃtu. Tattha katamà bÃhirà tejodhÃtu? Yaæ bÃhiraæ tejo tejogataæ usmà usmÃgataæ usumaæ usumagataæ bahiddhà anupÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ: kaÂÂhaggi sakalikaggi tiïaggi gomayaggi thusaggi saÇkÃraggi indaggi aggisantÃpo suriyasantÃpo kaÂÂhasannicayasantÃpo tiïasannicayasantÃpo dha¤¤asannicayasantÃpo bhasmÃsannicayasantÃpo, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi bÃhiraæ tejo tejogataæ usmà usmÃgataæ usumaæ usumagataæ bahiddhà anupÃdiïïaæ: ayaæ vuccati bÃhirà tejodhÃtu. #<[page 084]># %<84 Cha dhÃtuyo>% Yà ca ajjhattikà tejodhÃtu yà ca bÃhirà tejodhÃtu, tadekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvÃ: ayaæ vuccati tejodhÃtu. Tattha katamà vÃyodhÃtu? VÃyodhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattikÃ, atthi bÃhirÃ. Tattha katamà ajjhattikà vÃyodhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ thambhitattaæ rÆpassa ajjhattaæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ: uddhaÇgamà vÃtà adhogamà vÃtà kucchisayà vÃtà koÂÂhasayà vÃtà aÇgamaÇgÃnusÃrino vÃtà satthakavÃtà khurakavÃtà uppalakavÃtà assÃso passÃso, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ thambhitattaæ rÆpassa ajjhattaæ upÃdiïïaæ: ayaæ vuccati ajjhattikà vÃyodhÃtu. Tattha katamà bÃhirà vÃyodhÃtu? Yaæ bÃhiraæ vÃyo vÃyogataæ thambhitattaæ rÆpassa bahiddhà anupÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ: puratthimà vÃtà pacchimà vÃtà uttarà vÃtà dakkhiïà vÃtà sarajà vÃtà arajà vÃtà sÅtà vÃtà uïhà vÃtà parittà vÃtà adhimattà vÃtà kÃÊà vÃtà verambhavÃtà pakkhavÃtà supaïïavÃtà tÃlavaïÂavÃtà vidhÆpanavÃtÃ; yaæ và pan' a¤¤am pi atthi bÃhiraæ vÃyo vÃyogataæ thambhitattaæ rÆpassa bahiddhà anupÃdiïïaæ: ayaæ vuccati bÃhirà vÃyodhÃtu. Yà ca ajjhattikà vÃyodhÃtu yà ca bÃhirà vÃyodhÃtu, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvÃ: ayaæ vuccati vÃyodhÃtu. Tattha katamà {ÃkÃsadhÃtu}? ùkÃsadhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattikÃ, atthi bÃhirÃ. Tattha katamà ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu? Yaæ ajjhattaæ paccattaæ ÃkÃso ÃkÃsagataæ aghaæ aghagataæ vivaro vivaragataæ asamphuÂÂhaæ maæsalohitehi ajjhattaæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ:-- Kaïïacchiddaæ nÃsacchiddaæ mukhadvÃraæ, yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ ajjhoharati, yattha ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ santiÂÂhati, yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ adhobhÃgaæ nikkhamati, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaæ paccattaæ ÃkÃso ÃkÃsagataæ aghaæ aghagataæ vivaro vivaragataæ asamphuÂÂhaæ maæsalohitehi ajjhattaæ upÃdiïïaæ: ayaæ vuccati ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu. Tattha katamà bÃhirà ÃkÃsadhÃtu? Yaæ bÃhiraæ ÃkÃso ÃkÃsagataæ aghaæ aghagataæ vivaro vivaragataæ asamphuÂÂhaæ catÆhi mahÃbhÆtehi bahiddhà anupÃdiïïaæ: #<[page 085]># %< Aparà cha dhÃtuyo 85>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati bÃhirà ÃkÃsadhÃtu. Yà ca ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu yà ca bÃhirà ÃkÃsadhÃtu, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvÃ: ayaæ vuccati {ÃkÃsadhÃtu}. Tattha katamà vi¤¤ÃïadhÃtu? Cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu sotavi¤¤ÃïadhÃtu ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu: ayaæ vuccati vi¤¤ÃïadhÃtu. Imà cha dhÃtuyo. Aparà pi cha dhÃtuyo: sukhadhÃtu, dukkhadhÃtu, somanassadhÃtu, domanassadhÃtu, upekhÃdhÃtu avijjÃdhÃtu. Tattha katamà sukhadhÃtu? Yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: ayaæ vuccati sukhadhÃtu. Tattha katamà dukkhadhÃtu? Yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: ayaæ vuccati dukkhadhÃtu. Tattha katamà somanassadhÃtu? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: ayaæ vuccati somanassadhÃtu. Tattha katamà domanassadhÃtu? Yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: ayaæ vuccati domanassadhÃtu. Tattha katamà upekhÃdhÃtu? Yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ: ayaæ vuccati upekhÃdhÃtu. Tattha katamà avijjÃdhÃtu? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ anabhisamayo ananubodho asambodho appaÂivedho asaÇgÃhanà apariyogÃhanà asamapekkhanà apaccavekkhanà apaccakkhakammaæ dummejjhaæ balyaæ asampaja¤¤aæ moho pamoho sammoho avijjà avijjogho avijjÃyogo avijjÃnusayo avijjÃpariyuÂÂhÃnaæ avijjÃlaÇgÅ, #<[page 086]># %<86 Aparà cha dhÃtuyo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃdhÃtu. Imà cha dhÃtuyo. Aparà pi cha dhÃtuyo: kÃmadhÃtu, vyÃpÃdadhÃtu, vihiæsÃdhÃtu, nekkhammadhÃtu, avyÃpÃdadhÃtu, avihiæsÃdhÃtu. Tattha katamà kÃmadhÃtu? KÃmapaÂisaæyutto takko vitakko saÇkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati kÃmadhÃtu. HeÂÂhato avÅcinirayaæ pariyantaæ karitvà uparito {paranimmitavasavattideve} anto karitvà yaæ etasmiæ antare etth' Ãvacarà ettha pariyÃpannà khandha-dhÃtu-ÃyatanÃ, rÆpaæ vedanà sa¤¤Ã saÇkhÃrà vi¤¤Ãïaæ: ayaæ vuccati kÃmadhÃtu. Tattha katamà vyÃpÃdadhÃtu? VyÃpÃdapaÂisaæyutto takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati vyÃpÃdadhÃtu. Dasasu và {ÃghÃtavatthÆsu} cittassa ÃghÃto pÃÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa vyÃpatti manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso {dussanÃ} {dussitattaæ} vyÃpatti vyÃpajjanà vyÃpajjitattaæ virodho paÂivirodho caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa: ayaæ vuccati vyÃpÃdadhÃtu. Tattha katamà vihiæsÃdhÃtu? VihiæsÃpaÂisaæyutto takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati vihiæsÃdhÃtu. Idh' ekacco pÃïinà và le¬¬unà và daï¬ena và satthena và rajjuyà và a¤¤atara¤¤atarena satte viheÂheti, yà evarÆpà heÂhanà viheÂhanà hiæsanà vihiæsanà rosanà virosanà parÆpaghÃto: ayaæ vuccati vihiæsÃdhÃtu. Tattha katamà nekkhammadhÃtu? NekkhammapaÂisaæyutto takko vitakko . . . pe . . . sammÃsaÇkappo: ayaæ vuccati nekkhammadhÃtu. Sabbe pi kusalà dhammà nekkhammadhÃtu. Tattha katamà avyÃpÃdadhÃtu? AvyÃpÃdapaÂisaæyutto takko vitakko . . . pe . . . sammÃsaÇkappo: ayaæ vuccati avyÃpÃdadhÃtu. Yà sattesu metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettà cetovimutti: ayaæ vuccati avyÃpÃdadhÃtu. Tattha katamà avihiæsÃdhÃtu? AvihiæsÃpaÂisaæyutto takko vitakko saÇkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà sammÃsaÇkappo: #<[page 087]># %< AÂÂhÃrasa dhÃtuyo 87>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati avihiæsÃdhÃtu. Yà sattesu karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïà cetovimutti: ayaæ vuccati avihiæsÃdhÃtu. Imà cha dhÃtuyo. Iti imÃni tÅïi chakkÃni tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà aÂÂhÃrasadhÃtuyo honti. SUTTANTABHùJANIYAõ. AÂÂhÃrasa dhÃtuyo: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu sotadhÃtu saddadhÃtu sotavi¤¤ÃïadhÃtu ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu manodhÃtu dhammadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Tattha katamà cakkhudhÃtu? Yaæ cakkhuæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo . . . pe . . . su¤¤o gÃmo p' eso: ayaæ vuccati cakkhundhÃtu. Tattha katamà rÆpadhÃtu? Yaæ rÆpaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya vaïïanibhà . . . pe . . . rÆpadhÃtu p' esÃ: ayaæ vuccati rÆpadhÃtu. Tattha katamà cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu? Cakkhu¤ ca paÂicca rÆpe ca uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ {vi¤¤Ãïaæ} vi¤¤Ãïakkhandho tajjà cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu: ayaæ vuccati cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu. Tattha katamà sotadhÃtu? Yaæ sotaæ catunnaæ {mahÃbhÆtÃnaæ} upÃdÃya pasÃdo . . . pe . . . su¤¤o gÃmo p' eso: ayaæ vuccati sotadhÃtu. Tattha katamà saddadhÃtu? Yo saddo catunnaæ mahÃbhÆtanaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho . . . pe . . . saddadhÃtu p' esÃ: ayaæ vuccati saddadhÃtu. Tattha katamà sotavi¤¤ÃïadhÃtu? Sota¤ ca paÂicca sadde ca uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà sotavi¤¤ÃïadhÃtu: ayaæ vuccati sotavi¤¤ÃïadhÃtu. Tattha katamà ghÃnadhÃtu? #<[page 088]># %<88 AÂÂhÃrasa dhÃtuyo>% Yaæ ghÃnaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo . . . pe . . . su¤¤o gÃmo p' eso: ayaæ vuccati ghÃnadhÃtu. Tattha katamà gandhadhÃtu? Yo gandho catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho . . . pe . . . gandhadhÃtu p' esÃ: ayaæ vuccati gandhadhÃtu. Tattha katamà ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu? GhÃna¤ ca paÂicca gandhe ca uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu: ayaæ vuccati ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu. Tattha katamà jivhÃdhÃtu? Yà jivhà catunnaæ mahÃbhÆtÃmaæ upÃdÃya pasÃdo . . . pe . . . su¤¤o gÃmo p' eso: ayaæ vuccati jivhÃdhÃtu. Tattha katamà rasadhÃtu? Yo raso catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho . . . pe . . . rasadhÃtu p' esÃ: ayaæ vuccati rasadhÃtu. Tattha katamà jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu? Jivha¤ ca paÂicca rase ca uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà {jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu}: ayaæ vuccati jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu. Tattha katamà kÃyadhÃtu? Yo kÃyo catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo . . . pe . . . su¤¤o gÃmo p' eso: ayaæ vuccati kÃyadhÃtu. Tattha katamà phoÂÂhabbadhÃtu? PaÂhavÅdhÃtu . . . pe . . . phoÂÂhabbadhÃtu p' esÃ: ayaæ vuccati phoÂÂhabbadhÃtu. Tattha katamà kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu? KÃya¤ ca paÂicca phoÂÂhabbe ca uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu: ayaæ vuccati kayavi¤¤ÃïadhÃtu. Tattha katamà manodhÃtu? Cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuyà uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manodhÃtu; sotavi¤¤ÃïadhÃtuyà . . . pe . . . ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtuyà jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtuyà kÃyavi¤¤ÃïadhÃtuyà uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ {vi¤¤Ãïaæ} vi¤¤Ãïakhandho tajjà manodhÃtu; #<[page 089]># %< AÂÂhÃrasa dhÃtuyo 89>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sabbadhammesu và pana paÂhamasamannÃhÃro: ayaæ vuccati manodhÃtu. Tattha katamà dhammadhÃtu? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, ya¤ ca rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ asaÇkhatà ca dhÃtu. Tattha katamo vedanÃkkhandho? Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato . . . pe . . . evaæ bahuvidhena vedanÃkkhandho. Ayaæ vuccati {vedanÃkkhandho}. Tattha katamo sa¤¤Ãkkhandho? Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato . . . pe . . . evaæ bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho. Ayaæ vuccati sa¤¤Ãkkhandho. Tattha katamo saÇkhÃrakkhandho? Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyÃkato . . . pe . . . evaæ bahuvidhena saÇkhÃrakkhandho. Ayaæ vuccati saÇkhÃrakkhandho. Tattha katamaæ rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ? Itthindriyaæ . . . pe . . . kabaÊiÇkÃro ÃhÃro: idaæ vuccati rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ, Tattha katamà asaÇkhatà dhÃtu? RÃgakkhayo dosakkhayo mohakkhayo; ayaæ vuccati asaÇkhatà dhÃtu. Ayaæ vuccati {dhammadhÃtu}. Tattha katamà manovi¤¤ÃïadhÃtu? Cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtuyà uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati manodhÃtu, manodhÃtuyà pi uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ #<[page 090]># %<90 AÂÂhÃrasa dhÃtuyo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu; sotavi¤¤ÃïadhÃtuyà . . . pe . . . ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtuyÃ, jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtuyÃ, kÃyavi¤¤ÃïadhÃtuyà uppajjitvà niruddhassamanantarà uppajjati manodhÃtu, manodhÃtuyà pi uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu; mana¤ ca paÂicca dhamme ca uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu. Ayaæ vuccati manovi¤¤ÃïadhÃtu. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ. AÂÂhÃrasa dhÃtuyo:-- cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu cakkhuvi¤¤Ãïa¬hÃtu sotadhÃtu saddadhÃtu sotavi¤¤ÃïadhÃtu ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu manodhÃtu dhammadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. AÂÂhÃrasannaæ dhÃtÆnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïÃ, kati araïÃ? SoÊasa dhÃtuyo {avyÃkatÃ}. Dve dhÃtuyo siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. Dasà dhÃtuyo na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi. Pa¤ca dhÃtuyo adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. KÃyavi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. DhammadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi. Dasa dhÃtuyo neva vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. #<[page 091]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 91>% Pa¤ca dhÃtuyo vipÃkÃ. ManodhÃtu siyà vipÃkà siyà neva vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Dve dhÃtuyo siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃkana-{vipÃkadhammadhammÃ}. Dasa dhÃtuyo upÃdiïïupÃdÃniyÃ. SaddadhÃtu anupÃdiïïupÃdÃniyÃ. Pa¤ca dhÃtuyo siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyÃ. Dve dhÃtuyo siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. SoÊasa dhÃtuyo asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikÃ. Dve dhÃtuyo siyà saÇkiliÂÂhasaÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂhasaÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. Pannarasa dhÃtuyo avitakka-avicÃrÃ. ManodhÃtu savitakka-savicÃrÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà savitakkasavicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ. DhammadhÃtu siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakkavicÃramattà siyà avitakka-avicÃrà siyà na vattabbà savitakka-savicÃrà ti pi avitakka-vicÃramattà ti pi avitakkaavicÃrà ti pi. Dasa dhÃtuyo na vattabbà pÅtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhÃsahagatà ti pi. Pa¤ca dhÃtuyo upekhÃsahagatÃ. KÃyavi¤¤ÃïadhÃtu na pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatà na upekhÃsahagatà siyà na vattabbà sukhasahagatà ti. Dve dhÃtuyo siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatà siyà na vattabbà pÅtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhÃsahagatà ti pi. SoÊasa dhÃtuyo neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Dve dhÃtuyo siya dassanena pahÃtabbà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. SoÊasa dhÃtuyo neva dassanena na bhÃvanÃyà pahÃtabbahetukÃ. Dve dhÃtuyo siyà dassanena pahÃtabbahetukà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. SoÊasa dhÃtuyo neva ÃcayagÃminiyo na apacayagÃminiyo. Dve dhÃtuyo siyà ÃcayagÃminiyo siyà apacayagÃminiyo siyà neva ÃcayagÃminiyo na apacayagÃminiyo. SoÊasa dhÃtuyo neva sekhà nÃsekhÃ. Dve dhÃtuyo siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nÃsekhÃ. SoÊasa dhÃtuyo parittÃ. Dve dhÃtuyo siyà parittà siyà mahaggatà siyà appamÃïÃ. #<[page 092]># %<92 DhÃtuvibhaÇgo>% Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo parittÃrammaïÃ. Dve dhÃtuyo siyà parittÃrammaïà siyà mahaggatÃrammaïà siyà {appamÃïÃrammaïÃ} siyà na vattabbà parittÃrammaïà ti pi mahaggatÃrammaïà ti pi appamÃïÃrammaïà ti pi. SoÊasa dhÃtuyo majjhimÃ. Dve dhÃtuyo siyà hÅnà siyà majjhimà siyà païÅtÃ. SoÊasa dhÃtuyo aniyatÃ. Dve dhÃtuyo siyà micchattaniyatà siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo na vattabbà maggÃrammaïà ti pi maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Dve dhÃtuyo siyà maggÃrammaïà siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbà maggÃrammaïà ti pi maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Dasa dhÃtuyo siyà uppannà siyà uppÃdino na vattabbà anuppannà ti. SaddadhÃtu siyà uppannà siyà anuppannà na vattabbà uppÃdinÅti. Cha dhÃtuyo siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdiniyo. DhammadhÃtu siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdinÅ siyà na vattabbà uppannà ti pi anuppannà ti pi uppÃdinÅti pi. Sattarasa dhÃtuyo siyà atÅtà siyà anÃgatà {siyÃ} paccuppannÃ. DhammadhÃtu siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannà siyà na vattabbà atÅtà ti pi anÃgatà ti pi paccuppannà ti pi. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo paccuppannÃrammaïÃ. Dve dhÃtuyo siyà atÅtÃrammaïà siyà anÃgatÃrammaïà siyà paccuppannÃrammaïà siyà na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo siyà ajjhattÃrammaïà siyà bahiddhÃrammaïà siyà ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. Dve dhÃtuyo siyà ajjhattÃrammaïà siyà bahiddhÃrammaïà siyà ajjhattabahiddhÃrammaïà siyà na vattabbà ajjhattÃrammaïà ti pi bahiddhÃrammaïà ti pi ajjhattabahiddhÃrammaïà ti pi. RÆpadhÃtu sanidassana-sappaÂighÃ. Nava dhÃtuyo anidassana-sappaÂighÃ. AÂÂha dhÃtuyo anidassana-appaÂighÃ. Sattarasa dhÃtuyo na hetÆ. DhammadhÃtu siyà hetu siyà na hetu. SoÊasa dhÃtuyo ahetukÃ; dve dhÃtuyo siyà sahetukà siyà {ahetukÃ}. SoÊasa dhÃtuyo hetuvippayuttÃ; #<[page 093]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 93>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dve dhÃtuyo siyà hetusampayuttà siyà hetuvippayuttÃ. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti pi sahetukà ceva na ca hetÆ ti pi; manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà hetÆ ceva sahetukà {cÃti} pi, siyà sahetukà ceva na ca hetu siyà na vattabbà sahetukà ceva na ca ahetÆti; dhammadhÃtu siyà hetu ceva sahetukà ca, siyà sahetukà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà hetu ceva sahetukà cÃti pi, sahetukà ceva na ca hetÆti pi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti pi hetusampayuttà ceva na ca hetÆ ti pi. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà hetu ceva hetusampayuttà cÃti, siyà hetusampayuttà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà hetusampayuttà ceva na ca hetÆti; dhammadhÃtu siyà hetu ceva hetusampayuttà ca, siyà hetusampayuttà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà hetu ceva hetusampayuttà cÃti pi hetusampayuttà ceva na ca hetÆti pi. SoÊasa dhÃtuyo na hetu ahetukÃ; manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà na hetu sahetukà siyà na hetu ahetukÃ; dhammadhÃtu siyà na hetu sahetukà siyà na hetu ahetukà siyà na vattabbà na hetu sahetukà ti pi na hetu ahetukà ti pi. Sattarasa dhÃtuyo sappaccayÃ. DhammadhÃtu siyà sappaccayà siyà appaccayÃ. Sattarasa dhÃtuyo saÇkhatÃ; dhammadhÃtu siyà saÇkhatà siya asaÇkhatÃ. Sattarasa dhÃtuyo anidassanÃ. RÆpadhÃtu sanidassanÃ. Dasa dhÃtuyo sappaÂighÃ. AÂÂha dhÃtuyo appaÂighÃ. Dasa dhÃtuyo rÆpÃ. Satta dhÃtuyo arÆpÃ. DhammadhÃtu siyà rÆpaæ siyà arÆpaæ. SoÊasa dhÃtuyo lokiyÃ. Dve dhÃtuyo siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyÃ. Sattarasa dhÃtuyo no ÃsavÃ; dhammadhÃtu {siyÃ} Ãsavo siyà no Ãsavo. SoÊasa dhÃtuyo sÃsavÃ; dve dhÃtuyo siyà sÃsavà siyà anÃsavÃ. SoÊasa dhÃtuyo ÃsavavippayuttÃ; dve dhÃtuyo siyà Ãsavasampayuttà siyà ÃsavavippayuttÃ. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti, sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ; #<[page 094]># %<94 DhÃtuvibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà Ãsavo ceva sÃsavà cÃti, siyà sÃsavà ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca Ãsavo ti; dhammadhÃtu siyà Ãsavo ceva sÃsavà ca, siyà sÃsavà ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbà Ãsavo ceva sÃsavà cÃti pi sÃsavà ceva no ca Ãsavo ti pi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà Ãsavo ceva Ãsavasampayuttà cÃti, siyà Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavo siyà na vattabbà Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavo ti. DhammadhÃtu siyà Ãsavo ceva Ãsavasampayuttà ca, siyà Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbà Ãsavo ceva Ãsavasampayuttà cà ti pi Ãsavavippayuttà ceva no ca Ãsavo ti pi. SoÊasa dhÃtuyo Ãsavavippayutta-sÃsavÃ; dve dhÃtuyo siyà Ãsavavippayutta-sÃsavà siyà Ãsavavip{payutta}-anÃsavà siyà na vattabbà Ãsavavippayutta-sÃsavà ti pi Ãsavavippayutta-anÃsavà ti pi. Sattarasa dhÃtuyo no saæyojanÃ; dhammadhÃtu siyà saæyojanaæ siyà no saæyojanaæ. SoÊasa dhÃtuyo saæyojaniyÃ; dve dhÃtuyo {siyÃ} saæyojaniyà siyà asaæyojaniyÃ. SoÊasa dhÃtuyo saæyojanavippayuttÃ. Dve dhÃtuyo siyà saæyojanasampayuttà siyà saæyojanavippayuttÃ. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà saæyojanà ceva saæyojaniyà cÃti, saæyojaniyà ceva no ca saæyojanÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà saæyojana¤ ceva {saæyojaniyÃ} cÃti, siyà saæyojaniyà ceva no ca saæyojanaæ, siyà na vattabbà saæyojaniyà ceva no ca saæyojanan ti; dhammadhÃtu siyà saæyojana¤ ceva saæyojaniyà ca, siyà saæyojaniyà ceva no ca saæyojanaæ, siyà na vattabbà saæyojana¤ ceva saæyojaniyà cÃti pi saæyojaniyà ceva no ca saæyojanan ti pi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà saæyojanà ceva saæyojanasampayuttà cÃti pi saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanà ti pi; manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà saæyojana¤ ceva saæyojanasampayuttà cÃti siyà saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanaæ, siyà na vattabbà saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanan ti; dhammadhÃtu siyà saæyojana¤ ceva saæyojanasampayuttà ca, siyà saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanaæ siyà na vattabbà saæyojana¤ ceva saæyojanasampayuttà cÃti pi saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanan ti pi. SoÊasa dhÃtuyo saæyojanavippayutta-saæyojaniyÃ; #<[page 095]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 95>% dve dhÃtuyo siyà saæyojanavippayutta-saæyojaniyà siyà saæyojanavippayutta-asaæyojaniyà siyà na vattabbà saæyojanavippayutta-saæyojaniyà ti pi saæyojanavippayuttaasaæyojaniyà ti pi. Sattarasa dhÃtuyo no ganthà . . . pe . . . no oghà . . . no yogà . . . no nÅvaraïà . . . . . . Sattarasa dhÃtuyo no parÃmÃsÃ; dhammadhÃtu siyà parÃmÃso siyà no parÃmÃso. SoÊasa dhÃtuyo parÃmaÂÂhÃ; dve dhÃtuyo siyà parÃmaÂÂhà siyà aparÃmaÂÂhÃ. SoÊasa dhÃtuyo parÃmÃsavippayuttÃ; manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà parÃmÃsasampayuttà siyà parÃmÃsavippayuttÃ; dhammadhÃtu siyà parÃmÃsasampayuttà siyà parÃmÃsavippayuttà siyà no vattabbà parÃmÃsasampayuttà ti pi parÃmÃsavippayuttà ti pi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhà cÃti, parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃ; manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhà cÃti, siyà {parÃmaÂÂhÃ} ceva no ca parÃmÃso siyà na vattabbà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃso ti; dhammadhÃtu siyà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhà ca siyà {parÃmaÂÂhÃ} ceva no ca parÃmÃso siyà na vattabbà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhà cÃti pi, {parÃmaÂÂhÃ} ceva no ca parÃmÃso ti pi. SoÊasa dhÃtuyo parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃ; dve dhÃtuyo siyà parÃmÃsavippayutta{parÃmaÂÂhÃ} siyà parÃmÃsavippayutta-{aparÃmaÂÂhÃ} siyà na vattabbà parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhà ti pi parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà ti pi. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ; satta dhÃtuyo sÃrammaïÃ; dhammadhÃtu siyà sÃrammaïà siyà anÃrammaïÃ. EkÃdasa dhÃtuyo no cittÃ; satta dhÃtuyo cittÃ. Sattarasa dhÃtuyo acetasikÃ; dhammadhÃtu siyà cetasikà siyà acetasikÃ. Dasa dhÃtuyo cittavippayuttÃ; dhammadhÃtu siyà cittasampayuttà siyà cittavippayuttÃ; satta dhÃtuyo na vattabbà cittena sampayuttà ti pi cittena vippayuttà ti pi. Dasa dhÃtuyo cittavisaæsaÂÂhÃ; dhammadhÃtu siyà cittasaæsaÂÂhà siyà cittavisaæsaÂÂhÃ; sattadhÃtuyo na vattabbà cittena saæsatthà ti pi cittena visaæsaÂÂhà ti pi. DvÃdasa dhÃtuyo no cittasamuÂÂhÃnÃ; cha dhÃtuyo siyà cittasamuÂÂhÃnà siyà no cittasamuÂÂhÃnÃ. #<[page 096]># %<96 DhÃtuvibhaÇgo>% Sattarasa dhÃtuyo no cittasahabhuno; dhammadhÃtu siyà cittasahabhÆ siyà no cittasahabhÆ. Sattarasa dhÃtuyo no cittÃnuparivattino; dhammadhÃtu siyà cittÃnuparivatti siyà no cittÃnuparivatti. Sattarasa dhÃtuyo no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; dhammadhÃtu siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnà siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhanÃ. Sattarasa dhÃtuyo no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhuno; dhammadhÃtu siyà {cittasaæsaÂÂha}-samuÂÂhÃnÃ-sahabhÆ siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhÆ. Sattaraso dhÃtuyo no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino; dhammadhÃtu siyà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattinÅ siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattinÅ. DvÃdasa dhÃtuyo ajjhattikÃ. Cha dhÃtuyo bÃhirÃ. Nava dhÃtuyo upÃdÃ. AÂÂha dhÃtuyo no {upÃdÃ}. DhammadhÃtu siyà upÃdà siyà no upÃdÃ. Dasa dhÃtuyo upÃdiïïÃ. SaddadhÃtu anupÃdiïïÃ. Satta dhÃtuyo siyà upÃdiïïà siyà anupÃdiïïÃ. Sattarasa dhÃtuyo no upÃdÃnà . . . pe . . . Sattarasa dhÃtuyo no kilesÃ; dhammadhÃtu siyà kileso siyà no kileso. SoÊasa dhÃtuyo saÇkilesikÃ; dve dhÃtuyo siyà saÇkilesikà siyà asaÇkilesikÃ. SoÊasa dhÃtuyo asaÇkiliÂÂhÃ; dve dhÃtuyo siyà saÇkiliÂÂhà siyà asaÇkiliÂÂhÃ. SoÊasa dhÃtuyo kilesavippayuttÃ; dve dhÃtuyo siyà kilesasampayuttà siyà kilesavippayuttÃ. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà kilesà ceva saÇkilesikà cÃti, saÇkilesikà ceva no ca kilesÃ; manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà kilesà ceva saÇkilesikà cÃti, siyà saÇkilesikà ceva no ca kileso, siyà na vattabbà saÇkilesikà ceva no ca kileso ti; dhammadhÃtu siyà kileso ceva saÇkilesikà ca, siyà saÇkilesikà ceva no ca kileso siyà na vattabbà kileso ceva saÇkilesikà cÃti pi saÇkilesikà ceva no ca kileso ti pi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà kilesà ceva saÇkiliÂÂhà cÃti pi saÇkiliÂÂhà ceva no ca {kilesÃ} ti pi; manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà kileso ceva saÇkiliÂÂhà cÃti, siyà saÇkiliÂÂhà ceva no ca kileso siyà na vattabbà saÇkiliÂÂhà ceva no ca kileso ti; dhammadhÃtu siyà kileso ceva saÇkiliÂÂhà ca {siyÃ} saÇkiliÂÂhà ceva no ca kileso siyà na vattabbà kileso ceva saÇkiliÂÂhà cÃti pi saÇkiliÂÂhà ceva no ca kileso ti pi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà cÃti pi kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti pi; manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà kileso ceva kilesasampayuttà cÃti siyà kilesasampayuttà ceva no ca kileso siyà na vattabbà kilesasampayuttà ceva no ca kileso ti; #<[page 097]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 97>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dhammadhÃtu siyà kileso ceva {kilesasampayuttÃ} ca siyà kilesasampayuttà ceva no ca kileso siyà na vattabbà kileso ceva kilesasampayuttà cÃti pi kilesasampayuttà ceva no ca kileso ti pi. SoÊasa dhÃtuyo kilesavippayuttasaÇkilesikÃ. Dve dhÃtuyo siyà kilesavippayutta-saÇkilesikà siyà kilesavippayutta-asaÇkilesikà siyà na vattabbà kilesavippayutta-saÇkilesikà ti pi kilesavippayutta-asaÇkilesikà ti pi. SoÊasa dhÃtuyo na dassanena pahÃtabbÃ. Dve dhÃtuyo siyà dassanena pahÃtabbà siyà na dassanena pahÃtabbÃ. SoÊasa dhÃtuyo na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Dve dhÃtuyo siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. SoÊasa dhÃtuyo na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Dve dhÃtuyo siyà dassanena pahÃtabbahetukà siyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. SoÊasa dhÃtuyo na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Dve dhÃtuyo siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Pannarasa dhÃtuyo avitakkÃ; manovi¤¤ÃïadhÃtu savitakkÃ; dve dhÃtuyo siyà savitakkà siyà avitakkÃ. Pannarasa dhÃtuyo avicÃrÃ; manodhÃtu savicÃrÃ; dve dhÃtuyo siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. SoÊasa dhÃtuyo appÅtikÃ; dve dhÃtuyo siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. SoÊasa dhÃtuyo na pÅtisahagatÃ; dve dhÃtuyo siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. Pannarasa dhÃtuyo na sukhasahagatÃ; tisso dhÃtuyo siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ. EkÃdasa dhÃtuyo na upekhÃsahagatÃ; pa¤ca dhÃtuyo upekhÃsahagatÃ; dve dhÃtuyo siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. SoÊasa dhÃtuyo kÃmÃvacarÃ; dve dhÃtuyo siyà kÃmÃvacarà siyà na kÃmÃvacarÃ. SoÊasa dhÃtuyo na rÆpÃvacarÃ; dve dhÃtuyo siyà rÆpÃvacarà siyà na rÆpÃvacarÃ. SoÊasa dhÃtuyo na arÆpÃvacarÃ; dve dhÃtuyo siyà arÆpÃvacarà siyà na arÆpÃvacarÃ. SoÊasa dhÃtuyo pariyÃpannÃ; dve dhÃtuyo siyà pariyÃpannà {siyÃ} apariyÃpannÃ. SoÊasa dhÃtuyo aniyyÃnikÃ; dve dhÃtuyo siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ. SoÊasa dhÃtuyo aniyatÃ; dve dhÃtuyo siyà niyatà siyà aniyatÃ. SoÊasa dhÃtuyo sa-uttarÃ; dve dhÃtuyo siyà sa-uttarà siyà anuttarÃ. #<[page 098]># %<98 Pa¤hÃpucchakaæ>% SoÊasa dhÃtuyo araïÃ; dve dhÃtuyo siyà saraïà siyà araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. DHùTUVIBHA§GO SAMATTO TATIYO. #<[page 099]># %< CattÃri AriyasaccÃni 99>% IV SACCAVIBHA§GO CATTùRI ariyasaccÃni: dukkhaæ ariyasaccaæ dukkhasamudayo ariyasaccaæ dukkhanirodho ariyasaccaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ariyasaccaæ. Tattha katamaæ dukkhaæ ariyasaccaæ? JÃti pi dukkhà jarà pi dukkhà maraïam pi dukkhaæ sokaparideyadukkhadomanassupÃyÃsà pi dukkhà appiyehi sampayogo dukkho piyehi vippayogo dukkho yam p' icchaæ na labhati tam pi dukkhaæ; saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà pi dukkhÃ. Tattha katamà jÃti? Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbatti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho: ayaæ vuccati jÃti. Tattha katamà jarÃ? Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarà jÅraïatà khaï¬iccaæ pÃliccaæ valittacatà Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ paripÃko: ayaæ vuccati jarÃ. Tattha katamaæ maraïaæ? Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye cuti cavanatà bhedo antaradhÃnaæ maccu maraïaæ kÃlakiriyà khandhÃnaæ bhedo kaÊevarassa nikkhepo jÅvitindriyassa upacchedo: idaæ vuccati maraïaæ. Tattha katamo soko? ¥ativyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa sÅlavyasanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa soko socanà socitattaæ antosoko antoparisoko cetaso parijjhÃyanà domanassaæ sokasallaæ: #<[page 100]># %<100 Dukkhaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati soko. Tattha katamo paridevo? ¥Ãtivyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa sÅlavyasanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa Ãdevo paridevo Ãdevanà paridevanà Ãdevitattaæ paridevitattaæ vÃcà palÃpo vippalÃpo lÃlapo lÃlapanà lÃlapitattaæ; ayaæ vuccati paridevo. Tattha katamaæ dukkhaæ? Yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamaæ domanassaæ? Yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati domanassaæ. Tattha katamo upÃyÃso? ¥Ãtivyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa sÅlavyasanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa ÃyÃso upÃyÃso ÃyÃsitattaæ upÃyÃsitattaæ: ayaæ vuccati upÃyÃso. Tattha katamo appiyehi sampayogo dukkho? Idha yassa te honti aniÂÂhà akantà amanÃpà rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà ye và pan' assa te honti anatthakÃmà ahitakÃmà aphÃsukÃma ayogakkhemakÃmÃ, yà tehi saÇgati samÃgamo samodhÃnaæ missÅbhÃvo: ayaæ vuccati appiyehi sampayogo dukkho. Tattha katamo piyehi vippayogo dukkho? Idha yassa te honti iÂÂhà kantà manÃpà rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbÃ, ye và pan' assa te honti atthakÃmà hitakÃmà phÃsukÃmà yogakkhemakÃmÃ, mÃtà và pità và bhÃtà và bhaginÅ và mittà và amaccà và ¤ÃtisÃlohità vÃ, yà tehi asaÇgati asamÃgamo asamodhÃnaæ amissÅbhÃvo; ayaæ vuccati piyehi vippayogo dukkho. #<[page 101]># %< Dukkhasamudayo 101>% Tattha katamaæ yam p' icchaæ na labhati tam pi dukkhaæ? JÃtidhammÃnaæ sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na jÃtidhammà assÃma, na ca vata no jÃti ÃgaccheyyÃti, na kho pan' etaæ icchÃya pattabbaæ: idam pi yam p' icchaæ na labhati tam pi dukkhaæ. JarÃdhammÃnaæ sattÃnaæ . . . pe . . . vyÃdhidhammÃnaæ sattÃnaæ maraïadhammÃnaæ sattÃnaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadhammÃnaæ sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadhammà assÃma, na ca vata no {sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ} Ãgaccheyyun ti, na kho pan' etaæ icchÃya pattabbaæ: idam pi yam p' icchaæ na labhati tam pi dukkaæ. Tattha katame saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà pi dukkhÃ? SeyyathÅdaæ: rÆpÆpÃdÃnakkhandho vedanÆpÃdÃnakkhandho sa¤¤ÆpÃdÃnakkhandho saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandho vi¤¤ÃïÆpÃdÃnakkhandho: ime vuccanti saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà pi dukkhÃ. Idaæ vuccati dukkhaæ ariyasaccaæ. Tattha katamaæ dukkhasamudayo ariyasaccaæ? YÃyaæ taïhà ponobbhavikà nandirÃgasahagatà tatra tatrÃbhinandinÅ, seyyathÅdaæ: kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhÃ. Sà kho pan' esà taïhà kattha uppajjamÃnà uppajjati, kattha nivisamÃnà nivisati? Yaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Ki¤ ca loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ? Cakkhuæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotaæ . . . pe . . . ghÃnaæ . . . jivhà . . . kÃyo . . . mano loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddà . . . pe . . . gandhà . . . rasà . . . phoÂÂhabbà . . . dhammà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, #<[page 102]># %<102 Dukkhasamudayo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ettha nivisamÃnà nivisati. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotavi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . ghÃnavi¤¤Ãïaæ . . . jivhÃvi¤¤aïaæ . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ . . . manovi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Cakkhusamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotasamphasso . . . pe . . . ghÃnasamphasso . . . jivhÃsamphasso . . . kÃyasamphasso . . . manosamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Cakkhusamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, etth' esà nivisamÃnà nivisati. Sotasamphassajà vedanà . . . pe . . . ghÃnasamphassajà vedanà . . . jivhÃsamphassajà vedanà . . . kÃyasamphassajà vedanà . . . manosamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddasa¤¤Ã . . . pe . . . gandhasa¤¤Ã . . . rasasa¤¤Ã . . . phoÂÂhabbasa¤¤Ã . . . dhammasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddasa¤cetanà . . . pe . . . gandhasa¤cetanà . . . rasasa¤cetanà . . . phoÂÂhabbasa¤cetanà . . . dhammasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddataïhà . . . pe . . . gandhataïhà . . . rasataïhà . . . phoÂÂhabbataïhà . . . dhammataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha {nivisamÃna} nivisati. RÆpavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddavitakko . . . pe . . . gandhavitakko . . . rasavitakko. . . . phoÂÂhabbavitakko . . . dhammavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. #<[page 103]># %< Dukkhanirodho 103>% RÆpavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth'esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. SaddavicÃro . . . pe . . . gandhavicÃro . . . rasavicÃro . . . phoÂÂhabbavicÃro . . . dhammavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Idaæ vuccati dukkhasamudayo ariyasaccaæ. Tattha katamaæ dukkhanirodho ariyasaccaæ? Yo tassà yeva taïhÃya asesavirÃganirodho cÃgo paÂinissaggo mutti anÃlayo. Sà kho pan' esà taïhà kattha pahÅyamÃnà pahÅyati, kattha nirujjhamÃnà nirujjhati? Yaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Ki¤ ca loke piyarÆpaæ? Cakkhuæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotaæ . . . pe . . . ghÃnaæ . . . jivhà . . . kÃyo . . . mano loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth'esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddà . . . pe . . . gandhà . . . rasà . . . phoÂÂhabbà . . . dhammà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotavi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . ghÃnavi¤¤Ãïaæ . . . jivhÃvi¤¤Ãïaæ . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ . . . manovi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Cakkhusamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotasamphasso . . . pe . . . ghÃnasamphasso . . . jivhÃsamphasso . . . kÃyasamphasso . . . manosamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Cakkhusamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyÃti, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotasamphassajà vedanà . . . pe . . . ghÃnasamphassajà vedanà . . . jivhÃsamphassajà vedanà . . . kÃyasamphassajà vedanà . . . manosamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, #<[page 104]># %<104 Dukkhanirodho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddasa¤¤Ã . . . pe . . . gandhasa¤¤Ã . . . rasasa¤¤Ã . . . phoÂÂhabbasa¤¤Ã . . . dhammasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ etth'esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddasa¤cetanà . . . pe . . . gandhasa¤cetanà . . . rasasa¤cetanà . . . phoÂÂhabbasa¤cetanà . . . dhammasa¤cetanà loke piyarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddataïhà . . . pe . . . gandhataïhà . . . rasataïhà . . . phoÂÂhabbataïhà . . . dhammataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddavitakko . . . pe . . . gandhavitakko . . . rasavitakko . . . phoÂÂhabbavitakko . . . dhammavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. SaddavicÃro . . . pe . . . gandhavicÃro . . . rasavicÃro . . . phoÂÂhabbavicÃro . . . dhammavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etth' esà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Idaæ vuccati dukkhanirodho ariyasaccaæ. Tattha katamaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ariyasaccaæ? Ayam eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃ-ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Dukkhe ¤Ãïaæ dukkhasamudaye ¤Ãïaæ dukkhanirodhe ¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ: ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo? NekkhammasaÇkappo avyÃpÃdasaÇkappo avihiæsÃsaÇkappo: ayaæ vuccati sammÃsaÇkappo. #<[page 105]># %< DukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà 105>% Tattha katamà sammÃvÃcÃ? MusÃvÃdà veramaïÅ pisuïÃya vÃcÃya veramaïÅ pharusÃya vÃcÃya veramaïÅ samphappalÃpà veramaïÅ: ayaæ vuccati sammÃvÃcÃ. Tattha katamo sammÃkammanto? PÃïÃtipÃtà veramaïÅ adinnÃdÃnà veramaïÅ kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ: ayaæ vuccati sammÃkammanto. Tattha katamo sammÃ-ÃjÅvo? Idha ariyasÃvako micchÃ-ÃjÅvaæ pahÃya sammÃ-ajÅvena jÅvitaæ kappeti: ayaæ vuccati sammÃ-ÃjÅvo. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo? Idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya . . . pe . . . anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya . . . pe . . . uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃri{pÆriyÃ} chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati: ayaæ vuccati sammÃvÃyÃmo. Tattha katamà sammÃsati? Idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ vedanÃsu . . . pe . . . citte . . . pe . . . dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ: ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi? Idha bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅti-sukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; {vitakkavicÃrÃnaæ} vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ ca kÃyena paÂisaævedenti yan taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubb' eva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati: ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. #<[page 106]># %<106 AbhidhammabhÃjaniyaæ>% Idaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ariyasaccaæ. SUTTANTABHùJANIYAõ. CattÃri saccÃni dukkhaæ dukkhasamudayo dukkhanirodho dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. i. Tattha katamo dukkhasamudayo? TaïhÃ: ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ? Avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammà tÅïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni, avasesà ca sÃsavà kusalà dhammà sÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà sabba¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho? TaïhÃya pahÃnaæ: ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ; tasmiæ samaye atthaÇgiko maggo hoti; sammÃdiÂÂhi . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo? Yo takko vitakko . . . pe . . . {sammÃsaÇkappo} maggaægaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsaÇkappo. Tattha katamà sammÃvÃcÃ? Yà catÆhi vacÅduccaritehi Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto sammÃvÃcà maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃvÃcÃ. Tattha katamo sammÃkammanto? Yà tÅhi kÃyaduccaritehi Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto sammÃkammanto maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: #<[page 107]># %< AbhidhammabhÃjaniyaæ 107>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati sammÃkammanto. Tattha katamo sammÃ-ÃjÅvo? Yà micchà {ÃjÅvÃ} Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto sammÃ-ÃjÅvo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃ-ÃjÅvo. Tattha katamo {sammÃvÃyÃmo}? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃvÃyÃmo. Tattha katamà sammÃsati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati {satisambojjhaÇgo} maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati {sammÃsamÃdhi}. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. ii. Tattha katamo dukkhasamudayo? {TaïhÃ} ca avasesà ca kilesÃ: ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ? Avasesà ca akusalà dhammà tÅïi ca kusalamÆlÃni avasesà ca sÃsavà kusalà dhammà sÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà sabba¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho? TaïhÃya ca avasesÃna¤ ca kilesÃnaæ pahÃnaæ: ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. #<[page 108]># %<108 SaccavibhaÇgo>% Avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. iii. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taïhà ca avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammÃ: ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ? TÅïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni avasesà ca sÃsavà kusalà dhammà sÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà sabba¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati {dukkhaæ}. Tattha katamo dukkhanirodho? TaïhÃya ca avasesÃna¤ ca kilesÃnaæ avasesÃna¤ ca akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ: ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ? {Idha} bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà {paÂipadÃya} sampayuttÃ. iv. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taïhà ca avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammà tÅïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni: ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ? Avasesà ca sÃsavà dhammà sÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà sabba¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati dukkhaæ. #<[page 109]># %< AbhidhammabhÃjaniyaæ 109>% Tattha katamo dukkhanirodho? TaïhÃya ca avasesÃna¤ ca {kilesÃnaæ} avasesÃna¤ ca akusÃlÃnaæ dhammÃnaæ tiïïanna¤ ca kusalamÆlÃnaæ sÃsavÃnaæ pahÃnaæ: ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamo dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya {paÂhamÃya} bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. v. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taïhà ca avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà tÅïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni avasesà ca sÃsavà kusalà dhammÃ: ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ? SÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà sabba¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho? TaïhÃya ca avasesÃna¤ca kilesÃnaæ avasesÃna¤ ca akusalÃnaæ dhammÃnaæ tiïïanna¤ ca kusalamÆlÃnaæ sÃsavÃnaæ avasesÃna¤ ca sÃsavÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ: ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo hoti: {sammÃdiÂÂhi} . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà {paÂipadÃya} sampayuttÃ. #<[page 110]># %<110 SaccavibhaÇgo>% vi. CattÃri saccÃni: dukkhaæ dukkhasamudayo dukkhanirodho dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Tattha katamo dukkhasamudayo? TaïhÃ: ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ? Avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammà tÅïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni avasesà ca sÃsavà kusalà dhammà sÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà sabba¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho? TaïhÃya pahÃnaæ: ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamo dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye pa¤caÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃyÃmo sammÃsati {sammÃsamÃdhi}. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaægaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo? Yo takko vitakko saÇkappo . . . pe . . . maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsaÇkappo. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃvÃyÃmo. Tattha katamà sammÃsati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttà . . . pe . . . #<[page 111]># %< AbhidhammabhÃjaniyaæ 111>% vii. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taïhà ca {avasesÃ} ca kilesà avasesà ca akusalà dhammà tÅïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni avasesà ca sÃsavà kusalà dhammÃ: ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ? SÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà sabba¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho? TaïhÃya ca avasesÃna¤ ca kilesÃnaæ avasesÃna¤ ca akusalÃnaæ dhammÃnaæ tiïïanna¤ ca kusalamÆlÃnaæ sÃsavÃnaæ avasesÃna¤ ca sÃsavÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ: ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye pa¤caÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. viii. CattÃri saccÃni; dukkhaæ dukkhasamudayo {dukkhanirodho} dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Tattha katamo dukkhasamudayo? TaïhÃ: ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ? Avasesà ca {kilesÃ} avasesà ca akusalà dhammà tÅïi ca kusalamÆlÃni {sÃsavÃni} avasesà ca sÃsavà kusalà dhammà sÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà sabba¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho? TaïhÃya pahÃnaæ: ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ? Idha {bhikkhu} yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya pattiyÃ, #<[page 112]># %<112 SaccavibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà . . . pe . . . i. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taïhà ca avasesà ca kilesà avasesà akusalà dhammà tÅïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni avasesà ca sÃsavà kusalà dhammÃ: ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ? SÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà sabba¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho? TaïhÃya ca avasesÃna¤ ca kilesÃnaæ avasesÃna¤ ca akusalÃnaæ dhammÃnaæ tiïïanna¤ ca kusalamÆlÃnaæ sÃsavÃnaæ avasesÃna¤ ca sÃsavÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ: ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà {pattiyÃ} vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti . . . pe . . .: ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ. CattÃri ariyasaccÃni: dukkhaæ ariyasaccaæ dukkhanirodho ariyasaccaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ariyasaccaæ. Catunnaæ {ariyasaccÃnaæ} kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïÃ, kati araïÃ? Samudayasaccaæ akusalaæ; maggasaccaæ kusalaæ; nirodhasaccaæ avyÃkataæ; dukkhasaccaæ siyà kusalaæ siyà akusalaæ siyà avyÃkataæ. Dve saccà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ; #<[page 113]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 113>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nirodhasaccaæ na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi; dukkhasaccaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi. Dve saccà vipÃkadhammadhammÃ; nirodhasaccaæ nevavipÃka-na-vipÃkadhammadhammaæ; dukkhasaccaæ siyà vipÃkaæ siyà vipÃkadhammadhammaæ siyà neva-vipÃ{ka-na}-vipÃkadhammadhammaæ. Samudayasaccaæ anupÃdiïïupÃdÃniyaæ: dve saccà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ; dukkhasaccaæ siyà upÃdiïïupÃdÃniyaæ siyà anupÃdiïïupÃdÃniyaæ. Samudayasaccaæ saÇkiliÂÂha-saÇkilesikaæ; dve saccà asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ; dukkhasaccaæ siyà saÇkiliÂÂhasaÇkilesikaæ siyà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikaæ. Samudayasaccaæ savitakka-savicÃraæ; nirodhasaccaæ avitakka-avicÃraæ; maggasaccaæ siyà savitakka-savicÃraæ siyà avitakka-vicÃramattaæ siyà avitakka-avicÃraæ; dukkhasaccaæ siyà savitakka-savicÃraæ siyà avitakka-vicÃramattaæ siyà avitakka-avicÃraæ siyà na vattabbaæ savitakkasavicÃran ti pi avitakka-vicÃramattan ti pi avitakkaavicÃran ti pi. Dve saccà siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ; nirodhasaccaæ na vattabbaæ pÅtisahagatan ti pi sukhasahagatan ti pi upekhÃsahagatan ti pi; dukkhasaccaæ siyà pÅtisahagataæ siyà sukhasahagataæ siyà upekhÃsahagataæ siyà na vattabbaæ pÅtisahagatan ti pi sukhasahagatan ti pi upekhÃsahagatan ti pi. Dve saccà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; samudayasaccaæ siyà dassanena pahÃtabbaæ siyà bhÃvanÃya pahÃtabbaæ; dukkhasaccaæ siyà dassanena pahÃtabbaæ siyà bhÃvanÃya pahÃtabbaæ siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbaæ. Dve {saccÃ} neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ; samudayasaccaæ siyà dassanena pahÃtabbahetukaæ siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukaæ; dukkhasaccaæ siyà dassanena pahÃtabbahetukaæ siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukaæ siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukaæ. Samudayasaccaæ ÃcayagÃmi; maggasaccaæ {apacayagÃmi}; #<[page 114]># %<114 SaccavibhaÇgo>% nirodhasaccaæ neva ÃcayagÃmi na apacayagÃmi; dukkhasaccaæ siyà ÃcayagÃmi siyà neva ÃcayagÃmi na apacayagÃmi. Maggasaccaæ sekhaæ; tÅïi saccà neva sekhà nÃsekhÃ. Samudayasaccaæ parittaæ; dve saccà appamÃïÃ; dukkhasaccaæ siyà parittaæ siyà mahaggataæ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ; maggasaccaæ appamÃïÃrammaïaæ; samudayasaccaæ siyà parittÃrammaïaæ siyà mahaggatÃrammaïaæ na appamÃïÃrammaïaæ siyà na vattabbaæ parittÃrammaïan ti pi mahaggatÃrammaïan ti pi; dukkhasaccaæ siyà parittÃrammaïaæ siyà mahaggatÃrammaïaæ siyà appamÃïÃrammaïaæ siyà na vattabbaæ parittÃrammaïan ti pi mahaggatÃrammaïan ti pi appamÃïÃrammaïan ti pi. Samudayasaccaæ hÅnaæ; dve saccà païÅtÃ; dukkhasaccaæ siyà hÅnaæ siyà majjhimaæ. Nirodhasaccaæ aniyataæ; maggasaccaæ sammattaniyataæ; dve saccà siyà micchattaniyatà siyà aniyatÃ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ; samudayasaccaæ na vattabbaæ maggÃrammaïan ti pi maggahetukan ti pi maggÃdhipatÅti pi; maggasaccaæ na maggÃrammaïaæ siyà maggahetukaæ siyà maggÃdhipati siyà na vattabbaæ maggahetukan ti pi maggÃdhipatÅti pi; dukkhasaccaæ siyà maggÃrammaïaæ na maggahetukaæ, siyà maggÃdhipati siyà na vattabbaæ maggÃrammaïan ti pi maggÃdhipatÅti pi. Dve saccà siyà uppannà siyà anuppannà na vattabbà uppÃdino ti; nirodhasaccaæ na vattabbaæ uppannan ti pi anuppannan ti pi uppÃdÅti pi; dukkhasaccaæ siyà uppannaæ siyà anuppannaæ siyà uppÃdi. TÅïi saccà siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ; nirodhasaccaæ na vattabbaæ atÅtan ti pi anÃgatan ti pi paccuppannan ti pi. Nirodhasaccaæ {anÃrammaïaæ}; maggasaccaæ na vattabbaæ atÅtÃrammaïan ti pi anÃgatÃrammaïan ti pi paccuppannÃrammaïan ti pi; dve saccà siyà atÅtÃrammaïà siyà anÃgatÃrammaïà siyà paccuppannÃrammaïà siyà na vattabbaæ atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. #<[page 115]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 115>% Nirodhasaccaæ bahiddhÃ; tÅïi saccà siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ; maggasaccaæ bahiddhÃrammaïaæ; samudayasaccaæ siyà ajjhattÃrammaïaæ siyà bahiddhÃrammaïaæ siyà ajjhattabahiddhÃrammaïaæ; dukkhasaccaæ siyà ajjhattÃrammaïaæ siyà bahiddhÃrammaïaæ siyà ajjhattabahiddhÃrammaïaæ siyà na vattabbaæ ajjhattÃrammaïan ti pi bahiddhÃrammaïan ti pi ajjhattabahiddhÃrammaïan ti pi. TÅïi saccà anidassana-appaÂighÃ; dukkhasaccaæ siyà sanidassana-sappaÂighaæ siyà anidassana-sappaÂighaæ siyà anidassana-appaÂighaæ. Samudayasaccaæ hetu; nirodhasaccaæ na hetu; dve saccà siyà hetÆ siyà na hetÆ. Dve saccà sahetukÃ; nirodhasaccaæ ahetukaæ; dukkhasaccaæ siyà sahetukaæ siyà ahetukaæ. Dve saccà hetusampayuttÃ; nirodhasaccaæ hetuvippayuttaæ; dukkhasaccaæ siyà hetusampayuttaæ siyà hetuvippayuttaæ. Samudayasaccaæ hetu ceva sahetuka¤ ca; nirodhasaccaæ na vattabbaæ hetu ceva sahetuka¤ cÃti pi sahetuka¤ ceva na ca hetÆti pi; maggasaccaæ siyà hetu ceva sahetuka¤ ca siyà sahetuka¤ ceva na ca hetu; dukkhasaccaæ siyà hetu ceva sahetuka¤ ca siyà sahetuka¤ ceva na ca hetu siyà na vattabbaæ hetu ceva sahetuka¤ cÃti pi sahetuka¤ ceva na ca hetÆti pi; samudayasaccaæ hetu ceva hetusampayutta¤ ca; nirodhasaccaæ na vattabbaæ hetu ceva hetusampayutta¤ cÃti pi hetusampayutta¤ ceva na ca hetÆti pi; maggasaccaæ siyà hetu ceva hetusampayutta¤ ca siyà hetusampayutta¤ ceva na ca hetu; dukkhasaccaæ siyà hetu ceva hetusampayutta¤ ca siyà hetusampayutta¤ ceva na ca hetu siyà na vattabbaæ hetu ceva hetusampayutta¤ cÃti pi hetusampayutta¤ ceva na ca hetÆti pi. Nirodhasaccaæ na hetu ahetukaæ; samudayasaccaæ na vattabbaæ na hetu sahetukan ti pi na hetu ahetukan ti pi; maggasaccaæ siyà na hetu sahetukaæ siyà na vattabbaæ na hetu sahetukan ti; dukkhasaccaæ siyà na hetu sahetukaæ siyà na hetu ahetukaæ siyà na vattabbaæ na hetu sahetukan ti pi na hetu ahetukan ti pi. #<[page 116]># %<116 SaccavibhaÇgo>% TÅïi saccà sappaccayÃ; nirodhasaccaæ appaccayaæ. TÅïi saccà saÇkhatÃ; nirodhasaccaæ asaÇkhataæ. TÅïi saccà anidassanÃ; dukkhasaccaæ siyà sanidassanaæ siyà anidassanaæ. TÅïi saccà appaÂighÃ; dukkhasaccaæ siyà sappaÂighaæ siyà appaÂighaæ. TÅïi saccà rÆpÃ; dukkhasaccaæ siyà rÆpaæ siyà arÆpaæ. Dve saccà lokiyÃ; dve saccà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. Samudayasaccaæ Ãsavo; dve saccà no ÃsavÃ; dukkhasaccaæ siyà Ãsavo siyà no Ãsavo. Dve saccà sÃsavÃ; dve saccà anÃsavÃ. Samudayasaccaæ Ãsavasampayuttaæ; dve saccà ÃsavavippayuttÃ; dukkhasaccaæ siyà Ãsavasampayuttaæ siyà Ãsavavippayuttaæ. Samudayasaccaæ Ãsavo ceva sÃsava¤ ca; dve saccà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti pi sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti pi; dukkhasaccaæ siyà Ãsavo ceva sÃsava¤ ca siyà sÃsava¤ ceva no ca Ãsavo. Samudayasaccaæ Ãsavo ceva Ãsavasampayutta¤ ca; dve saccà na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; dukkhasaccaæ siyà Ãsavo ceva Ãsavasampayutta¤ ca siyà Ãsavasampayutta¤ ceva no ca Ãsavo siyà na vattabbaæ Ãsavo ceva Ãsavasampayutta¤ cÃti pi Ãsavasampayutta¤ ceva no ca Ãsavo ti pi. Dve saccà Ãsavavippayutta-anÃsavÃ; samudayasaccaæ na vattabbaæ Ãsavavippayutta-sÃsavan ti pi Ãsavavippayutta-anÃsavan ti pi; dukkhasaccaæ siyà Ãsavavippayutta-sÃsavaæ siyà na vattabbaæ ÃsavavippayuttasÃsavan ti pi Ãsavavippayutta-anÃsavan ti pi. Samudayasaccaæ saæyojanaæ; dve saccà no saæyojanÃ; dukkhasaccaæ siyà saæyojanaæ siyà no saæyojanaæ. Dve saccà saæyojaniyÃ; dve saccà asaæyojaniyÃ. Samudayasaccaæ saæyojanasampayuttaæ; dve saccà saæyojanavippayuttÃ; dukkhasaccaæ siyà saæyojanasampayuttaæ siyà saæyojanavippayuttaæ. Samudayasaccaæ saæyojana¤ ceva saæyojaniya¤ ca; dve saccà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojaniyà cÃti pi saæyojaniyà ceva no ca saæyojanà ti pi; dukkhasaccaæ siyà saæyojana¤ ceva saæyojaniya¤ ca siyà saæyojaniya¤ ceva no ca saæyojanaæ. Samudayasaccaæ saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutta¤ ca; dve saccà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojanasampayuttà cÃti pi saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanà ti pi; #<[page 117]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 117>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dukkhasaccaæ siyà saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutta¤ ca siyà saæyojanasampayutta¤ ceva no ca saæyojanaæ siyà na vattabbaæ saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutta¤ cÃti pi saæyojanasampayutta¤ ceva no ca saæyojanan ti pi. Dve saccà saæyojanavippayutta-asaæyojaniyÃ; samudayasaccaæ na vattabbaæ saæyojanavippayutta-saæyojaniyan ti pi. Saæyojanavippayutta-asaæyojaniyan ti pi; dukkhasaccaæ siyà saæyojanavippayutta-saæyojaniyaæ siyà na vattabbaæ saæyojanavippayutta-saæyojaniyan ti pi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyan ti pi. Samudayasaccaæ gantho; dve saccà no ganthÃ; dukkhasaccaæ siyà gantho siyà no gantho. Dve saccà ganthaniyÃ; dve saccà aganthaniyÃ. Dve saccà ganthavippayuttÃ; dve saccà siyà ganthasampayuttà siyà ganthavippayuttÃ. Samudayasaccaæ gantho ceva ganthaniya¤ ca; dve saccà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà cÃti pi ganthaniyà ceva no ca ganthà ti pi; dukkhasaccaæ siyà gantho ceva ganthaniya¤ ca siyà ganthaniya¤ ceva no ca gantho. Samudayasaccaæ gantho ceva ganthasampayutta¤ ca siyà na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayutta¤ cÃti; dve saccà na vattabbà gantho ceva ganthasampayuttà cÃti pi ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti pi; dukkhasaccaæ siyà gantho ceva ganthasampayutta¤ ca siyà ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho siyà na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayutta¤ cÃti pi ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho ti pi. Dve saccà ganthavippayutta-aganthaniyÃ; dve saccà siyà ganthavippayutta-ganthaniyà siyà na vattabbà ganthavippayutta-ganthaniyà ti pi siyà ganthavippayutta-aganthaniyà ti pi. Samudayasaccaæ ogho . . . pe . . . yogo . . . pe . . . nÅvaraïaæ; dve saccà no nÅvaraïÃ; dukkhasaccaæ siyà nÅvaraïaæ siyà no nÅvaraïaæ. Dve saccà nÅvaraïiyÃ; dve saccà anÅvaraïiyÃ. Samudayasaccaæ nÅvaraïasampayuttaæ; dve saccà nÅvaraïavippayuttÃ; dukkhasaccaæ siyà {nÅvaraïasampayuttaæ} siyà nÅvaraïavippayuttaæ. Samudayasaccaæ nÅvaraïa¤ ceva {nÅvaraïiya¤} ca; #<[page 118]># %<118 SaccavibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dve saccà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïiyà cÃti pi nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïà ti pi; dukkhasaccaæ siyà nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïiya¤ ca siyà {nÅvaraïiya¤} ceva no ca nÅvaraïaæ. Samudayasaccaæ nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutta¤ ca; dve saccà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïasampayuttà cÃti pi nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïà ti pi; dukkhasaccaæ siyà nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutta¤ ca siyà nÅvaraïasampayutta¤ ceva no ca nÅvaraïaæ siyà na vattabbaæ nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutta¤ cÃti pi nÅvaraïasampayutta¤ ceva no ca nÅvaraïan ti pi. Dve saccà nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyÃ; samudayasaccaæ na vattabbaæ nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyan ti pi nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyan ti pi; dukkhasaccaæ siyà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyaæ siyà na vattabbaæ nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyan ti pi nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyan ti pi. TÅïi saccà no parÃmÃsÃ; dukkhasaccaæ siyà parÃmÃso siyà no parÃmÃso. Dve saccà parÃmaÂÂhÃ; dve saccà aparÃmaÂÂhÃ. Dve saccà parÃmÃsavippayuttÃ; samudayasaccaæ siyà parÃmÃsasampayuttaæ siyà parÃmÃsavippayuttaæ; dukkhasaccaæ siyà parÃmÃsasampayuttaæ siyà parÃmÃsavippayuttaæ siyà na vattabbaæ {parÃmÃsasampayuttan} ti pi parÃmÃsavippayuttan ti pi. Samudayasaccaæ na vattabbaæ parÃmÃso ceva parÃmaÂÂha¤ cÃti, parÃmaÂÂha¤ ceva no ca parÃmÃso; dve saccà na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhà cÃti pi parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsà ti pi; dukkhasaccaæ siyà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂha¤ ca siyà parÃmaÂÂha¤ ceva no ca parÃmÃso. Dve saccà parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhÃ; dve saccà siyà parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhà siyà na vattabbà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhà ti pi parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà ti pi. Dve saccà sÃrammaïÃ; nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ; dukkhasaccaæ siyà sÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. TÅïi saccà no cittÃ; dukkhasaccaæ siyà cittaæ siyà no cittaæ. Dve saccà cetasikÃ; nirodhasaccaæ acetasikaæ; dukkhasaccaæ siyà cetasikaæ siyà acetasikaæ. Dve saccà cittasampayuttÃ; #<[page 119]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 119>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nirodhasaccaæ cittavippayuttaæ; dukkhasaccaæ siyà cittasampayuttaæ siyà cittavippayuttaæ siyà na vattabbaæ cittena sampayuttan ti pi cittena vippayuttan ti pi. Dve saccà cittasaæsaÂÂhÃ; nirodhasaccaæ cittavisaæsaÂÂhaæ; dukkhasaccaæ siyà cittasaæsaÂÂhaæ siyà cittavisaæsaÂÂhaæ siyà na vattabbaæ cittena saæsaÂÂhan ti pi cittena visaæsaÂÂhan ti pi. Dve saccà cittasamuÂÂhÃnÃ; nirodhasaccaæ no cittasamuÂÂhÃnaæ; dukkhasaccaæ siyà cittasamuÂÂhÃnaæ siyà no cittasamuÂÂhÃnaæ. Dve saccà cittasahabhuno; nirodhasaccaæ no {cittasahabhÆ}; dukkhasaccaæ siyà cittasahabhu siyà no {cittasahabhÆ}. Dve saccà cittÃnuparivattino; nirodhasaccaæ no cittÃnuparivatti; dukkhasaccaæ siyà cittÃnuparivatti siyà no cittÃnuparivatti. Dve saccà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ; nirodhasaccaæ no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnaæ; dukkhasaccaæ siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnaæ siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnaæ. Dve saccà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhuno; nirodhasaccaæ no cittasaæsaÂÂha- samuÂÂhÃna-{sahabhÆ}; dukkhasaccaæ siyà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-{sahabhÆ} siyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃna-{sahabhÆ}. Dve saccà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino, nirodhasaccaæ no cittasaæsaÂÂha-samuÂ{ÂhÃnÃnuparivatti}; dukkhasaccaæ siyà cittasaæsaÂÂha-{samuÂÂhÃnÃnuparivatti} siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivatti. TÅïi saccà bÃhirÃ; dukkhasaccaæ siyà ajjhattikaæ siyà bÃhiraæ. TÅïi saccà no upÃdÃ; dukkhasaccaæ siyà upÃdà siyà no upÃdÃ. TÅïi saccà anupÃdiïïÃ; dukkhasaccaæ siyà upÃdiïïaæ siyà anupÃdiïïaæ. Samudayasaccaæ upÃdÃnaæ; dve saccà no upÃdÃnÃ; dukkhasaccaæ siyà upÃdÃnaæ siyà no upÃdÃnaæ. Dve saccà upÃdÃniyÃ; dve saccà anupÃdÃniyÃ. Dve saccà upÃdÃnavippayuttÃ; dve saccà siyà upÃdÃnasampayuttà siyà upÃdÃnavippayuttÃ. Samudayasaccaæ upÃdÃna¤ ceva upÃdÃniya¤ ca; dve saccà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyà cÃti pi upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnà ti pi; dukkhasaccaæ siyà upÃdÃna¤ ceva upÃdÃniya¤ ca siyà upÃdÃniya¤ ceva no ca upÃdÃnaæ. Samudayasaccaæ siyà upÃdÃna¤ ceva upÃdÃnasampayutta¤ ca siyà na vattabbaæ upÃdÃna¤ ceva upÃdÃnasampayutta¤ cÃti; #<[page 120]># %<120 SaccavibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dve saccà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayuttà cÃti pi {upÃdÃnasampayuttÃ} ceva no ca upÃdÃnà ti pi; dukkhasaccaæ siyà upÃdÃna¤ ceva upÃdÃnasampayutta¤ ca siyà upÃdÃnasampayutta¤ ceva no ca upÃdÃnaæ siyà na vattabbaæ upÃdÃna¤ ceva upÃdÃnasampayutta¤ cÃti pi upÃdÃnasampayutta¤ ceva no ca upÃdÃnan ti pi. Dve saccà upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyÃ; dve saccà siyà upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyà siyà na vattabbà upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyà ti pi upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyà ti pi. Samudayasaccaæ kileso; dve saccà no kilesÃ; dukkhasaccaæ siyà kileso siyà no kileso. Dve saccà saÇkilesikÃ; dve saccà asaÇkilesikÃ. Samudayasaccaæ saÇkiliÂÂhaæ; dve saccà asaÇkiliÂÂhÃ; dukkhasaccaæ siyà saÇkiliÂÂhaæ siyà asaÇkiliÂÂhaæ. Samudayasaccaæ kilesasampayuttaæ; dve saccà kilesasampayuttÃ; dukkhasaccaæ siyà kilesasampayuttaæ siyà kilesavippayuttaæ. Samudayasaccaæ kileso ceva saÇkilesika¤ ca; dve saccà na vattabbà kilesà ceva saÇkilesikà cÃti pi saÇkilesikà ceva no ca kilesà ti pi; dukkhasaccaæ siyà kileso ceva saÇkilesika¤ ca siyà saÇkilesika¤ ceva no ca kileso. Samudayasaccaæ kileso ceva saÇkiliÂÂha¤ ca; dve saccà na vattabbà kilesà ceva saÇkiliÂÂhà cÃti pi saÇkiliÂÂhà ceva no ca kilesà ti pi; dukkhasaccaæ siyà kileso ceva saÇkiliÂÂha¤ ca siyà saÇkiliÂÂha¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kileso ceva saÇkiliÂÂha¤ cÃti pi saÇkiliÂÂha¤ ceva no ca kileso ti pi. Samudayasaccaæ kileso ceva kilesasampayutta¤ ca; dve saccà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà cÃti pi kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti pi; dukkhasaccaæ siyà kileso ceva kilesasampayutta¤ ca siyà kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso siyà na vattabaæ kileso ceva kilesasampayutta¤ cÃti pi kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso ti pi. Dve saccà kilesavippayutta-asaÇkilesikÃ; samudayasaccaæ na vattabbaæ kilesavippayutta-saÇkilesikan ti pi kilesavippayutta-asaÇkilesikan ti pi; dukkhasaccaæ siyà kilesavippayutta-saÇkilesikaæ siyà na vattabbaæ kilesavippayutta-saÇkilesikan ti pi kilesavippayutta-asaÇkilesikan ti pi. #<[page 121]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 121>% Dve saccà na dassanena pahÃtabbÃ; dve saccà siyà dassanena pahÃtabbà siyà na dassanena pahÃtabbÃ. Dve saccà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; dve saccà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Dve saccà na dassanena pahÃtabbahetukÃ; dve saccà siyà dassanena pahÃtabbahetukà siyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Dve saccà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ; dve saccà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. {Samudayasaccaæ} savitakkaæ; nirodhasaccaæ avitakkaæ; dve saccà siyà savitakkà siyà avitakkÃ. Samudayasaccaæ savicÃraæ; nirodhasaccaæ avicÃraæ; dve saccà siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. Nirodhasaccaæ appÅtikaæ: tÅïi saccà siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. Nirodhasaccaæ na pÅtisahagataæ; tÅïi saccà siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. Nirodhasaccaæ na sukhasahagataæ; tÅïi saccà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ. Nirodhasaccaæ na upekhÃsahagataæ; tÅïi saccà siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. Samudayasaccaæ kÃmÃvacaraæ; dve saccà na kÃmÃvacarÃ; dukkhasaccaæ siyà kÃmÃvacaraæ siyà na kÃmÃvacaraæ. TÅïi saccà rÆpÃvacarÃ; dukkhasaccaæ siyà rÆpÃvacaraæ siyà na rÆpÃvacaraæ. TÅïi saccà na arÆpÃvacarÃ; dukkhasaccaæ siyà arÆpÃvacaraæ siyà na arÆpÃvacaraæ. Dve saccà pariyÃpannÃ; dve saccà apariyÃpannÃ. Maggasaccaæ niyyÃnikaæ; tÅïi saccà aniyyÃnikÃ. Maggasaccaæ niyataæ; nirodhasaccaæ aniyataæ; dve saccà siyà niyatà siyà aniyatÃ. Dve saccà sa-uttarÃ; dve saccà anuttarÃ. Samudayasaccaæ saraïaæ; dve saccà araïÃ; dukkhasaccaæ siyà saraïaæ siyà araïan ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. SACCAVIBHA§GO SAMATTO CATUTTHO.3 #<[page 122]># %<122 BÃvÅsatindriyÃni>% V. INDRIYAVIBHA§GO. BùVýSATINDRIYùNI: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ purisindriyaæ jÅvitindriyaæ sukhindriyaæ dukkhindriyaæ somanassindriyaæ domanassindriyaæ upekhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ. Tattha katamaæ cakkhundriyaæ? Yaæ cakkhuæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo . . . pe . . . su¤¤o gÃmo p' eso: idaæ vuccati cakkhundriyaæ. Tattha katamaæ sotindriyaæ . . . ghÃnindriyaæ . . . jivhindriyaæ . . . kÃyindriyaæ? Yo kÃyo catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo . . . pe . . . su¤¤o gÃmo p' eso: idaæ vuccati kÃyindriyaæ. Tattha katamaæ manindriyaæ? Ekavidhena manindriyaæ: phassasampayuttaæ . . . pe . . . evaæ bahuvidhena manindriyaæ. Idaæ vuccati manindriyaæ. Tattha katamaæ itthindriyaæ? Itthiyà itthiliÇgaæ itthinimittaæ itthikuttaæ itthÃkappo itthittaæ itthibhÃvo: idaæ vuccati itthindriyaæ. Tattha katamaæ purisindriyaæ? Purisassa purisaliÇgaæ purisanimittaæ purisakuttaæ purisÃkappo purisattaæ purisabhÃvo: #<[page 123]># %< BÃvÅsatindriyÃni 123>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaæ vuccati purisindriyaæ. Tattha katamaæ jÅvitindriyaæ? Duvidhena jÅvitindriyaæ: atthi rÆpaæ jÅvitindriyaæ, atthi arÆpaæ jÅvitindriyaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ jÅvitindriyaæ? Yo tesaæ rÆpÅnaæ dhammÃnaæ Ãyu Âhiti yapanà yÃpanà iriyanà vattanà pÃlanà jÅvitaæ jÅvitindriyaæ: idaæ vuccati rÆpaæ jÅvitindriyaæ. Tattha katamaæ arÆpaæ jÅvitindriyaæ? Yo tesaæ arÆpÅnaæ dhammÃnaæ Ãyu Âhiti yapanà yÃpanà iriyanà vattanà pÃlanà jÅvitaæ jÅvitindriyaæ: idaæ vuccati arÆpaæ jÅvitindriyaæ. Tattha katamaæ sukhindriyaæ? Yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: idaæ vuccati sukhindriyaæ. Tattha katamaæ dukkhindriyaæ? Yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati dukkhindriyaæ. Tattha katamaæ somanassindriyaæ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: idaæ vuccati somanassindriyaæ. Tattha katamaæ domanassindriyaæ? Yo cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati domanassindriyaæ. Tattha katamaæ upekhindriyaæ? Yaæ cetasikaæ neva-sÃtaæ-nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ: idaæ vuccati upekhindriyaæ. Tattha katamaæ {saddhindriyaæ}? Yà saddhà saddahanà okappanà abhippasÃdo saddhà saddhindriyaæ saddhÃbalaæ: idaæ vuccati saddhindriyaæ. Tattha katamaæ viriyindriyaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho nikkamo parakkamo uyyÃmo vÃyÃmo ussÃho ussoÊhi thÃmo dhiti asithilaparakkamatà anikkhittachandatà anikkhittadhuratà dhurasampaggÃho viriyaæ viriyindriyaæ viriyabalaæ sammÃvÃyÃmo: #<[page 124]># %<124 BÃvÅsatindriyÃni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaæ vuccati viriyindriyaæ. Tattha katamaæ satindriyaæ? Yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asamussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati: idaæ vuccati satindriyaæ. Tattha katamaæ samÃdhindriyaæ? Yà cittassa Âhiti saïÂhiti aviÂÂhiti avisÃhÃro avikkhepo avisÃhaÂamÃnasatà samatho samÃdhindriyaæ samÃdhibalaæ sammÃsamÃdhi: idaæ vuccati samÃdhindriyaæ. Tattha katamaæ pa¤¤indriyaæ? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati pa¤¤indriyaæ. Tattha katamaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ? Ya tesaæ dhammÃnaæ a¤¤ÃtÃnaæ adiÂÂhÃnaæ appattÃnaæ aviditÃnaæ asacchikatÃnaæ sacchikiriyÃya pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ. Tattha katamaæ a¤¤indriyaæ? Yà tesaæ dhammÃnaæ ¤ÃtÃnaæ diÂÂhÃnaæ pattÃnaæ viditÃnaæ sacchikatÃnaæ sacchikiriyÃya pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati a¤¤indriyaæ. Tattha katamaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ? Yà tesaæ a¤¤ÃtÃvÅnaæ dhammÃnaæ a¤¤Ã pa¤¤Ã pajÃnana . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati a¤¤ÃtÃvindriyaæ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ.6 BÃvÅsatindriyÃni: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ purisindriyaæ jÅvitindriyaæ sukhindriyaæ dukkhindriyaæ somanassindriyaæ domanassindriyaæ upekhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ. #<[page 125]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 125>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ BÃvÅsatindriyÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? Dasindriyà avyÃkatÃ. Domanassindriyaæ akusalaæ. {Ana¤¤ÃtanassÃmÅtindriyaæ} kusalaæ. CattÃrindriyà siyà kusalà siyà avyÃkatÃ. Cha indriyà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. DvÃdasindriyà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi. Cha indriyà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. TÅïindriyà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. JÅvitindriyaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi. Sattindriyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. TÅïindriyà vipÃkÃ. Dvindriyà vipÃkadhammadhammÃ. A¤¤indriyaæ siyà vipÃkaæ siyà vipÃkadhammadhammaæ. Navindriyà siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Navindriyà upÃdiïïupÃdÃniyÃ. Domanassindriyaæ anupÃdiïïupÃdÃniyaæ. TÅïindriyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Navindriyà siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Navindriyà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikÃ. Domanassindriyaæ saÇkiliÂÂha-saÇkilesikaæ. TÅïindriyà asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. TÅïindriyà siyà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. Cha indriyà siyà saÇkiliÂÂhasaÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂhaasaÇkilesikÃ. Navindriyà avitakka-avicÃrÃ. Domanassindriyaæ savitakka-savicÃraæ. Upekhindriyaæ siyà savitakka-savicÃraæ siyà avitakka-avicÃraæ. EkÃdasindriyà siyà savitakkasavicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ. EkÃdasindriyà na vattabbà pÅtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhÃsahagatà ti pi. Somanassindriyaæ siyà pÅtisahagataæ, na sukhasahagataæ na upekhÃsahagataæ siyà na vattabbaæ pÅtisahagatan ti. #<[page 126]># %<126 IndriyavibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Cha indriyà siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ. CattÃrindriyà siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatà siyà na vattabbà pÅtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhÃsahagatà ti pi. Païïarasindriyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Domanassindriyaæ siyà dassanena pahÃtabbaæ siyà bhÃvanÃya pahÃtabbaæ. Cha indriyà siyà dassanena pahÃtabbà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Païïarasindriyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Domanassindriyaæ siyà dassanena pahÃtabbahetukaæ siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukaæ. Cha indriyà siyà dassanena pahÃtabbahetukà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Dasindriyà neva ÃcayagÃmino na apacayagÃmino. Domanassindriyaæ ÃcayagÃmi. Ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ apacayagÃmi. A¤¤indriyaæ siyà apacayagÃmi siyà neva ÃcayagÃmi na apacayagÃmi. Navindriyà siyà ÃcayagÃmino siyà apacayagÃmino siyà neva ÃcayagÃmino na apacayagÃmino. Dasindriyà neva sekhà nasekhÃ. Dvindriyà sekhÃ. A¤¤ÃtÃvindriyaæ asekhaæ. Navindriyà siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nasekhÃ. Dasindriyà parittÃ. TÅïindriyà appamÃïÃ. Navindriyà siyà parittà siyà mahaggatà siyà appamÃïÃ. Sattindriyà anÃrammaïÃ. Dvindriyà parittÃrammaïÃ. TÅïindriyà appamÃïÃrammaïÃ. Domanassindriyaæ siyà parittÃrammaïaæ siyà mahaggatÃrammaïaæ na appamÃïÃrammaïaæ siyà na vattabbaæ parittÃrammaïan ti pi mahaggatÃrammaïan ti pi. Navindriyà siyà parittÃrammaïà siyà mahaggatÃrammaïà siyà appamÃïÃrammaïà siyà na vattabbà parittÃrammaïà ti pi mahaggatÃrammaïà ti pi appamÃïÃrammaïà ti pi. Navindriyà majjhimÃ. Domanassindriyaæ hÅnaæ. TÅïindriyà païÅtÃ. TÅïindriyà siyà majjhimà siyà païÅtÃ. Cha indriyà siyà hÅnà siyà majjhimà siyà païÅtÃ. Dasindriyà aniyatÃ. Ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ sammattaniyataæ. CattÃrindriyà siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. Domanassindriyaæ siyà micchattaniyataæ siyà aniyataæ. #<[page 127]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 127>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Cha indriyà siyà micchattaniyatà siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. Sattindriyà anÃrammaïÃ. CattÃrindriyà na vattabbà maggÃrammaïà ti pi maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ na maggÃrammaïaæ maggahetukaæ siyà maggÃdhipati siyà na vattabbaæ maggÃdhipatÅti. A¤¤indriyaæ na maggÃrammaïaæ siyà maggahetukaæ siyà maggÃdhipati siyà na vattabbaæ maggahetukan ti pi maggÃdhipatÅti pi. Navindriyà siyà maggÃrammaïà siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbà maggÃrammaïà ti pi maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Dasindriyà siyà uppannà siyà upÃdino na vattabbà anuppannà ti. Dvindriyà siyà uppannà siyà anuppannà na vattabbà uppÃdino ti. Dasindriyà siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdino. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. Sattindriyà anÃrammaïÃ. Dvindriyà paccuppannÃrammaïÃ. TÅïindriyà na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Dasindriyà siyà atÅtÃrammaïà siyà anÃgatÃrammaïà siyà paccuppannÃrammaïà siyà na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. Sattindriyà anÃrammaïÃ. TÅïindriyà bahiddhÃrammaïÃ. CattÃrindriyà siyà ajjhattÃrammaïà siyà bahiddhÃrammaïà siyà ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. AÂÂhindriyà siyà ajjhattÃrammaïà siyà bahiddhÃrammaïà siyà ajjhattabahiddhÃrammaïà siyà na vattabbà {ajjhattÃrammaïÃ} ti pi bahiddhÃrammaïà ti pi ajjhattabahiddhÃrammaïà ti pi. Pa¤cindriyà anidassana-sappaÂighÃ. Sattarasindriyà anidassana-appaÂighÃ. CattÃrindriyà hetu; aÂÂhÃrasindriyà na hetÆ. Sattindriyà sahetukÃ; navindriyà ahetukÃ; cha indriyà siyà sahetukà siyà ahetukÃ. Sattindriyà hetusampayuttÃ; navindriyà hetuvippayuttÃ; cha indriyà siyà hetusampayuttà siyà hetuvippayuttÃ. CattÃrindriyà hetÆ ceva sahetukà ca; navindriyà na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti pi sahetukà ceva na ca hetÆti pi; tÅïindriyà na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti sahetukà ceva na ca hetÆ. Cha indriyà na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti siyà sahetukà ceva na ca hetÆ siyà na vattabbà sahetukà ceva na ca hetÆti. CattÃrindriyà hetÆ ceva hetusampayuttà ca; #<[page 128]># %<128 IndriyavibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ navindriyà na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti pi hetusampayuttà ceva na ca hetÆti pi; tÅïindriyà na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetÆ; cha indriyà na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti siyà hetusampayuttà ceva na ca hetÆ siyà na vattabbà hetusampayuttà ceva na ca hetÆti. Navindriyà na hetÆ ahetukÃ; tÅïindriyà na hetÆ sahetukÃ; cattÃrindriyà na vattabbà na hetÆ sahetukà ti pi na hetÆ ahetukà ti pi; cha indriyà siyà na hetÆ sahetukà siyà na hetÆ ahetukÃ. SappaccayÃ. SaÇkhatÃ. AnidassanÃ. Pa¤cindriyà sappaÂighÃ. Sattarasindriyà appaÂighÃ. Sattindriyà rÆpÃ. Cuddasindriyà arÆpÃ. JÅvitindriyaæ siyà rÆpaæ siyà arÆpaæ. Dasindriyà lokiyÃ. TÅïindriyà lokuttarÃ. Navindriyà siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ. Dasindriyà sÃsavÃ; tÅïindriyà anÃsavÃ; navindriyà siyà sÃsavà siyà anÃsavÃ. Païïarasindriyà ÃsavavippayuttÃ; domanassindriyaæ Ãsavasampayuttaæ; cha indriyà siyà Ãsavasampayuttà siyà ÃsavavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ; tÅïindriyà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti pi sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti pi; navindriyà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti siyà sÃsavà ceva no ca Ãsavà siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti. Païïarasindriyà na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; domanassindriyaæ na vattabbaæ Ãsavo ceva Ãsavasampayutta¤ cÃti Ãsavasampayutta¤ ceva no ca Ãsavo; cha indriyà na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti siyà Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà siyà na vattabbà Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti. Navindriyà Ãsavavippayutta-sÃsavÃ; tÅïindriyà Ãsavavippayutta-anÃsavÃ; domanassindriyaæ na vattabbaæ Ãsavavippayutta-sÃsavan ti pi Ãsavavippayutta-anÃsavan ti pi; tÅïindriyà siyà Ãsavavippayutta-sÃsavà siyà Ãsavavippayutta-anÃsavÃ; cha indriyà siyà Ãsavavippayutta-sÃsavà siyà Ãsavavippayutta-anÃsavà siyà na vattabbà Ãsavavippayutta-sÃsavà ti pi Ãsavavippayutta-anÃsavà ti pi. No saæyojanÃ. Dasindriyà saæyojaniyÃ; tÅïindriyà asaæyojaniyÃ; navindriyà siyà saæyojaniyà siyà asaæyojaniyÃ. Païïarasindriyà saæyojanavippayuttÃ; domanassindriyaæ saæyojanasampayuttaæ; cha indriyà siyà saæyojanasampayuttà siyà saæyojanavippayuttÃ. #<[page 129]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 129>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Dasindriyà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojaniyà cÃti saæyojaniyà ceva no ca saæyojanÃ; tÅïindriyà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojaniyà cÃti pi saæyojaniyà ceva no ca saæyojanà ti pi; navindriyà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojaniyà cÃti siyà saæyojaniyà ceva no ca saæyojanà siyà na vattabbà saæyojaniyà ceva no ca saæyojanà ti. Païïarasindriyà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojanasampayuttà cÃti pi saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanà ti pi; domanassindriyaæ na vattabbaæ saæyojana¤ ceva saæyojanasampayutta¤ cÃti saæyojanasampayutta¤ ceva no ca saæyojanaæ; cha indriyà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojanasampayuttà cÃti siyà saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanà siyà na vattabbà saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanà ti. Navindriyà saæyojanavippayutta-saæyojaniyÃ; tÅïindriyà saæyojanavippayutta-asaæyojaniyÃ; domanassindriyaæ na vattabbaæ saæyojanavippayutta-saæyojaniyan ti pi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyan ti pi; tÅïindriyà siyà saæyojanavippayutta-saæyojaniyà siyà saæyojanavippayutta-asaæyojaniyÃ; cha indriyà siyà saæyojanavippayutta-saæyojaniyà siyà saæyojanavippayutta-asaæyojaniyà siyà na vattabbà saæyojanavippayutta-saæyojaniyà ti pi saæyojanavippayutta-asaæyojaniyà ti pi. No ganthÃ. Dasindriyà ganthaniyÃ; tÅïindriyà aganthaniyÃ; navindriyà siyà ganthaniyà siyà aganthaniyÃ. Païïarasindriyà ganthavippayuttÃ; domanassindriyaæ ganthasampayuttaæ; cha indriyà siyà ganthasampayuttà siyà ganthavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà cÃti ganthaniyà ceva no ca ganthÃ; tÅïindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà cÃti pi ganthaniyà ceva no ca ganthà ti pi; navindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà cÃti siyà ganthaniyà ceva no ca ganthà siyà na vattabbà ganthaniyà ceva no ca ganthà ti. Païïarasindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttà cÃti pi ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti pi; domanassindriyaæ na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayutta¤ cÃti ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho; cha indriyà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttà cÃti siyà ganthasampayuttà ceva no ca ganthà siyà na vattabbà ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti. Navindriyà ganthavippayutta-ganthaniyÃ; tÅïindriyà ganthavippayutta-aganthaniyÃ; #<[page 130]># %<130 IndriyavibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ domanassindriyaæ na vattabbaæ ganthavippayutta-ganthaniyan ti pi ganthavippayuttaaganthaniyan ti pi; tÅïindriyà siyà ganthavippayuttaganthaniyà siyà ganthavippayutta-aganthaniyÃ; chaindriyà siyà ganthavippayutta-ganthaniyà siyà ganthavippayutta-aganthaniyà siyà na vattabbà ganthavippayutta-ganthaniyà ti pi ganthavippayutta-aganthaniyà ti pi. No oghà . . . pe . . . No yogà . . . pe . . . No nÅvaraïÃ. Dasindriyà nÅvaraïiyÃ; tÅïindriyà anÅvaraïiyÃ; navindriyà {siyÃ} nÅvaraïiyà siyà anÅvaraïiyÃ. Païïarasindriyà nÅvaraïavippayuttÃ; domanassindriyaæ nÅvaraïasampayuttaæ; cha indriyà siyà nÅvaraïasampayuttà siyà nÅvaraïavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïiyà cÃti nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃ; tÅïindriyà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïiyà cÃti pi nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïà ti pi; navindriyà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïiyà cÃti siyà nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïà siyà na vattabbà nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïà ti. Païïarasindriyà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïasampayuttà cÃti pi nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïà ti pi; domanassindriyaæ na vattabbaæ nÅvaraïa¤ ceva nÅvaraïasampayutta¤ cÃti pi ïÅvaraïasampayutta¤ ceva no ca nÅvaraïan ti pi; cha indriyà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïasampayuttà cÃti siyà nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïà siyà na vattabbà nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïà ti. Navindriyà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyÃ; tÅïindriyà nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyÃ; domanassindriyaæ na vattabbaæ nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyan ti pi nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyan ti pi; tÅïindriyà siyà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyà siyà nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyÃ: cha indriyà siyà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyà siyà nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyà siyà na vattabbà nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyà ti pi nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyà ti pi. No parÃmÃsÃ. Dasindriyà parÃmaÂÂhÃ; tÅïindriyà aparÃmaÂÂhÃ; navindriyà siyà parÃmaÂÂhà siyà aparÃmaÂÂhÃ. SoÊasindriyà parÃmÃsavippayuttÃ; cha indriyà siyà parÃmÃsasampayuttà siyà parÃmÃsavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhà cÃti parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃ; tÅïindriyà na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhà cÃti pi parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsà ti pi; #<[page 131]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 131>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ navindriyà na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhà cÃti siyà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsà siyà na vattabbà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsà ti. Dasindriyà parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhÃ; tÅïindriyà parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhÃ; tÅïindriyà siyà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhà siyà parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhÃ; cha indriyà siyà parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhà siyà parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà siyà na vattabbà parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhà ti pi parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà ti pi. Sattindriyà anÃrammaïÃ; cuddasindriyà sÃrammaïÃ; jÅvitindriyaæ siyà sÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. EkavÅsatindriyaæ no cittÃ; manindriyaæ cittaæ. Terasindriyà cetasikÃ; aÂÂhindriyà acetasikÃ; jÅvitindriyaæ siyà cetasikaæ siyà acetasikaæ. Terasindriyà cittasampayuttÃ; sattindriyà cittavippayuttÃ; jÅvitindriyaæ siyà cittasampayuttaæ siyà cittavippayuttaæ; manindriyaæ na vattabbaæ cittena sampayuttan ti pi cittena vippayuttan ti pi. Terasindriyà cittasaæsaÂÂhÃ; sattindriyà cittavisaæsaÂÂhÃ; jÅvitindriyaæ siyà cittasaæsaÂÂhaæ siyà cittavisaæsaÂÂhaæ; manindriyaæ na vattabbaæ cittena saæsaÂÂhan ti pi cittena visaæsaÂÂhan ti pi. Terasindriyà cittasamuÂÂhÃnÃ; aÂÂhindriyà no cittasamuÂÂhÃnÃ; jÅvitindriyaæ siyà cittasamuÂÂhÃnaæ siyà no cittasamuÂÂhÃnaæ. Terasindriyà cittasahabhuno; aÂÂhindriyà no cittasahabhuno; jÅvitindriyaæ siyà {cittasahabhÆ} siyà no {cittasahabhÆ}. Terasindriyà cittÃnuparivattino; aÂÂhindriyà no cittÃnuparivattino; jÅvitindriyaæ siyà cittÃnuparivatti siyà no cittÃnuparivatti. Terasindriyà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; aÂÂhindriyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; jÅvitindriyaæ siyà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnaæ siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnaæ. Terasindriyà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhuno; aÂÂhindriyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhuno; jÅvitindriyaæ siyà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-{sahabhÆ} siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-{sahabhÆ}. Terasindriyà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino; aÂÂhindriyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino; jÅvitindriyaæ siyà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivatti siyà no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivatti. Cha indriyà ajjhattikÃ; soÊasindriyà bÃhirÃ. #<[page 132]># %<132 IndriyavibhaÇgo>% Sattindriyà upÃdÃ; cuddasindriyà no upÃdÃ; jÅvitindriyaæ siyà upÃdà siyà no upÃdÃ. Navindriyà upÃdiïïÃ; cattÃrindriyà anupÃdiïïÃ; navindriyà siyà upÃdiïïà siyà anupÃdiïïÃ. No upÃdÃnÃ. Dasindriyà upÃdÃniyÃ; tÅïindriyà anupÃdÃniyÃ; navindriyà siyà upÃdÃniyà siyà anupÃdÃniyÃ. SoÊasindriyà upÃdÃnavippayuttÃ; cha indriyà siyà upÃdÃnasampayuttà siyà upÃdÃnavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyà cÃti upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃ; tÅïindriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyà cÃti pi upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnà ti pi; navindriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyà cÃti siyà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnà siyà na vattabbà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnà ti. SoÊasindriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayuttà cÃti pi upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnà ti pi; cha indriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayuttà cÃti siyà upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnà siyà na vattabbà upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnà ti. Dasindriyà upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyÃ; tÅïindriyà upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyÃ; tÅïindriyà siyà upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyà siyà upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃ; cha indriyà siyà upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyà siyà upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyà siyà na vattabbà upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyà ti pi upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyà ti pi. No kilesÃ. Dasindriyà saÇkilesikÃ; tÅïindriyà asaÇkilesikÃ; navindriyà siyà saÇkilesikà siyà asaÇkilesikÃ. Païïarasindriyà asaÇkiliÂÂhÃ; domanassindriyaæ {saÇkiliÂÂhaæ}; cha indriyà siyà saÇkiliÂÂhà siyà asaÇkiliÂÂhÃ. Païïarasindriyà kilesavippayuttÃ; domanassindriyaæ kilesasampayuttaæ; cha indriyà siyà kilesasampayuttà siyà kilesavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà kilesà ceva saÇkilesikà cÃti saÇkilesikà ceva no ca kilesÃ; tÅïindriyà na vattabbà kilesà ceva saÇkilesikà cÃti pi saÇkilesikà ceva no ca kilesà ti pi; navindriyà na vattabbà kilesà ceva saÇkilesikà cÃti siyà saÇkilesikà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà saÇkilesikà ceva no ca kilesikà ti. Païïarasindriyà no vattabbà kilesà ceva saÇkiliÂÂhà cÃti pi saÇkiliÂÂhà ceva no ca kilesà ti pi; domanassindriyaæ na vattabbaæ kileso ceva saÇkiliÂÂha¤ cÃti saÇkiliÂÂha¤ ceva no ca kileso; #<[page 133]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 133>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ cha indriyà na vattabbà kilesà ceva saÇkiliÂÂhà cÃti siyà saÇkiliÂÂhà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà saÇkiliÂÂhà ceva no ca kilesà ti. Païïarasindriyà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà cÃti pi kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti pi; domanassindriyaæ na vattabbaæ kileso ceva kilesasampayutta¤ cÃti kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso; cha indriyà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà cÃti siyà kilesasampayuttà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti. Navindriyà kilesavippayutta-saÇkilesikÃ; tÅïindriyà kilesavippayutta-asaÇkilesikÃ; domanassindriyaæ na vattabbaæ kilesavippayutta-saÇkilesikan ti pi kilesavippayutta-asaÇkilesikan ti pi; tÅïindriyà siyà kilesavippayutta-saÇkilesikà siyà kilesavippayutta-asaÇkilesikÃ; cha indriyà siyà kilesavippayutta-saÇkilesikà siyà kilesa-vippayutta-asaÇkilesikà siyà na vattabbà kilesavippayutta-saÇkilesikà cÃti pi kilesavippayutta-asaÇkilesikà cÃti pi. Païïarasindriyà na dassanena pahÃtabbÃ; sattindriyà siyà dassanena pahÃtabbà siyà na dassanena pahÃtabbÃ. Païïarasindriyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; sattindriyà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Païïarasindriyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ; sattindriyà siyà dassanena pahÃtabbahetukà siyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Païïarasindriyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ; sattindriyà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Navindriyà avitakkÃ; domanassindriyaæ savitakkaæ; dvÃdasindriyà siyà savitakkà siyà avitakkÃ. Navindriyà avicÃrÃ; domanassindriyaæ savicÃraæ; dvÃdasindriyà siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. EkÃdasindriyà appÅtikÃ; ekÃdasindriyà siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. EkÃdasindriyà na pÅtisahagatÃ; ekÃdasindriyà siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. DvÃdasindriyà na sukhasahagatÃ; dasindriyà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ. DvÃdasindriyà na upekhÃsahagatÃ; dasindriyà siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. Dasindriyà kÃmÃvacarÃ; tÅïindriyà na kÃmÃvacarÃ; navindriyà siyà kÃmÃvacarà siyà na kÃmÃvacarÃ. Terasindriyà rÆpÃvacarÃ; navindriyà siyà rÆpÃvacarà siyà na rÆpÃvacarÃ. Cuddasindriyà arÆpÃvacarÃ; aÂÂhindriyà siyà arÆpÃvacarà siyà na arÆpÃvacarÃ. Dasindriyà pariyÃpannÃ; tÅïindriyà apariyÃpannÃ; navindriyà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. #<[page 134]># %<134 Pa¤hÃpucchakaæ>% EkÃdasindriyà aniyyÃnikÃ; ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ niyyÃnikaæ; dasindriyà siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ. Dasindriyà aniyatÃ; ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ niyataæ; ekÃdasindriyà siyà niyatà siyà aniyatÃ. Dasindriyà sa-uttarÃ; tÅïindriyà anuttarÃ; navindriyà siyà sa-uttarà siyà anuttarÃ. Païïarasindriyà araïÃ; domanassindriyaæ saraïaæ; cha indriyà siyà saraïà siyà araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. INDRIYA-VIBHA§GO SAMATTO PA¥CAMO. #<[page 135]># %< PaccayÃkÃra-vibhaÇgo 135>% VI PACCAYùKùRA-VIBHA§GO AvijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katame avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ? Pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro kÃyasaÇkhÃro vacÅsaÇkhÃro cittasaÇkhÃro. Tattha katamo pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro? Kusalà cetanà kÃmÃvacarà rÆpÃvacarà dÃnamayà sÅlamayà bhÃvanÃmÃyÃ: ayaæ vuccati pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro. Tattha katamo apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro? Akusalà cetanà kÃmÃvacarÃ: ayaæ vuccati apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro. Tattha katamo Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro? Kusalà {cetanÃ} arÆpÃvacarÃ: ayaæ vuccati Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro. Tattha katamo kÃyasaÇkhÃro? KÃyasa¤cetanà kÃyasaÇkhÃro . . . VacÅsa¤cetanà vacÅsaÇkhÃro . . . Manosa¤cetanà cittasaÇkhÃro. Ime vuccanti avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ. #<[page 136]># %<136 PaccayÃkÃra-vibhaÇgo>% Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ? Atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ; idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà salÃyatanaæ? CakkhÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ jivhÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ manÃyatanaæ: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà salÃyatanaæ. Tattha katamo saÊÃyatanapaccayà phosso? Cakkhusamphasso sotasamphasso ghÃnasamphasso jivhÃsamphasso kÃyasamphassa manosamphasso: ayaæ vuccati saÊÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Cakkhusamphassajà vedanà sotasamphassajà vedanà ghÃnasamphassajà vedanà jivhÃsamphassajà vedanà kÃyasamphassajà vedanà manosamphassajà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhÃ? RÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ? KÃmupÃdÃnaæ diÂÂhupÃdÃnaæ sÅlabbatupÃdÃnaæ attavÃdupÃdÃnaæ: idaæ vuccati tanhÃpaccayà upÃdÃnaæ. Tattha katamo upÃdÃnapaccayà bhavo? #<[page 137]># %< SuttantabhÃjaniyaæ 137>% Duvidhena bhavo: atthi kammabhavo, atthi uppattibhavo. Tattha katamo kammabhavo? Pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro: ayaæ vuccati kammabhavo. Sabbam pi bhavagÃmikammaæ kammabhavo. Tattha katamo uppattibhavo? KÃmabhavo rÆpabhavo arÆpabhavo sa¤¤Ãbhavo asa¤¤Ãbhavo neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãbhavo, ekavokÃrabhavo catuvokÃrabhavo pa¤cavokÃrabhavo: ayaæ vuccati uppattibhavo. Iti ayaæ ca kammabhavo aya¤ ca uppattibhavo, ayaæ vuccati upÃdÃnapaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jÃti? Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbatti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho: ayaæ vuccati bhavapaccayà jÃti. Tattha katamaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ? Atthi jarÃ, atthi maraïaæ. Tattha katamà jÃrÃ? Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarà jÅraïatà khaï¬iccaæ pÃliccaæ valittacatà Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ paripÃko: ayaæ vuccati jarÃ. Tattha katamaæ maraïaæ? Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhà tamhà sattanikÃyà cuti cavanatà bhedo antaradhÃnaæ maccu maraïaæ kÃlakiriyà khandhÃnaæ bhedo kaÊevarassa nikkhepo jÅvitindriyassa upacchedo: idaæ vuccati maraïaæ. Iti aya¤ ca jarà ida¤ ca maraïa, idaæ vuccati jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Tattha katamo soko? ¥Ãtivyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa sÅlavyasanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa soko socanà socittaæ anto soko anto parisoko cetaso parijjhÃyanà domanassaæ sokasallaæ: ayaæ vuccati soko. Tattha katamo paridevo? ¥Ãtivyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa sÅlavyasanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena phuÂÂhassa dukkhadhammena phuÂÂhassa Ãdevo paridevo Ãdevanà paridevanà Ãdevitattaæ {paridevitattaæ} vÃcà palÃpo vippalÃpo lÃlapo lÃlappanà lÃlÃpitattaæ: #<[page 138]># %<138 PaccayÃkara-vibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati paridevo. Tattha katamaæ dukkhaæ? Yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamaæ domanassaæ? Yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati domanassaæ. Tattha katamo upÃyÃso? ¥Ãtivyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa sÅlavyasanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa ÃyÃso upÃyÃso ÃyÃsitattaæ upÃyÃsitattaæ: ayaæ vuccati upÃyÃso. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti: evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa saÇgati hoti, samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhÃvo hoti: tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. SUTTANTABHùJANIYAõ. MùTIKù. i. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ii. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, #<[page 139]># %< MÃtikà 139>% upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evaæ etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. iii. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. iv. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Paccayacatukkaæ. v. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤ÃïapÃccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahetukaæ; chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. vi. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà phasso nÃmahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. vii. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, #<[page 140]># %<140 PaccayÃkÃra-vibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. viii. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso saÊÃyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jÃramaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Hetucatukkaæ dutiyaæ. i. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. . AvijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà phasso nÃmasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xi. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ, #<[page 141]># %< MÃtikà 141>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xii. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso saÊÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Sampayuttacatukkaæ tatiyaæ. xiii. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà pi nÃmaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi chaÂÂhÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayà pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayà pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayà pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xiv. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmapaccayà phasso phassapaccayà pi nÃmaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayà pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayà pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayà pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 142]># %<142 PaccayÃkÃra-vibhaÇgo>% xv. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ nÃmarÆpapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà pi nÃmarÆpaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi chaÂÂhÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayà pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayà pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayà pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xvi. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ nÃmarÆpapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ saÊÃyatanapaccayà pi nÃmarÆpaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi saÊÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayà pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayà pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayà pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. A¤¤ama¤¤acatukkhaæ. xvii. SaÇkhÃrapaccayà avijjÃ, avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, #<[page 143]># %< MÃtikà 143>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà . . . pe . . . samudayo hoti. xviii. Vi¤¤Ãïapaccayà avijjÃ, avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, . . . pe . . . samudayo hoti. xi. NÃmapaccayà avijjÃ, avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ . . . pe . . . Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. x. ChaÂÂhÃyatanapaccayà avijjÃ, avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso . . . pe . . . Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xxi. Phassapaccayà avijjÃ, avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà . . . pe . . . samudayo hoti. xxii. VedanÃpaccayà avijjÃ, avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà . . . pe . . . samudayo hoti. xxiii. TaïhÃpaccayà avijjÃ, avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . samudayo hoti. xxiv. UpÃdÃnapaccayà avijjÃ, avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . samudayo hoti. MùTIKù NIèèHITù. #<[page 144]># %<144 Paccayacatukkaæ>% i. Katame dhammà akusalÃ? Yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ, rÆpÃrammaïaæ và saddÃrammaïaæ và gandhÃrammaïaæ và rasÃrammaïaæ và phoÂÂhabbÃrammaïaæ và dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và pan' Ãrabbha; tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà tÃïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tatthà katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà {sa¤cetayitattaæ}: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ {paï¬araæ} mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. #<[page 145]># %< Paccayacatukkaæ 145>% Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhÃ? Yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandÅ nandirÃgo cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ? {YÃ} diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho {paÂiggÃho} abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho: idaæ vuccati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ. Tattha katamo upÃdÃnapaccayà bhavo? èhapetvà upÃdÃnaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati upÃdÃnapaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jÃti? Yà tesaæ dhammÃnaæ jÃti sa¤jÃti nibbatti abhinibbatti pÃtubhÃvo: ayaæ vuccati bhavapaccayà jÃti. Tattha katamaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ? Atthi jarÃ, atthi maraïaæ. Tattha katamà jarÃ? Yà tesaæ dhammÃnaæ jarà jÅraïatà Ãyuno saæhÃni: ayaæ vuccati jarÃ. Tattha katamaæ maraïaæ? Yo tesaæ dhammÃnaæ khayo vayo bhedo paribhedo aniccatà antaradhÃnaæ: idaæ vuccati maraïaæ. Iti aya¤ ca jarà ida¤ ca maraïaæ, idaæ vuccati jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti: evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa saÇgati hoti, samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhÃvo hoti; tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. ii. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, #<[page 146]># %<146 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandho samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà phasso ti: tattha katamaæ nÃmaæ? èhapetvà phassaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamo nÃmapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati nÃmapaccayà phasso . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. iii. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhovo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. #<[page 147]># %< Paccayacatukkaæ 147>% Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ? Atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo sotÃyatanassa upacayo ghÃnÃyatanassa upacayo jivhÃyatanassa upacayo kÃyÃyatanassa upacayo, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ idaæ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? Yaæ rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso? Yo phasso samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. iv. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, salÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalasa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. 10-2 #<[page 148]># %<148 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ? Atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo . . . pe . . . kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CattÃro ca mahÃbhÆtà ya¤ ca rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ: idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ? CakkhÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ jivhÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ manÃyatanaæ: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ. Tattha katamaæ saÊÃyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati saÊÃyatanapaccayà phasso . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Paccayacatukkaæ niÂÂhitaæ. v. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahetukaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 149]># %< Hetucatukkaæ 149>% Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahetukaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahetukaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko. Tattha katamà phassapaccayà vedanà phassahetukÃ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajà sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà phassahetukÃ. Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ? Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ? Yà diÂÂhi diÂÂhigataï diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho paÂiggÃho abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho: idaæ vuccati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. #<[page 150]># %<150 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% vi. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà phasso nÃmahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤aïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ. NÃmapaccayà phasso nÃmahetuko ti: tattha katamaæ nÃmaæ? èhapetvà phassaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamo nÃmapaccayà phasso nÃmahetuko? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati nÃmapaccayà phasso nÃmahetuko . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti vii. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, #<[page 151]># %< Hetucatukkaæ 151>% bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ, . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ? Attha nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo . . . pe . . . kÃyÃyatanassa upacayo, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca namaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ. NÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? Yaæ rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakhandhassa samudayo hotÅti. #<[page 152]># %<152 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% viii. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso saÊÃyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ? Atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? Vedanakkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo . . . pe . . . kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmarÆpahetukan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sä¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CattÃro ca mahÃbhÆtà ya¤ ca rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà saÊÃyataïaæ nÃmarÆpahetukaæ? #<[page 153]># %< Sampayuttacatukkaæ 153>% CakkhÃyatanaæ . . . pe . . . manÃyatanaæ: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ. Tattha katamo saÊÃyatanapaccayà phasso saÊÃyatanahetuko? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati saÊÃyatanapaccayà phasso saÊÃyatanahetuko . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Hetucatukkaæ niÂÂhitaæ dutiyaæ. i. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jÃrÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà {vi¤¤Ãïaæ} saÇkhÃrasampayuttaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaï vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ? Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ? #<[page 154]># %<154 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto. Tattha katamà phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ? Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ? Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃso: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ? Yà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . titthÃyatanaæ vipariyesagÃho: idaæ vuccati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. . Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà phasso nÃmasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto? #<[page 155]># %< Sampayuttacatukkaæ 155>% Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ, . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ. Tattha katamaæ vi¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ. NÃmapaccayà phasso nÃmasampayutto ti: tattha katamaæ nÃman? èhapetvà phassaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamo nÃmapaccayà phasso nÃmasampayutto? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati nÃmapaccayà phasso nÃmasampayutto . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. xi. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto. #<[page 156]># %<156 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ? Atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo . . . pe . . . kÃyÃyatanassa upacayo, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃnaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ. NÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? Yaæ rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatÃnasampayutto . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. xii. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso saÊÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, #<[page 157]># %< Sampayuttacatukkaæ 157>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ, . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ? Atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ, Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo . . . pe . . . kÃyÃyatanassa upacayo, yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmasampayuttan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? {CattÃro} ca mahÃbhÆtà ya¤ ca rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ? CakkhÃyatanaæ . . . pe . . . manÃyatanaæ: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ. #<[page 158]># %<158 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Tattha katamo saÊÃyatanapaccayà phasso saÊÃyatanasampayutto? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati saÊÃyatanapaccayà phasso saÊÃyatanasampayutto . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkakkhandhassa samudayo hotÅti. Sampayuttacatukkaæ niÂÂhitaæ tatiyaæ. xiii. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ; saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro; vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ; nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà pi nÃmaæ; chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi chaÂÂhÃyatanaæ: phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayà pi phasso; vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayà pi vedanÃ; taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayà pi taïhÃ; upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassaïaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamà saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamo vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ. #<[page 159]># %< A¤¤ama¤¤acatukkaæ 159>% Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà pi nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà pi nÃmaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso? Yo phasso phussanà samphusanà samphusitattaæ: idaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamaæ phassapaccayà pi chaÂÂhÃyatanaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà mano vi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati phassapaccayà pi chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà pi phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà pi phasso. Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhÃ? Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhÃ. Tattha katamà taïhÃpaccayà pi vedanÃ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: ayaæ vuccati taïhÃpaccayà pi vedanÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ? Yà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . titthÃyatanaæ vipariyesagÃho: idaæ vuccati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ. Tattha katamà upÃdÃnapaccayà pi taïhÃ? Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati upÃdÃnapaccayà pi taïhÃ. Tattha katamo upÃdÃnapaccayà bhavo? èhapetvà upÃdÃnaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati upÃdÃnapaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jÃti? Yà tesaæ dhammÃnaæ jÃti sa¤jÃti nibbatti abhinibbatti pÃtubhÃvo: ayaæ vuccati bhavapaccayà jÃti. Tattha katamaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ? Atthi jarÃ, atthi maraïaæ. Tattha katamà jarÃ? Yà tesaæ dhammÃnaæ jarà jÅraïatà Ãyuno saæhÃni: ayaæ vuccati jarÃ. #<[page 160]># %<160 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Tattha katamaæ maraïaæ? Yo tesaæ dhammÃnaæ khayo vayo bhedo paribhedo aniccatà antaradhÃnaæ: idaæ vuccati maraïaæ. Iti aya¤ ca jarà ida¤ ca maraïaæ, idaæ vuccati jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti: evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa saÇgati hoti, samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhÃvo hoti; tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. xiv. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ; saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro; vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ; nÃmapaccayà phasso phassapaccayà pi nÃmaæ; phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayà pi phasso; vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayà pi vedanÃ; taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo; bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamà saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamo vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ. #<[page 161]># %< A¤¤ama¤¤acatukkaæ 161>% NÃmapaccayà phasso ti: tattha katamaæ nÃmaæ? èhapetvà phassaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamo nÃmapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati nÃmapaccayà phasso. Tattha katamaæ phassapaccayà pi nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: idaæ vuccati phassapaccayà pi nÃmaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. xv. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ nÃmarÆpapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà pi nÃmarÆpaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi chaÂÂhÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayà pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayà pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayà pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamà saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamo vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ? Atthi nÃmaæ atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo #<[page 162]># %<162 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayà pi vi¤¤Ãïan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? Yaæ rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ. {NÃmarÆpapaccayÃ} chaÂÂhÃyatanan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? Yaæ rÆpaæ nissÃya manovi¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà pi nÃmarÆpaæ? Atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo . . . pe . . . kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà pi nÃmarÆpaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamaæ phassapaccayà pi chaÂÂhÃyatanaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati phassapaccayà pi chaÂÂhÃyatanaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. #<[page 163]># %< A¤¤ama¤¤acatukkaæ 163>% xvi. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ {nÃmarÆpapaccayÃ} pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ saÊÃyatanapaccayà pi nÃmarÆpaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi saÊÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayà pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayà pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayà pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandho samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamà saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆÊaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà pi avijjÃ. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamo vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ? Atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo . . . pe . . . kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpan cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayà pi vi¤¤Ãïan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? Yaæ rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. 11-2 #<[page 164]># %<164 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà pi {vi¤¤Ãïaæ}? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmapaccÃyà pi vi¤¤Ãïaæ. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanan ti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CattÃro ca mahÃbhÆtà ya¤ ca rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ? CakkhÃyatanaæ . . . pe . . . manÃyatanaæ: idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ. Tattha katamaæ saÊÃyatanapaccayà pi nÃmarÆpaæ? Atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤akkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ? CakkhÃyatanassa upacayo . . . pe . . . kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pan' a¤¤am pi atthi rÆpaæ {cittajaæ} cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ: idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤ ca rÆpaæ, idaæ vuccati saÊÃyatanapaccayà pi nÃmarÆpaæ, Tattha katamo saÊÃyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà {samphusitattaæ}: ayaæ vuccati saÊÃyatanapaccayà phasso? Tattha katamaæ phassapaccayà pi sa-Ãyatanaæ? CakkhÃyatanaæ . . . pe . . . manÃyatanaæ: idaæ vuccati phassapaccayà pi saÊÃyatanaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. A¤¤ama¤¤acatukkaæ niÂÂhitaæ. 2 -- 4. Katame dhammà akusalÃ? Yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . pe . . . somanassasahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ #<[page 165]># %< Akusalacittaæ 165>% . . . somanassasahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamaæ avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . Tattha katamo taïhÃpaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatÃ: ayaæ vuccati taÇkhÃpaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? èhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti . . . pe . . . 5. Katame dhammà akusalÃ? Yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 166]># %<166 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adasanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalaæ: ayaæ vuccati avijjà . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti . . . pe . . . 6 -- 8. Katame dhammà akusalÃ? Yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ . . . upekhÃsahagatà diÂÂhigatavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan Ãrabbha, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti . . . pe . . . 9 -- 10. Katame dhammà akusalÃ? Yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti domanassasahagataæ paÂighasampayuttaæ . . . domanassasahagataæ paÂighasampayuttaæ sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ va yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà paÂighaæ, paÂighapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjà . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? #<[page 167]># %< Akusalacittaæ 167>% Yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajaæ asÃtà dukkhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccÃyà vedanÃ. Tattha katamaæ vedanÃpaccayà paÂighaæ? Yo cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa vyÃpatti manopadoso kodho kujjanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ vyÃpatti vyajjanà virodho paÂivirodho caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa: idaæ vuccati vedanÃpaccayà paÂighaæ. Tattha katamo paÂighapaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatÃ: ayaæ vuccati paÂighapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? èhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: idaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti . . . pe . . . 11. Katame dhammà akusalÃ? Yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ vicikicchÃsampayuttaæ, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà vicikicchÃ, vicikicchÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjà . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. #<[page 168]># %<168 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Tattha katamà vedanÃpaccayà vicikicchÃ? Yà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ vimati vicikicchà dveÊhakaæ dvedhÃpatho saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thambhitattaæ cittassa manovilekho: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà vicikicchÃ. Tattha katamo vicikicchÃpaccayà bhavo? èhapetvà vicikicchà vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati vicikicchÃpaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti . . . pe . . . 12. Katame dhammà akusalÃ? Yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ uddhaccasampayuttaæ, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà uddhaccaæ, uddhaccapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjà . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamaæ vedanÃpaccayà uddhaccaæ? Yaæ cittassa uddhaccaæ avÆpasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa: idaæ vuccati vedanÃpaccayà uddhaccaæ. Tattha katamo uddhaccapaccayà adhimokkho? #<[page 169]># %< KusalamÆlaæ 169>% Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatÃ: ayaæ vuccati uddhaccapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? èhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti . . . pe . . . AKUSALACITTAõ NIèèHITAõ. 1.2 Katamà dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà {jÃti}, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamÆlÃ? Alobho adoso amoho. Tattha katamo alobho? Yo alobho alubbhanà alubbhitattaæ asÃrÃgo asÃrajjanà asÃrajjitattaæ anabhijjhà alobho kusalamÆlaæ: ayaæ vuccati alobho. Tattha katamo adoso? Yo adoso adussanà adussitattaæ avyÃpÃdo avyÃpajjhaæ adoso kusalamÆlaæ: ayaæ vuccati adoso. Tattha katamo amoho? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati amoho. Ime vuccati kusalamÆlÃ. #<[page 170]># %<170 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà pasÃdo? Yà saddhà saddahanà okappanà abhippasÃdo: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà pasÃdo. Tattha katamo pasÃdapaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatÃ: ayaæ vuccati pasÃdapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? èhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 2 -- 8. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena, . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 171]># %< KusalamÆlaæ 171>% Tattha katame kusalamÆlÃ? Alobho adoso . . . pe . . . Ime vuccanti kusalamÆlÃ. Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam {etassa} kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamÆlÃ? Alobho adoso . . . pe . . . Ime vuccanti kusalamÆlÃ. Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vitak{kavicÃrÃïaæ} vÆpasamà dutiyaæ jhÃnaæ . . . tatiyaæ {jhÃnaæ} . . . catutthaæ jhÃnaæ . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, #<[page 172]># %<172 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti . . .. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti . . . pe . . . sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamÆlÃ? Alobho adoso amoho . . . pe . . . Ime vuccanti {kusalamÆlÃ}. Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, #<[page 173]># %< KusalavipÃkasaÇkhÃramÆlakaæ 173>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etesaæ dhammÃnaæ samudayo hoti. Tattha katame kusalamÆlÃ? Alobho adoso amoho . . . pe . . . Tattha katamo amoho? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaægaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati amoho. Ime vuccanti kusalamÆlÃ. Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . evam etesaæ dhammÃnaæ samudayo hotÅti: evam etesan dhammÃnaæ saÇgati hoti, samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhÃvo hoti; tena vuccati evam etesaæ dhammÃnaæ samuudayo hotÅti. KUSALAMôLAõ NIèèHITAõ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ {mano} mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ? #<[page 174]># %<174 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà bhavo? èhapetvà vedanaæ sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. . . . v.2 Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahetukaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso {chaÂÂhÃyatanahetuko}, phassapaccayà vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. . . . i. Tasmiæ samaye saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïan. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xiii. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà pi vi¤¤Ãïaæ, #<[page 175]># %< KusalavipÃkasaÇkhÃramÆlakaæ 175>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayà pi phasso, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. . . . Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ saddÃrammaïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahgataæ gandhÃrammaïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti sukhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ; tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃro . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha kattamo vedanÃpaccayà bhavo? èhapetvà vedanaæ sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manodhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . Ãrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, #<[page 176]># %<176 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evaæ etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manodhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà adukkhamasukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatÃ: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? èhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Tasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. #<[page 177]># %< KusalavipÃkasaÇkhÃramÆlaæ 177>% Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannaæ hoti upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetyanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ . . . . . Pe . . .. Tattha katamo vedanÃpaccayà pasÃdo? #<[page 178]># %<178 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Yà saddhà saddahanà okappanà abhippasÃdo: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà pasÃdo. Tattha katamo pasÃdapaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatÃ: ayaæ vuccati pasÃdapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? èhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ, samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ; tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà dutiyaæ jhÃnaæ . . . tatiyan jhÃnaæ . . . catutthaæ jhÃnaæ . . . pathamaæ jhÃnaæ . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati pathavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, {vi¤¤ÃïapaccayÃ} nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, #<[page 179]># %< KusalavipÃkasaÇkhÃramÃlakaæ 179>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti . . . pe . . . sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatana-sa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva arÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatana-sa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, #<[page 180]># %<180 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etesaæ dhammÃnaæ samudayo hoti . . . pe . . .. KUSALAVIPùKA-SA§KHùRAMôLAKAõ NIèèHITAõ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà {vipÃkaæ} cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ . . . pe . . . {sotavi¤¤Ãïaæ} uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ saddÃrammaïaæ . . . pe . . . ghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ gandhÃrammaïaæ . . . pe . . . jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti dukkhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà bhavo? èhapetvà vedanaæ sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? #<[page 181]># %< AkusalavipÃkasaÇkhÃramÆlakaæ 181>% Yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manodhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatÃ, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . phoÂÂhabbÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatÃ, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ {vÃ} pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. {AKUSALAVIPùKA-SA§KHùRAMôLAKAõ} NIèèHITAõ. #<[page 182]># %<182 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye manodhÃtu uppannà hoti kiriyÃ, neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkÃ, upekhÃsahagatÃ, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . phoÂÂhabbÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha . . . pe . . . manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyÃ, neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkÃ, somanassasahagatÃ, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha . . . pe . . . manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyÃ, neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkÃ, upekhÃsahagatÃ, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti . . . pe . . . Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti, kiriyÃ, neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkÃ, somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, #<[page 183]># %< KiriyÃsaÇkhÃramÆlakaæ 183>% bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyÃkatÃ? {Yasmiæ} samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà mÃnaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . catutthaæ jhÃnaæ . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye arÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, sabbaso . . . pe . . . Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatana-sa¤¤Ãsahagatà sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, #<[page 184]># %<184 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. KIRIYù-SA§KHùRAMôLAKAõ NIèèHITAõ. 1 (i) Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. (ii) Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 185]># %< KusalamÆla-vipÃkamÆlakaæ 185>% (iii) Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. (iv) Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà salÃyatanaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 2 -- 8. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttan sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi #<[page 186]># %<186 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicarÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . catutthaæ jhÃnaæ . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . jarÃmaraïaæ . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, sabbaso . . . pe . . . Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatana-sa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, #<[page 187]># %< KusalamÆla-vipÃkamÆlakaæ 187>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etesaæ dhammÃnaæ samudayo hoti . . . pe . . . Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti, upekhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ saddÃrammaïaæ . . . ghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ gandhÃrammaïaæ . . . jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti sukhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ, . . . manodhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatÃ, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . phoÂÂhabbÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha . . . pe . . . manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha . . . pe . . . manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, #<[page 188]># %<188 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. . . . Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha' tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pe . . . vitakka-vicarÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . catutthaæ jhÃnaæ . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. ChaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho. adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. #<[page 189]># %< KusalamÆla-vipÃkamÆlakaæ 189>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti sabbaso . . . pe . . . Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatana-sa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva arÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatana-sa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etesaæ dhammÃnaæ samudayo hoti. KUSALAMôLA-VIPùKAMÆLAKAõ NIèèHITAõ. #<[page 190]># %<190 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ; tasmiæ samaye akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ saddÃrammaïaæ . . . ghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ gandhÃrammaïaæ . . . jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti dukkhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ . . . manodhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . phoÂÂhabbÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, #<[page 191]># %< AkusalavipÃkamÆlakaæ 191>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: ayaæ vuccati akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho: idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ: ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ? Yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ: ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatÃ: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? èhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati vedanÃpaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jÃti? Yà tesaæ dhammÃnaæ jÃti sa¤jÃti nibbati abhinibbatti pÃtubhÃvo: ayaæ vuccati bhavapaccayà jÃti. Tattha katamaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ? Atthi jarÃ, atthi maraïaæ. Tattha katamà jarÃ? Yà tesaæ dhammÃnaæ jarà jÅraïatà Ãyuno saæhÃni: ayaæ vuccati jarÃ. Tattha katamaæ maraïaæ? Yo tesaæ dhammÃnaæ khayo vayo bhedo paribhedo aniccatà antaradhÃnaæ: idaæ vuccati maraïaæ. Iti aya¤ ca jarà ida¤ ca maraïaæ: idaæ vuccati jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti: evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa saÇgati hoti, samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhÃvo hoti; #<[page 192]># %<192 PaccayÃkÃravibhaÇgo>% tena vaccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. AkusalavipÃka-mÆlakaæ {niÂÂhitaæ}. ABHIBHAMMABHùJANIYAõ NIèèHITAõ. PACCAYùKùRAVIBHA§GO SAMATTO CHAèèHO. #<[page 193]># %< KÃyÃnupassanÃ-niddeso 193>% VII. SATIPAèèHùNAVIBHA§GO. CATTùRO satipaÂÂhÃnÃ: idha bhikkhu ajjhattaæ kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ; ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati, bahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ; ajjhattaæ citte cittÃnupassÅ viharati, bahiddhà citte cittÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ; ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, bahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattaæ kÃye kÃyÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu ajjhattaæ kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyÃntaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃrÆ aÂÂhÅ aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttan ti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthÃpeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthÃpetvà bahiddhà kÃye cittaæ upasaæharati. #<[page 194]># %<194 CattÃro satipaÂÂhÃnÃ>% Katha¤ ca bhikkhu bahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu bahiddhà kÃyaæ uddhaæ pÃdatÃlà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthi 'ssa kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃrÆ aÂÂhÅ aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttan ti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthÃpeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthÃpetvà ajjhattabahiddhà kÃye cittaæ upasaæharati. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu ajjhattabahiddhà kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthi kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ {nahÃrÆ} aÂÂhÅ aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttan ti. Evaæ bhikkhu ajjhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. AnupassÅ ti: tattha katamà anupassanÃ? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati anupassanÃ. ImÃya anupassanÃya upeto hoti samupeto upÃgato samupÃgato uppanno samuppanno samannÃgato, tena vuccati anupassÅti. ViharatÅti: iriyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati: tena vuccati viharatÅti. ùtÃpÅ ti: tattha katamaæ {Ãtappaæ?} Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: idaæ vuccati Ãtappaæ. Iminà Ãtappena upeto hoti samupeto upÃgato samupÃgato uppanno samuppanno samannÃgato, tena vuccati ÃtÃpÅ ti. SampajÃno ti: tattha katamaæ sampaja¤¤aæ? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iminà sampaja¤¤ena upeto hoti samupeto upÃgato samupÃgato uppanno samuppanno samannÃgato, #<[page 195]># %< VedanÃpassanÃ-niddeso 195>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tena vuccati sampajÃno ti. Satimà ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati: ayaæ vuccati sati. ImÃya satiyà upeto hoti samupeto upÃgato samupÃgato uppanno samuppanno samannÃgato, tena vuccati satimà ti. Vineyya loke abhijjhÃdomanassan ti: tattha katamo loko? Sveva kÃyo loko, pa¤ca pi upÃdÃnakkhandhà loko: ayaæ vuccati loko. Tattha katamà abhijjhÃ? Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati abhijjhÃ. Tattha katamaæ domanassaæ? Yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati domanassaæ. Iti aya¤ ca abhijjhà ida¤ ca domanassaæ imamhà loke vinÅtà honti paÂivinÅtà santà samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyÃppità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati vineyya loke abhijjhÃdomanassan ti. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnuppasÅ viharati? Idha bhikkhu sukhaæ vedanaæ vediyamÃno: sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno: dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno: adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, sÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno: sÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, nirÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno: nirÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, sÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno: sÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, nirÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno: nirÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, sÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno: sÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vedayÃmÅti pajÃnÃti, nirÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno: nirÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. #<[page 196]># %<196 CattÃro satipaÂÂhÃnÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ so taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthÃpeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthÃpetvà ajjhattaæ vedanÃsu cittaæ upasaæhatati. Katha¤ ca bhikkhu bahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu sukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ: sukhaæ vedanaæ vedayÃmÅti pajÃnÃti, dukkhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ: dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ: adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, sÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ: sÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, nirÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ: nirÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, sÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ: sÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, nirÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ: nirÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pÃjÃnÃti, sÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ: sÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, nirÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ: nirÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthÃpeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthÃpetvà ajjhattabahiddhà vedanÃsu cittaæ upasaæharati. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu sukhaæ vedanaæ: sukhà vedanà ti pajÃnÃti, dukkhaæ vedanaæ: dukkhà vedanà ti pajÃnÃti, adukkhamasukhaæ vedanaæ: adukkhamasukhà vedanà ti pajÃnÃti, sÃmisaæ sukhaæ vedanaæ: sÃmisà sukhà vedanà ti pajÃnÃti, nirÃmisaæ sukhaæ vedanaæ: nirÃmisà sukhà vedanà ti pajÃnÃti, sÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ: sÃmisà dukkhà vedanà ti pajÃnÃti, nirÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ: nirÃmisà dukkhà vedanà ti pajÃnÃti, sÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ: sÃmisà adukkhamasukhà vedanà ti pajÃnÃti, nirÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ: nirÃmisà adukkhamasukhà vedanà ti pajÃnÃti. Evaæ bhikkhu ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. AnupassÅ ti . . . pe . . . viharatÅti . . . pe . . . ÃtÃpÅ ti . . . pe . . . sampajÃno ti . . . #<[page 197]># %< CittÃnupassanÃ-niddeso 197>% pe . . . satimà ti . . . pe . . . vineyya loke abhijjhÃdomanassan ti: tattha katamo loko? Sà yeva vedanà loko, pa¤ca pi upÃdÃnakkhandhà loko: ayaæ vuccati loko. Tattha katamà abhijjhÃ? Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati abhijjhÃ. Tattha katamaæ domanassaæ? Yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati domanassaæ. Iti aya¤ ca abhijjhà ida¤ ca domanassaæ imamhi loke vinÅtà honti paÂivinÅtà santà samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati vineyya loke abhijjhÃdomanassan ti. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattaæ citte cittÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu sarÃgaæ và cittaæ: sarÃgaæ me cittan ti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và cittaæ: vÅtarÃgaæ me cittan ti pajÃnÃti, sadosaæ và cittaæ: sadosaæ me cittan ti pajÃnÃti, vÅtadosaæ và cittaæ: vÅtadosaæ me cittan ti pajÃnÃti, samohaæ và cittaæ: samohaæ me cittan ti pajÃnÃti, vÅtamohaæ và cittaæ: vÅtamohaæ me cittan ti pajÃnÃti, saÇkhittaæ và cittaæ: saÇkhittaæ me cittan ti pajÃnÃti, vikkhittaæ và cittaæ: vikkhittaæ me cittan ti pajÃnÃti, mahaggataæ và cittaæ: mahaggataæ me cittan ti pajÃnÃti, amahaggataæ và cittaæ: amahaggataæ me cittan ti pajÃnÃti; sa-uttaraæ và cittaæ: sa-uttaraæ me cittan ti pajÃnÃti, anuttaraæ và cittaæ: anuttaraæ me cittan ti pajÃnÃti, samÃhitaæ và cittaæ: samÃhitaæ me cittan ti pajÃnÃti, asamÃhitaæ và cittaæ: asamÃhitaæ me cittan ti pajÃnÃti, vimuttaæ và cittaæ: vimuttaæ me cittan ti pajÃnÃti, avimuttaæ và cittaæ: avimuttaæ me cittan ti pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthÃpeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthÃpetvà bahiddhà citte cittaæ upasaæharati. Katha¤ ca bhikkhu bahiddhà citte cittÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu sarÃgaæ và 'ssa cittaæ: sarÃgassa cittan ti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và 'ssa cittaæ: vÅtarÃgassa cittan ti pajÃnÃti, sadosaæ và 'ssa cittaæ: sadosassa cittan ti pajÃnÃti, #<[page 198]># %<198 CattÃro satipaÂÂhÃnÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vÅtadosaæ và 'ssa cittaæ: vÅtadosassa cittan ti pajÃnÃti, samohaæ và 'ssa cittaæ: samohassa cittan ti pajÃnÃti, vÅtamohaæ và 'ssa cittaæ: vÅtamohassa cittan ti pajÃnÃti, saÇkhittaæ và 'ssa cittaæ: saÇkhittassa cittan ti pajÃnÃti, vikkhittaæ và 'ssa cittaæ: vikkhittassa cittan ti pajÃnÃti, mahaggataæ và 'ssa citaæ: mahaggatassa cittan ti pajÃnÃti, amahaggataæ và 'ssa cittaæ: amahaggatassa cittan ti pajÃnÃti, sa-uttaraæ và 'ssa cittaæ: sa-uttarassa cittan ti pajÃnÃti, anuttaraæ và 'ssa cittaæ: anuttarassa cittan ti pajÃnÃti, samÃhitaæ và 'ssa cittaæ: samÃhitassa cittan ti pajÃnÃti, asamÃhitaæ và 'ssa citaæ: asamÃhitassa cittan ti pajÃnÃti, vimuttaæ và 'ssa cittaæ: vimuttassa cittan ti pajÃnÃti, avimuttaæ và 'ssa cittaæ: avimuttassa cittan ti pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthÃpeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthÃpetvà ajjhattabahiddhà citte cittaæ upasaæharati. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattabahiddhà citte cittÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu sarÃgaæ và cittaæ: sarÃgaæ cittan ti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và cittaæ: vÅtarÃgaæ cittan ti pajÃnÃti, sadosaæ và cittaæ: sadosaæ cittan ti pajÃnÃti, vÅtadosaæ và cittaæ: vÅtadosaæ cittan ti pajÃnÃti, samohaæ và cittaæ: samohaæ cittan ti pajÃnÃti, vÅtamohaæ và cittaæ: vÅtamohaæ cittan ti pajÃnÃti, saÇkhittaæ và cittaæ: saÇkhittaæ cittan ti pajÃnÃti, vikkhittaæ và cittaæ: vikkhittaæ cittan ti pajÃnÃti, mahaggataæ và cittaæ: mahaggataæ cittan ti pajÃnÃti, amahaggataæ và cittaæ: amahaggataæ cittan ti pajÃnÃti, sa-uttaraæ và cittaæ: sa-uttaraæ cittan ti pajÃnÃti, anuttaraæ và cittaæ: anuttaraæ cittan ti pajÃnÃti, samÃhitaæ và cittaæ: samÃhitaæ cittan ti pajÃnÃti, asamÃhitaæ và cittaæ: asamÃhitaæ cittan ti pajÃnÃti, vimuttaæ và cittaæ: vimuttaæ cittan ti pajÃnÃti, avimuttaæ và cittaæ: avimuttaæ cittan ti pajÃnÃti. Evaæ bhikkhu ajjhattabahiddhà citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. AnupassÅ ti . . . pe . . . viharatÅti . . . pe . . . ÃtÃpÅ ti . . . pe . . . sampajÃno ti . . . pe . . . satimà ti . . . pe . . . vineyya loke abhijjhÃdomanassanti: tattha katamo loko? Taæ yeva cittaæ loko, pa¤ca pi upÃdÃnakkhandhà loko: ayaæ vuccati loko. Tattha katamà abhijjhÃ? #<[page 199]># %< DhammÃnupassanÃ-niddeso 199>% Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati abhijjhÃ. Tattha katamaæ domanassaæ? Yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati domanassaæ. Iti aya¤ ca abhijjhà ida¤ ca domanassaæ imamhi loke vinÅtà honti paÂivinÅtà santà samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ: tena vuccati vineyya loke abhijjhÃdomanassan ti. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu santaæ và ajjhattaæ kÃmacchandaæ: atthi me ajjhattaæ kÃmacchando ti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ kÃmacchandhaæ: natthi me ajjhattaæ kÃmacchando ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa kÃmacchandassa uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa kÃmacchandassa pahÃnaæ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnassa kÃmacchandassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, santaæ và ajjhattaæ vyÃpÃdaæ . . . pe . . . {santaæ} và ajjhattaæ thÅnamiddhaæ . . . pe . . . santaæ và ajjhattaæ uddhaccakukkuccaæ . . . pe . . . santaæ và ajjhattaæ vicikicchaæ: atthi me ajjhattaæ vicikicchà ti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ vicikicchaæ: natthi me ajjhattaæ vicikicchà ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannÃya vicikicchÃya uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannà vicikicchÃya pahÃnaæ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnÃya vicikicchÃya Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ satisambojjhaÇgaæ: atthi me ajjhattaæ satisambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ satisambojjhaÇgaæ: natthi me ajjhattaæ satisambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa satisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa satisambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ dhammavicayasambojjhaÇgaæ . . . pe . . . sataæ và ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgaæ . . . pe . . . santaæ và ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgaæ #<[page 200]># %<200 CattÃro satipaÂÂhÃnÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . santaæ và ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgaæ . . . pe . . . santaæ và ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgaæ . . . pe . . . santaæ và ajjhattaæ upekhÃsambojjhaÇgaæ: atthi me ajjhattaæ upekhÃsambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ upekhÃsambojjhaÇgaæ: natthi me ajjhattaæ upekhÃsambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, yathà ca {anuppannassa} upekhÃsambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa upekhÃsambojjhaÇgassa {bhÃvanÃpÃripÆrÅ} hoti, ta¤ ca pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthÃpeti. So taæ nimittaæ Ãsevityà bhÃvetvà bahulikaritvà svÃvatthitaæ vavatthÃpetvà bahiddhà dhammesu cittaæ upasaæharati. Katha¤ ca bhikkhu bahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu santaæ và 'ssa kÃmacchandaæ: atthi 'ssa kÃmacchando ti pajÃnÃti, asantaæ và 'ssa kÃmacchandaæ: natthi 'ssa kÃmacchando ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa kÃmacchandassa uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa kÃmacchandassa pahÃnaæ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà {ca} pahÅnassa kÃmacchandassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ {ca} pajÃnÃti. Santaæ và 'ssa vyÃpÃdan . . . pe . . . santan và 'ssa thÅnamiddhaæ . . . pe . . . santaæ và 'ssa uddhaccakukkuccaæ . . . pe . . . santaæ và 'ssa vicikicchaæ: atthi 'ssa vicikicchà ti pajÃnÃti, asantaæ và 'ssa vicikicchaæ: natthi 'ssa vicikicchà ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannÃya vicikicchÃya uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannÃya vicikicchÃya pahÃnaæ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnÃya vicikicchÃya Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti. Santaæ và 'ssa satisambojjhaÇgaæ: atthi 'ssa satisambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, asantaæ và 'ssa satisambojjhaÇgaæ: natthi 'ssa satisambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa satisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa satisambojjhaægassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, santaæ và 'ssa dhammavicaya-sambojjhaÇgaæ . . . pe . . . santaæ và 'ssa viriya-sambojjhaÇgaæ . . . pe . . . santaæ và 'ssa pÅtisambojjhaÇgaæ . . . pe . . . santaæ và 'ssa passaddhisambojjhaÇgaæ, santaæ và 'ssa samÃdhisambojjhaÇgaæ, santaæ và 'ssa upekhÃsambojjhaÇgaæ: atthi 'ssa upekhÃsambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, asantaæ và 'ssa upekhÃsambojjhaÇgaæ: #<[page 201]># %< DhammÃnupassanÃ-niddeso 201>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ natthi 'ssa upekhÃsambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa upekhÃsambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa upekhÃsambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthÃpeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthÃpetvà ajjhattabahiddhà dhammesu cittaæ upasaæharati. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattabahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu santaæ và kÃmacchandaæ: atthi kÃmacchando ti pajÃnÃti, asantaæ và kÃmacchandaæ: natthi kÃmacchando ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa kÃmacchandassa uppÃdo hoti ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa kÃmacchandassa pahÃnaæ hoti, {ta¤} ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnassa kÃmacchandassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti. Santaæ và vyÃpÃdaæ . . . pe . . . santaæ và thÅnamiddhaæ . . . pe . . . santaæ và uddhaccakukkuccaæ . . . pe . . . santaæ và vicikicchaæ: atthi vicikicchà ti pajÃnÃti, asantaæ và vicikicchaæ: natthi vicikicchà ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannÃya vicikicchÃya uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannÃya vicikicchÃya pahÃnaæ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnÃya vicikicchÃya Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ ca pajÃnÃti. Santaæ và satisambojjhaÇgaæ: atthi satisambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, asantaæ và satisambojjhaÇgaæ: natthi satisambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa satisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa satisambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti, santaæ và dhammavicayasambojjhaÇgaæ, santaæ và viriyasambojjhaÇgaæ, santaæ và pÅtisambojjhaÇgaæ, santaæ và passaddhisambojjhaÇgaæ, santaæ và samÃdhisambojjhaÇgaæ . . . pe . . . santaæ và upekhÃsambojjhaÇgaæ: atthi upekhÃsambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, asantaæ và upekhÃsambojjhaÇgaæ: natthi upekhÃsambojjhaÇgo ti pajÃnÃti yathà ca anuppannassa {upekhÃsambojjhaÇgassa} uppÃdo hoti, ta¤ ca pajÃnÃti yathà ca uppannassa upekhÃsambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti, ta¤ ca pajÃnÃti. Evaæ bhikkhu ajjhattabahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. AnupassÅ ti: tattha katamà anupassanÃ? #<[page 202]># %<202 CattÃro satipaÂÂhÃnÃ>% Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati anupassanÃ. ImÃya anupassanÃya upeto hoti samupeto upÃgato samupÃgato uppanno samuppanno sammannÃgato, tena vaccati anupassÅ ti. ViharatÅti: iriyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati: tena vuccati viharatÅti. ùtÃpi ti: tattha katamaæ Ãtappaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: idaæ vuccati Ãtappaæ. Iminà Ãtappena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati ÃtÃpÅ ti. SampajÃno ti; tattha katamaæ sampaja¤¤aæ? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iminà sampaja¤¤ena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati sampajÃno ti. Satimà ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati: ayaæ vuccati sati. ImÃya satiyà upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati satimà ti. Vineyya loke abhijjhÃdomanassan ti: tattha katamo loko? Te va dhammà loko, pa¤ca pi upÃdÃnakkhandhà loko: ayaæ vuccati loko. Tattha katamà abhijjhÃ? Yo rago sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati abhijjhÃ. Tattha katamaæ domanassaæ? Yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati domanassaæ. Iti aya¤ ca abhijjhà ida¤ ca domanassaæ imamhi loke vinÅtà honti pativinÅtà santà samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati vineyya loko abhijjhÃdomanassan ti. SUTTANTABHùJANIYAõ. CattÃro satipaÂÂhÃnÃ: idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati, citte cittÃnupassÅ viharati, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. #<[page 203]># %< CattÃro satipaÂÂhÃnà 203>% Katha¤ ca bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayÃgÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ kÃye kÃyÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ. Avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. Katha¤ ca bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ magapariyÃpannaæ: idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ. Avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. Katha¤ ca bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ citte cittÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ. Avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. Katha¤ ca bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc 'eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ dhamme dhammÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ. Avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. CattÃro satipaÂÂhÃnÃ: idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati, citte cittÃnupassÅ viharati, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. #<[page 204]># %<204 CattÃro satipaÂÂhÃnÃ>% Katha¤ ca bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ kÃye kÃyÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ. Avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. Katha¤ ca bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ {dandhÃbhi¤¤aæ}, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ. Avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. Katha¤ ca bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' 'eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhinnaæ su¤¤ataæ citte cittÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ. Avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. #<[page 205]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 205>% Katha¤ ca bhikkhu dhammesu dhammÃnupassi viharati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apaccayÃgÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ; tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ dhammesu dhammÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ. Avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ satipaÂÂhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpatipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ dhammesu dhammÃnupassÅ; yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ. Avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ. CattÃro satipaÂÂhÃnÃ: idaæ bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. #<[page 206]># %<206 CattÃro satipaÂÂhÃnÃ>% Catunnaæ satipaÂÂhÃnà kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? Siyà kusalà siyà avyÃkatÃ. Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammÃ; anupÃdiïïaanupÃdÃniyÃ; asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. Siyà savitakkasavicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakka avicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà apacayagÃmino siyà neva ÃcayagÃmino na apacayagÃmino. Siyà sekhà siyà asekhÃ. AppamÃïÃ, appamÃïÃrammaïÃ, païÅtÃ. Siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. MaggÃrammaïÃ, siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdino: siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ; na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrÃmmaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ; bahiddhÃrammaïÃ, anidassana-appaÂighÃ. Na hetÆ, sahetukÃ, hetusampayuttÃ, na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti, sahetukà ceva na ca hetÆ, na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetÆ, na hetÆ-sahetukÃ. SappaccayÃ, saÇkhatÃ. AnidassanÃ; appaÂighÃ; arÆpÃ; lokuttarÃ; kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ, anÃsavÃ, ÃsavavippayuttÃ, na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti pi sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti pi, na vattabbà Ãsavà ceva Ãsvasampayuttà cÃti pi Ãsvasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi, Ãsavavippayutta-anÃsavÃ. No saæyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . pe . . . no oghà . . . pe . . . no yogà . . . pe . . . no nÅvaraïà . . . pe . . . no parÃmÃsà . . . pe . . . SÃrammaïÃ, no cittÃ, cetasikÃ, cittasampayuttÃ, cittasaæsaÂÂhÃ, cittasamuÂÂhÃnÃ, cittasahabhuno, cittÃnuparivattino, cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ, cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ-sahabhuno, cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ, no upÃdÃ, anupÃdiïïÃ. No upÃdÃnà . . . no kilesà . . .. Na dassanena pahÃtabbÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; na dassanena pahÃtabbahetukÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà savitakkà siyà avitakkÃ; siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. Siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ; #<[page 207]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 207>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ, siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ, na rÆpÃvacarÃ, nà arÆpÃvacarÃ, apariyÃpannÃ. Siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ; siyà niyatà siyà aniyÃtÃ; anuttarÃ; araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ SATIPAèèHùNAVIBHA§GO SAMATTO SATTAMO. #<[page 208]># %<208 CattÃro sammappadhÃnÃ>% VIII. SAMMAPPADHùNAVIBHA§GO. CATTùRO sammappadhÃnÃ: idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Katha¤ ca bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati? Tattha katame anuppannà pÃpakà akusalà dhammÃ? TÅïi akusalamÆlÃni: lobho doso moho, tad-ekaÂÂhà ca kilesÃ, taæ-sampayutto vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, taæ-samuÂÂhÃnaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ: ime vuccanti anuppannà pÃpakà akusalà dhammÃ. Iti imesaæ anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Chandaæ janetÅti: tattha katamo chando? Yo chando chandÅkatà kattukamyatà kusalo {dhammacchando}: ayaæ vuccati chando. Imaæ chandaæ janeti sa¤janeti uÂÂhÃpeti samuÂÂhÃpeti nibbatteti abhinibbateti, tena vuccati chandaæ janetÅti. VÃyamatÅti: tattha katamo vÃyÃmo? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo, #<[page 209]># %< KusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya 209>% ayaæ vuccati vÃyÃmo. Iminà vÃyÃmena upeto hoti samupeto upÃgato samupÃgato, uppanno samuppanno samannÃgato, tena vuccati vÃyamatÅti. Viriyaæ ÃrabhatÅti: tattha katamaæ viriyaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: idaæ vuccati viriyaæ. Imaæ viriyaæ Ãrabhati samÃrabhati Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati viriyaæ ÃrabhatÅti. Cittaæ paggaïhÃtÅti: tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Imaæ cittaæ paggaïhÃti sampaggaïhÃti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati cittaæ paggaïhÃtÅti. PadahatÅti: tattha katamaæ padhÃnaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: idaæ vuccati padhÃnaæ. Iminà padhÃnena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati padahatÅti. Katha¤ ca bhikkhu uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati? Tattha katame uppannà pÃpakà akusalà dhammÃ? TÅïi akusalamÆlÃni: lobho doso moho tad-ekaÂÂhà ca kilesÃ, taæ-sampayutto vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, taæ-samuÂÂhÃnaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ: ime vuccanti uppannà pÃpakà akusalà dhammÃ. Iti imesaæ uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Chandaæ janetÅti . . . pe . . . vÃyamatÅti . . . pe . . . viriyaæ ÃrabhatÅti . . . pe . . . cittaæ paggaïhÃtÅti . . . pe . . . padahatÅti: tattha katamaæ padhÃnaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: idaæ vuccati padhÃnaæ. Iminà padhÃnena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati padahatÅti. Katha¤ ca bhikkhu anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati? #<[page 210]># %<210 CattÃro sammappadhÃnÃ>% Tattha katame anuppannà kusalà dhammÃ? TÅïi kusalamÆlÃni: alobho adoso amoho, taæ-sampayutto vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, taæ-samuÂÂhÃnaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ: ime vuccanti anuppannà kusalà dhammÃ. Iti imesaæ anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Chandaæ janetÅti . . . vÃyamatÅti . . . viriyaæ ÃrabhatÅti.. Cittaæ paggaïhÃtÅti . . . padahatÅti: tattha katamaæ padhÃnaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: idaæ vuccati padhÃnaæ. Iminà padhÃnena upeto hoti . . . . . . samannÃgato, tena vuccati padahatÅti. Katha¤ ca bhikkhu uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati? Tattha katame uppannà kusalà dhammÃ? TÅïi kusalamÆlÃni; alobho adoso amoho, taæ-sampayutto vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, taæ-samuÂÂhÃnaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ: ime vuccanti uppannà kusalà dhammÃ. Iti imesaæ uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyo-bhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. èhitiyà ti: yà Âhiti so asammoso; yo asammoso so bhiyyobhÃvo; yo bhiyyobhÃvo taæ vepullaæ; yaæ vepullaæ sà bhÃvanÃ; yà bhÃvanà sà pÃripÆrÅ. Chandaæ . . . janetÅti . . . vÃyamatÅti . . . viriyaæ ÃrabhatÅti . . . cittaæ paggaïhÃtÅti . . . padahatÅti: tattha katamaæ padhÃnaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: idaæ vuccati padhÃnaæ. Iminà padhÃnena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati padahatÅti. SUTTANTABHùJANIYAõ. #<[page 211]># %< AkusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya 211>% CattÃro sammappadhÃnÃ: idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Katha¤ ca bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaæhÃti padahati. Chandaæ janetÅti: tattha katamo chando? Yo chando chandÅkatà kattukamyatà kusalo dhammacchando: ayaæ vuccati chando. Imaæ chandaæ janeti sa¤janeti uÂÂhÃpeti samuÂÂhÃpeti nibbatteti abhinibbatteti, tena vuccati chandaæ janetÅti. VÃyamatÅti: tattha katamo vÃyÃmo? Yo cetasiko viriyÃrambho nikkamo parakkamo uyyÃmo vÃyÃmo ussÃho ussoÊhi thÃmo dhiti asithilaparakkamatà anikkhittachandatà anikkhittadhuratà dhurasampaggÃho viriyaæ viriyindriyaæ viriyabalaæ {sammÃvÃyÃmo} viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati vÃyÃmo. Iminà vÃyÃmena upeto hoti samupeto upÃgato amupÃgato uppanno samuppanno samannÃgato, tena vuccati vÃyamatÅti. Viriyaæ ÃrabhatÅti: tattha katamaæ viriyaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: #<[page 212]># %<212 CattÃro sammappadhÃnÃ>% idaæ vuccati viriyaæ. Imaæ viriyaæ Ãrabhati samÃrabhati Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati viriyaæ ÃrabhatÅti. Cittaæ paggaïhÃtÅti: tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Imaæ cittaæ paggaïhÃti sampaggaïhÃti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati cittaæ paggaïhÃtÅti. PadahatÅti: tattha katamaæ sammappadhÃnaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati sammappadhÃnaæ. Avasesà dhammà sammappadhÃnasampayuttÃ. Katha¤ ca bhikkhu uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂha mÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Chandaæ janetÅti . . . vÃyamatÅti . . . viriyaæ ÃrabhatÅti . . . cittaæ paggaïhÃtÅti . . . padahatÅti: tattha katamaæ sammappadhÃnaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati sammappadhÃnaæ. Avasesà dhammà sammappadhÃnasampayuttÃ. Katha¤ ca bhikkhu anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. #<[page 213]># %< KusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà 213>% Chandaæ janetÅti . . . vÃyamatÅti . . . viriyaæ ÃrabhatÅti . . . cittaæ paggaïhatÅti . . . padahatÅti; tattha katamaæ sammappadhÃnaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati sammappadhÃnaæ. Avasesà dhammà sammappadhÃnasampayuttÃ. Katha¤ ca bhikkhu uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. èhitiyà ti: yà Âhiti so asammoso; yo asammoso so bhiyyobhÃvo; yo bhiyyobhÃvo taæ vepullaæ; yaæ vepullaæ sà bhÃvanÃ; yà bhÃvanà sà pÃripÆrÅ. Chandaæ janetÅti: tattha katamo chando? Yo chando chandÅkatà kattukamyatà kusalo dhammacchando: ayaæ vuccati chando. Imaæ chandaæ janeti sa¤janeti uÂÂhÃpeti samuÂÂhÃpeti nibbatteti abhinibbatteti, tena vuccati chandaæ janetÅti. VÃyamatÅti: tattha katamo vÃyÃmo? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati vÃyÃmo. Iminà vÃyÃmena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati vÃyamatÅti. Viriyaæ ÃrabhatÅti: tattha katamaæ viriyaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati viriyaæ. Imaæ viriyaæ Ãrabhati samÃrabhati Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, #<[page 214]># %<214 CattÃro sammappadhÃnÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tena vuccati viriyaæ ÃrabhatÅti. Cittaæ paggaïhÃtÅti: tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: ayaæ vuccati cittaæ. Imaæ cittaæ paggaïhÃti sampaggaïhÃti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati cittaæ paggaïhÃtÅti. PadahatÅti; tattha katamaæ sammappadhÃnaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati sammappadhÃnaæ. Avasesà dhammà sammappadhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ sammappadhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ {jhÃnaæ} upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, yo tasmiæ samaye cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati sammappadhÃnaæ. Avasesà dhammà sammappadhÃnasampayuttÃ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ.2 CattÃro sammappadhÃnÃ: idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? Kusalà yeva. Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. VipÃkadhammadhammÃ; #<[page 215]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 215>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ anupÃdiïïa -anupÃdÃniyÃ; asaÇkiliÂÂhaasaÇkilesikÃ. Siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. ApacayagÃmino; sekhà AppamÃïÃ; appamÃïÃrammaïÃ; païÅtÃ; sammattaniyatÃ. Na maggÃrammaïÃ; maggahetukÃ; siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbà maggÃdhipatino. Siyà uppannà siyà anuppannÃ, na vattabbà uppÃdino ti. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ; na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattÃbahiddhÃ; bahiddhÃrammaïÃ; anidassana-appaÂighÃ. Na hetÆ, sahetukÃ, hetusampayuttÃ; na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti, sahetukà ceva na ca hetÆ; na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetÆ; na hetÆ sahetukÃ. SappaccayÃ; saÇkhatÃ; anidassanÃ; appaÂighÃ; arÆpÃ; lokuttarÃ; kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ, anÃsavÃ, ÃsavavippayuttÃ, na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti pi sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti pi; na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; Ãsavavippayutta-anÃsavÃ. No saæyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . no oghà . . . no yogà . . . no nÅvaraïà . . . no parÃmÃsà . . . SÃrammaïÃ. No cittÃ; cetasikÃ; cittasampayuttÃ; cittasaæsaÂÂhÃ; cittasamuÂÂhÃnÃ; cittasahabhuno; cittÃnuparivattino; cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhuno; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ; no upÃdÃ; anupÃdiïïÃ. No upÃdÃnÃ; no kilesÃ. Na dassanena pahÃtabbÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; na dassanena pahÃtabbahetukÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà savitakkà siyà avitakkÃ; siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. Siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikÃ; siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ; siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ; siyà upekhÃsahagatÃ, {siyÃ} na upekhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ. na rÆpÃvacarÃ, na arÆpÃvacarÃ; apariyÃpannÃ. {NiyyÃnikÃ}; niyatÃ; anuttarÃ; araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. SAMMAPPADHùNAVIBHA§GO SAMATTO AèèHAMO. #<[page 216]># %<216 CattÃro iddhipÃdÃ>% I. IDDHIPùDAVIBHA§GO. CATTùRO iddhipÃdÃ: idha bhikkhu chanda-samÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, viriya-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, citta-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, vÅmaæsÃ-samÃdhi-padhÃna-saÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Katha¤ ca bhikkhu chanda-samÃdhi-padhÃna-saÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti? Chanda¤ ce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ: ayaæ vuccati chandasamÃdhi. So anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati: ime vuccanti padhÃnasaÇkhÃrÃ. Iti aya¤ ca chandasamÃdhi ime ca padhÃnasaÇkhÃrÃ, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà chandasamÃdhi-padhÃna-saÇkhÃro tveva saÇkhyaæ gacchati. Tattha katamo chando? Yo chando chandÅkatà kattukamyatà kusalo dhammacchando: ayaæ vuccati chando. #<[page 217]># %< Viriya-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃro 217>% Tattha katamo samÃdhi? Yà cittassa Âhiti saïÂhiti avaÂÂhiti avisÃhÃro avikkhepo avisÃhaÂamÃnasatà samatho samÃdhindriyaæ samÃdhibalaæ sammÃsamÃdhi: ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro? Yo cetasiko viriyÃrambho nikkamo parakkamo uyyÃmo vÃyÃmo ussÃho ussoÊhi thÃmo dhiti asithilaparakkamatà anikkhittachandatà anikkhittadhuratà dhurasampaggÃho viriyaæ viriyindriyaæ viriyabalaæ sammÃvÃyÃmo: ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca chandena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃnasaÇkhÃrena upeto hoti samupeto upÃgato samupÃgato uppanno samuppanno samannÃgato, tena vuccati chanda-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato ti. IddhÅti: yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. IdhipÃdo ti: tathÃbhÆtassa vedanÃkkhandho sä¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. IdhipÃdaæ bhÃvetÅti: te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅti. Katha¤ ca bhikkhu viriya-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti? Viriya¤ ce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati citassa ekaggataæ: ayaæ vuccati viriya-samÃdhi. So anuppannÃnaæ . . . pe . . . uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati: ime vuccanti padhÃnasaÇkhÃrÃ. Iti aya¤ ca viriyasamÃdhi ime ca padhÃna-saÇkhÃrà tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà viriya-samÃdhipadhÃna-saÇkhÃro tveva saÇkhyaæ gacchati. Tattha katamaæ viriyaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: idaæ vuccati viriyaæ. #<[page 218]># %<218 CattÃro iddhipÃdÃ>% Tattha katamo samÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi: ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca viriyena iminà ca padhÃnasaÇkhÃrena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati viriya-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato ti. IddhÅti: yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. IddhipÃdo ti: tathÃbhÆtassa vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. IddhipÃdaæ bhÃvetÅti: te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅti. Katha¤ ca bhikkhu citta-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti? Citta¤ ce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ: ayaæ vuccati cittasamÃdhi. So anuppannÃnaæ . . . pe . . . uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati: ime vuccanti padhÃnasaÇkhÃrÃ. Iti aya¤ ca cittasamÃdhi ime ca padhÃnasaÇkhÃrà tadekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà citta-samÃdhipadhÃnasaÇkhÃro tveva saÇkhyaæ gacchati. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Tattha katamo samÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi: ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca cittena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃnasaÇkhÃrena upeto hoti #<[page 219]># %< VÅmaæsÃ-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃro 219>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati citta-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato ti. IddhÅti; yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi jijhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusana sacchikiriyà upasampadÃ. IddhipÃdo ti: tathÃbhÆtassa vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. IddhipÃdaæ bhÃvetÅti: te dhamme Ãsevati bhÃveti bahÆlÅkaroti, tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅti. Katha¤ ca bhikkhu {vÅmaæsÃ}-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti? VÅmaæsa¤ ce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ: ayaæ vuccati vÅmaæsÃsamÃdhi. So anuppannÃnaæ . . . pe . . . uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati: ime vuccanti padhÃnasaÇkhÃrÃ. Iti aya¤ ca vÅmaæsÃ-samÃdhi ime ca padhÃnasaÇkhÃrÃ, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà vÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃro tveva saÇkhyaæ gacchati. Tattha katamà vÅmaæsÃ? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati {vÅmaæsÃ}. Tattha katamo samÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi: ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo: ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti imÃya ca vÅmaæsÃya iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃnasaÇkhÃrena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati vÅmaæsÃ-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato ti. IddhÅti: yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. #<[page 220]># %<220 CattÃro iddhipÃdÃ>% IddhipÃdo ti: tathÃbhÆtassa vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. IddhipÃdaæ bhÃvetÅti: te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅti. SUTTANTABHùJANIYAõ.1 CattÃro iddhipÃdÃ: idha bhikkhu chanda-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, viriyasamÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, citta-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, vÅmaæsÃ-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Katha¤ ca bhikkhu chanda-samÃdhi-pÃdhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye chanda-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdan bhÃveti. Tattha katamo chando? Yo chando chandÅkatà kattukamyatà kusalà dhammacchando: ayaæ vuccati chando. Tattha katamo samÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca chandena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃnasaÇkhÃrena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati samÃdhi-padhÃna-saÇkhÃrasamannÃgato ti. IddhÅti: yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samidhi ijjhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. #<[page 221]># %< IddhipÃdabhÃvanà 221>% IdhipÃdo ti: tathÃbhÆtassa phasso vedanà . . . pe . . . paggÃho avikkhepo. IddhipÃdaæ bhÃvetÅti: te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅti. Katha¤ ca bhikkhu viriyasamÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye viriya-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Tattha katamaæ viriyaæ? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: idaæ vuccati viriyaæ. Tattha katamo samÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca viriyena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃnasaÇkhÃrena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati viriya-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato ti. IddhÅti: yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. IddhipÃdo ti: tathÃbhÆtassa phassa vedanà . . . pe . . . paggÃho avikkhepo. IddhipÃdaæ bhÃvetÅti: te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅti. Katha¤ ca bhikkhu citta-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, #<[page 222]># %<222 CattÃro iddhipÃdÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye citta-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Tattha katamo samÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyamo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca cittena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃnasaÇkhÃrena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati citta-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato ti. IddhÅti: yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. IddhipÃdo ti: tathÃbhÆtassa phasso vedanà . . . pe . . . paggÃho avikkhepo. IddhipÃdaæ {bhÃvetÅti}: te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅti. Katha¤ ca bhikkhu vÅmaæsÃ-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye vÅmaæsÃ-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Tattha katamà vÅmaæsÃ? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati vÅmaæsÃ. Tattha katamo samÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: #<[page 223]># %< IddhipÃdabhÃvanà 223>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà {ca} vÅmaæsÃya iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃnÃsaÇkhÃrena upeto hoti samupeto upÃgato samupÃgato uppanno samuppanno samannÃgato, tena vuccati vÅmaæsÃ-samÃdhi-padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato ti. IddhÅti; yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. IddhipÃdo ti: tathÃbhÆtassa phasso vedanà . . . pe . . . paggÃho avikkhepo. IddhipÃdaæ bhÃvetÅti: te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅti. CattÃro iddhipÃdÃ: chandiddhipÃdo viriyiddhipÃdo cittiddhipÃdo vÅmaæsiddhipÃdo. Tattha katamo chandiddhipÃdo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, yo tasmiæ samaye chando chandÅkatà kattukamyatà kusalo dhammacchando: ayaæ vuccati chandiddhipÃdo. Avasesà dhammà chandiddhipÃdasampayuttÃ. Tattha katamo viriyiddhipÃdo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, yo tasmiæ samaye cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati viriyiddhipÃdo. Avasesà dhammà viriyiddhipÃdasampayuttÃ. Tattha katamo cittiddhipÃdo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, #<[page 224]># %<224 CattÃro iddhipÃdÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, yaæ tasmiæ samaye cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: ayaæ vuccati cittidhipÃdo. Avasesà dhammà cittiddhipÃdasampayuttÃ. Tattha katamo vÅmaæsiddhipÃdo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, yà tasmiæ samaye pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdhiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati vÅmaæsiddhipÃdo. Avasesà dhammà vÅmaæsiddhipÃdasampayuttÃ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ. CattÃro iddhipÃdÃ: idha bhikkhu chanda-samÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, viriya-samÃdhi . . . citta-samÃdhi . . . vÅmaæsÃ-samÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Catunnaæ iddhipÃdÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? Kusalà yeva. Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, VipÃkadhammadhammÃ; anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ; asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. Siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. ApacayagÃmino; sekhÃ. AppamÃïÃ; appamÃïÃrammaïÃ; païÅtÃ. SammattaniyatÃ. Na maggÃrammaïÃ, maggahetukÃ, na maggÃdhipatino. Siyà uppannà siyà anuppannÃ, na vattabbà uppÃdino ti. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ; na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ; bahiddhÃrammaïÃ; anidassana-appaÂighÃ. #<[page 225]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 225>% VÅmaæsiddhipÃdo hetu; tayo iddhipÃdà na hetÆ. SahetukÃ; hetusampayuttÃ. VÅmaæsiddhipÃdo hetu ceva sahetuko ca; tayo iddhipÃdà na vattabbà hetu ceva sahetukà cÃti, sahetukà ceva na ca hetÆ. VÅmaæsiddhipÃdo hetu ceva hetusampayutto ca; tayo iddhipÃdà na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetÆ; tayo iddhipÃdà na hetÆ sahetukÃ. VÅmaæsiddhipÃdo na vattabbo na hetu sahetuko ti pi na hetu ahetuko ti pi. SappaccayÃ; saÇkhatÃ; anidassanÃ; appaÂighÃ; arÆpÃ; lokuttarÃ; kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ; anÃsavÃ; ÃsavavippayuttÃ; na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti pi sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti pi; na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; Ãsavavippayutta-anÃsavÃ. No saæyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . pe . . . no oghà . . . pe . . . no yogà . . . pe . . . no nÅvaraïà . . . pe . . . no parÃmÃsà . . . pe . . . sÃrammaïÃ. Tayo iddhipÃdà no cittÃ; cittiddhipÃdo cittaæ; tayo iddhipÃdà cetasikÃ; cittiddhipÃdo acetasiko; tayo iddhipÃdà cittasampayuttÃ; cittiddhipÃdo na vattabbo cittena sampayutto ti pi cittena vippayutto ti pi; tayo iddhipÃdà cittasaæsaÂÂhÃ; cittiddhipÃdo na vattabbo cittena saæsaÂÂho ti pi cittena visaæsaÂÂho ti pi; tayo iddhipÃdà cittasamuÂÂhÃnÃ, cittiddhipÃdo no cittasamuÂÂhÃno; tayo iddhipÃdà cittasahabhuno, cittiddhipÃdo no cittasahabhÆ; tayo iddhipÃdà cittÃnuparivattino; cittiddhipÃdo no cittÃnuparivatti; tayo iddhipÃdà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ, cittiddhipÃdo no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃno; tayo iddhipÃdà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhuno, cittiddhipÃdo no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃna-sahabhÆ; tayo iddhipÃdà cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino; cittiddhipÃdo no cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivatti. Tayo iddhipÃdà bÃhirÃ; cittiddhipÃdo ajjhattiko; no upÃdÃ; anupÃdiïïÃ. No upÃdÃnà . . . pe . . . No kilesà . . . pe . . . Na dassanena pahÃtabbÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà savitakkà siyà avitakkÃ, siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. #<[page 226]># %<226 CattÃro iddhipÃdÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ, siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ, na rÆpÃvacarÃ, na arÆpÃvacarÃ; apariyÃpannÃ. NiyyÃnikÃ; niyatÃ; anuttarÃ; araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. {IDDHIPùDAVIBHA§GO} SAMATTO NAVAMO. #<[page 227]># %< Satta bojjhaÇgà 227>% . BOJJHA§GAVIBHA§GO. SATTA bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo dhammavicayasambojjhaÇgo viriyasambojjhaÇgo pÅtisambojjhaÇgo passaddhisambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekhÃsambojjhaÇgo. Tattha katamo satisambojjhaÇgo? Idha bhikkhu satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgato cirakatam pi cirabhÃsitam pi sarità anussaritÃ. Ayaæ vuccati satisambojjhaÇgo. So tathÃ-sato viharanto taæ dhammaæ pa¤¤Ãya vicinati pavicinati parivÅmaæsaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati dhammavicayasambojjhaÇgo. Tassa taæ dhammaæ pa¤¤Ãya vicinato pavicinato parivÅmaæsaæ Ãpajjato Ãraddhaæ hoti viriyaæ asallÅnaæ. ùyaæ vuccati viriyasambojjhaÇgo. ùraddhaviriyassa uppajjati pÅti nirÃmisÃ. Ayaæ vuccati pÅtisambojjhaÇgo. PÅtimanassa kÃyo pi passambhati cittaæ pi passambhati. Ayaæ vuccati passaddhisambojjhaÇgo. PassaddhakÃyassa sukhino cittaæ samÃdhiyati. Ayaæ vuccati samÃdhisambojjhaÇgo. So tathÃsamÃhitaæ cittaæ sÃdhukaæ ajjhupekkhità hoti. Ayaæ vuccati upekhÃsambojjhaÇgo. Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo dhammavicayasambojjhaÇgo viriyasambojjhaÇgo pÅtisambojjhaÇgo passaddhisambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekhÃsambojjhaÇgo. #<[page 228]># %<228 Satta bojjhaÇgÃ>% Tattha katamo satisambojjhaÇgo? Atthi ajjhattaæ dhammesu sati, atthi bahiddhà dhammesu sati. Yadà pi ajjhattaæ dhammesu sati, tadà pi satisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Yadà pi bahiddhà dhammesu sati, tadà pi satisamobojjhaÇgaæ abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo dhammavicayasambojjhaÇgo? Atthi ajjhattaæ dhammesu pavicayo, atthi bahiddhà dhammesu pavicayo. Yadà pi ajjhattaæ dhammesu pavicayo, tadà pi dhammavicayasambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Yadà pi bahiddhà dhammesu pavicayo, tadà pi dhammavicayasambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo viriyasambojjhaÇgo? Atthi kÃyikaæ viriyaæ, atthi cetasikaæ viriyaæ. Yadà pi kÃyikaæ viriyaæ, tadà pi viriyasambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Yadà pi cetasikaæ viriyaæ, tadà pi viriyasambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo pÅtisambojjhaÇgo? Atthi savitakka-savicÃrà pÅti, atthi avitakka-avicÃrà pÅti. Yadà pi savitakka-savicÃrÃ-pÅti, tadà pi pÅtisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Yadà pi avitakka-avicÃrà pÅti, tadà pi pÅtisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo passaddhisambojjhaÇgo? Atthi kÃyappassaddhi, atthi cittappassaddhi. Yadà pi kÃyappassaddhi, tadà pi passaddhisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. YÃdà pi cittappassaddhi, tadà pi passaddhisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo samÃdhisambojjhaÇgo? Atthi savitakka-savicÃro samÃdhi, atthi avitakka-avicÃro samÃdhi. Yadà pi savitakka-savicÃro samÃdhi, tadà pi samÃdhisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Yadà pi avitakka-avicÃro samÃdhi, tadà pi samÃdhisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo upekhÃsambojjhaÇgo? Atthi ajjhattaæ dhammesu upekhÃ, atthi bahiddhà dhammesu upekhÃ. Yadà pi ajjhattaæ dhammesu upekhÃ, tadà pi upekhÃsambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Yadà pi bahiddhà dhammesu upekhÃ, tadà pi upekhÃsambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. #<[page 229]># %< BojjhaÇgabhÃvanà 229>% Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo . . . pe. . . upekhÃsambojjhaÇgo. Tattha katamo satisambojjhaÇgo? Idha bhikkhu satisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ, dhammavicayasambojjhaÇgaæ bhÃveti . . . viriyasambojjhaÇgaæ bhÃveti . . . pÅtisambojjhaÇgaæ bhÃveti . . . passaddhisambojjhaÇgaæ bhÃveti . . . samÃdhisambojjhaægaæ bhÃveti . . . upekhÃsambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. SUTTANTABHùJANIYAõ.2 Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo . . . pe . . . upekhÃsambojjhaÇgo. Tattha katame satta bojjhaÇgÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva {kÃmehi} . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye satta bojjhaÇgà honti: satisambojjhaÇgo . . . pe . . . upekhÃsambojjhaÇgo. Tattha katamo satisambojjhaÇgo? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati satisambojjhaÇgo. Tattha katamo dhammavicayasambojjhaÇgo? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati dhammavicayasambojjhaÇgo. Tattha katamo viriyasambojjhaÇgo? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati viriyasambojjhaÇgo. Tattha katamo pÅtisambojjhaÇgo? Yà pÅti pÃmojjaæ Ãmodanà pamodanà hÃso pahÃso vitti odagyaæ attamanatà cittassa pÅtisambojjhaÇgo: ayaæ vuccati pÅtisambojjhaÇgo. #<[page 230]># %<230 Satta bojjhaÇgÃ>% Tattha katamo passaddhisambojjhaÇgo? Yà vedanÃkkhandhassa sa¤¤Ãkkhandhassa saÇkhÃrakkhandhassa vi¤¤Ãïakkhandhassa passaddhi paÂippassaddhi passambhanà paÂippassambhanà paÂippassambhitattaæ passaddhisambojjhaÇgo: ayaæ vuccati passaddhisambojjhaÇgo. Tattha katamo samÃdhisambojjhaÇgo? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati samÃdhisambojjhaÇgo. Tattha katamo upekhÃsambojjhaÇgo? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekhÃsambojjhaÇgo: ayaæ vuccati upekhÃsambojjhaÇgo. Ime vuccanti satta bojjhaÇgÃ. Avasesà dhammà sattahi bojjhaÇgehi sampayuttÃ. Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo . . . pe . . . upekhÃsambojjhaÇgo. Tattha katamo satisambojjhaÇgo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati satisambojjhaÇgo. Avasesà dhammà satisambojjhaÇgasampayuttà . . . pe . . . avasesà dhammà dhammavicayasambojjhaÇgasampayuttà . . . Avasesà dhammà viriyasambojjhaÇgasampayuttà . . . Avasesà dhammà pÅtisambojjhaÇgasampayuttà . . . Avasesà dhammà passaddhisambojjhaÇgasampayuttà . . . Avasesà dhammà samÃdhisambojjhaÇgasampayuttÃ. Tattha katamo upekhÃsambojjhaÇgo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, yà tasmiæ samaye upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekhÃsambojjhaÇgo: ayaæ vuccati upekhÃsambojjhaÇgo. Avasesà dhammà upekhÃsambojjhaÇgasampayuttÃ. #<[page 231]># %< BojjhaÇgabhÃvanà 231>% Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo . . . pe . . . upekhÃsambojjhaÇgo. Tattha katame satta bojjhaÇgÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; tasmiæ samaye satta bojjhaÇgà honti: satisambojjhaÇgo . . . pe . . . upekhÃsambojjhaÇgo. Tattha katamo satisambojjhaÇgo? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati: satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ ayaæ vuccati satisambojjhaÇgo . . . pe . . . Tattha katamo upekhÃsambojjhaÇgo? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekhÃsambojjhaÇgo: ayaæ vuccati upekhÃsambojjhaÇgo. Ime vuccanti satta bojjhaÇgÃ. Avasesà dhammà sattahi bojjhaÇgehi sampayuttÃ. Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo . . . pe . . . upekhÃsambojjhaÇgo. Tattha katamo satisambojjhaÇgo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; yà tasmiæ samaye sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati satisambojjhaÇgo. Avasesà dhammà satisambojjhaÇgasampayuttà . . . pe . . . avasesà dhammà dhammavicayasambojjhaÇgasampayuttÃ. #<[page 232]># %<232 Satta bojjhaÇgÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . Avasesà dhammà viriyasambojjhaÇgasampayuttÃ. . . . Avasesà dhammà pÅtisambojjhaÇgasampayuttÃ. . . . Avasesà dhammà passaddhisambojjhaÇgasampayuttà . . . Avasesà dhammà samÃdhisambojjhaÇgasampayuttÃ. Tattha katamo upekhÃsambojjhaÇgo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; yà tasmiæ samaye upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekhÃsambojjhaÇgo: ayaæ vuccati upekhÃsambojjhaÇgo. Avasesà dhammà upekhà sambojjhaÇgasampayuttÃ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ.2 Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo dhammavicayasambojjhaÇgo viriyasambojjhaÇgà pÅtisambojjhaÇgo passaddhisambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekhÃsambojjhaÇgo. Sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? Siyà kusalà siyà avyÃkatÃ. PÅtisambojjhaÇgo sukhÃya vedanÃya sampayutto; cha bojjhaÇgà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammÃ; anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. AsaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. Siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakkaavicÃrÃ. PÅtisambojjhaÇgo pÅtisahagato, sukhasahagato, na upekhà sahagatÃ; cha bojjhaÇgà siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà apacayagÃmino siyà neva ÃcayagÃmino na apacayagÃmino. Siyà sekhà siyà asekhÃ. AppamÃïÃ; appamÃïÃrammaïÃ; païÅtÃ. Siyà sammattaniyatÃ, #<[page 233]># %< Pa¤hÃpacchakaæ 233>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà aniyatÃ. na maggÃrammaïÃ; siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdino. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ; na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ; bahiddhÃrammaïÃ; anidassana-appaÂighÃ. DhammavicayasambojjhaÇgo hetu; cha bojjhaÇgà na hetÆ. SahetukÃ; hetusampayuttÃ. DhammavicayasambojjhaÇgo hetu ceva sahetuko ca; cha bojjhaÇgà na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti, sahetukà ceva na ca hetÆ. DhammavicayasambojjhaÇgo hetu ceva hetusampayutto ca; cha bojjhaÇgà na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetÆ. Cha bojjhaÇgà na hetÆ sahetukÃ; dhammavicayabojjhaÇgo na vattabbo na hetu sahetuko ti pi na hetu ahetuko ti pi. {SappaccayÃ}; saÇkhatÃ; anidassanÃ; appaÂighÃ; arÆpÃ; lokuttarÃ; kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. No asÃvÃ; anÃsavÃ; ÃsavavippayuttÃ; na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti pi, sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti pi; na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; Ãsavavippayutta-anÃsavÃ. No saæyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . no oghà . . . no yogà . . . no nÅvaraïà . . . no parÃmÃsà . . . sÃrammaïÃ. No cittÃ; cetasikÃ; cittasampayuttÃ; {cittasaæsaÂÂhÃ}; cittasamuÂÂhÃnÃ; cittasahabhuno; cittÃnuparivattino; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnasahabhuno; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino. BhahirÃ. No upÃdÃ; anupÃdiïïÃ. No upÃdÃna . . .. No kilesà . . .. Na dassanena pahÃtabbÃ; na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ; na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà savitakkà siyà avitakkÃ, siyà savicarà siyà avicÃrÃ. PÅtisambojjhaÇgo appÅtiko; cha bojjhaÇgà siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. PÅtisambojjhaÇgo na pÅtisahagato; cha bojjhaÇgà siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. PÅtisambojjhaÇgo sukhasahagato; cha bojjhaÇgà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ. #<[page 234]># %<234 Satta bojjhaÇga>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ pÅtisambojjhaÇgo na upekhÃsahagato; cha bojjhaÇgà siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ, na rÆpÃvacarÃ, na arÆpÃvacarÃ; apariyÃpannÃ. Siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ; siyà niyatà siyà aniyatÃ; anuttarÃ; araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ NIèèHITAõ. BOJJHA§GAVIBHA§GO SAMATTO DASAMO. #<[page 235]># %< AÂÂhaÇgiko maggo. 235>% XI. MAGGAVIBHA§GO. ARIYO aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Dukkhe ¤Ãïaæ dukkhasamudaye ¤Ãïaæ dukkhanirodhe ¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ: ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo? NekkhammasaÇkappo, avyÃpÃdasaÇkappo, avihiæsÃsaÇkappo: ayaæ vuccati sammÃsaÇkappo. Tattha katamà sammÃvÃcÃ? MusÃvÃdà veramaïÅ, pisuïÃya vÃcÃya veramaïÅ, pharusÃya vÃcÃya veramaïÅ, samphappalÃpà veramaïÃ: ayaæ vuccati sammÃvÃcÃ. Tattha katamo sammÃkammanto? PÃïÃtipÃtà veramaïÅ, adinnÃdÃnà veramaïÅ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ: ayaæ vuccati sammÃkammanto. Tattha katamo sammÃ-ÃjÅvo? Idha ariyasÃvako micchÃ-ÃjÅvaæ pahÃya sammÃ-ÃjÅvena jÅvitaæ kappeti: ayaæ vuccati sammÃ-ÃjÅvo. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo? Idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anupÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya . . . pe . . . anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya . . . uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padhati: ayaæ vuccati sammÃvÃyÃmo. #<[page 236]># %<236 AÂÂhaÇgiko maggo>% Tattha katamà sammÃsati? Idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu . . . citte . . . dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ: ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi? Idha bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ ca kÃyena paÂisaævedeti, yan taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekhÃ-sati-pÃrisukkhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati: ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Ariyo atthaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃ{ÃjÅvo} sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Idha bhikhu sammÃdiÂÂhiæ bhÃveti vivekanissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ . . . pe . . . sammÃsaÇkappaæ bhÃveti, sammÃvÃcaæ bhÃveti, sammÃkammantaæ bhÃveti, sammÃ-ÃjÅvaæ bhÃveti, sammÃvÃyÃmaæ bhÃveti, sammÃsatiæ bhÃveti, sammÃsamÃdhiæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. SUTTANTABHùJANIYAõ.2 AÂÂhaÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Tattha katamo aÂÂhaÇgiko maggo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . #<[page 237]># %< Pa¤caÇgiko maggo. 237>% paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo? Yo takko vitakko saÇkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà sammÃsaÇkappo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsaÇkappo. Tattha katamà sammÃvÃcÃ? Yà catÆhi vacÅduccaritehi Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto sammÃvÃcà maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃvÃcÃ. Tattha katamo sammÃkammanto? Yà tÅhi kÃyaduccaritehi Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto sammÃkammanto maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃkammanto. Tattha katamo sammÃ-ÃjÅvo? Yà micchÃ-ÃjÅvà Ãrati virati paÂivirati veramanÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto sammÃ-ÃjÅvo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃ-ÃjÅvo. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃvÃyÃmo. Tattha katamà sammÃsati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati aÂÂhaÇgiko maggo. Avasesà dhammà aÂÂhaÇgikena maggena sampayuttÃ. Ayaæ vuccati aÂÂhaÇgiko maggo. Avasesà dhammà aÂÂhaÇgikena maggena sampayuttÃ. Pa¤caÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. #<[page 238]># %<238 Pa¤caÇgiko maggo>% Tattha katamo pa¤caÇgiko maggo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacagayÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye pa¤caÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo {sammÃvÃyÃmo} sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo? Yo takko vitakko saÇkappo . . . pe . . . maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsaÇkappo. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo? Yo cetasiko viriyÃrambho . . . pe . . . sammavÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃvÃyÃmo. Tattha katamà sammÃsati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati pa¤caÇgiko maggo. Avasesà dhammà pa¤caÇgikena maggena sampayuttÃ. Pa¤caÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Idhi bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, yà tasmiæ samaye pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Avasesà dhammà sammÃdiÂÂhiyà sampayuttà . . . pe . . . Avasesà dhammà sammÃsaÇkappena sampayuttà . . . Avasesà dhammà sammÃvÃyÃmena sampayuttà . . . Avasesà dhammà sammÃsatiyà sampayuttÃ. #<[page 239]># %< Pa¤caÇgiko maggo 239>% Tattha katamo sammÃsamÃdhi? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, yà tasmiæ samaye cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi, samÃdhisambojjhaÇgo, maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Avasesà dhammà sammÃsamÃdhinà sampayuttÃ. AÂÂhaÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Tattha katamo aÂÂhaÇgiko maggo? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo . . . sammÃvÃcà . . . sammÃkammanto . . . sammÃ-ÃjÅvo . . . sammÃvÃyÃmo . . . sammÃsati . . . Tattha katamo sammÃsamÃdhi? Yà cittassa Âhiti . . . sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati aÂÂhaÇgiko maggo. Avasesà dhammà aÂÂhaÇgikena maggena sampayuttÃ. Pa¤caÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvayÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamo pa¤caÇgiko maggo? #<[page 240]># %<240 Pa¤caÇgiko maggo>% Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati {dukkhÃpaÂipadaæ} dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; tasmiæ samaye pa¤caÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati pa¤caÇgiko maggo. Avasesà dhammà pa¤caÇgikena maggena sampayuttÃ. Pa¤caÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; yà tasmiæ samaye pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Avasesà dhammà sammÃdiÂÂhiyà sampayuttà . . . pe . . . Avasesà dhammà sammÃsaÇkappena sampayuttà . . .. Avasesà dhammà sammÃvÃyÃmena sampayuttà . . .. Avasesà dhammà sammÃsatiyà sampayuttÃ. Tattha katamo sammÃsamÃdhi? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . #<[page 241]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 241>% avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; yà tasmiæ samaye cittassa Âhiti saïÂhiti avaÂÂhiti avisÃhÃro avikkhepo avisÃhaÂamÃnasatà samatho samÃdhindriyaæ samÃdhibalaæ sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ: ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Avasesà dhammà sammÃsamÃdhinà sampayuttÃ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ. Ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. AÂÂhannaæ maggaÇgÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saranà kati araïÃ? Siyà kusalà siyà avyÃkatÃ. SammÃsaÇkappo sukhÃya vedanÃya sampayutto; satta maggaÇgà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammÃ. AnupÃdiïïÃ; anupÃdÃniyÃ; asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. SammÃsaÇkappo avitakka-vicÃramatto; satta maggaÇgà siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ. SammÃsaÇkappo pÅtisahagato, sukhasahagato, na upekhÃsahagato; satta maggaÇgà siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà apacayagÃmino siyà neva ÃcayagÃmino na apacayagÃmino. Siyà sekhà siyà asekhÃ. AppamÃïÃ; appamÃïÃrammaïÃ. PaïÅtÃ. Siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. Na maggÃrammaïÃ; siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdino. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. Na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. BahiddhÃrammaïÃ; anidassana-appaÂighÃ. #<[page 242]># %<242 AÂÂhaÇgiko maggo>% SammÃdiÂÂhi hetu; satta maggaÇgà na hetÆ; sahetukÃ; hetusampayuttÃ. SammÃdiÂÂhi hetu ceva sahetukà ca; satta maggaÇgà na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti, sahetukà ceva na ca hetÆ. SammÃdiÂÂhi hetu ceva hetusampayuttà ca; satta maggaÇgà na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetÆ. Satta maggaÇgà na hetÆ sahetukÃ; sammÃdiÂÂhi na vattabbà na hetu sahetukà ti pi, na hetu ahetukà ti pi. SappaccayÃ; saÇkhatÃ; anidassanÃ; appaÂighÃ; arÆpÃ; lokuttarÃ; kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ; anÃsavÃ; ÃsavavippayuttÃ; na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti pi, sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti pi; na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi, Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; ÃsavavippayuttaanÃsavÃ. No saæyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . no oghà . . . no yogà . . . no nÅvaraïà . . . no parÃmÃsà . . . sÃrammaïÃ. No cittÃ; cetasikÃ; cittasampayuttÃ; cittasaæsaÂÂhÃ; citthasamuÂÂhÃnÃ; cittasahabhuno; cittÃnuparivattino; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnasahabhuno; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ; no upÃdÃ; anupÃdiïïÃ. No upÃdÃnà . . . pe . . . No kilesà . . . pe . . . Na dassanena pahÃtabbÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. SammÃsaÇkappo avitakko; satta maggaÇgà siyà savitakkà siyà avitakkÃ. SammÃsaÇkappo savicÃro; satta maggaÇgà siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. SammÃsaÇkappo sappÅtiko; satta maggaÇgà siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. SammÃsaÇkappo pÅtisahagato; satta maggaÇgà siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. SammÃsaÇkappo sukhasahagato; satta maggaÇgà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ. SammÃsaÇkappo na upekhÃsahagato; satta maggaÇgà siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. #<[page 243]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 243>% Na kÃmÃvacarÃ; na rÆpÃvacarÃ; na arÆpÃvacarÃ; apariyÃpannÃ. Siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ; siyà niyatà siyà aniyatÃ; anuttarÃ; araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. MAGGAVIBHA§GO SAMATTO EKùDASAKO. #<[page 244]># %<244 MÃtikÃ>% XII. JHùNAVIBHA§GO. (MÃtikÃ.) IDHA bhikkhu pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu, indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤Æ, pubbarattÃpararattaæ jÃgariyÃnuyogam anuyutto, sÃtaccaæ nepakkaæ bodhipakkhikÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogamanuyutto. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ appasaddaæ appanigghosaæ vijanavÃtaæ manussarÃhaseyyakaæ paÂisallÃnasÃrÆpaæ. So ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti; vyÃpÃdapadosaæ pahÃya avyÃpannacitto viharati, sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ vyÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti; thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati, Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno thÅnamiddhà cittaæ parisodheti; uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati, ajjhattaæ vÆpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti; #<[page 245]># %< BhikkhÆti 245>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati, akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu vicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ ca kÃyena paÂisaævedeti, yan taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà patighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrÃ: ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatana¤ upasampajja viharati; sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma: anantaæ vi¤¤Ãïan ti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati; sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma: natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati; sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. MùTIKù NIèèHITù.7 IdhÃti: imissà diÂÂhiyà imissà khantiyà imissà ruciyà imasmiæ ÃdÃye imasmiæ dhamme imasmiæ vinaye imasmiæ dhammavinaye imasmiæ pÃvacane imasmiæ brahmacariye imasmiæ satthu sÃsane, tena vuccati idhÃti. BhikkhÆti: sama¤¤Ãya bhikkhu, pati¤¤Ãya bhikkhu, bhikkhatÅti bhikkhu, bhikkhako ti bhikkhu, bhikkhÃcariyaæ ajjhupagato ti bhikkhu, bhinnapatadharoti bhikkhu, bhindati pÃpake akusale dhamme ti bhikkhu, bhinnattà pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ bhikkhu, #<[page 246]># %<246 PÃtimokkhaæ>% odhiso kilesÃnaæ pahÃnà bhikkhu, anodhiso kilesÃnaæ pahÃnà bhikkhu, sekho bhikkhu, asekho bhikkhu, neva sekho nÃsekho bhikkhu, aggo bhikkhu, bhadro bhikkhu, maï¬o bhikkhu, sÃro bhikkhu, samaggena saÇghena ¤atticatutthena kammena akuppena ÂhÃnÃrahena upasampanno ti bhikkhu. PÃtimokkhan ti: sÅlaæ patiÂÂhà Ãdi caraïaæ saæyamo saævaro mukhaæ pamukhaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. Saævaro ti: kÃyiko avÅtikkamo vÃcasiko avÅtikkamo kÃyikavÃcasiko avÅtikkamo. Saævuto ti: iminà pÃtimokkhasaævarena upeto hoti samupeto upÃgato samupÃgato upapanno samupapanno samannÃgato, tena vuccati pÃtimokkhasaævarasaævuto ti. ViharatÅti: iriyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati, tena vuccati viharatÅti. ùcÃragocarasampanno ti: atthi ÃcÃro, atthi anÃcÃro. Tattha katamo anÃcÃro? KÃyiko vÅtikkamo vÃcasiko vÅtikkamo kÃyikavÃcasiko vÅtikkamo: ayaæ vuccati anÃcÃro. Sabbam pi dussÅlyaæ anÃcÃro. Idh' ekacco veÊudÃnena và pattadÃnena và pupphadÃnena và phaladÃnena và sinÃnadÃnena và dantakaÂÂhadÃnena và pÃÂukamyatÃya và muggasÆpatÃya và pÃribhaÂyatÃya và jaÇghapesanikena và a¤¤atara¤¤atarena buddhapaÂikuÂÂhena micchÃ-ÃjÅvena jÅvitaæ kappeti: ayaæ vuccati anÃcÃro. Tattha katamo ÃcÃro? KÃyiko avÅtikkamo, vÃcasiko avÅtikkamo kÃyikavÃcasiko avÅtikkamo: ayaæ vuccati ÃcÃro. Sabbo pi sÅlasaævaro ÃcÃro. Idh' ekacco na veÊudÃnena na pattadÃnena na pupphadÃnena na phaladÃnena na sinÃnadÃnena na dantakaÂÂhadÃnena na pÃtukamyatÃya na muggasÆpatÃya na pÃribhaÂyatÃya na jaÇghapesanikena na a¤¤atara¤¤atarena buddhapaÂikuÂÂhena {micchÃ}-ÃjÅvena jÅvitaæ kappeti: ayaæ vuccati ÃcÃro. Gocaro ti: atthi gocaro, atthi agocaro. Tattha katamo agocaro? #<[page 247]># %< Sikkhà 247>% Idh' ekacco vesiyÃgocaro và hoti, vidhavÃgocaro và thullakumÃrÅgocaro và paï¬akagocaro và bhikkhunÅgocaro và pÃnÃgÃragocaro vÃ, saæsaÂÂho viharati rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi ananulomikena gihisaæsaggena, yÃni và pana tÃni kulÃni assaddhÃni appasannÃni anopÃnabhÆtÃni akkosakaparibhÃsakÃni anatthakÃmani ahitakÃmÃni aphÃsukÃmÃni ayogakkhemakÃmÃni bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ, tathÃrÆpÃni kulÃni sevati bhajati payirÆpÃsati: ayaæ vuccati agocaro. Tattha katamo gocaro? Idh' ekacco na vesiyÃgocaro hoti na vidhavÃgocaro na thullakumÃrÅgocaro na paï¬akagocaro na bhikkhunÅgocaro na pÃnÃgÃragocaro asaæsaÂÂho viharati rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi ananulomikena gihisaæsaggena yÃni và pana tÃni kulÃni saddhÃni pasannÃni opÃnabhÆtÃni kÃsÃvapajjotÃni isivÃtaparivÃtÃni atthakÃmÃni hitakÃmÃni phÃsukÃmÃni yogakkhemakÃmÃni bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ tatthÃrÆpÃni kulÃni sevati bhajati payirÆpÃsati: ayaæ vuccati gocaro. Iti iminà ca ÃcÃrena iminà ca gocarena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati ÃcÃragocarasampanno ti. Aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ ti: tattha katame aïumattà vajjÃ? YÃni tÃni vajjÃni appamattakÃni oramattakÃni lahusÃni lahusammatÃni saæyamakaraïÅyÃni saævarakaraïÅyÃni cittuppÃdakaraïÅyÃni manasikÃrapaÂibaddhÃni: ime vuccanti aïumattà vajjÃ. Iti imesu aïumattesu vajjesu vajjadassÃvÅ ca hoti bhayadassÃvÅ ca ÃdÅnavadassÃvÅ ca nissaraïadassÃvÅ ca, tena vuccati aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ ti. #<[page 248]># %<248 Indriyesu guttadvÃratÃ>% SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesÆti: tattha katamà sikkhÃ? Catasso sikkhÃ: bhikkhÆnaæ bhikkhusikkhà bhikkhunÅnaæ bhikkhunÅsikkhà upÃsakÃnaæ upÃsakasikkhà upÃsikÃnaæ upÃsikÃsikkhÃ. Ima vuccanti sikkhÃyo. Iti imÃsu sikkhÃsu sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ samÃdÃya vattati, tena vuccati samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesÆti. Indriyesu guttadvÃro ti: atthi indriyesu guttadvÃratÃ, atthi indriyesu aguttadvÃratÃ. Tattha katamà indriyesu aguttadvÃratÃ? Idh' ekacco cakkhunà rÆpaæ disvà nimittaggÃhÅ hoti anuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïaæ enam cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye na saævaraæ Ãpajjati; sotena saddaæ sutvà . . . pe . . . ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà . . . jivhÃya rasaæ sÃyitvà . . . kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà . . . manasà dhammaæ vi¤¤Ãya nimittaggÃhÅ hoti anuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati manindriyaæ, manindriye na saævaraæ Ãpajjati: yà imesaæ channaæ indriyÃnaæ agutti agopanà anÃrakkho asaævaro: ayaæ vuccati indriyesu aguttadvÃratÃ. Tattha katamà indriyesu guttadvÃratÃ? Idh' ekacco cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassa pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya patipajjati rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati; sotena saddaæ sutvà . . . pe . . . ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà . . . jivhÃya rasaæ sÃyitvà . . . kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà . . . manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati: yà imesaæ channaæ indriyÃnaæ gutti gopanà Ãrakkho saævaro: ayaæ vuccati indriyesu duttadvÃratÃ. #<[page 249]># %< Bodhipakkhikà dhammà 249>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ImÃya indriyesu guttadvÃratÃya upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati indriyesu guttadvÃro ti. Bhojane matta¤¤Æ ti: atthi bhojane matta¤¤utÃ, atthi bhojane amatta¤¤utÃ. Tattha katamà bhojane amatta¤¤utÃ? Idh' ekacco appaÂisaÇkhà ayoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti davÃya manÃya maï¬anÃya vibhÆsanÃya: yà tattha asantuÂÂhità amatta¤¤utà appaÂisaÇkhà bhojane: ayaæ vuccati bhojane amatta¤¤utÃ. Tattha katamà bhojane matta¤¤utÃ? Idh' ekacco paÂisaÇkhà yoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya, yÃvad eva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya: iti purÃïa¤ ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi nava¤ ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, yatrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti: yà tattha santuÂÂhità matta¤¤utà paÂisaÇkhà bhojane: ayaæ vuccati bhojane matta¤¤utÃ. ImÃya bhojane matta¤¤utÃya upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati bhojane matta¤¤Æ ti. Katha¤ ca bhikkhu pubbarattÃpararattaæ jÃgariyÃnuyogamanuyutto hoti? Idha bhikkhu divasaæ caÇkamena nisajjÃya Ãvaraïiyehi dhammehi cittaæ parisodheti, rattiyà paÂhamaæ yÃmaæ caÇkamena nisajjÃya Ãvaraïiyehi dhammehi cittaæ parisodheti, rattiyà majjhimaæ yÃmaæ dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappeti pÃdena pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno uÂÂhÃnasa¤¤aæ manasikaritvÃ, rattiyà pacchimaæ yÃmaæ paccuÂÂhÃya caÇkamena nisajjÃya Ãvaraïiyehi dhammehi cittaæ parisodheti. Evaæ bhikkhu pubbarattÃpararattaæ jÃgariyÃnuyogamanuyutto hoti. SÃtaccan ti: yo cetasiko viriyÃrambho. . . pe . . . sammÃvÃyÃmo. Nepakkan ti: yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. BodhipakkhikÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogamanuyutto ti: tattha katame bodhipakkhikà dhammÃ? Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo dhammavicayasambojjhaÇgo viriyasambojjhaÇgo pÅtisambojjhaÇgo passaddhisambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekhÃsambojjhaÇgo: #<[page 250]># %<250 SampajÃnakÃrÅ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime vuccanti bodhipakkhikà dhammÃ. Iti ime bodhipakkhike dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati bodhipakkhikÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogamanuyutto ti. Katha¤ ca bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃreïa sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti? Idha bhikkhu sato sampajÃno abhikkamati, sato sampajÃno paÂikkamati, sato sampajÃno Ãloketi, sato sampajÃno viloketi, sato sampajÃno sammi¤jeti, sato sampajÃno pasÃreti, sato sampajÃnakÃrÅ hoti saÇghÃtipattacÅvaradhÃreïa, sato sampajÃnakÃrÅ hoti asite pÅte khÃyite sÃyite, sÃto sampajÃnakÃrÅ hoti {uccÃrapassÃvakamme}, sato sampajÃnakÃrÅ hoti gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tunhÅbhÃve. Sato ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammusanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati: ayaæ vuccati sati. SampajÃno ti: tattha katamaæ sampaja¤¤aæ? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆrÅ medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤Ã-Ãloko pa¤¤Ã-obhÃso pa¤¤Ã-pajjoto pa¤¤Ã-ratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iti imÃya ca satiyà iminà ca sampaja¤¤ena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato. Evaæ bhikkhu sato sampajÃno abhikkamati, sato sampajÃno patikkamati, sato sampajÃno Ãloketi, sato sampajÃno viloketi, sato sampajÃno sammi¤jeti, sato sampajÃno pasÃreti, sato sampajÃnakÃrÅ hoti saÇghÃÂipattacÅvaradhÃrena, sato sampajÃnakÃrÅ hoti asite pÅte khÃyite sÃyite, #<[page 251]># %< SenÃsanabhajanà 251>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sato sampajÃnakÃrÅ hoti uccÃrapassÃvakamme, sato sampajÃnakÃrÅ hoti gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve ti. Vivittan ti: santike ce pi senÃsanaæ hoti ta¤ ca anÃkiïïaæ gahaÂÂhehi pabbajitehi, tena taæ vivittaæ. DÆre ce pi senÃsanaæ hoti ta¤ ca anÃkiïïaæ gahaÂÂhehi pabbajitehi, tena taæ vivittaæ. SenÃsanan ti: ma¤co pi senÃsanaæ, piÂham pi senÃsanaæ, bhisi pi senÃsanaæ, bimbohanam pi senÃsanaæ, vihÃro pi senÃsanaæ, a¬¬hayogo pi senÃsanaæ, pÃsÃdo pi senÃsanaæ, aÂÂo pi senÃsanaæ, mÃlo pi senÃsanaæ, lenam pi senÃsanaæ, guhà pi senÃsanaæ, rukkhamÆlam pi senÃsanaæ, veÊugumbo pi senÃsanaæ, yattha và pana bhikkhÆ paÂikkamanti sabbam etaæ senÃsanaæ. BhajatÅti: imaæ vivittaæ senÃsanaæ bhajati sambhajati sevati nisevati saæsevati, tena vuccati bhajatÅti. Ara¤¤an ti: nikkhamitvà bahi-indakhÅlà sabbam etaæ ara¤¤aæ. RukkhamÆlan ti: rukkhamÆlaæ yeva rukkhamÆlaæ. Pabbato yeva pabbato. Kandarà yeva kandarÃ. Giriguhà yeva giriguhÃ. SusÃnaæ yeva susÃnaæ. AbbhokÃso yeva abbhokÃso. PalÃlapu¤jo yeva palÃlapu¤jo. Vanapatthan ti: durÃnam etaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ. Vanapatthan ti vanasaï¬Ãnam etaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ. Vanapatthan ti bhiæsanakÃnam etaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ. Vanapatthan ti salomahaæsÃnam etaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ. Vanapatthan ti pariyantÃnam etaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ. Vanapatthan ti na manussupacÃrÃnam etaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ. Vanapatthan ti durabhisambhavÃnam etaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ. Appasaddan ti: santike ce pi senÃsanaæ hoti ta¤ ca anÃkiïïaæ gahaÂÂhehi pabbajitehi, tena taæ appasaddaæ. Dure ce pi senÃsanaæ hoti ta¤ ca anÃkiïïaæ gahiÂÂhehi pabbajitehi, tena taæ appasaddaæ. Appanigghosan ti: yad eva taæ appasaddaæ tad eva taæ appanigghosaæ, yad eva taæ appanigghosaæ tad eva taæ vijanavÃtaæ, #<[page 252]># %<252 NÅvaraïappahÃnaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yad eva taæ vijanavÃtaæ tad eva taæ manussarÃhaseyyakaæ, yad eva taæ manussarÃhaseyyakaæ tad eva taæ paÂisallÃnasÃrÆpaæ. Ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và ti: ara¤¤agato và hoti rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato vÃ. NisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ti: nisinno hoti pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ. Ujuæ kÃyaæ païidhÃyÃti: ujuko hoti kÃyo Âhito païihito. Parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvà ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati: ayaæ vuccati sati. Ayaæ sati upaÂÂhità hoti supaÂÂhità nÃsikagge và mukhanimitte vÃ, tena vuccati parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvà ti. Abhijjhaæ loke pahÃyÃti: tattha katamà abhijjhÃ? Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati abhijjhÃ. Tattha katamo loko? Pa¤cupÃdÃnakkhandhà loko: ayaæ vuccati loko. Ayaæ abhijjhà imamhi loke santà hoti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhaÂÂhaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati abhijjhaæ loke pahÃyÃti. VigatÃbhijjhena cetasà ti: tattha katamà cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ vigatÃbhijjhaæ hoti, tena vuccati vigatÃbhijjhena cetasà ti. ViharatÅti: iriyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati, tena vuccati viharatÅti. AbhijjhÃya cittaæ parisodhetÅti: tattha katamà abhijjhÃ? Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati abhijjhÃ. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya abhijjhÃya sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati abhijjhÃya cittaæ parisodhetÅti. #<[page 253]># %< NÅvaraïappahÃnaæ 253>% VyÃpÃdapadosaæ pahÃyÃti: atthi vyÃpÃdo, atthi padoso. Tattha katamo vyÃpÃdo? Yo cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa vyÃpatti manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ vyÃpatti vyÃpajjanà vyÃpajjitattaæ virodho paÂivirodho caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa: ayaæ vuccati vyÃpÃdo. Tattha katamo padoso? Yo vyÃpÃdo so {padoso}. Yo padoso so vyÃpÃdo. Iti aya¤ ca vyÃpÃdo aya¤ ca padoso santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati vyÃpÃdapadosaæ pahÃyÃti. AvyÃpannacitto ti: tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . {tajjÃ} manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ avyÃpannaæ hoti: tena vuccati avyÃpannacitto ti. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati: tena vuccati viharatÅti. VyÃpÃdapadosà cittaæ parisodhetÅti: atthi vyÃpÃdo, atthi padoso. Tattha katamo vyÃpÃdo? Yo cittassa ÃghÃto paÂighÃto . . . pe . . . caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa: ayaæ vuccati vyÃpÃdo. Tattha katamo padoso? Yo vyÃpÃdo, so padoso. Yo padoso, so vyÃpÃdo. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . {tajjÃ} manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imamhà vyÃpÃdapadosà sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati vyÃpÃdapadosà cittaæ parisodhetÅti. ThÅnamiddhaæ pahÃyÃti: atthi thÅnaæ, atthi middhaæ. Tattha katamaæ thÅnaæ? Yà cittassa akalyatà akamma¤¤atà olÅyanà sallÅyanà lÅnaæ lÅyanà {lÅyitattaæ} thÅnaæ thÅyanà thÅyitattaæ cittassa: idaæ vuccati thÅnaæ. Tattha katamaæ middhaæ? #<[page 254]># %<254 NÅvaraïappahÃnaæ>% Yà kÃyassa akalyatà akamma¤¤atà onÃho pariyonÃho antosamorodho middhaæ soppaæ pacalÃyikà soppaæ supanà supitattaæ: idaæ vuccati middhaæ. Iti ida¤ ca thÅnaæ ida¤ ca middhaæ santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati thÅnamiddhaæ pahÃyÃti. VigatathÅnamiddho ti: tassa thÅnamiddhassa cattattà vantattà muttattà pahÅnattà paÂinissaÂÂhattà pahÅnapaÂinissaÂÂhattÃ, tena vuccati vigatathÅnamiddho ti. ViharatÅti . . . pe . . . tena vuccati viharatÅti. ùlokasa¤¤Å ti: tattha katamà sa¤¤Ã? Yà sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ: ayaæ vuccati sa¤¤Ã. Ayaæ sa¤¤Ã Ãlokà hoti vivaÂà parisuddhà pariyodÃtÃ, tena vuccati Ãlokasa¤¤Å ti. Sato sampajÃno ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati: ayaæ vuccati sati. Tattha katamaæ sampaja¤¤aæ? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iti imÃya ca satiyà iminà ca sampaja¤¤ena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati sato sampajÃno ti. ThÅnamiddhà parisodhetÅti: atthi thÅnaæ, atthi middhaæ. Tattha katamaæ thÅnaæ? Yà cittassa akalyatà . . . pe . . . thÅyitattaæ cittassa: idaæ vuccati thÅnaæ. Tattha katamaæ middhaæ? Yà kÃyassa akalyatà . . . pe . . . supitattaæ: idaæ vuccati middhaæ. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imamhà thÅnamiddhà sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati thÅnamiddhà cittaæ parisodhetÅti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃyÃti: atthi uddhaccaæ, atthi kukkuccaæ. #<[page 255]># %< NÅvaraïappahÃnaæ 255>% Tattha katamaæ uddhaccaæ? Yaæ cittassa uddhaccaæ avÆpasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa: idaæ vuccati uddhaccaæ. Tattha katamaæ kukkuccaæ? Akappiye kappiyasa¤¤ità kappiye akappiyasa¤¤itÃ, avajje vajjasa¤¤ità vajje avajjasa¤¤itÃ: yaæ evarÆpaæ kukkuccaæ kukkuccÃyanà kukkuccÃyitattaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho: idaæ vuccati kukkuccaæ. Iti ida¤ ca uddhaccaæ ida¤ ca kukkuccaæ santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati uddhaccakukkuccaæ pahÃyÃti. Anuddhato ti: tassa uddhaccakukkuccassa cattattà vantattà muttattà pahÅnattà paÂinissaÂÂhattà pahÅnapaÂinissaÂÂhattÃ, tena vuccati anuddhato ti. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Ajjhattan ti: yaæ ajjhattaæ paccattaæ. VÆpasantacitto ti: tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ ajjhattaæ santaæ hoti samitaæ vÆpasantaæ, tena vuccati ajjhattaæ vÆpasantacitto ti. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodhetÅti: atthi uddhaccaæ. Tattha katamaæ uddhaccaæ? Yaæ cittassa uddhaccaæ avÆpasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa: idaæ vuccati uddhaccaæ. Tattha katamaæ kukkuccaæ? Akappiye kappiyasa¤¤ità . . . pe . . . manovilekho: idaæ vuccati kukkuccaæ. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imamhà uddhaccakukkuccà sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati uddhaccakukkuccà cittaæ parisodhetÅti. Vicikicchaæ pahÃyÃti: tattha katamà vicikicchÃ? Yà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ vimati vicikicchà dveÊhakaæ dvedhÃpatho saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thambhitattaæ cittassa manovilekho: ayaæ vuccati vivikicchÃ. Ayaæ vicikicchà santà hoti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, #<[page 256]># %<256 NÅvaraïappahÃnaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tena vuccati vicikicchaæ pahÃyÃti. Tiïïavicikiccho ti: imaæ vicikicchaæ tiïïo hoti uttiïïo nittiïïo pÃragato pÃramanuppatto, tena vuccati tiïïavicikiccho ti. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. AkathaÇkathÅ kusalesu dhammesÆti: vicikicchÃya kusalesu dhammesu na kaÇkhati na vicikicchati akathaÇkathÅ hoti nikkathaÇkatho vigatakathaækatho, tena vuccati akathaÇkathÅ kusalesu dhammesÆti. VicikicchÃya cittaæ parisodhetÅti: tattha katamà vicikicchÃ? Yà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ . . . pe . . . thambhitattaæ cittassa manovilekho: ayaæ vuccati vicikicchÃ. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà mano{vi¤¤ÃïadhÃtu}: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya vicikicchÃya sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati vicikicchÃya cittaæ parisodhetÅti. Ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃyÃti: ime pa¤ca nÅvaraïà santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃyÃti. Cetaso upakkilese ti: ime pa¤ca nÅvaraïà cittassa upakkilesÃ. Pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe ti: imehi pa¤cehi nÅvaraïehi anuppannà ceva pa¤¤Ã na uppajjati uppannà ca pa¤¤Ã nirujjhati, tena vuccati pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe ti. Vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehÅti: tattha katame kÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarago kÃmo; saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: ime vuccanti kÃmÃ. Tattha katame akusalà dhammÃ? KÃmacchando vyÃpÃdo thÅnamiddhaæ uddhaccakukkuccaæ vicikicchÃ: ime vuccanti akusalà dhammÃ. #<[page 257]># %< PaÂhamaæ jhÃnaæ 257>% Iti imehi ca kÃmehi imehi ca akusalehi dhammehi vivitto hoti, tena vuccati vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehÅti. Savitakkaæ savicÃran ti: atthi vitakko, atthi vicÃro. Tattha katamo vitakko? Yo takko vitakko saÇkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà sammÃsaÇkappo: ayaæ vuccati vitakko. Tattha katamo vicÃro? Yo cÃro vicÃro anuvicÃro upavicÃro cittassa anusandhanatà anupekkhanatÃ: ayaæ vuccati vicÃro. Iti iminà ca vitakkena iminà ca vicÃrena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati savitakkaæ savicÃran ti. Vivekajan ti: vitakko vicÃro pÅtisukhaæ cittassa ekaggatÃ: te imamhi viveke jÃtà honti sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtÃ, tena vuccati vivekajan ti. PÅtisukhan ti: atthi pÅti, atthi sukhaæ. Tattha katamà pÅti? Yà pÅti pÃmojjaæ Ãmodanà pamodanà hÃso pahÃso vitti odagyaæ attamanatà cittassa: ayaæ vuccati pÅti. Tattha katamaæ sukhaæ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: idaæ vuccati sukhaæ. Idaæ sukhaæ imÃya pÅtiyà sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati pÅtisukhan ti. PaÂhaman ti: gaïanÃnupubbatà paÂhamaæ. Idaæ {paÂhamaæ} samÃpajjatÅti paÂhamaæ. JhÃnan ti: vitakko vicÃro pÅtisukhaæ cittassa ekaggatÃ. UpasampajjÃti: yo paÂhamassa jhÃnassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Vitakka-vicÃrÃnaæ vÆpasamà ti: atthi vitakko, atthi vicÃro. Tattha katamo vitakko? Yo takko vitakko . . . pe . . . sammÃsaÇkappo: ayaæ vuccati vitakko. Tattha katamo vicÃro? #<[page 258]># %<258 Dutiyaæ jhÃnaæ>% Yo cÃro vicÃro anuvicÃro upavicÃro cittassa anusandhanatà anupekkhanatÃ: ayaæ vuccati vicÃro. Iti aya¤ ca vitakko aya¤ ca vicÃro santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ti. Ajjhattan ti: yaæ ajjhattaæ paccattaæ. SampasÃdanan ti: yà saddhà saddahanà okappanà abhippasÃdo. Cetaso ekodibhÃvan ti: yà cittassa Âhiti . . . pe . . . sammÃsamÃdhi. Avitakkaæ avicÃran ti: atthi vitakko, atthi vicÃro. Tattha katamo vitakko? Yo takko . . . pe . . . sammÃsaÇkappo: ayaæ vuccati vitakko. Tattha katamo vicÃro? Yo cÃro vicÃro anuvicÃro upavicÃro cittassa anusandhanatà anupekkhanatÃ: ayaæ vuccati vicÃro. Iti aya¤ ca vitakko aya¤ ca vicÃro santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati avitakkaæ avicÃran ti. SamÃdhijan ti: sampasÃdo pÅtisukhaæ cittassa ekaggatÃ: te imamhi samÃdhimhi jÃtà honti sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtÃ, tena vuccati samÃdhijan ti. PÅtisukhan ti: atthi pÅti, atthi sukhaæ. Tattha katamà pÅti? Yà pÅti pÃmojjaæ . . . pe . . . attamanatà cittassa: ayaæ vuccati pÅti. Tattha katamaæ sukhaæ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ . . . pe . . . sukhà vedanÃ: idaæ vuccati sukhaæ. Iti sukhaæ imaya pÅtiyà sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati pÅtisukhan ti. Dutiyan ti: gaïanÃnupubbatà dutiyaæ. Idaæ dutiyaæ samÃpajjatÅti dutiyaæ. JhÃnan ti sampasÃdo pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. UpasampajjÃti: yo dutiyassa jhÃnassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. #<[page 259]># %< Tatiyaæ jhÃnaæ 259>% ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. PÅtiyà cavirÃgà ti: tattha katamà pÅti? Yà pÅti pÃmojjaæ Ãmodanà pamodanà hÃso pahÃso vitti odagyaæ attamanatà cittassa: ayaæ vuccati pÅti. Ayaæ pÅti santà hoti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaægatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati pÅtiyà ca virÃgà ti. Upekhako ti: tattha katamà upekhÃ? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa: ayaæ vuccati upekhÃ. ImÃya upekhÃya upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati upekhako ti. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Sato sampajÃno ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati: ayaæ vuccati sati. Tattha katamaæ sampaja¤¤aæ? Yà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iti imÃya ca satiyà iminà ca sampaja¤¤ena upeto hoti . . . pe . . . samannÃgato, tena vuccati sato sampajÃno ti. Sukha¤ ca kÃyena paÂisaævedetÅti: tattha katamaæ sukhaæ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: idaæ vuccati sukhaæ. Tattha katamo kÃyo? Sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ayaæ vuccati kÃyo. Idaæ sukhaæ iminà kÃyena paÂisaævedeti, tena vuccati sukha¤ ca kÃyena paÂisaævedetÅti. Yan taæ ariyà ÃcikkhantÅti: tattha katame ariyÃ? Ariyà vuccanti buddhà ca buddhasÃvakà ca. Te imaæ Ãcikkhanti desenti pa¤¤Ãpenti paÂÂhapenti vivaranti vibhajjanti uttÃnÅkaronti pakÃsenti, tena vuccati yan taæ ariyà ÃcikkhantÅti. Upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti. Tattha katama upekhÃ? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa: ayaæ vuccati upekhÃ. #<[page 260]># %<260 Tatiyaæ . . . catutthaæ jhÃnaæ>% Tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati: ayaæ vuccati sati. Tattha katamaæ sukhaæ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ . . . pe . . . sukhà vedanÃ: idaæ vuccati sukhaæ. Iti imÃya ca upekhÃya imÃya ca satiyà iminà ca sukhena samannÃgato iriyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati, tena vuccati upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti. Tatiyan ti: gaïanÃnupubbatà tatiyaæ. Idaæ tatiyaæ samÃpajjatÅti tatiyaæ. JhÃnan ti: upekhà sati sampaja¤¤aæ sukhaæ cittassa ekaggatÃ. UpasampajjÃti: yo tatiyassa jhÃnassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà ti: atthi sukhaæ, atthi dukkhaæ. Tattha katamaæ sukhaæ? Yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: idaæ vuccati sukhaæ. Tattha katamaæ dukkhaæ? Yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati dukkhaæ. Iti ida¤ ca sukhaæ ida¤ ca dukkhaæ santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà ti. Pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà ti: atthi somanassaæ, atthi domanassaæ. Tattha katamaæ somanassaæ? Yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: idaæ vuccati somanassaæ. Tattha katamaæ domanassaæ? Yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: idaæ vuccati domanassaæ. Iti ida¤ ca somanassaæ ida¤ ca domanassaæ pubbe va santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ; #<[page 261]># %< CattÃri arÆpajjhÃnÃni 261>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tena vuccati pubbe 'va somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà ti. Adukkhamasukhan ti: yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ, tena vuccati adukkhamasukhan ti. UpekhÃsatipÃrisuddhin ti: tattha katamà upekhÃ? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà {cittassa}: ayaæ vuccati upekhÃ. Tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammÃsati: ayaæ vuccati sati. Ayaæ sati imÃya upekhÃya vivaÂà hoti parisuddhà pariyodÃtÃ, tena vuccati upekhÃsatipÃrisuddhin ti. Catutthan ti: gaïanÃnupubbatà catutthaæ. Idaæ catutthaæ samÃpajjatÅti catutthaæ. JhÃnan ti: upekhà sati cittassa ekaggatÃ. UpasampajjÃti: yo catutthassa jhÃnassa lÃbho paÂilabho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharatÅti, tena vuccati viharatÅti. Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà ti: tattha katamà rÆpasa¤¤Ãyo? Yà rÆpÃvacarasamÃpatti samÃpannassa và uppannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattam: imà vuccanti rÆpasa¤¤Ãyo. Imà rÆpasa¤¤Ãyo atikkanto hoti vÅtikkanto samatikkanto, tena vuccati sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà ti. PaÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà ti: tattha katamà paÂighasa¤¤Ãyo? RÆpasa¤¤Ã saddasa¤¤Ã gandhasa¤¤Ã rasasa¤¤Ã phoÂÂhabbasa¤¤Ã: imà vuccanti paÂighasa¤¤Ãyo. Imà paÂighasa¤¤Ãyo santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà ti. NÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ti: tattha katamà nÃnattasa¤¤Ãyo? Yà asamÃpannassa manodhÃtu samaÇgissa và manovi¤¤ÃïadhÃtu samaÇgissa và sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ: #<[page 262]># %<262 CattÃri arÆpajjhÃnÃni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ima vuccanti nÃnattasa¤¤Ãyo. Imà nÃnattasa¤¤Ãyo na manasikaroti, tena vuccati nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ti. Ananto ÃkÃso ti: tattha katamo ÃkÃso? {Yo} ÃkÃso ÃkÃsagataæ aghaæ aghagataæ vivaro vivaragataæ asamphuÂÂhaæ catÆhi mahÃbhÆtehi: ayaæ vuccati ÃkÃso. Tasmiæ ÃkÃse cittaæ Âhapeti saïÂhapeti anantaæ pharati, tena vuccati ananto ÃkÃso ti. ùkÃsÃna¤cÃyatanan ti: ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samÃpannassa và uppannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. UpasampajjÃti: yo ÃkÃsÃna¤cÃyatanassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkammà ti: imaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ atikkanto hoti vÅtikkanto samatikkanto, tena vuccati sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkammà ti. Anantaæ vi¤¤Ãïan ti: taæ yeva ÃkÃsaæ vi¤¤Ãïena phuÂÂhaæ manasikaroti anantaæ pharati, tena vuccati anantaæ vi¤¤Ãïan ti. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanan ti: vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samÃpannassa và uppannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. UpasampajjÃti: yo vi¤¤Ãïa¤cÃyatanassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkammÃti: imaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ atikkanto hoti vÅtikkanto samatikkanto, tena vuccati sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkammà ti. Natthi ki¤cÅti: taæ yeva vi¤¤Ãïaæ abhÃveti vibhÃveti antaradhÃpeti natthi ki¤cÅti passati, tena vuccati natthi ki¤cÅti. ùki¤ca¤¤Ãyatanan ti: Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa và uppannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. #<[page 263]># %< TivaÇgikaæ jhÃnaæ 263>% UpasampajjÃti: yo Ãki¤ca¤¤Ãyatanassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkammà ti; imaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ atikkanto hoti vÅtikkanto samatikkanto, tena vuccati sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkammà ti. Neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å ti: taæ yeva Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ santato manasikaroti saÇkhÃrÃvasesasamÃpattiæ bhÃveti, tena vuccati neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å ti. Neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanan ti: nevasa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa và uppannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. UpasampajjÃti: yo neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. ViharatÅti: iriyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati, tena vuccati viharatÅti. SUTTANTABHùJANIYAõ.1 CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ, dutiyaæ jhÃnaæ, tatiyaæ jhÃnaæ, catutthaæ jhÃnaæ. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti: vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ dutiyaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye tivaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati dutiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. #<[page 264]># %<264 DuvaÇgikaæ jhÃnaæ>% Tattha katamaæ tatiyaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye duvaægikaæ jhÃnaæ hoti: sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati tatiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ catutthaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ; tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi.. Pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ; tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti: vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃjaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, avitakkaæ vicÃramattaæ vivekajaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye caturaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: vicÃro piti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati dutiyaæ jhÃnaæ Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ hoti upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye tivaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati tatiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati pa¤camaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttà . . . pe . . . Idha bhikkhu yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, #<[page 265]># %< Lokuttaraæ jhÃnaæ 265>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ, dutiyaæ jhÃnaæ, tatiyaæ jhÃnaæ, catutthaæ jhÃnaæ. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti: vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ dutiyaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye tivaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati dutiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ tatiyaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati tatiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ catutthaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikam apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, #<[page 266]># %<266 Lokuttaraæ jhÃnaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti: vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, avitakkaæ vicÃramattaæ vivekajaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpatipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye caturaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati dutiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vitakka-vicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye tivaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati tatiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, {pÅtiyÃ} virÃgà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyanikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye duvÃÇgikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati pa¤camaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ, dutiyaæ jhÃnaæ, tatiyaæ jhÃnaæ, catutthaæ jhÃnaæ. Tattha katamaæ pathamaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . pathamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ; tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti: #<[page 267]># %< ArÆpÃvacarakusalaæ 267>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ dutiyaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pe . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ; tasmiæ samaye duvaægikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati pa¤camaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttà . . . pe . . . Idha bhikkhu yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti . . . sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva arÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ, dutiyaæ jhÃnaæ, tatiyaæ jhÃnaæ, catutthaæ jhÃnaæ. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: #<[page 268]># %<268 Su¤¤ataæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime dhammà kusalÃ. Tass' {eva} lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti: vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ dutiyaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vitakka-vicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vitakka-vicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . .catutthaæ jhÃnaæ . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pe . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idha vuccati pa¤camaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ, dutiyaæ jhÃnaæ, tatiyaæ jhÃnaæ, catutthaæ jhÃnaæ. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye {pa¤caÇgikaæ} jhÃnaæ hoti: vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ dutiyaæ jhÃnaæ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vitakka-vicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pe . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati pa¤camaæ jhÃnaæ. #<[page 269]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 269>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Avasesà dhammà jhÃnasampayuttà . . . pe . . . Idha bhikkhu yasmiæ samaye arÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti: upekhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ.1 CattÃri jhÃnÃni: idha bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakko savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; vitakka-vicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅti sukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ ca kÃyena paÂisaævedeti, yan taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Catunnaæ jhÃnÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? Siyà kusalà siyà avyÃkatÃ. TÅïi jhÃnà etth' uppannaæ, sukhaæ vedanaæ {ÂhapetvÃ}, sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ; catutthaæ jhÃnaæ etth' uppannaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ {ÂhapetvÃ}, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà nevavipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Siyà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂha-asaÇkilesikÃ. #<[page 270]># %<270 CattÃri jhÃnÃni>% PaÂhamaæ jhÃnaæ, etth' uppanne vitakka-vicÃre {ÂhapetvÃ}, savitakka-savicÃraæ; tÅïi jhÃnà avitakka-avicÃrÃ. Dve jhÃnÃ, etth' uppannaæ pÅtiæ {ÂhapetvÃ}, pÅtisahagatÃ; tÅïi jhÃnÃ, etth' uppannaæ sukhaæ {ÂhapetvÃ}, sukhasahagatÃ; catutthaæ jhÃnaæ, etth' uppannaæ upekhaæ {ÂhapetvÃ}, upekhÃsahagataæ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà ÃcayagÃmino siyà apacayagÃmino siyà neva ÃcayagÃmino na apacayagÃmino. Siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nÃsekhÃ. Siyà mahaggatà siyà appamÃïÃ. TÅïi jhÃnà na vattabbà parittÃrammaïà ti pi mahaggatÃrammaïà ti pi, siyà appamÃïÃrammaïà siyà na vattabbà appamÃïÃrammaïà ti; catutthaæ jhÃnaæ siyà parittÃrammaïaæ siyà mahaggatÃrammaïà siyà appamÃïÃrammaïaæ siyà na vattabbaæ parittÃrammaïan ti pi mahaggatÃrammaïan ti pi appamÃïÃrammaïan ti pi. Siyà majjhimà siyà païÅtÃ. Siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. TÅïi jhÃnà na maggÃrammaïà siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi; catutthaæ jhÃnaæ siyà maggÃrammaïaæ siyà maggahetukaæ siyà maggÃdhipati siyà na vattabbaæ maggÃrammaïan ti pi maggahetukan ti pi maggÃdhipatÅti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdino. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. TÅïi jhÃnà na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïÃti pi; catutthaæ jhÃnaæ siyà atÅtÃrammaïaæ siyà anÃgatÃrammaïaæ siyà paccuppannÃrammaïaæ siyà na vattabbaæ atÅtÃrammaïan ti pi anÃgatÃrammaïan ti pi paccuppannÃrammaïan ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. TÅïi jhÃnà bahiddhÃrammaïÃ: catutthaæ jhÃnaæ siyà ajjhattÃrammaïaæ siyà bahiddhÃrammaïaæ siyà ajjhattabahiddhÃrammaïaæ siyà na vattabbaæ ajjhattÃrammaïan ti pi bahiddhÃrammaïan ti pi ajjhattabahiddhÃrammaïan ti pi. Anidassana-appaÂighÃ. Na hetÆ. SahetukÃ. HetusampayuttÃ. Na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti, sahetukà ceva na ca hetÆ, na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetÆ, na hetÆ sahetukÃ. SappaccayÃ; saÇkhatÃ. AnidassanÃ; appaÂighÃ; arÆpÃ. #<[page 271]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 271>% Siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ. Siyà sÃsavà siyà anÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti, siyà sÃsavà ceva no ca Ãsavà siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti. Na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi. Siyà ÃsavavippayuttasÃsavà siyà {Ãsavavippayutta}-anÃsavÃ. No saæyojanà . . . pe . . . No ganthà . . . No oghà . . . No yogà . . . No nÅvaraïà . . . No parÃmÃsà . . . SÃrammaïÃ. No cittÃ. CetasikÃ. CittasampayuttÃ; . . . cittasaæsaÂÂhÃ; cittasamuÂÂhÃnÃ; cittasahabhuno; cittÃnuparivattino; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnasahabhuno; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ; no upÃdÃ; siyà upÃdiïïà siyà anupÃdiïïÃ. No upÃdÃnÃ. No kilesÃ. Na dassanena pahÃtabbÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. PaÂhamaæ jhÃnaæ, etth' uppannaæ vitakkaæ ÂhapetvÃ, savitakkaæ; tÅïi jhÃnà avitakkÃ. PaÂhamaæ jhÃnaæ, etth' uppannaæ vicÃraæ {ÂhapetvÃ}, savicÃraæ; tÅïi jhÃnà avicÃrÃ. Dve jhÃnÃ, etth' uppannaæ pÅti ÂhapetvÃ, sappÅtikÃ. Dve jhÃnà appÅtikÃ. Dve jhÃnÃ, etth' uppannaæ pÅtiæ ÂhapetvÃ, pÅtisahagatÃ; dve jhÃnà na pÅtisahagatÃ. TÅïi jhÃnÃ, etth' uppannaæ sukhaæ ÂhapetvÃ, sukhasahagatÃ; catutthaæ jhÃnaæ na sukhasahagataæ. Catutthaæ jhÃnaæ, etth' uppannaæ upekhaæ ÂhapetvÃ, upekhÃsahagataæ; tÅïi jhÃnà na upekhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ; siyà rÆpÃvacarÃ; siyà na rÆpÃvacarÃ; tÅïi jhÃnà na arÆpÃvacarÃ; catutthaæ jhÃnaæ siyà arÆpÃvacaraæ siyà na arÆpÃvacaraæ. Siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. Siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ. Siyà niyatà siyà aniyÃtÃ. Siyà sa-uttarà siyà anuttarÃ. Araïa ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. JHùNAVIBHA§GO SAMATTO DVùDASAKO.4 #<[page 272]># %<272 Catasso appama¤¤Ãyo>% XIII. APPAMA¥¥AVIBHA§GO. {CATASSO} appama¤¤Ãyo: idha bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthaæ, iti uddham adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati; karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, {tathÃ} dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthaæ, iti uddham adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati; muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthaæ, iti uddham adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati; upekhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthaæ, iti uddham adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. Katha¤ ca bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati? Seyyathà pi nÃma ekaæ puggalaæ piyaæ manÃpaæ disvà mettÃyeyya, evam eva sabbe satte mettÃya pharati. Tattha katamà mettÃ? Yà sattesu metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettà cetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: #<[page 273]># %< KaruïÃ. 273>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya mettÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati mettÃsahagatena cetasà ti. Ekaæ disan ti: puratthimaæ và disaæ pacchimaæ và disaæ uttaraæ và disaæ dakkhiïaæ và disaæ uddhaæ và adho và tiriyaæ và vidisaæ vÃ. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvÃ. ViharatÅti: iriyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati, tena vuccati viharatÅti. Tathà dutiyan ti: yath' eva ekaæ disaæ tathà dutiyaæ disaæ tathà tatiyaæ disaæ tathà catutthaæ disaæ tathà uddhaæ tathà adho tathà tiriyaæ tathà vidisaæ. Sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokan ti; sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdÃya vacanam etaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokan ti. MettÃsahagatena cetasà ti: tattha katamà mettÃ? Yà sattesu metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati metta. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya mettÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati mettÃsahagatena cetasà ti. VipulenÃti: yaæ vipulaæ taæ mahaggataæ. Yaæ mahaggataæ taæ appamÃïaæ. Yaæ appamÃïaæ so avero. Yo avero so avÃpajjho. PharitvÃti: pharitvà adhimuccitvÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Katha¤ ca bhikkhu karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati? Seyyathà pi nÃma ekaæ puggalaæ duggataæ durupetaæ disvà karuïÃyeyya, evam eva sabbe satte karuïÃya pharati. Tattha katamà karuïÃ? Yà sattesu karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. Tattha katamaæ cittaæ? #<[page 274]># %<274 MuditÃ.>% Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya karuïÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati karuïÃsahagatena cetasà ti. Ekaæ disan ti: puratthimaæ và disaæ pacchimaæ và disaæ uttaraæ và disaæ dakkhiïaæ và disaæ uddhaæ và adho và tiriyaæ và vidisaæ vÃ. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . tena vuccati viharatÅti. Tathà dutiyan ti: yath' eva ekaæ disaæ tathà dutiyaæ disaæ tathà tatiyaæ disaæ tathà catutthaæ disaæ tathà uddhaæ tathà adho tathà tiriyaæ tathà vidisaæ. Sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokan ti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdÃya vacanam etaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokan ti. KaruïÃsahagatena cetasà ti: tattha katamà karuïÃ? Yà sattesu karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. {Tattha} katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya karuïÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati karuïÃsahagatena cetasà ti. VipulenÃti: yaæ vipulaæ taæ mahaggataæ. Yaæ mahaggataæ taæ appamÃïaæ. Yaæ appamÃïaæ so avero. Yo avero so avyÃpajjho. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati: tena vuccati viharatÅti. Katha¤ ca bhikkhu muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati? Seyyathà pi nÃma ekaæ puggalaæ piyaæ manÃpaæ disvà mudito assa, evam eva sabbe satte muditÃya pharati. Tattha katamà muditÃ? Yà sattesu mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovimutti: ayaæ vuccati muditÃ. #<[page 275]># %< UpekhÃ. 275>% Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà {manovi¤¤ÃïadhÃtu}: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya muditÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati muditÃsahagatena cetasà ti. Ekaæ disan ti: puratthimaæ và disaæ pacchimaæ và disaæ uttaraæ và disaæ dakkhiïaæ và disaæ uddhaæ và adho và tiriyaæ và vidisaæ vÃ. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Tathà dutiyan ti: yath' eva ekaæ disaæ tathà dutiyaæ disaæ tathà tatiyaæ disaæ tathà catutthaæ disaæ tathà uddhaæ tathà adho tathà tiriyaæ tathà vidisaæ. Sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokan ti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdÃya vacanam etaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokan ti. MuditÃsahagatena cetasà ti: tattha katamà muditÃ? Yà sattesu mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovimutti: ayaæ vuccati muditÃ. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya muditÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati muditÃsahagatena cetasà ti. VipulenÃti: yaæ vipulaæ taæ mahaggataæ. Yaæ mahaggataæ taæ appamÃïaæ. Yaæ appamÃïaæ so avero. Yo avero so avyÃpajjho. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Katha¤ ca bhikkhu upekhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati? Seyyathà pi nÃma ekaæ puggalaæ neva manÃpaæ na amanÃpaæ disvà upekhako assa, evam eva sabbe satte upekhÃya pharati. Tattha katamà upekhÃ? #<[page 276]># %<276 UpekhÃ.>% Yà sattesu upekhà upekhÃyanà upekhÃyitattaæ upekhÃcetovimutti: ayaæ vuccati upekhÃ. Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà mano{vi¤¤ÃïadhÃtu}: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya upekhÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati upekhÃsahagatena cetÃsà ti. Ekaæ disan ti: puratthimaæ và disaæ pacchimaæ và disaæ uttaraæ và disaæ daddhiïaæ và disaæ uddhaæ và adho và tiriyaæ và vidisaæ vÃ. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. Tathà dutiyan ti: yath' eva ekaæ disaæ tathà dutiyaæ disaæ tathà tatiyaæ disaæ tathà catutthaæ disaæ tathà uddhaæ tathà adho tathà tiriyaæ tathà vidisaæ. Sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokan ti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdÃya vacanam etaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokan ti. UpekhÃsahagatena cetasà ti: tattha katamà upekhÃ? Yà sattesu upekhà upekhÃyanà upekhÃyitattaæ upekhÃcetovimutti: ayaæ vuccati upekhà Tattha katamaæ cittaæ? Yaæ cittaæ mano mÃnasaæ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya upekhÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ {sampayuttaæ}, tena vuccati upekhÃsahagatena cetasà ti. VipulenÃti: yaæ vipulaæ taæ mahaggataæ. Yaæ mahaggataæ taæ appamÃïaæ. Yaæ appamÃïaæ so avero. Yo avero so avyÃpajjho. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvÃ. ViharatÅti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatÅti. SUTTANTABHùJANIYAõ. Catasso appama¤¤Ãyo: mettà karuïà mudità upekhÃ. Tattha katamà mettÃ? #<[page 277]># %< Appama¤¤ajhÃnÃni. 277>% Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Tattha katamà mettÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà {mettÃyitattaæ} mettÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Tatthà katamà mettÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ, Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, avitakkaæ vicÃramattaæ vivekajaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. #<[page 278]># %<278 Appama¤¤ajhÃnÃni.>% Tattha katamà karuïÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà {karuïÃyitattaæ} karuïÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karunÃya sampayuttÃ. Tattha katamà karuïÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Tattha katamà karuïÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïà sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, avitakkaæ vicÃramattaæ vivekajaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karunÃyitattaæ karuïÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃ-cetovimutti: #<[page 279]># %< Appama¤¤ajhÃnÃni. 279>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Tattha katamà muditÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, {vitakkavicÃrÃnaæ} vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . paÂhamaæ jhanaæ . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Tattha katamà upekhÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati upekhÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye upekhà upekhÃyanà upekhÃyitattaæ upekhÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati upekhÃ. Avasesà dhammà upekhÃya sampayuttÃ. Catasso appama¤¤Ãyo: mettÃ, karuïÃ, muditÃ, upekhÃ. Tattha katamà mettÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpavacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Tattha katamà mettÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ #<[page 280]># %<280 Appama¤¤ajhÃnÃni.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati {mettÃsahagataæ}, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Tattha katamà karuïÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampÃjja viharati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Tattha katamà karuïÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusala. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampÃyuttÃ. #<[page 281]># %< Appama¤¤ajhÃnÃni. 281>% Tattha katamà muditÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye mudita muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Tattha katamà muditÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Tattha katamà upekhÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati upekhÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati upekhÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye upekhà upekhÃyanà upekhÃyitattaæ upekhÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati upekhÃ. Avasesà dhammà upekhÃya sampayuttÃ. Catasso appama¤¤Ãyo: mettà karuïà mudità upekhÃ. Tattha katamà mettÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ: #<[page 282]># %<282 Appama¤¤ÃjhÃnÃni.>% yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Tattha katamà mettÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja vihatati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti: ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Tattha katamà karuïà . . . pe . . . Tattha katamà mudità . . . pe . . . Tattha katamà upekhÃ? Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati upekhÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye upekhà upekhÃyanà upekhÃyitattaæ upekhÃ-cetovimutti: ayaæ vuccati upekhÃ. Avasesà dhammà upekkhÃya sampayuttÃ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ.2 Catasso appama¤¤Ãyo: idha bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthaæ: iti uddham adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena ayÃpajjhena pharitvà viharati; karuïÃsahagatena cetasà . . . pe . . . muditÃsahagatena cetasà . . . pe . . . upekhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthaæ iti uddham adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena ayÃpajjhena pharitvà viharati. Catunnaæ appama¤¤Ãnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? #<[page 283]># %< Pa¤hÃpucchakaæ. 283>% Siyà kusalà siyà avyÃkatÃ. Tisso appama¤¤Ãyo sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ; upekhà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà nevavipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Siyà {upÃdiïïupÃdÃniyÃ} siyà anupÃdiïïupÃdÃniyÃ. AsaÇkiliÂÂha-saÇkilesikÃ. Tisso appama¤Ãyo siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakkÃ-avicÃrÃ; upekhà avitakka avicÃrÃ. Tisso appama¤¤Ãyo siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà na upekhÃsahagatà siyà na vattabbà pÅtisahagatà ti; upekhà upekhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà ÃcayagÃminiyo siyà neva ÃcayagÃminiyo na apacayagÃminiyo Neva sekhà nÃsekhÃ. MahaggatÃ; na vattabbà parittÃrammaïà ti pi mahaggatÃrammaïà ti pi appamÃïÃrammaïà ti pi. MajjhimÃ. AniyatÃ. Na vattabbà maggÃrammÃïà ti pi maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdiniyo. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. Na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ; bahiddhÃrammaïÃ; anidassana-appaÂighÃ. Mettà hetu; tisso appama¤¤Ãyo na hetÆ. SahetukÃ; hetusampayuttÃ. Mettà hetu ceva sahetukà ca; tisso appama¤¤ayo na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti, sahetukà ceva na ca hetÆ. Mettà hetu ceva hetusampayuttà ca; tisso appama¤¤Ãyo na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetÆ. Tisso appama¤¤Ãyo na hetÆ sahetukÃ; mettà na vattabbà na hetu sahetukà ti pi na hetu ahetukà ti pi. SappaccayÃ, saÇkhatÃ. AnidassanÃ; appaÂighÃ; arÆpÃ; lokiyÃ; kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ. SÃsavÃ; ÃsavavippayuttÃ; na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti, sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ, na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; #<[page 284]># %<284 Catasso appama¤¤Ãyo.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ÃsavavippayuttasÃsavÃ. No saæyojanà . . . pe . . . No ganthà . . . No oghà . . . No yogà . . . No nÅvaraïà . . . No parÃmÃsà . . . SÃrammaïÃ. No cittÃ. CetasikÃ; cittasampayuttÃ; cittasaæsaÂÂhÃ; cittasamuÂÂhÃnÃ; cittasahabhuno; cittÃnuparivattiniyo; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnasahabhuno; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattiniyo BÃhirÃ. No upÃdà Siyà upÃdiïïà siyà anupÃdiïïÃ. No upÃdÃnà . . . pe . . . No kilesà . . . pe . . . Na dassanena pahÃtabbÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; na dassanena pahÃtabbahetukÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Tisso appama¤¤Ãyo siyà savitakkà siyà avitakkÃ; upekhà avitakkÃ. Tisso appama¤¤Ãyo siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ; upekhà avicÃrÃ. Tisso appama¤¤Ãyo siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ; upekhà appÅtikÃ. Tisso appama¤¤Ãyo siyà pÅtisahagatà siyà na na pÅtisahagatÃ; upekhà na pÅtisahagatÃ. Tisso appama¤¤Ãyo sukhasahagatÃ; upekhà na sukhÃsahagatÃ. Upekhà upekhÃsahagatÃ; tisso appama¤¤Ãyo na upekhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ; rÆpÃvacarÃ; na arÆpÃvacarÃ; pariyÃpannÃ. AniyyÃnikÃ; aniyatÃ. Sa-uttarÃ; araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. APPAMA¤¤ùVIBHA§GO SAMATTO TERASAMO. #<[page 285]># %< Pa¤ca sÅkkhÃpadÃni 285>% XIV. SIKKHùPADAVIBHA§GO. PA¥CA sikkhÃpadÃni: pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, adinnÃdÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, musÃvÃdà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. (a) Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ, pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye pÃïÃtipÃtà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà adaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ. (b) Tattha katamaæ {pÃïÃtipÃtÃ} veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ, pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramÃïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà cetanÃya sampayuttÃ. (c) Tattha katamaæ pÃïÃtipatà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ, pÃïÃtipÃtà viramantassa phasso vedanà . . . paggÃho avikkhepo: idaæ vuccati pÃnÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. (a*) Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . pe . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . #<[page 286]># %<286 Pa¤ca sikkhÃpadÃni.>% pe. . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . pe . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ . . . pe . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . pe . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . pe . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye pÃïÃtipÃtà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ. (b*) Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkharena, pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà cetanÃya sampayuttÃ. (c*) Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena, pÃnÃtipÃtà viramantassa phasso vedanà . . . paggÃho avikkhepo: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Tattha katamaæ adinnÃdÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? . . . pe . . . kÃmesu micchÃcÃrà {veramaïÅ} sikkhÃpadaæ? . . . pe . . . musÃvÃdà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? . . . pe . . . (a) surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà Ãrati virati pativirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ. (b) Tattha katamaæ {surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnÃ} {veramaïÅ} sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ {¤Ãïasampayuttaæ}, #<[page 287]># %< Kusalacittaæ. 287>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramÃïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà cetanÃya sampayuttÃ. (c) Tattha katamaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa phasso vedanà . . . paggÃho avikkhepo: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. (a*) Tattha katamaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ, . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ. (b*) Tattha katamaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà cetanÃya sampayuttÃ. (c*) Tattha katamaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, {surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnÃ} viramantassa phasso vedanà #<[page 288]># %<288 Pa¤ca sikkhÃpadÃni.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . paggÃho avikkhepo: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Pa¤ca sikkhÃpadÃni: pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, adinnÃdÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, musÃvÃdà veramaïi sikkhÃpadaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. (a) Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ hÅnaæ . . . pe . . . majjhimaæ . . . pe . . . païÅtaæ . . . pe . . . chandÃdhipateyyaæ . . . pe . . . viriyÃdhipateyyaæ . . . pe . . . cittÃdhipateyyaæ . . . pe . . . vÅmaæsÃdhipateyyaæ . . . chandÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . vÅmaæsÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ, pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye pÃïÃtipÃtà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhamma veramaïÅyà sampayuttÃ. (b) Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïi sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ, chandÃdhipateyyaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ . . . cittÃdhipateyyaæ . . . vÅmaæsÃdhipÃteyyaæ . . . chandÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . vÅmaæsÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ, pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaæ: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà cetanÃya sampayuttÃ. (c) Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? #<[page 289]># %< Kusalacittaæ 289>% Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . chandÃdhipateyyaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ . . . cittÃdhipateyyaæ . . . vÅmaæsÃdhipateyyaæ . . . chandÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . {vÅmaæsÃdhipateyyaæ} hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ, pÃïÃtipÃtà viramantassa phasso vedanà . . . paggÃho avikkhepo: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. (a*-c*) Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavipayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . chandÃdhipateyyaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ . . . cittÃdhipateyyaæ . . . chandÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ, cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ, pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye pÃïÃtipÃtà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttà . . . pe . . . Avasesà dhammà cetanÃya sampayuttà . . . pe . . . phasso vedanà . . . paggÃho avikkhepo: idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. (a) Tattha katamaæ adinnÃdÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ . . . kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ sikkhÃpadaæ . . . musÃvÃdà veramaïÅ sikkhÃpadaæ . . . surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . chandÃdhipateyyaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ . . . cittÃdhipateyyaæ . . . vÅmaæsÃdhipateyyaæ . . . chandÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . #<[page 290]># %<290 Dhammà sikkhÃ>% viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . vÅmaæsÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃ-anatikkamo setughÃto: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà {veramaïÅ} sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttà . . . pe . . . (b) avasesà dhammà cetanÃya sampayuttà . . . pe . . . (c) phasso vedanà . . . paggÃho avikkhepo: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramÃïÅ sikkhÃpadaæ. (a*) Tattha katamaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagataæ {¤Ãïavippayuttaæ} . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . chandhÃdhipateyyaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ . . . cittÃdhipÃteyyaæ . . . chandhÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ . . . cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ . . . majjhimaæ . . . païÅtaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà Ãrati virati paÂivirati veranaïÆ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpaÂÂi velÃ-anatikkamo setughÃto: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïi sikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttà . . . pe (b*) . . . Avasesà dhammà cetanÃya sampayuttà . . . pe (c*) . . . phasso vedanà . . . paggÃho avikkhepo: idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Katame dhammà sikkhÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà sikkhÃ. #<[page 291]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 291>% Katame dhammà sikkhÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammanaæ vÃ, yaæ yaæ và pan' Ãrabbha; tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti; ime dhammà sikkhÃ. Katame dhammà sikkhÃ? Yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti . . . pe . . . arÆpÆpapattiyà maggaæ bhaveti . . . pe . . . lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà sikkhÃ. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ.4 Pa¤ca sikkhÃpadÃni: pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, adinnÃdÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, musÃvÃdà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Pa¤cannaæ sikkhÃpadÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? Kusalà yeva. Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. VipÃkadhammadhammÃ. AnupÃdiïïupÃdÃniyÃ. AsaÇkiliÂÂha-saÇkilesikÃ. Savitakka-savicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, neva dassanena bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. #<[page 292]># %<292 Pa¤ca sikkhÃpadÃni>% ùcayagÃmino. Neva sekhà nÃsekhÃ. ParittÃ; parittÃrammaïÃ; majjhimÃ. AniyatÃ. Na vattabbà maggÃrammaïà ti pi maggahetukà ti pi maggÃdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anippannÃ, na vattabbà uppÃdino ti. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. PaccuppannÃrammaïÃ. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddha. BahiddharammaïÃ; anidassana-appaÂighà Na hetÆ; sahetukÃ; hetusampayuttÃ; na vattabbà hetÆ ceva sahetukà cÃti, sahetukà ceva na ca hetu, na vattabbà hetÆ ceva hetusampayuttà cÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetÆ; na hetÆ sahetukÃ. SappaccayÃ; saÇkhatÃ; anidassanÃ; appaÂighÃ; arÆpÃ; lokiyÃ; kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ; sÃsavÃ; ÃsavavippayuttÃ, na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti, sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ; na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi, Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi; Ãsavavippayutta-sÃsavÃ. No saæyojanà . . . No ganthà . . . No oghà . . . No yogà . . . No nÅvaraïà . . . No parÃmÃsà . . . SÃrammaïÃ. No cittÃ; cetasikÃ; cittasampayuttÃ; cittasaæsaÂÂhÃ; cittasamuÂÂhÃnÃ; cittasahabhuno; cittÃnuparivattino; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnasahabhuno; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino. {BÃhirÃ}; no upÃdÃ; anupÃdiïïÃ. No upÃdÃnÃ. . . . No kilesà . . . Na dassanena pahÃtabbÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Savitakka-savicÃrÃ. Siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. Siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. Siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ. Siyà upekhÃsahagatà siyà na upekhÃsahagatÃ. KÃmÃvacara; na rÆpÃvacarÃ; na arÆpÃvacarÃ; pariyÃpannÃ. AniyyÃnikÃ; aniyatÃ. Sa-uttarÃ. Araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ. SIKKHùPADAVIBHA§GO SAMATTO CUDDASAMO.4 #<[page 293]># %< Catasso paÂisambhidà 293>% XV. PAèISAMBHIDùVIBHA§GO. CATASSO paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Atthe ¤Ãïaæ atthapatisambhidÃ. Dhamme ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà patibhÃïapaÂisambhidÃ. Dukkhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. Dukkhasamudaye ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Dukkhanirodhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. DukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Catasso paÂisambhidÃ. AtthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Hetumhi ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Hetuphale ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. Tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Catasso paÂisambhidÃ: atthapatisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Ye dhammà jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtÃ, imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. Yehi dhammehi te dhammà jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtÃ, tesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. #<[page 294]># %<294 Catasso paÂisambhidÃ>% Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. JarÃmaraïe ¤Ãïaæ atthapatisambhidÃ. JarÃmaraïasamudaye ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. JarÃmaraïanirodhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. JarÃmaraïanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ {paÂibhÃïapaÂisambhidÃ}. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapatisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. JÃtiyà ¤Ãïaæ, bhave ¤Ãïaæ, upÃdÃne ¤Ãïaæ, taïhÃya ¤Ãïaæ, vedanÃya ¤Ãïaæ, phasse ¤Ãïaæ, saÊÃyatane ¤Ãïaæ, nÃmarÆpe ¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïe ¤Ãïaæ, saÇkhÃresu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. SaÇkhÃrasamudaye ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. SaÇkhÃranirodhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. SaÇkhÃranirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃnapaÂisamphidÃ. Tattha katamà dhammapaÂisambhidÃ? Idha bhikkhu dhammaæ jÃnÃti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ: ayaæ vuccati dhammapaÂisambhidÃ. So tassa tass' eva bhÃsitassa atthaæ jÃnÃti: ayaæ imassa bhÃsitassa attho, ayaæ imassa bhÃsitassa attho ti: ayaæ vuccati atthapaÂisambhidÃ. Tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. SUTTANTABHùJANIYAõ.4 Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, #<[page 295]># %< Kusalacittaæ 295>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti; ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà {niruttipaÂisambhidÃ} paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye {rÆpÆpapattiyÃ} maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃvibhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidà . . . pe . . . #<[page 296]># %<296 Catasso paÂisambhidÃ>% Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena bhÃïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapatisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ? Yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãnaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidà . . . pe . . . Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà akusalÃ? Yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà akusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, nÃïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. #<[page 297]># %< KusalavipÃkÃni pa¤cavi¤¤ÃïÃni 297>% Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà akusalÃ? Yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ . . . somanassasahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . domanassasahagataæ paÂighasampayuttaæ . . . domanassasahagataæ paÂighasampayuttaæ sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagataæ vicikicchÃsampayuttaæ . . . upekhÃsahagataæ uddhaccasampayuttaæ, rÆpÃrammaïaæ và . . . pe . . . dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà akusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti upekhà hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, upekhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti ye và pana tasmiæ samaye a¤¤e pi atthe paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ saddÃramaïaæ #<[page 298]># %<298 Tisso paÂisambhidÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . {ghÃnavi¤¤Ãïaæ} uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ gandhÃrammaïaæ . . . jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppa¤¤aæ hoti upekhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti sukhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, sukhaæ hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, sukhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti ye và pana tasmiæ samaye a¤¤e pi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manodhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatÃ, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . phoÂÂhabbÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, vitakko hoti, vicÃro hoti, upekhà hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, upekhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti ye và pana tasmiæ samaye a¤¤e pi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãnesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa . . . vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà rÆpÃrammaïà và . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, vitakko hoti, vicÃro hoti, pÅti hoti, sukhaæ hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, somanassindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti ye và pana tasmiæ samaye a¤¤e pi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ: #<[page 299]># %< RÆpÃvacaravipÃkà 299>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu . . . pe . . . ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà {paÂibhÃïapaÂisambhidÃ}. Katame dhammà avyakatÃ? Yasmiæ samaye dÃmÃvacarassa kusalassa . . . vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và . . . tasmiæ samaye phasso hoti . . . upekhindriyaæ hoti ye và . . . arÆpino dhammÃ: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu . . . pe . . . ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena, rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ; tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: #<[page 300]># %<300 Tisso paÂisambhidÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso patisambhidÃ; atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva arÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyÃ, vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalÃ. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ; tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃnÃni idaæ atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso patisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. #<[page 301]># %< KÃmÃvacarakiriyà 301>% Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ . . . pe . . . sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ saddÃrammaïaæ . . . pe . . . ghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ gandhÃrammaïaæ; . . . pe . . . jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti dukkhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ãhoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, dukkhaæ hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, dukkhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmiæ samaye a¤¤e pi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤ati hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manodhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . phoÂÂhabbÃrammaïà và . . . pe . . . manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, vitakko hoti, vicÃro hoti, upekhà hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, upekhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti ye và pana tasmiæ samaye a¤¤e pi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye manodhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và #<[page 302]># %<302 Tisso paÂisÃmbhidÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . phoÂÂhabbÃrammaïà và . . . pe . . . manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà somanassasahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và . . . pe . . . manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà upekhÃsahagatà rÆpÃrammaïà và . . . pe . . . dhammÃrammaïà và yaæ yaæ và pan' Ãrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, vitakko hoti, vicÃro hoti, upekhà hoti, cittassa ekaggatà hoti, viriyindriyaæ hoti, samÃdhindriyaæ hoti, manindriyaæ hoti, upekhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti ye va pana tasmiæ samaye a¤¤e pi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti; tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam atthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ? Yasmiæ samaye manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . pe . . . somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà . . . upekhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena . . . rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vivicc' eva kÃmehi . . . paÂhamaæ . . . dutiyaæ . . . tatiyaæ . . . catutthaæ . . . paÂhamaæ . . . pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavÅkasiïaæ . . . arÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ, sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; tasmiæ samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤ati hoti, #<[page 303]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 303>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti: imÃni ¤ÃïÃni idam athajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïasambhidÃ. Tisso paÂisambhidà kÃmÃvacarakusalato catÆsu ¤Ãïasampayuttesu cittuppÃdesu, kiriyato catÆsu ¤Ãïasampayuttesu cittuppÃdesu uppajjanti. AtthapaÂisambhidà etesu ceva uppajjati catÆsu ca maggesu catÆsu ca phalesu uppajjati. ABHIDHAMMABHùJANIYAõ.2 Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Catunnaæ paÂisambhidÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà . . . pe . . . kati saraïà kati araïÃ? Siyà kusalà siyà avyÃkatÃ. Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Tisso paÂisambhidà siyà vipÃkadhammadhammà siyà nevavipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ; atthapaÂisambhidà siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃkana-vipÃkadhammadhammÃ. Tisso paÂisambhidà anupÃdiïïupÃdÃniyÃ; atthapaÂisambhidà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Tisso paÂisambhidà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikÃ; atthapaÂisambhidà siyà asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikà siyà asaÇkiliÂÂhaasaÇkilesikÃ. Tisso paÂisambhidà savitakka-savicÃrÃ, atthapaÂisambhidà siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakka-vicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Tisso paÂisambhidà siyà ÃcayagÃminiyo siyà neva ÃcayagÃminiyo na apacayagÃminiyo; atthapaÂisambhidà siyà ÃcayagÃminÅ siyà apacayagÃminÅ siyà neva ÃcayagÃminÅ na apacayagÃminÅ. #<[page 304]># %<304 Tisso paÂisambhidÃ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Tisso paÂisambhidà neva sekhà nÃsekhÃ, atthapaÂisambhidà siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nÃsekhÃ. Tisso paÂisambhidà parittÃ; atthapaÂisambhidà siyà parittà siyà appamÃïÃ. NiruttipaÂisambhidà parittÃrammaïÃ; tisso paÂisambhidà siyà parittÃrammaïà siyà mahaggatÃrammaïà siyà appamÃïÃrammaïÃ. Tisso paÂisambhidà majjhimÃ, atthapaÂisambhidà siyà majjhimÃ, siyà païÅtÃ. Tisso paÂisambhidà aniyatÃ; atthapaÂisambhidà siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. NiruttipaÂisambhidà na vattabbà maggÃrammaïà ti pi maggahetukà ti pi maggÃdhipatinÅ ti pi; atthapaÂisambhidà na maggÃrammaïÃ, siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatiïÅ siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggÃdhipatinÅ ti pi; dve paÂisambhidà siyà maggÃrammaïÃ, na maggahetukà siyà maggÃdhipatiniyo siyà na vattabbà maggÃrammaïà ti pi maggÃdhipatiniyo ti pi. Tisso paÂisambhidà siyà uppannà siyà anuppannà na vattabbà uppÃdiniyo ti; atthapaÂisambhidà siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdinÅ. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. NiruttipaÂisambhidà paccuppannÃrammaïÃ; dve paÂisambhidà siyà atÅtÃramaïà siyà anÃgatÃrammaïà siyà paccuppannÃrammaïÃ; atthapaÂisambhidà siyà atÅtÃrammaïà siyà anÃgatÃrammaïà siyà paccuppannÃrammaïà siyà na vattabbà atÅtÃrammaïà ti pi anÃgatÃrammaïà ti pi paccuppannÃrammaïà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. NiruttipaÂisambhidà bahiddhÃrammaïÃ; tisso paÂisambhidà siyà ajjhattÃrammaïà siyà bahiddhÃrammaïà siyà ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. Anidassana-appaÂighÃ. HetÆ, sahetukÃ, hetusampayuttÃ, hetÆ ceva sahetukà ca, hetÆ ceva hetusampayuttà ca, na vattabbà na hetÆ sahetukà ti pi na hetÆ ahetukà ti pi. SappaccayÃ; saÇkhatÃ; anidassanÃ; appaÂighÃ; arÆpÃ. Tisso paÂisambhidà lokiyÃ; atthapaÂisambhidà siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ. Tisso paÂisambhidà sÃsavÃ; atthapaÂisambhidà siyà sÃsavà siyà anÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Tisso paÂisambhidà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti, #<[page 305]># %< Pa¤hÃpucchakaæ 305>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ; atthapaÂisambhidà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti, siyà sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ, siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca Ãsavà ti. Na vattabbà Ãsavà ceva Ãsavasampayuttà cÃti pi Ãsavasampayuttà ceva no ca Ãsavà ti pi. Tisso paÂisambhidà Ãsavavippayutta-sÃsavÃ; atthapaÂisambhidà siyà Ãsavavippayuttà sÃsavà siyà Ãsavavippayutta-anÃsavÃ. No saæyojanà . . . No ganthà . . . No oghà . . . No yogà . . . No nÅvaraïà . . . No parÃmÃsà . . . SÃrammaïÃ. No cittÃ; cetasikÃ; cittasampayuttÃ; cittasaæsaÂÂhÃ; cittasamuÂÂhÃnÃ; cittasahabhuno; cittÃnuparivattino; cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃ; citasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnasahabhuno, cittasaæsaÂÂha-samuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ; no upÃdÃ; anupÃdiïïÃ. No upÃdÃnÃ. . . . No kilesà . . . Na dassanena pahÃtabbÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ; na dassanena pahÃtabbahetukÃ, na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Tisso paÂisambhidà savitakkÃ; atthapaÂisambhidà siyà savitakkà siyà avitakkÃ. Tisso paÂisambhidà savicÃrÃ; atthapaÂisambhidà siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. Siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. Siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. Siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatÃ. Siyà upekhÃsahagatÃ, siyà na upekhÃsahagatÃ. Tisso paÂisambhidà kÃmÃvacarÃ; atthapaÂisambhidà siyà kÃmÃvacarà siyà na kÃmÃvacarÃ. Na rÆpÃvacarÃ. Na arÆpÃvacarÃ. Tisso paÂisambhidà pariyÃpannÃ; atthapaÂisambhidà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. Tisso paÂisambhidà aniyyÃnikÃ: atthapaÂisambhidà siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ. Tisso paÂisambhidà aniyatÃ; atthapaÂisambhidà siyà niyatà siyà aniyatÃ. Tisso paÂisambhidà sa-uttarÃ; atthapaÂisambhidà siyà sa-uttarà siyà anutarÃ. Araïà ti. PA¥HùPUCCHAKAõ.5 PAèISAMBHIDùVIBHA§GO SAMMATTO PANNARASAMO. #<[page 306]># %<306 MÃtikÃ>% XVI. ¥A×AVIBHA§GO. (MÃtikÃ.) Ekavidhena ¤Ãïavatthu: Pa¤cavi¤¤Ãïà na hetu ahetukà hetuvippayuttà sappaccayà saÇkhatà arÆpà lokiyà sÃsavà saæyojaniyà ganthaniyà oghaniyà yoganiyà nÅvaraïiyà parÃmaÂÂhà upÃdÃniyà saÇkilesikà avyÃkatà sÃrammaïà acetasikà vipÃkà upÃdiïï' upÃdÃniyà {asaÇkiliÂÂha}-saÇkilesikà na savitakka-savicÃrà na avitakka-vicÃramattà avitakka-avicÃrà na pÅtisahagatà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà neva ÃcayagÃmino na apacayagÃmino #<[page 307]># %< Ekavidhena ¤Ãïavatthu 307>% neva sekhà nÃsekhà parittà kÃmÃvacarà na rÆpÃvacarà na arÆpÃvacarà pariyÃpannà no apariyÃpannà aniyatà aniyyÃnikà uppannamanovi¤¤Ãïa-vi¤¤eyyà aniccà jarÃbhibhÆtÃ. Pa¤ca vi¤¤Ãïà uppannavatthukà uppannÃrammaïà pure-jÃtavatthukà pure-jÃtÃrammaïà ajjhattikavatthukà bÃhirÃrammaïà asambhinnavatthukà asambhinnÃrammaïà nÃnÃvatthukà nÃnÃrammaïà na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhonti na asamannÃhÃrà uppajjanti na amanasikÃrà uppajjanti na abbokiïïà uppajjanti na apubbaæ acarimaæ uppajjanti na a¤¤ama¤¤assa samanantarà uppajanti. Pa¤ca vi¤¤Ãïà anÃbhogÃ. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤ci dhammaæ paÂivijÃnÃti a¤¤atra abhinipÃtamattÃ. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na ka¤ci dhammaæ paÂivijÃnÃti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤ci iriyÃpathaæ kappeti. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na ka¤ci iriyÃpathaæ kappeti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na kÃyakammaæ na vacÅkammaæ paÂÂhapeti. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na kÃyakammaæ na vacÅkammaæ paÂÂhapeti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyati. #<[page 308]># %<308 MÃtikÃ>% Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na samÃpajjati na vaÂÂhÃti. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na samÃpajjati na vuÂÂhÃti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na cavati na upapajjati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na cavati na upapajjati. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na supati na paÂibujjhati na supinaæ passati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na supati na paÂibujjhati na supinaæ passati. YÃthÃvakavatthuvibhÃvanà pa¤¤Ã. Evaæ ekavidhena ¤Ãïavatthu. Duvidhena ¤Ãïavatthu: lokiyà pa¤¤Ã, lokuttarà pa¤¤Ã, kenaci vi¤¤eyyà pa¤¤Ã, kenaci na vi¤¤eyyà pa¤¤Ã, {sÃsavÃ} pa¤¤Ã, {anÃsavÃ} pa¤¤Ã, Ãsavavippayutta-sÃsavà pa¤¤Ã, Ãsavavippayutta-anÃsavà pa¤¤Ã, saæyojaniyà pa¤¤Ã, asaæyojaniyà pa¤¤Ã, saæyojanavippayutta-saæyojaniyà pa¤¤Ã, saæyojanavippayutta-asaæyojaniyà pa¤¤Ã, ganthaniyà pa¤¤Ã, aganthaniyà pa¤¤Ã, ganthavippayutta-ganthaniyà pa¤¤Ã, ganthavippayutta-aganthaniyà pa¤¤Ã, oghaniyà pa¤¤Ã, anoghaniyà pa¤¤Ã, oghavippayutta-oghaniyà pa¤¤Ã, oghavippayutta-anoghaniyà pa¤¤Ã, yoganiyà pa¤¤Ã, ayoganiyà pa¤¤Ã, yogavippayutta-yoganiyà pa¤¤Ã, yogavippayutta-ayoganiyà pa¤¤Ã, nÅvaraïiyà pa¤¤Ã, anÅvaraïiyà pa¤¤Ã, nÅvaraïavippayutta-nÅvaraïiyà pa¤¤Ã, nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyà pa¤¤Ã, #<[page 309]># %< Duvidhena ¤Ãïavatthu 309>% parÃmaÂÂhà pa¤¤Ã, aparÃmaÂÂhà pa¤¤Ã, parÃmÃsavippayutta-parÃmaÂÂhà pa¤¤Ã, parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà pa¤¤Ã, upÃdiïïà pa¤¤Ã, anupÃdiïïà pa¤¤Ã, upÃdÃniyà pa¤¤Ã, anupÃdÃniyà pa¤¤Ã, upÃdÃnavippayutta-upÃdÃniyà pa¤¤Ã, upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyà pa¤¤Ã, saÇkilesikà pa¤¤Ã, asaÇkilesikà pa¤¤Ã, kilesavippayutta-saÇkilesikà pa¤¤Ã, kilesavippayutta-asaÇkilesikà pa¤¤Ã, savitakkà pa¤¤Ã, avitakkà pa¤¤Ã, savicÃrà pa¤¤Ã, avicÃrà pa¤¤Ã, sappÅtikà pa¤¤Ã, appÅtikà pa¤¤Ã, pÅtisahagatà pa¤¤Ã, na pÅtisahagatà pa¤¤Ã, sukhasahagatà pa¤¤Ã, na sukhasahagatà pa¤¤Ã, upekhÃsahagatà pa¤¤Ã, na upekhÃsahagatà pa¤¤Ã, kÃmÃvacarà pa¤¤Ã, na kÃmÃvacarà pa¤¤Ã, rÆpÃvacarà pa¤¤Ã, na rÆpÃvacarà pa¤¤Ã, arÆpÃvacarà pa¤¤Ã, na arÆpÃvacarà pa¤¤Ã, pariyÃpannà pa¤¤Ã, apariyÃpannà pa¤¤Ã, niyyÃnikà pa¤¤Ã, aniyyÃnikà pa¤¤Ã, niyatà pa¤¤Ã, aniyatà pa¤¤Ã, sa-uttarà pa¤¤Ã, anuttarà pa¤¤Ã, atthajÃpikà pa¤¤Ã, jÃpitatthà pa¤¤Ã, Evaæ duvidhena ¤Ãïavatthu. #<[page 310]># %<310 MÃtikÃ>% Tividhena ¤Ãïavatthu: cintÃmayà pa¤¤Ã, sutamayà pa¤¤Ã, bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã, dÃnamayà pa¤¤Ã, sÅlamayà pa¤¤Ã, bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã, adhisÅle pa¤¤Ã, adhicitte pa¤¤Ã, adhipa¤¤Ãya pa¤¤Ã, Ãyakosallaæ pa¤¤Ã, apÃyakosallaæ pa¤¤Ã, upÃyakosallaæ, pa¤¤Ã, vipÃkà pa¤¤Ã, vipÃkadhammadhammà pa¤¤Ã, neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammà pa¤¤Ã, upÃdiïïupÃdÃniyà pa¤¤Ã, anupÃdiïïupÃdÃniyà pa¤¤Ã, anupÃdiïïÃ-anupÃdÃniyà pa¤¤Ã, savitakka-{savicÃrÃ} pa¤¤Ã, avitakka-{vicÃramatÃ} pa¤¤Ã, avitakka-avicÃrà pa¤¤Ã, pÅtisahagatà pa¤¤Ã, sukhasahagatà pa¤¤Ã, upekhÃsahagatà pa¤¤Ã, ÃcayagÃminÅ pa¤¤Ã, apacayagÃminÅ pa¤¤Ã, neva ÃcayagÃminÅ na apacayagÃminÅ pa¤¤Ã, sekhà pa¤¤Ã, asekhà pa¤¤Ã, neva sekhà nÃsekhà pa¤¤Ã, parittà pa¤¤Ã, mahaggatà pa¤¤Ã, appamÃïà pa¤¤Ã, parittÃrammaïà pa¤¤Ã, mahaggatÃrammaïà pa¤¤Ã, appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã, maggÃrammaïà pa¤¤Ã, maggahetukà pa¤¤Ã, maggÃdhipatinÅ pa¤¤Ã, {uppannÃ} pa¤¤Ã, anuppannà pa¤¤Ã, uppÃdinÅ pa¤¤Ã, #<[page 311]># %< Tividhena ¤Ãïavatthu 311>% atÅtà pa¤¤Ã, anÃgatà pa¤¤Ã, {paccuppannÃ} pa¤¤Ã, atÅtÃrammaïa pa¤¤Ã, anÃgatÃrammaïà pa¤¤Ã, paccuppannÃrammaïà pa¤¤Ã, ajjhattà pa¤¤Ã, bahiddhà pa¤¤Ã, ajjhatabahiddhà pa¤¤Ã, ajjhattÃrammaïà pa¤¤Ã, bahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã. ajjhattabahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã, Savitakka-savicÃrà pa¤¤Ã: atthi vipÃkà atthi vipÃkadhammadhammà atthi neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammà atthi upÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ, atthi pÅtisahagatà atthi sukhasahagatà atthi upekhÃsahagatÃ, atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagÃminÅ atthi neva ÃcayagÃminÅ na apacayagÃminÅ, atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nÃsekhÃ, atthi parittà atthi mahaggatà atthi appamÃïÃ, atthi parittÃrammaïà atthi mahaggatÃrammaïà atthi appamÃïÃrammaïÃ, atthi maggÃrammaïà atthi maggahetukà atthi maggÃdhipatinÅ, atthi uppannà atthi anuppanà atthi uppÃdinÅ, atthi atÅtà atthi anÃgatà atthi paccuppannÃ, #<[page 312]># %<312 MÃtikÃ>% atthi atÅtÃrammaïà atthi anÃgatÃrammaïà atthi paccuppannÃrammaïÃ, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ, atthi ajjhattÃrammaïà atthi bahiddhÃrammaïà atthi ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. Avitakka-vicÃramattà pa¤¤Ã: atthi vipÃkà atthi vipÃkadhammadhammà atthi neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ, atthi upÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ, atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagÃminÅ atthi neva ÃcayagÃminÅ na apacayagÃminÅ, atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nÃsekhÃ, atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppÃdinÅ, atthi atÅtà atthi anÃgatà atthi paccuppannÃ, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ. Avitakka-avicÃrà pa¤¤Ã: atthi vipÃkà atthi vipÃkadhammadhammà atthi neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ, atthi upÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ, atthi pÅtisahagatà atthi sukhasahagatà atthi upekhÃsahagatÃ, atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagÃminÅ atthi neva ÃcayagÃminÅ na apacayagÃminÅ, #<[page 313]># %< Tividhena ¤Ãïavatthu 313>% atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nÃsekhÃ, atthi parittÃrammaïà atthi mahaggatÃrammaïà atthi appamÃnÃrammaïÃ, atthi maggÃrammaïà atthi maggahetukà atthi maggÃdhipatinÅ, atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppÃdinÅ, atthi atÅtà atthi anÃgatà atthi paccuppannÃ, atthi atÅtÃrammaïà atthi anÃgatÃrammaïà atthi paccuppannÃrammaïÃ, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ, atthi ajjhattÃrammaïà atthi bahiddhÃrammaïà atthi ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. PÅtisahagatà pa¤¤Ã . . . pe . . . sukhasahagatà pa¤¤Ã: atthi vipÃkà atthi vipÃkadhammadhammà atthi neva vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ, atthi upÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ, atthi savitakka-savicÃrà atthi avitakka-vicÃramattà atthi avitakka-avicÃrÃ, atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagaminÅ atthi neva ÃcayagÃminÅ na apacayagÃminÅ, atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nÃsekhÃ, atthi parittà atthi mahaggatà atthi appamÃïÃ, #<[page 314]># %<314 MÃtikÃ>% atthi parittÃrammaïà atthi mahaggatÃrammaïà atthi appamÃïÃrammaïÃ, atthi maggÃrammaïà atthi maggahetukà atthi maggÃdhipatinÅ, atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppÃdinÅ, atthi atÅtà atthi anÃgatà atthi paccuppannÃ, atthi atÅtÃrammaïà atthi anÃgatÃrammaïà atthi paccuppannÃ, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ, atthi ajjhatÃrammaïà atthi bahiddhÃrammaïà atthi ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. UpekhÃsahagatà pa¤¤Ã: atthi vipÃkà atthi vipÃkadhammadhammà atthi neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ, atthi upÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïupÃdÃniyà atthi anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ, atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagÃminÅ atthi neva ÃcayagÃminÅ na apacayagÃminÅ, atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nÃsekhÃ, atthi parittà atthi mahaggatà atthi appamÃïÃ, atthi parittÃrammaïà atthi mahaggatÃrammaïà atthi appamÃnÃrammaïÃ, atthi maggÃrammaïà atthi maggahetukà atthi maggÃdhipatinÅ, #<[page 315]># %< Catubbidhena ¤Ãïavatthu 315>% atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppÃdinÅ, atthi atÅtà atthi anÃgatà atthi paccuppannÃ, atthi atÅtÃrammaïà atthi anÃgatÃrammaïà atthi paccuppannÃrammaïÃ, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ, atthi ajjhattÃrammaïà atthi bahiddhÃrammaïà atthi ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. Evaæ tividhena ¤Ãïavatthu. Catubbidhena ¤Ãïavatthu: kammassakataæ ¤Ãïaæ, saccÃnulomikaæ ¤Ãïaæ, maggasamaÇgissa ¤Ãïaæ, phalasamaÇgissa ¤Ãïaæ, dukkhe ¤Ãïaæ, dukkhasamudaye ¤Ãïaæ, dukkhanirodhe ¤Ãïaæ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ, kÃmÃvacarà pa¤¤Ã, rÆpÃvacarà pa¤¤Ã, arÆpÃvacarà pa¤¤Ã, apariyÃpannà pa¤¤Ã, dhamme ¤Ãïaæ anvaye ¤Ãïaæ paricce ¤Ãïaæ sammati ¤Ãïaæ Atthi pa¤¤Ã ÃcayÃya no apacayÃya atthi pa¤¤Ã apacayÃya no ÃcayÃya atthi pa¤¤Ã ÃcayÃya ceva apacayÃya ca atthi pa¤¤Ã neva ÃcayÃya no apacayÃya; atthi pa¤¤Ã nibbidÃya no paÂivedhÃya atthi pa¤¤Ã paÂivedhÃya no nibbidÃya atthi pa¤¤Ã nibbidÃya ceva paÂivedhÃya ca atthi pa¤¤Ã neva nibbidÃya no paÂivedhÃya; #<[page 316]># %<316 MÃtikÃ>% hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã, ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã. visesabhÃginÅ pa¤¤Ã. nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã, catasso paÂisambhidÃ, catasso paÂipadÃ, cattÃri ÃrammaïÃni, jarÃmaraïe ¤Ãïaæ, jarÃmaraïasamudaye ¤Ãïaæ, jarÃmaraïanirodhe ¤Ãïaæ, jarÃmaraïanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ, jÃtiyà ¤Ãïaæ . . . pe . . . bhave ¤Ãïaæ . . . pe . . . upÃdÃne ¤Ãïaæ . . . pe . . . taïhÃya ¤Ãïaæ . . . pe . . . vedanÃya ¤Ãïaæ . . . pe . . . phasse ¤Ãïaæ . . . pe . . . saÊÃyatane ¤Ãïaæ . . . pe . . . nÃmarÆpe nÃïaæ . . . pe . . . vi¤¤Ãïe ¤Ãïaæ . . . pe . . . saÇkhÃresu ¤Ãïaæ, saÇkhÃrasamudaye ¤Ãïaæ, saÇkhÃranirodhe ¤Ãïaæ, saÇkhÃranirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ, Evaæ catubbidhena ¤Ãïavatthu. Pa¤cavidhena ¤Ãïavatthu: pa¤caÇgiko sammÃsamÃdhi pa¤ca¤Ãïiko sammÃsamÃdhi. Evaæ pa¤cavidhena ¤Ãïavatthu. Chabbidhena ¤Ãïavatthu: chasu abhi¤¤Ãsu pa¤¤Ã. Evaæ chabbidhena ¤Ãïavatthu. Sattavidhena ¤Ãïavatthu: satta sattari ¤ÃïavatthÆni. Evaæ sattavidhena ¤Ãïavatthu. #<[page 317]># %< Dasavidhena ¤Ãïavatthu 317>% AÂÂhavidhena ¤Ãïavatthu: catÆsu maggesu, catÆsu phalesu pa¤¤Ã. Evaæ aÂÂhavidhena ¤Ãïavatthu. Navavidhena ¤Ãïavatthu: navasu anupubbavihÃrasamÃpattÅsu pa¤¤Ã. Evaæ navidhena ¤Ãïavatthu. Dasavidhena ¤Ãïavatthu: dasa tathÃgatassa tathÃgatabalÃni, yehi balehi samannÃgato tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. KatamÃni dasa? Idha tathÃgato ÂhÃna¤ ca ÂhÃnato {aÂÂhÃna¤} ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato ÂhÃna¤ ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ tathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ tathÃgato sabbatthagÃminiæ paÂipadaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato sabbatthagÃminiæ paÂipadaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ patijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ tathÃgato anekadhÃtuæ nÃnadhÃtuæ lokaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato anekadhÃtuæ nÃnÃdhÃtuæ lokaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ tathÃgato sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato sattÃnaæ {nÃnÃ}dhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ pajÃnati, #<[page 318]># %<318 ¥ÃïavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ tathÃgato parasattÃnaæ parapuggallÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti: idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ tathÃgato jhÃnavimokhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato jhÃnavimokhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti; idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu {sÅhanÃdaæ} nadati brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ tathÃgato pubbenivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato pubbenivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabbhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ tathÃgato sattÃnaæ cutÆpapÃtaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato sattÃnaæ cutÆpapÃtaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ tathÃgato ÃsavÃnaæ khayaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yam pi tathÃgato ÃsavÃnaæ khayaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idam pi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavitteti. ImÃni dasa tathÃgatassa tathagatabalÃni, yehi balehi samannÃgato tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijanÃti parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati brahmacakkaæ pavatteti. Evaæ dasavidhena ¤Ãïavatthu. MùTIKù.4 #<[page 319]># %< Ekakaæ 319>% Pa¤cavi¤¤Ãïaæ na hetum eva, ahetukam eva, hetuvippayuttam eva, sappaccayam eva, saÇkhataæ eva, arÆpam eva, lokiyam eva, sÃsavam eva, saæyojaniyam eva, ganthaniyam eva, oghaniyam eva, yoganiyam eva, nÅvaraïiyam eva, parÃmaÂÂham eva, upÃdÃniyam eva, saÇkilesikam eva, avyÃkatam eva, sÃrammaïam eva, acetasikam eva, vipÃkam eva, upÃdiïï' upÃdÃniyam eva, asaÇkiliÂÂha-saÇkilesikam eva, na savitakka-savicÃram eva, na avitakkavicÃramattam eva, avitakka-avicÃram eva, na pÅtisahagatam eva, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbam eva, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukam eva, neva ÃcayagÃmiæ na {apacayagÃmim} eva, neva sekhaæ nÃsekham eva; parittam eva, kÃmÃvacaram eva, na rÆpÃvacaram eva, na arÆpÃvacaram eva, pariyÃpannam eva, no apariyÃpannam, eva aniyatam eva, aniyyÃnikam eva, uppannamanovi¤¤Ãïavi¤¤eyam eva, aniccam eva, jarÃbhibhÆtam eva. Pa¤ca vi¤¤Ãïà uppannavatthukà uppannÃrammaïà ti: uppannasmiæ vatthusmiæ uppanne Ãrammaïe uppajjanti. PurejÃtavatthukà purejÃtÃrammaïà ti: pure jÃtasmiæ vatthusmiæ pure jÃte {Ãrammaïe} uppajjanti. Ajjhattikavatthukà bÃhirÃrammaïà ti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ vatthÆ ajjhattikÃ, {ÃrammaïÃ} bÃhirÃ. Asambhinnavatthukà asambhinnÃrammaïà ti: asambhinnasmiæ vatthusmiæ asambhinne Ãrammaïe uppajjanti. NÃnÃvatthukà nÃnÃrammaïà ti: a¤¤aæ cakkhuvi¤¤Ãïassa vatthu ca Ãrammaïa¤ ca, a¤¤aæ sotavi¤¤Ãïassa vatthu ca Ãrammaïa¤ ca, a¤¤aæ ghÃnavi¤¤Ãïassa vatthu ca Ãrammaïa¤ ca, a¤¤aæ jivhÃvi¤¤Ãïassa vatthu ca Ãrammaïa¤ ca, a¤¤aæ kÃyavi¤¤Ãïassa vatthu ca Ãrammaïa¤ ca. Na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhontÅti: cakkhuvi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ sotavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, sotavi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ pi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti; cakkhuvi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, ghÃnavi¤¤Ãïassa gocaravisayam pi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti; cakkhuvi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, #<[page 320]># %<320 ¥ÃïavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ jivhÃvi¤¤Ãïassa gocaravisayam pi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti; cakkhuvi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, kÃyavi¤¤Ãïassa gocaravisayam pi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti; sotavi¤¤Ãïassa . . . pe . . . ghÃnavi¤¤Ãïassa . . . pe . . . jivhÃvi¤¤Ãïassa . . . pe . . . kÃyavi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, cakkhuvi¤¤Ãïassa gocaravisayam pi kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti. KÃyavi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ sotavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, sotavi¤¤Ãïasa gocaravisayam pi kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti; kÃyavi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, ghÃnavi¤¤Ãïassa gocaravisayam pi kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti; kÃyavi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, jivhÃvi¤¤Ãïassa gocaravisayam pi kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti. Na asamannÃhÃrà uppajjantÅti: samannÃharantassa uppajjanti. Na amanasikÃrà uppajjantÅti: manasikarontassa uppajanti. Na abbokiïïà uppajjantÅti: na paÂipÃÂiyà uppajjanti. Na apubbaæ acarimaæ uppajjantÅti: na ekakkhaïe uppajjanti. Na a¤¤ama¤¤assa samanantarà uppajjantÅti: cakkhuvi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà sotavi¤¤Ãïaæ na upajjati, sotavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà pi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na uppajjati; cakkhuvi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà ghÃnavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, ghÃnavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà pi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na uppajjati; cakkhuvi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà jivhÃvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, jivhÃvi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà pi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na uppajati; cakkhuvi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, kÃyavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà pi cakhuvi¤¤Ãïaæ na uppajjati. Sotavi¤¤Ãïassa . . . pe . . . ghÃnavi¤¤Ãïassa . . . jivhÃvi¤¤Ãïassa . . . kÃyavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà cakkhuvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, cakkhuvi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà pi kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati; kÃyavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà sotavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, sotavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà pi kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati; kÃyavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà ghÃnavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, ghÃnavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà pi kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati; #<[page 321]># %< Ekakaæ 321>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ kÃyavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà jivhÃvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, jivhÃvi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà pi kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati. Pa¤ca vi¤¤Ãïà anÃbhogà ti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ natthi Ãvajjanà và Ãbhogo và samannÃhÃro và manasikÃro vÃ. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤ci dhammaæ paÂivijÃnÃtÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤ci dhammaæ paÂivijÃnÃti. A¤¤atra abhinipÃtamattà ti: a¤¤atra ÃpÃthamattÃ. {Pa¤cannaæ} vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na ka¤ci {dhammaæ} paÂivijÃnÃtÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyà pi na ka¤ci dhammaæ paÂivijÃnÃti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤ci iriyÃpathaæ kappetÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤ci iriyÃpathaæ kappeti gamaïaæ và ÂhÃnaæ và nisajjaæ và seyyaæ vÃ. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na ka¤ci iriyÃpathaæ kappetÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyà pi na ka¤ci iriyÃpathaæ kappeti gamanaæ và ÂhÃnaæ và nisajjaæ và seyyaæ vÃ. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi ne kÃyakammaæ na vacÅkammaæ paÂÂhapetÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na kÃyakamaæ na vacÅkammaæ paÂÂhapeti. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na kÃyakammaæ na vacÅkammaæ paÂÂhapetÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyà pi na kÃyakammaæ na vacÅkammaæ paÂÂhapeti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyatÅti: pa¤cÃhi vi¤¤Ãïehi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyatÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyà pi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyÃti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na samÃpajjati na vuÂÂhÃtÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na samÃpajjati na vuÂÂhÃti. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na samÃpajjati na vuÂÂhÃtÅti: pa¤cannaæ vi¤¤Ã¤Ãïaæ samanantarà manodhÃtuyà pi na samÃpajjati na vuÂÂhÃti. #<[page 322]># %<322 ¥ÃïavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na cavati na upajjatÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na cavati na uppajjati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na cavati na uppajjatÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyà pi na cavati na uppajati. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na supati na paÂibujjhati na supinaæ passatÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na supati na paÂibujjhati na supinaæ passati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà pi na supati na paÂibujjhati na supinaæ passatÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samantarà manodhÃtuyà pi na supati na paÂibujjhati na supinaæ passati. Evaæ yÃthÃvatthavibhÃvanà pa¤¤Ã. Evaæ ekavidhena ¤Ãïavatthu. EKAKAõ.2 TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã lokiyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã lokuttarà pa¤¤Ã. Sabbà 'va pa¤¤Ã kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã sÃsavà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã anÃsavà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã ÃsavavippayuttasÃsavà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã Ãsavavippayutta-anÃsavà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã saæyojaniyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã asaæyojaniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã saæyojanavippayutta-saæyojaniyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã saæyojanavippayutta-asaæyojaniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã ganthaniyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã aganthaniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã ganthavippayuttaganthaniyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã ganthavippayutta-aganthaniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã oghaniyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã anoghaniyà pa¤¤Ã. #<[page 323]># %< Dukaæ 323>% TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã oghavippayuttaoghaniyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã oghavippayutta-anoghaniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã yoganiyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã ayoganiyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã yogavippayuttayoganiyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã yogavippayutta-ayoganiyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã nÅvaraïiyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu maggesu pa¤¤Ã anÅvaraïiyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã nÅvaraïavippayuttÃnÅvaraïiyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã nÅvaraïavippayutta-anÅvaraïiyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã parÃmaÂÂhà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã aparÃmaÂÂhà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã parÃmÃsavippayutta-aparÃmaÂÂhà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu vipÃke pa¤¤Ã upÃdiïïà pa¤¤Ã; tÅsu bhÆmÅsu kusale tÅsu bhÆmÅsu kiriyÃvyÃkate catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã anupÃdiïïà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã upÃdÃniyà pa¤¤Ã; catusu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã anupÃdÃniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã upÃdÃnavippayutta-anupÃdÃniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã saÇkilesikà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã asaÇkilesikà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã kilesavippayuttasaÇkilesikà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã kilesavippayutta-asaÇkilesikà pa¤¤Ã. Vitakkasampayuttà pa¤¤Ã savitakkà pa¤¤Ã; vitakkavippayuttà pa¤¤Ã avitakkà pa¤¤Ã. VicÃrasampayuttà pa¤¤Ã savicÃrà pa¤¤Ã; vicÃravippayuttà pa¤¤Ã avicÃrà pa¤¤Ã. PÅtisampayuttà pa¤¤Ã sappÅtikà pa¤¤Ã; pÅtivippayuttà pa¤¤Ã appÅtikà pa¤¤Ã. PÅtisampayuttà pa¤¤Ã pÅtisahagatà pa¤¤Ã; pÅtivippayuttà pa¤¤Ã na pÅtisahagatà pa¤¤Ã. #<[page 324]># %<324 ¥ÃïavatthÆni>% Sukhasampayuttà pa¤¤Ã sukhasahagatà pa¤¤Ã; sukhavippayuttà pa¤¤Ã na sukhasahagatà pa¤¤Ã. UpekhÃsampayuttà pa¤¤Ã upekhÃsahagatà pa¤¤Ã; upekhÃvippayuttà pa¤¤Ã na upekhÃsahagatà pa¤¤Ã. KÃmÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã kÃmÃvacarà pa¤¤Ã; rÆpÃvacarà arÆpÃvacarà apariyÃpannà pa¤¤Ã na kÃmÃvacarà pa¤¤Ã. RÆpÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã rÆpÃvacarà pa¤¤Ã; kÃmÃvacarÃ, arÆpÃvacarÃ, apariyÃpannà pa¤¤Ã na rÆpÃvacarà pa¤¤Ã. ArÆpÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã arÆpÃvacarà pa¤¤Ã; kÃmÃvacarà rÆpÃvacarà apariyÃpannà pa¤¤Ã na arÆpÃvacarà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã pariyÃpannà pa¤¤Ã; catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã apariyÃpannà pa¤¤Ã. CatÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã niyyÃnikà pa¤¤Ã; tÅsu bhÆmÅsu kusale catÆsu bhÆmÅsu vipÃke tÅsu bhÆmÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã aniyyÃnikà pa¤¤Ã. CatÆsu maggesu pa¤¤Ã niyatà pa¤¤Ã, tÅsu bhÆmÅsu kusale catÆsu bhÆmÅsu vipÃke tÅsu bhÆmÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã aniyatà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã sa-uttarà pa¤¤Ã; catusu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã anuttarà pa¤¤Ã. Tattha katamà atthajÃpikà pa¤¤Ã? CatÆsu bhÆmÅsu kusale arahato abhi¤¤aæ uppÃdentassa samÃpattiæ uppÃdentassa kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã atthajÃpikà pa¤¤Ã; catÆsu bhÆmÅsu vipÃke arahato uppannÃya abhi¤¤Ãya uppannÃya samÃpattiyà kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã jÃpitatthà pa¤¤Ã. Evaæ duvidhena ¤Ãïavatthu. DUKAõ.6 Tattha katamà cintÃmayà pa¤¤Ã? Yogavihitesu và kammÃyatanesu yogavihitesu và sippÃyatanesu yogavihitesu và vijjaÂÂhÃnesu kammassakataæ và saccÃnulomikaæ và rÆpaæ aniccan ti và vedanà aniccan ti và sa¤¤Ã aniccà ti và saÇkhÃrà aniccà ti và vi¤¤Ãïaæ aniccan ti vÃ, #<[page 325]># %< Tikaæ 325>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yaæ evarÆpin anulomikaæ khantiæ diÂÂhiæ ruciæ mutiæ pekkhaæ dhammanijjhÃnakhantiæ parato assutvà paÂilabhati: ayaæ vuccati cintÃmayà pa¤¤Ã. Tattha katamà sutamayà pa¤¤Ã? Yogavihitesu và kammÃyatanesu yogavihitesu và sippÃyatanesu yogavihitesu và vijjaÂÂhÃnesu kammassakataæ và saccÃnulomikaæ vÃ: rÆpaæ aniccan ti vÃ: vedanà aniccà ti vÃ: sa¤¤Ã aniccà ti vÃ: saÇkhÃrà aniccà ti vÃ: vi¤¤Ãïaæ aniccan ti vÃ, yaæ evarÆpiæ anulomikaæ khantiæ diÂÂhiæ ruciæ mutiæ pekkhaæ dhammanijjhÃnakhantiæ parato sutvà paÂilabhati: ayaæ vuccati sutamayà pa¤¤Ã. Sabbà pi samÃpannassa pa¤¤Ã bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã. Tattha katamà dÃnamavà pa¤¤Ã? DÃnaæ Ãrabbha dÃnÃdhigaccha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati dÃnamayà pa¤¤Ã. Tattha katamà sÅlamayà pa¤¤Ã? SÅlaæ Ãrabbha sÅlÃdhigaccha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati sÅlamayà pa¤¤Ã. Sabbà pi samÃpannassa pa¤¤Ã bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã. Tattha katamà adhisÅle pa¤¤Ã? PÃÂimokkhasaævarasaævutassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati adhisÅle pa¤¤Ã. Tattha katamà adhicitte pa¤¤Ã? RÆpÃvacara-arÆpÃvacarasamÃpattiæ samÃpajjantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati adhicitte pa¤¤Ã. Tattha katamà adhipa¤¤Ãya pa¤¤Ã? CatÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã: ayaæ vuccati adhipa¤¤Ãya pa¤¤Ã. Tattha katamaæ Ãyakosallaæ? Ime dhamme manasikaroto anuppannà ceva akusalà dhammà na uppajjanti, uppannà ca akusalà dhammà pahÅyanti; ime và pana ime dhamme manasikaroto anuppannà ceva kusalà dhammà uppajjanti, uppannà ca kusalà dhammà bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattantÅti: yà tattha pa¤¤ÃpajÃnanà . . . pe . . . #<[page 326]># %<326 ¥ÃïavatthÆni>% amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati Ãyakosallaæ. Tattha katamaæ apÃyakosallaæ? Ime dhamme manasikaroto anuppannà ceva kusalà dhammà na uppajjanti, uppannà ca kusalà dhammà nirujjhanti; ime và pana dhamme manasikaroto anuppannà ceva akusalà dhammà uppajjanti, uppannà ca akusalà dhammà bhiyyobhÃvÃya vepullÃya saævattantÅti: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati apÃyakosallaæ. Sabbà pi tatr' upÃyà pa¤¤Ã upÃyakosallaæ. CatÆsu bhÆmÅsu vipÃke pa¤¤Ã vipÃkà pa¤¤Ã. CatÆsu bhÆmÅsu kusale pa¤¤Ã vipÃkadhammadhammà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu vipÃke pa¤¤Ã upÃdiïïupÃdÃniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusale, tÅsu bhÆmÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã anupÃdiïï' upÃdÃniyà pa¤¤Ã. CatÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã anupÃdiïïa-anupÃdÃniyà pa¤¤Ã. VitakkavicÃrasampayuttà pa¤¤Ã savitakka-savicÃrà pa¤¤Ã. Vitakkavippayuttà vicÃrasampayuttà pa¤¤Ã avitakka-vicÃramattà pa¤¤Ã. VitakkavicÃravippayuttà pa¤¤Ã avitakka-avicÃrà pa¤¤Ã. PÅtisampayuttà pa¤¤Ã pÅtisahagatà pa¤¤Ã. Sukhasampayuttà pa¤¤Ã sukhasahagatà pa¤¤Ã. UpekhÃsampayuttà pa¤¤Ã upekhÃsahagatà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusale pa¤¤Ã ÃcayagÃminÅ pa¤¤Ã. CatÆsu bhÆmÅsu pa¤¤Ã apacayagÃminÅ pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã neva ÃcayagÃminÅ na apacayagÃminÅ pa¤¤Ã. CatÆsu maggesu tÅsu phalesu pa¤¤Ã sekhà pa¤¤Ã. UpariÂÂhime arahattaphale pa¤¤Ã asekhà pa¤¤Ã. TÅsu bhÆmÅsu kusale, tÅsu bhÆmÅsu vipÃke, tÅsu bhÆmÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã neva sekhà nÃsekhà pa¤¤Ã. KÃmÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã parittà pa¤¤Ã. RÆpÃvacara-arÆpÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã mahaggatà pa¤¤Ã. CatÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã appamÃïÃpa¤¤Ã. Tattha katamà parittÃrammaïà pa¤¤Ã? #<[page 327]># %< Tikaæ 327>% Paritte dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati parittÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà mahaggatÃrammaïà pa¤¤Ã? Mahaggate dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati mahaggatÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã? AppamÃïe dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà maggÃrammaïà pa¤¤Ã? Ariyamaggaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati maggÃrammaïà pa¤¤Ã. CatÆsu maggesu pa¤¤Ã maggahetukà pa¤¤Ã. Tattha katamà maggÃdhipatinÅ pa¤¤Ã? Ariyamaggaæ adhipatiæ karitvà ya uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati maggÃdhipatinÅ pa¤¤Ã. CatÆsu bhÆmÅsu vipÃke pa¤¤Ã siyà uppannà siyà uppÃdinÅ, na vattabbà anuppannà ti. CatÆsu bhÆmÅsu kusale, tÅsu bhÆmÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã siyà uppannà siyà anuppannÃ, na vattabbà uppÃdÅïÅ ti. Sabbà va pa¤¤Ã siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. Tattha katamà atÅtÃrammaïà pa¤¤Ã? AtÅte dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati atÅtÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà anÃgatÃrammaïà pa¤¤Ã? AnÃgate dhamme arabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati anÃgatÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà paccuppannÃrammaïà pa¤¤Ã? Paccuppanne dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati paccappannÃrammaïà pa¤¤Ã. Sabbà va pa¤¤Ã siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. Tattha katamà ajjhattÃrammaïà pa¤¤Ã? Ajjhatte dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà #<[page 328]># %<328 ¥ÃïavatthÆni>% . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati ajjhattÃramaïà pa¤¤Ã. TÃttha katamà bahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã? Bahiddhà dhamme Ãrabha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃditthi: ayaæ vuccati bahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà ajjhattabahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã? Ajjhattabahiddhà dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati ajjhattabahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã. Evaæ tividhena ¤Ãïavatthu. TIKAõ.1 Tattha katamaæ kammassakataæ ¤Ãïaæ? Atthi dinnaæ, atthi yiÂÂhaæ, atthi hutaæ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalavipÃko, atthi ayaæ loko, atthi paro loko, atthi mÃtÃ, atthi pità atthi sattà opapÃtikÃ, atthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye imaæ ca lokaæ para¤ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti: yà evarÆpà pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati kammassakataæ ¤Ãïaæ. èhapetvà saccÃnulomikaæ ¤Ãïaæ sabbà pi sÃsavà kusalà pa¤¤Ã kammassakataæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ saccÃnulomikaæ ¤Ãïaæ? RÆpaæ aniccan ti và vedanà aniccà ti và sa¤¤Ã aniccà ti và saÇkhÃrà aniccà ti và {vi¤¤Ãïaæ} aniccan ti và yà evarÆpà anulomikà khanti diÂÂhi ruci muti pekkhà dhammanijjhÃnakhanti: idaæ vuccati saccÃnulomikaæ ¤Ãïaæ. CatÆsu maggesu pa¤¤Ã maggasamaÇgissa ¤Ãïaæ. CatÆsu phalesu pa¤¤Ã phalasamaÇgissa ¤Ãïaæ. MaggasamaÇgissa ¤Ãïaæ dukkhe p' etaæ ¤Ãïaæ dukkhasamudaye p' etaæ ¤Ãïaæ dukkhanirodhe p' etaæ ¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya p' etaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ dukhe ¤Ãïaæ? Dukkhaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati dukkhe ¤Ãïaæ. Dukkhasamudayaæ Ãrabbha . . . pe . . . dukkhanirodhaæ Ãrabbha . . . pe . . . dukkhanirodhagÃminiæ paÂipadaæ arabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà #<[page 329]># %< Catukkaæ 329>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ. KÃmÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã kÃmÃvacarà pa¤¤Ã. RÆpÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã rÆpÃvacarà pa¤¤Ã. ArÆpÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã arÆpÃvacarà pa¤¤Ã. CatÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã apariyÃpannà pa¤¤Ã. Tattha katamaæ dhamme ¤Ãïaæ? CatÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã dhamme ¤Ãïaæ. So iminà dhammena ¤Ãtena diÂÂhena pattena viditena pariyogÃÊhena atÅtÃnÃgate nayaæ neti. Ye hi keci atÅtam addhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và dukkhaæ abbha¤¤iæsu dukkhasamudayaæ abbha¤¤iæsu dukkhanirodhaæ abbha¤ ¤iæsu dukkhanirodhagÃminiæ paÂipadaæ abbha¤¤iæsu, imaæ yeva te dukkhaæ abbha¤¤iæsu, imaæ yeva te dukkhasamudayaæ abbha¤¤iæsu, imaæ yeva te dukkhanirodhaæ abbha¤¤iæsu, imaæ yeva te dukkhanirodhagÃminiæ paÂipadaæ abbha¤¤iæsu. Ye hi pi keci anÃgatam addhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và dukkhaæ abhijÃnissanti dukkhasamudayaæ abhijÃnissanti dukkhanirodhaæ abhijÃnissanti dukkhanirodhagÃminiæ paÂipadaæ abhijÃnissanti, imaæ yeva te dukkhaæ abhijÃnissanti, imaæ yeva te dukkhasamudayaæ abhijÃnissanti, imaæ yeva te dukkhanirodhaæ abhijÃnissanti, imaæ yeva te dukkhanirodhagÃminiæ paÂipadaæ abhijÃnissantÅti: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati anvaye ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ paricce ¤Ãïaæ? Idha bhikkhu parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sarÃgaæ và cittaæ: sarÃgaæ cittan ti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và cittaæ: vÅtarÃgaæ cittan ti pajÃnÃti: sadosaæ và cittaæ: sadosaæ cittan ti pajÃnÃti, vÅtadosaæ và cittaæ . . . pe . . . samohaæ và cittaæ . . . vÅtamohaæ và cittaæ . . . saÇkhittaæ và cittaæ . . . vikkhittaæ và cittaæ . . . mahaggataæ và cittaæ . . . amahaggataæ và cittaæ . . . {sa-uttaraæ} và cittaæ . . . anuttaraæ và cittaæ . . . samÃhitaæ và cittaæ . . . asamÃhitaæ và cittaæ . . . vimuttaæ và cittaæ: vimuttaæ cittan ti pajÃnÃti, avimuttaæ và cittaæ: avimuttaæ cittan ti pajÃnÃtÅti: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà #<[page 330]># %<330 ¥ÃïavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati paricce ¤Ãïaæ. èhapetvà dhamme ¤Ãïaæ, anvaye ¤Ãïaæ, paricce ¤Ãïaæ, avasesà pa¤¤Ã sammati¤Ãïaæ. Tattha katamà pa¤¤Ã ÃcayÃya no apacayÃya? KÃmÃvacarakusale pa¤¤Ã ÃcayÃya no apacayÃya. CatÆsu maggesu pa¤¤Ã apacayÃya no ÃcayÃya. RÆpÃvacara-arÆpÃvacarakusale pa¤¤Ã ÃcayÃya ceva apacayÃya ca. Avasesà pa¤¤Ã neva ÃcayÃya no apacayÃya. Tattha katamà pa¤¤Ã nibbidÃya no paÂivedhÃya? YÃya pa¤¤Ãya kÃmesu vÅtarÃgo hoti, na ca abhi¤¤Ãyo paÂivijjhati na ca saccÃni: ayaæ vuccati pa¤¤Ã nibbidÃya no paÂivedhÃya. Sveva pa¤¤Ãya kÃmesu vÅtarÃgo samÃno abhi¤¤Ãyo paÂivijjhati, na ca saccÃni: ayaæ vuccati pa¤¤Ã paÂivedhÃya no nibbidÃya. CatÆsu maggesu pa¤¤Ã nibbidÃya ceva paÂivedhÃya ca. Avasesà pa¤¤Ã neva nibbidÃya no paÂivedhÃya. Tattha katamà hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã? PaÂhamassa jhÃnassa lÃbhiæ kÃmasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tad-anudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã. Avitakkasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã. NibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgÆpasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. Dutiyassa jhÃnassa lÃbhiæ vitakkasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tad-anudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã. UpekhÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã. NibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgÆpasaæhità pa¤¤Ã. Tatiyassa jhÃnassa lÃbhiæ pÅtisahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tad-anudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã. Adukkhamasukhasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã. #<[page 331]># %< Catukkaæ 331>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ NibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgÆpasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. Catutthasa jhÃnassa lÃbhiæ sukhasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tadanudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã. ùkÃsÃna¤cÃyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã. NibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgÆpasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. AkÃsÃna¤cÃyatanassa lÃbhiæ rÆpasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tad-anudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã. NibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti viragÆpasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanassa lÃbhiæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tad-anudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã. ùki¤ca¤¤Ãyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã. NibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgÆpasaæhità nibedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. ùki¤ca¤¤Ãyatanassa lÃbhiæ {vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasahagatÃ} sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tad-anudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã. Neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesÃbhÃginÅ pa¤¤Ã. NibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgÆpasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tattha katamà catasso paÂisambhidÃ? AtthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Atthe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. Dhamme ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ. Tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃïapaÂisambhidÃ. Imà catasso paÂisambhidÃ. Tattha katamà catasso paÂipadÃ? Dukhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã, dukkhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã, sukhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã, sukhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã. Tattha katamà dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã? #<[page 332]># %<332 ¥ÃïavatthÆni>% Kicchena kasirena samÃdhiæ uppÃdentassa dandhaæ taïÂhÃnaæ abhijÃnantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã. Tattha katamà dukkhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã pä¤Ã? Kicchena kasirena samÃdhiæ uppÃdentassa khippaæ taïÂhÃnaæ abhijÃnantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati dukkhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã. Tattha katamà sukhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã? Akicchena akasirena samÃdhiæ uppÃdentassa dandhaæ taïÂhÃnaæ abhijÃnantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati sukhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã. Tattha katamà sukhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã? Akicchena akasirena samÃdhiæ uppÃdentassa khippaæ taïÂhÃnaæ abhijÃnantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati sukhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã. Tattha katamÃni cattÃri ÃrammaïÃni? Parittà parittÃrammaïà pa¤¤Ã, parittà appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã, appamÃïà parittÃrammaïà pa¤¤Ã, appamÃïà appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà parittà parittÃrammaïà pa¤¤Ã? SamÃdhissa na nikÃmalÃbhissa Ãrammaïaæ thokaæ pharantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati parittà parittÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà parittà appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã? SamÃdhissa na nikÃmalÃbhissa Ãrammaïaæ vipulaæ pharantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati parittà appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà appammÃïà parittÃrammaïà pa¤¤Ã? SamÃdhissa nikÃmalÃbhissa Ãrammaïaæ thokaæ pharantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: ayaæ vuccati appamÃïà parittÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà appamÃïà appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã? SamÃdhissa nikÃmalÃbhissa Ãrammaïaæ vipulaæ pharantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: #<[page 333]># %< Catukkaæ 333>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati appamÃïà appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã. ImÃni cattÃri ÃrammaïÃni. MaggasamaÇgissa ¤Ãïaæ jarÃmaraïe p' etaæ ¤Ãïaæ jarÃmaraïasamudaye p' etaæ ¤Ãïaæ jarÃmaraïanirodhe p' etaæ ¤Ãïaæ jarÃmaraïanirodhagÃminiyà paÂipadÃya p' etaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ jarÃmaraïe ¤Ãïaæ? JarÃmaraïaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati jarÃmaraïe ¤Ãïaæ. JarÃmaraïasamudayaæ Ãrabbha . . . pe . . . jarÃmaraïanirodhaæ Ãrabbha . . . pe . . . jarÃmaraïanirodhagÃminiæ paÂipadaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati jarÃmaraïanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ. MaggasamaÇgissa ¤Ãïaæ jÃtiyà p' etaæ ¤Ãïaæ . . . pe . . . bhave p' etaæ ¤Ãïaæ . . . pe . . . upÃdÃne p' etaæ ¤Ãïaæ . . . pe . . . taïhÃya p' etaæ ¤Ãïaæ . . . pe . . . vedanÃya p' etaæ ¤Ãïaæ . . . pe . . . phasse p' etaæ ¤Ãïaæ . . . pe . . . saÊÃyatane p' etaæ ¤Ãïaæ . . . pe . . . nÃmarÆpe p' etaæ ¤Ãïaæ . . . pe . . . vi¤¤Ãïe p' etaæ ¤Ãïaæ . . . pe . . . SaÇkhÃre p' etaæ ¤Ãïaæ, saÇkhÃrasamudaye p' etaæ ¤Ãïaæ, saÇkhÃranirodhe p' etaæ ¤Ãïaæ, saÇkhÃranirodhagÃminiyà paÂipadÃya p' etaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ saÇkhÃresu ¤Ãïaæ? SaÇkhÃre Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati saÇkhÃresu ¤Ãïaæ. SaÇkhÃrasamudayaæ Ãrabbha . . . pe . . . saÇkhÃranirodhaæ Ãrabbha . . . pe . . . saÇkhÃranirodhagÃminiæ paÂipadaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ vuccati saÇkhÃranirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ. Evaæ catubbidhena ¤Ãïavatthu. CATUKKAõ.2 #<[page 334]># %<334 ¥ÃïavatthÆni>% Tattha katamo pa¤caÇgiko sammÃsamÃdhi? PÅtipharaïatà sukhapharaïatà cetopharaïatà Ãlokapharaïatà paccavekkhaïÃnimittaæ. DvÅsu jhÃnesu pa¤¤Ã pÅtipharaïatÃ. TÅsu jhÃnesu pa¤¤Ã sukhapharaïatÃ. Paracitte ¤Ãïaæ cetopharaïatÃ. Dibbacakkhu ÃlokapharaïatÃ. Tamhà tamhà samÃdhimhà vuÂÂhitassa paccavekkhaïäÃïaæ paccavekkhaïÃnimittaæ. Ayaæ vuccati pa¤caÇgiko sammÃsamÃdhi. Tattha katamo pa¤ca¤Ãïiko sammÃsamÃdhi? Ayaæ samÃdhi paccuppannasukho ceva Ãyati¤ ca sukhavipÃko ti: paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjati. Ayaæ samÃdhi ariyo nirÃmiso ti: paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjati. Ayaæ samÃdhi akÃpurisasevito ti: paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjati. Ayaæ samÃdhi santo païÅto paÂippassaddhiladdho ekodibhÃvÃdhigato na ca sasaÇkhÃraniggayhavÃritavato ti: paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjati. So kho panÃhaæ imaæ samÃdhiæ sato 'va samÃpajjÃmi sato 'va vuÂÂhahÃmÅti: paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjat. Ayaæ pa¤ca¤Ãïiko sammÃsamÃdhi. Evaæ pa¤cavidhena ¤Ãïavatthu. Tattha katamà chasu abhi¤¤Ãsu pa¤¤Ã? Iddhividhe ¤Ãïaæ, sotadhÃtuvisuddhiyà ¤Ãïaæ, paracitte ¤Ãïaæ, pubbenivÃsÃnussati¤Ãïaæ, sattÃnaæ cutÆpapÃte ¤Ãïaæ, ÃsavÃnaæ khaye ¤Ãïaæ. Ime chasu abhi¤¤Ãsu pa¤¤Ã. Evaæ chabbiddhena ¤Ãïavathu. Tattha katamÃni sattasattari ¤Ãïa vatthÆni? JÃtipaccayà jarÃmaraïan ti ¤Ãïaæ, asati jÃtiyà natthi jarÃmaraïan ti ¤Ãïaæ, atÅtam pi addhÃnaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïan ti ¤Ãïaæ, asati jÃtiyà natthi jarÃmaraïan ti ¤Ãïaæ, anÃgatam pi addhÃnaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïan ti ¤Ãïaæ, asati jÃtiyà natthi jarÃmaraïan ti ¤Ãïaæ, yam p' issa taæ dhammaÂÂhiti¤Ãïaæ tam pi khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhamman ti ¤Ãïaæ. Bhavapaccayà jÃtÅti ¤Ãïaæ . . . pe . . . #<[page 335]># %< Dasa tathÃgatabalÃni 335>% UpÃdÃnapaccayà bhavo ti ¤Ãïaæ . . . pe . . . TaïhÃpaccayà upÃdÃnan ti ¤Ãïaæ . . . pe . . . VedanÃpaccayà taïhà ti ¤Ãïaæ . . . pe . . . Phassapaccayà vedanà ti ¤Ãïaæ . . . pe . . . SaÊÃyatanapaccayà phasso ti ¤Ãïaæ . . . pe . . . NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanan ti ¤Ãïaæ . . . pe . . . Vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpan ti ¤Ãïaæ . . . pe . . . SaÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ ti ¤Ãïaæ . . . pe . . . AvijjÃpaccayà saÇkhÃrà ti ¤Ãïaæ, asati avijjÃya natthi saÇkhÃrà ti ¤Ãïaæ, atÅtam pi addhÃnaæ avijjÃpaccayà saÇkhÃrà ti ¤Ãïaæ, asati avijjÃya natthi saÇkhÃrà ti ¤Ãïaæ, anÃgatam pi addhÃnaæ avijjÃpaccayà saÇkhÃrà ti ¤Ãïaæ, asati avijjÃya natthi saÇkhÃrà ti ¤Ãïaæ, yam p' issa taæ dhammaÂÂhiti¤Ãïaæ tam pi khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhamman ti ¤Ãïaæ. ImÃni sattasattari ¤Ãïavatthuni. Evaæ sattavidhena ¤Ãïavatthu. Tattha katamà catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã? SotÃpattimagge pa¤¤Ã sotÃpattiphale pa¤¤Ã; sakadÃgÃmimagge pa¤¤Ã, sakadÃgÃmiphale pa¤¤Ã; anÃgÃmimagge pa¤¤Ã, anÃgÃmiphale pa¤¤Ã; arahattamage pa¤¤Ã, arahattaphale pa¤¤Ã; imà catÆsu maggesu catÆsu phalesu pa¤¤Ã. Evaæ aÂÂhavidhena ¤Ãïavatthu. Tattha katamà navasu anupubbavihÃrasamÃpattÅsu pa¤¤Ã? {PaÂhamajjhÃnasamÃpattiyÃ} pa¤¤Ã, dutiyajjhÃnasamÃpattiyà pa¤¤Ã, tatiyajjhÃnasamÃpattiyà pa¤¤Ã, catutthajjhÃnasamÃpattiyà pa¤¤Ã; ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyà pa¤¤Ã, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiyà pa¤¤Ã, Ãki¤ca¤¤Ãyatana-samÃpattiyà pa¤¤Ã, neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyà pa¤¤Ã; sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitassa paccavekkhaïäÃïaæ. Imà navasu anupubbavihÃrasamÃpattÅsu pa¤¤Ã. Evaæ navavidhena ¤Ãïavatthu. Tattha katamaæ tathÃgatassa ÂhÃna¤ ca {ÂhÃnato} aÂÂhÃna¤ ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? Idha tathÃgato: aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo ka¤ci saÇkhÃraæ niccato upagaccheyya, #<[page 336]># %<336 ¥ÃïavatthÆni>% n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ puthujjano ka¤ci saÇkhÃraæ niccato upagaccheyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo ka¤ci saÇkhÃraæ sukhato upagaccheyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnati; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ puthujjano ka¤ci saÇkhÃraæ sukhato upagaccheyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo ka¤ci dhammaæ attato upagaccheyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ puthujjano ka¤ci dhammaæ attato upagaccheyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo mÃtaraæ jÅvità voropeyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ puthujjano mÃtaraæ jÅvità voropeyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo pitaraæ jÅvità voropeyya . . . pe . . . arahantaæ jÅvità voropeyya . . . duÂÂhena cittena tathÃgatassa lohitaæ uppÃdeyya . . . saÇghaæ bhindeyya . . . a¤¤aæ satthÃraæ uddiseyya . . . aÂÂhamaæ bhavaæ nibbatteyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; Âhana¤ kho etaæ vijjati yaæ puthujjano aÂÂhamaæ bhavaæ nibbatteyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ ekissà lokadhÃtuyà dve arahanto sammÃsambuddhà apubbaæ acarimaæ uppajjeyyuæ, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ ekissà lokadhÃtuyà eko arahaæ sammÃsambuddho uppajjeyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ ekissà lokadhÃtuyà dve rÃjÃno cakkavattino apubbaæ acarimaæ uppajjeyyuæ, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ ekissà lokadhÃtuyà eko rÃjà cakkavatti uppajjeyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ itthi arahaæ assa sammÃsambuddho, n' etaæ {ÂhÃnaæ} vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ puriso arahaæ assa sammÃsambuddho, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ itthi rÃjà assa cakkavatti, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ puriso rÃjà assa cakkavatti, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ itthi Sakkattaæ kÃreyya, #<[page 337]># %< Dasa tathÃgatabalÃni 337>% MÃrattaæ kÃreyya, Brahmattaæ kÃreyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ puriso Brahmattaæ kÃreyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ kÃyaduccaritassa iÂÂho kanto manÃpo vipÃko nibbatteyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ kÃyaduccaritassa aniÂÂho akanto amanÃpo vipÃko nibbatteyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ vacÅduccaritassa . . . yaæ manoduccaritassa iÂÂho kanto manÃpo vipÃko nibbatteyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ manoduccaritassa aniÂÂho akanto amanÃpo vipÃko nibbatteyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ kÃyasucaritassa aniÂÂho akanto amanÃpo vipÃko nibbatteyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ kÃyasucaritassa iÂÂho kanto manÃpo vipÃko nibbatteyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ vacÅsucaritassa . . . yaæ mano-sucaritassa aniÂÂho akanto amanÃpo vipÃko nibbatteyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; {ÂhÃna¤} ca kho etaæ vijjati yaæ manosucaritassa iÂÂho kanto manÃpo vipÃko nibbatteyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ kÃyaduccaritasamaÇgÅ taæ-nidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjeyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ kÃyaduccaritasamaÇgÅ taæ-nidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà param maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppajjeyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ vacÅduccaritasamaÇgÅ . . . yaæ manoduccaritasamaÇgÅ taæ-nidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjeyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ manoduccaritasamaÇgÅ taæ-nidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà param maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppajjeyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ kÃyasucaritasamaÇgÅ taæ-nidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà param maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppajjeyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ kÃyasucaritasamaÇgÅ taænidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjeyya, #<[page 338]># %<338 ¥ÃïavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti; aÂÂhÃnam etaæ anavakÃso yaæ vacÅsucaritasamaÇgÅ taænidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà param maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ {nirayaæ} uppajjeyya, n' etaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti; ÂhÃna¤ ca kho etaæ vijjati yaæ vacÅsucaritasamaÇgÅ . . . yaæ manosucaritasamaÇgÅ taæ-nidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjeyya, ÂhÃnam etaæ vijjatÅti pajÃnÃti. Ye ye dhammà yesaæ yesaæ dhammÃnaæ hetÆ paccayà uppÃdÃya, taæ taæ ÂhÃnaæ; ye ye dhammà yesaæ yesaæ dhammÃnaæ na hetÆ na paccayà uppÃdÃya, taæ taæ aÂÂhÃnan ti: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa ÂhÃna¤ ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamà tathÃgatassa atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? Idha tathÃgato pajÃnÃti: atth' ekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni gatisampattipaÂibÃÊhÃni na vipacanti, atth' ekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni upadhisampattipaÂibÃÊhÃni na vipacanti, atth' ekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni kÃlasampattipaÂibÃÊhÃni na vipacanti, atth' ekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni payogasampattipaÂibÃÊhÃni na vipacanti, atth' ekaccÃni papakÃni kammasamÃdÃnÃni gativipattiæ Ãgamma vipacanti, atth' ekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni upadhivipattiæ Ãgamma vipacanti, atth' ekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni kÃlavipattiæ Ãgamma vipacanti, atth' ekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni payogavipattiæ Ãgamma vipacanti; atth' ekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni gativipattipaÂibÃÊhÃni na vipacanti, atth' ekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni upadhivipattipaÂibÃÊhÃni na vipacanti, atth' ekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni kÃlavipattipaÂibÃÊhÃni na vipacanti, atth' ekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni payogavipattipaÂibÃÊhÃni na vipacanti, atth' ekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni gatisampattiæ Ãgamma vipacanti, atth' ekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni upadhisampattiæ Ãgamma vipacanti, #<[page 339]># %< Dasa tathÃgatabalÃni 339>% atth' ekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni kÃlasampattiæ Ãgamma vipacanti, atth' ekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni payogasampattiæ Ãgamma vipacantÅti: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ tathÃgatassa sabbatthagÃminiæ paÂipadaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? Idha tathÃgato: ayaæ maggo ayaæ paÂipadà nirayagÃminÅ ti pajÃnÃti, ayaæ maggo ayaæ paÂipadà tiracchÃnagÃminÅ ti pajÃnÃti, ayaæ maggo ayaæ paÂipadà pittivisayagÃminÅ ti pajÃnÃti, ayaæ maggo ayaæ paÂipadà manussalokagÃminÅ ti pajÃnÃti, ayaæ maggo ayaæ paÂipadà devalokagÃminÅ ti pajÃnÃti, ayaæ maggo ayaæ paÂipadà nibbÃnagÃminÅ ti pajÃnÃti . . . yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa sabbatthagÃminiæ paÂipadaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ tathÃgatassa anekadhÃtuæ {nÃnÃdhÃtuæ} lokaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? Idha tathÃgatho khandhanÃnattaæ pajÃnÃti, dhÃtunÃnattaæ pajÃnÃti, ÃyatananÃnattaæ pajÃnÃti, anekadhÃtuæ nÃnÃdhÃtuæ lokanÃnattaæ pajÃnÃti: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa anekadhÃtuæ nÃnÃdhÃtuæ lokaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ tathÃgatassa sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? Idha tathÃgato pajÃnÃti: santi sattà hÅnÃdhimuttikÃ, santi sattà païÅtÃdhimuttikÃ; hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhimuttike satte sevanti bhajanti payirupÃsanti, païÅtÃdhimuttikà sattà païÅtÃdhimuttike satte sevanti bhajanti payirupÃsanti; atÅtam pi addhÃnaæ hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhimuttike satte seviæsu bhajiæsu payirupÃsiæsu, païÅtÃdhimuttikà sattà païitÃdhimuttike satte seviæsu bhajiæsu payirupÃsiæsu; anÃgatam pi addhÃnaæ hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupÃsissanti, païÅtÃdhimuttikà sattà panÅtÃdhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupÃsissantÅti: #<[page 340]># %<340 NÃïavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yà tattha pa¤¤Ã pajÃnÃnà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ tathÃgatassa parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? Idha tathÃgato sattÃnaæ Ãsayaæ pajÃnÃti, anusayaæ pajÃnÃti, caritaæ pajÃnÃti, adhimuttiæ pajÃnÃti, apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye bhabbÃbhabbe satte pajÃnÃti. Katamo ca sattÃnaæ Ãsayo? Sassato loko ti và asassato loko ti và antavà loko ti và anantavà loko ti và taæ jÅvaæ taæ sarÅran ti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran ti và hoti tathÃgato param maraïà ti và na hoti tathÃgato param maraïà ti và hoti ca na ca hoti tathÃgato param maraïà ti và neva hoti na na hoti tathÃgato param maraïà ti vÃ: iti bhavadiÂÂhisannissità và sattà honti vibhavadiÂÂhisannissità vÃ, ete và pana ubho anto anupagamma idappaccayatÃ-paÂiccasamuppannesu dhammesu anulomikà khanti paÂiladdhà hoti, yathÃbhÆtaæ và ¤Ãïaæ: ayaæ sattÃnaæ Ãsayo. Katamo ca sattÃnaæ anusayo? SattÃnusayÃ: kÃmarÃgÃnusayo patighÃnusayo mÃnÃnusayo diÂÂhÃnusayo vicikicchÃnusayo bhavarÃgÃnusayo avijjÃnusayo. Yaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ ettha sattÃnaæ rÃgÃnusayo anuseti; yaæ loke appiyarÆpaæ asÃtarÆpaæ ettha sattÃnaæ paÂighÃnusayo anuseti: iti imesu dvÅsu dhammesu avijjà anupatitÃ, tadekaÂÂho mÃno ca diÂÂhi ca vicikicchà ca daÂÂhabbÃ: ayaæ sattÃnaæ anusayo. Katama¤ ca sattÃnaæ caritaæ? Pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro parittabhÆmako và mahÃbhÆmako vÃ: idaæ sattÃnaæ caritaæ. Katamaæ ca sattÃnaæ adhimutti? Santi sattà hÅnÃdhimuttikÃ, santi sattà païÅtÃdhimuttikÃ; hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhimuttike satte sevanti bhajanti payirupà santi, #<[page 341]># %< Dasa tathÃgatabalÃni 341>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ païÅtÃdhimuttikatà sattà païÅtÃdhimuttike satte sevanti bhajanti payirupÃsanti; atÅtam pi addhÃnaæ hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhimuttike satte seviæsu bhajiæsu payirupÃsiæsu, païÅtÃdhimuttikà sattà païÅtÃdhimuttike satte seviæsu bhajiæsu payirupÃsiæsu; anÃgatam pi addhÃnaæ hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhimuttike satte sevissanti bhajissanti payiru pÃsissanti, païÅtÃdhimuttikà sattà panÅtÃdhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupÃsissanti: ayaæ sattÃnaæ adhimutti. Katame te sattà mahÃrajakkhÃ? Dasa kilesavatthÆni: lobho doso moho mÃno diÂÂhi vicikicchà thÅnaæ uddhaccaæ ahirikaæ anottappaæ. Yesaæ sattÃnaæ imÃni dasa kilesavatthÆni ÃsevitÃni bhÃvitÃni bahulÅkatÃni ussadagatÃni: ime te sattà mahÃrajakkhÃ. Katame te sattà apparajakkhÃ? Yesaæ sattÃnaæ imÃni dasa kilesavatthÆni anÃsevitÃni abhÃvitÃni abahulÅkatÃni anussadagatÃni: ime te sattà apparajakkhÃ. Katame te sattà mudindriyÃ? Pa¤cindriyÃni: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. Yesaæ sattÃnaæ imÃni pa¤cindriyÃni anÃsevitÃni abhÃvitÃni abahulÅkatÃni anussadagatÃni: ime te sattà mudindriyÃ. Katame te sattà tikkhindriyÃ? Yesaæ sattÃnaæ imÃni pa¤cindriyÃni ÃsevitÃni bhÃvitÃni bahulÅkatÃni ussadagatÃni: ime te sattà tikkhindriyÃ. Katame te sattà dvÃkÃrÃ? Ye te sattà pÃpÃsayà pÃpÃnusayà pÃpacarità pÃpÃdhimuttikà mahÃrajakkhà mudindriyÃ: ime te sattà dvÃkÃrÃ. Katame te sattà svÃkÃrÃ? Ye te sattà kalyÃïÃsayà kalyÃïacarità kalyÃïÃdhimuttikà apparajakkhà tikkhindriyÃ: ime te sattà svÃkÃrÃ. Katame te sattà duvi¤¤ÃpayÃ? Ye va te sattà dvÃkÃrà te va te sattà duvi¤¤ÃpayÃ. Yeva te sattà svÃkÃrà te va te sattà suvi¤¤ÃpayÃ. Katame te sattà abhabbÃ? Ye te sattà kammÃvaraïena samannÃgatà kilesÃvaraïena samannÃgatà vipÃkÃvaraïena samannÃgatà assaddhà acchandikà duppa¤¤Ã abhabbà niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ: ime te sattà abhabbÃ. #<[page 342]># %<342 ¥ÃïavatthÆni>% Katame te sattà bhabbÃ? Ye te sattà na kammÃvaraïena samannÃgatà na kilesÃvaraïena samannÃgatà na vipÃkÃvaraïena samannÃgatà saddhà chandikà pa¤¤avanto bhabbà niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ: ime te sattà bhabbà ti: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ tathÃgatassa jhÃnavimokhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? JhÃyÅti: cattÃro jhÃyÅ: atth' ekacco jhÃyÅ sampattiæ yeva samÃnaæ vipattÅti {paccati}, atth' ekacco jhÃyÅ vipattiæ yeva samÃnaæ sampattÅti pacceti, atth' ekacco jhÃyÅ sampattiæ yeva samÃnaæ sampattÅti pacceti, atth' ekacco {jhÃyÅ} vipattiæ yeva samÃnaæ vipattÅti pacceti. Ime cattÃro jhÃyÅ. Apare pi cattÃro jhÃyÅ: atth' ekacco jhÃyÅ dandhaæ samÃpajjati khippaæ vuÂÂhÃti, atth' ekacco jhÃyÅ khippaæ samÃpajjati dandhaæ vuÂÂhÃti, atth' ekacco jhÃyÅ dandhaæ samÃpajjati dandhaæ vutthÃti, atth' ekacco jhÃyÅ khippaæ samÃpajjati khippaæ vuÂÂhÃti. Ime cattÃro jhÃyÅ. Apare pi cattÃro jhÃyÅ: atth' ekacco jhÃyÅ samÃdhismiæ samÃdhikusalo hoti na samÃdhismiæ samÃpattikusalo; atth' ekacco jhÃyÅ samÃdhismiæ samÃpattikusalo hoti na samÃdhismiæ samÃdhikusalo; atth' ekacco jhÃyÅ samÃdhismiæ samÃdhikusalo ca hoti samÃdhismiæ samÃpattikusalo ca; atth' ekacco jhÃyÅ neva samÃdhismiæ samÃdhikusalo hoti na samÃdhismiæ samÃpattikusalo. Ime cattÃro jhÃyÅ. JhÃnan ti: cattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ dutiyaæ jhÃnaæ tatiyaæ jhÃnaæ catutthaæ jhÃnaæ. Vimokho ti: aÂÂha vimokhÃ: {rÆpÅ} rÆpÃni passati: ayaæ paÂhamo vimokho. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å bahiddhà rÆpÃni passati: ayaæ dutiyo vimokho. Subhan tveva adhimutto hoti: ayaæ tatiyo vimokho. Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrÃ: ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati: ayaæ catuttho vimokho. Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma: anantaæ vi¤¤Ãïan ti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati: ayaæ pa¤camo vimokho. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma: #<[page 343]># %< Dasa tathÃgatabalÃni 343>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati: ayaæ chaÂÂho vimokho. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanaæ upasamapajja viharati: ayaæ sattamo vimokho. Sabbaso neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati: ayaæ aÂÂhamo vimokho. SamÃdhÅti: tayo samÃdhÅ: savitakka-savicÃro samÃdhi, avitakka-vicÃramatto samÃdhi, avitakka-avicÃro samÃdhi. SamÃpattÅti: nava anupubbavihÃrasamÃpattiyo: paÂhamajjhÃnasamÃpatti dutiyajjhÃnasamÃpatti tatiyajjhÃnasamÃpatti catutthajjhÃnasamÃpatti ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpatti Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti. SaÇkilesan ti: hÃnabhÃgiyo dhammo. VodÃnan ti: visesabhÃgiyo dhammo. VuÂÂhÃnan ti: vodÃnam pi vuÂÂhÃnaæ. Tamhà tamhà samÃdhimhà vuÂÂhÃnam pi vuÂÂhÃnan ti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa jhÃnavimokhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ tathÃgatassa pubbe nivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? Idha tathÃgato anekavihitaæ pubbe nivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: Ekam pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo, dasam pi jÃtiyo, vÅsam pi jÃtiyo tiæsam pi jÃtiyo cattÃÊÅsam pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam pi jÃtiyo, jÃtisatam pi jÃtisahassam pi jÃtisatasahassam pi, aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe: Amutr' Ãsiæ evaæ nÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evam ÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evam Ãyupariyanto, so tayo cuto amutra udapÃdiæ, tatrapÃsiæ evaæ nÃmo evaæ gotto evaæ vaïïo evam ÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evam Ãyupariyanto, so tato cuto idhÆpapanno ti: iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ {anekavihitaæ} pubbenivÃsaæ anussarati: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa pubbenivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. #<[page 344]># %<344 ¥ÃïavatthÆni>% Tattha katamaæ tathÃgatassa sattÃnaæ cutÆpapÃtaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? Idha tathÃgato dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti: ime vata bhonto sattà bhÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppannà ti; iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa sattÃnaæ cutÆpapÃtaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ tathÃgatassa ÃsavÃnaæ khaye yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ? Idha tathÃgato ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂh' eva dhamme sayaæ abhi¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati: yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi: idaæ tathÃgatassa ÃsavÃnaæ khaye yathÃbhÆtaæ ¤Ãïan ti. ImÃni dasa tathÃgatassa tathÃgatabalÃni, yehi balehi samannÃgato tathÃgato ÃsabhaÂÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu {sÅhanÃdaæ} nadati brahmacakkaæ pavatteti. Evaæ dasavidhena ¤Ãïavatthu. ¥ù×AVIBHA§GO SAMATTO SOLASAMO.8 #<[page 345]># %< Ekakaæ 345>% XVII. KHUDDAKAVATTHUVIBHA§GO. (MÃtikÃ.) JÃtimado ratta¤¤umado gottamado piï¬apÃtikamado Ãrogyamado anava¤¤attimado yobbanamado iriyÃpathamado jÅvitamado iddhimado lÃbhamado yasamado sakkÃramado sÅlamado garukÃramado jhÃnamado purekkhÃramado sippamado parivÃramado Ãrohamado bhogamado pariïÃhamado vaïïamado saïÂhÃnamado sutamado pÃripÆrimado paÂibhÃïamado mado pamÃdo; thambho arati sÃrambho tandÅ atÅcchatà vijambhikà mahicchatà bhattasammado pÃpicchatà cetaso lÅnattaæ siÇgaæ kuhanà tintiïaæ lapanà cÃpalyaæ nemittikatà asabhÃgavutti nippesikatà #<[page 346]># %<346 MÃtikÃ>% lÃbhena lÃbhaæ jigiæsanatà seyyo' ham asmÅti mÃno, sadiso 'ham asmÅti mano, hÅno 'ham asmÅti mÃno; seyyassa seyyo 'ham asmÅti mÃno, seyyassa sadiso 'ham asmÅti mÃno, seyyassa hÅno 'ham asmÅti mÃno; sadisassa seyyo 'ham asmÅti mÃno, sadisassa sadiso 'ham asmÅti mÃno, sadisassa hÅno 'ham asmÅti mÃno; hÅnassa seyyo 'ham asmÅti mÃno, hÅnassa sadiso 'ham asmÅti mÃno, hÅnassa hÅno 'ham asmÅti mÃno, mÃno omÃno atÅmÃno adhimÃno mÃnÃtimÃno asmimÃno micchÃmÃno; ¤Ãtivitakko janapadavitakko amaravitakko parÃnuddayatÃpaÂisaæyutto vitakko lÃbhasakkÃrasilokapaÂisaæyutto vitakko anava¤¤attipaÂisaæyutto vitakko. EKAKAõ. Kodho ca upanÃho ca, makkho ca palÃso ca, issà ca macchariya¤ ca, mÃyà ca sÃÂheyya¤ ca, avijjà ca bhavataïhà ca bhavadiÂÂhi ca vibhavadiÂÂhi ca, sassatadiÂÂhi ca ucchedadiÂÂhi ca, antavÃdiÂÂhi ca anantavÃdiÂÂhi ca, pubbantÃnudiÂÂhi ca aparantÃnudiÂÂhi ca, ahirika¤ ca anottappa¤ ca, dovacassatà ca pÃpamittatà ca, anajjavo ca amaddavo ca, akkhanti ca asoracca¤ ca, asÃkhalya¤ ca appaÂisanthÃro ca, #<[page 347]># %< Tikaæ 347>% indriyesu aguttadvÃratà ca bhojane amatta¤¤utà ca, muÂÂhasacca¤ ca asampaja¤¤a¤ ca, sÅlavipatti ca diÂÂhivipatti ca, ajjhattaæ saæyojana¤ ca bahiddhà saæyojana¤ ca. DUKAõ. TÅïi akusalamÆlÃni tayo akusalavitakkà tisso akusalasa¤¤Ã tisso akusaladhÃtuyo tÅïi duccaritÃni tayo Ãsavà tÅïi saæyojanÃni tisso taïhà aparà pi tisso taïhà aparà pi tisso taïhà aparà pi tisso taïhà tisso esanà tisso vidhà tÅïi tamÃni tÅïi bhayÃni tÅïi titthÃyatanÃni tayo ki¤canà tÅïi aÇgaïÃni tÅïi malÃni tÅïi visamÃni aparÃni pi tÅïi visamÃni tayo aggÅ tayo kasÃvà apare pi tayo kasÃvà assÃdadiÂÂhi attÃnudiÂÂhi micchÃdiÂÂhi arati vihesà adhammacariyà dovacassatà pÃpamittatà nÃnattasa¤¤Ã uddhaccaæ kosajjaæ pamÃdo asantuÂÂhità asampaja¤¤atà mahicchatà ahirikaæ anottappaæ pamÃdo anÃdariyaæ dovacassatà pÃpamittatà assaddhiyaæ avada¤¤utà kosajjaæ uddhaccaæ asaævaro dussÅlyaæ ariyÃnaæ adassanakamyatà saddhammaæ asotukamyatà upÃrambhacittatà muÂÂhasaccaæ asampaja¤¤aæ cetaso vikkhepo #<[page 348]># %<348 MÃtikÃ>% ayoniso manasikÃro kummaggasevanà cetaso lÅnattaæ. TIKAõ. CattÃro Ãsavà cattÃro khandhà cattÃro oghà cattÃro yogà cattÃri upÃdÃnÃni cattÃro taïhuppÃdà cattÃri agatigamanÃni cattÃro vipariyesà cattÃro anariyavohÃrà apare pi cattÃro anariyavohÃrà cattÃri duccaritÃni aparÃni pi cattÃri duccaritÃni cattÃri bhayÃni aparÃni pi cattÃri bhayÃni aparÃni pi cattÃri bhayÃni aparÃni pi cattÃri bhayÃni catasso diÂÂhiyo CATUKKAõ. Pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni pa¤cuddhambhÃgiyÃni saæyojanÃni pa¤ca macchariyÃni pa¤ca saÇgà pa¤ca sallà pa¤ca cetokhilà pa¤ca cetaso vinibandhà pa¤ca nÅvaraïÃni pa¤ca kammÃni anantarakÃni pa¤ca diÂÂhiyo pa¤ca verà pa¤ca vyasanà pa¤ca akkhantiyà ÃdÅnavà pa¤ca bhayÃni pa¤ca diÂÂhadhammanibbÃnavÃdÃ. PA¥CAKAõ. #<[page 349]># %< MÃtikà 349>% Cha vivÃdamÆlÃni cha chandarÃgagehasità dhammà cha virodhavatthÆni cha taïhÃkÃyà cha agÃravà cha parihÃniyà dhammà apare pi cha parihÃniyà dhammà cha somanassupavicÃrà cha domanassupavicÃrà cha upekhupavicÃrà cha gehasitÃni somanassÃni cha gehasitÃni domanassÃni cha gehasità upekhà cha diÂÂhiyo. CHAKKAõ. Satta anusayà satta pariyuÂÂhÃnÃni satta saæyojanÃni satta asaddhammà satta duccaritÃni satta mÃnà satta diÂÂhiyo. SATTAKAõ. AÂÂha kilesavatthÆni aÂÂha kusÅtavatthÆni aÂÂhasu lokadhammesu cittassa paÂighÃto aÂÂha anariyavohÃrà aÂÂha micchattà aÂÂha purisadosà aÂÂha asa¤¤ivÃdà aÂÂha neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤ÅvÃdÃ. {AèèHAKAõ}. Nava ÃghÃtavatthÆni nava purisamalÃni navavidhà mÃnà nava taïhÃmÆlakà dhammà nava i¤jitÃni nava ma¤¤itÃni nava phanditÃni nava pana¤citÃni nava saÇkhatÃni. NAVAKAõ. Dasa kilesavatthÆni dasa ÃghÃtavatthÆni dasa akusalakammapathà dasa {saæyojanÃni} dasa micchattà dasavatthukà micchÃdiÂÂhi dasavatthukà {antaggÃhikÃ} diÂÂhi. DASAKAõ. AÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya, aÂÂhÃrÃsa taïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà chattiæsa taïhÃvicaritÃni honti. Iti atÅtÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, anÃgatÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, paccuppannÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà aÂÂhasataæ taïhÃvicaritaæ hoti; yÃni ca dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni BrahmajÃle veyyÃkaraïe vuttÃni BhagavÃtÃ. MùTIKù.11 #<[page 350]># %<350 KhuddakavatthÆni>% Tattha katamo jÃtimado? JÃtiæ paÂicca mado majjanà majjitattaæ mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati {uïïÃmo} dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati jÃtimado. Tattha katamo gottamado? Gottaæ paÂicca Ãrogyaæ paÂicca yobbanaæ paÂicca jÅvitaæ paÂicca lÃbhaæ paÂicca sakkÃraæ paÂicca garukÃraæ paÂicca purekkhÃraæ paÂicca parivÃraæ paÂicca bhogaæ paÂicca vaïïaæ paÂicca sutaæ paÂicca paÂibhÃïaæ paÂicca ratta¤¤utaæ paÂicca piï¬apÃtikattaæ paÂicca anava¤¤attiæ paÂicca iriyÃpathaæ paÂicca iddhiæ paÂicca yasaæ paÂicca sÅlaæ paÂicca jhÃnaæ paÂicca sippaæ paÂicca Ãrohaæ paÂicca pariïÃhaæ paÂicca saïÂhÃnaæ paÂicca pÃripÆriæ paticca mado majjanà majjitattaæ mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïamo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati pÃripÆrimado. Tattha katamo mado? Yo mado majjanà majjitattaæ mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïamo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati mado. Tattha katamo pamÃdo? KÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kÃmaguïesu cittassa vossaggo vossaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ và dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà aniÂÂhitakiriyatà olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo: yo evarÆpo pamÃdo pamajjanà pamajjitattaæ; ayaæ vuccati pamÃdo. Tattha katamo thambho? Yo thambho thambhanà thambhitattaæ kakkhaliyaæ phÃruliyaæ ujucittatà amudutÃ: ayaæ vuccati thambho. Tattha katamo sÃrambho? Yo sÃrambho paÂisÃrambho sÃrambhanà paÂisÃrambhanà paÂisÃrambhitattaæ: ayaæ vuccati sÃrambho. Tattha katamà aticchatÃ? ItarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi pa¤cahi và kÃmaguïehi asantuÂÂhassa bhiyyokamyatÃ: #<[page 351]># %< Ekakaæ 351>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yà evarÆpà icchà icchÃgataæ aticchatà rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati aticchatÃ. Tattha katamà mahicchatÃ? ItarÅtaracÅvarapiï¬apÃtagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi pa¤cahi và kÃmaguïehi asantuÂÂhassa bhiyyokamyatÃ: yà evarÆpà icchà icchÃgataæ mahicchatà rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati mahicchatÃ. Tattha katamà pÃpicchatÃ? Idh' ekacco assaddho samÃno: saddho ti maæ jano jÃnÃtÆti icchati, dussÅlyo samÃno: sÅlavà ti maæ jano jÃnÃtÆti icchati, appassuto samÃno: bahussuto ti maæ jano jÃnÃtÆti, saÇgaïikÃrÃmo samÃno: pavivitto ti maæ jano jÃnÃtÆti icchati, kusÅto samÃno: Ãraddhaviriyo ti maæ jano jÃnÃtÆti icchati, muÂÂhassati samÃno: upaÂÂhitassatÅti maæ jano jÃnÃtÆti icchati, asamÃhito samÃno: samÃhito ti maæ jano jÃnÃtÆti icchati, duppa¤¤o samÃno: pa¤¤avà ti maæ jano jÃnÃtÆti icchati, akhÅïÃsavo samÃno: khÅïÃsavo ti maæ jano jÃnÃtÆti icchati: yà evarÆpà icchà icchÃgataæ pÃpicchatà rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati pÃpicchatÃ. Tattha katamaæ siÇgaæ? Yaæ siÇgaæ siÇgÃratà caturatà cÃturiyaæ parikkhattatà parikkhattiyaæ: idaæ vuccati siÇgaæ. Tattha katamaæ tintiïaæ? Yaæ tintiïaæ tintiïÃyanà tintiïÃyitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pu¤cikatà sÃdukamyatÃ: idaæ vuccati tintiïaæ. Tattha katamaæ cÃpalyaæ? CÅvaramaï¬anà pattamaï¬anà senÃsanamaï¬anÃ, imassa và pÆtikÃyassa bÃhirÃnaæ và parikkhÃrÃnaæ maï¬anà vibhÆsanà keÊanà parikeÊanà giddhikatà giddhikattaæ, capalatà cÃpalyaæ: idaæ vuccati cÃpalyaæ. Tattha katamà asabhÃgavutti? MÃtari và pitari và jeÂÂhe và bhÃtari Ãcariyesu và uppajjhÃye và Buddhe và sÃvakesu và a¤¤atara¤¤ataresu va garuÂÂhÃniyesu vippaÂikulagÃhità vipaccanÅkasÃtatÃ, #<[page 352]># %<352 KhuddakavatthÆni>% anÃdariyaæ anÃdaratà agÃravatà appaÂissavatÃ: ayaæ vuccati asabhÃgavutti. Tattha katamà arati? Pantesu và senÃsanesu a¤¤atara¤¤ataresu và adhikusalesu dhammesu và arati aratikà anabhirati anabhiramaïà ukkaïÂhità paritassitÃ: ayaæ vuccati arati. Tattha katamà tandÅ? Yà tandÅ tandiyanà tandimanakatÃ, Ãlasyaæ ÃlasÃyanà ÃlasÃyitattaæ: ayaæ vuccati tandÅ. Tattha katamà vijambhikÃ? Yà kÃyassa jambhanà vijambhanà Ãnamanà vinamanà sannamanà païamanà vyÃdhiyakaæ: ayaæ vuccati vijambhikÃ. Tattha katamo bhattasammado? Yà bhuttÃvissa bhattamucchà bhattakilamatho bhattapariÊÃho kÃyaduÂÂhullaæ: ayaæ vuccati bhattasammado. Tattha katamaæ cetaso lÃnattaæ? Yà cittassa akalyatà akamma¤¤atà olÅyanà sallÅyanà lÅnaæ lÅyanà lÅyitattaæ thÅnaæ thÅyanà thÅyitattaæ cittassa: idaæ vuccati cetaso lÅnattaæ. Tattha katamà kuhanÃ? LÃbhasakkÃrasilokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa paccayapaÂisevanasaÇkhÃtena và sÃmantajappitena và iriyÃpathassa và aÂÂhapanà Âhapanà saïÂhapanà bhÃkuÂikà bhÃkuÂiyaæ kuhanà kuhÃyanà kuhitattaæ: ayaæ vuccati kuhanÃ. Tattha katamà lapanÃ? LÃbhasakkÃrasilokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa yà paresaæ Ãlapanà lapanà sallapanà ullapanà samullapanà unnahanà samunnahanà ukkÃcanà samukkÃcanà anuppiyabhÃïità pÃÂukamyatà muggasuppatà pÃribbhaÂÂatÃ: ayaæ vuccati lapanÃ. Tattha katamà nemittikatÃ? LÃbhasakkÃrasilokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa yaæ paresaæ nimittaæ nimittakammaæ obhÃso obhÃsakammaæ sÃmantajappà parikathÃ: #<[page 353]># %< Ekakaæ 353>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati nemittikatÃ. Tattha katamà nippesikatÃ? LÃbhasakkÃrasilokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa yà paresaæ akkosanà vambhanà garahanà ukkhepanà samukkhepanà khipanà saÇkhipanà pÃpanà sampÃpanÃ: avaïïahÃriyà parapiÂÂhimaæsikatÃ: ayaæ vuccati nippesikatÃ. Tattha katamà lÃbhena lÃbhaæ jigiæsanatÃ? LÃbhasakkÃrasilokasannissito pÃpiccho icchÃpakato ito laddhaæ Ãmisaæ amutra harati amutra và laddhaæ Ãmisaæ idha Ãharati: yà evarÆpà Ãmisena Ãmisassa eÂÂhi gaveÂÂhi pariyeÂÂhi esanà gavesanà pariyesanÃ: ayaæ vuccati lÃbhena lÃbhaæ jigiæsanatÃ. Tattha katamo seyyo 'ham asmÅti mÃno? Idh' ekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjaÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃïena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà mÃnaæ jappeti: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati seyyo 'ham asmÅti mÃno. Tattha katamo sadiso 'ham asmÅti mÃno? Idh' ekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjaÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃïena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà mÃnaæ jappeti: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati sadiso 'ham asmÅti mÃno. Tattha katamo hÅno 'ham asmÅti mÃno? Idh' ekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatatanena và sippÃyatanena và vijjaÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃïena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà omÃnaæ jappeti: yo evarÆpo omÃno oma¤¤anà oma¤¤itattaæ hÅÊanà {ohÅÊanÃ} ohÅÊitattaæ attu¤¤Ã attava¤¤Ã attaparibhavo: ayaæ vuccati hÅno 'ham asmÅti mÃno. #<[page 354]># %<354 KhuddakavatthÆni>% Tattha katamo seyyassa seyyo 'ham asmÅti mÃno? Idh' ekacco seyyo hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjaÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃïena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi seyyaæ attÃnaæ dahati, so taæ nissÃya mÃnaæ jappeti: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati seyyassa seyyo 'ham asmÅti mÃno. Tattha katamo seyyassa sadiso 'ham asmÅti mÃno? Idh' ekacco seyyo hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjaÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃïena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaæ attÃnaæ dahati, so taæ nissÃya mÃnaæ jappeti: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati {uïïÃmo} dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati seyyassa sadiso 'ham asmÅti mÃno. Tattha katamo seyyassa hÅno 'ham asmÅti mÃno? Idh' ekacco seyyo hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjaÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃïena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi hÅnaæ attÃnaæ dahati, so taæ nissÃya omÃnaæ jappeti: yo evarÆpo omÃno oma¤¤anà oma¤¤itattaæ hÅÊanà ohÅÊanà ohÅÊitattaæ attu¤¤Ã attava¤¤Ã attaparibhavo: ayaæ vuccati seyyassa hÅno 'ham asmÅti mÃno. Tattha katamo sadisassa seyyo 'ham asmÅti mÃno? Idh' ekacco sadiso hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi seyyaæ attÃnaæ dahati, so taæ nissÃya mÃnaæ jappeti: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati sadisassa seyyo 'ham asmÅti mÃno . . . pe . . . Tattha katamo hÅnassa sadiso 'ham asmÅti mÃno? Idh' ekacco hÅno hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaæ attÃnaæ dahati, so taæ nissÃya mÃnaæ jappeti: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: #<[page 355]># %< Ekakaæ 355>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati hÅnassa sadiso 'ham asmÅti mÃno. Tattha katamo hÅnassa hÅno 'ham asmÅti mÃno? Idh' ekacco hÅno hoti jÃtiyà và gottena va kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi hÅnaæ attÃnaæ dahati, so taæ nissÃya mÃnaæ jappeti: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ omÃno oma¤¤anà oma¤¤itattaæ hÅÊanà ohÅÊanà ohÅÊitattaæ attu¤¤Ã attavaïïà attaparibhavo: ayaæ vuccati hÅnassa hÅno 'ham asmÅti mÃno. Tattha katamo mÃno? Yo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati mÃno. Tattha katamo atimÃno? Idh' ekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi attÃnaæ atima¤¤ati: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati atimÃno. Tattha katamo mÃnÃtimÃno? Idh' ekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà pubbakÃle parehi sadisaæ attÃnaæ dahati aparakÃle attÃnaæ seyyaæ dahati parehi hÅnaæ na dahati: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati mÃnÃtimÃno. Tattha katamo omÃno? Idh' ekacco jÃtiyà va gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjaÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃïena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà omÃnaæ jappeti: yo evarÆpo omÃno oma¤¤anà oma¤¤itattaæ hÅÊanà ohÅÊanà ohÅÊitattaæ attu¤¤Ã attava¤¤Ã attaparibhavo, ayaæ vuccati omÃno. Tattha katamo adhimÃno? Appatte pattasa¤¤itÃ, akate katasa¤¤itÃ, anadhigate adhigatasa¤¤itÃ, asacchikate sacchikatasa¤¤itÃ: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati adhimÃno #<[page 356]># %<356 KhuddakavatthÆni>% Tattha katamo asmimÃno? Rupe asmÅti mÃno, asmÅti chando, asmÅti anusayo; vedanÃya sa¤¤Ãya saÇkhÃresu vi¤¤Ãïe asmÅti mÃno, asmÅti chando, asmÅti anusayo: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati asmimÃno. Tattha katamo micchÃmÃno? Idh' ekacco pÃpakena và kammÃyatanena pÃpakena và sippÃyatanena pÃpakena và vijjaÂÂhÃnena pÃpakena và sutena pÃpakena và paÂibhÃïena pÃpakena và sÅlena pÃpakena và vatena pÃpakena và sÅlabbatena pÃpikÃya và diÂÂhiyà a¤¤atara¤¤atarena vatthunà mÃnaæ jappeti: yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ uïïati uïïÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa: ayaæ vuccati micchÃmÃno. Tattha katamo ¤Ãtivitakko? ¥Ãtake Ãrabbha gehasito takko vitakko saÇkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati ¤Ãtivitakko. Tattha katamo janapadavitakko? Janapadaæ Ãrabbha gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati janapadavitakko. Tattha katamo amaravitakko? DukkarakÃrikÃpaÂisaæyutto và diÂÂhigatapaÂisaæyutto và gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati amaravitakko. Tattha katamo parÃnuddayatÃpaÂisaæyutto vitakko? Idh' ekacco gihisaæsaÂÂho viharati hasanandÅ sahasokÅ sukhitesu sukhito dukkhitesu dukkhito uppannesu kiccakaraïÅyesu attanà va yogaæ Ãpajjati: yo tattha gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati parÃnuddayatÃpaÂisaæyutto vitakko. Tattha katamo lÃbhasakkhÃrasilokapaÂisaæyutto vitakko? LÃbhasakkÃrasilokaæ Ãrabbha gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati lÃbhasakkÃrasilokapaÂisaæyutto vitakko. Tattha katamo anava¤¤attipaÂisaæyutto vitakko? Idh' ekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjaÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃïena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunÃ: mà maæ pare avajÃniæsÆti: #<[page 357]># %< Dukaæ 357>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yo tattha gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati anava¤¤attipaÂisaæyutto vitakko. EKAKAõ. Tattha katamo kodho? Yo kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ vyÃpatti vyÃpajjanà vyÃpajjitattaæ virodho paÂivirodho caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa: ayaæ vuccati kodho. Tattha katamo upanÃho? PubbakÃle kodho, aparakÃle upanÃho: yo evarÆpo upanÃho upanahanà upanahitattaæ aÂÂhapanà Âhapanà saïÂhapanà anusaæsandanà anuppabandhanà daÊhÅkammaæ kodhassa: ayaæ vuccati upanÃho. Tattha katamo makkho? Yo makkho makkhiyanà makkhiyitattaæ niÂÂhuriyaæ niÂÂhuriyakammaæ: ayaæ vuccati makkho. Tattha katamo palÃso? Yo palÃso palÃsÃyanà palÃsÃyitattaæ, palÃsÃhÃro vivÃdaÂÂhÃnaæ yugaggÃho appaÂinissaggo: ayaæ vuccati palÃso. Tattha katamà issÃ? Yà paralÃbhasakkÃragarukÃramÃnanavandanapÆjanÃsu issà issÃyanà issÃyitattaæ, usÆyà usÆyanà usÆyitattaæ, ayaæ vuccati issÃ. Tattha katamaæ macchariyaæ? Pa¤ca macchariyÃni: ÃvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ lÃbhamacchariyaæ vaïïamacchariyaæ dhammamacchariyaæ: yaæ evarÆpaæ maccheraæ maccharÃyanà maccharÃyitattaæ vevicchaæ kadariyaæ kaÂuka¤cukatà aggahitattaæ cittassa: idaæ vuccati macchariyaæ. Tattha katamà mÃyÃ? Idh' ekacco kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà tassa paÂicchÃdanahetu pÃpikaæ icchaæ païidahati: mà maæ ja¤¤Ã ti icchati, -- #<[page 358]># %<358 KhuddakavatthÆni>% ma maæ ja¤¤Ã ti saÇkappeti, -- mà maæ ja¤¤Ã ti vÃcaæ bhÃsati,-mà maæ ja¤¤Ã ti kÃyena parakkamati: yà evarÆpà mayà mÃyÃvità accasarà {va¤canÃ} nikati vikÅraïà pariharaïà guhanà pariguhanà chÃdanà paricchÃdanà anuttÃnÅkammaæ anÃvikammaæ vocchÃdanà pÃpakiriyÃ: ayaæ vuccati mÃyÃ. Tattha katamaæ sÃÂheyyaæ? Idh' ekacco saÂho hoti parisaÂho: yaæ tattha saÂhaæ saÂhatà sÃtheyyaæ kakkaratà kakkariyaæ parikkhattatà pÃrikkhattiyaæ: idaæ vuccati sÃÂheyyaæ. Tattha katamà avijjÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamà bhavataïhÃ? Yo bhavesu bhavacchando bhavarÃgo bhavanandÅ bhavataïhà bhavasineho bhavapariÊÃho bhavamucchà bhavajjhosÃnaæ: ayaæ vuccati bhavataïhÃ. Tattha katamà bhavadiÂÂhi? Bhavissati attà ca loko cÃti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati bhavadiÂÂhi. Tattha katamà vibhavadiÂÂhi? Na bhavissati attà ca loko cÃti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati vibhavadiÂÂhi. Tattha katamà sassatadiÂÂhi? Sassato attà ca loko cÃti: yà evarÆpà diÂÂhi {diÂÂhigataæ} . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati sassatadiÂÂhi. Tattha katamà ucchedadiÂÂhi? Ucchijjissati attà ca loko cÃti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati ucchedadiÂÂhi. Tattha katamà antavà diÂÂhi? Antavà attà ca loko cÃti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati antavà diÂÂhi. #<[page 359]># %< Dukaæ 359>% Tattha katamà anantavà diÂÂhi? Anantavà attà ca loko cÃti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati anantavà diÂÂhi. Tattha katamà pubbantÃnudiÂÂhi? Pubbantaæ Ãrabbha yà uppajjati diÂÂhi {diÂÂhigataæ} . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati pubbantÃnudiÂÂhi. Tattha katamà aparantÃnudiÂÂhi? Aparantaæ Ãrabbha yà uppajjati diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati aparantÃnudiÂÂhi. Tattha katamaæ ahirikaæ? Yaæ na hiriyati hiriyitabbena, na hiriyati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ: idaæ vuccati ahirikaæ. Tattha katamaæ anottappaæ? Yaæ na ottappati ottappitabbena, na ottappati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ: idaæ vuccati anottappaæ. Tattha katamà dovacassatÃ? Sahadhammike vuccamÃne dovacassÃyaæ dovacassiyaæ dovacassatà vippaÂikÆlagÃhità vipaccanÅkasÃtatÃ, anÃdariyaæ anÃdaratà agÃravatà appaÂissavatÃ: ayaæ vuccati dovacassata. Tattha katamà pÃpamittatÃ? Ye te puggalà assaddhà dussÅlà appassutà maccharino duppa¤¤Ã yà tesaæ sevanà nisevanà saæsevanà bhajanà sambhajanà bhatti sambhatti sampavaÇkatÃ: ayaæ vuccati pÃpamittatÃ. Tattha katamo anajjavo? Yo anajjavo anajjavatà jimhatà vaÇkatà kuÂilatÃ: ayaæ vuccati anajjavo. Tattha katamo amaddavo? Yà amudutà amaddavatà kakkhaÊatà kathinatÃ, phÃrusiyaæ ujucittatà amuducittatÃ: ayaæ vuccati amaddavo. #<[page 360]># %<360 KhuddakavatthÆni>% Tattha katamà akkhanti? Yà akkhanti akkhamanatà anadhivÃsanatà caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa: ayaæ vuccati akkhanti. Tattha katamaæ asoraccaæ? KÃyiko vÅtikkamo vÃcasiko vÅtikkamo kÃyikavÃcasiko vÅtikkamo: idaæ vuccati asoraccaæ. Sabbam pi dussÅlyaæ asoraccaæ. Tattha katamaæ asÃkhalyaæ? Yà sà vÃcà aï¬akà kakkasà parakaÂukà parÃbhisajjanÅ kodhasÃmantà asamÃdhisaævattanikà tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti: yà tattha {asaæhavÃcatÃ} asakhilavÃcatà pharusavÃcatÃ: idaæ vuccati asÃkhalyaæ. Tattha katamo appaÂisanthÃro? Dve paÂisanthÃrÃ: ÃmisapaÂisanthÃro ca dhammapaÂisanthÃro ca. Idh' ekacco appaÂisanthÃrako hoti ÃmisapaÂisanthÃrena và dhammapaÂisanthÃrena vÃ: ayaæ vuccati appaÂisanthÃro. Tattha katamà indriyesu aguttadvÃratÃ? Idh' ekacco cakkhunà rÆpaæ disvà nimittaggÃhÅ hoti anuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya na paÂipajjati na rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye na saævaraæ Ãpajjati, sotena saddaæ sutvÃ, ghÃnena gandhaæ ghÃyitvÃ, jivhÃya rasaæ sÃyitvÃ, kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvÃ, manasà dhammaæ vi¤¤Ãya nimittaggÃhÅ hoti anuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassa pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya na paÂipajjati na rakkhati manindriyaæ manindriye na saævaraæ Ãpajjati: yà imesaæ channaæ indriyÃnaæ agutti agopanà anÃrakkho asaævaro: ayaæ vuccati indriyesu aguttadvÃratÃ. Tattha katamà bhojane amatta¤¤utÃ? Idh' ekacco appaÂisaÇkhà ayoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti davÃya madÃya maï¬anÃya vibhÆsanÃya: yà tattha asantuÂÂhità amatta¤¤utà appaÂisaÇkhà bhojane: ayaæ vuccati bhojane amatta¤¤utÃ. Tattha katamaæ muÂÂhasaccaæ? Yà asati ananussati appaÂissati asati asaraïatà adhÃraïatà pilÃpanatà sammussanatÃ: idaæ vuccati muÂÂhasaccaæ. #<[page 361]># %< Tikaæ 361>% Tattha katamaæ asampaja¤¤aæ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . {avijjÃlaÇgÅ} moho akusalamÆlaæ: idaæ vuccati asampaja¤¤aæ. Tattha katamà sÅlavipatti? KÃyiko vÅtikkamo vÃcasiko vÅtikkamo kÃyikavÃcasiko vÅtikkamo: ayaæ vuccati sÅlavipatti. Sabbam pi dussÅlyaæ sÅlavipatti. Tattha katamà diÂÂhivipatti? Natthi dinnaæ, natthi yiÂÂhaæ . . . pe . . . ye ima¤ ca lokaæ para¤ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati diÂÂhivipatti. Sabbà pi micchÃdiÂÂhi diÂÂhivipatti. Tattha katamaæ ajjhattaæ saæyojanaæ? Pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni ajjhattaæ saæyojanaæ. Pa¤cuddhambhÃgiyÃni saæyojanÃni bahiddhà saæyojanaæ. DUKAõ. Tattha katamÃni tÅïi akusalamÆlÃni? Lobho doso moho. Tattha katamo lobho? Yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandÅ nandÅrÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paligedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤jananÅ sibbinÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanettÅ vanaæ vanatho santhavo sineho apekhà paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsà jappà pajappà abhijappà jappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pu¤cikatà sÃdukamyatà adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanà kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhà rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhà ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chÃdanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo MÃrapÃso MÃrabalisaæ MÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃtaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo abhijjhà lobho akusalamÆlaæ: #<[page 362]># %<362 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaæ vuccati lobho. Tattha katamo doso? Anatthaæ me acarÅti ÃghÃto jÃyati; anatthaæ me caratÅti ÃghÃto jÃyati; anatthaæ me carissatÅti ÃghÃto jÃyati; piyassa me manÃpassa anatthaæ acari, anatthaæ carati, anatthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati; appiyassa me amanÃpassa atthaæ acari, atthaæ carati, atthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati; aÂÂhÃne và pana ÃghÃto jÃyati: yo evarÆpo cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa vyÃpatti manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ vyÃpatti vyÃpajjanà vyÃpajjitattaæ virodho paÂivirodho caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa: ayaæ vuccati doso. Tattha katamo moho? Dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya annÃïaæ; pubbante a¤¤Ãïaæ aparante a¤¤Ãïaæ pubbantÃparante a¤¤Ãïaæ idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ, yaæ evarÆpaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati moho. ImÃni tÅïi akusalamÆlÃni. Tattha katame tayo akusalavitakkÃ? KÃmavitakko vyÃpÃdavitakko vihiæsÃvitakko. Tattha katamo kÃmavitakko? KÃmapaÂisaæyutto takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati kÃmavitakko. #<[page 363]># %< Tikaæ 363>% Tattha katamo vyÃpÃdavitakko? VyÃpÃdapaÂisaæyutto takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati vyÃpÃdavitakko. Tattha katamo vihiæsÃvitakko? VihiæsÃpaÂisaæyutto takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati vihiæsÃvitakko. Ime tayo akusalavitakkÃ. Tattha katamà tisso akusalasa¤¤Ã? KÃmasa¤¤Ã vyÃpÃdasa¤¤Ã vihiæsÃsa¤¤Ã. Tattha katamà kÃmasa¤¤Ã? KÃmapaÂisaæyutto sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ: ayaæ vuccati kÃmasa¤¤Ã. Tattha katamà vyÃpÃdasa¤¤Ã? VyÃpÃdapaÂisaæyuttà sa¤¤Ã {sa¤jÃnanÃ} sa¤jÃnitattaæ: ayaæ vuccati vyÃpÃdasa¤¤Ã. Tattha katamà vihiæsÃsa¤¤Ã? VihiæsÃpaÂisaæyuttà sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ: ayaæ vuccati vihiæsÃsa¤¤Ã. Imà tisso akusalasa¤¤Ã. Tattha katamà tisso akusaladhÃtuyo? KÃmadhÃtu vyÃpÃdadhÃtu vihiæsÃdhÃtu. Tattha katamà kÃmadhÃtu? KÃmavitakko kÃmadhÃtu . . . VyÃpÃdavitakko vyÃpÃdadhÃtu . . . VihiæsÃvitakko vihiæsÃdhÃtu. Tattha katamo kÃmavitakko? KÃmapaÂisaæyutto takko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati kÃmavitakko. Tattha katamo vyÃpÃdavitakko? VyÃpÃdapaÂisaæyutto takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati vyÃpÃdavitakko. Tattha katamo vihiæsÃvitakko? VihiæsÃpaÂisaæyutto takko vitakko . . . pe . . . micchÃsaÇkappo: ayaæ vuccati vihiæsÃvitakko. Imà tisso akusaladhÃtuyo. Tattha katamÃni tÅïi duccaritÃni? KÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ. Tattha katamaæ kÃyaduccaritaæ? PÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesu micchÃcÃro: idaæ vuccati kÃyaduccaritaæ. Tattha katamaæ vacÅduccaritaæ? MusÃvÃdo pisuïà vÃcà pharusà vÃcà samphappalÃpo: idaæ vuccati vacÅduccaritaæ. Tattha katamaæ manoduccaritaæ? #<[page 364]># %<364 KhuddakavatthÆni>% Abhijjhà vyÃpÃdo micchÃdiÂÂhi: idaæ vuccati manoduccaritaæ. Tattha katamaæ kÃyaduccaritaæ? Akusalaæ kÃyakammaæ kÃyaduccaritaæ. Akusalaæ vacÅkammaæ vacÅduccaritaæ . . . Akusalaæ manokammaæ manoduccaritaæ. Tattha katamaæ akusalaæ kÃyakammaæ? Akusalà kÃyasa¤cetanà akusalaæ kÃyakammaæ . . . Akusalà vacÅsa¤cetanà akusalaæ vacÅkammaæ . . . Akusalà manosa¤cetanà akusalaæ manokammaæ. ImÃni tÅïi duccaritÃni. Tattha katame tayo ÃsavÃ? KÃmÃsavo bhavÃsavo avijjÃsavo. Tattha katamo kÃmÃsavo? Yo kÃmesu kÃmacchando kÃmarÃgo kÃmanandÅ kÃmataïhà kÃmasiïeho kÃmapariÊÃho kÃmamucchà kÃmajjhosÃnaæ: ayaæ vuccati kÃmÃsavo. Tattha katamo bhavÃsavo? Yo bhavesu bhavacchando . . . pe . . . bhavajjhosÃnaæ: ayaæ vuccati bhavÃsavo. Tattha katamo avijjÃsavo? Dukkhe a¤¤Ãïaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃsavo. Ime tayo ÃsavÃ. Tattha katamÃni tÅïi saæyojanÃni? SakkÃyadiÂÂhi vicikicchà sÅlabbataparÃmÃso. Tattha katamà sakkÃyadiÂÂhi? Idha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto, rÆpaæ attato samanupassati, rÆpavantaæ và attÃnaæ, attani và rÆpaæ, rÆpasmiæ và attÃnaæ; vedanaæ . . . sa¤¤aæ . . . saÇkhÃre . . . vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ, attani và vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati sakkÃyadiÂÂhi. Tattha katamà vicikicchÃ? Sattari kaÇkhati vicikicchati, dhamme kaÇkhati vicikicchati, saÇghe kaÇkhati vicikicchati, sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati; pubbante kaÇkhati vicikicchati, aparante kaÇkhati vicikicchati, pubbantÃparante kaÇkhati vicikicchati, #<[page 365]># %< Tikaæ 365>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idappaccayatÃ-paÂiccasamuppannesu dhammesu kaÇkhati vicikicchati: yà evarÆpà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ vimati vicikicchà dveÊhakaæ dvedhÃpatho saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thambhitattaæ cittasa manovilekho: ayaæ vuccati vicikicchÃ. {Tattha} katamo sÅlabbataparÃmÃso? Ito bahiddhà samaïabrÃhmaïÃnaæ sÅlena suddhi vatena suddhi sÅlabbatena suddhÅti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati sÅlabbataparÃmÃso. ImÃni tÅïi saæyojanÃni. Tattha katamà tisso taïhÃ? KÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhÃ? Tattha katamà bhavataïhÃ? BhavadiÂÂhisahagato rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandÅ nandÅrÃgo cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati bhavataïhÃ. Tattha katamà vibhavataïhÃ? UcchedadiÂÂhisahagato rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati vibhavataïhÃ. Avasesà taïhà kÃmataïhÃ. Tattha katamà kÃmataïhÃ? KÃmadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati kÃmataïhÃ. RÆpadhÃtu . . . arÆpadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati bhavataïhÃ. UcchedadiÂÂhisahagato rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati vibhavataïhÃ. Imà tisso taïhÃ. Tattha katamà aparà pi tisso taïhÃ? KÃmataïhà rÆpataïhà arÆpataïhÃ. Tattha katamà kÃmataïhÃ? KÃmadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati kÃmataïhÃ. #<[page 366]># %<366 KhuddakavÃtthÆni>% Tattha katamà rÆpataïhÃ? RÆpadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati rÆpataïhÃ. Tattha katamà arÆpataïhÃ? ArÆpadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati arÆpataïhÃ. Imà tisso taïhÃ. Tatthà katamà aparà pi tisso taïhÃ? RÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ. Tattha katamà rÆpataïhÃ? RÆpadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sarÃgo: ayaæ vuccati rÆpataïhÃ. Tattha katamà arÆpataïhÃ? ArÆpadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati arÆpataïhÃ. Tattha katamà nirodhataïhÃ? UcchedadiÂÂhisahagato rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati nirodhataïhÃ. Imà tisso taïhÃ. Tattha katamà tisso esanÃ? KÃmesanà bhavesanà brahmacariyesanÃ. Tattha katamà kÃmesanÃ? Yo kÃmesu kÃmacchando . . . pe . . . kÃmajjhosÃnaæ: ayaæ vuccati kamesanÃ. Tattha katamà bhavesanÃ? Yo bhavesu bhavacchando . . . pe . . . bhavajjhosÃnaæ: ayaæ vuccati bhavesanÃ. Tattha katamà brahmacariyesanÃ? Sassato loko ti và asassato loko ti và . . . pe . . . neva hoti na na hoti tathÃgato param maraïà ti và yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati brahmacariyesanÃ. Tattha katamà kÃmesanÃ? KÃmarÃgo tad-ekaÂÂhaæ akusalaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ: ayaæ vuccati kÃmesanÃ. BhavarÃgo tad-ekaÂÂhaæ akusalaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ: ayaæ vuccati bhavesanÃ. #<[page 367]># %< Tikaæ 367>% AntaggÃhikà diÂÂhi tad-ekaÂÂhaæ akusalaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ: ayaæ vuccati brahmacariyesanÃ. Imà tisso esanÃ. Tattha katamà tisso vidhÃ? Seyyo 'ham asmÅti vidhÃ. Sadiso 'ham asmÅti vidhÃ. HÅno 'ham asmÅti vidhÃ. Imà tisso vidhÃ. Tattha katamÃni tÅïi bhayÃni? JÃtibhayaæ jarÃbhayaæ maraïabhayaæ. Tattha katamaæ jÃtibhayaæ? JÃtiæ paÂicca bhayaæ bhayÃnakaæ chambhitattaæ lomahaæso cetaso utrÃso: idaæ vuccati jÃtibhayaæ. Tattha katamaæ jarÃbhayaæ? Jaraæ paÂicca bhayaæ bhayÃnakaæ chambhitattaæ lomahaæso cetaso utrÃso: idaæ vuccati jarÃbhayaæ. Tattha katamaæ maraïabhayaæ? Maraïaæ paÂicca bhayaæ bhayÃnakaæ chambhitattaæ lomahaæso cetaso utrÃso: idaæ vuccati maraïabhayaæ. ImÃni tÅïi bhayÃni. Tattha katamÃni tÅïi tamÃni? AtÅtaæ và addhÃnaæ Ãrabbha kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, anÃgataæ và addhÃnaæ Ãrabbha kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, etarahi và paccuppannaæ addhÃnaæ Ãrabbha kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. ImÃni tÅïi tamÃni. Tattha katamÃni tÅïi titthÃyatanÃni? Idh' ekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: yaæ ki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ và sabban taæ pubbe katahetÆti. Idha pan' ekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: yaæ ki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ và sabban taæ issaranimmÃnahetÆti. Idha pan' ekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: yaæ ki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và {adukkhamasukhaæ} và sabban taæ ahetu appaccayÃti. #<[page 368]># %<368 KhuddakavathÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ImÃni tÅïi titthÃyatanÃni. Tattha katame tayo ki¤canÃ?. RÃgo ki¤canaæ doso ki¤canaæ moho ki¤canaæ. Ime tayo ki¤canÃ. Tattha katamÃni tÅïi aÇgaïÃni? RÃgo aÇgaïaæ doso aÇgaïaæ moho aÇgaïaæ. ImÃni tÅïi aÇganÃïi. Tattha katamÃni tÅïi malÃni? RÃgo malaæ doso malaæ moho malaæ. ImÃni tÅïi malÃni. Tattha katamÃni tÅïi visamÃni? RÃgo visamaæ doso visamaæ moho visamaæ. ImÃni tÅïi visamÃni. Tattha katamÃni aparÃni pi tÅïi visamÃni? KÃyavisamaæ vacÅvisamaæ manovisamaæ. ImÃni tÅïi visamÃni. Tattha katame tayo aggÅ? RÃgaggi dosaggi mohaggi. Ime tayo aggÅ. Tattha katame tayo kasÃvÃ? RÃgakasÃvo dosakasÃvo {mohakasÃvo}. Ime tayo kasÃvÃ. Tattha katame apare pi tayo kasÃvÃ? KÃyakasÃvo vacÅkasÃvo manokasÃvo. Ime tayo kasÃvÃ. Tattha katamà assÃdadiÂÂhi? Idh' ekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: natthi kÃmesu doso ti, so kÃmesu pÃtavyataæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati assÃdadiÂÂhi. Tattha katamà attÃnudiÂÂhi? Idha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto, rÆpaæ attato samanupassati, rÆpavantaæ và attÃnaæ, attani và rÆpaæ, rÆpasmiæ và attÃnaæ; vedanaæ . . . sa¤¤aæ . . . saÇkhÃre . . . vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ, attani và vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ: yà evarÆpÃdiÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyessagÃho: ayaæ vuccati attÃnudiÂÂhi. #<[page 369]># %< Tikaæ 369>% Tattha katamà micchÃdiÂÂhi? Natthi dinnaæ, natthi yiÂÂhaæ . . . pe . . . ye ima¤ ca lokaæ para¤ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati micchÃdiÂÂhi. SassatadiÂÂhi assÃdadiÂÂhi sakkÃyadiÂÂhi attÃnudiÂÂhi ucchedadiÂÂhi micchÃdiÂÂhi. Tattha katamà arati? Pantesu và senÃsanesu a¤¤atara¤¤ataresu và adhikusalesu dhammesu arati aratikà anabhirati anabhiramanà ukkaïÂhità paritassitÃ: ayaæ vuccati arati. Tattha katamà vihesÃ? Idh' ekacco pÃïinà và le¬¬unà và daï¬ena và satthena và rajjuyà và a¤¤atara¤¤atarena satte viheÂheti: yà evarÆpà heÂhanà viheÂhanà hiæsanà vihiæsanà rosanà virosanà parÆpaghÃto: ayaæ vuccati vihesÃ. Tattha katamà adhammacariyÃ? KÃyena adhammacariyà visamacariyÃ, vÃcÃya adhammacariyà visamacariyÃ, manasà adhammacariyà visamacariyÃ: ayaæ vuccati adhammacariyÃ. Tattha katamà dovacassatÃ? Sahadhammike vuccamÃne dovacassÃyaæ dovacassiyaæ dovacassatà vippaÂikÆlagÃhità vipaccanÅkasÃtatà anÃdariyaæ anÃdaratà agÃravatà appaÂissavatÃ: ayaæ vuccati dovacassatÃ. Tattha katamà pÃpamittatÃ? Ye te puggalà assaddhà dussÅlà appassutà maccharino duppa¤¤Ã, yà tesaæ sevanà nisevanà saæsevanà bhajanà sambhajanà bhatti sambhatti taæ-sampavaÇkatÃ: ayaæ vuccati pÃpamittatÃ. Tattha katamà nÃnattasa¤¤Ã? KÃmassa¤¤Ã vyÃpÃdasa¤¤Ã vihiæsÃsa¤¤Ã: ayaæ vuccati nÃnattasa¤¤Ã. Sabbà pi akusalasa¤¤Ã nÃnattasa¤¤Ã. Tattha katamaæ uddhaccaæ? Yaæ cittassa uddhaccaæ avÆpasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa: idaæ vuccati uddhaccaæ. Tattha katamaæ kosajjaæ? KÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kÃmaguïesu cittassa vossaggo vossaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ và dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà aniÂÂhitakiriyatà olÅnavattità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo: #<[page 370]># %<370 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaæ vuccati kosajjaæ. Tattha katamo pamÃdo? KÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kÃmaguïesu cittassa vossaggo vosaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ và dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà aniÂÂhitakiriyatà olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo: yo evarÆpo pamÃdo pamajjanà pamajjitattaæ: ayaæ vuccati pamÃdo. Tattha katamà asantuÂÂhitÃ? ItarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi pa¤cahi và kÃmaguïehi asantuÂÂhassa bhiyyokamyatÃ: yà evarÆpà icchà icchÃgataæ asantuÂÂhità rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati asantuÂÂhitÃ. Tattha katamà asampaja¤¤atÃ? Yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati asampaja¤¤atÃ. Tattha katamà mahicchatÃ? ItarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi pa¤cahi và kÃmaguïehi asantuÂÂhassa bhiyyokamyatÃ: yà evarÆpà icchà icchÃgataæ mahicchatà rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ayaæ vuccati mahicchatÃ. Tattha katamaæ ahirikaæ? Yaæ na hiriyati hiriyitabbena, na hiriyati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ: idaæ vuccati ahirikaæ. Tattha katamaæ anottappaæ? Yaæ na ottappitabbena, na ottappati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ: idaæ vuccati anottappaæ. Tattha katamo pamÃdo? KÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kÃmaguïesu cittassa vossaggo vossaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ và dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà aniÂÂhitakiriyatà olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo: #<[page 371]># %< Tikaæ 371>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yo evarÆpo pamÃdo pamajjanà pamajjitattaæ: ayaæ vuccati pamÃdo. Tattha katamaæ anÃdariyaæ? Yaæ anÃdariyaæ anÃdaratà agÃravatà appaÂissavatà anaddà anaddÃyanà anaddÃyitattaæ asÅlyaæ acittikÃro idaæ vuccati anÃdariyaæ. Tattha katamà dovacassatÃ? Sahadhammike vuccamÃne dovacassÃyaæ dovacassiyaæ dovacassatà vippaÂikÆlagÃhità vipaccanÅkasÃtatà anÃdariyaæ anÃdaratà agÃravatà appaÂissavatÃ: ayaæ vuccati dovacassatÃ. Tattha katamà pÃpamittatÃ? Ye te puggalà assaddhà dussÅlà appassutà maccharino duppa¤¤Ã: yà tesaæ sevanà nisevanà saæsevanà bhajanà sambhajanà bhatti sambhatti taæ-sampavaÇkatÃ: ayaæ vuccati pÃpamittatÃ. Tattha katamaæ assaddhiyaæ? Idh' ekacco assaddho hoti, na saddahati Buddhaæ và dhammaæ và saÇghaæ vÃ: yaæ evarÆpaæ assaddhiyaæ assaddahanà anokappanà anabhippasÃdo: idaæ vuccati assaddhiyaæ. Tattha katamà avada¤¤utÃ? Pa¤ca macchariyÃni: ÃvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ lÃbhamacchariyaæ vaïïamacchariyaæ dhammamacchariyaæ: yaæ evarÆpaæ maccharaæ maccharÃyanà maccharÃyitattaæ vevicchaæ kadariyaæ katuka¤cukatà aggahitattaæ cittassa: ayaæ vuccati avada¤¤utÃ. Tattha katamaæ kosajjaæ? KÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kÃmaguïesu cittassa vossaggo vossaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ và dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà aniÂÂhitakiriyatà olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo: #<[page 372]># %<372 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaæ vuccati kosajjaæ. Tattha katamaæ uddhaccaæ? Yaæ cittasa uddhaccaæ avÆpasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa: idaæ vuccati uddhaccaæ. Tattha katamo asaævaro? Idh' ekacco cakkhunà rÆpaæ disvà nimittaggÃhÅ hoti anuvya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïam enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye na saævaraæ Ãpajjati, sotena saddaæ sutvà . . . ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà . . . jivhÃya rasaæ sÃyitvà . . . kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà . . . manasà dhammaæ vi¤¤Ãya nimittaggÃhÅ hoti anuvya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïam enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati manindriyaæ, manindriye na saævaraæ Ãpajjati: ayaæ vuccati asaævaro. Tattha katamaæ dussÅlyaæ? KÃyiko vÅtikkamo vÃcasiko vÅtikkamo kÃyikavÃcasiko vÅtikkamo: idaæ vuccati dussÅlyaæ. Tattha katamà ariyÃnaæ adassanakamyatÃ? Tattha katame ariyÃ? Ariyà vuccanti Buddhà ca BuddhasÃvakà ca. Yà imesaæ ariyÃnaæ adassanakamyatà adaÂÂhukamyatà asametukamyatà asamÃgantukamyatÃ: ayaæ vuccati ariyÃnaæ adassanakamyatÃ. Tattha katamà saddhammaæ asotukamyatÃ? Tattha katamo saddhammo? CattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo: ayaæ vuccati saddhammo. Yà imassa saddhammassa asotukamyatà assavanakamyatà anuggahetukamyatà adhÃretukamyatÃ: ayaæ vuccati saddhammaæ asotukamyatÃ. Tattha katamà upÃrambhacittatÃ? #<[page 373]># %< Catukkaæ 373>% Tattha katamo upÃrambho? Yo upÃrambho anÆpÃrambho upÃrambhanà anÆpÃrambhanà anÆpÃrambhitattaæ u¤¤Ã ava¤¤Ã paribhavo randhagavesitÃ: ayaæ vuccati upÃrambhacittatÃ. Tattha katamaæ muÂÂhasaccaæ? Yà asati ananussati appaÂissati asati asaraïatà adhÃranatà pilÃpanatà sammussanatÃ: idaæ vuccati muÂÂhasaccaæ. Tattha katamaæ asampaja¤¤aæ? Yaæ a¤¤Ãnaæ adassanaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: idaæ vuccati asampaja¤¤aæ. Tattha katamo cetaso vikkhepo? Yaæ cittassa uddhaccaæ avÆpasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa: ayaæ vuccati cetaso vikkhepo. Tattha katamo ayoniso manasikÃro? Anicce niccan ti ayoniso manasikÃro, dukkhe sukhan ti ayoniso manasikÃro, anattani attà ti ayoniso manasikÃro, asubhe subhan ti ayoniso manasikÃro, saccavippaÂi{kulena} và cittassa ÃvaÂÂanà anvaÂÂanà Ãbhogo samannÃhÃro manasikÃro: ayaæ vuccati ayoniso manasikÃro. Tattha katamà kummaggasevanÃ? Tattha katamo kummaggo? MicchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà micchÃkammanto micchÃ-ÃjÅvo micchÃvÃyÃmo micchÃsati micchÃsamÃdhi: ayaæ vuccati kummaggo. Yà imassa kummaggassa sevanà nisevanà saæsevanà bhajanà sambhajanà bhatti sambhatti taæ-sampavaÇkatÃ: ayaæ vuccati kummaggasevanÃ. Tattha katamaæ cetaso lÅnattaæ? Yà cittassa akalyatà akamma¤¤atà olÅyanà sallÅyanà lÅnaæ lÅyanà lÅyitattaæ thÅnaæ thÅyanà thÅyitattaæ cittassa: ayaæ vuccati cetaso lÅnattaæ. TIKAõ. Tattha katame cattÃro ÃsavÃ? KÃmÃsavo bhavÃsavo diÂÂhÃsavo avijjÃsavo. Tattha katamo kÃmÃsavo? #<[page 374]># %<374 KhuddakavatthÆni>% Yo kÃmesu kÃmacchando kÃmarÃgo kÃmanandÅ kÃmataïhà kÃmasineho kÃmapipÃso kÃmaparilÃho kÃmamucchà kÃmajjhosÃnaæ: ayaæ vuccati kÃmÃsavo. Tattha katamo bhavÃsavo? Yo bhavesu bhavacchando . . . pe . . . bhavajjhosÃnaæ: ayaæ vuccati bhavÃsavo. Tattha katamo diÂÂhÃsavo? Sassato loko ti và assassato loko ti và antavà loko ti và anantavà loko ti và taæ jÅvaæ taæ sarÅran ti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran ti và hoti tathÃgato param maraïà ti và na hoti tathÃgato param maraïà ti và hoti ca na ca hoti tathÃgato param maraïà ti và neva hoti na na hoti tathÃgato param maraïà ti vÃ: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: ayaæ vuccati diÂÂhÃsavo. Sabbà pi micchÃdiÂÂhi diÂÂhÃsavo. Tattha katamo avijjÃsavo? Dukkhe a¤¤Ãïaæ . . . pe . . . avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati avijjÃsavo. Ime cattÃro ÃsavÃ. Tattha katame cattÃro ganthÃ? Abhijjhà kÃyagantho vyÃpÃdo kÃyagantho sÅlabbataparÃmÃso kÃyagantho idaæ-saccÃbhiniveso kÃyagantho. Tattha katamo abhijjhà kÃyagantho? Yo rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . abhijjhà lobho akusalamÆlaæ: ayaæ vuccati abhijjhà kÃyagantho. Tattha katamo vyÃpÃdo kÃyagantho? Anatthaæ me acarÅti . . . pe . . . caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa: ayaæ vuccati vyÃpÃdo kÃyagantho. Tattha katamo sÅlabbataparÃmÃso kÃyagantho? Ito bahiddhà samaïabrÃhmaïÃnaæ sÅlena suddhi vatena suddhi sÅlabbatena suddhÅti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesaggÃho: ayaæ vuccati sÅlabbataparÃmÃso kÃyagantho. Tattha katamo idaæ-saccÃbhiniveso kÃyagantho? Sassato loko: idam eva saccaæ mogham a¤¤an ti vÃ, asassato loko: idam evà saccaæ mogham a¤¤an ti và . . . pe . . . neva hoti na na hoti tathÃgato param maraïÃ: idam eva saccaæ mogham a¤¤an ti vÃ: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: #<[page 375]># %< Catukkaæ 375>% ayaæ vuccati idaæ-saccÃbhiniveso kÃyagantho. {èhapetvÃ} sÅlabbataparÃmÃsaæ kÃyaganthaæ sabbà pi micchÃdhiÂÂhi idaæ-saccÃbhiniveso kÃyagantho. Ime cattÃro ganthÃ. Tattha katame cattÃro oghÃ? . . . cattÃro yogÃ? . . . cattÃri upÃdÃnÃni? KÃmupÃdÃnaæ diÂÂhupÃdÃnaæ sÅlabbatupÃdÃnaæ attavÃdupÃdÃnaæ. Tattha katamaæ kÃmupÃdÃnaæ? Yo kÃmesu kÃmacchando . . . pe . . . kÃmajjhosÃnaæ: idaæ vuccati kÃmupÃdÃnaæ. Tattha katamaæ {diÂÂhupÃdÃnaæ}? Natthi dinnaæ natthi yiÂÂhaæ . . . pe . . . ye ima¤ ca lokaæ para¤ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã {sacchikatvÃ} pavedentÅti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: idaæ vuccati ¬iÂÂhupÃdÃnaæ. {èhapetvÃ} sÅlabbatupÃdÃna¤ ca attavÃdupÃdÃna¤ ca sabbà pi micchÃdiÂÂhi diÂÂhupÃdÃnaæ. Tattha katamaæ sÅlabbatupÃdÃnaæ? Ito bahiddhà samaïabrÃhmaïÃnaæ sÅlena suddhi vatena suddhi sÅlabbatena suddhÅti: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: idaæ vuccati {sÅlabbatupadÃnaæ}. Tattha katamaæ attavÃdupÃdÃnaæ? Idha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto, rÆpaæ attato samanupassati rÆpavantaæ và attÃnaæ attani và rÆpaæ rÆpasmiæ và attÃnaæ; vedanaæ . . . sa¤¤aæ . . . saÇkhÃre . . . vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ attani và vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ: yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ . . . pe . . . vipariyesagÃho: idaæ vuccati attavÃdupÃdÃnaæ. ImÃni cattÃri upÃdÃnÃni. Tattha katame cattÃro taïhuppÃdÃ? CÅvarahetu và bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, piï¬apÃtahetu và bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, senÃsanahetu và bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, itibhavÃbhavahetu và bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati: ime cattÃro taïhuppÃdÃ. Tattha katamÃni cattÃri agatigamanÃni? #<[page 376]># %<376 KhuddakavatthÆni>% ChandÃgatiæ gacchati dosÃgatiæ gacchati mohÃgatiæ gacchati bhayÃgatiæ gacchati: yà evarÆpà agati agatigamanaæ chandagamanaæ vaggagamanaæ vÃrigamanaæ: imÃni cattÃri agatigamanÃni. Tattha katame cattÃro vipariyesÃ? Anicce niccan ti sa¤¤Ãvipariyesu cittavipariyeso diÂÂhivipariyeso, dukkhe sukhan ti sa¤¤Ãvipariyeso cittavipariyeso diÂÂhivipariyeso, anattani attà ti sa¤¤Ãvipariyeso cittavipariyeso diÂÂhivipariyeso, asubhe subhan ti sa¤¤Ãvipariyeso cittavipariyeso diÂÂhivipariyeso: ime cattÃro vipariyesÃ. Tattha katame cattÃro anariyavohÃrÃ? AdiÂÂhe diÂÂhavÃditÃ, asute sutavÃditÃ, amute mutavÃditÃ, avi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃditÃ: ime cattÃro anariyavohÃrÃ. Tattha katame apare pi cattÃro anariyavohÃrÃ? DiÂÂhe adiÂÂhavÃditÃ, sute asutavÃditÃ, mute amutavÃditÃ, vi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃditÃ: ime cattÃro anariyavohÃrÃ. Tattha katamÃni cattÃri duccaritÃni? PÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesu micchÃcÃro musÃvÃdo: imÃni cattÃri duccaritÃni. Tattha katamÃni aparÃni pi cattÃri duccaritÃni? MusÃvÃdo pisuïà vÃcà pharusà vÃcà samphappalÃpo: imÃni cattÃri duccaritÃni. Tattha katamÃni cattÃri bhayÃni? JÃtibhayaæ jarÃbhayaæ vyÃdhibhayaæ maraïabhayaæ: imÃni cattÃri bhayÃni. Tattha katamÃni aparÃni pi cattÃri bhayÃni? RÃjabhayaæ corabhayaæ aggibhayaæ udakabhayaæ: imÃni cattÃri bhayÃni. Tattha katamÃni aparÃni pi cattÃri bhayÃni? ômibhayaæ kumbhilabhayaæ ÃvaÂÂabhayaæ susukÃbhayaæ: imÃni cattÃri bhayÃni. Tattha katamÃni aparÃni pi cattÃri bhayÃni? AttÃnuvÃdabhayaæ parÃnuvÃdabhayaæ daï¬abhayaæ duggatibhayaæ: imÃni cattÃri bhayÃni. Tattha katamà catasso diÂÂhiyo? SayaÇkataæ sukhadukkhan ti saccato thetato diÂÂhi uppajjati; parakataæ sukhadukkhan ti saccato thetato diÂÂhi uppajjati; #<[page 377]># %< Pa¤cakaæ 377>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sayaÇkata¤ ca parakata¤ ca sukhadukkhan ti saccato thetato diÂÂhi uppajjati; asayaÇkÃraæ aparaÇkÃran adhiccasamuppannaæ sukhadukkhan ti saccato thetato diÂÂhi uppajjati: imà catasso diÂÂhiyo. CATUKKAõ. Tattha katamÃni pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni? SakkÃyadiÂÂhi vicikicchà sÅlabbataparÃmÃso kÃmacchando vyÃpÃdo: imÃni pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni. Tattha katamÃni pa¤cuddhambhÃgiyÃni saæyojanÃni? RÆparÃgo arÆparÃgo mÃno uddhaccaæ avijjÃ: imÃni pa¤cuddhambhÃgiyÃni saæyojanÃni. Tattha katamÃni pa¤ca macchariyÃni? ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ lÃbhamacchariyaæ vaïïamacchariyaæ dhammamacchariyaæ: imÃni pa¤ca macchariyÃni. Tattha katame pa¤ca saÇgÃ? RÃgasaÇgo dosasaÇgo mohasaÇgo mÃnasaÇgo diÂÂhisaÇgo: ime pa¤ca saÇgÃ. Tattha katame pa¤ca sallÃ? RÃgasallaæ dosasallaæ mohasallaæ mÃnasallaæ diÂÂhisallaæ: ime pa¤ca sallÃ. Tattha katame pa¤ca cetokhilÃ? Satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, dhamme kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, saÇghe kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÃdati, sabrahmacÃrÅsu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khilajÃto: ime pa¤ca cetokhilÃ. Tattha katame pa¤ca cetaso vinibandhÃ? KÃme avÅtarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, kÃye avÅtarÃgo hoti . . . pe . . . rÆpe avÅtarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, #<[page 378]># %<378 KhuddakavatthÆni>% yÃvadatthaæ udarÃvadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharati, a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati: iminà 'haæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro và ti: ime pa¤ca cetaso vinibandhÃ. Tattha katamÃni pa¤ca nÅvaraïÃni? KÃmacchandanÅvaraïaæ vyÃpÃdanÅvaraïaæ thÅnamiddhanÅvaraïaæ uddhaccakukkuccanÅvaraïaæ vicikicchÃnÅvaraïaæ: imÃni pa¤ca nÅvaraïÃni. Tattha katamÃni pa¤ca kammÃni ÃnantarikÃni? MÃtà jÅvità voropetà hoti, pità jÅvità voropetà hoti, arahà jÅvità voropetà hoti, duÂÂhena cittena tathÃgatassa lohitaæ uppÃditaæ hoti, saÇgho bhinno hoti: imÃni pa¤ca kammÃni ÃnantarikÃni. Tattha katamà pa¤ca diÂÂhiyo? Sa¤¤Å attà hoti arogo param maraïà ti: itth' eke abhivadanti, asa¤¤Å attà hoti arogo param maraïà ti: itth' eke abhivadanti, neva-sa¤¤Å nÃsa¤¤Å attà hoti arogo param maraïà ti: itth' eke abhivadanti, sato và pana sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti diÂÂhadhammanibbÃnaæ và pan' eke abhivadanti: imà pa¤ca diÂÂhiyo. Tattha katame pa¤ca verÃ? PÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesu micchÃcÃro musÃvÃdo surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnÃ: ime pa¤ca verÃ. Tattha katame pa¤ca vyasanÃ? ¥Ãtivyasanaæ bhogavyasanaæ rogavyasanaæ sÅlavyasanaæ diÂÂhivyasanaæ: ime pa¤ca vyasanÃ. Tattha katame pa¤ca akkhantiyà ÃdÅnavÃ? Bahuno janassa appiyo hoti amanÃpo, verabahulo ca hoti, vajjabahulo ca, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà param maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppajjati: #<[page 379]># %< Pa¤cakaæ 379>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime pa¤ca akkhantiyà ÃdÅnavÃ. Tattha katamÃni pa¤ca bhayÃni? ùjÅvikabhayaæ asilokabhayaæ parisasÃrajjabhayaæ maraïabhayaæ duggatibhayaæ: imÃni pa¤ca bhayÃni. Tattha katame pa¤ca diÂÂhadhammanibbÃnavÃdÃ? Idh' ekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: yato kho bho ayaæ attà pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃreti, ettÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hotÅti, itth' eke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi, n' eso natthÅti vadÃmi, no ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hoti. Taæ kissa hetu? KÃmà hi bho aniccà dukkhà vipariïÃmadhammÃ, tesaæ vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. Yato kho bho ayaæ attà vivicc' eva kÃmehi . . . pe . . . paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, ettÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hotÅti, itth' eke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi, n' eso natthÅti vadÃmi, no ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hoti. Taæ kissa hetu? Yad eva tattha vitakkitaæ vicÃritaæ, etena etaæ oÊÃrikaæ akkhÃyati. Yato kho bho yaæ attà vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà . . . pe . . . dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, ettÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hotÅti, itth' eke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi n' eso natthÅti vadÃmi, no ca kho bho ayaæ attà ettavatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hoti. Taæ kissa hetu? Yad eva tattha pÅtigataæ cetaso ubbillÃvitaæ, etena etaæ oÊÃrikaæ akkhÃyati. Yato kho bho ayaæ attà pÅtiyà ca virÃgà . . . pe . . . tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, ettÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hotÅti: #<[page 380]># %<380 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ itth' eke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi, n' eso natthÅti vadÃmi, no ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hoti. Taæ kissa hetu? Yad eva tattha sukhaæ cetaso Ãbhogo etena etaæ oÊÃrikaæ akkhÃyati. Yato kho bho ayaæ attà sukhassa ca pahÃnà . . . pe . . . catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, ettÃvatà kho bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hotÅti: itth' eke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. Ime pa¤ca diÂÂhadhammanibbÃnavÃdÃ. PA¥CAKAõ. Tattha katamÃni cha vivÃdamÆlÃni? Kodho makkho issà sÃÂheyyaæ pÃpicchatà sandiÂÂhiparÃmÃsitÃ: imÃni cha {vivÃdamÆlÃni}. Tattha katame cha chandarÃgagehasità dhammÃ? ManÃpikesu rÆpesu gehasito rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo, manÃpikesu saddesu . . . manÃpikesu gandhesu . . . manÃpikesu rasesu . . . manÃpikesu phoÂÂhabbesu . . . manÃpikesu dhammesu gehasito rÃgo sÃrÃgo . . . pe . . . cittassa sÃrÃgo: ime cha chandarÃgà gehasità dhammÃ. Tattha katamÃni cha virodhavatthÆni? AmanÃpikesu rÆpesu cittassa ÃghÃto paÂighÃto . . . pe . . . caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa, amanÃpikesu saddesu . . . amanÃpikesu gandhesu . . . amanÃpikesu rasesu . . . amanÃpikesu phoÂÂhabbesu . . . amanÃpikesu dhammesu cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho . . . pe . . . caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa: imÃni cha virodhavatthÆni. Tattha katame cha taïhÃkÃyÃ? RÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ: ime cha taïhÃkÃya. #<[page 381]># %< Chakkaæ 381>% Tattha katame cha agÃravÃ? Satthari agÃravo viharati appaÂisso dhamme . . . saÇghe . . . sikkhÃya . . . appamÃde . . . paÂisanthÃre agÃravo viharati appaÂisso: ime cha agÃravÃ. Tattha katame cha parihÃniyà dhammÃ? KammÃrÃmatà bhassÃrÃmatà niddÃrÃmatà saÇgaïikÃrÃmatà {saæsaggÃrÃmatÃ} papa¤cÃrÃmatÃ: ime cha parihÃniyà dhammÃ. Tattha katame apare pi cha parihÃniyà dhammÃ? KammÃrÃmatà bhassÃrÃmatà niddÃrÃmatà saÇgaïikÃrÃmatà dovacassatà pÃpamittatÃ: ime cha parihÃniyà dhammÃ. Tattha katame cha somanassupavicÃrÃ? Cakkhunà rÆpaæ disvà somanassaÂÂhÃniyaæ rÆpaæ upavicarati, sotena saddaæ sutvà . . . ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà . . . jivhÃya rasaæ sÃyitvà . . . kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà . . . manasà dhammaæ vi¤¤Ãya somanassaÂÂhÃniyaæ dhammaæ upavicarati: ime cha somanassupavicÃrÃ. Tattha katame cha domanassupavicÃrÃ? Cakkhunà rÆpaæ disvà domanassaÂÂhÃniyaæ rÆpaæ upavicarati, sotena saddaæ sutvà . . . ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà . . . jivhÃya rasaæ sÃyitvà . . . kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà . . . manasà dhammaæ vi¤¤Ãya domanassaÂÂhÃniyaæ dhammaæ upavicarati: ime cha domanassupavicÃrÃ. Tattha katame cha upekhÆpavicÃrÃ? Cakkhunà rÆpaæ disvà upekhaÂÂhÃniyaæ rÆpaæ upavicarati, sotena saddaæ sutvà . . . ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà . . . jivhÃya rasaæ sÃyitvà . . . kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà . . . manasà dhammaæ vi¤¤Ãya upekhaÂÂhÃniyaæ dhammaæ upavicarati: ime cha upekhÆpavicÃrÃ. Tattha katamÃni cha gehasitÃni somanassÃni? ManÃpikesu rÆpesu gehasitaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ, cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, mÃnÃpikesu saddesu . . . manÃpikesu gandhesu . . . manÃpikesu rasesu . . . manÃpikesu phoÂÂhabbesu . . . manÃpikesu dhammesu gehasitaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphasajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ, #<[page 382]># %<382 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ: imÃni cha gehasitÃni somanassÃni. Tattha katamÃïi cha gehasitÃni domanassÃni? AmanÃpikesu rÆpesu . . . amanÃpikesu saddesu . . . amanÃpikesu gandhesu . . . amanÃpikesu rasesu . . . amanÃpikesu phoÂÂhabbesu . . . amanÃpikesu dhammesu gehasitaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ, cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ: imÃni cha gehasitÃni domanassÃni. Tattha katame cha gehasità upekhÃ? UpekhaÂÂhÃniyesu rÆpesu . . . upekhaÂÂhÃniyesu saddesu . . . upekhaÂÂhÃniyesu . . . gandhesu upekhaÂhÃniyesu rasesu . . . upekhaÂÂhÃniyesu phoÂÂhabbesu . . . upekhaÂÂhÃniyesu dhammesu gehasitaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ, cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ: imà cha gehasità upekhÃ. Tattha katamà cha diÂÂhiyo? Atthi me attà ti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Natthi me attà ti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Attanà va attÃnaæ sa¤jÃnÃmÅti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Attanà va anattÃnaæ sa¤jÃnÃmÅti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Anattanà va attÃnaæ sa¤jÃnÃmÅti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Atha và pan' assa evaæ diÂÂhi hoti: so me ayaæ attà vado vedeyyo tatra dÅgharattaæ kalyÃïapÃpakÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkaæ paccanubhoti: na so jÃto nÃhosi, na so jÃto na bhavissati, nicca dhuvo sassato avipariïÃmadhammo ti và pan' assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Imà cha diÂÂhiyo. CHAKKAõ. #<[page 383]># %< Sattakaæ 383>% Tattha katame satta anusayÃ? KÃmarÃgÃnusayo paÂighÃnusayo mÃnÃnusayo diÂÂhÃnusayo vicikicchÃnusayo bhavarÃgÃnusayo avijjÃnusayo: ime satta anusayÃ. Tattha katame satta pariyuÂÂhÃnÃ? KÃmarÃgapariyuÂÂhÃnaæ paÂighapariyuÂÂhÃnaæ mÃnapariyuÂÂhÃnaæ diÂÂhipariyuÂÂhÃnaæ vicikicchÃpariyuÂÂhÃnaæ bhavarÃgapariyuÂÂhÃnaæ avijjÃpariyuÂÂhÃnaæ: ime satta pariyuÂÂhÃnÃ. Tattha katamÃni satta saæyojanÃni? KÃmarÃgasaæyojanaæ paÂighasaæyojanaæ mÃnasaæyojanaæ diÂÂhisaæyojanaæ vicikicchÃsaæyojanaæ bhavarÃgasaæyojanaæ avijjÃsaæyojanaæ: imÃni satta saæyojanÃni. Tattha katame satta asaddhammÃ? Assaddho hoti, ahiriko hoti, anottÃpÅ hoti, appassuto hoti, kusÅto hoti, muÂÂhassati hoti, duppa¤¤o hoti: ime satta asaddhammÃ. Tattha katamÃni satta duccaritÃni? PÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesu micchÃcÃro musÃvÃdo pisuïà vÃcà pharusà vÃcà samphappalÃpo: imÃni satta duccaritÃni. Tattha katame satta mÃnÃ? MÃno atimÃno mÃnÃtimÃno omÃno adhimÃno asmimÃno micchÃmÃno. Imà satta mÃnÃ. Tattha katamà sata diÂÂhiyo? Idh' ekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhÅ: yato kho bho ayaæ attà rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraïÃ, ettÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, itth' eke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi, n' eso natthÅti vadÃmi, no ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà dibbo rÆpÅ kÃmÃvacaro kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkho, #<[page 384]># %<384 KhuddakavatthÆni>% taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tam ahaæ jÃnÃmi passÃmi; so kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraïÃ, ettÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, itth' eke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi, n' eso natthÅti vadÃmi, no ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà dibbo rÆpimayo sabbaÇgapaccaÇgÅ ahÅnindriyo, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tam ahaæ jÃnÃmi passÃmi; so kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraïÃ, ettÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti itth' eke sato sattasa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi, neso natthÅti vadÃmi; no ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrÃ: ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpago, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tam ahaæ jÃnÃmi passÃmi; so kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijati vinassati na hoti param maraïÃ, ettÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, itth' eke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vedesi, n' eso natthÅti vadÃmi: no ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma: Anantaæ vi¤¤Ãïan ti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpago, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tam ahaæ jÃnÃmi passÃmi; so kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraïÃ, ettÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, ith' eke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vedesi n' eso natthÅti vadÃmi, no ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma: natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpago, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi tam ahaæ jÃnÃmi passÃmi: #<[page 385]># %< AÂÂhakaæ 385>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ so kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraïÃ, ettÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, itth' eke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tam a¤¤o evam Ãha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi, n' eso natthÅti vadÃmi, no ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤ÃyatanÆpago, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tam ahaæ jÃnÃmi passÃmi; so kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraïÃ, ettÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, itth' eke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. ImÃni satta diÂÂhiyo. SATTAKAõ. Tattha katamÃni aÂÂha kilesavatthÆni? Lobho doso moho mÃno diÂÂhi vicikicchà thÅnaæ uddhaccaæ: imÃni aÂÂha kilesavatthÆni. Tattha katamÃni aÂÂha kusÅtavatthÆni? Idha bhikkhunà kammaæ kattabbaæ hoti. Tassa evaæ hoti: kammaæ kho me kattabbaæ bhavissati, kammaæ kho pana me karontassa kÃyo kilamissati, handÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa dhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ paÂhamaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhunà kammaæ kataæ hoti. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho kammaæ akÃsiæ, kammaæ kho pana me karontassa kÃyo kilanto, handÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ dutiyaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhunà maggo gantabbo hoti. Tassa evaæ hoti: #<[page 386]># %<386 Khuddakavatthuni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Maggo kho bho me gantabbo bhavissati, maggaæ kho bho me gacchantassa kÃyo kilamissati; handÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ tatiyaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhunà maggo gato hoti. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho maggaæ agamÃsiæ, maggaæ kho pana me gacchantassa kÃyo kilanto. HandÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ catutthaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto na labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto nÃlatthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ, tassa me kÃyo kilanto akamma¤¤o. HandÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ pa¤camaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto labhati lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto alatthaæ lÆkhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ, tassa me kÃyo garuko akamma¤¤o mÃsÃcitaæ ma¤¤e. HandÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ chaÂÂhaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhuno uppanno hoti appamattako ÃbÃdho. Tass evaæ hoti: uppanno kho me ayaæ appammattako ÃbÃdho, atthi kappo nipajjituæ, HandÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ sattamaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhu gilÃnà vuÂÂhito hoti aciravaÂÂhito gela¤¤Ã. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho gilÃnà vuÂÂhito aciravuÂÂhito gela¤¤Ã, tassa me kÃyo dubbalo akamma¤¤o. HandÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa {pattiyÃ} anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ aÂÂhamaæ kusÅtavatthu. ImÃni aÂÂha kusÅtavatthÆni. #<[page 387]># %< AÂÂhakaæ 387>% Tattha katamesu aÂÂhasu lokadhammesu cittassa paÂighÃto? LÃbhe sÃrÃgo alÃbhe paÂivirodho yase sÃrÃgo ayase paÂivirodho pasaæsÃya sÃrÃgo nindÃya paÂivirodho sukhe sÃrÃgo dukkhe paÂivirodho. Imesu aÂÂhasu lokadhammesu cittassa paÂighÃto. {Tattha} katame aÂÂha anariyavohÃrÃ? AdiÂÂhe diÂÂhavÃditÃ, asute sutavÃditÃ, amute mutavÃditÃ, avi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃditÃ; diÂÂhe adiÂÂhavÃditÃ, sute asutavÃditÃ, mute amutavaditÃ, vi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃditÃ. Ime aÂÂha anariyavohÃrÃ. Tattha katame aÂÂha micchattÃ? MicchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà micchÃkammanto micchÃ-ÃjÅvo micchÃvÃyÃmo micchÃsati micchÃsamÃdhi. Ime aÂÂha micchattÃ. Tattha katame aÂÂha purisadosÃ? Idha bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno: na sarÃmi na sarÃmÅti asatiyà nibbeÂheti. Ayaæ paÂhamo purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno codakaæ yeva paÂippharati: Kin nu kho tuyhaæ bÃlassa avyattassa bhaïitena? Tuvam pi nÃma maæ bhaïitabbaæ ma¤¤a{sÅti?} Ayaæ dutiyo purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno codakass' eva paccÃropeti; tuvam pi kho 'si itthannÃmaæ Ãpattiæ Ãpanno, tuvaæ tÃva paÂhamaæ paÂikarohÅti. Ayaæ tatiyo purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati bahiddhà kathaæ apanÃmeti kopa¤ ca dosa¤ ca appaccaya¤ ca pÃtukaroti. Ayaæ catuttho purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ apattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno saÇghamajjhe bÃhà vikkhepakaæ bhanti. #<[page 388]># %<388 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Ayaæ pa¤camo purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno anÃdiyitvà saÇghaæ anÃdiyitvà codakaæ sÃpattiko va yena kÃmaæ pakkamati. Ayaæ chaÂÂho purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno: nevÃhaæ Ãpanno 'mhi na panÃhaæ anÃpanno 'mhÅti tuïhÅbhÆto saÇghaæ viheseti. Ayaæ sattamo purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆhi bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno evam Ãha: kin nu kho tumhe Ãyasmanto atibÃÊhaæ mayi vyÃvaÂÃ? IdÃn' Ãhaæ sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅti, so sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattitvà evam Ãha: idÃni kho tumhe Ãyasmanto attamanà hothÃti. Ayaæ aÂÂhamo purisadoso. Ime aÂÂha purisadosÃ. Tattha katame aÂÂha asa¤¤ÅvÃdÃ? RÆpÅ attà hoti arogo param maraïà asa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. ArÆpÅ attà hoti arogo param maraïà asa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. RÆpÅ ca arÆpÅ ca attà hoti arogo param maraïà asa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Neva rÆpÅ nÃrÆpÅ attà hoti arogo param maraïà asa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Antavà attà hoti arogo param maraïà asa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Anantavà attà hoti arogo param maraïà sa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. #<[page 389]># %< Navakaæ 389>% Antavà ca anantavà ca attà hoti arogo param maraïà asa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Neva antavà nÃnantÃvà attà hoti arogo param maraïà asa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Ime aÂÂha asa¤¤ÅvÃdÃ. Tattha katame aÂÂha neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤ÅvÃdÃ? RÆpÅ attà hoti arogo param maraïà nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. ArÆpÅ attà hoti arogo param maraïà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. RÆpÅ ca arÆpÅ ca attà hoti arogo param maraïà nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Neva rÆpÅ nÃrÆpÅ attà hoti arogo param maraïà nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Antavà attà hoti arogo param maraïà neva-sa¤¤ÅnÃsa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Anantavà attà hoti arogo param maraïà neva-sa¤¤ÅnÃsa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Antavà ca anantavà ca attà hoti arogo param maraïà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Neva antavà nÃnantavà attà hoti arogo param maraïà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Åti naæ pa¤¤Ãpenti. Ime aÂÂha nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤ÅvÃdÃ. AèèHAKAõ. Tattha katamÃni nava ÃghÃtavatthÆni? Anatthaæ me acarÅti ÃghÃto jÃyati. Anatthaæ me caratÅti ÃghÃto jÃyati. Anatthaæ me carissatÅti ÃghÃto jÃyati. Piyassa me manÃpassa anatthaæ acari . . . anatthaæ carati . . . anatthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati. Appiyassa me amanÃpassa atthaæ acari . . . atthaæ carati . . . atthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati. ImÃni nava ÃghÃtavatthÆni. Tattha katamÃni nava purisamalÃni? Kodho makkho issà macchariyaæ mÃyà sÃÂheyyaæ musÃvÃdo pÃpicchà micchÃdiÂÂhi: imÃni nava purisamalÃni. Tattha katame navavidhà mÃnÃ? Seyyassa seyyo 'ham asmÅti mÃno. #<[page 390]># %<390 KhuddakavathÆni>% Seyyassa sadiso 'ham asmÅti mÃno. Seyyassa hÅno 'ham asmÅti mÃno. Sadisassa seyyo 'ham asmÅti mÃno. Sadisassa sadiso 'ham asmÅti mÃno. Sadisassa hÅno 'ham asmÅti mÃno. HÅnassa seyyo 'ham asmÅti mÃno. HÅnassa sadiso 'ham asmÅti mÃno. HÅnassa hÅno 'ham asmÅti mÃno. Ime navavidhà mÃnÃ. Tattha katame nava taïhÃmÆlakà dhammÃ? Taïhaæ paÂicca pariyesanÃ, pariyesanaæ paÂicca lÃbho, lÃbhaæ paÂicca vinicchayo, vinicchayaæ paÂicca chandarÃgo, chandarÃgaæ paÂicca ajjhosÃnaæ, ajjhosÃnaæ paÂicca pariggaho, pariggahaæ paÂicca macchariyaæ, macchariyaæ paÂicca Ãrakkho, ÃrakkhÃdhikaraïaæ {daï¬ÃdÃna}-satthÃdÃna-kalaha-viggaha-vivÃda-tuvaætuvaæ pesu¤¤a-musÃvÃdo aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti. Ime nava taïhÃmÆlakà dhammÃ. Tattha katamÃni nava i¤jitÃni? AsmÅti: i¤jitam etaæ. Ayam aham asmÅti: i¤jitam etaæ. Bhavissan ti: i¤jitam etaæ. Na bhavissan ti: i¤jitam etaæ. RÆpÅ bhavissan ti: i¤jitam etaæ. ArÆpÅ bhavissan ti: i¤jitam etaæ. Sa¤¤Å bhavissan ti: i¤jitam etaæ. Asa¤¤Å bhavissan ti: i¤jitam etaæ. Neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å bhavissan ti: i¤jitam etaæ. ImÃni nava i¤jitÃni. Tattha katamÃni nava ma¤¤itÃni . . . nava phandi. tÃni . . . nava papa¤citÃni . . . nava saÇkhatÃni? AsmÅti: saÇkhatam etaæ. Ayam aham asmÅti: saÇkhatam etaæ. #<[page 391]># %< Dasakaæ 391>% Bhavissan ti: saÇkhatam etaæ. Na bhavissan ti: saÇkhatam etaæ. RÆpÅ bhavissan ti: saÇkhatam etaæ. ArÆpÆ bhavissan ti: saÇkhatam etaæ. Sa¤¤Å bhavissan ti: saÇkhatam etaæ. Asa¤¤Å bhavissan ti: saÇkhatam etaæ. Neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å bhavissan ti: saÇkhatam etaæ. ImÃni nava saÇkhatÃni. NAVAKAõ. Tattha katamÃni dasa kilesavatthÆni? Lobho doso moho mÃno diÂÂhi vicikicchà thÅnaæ uddhaccaæ ahirikaæ anottappaæ. ImÃni dasa kilesavatthÆni. Tattha katamÃni dasa ÃghÃtavatthÆni? Anatthaæ me acarÅti ÃghÃto jÃyati. Anatthaæ me caratÅti ÃghÃto jÃyati. Anatthaæ me carissatÅti ÃghÃto jÃyati. Piyassa me manÃpassa anatthaæ acari . . . anatthaæ carati . . . anatthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati. Appiyassa me amanÃpassa atthaæ acari . . . atthaæ carati . . . atthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati; aÂÂhÃne và pana ÃghÃto jÃyati. ImÃni dasa ÃghÃtavatthÆni. Tattha katame dasa akusalakammapathÃ? PÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesu micchÃcÃro musÃvÃdo pisuïà vÃcà pharusà vÃcà samphappalÃpo abhijjhà vyÃpÃdo micchÃdiÂÂhi. Ime dasa akusalakammapathÃ. Tattha katamÃni dasa saæyojanÃni? KÃmarÃgasaæyojanaæ paÂighasaæyojanaæ mÃnasaæyojanaæ diÂÂhisaæyojanaæ vicikicchÃsaæyojanaæ sÅlabbataparÃmÃsasaæyojanaæ bhavarÃgasaæyojanaæ issÃsaæyojanan macchariyasaæyojanaæ avijjÃsaæyojanaæ: imÃni dasa saæyojanÃni. Tattha katamà dasa micchattÃ? MicchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà micchÃkammanto micchÃ-ÃjÅvo micchÃvÃyÃmo micchÃsati micchÃsamÃdhi micchäÃïaæ micchÃvimutti: #<[page 392]># %<392 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime dasa micchattÃ. Tattha katamà dasavatthukà micchÃdiÂÂhi? Natthi dinnaæ, natthi yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paro loko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤ ca lokaæ para¤ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti: ayaæ dasavatthÆkà micchÃdiÂÂhi. Tattha katamà dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi? Sassato loko ti và asassato loko ti và antavà loko ti và anantavà loko ti và taæ jÅvaæ taæ sarÅran ti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran ti và hoti tathÃgato param maraïÃti và na hoti tathÃgato param maraïà ti và hoti ca na ca hoti tathÃgato param maraïà ti và neva hoti na na hoti tathÃgato param maraïà ti vÃ: ayaæ dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi. DASAKAõ. Tattha katamÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya? AsmÅti hoti Itth' asmÅti hoti Ev' asmÅti hoti A¤¤ath' asmÅti hoti Bhavissan ti hoti Itthaæ bhavissan ti hoti Evaæ bhavissan ti hoti A¤¤athà bhavissan ti hoti As' asmÅti hoti SÃt' asmÅti hoti Siyan ti hoti itthaæ siyan ti hoti Evaæ siyan ti hoti A¤¤athà siyan ti hoti #<[page 393]># %< AÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni 393>% ApÃhaæ siyan ti hoti ApÃhaæ itthaæ siyan ti hoti ApÃhaæ evaæ siyan ti hoti ApÃhaæ a¤¤athà siyan Âi hoti. Katha¤ ca asmÅti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: asmÅti chandaæ paÂilabhati, asmÅti mÃnaæ paÂilabhati, asmÅti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: itth' asmÅti và ev' asmÅti và a¤¤ath' asmÅti vÃ. Katha¤ ca itth' asmÅti hoti? Khattiyo 'smÅti và brÃhmaïo 'smÅti và vesso 'smÅti và suddo 'smÅti và gahaÂÂho 'smÅti và pabbajito 'smÅti và devo 'smÅti và manusso 'smÅti và rÆpÅ 'smÅti và arÆpÅ 'smÅti và sa¤¤Å 'smÅti và asa¤¤Å 'smÅti và nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Å 'smÅti vÃ. Evaæ itth' asmÅti hoti. Katha¤ ca ev' asmÅti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo tathà 'haæ khattiyo 'smÅti vÃ, yathà so brÃhmaïo tathà 'haæ brÃhmaïo 'smÅti vÃ, yathà so vesso tathà 'haæ vesso 'smÅti vÃ, yathà so suddo tathà 'haæ suddo 'smÅti vÃ, yathà so gahaÂÂho tathà 'haæ gahaÂÂho 'smÅti vÃ, yathà so pabbajito tathà 'haæ pabbajito 'smÅti và yathà so devo tathà 'haæ devo 'smÅti vÃ, yathà so manusso tathà 'haæ manusso 'smÅti vÃ, yathà so rÆpÅ tathà 'haæ rÆpÅ 'smÅti vÃ, yathà so arÆpÆ tathà 'haæ arÆpÅ 'smÅti vÃ, yathà so sa¤¤i tathà 'haæ sa¤¤Å 'smÅti vÃ, yathà so asä¤Å tathà 'haæ asa¤¤Å 'smÅti vÃ, yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å tathà 'haæ neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å 'smÅti vÃ. Evaæ ev' asmÅti hoti. Katha¤ ca a¤¤ath' asmÅti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo nÃhaæ tathà khattiyo 'smÅti vÃ, yathà so brÃhmaïo nÃhaæ tathà brÃhmaïo 'smÅti vÃ, yathà so vesso nÃhaæ tathà vesso 'smÅti vÃ, yathà so suddo nÃhaæ tathà suddo 'smÅti vÃ, yathà so gahaÂÂho nÃhaæ tathà gahaÂÂho 'smÅti vÃ, yathà so pabbajito nÃhaæ tathà pabbajito 'smÅti vÃ, yathà so devo nÃhaæ devo 'smÅti vÃ, yathà so manusso nÃhaæ tathà manusso 'smÅti vÃ, #<[page 394]># %<394 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yathà so rÆpÅ nÃhaæ tathà rÆpÅ 'smÅti vÃ, yathà so arÆpÅ nÃhaæ tathà arÆpÅ 'smÅti và yathà so sa¤¤Å nÃhaæ tathà sa¤¤Å 'smÅti vÃ, yathà so asa¤¤Å nÃhaæ tathà asa¤¤Å 'smÅti vÃ, yathà so nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Å nÃhaæ tathà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å 'smÅti vÃ. Evaæ a¤¤athasmÅti hoti. Katha¤ ca bhavissan ti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: bhavissan ti chandaæ paÂilabhati, bhavissan ti mÃnaæ paÂilabhati, bhavissan ti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: itthaæ bhavissan ti và evaæ bhavissan ti và a¤¤athà bhavissan ti vÃ. Katha¤ ca itthaæ bhavissan ti hoti? Khattiyo bhavissan ti và brÃhmaïo bhavissan ti và vesso bhavissan ti và suddo bhavissan ti và gahaÂÂho bhavissan ti và pabbajito bhavissan ti và devo bhavissan ti và manusso bhavissan ti và rÆpÅ bhavissan ti và arÆpÅ bhavissan ti và sa¤¤Å bhavissan ti và asa¤¤Å bhavissan ti và neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å bhavissan ti vÃ. Evaæ itthaï bhavissan ti hoti. Katha¤ ca evaæ bhavissan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo tathà 'haæ khattiyo bhavissan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo tathà 'haæ brÃhmaïo bhavissan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å tathà 'haæ neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å bhavissan ti vÃ. Evaæ evaæ bhavissan ti hoti. Katha¤ ca a¤¤athà bhavissan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo nÃhaæ tathà khattiyo bhavissan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo nÃhaæ tathà brÃhmaïo bhavissan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å nÃhaæ tathà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å bhavissan ti vÃ. Evaæ a¤¤athà bhavissan ti hoti. Katha¤ ca as' asmÅti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: nicco 'smi, dhuvo 'smi, sassato 'smi, avipariïÃmadhammo 'smÅti: evaæ as 'asmÅti hoti. #<[page 395]># %< AÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni 395>% Katha¤ ca sÃtasmÅti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: ucchijissÃmi vinassissÃmi na bhavissÃmÅti: evaæ sÃtasmÅti hoti. Katha¤ ca siyan ti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: siyan ti chandaæ paÂilabhati, siyan ti mÃnaæ paÂilabhati, siyan ti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: itthaæ siyan ti và evaæ siyan ti và a¤¤athà siyan ti vÃ. Katha¤ ca itthaæ siyan ti hoti? Khattiyo siyan ti và brÃhmaïo siyan ti và vesso siyan ti và suddo siyan ti và gahaÂÂho siyan ti và pabbajito siyan ti và devo siyan ti và manusso siyan ti và rÆpÅ siyan ti và arÆpÅ siyan ti và sa¤¤Å siyan ti và asa¤¤Å siyan ti và neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. Evaæ itthaæ siyan ti hoti. Katha¤ ca evaæ siyan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo tathà 'haæ khattiyo siyan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo tathà 'haæ brÃhmaïo siyan ti và . . . pe . . . yathà so nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Å tathà 'haæ neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. Evaæ evaæ siyan ti hoti. Katha¤ ca a¤¤athà siyan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo nÃhaæ tathà khattiyo siyan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo nÃhaæ tathà brÃhmaïo siyan ti và . . . pe . . . yathà so nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Å, nÃhaæ tathà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. Evaæ a¤¤athà siyan ti hoti. Katha¤ ca apÃhaæ siyanti hoti.? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: apÃhaæ siyan ti mÃnaæ paÂilabhati, apÃhaæ siyan ti chandaæ paÂilabhati, apÃhaæ siyan ti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: apÃhaæ itthaæ siyan ti và apÃhaæ evaæ siyan ti và apÃhaæ a¤¤athà siyan ti vÃ. Katha¤ ca apÃhaæ itthaæ siyan ti hoti? ApÃhaæ khattiyo siyan ti và apÃhaæ brÃhmaïo siyan ti và apÃhaæ vesso siyan ti và apÃhaæ suddo siyan ti và apÃhaæ gahaÂÂho siyan ti và apÃhaæ pabbajito siyan ti và apÃhaæ devo siyan ti va apÃhaæ manusso siyan ti và apÃhaæ rÆpÅ siyan ti và apÃhaæ arÆpÅ siyan ti và apÃhaæ sa¤¤Å siyan ti và apÃhaæ asa¤¤Å siyan ti và apÃhaæ neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. #<[page 396]># %<396 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Evaæ apÃhaæ itthaæ siyan ti hoti. Katha¤ ca apÃhaæ evaæ siyan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo apÃhaæ tathà khattiyo siyan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo apÃhaæ tathà brÃhmaïo siyan ti và . . . pe . . . yathà so nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Å apÃhaæ tathà nevÃ-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. Evaæ apÃhaæ evaæ siyan ti hoti. Katha¤ ca apÃhaæ a¤¤athà siyan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo apÃhaæ na tathà khattiyo siyan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo apÃhaæ na tathà brÃhmaïo siyan ti và . . . pe . . . yathà so nevÃ-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å apÃhaæ na tathà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤i siyan ti vÃ. Evaæ apÃhaæ a¤¤athà siyan ti hoti. ImÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya. Tattha katamÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya? Iminà asmÅti hoti. Iminà itth' asmÅti hoti Iminà ev' asmÅti hoti Iminà a¤¤ath' asmÅti hoti Iminà bhavissan ti hoti. Iminà itthaæ bhavissan ti hoti Iminà evaæ bhavissan ti hoti. Iminà a¤¤athà bhavissan ti hoti Iminà as' asmÅti hoti Iminà sÃt' asmÅti hoti Iminà siyan ti hoti Iminà itthaæ siyan ti hoti Iminà evaæ siyan ti hoti Iminà a¤¤athà siyan ti hoti Iminà apÃhaæ siyan ti hoti Iminà apÃhaæ itthaæ siyan ti hoti. Iminà apÃhaæ evaæ siyan ti hoti Iminà apÃhaæ a¤¤athà siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà asmÅti hoti? #<[page 397]># %< AÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni 397>% Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: iminà asmÅti chandaæ paÂilabhati, iminà asmÅti mÃnaæ paÂilabhati, iminà asmÅti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: iminà itth' asmÅti và iminà ev' asmÅti và iminà a¤¤ath' asmÅti vÃ. Katha¤ ca iminà itth' asmÅti hoti? Iminà khattiyo 'smÅti và iminà brÃhmaïo 'smÅti và iminà vesso 'smÅti và iminà suddo 'smÅti và iminà gahaÂÂho 'smÅti và iminà pabbajito 'smÅti và iminà devo 'smÅti và iminà manusso 'smÅti và iminà rÆpÅ 'smÅti và iminà arÆpÅ 'smÅti và iminà sa¤¤Å 'smÅti và iminà asa¤¤Å 'smÅti và iminà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å 'smÅti vÃ. Evaæ iminà ith' 'asmÅti hoti. Katha¤ ca iminà ev' asmÅti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo iminà tathà 'haæ khattiyo 'smÅti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà tathà 'haæ brÃhmaïo 'smÅti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å iminà tathà 'haæ nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤ÅsmÅti vÃ. Evaæ iminà ev' asmÅti hoti. Katha¤ ca iminà a¤¤ath' asmÅti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo iminà ïÃhaæ tathà khattiyo 'smÅti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà nÃhan tathà brÃhmaïo 'smÅti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å iminà nÃhaæ tathà nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Å 'smÅti va. Evaæ iminà a¤¤ath' asmÅti hoti. Katha¤ ca iminà bhavissan ti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: iminà bhavissan ti chandaæ paÂilabhati, iminà bhavissan ti mÃnaæ paÂilabhati, iminà bhavissan ti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: iminà itthaæ bhavissan ti và iminà evaæ bhavissan ti và iminà a¤¤athà bhavissan ti vÃ. Katha¤ ca iminà itthaæ bhavissan ti hoti? Iminà khattiyo bhavissan ti và iminà brÃhmaïo bhavissan ti và iminà vesso bhavissan ti và iminà suddo bhavissan ti và iminà gahaÂÂho bhavissan ti và iminà pabbajito bhavissan ti và iminà devo bhavissan ti và iminà manusso bhavissan ti và iminà rÆpÅ bhavissan ti và iminà arÆpÅ bhavissan ti và iminà sa¤¤Å bhavissan ti và iminà asa¤¤Å bhavissan ti và iminà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å bhavissan ti vÃ. #<[page 398]># %<398 KhuddakavatthÆni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Evaæ iminà itthaæ bhavissan ti hoti. Katha¤ ca iminà evaæ bhavissan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo iminà tathà 'haæ khattiyo bhavissan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà tathà 'haæ brÃhmaïo bhavissan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å iminà tathà 'haæ nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Å bhavissan ti vÃ. Evaæ iminà evaæ bhavissan ti hoti. Katha¤ ca iminà a¤¤athà bhavissan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo iminà nÃhaæ tathà khattiyo bhavissan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà nÃhaæ tathà brÃhmaïo bhavissan ti vÃ, . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å iminà nÃhaæ tathà neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å bhavissan ti vÃ. Evaæ iminà a¤¤athà bhavissan ti hoti. Katha¤ ca iminà as' asmÅti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: iminà nicco 'smi dhuvo 'smi sassato 'smi avipariïÃmadhammo 'smÅti. Evaæ iminà as' asmÅti hoti. Katha¤ ca iminà sÃt' asmÅti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: iminà ucchijjissÃmi vinassissÃmi na bhavissÃmÅti. Evaæ iminà sÃt' asmÅti hoti. Katha¤ ca iminà siyan ti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: iminà siyan ti chandaæ paÂilabhati iminà siyan ti mÃnaæ paÂilabhati iminà siyan ti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: iminà itthaæ siyan ti vÃ. Iminà evaæ siyan ti và iminà a¤¤athà siyan ti vÃ. Katha¤ ca iminà itthaæ siyan ti hoti? Iminà khattiyo siyan ti và iminà brÃhmaïo siyan ti và iminà vesso siyan ti và iminà suddo siyan ti và iminà gahaÂÂho siyan ti và iminà pabbajito siyan ti và iminà devo siyan ti và iminà manusso siyan ti và iminà rÆpÅ siyan ti và iminà arÆpÅ siyan ti và iminà sa¤¤Å siyan ti và iminà asa¤¤Å siyan ti và iminà nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. #<[page 399]># %< AÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni 399>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Evaæ iminà itthaæ siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà evaæ siyan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo iminà tathà 'haæ khattiyo siyan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà tathà 'haæ brÃhmaïo siyan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å iminà tathÃhaæ neva-sa¤¤ÅnÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. Evaæ iminà evaæ siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà a¤¤athà siyan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo iminà nÃhaæ tathà khattiyo siyan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà nÃhaæ tathà brÃhmaïo siyan ti và . . . pe . . . {yathÃ} so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å iminà nÃhaæ tathà nevasa¤¤Å-nÃsä¤Å siyan ti vÃ. Evaæ iminà a¤¤athà siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà apÃhaæ siyan ti hoti? Ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ: iminà apÃhaæ siyan ti chandaæ paÂilabhati, iminà apÃhaæ siyan ti mÃnaæ paÂilabhati, iminà apÃhaæ siyan ti {diÂÂhiæ} paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: iminà apÃhaæ itthaæ siyan ti và iminà apÃhaæ evaæ siyan ti và iminà apÃhaæ a¤¤athà siyan ti vÃ. Katha¤ ca iminà apÃhaæ itthaæ siyan ti hoti? Iminà apÃhaæ khattiyo siyan ti và iminà apÃhaæ brÃhmaïo siyan ti và iminà apÃhaæ vesso siyan ti và iminà apÃhaæ suddo siyan ti và iminà apÃhaæ gahaÂÂho siyan ti và iminà apÃhaæ pabbajito siyan ti và iminà apÃhaæ devo siyan ti và iminà apÃhaæ manusso siyan ti và iminà apÃhaæ rÆpÅ siyan ti và iminà {apÃhaæ} arÆpÅ siyan ti và iminà apÃhaæ sa¤¤Å siyan ti và iminà apÃhaæ asa¤¤Å siyan ti và iminà apÃhaæ neva-sa¤¤ÅnÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. Evaæ iminà apÃhaæ itthaæ siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà apÃhaæ evaæ siyan ti hoti? Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo iminà apÃhaæ tathà khattiyo siyan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà apÃhaæ tathà brÃhmaïo siyan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å iminà apÃhaæ tathà nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. Evaæ iminà apÃhaæ evaæ siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà apÃhaæ a¤¤athà siyan ti hoti? #<[page 400]># %<400 KhuddakavatthÆni>% Parapuggalaæ upanidhÃya: yathà so khattiyo iminà apÃhaæ na tathà khattiyo siyan ti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà apÃhaæ na tathà brÃhmaïo siyan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å iminà apÃhaæ na tathà neva sa¤¤Å-nÃsa¤¤Å siyan ti vÃ. Evaæ iminà apÃhaæ a¤¤athà siyan ti hoti. ImÃni aÂÂhÃrasa ÂaïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃyÃ. Iti imÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya, imÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà chattiæsa taïhÃvicaritÃni honti. Iti evarÆpÃni atÅtÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni anÃgatÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni paccuppannÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, tad-ekajjhaæ abhisaæyÆhitvà abhisaÇkhipitvà aÂÂhasataæ taïhÃvicaritaæ hoti. Tattha katamÃni dvÃsaÂÂhi diÂÂhigatÃni BrahmajÃle veyyÃkaraïe vuttÃni BhagavatÃ? CattÃro sassatavÃdÃ, cattÃro ekaccasassatikÃ, cattÃro antÃnantikÃ, cattÃro amarÃvikkhepikÃ, dve adhiccasamuppannikÃ, soÊasa sa¤¤ÅvÃdÃ, aÂÂha asa¤¤ÅvÃdÃ, aÂÂha nevasa¤¤Å-nÃsa¤¤ÅvÃdÃ, satta ucchedavÃdÃ, pa¤ca diÂÂhadhammanibbÃnavÃdÃ. ImÃni dvÃsaÂÂhi diÂÂhigatÃni BrahmajÃle veyyÃkaraïe vuttÃni BhagavatÃ. KHUDDAKAVATTHUVIBHA§GO SAMATTO SATTARASAMO. #<[page 401]># %< Kati 401>% DHAMMAHADAYAVIBHA§GO. Kati khandhÃ, kati ÃyatanÃni, kati dhÃtuyo, kati saccÃni, kati indriyÃni, kati hetÆ, kati ÃhÃrÃ, kati phassÃ, kati vedanÃ, kati sa¤¤Ã, kati cetanÃ, kati cittÃni? Pa¤cakkhandhà dvÃdasÃyatanÃni aÂÂhÃrasa dhÃtuyo cattÃri saccÃni bÃvÅsatindriyÃni nava hetÆ cattÃro ÃhÃrà satta phassà satta vedanà satta sa¤¤Ã satta cetanà satta cittÃni. Tattha katame pa¤cakkhandhÃ? RÆpakkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ime vuccanti pa¤cakkhandhÃ. Tattha katamÃni dvÃdasÃyatanÃni? CakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ saddÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ: imÃni vuccanti dvÃdasÃyatanÃni. Tattha katamà aÂÂhÃrasa dhÃtuyo? CakkhudhÃtu rÆpadhÃtu cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu sotadhÃtu saddadhÃtu sotavi¤¤ÃïadhÃtu 26 #<[page 402]># %<402 Dhammahadayaæ>% ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu manodhÃtu dhammadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu: imÃni vuccanti aÂÂhÃrasa dhÃtuyo. Tattha katamÃni cattÃri saccÃni? Dukkhasaccaæ samudayasaccaæ maggasaccaæ nirodhasaccaæ: imÃni vuccanti cattÃri saccÃni. Tattha katamÃni {bÃvÅsatindriyÃni}? Cakkhundriyaæ somanassindriyaæ sotindriyaæ domanassindriyaæ ghÃnindriyaæ upekhindriyaæ jivhindriyaæ saddhindriyaæ kÃyindriyaæ viriyindriyaæ manindriyaæ satindriyaæ itthindriyaæ samÃdhindriyaæ purisindriyaæ pa¤¤indriyaæ jÅvitindriyaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ sukhindriyaæ a¤¤indriyaæ dukkhindriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ: imÃni vuccanti bÃvÅsatindriyÃni. Tattha katame nava hetÆ? Tayo kusalahetÆ tayo akusalahetÆ tayo avyÃkatahetÆ. Tattha katame tayo kusalahetÆ? Alobho kusalahetu adoso kusalahetu amoho kusalahetu: ime tayo kusalahetÆ. Tattha katame tayo akusalahetÆ? Lobho akusalahetu doso akusalahetu moho akusalahetu: ime tayo akusalahetÆ. Tattha katame tayo avyÃkatahetÆ? KusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkato kiriyÃvyÃkatesu và dhammesu alobho adoso amoho: ime tayo avyÃkatahetÆ. Ime vuccanti nava hetÆ. Tattha katame cattÃro ÃhÃrÃ? KabaÊiÇkÃro ÃhÃro phassÃhÃro #<[page 403]># %< Katame 403>% manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro: ime vuccanti cattÃro ÃhÃrÃ. Tattha katame satta phassÃ? Cakkhusamphasso sotasamphasso ghÃnasamphasso jivhÃsamphasso kÃyasamphasso manodhÃtusamphasso manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso: ime vuccanti satta phassÃ. Tattha katamà satta vedanÃ? Cakkhusamphassajà vedanà sotasamphassajà vedanà ghÃnasamphassajà vedanà jivhÃsamphassajà vedanà kÃyasamphassajà vedanà manodhÃtusamphassajà vedanà manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanÃ: imà vuccanti satta vedanÃ. Tattha katamà satta sa¤¤Ã? Cakkhusamphassajà sa¤¤Ã sotasamphassajà sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃyasamphasajà sa¤¤Ã manodhÃtusamphassajà sa¤¤Ã manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã: imà vuccanti satta sa¤¤Ã. Tattha katamà satta cetanÃ? Cakkhusamphassajà cetanà sotasamphassajà cetanà ghÃnasamphassajà cetanà jivhÃsamphassajà cetanà kÃyasamphasajà cetanà manodhÃtusamphassajà cetanà manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà cetanÃ: imà vuccanti satta cetanÃ. Tattha katamÃni satta cittÃni? Cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ #<[page 404]># %<404 Dhammahadayaæ>% jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu: imÃni vuccanti satta cittÃni. KÃmadhÃtuyà kati khandhà . . . pe . . . kati cittÃni? KÃmadhÃtuyà pa¤cakkhandhà dvÃdasÃyatanÃni aÂÂhÃrasa dhÃtuyo tÅïi saccÃni bÃvÅsatindriyÃni nava hetÆ cattÃro ÃhÃrà satta phassà satta vedanà satta sa¤¤Ã satta cetanà satta cittÃni. Tattha katame kÃmadhÃtuyà pa¤cakkhandhÃ? RÆpakkhandho . . . pe . . . vi¤¤Ãïakkhandho: ime vuccanti kÃmadhÃtuyà pa¤cakkhandhÃ. Tattha katamÃni kÃmadhÃtuyà dvÃdasÃyatanÃni? CakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ . . . pe . . . manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ: imÃni vuccanti kÃmadhÃtuyà dvÃdasÃyatanÃni. Tattha katamà kÃmadhÃtuyà aÂÂhÃrasa dhÃtuyo? CakkhudhÃtu rÆpÃdhÃtu cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu . . . pe . . . manodhÃtu dhammadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu: imà vuccanti kÃmadhÃtuyà aÂÂhÃrasa dhÃtuyo. Tattha katamÃni kÃmadhÃtuyà tÅïi saccÃni? Dukkhasaccaæ samudayasaccaæ maggasaccaæ: imÃni vuccanti kÃmadhÃtuyà tÅïi saccÃni. Tattha katamÃni kÃmadhÃtuyà bÃvÅsatindriyÃni? Cakkhundriyaæ . . . pe . . . a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ: imÃni vuccanti kÃmadhÃtuyà bÃvÅsatindriyÃni. Tattha katame kÃmadhÃtuyà nava hetÆ? Tayo kusalahetÆ tayo akusalahetÆ tayo avyÃkatahetÆ: ime vuccanti kÃmadhÃtuyà nava hetÆ. #<[page 405]># %< RÆpadhÃtu 405>% Tattha katame kÃmadhÃtuyà cattÃro ÃhÃrÃ? KabaÊiækÃro ÃhÃro phassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro: ime vuccanti {kÃmadhÃtuyÃ} cattÃro ÃhÃrÃ. Tattha katame kÃmadhÃtuyà satta phassÃ? Cakkhusamphasso . . . pe . . . manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso: ime vuccanti kÃmadhÃtuyà satta phassÃ. Tattha katamà kÃmadhÃtuyà satta vedanà . . . satta sa¤¤Ã . . . satta cetanà . . . satta cittÃni? Cakkhuvi¤¤Ãïaæ . . . pe . . . manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu: imÃni vuccanti kÃmadhÃtuyà satta cittÃni. RÆpadhÃtuyà kati khandhà . . . pe . . . kati cittÃni? RÆpadhÃtuyà pa¤cakkhandhà cha ÃyatanÃni nava dhÃtuyo tÅïi saccÃni cuddasindriyÃni aÂÂha hetÆ tayo ÃhÃrà cattÃro phassà catasso vedanà catasso sa¤¤Ã catasso cetanà cattÃri cittÃni. Tattha katame rÆpadhÃtuyà pa¤cakkhandhÃ? RÆpakkhandho . . . pe . . . vi¤¤Ãïakkhandho: ime vuccanti rÆpadhÃtuyà pa¤cakkhandhÃ. Tattha katamÃni rÆpadhÃtuyà cha ÃyatanÃni? CakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ soddÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ: imÃni vuccanti rÆpadhÃtuyà cha ÃyatanÃni. Tattha katamà rÆpadhÃtuyà nava dhÃtuyo? CakkhudhÃtu rÆpadhÃtu cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu sotadhÃtu saddadhÃtu sotavi¤¤ÃïadhÃtu manodhÃtu dhammadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu: imÃni vuccanti rÆpadhÃtuyà nava dhÃtuyo. Tattha katamÃni rÆpadhÃtuyà tÅïi saccÃni? Dukkhasaccaæ samudayasaccaæ maggasaccaæ: imÃni vuccanti rÆpadhÃtuyà tÅïi saccÃni. Tattha katamÃni rÆpadhÃtuyà cuddasindriyÃni? Cakkhundriyaæ sotindriyaæ manindriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ upekhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ: #<[page 406]># %<406 Dhammahadayaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ imÃni vuccanti rÆpadhÃtuyà cuddasindriyÃni. Tattha katame rÆpadhÃtuyà aÂÂha hetÆ? Tayo kusalahetÆ dve akusalahetÆ tayo avyÃkatahetÆ. Tattha katame tayo kusalahetÆ? Alobho kusalahetu adoso kusalahetu amoho kusalahetu: ime tayo kusalahetÆ. Tattha katame dve akusalahetÆ? Lobho akusalahetu moho akusalahetu: ime dve akusalahetÆ. Tattha katame tayo avyÃkatahetÆ? KusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkato kiriyÃvyÃkatesu và dhammesu alobho adoso amoho: ime tayo avyÃkatahetÆ: ime vuccanti rÆpadhÃtuyà aÂÂha hetÆ. Tattha katame rÆpadhÃtuyà tayo ÃhÃrÃ? PhassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro: ime vuccanti rÆpadhÃtuyà tayo ÃhÃrÃ. Tattha katame rÆpadhÃtuyà cattÃro phassÃ? Cakkhusamphasso sotasamphasso manodhÃtusamphasso manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso: ime vuccanti rÆpadhÃtuyà cattÃro phassÃ. Tattha katamà rÆpadhÃtuyà catasso vedanà . . . catasso sa¤¤Ã . . . catasso cetanà . . . cattÃrÅ cittÃni? Cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu: imÃni vuccanti rÆpadhÃtuyà cattÃri cittÃni. ArÆpadhÃtuyà kati khandhà . . . pe . . . kati cittÃni? ArÆpadhÃtuyà cattÃro khandhà dve ÃyatanÃni dve dhÃtuyo tÅïi saccÃni ekÃdasindriyÃni aÂÂha hetÆ tayo ÃhÃrà eko phasso ekà vedanà ekà sa¤¤Ã ekà cetanà ekaæ cittaæ. #<[page 407]># %< ApariyÃpannaæ 407>% Tattha katame arÆpadhÃtuyà cattÃro khandhÃ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ime vuccanti arÆpadhÃtuyà cattÃro khandhÃ. Tattha katamÃni arÆpadhÃtuyà dve ÃyatanÃni? ManÃyatanaæ dhammÃyatanaæ: imÃni vuccanti arÆpadhÃtuyà dve ÃyatanÃni. Tattha katamà arÆpadhÃtuyà dve dhÃtuyo? Manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu: imà vuccanti arÆpadhÃtuyà dve dhÃtuyo. Tattha katamÃni arÆpadhÃtuyà tÅïi saccÃni? Dukkhasaccaæ samudayasaccaæ maggasaccaæ: imÃni vuccanti arÆpadhÃtuyà {tÅïi} saccÃni. Tattha katamÃni arÆpadhÃtuyà ekÃdasindriyÃni? Manindriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ upekhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ: imÃni vuccanti arÆpadhÃtuyà ekÃdasindriyÃni. Tattha katame arÆpadhÃtuyà aÂÂh hetÆ? Tayo kusalahetÆ dve akusalahetÆ tayo avyÃkatahetÆ: ime vuccanti arÆpadhÃtuyà aÂÂha hetÆ. Tattha katame arÆpadhÃtuyà tayo ÃhÃrÃ? PhassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro: ime vuccanti arÆpadhÃtuyà tayo ÃhÃrÃ. Tattha katame arÆpadhÃtuyà eko phasso? Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso: ayaæ vuccati arÆpadhÃtuyà eko phasso. Tattha katamà arÆpadhÃtuyà ekà vedanà . . . ekà sa¤¤Ã . . . ekà cetanà . . . ekaæ cittaæ? Manovi¤¤ÃïadhÃtu: idan vuccati arÆpadhÃtuyà ekaæ cittaæ. ApariyÃpanne kati khandhà . . . pe . . . kati {cittÃni}? ApariyÃpanne cattÃro khandhà dve ÃyatanÃni dve dhÃtuyo dve saccÃni dvÃdasindriyÃni cha hetÆ tayo ÃhÃrà #<[page 408]># %<408 Dhammahadayaæ>% eko phasso ekà vedanà ekà sa¤¤Ã ekà cetanà ekaæ cittaæ. Tattha katame apariyÃpanne cattÃro khandhÃ? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ime vuccanti apariyÃpanne cattÃro khandhÃ. Tattha katamÃni apariyÃpanne dve ÃyatanÃni? ManÃyatanaæ dhammÃyatanaæ: imÃni vuccanti apariyÃpanne dve ÃyatanÃni. Tattha katamÃni apariyÃpanne dve dhÃtuyo? Manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu: imà vuccanti apariyÃpanne dve dhÃtuyo. Tattha katamÃni apariyÃpanne dve saccÃni? Maggasaccaæ nirodhasaccaæ: imÃni vuccanti apariyÃpanne dve saccÃni. Tattha katamÃni apariyÃpanne dvÃdasindriyÃni? Manindriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ upekhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ: imÃni vuccanti apariyÃpanne dvÃdasindriyÃni. Tattha katame apariyÃpanne cha hetÆ? Tayo kusalahetÆ tayo avyÃkatahetÆ. Tattha katame tayo kusalahetÆ? Alobho kusalahetu adoso kusalahetu amoho kusalahetu: ime tayo kusalahetÆ. Tattha katame tayo avyÃkatahetÆ? KusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkato alobho adoso amoho: ime tayo avyÃkatahetÆ: ime vuccanti apariyÃpanne cha hetÆ. Tattha katame apariyÃpanne tayo ÃhÃrÃ? PhassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro: ime vuccanti apariyÃpanne tayo ÃhÃrÃ. Tattha katamo apariyÃpanne eko phasso? Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso: ayaæ vuccati apariyÃpanne eko phasso. Tattha katamà apariyÃpanne ekà vedanà . . . ekà sa¤¤Ã . . . ekà cetanà . . . ekaæ cittaæ? #<[page 409]># %< RÆpadhÃtupariyÃpannaæ 409>% Manovi¤¤ÃïadhÃtu: idaæ vuccati apariyÃpanne ekaæ cittaæ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati kÃmadhÃtupariyÃpannÃ, kati na kÃmadhÃtupariyÃpannà . . . pe . . . sattanaæ cittÃnaæ kati kÃmadhÃtupariyÃpannÃ, kati na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ? RÆpakkhandho kÃmadhÃtupariyÃpanno. CattÃro khandhà siyà kÃmadhÃtupariyÃpannà siyà no kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. DasÃyatanà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Dve Ãyatanà siyà kÃmadhÃtupariyÃpannà siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. SoÊasa dhÃtuyo kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Dve dhÃtuyo siyà kÃmadhÃtupariyÃpannà siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Samudayasaccaæ kÃmadhÃtupariyÃpannaæ. Dve saccà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Dukkhasaccaæ siyà kÃmadhÃtupariyÃpannaæ siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannaæ. Dasindriyà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. TÅïindriyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Navindriyà siyà kÃmadhÃtupariyÃpannà siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Tayo akusalÃhetÆ kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Cha hetÆ siyà kÃmadhÃtupariyÃpannà siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. KabaliÇkÃro ÃhÃro kÃmadhÃtupariyÃpanno. Tayo ÃhÃrà siyà kÃmadhÃtupariyÃpannà siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Cha phassà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu-samphasso siyà kÃmadhÃtupariyÃpanno siyà na kÃmadhÃtupariyÃpanno. Cha vedanÃ, cha sa¤¤Ã, chà cetanÃ, cha città kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà kÃmadhÃtupariyapannà siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, kati na rÆpadhÃtupariyÃpannà . . . pe . . . sattÃnaæ cittÃnaæ kati rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, kati na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ? RÆpakkhandho na rÆpadhÃtupariyÃpanno. CattÃro khandhà siyà rÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. #<[page 410]># %<410 Dhammahadayaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ DasÃyatanà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dve Ãyatanà siyà rÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. SoÊasa dhÃtuyo na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dve dhÃtuyo siyà rÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. TÅïi saccÃni na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dukkhasaccaæ siyà rÆpadhÃtupariyÃpannaæ siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannaæ. Terasindriyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Navindriyà siyà rÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Tayo akusalahetÆ na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Cha hetÆ siyà rÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro na rÆpadhÃtupariyÃpanno. Tayo ÃhÃrà siyà rÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Cha phassà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà rÆpadhÃtupariyÃpanno siyà na rÆpadhÃtupariyÃpanno. Cha vedanà . . . cha sa¤¤Ã . . . cha cetanà . . . cha città na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà rÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati arÆpadhÃtupariyÃpannÃ, kati na arÆpadhÃtupariyÃpannà . . . pe . . . satannaæ cittÃnaæ kati arÆpadhÃtupariyÃpannÃ, kati na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. RÆpakkhandho na arÆpadhÃtupariyÃpanno. CattÃro khandhà siyà arÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. DasÃyatanà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dve Ãyatanà siyà arÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Solasa dhÃtuyo na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dve dhÃtuyo siyà arÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. TÅïi saccà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dukkhasaccaæ siyà arÆpadhÃtupariyÃpannaæ siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannaæ. Cuddasindriyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. AÂÂhindriyà siyà arÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. #<[page 411]># %< KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe pÃtubhÃvo 411>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Tayo akusalahetÆ na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Cha hetÆ siyà arÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro na arÆpadhÃtupariyÃpanno. Tayo ÃhÃrà siyà arÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Cha phassà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà arÆpadhÃtupariyÃpanno siyà na arÆpadhÃtupariyÃpanno. Cha vedanà . . . cha sa¤¤Ã . . . cha cetanà . . . cha città na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà arÆpadhÃtupariyÃpannà siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. {Pa¤cannaæ} khandhÃnaæ kati pariyÃpannÃ, kati apariyÃpannÃ; . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati pariyÃpannÃ, kati apariyÃpannÃ? RÆpakkhandho pariyÃpanno. CattÃro khandhà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. DasÃyatanà pariyÃpannÃ. Dve Ãyatanà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. Solasa dhÃtuyo pariyÃpannÃ. Dve dhÃtuyo siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. Dve saccà pariyÃpannÃ. Dve saccà apariyÃpannÃ. Dasindriyà pariyÃpannÃ. TÅïindriyà apariyÃpannÃ. Navindriyà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. Tayo akusalahetÆ pariyÃpannÃ. Cha hetÆ siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. KabaliÇkÃro ÃhÃro pariyÃpanno. Tayo ÃhÃrà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. Cha phassà pariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà pariyÃpanno siyà apariyÃpanno. Cha vedanà . . . cha sa¤¤Ã . . . cha cetanà . . . cha città pariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kati khandhà pÃtubhavanti . . . pe . . . kati cittÃni pÃtubhavanti? KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti, kassaci ekÃdasÃyatanÃni pÃtubhavanti, #<[page 412]># %<412 Dhammahadayaæ>% kassaci dasÃyatanÃni pÃtubhavanti, kassaci aparÃni dasÃyatanÃni pÃtubhavanti, kassaci navÃyatanÃni pÃtubhavanti, kassaci sattÃyatanÃni pÃtubhavanti; kassaci ekÃdasa dhÃtuyo pÃtubhavanti, kassaci dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti, kassaci aparà dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti, kassaci nava dhÃtuyo pÃtubhavanti, kassaci satta dhÃtuyo pÃtubhavanti, sabbesaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati, kassaci cuddasindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci terasindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci aparÃni terasindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci dvÃdasindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci dasindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci navindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci aparÃni navindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci aparÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci satindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci pa¤cindriyÃni pÃtubhavanti, kassaci cattÃrindriyÃni pÃtubhavanti; kassaci tayo hetÆ pÃtubhavanti, kassaci dve hetÆ pÃtubhavanti, keci ahetukà pÃtubhavanti; sabbesaæ cattÃro ÃhÃrà pÃtubhavanti; sabbesaæ eko phasso pÃtubhavati; sabbesaæ ekà vedanà . . . ekà sa¤¤Ã . . . ekà cetanà . . . ekaæ cittaæ pÃtubhavati. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katame pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti? RÆpakkhandho . . . pe . . . vi¤¤Ãïakkhandho. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ ime pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa ekÃdasÃyatanÃni pÃtubhavanti? KÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ paÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ opapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ paripuïïÃyatanÃnaæ uppattikkhaïe ekÃdasÃyatanÃni pÃtubhavanti: cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni ekÃdasÃyatanÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dasÃyatanÃni pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asÆrÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccandhÃnaæ uppattikkhaïe dasÃyatanÃni pÃtubhavanti: rupÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. #<[page 413]># %< KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe pÃtubhÃvo 413>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dasÃyatanÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aparÃni dasÃyatanÃni pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccabadhirÃnaæ uppattikkhaïe dasÃyatanÃni pÃtubhavanti: cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dasÃyatanÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa navÃyatanÃni pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccandhabadhirÃnaæ uppattikkhaïe navÃyatanÃni pÃtubhavanti: rÆpÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni navÃyatanÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa sattÃyatanÃni pÃtubhavanti? GabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ uppattikkhaïe sattÃyatanÃni pÃtubhavanti: rÆpÃyatanaæ gandhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni sattÃyatanÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa ekÃdasa dhÃtuyo pÃtubhavanti? KÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ paÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ opapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ paripuïïÃyatanÃnaæ uppattikkhaïe ekÃdasa dhÃtuyo pÃtubhavanti: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu sotadhÃtu ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni ekÃdasa dhÃtuyo pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccandhÃnaæ uppattikkhaïe dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti: #<[page 414]># %<414 Dhammahadayaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ rÆpadhÃtu sotadhÃtu ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aparà dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnam opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccabadhirÃnaæ uppattikkhaïe dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imà dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa nava dhÃtuyo pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccandhabadhirÃnaæ uppattikkhaïe nava dhÃtuyo pÃtubhavanti: rÆpadhÃtu ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imà nava dhÃtuyo pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa satta dhÃtuyo pÃtubhavanti? GabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ uppattikhaïe satta dhÃtuyo pÃtubhavanti: rÆpadhÃtu gandhadhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imà satta dhÃtuyo pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katamaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati? Dukkhasaccaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ idaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa cuddasindriyÃni pÃtubhavanti? KÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïasampayuttÃnaæ uppattikkhaïe cuddasindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekhindriyaæ vÃ, #<[page 415]># %< KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe pÃtubhÃvo 415>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni cuddasindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa terasindriyÃni pÃtubhavanti? KÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïavippayuttÃnaæ uppattikkhaïe terasindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni terasindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aparÃni terasin driyÃni pÃtubhavanti? PaÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïasampayuttÃnaæ uppattikkhaïe terasindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppatikkhaïe etesaæ imÃni terasindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dvÃdasindriyÃni pÃtubhavanti? PaÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïavippayuttÃnaæ uppattikkhaïe dvÃdasindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dvÃdasindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dasindriyÃni pÃtubhavanti? GabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïasampayuttÃnaæ uppattikkhaïe dasindriyÃni pÃtubhavanti: kayindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dasindriyÃni pÃtubhavanti. #<[page 416]># %<416 Dhammahadayaæ>% KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa navindriyÃni pÃtubhavanti? GabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïavippayuttÃnaæ uppattikkhaïe navindriyÃni pÃtubhavanti: kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekhindriyaæ vÃ, saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni navindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aparÃni navindriyÃni pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃïaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ paripuïïÃyatanÃnaæ uppattikkhaïe navindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni navindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccandhÃnaæ uppattikkhaïe aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti: sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aparÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccabadhirÃnaæ uppattikkhaïe aÂÂhindriyÃnaæ pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa sattindriyÃni pÃtubhavanti? OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccandhabadhirÃnaæ uppattikkhaïe sattindriyÃni pÃtubhavanti: ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekhindriyaæ. #<[page 417]># %< KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe pÃtubhÃvo 417>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni sattindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa pa¤cindriyÃni pÃtubhavanti? GabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ ahetukÃnaæ Âhapetvà napuæsakÃnaæ uppattikkhaïe pa¤cindriyÃni pÃtubhavanti: kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni pa¤cindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa cattÃrindriyÃni pÃtubhavanti? GabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ ahetukÃnaæ napuæsakÃnaæ uppattikkhaïe cattÃrindriyÃni pÃtubhavanti. KÃyindriyaæ manindriyaæ jÅvitindriyaæ upekhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni cattÃrindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa tayo hetÆ pÃtubhavanti? KÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ paÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïasampayuttÃnaæ uppattikkhaïe tayo hetÆ pÃtubhavanti: alobho vipÃkahetu adoso vipÃkahetu amoho vipÃkahetu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ ime tayo hetÆ pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dve hetÆ pÃtubhavanti? KÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ paÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïavippayuttÃnaæ uppattikkhaïe dve hetÆ pÃtubhavanti: alobho vipÃkahetu adoso vipÃkahetu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ ime dve hetÆ pÃtubhavanti. Avasesà sattà ahetukà pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katame cattÃro ÃhÃrà pÃtubhavanti? KabaliÇkÃro ÃhÃro phassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ ime cattÃro ÃhÃrà pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katamo eko phasso pÃtubhavati? Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ ayaæ eko phasso pÃtubhavati. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katamà ekà vedanà #<[page 418]># %<418 Dhammahadayaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . ekà sa¤¤Ã . . . ekà cetanà . . . ekaæ cittaæ pÃtubhavati? Manovi¤¤ÃïadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ idaæ ekaæ cittaæ pÃtubhavati. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe kati khandhà pÃtubhavanti . . . pe . . . kati cittÃni pÃtubhavanti? RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe Âhapetvà asa¤¤asattÃnaæ devÃnaæ pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti pa¤cÃyatanÃni pÃtubhavanti pa¤ca dhÃtuyo pÃtubhavanti ekaæ saccaæ pÃtubhavati dasindriyÃni pÃtubhavanti tayo hetÆ pÃtubhavanti tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti eko phasso pÃtubhavati ekà vedanà . . . ekà sa¤¤Ã . . . ekà cetanà . . . ekaæ cittaæ pÃtubhavati. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti? RÆpakkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamÃni pa¤cÃyatanÃni pÃtubhavanti? CakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imÃni pa¤cÃyatanÃni pÃtubhavanti. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamà pa¤ca dhÃtuyo pÃtubhavanti? CakkhudhÃtu rÆpadhÃtu sotadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imà pa¤ca dhÃtuyo pÃtubhavanti. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati? Dukkhasaccaæ. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe idaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati? RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamÃni dasindriyÃni pÃtubhavanti? Cakkhundriyaæ sotindriyaæ manindriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. #<[page 419]># %< ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe pÃtubhÃvo 419>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imÃni dasindriyÃni pÃtubhavanti. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame tayo hetÆ pÃtubhavanti? Alobho vipÃkahetu adoso vipÃkahetu amoho vipÃkahetu. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime tayo hetÆ pÃtubhavanti. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti? PhassÃhÃrà manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamo eko phasso pÃtubhavati? Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso pÃtubhavati. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ayaæ eko phasso pÃtubhavati. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamà ekà vedanà . . . ekà sa¤¤Ã . . . ekà cetanà . . . ekaæ cittaæ pÃtubhavati? Manovi¤¤ÃïadhÃtu. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe idaæ ekaæ cittaæ pÃtubhavati. Asa¤¤asattÃnaæ devÃnaæ uppattikkhaïe kati khandhà pÃtubhavanti . . . pe . . . kati cittÃni pÃtubhavanti? Asa¤¤asattÃnaæ devÃnaæ uppattikkhaïe eko khandho pÃtubhavati: rÆpakkhandho. Dve ÃyatanÃni pÃtubhavanti: rÆpÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. Dve dhÃtuyo pÃtubhavanti: rÆpadhÃtu dhammadhÃtu. Ekaæ saccaæ pÃtubhavati: dukkhasaccaæ. Ekindriyaæ pÃtubhavati: rÆpajÅvitindriyaæ. Asa¤¤asattà devà ahetukà anÃhÃrà aphassakà avedanakà asa¤¤akà acetanakà acittakà pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe kati khandhà pÃtubhavanti . . . pe . . . kati cittÃni pÃtubhavanti? ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe cattÃro khandhà pÃtubhavanti dve ÃyatanÃni pÃtubhavanti dve dhÃtuyo pÃtubhavanti ekaæ saccaæ pÃtubhavati aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti tayo hetÆ pÃtubhavanti tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti eko phasso pÃtubhavati ekà vedanà . . . ekà sa¤¤Ã . . . #<[page 420]># %<420 Dhammahadayaæ>% ekà cetanà . . . ekaæ cittaæ pÃtubhavati. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame cattÃro khandhà pÃtubhavanti? VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime cattÃro khandhà pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamÃni dve ÃyatanÃni pÃtubhavanti? ManÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imÃni dve ÃyatanÃni pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamà dve dhÃtuyo pÃtubhavanti? Manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imà dve dhÃtuyo pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati? Dukkhasaccaæ. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe idaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti? Manindriyaæ jÅvitindriyaæ upekhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame tayo hetÆ pÃtubhavanti? Alobho vipÃkahetu adoso vipÃkahetu amoho vipÃkahetu. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime tayo hetÆ pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti? PhassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamo eko phasso pÃtubhavati? Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ayaæ eko phasso pÃtubhavati. ArÆpadhÃtuyà uppatikkhaïe katamà ekà vedanà . . . ekà sa¤¤Ã . . . ekà cetanà . . . ekaæ cittaæ pÃtubhavati? Manovi¤¤ÃïadhÃtu. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe idaæ ekaæ cittaæ pÃtubhavati. #<[page 421]># %< Katame 421>% KÃmÃvacarà dhammÃ, na kÃmÃvacarà dhammÃ; rÆpÃvacarà dhammÃ, na rÆpÃvacarà dhammÃ; arÆpÃvacarà dhammÃ, na arÆpÃvacarà dhammÃ; pariyÃpannà dhammÃ, apariyÃpannà dhammÃ. Katame dhammà kÃmÃvacarÃ? HeÂÂhato avÅcinirayaæ pariyantaæ karitvà uparito paranimmitavasavattideve anto karitvà yaæ etasmiæ antare etthÃvacarà ettha pariyÃpannà khandhadhÃtuÃyatanà rÆpaæ vedanà sa¤¤Ã saÇkhÃrà vi¤¤Ãïaæ: ime dhammà kÃmÃvacarÃ. Katame dhammà na kÃmÃvacarÃ? RÆpÃvacarà arÆpÃvacarà apariyÃpannÃ: ime dhammà na kÃmÃvacarÃ. Katame dhammà rÆpÃvacarÃ? HeÂÂhato brahmalokaæ pariyantaæ karitvà uparito akaniÂÂhe deve anto karitvà yaæ etasmiæ antare etthÃvacarà ettha pariyÃpannà samÃpannassa và uppannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ: ime dhammà rÆpÃvacarÃ. Katame dhammà na rÆpÃvacarÃ? KÃmÃvacarà arÆpÃvacarà apariyÃpannÃ: ime dhammà na rÆpÃvacarÃ. Katame dhammà arÆpÃvacarÃ? HeÂÂhato ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpage deve pariyantaæ karitvà uparito neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤ÃyatanÆpage deve anto karitvà yaæ etasmiæ antare etth' Ãvacarà ettha pariyÃpannà samÃpannassa và uppannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ: ime dhammà arÆpÃvacarÃ. Katame dhammà na arÆpÃvacarÃ? KÃmÃvacarà rÆpÃvacarà apariyÃpannÃ: ime dhammà na arÆpÃvacarÃ. Katame dhammà pariyÃpannÃ? SÃsavà kusalÃkusalÃvyÃkatà dhammà kÃmÃvacarà rÆpÃvacarà arÆpÃvacarÃ: rÆpakkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho: ime dhammà pariyÃpannÃ. Katame dhammà apariyÃpannÃ? Maggà ca maggaphalÃni ca asaÇkhatà ca dhÃtu: ime dhamma apariyÃpannÃ. #<[page 422]># %<422 Dhammahadayaæ>% Devà ti: tayo devÃ: sammatidevÃ, uppattidevÃ, visuddhidevÃ. Sammatidevà nÃma rÃjÃno deviyo kumÃrÃ. Uppattidevà nÃma cÃtummahÃrÃjike deve upÃdÃya tadupari devÃ. Visuddhidevà nÃma arahanto vuccanti. DÃnaæ datvà sÅlaæ samÃdiyitvà uposathakammaæ katvà kattha uppajjanti? DÃnaæ datvà sÅlaæ samÃdiyitvà uposathakammaæ katvÃ, appekacce gahapatimahÃsÃlÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce brÃhmaïamahÃsÃlÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce khattiyamahÃsÃlÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upajjanti, appekacce yÃmÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce tusitÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce nimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce parinammitavasavattÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. ManussÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? Vassasataæ appaæ và bhiyyo vÃ. CÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? YÃni mÃnussakÃni pa¤¤Ãsa vassÃni cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo, tÃya rattiyà tiæsarattiyo mÃso, tena mÃsena dvÃdasamÃsiyo saævaccharo, tena saævaccharena dibbÃni pa¤ca vassasatÃni cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussagaïanÃya kittakaæ hoti? NavutivassasatasahassÃni. TÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? Yaæ mÃnussakaæ vassasataæ tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo, tÃya rattiyà tiæsarattiyo mÃso, tena mÃsena dvÃdasamÃsiyo saævaccharo, tena saævaccharena dibbaæ vassasahassaæ tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti? Tisso ca vassakoÂiyo saÂÂhi¤ ca vassasatasahassÃni. YÃmÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? YÃni mÃnussakÃni dve vassasatÃni yÃmÃnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo, #<[page 423]># %< DevÃnaæ ÃyuppamÃïaæ 423>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tÃya rattiyà tiæsarattiyo mÃso, tena mÃsena dvÃdasamÃsiyo saævaccharo, tena saævaccharena dibbÃni dve vassasahassÃni yÃmÃnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti? Cuddasa ca vassakoÂiyo cattÃrÅsa¤ ca vassasatasahassÃni. TusitÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? YÃni mÃnussakÃni cattÃri vassasatÃni, tusitÃnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo, tÃya rattiyà tiæsarattiyo mÃso, tena mÃsena dvÃdasasamÃsiyo saævaccharo, tena saævaccharena dibbÃni cattÃri vassasahassÃni tusitÃnaæ devÃnaæ ayuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti? Sattapa¤¤Ãsa vassakoÂiyo saÂÂhi¤ ca vassasatasahassÃni. NimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? YÃni mÃnussakÃni aÂÂha vassasatÃni nimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo tÃya rattiyà tiæsarattiyo mÃso, tena mÃsena dvÃdasasamÃsiyo saævaccharo, tena saævaccharena dibbÃni aÂÂha vassasahassÃni nimmÃnaratÅnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti? Dve vassakoÂisatÃni tisso ca vassakoÂiyo cattÃrÅsa¤ ca vassasatasahassÃni. ParanimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? YÃni mÃnussakÃni soÊasa vassasatÃni paranimmitavasavattÅïaæ devÃnaæ eso eko rattindivo, tÃya rattiyà tiæsarattiyo mÃso, tena mÃsena dvÃdasamÃsiyo saævaccharo, tena saævaccharena dibbÃni soÊasa vassasahassÃni paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti? Nava ca vassakoÂisatÃni ekavÅsa¤ ca vassakoÂiyo saÂÂhi¤ ca vassasatasahassÃni. Cha ete kÃmÃvacarà sabbakÃmasamiddhino, Sabbesaæ ekasaÇkhÃto Ãyu bhavati kittako? DvÃdasakoÂisataæ tesaæ aÂÂhavÅsa¤ ca koÂiyo Pa¤¤ÃsasatasahassÃni vassaggena pakÃsità ti. #<[page 424]># %<424 Dhammahadayaæ>% PaÂhamaæ jhÃnaæ parittaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? PaÂhamaæ jhÃnaæ parittaæ bhÃvetvà brahmapÃrisajjÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? Kappassa tatiyo bhÃgo. PaÂhamaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? PaÂhamaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà brahmapurohitÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? Upa¬¬hakappo. PaÂhamaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? PaÂhamaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà mahÃbrahmÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃnaæ? Kappo. Dutiyaæ jhÃnaæ parittaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? Dutiyaæ jhÃnaæ parittaæ bhÃvetvà parittÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? Dve kappÃ. Dutiyaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? Dutiyaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà appamÃïÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? CattÃro kappÃ. Dutiyaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? Dutiyaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà abhassarÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? AÂÂha kappÃ. Tatiyaæ jhÃnaæ parittaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? Tatiyaæ jhÃnaæ parittaæ bhÃvetvà parittasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. Tesaæ kittakaæ ayuppamÃïaæ? SoÊasa kappÃ. Tatiyaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? Tatiyaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà appamÃïasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. #<[page 425]># %< DevÃnaæ ÃyuppamÃïaæ 425>% Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? Dvattiæsa kappÃ. Tatiyaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti? Tatiyaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà subhakiïhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? CatusaÂÂhi kappÃ. Catutthaæ jhÃnaæ bhÃvetvÃ, ÃrammaïanÃnattatà manasikÃranÃnattatà chandanÃnattatà païidhinÃnattatà adhimokkhanÃnattatà abhinihÃranÃnattatà pa¤¤ÃnÃnattatà appekacce asa¤¤asattÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce vehapphalÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce avihÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce atappÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce sudassÃnaæ devÃnaæ sahavyatan uppajjanti, appekacce sudassÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce akaniÂÂhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti, appekacce neva-sa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjanti. Asa¤¤asattÃna¤ ca vehapphalÃna¤ cà devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? Pa¤ca kappasatÃni. AvihÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? Kappasahassaæ. AtappÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? Dve kappasahassÃni. SudassÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? CattÃri kappasahassÃni. SudassÅnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? AÂÂha kappasahassÃni. AkaniÂÂhÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? SoÊasa kappasahassÃni. ùkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? VÅsati kappasahassÃni. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? CattÃrÅsa kappasahassÃni. #<[page 426]># %<426 Dhammahadayaæ>% ùki¤ci¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? SaÂÂhi kappasahassÃni. Neva-sa¤¤Ã-nÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ? CaturÃsÅti kappasahassÃni. Ukkhittà pu¤¤atejena kÃmarÆpagÃtÅ gatà Bhavaggatam pi sampattà puna gacchanti duggatiæ TÃva-dÅghÃyukà sattà cavanti ÃyusaÇkhayÃ. Natthi koci bhavo nicco: iti vuttaæ MahesinÃ. Tasmà hi dhÅrà nipakà nipuïà atthacintakÃ. JarÃmaraïamokkhÃya {bhÃventi} maggam uttamaæ, BhÃvayitvà sucimaggaæ nibbÃnogadhagÃminaæ, SabbÃsave pari¤¤Ãya parinibbanti anÃsavà ti. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati abhi¤¤eyyÃ, kati pari¤¤eyyÃ, kati pahÃtabbÃ, kati bhÃvetabbÃ, kati sacchikÃtabbÃ, kati na pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbÃ, na sacchikÃtabbà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati abhi¤¤eyyÃ, kati pari¤¤eyyÃ, kati pahÃtabbÃ, kati bhÃvetabbÃ, kati sacchikÃtabbÃ, kati na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ? RÆpakkhandho abhi¤¤eyyo pari¤¤eyyo na pahÃtabbo na bhÃvetabbo na sacchikÃtabbo. CattÃro khandhà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahÃtabbà siyà bhÃvetabbà siyà sacchikÃtabbà siyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà siyà na sacchikÃtabbÃ. DasÃyatanà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Dve Ãyatanà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahÃtabbà siyà bhÃvetabbà siyà sacchikÃtabbà siyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. SoÊasa dhÃtuyo abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Dve dhÃtuyo abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahÃtabbà siyà bhÃvetabbà siyà sacchikÃtabbà siyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Samudayasaccaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ na sacchikÃtabbaæ. Maggasaccaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ bhÃvetabbaæ na sacchikÃtabbaæ. #<[page 427]># %< Abhi¤¤eyyaæ . . . sacchikÃtabbaæ 427>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Nirodhasaccaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ sacchikÃtabbaæ. Dukkhasaccaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ siyà pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ na sacchikÃtabbaæ siyà na pahÃtabbaæ. Navindriyà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Domanassindriyaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ na sacchikÃtabbaæ. Ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ na sacchikÃtabbaæ. A¤¤indriyaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ siyà bhÃvetabbaæ siyà sacchikÃtabbaæ. A¤¤ÃtÃvindriyaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ sacchikÃtabbaæ. TÅïindriyà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà siyà bhÃvetabbà siyà sacchikÃtabbà siyà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Cha indriyà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahÃtabbà siyà bhÃvetabbà siyà sacchikÃtabbà siyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Tayo akusalahetÆ abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Tayo kusalahetÆ abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà siyà bhÃvetabbà na sacchikÃtabbà siyà na bhÃvetabbÃ. Tayo avyÃkatahetÆ abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà na bhavetabbà siyà sacchikÃtabbà siyà na sacchikÃtabba. KabaliÇkÃro ÃhÃro abhi¤¤eyyo pari¤¤eyyo na pahÃtabbo na bhÃvetabbo na sacchikÃtabbo. Tayo ÃhÃrà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahÃtabbà siyà bhÃvetabbà siyà sacchikÃtabbà siyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Cha phassà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso abhi¤¤eyyo pari¤¤eyyo siyà pahÃtabbo siyà bhÃvetabbà siyà sacchikÃtabbo siyà na pahÃtabbo na bhÃvetabbo na sacchikÃtabbo. Cha vedanà . . . cha sa¤¤Ã . . . cha cetanà . . . cha città abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahÃtabbà siyà bhÃvetabbà siyà sacchikÃtabbà siyà nà pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. #<[page 428]># %<428 Dhammahadayaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati sÃrammaïÃ, kati anÃrammaïà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati sÃrammaïÃ, kati anÃrammaïÃ? RÆpakkhandho anÃrammaïo. CattÃro khandhà sÃrammaïÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ. ManÃyatanaæ sÃrammaïaæ. DhammÃyatanaæ siyà sÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Satta dhÃtuyo sÃrammaïÃ. DhammadhÃtu siyà sÃrammaïà siyà anÃrammaïÃ. Dve saccà sÃrammaïÃ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ. Dukkhasaccaæ siyà sÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. Satindriyà anÃrammaïÃ. Cuddasindriyà sarammaïÃ. JÅvitindriyaæ siyà sÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. Nava hetÆ sÃrammaïÃ. KabaliÇkÃro ÃhÃro anÃrammaïo. Tayo ÃhÃrà sÃrammaïÃ. Satta phassà . . . satta vedanà . . . satta sa¤¤Ã . . . satta cetanà . . . satta città sÃrammaïÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati sÃrammaïÃrammaïÃ, kati anÃrammaïÃrammaïÃ, kati anÃrammaïà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati sÃrammaïÃrammaïÃ, kati anÃrammaïÃrammaïÃ, kati anÃrammaïÃ? RÆpakkhandho anÃrammaïo. CattÃro khandhà siyà sÃrammaïÃrammaïà siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ. ManÃyatanaæ siyà sÃrammaïarammaïaæ siyà anÃrammaïÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. DhammÃyatanaæ siyà sÃrammaïÃrammaïaæ siyà anÃrammaïÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo anÃrammaïÃrammaïÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sÃrammaïÃrammaïà siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. DhammadhÃtu siyà sÃrammaïÃrammaïà siyà anÃrammaïÃrammaïà siyà anÃrammaïÃ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ. Maggasaccaæ anÃrammaïÃrammaïaæ. Samudayasaccaæ siyà sÃrammaïÃrammaïaæ siyà anÃrammaïÃrammaïà siyà anÃrammaïÃ. #<[page 429]># %< DiÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ 429>% Dukkhasaccaæ siyà sÃrammaïÃrammaïaæ siyà anÃrammaïÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. Sattindriyà anÃrammaïÃ. Pa¤cindriyà anÃrammaïÃrammaïÃ. Navindriyà siyà sÃrammaïÃrammaïà siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. JÅvitindriyaæ siyà sÃrammaïÃrammaïaæ siyà anÃrammaïÃrammaïaæ siyà anÃrammaïaæ. Nava hetÆ siyà sÃrammaïÃrammaïà siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. KabaliÇkÃro ÃhÃro anÃrammaïo. Tayo ÃhÃrà siyà sÃrammaïÃrammaïà siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. Cha phassà anÃrammaïÃrammaïÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà sÃrammaïÃrammaïo siyà anÃrammaïÃrammaïo. Cha vedanà . . . cha sa¤¤Ã . . . cha cetanà . . . cha città anÃrammaïÃrammaïÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sÃrammaïÃrammaïà siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati diÂÂhÃ, kati sutÃ, kÃti mutÃ, kati vi¤¤ÃtÃ; kati na diÂÂhà na sutà na mutà na vi¤¤Ãtà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati diÂÂhÃ, kati sutÃ, kati mutÃ, kati vi¤¤ÃtÃ; kati na diÂÂhà na sutà na mutà na vi¤¤ÃtÃ? RÆpakkhandho siyà diÂÂho siyà suto siyà muto siyà vi¤¤Ãto siyà na diÂÂho na suto na muto na vi¤¤Ãto. CattÃro khandhà na diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. RÆpÃyatanaæ diÂÂhaæ na sutaæ na mutaæ na vi¤¤Ãtaæ. SaddÃyatanaæ na diÂÂhaæ sutaæ na mutaæ vi¤¤Ãtaæ. GandhÃyatanaæ . . . rasÃyatanaæ . . . phoÂÂhabbÃyatanaæ na diÂÂhaæ na sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ. SattÃyatanà na diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. RÆpadhÃtu diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. SaddadhÃtu na diÂÂhà sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. GandhadhÃtu . . . rasadhÃtu . . . phoÂÂhabbadhÃtu na diÂÂhà na sutà mutà vi¤¤ÃtÃ. Terasa dhÃtuyo na diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. TÅïi saccÃni na diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. Dukkhasaccaæ siyà diÂÂhaæ siyà sutaæ siyà mutaæ siyà na diÂÂhaæ na sutaæ na mutaæ vi¤¤Ãtaæ. BÃvÅsatindriyà na diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. Nava hetÆ na diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. CattÃro ÃhÃrà na diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. #<[page 430]># %<430 Dhammahadayaæ>% Satta phassà na diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. Satta vedanà . . . satta sa¤¤Ã . . . satta cetanà . . . satta città na diÂÂhà na sutà na mutà vi¤¤ÃtÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatÃ; . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatÃ? RÆpakkhandho avyÃkato. CattÃro khandhà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. DasÃyatanà avyÃkatÃ. Dve Ãyatanà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. SoÊasa dhÃtuyo avyÃkatÃ. Dve dhÃtuyo siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. Samudayasaccaæ akusalaæ. Maggasaccaæ kusalaæ. Nirodhasaccaæ avyÃkataæ. Dukkhasaccaæ siyà kusalaæ siyà akusalaæ siyà avyÃkataæ. Dasindriyà avyÃkatÃ. Domanassindriyaæ akusalaæ. Ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ kusalaæ. CattÃrindriyà siyà kusalà siyà avyÃkatÃ. Cha indriyà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. Tayo akusalahetÆ akusalÃ. Tayo kusalahetÆ kusalÃ. Tayo avyÃkatahetÆ avyÃkatÃ. KabaliÇkÃro ÃhÃro avyÃkato. Tayo ÃhÃrà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. Cha phassà avyÃkatÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà kusalo siyà akusalo siyà avyÃkato. Cha vedanà . . . cha sa¤¤Ã . . . cha cetanà . . . cha citta avyÃkatÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà kusalà siyà akusalà siyà avyÃkatÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, kati dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, kati adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, kati dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, kati adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ? Dve khandhà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi. Tayo khandhà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. #<[page 431]># %< VedanÃya sampayuttaæ 431>% DasÃyatanà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi. ManÃyatanaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ. DhammÃyatanaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttan siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi. Dasa dhÃtuyo na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi. Pa¤ca dhÃtuyo adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. KÃyavi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhà vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. DhammadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi. Dve saccà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Nirodhasaccaæ na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi. Dukkhasaccaæ siyà dukkhaya vedanÃya sampayuttaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi adukkham asukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi. DvÃdasindriyà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi. Cha indriyà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. TÅïindriyà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. #<[page 432]># %<432 Dhammahadayaæ>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ JÅvitindriyaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttan ti pi. Doso akusalahetu dukkhÃya vedanÃya sampayutto. Satta hetÆ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Moho akusalahetu siyà sukhÃya vedanÃya sampayutto siyà dukkhÃya vedanÃya sampayutto siyà adukkhamasukhÃya vedanÃyà sampayutto. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro na vattabbo sukhÃya vedanÃya sampayutto ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayutto ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto ti pi. Tayo ÃhÃrà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Pa¤ca phassà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. KÃyasamphasso siyà sukhÃya vedanÃya sampayutto siyà dukkhÃya vedanÃya sampayutto. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà sukhÃya vedanÃya sampayutto siyà dukkhÃya vedanÃya sampayutto siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto. Satta vedanà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà ti pi. Pa¤ca sa¤¤Ã . . . pa¤ca cetanà . . . pa¤ca città adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. KÃyavi¤¤Ãnaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttà siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati vipÃkÃ, kati vipÃkadhammadhammÃ, kati neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati vipÃkÃ, kati vipÃkadhammadhammÃ, kati neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ? {RÆpakkhandho} neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo. CattÃro khandhà siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. #<[page 433]># %< UpÃdiïïupÃdÃniyaæ 433>% DasÃyatanà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Dve Ãyatanà siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Dasa dhÃtuyo neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Pa¤ca dhÃtuyo vipÃkÃ. ManodhÃtu siyà vipÃkà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Dve dhÃtuyo siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃkana-vipÃkadhammadhammÃ. Dve saccÃni vipÃkadhammadhammÃ. Nirodhasaccaæ neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammaæ. Dukkhasaccaæ siyà vipÃkaæ siyà vipÃkadhammadhammaæ siyà nevavipÃka-na-vipÃkadhammadhammaæ. Sattindriyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. TÅïindriyà vipÃkÃ. Dve indriyà vipÃkadhammadhammÃ. A¤¤indriyaæ siyà vipÃkaæ siyà vipÃkadhammadhammaæ. Navindriyà siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Cha hetÆ vipÃkadhammadhammÃ. Tayo avyÃkatahetÆ siyà vipÃkà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo. Tayo ÃhÃrà siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Pa¤ca phassà vipÃkÃ. ManodhÃtusamphasso siyà vipÃko siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà vipÃko siyà vipÃkadhammadhammo siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammo. Pa¤ca vedanà . . . pa¤ca sa¤¤Ã . . . pa¤ca cetanà . . . pa¤ca città vipÃkÃ. ManodhÃtu siyà vipÃkà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà vipÃkà siyà vipÃkadhammadhammà siyà neva-vipÃka-na-vipÃkadhammadhammÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati upÃdiïïupÃdÃniyÃ, kati anupÃdiïïupÃdÃniyÃ, kati anupÃdiïïa-anupÃdÃniyà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati upÃdiïïupÃdÃniyÃ, kati anupÃdiïïupÃdÃniyÃ, kati anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. RÆpakkhandho siyà upadiïïupÃdÃniyo siyà anupÃdiïïupÃdÃniyo. CattÃro khandhà siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. #<[page 434]># %<434 Dhammahadayaæ>% Pa¤cÃyatanà upÃdiïïupÃdÃniyÃ. SaddÃyatanaæ anupÃdiïïupÃdÃniyaæ. CattÃrÃyatanà siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyÃ. Dve Ãyatanà siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïaanupÃdÃniyÃ. Dasa dhÃtuyo upÃdiïïupÃdÃniyÃ. SaddadhÃtu anupÃdiïïupÃdÃniyÃ. Pa¤ca dhÃtuyo upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyÃ. Dve dhÃtuyo siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Samudayasaccaæ anupÃdiïïupÃdÃniyaæ. Dve saccà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Dukkhasaccaæ siyà upÃdiïïupÃdÃniyaæ siyà anupÃdiïïupÃdÃniyaæ. Navindriyà upÃdiïïupÃdÃniyÃ. Domanassindriyaæ anupÃdiïïupÃdÃniyaæ. TÅïindriyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Navindriyà siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Tayo akusalahetÆ anupÃdiïïupÃdÃniyÃ. Tayo kusalahetÆ siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Tayo avyÃkatahetÆ siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro siyà upÃdiïïupÃdÃniyo siyà anupÃdiïïupÃdÃniyo. Tayo ÃhÃrà siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Pa¤ca phassà upÃdiïïupÃdÃniyÃ. ManodhÃtusamphasso siyà upÃdiïïupÃdÃniyo siyà anupÃdiïïupÃdÃniyo. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà upÃdiïïupÃdÃniyo siyà anupÃdiïïupÃdÃniyo siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyo. Pa¤ca vedanà . . . pa¤ca sa¤¤Ã . . . pa¤ca cetanà . . . pa¤ca città upÃdiïïupÃdÃniyÃ. ManodhÃtu siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà upÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïupÃdÃniyà siyà anupÃdiïïa-anupÃdÃniyÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati savitakka-savicÃrÃ, kati avitakkavicÃramattÃ, kati avitakka-avicÃrà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati savitakka-savicÃrÃ, kati avitakkavicÃramattÃ, kati avitakka-avicÃrÃ? RÆpakkhandho avitakka-avicÃro. Tayo khandhà siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakkavicÃramattà siyà avitakkaavicÃrÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà savitakka-savicÃro siyà avitakkavicÃramatto siyà avitakka-avicÃro siyà na vattabbo savitakkÃ-savicÃro ti pi avitakkavicÃramatto ti pi avitakkaavicÃro ti pi. #<[page 435]># %< Kati rÆpÃ, kati arÆpÃ? 435>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ DasÃyatanà avitakka-avicÃrÃ. ManÃyatanaæ siyà savitakka-savicÃraæ siyà avitakkavicÃrammattaæ siyà avitakkaavicÃraæ. DhammÃyatanaæ siyà savitakka-savicÃraæ siyà avitakkavicÃramattaæ siyà avitakka-avicÃraæ siyà na vattabbaæ savitakka-savicÃran ti pi avitakkavicÃramattan ti pi avitakka-avicÃran ti pi. Païïarasa dhÃtuyo avitakka-avicÃrÃ. ManodhÃtu savitakka-savicÃrÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakkavicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ. DhammadhÃtu siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakkavicÃramattà siyà avitakka-avicÃrà siyà na vattabbà savitakka-savicÃrà ti pi avitakkavicÃramattà ti pi avitakkaavicÃrà ti pi. Samudayasaccaæ savitakka-savicÃraæ. Nirodhasaccaæ avitakka-avicÃraæ. Maggasaccaæ siyà savitakka-savicÃraæ siyà avitakkavicÃramattaæ siyà avitakka-avicÃraæ. Dukkhasaccaæ siyà na vattabbaæ savitakka-savicÃran ti pi avitakkavicÃramattan ti pi avitakka-avicÃran ti pi. Navindriyà avitakka-avicÃrÃ. Domanassindriyaæ savitakka-savicÃraæ. Upekhindriyaæ siyà savitakka-savicÃraæ siyà avitakka-avicÃraæ. EkÃdasindriyà siyà savitakkasavicÃrà siyà avitakkavicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ. Tayo akusalahetÆ savitakka-savicÃrÃ. Cha hetÆ siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakkavicÃramattà siyà avitakkaavicÃrÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro avitakka-avicÃro. Tayo ÃhÃrà siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakkavicÃramattà siyà avitakkaavicÃrÃ. Pa¤ca phassà avitakka-avicÃrÃ. ManodhÃtusamphasso savitakka-savicÃro. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà savitakka-savicÃro siyà avitakkavicÃramatto siyà avitakkaavicÃro. Pa¤ca vedanà . . . pa¤ca sa¤¤Ã . . . pa¤ca cetanà . . . pa¤ca città avitakka-avicÃrÃ. ManodhÃtu savitakkasavicÃrÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà savitakka-savicÃrà siyà avitakkavicÃramattà siyà avitakka-avicÃrÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati rÆpÃ, kati arÆpà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati rÆpÃ, kati arÆpÃ? RÆpakkhandho rÆpaæ. CattÃro khandhà arÆpÃ. #<[page 436]># %<436 Dhammahadayaæ>% DasÃyatanà rÆpÃ. ManÃyatanaæ arÆpaæ. DhammÃyatanaæ siyà rÆpaæ siyà arÆpaæ. Dasa dhÃtuyo rÆpÃ. Satta dhÃtuyo arÆpÃ. DhammadhÃtu siyà rÆpà siyà arÆpÃ. TÅïi saccà arÆpÃ. Dukkhasaccaæ siyà rÆpaæ siyà arÆpaæ. Sattindriyà rÆpÃ. Cuddasindriyà arÆpÃ. JÅvitindriyaæ siyà rÆpaæ siyà arÆpaæ. Nava hetÆ arÆpÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro rÆpaæ. Tayo ÃhÃrà arÆpÃ. Satta phassà arÆpÃ. Satta vedanà . . . satta sa¤¤Ã . . . satta cetanà . . . sattà città arÆpÃ. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati lokiyÃ, kati lokuttarà . . . pe . . . sattannaæ cittÃnaæ kati lokiyÃ, kati lokuttarÃ? RÆpakkhandho lokiyo. CattÃro khandhà siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. DasÃyatanà lokiyÃ. Dve Ãyatanà siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. SoÊasa dhÃtuyo lokiyÃ. Dve dhÃtuyo siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Dve saccà lokiyÃ. Dve saccà lokuttarÃ. Dasindriyà lokiyÃ. TÅïindriyà lokuttarÃ. Navindriyà siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Tayo akusalahetÆ lokiyÃ. Cha hetÆ siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. KabaliÇkÃro ÃhÃro lokiyo. Tayo ÃhÃrà siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Cha phassà lokiyÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà lokiyo siyà lokuttaro. Cha vedanà . . . cha sa¤¤Ã . . . cha cetanà . . . cha città lokiyÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Abhi¤¤Ã dve Ãrammaïà diÂÂhà kusalavedanà VipÃkà ca upÃdiïïà vitakkarÆpena lokiyà Âi. DHAMMAHADAYAVIBHA§GO SAMATTO. VIBHA§GAPPAKARA×Aõ NIèèHITAõ.