Vibhanga Based on the ed. by C. A. F. Rhys Davids: The Vibhaïga : Being the Second Book of the Abhidhamma Piñaka. London : Pali Text Society 1904. (Reprinted 1978) Input by the Dhammakaya Foundation, Thailand, 1989-1996 [GRETIL-Version vom 1.7.2015] NOTICE This file is (C) Copyright the Pali Text Society and the Dhammakaya Foundation, 2015. This work is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License. These files are provided by courtesy of the Pali Text Society for scholarly purposes only. In principle they represent a digital edition (without revision or correction) of the printed editions of the complete set of Pali canonical texts published by the PTS. While they have been subject to a process of checking, it should not be assumed that there is no divergence from the printed editions and it is strongly recommended that they are checked against the printed editions before quoting. PLAIN TEXT VERSION (In order to fascilitate word search, all annotations have been removed, and the line breaks of the printed edition have been converted into floating text.) #<...># = BOLD %<...>% = ITALICS \<...>\ = REDLINE ___________________________________________________________________ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. Text converted to Classical Sanskrit Extended (CSX) encoding: description character =ASCII long a à 224 long A â 226 long i ã 227 long I ä 228 long u å 229 long U æ 230 vocalic r ç 231 vocalic R è 232 long vocalic r é 233 vocalic l ë 235 long vocalic l í 237 velar n ï 239 velar N ð 240 palatal n ¤ 164 palatal N ¥ 165 retroflex t ñ 241 retroflex T ò 242 retroflex d ó 243 retroflex D ô 244 retroflex n õ 245 retroflex N ö 246 palatal s ÷ 247 palatal S ø 248 retroflex s ù 249 retroflex S ú 250 anusvara ü 252 capital anusvara ý 253 visarga þ 254 long e ¹ 185 long o º 186 l underbar × 215 r underbar Ÿ 159 n underbar ­ 173 k underbar É 201 t underbar  194 Other characters of the CSX encoding table are not included. Unless indicated otherwise, accents have been dropped in order to facilitate word search. For a comprehensive list of CSX and other GRETIL encodings and formats see: http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil/gretdiac.pdf and http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil/gretdias.pdf For further information see: http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil.htm ___________________________________________________________________ Vibhaïga #<[page 001]># %< 1>% VIBHAðGA NAMO TASSA BHAGAVATO ARAHATO SAMMâ SAMBUDDHASSA I [KHANDHA-VIBHAðGA] PA¥CAKKHANDHâ: råpakkhandho vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho. Tattha katamo råpakkhandho? Yaü ki¤ci råpaü atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và oëàrikaü và sukhumaü và hãnaü và paõãtaü và yaü dåre santike và, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà: ayaü vuccati råpakkhandho. Tattha katamaü råpaü atãtaü? Yaü råpaü atãtaü niruddhaü vigataü vipariõataü {atthaïgataü} abbhatthaïgataü uppajjitvà vigataü atãtaü atãtaüsena saïgahitaü -- cattàro ca mahàbhåtà catunna¤ ca mahàbhåtànaü upàdàya {råpaü} -- idaü vuccati råpaü atãtaü. Tattha katamaü råpaü anàgataü? Yaü råpaü ajàtaü abhåtaü asa¤jàtaü anibbattaü anabhinibbattaü apàtubhåtaü anuppannaü asamuppannaü anuññhitaü asamuññhitaü anàgataü anàgataüsena saïgahitaü -- cattàro ca mahàbhåtà catunna¤ ca mahàbhåtànaü upàdàya {råpaü} -- idaü vuccati råpaü anàgataü. Tattha katamaü råpaü paccuppannaü? Yaü råpaü jàtaü bhåtaü sa¤jàtaü nibbattaü abhinibbattaü pàtubhåtaü uppannaü samuppannaü uññhitaü samuññhitaü paccuppannaü paccuppannaüsena saïgahitaü -- #<[page 002]># %<2 Råpakkhandho>% cattàro ca mahàbhåtà catunna¤ ca mahàbhåtànaü upàdàya råpaü-idaü vuccati råpaü paccuppannaü. Tattha katamaü råpaü ajjhattaü? Yaü råpaü tesaü tesaü sattànaü ajjhattaü paccattaü niyakaü pàñipuggalikaü upàdiõõaü -- cattàro ca mahàbhåtà catunna¤ ca mahàbhåtànaü upàdàya råpaü -- idaü vuccati råpaü ajjhattaü. Tattha katamaü råpaü bahiddhà? Yaü råpaü tesaü tesaü parasattànaü parapuggalànaü ajjhattaü paccattaü niyakaü pàñipuggalikaü upàdiõõaü -- cattàro ca mahàbhåtà catunna¤ ca mahàbhåtànaü upàdàya råpaü -- idaü vuccati råpaü bahiddhà. Tattha katamaü råpaü oëàrikaü? Cakkhàyatanaü . . . pe . . . phoññhabbàyatanaü: idaü vuccati råpaü oëàrikaü. Tattha katamaü råpaü sukhumaü? Itthindriyaü . . . pe . . . kabaëiïkàro àhàro: idaü vuccati råpaü sukhumaü. Tattha katamaü råpaü hãnaü? Yaü råpaü tesaü tesaü sattànaü u¤¤àtaü ava¤¤àtaü hãëitaü paribhåtaü acitãkataü, hãnaü hãnamataü hãnasammataü, aniññhaü akantaü amanàpaü -- råpà saddà gandhà rasà phoññhabbà: idaü vuccati råpaü hãnaü. Tattha katamaü råpaü {paõãtaü}? Yaü råpaü tesaü tesaü sattànaü anu¤¤àtaü anava¤¤àtaü, ahãëitaü aparibhåtaü citãkataü paõãtaü paõãtamatam paõãtasammataü, iññhaü kantaü manàpaü: råpà saddà gandhà rasà phoññhabbà: idaü vuccati råpaü paõãtaü. Taü taü và pana råpaü upàdày' upàdàya råpaü hãnaü paõãtaü daññhabbaü. Tattha katamaü råpaü dåre? Itthindriyaü . . . pe . . . kabaëiïkàro àhàro, yaü và pan' a¤¤aü pi atthi råpaü anàsanne anupakkaññhe dåre asantike: idaü vuccati råpaü dåre. #<[page 003]># %< Vedanàkkhandho 3>% Tattha katamaü råpaü santike? Cakkhàyatanaü . . . pe . . . phoññhabbàyatanaü, yaü và pan' a¤¤aü pi atthi råpaü àsanne upakkaññhe avidåre santike: idaü vuccati råpaü santike. Taü taü và pana råpaü upàdày' upàdàya råpaü dåre santike daññhabbaü. Tattha katamo vedanàkkhandho? Yà kàci vedanà atãtànàgatapaccuppannà ajjhattà và bahiddhà và oëàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và yà dåre santike và, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà: ayaü vuccati vedanàkkhandho. Tattha katamà vedanà atãtà? Yà vedanà atãtà niruddhà vigatà vipariõatà atthaïgatà {abbhatthaïgatà} uppajjitvà vigatà atãtà atãtaüsena saïgahità -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaü vuccati vedanà atãtà. Tattha katamà vedanà anàgatà? Yà vedanà ajàtà abhåtà asa¤jàtà anibbattà anabhinibbattà apàtubhåtà anuppannà asamuppannà anuññhità asamuññhità anàgatà anàgataüsena saïgahità -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaü vuccati vedanà anàgatà. Tattha katamà vedanà paccuppannà? Yà vedanà jàtà bhåtà sa¤jàtà nibbattà abhinibbattà pàtubhåtà uppannà samuppannà uññhità samuññhità paccuppannà paccuppannaüsena saïgahità -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaü vuccati vedanà paccuppannà. Tattha katamà vedanà ajjhattà? Yà vedanà tesaü tesaü sattànaü ajjhattaü paccattaü niyakà pàñipuggalikà upàdiõõà -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaü vuccati vedanà ajjhattà. Tattha katamà vedanà bahiddhà? Yà vedanà tesaü tesaü parasattànaü parapuggalànaü ajjhattaü paccattaü niyakà pàñipuggalikà upàdiõõà -- sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà -- ayaü vuccati vedanà bahiddhà. Tattha katamà vedanà oëàrikà? Akusalà vedanà oëàrikà, kusalàvyàkatà vedanà sukhumà. Kusalàkusalà vedanà oëàrikà, avyàkatà vedanà sukhumà. #<[page 004]># %<4 Vedanàkkhandho>% Dukkhà vedanà oëàrikà, sukhà ca adukkhamasukhà ca vedanà sukhumà. Sukhadukkhà vedanà oëàrikà, adukkhamasukhà vedanà sukhumà. Asamàpannassa vedanà oëàrikà, samàpannassa vedanà sukhumà. Sàsavà vedanà oëàrikà, anàsavà vedanà sukhumà. Taü taü và pana vedanaü upàdày' upàdàya vedanà oëàrikà sukhumà daññhabbà. Tattha katamà vedanà hãnà? Akusalà vedanà hãnà, kusalàvyàkatà vedanà paõãtà. Kusalàkusalà vedanà hãnà, avyàkatà vedanà paõãtà. Dukkhà vedanà hãnà, sukhà ca adukkhamasukhà ca vedanà paõãtà. Sukhadukkhà vedanà hãnà, adukkhamasukhà vedanà paõãtà. Asamàpannassa vedanà hãnà, samàpannassa vedanà paõãtà. Sàsavà vedanà hãnà, anàsavà {vedanà} paõãtà. Taü taü và pana vedanaü upàdày' upàdàya vedanà hãnà paõãtà daññhabbà. Tattha katamà vedanà dåre? Akusalà vedanà kusalàvyàkatàhi vedanàhi dåre, kusalàvyàkatà vedanà akusalàya vedanàya dåre. Kusalà vedanà akusalàvyàkatàhi vedanàhi dåre, akusalàvyàkatà vedanà kusalàya vedanàya dåre. Avyàkatà vedanà kusalàkusalàhi vedanàhi dåre, kusalàkusalà vedanà avyàkatàya vedanàya dåre. Dukkhà vedanà sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi dåre, sukhà ca adukkhamasukhà ca vedanà dukkhàya vedanàya dåre. Sukhà vedanà dukkhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi dåre, dukkhà ca adukkhamasukhà ca vedanà sukhàya vedanàya dåre. Adukkhamasukhà vedanà sukhadukkhàhi vedanàhi dåre, sukhadukkhà vedanà adukkhamasukhàya vedanàya dåre. Asamàpannassa vedanà samàpannassa vedanàya dåre, samàpannassa vedanà asamàpannassa vedanàya dåre. Sàsavà vedanà anàsavàya vedanàya dåre, anàsavà vedanà sàsavàya vedanàya dåre. Ayaü vuccati vedanà dåre. Tattha katamà vedanà santike? Akusalà vedanà akusalàya vedanàya santike, kusalà vedanà kusalàya vedanàya santike, avyàkatà vedanà avyàkatàya vedanàya santike. Dukkhà vedanà dukkhàya vedanàya santike, sukhà vedanà sukhàya vedanàya santike, adukkhamasukhà vedanà adukkhamasukhàya vedanàya santike. #<[page 005]># %< Sa¤¤àkkhandho 5>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Asamàpannassa vedanà asamàpannassa vedanàya santike, samàpannassa vedanà samàpannassa vedanàya santike. Sàvavà vedanà sàsavàya vedanàya santike, anàsavà vedanà anàsavàya vedanàya santike. Ayaü vuccati vedanà santike. Taü taü và pana vedanaü upàdày' upàdàya vedanà dåre santike daññhabbà. Tattha katamo sa¤¤àkkhandho? Yà kàci sa¤¤à atãtànàgatapaccuppannà ajjhattà và bahiddhà và oëàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và yà dåre santike và, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà: ayaü vuccati sa¤¤àkkhandho. Tattha katamà sa¤¤à atãtà? Yà sa¤¤à atãtà niruddhà vigatà vipariõatà atthaïgatà abbhatthaïgatà uppajjitvà vigatà atãtà atãtaüsena saïgahità -- cakkhusamphassajà sa¤¤à {sotasamphassajà} sa¤¤à ghànasamphassajà sa¤¤à jivhàsamphassajà sa¤¤à kàyasamphassajà sa¤¤à manosamphassajà sa¤¤à -- ayaü vuccati sa¤¤à atãtà. Tattha katamà sa¤¤à anàgatà? Yà sa¤¤à ajàtà abhåtà asa¤jàtà anibbattà anabhinibbattà apàtubhåtà anuppannà asamuppannà anuññhità asamuññhità anàgatà anàgataüsena saïgahità -- cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤à -- ayaü vuccati sa¤¤à anàgatà. Tattha katamà sa¤¤à paccuppannà? Yà sa¤¤à jàtà bhåtà sa¤jàtà nibbattà abhinibbattà pàtubhåtà uppannà samuppannà uññhità samuññhità paccuppannà paccuppannaüsena saïgahità -- cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤à -- ayaü vuccati sa¤¤à paccuppannà. Tattha katamà sa¤¤à ajjhattà? Yà sa¤¤à tesaü tesaü sattànaü ajjhattaü paccattaü niyakà pàñipuggalikà upàdiõõà -- cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤à -- ayaü vuccati sa¤¤à ajjhattà. Tattha katamà sa¤¤à bahiddhà? Yà sa¤¤à tesaü tesaü parasattànaü parapuggalànaü ajjhattaü paccattaü niyakà pàñipuggalikà upàdiõõà -- cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤à -- ayaü vuccati sa¤¤à bahiddhà. #<[page 006]># %<6 Sa¤¤àkkhandho>% Tattha katamà sa¤¤à oëàrikà? Pañighasamphassajà sa¤¤à oëàrikà, adhivacanasamphassajà sa¤¤à sukhumà. Akusalà sa¤¤à oëàrikà, kusalàvyàkatà sa¤¤à sukhumà. Kusalàkusalà sa¤¤à oëàrikà, avyàkatà sa¤¤à sukhumà. Dukkhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à oëàrikà, sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà sa¤¤à sukhumà. Sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttà sa¤¤à oëàrikaü, adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à sukhumà. Asamàpannassa sa¤¤à oëàrikà, samàpannassa sa¤¤à sukhumà. Sàsavà sa¤¤à oëàrikà, anàsavà sa¤¤à sukhumà. Taü taü và pana sa¤¤aü upàdày' upàdàya sa¤¤à oëàrikà sukhumà daññhabbà. Tattha katamà sa¤¤à hãnà? Akusalà sa¤¤à hãnà, kusalàvyàkatà sa¤¤à paõãtà. Kusalàkusalà sa¤¤à hãnà, avyàkatà sa¤¤à paõãtà. Dukkhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à hãnà, sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà sa¤¤à paõãtà. Sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttà sa¤¤à hãnà, adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à paõãtà. Asamàpannassa sa¤¤à hãnà, samàpanassa sa¤¤à paõãtà. Sàsavà sa¤¤à hãnà, anàsavà sa¤¤à paõãtà. Taü taü và pana sa¤¤aü upàdày' upàdàya sa¤¤à hãnà paõãtà daññhabbà. Tattha katamà sa¤¤à dåre? Akusalà sa¤¤à kusalàvyàkatàhi sa¤¤àhi dåre, kusalavyàkatà sa¤¤à akusalàya sa¤¤àya dåre; kusalà sa¤¤à akusalàvyàkatàhi sa¤¤àhi dåre, akusalàvyàkatà sa¤¤à kusalàya sa¤¤àya dåre; avyàkatà sa¤¤à kusalàkusalàhi sa¤¤àhi dåre, kusalàkusalà sa¤¤à avyàkatàya sa¤¤àya dåre. Dukkhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttàhi sa¤¤àhi dåre, sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà sa¤¤à dukkhàya vedanàya sampayuttàya sa¤¤àya dåre; sukhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à dukkhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttàhi sa¤¤àhi dåre, dukkhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà sa¤¤à sukhàya vedanàya sampayuttàya sa¤¤àya dåre; adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttàhi sa¤¤àhi dåre, sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttà sa¤¤à adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttàya sa¤¤àya dåre. Asamàpannassa sa¤¤à samàpannassa sa¤¤àya dåre, samàpannassa sa¤¤à asamàpannassa sa¤¤àya dåre. #<[page 007]># %< Saïkhàrakkhandho 7>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Sàsavà sa¤¤à anàsavàya sa¤¤àya dåre, anàsavà sa¤¤à sàsavàya sa¤¤àya dåre. Ayaü vuccati sa¤¤à dåre. Tattha katamà sa¤¤à santike? Akusalà sa¤¤à akusalàya sa¤¤àya santike, kusalà sa¤¤à kusalàya sa¤¤àya santike, avyàkatà sa¤¤à avyàkatàya sa¤¤àya santike. Dukkhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à dukkhàya vedanàya sampayuttàya sa¤¤àya santike, sukhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à sukhàya vedanàya sampayuttàya sa¤¤àya santike, adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà sa¤¤à adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttàya sa¤¤àya santike. Asamàpannassa sa¤¤à asamàpannassa sa¤¤àya santike, samàpannassa sa¤¤à samàpannassa sa¤¤àya santike. Sàsavà sa¤¤à sàsavàya sa¤¤àya santike, anàsavà sa¤¤à anàsavàya sa¤¤àya santike. Ayaü vuccati sa¤¤à santike. Taü taü va pana sa¤¤aü upàdày' upàdàya sa¤¤à dåre santike daññhabbà. Tattha katamo saïkhàrakkhandho? Ye keci saïkhàrà atãtànàgatapaccuppannà ajjhattà và bahiddhà và oëàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và ye dåre santike và, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà {abhisaïkhipitvà}: ayaü vuccati saïkhàrakkhandho. Tattha katame saïkhàrà atãtà? Ye saïkhàrà atãtà niruddhà vigatà vipariõatà atthaïgatà abbhatthaïgatà uppajjitvà vigatà atãtà atãtaüsena saïgahità -- cakkhusamphassajà cetanà sotasamphassajà cetanà ghànasamphassajà cetanà jivhàsamphassajà cetanà kàyasamphassajà cetanà manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saïkhàrà atãtà. Tattha katame saïkhàrà anàgatà? Ye saïkhàrà ajàtà abhåtà asa¤jàtà anibbattà anabhinibbattà apàtubhåtà anuppannà asamuppannà anuññhità asamuññhità anàgatà anàgataüsena saïgahità -- cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saïkhàrà anàgatà. Tattha katame saïkhàrà paccuppannà? Ye saïkhàrà jàtà bhåtà sa¤jàtà nibbattà abhinibbattà pàtubhåtà uppannà samuppannà uññhità samuññhità paccuppannà paccuppannaüsena saïgahità #<[page 008]># %<8 Saïkhàrakkhandho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ -- cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saïkhàrà paccuppannà. Tattha katame saïkhàrà ajjhattà? Ye saïkhàrà tesaü tesaü sattànaü ajjhattaü paccattaü niyakà pàñipuggalikà upàdiõõà-cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saïkhàrà ajjhattà. Tattha katame saïkhàrà bahiddhà? Ye saïkhàrà tesaü tesaü parasattànaü parapuggalànaü ajjhattaü paccattaü niyakà pàñipuggalikà upàdiõõà-cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà -- ime vuccanti saïkhàrà bahiddhà. Tattha katame saïkhàrà oëàrikà? Akusalà saïkhàrà oëàrikà, kusalàvyàkatà saïkhàrà sukhumà; kusalàkusalà saïkhàrà oëàrikà, avyàkatà saïkhàrà sukhumà. Dukkhàya vedanàya sampayuttà saïkhàrà oëàrikà, sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà saïkhàrà sukhumà; sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttà saïkhàrà oëàrikà, adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà saïkhàrà sukhumà. Asamàpannassa saïkhàrà oëàrikà, samàpannassa saïkhàrà sukhumà. Sàsavà saïkhàrà oëàrikà, anàsavà saïkhàrà sukhumà. Te te và pana saïkhàre upàdày' upàdàya saïkhàrà oëàrikà sukhumà daññhabbà. Tattha katame saïkhàrà hãnà? Akusalà saïkhàrà hãnà, kusalàvyàkatà saïkhàrà paõãtà; kusalàkusalà saïkhàrà hãnà, avyàkatà saïkhàrà paõãtà. Dukkhàya vedanàya sampayuttà saïkhàrà hãnà, sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà saïkhàrà paõãtà; sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttà saïkhàrà hãnà, adukkhamasukhàya vedanàya samayuttà saïkhàrà paõãtà. Asamàpannassa saïkhàrà hãnà, samàpannassa saïkhàrà paõãtà. Sàsavà saïkhàrà hãnà, anàsavà saïkhàrà paõãtà. Te te và pana saïkhàre upàdày' upàdàya saïkhàrà hãnà paõãtà daññhabbà. Tattha katame saïkhàrà dåre? Akusalà saïkhàrà kusalàvyàkatehi saïkhàrehi dåre, kusalàvyàkatà saïkhàrà akusalehi saïkhàrehi dåre; kusalà saïkhàrà akusalàvyàkatehi saïkhàrehi dåre; akusalàvyàkatà saïkhàrà kusalehi saïkhàrehi dåre; #<[page 009]># %< Vi¤¤àõakkhandho 9>% avyàkatà saïkhàrà kusalàkusalehi saïkhàrehi dåre; kusalàkusalà saïkhàrà avyàkatehi saïkhàrehi dåre. Dukkhàya vedanàya sampayuttà saïkhàrà sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttehi saïkhàrehi dåre, sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà saïkhàrà dukkhàya vedanàya sampayuttehi saïkhàrehi dåre; sukhàya vedanàya sampayuttà saïkhàrà dukkhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttehi saïkhàrehi dåre, dukkhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà saïkhàrà sukhàya vedanàya sampayuttehi saïkhàrehi dåre; adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà saïkhàrà sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttehi saïkhàrehi dåre, sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttà saïkhàrà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttehi saïkhàrehi dåre. Asamàpannassa saïkhàrà samàpannassa saïkhàrehi dåre, samàpannassa saïkhàrà asamàpannassa saïkhàrehi dåre. Sàsavà saïkhàrà anàsavehi saïkhàrehi dåre; anàsavà saïkhàrà sàsavehi saïkhàrehi dåre. Ime vuccanti saïkhàrà dåre. Tattha katame saïkhàrà santike? Akusalà saïkhàrà akusalànaü saïkhàrànaü santike, kusalà saïkhàrà kusalànaü saïkhàrànaü santike, avyàkatà saïkhàrà avyàkatànaü saïkhàrànaü santike. Dukkhàya vedanàya sampayuttà saïkhàrà dukkhàya vedanàya sampayuttànaü saïkhàrànaü santike; sukhàya vedanàya sampayuttà saïkhàrà sukhàya vedanàya sampayuttànaü saïkhàrànaü santike; adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà saïkhàrà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttànaü saïkhàrànaü santike. Asamàpannassa saïkhàrà asamàpannassa saïkhàrànaü santike; samàpannassa saïkhàrà samàpannassa saïkhàrànaü santike. Sàvavà saïkhàrà sàsavànaü saïkhàrànaü santike; anàsavà saïkhàrà anàsavànaü saïkhàrànaü santike. Ime vuccanti saïkhàrà santike. Te te và pana saïkhàre upàdày' upàdàya saïkhàra dåre santike daññhabbà. Tattha katamo vi¤¤àõakkhandho? Yaü ki¤ci vi¤¤àõaü atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và oëàrikaü và sukhumaü và hãnaü và paõãtaü và yaü dåre santike và, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà: ayaü vuccati vi¤¤àõakkhandho. Tattha katamaü vi¤¤àõaü atãtaü? #<[page 010]># %<10 Vi¤¤àõakkhandho>% Yaü vi¤¤àõaü atãtaü niruddhaü vigataü vipariõataü atthaïgataü abbhatthaïgataü uppajjitvà vigataü atãtaü atãtaüsena saïgahitaü -- cakkhuvi¤¤àõaü sotavi¤¤àõaü ghànavi¤¤àõaü jivhàvi¤¤àõaü {kàyavi¤¤àõaü} manovi¤¤àõaü -- idaü vuccati vi¤¤àõaü atãtaü. Tattha katamaü vi¤¤àõaü anàgataü? Yaü vi¤¤àõaü ajàtaü abhåtaü asa¤jàtaü anibbattaü anabhinibbattaü apàtubhåtaü anuppannaü asamuppannaü anuññhitaü asamuññhitaü anàgataü anàgataüsena saïgahitaü -- cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manovi¤¤àõaü -- idaü vuccati vi¤¤àõaü anàgataü. Tattha katamaü vi¤¤àõaü paccuppannaü? Yaü vi¤¤àõaü jàtaü bhåtaü sa¤jàtaü nibbattaü abhinibbattaü pàtubhåtaü uppannaü samuppannaü uññhitaü samuññhitaü paccuppannaü paccuppannaüsena saïgahitaü -- cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manovi¤¤àõaü -- idaü vuccati vi¤¤àõaü paccuppannaü. Tattha katamaü vi¤¤àõaü ajjhattaü? Yaü vi¤¤àõaü tesaü tesaü sattànaü ajjhattaü paccattaü niyakaü pàñipuggalikaü upàdiõõaü -- cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manovi¤¤àõaü -- idaü vuccati vi¤¤àõaü ajjhattaü. Tattha katamaü vi¤¤àõaü bahiddhà? Yaü vi¤¤àõaü tesaü tesaü parasattànaü parapuggalànaü ajjhattaü paccattaü niyakaü pàñipuggalikaü upàdiõõaü -- cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manovi¤¤àõaü -- idaü vuccati vi¤¤àõaü bahiddhà. Tattha katamaü vi¤¤àõaü oëàrikaü? Akusalaü vi¤¤ànaü oëàrikaü; kusalàvyàkatà vi¤¤àõà sukhumà; kusalàkusalà vi¤¤àõà oëàrikà; avyàkataü vi¤¤àõaü sukhumaü. Dukkhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü oëàrikaü; sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà vi¤¤àõà sukhumà. Sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttà vi¤¤àõà oëàrikà, adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü sukhumaü. Asamàpannassa vi¤¤àõaü oëàrikaü, samàpannassa vi¤¤àõaü sukhumaü. Sàsavaü vi¤¤àõaü oëàrikaü, anàsavaü vi¤¤àõaü sukhumaü. Taü taü và pana vi¤¤àõaü upàdày' upàdàya vi¤¤àõaü oëàrikaü sukhumaü daññhabbaü. Tattha katamaü vi¤¤àõaü hãnaü? Akusalaü vi¤¤àõaü hãnaü, kusalàvyàkatà vi¤¤àõà paõãtà; #<[page 011]># %< Vi¤¤àõakkhandho 11>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ kusalàkusalà vi¤¤àõà hãnà; avyàkataü vi¤¤àõaü paõãtaü. Dukkhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü hãnaü; sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà vi¤¤àõà paõãtà; sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttà vi¤¤àõà hãnà, adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü paõãtaü. Asamàpannassa {vi¤¤àõaü} hãnaü; samàpannassa vi¤¤àõaü paõãtaü. Sàsavaü vi¤¤àõaü hãnaü; anàsavaü vi¤¤àõaü paõãtaü. Taü taü và pana vi¤¤àõaü upàdày' upàdàya vi¤¤àõaü hãnaü paõãtaü daññhabbaü. Tattha katamaü vi¤¤àõaü dåre? Akusalaü vi¤¤àõaü kusalàvyàkatehi vi¤¤àõehi dåre, kusalàvyàkatà vi¤¤àõà akusalà vi¤¤àõà dåre, kusalaü vi¤¤àõaü akusalàvyàkatehi vi¤¤àõehi dåre; akusalàvyàkatà vi¤¤àõà kusalà vi¤¤àõà dåre, avyàkataü vi¤¤àõaü kusalàkusalehi vi¤¤àõehi dåre, kusalàkusalà vi¤¤àõà avyàkatà vi¤¤àõà dåre. Dukkhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttehi vi¤¤àõehi dåre, sukhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà vi¤¤àõà dukkhàya vedanàya sampayuttà vi¤¤àõà dåre; sukhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü dukkhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttehi vi¤¤àõehi dåre; dukkhàya ca adukkhamasukhàya ca vedanàhi sampayuttà vi¤¤àõà sukhàya vedanàya sampayuttà vi¤¤àõà dåre; adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttehi vi¤¤àõehi dåre; sukhadukkhàhi vedanàhi sampayuttà vi¤¤àõà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà vi¤¤àõà dåre. Asamàpannassa vi¤¤àõaü samàpannassa vi¤¤àõà dåre, samàpannassa vi¤¤àõaü asamàpannassa vi¤¤àõà dåre. Sàsavaü vi¤¤àõaü anàsavà vi¤¤àõà dåre; anàsavaü vi¤¤àõaü sàsavà vi¤¤àõà dåre. Idaü vuccati vi¤¤àõaü dåre. Tattha katamaü vi¤¤àõaü santike? Akusalaü vi¤¤àõaü akusalassa vi¤¤àõassa santike; #<[page 012]># %<12 Ekavidhena råpakkhandho>% kusalaü vi¤¤àõaü kusalassa vi¤¤àõassa santike; avyàkataü vi¤¤àõam avyàkatassa vi¤¤àõassa santike. Dukkhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü dukkhàya vedanàya sampayuttassa vi¤¤àõassa santike; sukhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü sukhàya vedanàya sampayuttassa vi¤¤àõassa santike; adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü vi¤¤àõaü adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttassa vi¤¤àõassa santike. Asamàpannassa vi¤¤àõaü asamàpannassa vi¤¤àõassa santike; samàpannassa vi¤¤àõaü samàpannassa vi¤¤àõassa santike. Sàsavaü vi¤¤àõaü sàsavassa vi¤¤àõassa santike; anàsavaü vi¤¤àõaü anàsavassa vi¤¤àõassa santike. Idaü vuccati vi¤¤àõaü santike. Taü taü và pana vi¤¤àõaü upàdày' upàdàya vi¤¤àõaü dåre santike daññhabbaü. SUTTANTABHâJANIYAý. Pa¤cakkhandhà: råpakkhandho vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho. Tattha katamo råpakkhandho? Ekavidhena råpakkhandho: sabbaü råpaü na hetu ahetukaü hetuvippayuttaü sappaccayaü saïkhataü råpaü lokiyaü sàsavaü saüyojaniyaü ganthaniyaü oghaniyaü yoganiyaü nãvaraõiyaü paràmaññhaü upàdàniyaü saïkilesikaü avyàkataü anàrammaõaü acetasikaü cittavippayuttaü neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammaü asaïkiliññhasaïkilesikaü na savitakka-savicàraü na avitakkavicàramattaü avitakka-avicàraü na pãtisahagataü na sukhasahagataü na upekhàsahagataü neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbaü neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukaü neva àcayagàmi na apacayagàmi neva sekhaü nàsekhaü parittaü kàmàvacaraü na råpàvacaraü na aråpàvacaraü pariyàpannaü no apariyàpannaü aniyataü aniyyànikaü uppannaü chahi vi¤¤àõehi vi¤¤eyyaü aniccaü jaràbhibhåtaü. Evaü ekavidhena råpakkhandho. #<[page 013]># %< Catubbidhena råpakkhandho 13>% Duvidhena råpakkhandho: atthi råpaü upàdà, atthi råpaü no upàdà. Atthi råpaü upàdiõõaü, atthi råpaü anupàdiõõaü. Atthi råpaü upàdiõõupàdàniyaü, atthi råpaü anupàdiõõupàdàniyaü. Atthi råpaü sanidassanaü, atthi råpaü anidassanaü. Atthi råpaü sappañighaü, atthi råpaü appañighaü. Atthi råpaü indriyaü, atthi råpaü na indriyaü. Atthi råpaü mahàbhåtaü, atthi råpaü na mahàbhåtaü. Atthi råpaü vi¤¤atti, atthi råpaü na vi¤¤atti. Atthi råpaü cittasamuññhànaü, atthi råpaü na cittasamuññhànaü. Atthi råpaü cittasahabhu, atthi råpaü na cittasahabhu. Atthi råpaü cittànuparivatti, atthi råpaü na cittànuparivatti. Atthi råpaü ajjhattikaü, atthi råpaü bàhiraü. Atthi råpaü oëàrikaü, atthi råpaü sukhumaü. Atthi råpaü dåre, atthi råpaü santike . . . pe. . . . Atthi råpaü kabaëiïkàro àhàro, atthi råpaü na kabaëiïkàro àhàro. Evaü duvidhena råpakkhandho. Tividhena råpakkhandho: yan taü råpaü ajjhattikaü, taü upàdà; yan taü råpaü bàhiraü, taü atthi upàdà, atthi no upàdà. Yan taü råpaü ajjhattikaü, taü upàdiõõaü; yan taü råpaü bàhiraü, taü atthi upàdiõõaü, atthi anupàdiõõaü. Yan taü råpaü ajjhattikaü, taü upàdiõõupàdàniyaü; yan taü råpaü bàhiraü, taü atthi upàdiõõupàdàniyaü, atthi anupàdiõõupàdàniyaü . . . pe . . . Yan taü råpaü ajjhattikaü, taü na kabaëiïkàro àhàro; yan taü råpaü bàhiraü, taü atthi kabaëiïkàro àhàro, atthi na kabaëiïkàro àhàro. Evaü tividhena råpakkhandho. Catubbidhena råpakkhandho: yan taü råpaü upàdà, taü atthi upàdiõõaü, atthi anupàdiõõaü; yan taü råpaü no upàdà, taü atthi upàdiõõaü, atthi anupàdiõõaü. Yan taü råpaü upàdà, taü atthi upàdiõõupàdàniyaü, atthi anupàdiõõupàdàniyaü; yan taü råpaü no upàdà, taü atthi upàdiõõupàdàniyaü, atthi anupàdiõõupàdàniyaü. Yan taü råpaü upàdà, taü atthi sappañighaü, atthi appañighaü; yan taü råpaü no upàdà, taü atthi sappañighaü, atthi appañighaü. #<[page 014]># %<14 Pa¤cavidhena råpakkhandho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Yan taü råpaü upàdà, taü atthi olàrikaü, atthi sukhumaü; yan taü råpaü no upàdà, taü atthi oëàrikaü, atthi sukhumaü. Yan taü råpaü upàdà, taü atthi dåre, atthi santike; yan taü råpaü no upàdà, taü atthi dåre, atthi santike . . . pe . . . Diññhaü sutaü mutaü vi¤¤àtaü råpaü. Evaü catubbidhena råpakkhandho. Pa¤cavidhena råpakkhandho: pañhavãdhàtu àpodhàtu tejodhàtu vàyodhàtu ya¤ ca råpaü upàdà. Evaü pa¤cavidhena råpakkhandho. Chabbidhena råpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaü råpaü sotavi¤¤eyyaü råpaü ghànavi¤¤eyyaü råpaü jivhàvi¤¤eyyaü råpaü kàyavi¤¤eyyaü råpaü manovi¤¤eyyaü råpaü. Evaü chabbidhena råpakkhandho. Sattavidhena råpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaü råpaü . . . pe . . . manodhàtuvi¤¤eyyaü råpaü manovi¤¤àõadhàtuvi¤¤eyyaü råpaü. Evaü sattavidhena råpakkhandho. Aññhavidhena råpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaü råpaü . . . pe . . . kàyavi¤¤eyyaü råpaü atthi sukhasamphassaü, atthi dukkhasamphassaü, manodhàtuvi¤¤eyyaü råpaü manovi¤¤àõadhàtuvi¤¤eyyaü råpaü. Evaü aññhavidhena råpakkhandho. Navavidhena råpakkhandho: cakkhundriyaü sotindriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü itthindriyaü purisindriyaü jãvitindriyaü ya¤ ca råpaü na indriyaü. Evaü navavidhena råpakkhandho. Dasavidhena rupakkhandho: cakkhundriyaü . . . pe . . . jãvitindriyaü na indriyaü råpaü atthi sappatighaü, atthi appañighaü. Evaü dasavidhena råpakkhandho. Ekàdasavidhena råpakkhandho: cakkhàyatanaü sotàyatanaü ghànàyatanaü jivhàyatanaü kàyàyatanaü råpàyatanaü saddàyatanaü gandhàyatanaü rasàyatanaü phoññhabbàyatanaü ya¤ ca råpaü anidassanaü appañighaü dhammàyatanapariyàpannaü. Evaü ekàdasavidhena råpakkhandho. Ayaü vuccati råpakkhandho. RæPAKKHANDHO NIòòHITO. #<[page 015]># %< Dasavidhena vedanàkkhandho 15>% 1. Tattha katamo vedanàkkhandho? Ekavidhena vedanàkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanàkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato. Catubbidhena vedanàkkhandho: atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Pa¤cavidhena vedanàkkhandho: atthi sukhindriyaü, atthi dukkhindriyaü, atthi somanassindriyaü, atthi domanassindriyaü, atthi upekhindriyaü. Chabbidhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà sotasamphassajà vedanà ghànasamphassajà vedanà jivhàsamphassajà vedanà kàyasamphassajà vedanà manosamphassajà vedanà. Evaü chabbidhena vedanàkkhandho. Sattavidhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . kàyasamphassajà vedanà manodhàtusamphassajà vedanà manovi¤¤àõadhàtusamphassajà vedanà. Evaü sattavidhena vedanàkkhandho. Aññhavidhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . kàyasamphassajà vedanà atthi sukhà, atthi dukkhà, manodhàtusamphassajà vedanà, manovi¤¤àõadhàtusamphassajà vedanà. Evaü aññhavidhena vedanàkkhandho. Navavidhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . kàyasamphassajà vedanà manodhàtusamphassajà vedanà, manovi¤¤àõadhàtusamphassajà vedanà atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü navavidhena vedanàkkhandho. Dasavidhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . kàyasamphassajà vedanà atthi sukhà atthi dukkhà, manodhàtusamphassajà vedanà manovi¤¤àõadhàtusamphassajà vedanà atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü dasavidhena vedanàkkhandho. [The Ten Categories of the Vedanàkkhandha are now repeated 27 times with the object of presenting in varying form the Twofold (duvidhena) and Threefold (tividhena) Categories. The Single Category and seven #<[page 016]># %<16 Dukamålakaü>% last Categories (ekavidhena, catubbidhena, &c.) remain unchanged, the last seven being always elided under . . . pe . . . Only the varying Categories are given below.] 2. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanàkkhandho: atthi vipàko, atthi vipàkadhammadhammo, atthi neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammo; atthi upàdiõõupàdàniyo, atthi anupàdiõõupàdàniyo, atthi anupàdiõõ' anupàdàniyo; atthi saïkiliññha-saïkilesiko, atthi asaïkiliññha-saïkilesiko, atthi asaïkiliññha-asaïkilesiko; atthi savitakka-savicàro, atthi avitakka-vicàramatto, atthi avitakka-avicàro; atthi dassanena pahàtabbo, atthi bhàvanàya pahàtabbo, atthi neva dassanàya na bhàvanàya pahàtabbo; atthi dassanena pahàtabbahetuko, atthi bhàvanàya pahàtabbahetuko, atthi neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetuko; atthi àcayagàmã, atthi apacayagàmã, atthi neva àcayagàmã na apacayagàmã; atthi sekho, atthi asekho, atthi neva sekho nàsekho; atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamàõo; #<[page 017]># %< Dukamålakaü 17>% atthi parittàrammaõo, atthi mahaggatàrammaõo, atthi appamàõàrammaõo; atthi hãno, atthi majjhimo, atthi paõãto; atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato; atthi maggàrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggàdhipati; atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppàdã; atthi atãto, atthi anàgato, atthi paccuppanno; atthi atãtàrammaõo, atthi anàgatàrammaõo, atthi paccuppannàrammaõo; atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho; atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena vedanàkkhandho. 3. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto; atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko; atthi lokiyo, atthi lokuttaro; atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo; #<[page 018]># %<18 Dukamålakaü>% atthi sàsavo, atthi anàsavo; atthi àsavasampayutto, atthi àsavavippayutto; atthi àsavavippayutta-sàsavo, atthi àsavavippayutta-anàsavo; atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo; atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto; atthi saüyojanavippayutta-saüyojaniyo, atthi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyo; So for oghaniyo, yoganiyo, nãvaraõiyo. atthi paràmaññho, atthi aparàmaññho; atthi paràmàsasampayutto, atthi paràmàsavippayutto; atthi paràmàsavippayutta-paràmaññho, atthi paràmàsavippayutta-aparàmaññho; atthi upàdiõõo, atthi anupàdiõõo; atthi upàdàniyo, atthi anupàdàniyo; atthi upàdànasampayutto, atthi upàdànavippayutto; atthi upàdànavippayutta-upàdàniyo, atthi upàdànavippayutta-anupàdàniyo; atthi saïkilesiko, atthi asaïkilesiko; atthi saïkiliññho, atthi asaïkiliññho; atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto; atthi kilesavippayutta-saïkilesiko, atthi kilesavippayutta-asaïkilesiko; So for dassanena pahàtabbo, bhàvanàya pahàtabbo, dassanena and bhàvanàya pahàtabbahetuko. atthi savitakko, atthi avitakko; atthi savicàro, atthi avicàro; #<[page 019]># %< Dukamålakaü 19>% atthi sappãtiko, atthi appãtiko; atthi pãtisahagato, atthi na pãtisahagato; atthi kàmàvacaro, atthi na kàmàvacaro; So for råpàvacaro, and aråpàvacaro. atthi pariyàpanno, atthi apariyàpanno; atthi niyyàniko, atthi aniyyàniko; atthi niyato, atthi aniyato; atthi sa-uttaro, atthi anuttaro; atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü dasavidhena vedanàkkhandho. 4. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. DUKAMæLAKAý. #<[page 020]># %<20 Tikamålakaü>% 5. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanàkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 6. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 7. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanàkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 021]># %< Ubhato vaóóhakaü 21>% 8. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena vedanàkkhandho. TIKAMæLAKAý. 9. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanàkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 10. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. #<[page 022]># %<22 Ubhato vaóóhakaü>% Tividhena vedanàkkhandho: atthi vipàko, atthi vipàkadhammadhammo, atthi neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammo; . . . pe . . . Evaü, &c. 11. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena vedanàkkhandho: atthi upàdiõõupàdàniyo, atthi anupàdiõõupàdàniyo, atthi anupàdiõõ' anupàdàniyo; . . . pe . . . Evaü, &c. 12. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena vedanàkkhandho: atthi saïkiliññha-saïkilesiko, atthi asaïkiliññha-saïkilesiko, atthi asaïkiliññha-asaïkilesiko; . . . pe . . . {Evaü}, &c. 13. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi savitakka-savicàro, atthi avitakka-vicàramatto, atthi avitakka-avicàro; . . . . . Pe . . .. Evaü, &c. 14. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi sàsavo, atthi anàsavo. #<[page 023]># %< Ubhato vaóóhakaü 23>% Tividhena vedanàkkhandho: atthi dassanena pahàtabbo, atthi bhàvanàya pahàtabbo, atthi neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbo; . . . pe . . . Evaü, &c. 15. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi àsavasampayutto, atthi àsavavippayutto. Tividhena vedanàkkhandho: atthi dassanena pahàtabbahetuko, atthi bhàvanàya pahàtabbahetuko, atthi neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetuko; . . . pe . . . {Evaü}, &c. 16. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi àsavavippayutta-sàsavo, atthi àsavavippayutta-anàsavo, Tividhena vedanàkkhandho: atthi àcayagàmã, atthi apacayagàmã, atthi nevàcayagàmã na apacayagàmã; . . . pe . . . Evaü, &c. 17. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi sekho, atthi asekho, atthi neva sekho nàsekho; . . . . . Pe . . .. Evaü, &c. 18. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto. #<[page 024]># %<24 Ubhato vaóóhakaü>% Tividhena vedanàkkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamàõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 19. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi saüyojanavippayutta-saüyojaniyo, atthi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi parittàrammaõo, atthi mahaggatàrammaõo, atthi appamàõàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 20. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi ganthaniyo, atthi aganthaniyo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi hãno, atthi majjhimo, atthi paõãto; . . . pe . . . Evaü, &c. 21. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Tividhena vedanàkkhandho: atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato; . . . pe . . . Evaü, &c. 22. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi ganthavippayutta-ganthaniyo, atthi ganthavippayutta-aganthaniyo. #<[page 025]># %< Ubhato vaóóhakaü 25>% Tividhena vedanàkkhandho: atthi maggàrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggàdhipati; . . . pe . . . Evaü, &c 23. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi oghaniyo, atthi anoghaniyo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppàdã; . . . pe . . . Evaü, &c. 24. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Tividhena vedanàkkhandho: atthi atãto, atthi anàgato, atthi paccuppanno; . . . pe . . . Evaü, &c. 25. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi oghavippayutta-oghaniyo, atthi oghavippayutta-anoghaniyo. Tividhena vedanàkkhandho: atthi atãtàrammaõo, atthi anàgatàrammaõo, atthi paccuppannàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 26. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi yoganiyo, atthi ayoganiyo. #<[page 026]># %<26 Ubhato vaóóhakaü>% Tividhena vedanàkkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho; . . . pe . . . Evaü, &c. 27. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Tividhena vedanàkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena vedanàkkhandho. UBHATO VAôôHAKAý. 1. Sattavidhena vedanàkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Evaü sattavidhena vedanàkkhandho. Aparo pi sattavidhena vedanàkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Evaü sattavidhena vedanàkkhandho. Catuvãsatividhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; sotasamphassapaccayà vedanàkkhandho . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà vedanàkkhandho . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà vedanàkkhandho . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà vedanàkkhandho . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; cakkhusamphassajà vedanà, sotasamphassajà vedanà, ghànasamphassajà vedanà, jivhàsamphassajà vedanà, kàyasamphassajà vedanà, manosamphassajà vedanà. Evaü catuvãsatividhena vedanàkkhandho. Aparo pi catuvãsatividhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi ajjhattàrammaõo, #<[page 027]># %< Bahuvidhena vedanàkkhandho 27>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; sotasamphassapaccayà vedanàkkhandho . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà vedanàkkhandho . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà vedanàkkhandho . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà vedanàkkhandho . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . manosamphassajà vedanà. Evaü catuvãsatividhena vedanàkkhandho. Tiüsavidhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . manosamphassajà vedanà. Evaü tiüsavidhena vedanàkkhandho. Bahuvidhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . manosamphassajà vedanà. Evaü bahuvidhena vedanàkkhandho. Aparo pi bahuvidhena vedanàkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà vedanàkkhandho atthi ajjhattàrammaõo, #<[page 028]># %<28 Sa¤¤àkkhandho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhusamphassajà vedanà . . . pe . . . manosamphassajà vedanà. Evaü bahuvidhena vedanàkkhandho. Ayaü vuccati vedanàkkhandho. Tattha katamo sa¤¤àkkhandho? Ekavidhena sa¤¤àkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato. Catubbidhena sa¤¤àkkhandho: atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Pa¤cavidhena sa¤¤àkkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriyasampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekhindriyasampayutto. Chabbidhena sa¤¤àkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤à, sotasamphassajà sa¤¤à, ghànasamphassajà sa¤¤à, jivhàsamphassajà sa¤¤à, kàyasamphassajà sa¤¤à, manosamphassajà sa¤¤à. Evaü chabbidhena sa¤¤àkkhandho. Sattavidhena sa¤¤àkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . kàyasamphassajà sa¤¤à, manodhàtusamphassajà sa¤¤à, manovi¤¤àõadhàtusamphassajà sa¤¤à. Evaü sattavidhena sa¤¤àkkhandho. Aññhavidhena sa¤¤àkkhandho; cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . kàyasamphassajà sa¤¤à: atthi sukhasahagatà, atthi dukkhasahagatà, manodhàtusamphassajà sa¤¤à, manovi¤¤àõadhàtusamphassajà sa¤¤à. Evaü aññhavidhena sa¤¤àkkhandho. Navavidhena sa¤¤àkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . kàyasamphassajà sa¤¤à, manodhàtusamphassajà sa¤¤à manovi¤¤àõadhàtusamphassajà sa¤¤à: atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü navavidhena sa¤¤àkkhandho. Dasavidhena sa¤¤àkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . kàyasamphassajà sa¤¤à: atthi sukhasahagatà, atthi dukkhasahagatà, manodhàtusamphassajà sa¤¤à, manovi¤¤àõadhàtusamphassajà sa¤¤à: atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü dasavidhena sa¤¤àkkhandho. #<[page 029]># %< Dukamålakaü 29>% [These Ten catagories are repeated, as in the case of Vedanàkkhandho, with varying Duvidhena and Tividhena. The only additional variant is the first triplet given below. The Ekavidhena, being unvarying, is here again omitted. 2. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi sukhàya vedanàya sampayutto, atthi dukkhàya vedanàya sampayutto, atthi adukkhamasukhàya vedanàya sampayutto; atthi vipàko, atthi vipàkadhammadhammo, atthi neva vipàka-na-vipàkadhammadhammo; . . . pe . . . atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena sa¤¤àkkhandho. 3. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto; atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko; atthi lokiyo, atthi lokuttaro; atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo; atthi sàsavo, atthi anàsavo; atthi àsavasampayutto, atthi àsavavippayutto; #<[page 030]># %<30 Dukamålakaü>% atthi àsavavippayutta-sàsavo, atthi àsavavippayutta-anàsavo; atthi saüyojaniyo . . . atthi ganthaniyo . . . atthi oghaniyo . . . atthi yoganiyo . . . atthi nãvaraõiyo . . . atthi paràmaññho, atthi aparàmaññho; atthi upàdiõõo, atthi anupàdiõõo; atthi upàdàniyo, atthi anupàdàniyo; atthi upàdànasampayutto, atthi upàdànavippayutto; atthi upàdànavippayutta-upàdàniyo, atthi upàdànavippayutta-anupàdàniyo; atthi saïkilesiko, atthi asaïkilesiko; atthi saïkiliññho, atthi asaïkiliññho; atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto; atthi kilesavippayutta-saïkilesiko, atthi kilesavippayutta-asaïkilesiko; atthi dassanena pahàtabbo, atthi na dassanena pahàtabbo; atthi bhàvanàya pahàtabbo . . . atthi dassanena pahàtabbahetuko . . . atthi bhàvanàya pahàtabbahetuko . . . atthi savitakko, atthi avitakko; atthi savicàro, atthi avicàro; atthi sappãtiko, atthi appãtiko; atthi pãtisahagato, atthi na pãtisahagato; atthi sukhasahagato . . . atthi upekhàsahagato . . . atthi kàmàvacaro . . . atthi råpàvacaro . . . atthi aråpàvacaro . . . atthi pariyàpanno, atthi apariyàpanno; #<[page 031]># %< Tikamålakaü 31>% atthi niyyàniko . . . atthi niyato . . . atthi sa-uttaro, atthi anuttaro; atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü dasavidhena sa¤¤àkkhandho. 4. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena sa¤¤àkkhandho. DUKAMæLAKAý. 5. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 032]># %<32 Tikamålakaü>% 6. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 7. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 8. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. #<[page 033]># %< Ubhato vaóóhakaü 33>% Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena sa¤¤àkkhandho. TIKAMæLAKAý.1 9. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 10. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi sukhàya vedanàya sampayutto, atthi dukkhàya vedanàya sampayutto, atthi adukkhamasukhàya vedànaya sampayutto; . . . pe . . . Evaü, &c. 11. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi vipàko, atthi vipàkadhammadhammo, atthi neva vipàka-na-vipàkadhammadhammo; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 034]># %<34 Ubhato vaóóhakaü>% 12. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi lokiyo, a tthi lokuttaro. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi upàdiõõupàdàniyo, atthi anupàdiõõupàdàniyo, atthi anupàdiõõ' anupàdàniyo; . . . pe . . . Evaü, &c. 13. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi saïkiliññha-saïkilesiko, atthi asaïkiliññha-saïkilesiko, atthi asaïkiliññha-asaïkilesiko; . . . pe . . . Evaü, &c. 14. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi sàsavo, atthi anàsavo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi savitakka-savicàro, atthi avitakka-vicàramatto, atthi avitakka-avitakko; . . . pe . . . Evaü, &c. 15. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi àsavasampayutto, atthi àsavavippayutto. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi pãtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekhàsahagato; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 035]># %< Ubhato vaóóhakaü 35>% 16. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi àsavavippayutta-sàsavo, atthi àsavavippayutta-anàsavo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi dassanena pahàtabbo, atthi bhàvanàya pahàtabbo, atthi neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbo; . . . pe . . . Evaü, &c. 17. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi dassanena pahàtabbahetuko, atthi bhàvanàya {pahàtabbahetuko,} atthi neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetuko; . . . pe . . . Evaü, &c. 18. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi àcayagàmã, atthi apacayagàmã, atthi nevàcayagàmã na apacayagàmã; . . . pe . . . Evaü, &c. 19. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi saüyojanavippayutta-saüyojaniyo, atthi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyo. #<[page 036]># %<36 Ubhato vaóóhakaü>% Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi sekho, atthi asekho, atthi neva sekho nàsekho; . . . pe . . . Evaü, &c. 20. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi ganthaniyo, atthi aganthaniyo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamàõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 21. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi parittàrammaõo, atthi mahaggatàrammaõo, atthi appamàõàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 22. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi ganthavippayutta-ganthaniyo, atthi ganthavippayutta-aganthaniyo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi hãno, atthi majjhimo, atthi paõãto; . . . pe . . . Evaü, &c. 23. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi oghaniyo, atthi anoghaniyo. #<[page 037]># %< Ubhato vaóóhakaü 37>% Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato; . . . pe . . . Evaü, &c. 24. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi maggàrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggàdhipati; . . . pe . . . Evaü, &c. 25. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi oghavippayutta-oghaniyo, atthi oghavippayutta-anoghaniyo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppàdã; . . . pe . . . Evaü, &c. 26. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi yoganiyo, atthi ayoganiyo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi atãto, atthi anàgato, atthi paccuppanno; . . . pe . . . Evaü, &c. 27. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. #<[page 038]># %<38 Ubhato vaóóhakaü>% Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi atãtàrammaõo, atthi anàgatàrammaõo, atthi paccuppannàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 28. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi yogavippayutta-yoganiyo, atthi yogavippayutta-ayoganiyo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho; . . . pe . . . Evaü, &c. 29. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi nãvaraõiyo, atthi anãvaraõiyo. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena sa¤¤àkkhandho. UBHATOVAôôHAKAý. Sattavidhena sa¤¤àkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Evaü sattavidhena sa¤¤àkkhandho. Aparo pi sattavidhena sa¤¤àkkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Evaü sattavidhena sa¤¤àkkhandho. #<[page 039]># %< Bahuvidhena sa¤¤àkkhandho 39>% Catuvãsatividhena sa¤¤àkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; cakkhusamphassajà sa¤¤à, sotasamphassajà sa¤¤à, ghànasamphassajà sa¤¤à, jivhàsamphassajà sa¤¤à kàyasamphassajà sa¤¤à, manosamphassajà sa¤¤à. Evaü catuvãsatividhena sa¤¤àkkhandho. Aparo pi catuvãsatividhena sa¤¤àkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; cakkhusamphassaja sa¤¤à . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤à. Evaü catuvãsatividhena sa¤¤àkkhandho. Tiüsavidhena sa¤¤àkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤à. Evaü tiüsavidhena sa¤¤àkkhandho. Bahuvidhena sa¤¤àkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato, atthi kàmàvacaro, #<[page 040]># %<40 Saïkhàrakkhandho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤à. Evaü bahuvidhena sa¤¤àkkhandho. Aparo pi bahuvidhena sa¤¤àkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà sa¤¤àkkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhusamphassajà sa¤¤à . . . pe . . . manosamphassajà sa¤¤à. Evaü bahuvidhena sa¤¤àkkhandho. Ayaü vuccati sa¤¤àkkhandho. 1. Tattha katamo saïkhàrakkhandho? Ekavidhena saïkhàrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato. Catuvidhena saïkhàrakkhandho: atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Pa¤cavidhena saïkhàrakkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriyasampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekhindriyasampayutto. Chabbidhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanà, sotasamphassajà cetanà, ghànasamphassajà cetanà, jivhàsamphassajà cetanà, kàyasamphassajà cetanà, manosamphassajà cetanà. Evaü chabbidhena saïkhàrakkhandho. Sattavidhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . kàyasamphassajà cetanà, manodhàtusamphassajà cetanà, #<[page 041]># %< Dukamålakan 41>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ manovi¤¤àõadhàtusamphassajà cetanà. Evaü sattavidhena saïkhàrakkhandho. Aññhavidhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . kàyasamphassajà cetanà atthi sukhasahagatà, atthi dukkhasahagatà, manodhàtusamphassajà cetanà, manovi¤¤àõadhàtusamphassajà cetanà. Evaü aññhavidhena saïkhàrakkhandho. Navavidhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manodhàtusamphassajà cetanà, manovi¤¤àõadhàtusamphassajà cetanà atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü navavidhena saïkhàrakkhandho. Dasavidhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . kàyasamphassajà cetanà, atthi sukhasahagatà, atthi dukkhasahagatà; manodhàtusamphassajà cetanà, manovi¤¤àõadhàtusamphassajà cetanà atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü dasavidhena saïkhàrakkhandho. [The Categories are now repeated as in the foregoing Khandhà with varying Duvidhena and Tividhena. The omitted Categories Ekavidhena, &c., are to be read as set forth under Section 1.] 2. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi sukhàya vedanàya sampayutto, atthi dukkhàya vedanàya sampayutto, atthi adukkhamasukhàya vedanàya sampayutto; . . . pe . . . Evaü dasavidhena saïkhàrakkhandho. 3. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko; #<[page 042]># %<42 Dukamålakaü>% atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto; atthi hetu ceva sahetuko ca, atthi sahetuko ceva na ca hetu; atthi hetu ceva hetusampayutto ca, atthi hetusampayutto ceva na ca hetu; atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko; atthi lokiyo, atthi lokuttaro; atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo; atthi àsavo, atthi no àsavo; atthi sàsavo, atthi anàsavo; atthi àsavasampayutto, atthi àsavavippayutto; atthi àsavo ceva sàsavo ca, atthi sàsavo ceva no ca àsavo; atthi àsavo ceva àsavasampayutto ca, atthi àsavasampayutto ceva no ca àsavo; atthi àsavavippayutta-sàsavo, atthi àsavavippayutta-anàsavo; atthi saüyojanaü, atthi no saüyojanaü, atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo; atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto; atthi saüyojana¤ ceva saüyojaniyo ca, atthi saüyojaniyo ceva no ca saüyojanaü; atthi saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutto ca, atthi saüyojanasampayutto ceva no ca saüyojanaü; atthi saüyojanavippayutta-saüyojaniyo, atthi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyo; atthi gantho, atthi no gantho; atthi ganthaniyo, atthi aganthaniyo; atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto; atthi gantho ceva ganthaniyo ca, atthi ganthaniyo ceva no ca gantho; atthi gantho ceva ganthasampayutto ca, atthi ganthasampayutto ceva no ca gantho; #<[page 043]># %< Dukamàlakaü 43>% atthi ganthavippayutta-ganthaniyo, atthi ganthavippayutta-aganthaniyo; atthi ogho, atthi no ogho; atthi oghaniyo, atthi anoghaniyo; atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto; atthi ogho ceva oghaniyo ca, atthi oghaniyo ceva no ca ogho; atthi ogho ceva oghasampayutto ca, atthi oghasampayutto ceva no ca ogho; atthi oghavippayutta-oghaniyo, atthi oghavippayutta-anoghaniyo; atthi yogo, atthi no yogo; atthi yoganiyo, atthi ayoganiyo; atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto; atthi yogo ceva yoganiyo ca, atthi yoganiyo ceva no ca yogo; atthi yogo ceva yogasampayutto ca, atthi yogasampayutto ceva no ca yogo; atthi yogavippayutta-yoganiyo, atthi yogavippayutta-ayoganiyo; atthi nãvaraõaü, atthi no nãvaraõaü; atthi nãvaraõiyo, atthi anãvaraõiyo; atthi nãvaraõasampayutto, atthi nãvaraõavippayutto; atthi nãvaraõa¤ ceva nãvaraõiyo ca, atthi nãvaraõiyo ceva no ca nãvaraõaü; atthi nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutto ca, atthi nãvaraõasampayutto ceva no ca nãvaraõaü; atthi nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyo, atthi nãvaraõavippayutta-{anãvaraõiyo}; atthi paràmàso, atthi no paràmàso; atthi paràmaññho, atthi aparàmaññho; atthi paràmàsasampayutto, atthi paràmàsavippayutto; atthi paràmàso ceva paràmaññho ca, atthi paràmaññho ceva no ca paràmàso; #<[page 044]># %<44 Dukamålakaü>% atthi paràmàsavippayutta-paràmaññho, atthi paràmàsavippayutta-aparàmaññho; atthi upàdiõõo, atthi anupàdiõõo; atthi upàdànaü, atthi no upàdànaü; atthi upàdàniyo, atthi anupàdàniyo; atthi upàdànasampayutto, atthi upàdànavippayutto; atthi upàdàna¤ ceva upàdàniyo ca, atthi upàdàniyo ceva no ca upàdànaü; atthi upàdàna¤ ceva upàdànasampayutto ca, atthi upàdànasampayutto ceva no ca upàdànaü; atthi upàdànavippayutta-upàdàniyo, atthi upàdànavippayutta-anupàdàniyo; atthi kileso, atthi no kileso; atthi saïkilesiko, atthi asaïkilesiko; atthi saïkiliññho, atthi asaïkiliññho; atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto; atthi kileso ceva saïkilesiko ca, atthi saïkilesiko ceva no ca kileso; atthi kileso ceva saïkiliññho ca, atthi saïkiliññho ceva no ca kileso; atthi kileso ceva kilesasampayutto ca, atthi kilesasampayutto ceva no ca kileso; atthi kilesavippayuttasaïkilesiko, atthi kilesavippayutta-asaïkilesiko; atthi dassanena pahàtabbo, atthi na dassanena pahàtabbo; atthi bhàvanàya pahàtabbo, atthi na bhàvanàya pahàtabbo; atthi dassanena pahàtabbahetuko, atthi na dassanena pahàtabbahetuko; atthi bhàvanàya pahàtabbahetuko, atthi na bhàvanàya pahàtabbahetuko; atthi savitakko, atthi avitakko; atthi savicàro, atthi avicàro; atthi sappãtiko, atthi appãtiko; #<[page 045]># %< Dukamålakaü 45>% atthi pãtisahagato, atthi na pãtisahagato; atthi sukhasahagato, atthi na sukhasahagato; atthi upekhàsahagato, atthi na upekhàsahagato; atthi kàmàvacaro, atthi na kàmàvacaro; atthi råpàvacaro, atthi na råpàvacaro; atthi aråpàvacaro, atthi na aråpàvacaro; atthi pariyàpanno, atthi apariyàpanno; atthi niyyàniko, atthi aniyyàniko; atthi niyato, atthi aniyato; atthi sa-uttaro, atthi anuttaro; atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi kusalo, atthi {akusalo}, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 4. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena saïkhàrakkhandho. DUKAMæLAKAý. #<[page 046]># %<46 Tikamålakaü>% 5. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 6. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 7. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 8. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo. . . . pe . . . Evaü dasavidhena saïkhàrakkhandho. TIKAMæLAKAý. #<[page 047]># %< Ubhato vaóóhakaü 47>% 9. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 10. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi sukhàya vedanàya sampayutto, atthi dukkhàya vedanàya sampayutto, atthi adukkhamasukhàya vedanàya sampayutto; . . . pe . . . Evaü, &c. 11. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi vipàko, atthi vipàkadhammadhammo, atthi neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammo; . . . pe . . . Evaü, &c. 12. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi hetu ceva sahetuko ca, atthi sahetuko ceva na ca hetu. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi upàdiõõupàdàniyo, atthi anupàdiõõupàdàniyo, atthi anupadiõõ' anupàdàniyo; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 048]># %<48 Ubhato vaóóhakaü>% 13. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi hetu ceva hetusampayutto ca, atthi hetusampayutto ceva na ca hetu. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi saïkiliññha-saïkilesiko, atthi asaïkiliññha-saïkilesiko, atthi asaïkiliññha-asaïkilesiko; . . . pe . . . Evaü, &c. 14. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi savitakka-savicàro, atthi avitakka-vicàramatto, atthi avitakka-avicàro; . . . pe . . . Evaü, &c. 15. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi pãtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekhàsahagato; . . . pe . . . Evaü, &c. 16. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi dassanena pahàtabbo, atthi bhàvanàya pahàtabbo, atthi neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbo; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 049]># %< Ubhato vaóóhakaü 49>% 17. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi sàsavo, atthi anàsavo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi àcayagàmã, atthi apacayagàmã, atthi nevàcayagàmã na apacayagàmã; . . . pe . . . Evaü, &c. 18. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi àsavasampayutto, atthi àsavavippayutto. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi sekho, atthi asekho, atthi neva sekho nàsekho; . . . pe . . . Evaü, &c. 19. Duvidhena saïkhàrakkhandho atthi àsavo ceva sàsavo ca, atthi sàsavo ceva no ca àsavo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamàõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 20. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi àsavo ceva àsavasampayutto ca, atthi àsavo ceva no ca àsavo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi parittàrammaõo, atthi mahaggatàrammaõo, atthi appamàõàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 050]># %<50 Ubhato vaóóhakaü>% 21. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi àsavavippayutta-sàsavo, atthi àsavavippayutta-anàsavo. Tividhena saïkhàrakkhandho atthi hãno, atthi majjhimo, atthi paõãto; . . . pe . . . Evaü, &c. 22. Duvidhena saïkhàrakkhandho atthi saüyojanaü, atthi no saüyojanaü. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato; . . . pe . . . Evaü, &c. 23. Duvidhena saïkhàrakkhandho atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi maggàrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggàdhipati; . . . pe . . . Evaü, &c. 24. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppàdã; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 051]># %< Ubhato vaóóhakaü 51>% 25. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi saüyojana¤ ceva saüyojaniyo ca, atthi saüyojaniyo ceva no ca saüyojanaü. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi atãto, atthi anàgato, atthi paccuppanno; . . . pe . . . Evaü, &c. 26. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutto ca, atthi saüyojanasampayutto ceva no ca saüyojanaü. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi atãtàrammaõo, atthi anàgatàrammaõo, atthi paccuppannàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 27. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi saüyojanavippayutta-saüyojaniyo, atthi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyo. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho; . . . pe . . . Evaü, &c. 28. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi gantho, atthi no gantho. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena saïkhàrakkhandho. UBHATO VAôôHAKAý. #<[page 052]># %<52 Sattavidhena . . . pe . . . saïkhàrakkhandho>% Sattavidhena saïkhàrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Evaü sattavidhena saïkhàrakkhandho. Aparo pi sattavidhena saïkhàrakkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Evaü sattavidhena saïkhàrakkhandho. Catuvãsatividhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saïkhàrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo atthi avyàkato; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saïkhàrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà. Evaü catuvãsatividhena saïkhàrakkhandho. Aparo pi catuvãsatividhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saïkhàrakkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saïkhàrakkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà. Evaü catuvãsatividhena saïkhàrakkhandho. Tiüsavidhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saïkhàrakkhandho atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà #<[page 053]># %< Vi¤¤àõakkhandho 53>% . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saïkhàrakkhandho atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà. Evaü tiüsavidhena saïkhàrakkhandho. Bahuvidhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saïkhàrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saïkhàrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhusamphassajà cetanà . . . pe . . . manosamphassajà cetanà. Evaü bahuvidhenasaïkhàrakkhandho. Aparo pi bahuvidhena saïkhàrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saïkhàrakkhandho atthi sukhàya vedanàya sampayutto, atthi dukkhàya vedanàya sampayutto, atthi adukkhamasukhàya vedanàya sampayutto . . . pe . . ., atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . pe . . . ghànasamphassapaccayà . . . pe . . . jivhàsamphassapaccayà . . . pe . . . kàyasamphassapaccayà . . . pe . . . manosamphassapaccayà saïkhàrakkhandho atthi {ajjhattàrammaõo}, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhusamphassajà cetanà, . . . pe . . . manosamphassajà cetanà. Evaü bahuvidhena saïkhàrakkhandho. Ayaü vuccati saïkhàrakkhandho. 1. Tattha katamo vi¤¤àõakkhandho? Ekavidhena vi¤¤àõakkhandho: phassasampayutto. #<[page 054]># %<54 Duvidhena . . . pe . . . vi¤¤àõakkhandho>% Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato. Catubbidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Pa¤cavidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriyasampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekhindriyasampayutto. Chabbidhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhuvi¤¤àõaü sotavi¤¤àõaü ghànavi¤¤àõaü jivhàvi¤¤àõaü kàyavi¤¤àõaü manovi¤¤àõaü. Evaü chabbidhena vi¤¤àõakkhandho. Sattavidhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü manodhàtu manovi¤¤àõadhàtu. Evaü sattavidhena vi¤¤àõakkhandho. Aññhavidhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü: atthi sukhasahagataü, atthi dukkhasahagataü, manodhàtu, manovi¤¤àõadhàtu. Evaü aññhavidhena vi¤¤àõakkhandho. Navavidhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü, manodhàtu, manovi¤¤àõadhàtu atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü navavidhena vi¤¤àõakkhandho. Dasavidhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü atthi sukhasahagataü, atthi dukkhasahagataü, manodhàtu, manovi¤¤àõadhàtu atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü dasavidhena vi¤¤àõakkhandho. [These Ten Categories are now repeated, as in the case of foregoing Khandhà. Only the varying factors -- Duvidhena, Tividhena -- are given. The others are to be understood as set forth under Section 1.] 2. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi sukhàya vedanàya sampayutto, atthi dukkhàya vedanàya sampayutto, atthi adukkhamasukhàya vedanàya sampayutto; #<[page 055]># %< Dukamålakaü 55>% atthi vipàko, atthi vipàkadhammadhammo, atthi neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammo; . . . pe . . . atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü dasavidhena vi¤¤àõakkhandho. 3. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto; atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko; atthi lokiyo, atthi lokuttaro; atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo; atthi sàsavo, atthi anàsavo; atthi àsavasampayutto, atthi àsavavippayutto; atthi àsavavippayutta-sàsavo, atthi àsavavippayutta-anàsavo; atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo; atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto; atthi saüyojanavippayutta-saüyojaniyo, atthi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyo; atthi ganthaniyo . . . atthi oghaniyo . . . atthi yoganiyo . . . atthi nãvaraõiyo . . . #<[page 056]># %<56 Dukamålakaü>% atthi paràmaññho, atthi aparàmaññho; atthi paràmàsasampayutto, atthi paràmàsavippayutto; atthi paràmàsavippayutta-paràmaññho, atthi paràmàsavippayutta-aparàmaññho; atthi upàdiõõo, atthi anupàdiõõo; atthi upàdànasampayutto, atthi upàdànavippayutto; atthi upàdànavippayutta-upàdàniyo, atthi upàdànavippayutta-anupàdàniyo; atthi saïkilesiko, atthi asaïkilesiko; atthi saïkiliññho, atthi asaïkiliññho; atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto; atthi kilesavippayutta-saïkilesiko, atthi kilesavippayutta-asaïkilesiko; atthi dassanena pahàtabbo, atthi na dassanena pahàtabbo; atthi bhàvanàya pahàtabbo . . . atthi dassanena pahàtabbahetuko . . . atthi bhàvanàya pahàtabbahetuko . . . atthi savitakko, atthi avitakko; atthi savicàro . . . atthi sappãtiko . . . atthi pãtisahagato, atthi na pãtisahagato; atthi sukhasahagato . . . atthi upekhàsahagato . . . atthi kàmàvacaro, atthi na kàmàvacaro; atthi råpàvacaro . . . atthi aråpàvacaro . . . atthi pariyàpanno, atthi apariyàpanno; atthi niyyàniko . . . atthi niyato . . . atthi sa-uttaro . . . atthi saraõo . . . #<[page 057]># %< Tikamålakaü 57>% Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 4. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammano, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. DUKAMæLAKAý. 5. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. 6. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 058]># %<58 Tikamålakaü>% 7. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi {ajjhattàrammaõo}, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; . . . pe . . . Evaü, &c. 8. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo. . . . pe . . . Evaü, &c. TIKAMæLAKAý. 9. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; . . . pe . . . Evaü, &c. #<[page 059]># %< Ubhato vaóóhakaü 59>% 10. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi sukhàya vedanàya sampayutto, atthi dukkhàya vedanàya sampayutto, atthi adukkhamasukhàya vedanàya sampayutto; . . . pe . . . Evaü, &c. 11. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi vipàko, atthi vipàkadhammadhammo, atthi neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammo; . . . pe . . . Evaü, &c. 12. Duvidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena vi¤¤àõakkhandho: atthi upàdiõõupàdàniyo, atthi anupàdiõõupàdàniyo, atthi anupàdiõõ' anupàdàniyo; . . . pe . . . Evaü, &c. NOTE. -- Yathà sa¤¤àkkhandhassa Ubhatovaóóhanakaü evaü vi¤¤àõakkhandhassa vitthàretabbaü. UBHATO VAôôHAKAý. #<[page 060]># %<60 Sattavidhena . . . pe . . . vi¤¤àõakkhandho>% Sattavidhena vi¤¤àõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Evaü sattavidhena vi¤¤àõakkhandho. Aparo pi vi¤¤àõakkhandho: atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno. Evaü sattavidhena vi¤¤àõakkhandho. Catuvãsatividhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤àõakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; sotasamphassapaccayà . . . ghànasamphassapaccayà . . . jivhàsamphassapaccayà . . . kàyasamphassapaccayà . . . manosamphassapaccayà vi¤¤àõakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato; cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manovi¤¤àõaü. Evaü catuvãsatividhena vi¤¤àõakkhandho. Aparo pi catuvãsatividhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤àõakkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhatta-bahiddhàrammaõo: sotasamphassapaccayà . . . ghànasamphassapaccayà . . . jivhàsamphassapaccayà . . . kàyasamphassapaccayà . . . {manosamphassapaccayà} vi¤¤àõakkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo; cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manovi¤¤àõaü. Evaü catuvãsatividhena vi¤¤àõakkhandho. Tiüsavidhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤àõakkhandho atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . ghànasamphassapaccayà . . . jivhàsamphassapaccayà . . . kàyasamphassapaccayà . . . manosamphassapaccayà vi¤¤àõakkhandho atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyapanno; cakkhuvi¤¤àõaü #<[page 061]># %< Pa¤canna¤ khandhànaü kati kusalà . . . pe . . . 61>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . manovi¤¤àõaü. Evaü tiüsavidhena vi¤¤àõakkhandho. Bahuvidhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤àõakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . ghànasamphassapaccayà . . . jivhàsamphassapaccayà . . . kàyasamphassapaccayà . . . manosamphassapaccayà vi¤¤àõakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyà kato, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manovi¤¤àõaü. Evaü bahuvidhena vi¤¤àõakkhandho. Aparo pi bahuvidhena vi¤¤àõakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤àõakkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; sotasamphassapaccayà . . . ghànasamphassapaccayà . . . jivhàsamphassapaccayà . . . kàyasamphassapaccayà . . . manosamphassapaccayà vi¤¤àõakkhandho atthi ajjhattàrammaõo, atthi bahiddhàrammaõo, atthi ajjhattabahiddhàrammaõo, atthi kàmàvacaro, atthi råpàvacaro, atthi aråpàvacaro, atthi apariyàpanno; cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manovi¤¤àõaü. Evaü bahuvidhena vi¤¤àõakkhandho. Ayaü vuccati vi¤¤àõakkhandho. ABHIDHAMMABHâJANIYAý. Pa¤cakkhandhà:-- råpakkhandho, vedanàkkhandho, sa¤¤àkkhandho, saïkhàrakkhandho, vi¤¤àõakkhandho. Pa¤cannaü khandhànaü kati kusalà, kati akusalà, kati avyàkatà, kati sukhàya vedanàya sampayuttà . . . pe . . . kati saraõà, kati araõà? #<[page 062]># %<62 Pa¤cannaü khandhànaü kati avyàkatà>% Råpakkhandho avyàkato; cattàro khandhà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Dve khandhà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi, dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi, {adukkhamasukhàya} vedanàya sampayuttà ti pi; tayo khandhà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Råpakkhandho neva-vipàkana-vipàkadhammadhammo; cattàro khandhà siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Råpakkhandho siyà upàdiõõupàdàniyo siyà anupàdiõõupàdàniyo; cattàro khandhà siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõaanupàdàniyà. Råpakkhandho asaïkiliññha-saïkilesiko; cattàro khandhà siyà saïkiliññha-saïkilesikà siyà asaïkiliññha-saïkilesikà siyà asaïkiliññha-asaïkilesikà. Råpakkhandho avitakka-avicàro; tayo khandhà siya savitakkasavicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakka-avicàrà; saïkhàrakkhandho siyà savitakka-savicàro siyà avitakavicàramatto siya avitakka-avicàro, siyà na vattabbo savitakka-savicàro ti pi avitakka-vicàramatto ti pi avitakkaavicàro ti pi. Råpakkhandho na vattabbo pãtisahagato ti pi sukhasahagato ti pi upekhàsahagato ti pi; vedanàkkhandho siyà pãtisahagato na sukhasahagato na upekhàsahagato siyà na vattabbo pãtisahagato ti. Tayo khandhà siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà siyà na vattabbà pãtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhàsahagatà ti pi. Råpakkhandho neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbo; cattàro khandhà siyà dassanena pabàtabbà siyà bhàvanàya pahàtabbà siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà. Råpakkhandho neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetuko; cattàro khandhà siyà dassanena pahàtabbahetukà siyà bhàvanàya pahàtabbahetukà siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Råpakkhandho neva àcayagàmã na apacayagàmã; cattàro khandhà siyà àcayagàmino siyà apacayagàmino siyà neva àcayagàmino na {apacayagàmino}. Råpakkhandho neva sekho nàsekho; cattàro khandhà siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nàsekhà. Råpakkhandho paritto; cattàro khandhà siyà parittà siyà mahaggatà siyà appamàõà. Råpakkhandho anàrammaõo; cattàro khandhà siyà parittàrammaõà siyà mahaggatàrammaõà siyà appamàõàrammaõà siyà na vattabbà parittàrammaõà ti pi mahaggatàrammaõà ti pi appamàõàrammaõà ti pi. #<[page 063]># %< Pa¤cannaü khandhànaü kati hetå . . . pe . . . 63>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Råpakkhandho majjhimo; cattàro khandhà siyà hãnà siyà majjhimà siyà paõãtà. Råpakkhandho aniyato; cattàro khandhà siyà micchattaniyatà siyà sammattaniyatà siyà aniyatà. Råpakkhandho anàrammaõo; cattàro khandhà siyà maggàrammaõà siyà maggahetukà siyà maggàdhipatino siyà na vattabbà maggàrammaõà ti pi maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdino. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà. Råpakkhandho anàrammaõo; cattàro khandhà siyà atãtàrammaõà siyà anàgatàrammaõà siyà paccuppannàrammaõà siyà na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhatta-bahiddhà. Råpakkhandho anàrammaõo; cattàro khandhà siyà ajjhattàrammaõà siyà bahiddhàrammaõà siyà ajjhattabahiddhàrammaõà siyà na vattabbà ajjhattàrammaõà ti pi bahiddhàrammaõà ti pi ajjhatta-bahiddhàrammaõà ti pi. Cattàro khandhà anidassana-appañighà; råpakkhandho siyà sanidassana-sappañigho siyà anidassana-sappañigho siyà anidassana-appañigho. Cattàro khandhà na hetå; saïkhàrakkhandho siyà hetu siyà na hetu. Råpakkhandho ahetuko; cattàro khandhà siyà sahetukà siyà ahetukà. Råpakkhandho hetuvippayutto; cattàro khandhà siyà hetusampayuttà siyà hetuvippayuttà. Råpakkhandho na vattabbo hetu ceva sahetuko càti pi, sahetuko ceva na ca hetåti pi; tayo khandhà na vattabbà hetå ceva sahetukà càti pi, siyà sahetukà ceva na ca hetå, siyà na vattabbà sahetukà ceva na ca hetå ti pi; saïkhàrakkhandho siyà hetu ceva sahetuko ca, siyà sahetuko ceva na ca hetu, siyà na vattabbo hetu ceva sahetuko càti pi sahetuko ceva na ca hetåti pi. Råpakkhandho na vattabbo hetu ceva hetusampayutto càti pi, hetusampayutto ceva na ca hetåti pi; tayo khandhà na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti pi, siyà hetusampayuttà ceva na ca hetå, siyà na vattabbà hetusampayuttà ceva na ca hetåti pi; saïkhàrakkhandho siyà hetå ceva hetusampayutto ca, siyà hetusampayutto ceva na ca hetu, siyà na vattabbo hetu ceva hetusampayutto càti pi hetusampayutto ceva na ca hetåti pi. Råpakkhandho na hetu ahetuko; #<[page 064]># %<64 Pa¤cakkhandhà sappaccayà . . . pe . . .>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tayo khandhà siyà na hetå sahetukà siyà na hetå ahetukà; saïkhàrakkhandho siyà na hetu sahetuko siyà na hetu ahetuko siyà na vattabbo na hetu sahetuko ti pi na hetu ahetuko ti pi. Sappaccayà. Saïkhatà. Cattàro khandhà anidassanà; råpakkhandho siyà sanidassano siyà anidassano. Cattàro khandhà appañighà; råpakkhandho siyà sappañigho siyà appañigho. Råpakkhandho råpaü; cattàro khandhà aråpà. Råpakkhandho lokiyo; cattàro khandhà siyà lokiyà siyà lokuttarà. Kenaci vi¤¤eyyà, kenaci na vi¤¤eyyà. Cattàro khandhà no àsavà; saïkhàrakkhandho siyà àsavo siyà no àsavo. Råpakkhandho sàsavo; cattàro khandhà siyà sàsavà siyà anàsavà. Råpakkhandho àsavavippayutto; cattàro khandhà siyà àsavasampayuttà siyà àsavavippayuttà. Råpakkhandho na vattabbo àsavo ceva sàsavo càti, sàsavo ceva no ca àsavo; tayo khandhà na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti, siyà sàsavà ceva no ca àsavà, siyà na vattabbà sàsavà ceva no ca àsavà ti; saïkhàrakkhandho siyà àsavo ceva sàsavo ca, siyà sàsavo ceva no ca àsavo, siyà na vattabbo àsavo ceva sàsavo càti pi sàsavo ceva no ca àsavo ti pi. Råpakkhandho na vattabbo àsavo ceva àsavasampayutto càti pi àsavasampayutto ceva no ca àsavo ti pi; tayo khandhà na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti siyà àsavasampayuttà ceva no ca àsavà, siyà na vattabbà àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti; saïkhàrakkhandho siyà àsavo ceva àsavasampayutto ca, siyà àsavasampayutto ceva no ca àsavo, siyà na vattabbo àsavo ceva àsavasampayutto càti pi, àsavasampayutto ceva no ca àsavo ti pi. Råpakkhandho àsavavippayutta-sàsavo; cattàro khandhà siyà àsavavippayutta-sàsavà siyà àsavavippayutta-anàsavà siyà na vattabbà àsavavippayutta-sàsavà ti pi àsavavippayuttaanàsavà ti pi. Cattàro khandhà no saüyojanà; saïkhàrakkhandho siyà saüyojanaü siyà no saüyojanaü. Råpakkhandho saüyojaniyo; cattàro khandhà siyà saüyojaniyà siyà asaüyojaniyà. Råpakkhandho saüyojanavippayutto; cattàro khandhà siyà saüyojanasampayuttà siyà saüyojanavippayuttà. Råpakkhandho na vattabbo saüyojana¤ ceva saüyojaniyo càti, saüyojaniyo ceva no ca saüyojanaü; tayo khandhà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojaniyà càti, siyà saüyojaniyà ceva no ca saüyojanà, #<[page 065]># %< Cattàro khandhà no oghà . . . pe . . . 65>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà na vattabbà saüyojaniyà ceva no ca saüyojanà ti; saïkhàrakkhandho siyà saüyojana¤ ceva saüyojaniyo ca, siyà saüyojaniyo ceva no ca saüyojanaü, siyà na vattabbo saüyojana¤ ceva saüyojaniyo càti pi saüyojaniyo ceva no ca saüyojanan ti pi. Råpakkhandho na vattabbo saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutto càti pi, saüyojanasampayutto ceva no ca saüyojanan ti pi; tayo khandhà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojanasampayuttà càti, siyà saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanà, siyà na vattabbà saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanà ti; saïkhàrakkhandho siyà saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutto ca, siyà saüyojanasampayutto ceva no ca saüyojanaü, siyà na vattabbo saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutto càti pi, saüyojanasampayutto ceva no ca saüyojanan ti pi. Råpakkhandho saüyojanavippayutta-saüyojaniyo; cattàro khandhà siyà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà siyà saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà, siyà na vattabbà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà ti pi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà ti pi. Cattàro khandhà no ganthà; saïkhàrakkhandho siyà gantho siyà no gantho. Råpakkhandho ganthaniyo; cattàro khandhà siyà ganthaniyà siyà aganthaniyà. Råpakkhandho ganthavippayutto; cattàro khandhà siyà ganthasampayuttà siyà ganthavippayuttà. Råpakkhandho na vattabbo gantho ceva ganthaniyo càti, ganthaniyo ceva no ca gantho; tayo khandhà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà càti, siyà ganthaniyà ceva no ca ganthà, siyà na vattabbà ganthaniyà ceva no ca ganthà ti; saïkhàrakkhandho siyà gantho ceva ganthaniyo ca, siyà ganthaniyo ceva no ca gantho, siyà na vattabbo gantho ceva ganthaniyo càti pi, ganthaniyo ceva no ca gantho ti pi. Råpakkhandho na vattabbo gantho ceva ganthasampayutto càti pi, ganthasampayutto ceva no ca gantho ti pi; tayo khandhà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttà càti, siyà ganthasampayuttà ceva no ca ganthà, siyà na vattabbà ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti; saïkhàrakkhandho siyà gantho ceva ganthasampayutto ca, siyà ganthasampayutto ceva no ca gantho, siyà na vattabbo gantho ceva ganthasampayutto càti pi, ganthasampayutto ceva no ca gantho ti pi. Råpakkhandho ganthavippayutta-ganthaniyo; cattàro khandhà siyà ganthavippayutta-ganthaniyà siyà ganthavippayutta-aganthaniyà, siyà na vattabbà ganthavippayutta-ganthaniyà ti pi ganthavippayatta-aganthaniyà ti pi. Cattàro khandhà no oghà . . . pe . . . yogà . . . pe . . . #<[page 066]># %<66 Cattàro khandhà no nãvaraõà . . . pe . . .>% Cattàro khandhà no nãvaraõà; saïkhàrakkhandho siyà nãvaraõaü siyà no nãvaraõaü. Råpakkhandho nãvaraõiyo, cattàro khandhà siyà nãvaraõiyà siyà anãvaraõiyà; råpakkhandho nãvaraõavippayutto, cattàro khandhà siyà nãvaraõasampayuttà siyà nãvaraõavippayuttà. Råpakkhandho na vattabbo nãvaraõa¤ ceva nãvaraõiyo càti, nãvaraõiyo ceva no ca nãvaraõaü; tayo khandhà na vattabbà nãvaraõa¤ ceva nãvaraõiyà càti, siyà nãvaraõiyà ceva no ca nãvaraõà, siyà na vattabbà nãvaraõiyà ceva no ca nãvaraõà ti; saïkhàrakkhandho siyà nãvaraõa¤ ceva nãvaraõiyo ca, siyà nãvaraõiyo ceva no ca nãvaraõaü, siyà na vattabbo nãvaraõaü ceva nãvaraõiyo càti pi nãvaraõiyo ceva no ca nãvaraõan ti pi. Råpakkhandho no vattabbo nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutto càti pi nãvaraõasampayutto ceva no ca nãvaraõan ti pi; tayo khandhà no vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõasampayuttà cà ti, siyà nãvaraõasampayuttà ceva no ca nãvaraõà siyà na vattabbà nãvaraõasampayuttà ceva no ca nãvaraõà ti; saïkhàrakkhandho siyà nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutto ca, siyà nãvaraõasampayutto ceva no ca nãvaraõaü, siyà na vattabbo nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutto càti pi nãvaraõasampayutto ceva no ca nãvaraõan ti pi. Råpakkhandho nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyo; cattàro khandhà siyà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà, siyà nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà, siyà na vattabbà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà ti pi nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà ti pi. Cattàro khandhà no paràmàsà; saïkhàrakkhandho siyà paràmàso {siyà} no paràmàso. Råpakkhandho paràmaññho; cattàro khandhà siyà paràmaññhà siyà aparàmaññhà. Råpakkhandho paràmàsavippayutto; tayo khandhà siyà paràmàsasampayuttà siyà paràmàsavippayuttà; saïkhàrakkhandho siyà paràmàsasampayutto siyà paràmàsavippayutto siyà na vattabbo paràmàsasampayutto ti pi paràmàsavippayutto ti pi. Råpakkhandho na vattabbo paràmàso ceva paràmaññho càti pi, paràmaññho ceva no ca paràmàso; tayo khandhà no vattabbà paràmàsà ceva paràmàññhà càti, siyà paràmaññhà ceva no ca paràmàsà, siyà na vattabbà paràmaññhà ceva no ca paràmàsà ti; saïkhàrakkhandho siyà paràmàso ceva paràmaññho ca, siyà paràmaññho ceva no ca paràmàso, siyà na vattabbo paràmàso ceva paràmaññho càti pi, paràmaññho ceva no ca paràmàso ti pi. Råpakkhandho paràmàsavippayutta-paràmaññho; cattàro khandhà siyà paràmàsavippayutta-paràmaññhà siyà paràmàsavippayutta-aparàmaññhà siyà na vattabbà paràmàsavippayuttaparàmaññhà ti pi paràmàsavippayutta-aparàmaññhà ti pi. #<[page 067]># %< Saïkhàrakkhandho siyà upàdànaü . . . pe . . . 67>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Råpakkhandho anàrammaõo; cattàro khandhà sàrammaõà. Cattàro khandhà no città; vi¤¤àõakkhandho cittaü. Tayo khandhà cetasikà; dve khandhà acetasikà. Tayo khandhà cittasampayuttà; råpakkhandho cittavippayutto; vi¤¤àõakkhandho na vattabbo cittena sampayutto ti pi cittena vippayutto ti pi. Tayo khandhà cittasaüsaññhà; råpakkhandho cittavisaüsaññho; vi¤¤àõakkhandho na vattabbo cittena saüsaññho ti pi cittena visaüsaññho ti pi. Tayo khandhà cittasamuññhànà; vi¤¤àõakkhandho no cittasamuññhàno; råpakkhandho siyà cittasamuññhàno siyà no cittasamuññhàno. Tayo khandhà cittasahabhuno; vi¤¤àõakkhandho no cittasahabhå; råpakkhandho cittasahabhå siyà no cittasahabhå. Tayo khandhà cittànuparivattino; vi¤¤àõakkhandho no cittànuparivatti; råpakkhandho siyà cittànuparivatti siyà no cittànuparivatti. Tayo khandhà cittasaüsaññha-samuññhànà; dve khandhà no cittasaüsaññha-samuññhànà. Tayo khandhà cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhuno; dve khandhà no cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhuno. Tayo khandhà cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino; dve khandhà no cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino. Tayo khandhà bàhirà; vi¤¤àõakkhandho ajjhattiko; råpakkhandho siyà ajjhattiko, siyà bàhiro. Cattàro khandhà no upàdà; råpakkhandho siyà upàdà siyà no upàdà, siyà upàdiõõo siyà anupàdiõõo. Cattàro khandhà no upàdànà; saïkhàrakkhandho siyà upàdànaü siyà no upàdànaü. Råpakkhandho upàdàniyo: cattàro khandhà siyà upàdàniyà siyà anupàdàniyà. Råpakkhandho upàdànavippayutto; cattàro khandhà siyà upàdànasampayuttà siyà upàdànavippayuttà. Råpakkhandho na vattabbo upàdàna¤ ceva upàdàniyo càti, upàdàniyo ceva no ca upàdànaü; tayo khandhà na vattabbà upàdànà ceva upàdàniyà càti, siyà upàdàniyà ceva no ca upàdànà, siyà na vattabbà upàdàniyà ceva no ca upàdànà ti; saïkhàrakkhandho siyà upàdàna¤ ceva upàdàniyo ca, siyà upàdàniyo ceva no ca upàdànaü, siyà na vattabbo upàdàna¤ ceva upàdàniyo càti pi, upàdàniyo ceva no ca upàdànan ti pi. Råpakkhandho na vattabbo upàdàna¤ ceva upàdànasampayutto càti pi, #<[page 068]># %<68 Råpakkhandho na vattabbo upàdànaü . . . pe . . .>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ upàdànasampayutto ceva no ca upàdànan ti pi; tayo khandhà na vattabbà upàdànà ceva upàdànasampayuttà càti, siyà upadànasampayuttà ceva no ca upàdànà, siyà na vattabbà upàdànasampayuttà ceva no ca upàdànà ti; saïkhàrakkhandho siyà upàdànaü ceva upàdànasampayutto ca, siyà upàdànasampayutto ceva no ca upàdànaü, siya na vattabbo upàdàna¤ ceva upàdànasampayutto ti pi, upàdànasampayutto ceva no ca upàdànan ti pi. Råpakkhandho upàdànavippayutta-upàdàniyo; cattàro khandhà siyà upàdànavippayutta-upàdàniyà siyà upàdànavippayutta-anupàdàniyà, siyà na vattabbà upàdànavippayutta-upàdàniyà ti pi upàdànavippayutta-anupàdaniyà ti pi. Cattàro khandhà no kilesà; saïkhàrakkhandho siyà kileso siyà no kileso; råpakkhandho saïkilesiko; cattàro khandhà siyà saïkilesikà siyà asaïkilesikà; råpakkhandho asaïkiliññho; cattàro khandhà siyà saïkiliññhà siyà asaïkiliññhà; råpakkhandho kilesavippayutto; cattàro khandhà siyà kilesasampayuttà {siyà} kilesavippayuttà. Råpakkhandho na vattabbo kileso ceva saïkilesiko càti, saïkilesiko ceva no ca kileso; tayo khandhà na vattabbà kilesà ceva saïkilesikà càti, siyà saïkilesikà ceva no ca kilesà, siyà na vattabbà saïkilesikà ceva no ca kilesà ti; saïkhàrakkhandho siyà kileso ceva saïkilesiko ca, siyà saïkilesiko ceva no ca kileso, siyà na vattabbo kileso ceva saïkilesiko càti pi, saïkilesiko ceva no ca kileso ti pi. Råpakkhandho na vattabbo kileso ceva saïkiliññho càti pi saïkiliññho ceva no ca kileso ti pi; tayo khandhà na vattabbà kilesà ceva saïkiliññhà càti, siyà saïkiliññhà ceva no ca kilesà, {siyà} na vattabbà saïkiliññhà ceva no ca kilesà ti; saïkhàrakkhandho siyà kileso ceva saïkiliññho ca, siyà saïkiliññho ceva no ca kileso, siyà na vattabbo kileso ceva saïkiliññho càti pi, saïkiliññho ceva no ca kileso ti pi. Råpakkhandho na vattabbo kileso ceva kilesasampayutto càti pi, kilesasampayutto ceva no ca kileso ti pi; tayo khandhà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà càti, siyà kilesasampayuttà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti; saïkhàrakkhandho siyà kileso ceva kilesasampayutto ca, siyà kilesasampayutto ceva no ca kileso, siyà na vattabbo kileso ceva kilesasampayutto càti pi kilesasampayutto ceva no ca kileso ti pi. Råpakkhandho kilesavippayutta-saïkilesiko; cattàro khandhà siyà kilesavippayutta-saïkilesikà siyà kilesavippayutta-asaïkilesikà siyà na vattabbà kilesavippayutta-saïkilesikà ti pi kilesavippayutta-asaïkilesikà ti pi. #<[page 069]># %< Cattàro khandhà siyà saraõà . . . pe . . . 69>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Råpakkhandho na dassanena pahàtabbo; cattàro khandhà siyà dassanena pahàtabbà siyà na dassanena pahàtabbà. Råpakkhandho na bhàvanàya pahàtabbo; cattàro khandhà siyà bhàvanàya pahàtabbà siyà na bhàvanàya pahàtabbà. Råpakkhandho na dassanena pahàtabbahetuko; cattàro khandhà siyà dassanena pahàtabbahetukà siyà na dassanena pahàtabbahetukà. Råpakkhandho na bhàvanàya pahàtabbahetuko; cattàro {khandhà} siyà bhàvanàya pahàtabbahetukà siyà na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Råpakkhandho avitakko; cattàro khandhà siyà savitakkà siyà avitakkà. Råpakkhandho avicàro; cattàro khandhà siyà savicàrà siyà avicàrà. Råpakkhandho appãtiko; cattàro khandha siyà sappãtikà siyà appãtikà. Råpakkhandho na pãtisahagato; cattàro khandhà siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà. Dve khandhà na sukhasahagatà; tayo khandhà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà. Dve khandhà na upekhàsahagatà; tayo khandhà siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. Råpakkhandho kàmàvacaro; cattàro khandhà siyà kàmàvacarà siyà na kàmàvacarà. Råpakkhandho na råpàvacaro; cattàro khandhà siyà råpàvacarà siyà na råpàvacarà. Råpakkhandho na aråpàvacaro; cattàro khandhà siyà aråpàvacarà siyà na aråpàvacarà. Råpakkhandho pariyàpanno; cattàro khandhà siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Råpakkhandho aniyyàniko; cattàro khandhà siyà niyyànikà siyà aniyyànikà. Råpakkhandho aniyato; cattàro khandhà siyà niyatà siyà aniyatà. Råpakkhandho sa-uttaro; cattàro khandhà siyà sa-uttarà siyà anuttarà. Råpakkhandho araõo; cattàro khandhà siyà saraõà siyà araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý. KHANDHAVIBHAðGO PAòHAMO SAMATTO. #<[page 070]># %<70 Dvàdasàyatanàni>% II âYATANAVIBHAðGO DVâDASâYATANâNI: cakkhàyatanaü råpàyatanaü, sotàyatanaü saddàyatanaü, ghànàyatanaü gandhàyatanaü, jivhàyatanaü rasàyatanaü, kàyàyatanaü phoññhabbàyatanaü, manàyatanaü dhammàyatanaü. Cakkhuü aniccaü dukkhaü anattà vipariõàmadhammaü; råpà aniccà dukkhà anattà vipariõàmadhammà; sotaü aniccaü dukkhaü anattà vipariõàmadhammaü; saddà aniccà dukkhà anattà vipariõàmadhammà; ghànaü aniccaü dukkhaü anattà vipariõàmadhammaü; gandhà aniccà dukkhà anattà vipariõàmadhammà; jivhà aniccà dukkhà anattà vipariõàmadhammà; rasà aniccà dukkhà anattà vipariõàmadhammà; kàyo anicco dukkho anattà vipariõàmadhammo; phoññhabbà aniccà dukkhà anattà vipariõàmadhammà; mano anicco dukkho anattà vipariõàmadhammo; dhammà aniccà dukkhà anattà vipariõàmadhammà. SUTTANTABHâJANIYAý. Dvàdasàyatanàni: cakkhàyatanaü råpàyatanaü sotàyatanaü saddàyatanaü ghànàyatanaü gandhàyatanaü jivhàyatanaü rasàyatanaü kàyàyatanaü phoññhabbàyatanaü manàyatanaü dhammàyatanaü. Tattha katamaü cakkhàyatanaü? Yaü cakkhuü catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya pasàdo attabhàvo pariyàpanno anidassano sappañigho:-- yena cakkhunà anidassanena sappañighena råpaü sanidassanaü sappañighaü passi và passati và passissati và passe và -- cakkhuü p' etaü, #<[page 071]># %< Råpàyatanaü 71>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ cakkhàyatanaü p' etaü, cakkhudhàtu p' esà, cakkhundriyaü p' etaü, loko p' eso, dvàrà p' esà, samuddo p' eso, paõóaraü p' etaü, khettaü p' etaü, vatthuü p' etaü, nettaü p' etaü, nayanaü p' etaü, orimaü tãraü p' etaü, su¤¤o gàmo p' eso: idaü vuccati cakkhàyatanaü. Tattha katamaü sotàyatanaü . . . ghànàyatanaü . . . jivhàyatanaü . . . kàyàyatanaü? Yo kàyo catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya pasàdo . . . pe . . . su¤¤o gàmo p' eso: idaü vuccati kàyàyatanaü. Tattha katamaü manàyatanaü? Ekavidhena manàyatanaü: phassasampayutto. Duvidhena manàyatanaü: atthi sahetukaü, atthi ahetukaü. Tividhena manàyatanaü: atthi kusalaü, atthi akusalaü, atthi avyàkataü. Catubbidhena manàyatanaü: atthi kàmàvacaraü, atthi råpàvacaraü, atthi aråpàvacaraü, atthi apariyàpannaü, Pa¤cavidhena manàyatanaü: atthi sukhindriyasampayuttaü, atthi dukkhindriyasampayuttaü, atthi somanassindriyasampayuttaü, atthi domanassindriyasampayuttaü, atthi upekhindriyasampayuttaü. Chabbidhena manàyatanaü: cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manovi¤¤àõaü. Sattavidhena manàyatanaü: cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü manodhàtu manovi¤¤àõadhàtu. Aññhavidhena manàyatanaü: cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü atthi sukhasahagataü, atthi dukkhasahagataü, manodhàtu, manovi¤¤àõadhàtu. Navavidhena manàyatanaü: cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü, manodhàtu, manovi¤¤àõadhàtu atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü, &c. Dasavidhena manàyatanaü: cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü atthi sukhasahagataü, atthi dukkhasahagataü, manodhàtu, manovi¤¤àõadhàtu atthi kusalà, atthi akusalà, atthi avyàkatà. Evaü dasavidhena manàyatanaü. #<[page 072]># %<72 Saddàyatanaü . . . phoññhabbàyatanaü>% Tattha katamaü råpàyatanaü? Yaü råpaü catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya vaõõanibhà . . . pe . . . råpadhàtu p' esà: idaü vuccati råpàyatanaü. Tattha katamaü saddàyatanaü . . . gandhàyatanaü . . . rasàyatanaü . . . phoññhabbàyatanaü? Pañhavãdhàtu . . . pe . . . phoññhabbadhàtu p' esà: idaü vuccati phoññhabbàyatanaü. Tattha katamaü dhammàyatanaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho, ya¤ ca råpaü anidassanaü appañighaü dhammàyatanaü pariyàpannaü asaïkhatà ca dhàtu. Tattha katamo vedanàkkhandho? Ekavidhena vedanàkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi sehetuko, atthi ahetuko, tividhena vedanàkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato . . . pe . . . Evaü dasavidhena vedanàkkhandho . . . pe . . . Evaü bahuvidhena vedanàkkhandho. Ayaü vuccati vedanàkkhandho. Tattha katamo sa¤¤àkkhandho? Ekavidhena sa¤¤àkkhandho: phassasampayutto . . . pe . . . Evaü bahuvidhena sa¤¤àkkhandho. Ayaü vuccati sa¤¤àkkhandho. Tattha katamo saïkhàrakkhandho? Ekavidhena saïkhàrakkhandho: cittasampayutto . . . pe . . . Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi sahetu, atthi na hetu. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato . . . pe . . . Evaü dasavidhena saïkhàrakkhandho . . . pe . . . Evaü bahuvidhena saïkhàrakkhandho. Ayaü vuccati saïkhàrakkhandho. Tattha katamaü råpaü anidassanaü appañighaü dhammàyatanapariyàpannaü? Itthindriyaü . . . pe . . . kabaliïkàro àhàro: idaü vuccati råpaü anidassanaü appañighaü dhammàyatanapariyàpannaü. Tattha katamà asaïkhatà dhàtu? #<[page 073]># %< Pa¤hàpucchakaü 73>% Ràgakkhayo dosakkhayo mohakkhayo: ayaü vuccati asaïkhatà dhàtu. Idaü vuccati dhammàyatanaü. ABHIDHAMMABHâJANIYAý. Dvàdasàyatanàni; cakkhàyatanaü råpàyatanaü . . . pe . . . manàyatanaü dhammàyatanaü. Dvàdasannaü àyatanànaü kati kusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? Dasàyatanà avyàkatà; dvàyatanà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Dasàyatanà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà ti pi; manàyatanaü siyà sukhàya vedanàya sampayuttaü siyà dukkhàya vedanàya sampayuttaü siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü; dhammàyatanaü siyà sukhàya vedanàya sampayuttaü siya dukkhàya vedanàya sampayuttaü siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü siyà na vattabbaü sukhàya vedanàya sampayuttan ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttan ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttan ti pi. Dasàyatanà neva vipàka-na-vipàkadhammadhammà; dvàyatanà siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Pa¤càyatanà upàdiõõupàdàniyà; saddàyatanaü anupàdiõõupàdàniyaü; cattàràyatanà siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõà-anupàdàniyà; dvàyatanà siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Dasàyatanà asaïkiliññha-saïkilesikà; dvàyatanà siyà saïkiliññha-saïkilesikà siyà asaïkiliññha-saïkilesikà siyà asaïkiliññha-asaïkilesikà. Dasàyatanà avitakka-avicàrà; manàyatanaü siyà savitakka-savicàraü siyà avitakka-vicàramattaü siyà avitakkaavicàraü; dhammàyatanaü siyà savitakka-savicàraü siyà avitakka-vicàramattaü siyà avitakka-avicàraü siyà na vattabbaü savitakka-savicàran ti pi avitakka-vicàramattan ti pi avitakka-avicàran ti pi. Dasàyatanà na vattabbà pãtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhàsahagatà ti pi; dvàyatanà siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà, #<[page 074]># %<74 Pa¤hàpucchakaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà na vattabbà pãtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhàsahagatà ti pi. Dasàyatanà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà; dvàyatanà siyà dassanena pahàtabbà siyà bhàvanàya pahàtabbà siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà. Dasàyatanà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà; dvàyatanà siyà dassanena pahàtabbahetukà siyà bhàvanàya pahàtabbahetukà siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Dasàyatanà neva àcayagàmino na apacayagàmino; dvàyatanà siyà àcayagàmino siyà apacayagàmino siyà neva àcayagàmino na apacayagàmino. Dasàyatanà neva sekhà nàsekhà; dvàyatanà siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nàsekhà. Dasàyatanà parittà; dvàyatanà siyà parittà siyà mahaggatà siyà appamàõà. Dasàyatanà anàrammaõà; dvàyatanà siyà parittàrammaõà siyà mahaggatàrammaõà siyà appamàõàrammaõà siyà na vattabbà parittàrammaõà ti pi mahaggatàrammaõà ti pi appamàõàrammaõà ti pi. Dasàyatanà majjhimà; dvàyatanà siyà hãnà siyà majjhimà siyà paõãtà. Dasàyatanà aniyatà; dvàyatanà siyà micchattaniyatà siyà sammattaniyatà siyà aniyatà. Dasàyatanà anàrammaõà; dvàyatanà siyà maggàrammaõà siyà maggahetukà siyà maggàdhipatino siyà na vattabbà maggàrammaõà ti pi maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Pa¤càyatanà siyà uppannà siyà uppàdino, na vattabbà anuppannà ti; saddàyatanaü siyà uppannaü siyà anuppannaü, na vattabbaü uppàdãti; pa¤càyatanà siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdino; dhammàyatanaü siyà uppannaü siyà anuppannaü siyà uppàdi siya na vattabbaü uppannan ti pi anuppannan ti pi uppàdãti pi. Ekàdasàyatanà siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà; dhammàyatanaü siyà atãtaü siyà anàgataü siyà paccuppannaü siyà na vattabbaü atãtan ti pi anàgatan ti pi paccuppannan ti pi. Dasàyatanà anàrammaõà; dvàyatanà siyà atãtàrammaõà siyà anàgatàrammaõà siyà paccuppannàrammaõà siyà na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. #<[page 075]># %< Pa¤hàpucchakaü 75>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà. Dasàyatanà anàrammaõà; dvàyatanà siyà ajjhattàrammaõà siyà bahiddhàrammaõà siyà ajjhattabahiddhàrammaõà siyà na vattabbà ajjhattàrammaõà ti pi bahiddhàrammanà ti pi ajjhattabahiddhàrammaõà ti pi. Råpàyatanaü sanidassana-sappañighaü; navàyatanà anidassana-sappañighà; dvàyatanà anidassana-appañighà. Ekàdasàyatanà na hetå; dhammàyatanaü siyà hetu siyà na hetu. Dasàyatanà ahetukà; dvàyatanà siyà sahetukà siyà ahetukà. Dasàyatanà hetuvippayuttà; dvàyatanà siyà hetusampayuttà siyà hetuvippayuttà. Dasàyatanà na vattabbà hetå ceva sahetukà càti pi sahetukà ceva na ca hetå ti pi; manàyatanaü na vattabbaü hetå ceva sahetuka¤ càti, siyà sahetuka¤ ceva na ca hetu, siyà na vattabbaü sahetuka¤ ceva na ca hetåti; dhammàyatanaü siyà hetu ceva sahetuka¤ ca, siyà sahetuka¤ ceva na ca hetu, siyà na vattabbaü hetu ceva sahetuka¤ càti pi sahetuka¤ ceva na ca hetåti pi. Dasàyatanà na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti pi hetusampayuttà ceva na ca hetåti pi; manàyatanaü na vattabbaü hetu ceva hetusampayutta¤ càti, siyà hetusampayutta¤ ceva na ca hetu, siyà na vattabbaü hetusampayutta¤ ceva na ca hetåti; dhammàyatanaü siyà hetu ceva hetusampayutta¤ ca siyà hetusampayutta¤ ceva na ca hetu siyà na vattabbaü hetu ceva hetusampayutta¤ càti pi hetusampayutta¤ ceva na ca hetåti pi. Dasàyatanà na hetå ahetukà; manàyatanaü siyà na hetu sahetukaü siyà na hetu ahetukaü; dhammàyatanaü siyà na hetu sahetukaü siyà na hetu ahetukaü siyà na vattabbaü na hetu sahetukan ti pi na hetu ahetukan ti pi. Ekàdasàyatanà sappaccayà: dhammàyatanaü siyà sappaccayaü siyà appaccayaü. Ekàdasàyatanà saïkhatà; dhammàyatanaü siyà saïkhataü siyà asaïkhataü. Ekàdasàyatanà anidassanà: råpàyatanaü sanidassanaü. #<[page 076]># %<76 Pa¤hàpucchakaü>% Dasàyatanà sappañighà; dvàyatanà appañighà. Dasàyatanà råpà; manàyatanaü aråpaü; dhammàyatanaü siyà råpaü siyà aråpaü. Dasàyatanà lokiyà; dvàyatanà siyà lokiyà siyà lokuttarà. Kenaci vi¤¤eyyà, kenaci na vi¤¤eyyà. Ekàdasàyatanà no àsavà; dhammàyatanaü siyà àsavo siyà no àsavo. Dasàyatanà sàsavà; dvàyatanà siyà sàsavà siyà anàsavà. Dasàyatanà àsavavippayuttà; dvàyatanà siyà àsavasampayuttà siyà àsavavippayuttà. Dasàyatanà na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti, sàsavà ceva no ca àsavà; manàyatanaü na vattabbaü àsavo ceva sàsava¤ càti, siyà sàsava¤ ceva no ca àsavo, siya na vattabbaü sàsava¤ ceva no ca àsavo ti; dhammàyatanaü siyà àsavo ceva sàsava¤ ca, siyà sàsava¤ ceva no ca àsavo, siyà na vattabbaü àsavo ceva sàsava¤ càti pi sàsava¤ ceva no ca àsavo ti pi. Dasàyatanà na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi, àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; manàyatanaü na vattabbaü àsavo ceva àsavasampayutta¤ càti, siyà àsavasampayutta¤ ceva no ca àsavo, siyà na vattabbaü àsavasampayutta¤ ceva no ca àsavo ti; dhammàyatanaü siyà àsavo ceva àsavasampayutta¤ ca, siyà àsavasampayutta¤ ceva no ca àsavo siyà na vattabbaü àsavo ceva àsavasampayutta¤ càti pi, àsavasampayutta¤ ceva no ca àsavo ti pi. Dasàyatanà àsavavippayutta-sàsavà; dvàyatanà siyà àsavavippayutta-sàsavà siyà àsavavippayutta-anàsavà siyà na vattabbà àsavavippayuttasàsavà ti pi àsavavippayutta-anàsavà ti pi. Ekàdasàyatanà no saüyojanà; dhammàyatanaü siyà saüyojanaü siyà no saüyojanaü. Dasàyatanà saüyojaniyà; dvàyatanà siyà saüyojaniyà siyà asaüyojaniyà. Dasàyatanà saüyojanavippayuttà; dvàyatanà siyà saüyojanasampayuttà siyà saüyojanavippayuttà. Dasàyatanà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojaniyà càti, saüyojaniyà ceva no ca saüyojanà; manàyatanaü na vattabbaü saüyojana¤ ceva saüyojaniyaü càti, siyà saüyojaniya¤ ceva no ca saüyojanaü, siyà na vattabbaü saüyojaniya¤ ceva no ca saüyojanan ti; dhammàyatanaü siyà saüyojana¤ ceva saüyojaniya¤ ca, siyà saüyojaniya¤ ceva no ca saüyojanaü, siyà na vattabbaü saüyojana¤ ceva saüyojaniya¤ càti pi saüyojaniya¤ ceva no ca saüyojanan ti pi. Dasàyatanà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojanasampayuttà càti pi saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanà ti pi; manàyatanaü na vattabbaü saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutta¤ càti, #<[page 077]># %< Pa¤hàpucchakaü 77>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà saüyojanasampayutta¤ ceva no ca saüyojanaü, siyà na vattabbaü saüyojanasampayuttaü ceva no ca saüyojanan ti; dhammàyatanaü siyà saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutta¤ ca, siyà saüyojanasampayutta¤ ceva no ca saüyojanaü, siyà na vattabbaü saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutta¤ càti pi, saüyojanasampayutta¤ ceva no ca saüyojanan ti pi. Dasàyatanà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà; dvàyatanà siyà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà siyà saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà siyà na vattabbà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà ti pi, saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà ti pi. Ekàdasàyatanà no ganthà; dhammàyatanaü siyà gantho siyà no gantho. Dasàyatanà ganthaniyà; dvàyatanà siyà ganthaniyà siyà aganthaniyà. Dasàyatanà ganthavippayuttà; dvàyatanà siyà ganthasampayuttà siyà ganthavippayuttà. Dasàyatanà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà càti, ganthaniyà ceva no ca ganthà; manàyatanaü na vattabbaü gantho ceva ganthaniya¤ càti, siyà ganthaniya¤ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaü ganthaniya¤ ceva no ca gantho ti; dhammàyatanaü siyà gantho ceva ganthaniya¤ ca, siyà ganthaniya¤ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaü gantho ceva ganthaniya¤ càti pi, ganthaniya¤ ceva no ca gantho ti pi. Dasàyatanà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttà càti pi, ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti pi, manàyatanaü na vattabbaü gantho ceva ganthasampayutta¤ càti siyà ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaü ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho ti; dhammàyatanaü siyà gantho ceva ganthasampayutta¤ ca, siyà ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaü gantho ceva ganthasampayutta¤ càti pi, ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho ti pi. Dasàyatanà ganthavippayutta-ganthaniyà; dvàyatanà siyà ganthavippayuttaganthaniyà siyà ganthavippayutta-aganthaniyà siyà na vattabbà ganthavippayutta-ganthaniyà ti pi, ganthavippayutta-aganthaniyà ti pi. Ekàdasàyatanà no oghà . . . pe . . . no yogà . . . pe . . . no nãvaraõà; dhammàyatanaü siyà nãvaraõaü siyà no nãvaraõaü Dasàyatanà nãvaraõiyà; dvàyatanà siyà nãvaraõiyà siyà anãvaraõiyà. #<[page 078]># %<78 Pa¤hàpucchakaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Dasàyatanà nãvaraõavippayuttà; dvàyatanà siyà nãvaraõasampayuttà siyà nãvaraõavippayuttà. Dasàyatanà na vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõiyà càti, nãvaraõiyà ceva no ca nãvaraõà; manàyatanaü na vattabbaü nãvaraõa¤ ceva nãvaraõiya¤ càti, siyà nãvaraõiya¤ ceva no ca nãvaraõaü, siyà na vattabbaü nãvaraõiya¤ ceva no ca nãvaraõan ti; dhammàyatanaü siyà nãvaraõa¤ ceva nãvaraõiya¤ ca siyà nãvaraõiya¤ ceva no ca nãvaraõaü, siyà na vattabbaü nãvaraõa¤ ceva nãvaraõiya¤ càti pi nãvaraõiya¤ ceva no ca nãvaraõan ti pi. Dasàyatanà na vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõasampayuttà càti pi, nãvaraõasampayuttà ceva no ca nãvaraõà ti pi; manàyatanaü na vattabbaü nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutta¤ càti, siyà nãvaraõasampayutta¤ ceva no ca nãvaraõaü, siyà na vattabbaü nãvaraõasampayutta¤ ceva no ca nãvaraõan ti; dhammàyatanaü siyà nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutta¤ ca, siyà nãvaraõasampayutta¤ ceva no ca nãvaraõaü, siyà na vattabbaü nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutta¤ càti pi nãvaraõasampayutta¤ ceva no ca nãvaraõan ti pi. Dasàyatanà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà; dvàyatanà siyà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà siyà nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà siyà na vattabbà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà ti pi nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà ti pi. Ekàdasàyatanà no paràmàsà; dhammàyatanaü siyà paràmàso siyà no paràmàso. Dasàyatanà paràmaññhà; dvàyatanà siyà paràmaññhà siyà aparàmaññhà. Dasàyatanà paràmàsavippayuttà; manàyatanaü siyà paràmàsasampayuttaü siyà paràmàsavippayuttaü; dhammàyatanaü siyà paràmàsasampayuttaü siyà paràmàsavippayuttaü siyà na vattabbaü paràmàsasampayuttan ti pi paràmàsavippayuttan ti pi. Dasàyatanà na vattabbà paràmàsà ceva paràmaññhà càti, paràmaññhà ceva no ca paràmàsà; manàyatanaü na vattabbaü paràmàso ceva paràmaññha¤ càti, siyà paràmaññha¤ ceva no ca paràmàso, siyà na vattabbaü paràmaññha¤ ceva no ca paràmàso ti; dhammàyatanaü siyà paràmàso ceva paràmaññha¤ ca, siyà paràmaññha¤ ceva no ca paràmàso, siyà na vattabbaü paràmàso ceva {paràmaññha¤} càti pi, paràmaññha¤ ceva no ca paràmàso ti pi. Dasàyatanà paràmàsavippayutta-paràmaññhà; dvàyatanà siyà paràmàsavippayutta-paràmaññhà siyà paràmàsavippayutta-aparàmaññhà siyà na vattabbà paràmàsavippayutta-paràmaññhà ti pi paràmàsavippayutta-aparàmaññhà ti pi. #<[page 079]># %< {Pa¤hàpucchakaü} 79>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Dasàyatanà anàrammaõà; manàyatanaü sàrammaõaü; dhammàyatanaü siyà sàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Manàyatanaü cittaü; ekàdasàyatanà no città. Ekàdasàyatanà acetasikà; dhammàyatanaü siyà cetasikaü siyà acetasikaü. Dasàyatanà cittavippayuttà; dhammàyatanaü siyà cittasampayuttaü siyà cittavippayuttaü; manàyatanaü na vattabbaü cittena sampayuttan ti pi cittena vippayuttan ti pi. Dasàyatanà cittavisaüsaññhà; dhammàyatanaü siyà cittasaüsaññhaü siyà cittavisaüsaññhaü; manàyatanaü na vattabbaü cittena saüsaññhan ti pi cittena visaüsaññhan ti pi. Chàyatanà no cittasamuññhànà; chàyatanà siyà cittasamuññhànà siyà no cittasamuññhànà. Ekàdasàyatanà no cittasahabhuno; dhammàyatanaü siyà {cittasahabhå} siyà no {cittasahabhå}. Ekàdasàyatanà no cittànuparivattino; dhammàyatanaü siyà cittànuparivatti siyà no cittànuparivatti. Ekàdasàyatanà no cittasaüsaññha-samuññhànà; dhammàyatanaü siyà cittasaüsaññhasamuññhànaü siyà no cittasaüsaññha-samuññhànaü. Ekàdasàyatanà no cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhuno; dhammàyatanaü siyà {cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhå} siyà no {cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhå}. Ekàdasàyatanà no cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino; dhammàyatanaü siyà cittasaüsaññha-samuññhànànuparivatti siyà no cittasaüsaññha-samuññhànànuparivatti. Chàyatanà ajjhattikà; chàyatanà bàhirà. Navàyatanà upàdà; dvàyatanà no upàdà; dhammàyatanaü siyà upàdà siyà no upàdà. Pa¤càyatanà upàdiõõà; saddàyatanaü anupàdiõõaü; chàyatanà siyà upàdiõõà siyà anupàdiõõà. Ekàdasàyatanà no upàdànà; dhammàyatanaü siyà upàdànaü siyà no upàdànaü. Dasàyatanà upàdàniyà; dvàyatanà siyà upàdàniyà siyà anupàdàniyà. Dasàyatanà upàdànavippayuttà, dvàyatanà siyà upàdànasampayuttà siyà upàdànavippayuttà. Dasàyatanà na vattabbà upàdàna ceva upàdàniyà càti, upàdàniyà ceva no ca upàdànà; manàyatanaü na vattabbaü upàdàna¤ ceva upàdàniya¤ càti, siyà upàdàniya¤ ceva no ca upàdànaü siyà na vattabbaü upàdàniya¤ ceva no ca upàdànan ti; dhammàyatanaü siyà upàdàna¤ ceva upàdàniya¤ ca, siyà upàdàniya¤ ceva no ca upàdànaü, siyà na vattabbaü upàdàna¤ ceva upàdàniya¤ càti pi upàdàniya¤ ceva no ca upàdànan ti pi. #<[page 080]># %<80 Pa¤hàpucchakaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Dasàyatanà na vattabbà upàdànà ceva upàdànasampayuttà càti pi, upàdànasampayuttà ceva no ca upàdànà ti pi, manàyatanaü na vattabbaü upàdàna¤ ceva upàdànasampayutta¤ càti, siyà upàdàna-sampayutta¤ ceva no ca upàdànaü, siyà no vattabbaü upàdànasampayutta¤ ceva no ca upàdànan ti; dhammàyatanaü siyà upàdàna¤ ceva upàdànasampayutta¤ ca, siyà upàdànasampayutta¤ ceva no ca upàdànaü, siyà na vattabbaü upàdana¤ ceva upàdànasampayutta¤ càti pi upàdànasampayutta¤ ceva no ca upàdànan ti pi. Dasàyatanà upàdànavippayutta-upàdàniyà; dvàyatanà siyà upàdànavippayutta-upàdàniyà siyà upàdànavippayutta-anupàdàniyà siyà na vattabbà upàdànavippayutta-anupàdàniyà ti pi upàdànavippayutta-anupàdàniyà ti pi. Ekàdasàyatanà no kilesà; dhammàyatanaü siyà kileso siyà no kileso. Dasàyatanà saïkilesikà; dvàyatanà siyà saïkilesikà siyà asaïkilesikà. Dasàyatanà asaïkiliññhà; dvàyatanà siyà saïkiliññhà siyà asaïkiliññhà. Dasàyatanà kilesavippayuttà; dvàyatanà siyà kilesasampayuttà siyà kilesavippayuttà. Dasàyatanà na vattabbà kilesà ceva saïkilesikà càti, saïkilesikà ceva no ca kilesà; manàyatanaü na vattabbaü kileso ceva saïkilesika¤ càti, siyà saïkilesika¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaü {saïkilesika¤} ceva no ca kileso ti; dhammàyatanaü siyà kileso ceva saïkilesika¤ ca, siyà saïkilesikaü ceva no ca kileso, siyà na vattabbaü kileso ceva saïkilesika¤ càti pi, saïkilesikaü ceva no ca kileso ti pi. Dasàyatanà na vattabbà kilesà ceva saïkiliññhà càti pi saïkiliññhà ceva no ca kilesà ti pi; manàyatanaü na vattabbaü kileso ceva saïkiliññha¤ càti, siyà saïkiliññha¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaü saïkiliññha¤ ceva no ca kileso ti; dhammàyatanaü siyà kileso ceva saïkiliññha¤ ca, siyà saïkiliññha¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaü kileso ceva saïkiliññhaü càti pi, saïkiliññha¤ ceva no ca kileso ti pi. Dasàyatanà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà càti pi kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti pi; manàyatanaü na vattabbaü kileso ceva kilesasampayutta¤ càti, siyà kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaü kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso ti; dhammàyatanaü siyà kileso ceva kilesasampayutta¤ ca, siyà kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaü kileso ceva kilesasampayuttaü càti pi kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso ti pi. Dasàyatanà kilesavippayutta-saïkilesikà; dvàyatanà siyà kilesavippayutta-saïkilesikà siyà kilesavippayutta-asaïkilesikà siyà na vattabbà kilesavippayutta-saïkilesikà ti pi kilesavippayutta-asaïkilesikà ti pi. #<[page 081]># %< Pa¤hàpucchakaü 81>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Dasàyatanà dassanena pahàtabbà; dvàyatanà siyà dassanena pahàtabbà siyà na dassanena pahàtabbà. Dasàyatanà na bhàvanàya pahàtabbà; dvàyatanà siyà bhàvanàya pahàtabbà siyà na bhàvanàya pahàtabbà. Dasàyatanà na dassanena pahàtabbahetukà; dvàyatanà siyà dassanena pahàtabbahetukà siyà na dassanena {pahàtabbahetukà}. Dasàyatanà na bhàvanàya pahàtabbahetukà; dvàyatanà siyà bhàvanàya pahàtabbahetukà siyà na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Dasàyatanà avitakkà; dvàyatanà siyà savitakkà siyà avitakkà. Dasàyatanà avicàrà; dvàyatanà siyà savicàrà siyà avicàrà. Dasàyatanà appãtikà; dvàyatanà siyà sappãtikà siyà appãtikà. Dasàyatanà na pãtisahagatà; dvàyatanà siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà. Dasàyatanà na sukhasahagatà; dvàyatanà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà. Dasàyatanà na upekhàsahagatà; dvàyatanà siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. Dasàyatanà kàmàvacarà; dvàyatanà siyà kàmàvacarà siyà na kàmàvacarà. Dasàyatanà na råpàvacarà; dvàyatanà siyà råpàvacarà siyà na råpàvacarà. Dasàyatanà na aråpàvacarà; dvàyatanà siyà aråpàvacarà siyà na aråpàvacarà. Dasàyatanà pariyàpannà; dvàyatanà siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Dasàyatanà aniyyànikà; dvàyatanà siyà niyyànikà siyà aniyyànikà. Dasàyatanà aniyatà; dvàyatanà siyà niyatà siyà aniyatà. Dasàyatanà sa-uttarà; dvàyatanà siyà sa-uttarà siyà anuttarà. Dasàyatanà araõà; dvàyatanà siyà saraõà siyà araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý. âYATANAVIBHAðGO SAMATTO DUTIYO. #<[page 082]># %<82 Cha dhàtuyo>% III DHâTUVIBHAðGO CHA dhàtuyo: pañhavãdhàtu, àpodhàtu, tejodhàtu, vàyodhàtu, àkàsadhàtu, vi¤¤àõadhàtu. Tattha katamà pañhavãdhàtu? Pañhavãdhàtu dvayaü: atthi ajjhattikà, atthi bàhirà. Tattha katamà ajjhattikà pañhavãdhàtu? Yaü ajjhattaü paccattaü kakkhaëaü kharigataü kakkhaëattaü kakkhaëabhàvo ajjhattaü upàdiõõaü, seyyathãdaü: kesà lomà nakhà dantà taco maüsaü nahàru aññhã aññhi{mi¤jà} vakkaü hadayaü yakanaü kilomakaü pihakaü papphàsaü antaü antaguõaü udariyaü karãsaü, yaü và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaü paccattaü kakkhaëaü kharigataü kakkhaëattaü kakkhaëabhàvo ajjhattaü upàdiõõaü: ayaü vuccati ajjhattikà pañhavãdhàtu. {Tattha} katamà bàhirà pañhavãdhàtu? Yaü bàhiraü kakkhaëaü kharigataü kakkhaëattaü kakkhaëabhàvo bahiddhà anupàdiõõaü, seyyathãdaü: ayo lohaü tipu sãsaü sajjhu muttà maõi veëuriyo saïkho silà {pavàëaü} rajataü jàtaråpaü lohitaïko masàragallaü tiõaü kaññhaü sakkharà kathalà bhåmi pàsàõo pabbato; yaü và pan' a¤¤am pi atthi bàhiraü kakkhaëaü kharigataü kakkhaëattaü kakkhaëabhàvo bahiddhà anupàdiõõaü: ayaü vuccati bàhirà pañhavãdhàtu. Yà ca ajjhattikà pañhavãdhàtu yà ca bàhirà pañhavãdhàtu, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà: ayaü vuccati pañhavãdhàtu. #<[page 083]># %< Cha dhàtuyo 83>% Tattha katamà àpodhàtu? âpodhàtu dvayaü: atthi ajjhattikà, atthi bàhirà. Tattha katamà ajjhattikà àpodhàtu? Yaü ajjhattaü paccattaü àpo àpogataü sneho snehagataü bandhanattaü råpassa ajjhattaü upàdiõõaü, seyyathãdaü: pittaü semhaü pubbo lohitaü sedo medo assu vasà {kheëo} siïghàõikà lasikà muttaü, yaü và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaü paccattaü àpo àpogataü sneho snehagataü bandhanattaü råpassa ajjhattaü upàdiõõaü: ayaü vuccati ajjhattikà àpodhàtu. Tattha katamà bàhirà àpodhàtu? Yaü bàhiraü àpo àpogataü sneho snehagataü bandhanattaü råpassa bahiddhà anupàdiõõaü, seyyathãdaü: målaraso khandharaso tacaraso pattaraso puppharaso phalaraso khãraü dadhi sappi navanãtaü telaü madhu phàõitaü bhummàni và udakàni antalikkhàni và, yaü và pan' a¤¤am pi atthi bàhiraü àpo àpogataü sneho snehagataü bandhanattaü råpassa bahiddhà anupàdiõõaü: ayaü vuccati bàhirà àpodhàtu. Yà ca ajjhattikà àpodhàtu yà ca bàhirà àpodhàtu, tadekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà: ayaü vuccati àpodhàtu. Tattha {katamà} tejodhàtu? Tejodhàtu dvayaü: atthi ajjhattikà, atthi bàhirà. Tattha katamà ajjhattikà tejodhàtu? Yaü ajjhattaü paccattaü tejo tejogataü usmà usmàgataü usumaü usumagataü ajjhattaü upàdiõõaü, seyyathãdaü: yena ca santappati yena ca jãrate yena ca parióayhati yena ca asitapãtakhàyitasàyitaü sammà pariõàmaü gacchati, yaü và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaü paccattaü tejo tejogataü usmà usmàgataü usumaü usumagataü ajjhattaü upàdiõõaü: ayaü vuccati ajjhattikà tejodhàtu. Tattha katamà bàhirà tejodhàtu? Yaü bàhiraü tejo tejogataü usmà usmàgataü usumaü usumagataü bahiddhà anupàdiõõaü, seyyathãdaü: kaññhaggi sakalikaggi tiõaggi gomayaggi thusaggi saïkàraggi indaggi aggisantàpo suriyasantàpo kaññhasannicayasantàpo tiõasannicayasantàpo dha¤¤asannicayasantàpo bhasmàsannicayasantàpo, yaü và pan' a¤¤am pi atthi bàhiraü tejo tejogataü usmà usmàgataü usumaü usumagataü bahiddhà anupàdiõõaü: ayaü vuccati bàhirà tejodhàtu. #<[page 084]># %<84 Cha dhàtuyo>% Yà ca ajjhattikà tejodhàtu yà ca bàhirà tejodhàtu, tadekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà: ayaü vuccati tejodhàtu. Tattha katamà vàyodhàtu? Vàyodhàtu dvayaü: atthi ajjhattikà, atthi bàhirà. Tattha katamà ajjhattikà vàyodhàtu? Yaü ajjhattaü paccattaü vàyo vàyogataü thambhitattaü råpassa ajjhattaü upàdiõõaü, seyyathãdaü: uddhaïgamà vàtà adhogamà vàtà kucchisayà vàtà koññhasayà vàtà aïgamaïgànusàrino vàtà satthakavàtà khurakavàtà uppalakavàtà assàso passàso, yaü và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaü paccattaü vàyo vàyogataü thambhitattaü råpassa ajjhattaü upàdiõõaü: ayaü vuccati ajjhattikà vàyodhàtu. Tattha katamà bàhirà vàyodhàtu? Yaü bàhiraü vàyo vàyogataü thambhitattaü råpassa bahiddhà anupàdiõõaü, seyyathãdaü: puratthimà vàtà pacchimà vàtà uttarà vàtà dakkhiõà vàtà sarajà vàtà arajà vàtà sãtà vàtà uõhà vàtà parittà vàtà adhimattà vàtà kàëà vàtà verambhavàtà pakkhavàtà supaõõavàtà tàlavaõñavàtà vidhåpanavàtà; yaü và pan' a¤¤am pi atthi bàhiraü vàyo vàyogataü thambhitattaü råpassa bahiddhà anupàdiõõaü: ayaü vuccati bàhirà vàyodhàtu. Yà ca ajjhattikà vàyodhàtu yà ca bàhirà vàyodhàtu, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà: ayaü vuccati vàyodhàtu. Tattha katamà {àkàsadhàtu}? âkàsadhàtu dvayaü: atthi ajjhattikà, atthi bàhirà. Tattha katamà ajjhattikà àkàsadhàtu? Yaü ajjhattaü paccattaü àkàso àkàsagataü aghaü aghagataü vivaro vivaragataü asamphuññhaü maüsalohitehi ajjhattaü upàdiõõaü, seyyathãdaü:-- Kaõõacchiddaü nàsacchiddaü mukhadvàraü, yena ca asitapãtakhàyitasàyitaü ajjhoharati, yattha ca asitapãtakhàyitasàyitaü santiññhati, yena ca asitapãtakhàyitasàyitaü adhobhàgaü nikkhamati, yaü và pan' a¤¤am pi atthi ajjhattaü paccattaü àkàso àkàsagataü aghaü aghagataü vivaro vivaragataü asamphuññhaü maüsalohitehi ajjhattaü upàdiõõaü: ayaü vuccati ajjhattikà àkàsadhàtu. Tattha katamà bàhirà àkàsadhàtu? Yaü bàhiraü àkàso àkàsagataü aghaü aghagataü vivaro vivaragataü asamphuññhaü catåhi mahàbhåtehi bahiddhà anupàdiõõaü: #<[page 085]># %< Aparà cha dhàtuyo 85>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati bàhirà àkàsadhàtu. Yà ca ajjhattikà àkàsadhàtu yà ca bàhirà àkàsadhàtu, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà: ayaü vuccati {àkàsadhàtu}. Tattha katamà vi¤¤àõadhàtu? Cakkhuvi¤¤àõadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu ghànavi¤¤àõadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu manovi¤¤àõadhàtu: ayaü vuccati vi¤¤àõadhàtu. Imà cha dhàtuyo. Aparà pi cha dhàtuyo: sukhadhàtu, dukkhadhàtu, somanassadhàtu, domanassadhàtu, upekhàdhàtu avijjàdhàtu. Tattha katamà sukhadhàtu? Yaü kàyikaü sàtaü kàyikaü sukhaü kàyasamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü kàyasamphassajà sàtà sukhà vedanà: ayaü vuccati sukhadhàtu. Tattha katamà dukkhadhàtu? Yaü kàyikaü asàtaü kàyikaü dukkhaü kàyasamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü kàyasamphassajà asàtà dukkhà vedanà: ayaü vuccati dukkhadhàtu. Tattha katamà somanassadhàtu? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: ayaü vuccati somanassadhàtu. Tattha katamà domanassadhàtu? Yaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: ayaü vuccati domanassadhàtu. Tattha katamà upekhàdhàtu? Yaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà: ayaü vuccati upekhàdhàtu. Tattha katamà avijjàdhàtu? Yaü a¤¤àõaü adassanaü anabhisamayo ananubodho asambodho appañivedho asaïgàhanà apariyogàhanà asamapekkhanà apaccavekkhanà apaccakkhakammaü dummejjhaü balyaü asampaja¤¤aü moho pamoho sammoho avijjà avijjogho avijjàyogo avijjànusayo avijjàpariyuññhànaü avijjàlaïgã, #<[page 086]># %<86 Aparà cha dhàtuyo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjàdhàtu. Imà cha dhàtuyo. Aparà pi cha dhàtuyo: kàmadhàtu, vyàpàdadhàtu, vihiüsàdhàtu, nekkhammadhàtu, avyàpàdadhàtu, avihiüsàdhàtu. Tattha katamà kàmadhàtu? Kàmapañisaüyutto takko vitakko saïkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà micchàsaïkappo: ayaü vuccati kàmadhàtu. Heññhato avãcinirayaü pariyantaü karitvà uparito {paranimmitavasavattideve} anto karitvà yaü etasmiü antare etth' àvacarà ettha pariyàpannà khandha-dhàtu-àyatanà, råpaü vedanà sa¤¤à saïkhàrà vi¤¤àõaü: ayaü vuccati kàmadhàtu. Tattha katamà vyàpàdadhàtu? Vyàpàdapañisaüyutto takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati vyàpàdadhàtu. Dasasu và {àghàtavatthåsu} cittassa àghàto pàñighàto pañighaü pañivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa vyàpatti manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaü doso {dussanà} {dussitattaü} vyàpatti vyàpajjanà vyàpajjitattaü virodho pañivirodho caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa: ayaü vuccati vyàpàdadhàtu. Tattha katamà vihiüsàdhàtu? Vihiüsàpañisaüyutto takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati vihiüsàdhàtu. Idh' ekacco pàõinà và leóóunà và daõóena và satthena và rajjuyà và a¤¤atara¤¤atarena satte viheñheti, yà evaråpà heñhanà viheñhanà hiüsanà vihiüsanà rosanà virosanà paråpaghàto: ayaü vuccati vihiüsàdhàtu. Tattha katamà nekkhammadhàtu? Nekkhammapañisaüyutto takko vitakko . . . pe . . . sammàsaïkappo: ayaü vuccati nekkhammadhàtu. Sabbe pi kusalà dhammà nekkhammadhàtu. Tattha katamà avyàpàdadhàtu? Avyàpàdapañisaüyutto takko vitakko . . . pe . . . sammàsaïkappo: ayaü vuccati avyàpàdadhàtu. Yà sattesu metti mettàyanà mettàyitattaü mettà cetovimutti: ayaü vuccati avyàpàdadhàtu. Tattha katamà avihiüsàdhàtu? Avihiüsàpañisaüyutto takko vitakko saïkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà sammàsaïkappo: #<[page 087]># %< Aññhàrasa dhàtuyo 87>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati avihiüsàdhàtu. Yà sattesu karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõà cetovimutti: ayaü vuccati avihiüsàdhàtu. Imà cha dhàtuyo. Iti imàni tãõi chakkàni tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà aññhàrasadhàtuyo honti. SUTTANTABHâJANIYAý. Aññhàrasa dhàtuyo: cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu ghànadhàtu gandhadhàtu ghànavi¤¤àõadhàtu jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu. Tattha katamà cakkhudhàtu? Yaü cakkhuü catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya pasàdo . . . pe . . . su¤¤o gàmo p' eso: ayaü vuccati cakkhundhàtu. Tattha katamà råpadhàtu? Yaü råpaü catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya vaõõanibhà . . . pe . . . råpadhàtu p' esà: ayaü vuccati råpadhàtu. Tattha katamà cakkhuvi¤¤àõadhàtu? Cakkhu¤ ca pañicca råpe ca uppajjati cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü {vi¤¤àõaü} vi¤¤àõakkhandho tajjà cakkhuvi¤¤àõadhàtu: ayaü vuccati cakkhuvi¤¤àõadhàtu. Tattha katamà sotadhàtu? Yaü sotaü catunnaü {mahàbhåtànaü} upàdàya pasàdo . . . pe . . . su¤¤o gàmo p' eso: ayaü vuccati sotadhàtu. Tattha katamà saddadhàtu? Yo saddo catunnaü mahàbhåtanaü upàdàya anidassano sappañigho . . . pe . . . saddadhàtu p' esà: ayaü vuccati saddadhàtu. Tattha katamà sotavi¤¤àõadhàtu? Sota¤ ca pañicca sadde ca uppajjati cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü vi¤¤àõaü vi¤¤àõakkhandho tajjà sotavi¤¤àõadhàtu: ayaü vuccati sotavi¤¤àõadhàtu. Tattha katamà ghànadhàtu? #<[page 088]># %<88 Aññhàrasa dhàtuyo>% Yaü ghànaü catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya pasàdo . . . pe . . . su¤¤o gàmo p' eso: ayaü vuccati ghànadhàtu. Tattha katamà gandhadhàtu? Yo gandho catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya anidassano sappañigho . . . pe . . . gandhadhàtu p' esà: ayaü vuccati gandhadhàtu. Tattha katamà ghànavi¤¤àõadhàtu? Ghàna¤ ca pañicca gandhe ca uppajjati cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü vi¤¤àõaü vi¤¤àõakkhandho tajjà ghànavi¤¤àõadhàtu: ayaü vuccati ghànavi¤¤àõadhàtu. Tattha katamà jivhàdhàtu? Yà jivhà catunnaü mahàbhåtàmaü upàdàya pasàdo . . . pe . . . su¤¤o gàmo p' eso: ayaü vuccati jivhàdhàtu. Tattha katamà rasadhàtu? Yo raso catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya anidassano sappañigho . . . pe . . . rasadhàtu p' esà: ayaü vuccati rasadhàtu. Tattha katamà jivhàvi¤¤àõadhàtu? Jivha¤ ca pañicca rase ca uppajjati cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü vi¤¤àõaü vi¤¤àõakkhandho tajjà {jivhàvi¤¤àõadhàtu}: ayaü vuccati jivhàvi¤¤àõadhàtu. Tattha katamà kàyadhàtu? Yo kàyo catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya pasàdo . . . pe . . . su¤¤o gàmo p' eso: ayaü vuccati kàyadhàtu. Tattha katamà phoññhabbadhàtu? Pañhavãdhàtu . . . pe . . . phoññhabbadhàtu p' esà: ayaü vuccati phoññhabbadhàtu. Tattha katamà kàyavi¤¤àõadhàtu? Kàya¤ ca pañicca phoññhabbe ca uppajjati cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü vi¤¤àõaü vi¤¤àõakkhandho tajjà kàyavi¤¤àõadhàtu: ayaü vuccati kayavi¤¤àõadhàtu. Tattha katamà manodhàtu? Cakkhuvi¤¤àõadhàtuyà uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü vi¤¤àõaü vi¤¤àõakkhandho tajjà manodhàtu; sotavi¤¤àõadhàtuyà . . . pe . . . ghànavi¤¤àõadhàtuyà jivhàvi¤¤àõadhàtuyà kàyavi¤¤àõadhàtuyà uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü {vi¤¤àõaü} vi¤¤àõakhandho tajjà manodhàtu; #<[page 089]># %< Aññhàrasa dhàtuyo 89>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sabbadhammesu và pana pañhamasamannàhàro: ayaü vuccati manodhàtu. Tattha katamà dhammadhàtu? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho, ya¤ ca råpaü anidassanaü appañighaü dhammàyatanapariyàpannaü asaïkhatà ca dhàtu. Tattha katamo vedanàkkhandho? Ekavidhena vedanàkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanàkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanàkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato . . . pe . . . evaü bahuvidhena vedanàkkhandho. Ayaü vuccati {vedanàkkhandho}. Tattha katamo sa¤¤àkkhandho? Ekavidhena sa¤¤àkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤àkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤àkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato . . . pe . . . evaü bahuvidhena sa¤¤àkkhandho. Ayaü vuccati sa¤¤àkkhandho. Tattha katamo saïkhàrakkhandho? Ekavidhena saïkhàrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saïkhàrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saïkhàrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi avyàkato . . . pe . . . evaü bahuvidhena saïkhàrakkhandho. Ayaü vuccati saïkhàrakkhandho. Tattha katamaü råpaü anidassanaü appañighaü dhammàyatanapariyàpannaü? Itthindriyaü . . . pe . . . kabaëiïkàro àhàro: idaü vuccati råpaü anidassanaü appañighaü dhammàyatanapariyàpannaü, Tattha katamà asaïkhatà dhàtu? Ràgakkhayo dosakkhayo mohakkhayo; ayaü vuccati asaïkhatà dhàtu. Ayaü vuccati {dhammadhàtu}. Tattha katamà manovi¤¤àõadhàtu? Cakkhuvi¤¤àõadhàtuyà uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati manodhàtu, manodhàtuyà pi uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaü mano mànasaü #<[page 090]># %<90 Aññhàrasa dhàtuyo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu; sotavi¤¤àõadhàtuyà . . . pe . . . ghànavi¤¤àõadhàtuyà, jivhàvi¤¤àõadhàtuyà, kàyavi¤¤àõadhàtuyà uppajjitvà niruddhassamanantarà uppajjati manodhàtu, manodhàtuyà pi uppajjitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu; mana¤ ca pañicca dhamme ca uppajjati cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü vi¤¤àõaü vi¤¤àõakkhandho tajjà manovi¤¤àõadhàtu. Ayaü vuccati manovi¤¤àõadhàtu. ABHIDHAMMABHâJANIYAý. Aññhàrasa dhàtuyo:-- cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõaóhàtu sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu ghànadhàtu gandhadhàtu ghànavi¤¤àõadhàtu jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu. Aññhàrasannaü dhàtånaü kati kusalà, kati akusalà, kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà, kati araõà? Soëasa dhàtuyo {avyàkatà}. Dve dhàtuyo siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Dasà dhàtuyo na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà ti pi. Pa¤ca dhàtuyo adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Kàyavi¤¤àõadhàtu siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Dhammadhàtu siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà siyà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà ti pi. Dasa dhàtuyo neva vipàka-na-vipàkadhammadhammà. #<[page 091]># %< Pa¤hàpucchakaü 91>% Pa¤ca dhàtuyo vipàkà. Manodhàtu siyà vipàkà siyà neva vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Dve dhàtuyo siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàkana-{vipàkadhammadhammà}. Dasa dhàtuyo upàdiõõupàdàniyà. Saddadhàtu anupàdiõõupàdàniyà. Pa¤ca dhàtuyo siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà. Dve dhàtuyo siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Soëasa dhàtuyo asaïkiliññha-saïkilesikà. Dve dhàtuyo siyà saïkiliññhasaïkilesikà siyà asaïkiliññhasaïkilesikà siyà asaïkiliññha-asaïkilesikà. Pannarasa dhàtuyo avitakka-avicàrà. Manodhàtu savitakka-savicàrà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà savitakkasavicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakka-avicàrà. Dhammadhàtu siyà savitakka-savicàrà siyà avitakkavicàramattà siyà avitakka-avicàrà siyà na vattabbà savitakka-savicàrà ti pi avitakka-vicàramattà ti pi avitakkaavicàrà ti pi. Dasa dhàtuyo na vattabbà pãtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhàsahagatà ti pi. Pa¤ca dhàtuyo upekhàsahagatà. Kàyavi¤¤àõadhàtu na pãtisahagatà, siyà sukhasahagatà na upekhàsahagatà siyà na vattabbà sukhasahagatà ti. Dve dhàtuyo siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà siyà na vattabbà pãtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhàsahagatà ti pi. Soëasa dhàtuyo neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà. Dve dhàtuyo siya dassanena pahàtabbà siyà bhàvanàya pahàtabbà siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà. Soëasa dhàtuyo neva dassanena na bhàvanàyà pahàtabbahetukà. Dve dhàtuyo siyà dassanena pahàtabbahetukà siyà bhàvanàya pahàtabbahetukà siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Soëasa dhàtuyo neva àcayagàminiyo na apacayagàminiyo. Dve dhàtuyo siyà àcayagàminiyo siyà apacayagàminiyo siyà neva àcayagàminiyo na apacayagàminiyo. Soëasa dhàtuyo neva sekhà nàsekhà. Dve dhàtuyo siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nàsekhà. Soëasa dhàtuyo parittà. Dve dhàtuyo siyà parittà siyà mahaggatà siyà appamàõà. #<[page 092]># %<92 Dhàtuvibhaïgo>% Dasa dhàtuyo anàrammaõà. Cha dhàtuyo parittàrammaõà. Dve dhàtuyo siyà parittàrammaõà siyà mahaggatàrammaõà siyà {appamàõàrammaõà} siyà na vattabbà parittàrammaõà ti pi mahaggatàrammaõà ti pi appamàõàrammaõà ti pi. Soëasa dhàtuyo majjhimà. Dve dhàtuyo siyà hãnà siyà majjhimà siyà paõãtà. Soëasa dhàtuyo aniyatà. Dve dhàtuyo siyà micchattaniyatà siyà sammattaniyatà siyà aniyatà. Dasa dhàtuyo anàrammaõà. Cha dhàtuyo na vattabbà maggàrammaõà ti pi maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Dve dhàtuyo siyà maggàrammaõà siyà maggahetukà siyà maggàdhipatino siyà na vattabbà maggàrammaõà ti pi maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Dasa dhàtuyo siyà uppannà siyà uppàdino na vattabbà anuppannà ti. Saddadhàtu siyà uppannà siyà anuppannà na vattabbà uppàdinãti. Cha dhàtuyo siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdiniyo. Dhammadhàtu siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdinã siyà na vattabbà uppannà ti pi anuppannà ti pi uppàdinãti pi. Sattarasa dhàtuyo siyà atãtà siyà anàgatà {siyà} paccuppannà. Dhammadhàtu siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà siyà na vattabbà atãtà ti pi anàgatà ti pi paccuppannà ti pi. Dasa dhàtuyo anàrammaõà. Cha dhàtuyo paccuppannàrammaõà. Dve dhàtuyo siyà atãtàrammaõà siyà anàgatàrammaõà siyà paccuppannàrammaõà siyà na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà. Dasa dhàtuyo anàrammaõà. Cha dhàtuyo siyà ajjhattàrammaõà siyà bahiddhàrammaõà siyà ajjhattabahiddhàrammaõà. Dve dhàtuyo siyà ajjhattàrammaõà siyà bahiddhàrammaõà siyà ajjhattabahiddhàrammaõà siyà na vattabbà ajjhattàrammaõà ti pi bahiddhàrammaõà ti pi ajjhattabahiddhàrammaõà ti pi. Råpadhàtu sanidassana-sappañighà. Nava dhàtuyo anidassana-sappañighà. Aññha dhàtuyo anidassana-appañighà. Sattarasa dhàtuyo na hetå. Dhammadhàtu siyà hetu siyà na hetu. Soëasa dhàtuyo ahetukà; dve dhàtuyo siyà sahetukà siyà {ahetukà}. Soëasa dhàtuyo hetuvippayuttà; #<[page 093]># %< Pa¤hàpucchakaü 93>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dve dhàtuyo siyà hetusampayuttà siyà hetuvippayuttà. Soëasa dhàtuyo na vattabbà hetå ceva sahetukà càti pi sahetukà ceva na ca hetå ti pi; manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà hetå ceva sahetukà {càti} pi, siyà sahetukà ceva na ca hetu siyà na vattabbà sahetukà ceva na ca ahetåti; dhammadhàtu siyà hetu ceva sahetukà ca, siyà sahetukà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà hetu ceva sahetukà càti pi, sahetukà ceva na ca hetåti pi. Soëasa dhàtuyo na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti pi hetusampayuttà ceva na ca hetå ti pi. Manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà hetu ceva hetusampayuttà càti, siyà hetusampayuttà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà hetusampayuttà ceva na ca hetåti; dhammadhàtu siyà hetu ceva hetusampayuttà ca, siyà hetusampayuttà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà hetu ceva hetusampayuttà càti pi hetusampayuttà ceva na ca hetåti pi. Soëasa dhàtuyo na hetu ahetukà; manovi¤¤àõadhàtu siyà na hetu sahetukà siyà na hetu ahetukà; dhammadhàtu siyà na hetu sahetukà siyà na hetu ahetukà siyà na vattabbà na hetu sahetukà ti pi na hetu ahetukà ti pi. Sattarasa dhàtuyo sappaccayà. Dhammadhàtu siyà sappaccayà siyà appaccayà. Sattarasa dhàtuyo saïkhatà; dhammadhàtu siyà saïkhatà siya asaïkhatà. Sattarasa dhàtuyo anidassanà. Råpadhàtu sanidassanà. Dasa dhàtuyo sappañighà. Aññha dhàtuyo appañighà. Dasa dhàtuyo råpà. Satta dhàtuyo aråpà. Dhammadhàtu siyà råpaü siyà aråpaü. Soëasa dhàtuyo lokiyà. Dve dhàtuyo siyà lokiyà siyà lokuttarà. Kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyà. Sattarasa dhàtuyo no àsavà; dhammadhàtu {siyà} àsavo siyà no àsavo. Soëasa dhàtuyo sàsavà; dve dhàtuyo siyà sàsavà siyà anàsavà. Soëasa dhàtuyo àsavavippayuttà; dve dhàtuyo siyà àsavasampayuttà siyà àsavavippayuttà. Soëasa dhàtuyo na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti, sàsavà ceva no ca àsavà; #<[page 094]># %<94 Dhàtuvibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà àsavo ceva sàsavà càti, siyà sàsavà ceva no ca àsavo, siyà na vattabbà sàsavà ceva no ca àsavo ti; dhammadhàtu siyà àsavo ceva sàsavà ca, siyà sàsavà ceva no ca àsavo, siyà na vattabbà àsavo ceva sàsavà càti pi sàsavà ceva no ca àsavo ti pi. Soëasa dhàtuyo na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà àsavo ceva àsavasampayuttà càti, siyà àsavasampayuttà ceva no ca àsavo siyà na vattabbà àsavasampayuttà ceva no ca àsavo ti. Dhammadhàtu siyà àsavo ceva àsavasampayuttà ca, siyà àsavasampayuttà ceva no ca àsavo, siyà na vattabbà àsavo ceva àsavasampayuttà cà ti pi àsavavippayuttà ceva no ca àsavo ti pi. Soëasa dhàtuyo àsavavippayutta-sàsavà; dve dhàtuyo siyà àsavavippayutta-sàsavà siyà àsavavip{payutta}-anàsavà siyà na vattabbà àsavavippayutta-sàsavà ti pi àsavavippayutta-anàsavà ti pi. Sattarasa dhàtuyo no saüyojanà; dhammadhàtu siyà saüyojanaü siyà no saüyojanaü. Soëasa dhàtuyo saüyojaniyà; dve dhàtuyo {siyà} saüyojaniyà siyà asaüyojaniyà. Soëasa dhàtuyo saüyojanavippayuttà. Dve dhàtuyo siyà saüyojanasampayuttà siyà saüyojanavippayuttà. Soëasa dhàtuyo na vattabbà saüyojanà ceva saüyojaniyà càti, saüyojaniyà ceva no ca saüyojanà. Manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà saüyojana¤ ceva {saüyojaniyà} càti, siyà saüyojaniyà ceva no ca saüyojanaü, siyà na vattabbà saüyojaniyà ceva no ca saüyojanan ti; dhammadhàtu siyà saüyojana¤ ceva saüyojaniyà ca, siyà saüyojaniyà ceva no ca saüyojanaü, siyà na vattabbà saüyojana¤ ceva saüyojaniyà càti pi saüyojaniyà ceva no ca saüyojanan ti pi. Soëasa dhàtuyo na vattabbà saüyojanà ceva saüyojanasampayuttà càti pi saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanà ti pi; manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà saüyojana¤ ceva saüyojanasampayuttà càti siyà saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanaü, siyà na vattabbà saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanan ti; dhammadhàtu siyà saüyojana¤ ceva saüyojanasampayuttà ca, siyà saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanaü siyà na vattabbà saüyojana¤ ceva saüyojanasampayuttà càti pi saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanan ti pi. Soëasa dhàtuyo saüyojanavippayutta-saüyojaniyà; #<[page 095]># %< Pa¤hàpucchakaü 95>% dve dhàtuyo siyà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà siyà saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà siyà na vattabbà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà ti pi saüyojanavippayuttaasaüyojaniyà ti pi. Sattarasa dhàtuyo no ganthà . . . pe . . . no oghà . . . no yogà . . . no nãvaraõà . . . . . . Sattarasa dhàtuyo no paràmàsà; dhammadhàtu siyà paràmàso siyà no paràmàso. Soëasa dhàtuyo paràmaññhà; dve dhàtuyo siyà paràmaññhà siyà aparàmaññhà. Soëasa dhàtuyo paràmàsavippayuttà; manovi¤¤àõadhàtu siyà paràmàsasampayuttà siyà paràmàsavippayuttà; dhammadhàtu siyà paràmàsasampayuttà siyà paràmàsavippayuttà siyà no vattabbà paràmàsasampayuttà ti pi paràmàsavippayuttà ti pi. Soëasa dhàtuyo na vattabbà paràmàsà ceva paràmaññhà càti, paràmaññhà ceva no ca paràmàsà; manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà paràmàsà ceva paràmaññhà càti, siyà {paràmaññhà} ceva no ca paràmàso siyà na vattabbà paràmaññhà ceva no ca paràmàso ti; dhammadhàtu siyà paràmàso ceva paràmaññhà ca siyà {paràmaññhà} ceva no ca paràmàso siyà na vattabbà paràmàso ceva paràmaññhà càti pi, {paràmaññhà} ceva no ca paràmàso ti pi. Soëasa dhàtuyo paràmàsavippayuttaparàmaññhà; dve dhàtuyo siyà paràmàsavippayutta{paràmaññhà} siyà paràmàsavippayutta-{aparàmaññhà} siyà na vattabbà paràmàsavippayutta-paràmaññhà ti pi paràmàsavippayutta-aparàmaññhà ti pi. Dasa dhàtuyo anàrammaõà; satta dhàtuyo sàrammaõà; dhammadhàtu siyà sàrammaõà siyà anàrammaõà. Ekàdasa dhàtuyo no città; satta dhàtuyo città. Sattarasa dhàtuyo acetasikà; dhammadhàtu siyà cetasikà siyà acetasikà. Dasa dhàtuyo cittavippayuttà; dhammadhàtu siyà cittasampayuttà siyà cittavippayuttà; satta dhàtuyo na vattabbà cittena sampayuttà ti pi cittena vippayuttà ti pi. Dasa dhàtuyo cittavisaüsaññhà; dhammadhàtu siyà cittasaüsaññhà siyà cittavisaüsaññhà; sattadhàtuyo na vattabbà cittena saüsatthà ti pi cittena visaüsaññhà ti pi. Dvàdasa dhàtuyo no cittasamuññhànà; cha dhàtuyo siyà cittasamuññhànà siyà no cittasamuññhànà. #<[page 096]># %<96 Dhàtuvibhaïgo>% Sattarasa dhàtuyo no cittasahabhuno; dhammadhàtu siyà cittasahabhå siyà no cittasahabhå. Sattarasa dhàtuyo no cittànuparivattino; dhammadhàtu siyà cittànuparivatti siyà no cittànuparivatti. Sattarasa dhàtuyo no cittasaüsaññha-samuññhànà; dhammadhàtu siyà cittasaüsaññhasamuññhànà siyà no cittasaüsaññha-samuññhanà. Sattarasa dhàtuyo no cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhuno; dhammadhàtu siyà {cittasaüsaññha}-samuññhànà-sahabhå siyà no cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhå. Sattaraso dhàtuyo no cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino; dhammadhàtu siyà cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattinã siyà no cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattinã. Dvàdasa dhàtuyo ajjhattikà. Cha dhàtuyo bàhirà. Nava dhàtuyo upàdà. Aññha dhàtuyo no {upàdà}. Dhammadhàtu siyà upàdà siyà no upàdà. Dasa dhàtuyo upàdiõõà. Saddadhàtu anupàdiõõà. Satta dhàtuyo siyà upàdiõõà siyà anupàdiõõà. Sattarasa dhàtuyo no upàdànà . . . pe . . . Sattarasa dhàtuyo no kilesà; dhammadhàtu siyà kileso siyà no kileso. Soëasa dhàtuyo saïkilesikà; dve dhàtuyo siyà saïkilesikà siyà asaïkilesikà. Soëasa dhàtuyo asaïkiliññhà; dve dhàtuyo siyà saïkiliññhà siyà asaïkiliññhà. Soëasa dhàtuyo kilesavippayuttà; dve dhàtuyo siyà kilesasampayuttà siyà kilesavippayuttà. Soëasa dhàtuyo na vattabbà kilesà ceva saïkilesikà càti, saïkilesikà ceva no ca kilesà; manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà kilesà ceva saïkilesikà càti, siyà saïkilesikà ceva no ca kileso, siyà na vattabbà saïkilesikà ceva no ca kileso ti; dhammadhàtu siyà kileso ceva saïkilesikà ca, siyà saïkilesikà ceva no ca kileso siyà na vattabbà kileso ceva saïkilesikà càti pi saïkilesikà ceva no ca kileso ti pi. Soëasa dhàtuyo na vattabbà kilesà ceva saïkiliññhà càti pi saïkiliññhà ceva no ca {kilesà} ti pi; manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà kileso ceva saïkiliññhà càti, siyà saïkiliññhà ceva no ca kileso siyà na vattabbà saïkiliññhà ceva no ca kileso ti; dhammadhàtu siyà kileso ceva saïkiliññhà ca {siyà} saïkiliññhà ceva no ca kileso siyà na vattabbà kileso ceva saïkiliññhà càti pi saïkiliññhà ceva no ca kileso ti pi. Soëasa dhàtuyo na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà càti pi kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti pi; manovi¤¤àõadhàtu na vattabbà kileso ceva kilesasampayuttà càti siyà kilesasampayuttà ceva no ca kileso siyà na vattabbà kilesasampayuttà ceva no ca kileso ti; #<[page 097]># %< Pa¤hàpucchakaü 97>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dhammadhàtu siyà kileso ceva {kilesasampayuttà} ca siyà kilesasampayuttà ceva no ca kileso siyà na vattabbà kileso ceva kilesasampayuttà càti pi kilesasampayuttà ceva no ca kileso ti pi. Soëasa dhàtuyo kilesavippayuttasaïkilesikà. Dve dhàtuyo siyà kilesavippayutta-saïkilesikà siyà kilesavippayutta-asaïkilesikà siyà na vattabbà kilesavippayutta-saïkilesikà ti pi kilesavippayutta-asaïkilesikà ti pi. Soëasa dhàtuyo na dassanena pahàtabbà. Dve dhàtuyo siyà dassanena pahàtabbà siyà na dassanena pahàtabbà. Soëasa dhàtuyo na bhàvanàya pahàtabbà. Dve dhàtuyo siyà bhàvanàya pahàtabbà siyà na bhàvanàya pahàtabbà. Soëasa dhàtuyo na dassanena pahàtabbahetukà. Dve dhàtuyo siyà dassanena pahàtabbahetukà siyà na dassanena pahàtabbahetukà. Soëasa dhàtuyo na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Dve dhàtuyo siyà bhàvanàya pahàtabbahetukà siyà na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Pannarasa dhàtuyo avitakkà; manovi¤¤àõadhàtu savitakkà; dve dhàtuyo siyà savitakkà siyà avitakkà. Pannarasa dhàtuyo avicàrà; manodhàtu savicàrà; dve dhàtuyo siyà savicàrà siyà avicàrà. Soëasa dhàtuyo appãtikà; dve dhàtuyo siyà sappãtikà siyà appãtikà. Soëasa dhàtuyo na pãtisahagatà; dve dhàtuyo siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà. Pannarasa dhàtuyo na sukhasahagatà; tisso dhàtuyo siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà. Ekàdasa dhàtuyo na upekhàsahagatà; pa¤ca dhàtuyo upekhàsahagatà; dve dhàtuyo siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. Soëasa dhàtuyo kàmàvacarà; dve dhàtuyo siyà kàmàvacarà siyà na kàmàvacarà. Soëasa dhàtuyo na råpàvacarà; dve dhàtuyo siyà råpàvacarà siyà na råpàvacarà. Soëasa dhàtuyo na aråpàvacarà; dve dhàtuyo siyà aråpàvacarà siyà na aråpàvacarà. Soëasa dhàtuyo pariyàpannà; dve dhàtuyo siyà pariyàpannà {siyà} apariyàpannà. Soëasa dhàtuyo aniyyànikà; dve dhàtuyo siyà niyyànikà siyà aniyyànikà. Soëasa dhàtuyo aniyatà; dve dhàtuyo siyà niyatà siyà aniyatà. Soëasa dhàtuyo sa-uttarà; dve dhàtuyo siyà sa-uttarà siyà anuttarà. #<[page 098]># %<98 Pa¤hàpucchakaü>% Soëasa dhàtuyo araõà; dve dhàtuyo siyà saraõà siyà araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý. DHâTUVIBHAðGO SAMATTO TATIYO. #<[page 099]># %< Cattàri Ariyasaccàni 99>% IV SACCAVIBHAðGO CATTâRI ariyasaccàni: dukkhaü ariyasaccaü dukkhasamudayo ariyasaccaü dukkhanirodho ariyasaccaü dukkhanirodhagàminã pañipadà ariyasaccaü. Tattha katamaü dukkhaü ariyasaccaü? Jàti pi dukkhà jarà pi dukkhà maraõam pi dukkhaü sokaparideyadukkhadomanassupàyàsà pi dukkhà appiyehi sampayogo dukkho piyehi vippayogo dukkho yam p' icchaü na labhati tam pi dukkhaü; saïkhittena pa¤cupàdànakkhandhà pi dukkhà. Tattha katamà jàti? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jàti sa¤jàti okkanti abhinibbatti khandhànaü pàtubhàvo àyatanànaü pañilàbho: ayaü vuccati jàti. Tattha katamà jarà? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jarà jãraõatà khaõóiccaü pàliccaü valittacatà àyuno saühàni indriyànaü paripàko: ayaü vuccati jarà. Tattha katamaü maraõaü? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye cuti cavanatà bhedo antaradhànaü maccu maraõaü kàlakiriyà khandhànaü bhedo kaëevarassa nikkhepo jãvitindriyassa upacchedo: idaü vuccati maraõaü. Tattha katamo soko? ¥ativyasanena và phuññhassa bhogavyasanena và phuññhassa rogavyasanena và phuññhassa sãlavyasanena và phuññhassa diññhivyasanena và phuññhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannàgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuññhassa soko socanà socitattaü antosoko antoparisoko cetaso parijjhàyanà domanassaü sokasallaü: #<[page 100]># %<100 Dukkhaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati soko. Tattha katamo paridevo? ¥àtivyasanena và phuññhassa bhogavyasanena và phuññhassa rogavyasanena và phuññhassa sãlavyasanena và phuññhassa diññhivyasanena và phuññhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannàgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuññhassa àdevo paridevo àdevanà paridevanà àdevitattaü paridevitattaü vàcà palàpo vippalàpo làlapo làlapanà làlapitattaü; ayaü vuccati paridevo. Tattha katamaü dukkhaü? Yaü kàyikaü asàtaü kàyikaü dukkhaü kàyasamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü kàyasamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamaü domanassaü? Yaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati domanassaü. Tattha katamo upàyàso? ¥àtivyasanena và phuññhassa bhogavyasanena và phuññhassa rogavyasanena và phuññhassa sãlavyasanena và phuññhassa diññhivyasanena và phuññhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannàgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuññhassa àyàso upàyàso àyàsitattaü upàyàsitattaü: ayaü vuccati upàyàso. Tattha katamo appiyehi sampayogo dukkho? Idha yassa te honti aniññhà akantà amanàpà råpà saddà gandhà rasà phoññhabbà ye và pan' assa te honti anatthakàmà ahitakàmà aphàsukàma ayogakkhemakàmà, yà tehi saïgati samàgamo samodhànaü missãbhàvo: ayaü vuccati appiyehi sampayogo dukkho. Tattha katamo piyehi vippayogo dukkho? Idha yassa te honti iññhà kantà manàpà råpà saddà gandhà rasà phoññhabbà, ye và pan' assa te honti atthakàmà hitakàmà phàsukàmà yogakkhemakàmà, màtà và pità và bhàtà và bhaginã và mittà và amaccà và ¤àtisàlohità và, yà tehi asaïgati asamàgamo asamodhànaü amissãbhàvo; ayaü vuccati piyehi vippayogo dukkho. #<[page 101]># %< Dukkhasamudayo 101>% Tattha katamaü yam p' icchaü na labhati tam pi dukkhaü? Jàtidhammànaü sattànaü evaü icchà uppajjati: aho vata mayaü na jàtidhammà assàma, na ca vata no jàti àgaccheyyàti, na kho pan' etaü icchàya pattabbaü: idam pi yam p' icchaü na labhati tam pi dukkhaü. Jaràdhammànaü sattànaü . . . pe . . . vyàdhidhammànaü sattànaü maraõadhammànaü sattànaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsadhammànaü sattànaü evaü icchà uppajjati: aho vata mayaü na sokaparidevadukkhadomanassupàyàsadhammà assàma, na ca vata no {sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà} àgaccheyyun ti, na kho pan' etaü icchàya pattabbaü: idam pi yam p' icchaü na labhati tam pi dukkaü. Tattha katame saïkhittena pa¤cupàdànakkhandhà pi dukkhà? Seyyathãdaü: råpåpàdànakkhandho vedanåpàdànakkhandho sa¤¤åpàdànakkhandho saïkhàråpàdànakkhandho vi¤¤àõåpàdànakkhandho: ime vuccanti saïkhittena pa¤cupàdànakkhandhà pi dukkhà. Idaü vuccati dukkhaü ariyasaccaü. Tattha katamaü dukkhasamudayo ariyasaccaü? Yàyaü taõhà ponobbhavikà nandiràgasahagatà tatra tatràbhinandinã, seyyathãdaü: kàmataõhà bhavataõhà vibhavataõhà. Sà kho pan' esà taõhà kattha uppajjamànà uppajjati, kattha nivisamànà nivisati? Yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Ki¤ ca loke piyaråpaü sàtaråpaü? Cakkhuü loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Sotaü . . . pe . . . ghànaü . . . jivhà . . . kàyo . . . mano loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Råpà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Saddà . . . pe . . . gandhà . . . rasà . . . phoññhabbà . . . dhammà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, #<[page 102]># %<102 Dukkhasamudayo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ettha nivisamànà nivisati. Cakkhuvi¤¤àõaü loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Sotavi¤¤àõaü . . . pe . . . ghànavi¤¤àõaü . . . jivhàvi¤¤aõaü . . . kàyavi¤¤àõaü . . . manovi¤¤àõaü loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Cakkhusamphasso loke piyaråpaü sàtaråpaü, etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Sotasamphasso . . . pe . . . ghànasamphasso . . . jivhàsamphasso . . . kàyasamphasso . . . manosamphasso loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Cakkhusamphassajà vedanà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, etth' esà nivisamànà nivisati. Sotasamphassajà vedanà . . . pe . . . ghànasamphassajà vedanà . . . jivhàsamphassajà vedanà . . . kàyasamphassajà vedanà . . . manosamphassajà vedanà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Råpasa¤¤à loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Saddasa¤¤à . . . pe . . . gandhasa¤¤à . . . rasasa¤¤à . . . phoññhabbasa¤¤à . . . dhammasa¤¤à loke piyaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Råpasa¤cetanà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Saddasa¤cetanà . . . pe . . . gandhasa¤cetanà . . . rasasa¤cetanà . . . phoññhabbasa¤cetanà . . . dhammasa¤cetanà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Råpataõhà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Saddataõhà . . . pe . . . gandhataõhà . . . rasataõhà . . . phoññhabbataõhà . . . dhammataõhà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha {nivisamàna} nivisati. Råpavitakko loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Saddavitakko . . . pe . . . gandhavitakko . . . rasavitakko. . . . phoññhabbavitakko . . . dhammavitakko loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. #<[page 103]># %< Dukkhanirodho 103>% Råpavicàro loke piyaråpaü sàtaråpaü etth'esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Saddavicàro . . . pe . . . gandhavicàro . . . rasavicàro . . . phoññhabbavicàro . . . dhammavicàro loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Idaü vuccati dukkhasamudayo ariyasaccaü. Tattha katamaü dukkhanirodho ariyasaccaü? Yo tassà yeva taõhàya asesaviràganirodho càgo pañinissaggo mutti anàlayo. Sà kho pan' esà taõhà kattha pahãyamànà pahãyati, kattha nirujjhamànà nirujjhati? Yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Ki¤ ca loke piyaråpaü? Cakkhuü loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Sotaü . . . pe . . . ghànaü . . . jivhà . . . kàyo . . . mano loke piyaråpaü sàtaråpaü, etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Råpà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth'esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Saddà . . . pe . . . gandhà . . . rasà . . . phoññhabbà . . . dhammà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Cakkhuvi¤¤àõaü loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Sotavi¤¤àõaü . . . pe . . . ghànavi¤¤àõaü . . . jivhàvi¤¤àõaü . . . kàyavi¤¤àõaü . . . manovi¤¤àõaü loke piyaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Cakkhusamphasso loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Sotasamphasso . . . pe . . . ghànasamphasso . . . jivhàsamphasso . . . kàyasamphasso . . . manosamphasso loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Cakkhusamphassajà vedanà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyàti, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Sotasamphassajà vedanà . . . pe . . . ghànasamphassajà vedanà . . . jivhàsamphassajà vedanà . . . kàyasamphassajà vedanà . . . manosamphassajà vedanà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, #<[page 104]># %<104 Dukkhanirodho>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ettha nirujjhamànà nirujjhati. Råpasa¤¤à loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Saddasa¤¤à . . . pe . . . gandhasa¤¤à . . . rasasa¤¤à . . . phoññhabbasa¤¤à . . . dhammasa¤¤à loke piyaråpaü etth'esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Råpasa¤cetanà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Saddasa¤cetanà . . . pe . . . gandhasa¤cetanà . . . rasasa¤cetanà . . . phoññhabbasa¤cetanà . . . dhammasa¤cetanà loke piyaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Råpataõhà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Saddataõhà . . . pe . . . gandhataõhà . . . rasataõhà . . . phoññhabbataõhà . . . dhammataõhà loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Råpavitakko loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Saddavitakko . . . pe . . . gandhavitakko . . . rasavitakko . . . phoññhabbavitakko . . . dhammavitakko loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Råpavicàro loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Saddavicàro . . . pe . . . gandhavicàro . . . rasavicàro . . . phoññhabbavicàro . . . dhammavicàro loke piyaråpaü sàtaråpaü etth' esà taõhà pahãyamànà pahãyati, ettha nirujjhamànà nirujjhati. Idaü vuccati dukkhanirodho ariyasaccaü. Tattha katamaü dukkhanirodhagàminã pañipadà ariyasaccaü? Ayam eva ariyo aññhaïgiko maggo, seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammà-àjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Tattha katamà sammàdiññhi? Dukkhe ¤àõaü dukkhasamudaye ¤àõaü dukkhanirodhe ¤àõaü dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü: ayaü vuccati sammàdiññhi. Tattha katamo sammàsaïkappo? Nekkhammasaïkappo avyàpàdasaïkappo avihiüsàsaïkappo: ayaü vuccati sammàsaïkappo. #<[page 105]># %< Dukkhanirodhagàminã pañipadà 105>% Tattha katamà sammàvàcà? Musàvàdà veramaõã pisuõàya vàcàya veramaõã pharusàya vàcàya veramaõã samphappalàpà veramaõã: ayaü vuccati sammàvàcà. Tattha katamo sammàkammanto? Pàõàtipàtà veramaõã adinnàdànà veramaõã kàmesu micchàcàrà veramaõã: ayaü vuccati sammàkammanto. Tattha katamo sammà-àjãvo? Idha ariyasàvako micchà-àjãvaü pahàya sammà-ajãvena jãvitaü kappeti: ayaü vuccati sammà-àjãvo. Tattha katamo sammàvàyàmo? Idha bhikkhu anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anuppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü pahànàya . . . pe . . . anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya . . . pe . . . uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàri{påriyà} chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati: ayaü vuccati sammàvàyàmo. Tattha katamà sammàsati? Idha bhikkhu kàye kàyànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü vedanàsu . . . pe . . . citte . . . pe . . . dhammesu dhammànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü: ayaü vuccati sammàsati. Tattha katamo sammàsamàdhi? Idha bhikkhu vivicc' eva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü vivekajaü pãti-sukhaü pañhamaü jhànaü upasampajja viharati; {vitakkavicàrànaü} våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati; pãtiyà ca viràgà upekhako ca viharati sato ca sampajàno sukha¤ ca kàyena pañisaüvedenti yan taü ariyà àcikkhanti: upekhako satimà sukhavihàrã ti, tatiyaü jhànaü upasampajja viharati; sukhassa ca pahànà dukkhassa ca pahànà pubb' eva somanassadomanassànaü atthaïgamà adukkhamasukhaü upekhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharati: ayaü vuccati sammàsamàdhi. #<[page 106]># %<106 Abhidhammabhàjaniyaü>% Idaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà ariyasaccaü. SUTTANTABHâJANIYAý. Cattàri saccàni dukkhaü dukkhasamudayo dukkhanirodho dukkhanirodhagàminã pañipadà. i. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taõhà: ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü? Avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammà tãõi ca kusalamålàni sàsavàni, avasesà ca sàsavà kusalà dhammà sàsavà kusalàkusalànaü dhammànaü vipàkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà sabba¤ ca råpaü: idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho? Taõhàya pahànaü: ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagàminã pañipadà? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü; tasmiü samaye atthaïgiko maggo hoti; sammàdiññhi . . . pe . . . sammàsamàdhi. Tattha katamà sammàdiññhi? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàdiññhi. Tattha katamo sammàsaïkappo? Yo takko vitakko . . . pe . . . {sammàsaïkappo} maggaügaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsaïkappo. Tattha katamà sammàvàcà? Yà catåhi vacãduccaritehi àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto sammàvàcà maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàvàcà. Tattha katamo sammàkammanto? Yà tãhi kàyaduccaritehi àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto sammàkammanto maggaïgaü maggapariyàpannaü: #<[page 107]># %< Abhidhammabhàjaniyaü 107>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati sammàkammanto. Tattha katamo sammà-àjãvo? Yà micchà {àjãvà} àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto sammà-àjãvo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammà-àjãvo. Tattha katamo {sammàvàyàmo}? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàvàyàmo. Tattha katamà sammàsati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati {satisambojjhaïgo} maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsati. Tattha katamo sammàsamàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati {sammàsamàdhi}. Ayaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà. Avasesà dhammà dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya sampayuttà. ii. Tattha katamo dukkhasamudayo? {Taõhà} ca avasesà ca kilesà: ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü? Avasesà ca akusalà dhammà tãõi ca kusalamålàni avasesà ca sàsavà kusalà dhammà sàsavà kusalàkusalànaü dhammànaü vipàkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà sabba¤ ca råpaü: idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho? Taõhàya ca avasesàna¤ ca kilesànaü pahànaü: ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagàminã pañipadà? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye aññhaïgiko maggo hoti: sammàdiññhi . . . pe . . . sammàsamàdhi. Ayaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà. #<[page 108]># %<108 Saccavibhaïgo>% Avasesà dhammà dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya sampayuttà. iii. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taõhà ca avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammà: ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü? Tãõi ca kusalamålàni sàsavàni avasesà ca sàsavà kusalà dhammà sàsavà kusalàkusalànaü dhammànaü vipàkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà sabba¤ ca råpaü: idaü vuccati {dukkhaü}. Tattha katamo dukkhanirodho? Taõhàya ca avasesàna¤ ca kilesànaü avasesàna¤ ca akusalànaü dhammànaü pahànaü: ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagàminã pañipadà? {Idha} bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye aññhaïgiko maggo hoti: sammàdiññhi . . . pe . . . sammàsamàdhi. Ayaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà. Avasesà dhammà dukkhanirodhagàminiyà {pañipadàya} sampayuttà. iv. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taõhà ca avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammà tãõi ca kusalamålàni sàsavàni: ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü? Avasesà ca sàsavà dhammà sàsavà kusalàkusalànaü dhammànaü vipàkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà sabba¤ ca råpaü: idaü vuccati dukkhaü. #<[page 109]># %< Abhidhammabhàjaniyaü 109>% Tattha katamo dukkhanirodho? Taõhàya ca avasesàna¤ ca {kilesànaü} avasesàna¤ ca akusàlànaü dhammànaü tiõõanna¤ ca kusalamålànaü sàsavànaü pahànaü: ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamo dukkhanirodhagàminã pañipadà? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya {pañhamàya} bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye aññhaïgiko maggo hoti: sammàdiññhi . . . pe . . . sammàsamàdhi. Ayaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà. Avasesà dhammà dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya sampayuttà. v. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taõhà ca avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà tãõi ca kusalamålàni sàsavàni avasesà ca sàsavà kusalà dhammà: ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü? Sàsavà kusalàkusalànaü dhammànaü vipàkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà sabba¤ ca råpaü: idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho? Taõhàya ca avasesàna¤ca kilesànaü avasesàna¤ ca akusalànaü dhammànaü tiõõanna¤ ca kusalamålànaü sàsavànaü avasesàna¤ ca sàsavànaü kusalànaü dhammànaü pahànaü: ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagàminã pañipadà? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye aññhaïgiko maggo hoti: {sammàdiññhi} . . . pe . . . sammàsamàdhi. Ayaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà. Avasesà dhammà dukkhanirodhagàminiyà {pañipadàya} sampayuttà. #<[page 110]># %<110 Saccavibhaïgo>% vi. Cattàri saccàni: dukkhaü dukkhasamudayo dukkhanirodho dukkhanirodhagàminã pañipadà. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taõhà: ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü? Avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammà tãõi ca kusalamålàni sàsavàni avasesà ca sàsavà kusalà dhammà sàsavà kusalàkusalànaü dhammànaü vipàkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà sabba¤ ca råpaü: idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho? Taõhàya pahànaü: ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamo dukkhanirodhagàminã pañipadà? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye pa¤caïgiko maggo hoti: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàyàmo sammàsati {sammàsamàdhi}. Tattha katamà sammàdiññhi? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaügaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàdiññhi. Tattha katamo sammàsaïkappo? Yo takko vitakko saïkappo . . . pe . . . maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsaïkappo. Tattha katamo sammàvàyàmo? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàvàyàmo. Tattha katamà sammàsati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsati. Tattha katamo sammàsamàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsamàdhi. Ayaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà. Avasesà dhammà dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya sampayuttà . . . pe . . . #<[page 111]># %< Abhidhammabhàjaniyaü 111>% vii. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taõhà ca {avasesà} ca kilesà avasesà ca akusalà dhammà tãõi ca kusalamålàni sàsavàni avasesà ca sàsavà kusalà dhammà: ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü? Sàsavà kusalàkusalànaü dhammànaü vipàkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà sabba¤ ca råpaü: idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho? Taõhàya ca avasesàna¤ ca kilesànaü avasesàna¤ ca akusalànaü dhammànaü tiõõanna¤ ca kusalamålànaü sàsavànaü avasesàna¤ ca sàsavànaü kusalànaü dhammànaü pahànaü: ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagàminã pañipadà? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhumiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye pa¤caïgiko maggo hoti: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Ayaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà. Avasesà dhammà dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya sampayuttà. viii. Cattàri saccàni; dukkhaü dukkhasamudayo {dukkhanirodho} dukkhanirodhagàminã pañipadà. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taõhà: ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü? Avasesà ca {kilesà} avasesà ca akusalà dhammà tãõi ca kusalamålàni {sàsavàni} avasesà ca sàsavà kusalà dhammà sàsavà kusalàkusalànaü dhammànaü vipàkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà sabba¤ ca råpaü: idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho? Taõhàya pahànaü: ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagàminã pañipadà? Idha {bhikkhu} yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya pattiyà, #<[page 112]># %<112 Saccavibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ayaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà . . . pe . . . i. Tattha katamo dukkhasamudayo? Taõhà ca avasesà ca kilesà avasesà akusalà dhammà tãõi ca kusalamålàni sàsavàni avasesà ca sàsavà kusalà dhammà: ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü? Sàsavà kusalàkusalànaü dhammànaü vipàkà ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà sabba¤ ca råpaü: idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho? Taõhàya ca avasesàna¤ ca kilesànaü avasesàna¤ ca akusalànaü dhammànaü tiõõanna¤ ca kusalamålànaü sàsavànaü avasesàna¤ ca sàsavànaü kusalànaü dhammànaü pahànaü: ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagàminã pañipadà? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà {pattiyà} vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti . . . pe . . .: ayaü vuccati dukkhanirodhagàminã pañipadà. ABHIDHAMMABHâJANIYAý. Cattàri ariyasaccàni: dukkhaü ariyasaccaü dukkhanirodho ariyasaccaü dukkhanirodhagàminã pañipadà ariyasaccaü. Catunnaü {ariyasaccànaü} kati kusalà, kati akusalà, kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà, kati araõà? Samudayasaccaü akusalaü; maggasaccaü kusalaü; nirodhasaccaü avyàkataü; dukkhasaccaü siyà kusalaü siyà akusalaü siyà avyàkataü. Dve saccà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà; #<[page 113]># %< Pa¤hàpucchakaü 113>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nirodhasaccaü na vattabbaü sukhàya vedanàya sampayuttan ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttan ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttan ti pi; dukkhasaccaü siyà sukhàya vedanàya sampayuttaü siyà dukkhàya vedanàya sampayuttaü siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü siyà na vattabbaü sukhàya vedanàya sampayuttan ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttan ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttan ti pi. Dve saccà vipàkadhammadhammà; nirodhasaccaü nevavipàka-na-vipàkadhammadhammaü; dukkhasaccaü siyà vipàkaü siyà vipàkadhammadhammaü siyà neva-vipà{ka-na}-vipàkadhammadhammaü. Samudayasaccaü anupàdiõõupàdàniyaü: dve saccà anupàdiõõa-anupàdàniyà; dukkhasaccaü siyà upàdiõõupàdàniyaü siyà anupàdiõõupàdàniyaü. Samudayasaccaü saïkiliññha-saïkilesikaü; dve saccà asaïkiliññha-asaïkilesikà; dukkhasaccaü siyà saïkiliññhasaïkilesikaü siyà asaïkiliññha-saïkilesikaü. Samudayasaccaü savitakka-savicàraü; nirodhasaccaü avitakka-avicàraü; maggasaccaü siyà savitakka-savicàraü siyà avitakka-vicàramattaü siyà avitakka-avicàraü; dukkhasaccaü siyà savitakka-savicàraü siyà avitakka-vicàramattaü siyà avitakka-avicàraü siyà na vattabbaü savitakkasavicàran ti pi avitakka-vicàramattan ti pi avitakkaavicàran ti pi. Dve saccà siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà; nirodhasaccaü na vattabbaü pãtisahagatan ti pi sukhasahagatan ti pi upekhàsahagatan ti pi; dukkhasaccaü siyà pãtisahagataü siyà sukhasahagataü siyà upekhàsahagataü siyà na vattabbaü pãtisahagatan ti pi sukhasahagatan ti pi upekhàsahagatan ti pi. Dve saccà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà; samudayasaccaü siyà dassanena pahàtabbaü siyà bhàvanàya pahàtabbaü; dukkhasaccaü siyà dassanena pahàtabbaü siyà bhàvanàya pahàtabbaü siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbaü. Dve {saccà} neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà; samudayasaccaü siyà dassanena pahàtabbahetukaü siyà bhàvanàya pahàtabbahetukaü; dukkhasaccaü siyà dassanena pahàtabbahetukaü siyà bhàvanàya pahàtabbahetukaü siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukaü. Samudayasaccaü àcayagàmi; maggasaccaü {apacayagàmi}; #<[page 114]># %<114 Saccavibhaïgo>% nirodhasaccaü neva àcayagàmi na apacayagàmi; dukkhasaccaü siyà àcayagàmi siyà neva àcayagàmi na apacayagàmi. Maggasaccaü sekhaü; tãõi saccà neva sekhà nàsekhà. Samudayasaccaü parittaü; dve saccà appamàõà; dukkhasaccaü siyà parittaü siyà mahaggataü. Nirodhasaccaü anàrammaõaü; maggasaccaü appamàõàrammaõaü; samudayasaccaü siyà parittàrammaõaü siyà mahaggatàrammaõaü na appamàõàrammaõaü siyà na vattabbaü parittàrammaõan ti pi mahaggatàrammaõan ti pi; dukkhasaccaü siyà parittàrammaõaü siyà mahaggatàrammaõaü siyà appamàõàrammaõaü siyà na vattabbaü parittàrammaõan ti pi mahaggatàrammaõan ti pi appamàõàrammaõan ti pi. Samudayasaccaü hãnaü; dve saccà paõãtà; dukkhasaccaü siyà hãnaü siyà majjhimaü. Nirodhasaccaü aniyataü; maggasaccaü sammattaniyataü; dve saccà siyà micchattaniyatà siyà aniyatà. Nirodhasaccaü anàrammaõaü; samudayasaccaü na vattabbaü maggàrammaõan ti pi maggahetukan ti pi maggàdhipatãti pi; maggasaccaü na maggàrammaõaü siyà maggahetukaü siyà maggàdhipati siyà na vattabbaü maggahetukan ti pi maggàdhipatãti pi; dukkhasaccaü siyà maggàrammaõaü na maggahetukaü, siyà maggàdhipati siyà na vattabbaü maggàrammaõan ti pi maggàdhipatãti pi. Dve saccà siyà uppannà siyà anuppannà na vattabbà uppàdino ti; nirodhasaccaü na vattabbaü uppannan ti pi anuppannan ti pi uppàdãti pi; dukkhasaccaü siyà uppannaü siyà anuppannaü siyà uppàdi. Tãõi saccà siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà; nirodhasaccaü na vattabbaü atãtan ti pi anàgatan ti pi paccuppannan ti pi. Nirodhasaccaü {anàrammaõaü}; maggasaccaü na vattabbaü atãtàrammaõan ti pi anàgatàrammaõan ti pi paccuppannàrammaõan ti pi; dve saccà siyà atãtàrammaõà siyà anàgatàrammaõà siyà paccuppannàrammaõà siyà na vattabbaü atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. #<[page 115]># %< Pa¤hàpucchakaü 115>% Nirodhasaccaü bahiddhà; tãõi saccà siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà. Nirodhasaccaü anàrammaõaü; maggasaccaü bahiddhàrammaõaü; samudayasaccaü siyà ajjhattàrammaõaü siyà bahiddhàrammaõaü siyà ajjhattabahiddhàrammaõaü; dukkhasaccaü siyà ajjhattàrammaõaü siyà bahiddhàrammaõaü siyà ajjhattabahiddhàrammaõaü siyà na vattabbaü ajjhattàrammaõan ti pi bahiddhàrammaõan ti pi ajjhattabahiddhàrammaõan ti pi. Tãõi saccà anidassana-appañighà; dukkhasaccaü siyà sanidassana-sappañighaü siyà anidassana-sappañighaü siyà anidassana-appañighaü. Samudayasaccaü hetu; nirodhasaccaü na hetu; dve saccà siyà hetå siyà na hetå. Dve saccà sahetukà; nirodhasaccaü ahetukaü; dukkhasaccaü siyà sahetukaü siyà ahetukaü. Dve saccà hetusampayuttà; nirodhasaccaü hetuvippayuttaü; dukkhasaccaü siyà hetusampayuttaü siyà hetuvippayuttaü. Samudayasaccaü hetu ceva sahetuka¤ ca; nirodhasaccaü na vattabbaü hetu ceva sahetuka¤ càti pi sahetuka¤ ceva na ca hetåti pi; maggasaccaü siyà hetu ceva sahetuka¤ ca siyà sahetuka¤ ceva na ca hetu; dukkhasaccaü siyà hetu ceva sahetuka¤ ca siyà sahetuka¤ ceva na ca hetu siyà na vattabbaü hetu ceva sahetuka¤ càti pi sahetuka¤ ceva na ca hetåti pi; samudayasaccaü hetu ceva hetusampayutta¤ ca; nirodhasaccaü na vattabbaü hetu ceva hetusampayutta¤ càti pi hetusampayutta¤ ceva na ca hetåti pi; maggasaccaü siyà hetu ceva hetusampayutta¤ ca siyà hetusampayutta¤ ceva na ca hetu; dukkhasaccaü siyà hetu ceva hetusampayutta¤ ca siyà hetusampayutta¤ ceva na ca hetu siyà na vattabbaü hetu ceva hetusampayutta¤ càti pi hetusampayutta¤ ceva na ca hetåti pi. Nirodhasaccaü na hetu ahetukaü; samudayasaccaü na vattabbaü na hetu sahetukan ti pi na hetu ahetukan ti pi; maggasaccaü siyà na hetu sahetukaü siyà na vattabbaü na hetu sahetukan ti; dukkhasaccaü siyà na hetu sahetukaü siyà na hetu ahetukaü siyà na vattabbaü na hetu sahetukan ti pi na hetu ahetukan ti pi. #<[page 116]># %<116 Saccavibhaïgo>% Tãõi saccà sappaccayà; nirodhasaccaü appaccayaü. Tãõi saccà saïkhatà; nirodhasaccaü asaïkhataü. Tãõi saccà anidassanà; dukkhasaccaü siyà sanidassanaü siyà anidassanaü. Tãõi saccà appañighà; dukkhasaccaü siyà sappañighaü siyà appañighaü. Tãõi saccà råpà; dukkhasaccaü siyà råpaü siyà aråpaü. Dve saccà lokiyà; dve saccà lokuttarà. Kenaci vi¤¤eyyà, kenaci na vi¤¤eyyà. Samudayasaccaü àsavo; dve saccà no àsavà; dukkhasaccaü siyà àsavo siyà no àsavo. Dve saccà sàsavà; dve saccà anàsavà. Samudayasaccaü àsavasampayuttaü; dve saccà àsavavippayuttà; dukkhasaccaü siyà àsavasampayuttaü siyà àsavavippayuttaü. Samudayasaccaü àsavo ceva sàsava¤ ca; dve saccà na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti pi sàsavà ceva no ca àsavà ti pi; dukkhasaccaü siyà àsavo ceva sàsava¤ ca siyà sàsava¤ ceva no ca àsavo. Samudayasaccaü àsavo ceva àsavasampayutta¤ ca; dve saccà na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; dukkhasaccaü siyà àsavo ceva àsavasampayutta¤ ca siyà àsavasampayutta¤ ceva no ca àsavo siyà na vattabbaü àsavo ceva àsavasampayutta¤ càti pi àsavasampayutta¤ ceva no ca àsavo ti pi. Dve saccà àsavavippayutta-anàsavà; samudayasaccaü na vattabbaü àsavavippayutta-sàsavan ti pi àsavavippayutta-anàsavan ti pi; dukkhasaccaü siyà àsavavippayutta-sàsavaü siyà na vattabbaü àsavavippayuttasàsavan ti pi àsavavippayutta-anàsavan ti pi. Samudayasaccaü saüyojanaü; dve saccà no saüyojanà; dukkhasaccaü siyà saüyojanaü siyà no saüyojanaü. Dve saccà saüyojaniyà; dve saccà asaüyojaniyà. Samudayasaccaü saüyojanasampayuttaü; dve saccà saüyojanavippayuttà; dukkhasaccaü siyà saüyojanasampayuttaü siyà saüyojanavippayuttaü. Samudayasaccaü saüyojana¤ ceva saüyojaniya¤ ca; dve saccà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojaniyà càti pi saüyojaniyà ceva no ca saüyojanà ti pi; dukkhasaccaü siyà saüyojana¤ ceva saüyojaniya¤ ca siyà saüyojaniya¤ ceva no ca saüyojanaü. Samudayasaccaü saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutta¤ ca; dve saccà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojanasampayuttà càti pi saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanà ti pi; #<[page 117]># %< Pa¤hàpucchakaü 117>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dukkhasaccaü siyà saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutta¤ ca siyà saüyojanasampayutta¤ ceva no ca saüyojanaü siyà na vattabbaü saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutta¤ càti pi saüyojanasampayutta¤ ceva no ca saüyojanan ti pi. Dve saccà saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà; samudayasaccaü na vattabbaü saüyojanavippayutta-saüyojaniyan ti pi. Saüyojanavippayutta-asaüyojaniyan ti pi; dukkhasaccaü siyà saüyojanavippayutta-saüyojaniyaü siyà na vattabbaü saüyojanavippayutta-saüyojaniyan ti pi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyan ti pi. Samudayasaccaü gantho; dve saccà no ganthà; dukkhasaccaü siyà gantho siyà no gantho. Dve saccà ganthaniyà; dve saccà aganthaniyà. Dve saccà ganthavippayuttà; dve saccà siyà ganthasampayuttà siyà ganthavippayuttà. Samudayasaccaü gantho ceva ganthaniya¤ ca; dve saccà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà càti pi ganthaniyà ceva no ca ganthà ti pi; dukkhasaccaü siyà gantho ceva ganthaniya¤ ca siyà ganthaniya¤ ceva no ca gantho. Samudayasaccaü gantho ceva ganthasampayutta¤ ca siyà na vattabbaü gantho ceva ganthasampayutta¤ càti; dve saccà na vattabbà gantho ceva ganthasampayuttà càti pi ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti pi; dukkhasaccaü siyà gantho ceva ganthasampayutta¤ ca siyà ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho siyà na vattabbaü gantho ceva ganthasampayutta¤ càti pi ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho ti pi. Dve saccà ganthavippayutta-aganthaniyà; dve saccà siyà ganthavippayutta-ganthaniyà siyà na vattabbà ganthavippayutta-ganthaniyà ti pi siyà ganthavippayutta-aganthaniyà ti pi. Samudayasaccaü ogho . . . pe . . . yogo . . . pe . . . nãvaraõaü; dve saccà no nãvaraõà; dukkhasaccaü siyà nãvaraõaü siyà no nãvaraõaü. Dve saccà nãvaraõiyà; dve saccà anãvaraõiyà. Samudayasaccaü nãvaraõasampayuttaü; dve saccà nãvaraõavippayuttà; dukkhasaccaü siyà {nãvaraõasampayuttaü} siyà nãvaraõavippayuttaü. Samudayasaccaü nãvaraõa¤ ceva {nãvaraõiya¤} ca; #<[page 118]># %<118 Saccavibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dve saccà na vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõiyà càti pi nãvaraõiyà ceva no ca nãvaraõà ti pi; dukkhasaccaü siyà nãvaraõa¤ ceva nãvaraõiya¤ ca siyà {nãvaraõiya¤} ceva no ca nãvaraõaü. Samudayasaccaü nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutta¤ ca; dve saccà na vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõasampayuttà càti pi nãvaraõasampayuttà ceva no ca nãvaraõà ti pi; dukkhasaccaü siyà nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutta¤ ca siyà nãvaraõasampayutta¤ ceva no ca nãvaraõaü siyà na vattabbaü nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutta¤ càti pi nãvaraõasampayutta¤ ceva no ca nãvaraõan ti pi. Dve saccà nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà; samudayasaccaü na vattabbaü nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyan ti pi nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyan ti pi; dukkhasaccaü siyà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyaü siyà na vattabbaü nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyan ti pi nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyan ti pi. Tãõi saccà no paràmàsà; dukkhasaccaü siyà paràmàso siyà no paràmàso. Dve saccà paràmaññhà; dve saccà aparàmaññhà. Dve saccà paràmàsavippayuttà; samudayasaccaü siyà paràmàsasampayuttaü siyà paràmàsavippayuttaü; dukkhasaccaü siyà paràmàsasampayuttaü siyà paràmàsavippayuttaü siyà na vattabbaü {paràmàsasampayuttan} ti pi paràmàsavippayuttan ti pi. Samudayasaccaü na vattabbaü paràmàso ceva paràmaññha¤ càti, paràmaññha¤ ceva no ca paràmàso; dve saccà na vattabbà paràmàsà ceva paràmaññhà càti pi paràmaññhà ceva no ca paràmàsà ti pi; dukkhasaccaü siyà paràmàso ceva paràmaññha¤ ca siyà paràmaññha¤ ceva no ca paràmàso. Dve saccà paràmàsavippayutta-aparàmaññhà; dve saccà siyà paràmàsavippayutta-paràmaññhà siyà na vattabbà paràmàsavippayuttaparàmaññhà ti pi paràmàsavippayutta-aparàmaññhà ti pi. Dve saccà sàrammaõà; nirodhasaccaü anàrammaõaü; dukkhasaccaü siyà sàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Tãõi saccà no città; dukkhasaccaü siyà cittaü siyà no cittaü. Dve saccà cetasikà; nirodhasaccaü acetasikaü; dukkhasaccaü siyà cetasikaü siyà acetasikaü. Dve saccà cittasampayuttà; #<[page 119]># %< Pa¤hàpucchakaü 119>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nirodhasaccaü cittavippayuttaü; dukkhasaccaü siyà cittasampayuttaü siyà cittavippayuttaü siyà na vattabbaü cittena sampayuttan ti pi cittena vippayuttan ti pi. Dve saccà cittasaüsaññhà; nirodhasaccaü cittavisaüsaññhaü; dukkhasaccaü siyà cittasaüsaññhaü siyà cittavisaüsaññhaü siyà na vattabbaü cittena saüsaññhan ti pi cittena visaüsaññhan ti pi. Dve saccà cittasamuññhànà; nirodhasaccaü no cittasamuññhànaü; dukkhasaccaü siyà cittasamuññhànaü siyà no cittasamuññhànaü. Dve saccà cittasahabhuno; nirodhasaccaü no {cittasahabhå}; dukkhasaccaü siyà cittasahabhu siyà no {cittasahabhå}. Dve saccà cittànuparivattino; nirodhasaccaü no cittànuparivatti; dukkhasaccaü siyà cittànuparivatti siyà no cittànuparivatti. Dve saccà cittasaüsaññhasamuññhànà; nirodhasaccaü no cittasaüsaññha-samuññhànaü; dukkhasaccaü siyà cittasaüsaññhasamuññhànaü siyà no cittasaüsaññha-samuññhànaü. Dve saccà cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhuno; nirodhasaccaü no cittasaüsaññha- samuññhàna-{sahabhå}; dukkhasaccaü siyà cittasaüsaññha-samuññhàna-{sahabhå} siyà no cittasaüsaññhasamuññhàna-{sahabhå}. Dve saccà cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino, nirodhasaccaü no cittasaüsaññha-samuñ{ñhànànuparivatti}; dukkhasaccaü siyà cittasaüsaññha-{samuññhànànuparivatti} siyà no cittasaüsaññha-samuññhànànuparivatti. Tãõi saccà bàhirà; dukkhasaccaü siyà ajjhattikaü siyà bàhiraü. Tãõi saccà no upàdà; dukkhasaccaü siyà upàdà siyà no upàdà. Tãõi saccà anupàdiõõà; dukkhasaccaü siyà upàdiõõaü siyà anupàdiõõaü. Samudayasaccaü upàdànaü; dve saccà no upàdànà; dukkhasaccaü siyà upàdànaü siyà no upàdànaü. Dve saccà upàdàniyà; dve saccà anupàdàniyà. Dve saccà upàdànavippayuttà; dve saccà siyà upàdànasampayuttà siyà upàdànavippayuttà. Samudayasaccaü upàdàna¤ ceva upàdàniya¤ ca; dve saccà na vattabbà upàdànà ceva upàdàniyà càti pi upàdàniyà ceva no ca upàdànà ti pi; dukkhasaccaü siyà upàdàna¤ ceva upàdàniya¤ ca siyà upàdàniya¤ ceva no ca upàdànaü. Samudayasaccaü siyà upàdàna¤ ceva upàdànasampayutta¤ ca siyà na vattabbaü upàdàna¤ ceva upàdànasampayutta¤ càti; #<[page 120]># %<120 Saccavibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ dve saccà na vattabbà upàdànà ceva upàdànasampayuttà càti pi {upàdànasampayuttà} ceva no ca upàdànà ti pi; dukkhasaccaü siyà upàdàna¤ ceva upàdànasampayutta¤ ca siyà upàdànasampayutta¤ ceva no ca upàdànaü siyà na vattabbaü upàdàna¤ ceva upàdànasampayutta¤ càti pi upàdànasampayutta¤ ceva no ca upàdànan ti pi. Dve saccà upàdànavippayutta-anupàdàniyà; dve saccà siyà upàdànavippayutta-upàdàniyà siyà na vattabbà upàdànavippayuttaupàdàniyà ti pi upàdànavippayutta-anupàdàniyà ti pi. Samudayasaccaü kileso; dve saccà no kilesà; dukkhasaccaü siyà kileso siyà no kileso. Dve saccà saïkilesikà; dve saccà asaïkilesikà. Samudayasaccaü saïkiliññhaü; dve saccà asaïkiliññhà; dukkhasaccaü siyà saïkiliññhaü siyà asaïkiliññhaü. Samudayasaccaü kilesasampayuttaü; dve saccà kilesasampayuttà; dukkhasaccaü siyà kilesasampayuttaü siyà kilesavippayuttaü. Samudayasaccaü kileso ceva saïkilesika¤ ca; dve saccà na vattabbà kilesà ceva saïkilesikà càti pi saïkilesikà ceva no ca kilesà ti pi; dukkhasaccaü siyà kileso ceva saïkilesika¤ ca siyà saïkilesika¤ ceva no ca kileso. Samudayasaccaü kileso ceva saïkiliññha¤ ca; dve saccà na vattabbà kilesà ceva saïkiliññhà càti pi saïkiliññhà ceva no ca kilesà ti pi; dukkhasaccaü siyà kileso ceva saïkiliññha¤ ca siyà saïkiliññha¤ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaü kileso ceva saïkiliññha¤ càti pi saïkiliññha¤ ceva no ca kileso ti pi. Samudayasaccaü kileso ceva kilesasampayutta¤ ca; dve saccà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà càti pi kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti pi; dukkhasaccaü siyà kileso ceva kilesasampayutta¤ ca siyà kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso siyà na vattabaü kileso ceva kilesasampayutta¤ càti pi kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso ti pi. Dve saccà kilesavippayutta-asaïkilesikà; samudayasaccaü na vattabbaü kilesavippayutta-saïkilesikan ti pi kilesavippayutta-asaïkilesikan ti pi; dukkhasaccaü siyà kilesavippayutta-saïkilesikaü siyà na vattabbaü kilesavippayutta-saïkilesikan ti pi kilesavippayutta-asaïkilesikan ti pi. #<[page 121]># %< Pa¤hàpucchakaü 121>% Dve saccà na dassanena pahàtabbà; dve saccà siyà dassanena pahàtabbà siyà na dassanena pahàtabbà. Dve saccà na bhàvanàya pahàtabbà; dve saccà siyà bhàvanàya pahàtabbà siyà na bhàvanàya pahàtabbà. Dve saccà na dassanena pahàtabbahetukà; dve saccà siyà dassanena pahàtabbahetukà siyà na dassanena pahàtabbahetukà. Dve saccà na bhàvanàya pahàtabbahetukà; dve saccà siyà bhàvanàya pahàtabbahetukà siyà na bhàvanàya pahàtabbahetukà. {Samudayasaccaü} savitakkaü; nirodhasaccaü avitakkaü; dve saccà siyà savitakkà siyà avitakkà. Samudayasaccaü savicàraü; nirodhasaccaü avicàraü; dve saccà siyà savicàrà siyà avicàrà. Nirodhasaccaü appãtikaü: tãõi saccà siyà sappãtikà siyà appãtikà. Nirodhasaccaü na pãtisahagataü; tãõi saccà siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà. Nirodhasaccaü na sukhasahagataü; tãõi saccà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà. Nirodhasaccaü na upekhàsahagataü; tãõi saccà siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. Samudayasaccaü kàmàvacaraü; dve saccà na kàmàvacarà; dukkhasaccaü siyà kàmàvacaraü siyà na kàmàvacaraü. Tãõi saccà råpàvacarà; dukkhasaccaü siyà råpàvacaraü siyà na råpàvacaraü. Tãõi saccà na aråpàvacarà; dukkhasaccaü siyà aråpàvacaraü siyà na aråpàvacaraü. Dve saccà pariyàpannà; dve saccà apariyàpannà. Maggasaccaü niyyànikaü; tãõi saccà aniyyànikà. Maggasaccaü niyataü; nirodhasaccaü aniyataü; dve saccà siyà niyatà siyà aniyatà. Dve saccà sa-uttarà; dve saccà anuttarà. Samudayasaccaü saraõaü; dve saccà araõà; dukkhasaccaü siyà saraõaü siyà araõan ti. PA¥HâPUCCHAKAý. SACCAVIBHAðGO SAMATTO CATUTTHO.3 #<[page 122]># %<122 Bàvãsatindriyàni>% V. INDRIYAVIBHAðGO. BâVäSATINDRIYâNI: cakkhundriyaü sotindriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü purisindriyaü jãvitindriyaü sukhindriyaü dukkhindriyaü somanassindriyaü domanassindriyaü upekhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü a¤¤indriyaü a¤¤àtàvindriyaü. Tattha katamaü cakkhundriyaü? Yaü cakkhuü catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya pasàdo . . . pe . . . su¤¤o gàmo p' eso: idaü vuccati cakkhundriyaü. Tattha katamaü sotindriyaü . . . ghànindriyaü . . . jivhindriyaü . . . kàyindriyaü? Yo kàyo catunnaü mahàbhåtànaü upàdàya pasàdo . . . pe . . . su¤¤o gàmo p' eso: idaü vuccati kàyindriyaü. Tattha katamaü manindriyaü? Ekavidhena manindriyaü: phassasampayuttaü . . . pe . . . evaü bahuvidhena manindriyaü. Idaü vuccati manindriyaü. Tattha katamaü itthindriyaü? Itthiyà itthiliïgaü itthinimittaü itthikuttaü itthàkappo itthittaü itthibhàvo: idaü vuccati itthindriyaü. Tattha katamaü purisindriyaü? Purisassa purisaliïgaü purisanimittaü purisakuttaü purisàkappo purisattaü purisabhàvo: #<[page 123]># %< Bàvãsatindriyàni 123>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaü vuccati purisindriyaü. Tattha katamaü jãvitindriyaü? Duvidhena jãvitindriyaü: atthi råpaü jãvitindriyaü, atthi aråpaü jãvitindriyaü. Tattha katamaü råpaü jãvitindriyaü? Yo tesaü råpãnaü dhammànaü àyu ñhiti yapanà yàpanà iriyanà vattanà pàlanà jãvitaü jãvitindriyaü: idaü vuccati råpaü jãvitindriyaü. Tattha katamaü aråpaü jãvitindriyaü? Yo tesaü aråpãnaü dhammànaü àyu ñhiti yapanà yàpanà iriyanà vattanà pàlanà jãvitaü jãvitindriyaü: idaü vuccati aråpaü jãvitindriyaü. Tattha katamaü sukhindriyaü? Yaü kàyikaü sàtaü kàyikaü sukhaü kàyasamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü kàyasamphassajà sàtà sukhà vedanà: idaü vuccati sukhindriyaü. Tattha katamaü dukkhindriyaü? Yaü kàyikaü asàtaü kàyikaü dukkhaü kàyasamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü kàyasamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati dukkhindriyaü. Tattha katamaü somanassindriyaü? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: idaü vuccati somanassindriyaü. Tattha katamaü domanassindriyaü? Yo cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati domanassindriyaü. Tattha katamaü upekhindriyaü? Yaü cetasikaü neva-sàtaü-nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà: idaü vuccati upekhindriyaü. Tattha katamaü {saddhindriyaü}? Yà saddhà saddahanà okappanà abhippasàdo saddhà saddhindriyaü saddhàbalaü: idaü vuccati saddhindriyaü. Tattha katamaü viriyindriyaü? Yo cetasiko viriyàrambho nikkamo parakkamo uyyàmo vàyàmo ussàho ussoëhi thàmo dhiti asithilaparakkamatà anikkhittachandatà anikkhittadhuratà dhurasampaggàho viriyaü viriyindriyaü viriyabalaü sammàvàyàmo: #<[page 124]># %<124 Bàvãsatindriyàni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaü vuccati viriyindriyaü. Tattha katamaü satindriyaü? Yà sati anussati pañissati sati saraõatà dhàraõatà apilàpanatà asamussanatà sati satindriyaü satibalaü sammàsati: idaü vuccati satindriyaü. Tattha katamaü samàdhindriyaü? Yà cittassa ñhiti saõñhiti aviññhiti avisàhàro avikkhepo avisàhañamànasatà samatho samàdhindriyaü samàdhibalaü sammàsamàdhi: idaü vuccati samàdhindriyaü. Tattha katamaü pa¤¤indriyaü? Yà pa¤¤à pajànanà vicayo pavicayo . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati pa¤¤indriyaü. Tattha katamaü ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü? Ya tesaü dhammànaü a¤¤àtànaü adiññhànaü appattànaü aviditànaü asacchikatànaü sacchikiriyàya pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü. Tattha katamaü a¤¤indriyaü? Yà tesaü dhammànaü ¤àtànaü diññhànaü pattànaü viditànaü sacchikatànaü sacchikiriyàya pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati a¤¤indriyaü. Tattha katamaü a¤¤àtàvindriyaü? Yà tesaü a¤¤àtàvãnaü dhammànaü a¤¤à pa¤¤à pajànana . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati a¤¤àtàvindriyaü. ABHIDHAMMABHâJANIYAý.6 Bàvãsatindriyàni: cakkhundriyaü sotindriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü purisindriyaü jãvitindriyaü sukhindriyaü dukkhindriyaü somanassindriyaü domanassindriyaü upekhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü a¤¤indriyaü a¤¤àtàvindriyaü. #<[page 125]># %< Pa¤hàpucchakaü 125>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Bàvãsatindriyànaü kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? Dasindriyà avyàkatà. Domanassindriyaü akusalaü. {Ana¤¤àtanassàmãtindriyaü} kusalaü. Cattàrindriyà siyà kusalà siyà avyàkatà. Cha indriyà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Dvàdasindriyà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà ti pi. Cha indriyà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Tãõindriyà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Jãvitindriyaü siyà sukhàya vedanàya sampayuttaü siyà dukkhàya vedanàya sampayuttaü siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü siyà na vattabbaü sukhàya vedanàya sampayuttan ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttan ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttan ti pi. Sattindriyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Tãõindriyà vipàkà. Dvindriyà vipàkadhammadhammà. A¤¤indriyaü siyà vipàkaü siyà vipàkadhammadhammaü. Navindriyà siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Navindriyà upàdiõõupàdàniyà. Domanassindriyaü anupàdiõõupàdàniyaü. Tãõindriyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Navindriyà siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Navindriyà asaïkiliññha-saïkilesikà. Domanassindriyaü saïkiliññha-saïkilesikaü. Tãõindriyà asaïkiliññha-asaïkilesikà. Tãõindriyà siyà asaïkiliññha-saïkilesikà siyà asaïkiliññha-asaïkilesikà. Cha indriyà siyà saïkiliññhasaïkilesikà siyà asaïkiliññha-saïkilesikà siyà asaïkiliññhaasaïkilesikà. Navindriyà avitakka-avicàrà. Domanassindriyaü savitakka-savicàraü. Upekhindriyaü siyà savitakka-savicàraü siyà avitakka-avicàraü. Ekàdasindriyà siyà savitakkasavicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakka-avicàrà. Ekàdasindriyà na vattabbà pãtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhàsahagatà ti pi. Somanassindriyaü siyà pãtisahagataü, na sukhasahagataü na upekhàsahagataü siyà na vattabbaü pãtisahagatan ti. #<[page 126]># %<126 Indriyavibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Cha indriyà siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà. Cattàrindriyà siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà siyà na vattabbà pãtisahagatà ti pi sukhasahagatà ti pi upekhàsahagatà ti pi. Paõõarasindriyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà. Domanassindriyaü siyà dassanena pahàtabbaü siyà bhàvanàya pahàtabbaü. Cha indriyà siyà dassanena pahàtabbà siyà bhàvanàya pahàtabbà siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà. Paõõarasindriyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Domanassindriyaü siyà dassanena pahàtabbahetukaü siyà bhàvanàya pahàtabbahetukaü. Cha indriyà siyà dassanena pahàtabbahetukà siyà bhàvanàya pahàtabbahetukà siyà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Dasindriyà neva àcayagàmino na apacayagàmino. Domanassindriyaü àcayagàmi. Ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü apacayagàmi. A¤¤indriyaü siyà apacayagàmi siyà neva àcayagàmi na apacayagàmi. Navindriyà siyà àcayagàmino siyà apacayagàmino siyà neva àcayagàmino na apacayagàmino. Dasindriyà neva sekhà nasekhà. Dvindriyà sekhà. A¤¤àtàvindriyaü asekhaü. Navindriyà siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nasekhà. Dasindriyà parittà. Tãõindriyà appamàõà. Navindriyà siyà parittà siyà mahaggatà siyà appamàõà. Sattindriyà anàrammaõà. Dvindriyà parittàrammaõà. Tãõindriyà appamàõàrammaõà. Domanassindriyaü siyà parittàrammaõaü siyà mahaggatàrammaõaü na appamàõàrammaõaü siyà na vattabbaü parittàrammaõan ti pi mahaggatàrammaõan ti pi. Navindriyà siyà parittàrammaõà siyà mahaggatàrammaõà siyà appamàõàrammaõà siyà na vattabbà parittàrammaõà ti pi mahaggatàrammaõà ti pi appamàõàrammaõà ti pi. Navindriyà majjhimà. Domanassindriyaü hãnaü. Tãõindriyà paõãtà. Tãõindriyà siyà majjhimà siyà paõãtà. Cha indriyà siyà hãnà siyà majjhimà siyà paõãtà. Dasindriyà aniyatà. Ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü sammattaniyataü. Cattàrindriyà siyà sammattaniyatà siyà aniyatà. Domanassindriyaü siyà micchattaniyataü siyà aniyataü. #<[page 127]># %< Pa¤hàpucchakaü 127>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Cha indriyà siyà micchattaniyatà siyà sammattaniyatà siyà aniyatà. Sattindriyà anàrammaõà. Cattàrindriyà na vattabbà maggàrammaõà ti pi maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü na maggàrammaõaü maggahetukaü siyà maggàdhipati siyà na vattabbaü maggàdhipatãti. A¤¤indriyaü na maggàrammaõaü siyà maggahetukaü siyà maggàdhipati siyà na vattabbaü maggahetukan ti pi maggàdhipatãti pi. Navindriyà siyà maggàrammaõà siyà maggahetukà siyà maggàdhipatino siyà na vattabbà maggàrammaõà ti pi maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Dasindriyà siyà uppannà siyà upàdino na vattabbà anuppannà ti. Dvindriyà siyà uppannà siyà anuppannà na vattabbà uppàdino ti. Dasindriyà siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdino. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà. Sattindriyà anàrammaõà. Dvindriyà paccuppannàrammaõà. Tãõindriyà na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Dasindriyà siyà atãtàrammaõà siyà anàgatàrammaõà siyà paccuppannàrammaõà siyà na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà. Sattindriyà anàrammaõà. Tãõindriyà bahiddhàrammaõà. Cattàrindriyà siyà ajjhattàrammaõà siyà bahiddhàrammaõà siyà ajjhattabahiddhàrammaõà. Aññhindriyà siyà ajjhattàrammaõà siyà bahiddhàrammaõà siyà ajjhattabahiddhàrammaõà siyà na vattabbà {ajjhattàrammaõà} ti pi bahiddhàrammaõà ti pi ajjhattabahiddhàrammaõà ti pi. Pa¤cindriyà anidassana-sappañighà. Sattarasindriyà anidassana-appañighà. Cattàrindriyà hetu; aññhàrasindriyà na hetå. Sattindriyà sahetukà; navindriyà ahetukà; cha indriyà siyà sahetukà siyà ahetukà. Sattindriyà hetusampayuttà; navindriyà hetuvippayuttà; cha indriyà siyà hetusampayuttà siyà hetuvippayuttà. Cattàrindriyà hetå ceva sahetukà ca; navindriyà na vattabbà hetå ceva sahetukà càti pi sahetukà ceva na ca hetåti pi; tãõindriyà na vattabbà hetå ceva sahetukà càti sahetukà ceva na ca hetå. Cha indriyà na vattabbà hetå ceva sahetukà càti siyà sahetukà ceva na ca hetå siyà na vattabbà sahetukà ceva na ca hetåti. Cattàrindriyà hetå ceva hetusampayuttà ca; #<[page 128]># %<128 Indriyavibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ navindriyà na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti pi hetusampayuttà ceva na ca hetåti pi; tãõindriyà na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti, hetusampayuttà ceva na ca hetå; cha indriyà na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti siyà hetusampayuttà ceva na ca hetå siyà na vattabbà hetusampayuttà ceva na ca hetåti. Navindriyà na hetå ahetukà; tãõindriyà na hetå sahetukà; cattàrindriyà na vattabbà na hetå sahetukà ti pi na hetå ahetukà ti pi; cha indriyà siyà na hetå sahetukà siyà na hetå ahetukà. Sappaccayà. Saïkhatà. Anidassanà. Pa¤cindriyà sappañighà. Sattarasindriyà appañighà. Sattindriyà råpà. Cuddasindriyà aråpà. Jãvitindriyaü siyà råpaü siyà aråpaü. Dasindriyà lokiyà. Tãõindriyà lokuttarà. Navindriyà siyà lokiyà siyà lokuttarà. Kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyà. No àsavà. Dasindriyà sàsavà; tãõindriyà anàsavà; navindriyà siyà sàsavà siyà anàsavà. Paõõarasindriyà àsavavippayuttà; domanassindriyaü àsavasampayuttaü; cha indriyà siyà àsavasampayuttà siyà àsavavippayuttà. Dasindriyà na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti sàsavà ceva no ca àsavà; tãõindriyà na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti pi sàsavà ceva no ca àsavà ti pi; navindriyà na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti siyà sàsavà ceva no ca àsavà siyà na vattabbà sàsavà ceva no ca àsavà ti. Paõõarasindriyà na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; domanassindriyaü na vattabbaü àsavo ceva àsavasampayutta¤ càti àsavasampayutta¤ ceva no ca àsavo; cha indriyà na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti siyà àsavasampayuttà ceva no ca àsavà siyà na vattabbà àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti. Navindriyà àsavavippayutta-sàsavà; tãõindriyà àsavavippayutta-anàsavà; domanassindriyaü na vattabbaü àsavavippayutta-sàsavan ti pi àsavavippayutta-anàsavan ti pi; tãõindriyà siyà àsavavippayutta-sàsavà siyà àsavavippayutta-anàsavà; cha indriyà siyà àsavavippayutta-sàsavà siyà àsavavippayutta-anàsavà siyà na vattabbà àsavavippayutta-sàsavà ti pi àsavavippayutta-anàsavà ti pi. No saüyojanà. Dasindriyà saüyojaniyà; tãõindriyà asaüyojaniyà; navindriyà siyà saüyojaniyà siyà asaüyojaniyà. Paõõarasindriyà saüyojanavippayuttà; domanassindriyaü saüyojanasampayuttaü; cha indriyà siyà saüyojanasampayuttà siyà saüyojanavippayuttà. #<[page 129]># %< Pa¤hàpucchakaü 129>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Dasindriyà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojaniyà càti saüyojaniyà ceva no ca saüyojanà; tãõindriyà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojaniyà càti pi saüyojaniyà ceva no ca saüyojanà ti pi; navindriyà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojaniyà càti siyà saüyojaniyà ceva no ca saüyojanà siyà na vattabbà saüyojaniyà ceva no ca saüyojanà ti. Paõõarasindriyà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojanasampayuttà càti pi saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanà ti pi; domanassindriyaü na vattabbaü saüyojana¤ ceva saüyojanasampayutta¤ càti saüyojanasampayutta¤ ceva no ca saüyojanaü; cha indriyà na vattabbà saüyojanà ceva saüyojanasampayuttà càti siyà saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanà siyà na vattabbà saüyojanasampayuttà ceva no ca saüyojanà ti. Navindriyà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà; tãõindriyà saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà; domanassindriyaü na vattabbaü saüyojanavippayutta-saüyojaniyan ti pi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyan ti pi; tãõindriyà siyà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà siyà saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà; cha indriyà siyà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà siyà saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà siyà na vattabbà saüyojanavippayutta-saüyojaniyà ti pi saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà ti pi. No ganthà. Dasindriyà ganthaniyà; tãõindriyà aganthaniyà; navindriyà siyà ganthaniyà siyà aganthaniyà. Paõõarasindriyà ganthavippayuttà; domanassindriyaü ganthasampayuttaü; cha indriyà siyà ganthasampayuttà siyà ganthavippayuttà. Dasindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà càti ganthaniyà ceva no ca ganthà; tãõindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà càti pi ganthaniyà ceva no ca ganthà ti pi; navindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyà càti siyà ganthaniyà ceva no ca ganthà siyà na vattabbà ganthaniyà ceva no ca ganthà ti. Paõõarasindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttà càti pi ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti pi; domanassindriyaü na vattabbaü gantho ceva ganthasampayutta¤ càti ganthasampayutta¤ ceva no ca gantho; cha indriyà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttà càti siyà ganthasampayuttà ceva no ca ganthà siyà na vattabbà ganthasampayuttà ceva no ca ganthà ti. Navindriyà ganthavippayutta-ganthaniyà; tãõindriyà ganthavippayutta-aganthaniyà; #<[page 130]># %<130 Indriyavibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ domanassindriyaü na vattabbaü ganthavippayutta-ganthaniyan ti pi ganthavippayuttaaganthaniyan ti pi; tãõindriyà siyà ganthavippayuttaganthaniyà siyà ganthavippayutta-aganthaniyà; chaindriyà siyà ganthavippayutta-ganthaniyà siyà ganthavippayutta-aganthaniyà siyà na vattabbà ganthavippayutta-ganthaniyà ti pi ganthavippayutta-aganthaniyà ti pi. No oghà . . . pe . . . No yogà . . . pe . . . No nãvaraõà. Dasindriyà nãvaraõiyà; tãõindriyà anãvaraõiyà; navindriyà {siyà} nãvaraõiyà siyà anãvaraõiyà. Paõõarasindriyà nãvaraõavippayuttà; domanassindriyaü nãvaraõasampayuttaü; cha indriyà siyà nãvaraõasampayuttà siyà nãvaraõavippayuttà. Dasindriyà na vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõiyà càti nãvaraõiyà ceva no ca nãvaraõà; tãõindriyà na vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõiyà càti pi nãvaraõiyà ceva no ca nãvaraõà ti pi; navindriyà na vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõiyà càti siyà nãvaraõiyà ceva no ca nãvaraõà siyà na vattabbà nãvaraõiyà ceva no ca nãvaraõà ti. Paõõarasindriyà na vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõasampayuttà càti pi nãvaraõasampayuttà ceva no ca nãvaraõà ti pi; domanassindriyaü na vattabbaü nãvaraõa¤ ceva nãvaraõasampayutta¤ càti pi õãvaraõasampayutta¤ ceva no ca nãvaraõan ti pi; cha indriyà na vattabbà nãvaraõà ceva nãvaraõasampayuttà càti siyà nãvaraõasampayuttà ceva no ca nãvaraõà siyà na vattabbà nãvaraõasampayuttà ceva no ca nãvaraõà ti. Navindriyà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà; tãõindriyà nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà; domanassindriyaü na vattabbaü nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyan ti pi nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyan ti pi; tãõindriyà siyà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà siyà nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà: cha indriyà siyà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà siyà nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà siyà na vattabbà nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà ti pi nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà ti pi. No paràmàsà. Dasindriyà paràmaññhà; tãõindriyà aparàmaññhà; navindriyà siyà paràmaññhà siyà aparàmaññhà. Soëasindriyà paràmàsavippayuttà; cha indriyà siyà paràmàsasampayuttà siyà paràmàsavippayuttà. Dasindriyà na vattabbà paràmàsà ceva paràmaññhà càti paràmaññhà ceva no ca paràmàsà; tãõindriyà na vattabbà paràmàsà ceva paràmaññhà càti pi paràmaññhà ceva no ca paràmàsà ti pi; #<[page 131]># %< Pa¤hàpucchakaü 131>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ navindriyà na vattabbà paràmàsà ceva paràmaññhà càti siyà paràmaññhà ceva no ca paràmàsà siyà na vattabbà paràmaññhà ceva no ca paràmàsà ti. Dasindriyà paràmàsavippayutta-paràmaññhà; tãõindriyà paràmàsavippayutta-aparàmaññhà; tãõindriyà siyà paràmàsavippayuttaparàmaññhà siyà paràmàsavippayutta-aparàmaññhà; cha indriyà siyà paràmàsavippayutta-paràmaññhà siyà paràmàsavippayutta-aparàmaññhà siyà na vattabbà paràmàsavippayutta-paràmaññhà ti pi paràmàsavippayutta-aparàmaññhà ti pi. Sattindriyà anàrammaõà; cuddasindriyà sàrammaõà; jãvitindriyaü siyà sàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Ekavãsatindriyaü no città; manindriyaü cittaü. Terasindriyà cetasikà; aññhindriyà acetasikà; jãvitindriyaü siyà cetasikaü siyà acetasikaü. Terasindriyà cittasampayuttà; sattindriyà cittavippayuttà; jãvitindriyaü siyà cittasampayuttaü siyà cittavippayuttaü; manindriyaü na vattabbaü cittena sampayuttan ti pi cittena vippayuttan ti pi. Terasindriyà cittasaüsaññhà; sattindriyà cittavisaüsaññhà; jãvitindriyaü siyà cittasaüsaññhaü siyà cittavisaüsaññhaü; manindriyaü na vattabbaü cittena saüsaññhan ti pi cittena visaüsaññhan ti pi. Terasindriyà cittasamuññhànà; aññhindriyà no cittasamuññhànà; jãvitindriyaü siyà cittasamuññhànaü siyà no cittasamuññhànaü. Terasindriyà cittasahabhuno; aññhindriyà no cittasahabhuno; jãvitindriyaü siyà {cittasahabhå} siyà no {cittasahabhå}. Terasindriyà cittànuparivattino; aññhindriyà no cittànuparivattino; jãvitindriyaü siyà cittànuparivatti siyà no cittànuparivatti. Terasindriyà cittasaüsaññha-samuññhànà; aññhindriyà no cittasaüsaññha-samuññhànà; jãvitindriyaü siyà cittasaüsaññha-samuññhànaü siyà no cittasaüsaññha-samuññhànaü. Terasindriyà cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhuno; aññhindriyà no cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhuno; jãvitindriyaü siyà cittasaüsaññha-samuññhàna-{sahabhå} siyà no cittasaüsaññha-samuññhàna-{sahabhå}. Terasindriyà cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino; aññhindriyà no cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino; jãvitindriyaü siyà cittasaüsaññha-samuññhànànuparivatti siyà no cittasaüsaññha-samuññhànànuparivatti. Cha indriyà ajjhattikà; soëasindriyà bàhirà. #<[page 132]># %<132 Indriyavibhaïgo>% Sattindriyà upàdà; cuddasindriyà no upàdà; jãvitindriyaü siyà upàdà siyà no upàdà. Navindriyà upàdiõõà; cattàrindriyà anupàdiõõà; navindriyà siyà upàdiõõà siyà anupàdiõõà. No upàdànà. Dasindriyà upàdàniyà; tãõindriyà anupàdàniyà; navindriyà siyà upàdàniyà siyà anupàdàniyà. Soëasindriyà upàdànavippayuttà; cha indriyà siyà upàdànasampayuttà siyà upàdànavippayuttà. Dasindriyà na vattabbà upàdànà ceva upàdàniyà càti upàdàniyà ceva no ca upàdànà; tãõindriyà na vattabbà upàdànà ceva upàdàniyà càti pi upàdàniyà ceva no ca upàdànà ti pi; navindriyà na vattabbà upàdànà ceva upàdàniyà càti siyà upàdàniyà ceva no ca upàdànà siyà na vattabbà upàdàniyà ceva no ca upàdànà ti. Soëasindriyà na vattabbà upàdànà ceva upàdànasampayuttà càti pi upàdànasampayuttà ceva no ca upàdànà ti pi; cha indriyà na vattabbà upàdànà ceva upàdànasampayuttà càti siyà upàdànasampayuttà ceva no ca upàdànà siyà na vattabbà upàdànasampayuttà ceva no ca upàdànà ti. Dasindriyà upàdànavippayutta-upàdàniyà; tãõindriyà upàdànavippayutta-anupàdàniyà; tãõindriyà siyà upàdànavippayutta-upàdàniyà siyà upàdànavippayuttaanupàdàniyà; cha indriyà siyà upàdànavippayutta-upàdàniyà siyà upàdànavippayutta-anupàdàniyà siyà na vattabbà upàdànavippayutta-upàdàniyà ti pi upàdànavippayutta-anupàdàniyà ti pi. No kilesà. Dasindriyà saïkilesikà; tãõindriyà asaïkilesikà; navindriyà siyà saïkilesikà siyà asaïkilesikà. Paõõarasindriyà asaïkiliññhà; domanassindriyaü {saïkiliññhaü}; cha indriyà siyà saïkiliññhà siyà asaïkiliññhà. Paõõarasindriyà kilesavippayuttà; domanassindriyaü kilesasampayuttaü; cha indriyà siyà kilesasampayuttà siyà kilesavippayuttà. Dasindriyà na vattabbà kilesà ceva saïkilesikà càti saïkilesikà ceva no ca kilesà; tãõindriyà na vattabbà kilesà ceva saïkilesikà càti pi saïkilesikà ceva no ca kilesà ti pi; navindriyà na vattabbà kilesà ceva saïkilesikà càti siyà saïkilesikà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà saïkilesikà ceva no ca kilesikà ti. Paõõarasindriyà no vattabbà kilesà ceva saïkiliññhà càti pi saïkiliññhà ceva no ca kilesà ti pi; domanassindriyaü na vattabbaü kileso ceva saïkiliññha¤ càti saïkiliññha¤ ceva no ca kileso; #<[page 133]># %< Pa¤hàpucchakaü 133>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ cha indriyà na vattabbà kilesà ceva saïkiliññhà càti siyà saïkiliññhà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà saïkiliññhà ceva no ca kilesà ti. Paõõarasindriyà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà càti pi kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti pi; domanassindriyaü na vattabbaü kileso ceva kilesasampayutta¤ càti kilesasampayutta¤ ceva no ca kileso; cha indriyà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttà càti siyà kilesasampayuttà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà kilesasampayuttà ceva no ca kilesà ti. Navindriyà kilesavippayutta-saïkilesikà; tãõindriyà kilesavippayutta-asaïkilesikà; domanassindriyaü na vattabbaü kilesavippayutta-saïkilesikan ti pi kilesavippayutta-asaïkilesikan ti pi; tãõindriyà siyà kilesavippayutta-saïkilesikà siyà kilesavippayutta-asaïkilesikà; cha indriyà siyà kilesavippayutta-saïkilesikà siyà kilesa-vippayutta-asaïkilesikà siyà na vattabbà kilesavippayutta-saïkilesikà càti pi kilesavippayutta-asaïkilesikà càti pi. Paõõarasindriyà na dassanena pahàtabbà; sattindriyà siyà dassanena pahàtabbà siyà na dassanena pahàtabbà. Paõõarasindriyà na bhàvanàya pahàtabbà; sattindriyà siyà bhàvanàya pahàtabbà siyà na bhàvanàya pahàtabbà. Paõõarasindriyà na dassanena pahàtabbahetukà; sattindriyà siyà dassanena pahàtabbahetukà siyà na dassanena pahàtabbahetukà. Paõõarasindriyà na bhàvanàya pahàtabbahetukà; sattindriyà siyà bhàvanàya pahàtabbahetukà siyà na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Navindriyà avitakkà; domanassindriyaü savitakkaü; dvàdasindriyà siyà savitakkà siyà avitakkà. Navindriyà avicàrà; domanassindriyaü savicàraü; dvàdasindriyà siyà savicàrà siyà avicàrà. Ekàdasindriyà appãtikà; ekàdasindriyà siyà sappãtikà siyà appãtikà. Ekàdasindriyà na pãtisahagatà; ekàdasindriyà siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà. Dvàdasindriyà na sukhasahagatà; dasindriyà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà. Dvàdasindriyà na upekhàsahagatà; dasindriyà siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. Dasindriyà kàmàvacarà; tãõindriyà na kàmàvacarà; navindriyà siyà kàmàvacarà siyà na kàmàvacarà. Terasindriyà råpàvacarà; navindriyà siyà råpàvacarà siyà na råpàvacarà. Cuddasindriyà aråpàvacarà; aññhindriyà siyà aråpàvacarà siyà na aråpàvacarà. Dasindriyà pariyàpannà; tãõindriyà apariyàpannà; navindriyà siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. #<[page 134]># %<134 Pa¤hàpucchakaü>% Ekàdasindriyà aniyyànikà; ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü niyyànikaü; dasindriyà siyà niyyànikà siyà aniyyànikà. Dasindriyà aniyatà; ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü niyataü; ekàdasindriyà siyà niyatà siyà aniyatà. Dasindriyà sa-uttarà; tãõindriyà anuttarà; navindriyà siyà sa-uttarà siyà anuttarà. Paõõarasindriyà araõà; domanassindriyaü saraõaü; cha indriyà siyà saraõà siyà araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý. INDRIYA-VIBHAðGO SAMATTO PA¥CAMO. #<[page 135]># %< Paccayàkàra-vibhaïgo 135>% VI PACCAYâKâRA-VIBHAðGO Avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Dukkhe a¤¤àõaü dukkhasamudaye a¤¤àõaü dukkhanirodhe a¤¤àõaü dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya a¤¤àõaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katame avijjàpaccayà saïkhàrà? Pu¤¤àbhisaïkhàro apu¤¤àbhisaïkhàro àne¤jàbhisaïkhàro kàyasaïkhàro vacãsaïkhàro cittasaïkhàro. Tattha katamo pu¤¤àbhisaïkhàro? Kusalà cetanà kàmàvacarà råpàvacarà dànamayà sãlamayà bhàvanàmàyà: ayaü vuccati pu¤¤àbhisaïkhàro. Tattha katamo apu¤¤àbhisaïkhàro? Akusalà cetanà kàmàvacarà: ayaü vuccati apu¤¤àbhisaïkhàro. Tattha katamo àne¤jàbhisaïkhàro? Kusalà {cetanà} aråpàvacarà: ayaü vuccati àne¤jàbhisaïkhàro. Tattha katamo kàyasaïkhàro? Kàyasa¤cetanà kàyasaïkhàro . . . Vacãsa¤cetanà vacãsaïkhàro . . . Manosa¤cetanà cittasaïkhàro. Ime vuccanti avijjàpaccayà saïkhàrà. #<[page 136]># %<136 Paccayàkàra-vibhaïgo>% Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Cakkhuvi¤¤àõaü sotavi¤¤àõaü ghànavi¤¤àõaü jivhàvi¤¤àõaü kàyavi¤¤àõaü manovi¤¤àõaü: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü? Atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cattàro ca mahàbhåtà catunna¤ ca mahàbhåtànaü upàdàya råpaü; idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà salàyatanaü? Cakkhàyatanaü sotàyatanaü ghànàyatanaü jivhàyatanaü kàyàyatanaü manàyatanaü: idaü vuccati nàmaråpapaccayà salàyatanaü. Tattha katamo saëàyatanapaccayà phosso? Cakkhusamphasso sotasamphasso ghànasamphasso jivhàsamphasso kàyasamphassa manosamphasso: ayaü vuccati saëàyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Cakkhusamphassajà vedanà sotasamphassajà vedanà ghànasamphassajà vedanà jivhàsamphassajà vedanà kàyasamphassajà vedanà manosamphassajà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. Tattha katamà vedanàpaccayà taõhà? Råpataõhà saddataõhà gandhataõhà rasataõhà phoññhabbataõhà dhammataõhà: ayaü vuccati vedanàpaccayà taõhà. Tattha katamaü taõhàpaccayà upàdànaü? Kàmupàdànaü diññhupàdànaü sãlabbatupàdànaü attavàdupàdànaü: idaü vuccati tanhàpaccayà upàdànaü. Tattha katamo upàdànapaccayà bhavo? #<[page 137]># %< Suttantabhàjaniyaü 137>% Duvidhena bhavo: atthi kammabhavo, atthi uppattibhavo. Tattha katamo kammabhavo? Pu¤¤àbhisaïkhàro apu¤¤àbhisaïkhàro àne¤jàbhisaïkhàro: ayaü vuccati kammabhavo. Sabbam pi bhavagàmikammaü kammabhavo. Tattha katamo uppattibhavo? Kàmabhavo råpabhavo aråpabhavo sa¤¤àbhavo asa¤¤àbhavo neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àbhavo, ekavokàrabhavo catuvokàrabhavo pa¤cavokàrabhavo: ayaü vuccati uppattibhavo. Iti ayaü ca kammabhavo aya¤ ca uppattibhavo, ayaü vuccati upàdànapaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jàti? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jàti sa¤jàti okkanti abhinibbatti khandhànaü pàtubhàvo àyatanànaü pañilàbho: ayaü vuccati bhavapaccayà jàti. Tattha katamaü jàtipaccayà jaràmaraõaü? Atthi jarà, atthi maraõaü. Tattha katamà jàrà? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jarà jãraõatà khaõóiccaü pàliccaü valittacatà àyuno saühàni indriyànaü paripàko: ayaü vuccati jarà. Tattha katamaü maraõaü? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhà tamhà sattanikàyà cuti cavanatà bhedo antaradhànaü maccu maraõaü kàlakiriyà khandhànaü bhedo kaëevarassa nikkhepo jãvitindriyassa upacchedo: idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ ca jarà ida¤ ca maraõa, idaü vuccati jàtipaccayà jaràmaraõaü. Tattha katamo soko? ¥àtivyasanena và phuññhassa bhogavyasanena và phuññhassa rogavyasanena và phuññhassa sãlavyasanena và phuññhassa diññhivyasanena và phuññhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannàgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuññhassa soko socanà socittaü anto soko anto parisoko cetaso parijjhàyanà domanassaü sokasallaü: ayaü vuccati soko. Tattha katamo paridevo? ¥àtivyasanena và phuññhassa bhogavyasanena và phuññhassa rogavyasanena và phuññhassa sãlavyasanena và phuññhassa diññhivyasanena và phuññhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannàgatassa a¤¤atara¤¤atarena phuññhassa dukkhadhammena phuññhassa àdevo paridevo àdevanà paridevanà àdevitattaü {paridevitattaü} vàcà palàpo vippalàpo làlapo làlappanà làlàpitattaü: #<[page 138]># %<138 Paccayàkara-vibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati paridevo. Tattha katamaü dukkhaü? Yaü kàyikaü asàtaü kàyikaü dukkhaü kàyasamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü kàyasamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamaü domanassaü? Yaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati domanassaü. Tattha katamo upàyàso? ¥àtivyasanena và phuññhassa bhogavyasanena và phuññhassa rogavyasanena và phuññhassa sãlavyasanena và phuññhassa diññhivyasanena và phuññhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannàgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuññhassa àyàso upàyàso àyàsitattaü upàyàsitattaü: ayaü vuccati upàyàso. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti: evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa saïgati hoti, samàgamo hoti, samodhànaü hoti, pàtubhàvo hoti: tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. SUTTANTABHâJANIYAý. MâTIKâ. i. Avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ii. Avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, #<[page 139]># %< Màtikà 139>% upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evaü etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. iii. Avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. iv. Avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Paccayacatukkaü. v. Avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü, vi¤¤àõapàccayà nàmaü vi¤¤àõahetukaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmahetukaü; chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà, vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. vi. Avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõahetukaü, nàmapaccayà phasso nàmahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà, vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. vii. Avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõahetukaü, #<[page 140]># %<140 Paccayàkàra-vibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmaråpahetukaü, chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà, vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. viii. Avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõahetukaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü nàmaråpahetukaü, saëàyatanapaccayà phasso saëàyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà, vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jàramaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Hetucatukkaü dutiyaü. i. Avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõasampayuttaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttaü, chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttà, vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. . Avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõasampayuttaü, nàmapaccayà phasso nàmasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttà, vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xi. Avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõasampayuttaü nàmaü, #<[page 141]># %< Màtikà 141>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttaü, chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttà, vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü, upàdànapaccayà bhavo bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xii. Avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõasampayuttaü nàmaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü nàmasampayuttaü, saëàyatanapaccayà phasso saëàyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttà, vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Sampayuttacatukkaü tatiyaü. xiii. Avijjàpaccayà saïkhàro saïkhàrapaccayà pi avijjà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro, vi¤¤àõapaccayà nàmaü nàmapaccayà pi vi¤¤àõaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü chaññhàyatanapaccayà pi nàmaü, chaññhàyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi chaññhàyatanaü, phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà pi phasso, vedanàpaccayà taõhà taõhàpaccayà pi vedanà, taõhàpaccayà upàdànaü upàdànapaccayà pi taõhà, upàdànapaccayà bhavo bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xiv. Avijjàpaccayà saïkhàro saïkhàrapaccayà pi avijjà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro, vi¤¤àõapaccayà nàmaü nàmapaccayà pi vi¤¤àõaü, nàmapaccayà phasso phassapaccayà pi nàmaü, phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà pi phasso, vedanàpaccayà taõhà taõhàpaccayà pi vedanà, taõhàpaccayà upàdànaü upàdànapaccayà pi taõhà, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 142]># %<142 Paccayàkàra-vibhaïgo>% xv. Avijjàpaccayà saïkhàro saïkhàrapaccayà pi avijjà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü nàmaråpapaccayà pi vi¤¤àõaü, nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü chaññhàyatanapaccayà pi nàmaråpaü, chaññhàyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi chaññhàyatanaü, phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà pi phasso, vedanàpaccayà taõhà taõhàpaccayà pi vedanà, taõhàpaccayà upàdànaü upàdànapaccayà pi taõhà, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xvi. Avijjàpaccayà saïkhàro saïkhàrapaccayà pi avijjà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü nàmaråpapaccayà pi vi¤¤àõaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü saëàyatanapaccayà pi nàmaråpaü, saëàyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi saëàyatanaü, phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà pi phasso, vedanàpaccayà taõhà taõhàpaccayà pi vedanà, taõhàpaccayà upàdànaü upàdànapaccayà pi taõhà, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. A¤¤ama¤¤acatukkhaü. xvii. Saïkhàrapaccayà avijjà, avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, #<[page 143]># %< Màtikà 143>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà . . . pe . . . samudayo hoti. xviii. Vi¤¤àõapaccayà avijjà, avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, . . . pe . . . samudayo hoti. xi. Nàmapaccayà avijjà, avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü . . . pe . . . Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. x. Chaññhàyatanapaccayà avijjà, avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso . . . pe . . . Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xxi. Phassapaccayà avijjà, avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà . . . pe . . . samudayo hoti. xxii. Vedanàpaccayà avijjà, avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà . . . pe . . . samudayo hoti. xxiii. Taõhàpaccayà avijjà, avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü . . . pe . . . samudayo hoti. xxiv. Upàdànapaccayà avijjà, avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü . . . pe . . . samudayo hoti. MâTIKâ NIòòHITâ. #<[page 144]># %<144 Paccayacatukkaü>% i. Katame dhammà akusalà? Yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü diññhigatasampayuttaü, råpàrammaõaü và saddàrammaõaü và gandhàrammaõaü và rasàrammaõaü và phoññhabbàrammaõaü và dhammàrammaõaü và, yaü yaü và pan' àrabbha; tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà tàõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tatthà katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà {sa¤cetayitattaü}: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü vi¤¤àõaü vi¤¤àõakkhandho tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü. Tattha katamaü nàmapaccayà chaññhàyatanaü? Yaü cittaü mano mànasaü hadayaü {paõóaraü} mano manàyatanaü manindriyaü vi¤¤àõaü vi¤¤àõakkhandho tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmapaccayà chaññhàyatanaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. #<[page 145]># %< Paccayacatukkaü 145>% Tattha katamà vedanàpaccayà taõhà? Yo ràgo sàràgo anunayo anurodho nandã nandiràgo cittassa sàràgo: ayaü vuccati vedanàpaccayà taõhà. Tattha katamaü taõhàpaccayà upàdànaü? {Yà} diññhi diññhigataü diññhigahanaü diññhikantàro diññhivisåkàyikaü diññhivipphanditaü diññhisaüyojanaü gàho {pañiggàho} abhiniveso paràmàso kummaggo micchàpatho micchattaü titthàyatanaü vipariyesagàho: idaü vuccati taõhàpaccayà upàdànaü. Tattha katamo upàdànapaccayà bhavo? òhapetvà upàdànaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati upàdànapaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jàti? Yà tesaü dhammànaü jàti sa¤jàti nibbatti abhinibbatti pàtubhàvo: ayaü vuccati bhavapaccayà jàti. Tattha katamaü jàtipaccayà jaràmaraõaü? Atthi jarà, atthi maraõaü. Tattha katamà jarà? Yà tesaü dhammànaü jarà jãraõatà àyuno saühàni: ayaü vuccati jarà. Tattha katamaü maraõaü? Yo tesaü dhammànaü khayo vayo bhedo paribhedo aniccatà antaradhànaü: idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ ca jarà ida¤ ca maraõaü, idaü vuccati jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti: evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa saïgati hoti, samàgamo hoti, samodhànaü hoti, pàtubhàvo hoti; tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. ii. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, #<[page 146]># %<146 Paccayàkàravibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandho samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro? Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü. Nàmapaccayà phasso ti: tattha katamaü nàmaü? òhapetvà phassaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamo nàmapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati nàmapaccayà phasso . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. iii. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhovo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. #<[page 147]># %< Paccayacatukkaü 147>% Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü? Atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo sotàyatanassa upacayo ghànàyatanassa upacayo jivhàyatanassa upacayo kàyàyatanassa upacayo, yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü idaü ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà chaññhàyatanan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Yaü råpaü nissàya manovi¤¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso? Yo phasso samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. iv. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, salàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalasa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. 10-2 #<[page 148]># %<148 Paccayàkàravibhaïgo>% Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü? Atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo . . . pe . . . kàyàyatanassa upacayo yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cattàro ca mahàbhåtà ya¤ ca råpaü nissàya manovi¤¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü: idaü vuccati nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà saëàyatanaü? Cakkhàyatanaü sotàyatanaü ghànàyatanaü jivhàyatanaü kàyàyatanaü manàyatanaü: idaü vuccati nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Tattha katamaü saëàyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati saëàyatanapaccayà phasso . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Paccayacatukkaü niññhitaü. v. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõahetukaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmahetukaü, chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà, vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 149]># %< Hetucatukkaü 149>% Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõahetukaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõahetukaü. Tattha katamaü nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmahetukaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmahetukaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanahetuko? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanahetuko. Tattha katamà phassapaccayà vedanà phassahetukà? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajà sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà phassahetukà. Tattha katamà vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà? Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà. Tattha katamaü taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü? Yà diññhi diññhigataõ diññhigahaõaü diññhikantàro diññhivisåkàyikaü diññhivipphanditaü diññhisaüyojanaü gàho pañiggàho abhiniveso paràmàso kummaggo micchàpatho micchattaü titthàyatanaü vipariyesagàho: idaü vuccati taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. #<[page 150]># %<150 Paccayàkàravibhaïgo>% vi. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõahetukaü, nàmapaccayà phasso nàmahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà, vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤aõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõahetukaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõahetukaü. Nàmapaccayà phasso nàmahetuko ti: tattha katamaü nàmaü? òhapetvà phassaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamo nàmapaccayà phasso nàmahetuko? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati nàmapaccayà phasso nàmahetuko . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti vii. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõahetukaü, nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmaråpahetukaü, chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà, vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü, upàdànapaccayà bhavo, #<[page 151]># %< Hetucatukkaü 151>% bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü? Yaü cittaü mano mànasaü, . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõahetukaü? Attha nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo . . . pe . . . kàyàyatanassa upacayo, yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca namaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõahetukaü. Nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmaråpahetukan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Yaü råpaü nissàya manovi¤¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmaråpahetukaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmaråpahetukaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanahetuko? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanahetuko . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakhandhassa samudayo hotãti. #<[page 152]># %<152 Paccayàkàravibhaïgo>% viii. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõahetukaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü nàmaråpahetukaü, saëàyatanapaccayà phasso saëàyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà, vedanàpaccayà taõhà vedanàhetukà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàhetukaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro avijjàhetuko. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõahetukaü? Atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanakkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo . . . pe . . . kàyàyatanassa upacayo yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõahetukaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü nàmaråpahetukan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sतàkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cattàro ca mahàbhåtà ya¤ ca råpaü nissàya manovi¤¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà saëàyataõaü nàmaråpahetukaü? #<[page 153]># %< Sampayuttacatukkaü 153>% Cakkhàyatanaü . . . pe . . . manàyatanaü: idaü vuccati nàmaråpapaccayà saëàyatanaü nàmaråpahetukaü. Tattha katamo saëàyatanapaccayà phasso saëàyatanahetuko? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati saëàyatanapaccayà phasso saëàyatanahetuko . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Hetucatukkaü niññhitaü dutiyaü. i. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõasampayuttaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttaü, chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttà, vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jàràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà {vi¤¤àõaü} saïkhàrasampayuttaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaõ vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõasampayuttaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõasampayuttaü? Tattha katamaü nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttaü? #<[page 154]># %<154 Paccayàkàravibhaïgo>% Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanasampayutto? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanasampayutto. Tattha katamà phassapaccayà vedanà phassasampayuttà? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà phassasampayuttà? Tattha katamà vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà? Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràso: ayaü vuccati vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà. Tattha katamaü taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü? Yà diññhi diññhigataü . . . pe . . . titthàyatanaü vipariyesagàho: idaü vuccati taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. . Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõasampayuttaü, nàmapaccayà phasso nàmasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttà, vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto? #<[page 155]># %< Sampayuttacatukkaü 155>% Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü? Yaü cittaü mano mànasaü, . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü. Tattha katamaü vi¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõasampayuttaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõasampayuttaü. Nàmapaccayà phasso nàmasampayutto ti: tattha katamaü nàman? òhapetvà phassaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamo nàmapaccayà phasso nàmasampayutto? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati nàmapaccayà phasso nàmasampayutto . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. xi. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõasampayuttaü nàmaü, nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttaü, chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttà, vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto. #<[page 156]># %<156 Paccayàkàravibhaïgo>% Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõasampayuttaü? Atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo . . . pe . . . kàyàyatanassa upacayo, yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nànaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõasampayuttaü. Nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Yaü råpaü nissàya manovi¤¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanasampayutto? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatànasampayutto . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. xii. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõasampayuttaü nàmaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü nàmasampayuttaü, saëàyatanapaccayà phasso saëàyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttà, #<[page 157]># %< Sampayuttacatukkaü 157>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vedanàpaccayà taõhà vedanàsampayuttà, taõhàpaccayà upàdànaü taõhàsampayuttaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro avijjàsampayutto. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü? Yaü cittaü mano mànasaü, . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõasampayuttaü? Atthi nàmaü, atthi råpaü, Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo . . . pe . . . kàyàyatanassa upacayo, yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü vi¤¤àõasampayuttaü nàmaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü nàmasampayuttan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? {Cattàro} ca mahàbhåtà ya¤ ca råpaü nissàya manovi¤¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà saëàyatanaü nàmasampayuttaü? Cakkhàyatanaü . . . pe . . . manàyatanaü: idaü vuccati nàmaråpapaccayà saëàyatanaü nàmasampayuttaü. #<[page 158]># %<158 Paccayàkàravibhaïgo>% Tattha katamo saëàyatanapaccayà phasso saëàyatanasampayutto? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati saëàyatanapaccayà phasso saëàyatanasampayutto . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkakkhandhassa samudayo hotãti. Sampayuttacatukkaü niññhitaü tatiyaü. xiii. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro saïkhàrapaccayà pi avijjà; saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü vi¤àõapaccayà pi saïkhàro; vi¤¤àõapaccayà nàmaü nàmapaccayà pi vi¤¤àõaü; nàmapaccayà chaññhàyatanaü chaññhàyatanapaccayà pi nàmaü; chaññhàyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi chaññhàyatanaü: phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà pi phasso; vedanàpaccayà taõhà taõhàpaccayà pi vedanà; taõhàpaccayà upàdànaü upàdànapaccayà pi taõhà; upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassaõaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro. Tattha katamà saïkhàrapaccayà pi avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati saïkhàrapaccayà pi avijjà. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Tattha katamo vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü. Tattha katamaü nàmapaccayà pi vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmapaccayà pi vi¤¤àõaü. #<[page 159]># %< A¤¤ama¤¤acatukkaü 159>% Tattha katamaü nàmapaccayà chaññhàyatanaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmapaccayà chaññhàyatanaü. Tattha katamaü chaññhàyatanapaccayà pi nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati chaññhàyatanapaccayà pi nàmaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso? Yo phasso phussanà samphusanà samphusitattaü: idaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso. Tattha katamaü phassapaccayà pi chaññhàyatanaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà mano vi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati phassapaccayà pi chaññhàyatanaü. Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. Tattha katamo vedanàpaccayà pi phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati vedanàpaccayà pi phasso. Tattha katamà vedanàpaccayà taõhà? Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati vedanàpaccayà taõhà. Tattha katamà taõhàpaccayà pi vedanà? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: ayaü vuccati taõhàpaccayà pi vedanà. Tattha katamaü taõhàpaccayà upàdànaü? Yà diññhi diññhigataü . . . pe . . . titthàyatanaü vipariyesagàho: idaü vuccati taõhàpaccayà upàdànaü. Tattha katamà upàdànapaccayà pi taõhà? Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati upàdànapaccayà pi taõhà. Tattha katamo upàdànapaccayà bhavo? òhapetvà upàdànaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati upàdànapaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jàti? Yà tesaü dhammànaü jàti sa¤jàti nibbatti abhinibbatti pàtubhàvo: ayaü vuccati bhavapaccayà jàti. Tattha katamaü jàtipaccayà jaràmaraõaü? Atthi jarà, atthi maraõaü. Tattha katamà jarà? Yà tesaü dhammànaü jarà jãraõatà àyuno saühàni: ayaü vuccati jarà. #<[page 160]># %<160 Paccayàkàravibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Tattha katamaü maraõaü? Yo tesaü dhammànaü khayo vayo bhedo paribhedo aniccatà antaradhànaü: idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ ca jarà ida¤ ca maraõaü, idaü vuccati jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti: evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa saïgati hoti, samàgamo hoti, samodhànaü hoti, pàtubhàvo hoti; tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. xiv. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro saïkhàrapaccayà pi avijjà; saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro; vi¤¤àõapaccayà nàmaü nàmapaccayà pi vi¤¤àõaü; nàmapaccayà phasso phassapaccayà pi nàmaü; phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà pi phasso; vedanàpaccayà taõhà taõhàpaccayà pi vedanà; taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo; bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro. Tattha katamà saïkhàrapaccayà pi avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati saïkhàrapaccayà pi avijjà. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Tattha katamo vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü. Tattha katamaü nàmapaccayà pi vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmapaccayà pi vi¤¤àõaü. #<[page 161]># %< A¤¤ama¤¤acatukkaü 161>% Nàmapaccayà phasso ti: tattha katamaü nàmaü? òhapetvà phassaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamo nàmapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati nàmapaccayà phasso. Tattha katamaü phassapaccayà pi nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: idaü vuccati phassapaccayà pi nàmaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. xv. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro saïkhàrapaccayà pi avijjà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü nàmaråpapaccayà pi vi¤¤àõaü, nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü chaññhàyatanapaccayà pi nàmaråpaü, chaññhàyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi chaññhàyatanaü, phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà pi phasso, vedanàpaccayà taõhà taõhàpaccayà pi vedanà, taõhàpaccayà upàdànaü upàdànapaccayà pi taõhà, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro. Tattha katamà saïkhàrapaccayà pi avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati saïkhàrapaccayà pi avijjà. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Tattha katamo vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü? Atthi nàmaü atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo #<[page 162]># %<162 Paccayàkàravibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . kàyàyatanassa upacayo yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà pi vi¤¤àõan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Yaü råpaü nissàya manovi¤¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà pi vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmaråpapaccayà pi vi¤¤àõaü. {Nàmaråpapaccayà} chaññhàyatanan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Yaü råpaü nissàya manovi¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü. Tattha katamaü chaññhàyatanapaccayà pi nàmaråpaü? Atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo . . . pe . . . kàyàyatanassa upacayo yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati chaññhàyatanapaccayà pi nàmaråpaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso. Tattha katamaü phassapaccayà pi chaññhàyatanaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati phassapaccayà pi chaññhàyatanaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. #<[page 163]># %< A¤¤ama¤¤acatukkaü 163>% xvi. Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro saïkhàrapaccayà pi avijjà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü {nàmaråpapaccayà} pi vi¤¤àõaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü saëàyatanapaccayà pi nàmaråpaü, saëàyatanapaccayà phasso phassapaccayà pi saëàyatanaü, phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà pi phasso, vedanàpaccayà taõhà taõhàpaccayà pi vedanà, taõhàpaccayà upàdànaü upàdànapaccayà pi taõhà, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandho samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro. Tattha katamà saïkhàrapaccayà pi avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamåëaü: ayaü vuccati saïkhàrapaccayà pi avijjà. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Tattha katamo vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü? Atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo . . . pe . . . kàyàyatanassa upacayo yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpan cittajaü cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà pi vi¤¤àõan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Yaü råpaü nissàya manovi¤¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati nàmaråpaü. 11-2 #<[page 164]># %<164 Paccayàkàravibhaïgo>% Tattha katamaü nàmaråpapaccayà pi {vi¤¤àõaü}? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmapaccàyà pi vi¤¤àõaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanan ti: atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cattàro ca mahàbhåtà ya¤ ca råpaü nissàya manovi¤¤àõadhàtu vattati: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati nàmaråpaü. Tattha katamaü nàmaråpapaccayà saëàyatanaü? Cakkhàyatanaü . . . pe . . . manàyatanaü: idaü vuccati nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Tattha katamaü saëàyatanapaccayà pi nàmaråpaü? Atthi nàmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤akkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati nàmaü. Tattha katamaü råpaü? Cakkhàyatanassa upacayo . . . pe . . . kàyàyatanassa upacayo yaü và pan' a¤¤am pi atthi råpaü {cittajaü} cittahetukaü cittasamuññhànaü: idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ ca nàmaü ida¤ ca råpaü, idaü vuccati saëàyatanapaccayà pi nàmaråpaü, Tattha katamo saëàyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà {samphusitattaü}: ayaü vuccati saëàyatanapaccayà phasso? Tattha katamaü phassapaccayà pi sa-àyatanaü? Cakkhàyatanaü . . . pe . . . manàyatanaü: idaü vuccati phassapaccayà pi saëàyatanaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. A¤¤ama¤¤acatukkaü niññhitaü. 2 -- 4. Katame dhammà akusalà? Yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü diññhigatasampayuttaü sasaïkhàrena . . . pe . . . somanassasahagataü diññhigatavippayuttaü #<[page 165]># %< Akusalacittaü 165>% . . . somanassasahagataü diññhigatavippayuttaü sasaïkhàrena, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamaü avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro . . . pe . . . Tattha katamo taõhàpaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatà: ayaü vuccati taïkhàpaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? òhapetvà adhimokkhaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti . . . pe . . . 5. Katame dhammà akusalà? Yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti upekhàsahagataü diññhigatasampayuttaü råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 166]># %<166 Paccayàkàravibhaïgo>% Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adasanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalaü: ayaü vuccati avijjà . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti . . . pe . . . 6 -- 8. Katame dhammà akusalà? Yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti upekhàsahagataü diññhigatasampayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü diññhigatavippayuttaü . . . upekhàsahagatà diññhigatavippayuttaü sasaïkhàrena, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan àrabbha, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti . . . pe . . . 9 -- 10. Katame dhammà akusalà? Yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti domanassasahagataü pañighasampayuttaü . . . domanassasahagataü pañighasampayuttaü sasaïkhàrena, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü va yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pañighaü, pañighapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanà? #<[page 167]># %< Akusalacittaü 167>% Yaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajaü asàtà dukkhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccàyà vedanà. Tattha katamaü vedanàpaccayà pañighaü? Yo cittassa àghàto pañighàto pañivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa vyàpatti manopadoso kodho kujjanà kujjhitattaü doso dussanà dussitattaü vyàpatti vyajjanà virodho pañivirodho caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa: idaü vuccati vedanàpaccayà pañighaü. Tattha katamo pañighapaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatà: ayaü vuccati pañighapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? òhapetvà adhimokkhaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: idaü vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti . . . pe . . . 11. Katame dhammà akusalà? Yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti upekhàsahagataü vicikicchàsampayuttaü, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà vicikicchà, vicikicchàpaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. #<[page 168]># %<168 Paccayàkàravibhaïgo>% Tattha katamà vedanàpaccayà vicikicchà? Yà kaïkhà kaïkhàyanà kaïkhàyitattaü vimati vicikicchà dveëhakaü dvedhàpatho saüsayo anekaüsagàho àsappanà parisappanà apariyogàhanà thambhitattaü cittassa manovilekho: ayaü vuccati vedanàpaccayà vicikicchà. Tattha katamo vicikicchàpaccayà bhavo? òhapetvà vicikicchà vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati vicikicchàpaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti . . . pe . . . 12. Katame dhammà akusalà? Yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti upekhàsahagataü uddhaccasampayuttaü, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà uddhaccaü, uddhaccapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. Tattha katamaü vedanàpaccayà uddhaccaü? Yaü cittassa uddhaccaü avåpasamo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa: idaü vuccati vedanàpaccayà uddhaccaü. Tattha katamo uddhaccapaccayà adhimokkho? #<[page 169]># %< Kusalamålaü 169>% Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatà: ayaü vuccati uddhaccapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? òhapetvà adhimokkhaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti . . . pe . . . AKUSALACITTAý NIòòHITAý. 1.2 Katamà dhammà kusalà? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà {jàti}, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamålà? Alobho adoso amoho. Tattha katamo alobho? Yo alobho alubbhanà alubbhitattaü asàràgo asàrajjanà asàrajjitattaü anabhijjhà alobho kusalamålaü: ayaü vuccati alobho. Tattha katamo adoso? Yo adoso adussanà adussitattaü avyàpàdo avyàpajjhaü adoso kusalamålaü: ayaü vuccati adoso. Tattha katamo amoho? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati amoho. Ime vuccati kusalamålà. #<[page 170]># %<170 Paccayàkàravibhaïgo>% Tattha katamo kusalamålapaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati kusalamålapaccayà saïkhàro . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. Tattha katamo vedanàpaccayà pasàdo? Yà saddhà saddahanà okappanà abhippasàdo: ayaü vuccati vedanàpaccayà pasàdo. Tattha katamo pasàdapaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatà: ayaü vuccati pasàdapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? òhapetvà adhimokkhaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. 2 -- 8. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena, . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 171]># %< Kusalamålaü 171>% Tattha katame kusalamålà? Alobho adoso . . . pe . . . Ime vuccanti kusalamålà. Tattha katamo kusalamålapaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati kusalamålapaccayà saïkhàro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam {etassa} kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamålà? Alobho adoso . . . pe . . . Ime vuccanti kusalamålà. Tattha katamo kusalamålapaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati kusalamålapaccayà saïkhàro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti vitak{kavicàràõaü} våpasamà dutiyaü jhànaü . . . tatiyaü {jhànaü} . . . catutthaü jhànaü . . . pañhamaü jhànaü . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, #<[page 172]># %<172 Paccayàkàravibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti . . .. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye aråpåpapattiyà maggaü bhàveti . . . pe . . . sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma nevasa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamålà? Alobho adoso amoho . . . pe . . . Ime vuccanti {kusalamålà}. Tattha katamo kusalamålapaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati kusalamålapaccayà saïkhàro . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, #<[page 173]># %< Kusalavipàkasaïkhàramålakaü 173>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etesaü dhammànaü samudayo hoti. Tattha katame kusalamålà? Alobho adoso amoho . . . pe . . . Tattha katamo amoho? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaügaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati amoho. Ime vuccanti kusalamålà. Tattha katamo kusalamålapaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati kusalamålapaccayà saïkhàro . . . pe . . . evam etesaü dhammànaü samudayo hotãti: evam etesan dhammànaü saïgati hoti, samàgamo hoti, samodhànaü hoti, pàtubhàvo hoti; tena vuccati evam etesaü dhammànaü samuudayo hotãti. KUSALAMæLAý NIòòHITAý. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü cakkhuvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü råpàrammaõaü, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü {mano} mànasaü . . . pe . . . tajjà cakkhuvi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaü? #<[page 174]># %<174 Paccayàkàravibhaïgo>% Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü. Tattha katamaü nàmapaccayà chaññhàyatanaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà cakkhuvi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmapaccayà chaññhàyatanaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. Tattha katamo vedanàpaccayà bhavo? òhapetvà vedanaü sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati vedanàpaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. . . . v.2 Tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü saïkhàrahetukaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõahetukaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmahetukaü, chaññhàyatanapaccayà phasso {chaññhàyatanahetuko}, phassapaccayà vedanà phassahetukà, vedanàpaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. . . . i. Tasmiü samaye saïkhàrakkhandho vi¤¤àõaü saïkhàrasampayuttaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü vi¤¤àõasampayuttaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü nàmasampayuttaü, chaññhàyatanapaccayà phasso chaññhàyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttà, vedanàpaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõan. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. xiii. Tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü vi¤¤àõapaccayà pi saïkhàro, vi¤¤àõapaccayà nàmaü nàmapaccayà pi vi¤¤àõaü, #<[page 175]># %< Kusalavipàkasaïkhàramålakaü 175>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ nàmapaccayà chaññhàyatanaü, phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà pi phasso, vedanàpaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. . . . Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sotavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü saddàrammaõaü, ghànavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahgataü gandhàrammaõaü, jivhàvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü rasàrammaõaü, kàyavi¤¤àõaü uppannaü hoti sukhasahagataü phoññhabbàrammaõaü; tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati saïkhàro . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü kàyikaü sàtaü kàyikaü sukhaü kàyasamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü kàyasamphassajà sàtà sukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. Tattha kattamo vedanàpaccayà bhavo? òhapetvà vedanaü sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati vedanàpaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manodhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . àrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, #<[page 176]># %<176 Paccayàkàravibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evaü etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manodhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà adukkhamasukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. Tattha katamo vedanàpaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatà: ayaü vuccati vedanàpaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? òhapetvà adhimokkhaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? Tasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti somanassasahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. #<[page 177]># %< Kusalavipàkasaïkhàramålaü 177>% Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manovi¤¤àõadhàtu uppannaü hoti upekhàsahagatà råpàrammaõà và . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa upacitattà vipàkà manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti somanassasahagatà ¤àõasampayuttà . . . somanassasahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetyanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü . . . . . Pe . . .. Tattha katamo vedanàpaccayà pasàdo? #<[page 178]># %<178 Paccayàkàravibhaïgo>% Yà saddhà saddahanà okappanà abhippasàdo: ayaü vuccati vedanàpaccayà pasàdo. Tattha katamo pasàdapaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatà: ayaü vuccati pasàdapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? òhapetvà adhimokkhaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati adhimokkhapaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü, samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü; tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti vitakkavicàrànaü våpasamà dutiyaü jhànaü . . . tatiyan jhànaü . . . catutthaü jhànaü . . . pathamaü jhànaü . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pathavãkasiõaü, tasmiü samaye phasso hoti . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, {vi¤¤àõapaccayà} nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, #<[page 179]># %< Kusalavipàkasaïkhàramàlakaü 179>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye aråpåpapattiyà maggaü bhàveti . . . pe . . . sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatana-sa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva aråpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤ànàsa¤¤àyatana-sa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati; tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, #<[page 180]># %<180 Paccayàkàravibhaïgo>% bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etesaü dhammànaü samudayo hoti . . . pe . . .. KUSALAVIPâKA-SAðKHâRAMæLAKAý NIòòHITAý. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà {vipàkaü} cakkhuvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü råpàrammaõaü . . . pe . . . {sotavi¤¤àõaü} uppannaü hoti upekhàsahagataü saddàrammaõaü . . . pe . . . ghànavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü gandhàrammaõaü . . . pe . . . jivhàvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü rasàrammaõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü uppannaü hoti dukkhasahagataü phoññhabbàrammaõaü, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà kàyavi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü . . . pe . . . Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü kàyikaü asàtaü kàyikaü dukkhaü kàyasamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü kàyasamphassajà asàtà dukkhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. Tattha katamo vedanàpaccayà bhavo? òhapetvà vedanaü sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati vedanàpaccayà bhavo . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? #<[page 181]># %< Akusalavipàkasaïkhàramålakaü 181>% Yasmiü samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manodhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà, råpàrammaõà và . . . pe . . . phoññhabbàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà, råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü {và} pan' àrabbha, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. {AKUSALAVIPâKA-SAðKHâRAMæLAKAý} NIòòHITAý. #<[page 182]># %<182 Paccayàkàravibhaïgo>% Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye manodhàtu uppannà hoti kiriyà, neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà, upekhàsahagatà, råpàrammaõà và . . . pe . . . phoññhabbàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha . . . pe . . . manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti kiriyà, neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà, somanassasahagatà, råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha . . . pe . . . manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti kiriyà, neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà, upekhàsahagatà, råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti . . . pe . . . Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti, kiriyà, neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà, somanassasahagatà ¤àõasampayuttà . . . somanassasahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena, råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, #<[page 183]># %< Kiriyàsaïkhàramålakaü 183>% bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyàkatà? {Yasmiü} samaye råpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà mànaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye råpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . dutiyaü jhànaü . . . tatiyaü jhànaü . . . catutthaü jhànaü . . . pañhamaü jhànaü . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye aråpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, sabbaso . . . pe . . . àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatana-sa¤¤àsahagatà sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, #<[page 184]># %<184 Paccayàkàravibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. KIRIYâ-SAðKHâRAMæLAKAý NIòòHITAý. 1 (i) Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo avijjàpaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati avijjàpaccayà saïkhàro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. (ii) Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. #<[page 185]># %< Kusalamåla-vipàkamålakaü 185>% (iii) Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. (iv) Tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà salàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 2 -- 8. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttan sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi #<[page 186]># %<186 Paccayàkàravibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicarànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü . . . tatiyaü jhànaü . . . catutthaü jhànaü . . . pañhamaü jhànaü . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro . . . pe . . . jaràmaraõaü . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye aråpåpapattiyà maggaü bhàveti, sabbaso . . . pe . . . àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma nevasa¤¤à-nàsa¤¤àyatana-sa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye avijjàpaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, #<[page 187]># %< Kusalamåla-vipàkamålakaü 187>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etesaü dhammànaü samudayo hoti . . . pe . . . Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü cakkhuvi¤¤àõaü uppannaü hoti, upekhàsahagataü råpàrammaõaü, tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo kusalamålapaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati kusalamålapaccayà saïkhàro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sotavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü saddàrammaõaü . . . ghànavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü gandhàrammaõaü . . . jivhàvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü rasàrammaõaü . . . kàyavi¤¤àõaü uppannaü hoti sukhasahagataü phoññhabbàrammaõaü, . . . manodhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà, råpàrammaõà và . . . pe . . . phoññhabbàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha . . . pe . . . manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti somanassasahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha . . . pe . . . manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, #<[page 188]># %<188 Paccayàkàravibhaïgo>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vedanàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. . . . Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti somanassasahagatà ¤àõasampayuttà . . . somanassasahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena, råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha' tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü . . . pe . . . vitakka-vicarànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü . . . tatiyaü jhànaü . . . catutthaü jhànaü . . . pañhamaü jhànaü . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü. Chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho. adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. #<[page 189]># %< Kusalamåla-vipàkamålakaü 189>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye aråpåpapattiyà maggaü bhàveti sabbaso . . . pe . . . àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma nevasa¤¤à-nàsa¤¤àyatana-sa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva aråpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatana-sa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati; tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; tasmiü samaye kusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà pasàdo, pasàdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etesaü dhammànaü samudayo hoti. KUSALAMæLA-VIPâKAMåLAKAý NIòòHITAý. #<[page 190]># %<190 Paccayàkàravibhaïgo>% Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü cakkhuvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü råpàrammaõaü; tasmiü samaye akusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamålapaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati akusalamålapaccayà saïkhàro . . . pe . . . tena vuccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sotavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü saddàrammaõaü . . . ghànavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü gandhàrammaõaü . . . jivhàvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü rasàrammaõaü . . . kàyavi¤¤àõaü uppannaü hoti dukkhasahagataü phoññhabbàrammaõaü . . . manodhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . phoññhabbàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye akusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye akusalamålapaccayà saïkhàro, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaü, nàmapaccayà chaññhàyatanaü, chaññhàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, #<[page 191]># %< Akusalavipàkamålakaü 191>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamålapaccayà saïkhàro? Yà cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: ayaü vuccati akusalamålapaccayà saïkhàro. Tattha katamaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Tattha katamaü vi¤¤àõapaccayà nàmaü? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho: idaü vuccati vi¤¤àõapaccayà nàmaü. Tattha katamaü nàmapaccayà chaññhàyatanaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati nàmapaccayà chaññhàyatanaü. Tattha katamo chaññhàyatanapaccayà phasso? Yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaü: ayaü vuccati chaññhàyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanà? Yaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà: ayaü vuccati phassapaccayà vedanà. Tattha katamo vedanàpaccayà adhimokkho? Yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tad-adhimuttatà: ayaü vuccati vedanàpaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo? òhapetvà adhimokkhaü vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati vedanàpaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jàti? Yà tesaü dhammànaü jàti sa¤jàti nibbati abhinibbatti pàtubhàvo: ayaü vuccati bhavapaccayà jàti. Tattha katamaü jàtipaccayà jaràmaraõaü? Atthi jarà, atthi maraõaü. Tattha katamà jarà? Yà tesaü dhammànaü jarà jãraõatà àyuno saühàni: ayaü vuccati jarà. Tattha katamaü maraõaü? Yo tesaü dhammànaü khayo vayo bhedo paribhedo aniccatà antaradhànaü: idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ ca jarà ida¤ ca maraõaü: idaü vuccati jàtipaccayà jaràmaraõaü. Evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti: evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa saïgati hoti, samàgamo hoti, samodhànaü hoti, pàtubhàvo hoti; #<[page 192]># %<192 Paccayàkàravibhaïgo>% tena vaccati evam etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotãti. Akusalavipàka-målakaü {niññhitaü}. ABHIBHAMMABHâJANIYAý NIòòHITAý. PACCAYâKâRAVIBHAðGO SAMATTO CHAòòHO. #<[page 193]># %< Kàyànupassanà-niddeso 193>% VII. SATIPAòòHâNAVIBHAðGO. CATTâRO satipaññhànà: idha bhikkhu ajjhattaü kàye kàyànupassã viharati, bahiddhà kàye kàyànupassã viharati, ajjhattabahiddhà kàye kàyànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü; ajjhattaü vedanàsu vedanànupassã viharati, bahiddhà vedanàsu vedanànupassã viharati, ajjhattabahiddhà vedanàsu vedanànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü; ajjhattaü citte cittànupassã viharati, bahiddhà citte cittànupassã viharati, ajjhattabahiddhà citte cittànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü; ajjhattaü dhammesu dhammànupassã viharati, bahiddhà dhammesu dhammànupassã viharati, ajjhattabahiddhà dhammesu dhammànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattaü kàye kàyànupassã viharati? Idha bhikkhu ajjhattaü kàyaü uddhaü pàdatalà adho kesamatthakà tacapariyàntaü påraü nànappakàrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiü kàye kesà lomà nakhà dantà taco maüsaü nahàrå aññhã aññhimi¤jà vakkaü hadayaü yakanaü kilomakaü pihakaü papphàsaü antaü antaguõaü udariyaü karãsaü pittaü semhaü pubbo lohitaü sedo medo assu vasà kheëo siïghàõikà lasikà muttan ti. So taü nimittaü àsevati bhàveti bahulãkaroti svàvatthitaü vavatthàpeti. So taü nimittaü àsevitvà bhàvetvà bahulãkaritvà svàvatthitaü vavatthàpetvà bahiddhà kàye cittaü upasaüharati. #<[page 194]># %<194 Cattàro satipaññhànà>% Katha¤ ca bhikkhu bahiddhà kàye kàyànupassã viharati? Idha bhikkhu bahiddhà kàyaü uddhaü pàdatàlà adho kesamatthakà tacapariyantaü påraü nànappakàrassa asucino paccavekkhati: atthi 'ssa kàye kesà lomà nakhà dantà taco maüsaü nahàrå aññhã aññhimi¤jà vakkaü hadayaü yakanaü kilomakaü pihakaü papphàsaü antaü antaguõaü udariyaü karãsaü pittaü semhaü pubbo lohitaü sedo medo assu vasà kheëo siïghàõikà lasikà muttan ti. So taü nimittaü àsevati bhàveti bahulãkaroti svàvatthitaü vavatthàpeti. So taü nimittaü àsevitvà bhàvetvà bahulãkaritvà svàvatthitaü vavatthàpetvà ajjhattabahiddhà kàye cittaü upasaüharati. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattabahiddhà kàye kàyànupassã viharati? Idha bhikkhu ajjhattabahiddhà kàyaü uddhaü pàdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaü påraü nànappakàrassa asucino paccavekkhati: atthi kàye kesà lomà nakhà dantà taco maüsaü {nahàrå} aññhã aññhimi¤jà vakkaü hadayaü yakanaü kilomakaü pihakaü papphàsaü antaü antaguõaü udariyaü karãsaü pittaü semhaü pubbo lohitaü sedo medo assu vasà kheëo siïghàõikà lasikà muttan ti. Evaü bhikkhu ajjhattabahiddhà kàye kàyànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü. Anupassã ti: tattha katamà anupassanà? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati anupassanà. Imàya anupassanàya upeto hoti samupeto upàgato samupàgato uppanno samuppanno samannàgato, tena vuccati anupassãti. Viharatãti: iriyati vattati pàleti yapeti yàpeti carati viharati: tena vuccati viharatãti. âtàpã ti: tattha katamaü {àtappaü?} Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: idaü vuccati àtappaü. Iminà àtappena upeto hoti samupeto upàgato samupàgato uppanno samuppanno samannàgato, tena vuccati àtàpã ti. Sampajàno ti: tattha katamaü sampaja¤¤aü? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iminà sampaja¤¤ena upeto hoti samupeto upàgato samupàgato uppanno samuppanno samannàgato, #<[page 195]># %< Vedanàpassanà-niddeso 195>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tena vuccati sampajàno ti. Satimà ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati: ayaü vuccati sati. Imàya satiyà upeto hoti samupeto upàgato samupàgato uppanno samuppanno samannàgato, tena vuccati satimà ti. Vineyya loke abhijjhàdomanassan ti: tattha katamo loko? Sveva kàyo loko, pa¤ca pi upàdànakkhandhà loko: ayaü vuccati loko. Tattha katamà abhijjhà? Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati abhijjhà. Tattha katamaü domanassaü? Yaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati domanassaü. Iti aya¤ ca abhijjhà ida¤ ca domanassaü imamhà loke vinãtà honti pañivinãtà santà samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyàppità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati vineyya loke abhijjhàdomanassan ti. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattaü vedanàsu vedanànuppasã viharati? Idha bhikkhu sukhaü vedanaü vediyamàno: sukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, dukkhaü vedanaü vediyamàno: dukkhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, adukkhamasukhaü vedanaü vediyamàno: adukkhamasukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, sàmisaü và sukhaü vedanaü vediyamàno: sàmisaü sukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, niràmisaü và sukhaü vedanaü vediyamàno: niràmisaü sukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, sàmisaü và sukhaü vedanaü vediyamàno: sàmisaü dukkhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, niràmisaü và dukkhaü vedanaü vediyamàno: niràmisaü sukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, sàmisaü và adukkhamasukhaü vedanaü vediyamàno: sàmisaü adukkhamasukhaü vedanaü vedayàmãti pajànàti, niràmisaü và adukkhamasukhaü vedanaü vediyamàno: niràmisaü adukkhamasukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti. #<[page 196]># %<196 Cattàro satipaññhànà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ so taü nimittaü àsevati bhàveti bahulãkaroti svàvatthitaü vavatthàpeti. So taü nimittaü àsevitvà bhàvetvà bahulãkaritvà svàvatthitaü vavatthàpetvà ajjhattaü vedanàsu cittaü upasaühatati. Katha¤ ca bhikkhu bahiddhà vedanàsu vedanànupassã viharati? Idha bhikkhu sukhaü vedanaü vediyamànaü: sukhaü vedanaü vedayàmãti pajànàti, dukkhaü vedanaü vediyamànaü: dukkhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, adukkhamasukhaü vedanaü vediyamànaü: adukkhamasukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, sàmisaü và sukhaü vedanaü vediyamànaü: sàmisaü sukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, niràmisaü và sukhaü vedanaü vediyamànaü: niràmisaü sukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, sàmisaü và dukkhaü vedanaü vediyamànaü: sàmisaü dukkhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, niràmisaü và dukkhaü vedanaü vediyamànaü: niràmisaü dukkhaü vedanaü vediyàmãti pàjànàti, sàmisaü và adukkhamasukhaü vedanaü vediyamànaü: sàmisaü adukkhamasukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti, niràmisaü và adukkhamasukhaü vedanaü vediyamànaü: niràmisaü adukkhamasukhaü vedanaü vediyàmãti pajànàti. So taü nimittaü àsevati bhàveti bahulãkaroti svàvatthitaü vavatthàpeti. So taü nimittaü àsevitvà bhàvetvà bahulãkaritvà svàvatthitaü vavatthàpetvà ajjhattabahiddhà vedanàsu cittaü upasaüharati. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattabahiddhà vedanàsu vedanànupassã viharati? Idha bhikkhu sukhaü vedanaü: sukhà vedanà ti pajànàti, dukkhaü vedanaü: dukkhà vedanà ti pajànàti, adukkhamasukhaü vedanaü: adukkhamasukhà vedanà ti pajànàti, sàmisaü sukhaü vedanaü: sàmisà sukhà vedanà ti pajànàti, niràmisaü sukhaü vedanaü: niràmisà sukhà vedanà ti pajànàti, sàmisaü dukkhaü vedanaü: sàmisà dukkhà vedanà ti pajànàti, niràmisaü dukkhaü vedanaü: niràmisà dukkhà vedanà ti pajànàti, sàmisaü adukkhamasukhaü vedanaü: sàmisà adukkhamasukhà vedanà ti pajànàti, niràmisaü adukkhamasukhaü vedanaü: niràmisà adukkhamasukhà vedanà ti pajànàti. Evaü bhikkhu ajjhattabahiddhà vedanàsu vedanànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü. Anupassã ti . . . pe . . . viharatãti . . . pe . . . àtàpã ti . . . pe . . . sampajàno ti . . . #<[page 197]># %< Cittànupassanà-niddeso 197>% pe . . . satimà ti . . . pe . . . vineyya loke abhijjhàdomanassan ti: tattha katamo loko? Sà yeva vedanà loko, pa¤ca pi upàdànakkhandhà loko: ayaü vuccati loko. Tattha katamà abhijjhà? Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati abhijjhà. Tattha katamaü domanassaü? Yaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati domanassaü. Iti aya¤ ca abhijjhà ida¤ ca domanassaü imamhi loke vinãtà honti pañivinãtà santà samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati vineyya loke abhijjhàdomanassan ti. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattaü citte cittànupassã viharati? Idha bhikkhu saràgaü và cittaü: saràgaü me cittan ti pajànàti, vãtaràgaü và cittaü: vãtaràgaü me cittan ti pajànàti, sadosaü và cittaü: sadosaü me cittan ti pajànàti, vãtadosaü và cittaü: vãtadosaü me cittan ti pajànàti, samohaü và cittaü: samohaü me cittan ti pajànàti, vãtamohaü và cittaü: vãtamohaü me cittan ti pajànàti, saïkhittaü và cittaü: saïkhittaü me cittan ti pajànàti, vikkhittaü và cittaü: vikkhittaü me cittan ti pajànàti, mahaggataü và cittaü: mahaggataü me cittan ti pajànàti, amahaggataü và cittaü: amahaggataü me cittan ti pajànàti; sa-uttaraü và cittaü: sa-uttaraü me cittan ti pajànàti, anuttaraü và cittaü: anuttaraü me cittan ti pajànàti, samàhitaü và cittaü: samàhitaü me cittan ti pajànàti, asamàhitaü và cittaü: asamàhitaü me cittan ti pajànàti, vimuttaü và cittaü: vimuttaü me cittan ti pajànàti, avimuttaü và cittaü: avimuttaü me cittan ti pajànàti. So taü nimittaü àsevati bhàveti bahulãkaroti svàvatthitaü vavatthàpeti. So taü nimittaü àsevitvà bhàvetvà bahulãkaritvà svàvatthitaü vavatthàpetvà bahiddhà citte cittaü upasaüharati. Katha¤ ca bhikkhu bahiddhà citte cittànupassã viharati? Idha bhikkhu saràgaü và 'ssa cittaü: saràgassa cittan ti pajànàti, vãtaràgaü và 'ssa cittaü: vãtaràgassa cittan ti pajànàti, sadosaü và 'ssa cittaü: sadosassa cittan ti pajànàti, #<[page 198]># %<198 Cattàro satipaññhànà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vãtadosaü và 'ssa cittaü: vãtadosassa cittan ti pajànàti, samohaü và 'ssa cittaü: samohassa cittan ti pajànàti, vãtamohaü và 'ssa cittaü: vãtamohassa cittan ti pajànàti, saïkhittaü và 'ssa cittaü: saïkhittassa cittan ti pajànàti, vikkhittaü và 'ssa cittaü: vikkhittassa cittan ti pajànàti, mahaggataü và 'ssa citaü: mahaggatassa cittan ti pajànàti, amahaggataü và 'ssa cittaü: amahaggatassa cittan ti pajànàti, sa-uttaraü và 'ssa cittaü: sa-uttarassa cittan ti pajànàti, anuttaraü và 'ssa cittaü: anuttarassa cittan ti pajànàti, samàhitaü và 'ssa cittaü: samàhitassa cittan ti pajànàti, asamàhitaü và 'ssa citaü: asamàhitassa cittan ti pajànàti, vimuttaü và 'ssa cittaü: vimuttassa cittan ti pajànàti, avimuttaü và 'ssa cittaü: avimuttassa cittan ti pajànàti. So taü nimittaü àsevati bhàveti bahulãkaroti svàvatthitaü vavatthàpeti. So taü nimittaü àsevitvà bhàvetvà bahulãkaritvà svàvatthitaü vavatthàpetvà ajjhattabahiddhà citte cittaü upasaüharati. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattabahiddhà citte cittànupassã viharati? Idha bhikkhu saràgaü và cittaü: saràgaü cittan ti pajànàti, vãtaràgaü và cittaü: vãtaràgaü cittan ti pajànàti, sadosaü và cittaü: sadosaü cittan ti pajànàti, vãtadosaü và cittaü: vãtadosaü cittan ti pajànàti, samohaü và cittaü: samohaü cittan ti pajànàti, vãtamohaü và cittaü: vãtamohaü cittan ti pajànàti, saïkhittaü và cittaü: saïkhittaü cittan ti pajànàti, vikkhittaü và cittaü: vikkhittaü cittan ti pajànàti, mahaggataü và cittaü: mahaggataü cittan ti pajànàti, amahaggataü và cittaü: amahaggataü cittan ti pajànàti, sa-uttaraü và cittaü: sa-uttaraü cittan ti pajànàti, anuttaraü và cittaü: anuttaraü cittan ti pajànàti, samàhitaü và cittaü: samàhitaü cittan ti pajànàti, asamàhitaü và cittaü: asamàhitaü cittan ti pajànàti, vimuttaü và cittaü: vimuttaü cittan ti pajànàti, avimuttaü và cittaü: avimuttaü cittan ti pajànàti. Evaü bhikkhu ajjhattabahiddhà citte cittànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü. Anupassã ti . . . pe . . . viharatãti . . . pe . . . àtàpã ti . . . pe . . . sampajàno ti . . . pe . . . satimà ti . . . pe . . . vineyya loke abhijjhàdomanassanti: tattha katamo loko? Taü yeva cittaü loko, pa¤ca pi upàdànakkhandhà loko: ayaü vuccati loko. Tattha katamà abhijjhà? #<[page 199]># %< Dhammànupassanà-niddeso 199>% Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati abhijjhà. Tattha katamaü domanassaü? Yaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati domanassaü. Iti aya¤ ca abhijjhà ida¤ ca domanassaü imamhi loke vinãtà honti pañivinãtà santà samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà: tena vuccati vineyya loke abhijjhàdomanassan ti. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattaü dhammesu dhammànupassã viharati? Idha bhikkhu santaü và ajjhattaü kàmacchandaü: atthi me ajjhattaü kàmacchando ti pajànàti, asantaü và ajjhattaü kàmacchandhaü: natthi me ajjhattaü kàmacchando ti pajànàti, yathà ca anuppannassa kàmacchandassa uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannassa kàmacchandassa pahànaü hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca pahãnassa kàmacchandassa àyatiü anuppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, santaü và ajjhattaü vyàpàdaü . . . pe . . . {santaü} và ajjhattaü thãnamiddhaü . . . pe . . . santaü và ajjhattaü uddhaccakukkuccaü . . . pe . . . santaü và ajjhattaü vicikicchaü: atthi me ajjhattaü vicikicchà ti pajànàti, asantaü và ajjhattaü vicikicchaü: natthi me ajjhattaü vicikicchà ti pajànàti, yathà ca anuppannàya vicikicchàya uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannà vicikicchàya pahànaü hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca pahãnàya vicikicchàya àyatiü anuppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti. Santaü và ajjhattaü satisambojjhaïgaü: atthi me ajjhattaü satisambojjhaïgo ti pajànàti, asantaü và ajjhattaü satisambojjhaïgaü: natthi me ajjhattaü satisambojjhaïgo ti pajànàti, yathà ca anuppannassa satisambojjhaïgassa uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannassa satisambojjhaïgassa bhàvanàpàripårã hoti, ta¤ ca pajànàti. Santaü và ajjhattaü dhammavicayasambojjhaïgaü . . . pe . . . sataü và ajjhattaü viriyasambojjhaïgaü . . . pe . . . santaü và ajjhattaü pãtisambojjhaïgaü #<[page 200]># %<200 Cattàro satipaññhànà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . santaü và ajjhattaü passaddhisambojjhaïgaü . . . pe . . . santaü và ajjhattaü samàdhisambojjhaïgaü . . . pe . . . santaü và ajjhattaü upekhàsambojjhaïgaü: atthi me ajjhattaü upekhàsambojjhaïgo ti pajànàti, asantaü và ajjhattaü upekhàsambojjhaïgaü: natthi me ajjhattaü upekhàsambojjhaïgo ti pajànàti, yathà ca {anuppannassa} upekhàsambojjhaïgassa uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannassa upekhàsambojjhaïgassa {bhàvanàpàripårã} hoti, ta¤ ca pajànàti. So taü nimittaü àsevati bhàveti bahulãkaroti svàvatthitaü vavatthàpeti. So taü nimittaü àsevityà bhàvetvà bahulikaritvà svàvatthitaü vavatthàpetvà bahiddhà dhammesu cittaü upasaüharati. Katha¤ ca bhikkhu bahiddhà dhammesu dhammànupassã viharati? Idha bhikkhu santaü và 'ssa kàmacchandaü: atthi 'ssa kàmacchando ti pajànàti, asantaü và 'ssa kàmacchandaü: natthi 'ssa kàmacchando ti pajànàti, yathà ca anuppannassa kàmacchandassa uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannassa kàmacchandassa pahànaü hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà {ca} pahãnassa kàmacchandassa àyatiü anuppàdo hoti, ta¤ {ca} pajànàti. Santaü và 'ssa vyàpàdan . . . pe . . . santan và 'ssa thãnamiddhaü . . . pe . . . santaü và 'ssa uddhaccakukkuccaü . . . pe . . . santaü và 'ssa vicikicchaü: atthi 'ssa vicikicchà ti pajànàti, asantaü và 'ssa vicikicchaü: natthi 'ssa vicikicchà ti pajànàti, yathà ca anuppannàya vicikicchàya uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannàya vicikicchàya pahànaü hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca pahãnàya vicikicchàya àyatiü anuppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti. Santaü và 'ssa satisambojjhaïgaü: atthi 'ssa satisambojjhaïgo ti pajànàti, asantaü và 'ssa satisambojjhaïgaü: natthi 'ssa satisambojjhaïgo ti pajànàti, yathà ca anuppannassa satisambojjhaïgassa uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannassa satisambojjhaügassa bhàvanàpàripårã hoti, ta¤ ca pajànàti, santaü và 'ssa dhammavicaya-sambojjhaïgaü . . . pe . . . santaü và 'ssa viriya-sambojjhaïgaü . . . pe . . . santaü và 'ssa pãtisambojjhaïgaü . . . pe . . . santaü và 'ssa passaddhisambojjhaïgaü, santaü và 'ssa samàdhisambojjhaïgaü, santaü và 'ssa upekhàsambojjhaïgaü: atthi 'ssa upekhàsambojjhaïgo ti pajànàti, asantaü và 'ssa upekhàsambojjhaïgaü: #<[page 201]># %< Dhammànupassanà-niddeso 201>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ natthi 'ssa upekhàsambojjhaïgo ti pajànàti, yathà ca anuppannassa upekhàsambojjhaïgassa uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannassa upekhàsambojjhaïgassa bhàvanàpàripårã hoti, ta¤ ca pajànàti. So taü nimittaü àsevati bhàveti bahulãkaroti svàvatthitaü vavatthàpeti. So taü nimittaü àsevitvà bhàvetvà bahulãkaritvà svàvatthitaü vavatthàpetvà ajjhattabahiddhà dhammesu cittaü upasaüharati. Katha¤ ca bhikkhu ajjhattabahiddhà dhammesu dhammànupassã viharati? Idha bhikkhu santaü và kàmacchandaü: atthi kàmacchando ti pajànàti, asantaü và kàmacchandaü: natthi kàmacchando ti pajànàti, yathà ca anuppannassa kàmacchandassa uppàdo hoti ta¤ ca pajànàti, yathà ca anuppannassa kàmacchandassa pahànaü hoti, {ta¤} ca pajànàti, yathà ca pahãnassa kàmacchandassa àyatiü anuppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti. Santaü và vyàpàdaü . . . pe . . . santaü và thãnamiddhaü . . . pe . . . santaü và uddhaccakukkuccaü . . . pe . . . santaü và vicikicchaü: atthi vicikicchà ti pajànàti, asantaü và vicikicchaü: natthi vicikicchà ti pajànàti, yathà ca anuppannàya vicikicchàya uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannàya vicikicchàya pahànaü hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca pahãnàya vicikicchàya àyatiü anuppàdo hoti ta¤ ca pajànàti. Santaü và satisambojjhaïgaü: atthi satisambojjhaïgo ti pajànàti, asantaü và satisambojjhaïgaü: natthi satisambojjhaïgo ti pajànàti, yathà ca anuppannassa satisambojjhaïgassa uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti, yathà ca uppannassa satisambojjhaïgassa bhàvanàpàripårã hoti, ta¤ ca pajànàti, santaü và dhammavicayasambojjhaïgaü, santaü và viriyasambojjhaïgaü, santaü và pãtisambojjhaïgaü, santaü và passaddhisambojjhaïgaü, santaü và samàdhisambojjhaïgaü . . . pe . . . santaü và upekhàsambojjhaïgaü: atthi upekhàsambojjhaïgo ti pajànàti, asantaü và upekhàsambojjhaïgaü: natthi upekhàsambojjhaïgo ti pajànàti yathà ca anuppannassa {upekhàsambojjhaïgassa} uppàdo hoti, ta¤ ca pajànàti yathà ca uppannassa upekhàsambojjhaïgassa bhàvanàpàripårã hoti, ta¤ ca pajànàti. Evaü bhikkhu ajjhattabahiddhà dhammesu dhammànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü. Anupassã ti: tattha katamà anupassanà? #<[page 202]># %<202 Cattàro satipaññhànà>% Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati anupassanà. Imàya anupassanàya upeto hoti samupeto upàgato samupàgato uppanno samuppanno sammannàgato, tena vaccati anupassã ti. Viharatãti: iriyati vattati pàleti yapeti yàpeti carati viharati: tena vuccati viharatãti. âtàpi ti: tattha katamaü àtappaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: idaü vuccati àtappaü. Iminà àtappena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati àtàpã ti. Sampajàno ti; tattha katamaü sampaja¤¤aü? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iminà sampaja¤¤ena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati sampajàno ti. Satimà ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati: ayaü vuccati sati. Imàya satiyà upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati satimà ti. Vineyya loke abhijjhàdomanassan ti: tattha katamo loko? Te va dhammà loko, pa¤ca pi upàdànakkhandhà loko: ayaü vuccati loko. Tattha katamà abhijjhà? Yo rago sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati abhijjhà. Tattha katamaü domanassaü? Yaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati domanassaü. Iti aya¤ ca abhijjhà ida¤ ca domanassaü imamhi loke vinãtà honti pativinãtà santà samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati vineyya loko abhijjhàdomanassan ti. SUTTANTABHâJANIYAý. Cattàro satipaññhànà: idha bhikkhu kàye kàyànupassã viharati, vedanàsu vedanànupassã viharati, citte cittànupassã viharati, dhammesu dhammànupassã viharati. #<[page 203]># %< Cattàro satipaññhànà 203>% Katha¤ ca bhikkhu kàye kàyànupassã viharati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayàgàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü kàye kàyànupassã, yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati satipaññhànaü. Avasesà dhammà satipaññhànasampayuttà. Katha¤ ca bhikkhu vedanàsu vedanànupassã viharati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü vedanàsu vedanànupassã, yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü magapariyàpannaü: idaü vuccati satipaññhànaü. Avasesà dhammà satipaññhànasampayuttà. Katha¤ ca bhikkhu citte cittànupassã viharati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü citte cittànupassã, yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati satipaññhànaü. Avasesà dhammà satipaññhànasampayuttà. Katha¤ ca bhikkhu dhammesu dhammànupassã viharati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc 'eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü dhamme dhammànupassã, yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati satipaññhànaü. Avasesà dhammà satipaññhànasampayuttà. Cattàro satipaññhànà: idha bhikkhu kàye kàyànupassã viharati, vedanàsu vedanànupassã viharati, citte cittànupassã viharati, dhammesu dhammànupassã viharati. #<[page 204]># %<204 Cattàro satipaññhànà>% Katha¤ ca bhikkhu kàye kàyànupassã viharati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diñhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü kàye kàyànupassã, yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati satipaññhànaü. Avasesà dhammà satipaññhànasampayuttà. Katha¤ ca bhikkhu vedanàsu vedanànupassã viharati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü {dandhàbhi¤¤aü}, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü vedanàsu vedanànupassã, yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati satipaññhànaü. Avasesà dhammà satipaññhànasampayuttà. Katha¤ ca bhikkhu citte cittànupassã viharati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' 'eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhinnaü su¤¤ataü citte cittànupassã, yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati satipaññhànaü. Avasesà dhammà satipaññhànasampayuttà. #<[page 205]># %< Pa¤hàpucchakaü 205>% Katha¤ ca bhikkhu dhammesu dhammànupassi viharati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apaccayàgàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü; tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü dhammesu dhammànupassã, yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati satipaññhànaü. Avasesà dhammà satipaññhànasampayuttà. Tattha katamaü satipaññhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpatipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü dhammesu dhammànupassã; yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati satipaññhànaü. Avasesà dhammà satipaññhànasampayuttà. ABHIDHAMMABHâJANIYAý. Cattàro satipaññhànà: idaü bhikkhu kàye kàyànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü, vedanàsu vedanànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü, citte cittànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü, dhammesu dhammànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü. #<[page 206]># %<206 Cattàro satipaññhànà>% Catunnaü satipaññhànà kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? Siyà kusalà siyà avyàkatà. Siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà; anupàdiõõaanupàdàniyà; asaïkiliññha-asaïkilesikà. Siyà savitakkasavicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakka avicàrà. Siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà, neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Siyà apacayagàmino siyà neva àcayagàmino na apacayagàmino. Siyà sekhà siyà asekhà. Appamàõà, appamàõàrammaõà, paõãtà. Siyà sammattaniyatà siyà aniyatà. Maggàrammaõà, siyà maggahetukà siyà maggàdhipatino siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdino: siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà; na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàràmmaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà; bahiddhàrammaõà, anidassana-appañighà. Na hetå, sahetukà, hetusampayuttà, na vattabbà hetå ceva sahetukà càti, sahetukà ceva na ca hetå, na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti, hetusampayuttà ceva na ca hetå, na hetå-sahetukà. Sappaccayà, saïkhatà. Anidassanà; appañighà; aråpà; lokuttarà; kenaci vi¤¤eyyà, kenaci na vi¤¤eyyà. No àsavà, anàsavà, àsavavippayuttà, na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti pi sàsavà ceva no ca àsavà ti pi, na vattabbà àsavà ceva àsvasampayuttà càti pi àsvasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi, àsavavippayutta-anàsavà. No saüyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . pe . . . no oghà . . . pe . . . no yogà . . . pe . . . no nãvaraõà . . . pe . . . no paràmàsà . . . pe . . . Sàrammaõà, no città, cetasikà, cittasampayuttà, cittasaüsaññhà, cittasamuññhànà, cittasahabhuno, cittànuparivattino, cittasaüsaññha-samuññhànà, cittasaüsaññha-samuññhànà-sahabhuno, cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino. Bàhirà, no upàdà, anupàdiõõà. No upàdànà . . . no kilesà . . .. Na dassanena pahàtabbà, na bhàvanàya pahàtabbà; na dassanena pahàtabbahetukà, na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Siyà savitakkà siyà avitakkà; siyà savicàrà siyà avicàrà. Siyà sappãtikà siyà appãtikà; #<[page 207]># %< Pa¤hàpucchakaü 207>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà, siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà, siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. Na kàmàvacarà, na råpàvacarà, nà aråpàvacarà, apariyàpannà. Siyà niyyànikà siyà aniyyànikà; siyà niyatà siyà aniyàtà; anuttarà; araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý SATIPAòòHâNAVIBHAðGO SAMATTO SATTAMO. #<[page 208]># %<208 Cattàro sammappadhànà>% VIII. SAMMAPPADHâNAVIBHAðGO. CATTâRO sammappadhànà: idha bhikkhu anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anuppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü pahànàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. Katha¤ ca bhikkhu anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anuppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati? Tattha katame anuppannà pàpakà akusalà dhammà? Tãõi akusalamålàni: lobho doso moho, tad-ekaññhà ca kilesà, taü-sampayutto vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho, taü-samuññhànaü kàyakammaü vacãkammaü manokammaü: ime vuccanti anuppannà pàpakà akusalà dhammà. Iti imesaü anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anuppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. Chandaü janetãti: tattha katamo chando? Yo chando chandãkatà kattukamyatà kusalo {dhammacchando}: ayaü vuccati chando. Imaü chandaü janeti sa¤janeti uññhàpeti samuññhàpeti nibbatteti abhinibbateti, tena vuccati chandaü janetãti. Vàyamatãti: tattha katamo vàyàmo? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo, #<[page 209]># %< Kusalànaü dhammànaü uppàdàya 209>% ayaü vuccati vàyàmo. Iminà vàyàmena upeto hoti samupeto upàgato samupàgato, uppanno samuppanno samannàgato, tena vuccati vàyamatãti. Viriyaü àrabhatãti: tattha katamaü viriyaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: idaü vuccati viriyaü. Imaü viriyaü àrabhati samàrabhati àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati viriyaü àrabhatãti. Cittaü paggaõhàtãti: tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Imaü cittaü paggaõhàti sampaggaõhàti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati cittaü paggaõhàtãti. Padahatãti: tattha katamaü padhànaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: idaü vuccati padhànaü. Iminà padhànena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati padahatãti. Katha¤ ca bhikkhu uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati? Tattha katame uppannà pàpakà akusalà dhammà? Tãõi akusalamålàni: lobho doso moho tad-ekaññhà ca kilesà, taü-sampayutto vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho, taü-samuññhànaü kàyakammaü vacãkammaü manokammaü: ime vuccanti uppannà pàpakà akusalà dhammà. Iti imesaü uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü pahànàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. Chandaü janetãti . . . pe . . . vàyamatãti . . . pe . . . viriyaü àrabhatãti . . . pe . . . cittaü paggaõhàtãti . . . pe . . . padahatãti: tattha katamaü padhànaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: idaü vuccati padhànaü. Iminà padhànena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati padahatãti. Katha¤ ca bhikkhu anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati? #<[page 210]># %<210 Cattàro sammappadhànà>% Tattha katame anuppannà kusalà dhammà? Tãõi kusalamålàni: alobho adoso amoho, taü-sampayutto vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho, taü-samuññhànaü kàyakammaü vacãkammaü manokammaü: ime vuccanti anuppannà kusalà dhammà. Iti imesaü anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. Chandaü janetãti . . . vàyamatãti . . . viriyaü àrabhatãti.. Cittaü paggaõhàtãti . . . padahatãti: tattha katamaü padhànaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: idaü vuccati padhànaü. Iminà padhànena upeto hoti . . . . . . samannàgato, tena vuccati padahatãti. Katha¤ ca bhikkhu uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati? Tattha katame uppannà kusalà dhammà? Tãõi kusalamålàni; alobho adoso amoho, taü-sampayutto vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho, taü-samuññhànaü kàyakammaü vacãkammaü manokammaü: ime vuccanti uppannà kusalà dhammà. Iti imesaü uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyo-bhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. òhitiyà ti: yà ñhiti so asammoso; yo asammoso so bhiyyobhàvo; yo bhiyyobhàvo taü vepullaü; yaü vepullaü sà bhàvanà; yà bhàvanà sà pàripårã. Chandaü . . . janetãti . . . vàyamatãti . . . viriyaü àrabhatãti . . . cittaü paggaõhàtãti . . . padahatãti: tattha katamaü padhànaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: idaü vuccati padhànaü. Iminà padhànena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati padahatãti. SUTTANTABHâJANIYAý. #<[page 211]># %< Akusalànaü dhammànaü anuppàdàya 211>% Cattàro sammappadhànà: idha bhikkhu anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anuppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü pahànàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. Katha¤ ca bhikkhu anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anuppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anuppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaühàti padahati. Chandaü janetãti: tattha katamo chando? Yo chando chandãkatà kattukamyatà kusalo dhammacchando: ayaü vuccati chando. Imaü chandaü janeti sa¤janeti uññhàpeti samuññhàpeti nibbatteti abhinibbatteti, tena vuccati chandaü janetãti. Vàyamatãti: tattha katamo vàyàmo? Yo cetasiko viriyàrambho nikkamo parakkamo uyyàmo vàyàmo ussàho ussoëhi thàmo dhiti asithilaparakkamatà anikkhittachandatà anikkhittadhuratà dhurasampaggàho viriyaü viriyindriyaü viriyabalaü {sammàvàyàmo} viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati vàyàmo. Iminà vàyàmena upeto hoti samupeto upàgato amupàgato uppanno samuppanno samannàgato, tena vuccati vàyamatãti. Viriyaü àrabhatãti: tattha katamaü viriyaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: #<[page 212]># %<212 Cattàro sammappadhànà>% idaü vuccati viriyaü. Imaü viriyaü àrabhati samàrabhati àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati viriyaü àrabhatãti. Cittaü paggaõhàtãti: tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Imaü cittaü paggaõhàti sampaggaõhàti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati cittaü paggaõhàtãti. Padahatãti: tattha katamaü sammappadhànaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati sammappadhànaü. Avasesà dhammà sammappadhànasampayuttà. Katha¤ ca bhikkhu uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü pahànàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañha màya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü pahànàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. Chandaü janetãti . . . vàyamatãti . . . viriyaü àrabhatãti . . . cittaü paggaõhàtãti . . . padahatãti: tattha katamaü sammappadhànaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati sammappadhànaü. Avasesà dhammà sammappadhànasampayuttà. Katha¤ ca bhikkhu anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. #<[page 213]># %< Kusalànaü dhammànaü ñhitiyà 213>% Chandaü janetãti . . . vàyamatãti . . . viriyaü àrabhatãti . . . cittaü paggaõhatãti . . . padahatãti; tattha katamaü sammappadhànaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati sammappadhànaü. Avasesà dhammà sammappadhànasampayuttà. Katha¤ ca bhikkhu uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. òhitiyà ti: yà ñhiti so asammoso; yo asammoso so bhiyyobhàvo; yo bhiyyobhàvo taü vepullaü; yaü vepullaü sà bhàvanà; yà bhàvanà sà pàripårã. Chandaü janetãti: tattha katamo chando? Yo chando chandãkatà kattukamyatà kusalo dhammacchando: ayaü vuccati chando. Imaü chandaü janeti sa¤janeti uññhàpeti samuññhàpeti nibbatteti abhinibbatteti, tena vuccati chandaü janetãti. Vàyamatãti: tattha katamo vàyàmo? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati vàyàmo. Iminà vàyàmena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati vàyamatãti. Viriyaü àrabhatãti: tattha katamaü viriyaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati viriyaü. Imaü viriyaü àrabhati samàrabhati àsevati bhàveti bahulãkaroti, #<[page 214]># %<214 Cattàro sammappadhànà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tena vuccati viriyaü àrabhatãti. Cittaü paggaõhàtãti: tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: ayaü vuccati cittaü. Imaü cittaü paggaõhàti sampaggaõhàti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati cittaü paggaõhàtãti. Padahatãti; tattha katamaü sammappadhànaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati sammappadhànaü. Avasesà dhammà sammappadhànasampayuttà. Tattha katamaü sammappadhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü {jhànaü} upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, yo tasmiü samaye cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati sammappadhànaü. Avasesà dhammà sammappadhànasampayuttà. ABHIDHAMMABHâJANIYAý.2 Cattàro sammappadhànà: idha bhikkhu anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anuppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü pahànàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati. Catunnaü sammappadhànànaü kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? Kusalà yeva. Siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Vipàkadhammadhammà; #<[page 215]># %< Pa¤hàpucchakaü 215>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ anupàdiõõa -anupàdàniyà; asaïkiliññhaasaïkilesikà. Siyà savitakka-savicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakka-avicàrà. Siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà, neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Apacayagàmino; sekhà Appamàõà; appamàõàrammaõà; paõãtà; sammattaniyatà. Na maggàrammaõà; maggahetukà; siyà maggàdhipatino siyà na vattabbà maggàdhipatino. Siyà uppannà siyà anuppannà, na vattabbà uppàdino ti. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà; na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattàbahiddhà; bahiddhàrammaõà; anidassana-appañighà. Na hetå, sahetukà, hetusampayuttà; na vattabbà hetå ceva sahetukà càti, sahetukà ceva na ca hetå; na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti, hetusampayuttà ceva na ca hetå; na hetå sahetukà. Sappaccayà; saïkhatà; anidassanà; appañighà; aråpà; lokuttarà; kenaci vi¤¤eyyà, kenaci na vi¤¤eyyà. No àsavà, anàsavà, àsavavippayuttà, na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti pi sàsavà ceva no ca àsavà ti pi; na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; àsavavippayutta-anàsavà. No saüyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . no oghà . . . no yogà . . . no nãvaraõà . . . no paràmàsà . . . Sàrammaõà. No città; cetasikà; cittasampayuttà; cittasaüsaññhà; cittasamuññhànà; cittasahabhuno; cittànuparivattino; cittasaüsaññhasamuññhànà; cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhuno; cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino. Bàhirà; no upàdà; anupàdiõõà. No upàdànà; no kilesà. Na dassanena pahàtabbà, na bhàvanàya pahàtabbà; na dassanena pahàtabbahetukà, na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Siyà savitakkà siyà avitakkà; siyà savicàrà siyà avicàrà. Siyà sappãtikà, siyà appãtikà; siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà; siyà sukhasahagatà, siyà na sukhasahagatà; siyà upekhàsahagatà, {siyà} na upekhàsahagatà. Na kàmàvacarà. na råpàvacarà, na aråpàvacarà; apariyàpannà. {Niyyànikà}; niyatà; anuttarà; araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý. SAMMAPPADHâNAVIBHAðGO SAMATTO AòòHAMO. #<[page 216]># %<216 Cattàro iddhipàdà>% I. IDDHIPâDAVIBHAðGO. CATTâRO iddhipàdà: idha bhikkhu chanda-samàdhipadhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti, viriya-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti, citta-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti, vãmaüsà-samàdhi-padhàna-saïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti. Katha¤ ca bhikkhu chanda-samàdhi-padhàna-saïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti? Chanda¤ ce bhikkhu adhipatiü karitvà labhati samàdhiü labhati cittassa ekaggataü: ayaü vuccati chandasamàdhi. So anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anuppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü pahànàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati: ime vuccanti padhànasaïkhàrà. Iti aya¤ ca chandasamàdhi ime ca padhànasaïkhàrà, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà chandasamàdhi-padhàna-saïkhàro tveva saïkhyaü gacchati. Tattha katamo chando? Yo chando chandãkatà kattukamyatà kusalo dhammacchando: ayaü vuccati chando. #<[page 217]># %< Viriya-samàdhi-padhànasaïkhàro 217>% Tattha katamo samàdhi? Yà cittassa ñhiti saõñhiti avaññhiti avisàhàro avikkhepo avisàhañamànasatà samatho samàdhindriyaü samàdhibalaü sammàsamàdhi: ayaü vuccati samàdhi. Tattha katamo padhànasaïkhàro? Yo cetasiko viriyàrambho nikkamo parakkamo uyyàmo vàyàmo ussàho ussoëhi thàmo dhiti asithilaparakkamatà anikkhittachandatà anikkhittadhuratà dhurasampaggàho viriyaü viriyindriyaü viriyabalaü sammàvàyàmo: ayaü vuccati padhànasaïkhàro. Iti iminà ca chandena iminà ca samàdhinà iminà ca padhànasaïkhàrena upeto hoti samupeto upàgato samupàgato uppanno samuppanno samannàgato, tena vuccati chanda-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgato ti. Iddhãti: yà tesaü dhammànaü iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Idhipàdo ti: tathàbhåtassa vedanàkkhandho sतàkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho. Idhipàdaü bhàvetãti: te dhamme àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati iddhipàdaü bhàvetãti. Katha¤ ca bhikkhu viriya-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti? Viriya¤ ce bhikkhu adhipatiü karitvà labhati samàdhiü labhati citassa ekaggataü: ayaü vuccati viriya-samàdhi. So anuppannànaü . . . pe . . . uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati: ime vuccanti padhànasaïkhàrà. Iti aya¤ ca viriyasamàdhi ime ca padhàna-saïkhàrà tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà viriya-samàdhipadhàna-saïkhàro tveva saïkhyaü gacchati. Tattha katamaü viriyaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: idaü vuccati viriyaü. #<[page 218]># %<218 Cattàro iddhipàdà>% Tattha katamo samàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi: ayaü vuccati samàdhi. Tattha katamo padhànasaïkhàro? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: ayaü vuccati padhànasaïkhàro. Iti iminà ca viriyena iminà ca padhànasaïkhàrena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati viriya-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgato ti. Iddhãti: yà tesaü dhammànaü iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Iddhipàdo ti: tathàbhåtassa vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho. Iddhipàdaü bhàvetãti: te dhamme àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati iddhipàdaü bhàvetãti. Katha¤ ca bhikkhu citta-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti? Citta¤ ce bhikkhu adhipatiü karitvà labhati samàdhiü labhati cittassa ekaggataü: ayaü vuccati cittasamàdhi. So anuppannànaü . . . pe . . . uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati: ime vuccanti padhànasaïkhàrà. Iti aya¤ ca cittasamàdhi ime ca padhànasaïkhàrà tadekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà citta-samàdhipadhànasaïkhàro tveva saïkhyaü gacchati. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Tattha katamo samàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi: ayaü vuccati samàdhi. Tattha katamo padhànasaïkhàro? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: ayaü vuccati padhànasaïkhàro. Iti iminà ca cittena iminà ca samàdhinà iminà ca padhànasaïkhàrena upeto hoti #<[page 219]># %< Vãmaüsà-samàdhi-padhànasaïkhàro 219>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati citta-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgato ti. Iddhãti; yà tesaü dhammànaü iddhi samiddhi jijhanà samijjhanà làbho pañilàbho patti sampatti phusana sacchikiriyà upasampadà. Iddhipàdo ti: tathàbhåtassa vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho. Iddhipàdaü bhàvetãti: te dhamme àsevati bhàveti bahålãkaroti, tena vuccati iddhipàdaü bhàvetãti. Katha¤ ca bhikkhu {vãmaüsà}-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti? Vãmaüsa¤ ce bhikkhu adhipatiü karitvà labhati samàdhiü labhati cittassa ekaggataü: ayaü vuccati vãmaüsàsamàdhi. So anuppannànaü . . . pe . . . uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati: ime vuccanti padhànasaïkhàrà. Iti aya¤ ca vãmaüsà-samàdhi ime ca padhànasaïkhàrà, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà vãmaüsàsamàdhipadhànasaïkhàro tveva saïkhyaü gacchati. Tattha katamà vãmaüsà? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati {vãmaüsà}. Tattha katamo samàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi: ayaü vuccati samàdhi. Tattha katamo padhànasaïkhàro? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo: ayaü vuccati padhànasaïkhàro. Iti imàya ca vãmaüsàya iminà ca samàdhinà iminà ca padhànasaïkhàrena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati vãmaüsà-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgato ti. Iddhãti: yà tesaü dhammànaü iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. #<[page 220]># %<220 Cattàro iddhipàdà>% Iddhipàdo ti: tathàbhåtassa vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho. Iddhipàdaü bhàvetãti: te dhamme àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati iddhipàdaü bhàvetãti. SUTTANTABHâJANIYAý.1 Cattàro iddhipàdà: idha bhikkhu chanda-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti, viriyasamàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti, citta-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti, vãmaüsà-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti. Katha¤ ca bhikkhu chanda-samàdhi-pàdhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye chanda-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdan bhàveti. Tattha katamo chando? Yo chando chandãkatà kattukamyatà kusalà dhammacchando: ayaü vuccati chando. Tattha katamo samàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati samàdhi. Tattha katamo padhànasaïkhàro? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati padhànasaïkhàro. Iti iminà ca chandena iminà ca samàdhinà iminà ca padhànasaïkhàrena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati samàdhi-padhàna-saïkhàrasamannàgato ti. Iddhãti: yà tesaü dhammànaü iddhi samidhi ijjhanà samijjhanà làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. #<[page 221]># %< Iddhipàdabhàvanà 221>% Idhipàdo ti: tathàbhåtassa phasso vedanà . . . pe . . . paggàho avikkhepo. Iddhipàdaü bhàvetãti: te dhamme àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati iddhipàdaü bhàvetãti. Katha¤ ca bhikkhu viriyasamàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye viriya-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti. Tattha katamaü viriyaü? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: idaü vuccati viriyaü. Tattha katamo samàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati samàdhi. Tattha katamo padhànasaïkhàro? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati padhànasaïkhàro. Iti iminà ca viriyena iminà ca samàdhinà iminà ca padhànasaïkhàrena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati viriya-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgato ti. Iddhãti: yà tesaü dhammànaü iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Iddhipàdo ti: tathàbhåtassa phassa vedanà . . . pe . . . paggàho avikkhepo. Iddhipàdaü bhàvetãti: te dhamme àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati iddhipàdaü bhàvetãti. Katha¤ ca bhikkhu citta-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, #<[page 222]># %<222 Cattàro iddhipàdà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye citta-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Tattha katamo samàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati samàdhi. Tattha katamo padhànasaïkhàro? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyamo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati padhànasaïkhàro. Iti iminà ca cittena iminà ca samàdhinà iminà ca padhànasaïkhàrena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati citta-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgato ti. Iddhãti: yà tesaü dhammànaü iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Iddhipàdo ti: tathàbhåtassa phasso vedanà . . . pe . . . paggàho avikkhepo. Iddhipàdaü {bhàvetãti}: te dhamme àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati iddhipàdaü bhàvetãti. Katha¤ ca bhikkhu vãmaüsà-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye vãmaüsà-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti. Tattha katamà vãmaüsà? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati vãmaüsà. Tattha katamo samàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: #<[page 223]># %< Iddhipàdabhàvanà 223% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati samàdhi. Tattha katamo padhànasaïkhàro? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati padhànasaïkhàro. Iti iminà {ca} vãmaüsàya iminà ca samàdhinà iminà ca padhànàsaïkhàrena upeto hoti samupeto upàgato samupàgato uppanno samuppanno samannàgato, tena vuccati vãmaüsà-samàdhi-padhànasaïkhàrasamannàgato ti. Iddhãti; yà tesaü dhammànaü iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Iddhipàdo ti: tathàbhåtassa phasso vedanà . . . pe . . . paggàho avikkhepo. Iddhipàdaü bhàvetãti: te dhamme àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati iddhipàdaü bhàvetãti. Cattàro iddhipàdà: chandiddhipàdo viriyiddhipàdo cittiddhipàdo vãmaüsiddhipàdo. Tattha katamo chandiddhipàdo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, yo tasmiü samaye chando chandãkatà kattukamyatà kusalo dhammacchando: ayaü vuccati chandiddhipàdo. Avasesà dhammà chandiddhipàdasampayuttà. Tattha katamo viriyiddhipàdo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, yo tasmiü samaye cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati viriyiddhipàdo. Avasesà dhammà viriyiddhipàdasampayuttà. Tattha katamo cittiddhipàdo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, #<[page 224]># %<224 Cattàro iddhipàdà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, yaü tasmiü samaye cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: ayaü vuccati cittidhipàdo. Avasesà dhammà cittiddhipàdasampayuttà. Tattha katamo vãmaüsiddhipàdo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, yà tasmiü samaye pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdhiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati vãmaüsiddhipàdo. Avasesà dhammà vãmaüsiddhipàdasampayuttà. ABHIDHAMMABHâJANIYAý. Cattàro iddhipàdà: idha bhikkhu chanda-samàdhipadhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti, viriya-samàdhi . . . citta-samàdhi . . . vãmaüsà-samàdhipadhànasaïkhàrasamannàgataü iddhipàdaü bhàveti. Catunnaü iddhipàdànaü kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? Kusalà yeva. Siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà, Vipàkadhammadhammà; anupàdiõõa-anupàdàniyà; asaïkiliññha-asaïkilesikà. Siyà savitakka-savicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakka-avicàrà. Siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà; neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Apacayagàmino; sekhà. Appamàõà; appamàõàrammaõà; paõãtà. Sammattaniyatà. Na maggàrammaõà, maggahetukà, na maggàdhipatino. Siyà uppannà siyà anuppannà, na vattabbà uppàdino ti. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà; na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà; bahiddhàrammaõà; anidassana-appañighà. #<[page 225]># %< Pa¤hàpucchakaü 225>% Vãmaüsiddhipàdo hetu; tayo iddhipàdà na hetå. Sahetukà; hetusampayuttà. Vãmaüsiddhipàdo hetu ceva sahetuko ca; tayo iddhipàdà na vattabbà hetu ceva sahetukà càti, sahetukà ceva na ca hetå. Vãmaüsiddhipàdo hetu ceva hetusampayutto ca; tayo iddhipàdà na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti, hetusampayuttà ceva na ca hetå; tayo iddhipàdà na hetå sahetukà. Vãmaüsiddhipàdo na vattabbo na hetu sahetuko ti pi na hetu ahetuko ti pi. Sappaccayà; saïkhatà; anidassanà; appañighà; aråpà; lokuttarà; kenaci vi¤¤eyyà, kenaci na vi¤¤eyyà. No àsavà; anàsavà; àsavavippayuttà; na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti pi sàsavà ceva no ca àsavà ti pi; na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; àsavavippayutta-anàsavà. No saüyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . pe . . . no oghà . . . pe . . . no yogà . . . pe . . . no nãvaraõà . . . pe . . . no paràmàsà . . . pe . . . sàrammaõà. Tayo iddhipàdà no città; cittiddhipàdo cittaü; tayo iddhipàdà cetasikà; cittiddhipàdo acetasiko; tayo iddhipàdà cittasampayuttà; cittiddhipàdo na vattabbo cittena sampayutto ti pi cittena vippayutto ti pi; tayo iddhipàdà cittasaüsaññhà; cittiddhipàdo na vattabbo cittena saüsaññho ti pi cittena visaüsaññho ti pi; tayo iddhipàdà cittasamuññhànà, cittiddhipàdo no cittasamuññhàno; tayo iddhipàdà cittasahabhuno, cittiddhipàdo no cittasahabhå; tayo iddhipàdà cittànuparivattino; cittiddhipàdo no cittànuparivatti; tayo iddhipàdà cittasaüsaññha-samuññhànà, cittiddhipàdo no cittasaüsaññha-samuññhàno; tayo iddhipàdà cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhuno, cittiddhipàdo no cittasaüsaññha-samuññhàna-sahabhå; tayo iddhipàdà cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino; cittiddhipàdo no cittasaüsaññha-samuññhànànuparivatti. Tayo iddhipàdà bàhirà; cittiddhipàdo ajjhattiko; no upàdà; anupàdiõõà. No upàdànà . . . pe . . . No kilesà . . . pe . . . Na dassanena pahàtabbà, na bhàvanàya pahàtabbà. Na dassanena pahàtabbahetukà, na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Siyà savitakkà siyà avitakkà, siyà savicàrà siyà avicàrà. #<[page 226]># %<226 Cattàro iddhipàdà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Siyà sappãtikà siyà appãtikà. siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà, siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà, siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. Na kàmàvacarà, na råpàvacarà, na aråpàvacarà; apariyàpannà. Niyyànikà; niyatà; anuttarà; araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý. {IDDHIPâDAVIBHAðGO} SAMATTO NAVAMO. #<[page 227]># %< Satta bojjhaïgà 227>% . BOJJHAðGAVIBHAðGO. SATTA bojjhaïgà: satisambojjhaïgo dhammavicayasambojjhaïgo viriyasambojjhaïgo pãtisambojjhaïgo passaddhisambojjhaïgo samàdhisambojjhaïgo upekhàsambojjhaïgo. Tattha katamo satisambojjhaïgo? Idha bhikkhu satimà hoti paramena satinepakkena samannàgato cirakatam pi cirabhàsitam pi sarità anussarità. Ayaü vuccati satisambojjhaïgo. So tathà-sato viharanto taü dhammaü pa¤¤àya vicinati pavicinati parivãmaüsaü àpajjati. Ayaü vuccati dhammavicayasambojjhaïgo. Tassa taü dhammaü pa¤¤àya vicinato pavicinato parivãmaüsaü àpajjato àraddhaü hoti viriyaü asallãnaü. âyaü vuccati viriyasambojjhaïgo. âraddhaviriyassa uppajjati pãti niràmisà. Ayaü vuccati pãtisambojjhaïgo. Pãtimanassa kàyo pi passambhati cittaü pi passambhati. Ayaü vuccati passaddhisambojjhaïgo. Passaddhakàyassa sukhino cittaü samàdhiyati. Ayaü vuccati samàdhisambojjhaïgo. So tathàsamàhitaü cittaü sàdhukaü ajjhupekkhità hoti. Ayaü vuccati upekhàsambojjhaïgo. Satta bojjhaïgà: satisambojjhaïgo dhammavicayasambojjhaïgo viriyasambojjhaïgo pãtisambojjhaïgo passaddhisambojjhaïgo samàdhisambojjhaïgo upekhàsambojjhaïgo. #<[page 228]># %<228 Satta bojjhaïgà>% Tattha katamo satisambojjhaïgo? Atthi ajjhattaü dhammesu sati, atthi bahiddhà dhammesu sati. Yadà pi ajjhattaü dhammesu sati, tadà pi satisambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Yadà pi bahiddhà dhammesu sati, tadà pi satisamobojjhaïgaü abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Tattha katamo dhammavicayasambojjhaïgo? Atthi ajjhattaü dhammesu pavicayo, atthi bahiddhà dhammesu pavicayo. Yadà pi ajjhattaü dhammesu pavicayo, tadà pi dhammavicayasambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Yadà pi bahiddhà dhammesu pavicayo, tadà pi dhammavicayasambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Tattha katamo viriyasambojjhaïgo? Atthi kàyikaü viriyaü, atthi cetasikaü viriyaü. Yadà pi kàyikaü viriyaü, tadà pi viriyasambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Yadà pi cetasikaü viriyaü, tadà pi viriyasambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Tattha katamo pãtisambojjhaïgo? Atthi savitakka-savicàrà pãti, atthi avitakka-avicàrà pãti. Yadà pi savitakka-savicàrà-pãti, tadà pi pãtisambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Yadà pi avitakka-avicàrà pãti, tadà pi pãtisambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Tattha katamo passaddhisambojjhaïgo? Atthi kàyappassaddhi, atthi cittappassaddhi. Yadà pi kàyappassaddhi, tadà pi passaddhisambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Yàdà pi cittappassaddhi, tadà pi passaddhisambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Tattha katamo samàdhisambojjhaïgo? Atthi savitakka-savicàro samàdhi, atthi avitakka-avicàro samàdhi. Yadà pi savitakka-savicàro samàdhi, tadà pi samàdhisambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Yadà pi avitakka-avicàro samàdhi, tadà pi samàdhisambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Tattha katamo upekhàsambojjhaïgo? Atthi ajjhattaü dhammesu upekhà, atthi bahiddhà dhammesu upekhà. Yadà pi ajjhattaü dhammesu upekhà, tadà pi upekhàsambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Yadà pi bahiddhà dhammesu upekhà, tadà pi upekhàsambojjhaïgo abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. #<[page 229]># %< Bojjhaïgabhàvanà 229>% Satta bojjhaïgà: satisambojjhaïgo . . . pe. . . upekhàsambojjhaïgo. Tattha katamo satisambojjhaïgo? Idha bhikkhu satisambojjhaïgaü bhàveti vivekanissitaü viràganissitaü nirodhanissitaü vossaggapariõàmiü, dhammavicayasambojjhaïgaü bhàveti . . . viriyasambojjhaïgaü bhàveti . . . pãtisambojjhaïgaü bhàveti . . . passaddhisambojjhaïgaü bhàveti . . . samàdhisambojjhaügaü bhàveti . . . upekhàsambojjhaïgaü bhàveti vivekanissitaü viràganissitaü nirodhanissitaü vossaggapariõàmiü. SUTTANTABHâJANIYAý.2 Satta bojjhaïgà: satisambojjhaïgo . . . pe . . . upekhàsambojjhaïgo. Tattha katame satta bojjhaïgà? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva {kàmehi} . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye satta bojjhaïgà honti: satisambojjhaïgo . . . pe . . . upekhàsambojjhaïgo. Tattha katamo satisambojjhaïgo? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati satisambojjhaïgo. Tattha katamo dhammavicayasambojjhaïgo? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati dhammavicayasambojjhaïgo. Tattha katamo viriyasambojjhaïgo? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati viriyasambojjhaïgo. Tattha katamo pãtisambojjhaïgo? Yà pãti pàmojjaü àmodanà pamodanà hàso pahàso vitti odagyaü attamanatà cittassa pãtisambojjhaïgo: ayaü vuccati pãtisambojjhaïgo. #<[page 230]># %<230 Satta bojjhaïgà>% Tattha katamo passaddhisambojjhaïgo? Yà vedanàkkhandhassa sa¤¤àkkhandhassa saïkhàrakkhandhassa vi¤¤àõakkhandhassa passaddhi pañippassaddhi passambhanà pañippassambhanà pañippassambhitattaü passaddhisambojjhaïgo: ayaü vuccati passaddhisambojjhaïgo. Tattha katamo samàdhisambojjhaïgo? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati samàdhisambojjhaïgo. Tattha katamo upekhàsambojjhaïgo? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekhàsambojjhaïgo: ayaü vuccati upekhàsambojjhaïgo. Ime vuccanti satta bojjhaïgà. Avasesà dhammà sattahi bojjhaïgehi sampayuttà. Satta bojjhaïgà: satisambojjhaïgo . . . pe . . . upekhàsambojjhaïgo. Tattha katamo satisambojjhaïgo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati satisambojjhaïgo. Avasesà dhammà satisambojjhaïgasampayuttà . . . pe . . . avasesà dhammà dhammavicayasambojjhaïgasampayuttà . . . Avasesà dhammà viriyasambojjhaïgasampayuttà . . . Avasesà dhammà pãtisambojjhaïgasampayuttà . . . Avasesà dhammà passaddhisambojjhaïgasampayuttà . . . Avasesà dhammà samàdhisambojjhaïgasampayuttà. Tattha katamo upekhàsambojjhaïgo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, yà tasmiü samaye upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekhàsambojjhaïgo: ayaü vuccati upekhàsambojjhaïgo. Avasesà dhammà upekhàsambojjhaïgasampayuttà. #<[page 231]># %< Bojjhaïgabhàvanà 231>% Satta bojjhaïgà: satisambojjhaïgo . . . pe . . . upekhàsambojjhaïgo. Tattha katame satta bojjhaïgà? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; tasmiü samaye satta bojjhaïgà honti: satisambojjhaïgo . . . pe . . . upekhàsambojjhaïgo. Tattha katamo satisambojjhaïgo? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati: satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü ayaü vuccati satisambojjhaïgo . . . pe . . . Tattha katamo upekhàsambojjhaïgo? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekhàsambojjhaïgo: ayaü vuccati upekhàsambojjhaïgo. Ime vuccanti satta bojjhaïgà. Avasesà dhammà sattahi bojjhaïgehi sampayuttà. Satta bojjhaïgà: satisambojjhaïgo . . . pe . . . upekhàsambojjhaïgo. Tattha katamo satisambojjhaïgo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; yà tasmiü samaye sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati satisambojjhaïgo. Avasesà dhammà satisambojjhaïgasampayuttà . . . pe . . . avasesà dhammà dhammavicayasambojjhaïgasampayuttà. #<[page 232]># %<232 Satta bojjhaïgà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . Avasesà dhammà viriyasambojjhaïgasampayuttà. . . . Avasesà dhammà pãtisambojjhaïgasampayuttà. . . . Avasesà dhammà passaddhisambojjhaïgasampayuttà . . . Avasesà dhammà samàdhisambojjhaïgasampayuttà. Tattha katamo upekhàsambojjhaïgo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; yà tasmiü samaye upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekhàsambojjhaïgo: ayaü vuccati upekhàsambojjhaïgo. Avasesà dhammà upekhà sambojjhaïgasampayuttà. ABHIDHAMMABHâJANIYAý.2 Satta bojjhaïgà: satisambojjhaïgo dhammavicayasambojjhaïgo viriyasambojjhaïgà pãtisambojjhaïgo passaddhisambojjhaïgo samàdhisambojjhaïgo upekhàsambojjhaïgo. Sattannaü bojjhaïgànaü kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? Siyà kusalà siyà avyàkatà. Pãtisambojjhaïgo sukhàya vedanàya sampayutto; cha bojjhaïgà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà; anupàdiõõa-anupàdàniyà. Asaïkiliññha-asaïkilesikà. Siyà savitakka-savicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakkaavicàrà. Pãtisambojjhaïgo pãtisahagato, sukhasahagato, na upekhà sahagatà; cha bojjhaïgà siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Siyà apacayagàmino siyà neva àcayagàmino na apacayagàmino. Siyà sekhà siyà asekhà. Appamàõà; appamàõàrammaõà; paõãtà. Siyà sammattaniyatà, #<[page 233]># %< Pa¤hàpacchakaü 233>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ siyà aniyatà. na maggàrammaõà; siyà maggahetukà siyà maggàdhipatino siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdino. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà; na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà; bahiddhàrammaõà; anidassana-appañighà. Dhammavicayasambojjhaïgo hetu; cha bojjhaïgà na hetå. Sahetukà; hetusampayuttà. Dhammavicayasambojjhaïgo hetu ceva sahetuko ca; cha bojjhaïgà na vattabbà hetå ceva sahetukà càti, sahetukà ceva na ca hetå. Dhammavicayasambojjhaïgo hetu ceva hetusampayutto ca; cha bojjhaïgà na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti, hetusampayuttà ceva na ca hetå. Cha bojjhaïgà na hetå sahetukà; dhammavicayabojjhaïgo na vattabbo na hetu sahetuko ti pi na hetu ahetuko ti pi. {Sappaccayà}; saïkhatà; anidassanà; appañighà; aråpà; lokuttarà; kenaci vi¤¤eyyà, kenaci na vi¤¤eyyà. No asàvà; anàsavà; àsavavippayuttà; na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti pi, sàsavà ceva no ca àsavà ti pi; na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; àsavavippayutta-anàsavà. No saüyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . no oghà . . . no yogà . . . no nãvaraõà . . . no paràmàsà . . . sàrammaõà. No città; cetasikà; cittasampayuttà; {cittasaüsaññhà}; cittasamuññhànà; cittasahabhuno; cittànuparivattino; cittasaüsaññha-samuññhànà; cittasaüsaññha-samuññhànasahabhuno; cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino. Bhahirà. No upàdà; anupàdiõõà. No upàdàna . . .. No kilesà . . .. Na dassanena pahàtabbà; na bhàvanàya pahàtabbà. Na dassanena pahàtabbahetukà; na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Siyà savitakkà siyà avitakkà, siyà savicarà siyà avicàrà. Pãtisambojjhaïgo appãtiko; cha bojjhaïgà siyà sappãtikà siyà appãtikà. Pãtisambojjhaïgo na pãtisahagato; cha bojjhaïgà siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà. Pãtisambojjhaïgo sukhasahagato; cha bojjhaïgà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà. #<[page 234]># %<234 Satta bojjhaïga>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ pãtisambojjhaïgo na upekhàsahagato; cha bojjhaïgà siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. Na kàmàvacarà, na råpàvacarà, na aråpàvacarà; apariyàpannà. Siyà niyyànikà siyà aniyyànikà; siyà niyatà siyà aniyatà; anuttarà; araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý NIòòHITAý. BOJJHAðGAVIBHAðGO SAMATTO DASAMO. #<[page 235]># %< Aññhaïgiko maggo. 235>% XI. MAGGAVIBHAðGO. ARIYO aññhaïgiko maggo, seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Tattha katamà sammàdiññhi? Dukkhe ¤àõaü dukkhasamudaye ¤àõaü dukkhanirodhe ¤àõaü dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü: ayaü vuccati sammàdiññhi. Tattha katamo sammàsaïkappo? Nekkhammasaïkappo, avyàpàdasaïkappo, avihiüsàsaïkappo: ayaü vuccati sammàsaïkappo. Tattha katamà sammàvàcà? Musàvàdà veramaõã, pisuõàya vàcàya veramaõã, pharusàya vàcàya veramaõã, samphappalàpà veramaõà: ayaü vuccati sammàvàcà. Tattha katamo sammàkammanto? Pàõàtipàtà veramaõã, adinnàdànà veramaõã, kàmesu micchàcàrà veramaõã: ayaü vuccati sammàkammanto. Tattha katamo sammà-àjãvo? Idha ariyasàvako micchà-àjãvaü pahàya sammà-àjãvena jãvitaü kappeti: ayaü vuccati sammà-àjãvo. Tattha katamo sammàvàyàmo? Idha bhikkhu anuppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü anupàdàya chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padahati, uppannànaü pàpakànaü akusalànaü dhammànaü pahànàya . . . pe . . . anuppannànaü kusalànaü dhammànaü uppàdàya . . . uppannànaü kusalànaü dhammànaü ñhitiyà asammosàya bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà chandaü janeti vàyamati viriyaü àrabhati cittaü paggaõhàti padhati: ayaü vuccati sammàvàyàmo. #<[page 236]># %<236 Aññhaïgiko maggo>% Tattha katamà sammàsati? Idha bhikkhu kàye kàyànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü, vedanàsu . . . citte . . . dhammesu dhammànupassã viharati àtàpã sampajàno satimà vineyya loke abhijjhàdomanassaü: ayaü vuccati sammàsati. Tattha katamo sammàsamàdhi? Idha bhikkhu vivicc' eva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü vivekajaü pãtisukhaü pañhamaü jhànaü upasampajja viharati; vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati; pãtiyà ca viràgà upekhako ca viharati sato ca sampajàno sukha¤ ca kàyena pañisaüvedeti, yan taü ariyà àcikkhanti: upekhako satimà sukhavihàrã ti tatiyaü jhànaü upasampajja viharati; sukhassa ca pahànà dukkhassa ca pahànà pubbe va somanassadomanassànaü atthaïgamà adukkhamasukhaü upekhà-sati-pàrisukkhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharati: ayaü vuccati sammàsamàdhi. Ariyo atthaïgiko maggo, seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammà{àjãvo} sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Tattha katamà sammàdiññhi? Idha bhikhu sammàdiññhiü bhàveti vivekanissitaü nirodhanissitaü vossaggapariõàmiü . . . pe . . . sammàsaïkappaü bhàveti, sammàvàcaü bhàveti, sammàkammantaü bhàveti, sammà-àjãvaü bhàveti, sammàvàyàmaü bhàveti, sammàsatiü bhàveti, sammàsamàdhiü bhàveti vivekanissitaü viràganissitaü nirodhanissitaü vossaggapariõàmiü. SUTTANTABHâJANIYAý.2 Aññhaïgiko maggo: sammàdiññhi . . . pe . . . sammàsamàdhi. Tattha katamo aññhaïgiko maggo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . #<[page 237]># %< Pa¤caïgiko maggo. 237>% pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye aññhaïgiko maggo hoti: sammàdiññhi . . . pe . . . sammàsamàdhi. Tattha katamà sammàdiññhi? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàdiññhi. Tattha katamo sammàsaïkappo? Yo takko vitakko saïkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà sammàsaïkappo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsaïkappo. Tattha katamà sammàvàcà? Yà catåhi vacãduccaritehi àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto sammàvàcà maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàvàcà. Tattha katamo sammàkammanto? Yà tãhi kàyaduccaritehi àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto sammàkammanto maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàkammanto. Tattha katamo sammà-àjãvo? Yà micchà-àjãvà àrati virati pañivirati veramanã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto sammà-àjãvo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammà-àjãvo. Tattha katamo sammàvàyàmo? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammàvàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàvàyàmo. Tattha katamà sammàsati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsati. Tattha katamo sammàsamàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsamàdhi. Ayaü vuccati aññhaïgiko maggo. Avasesà dhammà aññhaïgikena maggena sampayuttà. Ayaü vuccati aññhaïgiko maggo. Avasesà dhammà aññhaïgikena maggena sampayuttà. Pa¤caïgiko maggo: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. #<[page 238]># %<238 Pa¤caïgiko maggo>% Tattha katamo pa¤caïgiko maggo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacagayàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye pa¤caïgiko maggo hoti: sammàdiññhi sammàsaïkappo {sammàvàyàmo} sammàsati sammàsamàdhi. Tattha katamà sammàdiññhi? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàdiññhi. Tattha katamo sammàsaïkappo? Yo takko vitakko saïkappo . . . pe . . . maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsaïkappo. Tattha katamo sammàvàyàmo? Yo cetasiko viriyàrambho . . . pe . . . sammavàyàmo viriyasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàvàyàmo. Tattha katamà sammàsati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati satisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsati. Tattha katamo sammàsamàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsamàdhi. Ayaü vuccati pa¤caïgiko maggo. Avasesà dhammà pa¤caïgikena maggena sampayuttà. Pa¤caïgiko maggo: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Tattha katamà sammàdiññhi? Idhi bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, yà tasmiü samaye pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàdiññhi. Avasesà dhammà sammàdiññhiyà sampayuttà . . . pe . . . Avasesà dhammà sammàsaïkappena sampayuttà . . . Avasesà dhammà sammàvàyàmena sampayuttà . . . Avasesà dhammà sammàsatiyà sampayuttà. #<[page 239]># %< Pa¤caïgiko maggo 239>% Tattha katamo sammàsamàdhi? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, yà tasmiü samaye cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi, samàdhisambojjhaïgo, maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsamàdhi. Avasesà dhammà sammàsamàdhinà sampayuttà. Aññhaïgiko maggo: sammàdiññhi . . . pe . . . sammàsamàdhi. Tattha katamo aññhaïgiko maggo? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; tasmiü samaye aññhaïgiko maggo hoti: sammàdiññhi . . . pe . . . sammàsamàdhi. Tattha katamà sammàdiññhi? Yà pa¤¤à pajànanà . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàdiññhi. Tattha katamo sammàsaïkappo . . . sammàvàcà . . . sammàkammanto . . . sammà-àjãvo . . . sammàvàyàmo . . . sammàsati . . . Tattha katamo sammàsamàdhi? Yà cittassa ñhiti . . . sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsamàdhi. Ayaü vuccati aññhaïgiko maggo. Avasesà dhammà aññhaïgikena maggena sampayuttà. Pa¤caïgiko maggo: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvayàmo sammàsati sammàsamàdhi. Tattha katamo pa¤caïgiko maggo? #<[page 240]># %<240 Pa¤caïgiko maggo>% Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati {dukkhàpañipadaü} dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; tasmiü samaye pa¤caïgiko maggo hoti: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Ayaü vuccati pa¤caïgiko maggo. Avasesà dhammà pa¤caïgikena maggena sampayuttà. Pa¤caïgiko maggo: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Tattha katamà sammàdiññhi? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; yà tasmiü samaye pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi dhammavicayasambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàdiññhi. Avasesà dhammà sammàdiññhiyà sampayuttà . . . pe . . . Avasesà dhammà sammàsaïkappena sampayuttà . . .. Avasesà dhammà sammàvàyàmena sampayuttà . . .. Avasesà dhammà sammàsatiyà sampayuttà. Tattha katamo sammàsamàdhi? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . #<[page 241]># %< Pa¤hàpucchakaü 241>% avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; yà tasmiü samaye cittassa ñhiti saõñhiti avaññhiti avisàhàro avikkhepo avisàhañamànasatà samatho samàdhindriyaü samàdhibalaü sammàsamàdhi samàdhisambojjhaïgo maggaïgaü maggapariyàpannaü: ayaü vuccati sammàsamàdhi. Avasesà dhammà sammàsamàdhinà sampayuttà. ABHIDHAMMABHâJANIYAý. Ariyo aññhaïgiko maggo, seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Aññhannaü maggaïgànaü kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saranà kati araõà? Siyà kusalà siyà avyàkatà. Sammàsaïkappo sukhàya vedanàya sampayutto; satta maggaïgà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà. Anupàdiõõà; anupàdàniyà; asaïkiliññha-asaïkilesikà. Sammàsaïkappo avitakka-vicàramatto; satta maggaïgà siyà savitakka-savicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakka-avicàrà. Sammàsaïkappo pãtisahagato, sukhasahagato, na upekhàsahagato; satta maggaïgà siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Siyà apacayagàmino siyà neva àcayagàmino na apacayagàmino. Siyà sekhà siyà asekhà. Appamàõà; appamàõàrammaõà. Paõãtà. Siyà sammattaniyatà siyà aniyatà. Na maggàrammaõà; siyà maggahetukà siyà maggàdhipatino siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdino. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà. Na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà. Bahiddhàrammaõà; anidassana-appañighà. #<[page 242]># %<242 Aññhaïgiko maggo>% Sammàdiññhi hetu; satta maggaïgà na hetå; sahetukà; hetusampayuttà. Sammàdiññhi hetu ceva sahetukà ca; satta maggaïgà na vattabbà hetå ceva sahetukà càti, sahetukà ceva na ca hetå. Sammàdiññhi hetu ceva hetusampayuttà ca; satta maggaïgà na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti, hetusampayuttà ceva na ca hetå. Satta maggaïgà na hetå sahetukà; sammàdiññhi na vattabbà na hetu sahetukà ti pi, na hetu ahetukà ti pi. Sappaccayà; saïkhatà; anidassanà; appañighà; aråpà; lokuttarà; kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyà. No àsavà; anàsavà; àsavavippayuttà; na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti pi, sàsavà ceva no ca àsavà ti pi; na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi, àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; àsavavippayuttaanàsavà. No saüyojanà . . . pe . . . no ganthà . . . no oghà . . . no yogà . . . no nãvaraõà . . . no paràmàsà . . . sàrammaõà. No città; cetasikà; cittasampayuttà; cittasaüsaññhà; citthasamuññhànà; cittasahabhuno; cittànuparivattino; cittasaüsaññha-samuññhànà; cittasaüsaññha-samuññhànasahabhuno; cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino. Bàhirà; no upàdà; anupàdiõõà. No upàdànà . . . pe . . . No kilesà . . . pe . . . Na dassanena pahàtabbà, na bhàvanàya pahàtabbà. Na dassanena pahàtabbahetukà, na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Sammàsaïkappo avitakko; satta maggaïgà siyà savitakkà siyà avitakkà. Sammàsaïkappo savicàro; satta maggaïgà siyà savicàrà siyà avicàrà. Sammàsaïkappo sappãtiko; satta maggaïgà siyà sappãtikà siyà appãtikà. Sammàsaïkappo pãtisahagato; satta maggaïgà siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà. Sammàsaïkappo sukhasahagato; satta maggaïgà siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà. Sammàsaïkappo na upekhàsahagato; satta maggaïgà siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. #<[page 243]># %< Pa¤hàpucchakaü 243>% Na kàmàvacarà; na råpàvacarà; na aråpàvacarà; apariyàpannà. Siyà niyyànikà siyà aniyyànikà; siyà niyatà siyà aniyatà; anuttarà; araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý. MAGGAVIBHAðGO SAMATTO EKâDASAKO. #<[page 244]># %<244 Màtikà>% XII. JHâNAVIBHAðGO. (Màtikà.) IDHA bhikkhu pàtimokkhasaüvarasaüvuto viharati àcàragocarasampanno aõumattesu vajjesu bhayadassàvã samàdàya sikkhati sikkhàpadesu, indriyesu guttadvàro bhojane matta¤¤å, pubbarattàpararattaü jàgariyànuyogam anuyutto, sàtaccaü nepakkaü bodhipakkhikànaü dhammànaü bhàvanànuyogamanuyutto. So abhikkante pañikkante sampajànakàrã hoti, àlokite vilokite sampajànakàrã hoti, sammi¤jite pasàrite sampajànakàrã hoti, saïghàñipattacãvaradhàraõe sampajànakàrã hoti, asite pãte khàyite sàyite sampajànakàrã hoti, uccàrapassàvakamme sampajànakàrã hoti, gate ñhite nisinne sutte jàgarite bhàsite tuõhãbhàve sampajànakàrã hoti. So vivittaü senàsanaü bhajati ara¤¤aü rukkhamålaü pabbataü kandaraü giriguhaü susànaü vanapatthaü abbhokàsaü palàlapu¤jaü appasaddaü appanigghosaü vijanavàtaü manussaràhaseyyakaü pañisallànasàråpaü. So ara¤¤agato và rukkhamålagato và su¤¤àgàragato và nisãdati pallaïkaü àbhujitvà ujuü kàyaü paõidhàya parimukhaü satiü upaññhapetvà. So abhijjhaü loke pahàya vigatàbhijjhena cetasà viharati, abhijjhàya cittaü parisodheti; vyàpàdapadosaü pahàya avyàpannacitto viharati, sabbapàõabhåtahitànukampã vyàpàdapadosà cittaü parisodheti; thãnamiddhaü pahàya vigatathãnamiddho viharati, àlokasa¤¤ã sato sampajàno thãnamiddhà cittaü parisodheti; uddhaccakukkuccaü pahàya anuddhato viharati, ajjhattaü våpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaü parisodheti; #<[page 245]># %< Bhikkhåti 245>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vicikicchaü pahàya tiõõavicikiccho viharati, akathaïkathã kusalesu dhammesu vicikicchàya cittaü parisodheti. So ime pa¤ca nãvaraõe pahàya cetaso upakkilese pa¤¤àya dubbalãkaraõe, vivicc' eva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü vivekajaü pãtisukhaü pañhamaü jhànaü upasampajja viharati; vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati; pãtiyà ca viràgà upekhako ca viharati sato ca sampajàno sukha¤ ca kàyena pañisaüvedeti, yan taü ariyà àcikkhanti: upekhako satimà sukhavihàrã ti tatiyaü jhànaü upasampajja viharati; sukhassa ca pahànà dukkhassa ca pahànà pubbe va somanassadomanassànaü atthaïgamà adukkhamasukhaü upekhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharati; sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà patighasa¤¤ànaü atthaïgamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà: ananto àkàso ti àkàsàna¤càyatana¤ upasampajja viharati; sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma: anantaü vi¤¤àõan ti vi¤¤àõa¤càyatanaü upasampajja viharati; sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma: natthi ki¤cãti àki¤ca¤¤àyatanaü upasampajja viharati; sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanaü upasampajja viharati. MâTIKâ NIòòHITâ.7 Idhàti: imissà diññhiyà imissà khantiyà imissà ruciyà imasmiü àdàye imasmiü dhamme imasmiü vinaye imasmiü dhammavinaye imasmiü pàvacane imasmiü brahmacariye imasmiü satthu sàsane, tena vuccati idhàti. Bhikkhåti: sama¤¤àya bhikkhu, pati¤¤àya bhikkhu, bhikkhatãti bhikkhu, bhikkhako ti bhikkhu, bhikkhàcariyaü ajjhupagato ti bhikkhu, bhinnapatadharoti bhikkhu, bhindati pàpake akusale dhamme ti bhikkhu, bhinnattà pàpakànaü akusalànaü dhammànaü bhikkhu, #<[page 246]># %<246 Pàtimokkhaü>% odhiso kilesànaü pahànà bhikkhu, anodhiso kilesànaü pahànà bhikkhu, sekho bhikkhu, asekho bhikkhu, neva sekho nàsekho bhikkhu, aggo bhikkhu, bhadro bhikkhu, maõóo bhikkhu, sàro bhikkhu, samaggena saïghena ¤atticatutthena kammena akuppena ñhànàrahena upasampanno ti bhikkhu. Pàtimokkhan ti: sãlaü patiññhà àdi caraõaü saüyamo saüvaro mukhaü pamukhaü kusalànaü dhammànaü samàpattiyà. Saüvaro ti: kàyiko avãtikkamo vàcasiko avãtikkamo kàyikavàcasiko avãtikkamo. Saüvuto ti: iminà pàtimokkhasaüvarena upeto hoti samupeto upàgato samupàgato upapanno samupapanno samannàgato, tena vuccati pàtimokkhasaüvarasaüvuto ti. Viharatãti: iriyati vattati pàleti yapeti yàpeti carati viharati, tena vuccati viharatãti. âcàragocarasampanno ti: atthi àcàro, atthi anàcàro. Tattha katamo anàcàro? Kàyiko vãtikkamo vàcasiko vãtikkamo kàyikavàcasiko vãtikkamo: ayaü vuccati anàcàro. Sabbam pi dussãlyaü anàcàro. Idh' ekacco veëudànena và pattadànena và pupphadànena và phaladànena và sinànadànena và dantakaññhadànena và pàñukamyatàya và muggasåpatàya và pàribhañyatàya và jaïghapesanikena và a¤¤atara¤¤atarena buddhapañikuññhena micchà-àjãvena jãvitaü kappeti: ayaü vuccati anàcàro. Tattha katamo àcàro? Kàyiko avãtikkamo, vàcasiko avãtikkamo kàyikavàcasiko avãtikkamo: ayaü vuccati àcàro. Sabbo pi sãlasaüvaro àcàro. Idh' ekacco na veëudànena na pattadànena na pupphadànena na phaladànena na sinànadànena na dantakaññhadànena na pàtukamyatàya na muggasåpatàya na pàribhañyatàya na jaïghapesanikena na a¤¤atara¤¤atarena buddhapañikuññhena {micchà}-àjãvena jãvitaü kappeti: ayaü vuccati àcàro. Gocaro ti: atthi gocaro, atthi agocaro. Tattha katamo agocaro? #<[page 247]># %< Sikkhà 247>% Idh' ekacco vesiyàgocaro và hoti, vidhavàgocaro và thullakumàrãgocaro và paõóakagocaro và bhikkhunãgocaro và pànàgàragocaro và, saüsaññho viharati ràjåhi ràjamahàmattehi titthiyehi titthiyasàvakehi ananulomikena gihisaüsaggena, yàni và pana tàni kulàni assaddhàni appasannàni anopànabhåtàni akkosakaparibhàsakàni anatthakàmani ahitakàmàni aphàsukàmàni ayogakkhemakàmàni bhikkhånaü bhikkhunãnaü upàsakànaü upàsikànaü, tathàråpàni kulàni sevati bhajati payiråpàsati: ayaü vuccati agocaro. Tattha katamo gocaro? Idh' ekacco na vesiyàgocaro hoti na vidhavàgocaro na thullakumàrãgocaro na paõóakagocaro na bhikkhunãgocaro na pànàgàragocaro asaüsaññho viharati ràjåhi ràjamahàmattehi titthiyehi titthiyasàvakehi ananulomikena gihisaüsaggena yàni và pana tàni kulàni saddhàni pasannàni opànabhåtàni kàsàvapajjotàni isivàtaparivàtàni atthakàmàni hitakàmàni phàsukàmàni yogakkhemakàmàni bhikkhånaü bhikkhunãnaü upàsakànaü upàsikànaü tatthàråpàni kulàni sevati bhajati payiråpàsati: ayaü vuccati gocaro. Iti iminà ca àcàrena iminà ca gocarena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati àcàragocarasampanno ti. Aõumattesu vajjesu bhayadassàvã ti: tattha katame aõumattà vajjà? Yàni tàni vajjàni appamattakàni oramattakàni lahusàni lahusammatàni saüyamakaraõãyàni saüvarakaraõãyàni cittuppàdakaraõãyàni manasikàrapañibaddhàni: ime vuccanti aõumattà vajjà. Iti imesu aõumattesu vajjesu vajjadassàvã ca hoti bhayadassàvã ca àdãnavadassàvã ca nissaraõadassàvã ca, tena vuccati aõumattesu vajjesu bhayadassàvã ti. #<[page 248]># %<248 Indriyesu guttadvàratà>% Samàdàya sikkhati sikkhàpadesåti: tattha katamà sikkhà? Catasso sikkhà: bhikkhånaü bhikkhusikkhà bhikkhunãnaü bhikkhunãsikkhà upàsakànaü upàsakasikkhà upàsikànaü upàsikàsikkhà. Ima vuccanti sikkhàyo. Iti imàsu sikkhàsu sabbena sabbaü sabbathà sabbaü asesaü nissesaü samàdàya vattati, tena vuccati samàdàya sikkhati sikkhàpadesåti. Indriyesu guttadvàro ti: atthi indriyesu guttadvàratà, atthi indriyesu aguttadvàratà. Tattha katamà indriyesu aguttadvàratà? Idh' ekacco cakkhunà råpaü disvà nimittaggàhã hoti anuvya¤janaggàhã, yatvàdhikaraõaü enam cakkhundriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhàdomanassà pàpakà akusalà dhammà anvàssaveyyuü, tassa saüvaràya na pañipajjati, na rakkhati cakkhundriyaü, cakkhundriye na saüvaraü àpajjati; sotena saddaü sutvà . . . pe . . . ghànena gandhaü ghàyitvà . . . jivhàya rasaü sàyitvà . . . kàyena phoññhabbaü phusitvà . . . manasà dhammaü vi¤¤àya nimittaggàhã hoti anuvya¤janaggàhã, yatvàdhikaraõam enaü manindriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhàdomanassà pàpakà akusalà dhammà anvàssaveyyuü, tassa saüvaràya na pañipajjati, na rakkhati manindriyaü, manindriye na saüvaraü àpajjati: yà imesaü channaü indriyànaü agutti agopanà anàrakkho asaüvaro: ayaü vuccati indriyesu aguttadvàratà. Tattha katamà indriyesu guttadvàratà? Idh' ekacco cakkhunà råpaü disvà na nimittaggàhã hoti nànuvya¤janaggàhã, yatvàdhikaraõam enaü cakkhundriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhàdomanassa pàpakà akusalà dhammà anvàssaveyyuü, tassa saüvaràya patipajjati rakkhati cakkhundriyaü, cakkhundriye saüvaraü àpajjati; sotena saddaü sutvà . . . pe . . . ghànena gandhaü ghàyitvà . . . jivhàya rasaü sàyitvà . . . kàyena phoññhabbaü phusitvà . . . manasà dhammaü vi¤¤àya na nimittaggàhã hoti nànuvya¤janaggàhã, yatvàdhikaraõam enaü manindriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhàdomanassà pàpakà akusalà dhammà anvàssaveyyuü, tassa saüvaràya pañipajjati, rakkhati manindriyaü, manindriye saüvaraü àpajjati: yà imesaü channaü indriyànaü gutti gopanà àrakkho saüvaro: ayaü vuccati indriyesu duttadvàratà. #<[page 249]># %< Bodhipakkhikà dhammà 249>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Imàya indriyesu guttadvàratàya upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati indriyesu guttadvàro ti. Bhojane matta¤¤å ti: atthi bhojane matta¤¤utà, atthi bhojane amatta¤¤utà. Tattha katamà bhojane amatta¤¤utà? Idh' ekacco appañisaïkhà ayoniso àhàraü àhàreti davàya manàya maõóanàya vibhåsanàya: yà tattha asantuññhità amatta¤¤utà appañisaïkhà bhojane: ayaü vuccati bhojane amatta¤¤utà. Tattha katamà bhojane matta¤¤utà? Idh' ekacco pañisaïkhà yoniso àhàraü àhàreti neva davàya na madàya na maõóanàya na vibhåsanàya, yàvad eva imassa kàyassa ñhitiyà yàpanàya vihiüsåparatiyà brahmacariyànuggahàya: iti puràõa¤ ca vedanaü pañihaïkhàmi nava¤ ca vedanaü na uppàdessàmi, yatrà ca me bhavissati anavajjatà ca phàsuvihàro càti: yà tattha santuññhità matta¤¤utà pañisaïkhà bhojane: ayaü vuccati bhojane matta¤¤utà. Imàya bhojane matta¤¤utàya upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati bhojane matta¤¤å ti. Katha¤ ca bhikkhu pubbarattàpararattaü jàgariyànuyogamanuyutto hoti? Idha bhikkhu divasaü caïkamena nisajjàya àvaraõiyehi dhammehi cittaü parisodheti, rattiyà pañhamaü yàmaü caïkamena nisajjàya àvaraõiyehi dhammehi cittaü parisodheti, rattiyà majjhimaü yàmaü dakkhiõena passena sãhaseyyaü kappeti pàdena pàdaü accàdhàya sato sampajàno uññhànasa¤¤aü manasikaritvà, rattiyà pacchimaü yàmaü paccuññhàya caïkamena nisajjàya àvaraõiyehi dhammehi cittaü parisodheti. Evaü bhikkhu pubbarattàpararattaü jàgariyànuyogamanuyutto hoti. Sàtaccan ti: yo cetasiko viriyàrambho. . . pe . . . sammàvàyàmo. Nepakkan ti: yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi. Bodhipakkhikànaü dhammànaü bhàvanànuyogamanuyutto ti: tattha katame bodhipakkhikà dhammà? Satta bojjhaïgà: satisambojjhaïgo dhammavicayasambojjhaïgo viriyasambojjhaïgo pãtisambojjhaïgo passaddhisambojjhaïgo samàdhisambojjhaïgo upekhàsambojjhaïgo: #<[page 250]># %<250 Sampajànakàrã>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime vuccanti bodhipakkhikà dhammà. Iti ime bodhipakkhike dhamme àsevati bhàveti bahulãkaroti, tena vuccati bodhipakkhikànaü dhammànaü bhàvanànuyogamanuyutto ti. Katha¤ ca bhikkhu abhikkante pañikkante sampajànakàrã hoti, àlokite vilokite sampajànakàrã hoti, sammi¤jite pasàrite sampajànakàrã hoti, saïghàñipattacãvaradhàreõa sampajànakàrã hoti, asite pãte khàyite sàyite sampajànakàrã hoti, uccàrapassàvakamme sampajànakàrã hoti, gate ñhite nisinne sutte jàgarite bhàsite tuõhãbhàve sampajànakàrã hoti? Idha bhikkhu sato sampajàno abhikkamati, sato sampajàno pañikkamati, sato sampajàno àloketi, sato sampajàno viloketi, sato sampajàno sammi¤jeti, sato sampajàno pasàreti, sato sampajànakàrã hoti saïghàtipattacãvaradhàreõa, sato sampajànakàrã hoti asite pãte khàyite sàyite, sàto sampajànakàrã hoti {uccàrapassàvakamme}, sato sampajànakàrã hoti gate ñhite nisinne sutte jàgarite bhàsite tunhãbhàve. Sato ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati pañissati sati saraõatà dhàraõatà apilàpanatà asammusanatà sati satindriyaü satibalaü sammàsati: ayaü vuccati sati. Sampajàno ti: tattha katamaü sampaja¤¤aü? Yà pa¤¤à pajànanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaõà upalakkhaõà paccupalakkhaõà paõóiccaü kosallaü nepu¤¤aü vebhavyà cintà upaparikkhà bhårã medhà pariõàyikà vipassanà sampaja¤¤aü patodo pa¤¤à pa¤¤indriyaü pa¤¤àbalaü pa¤¤àsatthaü pa¤¤àpàsàdo pa¤¤à-àloko pa¤¤à-obhàso pa¤¤à-pajjoto pa¤¤à-ratanaü amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iti imàya ca satiyà iminà ca sampaja¤¤ena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato. Evaü bhikkhu sato sampajàno abhikkamati, sato sampajàno patikkamati, sato sampajàno àloketi, sato sampajàno viloketi, sato sampajàno sammi¤jeti, sato sampajàno pasàreti, sato sampajànakàrã hoti saïghàñipattacãvaradhàrena, sato sampajànakàrã hoti asite pãte khàyite sàyite, #<[page 251]># %< Senàsanabhajanà 251>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sato sampajànakàrã hoti uccàrapassàvakamme, sato sampajànakàrã hoti gate ñhite nisinne sutte jàgarite bhàsite tuõhãbhàve ti. Vivittan ti: santike ce pi senàsanaü hoti ta¤ ca anàkiõõaü gahaññhehi pabbajitehi, tena taü vivittaü. Dåre ce pi senàsanaü hoti ta¤ ca anàkiõõaü gahaññhehi pabbajitehi, tena taü vivittaü. Senàsanan ti: ma¤co pi senàsanaü, piñham pi senàsanaü, bhisi pi senàsanaü, bimbohanam pi senàsanaü, vihàro pi senàsanaü, aóóhayogo pi senàsanaü, pàsàdo pi senàsanaü, añño pi senàsanaü, màlo pi senàsanaü, lenam pi senàsanaü, guhà pi senàsanaü, rukkhamålam pi senàsanaü, veëugumbo pi senàsanaü, yattha và pana bhikkhå pañikkamanti sabbam etaü senàsanaü. Bhajatãti: imaü vivittaü senàsanaü bhajati sambhajati sevati nisevati saüsevati, tena vuccati bhajatãti. Ara¤¤an ti: nikkhamitvà bahi-indakhãlà sabbam etaü ara¤¤aü. Rukkhamålan ti: rukkhamålaü yeva rukkhamålaü. Pabbato yeva pabbato. Kandarà yeva kandarà. Giriguhà yeva giriguhà. Susànaü yeva susànaü. Abbhokàso yeva abbhokàso. Palàlapu¤jo yeva palàlapu¤jo. Vanapatthan ti: durànam etaü senàsanànaü adhivacanaü. Vanapatthan ti vanasaõóànam etaü senàsanànaü adhivacanaü. Vanapatthan ti bhiüsanakànam etaü senàsanànaü adhivacanaü. Vanapatthan ti salomahaüsànam etaü senàsanànaü adhivacanaü. Vanapatthan ti pariyantànam etaü senàsanànaü adhivacanaü. Vanapatthan ti na manussupacàrànam etaü senàsanànaü adhivacanaü. Vanapatthan ti durabhisambhavànam etaü senàsanànaü adhivacanaü. Appasaddan ti: santike ce pi senàsanaü hoti ta¤ ca anàkiõõaü gahaññhehi pabbajitehi, tena taü appasaddaü. Dure ce pi senàsanaü hoti ta¤ ca anàkiõõaü gahiññhehi pabbajitehi, tena taü appasaddaü. Appanigghosan ti: yad eva taü appasaddaü tad eva taü appanigghosaü, yad eva taü appanigghosaü tad eva taü vijanavàtaü, #<[page 252]># %<252 Nãvaraõappahànaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yad eva taü vijanavàtaü tad eva taü manussaràhaseyyakaü, yad eva taü manussaràhaseyyakaü tad eva taü pañisallànasàråpaü. Ara¤¤agato và rukkhamålagato và su¤¤àgàragato và ti: ara¤¤agato và hoti rukkhamålagato và su¤¤àgàragato và. Nisãdati pallaïkaü àbhujitvà ti: nisinno hoti pallaïkaü àbhujitvà. Ujuü kàyaü paõidhàyàti: ujuko hoti kàyo ñhito paõihito. Parimukhaü satiü upaññhapetvà ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati: ayaü vuccati sati. Ayaü sati upaññhità hoti supaññhità nàsikagge và mukhanimitte và, tena vuccati parimukhaü satiü upaññhapetvà ti. Abhijjhaü loke pahàyàti: tattha katamà abhijjhà? Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati abhijjhà. Tattha katamo loko? Pa¤cupàdànakkhandhà loko: ayaü vuccati loko. Ayaü abhijjhà imamhi loke santà hoti samità våpasantà atthaïgatà abbhaññhaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati abhijjhaü loke pahàyàti. Vigatàbhijjhena cetasà ti: tattha katamà cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü vigatàbhijjhaü hoti, tena vuccati vigatàbhijjhena cetasà ti. Viharatãti: iriyati vattati pàleti yapeti yàpeti carati viharati, tena vuccati viharatãti. Abhijjhàya cittaü parisodhetãti: tattha katamà abhijjhà? Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati abhijjhà. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya abhijjhàya sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati abhijjhàya cittaü parisodhetãti. #<[page 253]># %< Nãvaraõappahànaü 253>% Vyàpàdapadosaü pahàyàti: atthi vyàpàdo, atthi padoso. Tattha katamo vyàpàdo? Yo cittassa àghàto pañighàto pañighaü pañivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa vyàpatti manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaü doso dussanà dussitattaü vyàpatti vyàpajjanà vyàpajjitattaü virodho pañivirodho caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa: ayaü vuccati vyàpàdo. Tattha katamo padoso? Yo vyàpàdo so {padoso}. Yo padoso so vyàpàdo. Iti aya¤ ca vyàpàdo aya¤ ca padoso santà honti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati vyàpàdapadosaü pahàyàti. Avyàpannacitto ti: tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . {tajjà} manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü avyàpannaü hoti: tena vuccati avyàpannacitto ti. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati: tena vuccati viharatãti. Vyàpàdapadosà cittaü parisodhetãti: atthi vyàpàdo, atthi padoso. Tattha katamo vyàpàdo? Yo cittassa àghàto pañighàto . . . pe . . . caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa: ayaü vuccati vyàpàdo. Tattha katamo padoso? Yo vyàpàdo, so padoso. Yo padoso, so vyàpàdo. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . {tajjà} manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imamhà vyàpàdapadosà sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati vyàpàdapadosà cittaü parisodhetãti. Thãnamiddhaü pahàyàti: atthi thãnaü, atthi middhaü. Tattha katamaü thãnaü? Yà cittassa akalyatà akamma¤¤atà olãyanà sallãyanà lãnaü lãyanà {lãyitattaü} thãnaü thãyanà thãyitattaü cittassa: idaü vuccati thãnaü. Tattha katamaü middhaü? #<[page 254]># %<254 Nãvaraõappahànaü>% Yà kàyassa akalyatà akamma¤¤atà onàho pariyonàho antosamorodho middhaü soppaü pacalàyikà soppaü supanà supitattaü: idaü vuccati middhaü. Iti ida¤ ca thãnaü ida¤ ca middhaü santà honti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati thãnamiddhaü pahàyàti. Vigatathãnamiddho ti: tassa thãnamiddhassa cattattà vantattà muttattà pahãnattà pañinissaññhattà pahãnapañinissaññhattà, tena vuccati vigatathãnamiddho ti. Viharatãti . . . pe . . . tena vuccati viharatãti. âlokasa¤¤ã ti: tattha katamà sa¤¤à? Yà sa¤¤à sa¤jànanà sa¤jànitattaü: ayaü vuccati sa¤¤à. Ayaü sa¤¤à àlokà hoti vivañà parisuddhà pariyodàtà, tena vuccati àlokasa¤¤ã ti. Sato sampajàno ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati: ayaü vuccati sati. Tattha katamaü sampaja¤¤aü? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iti imàya ca satiyà iminà ca sampaja¤¤ena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati sato sampajàno ti. Thãnamiddhà parisodhetãti: atthi thãnaü, atthi middhaü. Tattha katamaü thãnaü? Yà cittassa akalyatà . . . pe . . . thãyitattaü cittassa: idaü vuccati thãnaü. Tattha katamaü middhaü? Yà kàyassa akalyatà . . . pe . . . supitattaü: idaü vuccati middhaü. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imamhà thãnamiddhà sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati thãnamiddhà cittaü parisodhetãti. Uddhaccakukkuccaü pahàyàti: atthi uddhaccaü, atthi kukkuccaü. #<[page 255]># %< Nãvaraõappahànaü 255>% Tattha katamaü uddhaccaü? Yaü cittassa uddhaccaü avåpasamo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa: idaü vuccati uddhaccaü. Tattha katamaü kukkuccaü? Akappiye kappiyasa¤¤ità kappiye akappiyasa¤¤ità, avajje vajjasa¤¤ità vajje avajjasa¤¤ità: yaü evaråpaü kukkuccaü kukkuccàyanà kukkuccàyitattaü cetaso vippañisàro manovilekho: idaü vuccati kukkuccaü. Iti ida¤ ca uddhaccaü ida¤ ca kukkuccaü santà honti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati uddhaccakukkuccaü pahàyàti. Anuddhato ti: tassa uddhaccakukkuccassa cattattà vantattà muttattà pahãnattà pañinissaññhattà pahãnapañinissaññhattà, tena vuccati anuddhato ti. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Ajjhattan ti: yaü ajjhattaü paccattaü. Våpasantacitto ti: tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü ajjhattaü santaü hoti samitaü våpasantaü, tena vuccati ajjhattaü våpasantacitto ti. Uddhaccakukkuccà cittaü parisodhetãti: atthi uddhaccaü. Tattha katamaü uddhaccaü? Yaü cittassa uddhaccaü avåpasamo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa: idaü vuccati uddhaccaü. Tattha katamaü kukkuccaü? Akappiye kappiyasa¤¤ità . . . pe . . . manovilekho: idaü vuccati kukkuccaü. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imamhà uddhaccakukkuccà sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati uddhaccakukkuccà cittaü parisodhetãti. Vicikicchaü pahàyàti: tattha katamà vicikicchà? Yà kaïkhà kaïkhàyanà kaïkhàyitattaü vimati vicikicchà dveëhakaü dvedhàpatho saüsayo anekaüsagàho àsappanà parisappanà apariyogàhanà thambhitattaü cittassa manovilekho: ayaü vuccati vivikicchà. Ayaü vicikicchà santà hoti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, #<[page 256]># %<256 Nãvaraõappahànaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tena vuccati vicikicchaü pahàyàti. Tiõõavicikiccho ti: imaü vicikicchaü tiõõo hoti uttiõõo nittiõõo pàragato pàramanuppatto, tena vuccati tiõõavicikiccho ti. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Akathaïkathã kusalesu dhammesåti: vicikicchàya kusalesu dhammesu na kaïkhati na vicikicchati akathaïkathã hoti nikkathaïkatho vigatakathaükatho, tena vuccati akathaïkathã kusalesu dhammesåti. Vicikicchàya cittaü parisodhetãti: tattha katamà vicikicchà? Yà kaïkhà kaïkhàyanà kaïkhàyitattaü . . . pe . . . thambhitattaü cittassa manovilekho: ayaü vuccati vicikicchà. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà mano{vi¤¤àõadhàtu}: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya vicikicchàya sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati vicikicchàya cittaü parisodhetãti. Ime pa¤ca nãvaraõe pahàyàti: ime pa¤ca nãvaraõà santà honti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati ime pa¤ca nãvaraõe pahàyàti. Cetaso upakkilese ti: ime pa¤ca nãvaraõà cittassa upakkilesà. Pa¤¤àya dubbalãkaraõe ti: imehi pa¤cehi nãvaraõehi anuppannà ceva pa¤¤à na uppajjati uppannà ca pa¤¤à nirujjhati, tena vuccati pa¤¤àya dubbalãkaraõe ti. Vivicc' eva kàmehi vivicca akusalehi dhammehãti: tattha katame kàmà? Chando kàmo, ràgo kàmo, chandarago kàmo; saïkappo kàmo, ràgo kàmo, saïkapparàgo kàmo: ime vuccanti kàmà. Tattha katame akusalà dhammà? Kàmacchando vyàpàdo thãnamiddhaü uddhaccakukkuccaü vicikicchà: ime vuccanti akusalà dhammà. #<[page 257]># %< Pañhamaü jhànaü 257>% Iti imehi ca kàmehi imehi ca akusalehi dhammehi vivitto hoti, tena vuccati vivicc' eva kàmehi vivicca akusalehi dhammehãti. Savitakkaü savicàran ti: atthi vitakko, atthi vicàro. Tattha katamo vitakko? Yo takko vitakko saïkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà sammàsaïkappo: ayaü vuccati vitakko. Tattha katamo vicàro? Yo càro vicàro anuvicàro upavicàro cittassa anusandhanatà anupekkhanatà: ayaü vuccati vicàro. Iti iminà ca vitakkena iminà ca vicàrena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati savitakkaü savicàran ti. Vivekajan ti: vitakko vicàro pãtisukhaü cittassa ekaggatà: te imamhi viveke jàtà honti sa¤jàtà nibbattà abhinibbattà pàtubhåtà, tena vuccati vivekajan ti. Pãtisukhan ti: atthi pãti, atthi sukhaü. Tattha katamà pãti? Yà pãti pàmojjaü àmodanà pamodanà hàso pahàso vitti odagyaü attamanatà cittassa: ayaü vuccati pãti. Tattha katamaü sukhaü? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: idaü vuccati sukhaü. Idaü sukhaü imàya pãtiyà sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü sampayuttaü, tena vuccati pãtisukhan ti. Pañhaman ti: gaõanànupubbatà pañhamaü. Idaü {pañhamaü} samàpajjatãti pañhamaü. Jhànan ti: vitakko vicàro pãtisukhaü cittassa ekaggatà. Upasampajjàti: yo pañhamassa jhànassa làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Vitakka-vicàrànaü våpasamà ti: atthi vitakko, atthi vicàro. Tattha katamo vitakko? Yo takko vitakko . . . pe . . . sammàsaïkappo: ayaü vuccati vitakko. Tattha katamo vicàro? #<[page 258]># %<258 Dutiyaü jhànaü>% Yo càro vicàro anuvicàro upavicàro cittassa anusandhanatà anupekkhanatà: ayaü vuccati vicàro. Iti aya¤ ca vitakko aya¤ ca vicàro santà honti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati vitakkavicàrànaü våpasamà ti. Ajjhattan ti: yaü ajjhattaü paccattaü. Sampasàdanan ti: yà saddhà saddahanà okappanà abhippasàdo. Cetaso ekodibhàvan ti: yà cittassa ñhiti . . . pe . . . sammàsamàdhi. Avitakkaü avicàran ti: atthi vitakko, atthi vicàro. Tattha katamo vitakko? Yo takko . . . pe . . . sammàsaïkappo: ayaü vuccati vitakko. Tattha katamo vicàro? Yo càro vicàro anuvicàro upavicàro cittassa anusandhanatà anupekkhanatà: ayaü vuccati vicàro. Iti aya¤ ca vitakko aya¤ ca vicàro santà honti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati avitakkaü avicàran ti. Samàdhijan ti: sampasàdo pãtisukhaü cittassa ekaggatà: te imamhi samàdhimhi jàtà honti sa¤jàtà nibbattà abhinibbattà pàtubhåtà, tena vuccati samàdhijan ti. Pãtisukhan ti: atthi pãti, atthi sukhaü. Tattha katamà pãti? Yà pãti pàmojjaü . . . pe . . . attamanatà cittassa: ayaü vuccati pãti. Tattha katamaü sukhaü? Yaü cetasikaü sàtaü . . . pe . . . sukhà vedanà: idaü vuccati sukhaü. Iti sukhaü imaya pãtiyà sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü sampayuttaü, tena vuccati pãtisukhan ti. Dutiyan ti: gaõanànupubbatà dutiyaü. Idaü dutiyaü samàpajjatãti dutiyaü. Jhànan ti sampasàdo pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Upasampajjàti: yo dutiyassa jhànassa làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. #<[page 259]># %< Tatiyaü jhànaü 259>% Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Pãtiyà caviràgà ti: tattha katamà pãti? Yà pãti pàmojjaü àmodanà pamodanà hàso pahàso vitti odagyaü attamanatà cittassa: ayaü vuccati pãti. Ayaü pãti santà hoti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaügatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati pãtiyà ca viràgà ti. Upekhako ti: tattha katamà upekhà? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa: ayaü vuccati upekhà. Imàya upekhàya upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati upekhako ti. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Sato sampajàno ti: tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati: ayaü vuccati sati. Tattha katamaü sampaja¤¤aü? Yà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iti imàya ca satiyà iminà ca sampaja¤¤ena upeto hoti . . . pe . . . samannàgato, tena vuccati sato sampajàno ti. Sukha¤ ca kàyena pañisaüvedetãti: tattha katamaü sukhaü? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: idaü vuccati sukhaü. Tattha katamo kàyo? Sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ayaü vuccati kàyo. Idaü sukhaü iminà kàyena pañisaüvedeti, tena vuccati sukha¤ ca kàyena pañisaüvedetãti. Yan taü ariyà àcikkhantãti: tattha katame ariyà? Ariyà vuccanti buddhà ca buddhasàvakà ca. Te imaü àcikkhanti desenti pa¤¤àpenti paññhapenti vivaranti vibhajjanti uttànãkaronti pakàsenti, tena vuccati yan taü ariyà àcikkhantãti. Upekhako satimà sukhavihàrã ti. Tattha katama upekhà? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa: ayaü vuccati upekhà. #<[page 260]># %<260 Tatiyaü . . . catutthaü jhànaü>% Tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati: ayaü vuccati sati. Tattha katamaü sukhaü? Yaü cetasikaü sàtaü . . . pe . . . sukhà vedanà: idaü vuccati sukhaü. Iti imàya ca upekhàya imàya ca satiyà iminà ca sukhena samannàgato iriyati vattati pàleti yapeti yàpeti carati viharati, tena vuccati upekhako satimà sukhavihàrã ti. Tatiyan ti: gaõanànupubbatà tatiyaü. Idaü tatiyaü samàpajjatãti tatiyaü. Jhànan ti: upekhà sati sampaja¤¤aü sukhaü cittassa ekaggatà. Upasampajjàti: yo tatiyassa jhànassa làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Sukhassa ca pahànà dukkhassa ca pahànà ti: atthi sukhaü, atthi dukkhaü. Tattha katamaü sukhaü? Yaü kàyikaü sàtaü kàyikaü sukhaü kàyasamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü kàyasamphassajà sàtà sukhà vedanà: idaü vuccati sukhaü. Tattha katamaü dukkhaü? Yaü kàyikaü asàtaü kàyikaü dukkhaü kàyasamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü kàyasamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati dukkhaü. Iti ida¤ ca sukhaü ida¤ ca dukkhaü santà honti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati sukhassa ca pahànà dukkhassa ca pahànà ti. Pubbe va somanassadomanassànaü atthaïgamà ti: atthi somanassaü, atthi domanassaü. Tattha katamaü somanassaü? Yaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: idaü vuccati somanassaü. Tattha katamaü domanassaü? Yaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: idaü vuccati domanassaü. Iti ida¤ ca somanassaü ida¤ ca domanassaü pubbe va santà honti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà; #<[page 261]># %< Cattàri aråpajjhànàni 261>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tena vuccati pubbe 'va somanassadomanassànaü atthaïgamà ti. Adukkhamasukhan ti: yaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà, tena vuccati adukkhamasukhan ti. Upekhàsatipàrisuddhin ti: tattha katamà upekhà? Yà upekhà upekhanà ajjhupekkhanà majjhattatà {cittassa}: ayaü vuccati upekhà. Tattha katamà sati? Yà sati anussati . . . pe . . . sammàsati: ayaü vuccati sati. Ayaü sati imàya upekhàya vivañà hoti parisuddhà pariyodàtà, tena vuccati upekhàsatipàrisuddhin ti. Catutthan ti: gaõanànupubbatà catutthaü. Idaü catutthaü samàpajjatãti catutthaü. Jhànan ti: upekhà sati cittassa ekaggatà. Upasampajjàti: yo catutthassa jhànassa làbho pañilabho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharatãti, tena vuccati viharatãti. Sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà ti: tattha katamà råpasa¤¤àyo? Yà råpàvacarasamàpatti samàpannassa và uppannassa và diññhadhammasukhavihàrissa và sa¤¤à sa¤jànanà sa¤jànitattam: imà vuccanti råpasa¤¤àyo. Imà råpasa¤¤àyo atikkanto hoti vãtikkanto samatikkanto, tena vuccati sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà ti. Pañighasa¤¤ànaü atthaïgamà ti: tattha katamà pañighasa¤¤àyo? Råpasa¤¤à saddasa¤¤à gandhasa¤¤à rasasa¤¤à phoññhabbasa¤¤à: imà vuccanti pañighasa¤¤àyo. Imà pañighasa¤¤àyo santà honti samità våpasantà atthaïgatà abbhatthaïgatà appità vyappità sosità visosità vyantãkatà, tena vuccati pañighasa¤¤ànaü atthaïgamà ti. Nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà ti: tattha katamà nànattasa¤¤àyo? Yà asamàpannassa manodhàtu samaïgissa và manovi¤¤àõadhàtu samaïgissa và sa¤¤à sa¤jànanà sa¤jànitattaü: #<[page 262]># %<262 Cattàri aråpajjhànàni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ima vuccanti nànattasa¤¤àyo. Imà nànattasa¤¤àyo na manasikaroti, tena vuccati nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà ti. Ananto àkàso ti: tattha katamo àkàso? {Yo} àkàso àkàsagataü aghaü aghagataü vivaro vivaragataü asamphuññhaü catåhi mahàbhåtehi: ayaü vuccati àkàso. Tasmiü àkàse cittaü ñhapeti saõñhapeti anantaü pharati, tena vuccati ananto àkàso ti. âkàsàna¤càyatanan ti: àkàsàna¤càyatanaü samàpannassa và uppannassa và diññhadhammasukhavihàrissa và cittacetasikà dhammà. Upasampajjàti: yo àkàsàna¤càyatanassa làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkammà ti: imaü àkàsàna¤càyatanaü atikkanto hoti vãtikkanto samatikkanto, tena vuccati sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkammà ti. Anantaü vi¤¤àõan ti: taü yeva àkàsaü vi¤¤àõena phuññhaü manasikaroti anantaü pharati, tena vuccati anantaü vi¤¤àõan ti. Vi¤¤àõa¤càyatanan ti: vi¤¤àõa¤càyatanaü samàpannassa và uppannassa và diññhadhammasukhavihàrissa và cittacetasikà dhammà. Upasampajjàti: yo vi¤¤àõa¤càyatanassa làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkammàti: imaü vi¤¤àõa¤càyatanaü atikkanto hoti vãtikkanto samatikkanto, tena vuccati sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkammà ti. Natthi ki¤cãti: taü yeva vi¤¤àõaü abhàveti vibhàveti antaradhàpeti natthi ki¤cãti passati, tena vuccati natthi ki¤cãti. âki¤ca¤¤àyatanan ti: àki¤ca¤¤àyatanaü samàpannassa và uppannassa và diññhadhammasukhavihàrissa và cittacetasikà dhammà. #<[page 263]># %< Tivaïgikaü jhànaü 263>% Upasampajjàti: yo àki¤ca¤¤àyatanassa làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkammà ti; imaü àki¤ca¤¤àyatanaü atikkanto hoti vãtikkanto samatikkanto, tena vuccati sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkammà ti. Neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã ti: taü yeva àki¤ca¤¤àyatanaü santato manasikaroti saïkhàràvasesasamàpattiü bhàveti, tena vuccati neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã ti. Neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanan ti: nevasa¤¤à-nàsa¤¤àyatanaü samàpannassa và uppannassa và diññhadhammasukhavihàrissa và cittacetasikà dhammà. Upasampajjàti: yo neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanassa làbho pañilàbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà. Viharatãti: iriyati vattati pàleti yapeti yàpeti carati viharati, tena vuccati viharatãti. SUTTANTABHâJANIYAý.1 Cattàri jhànàni: pañhamaü jhànaü, dutiyaü jhànaü, tatiyaü jhànaü, catutthaü jhànaü. Tattha katamaü pañhamaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye pa¤caïgikaü jhànaü hoti: vitakko vicàro pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pañhamaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Tattha katamaü dutiyaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye tivaïgikaü jhànaü hoti: pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati dutiyaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. #<[page 264]># %<264 Duvaïgikaü jhànaü>% Tattha katamaü tatiyaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . tatiyaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye duvaügikaü jhànaü hoti: sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati tatiyaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Tattha katamaü catutthaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü; tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idaü vuccati catutthaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi.. Pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü; tasmiü samaye pa¤caïgikaü jhànaü hoti: vitakko vicàro pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pañhamaü jhàjaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, avitakkaü vicàramattaü vivekajaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye caturaïgikaü jhànaü hoti: vicàro piti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati dutiyaü jhànaü Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . tatiyaü jhànaü hoti upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye tivaïgikaü jhànaü hoti: pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati tatiyaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati catutthaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pa¤camaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà . . . pe . . . Idha bhikkhu yasmiü samaye aråpåpapattiyà maggaü bhàveti, #<[page 265]># %< Lokuttaraü jhànaü 265>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma nevasa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasa¤¤àsahagataü, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idaü vuccati catutthaü jhànaü. Cattàri jhànàni: pañhamaü jhànaü, dutiyaü jhànaü, tatiyaü jhànaü, catutthaü jhànaü. Tattha katamaü pañhamaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye pa¤caïgikaü jhànaü hoti: vitakko vicàro pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pañhamaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Tattha katamaü dutiyaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye tivaïgikaü jhànaü hoti: pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati dutiyaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Tattha katamaü tatiyaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . tatiyaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati tatiyaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Tattha katamaü catutthaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idaü vuccati catutthaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikam apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, #<[page 266]># %<266 Lokuttaraü jhànaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye pa¤caïgikaü jhànaü hoti: vitakko vicàro pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pañhamaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, avitakkaü vicàramattaü vivekajaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpatipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye caturaïgikaü jhànaü hoti: vicàro pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati dutiyaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vitakka-vicàrànaü våpasamà . . . pe . . . tatiyaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye tivaïgikaü jhànaü hoti: pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati tatiyaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, {pãtiyà} viràgà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati catutthaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyanikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye duvàïgikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pa¤camaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Cattàri jhànàni: pañhamaü jhànaü, dutiyaü jhànaü, tatiyaü jhànaü, catutthaü jhànaü. Tattha katamaü pathamaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pathamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü; tasmiü samaye pa¤caïgikaü jhànaü hoti: #<[page 267]># %< Aråpàvacarakusalaü 267>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ vitakko vicàro pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pañhamaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Tattha katamaü dutiyaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü . . . pe . . . tatiyaü jhànaü . . . pe . . . catutthaü jhànaü . . . pe . . . pañhamaü jhànaü . . . pe . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü; tasmiü samaye duvaügikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pa¤camaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà . . . pe . . . Idha bhikkhu yasmiü samaye aråpåpapattiyà maggaü bhàveti . . . sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma nevasa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva aråpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati; tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idaü vuccati catutthaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Cattàri jhànàni: pañhamaü jhànaü, dutiyaü jhànaü, tatiyaü jhànaü, catutthaü jhànaü. Tattha katamaü pañhamaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: #<[page 268]># %<268 Su¤¤ataü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime dhammà kusalà. Tass' {eva} lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; tasmiü samaye pa¤caïgikaü jhànaü hoti: vitakko vicàro pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pañhamaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Tattha katamaü dutiyaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vitakka-vicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vitakka-vicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü . . . pe . . . tatiyaü jhànaü . . . pe . . .catutthaü jhànaü . . . pe . . . pañhamaü jhànaü . . . pe . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idha vuccati pa¤camaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Cattàri jhànàni: pañhamaü jhànaü, dutiyaü jhànaü, tatiyaü jhànaü, catutthaü jhànaü. Tattha katamaü pañhamaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye {pa¤caïgikaü} jhànaü hoti: vitakko vicàro pãti sukhaü cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pañhamaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. Tattha katamaü dutiyaü jhànaü? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, vitakka-vicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü . . . pe . . . tatiyaü jhànaü . . . pe . . . catutthaü jhànaü . . . pe . . . pañhamaü jhànaü . . . pe . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idaü vuccati pa¤camaü jhànaü. #<[page 269]># %< Pa¤hàpucchakaü 269>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Avasesà dhammà jhànasampayuttà . . . pe . . . Idha bhikkhu yasmiü samaye aråpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasa¤¤àsahagataü, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye duvaïgikaü jhànaü hoti: upekhà cittassa ekaggatà. Idaü vuccati catutthaü jhànaü. Avasesà dhammà jhànasampayuttà. ABHIDHAMMABHâJANIYAý.1 Cattàri jhànàni: idha bhikkhu vivicc' eva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakko savicàraü vivekajaü pãtisukhaü pañhamaü jhànaü upasampajja viharati; vitakka-vicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãti sukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati; pãtiyà ca viràgà upekhako ca viharati sato ca sampajàno sukha¤ ca kàyena pañisaüvedeti, yan taü ariyà àcikkhanti: upekhako satimà sukhavihàrã ti tatiyaü jhànaü upasampajja viharati; sukhassa ca pahànà dukkhassa ca pahànà pubbe va somanassadomanassànaü atthaïgamà adukkhamasukhaü upekhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharati. Catunnaü jhànànaü kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? Siyà kusalà siyà avyàkatà. Tãõi jhànà etth' uppannaü, sukhaü vedanaü {ñhapetvà}, sukhàya vedanàya sampayuttà; catutthaü jhànaü etth' uppannaü adukkhamasukhaü vedanaü {ñhapetvà}, adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà nevavipàka-na-vipàkadhammadhammà. Siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Siyà asaïkiliññha-saïkilesikà siyà asaïkiliññha-asaïkilesikà. #<[page 270]># %<270 Cattàri jhànàni>% Pañhamaü jhànaü, etth' uppanne vitakka-vicàre {ñhapetvà}, savitakka-savicàraü; tãõi jhànà avitakka-avicàrà. Dve jhànà, etth' uppannaü pãtiü {ñhapetvà}, pãtisahagatà; tãõi jhànà, etth' uppannaü sukhaü {ñhapetvà}, sukhasahagatà; catutthaü jhànaü, etth' uppannaü upekhaü {ñhapetvà}, upekhàsahagataü. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà; neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Siyà àcayagàmino siyà apacayagàmino siyà neva àcayagàmino na apacayagàmino. Siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nàsekhà. Siyà mahaggatà siyà appamàõà. Tãõi jhànà na vattabbà parittàrammaõà ti pi mahaggatàrammaõà ti pi, siyà appamàõàrammaõà siyà na vattabbà appamàõàrammaõà ti; catutthaü jhànaü siyà parittàrammaõaü siyà mahaggatàrammaõà siyà appamàõàrammaõaü siyà na vattabbaü parittàrammaõan ti pi mahaggatàrammaõan ti pi appamàõàrammaõan ti pi. Siyà majjhimà siyà paõãtà. Siyà sammattaniyatà siyà aniyatà. Tãõi jhànà na maggàrammaõà siyà maggahetukà siyà maggàdhipatino siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi; catutthaü jhànaü siyà maggàrammaõaü siyà maggahetukaü siyà maggàdhipati siyà na vattabbaü maggàrammaõan ti pi maggahetukan ti pi maggàdhipatãti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdino. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà. Tãõi jhànà na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõàti pi; catutthaü jhànaü siyà atãtàrammaõaü siyà anàgatàrammaõaü siyà paccuppannàrammaõaü siyà na vattabbaü atãtàrammaõan ti pi anàgatàrammaõan ti pi paccuppannàrammaõan ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà. Tãõi jhànà bahiddhàrammaõà: catutthaü jhànaü siyà ajjhattàrammaõaü siyà bahiddhàrammaõaü siyà ajjhattabahiddhàrammaõaü siyà na vattabbaü ajjhattàrammaõan ti pi bahiddhàrammaõan ti pi ajjhattabahiddhàrammaõan ti pi. Anidassana-appañighà. Na hetå. Sahetukà. Hetusampayuttà. Na vattabbà hetå ceva sahetukà càti, sahetukà ceva na ca hetå, na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti, hetusampayuttà ceva na ca hetå, na hetå sahetukà. Sappaccayà; saïkhatà. Anidassanà; appañighà; aråpà. #<[page 271]># %< Pa¤hàpucchakaü 271>% Siyà lokiyà siyà lokuttarà. Kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyà. No àsavà. Siyà sàsavà siyà anàsavà. âsavavippayuttà. Na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti, siyà sàsavà ceva no ca àsavà siyà na vattabbà sàsavà ceva no ca àsavà ti. Na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi. Siyà àsavavippayuttasàsavà siyà {àsavavippayutta}-anàsavà. No saüyojanà . . . pe . . . No ganthà . . . No oghà . . . No yogà . . . No nãvaraõà . . . No paràmàsà . . . Sàrammaõà. No città. Cetasikà. Cittasampayuttà; . . . cittasaüsaññhà; cittasamuññhànà; cittasahabhuno; cittànuparivattino; cittasaüsaññha-samuññhànà; cittasaüsaññha-samuññhànasahabhuno; cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino. Bàhirà; no upàdà; siyà upàdiõõà siyà anupàdiõõà. No upàdànà. No kilesà. Na dassanena pahàtabbà, na bhàvanàya pahàtabbà. Na dassanena pahàtabbahetukà, na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Pañhamaü jhànaü, etth' uppannaü vitakkaü ñhapetvà, savitakkaü; tãõi jhànà avitakkà. Pañhamaü jhànaü, etth' uppannaü vicàraü {ñhapetvà}, savicàraü; tãõi jhànà avicàrà. Dve jhànà, etth' uppannaü pãti ñhapetvà, sappãtikà. Dve jhànà appãtikà. Dve jhànà, etth' uppannaü pãtiü ñhapetvà, pãtisahagatà; dve jhànà na pãtisahagatà. Tãõi jhànà, etth' uppannaü sukhaü ñhapetvà, sukhasahagatà; catutthaü jhànaü na sukhasahagataü. Catutthaü jhànaü, etth' uppannaü upekhaü ñhapetvà, upekhàsahagataü; tãõi jhànà na upekhàsahagatà. Na kàmàvacarà; siyà råpàvacarà; siyà na råpàvacarà; tãõi jhànà na aråpàvacarà; catutthaü jhànaü siyà aråpàvacaraü siyà na aråpàvacaraü. Siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Siyà niyyànikà siyà aniyyànikà. Siyà niyatà siyà aniyàtà. Siyà sa-uttarà siyà anuttarà. Araõa ti. PA¥HâPUCCHAKAý. JHâNAVIBHAðGO SAMATTO DVâDASAKO.4 #<[page 272]># %<272 Catasso appama¤¤àyo>% XIII. APPAMA¥¥AVIBHAðGO. {CATASSO} appama¤¤àyo: idha bhikkhu mettàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati, tathà dutiyaü tathà tatiyaü tathà catutthaü, iti uddham adho tiriyaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokaü mettàsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamàõena averena avyàpajjhena pharitvà viharati; karuõàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati, {tathà} dutiyaü tathà tatiyaü tathà catutthaü, iti uddham adho tiriyaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokaü karuõàsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamàõena averena avyàpajjhena pharitvà viharati; muditàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati tathà dutiyaü tathà tatiyaü tathà catutthaü, iti uddham adho tiriyaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokaü muditàsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamàõena averena avyàpajjhena pharitvà viharati; upekhàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati, tathà dutiyaü tathà tatiyaü tathà catutthaü, iti uddham adho tiriyaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokaü upekhàsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamàõena averena avyàpajjhena pharitvà viharati. Katha¤ ca bhikkhu mettàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati? Seyyathà pi nàma ekaü puggalaü piyaü manàpaü disvà mettàyeyya, evam eva sabbe satte mettàya pharati. Tattha katamà mettà? Yà sattesu metti mettàyanà mettàyitattaü mettà cetovimutti: ayaü vuccati mettà. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü hadayaü paõóaraü mano manàyatanaü manindriyaü vi¤¤àõaü vi¤¤àõakkhandho tajjà manovi¤¤àõadhàtu: #<[page 273]># %< Karuõà. 273>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya mettàya sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü sampayuttaü, tena vuccati mettàsahagatena cetasà ti. Ekaü disan ti: puratthimaü và disaü pacchimaü và disaü uttaraü và disaü dakkhiõaü và disaü uddhaü và adho và tiriyaü và vidisaü và. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvà. Viharatãti: iriyati vattati pàleti yapeti yàpeti carati viharati, tena vuccati viharatãti. Tathà dutiyan ti: yath' eva ekaü disaü tathà dutiyaü disaü tathà tatiyaü disaü tathà catutthaü disaü tathà uddhaü tathà adho tathà tiriyaü tathà vidisaü. Sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokan ti; sabbena sabbaü sabbathà sabbaü asesaü nissesaü pariyàdàya vacanam etaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokan ti. Mettàsahagatena cetasà ti: tattha katamà mettà? Yà sattesu metti mettàyanà mettàyitattaü mettà-cetovimutti: ayaü vuccati metta. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya mettàya sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü sampayuttaü, tena vuccati mettàsahagatena cetasà ti. Vipulenàti: yaü vipulaü taü mahaggataü. Yaü mahaggataü taü appamàõaü. Yaü appamàõaü so avero. Yo avero so avàpajjho. Pharitvàti: pharitvà adhimuccitvà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Katha¤ ca bhikkhu karuõàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati? Seyyathà pi nàma ekaü puggalaü duggataü durupetaü disvà karuõàyeyya, evam eva sabbe satte karuõàya pharati. Tattha katamà karuõà? Yà sattesu karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõàcetovimutti: ayaü vuccati karuõà. Tattha katamaü cittaü? #<[page 274]># %<274 Mudità.>% Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya karuõàya sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü sampayuttaü, tena vuccati karuõàsahagatena cetasà ti. Ekaü disan ti: puratthimaü và disaü pacchimaü và disaü uttaraü và disaü dakkhiõaü và disaü uddhaü và adho và tiriyaü và vidisaü và. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . tena vuccati viharatãti. Tathà dutiyan ti: yath' eva ekaü disaü tathà dutiyaü disaü tathà tatiyaü disaü tathà catutthaü disaü tathà uddhaü tathà adho tathà tiriyaü tathà vidisaü. Sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokan ti: sabbena sabbaü sabbathà sabbaü asesaü nissesaü pariyàdàya vacanam etaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokan ti. Karuõàsahagatena cetasà ti: tattha katamà karuõà? Yà sattesu karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõàcetovimutti: ayaü vuccati karuõà. {Tattha} katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya karuõàya sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü sampayuttaü, tena vuccati karuõàsahagatena cetasà ti. Vipulenàti: yaü vipulaü taü mahaggataü. Yaü mahaggataü taü appamàõaü. Yaü appamàõaü so avero. Yo avero so avyàpajjho. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati: tena vuccati viharatãti. Katha¤ ca bhikkhu muditàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati? Seyyathà pi nàma ekaü puggalaü piyaü manàpaü disvà mudito assa, evam eva sabbe satte muditàya pharati. Tattha katamà mudità? Yà sattesu mudità muditàyanà muditàyitattaü muditàcetovimutti: ayaü vuccati mudità. #<[page 275]># %< Upekhà. 275>% Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà {manovi¤¤àõadhàtu}: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya muditàya sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü sampayuttaü, tena vuccati muditàsahagatena cetasà ti. Ekaü disan ti: puratthimaü và disaü pacchimaü và disaü uttaraü và disaü dakkhiõaü và disaü uddhaü và adho và tiriyaü và vidisaü và. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Tathà dutiyan ti: yath' eva ekaü disaü tathà dutiyaü disaü tathà tatiyaü disaü tathà catutthaü disaü tathà uddhaü tathà adho tathà tiriyaü tathà vidisaü. Sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokan ti: sabbena sabbaü sabbathà sabbaü asesaü nissesaü pariyàdàya vacanam etaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokan ti. Muditàsahagatena cetasà ti: tattha katamà mudità? Yà sattesu mudità muditàyanà muditàyitattaü muditàcetovimutti: ayaü vuccati mudità. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya muditàya sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü sampayuttaü, tena vuccati muditàsahagatena cetasà ti. Vipulenàti: yaü vipulaü taü mahaggataü. Yaü mahaggataü taü appamàõaü. Yaü appamàõaü so avero. Yo avero so avyàpajjho. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Katha¤ ca bhikkhu upekhàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati? Seyyathà pi nàma ekaü puggalaü neva manàpaü na amanàpaü disvà upekhako assa, evam eva sabbe satte upekhàya pharati. Tattha katamà upekhà? #<[page 276]># %<276 Upekhà.>% Yà sattesu upekhà upekhàyanà upekhàyitattaü upekhàcetovimutti: ayaü vuccati upekhà. Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà mano{vi¤¤àõadhàtu}: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya upekhàya sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü sampayuttaü, tena vuccati upekhàsahagatena cetàsà ti. Ekaü disan ti: puratthimaü và disaü pacchimaü và disaü uttaraü và disaü daddhiõaü và disaü uddhaü và adho và tiriyaü và vidisaü và. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. Tathà dutiyan ti: yath' eva ekaü disaü tathà dutiyaü disaü tathà tatiyaü disaü tathà catutthaü disaü tathà uddhaü tathà adho tathà tiriyaü tathà vidisaü. Sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokan ti: sabbena sabbaü sabbathà sabbaü asesaü nissesaü pariyàdàya vacanam etaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokan ti. Upekhàsahagatena cetasà ti: tattha katamà upekhà? Yà sattesu upekhà upekhàyanà upekhàyitattaü upekhàcetovimutti: ayaü vuccati upekhà Tattha katamaü cittaü? Yaü cittaü mano mànasaü . . . pe . . . tajjà manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imàya upekhàya sahagataü hoti sahajàtaü saüsaññhaü {sampayuttaü}, tena vuccati upekhàsahagatena cetasà ti. Vipulenàti: yaü vipulaü taü mahaggataü. Yaü mahaggataü taü appamàõaü. Yaü appamàõaü so avero. Yo avero so avyàpajjho. Pharitvà ti: pharitvà adhimuccitvà. Viharatãti: iriyati . . . pe . . . viharati, tena vuccati viharatãti. SUTTANTABHâJANIYAý. Catasso appama¤¤àyo: mettà karuõà mudità upekhà. Tattha katamà mettà? #<[page 277]># %< Appama¤¤ajhànàni. 277>% Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettà-cetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Tattha katamà mettà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, yà tasmiü samaye metti mettàyanà {mettàyitattaü} mettà-cetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Tatthà katamà mettà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . tatiyaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettà-cetovimutti: ayaü vuccati mettà, Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettà-cetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, avitakkaü vicàramattaü vivekajaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettàcetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . tatiyaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettà-cetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettà-cetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. #<[page 278]># %<278 Appama¤¤ajhànàni.>% Tattha katamà karuõà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, yà tasmiü samaye karuõà karuõàyanà {karuõàyitattaü} karuõà-cetovimutti: ayaü vuccati karuõà. Avasesà dhammà karunàya sampayuttà. Tattha katamà karuõà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, yà tasmiü samaye karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõà-cetovimutti: ayaü vuccati karuõà. Avasesà dhammà karuõàya sampayuttà. Tattha katamà karuõà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . tatiyaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, yà tasmiü samaye karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõà-cetovimutti: ayaü vuccati karuõà. Avasesà dhammà karuõàya sampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, yà tasmiü samaye karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõà-cetovimutti: ayaü vuccati karuõà. Avasesà dhammà karuõà sampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, avitakkaü vicàramattaü vivekajaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, yà tasmiü samaye karuõà karuõàyanà karunàyitattaü karuõà-cetovimutti: ayaü vuccati karuõà. Avasesà dhammà karuõàya sampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . tatiyaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, yà tasmiü samaye karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõà-cetovimutti: ayaü vuccati karuõà. Avasesà dhammà karuõàya sampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, yà tasmiü samaye karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõà-cetovimutti: #<[page 279]># %< Appama¤¤ajhànàni. 279>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati karuõà. Avasesà dhammà karuõàya sampayuttà. Tattha katamà mudità? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati muditàsahagataü, yà tasmiü samaye mudità muditàyanà muditàyitattaü mudità-cetovimutti: ayaü vuccati mudità. Avasesà dhammà muditàya sampayuttà. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, {vitakkavicàrànaü} våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü . . . tatiyaü jhànaü . . . pañhamaü jhanaü . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati muditàsahagataü, yà tasmiü samaye mudità muditàyanà muditàyitattaü mudità-cetovimutti: ayaü vuccati mudità. Avasesà dhammà muditàya sampayuttà. Tattha katamà upekhà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati upekhàsahagataü, yà tasmiü samaye upekhà upekhàyanà upekhàyitattaü upekhà-cetovimutti: ayaü vuccati upekhà. Avasesà dhammà upekhàya sampayuttà. Catasso appama¤¤àyo: mettà, karuõà, mudità, upekhà. Tattha katamà mettà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpavacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettà-cetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Tattha katamà mettà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü #<[page 280]># %<280 Appama¤¤ajhànàni.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . tatiyaü jhànaü . . . pe . . . pañhamaü jhànaü . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati {mettàsahagataü}, yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettà-cetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Tattha katamà karuõà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampàjja viharati karuõàsahagataü, yà tasmiü samaye karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõà-cetovimutti: ayaü vuccati karuõà. Avasesà dhammà karuõàya sampayuttà. Tattha katamà karuõà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü . . . pe . . . tatiyaü jhànaü . . . pe . . . pañhamaü jhànaü . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusala. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati karuõàsahagataü, yà tasmiü samaye karuõà karuõàyanà karuõàyitattaü karuõà-cetovimutti: ayaü vuccati karuõà. Avasesà dhammà karuõàya sampàyuttà. #<[page 281]># %< Appama¤¤ajhànàni. 281>% Tattha katamà mudità? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati muditàsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati muditàsahagataü, yà tasmiü samaye mudita muditàyanà muditàyitattaü mudità-cetovimutti: ayaü vuccati mudità. Avasesà dhammà muditàya sampayuttà. Tattha katamà mudità? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü . . . pe . . . tatiyaü jhànaü . . . pe . . . pañhamaü jhànaü . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati muditàsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati muditàsahagataü, yà tasmiü samaye mudità muditàyanà muditàyitattaü mudità-cetovimutti: ayaü vuccati mudità. Avasesà dhammà muditàya sampayuttà. Tattha katamà upekhà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati upekhàsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati upekhàsahagataü, yà tasmiü samaye upekhà upekhàyanà upekhàyitattaü upekhà-cetovimutti: ayaü vuccati upekhà. Avasesà dhammà upekhàya sampayuttà. Catasso appama¤¤àyo: mettà karuõà mudità upekhà. Tattha katamà mettà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati mettàsahagataü: #<[page 282]># %<282 Appama¤¤àjhànàni.>% yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettàcetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Tattha katamà mettà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü . . . pe . . . tatiyaü jhànaü . . . pe . . . pañhamaü jhànaü . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja vihatati mettàsahagataü, yà tasmiü samaye metti mettàyanà mettàyitattaü mettàcetovimutti: ayaü vuccati mettà. Avasesà dhammà mettàya sampayuttà. Tattha katamà karuõà . . . pe . . . Tattha katamà mudità . . . pe . . . Tattha katamà upekhà? Idha bhikkhu yasmiü samaye råpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati upekhàsahagataü, yà tasmiü samaye upekhà upekhàyanà upekhàyitattaü upekhà-cetovimutti: ayaü vuccati upekhà. Avasesà dhammà upekkhàya sampayuttà. ABHIDHAMMABHâJANIYAý.2 Catasso appama¤¤àyo: idha bhikkhu mettàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati tathà dutiyaü tathà tatiyaü tathà catutthaü: iti uddham adho tiriyaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokaü mettàsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamàõena averena ayàpajjhena pharitvà viharati; karuõàsahagatena cetasà . . . pe . . . muditàsahagatena cetasà . . . pe . . . upekhàsahagatena cetasà ekaü disaü pharitvà viharati tathà dutiyaü tathà tatiyaü tathà catutthaü iti uddham adho tiriyaü sabbadhi sabbattatàya sabbàvantaü lokaü upekhàsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamàõena averena ayàpajjhena pharitvà viharati. Catunnaü appama¤¤ànaü kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? #<[page 283]># %< Pa¤hàpucchakaü. 283>% Siyà kusalà siyà avyàkatà. Tisso appama¤¤àyo sukhàya vedanàya sampayuttà; upekhà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà nevavipàka-na-vipàkadhammadhammà. Siyà {upàdiõõupàdàniyà} siyà anupàdiõõupàdàniyà. Asaïkiliññha-saïkilesikà. Tisso appama¤àyo siyà savitakka-savicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakkà-avicàrà; upekhà avitakka avicàrà. Tisso appama¤¤àyo siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà na upekhàsahagatà siyà na vattabbà pãtisahagatà ti; upekhà upekhàsahagatà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Siyà àcayagàminiyo siyà neva àcayagàminiyo na apacayagàminiyo Neva sekhà nàsekhà. Mahaggatà; na vattabbà parittàrammaõà ti pi mahaggatàrammaõà ti pi appamàõàrammaõà ti pi. Majjhimà. Aniyatà. Na vattabbà maggàrammàõà ti pi maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdiniyo. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà. Na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà; bahiddhàrammaõà; anidassana-appañighà. Mettà hetu; tisso appama¤¤àyo na hetå. Sahetukà; hetusampayuttà. Mettà hetu ceva sahetukà ca; tisso appama¤¤ayo na vattabbà hetå ceva sahetukà càti, sahetukà ceva na ca hetå. Mettà hetu ceva hetusampayuttà ca; tisso appama¤¤àyo na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti, hetusampayuttà ceva na ca hetå. Tisso appama¤¤àyo na hetå sahetukà; mettà na vattabbà na hetu sahetukà ti pi na hetu ahetukà ti pi. Sappaccayà, saïkhatà. Anidassanà; appañighà; aråpà; lokiyà; kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyà. No àsavà. Sàsavà; àsavavippayuttà; na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti, sàsavà ceva no ca àsavà, na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; #<[page 284]># %<284 Catasso appama¤¤àyo.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ àsavavippayuttasàsavà. No saüyojanà . . . pe . . . No ganthà . . . No oghà . . . No yogà . . . No nãvaraõà . . . No paràmàsà . . . Sàrammaõà. No città. Cetasikà; cittasampayuttà; cittasaüsaññhà; cittasamuññhànà; cittasahabhuno; cittànuparivattiniyo; cittasaüsaññha-samuññhànà; cittasaüsaññha-samuññhànasahabhuno; cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattiniyo Bàhirà. No upàdà Siyà upàdiõõà siyà anupàdiõõà. No upàdànà . . . pe . . . No kilesà . . . pe . . . Na dassanena pahàtabbà, na bhàvanàya pahàtabbà; na dassanena pahàtabbahetukà, na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Tisso appama¤¤àyo siyà savitakkà siyà avitakkà; upekhà avitakkà. Tisso appama¤¤àyo siyà savicàrà siyà avicàrà; upekhà avicàrà. Tisso appama¤¤àyo siyà sappãtikà siyà appãtikà; upekhà appãtikà. Tisso appama¤¤àyo siyà pãtisahagatà siyà na na pãtisahagatà; upekhà na pãtisahagatà. Tisso appama¤¤àyo sukhasahagatà; upekhà na sukhàsahagatà. Upekhà upekhàsahagatà; tisso appama¤¤àyo na upekhàsahagatà. Na kàmàvacarà; råpàvacarà; na aråpàvacarà; pariyàpannà. Aniyyànikà; aniyatà. Sa-uttarà; araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý. APPAMA¤¤âVIBHAðGO SAMATTO TERASAMO. #<[page 285]># %< Pa¤ca sãkkhàpadàni 285>% XIV. SIKKHâPADAVIBHAðGO. PA¥CA sikkhàpadàni: pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü, adinnàdànà veramaõã sikkhàpadaü, kàmesu micchàcàrà veramaõã sikkhàpadaü, musàvàdà veramaõã sikkhàpadaü, suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü. (a) Tattha katamaü pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü, pàõàtipàtà viramantassa yà tasmiü samaye pàõàtipàtà àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà adaraõaü anajjhàpatti velàanatikkamo setughàto: idaü vuccati pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà veramaõiyà sampayuttà. (b) Tattha katamaü {pàõàtipàtà} veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü, pàõàtipàtà viramantassa yà tasmiü samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: idaü vuccati pàõàtipàtà veramàõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà cetanàya sampayuttà. (c) Tattha katamaü pàõàtipatà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü, pàõàtipàtà viramantassa phasso vedanà . . . paggàho avikkhepo: idaü vuccati pànàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. (a*) Tattha katamaü pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . pe . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü . . . #<[page 286]># %<286 Pa¤ca sikkhàpadàni.>% pe. . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena . . . pe . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü . . . pe . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . pe . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü . . . pe . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena, pàõàtipàtà viramantassa yà tasmiü samaye pàõàtipàtà àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto: idaü vuccati pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà veramaõiyà sampayuttà. (b*) Tattha katamaü pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkharena, pàõàtipàtà viramantassa yà tasmiü samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: idaü vuccati pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà cetanàya sampayuttà. (c*) Tattha katamaü pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena, pànàtipàtà viramantassa phasso vedanà . . . paggàho avikkhepo: idaü vuccati pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. Tattha katamaü adinnàdànà veramaõã sikkhàpadaü? . . . pe . . . kàmesu micchàcàrà {veramaõã} sikkhàpadaü? . . . pe . . . musàvàdà veramaõã sikkhàpadaü? . . . pe . . . (a) suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü, suràmerayamajjapamàdaññhànà viramantassa yà tasmiü samaye suràmerayamajjapamàdaññhànà àrati virati pativirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà veramaõiyà sampayuttà. (b) Tattha katamaü {suràmerayamajjapamàdaññhànà} {veramaõã} sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü {¤àõasampayuttaü}, #<[page 287]># %< Kusalacittaü. 287>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ suràmerayamajjapamàdaññhànà viramantassa yà tasmiü samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà veramàõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà cetanàya sampayuttà. (c) Tattha katamaü suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü, suràmerayamajjapamàdaññhànà viramantassa phasso vedanà . . . paggàho avikkhepo: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü. (a*) Tattha katamaü suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü, . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena, suràmerayamajjapamàdaññhànà viramantassa yà tasmiü samaye suràmerayamajjapamàdaññhànà àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velàanatikkamo setughàto: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà veramaõiyà sampayuttà. (b*) Tattha katamaü suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena, suràmerayamajjapamàdaññhànà viramantassa yà tasmiü samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà cetanàya sampayuttà. (c*) Tattha katamaü suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena, {suràmerayamajjapamàdaññhànà} viramantassa phasso vedanà #<[page 288]># %<288 Pa¤ca sikkhàpadàni.>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . paggàho avikkhepo: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü. Pa¤ca sikkhàpadàni: pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü, adinnàdànà veramaõã sikkhàpadaü, kàmesu micchàcàrà veramaõã sikkhàpadaü, musàvàdà veramaõi sikkhàpadaü, suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü. (a) Tattha katamaü pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü hãnaü . . . pe . . . majjhimaü . . . pe . . . paõãtaü . . . pe . . . chandàdhipateyyaü . . . pe . . . viriyàdhipateyyaü . . . pe . . . cittàdhipateyyaü . . . pe . . . vãmaüsàdhipateyyaü . . . chandàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . viriyàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . cittàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . vãmaüsàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü, pàõàtipàtà viramantassa yà tasmiü samaye pàõàtipàtà àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto: idaü vuccati pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. Avasesà dhamma veramaõãyà sampayuttà. (b) Tattha katamaü pàõàtipàtà veramaõi sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü, chandàdhipateyyaü . . . viriyàdhipateyyaü . . . cittàdhipateyyaü . . . vãmaüsàdhipàteyyaü . . . chandàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . viriyàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . cittàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . vãmaüsàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü, pàõàtipàtà viramantassa yà tasmiü samaye cetanà sa¤cetanà sa¤cetayitattaü: idaü vuccati pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà cetanàya sampayuttà. (c) Tattha katamaü pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü? #<[page 289]># %< Kusalacittaü 289>% Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . chandàdhipateyyaü . . . viriyàdhipateyyaü . . . cittàdhipateyyaü . . . vãmaüsàdhipateyyaü . . . chandàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . viriyàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . cittàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . {vãmaüsàdhipateyyaü} hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü, pàõàtipàtà viramantassa phasso vedanà . . . paggàho avikkhepo: idaü vuccati pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. (a*-c*) Tattha katamaü pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü . . . somanassasahagataü ¤àõavipayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . chandàdhipateyyaü . . . viriyàdhipateyyaü . . . cittàdhipateyyaü . . . chandàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . viriyàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü, cittàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü, pàõàtipàtà viramantassa yà tasmiü samaye pàõàtipàtà àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto: idaü vuccati pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. Avasesà dhammà veramaõiyà sampayuttà . . . pe . . . Avasesà dhammà cetanàya sampayuttà . . . pe . . . phasso vedanà . . . paggàho avikkhepo: idaü vuccati pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü. (a) Tattha katamaü adinnàdànà veramaõã sikkhàpadaü . . . kàmesu micchàcàrà veramaõã sikkhàpadaü . . . musàvàdà veramaõã sikkhàpadaü . . . suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . chandàdhipateyyaü . . . viriyàdhipateyyaü . . . cittàdhipateyyaü . . . vãmaüsàdhipateyyaü . . . chandàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . #<[page 290]># %<290 Dhammà sikkhà>% viriyàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . cittàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . vãmaüsàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü, suràmerayamajjapamàdaññhànà viramantassa yà tasmiü samaye suràmerayamajjapamàdaññhànà àrati virati pañivirati veramaõã akiriyà akaraõaü anajjhàpatti velà-anatikkamo setughàto: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà {veramaõã} sikkhàpadaü. Avasesà dhammà veramaõiyà sampayuttà . . . pe . . . (b) avasesà dhammà cetanàya sampayuttà . . . pe . . . (c) phasso vedanà . . . paggàho avikkhepo: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà veramàõã sikkhàpadaü. (a*) Tattha katamaü suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . somanassasahagataü {¤àõavippayuttaü} . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . chandhàdhipateyyaü . . . viriyàdhipateyyaü . . . cittàdhipàteyyaü . . . chandhàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . viriyàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü . . . cittàdhipateyyaü hãnaü . . . majjhimaü . . . paõãtaü, suràmerayamajjapamàdaññhànà viramantassa yà tasmiü samaye suràmerayamajjapamàdaññhànà àrati virati pañivirati veranaõå akiriyà akaraõaü anajjhàpaññi velà-anatikkamo setughàto: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõi sikkhàpadaü. Avasesà dhammà veramaõiyà sampayuttà . . . pe (b*) . . . Avasesà dhammà cetanàya sampayuttà . . . pe (c*) . . . phasso vedanà . . . paggàho avikkhepo: idaü vuccati suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü. Katame dhammà sikkhà? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà sikkhà. #<[page 291]># %< Pa¤hàpucchakaü 291>% Katame dhammà sikkhà? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammanaü và, yaü yaü và pan' àrabbha; tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti; ime dhammà sikkhà. Katame dhammà sikkhà? Yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti . . . pe . . . aråpåpapattiyà maggaü bhaveti . . . pe . . . lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà sikkhà. ABHIDHAMMABHâJANIYAý.4 Pa¤ca sikkhàpadàni: pàõàtipàtà veramaõã sikkhàpadaü, adinnàdànà veramaõã sikkhàpadaü, kàmesu micchàcàrà veramaõã sikkhàpadaü, musàvàdà veramaõã sikkhàpadaü, suràmerayamajjapamàdaññhànà veramaõã sikkhàpadaü. Pa¤cannaü sikkhàpadànaü kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? Kusalà yeva. Siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Vipàkadhammadhammà. Anupàdiõõupàdàniyà. Asaïkiliññha-saïkilesikà. Savitakka-savicàrà. Siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà, neva dassanena bhàvanàya pahàtabbahetukà. #<[page 292]># %<292 Pa¤ca sikkhàpadàni>% âcayagàmino. Neva sekhà nàsekhà. Parittà; parittàrammaõà; majjhimà. Aniyatà. Na vattabbà maggàrammaõà ti pi maggahetukà ti pi maggàdhipatino ti pi. Siyà uppannà siyà anippannà, na vattabbà uppàdino ti. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà. Paccuppannàrammaõà. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddha. Bahiddharammaõà; anidassana-appañighà Na hetå; sahetukà; hetusampayuttà; na vattabbà hetå ceva sahetukà càti, sahetukà ceva na ca hetu, na vattabbà hetå ceva hetusampayuttà càti, hetusampayuttà ceva na ca hetå; na hetå sahetukà. Sappaccayà; saïkhatà; anidassanà; appañighà; aråpà; lokiyà; kenaci vi¤¤eyyà, kenaci na vi¤¤eyyà. No àsavà; sàsavà; àsavavippayuttà, na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti, sàsavà ceva no ca àsavà; na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi, àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi; àsavavippayutta-sàsavà. No saüyojanà . . . No ganthà . . . No oghà . . . No yogà . . . No nãvaraõà . . . No paràmàsà . . . Sàrammaõà. No città; cetasikà; cittasampayuttà; cittasaüsaññhà; cittasamuññhànà; cittasahabhuno; cittànuparivattino; cittasaüsaññha-samuññhànà; cittasaüsaññha-samuññhànasahabhuno; cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino. {Bàhirà}; no upàdà; anupàdiõõà. No upàdànà. . . . No kilesà . . . Na dassanena pahàtabbà, na bhàvanàya pahàtabbà. Na dassanena pahàtabbahetukà, na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Savitakka-savicàrà. Siyà sappãtikà siyà appãtikà. Siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà. Siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà. Siyà upekhàsahagatà siyà na upekhàsahagatà. Kàmàvacara; na råpàvacarà; na aråpàvacarà; pariyàpannà. Aniyyànikà; aniyatà. Sa-uttarà. Araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý. SIKKHâPADAVIBHAðGO SAMATTO CUDDASAMO.4 #<[page 293]># %< Catasso pañisambhidà 293>% XV. PAòISAMBHIDâVIBHAðGO. CATASSO pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Atthe ¤àõaü atthapatisambhidà. Dhamme ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. ¥àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà patibhàõapañisambhidà. Dukkhe ¤àõaü atthapañisambhidà. Dukkhasamudaye ¤àõaü dhammapañisambhidà. Dukkhanirodhe ¤àõaü atthapañisambhidà. Dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. ¥àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Catasso pañisambhidà. Atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Hetumhi ¤àõaü dhammapañisambhidà. Hetuphale ¤àõaü atthapañisambhidà. Tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. ¥àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Catasso pañisambhidà: atthapatisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Ye dhammà jàtà bhåtà sa¤jàtà nibbattà abhinibbattà pàtubhåtà, imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yehi dhammehi te dhammà jàtà bhåtà sa¤jàtà nibbattà abhinibbattà pàtubhåtà, tesu dhammesu ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. ¥àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. #<[page 294]># %<294 Catasso pañisambhidà>% Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Jaràmaraõe ¤àõaü atthapatisambhidà. Jaràmaraõasamudaye ¤àõaü dhammapañisambhidà. Jaràmaraõanirodhe ¤àõaü atthapañisambhidà. Jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. ¥àõesu ¤àõaü {pañibhàõapañisambhidà}. Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapatisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Jàtiyà ¤àõaü, bhave ¤àõaü, upàdàne ¤àõaü, taõhàya ¤àõaü, vedanàya ¤àõaü, phasse ¤àõaü, saëàyatane ¤àõaü, nàmaråpe ¤àõaü, vi¤¤àõe ¤àõaü, saïkhàresu ¤àõaü atthapañisambhidà. Saïkhàrasamudaye ¤àõaü dhammapañisambhidà. Saïkhàranirodhe ¤àõaü atthapañisambhidà. Saïkhàranirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. ¥àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhànapañisamphidà. Tattha katamà dhammapañisambhidà? Idha bhikkhu dhammaü jànàti suttaü geyyaü veyyàkaraõaü gàthaü udànaü itivuttakaü jàtakaü abbhutadhammaü vedallaü: ayaü vuccati dhammapañisambhidà. So tassa tass' eva bhàsitassa atthaü jànàti: ayaü imassa bhàsitassa attho, ayaü imassa bhàsitassa attho ti: ayaü vuccati atthapañisambhidà. Tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. ¥àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. SUTTANTABHâJANIYAý.4 Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, #<[page 295]># %< Kusalacittaü 295>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti; ime dhammà kusalà. Imesu dhammesu ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tesaü vipàke ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye kàmàvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü . . . somanassasahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõasampayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü . . . upekhàsahagataü ¤àõavippayuttaü sasaïkhàrena, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Imesu dhammesu ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tesaü vipàke ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà {niruttipañisambhidà} pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye {råpåpapattiyà} maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Imesu dhammesu ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tesaü vipàke ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàvibhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà . . . pe . . . #<[page 296]># %<296 Catasso pañisambhidà>% Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye aråpåpapattiyà maggaü bhàveti sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Imesu dhammesu ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tesaü vipàke ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena bhàõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapatisambhidà. Katame dhammà kusalà? Yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Imesu dhammesu ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tesaü vipàke ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤ànaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà . . . pe . . . Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhànapañisambhidà. Katame dhammà akusalà? Yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü diññhigatasampayuttaü, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà akusalà. Imesu dhammesu ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tesaü vipàke ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, nàõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. #<[page 297]># %< Kusalavipàkàni pa¤cavi¤¤àõàni 297>% Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà akusalà? Yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü diññhigatasampayuttaü sasaïkhàrena . . . somanassasahagataü diññhigatavippayuttaü . . . somanassasahagataü diññhigatavippayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü diññhigatasampayuttaü . . . upekhàsahagataü diññhigatavippayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü diññhigatavippayuttaü . . . upekhàsahagataü diññhigatavippayuttaü sasaïkhàrena . . . domanassasahagataü pañighasampayuttaü . . . domanassasahagataü pañighasampayuttaü sasaïkhàrena . . . upekhàsahagataü vicikicchàsampayuttaü . . . upekhàsahagataü uddhaccasampayuttaü, råpàrammaõaü và . . . pe . . . dhammàrammaõaü và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà akusalà. Imesu dhammesu ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tesaü vipàke ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü cakkhuvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü råpàrammaõaü, tasmiü samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤à hoti, cetanà hoti, cittaü hoti upekhà hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaü hoti, upekhindriyaü hoti, jãvitindriyaü hoti ye và pana tasmiü samaye a¤¤e pi atthe pañiccasamuppannà aråpino dhammà: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sotavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü saddàramaõaü #<[page 298]># %<298 Tisso pañisambhidà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . {ghànavi¤¤àõaü} uppannaü hoti upekhàsahagataü gandhàrammaõaü . . . jivhàvi¤¤àõaü uppa¤¤aü hoti upekhàsahagataü rasàrammaõaü . . . kàyavi¤¤àõaü uppannaü hoti sukhasahagataü phoññhabbàrammaõaü, tasmiü samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤à hoti, cetanà hoti, cittaü hoti, sukhaü hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaü hoti, sukhindriyaü hoti, jãvitindriyaü hoti ye và pana tasmiü samaye a¤¤e pi atthi pañiccasamuppannà aråpino dhammà: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhànapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manodhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà, råpàrammaõà và . . . pe . . . phoññhabbàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤à hoti, cetanà hoti, cittaü hoti, vitakko hoti, vicàro hoti, upekhà hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaü hoti, upekhindriyaü hoti, jãvitindriyaü hoti ye và pana tasmiü samaye a¤¤e pi atthi pañiccasamuppannà aråpino dhammà: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤ànesu ¤àõaü pañibhànapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhànapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa . . . vipàkà manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti somanassasahagatà råpàrammaõà và . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤à hoti, cetanà hoti, cittaü hoti, vitakko hoti, vicàro hoti, pãti hoti, sukhaü hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaü hoti, somanassindriyaü hoti, jãvitindriyaü hoti ye và pana tasmiü samaye a¤¤e pi atthi pañiccasamuppannà aråpino dhammà: #<[page 299]># %< Råpàvacaravipàkà 299>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu . . . pe . . . ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà {pañibhàõapañisambhidà}. Katame dhammà avyakatà? Yasmiü samaye dàmàvacarassa kusalassa . . . vipàkà manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà råpàrammaõà và . . . tasmiü samaye phasso hoti . . . upekhindriyaü hoti ye và . . . aråpino dhammà: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu . . . pe . . . ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye kàmàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti somanassasahagatà ¤àõasampayuttà . . . somanassasahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena, råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye råpåpapattiyà maggaü bhàveti, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva råpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü; tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: #<[page 300]># %<300 Tisso pañisambhidà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso patisambhidà; atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye aråpåpapattiyà maggaü bhàveti sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasa¤¤àsahagataü, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva aråpàvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasa¤¤àsahagataü sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati; tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye lokuttaraü jhànaü bhàveti niyyànikaü apacayagàmiü diññhigatànaü pahànàya pañhamàya bhåmiyà pattiyà, vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti, . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà kusalà. Tass' eva lokuttarassa kusalassa jhànassa katattà bhàvitattà vipàkaü vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati dukkhàpañipadaü dandhàbhi¤¤aü su¤¤ataü; tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤ànàni idaü atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso patisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. #<[page 301]># %< Kàmàvacarakiriyà 301>% Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkaü cakhuvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü råpàrammaõaü . . . pe . . . sotavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü saddàrammaõaü . . . pe . . . ghànavi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü gandhàrammaõaü; . . . pe . . . jivhàvi¤¤àõaü uppannaü hoti upekhàsahagataü rasàrammaõaü . . . pe . . . kàyavi¤¤àõaü uppannaü hoti dukkhasahagataü phoññhabbàrammaõaü, tasmiü samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤àhoti, cetanà hoti, cittaü hoti, dukkhaü hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaü hoti, dukkhindriyaü hoti, jãvitindriyaü hoti, ye và pana tasmiü samaye a¤¤e pi atthi pañiccasamuppannà aråpino dhammà: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤ati hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipàkà manodhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . phoññhabbàrammaõà và . . . pe . . . manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti upekhàsahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤à hoti, cetanà hoti, cittaü hoti, vitakko hoti, vicàro hoti, upekhà hoti, cittassa ekaggatà hoti, manindriyaü hoti, upekhindriyaü hoti, jãvitindriyaü hoti ye và pana tasmiü samaye a¤¤e pi atthi pañiccasamuppannà aråpino dhammà: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye manodhàtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà upekhàsahagatà råpàrammaõà và #<[page 302]># %<302 Tisso pañisàmbhidà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . phoññhabbàrammaõà và . . . pe . . . manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà somanassasahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và . . . pe . . . manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà upekhàsahagatà råpàrammaõà và . . . pe . . . dhammàrammaõà và yaü yaü và pan' àrabbha, tasmiü samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤à hoti, cetanà hoti, cittaü hoti, vitakko hoti, vicàro hoti, upekhà hoti, cittassa ekaggatà hoti, viriyindriyaü hoti, samàdhindriyaü hoti, manindriyaü hoti, upekhindriyaü hoti, jãvitindriyaü hoti ye va pana tasmiü samaye a¤¤e pi atthi pañiccasamuppannà aråpino dhammà: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤atti hoti; tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam atthajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Tisso pañisambhidà: atthapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Katame dhammà avyàkatà? Yasmiü samaye manovi¤¤àõadhàtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nàkusalà na ca kammavipàkà somanassasahagatà ¤àõasampayuttà . . . pe . . . somanassasahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà . . . somanassasahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõasampayuttà sasaïkhàrena . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà . . . upekhàsahagatà ¤àõavippayuttà sasaïkhàrena . . . råpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, vivicc' eva kàmehi . . . pañhamaü . . . dutiyaü . . . tatiyaü . . . catutthaü . . . pañhamaü . . . pa¤camaü jhànaü upasampajja viharati pañhavãkasiõaü . . . aråpàvacaraü jhànaü bhàveti kiriyaü neva kusalaü nàkusalaü na ca kammavipàkaü diññhadhammasukhavihàraü, sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasa¤¤àsahagataü, sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati; tasmiü samaye phasso hoti . . . pe . . . avikkhepo hoti: ime dhammà avyàkatà. Imesu dhammesu ¤àõaü atthapañisambhidà. Yàya niruttiyà tesaü dhammànaü pa¤¤ati hoti, #<[page 303]># %< Pa¤hàpucchakaü 303>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. Yena ¤àõena tàni ¤àõàni jànàti: imàni ¤àõàni idam athajotakànãti, ¤àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõasambhidà. Tisso pañisambhidà kàmàvacarakusalato catåsu ¤àõasampayuttesu cittuppàdesu, kiriyato catåsu ¤àõasampayuttesu cittuppàdesu uppajjanti. Atthapañisambhidà etesu ceva uppajjati catåsu ca maggesu catåsu ca phalesu uppajjati. ABHIDHAMMABHâJANIYAý.2 Catasso pañisambhidà: atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Catunnaü pañisambhidànaü kati kusalà kati akusalà kati avyàkatà . . . pe . . . kati saraõà kati araõà? Siyà kusalà siyà avyàkatà. Siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Tisso pañisambhidà siyà vipàkadhammadhammà siyà nevavipàka-na-vipàkadhammadhammà; atthapañisambhidà siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàkana-vipàkadhammadhammà. Tisso pañisambhidà anupàdiõõupàdàniyà; atthapañisambhidà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Tisso pañisambhidà asaïkiliññha-saïkilesikà; atthapañisambhidà siyà asaïkiliññha-saïkilesikà siyà asaïkiliññhaasaïkilesikà. Tisso pañisambhidà savitakka-savicàrà, atthapañisambhidà siyà savitakka-savicàrà siyà avitakka-vicàramattà siyà avitakka-avicàrà. Siyà pãtisahagatà siyà sukhasahagatà siyà upekhàsahagatà. Neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà, neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Tisso pañisambhidà siyà àcayagàminiyo siyà neva àcayagàminiyo na apacayagàminiyo; atthapañisambhidà siyà àcayagàminã siyà apacayagàminã siyà neva àcayagàminã na apacayagàminã. #<[page 304]># %<304 Tisso pañisambhidà>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Tisso pañisambhidà neva sekhà nàsekhà, atthapañisambhidà siyà sekhà siyà asekhà siyà neva sekhà nàsekhà. Tisso pañisambhidà parittà; atthapañisambhidà siyà parittà siyà appamàõà. Niruttipañisambhidà parittàrammaõà; tisso pañisambhidà siyà parittàrammaõà siyà mahaggatàrammaõà siyà appamàõàrammaõà. Tisso pañisambhidà majjhimà, atthapañisambhidà siyà majjhimà, siyà paõãtà. Tisso pañisambhidà aniyatà; atthapañisambhidà siyà sammattaniyatà siyà aniyatà. Niruttipañisambhidà na vattabbà maggàrammaõà ti pi maggahetukà ti pi maggàdhipatinã ti pi; atthapañisambhidà na maggàrammaõà, siyà maggahetukà siyà maggàdhipatiõã siyà na vattabbà maggahetukà ti pi maggàdhipatinã ti pi; dve pañisambhidà siyà maggàrammaõà, na maggahetukà siyà maggàdhipatiniyo siyà na vattabbà maggàrammaõà ti pi maggàdhipatiniyo ti pi. Tisso pañisambhidà siyà uppannà siyà anuppannà na vattabbà uppàdiniyo ti; atthapañisambhidà siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppàdinã. Siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà. Niruttipañisambhidà paccuppannàrammaõà; dve pañisambhidà siyà atãtàramaõà siyà anàgatàrammaõà siyà paccuppannàrammaõà; atthapañisambhidà siyà atãtàrammaõà siyà anàgatàrammaõà siyà paccuppannàrammaõà siyà na vattabbà atãtàrammaõà ti pi anàgatàrammaõà ti pi paccuppannàrammaõà ti pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà. Niruttipañisambhidà bahiddhàrammaõà; tisso pañisambhidà siyà ajjhattàrammaõà siyà bahiddhàrammaõà siyà ajjhattabahiddhàrammaõà. Anidassana-appañighà. Hetå, sahetukà, hetusampayuttà, hetå ceva sahetukà ca, hetå ceva hetusampayuttà ca, na vattabbà na hetå sahetukà ti pi na hetå ahetukà ti pi. Sappaccayà; saïkhatà; anidassanà; appañighà; aråpà. Tisso pañisambhidà lokiyà; atthapañisambhidà siyà lokiyà siyà lokuttarà. Kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyà. No àsavà. Tisso pañisambhidà sàsavà; atthapañisambhidà siyà sàsavà siyà anàsavà. âsavavippayuttà. Tisso pañisambhidà na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti, #<[page 305]># %< Pa¤hàpucchakaü 305>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sàsavà ceva no ca àsavà; atthapañisambhidà na vattabbà àsavà ceva sàsavà càti, siyà sàsavà ceva no ca àsavà, siyà na vattabbà sàsavà ceva no ca àsavà ti. Na vattabbà àsavà ceva àsavasampayuttà càti pi àsavasampayuttà ceva no ca àsavà ti pi. Tisso pañisambhidà àsavavippayutta-sàsavà; atthapañisambhidà siyà àsavavippayuttà sàsavà siyà àsavavippayutta-anàsavà. No saüyojanà . . . No ganthà . . . No oghà . . . No yogà . . . No nãvaraõà . . . No paràmàsà . . . Sàrammaõà. No città; cetasikà; cittasampayuttà; cittasaüsaññhà; cittasamuññhànà; cittasahabhuno; cittànuparivattino; cittasaüsaññha-samuññhànà; citasaüsaññha-samuññhànasahabhuno, cittasaüsaññha-samuññhànànuparivattino. Bàhirà; no upàdà; anupàdiõõà. No upàdànà. . . . No kilesà . . . Na dassanena pahàtabbà, na bhàvanàya pahàtabbà; na dassanena pahàtabbahetukà, na bhàvanàya pahàtabbahetukà. Tisso pañisambhidà savitakkà; atthapañisambhidà siyà savitakkà siyà avitakkà. Tisso pañisambhidà savicàrà; atthapañisambhidà siyà savicàrà siyà avicàrà. Siyà sappãtikà siyà appãtikà. Siyà pãtisahagatà siyà na pãtisahagatà. Siyà sukhasahagatà siyà na sukhasahagatà. Siyà upekhàsahagatà, siyà na upekhàsahagatà. Tisso pañisambhidà kàmàvacarà; atthapañisambhidà siyà kàmàvacarà siyà na kàmàvacarà. Na råpàvacarà. Na aråpàvacarà. Tisso pañisambhidà pariyàpannà; atthapañisambhidà siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Tisso pañisambhidà aniyyànikà: atthapañisambhidà siyà niyyànikà siyà aniyyànikà. Tisso pañisambhidà aniyatà; atthapañisambhidà siyà niyatà siyà aniyatà. Tisso pañisambhidà sa-uttarà; atthapañisambhidà siyà sa-uttarà siyà anutarà. Araõà ti. PA¥HâPUCCHAKAý.5 PAòISAMBHIDâVIBHAðGO SAMMATTO PANNARASAMO. #<[page 306]># %<306 Màtikà>% XVI. ¥AöAVIBHAðGO. (Màtikà.) Ekavidhena ¤àõavatthu: Pa¤cavi¤¤àõà na hetu ahetukà hetuvippayuttà sappaccayà saïkhatà aråpà lokiyà sàsavà saüyojaniyà ganthaniyà oghaniyà yoganiyà nãvaraõiyà paràmaññhà upàdàniyà saïkilesikà avyàkatà sàrammaõà acetasikà vipàkà upàdiõõ' upàdàniyà {asaïkiliññha}-saïkilesikà na savitakka-savicàrà na avitakka-vicàramattà avitakka-avicàrà na pãtisahagatà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbà neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukà neva àcayagàmino na apacayagàmino #<[page 307]># %< Ekavidhena ¤àõavatthu 307>% neva sekhà nàsekhà parittà kàmàvacarà na råpàvacarà na aråpàvacarà pariyàpannà no apariyàpannà aniyatà aniyyànikà uppannamanovi¤¤àõa-vi¤¤eyyà aniccà jaràbhibhåtà. Pa¤ca vi¤¤àõà uppannavatthukà uppannàrammaõà pure-jàtavatthukà pure-jàtàrammaõà ajjhattikavatthukà bàhiràrammaõà asambhinnavatthukà asambhinnàrammaõà nànàvatthukà nànàrammaõà na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaü paccanubhonti na asamannàhàrà uppajjanti na amanasikàrà uppajjanti na abbokiõõà uppajjanti na apubbaü acarimaü uppajjanti na a¤¤ama¤¤assa samanantarà uppajanti. Pa¤ca vi¤¤àõà anàbhogà. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na ka¤ci dhammaü pañivijànàti a¤¤atra abhinipàtamattà. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na ka¤ci dhammaü pañivijànàti. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na ka¤ci iriyàpathaü kappeti. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na ka¤ci iriyàpathaü kappeti. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na kàyakammaü na vacãkammaü paññhapeti. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na kàyakammaü na vacãkammaü paññhapeti. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na kusalàkusalaü dhammaü samàdiyati. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na kusalàkusalaü dhammaü samàdiyati. #<[page 308]># %<308 Màtikà>% Pa¤cahi vi¤¤àõehi na samàpajjati na vaññhàti. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na samàpajjati na vuññhàti. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na cavati na upapajjati. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na cavati na upapajjati. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na supati na pañibujjhati na supinaü passati. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na supati na pañibujjhati na supinaü passati. Yàthàvakavatthuvibhàvanà pa¤¤à. Evaü ekavidhena ¤àõavatthu. Duvidhena ¤àõavatthu: lokiyà pa¤¤à, lokuttarà pa¤¤à, kenaci vi¤¤eyyà pa¤¤à, kenaci na vi¤¤eyyà pa¤¤à, {sàsavà} pa¤¤à, {anàsavà} pa¤¤à, àsavavippayutta-sàsavà pa¤¤à, àsavavippayutta-anàsavà pa¤¤à, saüyojaniyà pa¤¤à, asaüyojaniyà pa¤¤à, saüyojanavippayutta-saüyojaniyà pa¤¤à, saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà pa¤¤à, ganthaniyà pa¤¤à, aganthaniyà pa¤¤à, ganthavippayutta-ganthaniyà pa¤¤à, ganthavippayutta-aganthaniyà pa¤¤à, oghaniyà pa¤¤à, anoghaniyà pa¤¤à, oghavippayutta-oghaniyà pa¤¤à, oghavippayutta-anoghaniyà pa¤¤à, yoganiyà pa¤¤à, ayoganiyà pa¤¤à, yogavippayutta-yoganiyà pa¤¤à, yogavippayutta-ayoganiyà pa¤¤à, nãvaraõiyà pa¤¤à, anãvaraõiyà pa¤¤à, nãvaraõavippayutta-nãvaraõiyà pa¤¤à, nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà pa¤¤à, #<[page 309]># %< Duvidhena ¤àõavatthu 309>% paràmaññhà pa¤¤à, aparàmaññhà pa¤¤à, paràmàsavippayutta-paràmaññhà pa¤¤à, paràmàsavippayutta-aparàmaññhà pa¤¤à, upàdiõõà pa¤¤à, anupàdiõõà pa¤¤à, upàdàniyà pa¤¤à, anupàdàniyà pa¤¤à, upàdànavippayutta-upàdàniyà pa¤¤à, upàdànavippayutta-anupàdàniyà pa¤¤à, saïkilesikà pa¤¤à, asaïkilesikà pa¤¤à, kilesavippayutta-saïkilesikà pa¤¤à, kilesavippayutta-asaïkilesikà pa¤¤à, savitakkà pa¤¤à, avitakkà pa¤¤à, savicàrà pa¤¤à, avicàrà pa¤¤à, sappãtikà pa¤¤à, appãtikà pa¤¤à, pãtisahagatà pa¤¤à, na pãtisahagatà pa¤¤à, sukhasahagatà pa¤¤à, na sukhasahagatà pa¤¤à, upekhàsahagatà pa¤¤à, na upekhàsahagatà pa¤¤à, kàmàvacarà pa¤¤à, na kàmàvacarà pa¤¤à, råpàvacarà pa¤¤à, na råpàvacarà pa¤¤à, aråpàvacarà pa¤¤à, na aråpàvacarà pa¤¤à, pariyàpannà pa¤¤à, apariyàpannà pa¤¤à, niyyànikà pa¤¤à, aniyyànikà pa¤¤à, niyatà pa¤¤à, aniyatà pa¤¤à, sa-uttarà pa¤¤à, anuttarà pa¤¤à, atthajàpikà pa¤¤à, jàpitatthà pa¤¤à, Evaü duvidhena ¤àõavatthu. #<[page 310]># %<310 Màtikà>% Tividhena ¤àõavatthu: cintàmayà pa¤¤à, sutamayà pa¤¤à, bhàvanàmayà pa¤¤à, dànamayà pa¤¤à, sãlamayà pa¤¤à, bhàvanàmayà pa¤¤à, adhisãle pa¤¤à, adhicitte pa¤¤à, adhipa¤¤àya pa¤¤à, àyakosallaü pa¤¤à, apàyakosallaü pa¤¤à, upàyakosallaü, pa¤¤à, vipàkà pa¤¤à, vipàkadhammadhammà pa¤¤à, neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà pa¤¤à, upàdiõõupàdàniyà pa¤¤à, anupàdiõõupàdàniyà pa¤¤à, anupàdiõõà-anupàdàniyà pa¤¤à, savitakka-{savicàrà} pa¤¤à, avitakka-{vicàramatà} pa¤¤à, avitakka-avicàrà pa¤¤à, pãtisahagatà pa¤¤à, sukhasahagatà pa¤¤à, upekhàsahagatà pa¤¤à, àcayagàminã pa¤¤à, apacayagàminã pa¤¤à, neva àcayagàminã na apacayagàminã pa¤¤à, sekhà pa¤¤à, asekhà pa¤¤à, neva sekhà nàsekhà pa¤¤à, parittà pa¤¤à, mahaggatà pa¤¤à, appamàõà pa¤¤à, parittàrammaõà pa¤¤à, mahaggatàrammaõà pa¤¤à, appamàõàrammaõà pa¤¤à, maggàrammaõà pa¤¤à, maggahetukà pa¤¤à, maggàdhipatinã pa¤¤à, {uppannà} pa¤¤à, anuppannà pa¤¤à, uppàdinã pa¤¤à, #<[page 311]># %< Tividhena ¤àõavatthu 311>% atãtà pa¤¤à, anàgatà pa¤¤à, {paccuppannà} pa¤¤à, atãtàrammaõa pa¤¤à, anàgatàrammaõà pa¤¤à, paccuppannàrammaõà pa¤¤à, ajjhattà pa¤¤à, bahiddhà pa¤¤à, ajjhatabahiddhà pa¤¤à, ajjhattàrammaõà pa¤¤à, bahiddhàrammaõà pa¤¤à. ajjhattabahiddhàrammaõà pa¤¤à, Savitakka-savicàrà pa¤¤à: atthi vipàkà atthi vipàkadhammadhammà atthi neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà atthi upàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõa-anupàdàniyà, atthi pãtisahagatà atthi sukhasahagatà atthi upekhàsahagatà, atthi àcayagàminã atthi apacayagàminã atthi neva àcayagàminã na apacayagàminã, atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nàsekhà, atthi parittà atthi mahaggatà atthi appamàõà, atthi parittàrammaõà atthi mahaggatàrammaõà atthi appamàõàrammaõà, atthi maggàrammaõà atthi maggahetukà atthi maggàdhipatinã, atthi uppannà atthi anuppanà atthi uppàdinã, atthi atãtà atthi anàgatà atthi paccuppannà, #<[page 312]># %<312 Màtikà>% atthi atãtàrammaõà atthi anàgatàrammaõà atthi paccuppannàrammaõà, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhà, atthi ajjhattàrammaõà atthi bahiddhàrammaõà atthi ajjhattabahiddhàrammaõà. Avitakka-vicàramattà pa¤¤à: atthi vipàkà atthi vipàkadhammadhammà atthi neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà, atthi upàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõa-anupàdàniyà, atthi àcayagàminã atthi apacayagàminã atthi neva àcayagàminã na apacayagàminã, atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nàsekhà, atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppàdinã, atthi atãtà atthi anàgatà atthi paccuppannà, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhà. Avitakka-avicàrà pa¤¤à: atthi vipàkà atthi vipàkadhammadhammà atthi neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà, atthi upàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõa-anupàdàniyà, atthi pãtisahagatà atthi sukhasahagatà atthi upekhàsahagatà, atthi àcayagàminã atthi apacayagàminã atthi neva àcayagàminã na apacayagàminã, #<[page 313]># %< Tividhena ¤àõavatthu 313>% atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nàsekhà, atthi parittàrammaõà atthi mahaggatàrammaõà atthi appamànàrammaõà, atthi maggàrammaõà atthi maggahetukà atthi maggàdhipatinã, atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppàdinã, atthi atãtà atthi anàgatà atthi paccuppannà, atthi atãtàrammaõà atthi anàgatàrammaõà atthi paccuppannàrammaõà, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhà, atthi ajjhattàrammaõà atthi bahiddhàrammaõà atthi ajjhattabahiddhàrammaõà. Pãtisahagatà pa¤¤à . . . pe . . . sukhasahagatà pa¤¤à: atthi vipàkà atthi vipàkadhammadhammà atthi neva vipàka-na-vipàkadhammadhammà, atthi upàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõa-anupàdàniyà, atthi savitakka-savicàrà atthi avitakka-vicàramattà atthi avitakka-avicàrà, atthi àcayagàminã atthi apacayagaminã atthi neva àcayagàminã na apacayagàminã, atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nàsekhà, atthi parittà atthi mahaggatà atthi appamàõà, #<[page 314]># %<314 Màtikà>% atthi parittàrammaõà atthi mahaggatàrammaõà atthi appamàõàrammaõà, atthi maggàrammaõà atthi maggahetukà atthi maggàdhipatinã, atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppàdinã, atthi atãtà atthi anàgatà atthi paccuppannà, atthi atãtàrammaõà atthi anàgatàrammaõà atthi paccuppannà, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhà, atthi ajjhatàrammaõà atthi bahiddhàrammaõà atthi ajjhattabahiddhàrammaõà. Upekhàsahagatà pa¤¤à: atthi vipàkà atthi vipàkadhammadhammà atthi neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà, atthi upàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõupàdàniyà atthi anupàdiõõa-anupàdàniyà, atthi àcayagàminã atthi apacayagàminã atthi neva àcayagàminã na apacayagàminã, atthi sekhà atthi asekhà atthi neva sekhà nàsekhà, atthi parittà atthi mahaggatà atthi appamàõà, atthi parittàrammaõà atthi mahaggatàrammaõà atthi appamànàrammaõà, atthi maggàrammaõà atthi maggahetukà atthi maggàdhipatinã, #<[page 315]># %< Catubbidhena ¤àõavatthu 315>% atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppàdinã, atthi atãtà atthi anàgatà atthi paccuppannà, atthi atãtàrammaõà atthi anàgatàrammaõà atthi paccuppannàrammaõà, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhà, atthi ajjhattàrammaõà atthi bahiddhàrammaõà atthi ajjhattabahiddhàrammaõà. Evaü tividhena ¤àõavatthu. Catubbidhena ¤àõavatthu: kammassakataü ¤àõaü, saccànulomikaü ¤àõaü, maggasamaïgissa ¤àõaü, phalasamaïgissa ¤àõaü, dukkhe ¤àõaü, dukkhasamudaye ¤àõaü, dukkhanirodhe ¤àõaü, dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü, kàmàvacarà pa¤¤à, råpàvacarà pa¤¤à, aråpàvacarà pa¤¤à, apariyàpannà pa¤¤à, dhamme ¤àõaü anvaye ¤àõaü paricce ¤àõaü sammati ¤àõaü Atthi pa¤¤à àcayàya no apacayàya atthi pa¤¤à apacayàya no àcayàya atthi pa¤¤à àcayàya ceva apacayàya ca atthi pa¤¤à neva àcayàya no apacayàya; atthi pa¤¤à nibbidàya no pañivedhàya atthi pa¤¤à pañivedhàya no nibbidàya atthi pa¤¤à nibbidàya ceva pañivedhàya ca atthi pa¤¤à neva nibbidàya no pañivedhàya; #<[page 316]># %<316 Màtikà>% hànabhàginã pa¤¤à, ñhitibhàginã pa¤¤à. visesabhàginã pa¤¤à. nibbedhabhàginã pa¤¤à, catasso pañisambhidà, catasso pañipadà, cattàri àrammaõàni, jaràmaraõe ¤àõaü, jaràmaraõasamudaye ¤àõaü, jaràmaraõanirodhe ¤àõaü, jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü, jàtiyà ¤àõaü . . . pe . . . bhave ¤àõaü . . . pe . . . upàdàne ¤àõaü . . . pe . . . taõhàya ¤àõaü . . . pe . . . vedanàya ¤àõaü . . . pe . . . phasse ¤àõaü . . . pe . . . saëàyatane ¤àõaü . . . pe . . . nàmaråpe nàõaü . . . pe . . . vi¤¤àõe ¤àõaü . . . pe . . . saïkhàresu ¤àõaü, saïkhàrasamudaye ¤àõaü, saïkhàranirodhe ¤àõaü, saïkhàranirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü, Evaü catubbidhena ¤àõavatthu. Pa¤cavidhena ¤àõavatthu: pa¤caïgiko sammàsamàdhi pa¤ca¤àõiko sammàsamàdhi. Evaü pa¤cavidhena ¤àõavatthu. Chabbidhena ¤àõavatthu: chasu abhi¤¤àsu pa¤¤à. Evaü chabbidhena ¤àõavatthu. Sattavidhena ¤àõavatthu: satta sattari ¤àõavatthåni. Evaü sattavidhena ¤àõavatthu. #<[page 317]># %< Dasavidhena ¤àõavatthu 317>% Aññhavidhena ¤àõavatthu: catåsu maggesu, catåsu phalesu pa¤¤à. Evaü aññhavidhena ¤àõavatthu. Navavidhena ¤àõavatthu: navasu anupubbavihàrasamàpattãsu pa¤¤à. Evaü navidhena ¤àõavatthu. Dasavidhena ¤àõavatthu: dasa tathàgatassa tathàgatabalàni, yehi balehi samannàgato tathàgato àsabhaññhànaü pañijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Katamàni dasa? Idha tathàgato ñhàna¤ ca ñhànato {aññhàna¤} ca aññhànato yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato ñhàna¤ ca ñhànato aññhàna¤ ca aññhànato yathàbhåtaü pajànàti, idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabhaññhànaü pañijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Puna ca paraü tathàgato atãtànàgatapaccuppannànaü kammasamàdànànaü ñhànaso hetuso vipàkaü yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato atãtànàgatapaccuppannànaü kammasamàdànànaü ñhànaso hetuso vipàkaü yathàbhåtaü pajànàti, idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabhañhànaü pañijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Puna ca paraü tathàgato sabbatthagàminiü pañipadaü yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato sabbatthagàminiü pañipadaü yathàbhåtaü pajànàti, idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabhaññhànaü patijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Puna ca paraü tathàgato anekadhàtuü nànadhàtuü lokaü yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato anekadhàtuü nànàdhàtuü lokaü yathàbhåtaü pajànàti, idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabhaññhànaü pañijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Puna ca paraü tathàgato sattànaü nànàdhimuttikataü yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato sattànaü {nànà}dhimuttikataü yathàbhåtaü pajànati, #<[page 318]># %<318 ¥àõavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabhaññhànaü pañijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Puna ca paraü tathàgato parasattànaü parapuggallànaü indriyaparopariyattaü yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato parasattànaü parapuggalànaü indriyaparopariyattaü yathàbhåtaü pajànàti: idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabhaññhànaü pañijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Puna ca paraü tathàgato jhànavimokhasamàdhisamàpattãnaü saïkilesaü vodànaü vuññhànaü yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato jhànavimokhasamàdhisamàpattãnaü saïkilesaü vodànaü vuññhànaü yathàbhåtaü pajànàti; idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabhaññhànaü pañijànàti parisàsu {sãhanàdaü} nadati brahmacakkaü pavatteti. Puna ca paraü tathàgato pubbenivàsànussatiü yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato pubbenivàsànussatiü yathàbhåtaü pajànàti, idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabbhaññhànaü pañijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Puna ca paraü tathàgato sattànaü cutåpapàtaü yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato sattànaü cutåpapàtaü yathàbhåtaü pajànàti, idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabhaññhànaü pañijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Puna ca paraü tathàgato àsavànaü khayaü yathàbhåtaü pajànàti, yam pi tathàgato àsavànaü khayaü yathàbhåtaü pajànàti, idam pi tathàgatassa tathàgatabalaü hoti, yaü balaü àgamma tathàgato àsabhaññhànaü pañijànàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavitteti. Imàni dasa tathàgatassa tathagatabalàni, yehi balehi samannàgato tathàgato àsabhaññhànaü pañijanàti parisàsu sãhanàdaü nadati brahmacakkaü pavatteti. Evaü dasavidhena ¤àõavatthu. MâTIKâ.4 #<[page 319]># %< Ekakaü 319>% Pa¤cavi¤¤àõaü na hetum eva, ahetukam eva, hetuvippayuttam eva, sappaccayam eva, saïkhataü eva, aråpam eva, lokiyam eva, sàsavam eva, saüyojaniyam eva, ganthaniyam eva, oghaniyam eva, yoganiyam eva, nãvaraõiyam eva, paràmaññham eva, upàdàniyam eva, saïkilesikam eva, avyàkatam eva, sàrammaõam eva, acetasikam eva, vipàkam eva, upàdiõõ' upàdàniyam eva, asaïkiliññha-saïkilesikam eva, na savitakka-savicàram eva, na avitakkavicàramattam eva, avitakka-avicàram eva, na pãtisahagatam eva, neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbam eva, neva dassanena na bhàvanàya pahàtabbahetukam eva, neva àcayagàmiü na {apacayagàmim} eva, neva sekhaü nàsekham eva; parittam eva, kàmàvacaram eva, na råpàvacaram eva, na aråpàvacaram eva, pariyàpannam eva, no apariyàpannam, eva aniyatam eva, aniyyànikam eva, uppannamanovi¤¤àõavi¤¤eyam eva, aniccam eva, jaràbhibhåtam eva. Pa¤ca vi¤¤àõà uppannavatthukà uppannàrammaõà ti: uppannasmiü vatthusmiü uppanne àrammaõe uppajjanti. Purejàtavatthukà purejàtàrammaõà ti: pure jàtasmiü vatthusmiü pure jàte {àrammaõe} uppajjanti. Ajjhattikavatthukà bàhiràrammaõà ti: pa¤cannaü vi¤¤àõànaü vatthå ajjhattikà, {àrammaõà} bàhirà. Asambhinnavatthukà asambhinnàrammaõà ti: asambhinnasmiü vatthusmiü asambhinne àrammaõe uppajjanti. Nànàvatthukà nànàrammaõà ti: a¤¤aü cakkhuvi¤¤àõassa vatthu ca àrammaõa¤ ca, a¤¤aü sotavi¤¤àõassa vatthu ca àrammaõa¤ ca, a¤¤aü ghànavi¤¤àõassa vatthu ca àrammaõa¤ ca, a¤¤aü jivhàvi¤¤àõassa vatthu ca àrammaõa¤ ca, a¤¤aü kàyavi¤¤àõassa vatthu ca àrammaõa¤ ca. Na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaü paccanubhontãti: cakkhuvi¤¤àõassa gocaravisayaü sotavi¤¤àõaü na paccanubhoti, sotavi¤¤àõassa gocaravisayaü pi cakkhuvi¤¤àõaü na paccanubhoti; cakkhuvi¤¤àõassa gocaravisayaü ghànavi¤¤àõaü na paccanubhoti, ghànavi¤¤àõassa gocaravisayam pi cakkhuvi¤¤àõaü na paccanubhoti; cakkhuvi¤¤àõassa gocaravisayaü jivhàvi¤¤àõaü na paccanubhoti, #<[page 320]># %<320 ¥àõavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ jivhàvi¤¤àõassa gocaravisayam pi cakkhuvi¤¤àõaü na paccanubhoti; cakkhuvi¤¤àõassa gocaravisayaü kàyavi¤¤àõaü na paccanubhoti, kàyavi¤¤àõassa gocaravisayam pi cakkhuvi¤¤àõaü na paccanubhoti; sotavi¤¤àõassa . . . pe . . . ghànavi¤¤àõassa . . . pe . . . jivhàvi¤¤àõassa . . . pe . . . kàyavi¤¤àõassa gocaravisayaü cakkhuvi¤¤àõaü na paccanubhoti, cakkhuvi¤¤àõassa gocaravisayam pi kàyavi¤¤àõaü na paccanubhoti. Kàyavi¤¤àõassa gocaravisayaü sotavi¤¤àõaü na paccanubhoti, sotavi¤¤àõasa gocaravisayam pi kàyavi¤¤àõaü na paccanubhoti; kàyavi¤¤àõassa gocaravisayaü ghànavi¤¤àõaü na paccanubhoti, ghànavi¤¤àõassa gocaravisayam pi kàyavi¤¤àõaü na paccanubhoti; kàyavi¤¤àõassa gocaravisayaü jivhàvi¤¤àõaü na paccanubhoti, jivhàvi¤¤àõassa gocaravisayam pi kàyavi¤¤àõaü na paccanubhoti. Na asamannàhàrà uppajjantãti: samannàharantassa uppajjanti. Na amanasikàrà uppajjantãti: manasikarontassa uppajanti. Na abbokiõõà uppajjantãti: na pañipàñiyà uppajjanti. Na apubbaü acarimaü uppajjantãti: na ekakkhaõe uppajjanti. Na a¤¤ama¤¤assa samanantarà uppajjantãti: cakkhuvi¤¤àõassa uppannasamanantarà sotavi¤¤àõaü na upajjati, sotavi¤¤àõassa uppannasamanantarà pi cakkhuvi¤¤àõaü na uppajjati; cakkhuvi¤¤àõassa uppannasamanantarà ghànavi¤¤àõaü na uppajjati, ghànavi¤¤àõassa uppannasamanantarà pi cakkhuvi¤¤àõaü na uppajjati; cakkhuvi¤¤àõassa uppannasamanantarà jivhàvi¤¤àõaü na uppajjati, jivhàvi¤¤àõassa uppannasamanantarà pi cakkhuvi¤¤àõaü na uppajati; cakkhuvi¤¤àõassa uppannasamanantarà kàyavi¤¤àõaü na uppajjati, kàyavi¤¤àõassa uppannasamanantarà pi cakhuvi¤¤àõaü na uppajjati. Sotavi¤¤àõassa . . . pe . . . ghànavi¤¤àõassa . . . jivhàvi¤¤àõassa . . . kàyavi¤¤àõassa uppannasamanantarà cakkhuvi¤¤àõaü na uppajjati, cakkhuvi¤¤àõassa uppannasamanantarà pi kàyavi¤¤àõaü na uppajjati; kàyavi¤¤àõassa uppannasamanantarà sotavi¤¤àõaü na uppajjati, sotavi¤¤àõassa uppannasamanantarà pi kàyavi¤¤àõaü na uppajjati; kàyavi¤¤àõassa uppannasamanantarà ghànavi¤¤àõaü na uppajjati, ghànavi¤¤àõassa uppannasamanantarà pi kàyavi¤¤àõaü na uppajjati; #<[page 321]># %< Ekakaü 321>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ kàyavi¤¤àõassa uppannasamanantarà jivhàvi¤¤àõaü na uppajjati, jivhàvi¤¤àõassa uppannasamanantarà pi kàyavi¤¤àõaü na uppajjati. Pa¤ca vi¤¤àõà anàbhogà ti: pa¤cannaü vi¤¤àõànaü natthi àvajjanà và àbhogo và samannàhàro và manasikàro và. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na ka¤ci dhammaü pañivijànàtãti: pa¤cahi vi¤¤àõehi na ka¤ci dhammaü pañivijànàti. A¤¤atra abhinipàtamattà ti: a¤¤atra àpàthamattà. {Pa¤cannaü} vi¤¤àõànaü samanantarà pi na ka¤ci {dhammaü} pañivijànàtãti: pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà manodhàtuyà pi na ka¤ci dhammaü pañivijànàti. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na ka¤ci iriyàpathaü kappetãti: pa¤cahi vi¤¤àõehi na ka¤ci iriyàpathaü kappeti gamaõaü và ñhànaü và nisajjaü và seyyaü và. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na ka¤ci iriyàpathaü kappetãti: pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà manodhàtuyà pi na ka¤ci iriyàpathaü kappeti gamanaü và ñhànaü và nisajjaü và seyyaü và. Pa¤cahi vi¤¤àõehi ne kàyakammaü na vacãkammaü paññhapetãti: pa¤cahi vi¤¤àõehi na kàyakamaü na vacãkammaü paññhapeti. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na kàyakammaü na vacãkammaü paññhapetãti: pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà manodhàtuyà pi na kàyakammaü na vacãkammaü paññhapeti. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na kusalàkusalaü dhammaü samàdiyatãti: pa¤càhi vi¤¤àõehi na kusalàkusalaü dhammaü samàdiyati. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na kusalàkusalaü dhammaü samàdiyatãti: pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà manodhàtuyà pi na kusalàkusalaü dhammaü samàdiyàti. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na samàpajjati na vuññhàtãti: pa¤cahi vi¤¤àõehi na samàpajjati na vuññhàti. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na samàpajjati na vuññhàtãti: pa¤cannaü vi¤¤à¤àõaü samanantarà manodhàtuyà pi na samàpajjati na vuññhàti. #<[page 322]># %<322 ¥àõavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Pa¤cahi vi¤¤àõehi na cavati na upajjatãti: pa¤cahi vi¤¤àõehi na cavati na uppajjati. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na cavati na uppajjatãti: pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà manodhàtuyà pi na cavati na uppajati. Pa¤cahi vi¤¤àõehi na supati na pañibujjhati na supinaü passatãti: pa¤cahi vi¤¤àõehi na supati na pañibujjhati na supinaü passati. Pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samanantarà pi na supati na pañibujjhati na supinaü passatãti: pa¤cannaü vi¤¤àõànaü samantarà manodhàtuyà pi na supati na pañibujjhati na supinaü passati. Evaü yàthàvatthavibhàvanà pa¤¤à. Evaü ekavidhena ¤àõavatthu. EKAKAý.2 Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à lokiyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à lokuttarà pa¤¤à. Sabbà 'va pa¤¤à kenaci vi¤¤eyyà, kenaci na vi¤¤eyyà. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à sàsavà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à anàsavà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à àsavavippayuttasàsavà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à àsavavippayutta-anàsavà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à saüyojaniyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à asaüyojaniyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à saüyojanavippayutta-saüyojaniyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à saüyojanavippayutta-asaüyojaniyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à ganthaniyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à aganthaniyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à ganthavippayuttaganthaniyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à ganthavippayutta-aganthaniyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à oghaniyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à anoghaniyà pa¤¤à. #<[page 323]># %< Dukaü 323>% Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à oghavippayuttaoghaniyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à oghavippayutta-anoghaniyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à yoganiyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à ayoganiyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à yogavippayuttayoganiyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à yogavippayutta-ayoganiyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à nãvaraõiyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu maggesu pa¤¤à anãvaraõiyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à nãvaraõavippayuttànãvaraõiyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à nãvaraõavippayutta-anãvaraõiyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à paràmaññhà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à aparàmaññhà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à paràmàsavippayuttaparàmaññhà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à paràmàsavippayutta-aparàmaññhà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu vipàke pa¤¤à upàdiõõà pa¤¤à; tãsu bhåmãsu kusale tãsu bhåmãsu kiriyàvyàkate catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à anupàdiõõà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à upàdàniyà pa¤¤à; catusu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à anupàdàniyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à upàdànavippayuttaupàdàniyà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à upàdànavippayutta-anupàdàniyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à saïkilesikà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à asaïkilesikà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à kilesavippayuttasaïkilesikà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à kilesavippayutta-asaïkilesikà pa¤¤à. Vitakkasampayuttà pa¤¤à savitakkà pa¤¤à; vitakkavippayuttà pa¤¤à avitakkà pa¤¤à. Vicàrasampayuttà pa¤¤à savicàrà pa¤¤à; vicàravippayuttà pa¤¤à avicàrà pa¤¤à. Pãtisampayuttà pa¤¤à sappãtikà pa¤¤à; pãtivippayuttà pa¤¤à appãtikà pa¤¤à. Pãtisampayuttà pa¤¤à pãtisahagatà pa¤¤à; pãtivippayuttà pa¤¤à na pãtisahagatà pa¤¤à. #<[page 324]># %<324 ¥àõavatthåni>% Sukhasampayuttà pa¤¤à sukhasahagatà pa¤¤à; sukhavippayuttà pa¤¤à na sukhasahagatà pa¤¤à. Upekhàsampayuttà pa¤¤à upekhàsahagatà pa¤¤à; upekhàvippayuttà pa¤¤à na upekhàsahagatà pa¤¤à. Kàmàvacarakusalàvyàkate pa¤¤à kàmàvacarà pa¤¤à; råpàvacarà aråpàvacarà apariyàpannà pa¤¤à na kàmàvacarà pa¤¤à. Råpàvacarakusalàvyàkate pa¤¤à råpàvacarà pa¤¤à; kàmàvacarà, aråpàvacarà, apariyàpannà pa¤¤à na råpàvacarà pa¤¤à. Aråpàvacarakusalàvyàkate pa¤¤à aråpàvacarà pa¤¤à; kàmàvacarà råpàvacarà apariyàpannà pa¤¤à na aråpàvacarà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à pariyàpannà pa¤¤à; catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à apariyàpannà pa¤¤à. Catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à niyyànikà pa¤¤à; tãsu bhåmãsu kusale catåsu bhåmãsu vipàke tãsu bhåmãsu kiriyàvyàkate pa¤¤à aniyyànikà pa¤¤à. Catåsu maggesu pa¤¤à niyatà pa¤¤à, tãsu bhåmãsu kusale catåsu bhåmãsu vipàke tãsu bhåmãsu kiriyàvyàkate pa¤¤à aniyatà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusalàvyàkate pa¤¤à sa-uttarà pa¤¤à; catusu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à anuttarà pa¤¤à. Tattha katamà atthajàpikà pa¤¤à? Catåsu bhåmãsu kusale arahato abhi¤¤aü uppàdentassa samàpattiü uppàdentassa kiriyàvyàkate pa¤¤à atthajàpikà pa¤¤à; catåsu bhåmãsu vipàke arahato uppannàya abhi¤¤àya uppannàya samàpattiyà kiriyàvyàkate pa¤¤à jàpitatthà pa¤¤à. Evaü duvidhena ¤àõavatthu. DUKAý.6 Tattha katamà cintàmayà pa¤¤à? Yogavihitesu và kammàyatanesu yogavihitesu và sippàyatanesu yogavihitesu và vijjaññhànesu kammassakataü và saccànulomikaü và råpaü aniccan ti và vedanà aniccan ti và sa¤¤à aniccà ti và saïkhàrà aniccà ti và vi¤¤àõaü aniccan ti và, #<[page 325]># %< Tikaü 325>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yaü evaråpin anulomikaü khantiü diññhiü ruciü mutiü pekkhaü dhammanijjhànakhantiü parato assutvà pañilabhati: ayaü vuccati cintàmayà pa¤¤à. Tattha katamà sutamayà pa¤¤à? Yogavihitesu và kammàyatanesu yogavihitesu và sippàyatanesu yogavihitesu và vijjaññhànesu kammassakataü và saccànulomikaü và: råpaü aniccan ti và: vedanà aniccà ti và: sa¤¤à aniccà ti và: saïkhàrà aniccà ti và: vi¤¤àõaü aniccan ti và, yaü evaråpiü anulomikaü khantiü diññhiü ruciü mutiü pekkhaü dhammanijjhànakhantiü parato sutvà pañilabhati: ayaü vuccati sutamayà pa¤¤à. Sabbà pi samàpannassa pa¤¤à bhàvanàmayà pa¤¤à. Tattha katamà dànamavà pa¤¤à? Dànaü àrabbha dànàdhigaccha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati dànamayà pa¤¤à. Tattha katamà sãlamayà pa¤¤à? Sãlaü àrabbha sãlàdhigaccha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati sãlamayà pa¤¤à. Sabbà pi samàpannassa pa¤¤à bhàvanàmayà pa¤¤à. Tattha katamà adhisãle pa¤¤à? Pàñimokkhasaüvarasaüvutassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati adhisãle pa¤¤à. Tattha katamà adhicitte pa¤¤à? Råpàvacara-aråpàvacarasamàpattiü samàpajjantassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati adhicitte pa¤¤à. Tattha katamà adhipa¤¤àya pa¤¤à? Catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à: ayaü vuccati adhipa¤¤àya pa¤¤à. Tattha katamaü àyakosallaü? Ime dhamme manasikaroto anuppannà ceva akusalà dhammà na uppajjanti, uppannà ca akusalà dhammà pahãyanti; ime và pana ime dhamme manasikaroto anuppannà ceva kusalà dhammà uppajjanti, uppannà ca kusalà dhammà bhiyyobhàvàya vepullàya bhàvanàya pàripåriyà saüvattantãti: yà tattha pa¤¤àpajànanà . . . pe . . . #<[page 326]># %<326 ¥àõavatthåni>% amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati àyakosallaü. Tattha katamaü apàyakosallaü? Ime dhamme manasikaroto anuppannà ceva kusalà dhammà na uppajjanti, uppannà ca kusalà dhammà nirujjhanti; ime và pana dhamme manasikaroto anuppannà ceva akusalà dhammà uppajjanti, uppannà ca akusalà dhammà bhiyyobhàvàya vepullàya saüvattantãti: yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati apàyakosallaü. Sabbà pi tatr' upàyà pa¤¤à upàyakosallaü. Catåsu bhåmãsu vipàke pa¤¤à vipàkà pa¤¤à. Catåsu bhåmãsu kusale pa¤¤à vipàkadhammadhammà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kiriyàvyàkate pa¤¤à neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu vipàke pa¤¤à upàdiõõupàdàniyà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusale, tãsu bhåmãsu kiriyàvyàkate pa¤¤à anupàdiõõ' upàdàniyà pa¤¤à. Catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à anupàdiõõa-anupàdàniyà pa¤¤à. Vitakkavicàrasampayuttà pa¤¤à savitakka-savicàrà pa¤¤à. Vitakkavippayuttà vicàrasampayuttà pa¤¤à avitakka-vicàramattà pa¤¤à. Vitakkavicàravippayuttà pa¤¤à avitakka-avicàrà pa¤¤à. Pãtisampayuttà pa¤¤à pãtisahagatà pa¤¤à. Sukhasampayuttà pa¤¤à sukhasahagatà pa¤¤à. Upekhàsampayuttà pa¤¤à upekhàsahagatà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusale pa¤¤à àcayagàminã pa¤¤à. Catåsu bhåmãsu pa¤¤à apacayagàminã pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kiriyàvyàkate pa¤¤à neva àcayagàminã na apacayagàminã pa¤¤à. Catåsu maggesu tãsu phalesu pa¤¤à sekhà pa¤¤à. Upariññhime arahattaphale pa¤¤à asekhà pa¤¤à. Tãsu bhåmãsu kusale, tãsu bhåmãsu vipàke, tãsu bhåmãsu kiriyàvyàkate pa¤¤à neva sekhà nàsekhà pa¤¤à. Kàmàvacarakusalàvyàkate pa¤¤à parittà pa¤¤à. Råpàvacara-aråpàvacarakusalàvyàkate pa¤¤à mahaggatà pa¤¤à. Catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à appamàõàpa¤¤à. Tattha katamà parittàrammaõà pa¤¤à? #<[page 327]># %< Tikaü 327>% Paritte dhamme àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati parittàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà mahaggatàrammaõà pa¤¤à? Mahaggate dhamme àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati mahaggatàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà appamàõàrammaõà pa¤¤à? Appamàõe dhamme àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati appamàõàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà maggàrammaõà pa¤¤à? Ariyamaggaü àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati maggàrammaõà pa¤¤à. Catåsu maggesu pa¤¤à maggahetukà pa¤¤à. Tattha katamà maggàdhipatinã pa¤¤à? Ariyamaggaü adhipatiü karitvà ya uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati maggàdhipatinã pa¤¤à. Catåsu bhåmãsu vipàke pa¤¤à siyà uppannà siyà uppàdinã, na vattabbà anuppannà ti. Catåsu bhåmãsu kusale, tãsu bhåmãsu kiriyàvyàkate pa¤¤à siyà uppannà siyà anuppannà, na vattabbà uppàdãõã ti. Sabbà va pa¤¤à siyà atãtà siyà anàgatà siyà paccuppannà. Tattha katamà atãtàrammaõà pa¤¤à? Atãte dhamme àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati atãtàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà anàgatàrammaõà pa¤¤à? Anàgate dhamme arabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati anàgatàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà paccuppannàrammaõà pa¤¤à? Paccuppanne dhamme àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati paccappannàrammaõà pa¤¤à. Sabbà va pa¤¤à siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhà. Tattha katamà ajjhattàrammaõà pa¤¤à? Ajjhatte dhamme àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà #<[page 328]># %<328 ¥àõavatthåni>% . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati ajjhattàramaõà pa¤¤à. Tàttha katamà bahiddhàrammaõà pa¤¤à? Bahiddhà dhamme àrabha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàditthi: ayaü vuccati bahiddhàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà ajjhattabahiddhàrammaõà pa¤¤à? Ajjhattabahiddhà dhamme àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati ajjhattabahiddhàrammaõà pa¤¤à. Evaü tividhena ¤àõavatthu. TIKAý.1 Tattha katamaü kammassakataü ¤àõaü? Atthi dinnaü, atthi yiññhaü, atthi hutaü, atthi sukañadukkañànaü kammànaü phalavipàko, atthi ayaü loko, atthi paro loko, atthi màtà, atthi pità atthi sattà opapàtikà, atthi loke samaõabràhmaõà sammaggatà sammàpañipannà ye imaü ca lokaü para¤ ca lokaü sayaü abhi¤¤à sacchikatvà pavedentãti: yà evaråpà pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati kammassakataü ¤àõaü. òhapetvà saccànulomikaü ¤àõaü sabbà pi sàsavà kusalà pa¤¤à kammassakataü ¤àõaü. Tattha katamaü saccànulomikaü ¤àõaü? Råpaü aniccan ti và vedanà aniccà ti và sa¤¤à aniccà ti và saïkhàrà aniccà ti và {vi¤¤àõaü} aniccan ti và yà evaråpà anulomikà khanti diññhi ruci muti pekkhà dhammanijjhànakhanti: idaü vuccati saccànulomikaü ¤àõaü. Catåsu maggesu pa¤¤à maggasamaïgissa ¤àõaü. Catåsu phalesu pa¤¤à phalasamaïgissa ¤àõaü. Maggasamaïgissa ¤àõaü dukkhe p' etaü ¤àõaü dukkhasamudaye p' etaü ¤àõaü dukkhanirodhe p' etaü ¤àõaü dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya p' etaü ¤àõaü. Tattha katamaü dukhe ¤àõaü? Dukkhaü àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati dukkhe ¤àõaü. Dukkhasamudayaü àrabbha . . . pe . . . dukkhanirodhaü àrabbha . . . pe . . . dukkhanirodhagàminiü pañipadaü arabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà #<[page 329]># %< Catukkaü 329>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Kàmàvacarakusalàvyàkate pa¤¤à kàmàvacarà pa¤¤à. Råpàvacarakusalàvyàkate pa¤¤à råpàvacarà pa¤¤à. Aråpàvacarakusalàvyàkate pa¤¤à aråpàvacarà pa¤¤à. Catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à apariyàpannà pa¤¤à. Tattha katamaü dhamme ¤àõaü? Catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à dhamme ¤àõaü. So iminà dhammena ¤àtena diññhena pattena viditena pariyogàëhena atãtànàgate nayaü neti. Ye hi keci atãtam addhànaü samaõà và bràhmaõà và dukkhaü abbha¤¤iüsu dukkhasamudayaü abbha¤¤iüsu dukkhanirodhaü abbha¤ ¤iüsu dukkhanirodhagàminiü pañipadaü abbha¤¤iüsu, imaü yeva te dukkhaü abbha¤¤iüsu, imaü yeva te dukkhasamudayaü abbha¤¤iüsu, imaü yeva te dukkhanirodhaü abbha¤¤iüsu, imaü yeva te dukkhanirodhagàminiü pañipadaü abbha¤¤iüsu. Ye hi pi keci anàgatam addhànaü samaõà và bràhmaõà và dukkhaü abhijànissanti dukkhasamudayaü abhijànissanti dukkhanirodhaü abhijànissanti dukkhanirodhagàminiü pañipadaü abhijànissanti, imaü yeva te dukkhaü abhijànissanti, imaü yeva te dukkhasamudayaü abhijànissanti, imaü yeva te dukkhanirodhaü abhijànissanti, imaü yeva te dukkhanirodhagàminiü pañipadaü abhijànissantãti: yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati anvaye ¤àõaü. Tattha katamaü paricce ¤àõaü? Idha bhikkhu parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàti: saràgaü và cittaü: saràgaü cittan ti pajànàti, vãtaràgaü và cittaü: vãtaràgaü cittan ti pajànàti: sadosaü và cittaü: sadosaü cittan ti pajànàti, vãtadosaü và cittaü . . . pe . . . samohaü và cittaü . . . vãtamohaü và cittaü . . . saïkhittaü và cittaü . . . vikkhittaü và cittaü . . . mahaggataü và cittaü . . . amahaggataü và cittaü . . . {sa-uttaraü} và cittaü . . . anuttaraü và cittaü . . . samàhitaü và cittaü . . . asamàhitaü và cittaü . . . vimuttaü và cittaü: vimuttaü cittan ti pajànàti, avimuttaü và cittaü: avimuttaü cittan ti pajànàtãti: yà tattha pa¤¤à pajànanà #<[page 330]># %<330 ¥àõavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati paricce ¤àõaü. òhapetvà dhamme ¤àõaü, anvaye ¤àõaü, paricce ¤àõaü, avasesà pa¤¤à sammati¤àõaü. Tattha katamà pa¤¤à àcayàya no apacayàya? Kàmàvacarakusale pa¤¤à àcayàya no apacayàya. Catåsu maggesu pa¤¤à apacayàya no àcayàya. Råpàvacara-aråpàvacarakusale pa¤¤à àcayàya ceva apacayàya ca. Avasesà pa¤¤à neva àcayàya no apacayàya. Tattha katamà pa¤¤à nibbidàya no pañivedhàya? Yàya pa¤¤àya kàmesu vãtaràgo hoti, na ca abhi¤¤àyo pañivijjhati na ca saccàni: ayaü vuccati pa¤¤à nibbidàya no pañivedhàya. Sveva pa¤¤àya kàmesu vãtaràgo samàno abhi¤¤àyo pañivijjhati, na ca saccàni: ayaü vuccati pa¤¤à pañivedhàya no nibbidàya. Catåsu maggesu pa¤¤à nibbidàya ceva pañivedhàya ca. Avasesà pa¤¤à neva nibbidàya no pañivedhàya. Tattha katamà hànabhàginã pa¤¤à? Pañhamassa jhànassa làbhiü kàmasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti hànabhàginã pa¤¤à. Tad-anudhammatà sati santiññhati ñhitibhàginã pa¤¤à. Avitakkasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti visesabhàginã pa¤¤à. Nibbidàsahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti viràgåpasaühità nibbedhabhàginã pa¤¤à. Dutiyassa jhànassa làbhiü vitakkasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti hànabhàginã pa¤¤à. Tad-anudhammatà sati santiññhati ñhitibhàginã pa¤¤à. Upekhàsahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti visesabhàginã pa¤¤à. Nibbidàsahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti viràgåpasaühità pa¤¤à. Tatiyassa jhànassa làbhiü pãtisahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti hànabhàginã pa¤¤à. Tad-anudhammatà sati santiññhati ñhitibhàginã pa¤¤à. Adukkhamasukhasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti visesabhàginã pa¤¤à. #<[page 331]># %< Catukkaü 331>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Nibbidàsahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti viràgåpasaühità nibbedhabhàginã pa¤¤à. Catutthasa jhànassa làbhiü sukhasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti hànabhàginã pa¤¤à. Tadanudhammatà sati santiññhati ñhitibhàginã pa¤¤à. âkàsàna¤càyatanasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti visesabhàginã pa¤¤à. Nibbidàsahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti viràgåpasaühità nibbedhabhàginã pa¤¤à. Akàsàna¤càyatanassa làbhiü råpasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti hànabhàginã pa¤¤à. Tad-anudhammatà sati santiññhati ñhitibhàginã pa¤¤à. Vi¤¤àõa¤càyatanasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti visesabhàginã pa¤¤à. Nibbidàsahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti viragåpasaühità nibbedhabhàginã pa¤¤à. Vi¤¤àõa¤càyatanassa làbhiü àkàsàna¤càyatanasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti hànabhàginã pa¤¤à. Tad-anudhammatà sati santiññhati ñhitibhàginã pa¤¤à. âki¤ca¤¤àyatanasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti visesabhàginã pa¤¤à. Nibbidàsahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti viràgåpasaühità nibedhabhàginã pa¤¤à. âki¤ca¤¤àyatanassa làbhiü {vi¤¤àõa¤càyatanasahagatà} sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti hànabhàginã pa¤¤à. Tad-anudhammatà sati santiññhati ñhitibhàginã pa¤¤à. Neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti visesàbhàginã pa¤¤à. Nibbidàsahagatà sa¤¤àmanasikàrà samudàcaranti viràgåpasaühità nibbedhabhàginã pa¤¤à. Tattha katamà catasso pañisambhidà? Atthapañisambhidà dhammapañisambhidà niruttipañisambhidà pañibhàõapañisambhidà. Atthe ¤àõaü atthapañisambhidà. Dhamme ¤àõaü dhammapañisambhidà. Tatra dhammaniruttàbhilàpe ¤àõaü niruttipañisambhidà. ¥àõesu ¤àõaü pañibhàõapañisambhidà. Imà catasso pañisambhidà. Tattha katamà catasso pañipadà? Dukhà pañipadà dandhàbhi¤¤à pa¤¤à, dukkhà pañipadà khippàbhi¤¤à pa¤¤à, sukhà pañipadà dandhàbhi¤¤à pa¤¤à, sukhà pañipadà khippàbhi¤¤à pa¤¤à. Tattha katamà dukkhà pañipadà dandhàbhi¤¤à pa¤¤à? #<[page 332]># %<332 ¥àõavatthåni>% Kicchena kasirena samàdhiü uppàdentassa dandhaü taõñhànaü abhijànantassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati dukkhà pañipadà dandhàbhi¤¤à pa¤¤à. Tattha katamà dukkhà pañipadà khippàbhi¤¤à pतà? Kicchena kasirena samàdhiü uppàdentassa khippaü taõñhànaü abhijànantassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati dukkhà pañipadà khippàbhi¤¤à pa¤¤à. Tattha katamà sukhà pañipadà dandhàbhi¤¤à pa¤¤à? Akicchena akasirena samàdhiü uppàdentassa dandhaü taõñhànaü abhijànantassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati sukhà pañipadà dandhàbhi¤¤à pa¤¤à. Tattha katamà sukhà pañipadà khippàbhi¤¤à pa¤¤à? Akicchena akasirena samàdhiü uppàdentassa khippaü taõñhànaü abhijànantassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati sukhà pañipadà dandhàbhi¤¤à pa¤¤à. Tattha katamàni cattàri àrammaõàni? Parittà parittàrammaõà pa¤¤à, parittà appamàõàrammaõà pa¤¤à, appamàõà parittàrammaõà pa¤¤à, appamàõà appamàõàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà parittà parittàrammaõà pa¤¤à? Samàdhissa na nikàmalàbhissa àrammaõaü thokaü pharantassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati parittà parittàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà parittà appamàõàrammaõà pa¤¤à? Samàdhissa na nikàmalàbhissa àrammaõaü vipulaü pharantassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati parittà appamàõàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà appammàõà parittàrammaõà pa¤¤à? Samàdhissa nikàmalàbhissa àrammaõaü thokaü pharantassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: ayaü vuccati appamàõà parittàrammaõà pa¤¤à. Tattha katamà appamàõà appamàõàrammaõà pa¤¤à? Samàdhissa nikàmalàbhissa àrammaõaü vipulaü pharantassa yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: #<[page 333]># %< Catukkaü 333>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati appamàõà appamàõàrammaõà pa¤¤à. Imàni cattàri àrammaõàni. Maggasamaïgissa ¤àõaü jaràmaraõe p' etaü ¤àõaü jaràmaraõasamudaye p' etaü ¤àõaü jaràmaraõanirodhe p' etaü ¤àõaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya p' etaü ¤àõaü. Tattha katamaü jaràmaraõe ¤àõaü? Jaràmaraõaü àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati jaràmaraõe ¤àõaü. Jaràmaraõasamudayaü àrabbha . . . pe . . . jaràmaraõanirodhaü àrabbha . . . pe . . . jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Maggasamaïgissa ¤àõaü jàtiyà p' etaü ¤àõaü . . . pe . . . bhave p' etaü ¤àõaü . . . pe . . . upàdàne p' etaü ¤àõaü . . . pe . . . taõhàya p' etaü ¤àõaü . . . pe . . . vedanàya p' etaü ¤àõaü . . . pe . . . phasse p' etaü ¤àõaü . . . pe . . . saëàyatane p' etaü ¤àõaü . . . pe . . . nàmaråpe p' etaü ¤àõaü . . . pe . . . vi¤¤àõe p' etaü ¤àõaü . . . pe . . . Saïkhàre p' etaü ¤àõaü, saïkhàrasamudaye p' etaü ¤àõaü, saïkhàranirodhe p' etaü ¤àõaü, saïkhàranirodhagàminiyà pañipadàya p' etaü ¤àõaü. Tattha katamaü saïkhàresu ¤àõaü? Saïkhàre àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati saïkhàresu ¤àõaü. Saïkhàrasamudayaü àrabbha . . . pe . . . saïkhàranirodhaü àrabbha . . . pe . . . saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü àrabbha yà uppajjati pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü vuccati saïkhàranirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Evaü catubbidhena ¤àõavatthu. CATUKKAý.2 #<[page 334]># %<334 ¥àõavatthåni>% Tattha katamo pa¤caïgiko sammàsamàdhi? Pãtipharaõatà sukhapharaõatà cetopharaõatà àlokapharaõatà paccavekkhaõànimittaü. Dvãsu jhànesu pa¤¤à pãtipharaõatà. Tãsu jhànesu pa¤¤à sukhapharaõatà. Paracitte ¤àõaü cetopharaõatà. Dibbacakkhu àlokapharaõatà. Tamhà tamhà samàdhimhà vuññhitassa paccavekkhaõà¤àõaü paccavekkhaõànimittaü. Ayaü vuccati pa¤caïgiko sammàsamàdhi. Tattha katamo pa¤ca¤àõiko sammàsamàdhi? Ayaü samàdhi paccuppannasukho ceva àyati¤ ca sukhavipàko ti: paccattaü yeva ¤àõaü uppajjati. Ayaü samàdhi ariyo niràmiso ti: paccattaü yeva ¤àõaü uppajjati. Ayaü samàdhi akàpurisasevito ti: paccattaü yeva ¤àõaü uppajjati. Ayaü samàdhi santo paõãto pañippassaddhiladdho ekodibhàvàdhigato na ca sasaïkhàraniggayhavàritavato ti: paccattaü yeva ¤àõaü uppajjati. So kho panàhaü imaü samàdhiü sato 'va samàpajjàmi sato 'va vuññhahàmãti: paccattaü yeva ¤àõaü uppajjat. Ayaü pa¤ca¤àõiko sammàsamàdhi. Evaü pa¤cavidhena ¤àõavatthu. Tattha katamà chasu abhi¤¤àsu pa¤¤à? Iddhividhe ¤àõaü, sotadhàtuvisuddhiyà ¤àõaü, paracitte ¤àõaü, pubbenivàsànussati¤àõaü, sattànaü cutåpapàte ¤àõaü, àsavànaü khaye ¤àõaü. Ime chasu abhi¤¤àsu pa¤¤à. Evaü chabbiddhena ¤àõavathu. Tattha katamàni sattasattari ¤àõa vatthåni? Jàtipaccayà jaràmaraõan ti ¤àõaü, asati jàtiyà natthi jaràmaraõan ti ¤àõaü, atãtam pi addhànaü jàtipaccayà jaràmaraõan ti ¤àõaü, asati jàtiyà natthi jaràmaraõan ti ¤àõaü, anàgatam pi addhànaü jàtipaccayà jaràmaraõan ti ¤àõaü, asati jàtiyà natthi jaràmaraõan ti ¤àõaü, yam p' issa taü dhammaññhiti¤àõaü tam pi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhamman ti ¤àõaü. Bhavapaccayà jàtãti ¤àõaü . . . pe . . . #<[page 335]># %< Dasa tathàgatabalàni 335>% Upàdànapaccayà bhavo ti ¤àõaü . . . pe . . . Taõhàpaccayà upàdànan ti ¤àõaü . . . pe . . . Vedanàpaccayà taõhà ti ¤àõaü . . . pe . . . Phassapaccayà vedanà ti ¤àõaü . . . pe . . . Saëàyatanapaccayà phasso ti ¤àõaü . . . pe . . . Nàmaråpapaccayà saëàyatanan ti ¤àõaü . . . pe . . . Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpan ti ¤àõaü . . . pe . . . Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü ti ¤àõaü . . . pe . . . Avijjàpaccayà saïkhàrà ti ¤àõaü, asati avijjàya natthi saïkhàrà ti ¤àõaü, atãtam pi addhànaü avijjàpaccayà saïkhàrà ti ¤àõaü, asati avijjàya natthi saïkhàrà ti ¤àõaü, anàgatam pi addhànaü avijjàpaccayà saïkhàrà ti ¤àõaü, asati avijjàya natthi saïkhàrà ti ¤àõaü, yam p' issa taü dhammaññhiti¤àõaü tam pi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhamman ti ¤àõaü. Imàni sattasattari ¤àõavatthuni. Evaü sattavidhena ¤àõavatthu. Tattha katamà catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à? Sotàpattimagge pa¤¤à sotàpattiphale pa¤¤à; sakadàgàmimagge pa¤¤à, sakadàgàmiphale pa¤¤à; anàgàmimagge pa¤¤à, anàgàmiphale pa¤¤à; arahattamage pa¤¤à, arahattaphale pa¤¤à; imà catåsu maggesu catåsu phalesu pa¤¤à. Evaü aññhavidhena ¤àõavatthu. Tattha katamà navasu anupubbavihàrasamàpattãsu pa¤¤à? {Pañhamajjhànasamàpattiyà} pa¤¤à, dutiyajjhànasamàpattiyà pa¤¤à, tatiyajjhànasamàpattiyà pa¤¤à, catutthajjhànasamàpattiyà pa¤¤à; àkàsàna¤càyatanasamàpattiyà pa¤¤à, vi¤¤àõa¤càyatanasamàpattiyà pa¤¤à, àki¤ca¤¤àyatana-samàpattiyà pa¤¤à, neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasamàpattiyà pa¤¤à; sa¤¤àvedayitanirodhasamàpattiyà vuññhitassa paccavekkhaõà¤àõaü. Imà navasu anupubbavihàrasamàpattãsu pa¤¤à. Evaü navavidhena ¤àõavatthu. Tattha katamaü tathàgatassa ñhàna¤ ca {ñhànato} aññhàna¤ ca aññhànato yathàbhåtaü ¤àõaü? Idha tathàgato: aññhànam etaü anavakàso yaü diññhisampanno puggalo ka¤ci saïkhàraü niccato upagaccheyya, #<[page 336]># %<336 ¥àõavatthåni>% n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü puthujjano ka¤ci saïkhàraü niccato upagaccheyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü diññhisampanno puggalo ka¤ci saïkhàraü sukhato upagaccheyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànati; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü puthujjano ka¤ci saïkhàraü sukhato upagaccheyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü diññhisampanno puggalo ka¤ci dhammaü attato upagaccheyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü puthujjano ka¤ci dhammaü attato upagaccheyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü diññhisampanno puggalo màtaraü jãvità voropeyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü puthujjano màtaraü jãvità voropeyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü diññhisampanno puggalo pitaraü jãvità voropeyya . . . pe . . . arahantaü jãvità voropeyya . . . duññhena cittena tathàgatassa lohitaü uppàdeyya . . . saïghaü bhindeyya . . . a¤¤aü satthàraü uddiseyya . . . aññhamaü bhavaü nibbatteyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhana¤ kho etaü vijjati yaü puthujjano aññhamaü bhavaü nibbatteyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü ekissà lokadhàtuyà dve arahanto sammàsambuddhà apubbaü acarimaü uppajjeyyuü, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü ekissà lokadhàtuyà eko arahaü sammàsambuddho uppajjeyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü ekissà lokadhàtuyà dve ràjàno cakkavattino apubbaü acarimaü uppajjeyyuü, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü ekissà lokadhàtuyà eko ràjà cakkavatti uppajjeyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü itthi arahaü assa sammàsambuddho, n' etaü {ñhànaü} vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü puriso arahaü assa sammàsambuddho, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü itthi ràjà assa cakkavatti, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü puriso ràjà assa cakkavatti, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü itthi Sakkattaü kàreyya, #<[page 337]># %< Dasa tathàgatabalàni 337>% Màrattaü kàreyya, Brahmattaü kàreyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü puriso Brahmattaü kàreyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü kàyaduccaritassa iññho kanto manàpo vipàko nibbatteyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü kàyaduccaritassa aniññho akanto amanàpo vipàko nibbatteyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü vacãduccaritassa . . . yaü manoduccaritassa iññho kanto manàpo vipàko nibbatteyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü manoduccaritassa aniññho akanto amanàpo vipàko nibbatteyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü kàyasucaritassa aniññho akanto amanàpo vipàko nibbatteyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü kàyasucaritassa iññho kanto manàpo vipàko nibbatteyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü vacãsucaritassa . . . yaü mano-sucaritassa aniññho akanto amanàpo vipàko nibbatteyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; {ñhàna¤} ca kho etaü vijjati yaü manosucaritassa iññho kanto manàpo vipàko nibbatteyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü kàyaduccaritasamaïgã taü-nidànà tappaccayà kàyassa bhedà param maraõà sugatiü saggaü lokaü uppajjeyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü kàyaduccaritasamaïgã taü-nidànà tappaccayà kàyassa bhedà param maraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü uppajjeyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü vacãduccaritasamaïgã . . . yaü manoduccaritasamaïgã taü-nidànà tappaccayà kàyassa bhedà param maraõà sugatiü saggaü lokaü uppajjeyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü manoduccaritasamaïgã taü-nidànà tappaccayà kàyassa bhedà param maraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü uppajjeyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü kàyasucaritasamaïgã taü-nidànà tappaccayà kàyassa bhedà param maraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü uppajjeyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü kàyasucaritasamaïgã taünidànà tappaccayà kàyassa bhedà param maraõà sugatiü saggaü lokaü uppajjeyya, #<[page 338]># %<338 ¥àõavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ñhànam etaü vijjatãti pajànàti; aññhànam etaü anavakàso yaü vacãsucaritasamaïgã taünidànà tappaccayà kàyassa bhedà param maraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü {nirayaü} uppajjeyya, n' etaü ñhànaü vijjatãti pajànàti; ñhàna¤ ca kho etaü vijjati yaü vacãsucaritasamaïgã . . . yaü manosucaritasamaïgã taü-nidànà tappaccayà kàyassa bhedà param maraõà sugatiü saggaü lokaü uppajjeyya, ñhànam etaü vijjatãti pajànàti. Ye ye dhammà yesaü yesaü dhammànaü hetå paccayà uppàdàya, taü taü ñhànaü; ye ye dhammà yesaü yesaü dhammànaü na hetå na paccayà uppàdàya, taü taü aññhànan ti: yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa ñhàna¤ ca ñhànato aññhàna¤ ca aññhànato yathàbhåtaü ¤àõaü. Tattha katamà tathàgatassa atãtànàgatapaccuppannànaü kammasamàdànànaü ñhànaso hetuso vipàkaü yathàbhåtaü ¤àõaü? Idha tathàgato pajànàti: atth' ekaccàni pàpakàni kammasamàdànàni gatisampattipañibàëhàni na vipacanti, atth' ekaccàni pàpakàni kammasamàdànàni upadhisampattipañibàëhàni na vipacanti, atth' ekaccàni pàpakàni kammasamàdànàni kàlasampattipañibàëhàni na vipacanti, atth' ekaccàni pàpakàni kammasamàdànàni payogasampattipañibàëhàni na vipacanti, atth' ekaccàni papakàni kammasamàdànàni gativipattiü àgamma vipacanti, atth' ekaccàni pàpakàni kammasamàdànàni upadhivipattiü àgamma vipacanti, atth' ekaccàni pàpakàni kammasamàdànàni kàlavipattiü àgamma vipacanti, atth' ekaccàni pàpakàni kammasamàdànàni payogavipattiü àgamma vipacanti; atth' ekaccàni kalyàõàni kammasamàdànàni gativipattipañibàëhàni na vipacanti, atth' ekaccàni kalyàõàni kammasamàdànàni upadhivipattipañibàëhàni na vipacanti, atth' ekaccàni kalyàõàni kammasamàdànàni kàlavipattipañibàëhàni na vipacanti, atth' ekaccàni kalyàõàni kammasamàdànàni payogavipattipañibàëhàni na vipacanti, atth' ekaccàni kalyàõàni kammasamàdànàni gatisampattiü àgamma vipacanti, atth' ekaccàni kalyàõàni kammasamàdànàni upadhisampattiü àgamma vipacanti, #<[page 339]># %< Dasa tathàgatabalàni 339>% atth' ekaccàni kalyàõàni kammasamàdànàni kàlasampattiü àgamma vipacanti, atth' ekaccàni kalyàõàni kammasamàdànàni payogasampattiü àgamma vipacantãti: yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa atãtànàgatapaccuppannànaü kammasamàdànànaü ñhànaso hetuso vipàkaü yathàbhåtaü ¤àõaü. Tattha katamaü tathàgatassa sabbatthagàminiü pañipadaü yathàbhåtaü ¤àõaü? Idha tathàgato: ayaü maggo ayaü pañipadà nirayagàminã ti pajànàti, ayaü maggo ayaü pañipadà tiracchànagàminã ti pajànàti, ayaü maggo ayaü pañipadà pittivisayagàminã ti pajànàti, ayaü maggo ayaü pañipadà manussalokagàminã ti pajànàti, ayaü maggo ayaü pañipadà devalokagàminã ti pajànàti, ayaü maggo ayaü pañipadà nibbànagàminã ti pajànàti . . . yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa sabbatthagàminiü pañipadaü yathàbhåtaü ¤àõaü. Tattha katamaü tathàgatassa anekadhàtuü {nànàdhàtuü} lokaü yathàbhåtaü ¤àõaü? Idha tathàgatho khandhanànattaü pajànàti, dhàtunànattaü pajànàti, àyatananànattaü pajànàti, anekadhàtuü nànàdhàtuü lokanànattaü pajànàti: yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa anekadhàtuü nànàdhàtuü lokaü yathàbhåtaü ¤àõaü. Tattha katamaü tathàgatassa sattànaü nànàdhimuttikataü yathàbhåtaü ¤àõaü? Idha tathàgato pajànàti: santi sattà hãnàdhimuttikà, santi sattà paõãtàdhimuttikà; hãnàdhimuttikà sattà hãnàdhimuttike satte sevanti bhajanti payirupàsanti, paõãtàdhimuttikà sattà paõãtàdhimuttike satte sevanti bhajanti payirupàsanti; atãtam pi addhànaü hãnàdhimuttikà sattà hãnàdhimuttike satte seviüsu bhajiüsu payirupàsiüsu, paõãtàdhimuttikà sattà paõitàdhimuttike satte seviüsu bhajiüsu payirupàsiüsu; anàgatam pi addhànaü hãnàdhimuttikà sattà hãnàdhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupàsissanti, paõãtàdhimuttikà sattà panãtàdhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupàsissantãti: #<[page 340]># %<340 Nàõavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yà tattha pa¤¤à pajànànà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa sattànaü nànàdhimuttikataü yathàbhåtaü ¤àõaü. Tattha katamaü tathàgatassa parasattànaü parapuggalànaü indriyaparopariyattaü yathàbhåtaü ¤àõaü? Idha tathàgato sattànaü àsayaü pajànàti, anusayaü pajànàti, caritaü pajànàti, adhimuttiü pajànàti, apparajakkhe mahàrajakkhe tikkhindriye mudindriye svàkàre dvàkàre suvi¤¤àpaye duvi¤¤àpaye bhabbàbhabbe satte pajànàti. Katamo ca sattànaü àsayo? Sassato loko ti và asassato loko ti và antavà loko ti và anantavà loko ti và taü jãvaü taü sarãran ti và a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãran ti và hoti tathàgato param maraõà ti và na hoti tathàgato param maraõà ti và hoti ca na ca hoti tathàgato param maraõà ti và neva hoti na na hoti tathàgato param maraõà ti và: iti bhavadiññhisannissità và sattà honti vibhavadiññhisannissità và, ete và pana ubho anto anupagamma idappaccayatà-pañiccasamuppannesu dhammesu anulomikà khanti pañiladdhà hoti, yathàbhåtaü và ¤àõaü: ayaü sattànaü àsayo. Katamo ca sattànaü anusayo? Sattànusayà: kàmaràgànusayo patighànusayo mànànusayo diññhànusayo vicikicchànusayo bhavaràgànusayo avijjànusayo. Yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü ettha sattànaü ràgànusayo anuseti; yaü loke appiyaråpaü asàtaråpaü ettha sattànaü pañighànusayo anuseti: iti imesu dvãsu dhammesu avijjà anupatità, tadekaññho màno ca diññhi ca vicikicchà ca daññhabbà: ayaü sattànaü anusayo. Katama¤ ca sattànaü caritaü? Pu¤¤àbhisaïkhàro apu¤¤àbhisaïkhàro àne¤jàbhisaïkhàro parittabhåmako và mahàbhåmako và: idaü sattànaü caritaü. Katamaü ca sattànaü adhimutti? Santi sattà hãnàdhimuttikà, santi sattà paõãtàdhimuttikà; hãnàdhimuttikà sattà hãnàdhimuttike satte sevanti bhajanti payirupà santi, #<[page 341]># %< Dasa tathàgatabalàni 341>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ paõãtàdhimuttikatà sattà paõãtàdhimuttike satte sevanti bhajanti payirupàsanti; atãtam pi addhànaü hãnàdhimuttikà sattà hãnàdhimuttike satte seviüsu bhajiüsu payirupàsiüsu, paõãtàdhimuttikà sattà paõãtàdhimuttike satte seviüsu bhajiüsu payirupàsiüsu; anàgatam pi addhànaü hãnàdhimuttikà sattà hãnàdhimuttike satte sevissanti bhajissanti payiru pàsissanti, paõãtàdhimuttikà sattà panãtàdhimuttike satte sevissanti bhajissanti payirupàsissanti: ayaü sattànaü adhimutti. Katame te sattà mahàrajakkhà? Dasa kilesavatthåni: lobho doso moho màno diññhi vicikicchà thãnaü uddhaccaü ahirikaü anottappaü. Yesaü sattànaü imàni dasa kilesavatthåni àsevitàni bhàvitàni bahulãkatàni ussadagatàni: ime te sattà mahàrajakkhà. Katame te sattà apparajakkhà? Yesaü sattànaü imàni dasa kilesavatthåni anàsevitàni abhàvitàni abahulãkatàni anussadagatàni: ime te sattà apparajakkhà. Katame te sattà mudindriyà? Pa¤cindriyàni: saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü. Yesaü sattànaü imàni pa¤cindriyàni anàsevitàni abhàvitàni abahulãkatàni anussadagatàni: ime te sattà mudindriyà. Katame te sattà tikkhindriyà? Yesaü sattànaü imàni pa¤cindriyàni àsevitàni bhàvitàni bahulãkatàni ussadagatàni: ime te sattà tikkhindriyà. Katame te sattà dvàkàrà? Ye te sattà pàpàsayà pàpànusayà pàpacarità pàpàdhimuttikà mahàrajakkhà mudindriyà: ime te sattà dvàkàrà. Katame te sattà svàkàrà? Ye te sattà kalyàõàsayà kalyàõacarità kalyàõàdhimuttikà apparajakkhà tikkhindriyà: ime te sattà svàkàrà. Katame te sattà duvi¤¤àpayà? Ye va te sattà dvàkàrà te va te sattà duvi¤¤àpayà. Yeva te sattà svàkàrà te va te sattà suvi¤¤àpayà. Katame te sattà abhabbà? Ye te sattà kammàvaraõena samannàgatà kilesàvaraõena samannàgatà vipàkàvaraõena samannàgatà assaddhà acchandikà duppa¤¤à abhabbà niyàmaü okkamituü kusalesu dhammesu sammattaü: ime te sattà abhabbà. #<[page 342]># %<342 ¥àõavatthåni>% Katame te sattà bhabbà? Ye te sattà na kammàvaraõena samannàgatà na kilesàvaraõena samannàgatà na vipàkàvaraõena samannàgatà saddhà chandikà pa¤¤avanto bhabbà niyàmaü okkamituü kusalesu dhammesu sammattaü: ime te sattà bhabbà ti: yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa parasattànaü parapuggalànaü indriyaparopariyattaü yathàbhåtaü ¤àõaü. Tattha katamaü tathàgatassa jhànavimokhasamàdhisamàpattãnaü saïkilesaü vodànaü vuññhànaü yathàbhåtaü ¤àõaü? Jhàyãti: cattàro jhàyã: atth' ekacco jhàyã sampattiü yeva samànaü vipattãti {paccati}, atth' ekacco jhàyã vipattiü yeva samànaü sampattãti pacceti, atth' ekacco jhàyã sampattiü yeva samànaü sampattãti pacceti, atth' ekacco {jhàyã} vipattiü yeva samànaü vipattãti pacceti. Ime cattàro jhàyã. Apare pi cattàro jhàyã: atth' ekacco jhàyã dandhaü samàpajjati khippaü vuññhàti, atth' ekacco jhàyã khippaü samàpajjati dandhaü vuññhàti, atth' ekacco jhàyã dandhaü samàpajjati dandhaü vutthàti, atth' ekacco jhàyã khippaü samàpajjati khippaü vuññhàti. Ime cattàro jhàyã. Apare pi cattàro jhàyã: atth' ekacco jhàyã samàdhismiü samàdhikusalo hoti na samàdhismiü samàpattikusalo; atth' ekacco jhàyã samàdhismiü samàpattikusalo hoti na samàdhismiü samàdhikusalo; atth' ekacco jhàyã samàdhismiü samàdhikusalo ca hoti samàdhismiü samàpattikusalo ca; atth' ekacco jhàyã neva samàdhismiü samàdhikusalo hoti na samàdhismiü samàpattikusalo. Ime cattàro jhàyã. Jhànan ti: cattàri jhànàni: pañhamaü jhànaü dutiyaü jhànaü tatiyaü jhànaü catutthaü jhànaü. Vimokho ti: aññha vimokhà: {råpã} råpàni passati: ayaü pañhamo vimokho. Ajjhattaü aråpasa¤¤ã bahiddhà råpàni passati: ayaü dutiyo vimokho. Subhan tveva adhimutto hoti: ayaü tatiyo vimokho. Sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà pañighasa¤¤ànaü atthaïgamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà: ananto àkàso ti àkàsàna¤càyatanaü upasampajja viharati: ayaü catuttho vimokho. Sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma: anantaü vi¤¤àõan ti vi¤¤àõa¤càyatanaü upasampajja viharati: ayaü pa¤camo vimokho. Sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma: #<[page 343]># %< Dasa tathàgatabalàni 343>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ natthi ki¤cãti àki¤ca¤¤àyatanaü upasampajja viharati: ayaü chaññho vimokho. Sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanaü upasamapajja viharati: ayaü sattamo vimokho. Sabbaso neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanaü samatikkamma sa¤¤àvedayitanirodhaü upasampajja viharati: ayaü aññhamo vimokho. Samàdhãti: tayo samàdhã: savitakka-savicàro samàdhi, avitakka-vicàramatto samàdhi, avitakka-avicàro samàdhi. Samàpattãti: nava anupubbavihàrasamàpattiyo: pañhamajjhànasamàpatti dutiyajjhànasamàpatti tatiyajjhànasamàpatti catutthajjhànasamàpatti àkàsàna¤càyatanasamàpatti vi¤¤àõa¤càyatanasamàpatti àki¤ca¤¤àyatanasamàpatti neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanasamàpatti sa¤¤àvedayitanirodhasamàpatti. Saïkilesan ti: hànabhàgiyo dhammo. Vodànan ti: visesabhàgiyo dhammo. Vuññhànan ti: vodànam pi vuññhànaü. Tamhà tamhà samàdhimhà vuññhànam pi vuññhànan ti yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa jhànavimokhasamàdhisamàpattãnaü saïkilesaü vodànaü vuññhànaü yathàbhåtaü ¤àõaü. Tattha katamaü tathàgatassa pubbe nivàsànussatiü yathàbhåtaü ¤àõaü? Idha tathàgato anekavihitaü pubbe nivàsaü anussarati, seyyathãdaü: Ekam pi jàtiü dve pi jàtiyo tisso pi jàtiyo catasso pi jàtiyo pa¤ca pi jàtiyo, dasam pi jàtiyo, vãsam pi jàtiyo tiüsam pi jàtiyo cattàëãsam pi jàtiyo pa¤¤àsam pi jàtiyo, jàtisatam pi jàtisahassam pi jàtisatasahassam pi, aneke pi saüvaññakappe aneke pi vivaññakappe aneke pi saüvaññavivaññakappe: Amutr' àsiü evaü nàmo evaü gotto evaü vaõõo evam àhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evam àyupariyanto, so tayo cuto amutra udapàdiü, tatrapàsiü evaü nàmo evaü gotto evaü vaõõo evam àhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evam àyupariyanto, so tato cuto idhåpapanno ti: iti sàkàraü sa-uddesaü {anekavihitaü} pubbenivàsaü anussarati: yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa pubbenivàsànussatiü yathàbhåtaü ¤àõaü. #<[page 344]># %<344 ¥àõavatthåni>% Tattha katamaü tathàgatassa sattànaü cutåpapàtaü yathàbhåtaü ¤àõaü? Idha tathàgato dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passati cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammupage satte pajànàti: ime vata bhonto sattà bhàyaduccaritena samannàgatà vacãduccaritena samannàgatà manoduccaritena samannàgatà ariyànaü upavàdakà micchàdiññhikà micchàdiññhikammasamàdànà, te kàyassa bhedà param maraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü uppannà. Ime và pana bhonto sattà kàyasucaritena samannàgatà vacãsucaritena samannàgatà manosucaritena samannàgatà ariyànaü anupavàdakà sammàdiññhikà sammàdiññhikammasamàdànà, te kàyassa bhedà param maraõà sugatiü saggaü lokaü uppannà ti; iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passati cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammupage satte pajànàti: yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa sattànaü cutåpapàtaü yathàbhåtaü ¤àõaü. Tattha katamaü tathàgatassa àsavànaü khaye yathàbhåtaü ¤àõaü? Idha tathàgato àsavànaü khayà anàsavaü cetovimuttiü pa¤¤àvimuttiü diññh' eva dhamme sayaü abhi¤à sacchikatvà upasampajja viharati: yà tattha pa¤¤à pajànanà . . . pe . . . amoho dhammavicayo sammàdiññhi: idaü tathàgatassa àsavànaü khaye yathàbhåtaü ¤àõan ti. Imàni dasa tathàgatassa tathàgatabalàni, yehi balehi samannàgato tathàgato àsabhaññhànaü pañijànàti parisàsu {sãhanàdaü} nadati brahmacakkaü pavatteti. Evaü dasavidhena ¤àõavatthu. ¥âöAVIBHAðGO SAMATTO SOLASAMO.8 #<[page 345]># %< Ekakaü 345>% XVII. KHUDDAKAVATTHUVIBHAðGO. (Màtikà.) Jàtimado ratta¤¤umado gottamado piõóapàtikamado àrogyamado anava¤¤attimado yobbanamado iriyàpathamado jãvitamado iddhimado làbhamado yasamado sakkàramado sãlamado garukàramado jhànamado purekkhàramado sippamado parivàramado àrohamado bhogamado pariõàhamado vaõõamado saõñhànamado sutamado pàripårimado pañibhàõamado mado pamàdo; thambho arati sàrambho tandã atãcchatà vijambhikà mahicchatà bhattasammado pàpicchatà cetaso lãnattaü siïgaü kuhanà tintiõaü lapanà càpalyaü nemittikatà asabhàgavutti nippesikatà #<[page 346]># %<346 Màtikà>% làbhena làbhaü jigiüsanatà seyyo' ham asmãti màno, sadiso 'ham asmãti mano, hãno 'ham asmãti màno; seyyassa seyyo 'ham asmãti màno, seyyassa sadiso 'ham asmãti màno, seyyassa hãno 'ham asmãti màno; sadisassa seyyo 'ham asmãti màno, sadisassa sadiso 'ham asmãti màno, sadisassa hãno 'ham asmãti màno; hãnassa seyyo 'ham asmãti màno, hãnassa sadiso 'ham asmãti màno, hãnassa hãno 'ham asmãti màno, màno omàno atãmàno adhimàno mànàtimàno asmimàno micchàmàno; ¤àtivitakko janapadavitakko amaravitakko parànuddayatàpañisaüyutto vitakko làbhasakkàrasilokapañisaüyutto vitakko anava¤¤attipañisaüyutto vitakko. EKAKAý. Kodho ca upanàho ca, makkho ca palàso ca, issà ca macchariya¤ ca, màyà ca sàñheyya¤ ca, avijjà ca bhavataõhà ca bhavadiññhi ca vibhavadiññhi ca, sassatadiññhi ca ucchedadiññhi ca, antavàdiññhi ca anantavàdiññhi ca, pubbantànudiññhi ca aparantànudiññhi ca, ahirika¤ ca anottappa¤ ca, dovacassatà ca pàpamittatà ca, anajjavo ca amaddavo ca, akkhanti ca asoracca¤ ca, asàkhalya¤ ca appañisanthàro ca, #<[page 347]># %< Tikaü 347>% indriyesu aguttadvàratà ca bhojane amatta¤¤utà ca, muññhasacca¤ ca asampaja¤¤a¤ ca, sãlavipatti ca diññhivipatti ca, ajjhattaü saüyojana¤ ca bahiddhà saüyojana¤ ca. DUKAý. Tãõi akusalamålàni tayo akusalavitakkà tisso akusalasa¤¤à tisso akusaladhàtuyo tãõi duccaritàni tayo àsavà tãõi saüyojanàni tisso taõhà aparà pi tisso taõhà aparà pi tisso taõhà aparà pi tisso taõhà tisso esanà tisso vidhà tãõi tamàni tãõi bhayàni tãõi titthàyatanàni tayo ki¤canà tãõi aïgaõàni tãõi malàni tãõi visamàni aparàni pi tãõi visamàni tayo aggã tayo kasàvà apare pi tayo kasàvà assàdadiññhi attànudiññhi micchàdiññhi arati vihesà adhammacariyà dovacassatà pàpamittatà nànattasa¤¤à uddhaccaü kosajjaü pamàdo asantuññhità asampaja¤¤atà mahicchatà ahirikaü anottappaü pamàdo anàdariyaü dovacassatà pàpamittatà assaddhiyaü avada¤¤utà kosajjaü uddhaccaü asaüvaro dussãlyaü ariyànaü adassanakamyatà saddhammaü asotukamyatà upàrambhacittatà muññhasaccaü asampaja¤¤aü cetaso vikkhepo #<[page 348]># %<348 Màtikà>% ayoniso manasikàro kummaggasevanà cetaso lãnattaü. TIKAý. Cattàro àsavà cattàro khandhà cattàro oghà cattàro yogà cattàri upàdànàni cattàro taõhuppàdà cattàri agatigamanàni cattàro vipariyesà cattàro anariyavohàrà apare pi cattàro anariyavohàrà cattàri duccaritàni aparàni pi cattàri duccaritàni cattàri bhayàni aparàni pi cattàri bhayàni aparàni pi cattàri bhayàni aparàni pi cattàri bhayàni catasso diññhiyo CATUKKAý. Pa¤corambhàgiyàni saüyojanàni pa¤cuddhambhàgiyàni saüyojanàni pa¤ca macchariyàni pa¤ca saïgà pa¤ca sallà pa¤ca cetokhilà pa¤ca cetaso vinibandhà pa¤ca nãvaraõàni pa¤ca kammàni anantarakàni pa¤ca diññhiyo pa¤ca verà pa¤ca vyasanà pa¤ca akkhantiyà àdãnavà pa¤ca bhayàni pa¤ca diññhadhammanibbànavàdà. PA¥CAKAý. #<[page 349]># %< Màtikà 349>% Cha vivàdamålàni cha chandaràgagehasità dhammà cha virodhavatthåni cha taõhàkàyà cha agàravà cha parihàniyà dhammà apare pi cha parihàniyà dhammà cha somanassupavicàrà cha domanassupavicàrà cha upekhupavicàrà cha gehasitàni somanassàni cha gehasitàni domanassàni cha gehasità upekhà cha diññhiyo. CHAKKAý. Satta anusayà satta pariyuññhànàni satta saüyojanàni satta asaddhammà satta duccaritàni satta mànà satta diññhiyo. SATTAKAý. Aññha kilesavatthåni aññha kusãtavatthåni aññhasu lokadhammesu cittassa pañighàto aññha anariyavohàrà aññha micchattà aññha purisadosà aññha asa¤¤ivàdà aññha neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ãvàdà. {AòòHAKAý}. Nava àghàtavatthåni nava purisamalàni navavidhà mànà nava taõhàmålakà dhammà nava i¤jitàni nava ma¤¤itàni nava phanditàni nava pana¤citàni nava saïkhatàni. NAVAKAý. Dasa kilesavatthåni dasa àghàtavatthåni dasa akusalakammapathà dasa {saüyojanàni} dasa micchattà dasavatthukà micchàdiññhi dasavatthukà {antaggàhikà} diññhi. DASAKAý. Aññhàrasa taõhàvicaritàni ajjhattikassa upàdàya, aññhàràsa taõhàvicaritàni bàhirassa upàdàya, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà chattiüsa taõhàvicaritàni honti. Iti atãtàni chattiüsa taõhàvicaritàni, anàgatàni chattiüsa taõhàvicaritàni, paccuppannàni chattiüsa taõhàvicaritàni, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà aññhasataü taõhàvicaritaü hoti; yàni ca dvàsaññhidiññhigatàni Brahmajàle veyyàkaraõe vuttàni Bhagavàtà. MâTIKâ.11 #<[page 350]># %<350 Khuddakavatthåni>% Tattha katamo jàtimado? Jàtiü pañicca mado majjanà majjitattaü màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati {uõõàmo} dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati jàtimado. Tattha katamo gottamado? Gottaü pañicca àrogyaü pañicca yobbanaü pañicca jãvitaü pañicca làbhaü pañicca sakkàraü pañicca garukàraü pañicca purekkhàraü pañicca parivàraü pañicca bhogaü pañicca vaõõaü pañicca sutaü pañicca pañibhàõaü pañicca ratta¤¤utaü pañicca piõóapàtikattaü pañicca anava¤¤attiü pañicca iriyàpathaü pañicca iddhiü pañicca yasaü pañicca sãlaü pañicca jhànaü pañicca sippaü pañicca àrohaü pañicca pariõàhaü pañicca saõñhànaü pañicca pàripåriü paticca mado majjanà majjitattaü màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõamo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati pàripårimado. Tattha katamo mado? Yo mado majjanà majjitattaü màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõamo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati mado. Tattha katamo pamàdo? Kàyaduccarite và vacãduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kàmaguõesu cittassa vossaggo vossaggànuppadànaü kusalànaü và dhammànaü bhàvanàya asakkaccakiriyatà asàtaccakiriyatà aniññhitakiriyatà olãnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anàsevanà abhàvanà abahulãkammaü anadhiññhànaü ananuyogo pamàdo: yo evaråpo pamàdo pamajjanà pamajjitattaü; ayaü vuccati pamàdo. Tattha katamo thambho? Yo thambho thambhanà thambhitattaü kakkhaliyaü phàruliyaü ujucittatà amudutà: ayaü vuccati thambho. Tattha katamo sàrambho? Yo sàrambho pañisàrambho sàrambhanà pañisàrambhanà pañisàrambhitattaü: ayaü vuccati sàrambho. Tattha katamà aticchatà? Itarãtaracãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccayabhesajjaparikkhàrehi pa¤cahi và kàmaguõehi asantuññhassa bhiyyokamyatà: #<[page 351]># %< Ekakaü 351>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yà evaråpà icchà icchàgataü aticchatà ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati aticchatà. Tattha katamà mahicchatà? Itarãtaracãvarapiõóapàtagilànapaccayabhesajjaparikkhàrehi pa¤cahi và kàmaguõehi asantuññhassa bhiyyokamyatà: yà evaråpà icchà icchàgataü mahicchatà ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati mahicchatà. Tattha katamà pàpicchatà? Idh' ekacco assaddho samàno: saddho ti maü jano jànàtåti icchati, dussãlyo samàno: sãlavà ti maü jano jànàtåti icchati, appassuto samàno: bahussuto ti maü jano jànàtåti, saïgaõikàràmo samàno: pavivitto ti maü jano jànàtåti icchati, kusãto samàno: àraddhaviriyo ti maü jano jànàtåti icchati, muññhassati samàno: upaññhitassatãti maü jano jànàtåti icchati, asamàhito samàno: samàhito ti maü jano jànàtåti icchati, duppa¤¤o samàno: pa¤¤avà ti maü jano jànàtåti icchati, akhãõàsavo samàno: khãõàsavo ti maü jano jànàtåti icchati: yà evaråpà icchà icchàgataü pàpicchatà ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati pàpicchatà. Tattha katamaü siïgaü? Yaü siïgaü siïgàratà caturatà càturiyaü parikkhattatà parikkhattiyaü: idaü vuccati siïgaü. Tattha katamaü tintiõaü? Yaü tintiõaü tintiõàyanà tintiõàyitattaü loluppaü loluppàyanà loluppàyitattaü pu¤cikatà sàdukamyatà: idaü vuccati tintiõaü. Tattha katamaü càpalyaü? Cãvaramaõóanà pattamaõóanà senàsanamaõóanà, imassa và påtikàyassa bàhirànaü và parikkhàrànaü maõóanà vibhåsanà keëanà parikeëanà giddhikatà giddhikattaü, capalatà càpalyaü: idaü vuccati càpalyaü. Tattha katamà asabhàgavutti? Màtari và pitari và jeññhe và bhàtari àcariyesu và uppajjhàye và Buddhe và sàvakesu và a¤¤atara¤¤ataresu va garuññhàniyesu vippañikulagàhità vipaccanãkasàtatà, #<[page 352]># %<352 Khuddakavatthåni>% anàdariyaü anàdaratà agàravatà appañissavatà: ayaü vuccati asabhàgavutti. Tattha katamà arati? Pantesu và senàsanesu a¤¤atara¤¤ataresu và adhikusalesu dhammesu và arati aratikà anabhirati anabhiramaõà ukkaõñhità paritassità: ayaü vuccati arati. Tattha katamà tandã? Yà tandã tandiyanà tandimanakatà, àlasyaü àlasàyanà àlasàyitattaü: ayaü vuccati tandã. Tattha katamà vijambhikà? Yà kàyassa jambhanà vijambhanà ànamanà vinamanà sannamanà paõamanà vyàdhiyakaü: ayaü vuccati vijambhikà. Tattha katamo bhattasammado? Yà bhuttàvissa bhattamucchà bhattakilamatho bhattapariëàho kàyaduññhullaü: ayaü vuccati bhattasammado. Tattha katamaü cetaso lànattaü? Yà cittassa akalyatà akamma¤¤atà olãyanà sallãyanà lãnaü lãyanà lãyitattaü thãnaü thãyanà thãyitattaü cittassa: idaü vuccati cetaso lãnattaü. Tattha katamà kuhanà? Làbhasakkàrasilokasannissitassa pàpicchassa icchàpakatassa paccayapañisevanasaïkhàtena và sàmantajappitena và iriyàpathassa và aññhapanà ñhapanà saõñhapanà bhàkuñikà bhàkuñiyaü kuhanà kuhàyanà kuhitattaü: ayaü vuccati kuhanà. Tattha katamà lapanà? Làbhasakkàrasilokasannissitassa pàpicchassa icchàpakatassa yà paresaü àlapanà lapanà sallapanà ullapanà samullapanà unnahanà samunnahanà ukkàcanà samukkàcanà anuppiyabhàõità pàñukamyatà muggasuppatà pàribbhaññatà: ayaü vuccati lapanà. Tattha katamà nemittikatà? Làbhasakkàrasilokasannissitassa pàpicchassa icchàpakatassa yaü paresaü nimittaü nimittakammaü obhàso obhàsakammaü sàmantajappà parikathà: #<[page 353]># %< Ekakaü 353>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati nemittikatà. Tattha katamà nippesikatà? Làbhasakkàrasilokasannissitassa pàpicchassa icchàpakatassa yà paresaü akkosanà vambhanà garahanà ukkhepanà samukkhepanà khipanà saïkhipanà pàpanà sampàpanà: avaõõahàriyà parapiññhimaüsikatà: ayaü vuccati nippesikatà. Tattha katamà làbhena làbhaü jigiüsanatà? Làbhasakkàrasilokasannissito pàpiccho icchàpakato ito laddhaü àmisaü amutra harati amutra và laddhaü àmisaü idha àharati: yà evaråpà àmisena àmisassa eññhi gaveññhi pariyeññhi esanà gavesanà pariyesanà: ayaü vuccati làbhena làbhaü jigiüsanatà. Tattha katamo seyyo 'ham asmãti màno? Idh' ekacco jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaõõapokkharatàya và dhanena và ajjhenena và kammàyatanena và sippàyatanena và vijjaññhànena và sutena và pañibhàõena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà mànaü jappeti: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati seyyo 'ham asmãti màno. Tattha katamo sadiso 'ham asmãti màno? Idh' ekacco jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaõõapokkharatàya và dhanena và ajjhenena và kammàyatanena và sippàyatanena và vijjaññhànena và sutena và pañibhàõena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà mànaü jappeti: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati sadiso 'ham asmãti màno. Tattha katamo hãno 'ham asmãti màno? Idh' ekacco jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaõõapokkharatàya và dhanena và ajjhenena và kammàyatatanena và sippàyatanena và vijjaññhànena và sutena và pañibhàõena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà omànaü jappeti: yo evaråpo omàno oma¤¤anà oma¤¤itattaü hãëanà {ohãëanà} ohãëitattaü attu¤¤à attava¤¤à attaparibhavo: ayaü vuccati hãno 'ham asmãti màno. #<[page 354]># %<354 Khuddakavatthåni>% Tattha katamo seyyassa seyyo 'ham asmãti màno? Idh' ekacco seyyo hoti jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaõõapokkharatàya và dhanena và ajjhenena và kammàyatanena và sippàyatanena và vijjaññhànena và sutena và pañibhàõena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi seyyaü attànaü dahati, so taü nissàya mànaü jappeti: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati seyyassa seyyo 'ham asmãti màno. Tattha katamo seyyassa sadiso 'ham asmãti màno? Idh' ekacco seyyo hoti jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaõõapokkharatàya và dhanena và ajjhenena và kammàyatanena và sippàyatanena và vijjaññhànena và sutena và pañibhàõena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaü attànaü dahati, so taü nissàya mànaü jappeti: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati {uõõàmo} dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati seyyassa sadiso 'ham asmãti màno. Tattha katamo seyyassa hãno 'ham asmãti màno? Idh' ekacco seyyo hoti jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaõõapokkharatàya và dhanena và ajjhenena và kammàyatanena và sippàyatanena và vijjaññhànena và sutena và pañibhàõena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi hãnaü attànaü dahati, so taü nissàya omànaü jappeti: yo evaråpo omàno oma¤¤anà oma¤¤itattaü hãëanà ohãëanà ohãëitattaü attu¤¤à attava¤¤à attaparibhavo: ayaü vuccati seyyassa hãno 'ham asmãti màno. Tattha katamo sadisassa seyyo 'ham asmãti màno? Idh' ekacco sadiso hoti jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi seyyaü attànaü dahati, so taü nissàya mànaü jappeti: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati sadisassa seyyo 'ham asmãti màno . . . pe . . . Tattha katamo hãnassa sadiso 'ham asmãti màno? Idh' ekacco hãno hoti jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaü attànaü dahati, so taü nissàya mànaü jappeti: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: #<[page 355]># %< Ekakaü 355>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati hãnassa sadiso 'ham asmãti màno. Tattha katamo hãnassa hãno 'ham asmãti màno? Idh' ekacco hãno hoti jàtiyà và gottena va kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi hãnaü attànaü dahati, so taü nissàya mànaü jappeti: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü omàno oma¤¤anà oma¤¤itattaü hãëanà ohãëanà ohãëitattaü attu¤¤à attavaõõà attaparibhavo: ayaü vuccati hãnassa hãno 'ham asmãti màno. Tattha katamo màno? Yo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati màno. Tattha katamo atimàno? Idh' ekacco jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi attànaü atima¤¤ati: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati atimàno. Tattha katamo mànàtimàno? Idh' ekacco jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và . . . pe . . . a¤¤atara¤¤atarena vatthunà pubbakàle parehi sadisaü attànaü dahati aparakàle attànaü seyyaü dahati parehi hãnaü na dahati: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati mànàtimàno. Tattha katamo omàno? Idh' ekacco jàtiyà va gottena và kolaputtiyena và vaõõapokkharatàya và dhanena và ajjhenena và kammàyatanena và sippàyatanena và vijjaññhànena và sutena và pañibhàõena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà omànaü jappeti: yo evaråpo omàno oma¤¤anà oma¤¤itattaü hãëanà ohãëanà ohãëitattaü attu¤¤à attava¤¤à attaparibhavo, ayaü vuccati omàno. Tattha katamo adhimàno? Appatte pattasa¤¤ità, akate katasa¤¤ità, anadhigate adhigatasa¤¤ità, asacchikate sacchikatasa¤¤ità: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati adhimàno #<[page 356]># %<356 Khuddakavatthåni>% Tattha katamo asmimàno? Rupe asmãti màno, asmãti chando, asmãti anusayo; vedanàya sa¤¤àya saïkhàresu vi¤¤àõe asmãti màno, asmãti chando, asmãti anusayo: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati asmimàno. Tattha katamo micchàmàno? Idh' ekacco pàpakena và kammàyatanena pàpakena và sippàyatanena pàpakena và vijjaññhànena pàpakena và sutena pàpakena và pañibhàõena pàpakena và sãlena pàpakena và vatena pàpakena và sãlabbatena pàpikàya và diññhiyà a¤¤atara¤¤atarena vatthunà mànaü jappeti: yo evaråpo màno ma¤¤anà ma¤¤itattaü uõõati uõõàmo dhajo sampaggàho ketukamyatà cittassa: ayaü vuccati micchàmàno. Tattha katamo ¤àtivitakko? ¥àtake àrabbha gehasito takko vitakko saïkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà micchàsaïkappo: ayaü vuccati ¤àtivitakko. Tattha katamo janapadavitakko? Janapadaü àrabbha gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati janapadavitakko. Tattha katamo amaravitakko? Dukkarakàrikàpañisaüyutto và diññhigatapañisaüyutto và gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati amaravitakko. Tattha katamo parànuddayatàpañisaüyutto vitakko? Idh' ekacco gihisaüsaññho viharati hasanandã sahasokã sukhitesu sukhito dukkhitesu dukkhito uppannesu kiccakaraõãyesu attanà va yogaü àpajjati: yo tattha gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati parànuddayatàpañisaüyutto vitakko. Tattha katamo làbhasakkhàrasilokapañisaüyutto vitakko? Làbhasakkàrasilokaü àrabbha gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati làbhasakkàrasilokapañisaüyutto vitakko. Tattha katamo anava¤¤attipañisaüyutto vitakko? Idh' ekacco jàtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaõõapokkharatàya và dhanena và ajjhenena và kammàyatanena và sippàyatanena và vijjaññhànena và sutena và pañibhàõena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà: mà maü pare avajàniüsåti: #<[page 357]># %< Dukaü 357>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yo tattha gehasito takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati anava¤¤attipañisaüyutto vitakko. EKAKAý. Tattha katamo kodho? Yo kodho kujjhanà kujjhitattaü doso dussanà dussitattaü vyàpatti vyàpajjanà vyàpajjitattaü virodho pañivirodho caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa: ayaü vuccati kodho. Tattha katamo upanàho? Pubbakàle kodho, aparakàle upanàho: yo evaråpo upanàho upanahanà upanahitattaü aññhapanà ñhapanà saõñhapanà anusaüsandanà anuppabandhanà daëhãkammaü kodhassa: ayaü vuccati upanàho. Tattha katamo makkho? Yo makkho makkhiyanà makkhiyitattaü niññhuriyaü niññhuriyakammaü: ayaü vuccati makkho. Tattha katamo palàso? Yo palàso palàsàyanà palàsàyitattaü, palàsàhàro vivàdaññhànaü yugaggàho appañinissaggo: ayaü vuccati palàso. Tattha katamà issà? Yà paralàbhasakkàragarukàramànanavandanapåjanàsu issà issàyanà issàyitattaü, usåyà usåyanà usåyitattaü, ayaü vuccati issà. Tattha katamaü macchariyaü? Pa¤ca macchariyàni: àvàsamacchariyaü kulamacchariyaü làbhamacchariyaü vaõõamacchariyaü dhammamacchariyaü: yaü evaråpaü maccheraü maccharàyanà maccharàyitattaü vevicchaü kadariyaü kañuka¤cukatà aggahitattaü cittassa: idaü vuccati macchariyaü. Tattha katamà màyà? Idh' ekacco kàyena duccaritaü caritvà vàcàya duccaritaü caritvà manasà duccaritaü caritvà tassa pañicchàdanahetu pàpikaü icchaü paõidahati: mà maü ja¤¤à ti icchati, -- #<[page 358]># %<358 Khuddakavatthåni>% ma maü ja¤¤à ti saïkappeti, -- mà maü ja¤¤à ti vàcaü bhàsati,-mà maü ja¤¤à ti kàyena parakkamati: yà evaråpà mayà màyàvità accasarà {va¤canà} nikati vikãraõà pariharaõà guhanà pariguhanà chàdanà paricchàdanà anuttànãkammaü anàvikammaü vocchàdanà pàpakiriyà: ayaü vuccati màyà. Tattha katamaü sàñheyyaü? Idh' ekacco sañho hoti parisañho: yaü tattha sañhaü sañhatà sàtheyyaü kakkaratà kakkariyaü parikkhattatà pàrikkhattiyaü: idaü vuccati sàñheyyaü. Tattha katamà avijjà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjà. Tattha katamà bhavataõhà? Yo bhavesu bhavacchando bhavaràgo bhavanandã bhavataõhà bhavasineho bhavapariëàho bhavamucchà bhavajjhosànaü: ayaü vuccati bhavataõhà. Tattha katamà bhavadiññhi? Bhavissati attà ca loko càti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati bhavadiññhi. Tattha katamà vibhavadiññhi? Na bhavissati attà ca loko càti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati vibhavadiññhi. Tattha katamà sassatadiññhi? Sassato attà ca loko càti: yà evaråpà diññhi {diññhigataü} . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati sassatadiññhi. Tattha katamà ucchedadiññhi? Ucchijjissati attà ca loko càti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati ucchedadiññhi. Tattha katamà antavà diññhi? Antavà attà ca loko càti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati antavà diññhi. #<[page 359]># %< Dukaü 359>% Tattha katamà anantavà diññhi? Anantavà attà ca loko càti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati anantavà diññhi. Tattha katamà pubbantànudiññhi? Pubbantaü àrabbha yà uppajjati diññhi {diññhigataü} . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati pubbantànudiññhi. Tattha katamà aparantànudiññhi? Aparantaü àrabbha yà uppajjati diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati aparantànudiññhi. Tattha katamaü ahirikaü? Yaü na hiriyati hiriyitabbena, na hiriyati pàpakànaü akusalànaü dhammànaü samàpattiyà: idaü vuccati ahirikaü. Tattha katamaü anottappaü? Yaü na ottappati ottappitabbena, na ottappati pàpakànaü akusalànaü dhammànaü samàpattiyà: idaü vuccati anottappaü. Tattha katamà dovacassatà? Sahadhammike vuccamàne dovacassàyaü dovacassiyaü dovacassatà vippañikålagàhità vipaccanãkasàtatà, anàdariyaü anàdaratà agàravatà appañissavatà: ayaü vuccati dovacassata. Tattha katamà pàpamittatà? Ye te puggalà assaddhà dussãlà appassutà maccharino duppa¤¤à yà tesaü sevanà nisevanà saüsevanà bhajanà sambhajanà bhatti sambhatti sampavaïkatà: ayaü vuccati pàpamittatà. Tattha katamo anajjavo? Yo anajjavo anajjavatà jimhatà vaïkatà kuñilatà: ayaü vuccati anajjavo. Tattha katamo amaddavo? Yà amudutà amaddavatà kakkhaëatà kathinatà, phàrusiyaü ujucittatà amuducittatà: ayaü vuccati amaddavo. #<[page 360]># %<360 Khuddakavatthåni>% Tattha katamà akkhanti? Yà akkhanti akkhamanatà anadhivàsanatà caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa: ayaü vuccati akkhanti. Tattha katamaü asoraccaü? Kàyiko vãtikkamo vàcasiko vãtikkamo kàyikavàcasiko vãtikkamo: idaü vuccati asoraccaü. Sabbam pi dussãlyaü asoraccaü. Tattha katamaü asàkhalyaü? Yà sà vàcà aõóakà kakkasà parakañukà paràbhisajjanã kodhasàmantà asamàdhisaüvattanikà tathàråpiü vàcaü bhàsità hoti: yà tattha {asaühavàcatà} asakhilavàcatà pharusavàcatà: idaü vuccati asàkhalyaü. Tattha katamo appañisanthàro? Dve pañisanthàrà: àmisapañisanthàro ca dhammapañisanthàro ca. Idh' ekacco appañisanthàrako hoti àmisapañisanthàrena và dhammapañisanthàrena và: ayaü vuccati appañisanthàro. Tattha katamà indriyesu aguttadvàratà? Idh' ekacco cakkhunà råpaü disvà nimittaggàhã hoti anuvya¤janaggàhã, yatvàdhikaraõam enaü cakkhundriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhàdomanassà pàpakà akusalà dhammà anvàssaveyyuü, tassa saüvaràya na pañipajjati na rakkhati cakkhundriyaü cakkhundriye na saüvaraü àpajjati, sotena saddaü sutvà, ghànena gandhaü ghàyitvà, jivhàya rasaü sàyitvà, kàyena phoññhabbaü phusitvà, manasà dhammaü vi¤¤àya nimittaggàhã hoti anuvya¤janaggàhã, yatvàdhikaraõam enaü manindriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhàdomanassa pàpakà akusalà dhammà anvàssaveyyuü, tassa saüvaràya na pañipajjati na rakkhati manindriyaü manindriye na saüvaraü àpajjati: yà imesaü channaü indriyànaü agutti agopanà anàrakkho asaüvaro: ayaü vuccati indriyesu aguttadvàratà. Tattha katamà bhojane amatta¤¤utà? Idh' ekacco appañisaïkhà ayoniso àhàraü àhàreti davàya madàya maõóanàya vibhåsanàya: yà tattha asantuññhità amatta¤¤utà appañisaïkhà bhojane: ayaü vuccati bhojane amatta¤¤utà. Tattha katamaü muññhasaccaü? Yà asati ananussati appañissati asati asaraõatà adhàraõatà pilàpanatà sammussanatà: idaü vuccati muññhasaccaü. #<[page 361]># %< Tikaü 361>% Tattha katamaü asampaja¤¤aü? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . {avijjàlaïgã} moho akusalamålaü: idaü vuccati asampaja¤¤aü. Tattha katamà sãlavipatti? Kàyiko vãtikkamo vàcasiko vãtikkamo kàyikavàcasiko vãtikkamo: ayaü vuccati sãlavipatti. Sabbam pi dussãlyaü sãlavipatti. Tattha katamà diññhivipatti? Natthi dinnaü, natthi yiññhaü . . . pe . . . ye ima¤ ca lokaü para¤ ca lokaü sayaü abhi¤¤à sacchikatvà pavedentãti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati diññhivipatti. Sabbà pi micchàdiññhi diññhivipatti. Tattha katamaü ajjhattaü saüyojanaü? Pa¤corambhàgiyàni saüyojanàni ajjhattaü saüyojanaü. Pa¤cuddhambhàgiyàni saüyojanàni bahiddhà saüyojanaü. DUKAý. Tattha katamàni tãõi akusalamålàni? Lobho doso moho. Tattha katamo lobho? Yo ràgo sàràgo anunayo anurodho nandã nandãràgo cittassa sàràgo icchà mucchà ajjhosànaü gedho paligedho saïgo païko ejà màyà janikà sa¤jananã sibbinã jàlinã sarità visattikà suttaü visañà àyåhanã dutiyà paõidhi bhavanettã vanaü vanatho santhavo sineho apekhà pañibandhu àsà àsiüsanà àsiüsitattaü råpàsà saddàsà gandhàsà rasàsà phoññhabbàsà làbhàsà dhanàsà puttàsà jãvitàsà jappà pajappà abhijappà jappà jappanà jappitattaü loluppaü loluppàyanà loluppàyitattaü pu¤cikatà sàdukamyatà adhammaràgo visamalobho nikanti nikàmanà patthanà pihanà sampatthanà kàmataõhà bhavataõhà vibhavataõhà råpataõhà aråpataõhà nirodhataõhà råpataõhà saddataõhà gandhataõhà rasataõhà phoññhabbataõhà dhammataõhà ogho yogo gantho upàdànaü àvaraõaü nãvaraõaü chàdanaü bandhanaü upakkileso anusayo pariyuññhànaü latà vevicchaü dukkhamålaü dukkhanidànaü dukkhappabhavo Màrapàso Màrabalisaü Màravisayo taõhànadã taõhàjàtaü taõhàgaddulaü taõhàsamuddo abhijjhà lobho akusalamålaü: #<[page 362]># %<362 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ayaü vuccati lobho. Tattha katamo doso? Anatthaü me acarãti àghàto jàyati; anatthaü me caratãti àghàto jàyati; anatthaü me carissatãti àghàto jàyati; piyassa me manàpassa anatthaü acari, anatthaü carati, anatthaü carissatãti àghàto jàyati; appiyassa me amanàpassa atthaü acari, atthaü carati, atthaü carissatãti àghàto jàyati; aññhàne và pana àghàto jàyati: yo evaråpo cittassa àghàto pañighàto pañighaü pañivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa vyàpatti manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaü doso dussanà dussitattaü vyàpatti vyàpajjanà vyàpajjitattaü virodho pañivirodho caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa: ayaü vuccati doso. Tattha katamo moho? Dukkhe a¤¤àõaü dukkhasamudaye a¤¤àõaü dukkhanirodhe a¤¤àõaü dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya annàõaü; pubbante a¤¤àõaü aparante a¤¤àõaü pubbantàparante a¤¤àõaü idappaccayatàpañiccasamuppannesu dhammesu a¤¤àõaü, yaü evaråpaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati moho. Imàni tãõi akusalamålàni. Tattha katame tayo akusalavitakkà? Kàmavitakko vyàpàdavitakko vihiüsàvitakko. Tattha katamo kàmavitakko? Kàmapañisaüyutto takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati kàmavitakko. #<[page 363]># %< Tikaü 363>% Tattha katamo vyàpàdavitakko? Vyàpàdapañisaüyutto takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati vyàpàdavitakko. Tattha katamo vihiüsàvitakko? Vihiüsàpañisaüyutto takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati vihiüsàvitakko. Ime tayo akusalavitakkà. Tattha katamà tisso akusalasa¤¤à? Kàmasa¤¤à vyàpàdasa¤¤à vihiüsàsa¤¤à. Tattha katamà kàmasa¤¤à? Kàmapañisaüyutto sa¤¤à sa¤jànanà sa¤jànitattaü: ayaü vuccati kàmasa¤¤à. Tattha katamà vyàpàdasa¤¤à? Vyàpàdapañisaüyuttà sa¤¤à {sa¤jànanà} sa¤jànitattaü: ayaü vuccati vyàpàdasa¤¤à. Tattha katamà vihiüsàsa¤¤à? Vihiüsàpañisaüyuttà sa¤¤à sa¤jànanà sa¤jànitattaü: ayaü vuccati vihiüsàsa¤¤à. Imà tisso akusalasa¤¤à. Tattha katamà tisso akusaladhàtuyo? Kàmadhàtu vyàpàdadhàtu vihiüsàdhàtu. Tattha katamà kàmadhàtu? Kàmavitakko kàmadhàtu . . . Vyàpàdavitakko vyàpàdadhàtu . . . Vihiüsàvitakko vihiüsàdhàtu. Tattha katamo kàmavitakko? Kàmapañisaüyutto takko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati kàmavitakko. Tattha katamo vyàpàdavitakko? Vyàpàdapañisaüyutto takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati vyàpàdavitakko. Tattha katamo vihiüsàvitakko? Vihiüsàpañisaüyutto takko vitakko . . . pe . . . micchàsaïkappo: ayaü vuccati vihiüsàvitakko. Imà tisso akusaladhàtuyo. Tattha katamàni tãõi duccaritàni? Kàyaduccaritaü vacãduccaritaü manoduccaritaü. Tattha katamaü kàyaduccaritaü? Pàõàtipàto adinnàdànaü kàmesu micchàcàro: idaü vuccati kàyaduccaritaü. Tattha katamaü vacãduccaritaü? Musàvàdo pisuõà vàcà pharusà vàcà samphappalàpo: idaü vuccati vacãduccaritaü. Tattha katamaü manoduccaritaü? #<[page 364]># %<364 Khuddakavatthåni>% Abhijjhà vyàpàdo micchàdiññhi: idaü vuccati manoduccaritaü. Tattha katamaü kàyaduccaritaü? Akusalaü kàyakammaü kàyaduccaritaü. Akusalaü vacãkammaü vacãduccaritaü . . . Akusalaü manokammaü manoduccaritaü. Tattha katamaü akusalaü kàyakammaü? Akusalà kàyasa¤cetanà akusalaü kàyakammaü . . . Akusalà vacãsa¤cetanà akusalaü vacãkammaü . . . Akusalà manosa¤cetanà akusalaü manokammaü. Imàni tãõi duccaritàni. Tattha katame tayo àsavà? Kàmàsavo bhavàsavo avijjàsavo. Tattha katamo kàmàsavo? Yo kàmesu kàmacchando kàmaràgo kàmanandã kàmataõhà kàmasiõeho kàmapariëàho kàmamucchà kàmajjhosànaü: ayaü vuccati kàmàsavo. Tattha katamo bhavàsavo? Yo bhavesu bhavacchando . . . pe . . . bhavajjhosànaü: ayaü vuccati bhavàsavo. Tattha katamo avijjàsavo? Dukkhe a¤¤àõaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjàsavo. Ime tayo àsavà. Tattha katamàni tãõi saüyojanàni? Sakkàyadiññhi vicikicchà sãlabbataparàmàso. Tattha katamà sakkàyadiññhi? Idha assutavà puthujjano ariyànaü adassàvã ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinãto, sappurisànaü adassàvã sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinãto, råpaü attato samanupassati, råpavantaü và attànaü, attani và råpaü, råpasmiü và attànaü; vedanaü . . . sa¤¤aü . . . saïkhàre . . . vi¤¤àõaü attato samanupassati, vi¤¤àõavantaü và attànaü, attani và vi¤¤àõaü, vi¤¤àõasmiü và attànaü: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati sakkàyadiññhi. Tattha katamà vicikicchà? Sattari kaïkhati vicikicchati, dhamme kaïkhati vicikicchati, saïghe kaïkhati vicikicchati, sikkhàya kaïkhati vicikicchati; pubbante kaïkhati vicikicchati, aparante kaïkhati vicikicchati, pubbantàparante kaïkhati vicikicchati, #<[page 365]># %< Tikaü 365>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idappaccayatà-pañiccasamuppannesu dhammesu kaïkhati vicikicchati: yà evaråpà kaïkhà kaïkhàyanà kaïkhàyitattaü vimati vicikicchà dveëhakaü dvedhàpatho saüsayo anekaüsagàho àsappanà parisappanà apariyogàhanà thambhitattaü cittasa manovilekho: ayaü vuccati vicikicchà. {Tattha} katamo sãlabbataparàmàso? Ito bahiddhà samaõabràhmaõànaü sãlena suddhi vatena suddhi sãlabbatena suddhãti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati sãlabbataparàmàso. Imàni tãõi saüyojanàni. Tattha katamà tisso taõhà? Kàmataõhà bhavataõhà vibhavataõhà? Tattha katamà bhavataõhà? Bhavadiññhisahagato ràgo sàràgo anunayo anurodho nandã nandãràgo cittassa sàràgo: ayaü vuccati bhavataõhà. Tattha katamà vibhavataõhà? Ucchedadiññhisahagato ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati vibhavataõhà. Avasesà taõhà kàmataõhà. Tattha katamà kàmataõhà? Kàmadhàtupañisaüyutto ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati kàmataõhà. Råpadhàtu . . . aråpadhàtupañisaüyutto ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati bhavataõhà. Ucchedadiññhisahagato ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati vibhavataõhà. Imà tisso taõhà. Tattha katamà aparà pi tisso taõhà? Kàmataõhà råpataõhà aråpataõhà. Tattha katamà kàmataõhà? Kàmadhàtupañisaüyutto ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati kàmataõhà. #<[page 366]># %<366 Khuddakavàtthåni>% Tattha katamà råpataõhà? Råpadhàtupañisaüyutto ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati råpataõhà. Tattha katamà aråpataõhà? Aråpadhàtupañisaüyutto ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati aråpataõhà. Imà tisso taõhà. Tatthà katamà aparà pi tisso taõhà? Råpataõhà aråpataõhà nirodhataõhà. Tattha katamà råpataõhà? Råpadhàtupañisaüyutto ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa saràgo: ayaü vuccati råpataõhà. Tattha katamà aråpataõhà? Aråpadhàtupañisaüyutto ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati aråpataõhà. Tattha katamà nirodhataõhà? Ucchedadiññhisahagato ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati nirodhataõhà. Imà tisso taõhà. Tattha katamà tisso esanà? Kàmesanà bhavesanà brahmacariyesanà. Tattha katamà kàmesanà? Yo kàmesu kàmacchando . . . pe . . . kàmajjhosànaü: ayaü vuccati kamesanà. Tattha katamà bhavesanà? Yo bhavesu bhavacchando . . . pe . . . bhavajjhosànaü: ayaü vuccati bhavesanà. Tattha katamà brahmacariyesanà? Sassato loko ti và asassato loko ti và . . . pe . . . neva hoti na na hoti tathàgato param maraõà ti và yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati brahmacariyesanà. Tattha katamà kàmesanà? Kàmaràgo tad-ekaññhaü akusalaü kàyakammaü vacãkammaü manokammaü: ayaü vuccati kàmesanà. Bhavaràgo tad-ekaññhaü akusalaü kàyakammaü vacãkammaü manokammaü: ayaü vuccati bhavesanà. #<[page 367]># %< Tikaü 367>% Antaggàhikà diññhi tad-ekaññhaü akusalaü kàyakammaü vacãkammaü manokammaü: ayaü vuccati brahmacariyesanà. Imà tisso esanà. Tattha katamà tisso vidhà? Seyyo 'ham asmãti vidhà. Sadiso 'ham asmãti vidhà. Hãno 'ham asmãti vidhà. Imà tisso vidhà. Tattha katamàni tãõi bhayàni? Jàtibhayaü jaràbhayaü maraõabhayaü. Tattha katamaü jàtibhayaü? Jàtiü pañicca bhayaü bhayànakaü chambhitattaü lomahaüso cetaso utràso: idaü vuccati jàtibhayaü. Tattha katamaü jaràbhayaü? Jaraü pañicca bhayaü bhayànakaü chambhitattaü lomahaüso cetaso utràso: idaü vuccati jaràbhayaü. Tattha katamaü maraõabhayaü? Maraõaü pañicca bhayaü bhayànakaü chambhitattaü lomahaüso cetaso utràso: idaü vuccati maraõabhayaü. Imàni tãõi bhayàni. Tattha katamàni tãõi tamàni? Atãtaü và addhànaü àrabbha kaïkhati vicikicchati nàdhimuccati na sampasãdati, anàgataü và addhànaü àrabbha kaïkhati vicikicchati nàdhimuccati na sampasãdati, etarahi và paccuppannaü addhànaü àrabbha kaïkhati vicikicchati nàdhimuccati na sampasãdati. Imàni tãõi tamàni. Tattha katamàni tãõi titthàyatanàni? Idh' ekacco samaõo và bràhmaõo và evaüvàdã hoti evaüdiññhã: yaü ki¤càyaü purisapuggalo pañisaüvedeti sukhaü và dukkhaü và adukkhamasukhaü và sabban taü pubbe katahetåti. Idha pan' ekacco samaõo và bràhmaõo và evaüvàdã hoti evaüdiññhã: yaü ki¤càyaü purisapuggalo pañisaüvedeti sukhaü và dukkhaü và adukkhamasukhaü và sabban taü issaranimmànahetåti. Idha pan' ekacco samaõo và bràhmaõo và evaüvàdã hoti evaüdiññhã: yaü ki¤càyaü purisapuggalo pañisaüvedeti sukhaü và dukkhaü và {adukkhamasukhaü} và sabban taü ahetu appaccayàti. #<[page 368]># %<368 Khuddakavathåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Imàni tãõi titthàyatanàni. Tattha katame tayo ki¤canà?. Ràgo ki¤canaü doso ki¤canaü moho ki¤canaü. Ime tayo ki¤canà. Tattha katamàni tãõi aïgaõàni? Ràgo aïgaõaü doso aïgaõaü moho aïgaõaü. Imàni tãõi aïganàõi. Tattha katamàni tãõi malàni? Ràgo malaü doso malaü moho malaü. Imàni tãõi malàni. Tattha katamàni tãõi visamàni? Ràgo visamaü doso visamaü moho visamaü. Imàni tãõi visamàni. Tattha katamàni aparàni pi tãõi visamàni? Kàyavisamaü vacãvisamaü manovisamaü. Imàni tãõi visamàni. Tattha katame tayo aggã? Ràgaggi dosaggi mohaggi. Ime tayo aggã. Tattha katame tayo kasàvà? Ràgakasàvo dosakasàvo {mohakasàvo}. Ime tayo kasàvà. Tattha katame apare pi tayo kasàvà? Kàyakasàvo vacãkasàvo manokasàvo. Ime tayo kasàvà. Tattha katamà assàdadiññhi? Idh' ekacco samaõo và bràhmaõo và evaüvàdã hoti evaüdiññhã: natthi kàmesu doso ti, so kàmesu pàtavyataü àpajjati. Ayaü vuccati assàdadiññhi. Tattha katamà attànudiññhi? Idha assutavà puthujjano ariyànaü adassàvã ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinãto sappurisànaü adassàvã sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinãto, råpaü attato samanupassati, råpavantaü và attànaü, attani và råpaü, råpasmiü và attànaü; vedanaü . . . sa¤¤aü . . . saïkhàre . . . vi¤¤àõaü attato samanupassati, vi¤¤àõavantaü và attànaü, attani và vi¤¤àõaü, vi¤¤àõasmiü và attànaü: yà evaråpàdiññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyessagàho: ayaü vuccati attànudiññhi. #<[page 369]># %< Tikaü 369>% Tattha katamà micchàdiññhi? Natthi dinnaü, natthi yiññhaü . . . pe . . . ye ima¤ ca lokaü para¤ ca lokaü sayaü abhi¤¤à sacchikatvà pavedentãti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati micchàdiññhi. Sassatadiññhi assàdadiññhi sakkàyadiññhi attànudiññhi ucchedadiññhi micchàdiññhi. Tattha katamà arati? Pantesu và senàsanesu a¤¤atara¤¤ataresu và adhikusalesu dhammesu arati aratikà anabhirati anabhiramanà ukkaõñhità paritassità: ayaü vuccati arati. Tattha katamà vihesà? Idh' ekacco pàõinà và leóóunà và daõóena và satthena và rajjuyà và a¤¤atara¤¤atarena satte viheñheti: yà evaråpà heñhanà viheñhanà hiüsanà vihiüsanà rosanà virosanà paråpaghàto: ayaü vuccati vihesà. Tattha katamà adhammacariyà? Kàyena adhammacariyà visamacariyà, vàcàya adhammacariyà visamacariyà, manasà adhammacariyà visamacariyà: ayaü vuccati adhammacariyà. Tattha katamà dovacassatà? Sahadhammike vuccamàne dovacassàyaü dovacassiyaü dovacassatà vippañikålagàhità vipaccanãkasàtatà anàdariyaü anàdaratà agàravatà appañissavatà: ayaü vuccati dovacassatà. Tattha katamà pàpamittatà? Ye te puggalà assaddhà dussãlà appassutà maccharino duppa¤¤à, yà tesaü sevanà nisevanà saüsevanà bhajanà sambhajanà bhatti sambhatti taü-sampavaïkatà: ayaü vuccati pàpamittatà. Tattha katamà nànattasa¤¤à? Kàmassa¤¤à vyàpàdasa¤¤à vihiüsàsa¤¤à: ayaü vuccati nànattasa¤¤à. Sabbà pi akusalasa¤¤à nànattasa¤¤à. Tattha katamaü uddhaccaü? Yaü cittassa uddhaccaü avåpasamo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa: idaü vuccati uddhaccaü. Tattha katamaü kosajjaü? Kàyaduccarite và vacãduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kàmaguõesu cittassa vossaggo vossaggànuppadànaü kusalànaü và dhammànaü bhàvanàya asakkaccakiriyatà asàtaccakiriyatà aniññhitakiriyatà olãnavattità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anàsevanà abhàvanà abahulãkammaü anadiññhànaü ananuyogo pamàdo: #<[page 370]># %<370 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaü vuccati kosajjaü. Tattha katamo pamàdo? Kàyaduccarite và vacãduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kàmaguõesu cittassa vossaggo vosaggànuppadànaü kusalànaü và dhammànaü bhàvanàya asakkaccakiriyatà asàtaccakiriyatà aniññhitakiriyatà olãnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anàsevanà abhàvanà abahulãkammaü anadhiññhànaü ananuyogo pamàdo: yo evaråpo pamàdo pamajjanà pamajjitattaü: ayaü vuccati pamàdo. Tattha katamà asantuññhità? Itarãtaracãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccayabhesajjaparikkhàrehi pa¤cahi và kàmaguõehi asantuññhassa bhiyyokamyatà: yà evaråpà icchà icchàgataü asantuññhità ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati asantuññhità. Tattha katamà asampaja¤¤atà? Yaü a¤¤àõaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati asampaja¤¤atà. Tattha katamà mahicchatà? Itarãtaracãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccayabhesajjaparikkhàrehi pa¤cahi và kàmaguõehi asantuññhassa bhiyyokamyatà: yà evaråpà icchà icchàgataü mahicchatà ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ayaü vuccati mahicchatà. Tattha katamaü ahirikaü? Yaü na hiriyati hiriyitabbena, na hiriyati pàpakànaü akusalànaü dhammànaü samàpattiyà: idaü vuccati ahirikaü. Tattha katamaü anottappaü? Yaü na ottappitabbena, na ottappati pàpakànaü akusalànaü dhammànaü samàpattiyà: idaü vuccati anottappaü. Tattha katamo pamàdo? Kàyaduccarite và vacãduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kàmaguõesu cittassa vossaggo vossaggànuppadànaü kusalànaü và dhammànaü bhàvanàya asakkaccakiriyatà asàtaccakiriyatà aniññhitakiriyatà olãnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anàsevanà abhàvanà abahulãkammaü anadhiññhànaü ananuyogo pamàdo: #<[page 371]># %< Tikaü 371>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yo evaråpo pamàdo pamajjanà pamajjitattaü: ayaü vuccati pamàdo. Tattha katamaü anàdariyaü? Yaü anàdariyaü anàdaratà agàravatà appañissavatà anaddà anaddàyanà anaddàyitattaü asãlyaü acittikàro idaü vuccati anàdariyaü. Tattha katamà dovacassatà? Sahadhammike vuccamàne dovacassàyaü dovacassiyaü dovacassatà vippañikålagàhità vipaccanãkasàtatà anàdariyaü anàdaratà agàravatà appañissavatà: ayaü vuccati dovacassatà. Tattha katamà pàpamittatà? Ye te puggalà assaddhà dussãlà appassutà maccharino duppa¤¤à: yà tesaü sevanà nisevanà saüsevanà bhajanà sambhajanà bhatti sambhatti taü-sampavaïkatà: ayaü vuccati pàpamittatà. Tattha katamaü assaddhiyaü? Idh' ekacco assaddho hoti, na saddahati Buddhaü và dhammaü và saïghaü và: yaü evaråpaü assaddhiyaü assaddahanà anokappanà anabhippasàdo: idaü vuccati assaddhiyaü. Tattha katamà avada¤¤utà? Pa¤ca macchariyàni: àvàsamacchariyaü kulamacchariyaü làbhamacchariyaü vaõõamacchariyaü dhammamacchariyaü: yaü evaråpaü maccharaü maccharàyanà maccharàyitattaü vevicchaü kadariyaü katuka¤cukatà aggahitattaü cittassa: ayaü vuccati avada¤¤utà. Tattha katamaü kosajjaü? Kàyaduccarite và vacãduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kàmaguõesu cittassa vossaggo vossaggànuppadànaü kusalànaü và dhammànaü bhàvanàya asakkaccakiriyatà asàtaccakiriyatà aniññhitakiriyatà olãnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anàsevanà abhàvanà abahulãkammaü anadhiññhànaü ananuyogo pamàdo: #<[page 372]># %<372 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ idaü vuccati kosajjaü. Tattha katamaü uddhaccaü? Yaü cittasa uddhaccaü avåpasamo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa: idaü vuccati uddhaccaü. Tattha katamo asaüvaro? Idh' ekacco cakkhunà råpaü disvà nimittaggàhã hoti anuvya¤janaggàhã yatvàdhikaraõam enaü cakkhundriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhàdomanassà pàpakà akusalà dhammà anvàssaveyyuü, tassa saüvaràya na pañipajjati, na rakkhati cakkhundriyaü, cakkhundriye na saüvaraü àpajjati, sotena saddaü sutvà . . . ghànena gandhaü ghàyitvà . . . jivhàya rasaü sàyitvà . . . kàyena phoññhabbaü phusitvà . . . manasà dhammaü vi¤¤àya nimittaggàhã hoti anuvya¤janaggàhã yatvàdhikaraõam enaü manindriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhàdomanassà pàpakà akusalà dhammà anvàssaveyyuü, tassa saüvaràya na pañipajjati, na rakkhati manindriyaü, manindriye na saüvaraü àpajjati: ayaü vuccati asaüvaro. Tattha katamaü dussãlyaü? Kàyiko vãtikkamo vàcasiko vãtikkamo kàyikavàcasiko vãtikkamo: idaü vuccati dussãlyaü. Tattha katamà ariyànaü adassanakamyatà? Tattha katame ariyà? Ariyà vuccanti Buddhà ca Buddhasàvakà ca. Yà imesaü ariyànaü adassanakamyatà adaññhukamyatà asametukamyatà asamàgantukamyatà: ayaü vuccati ariyànaü adassanakamyatà. Tattha katamà saddhammaü asotukamyatà? Tattha katamo saddhammo? Cattàro satipaññhànà cattàro sammappadhànà cattàro iddhipàdà pa¤cindriyàni pa¤ca balàni satta bojjhaïgà ariyo aññhaïgiko maggo: ayaü vuccati saddhammo. Yà imassa saddhammassa asotukamyatà assavanakamyatà anuggahetukamyatà adhàretukamyatà: ayaü vuccati saddhammaü asotukamyatà. Tattha katamà upàrambhacittatà? #<[page 373]># %< Catukkaü 373>% Tattha katamo upàrambho? Yo upàrambho anåpàrambho upàrambhanà anåpàrambhanà anåpàrambhitattaü u¤¤à ava¤¤à paribhavo randhagavesità: ayaü vuccati upàrambhacittatà. Tattha katamaü muññhasaccaü? Yà asati ananussati appañissati asati asaraõatà adhàranatà pilàpanatà sammussanatà: idaü vuccati muññhasaccaü. Tattha katamaü asampaja¤¤aü? Yaü a¤¤ànaü adassanaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: idaü vuccati asampaja¤¤aü. Tattha katamo cetaso vikkhepo? Yaü cittassa uddhaccaü avåpasamo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa: ayaü vuccati cetaso vikkhepo. Tattha katamo ayoniso manasikàro? Anicce niccan ti ayoniso manasikàro, dukkhe sukhan ti ayoniso manasikàro, anattani attà ti ayoniso manasikàro, asubhe subhan ti ayoniso manasikàro, saccavippañi{kulena} và cittassa àvaññanà anvaññanà àbhogo samannàhàro manasikàro: ayaü vuccati ayoniso manasikàro. Tattha katamà kummaggasevanà? Tattha katamo kummaggo? Micchàdiññhi micchàsaïkappo micchàvàcà micchàkammanto micchà-àjãvo micchàvàyàmo micchàsati micchàsamàdhi: ayaü vuccati kummaggo. Yà imassa kummaggassa sevanà nisevanà saüsevanà bhajanà sambhajanà bhatti sambhatti taü-sampavaïkatà: ayaü vuccati kummaggasevanà. Tattha katamaü cetaso lãnattaü? Yà cittassa akalyatà akamma¤¤atà olãyanà sallãyanà lãnaü lãyanà lãyitattaü thãnaü thãyanà thãyitattaü cittassa: ayaü vuccati cetaso lãnattaü. TIKAý. Tattha katame cattàro àsavà? Kàmàsavo bhavàsavo diññhàsavo avijjàsavo. Tattha katamo kàmàsavo? #<[page 374]># %<374 Khuddakavatthåni>% Yo kàmesu kàmacchando kàmaràgo kàmanandã kàmataõhà kàmasineho kàmapipàso kàmaparilàho kàmamucchà kàmajjhosànaü: ayaü vuccati kàmàsavo. Tattha katamo bhavàsavo? Yo bhavesu bhavacchando . . . pe . . . bhavajjhosànaü: ayaü vuccati bhavàsavo. Tattha katamo diññhàsavo? Sassato loko ti và assassato loko ti và antavà loko ti và anantavà loko ti và taü jãvaü taü sarãran ti và a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãran ti và hoti tathàgato param maraõà ti và na hoti tathàgato param maraõà ti và hoti ca na ca hoti tathàgato param maraõà ti và neva hoti na na hoti tathàgato param maraõà ti và: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: ayaü vuccati diññhàsavo. Sabbà pi micchàdiññhi diññhàsavo. Tattha katamo avijjàsavo? Dukkhe a¤¤àõaü . . . pe . . . avijjàlaïgã moho akusalamålaü: ayaü vuccati avijjàsavo. Ime cattàro àsavà. Tattha katame cattàro ganthà? Abhijjhà kàyagantho vyàpàdo kàyagantho sãlabbataparàmàso kàyagantho idaü-saccàbhiniveso kàyagantho. Tattha katamo abhijjhà kàyagantho? Yo ràgo sàràgo . . . pe . . . abhijjhà lobho akusalamålaü: ayaü vuccati abhijjhà kàyagantho. Tattha katamo vyàpàdo kàyagantho? Anatthaü me acarãti . . . pe . . . caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa: ayaü vuccati vyàpàdo kàyagantho. Tattha katamo sãlabbataparàmàso kàyagantho? Ito bahiddhà samaõabràhmaõànaü sãlena suddhi vatena suddhi sãlabbatena suddhãti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesaggàho: ayaü vuccati sãlabbataparàmàso kàyagantho. Tattha katamo idaü-saccàbhiniveso kàyagantho? Sassato loko: idam eva saccaü mogham a¤¤an ti và, asassato loko: idam evà saccaü mogham a¤¤an ti và . . . pe . . . neva hoti na na hoti tathàgato param maraõà: idam eva saccaü mogham a¤¤an ti và: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: #<[page 375]># %< Catukkaü 375>% ayaü vuccati idaü-saccàbhiniveso kàyagantho. {òhapetvà} sãlabbataparàmàsaü kàyaganthaü sabbà pi micchàdhiññhi idaü-saccàbhiniveso kàyagantho. Ime cattàro ganthà. Tattha katame cattàro oghà? . . . cattàro yogà? . . . cattàri upàdànàni? Kàmupàdànaü diññhupàdànaü sãlabbatupàdànaü attavàdupàdànaü. Tattha katamaü kàmupàdànaü? Yo kàmesu kàmacchando . . . pe . . . kàmajjhosànaü: idaü vuccati kàmupàdànaü. Tattha katamaü {diññhupàdànaü}? Natthi dinnaü natthi yiññhaü . . . pe . . . ye ima¤ ca lokaü para¤ ca lokaü sayaü abhi¤¤à {sacchikatvà} pavedentãti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: idaü vuccati óiññhupàdànaü. {òhapetvà} sãlabbatupàdàna¤ ca attavàdupàdàna¤ ca sabbà pi micchàdiññhi diññhupàdànaü. Tattha katamaü sãlabbatupàdànaü? Ito bahiddhà samaõabràhmaõànaü sãlena suddhi vatena suddhi sãlabbatena suddhãti: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: idaü vuccati {sãlabbatupadànaü}. Tattha katamaü attavàdupàdànaü? Idha assutavà puthujjano ariyànaü adassàvã ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinãto sappurisànaü adassàvã sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinãto, råpaü attato samanupassati råpavantaü và attànaü attani và råpaü råpasmiü và attànaü; vedanaü . . . sa¤¤aü . . . saïkhàre . . . vi¤¤àõaü attato samanupassati vi¤¤àõavantaü và attànaü attani và vi¤¤àõaü vi¤¤àõasmiü và attànaü: yà evaråpà diññhi diññhigataü . . . pe . . . vipariyesagàho: idaü vuccati attavàdupàdànaü. Imàni cattàri upàdànàni. Tattha katame cattàro taõhuppàdà? Cãvarahetu và bhikkhuno taõhà uppajjamànà uppajjati, piõóapàtahetu và bhikkhuno taõhà uppajjamànà uppajjati, senàsanahetu và bhikkhuno taõhà uppajjamànà uppajjati, itibhavàbhavahetu và bhikkhuno taõhà uppajjamànà uppajjati: ime cattàro taõhuppàdà. Tattha katamàni cattàri agatigamanàni? #<[page 376]># %<376 Khuddakavatthåni>% Chandàgatiü gacchati dosàgatiü gacchati mohàgatiü gacchati bhayàgatiü gacchati: yà evaråpà agati agatigamanaü chandagamanaü vaggagamanaü vàrigamanaü: imàni cattàri agatigamanàni. Tattha katame cattàro vipariyesà? Anicce niccan ti sa¤¤àvipariyesu cittavipariyeso diññhivipariyeso, dukkhe sukhan ti sa¤¤àvipariyeso cittavipariyeso diññhivipariyeso, anattani attà ti sa¤¤àvipariyeso cittavipariyeso diññhivipariyeso, asubhe subhan ti sa¤¤àvipariyeso cittavipariyeso diññhivipariyeso: ime cattàro vipariyesà. Tattha katame cattàro anariyavohàrà? Adiññhe diññhavàdità, asute sutavàdità, amute mutavàdità, avi¤¤àte vi¤¤àtavàdità: ime cattàro anariyavohàrà. Tattha katame apare pi cattàro anariyavohàrà? Diññhe adiññhavàdità, sute asutavàdità, mute amutavàdità, vi¤¤àte avi¤¤àtavàdità: ime cattàro anariyavohàrà. Tattha katamàni cattàri duccaritàni? Pàõàtipàto adinnàdànaü kàmesu micchàcàro musàvàdo: imàni cattàri duccaritàni. Tattha katamàni aparàni pi cattàri duccaritàni? Musàvàdo pisuõà vàcà pharusà vàcà samphappalàpo: imàni cattàri duccaritàni. Tattha katamàni cattàri bhayàni? Jàtibhayaü jaràbhayaü vyàdhibhayaü maraõabhayaü: imàni cattàri bhayàni. Tattha katamàni aparàni pi cattàri bhayàni? Ràjabhayaü corabhayaü aggibhayaü udakabhayaü: imàni cattàri bhayàni. Tattha katamàni aparàni pi cattàri bhayàni? æmibhayaü kumbhilabhayaü àvaññabhayaü susukàbhayaü: imàni cattàri bhayàni. Tattha katamàni aparàni pi cattàri bhayàni? Attànuvàdabhayaü parànuvàdabhayaü daõóabhayaü duggatibhayaü: imàni cattàri bhayàni. Tattha katamà catasso diññhiyo? Sayaïkataü sukhadukkhan ti saccato thetato diññhi uppajjati; parakataü sukhadukkhan ti saccato thetato diññhi uppajjati; #<[page 377]># %< Pa¤cakaü 377>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ sayaïkata¤ ca parakata¤ ca sukhadukkhan ti saccato thetato diññhi uppajjati; asayaïkàraü aparaïkàran adhiccasamuppannaü sukhadukkhan ti saccato thetato diññhi uppajjati: imà catasso diññhiyo. CATUKKAý. Tattha katamàni pa¤corambhàgiyàni saüyojanàni? Sakkàyadiññhi vicikicchà sãlabbataparàmàso kàmacchando vyàpàdo: imàni pa¤corambhàgiyàni saüyojanàni. Tattha katamàni pa¤cuddhambhàgiyàni saüyojanàni? Råparàgo aråparàgo màno uddhaccaü avijjà: imàni pa¤cuddhambhàgiyàni saüyojanàni. Tattha katamàni pa¤ca macchariyàni? âvàsamacchariyaü kulamacchariyaü làbhamacchariyaü vaõõamacchariyaü dhammamacchariyaü: imàni pa¤ca macchariyàni. Tattha katame pa¤ca saïgà? Ràgasaïgo dosasaïgo mohasaïgo mànasaïgo diññhisaïgo: ime pa¤ca saïgà. Tattha katame pa¤ca sallà? Ràgasallaü dosasallaü mohasallaü mànasallaü diññhisallaü: ime pa¤ca sallà. Tattha katame pa¤ca cetokhilà? Satthari kaïkhati vicikicchati nàdhimuccati na sampasãdati, dhamme kaïkhati vicikicchati nàdhimuccati na sampasãdati, saïghe kaïkhati vicikicchati nàdhimuccati na sampasãdati, sikkhàya kaïkhati vicikicchati nàdhimuccati na sampasàdati, sabrahmacàrãsu kupito hoti anattamano àhatacitto khilajàto: ime pa¤ca cetokhilà. Tattha katame pa¤ca cetaso vinibandhà? Kàme avãtaràgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipàso avigatapariëàho avigatataõho, kàye avãtaràgo hoti . . . pe . . . råpe avãtaràgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipàso avigatapariëàho avigatataõho, #<[page 378]># %<378 Khuddakavatthåni>% yàvadatthaü udaràvadehakaü bhu¤jitvà seyyasukhaü phassasukhaü middhasukhaü anuyutto viharati, a¤¤ataraü devanikàyaü paõidhàya brahmacariyaü carati: iminà 'haü sãlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissàmi deva¤¤ataro và ti: ime pa¤ca cetaso vinibandhà. Tattha katamàni pa¤ca nãvaraõàni? Kàmacchandanãvaraõaü vyàpàdanãvaraõaü thãnamiddhanãvaraõaü uddhaccakukkuccanãvaraõaü vicikicchànãvaraõaü: imàni pa¤ca nãvaraõàni. Tattha katamàni pa¤ca kammàni ànantarikàni? Màtà jãvità voropetà hoti, pità jãvità voropetà hoti, arahà jãvità voropetà hoti, duññhena cittena tathàgatassa lohitaü uppàditaü hoti, saïgho bhinno hoti: imàni pa¤ca kammàni ànantarikàni. Tattha katamà pa¤ca diññhiyo? Sa¤¤ã attà hoti arogo param maraõà ti: itth' eke abhivadanti, asa¤¤ã attà hoti arogo param maraõà ti: itth' eke abhivadanti, neva-sa¤¤ã nàsa¤¤ã attà hoti arogo param maraõà ti: itth' eke abhivadanti, sato và pana sattassa ucchedaü vinàsaü vibhavaü pa¤¤àpenti diññhadhammanibbànaü và pan' eke abhivadanti: imà pa¤ca diññhiyo. Tattha katame pa¤ca verà? Pàõàtipàto adinnàdànaü kàmesu micchàcàro musàvàdo suràmerayamajjapamàdaññhànà: ime pa¤ca verà. Tattha katame pa¤ca vyasanà? ¥àtivyasanaü bhogavyasanaü rogavyasanaü sãlavyasanaü diññhivyasanaü: ime pa¤ca vyasanà. Tattha katame pa¤ca akkhantiyà àdãnavà? Bahuno janassa appiyo hoti amanàpo, verabahulo ca hoti, vajjabahulo ca, sammåëho kàlaü karoti, kàyassa bhedà param maraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü uppajjati: #<[page 379]># %< Pa¤cakaü 379>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime pa¤ca akkhantiyà àdãnavà. Tattha katamàni pa¤ca bhayàni? âjãvikabhayaü asilokabhayaü parisasàrajjabhayaü maraõabhayaü duggatibhayaü: imàni pa¤ca bhayàni. Tattha katame pa¤ca diññhadhammanibbànavàdà? Idh' ekacco samaõo và bràhmaõo và evaüvàdã hoti evaüdiññhã: yato kho bho ayaü attà pa¤cahi kàmaguõehi samappito samaïgibhåto paricàreti, ettàvatà kho bho ayaü attà paramadiññhadhammanibbànappatto hotãti, itth' eke sato sattassa paramadiññhadhammanibbànaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vadesi, n' eso natthãti vadàmi, no ca kho bho ayaü attà ettàvatà paramadiññhadhammanibbànappatto hoti. Taü kissa hetu? Kàmà hi bho aniccà dukkhà vipariõàmadhammà, tesaü vipariõàma¤¤athàbhàvà uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà. Yato kho bho ayaü attà vivicc' eva kàmehi . . . pe . . . pañhamaü jhànaü upasampajja viharati, ettàvatà kho bho ayaü attà paramadiññhadhammanibbànappatto hotãti, itth' eke sato sattassa paramadiññhadhammanibbànaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vadesi, n' eso natthãti vadàmi, no ca kho bho ayaü attà ettàvatà paramadiññhadhammanibbànappatto hoti. Taü kissa hetu? Yad eva tattha vitakkitaü vicàritaü, etena etaü oëàrikaü akkhàyati. Yato kho bho yaü attà vitakkavicàrànaü våpasamà . . . pe . . . dutiyaü jhànaü upasampajja viharati, ettàvatà kho bho ayaü attà paramadiññhadhammanibbànappatto hotãti, itth' eke sato sattassa paramadiññhadhammanibbànaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vadesi n' eso natthãti vadàmi, no ca kho bho ayaü attà ettavatà paramadiññhadhammanibbànappatto hoti. Taü kissa hetu? Yad eva tattha pãtigataü cetaso ubbillàvitaü, etena etaü oëàrikaü akkhàyati. Yato kho bho ayaü attà pãtiyà ca viràgà . . . pe . . . tatiyaü jhànaü upasampajja viharati, ettàvatà kho bho ayaü attà paramadiññhadhammanibbànappatto hotãti: #<[page 380]># %<380 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ itth' eke sato sattassa paramadiññhadhammanibbànaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vadesi, n' eso natthãti vadàmi, no ca kho bho ayaü attà ettàvatà paramadiññhadhammanibbànappatto hoti. Taü kissa hetu? Yad eva tattha sukhaü cetaso àbhogo etena etaü oëàrikaü akkhàyati. Yato kho bho ayaü attà sukhassa ca pahànà . . . pe . . . catutthaü jhànaü upasampajja viharati, ettàvatà kho bho ayaü attà paramadiññhadhammanibbànappatto hotãti: itth' eke sato sattassa paramadiññhadhammanibbànaü pa¤¤àpenti. Ime pa¤ca diññhadhammanibbànavàdà. PA¥CAKAý. Tattha katamàni cha vivàdamålàni? Kodho makkho issà sàñheyyaü pàpicchatà sandiññhiparàmàsità: imàni cha {vivàdamålàni}. Tattha katame cha chandaràgagehasità dhammà? Manàpikesu råpesu gehasito ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo, manàpikesu saddesu . . . manàpikesu gandhesu . . . manàpikesu rasesu . . . manàpikesu phoññhabbesu . . . manàpikesu dhammesu gehasito ràgo sàràgo . . . pe . . . cittassa sàràgo: ime cha chandaràgà gehasità dhammà. Tattha katamàni cha virodhavatthåni? Amanàpikesu råpesu cittassa àghàto pañighàto . . . pe . . . caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa, amanàpikesu saddesu . . . amanàpikesu gandhesu . . . amanàpikesu rasesu . . . amanàpikesu phoññhabbesu . . . amanàpikesu dhammesu cittassa àghàto pañighàto pañighaü pañivirodho . . . pe . . . caõóikkaü asuropo anattamanatà cittassa: imàni cha virodhavatthåni. Tattha katame cha taõhàkàyà? Råpataõhà saddataõhà gandhataõhà rasataõhà phoññhabbataõhà dhammataõhà: ime cha taõhàkàya. #<[page 381]># %< Chakkaü 381>% Tattha katame cha agàravà? Satthari agàravo viharati appañisso dhamme . . . saïghe . . . sikkhàya . . . appamàde . . . pañisanthàre agàravo viharati appañisso: ime cha agàravà. Tattha katame cha parihàniyà dhammà? Kammàràmatà bhassàràmatà niddàràmatà saïgaõikàràmatà {saüsaggàràmatà} papa¤càràmatà: ime cha parihàniyà dhammà. Tattha katame apare pi cha parihàniyà dhammà? Kammàràmatà bhassàràmatà niddàràmatà saïgaõikàràmatà dovacassatà pàpamittatà: ime cha parihàniyà dhammà. Tattha katame cha somanassupavicàrà? Cakkhunà råpaü disvà somanassaññhàniyaü råpaü upavicarati, sotena saddaü sutvà . . . ghànena gandhaü ghàyitvà . . . jivhàya rasaü sàyitvà . . . kàyena phoññhabbaü phusitvà . . . manasà dhammaü vi¤¤àya somanassaññhàniyaü dhammaü upavicarati: ime cha somanassupavicàrà. Tattha katame cha domanassupavicàrà? Cakkhunà råpaü disvà domanassaññhàniyaü råpaü upavicarati, sotena saddaü sutvà . . . ghànena gandhaü ghàyitvà . . . jivhàya rasaü sàyitvà . . . kàyena phoññhabbaü phusitvà . . . manasà dhammaü vi¤¤àya domanassaññhàniyaü dhammaü upavicarati: ime cha domanassupavicàrà. Tattha katame cha upekhåpavicàrà? Cakkhunà råpaü disvà upekhaññhàniyaü råpaü upavicarati, sotena saddaü sutvà . . . ghànena gandhaü ghàyitvà . . . jivhàya rasaü sàyitvà . . . kàyena phoññhabbaü phusitvà . . . manasà dhammaü vi¤¤àya upekhaññhàniyaü dhammaü upavicarati: ime cha upekhåpavicàrà. Tattha katamàni cha gehasitàni somanassàni? Manàpikesu råpesu gehasitaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sàtaü sukhaü vedayitaü, cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà, mànàpikesu saddesu . . . manàpikesu gandhesu . . . manàpikesu rasesu . . . manàpikesu phoññhabbesu . . . manàpikesu dhammesu gehasitaü cetasikaü sàtaü cetasikaü sukhaü cetosamphasajaü sàtaü sukhaü vedayitaü, #<[page 382]># %<382 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ cetosamphassajà sàtà sukhà vedanà: imàni cha gehasitàni somanassàni. Tattha katamàõi cha gehasitàni domanassàni? Amanàpikesu råpesu . . . amanàpikesu saddesu . . . amanàpikesu gandhesu . . . amanàpikesu rasesu . . . amanàpikesu phoññhabbesu . . . amanàpikesu dhammesu gehasitaü cetasikaü asàtaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asàtaü dukkhaü vedayitaü, cetosamphassajà asàtà dukkhà vedanà: imàni cha gehasitàni domanassàni. Tattha katame cha gehasità upekhà? Upekhaññhàniyesu råpesu . . . upekhaññhàniyesu saddesu . . . upekhaññhàniyesu . . . gandhesu upekhañhàniyesu rasesu . . . upekhaññhàniyesu phoññhabbesu . . . upekhaññhàniyesu dhammesu gehasitaü cetasikaü neva sàtaü nàsàtaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü, cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà: imà cha gehasità upekhà. Tattha katamà cha diññhiyo? Atthi me attà ti và assa saccato thetato diññhi uppajjati. Natthi me attà ti và assa saccato thetato diññhi uppajjati. Attanà va attànaü sa¤jànàmãti và assa saccato thetato diññhi uppajjati. Attanà va anattànaü sa¤jànàmãti và assa saccato thetato diññhi uppajjati. Anattanà va attànaü sa¤jànàmãti và assa saccato thetato diññhi uppajjati. Atha và pan' assa evaü diññhi hoti: so me ayaü attà vado vedeyyo tatra dãgharattaü kalyàõapàpakànaü dhammànaü vipàkaü paccanubhoti: na so jàto nàhosi, na so jàto na bhavissati, nicca dhuvo sassato avipariõàmadhammo ti và pan' assa saccato thetato diññhi uppajjati. Imà cha diññhiyo. CHAKKAý. #<[page 383]># %< Sattakaü 383>% Tattha katame satta anusayà? Kàmaràgànusayo pañighànusayo mànànusayo diññhànusayo vicikicchànusayo bhavaràgànusayo avijjànusayo: ime satta anusayà. Tattha katame satta pariyuññhànà? Kàmaràgapariyuññhànaü pañighapariyuññhànaü mànapariyuññhànaü diññhipariyuññhànaü vicikicchàpariyuññhànaü bhavaràgapariyuññhànaü avijjàpariyuññhànaü: ime satta pariyuññhànà. Tattha katamàni satta saüyojanàni? Kàmaràgasaüyojanaü pañighasaüyojanaü mànasaüyojanaü diññhisaüyojanaü vicikicchàsaüyojanaü bhavaràgasaüyojanaü avijjàsaüyojanaü: imàni satta saüyojanàni. Tattha katame satta asaddhammà? Assaddho hoti, ahiriko hoti, anottàpã hoti, appassuto hoti, kusãto hoti, muññhassati hoti, duppa¤¤o hoti: ime satta asaddhammà. Tattha katamàni satta duccaritàni? Pàõàtipàto adinnàdànaü kàmesu micchàcàro musàvàdo pisuõà vàcà pharusà vàcà samphappalàpo: imàni satta duccaritàni. Tattha katame satta mànà? Màno atimàno mànàtimàno omàno adhimàno asmimàno micchàmàno. Imà satta mànà. Tattha katamà sata diññhiyo? Idh' ekacco samaõo và bràhmaõo và evaüvàdã hoti evaüdiññhã: yato kho bho ayaü attà råpã càtummahàbhåtiko màtàpettikasambhavo kàyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraõà, ettàvatà kho bho ayaü attà sammà samucchinno hotãti, itth' eke sato sattassa ucchedaü vinàsaü vibhavaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vadesi, n' eso natthãti vadàmi, no ca kho bho ayaü attà ettàvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà dibbo råpã kàmàvacaro kabaliïkàràhàrabhakkho, #<[page 384]># %<384 Khuddakavatthåni>% taü tvaü na jànàsi na passasi, tam ahaü jànàmi passàmi; so kho bho attà yato kàyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraõà, ettàvatà kho bho ayaü attà sammà samucchinno hotãti, itth' eke sato sattassa ucchedaü vinàsaü vibhavaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vadesi, n' eso natthãti vadàmi, no ca kho bho ayaü attà ettàvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà dibbo råpimayo sabbaïgapaccaïgã ahãnindriyo, taü tvaü na jànàsi na passasi, tam ahaü jànàmi passàmi; so kho bho attà yato kàyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraõà, ettàvatà kho bho ayaü attà sammà samucchinno hotãti itth' eke sato sattasa ucchedaü vinàsaü vibhavaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vadesi, neso natthãti vadàmi; no ca kho bho ayaü attà ettàvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà pañighasa¤¤ànaü atthaïgamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà: ananto àkàso ti àkàsàna¤càyatanåpago, taü tvaü na jànàsi na passasi, tam ahaü jànàmi passàmi; so kho bho attà yato kàyassa bhedà ucchijati vinassati na hoti param maraõà, ettàvatà kho bho ayaü attà sammà samucchinno hotãti, itth' eke sato sattassa ucchedaü vinàsaü vibhavaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vedesi, n' eso natthãti vadàmi: no ca kho bho ayaü attà ettàvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma: Anantaü vi¤¤àõan ti vi¤¤àõa¤càyatanåpago, taü tvaü na jànàsi na passasi, tam ahaü jànàmi passàmi; so kho bho attà yato kàyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraõà, ettàvatà kho bho ayaü attà sammà samucchinno hotãti, ith' eke sato sattassa ucchedaü vinàsaü vibhavaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vedesi n' eso natthãti vadàmi, no ca kho bho ayaü attà ettàvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma: natthi ki¤cãti àki¤ca¤¤àyatanåpago, taü tvaü na jànàsi na passasi tam ahaü jànàmi passàmi: #<[page 385]># %< Aññhakaü 385>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ so kho bho attà yato kàyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraõà, ettàvatà kho bho ayaü attà sammà samucchinno hotãti, itth' eke sato sattassa ucchedaü vinàsaü vibhavaü pa¤¤àpenti. Tam a¤¤o evam àha: atthi kho bho eso attà yaü tvaü vadesi, n' eso natthãti vadàmi, no ca kho bho ayaü attà ettàvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanåpago, taü tvaü na jànàsi na passasi, tam ahaü jànàmi passàmi; so kho bho attà yato kàyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti param maraõà, ettàvatà kho bho ayaü attà sammà samucchinno hotãti, itth' eke sato sattassa ucchedaü vinàsaü vibhavaü pa¤¤àpenti. Imàni satta diññhiyo. SATTAKAý. Tattha katamàni aññha kilesavatthåni? Lobho doso moho màno diññhi vicikicchà thãnaü uddhaccaü: imàni aññha kilesavatthåni. Tattha katamàni aññha kusãtavatthåni? Idha bhikkhunà kammaü kattabbaü hoti. Tassa evaü hoti: kammaü kho me kattabbaü bhavissati, kammaü kho pana me karontassa kàyo kilamissati, handàhaü nipajjàmãti. So nipajjati na viriyaü àrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa dhigamàya asacchikatassa sacchikiriyàya. Idaü pañhamaü kusãtavatthu. Puna ca paraü bhikkhunà kammaü kataü hoti. Tassa evaü hoti: ahaü kho kammaü akàsiü, kammaü kho pana me karontassa kàyo kilanto, handàhaü nipajjàmãti. So nipajjati na viriyaü àrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamàya asacchikatassa sacchikiriyàya. Idaü dutiyaü kusãtavatthu. Puna ca paraü bhikkhunà maggo gantabbo hoti. Tassa evaü hoti: #<[page 386]># %<386 Khuddakavatthuni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Maggo kho bho me gantabbo bhavissati, maggaü kho bho me gacchantassa kàyo kilamissati; handàhaü nipajjàmãti. So nipajjati na viriyaü àrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamàya asacchikatassa sacchikiriyàya. Idaü tatiyaü kusãtavatthu. Puna ca paraü bhikkhunà maggo gato hoti. Tassa evaü hoti: ahaü kho maggaü agamàsiü, maggaü kho pana me gacchantassa kàyo kilanto. Handàhaü nipajjàmãti. So nipajjati na viriyaü àrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamàya asacchikatassa sacchikiriyàya. Idaü catutthaü kusãtavatthu. Puna ca paraü bhikkhu gàmaü và nigamaü và piõóàya caranto na labhati låkhassa và paõãtassa và bhojanassa yàvadatthaü pàripåriü. Tassa evaü hoti: ahaü kho gàmaü và nigamaü và piõóàya caranto nàlatthaü låkhassa và paõãtassa và bhojanassa yàvadatthaü pàripåriü, tassa me kàyo kilanto akamma¤¤o. Handàhaü nipajjàmãti. So nipajjati na viriyaü àrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamàya asacchikatassa sacchikiriyàya. Idaü pa¤camaü kusãtavatthu. Puna ca paraü bhikkhu gàmaü và nigamaü và piõóàya caranto labhati låkhassa và paõãtassa và bhojanassa yàvadatthaü pàripåriü. Tassa evaü hoti: ahaü kho gàmaü và nigamaü và piõóàya caranto alatthaü låkhassa và paõãtassa và bhojanassa yàvadatthaü pàripåriü, tassa me kàyo garuko akamma¤¤o màsàcitaü ma¤¤e. Handàhaü nipajjàmãti. So nipajjati na viriyaü àrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamàya asacchikatassa sacchikiriyàya. Idaü chaññhaü kusãtavatthu. Puna ca paraü bhikkhuno uppanno hoti appamattako àbàdho. Tass evaü hoti: uppanno kho me ayaü appammattako àbàdho, atthi kappo nipajjituü, Handàhaü nipajjàmãti. So nipajjati na viriyaü àrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamàya asacchikatassa sacchikiriyàya. Idaü sattamaü kusãtavatthu. Puna ca paraü bhikkhu gilànà vuññhito hoti aciravaññhito gela¤¤à. Tassa evaü hoti: ahaü kho gilànà vuññhito aciravuññhito gela¤¤à, tassa me kàyo dubbalo akamma¤¤o. Handàhaü nipajjàmãti. So nipajjati na viriyaü àrabhati appattassa {pattiyà} anadhigatassa adhigamàya asacchikatassa sacchikiriyàya. Idaü aññhamaü kusãtavatthu. Imàni aññha kusãtavatthåni. #<[page 387]># %< Aññhakaü 387>% Tattha katamesu aññhasu lokadhammesu cittassa pañighàto? Làbhe sàràgo alàbhe pañivirodho yase sàràgo ayase pañivirodho pasaüsàya sàràgo nindàya pañivirodho sukhe sàràgo dukkhe pañivirodho. Imesu aññhasu lokadhammesu cittassa pañighàto. {Tattha} katame aññha anariyavohàrà? Adiññhe diññhavàdità, asute sutavàdità, amute mutavàdità, avi¤¤àte vi¤¤àtavàdità; diññhe adiññhavàdità, sute asutavàdità, mute amutavadità, vi¤¤àte avi¤¤àtavàdità. Ime aññha anariyavohàrà. Tattha katame aññha micchattà? Micchàdiññhi micchàsaïkappo micchàvàcà micchàkammanto micchà-àjãvo micchàvàyàmo micchàsati micchàsamàdhi. Ime aññha micchattà. Tattha katame aññha purisadosà? Idha bhikkhå bhikkhuü àpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhåhi àpattiyà codiyamàno: na saràmi na saràmãti asatiyà nibbeñheti. Ayaü pañhamo purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü àpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhåhi àpattiyà codiyamàno codakaü yeva pañippharati: Kin nu kho tuyhaü bàlassa avyattassa bhaõitena? Tuvam pi nàma maü bhaõitabbaü ma¤¤a{sãti?} Ayaü dutiyo purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü àpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhåhi àpattiyà codiyamàno codakass' eva paccàropeti; tuvam pi kho 'si itthannàmaü àpattiü àpanno, tuvaü tàva pañhamaü pañikarohãti. Ayaü tatiyo purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü àpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhåhi àpattiyà codiyamàno a¤¤ena¤¤aü pañicarati bahiddhà kathaü apanàmeti kopa¤ ca dosa¤ ca appaccaya¤ ca pàtukaroti. Ayaü catuttho purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü apattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhåhi àpattiyà codiyamàno saïghamajjhe bàhà vikkhepakaü bhanti. #<[page 388]># %<388 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Ayaü pa¤camo purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü àpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhåhi àpattiyà codiyamàno anàdiyitvà saïghaü anàdiyitvà codakaü sàpattiko va yena kàmaü pakkamati. Ayaü chaññho purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü àpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhåhi àpattiyà codiyamàno: nevàhaü àpanno 'mhi na panàhaü anàpanno 'mhãti tuõhãbhåto saïghaü viheseti. Ayaü sattamo purisadoso. Puna ca paraü bhikkhåhi bhikkhuü àpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhåhi àpattiyà codiyamàno evam àha: kin nu kho tumhe àyasmanto atibàëhaü mayi vyàvañà? Idàn' àhaü sikkhaü paccakkhàya hãnàyàvattissàmãti, so sikkhaü paccakkhàya hãnàyàvattitvà evam àha: idàni kho tumhe àyasmanto attamanà hothàti. Ayaü aññhamo purisadoso. Ime aññha purisadosà. Tattha katame aññha asa¤¤ãvàdà? Råpã attà hoti arogo param maraõà asa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Aråpã attà hoti arogo param maraõà asa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Råpã ca aråpã ca attà hoti arogo param maraõà asa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Neva råpã nàråpã attà hoti arogo param maraõà asa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Antavà attà hoti arogo param maraõà asa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Anantavà attà hoti arogo param maraõà sa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. #<[page 389]># %< Navakaü 389>% Antavà ca anantavà ca attà hoti arogo param maraõà asa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Neva antavà nànantàvà attà hoti arogo param maraõà asa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Ime aññha asa¤¤ãvàdà. Tattha katame aññha neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ãvàdà? Råpã attà hoti arogo param maraõà nevasa¤¤ãnàsa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Aråpã attà hoti arogo param maraõà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Råpã ca aråpã ca attà hoti arogo param maraõà nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Neva råpã nàråpã attà hoti arogo param maraõà nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Antavà attà hoti arogo param maraõà neva-sa¤¤ãnàsa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Anantavà attà hoti arogo param maraõà neva-sa¤¤ãnàsa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Antavà ca anantavà ca attà hoti arogo param maraõà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Neva antavà nànantavà attà hoti arogo param maraõà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ãti naü pa¤¤àpenti. Ime aññha nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ãvàdà. AòòHAKAý. Tattha katamàni nava àghàtavatthåni? Anatthaü me acarãti àghàto jàyati. Anatthaü me caratãti àghàto jàyati. Anatthaü me carissatãti àghàto jàyati. Piyassa me manàpassa anatthaü acari . . . anatthaü carati . . . anatthaü carissatãti àghàto jàyati. Appiyassa me amanàpassa atthaü acari . . . atthaü carati . . . atthaü carissatãti àghàto jàyati. Imàni nava àghàtavatthåni. Tattha katamàni nava purisamalàni? Kodho makkho issà macchariyaü màyà sàñheyyaü musàvàdo pàpicchà micchàdiññhi: imàni nava purisamalàni. Tattha katame navavidhà mànà? Seyyassa seyyo 'ham asmãti màno. #<[page 390]># %<390 Khuddakavathåni>% Seyyassa sadiso 'ham asmãti màno. Seyyassa hãno 'ham asmãti màno. Sadisassa seyyo 'ham asmãti màno. Sadisassa sadiso 'ham asmãti màno. Sadisassa hãno 'ham asmãti màno. Hãnassa seyyo 'ham asmãti màno. Hãnassa sadiso 'ham asmãti màno. Hãnassa hãno 'ham asmãti màno. Ime navavidhà mànà. Tattha katame nava taõhàmålakà dhammà? Taõhaü pañicca pariyesanà, pariyesanaü pañicca làbho, làbhaü pañicca vinicchayo, vinicchayaü pañicca chandaràgo, chandaràgaü pañicca ajjhosànaü, ajjhosànaü pañicca pariggaho, pariggahaü pañicca macchariyaü, macchariyaü pañicca àrakkho, àrakkhàdhikaraõaü {daõóàdàna}-satthàdàna-kalaha-viggaha-vivàda-tuvaütuvaü pesu¤¤a-musàvàdo aneke pàpakà akusalà dhammà sambhavanti. Ime nava taõhàmålakà dhammà. Tattha katamàni nava i¤jitàni? Asmãti: i¤jitam etaü. Ayam aham asmãti: i¤jitam etaü. Bhavissan ti: i¤jitam etaü. Na bhavissan ti: i¤jitam etaü. Råpã bhavissan ti: i¤jitam etaü. Aråpã bhavissan ti: i¤jitam etaü. Sa¤¤ã bhavissan ti: i¤jitam etaü. Asa¤¤ã bhavissan ti: i¤jitam etaü. Neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã bhavissan ti: i¤jitam etaü. Imàni nava i¤jitàni. Tattha katamàni nava ma¤¤itàni . . . nava phandi. tàni . . . nava papa¤citàni . . . nava saïkhatàni? Asmãti: saïkhatam etaü. Ayam aham asmãti: saïkhatam etaü. #<[page 391]># %< Dasakaü 391>% Bhavissan ti: saïkhatam etaü. Na bhavissan ti: saïkhatam etaü. Råpã bhavissan ti: saïkhatam etaü. Aråpå bhavissan ti: saïkhatam etaü. Sa¤¤ã bhavissan ti: saïkhatam etaü. Asa¤¤ã bhavissan ti: saïkhatam etaü. Neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã bhavissan ti: saïkhatam etaü. Imàni nava saïkhatàni. NAVAKAý. Tattha katamàni dasa kilesavatthåni? Lobho doso moho màno diññhi vicikicchà thãnaü uddhaccaü ahirikaü anottappaü. Imàni dasa kilesavatthåni. Tattha katamàni dasa àghàtavatthåni? Anatthaü me acarãti àghàto jàyati. Anatthaü me caratãti àghàto jàyati. Anatthaü me carissatãti àghàto jàyati. Piyassa me manàpassa anatthaü acari . . . anatthaü carati . . . anatthaü carissatãti àghàto jàyati. Appiyassa me amanàpassa atthaü acari . . . atthaü carati . . . atthaü carissatãti àghàto jàyati; aññhàne và pana àghàto jàyati. Imàni dasa àghàtavatthåni. Tattha katame dasa akusalakammapathà? Pàõàtipàto adinnàdànaü kàmesu micchàcàro musàvàdo pisuõà vàcà pharusà vàcà samphappalàpo abhijjhà vyàpàdo micchàdiññhi. Ime dasa akusalakammapathà. Tattha katamàni dasa saüyojanàni? Kàmaràgasaüyojanaü pañighasaüyojanaü mànasaüyojanaü diññhisaüyojanaü vicikicchàsaüyojanaü sãlabbataparàmàsasaüyojanaü bhavaràgasaüyojanaü issàsaüyojanan macchariyasaüyojanaü avijjàsaüyojanaü: imàni dasa saüyojanàni. Tattha katamà dasa micchattà? Micchàdiññhi micchàsaïkappo micchàvàcà micchàkammanto micchà-àjãvo micchàvàyàmo micchàsati micchàsamàdhi micchà¤àõaü micchàvimutti: #<[page 392]># %<392 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ ime dasa micchattà. Tattha katamà dasavatthukà micchàdiññhi? Natthi dinnaü, natthi yiññhaü, natthi hutaü, natthi sukañadukkañànaü kammànaü phalaü vipàko, natthi ayaü loko, natthi paro loko, natthi màtà, natthi pità, natthi sattà opapàtikà, natthi loke samaõabràhmaõà sammaggatà sammàpañipannà ye ima¤ ca lokaü para¤ ca lokaü sayaü abhi¤¤à sacchikatvà pavedentãti: ayaü dasavatthåkà micchàdiññhi. Tattha katamà dasavatthukà antaggàhikà diññhi? Sassato loko ti và asassato loko ti và antavà loko ti và anantavà loko ti và taü jãvaü taü sarãran ti và a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãran ti và hoti tathàgato param maraõàti và na hoti tathàgato param maraõà ti và hoti ca na ca hoti tathàgato param maraõà ti và neva hoti na na hoti tathàgato param maraõà ti và: ayaü dasavatthukà antaggàhikà diññhi. DASAKAý. Tattha katamàni aññhàrasa taõhàvicaritàni ajjhattikassa upàdàya? Asmãti hoti Itth' asmãti hoti Ev' asmãti hoti A¤¤ath' asmãti hoti Bhavissan ti hoti Itthaü bhavissan ti hoti Evaü bhavissan ti hoti A¤¤athà bhavissan ti hoti As' asmãti hoti Sàt' asmãti hoti Siyan ti hoti itthaü siyan ti hoti Evaü siyan ti hoti A¤¤athà siyan ti hoti #<[page 393]># %< Aññhàrasa taõhàvicaritàni 393>% Apàhaü siyan ti hoti Apàhaü itthaü siyan ti hoti Apàhaü evaü siyan ti hoti Apàhaü a¤¤athà siyan ñi hoti. Katha¤ ca asmãti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: asmãti chandaü pañilabhati, asmãti mànaü pañilabhati, asmãti diññhiü pañilabhati. Tasmiü sati imàni papa¤citàni honti: itth' asmãti và ev' asmãti và a¤¤ath' asmãti và. Katha¤ ca itth' asmãti hoti? Khattiyo 'smãti và bràhmaõo 'smãti và vesso 'smãti và suddo 'smãti và gahaññho 'smãti và pabbajito 'smãti và devo 'smãti và manusso 'smãti và råpã 'smãti và aråpã 'smãti và sa¤¤ã 'smãti và asa¤¤ã 'smãti và nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ã 'smãti và. Evaü itth' asmãti hoti. Katha¤ ca ev' asmãti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo tathà 'haü khattiyo 'smãti và, yathà so bràhmaõo tathà 'haü bràhmaõo 'smãti và, yathà so vesso tathà 'haü vesso 'smãti và, yathà so suddo tathà 'haü suddo 'smãti và, yathà so gahaññho tathà 'haü gahaññho 'smãti và, yathà so pabbajito tathà 'haü pabbajito 'smãti và yathà so devo tathà 'haü devo 'smãti và, yathà so manusso tathà 'haü manusso 'smãti và, yathà so råpã tathà 'haü råpã 'smãti và, yathà so aråpå tathà 'haü aråpã 'smãti và, yathà so sa¤¤i tathà 'haü sa¤¤ã 'smãti và, yathà so asतã tathà 'haü asa¤¤ã 'smãti và, yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã tathà 'haü neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã 'smãti và. Evaü ev' asmãti hoti. Katha¤ ca a¤¤ath' asmãti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo nàhaü tathà khattiyo 'smãti và, yathà so bràhmaõo nàhaü tathà bràhmaõo 'smãti và, yathà so vesso nàhaü tathà vesso 'smãti và, yathà so suddo nàhaü tathà suddo 'smãti và, yathà so gahaññho nàhaü tathà gahaññho 'smãti và, yathà so pabbajito nàhaü tathà pabbajito 'smãti và, yathà so devo nàhaü devo 'smãti và, yathà so manusso nàhaü tathà manusso 'smãti và, #<[page 394]># %<394 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ yathà so råpã nàhaü tathà råpã 'smãti và, yathà so aråpã nàhaü tathà aråpã 'smãti và yathà so sa¤¤ã nàhaü tathà sa¤¤ã 'smãti và, yathà so asa¤¤ã nàhaü tathà asa¤¤ã 'smãti và, yathà so nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ã nàhaü tathà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã 'smãti và. Evaü a¤¤athasmãti hoti. Katha¤ ca bhavissan ti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: bhavissan ti chandaü pañilabhati, bhavissan ti mànaü pañilabhati, bhavissan ti diññhiü pañilabhati. Tasmiü sati imàni papa¤citàni honti: itthaü bhavissan ti và evaü bhavissan ti và a¤¤athà bhavissan ti và. Katha¤ ca itthaü bhavissan ti hoti? Khattiyo bhavissan ti và bràhmaõo bhavissan ti và vesso bhavissan ti và suddo bhavissan ti và gahaññho bhavissan ti và pabbajito bhavissan ti và devo bhavissan ti và manusso bhavissan ti và råpã bhavissan ti và aråpã bhavissan ti và sa¤¤ã bhavissan ti và asa¤¤ã bhavissan ti và neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã bhavissan ti và. Evaü itthaõ bhavissan ti hoti. Katha¤ ca evaü bhavissan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo tathà 'haü khattiyo bhavissan ti và, yathà so bràhmaõo tathà 'haü bràhmaõo bhavissan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã tathà 'haü neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã bhavissan ti và. Evaü evaü bhavissan ti hoti. Katha¤ ca a¤¤athà bhavissan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo nàhaü tathà khattiyo bhavissan ti và, yathà so bràhmaõo nàhaü tathà bràhmaõo bhavissan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã nàhaü tathà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã bhavissan ti và. Evaü a¤¤athà bhavissan ti hoti. Katha¤ ca as' asmãti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: nicco 'smi, dhuvo 'smi, sassato 'smi, avipariõàmadhammo 'smãti: evaü as 'asmãti hoti. #<[page 395]># %< Aññhàrasa taõhàvicaritàni 395>% Katha¤ ca sàtasmãti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: ucchijissàmi vinassissàmi na bhavissàmãti: evaü sàtasmãti hoti. Katha¤ ca siyan ti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: siyan ti chandaü pañilabhati, siyan ti mànaü pañilabhati, siyan ti diññhiü pañilabhati. Tasmiü sati imàni papa¤citàni honti: itthaü siyan ti và evaü siyan ti và a¤¤athà siyan ti và. Katha¤ ca itthaü siyan ti hoti? Khattiyo siyan ti và bràhmaõo siyan ti và vesso siyan ti và suddo siyan ti và gahaññho siyan ti và pabbajito siyan ti và devo siyan ti và manusso siyan ti và råpã siyan ti và aråpã siyan ti và sa¤¤ã siyan ti và asa¤¤ã siyan ti và neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã siyan ti và. Evaü itthaü siyan ti hoti. Katha¤ ca evaü siyan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo tathà 'haü khattiyo siyan ti và, yathà so bràhmaõo tathà 'haü bràhmaõo siyan ti và . . . pe . . . yathà so nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ã tathà 'haü neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã siyan ti và. Evaü evaü siyan ti hoti. Katha¤ ca a¤¤athà siyan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo nàhaü tathà khattiyo siyan ti và, yathà so bràhmaõo nàhaü tathà bràhmaõo siyan ti và . . . pe . . . yathà so nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ã, nàhaü tathà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã siyan ti và. Evaü a¤¤athà siyan ti hoti. Katha¤ ca apàhaü siyanti hoti.? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: apàhaü siyan ti mànaü pañilabhati, apàhaü siyan ti chandaü pañilabhati, apàhaü siyan ti diññhiü pañilabhati. Tasmiü sati imàni papa¤citàni honti: apàhaü itthaü siyan ti và apàhaü evaü siyan ti và apàhaü a¤¤athà siyan ti và. Katha¤ ca apàhaü itthaü siyan ti hoti? Apàhaü khattiyo siyan ti và apàhaü bràhmaõo siyan ti và apàhaü vesso siyan ti và apàhaü suddo siyan ti và apàhaü gahaññho siyan ti và apàhaü pabbajito siyan ti và apàhaü devo siyan ti va apàhaü manusso siyan ti và apàhaü råpã siyan ti và apàhaü aråpã siyan ti và apàhaü sa¤¤ã siyan ti và apàhaü asa¤¤ã siyan ti và apàhaü neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã siyan ti và. #<[page 396]># %<396 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Evaü apàhaü itthaü siyan ti hoti. Katha¤ ca apàhaü evaü siyan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo apàhaü tathà khattiyo siyan ti và, yathà so bràhmaõo apàhaü tathà bràhmaõo siyan ti và . . . pe . . . yathà so nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ã apàhaü tathà nevà-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã siyan ti và. Evaü apàhaü evaü siyan ti hoti. Katha¤ ca apàhaü a¤¤athà siyan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo apàhaü na tathà khattiyo siyan ti và, yathà so bràhmaõo apàhaü na tathà bràhmaõo siyan ti và . . . pe . . . yathà so nevà-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã apàhaü na tathà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤i siyan ti và. Evaü apàhaü a¤¤athà siyan ti hoti. Imàni aññhàrasa taõhàvicaritàni ajjhattikassa upàdàya. Tattha katamàni aññhàrasa taõhàvicaritàni bàhirassa upàdàya? Iminà asmãti hoti. Iminà itth' asmãti hoti Iminà ev' asmãti hoti Iminà a¤¤ath' asmãti hoti Iminà bhavissan ti hoti. Iminà itthaü bhavissan ti hoti Iminà evaü bhavissan ti hoti. Iminà a¤¤athà bhavissan ti hoti Iminà as' asmãti hoti Iminà sàt' asmãti hoti Iminà siyan ti hoti Iminà itthaü siyan ti hoti Iminà evaü siyan ti hoti Iminà a¤¤athà siyan ti hoti Iminà apàhaü siyan ti hoti Iminà apàhaü itthaü siyan ti hoti. Iminà apàhaü evaü siyan ti hoti Iminà apàhaü a¤¤athà siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà asmãti hoti? #<[page 397]># %< Aññhàrasa taõhàvicaritàni 397>% Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: iminà asmãti chandaü pañilabhati, iminà asmãti mànaü pañilabhati, iminà asmãti diññhiü pañilabhati. Tasmiü sati imàni papa¤citàni honti: iminà itth' asmãti và iminà ev' asmãti và iminà a¤¤ath' asmãti và. Katha¤ ca iminà itth' asmãti hoti? Iminà khattiyo 'smãti và iminà bràhmaõo 'smãti và iminà vesso 'smãti và iminà suddo 'smãti và iminà gahaññho 'smãti và iminà pabbajito 'smãti và iminà devo 'smãti và iminà manusso 'smãti và iminà råpã 'smãti và iminà aråpã 'smãti và iminà sa¤¤ã 'smãti và iminà asa¤¤ã 'smãti và iminà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã 'smãti và. Evaü iminà ith' 'asmãti hoti. Katha¤ ca iminà ev' asmãti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo iminà tathà 'haü khattiyo 'smãti và, yathà so bràhmaõo iminà tathà 'haü bràhmaõo 'smãti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã iminà tathà 'haü nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ãsmãti và. Evaü iminà ev' asmãti hoti. Katha¤ ca iminà a¤¤ath' asmãti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo iminà õàhaü tathà khattiyo 'smãti và, yathà so bràhmaõo iminà nàhan tathà bràhmaõo 'smãti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã iminà nàhaü tathà nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ã 'smãti va. Evaü iminà a¤¤ath' asmãti hoti. Katha¤ ca iminà bhavissan ti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: iminà bhavissan ti chandaü pañilabhati, iminà bhavissan ti mànaü pañilabhati, iminà bhavissan ti diññhiü pañilabhati. Tasmiü sati imàni papa¤citàni honti: iminà itthaü bhavissan ti và iminà evaü bhavissan ti và iminà a¤¤athà bhavissan ti và. Katha¤ ca iminà itthaü bhavissan ti hoti? Iminà khattiyo bhavissan ti và iminà bràhmaõo bhavissan ti và iminà vesso bhavissan ti và iminà suddo bhavissan ti và iminà gahaññho bhavissan ti và iminà pabbajito bhavissan ti và iminà devo bhavissan ti và iminà manusso bhavissan ti và iminà råpã bhavissan ti và iminà aråpã bhavissan ti và iminà sa¤¤ã bhavissan ti và iminà asa¤¤ã bhavissan ti và iminà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã bhavissan ti và. #<[page 398]># %<398 Khuddakavatthåni>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Evaü iminà itthaü bhavissan ti hoti. Katha¤ ca iminà evaü bhavissan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo iminà tathà 'haü khattiyo bhavissan ti và, yathà so bràhmaõo iminà tathà 'haü bràhmaõo bhavissan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã iminà tathà 'haü nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ã bhavissan ti và. Evaü iminà evaü bhavissan ti hoti. Katha¤ ca iminà a¤¤athà bhavissan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo iminà nàhaü tathà khattiyo bhavissan ti và, yathà so bràhmaõo iminà nàhaü tathà bràhmaõo bhavissan ti và, . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã iminà nàhaü tathà neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã bhavissan ti và. Evaü iminà a¤¤athà bhavissan ti hoti. Katha¤ ca iminà as' asmãti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: iminà nicco 'smi dhuvo 'smi sassato 'smi avipariõàmadhammo 'smãti. Evaü iminà as' asmãti hoti. Katha¤ ca iminà sàt' asmãti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: iminà ucchijjissàmi vinassissàmi na bhavissàmãti. Evaü iminà sàt' asmãti hoti. Katha¤ ca iminà siyan ti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: iminà siyan ti chandaü pañilabhati iminà siyan ti mànaü pañilabhati iminà siyan ti diññhiü pañilabhati. Tasmiü sati imàni papa¤citàni honti: iminà itthaü siyan ti và. Iminà evaü siyan ti và iminà a¤¤athà siyan ti và. Katha¤ ca iminà itthaü siyan ti hoti? Iminà khattiyo siyan ti và iminà bràhmaõo siyan ti và iminà vesso siyan ti và iminà suddo siyan ti và iminà gahaññho siyan ti và iminà pabbajito siyan ti và iminà devo siyan ti và iminà manusso siyan ti và iminà råpã siyan ti và iminà aråpã siyan ti và iminà sa¤¤ã siyan ti và iminà asa¤¤ã siyan ti và iminà nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ã siyan ti và. #<[page 399]># %< Aññhàrasa taõhàvicaritàni 399>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Evaü iminà itthaü siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà evaü siyan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo iminà tathà 'haü khattiyo siyan ti và, yathà so bràhmaõo iminà tathà 'haü bràhmaõo siyan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã iminà tathàhaü neva-sa¤¤ãnàsa¤¤ã siyan ti và. Evaü iminà evaü siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà a¤¤athà siyan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo iminà nàhaü tathà khattiyo siyan ti và, yathà so bràhmaõo iminà nàhaü tathà bràhmaõo siyan ti và . . . pe . . . {yathà} so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã iminà nàhaü tathà nevasa¤¤ã-nàsतã siyan ti và. Evaü iminà a¤¤athà siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà apàhaü siyan ti hoti? Ka¤ci dhammaü anavakàriü karitvà råpaü vedanaü sa¤¤aü saïkhàre vi¤¤àõaü: iminà apàhaü siyan ti chandaü pañilabhati, iminà apàhaü siyan ti mànaü pañilabhati, iminà apàhaü siyan ti {diññhiü} pañilabhati. Tasmiü sati imàni papa¤citàni honti: iminà apàhaü itthaü siyan ti và iminà apàhaü evaü siyan ti và iminà apàhaü a¤¤athà siyan ti và. Katha¤ ca iminà apàhaü itthaü siyan ti hoti? Iminà apàhaü khattiyo siyan ti và iminà apàhaü bràhmaõo siyan ti và iminà apàhaü vesso siyan ti và iminà apàhaü suddo siyan ti và iminà apàhaü gahaññho siyan ti và iminà apàhaü pabbajito siyan ti và iminà apàhaü devo siyan ti và iminà apàhaü manusso siyan ti và iminà apàhaü råpã siyan ti và iminà {apàhaü} aråpã siyan ti và iminà apàhaü sa¤¤ã siyan ti và iminà apàhaü asa¤¤ã siyan ti và iminà apàhaü neva-sa¤¤ãnàsa¤¤ã siyan ti và. Evaü iminà apàhaü itthaü siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà apàhaü evaü siyan ti hoti? Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo iminà apàhaü tathà khattiyo siyan ti và, yathà so bràhmaõo iminà apàhaü tathà bràhmaõo siyan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã iminà apàhaü tathà nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ã siyan ti và. Evaü iminà apàhaü evaü siyan ti hoti. Katha¤ ca iminà apàhaü a¤¤athà siyan ti hoti? #<[page 400]># %<400 Khuddakavatthåni>% Parapuggalaü upanidhàya: yathà so khattiyo iminà apàhaü na tathà khattiyo siyan ti và, yathà so bràhmaõo iminà apàhaü na tathà bràhmaõo siyan ti và . . . pe . . . yathà so neva-sa¤¤ã-nàsa¤¤ã iminà apàhaü na tathà neva sa¤¤ã-nàsa¤¤ã siyan ti và. Evaü iminà apàhaü a¤¤athà siyan ti hoti. Imàni aññhàrasa ñaõhàvicaritàni bàhirassa upàdàyà. Iti imàni aññhàrasa taõhàvicaritàni ajjhattikassa upàdàya, imàni aññhàrasa taõhàvicaritàni bàhirassa upàdàya, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà chattiüsa taõhàvicaritàni honti. Iti evaråpàni atãtàni chattiüsa taõhàvicaritàni anàgatàni chattiüsa taõhàvicaritàni paccuppannàni chattiüsa taõhàvicaritàni, tad-ekajjhaü abhisaüyåhitvà abhisaïkhipitvà aññhasataü taõhàvicaritaü hoti. Tattha katamàni dvàsaññhi diññhigatàni Brahmajàle veyyàkaraõe vuttàni Bhagavatà? Cattàro sassatavàdà, cattàro ekaccasassatikà, cattàro antànantikà, cattàro amaràvikkhepikà, dve adhiccasamuppannikà, soëasa sa¤¤ãvàdà, aññha asa¤¤ãvàdà, aññha nevasa¤¤ã-nàsa¤¤ãvàdà, satta ucchedavàdà, pa¤ca diññhadhammanibbànavàdà. Imàni dvàsaññhi diññhigatàni Brahmajàle veyyàkaraõe vuttàni Bhagavatà. KHUDDAKAVATTHUVIBHAðGO SAMATTO SATTARASAMO. #<[page 401]># %< Kati 401>% DHAMMAHADAYAVIBHAðGO. Kati khandhà, kati àyatanàni, kati dhàtuyo, kati saccàni, kati indriyàni, kati hetå, kati àhàrà, kati phassà, kati vedanà, kati sa¤¤à, kati cetanà, kati cittàni? Pa¤cakkhandhà dvàdasàyatanàni aññhàrasa dhàtuyo cattàri saccàni bàvãsatindriyàni nava hetå cattàro àhàrà satta phassà satta vedanà satta sa¤¤à satta cetanà satta cittàni. Tattha katame pa¤cakkhandhà? Råpakkhandho vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ime vuccanti pa¤cakkhandhà. Tattha katamàni dvàdasàyatanàni? Cakkhàyatanaü råpàyatanaü sotàyatanaü saddàyatanaü ghànàyatanaü gandhàyatanaü jivhàyatanaü rasàyatanaü kàyàyatanaü phoññhabbàyatanaü manàyatanaü dhammàyatanaü: imàni vuccanti dvàdasàyatanàni. Tattha katamà aññhàrasa dhàtuyo? Cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu 26 #<[page 402]># %<402 Dhammahadayaü>% ghànadhàtu gandhadhàtu ghànavi¤¤àõadhàtu jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu: imàni vuccanti aññhàrasa dhàtuyo. Tattha katamàni cattàri saccàni? Dukkhasaccaü samudayasaccaü maggasaccaü nirodhasaccaü: imàni vuccanti cattàri saccàni. Tattha katamàni {bàvãsatindriyàni}? Cakkhundriyaü somanassindriyaü sotindriyaü domanassindriyaü ghànindriyaü upekhindriyaü jivhindriyaü saddhindriyaü kàyindriyaü viriyindriyaü manindriyaü satindriyaü itthindriyaü samàdhindriyaü purisindriyaü pa¤¤indriyaü jãvitindriyaü ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü sukhindriyaü a¤¤indriyaü dukkhindriyaü a¤¤àtàvindriyaü: imàni vuccanti bàvãsatindriyàni. Tattha katame nava hetå? Tayo kusalahetå tayo akusalahetå tayo avyàkatahetå. Tattha katame tayo kusalahetå? Alobho kusalahetu adoso kusalahetu amoho kusalahetu: ime tayo kusalahetå. Tattha katame tayo akusalahetå? Lobho akusalahetu doso akusalahetu moho akusalahetu: ime tayo akusalahetå. Tattha katame tayo avyàkatahetå? Kusalànaü dhammànaü vipàkato kiriyàvyàkatesu và dhammesu alobho adoso amoho: ime tayo avyàkatahetå. Ime vuccanti nava hetå. Tattha katame cattàro àhàrà? Kabaëiïkàro àhàro phassàhàro #<[page 403]># %< Katame 403>% manosa¤cetanàhàro vi¤¤àõàhàro: ime vuccanti cattàro àhàrà. Tattha katame satta phassà? Cakkhusamphasso sotasamphasso ghànasamphasso jivhàsamphasso kàyasamphasso manodhàtusamphasso manovi¤¤àõadhàtusamphasso: ime vuccanti satta phassà. Tattha katamà satta vedanà? Cakkhusamphassajà vedanà sotasamphassajà vedanà ghànasamphassajà vedanà jivhàsamphassajà vedanà kàyasamphassajà vedanà manodhàtusamphassajà vedanà manovi¤¤àõadhàtusamphassajà vedanà: imà vuccanti satta vedanà. Tattha katamà satta sa¤¤à? Cakkhusamphassajà sa¤¤à sotasamphassajà sa¤¤à ghànasamphassajà sa¤¤à jivhàsamphassajà sa¤¤à kàyasamphasajà sa¤¤à manodhàtusamphassajà sa¤¤à manovi¤¤àõadhàtusamphassajà sa¤¤à: imà vuccanti satta sa¤¤à. Tattha katamà satta cetanà? Cakkhusamphassajà cetanà sotasamphassajà cetanà ghànasamphassajà cetanà jivhàsamphassajà cetanà kàyasamphasajà cetanà manodhàtusamphassajà cetanà manovi¤¤àõadhàtusamphassajà cetanà: imà vuccanti satta cetanà. Tattha katamàni satta cittàni? Cakkhuvi¤¤àõaü sotavi¤¤àõaü ghànavi¤¤àõaü #<[page 404]># %<404 Dhammahadayaü>% jivhàvi¤¤àõaü kàyavi¤¤àõaü manodhàtu manovi¤¤àõadhàtu: imàni vuccanti satta cittàni. Kàmadhàtuyà kati khandhà . . . pe . . . kati cittàni? Kàmadhàtuyà pa¤cakkhandhà dvàdasàyatanàni aññhàrasa dhàtuyo tãõi saccàni bàvãsatindriyàni nava hetå cattàro àhàrà satta phassà satta vedanà satta sa¤¤à satta cetanà satta cittàni. Tattha katame kàmadhàtuyà pa¤cakkhandhà? Råpakkhandho . . . pe . . . vi¤¤àõakkhandho: ime vuccanti kàmadhàtuyà pa¤cakkhandhà. Tattha katamàni kàmadhàtuyà dvàdasàyatanàni? Cakkhàyatanaü råpàyatanaü . . . pe . . . manàyatanaü dhammàyatanaü: imàni vuccanti kàmadhàtuyà dvàdasàyatanàni. Tattha katamà kàmadhàtuyà aññhàrasa dhàtuyo? Cakkhudhàtu råpàdhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu . . . pe . . . manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu: imà vuccanti kàmadhàtuyà aññhàrasa dhàtuyo. Tattha katamàni kàmadhàtuyà tãõi saccàni? Dukkhasaccaü samudayasaccaü maggasaccaü: imàni vuccanti kàmadhàtuyà tãõi saccàni. Tattha katamàni kàmadhàtuyà bàvãsatindriyàni? Cakkhundriyaü . . . pe . . . a¤¤indriyaü a¤¤àtàvindriyaü: imàni vuccanti kàmadhàtuyà bàvãsatindriyàni. Tattha katame kàmadhàtuyà nava hetå? Tayo kusalahetå tayo akusalahetå tayo avyàkatahetå: ime vuccanti kàmadhàtuyà nava hetå. #<[page 405]># %< Råpadhàtu 405>% Tattha katame kàmadhàtuyà cattàro àhàrà? Kabaëiükàro àhàro phassàhàro manosa¤cetanàhàro vi¤¤àõàhàro: ime vuccanti {kàmadhàtuyà} cattàro àhàrà. Tattha katame kàmadhàtuyà satta phassà? Cakkhusamphasso . . . pe . . . manovi¤¤àõadhàtusamphasso: ime vuccanti kàmadhàtuyà satta phassà. Tattha katamà kàmadhàtuyà satta vedanà . . . satta sa¤¤à . . . satta cetanà . . . satta cittàni? Cakkhuvi¤¤àõaü . . . pe . . . manodhàtu manovi¤¤àõadhàtu: imàni vuccanti kàmadhàtuyà satta cittàni. Råpadhàtuyà kati khandhà . . . pe . . . kati cittàni? Råpadhàtuyà pa¤cakkhandhà cha àyatanàni nava dhàtuyo tãõi saccàni cuddasindriyàni aññha hetå tayo àhàrà cattàro phassà catasso vedanà catasso sa¤¤à catasso cetanà cattàri cittàni. Tattha katame råpadhàtuyà pa¤cakkhandhà? Råpakkhandho . . . pe . . . vi¤¤àõakkhandho: ime vuccanti råpadhàtuyà pa¤cakkhandhà. Tattha katamàni råpadhàtuyà cha àyatanàni? Cakkhàyatanaü råpàyatanaü sotàyatanaü soddàyatanaü manàyatanaü dhammàyatanaü: imàni vuccanti råpadhàtuyà cha àyatanàni. Tattha katamà råpadhàtuyà nava dhàtuyo? Cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu: imàni vuccanti råpadhàtuyà nava dhàtuyo. Tattha katamàni råpadhàtuyà tãõi saccàni? Dukkhasaccaü samudayasaccaü maggasaccaü: imàni vuccanti råpadhàtuyà tãõi saccàni. Tattha katamàni råpadhàtuyà cuddasindriyàni? Cakkhundriyaü sotindriyaü manindriyaü jãvitindriyaü somanassindriyaü upekhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü a¤¤indriyaü a¤¤àtàvindriyaü: #<[page 406]># %<406 Dhammahadayaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ imàni vuccanti råpadhàtuyà cuddasindriyàni. Tattha katame råpadhàtuyà aññha hetå? Tayo kusalahetå dve akusalahetå tayo avyàkatahetå. Tattha katame tayo kusalahetå? Alobho kusalahetu adoso kusalahetu amoho kusalahetu: ime tayo kusalahetå. Tattha katame dve akusalahetå? Lobho akusalahetu moho akusalahetu: ime dve akusalahetå. Tattha katame tayo avyàkatahetå? Kusalànaü dhammànaü vipàkato kiriyàvyàkatesu và dhammesu alobho adoso amoho: ime tayo avyàkatahetå: ime vuccanti råpadhàtuyà aññha hetå. Tattha katame råpadhàtuyà tayo àhàrà? Phassàhàro manosa¤cetanàhàro vi¤¤àõàhàro: ime vuccanti råpadhàtuyà tayo àhàrà. Tattha katame råpadhàtuyà cattàro phassà? Cakkhusamphasso sotasamphasso manodhàtusamphasso manovi¤¤àõadhàtusamphasso: ime vuccanti råpadhàtuyà cattàro phassà. Tattha katamà råpadhàtuyà catasso vedanà . . . catasso sa¤¤à . . . catasso cetanà . . . cattàrã cittàni? Cakkhuvi¤¤àõaü sotavi¤¤àõaü manodhàtu manovi¤¤àõadhàtu: imàni vuccanti råpadhàtuyà cattàri cittàni. Aråpadhàtuyà kati khandhà . . . pe . . . kati cittàni? Aråpadhàtuyà cattàro khandhà dve àyatanàni dve dhàtuyo tãõi saccàni ekàdasindriyàni aññha hetå tayo àhàrà eko phasso ekà vedanà ekà sa¤¤à ekà cetanà ekaü cittaü. #<[page 407]># %< Apariyàpannaü 407>% Tattha katame aråpadhàtuyà cattàro khandhà? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ime vuccanti aråpadhàtuyà cattàro khandhà. Tattha katamàni aråpadhàtuyà dve àyatanàni? Manàyatanaü dhammàyatanaü: imàni vuccanti aråpadhàtuyà dve àyatanàni. Tattha katamà aråpadhàtuyà dve dhàtuyo? Manovi¤¤àõadhàtu dhammadhàtu: imà vuccanti aråpadhàtuyà dve dhàtuyo. Tattha katamàni aråpadhàtuyà tãõi saccàni? Dukkhasaccaü samudayasaccaü maggasaccaü: imàni vuccanti aråpadhàtuyà {tãõi} saccàni. Tattha katamàni aråpadhàtuyà ekàdasindriyàni? Manindriyaü jãvitindriyaü somanassindriyaü upekhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü a¤¤indriyaü a¤¤àtàvindriyaü: imàni vuccanti aråpadhàtuyà ekàdasindriyàni. Tattha katame aråpadhàtuyà aññh hetå? Tayo kusalahetå dve akusalahetå tayo avyàkatahetå: ime vuccanti aråpadhàtuyà aññha hetå. Tattha katame aråpadhàtuyà tayo àhàrà? Phassàhàro manosa¤cetanàhàro vi¤¤àõàhàro: ime vuccanti aråpadhàtuyà tayo àhàrà. Tattha katame aråpadhàtuyà eko phasso? Manovi¤¤àõadhàtusamphasso: ayaü vuccati aråpadhàtuyà eko phasso. Tattha katamà aråpadhàtuyà ekà vedanà . . . ekà sa¤¤à . . . ekà cetanà . . . ekaü cittaü? Manovi¤¤àõadhàtu: idan vuccati aråpadhàtuyà ekaü cittaü. Apariyàpanne kati khandhà . . . pe . . . kati {cittàni}? Apariyàpanne cattàro khandhà dve àyatanàni dve dhàtuyo dve saccàni dvàdasindriyàni cha hetå tayo àhàrà #<[page 408]># %<408 Dhammahadayaü>% eko phasso ekà vedanà ekà sa¤¤à ekà cetanà ekaü cittaü. Tattha katame apariyàpanne cattàro khandhà? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ime vuccanti apariyàpanne cattàro khandhà. Tattha katamàni apariyàpanne dve àyatanàni? Manàyatanaü dhammàyatanaü: imàni vuccanti apariyàpanne dve àyatanàni. Tattha katamàni apariyàpanne dve dhàtuyo? Manovi¤¤àõadhàtu dhammadhàtu: imà vuccanti apariyàpanne dve dhàtuyo. Tattha katamàni apariyàpanne dve saccàni? Maggasaccaü nirodhasaccaü: imàni vuccanti apariyàpanne dve saccàni. Tattha katamàni apariyàpanne dvàdasindriyàni? Manindriyaü jãvitindriyaü somanassindriyaü upekhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü a¤¤indriyaü a¤¤àtàvindriyaü: imàni vuccanti apariyàpanne dvàdasindriyàni. Tattha katame apariyàpanne cha hetå? Tayo kusalahetå tayo avyàkatahetå. Tattha katame tayo kusalahetå? Alobho kusalahetu adoso kusalahetu amoho kusalahetu: ime tayo kusalahetå. Tattha katame tayo avyàkatahetå? Kusalànaü dhammànaü vipàkato alobho adoso amoho: ime tayo avyàkatahetå: ime vuccanti apariyàpanne cha hetå. Tattha katame apariyàpanne tayo àhàrà? Phassàhàro manosa¤cetanàhàro vi¤¤àõàhàro: ime vuccanti apariyàpanne tayo àhàrà. Tattha katamo apariyàpanne eko phasso? Manovi¤¤àõadhàtusamphasso: ayaü vuccati apariyàpanne eko phasso. Tattha katamà apariyàpanne ekà vedanà . . . ekà sa¤¤à . . . ekà cetanà . . . ekaü cittaü? #<[page 409]># %< Råpadhàtupariyàpannaü 409>% Manovi¤¤àõadhàtu: idaü vuccati apariyàpanne ekaü cittaü. Pa¤cannaü khandhànaü kati kàmadhàtupariyàpannà, kati na kàmadhàtupariyàpannà . . . pe . . . sattanaü cittànaü kati kàmadhàtupariyàpannà, kati na kàmadhàtupariyàpannà? Råpakkhandho kàmadhàtupariyàpanno. Cattàro khandhà siyà kàmadhàtupariyàpannà siyà no kàmadhàtupariyàpannà. Dasàyatanà kàmadhàtupariyàpannà. Dve àyatanà siyà kàmadhàtupariyàpannà siyà na kàmadhàtupariyàpannà. Soëasa dhàtuyo kàmadhàtupariyàpannà. Dve dhàtuyo siyà kàmadhàtupariyàpannà siyà na kàmadhàtupariyàpannà. Samudayasaccaü kàmadhàtupariyàpannaü. Dve saccà na kàmadhàtupariyàpannà. Dukkhasaccaü siyà kàmadhàtupariyàpannaü siyà na kàmadhàtupariyàpannaü. Dasindriyà kàmadhàtupariyàpannà. Tãõindriyà na kàmadhàtupariyàpannà. Navindriyà siyà kàmadhàtupariyàpannà siyà na kàmadhàtupariyàpannà. Tayo akusalàhetå kàmadhàtupariyàpannà. Cha hetå siyà kàmadhàtupariyàpannà siyà na kàmadhàtupariyàpannà. Kabaliïkàro àhàro kàmadhàtupariyàpanno. Tayo àhàrà siyà kàmadhàtupariyàpannà siyà na kàmadhàtupariyàpannà. Cha phassà kàmadhàtupariyàpannà. Manovi¤¤àõadhàtu-samphasso siyà kàmadhàtupariyàpanno siyà na kàmadhàtupariyàpanno. Cha vedanà, cha sa¤¤à, chà cetanà, cha città kàmadhàtupariyàpannà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà kàmadhàtupariyapannà siyà na kàmadhàtupariyàpannà. Pa¤cannaü khandhànaü kati råpadhàtupariyàpannà, kati na råpadhàtupariyàpannà . . . pe . . . sattànaü cittànaü kati råpadhàtupariyàpannà, kati na råpadhàtupariyàpannà? Råpakkhandho na råpadhàtupariyàpanno. Cattàro khandhà siyà råpadhàtupariyàpannà siyà na råpadhàtupariyàpannà. #<[page 410]># %<410 Dhammahadayaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Dasàyatanà na råpadhàtupariyàpannà. Dve àyatanà siyà råpadhàtupariyàpannà siyà na råpadhàtupariyàpannà. Soëasa dhàtuyo na råpadhàtupariyàpannà. Dve dhàtuyo siyà råpadhàtupariyàpannà siyà na råpadhàtupariyàpannà. Tãõi saccàni na råpadhàtupariyàpannà. Dukkhasaccaü siyà råpadhàtupariyàpannaü siyà na råpadhàtupariyàpannaü. Terasindriyà na råpadhàtupariyàpannà. Navindriyà siyà råpadhàtupariyàpannà siyà na råpadhàtupariyàpannà. Tayo akusalahetå na råpadhàtupariyàpannà. Cha hetå siyà råpadhàtupariyàpannà siyà na råpadhàtupariyàpannà. Kabaëiïkàro àhàro na råpadhàtupariyàpanno. Tayo àhàrà siyà råpadhàtupariyàpannà siyà na råpadhàtupariyàpannà. Cha phassà na råpadhàtupariyàpannà. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà råpadhàtupariyàpanno siyà na råpadhàtupariyàpanno. Cha vedanà . . . cha sa¤¤à . . . cha cetanà . . . cha città na råpadhàtupariyàpannà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà råpadhàtupariyàpannà siyà na råpadhàtupariyàpannà. Pa¤cannaü khandhànaü kati aråpadhàtupariyàpannà, kati na aråpadhàtupariyàpannà . . . pe . . . satannaü cittànaü kati aråpadhàtupariyàpannà, kati na aråpadhàtupariyàpannà. Råpakkhandho na aråpadhàtupariyàpanno. Cattàro khandhà siyà aråpadhàtupariyàpannà siyà na aråpadhàtupariyàpannà. Dasàyatanà na aråpadhàtupariyàpannà. Dve àyatanà siyà aråpadhàtupariyàpannà siyà na aråpadhàtupariyàpannà. Solasa dhàtuyo na aråpadhàtupariyàpannà. Dve dhàtuyo siyà aråpadhàtupariyàpannà siyà na aråpadhàtupariyàpannà. Tãõi saccà na aråpadhàtupariyàpannà. Dukkhasaccaü siyà aråpadhàtupariyàpannaü siyà na aråpadhàtupariyàpannaü. Cuddasindriyà na aråpadhàtupariyàpannà. Aññhindriyà siyà aråpadhàtupariyàpannà siyà na aråpadhàtupariyàpannà. #<[page 411]># %< Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe pàtubhàvo 411>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Tayo akusalahetå na aråpadhàtupariyàpannà. Cha hetå siyà aråpadhàtupariyàpannà siyà na aråpadhàtupariyàpannà. Kabaëiïkàro àhàro na aråpadhàtupariyàpanno. Tayo àhàrà siyà aråpadhàtupariyàpannà siyà na aråpadhàtupariyàpannà. Cha phassà na aråpadhàtupariyàpannà. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà aråpadhàtupariyàpanno siyà na aråpadhàtupariyàpanno. Cha vedanà . . . cha sa¤¤à . . . cha cetanà . . . cha città na aråpadhàtupariyàpannà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà aråpadhàtupariyàpannà siyà na aråpadhàtupariyàpannà. {Pa¤cannaü} khandhànaü kati pariyàpannà, kati apariyàpannà; . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati pariyàpannà, kati apariyàpannà? Råpakkhandho pariyàpanno. Cattàro khandhà siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Dasàyatanà pariyàpannà. Dve àyatanà siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Solasa dhàtuyo pariyàpannà. Dve dhàtuyo siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Dve saccà pariyàpannà. Dve saccà apariyàpannà. Dasindriyà pariyàpannà. Tãõindriyà apariyàpannà. Navindriyà siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Tayo akusalahetå pariyàpannà. Cha hetå siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Kabaliïkàro àhàro pariyàpanno. Tayo àhàrà siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Cha phassà pariyàpannà. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà pariyàpanno siyà apariyàpanno. Cha vedanà . . . cha sa¤¤à . . . cha cetanà . . . cha città pariyàpannà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà pariyàpannà siyà apariyàpannà. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kati khandhà pàtubhavanti . . . pe . . . kati cittàni pàtubhavanti? Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü pa¤cakkhandhà pàtubhavanti, kassaci ekàdasàyatanàni pàtubhavanti, #<[page 412]># %<412 Dhammahadayaü>% kassaci dasàyatanàni pàtubhavanti, kassaci aparàni dasàyatanàni pàtubhavanti, kassaci navàyatanàni pàtubhavanti, kassaci sattàyatanàni pàtubhavanti; kassaci ekàdasa dhàtuyo pàtubhavanti, kassaci dasa dhàtuyo pàtubhavanti, kassaci aparà dasa dhàtuyo pàtubhavanti, kassaci nava dhàtuyo pàtubhavanti, kassaci satta dhàtuyo pàtubhavanti, sabbesaü ekaü saccaü pàtubhavati, kassaci cuddasindriyàni pàtubhavanti, kassaci terasindriyàni pàtubhavanti, kassaci aparàni terasindriyàni pàtubhavanti, kassaci dvàdasindriyàni pàtubhavanti, kassaci dasindriyàni pàtubhavanti, kassaci navindriyàni pàtubhavanti, kassaci aparàni navindriyàni pàtubhavanti, kassaci aññhindriyàni pàtubhavanti, kassaci aparàni aññhindriyàni pàtubhavanti, kassaci satindriyàni pàtubhavanti, kassaci pa¤cindriyàni pàtubhavanti, kassaci cattàrindriyàni pàtubhavanti; kassaci tayo hetå pàtubhavanti, kassaci dve hetå pàtubhavanti, keci ahetukà pàtubhavanti; sabbesaü cattàro àhàrà pàtubhavanti; sabbesaü eko phasso pàtubhavati; sabbesaü ekà vedanà . . . ekà sa¤¤à . . . ekà cetanà . . . ekaü cittaü pàtubhavati. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü katame pa¤cakkhandhà pàtubhavanti? Råpakkhandho . . . pe . . . vi¤¤àõakkhandho. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü ime pa¤cakkhandhà pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa ekàdasàyatanàni pàtubhavanti? Kàmàvacarànaü devànaü pañhamakappikànaü manussànaü opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü paripuõõàyatanànaü uppattikkhaõe ekàdasàyatanàni pàtubhavanti: cakkhàyatanaü råpàyatanaü sotàyatanaü ghànàyatanaü gandhàyatanaü jivhàyatanaü rasàyatanaü kàyàyatanaü phoññhabbàyatanaü manàyatanaü dhammàyatanaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni ekàdasàyatanàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa dasàyatanàni pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asårànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü jaccandhànaü uppattikkhaõe dasàyatanàni pàtubhavanti: rupàyatanaü sotàyatanaü ghànàyatanaü gandhàyatanaü jivhàyatanaü rasàyatanaü kàyàyatanaü phoññhabbàyatanaü manàyatanaü dhammàyatanaü. #<[page 413]># %< Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe pàtubhàvo 413>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni dasàyatanàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa aparàni dasàyatanàni pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü jaccabadhirànaü uppattikkhaõe dasàyatanàni pàtubhavanti: cakkhàyatanaü råpàyatanaü ghànàyatanaü gandhàyatanaü jivhàyatanaü rasàyatanaü kàyàyatanaü phoññhabbàyatanaü manàyatanaü dhammàyatanaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni dasàyatanàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa navàyatanàni pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü jaccandhabadhirànaü uppattikkhaõe navàyatanàni pàtubhavanti: råpàyatanaü ghànàyatanaü gandhàyatanaü jivhàyatanaü rasàyatanaü kàyàyatanaü phoññhabbàyatanaü manàyatanaü dhammàyatanaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni navàyatanàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa sattàyatanàni pàtubhavanti? Gabbhaseyyakànaü sattànaü uppattikkhaõe sattàyatanàni pàtubhavanti: råpàyatanaü gandhàyatanaü rasàyatanaü kàyàyatanaü phoññhabbàyatanaü manàyatanaü dhammàyatanaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni sattàyatanàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa ekàdasa dhàtuyo pàtubhavanti? Kàmàvacarànaü devànaü pañhamakappikànaü manussànaü opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü paripuõõàyatanànaü uppattikkhaõe ekàdasa dhàtuyo pàtubhavanti: cakkhudhàtu råpadhàtu sotadhàtu ghànadhàtu gandhadhàtu jivhàdhàtu rasadhàtu kàyadhàtu phoññhabbadhàtu manovi¤¤àõadhàtu dhammadhàtu. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni ekàdasa dhàtuyo pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa dasa dhàtuyo pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü jaccandhànaü uppattikkhaõe dasa dhàtuyo pàtubhavanti: #<[page 414]># %<414 Dhammahadayaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ råpadhàtu sotadhàtu ghànadhàtu gandhadhàtu jivhàdhàtu rasadhàtu kàyadhàtu phoññhabbadhàtu manovi¤¤àõadhàtu dhammadhàtu. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni dasa dhàtuyo pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa aparà dasa dhàtuyo pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànam opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü jaccabadhirànaü uppattikkhaõe dasa dhàtuyo pàtubhavanti: cakkhudhàtu råpadhàtu ghànadhàtu gandhadhàtu jivhàdhàtu rasadhàtu kàyadhàtu phoññhabbadhàtu manovi¤¤àõadhàtu dhammadhàtu. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imà dasa dhàtuyo pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa nava dhàtuyo pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü jaccandhabadhirànaü uppattikkhaõe nava dhàtuyo pàtubhavanti: råpadhàtu ghànadhàtu gandhadhàtu jivhàdhàtu rasadhàtu kàyadhàtu phoññhabbadhàtu manovi¤¤àõadhàtu dhammadhàtu. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imà nava dhàtuyo pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa satta dhàtuyo pàtubhavanti? Gabbhaseyyakànaü sattànaü uppattikhaõe satta dhàtuyo pàtubhavanti: råpadhàtu gandhadhàtu rasadhàtu kàyadhàtu phoññhabbadhàtu manovi¤¤àõadhàtu dhammadhàtu. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imà satta dhàtuyo pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü katamaü ekaü saccaü pàtubhavati? Dukkhasaccaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü idaü ekaü saccaü pàtubhavati. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa cuddasindriyàni pàtubhavanti? Kàmàvacarànaü devànaü sahetukànaü ¤àõasampayuttànaü uppattikkhaõe cuddasindriyàni pàtubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü và purisindriyaü và jãvitindriyaü somanassindriyaü và upekhindriyaü và, #<[page 415]># %< Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe pàtubhàvo 415>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni cuddasindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa terasindriyàni pàtubhavanti? Kàmàvacarànaü devànaü sahetukànaü ¤àõavippayuttànaü uppattikkhaõe terasindriyàni pàtubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü và purisindriyaü và jãvitindriyaü somanassindriyaü và upekhindriyaü và saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni terasindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa aparàni terasin driyàni pàtubhavanti? Pañhamakappikànaü manussànaü sahetukànaü ¤àõasampayuttànaü uppattikkhaõe terasindriyàni pàtubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü jãvitindriyaü somanassindriyaü và upekhindriyaü và saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü. Kàmadhàtuyà uppatikkhaõe etesaü imàni terasindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa dvàdasindriyàni pàtubhavanti? Pañhamakappikànaü manussànaü sahetukànaü ¤àõavippayuttànaü uppattikkhaõe dvàdasindriyàni pàtubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü jãvitindriyaü somanassindriyaü và upekhindriyaü và saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni dvàdasindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa dasindriyàni pàtubhavanti? Gabbhaseyyakànaü sattànaü sahetukànaü ¤àõasampayuttànaü uppattikkhaõe dasindriyàni pàtubhavanti: kayindriyaü manindriyaü itthindriyaü và purisindriyaü và jãvitindriyaü somanassindriyaü và upekhindriyaü và saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni dasindriyàni pàtubhavanti. #<[page 416]># %<416 Dhammahadayaü>% Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa navindriyàni pàtubhavanti? Gabbhaseyyakànaü sattànaü sahetukànaü ¤àõavippayuttànaü uppattikkhaõe navindriyàni pàtubhavanti: kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü và purisindriyaü và jãvitindriyaü somanassindriyaü và upekhindriyaü và, saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni navindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa aparàni navindriyàni pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànaü opapàtikàõaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü paripuõõàyatanànaü uppattikkhaõe navindriyàni pàtubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü và purisindriyaü và jãvitindriyaü upekhindriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni navindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa aññhindriyàni pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü jaccandhànaü uppattikkhaõe aññhindriyàni pàtubhavanti: sotindriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü và purisindriyaü và jãvitindriyaü upekhindriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni aññhindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa aparàni aññhindriyàni pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü jaccabadhirànaü uppattikkhaõe aññhindriyànaü pàtubhavanti: cakkhundriyaü ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü và purisindriyaü và jãvitindriyaü upekhindriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni aññhindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa sattindriyàni pàtubhavanti? Opapàtikànaü petànaü opapàtikànaü asurànaü opapàtikànaü tiracchànagatànaü nerayikànaü jaccandhabadhirànaü uppattikkhaõe sattindriyàni pàtubhavanti: ghànindriyaü jivhindriyaü kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü và purisindriyaü và jãvitindriyaü upekhindriyaü. #<[page 417]># %< Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe pàtubhàvo 417>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni sattindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa pa¤cindriyàni pàtubhavanti? Gabbhaseyyakànaü sattànaü ahetukànaü ñhapetvà napuüsakànaü uppattikkhaõe pa¤cindriyàni pàtubhavanti: kàyindriyaü manindriyaü itthindriyaü và purisindriyaü và jãvitindriyaü upekhindriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni pa¤cindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa cattàrindriyàni pàtubhavanti? Gabbhaseyyakànaü sattànaü ahetukànaü napuüsakànaü uppattikkhaõe cattàrindriyàni pàtubhavanti. Kàyindriyaü manindriyaü jãvitindriyaü upekhindriyaü. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü imàni cattàrindriyàni pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa tayo hetå pàtubhavanti? Kàmàvacarànaü devànaü pañhamakappikànaü manussànaü gabbhaseyyakànaü sattànaü sahetukànaü ¤àõasampayuttànaü uppattikkhaõe tayo hetå pàtubhavanti: alobho vipàkahetu adoso vipàkahetu amoho vipàkahetu. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü ime tayo hetå pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe kassa dve hetå pàtubhavanti? Kàmàvacarànaü devànaü pañhamakappikànaü manussànaü gabbhaseyyakànaü sattànaü sahetukànaü ¤àõavippayuttànaü uppattikkhaõe dve hetå pàtubhavanti: alobho vipàkahetu adoso vipàkahetu. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe etesaü ime dve hetå pàtubhavanti. Avasesà sattà ahetukà pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü katame cattàro àhàrà pàtubhavanti? Kabaliïkàro àhàro phassàhàro manosa¤cetanàhàro vi¤¤àõàhàro. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü ime cattàro àhàrà pàtubhavanti. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü katamo eko phasso pàtubhavati? Manovi¤¤àõadhàtusamphasso. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü ayaü eko phasso pàtubhavati. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü katamà ekà vedanà #<[page 418]># %<418 Dhammahadayaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ . . . ekà sa¤¤à . . . ekà cetanà . . . ekaü cittaü pàtubhavati? Manovi¤¤àõadhàtu. Kàmadhàtuyà uppattikkhaõe sabbesaü idaü ekaü cittaü pàtubhavati. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe kati khandhà pàtubhavanti . . . pe . . . kati cittàni pàtubhavanti? Råpadhàtuyà uppattikkhaõe ñhapetvà asa¤¤asattànaü devànaü pa¤cakkhandhà pàtubhavanti pa¤càyatanàni pàtubhavanti pa¤ca dhàtuyo pàtubhavanti ekaü saccaü pàtubhavati dasindriyàni pàtubhavanti tayo hetå pàtubhavanti tayo àhàrà pàtubhavanti eko phasso pàtubhavati ekà vedanà . . . ekà sa¤¤à . . . ekà cetanà . . . ekaü cittaü pàtubhavati. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe katame pa¤cakkhandhà pàtubhavanti? Råpakkhandho vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe ime pa¤cakkhandhà pàtubhavanti. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe katamàni pa¤càyatanàni pàtubhavanti? Cakkhàyatanaü råpàyatanaü sotàyatanaü manàyatanaü dhammàyatanaü. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe imàni pa¤càyatanàni pàtubhavanti. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe katamà pa¤ca dhàtuyo pàtubhavanti? Cakkhudhàtu råpadhàtu sotadhàtu manovi¤¤àõadhàtu dhammadhàtu. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe imà pa¤ca dhàtuyo pàtubhavanti. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe katamaü ekaü saccaü pàtubhavati? Dukkhasaccaü. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe idaü ekaü saccaü pàtubhavati? Råpadhàtuyà uppattikkhaõe katamàni dasindriyàni pàtubhavanti? Cakkhundriyaü sotindriyaü manindriyaü jãvitindriyaü somanassindriyaü và upekhindriyaü và saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü. #<[page 419]># %< Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe pàtubhàvo 419>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Råpadhàtuyà uppattikkhaõe imàni dasindriyàni pàtubhavanti. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe katame tayo hetå pàtubhavanti? Alobho vipàkahetu adoso vipàkahetu amoho vipàkahetu. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe ime tayo hetå pàtubhavanti. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe katame tayo àhàrà pàtubhavanti? Phassàhàrà manosa¤cetanàhàro vi¤¤àõàhàro. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe ime tayo àhàrà pàtubhavanti. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe katamo eko phasso pàtubhavati? Manovi¤¤àõadhàtusamphasso pàtubhavati. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe ayaü eko phasso pàtubhavati. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe katamà ekà vedanà . . . ekà sa¤¤à . . . ekà cetanà . . . ekaü cittaü pàtubhavati? Manovi¤¤àõadhàtu. Råpadhàtuyà uppattikkhaõe idaü ekaü cittaü pàtubhavati. Asa¤¤asattànaü devànaü uppattikkhaõe kati khandhà pàtubhavanti . . . pe . . . kati cittàni pàtubhavanti? Asa¤¤asattànaü devànaü uppattikkhaõe eko khandho pàtubhavati: råpakkhandho. Dve àyatanàni pàtubhavanti: råpàyatanaü dhammàyatanaü. Dve dhàtuyo pàtubhavanti: råpadhàtu dhammadhàtu. Ekaü saccaü pàtubhavati: dukkhasaccaü. Ekindriyaü pàtubhavati: råpajãvitindriyaü. Asa¤¤asattà devà ahetukà anàhàrà aphassakà avedanakà asa¤¤akà acetanakà acittakà pàtubhavanti. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe kati khandhà pàtubhavanti . . . pe . . . kati cittàni pàtubhavanti? Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe cattàro khandhà pàtubhavanti dve àyatanàni pàtubhavanti dve dhàtuyo pàtubhavanti ekaü saccaü pàtubhavati aññhindriyàni pàtubhavanti tayo hetå pàtubhavanti tayo àhàrà pàtubhavanti eko phasso pàtubhavati ekà vedanà . . . ekà sa¤¤à . . . #<[page 420]># %<420 Dhammahadayaü>% ekà cetanà . . . ekaü cittaü pàtubhavati. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe katame cattàro khandhà pàtubhavanti? Vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe ime cattàro khandhà pàtubhavanti. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe katamàni dve àyatanàni pàtubhavanti? Manàyatanaü dhammàyatanaü. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe imàni dve àyatanàni pàtubhavanti. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe katamà dve dhàtuyo pàtubhavanti? Manovi¤¤àõadhàtu dhammadhàtu. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe imà dve dhàtuyo pàtubhavanti. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe katamaü ekaü saccaü pàtubhavati? Dukkhasaccaü. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe idaü ekaü saccaü pàtubhavati. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe katamàni aññhindriyàni pàtubhavanti? Manindriyaü jãvitindriyaü upekhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samàdhindriyaü pa¤¤indriyaü. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe imàni aññhindriyàni pàtubhavanti. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe katame tayo hetå pàtubhavanti? Alobho vipàkahetu adoso vipàkahetu amoho vipàkahetu. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe ime tayo hetå pàtubhavanti. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe katame tayo àhàrà pàtubhavanti? Phassàhàro manosa¤cetanàhàro vi¤¤àõàhàro. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe ime tayo àhàrà pàtubhavanti. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe katamo eko phasso pàtubhavati? Manovi¤¤àõadhàtusamphasso. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe ayaü eko phasso pàtubhavati. Aråpadhàtuyà uppatikkhaõe katamà ekà vedanà . . . ekà sa¤¤à . . . ekà cetanà . . . ekaü cittaü pàtubhavati? Manovi¤¤àõadhàtu. Aråpadhàtuyà uppattikkhaõe idaü ekaü cittaü pàtubhavati. #<[page 421]># %< Katame 421>% Kàmàvacarà dhammà, na kàmàvacarà dhammà; råpàvacarà dhammà, na råpàvacarà dhammà; aråpàvacarà dhammà, na aråpàvacarà dhammà; pariyàpannà dhammà, apariyàpannà dhammà. Katame dhammà kàmàvacarà? Heññhato avãcinirayaü pariyantaü karitvà uparito paranimmitavasavattideve anto karitvà yaü etasmiü antare etthàvacarà ettha pariyàpannà khandhadhàtuàyatanà råpaü vedanà sa¤¤à saïkhàrà vi¤¤àõaü: ime dhammà kàmàvacarà. Katame dhammà na kàmàvacarà? Råpàvacarà aråpàvacarà apariyàpannà: ime dhammà na kàmàvacarà. Katame dhammà råpàvacarà? Heññhato brahmalokaü pariyantaü karitvà uparito akaniññhe deve anto karitvà yaü etasmiü antare etthàvacarà ettha pariyàpannà samàpannassa và uppannassa và diññhadhammasukhavihàrissa và cittacetasikà dhammà: ime dhammà råpàvacarà. Katame dhammà na råpàvacarà? Kàmàvacarà aråpàvacarà apariyàpannà: ime dhammà na råpàvacarà. Katame dhammà aråpàvacarà? Heññhato àkàsàna¤càyatanåpage deve pariyantaü karitvà uparito neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanåpage deve anto karitvà yaü etasmiü antare etth' àvacarà ettha pariyàpannà samàpannassa và uppannassa và diññhadhammasukhavihàrissa và cittacetasikà dhammà: ime dhammà aråpàvacarà. Katame dhammà na aråpàvacarà? Kàmàvacarà råpàvacarà apariyàpannà: ime dhammà na aråpàvacarà. Katame dhammà pariyàpannà? Sàsavà kusalàkusalàvyàkatà dhammà kàmàvacarà råpàvacarà aråpàvacarà: råpakkhandho vedanàkkhandho sa¤¤àkkhandho saïkhàrakkhandho vi¤¤àõakkhandho: ime dhammà pariyàpannà. Katame dhammà apariyàpannà? Maggà ca maggaphalàni ca asaïkhatà ca dhàtu: ime dhamma apariyàpannà. #<[page 422]># %<422 Dhammahadayaü>% Devà ti: tayo devà: sammatidevà, uppattidevà, visuddhidevà. Sammatidevà nàma ràjàno deviyo kumàrà. Uppattidevà nàma càtummahàràjike deve upàdàya tadupari devà. Visuddhidevà nàma arahanto vuccanti. Dànaü datvà sãlaü samàdiyitvà uposathakammaü katvà kattha uppajjanti? Dànaü datvà sãlaü samàdiyitvà uposathakammaü katvà, appekacce gahapatimahàsàlànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce bràhmaõamahàsàlànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce khattiyamahàsàlànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce càtummahàràjikànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce tàvatiüsànaü devànaü sahavyataü upajjanti, appekacce yàmànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce tusitànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce nimmànaratãnaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce parinammitavasavattãnaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Manussànaü kittakaü àyuppamàõaü? Vassasataü appaü và bhiyyo và. Càtummahàràjikànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Yàni mànussakàni pa¤¤àsa vassàni càtummahàràjikànaü devànaü eso eko rattindivo, tàya rattiyà tiüsarattiyo màso, tena màsena dvàdasamàsiyo saüvaccharo, tena saüvaccharena dibbàni pa¤ca vassasatàni càtummahàràjikànaü devànaü àyuppamàõaü. Manussagaõanàya kittakaü hoti? Navutivassasatasahassàni. Tàvatiüsànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Yaü mànussakaü vassasataü tàvatiüsànaü devànaü eso eko rattindivo, tàya rattiyà tiüsarattiyo màso, tena màsena dvàdasamàsiyo saüvaccharo, tena saüvaccharena dibbaü vassasahassaü tàvatiüsànaü devànaü àyuppamàõaü. Manussànaü gaõanàya kittakaü hoti? Tisso ca vassakoñiyo saññhi¤ ca vassasatasahassàni. Yàmànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Yàni mànussakàni dve vassasatàni yàmànaü devànaü eso eko rattindivo, #<[page 423]># %< Devànaü àyuppamàõaü 423>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ tàya rattiyà tiüsarattiyo màso, tena màsena dvàdasamàsiyo saüvaccharo, tena saüvaccharena dibbàni dve vassasahassàni yàmànaü devànaü àyuppamàõaü. Manussànaü gaõanàya kittakaü hoti? Cuddasa ca vassakoñiyo cattàrãsa¤ ca vassasatasahassàni. Tusitànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Yàni mànussakàni cattàri vassasatàni, tusitànaü devànaü eso eko rattindivo, tàya rattiyà tiüsarattiyo màso, tena màsena dvàdasasamàsiyo saüvaccharo, tena saüvaccharena dibbàni cattàri vassasahassàni tusitànaü devànaü ayuppamàõaü. Manussànaü gaõanàya kittakaü hoti? Sattapa¤¤àsa vassakoñiyo saññhi¤ ca vassasatasahassàni. Nimmànaratãnaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Yàni mànussakàni aññha vassasatàni nimmànaratãnaü devànaü eso eko rattindivo tàya rattiyà tiüsarattiyo màso, tena màsena dvàdasasamàsiyo saüvaccharo, tena saüvaccharena dibbàni aññha vassasahassàni nimmànaratãnaü devànaü àyuppamàõaü. Manussànaü gaõanàya kittakaü hoti? Dve vassakoñisatàni tisso ca vassakoñiyo cattàrãsa¤ ca vassasatasahassàni. Paranimmitavasavattãnaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Yàni mànussakàni soëasa vassasatàni paranimmitavasavattãõaü devànaü eso eko rattindivo, tàya rattiyà tiüsarattiyo màso, tena màsena dvàdasamàsiyo saüvaccharo, tena saüvaccharena dibbàni soëasa vassasahassàni paranimmitavasavattãnaü devànaü àyuppamàõaü. Manussànaü gaõanàya kittakaü hoti? Nava ca vassakoñisatàni ekavãsa¤ ca vassakoñiyo saññhi¤ ca vassasatasahassàni. Cha ete kàmàvacarà sabbakàmasamiddhino, Sabbesaü ekasaïkhàto àyu bhavati kittako? Dvàdasakoñisataü tesaü aññhavãsa¤ ca koñiyo Pa¤¤àsasatasahassàni vassaggena pakàsità ti. #<[page 424]># %<424 Dhammahadayaü>% Pañhamaü jhànaü parittaü bhàvetvà kattha uppajjanti? Pañhamaü jhànaü parittaü bhàvetvà brahmapàrisajjànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Tesaü kittakaü àyuppamàõaü? Kappassa tatiyo bhàgo. Pañhamaü jhànaü majjhimaü bhàvetvà kattha uppajjanti? Pañhamaü jhànaü majjhimaü bhàvetvà brahmapurohitànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Tesaü kittakaü àyuppamàõaü? Upaóóhakappo. Pañhamaü jhànaü paõãtaü bhàvetvà kattha uppajjanti? Pañhamaü jhànaü paõãtaü bhàvetvà mahàbrahmànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Tesaü kittakaü àyuppamànaü? Kappo. Dutiyaü jhànaü parittaü bhàvetvà kattha uppajjanti? Dutiyaü jhànaü parittaü bhàvetvà parittàbhànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Tesaü kittakaü àyuppamàõaü? Dve kappà. Dutiyaü jhànaü majjhimaü bhàvetvà kattha uppajjanti? Dutiyaü jhànaü majjhimaü bhàvetvà appamàõàbhànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Tesaü kittakaü àyuppamàõaü? Cattàro kappà. Dutiyaü jhànaü paõãtaü bhàvetvà kattha uppajjanti? Dutiyaü jhànaü paõãtaü bhàvetvà abhassarànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Tesaü kittakaü àyuppamàõaü? Aññha kappà. Tatiyaü jhànaü parittaü bhàvetvà kattha uppajjanti? Tatiyaü jhànaü parittaü bhàvetvà parittasubhànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Tesaü kittakaü ayuppamàõaü? Soëasa kappà. Tatiyaü jhànaü majjhimaü bhàvetvà kattha uppajjanti? Tatiyaü jhànaü majjhimaü bhàvetvà appamàõasubhànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. #<[page 425]># %< Devànaü àyuppamàõaü 425>% Tesaü kittakaü àyuppamàõaü? Dvattiüsa kappà. Tatiyaü jhànaü paõãtaü bhàvetvà kattha uppajjanti? Tatiyaü jhànaü paõãtaü bhàvetvà subhakiõhànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Tesaü kittakaü àyuppamàõaü? Catusaññhi kappà. Catutthaü jhànaü bhàvetvà, àrammaõanànattatà manasikàranànattatà chandanànattatà paõidhinànattatà adhimokkhanànattatà abhinihàranànattatà pa¤¤ànànattatà appekacce asa¤¤asattànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce vehapphalànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce avihànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce atappànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce sudassànaü devànaü sahavyatan uppajjanti, appekacce sudassãnaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce akaniññhànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce àkàsàna¤càyatanåpagànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce vi¤¤àõa¤càyatanåpagànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce àki¤ca¤¤àyatanåpagànaü devànaü sahavyataü uppajjanti, appekacce neva-sa¤¤ànàsa¤¤àyatanåpagànaü devànaü sahavyataü uppajjanti. Asa¤¤asattàna¤ ca vehapphalàna¤ cà devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Pa¤ca kappasatàni. Avihànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Kappasahassaü. Atappànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Dve kappasahassàni. Sudassànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Cattàri kappasahassàni. Sudassãnaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Aññha kappasahassàni. Akaniññhànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Soëasa kappasahassàni. âkàsàna¤càyatanåpagànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Vãsati kappasahassàni. Vi¤¤àõa¤càyatanåpagànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Cattàrãsa kappasahassàni. #<[page 426]># %<426 Dhammahadayaü>% âki¤ci¤¤àyatanåpagànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Saññhi kappasahassàni. Neva-sa¤¤à-nàsa¤¤àyatanåpagànaü devànaü kittakaü àyuppamàõaü? Caturàsãti kappasahassàni. Ukkhittà pu¤¤atejena kàmaråpagàtã gatà Bhavaggatam pi sampattà puna gacchanti duggatiü Tàva-dãghàyukà sattà cavanti àyusaïkhayà. Natthi koci bhavo nicco: iti vuttaü Mahesinà. Tasmà hi dhãrà nipakà nipuõà atthacintakà. Jaràmaraõamokkhàya {bhàventi} maggam uttamaü, Bhàvayitvà sucimaggaü nibbànogadhagàminaü, Sabbàsave pari¤¤àya parinibbanti anàsavà ti. Pa¤cannaü khandhànaü kati abhi¤¤eyyà, kati pari¤¤eyyà, kati pahàtabbà, kati bhàvetabbà, kati sacchikàtabbà, kati na pahàtabbà, na bhàvetabbà, na sacchikàtabbà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati abhi¤¤eyyà, kati pari¤¤eyyà, kati pahàtabbà, kati bhàvetabbà, kati sacchikàtabbà, kati na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà? Råpakkhandho abhi¤¤eyyo pari¤¤eyyo na pahàtabbo na bhàvetabbo na sacchikàtabbo. Cattàro khandhà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahàtabbà siyà bhàvetabbà siyà sacchikàtabbà siyà na pahàtabbà na bhàvetabbà siyà na sacchikàtabbà. Dasàyatanà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Dve àyatanà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahàtabbà siyà bhàvetabbà siyà sacchikàtabbà siyà na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Soëasa dhàtuyo abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Dve dhàtuyo abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahàtabbà siyà bhàvetabbà siyà sacchikàtabbà siyà na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Samudayasaccaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü pahàtabbaü na bhàvetabbaü na sacchikàtabbaü. Maggasaccaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahàtabbaü bhàvetabbaü na sacchikàtabbaü. #<[page 427]># %< Abhi¤¤eyyaü . . . sacchikàtabbaü 427>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Nirodhasaccaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahàtabbaü na bhàvetabbaü sacchikàtabbaü. Dukkhasaccaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü siyà pahàtabbaü na bhàvetabbaü na sacchikàtabbaü siyà na pahàtabbaü. Navindriyà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Domanassindriyaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü pahàtabbaü na bhàvetabbaü na sacchikàtabbaü. Ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahàtabbaü na bhàvetabbaü na sacchikàtabbaü. A¤¤indriyaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahàtabbaü siyà bhàvetabbaü siyà sacchikàtabbaü. A¤¤àtàvindriyaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahàtabbaü na bhàvetabbaü sacchikàtabbaü. Tãõindriyà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahàtabbà siyà bhàvetabbà siyà sacchikàtabbà siyà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Cha indriyà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahàtabbà siyà bhàvetabbà siyà sacchikàtabbà siyà na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Tayo akusalahetå abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Tayo kusalahetå abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahàtabbà siyà bhàvetabbà na sacchikàtabbà siyà na bhàvetabbà. Tayo avyàkatahetå abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahàtabbà na bhavetabbà siyà sacchikàtabbà siyà na sacchikàtabba. Kabaliïkàro àhàro abhi¤¤eyyo pari¤¤eyyo na pahàtabbo na bhàvetabbo na sacchikàtabbo. Tayo àhàrà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahàtabbà siyà bhàvetabbà siyà sacchikàtabbà siyà na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Cha phassà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso abhi¤¤eyyo pari¤¤eyyo siyà pahàtabbo siyà bhàvetabbà siyà sacchikàtabbo siyà na pahàtabbo na bhàvetabbo na sacchikàtabbo. Cha vedanà . . . cha sa¤¤à . . . cha cetanà . . . cha città abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. Manovi¤¤àõadhàtu abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahàtabbà siyà bhàvetabbà siyà sacchikàtabbà siyà nà pahàtabbà na bhàvetabbà na sacchikàtabbà. #<[page 428]># %<428 Dhammahadayaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Pa¤cannaü khandhànaü kati sàrammaõà, kati anàrammaõà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati sàrammaõà, kati anàrammaõà? Råpakkhandho anàrammaõo. Cattàro khandhà sàrammaõà. Dasàyatanà anàrammaõà. Manàyatanaü sàrammaõaü. Dhammàyatanaü siyà sàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Dasa dhàtuyo anàrammaõà. Satta dhàtuyo sàrammaõà. Dhammadhàtu siyà sàrammaõà siyà anàrammaõà. Dve saccà sàrammaõà. Nirodhasaccaü anàrammaõaü. Dukkhasaccaü siyà sàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Satindriyà anàrammaõà. Cuddasindriyà sarammaõà. Jãvitindriyaü siyà sàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Nava hetå sàrammaõà. Kabaliïkàro àhàro anàrammaõo. Tayo àhàrà sàrammaõà. Satta phassà . . . satta vedanà . . . satta sa¤¤à . . . satta cetanà . . . satta città sàrammaõà. Pa¤cannaü khandhànaü kati sàrammaõàrammaõà, kati anàrammaõàrammaõà, kati anàrammaõà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati sàrammaõàrammaõà, kati anàrammaõàrammaõà, kati anàrammaõà? Råpakkhandho anàrammaõo. Cattàro khandhà siyà sàrammaõàrammaõà siyà anàrammaõàrammaõà. Dasàyatanà anàrammaõà. Manàyatanaü siyà sàrammaõarammaõaü siyà anàrammaõàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Dhammàyatanaü siyà sàrammaõàrammaõaü siyà anàrammaõàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Dasa dhàtuyo anàrammaõà. Cha dhàtuyo anàrammaõàrammaõà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà sàrammaõàrammaõà siyà anàrammaõàrammaõà. Dhammadhàtu siyà sàrammaõàrammaõà siyà anàrammaõàrammaõà siyà anàrammaõà. Nirodhasaccaü anàrammaõaü. Maggasaccaü anàrammaõàrammaõaü. Samudayasaccaü siyà sàrammaõàrammaõaü siyà anàrammaõàrammaõà siyà anàrammaõà. #<[page 429]># %< Diññhaü sutaü mutaü vi¤¤àtaü 429>% Dukkhasaccaü siyà sàrammaõàrammaõaü siyà anàrammaõàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Sattindriyà anàrammaõà. Pa¤cindriyà anàrammaõàrammaõà. Navindriyà siyà sàrammaõàrammaõà siyà anàrammaõàrammaõà. Jãvitindriyaü siyà sàrammaõàrammaõaü siyà anàrammaõàrammaõaü siyà anàrammaõaü. Nava hetå siyà sàrammaõàrammaõà siyà anàrammaõàrammaõà. Kabaliïkàro àhàro anàrammaõo. Tayo àhàrà siyà sàrammaõàrammaõà siyà anàrammaõàrammaõà. Cha phassà anàrammaõàrammaõà. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà sàrammaõàrammaõo siyà anàrammaõàrammaõo. Cha vedanà . . . cha sa¤¤à . . . cha cetanà . . . cha città anàrammaõàrammaõà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà sàrammaõàrammaõà siyà anàrammaõàrammaõà. Pa¤cannaü khandhànaü kati diññhà, kati sutà, kàti mutà, kati vi¤¤àtà; kati na diññhà na sutà na mutà na vi¤¤àtà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati diññhà, kati sutà, kati mutà, kati vi¤¤àtà; kati na diññhà na sutà na mutà na vi¤¤àtà? Råpakkhandho siyà diññho siyà suto siyà muto siyà vi¤¤àto siyà na diññho na suto na muto na vi¤¤àto. Cattàro khandhà na diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. Råpàyatanaü diññhaü na sutaü na mutaü na vi¤¤àtaü. Saddàyatanaü na diññhaü sutaü na mutaü vi¤¤àtaü. Gandhàyatanaü . . . rasàyatanaü . . . phoññhabbàyatanaü na diññhaü na sutaü mutaü vi¤¤àtaü. Sattàyatanà na diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. Råpadhàtu diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. Saddadhàtu na diññhà sutà na mutà vi¤¤àtà. Gandhadhàtu . . . rasadhàtu . . . phoññhabbadhàtu na diññhà na sutà mutà vi¤¤àtà. Terasa dhàtuyo na diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. Tãõi saccàni na diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. Dukkhasaccaü siyà diññhaü siyà sutaü siyà mutaü siyà na diññhaü na sutaü na mutaü vi¤¤àtaü. Bàvãsatindriyà na diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. Nava hetå na diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. Cattàro àhàrà na diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. #<[page 430]># %<430 Dhammahadayaü>% Satta phassà na diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. Satta vedanà . . . satta sa¤¤à . . . satta cetanà . . . satta città na diññhà na sutà na mutà vi¤¤àtà. Pa¤cannaü khandhànaü kati kusalà, kati akusalà, kati avyàkatà; . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati kusalà, kati akusalà, kati avyàkatà? Råpakkhandho avyàkato. Cattàro khandhà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Dasàyatanà avyàkatà. Dve àyatanà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Soëasa dhàtuyo avyàkatà. Dve dhàtuyo siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Samudayasaccaü akusalaü. Maggasaccaü kusalaü. Nirodhasaccaü avyàkataü. Dukkhasaccaü siyà kusalaü siyà akusalaü siyà avyàkataü. Dasindriyà avyàkatà. Domanassindriyaü akusalaü. Ana¤¤àta¤¤assàmãtindriyaü kusalaü. Cattàrindriyà siyà kusalà siyà avyàkatà. Cha indriyà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Tayo akusalahetå akusalà. Tayo kusalahetå kusalà. Tayo avyàkatahetå avyàkatà. Kabaliïkàro àhàro avyàkato. Tayo àhàrà siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Cha phassà avyàkatà. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà kusalo siyà akusalo siyà avyàkato. Cha vedanà . . . cha sa¤¤à . . . cha cetanà . . . cha citta avyàkatà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà kusalà siyà akusalà siyà avyàkatà. Pa¤cannaü khandhànaü kati sukhàya vedanàya sampayuttà, kati dukkhàya vedanàya sampayuttà, kati adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati sukhàya vedanàya sampayuttà, kati dukkhàya vedanàya sampayuttà, kati adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà? Dve khandhà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà ti pi. Tayo khandhà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. #<[page 431]># %< Vedanàya sampayuttaü 431>% Dasàyatanà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà ti pi. Manàyatanaü siyà sukhàya vedanàya sampayuttaü siyà dukkhàya vedanàya sampayuttaü siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü. Dhammàyatanaü siyà sukhàya vedanàya sampayuttaü siyà dukkhàya vedanàya sampayuttaü siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttan siyà na vattabbaü sukhàya vedanàya sampayuttaü ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttan ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttan ti pi. Dasa dhàtuyo na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà ti pi. Pa¤ca dhàtuyo adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Kàyavi¤¤àõadhàtu siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhà vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Dhammadhàtu siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà siyà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà ti pi. Dve saccà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Nirodhasaccaü na vattabbaü sukhàya vedanàya sampayuttan ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttan ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttan ti pi. Dukkhasaccaü siyà dukkhaya vedanàya sampayuttaü siyà sukhàya vedanàya sampayuttaü siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü siyà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttan ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttan ti pi adukkham asukhàya vedanàya sampayuttan ti pi. Dvàdasindriyà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttan ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttan ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttan ti pi. Cha indriyà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Tãõindriyà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. #<[page 432]># %<432 Dhammahadayaü>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Jãvitindriyaü siyà sukhàya vedanàya sampayuttaü siyà dukkhàya vedanàya sampayuttaü siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttaü siyà na vattabbaü sukhàya vedanàya sampayuttan ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttan ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttan ti pi. Doso akusalahetu dukkhàya vedanàya sampayutto. Satta hetå siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Moho akusalahetu siyà sukhàya vedanàya sampayutto siyà dukkhàya vedanàya sampayutto siyà adukkhamasukhàya vedanàyà sampayutto. Kabaëiïkàro àhàro na vattabbo sukhàya vedanàya sampayutto ti pi dukkhàya vedanàya sampayutto ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayutto ti pi. Tayo àhàrà siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Pa¤ca phassà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Kàyasamphasso siyà sukhàya vedanàya sampayutto siyà dukkhàya vedanàya sampayutto. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà sukhàya vedanàya sampayutto siyà dukkhàya vedanàya sampayutto siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayutto. Satta vedanà na vattabbà sukhàya vedanàya sampayuttà ti pi dukkhàya vedanàya sampayuttà ti pi adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà ti pi. Pa¤ca sa¤¤à . . . pa¤ca cetanà . . . pa¤ca città adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Kàyavi¤¤ànaü siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà sukhàya vedanàya sampayuttà siyà dukkhàya vedanàya sampayuttà siyà adukkhamasukhàya vedanàya sampayuttà. Pa¤cannaü khandhànaü kati vipàkà, kati vipàkadhammadhammà, kati neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati vipàkà, kati vipàkadhammadhammà, kati neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà? {Råpakkhandho} neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammo. Cattàro khandhà siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. #<[page 433]># %< Upàdiõõupàdàniyaü 433>% Dasàyatanà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Dve àyatanà siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Dasa dhàtuyo neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Pa¤ca dhàtuyo vipàkà. Manodhàtu siyà vipàkà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Dve dhàtuyo siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàkana-vipàkadhammadhammà. Dve saccàni vipàkadhammadhammà. Nirodhasaccaü neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammaü. Dukkhasaccaü siyà vipàkaü siyà vipàkadhammadhammaü siyà nevavipàka-na-vipàkadhammadhammaü. Sattindriyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Tãõindriyà vipàkà. Dve indriyà vipàkadhammadhammà. A¤¤indriyaü siyà vipàkaü siyà vipàkadhammadhammaü. Navindriyà siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Cha hetå vipàkadhammadhammà. Tayo avyàkatahetå siyà vipàkà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Kabaëiïkàro àhàro neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammo. Tayo àhàrà siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Pa¤ca phassà vipàkà. Manodhàtusamphasso siyà vipàko siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammo. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà vipàko siyà vipàkadhammadhammo siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammo. Pa¤ca vedanà . . . pa¤ca sa¤¤à . . . pa¤ca cetanà . . . pa¤ca città vipàkà. Manodhàtu siyà vipàkà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà vipàkà siyà vipàkadhammadhammà siyà neva-vipàka-na-vipàkadhammadhammà. Pa¤cannaü khandhànaü kati upàdiõõupàdàniyà, kati anupàdiõõupàdàniyà, kati anupàdiõõa-anupàdàniyà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati upàdiõõupàdàniyà, kati anupàdiõõupàdàniyà, kati anupàdiõõa-anupàdàniyà. Råpakkhandho siyà upadiõõupàdàniyo siyà anupàdiõõupàdàniyo. Cattàro khandhà siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. #<[page 434]># %<434 Dhammahadayaü>% Pa¤càyatanà upàdiõõupàdàniyà. Saddàyatanaü anupàdiõõupàdàniyaü. Cattàràyatanà siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà. Dve àyatanà siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõaanupàdàniyà. Dasa dhàtuyo upàdiõõupàdàniyà. Saddadhàtu anupàdiõõupàdàniyà. Pa¤ca dhàtuyo upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà. Dve dhàtuyo siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Samudayasaccaü anupàdiõõupàdàniyaü. Dve saccà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Dukkhasaccaü siyà upàdiõõupàdàniyaü siyà anupàdiõõupàdàniyaü. Navindriyà upàdiõõupàdàniyà. Domanassindriyaü anupàdiõõupàdàniyaü. Tãõindriyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Navindriyà siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Tayo akusalahetå anupàdiõõupàdàniyà. Tayo kusalahetå siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Tayo avyàkatahetå siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Kabaëiïkàro àhàro siyà upàdiõõupàdàniyo siyà anupàdiõõupàdàniyo. Tayo àhàrà siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Pa¤ca phassà upàdiõõupàdàniyà. Manodhàtusamphasso siyà upàdiõõupàdàniyo siyà anupàdiõõupàdàniyo. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà upàdiõõupàdàniyo siyà anupàdiõõupàdàniyo siyà anupàdiõõa-anupàdàniyo. Pa¤ca vedanà . . . pa¤ca sa¤¤à . . . pa¤ca cetanà . . . pa¤ca città upàdiõõupàdàniyà. Manodhàtu siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà upàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõupàdàniyà siyà anupàdiõõa-anupàdàniyà. Pa¤cannaü khandhànaü kati savitakka-savicàrà, kati avitakkavicàramattà, kati avitakka-avicàrà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati savitakka-savicàrà, kati avitakkavicàramattà, kati avitakka-avicàrà? Råpakkhandho avitakka-avicàro. Tayo khandhà siyà savitakka-savicàrà siyà avitakkavicàramattà siyà avitakkaavicàrà. Saïkhàrakkhandho siyà savitakka-savicàro siyà avitakkavicàramatto siyà avitakka-avicàro siyà na vattabbo savitakkà-savicàro ti pi avitakkavicàramatto ti pi avitakkaavicàro ti pi. #<[page 435]># %< Kati råpà, kati aråpà? 435>% \<[... content straddling page break has been moved to the page above ...]>/ Dasàyatanà avitakka-avicàrà. Manàyatanaü siyà savitakka-savicàraü siyà avitakkavicàrammattaü siyà avitakkaavicàraü. Dhammàyatanaü siyà savitakka-savicàraü siyà avitakkavicàramattaü siyà avitakka-avicàraü siyà na vattabbaü savitakka-savicàran ti pi avitakkavicàramattan ti pi avitakka-avicàran ti pi. Paõõarasa dhàtuyo avitakka-avicàrà. Manodhàtu savitakka-savicàrà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà savitakka-savicàrà siyà avitakkavicàramattà siyà avitakka-avicàrà. Dhammadhàtu siyà savitakka-savicàrà siyà avitakkavicàramattà siyà avitakka-avicàrà siyà na vattabbà savitakka-savicàrà ti pi avitakkavicàramattà ti pi avitakkaavicàrà ti pi. Samudayasaccaü savitakka-savicàraü. Nirodhasaccaü avitakka-avicàraü. Maggasaccaü siyà savitakka-savicàraü siyà avitakkavicàramattaü siyà avitakka-avicàraü. Dukkhasaccaü siyà na vattabbaü savitakka-savicàran ti pi avitakkavicàramattan ti pi avitakka-avicàran ti pi. Navindriyà avitakka-avicàrà. Domanassindriyaü savitakka-savicàraü. Upekhindriyaü siyà savitakka-savicàraü siyà avitakka-avicàraü. Ekàdasindriyà siyà savitakkasavicàrà siyà avitakkavicàramattà siyà avitakka-avicàrà. Tayo akusalahetå savitakka-savicàrà. Cha hetå siyà savitakka-savicàrà siyà avitakkavicàramattà siyà avitakkaavicàrà. Kabaëiïkàro àhàro avitakka-avicàro. Tayo àhàrà siyà savitakka-savicàrà siyà avitakkavicàramattà siyà avitakkaavicàrà. Pa¤ca phassà avitakka-avicàrà. Manodhàtusamphasso savitakka-savicàro. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà savitakka-savicàro siyà avitakkavicàramatto siyà avitakkaavicàro. Pa¤ca vedanà . . . pa¤ca sa¤¤à . . . pa¤ca cetanà . . . pa¤ca città avitakka-avicàrà. Manodhàtu savitakkasavicàrà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà savitakka-savicàrà siyà avitakkavicàramattà siyà avitakka-avicàrà. Pa¤cannaü khandhànaü kati råpà, kati aråpà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati råpà, kati aråpà? Råpakkhandho råpaü. Cattàro khandhà aråpà. #<[page 436]># %<436 Dhammahadayaü>% Dasàyatanà råpà. Manàyatanaü aråpaü. Dhammàyatanaü siyà råpaü siyà aråpaü. Dasa dhàtuyo råpà. Satta dhàtuyo aråpà. Dhammadhàtu siyà råpà siyà aråpà. Tãõi saccà aråpà. Dukkhasaccaü siyà råpaü siyà aråpaü. Sattindriyà råpà. Cuddasindriyà aråpà. Jãvitindriyaü siyà råpaü siyà aråpaü. Nava hetå aråpà. Kabaëiïkàro àhàro råpaü. Tayo àhàrà aråpà. Satta phassà aråpà. Satta vedanà . . . satta sa¤¤à . . . satta cetanà . . . sattà città aråpà. Pa¤cannaü khandhànaü kati lokiyà, kati lokuttarà . . . pe . . . sattannaü cittànaü kati lokiyà, kati lokuttarà? Råpakkhandho lokiyo. Cattàro khandhà siyà lokiyà siyà lokuttarà. Dasàyatanà lokiyà. Dve àyatanà siyà lokiyà siyà lokuttarà. Soëasa dhàtuyo lokiyà. Dve dhàtuyo siyà lokiyà siyà lokuttarà. Dve saccà lokiyà. Dve saccà lokuttarà. Dasindriyà lokiyà. Tãõindriyà lokuttarà. Navindriyà siyà lokiyà siyà lokuttarà. Tayo akusalahetå lokiyà. Cha hetå siyà lokiyà siyà lokuttarà. Kabaliïkàro àhàro lokiyo. Tayo àhàrà siyà lokiyà siyà lokuttarà. Cha phassà lokiyà. Manovi¤¤àõadhàtusamphasso siyà lokiyo siyà lokuttaro. Cha vedanà . . . cha sa¤¤à . . . cha cetanà . . . cha città lokiyà. Manovi¤¤àõadhàtu siyà lokiyà siyà lokuttarà. Abhi¤¤à dve àrammaõà diññhà kusalavedanà Vipàkà ca upàdiõõà vitakkaråpena lokiyà ñi. DHAMMAHADAYAVIBHAðGO SAMATTO. VIBHAðGAPPAKARAöAý NIòòHITAý.