Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [PTS Vol Vbh -] [\z Vibh /] [\f I /] [PTS Page 001] [\q 1/] [BJT Vol Vbh 1] [\z Vibh /] [\w I /] AbhidhammapiÂake VibhaÇgappakaraïaæ [PTS Page 001] [\q 1/] ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. 1. KhandhavibhaÇgo 1. Pa¤cakkhandhà rÆpakkhandho vedanÃkkhandho sa¤cÃkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho 2. Tattha katamo rÆpakkhandho Yaæ ki¤ci rÆpaæ atitÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike và tadekakajjhaæ abisa¤g¤uhitvà abhisa¤¤uhitvà abhisaÇkhipitvÃ, ayaæ vuccati rÆpakkhandho. 3. Tattha katamaæ rÆpaæ atÅtaæ Yaæ rÆpaæ atÅtaæ niruddhaæ vigataæ vipariïataæ atthaÇgataæ abbhatthaæ gataæ uppajjitvà vigataæ atÅtaæ atÅtaæsena saÇgahÅtaæ cattÃroca mahÃbhÆtà catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ, idaæ vuccati rÆpaæ atÅtaæ. 4. Tattha katamaæ rÆpaæ anÃgataæ: Yaæ rÆpaæ ajÃtaæ abhÆtaæ asa¤ajataæ anibbattaæ anabhinibbattaæ apÃtubhÆtaæ anuppannaæ asamuppannaæ anuÂÂhitaæ asamuÂÂhitaæ anÃgataæ anÃgataæsena saÇgahitaæ cattÃroca mahÃbhÆtà catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ, idaæ vuccati rÆpaæ anÃgataæ. 5. Tttha katamaæ jÃtaæ bhÆtaæ sa¤jÃtaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ uppannaæ samuppannaæ uÂÂhitaæ samuÂÂhitaæ paccuppannaæ paccuppannaæsena saÇgahitaæ [PTS Page 002] [\q 2/] cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ, idaæ vuccati rÆpaæ paccuppannaæ. 6. Tattha katamaæ rÆpaæ ajjhattaæ: Yaæ rÆpaæ tesaæ sattÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakaæ1paÂipuggalikaæ upÃdinnaæ2cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ, idaæ vuccati rÆpaæ ajjhattaæ. 1. Niyataæ - simu 2. UpÃdiïïaæ - [PTS] [BJT Page 4] [\x 4/] 7. Tattha katamaæ rÆpaæ bahiddhÃ: Yaæ rÆpaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakaæ pÃÂipuggalikaæ upÃdinnaæ cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ, idaæ vuccati rÆpaæ bahiddhÃ. 8. Tattha katamaæ oÊÃrikaæ: CakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ saddÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbayatanaæ, idaæ vuccati rÆpaæ oÊÃrikaæ. 9. Tattha katamaæ rÆpaæ sukhumaæ: Itthindriyaæ purisindriyaæ jivindriyaæ kÃyavi¤¤atti vaci¤¤atti ÃkÃsadhÃtu ÃpodhÃtu rÆpassa lahutà rÆpassa mudutà rÆpassa kamma¤¤atà rÆpassa upacayo rÆpassa santani rÆpassa jaratà rÆpassa aniccatà kabaÊiÇkÃro1- ÃhÃro, idaæ vuccati rÆpaæ sukhumaæ. 10. Tattha katamaæ rÆpaæ hÅnaæ: yaæ rÆpaæ tesaæ sattÃnaæ u¤¤Ãtaæ ava¤¤ataæ hiÊitaæ paribhÆtaæ avittÅkaæ hÅnaæ hÅnamataæ hÅnasammataæ aniÂÂhaæ akattaæ amanÃpaæ rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà idaæ vuccati rÆpaæ hÅnaæ. 11. Tattha katamaæ rÆpaæ païÅtaæ: Yaæ rÆpaæ tesaæ sattÃnaæ anu¤¤Ãtaæ anava¤¤Ãtaæ ahÅÊitaæ aparibhÆtà cittÅkataæ païÅtaæ païitamataæ païitasammataæ iÂÂhaæ kantaæ manÃpaæ rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbÃ, idaæ vuccati rÆpaæ païÅtaæ, taæ và pana rÆpaæ upÃdÃyupÃdÃya rÆpaæ hÅnaæ païita daÂÂhabbaæ. 12. Tattha katamaæ rÆpaæ dÆre: Itthindriyaæ - pe - kabaÊiÇkÃro1- ÃhÃro yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ anÃsanno anupakaÂÂhe dÆre asantike, idaæ vuccati rÆpaæ bahiddhÃ. [PTS Page 003] [\q 3/] 13. Tattha katamaæ rÆpaæ sannike: CakkhÃyatanaæ - pe - phoÂÂhabbÃyatanaæ, yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ anÃsanno upakaÂÂhe avidÆre santike, idaæ vuccati rÆpaæ santike. Taæ taæ và pana rÆpaæ upÃdÃyupÃdÃya rÆpaæ santike daÂÂhabbaæ. . 14. Tattha katamo vedanÃkkhandho: Yà kÃci vedanà atitÃnÃgatapaccuppannà ajjhattà và bahiddhà và oÊÃrikà vÃsukhamumà và hinà và païÅtà và yà dÆre santike và tadekajjhaæ abhisa¤¤ahitvà abhisaÇkhipitvÃ, ayaæ vuccati vedanÃkkhandho. 1. KabaÊikÃro - machasaæ [BJT Page 6] [\x 6/] 15. Tattha katamà vedanà atÅtÃ: Yà vedanà atità niruddhà vigatà vipariïatà atthaÇgatà abbhatthaæ gatà uppajjitvà vigatà atità atÅtaæsena saÇgahità sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati vedanà atitÃ. 16. Tattha katamà vedanà anÃgatÃ: Yà vedanà ajÃtà abhÆtà asa¤jÃtà anibbattà anabhinibbattà apÃbhÆtà anuppannà asamuppannà anuÂÂhità asamuÂÂhità anÃgatà anÃgataæsena saæÇgahità sukhà vedanà sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati vedanà anÃgatÃ. 17. Tattha katamà vedanà paccuppannÃ: Yà vedanà jÃtà bhÆtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà uppannà samuppannà uÂÂhità samuÂÂhità paccuppannà paccuppannaæsena saÇgahità sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati vedanà paccappannÃ. 18. Tattha katamà vedanà ajatthattÃ: Yà vedanà tesaæ tesaæ sattÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdinnà sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati vedanà ajjhattÃ. 19. Tattha katamà vedanà bahiddhÃ: Yà vedanà tesaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdinnà sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati vedanà bahiddhÃ. 20. Tattha katamà vedanà oÊÃrikà sukhumÃ: Akusalà vedanà oÊÃrikÃ, kusalÃbyÃkatà vedanà sukhumÃ, kusalÃkusalà vedanà oÊÃrikÃ, abyÃkatà vedanà sukhumÃ, [PTS Page 004] [\q 4/] dukkhà vedanà oÊÃrikÃ, sukhà ca adukkhamasukhà và vedanà sukhumÃ, sukhadukkhà vedanà oÊÃrikÃ, adukkhamasukhà vedanà sukhumÃ, asamÃpannassa vedanà oÊÃrikÃ, samÃpannassa vedanà sukhumÃ, sÃsavà vedanà oÊÃrikÃ, anÃsavà vedanà sukhumÃ, taæ taæ và pana vedanà upÃdÃyupÃdÃnaya vedanà oÊÃrikà sukhumà daÂÂhabbÃ. 21. Tattha katamà vedanà hÅnà païÅtÃ: Akusalà vedanà hÅnÃ, kusalÃbyÃkatà vedanà païÅtÃ, kusalÃkusalà vedanà hÅnÃ, abyÃkatà vedanà païÅtÃ, dukkhÃvedanà hÅnÃ, sukhà ca adukkhamasukhà ca vedanà païÅtÃ, sukhadukkhà vedanà hinÃ, adukkhamasukhà vedanà païÅtÃ, asamÃpannassa vedanà hÅnÃ, samÃpannassa païÅtÃ, sÃsavà vedanà hÅnÃ, anÃsavà vedanà païÅtÃ, taæ và pana vedanaæ upÃdÃyupÃdÃya vedanà hÅnà païÅtà daÂÂhabbaæ. [BJT Page 8] [\x 8/] 22. Tattha katamà vedanà dÆre: Akusalà vedanà kusalÃbyÃkanÃhi vedanÃhi dÆre, kusalÃbyÃkatà vedanà akusalÃya vadanÃya dÆre, kusalà vedanà akusalÃbyÃkatÃhi vedanÃhi dÆre, va akusalÃbyÃkatÃdanà kusalÃya vedanÃya dÆre, abyÃkatà vedanà kusalÃkusalÃhi vedanÃhi dÆre, kusalÃkusalà vedanà abyÃkatÃya vedanÃya dÆre, dukkhà vedanà sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi dÆre, sukhà ca adukkhamasukhà ca vedanà dukkhÃya vedanà dÆre, sukhà vedanà dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi dÆre, dukkhà ca adukkhamasukhà ca vedanà sukhÃya vedanÃya dÆre, adukkhamasukhà vedanÃsukhadukkhÃhi vedanÃhi dÆre, sukhadukkhà vedanà adukkhamasukhÃya vedanÃya dÆre, asamÃpannassa samÃpannassa vedanÃya dÆre, samÃpannassa vedanà asamÃpannassa vedanÃya dÆre, samÃpannassa vedanà asamÃpannassa vedanÃya dÆre, sÃsavà vedanà anÃsavÃya vedanÃya dÆre, anÃsavà vedanà sÃsavÃya vedanÃya dÆre, ayaæ vuccati vedanà dÆre. 23. Tattha katamà vedanà santike: Akusalà vedanà akusalÃya vedanÃya santike, kusalà vedanà kusalÃya vedanÃya santike, abyÃkatà vedanà abyÃkatÃya vedanÃya santike, dukkhà vedanà dukkhÃya vedanÃya santike, sukhà vedanà sukhÃya vedanÃya santike, adukkhamasukhà vedanà adukkhamasukhÃya vedanÃya [PTS Page 005] [\q 5/] santike, asamÃpannassa vedanà asamÃpannassa vedanÃya santike, samÃpannassa vedanÃya samÃpannassa vedanÃya santike, sÃsavà vedanà sÃsavÃya vedanÃya santike, anÃsavà vedanà anÃsavÃya vedanÃya santike, ayaæ vuccati vedanà santike. Taæ taæ và pana vedanaæ upÃdÃyupÃdÃya vedanà dÆre santike daÂÂhabbÃ. 24. Tattha katamo sa¤¤akkhandho: Yà kÃci sa¤¤Ã atitÃnÃgatapaccuppannà ajjhattà và bahiddhà và oÊÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và yà dÆre santike và tadekajjhaæ abhisa¤¤uhitvà abhisaÇkhipitvÃ, ayaæ vuccati sa¤¤Ãkkhandho. 25. Tattha katamà sa¤¤Ã vedanà atÅtÃ: Yà sa¤¤a atÅtà niruddhà vigatà vipariïatà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà uppajjitvà vigatà atÅtà atÅtaæsena saÇgahità cakkhu samaphassajà sa¤¤Ã sotasamphassajà sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃyasamphassajà sa¤¤Ã manosamphassajà sa¤¤Ã, ayaæ vuccati sa¤¤Ã atÅtÃ. 26. Tattha katamà sa¤¤Ã anÃgatÃ: Yà sa¤¤Ã ajÃtà abhÆtà asa¤ajÃtà anibbattà anabhitibbattà apÃtubhÆtà anuppannà asamppannà asamuppannà anuÂÂhità asamuÂÂhità anÃgatà anÃgataæsena saÇgahità cakkhusamphasasjà sa¤¤Ã sotasamphassajà sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃya samphassajà sa¤¤Ã manosamphassajà sa¤¤Ã, ayaæ vuccati sa¤¤Ã anÃgatÃ. [BJT Page 10] [\x 10/] 27. Tattha katamà sa¤¤Ã paccuppannÃ: Yà sa¤¤Ã jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtu bhÆtà uppannà samuppannà uÂÂhità samuÂÂhità paccuppannà paccuppannaæsena saÇgahità cakkhusamphassajà sa¤¤Ã sotapasphassajà sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃyasamphassajà sa¤¤Ã manosamphassajà sa¤¤Ã, ayaæ vuccati sa¤¤Ã paccuppannÃ. 28. Kattha katamà sa¤¤Ã ajjhattÃ: Yà sa¤¤Ã tesaæ tesaæ sattÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdinnà cakkhusamphassajà sa¤¤Ã sotasamphassajà sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃya samphassajà sa¤¤Ã manosamphassajà sa¤¤Ã, ayaæ vuccati sa¤¤Ã ajjhattÃ. 29. Kattha katamà sa¤¤Ã bahiddhÃ: Yà sa¤¤Ã tesaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhattaæ papaccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdinnà cakkhusamphassajà sa¤¤Ã sotÃsamphassajà sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃyasamphassajà sa¤¤Ã manosamphassajà sa¤¤Ã, ayaæ vuccati sa¤¤Ã bahiddhÃ. [PTS Page 006] [\q 6/] 30. Tattha katamà sa¤¤Ã oÊÃrikà sukhumÃ: PaÂighasamphassajà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, adhivacanasamphassajà sa¤¤Ã sukhumÃ, akusalà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ. KusalÃbyÃkatà sa¤¤Ã sukhumÃ, kusalÃkusalà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, abyÃkatà sa¤¤Ã sukhumÃ, dukkhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã sukhumÃ, sukhudukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã sukhumÃ, asamÃpannassa sa¤¤Ã oÊÃrikÃ, samÃpannassa sa¤¤Ã sukhumÃ, sÃsavà sa¤¤Ã oÊÃrikÃ. AnÃsavà sa¤¤Ã sukhamÃ, taæ taæ và pana sa¤¤aæ upÃdÃyupÃdÃya sa¤¤Ã oÊÃrikà sukhumà daÂÂhabbaæta 31. Tattha katamà sa¤¤Ã hinà païÅtÃ: Akusalà sa¤¤Ã hÅnÃ, kusalÃbyÃkatà sa¤¤Ã païÅtÃ, kusalÃkusalà sa¤¤Ã hÅnÃ, abyÃkatà sa¤¤Ã païÅtÃ. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã hinÃ, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã païÅtÃ, sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã hÅnÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã païÅtÃ, asamÃpannassa sa¤¤Ã hinÃ, samÃpannassa sa¤¤Ã païÅtÃ, sasavà sa¤¤Ã hinÃ. AnÃsamà sa¤¤Ã païÅtÃ, taæ taæ và pana sa¤¤aæ upÃdÃyupÃdÃya sa¤¤Ã hÅnà païÅtà daÂÂhabbaæ. [BJT Page 12] [\x 12/] 32. Tattha katamà sa¤¤Ã dÆre: Akusalà sa¤¤Ã kusalÃbyÃkatÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, kusalÃbÃkatà sa¤¤Ã akusalÃya sa¤¤Ã akusalÃya sa¤¤Ãya dÆre, kusalà sa¤¤Ã dÆre. Sa¤¤Ãhi dÆre, akusalÃbyÃkatà sa¤¤Ã kusalÃya sa¤¤Ãya dÆre. AbyÃkatà sa¤¤Ã kusalÃkusalÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, kusalÃkusalà sa¤¤Ã abyÃkatÃya sa¤¤Ãya dÆre, dukkhÃya vedanÃya smapayuttÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya dÆre, sukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã sukhÃya vedanÃya sambayuttÃya sa¤¤Ãya dÆre, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttÃhi sa¤¤Ãhi dÆre, sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà sa¤¤Ã adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya dÆre, asamÃpannassa sa¤¤Ã samÃpannassa sa¤¤Ãya dÆre, samÃpannassa [PTS Page 007] [\q 7/] sa¤¤Ã asamÃpannassa sa¤¤Ãya dÆre, sÃsavà sa¤¤Ã anÃsavÃya sa¤¤Ãya dÆre, anÃsavà sa¤¤Ã sÃsavÃya sa¤¤Ãya dÆre. Ayaæ vuccati sa¤¤Ã dÆre. 33. Tattha katamà sa¤¤Ã santike: Akusalà sa¤¤Ã akusalÃya sa¤¤Ãya santike, kusala sa¤¤Ã kusalÃya sa¤¤Ãya santike, abyÃkatà sa¤¤Ã abyÃkatÃya sa¤¤Ãya santike, dukkhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya santike, sukhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ã sukhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya santike, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà sa¤¤Ã adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃya sa¤¤Ãya santike, asamÃpannassa sa¤¤Ã asamÃpannassa sa¤¤Ãya santike, samÃpannassa sa¤¤Ã samÃpannassa sa¤¤Ãya santike, sÃsavà sa¤¤Ã sÃsavÃya sa¤¤Ãya santike, anÃsavà sa¤¤Ã anÃsavÃya sa¤¤Ãya santike ayaæ vuccati sa¤¤Ã santike. Taæ taæ và pana sa¤¤aæ upÃdÃyupÃdÃya sa¤¤Ã dÆre santike daÂÂabbÃ. 35. Tattha katame saÇkhÃrà atÅtÃ: Ye saÇkhÃrà atÅtà niruddhà vigatà vipariïatà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà uppajjitvà vigatà atÅtà atÅtaæsena saÇgahità cakkhusamphassajà cetanà sotasamphassajà cetanà ghÃnasamphassajà cetanà jivhÃsamphassajà cetanà kÃyasamphassajà cetanà manosamphassajà cetanÃ, ime vuccanti saÇkhÃrà atÅtÃ. 36. Tattha katame saækhÃrà anÃgatÃ: Ye saÇkhÃrà ajÃtà abhÆtà asa¤ajÃtà anibbattà anabhinibbattà apÃtubhÆtà anuppannà asamuppannà anuÂÂhità asamuÂÂhità anÃgatà anÃgataæsena saÇgahitÃ, cakkhusamphassajà cetanà sotÃsamphassajà cetanà ghÃnasamphassajà cetanà jivhÃsamphassajà cetanà kÃya samphassajà cetanà manosamphassajà cetanÃ, ime vuccanti saÇkhÃrà anÃgatÃ. [BJT Page 14] [\x 14/] 37. Kattha katame saÇkhÃrà paccuppannÃ: Ye saÇkhÃrà jÃtà bhÆtà sa¤ajÃtÃ1- nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà uppannà samuppannà uÂÂhità samuÂÂhità saccuppannà [PTS Page 008] [\q 8/] paccuppannaæsena saÇgahità cakkhusamphassajÃcetanà sotasamphassajà cetanà ghÃnasamphassajà cetanà jivhÃsamphassajà cetanà kÃya samphassajà cetanà manosamphassajà cetanÃ, ime vuccanti saÇkhÃrà paccuppannÃ. 38. Tattha katame saÇkhÃrà ajjhattÃ: Ye saÇkhÃrà tesaæ tesaæ sattÃtaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakà pÃÂipuggalikà upÃdinnà cakkhusamphassajà cetanà sotasamphassajà cetanà ghÃnasamphassajà cetanà jivhÃsamphassajà cetanà kÃya samphassajà cetanà manosamphassajà cetanÃ, ime vuccanti saÇkhÃrà ajjhattÃ. 39. Tattha katame saÇkhÃrà bahiddhÃ: Ye saÇkhÃrà tesaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhÃttaæ paccattaæ niyakÃpÃÂipuggalikà upÃdinnà cakkhusamphassajà cetanà sotasamphassajà cetanà ghÃnasamphassajà cetanà vhÃsampassajà cetanà kÃyasamphassajà cetanà manosamphassajà cetanÃ, ime vuccanti saÇkhÃrà bahiddhÃ. 40. Tattha katame saÇkhÃrà oÊÃrikà sukhumÃ: Akusalà saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, kusalÃbyÃkatà saÇkhÃrà sukhumÃ. KusalÃkusalà saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, abyÃkatà saÇkhÃrà sukhumÃ. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà sukhumÃ. Sukha dukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà saÇkÃrà oÊÃrikÃ, adukkhamasukÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà sukhumÃ. AsamÃpannassa saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, sampÃnnassa saÇkhÃrà sukhumÃ. SÃsavà saÇkhÃrà oÊÃrikÃ, anÃsavà saÇkhÃrà sukhumÃ. Te te và pana saÇkhÃre upÃdÃyupÃdÃya saÇkhÃrà oÊÃrikà sukhumà daÂÂhabbÃ. 41. Tattha katame saÇkharà hÅnà païÅtÃ: Akusalà saÇkhÃrà hÅnÃ, kusalÃbyÃkatà saÇkhÃrà païÅtÃ. KusalÃkusalà saÇkhÃrà hÅnÃ, abyÃkatà saÇkhÃrà païÅtÃ. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà hinÃ, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà païÅtÃ. SukhadukkhÃhivedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà hÅnÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà païÅtÃ. AsamÃpannassa saÇkhÃrà hÅnÃ, samÃpannassa saÇkhÃrà païÅtÃ. SÃsavà saÇkhÃrà hÅnÃ, anÃsavà saÇkhÃrà païÅtÃ. Te te và pana saÇkhÃre upÃdÃyupÃdÃya saÇkhÃrà païÅtà daÂÂhabbÃ. 1. Saækhatà - si. Mu. [BJT Page 16] [\x 16/] 42. Tattha katame saÇkhÃrà dÆre: Akusalà saÇkhÃrà kusalÃbyÃkatehi saÇkhÃrehi dÆre, kusalÃbyÃkatà saÇkhÃrà akusalehi saÇkhÃrehi dÆre, kusalà saÇkhÃrà akusalÃbyÃkatehi saÇkhÃrehi dÆre, akusalÃbyÃkatà saÇkhÃrà kusalehi saÇkhÃrehi dÆre, [PTS Page 009] [\q 9/] abyÃkatà saÇkhÃrà kusalà kusalehi saÇkhÃrehi dÆre. KusalÃkusalà saÇkhÃrà abyÃkatehi saÇkhÃrehi dÆre, dukkhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà sukhÃya ca adukkhamasukhÃya vedanÃhi sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà saÇkhÃrà dukkhÃyavedanÃya sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre, sukhaya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre. DukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃyahi sampayuttà saÇkhÃrà sukhÃya vedanÃya sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre, adukkhamasukhÃya saÇkhÃrehi dÆre, sukhadukkhÃhi vedanÃhisampayuttà saÇkhÃrà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttehi saÇkhÃrehi dÆre, asamÃpannassa saÇkhÃrà samÃpannassa saÇkhÃrehi dÆre, samÃpannassa saÇkhÃrà asamÃpannassa saÇkhÃrehi dÆre, sÃsavà saÇkhÃrà anÃsavehi saÇkhÃrehi dÆre, anÃsavà saÇkhÃrà sÃsavehi saÇkhÃrehi dÆre, ime vuccanti saÇkhÃrà dÆre. 43. Kattha katame saÇkhÃrà santike: Akusalà saÇkhÃrà akusalÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santake, kusalà saÇkhÃrà kusalÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santake, abyÃkatà saÇkhÃrà abyÃkatÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike. DukkhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike, sukhÃya vedanÃya sampayuttatà saÇkhÃrà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà saÇkhÃrà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike, asamÃpannassa saÇkhÃrà asamÃpannassasa saÇkhÃrÃnaæ santike samÃpannassa saÇkhÃrà samÃpannassa saÇkhÃrÃnaæ santike, sÃsavà saÇkhÃrà sÃsavÃnaæ saÇkhÃrÃnaæ santike, anÃsavà saækhÃrà anÃsavÃnaæ saækhÃrÃnaæ santike, ime vuccanti saÇkhÃrà santike, te te và pana saÇkhÃre upÃdÃyupÃdÃya saÇkhÃrà dÆre santike daÂÂhabbÃ. 44. Tattha katamo vi¤¤Ãïakkhandho: Yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atitÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hinaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike và tadekajjhaæ abhisa¤¤uhitvà abhisaÇkhipitvÃ, ayaæ vuccati. 45. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ atÅtaæ: [PTS Page 010] [\q 10/] Yaæ vi¤¤Ãïaæ atÅtaæ niruddhÃæ vigataæ vipariïataæ atthaÇgataæ abbhatthaÇgataæ uppajitvà vigataæ atÅtaæ atÅtaæsena saÇgahitaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ atÅtaæ. [BJT Page 18] [\x 18/] 46. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ anÃgataæ: Yaæ vi¤¤Ãïaæ ajÃtaæ abhÆtaæ asa¤jÃtaæ anibbattaæ anabhinibbattaæ apÃtubhÆtaæ anuppannaæ asamuppannaæ anuÂÂhitaæ asamuÂÂhitaæ anÃgataæ anÃgataæsena saÇgahitaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ anÃgataæ. 47. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ paccuppannaæ: Yaæ vi¤¤Ãïaæ jÃtaæ bhÆtaæ sa¤jÃtaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ uppannaæ samuppannaæ uÂÂhitaæ samuÂÂhitaæ paccuppanaæ paccuppannaæsena saægahitaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ paccuppannataæ. 48. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ ajjhattaæ: Yaæ vi¤¤Ãïaæ tesaæ tesaæ sattÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakaæ pÃÂipuggalikaæ upÃdinnaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ ajjhattaæ. 49. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ bahiddhÃ: Yaæ vi¤¤Ãïaæ tesaæ tesaæ parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ ajjhattaæ paccattaæ niyakaæ pÃÂipuggalikaæ upÃdinnaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ anÃgataæ. 50. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ sukhumaæ: Akusalaæ vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ kusalÃbyÃkatà vi¤¤Ãïà sukhumÃ, kusalÃkusalà vi¤¤Ãïà oÊÃrikÃ, abyÃkataæ vi¤¤Ãïaæ sukhumaæ, dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà sukhumÃ, sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà oÊÃrikÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ sukhumaæ, asamÃpannassa vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ, samÃpannassa vi¤¤Ãïaæ sukhumaæ, sÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ, anÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ sukhumaæ, taæ taævà pana vi¤¤Ãïaæ upÃdÃyupÃdÃya vi¤¤Ãïaæ oÊÃrikaæ sukhumaæ daÂÂhabbaæ. 51. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ hinaæ païÅtaæ: Akusalaæ vi¤¤Ãïaæ hÅnaæ, kusalÃbyÃkatà vi¤¤Ãïà [PTS Page 011] [\q 11/] païÅtÃ, kusalÃkusalà vi¤¤Ãïà hÅnÃ, abyÃkataæ vi¤¤Ãïaæ païÅtaæ, dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ hÅnaæ, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà païÅtÃ. SukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà hinÃ, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ païÅtaæ, asamÃpannassa vi¤¤Ãïaæ hinÃæ, samÃpannassa vi¤¤Ãïaæ païÅtaæ, sÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ hÅnaæ, anÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ païÅtaæ, taæ taæ và pana vi¤¤Ãïaæ upÃdÃyupÃdÃya vi¤¤Ãïaæ hÅnaæ païÅtaæ daÂÂhabbaæ. . [BJT Page 20] [\x 20/] 52. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ dÆre: Akusalaæ vi¤¤Ãïaæ kusalÃbyÃkatehi vi¤¤Ãïehi dÆre, kusalà byÃkatà vi¤¤Ãïà akusalà vi¤¤Ãïà dÆre, kusalaæ vi¤¤Ãïaæ akusalÃbyÃkatehi vi¤¤Ãïehi dÆre. AkusalÃbyÃkatà vi¤¤Ãïà kusalà vi¤¤Ãïà dÆre, abyÃkataæ vi¤¤Ãïaæ kusalÃkusalehi vi¤¤Ãïehi dÆre, kusalÃkusalà vi¤¤Ãïà abyÃkatà vi¤¤Ãïà dÆre, dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttehi vi¤¤Ãïehi dÆre, sukhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà dukkhÃya vedanÃya sampayuttà vi¤¤Ãïà dÆre, sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttehi vi¤¤Ãïehi dÆre, dukkhÃya ca adukkhamasukhÃya ca vedanÃhi sampayuttà vi¤¤Ãïà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttehi vi¤¤Ãïehi dÆre, sukhadukkhÃhi vedanÃhi sampayuttÃvi¤¤Ãïà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà vi¤¤Ãïà dÆre, asamÃpannassa vi¤¤Ãïaæ samÃpannassa vi¤¤Ãïà dÆre, samÃpannassa vi¤¤Ãïaæ asamÃpannassa vi¤¤Ãïà dÆre, sÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ anÃsavà vi¤¤Ãïà dÆre, anÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ sÃsavà vi¤¤Ãïà dÆre, idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ dÆre. 53. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïaæ santike: Akusalaæ vi¤¤Ãïaæ akusalassa vi¤¤Ãïassa santike, [PTS Page 012] [\q 12/] kusalaæ vi¤¤Ãïaæ kusalassa vi¤¤Ãïassa santike, abyÃkataæ vi¤¤Ãïaæ abyÃkatassa vi¤¤Ãïassa santike, dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ dukkhÃya vedanÃya sampayuttassa vi¤¤Ãïassa santike, sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttassa vi¤¤Ãïassa santike, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ vi¤¤Ãïaæ adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttassa vi¤¤Ãïassa santike, asamÃpannassa vi¤¤Ãïaæ asamÃpannassa vi¤¤Ãïassa santike, samÃpannassa vi¤¤Ãïaæ samÃpannassa vi¤¤Ãïassa santike, sÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ sÃsavassa vi¤¤Ãïassa santike, anÃsavaæ vi¤¤Ãïaæ anÃsavassa vi¤¤Ãïassa santike, idaæ vuccati vi¤¤Ãïaæ santike. Taæ taæ và pana vi¤¤Ãïaæ upÃdÃyupÃdÃya vi¤¤Ãïaæ dÆre santike daÂÂhabbaæ. SuttantabhÃjaniyaæ. [BJT Page 22] [\x 22/] 54. Pa¤cakkhandhÃ: rÆpakkhandho, vedanÃkkhandho, sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, vi¤¤Ãïakkhandho. 55. Tattha katamo rÆpakkhandho: Ekavidhena rÆpakkhandho; sabbaæ rÆpaæ na hetuæ ahetukaæ, hetuvippayuttaæ, sappaccayaæ, saÇkhataæ, rÆpaæ, lokiyaæ, sÃsavaæ, saæyojaniyaæ, gandhanÅyaæ, yoniyaæ, nÅvaraïiyaæ, parÃmaÂÂhaæ, upÃdÃniyaæ, saækilesikaæ, abyÃkataæ, anÃrammaïaæ, acetasikaæ, cittavippayuttaæ, nevavipÃkanavipÃkadhammadhammaæ, asaækiliÂÂhasaækilesikaæ, na savitakkasavicÃraæ, na avitakkacivÃramattaæ acitakkaavicÃraæ, na pÅtisahagataæ, na sukhasahagataæ, na upekkhà sahagataæ, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbaæ, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukaæ, nevÃcayagÃmi, nÃpacayagÃmi, nevasekkhaæ, nÃsekkhaæ, parittaæ, kÃmÃvacaraæ, na rÆpÃvacaraæ na arÆpÃvacaraæ, pariyÃpannaæ, no apariyÃpannaæ, aniyataæ, aniyyÃnikaæ uppannaæ, chahi vi¤¤Ãïehi vi¤¤eyyaæ, aniccaæ, jarÃhibhÆtaæ evaæ ekavidhena rÆpakkhandho. [PTS Page 013] [\q 13/] 56. Duvidhena rÆpakkhandho: atthi rÆpaæ upadÃya, atthi rÆpaæ nupÃdà atthi rÆpaæ upÃdinnaæ, atthi rÆpaæ anupÃdinnaæ. Atthi rÆpaæ upÃdinnu pÃdÃniyaæ, atthi rÆpaæ anupÃdinnupÃdÃnÅyaæ. Atthi rÆpaæ sanidassanaæ, atthi rÆpaæ anidassanaæ atthi rÆpaæ sappaÂighaæ, atthi rÆpaæ appaÂighaæ. Atthi rÆpaæ indriyaæ, atthi rÆpaæna indriyaæ. Atthi rÆpaæ mahÃbhÆtaæ, atthi rÆpaæ na mahÃbhÆtaæ. Atthi rÆpaævi¤¤Ãtti, atthi rÆpaæ na vi¤¤atti. Atthi rÆpaæ vittasamuÂÂhÃnaæ, atthi rÆpaæ na cittasamuÂÂhÃnaæ. Atthi cittasahabhu, atthi rÆpaæ na cittasahabhu. Atthi rÆpaæ cittÃnuparivatti, atthi rÆpaæ na cittÃnuparivatti. Atthi rÆpaæ ajjhattikaæ, atthi rÆpaæ bÃhiraæ. Atthi rÆpaæ oÊÃrikaæ, atthi rÆpaæ sukhumaæ. Atthi rÆpaæ dÆre, atthi rÆpaæ santike - pe - atthi rÆpaæ kabaÊiækÃro ÃhÃro, atthi rÆpaæ na kabaÊiækÃro ÃhÃro evaæ duvidhena rÆpakkhandho (yathà rÆpakaï¬e vibhattaæ, tathà idha vibhajitabbaæ. ) 57. Tividhena rÆpakkhandho: yaæ taæ rÆpaæ ajjhattikaæ taæ upÃdÃya, yaæ taæ rÆpaæ bÃhiraæ atthi upadÃya, atthi nupÃdÃ. Yaæ taæ rÆpaæ ajjhattakaæ upÃdinnaæ, yaæ taæ rÆpaæ bÃhiraæ taæ atthi upÃdinnaæ, atthi anupÃdinnaæ. Yaæ taæ rÆpaæ ajjhattikaæ taæ upÃdinniyaæ, yaæ taæ rÆpaæ bÃhiraæ taæ upÃdinnupÃdÃniyaæ, atthi anupÃdinnupÃdÃniyaæ - pe - yaæ taæ rÆpaæ ajjhattakaæ taæ na kabaÊikÃroæ ÃhÃro, yaæ taæ rÆpaæ bÃhiraæ taæ atthi kabaÊikÃro ÃhÃro atthi na kabaÊiækÃro Ãharo. Evaæ tividhena rÆpakkhandho. [BJT Page 24] [\x 24/] 58. Catubbidhena rÆpakkhandho: yaæ taæ rÆpaæ upÃdÃ, taæ atthi upÃdinnaæ, atthi anupÃdinanaæ. Yaæ taæ rÆpaæ nupadÃ, taæ atthi upÃdinnaæ, atthi anupÃdinnaæ. Yaæ taæ rÆpaæ upadÃya, atthi nupÃdÃ. Yaæ taæ rÆpaæ ajjhattakaæ taæ atthi upÃdinnaæ, atthi upÃdinnupÃdÃniyaæ, atthi anupÃdinnupÃdÃniyaæ. Yaæ taæ rÆpaæ upÃdÃ, taæ atthi sappaÂighaæ, atthi [PTS Page 014] [\q 14/] appaÂighaæ. Yaæ taæ rÆpaæ atthi sappaÂighaæ, atthi appaÂighaæ. Yaæ taæ atthi sappaÂighaæ, yaæ taæ atthi sappaÂighaæ, atthi appaÂighaæ [PTS Page 014] [\q 14/] yaæ taæ rÆpaæ upÃdà taæ atthi oÊÃrikaæ atthi atthi sukhumaæ. Yaæ taæ rÆpaæ nupÃdà taæ atthi oÊÃrikaæ atthi sukhumaæ yaæ taæ nupadà taæ atthi dÆre, atthi santike yaæ taæ rÆpaæ nupÃdà taæ atthi dÆre, atthi atthi santike - pe - diÂÂhaæ, sutaæ, mutaæ, vi¤¤ataæ rÆpaæ evaæ catubbidhena rÆpakkhandho. 59. Pa¤ca vidhena rÆpakkhandho: paÂhavidhÃtu, apodhÃtu tejodhÃtu, vÃyodhÃtu, ya¤ca rÆpaæ upÃdà evaæ pa¤cavidhena rÆpakkhandho. 60. Chabbidhena rÆpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ, sota vi¤¤eyyaæ rÆpaæ, ghÃnavi¤¤Ãyyaæ rÆpaæ jivhÃvi¤¤eyyaæ rÆpaæ kÃyavi¤¤eyyaæ rÆpaæ, manovi¤¤eyyaæ rÆpaæ. Evaæ chabbidhena rÆpakkhandho. 61. Sattavidhena rÆpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ, sota vi¤¤eyyaæ rÆpaæ, ghÃnavi¤¤eyyaæ rÆpaæ, jivhÃvi¤¤eyyaæ rÆpaæ, kÃyavi¤¤eyyaæ rÆpaæ, manodhÃtuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ, manovi¤¤ÃïadhÃtuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ evaæ sattavidhena rupakkhandho. 62. AÂÂhavidhena rÆpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ sotaæ vi¤¤eyyaæ rÆpaæ, ghÃnavi¤¤eyyaæ rÆpaæ, jivhÃvi¤¤eyyaæ rÆpaæ, kÃyavi¤¤eyyaæ rÆpaæ, atthi sukhasamphassaæ, atthi dukkhasamphassaæ, manodhÃtuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ manovi¤¤ÃïadhÃtuvi¤¤eyyaæ rÆpaæ evaæ aÂÂhavidhena rupakkhandho. 63. Navavidhena rÆpakkhandho: cakkhundriyaæ, sotindriyaæ, ghÃnindriyaæ, jivhÃndriyaæ, kÃyindriyaæ, purisindriyaæ, jÅvitindriyaæ, ya¤ca rÆpaæ na indriyaæ. Evaæ navacidhena rÆpakkhandho. 64. Dasavidhena rÆpakkhandho: cakkhundriyaæ, sotindriyaæ, ghÃnindriyaæ, jivhÃndriyaæ, kÃyindriyaæ, purisindriyaæ, jÅvitindriyaæ, na indriyaæ. RÆpaæ atthi appaÂighaæ. Evaæ dasacidhena rÆpakkhandho. 65. EkÃdasavidhena rÆpakkhandho: cakkhÃyatanaæ, sotÃyatanaæ, ghÃnÃyatanaæ, jivhÃyatanaæ, kÃyÃyatanaæ, rÆpÃyatanaæ, saddÃyatanaæ, gandhÃyatanaæ, rasÃyatanaæ, phoÂÂhabbÃyatanaæ, ya¤ca rÆpaæ anidassana appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ. Evaæ ekÃdasavidhena rÆpakkhandho ayaæ vuccati rÆpakkhanadho. RÆpakkhÃndho niÂÂhito [PTS Page 015] [\q 15/] [BJT Page 26] [\x 26/] 66. Tattha katamo vedanÃkkhandho: Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi abyÃkato. Catubbidhena vedanÃkkhandho: atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno, Pa¤cavidhena vedanÃkkhandho: atthi sukhindriyaæ, atthi dukkhindriyaæ, atthi somanassindriyaæ, atthi domanassindriyaæ, atthi upekkhindriyaæ evaæ pa¤cavidhena vedanÃkkhandho. Chabbadhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanÃ, sota samphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, manosampassajà vedanÃ. Evaæ chabbidhena vedanÃkkhandho. Sattavidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanÃ, sota samphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, manosampassajà vedanÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanà evaæ sattavidhena vedanÃkkhandho. AÂÂhavidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanÃ, sota samphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, atthi sukhÃ, atthi dukkhÃ, manodhÃtu sampassajà vedanà manovi¤¤ÃïadhÃtusphassajà vedanÃ. Evaæ aÂÂhavidhena vedanÃkkhandho. Navavidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanÃ, sota samphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, manodhÃtusampassajà vedanÃ, mano vi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanà atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi abyÃkatÃ. Evaæ navavidhena vedanÃkkhandho. Dasavidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassajà vedanÃ, sota samphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, atthi sukhÃ, atthi dukkhÃ, manosampassajà vedanÃ, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanà atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi abyÃkatÃ. Evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. [PTS Page 016] [\q 16/] [BJT Page 28] [\x 28/] 67. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhamma dhammo, atthi nevavipÃkanavapÃkadhammammo Atthi upÃdinnupÃdÃniyo atthi anupÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyo. Atthi saÇkiliÂÂhasaÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂhasaÇkilesiko, atthi asaÇkiliÂÂhaasaÇkilesiko. Atthi savitakkasamicÃro, atthi avitakkavicÃramatto, atthi avitakkaavicÃro Atthi dassanena pahÃtabbÃ, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Atthi dassanena pahÃtabbÃhetuko, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbehetuko, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbehetuko. Atthi ÃcayagÃmi, atthi apacayagÃmi, atthi nevÃcayagÃminÃpacayagÃmi. Atthi sekkho, atthi asekkho, atthi nevasekkhanÃsekkho. Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo. [PTS Page 017] [\q 17/] Atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthiappamÃïÃrammaïo. Atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto. Atthi micchattaniyako. Atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggÃdhipati. Atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi udapÃdi. Atthi atÅto. Atthi anÃgato, atthi paccuppanno. Atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho. Atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo - pe - evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. [BJT Page 30] [\x 30/] 68. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayuttÃ. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto. Atthi na hetu sahetuko, atthi hetu na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤oyyo, atthi kenaci na vi¤¤oyyo. [PTS Page 018] [\q 18/] Atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. Atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto. Atthi ÃsavavippayuttasÃsavo, atthi ÃsavavippayuttaanÃsavo. Atthi saæyojanayo, atthi asaæyojaniyo. Atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto. Atthi saæyojanavippayuttasaæyojaniyo, atthi saæyojana vippayuttaasaæyojaniyo. Atthi ganthaniyo, atthi aganthaniyo, atthi aganthaniyo. Atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Atthi ganthavippayutataganthaniyo, atthi ganthavippayuttaaganthaniyo. Atthi oghaniyo, atthi anoghaniyo. Atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Atthi oghavippayuttaoghaniyo, atthi oghavippayuttaanoghaniyo. Atthi yoganiyo, atthi ayoganiyo. Atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Atthi yogavippayuttayoganiyo, atthi yogavippayuttaayoganiyo. Atthi nÅvaraïiyo, atthi anivaraïiyo. Atthi nÅvaraïasampayutto, atthi nÅvaraïavippayutto Atthi nivaraïavippayuttanÅvaraïiyo, atthi nÅvaraïavippayutta anÅvaraïiyo. Atthi parÃmaÂÂho, atthi aparÃmaÂÂho. Atthi parÃmÃsasampayutto, atthi parÃmÃsavippayutto. Atthi parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂho, atthi parÃmÃsavippayutta aparÃmaÂÂho. Atthi upÃdinno, atthi anupÃdinno. Atthi upÃdÃniyo, atthi anupÃdiniyo. Atthi udÃnasampayutto, atthi upÃdÃnavippayutto. Atthi upÃdÃnavippayutta upÃdÃniyo, atthi upÃdÃnavippayutta anupÃdÃniyo. Atthi saækilesiko, atthi asaækilesiko. Atthi saækiliÂÂho, atthi asaækiliÂÂho. Atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto. Atthi kilesavippayutta saækilesiko, atthi kilesavippayutta asaækilesiko. [BJT Page 32] [\x 32/] Atthi dassanena pahÃtabbo, atthi na na dassanena pahÃtabbo. Atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi na dassanena pahÃtabba hetuko. Atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko. Atthi savitakko, atthi avitakko. Atthi savicÃro, atthi avicÃro. [PTS Page 019] [\q 19/] Atthi sappÅtiko, atthi appitako. Atthi pitisahato, atthi na pÅtisahagato. Atthi kÃmÃvacaro, atthi na kÃmÃvacaro. Atthi rÆpÃvacaro, atthi na rÆpÃvacaro. Atthi arÆpÃvacaro, atthi na arÆpÃvacaro. Atthi pariyÃpanno, atthi apariyÃpanno. Atthi niyyÃniko, atthi aniyyÃniko Atthi niyato, atthi aniyato Atthi sauttaro, atthi anuttaro. Atthi saraïo atthi araïo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 69. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhamma dhammo, atthi neva vipÃka vipÃkadhammadhammo. Atthi upÃdinnupÃdÃniyo - pe - atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo - pe - evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. Dukamulakaæ. [PTS Page 020] [\q 20/] 70. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. [BJT Page 34] [\x 34/] 71. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 72. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. Atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavacippayutto. Atthi ÃsavavippayuttÃsÃsavo, atthi Ãsavavippayutta anÃsavo - pe - [PTS Page 021 [\q 21/] PTS Page 021] [\q 21/] Atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo atthi akusalo, atthi abyÃkato - pe -evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 73. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi vipÃkadhammedhammo, atthi neva vipÃka na vipÃkadhammadhammo. Atthi upÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyo. Atthi saækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhaasaækilesiko. Atthi savitakkasavicÃro, atthi avitakkavicÃramatto, atthi avitakkaavicÃro. Atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Atthi dassanne pahÃtabbahetuko, bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi nevadassanenana bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko. Atthi ÃcayagÃmi, atthi apacayagami, atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmi. Atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkho nÃsekkho. [BJT Page 36] [\x 36/] Atthi paritto atthi mahaggato atthi appamÃïo. Atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo. Atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto. Atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggadhipati. Atthi uppatto, atthi anuppanno, atthi uppÃdi. Atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddhà Atthi ajjhattorammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo - pe - evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 74. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto Atthi lokiyo, atthi na hetuateko. Atthi lekiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo Atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. Atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavacippayutto Atthi ÃsavavippayutatasÃsavo, atthi Ãsavacippayutta anÃsavo. Atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo - pe - atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo - pe - evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. Tikamulakaæ. [BJT Page 38] [\x 38/] 75. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tivadhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 76. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetusampayutto, atthi hetuvippayutto. [PTS Page 022] [\q 22/] tivadhena vedanÃkkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva vipÃka na vipÃkadhammadhammo - pe evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 77. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi upÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnupÃdinnupà diniyo, anupÃdinnaanupÃdÃniyo - pe evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 78. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttarearo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi saækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhaasaækilesiko - pe evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 79. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tivadhena vedanÃkkhandho: atthi savitakkasavicÃro, atthiavitakka vicÃramatto, atthi avitakkaavicÃro - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 80. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. [PTS Page 023] [\q 23/] Tividhena vedanÃkkhandho: atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. [BJT Page 40] [\x 40/] 81. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto. Tivadhena vedanÃkkhandho: atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 82. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi ÃsavavippayuttasÃsavo, atthi ÃsÃvavippayuttaanÃsavo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ÃcayagÃmi, atthi apacayagÃmi, atthi nevÃciyagÃmi napacayagÃmi - pe evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 83. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkhanÃsekho - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 84. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto. [PTS Page 024] [\q 24/] tivadhena vedanÃkkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 85. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi saæyojanavippayuttasaæyojaniyo, atthi saæyojanavippayutta asaæyojaniyo. Tivadhena vedanÃkkhandho: atthi parittÃrammaïo: atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 86. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi gandhanÅyo, atthi aganthanÅyo. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto - pe evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. [BJT Page 42] [\x 42/] 87. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi micchÃttaniyato, atthi sammattaniyato, atthi ayato, atthi pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 88. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi ganthavippayuttaganthaniyo, atthi ganthavippayutta aganthanÅyo. [PTS Page 025] [\q 25/] Tividhena vedanÃkkhandho: atthi maggÃrammaïo, atthi magga hetuko, atthi maggÃdhipati - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 89. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi oghaniyo, atthi anoghanÅyo, Tividhena vedanÃkkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdi - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 90. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi oghÃsampayutto, atthi yutto. Tivadhena vedanÃkkhandho: atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno pe evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 91. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi oghavippayuttaoghanÅyo, atthi oghavippayutta anoghanÅye tividhena vedanÃkkhandho: atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccupapannÃrammaïo - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 92. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi yonÅyo, atthi ayoganiyo. [PTS Page 026] [\q 26/] Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddhà -pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. 93. Ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo - pe- evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho. Ubhato va¬a¬hakaæ. [BJT Page 44] [\x 44/] 94. Sattavidhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena vedanÃkkhandho. Aparopi sattavidhena vedanÃkkhandho: atthi vipÃko - pe - atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena vedanÃkkhandho. 95. Catuvisatividhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato sotasamphassapaccayà vedanÃkkhandho - pe - ghÃnasamphassapaccayà vedanÃkkhandho - pe - jivhÃsamphassapaccayà vedanÃkkhandho - pe - kÃyasamphassapaccayà vedanÃkkhandho - pe - manosamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, cakkhusamphassajà vedanÃ, sotasamphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, manosamphassajà vedanà evaæ catuvisatividhena vedanÃkkhandho. 96. Aparopi catuvisati vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà [PTS Page 027] [\q 27/] vedanÃkkhandho atthivipÃko - pe - atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo. Sotasamphassapaccayà vedanÃkkhandho - pe - ghÃnasamphassapaccayà vedanÃkkhandho - pe - jivhÃsamphassapaccayà vedanÃkkhandho- pe - kÃyasamphassapaccayà vedanÃkkhandho - pe - manosamphassapaccayà vedanÃkkhandho. Atthi vipÃko - pe - atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo. Cakkhusamphassajà vedanà - pe - manosamphassajà vedanÃ. Evaæ catuvisatividhena vedanÃkkhandho. 97. Tiæsatividhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Sotasamphassapaccayà - pe - ghÃnasamphassapaccayà - pe - jivhÃsamphassapaccayà -pe - kÃyasamphassapaccayà - pe- manosamphassapaccayà vedanÃkkhandho, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno, cakkhusamphassajà vedanÃ, sotasamphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, manosamphassajà vedanà evaæ tiæsatividhena vedanakkhanadho. [BJT Page 46] [\x 46/] 98. Bahuvidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno, sotÃsamphassapaccayà - pe - ghÃnasamphassapaccayà -pe- jivhÃsamphassapaccayà -pekÃyasamphassapaccayà -pemanosamphassa paccayà vedanÃkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpavacaro, atthi aarÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno, cakkhusamphassajà vedanÃ, sotasamphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃya samphassajà vedanà manosamphassajà vedanÃ. Evaæ bahuvidhena vedanÃkkhandho. 99. Apareyi bahuvidhena vedanÃkkhandho: cakkhusamphassapaccayà vedanÃkkhandho atthi vipÃko -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Sotasamphassapaccayà vedanÃkkhandho -peghÃnasampassapaccayà vedanÃkkhandho -pejivhÃsampassapaccayà vedanÃkkhandho -pe- kÃyasamphassapaccayà vedanÃkkhandho -peatthi ajjhattÃrammaïo, atthi vedanÃkkhandho atthi vipÃko -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, [PTS Page 028] [\q 28/] atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Cakkhu samphassajà vedanÃ, sotasamphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasammaphassajà vedanÃ, manosamphassajà vedanà evaæ bahuvidhena vedanÃkkhandho. Ayaæ vuccati vedanÃkkhaïdho. 100. Tattha katamo sa¤¤Ãkkhandho: Ekavidhena sa¤¤akkhandho: phassasampayutto Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato. Catubbidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Pa¤cavidhena sa¤¤Ãkkhandho, atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriyasampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekkhindriyasampayutto. Evaæ pa¤cavidhena sa¤¤ÃkkhanedhÃ. [BJT Page 48] [\x 48/] Chabbidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, sotasamphassajà sa¤¤Ã, ghÃnasampassajà sa¤¤Ã, jivhÃsampassajà sa¤¤Ã, kÃyasamphassajà sa¤¤Ã, manosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ chabbidhena sa¤¤akkhandho. Sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, sotasamphassajà sa¤¤Ã, ghÃnasampassajà sa¤¤Ã, jivhÃsampassajà sa¤¤Ã, kÃyasamphassajà sa¤¤Ã, manodhÃtusamphassajà sa¤¤Ã. Manovi¤¤Ãïa dhÃtusamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ sattavidhena sa¤¤akkhandho. AÂÂhavidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, -pekÃyasamphassajà sa¤¤Ã, atthi sukhasahagatÃ, atthi dukakhasahagatÃ, manodhÃtu samphassajà sa¤¤Ã, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ aÂÂhavidhena sa¤¤akkhandho. Navavidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, -pekÃyasamphassajà sa¤¤Ã, manodhÃtusamphassajà sa¤¤Ã, manovi¤¤ÃïadhÃtu samphassajà sa¤¤Ã atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi abyÃkatÃ. Evaæ navavidhena sa¤¤akkhandho. Dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, -pekÃyasamphassajà sa¤¤Ã, atthi sukhasahagatÃ, atthi dukakhasahagatÃ, manodhÃtu samphassajà sa¤¤Ã, manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi abyÃkatà evaæ dasavidhena sa¤¤akkhandho. 101. Ekavidhena sa¤¤Ãkïandho: [PTS Page 029] [\q 29/] Phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 102. Ekavidhena sa¤¤Ãkïandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva vipÃkadhammdhammo. Atthi upÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyo. Atthi saækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhaasaækilesiko. Atthi savitakkasavicÃro, athi avitakkavicÃramatto, atthi avitakkaavicÃro. Atthi pÅtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekkhÃsahagato. [BJT Page 50] [\x 50/] Atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi bhÃvanÃya pahÃtabba hetuko, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko. Atthi ÃcayagÃmi, atthi apacayagÃmi, atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmi. Atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkhonÃsekkho. Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo. Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo. Atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïà rammaïo. Atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto. Atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggÃdhipati. Atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdi. Atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno. Atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho atthi ajjhattabahiddho. Atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 103. Ekavidhena sa¤¤Ãkïandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto. Atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤oyyo, atthi kenacina vi¤¤eyyo. Atthi sÃsavo, atthi anÃsavo Atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavacippayutto [PTS Page 030] [\q 30/] atthi ÃsavavacippayuttasÃsavo, atthi ÃsavacippayuttaanÃsavo Atthi saæyojaniyo, attha asaæyojaniyo. Atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojavippayutto. [BJT Page 52] [\x 52/] Atthi saæyojanavippayuttasaæyojaniyo, atthi saæyojanavippayutta asaæyojaniyo Atthi ganthanÅyo, atthi aganthaniyo. Atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Atthi ganthavippayutta ganthaniyo, atthi ganthavippayutta agananthaniyo. Atthi oghaniyo, athi anoghaniyo Atthi oghampayutto, atthi oghavippayutto Atthi oghavippayuttaoghaniyo. Atthi oghavippayuttaanoghaniyo. Atthi yoganiyo, atthi ayoganÅyo. Atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto Atthi yogavippayuttayoganiyo, atthi yogavippayutto Atthi yogavippayuttayoganiyo, atthi yogavippayutta ayoganiyo. Atthi nÅvaraïiyo, atthi anÅvaraïiyo. Atthi nivaraïasampayutto, atthi nÅvaraïavippayutto Atthi nivaraïavippayuttanivaraïiyo, atthi nivaraïavippayutta anÅvaraïiyo. Atthi parÃmaÂÂho, atthi aparÃmaÂÂho. Atthi parÃmasasampayutto, ati parÃmÃsavippayutto Atthi parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhoæ, atthi parÃmÃsavippayutta aparÃmaÂÂho. Atthi upÃdinno, atthi anupÃdinno. Atthi upÃdÃniyo, atthi anupÃdÃniyo. Atthi upÃdÃnasampayutto, atthi upÃdÃnavippayutto Atthi upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyo, atthi upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyo. Atthi saækilesako, atthi asaækilesiko. Atthi saækiliÂÂho, atthi asaækiliÂÂho. Atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto. Atthi kilesavippayuttasaækilesiko, atthi kilesavippayuttaasaækilesiko. Atthi dassanena pahÃtabbo, atthi dassanena pahÃtababbo. Atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi na dassanena pahÃtabbahetuko. [BJT Page 54] [\x 54/] Atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabba hetuko. Atthi savitakko, atthi avikakko. Atthi savicÃro, atthi avicÃro. Atthi sappÅtiko, atthi appÅtiko. Atthi pÅtisahagato, atthi na pÅtisahagato Atthi sukhasahagato, atthi na sukhasahagato. Atthi upekkhÃsahagato, atthi na upekkhÃsahagato. Atthi kÃmavacaro, atthi na kÃmÃvacaro. Atthi rÆpÃvacaro, atthi na rÆpÃvacaro. Atthi arÆpÃvacaro, atthi na arÆpÃvacaro. Atthi pariyÃpanno, atthi apariyÃpanno. [PTS Page 031] [\q 31/] Atthi niyyÃniko, athi aniyÃyÃniko. Atthi niyato, atthi aniyato. Atthi sauttaro, atthi anuttaro. Atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, athi akusalo, atthi abyÃkato -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 104. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi vipÃko -pe- Atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho (yathà kusalattike vitthÃro evaæ sabbepi tikà vitthÃretabbÃ). Dukamulakaæ. 105. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. [BJT Page 56] [\x 56/] 106. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: [PTS Page 032] [\q 32/] Phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto, -pe- atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 107. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi vipÃko -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 108. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. -Pe- atthi saraïo, atthi araïo. [PTS Page 033] [\q 33/] Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: -pe- atthi ajjhattÃrammaïo: atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. Tikamulakaæ. 109. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 110. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 111. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhamma dhammo, atthi neva vipÃka na vipÃkadhammadhammo -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. [BJT Page 58] [\x 58/] 112. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: [PTS Page 034] [\q 34/] Phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi upÃdinnupÃdiniyo, atthi anupÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyo -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 113. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kenaci vi¤¤oyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhaasaækilesiko -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 114. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi savitakkasavicÃro, atthi avitakkavicÃramatto, atthi avitakkaavicÃro -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 115. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi pÅtisahagato, atthi sukhasahagatÃ, aaitthi upekkhÃsagahato -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 116. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: [PTS Page 035] [\q 35/] Phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ÃsavavippayuttasÃsavo, atthi ÃsavavippayuttaanÃsavo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi dassanne pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo. -Pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 117. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetako, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 118. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ÃcayagÃmi, atthi apacayagÃmi, atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmi -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. [BJT Page 60] [\x 60/] 119. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi saæyojanavippayuttasaæyojaniyo, atthi saæyojanavippayuttaasaæyojanayÃ. [PTS Page 036] [\q 36/] Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi asekkho, atthi asekkho, atthi nevasekkho nÃsekkho -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 120. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ganthaniyo, aganthaniyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi paritto atthi mahaggato, atthi appamÃïo -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 121. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi gantha vippayutto. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 122. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ganthavippayuttaganthanÅyo, atthi ganthavippayuttaaganthaniyo tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 123. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi oghanÅyo, atthi anoghanÅyo. [PTS Page 037] [\q 37/] Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi micchÃttiniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 124. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggÃdhipati -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 125. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi oghavippayuttaoghanÅyo, atthi oghavippayuttaanoghanÅyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdi -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. [BJT Page 62] [\x 62/] 126. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi yoganÅyo, atthi ayoganÅyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 127. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. [PTS Page 038] [\q 38/] Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 128. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi yogavippayuttayoganÅyo, atthi yogavippayuttayoganÅyo, atthi yogavippayuttaayoganÅyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. 129. Ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi nÅvaraïiyo, atthi anÅvaraïiyo. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthiajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho. Ubhatova¬¬hakaæ. 130. Sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho. Aparopi sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- Atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena sa¤¤Ãkkhandho. [PTS Page 039] [\q 39/] [BJT Page 64] [\x 64/] 131. Catuvisatividhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato. Sota samphassapaccayà -peghÃnasampaphassapaccayÃ-pejivhÃsamphassapaccayà -pekÃyasamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, sotasamphassajà sa¤¤Ã, ghÃnasasamphassajà sa¤asa¤¤Ã, jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã, kÃyasamphassajà sa¤¤Ã, manosamphassajà sa¤¤Ã, evaæ catuvisatividhena sa¤¤Ãkkhandho. Aparopi catuvisatividhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- atthi ajjhattarammano, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattà bahiddhà rammaïo. Sotasamphassa paccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà -pejivhÃsamphassapaccayà -pekÃyasamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya samphayutto -pe- atthi ajjhattÃrammaïo atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo, cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, -pemanosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ catuvisatividhena sa¤¤Ãkkhandho. 132. Tiæsatividhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpavacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno, sotasamphassapaccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà -pe- jivhÃsamphassapaccayà -pekÃyasamphassapaccayà -pe- manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Cakkhusamphassajà sa¤¤Ã -pemanosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ tiæsatividhena sa¤¤Ãkkhandho. 133. Bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo. Atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Sotasamphassapaccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà -pejivhÃsamphassapaccayà -pekÃyasamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi [PTS Page 040] [\q 40/] AbyÃkato, apariyÃpanno. Cakkhusamphassajà sa¤¤Ã -pemanosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho. 134. Aparopi bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho: cakkhusamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- atthi ajjhattarammano, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahidhÃrammaïo. KÃmavacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyapanno. Sotasamphassapaccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà -pe- jivhÃsamphassapaccayà -pekÃyasamphassapaccayà -pe- manosamphassapaccayà sa¤¤Ãkkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno cakkhusamphassajà sa¤¤Ã, sotasamphassajà sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassaja sa¤¤Ã kÃyasamphassajà sa¤¤Ã manosamphassajà sa¤¤Ã. Evaæ bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho. Ayaæ vuccati sa¤¤Ãkkhandho. [BJT Page 66] [\x 66/] 135. Tattha katamo saÇkhÃrakkhandho: Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu, Tividhena saækhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato. Catubbidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Pa¤cavidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriya sampayutto, atthi domanassindriya sampayutto, atthi upekkhindriya sampayutto. Evaæ pa¤cavidhena saÇkÃrakkhandho. Chabbidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanÃ, sotasamphassajà cetanÃ, ghÃnasamphassajà cetanÃ, jivhÃsamphassajà cetanÃ, kÃyasamphassajà cetanÃ, manosamphassajà cetanÃ. Evaæ chabbidhena saÇkhÃrakkhandho. Sattavidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanÃ, sotasamphassajà cetanÃ, ghÃnasamphassajà cetanÃ, jivhÃsamphassajà cetanÃ, kÃyasamphassajà cetanÃ, manosamphassajà [PTS Page 041] [\q 41/] cetanÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà cetanÃ. Evaæ sattadhena saÇkhÃrakkhandho. AÂÂhavidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanÃ, -pekÃyasamphassajà cetanÃ, atthi sukhasahagatÃ, atthi dukkhasahagatÃ, manodhÃtusamphassajà cetanÃ, manovi¤¤ÃïadhÃtu samphassajà cetanÃ. Evaæ aÂÂhavidhena saÇkhÃrakkhandho. Navavidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanÃ, -pemanodhÃtusamphassajà cetanÃ, manodhÃtusamphassajà cetanÃ, atthi kusalÃ, akusalÃ, atthi abyÃkatà evaæ navavidhena saÇkhÃrakkhandho. Dasavidhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassajà cetanÃ, -pekÃyasamphassajà cetanÃ, atthi sukhasahagatÃ, atthi dukkhasahagatÃ, manodhÃtusamphassajà cetanÃ, atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi abyÃkatÃ, evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 136. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto. [BJT Page 68] [\x 68/] atthi vipÃko, atthi vipÃka dhamma dhammo, atthi nevacipÃka na vipÃka dhammadhammo. Atthi upÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyo. Atthi saækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhaasaækilesiko. Atthi savitakkasamicÃro, atthi avitakkavicÃramatto, atthi avitakka avicÃro. Atthi pÅtisahagato, atthi sukhÃsahagato, atthi upekkhÃsahagato. Atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko. Atthi ÃcayagÃmi, atthi apacayagÃmi, atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmi. Atthi sekkho, asekkho, atthi nevasasekkho nÃsekkho. Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamaïo. Atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo atthi appamÃïÃrammaïo. Atthi hÅno, majjhimo, atthi païÅto. Atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, attha maggÃdhipati. Atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdi. Atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi atthi paccuppanno. Atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho. Atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dassavidhena saÇkhÃrakkhandho. 137. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. [PTS Page 042] [\q 42/] Atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. Atthi hetu ceva sahetuko ca, atthi sahetuko ceva na ca hetu. Atthi hetu ceva hetu sampayutto, ca atthi hetu sampayutto ceva na ca hetu. [BJT Page 70] [\x 70/] Atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kena ci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyo. Atthi Ãsavo, atthi no Ãsavo. Atthi sÃsavo, atthi no Ãsavo. Athi Ãsava sampayutto, atthi Ãsavacippayutto. Atthi Ãsavo ceva sÃsavo ca, atthi sÃsavo ceva no ca Ãsavo. Atthi Ãsavo ceva Ãsavasampayutto ca, atthi Ãsavasampayutto ceva no ca Ãsavo. Atthi Ãsava vippayutta sÃsavo, atthi Ãsava vippayutta anÃsavo. Atthi saæyojanaæ, atthi no saæyojanaæ. Atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo. Atthi saæyojanasampayuttÃ, atthi saæyojanavippayutto. Atthi saæyojanaæ ceva saæyojaniyo ca, atthi saæyojaniyo ceva no ca saæyojanaæ. Atthi saæyojanaæ ceva saæyojana sampayutto ca, atthi saæyojanasampayutto ceva no ca saæyojanaæ. Atthi saæyojanavippayutta saæyojaniyo, atthi saæyojanavippayutta asaæyojaniyo. Atthi gattho, atthi no gantho. Atthi ganthanÅyo, atthi aganthanÅyo. Atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Attha gantho ceva ganthanÅyo ca, atthi ganthanÅyo ceva no ca gantho. Atthi gantho ceva ganthasampayutto ca, atthi sampayutto ceva no ca gantho. [PTS Page 043] [\q 43/] Atthi gantha vippayuttaganthanÅyo, atthi ganthavippayutta aaganthaniyo. Atthi ogho, atthi no ogho. Atthi oghanÅyo, atthi anoghanÅyo. Atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Atthi ogho ceva oghaniyo ca, atthi oghanÅyo ceva no ca ogho. Atthi ogho ceva oghasampayutto ca, atthi oghasampayutto ceva no ca ogho. Atthi oghavippayutta oghanÅyo, atthi oghavippayutta anoghanÅyo. Atthi yogo, atthi no yogo. [BJT Page 72] [\x 72/] Atthi yoganÅyo, atthi ayoganÅyo. Atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Atthi yogo ceva yoganÅyo ca, atthi yoganÅyo ceva no ca yogo. Atthi yogo ceva yogasampayutto ca, atthi yogasampayutto ceva no ca yogo. Atthi yogavippayuttayoganÅyo, atthi yogavippayutta ayoganiyo. Atthi nÅvaraïaæ, atthi no nÅvaraïaæ. Atthi nivaraïiyo, atthi anÅvaraïiyo. Atthi nÅvaraïasampayutto, atthi nÅvaraïavippayutto. Atthi nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïiyo ca, atthi nivaraïiyo ceva no ca nÅvaraïaæ. Atthi nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïasampayutto ca, atthi nÅvaraïa sampayutto ceva no ca nÅvaraïaæ. Atthi nÅvaraïavippayuttanivaraïiyo, atthi nÅvaraïavippayuttaanÅvaraïiyo. Atthi parÃmÃso, atthi no parÃmÃso. Atthi parÃmaÂÂho, atthi aparÃmaÂÂho. Atthi parÃmÃsasampayutto, atthi parÃmÃsavippayutto. Atthi parÃmÃso ceva parÃmaÂÂho ca, atthi parÃmaÂÂho ceva no ca parÃmÃso. [PTS Page 044] [\q 44/] Atthi parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂho, atthi parÃmÃsavippayutta aparÃmaÂÂho. Atthi upÃdinno, atthi anupÃdinno. Atthi upÃdÃnaæ, atthi no upÃdÃnaæ. Atthi upÃdÃnÅyo, atthi anupÃdÃnÅyo. Atthi upÃdÃnasampayutto, atthi upÃdÃnavippayutto. Atthi upÃdÃna¤ceva upÃdÃniyo ca, atthi upÃdÃniyo ceva no ca upÃdÃnaæ. Atthi upÃdÃna¤ceva upÃdÃnasampayutto ca, atthi upÃdÃna sampayutto ceva no ca upÃdÃnaæ. Atthi upÃdÃnavippayutta upÃdÃniyo, atthi upÃdÃnavippayutta anupÃdÃniyo. Atthi kileso, atthi no kileso. Atthi saækilesiko, atthi asaækilesiko. Atthi saækiliÂÂho, atthi asaækiliÂÂho. Atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto. [BJT Page 74] [\x 74/] Atthi kileso ceva saækilesiko ca, atthi saækilesiko ceva no ca kileso. Atthi kileso ceva saækiliÂÂho ca, , atthi saækiliÂÂho ceva no ca kileso. Atthi kileso ceva kilesasampayutto ca, atthi kilesa sampayutto ceva no ca kileso. Atthi kilesa vippayuttasaækilesiko, atthi kilesavippayutta asaækilesiko. Atthi dassanena pahÃtabbo, atthi na dassanena pahÃtabbo. Atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi na dassanena pahÃtabbahetuko. Atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko Atthi savitakko, atthi avitakko. Atthi savicÃro, atthi avicÃro. Atthi sappÅtiko, atthi appÅtiko. [PTS Page 045] [\q 45/] Atthi pÅtisahagato, atthi na pÅtisahagato. Atthi sukhasahagato, atthi na sukhasahagato. Atthi upekkhÃsahagato, atthi na upekkhÃsahagato. Atthi kÃmÃvacaro, atthi na kÃmÃvacaro. Atthi rÆpÃvacaro, atthi na rÆpÃvacaro. Atthi arÆpÃvacaro, atthi na arÆpÃvacaro. Atthi pariyÃpanno, atthi apariyÃpanno. Atthi niyyÃniko, atthi aniyyÃniko. Atthi niyato, atthi aniyato. Atthi sauttaro, atthi anuttaro. Atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 138. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto. -Pe- Atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo -pe- dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. Dukkhamalakaæ. [BJT Page 76] [\x 76/] 139. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: [PTS Page 046] [\q 46/] Cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 140. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 141. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 142. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. Tikamulakaæ. 143. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: [PTS Page 047] [\q 47/] Cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 144. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. [BJT Page 78] [\x 78/] 145. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu sampayutto, atthi hetu vippayutto Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva va vipÃka na vipÃkadhammadhammo -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 146. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu ceva sahetuko ca, atthi sahetuko ceva na ca hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi upÃdinnupÃdÃnÅyo, atthi anupÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnaanupÃdÃnÅyo -pe evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 147. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: [PTS Page 048] [\q 48/] Cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu ceva hetusampayutto ca, atthi hetusampayutte ceva na ca hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhasaækilesiko, atthi saækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhaasaækilesiko -pe evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 148. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi savitakkasamicÃro, atthi avitakka vicÃramatto, atthi avitakka avicÃro -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 149. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi pÅtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekkhÃsahagato -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 150. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. [BJT Page 80] [\x 80/] 151. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi Ãsavo, atthi no Ãsavo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi dassanena pahÃtabbahetuko. Atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 152. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: [PTS Page 049] [\q 49/] Cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ÃcayagÃmi, atthi apacayagÃmi, atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmi -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 153. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsava vippayutto. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkho nÃsekkho -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 154. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi Ãsavo ceva sÃsavo ca, atthi sÃsavo ceva no ca Ãsavo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 155. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi Ãsavo ceva Ãsavasampayutto ca, atthi Ãsavasampayutto ceva no ca Ãsavo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 156. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: [PTS Page 050] [\q 50/] Cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ÃsacavippayuttasÃsavo, atthi ÃsavavippayuttaanÃsavo saraïo, Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 157. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojanaæ, atthi no saæyonaæ. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi micchÃttaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato-pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. [BJT Page 82] [\x 82/] 158. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojaniyo atthi asaæyojaniyo. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggÃdhipati -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 159. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdi -pe evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 160. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: [PTS Page 051] [\q 51/] Cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojanaceva saæyojaniyo ca atthi saæyojanayo ceva no ca saæyojanaæ. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 161. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojanaceva saæyojanasampayutto, ca atthi saæyojanasampayutto ce no ca saæyonaæ. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃramamaïo -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 162. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi saæyojanavippayuttasaæyojaniyo, atthi saæyojana vippayuttaasaæyojaniyo Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho-pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. 163. Ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi gantho, atthi no gantho. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajhattabahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho. Ubhatova¬¬hakaæ. [PTS Page 052] [\q 52/] [BJT Page 84] [\x 84/] 164. Sattavidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena saÇkhÃrÃkkhandho. 165. Aparopi sattavidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi vipÃko -peatthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena saÇkhÃrakkhandho. 166. Catuvisatividhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccÃyà saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato. Sotasphassapaccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà -pejivhÃsamphassapaccayà -pe- kÃyasamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkatato. Cakkhusamphassajà cetanà -pemanosamphassajà cetanÃ. Evaæ catuvisatividhena saÇkhÃrakkhandho. 167. Aparopi catuvisatividhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassa paccayà saÇkhÃrakkhandho atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo. Sotasasamphassapaccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà -pe- jivhÃsamphassapaccayà -pekÃyasamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo. Cakkhusamphassajà cetanÃ, sotasamphassajà cetanÃ, ghÃnasamphassajà cetanÃ, jivhà samphassajà cetanÃ, kÃyasamphassajà cetanÃ, manosamphassajà cetanÃ. Evaæ catuvisatividhena saÇkhÃrakkhandho. 168. Tiæsatividhena saÇkhÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Sotasamphassapaccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà [PTS Page 053 [\q 53/] -@]pa- jivhÃsampassapaccÃya -pe-kÃyasamphassapaccayà -pe- manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Cakkhusamphassajà cetanà -pe- manosamphassajà cetanÃ. Evaæ tiæsatividhena saÇkhÃrakkhandho. [BJT Page 86] [\x 86/] 169. Bahuvidhena saÇkÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saækhÃrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Sotasamphassapaccayà -pe- ghÃnasamphassapaccacayà -pe- jivhÃsamphassapaccayà -pekÃyamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Cakkhusamphassajà cetanÃ, sotasamphassajà cetanÃ, ghÃnasamphassajà cetanÃ, jivhà samphassajà cetanÃ, kÃyasamphassajà cetanÃ, manosamphassajà cetanÃ. Evaæ bahuvidhena saÇkhÃrakkhandho. 170. Aparopi bahuvidhena saÇkÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà saækhÃrakkhandho atthi sukhÃya vedanaya sampayutto, atthi dukkhÃya -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Sotasamphassapaccayà -pe- ghÃnasamphassapaccacayà -pe- jivhÃsamphassapaccayà -pekÃyamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà saÇkhÃrakkhandho atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- atthi ajhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïe atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Cakkhusamphassajà cetanÃ, sotasamphassajà cetanÃ, ghÃnasamphassajà cetanÃ, jivhà samphassajà cetanÃ, kÃyasamphassajà cetanÃ, manosamphassajà cetanÃ. Evaæ bahuvidhena saÇkhÃrakkhandho. Ayaæ vuccati saÇkhÃrakkhandho. 171. Tattha katamo vi¤¤Ãïakkhandho: Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho phassa sampayutto. [PTS Page 054] [\q 54/] Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato. Catubbidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Pa¤cavidhena vi¤¤aïakkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto. Atthi somanassindriya sampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekkhindriyasampayutto. Evaæ pa¤cavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Chabbidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïaæ. Evaæ chabbidhena vi¤¤Ãïakkhandho. [BJT Page 88] [\x 88/] Sattavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu, evaæ sattavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. AÂÂhavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhasahagataæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu. Evaæ aÂÂhavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Navavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato. Evaæ navavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhuvi¤¤Ãïaæ -pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhasahagataæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu atthi kusalaæ, atthi akusalaæ, atthi abyÃkataæ. Evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 172. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto. [PTS Page 055] [\q 55/] Atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva vipÃka na vipÃkadhammadhammo. Atthi upÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyo. Atthi saækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhaasaækilesiko. Atthi savitakkasamicÃro, atthi avitakkavicÃramatto, atthi avitakkaavicÃro. Atthi pÅtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekkhÃsahagato. Atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko. Atthi ÃcayagÃmi, atthi apacayagÃmi, atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmi Atthi sekkho, atthi asekkho, atthi nevasekkhanÃsekkho1- 1-NevasekkhÃnÃsekkho - sirimu. [BJT Page 90] [\x 90/] Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo. Atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo. Atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto. Atthi macchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggÃdhipati. Atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdi. Atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno. Atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho atthi ajjhattabahiddho Atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo -pe - evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 173. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassapampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi hetusamphayutto, atthi hetuvippayutto. Atthi na hetusahetuko, atthi na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. Atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto. Atthi ÃsavavippayuttasÃsavo, atthi ÃsavavippayuttaanÃsavo. Atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo. Atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto. Atthi saæyojanavippayuttasaæyojaniyo, atthi saæyojanavippayuttaasaæyojaniyo. Atthi ganthaniyo, atthi aganthanÅyo. Atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Atthi ganthavippayuttaganthanÅyo, atthi ganthavippayuttaaganthanÅyo. Atthi oghanÅyo atthi anoghanÅyo. Atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Atthi oghavippayuttaoghanÅyo, atthi oghavippayuttaanoghanÅyo. Atthi yoganÅyo, atthi ayoganÅyo. [BJT Page 92] [\x 92/] Atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Atthi yogavippayuttayoganÅyo, atthi yogavippayuttaayoganÅyo. Atthi nÅvaraïiyo, atthi anÅvaraïiyo. Atthi nÅvaraïasampayutto, atthi nÅvaraïavippayutto. Atthi nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyo, atthi nÅvaraïavippayutta [PTS Page 056] [\q 56/] AnÅvaraïiyo. Atthi parÃmaÂÂho, atthi aparÃmaÂÂho. Atthi parÃmÃsasampayutto, atthi parÃmÃsavippayutto. Atthi parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂho, atthi parÃmÃsavippayuttaaparÃmaÂÂho. Atthi upÃdinno, atthi anupÃdinno. Atthi upÃdiniyo, atthi anupÃdÃniyo. Atthi upÃdÃnasampayutto, atthi upÃdÃnavippayutto. Atthi upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyo. Atthi upÃdÃnavippayutta anupÃdÃniyo. Atthi saækilesiko, atthi asaækilesiko. Atthi saækiliÂÂho, atthi asaækiliÂÂho. Atthi kilesa sampayutto, atthi kilesa vippayutto, Atthi kilesavippayuttasaækilesiko, atthi kilesavippayuttaasaækilesiko. Atthi dassanena pahÃtabbo atthi na dassanena pahÃtabbo. Atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Attha dassanena pahÃtabba hetuko, atthi na dassanena pahÃtabba hetuko. Atthi bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko, atthi na bhÃvanÃya pahÃtabba ahetuko. Atthi savitakko, atthi avitakko. Atthi savicÃro, atthi avicÃro. Atthi sappÅtiko, atthi appÅtiko. Atthi pÅtisahagato, atthi na pÅtisahagato. Atthi sukhasahagato, atthi na sukhasahagato. Atthi upekkhÃsahagato, atthi na upekkhÃsahagato. Atthi kÃmÃvacaro, atthi na kÃmÃvacaro. Atthi arÆpÃvacaro, atthi na rÆpÃvacaro. [BJT Page 94] [\x 94/] Atthi pariyÃpanno, atthi apariyÃpanno. Atthi niyyÃniko, atthi aniyyÃniko. Atthi niyato, atthi aniyato. Atthi sauttaro, atthÅ anuttaro. Atthi saraïo, atthi [PTS Page 057] [\q 57/] Araïo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: 174. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto. Atthi vipÃko -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo. Atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: Dukkhamalakaæ. 175. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo. Atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 176. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto -peatthi saraïo, araïo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 177. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: [PTS Page 058] [\q 58/] Phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto. Atthi vipÃko -pe- ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. [BJT Page 96] [\x 96/] 178. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto -peatthi saraïo, atthi araïo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Tikamulakaæ. 179. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo. Atthi akusalo, atthi abyÃkato -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 180. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: [PTS Page 059] [\q 59/] Phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya samyutto, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 181. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi na haitusahetuko, na hetuahetuko. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo atthi nevavipÃkana vipÃkadhammo -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 182. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi upÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnupÃdÃniyo, atthi anupÃdinnuanupÃdÃniyo -pe evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 183. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤ayyo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi saækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhasaækilesiko, atthi asaækiliÂÂhaasaækilesiko. -Pe evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. [BJT Page 98] [\x 98/] 184. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sÃsavo, atthi anÃsavo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi savitakkasavicÃro, atthi avitakka vicÃramatto. Atthi avitakka avicÃro -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 185. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi Ãsavasampayutto, atthi Ãsavavippayutto, Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi pÅtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekkhÃsagato -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 186. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ÃsavavippayuttasÃsavo, atthi ÃsavavippayuttaanÃsavo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi dassanena pahÃtabbo, atthi bhÃvanÃya pahÃtabbo, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 187. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi saæyojaniyo, atthi asaæyojaniyo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi dassanena pahÃtabbahetuko, atthi bhÃvanÃya pahÃbbahetuko, atthi neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 188. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi saæyojanasampayutto, atthi saæyojanavippayutto. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ÃcayagÃmÅ, atthi apacayagÃmi, atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmi -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 189. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi saæyojanavippayuttasaæyojaniyo, atthi saæyojanavappayuttaasaæyojaniyo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkhanÃkkhà -pe- evaiæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 190. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ganthaniyo, atthi aganthanÅyo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamÃïo -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. [BJT Page 100] [\x 100/] 191. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi parittÃrammaïo, atthi mahaggatÃrammaïo, atthi appamÃïÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 192. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthiganthavippayuttaganthanÅyo, atthi ganthavippayuttaaganthanÅyo Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi hÅno, atthi majjhimo, atthi païÅto -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 193. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi oghanÅyo, atthi anoghanÅyo. . Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi micchattaniyato. Atthi sammattaniyato, atthi aniyato -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 194. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi maggÃrammaïo, atthi maggahetuko, atthi maggadhipati -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 195. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi oghavippayuttaoghanÅyo, atthi oghavippayutta anoghanÅyo tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppÃdi -pe evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 196. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi yoganÅyo, atthi ayoganÅyo. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi atÅto, atthi anÃgato, atthi paccuppanno -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 197. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi atÅtÃrammaïo, atthi anÃgatÃrammaïo, atthi paccuppannÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. [BJT Page 102] [\x 102/] 198. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi gogavippayuttayoganÅyo, atthi yogavippayuttaayoganÅyo Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 199. Ekavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi nÅvaraïiyo, atthi anÅvaraïiyo Tividhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo -pe- evaæ dasavidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Ubhato va¬¬hakaæ. [PTS Page 060] [\q 60/] 200. Sattavidhena vi¤¤Ãïakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena saÇkhÃrÃkkhandho. 201. Aparopi sattavidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto, -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Evaæ sattavidhena saÇkhÃrakkhandho. 202. Catuvisatividhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤Ãïkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato. Sotasphassapaccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà -pejivhÃsamphassapaccayà -pe- kÃyasamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà vi¤¤Ãïkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkatato. Cakkhuvi¤¤aïaæ, sotavi¤¤aïaæ, ghÃïavi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïaæ evaæ catuvisatividhena vi¤¤Ãïkhandho. 203. Aparopi catuvisatividhena vi¤¤Ãïkkhandho: cakkhusamphassa paccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto atthi dukkhÃya vedanÃya sampayutto, atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto, atthi vipÃko, atthi vipÃkadhammadhammo, atthi neva vipÃka na vipÃkadhammadhammo -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo. Sotasasamphassapaccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà -pejivhÃsamphassapaccayà -pekÃyasamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhatta bahiddhÃrammaïo. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïaæ, ghÃnasavi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïaæ, evaæ catuvisatividhena vi¤¤Ãïakkhandho. [BJT Page 104] [\x 104/] 204. Tiæsatividhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤Ãïkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Sotasamphassapaccayà -pe ghÃnasamphassapaccayà -pe- jivhÃsampassapaccÃya -pe-kÃyasamphassapaccayà -pe- manosamphassapaccayà vi¤¤aïakkhandho atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ, [PTS Page 061] [\q 61/] sotavi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïaæ, evaæ tiæsatividhena vi¤¤Ãïakkhandho. SaÇkhÃrakkhandho. 205. Bahuvidhena saÇkÃrakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Sotasamphassapaccayà -pe- ghÃnasamphassapaccacayà -pejivhÃsamphassapaccayÃ-pekÃyamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà vi¤¤Ãïakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyÃkato, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ -pemanovi¤¤Ãïaæ. Evaæ bahuvidhena vi¤¤Ãïakkhandho. 206. Aparopi bahuvidhena vi¤¤Ãïakkhandho: cakkhusamphassapaccayà vi¤¤aïakkhandho atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- atthi ajjhattÃrammaïo, atthi ajjhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Sotasamphassapaccayà -pe- ghÃnasamphassapaccacayà -pe- jivhÃsamphassapaccayà -pekÃyamphassapaccayà -pe manosamphassapaccayà vi¤¤Ãïkhandho atthi sukhÃya vedanÃya sampayutto -pe- atthi ajhattÃrammaïo, atthi bahiddhÃrammaïo, atthi ajjhattabahiddhÃrammaïo, atthi kÃmÃvacaro, atthi rÆpÃvacaro, atthi arÆpÃvacaro, atthi apariyÃpanno. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïaæ, evaæ bahuvidhena vi¤¤Ãïakkhandho. Ayaæ vuccati vi¤¤Ãïakkhandho. AbhidhammabhÃjaniyaæ. 207. Pa¤cakkhandho: rÆpakkhandho, vedanakkhandho, sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, vi¤¤Ãïakkhandho. 208. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati abyÃkatÃ, -pe- kati saraïÃ, kati araïÃ: [PTS Page 062] [\q 62/] 209. RÆpakkhandho avyÃkato. Cattaro khajhà siyà kusalÃ, siyà akusalÃ, siyà abyÃkatÃ. Dve khajhà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃpi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi. Tayo khajhà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. [BJT Page 106] [\x 106/] RÆpakkhandho nevavipÃkanavipÃkadhammadhammo, cattÃro khandhà siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammÃ, nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. RÆpakkhandho siyà upÃdinnupÃdÃniyo, siyà anupÃdinnupÃdÃniyo. CattÃro khandhà siyà upÃdinnupÃdÃniyo, siyà anupÃdinanpÃdÃniyÃ, siyà anupÃdÃniyÃ. RÆpakkhandho asaækiliÂÂhasaækilesiko. CattÃro khandhà siyà saækiliÂÂhasaækilesikà siyà asaækiliÂÂhasaækiliko, siyà asaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. RÆpakkhandho avitakkaavicÃro, tayo khandhà siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakka vicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà savitakkasamicÃro, siyà avitakkavicÃramatto, siyà avitakkaavicÃro, siyà navattabbo savitakkasavicÃrotipi, avitakkavicÃramattotipi, avitakkaavicÃrotipi. RÆpakkhandho na vattabbo pÅtisahagatotipi, sukhasahagatotipi, upekkhÃsahagatotipi. VedanÃkkhandho siyà pÅtisahagato na sukhasahagato na upekkhÃsahagato, siyà na vattabbo pÅtisahagatoti. Tayo khandhà siyà pÅtisahagatà siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ, siyà na vattabbà pÅtisahagatÃtipi, sukhasahagatÃtipi, upekkhÃsahagatÃtipi. RÆpakkhandho nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbo. Cattaro khandhà siyà dassanena pahÃtabbÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, siyà nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. RÆpakkhandho neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbohetuko. Cattaro khandhà siyà dassanena pahÃtabbÃhetukÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃhetukÃ, siyà nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃhetukÃ. RÆpakkhandho nevÃcayagÃmÅ nÃpacayagÃmi. CattÃro khandhà siyà ÃcayagÃmino, siyà apacayagÃmino, siyà nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmino. RÆpakkhandho neva sekkho1- nÃsekkho. CattÃro khandhÃ, siyà sekkhÃ, siyà sekkhà nÃsekkhÃ. RÆpakkhandho paritto, cattÃro khandhà siyà parittÃ, siyà mahaggatÃ, siyà appamÃïÃ. RÆpakkhandho, anÃrammaïo cattÃro khandhà siyà parittÃrammaïà siyà mmaïo cattÃro khandhà siyà parittÃrammaïà siyà MahaggatÃrammaïÃ, siyà appamÃïÃrammaïÃ, siyà na vattabbà parittÃrammaïÃti [PTS Page 063] [\q 63/] pi, mahaggatÃrammaïÃti pi, "appamÃïÃrammaïÃti"pi. RÆpakkhandho majjhimo, cattÃro khandhÃ, siyà hÅnÃ, siyà siyà majjhimÃ, siyà païÅtÃ. RÆpakkhandho aniyato. CattÃro khandhà siyà micchÃttaniyatÃ, siyà sammattaniyatÃ, siyà aniyatÃ. 1-Sekkhà - sirimu [BJT Page 108] [\x 108/] RÆpakkhandho, anÃrammaïo cattÃro khandhà siyà maggÃrammaïà siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino, siyà na vattabbà maggÃrammaïÃtipi maggahetukÃtipi maggÃdhipatinotipi. Siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, siyà uppÃdino. Siyà atitÃ, siyà anÃgatÃ, siyà paccuppannÃ. RÆpakkhandho, anÃrammaïo cattÃro khandhà siyà atÅtÃrammaïà siyà anÃgatÃrammaïÃ, siyà paccuppannÃrammaïÃ, siyà na vattabbà atitÃrammaïÃti"pi anÃgatÃrammaïÃti"pi paccuppannÃrammaïÃti"pi. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. RÆpakkhandho, anÃrammaïo cattÃro khandhà siyà ajjhattÃrammaïà siyà bahiddhÃrammaïÃ, siyà ajjhattabahiddhÃrammaïa, siyà na vattabbà ajjhattÃrammaïÃti"pi bahiddhÃrammaïÃti"pi ajjhattabahiddhÃrammaïÃti"pi. CattÃro khandhà anidassanaappaÂighÃ. RÆpakkhandho siyà sanidassana sappaÂigho, siyà anidassanasappaÂigho, siyà anidassanaappaÂigho. 210. CattÃro khandhà na hetu. SaÇkhÃrakkhandho siyà hetu, siyà na hetu. RÆpakkhandho ahetuko. CattÃro khandhà siyà sahetukÃ, siyà ahetukÃ. RÆpakkhandho hetuvippayutto. CattÃro khandhà siyà hetusampayuttÃ, siyà hetuvippayuttÃ. RÆpakkhandho na cattabbo hetu ce va sahetukotipi sahetuko ce va na ca hetÆti"pi. Tayo khandhà na vattabbà hetu ceva sahetukÃtipi, siyà sahetukà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà sahetukà ceva na ca hetÆti. SaÇkhÃrakkhandho siyÃhetu ceva sahetuko ca siyà sahetuko ceva na ca hetu, siyà na vattabbo hetu ceva sahetukotipi sahetuko ceva na ca hetÆtipi. RÆpakkhandho na cattabbo hetu ce va hetusampayuttoti"pi, hetusampayutto ceva na ca hetÆti"pi. Tayo khandhà na vattabbà hetu ceva hetusmapayuttÃti, siyà hetusampayuttà ceva na ca hetu, na vattabbà hetusampayuttà ceva na ca hetu ti. SaÇkhÃrakkhandho siyà hetu ceva hetusampayutto ca, siyà hetusampayutto ceva na ca hetu, siyà na vattabbo hetu ceva sahetukotipi hetusampayutto ceva na ca hetu, siyà na vattabbo hetu ceva hetusampayutto"pi, hetusampayutto ceva na ca hetÆti"pi. RÆpakkhajho na hetu [PTS Page 64] [\q 64/] ahetuko. Tayo khandhà siyà na hetusahetukÃ, siyà na hetu ahetukÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà na hetu sahetuko, siyà na hetu ahetuko, siyà na vattabbo na hetu sahetukoti"pi na hetu ahetukoti"pi. [BJT Page 110] [\x 110/] 211. SappaccayÃ, saÇkhatÃ. CattÃro khandhà anidassanaæ. RÆpakkhandho siyà sanidassano, siyà anidassano, cattÃro khandhà appaÂighÃ. RÆpakkhandho siyà sappaÂigho, siyà appaÂigho. RÆpakkhandho rÆpaæ. CattÃro khandhà arÆpÃ. RÆpakkhandho lokiyo. CattÃro khandhà siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. 212. CattÃro khandhà no ÃsavÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà Ãsavo, siyà no Ãsavo. RÆpakkhandho sÃsavo. CattÃro khandhà siyà ÃsavÃ, siyà anÃsavÃ. RÆpakkhandhe Ãsavavippayutto. CattÃro khandhà siyà Ãsavà sampayuttÃ, siyà ÃsavavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo Ãsavo ceva sÃsavo cÃti, 1sÃsavo ceva no ca Ãsavo. Tayo khandhà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavà cÃti, 2- siyà sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ, siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca ÃsavÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà Ãsavo ceva sÃsavo ca, siyà sÃsavo ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbo Ãsavo ceva sÃsavoti"pi sÃsavo ceva no ca Ãsavotipi. RÆpakkhandho na vattabbo Ãsavo ceva Ãsavasampayuttotipi, Ãsavasampayutto ceva no ca Ãsavoti"pi tayo khandhà na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti, siyà Ãsavasampayuttà ceva no ca ÃsavÃ, siyà na vattabÃbà Ãsavasampayuttà ceva no ca ÃsavÃti. AÇkhÃrakkhandho siyà Ãsavo ceva Ãsavasampayutto ca, siyà Ãsavasampayutto ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbo Ãsavo ceva Ãsavasampayutto tipi, Ãsavasampayutto ceva no ca Ãsavotipi. RÆpakkhandho ÃsavavippayuttasÃsavo. CattÃro khandhà siyà ÃsavavippayuttasÃsavÃ, siyà ÃsavavippayuttaanÃsavà siyà na vattabbà Ãsava vippayutta sÃsavà tipi Ãsava vippayutta anÃsavà tipi. 213. CattÃro khandhà no sa¤¤ojanà saÇkhÃrakkhandho siyà sa¤¤ojanaæ, siyà no sa¤¤ojanaæ. RÆpakkhandho sa¤¤ojaniyo. CattÃro khandhà siyà sa¤¤ojaniyà siyà asa¤¤ojaniyÃ. RÆpakkhandho sa¤¤ojanavippayutto. CattÃro khandhà siyà sa¤¤ojanasampayuttÃ, siyà sa¤¤ojanavippayuttÃ. 1. SÃsavoti - simu. 2. SÃsavÃti - sirimu. [BJT Page 112] [\x 112/] RÆpakkhandho na vattabbo sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojaniyoti sa¤¤ojaniyo cevano ca sa¤¤onaæ. Tayo khandhà na vattabbà sa¤¤ojanà ceva sa¤¤ojaniyayÃti; siyà sa¤¤ejaniyà ceva no ca sa¤¤ojanÃ, siyà na vattabbà sa¤¤ojaniyà ceva no ca sa¤¤o janà ti. SaÇkhÃrakkhandho siyà sa¤¤ojana¤ceva [PTS Page 065] [\q 65/] sa¤¤ojaniyà ceva no ca sa¤¤o siyà sa¤¤ojaniyo ceva no ca sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ejanihiyo ca ¤¤ojanaæ. Siyà na vattabbo sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojaniyotipi. Sa¤¤ejaniyo ceva no ca sa¤¤ojananti"pi. RÆpakkhandho na vattabbo sa¤¤ojana¤ce va sa¤¤ojanasampayutto cÃ"tipi, sa¤¤ojanasampayatto ceva no ca sa¤¤ojannati"pi. Tayo khandhà na vattabbà sa¤¤ojanà ceva sa¤¤ojanasampayuttà cÃti, siyà sa¤¤ejanasampayuttà ceva no ca sa¤¤ojanasampayuttà cÃti, sa¤¤ojanasampayutatà ceva no ca sa¤¤ojanÃ, siyà na vattabbà sa¤¤ojanasampayuttà ceva no ca sa¤¤ojanÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojana sampayutto ca, siyà sa¤¤ojanasampayutto ceva no Ca saæyojanaæ; siyà na vattabbo sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojana sampayuttopi, Sa¤¤ojanasampayutto ceva no sa¤¤ojanannatipi. RÆpakkhandho sa¤¤ejanavippayutatasa¤¤o yà cattÃro khandhà siyà sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ejaniyÃ, siyà sa¤¤oja vippayutta asa¤¤ojaniyÃ, siyà na vattabbà sa¤¤ojana vippayutta saæyojaniyà tipi, sa¤¤ojanavippayuttaasaæyojaniyÃtipi. 214. CattÃro khandhà no ganthÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà gantho, siyà no gantho. RÆpakkhandho ganthanÅyo. CattÃro khandhà siyà ganthanÅyÃ, siyà aganthaniyÃ. RÆpakkhandhe ganthavippayutto. CattÃro khandhà siyà gantha sampayuttÃ, siyà ganthavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo gantho ceva ganthaniyo cÃti, 1ganthaniyo ceva no ca gantho. Tayo khandhà na vattabbà ganthà ceva ganthÃniyà cÃti, 2- siyà ganthaniyà ceva no ca ganthÃ, siyà na vattabbà ganthaniyà ceva no ca ganthÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà gantho ceva ganthaniyo ca, siyà ganthaniyo ceva no ca gantho; siyà na vattabbo gantho ceva gatthaniyo cÃtipi1- ganthaniyo no ca ganthopi. RÆpakkhandho na vattabbo gatthà ceva gantha sampayuttotipi, ganthasampayutto ceva no ca ganthÃtipi tayo khandhà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttÃti, cÃti, 3siyà ganthasampayuttà ceva no ca ganthÃ; siyà na vattabÃbà ganthasampayuttà ceva no ca ganthÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà gantho ceva ganthasampayutto ca, siyà ganthasampayutto ceva no ca gantho; siyà na vattabbo gantho ceva ganthesampayutto cÃti, ganthasampayutto ceva no ca gaïthotipi. 1. Gatthaniyoti - sirimu 2. GanthaniyÃti - sirimu 3. GanthasampayuttÃti - sirimu. [BJT Page 114] [\x 114/] RÆpakkhandho ganthavippayutta ganthanÅyo. CattÃro khandhà siyà ganthavippayuttaganthaniyÃ; siyà ganthavippayutataaganthanÅyaæ; siyà na vattabbà gantha vippayuttaganthanÅyÃtipi, ganthavippayuttaaganthaniyÃtipi; 215- 216. CattÃro khandhà no oghà -pe- no [PTS Page 066] [\q 66/] Yogà -pe- 217. CattÃro khandhà no nÅvaraïÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà nÅvaraïaæ, siyà no nÅvaraïaæ. RÆpakkhandho nÅvaraïavippayutto cattÃro khandhà siyà nÅvaraïasampayuttÃ, siyà nÅvaraïavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïiyo cÃti, 1nÅvaraïiyo ceva no ca nÅvaraïaæ tayo khandhà na vattabbà nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïiyà cÃti, siyà nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbà nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃ1-ti. SaÇkhÃrakkhandho siyà nÅvaraïaæ ceva sÃsavo ca, siyà nÅvaraïiyo ceva no ca nÅvaraïaæ siyà na vattabbo nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïiyoti"pi nÅvaraïiyo ceva no ca nÅvaraïantipi. RÆpakkhandho na vattabbo nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïasampayuttocÃti"pi, nivaraïasampayutto ceva no ca nÅvaraïanti"pi tayo khandhà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïasampayuttà cÃti, siyà nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïÃ, siyà na vattabÃbà nÅvaraïa sampayuttà ceva no ca nÅvaraïÃti. AÇkhÃrakkhandho siyà nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïasampayutto ca, siyà nÅvaraïasampayutto ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbo nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïasampayutto cÃti"pi, nÅvaraïasampayutto ceva no ca nÅvaraïanti"pi. RÆpakkhandho nÅvaraïa vippayutta nÅvaranÅvarayo. CattÃro khandhà siyà nÅvaraïa vipapayuttanÅvaraïiyÃ, siyà nÅvaraïavippayuttaanÃvaraïiyo, siyà na vattabbà nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyÃti"pi nÅvaraïavippayutta anivaraïiyÃti"pi. 218. CattÃro khandhà no parÃmÃsÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà parÃmÃso, siyà no paramÃso. RÆpakkhandho parÃmaÂÂho cattÃro khandhà siyà parÃmaÂÂhÃ, siyà aparÃmaÂÂhÃ. RÆpakkhandho parÃmÃsavippayutto. Tayo khandhà siyà parÃmÃsasampayuttÃ, siyà parÃmÃsavippayuttÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà parÃmÃsasampayutto, siyà parÃmÃsavippayutto, siyà na vattabbo parÃmÃsa sampayuttotipi parÃmÃsavippayutto"pi. 1. NÅvaraïiyoti - sirimu. [BJT Page 116] [\x 116/] RÆpakkhandho na vattabbo parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhoti, parÃmaÂÂho ceva no ca parÃmÃso. Tayo khandhà na parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhoti, siyà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃ, siyà na vattabbà parÃmaÂÂha ceva no ca parÃmÃsÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂho ca, siyà parÃmaÂÂho ceva no ca parÃmÃso, siyà na vattabbo parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhotipi parÃmaÂÂhe ceva no ca parÃmÃsotipi. RÆpakkhandho parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂho. CattÃro khandhà siyà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃ, siyà parÃmÃsavippayutta [PTS Page 067] [\q 67/] aparÃmaÂÂhÃ, siyà na vattabbà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃti"pi, parÃmÃsavippayutta aparÃmaÂÂhÃti"pi. 219. RÆpakkhandho anÃrammaïo. CattÃro khandhà sÃrammaïÃ. Vi¤¤Ãïakkhandho cittaæ cattÃro khandhà no cittÃ. Tayo khandhà cetasikÃ. Dve acetasikÃ. Tayo khandhà cittasampayuttaæ. RÆpakkhandho cittavippayutto. Vi¤¤Ãïakkhandho navattabbo cittena sampayuttoti"pi cittena vippayutto"pi. Tayo khandhà cittasaæsaÂÂhÃ. RÆpakkhandho cittavisaæsaÂÂho vi¤¤Ãïakkhandho na vattabbo cittena saæsaÂÂhoti"pi cittena visaæsaÂÂhoti"pi. Tayo khandhà cittasamuÂÂhÃnÃ. Vi¤¤Ãïakkhandho no cittasamuÂÂhÃno. RÆpakkhandho siyà cittasamuÂÂhÃno, siyà no cittasamuÂÂhÃno. Tayo khandhà cittasahabhuno. Vi¤¤Ãïakkhandho no cittasahabhu. RÆpakkhandho siyà cittasahabhu siyà no cittasahabhu. Tayo khandhà cittÃnuparivattino vi¤¤Ãïakkhandho no cittÃnuparivatti. RÆpakkhandho siyà cittÃnuparivatti, siyà no cittÃnuparivattÅ. Tayo khatdhà cittasaæsaÂÂha samuÂÂhÃnÃ. Dve khandhà no citatasaæsaÂÂha samuÂÂhÃnÃ. Tayo khandha cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno. Dve khandhà no cittaæsaÂÂha samuÂÂhÃnasahabhuno. Tayo khandhà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. Dve khandhà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. Vi¤¤Ãïakkhandho ajjhattiko. Tayo khandhà bÃhirÃ, rÆpakkhandho siyà ajjhattiko, siyà bÃhiro. CattÃro khandhà no upÃdà rÆpakkhandho siyà upÃdÃ, siyà no upÃdÃ. Siyà upÃdinnÃ, siyà anupÃdinnÃ. [BJT Page 118] [\x 118/] 220. CattÃro khandhà no upÃdÃnÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà upÃdÃnaæ, siyà no upÃdÃnaæ. RÆpakkhandho upÃdÃniyo. CattÃro khandhà siyà upÃdÃniyÃ, siyà anupÃdÃniyo. RÆpakkhandho upÃdÃnavippayutto. CattÃro khandhà siyà upÃdÃna sampayuttÃ, siyà upÃdÃnavippayutta. RÆpakkhandho na vattabbo upÃdÃnaæ ceva upÃdÃniyo"ti, upÃdÃniyo ceva no ca upÃdÃnaæ. Tayo khandhà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyo"ti, siyà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃ, siyà na vattabbà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà upÃdÃna¤ceva upÃdÃniyo ca, siyà upÃdÃniyo ca, siyà upÃdÃniyo ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbo upÃdÃnaæ ceva upÃdÃniyoti"pi. UpÃdÃniyo ceva no ca upÃdÃnanti"pi. RÆpakkhandho na vattabbo upÃdÃnaæ ceva upÃdÃnaæ ceva upÃdÃnasampayutto [PTS Page 068] [\q 68/] ti"pi, upÃdÃnasampayutto ceva no ca upÃdÃnanti"ti, siyà upÃdÃnasampayuttÃceva no ca upÃdÃnÃ, siyà na vattabbà upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà upÃdÃnaæ ceva upÃdÃna Sampayutto ca, siyà upÃdÃnasampayutto ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbo upÃdÃnaæ ceva upÃdÃnasampayuttoti"pi, upÃdÃnasampayutto ceva no ca upÃdÃnanti"pi. RÆpakkhandho upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyo. CattÃro khandhà siyà upÃdÃnÃnavippayutta upÃdÃniyÃ, siyà upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃ, siyà na vattabbà upÃdÃnavippayutta upÃdÃniyÃtipi upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃtipi. 221. CattÃro khandhà no kilosÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà kileso, siyà no kileso. RÆpakkhandho saækilesiko. CattÃro khandhà siyà saækilesikÃ, siyà asaækilesikÃ. RÆpakkhandho asaækiliÂÂho cattÃro khandhà siyà saækiliÂÂhÃ, siyà asaækiliÂÂhÃ. RÆpakkhandho kilesavippayutto. CattÃro khandhà siyà kilesa sampayuttÃ, siyà kilesavippayuttÃ. RÆpakkhandho na vattabbo kileso ceva saækilesikoti, saækilesiko ceva no ca kileso. Tayo khandhà na vattabbà kileso ceva saækilesikÃti, siyà saækilesikà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà saækilesikà ceva no ca kilesÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà kileso ceva saækilesiko ca, siyà saækilesiko tapi saækilesiko ceva no ca kilesotipi. [BJT Page 120] [\x 120/] RÆpakkhandho na vattabbo kileso ceva saækiliÂÂhÃtipi, saækiliÂÂho ceva no ca kilesotipi. Tayo khandhà na vattabbà kileso ceva saækiliÂÂhÃti, siyà saækiliÂÂhà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà saækiliÂÂhà ceva no ca kilesÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà kileso ceva no ca saækiliÂÂho ca, siyà saækiliÂÂho ceva no ca kileso. Siyà na vattabbo kileso ceva saækiliÂÂhotipi, saækiliÂÂho ceva no ca kilesotipi. RÆpakkhandho na vattabbo kileso ceva kilesa sampayuttotipi, kilesampayutto ceva no ca kilesotipi. Tayo khandhà na vattabbà kileso ceva kilesasampayuttÃti, siyà kilesasampayuttà ceva no ca kilesÃ, siyà na vattabbÃkilesasampayuttà ceva no ca kilesÃti. SaÇkhÃrakkhandho siyà kileso ceva kilesasampayutto ca, siyà kilesasampayutto ceva no ca kileso, siyà na vattabbo kileso ceva kilesasampayuttotipi, kilesasampayutto ceva no ca kilesotipi. RÆpakkhandho kilesavippayuttasaækilesiko. CattÃro khandhà siyà kilesavippayuttasaæ kilesavippayuttasaækilesiko. CattÃro khandhà siyà kilesavippayutatsaækilesikÃ, [PTS Page 069] [\q 69/] siyà kilesavippayutta asaækilesikÃ, siyà na vattabbà kilesavippayutta saækilesikÃtipi, kilesavippayuttaasaækilesikÃtipi. 222. RÆpakkhandho na dassanena pahÃtabbo. CattÃro khandhà siyà dassanena pahÃtabbÃ, siyà na dassanena pahÃtabbÃ. RÆpakkhandho na bhÃvanÃya pahÃtabbo. CattÃro khandhà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. RÆpakkhandho na dassanena pahÃtabbahetuko. CattÃro khandhà siyà dassanena pahÃtabbahetukÃ, siyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. RÆpakkhandho na bhÃvanÃya pahÃtabbahetuko. CattÃro khandhà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukà RÆpakkhandho avitakko cattÃro khandhà siyà savitakkà siyà avitakkÃ. RÆpakkhandho avicÃro cattÃro cattÃro khandhà siyà savicÃrÃ. Siyà avicÃrÃ. RÆpakkhandho appÅtiko cattaro khandhà siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikÃ. RÆpakkhandho na pÅtisahagato. CattÃro khandhà siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatà Dve khandhà na sukhasahagatÃ. Tayo khandhà siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. Dve khandhà na upekkhÃsahagatà tayo khandhà siyà upekkhà sahagatÃ, siyà na upekkhÃsahagatÃ. [BJT Page 122] [\x 122/] RÆpakkhandho kÃmavacaro cattÃro khandhà siyà kÃmÃvacarÃ, siyà na kÃmÃvacarÃ. RÆpÃkkhandho na rÆpÃvacaro. CattÃro khandhà siyà rÆpÃvacarà siyà na rÆpÃvacarÃ. RÆpakkhandho na arÆpÃvacaro cattÃro khandhà siyà arÆpÃvacaro siyà na arÆpÃvacarÃ. RÆpakkhandho pariyÃpanno. CattÃro khandhà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. RÆpakkhandho aniyyÃniko. CattÃro khandhà siyà niyyÃnikÃ, siya aniyyÃnikÃ. RÆpakkhandho aniyato cattÃro khandhà siyà niyatà siyà aniyatÃ. RÆpakkhandho sauttaro. CattÃro khandhà siyà sauttarÃ, siyà anuttarÃ. RÆpakkhandho araïo. Cattaro khandhà siyà saraïà siyà araïÃti. Pa¤hapucchakaæ. KhandhavibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 070] [\q 70/] [BJT Page 124] [\x 124/] 2. ùyatana vibhaÇgo 223. DvÃdasÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ. RÆpÃyatanaæ, sotÃyatanaæ, saddÃyatanaæ, ghÃnÃyatanaæ, gandhÃyatanaæ, jivhÃyatanaæ, rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ, phoÂÂhabbÃyatanaæ, manÃyatanaæ, dhammÃyatanaæ. 224. Cakkhuæ aniccaæ dukkhaæ anattà vipariïÃmadhammaæ, rÆpà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ, sotaæ aniccaæ dukkhaæ anattà vipariïÃmadhammaæ. Saddà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ, ghÃnaæ aniccaæ dukkhaæ anattà vipariïÃmadhammaæ, gandhà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ, jivhà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ, rasà aniccaæ dukkhaæ anattà vipariïÃmadhammaæ. KÃyo aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ, phoÂÂhabbà aniccaæ dukkhaæ anattà vipariïÃmadhammaæ, mano anicco dukkho anattà vipariïÃmadhammo, dhammà aniccà dukkhà anattà vipariïÃmadhammÃ, SuttantabhÃjaniyaæ. 225. DvÃdasÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ. SotÃyatanaæ, ghÃnÃyatanaæ, jivhÃyatanaæ, kÃyÃyatanaæ, manÃyatanaæ, rÆpÃyatanaæ. SaddÃyatanaæ, gandhÃyatanaæ, rasÃyatanaæ, phoÂÂhabbÃyatanaæ, dhammÃyatanaæ. 226. Tattha katamaæ cakkhÃyatanaæ, yaæ cakkhuæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo attabhÃvapariyÃpanno anidassano sappaÂigho, yena [PTS Page 071] [\q 71/] cakkhunà anidassanena sappaÂighena rÆpaæ sanidassanaæ sappaÂighaæ passi và passati và passissati và passe vÃ. Cakkhumepataæ cakkhÃyatanampetaæ cakkhudhÃtupesà cakkhundriyampetaæ lokopeso dvÃrÃpesà samuddopeso paï¬arampetaæ khettampetaæ vatthumpetaæ nettampetaæ nayanampetaæ orimaæ tirampetaæ su¤¤o gÃmopeso idaæ vuccati cakkhÃyatanaæ. 227. Tattha katamaæ sotÃyatanaæ, yaæ sotaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo attabhÃvapariyÃpanno anidassano sappaÂigho, yena sotena anidassanena sappaÂighena saddaæ anidassanaæ sappaÂighaæ suïi và suïÃti và suïissati và suïe và sotampetaæ sotÃyatanamepataæ sotÃdhÃtupesà sotindriyampetaæ lokopeso dvÃrÃpesà samuddopeso paï¬arampetaæ khettampetaæ vatthumpetaæ orimaæ tirampetaæ su¤¤o gÃmo peso idaæ vuccati sotÃyatanaæ. [BJT Page 126] [\x 126/] 228. Tattha katamaæ ghanÃyatanaæ, yaæ ghÃnaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo attabhÃvapariyÃpanno anidassano sappaÂigho, yena ghanena anidassanena sappaÂighena gandhaæ anidassanaæ sappaÂighaæ ghÃyÅ và ghÃyati và ghÃyissati và ghaye vÃ. GhÃnamepataæ ghÃnÃyatanampetaæ ghanadhÃtupesà ghÃnindriyampetaæ lokopeso dvÃrÃpesà samuddopeso paï¬arampetaæ khettampetaæ vatthumpetaæ orimaæ tirampetaæ su¤¤o gÃmopeso idaæ vuccati ghanÃyatanaæ. 229. Tattha katamaæ javihÃyatanaæ, yaæ jivhà catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo attabhÃvapariyÃpanno anidassano sappaÂigho, yÃya jivhÃya anidassanena sappaÂighÃya rasaæ anidassanaæ sappaÂighaæ sÃyÅ và sÃyati và sÃyissati và sayo vÃ. JivhÃpesà javihÃyatanampetaæ jivhÃdhÃtu"pesà jivhindriyampetaæ lokopeso dvÃrÃpesà samuddopeso paï¬arampetaæ khettampetaæ vatthumpetaæ orimaæ tirampetaæ su¤¤o gÃmopeso idaæ vuccati javhÃyatanaæ. 230. Tattha katamaæ kÃyÃyatanaæ, yaæ jivhà catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo attabhÃvapariyÃpanno anidassano sappaÂigho, yena kÃyena anidassanena sappaÂighena pheÂÂhabbaæ anidassanaæ sappaÂighaæ phusi và phusati và phusissati và phuse vÃ, kÃyopeso kayÃyatanampetaæ kayÃdhÃtupesà kÃyindriyampetaæ lokopeso dvÃrÃpesà samuddopeso paï¬arampetaæ khettampetaæ vatthumpetaæ orimaæ tirampetaæ su¤¤o gÃmopeso idaæ vuccati kÃyÃyatanaæ. 231. Tattha katamaæ manÃyatanaæ: ekavidhena manÃyatanaæ: phassasampayuttaæ. Duvidhena manÃyatanaæ: atthi sahetukaæ, atthi ahetukaæ. Tividhena manÃyatanaæ: atthi kusalaæ atthi akusalaæ atthi avyÃkataæ. Catubbidhena manÃtanaæ: atthi kÃmÃvacaraæ atthi arÆpÃvacaraæ atthi arÆpÃvacaraæ atthi apariyÃpannaæ. Pa¤cavidhena manÃyatanaæ: atthi sukhindriya sampayuttaæ atthi dukkhindriya sampayuttaæ, atthi somanassindriyasampayuttaæ, atthi domanassindriya sampayuttaæ, atthi upekkhindriyasampayuttaæ Chabbidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤aïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ, evaæ chabbidhena manÃyatanaæ. Sattavidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghanavi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Evaæ sattavidhena manÃyatanaæ. AÂÂhavidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ -pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhÃsahagataæ manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Evaæ aÂÂhavidhena manÃyatanaæ. [BJT Page 128] [\x 128/] Navavidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ -pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ, manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu atthi kusalaæ atthi akusalaæ, atthi avyÃkataæ. Evaæ navavidhena manÃyatanaæ. Dasavidhena manÃyatanaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhasahagataæ, manodhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu atthi kusalaæ, atthi akusalaæ, atthi avyÃkataæ. Evaæ dasavidhena manÃyatanaæ. 232. Ekavidhena manÃyatanaæ: phassasampayuttaæ. Duvidhena manÃyatanaæ: atthi sahetukaæ atthi ahetukaæ. Tividhena manÃyatanaæ: atthi sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, atthi dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ. Atthi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttataæ -pe- evaæ bahuvidhena manÃyatanaæ. Idaæ vuccati manÃyatanaæ. [PTS Page 072] [\q 72/] 233. Tattha katamaæ rÆpÃyatanaæ: yaæ rÆpaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya vaïïanibhà sanidassanaæ sappaÂighaæ nilaæ pÅtakaæ1lohitakaæ2odÃtaæ kÃÊakaæ ma¤ejavÂhakaæ hirihirivaïïaæ3ambaÇkuravaïïaæ dÅghaæ rassaæ aïuæ thulaæ vaÂÂaæ parimaï¬alaæ caturassaæ chaÊaæsaæ aÂÂhaæsaæ soÊassaæ ninnaæ thalaæ chÃyà Ãtapo Ãloko andhakÃro abbhà mahikà dhumo rajo candamaï¬alassa vaïïanibhà suriyamaïÊassa vaïïanibhà tÃraka rÆpÃnaæ vaïïanibhà ÃdÃsamaï¬alassa vaïïanibhà maïisaÇkhamuttÃ4veÊuriyassa vaïïanibhà jÃtarÆparajatassa vaïïanibhà yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya vaïïanibhà sanidassanaæ sappaÂighaæ yaæ rÆpaæ sanidassana sappaÂighaæ cakkhunà anidassa nena sappaÂighena passi và passati và passissati và passe và rÆpa mpetaæ rÆpÃyatanampetaæ rÆpadhÃtupe"sÃ. Idaæ vuccati rÆpÃyatanaæ. 234. Tattha katamaæ saddÃyatanaæ: yo saddo catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho, bherisaddo, mutiÇgasaddo, saÇkhasaddo panavasaddo, gÅtasaddo, vÃditasaddo, sammasaddo, pÃïisaddo, sattÃnaæ nigghosasaddo, dhÃtunaæ santighÃtasaddo, vÃtasaddo, udakasaddo, manussasaddo, amanussasaddo, yo và pana¤¤opi atthi saddo catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho, yaæ saddaæ anidassanaæ sappaÂighà sotena anidassanena sappaÂighena suïivà suïÃti và suïissati và suïe và saddo peso saddÃyatanampetaæ saddadhÃtupesà idaæ vuccati saddÃyatanaæ. 235. Tattha katamaæ gandhÃyatanaæ: yo gandho catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho, mulandho, sÃragandho, tacagandho pattagandho, pupphagandho phalagandho Ãmagandho vissagandho sugandho duggandho yo và pana¤¤opi atthi gandho catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho, yaæ gandhaæ anidassanaæ sappaÂighaæ ghÃnena anidassanena sappaÂighena ghÃyi và ghÃyati và ghÃyissati và ghÃye và gandhopeso gandhÃyatanampetaæ gandhadhÃtupesà idaæ vuccati gandhÃyatanaæ. 1. PÅtaæ sirimu. 2. Lohitaæ - sirimu 3. Harivaïïaæ - si 4. Mutta - simu, machasaæ. [BJT Page 130] [\x 130/] 236. Tattha katamaæ rasÃyatanaæ: yo raso catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho, mularaso, khandharaso, tacaraso pattaraso, puppharaso, phalaraso, ampilaæ madhuraæ tittakaæ kaÂukaæ loïikaæ khÃrikaæ lapilakaæ1- kasÃvo sÃdu asÃdu, yo và pana¤¤epi atthi raso catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho, yaæ rasaæ anidassanaæ sappaÂighà jivhÃya anidassanena sappaÂighaya sÃyi và sÃyati và sÃsissati và sÃye và raso peso rasÃyatanampetaæ rasÃdhÃtupesà idaæ vuccati rasÃyatanaæ. 237. Tattha kataæma phoÂÂhabbÃtanaæ: paÂhavidhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu kakkhalaæ mudukaæ sanhaæ pharusaæ sukhasamphassaæ dukkhasamphassaæ garukaæ lahukaæ yaæ phoÂÂhabbaæ anidassanaæ sappaÂighaæ kÃyena anidassanena sappaÂighena phusÅ và phusati và phusissati vÃphusissati và phuse và phoÂÂhabbopeso phoÂÂhabbÃyatanampetaæ phoÂÂhabbadhÃtupesÃ, idaæ vuccati phoÂÂhabbÃyatanaæ. 238. Tattha katamaæ dhammÃyatanaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, yaæ ca rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanaparisà pannaæ asaÇkhà ca dhÃtu. Tattha katamo vedanÃkkhandho: ekavidhena vedanÃkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanÃkkhandho atthi sahetuko atthi ahetuko. Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo atthi akusalo atthi avyÃkato -pe evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho -pe- evaæ bahuvidhena vedanÃkkhandho. Ayaæ vuccati vedanÃkkhandho. Tattha katamo sa¤¤Ãkkhandho: ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo atthi akusalo atthi avyÃkato -pe- evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho -pe- evaæ bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho. Ayaæ vuccati sa¤¤Ãkkhandho. Tattha katamo saÇkhÃrakkhandho: ekavidhena saÇkhÃrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu atthi na hetu. Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo atthi akusalo atthi avyÃkato -pe evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho -pe- evaæ bahuvidhena saÇkhÃrakkhandho. Ayaæ vuccati saÇkhÃrakkhandho. 1. Lambilaæ - machasaæ. [BJT Page 132] [\x 132/] Tattha katamaæ rÆpaæ anidassana appaÂighaæ dhammÃyatana pariyÃpannaæ: itthindriyaæ purisindriyaæ -pe- kabaÊiækÃro ÃhÃro. Idaæ vuccati rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ. Tattha katamà asaÇkhatà dhÃtu: [PTS Page 073] [\q 73/] rÃgakkhayo dosakkhayo mohakkhayo ayaæ vuccati asaÇkhatà dhÃtu, idaæ vuccati dhammÃyatanaæ. AbhidhammabhÃjaniyaæ. 239 DvÃdasÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ, rÆpÃyatanaæ, sotÃyatanaæ, saddÃyatanaæ, ghÃnÃyatanaæ. GandhÃyatanaæ, jivhÃyatanaæ, rasÃyatanaæ, kÃyÃyatanaæ, phoÂÂhabbÃyatanaæ, manÃyatanaæ, dhammÃyatanaæ. 240. DvÃdasannaæ ÃyatanÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatà -pe- kati saraïÃ, kati araïÃ. 241. DasÃyatanà avyÃkatÃ, dvÃyatanà siyà kusalÃ, siyà akusalÃ, siyà avyÃkatÃ. DasÃyatanà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃni pi, dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ"pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃti"pi. ManÃyatanaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ. Siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, dhammÃyatanaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà dukkhÃyavedanÃya sampayuttaæ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi. DasÃyatanà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ, dvÃyatanà siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ. Siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. Pa¤cÃyatanà upÃdinnupÃdÃniyÃ, saddÃyatanaæ anupÃdinnupÃdÃniyaæ cattÃro Ãyatanà siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, dvÃyatanà siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinna anupÃdÃniyÃ. DasÃyatanà asaækiliÂÂhasaækilesikÃ, dvÃyatanà siyà saækiliÂÂhasaækilesikÃ, siyà asaækiliÂÂhasaækilesikÃ, siyà asaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. DasÃyatanà avitakkaavicÃrÃ, manÃyatanaæ siyà savitakkasavicÃraæ siyà avitakkavicÃramattaæ, siyà avitakkaavicÃraæ. DhammÃyatanaæ siyà savitakkavicÃraæ, siyà avitakkavicÃramattaæ, siyà avitakkaavicÃraæ siyà na vattabbaæ savitakkasavicÃranti pi avitakkavicÃramattanti"pi. AvitakkaavicÃranti"pi. [BJT Page 134] [\x 134/] DasÃyatanà na vattabbà pÅtisahagatÃti"pi sukhasahagatÃti"pi upekkhÃsahagatÃti"pi, dvÃyatanà siyà pÅtisahagatÃ. [PTS Page 074] [\q 74/] siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ, siyà na vattabbà pÅtisahagatÃti"pi sukhasahagatÃti"pi upekkhÃsahagatÃti"pi. DasÃyatanà nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, dvÃyatanà siyà dassanena pahÃtabbÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, siyà nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. DasÃyatanà nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃhetukà dvÃyatanà siyà dassanena pahÃtabbÃhetukÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃhetukÃ, siyà nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃhetukà DasÃyatanà nevÃcayagÃminÃpacayagÃmino, dvÃyatanà siyà ÃcayagÃmino. Siyà apacayagÃmino, siyà nevaÃcayagÃminÃpacayagÃmino. DasÃyatanà neva sekkhà nÃsekkhÃ, dvÃyatanà siyà sekkhÃ, siyà asekkhÃ, siyà neva sekkhà nÃsekkhÃ. DasÃyatanà parittÃ, dvÃyatanà siyà parittÃ, siyà mahaggatÃ, siyà appamÃïÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ, dvÃyatanà siyà parittÃrammaïÃ, siyà mahaggatÃrammaïÃ, siyà appamÃïÃrammaïÃ, siyà na vattabbà parittà rammaïÃtipi mahaggatÃrammaïÃtipi appamÃïÃrammaïÃtipi. DasÃyatanà majjhimà dvÃyatanà siyà hinÃ, siyà majjhimÃ, siyà païÅtÃ. DasÃyatanà aniyatÃ, dvÃyatanà siyà micchattiniyatÃ, siyà sammattaniyatÃ, siyà aniyatÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ, dvÃyatanà siyà maggÃrammaïÃ, siyà maggahetukÃ, siyà maggÃdhipatino. Siyà na vattabbà maggarammaïÃti"pi maggahetukÃti"pi maggÃdhipatinoti"pi. Pa¤cÃyatanà siyà uppannÃ, siyà uppÃdino, na vattabbà anuppannÃti, saddÃyatanaæ siyà uppannaæ, siyà anuppannaæ, na vattabbaæ uppÃditi, pa¤cÃyatanà siyà uppannÃ, siyà anuppannaæ siyà uppÃdino, dhammÃyatanaæ siyà uppannanaæ, siyà anuppannaæ, siyà uppÃdi, siyà na vattabbaæ uppannananti"pi anuppannanti"pi uppÃditi"pi. EkÃdasÃyatanà siyà atÅtÃ, siyà anÃgatÃ, siyà paccuppannÃ, siyà na vattabbaæ atÅtanti"pi anÃgatannati"pi paccuppannanti"pi. DasÃyatanà anÃrammaïÃ, dvÃyatanà siyà atÅtÃrammaïà siyà anÃgatÃrammaïÃ, siyà paccuppannÃrammaïÃ, siyà na [PTS Page 075] [\q 75/] vattabbà atÅtÃrammaïÃti"pi anÃgatÃrammaïÃti"pi pacacuppannÃrammaïÃti"pi. [BJT Page 136] [\x 136/] Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ, dvÃyatanà siyà ajjhattÃrammaïÃ, siyà bahiddhÃrammaïÃ, siyà ajjhattabahiddhÃrammaïÃ, siya na vattabbà ajjhattÃrammaïÃtipibahiddharammaïÃtipi ajjhattabahiddhÃrammaïÃtipi RÆpÃyatanaæ sanidassanasappaÂighaæ, navÃyatanà anidassanasappaÂighÃ, dvÃyatanà anidassanaappaÂighÃ. 242. EkÃdasÃyatanà na hetu. DhammÃyatanaæ siyà hetu, siya na hetu. DasÃyatanà ahetukÃ. DvÃyatanà siyà sahetukÃ, siyà ahetukÃ. DasÃyatanà hetuvippayuttÃ. DvÃyatanà siyà hetusampayuttÃ, siyà hetuvippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà hetu ceva sahetukÃti"pi, sahetukà ceva na ca hetÆtipi. ManÃyatanaæ na vattabbaæ hetu ceva sahetukanti, siyà sahetukaæ ceva na ca hetu, siyà na vattabbaæ sahetuka¤ceva na ca hetÆti. DhammÃyatanaæ siyà hetu ceva sahetuka¤ca, siyà sahetukaæ ceva na ca hetu, siyà na vattabbaæ hetu ceva sahetukanti"pi sahetuka¤ce va na ca hetÆti"pi. DasÃyatanà na vattabbà hetu ceva hetusampayuttÃti"pi hetusampayuttà ceva na ca hetÆti"pi. ManÃyatanaæ na vattabbaæ hetu ceva hetusampayuttanti, siyà hetusampayuttaæ ceva na ca hetu, siyà na vattabbaæ hetusampayuttaæ ceva na ca hetÆti, dhammÃyatanaæ siyà hetu ceva hetusampayuttaæ ca. Siyà hetusampayuttaæ cevana ca hetu. Siyà na vattabbaæ hetu ceva hetusampayuttanti"pi hetusampayuttaæ ceva na ca hetÆti"pi. DasÃyatanà na hetu ahetukaæ. ManÃyatanaæ siyà na hetu sahetukaæ, siyà na hetu ahetukaæ. DhammÃyatanaæ siyà na hetu sahetukaæ, siyà na hetu ahetukaæ, siyà navattabbaæ na hetu sahetukanti"pi na hetu ahetukanti"pi. 243. EkÃdasÃyatanà sappaccayÃ. DhammÃyatanaæ siyà sappaccayaæ siyà appaccayaæ. EkÃdasÃyatanà saÇkhatÃ. DhammÃyatanaæ siyà saÇkhataæ siyà asaÇkhataæ. RÆpÃyatanà sanidassanaæ. EkÃdasÃyatanà anidassanÃ. [PTS Page 076] [\q 76/] DasÃyatanà sappaÂighÃ. DvÃyatanà appaÂighÃ. DasÃyatanà rÆpà manÃyatanaæ arÆpaæ, dhammÃyatanaæ siyà rÆpaæ, siyà arÆpaæ. DasÃyatanà lokiyÃ. DvÃyatanà siyà lokiyÃ. Siyà lokuttarà kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. [BJT Page 138] [\x 138/] 244. EkÃdasÃyatanà no ÃsavÃ, dhammayatanaæ siyà Ãsavo siyà no Ãsavo. DasÃyanà sÃsavÃ, dvÃyatanà siyà sÃsavà siyà anÃsavÃ. DasÃyatanà Ãsava vippayuttÃ. DvÃyatanà siyà ÃsavasampayutatÃ, siyà ÃsavavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti. SÃsavà ceva no ca ÃsavÃ: manÃyatanaæ na vattabbaæ Ãsavo ceva sÃsavanti, siyà sÃsavaæ ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbaæ sÃsavaæ ceva no ca Ãsavoti; dhammÃyatanaæ siyà Ãsavo ceva sÃsavaæ ca, siyà sÃsavaæ ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbaæ asavo ceva sÃsavantipi sÃsavaæ ceva no ca Ãsavoti"pi. DasÃyatanà na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃtipi. Asavà sampayuttà ceva no ca ÃsavÃtipi; manÃyatanaæ na vattabbaæ asavo ceva Ãsavasampayuttanti. Siyà Ãsavasampayuttaæ ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbaæ Ãsavasampayuttaæ ceva no ca Ãsavoti; dhammÃyatanaæ siyà Ãsavo ceva Ãsavasampayuttaæ ca, siyà Ãsavasampayuttaæ ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbaæ Ãsavo ceva Ãsavasampayuttantipi, Ãsavasampayuttaæ ceva no ca Ãsavotipi. DasÃyatanà ÃsavavipapyutatasÃsavÃ. DvÃyatanà siyà Ãsavavippayutta sÃsavÃ, siyà Ãsavavippayutta anÃsavÃ. Siyà na vattabbà ÃsavavippayuttasÃsavÃtipi ÃsavavipapyutatanÃsavÃtipi. 245. EkÃdasÃyatà no sa¤¤ojanÃ, dhammÃyatanaæ siyà sa¤¤ojanaæ, siyà no sa¤¤ojanaæ. DasÃyatanà sa¤¤ojaniyÃ, dvÃyatanà siyà saæyojaniyà siyà asaæyojaniyaæ. DasÃyatanà sa¤¤ojanavippayuttÃ, dvÃyatanà siyà sa¤¤ojanasampayuttÃ, sa¤¤ojanavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà sa¤¤ejanà ceva sa¤¤ojaniyÃti, sa¤¤ejaniyà ceva no ca sa¤¤ojana; manÃyatanaæ na vattabbaæ sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojaniyanti, siyà sa¤¤ojaniyaæ ceva no ca sa¤¤ojanaæ, siyà na vattabbaæ sa¤¤ojaniyaæ ceva no ca sa¤¤ojananti. DhammÃyatanaæ siyà sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojaniyaæva siyà sa¤¤ojaniyaæ ceva no ca sa¤¤ojanaæ siyà na vattabbaæ sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojaniyantipi, sa¤¤ojaniyaæ ceva no ca sa¤¤ojanantipi. DasÃyatanà na vattabbà sa¤¤ojanà ceva sa¤¤ojanasampayuttÃtipi, sa¤¤ojanasampayuttà ceva no ca sa¤¤ojanÃtipi. ManÃyatanaæ [PTS Page 077] [\q 77/] na vattabbaæ sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojanasampayuttanni, siyà sa¤¤ojanasampayuttaæ ceva no ca sa¤¤ojanaæ, siyà na vattabbaæ sa¤¤ojanasampayuttaæ ceva no ca sa¤¤ojananti. DhammÃyatanaæ siyà sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojanasampayuttaæ ca, siyà sa¤¤ojana sampayuttaæ no ca sa¤¤ojanaæ, siyà na vattabbaæ sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojanasampayuttantipi, sa¤¤ojanasampayuttaæ ceva no ca sa¤¤ojanantipi. [BJT Page 140] [\x 140/] DasÃyatanà sa¤¤ojanavippayutatsa¤¤ojaniyÃ, dvÃyatanà siyà sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyÃ. Siyà sa¤¤ojanavipapyutta asa¤¤ojaniyÃ, siyà na vattabbà sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ejaniyÃtipi, sa¤¤ojanavippayutta asa¤¤ojaniyÃtipi. 246. EkÃdasÃyatanà no ganthÃ, dhammÃyatanaæ siyà gantho, siyà no gantho. DasÃyatanà ganthÃniyÃ, dvÃyatanà siyà ganthaniyÃ, siyà aganthaniyÃ. DasÃyatanà ganthavippayuttÃ, dvÃyatanà siyà ganthasampayuttà siyà ganthavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà ganthà ceva ganthaniyÃti. Ganthaniyà ceva no ca ganthÃ, manÃyatanaæ na vattabbaæ gantho ceva ganthaniyanti. Siyà ganthaniyaæ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaæ ganthaniyaæ ceva no ca ganthoti; dhammÃyatanaæ siyà gantho ceva ganthaniya¤ca, siyà ganthaniyaæ ceva no ca gantho, siyà na vattabbaæ gantho ceva ganthaniyantipi ganthaniyaæ ceva no ca ganthotipi. DasÃyatanà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttÃtipi. Ganthasampayuttà ceva no ca ganthÃtipi. ManÃyatanaæ na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayuttanti, siyà ganthasampayuttaæ ceva no ca gantho. Siyà na vattabbaæ ganthasampayuttaæ ceva no ca ganthoti. DhammÃyatanaæ siyà gantho ceva ganthasampayuttaæ ca, siyà ganthasampayuttaæ. Ceva no ca gantho, siyà na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayuttantipi. Ganthasampayuttaæ ceva no ca ganthotipi, dasÃyatanà ganthavippayutta ganthaniyÃ, dvÃyatanà siyà ganthavippayutta ganthaniyÃ. Siyà ganthavippayutta aganthaniyÃ, siyà na vattabbà ganthavippayuttaganthaniyÃtipi ganthavippayutta agatthaniyÃtipi. 247. EkÃdasÃyatanà no oghà -pe- no yogà -pe- 249. No nÅvaraïaæ dhammÃyatanaæ siyà nÅvaraïaæ, siyà no nÅvaraïaæ. DasÃyatanà nÅvaraïiyaæ, dvÃyatanà [PTS Page 078] [\q 78/] siyà nÅvaraïiyaæ, siyà anÅvaraïiyÃ. DasÃyatanà nÅvaraïavippayuttÃ; dvÃyatanà siyà nÅvaraïasampayuttÃ, siyà nÅvaraïavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïiyÃti, nivaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃ, manÃyatanaæ na vattabbaæ nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïiyanti; siyà nÅvaraïiya¤ceva no ca nÅvaraïaæ; siyà na vattabbaæ nÅvaraïiya¤ceva no ca nÅvaraïanti dhammÃyatanaæ siyà nÅvaraïa¤ceva nÅvaraïiya¤ca, siyà nÅvaraïiya¤ce no ca nÅvaraïaæ; siyà na vattabbaæ nÅvaraïa¤ceva nÅvaraïiyantipi, nÅvaraïiya¤ceva no ca nÅvaraïanti"pi. [BJT Page 142] [\x 142/] DasÃyatanà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïasampayuttÃti"pi, nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nivaraïÃti"pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ nÅvaraïa¤ceva nÅvaraïasampayuttanti; siyà nÅvaraïasampayutta¤ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbaæ nÅvaraïasampayutta¤ceva no ca nÅvaraïanti, dhammÃyatanaæ siyà nÅvaraïa¤ceva nÅvaraïasampayutta¤ca, siyà nÅvaraïasampayutta¤ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbaæ nÅvaraïa¤ceva nÅvaraïasampayuttantipi, nÅvaraïasampayutta¤ceva no ca nÅvaraïanti"pi. DasÃyatanà nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyÃ; dvÃyatanà siyà nÅvaraïavippayutatnivaraïiyÃ, siyÃnÅvaraïavippayutta anÅvaraïiyÃ; siyà na vattabbà nÅvaraïavippayuttanÅvaraniyÃti"pi nÅvaraïavippayuttaanÅvaraïiyÃti"pi. 250. EkÃdasÃyatanà no parÃmÃsÃ; dhammÃyatanaæ siyà parÃmÃso, siyà no parÃmÃso. DasÃyatanà parÃmaÂÂhÃ, dvÃyatanà siyà parÃmaÂÂhÃ, siyà aparÃmaÂÂha; DasÃyatanà parÃmÃsavippayuttÃ; manÃyatanaæ siyà parÃmÃsasampayuttaæ, siyà parÃmÃsavippayuttaæ; dhammÃyatanaæ siyà parÃmÃsasampayuttaæ, siyà parÃmÃsavippayuttaæ, siyà na vattabbaæ parÃmÃsasampayuttantipi" parÃmÃsavippayuttantipi. DasÃyatanà na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhÃti, paramaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃ; manÃyatanaæ na vattabbaæ parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhanti. Siyà parÃmaÂÂhaæ ceva no ca parÃmÃso; siyà na vattabbaæ parÃmaÂÂhaæ ceva no ca parÃmÃsoti; dhammÃyatanaæ siyà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂha¤ca, siyà parÃmaÂÂha¤ceva no ca parÃmÃso, siyà na vattabbaæ parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhantipi. ParÃmaÂÂhaæ ceva no ca parÃmÃsotipi. DasÃyatanà parÃmÃsavippayuttaparamaÂÂhÃ; dvÃyatanà siyà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃ, siyà parÃmÃsavippayuttaaparÃmaÂÂhÃ; siyà na vattbbà parÃmÃsavippayutta [PTS Page 079] [\q 79/] parÃmaÂÂhÃti "pi, parÃmÃsavippayuttaaparÃmaÂÂhÃtipi. 251. DasÃyatanà anÃrammaïÃ; manÃyatanaæ sÃrammaïaæ, dhammÃyatanaæ siyà sÃrammaïÃ, siyà anÃrammaïÃ. ManÃyatanaæ cittaæ, ekÃdasÃyatanà no cittÃ. EkÃdasÃyatanà acetayikÃ, dhammÃyatanaæ siyà cetasikaæ, siyà acetasikaæ. DasÃyatanà cittavippayuttÃ; dhammÃyatanaæ siyà cittasampayuttaæ, siyà cittavippayuttaæ; manÃyatanaæ na vattabbaæ cittena sampayuttanantipi cittena vippayuttanti"pi; DasÃyatanà cittavisaæsaÂÂhÃ, dhammÃyatanaæ siyà cittasaæsaÂÂhaæ, siyà cittavisaæsaÂÂhaæ, manÃyatanaæ na vattabbaæ cittena sasaÂÂhanti"pi cittena visaæsaÂÂhanti"pi. [BJT Page 144] [\x 144/] ChÃyatanà no cittasamuÂÂhÃnÃ, chÃyatanà siyà cittasamuÂÂhÃna, siyà no cittasamuÂÂhÃnÃ. EkÃdasÃyatanà no citatsahabhuto, dhammÃyatanaæ siyà cittasahabhu, siyà no cittasahabhu. EkÃdasÃyatanà no cittÃnuparivattino. DhammÃyatanaæ siyà cittÃnuparivatti, siyà no cittÃnuparivatti. EkÃdasÃyatanà no cittasaæsaæÂÂhasamuÂÂhÃnÃ, dhammÃyatanaæ siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnaæ, siyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnaæ. EkÃdasÃyatanà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃna sahabhuno, dhammÃyatanaæ siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂÃnasahabhu, siyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhu. EkÃdasÃyatanà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino, dhammÃyatanaæ siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂÃnÃnuparivatti, siyà no citta saæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivatti. ChÃyattà ajjhattikÃ, chÃyatanà bÃhirÃ. NavÃyatanà upÃdÃ, dvÃyatanà no upÃdÃ, dhammÃyatanaæ siyà upÃdà siyà no upÃdÃ. Pa¤cÃyatanà upÃdinnÃ, saddÃyatanaæ anupÃdinnaæ, chÃyatanà siyà upÃdinnÃ, siyà anupÃdinnÃ. 252. EkÃdasÃyatanà no upÃdÃnÃ, dhammÃyatanaæ siyà upÃdÃnaæ, siyà no upÃdÃnaæ. DasÃyatanà upÃdÃniyÃ, dvÃyatanà siyà upÃdÃniyÃ, siyà anupÃdÃniyÃ. DasÃyatanà upÃdÃnavippayuttÃ, dvÃyatanà siyà upÃdÃnasampayuttÃ, siyà upÃdÃnavipapyuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà upÃdÃnÃceva upÃdÃniyÃti, upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃ, manÃyatanaæ na vattabbaæ upÃdÃna¤ceva upÃdÃniyanti, siyà upÃdÃniyaæ ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbaæ upÃdÃniya¤ceva no ca upÃdÃnanti, dhammÃyatanaæ siyà upÃdÃna¤ceva upÃdÃniya¤ca, siyà upÃdÃniya¤ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbaæ upÃdÃnaæ [PTS Page 080] [\q 80/] ceva upÃdÃniyanti pi, upÃdÃniya¤ce vano ca upÃdÃnanti"pi. DasÃyatanà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayuttÃti"pi, upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnÃti"pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ upÃdÃna¤ceva upÃdÃnasampayuttanti, siyà upÃdÃnasampayuttaæ ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbaæ upÃdÃnasampayutata¤ceva no ca upÃdÃnanti; dhammÃyatanaæ siyà upÃdÃna¤ceva upÃdÃna sampayutta¤ca, siyà upÃdÃna sampayutta¤ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbaæ upÃdÃna¤ceva upÃdÃnasampayuttanti"pi, upÃdÃnasampayutta¤ceva no ca upÃdÃnanti"pi. [BJT Page 146] [\x 146/] DasÃyatanà upÃdÃnavipapyuttaupÃdÃniyÃ, dvÃyatanà siyà upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyÃ, siyà upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃ. Siyà na vattabbà upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyÃti"pi, upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃti"pi. 253. EkÃdasÃyatanà no kilesÃ, dhammÃyatanaæ siyà kileso, siyà no kileso. DasÃyatanà saækilesikÃ, dvÃyatanà siyà saækilesikÃ, siyà asaækilesikÃ. DasÃyatanà asaækiliÂÂhÃ, dvÃyatanà siyà saækiliÂÂhÃ, siyà asaækiliÂÂhÃ; DasÃyatanà kilesavippayuttÃ, dvÃyatanà siyà kilesasampayuttà siyà kilesavippayuttÃ. DasÃyatanà na vattabbà kilesà ceva saækilesikà ti, saækilesikà ceva no ca kilesÃ, manÃyatanaæ na vattabbaæ kileso ceva saækilesikanti, siyà saækilesika¤ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ saækilesika¤ceva no ca kileso ti; dhammÃyatanaæ siyà kileso ceva saækilesika¤ca, siyà saækilesika¤ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kileso ceva saækilesikanti"pi, saækilesika¤ceva no ca kilesoti"pi. DasÃyatanà na vattabbà kilesà ceva saækiliÂÂhÃtipi, saækiliÂÂho ceva no ca kilesÃti"pi; manÃyatanaæ na vattabbaæ kileso ceva saækiliÂÂhanti, siyà saækiliÂÂhaæceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ saækiliÂÂhaæ ceva no ca kilesoti; dhammÃyatanaæ siyà kileso ceva saækiliÂÂhaæ ca, siyà saækiliÂÂhaæ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kileso ceva saækiliÂÂhanti"pi, saækiliÂÂhaæ ceva no ca kileso ti"pi. DÃsayatanà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttÃti"pi kilesa sampayuttà ceva no ca kilesÃtipi; manÃyatanaæ na vattabbaæ kileso ceva kilesasampayuttanti; siyà kilesasampayuttaæ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kilesasampayuttaæ ceva no ca kileso ti, dhammÃyatanaæ siyà kileso ceva kilesasampayuttaæ ca, siyà kilesasampayuttaæ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kileso ceva kilesasampayuttanti"pi kilesasampayuttaæ ceva no ca kilesoti"pi. DasÃyatanà kilesavippayuttasaækilesikÃ, dvÃyatanà siyà kilesavippayuttasaækilesikÃ, siyà [PTS Page 081] [\q 81/] kilesavipapyuttaasaækilesikÃ, siyà na vattabbà kilesavippayutta saækilesikÃti"pi kilesa vippayutta asaækilesikÃti"pi. 254. DasÃyatanà na dassanena pahÃtabbÃ, dvÃyatanà siyà dassanena pahÃtabbÃ, siyà na dassanenapahÃtabbÃ. DasÃyatanà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, dvÃyatanaæ siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. [BJT Page 148] [\x 148/] DasÃyatanà na dassanena pahÃtabbahetukÃ, dvÃyatanà siyà dassanena pahÃtabbahetukÃ, siyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. DasÃyatanà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ, dvÃyatanà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. DasÃyatanà avitakkÃ, dvÃyatanà siyà savitakka. Siyà avitakka. DasÃyatanà avicÃrÃ, dvÃyatanà siyà savicÃrÃ, siyà avicÃrÃ; DasÃyatanà appÅtikÃ, svÃyatanà siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikÃ; DasÃyatanà na pÅtisahagatÃ, dvÃyatanà siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. DasÃyatanà na upekkhÃsahagatÃ, dvÃyatanà siyà upekkhà sahagatÃ, siyà na upekkhà sahagatÃ; DasÃyatanà kÃmÃvacarÃ, dvÃyatanà siyà kÃmÃvacarÃ, siyà na kÃmÃvacarÃ. SÃyatanà rÆpÃvacarÃ, dvÃyatanà siyà rÆpÃvacarÃ, siyà na rÆpÃvacarÃ. DasÃyatanà arÆpÃvacarÃ, dvÃyatanà siyà arÆpÃvacarÃ, siyà na arÆpÃvacarÃ. DasÃyatanà pariyÃpannÃ, dvÃyatanà siyà pariyÃpannÃ, siyà na apariyÃpannÃ. DasÃyatanà aniyyÃtikÃ, dvÃyatanà siyà niyyÃnikÃ, siyà na aniyyÃnÅkÃ: DasÃyatanà aniyatÃ, dvÃyatanà siyà niyatÃ, siyà aniyatÃ; DasÃyatanà sauttarÃ, dvÃyatanà siyà sauttarÃ, siyà anuttarÃ, DasÃyatanà araïÃ, dvÃyatanà siyà saraïÃ, siyà araïÃ"ti. Pa¤hapucchakaæ. ùyatanavibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 082] [\q 82/] [BJT Page 150] [\x 150/] 3. DhÃtuvibhaÇgo 255. ChadhÃtuyo: paÂhavidhÃtu, apodhÃtu, tejodhÃtu, vÃyodhÃtu, ÃkÃsadhÃtu, vi¤¤ÃïadhÃtu. 256. Tattha katamà paÂhavidhÃtu: paÂhavidhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattakÃ, atthi bÃhirÃ, Tattha katamà ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ kakkhalaæ kharigataæ kakkhalattaæ kakkhalabhÃvo ajjhattaæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhima¤jà cakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karisaæ, yaæ và pana¤¤ampi atthi ajjhattÃpaccattaæ. Kakkhalaæ kharigataæ kakkhalattaæ kakkhalabhÃvo ajjhattaæ upÃdinnaæ. Ayaæ vuccati ajjhattikà paÂhavidhÃtu. Tattha katamà bÃhirà paÂhavÅdhÃtu: yaæ bÃhiraæ kakkhalaæ kharigataæ kakkhalattaæ kakkhalabhÃvo bahiddhà anupÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: ayo lohaæ tipu sisaæ sajjhu1muttà maïi veÊuriyo saÇkho silà pavÃlaæ rajataæ jÃtarÆpaæ lohitaÇko masÃragallaæ tiraïaæ kaÂÂhaæ sakkharaæ kaÂhalaæ bhÆmi pÃsÃïo pabbato yaæ và na¤¤ampi atthi bÃhiraæ kakkhalaæ kharigataæ kakkhalattaæ kakkhalabhÃvo bahiddhà anupÃdinnaæ. Ayaæ vuccati bÃhirà paÂhavidhÃtu. Yà ca ajjhattikà paÂhavidhÃtu yà ca bÃhirà paÂhavidhÃtu tadekajjhaæ abhisa¤¤uhitvà abhabisaÇkhipitvà ayaæ vuccati paÂhavidhÃtu. [PTS Page 083] [\q 83/] 257. Tattha katamà apodhÃtu: ÃpodhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattakÃ, atthi bÃhirÃ, Tattha katamà ajjhattikà ÃpodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ shenaho snehagataæ bandhanattaæ rÆpassa ajjhattaæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃnikà lasikà muttaæ. Yaæ và pana¤¤ampi atthi ajjhattaæ paccattaæ apo apogataæ senaho snehagataæ bandhanattaæ rÆpassa ajjhattaæ upÃdinnaæ. Ayaæ vuccati ajjhattikà ÃpodhÃtu. Tattha katamà bÃhirà ÃpodhÃtu: yaæ bÃhiraæ apo apogataæ sineho bandhanattaæ rÆpassa bahiddhà anupÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: mularaso khandharaso tacaraso pattaraso puppharaso phalaraso, khÅraæ dadhi sappi navanÅtaæ telaæ madhu phÃïitaæ bhummÃni và udakÃni antaÊikkhÃni vÃ, ya và pana¤¤ampi atthi bÃhiraæ apo Ãpogataæ sineho sinehagataæ bandhanattaæ rÆpassa bahiddhà anupÃdinnaæ. Ayaæ vuccati bÃhirà apodhÃtu. Yà ca ajjhattikà ÃpodhÃtu yà ca bÃhirà ÃpodhÃtu tadekajjhaæ abhisa¤¤uhitvà abhabisaÇkhipitvà ayaæ vuccati ÃpodhÃtu. 1. Sajjhaæ - sÅmu. [BJT Page 152] [\x 152/] 258. Tattha katamà tejo dhÃtu: tejodhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattakÃ, atthi bÃhirÃ, Tattha katamà ajjhattikà tejodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ usmà usmÃgataæ usumaæ usumagataæ ajjhattaæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: yena ca santappati yena ca jiriyati, yena ca pari¬hayti, yena ca asitapitakhÃyitasÃyitaæ sammà pariïÃmaæ gacchati, yaæ và pana¤¤ampi atthi ajjhattà paccattaæ. Tejo tejogataæ usmà usmÃgataæ usumaæ usumagataæ ajjhattaæ upÃdinnaæ. Ayaæ vuccati ajjhattikà tejodhÃtu. Tattha katamà bÃhirà paÂhavÅdhÃtu: yaæ bÃhiraæ tejo tejogataæ usmà usmà usmÃgataæ usumaæ usumagataæ bahiddhà anupÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: kaÂÂhaggi sakalikaggi1tiïaggi gomayaggi thusaggi saÇkÃraggi indaggi aggisantÃpo suriyasantà keÂÂhasannicayasantÃpo tiïasanticaya santÃpo dha¤¤asannicayasantÃpo bhaï¬asannicayasantÃpo, yaæ và pana¤¤ampi atthi bÃhiraæ tejo tejogataæ usmà usmÃgataæ usumà usumagataæ bahiddhà anupÃdinnaæ. Ayaæ vuccati bÃhirà tejodhÃtu. [PTS Page 084] [\q 84/] YÃca ajjhattikà tejodhÃtu yà ca bÃhirà tejodhÃtu tadekajjhaæ abhisa¤¤uhitvà abhabisaÇkhipitvà ayaæ vuccati tejodhÃtu. 259. Tattha katamà vÃyodhÃtu: vÃyodhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattakÃ, atthi bÃhirÃ, Tattha katamà ajjhattikà vÃyodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ thambhitattaæ ajjhattaæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: uddhaÇgamà vÃtÃ, adhogamÃ, vÃtÃ, adhogamà vÃtÃ, kucchisayà vÃtà koÂÂhasayÃ2- vÃtà aÇgamaÇgÃnusÃrino vÃtÃ, satthakavÃtÃ, khurakavÃtà uppalakavÃtÃ, assÃso, passÃso, iti và yaæ và pana¤¤ampi atthi ajjhattà paccattaæ. VÃyo vÃyogataæ thambhitattaæ rÆpassa ajjhattaæ upÃdinnaæ. Ayaæ vuccati ajjhattikà vÃyodhÃtu. Tattha katamà bÃhirà vÃyodhÃtu: yaæ bÃhiraæ vÃyo vÃyogataæ thambhitattaæ rÆpassa bahiddhà anupÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: puratthimà vÃtà pacchimà vÃtÃ, uttarà vÃtà dakkhiïà vÃtÃ, sarajà vÃtÃ, arajà vÃtÃ, sità vÃtÃ, uïhà vÃtÃ, parittà vÃtÃ, adhimattà vÃtÃ, kÃÊavÃtÃ, verambavÃtÃ2- pakkhamÃtà supaïïavÃtà tÃlavaïaÂavÃtà vidhupanavÃtÃ, yaæ và pana¤¤ampi atthi bÃhiraæ vÃyo vÃyogataæ thambhitattaæ rÆpassa bahiddhà anupÃdinnaæ. Ayaæ vuccati bÃhirà vÃyodhÃtu. 260. Tattha katamà akÃsadhÃtu: ÃkÃsadhÃtu dvayaæ: atthi ajjhattakÃ, atthi bÃhirÃ, 1. PalÃlaggi - machasaæ 2. KoÂÂhÃsayà - sirimu 2. VerambhavÃtà - sirimu, machasaæ [BJT Page 154] [\x 154/] Tattha katamà ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ ÃkÃso ÃkÃsagataæ aghaæ aghagataæ vivaro vivaragataæ, asamphuÂÂhaæ maæsalohitehi ajjhattaæ upÃdinnaæ, seyyathÅdaæ: kaïïacchiddaæ nÃsacchiddaæ mukhadvÃraæ yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ ajjheharati yattha ca asitapitakhÃyitasÃyitaæ santiÂÂhati, yena ca asitapÅtakhÃyitu sÃyitaæ adhobhÃgaæ nikkhamati, yaæ và pana¤¤ampi atthi ajjhattà paccattaæ. ùkÃso ÃkÃsagataæ aghaæ aghagaæ vivaro vivaragataæ asamphuÂÂhaæ maæsalehitehi ajjhattaæ upÃdinnaæ. Ayaæ vuccati ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu. Tattha katamà bÃhirà ÃkÃsadhÃtu: yaæ bÃhiraæ ÃkÃso ÃkÃsagataæ aghaæ aghagataæ vivaro [PTS Page 085] [\q 85/] vivaragataæ asamphuÂÂhaæ catÆhi mahÃbhÆtehi bahiddhà anupÃdinnaæ, ayaæ vuccati bÃhirà ÃkÃsadhÃtu. YÃca ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu yà ca bÃhirà ÃkÃsadhÃtu tadekajjhaæ abhisa¤¤Ãhitvà abhisaÇkhipitvÃ, ayaæ vuccati bÃhirà ÃkÃsadhÃtu. 261. Tattha katamà vi¤¤ÃïadhÃtu, cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, sotavi¤¤ÃïadhÃtu, ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu, jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu, kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu, ayaæ vuccati vi¤¤ÃïadhÃtu. Imà chadhÃtuyo. 262. AparÃpi cha dhÃtuyo: sukhadhÃtu, somanassadhÃtu, domanassadhÃtu, upekkhÃdhÃtu, avijjÃdhÃtu. Kattha katamà sukhadhÃtu: yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati sukhadhÃtu. Tattha katamà dukkhadhÃtu: yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhakhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, ayaæ vuccati dukkhadhÃtu. Tattha katamà somanassadhÃtu: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ ceto samphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ ceto samphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati somanassadhÃtu Tattha katamà domanassadhÃtu: yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ ceto samphassajaæ asÃtaæ dukakhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, ayaæ vuccati comanassadhÃtu Tattha katamà upekkhà dhÃtu: yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ ceto samphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ ceto samphassajà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati upekkhÃdhÃtu [BJT Page 156] [\x 156/] Tattha katamà avijjà dhÃtu: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ anahisamayo ananubodho asambodho appaÂivedho asaÇgÃhanà apariyogÃhanà asamapekkhanà apaccavekkhanà apaccakkhakammaæ dummejjhaæ bÃlyaæ asampaja¤¤aæ moho pamoho sammoho avijjà avijjegho avijjÃyogo avijjÃnusayo avijjÃpariyuÂÂhÃnaæ [PTS Page 086] [\q 86/] avijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃdhÃtu. Imà cha dhÃtuyo. 263. AparÃpi chadhÃtuyo: kÃmadhÃtu, vyÃpÃdadhÃtu, vihaæsà dhÃtu, nekkhammadhÃtu, avyÃpÃdadhÃtu, avihaæsÃdhÃtu. Tattha katamà kÃmadhÃtu: kÃmapaÂisaæyutto takko citakko saækappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà micchÃsaækappo, ayaæ vuccati kÃmadhÃtu, heÂÂhato avicinirayaæ pariyantaæ katvà uparito paranimmitavasavatti deve anto karitvà yaæ etasmiæ antare etthÃvacarà ettha pariyÃpannà khandhÃtuÃyatanà rÆpà vedanà sa¤¤Ã saÇkhÃrà vi¤¤Ãïaæ, ayaæ vuccati kÃmadhÃtu. Tattha katamà vyÃpÃda dhÃtu: vyÃpÃdapaÂisaæyutto takko vitakko -pemicchÃsaækappo, ayaæ vuccati vyÃpÃdadhÃtu. Dasasu và ÃghÃtavatthusu cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadeso cittassa vyÃpatti manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ vyÃpatti vyÃpajjanà vyÃpajjitattaæ virodho paÂivirodho caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa ayaæ vuccati vyÃpÃdadhÃtu. Tattha katamà vihiæsà dhÃtu: vihiæsà paÂisaæyutto takko vitakko -pemicchÃsaækappo, ayaæ vuccati vihiæsÃdhÃtu. Idhekacco pÃïità và le¬¬unà và daï¬ena và satthena và rajjuyà và a¤¤atara¤¤atarona và satte viheÂheti, yà evarÆpà heÂhanà viheÂhanà hiæsanà vihiæsanà rosanà virosanà parÆpaghato, ayaæ vuccati vihiæsÃdhÃtu Tattha katamà nekkhammadhÃku: nekkhammapaÂisaæyutto takko vitakko -pesammÃsaækappo, ayaæ vuccati nekkhammadhÃtu. Sabbepi kusalà dhammà nekkhammadhÃtu. Tattha katamà avyÃpÃdadhÃtu: avyÃpÃdapaÂisaæyutto takko vitakko -pesammÃsaækappo, ayaæ vuccati avyÃpÃdadhÃtu. Yà sattesu metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettà ceto vimutti, ayaæ vuccati avyÃpÃdadhÃtu. [BJT Page 158] [\x 158/] Tattha katamà avihiæsÃdhÃtu: avihiæsÃpaÂisaæyutto takko vitakko saækappo appanà [PTS Page 087] [\q 87/] vyÃppanà cetaso abhiniropanà sammÃsaækappo. Ayaæ vuccati avihiæsÃdhÃtu. Yà sattesu karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovivutti, ayaæ vuccati avihiæsÃdhÃtu. Imà cha dhÃtuyo. Iti imÃni tiïi chakkÃni, tadekajjhaæ abhisa¤¤uhitvà abhisaækhipitvà aÂÂhÃrasa dhÃtuyo honti. SuttannabhÃjaniyaæ. 264. AÂÂhÃrasa dhÃtuyo: cakkhudhÃtu, rÆpÃdhÃtu, cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, sotadhÃtu, saddÃdhÃtu, sotavi¤¤ÃïadhÃtu, ghÃnadhÃtu, gandhÃdhÃtu, kÃyadhÃtu, phoÂÂhabbadhÃtu, kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, manodhÃtu, dhammadhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu. Tattha katamà cakkhudhÃtu: yaæ cakkhuæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo -pesu¤¤o gÃmo peso. Ayaæ vuccati cakkhudhÃtu. Tattha katamà rÆpadhÃtu: yaæ rÆpaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya vaïïanibhà -perÆpadhÃtupesÃ, ayaæ vuccati rÆpadhÃtu. Tattha katamà cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu: paÂicca rÆpe ca uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu. Ayaæ vuccati cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu Tattha katamà sotadhÃtu: yaæ sotaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo -pesu¤¤o gÃmo peso. Ayaæ vuccati sotadhÃtu. Tattha katamà saddadhÃtu: yo saddo catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano sappaÂigho -pe- saddadhÃtupeso. Ayaæ vuccati saddadhÃtu. Tattha katamà sotavi¤¤ÃïadhÃtu: sota¤ca paÂicca sadde ca uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà sotavi¤¤ÃïadhÃtu. Ayaæ vuccati sotavi¤¤ÃïadhÃtu. Tattha katamà ghÃnadhÃtu: [PTS Page 088] [\q 88/] ghÃnaæ catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo -pesu¤¤o gÃmo peso, ayaæ vuccati ghÃnadhÃtu Tattha katamà gandhadhÃtu: yo gandhe catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano-pesappaÂigho -pe- gandhadhÃtu "pesÃ. Ayaæ vuccati gandhadhÃtu. Tattha katamà ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu: ghÃna¤ca paÂicca gandho ca uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu, ayaæ vuccati ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu [BJT Page 160] [\x 160/] Tattha katamà jivhÃdhÃtu: yà jivhà catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo -pesu¤¤o gÃmo peso. Ayaæ vuccati jivhÃdhÃtu. Tattha katamà rasadhÃtu: yo raso catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya anidassano -pesappaÂigho -pe- rasÃdhÃtu pesÃ. Ayaæ vuccati rasadhÃtu. Tattha katamà jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu: jivha¤ca paÂicca raso ca uppajjati cittaæ - manomÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu, ayaæ vuccati jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu Tattha katamà kÃyadhÃtu: yo kÃyo catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo -pesu¤¤e gÃmo peso. Ayaæ vuccati kÃyadhÃtu. Tattha katamà phoÂÂhabbadhÃtu: paÂhavidhÃtu -pe- pheÂÂhabbadhÃtu pesÃ. Ayaæ vuccati pheÂÂhabbadhÃtu. Tattha katamà kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu: kÃya¤ca paÂicca pheÂÂhabbe ca uppajjati cittaæ - mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, ayaæ vuccati kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu Tattha katamà manodhÃtu: cakkhuvi¤¤aïadhÃtuyà uppajitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manodhÃtu, sotavi¤¤ÃïadhÃtuyà -pe- ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtuya -pejivhÃvi¤¤ÃïadhÃtuyà -pe- kÃyavi¤¤ÃïadhÃtuyà uppajitvà niruddhasamanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ manomanÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manodhÃtu, sabbadhammesu và pana paÂhamasamannÃhÃro uppajjati cittaæ mÃno mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriya vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajja manodhÃtu, [PTS Page 089] [\q 89/] ayaæ vuccati manodhÃtu. Tattha katamà dhammadhÃtu: vedanÃkkhandho, sa¤¤Ãkhkhandho, saÇkhÃrakkhandho, yaæ ca rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ asaÇkhatà ca dhÃtu. Tattha katamo vedanÃkkhandho: ekavidhena vedanÃkkhandho, phassasampayutto, Duvidhena vedanÃkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko, Tividhena vedanÃkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi avyakato -pe evaæ dasavidhena vedanÃkkhandho -pe- evaæ bahuvidhena vedanÃkkhandho, ayaæ vuccati vedanÃkkhandho. Tattha katamo sa¤¤Ãkkhandho: ekavidhena sa¤¤Ãkkhandho, phassasampayutto. Duvidheïana sa¤¤Ãkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko, Tividhena sa¤¤Ãkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi avyakato -pe evaæ dasavidhena sa¤¤Ãkkhandho -pe- evaæ bahuvidhena sa¤¤Ãkkhandho, ayaæ vuccati sa¤¤Ãkkhandho. [BJT Page 162] [\x 162/] Tattha katamo saÇkhÃrakkhandho: ekavidhena saÇkhÃrakkhandho, cittasampayutto. Duvidheïana saÇkhÃrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu, Tividhena saÇkhÃrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi avyakato -pe evaæ dasavidhena saÇkhÃrakkhandho -pe- evaæ bahuvidhena saÇkhÃrakkhandho, ayaæ vuccati saÇkhÃrakkhandho. Tattha katamaæ rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanapariyÃpannaæ: itthindriyaæ -pekabaliækÃro ÃhÃro. Idaæ vuccati rÆpaæ anidassanaæ appaÂighaæ dhammÃyatanariyÃpannaæ. Tattha katamà asaÇkhatà dhÃtu: rÃgakkhayo dosakkhayo mohakkhayo ayaæ vuccati asaÇkhatà dhÃtu. Ayaæ vuccati dhammadhÃtu. Tattha katamà manovi¤¤ÃïadhÃtu: cakkhuvi¤¤aïadhÃtuyà uppajitvà niruddhasamanantarà uppajjati manodhÃtu, manodhÃtuyÃ"pi uppajjitvà [PTS Page 090] [\q 90/] niruddhasamanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manodhÃtu, sotavi¤¤ÃïadhÃtuyà -peghÃnavi¤¤ÃïadhÃtuya -pejivhÃvi¤¤ÃïadhÃtuyà -pekÃyavi¤¤ÃïadhÃtuyà uppajitvà niruddhasamanantarà uppajjati manodhÃtu, manodhÃtuyÃ"pi uppajjitvà niruddha samanantarà uppajjati cittaæ mano mÃnasaæ -pe - tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, mana¤ca paÂicca dhamme ca uppajjati cittaæ mÃno mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriya vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajja manovi¤¤ÃïadhÃtu, ayaæ vuccati manovi¤¤ÃïadhÃtu. AbhidhammabhÃjaniyaæ. 265. AÂÂhÃrasa dhÃtuyo: cakkhudhÃtu, rÆpÃdhÃtu, cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, sotadhÃtu, saddÃdhÃtu, sotavi¤¤ÃïadhÃtu, ghÃnadhÃtu, gandhÃdhÃtu, ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu, jivhÃdhÃtu, rasadhÃtu, jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu, kÃyadhÃtu, phoÂÂhabbadhÃtu, kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, manodhÃtu, dhammadhÃtu, manovi¤¤ÃïadhÃtu. 266. AÂÂhÃrasannaæ dhÃtunaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà -pe- kati saraïà taki araïÃ: SoÊasa dhÃtuyo avyÃkatÃ, dve dhÃtuyo siyà kusalÃ, siyà akusalÃ, siyà avyÃkatÃ. [BJT Page 164] [\x 164/] Dasa dhÃtuyo na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃti"pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃti"pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃti"pi pa¤cadhÃtuyo adukkhamasukhÃyavedanÃya sampayuttà kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, dhammadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutta siyà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃti"pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃpi"pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃti"pi. Dasa dhÃtuyo nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ, [PTS Page 091] [\q 91/] pa¤ca dhÃtuyo vipÃka, manodhÃtu siyÃvipÃkà siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. Dve dhÃtuyo siyà vipÃka siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. Dve dhÃtuyo siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà nevavipÃka navipÃkadhammadhammÃ. Dasa dhÃtuyo upÃdinnupÃdÃniyÃ, saddÃdhÃtu anupÃdinnupÃdÃniyÃ, pa¤ca dhÃtuyosiyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, dve dhatuyo siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. SoÊasa dhÃtuyo asaÇkiliÂÂha saÇkilesikÃ, dve dhÃtuyo siyà saækiliÂÂha saækilesikÃ, siyà asaækiliÂÂhasaækilesikÃ, siyà asaækiliÂÂha asaækilesikÃ. Païïarasa dhÃtuyo avitakkaavicÃrÃ. ManodhÃtu savitakkasavicÃrÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakka avicÃrÃ. DhammadhÃtu siyà savitakkasamicÃrÃ, siyà avitakka vicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ, siyà na vattabbÃ, savitakkasavicÃrÃti"pi avitakkavicÃramattÃti"pi avitakkaavicÃrÃti"pi. DasadhÃtuyo na vattabbà pÅtisahagatÃti"pi sukhasahagatÃti"pi upekkhà sahagatÃti"pi. Pa¤cadhÃtuyo upekkhÃsahagatÃ. KÃyavi¤¤ÃïadhÃtu na pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, na upekkhÃsahagatÃ, siyà na vattabbà sukhasahagatÃ"ti. Dve dhÃtuyo siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ, siyà na vattabbà pÅtisahagatÃti"pi sukhahagatÃti"pi upekkhÃsahagatÃti"pi. SoÊasadhÃtuyo neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Dve dhÃtuyo siyà dassanena pahÃtabbÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbà siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. SoÊasadhÃtuyo neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃhetukÃ. Dve dhÃtuyo siyà dassanena pahÃtabbÃhetukÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃhetukÃ, siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbà hetukÃ. SoÊasadhÃtuyo neva ÃcayagÃmi nÃpacayagÃmino. Dve dhÃtuyo siyà ÃcayagÃmino, siyà apacayagÃmino, siyà neva ÃcayagÃmi nÃpacayagÃmino. SoÊasa dhÃtuyo neva sekhà nÃsekhÃ. Dve dhÃtuyo siyà sekhÃ, siyà asekhÃ, siyà neva sekhà nÃsekhÃ. [BJT Page 166] [\x 166/] SoÊasa dhÃtuyo parittÃ. Dve dhÃtuyo siyà parittÃ, siyà mahaggatÃ, siyà appamÃïÃ. [PTS Page 092] [\q 92/] Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo parittÃrammaïÃ. Dve dhÃtuyo siyà parittÃrammaïÃ, siyà mahaggatÃrammaïÃ. Siyà appamÃïÃrammaïÃ. Siyà na vattabbà parittÃrammaïÃti"pi mahaggatÃrammaïÃti"pi appamÃïÃrammaïÃti"pi. SoÊasa dhÃtuyo majjhimÃ. Dve dhÃtuyo siyà hÅnÃ, siyà majjhimÃ, siyà païÅtÃ. SoÊasa dhÃtuyo aniyatÃ. Dve dhÃtuyo siyà micchattiniyatÃ. Siyà sammattaniyatÃ, siyà aniyatÃ. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo na vattabbà maggÃrammaïÃti"pi maggahetukÃti"pi maggÃdhipatinoti"pi. Dve dhÃtuyo siyà maggÃrammaïÃ, siyà maggahetukÃ, siyà maggÃdhipatino. Siyà na vattabbà maggÃrammaïÃti"pi maggahetukÃti"pi maggÃdhipatinoti"pi. Dasa dhÃtuyo siyà uppannÃ, siyà uppÃdino, siyà na vattabbà anuppannÃti. SaddadhÃtu siyà uppannÃ, siyà anuppannà na vattbabà uppÃdinÅti. Cha dhÃtuyo siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ"siyà uppÃdino. DhammadhÃtu siyà uppannÃ, siyà anuppanannÃ, siyà uppÃdinÅ, siyà na vattabbà uppannÃti"pi anuppannÃti pi uppÃdinÅti"pi. Sattarasa dhÃtuyo siyà atÅtÃ, siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. DhammadhÃtu siyà atÅti, siyà anÃgatÃ. Siyà paccuppannÃ, siyà na vattabbà atÅtÃtipi anÃgatÃtipi paccuppannÃtipi. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo paccuppannÃrammaïÃ. Dve dhÃtuyo siyà atÅtÃrammaïÃ, siyà anÃgatÃrammaïÃ, siyà paccuppannÃrammaïÃ, siyà na vattabbà atÅtÃrammaïÃtipi anÃgatÃrammanÃtipi, paccuppannÃrammaïÃti"pi. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo siyà ajjhattÃrammaïÃ, siya bahiddhà rammaïÃ, siyà ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. Dve dhÃtuyo siyà ajjhattÃrammaïÃ, siyà bahiddhÃrammaïÃ, siyà ajjhattabahiddhÃrammaïÃ, siyà na vattabbà ajjhattÃrammaïÃti"pi bahiddhÃrammaïÃti"pi ajjhattabahiddhÃrammaïÃti"pi. RÆpÃdhÃtu sanidassanasappaÂighÃ. Na ca dhÃtuyo anÅdassana sappaÂighÃ. AÂÂha dhÃtuyo anidassanaappaÂighÃ. 267. Sattarasa dhÃtuyo na hetu. DhammadhÃtu siyà hetu, siyà na hetu. SoÊasa dhÃtuyo ahetukÃ. Dve dhÃtuyo siyà sahetukÃ, siyà ahetukÃ. SoÊasa dhÃtuyo hetuvippayuttÃ. [PTS Page 093] [\q 93/] dve dhÃtuyo siyà hetusampayuttÃ, siyà hetuvippayuttÃ. [BJT Page 168] [\x 168/] soÊasa dhÃtuyo na vattabbà hetu ceva sahetukÃtipi, sahetukà ceva na ca hetÆtipi. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà hetu ceva sahetukÃti, siyà sahetukà ce va na ca hetu, siyà na vattabbà sahetukà ceva na ta hetÆti. DhammadhÃtu siyà hetu ceva sahetukà ca, siyà sahetukà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà hetu ceva sahetukÃtipi, sahetukà ceva na ca hetÆtipi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà hetu ceva hetusampayuttÃtipi, hetusampayuttà ceva na ca hetÆtipi. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà hetu ceva sampayuttà ti, siyà hetusampayuttà ce va na ca hetu, siyà na vattabbà hetusampayuttà ceva na ta hetÆti. DhammadhÃtu siyà hetu ceva hetusampayuttà ca, siyà sahetukà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà hetu ceva hetusampayuttÃtipi hetu sampuyattà ceva na ca hetÆtipi. SoÊasa dhÃtuyo na hetu ahetukÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà na sahetukà siyà na hetu. AhetukÃ. DhammadhÃtu siyà na hetu sahetukÃ, siyà na hetu ahetukà siyà na vattabbà na hetu sahetukÃtipi na hetu ahetukÃtipi. 268. Sattarasa dhÃtuyo sappaccayÃ. DhammadhÃtu siyà sappaccayÃ, siyà appaccayÃ. Sattarasa dhÃtuyo saÇkhatÃ. DhammadhÃtu siyà saÇkhatÃ, siyà asaÇkhatÃ. RÆpÃdhÃtu sanidassanÃ. Sattarasa dhÃtuyo anidassanÃ. Dasa dhÃtuyo sappaÂighÃ. AÂÂha dhÃtuyo appaÂighÃ. Dasa dhÃtuyo rÆpÃ. SattadhÃtuyo arÆpÃ. DhammadhÃtu siyà rÆpà siyà arÆpÃ. SoÊasa dhÃtuyo lokiyÃ. Dve dhÃtuyo siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. 269. Sattarasa dhÃtuyo no ÃsavÃ. DhammadhÃtu siyà ÃsavÃ, siyà no ÃsavÃ. SoÊasa dhÃtuyo sÃsavà dve dhÃtuyo siyà sÃsavÃ. Siyà anÃsavÃ, SoÊasa dhÃtuyo ÃsavavippayuttÃ. Dve dhÃtuyo siyà Ãsava sampayuttÃ, siyà ÃsavavippayuttÃ. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti, sÃsavà [PTS Page 094] [\q 94/] ce va no ca ÃsavÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà Ãsavo ceva sÃsavÃti, siyà sÃsavà ce va no ca Ãvo siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca Ãsavoti. DhammadhÃtu siyà Ãsavo ceva sÃsavo ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbà Ãsavo ceva sÃsavà tipi, sÃsavà no ca Ãsavo"tipi. [BJT Page 170] [\x 170/] SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃtipi, Ãsavasampayuttà no ca Ãsavotipi. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà Ãsavo ceva Ãsavasmpayuttà ti, siyà asavasampayuttà ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbà Ãsavasmpayuttà no ca ÃsÃvo ti. DhammadhÃtu siyà Ãsavo ceva Ãsavasampayuttà ca, siyà Ãsasampayuttà ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbà Ãsavo ceva ÃsavasampayuttÃtipi Ãsavasampuyattà ceva no ca Ãsavotipi. SoÊasa dhÃtuyo ÃsavavippayuttasÃsavÃ. Dve dhÃtuyo siyà ÃsavavippayuttasÃsavÃ, siyà ÃsavavippayuttaanÃsavÃ. Siyà na vattabbà Ãsavavippayu ttasÃsavÃtipi ÃsavavippayuttaanÃsavÃtipi. 170. Sattarasa dhÃtuyo no sa¤¤ojanaæ. DhammadhÃtu siyà sa¤¤ojanaæ, siyà no sa¤¤ojanaæ SoÊasa dhÃtuyo sa¤¤ojaniyÃ. Dve dhÃtuyo siyà sa¤¤ojaniyÃ, siyà asa¤¤oniyÃ. SoÊasa dhÃtuyo sa¤¤ojanavippayuttà dve dhÃtuyo siyà sa¤¤ojanasampayuttÃ, siyà sa¤¤ojanavippayuttÃ. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà sa¤¤ojanà ceva sa¤¤ojaniyà ti, sa¤¤ojaniyà ceva no ca sa¤¤ojanÃ. Manovi¤¤aïadhÃtu na vattabbà sa¤¤ojanaæ ce va sa¤¤ojaniyà ti, siyà sasu¤¤Ãjaniyà ce va no ca sa¤¤ojanaæ, siyà na vattabbÃ, sa¤¤ojaniyà ce va no ca sa¤¤ejananti, dhammadhÃtu siyà sa¤¤ojanaæ ce va sa¤¤ojaniyà ca, siyà sa¤¤ojaniyà ce va no ca sa¤¤ojanaæ, siyà na vattabbà sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojaniyÃtipi sa¤¤oniyà ce va no ca sa¤¤ojananti. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà sa¤¤ojanà ceva sa¤¤ojana sampayuttÃtipi, sa¤¤ojanasampayuttà ceva no ca sa¤¤ojanÃtipi. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojanasampayuttÃti, siyà sa¤¤ojana sampayuttà ceva no ca sa¤¤ojanaæ, siyà na vattabbà sa¤¤ojanasampayuttà ceva no ca sa¤¤ojananti. DhammadhÃtu siyà sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojanasampayuttà ca, siyà sa¤¤ojanaæ ceva sa¤¤ojanasampayuttÃpi, sa¤¤ojanasampayuttà ceva no ca sa¤¤ojanantipi. SoÊasa dhÃtuyo sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyÃ. [PTS Page 095] [\q 95/] dve dhÃtuyo siyà sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyà siyà sa¤¤ojanavippayuttaasa¤¤ojaniyÃ. Siyà na vattabbà sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyÃ"tipi, sa¤¤ojanavippayuttaaasa¤¤ojaniyà tipi. 271. Sattarasa dhÃtuyo - no ganthÃ. DhammadhÃtu siyà gantho, siyà no gantho. SoÊasadhÃtu ganthanÅyÃ. Dve dhÃtuyo siyà ganthaniyÃ, siyà aganthanÅyÃ. SoÊasa dhÃtuyo ganthavippayuttÃ. Dve dhÃtuyo siyà ganthasampayuttÃ, siyà ganthavippayuttÃ. [BJT Page 172] [\x 172/] SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà ganthà ceva ganthanÅyÃti, ganthanÅyà ceva no ca ganthÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà na vattabbà gantho ceva ganthaniyÃti, siyà ganthanÅyà ceva no ca gantho, siyà na vattabbà ganthaniyà ceva no ca ganthoti. DhammadhÃtu siyà gantho ceva ganthanÅyà ca, siyà ganthanÅyà ceva no ca gantho, siyà na vattabbÃ, gantho ceva ganthanÅyÃtipi. GanthanÅyà ceva no ca ganthotipi. SoÊasa dhÃtuyo vattabbà ganthÃ, ceva ganthasampayuttÃpi, ganthasampayuttà ceva no ca ganthÃti"pi. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà gantho ceva ganthasampayuttÃti, siyà ganthasampayuttà ceva no ca gantho, siyà na vattabbà ganthasampayuttà ceva no ca gatthiti. DhammadhÃtu siyà gantho ceva ganthasampayuttà ca, siyà ganthasampayuttà ceva no ca gantho, siyà na vattabbà gantho ceva ganthasampayuttÃti"pi ganthasampayuttà ceva no ca ganthoti"pi. SoÊasa dhÃtuyo ganthavippayuttaganthaniyÃ. Dve dhÃtuyo siyà ganthavippayuttaganthanÅyÃ, siyà ganthavippayuttaaganthanÅyÃ, siyà na vattabbà gavthavippayuttaganthaniyÃtipi, ganthavippayuttaaganthanÅyÃti"pi. 272 - 274. SattarasadhÃtuyo no oghà -pe- no yogà -pe- no nÅvaraïà dhammadhÃtu siyà nivaraïaæ, siyà no nÅvaraïaæ. SoÊasadhÃtuyo nÅvaraïiyà dve dhÃtuyo siyà nÅvaraïiyà siyà anÅvaraïiyÃ. SoÊasa dhatuyo nÅvaraïavippayuttÃ. Dve dhÃtuyo siyà nÅvaraïà sampayuttÃ, siyÃnÅvaraïavippayuttÃ. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïiyÃti, nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà nÅvaraïa¤ceva nivaraïiyÃti, siyà nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbà nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïanti. DhammadhÃtu siyà nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïiyà ca, siyà nivaraïiyà ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbà nÅvaraïa¤ce va nÅvaraïiyÃtipi, nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïantipi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïasampayuttÃtipi, nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïÃtipi. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattbbà nÅvaraïa¤ceva nÅvaraïasampayuttÃti, siyà nÅvaraïa sampayuttà ceva no ca nÅvaraïaæ. Siyà na vattabbà nÅvaraïa sampayuttà ceva no ca nÅvaraïanti. DhammadhÃtu siyà nÅvaraïa¤cava nivaraïasampayuttà ca, nivaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbà nÅvaraïa¤ceva nÅvaraïasampayuttÃtipi, nÅvaraïa sampayuttà ceva no ca nÅvaraïantipi. SoÊasa dhÃtuyo nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyÃ. Dve dhÃtuyo siyà nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyÃ. Siyà nÅvaraïavippayuttaanÅvaraïiyÃ. Siyà na vattabbà nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyÃtipi nÅvaraïavippayuttaanÅvaraïiyÃtipi. [BJT Page 174] [\x 174/] 275. Sattarasa dhÃtuyo no parÃmÃsÃ. DhammadhÃtu siyà parÃmÃsÃ, siyà noparÃmÃsÃ. SoÊasa dhÃtuyo parÃmaÂÂhÃ. Dve dhÃtuyo siyà parÃmaÂÂhÃ, siyà aparÃmaÂÂhÃ. SoÊasa dhÃtuyo parÃmÃsavippayuttÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà parÃmÃsasampayuttÃ, siyà parÃmÃsavippayuttÃ. DhammadhÃtu siyà parÃmÃsasampayuttÃ. Siyà parÃmÃsavippayuttÃ, siyà na vattabbà parÃmÃsasampayuttÃtipi paramÃsavippayuttatipi SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhÃti, parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhÃti, siyà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃso, siyà na vattabbà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsoti. DhammadhÃtu siyà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhà ca, siyà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃso, siyà na vattabbà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhÃtipi parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsotipi. SoÊasa dhÃtuyo parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃ. Dve dhÃtuyo siyà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃ, siyà parÃmÃsavippayuttaaparÃmaÂÂhÃ, siyà na vattabbà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃtipi parÃmÃsavippayutta aparÃmaÂÂhÃtipi. 276. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Satta dhÃtuyo sÃrammaïà dhammadhÃtu siyà sÃrammaïÃ, siyà anÃrammaïÃ. Satta dhÃtuyo cittÃ. EkÃdÃsa dhÃtuyo no cittÃ. Sattarasa dhÃtuyo acetasikà dhammadhÃtu siyà cetasikÃ, siyà acetasikÃ. Dasa dhÃtuyo cittavippayuttÃ. DhammadhÃtu siyà cittasampayuttÃ, siyà cittavippayuttÃ. Satta dhÃtuyo na vattabbà cittena sampayuttà ti"pi cittena vippayuttÃti"pi. Dasa dhÃtuyo cittavisaæsaÂÂhÃ. DhammadhÃtu siyà cittasaæsaÂÂhà siyà cittavisaæsaÂÂhÃ. Satta dhÃtuyo na vattabbà cittena saæsaÂÂhÃti"pi cittena visaæsaÂÂhÃtipi. DvÃdasa dhÃtuyo no cittasamuÂÂhÃnÃ. Cha dhÃtuyo siyà cittasamuÂÂhÃnÃ, siyà no cittasamuÂÂhÃnÃ. [PTS Page 096] [\q 96/] Sattarasa dhÃtuyo no cittasahabhuno dhammadhÃtu siyà cittasahabhu, siyà no cittasahabhu. Sattarasa dhÃtuyo no cittÃnuparivattino. DhammadhÃtu siyà cittÃnuparivatti, siyÃno cittÃnuparivatti. Sattarasa dhÃtuyo no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnà dhammadhÃtu siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ, siyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂÃnÃ. Sattarasa dhÃtuyo no cittasaæÂÂhasamuÂÂÃnasahabhuno. DhammadhÃtu siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhu, siyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhu. [BJT Page 176] [\x 176/] Sattarasa dhÃtuyo no cittasaæsaÂÂasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. DhammadhÃtu siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂÃnÃnuparivatti, siyà no citta saæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivatti. DvÃdasa dhÃtuyo ajjhattakÃ. Cha dhÃtuyo bÃhirÃ. Na va dhÃtuyo upÃdÃ. AÂÂhadhÃtuyo no upÃdÃ. DhammadhÃtu siyà upÃdÃ, siyà no upÃdÃ. Dasa dhÃtuyo upÃdinnà saddadhÃtu anupÃdinnà sattadhÃtuyo siyà upÃdinnÃ. 277. Sattarasa dhÃtuyo no upÃdÃnÃ. DhammadhÃtu siyà upÃdÃnaæ, siyà no upÃdÃnaæ. SoÊasa dhÃtuyo upÃdÃnÅyÃ. Dve dhÃtuyo siyà upÃdÃnÅyÃ, siyà anupÃdÃniyÃ. SoÊasa dhÃtuyo upÃdÃnavippayuttÃ. Dve dhÃtuyo siyà upÃdÃnasampayuttÃ, siyà upÃdÃnavippayuttÃ. SoÊasa dhÃtuyo na vatabbà upÃdÃna ceva upÃdÃniyÃti, upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà upÃdÃna¤ce upÃdÃniyÃti, siyà upÃdÃniyà ceva no upÃdÃnaæ, siyà na vattabbà upÃdÃniyo ceva no upÃdÃnanti. DhammadhÃtu siyà upÃdÃna¤ce upÃdÃniyà ca, siyà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃyà ca, siyà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattbbà upÃdÃna¤ceva upÃdÃniyÃtipi upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnantipi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayuttÃti"pi upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnati"pi manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà upÃdÃna¤ce upÃdÃnasampayuttÃti, siyà upÃdÃnapampayuttà ceva no upÃdÃnaæ, siyà na vattabbà upÃdÃnasampayuttà ceva no upÃdÃnanti. DhammadhÃtu siyà upÃdÃna¤ce upÃdÃnasampayuttà ca, siyà upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattbbà upÃdÃna¤ceva upÃdÃnasampayuttÃti"pi upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnantipi. 278. SattarasadhÃtuyo no kilesà dhammadhÃtu siyà kilesà siyà no kilesà SoÊasa dhÃtuyo saækilesikÃ. Dve dhÃtuyo siyà saækilesikÃ, siyà asaækilesikà SoÊasa dhÃtuyo asaækiliÂÂhà dve dhÃtuyo siyà saækiliÂÂhÃ, siyà asaækiliÂÂhÃ. [BJT Page 178] [\x 178/] SoÊasa dhÃtuyo kilesavippayuttÃ. Dve dhÃtuyo siyà kilesa sampayuttÃ, siyà kilesavippayuttÃ. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà kilesà ceva saækilesikÃti, saækilesikà ceva no ca kilesÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà kileso ceva saækilesikÃti, siyà saækilesikà ceva no ca kileso, siyà na vattabbà saækilesikà ceva no ca kilesoti. DhammadhÃtu siyà kileso ceva saækilesikà ca, siyà saækilesikà ceva no ca kileso, siyà na vattabbà kileso ceva saækilesikÃtipi saækilesikà ceva no ca kilesotipi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà kilesà ceva saækiliÂÂhÃtipi saækiliÂÂhà ceva no cakilesÃtipi. Manovi¤¤ÃïadhÃtu na vattabbà kileso ceva saækiliÂÂhÃti, siyà saækiliÂÂhà ceva no ca kileso, siyà na vattabbà saækiliÂÂà ceva no ca kilesotipi. DhammadhÃtu siyà kileso, siyà na vattabbà kileso ceva saækiliÂhÃtipisaækiliÂÂhà ceva no ca kilesotipi. SoÊasa dhÃtuyo na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttÃpi kilesasampayuttà ceva no ca kilesÃtipi. Manovi¤¤ÃïadhÃtu [PTS Page 097] [\q 97/] na vattabbà kileso ceva kilesasampayuttÃti kilesasampayuttà ceva no ca kileso, siyà na vattabbà kilesasampayuttà ceva no ca kilesoti. DhammadhÃtu siyà kileso ceva kilesasampayuttà ca siyà kilesasampayuttà ceva no ca kileso, siyà na vattabbà kileso ceva kilesasampayuttÃtipi kilesasampayuttà ceva no ca kilesotipi. SoÊasa dhÃtuyo kilesavippayuttasaækilesikÃ, dve dhÃtuyo siyà kilesavippayuttasaækilesikÃ, siyà kilesavippayuttaasaækilesikÃ, siyà na vattabbà kilesavippayuttasaækilesikÃtipi kilesavippayuttaasaækilesikÃtipi. 279. SoÊasa dhÃtuyo na dassanena pahÃtabbà dve dhÃtuyo siyà dassanena pahÃtabbÃ, siyà na dassanena pahÃtabbÃ. SoÊasa dhÃtuyo na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Dve dhÃtuyo siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. SoÊasa dhÃtuyo na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Dve dhÃtuyo piyà dassanena pahÃtabbahetukÃ, siyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. SoÊasa dhÃtuyo na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Dve dhÃtuyo siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ, siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Païïarasa dhÃtuyo avitakkÃ. ManodhÃtu savitakkÃ. Dve dhÃtuyo siyà savitakkà siyà avitakkÃ. [BJT Page 180] [\x 180/] Païïarasa dhÃtuyo avicÃrÃ. ManodhÃtu savicÃrÃ. Dve dhÃtuyo siyà savicÃrÃsiyà avicÃrÃ. SoÊasa dhÃtuyo appÅtikà dvedhÃtuyo siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. SoÊasa dhÃtuyo na pÅtisahagatÃ. Dve dhÃtuyo siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. Païïarasa dhÃtuyo na sukhasahagatÃ. Tisso dhÃtuyo siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. EkÃdasa dhÃtuyo na upekkhÃsahagatÃ. Pa¤ca dhÃtuyoupekkhÃsahagatÃ. Dve dhÃtuyo siyà upekkhÃsahagatÃ, siyà na upkhosahagatÃ. SoÊasa dhÃtuyo kÃmÃvacarÃ. Dve dhÃtuyo siyà kÃmÃvacarÃ, siyà na kÃmÃvacarÃ. SoÊasa dhÃtuyo na rÆpavacÃro dve dhÃtuyo siyà rÆpÃvacaro. Siyà na rÆpÃvacarÃ. SoÊasa dhÃtuyo na arÆpavacÃro dve dhÃtuyo siyà arÆpÃvacaro. Siyà na arÆpÃvacarÃ. SoÊasa dhÃtuyo pariyÃpannà dve dhÃtuyo siyà pariyÃpannÃ, siyà na apariyÃpannÃ. SoÊasa dhÃtuyo aniyyÃtikà dve dhÃtuyo siyà niyyÃnikà siyà na aniyyÃnikÃ. SoÊasa dhÃtuyo aniyatà dve dhÃtuyo siyà niyatà siyà aniyatÃ. SoÊasa dhÃtuyo sauttarÃ. Dve dhÃtuyo siyà sauttarÃ. Siyà anuttarÃ. [PTS page 097] SoÊasa dhÃtuyo araïÃ. Dve dhÃtuyo siyà saraïÃ. Siyà araïÃti. Pa¤hapucchakaæ. DhÃtuvibhaÇgo niÂÂhito [PTS Page 099] [\q 99/] [BJT Page 182] [\x 182/] 4. SaccavibhaÇgo 280. CattÃri ariyasaccÃni: dukkhaæ ariyasaccaæ, dukkhasamudayo ariyasaccaæ, dukkhanirodho ariyasaccaæ, dukkhanirodhagÃmini paÂipadà ariyasaccaæ. 281. Tattha katamaæ dukkhaæ ariyasaccaæ: jÃtipi dukkhÃ, jarÃpi dukkhÃ, maraïampi dukkhaæ, sokaparidevadukkhadomanassapupÃyÃsÃpi dukkhÃ, appiyehi sampayogo dukkho, piyehi vippayogo dukkho, yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ, saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ. Tattha katamà jÃti: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbatti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho, ayaæ vuccati jÃti. Tattha katamà jarÃ: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarà jiraïatà khaï¬iccaæ pÃliccaæ valittacatà Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ paripÃko, ayaæ vuccati jarÃ. Tattha katamà maraïaæ: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye cuti vacanatà bhedo antaradhÃnaæ maccu maraïaæ kÃlakiriyà khandhÃnaæ bhedo kalebarassa nikkhepo jÅvitindriyassa upacchedo, idaæ vuccati maraïaæ. Tattha katamo soko: ¤Ãtivyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyÃsanena và phuÂÂhassa silavyÃsanena và [PTS Page 100] [\q 100/] phuÂÂhassa diÂÂhivyÃsanena và phuÂÂhassaa¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa soko socanà socitattaæ anto soko anto parisoko cetaso parijjhÃyanà domanassaæ sokasallaæ, ayaæ vuccati soko. Tattha katamo paridevo: ¤Ãtivyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyÃsanena và phuÂÂhassa silavyÃsanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyÃsanena và phuÂÂhassaa¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa adovà paridevitattaæ vacà pÃlÃpo vippalÃpo lÃlappo lÃlappanà lÃlappitattaæ, ayaæ vuccati paridevo. Tattha katamaæ dukkhaæ: yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃya samphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ, kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, idaæ vuccati dukkhaæ. [BJT Page 184] [\x 184/] Tattha katamaæ domanassaæ: yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ, cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, idaæ vuccati domanassaæ. Tattha katamo upÃyÃso: ¤Ãtivyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyÃsanena và phuÂÂhassa silavyÃsanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyÃsanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa Ãyaso upÃyÃso ÃyÃsitattaæ, ayaæ vuccati upÃyÃso. Tattha katamo appiyehi sampayogo dukkho: idha yassa te honti aniÂÂhà akantà amanÃpà rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbÃ, ye và panassa te honti anatthakÃmà abhitakÃmà aphÃsukakÃmà ayogakkhemakÃmÃ, yà tehi saÇgati samÃgamo samodhÃnaæ missibhÃvo, ayaæ vuccati appiyehi sampayogo dukkho. Tattha katamo piyehi vippayogo dukkho: idha yassa te honti iÂÂhà kantà manÃpà rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbÃ, ye và panassa te honti anatthakÃmà abhitakÃmà aphÃsukakÃmà ayogakkhemakÃmÃ, mÃtà và pità và bhÃtà và bhagini và bhagini và mittÃmaccà và ¤ÃtisÃlohità vÃ, yà tehi asaÇgati asamÃgamo asamodhÃnaæ amissibhÃvo, ayaæ vuccati piyehi vippayogo dukkho. [PTS Page 101] [\q 101/] Tattha katamaæ yaæpicchaæ na labhati tampi dukkhaæ: jÃtidhammÃnaæ sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na jÃtidhammà assÃma, na ca vata no jÃti ÃgaccheyyÃti, na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ, idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ, jarÃdhammÃnaæ sattÃnaæ -pevyÃdhidhammÃnaæ sattÃnaæ -pemaraïadhammÃïaæ sattÃnaæ -pesokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadhammÃnaæ sattÃnaæ evaæ icchà uppajjati: aho vata mayaæ na sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsa dhammà assÃma, na ca vata no sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà Ãgaccheyyunti, na kho panetaæ icchÃya pattabbaæ. Idampi yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ. Tattha katame saækhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ. SeyyathÅdaæ: rÆpupÃdÃnakkhandho, vedanupÃdÃnakkhandho, sa¤¤upÃdÃnakkhandho, saÇkhÃrÆpÃdÃnakkhandho, vi¤¤ÃïupÃdÃnakkhandho, ime vuccanti saækhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ. Iduæ vuccati dukkhaæ ariyasaccaæ. [BJT Page 186] [\x 186/] 282. Tattha katamaæ dukkhasamudayo ariyasaccaæ: taïhà ponobhavikà nandirÃgasahagatà tatra tatrÃbhinandinÅ, seyyathÅdaæ: kÃmataïhÃ, bhavataïhÃ, vibhavataïhÃ. Sà kho panesà taïhà kattha uppajjamÃnà uppajjati, kattha nivisamÃnà nivisati. Yaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Ki¤ca loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ: cakkhuæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotaæ loke -pe- ghÃnaæ loke -pejihhà loke -pe- kÃyo loke -pe- mano loke -pe- piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, ettha"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpÃ1- loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddà loke -pe- gandhà loke -perasà loke -pe- phoÂÂhabbà leke -pe- dhammà [PTS Page 102] [\q 102/] loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Cakkhuvi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotavi¤¤Ãïaæ loke -pe- ghÃnavi¤¤Ãïaæ loke -pe- jivhÃvi¤¤Ãïaæ loke -pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ loke -pemanovi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Cakkhusamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotasamphasso loke -pe- ghÃnasamphasse loke -pejivhÃsampasso loke -pe- kÃyasampasso loke -pemanosampasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Cakkhusamphasso vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Sotasamphasso vedanà loke -pe- ghÃnasamphasse vedanà loke -pe- jivhÃsampasso vedanà loke -pekÃyasampasso vedanà loke -pe- manosampasso vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddasa¤¤Ã loke -pe- ghandhasa¤¤Ã loke -perasasa¤¤Ã loke -pephoÂÂabbasa¤¤Ã loke -pe- dhammasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpaæ - kattha ci, [BJT Page 188] [\x 188/] RÆpasa¤cetanaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddasa¤cetanà loke -pe- gandhasa¤cetanà loke -pe- rasasa¤cetanà loke -pe- phoÂÂhabbasa¤cetanà loke -pedhammasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddataïhà loke -pe- gandhataïhà loke -perasataïhà loke -pephoÂÂhabbataïhà loke -pe- dhammataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RÆpavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthe"sà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Saddacitakko loke -pe- gandhavitakko loke -pe- rasavitakko loke -pe- phoÂÂhabbavitakko loke -pedhammavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. [PTS Page 103] [\q 103/] RÆpavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. SaddavicÃro loke piyarÆpaæ, sÃtarÆpaæ etthesà taïhà uppajamÃna uppajjati, ettha nivisamÃnÃnivisati. GandhevicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. RasavicÃro loke piyarÆpaæ, sÃtarÆpaæ etthesà taïhà uppajamÃna uppajjati, ettha nivisamÃnÃnivisati. PhoÂÂhabbavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. DhammavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà uppajjamÃnà uppajjati, ettha nivisamÃnà nivisati. Idaæ vuccati dukkhasamudayo ariyasaccaæ. 283. Tattha katamaæ dukkhanirodho ariyasaccaæ: yo tassÃyeva taïhÃya asesavirÃganirodho cÃgo paÂinissaggo mutti anÃlayo. Sà kho panesà taïhà kattha pahiyamÃnà pahiyati, kattha nirujjhamÃnà nirujjhati, yaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesà taïhà pahiyamÃnà pahiyati. Ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Ki¤ca loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ: cakkhuæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, etthesÃtaïhà pahÅyamÃnà pahÅyati. Ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotaæ loke -pe- ghÃnaæ loke -pe- jivhà loke kÃyo loke -pemano loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. [BJT Page 190] [\x 190/] RÆpà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Saddaæ loke -pegandhaæ loke -pe- rasà loke phoÂÂhabbà loke -pedhammà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Cakkhuvi¤¤Ãïa loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, ettha sà haïhà pahÅyamÃnà pahÅyati. Ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ loke -pejivhÃvi¤¤Ãïaæ loke kÃyavi¤¤Ãïaæ loke -pe- manovi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Cakkhusamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotasamphasso loke -pe-ghÃnasamphasso loke -pejivhÃsamphasso loke kÃyasampaphasso loke-pemanosamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Cakkhusamphasso vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Sotasamphasso vedanà loke -peghÃnasamphasso vedanà loke -pejivhÃsamphasso vedanà loke kÃyasampaphasso vedanà loke-pe- manosamphasso vedanà [PTS Page 104] [\q 104/] loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpasa¤¤Ã loke -pe- saddÃsa¤¤Ã loke -pe- gandhasa¤¤Ã loke -perasa sa¤¤Ã loke -pe- phoÂÂhabbasa¤¤Ã loke -pe- dhammasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpasa¤¤Ã¤cetanà loke -pe- saddÃsa¤¤Ã¤¤ecatanà loke -pegandhasa¤¤Ã¤cetanà loke -pe- rasasa¤cetanà loke -pephoÂÂhabbasa¤cetanà loke -pe- dhammasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpataïhà loke -pe- saddataïhà loke -pe- gandhataïhà loke -perasataïhà loke -pe- phoÂÂhabbataïhà loke -pedhammataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpavitakko loke -pe- saddavitakko loke -pegandhavitakko loke -pe- rasa vitakko loke -pephoÂÂhabbavitakko loke -pe-dhammavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. RÆpavicÃroloke -pe- saddavicÃro loke -pegandhavicÃro loke-perasa vicÃro loke -pephoÂÂhabbavicÃro loke-pe- dhammavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ etthesà taïhà pahÅyamÃnà pahÅyati, ettha nirujjhamÃnà nirujjhati. Idaæ vuccati dukkhÃnirodho ariyasaccaæ. [BJT Page 192] [\x 192/] 284. Tattha katamaæ dukkhanirodhagÃminipaÂipadà ariyasaccaæ: ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ: dammÃdiÂÂhi, sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo, sammÃvÃyÃmo, sammÃsati, sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi: dukkhe ¤Ãïaæ dukkhasamudaye ¤Ãïaæ dukkhanirodhe ¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ, ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo: nekkhammasaÇkappo avyÃpÃdasaÇkappo avihiæsÃsaækappo, ayaæ vuccati sammÃsaÇkappo. [PTS Page 105] [\q 105/] Tattha katamà sammÃvÃcÃ: musÃvÃdà veramaïÅ pisunÃvÃcà veramaïÅ pharusÃvÃcà veramaïÅ samphappalÃpà veramaïÅ, ayaæ vuccati sammÃvÃcÃ. Tattha katamo sammÃkammatto: pÃïÃtipÃtà veramaïÅ adinnÃdÃnà veramaïÅ kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ, ayaæ vuccati sammà kammanto. Tattha katamo sammà Ãjivo: idha ariyasÃvako micchà Ãjivaæ pahÃya sammà Ãjivena jivikaæ kappeti, ayaæ vuccati sammà Ãjivo. Tattha katamo sammà vÃyÃmo: idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti, vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti, vÃyamati viriyaæ Ãrabhati, cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti, vÃyamati, viriyaæ Ãrabhati, cittaæ paggaïhÃti padahati, ayaæ vuccati sammà vÃyÃmo. Tattha katamà sammà sati: idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassi viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhà domanassaæ, vedanÃsu -pe- citte -pedhammesu dhammÃnupassi viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhà domanassaæ, ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi: idha bhikkhu vivicce"va kÃmehi vicicca akulehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, vitakkavicÃrÃnaæ vupasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ sÃmÃdhijaæ pitisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, pitiyà ca vihÃragà upekkhako ca viharati sato"ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedati yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako ca satimà sukhavihÃriti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe"va somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ, adukkhamasukhaæ upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. [PTS Page 106] [\q 106/] Idaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ariyasaccaæ. SuttantabhÃjaniyaæ. 1. Atthagamà - [PTS] [BJT Page 194] [\x 194/] 285. CattÃri saccÃti: dukkhaæ, dukkhasamudayo, dukkhanirodho, dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Tattha katamo dukkhasamudayo: taïhÃ, ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ: avasesà ca kilesÃ, avasesà ca akusalà dhammÃ, tiïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni, avasesà ca sÃsavà kusalà dhammÃ, sÃsavà ca kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkÃ, ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà ca kamamvipÃkÃ, sabba¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho: taïhÃya pahÃnaæ, ayaæ vuccati dukkanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vicicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhanaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo heti: sammÃdiÂÂhi -pesammà samÃdhi. Tattha katamà sammà diÂÂhi: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ. Ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo: yo takko vitakko -pesammÃsaÇkappo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammà saÇkappo. Tattha katamà sammÃcÃcÃ: yà catÆhi vaciduccaritehi Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto sammÃvÃcà maggaÇgaæ maggaæpariyÃpananaæ, ayaæ vuccati sammavÃcÃ. Tattha katamo sammÃkammanto: yà tÅhi kÃyaduccaritehi Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velà anatikkamo setughÃto [PTS Page 107] [\q 107/] sammÃkammanto maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati smÃkammanto. Tattha katamo sammà Ãjivo: yà micchÃÃjivà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto sammÃÃjÅvo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati smÃkammanto. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃvÃyÃmo. Tattha katamà sammÃsati: yà sati anussati -pe- sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi: yà cittassa Âhiti saïÂhiti -pesammÃsamÃdhi, samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi, ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipÃdÃ, avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. [BJT Page 196] [\x 196/] 286. Tattha katamo dukkhasamudayo: taïhà ca avasesà ca kilesà ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ: avasesà ca akusalà dhammÃ, tÅïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni, avasesà ca sÃsavà kusalà dhammÃ, sÃsavà ca kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkÃ, ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkÃ, sabbaæ ca rÆpaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho: taïhÃya avasesÃna¤ca kilesÃæ pÃhÃnaæ, ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vicicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhanaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo heti: sammÃdiÂÂhi -pesammà samÃdhi, ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ, [PTS Page 108] [\q 108/] avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. 287. Tattha katamo dukkhÃsamudayo: taïhà ca, avasesà ca kilesÃ, avasesà caakusalà dhammÃ, ayaæ vuccati dukkha samudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ: tiïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni, avasesà ca sÃsavà kusalà dhammÃ, sÃsavà ca kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkÃ, ye ca dhammà kiriyà ne"ca kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkÃ, sabba¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho: taïhÃya ca, avasesÃna¤ca kilesÃnaæ, avasesÃna¤caakusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ, ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vicicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhanaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo heti: sammÃdiÂÂhi -pesammà samÃdhi, ayaæ cuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ, avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. 288. Tattha katamo dukkhasamudayo: taïhà ca, avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammÃ, tiïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni, ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ: avasesà ca sÃsavà kusalà dhammà sÃsavà ca kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkÃ, ye ca dhammà kiriyà ne"va kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkÃ, sabba¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. [PTS Page 109] [\q 109/] Tattha katamo dukkhanirodho: taïhÃya ca, avasesÃna¤ca kilesÃnaæ, avasesÃna¤ca kilesÃsanaæ, avasesÃna¤ca akusalÃnaæ dhammÃnaæ, tiïïa¤ca kusalamulÃnaæ sÃsavÃnaæ pahÃnaæ, ayaæ vuccati dukkhanirodho. [BJT Page 198] [\x 198/] Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vicicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhanaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo heti: sammÃdiÂÂhi -pesammà samÃdhi, ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ, avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. 289. Tattha katamo dukkhÃsamudayo: taïhà ca. Avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammÃ, tiïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni, avasesà ca sÃsavà kusalà dhammà ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ: sÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkÃ, ye ca dhammà kiriyà ne"va kusalà nÃkusalà na kammavipÃkÃ, sababa¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho: taïhÃya ca avasesÃna¤ca kilesÃnaæ, avasesÃna¤ca akusalÃnaæ dhammÃnaæ, tiïïa¤ca kusalÃmulÃnaæ sÃsavÃnaæ, avasesÃna¤ca sÃsavÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ, ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vicicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhanaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo heti: sammÃdiÂÂhi -pesammà samÃdhi ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà avasesà dhammà dukkanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ.[PTS Page 110] [\q 110/] 290. CattÃri saccÃni: dukkhaæ, dukkhasamudayo, dukkhanirodho, dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Tattha katamo dukkhasamudayo: taïhÃ, ayaæ vuccati dukka«amudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ: avasesà ca kilesÃ, avasesà ca akusalà dhammÃ, tiïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃti, avasesà ca sÃsava kusalà dhammÃ, sÃsavà ca kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkÃ, ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkÃ, sabba¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho: taïhÃya pahÃnaæ ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vicicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhanaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye pa¤caÇgiko maggo heti: sammÃdiÂÂhi sammà saÇkappo, vÃyÃmo, sammà sati, sammà samÃdhi Tattha katamà sammÃdiÂÂhi: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂiÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ magga pariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. [BJT Page 200] [\x 200/] Tattha katamo sammÃsaÇkappo: yo takko -pesammÃsaÇkappo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃsaÇkappo. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃvÃyÃmo. Tattha katamà sammÃsati: yà sati anussati anussati -pe- sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ - ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi: yà cittassa Âhiti -pe- smamÃsati samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ. Ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà avasesà dhammà dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. [PTS Page 111] [\q 111/] 291. Tattha katamo dukkhÃsamudayo: taïhà ca. Avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammÃ, tiïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni, avasesà ca sÃsavà kusalà dhammà ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ: sÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkÃ, ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na kammavipÃkÃ, sababa¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho: taïhÃya ca avasesÃna¤ca kilesÃnaæ, avasesÃna¤ca akusalÃnaæ dhammÃnaæ, tiïïa¤ca kusalÃmulÃnaæ sÃsavÃnaæ, avasesÃna¤ca sÃsavÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ, ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vicicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhanaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye aÂÂhaÇgiko maggo heti: sammÃdiÂÂhi sammà saÇkappo sammÃcÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà avasesà dhammà dukkanirodhagÃminiyà paÂipadÃya sampayuttÃ. 292. CattÃri saccÃni: dukkhaæ, dukkhasamudayo, dukkhanirodho, dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. Tattha katamo dukkhasamudayo: taïhÃ, ayaæ vuccati dukka«amudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ: avasesà ca kilesÃ, avasesà ca akusalà dhammÃ, tiïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃti, avasesà ca sÃsava kusalà dhammÃ, sÃsavà ca kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkÃ, ye ca dhammà kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkÃ, sabba¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho: taïhÃya pahÃnaæ ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti [PTS Page 112] [\q 112/] niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vicicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhanaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti -peavikkhepo hoti, ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. [BJT Page 202] [\x 202/] 293. Tattha katamo dukkhÃsamudayo: taïhà ca. Avasesà ca kilesà avasesà ca akusalà dhammÃ, tiïi ca kusalamÆlÃni sÃsavÃni, avasesà ca sÃsavà kusalà dhammà ayaæ vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaæ dukkhaæ: sÃsavà kusalÃkusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkÃ, ye ca dhammà kiriyà ne"va kusalà nÃkusalà na kammavipÃkÃ, sababa¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. Tattha katamo dukkhanirodho: taïhÃya ca avasesÃna¤ca kilesÃnaæ, avasesÃna¤ca akusalÃnaæ dhammÃnaæ, tiïïa¤ca kusalÃmulÃnaæ sÃsavÃnaæ, avasesÃna¤ca sÃsavÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ, ayaæ vuccati dukkhanirodho. Tattha katamà dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vicicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhanaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ayaæ vuccati dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà AbhidhammabhÃjaniyaæ. 294. CattÃri ariyasaccÃni: dukkhaæ, ariyasaccaæ, dukkhasamudayo, ariyasaccaæ, dukkhanirodho, ariyasaccaæ, dukkhanirodhagÃmini paÂipadà ariyasaccaæ. 295. Catunnaæ ariyasaccÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatÃ, -pekati saraïÃ, kati araïÃ: Samudayasaccaæ akusalaæ. Maggasaccaæ kusalaæ. Nirodhasaccaæ avyÃkataæ dukkhasaccaæ siyà kusalaæ, siyà akusalaæ siyà abyÃkataæ. Dve saccà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya [PTS Page 113] [\q 113/] vedanÃya sampayuttÃ. Nirodhasaccaæ na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi dukkhasaccaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi. Dve saccà vipÃkadhmadhammà nirodhasaccaæ neva vipÃkanavipÃkadhammadhammaæ. Dukkhasaccaæ siyà vipÃkaæ, siyà vipÃkadhammadhammaæ, siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammaæ. Samudayasaccaæ anupÃdinnupÃdÃniyÃæ. Dve saccà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. DukkhÃsaccaæ siyà upÃdinnupÃdÃniyaæ, anupÃdinnu pÃdÃniyaæ. Samudayasaccaæ saækiliÂÂhasaækilesikà dve saccà asaækiliÂÂha asaækilesikÃ. Dukkhasaccaæ siyà saækiliÂÂhasaækilesikaæ, siyà asaækiliÂÂhasaækilesikaæ. [BJT Page 204] [\x 204/] Samuyasaccaæ savitakkasavicÃraæ. Nirodhasaccaæ avitakkaavicÃraæ. Maggasacca siyà savitakkasavicÃraæ, siyà avitakkavicÃramattaæ, siyà avitakkaavicÃraæ. Dukkhasaccaæ siyà savitakkasavicÃraæ, siyà avitakkavicÃramattaæ, siyà avitakkaavicÃraæ, siyà na vattabbaæ savitakkasavicÃranti"pi avitakkavicÃramattanti"pi avitakkaavicÃranti"pi. Dve saccà siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhà sahagatÃ. Nirodhasaccaæ na vattabbaæ pitasahagatanti"pi, sukhasahagatanti"pi, upekkhÃsahagatanti"pi dukkhasaccaæ siyà pÅtisahagataæ siyà sukhasahagataæ, siyà upekkhÃsahagataæ. Siyà na vattabbaæ pitisahagatanti"pi sukhasahagatanti"pi upekkhÃsahagatanti"pi. Dve saccà nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Samudayasaccaæ siyà dassanena pahÃtabbÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbaæ. Dukkhasaccaæ siyà dassanena pahÃtabbaæ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbaæ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbaæ, siyà neva dassena na bhÃvanÃya pahÃtabbaæ. Dve saccà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃhetukÃ. Samudayasaccaæ siyà dassanena pahÃtabbÃhetukaæ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbaæhetukaæ. Dukkhasaccaæ siyà dassanena pahÃtabbaæhetukaæ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukaæ, siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukaæ. Samudayasaccaæ ÃcayagÃmi. Maggasaccaæ apacayagÃmi. [PTS Page 114] [\q 114/] nirodhasaccaæ nevÃcayagÃminÃpacayagÃmi. Dukkhasaccaæ siyà ÃcayagÃmi, siyà neva ÃcayagÃmi nÃpacayagÃmi. Maggasaccaæ sekkhaæ. Tiïi saccÃni neva sekkhà nÃsekkhÃ. Samudaya saccaæ parittaæ. Dve saccà appamÃïÃ, dukkhasaccaæ siyà parittaæ, siyà mahaggataæ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ. Maggasaccaæ appamÃïÃrammaïaæ. Samudayasaccaæ siyà parittÃrammaïaæ, siyà mahaggatÃrammaïaæ, na appamÃïÃrammaïaæ, siyà na vattabbaæ parittÃrammaïanti"pi mahaggatà rammaïanti"pi dukkhasaccaæ siyà parittÃrammaïaæ, siyà mahaggatÃrammaïaæ, siyà appamÃïÃrammaïaæ, siyà na vattabbaæ parittÃrammaïanti"pi mahaggatÃrammaïanti"pi appamÃïÃrammaïanti"pi. Samudayasaccaæ hÅnaæ dve saccà païÅtÃ. Dukkhasaccaæ siyà hÅnaæ, siyà majjhimaæ. Nirodhasaccaæ aniyataæ maggasaccaæ sammattaniyataæ. Dve saccà siyà micchattiniyatÃ. Siyà aniyatÃ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ. Samudayasaccaæ na vattabbaæ maggÃrammaïanti"pi maggahetukanti"pi maggÃdhipatiti"pi maggasaccaæ na maggÃrammaïaæ maggahetukaæ, siyà maggÃdhipati. Siyà na vattabbaæ maggÃdhipatÅti. Dukkasaccaæ siyà maggÃrammaïaæ na maggahetukaæ, siyà maggÃdhipati, siyà na vattabbaæ maggÃrammaïanti"pi maggÃdhipatÅti"pi. [BJT Page 206] [\x 206/] Dve saccà siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, na vattabbà uppÃdinoti. Nirodhasaccaæ na vattabbaæ uppannanti"pi anuppannanti"pi uppÃdÅti"pi dukkhasaccaæ siyà uppannaæ, siyà anuppannaæ, siyà uppÃdi. Tiïi saccÃni siyà anitÃ, siyà anÃgatÃ, siyà paccuppannÃ. Nirodhasaccaæ na vattabbaæ atÅtanti"pi anÃgatanti"tipi paccuppannanti"pi. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ. Maggasaccaæ na vattabbaæ atÅtÃrammaïanti"pi anÃgatÃrammaïanti"pi paccuppannÃrammaïanti"pi dve saccà siyà atitÃrammaïÃ, siyÃanÃgatÃrammaïÃ, siyà paccuppannÃrammaïÃ, siyà na vattabbà atitÃrammaïÃtipi anÃgatÃrammaïÃtipi paccuppannÃrammaïÃti"pi. [PTS Page 115] [\q 115/] Nirodhasaccaæ bahiddhÃ. TÅïi saccÃni siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ. Maggasaccaæ bahiddhÃrammaïaæ. Samudayasaccaæ siyà ajjhattÃrammaïaæ, siyà bahiddhÃrammaïaæ. Siyà ajjhatta bahiddhÃrammaïaæ. Dukkhasaccaæ siyà ajjhattÃrammaïaæ, siyà bahiddhÃrammaïaæ, siyà ajjhattabahiddhÃrammaïaæ, siyà na vattbbaæ ajjhattÃrammaïÃnti"pi bahiddhÃrammaïanti"pi ajjhattabahiddhÃrammaïanti"pi. Tiïi saccÃni anidassanaappaÂighÃ. Dukkhasaccaæ siyà sanidassana sappaÂighaæ, siyà anidassanasappaÂighaæ, siyà anidassanaappaÂighaæ. 296. Samudayasaccaæ hetu. Nirodhasaccaæ na hetu. Dve saccà siyà hetu, siyà na hetu. Dve saccà sahetukÃ. Nirodhasaccaæ ahetukaæ. Dukkhasaccaæ siyà sahetukaæ, siyà ahetukaæ. Dve saccà hetusampayuttÃ. Nirodhasaccaæ hetuvippayuttaæ. Dukkhasaccaæ siyà hetusampayuttaæ, siyà hetuvippayuttaæ. Samudayasaccaæ hetu ceva sahetuka¤ca nirodhasaccaæ na vattabbaæ hetu ceva sahetukanti"pi sahetuka¤ce"va na ca hetÆti"pi. Maggasaccaæ siyà hetu ceva sahetuka¤ca. Siyà sahetuka¤ceva na ca hetu. Dukkhasaccaæ siyà hetuce"va sahetuka¤ca siyà sahetuka¤ceva na ca hetu, siyà na vattabbaæ hetuce"va sahetukanti"pi sahetuka¤ceva na ca hetÆti"pi. Samudayasaccaæ hetuce"va hetusampayutta¤ca nirodhasaccaæ na vattabbaæ hetu ceva hetusampayuttanti"pi hetusampayutta¤ceva na ca hetÆti"pi. Maggasaccaæ siyà hetuce"va hetusampayutta¤ca. Siyà hetusampayutta¤ceva na ca hetu. Dukkhasaccaæ siyà hetuce"va hetusampayutta¤ca, siyà hetusampayutta¤ca na ca hetu, siyà na vattabbaæ hetuce"va hetusampayuttanti"pi hetusampayutta¤ceva na ca hetÆti"pi. Nirodhasaccaæ na hetuahetukaæ. Samudayasaccaæ na vattabbà na hetu sahetukanti"pi na hetu ahetukanti"pi. Maggasaccaæ siyà na hetu sahetukaæ, siyà na vattabbaæ na hetu sahetukanti"pi na hetu ahetukanti"pi. Dukkhasaccaæ siyà na hetu sahetukaæ, siyà na hetu ahetukaæ. Siyà na vattabbaæ na hetu sahetukanti"pi na hetu ahetukanti"pi. [PTS Page 116] [\q 116/] [BJT Page 208] [\x 208/] 297. Tiïi saccÃni sappaccayÃ. Nirodhasaccaæ appaccayaæ. Tiïi saccani saÇkhatÃ. Nirodhasaccaæ asaÇkhataæ. Tiïi saccÃni anidassanà dukkhasaccaæ siyà sanidassanaæ, siyà anidassanaæ. Tiïi saccÃni appaÂighÃ. Dukkhasaccaæ siyà sappaÂighaæ siyà appaÂighaæ. Tiïi saccani arÆpÃni dukkhasaccaæ siyà rÆpaæ, siyà arÆpaæ. Dve saccà lokiyà dve saccà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. 298. Samudayasaccaæ Ãsavo. Dve saccà no Ãsavà dukkhasaccaæ siyà Ãsavo, siyà no Ãsavo. Dve saccà sÃsavÃ. Dve saccà anÃsavÃ. Samudayasaccaæ Ãsavasampayuttaæ. Dve saccà ÃsavavippayuttÃ. Dukkhasaccaæ siyà Ãsavasampayuttaæ, siyà Ãsava vippayuttaæ. Samudayasaccaæ Ãsavo ceva sÃsava¤ca. Dve saccà na vattabbà ÃsavÃceva sÃsavÃti"pi sÃsavà ceva no ca ÃsavÃti"pi. Dukkhasaccaæ siyà Ãsavo ceva sÃsava¤ca, siyà sÃsava¤ce"va no ca Ãsavo. Samudayasaccaæ Ãsavo ceva Ãsavasampayutta¤ca. Dve saccà na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti"pi dukkhasaccaæ siyà Ãsavo ceva Ãsavasampayutta¤ca, siyÃÃsavasampayutta¤ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbaæ ÃsÃvo ceva Ãsavasampayuttanti"pi Ãsavasampayutta¤ce"va no ca Ãsavoti"pi. Dve saccà ÃsavavippayuttaanÃsavÃ. Samudayasaccaæ na vattabbaæ Ãsavavippayutta sÃsavantipi ÃsavavippayuttaanÃsavantipi. Dukkhasaccaæ siyà ÃsavavippayuttasÃsavaæ, siyà na vattabbaæ ÃsavavippayuttasÃsavanti"pi ÃsavavippayuttaanÃsavantipi. 299. Samudayasaccaæ saæyojanaæ dve saccà no saæyonà dukkhasaccaæ siyà sa¤¤ojanaæ, siyà no sa¤¤ojanaæ. Dve saccà sa¤¤ojanasampayuttaæ. Dve saccà sa¤¤ojanavippayuttÃ. Dukkhasaccaæ siyà sa¤¤ojanasampayuttaæ, siyà sa¤¤ojanavippayuttaæ. Samudayasaccaæ sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤oniya¤ca. Dve saccà na vattabbà sa¤¤ojanÃceva sa¤¤ojaniyÃti"pi sa¤¤ojaniyà ceva no ca sa¤¤ojanÃti"pi dukkhasaccaæ siyà sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojaniya¤ca, siyà sa¤¤ojaniyaæceva no ca sa¤¤ojanaæ. [BJT Page 210] [\x 210/] Samudayasaccaæ sa¤¤ojana¤ce"va sa¤¤ojanasampayutata¤¤ca dve [PTS Page 117] [\q 117/] saccà na vattabbà sa¤¤ojanà ceva sa¤¤ejanasampayuttÃ"pi, sa¤¤ojanasampayuttà ceva no ca sa¤¤ojanÃti"pi dukkhasaccaæ siyà sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojanasampayutta¤ca, siyà sa¤¤ojanasampayutta¤ce"va no ca sa¤¤ojanaæ, siyà na vattabbaæ sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojanasampayutatnti"pi, sa¤¤ojanasampayutata¤ce"va no ca sa¤¤ojananti"pi. Dve saccà sa¤¤ojanavippayutta asa¤¤ojaniyÃ. Samudayasaccaæ na vattabbaæ sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyanti"pi, sa¤¤ejanavippayuttaasa¤¤ojaniyantipi. Dukkhasacacaæ siyà sa¤¤ojanavippayuttasaæyojaniyaæ, siyà na vattabbaæ sa¤¤ejanavippayuttasa¤¤oniyanti"pi, sa¤¤ojanavippayutta asa¤¤ojaniyanti"pi. 300. Samudayasaccaæ gantho. Dve saccà no ganthÃ. Dukkhasaccaæ siyà gantho, siyà no gantho. Dve saccà ganthaniyÃ. Dve saccà aganthaniyÃ. Dve saccà ganthavippayuttÃ. Dve saccà siyà ganthasampayuttÃ, siyà ganthavippayuttÃ. Samudayasaccaæ gantho ceva ganthaniya¤ca. Dve saccà na vattabbà ganthà ce"va ganthaniyÃti"pi ganthaniyà ce"va no ca ganthÃni"pi. Dukkhasaccaæ siyà gantho ce"va ganthaniya¤ca, siyà ganthaniya¤ceva no ca gantho. Samudayasaccaæ gantho ceva ganthasampayutta¤ca, siyà na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayuttantipi, ganthasampayutta¤ceva no ca ganthotipi. Dve saccà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttÃti"pi, ganthasampayuttà ceva no ca ganthÃtipi. Dukkhasaccaæ siyà gantho ceva ganthasampayutta¤ca, siyà ganthasampayutta¤ceva no ca gantho, siyà na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayuttantipi, ganthasampayutta¤ceva no ca ganthotipi. Dve saccà ganthavippayuttaaganthaniyÃ. Dve saccà siyà ganthavippayuttaganthaniyÃ, siyà na vattabbà ganthavippayuttaganthaniyà tipi ganthavippayutataaganthaniyÃtipi. 301-302-303. Samudayasaccaæ ogho -pe- yogo -pe nÅvaraïaæ dve saccà no nÅvaraïà dukkhasaccaæ siyà nÅvaraïaæ, siyà no nÅvaraïaæ. Dve saccà nÅvaraïiyà dve saccà anÅvaraïiyÃ. Samudayasaccaæ nÅvaraïasampayuttaæ. Dve saccà nÅvaraïavippayuttÃ. Dukkhasaccaæ siyà nÅvaraïasampayuttaæ, siyà nÅvaraïavippayuttaæ. Samudayasaccaæ [PTS Page 118] [\q 118/] nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïiya¤ca. Dve saccà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïiyÃtipi, nÅvaraïiyÃceva no ca nÅvaraïÃtipi. Dukkhasaccaæ siyà nÅvaraïa¤ceva nÅvaraïiya¤ca, siyà nÅvaraïiya¤ceva no ca nÅvaraïaæ. [BJT Page 212] [\x 212/] Samudayasaccaæ nÅvaraïa¤ce va nÅvaraïasampayutta¤ca dve saccà na vattabbà nÅvaraïÃceva nÅvaraïasampayuttÃti"pi, nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïÃtipi. Dukkhasaccaæ siyà nivaraïaæ ceva nÅvaraïa sampayutta ca, siyà nÅvaraïasampayuttaæ ceva no ca nÅvaraïaæ, siyà na vattabbaæ nÅvaraïaæ ceva nivaraïasampayuttantipi nÅvaraïasampayuttaæ ceva no ca nÅvaraïantipi. Dve saccà nÅvaraïavippayutta anÅvaraniyÃ. Samudayasaccaæ na vattabbaæ nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyantipi nÅvaraïavippayuttaanÅvaraïiyantipi. Dukkhasaccaæ siyà nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyaæ, siyà na vattabbaæ nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyanti"pi nÅvaraïavippayuttaanÅvaraïiyantipi. 304. Tiïi saccÃni no parÃmÃsÃ. Dukkhasaccaæ siyà parÃmÃso, siyà no parÃmaso. Dve saccà parÃmaÂÂhÃ. Dve saccà aparÃmaÂÂhÃ. Dve saccà parÃmÃsavippayuttÃ. Samudayasaccaæ siyà parÃmÃsa sampayuttaæ, siyà parÃmÃsavippayuttaæ. Dukkhasaccaæ siyà parÃmÃsa sampayuttaæ, siyà parÃmÃsavippayuttaæ, siyà na vattabbaæ parÃmÃsa sampayuttanti"pi parÃmÃsavippayuttanti"pi. Samudayasaccaæ na vattabbaæ parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhanti parÃmaÂÂhaæce va no ca parÃmÃso. Dve saccà na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhÃtipi parÃmaÂÂhÃceva no ca parÃmÃsÃti"pi. Dukkhasaccaæ siyà parÃmÃso ceva parÃmaÂÂhaæ ca, siyà parÃmaÂÂhaæ ceva no ca parÃmÃso. Dve saccà parÃmÃsavippayuttaaparÃmaÂÂhÃ. Dve saccà siyà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃ, siyà na vattabbà parÃmÃsavippayutta parÃmaÂÂhÃti"pi parÃmÃsavippayutta aparÃmaÂÂhÃti"pi. 305. Dve saccà sÃrammaïÃ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ. Dukkhasaccaæ siyà sÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïaæ. Tiïi saccÃni no cittÃ. Dukkhasaccaæ siyà cittaæ, siyà no cittaæ. Dve saccà cetasikÃ. Nirodhasaccaæ acetasikaæ. Dukkakhasaccaæ siyà cetasikaæ, siyà acetasikaæ. Dve saccà [PTS Page 119] [\q 119/] cittasampayuttÃ. Nirodhasaccaæ cittavippayuttaæ dukkhasaccaæ siyà cittasampayuttaæ, siyà cittavippayuttaæ, siyà na vattabbaæ cittena sampayuttanti"pi cittenavippayutatnti"pi. Dve saccà cittasaæsaÂÂhÃ. Nirodhasaccaæ cittavisaæsaÂÂhaæ. Dukkhasaccaæ siyà cittasaæsaÂÂhaæ, siyà cittavisaæsaÂÂhaæ, siyà na vattabbaæ cittena saæsaÂÂhanti"pi, cittena visaæsaÂÂhanti"pi. [BJT Page 214] [\x 214/] Dve saccà cittasamuÂÂhÃnÃ. Nirodhasaccaæ no cittasamuÂÂhÃnaæ. Dukkhasaccaæ siyà cittasamuÂÂhÃnaæ, siyà no cittasamuÂÂhÃnaæ. Dve saccà cittasahabhuno. Nirodhasaccaæ no cittasahabhu. Dukkhasaccaæ siyà cittasahabhu, siyà no citatasahabhu. Dve saccà cittÃnuparivattino, nirodhasaccaæ no cittÃnuparivatti. Dukkhasaccaæ siyà cittÃnaparivatti, siyà no cittÃnaparivanti. Dve saccà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ. Nirodhasaccaæ no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnaæ. Dukkhasaccaæ siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnaæ, siyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnaæ. Dve saccà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno. Nirodhasaccaæ no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhu. Dukkhasaccaæ siyà citatasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃna sahabhu, siyà nocittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhu. Dve saccà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. Nirodhasaccaæ no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivakti. Dukkhasaccaæ siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivatti, siyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparavatti. Tiïi saccÃni bÃhirÃ. Dukkhasaccaæ siyà ajjhattikaæ siyà bÃhiraæ Tiïi saccÃni no upÃdÃ. Dukkhasaccaæ siyà upadà siyà no upÃdÃ. TÅïi saccÃni anupÃdinnà dukkhasaccaæ siyà upÃdinnaæ, siyà anupÃdinnaæ. 306. Samudayasaccaæ upÃdÃnaæ. Dve saccà no upÃdÃnaæ dukkha saccaæ siyà upÃdÃnaæ, siyà no upÃdÃnaæ. Dve saccà upÃdÃniyÃ. Dve saccà anupÃdÃniyÃ. Dve saccà upÃdÃnavippayuttÃ. Dve saccà siyà upÃdÃnasampayuttÃ, siyà upÃdÃnavippayuttÃ. Samudayasaccaæ upÃdÃnaæ ceva upÃdÃniya¤ca. Dve saccà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyÃtipi, upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃti"pi. Dukkhasaccaæ siyà upÃdÃnaæ ceva upÃdÃniya¤ca, siyà upÃdÃniyaæ ceva no ca upÃdÃnaæ. Samudayasaccaæ siyà upÃdÃnaæ ceva upÃdÃnasampayutta¤ca, siyà na vattabbaæ [PTS Page 120] [\q 120/] upÃdÃnaæ ceva upÃdÃnasampayuttanti"pi, upÃdÃnaspa yutta¤ceva no ca upÃdÃnantipi. Dve saccà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayutatÃtipi upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnÃtipi. Dukkhasaccaæ siyà upÃdÃnaæ ceva upÃdÃnasampayuttaæ ca, siyà upÃdÃnasampayuttaæ ceva no ca upÃdÃnaæ, siyà na vattabbaæ upÃdÃnaæ ceva upÃdÃnasampayuttantipi, upÃnasampayuttaæ ceva no ca upÃdÃnanantipi. Dve saccà upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃ, dve saccà siyà upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyÃ, siyà na vattabbà upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyÃtipi. UpÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃtipi. [BJT Page 216] [\x 216/] 307. Samudayasaccaæ kileso. Dve saccà no kilesÃ. Dukkhasaccaæ siyà kileso. Siyà no kileso. Dve saccà saækilesikÃ. Dve saccà asaækilesikÃ. Samudayasaccaæ saækiliÂÂhaæ dve saccà asaækiliÂÂhÃ. Dukkhasaccaæ siyà saækiliÂÂhaæ, siyà asaækiliÂÂhaæta Samudayasaccaæ kilesasampayuttaæ dve saccà kilesavippayuttÃ. Dukkhasaccaæ siyà kilesasampayuttaæ, siyà kilesavippayuttaæ. Samudayasaccaæ kileso ceva saækilesika¤ca. Dve sacca na vattabbà kilesà ceva saækilesikÃtipi saækilesikà ceva no ca kilesÃtipi. Dukkhasaccaæ siyà kileso ceva saækilesika¤ca, siyà saækilesikaæ ceva no ca kileso. Samudayasaccaæ kileso ceva saækiliÂÂhaæ ca. Dve saccà na vattabbà kilesà cevasaækiliÂÂhÃtipi saækiliÂÂhÃce no ca kilesÃtipi. Dukkhasaccaæ siyà kileso ceva saækiliÂÂha¤ca, siyà saækiliÂÂha¤ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kileso ceva saækiliÂÂhantipi saækiliÂÂhaæ ceva no ca kilesotipi. Samudayasaccaæ kileso ceva kilesasampayutta¤ca. Dve saccà na vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttÃtipi kilesasampayuttÃtipi kilesasampayuttà ceva no ca kilesÃtipi. Dukkhasaccaæ siyà kileso ceva kilesasampayuttaæ ca, siyà kilesasampayuttaæ ceva no ca kileso, siyà na vattabbaæ kileso ceva kilesasampayuttantipi kilesasampayuttaæ ceva no ca kilesoti"pi. Dve saccà kilesampayuttaasaækilesikÃ. Samudayasacca na vattabbaæ kilesavippayuttasaækilesikanati"pi kilesavippayuttaasaækilesikanati"pi. Dukkhasaccaæ siyà kilesavippayutta saækilesikaæ, siyà na vattabbaæ kilesavippayuttasaækilesikantapi kilesavippayuttaasaækilesikantipi. [PTS Page 121] [\q 121/] 308. Dve saccà na dassanena pahÃtabbà na dve saccà siyà dassanena pahÃtabbÃ. Siyà na dassanena pahÃtabbÃ. Dve saccà na bhÃvanÃya pahÃtabbà dve saccà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Dve saccà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Dve saccà siyà dassanena pahÃtabbÃhetukÃ, siyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Dve saccà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Dve saccà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ, siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Samudayasaccaæ savitakkaæ. Nirodhasaccaæ avitakkaæ dve saccà siyà savitakkÃ, siyà avitakkÃ. [BJT Page 218] [\x 218/] Samudaya saccaæ savicÃraæ. Nirodhasaccaæ avicÃraæ. Dve saccà siyà savicÃrÃ, siyà avicÃrÃ. Nirodhasaccaæ appÅtikaæ tiïi saccÃni siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikà Nirodhasaccaæ na pÅtisahagataæ. Tiïi saccÃni siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. Nirodhasaccaæ na sukhasahagataæ tiïi saccÃni siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. Nirodhasaccaæ na upekkhÃsahagataæ tiïi saccÃni siyà upekkhà sahagatÃ, siyà na upekkhÃsahagatÃ. Samudayasaccaæ kÃmÃvacaraæ. Dve saccà na kÃmÃvacarÃ. Dukkhasaccaæ siyà kÃmÃvacaraæ, siyà na kÃmÃvacaraæ. Tiïi saccÃni na rÆpÃvacaraæ. Dukkhasaccaæ siyà rÆpÃvacaraæ, siyà na rÆpÃvacaraæ. Tiïi saccÃni na arÆpÃvacaraæ. Dukkhasaccaæ siyà arÆpÃvacaraæ, siyà na arÆpÃvacaraæ Dve saccà pariyÃpannà dve saccà apariyÃpannÃ. Maggasaccaæ niyyÃnikaæ. Tiïi saccÃni aniyyÃnikÃ. Maggasaccaæ niyataæ. Nirodhasaccaæ aniyataæ dve saccà siyà niyatÃ, siyà aniyatÃ. Dve saccà sauttarà dve saccà anuttarÃ. Samudayasaccaæ saraïaæ dve saccà araïaæ dukkhasaccaæ siyà saraïaæ siyà araïÃnti. Pa¤hapucchakaæ. SaccavibhaÇgo niÂÂhito [PTS Page 122] [\q 122/] [BJT Page 220] [\x 220/] 5. Indriya vibhaÇgo 309. BÃvisatindriyÃni, cakkhundriyaæ: sotindriyaæ, ghÃnindriyaæ, jivhindriyaæ, kÃyindriyaæ, manindriyaæ, jÅvitindriyaæ, itthindriyaæ, purisindriyaæ, sukhindriyaæ, dukkhindriyaæ, somanassindriyaæ, domanassindriyaæ, upekkhindriyaæ, saddhindriyaæ, viriyindriyaæ, satindriyaæ, samÃdhindriyaæ, pa¤¤indriyaæ, ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ, a¤¤indriyaæ, a¤¤ÃtÃvindriyaæ. 310. Tattha katamaæ cakkhundriyaæ: yaæ cakkhu catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo -pe- su¤¤o gÃmopeso. Idaæ vuccati cakkhundriyaæ. 311-314. Tattha katamaæ sotindriyaæ -pe- ghÃnindriyaæ -pejivhindriyaæ -pekÃyindriyaæ: yo kÃyo catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya pasÃdo -pe- su¤¤o gÃmo peso. Idaæ vuccati kÃyindriyaæ. 315. Tattha katamaæ manindriyaæ: ekavidhena manindriyaæ: phassasampayuttaæ. Duvidhena manindriyaæ: atthi sahetukaæ, atthi ahetukaæ. Tividhena manindriyaæ: atthi kusalaæ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkataæ. Catubbidhena manindriyaæ: atthi kÃmÃvacaraæ, atthi arÆpÃvaraæ, atthi arÆpÃvacaraæ, atthi apariyÃpannaæ. Pa¤cavidhena manindriyaæ: atthi sukhindriyasampayuttaæ atthi dukkhindriyasampayuttaæ, atthi somanassindriyasampayuttaæ, atthi domanassindriyasampayuttaæ, atthi upekkhindriyasampayuttaæ. Chabbidhena manindriyaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïaæ, jivhÃyavi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïaæ. Evaæ chabbidhena manindriyaæ. Sattavidhena manindriyaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, -pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ, manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Evaæ sattavidhena manindriyaæ. AÂÂhavidhena manindriyaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, -pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ, atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhasahagataæ, manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Evaæ aÂÂhavidhena manindriyaæ. Navavidhena manindriyaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, -pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ, manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Atthi kusalÃ, atthi akusalÃ, atthi avyÃkatÃ. Evaæ navavidhena manindriyaæ. Dasavidhena manindriyaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ, -pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ, atthi sukhasahagataæ, atthi dukkhasahagataæ, manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Atthi akusalà atthi avyÃkatà evaæ dasavidhena manindriyaæ. (Yathà vi¤¤Ãïakkhandho tathà vitthÃro) -pe- evaæ bahuvidhena manindriyaæ. Idaæ vuccati manindriyaæ. [BJT Page 222] [\x 222/] 316. Tattha katamaæ jivindriyaæ: jivinindriyaæ duvidhena: atthi rÆpajivinindriyaæ, atthi arÆpÃjivindriyaæ. Tattha katamaæ rÆpajÅvitindriyaæ: yo tesaæ rÆpÅnaæ dhammÃnaæ Ãyu Âhiti yapanà yÃpanà iriyanà vattanà pÃlanà jÅvitaæ jÅvitindriyaæ, idaæ vuccati rÆpajÅvitindriyaæ. Tattha katamaæ arÆpajÅvitindriyaæ: yo tesaæ arÆpÅnaæ dhammÃnaæ Ãyu Âhiti yapanà yÃpanà iriyanà vattanà pÃlanà jÅvitaæ jÅvitindriyaæ, idaæ vuccati arÆpajÅvitindriyaæ. Idaæ vuccati jÅvitindriyaæ. 317. Tattha katamaæ itthindriyaæ: yaæ itthiyà itthiliÇgaæ itthinimittaæ itthikuttaæ itthÃkappo itthattaæ itthabhÃvo, idaæ vuccati itthindriyaæ. 318. Tattha katamaæ purisindriyaæ: yaæ purisassa purisaliÇgaæ purisanimittaæ purisakuttaæ [PTS Page 123] [\q 123/] purisÃkappo purisattaæ purisabhavo, idaæ vuccati purisindriyaæ. 319. Tattha katamaæ sukhindriyaæ: yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajà sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, idaæ vuccati sukhindriyaæ. 320. Tattha katamaæ dukkhindriyaæ: yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajà asÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, idaæ vuccati dukkhindriyaæ 321. Tattha katamaæ somanassindriyaæ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cesikaæ sukhaæ cetosamphassajà sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, idaæ vuccati somanassindriyaæ. 322. Tattha katamaæ domanassindriyaæ: yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetakaæ dukkhaæ ceto samphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ ceto samphassajà asÃtà dukkhaæ vedayitaæ, ceto sampassajà asÃtà dukkhà vedana, idaæ vuccati domanassindriyaæ. 323. Tattha katamaæ upekkhindriyaæ: yaæ cetasikaæ nevasÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajà adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ, idaæ vuccati upekkhindriyaæ. 324. Tattha katamaæ saddhindriyaæ: yà saddhà saddahanà okappanà abhippasado saddhà saddhindriyaæ saddhÃbalaæ, idaæ vuccati saddhindriyaæ. 325. Tattha katamaæ viriyindriyaæ: yo cetasiko viriyÃrambho, nikkamo parakkamo uyyÃmo vÃyÃmo ussÃho ussoÊhi thamo Âhiti asithilaparakkamatà anikkhittachandatà anikkhittadhuratà dhurasampaggÃho [PTS Page 124] [\q 124/] viriyaæ viriyindriyaæ viriyabalaæ, idaæ vuccati viriyindriyaæ. [BJT Page 224] [\x 224/] 326. Tattha katamaæ satindriyaæ: yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpannatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati, idaæ vuccati satindriyaæ. 327. Tattha katamaæ samÃdhindriyaæ: yà cittassa Âhiti saïÂhiti avaÂÂhiti avisÃhÃro avikkhepo avisÃhaÂamÃnasatà samatho samÃdhindriyaæ samÃdhibalaæ, sammÃsamÃdhi, idaæ vuccati samÃdhindriyaæ. 328. Tattha katamaæ pa¤¤indriyaæ: yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo -pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati pa¤¤indriyaæ. 329. Tattha katamaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃminindriyaæ: yà tesaæ dhammÃnaæ ana¤¤ÃtÃnaæ adiÂÂhÃnaæ apattÃnaæ aviditÃnaæ asacchikatÃnaæ sacchikiriyÃya pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ. 330. Tattha katamaæ a¤¤indriyaæ: yà tesaæ dhammÃnaæ ¤ÃtÃnaæ diÂÂhÃnaæ pattÃnaæ viditÃnaæ sacchikatÃnaæ sacchikiriyÃya pa¤¤Ã pajÃnatà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati a¤¤indriyaæ. 331. Tattha katamaæ a¤¤Ãvindriyaæ: yà tesaæ dhammÃnaæ a¤¤ÃtÃvÅnaæ diÂÂhÃnaæ pattÃnaæ viditÃnaæ sacchikatÃnaæ sacchikiriyÃya pa¤¤Ã pajÃnatà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati a¤¤ÃtÃvindriyaæ. AbhidhammabhÃjaniyaæ. 332. BÃvisatindriyÃni, cakkhundriyaæ: sotindriyaæ, ghÃnindriyaæ, jivhindriyaæ, kÃyindriyaæ, manindriyaæ, jÅvitindriyaæ, itthindriyaæ, purisindriyaæ, sukhindriyaæ, dukkhindriyaæ, somanassindriyaæ, domanassindriyaæ, upekkhindriyaæ, saddhindriyaæ, viriyindriyaæ, satindriyaæ, samÃdhindriyaæ, [PTS Page 125] [\q 125/] pa¤¤indriyaæ, ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ, ana¤¤Ãta¤¤assÃmatindriyaæ, a¤¤indriyaæ, a¤¤ÃtÃvindriyaæ. 333. BÃvisatinaæ indriyÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatÃ, -pekati saraïÃ, kati araïÃ: Dasindriyà avyÃkatÃ. Domanassindriyaæ akusalaæ ana¤¤Ãta¤¤assamitindriyaæ kusalaæ. CattÃrindriyà siyà kusalÃ, siyà avyÃtakÃ. Cha indriyà siyà kusalÃ, akusalÃ, siyà avyÃkatÃ. [BJT Page 226] [\x 226/] DvÃyindriyà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi. Cha indriyà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. TÅïindriyà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Jivinindriyaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi dukkhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi, adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttanti"pi. Sattindriyà neva vipÃka na vipÃkadhammadhammÃ, tÅïindriyà vipÃkÃ. DvÅndriyà vipÃkadhammadhammÃ. A¤¤indriyaæ siyà vipÃkaæ, siyà vipÃka dhammadhammaæ. Navindriyà siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà neva vipÃka na vipÃkadhammadhammÃ. Navindriyà upÃdinnupÃdÃniyÃ. Domanassindriyaæ anupÃdinnupÃdÃniyaæ, tÅïindriyà anupÃdinna anupÃdÃniyÃ. Navindriyà siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ. Navindriyà asaækiliÂÂhasaækilesikÃ. Domanassindriyaæ saækiliÂÂhasaækilesikaæ. TÅïindriyà asaækiliÂÂhaasaækilesikÃ, tÅïindriyà siyà asaækiliÂÂhasaækilesikÃ, siyà asaækiliÂÂhasaækilesikÃ, siyà asaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. Cha indriyà siyà saækiliÂÂhasaækilesikÃ, siyà asaækiliÂÂha saækilesikÃ, siyà asaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. Navindriyà avitakkaavicÃrÃ. Domanassindriyaæ savitakkasavicÃraæ. Upekkhindriyaæ siyà savitakkasavicÃraæ, siyà avitakkaavicÃraæ. EkÃdasindriyà siyà savitakkasavicÃrÃ. Siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. EkÃdasindriyà na vattabbà pÅtisahagatÃti"pi sukhasahagatÃti"pi upekkhÃsahagatÃti"pi. Somanassindriyaæ siyà pÅtisahagataæ, na sukhasahagataæ, na upekkhÃsahagataæ, [PTS Page 126] [\q 126/] siyà na vattabbaæ pitisahagatanti. Cha indriyà siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ. CattÃrindriyà siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ, siyà na vattabbà pÅtisahagatÃti"pi sukhasahagatÃti"pi upekkhÃsahagatÃti"pi. Païïarasindriyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Domansindriyaæ siyà dassanena pahÃtabbaæ, siyà bhÃvanà pahÃtabbaæ cha indriyà siyà dassanena pahÃtabbÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, siyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Païïarasindriyà neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Domanassindriyaæ siyà dassanena pahÃtabbahetukaæ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukaæ. Cha indriyà siyà dassanena pahÃtabbahetukÃ, siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ, siyà nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabba hetukÃ. [BJT Page 228] [\x 228/] Dasandriyà neva ÃcayagÃmi nÃpacayagÃmino. Domanassindriyaæ ÃcayagÃmi. Ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ apacayagÃmi. A¤¤indriyaæ siyà apacayagÃmi, siyà nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmi. Navindriyà siyà ÃcayagÃmino, siyà apacayagÃmino, siyà neva ÃcayagÃmi nÃpacayagÃmino. Dasindriyà neva sekkhà nÃsekkhÃ. Dvindriyà sekkhÃ. A¤¤ÃtÃvindriyaæ asekkhaæ navindriyà siyà sekkhÃ, siyà asekkhÃ, siyà neva sekkhà nÃsekkhÃ. Dasindriyà parittÃ. TÅïindriyà appamÃïÃ: navindriyà siyà parittÃ, siyà mahaggatÃ, siyà appamÃïÃ. Sattindriya anÃrammaïÃ. Dvindriyà parittÃrammaïÃ. TÅïindriyà appamÃïÃrammaïÃ. Domanassindriyaæ siyà parittÃrammaïaæ, siyà mahaggatÃrammaïaæ, na appamÃïÃrammaïaæ. Siyà na vattabbaæ parittÃrammaïanti"pi mahaggatÃrammaïanti"pi. Navindriyà siyà parittÃrammaïÃ, siyà mahaggatÃrammaïÃ, siyà appamÃïÃrammaïÃ, siyà na vattabbà parittÃrammaïÃti"pi mahaggatÃrammaïÃti"pi appamÃïÃrammaïÃti"pi. Navindriyà majjhimÃ. Domanassindriyaæ hÅnaæ tiïindriyaæ païÅtà tÅïindriyà siyà majjhimÃ, siyà païÅtÃ. Cha indriyà siyà hÅnÃ, siyà majjhimÃ. Siyà païÅtÃ. Dasindriyà aniyatà ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ sammattiniyataæ. CattÃrindriyà siyà sammattaniyatÃ, siyà aniyatÃ. Domanassindriyaæ siyà micchattaniyataæ, siyà [PTS Page 127] [\q 127/] aniyataæ. Cha indriyà siyà micchattiniyatÃ, siyà sammattiniyatÃ, siyà aniyatÃ. Sattindriyà anÃrammaïÃ. CattÃrindriyà na vattabbà maggÃrammaïÃti"pi maggatekÃti"pi maggÃdhipatinoti"pi ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ na maggÃrammaïaæ, siyà maggahetukaæ, siyà maggÃdhipati, siyà na vattabbaæ maggahetukanti"pi maggÃdhipatiti"pi a¤¤indriyaæ na maggÃrammaïaæ, siyà maggahetukaæ, siyà maggÃdhipati, siyà na vattabbaæ maggahetukanti"pi maggÃdhipatiti"pi navindriyà siyà maggÃrammaïÃ, siyà maggahetukÃ, siyà maggÃdhipatino, siyà na vattbabà maggÃrammaïÃti"pi maggahetukÃti"pi DÃsindriyà siyà uppannÃ, siyà uppÃdino, na vattabbà anuppannÃti. Dvindriyà siyà uppannÃ, siyà uppÃdino, na vattabbà anuppannÃti. Dvindriyà siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, na vattbabà uppÃdinoti. Dasindriyà siyà uppannÃsiyà anuppannÃ, siyà uppÃdino. SiyÃ, atÅtÃ, siyà anÃgatÃ, siyà paccuppannÃ. Sattindriyà anÃrammaïÃ. Dvindriyà paccuppannÃrammaïÃ. TÅïindriyà na vattabbà atÅtÃrammaïÃtipi anÃgatÃrammaïÃti"pi paccuppannÃrammaïÃti"pi dasindiyÃsiyà atÅtÃrammaïÃ. Siyà anÃgatÃrammaïÃ, siyà paccuppannÃrammaïÃ, siyà na vattabbÃatÅtÃrammaïÃti"pi anagatà rammaïÃti"pi paccuppannÃrammaïÃti"pi. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. [BJT Page 230] [\x 230/] Sattindriyà anÃrammaïÃ. TÅïindriyà bahiddhÃrammaïÃ. CattÃrindriyà siyà ajjhattÃrammaïÃ, siyà bahiddhÃrammaïÃ, siyà ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. AÂÂhandriyà siyà ajjhattÃrammaïÃ, siyà bahiddhÃrammaïÃ, siyà ajjhattabahiddhÃrammaïÃ, siyà na vattabbà ajjhattÃrammaïÃti"pi bahiddhÃrammaïÃti"pi ajjhattabahiddhÃrammaïÃti"pi. Pa¤cindriyà anidassanasappaÂighÃ. Sattarasindriyà anidassana appaÂighÃ. 334. CattÃrindriyà hetu. AÂÂhÃrasindriyà na hetu. Sattindriyà sahetekÃ. Navindriyà ahetukÃ. Cha indriyà siyà sahetukÃ, siyà ahetukÃ. Sattindriyà hetusampayuttÃ. Navindriyà hetuvippayuttÃ. Cha indriyà siyà hetusampayuttÃ, siyà hetuvippayuttÃ. CattÃrindriyà hetu ceva sahetukà ca navindriyà na vattabbà hetu ceva sahetukÃti"pi, sahetukà ceva na ca hetÆti"pi tÅïindriyà na vattabbà hetu ceva sahetukÃti, sahetukà ceva na ca hetu. Cha indriyà na vattabbà hetu ceva sahetukÃti, siyà sahetukà ceva na ca hetu, siyà na vattabbà sahetukÃceva na cahetÆti. CattÃrindriyà hetu ceva hetu sampayuttà [PTS Page 128] [\q 128/] ca. Navindriyà na vattabbà hetu ceva hetusampayuttÃti"pi hetusampayuttà ceva na ca hetÆti"pi tÅïindriyà na vattabbà hetucha indriyà na vattabbà hetu ceva hetu sampayuttÃti. Siyà hetusampayuttà ceva na ca hetu. Siyà na vattabbà hetusampayuttà ceva na ca hetÆti. Navindriyà na hetu ahetukÃ. Tiïindriyà na hetu sahetukÃ. CattÃrindriyà na na vattabbà na hetu sahetukÃti"pi na hetu ahetukati"pi. Cha indriyà siyà na hetu sahetukÃ, siyà na hetu ahetukÃ. 335. SappaccayÃ, saÇkhatÃ, anidassanÃ. Pa¤cindriyà sappaÂighà sattarasindriyà appaÂighÃ. Sattindriyà rÆpÃ. Cuddasindriyà arÆpÃ. JÅvitindriyaæ siyà rÆpaæ, siyà arÆpaæ. Dasindriyà lokiyà tÅïindriyà lokuttarÃ. Navindriyà siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤oyyà kenaci na vi¤¤eyyÃ. [BJT Page 232] [\x 232/] 336. No ÃsavÃ. Dasindriyà sÃsavÃ. TÅïindriyà anÃsavà navindriyà siyà sÃsavÃ, siyà anÃsavÃ. Païïarasindriyà ÃsavavippayuttÃ. Domanassindriyaæ Ãsavasampayuttaæ. Cha indriyà siyà ÃsavasampayuttÃ, siyà ÃsavavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti, sÃsavà ceva no ca ÃsavÃti. TÅïindriyà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti"pi sÃsavà ceva no ca ÃsavÃti"pi. Navinduriyà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti, siyà sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ. Siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca ÃsavÃti. Païïarasindriyà na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃ"pi, Ãsavasampayuttà cevano ca ÃsavÃti"pi. Domanassindriyaæ na vattabbaæ Ãsavo ceva Ãsavasampayuttanti Ãsavasampayuttaæ ceva no ca Ãsavo. Cha indriyà na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti, siyà Ãsavasampayuttà ceva no ca ÃsavÃ, siyà na vattabbà Ãsavasampayuttà ceva ne ca ÃsavÃti. Navindriyà ÃsavavippayuttasÃsavÃ. TÅïindriyà asavavippayuttaanÃsavÃ. Domanassindriyaæ na vattabbaæ ÃsavavippayuttasÃsavanti"pi ÃsavavippayuttaanÃsavanti"pi. TÅïindriyà siyà Ãsavavippayutta sÃsavÃ, siyà Ãsavavippayutta anÃsavÃ. Cha indriyà siyà ÃsavavippayuttasÃsavÃ, siyà Ãsavavippayutta anÃsavÃ, siyà na vattabbà ÃsavavippayutatsÃsavÃti"pi ÃsavavippayuttaanÃsavÃti"pi. 337. No sa¤¤ojanÃ. Dasindriyà sa¤¤ojaniyÃ. TÅïindriyà asaæyojaniyÃ. Navindriyà siyà saæyojaniyÃ, siyà asaæyojaniyÃ. Païïarasindriyà saæyojanavippayuttÃ. Domanassindriyaæ saæyojanasampayuttaæ. Cha indriyà siyà [PTS Page 129] [\q 129/] saæyojanasampayuttÃ, siyÃsaæyojanavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà saæyojanà ceva saæyojaniyÃti, saæyojaniyà ceva no ca saæyojanÃ. TÅïindriyà na vattabbà sa¤¤ojanÃceva sa¤¤ojaniyÃtipi sa¤¤ojaniyà ceva noca saæyojanÃtipi. Navindriyà na vattabbà saæyojanÃceva saæyojaniyÃti, siyà saæyojaniyà ceva no ca saæyojanÃ, siyà na vattabbà saæyojaniyà ceva no ca saæyojanÃti. Païïarasindriyà na vattabbà saæyojanÃce"va saæyojanasampayuttÃ"pi saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanÃtipi. Domanassindriyaæ na vattabbaæ saæyojanaæ ceva saæyojanasampayuttanti, saæyojanasampayuttaæ ceva no ca saæyojanaæ. Cha indriyà na vattabbà saæyojanà ceva sa¤¤ojanasampayuttÃti. Siyà sa¤¤ojanasampayuttà ceva no ca saæyojanÃ, siyà na vattabbà saæyojanasampayuttà ceva no ca saæyojanÃti. [BJT Page 234] [\x 234/] Navindriyà saæyojavippayuttasaæyojaniyÃ, tÅïindriyà saæyojana vippayuttaasaæyojaniyÃ, domanassindriyaæ na vattabbaæ saæyojana vippayuttasaæyojaniyantipi saæyojanavippayuttaasaæyojaniyanti"pi. TÅïindriyà siyà saæyojanavippayuttasaæyojaniyÃ, siyà saæyojana vippayuttaasaæyojaniyà cha indriyà siyà saæyojanavippayutta saæyojaniyÃ, siyà saæyojanavippayuttaasaæyojaniyÃ. Siyà na vattabbà saæyojanavippasaæyojaniyÃti"pi sa¤¤ojanavippayuttaasaæyojaniyÃti"pi. 338. No ganthÃ. Dasindriyà ganthÃnÅyà tÅïindriyà aganthanÅyÃ. Navindriyà siyà ganthaniyÃ, siyà aganthanÅyÃ. Païïarasindriyà ganthavippayuttÃ. Domanassindriyaæ ganthasampayuttaæ cha indriyà siyà ganthasampayuttÃ, siyà ganthavippayuttà Dasindriyà na vattabbà ganthà ce"va ganthaniyÃti, ganthaniyà ceva noca ganthÃ. Tiïivdriyà na vattabbà ganthà ceva ganthanÅyÃti"pi ganthanÅyà ceva no ca ganthÃ"pi. Navindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthanÅyÃti, siyà ganthanÅyà ceva no ca ganthÃ, siyà na vattabbà ganthanÅyà ceva no ca ganthÃti. Païïarasindriyà na vattabbà ganthà ceva ganthasampayuttÃ"pi gantha sampaputtà ceva no ca ganthÃti"pi. Domanassindriyaæ na vattabbaæ gantho ceva ganthasampayuttanti, ganthasampayuttaæ ceva no ca gantho. Cha indriyà na vattbbà ganthà ceva ganthasampayuttÃti, siyà ganthasampayuttà ceva no ca ganthÃ, siyà na vattabbà ganthasampayuttà ceva no ca ganthÃti. Navindriyà ganthavippayuttaganthanÅyÃ. TÅïindriyà ganthavippayutta [PTS Page 130] [\q 130/] aganthaniyÃ. Domanassindriyaæ na vattabbaæ gavthavippayuttaganthaniyatti"pi ganthavippayuttaaganthaniyanti"pi tÅïindriyà siyà ganthavippayutataganthanÅyÃ, siyà ganthavippayuttaaganthanÅyÃ, siyà na vattabbà gantavippayutta gantanÅyÃti"pi ganthavippayuttaaganthaniyÃti"pi. 339-341. No oghà -pe- no yogà -pe- no nÅvaraïà Dasindriyà nÅvaraïiyÃ, tÅïindriyà anÅvaraïiyà navindriyà siyà nÅvaraïiyÃ, siyà aïivaraïiyÃ. Dasindriyà nÅvaraïiyÃ, tÅïindriyà anÅvaraïiyà navindriyà siyà nÅvaraïiyÃ, siyà anÅvaraïiyÃ. Païïarasindriyà nÅvaraïavippayuttà domanassindriyaæ nivaraïa sampayuttaæ. Cha indriyà siyà nÅvaraïasampayuttà siyà nÅvaraïavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà nivaraïà ceva nÅvaraïiyÃti, nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃ. TÅïindriyà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaïiyÃti"pi nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃti"pi navindriyà na vattabbà nivaraïà ceva nÅvaraïiyÃti. Siya nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃ, siyà na vattbabà nÅvaraïiyà ceva no ca nÅvaraïÃti. [BJT Page 236] [\x 236/] Païïarasindriyà na vattabbà nivaraïà ceva nÅvaraïisampayuttÃti"pi nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïÃti"pi. Domanassindriyaæ na vattabbaæ nÅvaraïaæ ceva nÅvaraïasampayuttanti, nÅvaraïasampayuttaæ ceva no ca nÅvaraïaæ. Cha indriyà na vattabbà nÅvaraïà ceva nÅvaraïasampayuttÃti. Siyà nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïÃ, siyà na vattabbà nÅvaraïasampayuttà ceva no ca nÅvaraïÃti. Navindriyà nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyÃ. Tiïivdriyà nÅvaraïavippayutta anÅvaraïiyÃ. Domanassindriyaæ na vattabbaæ nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyanti"pi, nÅvaraïavippayuttaanÅvaraïiyanti"pi. TÅïindriyà siyà nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyÃ, siyà nÅvaraïavippayutta anivaraïiyà cha indriyà siyà nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyÃ. Siyà nÅvaraïavippayuttaanÅvaraïiyÃ, siyà nÅvaraïavippayutatanÅvaraïiyÃ, siyà na vattabbÃ, nÅvaraïavippayuttanÅvaraïiyÃ"pi nÅvaraïavippayuttaanÅvaraïiyÃti"pi. 342. No parÃmÃsÃ. Dasindriyà parÃmaÂÂhÃ. TÅïindriyà aparÃmaÂÂhà navindriyà siyà parÃmaÂÂhÃ, siyà aparÃmaÂÂhÃ. SoÊasindriyà parÃmÃsavippayuttÃ. Cha indriyà siyà parÃmÃsa sampayuttÃ, siyà parÃmÃsa vippayuttÃ. DasindriyÃna vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhÃti, parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃ. TÅïindriyà na vattabbà parÃmÃsà ceva [PTS Page 131] [\q 131/] parÃmaÂÂÃti"pi, parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃti"pi. Navindriyà na vattabbà parÃmÃsà ceva parÃmaÂÂhÃti, siyà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃ, siyà na vattabbà parÃmaÂÂhà ceva no ca parÃmÃsÃti. Dasindriyà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃ. TÅïindriyà parÃmÃsavippayuttaaparÃmaÂÂhÃ, tÅïindriyà siyà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhà siyà parÃmÃsavippayutta aparÃmaÂÂhà cha indriyà siyà parÃmÃsavippayuttaparÃmaÂÂhÃ, siyà parÃmÃsavippayuttaaparÃmaÂÂhÃ, siyà na vattabbà parÃmÃsavippayutta parÃmaÂÂhÃti"pi parÃmÃsavippayuttaaparÃmaÂÂhÃti"pi. 343. Sattindriyà anÃrammaïÃ. Cuddasindriyà sÃrammaïÃ. JÅvitindriyaæ siyà sÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïaæ. Ekavisatindriyà no cittÃ. Manindriyaæ cittaæ. Terasindriyà cetasikà aÂÂhindriyà acetasikÃ. AcetasikÃ. JÅvitindriyaæ siyà cetasikaæ, siyà acetasikaæ. TerasindriyÃ, cittasampayuttÃ. Sattindriyà cittavippayuttÃ. JÅvitindriyaæ siyà cittasampayuttaæ, siyà cittavippayuttaæ. Manindriyaæ na vattabbaæ cittena sampayuttanti"pi cittena vippayuttanti"pi. Terasindriyà citatsaæsaÂÂhà sattindriyà cittavisaæsaÂÂhà jÅvitindriyaæ siyà cittasaæsaÂÂhaæ, siyà cittavissaæsaÂÂhaæ manindriyaæ na vattabbaæ cittena saæsaÂÂhanti"pi cittena visaæsaÂÂhanti"pi. [BJT Page 238] [\x 238/] Terasindriyà cittasamuÂÂhÃnÃ. AÂÂhindriyà no cittasamuÂÂhÃnÃ. JÅvitivdriyaæ siyà cittasamuÂÂhÃnaæ, siyà no cittasamuÂÂhÃnaæ. Terasindriyà cittasahabhuno. AÂÂhindriyà no cittasahabhuno. JÅvitindriyaæ siyà cittasahabhu siyà no cittasahabhu. Terasindriyà cittÃnuparivattino aÂÂhindriyà no cittÃnuparivatatino jÅvitindriyaæ siyà cittÃnuparivatti, siyà no cittÃnuparivatti. Terasindriyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnà aÂÂhindriyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnà jÅvitindriyaæ siyà citatsaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnaæ, siyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnaæ. Terasindriyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno aÂÂhindriyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno jÅvitindriyaæ siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhu, siyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhu, Terasindriyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino aÂÂhindriyà no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. JÅvitindriyaæ siyà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivatti, siyà no citatsaæsaÂÂha samuÂÂÃnÃnuparivatti. Cha indriyà ajjhattikÃ. SoÊasitdriyà bÃhirÃ. [PTS Page 132] [\q 132/] Sattindriyà upÃdÃ. Cuddasindriyà no upÃdà jÅvitindriyaæ siyà upÃdÃ, siyà no upadÃ. Navindriyà upÃdinnà cattÃrindriyà anupÃdinnÃ. Navindriyà siyà upÃdinnÃ. Siyà anupÃdinnÃ. 344. No upÃdÃnÃ. Dasindriyà upÃdÃniyà tÅïindriyà anupÃdÃniyà navindriyà siyà upÃdÃniyÃ. Siyà anupÃdÃniyÃ. SoÊasindriyà upÃdÃnavippayuttÃ, cha indriyÃsiyà upÃdÃnasampayuttà siyà upÃdÃna vippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyÃti. UpÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃ. TÅïindriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyÃti"pi, upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃti"pi. Navindriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃniyÃti, siyà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃ, siyà na vattabbà upÃdÃniyà ceva no ca upÃdÃnÃti. SoÊasindriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayuttÃti"pi upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnÃti"pi. Cha indriyà na vattabbà upÃdÃnà ceva upÃdÃnasampayuttÃti, siyà upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnÃ, siyà na vattabbà upÃdÃnasampayuttà ceva no ca upÃdÃnÃti. [BJT Page 240] [\x 240/] Dasindriyà upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyÃ. TÅïindriyà upÃdÃnavippayutta anupÃdÃniyÃ. AnupÃdÃniyÃ. TÅïindriyà siyà upÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyÃ, siyà upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃ. Cha indriyà siyÃupÃdÃnavippayuttaupÃdÃniyÃ. Siyà upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃ, siyà na vattabbà upÃdÃnavippayutta upÃdÃniyÃti"pi upÃdÃnavippayuttaanupÃdÃniyÃti"pi. 345. No kilesÃ. Dasindriyà saækilesikÃ, tÅïindriyà asaækilesikÃ, navindriyà siyà saækilesikÃ, siyà asaækilesikÃ. Païïarasindriyà asaækiliÂÂhÃ, domanassindriyaæ saækiliÂÂhaæ, cha indriyÃsiyà saækiliÂÂhà siyà asaækiliÂÂhÃ. Païïarasindriyà kilesippayuttÃ, domanassindriyaæ kilesampayuttaæ, cha indriyà siyà kilesasampayuttÃ, siyà kilesavippayuttÃ. Dasindriyà na vattabbà kilesà ceva saækilesikÃti, saækilesikà ceva no ca kilesà tÅïindriyà na vattabbà kilesà ceva saækilesikÃti"pi saækilesikà ceva no ca kilesÃti"pi. Navindriyà na vattabbà kilesà ceva saækilesikÃti, siyà saækilesikà ceva no ca kilesà siyà na vattabbà saækilesikà ceva no ca kilesÃti. . Païïarasindriyà na vattabbà kilesà ceva saækiliÂÂhÃti"pi saækiliÂÂhà ceva no ca kilesÃti"pi domanassindriyaæ na vattabbaæ [PTS Page 133] [\q 133/] kileso ceva saækiliÂÂhanti, saækiliÂÂha¤ceva no ca kileso cha indriyà na vattabbà kilesà ceva saækiliÂÂhÃti, siyà saækiliÂÂhà ceva no ca kilesÃ. Siyà na vattabbà saækiliÂÂhà ceva no cakilesÃti. PaïïarasindriyÃna vattabbà kilesà ceva kilesasampayuttÃti"pi kilesasampayuttà ceva no ca kilesÃti"pi. Domanassindriyaæ na vattabbaæ kileso ceva kilesasampayuttanati, kilesasampayuttaæ ceva no ca kileso cha indriyà na vattabbÃkilesà ceva kilesasampayuttÃti, siyà kilesasampayuttà ceva no ca kilesÃ, siyà na vattabbà kilesasampayuttà ceva no ca kilesÃti. Navindriyà kilesavippayutta saækilesikÃ. TÅïindriyà kilesavippayuttaasaækilesikÃ. Domanassiindriyaæ na vattabbaæ kilesavippayuttasaækilesikanti"pi kilesavippayuttaasaækilesikanti"pi tÅïindriyà siyà kilesavippayutatsaÇkilesikÃ, siyà ki lesavippayuttaasaækilesikÃ. Cha indriyà siyÃlesavippayutkilesavippayuttasaækilesikÃ, siyà kilesavippayuttaasaækilesikÃ, siyà na vattabbà kilesavippayuttasaÇki. LesikÃti"pi kilesavippayutta asaÇkilesikÃti"pi. 346. Païïarasindriyà na dassanena pahÃtabbÃ. Sattindriyà siyà dassanena pahÃtabbà siyà na dassanena pahÃtabbÃ. Païïarasindriyà na bhÃvanÃya pahÃtabbà sattindriyà siyà bhÃvÃnÃya pahÃtabbÃ, siyà na bhÃvÃnÃya pahÃtabbÃ. [BJT Page 242] [\x 242/] Païïarasindriyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Sattindriyà siyà dassanena pahÃtabbahetukÃ, siyà na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Païïarasindriyà na bhÃvanÃya na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Sattindriyà siyà bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ, siyà na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Navindriyà avitakkÃ. Domanassindriyaæ savitakkaæ dvÃdasindriyà siyà savitakkÃ, siyà avitakkÃ. Navindriyà avicÃrÃ. Domanassindriyaæ savicÃraæ. DvÃdasindriyà siyà savicÃrÃ, siyà avicÃrÃ. EkÃdasindriyà appÅtikà ekÃdasindriyà siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. EkÃdasindriyà na pÅtisahagatà ekÃdasitdriyà siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. DvÃdasindriyà na sukhasahagatÃ. Dasindriyà siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. DvÃsindriyà na upekkhÃsahagatÃ. Dasindriyà siyà upekkhÃsahagatà siyà na upekkhÃsahagatÃ. Dasindriyà kÃmÃvacarÃ. TÅïindriyà na kamÃvacarà navindriyà siyà kÃmÃvacarÃ, siyà na kÃmÃvacarÃ. Dasindriyà na rÆpÃvacarÃ. Navindriyà na rÆpÃvacarà navindriyà siyà rÆpÃvacarÃ, siyà na rÆpÃvacarÃ. Cuddasindriyà arÆpÃvacarÃ. AÂÂhindriyà siyà arÆpÃvacarà siyà na arÆpÃvacarÃ, Dasindriyà pariyÃpannÃ. TÅïindriyà apariyapannà navindriyà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. [PTS Page 134] [\q 134/] EkÃdasindriyà aniyyÃnikà ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ niyyÃnikaæ dasindriyà siyà niyyÃnikÃ, siyà aniyyÃnikÃ. Dasindriyà aniyatà ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ niyataæ ekÃdasindriyà siyà niyatÃ. Siyà aniyatÃ. Dasindriyà sauttarà tÅïindriyà anuttarÃ. Navindriyà siyà sauttarÃ, siyà anuttarÃ. Païïarasindriyà araïà domanassindriyaæ saraïaæ cha indriyà siyà saraïÃ, siyà araïÃti. Pa¤hapucchakaæ. Indriya vibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 135] [\q 135/] [BJT Page 244] [\x 244/] 6. PaÂiccasamuppÃda vibhaÇgo 347. Avijjà paccayà saækhÃrÃ, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanà paccayÃ, taïhÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 348. Tattha katamà avijjÃ: dukkhe a¤¤Ãïaæ, dukkhasamudayo a¤¤Ãïaæ, dukkanirodhe a¤¤Ãïaæ, dukkanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katame avijjà paccayà saÇkhÃrÃ: pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃÓisaÇkhÃro kÃyasaÇkhÃro vacÅsaÇkhÃro cittasaÇkhÃro. Tattha katamo pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro: kusalÃcetanà kÃmÃvacarà rÆpÃvacarà dÃnamayà sÅlamayà bhÃvanÃmayÃ, ayaæ vuccati pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro. Tattha katamo apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro: akusalà cetanà kÃmÃvacarà ayaæ vuccati apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro. Tattha katamo Ãne¤ajÃbhisaÇkhÃro: kusalÃcetanà kÃmÃvacarà arÆpÃvacarà ayaæ vuccati Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro. Tattha katamo kÃyasaÇkhÃro: kÃyasa¤cetanà kÃyasaÇkhÃro, vacisa¤cetanà vacÅsaÇkhÃro, manosa¤cetanà cittasaÇkhÃro. Ime vuccanti avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ. [PTS Page 136] [\q 136/] 349. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. 350. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: cattÃro ca mahÃbhÆtà catunnaæ ca mahà bhÃtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ, idaæ vuccati rÆpaæ. Iti idaæ ca nÃmaæ idaæ ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. 351. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ: cakkhÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ jivhÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ manÃyatanaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ. [BJT Page 246] [\x 246/] 352. Tattha katamo saÊÃyatanapaccayà phasso: cakkhusamphasso sotasamphasso ghÃnasamphasso jivhÃsamphasso kÃyasamphasso manosamphasso, ayaæ vuccati saÊÃyatanapaccayà phasso. 353. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: cakkhusamphassajà vedanà sotasamphassajà vedanà ghÃnasampassajà vedanà jivhÃsamphassajà vedanà kÃyasampassajà vedanà manosamphassajà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. 354. Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhÃ: rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhÃ. 355. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ: kÃmupÃdÃnaæ diÂÂhupÃdÃnaæ silabbatupÃdÃnaæ attavÃdupÃdÃnaæ, idaæ vuccati taïhà paccayà upÃdÃnaæ. 356. Tattha katamo upÃdÃnapaccayà bhavo: [PTS Page 137] [\q 137/] bhavo duvidhena atthi kammabhavo atthiupapatibhavo Tattha katamo kammabhavo: pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro, ayaæ vuccati kammabhavo. Sabbampi bhavagÃmikammaæ kammabhÃvo. Tattha katamo upapattibhavo: kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpabhavo sa¤¤Ãbhavo asa¤¤Ãbhavo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã bhavo eka vokakÃrabhavo catuvokÃrabhavo pa¤cavokÃrabhavo, ayaæ vuccati uppattibhavo. Ayaæ vuccati upÃdÃnappaccayà bhavo. 257. Tattha katamà bhavapaccayà jÃti: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tambhi tamhi sattanikÃye jÃti sa¤jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbatti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho. Ayaæ vuccati bhavapaccayà jÃti. 258. Tattha katamaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ: atthi jarÃ, atthi maraïaæ. Tattha katamà jarÃ: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye rajà jiraïatà khan¬iccaæ pÃliccaæ valittacatà Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ piripÃko. Ayaæ vuccati jarÃ. Tattha katamà maraïaæ: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye cuti vacanatà bhedo antaradhÃnaæ antaradhÃnaæ maccu maraïaæ kÃlakiriyà khandhÃnaæ bhedo kalebarassa nikkhepo jÅvitindriyassa upacchedo idaæ vuccati maraïaæ. Iti ayaæ ca jarà idaæ ca maraïaæ, idaæ vuccati jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. [BJT Page 248] [\x 248/] 359. Tattha katamo soko: ¤Ãtivyasanena và phuÂÂhassa, bhogavyasanena và phuÂÂhassa, rogavyasanena và phuÂÂassa. SÅlavyasanena và phuÂÂhassa, diÂÂivyasanena và phuÂÂhassa, a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa, a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa soko socanà socitattaæ antosoko anto parisoko cetaso parijjhÃyanà domanassaæ sokapallaæ, ayaæ vuccati soko. 360. Tattha katamo paridevo: ¤Ãtivyasanena và phuÂÂhassa, bhogavyasanena và phuÂÂhassa, [PTS Page 138] [\q 138/] rogavyasanena và phuÂÂassa. SÅlavyasanena và phuÂÂhassa, diÂÂivyasanena và phuÂÂhassa, a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa, a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa Ãdevo paridevo Ãdevanà paridevanà Ãdecitattaæ paridevitattaæ vÃcà palÃpo vippalÃpo lÃlappanà lÃlappitattaæ, ayaæ vuccati paridevo. 361. Tattha katamaæ dukkhaæ: yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ, kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, idaæ vuccati dukkhÃæ. 362. Tattha katamaæ domanassaæ: yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ ceto samphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ, ceto samphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, idaæ vuccati domanassaæ. 363. Tattha katamo upÃyÃso: ¤Ãtivyasanena và phuÂÂhassa, bhogavyasanena và phuÂÂhassa, rogavyasanena và phuÂÂassa. SÅlavyasanena và phuÂÂhassa, diÂÂivyasanena và phuÂÂhassa, a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannÃgatassa, a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuÂÂhassa ÃyÃso upÃyÃso ÃyÃsitattaæ upÃyÃsitattaæ, ayaæ vuccati upÃyÃso 364. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saÇgati hoti. SamÃgamo hoti. SamodhÃnaæ hoti pÃtubhÃvo hoti, tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. SuttantabhÃjanÅyaæ. 365. Avijjà paccayà saækhÃro, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ paccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanà paccayÃ, taïhÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 250] [\x 250/] AvijjÃpaccayà saækhÃro, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayÃ, taïhÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, [PTS Page 139] [\q 139/] upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. AvijjÃpaccayà saækhÃro, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanà paccayÃ, taïhÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. AvijjÃpaccayà saækhÃro, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, chaÂaÂhÃyatanapaccayÃ1phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanà paccayÃ, taïhÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Paccayacatukkaæ. 366. AvijjÃpaccayà saækhÃro, avijjÃhetuko, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà phasso, chaÂÂhÃyatanahetuko, phassapaccayà vedanÃ, vedanà paccayÃ, phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. AvijjÃpaccayà saækhÃro, avijjÃhetuko, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà phasso, nÃmahetuko, phassapaccayà vedanÃ, vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. AvijjÃpaccayà saækhÃro, avijjÃhetuko, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ [PTS Page 140] [\q 140/] vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, chaÂÂhÃyatanahetuko, phassapaccayà vedanÃ, vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. SaÊÃyatanapaccayà - sirimu, syÃ. [BJT Page 252] [\x 252/] AvijjÃpaccayà saækhÃro, avijjÃhetuko, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko, 1phassapaccayà vedanÃ, vedanà phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, taïhÃhetukaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Hetuvatukkaæ. 367. AvijjÃpaccayà saækhÃro, avijjÃsampayutto, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, chaÂÂhÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanÃ, phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayÃ, taïhà vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. AvijjÃpaccayà saækhÃro, avijjÃsampayutto, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà phasso, nÃmasampayutto, phassapaccayà vedanÃ, phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttà taïhÃpaccayà upadÃnaæ, taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. AvijjÃpaccayà saækhÃro, avijjÃsampayutto, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ [PTS Page 141] [\q 141/] vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmaæ, 2nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, 3- chaÂÂhanayatanapaccayà phassosampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upadÃnaæ, taïhÃsampayuttaæ upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. SaÊÃyatanahetuko - syà 2. Vi¤¤Ãïasampayuttaæ - sirimu 3. NÃmarÆpasampayuttaæ - sirimu, machasaæ. [BJT Page 254] [\x 254/] AvijjÃpaccayà saækhÃro, avijjÃsampayutto, saækhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ, 1nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ chaÂÂhÃyatanaæ 2- chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, chaÂÂhÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanÃ, phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃsampayuttà taïhÃpaccayà upadÃnaæ, taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Sampayuttacatukkaæ. 368. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ, saÇkhÃra paccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatana paccayÃpi nÃmaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayÃpi chaÂÂhÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayÃ"pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayÃ"pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. AvijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ, saÇkhÃra paccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmapaccayà phasso phassapaccayÃ"pi nÃmaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayÃ"pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayÃ"pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 142] [\q 142/] AvijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ, saÇkhÃra paccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ nÃmarÆpapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayÃpi nÃmarÆpaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayÃpi chaÂÂhÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayÃ"pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayÃ"pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. Vi¤¤Ãïasampayuttaæ - sÅpŠvi. 2. NÃmarÆpasampayuttaæ saÊÃyatanaæ - sirimu. [BJT Page 256] [\x 256/] AvijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤aïaæ vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ nÃmarÆpaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ nÃmarÆpapaccà saÊÃyatanaæ saÊÃyatana paccayÃ"pi nÃmarÆpaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso, vedanà paccayà taïhà taïhÃpaccayÃpi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæupÃdÃnapaccayÃ"pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. A¤¤ama¤¤acatukkaæ. 369. SaÇkhÃrapaccayà [PTS Page 143] [\q 143/] Avijjà -pe- vi¤¤Ãïapaccayà avijjà -pe nÃmapaccayà avijjà -pe- chaÂÂhÃyatanapaccayà avijjà -pephassapaccayà avijjà -pevedanÃpaccayà avijjà -petaïhà paccayà avijjà -peupÃdÃnapaccayà avijjà -peavijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃma paccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. MÃtikÃ. [PTS Page 144] [\q 144/] 370. Katame dhammà akusalÃ: yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ rÆpÃramamïaæ và saddÃrammaïaæ và gandhÃrammaïaæ và rasÃrammaïaæ và phoÂÂhabbÃrammaïaæ và dhammÃrammaïaæ vÃ. Yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdanapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evametassa kevalassa dukkhakhkhandhassa samudayo hoti. 371. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ anabhisamayo ananubodho asambodho appaÂivedho asaÇgÃhaïà apariyogÃhaïà asamapekkhaïà apaccavekkhaïà apaccakkhakammaæ dummejjhaæ bÃlyaæ asampaja¤¤aæ moho pamoho sammoho avijjà avijjogho avijÃyogo avijjÃnusayo avijjÃpariyuÂÂhÃnaæ avijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà vecatayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. [BJT Page 258] [\x 258/] Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkakhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphasanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. [PTS Page 145] [\q 145/] Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhÃ: yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandri nandrirÃgo cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ: yà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphandritaæ diÂÂhisa¤¤ojanà gaho patiÂÂhÃho abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho, idaæ vuccati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ. Tattha katamo upÃdÃnapaccayà bhavo: Âhapetthà upÃdÃnaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati upÃdÃnapaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jÃti: yà tesaæ tesaæ dhammÃnaæ jÃti sa¤jÃti nibbatti abhinibbanti pÃhatubhÃvo, ayaæ vuccati bhavapaccayà jÃti. Tattha katamaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ: atthi jarà atthi maraïaæ. Tattha katamà jarÃ: yà tesaæ tesaæ dhammÃnaæ jarà jiraïatà Ãyuno saæhÃti, ayaæ vuccati jarÃ. Tattha katamaæ maraïaæ: yo tesaæ tesaæ dhammanaæ khayo vayo bhedo paribhedo aniccatà antaradhÃnaæ, idaæ vuccati maraïaæ. Iti aya¤ca jarà ida¤ca maraïaæ, idaæ vuccati jÃti paccayà jarÃmaraïaæ. . Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saÇgati hoti, samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhÃvo hoti, tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotitÅ. [BJT Page 260] [\x 260/] 372. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrà paccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhà paccayà [PTS Page 146] [\q 146/] upÃdÃnaæ, upÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà phassoti, tattha katamaæ nÃmaæ: Âhapetthà phassaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamo nÃmapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati nÃmapaccayà phasso -petena vuccati evametassa kevalasasa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 373. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrà paccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhà paccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà saæcetanà cetayitatataæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. [PTS Page 147] [\q 147/] Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ: atthinÃmaæ, atthirÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: cakkhÃyatanassa upacayo. SotÃyatanassa upacayo, ghÃnÃyatanassa upacayo, jivhÃyatanassa upacayo kÃyÃyatanassa upacayo, yaæ va pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. [BJT Page 262] [\x 262/] NÃmarÆpaccayà chaÂÂhÃyatananti atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ, tatthi katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: yaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati, idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso -petena vuccati evametassa kevalasasa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 374. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrà paccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhà paccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. [PTS Page 148] [\q 148/] Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ: atthi nÃmaæ, rÆpaæ, tattha katamaæ nÃmaæ. VedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: cakkhÃyatanassa upacayo -pe- kÃyÃyatanassa upacayo, yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÃnaæ, idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatananti atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccatinÃmaæ. [BJT Page 264] [\x 264/] Tattha katamaæ rÆpaæ: cattÃro ca mahÃbhÆtÃ, ya¤ca rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati, idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ: cakkhÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ jivahÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ mÃnÃyatanaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso -petena vuccati evametassa kevalasasa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Paccayacatukkaæ. 375. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrÃpaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahatukaæ, chaÂÂhÃyatapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetukà phassapaccayà vedanÃ, phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, taïhÃhetukaæ, upÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 149] [\q 149/] Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saækhÃrahetukaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukÃ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤ÃïahetukÃ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahetukaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahetukaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko. Tattha katamà phassapaccayà vedanà phassahetukÃ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà phassahetukÃ. [BJT Page 266] [\x 266/] Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ: yo rÃgo sÃrÃgo -pe-cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ: yà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe vipariyesagÃho, idaæ vuccati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. [PTS Page 150] [\q 150/] 376. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrÃpaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà phasso nÃmahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, taïhÃhetukaæ, upÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saækhÃrahetukaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukÃ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤ÃïahetukÃ. NÃmapaccayà phasso nÃmahetukoti tattha katamaæ nÃmaæ: Âhapetvà phassaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamo nÃmapaccayà phasso nÃmahetuko: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati nÃmapaccayà phasso nÃmahetuko -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 377. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrÃpaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ, chaÂÂhÃyatapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetukà phassapaccayà vedanÃ, phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, taïhÃhetukaæ, upÃdÃna paccayà bhavo, [PTS Page 151] [\q 151/] bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 268] [\x 268/] Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saækhÃrahetukaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukÃ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ, tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: cakkhÃyatanassa upacayo -pe- kÃyÃyatanassa upacayo, yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ, idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæidaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ. NÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukanti: atthi nÃmaæ. Atthi rÆpaæ tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho - idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: yaæ rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati, idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukÃ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatana hetuko -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. [PTS Page 152] [\q 152/] 378. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko, saÇkhÃrÃpaccayà vi¤¤Ãïaæ, khÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ, chaÂÂhÃyatapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetukà phassapaccayà vedanÃ, phassahetukÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃhetukÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, taïhÃhetukaæ, upÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃhetuko. [BJT Page 270] [\x 270/] Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saækhÃrahetukaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukÃ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ: atthi nÃmaæ. Atthi rÆpaæ katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: cakkhÃyatanassa upacayo -pe- kÃyÃyatanassa upacayo, yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ, idaæ vuccati rÆpaæ itiida¤ca nÃmaæ, ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmarÆpahetukanti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: cattÃro ca mahÃbhÆtÃ, yaæ ca rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vatatti. Idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ, vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ: [PTS Page 153] [\q 153/] cakkhÃyatanaæ -pemanÃyatanaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmarÆpahetukaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko: yo phasso phusanà phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko. Tattha katamà phassapaccayà vedanà phassahetukÃ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ ceto samphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà phassahetukÃ. Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ: yo rÃgo sÃrÃgo -pe-cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhà vedanÃhetukÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ: yà diÂÂhi diÂÂhigataæ -petitthÃyatanaæ vipariyesagÃho, idaæ vuccati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃhetukaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Hetuvatukkaæ. [BJT Page 272] [\x 272/] 379. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrÃpaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, chaÂÂhÃyatapaccayà phasso chaÂÂhÃyayatanasampayutto, phassapaccayà vedanÃ, phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃsampayutta taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, taïhÃsmapayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayÃsaÇkhÃroavijjÃsampayutto: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saækhÃrasampayuttaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttÃ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ: [PTS Page 154] [\q 154/] yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto. Tattha katamà phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà phassasampayutto. Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ: yo rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhà vedanÃsampayuttÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhà sampayuttaæ: yà diÂÂhi diÂÂhigataæ -petitthÃtanaæ vipariyesagÃho, idaæ vuccati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ taïhÃsampayuttaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. [BJT Page 274] [\x 274/] 380. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrÃpaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà phasso nÃmasampayutto, phassapaccayà vedanÃ, phassasampayutto, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃna paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto: [PTS Page 155] [\q 155/] yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saækhÃrasampayuttaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayutataæ. NÃmapacacyà phasso nÃmasampayuttoti tattha katamaæ nÃmaæ: Âhapetvà phassaæ, vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamo nÃmapaccayà nÃmasampayutto: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati nÃmapaccayà phasso nÃmasampayutto -pe- tena vuccati Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 381. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrÃpaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ chaÂÂhÃyatapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanÃ, phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto. [PTS Page 156] [\q 156/] [BJT Page 276] [\x 276/] Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saækhÃrasampayutataæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrayuttaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïahetukaæ: vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ atthi nÃmaæ atthi rÆpaæ tatthi katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ Tattha katamaæ rÆpaæ: cakkhÃyatanassa upacayo -pe- kÃyÃyatanassa upacayo. Yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ, idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ, ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ. NÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttanti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ yaæ rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ. Ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatana paccayà phasso chaÂÂhÃyatananasampayutto: yo phasso phusanà samphusanà samaphusitattaæ ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatana paccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 382. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto, saÇkhÃrÃpaccayà vi¤¤Ãïaæ, saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ, vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃma sampayuttaæ chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatapaccayà phasso chaÂÂhÃyatana sampayutto, phassapaccayà [PTS Page 157] [\q 157/] vedanÃ, phassasampayuttÃ, vedanà paccayà taïhÃ, vedanÃsampayuttÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, taïhÃsampayuttaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saækhÃrasampayutataæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ. [BJT Page 278] [\x 278/] Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ: vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ atthi nÃmaæ atthi rÆpaæ tatthi katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ Tattha katamaæ rÆpaæ: cakkhÃyatanassa upacayo -pe- kÃyÃyatanassa upacayo. Yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ, idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ, ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ nÃmaæ. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmasampayuttanti: chaÂÂhÃyatananti: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: cattÃro ca mahÃbhÆtÃ, ya¤ca rÆpaæ nissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ. Ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ. Tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ chaÂÂhÃyatanaæ: cakkhÃyatanaæ -pe- manÃyatanaæ, idaæ vuccati nÃma rÆpapaccayà saÊÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ [PTS Page 158] [\q 158/] chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatana paccayà phasso chaÂÂhÃyatananasampayutto: yo phasso phusanà samphusanà samaphusitattaæ ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatana paccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Sampayuttacatukkaæ. 383. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijajÃ, saÇkhÃrÃpaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayÃ"pi nÃmaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayÃ"pi vedanÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayÃpi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro avijjÃsampayutto: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà "pi avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ. [BJT Page 280] [\x 280/] Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saækhÃrasampayutataæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ tattha katamo vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro. Yà cetanà sa¤cetanà cetasitattaæ, ayaæ vuccati vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà mano vi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ. [PTS Page 159] [\q 159/] Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe-tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamaæ chaÂÂhÃyatanapaccayÃ"pi nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho idaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayÃ"pi. Tattha katamaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso tattha katamaæ phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ-pe-tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ. Ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayÃ"pi phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati vedanÃpaccayÃ"pi phasso. Tattha katamà vedanÃpaccayà taïhÃ: yo rÃgo sÃrÃgo -pecittassa sÃrago, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà taïhÃ. Tattha katamà taïhà paccayÃ"pi vedanÃ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati taïhÃpaccayÃ"pi vedanÃ. Tattha katamaæ taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ: yà diÂÂhi diÂÂhigataæ -petitthÃyatanaæ vipariyesagÃho, idaæ vuccati taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ. Tattha katamà upÃdÃnapaccayÃ"pi taïhÃ, yo rÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati upÃdÃnapaccayÃ"pi taïhÃ. Tattha katamo upÃdÃnapaccayà bhavo: Âhapetthà upÃdÃnaæ, vedanakkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati upÃdÃnapaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jÃti: yà tesaæ tesaæ dhammÃnaæ jÃti sa¤jÃti nibbatti abhinibbatti pÃtubhÃvo, ayaæ vuccati bhavapaccayà jÃti. [BJT Page 282] [\x 282/] Tattha katamaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ: atthi jarà atthi maraïaæ. Tattha katamà jarÃ: yà tesaæ tesaæ dhammÃnaæ jarà jiraïatà Ãyuno saæhÃni, ayaæ [PTS Page 160] [\q 160/] vuccati jarÃ. Tattha katamaæ maranaæ: yo tesaæ tesaæ dhammÃnaæ khayo vÃyo bhedo paribhedo aniccatà antaradhÃnaæ, idaæ vuccati maraïaæ. Iti aya¤ca jarà ida¤ca maraïaæ, idaæ vuccati jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evametassa kevalassa dukkhakkandhassa samudayo hotÅti evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saÇgati hoti. SamÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhÃvo hoti, tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti. 384. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmapaccayà phasso phassapaccayÃ"pi nÃmaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayÃ"pi vedanÃ. TaïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayÃ"pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhatvÃ, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro: tattha katamà saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -peavijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajja mano vi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ tattha katamo vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccatinÃmapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ [PTS Page 161] [\q 161/] NÃmapaccayà phassoti: tattha katamaæ nÃmaæ: Âhapetvà phassaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkakhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamo nÃma paccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ. Ayaæ vuccati nÃmapaccayà phasso tattha katamaæ phassapaccayÃ"pi nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, idaæ vuccati phassapaccayÃ"pi nÃmaæ -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti. [BJT Page 284] [\x 284/] 385. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ nÃmarÆpapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayÃ"pi nÃmarÆpaæ, chaÂÂhÃyayatanapaccayà phasso phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayÃ"pi vedanÃ. TaïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayÃ"pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhatvÃ, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro: tattha katamà saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -peavijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajja mano vi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ tattha katamo vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tatthi katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ. CakkhÃyatanassa [PTS Page 162] [\q 162/] upacayo -pe- kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ, idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ, idaæca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayÃpi vi¤¤Ãïanti, atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ, tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ, tattha katamaæ rÆpaæ: yaæ rÆpaæ tissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati, idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ: tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayÃpi vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -petajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ. NÃmarÆpaccayà jaÂÂhÃyatananti, atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tatthi katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: yaæ rÆpaæ tissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati, idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ: tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayÃpi chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamaæ chaÂÂhÃyatanapaccayÃ"pi nÃmarÆpaæ: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tatthi katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ. CakkhÃyatanassa upacayo -pe- kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ, idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ, idaæ ca rÆpaæ, idaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayÃpi nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayÃpi vi¤¤Ãïanti, atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ, tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ, tattha katamaæ rÆpaæ: yaæ rÆpaæ tissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati, idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ: tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayÃpi vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ. [BJT Page 286] [\x 286/] Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: tattha katamaæ phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti. [PTS Page 163] [\q 163/] 386. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ nÃmarÆpapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayÃ"pi nÃmarÆpaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ, 1phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso, vedanÃpaccayà taïhà taïhÃpaccayÃ"pi vedanÃ. TaïhÃpaccayà upÃdÃnaæ upÃdÃnapaccayÃ"pi taïhÃ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà saæcetanà cetayitattaæ, 2ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro: tattha katamà saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -peavijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃrapaccayÃ"pi avijjÃ. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajja mano vi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ tattha katamo vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, 2- ayaæ vuccati vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tatthi katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ. CakkhÃyatanassa upacayo -pe- kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ, idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ, idaæca rÆpaæ, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayÃpi vi¤¤Ãïanti, atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ, tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ, tattha katamaæ rÆpaæ: yaæ rÆpaæ tissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati, idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ: [PTS Page 164] [\q 164/] tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayÃpi vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -petajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ. 1. SaÊÃyatanaæ - simu. Syà 2. Sa¤cetayitattaæ - syÃ, machasaæ. [BJT Page 288] [\x 288/] NÃmarÆpaccayà saÊÃyatananti, atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tatthi katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ: cattÃro ca mahÃbhÆtÃ. Ya¤ca rÆpaæ tissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati, idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ: tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayÃpi saÊÃyatanaæ: cakkhÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ jivhÃyatanaæ kÃyayatanaæ manÃyatanaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ. Tattha katamaæ chaÂÂhÃyatanapaccayÃ"pi nÃmarÆpaæ: atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ. Tatthi katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ. Tattha katamaæ rÆpaæ. CakkhÃyatanassa upacayo -pe- kÃyÃyatanassa upacayo yaæ và pana¤¤ampi atthi rÆpaæ cittajaæ cittahetukaæ cittasamuÂÂhÃnaæ, idaæ vuccati rÆpaæ. Iti ida¤ca nÃmaæ, idaæ ca rÆpaæ, idaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayÃpi nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayÃpi vi¤¤Ãïanti, atthi nÃmaæ, atthi rÆpaæ, tattha katamaæ nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati nÃmaæ, tattha katamaæ rÆpaæ: yaæ rÆpaæ tissÃya manovi¤¤ÃïadhÃtu vattati, idaæ vuccati rÆpaæ, iti ida¤ca nÃmaæ ida¤ca rÆpaæ, idaæ vuccati nÃmarÆpaæ: tattha katamaæ nÃmarÆpapaccayÃpi vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu idaæ vuccati nÃmarÆpapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: tattha katamaæ phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaævuccati phassapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosampassaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ ceto samphassajà sÃtà sukà vedanÃ. Ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti. A¤¤ama¤¤acatukkaæ. 387. Katame dhammà akusalÃ: yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe somanassasahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ [PTS Page 165 [\q 165/] -@]pa somanassasahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà adimokkho, 1adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 388. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -peavijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro -pe- [BJT Page 290] [\x 290/] Tattha katamo taïhÃpaccayà adhimokkho: yo cittassa adhimokkho1- adhimuccanà tadadhimuttatÃ, ayaæ vuccati taïhÃpaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 389. Katame2- dhammà akusalÃ: yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ rÆpÃrammaïaævà -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 390. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -peavijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjà -petattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ ceto smapassajaæ adukkamasukaæ vedayitaæ ceto sampasasjà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 391. Katame dhammà akusalÃ: yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ -pe- upekkhÃsahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà adimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 392. Katame dhammà akusalÃ: yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti domanassasahagataæ paÂighasampayuttaæ -pedomanassasahagataæ paÂighasampayuttaæ sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà paÂighaæ, paÂighapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 166] [\q 166/] 1. Adhimokho - sipŠvi. 2. Tattha katame - sipŠvi. [BJT Page 292] [\x 292/] Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. -Pe- Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: [PTS Page 167] [\q 167/] yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ ceto samphassajà asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamaæ vedanÃpaccayà paÂighaæ: yo cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadosocittassa vyÃpatti manepadoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ vyÃpatti vyÃpajjanà vyÃpajjitattaæ virodho paÂivarodho caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa, idaæ vuccati vedanÃpaccayà paÂighaæ. Tattha katamo paÂighapaccayà adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tadadhimuttatÃ, ayaæ vuccati paÂighapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 393. Katame dhammà akusalÃ: yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ vicikicchÃsampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà vicikicchÃ, vikicchÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. -Pe- Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsataæ ceto samphassajà adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamadukkhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. [PTS Page 168] [\q 168/] Tattha katamaæ vedanÃpaccayà vicikicchÃ: yà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ vimati vicikicchà dveÊhakaæ dvedhÃpatho saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thambhitattaæ cittassa manovilekho, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà vicikicchÃ. Tattha katamo vicikicchÃpaccayà bhavo: Âhapetvà vicikichÃæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati vicikicchÃpaccayà bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. [BJT Page 294] [\x 294/] 394. Katame dhammà akusalÃ: yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ uddhaccasampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà uddhaccaæ, uddhaccapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -pe- avijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. -Pe- Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ nevasÃtaæ nÃsataæ cetosampaphassajaæ adukkhamasukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamaæ vedanÃpaccayà uddhaccaæ: yaæ cittassa uddhaccaæ avupasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ vittassa, idaæ vuccati vedanÃpaccayà uddhaccaæ. Tattha katamo uddhaccapaccayà adhimokkho: [PTS Page 169] [\q 169/] yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tadadhimuttatÃ, ayaæ vuccati uddhaccapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. Akusala niddeso. 395. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammÃæ và yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pÃsÃdo, pÃsÃdaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 396. Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho Tattha katamo alobho: aloho alubbhitattaæ asÃrÃgo asÃrajjanà asÃrajjitattaæ anabhijjhà alobho kusalamÆlaæ, ayaæ vuccati alobho. [BJT Page 296] [\x 296/] Tattha katamo adoso: yo adoso adussanà adussitattaæ vyÃpÃdo avyÃpajjo adoso kusalamÆlaæ, ayaæ vuccati adoso. Tattha katamo amoho: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂaÂhi, ayaæ vuccati amoho, ime vuccanti kusalamulÃ. [PTS Page 170] [\q 170/] Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ -pe- vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ -pe nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ -pe- chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso -pephassapaccayà vedanà -pe- Tattha katamo vedanà paccayà pasÃdo: yà saddhà saddahanà okappanà abhippasÃdo, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà pasÃdo. Tattha katamo pasÃdapaccayà adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tadadhimuttatÃ, ayaæ vuccati pasÃdapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetthà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkandho, ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo- petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 397. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ saÇkhÃrena -pe somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và saddÃrammaïaæ và gandhÃrammaïaæ và rasÃrammaïaæ và phoÂÂhabbÃrmaïaæ và dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso. Tattha katamo alobho: yo aloho alubbhitattaæ alubhitattaæ asÃrÃgo asÃrajjanà asÃrajjitattaæ anabhijjhà alobho kusalamÆlaæ, ayaæ vuccati alobho. Tattha katamo adoso: yo adoso adussanà adussitattaæ avyÃpÃdo avyÃpajjo adoso kusalamÆlaæ, ayaæ vuccati adoso ime vuccanti kusalamulà [BJT Page 298] [\x 298/] Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe- Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 398. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và saddÃrammaïaæ và gandhÃrammaïaæ và rasÃrammaïaæ và phoÂÂhabbÃrmaïaæ và dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 171] [\q 171/] Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho-pe ime vuccanti kusalamulà Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe- Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ nevasÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ, ceto cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 399. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và saddÃrammaïaæ và gandhÃrammaïaæ và rasÃrammaïaæ và phoÂÂhabbÃrmaïaæ và dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrambha tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti. JÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso -pe- ime vuccanti kusalamulÃ. Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. [BJT Page 300 [\x 300/] 400.] Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ1upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæsamaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayÃ. [PTS Page 172] [\q 172/] vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho1-, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho -pe ime vuccati kusalamulà Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 401. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vupasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ -pe tatiyaæ jhÃnaæ -pe- catutthaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pe- pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayÃ. Vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, -pe- evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 402-403. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ [PTS Page 173] [\q 173/] jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhapaÂipadaæ. DandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayÃ. Vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho Tattha katamo alobho -pe- adoso -pe- tattha katamo amoho: yà pa¤¤Ã pajÃnatà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojajhegà maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati amoho. Ime vuccanti kusalamulà 1. PaÂhamajjhÃnaæ - sÅmu 2. Adhimokho - sÅpŠvi. [BJT Page 302] [\x 302/] Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe- Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanà paccayà pasÃdo: yà saddà saddahanà okappanà abhippasÃdo, ayaæ vuccati vedanà paccayà pasÃdo. Tattha katamo pasÃdapaccayà adhimokkho: yo citassa adhimokkho adhimuccanà tadadhimuttatÃ. Ayaæ vuccati pasÃdapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo -pe- Evametesaæ dhammÃnaæ samudayo hoti"ti: evametesaæ dhammÃnaæ saÇgati hoti, samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhÃvo hoti, tena vuccati evametesaæ dhammÃnaæ samudayo hotÅ"ti. Kusala niddeso. 404. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïÃ. Tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayÃ. Vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho1-, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu. Idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ: [PTS Page 174] [\q 174/] vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkandho saÇkÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. [BJT Page 304] [\x 304/] Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajà adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà bhavo: Âhapetvà vedanaæ sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati vedanà paccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jÃti: yà tesaæ1- dhammÃnaæ jÃti sa¤jÃti nibbatti abhinibbatti pÃtubhÃvo, ayaæ vuccati bhavapaccayà jÃti. Tattha katamaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ: atthi jarà atthi maraïaæ. Tattha katamà jarÃ: tesaæ dhammÃnaæ jarà jiraïatà Ãyuno saæhÃni, ayaæ vuccati jarÃ. Tattha katamaæmaraïaæ: yo tesaæ dhammÃnaæ khayo vayo bhedo paribhodo aniccatà antaradhÃnaæ, idaæ vuccati maraïaæ. Iti aya¤ca ida¤ca maraïaæ. Idaæ vuccati jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saÇgati hoti samÃgamo hoti samodhÃnaæ hoti pÃtubhavo hoti. Tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti. 405. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahetukaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko, phasasapaccayà vedanà phassahetukÃ. VedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. 406. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto, phasasapaccayà vedanà phassasmapayattÃ. VedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. 407. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà saÇkhÃro vi¤¤Ãïapaccà nÃmaæ nÃmapaccayà [PTS Page 175] [\q 175/] vi¤¤Ãïaæ, nÃmapaccayÃ, chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà nÃmaæ chaÂÂhÃyatapaccayà phasso phassapaccÃyÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. 1. Tesaæ tesaæ - sirimu, machasaæ. [BJT Page 306 [\x 306/] 408.] Katame dhammo avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ saddadÃrammaïaæ -pe- ghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ghandhÃrammaïaæ -pe- vijÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ -pekÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti sukhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃkÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajaæsÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà bhavo: Âhapetvà vedanaæ sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ayaæ vuccati vedanÃpaccayà bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 409. Katame dhammo avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ manodhÃtu uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ vÃ-pephoÂÂhabbÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà [PTS Page 176] [\q 176/] vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhi mokkha paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manodhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, [BJT Page 308] [\x 308/] Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃmanodhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ nevasÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 410. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagataæ rÆpÃrammaïaæ vÃ-pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhi mokkha paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo [PTS Page 177] [\q 177/] Hoti. 411. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekkhÃsahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhi mokkha paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 412. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassa sahagatà ¤Ãïasampayuttà rÆpÃrammaïaæ vÃ-pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pÃsÃdo pÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 310 [\x 310/] 413.] Katame dhammo avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà saÇkhÃrena -pe- somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà -pesomanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà upekkhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà -pe- upekkhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pÃsÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ -pe- Tattha katamo vedanÃpaccayà pasÃdo: [PTS Page 178] [\q 178/] yà saddhà saddahanà okappanà abhippasÃdo, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà pasÃdo. Tattha katamo pasÃda paccayà adhimokkho: yo cittassa adhimokkhe adhimuccanà tadadhimuttÃ, ayaæ vuccati pasÃdapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo -petena vuccati: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa hotÅ"ti. 414. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammà kusalà tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassopaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïassa -pe- tena vuccati: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. Phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho1-, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho -pe ime vuccati kusalamulà Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. [BJT Page 312] [\x 312/] 415. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vupasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ -pe tatiyaæ jhÃnaæ -pecatutthaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pe pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upavitattà vipÃkaæ sukhassa ca pahÃnà -pe- pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃrati paÂhavikasiïaæ tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayÃvi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà [PTS Page 179] [\q 179/] bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, -peevametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 416. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye arÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti -pesabbeso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva arÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upavitattà vipÃkaæ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà -pecatutthaæjhÃnaæ upasampajja vihÃrati tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, -pe- evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 417. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva kÃmehi paÂhamaæ jhÃnaæ -peupasampajja viharati dukkhayÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivacceva kÃmehi paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃrati dukkhapaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, [PTS Page 180] [\q 180/] bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa dhammÃnaæ samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ -pe- [BJT Page 314] [\x 314/] Tattha katamo vedanÃpaccayà pasÃdo: yà saddhà saddahanà okappanà abhippasÃdo, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà pasÃdo. Tattha katamo pasÃda paccayà adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tadadhimuttÃ, ayaæ vuccati pasÃdapaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo -pe- evametassa dhammÃnaæ samudayo hotÅ"tÅ evametesaæ dhammÃnaæ saÇgati hoti samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti pÃtubhÃvo hoti. Tena vuccati evametassa dhammÃnaæ samudayo hotÅ"ti. KusalavipÃkasaÇkhÃramulakaæ niÂÂhitaæ. 418. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacittà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti. 419. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye akulassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ saddadÃrammaïaæ -peghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ghandhÃrammaïaæ -pe- jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ -pekÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti dukakhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro: -pe- ayaæ vuccati saÇkhÃro. [BJT Page 316] [\x 316/] Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ -pe- Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ, yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà bhavo: Âhapetvà vedanaæ sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho ayaæ vuccati vedanÃpaccayà bhavo -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa hoti"ti. 420. Katame dhammà avyÃkatÃ: [PTS Page 181] [\q 181/] yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manodhÃtu uppannà hoti upekkhÃsahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pephoÂÂhabbÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 421. Katame dhammo avyÃkatÃ: yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrambha. SaddadÃrammaïaæ -peghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ghandhÃrammaïaæ -pevijÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ -pe- tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. AkusalavipÃkasaÇkhÃramulakaæ niÂÂhitaæ. [PTS Page 182] [\q 182/] 422. Katame dhammo avyÃkatÃ: yasmiæ samaye manodhÃtu uppannaæ hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà upekkhÃsahagatà rÆpÃrammaïa và -pephoÂÂhabbarammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrambha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manodhÃtu, idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ -pe- [BJT Page 318] [\x 318/] Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃkÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajaæsÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà bhavo: Âhapetvà vedanaæ sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ayaæ vuccati vedanÃpaccayà bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. SaÇkhÃrakkhandho, idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃkÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ, ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso. Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajaæsÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà bhavo: Âhapetvà vedanaæ sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ayaæ vuccati vedanÃpaccayà bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. [BJT Page 318] [\x 318/] Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ nevasÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccanÃtadadhimuttatÃ, ayaæ vuccati vedanÃpaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅti. 423. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà somanasassahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrambha. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, [PTS Page 183] [\q 183/] bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 424. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà upekkhasahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrambha. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 425. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà somanasassahagatà ¤Ãïasampayuttà rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrambha. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 320] [\x 320/] 426. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà somanasassahagatà ¤Ãïasampayuttà saÇkhÃrena -pesonassasahagatà ¤Ãïasampayuttà -pe- somanassasahagatà -pe¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà -pe upekkhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà -pe- upekkhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrambha. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 427. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ nevakusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhamma sukhavihÃraæ, vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pÃsÃdo. PasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 428. Katame dhammÃavyÃkatÃ: yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ nevakusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhidhamma sukhavihÃraæ, vitakkavicÃrÃnaæ vupasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ -pecatutthaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pe-pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pÃsÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 429. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye arÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ nevakusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhidhammasukhavihÃraæ, sabbaso aki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà -pecatutthaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃrati. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pÃsÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, 1adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. Adhimokho - sipŠvi, [BJT Page 322] [\x 322/] 430. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrahetukaæ. Vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïahetukaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmahetukaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanahetuko, phassapaccayà vedanà phassahetukà vedanÃpaccayà pÃsÃdo pasÃdapaccayà adhimokkho, 1- adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 431. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃrasampayuttaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ vi¤¤Ãïasampayuttaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ nÃmasampayuttaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso chaÂÂhÃyatanasampayutto, phassapaccayà vedanà phassasampayuttÃ, vedanÃpaccayà pÃsÃdo pasÃdapaccayà adhimokkho, 1adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 432. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ [PTS Page 184] [\q 184/] vi¤¤ÃïapaccayÃ"pi saÇkhÃro, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayÃ"pi vi¤¤Ãïaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayÃ"pi nÃmaæ chaÂÂhÃyatanapaccayÃ, phasso passapapaccayÃ"pi chaÂÂhÃyatanaæ, phassapaccayà vedanà vedanÃpaccayÃ"pi phasso vedanÃpaccayà pÃsÃdo pasÃdapaccayÃ"pi vedanÃ, pasÃdapaccayà adhimokkho, 1adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. KiriyÃsaÇkhÃramulakaæ niÂÂhitaæ AvyÃkataniddeso. 433. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrambha. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, 1- adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. Adhimokho - sipŠvi. [BJT Page 324] [\x 324/] tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 185] [\q 185/] Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpaæ. NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatana paccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 434. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanasassahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ saÇkhÃrena -pe- sonassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ -pe somanassasahagataæ -pe¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrambha. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccaya vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 435. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vivacceva [PTS Page 186] [\q 186/] kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -peupasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, -pe- evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 326] [\x 326/] 436. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vupasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ -pe tatiyaæ jhÃnaæ -pe- catutthaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pe- pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, -peevametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 437. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye arÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnÃya -pecatutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati tasmiæ samaye avijjÃpaccayà saÇkharo, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, -peevametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 438. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃya paÂhamÃsaya bhumiyà pattiyà vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ avijjÃpaccayà saÇkharo, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà [PTS Page 187] [\q 187/] vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa dhammÃnaæ samudayo hoti. Tattha katamo avijjÃpaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ ayaæ vuccati avijjÃpaccayà saÇkhÃro -peeemetesaæ pÃtubhÃvo hoti. Tena vuccati evametesaæ dhammÃnaæ samudayo hotÅ"ti. 439. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ, tasmiæ samaye kusala mulapaccayà saÇkharo, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe- tena vuccati evametesaæ kevalassa dukkhandhassa samudayo hotÅ"ti. [BJT Page 328 [\x 328/] 440.] Katame dhammo avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ saddadÃrammaïaæ -pe- ghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ghandhÃrammaïaæ -pe- vijÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ -pekÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti sukhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ tasmiæ samaye saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà [PTS Page 188] [\q 188/] vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 441. Katame dhammo avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ manodhÃtu uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ vÃ-pephoÂÂhabbÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 442. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagataæ rÆpÃrammaïaæ vÃ-pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhi mokkha paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 443. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekkhÃsahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhi mokkha paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hetÅ"ti. [BJT Page 330] [\x 330/] 444. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassa sahagatà ¤Ãïasampayuttà rÆpÃrammaïaæ vÃ-pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pÃsÃdo pÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 445. Katame dhammo avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà saÇkhÃrena -pesomanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà -pesomanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà upekkhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà -pe upekkhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pÃsÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 446. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammà kusalà tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassopaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo pasÃdapaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà [PTS Page 189] [\q 189/] jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. [BJT Page 332] [\x 332/] 447. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vupasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ -pe tatiyaæ jhÃnaæ -pe- catutthaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pe- pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upavitattà vipÃkaæ sukhassa ca pahÃnà -pe- pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃrati paÂhavikasiïaæ tasmiæ samaye kusalasamulapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 448. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye arÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti sabbeso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva arÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upavitattà vipÃkaæ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà -pecatutthaæjhÃnaæ upasampajja vihÃrati tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, -pe- evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 449. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhayÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃrati dukkhapaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ. Tasmiæ samaye saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà pasÃdo, pasÃdapaccayà adhimokkho adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa dhammÃnaæ samudayo hoti. [BJT Page 334] [\x 334/] Tattha katamo kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati kusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -peevametesaæ dhammÃnaæ samudayo hotÅ"ti. Evametesaæ dhammÃnaæ saÇgati hoti, samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhÃvo hoti tena vuccati evametesaæ dhammÃnaæ samudayo hotÅ"ti. KusalavipÃkamulakaæ niÂÂhitaæ. [PTS Page 190] [\q 190/] 450. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacittà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïà uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ. Tasmiæ samaye akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ, nÃmaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ ayaæ vuccati akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti. 451. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye akulassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ saddadÃrammaïaæ -peghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ghandhÃrammaïaæ -pe- jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ -pekÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti dukakhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ tasmiæ samaye akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattà ayaæ vuccati akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro -pe-tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasamaphassajà asÃtaæ dukkhà vedanà ayaæ vuccati phassapaccayà vedanà Tattha katamo vedanÃpaccayà bhavo: Âhapetvà vedanaæ sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho ayaæ vuccati vedanÃpaccayà bhavo -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa hoti"ti. [BJT Page 336] [\x 336/] 452. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manodhÃtu uppannà hoti rÆpÃrammaïaæ và -pephoÂÂhabbÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 453. Katame dhammo avyÃkatÃ: yasmiæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ vÃ-pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrambha. Tasmiæ samaye akusalamulapaccà saÇkhÃro, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. NÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ, chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà adhimokkho, adhimokkhapaccayà bhavo, bhavapaccayà [PTS Page 191] [\q 191/] jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamupaccayà saÇkhÃro: yà cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, ayaæ vuccati akusalamÆlapaccayà saÇkhÃro. Tattha katamaæ saÇkharapaccayà vi¤¤Ãïaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu. Idaæ vuccati saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. Tattha katamaæ vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho. Idaæ vuccati vi¤¤Ãïapaccayà nÃmaæ. Tattha katamaæ nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu idaæ vuccati nÃmapaccayà chaÂÂhÃyatanaæ. Tattha katamo chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso: yo phasso phusanà samphusanà samphusitattaæ ayaæ vuccati chaÂÂhÃyatanapaccayà phasso Tattha katamà phassapaccayà vedanÃ: yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajà adukkhamasukhaæ vedayitaæ, cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà ayaæ vuccati phassapaccayà vedanÃ. Tattha katamo vedanÃpaccayà adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccanà tadadhimuttÃ. Ayaæ vuccati vedanÃpaccayà adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayà bhavo: Âhapetvà adhimokkhaæ vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ayaæ vuccati adhimokkhapaccayà bhavo. Tattha katamà bhavapaccayà jÃti: yà tesaæ dhammÃnaæ jÃti sa¤ajÃti nibbatti abhinibbatti pÃtubhavo ayaæ vuccati bhavapaccayà jÃti. [BJT Page 338] [\x 338/] Tattha katamaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ: atthi jarÃ, maraïaæ. Tattha katamà jarÃ: tesaæ dhammÃnaæ jarà jiraïatà Ãyuno saæhÃni. Ayaæ vuccati jarÃ. Tattha katamaæ maraïaæ: yo tesaæ dhammÃnaæ khayo vayo bhedo paribhedo aniccatà antaradhÃnaæ. Idaæ vuccati maraïaæ. Iti aya¤ca jarà ida¤ca maraïaæ. Idaæ vuccati jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saÇgatÅ hoti, samÃgamo hoti, samodhÃnaæ hoti, pÃtubhavo [PTS Page 192] [\q 192/] hoti. Tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotÅ"ti. AkusalavipÃkamulakaæ niÂÂhitaæ. AbhidhammabhÃjanÅyaæ niÂÂhitaæ. PaÂiccasamuppÃdavibhaÇgo niÂÂhito chaÂÂho [PTS Page 193] [\q 193/] SÅhaÊa potthakesu: KusalÃkulasà soÊasikà samulà tesaæ paccayà Tesaæ vipÃkà saæva¬¬hità - tehi saÇkhÃrapaccayà PaÂhamacatukkakusala - avijjà tassa paccayà EkanÃlo vipÃkasmiæ - tehi kusalÃkusalamulakÃ. Vicikicchà dasavi¤¤Ãïo - adhimokkho na labbhati. Ahetuke và kusale - pasÃdo nupalabbhati. [BJT Page 340] [\x 340/] 7. SatipaÂÂhÃnavibhaÇgo 454. CattÃro satipaÂÂhÃnÃ: idha bhikkhu ajjhattaæ kÃyekÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati, bahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyyaloke abhijjhÃdomanassaæ. Cittena viharati, ajjhattabahiddhà cittena cittÃnupassÅ viharati, viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhà domanassaæ. 455. Katha¤ca bhikkhu ajjhattaæ kÃyekÃyÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu ajjhattaæ kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthÃkà tacapariyantaæ puraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo modo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttaæ. So taæ nimittaæ Ãsevati. BhÃveti, bahulÅkaroti, svÃvatthitaæ vavatthapeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthapetvà bahiddhà kÃye cittaæ upasaæharati. [PTS Page 194] [\q 194/] Katha¤ca bhikkhu bahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu bahiddhà kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthÃkà tacapariyantaæ puraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthissa kÃye1kesà nÃnappakÃrassa asucino pa¤¤avekkhati: atthissa kÃye1kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo modo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttaæ. So taæ nimittaæ Ãsevati. BhÃveti, bahulÅkaroti, svÃvatthitaæ vavatthapeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthapetvà ajjhattabahiddhà kÃye cittaæ upasaæharati. 1. Atthi imasmiæ - kÃye sÅmu. [BJT Page 342] [\x 342/] Katha¤ca bhikkhu ajjhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu ajjhattabahiddhà kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthÃkà tacapariyantaæ puraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhi aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo modo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttaæ. Evaæ bhikkhu ajhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassi viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyayya loke abhijjhÃdomanassaæ. 456. Anupassi"ti tattha katamà anupassanÃ: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati anupassanÃ. ImÃya anupassanÃya upeto hoti samupeto upagato1samupagato2- uppanno samuppanno3samannÃgato. Tena vuccati anupassÅ"ti. "Viharati"ti irÅyata. Vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati tena vuccati viharatÅ"ti. AtÃpÅ"ti tattha katamaæ Ãtappaæ4- yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, idaæ vuccati Ãtappaæ4- iminà Ãtappena upeto hoti samupeto upagato1samupagato2uppanno samuppanno3- samannÃgato tenavuccati ÃtÃpÅ"ti. SmapajÃno"ti tattha katamaæ sampaja¤¤aæ: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iminà sampaja¤¤ena upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno hoti samupeto upagato samupagato [PTS Page 195] [\q 195/] uppanno samuppanno samannÃgato tena vuccati sampajÃno"ti. "SatimÃ" tattha katamà sati: yà sati anussati -pe- sammasati ayaæ vuccati sati. ImÃya satiyà upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samappanno samannÃgato tena vuccati satimÃ"ti. Vineyya loke abhijjhÃdomanassa"nti tattha katamo loko: sve"va kÃyo loko, pa¤ca"pi upÃdÃnakkhandhà loko ayaæ vuccati loko. Tattha katamà abhijjhÃ: yo rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo. Ayaæ vuccati abhijjhÃ. 1. UpÃgato - sirimu, machasaæ. 2. SamupÃgato - sirimu. Machasaæ 3. Sampanno - sirimu, machasaæ 4. ùtÃpaæ - sirimu ÃtÃpo - machasaæ [BJT Page 344] [\x 344/] Tattha katamaæ domanassaæ: yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæasÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, idaæ vuccati domanassaæ. Iti aya¤ca abhijjhà ida¤ca domanassaæ, imamhi loke vinÅtà honti paÂivinÅtà santà samità vupasantà atthaÇgatà abbhatthaægatà appità byappità sosità visosità byantikatà tena vuccati vineyya loke abhijjhÃdosamanassa"nti. KÃyÃnupassanà niddeso. 457. Katha¤ca bhikkhu ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupsasÅ viharati: idha bhikkhu sukhaæ vedanaæ vediyamÃno1- sukhaæ vedanaæ vediyami"ti pajÃnÃti dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno dukkhaæ vedanaæ vediyamÅ"ti pajÃnÃti. Adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ"ti2- pajÃnÃti. SÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno sÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ"ti pajÃnÃti nirÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno nirÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmi"ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno sÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃmÅ"ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃno nirÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃmi"ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno sÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃmÅ"ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃno nirÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ [PTS Page 196] [\q 196/] vediyÃmi"ti pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthapeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthapetvà bahiddhà vedanÃsu cittaæ upasaæharati. Katha¤ca bhikkhu bahiddhà vedanÃsu vedanÃnupsasÅ viharati: idha bhikkhu sukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ sukhaæ vedanaæ vediyati"ti pajÃnÃti dukkhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ dukkhaæ vedanaæ vediyati"ti pajÃnÃti. Adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃti"ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ sÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃti"ti pajÃnÃti nirÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ nirÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyati"ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ sÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃti"ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ nirÃmisaæ dukkhaæ vedanaæ vediyÃta"ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ sÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃta"ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và Adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyamÃnaæ nirÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyÃti"ti pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthapeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthapetvà ajjhabahiddhà vedanÃsu cittaæ upasaæharati. 1. VedayamÃno - sirimu, machasaæ 2. VedayÃmiti sirimu. [BJT Page 346] [\x 346/] Katha ca bhikkhu ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupsasÅ viharati: idha bhikkhu sukhaæ vedanaæ sukhaæ vedanaæ vedanÃ"ti pajÃnÃti dukkhaæ vedanaæ dukkhà vedanÃ"ti pajÃnÃti. Adukkhamasukhaæ vedanaæ vedanà pajÃnÃti. SÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ sÃmisaæ sukhà vedanÃ"ti pajÃnÃti nirÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ nirÃmisaæ sukhà vedanÃ"ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ sÃmisaæ dukkhà vedanÃ"ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và dukkhaæ vedanaæ nirÃmisaæ dukkhà vedanÃ"ti pajÃnÃti. SÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ sÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanÃ"ti pajÃnÃti. NirÃmisaæ và adukkhamasukhaæ vedanaæ nirÃmisaæ adukkhamasukhaæ vedanÃ"ti pajÃnÃti. Evaæ bhikkhu ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassi viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. 458. AnupassÅ"ti -pe- viharati"ti -pe- ÃtÃpÅ"ti -pesampajano"ti [PTS Page 197 [\q 197/] -@]pasatimÃ"ti -pe- vineyya loke abhijjhÃdomanassanti tattha katamo loko: sÃ"va vedanà loko, pa¤ca"pi upÃdÃnakkhandhà loko. Ayaæ vuccati loko. Tattha katamà abhijjhÃ: yo rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo ayaæ vuccati abhijhÃ. Tattha katamaæ domanassaæ: yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosampassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkà vedanÃ. Idaæ vuccati domanassaæ iti aya¤ca abhijjhà ida¤ca domanassaæ, immahi loke vinÅtà honti paÂivinÅtà santà samità vupasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità byappità sosità visosità byantikatà tena vuccati vineyya loke abhijjhÃdomanassanti. VedanÃnupassanà niddeso. 459. Katha¤ca bhikkhu ajjhattaæ cittena viccÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ me cittanti pajÃnÃti. VitarÃgaæ và cittaæ vitarÃgaæ me cittantipajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ me cittanti pajanÃti vitadosaævà cittaæ vitadosaæ me vittanti pajÃnÃti samohaæ và cittaæ samohaæ me cittanti pajÃnÃti. Vitamohaæ và cittaæ vitamohaæ me cittanti pajÃnÃti. Saækhittaæ và cittaæ saækhittaæ me cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ me vittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ me cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ me cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ me cittanti pajÃnÃti anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ me cittanti pajÃnÃti samÃbhitaæ và cittaæ samÃhitaæ me cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ me cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ me cittantipajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ me cittanti pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthapeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthapetvà bahiddhà citte cittaæ upasaæharati. [BJT Page 348] [\x 348/] Katha¤ca bhikkhu bahiddhà cittena viccÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu sarÃgaæ vÃssa cittaæ sarÃgamassa cittanti pajÃnÃti. VitarÃgaæ vÃssa cittaæ vitarÃgamassa cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ vÃssa cittaæ sadosamassa cittanti [PTS Page 198] [\q 198/] pajanÃti vitadosaæ cittaæ vitadosamassa vittanti pajÃnÃti samohaæ vÃssa cittaæ samohamasa cittanti pajÃttanni. PajÃnÃti vitamohaæ vÃssa cittaæ vitamohamassa cittanti pajÃnÃti. Saækhittaæ vÃssa cittaæ saækhittamassa cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ vÃssa cittaæ vikkhittamassa vittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ vÃssa cittaæ mahaggatamassa cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ vÃssa cittaæ amahaggatamassa cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ vÃssa cittaæ sauttaramsasa cittanti pajÃnÃti anuttaraæ vÃssa cittaæ anuttaramassa Cittanti pajÃnÃti samÃbhitaæ vÃssa cittaæ samÃhitamassa cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ vÃssa cittaæ asamÃhitamassa cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ vÃssa cittaæ vimuttamassa cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ vÃ"ssa cittaæ avimuttamassa cittanti pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthapeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthapetvà bahiddhà citte cittaæ upasaæharati. Katha¤ca bhikkhu ajjhattabahiddhà citte viccÃnupassi viharati: idha bhikkhu sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. VitarÃgaæ và cittaæ vitarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ và cittaæ vitadosaæ vittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti. Vitamohaæ và cittaæ vitamohaæ cittanti pajÃnÃti. Saækhittaæ và cittaæ saækhittaæ cittanti pajÃnÃti. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti. Sauttaraæ và cittaæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti. Avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. Evaæ bhikkhu ajjhattabahiddhà citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà cineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. 460. AnupassÅ"ti -pe- viharati"ti -pe- ÃtÃpÅ"ti -pesampajano"ti -pesatimÃ"ti -pe- vineyya loke abhijjhÃdomanassanti tattha katamo loko: taæ yeva cittaæ loko, pa¤ca"pi upÃdÃnakkhandhà loko. Tattha katamà abhijjhÃ: [PTS Page 199] [\q 199/] yo rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo ayaæ vuccati abhijhÃ. [BJT Page 350] [\x 350/] Tattha katamaæ domanassaæ: yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosampassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ. Idaæ vuccati domanassaæ iti aya¤ca abhijjhà ida¤ca domanassaæ, immahi loke vinÅtà honti paÂivinÅtà santà samità vupasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità byappità sosità visosità byantikatà tena vuccati vineyya loke abhijjhà domanassanti. VedanÃnupassanà niddeso. 461. Kathaæ ca bhikkhu ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu santaæ và ajjhattaæ kÃmacchandaæ atthi me ajjhattaæ kÃmacchando"ti pajÃnÃti. Asantaævà ajjhattaæ kÃmacchandaæ natthi me ajjhattaæ kÃmacchando"ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa kÃmacchandassa uppÃdo hoti. Ta¤ca pajÃnÃti yathà ca uppannassa kÃmacchandassa upÃhanaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti yathà ca pahÅnassa kÃmacchandassa Ãyatiæ anuppado hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ vyÃpÃdaæ -pe- santaæ và ajjhattaæ thinamiddhaæ -pesantaæ và ajjhattaæ uddhaccakukkuccaæ -pesantaæ và ajjhattaæ vicikicchà atthi me ajjhattaæ vicikicchÃ"ti pajÃnÃti asantaæ và ajjhattaæ vicikicchaæ natthi me ajjhattaæ vicikicchaæ natthi me ajjhattaæ vicikicchÃ"ti pajÃnÃti yathà ca pajÃnÃti yathà ca anuppannÃya vicikicchÃya uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti yathà ca uppannÃya vicikicchÃya pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahinÃya vicikicchÃya Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. 462. Santaæ và ajjhattaæ satisambojjhaÇgaæ atthi me ajjhattaæ satisambojjhaÇgo"ti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ và ajjhattaæ satisambojjhagaæ natthi me ajjhattaæ satimbojakaædhaÇgo"ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa satisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa satisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripuri hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ dhammavicayasambojjhaÇgaæ -pe- santaæ và ajjhattaæ viriyasambojjhaÇgaæ -pe- santaæ và ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgaæ [PTS Page 200 [\q 200/] -@]pasantaævà ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgaæ -pe- santaæ và ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgaæ -pe- santaæ và ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgaæ atthi me ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgoti pajÃnÃti. Asantaæ và ajjhattaæ upekkhÃsambojjhaÇgaæ natthi me ajjhattaæ upekkhÃsambojdhaÇgo"ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa upekkhÃsambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa upekkhÃsambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripuri hoti. Ta¤ca pajanÃti. So taæ nimittaæ bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthapeti. So taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthapetvà bahiddhà dhammesu cittaæ upasaæharati. [BJT Page 352] [\x 352/] 463. Katha¤ca bhikkhu bahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu santaæ vÃssa kÃmacchandaæ atthi"ssa kÃmacchando"ti pajÃnÃti. Asantaæ vÃssa kÃmacchandaæ natthissa kÃmacchando"ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa kÃmacchandassa uppÃdo hoti. Ta¤ca pajÃnÃti yathà ca uppannassa kÃmacchandassa upÃhanaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti yathà ca pahÅnassa kÃmacchandassa Ãyatiæ anuppado hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ vÃssa vyÃpÃdaæ -pe- santaæ vÃssa thinamiddhaæ -pesantaæ vÃssa uddhaccakukkuccaæ -pe- santaæ vÃssa vicikicchà atthi"ssa vicikicchÃ"ti pajÃnÃti asantaæ vÃ"sasa vicikicchaæ natthi"ssa vicikicchÃ"ti pajÃnÃti yathà ca anuppannÃya vicikicchÃya uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti yathà ca uppannÃya vicikicchÃya pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahinÃya vicikicchÃya Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ vÃ"ssa satisambojjhaÇgaæ atthi"ssa satisambojjhaÇgo"ti pajÃnÃti. Asantaæ vÃ"ssa satisambojjhaÇgaæ natthi"ssa satisambojjhaÇgo"ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa satisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. YathÃca uppannassa satisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripuri hoti ta¤ca pajÃnÃti. Sattaæ vÃ"ssa dhammavicayasambojjhaÇgaæ -pe- santaæ vÃ"ssa viriyasambojjhaÇgaæ -pe- santaæ vÃ"ssa pitisambojjhaÇgaæ -pe- santaæ vÃ"ssa passaddhisambojjhaÇgaæ -pe- santaæ vÃ"ssa samÃdhisambojjhaÇgaæ -pe- santaæ vÃ"ssa upekkhÃsambojjhaÇgaæ atthi"ssa upekkhÃsahambojjhaÇgo"ti pajÃnÃti asantaæ vÃ"ssa upekkhÃsamambojjhaÇgaæ [PTS Page 201] [\q 201/] natthi"ssa upekkhÃsambojjhaÇgo"tipajÃnÃti yathà ca anuppannasasa upekkhÃsambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa upekkhÃsambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripuri hoti ta¤ca pajÃnÃti. So taæ nimittaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti svÃvatthitaæ vavatthapeti, so taæ nimittaæ Ãsevitvà bhÃvetvà bahulÅkaritvà svÃvatthitaæ vavatthapetvà ajjhattabahiddhà dhammesu cittaæ upasaæharati. 464. Katha¤ca bhikkhu ajjhattabahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu santaæ và kÃmacchandaæ atthi kÃmacchando"ti pajÃnÃti. Asantaæ và kÃmacchandaæ natthi kÃmacchando"ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa kÃmacchandassa uppÃdo hoti. Ta¤ca pajÃnÃti yathà ca uppannassa kÃmacchandassa upÃhanaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti yathà ca pahÅnassa kÃmacchandassa Ãyatiæ anuppado hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và vyÃpÃdaæ -pe- santaæ vÃthinamiddhaæ -pe- santaæ và uddhaccakukkuccaæ -pe- santaævà vicikicchaæ atthi vicikicchÃ"ti pajÃnÃti asantaæ và vicikicchaæ natthi vicikicchÃ"ti pajÃnÃti yathà ca anuppannÃya vicikicchÃya uppÃdo hoti taæ ca pajÃnÃti yathà ca uppannÃya vicikicchÃya pahÃnaæ hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca pahinÃya vicikicchÃya Ãyatiæ anuppÃdo hoti taæ ca pajÃnÃti. [BJT Page 354] [\x 354/] 465. Sattaæ và satisambojjhaÇgaæ atthi satisambojjhÃ"ti pajÃnÃti, asantaæ và satisambojjhaÇgaæ natthi satisambojjhaÇgo"ti pajÃnÃti. Yathà ca anuppannassa satisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa satisambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripuri hoti ta¤ca pajÃnÃti. Santaæ và dhammavicayasambojjhaÇgaæ -pe- santaæ và viriyasambojjhaÇgaæ -pesantaæ và pÅtisambojjhaÇgaæ -pesantaæ và passaddhi sambojhaÇgaæ -pesantaæ và samÃdhisambojjhaÇgaæ -pe- santaæ và upekkhÃsambojjhaÇgaæ atthi upekkhÃsambojjhaÇgo"ti pajÃnÃti. Asantaæ và upekkhÃsahambojjhaÇgaæ natthi upekkhÃsambojjhaÇgo"ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa upekkhÃsambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤ca pajÃnÃti. Yathà ca uppannassa upekkhÃsambojjhaÇgassa bhÃvanÃya pÃripuri hoti ta¤ca pajÃnÃti evaæ bhikkhu ajjhattabahiddhà dhammesu dhammÃnupassi viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. 466. Anupassi"ti tattha katamà anupassanÃ: [PTS Page 202] [\q 202/] yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati anupassanÃ. ImÃya anupassanÃya upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato. Tena vuccati anupassÅ"ti. "Viharati"ti irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati tena vuccati viharatÅ"ti. AtÃpÅ"ti tattha katamaæ Ãtappaæ: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, idaæ vuccati Ãtappaæ iminà Ãtappena upeto hoti -pesamannÃgato tena vuccati ÃtÃpÅ"ti. SmapajÃno"ti tattha katamaæ sampaja¤¤aæ: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iminà sampaja¤¤ena upeto hoti samupeto -pesamannÃgato tena vuccati sampajÃno"ti. "SatimÃ" tattha katamà sati: yà sati anussati -pe- sammasati ayaæ vuccati sati. ImÃya satiyà upeto hoti samupeto -pesamannÃgato tena vuccati satimÃ"ti. Vineyya loke abhijjhÃdomanassa"nti tattha katamo loko: te"va dhammà loko, pa¤ca"pi upÃdÃnakkhandhà loko ayaæ vuccati loko. Tattha katamà abhijjhÃ: yo rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo. Ayaæ vuccati abhijjhÃ. [BJT Page 356] [\x 356/] Tattha katamaæ domanassaæ: yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ ceto sampassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ ceto samphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ. Idaæ vuccati domanassaæ iti aya¤ca abhijjhà ida¤ca domanassaæ, immahi loke vinÅtà honti paÂivinÅtà santà samità vupasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità byappità sosità visosità byantikatà tena vuccati vineyya loke abhijjhà domanassanti. DhammÃnupassanà niddeso SuttantabhÃjaniyaæ. 467. CattÃro satipaÂÂhÃnÃ: idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati, citte cittÃnupassÅ viharati, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. [PTS Page 203] [\q 203/] 468. Katha¤ca bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ kÃye kÃyÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃna sampayuttÃ. 469. Kathaæ ca bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satimbojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. 470. Katha¤ca bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ citte cittÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satimbojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃna sampayuttÃ. [BJT Page 358] [\x 358/] 471. Katha¤ca bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ dhammesu dhammÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satimbojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. 472. Tattha katamaæ satipaÂÂhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satimbojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. 473. CattÃro satipaÂÂhÃnÃ: idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, vedanÃsu -pe- citte -pe- dhammesu dhammÃnupassÅ viharati. [PTS Page 204] [\q 204/] 474. Katha¤ca bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalà tasseva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ kÃye kÃyÃnupassi, yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃna sampayuttÃ. 475. Katha¤ca bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà kusalà tasseva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ viviceva"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhapaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satimbojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃna sampayuttÃ. [BJT Page 360] [\x 360/] 476. Katha¤ca bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tsamiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalà tasse"va lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicce"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ citte cittÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satimbojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃna sampayuttÃ. [PTS Page 205] [\q 205/] 477. Katha¤ca bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammà kusalà tasse"va lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicce"va kÃmehi-pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhabhi¤¤aæ su¤¤ataæ dhammesu dhammÃnupassÅ, yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satimbojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. 478. Tattha katamaæ satipaÂÂhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva"va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhamma kusalà tasse"va lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ yà tasmiæ samaye sati anussati sammÃsati satimbojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati satipaÂÂhÃnaæ avasesà dhammà satipaÂÂhÃnasampayuttÃ. AbhidhammabhÃjaniyaæ. 479. CattÃro satipaÂÂhÃnÃ: idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ vedanÃsu vedanÃnupassi viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ citte cittÃnupassi viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà cineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. [PTS Page 206] [\q 206/] [BJT Page 362 [\x 362/] 480.] Catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà -pe- kati saraïà kati araïÃ: 481. Siyà kusalÃ, siyà avyÃkatà Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà Siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ. AnupÃdinnÃnupÃdÃniyÃ. AsaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. Siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakka avicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ. Nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà apacayagÃmino, siyà nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmino. Siyà sekkhÃ, siyà asekkhÃ. AppamÃïÃ. AppamÃïÃrammaïÃ. PaïÅtÃ. Siyà sammattaniyatÃ. Siyà aniyatÃ. Na maggÃrammaïÃ, 1- siyà maggahetukÃ, siyà maggÃdhipatino, siyà na vattabbà maggahetukÃti"pi maggÃdhipatinoti"pi. Siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, siyà uppÃdino. Siyà anÃgatÃ. Siyà paccuppannÃ. Siyà atÅtÃ. Na vattabbà atitÃrammaïÃti"pi anÃgatÃrammaïÃti"pi paccuppannÃrammaïÃti"pi. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. BahiddhÃrammaïÃ. AnidassanuppaÂighÃ. 482. Na hetu. SahetukÃ. HetusampayuttÃ. Na vattabbà hetu ceva sahetukà cÃti2- Sahetukà ceva na ca hetu 1. MgagÃrammaïà - siyà 2. SahetukÃti - sirimu. [BJT Page 364] [\x 364/] Na vattabbà hetu ceva hetusampayuttà cÃti1- hetusampayuttà ceva na ca hetu. Na hetu sahetukÃ. 483. Sappaccayà SaÇkhatÃ. AnidassanÃ. AppaÂighÃ. ArÆpÃ. LokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤oyyÃ. 484. No ÃsavÃ. AnÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Navattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃ"tipi, sÃsavà ceva no ca ÃsavÃti"pi. Na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti"pi, Ãsavasampayuttà Ãsavavippayuttà anÃsavÃ. 485. No saæyojanà -pe- no ganthà -pe-no oghà -pe no yogà -pe- no nÅvaraïà -pe- no parÃmÃsà -pe- SÃrammaïÃ. 486. No cittÃ. CetasikÃ. CittasampayuttÃ. CittasaæsaÂÂhÃ. CittasamuÂÂhÃnÃ. Cittasahabhuno. CittÃnuparivattino. CittÃsaæsaÂÂhÃsamuÂÂhÃnÃ. CittasaæsaÂÂhÃsamuÂÂhÃnasahabhuno. CittasaæsaÂÂhasamuÂÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ. No upÃdÃ. AnupÃdinnÃ. 1. HetusampayuttÃti - sirimu. [BJT Page 386] [\x 386/] 487. No upÃdÃnà -pe- no kilesà -pe- 488. Na dassanena pahÃtabbÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà savitakkÃ, siyà avitakkÃ. Siyà savicÃrÃ, siyà avicÃrÃ. Siyà sappÅtikÃ, siyà [PTS Page 207] [\q 207/] appÅtikÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. Siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. Siyà upekkhÃsahagatÃ, siyà na upekkhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ. Na rÆpÃvacarÃ. Na arÆpÃvacarÃ. ApariyÃpannÃ. Siyà niyyÃnikÃ, siyà aniyyÃnikÃ. Siyà niyatÃ, siyà aniyatÃ. AnuttarÃ. AraïÃti. Pa¤hapucchakaæ. SatipacchÃnavibhaÇgo niÂÂhito [PTS Page 208] [\q 208/] [BJT Page 368] [\x 368/] 8. SammappadhÃna vibhaÇgo 489. CattÃro sammappadhÃnÃ: idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. 490. Katha¤ca bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ pagganhÃti padahati: Tattha katame anuppannà pÃpakà akusalà dhammÃ: tiïi akusalamÆlÃni: lobho doso moho, tadekaÂÂhà ca kilesÃ, taæsampayutto vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, taæsamuÂÂhÃnaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ, ime vuccanti anuppannà pÃpakà akusalà dhammÃ. Iti imesaæ anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Chandaæ janeti"ti, tattha katamo chando: yo chando chandikatà kattukamyakatÃkusalo dhammacchando, ayaæ vuccati chando imaæ chandaæ janeti sa¤janeti uÂÂhapeti samuÂÂhapeti nibbatteti abhinibbatteti. "VÃyamati"ti tattha katamo vÃyÃmo: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, [PTS Page 209] [\q 209/] ayaæ vuccati vÃyÃmo, iminà vÃyÃmena upeto hoti samupeto upagato1samupagato2- upapanno sampanno samannÃgato, tena vuccati vÃyamati"ti. "Viriyaæ ÃrabhatÅ"ti tattha katamaæ viriyaæ: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, idaæ vuccati viriyaæ imaæ viriyaæ Ãrabhati samÃrabhati Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati viriyaæ Ãrabhati"ti. "Cittaæ paggaïhÃti"ti tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ, imaæ cittaæ paggaïhÃti sampaggaïhÃti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati 'cittaæ paggaïhÃtÅ'ti. 'PadahatÅ' tattha katamaæ padhÃnaæ: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, idaæ vuccati padhÃnaæ, iminà padhÃnena upeto hoti -pesamannÃgato, tena vuccati padahatÅ'ti. 1. UpÃgato - sirimu 2. SamupÃgato - sirimu. [BJT Page 370] [\x 370/] 491. Katha¤ca bhikkhu uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ pagganhÃti padahati: Tattha katame uppannà pÃpakà akusalà dhammÃ: tiïi akusalamÆlÃni: lobho doso moho, tadekaÂÂhà ca kilesÃ, taæ sampayutto vedanÃkkhandho -pe vi¤¤Ãïakkhandho, taæsamuÂÂhÃnaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ, ime vuccanti uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ paneti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Chandaæ janeti"ti -pe- 'vÃyamatÅ'ti -pe- viriyaæ Ãrabhati'ti -pe'cittaæ paggaïhati'ti -pe- 'padahati'ti tattha katamaæ padhÃnaæ: yo cetasiko viriyÃrambho-pe- sammÃvÃyÃmo idaæ vuccati padhÃnaæ, iminà padhÃnena upeto hoti -pesamannÃgato, tena vuccati 'padahatÅ'ni. 492. Katha¤ca bhikkhu anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ pagganhÃti padahati: [PTS Page 210] [\q 210/] Tattha katame anuppannà kusalà dhammÃ: tiïi kusalamÆlÃni: alobho adoso amoho, taæsampayutto vedanÃkkhandho -pe vi¤¤Ãïakkhandho, taæsamuÂÂhÃnaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ, ime vuccanti anuppannà kusalà dhammÃ, iti imesaæ anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Chandaæ janeti"ti -pe- 'vÃyamatÅ'ti -pe- viriyaæ Ãrabhati'ti -pe'cittaæ paggaïhati'ti -pe- 'padahati'ti tattha katamaæ padhÃnaæ: yo cetasiko viriyÃrambho-pe- sammÃvÃyÃmo idaæ vuccati padhÃnaæ, iminà padhÃnena upeto hoti -pesamannÃgato, tena vuccati 'padahatÅ'ni. 493. Katha¤ca bhikkhu uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ pagganhÃti padahati: Tattha katame uppannà kusalà dhammÃ: tiïi kusalamÆlÃni: alobho adoso amoho, taæsampayutto vedanÃkkhandho -pe vi¤¤Ãïakkhandho, taæsamuÂÂhÃnaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ, ime vuccanti uppannà kusalà dhammÃ, iti imesaæ uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. ' hitiyÃ'ti yà Âhiti so asammoso, yo asammoso so bhiyyobhÃvo, yo bhiyyo bhÃvo taæ vepullaæ, yaæ vepullaæ sà bhÃvanÃ, yà bhÃvanà sà pÃripuri. [BJT Page 372] [\x 372/] Chandaæ janeti"ti -pe- 'vÃyamatÅ'ti -pe- viriyaæ Ãrabhati'ti -pe'cittaæ paggaïhati'ti -pe- 'padahati'ti tattha katamaæ padhÃnaæ: yo cetasiko viriyÃrambho-pe- sammÃvÃyÃmo idaæ vuccati padhÃnaæ, iminà padhÃnena upeto hoti -pesamannÃgato, tena vuccati 'padahatÅ'ni. SuttannabhÃjaniyaæ. [PTS Page 211] [\q 211/] 494. CattÃro sammappadhÃnÃ: idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti pajahati. Katha¤ca bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ pagganhÃti padahati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharatidukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ-tasmiæ samaye anuppannaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati Chandaæ janeti"ti, tattha katamo chando: yo chando chandikatà kattukamyakatà kusalo dhammacchando, ayaæ vuccati chando imaæ chandaæ janeti sa¤janeti vuÂÂhapeti samuÂÂhapeti nibbatteti abhinibbatteti. Tena vuccati chandaæ jane"tÅti "VÃyamati"ti tattha katamo vÃyÃmo: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati vÃyÃmo, iminà vÃyÃmena upeto hoti samupeto upagato samupagato upapanno sampanno samannÃgato, tena vuccati vÃyamati"ti. "Viriyaæ ÃrabhatÅ"ti tattha katamaæ viriyaæ: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, viriyasambojjhaÇgà maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ [PTS Page 212] [\q 212/] idaæ vuccati viriyaæ imaæ viriyaæ Ãrabhati samÃrabhati Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati viriyaæ Ãrabhati"ti. [BJT Page 374] [\x 374/] "Cittaæ paggaïhÃti"ti tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ, imaæ cittaæ paggaïhÃti sampaggaïhÃti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati 'cittaæ paggaïhÃtÅ'ti. 'PadahatÅ' tattha katamaæ sammappadhÃnaæ: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, viriyasambejjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ- idaæ vuccati sammappadhÃnaæ, avasesà dhammà sammappadhÃna sampayuttÃ. 496. Katha¤ca bhikkhu uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ pagganhÃti padahati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye uppannaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati Chandaæ janeti"ti, -pe- vÃyamatÅ'ti -pe- viriyaæ ÃrabhatÅ'ti -pecittaæ paggahÃtÅ'ti -pe- padahati'ti tattha katamaæ sammappadhÃnaæ: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ idaæ vuccati sammappadhÃnaæ avasesà dhammà sammappadhÃnasampayuttÃ. 497. Katha¤ca bhikkhu anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ pagganhÃti padahati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ-tasmiæ samaye anuppannaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati [PTS Page 213] [\q 213/] Chandaæ janeti"ti, -pe- vÃyamatÅ'ti -pe- viriyaæ ÃrabhatÅ'ti -pecittaæ paggahÃtÅ'ti -pe- padahati'ti tattha katamaæ sammappadhÃnaæ: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ idaæ vuccati sammappadhÃnaæ avasesà dhammà sammappadhÃnasampayuttÃ. 498. Katha¤ca bhikkhu uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ pagganhÃti padahati: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce"va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati [BJT Page 376] [\x 376/] hitiyÃ'ti yà Âhiti asammeso yo asammoso so bhiyyobhÃvo yo bhiyyobhÃvo taæ vepullaæ yaæ vepullaæ sà bhÃvanà yà bhÃvanà sà pÃripuri. Chandaæ janeti'ti tattha katamo chando: yo chando chandikatà kattukamyatà kusalo dhammacchando, ayaæ vuccati chando imaæ chandaæ janeti sa¤ajaneti vuÂÂhapeti samuÂÂhapeti nibbatteti abhijaneti sa¤ajaneti vuÂÂhapeti samuÂÂhapeti nibbatteti abhinibbatteti tena vuccati chandaæ janeti'ti. 'VÃyamatÅ'ti tattha katamo vÃyÃmo: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati vÃyÃmo iminà vÃyÃmena upeto hoti -pe- samannÃgato tena vuccati vÃyamati'ti. 'Viriyaæ Ãrabhati'ti tattha katamaæ viriyaæ: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati viriyaæ imaæ viriyaæ Ãrabhati samÃrabhati [PTS Page 214] [\q 214/] Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati viriyaæ ÃrabhatÅ'ti. 'Cittaæ paggaïhÃtÅ'ti tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu idaæ vuccati cittaæ imaæ cittaæ paggaïhÃti sampaggaïhÃtitthambheti paccupatthambheti, tena vuccati cittaæ paggaïhÃtÅ'ti. 'Padahati'ti tattha katamaæ sammappadhÃnaæ: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo viriyambojaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati sammappadhÃnaæ, avasesà dhammà sammappadhÃnasampayuttÃ. Tattha katamaæ sammappadhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Yo tasmiæ samaye cetasiko viriyÃrambho -pe- sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati sammappadhÃnaæ, avasesà dhammà sammappadhÃnasampayuttÃ. AbhidhammabhÃjaniyaæ. 499. CattÃro sammappadhÃnÃ: idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya -pe- anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya -pe- uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti pajahati. [BJT Page 378 [\x 378/] 500.] Catunnaæ sammappÂhÃnÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà -pe- kati saraïà kati araïÃ: 501. KusalÃyeva. Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà VipÃkadhammadhammÃ. [PTS Page 215] [\q 215/] AnupÃdinnÃnupÃdÃniyÃ. AsaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. Siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakka avicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhà sahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. ApacayagÃmino. SekkhÃ. AppamÃïÃ. AppamÃïÃrammaïÃ. PaïÅtÃ. SammattaniyatÃ. Na maggÃrammaïÃ, maggahetukÃ, siyà maggÃdhipatino, siyà na vattabbà maggÃdhipatinoti"ti. Siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, na vattabbà uppÃdino'ti. Siyà atÅtÃ, siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. Na vattabbà atitÃrammaïÃti"pi anÃgatÃrammaïÃti"pi paccuppannÃrammaïÃti"pi. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. BahiddhÃrammaïÃ. AnidassanuppaÂighÃ. 502. Na hetu. SahetukÃ. HetusampayuttÃ. Na vattabbà hetu ceva sahetukÃti, sahetukà ceva na ca hetu. Na vattabbà hetu ceva hetusampayuttÃ'ti, hetusampayuttà ceva na ca hetu Na hetu, sahetukÃ. [BJT Page 380] [\x 380/] 503. Sappaccayà SaÇkhatÃ. AnidassanÃ. AppaÂighÃ. ArÆpÃ. LokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤oyyÃ. 504. No ÃsavÃ. AnÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Navattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃ"tipi, sÃsavà ceva no ca ÃsavÃti"pi. Na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti"pi, Ãsavasampayuttà ce: va no ca Ãsavavippayuttà Ãsavivippayuttà anÃsavÃ. 505. No saæyojanà -pe- no ganthà -pe-no oghà -pe no yogà -pe- no nÅvaraïà -pe- no parÃmÃsà -pe- 506. SÃrammaïÃ. No cittÃ. CetasikÃ. CittasampayuttÃ. CittasaæsaÂÂhÃ. CittasamuÂÂhÃnÃ. Cittasahabhuno. CittÃnuparivattino. CittÃsaæsaÂÂhÃsamuÂÂhÃnÃ. CittasaæsaÂÂhÃsamuÂÂhÃnasahabhuno. CittasaæsaÂÂhasamuÂÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ. No upÃdÃ. AnupÃdinnÃ. [BJT Page 382] [\x 382/] 507. No upÃdÃnà -pe- no kilesà -pe- 508. Na dassanena pahÃtabbÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà savitakkÃ, siyà avitakkÃ. Siyà savicÃrÃ, siyà avicÃrÃ. Siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. Siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. Siyà upekkhÃsahagatÃ; siyà na upekkhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ. Na rÆpÃvacarÃ. Na arÆpÃvacarÃ. ApariyÃpannÃ. NiyyÃnikÃ. NiyatÃ. AnuttarÃ. AraïÃti. Pa¤hapucchakaæ. SammappadhÃnavibhaÇgo niÂÂhito [PTS Page 216 [\q 216/] BJT Page 384] [\x 384/] 9. IddhipÃda vibhaÇgo 509. CattÃro iddhipÃdÃ: idha bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. ViyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. CittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. VimaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. 510. Kathaæ ca bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti: chandaæ ce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ, ayaæ vuccati chandasamÃdhi. So anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati. UppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya candaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya paripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati ime vuccanti padhÃnasaÇkhÃrÃ. Iti ayaæ ca chandasamÃdhi ime ca padhÃnasaÇkhÃrà tadekajjhaæ abhisa¤¤ubhitvà abhisaækhipitvà chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrotveva saÇkhaæ gacchati. Tattha katamo chando: yo chando chandikatà kattukamyatÃkusalo dhammacchando, ayaæ vuccati chando. [PTS Page 217] [\q 217/] Tattha katamo samÃdhi: yà cittassa Âhiti saïÂhiti avaÂÂhiti avisÃhÃro avikkhepo avisÃhaÂamÃnasatà samatho samÃdhindriyaæ samÃdhibalaæ sammÃsamÃdhi, ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro: yo cetasiko viriyÃrambho nikkhamo parakkamo uyyÃmo vÃyÃmo ussÃho ussoÊhi thÃmo dhiti asithilaparakkamatà anikkhittachandatà anikkhittadhuratà dhurasampaggÃho viriyaæ viriyindriyaæ viriyabalaæ sammÃvÃyÃmo, ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca chandena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃna saÇkhÃrena upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato, tena vuccati chandasamÃdhi padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato'ti. "Iddhi'ti yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà [BJT Page 386] [\x 386/] IddhipÃdo'ti tathÃbhÆtassa vedanÃkkhandho -pe vi¤¤Ãïakkhandho IddhipÃdaæ bhÃvetÅ'ti te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅ'ti. 511. Kathaæ ca bhikkhu viriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti: viriyaæce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ, ayaæ vuccati viriyasamÃdhi. So anuppannÃnaæ so anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati -peuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvÃnÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, ime vuccanti padhÃnasaÇkhÃrà iti ayaæ ca viriyasamÃdhi ime ca padhÃnasaÇkhÃrà tadekajjhaæ abhisa¤¤uhitvà abhisaækhipitvà viriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃronve'va saÇkhaæ gacchati. Tattha katamaæ viriyaæ: yo tesiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, idaæ vuccati viriyaæ. [PTS Page 218] [\q 218/] Tattha katamo samÃdhi: yà cittassa Âhiti -pe- sammÃsamÃdhi, ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca viriyena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃna saÇkhÃrena upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati viriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato'ti1- 'Iddhi'ti yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi ijjhÃnà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. IddhipÃdo'ti tathÃbhÆtassa vedanÃkkhandho -pe vi¤¤Ãïakkhandho. IddhipÃdaæ bhÃveti'ti te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅ'ti. 512. Kathaæ ca bhikkhu cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti: cittaæ ce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ, ayaæ vuccati cittasamÃdhi. So anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati -peuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvÃnÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, ime vuccanti padhÃnasaÇkhÃrà iti ayaæ ca cittasamÃdhi ime ca padhÃnasaÇkhÃrà tadekajjhaæ abhisa¤¤uhitvà abhisaækhipitvà cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃronve'va saÇkhaæ gacchati. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà mano vi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. 1. ViriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrena samannÃgato'ti simu 2 [BJT Page 388] [\x 388/] Tattha katamo samÃdhi: yà cittassa Âhiti saïÂhiti -pe- sammà samÃdhi, ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkharo: yo cetasiko viriyÃrambho -pesammÃvÃyamo, ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca cittena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃnasaÇkhÃrena [PTS Page 219] [\q 219/] upeto hoti -pesamannÃgato. Tena vuccati cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato'ti. 'Iddhi'ti yà tesaæ dhammÃnaæ -pe- upasampadÃ. IddhipÃdo'ti tathÃbhÆtassa vedanÃkkhandho -pe vi¤¤Ãïakkhandho. IddhipÃdaæ bhÃveti'ti te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅ'ti. 513. Kathaæ ca bhikkhu vimaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti: vimaæsaæ ce bhikkhu adhipatiæ karitvà labhati samÃdhiæ labhati cittassa ekaggataæ, ayaæ vuccati vimaæsÃsamÃdhi. So anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti -peuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvÃnÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, ime vuccanti padhÃnasaÇkhÃrà Iti ayaæ ca vimaæsÃsamÃdhi ime ca padhÃnasaÇkhÃrà tadekajjhaæ abhisa¤¤uhitvà abhisaækhipitvà vimaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃronve'va saÇkhaæ gacchati. Tattha katamaæ vimaæsÃ: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati vimaæsÃ. Tattha katamo samÃdhi: yà cittassa Âhiti -pe- sammÃsamÃdhi, ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti imÃya ca vimaæsÃya iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃna saÇkhÃrena upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati vimaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato'ti 'Iddhi'ti yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi -pe- upasampadÃ. [PTS Page 220] [\q 220/] IddhipÃdo'ti tathÃbhÆtassa vedanÃkkhandho -pe vi¤¤Ãïakkhandho. IddhipÃdaæ bhÃveti'ti te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅ'ti. SuttantabhÃjanÅyaæ. [BJT Page 390] [\x 390/] 514. CattÃro iddhipÃdÃ: idha bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti viriyasamÃdhipadhÃna -pe- citta samÃdhipadhÃna -pevimaæsÃsamÃdhipatipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipadaæ bhÃveti. 515. Katha¤ca bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamanÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Tattha katamo chando: yo chando chandikatà kattukamyatà kusalo dhammacchando, ayaæ vuccati chando. Tattha katamo samÃdhi: yà cittassa Âhiti -pe- sammÃsamÃdhi samÃdhisambojaÇdhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ -pe- ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca chandena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃna saÇkhÃrena upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato'ti. 'Iddhi'ti yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi -pe- upasampadÃ. [PTS Page 221] [\q 221/] IddhipÃdo'ti tathà bhÆtassa phasso -pe- paggÃho avikkhepo. IddhipÃdaæ bhÃveti'ti te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅ'ti. 516. Katha¤ca bhikkhu viriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye viriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamanÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Tattha katamaæ viriyaæ: yo cesiko viriyÃrambho -pesammÃvayÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, idaæ vuccati viriyaæ. Tattha katamo samÃdhi: yà cittassa Âhiti -pe- sammÃsamÃdhi samÃdhisambojaÇdhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca viriyenana iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃna saÇkhÃrena upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati viriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato'ti. [BJT Page 392] [\x 392/] 'Iddhi'ti yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi -pe- upasampadÃ. IddhipÃdo'ti tathà bhÆtassa phasso vedanà -pe- paggÃho avikkhepo. IddhipÃdaæ bhÃveti'ti te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅ'ti. 517. Kathaæ ca bhikkhu cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti [PTS Page 222] [\q 222/] niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pepaÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamanÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤aïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Tattha katamo samÃdhi: yà cittassa Âhiti -pe- sammÃsamÃdhi samÃdhisambojaÇdhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ -pe- ayaæ vuccati samÃdhi. Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca cittena iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃna saÇkhÃrena upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato'ti. 'Iddhi'ti yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi ijjhanà samijjhanà lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadà IddhipÃdo'ti tathà bhÆtassa phasso vedanà -pe- paggÃho avikkhepo. IddhipÃdaæ bhÃveti'ti te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅ'ti. 518. Kathaæ ca bhikkhu vimaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye vimaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamanÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Tattha katamà vimaæsÃ: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati vimaæsÃ. Tattha katamo samÃdhi: yà cittassa Âhiti -pe- sammÃsamÃdhi samÃdhisambojaÇdhaÇgo [PTS Page 223] [\q 223/] maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ -pe- ayaæ vuccati samÃdhi. [BJT Page 394] [\x 394/] Tattha katamo padhÃnasaÇkhÃro: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo, viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati padhÃnasaÇkhÃro. Iti iminà ca vimaæsÃya iminà ca samÃdhinà iminà ca padhÃna saÇkhÃrena upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato. Tena vuccati vimaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgato'ti. 'Iddhi'ti yà tesaæ dhammÃnaæ iddhi samiddhi -pe- upasampadÃ. IddhipÃdo'ti tathà bhÆtassa phasso vedanà -pe- paggÃho avikkhepo. IddhipÃdaæ bhÃveti'ti te dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tena vuccati iddhipÃdaæ bhÃvetÅ'ti. 519. CattÃro iddhipÃdÃ: chandiddhipÃdo viriyiddhipÃdo cittiddhipÃdo vimaæsiddhipÃdo. 520. Tattha katamo chandipÃdo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ yo tasmiæ samaye chando chandikatà kattukamyatà kusalo dhammacchando ayaæ vuccati chandipÃdo. Avasesà dhammà chandipÃdampayuttÃ. 521. Tattha katamo viriyiddhipÃdo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ yo tasmiæ samaye cetasiko viriyÃrambho -pe- ayaæ vuccati viriyiddhipÃdo. Avasesà dhammà viriyiddhipÃdampayuttÃ. 522. Tattha katamo cittiddhipÃdo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti [PTS Page 224] [\q 224/] niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ yo tasmiæ samaye cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, ayaæ vuccati cittiddhipÃdo. Avasesà dhammà cittiddhipÃdampayuttÃ. 523. Tattha katamo vimaæsiddhipÃdo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ yo tasmiæ samaye pa¤¤Ãya pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicaya ambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati vimaæsiddhipÃdo. Avasesà dhammà vimaæsiddhipÃdampayuttÃ. AbhidhammabhÃnÅyaæ. [BJT Page 396 [\x 396/] 524.] CattÃro iddhipÃdÃ: idha bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃra samannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. ViriyasamÃdhi -pe- cittasamÃdhi -pevimaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Catunnaæ iddhipÃdÃnaæ kati kusalà kati akusalà kati avyÃkatà -pekati saraïà kati araïÃ: 525. Kusalà yeva. Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttà VipÃkadhammadhammÃ. AnupÃdinnÃnupÃdÃniyÃ. AsaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. Siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakka avicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhà sahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. ApacayagÃmino. SekkhÃ. AppamÃïÃrammaïÃ. PaïÅtÃ. SammattaniyatÃ. Na maggÃrammaïÃ, maggahetukÃ, na maggÃdhipatino, Siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, na vattabbà uppÃdino'ti. Siyà atÅtÃ, siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. Na vattabbà atitÃrammaïÃti"pi anÃgatÃrammaïÃti"pi paccuppannÃrammaïÃti"pi. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. BahiddhÃrammaïÃ. AnidassanuppaÂighÃ. [PTS Page 225] [\q 225/] 526. VimaæsiddhipÃdo hetu tayo iddhipÃdÃ, na hetu. SahetukÃ. HetusampayuttÃ. [BJT Page 498] [\x 498/] VimaæsiddhapÃdo hetu ceva sahetukà ca tayo iddhipÃdà na vattabbà hetu ceva hetusampayuttÃ'ti, hetutà ceva na ca hetu VimaæsiddhipÃdo hetu ce'va hetusampayutto ca tayo iddhipÃdà na vattabbà hetu ce'va hetusampayuttÃti'pi hetusampayuttà ce'va na ca hetu. Tayo iddhipÃdà na hetu sahetukÃ. VimaæsiddhipÃdo na vattabbo na hetu sahetukoti'pi na het ahetukoti'pi. 527. Sappaccayà SaÇkhatÃ. AnidassanÃ. AppaÂighÃ. ArÆpÃ. LokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤oyyÃ. 528. No ÃsavÃ. AnÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Navattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti'pi, sÃsavà ce'va no ca ÃsavÃti"pi. Na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti"pi, Ãsavasampayuttà ce'va no ca ÃsavÃti'pi va ùsavivippayuttà anÃsavÃ. 539. No sa¤¤ojanà -pe- no ganthà -pe-no oghà -pe no yogà -pe- no nÅvaraïà -pe- no parÃmÃsà -pe- 530. SÃrammaïÃ. Tayo iddhipÃdà no cittÃ, cittaddhipÃdo cittaæ. Tayo iddhipÃdà cetasikÃ, cittiddhipÃdo acetasiko. Tayo iddhipÃdà cittasampayuttÃ, cittaddhipÃdo vattabbo. Cittena sampayutto'pi cittena vippayuttoti'pi. Tayo iddhipÃdà cittasaæsaÂÂhÃ, cittiddhipÃdo na vattabbo cittena saæsaÂÂhoti'pi cittena visaæsaÂÂhoti'pi. Tayo iddhipÃdà cittasamuÂÂhÃnÃ, cittiddhipÃdo no cittasamuÂÂhÃno. [BJT Page 400] [\x 400/] Tayo iddhipÃdà cittasahabhuno, cittiddhipÃdo no cittasahabhu. Tayo iddhipÃdà cittÃnuparivattino cittiddhipÃdo no cittÃnuparivatti. Tayo iddhipÃdà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnà cittiddhipÃdo no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃno. Tayo iddhipÃdà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno cittiddhipÃdo no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhu. Tayo iddhipÃdà cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino cittiddhipÃdo no cittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivatti. Tayo iddhipÃdà bÃhirà cittiddhipÃdo ajjhattiko. No upÃdÃ. AnupÃdinnÃ. 531. No upÃdÃnà -pe- no kilesà -pe- 532. Na dassanena pahÃtabbÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà savitakkÃ, siyà avitakkÃ. Siyà savicÃrÃ, siyà [PTS Page 226] [\q 226/] avicÃrÃ. Siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. Siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. Siyà upekkhÃsahagatÃ; siyà na upekkhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ. Na rÆpÃvacarÃ. Na arÆpÃvacarÃ. ApariyÃpannÃ. NiyyÃnikÃ. NiyatÃ. AnuttarÃ. AraïÃti. Pa¤hapucchakaæ. IddhipÃdavibhaÇgo niÂÂhito [PTS Page 227] [\q 227/] [BJT Vol Vbh 2] [\z Vibh /] [\w II /] [BJT Page 002] [\x 2/] VibhaÇgappakaraïaæ Dutiyo bhÃgo Namo tassa bhagavato aharako sammÃsambuddhassa 10. BojjhaÇgavibhaÇgo. 533. Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo dhammavicayasambojjhaÇgo viriyasambojjhaÇgo pÅtisambojjhaÇgo passaddhsambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekkhà 1sambojjhaÇgo. 534. Tattha katamo satisambojjhaÇgo: idha bhikkhu satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgato cirakatampi cirabhÃsitamapi saritÃ2 anussaritÃ, ayaævuccati satisambojjhaÇgo. So tathà sato viharanto taæ dhammaæ pa¤¤Ãya vivÅnati pavicÅnati3 pavicarati. ParivÅmaæsamÃpajjati, ayaæ vuccati dhammavicaya sambojjhgÃ. Tassa taæ dhammaæ pa¤¤Ãya vicÅnato pavicÅnato pavicarato parivÅmaæsamÃpajjato Ãraddhaæhoti viriyaæ asallÅnaæ, ayaæ vuccati viriyasambejjhaÇgo. ùraddhavriyassa4 uppajjati pÅti nirÃmisÃla ayaæ vuccati pÅtisambojjhaÇgo. PÅtimanassa kÃyo'pi passamhati cittampi passambhati, ayaæ vuccati passaddhisambojjhaÇgo. PassaddhakÃyassa sukhino cittaæ samÃdhiyati, ayaæ vuccati samÃdhi sambojjhaÇgo. So tathà samÃhitaæ cittaæ sÃdhkaæ ajjhupekkhità hoti, ayaæ vuccati upekkhÃsambojjhaÇgo. 535. Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo dhammavicayasambojjhaÇgo viriyasambojjhaÇgo pitisambojjhaÇgo passaddhisambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekkhÃsambojjhaÇgo. [PTS Page 228] [\q 228/] 1. Upekhà - pŠvi. 3. PavicinÃti - sirimu. 2. Sarità hotisirimu, machasaæ. 3. PavicinÃti- sirimu. 4. ùraddhassa viriyassa - sÅ pŠvi. [BJT Page 004] [\x 4/] 536. Tattha katamo satisambojjhaÇgo: atthi ajjhattaæ dhammesu sati, atthi bahiddhà dhammesu sati. Yada'pi ajjhattaæ dhammesu1 sati tada'pi satisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati, yada'pi bahiddhà dhammesu sati tada'pi satisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo dhammavicayasambojjhaÇgo: atthi ajjhattaæ dhammesu pavicayo, atthi bahiddhà dhammesu pavicayota yada'pi ajjhattaæ dhammesu pavicayo tada'pi dhammevicayasambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati, yada'pi bahiddhà dhammesu pavicayo tada'pi dhammavicayasambojjhgà abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo viriyasambojjhaÇgo: atthi kÃyikaæ viriyaæ, atthi cetasikaæ viriyaæ. Yada'pi kÃyikaæ viriyaæ tada'pi viriyasambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati, yada'pi cetasikaæ viriyaæ tada'pi viriyasambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo pÅtisambojjhagÃ: atthi savitakkasavicÃrà pÅti, atthi avitakkaavicÃrà pÅti. Yada'pi savitakkasavicÃrà pÅti tada'pi pÅti sambojjhagà abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Yada'pi avitakkaavicÃrà pÅti tada'pi pÅtisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo passaddhisambojjhaÇgo: atthi kÃyapassaddhi atthi cittapassaddhi. Yada'pi kÃyapassaddhi tada'pi passaddhisambojjhaÇgo abi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati, yada'pi cittapassaddhi tada'pi passaddhisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo samÃdhisambojjhaÇgo: atthi savitakkasavicÃro2 samÃdhi, atthi avitakkaavicÃro3 samÃdhi. Yada'pi savitakkasavicÃro2 samÃdhi tada'pi samÃdhisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati, yada'pi avitakakaavicÃro3 samÃdhi tada'pi samÃdhisambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Tattha katamo upekkhÃsambojjhaÇgo: atthi ajjhattaæ dhammesu upekkhÃ, atthi bahiddhà dhammesu upekkhÃ. Yada'pi ajjhattaæ dhammesu upekkhà tada'pi upekkhÃsambojjhaÇgo abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati, yada'pi bahiddhà dhammesu upekkhà tada'pi upekkhÃsambojjhaÇgo abhi¤¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. [PTS Page 229] [\q 229/] 537. Satta bojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo dhammevicaya sambojjhaÇgo viriyasambojjhaÇgo pÅtisambojjhaÇgo passaddhisambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekkhÃsambojjhaÇgo. 1Ga ajjhattadhammesu - sa. 2. Savitakko savicÃro- sirimu, machasaæ, syÃ. 3. Avitakko avicÃro- sirimu, machasaæ, syÃ. [BJT Page 006] [\x 6/] 538. Tattha katamo satisambojjhaÇgo: idha bhikkhu sati sambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ, dhammavicayasambojjhaÇgaæ bhÃveti -pe- viriya sambojjhaÇgaæ bhÃveti -pepÅtisambojjhaÇgaæ bhÃveti -pe-passaddhisambojjhaÇgaæ bhÃveti -pe- samÃdhisambojjhaÇgaæ bhÃviti -peupekkhÃsambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. SÆttantabhÃjaniyaæ. 539. Satta bojjhaÇgÃ: satisambojkaÇgo dhammavicayasambojjhaÇgo viriyasambojjhaÇgo pÅtisambojjhaÇgo passaddhisambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekkhÃsambojjhaÇgo. 540. Tattha katame sattabojjhaÇgo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæbhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmeha -pe paÂhamaæ jhÃnaæ1 upasampajja virahati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye sattabojjhaÇgà honti. SatisambojjhaÇgo -peupekkhÃsambojjhaÇgo 541. Tattha katamo satisambojjhaÇgo: yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati satisambojjhaÇgo. Ttha katamo dhammevicayasambojjhaÇgo: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati dhammavicayasambojjhaÇgo. Tattha katamo viriyasambojjhaÇgo: yo cetasiko vriyÃrambho -pesammÃvÃyÃmà viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati viriyasambojjhaÇgo Tattha katamo pÅtisambojjhaÇgo: yà pÅti pÃmojjaæ Ãmodanà pamodanà hÃso pahÃso vitti odagyaæ2 attamanatà cittassa pÅtisambojjhaÇgo, ayaæ vuccati pÅtasambojjhaÇgo. [PTS Page 230] [\q 230/] Tattha katamo passaddhisambojjhaÇgo: yà vedanÃkkhandhassa sa¤¤Ãkkhandhassa saÇkhÃrakkhandhassa vi¤¤Ãïakkhandhassa passaddhi paÂippassaddhi passamhanà paÂippassambhanà paÂippassambhitattaæ passaddhisambojjhaÇgo, ayaæ vuccati passaddhisambojjhaÇgo. 1. PaÂhamajjhÃnaæ - sirimula machasaæga;ga odaggaæ - sirimu. [BJT Page 008] [\x 8/] Tattha katamo samÃdhisambojjhaÇgo: yà cittassa Âhiti -pesammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati samÃdhisambojjhaÇgo. Tattha katamo upekkhÃsambojjhaÇgo: yà upekkhà upekkhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekkhÃsambojjhaÇgo ayaæ vuccati upekkhÃsambojjhaÇgo. Ime vuccanti sattabojjhaÇgÃga avasesà dhammà sattahi bojjhaÇgehi sampayuttÃ. 542. SattabojjhaÇgo: satisambojjhaÇgo -pe- upekkhà sambojjhaÇgo. Tattha katamo satisambojjhaÇgo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Yà tasmiæ samaye sati anussati -pe- sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæla ayaæ vuccati satisambojjhaÇgo, avasesà dhammà satisambojjhaÇgasampayuttà -peavasesà dhammà dhammavicaya sambojjhaÇgasampayuttà -pe- avasesà dhammà viriyasambojjhaÇga sampayuttÃ-pe- avasesà dhammà pÅtisambojjhaÇgasampayuttà -pe-avasesà dhammà passaddhisambojjhaÇgasampayuttà -peavasesà dhammà samÃdhisambojjhaÇgasampayuttÃ. Tattha katamo upekkhà sambojjhaÇgo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæbhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæjhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Yà tasmiæ samaye upekkhà upekkhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekkhà sambojjhaÇgola ayaæ vuccati upekkhà sambojjhaÇgoga avasesà dhammà upekkhà sambojjhaÇgasampayuttÃ. [PTS Page 231] [\q 231/] 543. SattabojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo -pe- upekkhà sambojjhaÇgo. Tattha katame sattabojjhaÇgÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnaya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe-paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Yo tasmiæsamaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicce'va kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ. Tasmiæ samaye sattabojjhaÇgà honti satisambojjhaÇgo -peupekkhÃsambojjhaÇgo. Tattha katamo satisambojjhaÇgo: yà sati anussati -pe sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati satisambojjhaÇge -pe-. Tattha katamo upekkhà sambojjhaÇgo: yà upekkhà upekkhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekkhÃsammojjhaÇgola ayaæ vuccati upekkhÃsambojjhaÇgo. Ime vuccanti sattabojjhaÇgÃ, avasesà dhammà sattahi bojjhaÇgehi sampayuttÃ. [BJT Page 010] [\x 10/] 544. SattabojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo -pe- upekkhà sambojjhaÇgo. Tattha katamo satisambojjhaÇgo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ ndhÃnaæ bhÃviniyyonikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmeha -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤¤aæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja virahati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæga yà tasmiæ samayesati anussati -pe- sammÃsati sati sambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati satisambojjhaÇgo, avasesà dhammà satisambojjhaÇgasampayuttà -peavasesà dhammà [PTS Page 232] [\q 232/] dhammavicayasambojjhaÇgasampayuttà -peavasesà dhammà viriya sambojhaÇgasampayuttà -pe- avasesà dhammà pÅtisambojjhaÇgasampayuttà -peavasesà dhammà passaddhisambojjhaÇgasampayuttà -pe- avasesà dhammà samÃdhisambojjhaÇgasampayuttÃ. Tattha katamo upekkhÃsambojjhaÇgo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhÆmiyà pattiyà vivicce'va 'kÃmehi -pe paÂhamaæjhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipaÂipadaæ dandhÃbi¤¤aæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepe hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattÃ. Vipakaæ vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upajasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ. Yà tasmiæ samaye upekkhà upekkhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa upekkhà sambejjhaÇgo, ayaæ vuccati upekkhÃsambojjhaÇgo. Avasesà dhammà upekkhÃsambojjhaÇgasampayuttÃ. AbhidhammabhÃjaniyaæ. 545. SattabojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo dhammavicayra sambojjhaÇgo viriyasambojjhaÇgo pÅtisambojjhaÇgo passaddhsambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekkhÃsambojjhaÇgo. 546. Sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ kati kusalÃla kati akusalÃ, kati avyÃkatà -pekatisaraïÃ, kati araïÃ: 547. Siyà kusalÃ. Siyà avyÃkatÃ. PÅtisambojjhaÇgo sukhÃya vedanÃya sampayutto. Cha bojjhaÇgà jyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ. 1. Dhammavicayo sirimu. [BJT Page 012] [\x 12/] AnupÃdinnÃnupÃdÃniyÃ. AsaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. Siyà savitakkasavicÃrà na pÅtisahagato sukhasahagato na upekkhÃsahagato. Cha bojjhaÇgà siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ. Ne'va dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Ne'va dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà apacayagÃmino, jiyà nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmino. Jiyà sekkhÃ, siyà asekkhÃ. AppamÃïÃ. AppamÃïÃrammaïÃ. PaïÅtÃ. Siyà sammattaniyatÃ, [PTS Page 233] [\q 233/] siyà aniyatÃ. Na maggÃrammaïÃ, siya maggahetukÃ, siyà maggÃdhipatino, siyà na vattabbà maggahetukÃti'pi maggÃdhipatinoti'pi. Siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, siyà uppadino. Siyà atÅtÃ, siyà anÃgatÃ, siyà paccuppannÃ. Na vattabbà atÅtÃrammaïÃti'pi anÃgatÃrammaïÃti'pi paccuppannà rammaïÃti'pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. AjjhattabahiddhÃrammaïÃ. AnidassanaappaÂighÃ. 548. DhammavicayasambojjhaÇgo hetu. Cha bojjhaÇgà na vattabbà hetu ceva sahetukÃ'ti sahetukà ceva na ca hetu. DhammavicayasambojjhaÇgo hetu ceva hetusampayutto ca, cha bojjhaÇgà na vattabbÃhetu ceva hetusampayuttÃ'ti hetu sampayuttà ceva na ca hetu. Cha bojjhaÇgà na hetu sahetukÃ. DhammavicayasambojjhaÇgo na vattabbo na hetu sahetukoti'pi na hetu ahetukoti'pi 1Ga na hetula sahetukÃ. Iti dvayaæ marammachaÂÂhasaÇgÃyanà potthake mudditasÅhalakkharapotthake ca na dissati. [BJT Page 014] [\x 14/] 549. SappaccayÃ. SaÇkhatÃ. AnidassanÃ. AppaÂighÃ. ArÆpÃ. LokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyà kenaci na vi¤¤eyyÃ. 550. No ÃsavÃ. AnÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti'pi sÃsavà ce'va no ca ÃsavÃti'pi. Na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti'pi Ãsavasampayuttà ceva no ca ÃvÃti'pi. ùsavavippayuttà ÃnÃsavÃ. 551. No sa¤¤ojanà -pe- no ganthà -pe- no oghà -pe no yogà -pe no nivaraïà -pe- no parÃmÃsà -pe- 552. SÃrammaïÃ. No cittÃ. CetasikÃ. CittasampayuttÃ. CittasaæsaÂÂhÃ. CittasamuÂÂhÃnÃ. Cittasahabhuno. CittÃnuparivattino. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ. No upÃdÃ. AnupÃdinnÃ. [BJT Page 16] [\x 16/] 553. No upÃdÃnà -pe- no kilesà -pe- Na dassanena pahÃtabbÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà savitakkà siyà avicÃrÃ. Siyà savicÃrà siyà avicÃrÃ. PÅtisambojjhaÇgo appÅtiko. Cha bojjhaÇgà siyà sappÅtikà siyà appÅtikÃ. PÅtisambojjhaÇgo na pÅtisahagatoga cha bojjhaÇgà siyà pÅtisahagatà siyà na pÅtisahagatÃ. PÅtisambojjhaÇgo sukhasahagato. Cha bojjhgà [PTS Page 234] [\q 234/] siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. PÅti sambojjhaÇgo na upekkhÃsahagato. Cha bojjhaÇgà siyà upekkhÃsahagatà siyà na upekkhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ. Na rÆpÃvacarÃ. Na arÆpÃvacarÃ. ApariyÃpannÃ. Jiyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ. Siyà niyatà siyà aniyatÃ. AnuttarÃ. AraïÃti. Pa¤hapucchakaæ. BojjhaÇgavibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 235] [\q 235/] [BJT Page 018] [\x 18/] 11. MaggavibhaÇgo 554. Ariyo aÂÂhaÇgko magge: seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammà saÇkapepà sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃme sammÃsati sammÃsamÃdhi. 555. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi: dukkhe ¤Ãïaæ dukkhasamdaye ¤Ãïaæ dukkhanirodhe ¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ, ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo: nekkhammasaÇkappà avyÃpÃda saÇkappo avihiæsÃsaÇkappo, ayaæ vccati sammÃsaÇkappo. Tattha katamà sammÃvÃcÃ: musÃvavÃdà veramaïÅ pisunÃya vÃcÃya1 veramaïÅ pharusÃya vÃcÃya2 veramaïÅ samphappalÃpà veramaïÅ, ayaæ vuccati sammÃvÃcÃ. Tattha katamo sammÃkammanto: pÃïÃtipÃtà veramaïÅ adinnÃdÃnà veramaïÅ kÃmesu vicchÃcÃrà veramaïÅ, ayaæ vuccati smamà kammanto. Tattha katamo sammÃÃjÅvo: idha ariyasÃvako micchÃÃjÅvaæ pahÃya sammÃÃjÅvena jivikaæ kappeti, ayaæ vuccati sammÃÃjÅvo. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo: idha bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyÃmati viriyaæ Ãrabhati cittaæpaggaïhÃti padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæÃhabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ ÂhitiyÃasammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriya chandaæ janeti vÃyamativiriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, ayaæ vuccati smamÃvÃyÃmo. [PTS Page 236] [\q 236/] Tattha katamà sammÃsati: idha bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimÃvineyya loke abhijjhÃdomanassaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, citte cittonupassÅ viharataÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, ayaæ vuccati sammÃsati. 1. PisuïÃvÃcÃ- sirimu. PisuïÃvÃcÃya - sÅpŠvi. 2. PharusÃvÃcÃsirimu, pharusÃvÃcÃya -sÅpŠvi. [BJT Page 020] [\x 20/] Tattha katamo sammÃsamÃdhi: idha bhikkhu vivicce'va kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ1 avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæjhÃnaæ upasampajja viharati, pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhaviharÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbova somanassadomanassÃna atthaÇgamÃ2 adukkhamasukhaæ upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, ayaæ vuccati sammà samÃdhi. 556. Ariyo aÂÂhaÇgiko maggo: seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammà saÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi: idha bhikkhu sammÃdiÂÂhiæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ -pesammÃsaÇkappaæ bhÃveti -pe- sammÃvÃcÃæ bhÃvati -pesammÃkammÃntaæ bhÃveti -pe- sammÃÃjÅvaæ bhÃveti-pesammÃvÃyÃmaæ bhÃveti -pe- sammÃsatiæ bhÃvati -pesammÃsamÃdhiæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. Suttanta bhÃjaniyaæ. 557. AÂÂhaÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi -pe- sammÃsamÃdhi. Tattha katamo aÂÂhaÇgiko maggo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe [PTS Page 237] [\q 237/] paÂhamaæ jhÃnaæ upajampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samayo aÂÂhaÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi -pesammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi: yà ¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhidhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyà pannaæ, ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammà saÇkappo: yo takko vitakko saÇkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà sammÃsaÇkappo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammà saÇkappo: yo takko vitakko saÇkappo appanà vyappanà cetaso abinropanà sammÃsaÇkappo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃsaÇkappo. Tattha katamà sammÃvÃcÃ: yà catÆhi vacÅduccaritehi Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyÃakaranaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto smÃvÃcà maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃvÃcÃ. 1. EkodhibhÃvaæ- sirimu. 2. Atthagamà - [pts.] [BJT Page 022] [\x 22/] Tattha katamo sammÃkammanto: yà tÅhi kÃyaduccaritehi Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velà anatikkamo setughÃte sammÃkammanto maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃkammanto. Tattha katamo sammÃÃjÅvo: yà micchÃÃjÅvà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyi akaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto sammÃÃjÅvo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃÃjÅvo. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo: yo cetasiko viriyÃrambho -pesammà vÃyÃmoviriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃvÃyÃmo. Tattha katamà sammÃsati: yà sati anussati -pe- sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammà sati. Tattha katamo sammÃsamÃdhi: yà cttassa Âhiti-pe- sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammà samÃdhi. Ayaæ vuccati aÂÂhaÇgiko maggo. Avasesà dhammà aÂÂhaÇgikena maggena sampayuttÃ. 558. Pa¤caÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammà vÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. [PTS Page 238] [\q 238/] Tattha katamo pa¤caÇgiko maggo: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja virahati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbi¤¤aæ. Tasmiæ samayo pa¤caÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammà vÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi: yà pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggaæ pariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Tattha katamo sammÃsaÇkappo: yo takko vitakko -pesammÃsaÇkappo maggaÇgaæ maggaæpariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammà saÇkappo. Tattha katamo sammÃvÃyÃmo: yo cetasiko viriyÃrambho -pe sammÃvÃyÃmo viriyasambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammavÃyÃmo. Tattha katamà sammÃsati: yà sati anussati -pe- sammÃsati satisambojjhaÇgo maggaÇgaæmaggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃsati. Tattha katamà sammÃsamÃdhi: yà cittassa Âhiti -pe- sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati pa¤caÇgiko maggo. Avasesà dhammà pa¤caÇgikena maggena sampayuttÃ. [BJT Page 024] [\x 24/] 559. Pa¤caÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammà vÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi: idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe-paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja virahati dukkhÃpaÂipadaæ davdhÃbhi¤¤aæ. Yà tasmiæ samaye pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicaya sambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Avasesà dhammà sammÃdiÂÂhiyà sampayuttà -peavasesà dhammà sammÃsaÇkappena sampayuttà -peavasesà dhammà sammÃvÃyÃmena sampayuttà -pe- avasesà dhammà sammÃsatiyà sampayuttÃ. [PTS Page 239] [\q 239/] Tattha katamo sammÃsamÃÂhi: idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe-paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja virahati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Yà tasmiæ samaye cittassa Âhiti -pe- sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi, avasesà dhammà sammà samÃdhinà sampayuttÃ. 560. AÂÂhaÇgiko magge: sammÃdiÂÂhi -pe- sammÃsamÃdhi. Tattha katamo aÂÂhaÇgiko maggo: idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe-paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja virahati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Yà tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepe hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicce'va kÃmehi -pe-paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbi¤¤aæ su¤¤ataæ. Tasmiæ samayo aÂÂhaÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi -pesammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati aÂÂhaÇgiko maggo. Avasesà dhammà aÂÂhaÇgikena maggena sampayuttÃ. 561. Pa¤caÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkapposammà vÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamo pa¤caÇgiko maggo: [PTS Page 240] [\q 240/] idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbi¤¤aæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -peavikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæga tasmiæ samaye pa¤caÇgiko maggo hoti: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappe sammÃvÃyÃmo sammà sati sammÃsamÃdhi. Ayaæ vuccati pa¤caÇgiko maggo. Avasesà dhammà pa¤caÇgikena maggena sampayuttÃ. [BJT Page 026] [\x 26/] 562. Pa¤caÇgiko maggo: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammà vÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Tattha katamà sammÃdiÂÂhi: idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe-paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja virahati dukkhÃpaÂipadaæ davdhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasse'va lokuttarassakusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upajasampajja virahati dukkhÃpaÂipada dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ. Yà tasmiæ samayepa¤¤Ã pajÃnanà -pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi dhammavicayasambejjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃdiÂÂhi. Avasesà dhammà sammÃdiÂÂhiyà sampayuttà -peavasesà dhammà sammÃsaÇkappena sampayuttà -peavasosà dhammÃsammÃvÃyÃmena sampayuttà -peavasesà dhammà sammÃsatiyà sampayuttÃ. Tattha katamo sammÃsamÃdhi: idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicce'va kÃmehi -pe-paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja virahati dukkhÃpaÂipadaæ davdhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo [PTS Page 241] [\q 241/] hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasse'va lokuttarassakusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicce'va kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ. Yà tasmiæ samaye cittassa Âhiti saïÂhiti avaÂÂhiti avisÃhÃro avikkhepo avisÃhaÂamÃnasatà samatho samÃdhinduyaæ samÃdhibalaæ sammÃsamÃdhi samÃdhisambojjhaÇgo maggaÇgaæ maggapariyÃpannaæ, ayaæ vuccati sammÃsamÃdhi. Avasesà dhammà sammÃsamÃdhinà sampayuttÃ. AbhidhammabhÃjanÅyaæ. 563. Ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammà saÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. 564. AÂÂhannaæ maggaÇgÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatà -pe- kati saraïÃ, kati araïÃ: 565 Siyà kusalÃ, siyà avyÃkatÃ. SammÃsaÇkappo sukhÃya vedanÃya sampaytto. Satta maggaÇgà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ. AÂupÃdinnÃnupÃdÃniyÃ. AsaækiliÂÂhasaækilesikÃ. [BJT Page 028] [\x 28/] SammÃsaÇkappo avitakkavicÃramatto. Satta maggaÇgà siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. SammÃsaÇkappo pÅtisahagato sukhasahagato na upekkhà sahagato. Satta maggaÇgà siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ. Navadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà apacayagÃmino. Siyà nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmino. Siyà sekkhÃ, siyà asekkhÃ. AppamÃïÃ. AppamÃïÃrammaïÃ. PaÂhitÃ. Siyà sammattaniyatÃ, siyà aniyatÃ. Na maggÃrammaïÃ, siyà maggahetukÃ, siyà maggÃdhipatino, siyà na vattabbà maggahetukÃti'pi maggÃdhipatinoti'pi. Siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, siyà uppÃdino. Siyà atÅtÃ, siyà anÃgatÃ, siyà paccuppannÃ. Na vattabbà atitÃrammaïÃti'pi anÃgatÃrammaïÃti'pi paccuppannÃrammaïÃti'pi. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. BahiddhÃrammanÃ. AnidassanÃppaÂighÃ. [PTS Page 242] [\q 242/] 566. SammÃdiÂÂhi hetu. Satta maggaÇgà na hotu. SahetukÃ. HetusampayuttÃ. SammÃdiÂÂhi hetu ceva sahetukà ca. Satta maggaÇgà na vattabbà hetu ceva sahetukÃti. SahetukÃce'va na ca hetu. SammÃdiÂÂhi hetu ce'va hetusampayuttà ca, satta maggaÇgà na vattabbà hetu ce'va hetusampayuttÃ'ti, hetusampayuttÃce'va na ca hetu. Satta maggaÇgà na hotu sahetukÃ. SammÃdiÂÂhi na vattabbà na hetu sahetukÃti'pina hetu hetukÃti'pi. [BJT Page 030] [\x 30/] 567. SappaccayÃ. SaÇkatÃ. AnidassanÃ. AppaÂighÃ. ArÆpÃ. LokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. No ÃsavÃ. AnÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Na vattabbà Ãsavà ce'va sÃsavÃti'pi sÃsavà ce'va no ca ÃsavÃti'pi. Na vattabbà Ãsavà ce'va ÃsavasampayuttÃti'pi ÃsavasampayuttÃce'va no ca ÃsavÃti'pi. ùsavavippayuttÃ, anÃsavÃ. 568. No saæyojanà -pe- no ganthà -pe- no oghà -pe no yogà -pe- no nÅvaraïà -pe- no parÃmÃsà -pe- 569. SÃrammaïÃ. No cittÃ. CetasikÃ. CittasampayuttÃ. CittasaæsaÂÂhÃ. CittasamÂÂhÃnÃ. Cittasahabhuno. CittÃnuparivattino. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ. No upÃdÃ. AnupÃdinnÃ. [BJT Page 032] [\x 32/] 570. No upÃdÃnà -pe- no kilesà -pe- na dassanena pahÃtabbÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbà Na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. SammÃsaÇkappo avitakko. Satta maggaÇgà siyà savitakkÃ, siyà avitakkÃ. SammÃsaÇkappo savicÃro. Satta maggaÇgà siyà savicÃrÃ, siyà avicÃrÃ. SammÃsaÇkappo sappÅtiko. Satta maggaÇgà siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikÃ. SammÃsaÇkappo pÅtisahagato. Satta maggaÇgà siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. SammÃsaÇkappo sukhasahagato. Satta maggaÇgà siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. SammÃsaÇkappo na upekkhÃsahagato satta maggaÇgà siyà upekkhÃsahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ. [PTS Page 243] [\q 243/] Na kÃmÃvacarÃ. Na rÆpÃvacarÃ. Na arÆpÃvacarÃ. ApariyÃpannÃ. Jiyà niyyÃnikÃ, siyà aniyyÃnikÃ. Siyà niyatÃ, siyà aniyatÃ. AnuttarÃ. AraïÃti. Pa¤hapucchakaæ. MaggavibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 244] [\q 244/] [BJT Page 034] [\x 34/] 12. JhÃnavibhaÇgo. 571. Idha bhikkhu pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocara sampanno anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu indriyesu guttadvÃro bhojane matta¤¤u pubbarattÃ'para rattaæ jÃgariyÃnuyogamanuyutto sÃtaccaæ nepakkaæ bodhipakkhiyÃnaæ1 dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogamanuyutto. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ heti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite2 sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati: ara¤¤aæ rÆkkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ appasaddaæ appanigghosaæ vijanavÃtaæ manussarÃhaseyyakaæ paÂisallÃnasÃruppaæ. So ara¤¤agato và rukkhamulagato và su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ panidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati abhijjhÃya cittaæ parisodheti. VyÃpÃdapadosaæ pahÃya avyÃpannacitto viharati sbbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ, vyÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathinamiddho viharati. ùlokasa¤¤Å sato sampajÃno, thÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ [PTS Page 245] [\q 245/] vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathi kusalesu dhammesu, vicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicceva kÃmehi vivicca akusalahi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Vitakka vicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhag¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ1 upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe'va somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæupasampajja virahati. Sabbaso rupasa¤¤Ãnaæ samatikkamÃ2 paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤citi Ãti¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. MÃtikÃ. 1. BodhipakkhikÃnaæ- sirimu, machasaæ, syÃ. BodhapakkhikÃnaæ-sÅpŠvi. 2. KhÃdite-sÅpŠvi. 1. TatiyajjhÃnaæsirimu. 2. SamatikkamÃya -sÅpŠvi. [BJT Page 036] [\x 36/] 572. 'IdhÃ'ti imissà diÂÂhiyà imissà khantiyà imissà ruciyà imasmiæ ÃdÃye imasmiæ dhamme imasmiæ vinaye imasmiæ dhammavinaye imasmiæ pÃvacane imasmiæ brahmacariye imasmiæ satthusÃsane. Tena vuccati idhÃti. 573. 'BhikkhÆ'ti sama¤¤Ãya bhikkhu, paÂi¤¤Ãya bhikkhu, bhikkhatÅ'ti bhikkhu, bhikkhako'ti bhikkhu, bhikkhÃcariyaæ ajjhÆpagato'ti bhikkhu, bhinnapaÂadharo'ti bhikkhu, bhindati pÃpake akusale dhamme'ti bhikkhu, bhinnattà pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ bhikkhu, [PTS Page 246] [\q 246/] odhiso kilesÃnaæ pahÃnà bikkhu, anodhaso kilesÃnaæ pahÃnà bhikkhu, sekkho bhikkhu, asekkho bhikkhu, nevasekkho nà sekkho bhikkhu, aggo bhikkhÆ bhadro bhikkhu, maï¬o bhikkhu, sÃro bhikkhu, samaggena saÇghena ¤atticatutthena kammena akuppena ÂhÃnÃhahena upasampanno1 bhikkhu. 574. 'PÃtimokkha'nti sÅlaæ patiÂÂhà Ãdi caraïaæ sa¤¤amo saævaro mukhaæ pamukhaæ2 kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. Saævaro'ti kÃyiko avitikkamo, vÃcasiko avÅtikkamo, kÃyikavÃcasiko avitikkamo. Saævuto'ti iminà pÃtimokkhasaævarena upeto hoti samupeto upagato samupagato3 upapanno samupapanno4 samannÃgato. Tena vuccati pÃtimokkhasaævarasaævutoti. 575. 'Vharati'ti irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati. Tena vuccati viharatÅ'ti. 576. 'ùcÃra gocara sampanno'ti atthi ÃcÃro, atthi anÃcÃro. Tattha katamo anÃcÃro: kÃyiko vÅtikkamo vÃcasiko vÅtikkamo kÃyikavÃcasiko vÅtikkamo, ayaæ vuccati anÃcÃro. Sabbampi dussÅlyaæ anÃcÃro: idhekacco veÊudÃnena và pattadÃnena và pupphadÃnena và phaladÃnena và sinÃnadÃnena và dantakaÂÂhadÃnena và cÃÂukamyatÃya và muggasuppatÃya và pÃribhaÂÂatÃya và jaÇghapesaniyena vÃ, a¤¤atara¤¤atarena và buddhapatikuÂÂhena micchÃjivena jivikaæ kappeti, ayaæ vuccati anÃcÃro. Tattha katamo ÃcÃro: kÃyiko avÅtikkamo vÃcasiko avÅtikkamo kÃyikavÃcasiko avÅtikkamo, ayaæ vuccati ÃcÃro, sabbopi sÅlasaævaro ÃcÃro. Idhekacco na veÊudÃnena na pattadÃnena na pupphadÃnena na phaladÃnena na sinÃnadÃnena na dantakaÂÂhadÃnena na cÃÂukamyatÃya na muggasuppatÃya na pÃribhaÂÂatÃya na jaÇghapesaniyena5 na a¤¤atara¤¤atarena buddhapatikuÂÂhena micchÃjivena jivikaækappeti, ayaæ vuccati ÃcÃro. 1. Upasampannoti- sÅpŠvi, syà 2. Mokkhaæ, pÃmokkhaæsirimu, machasaæ. 3. UpÃgato samupÃgato- sirimu, machasaæ. 4. Uppanno samuppanno- sirimu, machasaæ. 5 JaÇghapesanikena-sirimu, machasaæ. [BJT Page 038] [\x 38/] 'Gocaro'ti atthi gocaro, atthi agocaro. Tattha katamo agocaro: [PTS Page 247] [\q 247/] idhekacco cesiyagocaro và hoti. VidhavÃgocaro vÃ, thullakumÃrÅgocaro vÃ, paï¬akagocaro vi, bhikkhunÅgocaro vÃ, pÃnÃgÃragocaro vÃ, saæsaÂÂho viharati rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi ananulomikena saæsaggena. YÃni và pana tÃni kulÃni assaddhÃni appasannÃni anopÃnabhÆtÃni akkosaka paribhÃsakÃni anatthakÃmÃni ahitakÃmÃni aphÃsukakÃmÃniayogakkhemakÃmÃni bhikkhunaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ. TathÃrÆpÃni kulÃni sevati bhajati payirupÃsati, ayaæ vuccati agocaro. Tattha katamo gocaro: idhekacco na vesiyagocaro hoti. Na vidhavÃgocaro na thullakumirÅgocaro na paï¬akagocaro na bhikkhunÅgocaro na pÃnÃgÃragocaro, asaæsaÂÂho viharati rÃjÆ hÅ rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi ananulomikena saæsaggena. YÃni và pana tÃni kulÃni saddhÃni pasannÃni opÃnabhÆtÃni kÃsÃvapajjotÃni isivÃtapaÂivÃtÃni atthakÃmÃni hitakÃmÃni phÃsukakÃmÃni yogakkhemakÃmÃni bhikkhunaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ. Tathà rÆpÃni kulÃni sevati bhajati payirupÃsati, ayaæ vuccati gocaro. Iti iminà ca ÃcÃrena iminà ca gocarena upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati ÃcÃragocara sampannoti. 577. 'Aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ'ti tattha katame aïumattà vajjÃ: yÃni tÃni vajjÃni appamattakÃni oramattakÃni lahusÃni1 lahusammatÃni2 saæyamakaraïÅyÃni saævarakaraïÅyÃni cittuppÃdakaraïÅyÃni manasirapaÂibaddhÃni, ime vuccanti aïumattà vajjÃ. Iti imesu anumattesu vajjesu vajjadassÃvÅ ca hoti bhayadassÃvÅ ca ÃdinavadassÃvÅ ca nissaraïadassÃvÅ ca. Tena vuccati anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅti. [PTS Page 248] [\q 248/] 578. 'SamÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesÆ'ti tattha katamà sikkhÃ: catasso sikkhÃ: bhikkhÆnaæ bhikkhÆsikkhÃ, bhikkhunÅnaæ bikkhunÅsikkhÃ, upÃsakÃnaæ upÃsakasikkhÃ, upÃsikÃnaæ upÃsikÃsikkhÃ. Imà vuccanti sikkhÃyo. Iti imÃsu sikkhÃsu sabbona sabbaæ sabbathÃsabbaæ asesaæ nissesaæ samÃdÃya vattati. Tena vuccati samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesÆti. 1. LahukÃni-sirimu. 2. LahukasammatÃni-sirimu. [BJT Page 040] [\x 40/] 579. 'Indriyesu guttadvÃro'ti atthi indriyesu guttadvÃratÃ, attha aguttadvÃratÃ. Tattha katamà indriyesu aguttadvÃratÃ: idhekacco cakkhunà rÆpaæ disvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhunduyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃyana paÂipajjati na rakkhati cakkhÆndriye na saævaraæ Ãpajjati sotena saddaæ sutvà -pe ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -pe- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -pe kÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà -pe- manasà dhammà vi¤¤Ãya nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævuta viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà avvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati manindriyaæ indriye na saævaraæ Ãpajjati. Yà imesaæ channaæ indriyÃnaæ agutti agopana anÃrakkhÃ1 asaævaro, ayaæ vuccati indriyesu aguttadvÃratÃ. Tattha katamà indriyesu guttadvÃratÃ: idhekacco cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdemanassà pÃpakà akusalà dhammà avvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà -pe ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -pe- jivhÃya rasaæ sÃyitvà kÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti. NÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ saævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà avvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. Yà imesaæ channaæ indriyÃnaæ gutti gopanà ÃrakkhÃ1 saævaro, ayaæ vuccati [PTS Page 249] [\q 249/] indriyesu guttadvÃratÃ. ImÃya indriyesu guttadvÃratÃya upeto hoti sampeto -pe- samannÃgato. Tena vuccati indriyesu guttadvÃroti. 580. 'Bhone matta¤¤u'ti atthi bhojane matta¤¤a tÃ, atthi amatta¤¤utÃ. Tattha katamà bhojane amatta¤¤utÃ: idhekacco appaÂisaÇkhà ayoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti davÃya madÃya maï¬anÃya vibhusanÃya1 yà tattha asantuÂÂhità amatta¤¤utà appaÂisaæÇkhà bhojane, ayaæ vuccati bhojane amatta¤¤utÃ. Tattha katamà bhojane matta¤¤utÃ: idhekacco paÂisaÇkhà yoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhusanÃya yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃyaiti purÃïa¤ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi, nava¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti. Yà tattha santuÂÂhità matta¤¤¤utà paÂisaÇkhà bhojane, ayaæ vuccati bhojane matta¤¤¤utÃ. ImÃya bhojane matta¤¤utÃya upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati bhojane matta¤¤uti. 1. AnÃrakkho-machasaæ. [BJT Page 042. [\x 42/] ] 581. Katha¤ca bhikkhu pubbarattÃpararattaæ jÃgariyÃnuyogamanuyutto hoti: idha bhikku divasaæ caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodheti. Rattiyà paÂhamaæ yÃmaæ caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodheti. Rattiyà majjhimaæ yÃmaæ1 dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappeti pÃde pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno vÂÂhÃnasa¤¤aæ manasi karitvÃ. Rattiyà pacchimaæ yÃmaæ paccuÂÂhÃya caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodheti. Evaæ bhikkhu pubbarattÃpararattaæ jÃgariyÃnuyogamanuyutto. 582. 'SÃtacca'nti yo cetasiko viriyÃrambho-pe sammÃvÃyÃmo 583. 'Nepakka'nti yà pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhamma vicayo sammÃdiÂÂhi. 584. BodhipakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogamanuyutto'ti: tattha katame bodhipakkhiyà dhammÃ: sattabojjhaÇgÃ: satisambojjhaÇgo, dhammavicaya sambojjhaÇgo vriyasambojjhaÇgo pÅtisambojjhaÇgo passaddhi sambojjhaÇgo samÃdhisambojjhaÇgo upekkhÃsambojjhaÇgo, [PTS Page 250] [\q 250/] ime vuccanti bodhipakkhiyà dhammÃ. Iti ime2 bodhipakkhiye dhamme Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tena vuccati bodhipakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogamanuyutto'ti. 585. Katha¤ca bhikkhu abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhita nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ heti: idha bhikkhusato sampajÃno abhikkamati, sato sampajÃno paÂikkamati, sato sampajÃno Ãloketi, sato sampajÃno viloketi, sato sampajÃno sammi¤jeti3 sato sampajÃno pasÃreti, sato sampajÃnakÃrÅ hoti saæghÃÂipattacivaradhÃraïe, sato sampajÃnakÃrÅ hoti asite pÅte khÃyite sÃyite, sato sampajÃnakÃrÅ hoti uccÃrapassÃvakamme, sato sampajÃnakÃrÅ hoti gato Âhite nisinne sutte jigarite bhÃsite tuïhibhavo. 'Sato'ti4 tattha katamà sati: yà sati anussati-pe- sammÃsati ayaæ vuccati sati. 1. MajjhamayÃmaæ - machasaæ. 2. Iti te - sirimu, machasaæ. 3. Sami¤jeti-machasaæ 4. Sato sampajÃnakÃrÅ hotÅti-sirimu, machasaæ [BJT Page 044] [\x 44/] 'SampajÃno'ti tattha katamaæ sampaja¤¤aæ: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iti imÃya ca satiyà iminà ca sampaja¤¤ena upeto hoti -pesamannÃgato. Evaæ bhikkhu sato sampajÃno abhikkamati sato sampajÃno paÂikkamati, sato sampajÃno Ãloketi. Sato sampajÃno viloketi, sato sampajÃno sammi¤jeti1 sato sampajÃno pasÃreti, sato sampajÃnakÃrÅ hoti saæghÃÂipattacÅvaradhÃraïe, sato [PTS Page 251] [\q 251/] sampajÃnakÃrÅ hoti asite pÅte khÃyite sÃyite, sato sampajÃnakÃrÅ hoti uccÃrapassÃva kamme, sato sampajÃnakÃrÅ hoti gate Âhita nisinne sutte jÃgarite bÃsite tuïhÅbhÃve. 586. 'Vivitta'nti santike ce'pi senÃsanaæ hoti. Taæ ca anÃkiïïaæ gahaÂÂhehi pabbajitehi, tena taæ vivittaæ. DÆre ce'pi senÃsanaæ hoti, taæ ca anÃkiïïaæ gahaÂÂhehi pabbajitehi, tena taæ vivittaæ. 587. ' SenÃsana'nti ma¤co'pi senÃsanaæ, pÅÂhampi senÃsanaæ bhisi'pi senÃsaæna, bimbohanampi senÃsanaæ, vihÃro'pi senÃsanaæ a¬¬hayogo'pi senÃsanaæ, pÃsÃde'pi senÃsanaæ, aÂÂo'pi senÃsanaæ, mÃlo'pi senÃsaæna, lenampi senÃsanaæ, guhÃ'pi senÃsanaæ, rukkhamÆlampi senÃsanaæ, veÊugumbo'pi senÃsanaæ, yattha và pana bhikkhÆ paÂikkamanti sabbametaæ senÃsanaæ. 588. 'BhajatÅ'ti2 imaæ vivittaæ senÃsanaæ bhajati sambhajati sevati nisevati saæsevati, tena vuccati vivittaæ senÃsanaæ bhajatÅ'ti. 589. ' Ara¤¤a'nti nikkhamitvà bahiindakhÅlà sabbametaæ ara¤¤aæ. 590. RukkhamÆla'nti rukkhamÆla¤¤e'va rukkhamÆlaæ. Pabbatoyeva pabbato. KandarÃyeva kandarÃ. GiriguhÃyeva gariguhÃ. SusÃnaæyeva susÃnaæ. AbbhokÃsoyeva abbhokÃso. PalÃlapu¤jo eva palÃlapu¤jo. 591. 'Vanapattha'nti dÆrÃnametaæ senÃsanÃnaæ adivacanaæ, 'vanapattha'nti vanasaï¬Ãnametaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ, 'vanapattha'nti hiæsanakÃÂametaæ senÃsanÃnaæ adhivacÃnaæ, 'vanapattha'nti salomahaæsÃnametaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ, 'vanapattha'nti pariyantÃnametaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ, 'vanapattha'nti na manussupacÃrÃnametaæ senÃsanÃnaæ adivacÃnaæ, 'vanapattha'nti durabhisambhavÃnametaæ senÃsanÃnaæ adhivacanaæ. 592. 'Appasadda'nti santike ce'pi senÃsanaæ hoti taæ ca anÃkiïïaæ gahaÂÂhehi pabbajitehi, tena taæ appasaddaæ. DÆre cepi senÃsanaæ hoti ta¤ca anÃkiïïaæ gahaÂÂhehi pabbajitehi, tena taæ appasaddaæ. 1. Sami¤jeti- machasaæ. 2. Vivittaæ senÃsanaæ bhajatÅti - sirimu, machasaæ. [BJT Page 046] [\x 46/] 593. 'Appanigghosa'nti yadeva taæ appasaddaæ tadeva ta appanigghosaæ, yadevataæ appanigghosaæ [PTS Page 252] [\q 252/] tadeva taæ vijanavÃtaæ, yadeva taæ vijanavÃtaæ tadeva taæ manussarÃhaseyyakaæ, yadeva taæ manussarÃhaseyyakaæ tadeva taæ paÂisallÃnasÃruppaæ. 594. Ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgaragatovÃ'ti ara¤¤agato vi hoti rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato vÃ. 595. NisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ'ti nisinno hoti pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ. 596. ' Ujuæ kÃyaæ panidhÃyÃ'ti ujuko hoti kÃyo Âhito païihito. 597. 'Parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ'ti tattha katamà sati: yà sati anussati -pe sammÃsati, ayaæ vuccati sati. Ayaæ sati upaÂÂhità hoti sÆpaÂÂhità nÃsikagge và mukhanimitte vÃ. Te vuccati 'parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ'ti. 598. 'Abhijjhaæ loke pahÃyÃ'ti tattha katamà abhijjhÃ: yo rÃgo sÃrÃge-pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati abijjhÃ. Tattha katamo loko: pa¤cupÃdÃnakkhandhà loko, ayaæ vuccati loko. Ayaæ abhijjhà imamhi loke santà hiti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati 'abhijjhaæ loke pahÃyÃ'ti. 599. 'VigatÃbhijjhena cetasÃ'ti tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ vigatÃbhijjhaæ hoti. Te vucacti 'vigatÃbhijjhena cetasÃ'ti. 600. 'ViharatÅ'ti irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati. Te vuccati 'viharatÅ'ti. 601. 'AbhijjhÃya cittaæ parisodhetÅ'ti tattha katamà abhijjhÃ: yo rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo ayaæ vuccati abhijjhÃ. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjà manovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya abhijjhÃya sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati 'abhijjhÃya cittaæ parisodhetÅ'ti. [PTS Page 253] [\q 253/] 602. 'VyÃpÃdapadosaæ pahÃyÃ'ti atthi vyÃpÃdo atthi padoso. Tattha katamo vyÃpÃdo: yo cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho kopo pakopo sampakope doso padoso sampadoso cittassa vyÃpatti manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ vyÃpattivyÃpajjanà vyÃpajjitattaæ virodho paÂivirodho caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassaga ayaæ vuccati vayÃpÃdo. Tattha katamo padoso: yo vyÃpÃdo so padoso, yo padoso so vayÃpÃdo, iti ayaæ ca vyÃpÃdo ayaæ ca padoso santà henti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyÃppità sosità visosità vyantÅkatÃ. Tena vuccati ' vyÃpadÃpadosaæ pahÃyÃ'ti. 1. Assuropo-sirimu. [BJT Page 048] [\x 48/] 603. 'AvyÃpannacitto'ti tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Daæ cittaæ avyÃpannaæ hoti. Tena vuccati 'avyÃpannacitto'ti viharatÅ'ti -pe- tena vuccati 'viharatÅ'ti. 604. 'VyÃpÃdapadosà cittaæ parisodhetÅ'ti atthi vyÃpÃdo atthi padoso. Tattha katamo vyÃpado: yo cittassa ÃghÃto paÂighÃto -pe- caï¬kkaæ asuropo anattamanatÃ. Cittassa, ayaæ vuccati vyÃpÃdo, tattha katamo padoso: yo vyÃpÃdo so padoso, yo padoso so vyÃpÃdo. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ, idaæ cittaæ imamhà vyÃpÃdapadosà sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti. Tena vuccati 'vyÃpÃdapadosà cittaæ parisodhetÅ'ti. 605. 'ThÅnamiddhaæ pahÃyÃ'ti atthi thÅnaæ atthi middhaæ. Tattha katamaæ thÅnaæ: yà cittassa akalyatà akamma¤¤atà olÅyanà sallÅyanà lÅnaæ lÅyanà lÅyitattaæ thÅnaæ thÅyanà thiyitattaæ cittassa, idaæ vuccati, naæ. Tattha katamaæ middhaæ: [PTS Page 254] [\q 254/] yà kÃyassa akalyatà akamma¤¤atà onÃho pariyonÃho antosamorodho middhaæ soppaæ1 pacalÃyikà soppaæ1 supanà supitattaæ2, idaæ vuccati middhaæ. Iti idaæ ca thÅnaæ idaæ ca middhaæ santà honti samità vÆpasantà -pe- sosità visosità vyantÅkatÃ. Tena vuccati 'thÅnamiddhaæ pahÃyÃ'ti. 606. 'Vigatathinamiddho'ti tassa thÅnamiddhassa cattattà vantattà muttattà pahÅnattà paÂinissaÂÂhattà pahÅnapaÂinissaÂÂhattÃ. Tena vuccati ' vigatathÅnamiddho'ti. 'ViharatÅ'ti irÅyati -pe- viharati. Tena vuccati viharatÅ'ti. 607. 'ùlokasa¤¤i'ti tattha katamà sa¤¤Ã: yà sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ. Ayaæ vuccati sa¤¤Ã. Ayaæ sa¤¤Ã Ãlokà hoti vivaÂà parisuddha pariyodÃtÃ. Tena vuccati 'Ãlokasa¤¤i'ti. 608. 'Sato sampajÃno'ti tattha katamà sati: yà sati anussati -pe- sammà sati, ayaæ vuccati sati. Tattha katamaæ sampaja¤¤aæ: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iti imÃya ca satiyà iminà ca sampaja¤¤ena upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati 'sato sampajÃno'ti. 1. Suppaæ- sirimu, machasaæ. 2. Suppanà suppitattaæ- sirimu, machasaæ. [BJT Page 050] [\x 50/] 609. 'ThÅnamiddhà cittaæ parisodhetÅ'ti atthi thÅnaæ atthi middhaæ. Tattha katamaæ thÅnaæ: yaæ cittassa akalyatÃ-pe- thÅyitattaæ cittassa, idaæ vccati, naæ. Tattha katamaæ middhaæ: yÃkÃyassa akalyatÃ-pesupitattaæ, idaæ vuccati middhaæ. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano -pe- tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imamhà thÅnamiddhà sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti. Tena vuccati 'thÅnamiddhà cittaæ parisodhetÅ'ti. 610. 'Uddhaccakukkuccaæ pahÃyÃ'ti atthi uddhaccaæ atthi kukkuccaæ. [PTS Page 255] [\q 255/] tattha katamaæ uddhaccaæ: yaæ cittassa uddhaccaæ avupasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa, idaæ vuccati uddhaccaæ. Tattha katamaæ kukkuccaæ: akappiye kappiyasa¤¤ità kappiye akappÅyasa¤¤ità avajje vajjasa¤¤ità vajje avajjasa¤¤itÃ. Yaæ evarÆpaæ kukkuccaæ kukkuccÃyanà kukkuccÃyitattaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho, idaæ vuccati kukkuccaæ. Iti idaæ ca uddhaccaæ idaæ ca kukkuccaæ santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ. Tena vuccati 'uddhacca kukkuccaæ pahÃyÃ'ti. 611. 'Anuddhato'ti tassa uddhaccakukkuccassa cattattà vantattà muttattà pahinattà paÂinissaÂaÂattà pahÅnapaÂinissaÂÂhattÃ. Tena vuccati 'anudhato'ti. ViharatÅti -pe- te vuccati 'viharatÅ'ti. 612. 'Ajjhatta'nti yaæ ajjhattaæ paccattaæ. 'VÆpasantacitto'ti. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjà mano vi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ, idaæ cittaæ ajjhattaæ santaæ hoti samitaæ vÆpasantaæ. Tena vuccati, ajjhattaævÆpasantacitto'ti. 613. 'Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodhetÅ'ti attha uddhaccaæ atthi kukkuccaæ. Tattha katamaæ uddhaccaæ: yaæ cittassa uddhaccaæ avupa samo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa, idaæ vuccati uddhaccaæ. Tattha katamaæ kukkuccaæ: akappiye kappiyasa¤¤ità -pe-vajje avajjasa¤¤itÃ. Yaæ evarÆpaæ kukkuccaæ kukkuccÃyanà kukkuccÃyitattaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho, idaæ vuccati kukkuccaæ tattha katamaæ cittaæ: -pe- idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imamabhà uddhaccakukkuccà sodheti visodheti parisodheti moveti vimoveti parimoveti. Tena vuccati 'uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti'ti. 614. 'Vivikicchaæ pahÃyÃ'ti tatattha katamà vivikicchÃ: yà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattà vimati vivikicchà dvekhakaæ dvidhÃpato saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thamhitattaæ cittassa manovilekho, ayaæ vuccativicikicchÃ. Ayaæ [PTS Page 256] [\q 256/] vicikicchà santà hoti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantikatÃ. Tena vuccati 'vicikicchaæpahÃyÃ'ti. 1. ChambhÅtattaæ 9 sirimÆ, machasaæ. [BJT Page 052] [\x 52/] 615. 'Tinïavicikiccho'ti imaæ vicikicchaæ tiïïo hoti uttiïno nittiïïo pÃraægato pÃramanuppatto. Tena vuccati 'tiïïavicikiccho'ti. 'ViharatÅ'ti -petenavuccati ' viharatÅ'ti. 616. 'Akathaækathi kusalesu dhammesu'ti imÃya vicikicchÃya kusalesu dhammesu na kaÇkhati na vicikicchati. Akathaækathi hoti. NikkathaÇkatho1 vigatakathaÇkatho2. Tena vuccati akathaækathi kusalesu dhammesÆti. 617. 'VicikicchÃya cittaæ parisodhetÅ'ti tattha katamà vicikicchÃ: yà kaÇkhà kaÇkhÃyanÃkaÇkhÃyitattaæ -pe- thambhÅtattaæ3 cittassa manovilekho ayaæ vuccati vicikicchÃ. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya vicikicchÃya sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti. Tena vuccati 'vicikicchÃya cittaæ parisodhetÅ'ti. 618. 'Ime pa¤canÅvaraïe pahÃyÃ'ti ime pa¤canÅvaraïà santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà aæbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ. Tena vuccati 'ime pa¤canÅvaraïe pahÃyÃ'ti. 619. 'Cetaso upakkilese'ti ime pa¤canÅvaraïà cittassa upakkilesÃ. 620. 'Pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe'ti imehi pa¤cahi nÅvaraïehi anuppannà ceva pa¤¤Ã na uppajjati uppannà ca pa¤¤Ã nirujjhati. Tena vuccati 'pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe'ti. 621. 'Vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehÅ'ti: tattha katame kÃmÃ: chando kÃmo rÃgo kÃmo chandarÃgo kÃmo saÇkappo kÃmo rÃgo kÃmo saÇkapparÃgo kÃmo, - ime vuccanti kÃmÃ. Tattha katame akusalà dhammÃ: kÃmacchando vyÃpÃdo thÅnaæ viddhaæ uddhaccaæ kukkuccaæ vicikicchà ime vuccanti akusalà dhammÃ, [PTS Page 257] [\q 257/] iti imehi ca kÃmehi imehi ca akusalehi dhammehi vivitto hoti tena vuccati 'vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehÅ'ti: 622. 'Savitakkaæ savicÃra'nti atthi vitakko atthi vicÃro. Tattha katamo vitakko: yo takko vicakko saÇkappo appanà vyappanà cetaso abhiniropanà sammÃsaÇkappo, ayaæ vuccati vitakko. Tattha katamo vicaro: yo cÃro vicÃro anuvicÃro upavicÃro cittassa anusandhÃnatà anupekkhanatÃ. Ayaæ vuccati vicÃro. Iti iminà ca vitakkona iminà ca vicÃrena upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati 'savitakkaæ savicÃra'nti. 1. Nikkathaækathi: sirimu, machasaæ 2. VikathaÇkato- sirimu. Machasaæ. 3. ChambhÅtattaæ: sirimu, machasaæ. [BJT Page 054] [\x 54/] 623. 'Vivekaja'nti vitakko vicÃro pÅti sukhaæ vittassa ekaggatÃ, te imamhi viveke jÃtà honti sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtÃ. Tena vuccati 'vivekaja'nti. 624. 'PÅtisukha'nti: atthi pÅti, atthi sukhaæ. Tattha katamà pÅti: yà pÅti pÃmojjaæ Ãmodanà pamodanà hÃso pahÃso vitti odaggaæ attamanatà cittassa, ayaæ vuccati pÅti. Tattha katamaæ sukhaæ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedÃnÃ, idaæ vuccati sukhaæ idaæ sukhaæ imÃya pÅtiyà sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ. Tena vuccati 'pÅtisukha'nti. 625. 'PaÂhama'nti gaïanÃnupubbatÃ1 paÂhamaæ, idaæ paÂhamaæ samÃjjatÅti paÂhamaæ. 626. 'JhÃna'nti vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. 627. 'UpasampajjÃ'ti yo paÂhamassa jhÃnassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanÃ2 sacchikiriyà upasampadÃ. 628. 'ViharatÅ'ti irÅyati-pe- tena vuccati 'viharatÅ'ti. 629. 'VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃ'ti atthi vitakko atthi vicÃro. Tattha katamo vicakko: yo takko vitakko -pesammÃsaÇkappo. Ayaæ vuccati vitakko. Tattha katamo vicÃro: [PTS Page 258] [\q 258/] yo cÃro vicÃro anuvicÃro upavicÃro cittassa anusandhÃnatà anupekkhanatÃ, ayaæ vuccati vicÃro. Iti aya¤ca vitakko aya¤ca vicÃro santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità byantÅkatÃ. Tena vuccati 'vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃ'ti. 630. 'Ajjhatta'nti yaæ ajjhattaæ paccattaæ. 631. 'SampasÃdana'nti yà saddhà saddahanà okappanà abhippasÃdo. 632. 'Cetaso ekodibhÃva'nti yà cittassa Âhiti -pesammÃsamÃdhi. 633. 'Avitakkaæ avicÃra'nti atthi vitakko, atthi vicÃro. Tattha katamo vitakko: yo takko vitakko-pesammÃsaÇkappo ayaæ vuccati vitakko. Tattha katamo vicÃro: yo cÃro -peanupekkhanatÃ. Ayaæ vuccati vicÃro. Iti aya¤ca vitakko aya¤ca vicÃro santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vayÃntÅkatÃ. Tena vuccati 'avitakkaæ avicÃra'nti. 1. GaïanÃnupubbato-syÃ. 2. PhassanÃ-sÅpŠvi. [BJT Page 056] [\x 56/] 634. 'SamÃdhija'nti sampasÃdo pitisukhaæ, te imamhi samÃdhimhi jÃtà honti sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtÃ. Tena vuccati 'samÃdhija'nti. 635. ' PÅtisukha'nti atthi pÅti, atthi sukhaæ. Tattha katamà piti-peayaæ vuccati pÅti. Tattha katamaæ sukhaæ-pe- idaævucacti sukhaæ. Idaæ sukhaæ imÃya pÅtiyà sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ. Tena vuccati 'pÅtisukha'nti. 636. 'Dutiya'nti gaïanÃnupubbatà dutiyaæ. Idaæ dutiyaæ samÃpajjatÅti dutiyaæ. 637. 'JhÃna'nti sampasÃdo pÅtisukhaæ cittassa ekaggatÃ. 638. 'UpasampajjÃ'ti yo dutiyassa jhÃnassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phÆsanà saccikiriyà upasampadÃ. [PTS Page 259] [\q 259/] 639. 'ViharatÅ'ti -pe- tena vuccati 'viharatÅ'ti. 640. 'PÅtiya ca virÃgÃ'ti tattha katamà pÅti: yà pÅti pÃmojjaæ Ãmodanà pamodanà hÃso pahÃso vitti odaggaæ attamanatà cittassa. Ayaæ vuccati pÅti. AyaæpÅti santà hoti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyÃppità sosità visosità vyantÅ katÃ. Tena vuccati 'pÅtiyà ca virÃgÃ'ti. 641. 'Upekkhako'ti tattha katamà upekkhÃ: yà upekkhà upekkhanà ajjhÆpekkhÃna majjhattatà cittassa, ayaæ vuccati upekkhÃ. ImÃya upekkhÃya upeto hoti -pe-samannÃgato. Tena vuccati 'upekkhako'ti. 642. 'ViharatÅ'ti -pe- tena vuccati 'viharatÅ'ti. 643. 'Sato ca sampajÃno'ti tattha katamà sati: yà sati anussati -pe sammÃsati, ayaæ vuccati sati. Ttha katamaæ sampaja¤¤aæ: yà pa¤¤Ã pajÃnanà -pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati sampaja¤¤aæ. Iti imÃya ca satiyà iminà ca sampaja¤¤ena upeto hoti -pe- samannÃgato. Tena vuccati 'sato ca sampajÃno'ti. 644. 'Sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedetÅ'ti tattha katamaæ sukhaæ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ ceto samphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, idaæ vuccati sukhaæ. Tattha katamo kÃyo: sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho, ayaæ vuccati kÃyo. Idaæ sukhaæ iminà kÃyena paÂisaævedeti. Tenavuccati 'sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedetÅ'ti. 645. 'Yaæ taæ ariyà ÃcikkhantÅ'ti tattha katame ariyÃ: ariyà vuccanti buddhà ca buddhasÃvakà ca, te imaæ Ãcikkhanti desenti pa¤¤Ãpenti paÂÂhapenti vicaranti vibhajantiuttÃnikaronti pakÃsenti. Tena vuccati 'yaæ taæ ariyà ÃcikkhantÅ'ti. [BJT Page 058] [\x 58/] 646. 'Upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti tattha katamà upekkhÃ: yà upekkhà upekkhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa, ayaæ vuccati upekkhÃ. [PTS Page 260] [\q 260/] tattha katamà sati: yà satianussati -pe sammÃsati, ayaæ vuccati sati. Tattha katamaæ sukhaæ: yà cetasikaæ sÃtaæ-pe- idaæ vuccati sukhaæ. Iti imÃya ca upekkhÃya imÃya ca satiyà iminà ca sukhena samannÃgato irÅyati vattati pÃleti yÃpeti carati viharati. Tena vuccati 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti. 647. 'Tatiya'nti gaïanÃnupubbatÃ1 tatiyaæ, idaæ tatiyaæ samÃpajjatÅ'ti tatiyaæ. 648. 'JhÃna'nti upekkhÃsatisampaja¤¤aæ sukhaæ cittassa ekaggatÃ. 649. 'UpasampajjÃ'ti yo tatiyassa jhÃnassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phÆsanà sacchikiriyà upasampadÃ. 650. 'ViharatÅ'ti -pe- tena vuccati viharatÅ'ti. 651. 'Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ'ti atthi sukhaæ, atthi dukkhaæ. Tattha katamaæ sukhaæ: yaæ kÃyikaæ sÃtaæ kÃyikaæ sukhaæ kÃyasamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ kÃyasampassajà sÃtà sukà vedanÃ, idaæ vuccati sukhaæ. Tattha katamaæ dukkhaæ: yaæ kÃyikaæ asÃtaæ kÃyikaæ dukkhaæ kÃyasampassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ kÃyasampassajÃasÃtà dukkhà vedanÃ, idaæ vuccati dukkhaæ. Iti ida¤ca sukhaæ ida¤ca dukkhaæ santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ. Tena vuccati 'sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ'ti. 652. 'Pubbeva somanassa domanassÃnaæ atthaÇgamÃ'ti atthi somanassaæ, atthi dedamanassaæ. Tattha katamaæ somanassaæ: yaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ cetosamphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ ceto samphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, idaævuccati somanassaæ. Tattha katamaæ domanassaæ: yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ veditaæ cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ, idaæ vuccati domanassaæ. Iti idaæ ca somanassaæ idaæ ca domanassaæ pubbeva [PTS Page 261] [\q 261/] santà honti samità vupasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgatà appità vyappità sosità visosità nÃntÅkatÃ. Tena vuccati 'pubbeva somanassa domanassÃnaæ atthaÇgamÃ'ti. 653. 'Adukkhamasukha'nti yaæ cetasikaæ neva sÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanÃ. Tena vuccati 'adukkhamasukha'nti. 1. GaïanÃnupubbato: syÃ. [BJT Page 060] [\x 60/] 654. 'UpekkhÃsatipÃrisuddhi'nti tattha katamà upekkhÃ: yà upekkhà upekkhanà ajjhupekkhanà majjhattatà cittassa, ayaæ vuccati upekkhÃ. Tattha katamà sati: yà satianussati -pe sammÃsati. Ayaæ vuccati sati. Ayaæ sati imÃya upekkhÃya vivaÂà hoti parisuddhà pariyodÃtÃ. Te vuccati 'upekkhÃsatipÃrisuddhi'nti. 655. 'Catuttha'nti gaïanÃnupubbatÃ1 catutthaæ. Idaæ catutthaæ samÃpajjatÅti catutthaæ. 656. 'JhÃna'nti upekkhà sati cittassa ekaggatÃ. 657. 'UpasampajjÃ'ti, yo catutthassa jhÃnassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phÆsanà sacchikiriyà upasampadÃ. 658. 'ViharatÅ'ti -pe- tena vuccati 'viharatÅ'ti. 659. 'Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamÃ'ti. Tattha katamà pasa¤¤Ã: rÆpÃvacarasamÃpattiæ samÃpannassa và upapannassa và diÂÂhadhamma2sukhavihÃrissa và sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ, imà vuccanti rÆpasa¤¤Ãyo. Imà rÆpasa¤¤Ãyo atikkanto hoti vÅtikkanto samatikkanto. Tena vuccati 'sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamÃ'ti. 660. 'PaÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamÃ'ti tattha katamà paÂighasa¤¤Ã: rÆpasa¤¤Ã saddasa¤¤Ã gandhasa¤¤Ã rasasa¤¤Ã phoÂÂhabbasa¤¤Ã. Imà vuccanti paÂighasa¤¤Ãyo. Imà paÂighasa¤¤Ãyo santà honti samità vÆpasantà atthaÇgatà abbhatthaÇgagatà appità vyappità sosità visosità vyantÅkatÃ, tena vuccati paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamÃti. 661. 'NÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrÃ'ti. Tattha katamà nÃnattasa¤¤Ã: asamÃpannassa manodhÃtusamaÇgissa và manovi¤¤ÃïadhÃtu [PTS Page 262] [\q 262/] samaÇgissa và sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ, imà vuccanti nÃnattasa¤¤Ãyo. Imà nÃnattasa¤¤Ãyo na manasikaroti. Tena vuccati 'nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikarÃ'ti. 662. 'Ananto ÃkÃso'ti tattha katamo ÃkÃso: yo ÃkÃso ÃkÃsagataæ aghaæ aghagataæ vicaro viviragataæ asamphuÂÂhaæ catÆhi mahÃbhÆtehi, ayaæ vuccati ÃkÃso. Tasmiæ ÃkÃse cittaæ Âhapeti saïÂhapeti anantaæ pharati. 'Tena vuccati ananto ÃkÃso'ti. 663. 'ùkÃsÃna¤cÃyatana'nti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samÃpannassa và upapannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. 664. 'UpasampajjÃ'ti yo ÃkÃsÃna¤cÃyatanassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phÆsanà sacchikiriyà upasampadÃ. 665. 'ViharatÅ'ti -pe- tena vuccati 'viharatÅ'ti. 1. GaïanÃnupubbato-syÃ. 2. DiÂÂhadhamme-sipŠvi. [BJT Page 062] [\x 62/] 666. 'Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkammÃ'ti, imaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ atikkanto hoti vitikkanto samatikkanto. 'Tena vuccati sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkammÃ'ti. 667. 'Anantaæ vi¤¤Ãïa'nti taæ yeva ÃkÃsaæ vi¤¤Ãïena phuÂÂhaæ manasikaroti anantaæ pharati. Tena vuccati 'anantaæ vi¤¤¤Ãïa'nti. 668. 'Vi¤¤Ãïa¤cÃyatana'nti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samÃpannassa và upapannsa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. 669. 'UpasampajjÃ'ti yo vi¤¤Ãïa¤cÃyatanassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phusanà sacchikiriyà upasampadÃ. 670. 'ViharatÅ'ti -pe- tena vuccati 'viharatÅ'ti. 671. )Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkammÃ'ti imaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ atikkanto hoti vÅtikkanto samatikkanto. Tena vuccati 'sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkammÃ'ti. 672. 'Natthi kiæci'ti taæ yeva vi¤¤Ãïaæ bhÃveti vibhÃveti antaradhÃpeti natthi ki¤cÅtipassati. Tena vuccati 'natthi ki¤cÅ'ti. 673. 'ùki¤ca¤¤Ãyatana'nti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa và upapannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. [PTS Page 263] [\q 263/] 674. 'UpasampajjÃ'ti yo Ãki¤ca¤¤Ãyatanassa lÃbho paÂilÃbho patti sampatti phÆsanà sacchikiriyà upasampadÃ. 675. 'ViharatÅ'ti -pe- tena vuccati 'viharatÅ'ti. 676. 'Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkammÃ'ti imaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ atikkanto hoti vÅtikkanto samatikkanto. Tena vuccati 'sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkammÃ'ti. 677. 'Nevasa¤¤inÃsa¤¤i'ti taæ yeva Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ santato manasikaroti saÇkhÃrÃvasesasamÃpattiæ bhÃveti. Tena vuccati 'nevasa¤¤inÃsa¤¤i'ti. 678. 'Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatana'nti nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa và upapannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. 679. 'UpasampajjÃ'ti yo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanassa lÃbho paÂilÃbhe patti sampatti phÆsanà sacchikiriyà upasampadÃ. 680. 'ViharatÅ'ti irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati. Tena vuccati 'viharatÅ'ti. SuttantabhÃjaniyaæ. [BJT Page 064] [\x 64/] 681. CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæjhÃnaæ1 dutiyaæjhÃnaæ tatiyaæ jhÃnaæ cacutthaæ jhÃnaæ. 682. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ: idha bhikku yasmiæ samayo rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samayo pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti vitakko vicÃro piti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 683. Tattha katamaæ dutiyaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samayo rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye tivaÇgikaæ jhÃnaæ hoti pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati dutiyaæjhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. [PTS Page 264] [\q 264/] 684. Tattha katamaæ tatiyaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti pÅtiyà ca virÃgà -pe- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti sukhaæ cittassa ekaggata idaæ vuccati tatiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 685. Tattha katamaæ catutthaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti sukhassa ca pahÃnà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati tatiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 686. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati paÂhama jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 687. Idha bikkhu yasmiæ samayo rÆpÆpapattiyà maggaæ bÃveti vivicceva kÃmehi viviccaakusalehi dhammehi avitakkaæ vicÃramattaæ2 vivekajaæ pÅti sukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye caturaÇgikaæ jhÃnaæ hoti. VicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati dutiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃna sampayuttÃ. 688. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti pÅtiyà ca virÃgà -pecututthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmaæ samayo duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti. Sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 1. PaÂhamajjhÃnaæ - sirimu. 2. AvitakkavicÃramattaæ- sÅpŠvi. [BJT Page 066] [\x 66/] 690. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpattiyà maggaæ bhÃveti. Sukhassa ca pahÃnÃ-pe pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati pa¤camaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 691. Idha bhikkhu yasmiæ samaye arÆpÆpattiyà maggaæ [PTS Page 265] [\q 265/] bhÃveti sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ. Sukhassa ca pahÃnà -pecatutthaæ jhÃnaæ upasampajjaviharati. Tasmiæ samayi duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccatÅ catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 692. CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ, dutiyaæ jhÃnaæ, tatiyaæ jhÃnaæ, catutthaæ jhÃnaæ. 693. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ. DiÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye va¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti. Vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 694. Tattha katamaæ dutiyaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ. DiÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye tivaÇgikaæ jhÃnaæ hoti. PÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati dutiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 695. Tattha katamaæ tatiyaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ. DiÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà pÅtiyà ca virÃgà -pe- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye ducaÇgikaæ jhÃnaæ hoti. Sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati tatiyaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 696. Tattha katamaæ catutthaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ. DiÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà sukhassa ca pahÃnà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye ducaÇgikaæ jhÃnaæ hoti. Upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 697. Idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ. DiÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya [PTS Page 266] [\q 266/] bhumiyà pattiyà vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti. Vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. [BJT Page 068] [\x 68/] 698. Idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiya pattiyà vivicceva kÃmehi akusalehi dhammehi avitakkaæ vicÃramattaæ vivekajaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye caturaÇgikaæ jhÃnaæ hoti vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati 699. Idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiya pattiyà vutakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye tivaÇgikaæ jhÃnaæ hoti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati tatiyaæ jhÃnaæ avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 700. Idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiya pattiyà pÅtiyà ca virÃgà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati catutthaæjhÃnaæ avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 701. Idha bhikkhu yasmiæ samayo lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiya pattiyà sukhassa ca pahÃnà -pe- pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vucca pa¤camaæjhÃnaæ avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 702. CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ, dutiyaæ jhÃnaæ, tatiyaæ jhÃnaæ, catutthaæ jhÃnaæ. 703. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samayo rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti. Vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasinaæ. Tasmiæ samaye phasso hoti-pe- avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ [PTS Page 267] [\q 267/] samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti. Vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 704. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samayo rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasinaæ. Tasmiæ samaye phasso hoti-pe- avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vitakka vicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ -pe tatiyaæ jhÃnaæ -pecatutthaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pepa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti. Upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati pa¤camaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttà -pe- [BJT Page 070] [\x 70/] 705. Idha bhikkhu yasmiæ samayo arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatana sa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnÃ-pe- catutthaæ jhÃnaæ upalampajja viharati. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe-avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva arÆpÃvacarassa kusalassa kammassakatattà upavitattà vipÃkaæ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnÃ-pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajjaviharati tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 706. CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæjhÃnaæ, dutiyaæ jhÃnaæ, tatiyaæ jhÃnaæ, catutthaæ jhÃnaæ. 707. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà viviccevakÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe- [PTS Page 268] [\q 268/] avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhà paÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ. Tasmiæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti: vitakko vicÃro pÅti sukhaæ cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 708. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ tasmiæ samaye phasso hoti, -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhÃnassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe- dukiyaæ jhÃnaæ -pe- tatiyaæ jhÃnaæ -pe- catutthaæ jhÃnaæ -pe paÂhamaæ jhÃnaæ -pe- pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati pa¤camaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. 709. CattÃri jhÃnini: paÂhamaæ jhÃnaæ, dutiyaæ jhÃnaæ, tatiyaæ jhÃnaæ, catutthaæ jhÃnaæ. 710. Tattha katamaæ paÂhamaæ jhÃnaæ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ. Vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmaæ samaye pa¤caÇgikaæ jhÃnaæ hoti. Vitakko vicÃro pÅti sukhaæ vittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati paÂhamaæ jhÃnaæ avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃ. [BJT Page 072] [\x 72/] Tattha katamaæ dutiyaæ jhÃnaæ: idha bhikku yasmiæ samaye rupÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ -pe- tatiyaæ jhÃnaæ -pe- catutthaæ jhÃnaæ -pe paÂhamaæ jhÃnaæ -pe- pa¤camaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ. Tasmaæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti upekkhà cittassa ekaggatÃ, idaæ vuccati [PTS Page 269] [\q 269/] pa¤camaæ jhÃnaæ avasesà dhammà jhÃnasampayuttà -pe-. 712. Idha bhikkhu yasmiæ samaye arÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatana sa¤¤Ãsahagataæ. Sukhassa ca pahÃnà -pecatutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Tasmiæ samaye duvaÇgikaæ jhÃnaæ hoti upekkhà cittassa ekaggatÃ. Idaæ vuccati catutthaæ jhÃnaæ. Avasesà dhammà jhÃnasampayuttÃti. AbhidhammabhÃjaniyaæ. 713. CattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ dutiyaæ jhÃnaæ tatiyaæ jhÃnaæ catutthaæ jhÃnaæ. 714. Catunnaæ jhÃnÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatÃ-pe- kati saranÃ, kati araïÃ: 715. Siyaja kusalà siyà avyÃkatÃ. TÅïi jhÃnÃni etthuppannaæ sukhaæ vedanaæ Åpetvà sukÃya vedÃnÃya sampayuttÃ. Catutthaæ jhÃnaæ etthuppannaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ Âhapetvà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ. Siyà vipÃkÃ, jiyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà neva vipÃka na vipÃka dhammadhammÃ. Siyà upÃdinnupÃdÃniyà siyà anupÃdinnupÃdÃniyà siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. Siyà asaækiliÂÂhasaækilesikà siyà asaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. [PTS Page 270] [\q 270/] PaÂhamaæ jhÃnaæ etthuppanne vitakkavicÃre Âhapetvà savitakkaæ savicÃraæ. TÅïi jhÃnÃni avitakkaavicÃrÃ. Dve jhÃnà etthuppannaæ pÅtiæ Âhapetvà pÅtisahagatÃ. TÅïi jhÃnÃni etthuppannaæ sukhaæÂhapetvà sukhasahagatÃ. Catutthaæ jhÃnaæ etthuppannaæ upekkhaæ Âhapetvà upekkÃsahagataæ. Nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. [BJT Page 074] [\x 74/] Siyà ÃcayagÃmino siyà apacÃyagÃmino siyà neva ÃcayagÃminÃpacayagÃmino. Siyà sekkhà siyà asekkà siyà nevasekkhÃnÃsekkhÃ. Siyà mahaggatà siyà appamÃïÃ. TÅïi jhÃnÃni navattabbà parittÃrammaïÃtipi mahaggatÃrammaïÃtipi siyà appamÃïÃrammaïà siyà na vattabbà appamÃïÃrammaïÃti. Catutthaæ jhÃnaæ siyà parittÃrammaïaæ siyà mahaggatÃrammaïaæ siyà appamÃïÃrammaïaæ siyà na vattabbaæ parittÃrammaïantipi mahaggatÃrammantipi appamÃïÃrammaïantipi. SÃhi majjhimà siyà païÅtÃ. Siyà sammattaniyatà siyà aniyatÃ. TÅïi jhÃnÃni na maggÃrammaïà siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatino siyà na vattabbÃmaggahetukÃti'pi maggÃdhipatinoti'pi catutthaæ jhÃnaæ siyà maggarammaïaæ siyà maggahetukaæ siyà maggÃdhipati siyà na vattabbaæ maggÃrammaïanti'pi maggahetukanti'pi maggadhipatÅti'pi. Siyà uppannà siyà anuppannà siyà uppÃdino. Siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. TÅïi jhÃnÃni na vattabbà atÅtÃrammaïÃti'pi anÃgatÃrammaïÃti'pi paccuppannÃrammaïÃti'pi. Catutthaæ jhÃnaæ siyà atÅtÃrammaïaæ siyà anÃgatÃrammaïaæ siyà paccuppannÃrammaïaæ. Siyà na vattabbaæ atÅtÃrammaïanti'pi anÃgatÃrammaïanti'pi paccuppannÃrammaïanti'pi. Siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. TÅni jhÃnÃni bahiddhÃrammaïÃ. Catutthaæ jhÃnaæ siyà ajjhattÃrammaïaæ siyà bahiddhÃrammaïaæ siyà ajjhattabahiddhÃrammaïaæ siyà na vattabbaæ ajjhattÃrammaïanti'pi bahiddhÃrammaïanti'pi ajjhattabahiddhÃrammaïanti'pi. 716. AnidassanaappaÂighÃ. Na hetu. SahetukÃ. HetusampayuttÃ. Na vattabbà hetu ceva sahetukÃti, sahetukà ceva na ca hetu Na vattabbà hetu ceva hetusampayuttÃti, hetusampayuttà ceva na ca hetu. Na hetu sahetukÃ. [BJT Page 076] [\x 76/] 717. Sappaccayà saÇkhatÃ. AnidassanÃ. AppaÂighÃ. ArÆpÃ. [PTS Page 271] [\q 271/] Siyà lokiyà siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. 718. No ÃsavÃ. Siyà sÃsavà siyà anÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti, siyà sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ, siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca ÃsavÃti. Na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti'pi, Ãsavasampayuttà ceva no ca ÃsavÃti'pi. Siyà Ãsavavippayuttà sÃsÃvÃ, siyà Ãsavavippayuttà anÃsavÃ. 719. No sa¤¤ojanà -pe- no ganthà -pe- no oghà -pe no yogà -pe- no nÅvaraïà -pe- no parÃmÃsà -pe-. 720. SÃrammaïÃ. No cittÃ. CetasikÃ. CittasampayuttÃ. CittasaæsaÂÂhÃ. CittasamuÂÂhÃnÃ. Cittasahabhuno. CittÃnuparivattino. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ. No upÃdÃ. Siyaja upÃdinnÃ, siyà anupÃdinnÃ. [BJT Page 078] [\x 78/] 721. No upÃdÃnà -pe- no kilesà -pe-na dassanena pahÃtabbà na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. PaÂhamaæ jhÃnaæ etthuppannaæ vitakkaæ Âhapetvà savitakkaæ. TÅïi jhÃnÃni avitakkÃ. PaÂhamaæ jhÃnaæ otthuppannaæ vicÃraæ Âhapetvà savicÃraæ. TÅïi jhÃnÃni avicÃrÃ. Dve jhÃnà etthuppannaæ pÅtiæ Âhapetvà sappÅtikÃ. Dve jhÃnà appÅtikÃ. Dve jhÃnà etthÆppannaæ pÅti Âhapetvà pÅtisahagatÃ. Dve jhÃnà na pÅtisahagatÃ. TÅni jhÃnÃni etthuppannaæ sukhaæ Âhapetvà sukhasahagatÃ. Catutthaæ jhÃnaæ na sukhasahagataæ. Catutthaæ jhÃnaæ etthuppannaæ upekkhaæ Âhapetvà upekkhÃsahagataæ. TÅïi jhÃnÃni na upekkhÃsahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ. Siyà rÆpÃvacarÃ. Siyà na rÆpÃvacarÃ. TÅïi jhÃnÃni na arupÃvacarÃ. Catutthaæ jhÃnaæ siyà arÆpÃvacaraæ siyà na arÆpÃvacaraæ. Siyà pariyÃpannÃ, siyà apariyÃpannÃ. Siyà niyyÃnikÃ, siyà aniyyÃnikÃ. Siyà niyatÃ, siyà aniyatÃ. Siyà sauttarÃ, siyÃanuttarÃ. AraïÃti. Pa¤hapucchakaæ. JhÃnavibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 272] [\q 272/] [BJT Page 080] [\x 80/] Ra1. Appama¤¤Ã vibhaÇgo. 722. Catasso appama¤¤ayo. Idha bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaja tathà catutthiæ. 1 Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena2 eritvà viharati. KaruïÃsahagatane cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà viharati. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthi iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà viharati. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà viharati. 723. Kathaæ ca bhikkhi mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati: seyyathÃpi nÃma ekaæ puggalaæ piyaæ manÃpaæ disvà mettÃyeyya evameva sabbe satte mettÃya erati. Tattha katamà mettÃ: yà sattesu metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti. Ayaæ vuccati mettÃ. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ pan¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho [PTS Page 273] [\q 273/] tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya mettÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati mettà sahagatena cetasÃti. 'Ekaæ disa'nti: puratthimaæ và disaæ pacchimaæ và disaæ uttaraæ và disaæ dakkhiïaæ và disaæ uddhaæ và adho và tiriyaæ và vidisaæ vÃ. 'EritvÃ'ti: eritvà adhimuccitvÃ. 'ViharatÅ'ti: irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati3 tena vuccati viharatÅti. 'Tathà dutiya'nti: yatheva ekaæ disaæ tathà dutiyaæ disaæ, tathà tatiyaæ disaæ, tathà catutthiædisaæ, tathà uddhaæ, tathà adho, tathà tiriyaæ, tathà vidisaæ. 1. Catutthaæ-machasaæ 2. AbyÃpajjena-machasaæ. 3. Vicarati: sÅmu1, sÅmu2. [BJT Page 082] [\x 82/] 'Sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ loka'nti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdÃya vacanametaæ 'sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ loka'nti. 'MettÃsahagatena cetasÃ'ti tattha katamà mettÃ: yà sattesu metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti ayaæ vuccati mettÃ. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ-pe tajjÃmanovi¤¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya mettÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati mettÃsahagatena cetasÃti. 'VipulenÃ'ti yaæ vipulaæ taæ mahaggataæ, yaæ mahaggataæ taæ appamÃïaæ, yaæ appamÃïaæ so avero, yo avero so avyÃpajjho1. 'VaritvÃ'ti eritvà adhimuccitvÃ. 'ViharatÅ'ti -pe- tena vuccati viharatÅti. 724. Katha¤ca bhikku karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà virahati: seyyathÃpi nÃma ekaæ puggalaæ duggataæ durupetaæ disvà karuïÃyeyya, evameva sabbe satte karuïÃya erati2. Ttha katamà karuïÃ: yà sattesu karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovimutti, ayaæ vuccati karuïÃ. Tattha katamà cittaæ: [PTS Page 274] [\q 274/] yaæ cittaæ mano mÃnasaæ-pe tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu idaæ vuccati cittaæ, idaæ cittaæ imÃya karuïÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati 'karuïÃsahagatena cetasÃ'ti. 'Ekaæ disa'nti: puratthimaæ và disaæ pacchimaæ và disaæ uttaraæ và disaæ dakŠkhiïaæ và disaæ uddhaæ và adhovà tiriyaæ và vidisaæ vÃ. 'EritvÃ'ti: eritvà adhimuccitvÃ. 'ViharatÅ'ti -pe- tena vuccati 'viharatÅ'ti. 'Tathà dutiya'nti: yatheva ekaæ disaæ tathà dutiyaæ disaæ, tathà tatiyaæ disaæ, tathà catutthiæ disaæ, tathà uddhaæ, tathà ado, tathà tiriyaæ, tathà vidisaæ. 'Sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ loka'nti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdÃya vacÃmetaæ 'sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lona'nti. 'KaruïÃsahagatena cetasÃ'ti tattha katamà karuïÃ: yà sattesu karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovimutti, ayaævuccati karuïÃ. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya karuïÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ. Tena vuccati karuïÃsahagatena cetasÃti. 1. AvyÃpajjo-machasaæ 2. Viharati-sÅmu1, sÅmu2. [BJT Page 084] [\x 84/] 'VipulenÃ'ti: yaæ vipulaæ taæ mahaggataæ, yaæ mahaggataæ taæ appamÃïaæ, yaæ appamÃïaæ so avero, yo avero so avyÃpajjho. 'EritvÃ'ti: eritvà adhimuccitvÃ. 'ViharatÅ'ti: -pe- tena vuccati viharatÅti. 725. Katha¤ca bhikkhu mudità sahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati: seyyathÃpi nÃma ekaæ puggalaæ piyaæ manÃpaæ disvà mudito assa, evameva sabbe satte muditÃya erati. Tattha katamà muditÃ: yà sattesu mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovimutti, ayaæ vuccati muditÃ. [PTS Page 275] [\q 275/] tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃmanovi¤¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya muditÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati muditÃsahagatena cetasÃti. 'Ekaæ disa'nti: puratthimaæ và disaæ pacchimaæ và disaæ uttaraæ và disaæ dakkhiïaæ và disaæ uddhaæ và adho và tiriyaæ và vidisaæ vi. 'VaritvÃ'ti: eritvà adhimuccitvÃ. 'ViratÅ'ti: -pe- tena vuccati viharatÅti. 'Tathà dutiya'nti: yatheva ekaæ disaæ tathà dutiyaæ disaæ, tathà tatiyaæ disaæ, tathà catutthiædisaæ, tathà uddhaæ, tathà adho, tathà tiriyaæ, tathà vidisaæ. 'Sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ loka'nti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdÃya vacanametaæ 'sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ loka'nti. 'MuditÃsahagatena cetasÃ'ti: tattha katamà muditÃ: yà sattesu mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovimutti, ayaæ vuccati muditÃ. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya muditÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ. Tena vuccati'mudità sahagatena cetasÃ'ti. 'VipulenÃ'ti: yaæ vipulaæ taæ mahaggataæ, yaæ mahaggataæ taæ appamÃïaæ, yaæ appamÃïaæso avero, yo avero so avyÃpajjho. 'EritvÃ'ti: eritvà adimuccitvÃ. 'ViharatÅ'ti: -pe- tena vuccati viharatÅti. [BJT Page 086] [\x 86/] 726. Kathaæ ca bhikkhu upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà virahati: seyyathÃpi nÃma enaæ piggalà neva manÃpaæ na amanÃpaæ disvà upekkhako assa, evameva sabbe satte upekkhÃya erati. Tattha katamà upekkhÃ: [PTS Page 276] [\q 276/] yà sattesu upekkhà upekkhÃyanà upekkhÃyitattaæ upekkhÃcetovimutti ayaæ vuccati upekkhÃ. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe tajjÃmano vi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya upekkhÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ, tena vuccati upekkhÃsahagatena cetasÃ'ti. 'Ekaæ disa'nti: puratthimaæ và disaæ pacchimaævà disaæ uttaraæ và disaæ dakkhinaæ và disaæ uddhaæ và adho và tiriyaæ và vidisaæ vÃ. 'EritvÃ'ti: eritvà adhimuccitvÃ. 'ViharatÅ'ti: -pe- tena vuccati viharatÅti. 'Tathà dutiya'nti: yatheva ekaæ disaæ tathà dutiyaæ disaæ, tathà tatiyaæ disaæ, tathà catutthiæ disaæ, tathà uddhaæ, tathà adho, tathà tiriyaæ, tathà vidisaæ. 'Sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ loka'nti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesa nissesaæ pariyÃdÃya vacanametaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ loka'nti. 'UpekkhÃsahagatena cetasÃ'ti tattha katamà upekkhÃ: yà sattesu upekkhà upekkhÃyanà upekkhÃyitattaæ upekkhÃceto vimutti, ayaæ vuccati upekkhÃ. Tattha katamaæ cittaæ: yaæ cittaæ mano mÃnasaæ -pe- tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, idaæ vuccati cittaæ. Idaæ cittaæ imÃya upekkhÃya sahagataæ hoti sahajÃtaæ saæsaÂÂhaæ sampayuttaæ tena vuccati 'upekkhÃsahagatena cetasÃ'ti. 'VipulenÃ'ti: yaæ vipulaæ taæ mahaggataæ, yaæ mahaggataæ taæ appamÃïaæ, yaæ appamÃïaæso avero, yo avero so avyÃpajjho. 'EritvÃ'ti: eritvà adhivuccitvÃ. 'VirahatÅ'ti: irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti carati viharati tena vuccati 'viharatÅ'ti. SuttantabhÃjaniyaæ. 727. Catasso appa¤¤Ãyo: mettà karuïà mudità upekkhÃ. 728. Tattha katamà mettÃ: [PTS Page 277] [\q 277/] idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bÃveti, vivicceva kÃmehi -pepaÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovumtti. Ayaæ vuctati vettÃ. Avasesà dhammà vettÃya sampayuttÃ. [BJT Page 088] [\x 88/] Tattha katamà mettÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpattiya maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja virahati mettÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti, ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Tattha katamà mettÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpattiya maggaæ bhÃveti pÅtiyà ca virÃgà -pe- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja virahati mettÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti, ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. 729. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti. Vivicceva kÃmehi -pe-paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti, ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi avitakkaæ vicÃramattaæ vivekaja pÅtisukaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti, ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. , Ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhÆ yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti. Vitakka vicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe-tatiyaæ jhÃnaæ upajasampajja viharati mettà sahagataæ. Yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti, ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpattiyà maggaæ bhÃveti pÅtiyà ca virÃgà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti, ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. [PTS Page 278] [\q 278/] 730. Tattha katamà karuïÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovumtti, ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Tattha katamà karuïÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovumtti, ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. [BJT Page 090] [\x 90/] Tattha katamà karuïÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti pÅtiyà ca virÃgà -pe- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovumtti, ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. 731. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovumtti, ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi avitakkaæ vicÃramattaæ vivekajaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovumtti, ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovumtti, ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti pÅtiyà ca virÃgà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye [PTS Page 279] [\q 279/] karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karuïÃcetovumtti, ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. 732. Tattha katamà muditÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovumtti, ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Tattha katamà muditÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpÃsamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovumtti, ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Tattha katamà muditÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti pÅtiyà ca virÃgà pe- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovumtti, ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. [BJT Page 092] [\x 92/] 733. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovumtti, ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi avitakkaæ vicÃramattaæ vvekajaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovumtti, ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovumtti, ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti pÅtiyà ca virÃgà -pecatutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃcetovumtti, ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. 734. Tattha katamà upekkhÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti sukhassa ca pahÃnà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati upekkhà sahagataæ. Yà tasmiæ samaye upekkhà upekkhÃyanà upekkhÃyitattaæ upekkhÃcetovimutti, ayaæ vuccati upekkhÃ. Avasesà dhammà upekkhÃya sampayuttÃ. 735. Catasso appama¤¤Ãyo: mettà karuïà mudità upekkhÃ. 736. Tattha katamà mettÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalà tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmaæ samayo metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcettovimutti, ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Tattha katamà mettÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhaveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃ-pe- dutiyaæ [PTS Page 280] [\q 280/] jhÃnaæ upasampajja viharati mettà sahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe- dutiyaæ jhÃnaæ-petatiyaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pe- dutiyaæ jhÃnaæ-pe tatiyaæjhÃnaæ -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyanà mettÃyitattaæ mettÃcetovumutti. Ayaæ vuccatimettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. [BJT Page 094] [\x 94/] Tattha katamà karuïÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, tasmiæ samayo phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upavitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajjavirahati karuïÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaækaruïÃcetovimutti, ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. Tattha katamà karunÃ: idha bhikku yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃ-pe- dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karuïÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃ-pe dutiyaæjhÃnaæ -pe- tatiyaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pe- dutiyaæ jhÃnaæ -pe-tatiyaæ jhÃnaæ -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati karunÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye karuïà karuïÃyanà karuïÃyitattaæ karunÃceto vimutti, ayaæ vuccati karuïÃ. Avasesà dhammà karuïÃya sampayuttÃ. [PTS Page 281] [\q 281/] 738. Tattha katamà muditÃ: idha bhikku yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vvicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -papaÂhamaæjhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃceto vimutti, ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. Tattha katamà muditÃ: idha bhikku yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃ-pe- dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃ-pe dutiyaæjhÃnaæ -pe- tatiyaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pe- dutiyaæ jhÃnaæ -pe-tatiyaæ jhÃnaæ -pecatutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati muditÃsahagataæ. Yà tasmiæ samaye mudità muditÃyanà muditÃyitattaæ muditÃceto vimutti, ayaæ vuccati muditÃ. Avasesà dhammà muditÃya sampayuttÃ. 739. Tattha katamà upekkhÃ: idha bhikku yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti sukhassa ca pahÃnà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati upekkhà sahagataæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati upekkhà sahagataæ. Yà tasmiæ samaye upekkhà upekkhà upekkhÃyitattaæ upekkhÃceto vimutti, ayaæ vuccati upekkhÃ. Avasesà dhammà upekkhÃya sampayuttÃ. [BJT Page 096] [\x 96/] 740. Catasso appama¤¤Ãyo: mettà karuïà mudità upekkhÃ. 741. Tattha katamà mettÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, [PTS Page 282] [\q 282/] yà tasmiæ samaye metti mettÃyatà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti, ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. Tattha katamà mettÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ, vtakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe dutiyaæ jhÃnaæ -pe- tatiyaæ jhÃnaæ -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ -pedutiyaæ jhÃnaæ -pe tatiyaæ jhÃnaæ -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati mettÃsahagataæ, yà tasmiæ samaye metti mettÃyatà mettÃyitattaæ mettÃcetovimutti, ayaæ vuccati mettÃ. Avasesà dhammà mettÃya sampayuttÃ. 742. Tattha katamà karuïà -pe- tattha katamà muditÃ-pe- tattha katamà upekkhÃ: idha bhikkhu yasmiæ samaye rÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhamma sukhavihÃraægha sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà -pecatutthaæjhÃnaæ upasampajja viharati upekkhà sahagataæ, yà tasmiæ samaye upekkhà upekkhÃyanà upekkhÃyitattaæ upekkhÃcetovimutti, ayaæ vuccati upekkhÃ. AvasesÃdhammà upekkhÃya sampayuttÃ. AbhidhammabhÃjaniyaæ. 743. Catasso appama¤¤Ãyo: idha bhikkhu mettÃsahagatena cetasà vakaæ disaæ eritvà virahati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catuthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà virahati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamedho tiriyaæsabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ saruïÃsahagatena cetasaja vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà virahati. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthi. Iti uddhamedho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lekaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abayÃpajjhena eritvà virahati. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ eritvà viharati. Tathaæ dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthi. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà viharati. [BJT Page 098] [\x 98/] 744. Catunnaæ appama¤¤Ãnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatà -pe- kati saraïÃ, kati araïÃ: [PTS Page 283] [\q 283/] 746. Siyà kusalÃ, siyà avyÃkatÃ. Tisso appama¤¤Ãyo sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Upekkhà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Siyà vipÃkÃ, siyà vipakadhammadhammÃ, siyà neva vipÃka na vipÃka dhammadhammÃ. Suyà upÃdinnÆpÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnÆpÃdÃniyÃ. AsaækiliÂÂhasaækilesikÃ. Tisso appama¤¤¤Ãyo siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. Upekkhà avitakkaavicÃrÃ. Tisso appama¤¤ayo siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, na upekkhÃsahagatÃ, siyà na vattabbà pÅtisahagatÃti. Upekkhà upekkhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Siyà ÃcayagÃmino, siyà nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃmino. Neva sekkhà nÃsekkhÃ. MahaggatÃ. Na vattabbà parittÃrammaïÃti'pi mahaggatÃrammaïÃti'pi appamÃïÃrammaïÃti'pi. MajjhimÃ. AniyatÃ. Na vattabbà maggÃrammaïÃti'pi maggahetukÃti'pi maggÃdhipatino ti'pi. Siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, siyà uppÃdino. Siyà atÅtÃ, siyà anÃgatÃ, siyà paccuppannÃ. Na vattabbà atÅtÃrammaïÃti'pi anÃgatÃrammaïÃti'pi paccuppannÃrammaïÃti'pi. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. BahiddhÃrammaïÃ. Anidassana appaÂighÃ. [BJT Page 100] [\x 100/] 746. Mettà hotu, tisso appama¤¤Ãyo na hetu. SahetukÃ. HetusampayuttÃ. Mettà hetu ceva sahetukà ca. Tisso appama¤¤¤Ãyo na vattabbà hetu ceva sahetukÃti, sahetukà ceva na ca hetu. Mettà hetu ceva hetusampayuttà ca, tisso appama¤¤Ãyo na vattabbà hetu ceva hetusampayuttÃti. Hetusampayuttà ceva na ca hetu. Tisso appama¤¤Ãyo na hetu sahetukÃ, mettà na vattabbà na hetu sahetukÃti'pi na hetu ahetukÃti'pi. 747. SappaccayÃ. SaÇkhatÃ. AnidassanÃ. AppaÂighÃ. ArÆpÃ. LokiyÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. 748. No ÃsavÃ. SÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti, sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ. Na vattabbà [PTS Page 284] [\q 284/] Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti'pi Ãsavasampayuttà ceva no ca ÃsavÃti'pi. ùsavavippayuttà sÃsavÃ. 749. Ne sa¤¤ojana -pe- no ganthà -pe- no oghà -pe no yogà -pe no nÅvaraïà -pe- no parÃmÃsà -pe- 750. SÃrammaïÃ. No cittÃ. CetasikÃ. CittasampayuttÃ. CittasaæsaÂÂhÃ. CittasamuÂÂhÃnÃ. [BJT Page 102] [\x 102/] Cittasahabhuno. CittÃnuparivattino. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhira. No upÃdÃ. Siyà upÃdinnÃ, siyà anupÃdinnÃ. 751. No apÃdÃnÃ-pe- no kilesà -pe- Na dassanena pahÃtabbÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Tisso appama¤¤Ãyo siyà savitakkÃ, siyà avitakkÃ. Upekkhà avitakkÃ. Tisso appama¤¤Ãyo siyà savicÃrÃ, siyà avicÃrÃ. Upekkhà avicÃrÃ. Tisso appama¤¤Ãyo siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikÃ. Upekkhà appÅtikÃ. Tisso appama¤¤Ãyo siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. Upekkhà na pÅtisahagatÃ. Tisso appama¤¤Ãyo sukhasahagatÃ. Upekkhà na sukhasahagatÃ. Upekkhà upekkhÃsahagatÃ. Tisso appama¤¤Ãyo na upekkhà sahagatÃ. Na kÃmÃvacarÃ. RÆpÃvacarÃ. Na arahaÊapÃvacarÃ. PariyÃpannÃ. AniyyÃnikÃ. Aniyatà SauttarÃ. AraïÃti. Pa¤hapucchakaæ Appama¤¤ÃvibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 285] [\q 285/] [BJT Page 104] [\x 104/] 14. SikkhÃpadavibhaÇgo. 752. Pa¤ca sikkhÃpadÃni: pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ, adinnÃdÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ, kÃmesu mucchÃcÃrà veramaïÅsikkhÃpadaæ, musÃvÃdà veramaïÅsikkhÃpadaæ, surÃmerayamaccapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ, 753. Ttha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusaæla cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye pÃïÃtipÃtà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ ÃjjhÃpattivelÃnatikkamo setughÃto, idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ. Ttha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusaæla cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ1, idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttà Ttha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusaæla cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ pÃïÃtipÃtà viramantassa yo tasmiæ samaye idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttà tipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttà Ttha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusaæla cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe somanassasahagataæ ¤Ãïavppayuttaæ [PTS Page 286 [\q 286/] -@]pa- somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïampayuttaæ -peupekkhÃsahagataæ ¤Ãïa sampayuttaæ sasaÇkhÃrena -peupekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayutt-pe-upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye pÃïÃtipÃtà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto. Idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpada, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttà -pe- Ttha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena pÃïÃtipÃtà viramantassa yà tasmiæ samaye cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, avasesà dhammà cenÃya sampayuttà -pe- Ttha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena pÃïÃtipÃtà viramantassa yo tasmiæ samaye phasso -pe-paggÃho avikkhepo, idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. 1. Sa¤¤cetayitattaæ-machasaæ, syÃ. [BJT Page 106] [\x 106/] 754. Tattha katamaæ adinnÃdÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ: -pekÃmesumicchÃcÃrà veramaïÅsikkhÃpadaæ-pe- musÃvÃdà veramaïÅsikkhÃpadaæ -pe- surÃmerayama¤¤ajapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ. Yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto, idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ-pe- Tattha katamaæ surÃmerayamaccajapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraækusalaæ cittaæ uppannaæ [PTS Page 287] [\q 287/] hoti somanassa sahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ. Avasesà dhammà cetanÃya sampayuttÃ. Tattha katamaæ surÃmerayamaccajapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraækusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassa sahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yo tasmiæ samaye phasso -pepaggÃho avikkhepo, idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ. Tattha katamaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà verahaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusaæla cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ-pe- somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpattivelÃanatikkame setughÃto, idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttà -pe- Tattha katamaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhaæpadaæ: yasmaæ samaye kÃmÃvacaraækusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yà tasmiæ samaye cetanà sa¤cetanà cetayitattaæ, idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, vasesà dhammà cetanÃya sampayuttÃ-pe- Tattha katamaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà viramantassa yo tasmiæ samaye phasso-pe-paggÃho [PTS Page 288] [\q 288/] avikkhepo, idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ. [BJT Page 108] [\x 108/] 755. Pa¤ca sikkhÃpadÃni: pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ adinnÃdÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ, kÃmesu macchÃcÃrà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, musÃvÃdà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ. 756. Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, chandÃdipateyyaæ viriyÃdhipateyyaæ cittÃdhipateyyaæ vÅmaæsÃdhipateyyaæ. ChandÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ vÅmaæsÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ pÃïÃtipÃtà viramantassa, yà tasmiæ samaye pÃïÃtipÃtà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅakiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velà anatikkamo setughÃto. Idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ. Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, chandÃdipateyyaæ viriyÃdhipateyyaæ cittÃdhipateyyaæ vÅmaæsÃdhipateyyaæ. ChandÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ vÅmaæsÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ pÃïÃtipÃtà viramantassa, yà tasmiæ samaye cenà sa¤cetanà cetayitattaæ, idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ. Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: [PTS Page 289] [\q 289/] yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, chandÃdipateyyaæ viriyÃdhipateyyaæ cittÃdhipateyyaæ vÅmaæsÃdhipateyyaæ. ChandÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ vÅmaæsÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ pÃïÃtipÃtà viramantassa, yo tasmiæ samaye phasso -pepaggÃho avikkhepo, idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ. Tattha katamaæ pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe- somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ -pe- somanassasahagataæ ¤Ãïavippayutta sasaÇkhÃrena -pe- upekkhà lahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaæÇkhÃrena-pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ -pe- upekkhà sahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, chandÃdipateyyaæ viriyÃdhipateyyaæ cittÃdhipateyyaæ, chandÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ pÃïÃtipÃtà viramantassa, yà tasmiæ samaye pÃïÃtipÃtà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅakiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velà anatikkamo setughÃto. Idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïÅ sikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ. -Peavasesà dhammà cetanÃya sampayuttà -pe- phasso -pepaggÃho avikkhepo, idaæ vuccati pÃïÃtipÃtà veramaïisikkhÃpadaæ. [BJT Page 110] [\x 110/] 757. Tattha katamaæ adinnÃdÃnà veramaïÅ sikkhÃpadaæ-pekÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅsikkhÃpadaæ -pe- musÃvÃdà veramaïÅsikkhÃpadaæ-pesurÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnÃveramaïÅsikkhÃpadaæ- : yasmi samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, chandÃdhipateyyaæ viriyÃdhipateyyaæ cittÃdhipateyyaæ vimaæsÃdhipateyyaæ, chandÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, [PTS Page 290] [\q 290/] viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, vimaæsÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ surÃmerayemajjapamÃdaÂÂhÃnÃviramantassa, yà tasmiæ samaye surÃmeraya majjapamÃdaÂÂhÃnÃÃrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto, idaæ vuccati surÃmeraya majjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ-pe-avasesà dhammà cetanÃya sampayuttÃ-pe-phasso -pe- paggÃho avikkhepe, idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ. Tattha katamaæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ: yasmaæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassa sahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ-pe- somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena hÅnaæ majjhimaæ paÂhÅtaæ, chandÃdhipateyyaæ viriyÃdhipateyyaæ cittÃdhipateyyaæ vimaæsÃdhipateyyaæ, chandÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, viriyÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ, cittÃdhipateyyaæ hÅnaæ majjhimaæ païÅtaæ surÃmerayemajjapamÃdaÂÂhÃnÃviramantassa, yà tasmiæ samaye surÃmeraya majjapamÃdaÂÂhÃnÃÃrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto, idaæ vuccati surÃmeraya majjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ, avasesà dhammà veramaïiyà sampayuttÃ-pe-avasesà dhammà cetanÃya sampayuttÃ-pe-phasso -pe- paggÃho avikkhepe, idaæ vuccati surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ. 758. Katame dhammà sikkhÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammà sikkhÃ. [PTS Page 291] [\q 291/] Katame dhammà sikkhÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ -pe- somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ -pe- upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ -pe-upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrana rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti ime dhammà sikkhÃ. [BJT Page 112] [\x 112/] 759. Katame dhammà sikkhÃ: yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti-pearÆpupapattiyà maggaæ bhÃveti-pe- lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti-pe avikkhepo hoti, ime dhammà sikkhÃ. AbhidhammabhÃjaniyaæ 760. Pa¤ca sikkhÃpadÃni: pÃïÃtipÃtà veramaïÅsikkhÃpadaæ, adinnÃdÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅsikkhÃpadaæ, musÃvÃdà veramaïÅsikkhÃpadaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïÅsikkhÃpadaæ. 761. Pa¤cannaæ sikkhÃpadÃnaæ kati kusalÃ. Kati akusalÃ. Kati avyÃkatÃ-pe- kati saranÃ, kati araïÃ: 762. KusalÃyeva. Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. VipÃkadhammadhammÃ. AnupÃdinnupÃdÃniyÃ. Asaæki¬iÂÂhasaækilesikÃ. SavitakkasavicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ. Nevadassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. [PTS Page 292] [\q 292/] ùcayagÃmino. Neva sekkhà nÃsekkhÃ. ParittÃ. ParittÃrammaïÃ. MajjhimÃ. AniyatÃ. Na vattabbà maggÃrammaïÃtÅ'pi maggahetukÃti'pi maggÃdhipatÅnoti'pi. Siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, na vattabbà uppÃdinoti. [BJT Page 114] [\x 114/] Siyà atÅtÃ, siyà anÃgatÃ, siyà paccuppannÃ. PaccuppannÃrammaïÃ. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. BahiddhÃrammaïÃ. AnidassanaappaÂighÃ. 763. Na hetu. SahetukÃ. HetusampayuttÃ. Na vattabbà hetu ceva sahetukÃtÅ, sahetukÃceva na ca hetu. Na vattabbà hetu ceva hetusampayuttÃti, hetusampayuttÃceva na ca hetu. Na hetu sahetukÃ. 764. SappaccayÃ. SaÇkhatÃ. AnidassanÃ. AppaÂighÃ. ArÆpÃ. LekiyÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. 765. No ÃsavÃ. SÃsavÃ. ùsavavippayuttÃ. Na vattabbà ÃsavÃceva sÃsavÃti. SÃsavÃceva ne ca ÃsavÃ. Na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃti'pi Ãsavasampayuttà ceva no ca ÃsavÃtÅ'pi. ùsavavippayuttà sÃsavÃ. 766. No sa¤¤ojanà -pe-no ganthà -pe- no oghà -pe no yogÃ-pe-no nÅvaraïà -pe- no parÃmÃsà -pe- [BJT Page 116] [\x 116/] 767. SÃrammaïÃ. No cittÃ. CetasikÃ. CittasampayuttÃ. CittasaæsaÂÂhÃ. CittasamuÂÂhÃnÃ. Cittasahabhuno. CittÃnuparivattino. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ. No upÃdÃ. AnupÃdinnÃ. 768. No upÃdÃnà -pe- no kilesà -pe- Na dassanena pahÃtabbÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. SavitakkÃ. SavicÃrÃ. Siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. Siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. Siyà upekkhÃsahagatÃ, siyà na upekkhÃsahagatÃ. KÃmÃvacarÃ. Na arÆpÃvacÃrÃ. PariyÃpannÃ. AniyyÃnikÃ. AniyatÃ. SauttarÃ. AraïÃti. Pa¤hapucchakaæ. SukkhÃpadavibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 293] [\q 293/] [BJT Page 118] [\x 118/] 15. PaÂisambhidà vibhaÇgo. 769. Catasso paÂisambhidÃ: attha paÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, atthe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, dhamme g¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, 770. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃna paÂisambhidÃ. Dukkhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, dukkhasamudaye ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, dukkhanirodhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãnaæ nirutti paÂisambhidÃ, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, 771. Catasso paÂisambhidÃ: attha paÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, hetumhi ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, hetuphale ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, sambhidÃ, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, 772. Catasso paÂisambhidÃ: attha paÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, ye dhammà jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, yehi dhammehi1 te dhammà jÃtà bhÆtà sa¤jÃtà nibbattà abhinibbattà pÃtubhÆtà tesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidà tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, [PTS Page 294] [\q 294/] 773. Catasso paÂisambhidÃ: attha paÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, jarÃmaraïe g¤Ãïaæ atthapaÂisambhidà jarÃmaraïasamudaye ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, jarÃmaraïanirodhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, jarÃmaraïa nirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tatra2 dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, 774. Catasso paÂisambhidÃ: attha paÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, jÃtiyà ¤Ãïaæ -pe-bhave ¤Ãïaæ -pe-upÃdÃne ¤Ãïaæ -petaïhÃya ¤Ãïaæ -pevedanÃya ¤Ãïaæ -pe- phasse ¤Ãïaæ -pe- saÊÃyatane ¤Ãïaæ -pe nÃmarÆpe ¤Ãïaæ -pe- vi¤¤Ãïe ¤Ãïaæ -pesaÇkhÃresu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, saÇkhÃrasamdaye ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, saÇkhÃranirodhe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, saÇkhÃranirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 1. Yamhà dhammà -sÅmu, sÅ, machasaæ. 2. Tattha - sipŠvi, aÂÂhakathÃ. [BJT Page 120] [\x 120/] 775. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, nirutti paÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Tattha katamà dhammapaÂisambhidÃ: idha bhikkhu dhammaæ jÃnÃti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ, ayaæ vuccati dhammapaÂisambhidÃ. So tassa tasseva bhÃsitassa atthaæ jÃnÃti ayaæ imassa bhÃsitassa attho ayaæ imassa bhÃsitassa atthoti ayaæ vuccati atthapaÂisambhidÃ. Tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂsambhidà ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃna paÂisambhidÃ. SuttantabhÃjaniyaæ. 776. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, nirutti paÂisambhadÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và [PTS Page 295] [\q 295/] panÃrabbha tasmaæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti imedhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti. ImÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 777. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, nirutti paÂisambhadÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacaraæ kusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ -pe- somanassasahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ -pe upekkhÃsahagataæ ¤Ãïavippayuttaæ sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti imedhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 778. Catasso paÂisambhidÃ: attha paÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyÃmaggaæ bhÃveti vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti-pe- avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti heti tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃti ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamattha jotakÃnÅ'ti ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. [PTS Page 296] [\q 296/] [BJT Page 122] [\x 122/] 779. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bhÃveti sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatana sa¤¤asahagataæ sukhassa ca pahÃnÃ-pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbilÃpe ¤Ãnaæ nirattipaÂisambidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 780. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. DukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãnaæ nirattipaÂisambidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 781. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃhabbha tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbilÃpe ¤Ãnaæ nirattipaÂisambidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. [PTS Page 297] [\q 297/] 782. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà kusalÃ: yasmiæ samaye akusalaæ cittaæ uppannaæ hoti somanassasahagataæ diÂÂhigatasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe- somanassasahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ -pe- somanassasahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagataæ daÂÂhigatasampayuttaæ -pe upekkhÃsahagataæ diÂÂhi gatasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ -pe- upekkhÃsahagataæ diÂÂhigatavippayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe-domanassa sahagataæ paÂighasampayuttaæ-pedomanassasahagataæ paÂighasampayuttaæ sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagataæ vicikicchÃsampayuttaæ -pe upekkhÃsahagataæ uddhaccasampayuttaæ rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃhabbha tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tesaæ vipÃke ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbilÃpe ¤Ãnaæ nirattipaÂisambidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. [BJT Page 124. [\x 124/] ] 783. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmija samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ, tasmaæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hota, cetanà hoti, cittaæ hoti, upekkhà hoti, cittassekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, upekkhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmiæ samaye a¤¤epi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambidÃ, yÃya niruttiyà tesaja dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti. Tatra dhamma niruttÃbilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂihÃnapaÂisambhidÃ. 783. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmija samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti [PTS Page 298] [\q 298/] upekkhÃsahagataæ saddÃrammaïaæ-peghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ gandhÃrammaïaæ-pe- jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ-pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ phomÂhabbÃrammaïaæ tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, sukhaæ hoti, cittassekaggatà hoti, manindriyaæ hota, sukhindriyaæ hoti jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmiæ samaye a¤¤epi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambidÃ, yÃya niruttiyà tesaja dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti. Tatra dhamma niruttÃbilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂihÃnapaÂisambhidÃ. 785. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmija samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ manodhÃtu uppannà heti upekkhÃsahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pephoÂÂhabbÃrammaïà vÃ. Yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, vitakko hoti, vicÃro hoti, upekkhà hoti, cittassekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, upekkhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmi samaye a¤¤epi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambidÃ. YÃniruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbilÃpe 0ïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤aïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. [BJT Page 126] [\x 126/] 786. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, nirutti paÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃhabbha, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, vitakko hoti, vicÃro hoti, pÅti hoti, sukhaæ hoti, cittassekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, somanassindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmiæ samaye a¤¤epi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino [PTS Page 299] [\q 299/] dhammÃ, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤Ãtti hoti tatra dhammaniruttÃbilÃpe ¤Ãnaæ niruttipaÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambidÃ. 787. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, nirutti paÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekkhÃsahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃhabbha, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, vitakko hoti, vicÃro hoti, upekkhà hoti, cittassekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, upekkhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmi samaye a¤¤epi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤Ãtti hoti tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãnaæ niruttipaÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 788. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, nirutti paÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye kÃmÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà -pe- somanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena -pesomanassasahagatà ¤ÃïavippayuttÃ-pe-somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagatà ¤ÃïasampayuttÃ-pe- upekkhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagatà g¤Ãïa vippayuttà -pe- upekkhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃhabbha tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤Ãtti hoti tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãnaæ niruttipaÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. [BJT Page 128] [\x 128/] 789. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye rÆpÆpapattiyà magga bhÃveti, vivicceva kÃmehi-pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasseva rÆpÃvacarassa kusalassa kammassakatattà upacitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati paÂhavikasiïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammÃavyÃkataæ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ, yena [PTS Page 300] [\q 300/] ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãnaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 790. Tisso paÂisambidÃ: atthapaÂisambidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye arÆpÆpapattiyà maggaæ bÃveti sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà -pecatutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye phasso hoti -pe - avikkhepo hoti, ime dhammà kusalÃ. Tasseva arÆpÃvacarassa kusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà -pecatutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhopo hoti, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ athapaÂisambhidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhamamaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ nirutti paÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti. ¥Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambidÃ. 791. Tisso paÂisambidÃ: atthapaÂasambidÃ, niruttipaÂisambidÃ, paÂibÃnapaÂisambidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye lokuttaraæ jhÃnaæ bhÃveti niyyÃnikaæ apacayagÃmiæ diÂÂhigatÃnaæ pahÃnÃya paÂhamÃya bhumiyà pattiyà vivicceva kÃmehi -pe paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati dukkhÃpaÂipadaæ dandhÃbhi¤¤aæ, tasmiæ samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, me dhammà kusalÃ. Tasseva lokuttarassa kusalassa kammassa katattà bhÃvitattà vipÃkaæ vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajjaviharati dukkhÃpaÂipada davdhÃbhi¤¤aæ su¤¤ataæ, tasmaæ samaye phasso hoti -pe-avikkhepo hoti, ime dhammà avyÃkatÃ, imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃnÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃnÃni idamatthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãnaæ paÂibhÃna paÂisambhidÃ. [BJT Page 130. [\x 130/] ] 792. Tisso paÂisambidÃ: atthapaÂisambidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃna [PTS Page 301] [\q 301/] paÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmaæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaæ -pesotavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ saddÃrammaïaæ -pe- ghÃnavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ gavdhÃrammaïaæ -pe- jivhÃvi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti upekkhÃsahagataæ rasÃrammaïaæ -pe- kÃyavi¤¤Ãïaæ uppannaæ hoti dukkhasahagataæ phoÂÂhabbÃrammaïaæ, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, dukkhaæ hoti, cittassekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, dukkhivdriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmiæ samaye a¤¤epi atthi paÂicca samuppannà arÆpino dhammÃ, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, yÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ nirutti paÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃnÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃti idamatthajotakÃniti, ¤Ãïesu ¤ÃnaæpaÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 793. Tisso paÂisambidÃ: atthapaÂisambidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃna paÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmaæ samaye akusalassa kammassa katattà upacitattà vipÃkà manodhÃtu uppannà hoti upekkhÃsahagataæ rÆpÃrammaïaævà -pepoÂÂhabbÃrammanaæ và -pe- manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti upekkhÃsahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pe- dhammÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrabbha, tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, upekkhà hoti, cittassekaggatà hoti, manindriyaæ hoti, apekkhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmiæsamaye a¤¤epi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãnaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ nirutti paÂisambhidÃ, yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃnÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃti idamatthajotakÃniti, ¤Ãïesu ¤ÃnaæpaÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Su dhammesu ¤Ãnaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà 794. Tisso paÂisambidÃ: atthapaÂisambidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye manodhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà upekkhÃsahagatà [PTS Page 302] [\q 302/] rÆpÃrammaïaæ và -pephoÂÂhabbÃrammaïaæ vÃ, yaæ yaæ và panÃrabbha tasmiæ tamaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, vitakko hoti, vicÃro hoti, upekkhà hoti, vittassekaggatà hoti, manivdriyaæ hoti upekkhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmi samaye a¤¤epi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãnaæ atthapaÂisambidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajokatÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. [BJT Page 132] [\x 132/] 795. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, nirutti paÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye mano vi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nà kusalà na ca kammavipÃkà somanassasahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ và -pe- manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà upekkhÃsahagatà rÆpÃrammaïaæ và -pe dhammÃrammaïaæ và yaæ yaæ và panÃrabbha tasmiæ samaye phasso hoti, vedanà hoti, sa¤¤Ã hoti, cetanà hoti, cittaæ hoti, vitakko hoti, vicÃro hoti, upekkhà hoti, cittassekaggatà hoti, viriyindriyaæ hoti, samÃdhindriyaæ hoti, manindriyaæ hoti, upekkhindriyaæ hoti, jÅvitindriyaæ hoti, ye và pana tasmiæ samaye a¤¤epi atthi paÂiccasamuppannà arÆpino dhammÃ, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti. ¥aïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 796. Tisso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà pamibhÃna paÂisambhidÃ. Katame dhammà avyÃkatÃ: yasmiæ samaye manovi¤¤ÃïadhÃtu uppannà hoti, kiriyà neva kusalà nÃkusalà na ca kammavipÃkà somanassasahagatà ¤ÃïasampayuttÃ-pesomanassasahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena -pe- somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà -pe- somanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà -pe- semanassasahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena -pe- upekkhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà -pe upekkhÃsahagatà ¤Ãïasampayuttà sasaÇkhÃrena -pe upekkhÃsahagatà ¤Ãïavippayuttà -pe- upekkhasahagatà ¤Ãïavippayuttà sasaÇkhÃrena -pe- rÆpavacaraæjhÃnaæ bhÃveti -pe- arÆpÃvacaraæ jhÃnaæ bhÃveti kiriyaæ neva kusalaæ nÃkusalaæ na ca kammavipÃkaæ diÂÂhadhammasukhavihÃraæ -pe- sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ãsahagataæ sukhassa ca pahÃnà -pe- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tasmiæ samaye phasso hoti -pe-avikkhepo hoti, ime dhammà avyÃkatÃ. Imesu dhammesu ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ. YÃya niruttiyà [PTS Page 303] [\q 303/] tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ niruttipaÂisambhidÃ. Yena ¤Ãïena tÃni ¤ÃïÃni jÃnÃti imÃni ¤ÃïÃni idamatthajotakÃnÅti, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 797. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, niruttipaÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, tisso paÂisambhidÃ, kÃmÃvacara kusalato catusu ¤Ãïasampayuttesu cittuppÃdesu, kiriyato catusu ¤Ãïasampayuttesu cittuppÃdesu uppajjanti. AtthapaÂisambhidà etesu ceca uppajjati catusu maggesu catusu phalesu ca uppajjati. AbhidhammabhÃjaniyaæ. [BJT Page 134] [\x 134/] 798. Catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidÃ, dhammapaÂisambhidÃ, nirutti paÂisambhidÃ, paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. 799. Catunnaæ paÂisambhidÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatÃ-pe- kati saraïÃ, kati araïÃ: 800. Siyà kusalÃ, siyà avyÃkatÃ. Siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Tisso paÂisambhidà siyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà nevavipÃka na vipÃkadhammadhammÃ. AtthapaÂisambhidà siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà nevavipÃka na vikadhammadhammÃ. Tisso paÂisambhidà anupÃdinnupÃdÃniyÃ. AtthapaÂisambhidà siyà anupÃdinnÆpÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. Tisso paÂisambhidà asaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. AtthapaÂisambhidà siyà asaækiliÂÂhasaækilesikÃ, siyà asaækiliÂÂhaasaækilesikÃ. Tisso paÂisambhidà savitakkasavicÃrÃ. AtthapaÂisambhidà siyà savitakka savicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà sukhasahagatÃ, siyà upekkhÃsahagatÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. Tisso paÂisambhidà siyà ÃcayagÃmino, siyà nevÃcayagÃmÅ nÃpacayagÃmino, atthapaÂisambhidà [PTS Page 304] [\q 304/] siyà ÃcayagÃminÅ, siyà apacayagÃminÅ, siyà nevÃcayagÃmÅnÃpacayagÃminÅ. Tisso paÂisambhidà neva sekkhà nÃsekkhÃ. AtthapaÂisambhidà siyà sekkhÃ, siyà asekkhÃ, siyà neva sekkhà nÃsekkhÃ. Tisso paÂisambhidà parittÃ. AtthapaÂisambhidà siyà parittÃ, siyà appamÃïÃ. NiruttipaÂisambhidà parittÃrammaïÃ, tisso paÂisambhidà siyà parittÃrammanÃ, siyà mahaggatÃrammaïÃ, siyà appamÃïÃrammaïÃ. Tisso paÂisambhidà majjhimÃ, atthapaÂisambhidà siyà majjhimÃ, siyà païÅtÃ. Tisso paÂisambhidà aniyatÃ. AtthapaÂisambhidà siyà sammattaniyatÃ, siyà aniyatÃ. [BJT Page 136] [\x 136/] NiruttipaÂisambhidà navattabbà maggÃrammaïÃtipi, maggahetukÃtipi maggÃdhipatinÅtipi. AtthapaÂisambhidà na maggÃrammaïÃ, siyà maggahetukà siyà maggÃdhipatinÅ, siyà na vattabbà maggahetukÃtipi maggÃdhipatinÅti'pi. Dve paÂisambhidà siyà maggÃrammanà na maggahetukÃ, siyà maggÃdhipatino, siyà na vattabbà maggÃrammaïÃti'pi maggÃdhipatino'tipi. Tisso paÂisambhidà siyà uppannà siyà anuppannÃ, na vattabbà uppÃdinoti. AtthapaÂisambhidà siyà uppannÃ, siyà anuppannÃ, siyà uppÃdinÅ. Siyà atÅtÃ, siyà anÃgatÃ, siyà paccuppannÃ. NiruttipaÂisambhidà paccuppannÃrammaïÃ. Dve paÂisambhidà siyà atitÃrammaïÃ, siyà anÃgatÃrammaïÃ, siyà paccuppannÃrammaïÃ. AtthapaÂisambhidà siyà atÅtÃrammaïÃ, siyà anÃgatÃrammaïÃ, siyà paccuppannÃrammaïÃ, siyà na vattabbà atÅtÃrammaïÃti'pi anÃgatÃrammaïÃti'pi paccuppannÃrammaïÃti'pi. Siyà ajjhattÃ, siyà bahiddhÃ, siyà ajjhattabahiddhÃ. NiruttipaÂisambhidà bahiddhÃrammaïÃ. Tisso paÂisambhidà siyà ajjhattÃrammaïÃ, siyà bahiddhÃrammaïÃ. Siyà ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. AnidsasanaappaÂighÃ. 801. Hetu. SahetukÃ. HetusampayuttÃ. Hetu ceva sahetukà ca. Hetu ceva hetusampayuttà ca. Na vattabbà na hetu sahetukÃtipi na hetu ahetukÃtipi. 802. SappaccayÃ. SaÇkhatÃ. AnidassanÃ. AppaÂighÃ. ArÆpÃ. Tisso paÂisambidà lokiyÃ. AtthapaÂisambidà siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. Kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. [BJT Page 138] [\x 138/] 803. No ÃsavÃ. Tisso paÂisambhidà sasÃvÃ. AtthapaÂisambhidà siyà sÃsavÃ, siyà anÃsavÃ. ùsava vippayuttÃ. Tisso [PTS Page 305] [\q 305/] paÂisambhidà na vattabbà Ãsavà ceva sÃsavÃti, sÃsavà ceva no ca ÃsavÃ. AtthapaÂisambhidà na vattabbà Ãsavo1 ceva sÃsavÃti, siyà sÃsavà ceva no ca Ãsavo, siyà na vattabbà sÃsavà ceva no ca Ãsavoti. Na vattabbà Ãsavà ceva ÃsavasampayuttÃtipi, Ãsavasampayuttà ceva no va ÃsavÃtipi. Tisso paÂisambhidà Ãsavavippayuttà sÃsavÃ. AtthapaÂisambhidà siyà Ãsavavipa yuttà sÃsavÃ, siyà Ãsavavippayuttà anÃsavÃ. 804. No sa¤¤ojanà -pe- no ganthà -pe- no oghà -pe no yogà -pe- no nivaraïà -pe- no parÃmÃsÃ-pe- 805. SÃrammaïÃ. No cittÃ. CetasikÃ. CittasampayuttÃ. CittasaæsaÂÂhÃ. CittasamuÂÂhÃnÃ. Cittasahabhuno. CittÃnuparivattino. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃ. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnasahabhuno. CittasaæsaÂÂhasamuÂÂhÃnÃnuparivattino. BÃhirÃ. No upÃdÃ. AnupÃdinnÃ. 806. No upÃdÃnà -pe- no kilesà -pe- Na dassanena pahÃtabbÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ. Na dassanena pahÃtabbahetukÃ. Na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ. 1. ùsavÃ-sÅmu. [BJT Page 140] [\x 140/] Tisso paÂisambhidà savitakkÃ. AtthapaÂisambhidà siyà savitakkà siyà avitakkÃ. Tisso paÂisambhidà savicÃrÃ. AtthapaÂisambhidà siyà savicÃrÃ. Siyà avacÃrÃ. Siyà sappÅtikÃ, siyà appÅtikÃ. Siyà pÅtisahagatÃ, siyà na pÅtisahagatÃ. Siyà sukhasahagatÃ, siyà na sukhasahagatÃ. Siyà upekkhÃsahagatÃ, siyà na upekkhÃsahagatÃ. Tisso paÂisambhidà kÃmÃvacarÃ. AtthapaÂisambhidà siyà kÃmÃvacarà siyà na kÃmÃvacarÃ. Na rÆpÃvacarÃ. Na arÆpÃvacÃra. Tisso paÂisambhidà pariyÃpannÃ. AtthapaÂisambhidà siyà pariyÃpannà siyà apariyÃpannÃ. Tisso paÂisambhidà aniyyÃnikÃ. AtthapaÂisamabhidà siyà niyyÃnikà siyà aniyyÃnikÃ. Tisso paÂisambhidà aniyatÃ. AtthapaÂisambhidà siyà niyatÃ, siyà aniyatÃ. Tisso paÂisambhidà sa uttarÃ, atthapaÂisambhidà siyà sa uttarà siyà anuttarÃ. AraïÃti. Pa¤hapucchakaæ. PaÂisambhidà vibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 306] [\q 306/] [BJT Page 142] [\x 142/] 16. ¥ÃïavibhaÇgo 807. Ekavidhena ¤Ãïavatthu: pa¤ca vi¤¤Ãïà na hetu, ahetukÃ, hetuvippayuttÃ, sappaccayÃ, saÇkhatÃ, arÆpÃ, lokiyÃ, sÃsavÃ, sa¤¤ojaniyÃ, ganthanÅyÃ, oghanÅyÃ, yoganÅyÃ, nÅvaraïiyÃ, parÃmaÂÂhÃ, upÃdÃniyÃ, saækilesikÃ, avyÃkatÃ, sÃrammaïÃ, acetasikÃ, vipÃkÃ, upÃdinnupÃdÃniyÃ, asaækiliÂÂhasaækilesikÃ, na savitakkasavicÃrÃ, na avitakkavicÃramattÃ. AvitakkaavicÃrÃ, na pÅtisahagatÃ, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbÃ, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukÃ, nevÃcayagÃminÃpacayagÃmino, [PTS Page 307] [\q 307/] neva sekkhà nÃsekkhÃ, parittÃ, kÃmÃvacarÃ, na rÆpÃvacarÃ, na arÆpÃvacarÃ, pariyÃpannÃ, no apariyÃpannÃ, aniyatÃ, aniyyÃnikÃ, uppannà manovi¤¤Ãïavi¤¤eyyÃ, 1 aniccÃ, jarÃbibhÆtÃ. Pa¤cavi¤¤ÃïÃ* uppannavatthukÃ, uppannÃrammaïÃ, purejÃtavatthukÃ, purejÃtÃrammanÃ, ajjhattikavatthukÃ, bÃhirÃrammaïÃ, asambhinnavatthukÃ, asambhinnÃrammaïÃ, nÃnÃvatthukÃ, nÃnÃrammaïÃ, na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhonti, na asamannÃhÃrà uppajjanti, na amanasikÃrà uppajjanti, ni abbokinïà uppajjanti, na apubbaæ acarimaæ uppajjanti. Na a¤¤ama¤¤assa samanantarà uppajjanti. Pa¤cavi¤¤Ãïà anÃbhogÃ. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ki¤ci dhammaæ paÂijÃnÃti a¤¤atra abinipÃtamattÃ. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na ki¤ci dhammaæ paÂivijÃnÃti. Pa¤cahivi¤¤Ãïehi na ki¤ci iriyÃpathaæ kappeti. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na ki¤ci eriyÃpathaæ kappeti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na kÃyakammaæ na vacÅkammaæ paÂÂhapeti pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na kÃyakammaæ na vacÅkammaæ paÂÂhapeti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃnÃnaæ samanantarÃpi na kusalÃkusalaæ dhammaæsamÃdiyati. [PTS Page 308] [\q 308/] pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na samÃpajjati, na vuÂÂhÃti. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na samÃpajjati, na vuÂÂhÃti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na cavati, na uppajjati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na cavati, na uppajjati. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na supati, na paÂibujjhati, na supinaæ passata. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na supati, na paÂibujjhati, na supinaæ passati. YÃthÃvaka2 vatthu vibÃvanà pa¤¤Ã. Evaæ ekavidhena ¤Ãïavatthu. 1Ga manovi¤¤Ãïena vi¤¤eyyÃ- sirimu. 2. YÃthÃvakÃ-sÅpŠvi. * Uppannà manovi¤¤Ãïavi¤¤eyyà anicca jarÃbibhÆta pa¤cavi¤¤ÃïÃayaæ kedo marammachaÂÂhasaÇgÃyanà potthake na dissati. [BJT Page 144] [\x 144/] 808. Duvidhena ¤Ãïavthu: lokiyà pa¤¤Ã, lokuttarà pa¤¤Ã kenaci vi¤¤eyyà pa¤¤Ã, kenaci na vi¤¤eyyà pa¤¤Ã. SÃsavà pa¤¤Ã, anÃsavà pa¤¤Ã. ùsavavippayuttà sÃsavà pa¤¤Ã, Ãsavavippayuttà anÃsavà pa¤¤Ã. Sa¤¤ojaniyà pa¤¤Ã. Asa¤¤ojaniyà pa¤¤Ã sa¤¤ojanena vippayuttà sa¤¤ojaniyà pa¤¤Ã, sa¤¤ojana vippayuttà asa¤¤ojaniyà pa¤¤Ã. GanthanÅyà pa¤¤Ã, agavthanÅyà pa¤¤Ã. Ganthavippayuttà ganthanÅyà pa¤¤Ã, ganthavippayuttà agavthanÅyà pa¤¤Ã. OghanÅyà pa¤¤Ã, anoghanÅyà pa¤¤Ã, oghavippayuttà oghanÅyà pa¤¤Ã oghavippayuttà anoghanÅyà pa¤¤Ã. YoganÅyà pa¤¤Ã, ayoganÅyà pa¤¤Ã. Yogavippayuttà yoganÅyà pa¤¤Ã, yogavippayuttà ayoganÅyà pa¤¤Ã. NÅvaraïÅyà pa¤¤Ã, anÅvaraïiyà pa¤¤Ã. NÅvaraïavippayuttà nivaraïÅyà pa¤¤Ã, nivaraïavippayuttà anÅvaraïiyà pa¤¤Ã. [PTS Page 309] [\q 309/] parÃmaÂÂhà pa¤¤Ã, aparÃmaÂÂhà pa¤¤Ã. ParÃmÃsavippayuttà parÃmaÂÂhà pa¤¤Ã, parÃmÃsavippayuttà aparÃmaÂÂhà pa¤¤Ã upÃdinnà pa¤¤Ã anupÃdinnà pa¤¤Ã. UpÃdÃniyà pa¤¤Ã anupÃdÃniyà pa¤¤Ã. UpÃdÃnavippayuttÃupÃdÃniyà pa¤¤Ã, upÃdÃnavipputtà anupÃdÃniyà pa¤¤Ã. Saækilesikà pa¤¤Ã, asaækalesikà pa¤¤Ã kilesavippayuttà saækilesikà pa¤¤Ã, kilesavippayuttà asaækilesikà pa¤¤Ã. Savitakkà pa¤¤Ã, avitakkà pa¤¤Ã. SavicÃrà pa¤¤Ã, avicÃrà pa¤¤Ã. SappÅtikà pa¤¤Ã, appÅtikà pa¤¤Ã. PÅtisahagatà pa¤¤Ã. Na pÅtisahagatà pa¤¤Ã. Sukhasahagatà pa¤¤Ã, na sukhasahagatà pa¤¤Ã upekkhÃsahagatà pa¤¤Ã, naupekkhÃsahagatà pa¤¤Ã. KÃmÃvacarà pa¤¤Ã, na kÃmÃvacarà pa¤¤Ã. RÆpÃvacarà pa¤¤Ã, na rupÃvacarà pa¤¤Ã. ArÆpÃvacarà pa¤¤Ã, na arÆpÃvacarà pa¤¤Ã pariyÃpannà pa¤¤Ã, apariyÃpannà pa¤¤Ã. NiyyÃnikà pa¤¤Ã, aniyyÃnikà pa¤¤Ã. Niyatà pa¤¤Ã, aniyatà pa¤¤Ã, sauttarà pa¤¤Ã, anuttarà pa¤¤Ã. AtthajÃpikà pa¤¤Ã, jÃpitatthà pa¤¤Ã. Evaæ duvidhena ¤Ãïavatthu. [PTS Page 310] [\q 310/] 809. Tividhena ¤Ãïavatthu: cintÃmayà pa¤¤Ã sutamayà pa¤¤Ã bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã, dÃnamayà pa¤¤Ã sÅlamayà pa¤¤Ã bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã, adhisÅle pa¤¤Ã adhicitte pa¤¤Ã adhipa¤¤Ãya pa¤¤Ã, Ãyakosallaæ apÃyakosallaæ upÃyakosallaæ, vipÃkà pa¤¤Ã vipÃkadhammadhammà pa¤¤Ã nevavipÃkanavipÃkadhammadhammà pa¤¤Ã, upÃdinnÆpÃdÃniyà pa¤¤Ã anupÃdinnupÃdÃniyà pa¤¤Ã anupÃdinnÃnupÃdÃniyà pa¤¤Ã, savitakkasavicÃrà pa¤¤Ã avitakkavicÃramattà pa¤¤Ã avitakkaavicÃrà pa¤¤Ã, pÅtisahagatà pa¤¤Ã sukhasahagatà pa¤¤Ãupekkhà sahagatà pa¤¤Ã, ÃcayagÃminÅ pa¤¤Ã apacayagÃminÅ pa¤¤Ã nevÃcayagÃmi1 nÃpacayagÃminÅ pa¤¤Ã, sekkhà pa¤¤Ã asekkhà pa¤¤Ã nevasekkhà nÃsekkhà pa¤¤Ã, parittà pa¤¤Ã mahaggatà pa¤¤Ã appamÃïà pa¤¤Ã, parittÃrammanà pa¤¤Ã mahaggatÃrammanà pa¤¤Ã appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã, maggÃrammaïà pa¤¤Ã maggahetukà pa¤¤Ã maggÃdhipatinÅ pa¤¤Ã, uppannà pa¤¤Ã anuppannà pa¤¤Ã uppÃdinÅ [PTS Page 311] [\q 311/] pa¤¤Ã, atÅtÃpa¤¤Ã anÃgatà pa¤¤Ã paccuppannà pa¤¤Ã, atitÃrammaïà pa¤¤Ã anÃgatÃrammaïÃpa¤¤Ã paccuppannÃrammaïà pa¤¤Ã, ajjhattà pa¤¤Ã bahiddhà pa¤¤¤Ã ajjhattabahiddhà pa¤¤Ã, ajjhattÃrammaïà pa¤¤Ã bahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã ajjhattabahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã. 1. NevÃcayagÃminÅ -sÅpŠvi, syÃ. [BJT Page 146] [\x 146/] SavitakkasavicÃrà pa¤¤Ã atthi vipÃkà atthi vipÃkadhammadhammà atthi nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ, atthi upÃdinnupÃdÃniyÃ. Atthi anupÃdinnupÃdÃniyà atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ, atthi pÅti sahagatà atthi sukhasahagatà atthi upekkhÃsahagatÃ, atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagÃminÅ atthi nevÃcayagÃminÃpacayagÃminÅ, atthi sekkhà atthi asekkhà atthi nevasekkhà nÃsekkhÃ, atthi parittà atthi mahaggatà atthi appamÃïÃ, atthi parittÃrammaïà atthi mahaggatÃrammaïà atthi appamÃïÃrammaïÃ, atthi maggÃrammaïà atthi maggahetukà atthi maggÃdhipatinÅ, atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppÃdinÅ, atthi atità atthi anÃgatà atthi paccuppannÃ, [PTS Page 312] [\q 312/] atthi atÅtÃrammaïà atthi anÃgatÃrammaïà atthi paccuppannÃrammaïÃ, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ, atthi ajjhattÃrammaïà atthi bahiddhÃrammaïà atthi ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. AvitakkavicÃramattà pa¤¤Ã atthi vipÃkÃ, atthi vipÃkadhammadhammÃ, atthi nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ, atthi upÃdinnupÃdÃniyà atthi anupÃdinnupÃdÃniyà atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. Atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagÃminÅ atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃminÅ. Atthi sekkhà atthi asekkhà atthi nevasekkhà nÃsekkhÃ. Attha uppannà atthi anuppannà atthi uppÃdinÅ. Atthi atÅtà atthi anÃgatà atthi paccuppannÃ. Atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ. AvitakkaavicÃrà pa¤¤Ã atthi vipÃkà atthi vipÃkadhammadhammà atthi nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ, atthi upÃdinnupÃdÃniyà atthi anupÃdinnÆpÃdÃniyà atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ, atthi pÅtisahagatà atthi sukhasahagatà atthi upekkhÃsahagatÃ, atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagÃminÅ atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃminÅ, [PTS Page 313] [\q 313/] atthi sekkhà atthi asekkhà atthi neva, sekkhà nÃsekkhÃ, atthi parittÃrammaïà atthi mahaggatÃrammaïà atthi appamÃïÃrammaïÃ, atthi maggÃrammanà atthi maggahetukà atthi maggÃdhipatinÅ, atthi uppannà atthÅ anuppannà atthi uppÃdinÅ, atthÅ atÅtà atthi anÃgatà atthi paccuppannÃ, attha atitÃrammaïà atthi anÃgatÃrammaïà atthi paccuppannÃrammaïÃ, atthi ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ, atthi ajjhattÃrammanà atthi bahiddhÃrammaïà athÅ ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. PÅtisahagatà pa¤¤Ã -pe- sukhasahagatà pa¤¤Ã atthi vipÃkà atthi vipÃkadhammadhammà atthi nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ, atthi upÃdinnupÃdÃniyà atthi anupÃdinnÆpÃdÃniyà atthianupÃdinna anupÃdÃniyÃ, atthi savitakkasavicÃrà atthi avitakkavicÃramattà atthi avitakkaavicÃrÃ, atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagaminÅ atthi nevÃcayagÃmi nÃpacayagÃminÅ, atthi sekkhà atthi asekkhà atthi nevasekkhà nÃsekkhÃ, atthi parittÃatthi mahaggatà atthi appamÃïÃ, [PTS Page 314] [\q 314/] atthi [BJT Page 148] [\x 148/] ParittÃrammanà atthi mahaggatÃrammaïà atthi appamÃïÃrammaïÃ, atthi maggÃrammaïà atthimaggahetukà atthi maggÃdhipatinÅ, atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppÃdinÅ, atthi atÅtà atthi anÃgatà atthi paccappannÃ, atthi atÅtÃrammaïà atthi anÃgatÃrammaïà atthi paccuppannÃrammaïÃ, atthi ajkttà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ, atthi ajjhattÃrammaïà atthi bahiddhÃrammaïà atthi ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. UpekkhÃsahagatà pa¤¤Ã atthi vipÃkà atthi vipÃkadhammadhammà atthi nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. Atthi upÃdinnupÃdÃniyà atthi anupÃdinnupÃdÃniyà atthi anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ, atthi ÃcayagÃminÅ atthi apacayagÃminÅ atthi nevÃcayagÃminÃpacayagÃminÅ, atthi sekkhà atthi asekkhà atthi nevasekkhà nÃsekkhÃ, atthi parittà atthi mahaggatà atthi appamÃïÃ, atthi parittÃrammaïà atthi mahaggatÃrammaïà atthi appamÃïÃrammaïÃ, atthi maggÃrammaïà atthi maggahetukà atthi maggÃdhipatinÅ, [PTS Page 315] [\q 315/] atthi uppannà atthi anuppannà atthi uppÃdinÅ, atthi atità atthi anÃgatà atthi paccuppannÃ, attha atÅtÃrammaïà atthi anÃgatÃrammaïà atthi paccuppannÃrammaïÃ, attha ajjhattà atthi bahiddhà atthi ajjhattabahiddhÃ, atthi ajjhattÃrammaïà atthi bahiddhÃrammaïà atthi ajjhattabahiddhÃrammaïÃ. Evaæ tividhena ¤Ãïavatthu. 810. Catubbidhena ¤Ãïavatthu: kammassakataæ ¤Ãïaæ1 saccÃnulomikaæ ¤Ãïaæ maggasamaÇgissa ¤Ãnaæ phalasamaÇgissa ¤Ãïaæ, dukkhe ¤Ãïaæ dukkhasamudaye ¤Ãïaæ dukkhanirodhe ¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadà ¤Ãïaæ. KÃmÃvacarà pa¤¤Ã rÆpÃvacarà pa¤¤Ã arÆpÃvacarà pa¤¤Ã apariyÃpannà pa¤¤Ã. Dhamme ¤Ãïaæ anvaye ¤Ãïaæ paricchede2 ¤Ãïaæ sammuti¤Ãnaæ. 3 Atthi pa¤¤Ã ÃcayÃya no apacayÃya atthi pa¤¤Ã apacayÃya noÃcayÃya, atthi pa¤¤Ã ÃcayÃya ceva apacayÃya ca, atthi pa¤¤Ã nevÃcayÃya noapacayÃya. Atthi pa¤¤Ã nibbidÃya no paÂivedhÃya, atthipa¤¤Ã paÂivedhÃya no nibbidÃya, atthi pa¤¤Ã nibbidÃya ceva paÂivedhÃya ca, atthi pa¤¤Ã neva nibbidÃya nopaÂivedhÃya. [PTS Page 316] [\q 316/] hÃnabiginÅ pa¤¤Ã. hitibhÃginÅ pa¤¤Ã, visesabhÃginÅ pa¤¤Ã, nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. 1. Kammassakata¤Ãïaæ-sirimu, machasaæ. 2. Paricce¤Ãïaæ- sirimu, syÃ, pariye-machasaæ. 3. Sammati¤Ãnaæ -saævi. [BJT Page 150] [\x 150/] Catasso paÂisambhidÃ, catasso paÂipadÃ, cattÃri ÃrammanÃni, jarÃmaraïe ¤Ãïaæ jarÃmaraïasamudaye ¤Ãnaæ jarÃmaraïanirodhe ¤Ãïaæ jarÃmaraïanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ. JÃtiyà ¤Ãïaæ -pe-bhave ¤Ãïaæ -pe- upÃdano -¤Ãïaæ -pe- taïhÃya ¤Ãïaæ -pevedanÃya ¤Ãnaæ -pe- phasse ¤Ãïaæ -pesaÊÃyatane ¤Ãïaæ -pe nÃmarÆpe ¤Ãnaæ-pe- vi¤¤Ãïe ¤Ãïaæ -pesaÇkhÃresu ¤Ãnaæ saÇkhÃrasamudaye ¤ÃïaæsaÇkhÃranirodhe ¤Ãïaæ saÇkhÃranirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ. Evaæ catubbidhena ¤Ãïavatthi. 811. Pa¤cavidhena ¤Ãïavatthu: pa¤caÇgiko sammÃsamÃdhi, pa¤ca ¤Ãïiko sammÃsamÃdhi, evaæ pa¤cavidhena ¤Ãïavatthu. 812. Chabbidhena ¤aïavatthu: chasu abhi¤¤Ãsu pa¤¤Ã, evaæ chabbidhena ¤Ãïavatthu. 813. Sattavidhena ¤Ãïavatthu: sattasattati ¤ÃïavatthÆni, evaæ sattavidhena ¤Ãïavatthu. [PTS Page 317] [\q 317/] 814. AÂÂhavidhena ¤Ãïavatthu: catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã, evaæ aÂÂhavidhena ¤Ãïavatthu. 815. Navavidhena ¤Ãïavatthu: navasu anupubbavihÃrasamÃpattÅsu pa¤¤Ã. Evaæ navavidhena ¤Ãïavatthu. 816. Dasavidhena ¤Ãïavatthu: dasa tathÃgatassa tathÃgatabalÃni: yehi balehi samannÃgatatotathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti. ParisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti, katamÃni dasa: idha tathÃgato ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yampi tathÃgato ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaæÂhÃnaæ paÂijÃnÃti parisÃsu sihanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Punacaparaæ tathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yampi tathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi tathÃgatassa tathÃgata balaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsusÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Punacaparaæ tathÃgato sabbatthagÃminiæ paÂipadaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti yampi tathÃgato sabbatthagÃminiæ paÂipadaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti idampi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sihanÃdaæ nadati, brahvacakkaæ pavatteti. [BJT Page 152] [\x 152/] Punacaparaæ tathÃgato anekadhÃtu nÃnÃdhÃtu lokaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti yampi tathÃgato anekadhÃtu nÃnÃdhÃtu lokaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Punacaparaæ tathÃgato ttÃnaæ nÃnÃdhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yampi tathÃgato sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikataæ [PTS Page 318] [\q 318/] yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ pajÃnÃti, risÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Punacaparaæ tathÃgato parasttÃnaæ parapuggÃlÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yampi tathÃgato parasttÃnaæ parapuggalÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato ÃsabhaæÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Panacaparaæ tathÃgato jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saækilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yampi tathÃgato jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saækilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhataæ pajÃnÃti, idampi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Punacaparaæ tathÃgato pubbenivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yampi tathÃgato pubbenivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsa sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Punacaparaja tathÃgato sattÃnaæ cutÆpapÃtaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yampi tathÃgato sattÃnaæ cutupapÃtaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hÃti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, ba hmacakkaæ pavatteti. Punacaparaæ tathÃgato ÃsavÃnaæ khayaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, yampi tathÃgato ÃsavÃnaæ khayaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahvacakkaæ pavatteti. ImÃni dasa tathÃgatassa tathÃgatabalÃni, yehà balehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sihanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Evaæ dasavidhena ¤Ãïavatthu. MÃtikà [PTS Page 319] [\q 319/] [BJT Page 154] [\x 154/] 817. Pa¤ca vi¤¤ÃïÃ1 na hetumeva, ahetukameva, hetu vippayuttameva, sappaccayameva, saÇkhatameva, arÆpameva, lokiyameva, sÃsavameva, saæyojaniyameva, ganthanÅyameva, oghanÅyameva, yoganÅyameva, nÅvaraïÅyameva, parÃmaÂÂhameva, upÃdÃniyameva, saækilesikameva, avyÃkatameva, sÃrammaïameva, acetasikameva, vipÃkame, upÃdinnupÃdÃniyameva, asaækiliÂÂhasaækilesikameva, na savitakka savicÃrameva, na avitakkavicÃramattameva, avitakkaavicÃrameva, na pÅtisahagatameva, neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbameva neva dassanena na bhÃvanÃya pahÃtabbahetukameva, neva ÃcayagÃmÅ na apacayagÃmÅmeva, nevasekkhanÃsekkhameva, parittameva, kÃmÃvacarameva, narupÃvacarameva, na arÆpÃvacarameva, pariyÃpannameva, no apariyÃpannameva, aniyatameva, aniyyÃnikameva, uppannaæ, manovi¤¤Ãïavi¤¤eyyameva, aniccameva, jarÃbhibhÆtameva. Pa¤ca vi¤¤Ãïà uppannavatthukà uppannÃrammaïÃti: uppannasÃmiæ vatthusmiæ uppanne Ãrammaïe uppajjanti. PurejÃtavatthukà purejÃtÃrammaïÃti: purejÃtasmiæ va¬thusmiæ purejÃte Ãrammaïe uppajjanti. Ajjhattikavatthukà bÃhirÃrammaïÃti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ vatthu ajjhattikÃ, Ãrammaïà bÃhirÃ. Asambhinnavatthukà asambhinnÃrammaïÃti: asambhinnasmiæ vatthusmiæ asambhinne Ãrammaïe uppajjanti. NÃnÃvatthukà nÃnÃrammaïÃti: a¤¤aæ cakkhuvi¤¤Ãïassa vatthu ca2 Ãrammaïaæ ca, a¤¤aæ sotavi¤¤Ãïassa vatthu ca2 Ãrammanaæ ca, a¤¤aæ ghÃnavi¤¤Ãïassa vatthu ca Ãrammaïaæ ca, a¤¤aæ jivhÃvi¤¤Ãïassa vatthÆ ca2 Ãrammaïaæ ca, a¤¤aæ kÃyavi¤¤Ãïassa vatthu ca Ãrammaïaæ ca, na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhontÅti: cakkhuvi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ sotavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, sota vi¤¤Ãïassa gocaravisayampi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, cakkhu vi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ ghÃvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, ghÃna vi¤¤Ãïassa gocaravisayampi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, cakkhu vi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ [PTS Page 320] [\q 320/] na paccanubhoti, jivhà vi¤¤Ãïassa gocaravisayampi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, cakkhu vi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, kÃya vi¤¤Ãïassa gocaravisayampi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, sota vi¤¤Ãïassa -pe- ghÃnavi¤¤Ãïassa -pe- jivhÃvi¤¤Ãïassa -pekÃyavi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ cakkhuvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, cakkhu vi¤¤Ãïassa gocaravisayampi kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, kÃya vi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ sotavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, sota vi¤¤Ãïassa gocaravisayampi kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, kÃya vi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, ghÃna vi¤¤Ãïassa gocaravisayampi kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, kÃya vi¤¤Ãïassa gocaravisayaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti, jivhà vi¤¤Ãïassa gocaravisayampi kÃyavi¤¤Ãïaæ na paccanubhoti. Na asamannÃhÃrà uppajjantÅ'ti: samannÃharantassa uppajjanti. Na amanasikÃrà uppajjantÅ'ti: manasikarontassa uppajjanti. Na abbokiïïà uppajjantÅ'ti: na paÂipÃÂiyà uppajjanti. Na apubbaæ acarimaæ uppajjantÅ'ti: na ekakkhaïe uppajjanti. 1. Pa¤cavi¤¤Ãïaæ- sÅpa1vi. 2. Vatthuæ ca -sÅpŠvi. [BJT Page 156] [\x 156/] Na a¤¤ama¤¤assa manantarà uppajjantÅ'ti: cakkhuvi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà sotavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, sota vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarÃpi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, cakkhu vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà ghÃnavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, ghÃna vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarÃpi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, cakkhu vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà jivhÃvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, jivhà vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarÃpi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, cakkhu vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, kÃya vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarÃpi cakkhuvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, sota vi¤¤Ãïassa -pe- ghÃnavi¤¤Ãïassa -pe- jivhÃvi¤¤Ãïassa -pekÃyavi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà cakkhuvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, cakkhu vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarÃpi kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, kÃya vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà sotavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, sota vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarÃpi kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, kÃya vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà ghÃnavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, ghÃna vi¤¤Ãïassa [PTS Page 321] [\q 321/] uppannasamanantarÃpi kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati, kÃya vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarà jivhÃvi¤¤Ãïaæ na uppajjati, jivhà vi¤¤Ãïassa uppannasamanantarÃpi kÃyavi¤¤Ãïaæ na uppajjati. Pa¤ca vi¤¤ÃïÃ1 anÃbhogÃti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ natthi Ãvajjanà và Ãbogovà samannÃhÃro và manasikÃro vi. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤cÅ2 dhammaæ paÂivijÃnÃtÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤ci dhammaæ paÂivijÃnÃti. A¤¤ata; abhinipÃtamattÃti: a¤¤¤atra ÃpÃtamattÃ. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃnÃnaæ samanantarÃpi na ka¤ci2 dhammaæ paÂivijÃnÃtÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyÃpi na ka¤ci dhammaæ paÂivijÃnÃti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤ci iriyÃpathaæ kappetÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na ka¤ci iriyÃpathaæ kappetigamanaæ và ÂhÃnaæ và nisajjaæ và seyyaæ vÃ. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na ki¤ci iriyÃpathaæ kappetÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyÃpi na ki¤ci iriyÃpathaæ kappeti gamanaæ và ÂhÃnaæ và nisajjaæ và seyyaæ vÃ. Pa¤cahi vi¤¤aïehi na kÃyakammaæ na vacikammaæ paÂhÂhapetÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na kÃyakammaæ vacÅkammaæ paÂÂhapeti: pa¤cannaæ vi¤¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na kÃyakammaæ na vacÅkammaæ paÂÂhapetÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyÃpi na kÃyakammaæ navacÅkammaæ paÂÂhapeti. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyatÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyatÅti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyÃpi na kusalÃkusalaæ dhammaæ samÃdiyati. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na samÃpajjati na uÂÂhÃtÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na samÃpajjati na uÂÂhÃti. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na samÃpajjati na vuÂÂhÃtÅti: pa¤cannaæ [PTS Page 322] [\q 322/] vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyÃpi na samÃpajjati na vuÂÂhÃti. 1. Vi¤¤Ãïaæ - sÅpŠvi. 2. Ki¤ci -sirimu, sÅpŠvi. [BJT Page 158] [\x 158/] Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na cavati na uppajjatÅ'ti: pa¤cahi vi¤¤aïehi na cavati na uppajjati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃnÃnaæ samanantarÃpi na cavati na uppajjatÅ'ti: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyÃpi na cavati na uppajjati. Pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na supati na paÂibujjhati na supinaæ passatÅti: pa¤cahi vi¤¤Ãïehi na supati na paÂibujjhati na supinaæ passati. Pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarÃpi na supati na paÂibujjhati: na supinaæ passatÅta: pa¤cannaæ vi¤¤ÃïÃnaæ samanantarà manodhÃtuyÃpi na supati na paÂibujjhati na supinaæ passati. Evaæ yÃtÃvakavatthuvibhÃvanà pa¤¤Ã. Evaæ ekavidhena ¤Ãïavatthu. Ekakaæ. 818. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã lokiyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã lokuttarà pa¤¤Ã. SabbÃva pa¤¤Ã kenaci vi¤¤eyyÃ, kenaci na vi¤¤eyyÃ. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã sÃsavà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã anÃsavà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã Ãsavavippayuttà sÃsavà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã Ãsavavippayuttà anÃsavà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã saæyojaniyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ãasaæyojaniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã saæyojanavippayuttà saæyojaniyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã saæyejana vippayuttà asaæyojaniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã ganthanÅyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã aganthanÅyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã ganthaniyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã agavthanÅyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã gavthavippayuttà ganthanÅyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã ganthavippayuttà aganthanÅyà ¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã oghanÅyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã anoghanÅyà pa¤¤Ã. [PTS Page 323] [\q 323/] TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã oghavippayuttà oghanÅyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã oghavippayuttà anoghaniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã yoganÅyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã ayoganÅyà pa¤¤Ã. [BJT Page 160] [\x 160/] TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã yogavippayuttà yoganÅyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã yegavippayuttà ayoganÅyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã nÅvaraïiyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã anÅvaraïiyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã nÅvaraïavippayuttà nÅvaraïiyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã nÅvaraïavippayuttà anÅvaraïiyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã parÃmaÂÂhà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã aparÃmaÂÂhà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã parÃmÃsavippayuttà parÃmaÂÂhà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã parÃmÃsavippayuttà aparÃmaÂÂhà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu vipÃke pa¤¤Ã upÃdinnà pa¤¤Ã, tÅsu bhumÅsu kusale tÅsu bhÆmisu kiriyÃvyÃkate catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã anupÃdinnà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã upÃdÃniyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã anupÃdÃniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã upÃdÃnavippayuttà upÃdÃniyà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã upÃdÃnavippayuttà anupÃdÃniyà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã saækilesikà pa¤¤Ã. Catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã asaækilesikà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã kilesavippayuttà saækilesikà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã kilesavippayuttà asaækilesikà pa¤¤Ã. Vitakkasampayuttà pa¤¤Ã savitakkà pa¤¤Ã, vitakkavippayuttà pa¤¤Ã avitakkà pa¤¤Ã. VicÃrasampayattà pa¤¤Ã savicÃrà pa¤¤Ã, vicÃravippayttà pa¤¤Ã avicÃrà pa¤¤Ã. PÅtisampayuttà pa¤¤Ã sappÅtikà pa¤¤Ã pÅtivippayuttà pa¤¤Ã appÅtikà pa¤¤Ã. PÅtisampayuttà pa¤¤Ã pÅtisahagatà pa¤¤Ã, pÅtivippayuttà pa¤¤Ã na pÅtisahagatà pa¤¤Ã. [PTS Page 324] [\q 324/] Sukhasampayuttà pa¤¤Ã sukhasahagatà pa¤¤Ã, sukhavippayuttà pa¤¤Ã na sukhasahagatà pa¤¤Ã. UpekkhÃsampayuttà pa¤¤Ã upekkhà sahagatà pa¤¤Ã, upekkhà vippayuttà pa¤¤Ã na upekkhà sahagatà pa¤¤Ã. KÃmÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã kÃmÃvacarà pa¤¤Ã, rÆpÃvacarà pa¤¤Ã arÆpÃvacarà pa¤¤Ã apariyÃpannà pa¤¤Ã na kÃmÃvacarà pa¤¤Ã. RÆpÃvacarakusalÃvÃkate pa¤¤Ã rupÃvacarà pa¤¤Ã, kÃmÃvacarà pa¤¤Ã arÆpÃvacarà pa¤¤Ã apariyÃpannà pa¤¤Ã na r­pÃvacarà pa¤¤Ã. [BJT Page 162. [\x 162/] ] ArÆpÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã arÆpÃvacarà pa¤¤Ã, kÃmÃvacarà pa¤¤Ã rÆpÃvacarÃpa¤¤Ã apariyÃpannà pa¤¤Ã na arÆpÃvacarà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã apariyÃpannà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ÃapariyÃpannà pa¤¤Ã. Catusu maggesu pa¤¤Ã niyyÃnikà pa¤¤Ã, tÅsu bhumÅsu kusale catusu bhumÅsu vipÃke tÅsu bhumÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã aniyyÃnikà pa¤¤Ã. Catusu maggesu pa¤¤Ã niyÃtà pa¤¤Ã, tÅsu bhumÅsu kusale catusu bhumÅsu vipÃka tÅsu bhumÅsu kiriyà vyÃkate pa¤¤Ã aniyatà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu kusalÃvyÃkate pa¤¤Ã sauttarà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã anuttarà pa¤¤Ã. Tattha katamà atthajÃpikà pa¤¤Ã: catusu bhumÅsu kusale arahato abhi¤¤aæ uppÃdentassa samÃpattiæ uppÃdentassa kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã atthajÃpikà pa¤¤Ã, catusu bhumÅsu vipÃke arahato uppannÃya abhi¤¤Ãya uppannÃya samÃpattiyà kiriyÃbyÃkate pa¤¤Ã jÃpitatthà ¤¤Ã. Evaæ duvidhena ¤Ãïavattha. Adukaæ. 819. Tattha katamà cintÃmayà pa¤¤Ã: yogavihitesu và kammÃyatanesu yogavihitesu và sippÃyatanesu yogavihitesu và vijjÃÂÂhÃnesu kammassakataæ và saccÃnulomikaæ và rÆpaæ aniccanti và vedanà aniccÃti và sa¤¤Ã aniccÃti và saÇkhÃrà aniccÃti vÃvi¤¤Ãïaæ [PTS Page 325] [\q 325/] aniccanti và yaæ evarÆpiæ anulomikaæ khantiæ diÂÂhiæ ruciæ mutiæ1 pekkhaæ dhammanijjhÃnakkhantiæ parato asutvà paÂilabhati, ayaæ vuccati cintÃmayà pa¤¤Ã. Tattha katamà sutamayà ¤¤Ã. Yogavihitesu và kammÃyatanase yogavihitesu và sippÃyatanesuyogavihitesu và vijjÃÂÂhanesu kammassakataæ và saccÃnulomikaæ và rÆpaæ aniccanti và vedanà -pe- sa¤¤Ã -pe- saÇkhÃrÃ-pevi¤¤Ãïaæ aniccanti và yaæ evarÆpiæ anulomikaæ khantiæ diÂÂhiæ ruciæ mutiæ pekkhaæ dhammanijjhÃnakkhantiæ parato sutvà paÂilabhati, ayaæ vuccati sutamayà pa¤¤Ã. SabbÃpi samÃpannassa pa¤¤Ã bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã. Tattha katamà dÃnamayà pa¤¤Ã: dÃnaæ Ãrabbha dÃnÃdhigaccha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati dÃnamayà pa¤¤Ã. Tattha katamà sÅlamayà pa¤¤Ã: sÅlaæ Ãrabbha sÅlÃdhigaccha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vaccati sÅlamayà pa¤¤Ã. SabbÃpi samÃpannassa pa¤¤Ã bhÃvanÃmayà pa¤¤Ã. 1. Mudiæ-sirimu, machasaæ. [BJT Page 164] [\x 164/] Tattha katamà adisÅle pa¤¤Ã: pÃtimokkhasaævarasaævutassa2 yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati adhisÅle pa¤¤Ã. Tattha katamà adhicitte pa¤¤Ã: rÆpÃvacarurÆpavacarasamÃpattiæ samÃpajjantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati adicitte pa¤¤Ã. Tattha katamà adhipa¤¤Ãya pa¤¤Ã: catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã, ayaæ vuccati adhipa¤¤Ãya pa¤¤Ã. Tattha katamaæ Ãyakosallaæ: ime dhamme manasikaroto anuppannà ceva akusalà dhammà na upjjanti. Uppannà ca akusalà dhammà pahÅyanti, ime và panime dhamme manasikarotto anuppannà ceva kusalà dhammà uppajjanti, uppannà ca kusalà dhammà bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà saævattantÅti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- [PTS Page 326] [\q 326/] amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati Ãyakosallaæ. Tattha katamaæ Ãyakosallaæ: ime dhamme manasikaroto anuppannà ceva kusalà dhammà na upjjanti. Uppannà ca kusalà dhammà nirujjhanti ime và panime dhamme manasikarotto anuppannà ceva akusalà dhammà uppajjanti, uppannà ca akusalà dhammà bhiyyobhÃvÃya vepullÃya saævattantÅti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati apÃyakosallaæ. SabbÃpi tatrÆpÃyà pa¤¤Ã upÃyakosallaæ. Catusu bhumisu vipÃke pa¤¤Ã vipÃkà pa¤¤Ã, catusu bhumisu kusale pa¤¤Ã vipÃkadhammadhammà pa¤¤Ã, tisu bhumÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã nevavipÃkanavipÃkadhammadhammà pa¤¤Ã. TÅsu bhumÅsu vipÃke pa¤¤Ã upÃdinnÆpÃdÃniyà pa¤¤Ã, tÅsu bhumÅsu kusale tÅsu bhumÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã anupÃdinnÆpÃdÃniyà ¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã anupÃdinna anupÃdÃniyà pa¤¤Ã. VitakkavicÃrasampayuttà pa¤¤Ã savitakkasavicÃrà pa¤¤Ã, vitakka vippayuttà vicÃrasampayuttà pa¤¤Ã avitakkavicÃramattà pa¤¤Ã, vitakkavicÃravippayuttà pa¤¤Ã avitakkaavicÃrà pa¤¤Ã. PÅtisampayuttà pa¤¤Ã pÅtisahagatà pa¤¤Ã, sukhasampayuttà pa¤¤Ã sukhasahagatà pa¤¤Ã, upekkhÃsampayuttà pa¤¤Ã upekkÃsahagatà pa¤¤Ã. Tisu bhumÅsu kusale pa¤¤Ã ÃcayagÃminÅ pa¤¤Ã, catusu maggesu pa¤¤Ã apacayagÃminÅ pa¤¤Ã, catusu bhumisu vipÃke tÅsu bhumÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã neva ÃcayagÃmÅnÃpacayagÃminÅ pa¤¤Ã. Catusu maggesu tÅsu phalesu pa¤¤Ã sekkhà pa¤¤Ã, upariÂÂhi mà arahattaphale pa¤¤Ã asekkhà pa¤¤Ã, tÅsu bhÆmisu kusale tÅsu bhumÅsu vipÃke tÆsu bhumÅsu kiriyÃvyÃkate pa¤¤Ã nevasekkhÃnÃsekkhà pa¤¤Ã. 2. Saævaraæ, saævarantassa- sirimu, machasaæ. [BJT Page 166] [\x 166/] KÃmÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã parittà pa¤¤Ã, rÆpÃvacarÃrÆpÃvacarakusalÃvyÃkate pa¤¤Ã mahaggatà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã appamÃïà pa¤¤Ã. Tattha katamà parittÃrammaïà pa¤¤Ã: [PTS Page 327] [\q 327/] paritte dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi ayaæ vuccati parittÃrammaïà pa¤¤Ã, tattha katamà mahaggatÃrammaïà pa¤¤Ã: mahaggate dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati mahaggatÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã: appamÃïe dhamme Ãhabbha yà uppajjatipa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã. Tata katamà maggÃrammaïà pa¤¤¤Ã: ariyamaggaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati maggÃrammanà pa¤¤Ã. Catusu maggesu pa¤¤Ã maggahetukà pa¤¤Ã. Tattha katamà maggÃdhipatinÅ pa¤¤Ã: ariyamaggaæ adhipatiæ karitvà yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà -peamoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati maggÃdhipatinÅ pa¤¤Ã. Catusu bhumisu vipÃko pa¤¤Ã siyà uppannà siyà uppÃdinÅ, na vattabbà anuppannÃti. Catusu bhumisu kusale, tÅsu bhumÅsu kiriyà byÃkate pa¤¤Ã siyà uppannà siyà anuppannÃ, na vattabbà uppÃdinÅti. SabbÃva pa¤¤Ã siyà atÅtà siyà anÃgatà siyà paccuppannÃ. Tattha katamà atÅtÃrammaïà pa¤¤Ã: atite dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi ayaæ vuccati atÅtÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà anÃgatÃrammaïà pa¤¤Ã: anÃgate dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati anÃgatÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà paccuppannÃrammaïà pa¤¤Ã: paccuppanne dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati paccuppannÃrammaïà pa¤¤Ã. SabbÃva pa¤¤Ã siyà ajjhattà siyà bahiddhà siyà ajjhattabahiddhÃ. Tattha katamà ajjhattÃrammaïà pa¤¤Ã: ajjhatte dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- [PTS Page 328] [\q 328/] amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati ajjhattÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà bahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã: bahiddhà dhamme Ãhabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati bahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà ajjhattabahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã: ajjhattabahiddhà dhamme Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati ajjhattabahiddhÃrammaïà pa¤¤Ã. Evaæ tividhena ¤Ãïavatthu. Tikaæ [BJT Page 168] [\x 168/] 820. Tattha katamaæ kammassakataæ ¤Ãïaæ: atthi dinnaæ, athi yiÂÂhaæ, atthi hutaæ, atthi sukadukkamÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, atthi ayaæ loko, atthi paro loko, atthi mÃtÃ, atthi pitÃ, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammà paÂipannÃ, ye imaæ ca lokaæ paraæ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti yà evarÆpà pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi idaæ vuccati kammassakataæ ¤Ãïaæ. Phapetvà saccÃnulomikaæ ¤Ãnaæ sabbÃpi sÃsavà kusalà pa¤¤Ã kammassakataæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ sccÃnulomikaæ ¤Ãnaæ: rÆpaæ aniccanti và vedanÃ-pe- sa¤¤Ã-pe- saÇkhÃrÃ-pe- vi¤¤Ãïaæ aniccanti và yà evarÆpÅ anulomikà khanti diÂÂhi ruci muti1 pekkhà dhammanijjhÃnakkhanti idaæ vuccati saccÃnulomikaæ ¤Ãïaæ. Catusu maggesu pa¤¤Ã maggasamaÇgissa ¤Ãïaæ. Catusu phalesu pa¤¤ÃphalasamaÇgissa ¤Ãnaæ. MaggasamaÇgissa ¤Ãïaæ dukkhepetaæ ¤Ãïaæ, dukkhasamudayepetaæ ¤Ãnaæ, dukkhanirodhepetaæ ¤Ãnaæ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃyapetaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ dukkhe ¤Ãïaæ: dukkhaæ Ãhabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati dukkhe ¤Ãïaæ. Dukkhasamudayaæ Ãrabbha -pe- dukkha nirodhaæ Ãrabbha -pedukkhanirodhagÃminiæ [PTS Page 329] [\q 329/] paÂipadaæ Ãhabbha yà uppajjatipa¤¤ÃpajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati dukkha nirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ. KÃmÃvacarakusalÃbyÃkate pa¤¤Ã kÃmÃvacarà pa¤¤Ã, rÆpÃvacara kusalÃbayÃkate pa¤¤Ã rÆpÃvacarà pa¤¤Ã, arÆpÃvacarakusalÃbyÃkate pa¤¤Ã arÆpÃvacarà pa¤¤Ã, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã apariyÃpannà pa¤¤Ã. Tattha katamaæ dhamme ¤Ãïaæ: catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã dhamme ¤Ãïaæ. So iminà dhammena ¤Ãtena diÂÂhena pattena viditena pariyogÃÊhena atÅtÃnÃgate nayaæ neti ye pi keci atÅtamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmanà và dukkhaæ abbha¤¤aæsu, dukkhasamudayaæ abbha¤¤aæsu, dukkhanirodhaæ abbha¤¤aæsu, dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadaæ abbha¤¤aæsu, ima¤¤eva te dukkhaæ abbha¤¤aæsu, ima¤¤eva te dukkhasamudayaæ abbha¤¤aæsu, ima¤¤eva te dukkhanirodhaæ abbha¤¤aæsu, ima¤¤eva te dukkhanirodhagÃminiæ paÂipadaæ abbha¤¤aæsu. Yepi keci anÃgatamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và dukkhaæ abhijÃnissanti, dukkhasamudayaæ abhijÃnissanti, dukkhanirodhaæ abhijÃnissanti, dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadaæ abhijÃnissanti, ima¤¤eva te dukkhaæ abhijÃnissanti. Ima¤¤eva te dukkhasudayaæ abijÃnissanti, ima¤¤eva te dukkha nirodhaæ abijÃnissanti, ima¤¤eva te dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadaæ abhijÃnissantÅti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati anvaye ¤Ãïaæ. 1. Mudi-sirimu. Machasaæ. [BJT Page 170] [\x 170/] Tattha katamaæ paricchede1 ¤Ãnaæ: idha bhikkhu parasantÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti. SarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ -pe- vÅtadosaæ và cittaæ -pesamohaæ và cittaæ -pe- vÅtamohaæ và cittaæ -pe- saækhittaæ và cittaæ -pe-vikkhittaæ và cittaæ -pemahaggataæ và cittaæ -pe- amahaggataæ và cittaæ -pesauttaraæ và cittaæ -pe- anuttaraæ và cittaæ -pesamÃhitaæ và cittaæ -pe- asamÃhitaæ và cittaæ -pevimuttaæ và cittaæ -pe- avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃtÅti yà tattha [PTS Page 330] [\q 330/] pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, badaæ vuccati paricchede ¤Ãïaæ. hapetvà dhamme ¤Ãïaæ anvaye ¤Ãnaæ paricchede ¤Ãïaæ avasesà pa¤¤Ã sammÆti¤Ãnaæ. Ttha katamà pa¤¤Ã ÃcayÃya no apacayÃya: kÃmÃvacarakusale pa¤¤Ã ÃcayÃya no apacÃyÃya, catusu maggesu pa¤¤Ã apacayÃya no ÃcayÃya, rÆpÃvacarÃrÆpÃvacarakusalepa¤¤Ã ÃcayÃya ceva apacayÃya ca, avasesà pa¤¤Ã neva ÃcayÃya no apacayÃya. Tatthakatamà pa¤¤Ã nibbidÃya no paÂivedhÃya: yÃya pa¤¤Ãya kÃmesu vÅtarÃgo hoti na ca abi¤¤Ãyo paÂivijjhati2 na ca saccÃni, ayaæ vuccati pa¤¤Ã nibbidÃya no paÂivedhÃya, sveva pa¤¤Ãya kÃmesu vÅtarÃgo samÃno abhi¤¤Ãyo paÂivijjhati na ca saccÃni, ayaæ vuccati pa¤¤Ã paÂivedhÃya no nibbidÃya. Catusu maggesu pa¤¤Ã nibbidÃyaceva paÂivedhÃya ca, avaso pa¤¤Ã neva nibbidÃya no paÂivedhÃya. Tattha katamà hÃnabÃginÅ pa¤¤Ã: paÂhamassa jhÃnassa lÃbhiæ3 kÃmasahagatà sa¤¤Ã manasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tadanudhammatà sati santiÂÂhati Âhiti4bhÃginÅ pa¤¤Ã avÅtakkasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã, nibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgupasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. Dutiyassa jhÃnassa lÃbhiæ3 vitakkasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã, tadanudhmmatà sati santiÂÂhati Âhiti4 bhÃginÅ pa¤¤Ã, upekkhÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã. NibbidÃsahagatÃ5 sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgupasaæhitÃ6 nibbedha bhÃginÅ pa¤¤Ã. Tatiyassa jhÃnassalÃbhiæ3 pÅtisukhasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã, tadanudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibÃginÅ pa¤¤Ã, adukkhamasukhasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabÃginÅ [PTS Page 331] [\q 331/] pa¤¤Ã, nibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgupasaæhitÃ6 nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. 1. Paricce - sirimu, syÃ. Pariye -machasaæ. 2. PaÂivijjati -sirimu. 3. LÃbhi - sirimu, machasaæ 4. Dhiti-sirimu. 5. NibbidÃya sahagatà - sÅpŠvi. 6. VirÃgupa sa¤¤itÃ-sirimu. [BJT Page 172] [\x 172/] Catutthassa jhÃnassa lÃbhÅæ upekkhÃsahagatà sa¤¤Ã manasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã, tadanudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã, ÃkÃsÃna¤cÃyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã, nibbidÃsahagatà sa¤¤Ã manasikÃrà samudÃcaranti virÃgupasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. ùkÃsana¤cÃyatanassa lÃbhiæ1 rÆpasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã, tadanudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã, nibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgupasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanassa lÃbhiæ1 ÃkÃsÃna¤cÃyatanasahagatà sa¤¤Ã manasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã, tadanudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã, Ãki¤ca¤¤Ãyatanasahagatà sa¤¤Ã manasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã, nibbidÃsahagatà sa¤¤Ã manasikÃrà samudÃcaranti virÃgupasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. ùki¤ca¤¤Ãyatanassa lÃbhiæ1 vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasahagatà sa¤¤Ã manasikÃrà samudÃcaranti hÃnabhÃginÅ pa¤¤Ã, tadanudhammatà sati santiÂÂhati ÂhitibhÃginÅ pa¤¤Ã, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti visesabhÃginÅ pa¤¤Ã, nibbidÃsahagatà sa¤¤ÃmanasikÃrà samudÃcaranti virÃgupasaæhità nibbedhabhÃginÅ pa¤¤Ã. Tattha katamà catasso paÂisambhidÃ: atthapaÂisambhidà dhammapaÂisambhidà niruttipaÂisambhidà paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Atthe ¤Ãïaæ atthapaÂisambhidÃ, dhamme ¤Ãïaæ dhammapaÂisambhidÃ, tattha dhammaniruttÃbhilÃpe ¤Ãïaæ nirutti paÂisambhidÃ, ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ, imà catasso paÂisambhidÃ. Tattha katamà catasso paÂipadÃ: dukkhà paÂipadÃ2 dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã, dukkhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã, sukhà paÂipadÃ3dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã, sukhà paÂipadà khippÃbi¤¤Ã pa¤¤Ã. Tattha katamà dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã: [PTS Page 332] [\q 332/] kicchena kasirena samÃdhiæ uppÃdentassa dandhaæ taïÂhÃnaæ4 abhijÃnantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati dukkhà paÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã. Tattha katamà dukkhà paÂipadÃ2khippÃbhi¤¤¤Ã pa¤¤Ã: kicchena kasirena samÃdhiæ uppÃdentassa khippaæ taïÂhÃnaæ5 abhijÃnantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati dukkhà paÂipadÃ2 khippÃbi¤¤Ã pa¤¤Ã. Tattha katamà sukhà paÂipadÃ3 dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã: akicchena akasirena samÃdhiæ uppÃdentassa davdhaæ taïÂhÃnaæ4 abhijÃnantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati sukhà paÂipadÃ3 dandhÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã. Tattha katamà sukhà paÂupadà khippÃbhi¤¤Ã pa¤¤Ã: akicchena akasirena samÃdhiæ uppÃdentassa khippaæ taïÂhÃnaæ abhijÃnantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati sukhà paÂipadÃ3 khippÃbi¤¤Ã pa¤¤Ã. Imà catasso paÂipadÃ. 1. LÃbhÅ-sirimu 2. DukkhapaÂipadÃ-machasaæ 3. SukhapaÂipadÃ-machasaæ 4. Dandhà taïhÃnaæ -sirimu 5. TaïhÃnaæ -sirimu. [BJT Page 174] [\x 174/] Tattha katamÃni cattÃri ÃrammaïÃni: parittà parittÃrammaïà pa¤¤Ã, parittà appamÃïÃrmaïà pa¤¤Ã, appamÃïà parittÃrammaïà pa¤¤Ã, appamÃïà appamÃïÃrammaïÃpa¤¤Ã. Tattha katamà parittà parittÃrammaïà pa¤¤Ã: samÃdhissa na nikÃmalÃbissa Ãrammaïaæ thokaæ pharantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati parittà parittÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà parittà appamÃïÃrammaïà pa¤¤Ã: samÃdhissa na nikÃmalÃbhissa Ãrammaïaæ vipulaæ pharantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati parittà parittÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà appamÃïà parittÃrammaïà pa¤¤Ã: samÃdissa nikÃmalÃbhisisa Ãrammaïaæ thokaæ pharantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ayaæ vuccati parittà parittÃrammaïà pa¤¤Ã. Tattha katamà appamÃïà appamÃïÃrmmaïà pa¤¤Ã: samÃdhissa nikÃmalÃbhissa Ãrammaïà vipulaæ pharantassa yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho [PTS Page 333] [\q 333/] dhammavicayo sammà diÂÂhi, ayaæ vuccati appamÃïà appamÃïÃrammaïÃpa¤¤Ã. ImÃni cattÃri ÃrammaïÃni. MaggasamaÇgissa ¤Ãïaæ jarÃmaraïepetaæ ¤Ãïaæ, jarÃmaraïa samudayepetaæ ¤Ãïaæ jarÃmaraïanirodhepetaæ ¤Ãïaæ, jarÃmaraïa nirodhagÃminiyà paÂipadÃyapetaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ jarÃmaraïe ¤Ãïaæ: jarÃmaraïaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe-amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati jarÃmaraïe ¤Ãïaæ. JarÃmaraïasamudayaæ Ãrabbha -pejarÃmaraïa nirodhaæ Ãrabbha -pejarÃmaraïanirodhagÃminiæ paÂipadaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amohodhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ vuccati jarÃmaraïanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ. MaggasamaÇgissa ¤Ãïaæ jÃtiyÃpetaæ ¤Ãïaæ -pe- bhavepetaæ ¤Ãïaæ -peupÃdÃnepetaæ ¤Ãïaæ -pe- taïhÃyapetaæ ¤Ãnaæ -pevedanÃyapetaæ ¤Ãïaæ -pephassepetaæ ¤Ãïaæ -pesaÊÃyatanepetaæ ¤Ãnaæ -pe- nÃrÆpepetaæ ¤Ãnaæ -pevi¤¤Ãïepetaæ ¤Ãïaæ -pe- SaÇkhÃresupetaæ ¤Ãnaæ, saÇkhÃrasamudayepetaæ ¤Ãïaæ, saÇkhÃra nirodhepetaæ ¤Ãïaæ, saÇkhÃranirodhagÃminiyà paÂipadÃya petaæ ¤Ãïaæ. Tattha katamaæ saÇkhÃresu ¤Ãnaæ: saÇkhÃre Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, ida vuccati saÇkhÃresu ¤Ãïaæ. SaÇkhÃrasamudayaæ Ãrabbha -pesaÇkhÃranirodhaæ Ãrabbha -pesaÇkhÃranirodhagÃminiæ paÂipadaæ Ãrabbha yà uppajjati pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- ameho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, badaæ vuccati saÇkhÃranirodhagÃminiyà paÂipadÃya ¤Ãïaæ. Evaæ catubbidhena ¤Ãïavatthu. Catukkaæ. [PTS Page 334] [\q 334/] [BJT Page 176] [\x 176/] 821. Tattha katamo pa¤caÇgiko sammÃsamÃdhi: pÅtipharaïatà sukha pharaïatà cetopharaïatà Ãlokapharaïatà paccavekkhanÃnimittaæ. DvÅsu jhÃnesu pa¤¤Ã pÅtipharaïatÃ, tÅsu jhÃnesupa¤¤Ã sukhapharaïatÃ, paracitte ¤Ãïaæ cetopharaïatÃ, dibbacakkhu ÃlokapharaïatÃ, tambhà tambhà samÃdhimhà vuÂÂhitassa paccavekkhanäÃïaæ paccavekkhanà nimittaæ, ayaæ vuccati pa¤caÇgiko sammÃsamÃdhi. Tattha katamo pa¤ca¤Ãïiko sammÃsamÃdhi: ayaæ samÃdhi paccuppannasukho ceva Ãyati¤ca sukhavipÃkoti paccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati, ayaæ samÃdhi ariyo nirÃmisoti paccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati, ayaæ samÃdhi akÃpurisasevitoti1 ccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati, ayaæ samÃdhi santo païÅto paÂippassaddhaladdho2 ekodhibhÃvÃdhigato na sasaÇkhÃraniggayha vÃritavatoti3 paccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati. So kho panÃhaæ imaæ samÃdhiæ sato samÃpajjÃmi sato uÂÂhahÃmÅti paccatta¤¤eva ¤Ãïaæ uppajjati. Ayaæ pa¤ca¤Ãïiko sammÃsamÃdhi, evaæ pa¤cavidhena ¤Ãïavatthu. 822. Tattha katamà chasu abhi¤¤Ãsu pa¤¤Ã: iddhividhe ¤Ãnaæ, sotadhÃtu vusuddhiyà ¤Ãïaæ, paracitte ¤Ãïaæ , pubbenivÃsÃnussatiyà ¤Ãïaæ, 4 sattÃnaæ cutÆpapÃte ¤Ãnaæ, ÃsavÃnaæ khaye ¤Ãïaæ, imà chasu abhi¤¤Ãsu pa¤¤Ã. Evaæ chabbidhena ¤Ãïavatthu. 823. Tattha katamÃni sattasattati ¤ÃïavatthÆni: jÃtipaccayà jarÃmaraïanti ¤Ãïaæ. Asati jÃtiyà natthi jarÃmaraïanti ¤Ãïaæ. AtÅtampi addhÃnaæ jÃtipaccayà jarÃmaraïanti ¤Ãïaæ. Asati jÃtiyà natthi jarÃmaraïanti ¤Ãïaæ. AnÃgatampi addhÃnaæ jÃtipaccayà jarà maraïanti¤Ãnaæ, asati jÃtiyà natthi jarÃmaraïanti ¤Ãïaæ. Yampissa taæ dhammaÂÂhitima ¤Ãïaæ, pi khayadhammaæ vayadhammaæ virÃgadhammaæ nirodhadhammanti ¤Ãïaæ. Bhavapaccayà jÃtÅti ¤Ãïaæ -pe- [PTS Page 335] [\q 335/] upÃdÃna paccayà bhavoti ¤Ãïaæ -petaïhÃpaccayà upÃdÃnanti ¤Ãïaæ-pe- vedanÃpaccayà taïhÃti ¤Ãïaæ -pephassapaccayà vedanÃti ¤Ãïaæ -pesaÊÃyatanapaccayà phassoti ¤Ãïaæ -pe nÃmarÆpa paccayà saÊÃyatananti ¤Ãïaæ -pevi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti ¤Ãïaæ -pe- saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïanti ¤Ãïaæ -peavijjà paccayà saÇkhÃrÃti ¤Ãïaæ, asati avijjÃya natthi saÇkhÃrÃti ¤Ãïaæ. AtÅtampi adhÃnaæ avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti ¤Ãïaæ, asati avijjÃya natthi saÇkhÃrÃti ¤Ãnaæ, anÃgatampi addhÃnaæ avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti ¤Ãïaæ, asati avijjÃya natthi saÇkhÃrÃti ¤Ãïaæ. Yampissa taæ dhammaÂÂhiti ¤Ãïaæ, tampi khayadhammaæ vayadhammaæ virÃbhadhammaæ nirodhadhammanti ¤Ãïaæ. ImÃni sattasattati5 ¤Ãïavatthuni. Evaæ sattavidhenaïavatthu. 1. MahÃpurisasevitoti- sirimu, machasaæ. 2. PaÂippassaddhÃ-sirimu. 3. VÃritagatoti-sirimu, machasaæ. 4. PubbenivÃsÃnussati¤Ãïaæ-sirimu, syÃ. 5. Sattati-sirimu [BJT Page 178] [\x 178/] 824. Tattha katamà catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã: sotÃpatti magge pa¤¤Ã, sotÃpatti phale pa¤¤Ã, sakadÃgÃmÅ magge pa¤¤Ã, sakadÃgÃmÅ phale pa¤¤Ã, anÃgÃmi magge pa¤¤Ã, anÃgÃmi phale pa¤¤Ã, arahattamagge pa¤¤Ã, arahattaphale pa¤¤Ã. ImÃcatusu maggesu catusu phalesu pa¤¤Ã. Evaæ aÂÂhavidhena ¤Ãïavatthu. 825. Tattha katamà navasu anupubbavihÃrasampattÅsu pa¤¤Ã: paÂhamajjhÃnasamÃpattiyà pa¤¤Ã, dutiyajjhÃnasamÃpattiyà pa¤¤Ã, tatiyajjhÃnasamÃpattiyà pa¤¤Ã, catutthajjhÃnasamÃpattiyà pa¤¤Ã, ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyà pa¤¤Ã, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiyà pa¤¤Ã, Ãti¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiyà pa¤¤Ã, nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyà pa¤¤Ã sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitassa paccavekkhanäÃïaæ. Imà navasu anupubbavihÃrasamÃpattÅsu pa¤¤Ã. Evaæ navavidhena ¤Ãïavatthu. 826. Tattha katamÃæ tathÃgatassa ÂhÃnaæ ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ ¤Ãnaæ: idha tathÃgato aÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo ka¤ci saÇkhÃraæ niccate upagaccheyya [PTS Page 336] [\q 336/] netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca ko etaæ vijjati yaæ puthujjano ka¤ci saÇkhÃraæ niccato upagaccheyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo ka¤ci saÇkhÃraæ sukhato upagaccheyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca ko etaæ vijjati yaæ puthujjano ka¤ci saÇkhÃraæ sukhato upagaccheyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti, aÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo ka¤ci dhammaæ attato upagaccheyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ puthujjanoka¤ci dhammaæ attato upagaccheyya ÂhÃnametaæ vijjatiti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo mÃtaraæ jÅvità voropeyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ puthujjano mÃtaraæ jÅvità voropeyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ diÂÂhisampanno puggalo pitaraæ jÅvità voropeyya-pearahantaæ jÅvità voropeyya-pe- duÂÂhena cittena tathÃgatassa lohitaæ uppÃdeyya -pe- saÇghaæ bhindeyya-pe- a¤¤aæ satthÃraæ uddiseyya-pe- aÂÂhamaæ bhavaæ nibbatteyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ puthujjano aÂÂhamaæ bhavaæ nibbatteyyaÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. [BJT Page 180] [\x 180/] AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ ekissà lokadhÃtuyà dve arahanto sammÃsambuddhà apubbaæ acarimaæ uppajjyeæ netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca ko etaæ vijjati yaæ ekissà lokadhÃtuyà eko arahaæ sammÃsambuddho uppajeyya ÂhÃnametaæ vijjatÅtipajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ ekissà loka dhÃtuyà dve rÃjÃno cakkavattÅ apubbaæ acarimaæ uppajjeyyuæ netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca koetaæ vijjati yaæ ekissà lokadhÃtuyà eko rÃjà cakkavattÅ uppajjeyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ ittha arahaæ assa sammÃsambuddho netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca ko etaæ vijjati yaæ puriso arahaæ assa sammÃsambuddho ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃsoyaæ itthi rÃjà assa cakkavattÅ netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca ko etaæ vijjatiyaæ puriso rÃjà assa cakkavattÅ ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti aÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ itthi sakkattaæ kareyya [PTS Page 337] [\q 337/] mÃrattaæ kareyya brahmattaæ kareyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti -peÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ puriso brahmattaæ kareyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ kÃyaduccaritassa iÂÂho kanto mÃpo vipÃko nibbatteyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca ko etaæ vijjati yaæ kÃyaduccaritassa anaÂÂho akanto amanÃpo vipÃko nibbatteyya ÂhÃnametaæ vijjatÅtipajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ vacÅdaccaritassa -pe- yaæ manoduccaritassa iÂÂho kanto manÃpo vipÃko nibbatteyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅtipajÃnÃti-pe- ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ manoduccaritassa aniÂÂho akanto amanÃpo vipÃko nibbatteyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ kÃyasucaritassa aniÂÂho akanto amanÃpo vipÃko nibbatteyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ kÃyasucaritassa iÂÂho kanto manÃpo vipÃko nibbatteyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ vacÅsucaritassa -pe- yaæ manosucaritassa aniÂÂho akanto amanÃpo vipÃko nibbatteyya, netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti-pe- ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjatiyaæ manosucaritassa iÂÂho kanto manÃpo vipÃko nibbatteyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ kÃyuccaritasamaÇgÅ taænidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤cakho etaæ vijjati yaæ kÃyaduccaritasamaÇgÅ taænidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti, aÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ vacÅduccaritasamaÇgÅ -pe- yaæ manoduccaritasamaÇgÅtaænidÃnà tappaccaya kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæupapajjeyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti-pe- ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæmanoduccaritasamaÇgÅ taænidÃnà tappaccÃya kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiævinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. [BJT Page 182. [\x 182/] ] AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ kÃyasucaritasamaÇgÅ taænidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti, ÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ kÃyasucaritasamaÇgÅ taænidÃnà tappaccayà tÃyassa bhedà parammaranà sugatiæ [PTS Page 338] [\q 338/] saggaæ lokaæ upapajjeyya ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti. AÂÂhÃnametaæ anavakÃso yaæ vacÅsucaritasamaÇgÅ -pe- yaæ manosucaritasamaÇgÅ taænidÃnà tappaccayà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti pajÃnÃti-peÂhÃna¤ca kho etaæ vijjati yaæ manosucaritasamaÇgÅ taæ nidÃnaæ tappaccayà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya, ÂhÃnametaæ vijjatÅti pajÃnÃti ye ye dhmmà yesaæ yesaæ dhammÃnaæ hetu paccayà upÃdÃya taæ taæ ÂhÃnaæ ye ye dhammà yesaæ yesaæ dhammÃnaæ na hetu appaccayà upÃdÃya taæ taæ aÂÂhÃnanti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-peamoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. 827. Tattha katamaæ tathÃgatassa atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kamma samÃdÃnÃnaæ ÂhÃnasohetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ: Ådha tathÃgato pajÃnÃti atthekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni gati sampattipatibÃÊhÃni na vipaccanti. AtthekaccÃni pÃpakÃnikamma samÃdÃnÃni upadhisampattipatibÃÊhÃni na vipaccanti. AtthekaccÃni pÃpakÃnikammasamÃdÃnÃni kÃlasampattipatibÃÊhÃni na vipaccanti. AtthekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni payogasampattipatibÃÊhÃni na vipaccanti. AtthekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni gativipattiæ Ãgamma vipaccanti. AtthekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni upadhivipattiæ Ãgamma vipaccanti. AtthekaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni kÃlavipattiæ Ãgamma vipaccanti. Atthe kaccÃni pÃpakÃni kammasamÃdÃnÃni payogavipattiæ Ãgamma vipaccanti. AtthekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni gativipattipatibÃÊhÃni na vipaccanti. AtthekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni upadhivipattipatibÃÊhÃni na vipaccanti. AtthekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni kammasamÃdÃnÃni payogavipattipatibÃÊhÃni navipaccanti. AtthekÃccÃni kalyÃïÃni kamammasamÃdÃnÃni gatisampattiæ Ãgamma vipaccanti. AtthekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni upadhisampattiæ Ãgamma vipaccanti. [PTS Page 339] [\q 339/] atthekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni kÃlasampattiæ Ãgamma vipaccanti. AtthekaccÃni kalyÃïÃni kammasamÃdÃnÃni payogasampattiæ Ãgamma vipaccantÅti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà -pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamadÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. [BJT Page 184] [\x 184/] 828. Tattha katamaæ tathÃgatassa sabbatthagÃminÅpaÂipadaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãnaæ: idha tathÃgato ayaæ maggo ayaæ paÂipadà nirayagÃminÅti1 pajÃnÃti. Ayaæ maggo ayaæ paÂipadà tiracchÃnayonigÃminÅti1 pajÃnÃti. Ayaæ maggo ayaæ paÂipadà pettivisayagÃminÅti1 pajÃnÃti. Ayaæ maggo ayaæ paÂipadà manussalokagÃminÅti pajÃnÃti ayaæ maggo ayaæpaÂipadà devalokagÃminÅti pajÃnÃti. Ayaæ maggo ayaæ paÂipadà nibbÃnÃgÃminÅti pajÃnÃtÅti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa sabbatthagÃminÅpaÂipadaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. 829. Tattha katamaæ tathÃgatassa anekadhÃtunÃnÃnadhÃtulokaæ yathà bhÆtaæ ¤Ãïaæ: idha tathÃgato khandhanÃnattaæ pajÃnÃti, Ãyatana nÃnattaæ pajÃnÃti: dhÃtunÃnattaæ pajÃnÃti, anekadhÃtunÃnÃdhÃtulokanÃnattaæ pajÃnÃtÅti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà -pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa anekadhÃtunÃnà dhÃtulokaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. 830. Tattha katamaæ tathÃgatassa sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ: Ådha tathÃgato pajÃnÃti: santi sattà hÅnÃdhimuttikÃ, santi sattà païÅtÃdhimuttikÃ, hÅnÃdhimuttikà sattà hinÃdhimuttike satte sevanti, bhajanti, payirupÃsanti, païÅtÃdhimuttikà sattà païÅtÃdhimuttike satte sevanti, bhajanti, payirupÃsanti, atÅtampi addhÃnaæ hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhimuttike satte seviæsu, bhajiæsu, payirupÃsiæsu, païÅtÃdhimuttikà sattà païÅtÃdhamuttike satte seviæsu, bhajiæsu, payirupÃsiæsu, anÃgatampi addhÃnaæ hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhimuttike satte sevissanti, bhajissanti, payirupÃsissanti, païÅtÃdhimuttikà sattà païÅtÃdhimuttike [PTS Page 340] [\q 340/] satte sevissanti, bhajissanti, payirupÃsissantÅti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa sattÃnaæ nÃnÃdhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. 831. Tattha katamaæ tathÃgatassa parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãnaæ: idha tathÃgato sattÃnaæ Ãsayaæ pajÃnÃti, anusayaæ pajÃnÃti, caritaæ pajÃnÃti, adhimuttiæ pajÃnÃti, apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye bhabbÃbhabbe satte pajÃnÃti. Katamo ca sattÃnaæ Ãsayo: sassato lokoti và asassato lokoti và antavà lokoti và anantavà lokoti và taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti và hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti takhÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, iti bhavadiÂÂhisannissità và sattà honti, vibhavadiÂÂhisannissità vÃ, ete và pana ubho ante anupagamma idappaccayatà paÂiccasamuppannesu dhammesu anulomikà khanti paÂiladdhà hoti yathÃbhÆtaæ và ¤Ãnaæ, 2 ayaæ sattÃnaæ Ãsayo. 1. GÃmÅti-sÅpŠvi. 2. YathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ-sirimu. [BJT Page 186] [\x 186/] Katamo ca sattÃnaæ anusayo: sattÃnusayÃ: kÃmarÃgÃnusayo paÂighÃnusayo mÃnÃnusayo diÂÂhÃnusayo vivikicchÃnusayo bhavarÃgÃnusayo avijjÃnusayo, yaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ ettha sattÃnaæ rÃgÃnusayo anuseti. Yaæ loke appÅyarÆpaæ asÃtarÆpaæ ettha sattÃnaæ paÂighÃnusayo anuseti iti imesu dvÅsu dhammesu avijjÃnupatità tadekaÂÂho mÃno ca diÂÂhi ca vicÅkicchà ca daÂÂhabbÃ, ayaæ sattÃnaæ anusayo. Katama¤ca sattÃnaæ caritaæ: pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro parittabhumako và mahÃbhumako vÃ, idaæ sattÃnaæ caritaæ. Katamà ca sattÃnaæ adhimutti: santi sattà hÅnÃdhimuttikà santi sattà païÅtÃdhimuttikÃ, hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhimuttike satte sevanti, bhajanti [PTS Page 341] [\q 341/] payirupÃsanti, païÅtÃdhimuttikà sattà paÂhÅtÃdhimuttike satte sevanti bhajanti payirupÃsanti. AtÅtampi addhÃnaæ -peanÃgatampi addhÃnaæ hÅnÃdhimuttikà sattà hÅnÃdhi muttike satte sevissanti, bhajissanti payirupÃsissanti, païÅtÃdhimuttikà sattà paÂhÅtÃdhimuttike satte sevissanti, bhajissanti, payirupÃsissanti. Ayaæ sattÃnaæ adhimutti. Katame te sattà mahÃrajakkhÃ: dasakilesavatthuni: lobho doso moho mÃno diÂÂhi vicikicchà thÅnaæ uddhaccaæ ahirikaæ anottappaæ. Yesaæ sattÃnaæ imÃni dasakilesavatthÆni ÃsevitÃni bhÃvitÃni bahulÅkatÃni ussadagatÃni. Ime te sattà mahÃrajakkhÃ. Katame te sattà apparajakkhÃ: yesaæ sattÃnaæ imÃni dasa kilesavatthÆni anÃsevitÃni abhÃvitÃni abahulÅkatÃni anussadagatÃni. Ime te sattà apparajakkhÃ. Katame te sattà mudindriyÃ: pa¤cindriyÃni: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. Yesaæ sattÃnaæ imÃni pa¤cindriyÃni anÃsevitÃni abhÃvitÃni abahulÅkatÃni anussadagatÃni, 1 ime te sattà mudindriyÃ. Katame te sattà tikkhindriyÃ: yesaæ sattÃnaæ imÃni pa¤cindriyÃni ÃsevitÃni bhÃvitÃni bahulÅkatÃni ussadagatÃni, 1 ime te sattà tikkhindriyÃ. Katame te sattà dvÃkÃrÃ: ye te sattà pÃpÃsayà pÃpÃnusayà pÃpacarità pÃpÃdhimuttikà mahÃrajakkhà mudindriyà ime te sattà dvÃkÃrÃ. Katame te sattà svÃkÃrÃ: ye te sattà kalyÃïà kalyÃïÃsayà kalyÃïacarità kalyÃïÃdhimuttikà apparajakkhà tikkhindruyÃ, ime te sattà svÃkÃrÃ. Katame te sattà duvi¤¤ÃpayÃ: yeva te sattà dvÃkÃrà teva te sattà duvi¤¤ÃpayÃ, yeva te sattà svÃkÃrÃ, teva te sattà suvi¤¤ÃpayÃ. 1. KatÃni-sÅpŠvi. [BJT Page 188] [\x 188/] Katame te sattà ahabbÃ: ye te sattà kammÃvaraïena samannÃgatÃ, kilesÃvaraïena samannÃgatÃ, vipÃkÃvaraïena samannÃgatÃ, assaddhà acchandukà duppa¤¤Ã abhabbà niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ, ime te sattà ahabbÃ. [PTS Page 342] [\q 342/] Katame te sattà bhabbÃ: ye te sattà na kammÃvaraïena samannÃgatÃ, na kilesÃvaraïena samannÃgatÃ, na vipÃkÃvaraïena samannÃgatÃ, saddhà chandikà pa¤¤Ãvanto bhabbà niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Ime te sattà bhabbÃti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. 832. Tattha katamaæ tathÃgatassa jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saækilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãnaæ. JhÃyÅti cattÃro jhÃyÅ: atthekacco jhÃyÅ sampattiæyeva1 samÃnaæ vipattÅti pacceti. Atthekacco jhÃyÅ vipattiæyeva2 samÃnaæ sampattÅti pacceti. Atthekacco jhÃyÅ sampattiæyeva samÃnaæ sampattÅti pacceti. Atthekacco jhÃyÅ vipattiæyeva samÃnaæ sampattÅti pacceti. Ime cattÃro jhÃyÅ. . Aparepi cattÃro jhÃyÅ. Atthekacco jhÃyÅ davdhaæ samÃpajjati khippaæ vuÂÂhÃti, atthekacco jhÃyÅ. Khippaæ samÃpajjati dandhaæ vuÂÂhÃti, atthekacco jhÃyÅ dandhaæ samÃpajjati dandhaæ vuÂÂhÃti, atthekacco jhÃyÅ khippaæ samÃpajjati khippaæ vuÂÂhÃti. Ime cattÃro jhÃyÅ. Aparepi cattÃro jhÃyÅ: atthekacco jhÃyÅ samÃdhismiæ samÃdi kusalo hoti na samÃdhismiæ samÃpattikusalo, atthekacco jhÃyÅ samÃdhismiæ samÃpattikusalo hoti na samÃdhismiæ samÃdhikusalo, atthekacco jhÃyÅ samÃdhismiæ samÃdhikusalo ca hoti samÃdhismiæ samÃpatti kusalo ca, atthekacco jhÃyÅ neva samÃdhismiæ samÃdhi kusalo hoti na samÃdismiæ samÃpattikusalo. Ime cattÃro jhÃyÅ. JhÃnanti cattÃri jhÃnÃni: paÂhamaæ jhÃnaæ dutiyaæ jhÃnaæ tatiyaæ jhÃnaæ catutthaæ jhÃnaæ. Vimokkhoti aÂÂhavimokkhÃ: rÆpÅ rÆpÃni passati, ayaæ paÂhamo vimokkho. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤Å bahiddhà rÆpÃni passati, ayaæ dutiyo vimokkho. Subhanteva adhimutto hoti, ayaæ tatiyo vimokkho. Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto akÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, ayaæ catuttho vimokkho. Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, ayaæ pa¤camo vimokkho. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ [PTS Page 343] [\q 343/] samatikkamma natthi ki¤cita Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati, ayaæ chaÂÂho vimokkho. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ sattamo vimokkho. Sabbaso nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati, ayaæ aÂÂhamo vimokkho. 1. Sampattiyeva-machasaæ 2. Vipattiyeva-machasaæ. [BJT Page 190] [\x 190/] SamÃditi tayo samÃdi: savitakkasavicÃro samÃdhi, avitakka vicÃramatto samÃdhi, avitakka avicÃro samÃdhi. SamÃpattÅti nava anupubbavihÃrasamÃpattiyo, paÂhamajjhÃnasamÃpatti dutiyajjhÃnasamÃpatti tatiyajjhÃnasamÃpatti catutthajjhÃna samÃpatti ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpatti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpatti Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpatti sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti. Saækilesanti hÃnabhÃgiyo dhammo. VodÃnanti visesabÃgiyo dhammo. VuÂÂhÃnanti vodÃnampivuÂÂhÃnaæ, tamhà tamhà samÃdimhà vuÂÂhÃnampi vuÂÂhÃnanti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe- amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saækilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. 833. Tattha katamaæ tathÃgatassa pubbenivÃsÃnussati yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ: idha tathÃgato anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃti, dvepi jitiyo tissopi jÃtiyo, catassopi jÃtiyo, pa¤capi jÃtiyo, dasapi jÃtiyo, vÅsatimpi jÃtiyo, tiæsampi jÃtiyo, cattÃÊÅsampi jÃtiyo, pa¤¤Ãsampi jÃtiyo, jÃtisatampi jÃti sahassampi jÃti satasahassampi anekepi saævaÂÂakappe, anekepi vivaÂÂakappe, anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe, amutrÃsaæ evaænÃmo evaægottà evaævaïïo, evamÃhÃro, evaæsukhadukkhapaÂisaævedi, evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra udapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto edhÆpapannoti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussaratÅti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa pubbenivÃsÃnussati yathÃbhÆtaæ ¤Ãnaæ. [PTS Page 344] [\q 344/] 834. Tattha katamà tathÃgatassa sattÃnaæ vÆtupapÃtaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ: idha tathÃgato dibbena cakkhunà visuddhena atikkamantaæmÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvanïe dubbanïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ime vatabhontà sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnà te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃti, iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃtÅti, yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanÃ-pe amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa sattÃnaæ cutÆpapÃtaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ. [BJT Page 192. [\x 192/] ] 835. Tattha katamaæ tathÃgatassa ÃsavÃnaæ khaye yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ: idha tathÃgato ÃsavÃnaæ khÃyà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abi¤¤Ã sacchikatvÃupasampajja viharatÅti yà tattha pa¤¤Ã pajÃnanà sallakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhuri medà parinÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ã pajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, idaæ tathÃgatassa ÃsavÃnaæ khaye yathÃbhÆtaæ ¤Ãïanti, imÃni dasa tathÃgatassa tathÃgatabalÃni, yehi balehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Evaæ dasavidhena ¤Ãïavatthu. ¥ÃïavibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 345] [\q 345/] [BJT Page 194] [\x 194/] 17. KhuddakavatthuvibhaÇgo. 836. JÃtivado gottamado Ãrogyamado yobbanamado jÅvitamado lÃbhamadosakkÃramado garukÃramado purekkhÃramado parivÃramado bhogamado vanïamado sutamado paÂibÃnamado ratta¤¤Æmado piï¬apÃtikamado anava¤¤attimado1 iriyÃpathamado iddhimado yasamado sÅlamado jhÃnamado sippamado Ãrohamado pariïÃhamado sanÂhÃnamado pÃripÆrimado mado pamÃdo thamho sÃrambho atricchatÃmahicchatà pÃpicchatà siÇgaæ tintinaæ cÃpalyaæ asabhÃgavutti, arati tandi vijambhikà bhattasammado cetaso ca lÅnattaæ, kuhanà lapanà nemittikatà nippesikatà [PTS Page 346] [\q 346/] lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsanatÃ, seyyo hamasmÅti mÃno sadisohamasmÅti mÃno hÅnohamasmÅti mÃno, seyyassa seyyÃhamasmÅti mÃno seyyassa sadisohamasmÅti mÃno seyyassa hÅnohamasmÅti mÃno, sadisassa seyyohamasmÅti mÃno sadisassa sadisohamasmÅti mÃnosadisassa hÅnohamasmÅti mÃno, hinassa seyyohamasmÅti mÃno, mÃno atimÃno mÃnÃtimÃno omÃno adhimÃno asmimÃno micchÃmÃno, ¤Ãtivitakko janapadavitakko amaravitakko parÃnuddayatÃpaÂisaæyutto vitakko lÃbhasakkÃrasilokapaÂisaæyutto vitakko anava¤¤attipaÂisaæyutto vitakko. Ekakaæ. 837. Kodho da upanÃho ca, makkho ca palÃso ca, issÃca macchariyaæ ca. MÃyà ca sÃÂheyyaæ ca, avijjà ca bhavataïhà ca, bhavadiÂÂhica vibhavadiÂÂhica, sassatadiÂÂhi ca ucchedadiÂÂhi ca, antavÃdiÂÂhi ca anantavà diÂÂhi ca, pubbantÃnudiÂÂhi ca aparantÃnudiÂÂhi ca, ahirikaæ ca anottappaæ ca, dovacassatà ca pÃpamittatà ca, anajjavo ca amaddavoca, akkanti ca asoraccaæ ca, asÃkhallaæ ca appaÂisanthÃro [PTS Page 347] [\q 347/] ca, indriyesu aguttadvÃratà ca bhojane amatta¤¤utà ca, muÂÂhasaccà ca asampaja¤¤aæ ca, sÅlavipatti cadiÂÂhivipatti ca, ajjhattasaæyojanaæ ca bahiddhÃsaæyojanaæ ca. Dukaæ. 838. TÅïi akusalamÆlÃni, tayo akusala vitakkÃ, tisso akusala sa¤¤Ã, tisso akusaladhÃtuyo, tÅïi duccaritÃni, tayo ÃsavÃ, tÅïi saæyojanÃni, tisso taïhÃ, aparÃpi tisso tanhÃ, tisso esanÃ, tisso vidÃ, tÅïi bhayÃni, tÅïi tamÃni, tiïi titthÃyatanÃni, tayo ki¤canÃ, tÅïi aÇgaïÃni, tÅïi malÃni, tÅïi visamÃni aparÃnipi tÅïi visamÃni, tayo aggÅ, tayo kasÃvÃ, aparepi tayo kasÃvÃ, assÃdadiÂÂhi attÃnudiÂÂhi micchÃdiÂÂhi, arati vihesà adhammacariyÃ. 1. Anava¤¤Ãtamado-sirimu, machasaæ. [BJT Page 196] [\x 196/] Dovacassatà pÃpamittatà nÃnattasa¤¤Ã, uddhaccaæ kosajjaæ pamÃdo, asantuÂÂhità asampaja¤¤atà mahicchatÃ, ahirikaæ anottappaæ pamÃdo, anÃdariyaæ dovacassatà pÃpamittatÃ, assaddhiyaæ avada¤¤Ætà kosajjaæ, uddhaccaæ asaævaro dussÅlyaæ, ariyÃnaæ adassanakamyatà saddhammaæ asotukamyatà upÃrambhachittatÃ, muÂÂhasaccaæ asampaja¤¤aæ cetaso vikkhepo, [PTS Page 348] [\q 348/] ayonisomanasikÃro kummaggasevanà cetasoca lÅnattaæ. Tikaæ. 839. CattÃro ÃsavÃ, cattÃro ganthÃ, cattÃro oghÃ, cattÃre yogÃ, cattÃri upÃdÃnÃni, cattÃro taïhuppÃdÃ, cattÃri agatigamanÃni, cattÃro vipariyesÃ, cattÃro anariyavohÃrÃ, aparepi cattÃro anariyavohÃrÃ, cattÃri duccaritÃni, aparÃnipi cattÃri duccaritÃni, cattÃri bhayÃni, aparÃnipi cattÃri bhayÃni, catasso diÂÂhiyo. Catukkaæ. 840. Pa¤corambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni, pa¤cuddhambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni, pa¤ca macchiriyÃni, pa¤ca saÇgÃ, pa¤ca sallÃ, pa¤ca cetokhilÃ, pa¤ca cetaso vinibavdhÃ, pa¤ca nÅvaraïÃni, pa¤ca kammÃni ÃnantarikÃni, pa¤ca diÂÂhiyo, pa¤ca verÃ, pa¤ca vyasanÃ, pa¤ca akkhantiyà ÃdÅnavÃ, pa¤ca bhayÃni, pa¤ca diÂÂhadhammanibbÃnavÃdÃ. Pa¤cakaæ. [PTS Page 349] [\q 349/] 841. Cha vivÃda mÆlÃni, cha chandarÃgà gehasità dhammÃ, 1 cha virodha vatthÆni, cha taïhÃkÃyÃ, cha agÃravÃ, cha parihÃniyà dhammÃ, aparepi cha parihÃniyà dhammÃ, cha somanassupavicÃrÃ, cha domanassupavicÃrÃ, cha upekkhupavicÃrÃ, cha gehasitÃni somanassÃni, cha gehasitÃni domanassÃni, cha gehasità upekkhÃ, cha diÂÂhiyo. Chakkaæ. 842. SattÃnusayÃ, satta sa¤¤ojanÃni, satta pariyuÂÂhÃnÃni, satta asaddhammÃ, sattaduccaritÃni, satta mÃnÃ, satta diÂÂhiyo. Sattakaæ. 843. AÂÂha kilesavatthuni, aÂÂha kusÅtavatthÆni, aÂÂhasu lokadhammesu cittassa paÂighÃto, aÂÂha anariyavohÃrÃ, aÂÂha micchattÃ, aÂÂha purisadosÃ, aÂÂha asa¤¤ivÃdÃ, aÂÂha nevasa¤¤inÃsa¤¤ivÃdÃ. AÂÂhakaæ. 844. Nava ÃghÃtavatthÆni, nava purisamalÃni, navavidha mÃnÃ, nava taïhÃmÆlikà dhammÃ, nava i¤jitÃni, nava ma¤¤itÃni, nava evditÃni, nava papa¤citÃni, nava saÇkhatÃni. Navakaæ. 1. Cha chandarÃgÃ- sirimu, machasaæ. [BJT Page 198. [\x 198/] ] 845. Dasa kilesavatthÆni, dasa ÃghÃtavatthÆni, dasa akusalakammapathÃ, dasa sa¤¤ojanÃni, dasa micchattÃ, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi. Dasakaæ. 846. AÂÂhÃrasa taïhà vicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya, aÂÂhÃrasa taïhà vicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya, tadekajjhaæ abhisa¤¤Æhitvà ahaæsaækhipitvà chattiæsa taïhÃvicaritÃni honti. Iti atÅtÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, anÃgatÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, paccuppannÃni chattiæsa taïhà vicaritÃni, tadekajjhaæ abhisa¤¤Æhitvà abhisaækhipitvà aÂÂhataïhÃvicaritasataæ hoti. YÃni ca dvÃsaÂÂhi diÂÂhigatÃni brahmajÃle veyyÃkaraïe vuttÃni bhagavatÃ. MÃtikÃ. [PTS Page 350] [\q 350/] 847. Tattha katamo jÃtimado: jÃtiæ paÂicca mado majjanà majjitattaæ mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati jÃtimado. 848. Tattha katamo gottamado: gottaæ paÂicca -peÃrogyaæ paÂicca -peyobbanaæ paÂicca -pe jÅvitaæ paÂicca -pe- lÃbhaæ paÂicca -pe- sakkÃraæ paÂicca -pe-garukÃraæ paÂicca -pe- purekkhÃraæ paÂicca -pe- parivÃraæ paÂicca -pebhogaæ paÂicca -pe- vaïïaæ paÂicca -pe- sutaæ paÂicca -pe-paÂibhÃnaæ paÂicca -pe-ratta¤¤utaæ paÂicca -pepin¬apÃtikattaæ paÂicca -pe- anava¤¤attiæ1 paÂicca-peiriyÃpathaæ paÂicca -peiddhiæ paÂicca -pe- yasaæ paÂicca -pe-sÅlaæ paÂicca -pejhÃnaæ paÂicca -pe- sippaæ paÂicca -peÃrohaæ paÂicca -pe-pariïÃhaæ paÂicca -pe- saïÂhÃnaæ paÂicca -pe- pÃripÆriæ paÂicca mado majjanà majjitattaæ mÃno ma¤¤Ã ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cÅttassa ayaæ vuccati pÃripÆrimado. 849. Tattha katamo mado: yo mado majjanà majjitattaæ mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati mado. 850. Tattha katamo pamÃdo: kÃyaduccarite và vacÅduccarite và mano duccarite và pa¤casu và kÃmaguïesu cittassa vossaggo vossaggÃnuppÃdÃnaæ kusalÃnaæ và dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà anaÂÂhitakiriyatà olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo. Yo evarÆpo pamÃdo pamajjanà pamajjitattaæ. Ayaæ vuccati pamÃdo. 1. Anava¤¤Ãtaæ- sirimu, machasaæ. [BJT Page 200] [\x 200/] 851. Tattha katamo thambho: yo thambho thambhanà thambhitattaæ kakkhaliyaæ phÃrusiyaæ ujucittatà amudutÃ, ayaæ vuccati thambho. 852. Tattha katamo sÃrambho: yo sÃrambho paÂisÃrambho sÃrambhanà paÂisÃrambhanà paÂisÃrambhitattaæ, ayaæ vuccati sÃrambho. 853. Tattha katamà atricchatÃ: itarÅtaracivarapin¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi pa¤cahi và kÃmaguïehi asantuÂÂhassa bhiyyokammyatà [PTS Page 351] [\q 351/] yà evarÆpà icchà icchÃgataæ1 atricchatà rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho vandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati atricchatÃ. 854. Tattha katamà mahicchatÃ: itarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃrehi pa¤cahi và kÃmaguïehi asantuÂÂhassa bhiyyokamyatÃ, yà evarÆpà icchà icchÃgataæ mahicchatà rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati mahicchatÃ. 855. Tattha katamà pÃpicchatÃ: idhekacco assaddho samÃno saddhoti maæ jano jÃnÃtuti icchati, dussÅlo samÃno sÅlavÃti maæ jano jÃnÃtÆti icchati, appassutosamÃno bahussutoti maæ jano jÃnÃtuti icchati, saÇgaïikÃrÃmo samÃno pavicittoti maæ jano jÃnÃtÆti icchati, kusÅto samÃno Ãraddhaviriyoti maæ jano jÃnÃtuti icchati, muÂÂhassati samÃno upaÂÂhitasatÅti maæ jano jÃnÃtuti icchati, asamÃhito samÃno samÃhitoti maæ jano jÃnÃtuti icchati. Duppa¤¤o samÃno pa¤¤avÃti maæ jano jÃnÃtÆti icchati. AkhÅïÃsavo samÃno khÅïÃsavoti maæ jano jÃnÃtÆti icchati. Yi evarÆpà icchà icchÃgataæ pÃpicchatà rÃgo sÃrÃgo-pecittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati pÃpicchatÃ. 856. Ttha katamaæ siÇgaæ: yaæ siÇgaæ siÇgÃratà caturatÃ2 cÃturiyaæ parikkhattatà pÃrikkhattiyaæ, idaæ vuccati siÇgaæ. 857. Tattha katamaæ tintinaæ: yaæ tintinaæ tintinÃyanà tintinÃyitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppayitattaæ puccha¤cikatÃ3 sÃdukamyatÃ4. Idaæ vuccati tintinaæ. 858. Tattha katamaæ cÃpayyaæ: 5 cÅvaramaï¬anà pattamaï¬anà senÃsanamaï¬anà imassa và pÆtikÃyassa bÃhirÃnaæ và parikkhÃrÃnaæ maï¬anà vibhÆsanà kelÃyanà parikelÃyanÃ6 gedhikatà gedhikattaæ capalatà cÃpalyaæ, idaæ vuccati cÃpalyaæ. 1. IcchÃgatÃ- sirimu, machasaæ 2. CÃturatÃ-sirimu, machasaæ. 3. Puccha¤jikatÃ-sirimu, machasaæ. Pu¤cikatÃ-syÃ. 4. SÃdhukamyatÃ-sirimu, machasaæ, syÃ. 5. CÃpallaæ-si pŠvi. 6. KelanÃ, parikelanÃ-sirimu, machasaæ, syÃ. [BJT Page 202] [\x 202/] 859. Tattha katamà asabhÃgavutti: mÃtari và pitari và jeÂÂhe và kaniÂÂhe và bhÃtariÃcariyesu và upajjhÃye và buddhe và sÃvakesu và a¤¤atara¤¤ataresu garuÂÂhÃnÅyesu vippaÂikulagÃhità vipaccanikasÃtatà [PTS Page 352] [\q 352/] anÃdariyaæ anÃdaratÃ1 agÃravatà appatissavatÃ, ayaæ vuccati asabhÃgavutti. 860. Tattha katamà arati: pantesu và senÃsanesu a¤¤atara¤¤ataresu và adikusalesu dhammesu arati aratità anabhirati anabhiramanà ukkanÂhità paratassitÃ, ayaæ vuccati arati. 861. Tattha katamà tandi: yà tandi tandiyanà tandimanakatà Ãlasyaæ ÃlasyÃyanà ÃlasyÃyitattaæ, ayaæ vuccati tandi. 862. Tattha katamà vijambhikÃ: yà kÃyassa jambhanà vijambhanà Ãnamanà vinamanà sannamanà panamanà vyÃdhiyakaæ, ayaæ vuccati vijambhikÃ. 863. Tattha katamo bhattasammado: yà bhuttÃvissa bhattamucchà bhattakilamatho bhattaparilÃho kÃyaduÂÂhullaæ, ayaæ vuccati bhattasammado. 864. Tattha katamaæ cetaso ca lÅnattaæ: yà cittassa akallatà akamma¤¤atà olÅyanà sallÅyanà lÅnaæ lÅyanà lÅyitattaæ thinaæ thiyanà thiyitattaæ cittassa, idaæ vuccati cetaso ca lÅnattaæ. 865. Tattha katamà kuhanÃ: lÃbhasakkÃrasilokasannissitassa pÃpicchassa iccÃpakatassa paccayapaÂisedhanasaÇkhÃtena và sÃmantajappitena và iriyÃpathassa và aÂÂhapanÃ2 Âhapanà saïÂhapanà bhÃkuÂità bhÃkuÂiyaæ kuhanà kuhÃyanà kuhitattaæ, ayaæ vuccati kuhanÃ. 866. Tattha katamà lapanÃ: lÃbhasakkÃrasilokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa yà paresaæ Ãlapanà lapanà sallapanà ullapanà samullapanà unnahanà samunnahanà ukkÃcanÃsamukkÃcanà anuppiyabhÃïitÃ3 cÃÂukamyatà muggasuppyatà pÃribhaÂÂatÃ, ayaæ vuccati lapanÃ. 867. Tathe katamà nemittikatÃ: lÃbhasakkÃrasilokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa [PTS Page 353] [\q 353/] yaæ paresaæ nimittaæ nimittakammaæ obhÃso obhÃsakammaæ sÃmantajappà parikathÃ, ayaæ vuccati nemittikatÃ. 868. Tattha katamà nippesikatÃ: lÃbhasakkÃrasilokasannissitassa pÃpicchassa icchÃpakatassa yà paresaæ akkosanà vambhanà garahanà ukkhepanà samukkhepanà khipanà saækhipanà pÃpanà sampÃpanà avaïïÃhÃrikÃ4 parapiÂÂhimaæsikatÃ, ayaæ vuccati nippesikatÃ. 1. AnÃdariyatÃ-sirimu, machasaæ. 2. ùÂhapanÃ-sÅmu. 3. AnuppiyabhÃsitÃ-sÅpŠvi. 4. AvanïahÃriyÃ-sÅpŠvi. [BJT Page 204] [\x 204/] 869. Tattha katamà lÃbhena labhaæ nijigiæsanatÃ: lÃbhasakkÃrasilokasannissito pÃpiccho icchÃpakato ito laddhaæ Ãmisaæ amutra harati, amutra và laddhaæ Ãmisaæ idha Ãharati, yà evarÆpà Ãmisena Ãmisassa eÂÂhi gaveÂÂhi pariyeÂÂhi esanà gavesanà pariyesanÃ, ayaæ vuccati lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsanatÃ. 870. Tattha katamo seyyohamasmÅti mÃno: idhekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena vÃsippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà mÃnaæ jappeti, yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmodhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa ayaæ vuccati seyyohamasmÅti mÃno. 871. Tattha katamo sadisohamasmÅti mano: idhekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂihÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà mÃnaæ jappeti, yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmodhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati sadiso'hamasmÅti mÃno. 872. Tattha katamo hÅnohamasmÅti mÃno: idhekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atane vatthunà omÃnaæ jappeti, yo evarÆpo omÃno oma¤¤anà oma¤¤itattaæ hÅÊanà ohÅÊanà ohÅÊitattaæ attu¤¤Ã attava¤¤Ã attaparibhavo, ayaæ vuccati hÅno'hamasmÅti mÃno. [PTS Page 354] [\q 354/] 873. Tattha katamo seyyassa seyyohamasmÅti mÃno: idekacco seyyo hotijÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃyà và dhanena vÃajjhanena và kammÃyatananena và sippÃyatananena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena vÃpaÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi seyyaæ attÃnaæ dahati. So taæ nissÃya mÃnÃæ jappeti, yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati annÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati seyyassa seyye'hamasmÅti mÃno. 874. Tattha katamo seyyassa sadiso'hamasmÅti mÃno: idhe kacco seyyo hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaæ attÃnaæ dahati. So taæ nissÃya mÃnaja jappeti. Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati seyyassa sadiso'hamasmÅti mÃno. [BJT Page 206] [\x 206/] 875. Tattha katamo seyyassa hÅno'hamasmÅti mÃno: idhe kacco seyyo hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi hÅnaæ attÃnaæ dahati. So taæ nissÃya omÃnaæ jappeti. Yo evarÆpo omÃno oma¤¤anà oma¤¤itattaæ hÅÊanà ohÅÊanà ohÅÊitattaæ attu¤¤Ã attava¤¤Ã attaparibhavo, ayaæ vuccati seyyassa hÅno'hamasmÅti mÃno. 876. Tattha katamo sadisassa seyyo'hamasmÅti mÃno: idhekacecà sadiso hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi seyyaæ attÃnaæ dahati. So taæ nissÃya mÃnaæ jappeti. Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati sadisassa seyye'hamasmÅti mÃno. 877. Tattha katamo sadisassa sadiso'hamasmÅti mÃno: idhekacco sadiso hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaæ attÃnaæ dahati. So taæ nissÃya mÃnaæ jappeti. Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati sadisassa sadiso'hamasmÅti mÃno. 878. Tattha katamo sadisassa'hÅnohamasmÅti mÃno: idhekacco sadiso hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaæ attÃnaæ dahati. So taæ nissÃya omÃnaæ jappeti. Yo evarÆpo omÃno oma¤¤anà oma¤¤itattaæ hÅÊanà ohÅÊanà ohÅÊitattaæ attu¤¤Ã attava¤¤Ã attaparibhavo, ayaæ vuccati hÅnassa seyyo'hamasmÅti mÃno. 879. Tattha katamo hÅnassa seyye'hamasmÅti mÃno: idhekacco hÅno hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaæ attÃnaæ dahati. So taæ nissÃya mÃnaæ jappeti. Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati hÅnassa seyyo'hamasmÅti mÃno. 880. Tattha katamo hÅnassa sadiso'hamasmÅti mÃno: idhekacco hÅno hoti, jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaæ attÃnaæ dahati. So taæ nissÃya mÃnaæ jappeti. Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo [PTS Page 355] [\q 355/] dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati hÅnassa sadiso'hamasmÅti mÃno. [BJT Page 208] [\x 208/] 881. Tattha katamo hÅnassa hÅno'hamasmÅti mÃno: idhekacco hÅno hoti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi sadisaæ attÃnaæ dahati. So taæ nissÃya omÃnaæ jappeti. Yo evarÆpo omÃno oma¤¤anà oma¤¤itattaæ hÅÊanà ohÅÊanà ohÅÊittaæ attu¤¤Ã attava¤¤Ã attaparibhavo, ayaæ vuccati hÅnassa hÅno'hamasmÅti mÃno. 882. Tattha katamo mÃno: yo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati mÃno. 883. Tattha katamo atimÃno: idhekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà parehi attÃnaæ atima¤¤ati. Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati atimÃno. Seyyassa sadiso'hamasmÅti mÃno. 884. Tattha katamo mÃnÃtimÃno: idhekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà pubbakÃlaæ parehi sadisaæ attÃnaæ dahati. AparakÃlaæ attÃnaæ seyyaæ dahati. Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati mÃnÃtimÃno. 885. Tattha katamo omÃno: idhekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà omÃnaæ jappeti. Yo evarÆpo omÃno oma¤¤anà oma¤¤itattaæ hÅÊanà ohÅÊanà ohÅÊitattaæ attu¤¤Ã attava¤¤Ã attaparibhavo, ayaæ vuccati omÃno. 886. Tattha katamo adhimÃno: appatte pattasa¤¤ità akate katasa¤¤ità anadhigate adhigatasa¤¤ità asacchikate sacchikatasa¤¤itÃ, yo evarÆpo mÃno ma¤¤Ãnà ma¤¤itattaæunnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati adhimÃno. [PTS Page 356] [\q 356/] 887. Tattha katamo asmimÃno: rÆpaæ asmÅti mÃno, asmiti chando, asmÅti anusayo, vedanà -pe- sa¤¤Ã-pe- saÇkhÃrà -pe- vi¤¤Ãïaæ asmÅti mÃno, asmiti chando, asmÅti anusayo. Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati asmimÃno. 888. Tattha katamo micchÃmÃno: idhekacco pÃpakena và kammÃyatanena pÃpakenavà sippÃyatanena pÃpakena và vijjÃÂÂhÃnena pÃpakena và sutena pÃpakena và paÂibhÃnena pÃpakena và sÅlena pÃpakena và vatena pÃpakena và sÅlabbatena pÃpikÃya và diÂÂhiyà a¤¤atara¤¤atarena vatthunà mÃnaæ jappeti. Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnÃmo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa, ayaæ vuccati micchÃmÃno. [BJT Page 210] [\x 210/] 889. Tattha katamo ¤Ãtivitakko: ¤Ãtake Ãrabbha gehasito takko vitakko micchÃsaÇkappo, ayaæ vuccati ¤Ãtivitakko. 890. Tattha katamo janapadavitakko: janapadaæ Ãrabbha gehasito takko vitakko micchÃsaÇkappo, ayaæ vuccati janapadavitakko. 891. Tattha katamo amaravitakko: dukkarakÃrità paÂisaæyutto và diÂÂhigatapaÂisaæyutto và gehasito takko vitakko micchà saÇkappo, ayaæ vuccati amaravitakko. 892. Tattha katamo parÃnuddayatÃpaÂisaæyutto vitakko: idhekacco gihÅsaæsaÂÂho viharati sahanandÅ sahasokÅ sukhÅtesu sukhÅte dukkhitesu dukkhito uppannesu kicca karaïayesu attanà và yogaæ Ãpajjati. Yo tattha gehasito takko vitakko micchÃsaÇkappo, ayaæ vuccati parÃnuddayatÃpaÂisaæyutto vitakko. 893. Tattha katamo lÃbhasakkÃrasilokapaÂisaæyutto vitakko: lÃbhasakkÃrasilokaæ Ãrabbha gehasito takko vitakko micchÃsaækÃppo, ayaæ vuccati lÃbhasakkÃrasilokapaÂisaæyutto vitakko. 894. Tattha katamo anava¤¤attipaÂisaæyutto vitakko: idhekacco jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena vatthunà 'mà maæ [PTS Page 357] [\q 357/] pare' avajÃniæsÆ1ti. Yo tattha gehasito takko vitakko micchÃsaÇkappo, ayaæ vuccati anava¤¤attipaÂisaæyutto vitakko. Ekakaæ. 895. Tattha katamo kodho: yo kodho kujjhanà kujkditattaæ doso dussanÃdussitattaæ, 2 vyÃpatti vyÃpajjanà vyÃpajjitattaæ, virodho paÂivirodo caï¬ikkaæ asuropo3 anattamanatà cittassa, ayaæ vuccati kodho. Tattha katamo upanÃho: pubbakÃlaæ4 kodo aparakÃlaæ5 upanÃho. Yo evarÆpo upanÃho upanayhanà upanayahitattaæ. ùÂhapanÃ, Âhapanà saïÂhapanà anusaæsandanà anupubbabandhanà daÊhÅkammaæ kodhassa, ayaæ vuccati upanÃho. 1. VatthunÃ, maæ-sirimu. 2. DÆsanà dÆsitattaæ-syÃ. 3. Assuropo-sirimu. 4. PubbakÃle-sÅpŠvi. 5. AparakÃle-sÅpŠvi. [BJT Page 212] [\x 212/] 896. Tattha katamo makkho: yo makko makkhiyanÃ1 makkhÅyitattaæ niÂÂhuriyaæ niÂÂhuriyakammaæ, ayaæ vuccati makkho. Tattha katamo paÊÃso: yo paÊÃso paÊÃsÃyanà paÊÃsÃhÃro vivÃdaÂÂhÃnaæ yugaggÃho appaÂinissaggo, ayaæ vuccati paÊÃso. 897. Tattha katamà issÃ: yà paralÃbhasakkÃragarukÃramÃnanavandanapujanÃsu issà issÃyanà issÃyitattaæ, usÆyà usÆyanà usÆyitattaæ, ayaæ vuccati issÃ. Tattha katamaæ macchariyaæ: pa¤ca macchariyÃni: ÃvÃsamacchariyaæ kula macchariyaæ lÃbhamacchariyaæ vaïïamacchariyaæ dhammamacchariyaæ. Yaæ evarÆpaæ maccheraæ maccharÃyanà maccharÃyitattaæ vevicchaæ kadariyaæ kaÂuka¤cukatà aggahitattaæ cittassa, idaæ vucacti macchariyaæ. 898. Tattha katamà mÃyÃ: idhekacco kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà tassa paÂicchÃdana hetu pÃpikaæ icchaæ panidahati, mà maæ ja¤¤Ãti icchati, [PTS Page 358] [\q 358/] mà maæ ja¤¤Ãti saækappeti, mà maæ ja¤¤Ãti vÃcaæ bhÃsati, mà maæ ja¤¤Ãti kÃyena parakkamati, yà evarÆpà mÃyà mÃyÃvità accÃsarÃ2 va¤canà nikati vikiraïà pariharaïà guhanà pariguhanà chÃdanà paÂicchÃdanà anuttÃnÅkammaæ anÃcikammaæ vecchÃdanà pÃpakiriyÃ, ayaæ vuccati mÃyÃ. Tattha katamaæ sÃÂheyyaæ: idhekacco saÂho hoti parisaÂho. Yaæ tattha saÂhaæ saÂhatà sÃÂheyyaæ kakkhaÊatà kakkhaÊiyaæ3 parikkhattatà pÃrikkhattiyaæ, idaæ vuccati sÃÂheyyaæ. 899. Tattha katamà avijjÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -peavijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Tattha katamà bhavataïhÃ: yo bhavesu bhavacchando bhavarÃgo bhavanandi bhavataïhà bhavasneho bhavaparilÃho bhavamucchà bhavajjhosÃnaæ. Ayaæ vuccati bhavataïhÃ. 900. Tattha katamà bhavadiÂÂhi: bhavissati attà ca lokocÃti yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho4 ayaæ vuccati bhavadiÂÂhi. Tattha katamà vibhavadiÂÂhi: na bhavissati attà ca loko cÃti yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ-pe- vipariyesagÃho, ayaæ vuccati vibhavadiÂÂhi. 901. Tattha katamà sassatadiÂÂhi: sassato attà ca loko cÃti yà evarÆpà diÂÂhidiÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, ayaæ vuccati sassatadiÂÂhi. 1. MakkhiyanÃ-sirimu-syÃ. MakkhÃyanÃ-machasaæ. 2. AccasarÃ-sÅpŠvi. 3. Kakkaratà kakkariyaæ-sirimu. Machasaæ. KakkharatÃ, kakkhariyaæ-aÂÂhakathà 4. VipariyÃsaggÃho-machasaæ. [BJT Page 214] [\x 214/] Tattha katamà ucchedadiÂÂhi: ucchijjissati attà ca loko cÃti yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, ayaæ vuccati ucchedadiÂÂhi. 902. Tattha katamà antavÃdiÂÂhi: antavà attà ca loko cÃti yà evarÆpà diÂÂhidiÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, ayaæ vuccati antavÃdiÂÂhi. [PTS Page 359] [\q 359/] Tattha katamà anantavÃdiÂÂhi: anantavà attà ca loko cÃti yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, ayaæ vuccati anantavÃdiÂÂhi. 903. Tattha katamà pubbantÃnudiÂÂhi: pubbantaæ Ãrabbha yà uppajjati diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, ayaæ vuccati pubbantÃnudiÂÂhi. Tattha katamà aparantÃnudiÂÂhi: aparantaæ Ãhabbha yà uppajjati diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe vipariyesagÃho, ayaæ vuccati aparantÃnudiÂÂhi. 904. Ttha katamaæ ahirikaæ: yaæ na hirÅyati hirÅyitabbena na hirÅyati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ, idaæ vuccati ahirikaæ. Tattha katamaæ anottappaæ: yà na ottappati ottappitabbena na ottappati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ, idaæ vuccati anottappaæ. 905. Tattha katamà dovacassatÃ: sahadhammike vuccamÃno dovacassatà devacassÃyaæ dovacassiyaæ dovacassatà vippaÂikÆlagÃhità vipaccanikasÃtatà anÃdariyaæ anÃdaratà agÃravatà appatissavatÃ, ayaæ vuccati dovacassatÃ. Tattha katamà pÃpamittatÃ: ye te puggalà assaddhà dussÅlà appassutà maccharino duppa¤¤Ã yà tesaæ sevanà nisevanà saæsevanà bhajanà jaæbhajanà bhatti sambhatti sampavaÇkatÃ, ayaæ vucacti pÃpamittatÃ. 906. Tattha katamo anajjavo: yo anajjavo anajjavatà jimhatà vaÇkatà kuÂilatÃ, ayaæ vuccati anajjavo. Tattha katamo amaddavo: yà amudutà amaddavatà kakkhaÊiyaæ phÃrusiyaæ kakkhaÊatà kaÂhinatà ujucittatà amudutÃ, ayaæ vuccati amaddavo. [PTS Page 360] [\q 360/] 907. Tattha katamà akkhanti: yà akkhanti akkhamanatà anadhivÃsanatà caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa, ayaæ vuccati akkhanti. Tattha katamaæ asoraccaæ: kÃyiko vÅtikkamo vÃcasiko vÅtikkamo kÃyika vÃcasikovÅtikkamo, idaæ vuccati asoraccaæ, sabbampi dussÅlyaæ asoraccaæ. [BJT Page 216] [\x 216/] 908. Tattha katamaæ asÃkhalyaæ, yà sà vÃcà aï¬akà kakkasà parakaÂukà parÃbhisajjanÅkodhasÃmantà asamÃdhi saævattanikà tathà rupiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. YÃtattha asaïhavÃcatà asakhilavÃcatà pharusavÃcatÃ, idaæ vucacti asÃkhalyaæ. Tattha katamo apaÂisavthÃro: dve paÂisanthÃrà ÃmisapaÂisanthÃro ca dhammapaÂisavthÃro ca idhekacco apaÂisanthÃrako hoti ÃmisapaÂisanthÃrena và dhammapaÂisanthÃrena vÃ, ayaæ vuccati apaÂisavthÃro. 909. Tattha katamà indriyesu aguttadvÃratÃ: idhekacco cakkhunà rÆpaæ disvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïa menaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæabhajjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssavyeæ, tassa saævarÃya na paÂipajjati na rakkhati cakkhundri cakkhundriye na saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà -pa- ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -pe- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -pe kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -pe- manasà dhammà vi¤¤Ãya nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà avvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati manindriyaæ manindriye na saævaraæ Ãpajjati. Yà imesaæ channaæ indriyÃnaæ agutti agopanà anÃrakkho asaævaro, ayaæ vuccati indriyesu aguttadvÃratÃ. Tattha katamà bhojane amatta¤¤utÃ: idhekacco appaÂisaÇkhà ayoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti, davÃya madÃya maï¬anÃya vibhusanÃya. Yà tattha asantuÂÂhità amatta¤¤utà appaÂisaÇkhà bhejane, ayaæ vuccati bhojane amatta¤¤utÃ. 910. Tattha katamaæ muÂÂhasaccaæ: yà asati ananussati appaÂissati asaraïatà adhÃraïatà pilÃpanatà saæmussanatÃ, 1 idaæ vuccati muÂÂhasaccaæ. [PTS Page 361] [\q 361/] Tattha katamaæ asampaja¤¤aæ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ-peavijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, idaæ vuccati asampaja¤¤aæ. 911. Tattha katamà sÅlavipatti: yo kÃyiko vitikkamo vÃcisiko vitikkamo kÃyikavÃcasiko vÅtikkamo, ayaæ vuccati sÅlavipatti. Sabbampi dussÅlyaæ sÅlavipatti. Tattha katamà diÂÂhivipatti: nattha dinnaæ natthi yiÂÂhaæ-pe- ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe vipariyesagÃho, ayaæ vuccati diÂÂhivipatti sabbÃpi micchÃdiÂÂhi diÂÂhivipatti. 912. Tattha katamaæ ajjhattasaæyojanaæ: pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni ajjhattasaæyojanaæ. Pa¤cuddhambhÃgiyÃni saæyojanÃni bahiddhÃsaæyojanaæ. Dukaæ. 1. PammossanatÃ- sÅpŠvi. [BJT Page 218. [\x 218/] ] 913. Tattha katamÃni tÅïi akusalamÆlÃni: lobho doso moho Tattha katamo lobho: yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi1 nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho parigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikÃ2 sa¤jananÅ sibbanÅ3 jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ4 visaÂÃ5 ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanato santhavo sneho6 apekkhà paÂibavdhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ rÆpÃsà saddÃsà gavdhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsà jappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ puccha¤cikatÃ7 sÃdukamyatÃ8 adhammarÃgo visamalobho nikanti [PTS Page 362] [\q 362/] nikÃmanà paÂhthanà pihanà saæpatthanà kÃmatanhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpatanhà arÆpataïhà nirodhataïhà sdataïhà gavdhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbatanhà dhammataïhà ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaranaæ chadanaæ bavdhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabaÊisaæ mÃravisayo tanhÃnadÅ tanhÃjÃlaæ tanhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo abhijjhà lobho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati lobho. Tattha katamo doso: anatthaæ me acarÅti ÃghÃto jÃyati, anatthaæ me caratÅti ÃghÃto jÃyati, anatthaæ me carissatÅti ÃghÃto jÃyati, piyassa me manÃpassa anatthaæ cari anatthaæ carati anatthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati, appiyassa me amanÃpassa atthaæ acari atthaæ carati atthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati, aÂÂhÃne và pana ÃghÃto jÃyati, yo evarÆpo cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂavirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa byÃpatti manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ byÃpatti byÃpajjanà byÃpajjitattaæ virodho paÂivirodho can¬ikkaæ asuropo9 anattamanatà cittassa, ayaæ vucacti doso. Tattha katamo moho: dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ, dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ, pubbante a¤¤Ãïaæ, aparante a¤¤Ãïaæ, pubbantÃparante a¤¤Ãïaæ, idappaccayatà paÂiccasamuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ. Yaæ evarÆpaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ-peavijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati moho. ImÃni tÅïi akusalamÆlÃni. 1. NandÅ-machasaæ. 2. JaniyÃ-sirimu, sÅpŠvi. 3. Sabbini-sirimu, syÃ, machasaæ. 4. Sotaæ-sirimu, machasaæ. 5. VisadÃ-sirimu. 6. Sineho-machasaæ, syÃ. 7. Puccha¤jikatÃ-sirimu, machasaæ pu¤cikatÃsÅpŠvi, syÃ. 8. SÃdhukamyatyÃ-sirimu, syÃ, machasaæ. 9. Assuropo-sirimu. [BJT Page 220] [\x 220/] 914. Tattha katame tayo akusalavitakkÃ: kÃmavitakko vyÃpÃdavitakko vihiæsÃvitakko. Tattha katamo kÃmavitakko: [PTS Page 363] [\q 363/] Ttha katamo vyÃpÃda vitakko: vyÃpÃdapaÂisaæyutto takko vitakko -pemicchÃsaÇkappo, ayaæ vuccati vyÃpÃdavitakko. Tattha katamo vihiæsÃvitakko: vihiæsÃpaÂisaæyutto takko vitakko -pemicchÃsaÇkappo, ayaæ vuccati vihiæsÃvitakko. Ime tayo akusalavitakkÃ. 915. Tattha katamà tisso akusalasa¤¤Ã: kÃmasa¤¤Ã vyÃpÃdasa¤¤Ã vihiæsÃsa¤¤Ã. Tattha katamà kÃmasa¤¤Ã: kÃmapaÂisaæyuttà sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ, ayaæ vuccati kÃmasa¤¤Ã. Sattha katamà vyÃpÃdasa¤¤Ã: vayÃpÃdapaÂisaæyuttà sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ, ayaæ vuccati vyÃpÃdasa¤¤Ã. Tattha katamà vihiæsÃsa¤¤Ã: vihiæsÃpaÂisaæyuttà sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ. Ayaæ vuccati vihiæsà sa¤¤Ã. Imà tisso akusalasa¤¤Ã. 916. Tattha katamà tisso akusaladhÃtuyo: kÃmadhÃtu, vyÃpÃdadhÃtu, vihiæsÃdhÃtu. Tattha katamà kÃmadhÃtu: kÃmavitakko kÃmadhÃtu vyÃpÃdavitakko vyÃpÃdadhÃtu vihiæsÃvitakko vihiæsÃdhÃtu. Tattha katamo kÃmavitako: kÃmapaÂisaæyutto takko vitakko -pe- vicchÃsaÇkappo, ayaæ vuccati kÃmavitakko. Tattha katamo vyÃpÃda vitakko: vyÃpadÃpaÂisaæyutto takko vitakko -pemicchÃsaÇkappo, ayaæ vuccati vayÃpÃdavitakko. Tattha katamo vihiæsà vitakko: vihiæsÃpaÂisaæyutto takko vitakko -pemicchajasaÇkappo, ayaæ vuccati vihiæsà vitakko. Imà tisso akusaladhÃtuyo. 917. Tattha katamÃni tÅïi duccaritÃni: kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ. Tatthakatamaæ kÃyaduccaritaæ: pÃnÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesu micchÃcÃro, idaæ vuccati kÃyaduccaritaæ. Tattha katamaæ vacÅduccaritaæ: musÃvÃdo pisuïÃvÃcà pharusÃvÃcà samphappalÃpo, idaævuccati vacÅduccaritaæ: Tattha katamaæ manoduccaritaæ: [PTS Page 364] [\q 364/] abhijjhà vayÃpÃdo micchÃdiÂÂhi, idaæ vuccati manoduccaritaæ. Tattha katamaæ kÃyaduccaritaæ: akusalaæ kÃyakammaæ kÃyadaccaritaæ, akusalaæ vacÅkammaæ vacÅduccaritaæ, akusalaæ manokammaæ manoduccaritaæ. Tattha katamaæ akusalaæ kÃyakammaæ: akusalà kÃya sa¤cetanà akusalaæ kÃyakammaæ, akusalà vacÅsa¤cetanà akusalaævacÅkammaæ, akusalà manosa¤cetanà akusalaæ manokammaæ. ImÃni tÅïi duccaritÃni. [BJT Page 222] [\x 222/] 918. Tattha katame tayo ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo avijjÃsavo. Tattha katamo kÃmÃsavo: yo kÃmesu kÃmacchando -pe- kÃmajjhosÃnaæ, ayaæ vuccati kÃmÃsavo. Tattha katamo bhÃvÃsavo: yo bhavesu bhavacchavdo -pebhavajjhosÃnaæ, ayaæ vuccati bhavÃsavo. Tattha katamo avijjÃsavo: dukhe a¤¤Ãïaæ -pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃsavo. Ime tayo ÃsavÃ. 919. Tattha katamÃni tÅïi saæyojanÃni: sakkÃyadiÂÂhi vicikicchà sÅlabbataparÃmÃso. Tattha katamà sakkÃyadiÂÂhi: idha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto rÆpaæ attato samanupassati rÆpavantaæ và attÃnaæ attanivà rÆpaæ rÆpasmiæ và attÃnaæ, vedanaæ -pesa¤¤aæ -pe- saÇkhÃre -pevi¤¤Ãïaæ attato samanupassati vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ attani và vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ. Yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, ayaævuccati sakkÃyadiÂÂhi. Tattha katamà vicikicchÃ: satthari kaÇkhati vicikicchati, dhamme kaÇkhati vicikicchati, saÇghe kaÇghativa vicikicchati, sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati, pubbante saÇkhati vicikicchati, aparante kaÇkhati vicikicchati, pubbantÃparante kaÇkhati vichikicchati, [PTS Page 365] [\q 365/] idappaccayatà paÂicca samuppannesu dhammesu kaÇkhati vicikicchati. Yà evarÆpà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ thambhitattaæ1 cittassa manovileko, ayaæ vuccati vicikicchÃ. Tattha katamo sÅlabbataparÃmÃso: ito bahiddhà samaïabrÃhmaïÃnaæ sÅlena suddi vatnesuddhi sÅlabbatena suddhÅti yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, ayaæ vuccati sÅlabbataparÃmÃso imÃni taïi saæyojanÃni. 920. Tattha katamà tisso taïhÃ: kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhÃ. Tattha katamà bhavataïhÃ: bhavadiÂÂhisahagato rÃgo sÃrÃgo cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati bhavataïhÃ. Tattha katamà vibhavataïhÃ: ucchedadiÂÂhi sahagato rÃgo sÃrÃgo cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati vibhavataïhÃ. Avasesà taïhà kÃmatanhÃ. Tattha katamà kÃmataïhÃ: kÃmadhÃtu paÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo, -pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati kÃmataïhÃ. RÆpadhÃtu arÆpadhÃtu paÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo -pecittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati vibhavataïhÃ. Imà tisso taïhÃ. 1. Chamhitattaæ-sirimu. [BJT Page 224] [\x 224/] 921. Tattha katamà aparÃpi tisso taïhÃ: kÃmataïhà rÆpataïhà arÆpataïhÃ. Tattha katamà kÃmatanhÃ: kÃmadhÃtu paÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo-pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati kÃmataïhÃ. [PTS Page 366] [\q 366/] Tattha katamà rupataïhÃ: rÆpadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati arÆpataïhÃ. Imà tisso taïhÃ. 922. Tattha katamà aparÃpi tisso taïhÃ: rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ. Tattha katamà rÆpataïhÃ: rupadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati rÆpataïhÃ. Tattha katamà arÆpataïhÃ: arÆpadhÃtupaÂisaæyutto rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati arÆpataïhÃ. Tattha katamà nirodhataïhÃ: ucchedadiÂÂhi sahagato rÃgo sÃrÃgo-pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati nirodhataïhÃ. Imà tisso taïhÃ. 923. Tattha katamà tisso esÃna: kÃmesanà bhavesanà brahmacariyesanÃ. Tattha katamà kÃmesanÃ: yo kÃmesu kÃmacchando -pe- kÃmajjhosÃnaæ, ayaæ vuccati kÃmesanÃ. Tattha katamà bhavesanÃ: yo bhavesu bhavacchavdo -pebhavajjhosÃnaæ, ayaæ vuccati bhavesanÃ. Tattha katamà brahmacariyesanÃ: sassato lokoti và asassato lokoti và -pe-neva hoti. Na na hoti tathÃgato parammaranÃti và yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe vipariyesagÃho, ayaæ vuccati brahmacariyesanÃ. Tattha katamà kÃmesanÃ: kÃmabhavo, tadekaÂÂhaæ akusalaæ kÃya kammaæ vacikammaæ manokammaæ, ayaæ vuccati kÃmesanÃ. Tattha katamà bhavesanÃ: bhavarÃgo tadekaÂÂhaæ akusalaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ manokammaæ, ayaæ vuccati bhavesanÃ. Tattha katamà [PTS Page 367] [\q 367/] BrahmacariyesanÃ: antaggÃhikÃdiÂÂhi tadekaÂÂhaæ akusalaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæmanokammaæ, ayaæ vuccati brahmacariyesanÃ. Imà tisse esanÃ. 924. Tassa katamà tisso vidhÃ: 'soyyohamasmÅ'tividhÃ. 'Sadiso hamasmÅ'ti vidhÃ'hÅnohamasmÅ'ti vidhÃ. Imà tisso vidhÃ. 325. Tattha katamÃni tÅïÅ bhayÃni: jÃtibhayaæ jarÃbhayaæ maraïabhayaæ. Tattha katamaæ jÃtibhayaæ: jitiæ paÂicca bhaæ bhayÃnakaæ chamhitattaæ lomahaæso cetaso utrÃso, idaæ vuccati jÃtibhayaæ. [BJT Page 226. [\x 226/] ] Tattha katamaæ jarÃbhayaæ: jaraæ paÂicca bhayaæ bhayÃnakaæ chamhitattaæ lomahaæso cetaso utrÃso, idaæ vuccati jarÃbhayaæ. Tattha katamaæ maraïabhayaæ: maraïaæ paÂicca bhayaæ bhayÃnakaæ chambhitattaæ lomahaæso cetaso utrÃso, idaæ vuccati maraïabhayaæ. ImÃni tÅïi bhayÃni. 926. Tattha katamÃni tÅïi tamÃni: atÅtaævà addhÃnaæ Ãrabbha kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasadati, anÃgataæ và addhÃnaæ Ãrabbha kaÇkhata vicikicchati nÃdhimuccati nasampasÅdati, etarahi và paccuppannaæ addhÃnaæ Ãrabbha kaÇkhati vicikicchati nÃdhimucchati na sampasÅdati. ImÃni tÅïi tamÃni. 927. Tattha katamÃni tÅïi titthÃyatanÃni: idhekacco samano và brÃhmano và evaævÃdi hoti evaædiÂÂhi 'yaæ ki¤cÃyaæ purisaæ puggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukaæ và sabbantaæ pubbekatahetu'ti. Idha panekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdi hoti evaædiÂÂhi. ' Yaæ ki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ và sabbantaæ issaranimaæmÃïahotra'ta. Idha panekacco samano và brÃhmano và evaævÃdi hoti evaædiÂÂhi 'yaæ ki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti [PTS Page 368] [\q 368/] sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vi sabbantaæ ahotuappaccayÃ'ti. ImÃni tÅïi titthÃyatanÃni. 928. Tattha katame tayo ki¤canÃ: rÃgo ki¤canaæ doso ki¤canaæ moho ka¤canaæ. Imo tayo ki¤canÃ. 929. Tattha katamÃni tÅïi aÇganÃni: rÃgo aÇgaïaæ doso aÇgaïaæ moho aÇgaïaæ. ImÃni tÅïi aÇgaïÃni. 930. Tattha katamÃni tÅïi malÃni: rÃgo malaæ doso malaæ moho malaæ. ImÃnitÅni malÃni. 931. Tattha katamÃni tÅïi visamÃni: rÃgo visamaæ doso visamaæ mohe visamaæ, imÃni tÅïi visamÃni. 932. Tattha katamÃni aparÃnipi taïa visamÃni: kÃyamisamaæ vacÅvisamaæ manovisamaæ. ImÃnitÅïi visamÃni. 933. Tattha katamo tayo aggÅ: rÃgaggi dosaggi mohaggi, ime tayo aggÅ. 934. Tattha katamo tayo kasÃvÃ: rÃgakasÃvo dosakasÃvo mohakasÃvo imo tayo kasÃvÃ. 935. Tattha katame aparepi tayo kasÃvÃ: kÃyakasÃvo vacikasÃvo mano kasÃvo. Imo tayo kasÃvÃ. [BJT Page 228] [\x 228/] 936. Tattha katamà assÃdadiÂÂhi: idhekacco samano và brÃhmaïo và evaævÃdi hoti evaædiÂÂhi 'natthi kÃmesu doso'ti. So kÃmesu pÃtavyataæ Ãpajjati. Ayaævuccati assÃdadiÂÂhi. Tattha katamà attÃnudiÂÂhi, idha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adssÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadambmassa akovido sappurisadhamme avinÅto rÆpaæ attato samanupassati rÆpavantaæ và attÃnaæ attani vÃrÆpaæ rÆpasmiæ và attÃnaæ. Vedanà -pe- sa¤¤aæ -pe- saÇkhÃre -pe vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ attani và vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, ayaævuccati attÃnudiÂÂhi. [PTS Page 369] [\q 369/] Tattha katamà micchÃdiÂÂhi: natthi dinnaæ natthi yiÂÂhaæ-pe- ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti. Ya evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -peviriyesagÃho, 1 ayaæ vuccati micchÃdiÂÂhi. SassatadiÂÂhi assÃdadiÂÂhi, sakkÃyadiÂÂhi attÃnudiÂÂhi, uccheda diÂÂhi micchÃdiÂÂhi. 937. Tattha katamà arati: pattesu và senÃsanesu a¤¤atara¤¤ataresu và adhikulesu dhammesu arati aratitÃ2 anabhirati anabiramaïà ukkaïÂhità paritassitÃ3, ayaæ vucacti arati. Tattha katamà vihesÃ: idhekacco pÃninà và le¬¬unà và dan¬ena và satthena và rajjuyà và a¤¤atara¤¤atarena satte viheÂheti, yà evarÆpà heÂhanà viheÂhanà hiæsanÃvihiæsanà rosanà virosanà parÆpaghÃto, ayaæ vuccati vihesÃ. Tattha katamà adhammacariyÃ: kÃye adhammacariyà visamacariyà vÃcÃya adhammacariyà visamacariyà manasà adhammacariyà visamacariyÃ, ayaæ vuccati adhammacariyÃ. 938. Tattha katamà dovacassatÃ: sahadhammike vuccamÃne dovacassÃyaæ devacassiyaæ devacassatà vippaÂikulagÃhità vipaccanikasÃtatà anÃdariyaæ anÃdaratà agÃravatà appatissavatÃ, ayaæ vucacti dovacassatÃ. Tattha katamà pÃpamittatÃ: ye te puggalà assaddhà dussÅlà appassutà maccharino duppa¤¤Ã. Yà tesaæ sevanà nivesanà saæsecanà bhajanà saæbhajanà bhatti sambhatti taæ sampavaÇkatÃ, ayaæ vucacti pÃpamittatÃ. Tattha katamà nÃnattasa¤¤Ã: kÃmasa¤¤Ã vyÃpÃdasa¤¤Ã vihiæsà sa¤¤Ã, ayaæ vuccati nÃnattasa¤¤Ã. SabbÃpi akusalasa¤¤Ã nÃnattasa¤¤Ã. 1. VipariyÃsaggÃho-machasaæ vipariyesaggÃho-syÃ. 2. Aratikà -sirimu. SÅpŠvi, syÃ. 3. ParitassikÃ-sirimu, sipŠvi, syÃ. [BJT Page 230] [\x 230/] 939. Tata katamaæ uddhaccaæ: yaæ cittassa uddhaccaæ avupasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa, idaæ vuccati uddhccaæ. Tattha katamaæ kosajjaæ: kÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite [PTS Page 370] [\q 370/] và pa¤casu và kÃmaguïesu cittassa vossaggo vossaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà anaÂÂhitakiriyatà olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo, idaæ vuccati kosajjaæ. Tattha katamaæ pamÃdo: kÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kÃmaguïesu cittassa vossaggo vossaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà anaÂÂhitakiriyatà olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo, yo evarÆpo pamÃdo pamajjanà pamajjitattaæ, ayaæ vuccati pamÃdo. 940. Tattha katamà asantuÂÂhitÃ: itarÅtaracÅvarapin¬apÃta senÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkÃrehi pa¤cahi và kÃmaguïehi asantuÂÂhassa bhiyyokamyatÃ. Yà evarÆpà icchà icchÃgataæ asantuÂÂhità rÃgo sÃrÃgo -pe-cittassa sÃrÃgo, ayaæ vuccati asantuÂÂhitÃ. Tattha katamà asampaja¤¤atÃ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ -peavijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati asampaja¤¤atÃ. Tattha katamà mahicchatÃ: itarÅtaracÅvarapin¬apÃtasenÃsana gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi pa¤cahi và kÃmaguïehi asantuÂÂhassa bhiyyokamyatÃ. Yà evarÆpà iccà icchÃgataæ mahicchatà rÃgo sÃrÃgo -pe- cittassa sÃrÃgo, ayaæ vucacti mahicchatÃ. 941. Tattha katamaæ ahirikaæ: yaæ na hirÅyati hirÅyitabbena na hirÅyati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ, idaæ vuccati ahirikaæ. Tattha katamaæ anottappaæ: yaæ na ottappati ottappitabbena na ottappati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ, idaæ vuccati anottappaæ. Tattha katamoæ pamÃdo: kÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kÃmaguïesu cittassa vossaggo vossaggÃnuppadÃnaæ [PTS Page 371] [\q 371/] kusalÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà anaÂÂhitakiriyatà olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo, yo evarÆpo pamÃdo pamajjanà pamajjitattaæ. Idaæ vuccati pamÃdo. [BJT Page 232] [\x 232/] 942. Tattha katamaæ anÃdariyaæ: yaæ anÃdariyaæ anÃdaratà agÃravatà appatissavatà anaddà anaddÃyanà anaddÃyitattaæ asÅlyaæ acittÅkÃro, idaæ vuccati anÃdariyaæ. Tattha katamà dovacassatÃ: sahadhammiko vuccamÃno dovacassÃyaæ dovacassiyaæ dovacassatà vippaÂikulagÃhità vipaccanikasÃtatÃ1 anÃdariyaæ anÃdaratà agÃravatà appatissavatÃ, ayaæ vuccati dovacassatÃ. Tattha katamà pÃpamittatÃ: ye te puggalà assaddhà dussÅlà appassutà maccharino duppa¤¤Ã. Yà tesaæ sevanà nisevanà saæsevanà paÂisevanà bhajanà saæbhajanà bhatti saæbhatti taæ sampavaÇkatÃ, ayaæ vuccati pÃpamittatÃ. 943. Tattha katamaæ assaddhiyaæ: idhekacco assaddho hoti. Na saddahati buddhaæ vÃdhammaæ và saæghaæ vÃ. Yaæ evarÆpaæ assaddhiyaæ asaddahanà anosappanà anabhippasÃdo, idaæ vuccati assaddhiyaæ. Tattha katamà avada¤¤utÃ: pa¤camacchariyÃni: ÃvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ lÃbhamcchariyaæ vaïïamacchariyaæ dhammamacchariyaæ. Yaæ evarÆpaæ maccheraæ maccharÃyanà maccharÃyitattaæ vevicchaæ kadariyaæ kaÂuka¤cukatà aggahitattaæ cittassa, ayaæ vuccati avada¤¤utÃ. Tattha katamaæ kosajjaæ: kÃyaduccarite và vaciduccarite và manoduccarite vÃ. Pa¤casuvà kÃmaguïesu cittassa vossaggo vossaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà anaÂÂhitakiriyatà olÅnavuttità [PTS Page 372] [\q 372/] nikkhittachavdatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo, idaæ vuccati kosajjaæ. 944. Tattha katamaæ uddhaccaæ: yaæ cittassa uddhaccaæ avupasamo cetaso vikkhepobhantattaæ cittassa, idaæ vuccati uddhaccaæ. Tattha katamo asaævaro: idhekacco cakkhunà rÆpaæ disvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ. YatthÃdikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya na paÂipajjati na rakkhiti cakkhundriyaæ cakkhundriye na saævaraæ Ãpajjati, sotena saddaæ sutvà -pe ghÃnena gavdhaæ ghÃyitvà -pe- jivhÃya rasaæ sÃyitvÃ-pe- kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -pemanasà dhammaæ vi¤¤Ãya nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà avvÃssaveyyuæ, tassasaævarÃya na paÂipajjati na rakkhati manindriyaæ manindriye na saævaraæ Ãpajjati, ayaæ vuccati asaævaro. Tattha katamaæ dussÅlyaæ: kÃyiko vÅtikkamo vÃcasiko vÅtikkamo kÃyikavÃcasiko vÅtikkamo, idaæ vuccati dussÅlyaæ. 1. VippaccanikasÃtatÃ-sÅmu. [BJT Page 234] [\x 234/] 945. Tattha katamà ariyÃnaæ adassanakamyatÃ: tattha katame ariyÃ: ariyà vuccanti buddhà ca buddhasÃvakà ca, yà imesaæ ariyÃnaæ adassanakamyatà adaÂÂhukamyatà asametukamyatà asamÃgantukamyatÃ, ayaæ vuccati ariyÃnaæ adassanakamyatÃ. Tathe katamà saddhammaæ asotukamyatÃ: tattha katamo sadadhammo: cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, ayaæ vuccati saddhammo. Yà imassa saddhammassa asotukamyatà asavanakamyatà anuggahetukamyatà adhÃretukamyatÃ, ayaæ vuccati saddhammaæ asotukamyatÃ. Tattha katamà upÃrambhacittatÃ: [PTS Page 373] [\q 373/] tattha katamo upÃrambho: yo upÃrambho anupÃrambho upÃrambhanà anupÃrambhanà anupÃrambhitattaæ u¤¤Ã ava¤¤Ã paribhavo ravdhagavesitÃ. Ayaæ vuccati upÃrambha cittatÃ. 946. Tattha katamaæ muÂÂhasaccaæ: yà asati ananussati appaÂissati asaraïatà adhÃraïatà pilÃpanatà pammussanatÃ, idaæ vuccati muÂÂhasaccaæ. Tattha katamaæ asampaja¤¤aæ: yaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ-peavijjÃlaÇgÅ meho akusalamÆlaæ, idaæ vuccati asampaja¤¤aæ. Tattha katamo cetaso vikkhepo: yaæ cittassa uddhaccaæ avupasamo cetaso vikkhepo bhantattaæ cittassa, ayaæ vuccati cetaso vikkhepo 947. Tattha katamo ayoniso manasikÃro: anicce niccanti ayoniso manasikÃro, dukkhe sukhanti ayoniso manasikÃro. Anattani attÃti ayoniso manasikÃro, asubhe subhanti ayoniso manasikÃro, saccavippaÂikÆlena và cittassa ÃvaÂÂanà anvÃvaÂÂana1 Ãbhogo samannÃhÃro manasikÃro, ayaæ vuccati ayoniso manasikÃro. Tattha katamà kumamggasevanÃ: tattha katamo kummaggo: micchà diÂÂhi micchÃsaÇkappo miccÃvÃcà micchÃkammanto micchÃÃjivo micchà vÃyÃmo miccÃsati miccÃsamÃdhi, ayaæ vuccati kummaggo. Yà imassa kummaggassa sevanà nisevanà saæsevanà bhajanà jaæbhajanà bhatti samhatti taæ sampavaÇkatÃ, ayaæ vuccati kummaggasevanÃ. Tattha katamaæ cetaso ca lÅnattaæ: yà cittassa akalyatà akamma¤¤atà olÅyanà sallÅyanÃlÅnaæ lÅyanà lÅyitattaæ thinaæ thiyanà lÅyitattaæ thinaæ thiyanà thiyitattaæ cittassa, idaæ vuccati cetaso ca lÅnattaæ. Tikaæ. 1. AnÃvaÂÂanÃ- sirimu. Machasaæ. ùvajjanÃ, anÃvajjanÃsyÃ. [BJT Page 236] [\x 236/] 948. Tattha katame cattÃro ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhÃvÃsavo diÂÂhÃsavo avijjÃsavo, tattha katamo kÃmÃsavo: [PTS Page 374] [\q 374/] yo kÃmesu kÃmacchande kÃmarÃgo kÃmanandi kÃmataïhà kÃmasneho kÃma parilÃhà kÃmamucchà kÃmajjhosÃnaæ, ayaæ vuccati kÃmÃsavo. Tattha katamo bhavÃsavo: yo bhavesu bhavacchavdo -pebhavajjhosÃnaæ, ayaæ vuccati bhavÃsavo. Tattha katamo diÂÂÃsavo: sassato lokoti và asassato lokoti và antavÃlokoti và anantavà lokoti và taæ jÅvaæ taæ sarÅranti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ. Hoti tathÃgato parammaranÃti vÃ. Na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ. Hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃti và neva hoti na nahoti tathÃgato parammaraïÃti và yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe vipariyesagÃho, ayaæ vuccati diÂÂhÃsavo. SabbÃpi micchÃdiÂÂhi diÂÂhÃsavo. Tattha katamo avijjÃsavo: dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ pubbante a¤¤Ãïaæ aparante a¤¤Ãïaæ pubantÃparante a¤¤Ãïaæ idappaccayatà paÂiccasamuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ, yaæ evarÆpaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ-pe- avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃsavo. Ime cattÃro ÃsavÃ. 949. Tattha katame cattÃro gavthà [PTS Page half [\q /] page missing] -Pe- cattÃro oghà -pecattÃro yogà -pe- cattÃri upÃdÃnÃni: kÃmÆpÃdÃnaæ diÂÂhupÃdÃnaæ sÅlabbatupÃdÃnaæ attavÃdÆpÃdÃnaæ. Tattha katamaæ kÃmÆpÃdÃnaæ: yo kÃmesu kÃmacchando kÃmarÃgo nÃmanandi kÃmatanhà kÃmasneho kÃmaparilÃho kÃmamucchà kÃmajjhosÃnaæ, idaæ vuccati kÃmÆpÃdÃnaæ. Tattha katamaæ diÂÂhÆpÃdÃnaæ: natthi dinnaæ natthi yiÂÂhaæ -pe- ye ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ-pe vipariyesagÃho, idaæ vuccati diÂÂhupÃdÃnaæ. hapetvà sÅlabbatupÃdÃna¤ca attavÃdÆpÃdÃna¤ca sabbÃpi micchÃdiÂÂhi diÂÂhupÃdÃnaæ. Tattha katamaæ sÅlabbatÆpÃdÃnaæ: ito bahiddhà samaïabrÃhmaïÃnaæ sÅlena suddhi vatena suddhi sÅlabbatena suddhiti yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, idaæ vuccati sÅlabbatÆpÃdÃnaæ. Tattha katamaæ attavÃdupÃdÃnaæ: idha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto rÆpaæ attato samanupassati rÆpavantaæ và attÃnaæ attani vÃrÆpaæ rÆpasmiæ và attÃnaæ, vedanaæ -pe- sa¤¤aæ -pesaÇkÃre-pevi¤¤Ãïaæ attato samanupassati. Vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ attani và vi¤¤Ãïaæ. Vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ -pe- vipariyesagÃho, idaæ vuccati attavÃdÆpÃdÃnaæ. ImÃnÅ cattÃri upÃdÃnÃni. [BJT Page 238] [\x 238/] 950. Tattha katame cattÃro taïhuppÃdÃ: cÅvarahetu và bhikkhuno tanhà uppajjamÃnà uppajjati, piï¬apÃtahetu và bhikkhuno tanhà uppajjamÃnà uppajjati, senÃsanahetu và bhikkhuno tanhà uppajjamÃnà uppajjati, iti bhavÃbhava hetu và bhikkhuno tanhà uppajjamÃnà uppajjati, ime cattÃro taïhuppÃdÃ. 951. Tattha katamÃni cattÃri agatigamanÃni: [PTS Page 376] [\q 376/] chandÃgatiæ gacchati dosÃgatiæ gacchati. Mo hÃgatiæ bhayÃgatiæ gacchati. Yà evarÆpà agatigamÃnà chandagamanà vaggagamanà vÃrigamanÃ, imÃni cattÃri agatigamanÃni. 952. Tattha katamo cttÃro vipariyesÃ1: anicce niccanti sa¤¤Ã vipariyeso cittavipariyeso diÂÂhivipariyeso, dukkhe sukhanti sa¤¤Ã vipariyeso cittavipariyeso diÂÂhivipariyeso, anattani attÃti sa¤¤Ãvipariyeso cittavipariyeso diÂÂhivipariyeso, asubhe subhanti sa¤¤Ãvipariyeso cittavipariyeso diÂÂhivipariyeso. Ime cattÃro vipariyesÃ. 953. Tattha katamo cattÃro anariyavohÃrÃ: adiÂÂhe diÂÂhavÃdità assute sutavÃdità amuto mutavÃdità avi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃditÃ. Ime cattÃro anariyavohÃrÃ. 954. Tattha katamo aparepi cattÃro anariyavohÃrÃ: diÂÂhe adiÂÂhavÃdità sute assutavÃdità mute amutavÃdità vi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃditÃ. Ime cattÃro anariyavohÃrÃ. 955. Tattha katamÃni cattÃri duccaritÃni: pÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesu micchÃcÃro musÃvÃdo, imÃni cattÃri duccaritÃni. 956. Tattha katamÃni aparÃnipi cattÃri duccaritÃni: musÃvÃdo pisunÃvÃcà pharusÃvÃcà samphappalÃpe, imÃni cattÃri duccaritÃni. 957. Tattha katamÃni cattÃri bhayÃni: jÃtibhayaæ jarÃbhayaæ vyÃdhibhayaæ maraïabhayaæ, imÃni cattÃri bhayÃni. 958. Tattha katamÃni aparÃni cattÃri bhayÃni: rÃjabhayaæ cora bhayaæ aggibhayaæ udakabhayaæ, imÃni cattÃri bhayÃni. 959. Tattha katamÃni aparÃnipi cattÃri bhayÃni: Æmibhayaæ, kumabhÅlabhayaæ, ÃvaÂÂabhayaæ, susukÃbhayaæ, imÃni cattÃri bhayÃni. 960. Tattha katamÃni aparÃnipi cattÃri bhayÃni: attÃnuvÃdabhayaæ. ParÃnuvÃdÃbhayaæ daï¬abhayaæ duggatibhayaæ, imÃni cattÃri bhayÃni. 1. ViriyÃsÃ-machasaæ. [BJT Page 240] [\x 240/] 961. Tattha katamà catasso diÂÂhiyo: sayaæ kataæ sukhadukkhanti saccato thetato diÂÂhiuppajjati. Paraæ kataæ sukhadukkhanti saccato thetato [PTS Page 377] [\q 377/] diÂÂhi uppajjati. Sayaæ kata¤ca paraæ kata¤ca sukhadukkhanti saccato thetato diÂÂhi uppajjati. AsayaækÃraæ aparaækÃraæ adhiccasamuppannaæ sukhadukkhanti saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Imà catasso diÂÂhiyo Catukkaæ. 962. Tattha katamÃni pa¤corambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni: sakkÃya diÂÂhi vicikicchà sÅlabbataparÃmÃso kÃmacchando vyÃpÃdo, imÃni pa¤corambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni. 963. Tattha katamÃni pa¤cuddhambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni: rÆpa rÃgo arÆparÃgo mÃnouddhaccaæ avijjÃ, imÃni pa¤cuddhambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni. 964. Tattha katamÃni pa¤camacchariyÃni: ÃvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ lÃbhamacchariyaæ vaïïamacchariyaæ dhammamacchariyaæ. ImÃni pa¤ca macchariyÃni. 965. Tattha katame pa¤ca saÇgÃ: rÃgasaÇgo dosasaÇgo mohasaÇgo mÃnasaÇgo diÂÂhisaÇgo, ime pa¤casaÇgÃ. 966. Tattha katame pa¤casallÃ: rÃgasallaæ dosasallaæ mohasallaæ mÃnasallaæ diÂÂhisallaæ, ime pa¤ca sallÃ. 967. Tattha katame ¤cacetokhilÃ: satthiri kaÇkhatÅ vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, dhamme kaÇkhati vicikicchati nÃdimuccati na sampasÅdati, saÇghe kaÇkhati vicikicchati nÃdhimucchati na sampasÅdati, sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. SabrahmacÃrÅsu kupito hoti anattamanato Ãhatacitto kilajÃto, ime pa¤ca cetokhilÃ. 968. Tattha katame pa¤ca cetaso vinÅbandhÃ: kÃme avÅtarÃgohoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatatanho. KÃye avÅtarÃgo hoti. -PerÆpe avitarÃgo hoti. [PTS Page 378] [\q 378/] -Pe- yÃvadatthaæ udarÃvadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukaæ passasukaæ1 middhasukaæ anuyutto viharati. A¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃti, ime pa¤ca cetaso vinibandhÃ. 969. Tattha katamÃni pa¤ca nÅvaraïÃni: kÃmacchandanÅvaraïaæ vyÃpÃdanÅvaranaæ thinamiddhanÅvaranaæuddhaccakukkuccanÅvaranaæ vicikicchÃnÅvaranaæ, imÃni pa¤ca nÅvaraïÃni. 1. Phassasukhaæ - simu. [BJT Page 242. [\x 242/] ] 970. Tattha katamÃni pa¤ca kammÃni ÃnantariyÃni: mÃtà jÅvità voropità hoti. Pità jÅvità voropito hoti. Arahanto jÅvità voropito hoti. DuÂÂhena cittena tathÃgatassa lohitaæ uppaditaæ hoti. SaÇgho bhinno hoti. ImÃni pa¤ca kammÃni ÃnantariyÃni. 971. Tattha katamà pa¤ca diÂÂhiyo: sa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïÃti ittheke abivadanti, asa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïÃti ittheke abivadanti, nevasa¤¤Å nÃsa¤¤i attà hoti arogo parammaraïÃti ittheke abhivadanti, sato vÃpana sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. DiÂÂhadhammanibbÃnaæ vÃpaneke abhivadanti, imà pa¤ca diÂÂhiyo. 972. Tattha katame pa¤ca verÃ: pÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesumicchÃcÃro musÃvÃdo surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnaæ, ime pa¤ca verÃ. 973. Tattha katame pa¤ca vyasanÃ: ¤Ãtivyasanaæ bogavyanaæ rogavyasanaæ sÅlavyasanaæ diÂÂhivyasanaæ, ime pa¤ca vyasanÃ. 974. Tattha katame pa¤ca akhantiyà ÃdÅnavÃ: bahuno janassa appiyo hoti amanÃpo, verabahulo ca hoti, vajjabahulo ca, sammuÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa [PTS Page 379] [\q 379/] bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ime pa¤ca akhantiyà ÃdÅnavÃ. 975. Tattha katamÃni pa¤ca bhayÃni: Ãjivikabhayaæ asilokabhayaæ parasasÃrajjabhayaæ maraïabhayaæ duggatibhayaæ, imÃni pa¤cabhayÃna. 976. Tattha katamo pa¤ca diÂÂhadhammanibbÃnavÃdÃ: idhekacco samano và brÃhmaïo và evaævÃdi hoti evaædiÂÂhi. Yato ko bo ayaæ attà pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhuto paricÃreti. EttÃvatà ko bo ayaæ attà paramadiÂÂhadhamma nibbÃnappatto hotÅti, ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhamma nibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. Tama¤¤o evamÃha: atthi ko bo eso attà yaæ tvaæ vadesi neso natthÅti vadÃmi. Ne ca ko bo ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hoti. Taæ kissa hetu: kÃmà hà bo aniccà dukkà vipariïÃmadhammÃ, tesaæ vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. Yato ko bhoayaæ attà vivicceva kÃmehi -pe- paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. EttÃvatÃko bho ayaæ attà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hotÅti ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhammanibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. [BJT Page 214] [\x 214/] Tama¤¤o evamÃha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hoti. Taæ kissa hetu: yadeva tattha vitakkitaæ vicÃritaæ etena etaæ oÊÃrikaæ akkhÃyati. Yato kho bho ayaæ attà vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà -pe dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. EttÃvatà kho bho ayaæ attà parama diÂÂhadhamma nibbÃnappatto hotÅti ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhamma nibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. Tama¤¤o evamÃha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hoti. Taæ kissa hetu: yadeva tattha pÅtigataæ cetaso ubbillÃvitattaæ1 etena etaæ oÊÃrikaæ akkhÃyati. Yato kho bho ayaæ attà pÅtiyà ca virÃgà -pe- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. EttÃvatà kho bho ayaæ attà parama diÂÂhadhamma [PTS Page 380] [\q 380/] nibbÃnappatto hotÅti ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhamma nibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. Tama¤¤o evamÃha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi. Neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà paramadiÂÂhadhammanibbÃnappatto hoti. Taæ kissa hetu: yadeva tattha sukhamiti cetaso2 Ãbhogo etena etaæ oÊÃrikaæ akkhÃyati. Yato kho bho ayaæ attà sukhassa ca pahÃnà -pe-catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. EttÃvatà kho bho ayaæ attà parama diÂÂhadhamma nibbÃnappatto hotÅti ittheke sato sattassa paramadiÂÂhadhamma nibbÃnaæ pa¤¤Ãpenti. ¥¤Ãpenti. Pa¤cakaæ. 977. Tattha katamÃni cha vivÃdamÆlÃni: kodho makkho issà sÃÂheyyaæ pÃpicchatà sandiÂÂhiparÃmÃsitÃ. ImÃni cha vivÃdamÆlÃni. 978. Tattha katamo cha chandarÃgà hegasità dhammÃ: manÃpiyesu rÆpesu gehasito rÃgo sÃrÃgo cittassa sÃrÃgo. ManÃpiyosu saddesu -pe- manÃpiyesu gandhesu- pe- manÃpiyesu rasesu -pe- manÃpiyesu phoÂÂhabbesu -pe- manÃpiyesu dhammesu gehasito rÃgo sÃrÃgo cittassa sÃrÃgo, ime cha chandarÃgà gehasità dhammÃ. 979. Tattha katamÃni cha virodhavatthÆni: amanÃpiyosu rÆpesu cittassa ÃghÃto paÂigÃto can¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa. AmanÃpiyesu saddesu -peamanÃpiyesu gandhesu -peamanÃpiyosu rasosu -pe- amanipiyesu phoÂÂhabbesu -peamanÃpiyesu dhammesu cittassa ÃghÃto paÂighÃto caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa, imÃni cha virodhevatthanu. 1. UbillÃvitaæ -sÅ- ubbillÃvitaæ [pts] upillÃvitaæ -sirimu. Machasaæ 2. SukhapÅti cetaso Ãbogo- sirimu, machasaæ. [BJT Page 246] [\x 246/] 980. Tattha katamà cha taïhÃkÃyÃ: rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ. Ime cha taïhÃkÃyÃ. [PTS Page 381] [\q 381/] 981. Tattha katamo cha agÃravÃ: satthari agÃravo viharati appatisso, dhamme agÃravo viharati appatisso, saÇghe agÃravo viharati appatisso, sikkhÃya agÃravo viharati appatisso. AppamÃdo agÃravo viharati appatisso paÂisavthÃreagÃravo virahati appatisso ime cha agÃravÃ. 982. Tattha katamo cha parihÃniyà dhammÃ: kammÃrÃmatà bhassÃrÃmatà niddÃrÃmatà saÇgaïikÃrÃmatà saæsaggÃrÃmatà papa¤cÃrÃmatÃ, ime cha parihÃniyà dhammÃ. 983. Tattha katame aparepi cha parihÃniyà dhammÃ: kamamÃrÃmatà bhassÃrÃmatà niddÃrÃmatà saÇgaïikÃrÃmatà dovacassatà pÃpamittatÃ. Ime cha parihÃniyà dhammÃ. 984. Tattha katamo cha somanasasupavicÃrÃ: cakkhunà rÆpaæ disvà somanassaÂÂhÃniyaærÆpaæ upavicarati. Sotena saddaæ sutvà -pe ghÃnena gavdhaæ ghÃyitvà -pe- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -pe kÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà -pemanasà dhammaæ vi¤¤¤Ãya somanassaÂÂhÃnÅyaæ dhammaæ upavicarati, ime cha somanassupavicÃrÃ. 985. Tattha katamo cha domanasasupavicÃrÃ: cakkhunà rÆpaæ disvà domanassaÂÂhÃniyaæ rÆpaæ upavicarati. Sotena saddaæ sutvà -pe ghÃnena gavdhaæ ghÃyitvà -pe- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -pe kÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà -pe- manasà dhammaæ vi¤¤¤Ãya domanassaÂÂhÃnÅyaæ dhammaæ upavicarati, ime cha domanassupavicÃrÃ. 986. Tattha katamo cha upekkhÆpavicÃrÃ: cakkhunà rÆpaæ disvà upekkhÃniyaærÆpaæ upavicarati. Sotena saddaæ sutvà -pe ghÃnena gavdhaæ ghÃyitvà -pe- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -pe kÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà -pe- manasà dhammaæ vi¤¤¤Ãya upekkhÃnÅyaæ dhammaæ upavicarati, ime cha upekkhÆpavicÃrÃ. PavicÃrÃ. 987. Tattha katamÃni cha gehasitÃni somanassÃni: manÃpiyesu rÆpesu gehasitaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ, ceto samphassajaæ sÃtaæ sukhaæ vedayitaæ, ceto samphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, manÃpiyesu saddesu -pe- manÃpiyesu gandhesu -pemanÃpiyesu rasosu -pemanÃpiyesu phoÂÂhabbesu -pemanÃpiyosu dhammesu gehasitaæ cetasikaæ sÃtaæ cetasikaæ sukhaæ ceto samphassajaæ sÃtaæ [PTS Page 382] [\q 382/] sukhaæ vedayitaæ, cetosamphassajà sÃtà sukhà vedanÃ, imÃni cha hegasitÃni somanassÃni. [BJT Page 248. [\x 248/] ] 988. Tattha katamÃni cha gehasitÃni domanassÃni: amanÃpiyosu rÆpesu gehasitaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ, ceto samphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ, cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedÃnÃ, amanÃpiyesu saddesu -pe-amanÃpiyesu gavdhesu -pe- amanÃpiyesu rasosu -pe- amanÃpiyesu phoÂÂhabbesu -peamanÃpiyesu dhammesu gehasitaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkaæ vediyitaæ cetosamphassajà asÃtà dukkà vedÃni, imÃni cha gehasitÃni domanassÃni. 989. Tattha katamà cha gehasità upekkhÃ: upekkhÃÂhÃnÅyesu rÆpesu gehasitaæ cetasikaæ nevasÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedanà upekkhÃÂhÃnÅyesu saddesu -peupekkhÃÂhÃnÅyesu gavdhesu -pe-upekkhÃÂhÃnÅyesu rasesu -peupekkhÃÂhÃnÅyesu phoÂÂhabbesu -peupekkÃÂhÃnÅyesu dhammesu gehasitaæ cetasikaæ nevasÃtaæ nÃsÃtaæ cetosamphassajaæ adukkhamasukhaæ vedayitaæ cetosamphassajà adukkhamasukhà vedÃnÃ, imà cha gehasità upekkhÃ. 990. Tattha katamà cha diÂÂhiyo: atthi me attÃti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, natthi me attÃti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. AttanÃvà attÃnaæ sa¤jÃnÃmÅti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. AttanÃvà anattÃnaæ sa¤jÃnÃmÅti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Anattanà và attÃnaæ sa¤jÃnÃmÅti và assa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Atha và panassa evaæ diÂÂi hoti. So me ayaæ attà vado vedeyyo. Tatra tatra dÅgharattaæ kalyÃïapÃpakÃnaæ kammÃnaæ vipÃkaæ paccanubhoti na so jÃto nÃhosi. Na so jÃto na bhavissati. Nicco dhuvo sassato aviparinÃmadhammoti và panassa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, imà cha diÂhiyo. Chakkaæ. [PTS Page 383] [\q 383/] 991. Tattha katame sattÃnusayÃ: kÃmarÃgÃnusayo paÂighÃnusayo mÃnÃnusayo diÂÂhÃnusayo vicikicchÃnusayo bhavarÃgÃnusayo avijjÃnusayo, ime satta anusayÃ. 992. Tattha katamÃni satta sa¤¤ojanani: kÃmarÃgasa¤¤ojanaæ paÂighasa¤¤ojanaæ mÃnasa¤¤ojanaæ diÂÂhisa¤¤ojanaæ vicikicchÃsa¤¤ojanaæ bhavarÃgasa¤¤ojanaæ avijjÃsa¤¤ojanaæ, imÃni satta sa¤¤ojanÃni. 993. Tattha katamÃni satta pariyuÂÂhÃnÃni: kÃmarÃgapariyuÂÂhÃnaæ paÂighapariyuÂÂhÃnaæ mÃnapariyaÂÂhÃnaæ diÂÂhipariyuÂÂhÃnaæ vicikicchà pariyuÂÂhÃnaæ bhavarÃgapariyuÂÂhÃnaæ avijjÃpariyuÂÂhÃnaæ, imÃni satta pariyuÂÂhÃnÃni. [BJT Page 250] [\x 250/] 994. Tattha katame satta asaddhammÃ: assaddho hoti, ahiriko hoti, anottappÅ hoti, appassuto hoti. KusÅto hoti. MuÂÂhassati hoti, ppa¤¤o hoti. Imo satta asaddhammÃ. 995. Tattha katamÃni satta duccaritÃni: pÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmosu micchÃcÃro musÃvÃdo pisunÃvÃcà pharusÃvÃcà samphappalÃpo. ImÃni satta duccaritÃni. 996. Tattha katamo satta mÃnÃ: mÃno atÅmÃno mÃnÃtimÃno omÃnoadhimÃno asmimÃno miccÃmÃno. Ime satta mÃnÃ. 997. Tattha katamà satta diÂÂhiyo: idhekacco samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdihoti evaædiÂÂhi. Yato kho bho ayaæ attà rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo kÃyassa bhedà ucjijjati vinassati na hoti parammaranà ettÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti. Ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤apenti. Tama¤¤o evamÃha: atthi kho bho eso attà yaæ tvà vadesi neso natthi vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà dibbo rÆpi kÃmÃvacaro kabaÊiÇkÃrabhakkho, [PTS Page 384] [\q 384/] taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bo attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ, ettÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenta. Tama¤¤o evamÃha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti atthi kho bo a¤¤o attà dibbo rÆpÅ manomayo sabbaÇgapaccaÇgÅ ahÅnindriyo, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati, vinassati, na hoti, parammaraïÃ. EttÃvatà ko bho ayaæ attÃsammà samucchinno hotÅti, ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tama¤¤o evamÃha: atthi ko bho eso attà yaæ tvaæ vadesi noso natthÅti vadÃmi. No ca kho bo ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpago taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà uccijjati, vinassati, na hoti parammaraïÃ. EttÃvatà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, ittheke sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. [BJT Page 252. [\x 252/] ] Tama¤¤o evamÃha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi ko bho a¤¤o attà sabbaso, ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpago, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ, ettÃtà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, ittthake sato sattassaucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tama¤¤o evamÃha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso, Ãki¤ca¤¤cÃyatanaæ samatikkamma nattha ki¤citi Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpago, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi [PTS Page 385] [\q 385/] tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ, ettÃtà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, ittthake sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tama¤¤o evamÃha: atthi kho bho eso attà yaæ tvaæ vadesi neso natthÅti vadÃmi. No ca kho bho ayaæ attà ettÃvatà sammà samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attà sabbaso, Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã yatanÆpago. Taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi tamahaæ jÃnÃmi passÃmi. So kho bho attà yato kÃyassa bhedà ucchijjati vinassati na hoti parammaraïÃ, ettÃtà kho bho ayaæ attà sammà samucchinno hotÅti, ittthake sato sattassaucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Ime satta diÂÂhiyo. Sattakaæ. 998. Ttha katamÃni aÂÂha kilesavatthuni: lobho doso moho mÃno diÂÂhi vicikicchà thinaæ uddhaccaæ. ImÃni aÂÂha kilesavatthuni. 999. Tattha katamÃni aÂÂha kusÅtavatthuni: idha bhikkhunà kammaæ kÃtabbaæ hoti, tassa evaæ hoti: kammaæ kho me kÃtabbaæ bhavissati. Kammaæ kho pana me karontassa kÃyo kilamissati. HandÃhaæ nipajjÃmÅti so nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ paÂhamaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhunà kammaæ kataæ hoti. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho kammaæ akÃsiæ, kammaæ ko pana me karontassa kÃyo kilanto handÃhaæ nipajjÃmÅti so nipajjati. Na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ dutiyaæ kusÅtavatthu. [BJT Page 254] [\x 254/] Puna ca paraæ bhikkhunà maggo gantabbo hoti, tassa [PTS Page 386] [\q 386/] evaæ hoti: maggo kho pana me gantabbo bhavissati. Maggaæ kho pana me gacchantassa kÃyo kilamissati, handÃhaæ nipajjÃmÅti, so nipajjati. Na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ tatiyaæ kusÆtavatthu. Puna ca paraæ bhikkunà maggo gato hoti. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho maggaæ agamÃsiæ. Maggaæ ko pana me gacchantassa kÃyo kilanto handÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati. Na viriyaæ Ãrabhati. Appattassa pattayà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ catutthaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto na labhati lukhassa và païÅtassa và bojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: ahaæ ko gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto nÃlatthaæ lukhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa me kÃyo kilanto akamma¤¤o handÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati, na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadigatassa adigamÃya asacchikatassa saccikiriyÃya. Idaæ pa¤camaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhu gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto labhati lukhassa và païÅtassa vÃbojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆriæ. Tassa evaæ hoti: ahaæ kho gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya caranto alatthaæ lukhassa và païÅtassa và bhojanassa yÃvadatthaæ pÃripÆri. Tassa me kÃyo kilanto akamma¤¤o mÃsÃcitaæ va¤¤e. HandÃhaæ nipajjÃmÅti se nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ chaÂÂhaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bhikkhuno uppanno hoti appamattako ÃbÃdho. Tassa evaæ hoti: uppanno kho me ayaæ appamattako ÃbÃdho atthi kappo nipajjituæ. HandÃhaæ nipajjÃmÅti so nipajjati na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ sattamaæ kusÅtavatthu. Puna ca paraæ bikkhu gilÃnà vucaÂÂhito hoti aciravuÂÂhito gela¤¤Ã, tassa evaæ hoti: ahaæ kho gilÃnà vuÂÂhito aciravuÂÂhito gela¤¤Ã. Tassa me kÃyo dubbalo akamma¤¤o havdÃhaæ nipajjÃmÅti. So nipajjati. Na viriyaæ Ãrabhati, appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Idaæ aÂÂhamaæ kusÅtavatthu. ImÃni aÂÂha kusÅtavatthuni. [PTS Page 387] [\q 387/] 1000. Tattha katamesu aÂÂhasu lokadhammesu cittassa paÂighÃto: lÃbhe sÃrÃgo alÃbhe paÂivirodho yaso sÃrÃgo ayase paÂivirodho pasaæsÃya sÃrÃgo nindÃya paÂivirodho sukho sÃrÃgo dukkhe paÂivirodo, imesu aÂÂhasu lokadhammesu cittassa paÂighÃto. [BJT Page 256] [\x 256/] 1001. Tattha katame aÂÂha anariyavohÃrÃ: adiÂÂhe diÂÂhavÃdità assute sutavÃdità amute mutavÃdità avi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃdità diÂÂhe adiÂÂhavÃdità sute assutavÃditÃ, mute amutavÃditÃ, vi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃditÃ. Ime aÂÂha anariyavohÃrÃ. 1002. Tattha katame aÂÂha micchattÃ: micchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà micchÃkammanto miccÃÃjÅvo micchÃvÃyÃmo micchÃsati micchÃsamÃdhi. Ime aÂÂhamicchattÃ. 1003. Tattha katame aÂÂha purisadosÃ: idha bhikkhu bhikkhuæ Ãpattiyà codenti so bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno na sarÃmi na sarÃmÅ'ti asatiyÃva nibbeÂheti. Ayaæ paÂhamo purisa doso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti, so bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno codakaæ yeva paÂippharati. Kiæ nu kho tuyhaæ bÃlassa avyattassa bhaïitena, tuvampi nÃma maæ bhaïitabbaæ ma¤¤asÅti. Ayaæ dutiyo purisadoso. Punaca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti, so bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno vodakaæyeva paccÃropeti. Tvampi khosi itthannÃmaæ apÃttiæ Ãpanno, tvaæ tÃva paÂhamaæ paÂikarohÅti ayaæ tatiyo purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno a¤¤ena¤¤aæ paÂicarati. Bahiddhà kathaæ apanÃmeti. Kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Ayaæ catuttho purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So [PTS Page 388] [\q 388/] bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno saÇghamajjhe bÃhà vikkhepakaæ bhaïati. Ayaæ pa¤camo purisadoso. Appaccaya¤ca pÃtukaroti. Ayaæ catuttho purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno nevÃhaæ Ãpannosmi na panÃhaæ anÃpannosmÅti tuïhÅbhuto saÇghaæ viheseti. Ayaæ chaÂÂho purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno anÃdiyitvà saÇghaæ, anÃdisitvà codakaæ, sÃpattikova yena kÃmaæ pakkamati. Ayaæ sattamo purisadoso. Puna ca paraæ bhikkhÆ bhikkhuæ Ãpattiyà codenti. So bhikkhu bhikkhÆhi Ãpattiyà codiyamÃno evamÃha: kiæ nu kho tumhe Ãyasmanto atibÃÊhaæ mayi byÃvaÂÃ. IdÃnÃhaæ sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅti. So sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattitvà evamÃha: 'idÃni ko tumhe Ãyasmanto attamanà hothÃ'ti. Ayaæ aÂÂhamo purisadoso. Ime aÂÂha purisadosÃ. [BJT Page 258] [\x 258/] 1004. Tattha katame aÂÂha asa¤¤ivÃdÃ: rÆpÅ attà hoti arogo parammaraïÃtiasa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. ArÆpÅ attà -perÆpÅ ca arÆpÅ ca -penevarÆpÅ nÃrÆpÅ -pe- antavà attà hoti arogo parammaraïÃti asa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. Anantavà attà hoti arogo parammaraïÃti. Asa¤¤iti na pa¤¤Ãpenti. [PTS Page 389] [\q 389/] antavà ca anantavà ca attà hoti arogo parammaraïÃti asa¤¤iti naæ pa¤¤apenti. Nevantavà nÃnantavà attà hoti arogo parammaraïÃti asa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. Ime aÂÂha asa¤¤ivÃdÃ. 1005. Tattha katame aÂÂha nevasa¤¤Å nÃsa¤¤ivÃdÃ: rÆpi attà hoti arogo parammaraïÃti nevasa¤¤Å nÃsa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. ArÆpÅ attà hoti arogo parammaraïÃti nevasa¤¤Å nÃsa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. RÆpÅ ca arÆpÅ ca attà hoti arogo parammaraïÃti nevasa¤¤Å nÃsa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. Neva rÆpi nà rÆpi attà hoti arogo parammaraïÃti nevasa¤¤Å nÃsa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. Antavà attà hoti arogo parammaraïÃti nevasa¤¤Å nÃsa¤¤iti na pa¤¤Ãpenti. Anantavà attà hotiarogo parammaraïÃti nevasa¤¤Å nÃsa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. Antavà ca anantavÃca attà hoti arogo parammaranÃti nevasa¤¤inÃsa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. Nevantavà nÃnantavà attà hoti arogo parammaraïÃti nevasa¤¤inÃsa¤¤iti naæ pa¤¤Ãpenti. Ime aÂÂha nevasa¤¤inÃsa¤¤ivÃdÃ. AÂÂhakaæ 1006. Tattha katamÃni nava ÃghÃtavatthÆni: anatthaæ me acarÅti ÃghÃto jÃyati. Anatthaæ me caratÅti ÃghÃto jÃyati. Anatthaæ me carissatÅti ÃghÃto jÃyati. Piyassa me manÃpassa anatthaæ acari, anatthaæ carati, anatthaæ carissatÅti. ùghÃto jÃyati. Appiyasasa me amanÃpassa atthaæ acari, atthaæ carati, atthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati. ImÃni nava ÃghÃtavatthÆti. 1007. Tattha katamÃni nava purisamalÃni: kodhe makkho issà macchariyaæ mÃyà sÃÂheyyaæ musÃvÃdo pÃpicchatà micchÃdiÂÂhi imÃni nava purisamalÃni. 1008. Tattha katame navavidhà mÃnÃ: seyyassa seyyohamasmÅti mÃno, [PTS Page 390] [\q 390/] seyyassa sadiso hamasmÅti mÃno, seyyassa hÅno hamasmÅti mÃno, sadisassa seyyo hamasmÅtimÃno, sadisassa sadiso hamasmÅti mÃno, sadisassa hÅno hamasmÅti mÃno, hÅnassa seyyo hamasmÅti mÃno, hÅnassa sadiso hamasmÅti mÃno, hÅnassa hÅno hamasmÅti mÃno. Ime navavidhà mÃnÃ. [BJT Page 260] [\x 260/] 1009. Tattha katame nava taïhÃmulakà dhammÃ: taïhà paÂicca pariyesanÃ, pariyesanaæ paÂicca lÃbho, lÃbhaæ paÂicca vinicchayo, vinicchayaæ paÂicca chandarÃgo, chandarÃgaæ paÂicca ajjhosÃnaæ, ajjhosÃnaæ paÂicca pariggaho, pariggahaæ paÂicca macchariyaæ, macchariyaæ paÂicca Ãrakkho, ÃrkhÃdhikaraïaæ daï¬ÃdÃnasatthÃdÃnakalahaviggaha vivÃdatuvaætuvaæpesu¤¤amusÃvÃdÃ, aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti. Ime nava taïhÃmÆlakà dhammÃ. 1010. Tattha katamÃni nava i¤jitÃni: 'asmÅ'ti i¤jitametaæ 'ahamasmÅ'ti i¤jitametaæ, 'ayamahamasmÅ'ti i¤jitametaæ, 'bhavissa'nti i¤jitametaæ, 'rÆpi bhavissa'nti i¤ajitametaæ, 'arÆpÅ bhavissa'ntÅ i¤jitametaæ, 'sa¤¤Å bhavissa'nti i¤jitametaæ, 'asa¤¤Å bhavissa'nti i¤jitametaæ, 'nevasa¤¤inÃsa¤¤Å bhavissa'nti i¤jitametaæ. ImÃni nava i¤jitÃni. 1011. Tattha katamÃni nava ma¤¤itÃni-pe- nava phanditÃni-pe- nava papa¤citÃni -pe nava saÇkhatÃni: 'asmÅ'ti saÇghatametaæ, 'ahamasmi'ti saÇkhatametaæ, 'ayamahamasmÅ'ti saæghatametaæ, [PTS Page 391 [\q 391/] ']bhavissa'ntisaÇghatametaæ, 'rÆpÅ bhavissa'nti saÇghatametaæ, 'arÆpi bhavissa'nti saæghatametaæ, 'sa¤¤Å bhavissa'nti saÇghatametaæ, 'asa¤¤i bhavissa'nti saÇghatametaæ, 'nevasa¤¤inÃsa¤¤Å bhavissa'nti saæghatametaæ, imÃni nava saÇghatÃni. Navakaæ. 1012. Tattha katamÃni dasa kilesavatthÆni: lobho doso moho mÃno diÂÂhi vicikicchà thÅnaæ uddhaccaæ ahirikaæ anottappaæ, imÃni dasa kilesavatthÆni. 1013. Tattha katamÃni dasa ÃghÃtavatthÆni: anatthaæ me acarÅti ÃghÃto jÃyati, anatthaæ me caratÅti ÃgÃto jÃyati, anatthaæ me carissatÅti ÃghÃto jÃyati, piyassame manÃpassa anatthaæ acari anatthaæ carati anatthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati, appiyassa me amanÃpassa atthaæ acari atthaæ carati atthaæ carissatÅti ÃghÃto jÃyati, aÂÂhÃne và pana ÃghÃto jÃyati, imÃni dasa ÃghÃtavatthÆni. 1014. Tattha katame dasa akusalakammapathÃ: pÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ kÃmesu micchÃcÃro musÃvÃdo pisunÃvÃcà pharusÃvÃcà samphappalÃpo abhijjhà vyÃpÃdo micchÃdiÂÂhi, ime dasa akusala kammapathÃ. 1015. Tattha katamÃni dasa sa¤¤ojanÃni: kÃmarÃgasa¤¤ojanaæ, paÂighasa¤¤ojanaæ, mÃnasa¤¤ojanaæ, diÂÂhisa¤¤ojanaæ, vicikicchÃsa¤¤ojanaæ, sÅlabbataparÃmÃsasa¤¤ojanaæ, bhavarÃgasa¤¤ojanaæ, issÃsa¤¤ojanaæ, macchariyasa¤¤ojanaæ, avijjÃsa¤¤ojanaæ, imÃni dasa sa¤¤ojanÃni. [BJT Page 262] [\x 262/] 1016. Tattha katamo dasa micchattÃ: micchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo miccÃvÃcà micchÃkammanto micchÃÃjÅvo miccÃvÃyÃmo micchÃsati micchÃsamÃdhi [PTS Page 392] [\q 392/] miccäÃïaæ miccÃmimutti, ime dasa micchattÃ. 1017. Tattha katamà dasavatthukà micchÃdiÂÂhi: natthi dinnaæ, nattha yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkamÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paro loko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammà paÂipannà ya ima¤ca lokaæ para¤ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti, ayaæ dasavatthukà micchÃdiÂÂhi. 1018. Tattha katamà dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi: sassato lokoti vÃ, asassato lokoti và antavà lokoti và anantavà lokoti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅranti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti vÃ, hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃti vÃ, neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti vÃ, ayaæ dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi. Dasakaæ. 1019. Tattha katamÃni aÂÂhÃrasa tanhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya: asmÅti hoti, itthasmiti heti, evasmÅti hoti, a¤¤athÃsmÅti hoti, bhavissanti hoti, itthaæ bhavissanti hoti. Evaæ bhavissanti hoti. A¤¤athà bhavissanti hoti, asasmÅti1 hoti, satasmÅti2 hoti, siyanti hoti, itthaæ siyanti hoti, evaæ siyanti hoti, a¤¤athà siyanti hoti, [PTS Page 393] [\q 393/] apÃhaæ siyanti hoti, apÃhaæ itthaæ siyanti hoti, apÃhaæ evaæ siyanti hoti, apÃhaæ a¤¤atha siyanti hoti. Katha¤ca asmÅti hoti: ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ asmÅti chandaæ paÂilabhati. AsmÅti mÃnaæ paÂilabhati asmÅti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmaæ sati imÃni papa¤citÃni honti: itthasmÅti và evasmÅti và a¤¤athÃsmÅti vÃ. Katha¤ca itthasmÅti hoti: khattiyosmÅti và brÃhmanosmÅti và vessosmiti và suddosmÅti và gahaÂÂhosmÅti và pabbajikosmÅti và devosmÅti và manussosmÅti và rupÅsmÅti và arÆpÅsmÅti vÃsa¤¤ismÅti và asa¤¤ismÅti và nevasa¤¤inÃsa¤¤Åsmiti vÃ, evaæ itthasmÅti hoti. 1. Sasmiti -sirimu. 2. AsasmÅti -sirimu, sÃtasmÅti - machasaæ, syÃ. [BJT Page 264] [\x 264/] Katha¤ca evasmÅti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo tathÃhaæ khattiyosmÅtivÃ, yathà so brÃhmaïe tathÃhaæ brÃhmaïosmÅti vÃ, yathà so cesso tathÃhaæ vessosmÅti vÃ, yathà so suddo, tathÃhaæ suddÃsmÅti vÃ, yathà so gahaÂÂho tathÃhaæ gahaÂÂhosmÅti vÃ, yathà so pabbajito tathÃhaæ pabbajitosmiti vÃ, yathà so devo tathÃhaæ devosmÅti và yathà so manusso tathÃhaæ manussosmitivÃ, yathà so rÆpÅ tathÃhaæ rÆpÅsmÅti vÃ, yathà so arÆpÅ tathÃhaæ arÆpÅsmÅti vÃ, yathà so sa¤¤Å tathÃhaæ sa¤¤ismÅti vÃ, yathà so asa¤¤Å tathÃhaæ asa¤¤ismÅti vÃ, yathà so nevasa¤¤i nÃsa¤¤Å tathÃhaæ nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å tathÃhaæ nevasa¤¤Å nÃsa¤¤ismÅti vÃ, evaæ evasmÅti hoti. Katha¤ca a¤¤athÃsmÅti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo nÃhaæ tathà khattiyosmÅti vÃ, yathà so brÃhmaïo nÃhaæ tathà brÃhmaïosmÅti vÃ, yathà so vesso nÃhaæ tathà vessosmÅti vÃ, yathà so suddo nÃhaæ tathà suddosmÅti vÃ, yathà so gahaÂÂho nÃhaæ tathà gahaÂÂhosmÅti vÃ, yathà so pabbajito nÃhaætathà pabbajitosmÅti vÃ, yathà so devo nÃhaæ tathà devosmiti vÃ, yathÃso manusso nÃhaæ tathà [PTS Page 394] [\q 394/] manussosmÅti vÃ, yathà so rÆpÅ nÃhaæ tathà rÆpÅsmÅti vÃ, yathà so arÆpÅ nÃhaæ tathà arÆpÅsmÅti vÃ, yathà so sa¤¤Å nÃhaæ tathà sa¤¤ismÅti vÃ, yathà so asa¤¤i nÃhaæ tathà asa¤¤ismÅti vÃ, yathà so nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å nÃhaæ tathà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤ismÅti vÃ, evaæ a¤¤athÃsmÅti hoti. Katha¤ca bhavissanti hoti: ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ bhavissanti chandaæ paÂilabhati, bhavissanti mÃnaæ paÂilabhati. Bhavissanti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: itthaæ bhavissanti và evaæ bhavissanti và a¤¤athà bhavissanti vÃ. Katha¤ca itthaæ bhavissanti hoti: khattiyo bhavissanti vÃ, brÃhmano bhavissanti vÃ, vesso bhavissanti vÃ, suddo bhavissanti vÃ, gahaÂÂho bhavissanti vÃ, pabbajito bhavissanti vÃ, devo bhavissanti vÃ, manusso bhavisnanti vÃ, rÆpÅ bhavissanti vÃ, arÆpÅ bhavissanti vÃ, sa¤¤Å bhavissanti vÃ, asa¤¤i bhavissanti vÃ, nevasa¤¤inÃsa¤¤Å bhavissanti vÃ, evaæ itthaæ bhavissanti hoti. Katha¤ca evaæ bhavissanti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo tathÃhaæ khattiyo bhavissanti vÃ, yathà so brÃhmaïo tathÃhaæ brÃhmaïo bhavissanti và -pe-yathà so nevasa¤¤inÃsa¤¤Å tathÃhaæ nevasa¤¤inÃsa¤¤Å bhavissanti vÃ, evaæ bhavissanti hoti. Katha¤ca a¤¤athà bhavissanti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo nÃhaæ tathÃkhattiyo bhavissanti vÃ, yathà so brÃhmaïo nÃhaæ tathà brÃhmaïo bhavissanti vÃ-pe- yathà so nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å nÃhaæ tathà nevasa¤¤inÃsa¤¤Å bhavissanti vÃ, evaæ a¤¤athà bhavissanti hoti. [BJT Page 266] [\x 266/] Katha¤ca asasmÅti hoti: ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ1 karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ niccosmi dhuvosmi sassatosmi aviparÅnÃmadhammosmÅti evaæ asasmÅti hoti. [PTS Page 395] [\q 395/] Katha¤ca satasmÅti hoti: ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃrevi¤¤Ãïaæ ucchijjissÃmi minassissÃmi na bhavissÃmÅti, evaæ satasmiti hoti. Katha¤ca siyanti hoti: ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ siyanti chandaæ paÂilabhati, siyanti mÃnaæ paÂilabhatÃ, siyanta diÂÂhiæ paÂilabhati, tasmiæsati imÃni papa¤citÃni honti: itthaæ siyanti vÃ, evaæ sinti vÃ, a¤¤athà siyanti vÃ. Katha¤ca itthaæ siyanti hoti: khattiyo siyanti vÃ, brÃhmaïo siyanti vÃ, vesso siyanti vÃ, suddo siyanti vÃ, gahaÂÂho siyanti vÃ, pabbajito siyanti vÃ, devosiyanti vÃ, manusso siyanti vÃ, rÆpÅ siyanti vÃ, arÆpÅ siyanti vÃ, sa¤¤Å siyanti vÃ, asa¤¤Å siyanti vÃ, nevasa¤¤inÃsa¤¤Å siyanti vÃ, evaæ itthaæ siyanti hoti. Katha¤ca evaæ siyanti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo tathÃhaæ khattiyosiyanti vÃ, yathà so brÃhmaïo tathÃhaæ brÃhmaïo siyanti và -pe- yathà so nevasa¤¤inÃsa¤¤i, tathÃhaæ nevasa¤¤inÃsa¤¤Å siyanti vÃ, evaæ evaæ siyantihoti. Katha¤ca a¤¤athà siyanti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo nÃhaæ tathÃkhattiyo sinti vÃ, yathà so brÃhmaïo nÃhaæ tathà brÃhmaïo siyanti và -peyathà so navesa¤¤inÃsa¤¤Å nÃhaæ tathà nevasa¤¤inÃsa¤¤Å siyanti vÃ, evaæ a¤¤athà siyanti hoti. Katha¤ca apÃhaæ siyanti hoti: ka¤ci dhammaæ anavakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ apÃhaæ siyanti chandaæ paÂilabhati. ApÃhaæ siyanti mÃnaæ paÂilabhati. ApÃhaæ siyanti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: apÃhaæ itthaæ siyanti vÃ, apÃhaæ evaæ siyanti vÃ, apÃhaæ a¤¤athà siyanti vÃ. Katha¤ca apÃhaæ itthaæ siyanti hoti: apÃhaæ khattiyo siyanti vÃ, apÃhaæ brÃhmanosiyanti vÃ, apÃhaæ vesso siyanti vÃ, apÃhaæ suddo siyanti vÃ, apÃhaæ gahaÂÂho siyanti vÃ, apÃhaæ pabbajito [PTS Page 396] [\q 396/] siyanti vÃ, apÃhaæ devo siyanti vÃ, apÃhaæ manusso siyanti vÃ, apÃhaæ rÆpÅ siyanti vÃ, apÃhaæ arÆpÅ siyanti vÃ, apÃhaæ sa¤¤Å siyanti vÃ, apÃhaæ asa¤¤i siyanti vÃ, apÃhaæ nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å siyantivÃ. Evaæ apÃhaæ itthi siyanti hoti. 1. AnavakÃrÅ -simu. [BJT Page 268] [\x 268/] Katha¤ca apÃhaæ evaæ siyanti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo apÃhaæ tathà khattiyo siyanti vÃ, yathà so brÃhmaïo apÃhaæ tathà brÃhmaïo siyanti và -pe- yathà so nevasa¤¤inÃsa¤¤Å apÃhaæ tathà nevasa¤¤inÃsa¤¤Å siyanti vÃ. Evaæ apÃhaæ evaæ siyanti hoti. Katha¤ca apÃhaæ a¤¤athà siyanti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo apÃhaæ na tathà khattiyo siyanti vÃ, yathà so brÃhmaïo apÃhaæ na tathà brÃhmano siyantivà -pe- yathà so nevasa¤¤inÃsa¤¤Å apÃhaæ na tathà nevasa¤¤inÃsa¤¤Å siyanti vÃ. Evaæ apÃhaæ a¤¤athà siyanti hoti. ImÃni aÂÂhÃrasa taïhà vicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya. Tattha katamÃni aÂÂÃrasa taïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya: iminà asmÅti hoti iminà itthasmÅti hoti. Iminà evasmÅti hoti. Iminà a¤¤athÃsmiti hoti iminà bhavissanti hoti iminà itthaæ bhavissanti hoti. Iminà evaæ bhavissanti hoti iminà a¤¤athà bhavissanti hoti. Iminà asasmiti hoti. Iminà satasmÅti hoti. Iminà siyantihoti. Iminà itthaæ siyanti hoti iminà evaæ siyanti hoti. Iminà a¤¤athà siyanti hoti. Iminà apÃhaæ siyanti hoti. Iminà apÃhaæ tthaæ siyanti hoti, iminà apÃhaæ evaæ siyanti hoti iminà apÃhaæ a¤¤athà siyanti hoti. Katha¤ca iminà asmÅti hoti: [PTS Page 397] [\q 397/] ka¤ci dhammaæ avakÃriæ1 karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ. Iminà asmÅti g¤andaæ paÂilabhati. ImÃnà asmÅti mÃnaæ paÂilabhati. Iminà asmÅti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: iminà itthasmÅti và iminà evasmÅti và iminà a¤¤athÃsmÅti vÃ. Katha¤ca iminà itthasmÅti hoti: iminà khattiyosmÅti vÃ, iminà brÃhmaïosmÅti vÃ, iminà vessosmÅtivÃ, iminà suddosmÅti vÃ, iminà gahaÂÂhosmÅti vÃ, iminà pabbajitosmÅti vÃ, iminà devosmÅti vÃ. Iminà manussosmÅti vÃ, iminà rÆpÅsmiti vÃ, iminà arÆpÅsmÅti vÃ, iminà sa¤¤ismÅti vÃ, iminà asa¤¤ismiti vÃ, iminà nevasa¤¤inÃsa¤¤ismiti vÃ, evaæ iminà itthasmÅti hoti. Katha¤ca iminà evasmÅti hoti: para puggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo iminà tathÃhaæ khattiyosmÅti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà tathÃhaæ brÃhmaïosmÅti và -pe- yathà so nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å iminà tathÃhaæ nevasa¤¤inÃsa¤¤ismÅti vÃ, evaæ iminà evasmÅti hoti. Katha¤ca iminà a¤¤athÃsmÅti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo iminà nÃhaæ tathà khattiyosmÅti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà nÃhaæ tathà brÃhmaïosmÅti và -pe- yathà so nevasa¤¤inÃsa¤¤Å iminà nÃhaæ tathà nevasa¤¤inÃsa¤¤ismiti vÃ. Evaæ iminà a¤¤athÃsmÅti hoti. 1. AvakÃrÅ-sÅmu. [BJT Page 270] [\x 270/] Katha¤ca iminà bhavissanti hoti: ka¤cidhammaæ avakÃriæ1 karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ iminà bhavissanti chandaæ paÂilabhati. Iminà bhavissanti manaæ paÂilabhati: iminà bhavissanti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤citÃni honti: iminà itthaæ bhavissanti vÃ, iminÃevaæ bhavissanti vÃ, iminà a¤¤athà bhavissanti vÃ. Katha¤ca iminà itthaæ bhavissanti hoti: iminà khattiyo bhavissanti và [PTS Page 398 [\q 398/] missing two lines] -Pe- iminà arÆpÅ bhavissanti vÃ, iminà sa¤¤Å bhavissanti vÃ, iminà asa¤¤Å bhavissanti vÃ, iminà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤i bhavissanti vÃ, evaæ iminà itthaæ bhavissanti hoti. Katha¤ca iminà evaæ bhavissanti hoti: para puggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo iminà tathÃhaæ khattiyo bhavissanti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà tathÃhaæ brÃhmaïo bhavissanti và -pe- yathà so nevasa¤¤inÃsa¤¤Å iminà tathÃhaæ nevasa¤¤inÃsa¤¤Å bhavissanti vÃ, evaæ iminà evasmÅti Katha¤ca iminà a¤¤athà bhavissanti hoti: para puggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo iminà nÃhaæ tathà khattiyo bhavissanti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà nÃhaæ tathà brÃhmaïo bhavissanti và -pe- yathà so nevasa¤¤inÃsa¤¤Å iminà nÃhaæ tathaæ nevasa¤¤inÃsa¤¤Å bhavissanti vÃ, evaæ iminà a¤¤athà bhavissanti hoti. Katha¤ca iminà asasmÅti hoti- ka¤ci dhammaæ avakÃriæ1 karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ iminà naccosmi dhuvosmi sassatosmi avipariïÃmadhammosmÅti, evaæ iminà asasmÅti hoti. Katha¤ca iminà satasmÅti hoti: ka¤ci dhammaæ avakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ iminà ucchijjissÃmi minassissÃmi na bhavissÃmÅti, evaæ iminà satasmÅti hoti. Katha¤ca iminà siyanti hoti: ki¤ci dhammaæ avakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ, iminà siyanti chandaæ paÂilabhati, iminà siyanti mÃnaæ paÂilabhati, iminà siyanti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati imÃni papa¤cÅtÃni honti: iminà itthaæ siyanti vÃ, iminà evaæ siyanti vÃ, iminà a¤¤athà siyanti vÃ. Katha¤ca iminà itthaæ siyanti hoti: minà khattiyo siyanti vÃ, iminà brÃhmaïo siyanti vÃ, iminà messo siyanti vÃ, iminà suddo siyanti vÃ, iminà gahaÂÂho siyanti vÃ, iminà pabbajito siyanti vÃ, iminà devo siyanti vÃ, iminà manusso siyantivÃ, iminà rÆpÅ siyanti vÃ, iminà arÆpÅ siyanti vÃ, iminà [PTS Page 399] [\q 399/] sa¤¤Å siyanti vÃ, iminà asa¤¤Å siyanti vÃ, iminà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å siyanti vÃ, evaæ iminà itthaæsiyanti hoti. 1. AvakÃrÅ-sÅmu. [BJT Page 272] [\x 272/] Katha¤ca iminà evaæ siyanti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo iminà tathÃhaæ khattiyo siyanti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminÃtathÃhaæ brÃhmano siyanti và -pe- yathà so nevasa¤¤inÃsa¤¤Å iminà tathÃhaæ nevasa¤¤inÃsa¤¤Å siyanti vŠ, evaæ iminà evaæ siyanti hoti. Katha¤ca iminà a¤¤athà siyanti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo iminà nÃhaæ tathà khattiyo siyanti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà nÃhaæ tathà brÃhmaïosiyanti vÃ-peyathà so nevasa¤¤inÃsa¤¤Å iminà nÃhaæ tathà nevasa¤¤i nÃsa¤¤Å siyanti vÃ, evaæ iminà a¤¤athà siyanti hoti. Katha¤ca iminà apÃhaæ siyanti hoti: ka¤ci dhammaæ avakÃriæ karitvà rÆpaæ vedanaæ sa¤¤aæ saÇkhÃre vi¤¤Ãïaæ iminà apÃhaæ siyanti g¤andaæ paÂilabhati, iminà apÃhaæ siyantimÃnaæ paÂilabhati, iminà apÃhaæ siyanti diÂÂhiæ paÂilabhati. Tasmiæ sati ini papa¤citÃni honti: iminà apÃhaæ itthaæ siyanti vÃ, iminà apÃhaæ evaæ siyanti vÃ, iminà apÃhaæ a¤¤athà siyanti vÃ. Katha¤ca iminà apÃhaæ itthaæ siyanti hoti: iminà apÃhaæ khattiyo siyanti vÃ, iminà apÃhaæ brÃhmaïo siyanti vÃ, iminà apÃhaæ vesso siyanti vÃ, iminà apÃhaæ suddo siyanti vÃ, iminà apÃhaæ gahaÂÂho siyanti vÃ, iminà apÃhà pabbajito siyanti vÃ, iminà apÃhaæ devo siyanti vÃ, iminà apÃhaæ manusso siyanti vÃ, iminà apÃhaæ rÆpÅ siyanti vÃ, iminà apÃhaæ arÆpÅ siyanti vÃ, iminà apÃhaæ sa¤¤i siyanti vÃ, iminà apÃhaæ asa¤¤Å siyanti vÃ, minà apÃhaæ nevasa¤¤i, nÃsa¤¤Å siyantivÃ, evaæ iminà apÃhaæ itthaæ siyanti hoti. Katha¤ca iminà apÃhaæ evaæ siyanti hoti: parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo iminà apÃhaæ tathà khattiyo siyanti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà apÃhaæ tathà brÃhmano siyanti và -peyathà so nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å iminà apÃhaæ tathà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å siyanti vÃ. Evaæ iminà apÃhaæ evaæ siyanti hoti. Katha¤ca iminà apÃhaæ a¤¤athà siyanti hoti: [PTS Page 400] [\q 400/] parapuggalaæ upanidhÃya yathà so khattiyo iminà apÃhaæ na tathà khattiyo siyanti vÃ, yathà so brÃhmaïo iminà apÃhaæ na tathà brÃhmano siyanti và -pe- yathà so nevasa¤¤Å nÃsa¤¤i iminà apÃhaæ na tathà nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å siyanti vÃ. Evaæ iminà apÃhaæ a¤¤athà siyanti hoti. ImÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvivaritÃni bÃhirassa upÃdÃya. [BJT Page 274] [\x 274/] Iti imÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya, imÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya. Tadekajjhaæ abhisa¤¤Æhitvà ahisaækhipitvà chattiæsa taïhÃvicaritÃni honti. Iti evarÆpÃni atitÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, anÃgatÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, paccuppannÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, tade kajjhaæ abhisa¤¤Æhitvà abhisaækhipitvà aÂÂhataïhÃvicaritasataæ hoti. Tattha katamÃni dvÃsaÂÂhi diÂÂhigatÃni brahmajÃle veyyÃkaraïe vuttÃni bhagavatÃ: cttÃro sassatavÃdÃ, cattÃro ekaccasassatikÃ, cattÃro antÃnantikÃ, cattÃro amarÃvikkhepikÃ, dve adhicca samuppannikÃ, soÊasa sa¤¤ivÃdÃ, aÂÂha asa¤¤ivÃdÃ, aÂÂha nevasa¤¤Å nÃsa¤¤ivÃdÃ, satta ucchedavÃdÃ, pa¤ca diÂÂhadhammanibbÃnavÃdÃ, imÃni dvÃsaÂÂhi diÂÂhigatÃni brahmajÃle veyyÃkaraïe vuttÃni bhagavatÃti. KhuddakavatthuvibhaÇgo niÂÂhito. [PTS Page 401] [\q 401/] [BJT Page 276] [\x 276/] 18. Dhammahadaya vibhaÇgo. 1. 1020. Kati khandhÃ: kati ÃyatanÃni: kati dhÃtuye: kati saccÃni: kati indriyÃni: kati hetu: katiÃhÃrÃ: kati phassÃ: kati vedanÃ: kati sa¤¤Ã: kati cetanÃ: kati cittÃni: 1021. Pa¤cakkhandhÃ, dvÃdasÃyatanÃni, aÂÂhÃrasadhÃtuyo, cattÃri saccÃni, bÃvÅsatindriyÃni, nava hetu, cattÃro ÃhÃrÃ, satta phassÃ, satta vedanÃ, satta sa¤¤Ã, satta cetanÃ, satta cittÃni. 1022. Tattha katame pa¤cakkhandhÃ: rupakkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ime vuccanti pa¤cakkhandhÃ. 1023. Tattha katamÃni dvÃdasÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ saddÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. ImÃni vuccanti dvÃdasÃyatanÃni. 1024. Tattha katamà aÂÂhÃrasadhÃtuyo: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, sotadhÃtu saddadhÃtu sotavi¤¤ÃïadhÃtu, [PTS Page 402] [\q 402/] ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu, jivhÃdhÃtu rasadhÃtu jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu, kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, manodhÃtu dhammadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Imà vuccanti aÂÂhÃrasadhÃtuyo. 1025. Tattha katamÃni cattÃri saccÃni: dukkhasaccaæ samudayasaccaæ nirodhasaccaæ maggasaccaæ. ImÃni vuccanti cattÃri saccÃni. 1026. Tattha katamÃni bÃvÅsatindriyÃni: cakkhu ndriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ purisindriyaæ jÅvitandriyaæ sukhindriyaæ dukkhindriyaæ somanassi ndriyaæ upekkhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ. ImÃni vuccanti bÃvÅsatindriyÃni. 1027. Tattha katame nava hetu: tayo kusalahetu, tayo akusalahetu, tayo avayÃkatahetu. Tattha katame tayo kusalahetu: alobho kusalahetu, adoso kusalahetu, amoho kusalahetu, ime tayo kusalahetu. Tattha katame tayo akusalahetu, lobho akusalahetu, doso akusalahetu, moho akusalahetu, ime tayo akusalahetu. Tattha katame tayo avyÃkatahetu: kusalÃnaæ và dhammÃnaæ vipÃkato kiriyavyÃkatesu và dhammesu alobho adoso amoho, ime tayo avyÃkatahetu. Ime vuccanti nava hetu. [BJT Page 278] [\x 278/] 1028. Tattha katame cattÃro ÃhÃrÃ: kabaÊiÇkÃro ÃhÃro phassÃhÃro [PTS Page 403] [\q 403/] manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro. Ime vucacnni cattÃro ÃhÃrÃ. 1029. Tattha katame satta phassÃ: cakkhusampasso tesasamphasso ghÃnasamphasso jivhÃsamphassà kÃyasamphasso manodhÃtusamphasso manovi¤¤ÃïadhÃtusampasso. Ime vuccanti satta sampassÃ. 1030. Tattha katamà satta vedanÃ: cakkhu samphassajà vedanà sota samphassajà vedanà ghÃnasamphassajà vedanà jivhÃsamphassajà vedanà kÃyasamphassajà vedanà manodhÃtusamphassajà vedanà manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanà imà vuccanti satta vedanÃ. 1031. Tattha katamà satta sa¤¤Ã: cakkhu samphassajà sa¤¤Ã sotasamphassajà sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃyasamphassajà sa¤¤Ã manodhÃtusamphassajà sa¤¤Ã manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã. Imà vuccanti sa¤¤asa¤¤Ã. 1032. Tattha katamà satta cetanÃ: cakkhu samphassajà cetanà sotasamphassajà cetanà ghÃnasamphassajà cetanà jivhÃsamphassajà cetanà kÃyasamphassajà cetanà manodhÃtusamphassajà cetanà manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà cetanÃ. Imà vuccanti satta cetanÃ. 1033. Tattha katamÃni sattacittÃni: cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ [PTS Page 404] [\q 404/] jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. ImÃni vuccanti satta cittÃni. 2. 1034. KÃmadhÃtuyà kati khandhÃ: kati ÃyatanÃni: kati dhÃtuyo: kati saccÃni: kati indriyÃni: kati hetu: kati ÃhÃrÃ: kati phassÃ: kati vedanÃ: kati sa¤¤¤Ã: kati cetanÃ: kati cittÃni: KÃmadhÃtuyà pa¤cakkhandhÃ, dvÃdasÃyatanÃni, aÂÂhÃrasadhÃtuyo, tÅïi saccÃni, bÃvÅsatindriyÃni, nava hetu, cattÃro ÃhÃrÃ, satta phassÃ, satta vedanÃ, satta sa¤¤Ã, satta cetanÃ, satta cittÃni. Tattha katame kÃmadhÃtuyà pa¤cakkhandhÃ, rÆpa kkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ime vuccanti kÃmadhÃtuyà pa¤cakkhandhÃ. Tattha katamÃni kÃmadhÃtuyà dvÃdasÃyatanÃni: cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ saddayatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. ImÃni vuccanti kÃmadhÃtuyà dvÃdasÃyatanÃni. Ccanti kÃmadhÃtuyà dvÃdasÃyatanÃni. Tattha katamà kÃmadhÃtuyà aÂÂhÃrasadhÃtuyo: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu cakkhu vi¤¤ÃïadhÃtu, sotadhÃtu saddadhÃtu sotavi¤¤ÃïadhÃtu, ghÃnadhÃtu gavdhadhÃtu ghÃnavi¤¤ÃïadhÃtu, jivhÃdhÃturasadhÃtu jivhÃvi¤¤ÃïadhÃtu, kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu kÃyavi¤¤ÃïadhÃtu, manodhÃtu dhammadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. Imà vuccanti kÃmadhÃtuyà aÂÂhÃrasa dhÃtuyo. [BJT Page 280] [\x 280/] Tattha katamÃni kÃmadhÃtuyà tÅïi saccÃni: dukkhasaccaæ samudayasaccaæ maggasaccaæ. ImÃni vuccanti kÃmadhÃtuyà tÅïi saccÃni. Tattha katamÃni kÃmadhÃtuyà bÃvÅsatindriyÃni: cakkhu ndriyaæ sotindriyaæ -pe- a¤¤ÃtÃvindriyaæ imÃni vuccanti kÃmadhÃtuyà bÃvÅsatindriyÃni. Tattha katame kÃmadhÃtuyà nava hetu: tayo kusalahetu, tayo akusalahetu, tayo avayÃkatahetu. Ime vuccanti kÃmadhÃtuyà nava hetu. [PTS Page 405] [\q 405/] Tattha katame kÃmadhÃtuyà cattÃro ÃhÃrÃ: kabaÊiÇkÃro ÃhÃro phassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro. Ime vuccanti kÃmadhÃtuyà cattÃro ÃhÃrÃ. Tattha katame kÃmadhÃtuyà satta phassÃ: cakkhusamphassà sotasamphassà ghÃnasamphassà jivhÃsamphassà kÃyasamphassà manodhÃtusamphassà manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassÃ. Ime vuccanti kÃmadhÃtuyà satta phassÃ. Tattha katamà kÃmadhÃtuyà satta vedÃna: cakkhu samphassajà vedanà sotasamphassajà vedanà ghÃnasamphassajà vedanà jivhÃsamphassajà vedanà kÃyasamphassajà vedanà manodhÃtusamphassajà vedanà manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanÃ. Imà vuccanti kÃmadhÃtuyà satta vedanÃ. Tattha katamà kÃmadhÃtuyà satta sa¤¤Ã: cakkhu samphassajà sa¤¤Ã sotasamphassajà sa¤¤Ã ghÃnasamphassajà sa¤¤Ã jivhÃsamphassajà sa¤¤Ã kÃyasamphassajà sa¤¤Ã manodhÃtusamphassajà sa¤¤Ã manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã. Imà vuccanti kÃmadhÃtuyà satta sa¤¤Ã. Tattha katamà kÃmadhÃtuyà satta cetanÃ: cakkhusamphassajà cetanà sotasamphassajà cetanà ghÃnasamphassajà cetanà jivhÃsamphassajà cetanà kÃyasamphassajà cetanà manodhÃtusamphassajà cetanà manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà cetanÃ. Imà vuccanti kÃmadhÃtuyà satta cetanÃ. Tattha katamÃni kÃmadhÃtuyà satta cittÃni: cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃnavi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. ImÃni vuccanti kÃmadhÃtuyÃsatta cittÃni. 1035. RÆpadhÃtuya kati khandhÃ: kati ÃyatanÃ: kati dhÃtuyo: kati saccÃni: kati indriyà -pe- kati cittÃni: RÆpadhÃtuyà pa¤cakkhandhÃ, cha ÃyatanÃni, nava dhÃtuyo, tÅni saccÃni, cuddasindriyÃni, aÂÂha hetu, tayo ÃhÃrÃ, cattÃro phassÃ, catasso vedanÃ, catasso sa¤¤Ã, catasso cetanÃ, cattÃri cittÃni. Tattha katame rÆpadhÃtuyà pa¤cakkhandhà rÆpakkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ime vuccanti rÆpadhÃtuya pa¤cakkhandhÃ. [BJT Page 282] [\x 282/] Tattha katamÃni rÆpadhÃtuya cha ÃyatanÃni: cakkhÃyataæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ saddÃyatanaæ mÃnÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. ImÃni vuccanti rÆpadhÃtuyà cha ÃyatanÃni. Tattha katamà rÆpadhÃtuyà nava dhÃtuyo: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu cakkhuvi¤¤ÃïadhÃtu, sotadhÃtu saddadhÃtu sotavi¤¤ÃïadhÃtu. ManodhÃtu dhammadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. ImÃni vuccanti rÆpadhÃtuyà nava dhÃtuyo. Tattha katamÃni rÆpadhÃtuyà tÅïi saccÃni: dukkhasaccaæ samudayasaccaæ maggasaccaæ. ImÃni vucacnti rÆpadhÃtuyà tÅïi saccÃni. Tattha katamÃni rÆpadhÃtuyà cuddasindriyÃni: cakkhundriyaæ sotindriyaæ manindriyaæ jÅvitindriyaæ [PTS Page 406] [\q 406/] somanassindriyaæ upekkhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ. ImÃni vuccanti rÆpadhÃtuyà cuddasindriyÃni. Tattha katame rÆpadhÃtuya aÂÂha hetu: tayo kusalahetu, dve akusalahetu, tayo avayÃkatahetu. Tattha katame tayo kusalahetu: alobho kusalahetu, adoso kusalahetu, amoho kusalahetu. Ime tayo kusalahetu. Tattha katame dve akusalahotu: lobho akusalahetu moho akusalahetu. Ime dve akusalahetu. Tattha katame tayo avayÃkata hetu: kusalÃnaæ và dhammÃnaæ vipÃkato kiriyÃvayÃkatesuvà dhammesu alobho adoso amoho ime tayo avyÃkata hetu. Ime vuccanti rÆpadhÃtuyà aÂÂha hetu. Tattha katame rÆpadhÃtuyà tayo ÃhÃrÃ: phassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤¤ÃïÃhÃro. Ime vuccanti rÆpadhÃtuyà tayo ÃhÃrÃ. Tattha katame rÆpadhÃtuyà cattÃro phassÃ: cakkhasamphasso sotasamphasso manodhÃtusamphasso manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso. Ime vuccanti rÆpadhÃtuyà cattÃro phassÃ. Tattha katamà rÆpadhÃtuyà catasso vedanÃ-pe- catasso sa¤¤Ã -pe- catasso cetanà -pe- cattÃrÅ cittÃni: cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ manodhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu. ImÃni vuccanti rÆpadhÃtuyà cattÃri cittÃni. 1036. ArÆpadhÃtuyà kati khandhÃ: -pe- kati cittÃni: ArÆpadhÃtuyà cattÃro khandhÃ, dve ÃyatanÃni, dve dhÃtuyo, tÅïi saccÃni, ekÃdasindriyÃni, aÂÂha hetu, tayo ÃhÃrÃ, eko phasso, ekà vedanÃ, ekà sa¤¤Ã, ekà cetanÃ, ekaæ cittaæ. [PTS Page 407] [\q 407/] Tattha katame arÆpadhÃtuyà cattÃro khandhÃ: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ime vuccanti arÆpadhÃtuyà cattÃro khandhÃ. Tattha katamÃni arÆpadhÃtuyà dve ÃyatanÃni: manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. ImÃni vuccanti arÆpadhÃtuyà dve ÃyatanÃni. [BJT Page 284] [\x 284/] Tattha katamà arÆpadhÃtuyà dve dhÃtuyo: manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. Imà vuccanati arÆpadhÃtuyà dve dhÃtuyo. Tattha katÃmÃni arÆpadhÃtuyà tÅïi saccÃni: dukkha saccaæsamudaya saccaæ maggasaccaæ. ImÃnivuccanti arÆpadhÃtuyà tÅïi saccÃni. Tattha katamÃni arÆpadhÃtuyà ekÃsindriyÃni: manindriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ upekkhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ. ImÃni vuccanti arÆpadhÃtuyà ekÃdasindriyÃni. Tattha katame arÆpadhÃtuyà aÂÂhahetu: tayo kusalahetu dve akusalahetu tayo avyÃkatahetu. Ime vuccanti arÆpadhÃtuyà aÂÂhahetu. Tattha katame arÆpadhÃtuyà tayo ÃhÃrÃ: phassÃhÃro mano sa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro. Ime vuccanti arÆpadhÃtuyà tayo ÃhÃrÃ. Tattha katamo arÆpadhÃtuyà eko phasso: manovi¤¤ÃïadhÃtu samphasso. Ayaæ vuccatiarÆpadhÃtuyo eko phasso. Tattha katamà arÆpadhÃtuyà ekà vedanÃ-pe- ekà sa¤¤Ã -pe ekà cetanà -peekaæ cittaæ: manovi¤¤ÃïadhÃtu. Idaæ vuccati arÆpadhÃtuyà ekaæ cittaæ. 1037. ApariyÃpanne kati khandhÃ: -pe- kati cittÃni: apariyÃpanne cattÃro khandhÃ, dve ÃyatanÃni: dve dhÃtuyo, dve saccÃni, dvÃdasindriyÃni, cha hetu, tayo ÃhÃrÃ, [PTS Page 408] [\q 408/] eko phasso, ekà vedanÃ, ekà sa¤¤Ã, ekà cetanÃ, ekaæ cittaæ. Tattha katame apariyÃpanne cattÃro khandhÃ: vedanÃkkhandho, sa¤¤Ãkkhandho, saÇkhÃrakkhandho, vi¤¤Ãïakkhandho. Ime vuccanti apariyÃpanne cattÃro khandhÃ. Tattha katamÃni apariyÃpanne dve ÃyatanÃni: manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. ImÃni vuccanti apariyÃpanne dve ÃyatanÃni Tattha katamà apariyÃpanne dve dhÃtuyo: manovi¤¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. Imà vuccanti apariyÃpanne dve saccÃni. Tattha katamÃni apariyÃpanne dve saccÃni: maggasaccaæ nirodhasaccaæ. ImÃni vuccanti apariyÃpanne dve saccÃni. Tattha katamÃni apariyÃpanne dvÃdasindriyÃni: mani ndriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ apakkhindriyeæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ a¤¤indriyaæ a¤¤ÃtÃvindriyaæ. ImÃni vuccanti apariyÃpanne dvÃdasindriyÃni. Tattha katame apariyÃpanne cha hetu: tayo kusalahetu, tayo avayÃkatahetu. Tattha katame tayo kusalahetu: alobhe kusalahetu, adoso kusalahetu, amoho kusalahetu. Ime tayo kusalahetu. [BJT Page 286] [\x 286/] Tatattha katame tayo avyÃkatahetu: kusalÃnaæ dhammÃnaæ vipÃkato alobho adoso amoho. Ime tayo avyÃkatahetu. Ime vuccanti apariyÃpanne cha hetu. Tattha katame apariyÃpanne tayo ÃhÃrÃ: phassÃhÃro, mano sa¤cetanÃhÃro, vi¤¤ÃïÃhÃro. Ime vuccanti apariyÃpanne tayo ÃhÃrÃ, Tattha katamo apariyÃpanne eko phasso: manovi¤¤ÃïadhÃtu samphasso. Ayaæ vuccatiapariyÃpanne eko phasso. Tattha katamà apariyÃpanne ekà vedanÃ-pe- ekà sa¤¤Ã -pe ekà cetanÃ-peekaæ cittaæ: [PTS Page 409] [\q 409/] manovi¤¤ÃïadÃtu. Idaæ vuccati apariyÃpanne ekaæ cittaæ. 3. 1038. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati kÃmadhÃtu pariyÃpannÃ: kati na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ: -pe- sattannaæ cittÃnaæ kati kÃmadhÃtu pariyÃpannÃ: kati na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ: RÆpakkhandho kÃmadhÃtupariyÃpanno. CattÃro khandhà siyà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. DasÃyatanà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Dve Ãyatanà siyà kÃmadhÃtu pariyÃpannÃ, siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. SoÊasa dhÃtuyo kÃmadhÃtu pariyÃpannÃ. Dve dhÃtuyo siyà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Samudayasaccaæ kÃmadhÃtupariyÃpannaæ. Dve saccà na kÃmadhÃtu pariyÃpannÃ. Dukkhasaccaæ siyà kÃmadhÃtupariyÃpannaæ, siyà na kÃmadhÃtu pariyÃpannaæ. Dasindriyà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. TÅïindriyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Navindriyà siyà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Tayo akusalahetu kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Cha hetu siyà kÃmadhÃtu pariyÃpannÃ, siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro kÃmadhÃtupariyÃpanno. Tayo ÃhÃrà siyà kÃmadhÃtupariyapannÃ, siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Cha phassà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà kÃmadhÃtupariyÃpanno, siyà na kÃmadhÃtupariyÃpanno. Cha vedanà -pe- cha sa¤¤Ã -pe- cha cetanà -pe- cha città kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà kÃmadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na kÃmadhÃtupariyÃpannÃ. 1039. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati rÆpadhÃtupariyÃpannÃ: kati na rÆpadhÃtupariyÃpannà -pesattannaæ cittÃnaæ kati rÆpadhÃtupariyÃpannÃ: kati na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ: [BJT Page 288] [\x 288/] RÆpakkhandho na rÆpadhÃtupariyÃpanno. CattÃro [PTS Page 410] [\q 410/] khandhà siyà rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. DasÃyatanà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dve Ãyatanà siyà rÆpadhÃtu pariyÃpannÃ, siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. SoÊasa dhÃtuyo na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, dve dhÃtuyo siyà rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. TÅïi saccÃni na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, dukkhasaccaæ siyà rÆpadhÃtupariyÃpannaæ, siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannaæ, Terasindriyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, navÅndriyà siyà rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Tayo akusalahetu na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, cha hetu siyà rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà narÆpadhÃtupariyÃpannÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro na rÆpadhÃtupariyÃpanno. Tayo ÃhÃrà siyà rÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Cha phassà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà rÆpadhÃtupariyÃpanno, siyà na rÆpadhÃtupariyÃpanno. Cha vedÃna-pe- cha sa¤¤Ã -pe- cha cetanÃ-pe- cha città na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Siyà na rÆpadhÃtupariyÃpannÃ. 1040. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati arÆpadhÃtupariyÃpannÃ: kati na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ: -pe- sattannaæ cittÃnaæ kati arÆpadhÃtupariyÃpannÃ: kati na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ: RÆpakkhandho na arÆpadhÃtupariyÃpanno. CattÃro dhavdhà siyà arÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. DasÃyatanà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dve Ãyatanà siyà arÆpadhÃtu pariyÃpannÃ, siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. SoÊasa dhÃtuyo na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dve dhÃtuyo siyà arÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. TÅïi saccÃni na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Dukkhasaccaæ siyà arÆpadhÃtu pariyÃpannaæ, siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannaæ. Cuddasindriyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. AÂÂhivdriyà [PTS Page 411] [\q 411/] siyà arÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà naarÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Tayo akusalahetu na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Cha hetu siyà arÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyÃna arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro na arÆpadÃtupariyÃpanno. Tayo ÃhÃrà siyà arÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Cha phassà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà arÆpadhÃtupariyÃpanno, siyà na arÆpadhÃtupariyÃpanno. Cha vedanà -pe- cha sa¤¤Ã -pe- cha cetanà -pe- cha città na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà arÆpadhÃtupariyÃpannÃ, siyà na arÆpadhÃtupariyÃpannÃ. [BJT Page 290] [\x 290/] 1041. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati pariyÃpannÃ: kati apariyÃpannà -pe- sattannaæ cittÃnaæ kati pariyÃpannÃ: kati apariyÃpannÃ: RÆpakkhandhà pariyÃpanno. CattÃro khandhà siyÃpariyÃpannÃ, siyà apariyÃpannÃ. DasÃyatanà pariyÃpannÃ. Dve Ãyatanà siyà pariyÃpannÃ, siyà apariyÃpannÃ. SoÊasa dhÃtuyo pariyÃpannÃ, dve dhÃtuyo siyà pariyÃpannÃ, siyà apariyÃpannÃ. Dve saccà pariyÃpannÃ. Dve saccà apariyÃpannÃ. Dasindriyà pariyÃpannÃ. TÅïindriyà apariyÃpannÃ. NavÅndriyà siyà pariyÃpannÃ, siyà apariyÃpannÃ. Tayo akusalahetu pariyÃpannÃ. Cha hetu siyà pariyÃpannÃ, siyà apariyÃpannÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro pariyÃpanno. Tayo ÃhÃrà siyà pariyÃpannÃ, siyà apariyÃpannÃ. Cha phassà pariyÃpannÃ, manovi¤¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà pariyÃpanno, siyà apariyÃpanno. ChavedÃna-pe-cha sa¤¤Ã -pe- cha cetanà -pe- cha città pariyÃpannÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà pariyÃpannÃ, siyà apariyÃpannÃ. 4. 1042. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe katikhandhà pÃtubhavanti -pekati cittÃni pÃtubhavanti: KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti. Kassaci ekÃdasÃyatanÃni pÃtubhavanti. [PTS Page 412] [\q 412/] kassaci dasÃyatanÃni pÃtubhavanti. Kassaci aparÃni dasÃyatanÃni pÃtubhavanti. Kassaci navÃyatanÃni pÃtubhavanti. Kassaci sattÃyatanÃni pÃtubhavanti. Kassaci ekÃdasa dhÃtuyo pÃtubhavanti. Kassaci dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti. Kassaci aparà dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti. Kassaci nava dhÃtuyo pÃtubhavanti. Kassaci satta dhÃtuyo pÃtubhavanti. Sabbesaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati. Kassaci cuddasindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci terasindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci aparÃni terasindriyà pÃtubhavanti. Kassaci dvÃdasindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci dasindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci navindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci aparÃni navindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci aparÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci sattindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci pa¤cindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci cattÃrindriyÃni pÃtubhavanti. Kassaci tayo hetu pÃtubhavanti. Kassaci dve hetu pÃtubhavanti. Keci1 ahetukà pÃtubhavanti. Sabbesaæ cattÃro ÃhÃrà pÃtubhavanti. Sabbesaæ eko phasso pÃtubhavanti. Sabbesaæ ekà vedanÃ, ekà sa¤¤Ã, ekà cetanÃ, ekaæ cittaæ pÃtubhavati. 1. Kassaci- sÅmu. Machasaæ. [BJT Page 292] [\x 292/] 1643. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katame pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti: rÆpakkhandho -pe- vi¤¤Ãïakkhandho. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ ime pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti. 1044. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa1 ekÃdasÃyatanÃni pÃtubhavanti: kÃmÃvacarÃnaædevÃnaæ, paÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ, opapÃkitÃnaæ petÃnaæ, opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ, opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ, nerayikÃnaæ paripunïÃyatanÃnaæ, uppattikkhaïe ekÃdasÃyatanÃni pÃtubhavanti: cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ, kÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni ekÃdasÃyatanÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dasÃyatanÃni pÃtubhavanti: opapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccandhÃnaæ uppattikkhaïe dasÃyatanÃni pÃtubhavanti: rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gandhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ [PTS Page 413] [\q 413/] rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ, kÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dasÃyatanÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aparÃni dasÃyatanÃni pÃtubhavanti: opapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccabadhirÃnaæ, uppattikkhaïe dasÃyatanÃni pÃtubhavanti: cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gavdhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbà yatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dasÃyatanÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa navÃyatanÃni pÃtubhavanti: opapÃtikÃnaæ petÃnaæ, opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ, opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ, nerayikÃnaæ, jaccabadhirÃnaæ, uppattikkhaïe navÃyatanÃni pÃtubhavanti: rÆpÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ gavdhÃyatanaæ jivhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni navÃyatanÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa sattÃyatanÃni pÃtubhavanti: gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ uppattikkhaïe sattÃyatanÃni pÃtubhavanti: rÆpÃyatanaæ gandhÃyatanaæ rasÃyatanaæ kÃyÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni sattÃyatanÃni pÃtubhavanti. 1045. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa ekÃdasa dhÃtuyo pÃtubhavanti: kÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ paÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ, opapÃtikÃnaæ petÃnaæ, opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ, opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ, nerayikÃnaæ paripuïïÃyatanÃnaæ, uppattikkhaïeekÃdasa dÃtuyo pÃtubhavanti: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu sotadhÃtu ghÃnadhÃtu gavdhadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imà ekÃdasadhÃtuyo pÃtubhavanti. 1. Kassaci -sirimu. [BJT Page 294] [\x 294/] KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti: opapÃtikÃnaæ petÃnaæ, opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ, opapÃtikÃnaæ [PTS Page 414] [\q 414/] tiracchÃnagatÃnaæ, nerayikÃnaæ, jaccandhÃnaæ uppattikkhane dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti: rÆpadhÃtu sotadhÃtu ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imà dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aparà dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti: opapÃtikÃnaæ petÃnaæ, opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ, opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ, nerayikÃnaæ, jaccabadhirÃnaæ uppattikkhane dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imà dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa nava dhÃtuyo pÃtubhavanti: opapÃtikÃnaæ petÃnaæ, opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ, opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ, nerayikÃnaæ, jaccandhabadhirÃnaæ uppattikkhane nava dhÃtuyo pÃtubhavanti: rÆpadhÃtu ghÃnadhÃtu gandhadhÃtu jivhÃdhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imà dasa dhÃtuyo pÃtubhavanti. Nti. . KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa satta dhÃtuyo pÃtubhavanti: gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ uppattikkhaïe satta dhÃtuyo pÃtu bhavanti: rÆpadhÃtu gandhadhÃtu rasadhÃtu kÃyadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu mano vi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imà satta dhÃtuyo pÃtubhavanti. 1046. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katamaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati: dukkhasaccaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ idaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati. 1047. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa cuddasindriyÃni pÃtubhavanti: kÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïasampayuttÃnaæ upapattikkhaïe cuddasindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ [PTS Page 415] [\q 415/] manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekkhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ kÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni cuddasindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa terasindriyÃni pÃtubhavanti: kÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïavippayuttÃnaæ uppattikkhaïe caterasindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekkhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni terasindriyÃni pÃtubhavanti. Ni pÃtubhavanti. [BJT Page 296] [\x 296/] KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe1 kassa aparÃni terasindriyÃni pÃtubhavanti: paÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïasampayuttÃnaæ upapattikkhaïe terasindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekkhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ kÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni terasindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dvÃdasindriyÃni pÃtubhavanti: phaÂhamakappikÃnaæ manusÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïasampayuttÃnaæ upapattikkhaïe dvÃdasindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekkhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dvÃdasindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dasindriyÃni pÃtubhavanti: gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïasampayuttÃnaæ upapattikkhaïe dasindriyÃni pÃtubhavanti: kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekkhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ kÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dasindriyÃni pÃtubhavanti [PTS Page 416] [\q 416/] KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa navindriyÃni pÃtubhavanti: gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ sahetukÃnaæ ¤aïavippayuttÃnaæ upapattikkhaïe dasindriyÃni pÃtubhavanti: kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekkhindriyaæ và saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ kÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni dasindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aparÃni navindriyÃni pÃtubhavanti: opapÃtikÃnaæ ptonaæopapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapitikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ paripuïïÃyatanÃnaæ upapattikkhaïe navindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekkhindriyaæ kÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni navindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti: opapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccandhÃnaæ uppattikkhaïe aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti: sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekkhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti: opapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikÃnaæ tiracchÃnagatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccabadhirÃnaæ uppattikkhaïe aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekkhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti. 1. Upapattikkhaïe - machasaæ. [BJT Page 298] [\x 298/] KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa sattindriyÃni pÃtubhavanti: OpapÃtikÃnaæ petÃnaæ opapÃtikÃnaæ asurÃnaæ opapÃtikinaæ tiracchÃna gatÃnaæ nerayikÃnaæ jaccandhabadhirÃnaæ uppattikkhaïe sattindriyÃni pÃtubhavanti: ghÃnindriyaæ [PTS Page 417] [\q 417/] jivhindriyaæ kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekkhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni sattindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa pa¤cindriyÃni pÃtubhavanti: gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ ahetukÃnaæ Âhapetvà napuæsakÃnaæ uppattikkhaïe pa¤cindriyÃni pÃtubhavanti: kÃyindriyaæ manindriyaæ itthindriyaæ và purisindriyaæ và jÅvitindriyaæ upekkhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni pa¤cindriyÃni pÃtubhavanti. SattindriyÃni pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa cattÃrindrini pÃtubhavanti: gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ ahetukÃnaæ napuæsakÃnaæ uppattikkhaïe cattÃrindriyÃni pÃtubhavanti: kÃyindriyaæ manindriyaæ jÅvitindriyaæ upekkhindriyaæ. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ imÃni cattÃrindriyÃni pÃtubhavanti. 1048. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa tayo hetu pÃtubhavanti: kÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ paÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïasampayuttÃnaæ uppattikkhaïe tayo hetu pÃtubhavanti: alobho vipÃkahetu, adoso vipÃkahotu, amoho vipÃkahetu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ ime tayo hetu pÃtubhavanti. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe kassa dve hetu pÃtubhavanti: kÃmÃvacarÃnaæ devÃnaæ paÂhamakappikÃnaæ manussÃnaæ gabbhaseyyakÃnaæ sattÃnaæ sahetukÃnaæ ¤ÃïavippayuttÃnaæ uppattikaïe dve hetu pÃtubhavanti: alobho vipÃkahetu, adoso vipÃkahetu, kÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe etesaæ ime dve hetu pÃtubhavanti. Avasesà sattÃ1 ahetukà pÃtubhavanti. 1049. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katame cattÃro ÃhÃrà pÃtubhavanti: kabaÊiÇkÃro ÃhÃro phassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro, kÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ ime cattÃro ÃhÃrà pÃtubhavanti. 1050. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katamo eko phasso pÃtubhavati: manovi¤¤ÃïadÃtusamphasso. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ ayaæ ekophasso pÃtubhavati. 1051. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ katamo ekà [PTS Page 418] [\q 418/] vedanà -pe ekà sa¤¤Ã -pe- ekà cetanà -pe- ekaæ cittaæ pÃtubhavati: manovi¤¤ÃïadhÃtu. KÃmadhÃtuyà uppattikkhaïe sabbesaæ idaæ ekaæ cittaæ pÃtubhavati. 1052. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe kati khandhà pÃtubhavanti -pekati cittÃni pÃtubhavanti: rÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe Âhapetvà asa¤¤asattÃnaæ devÃnaæ pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti, pa¤cÃyatanÃni pÃtubhavanti, pa¤ca dhÃtuyo pÃtubhavanti, ekaæ saccaæ pÃtubhavati, dasindriyÃni pÃtubhavanti, tayo hetu pÃtubhavanti, tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti, eko phasso pÃtubhavati, ekà vedanÃ, ekà sa¤¤Ã, ekà cetanÃ, ekaæ cittaæ pÃtubhavati. 1. AvasesÃnaæ sattÃnaæ -sÅmu, machasaæ [BJT Page 300] [\x 300/] 1053. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti: rÆpakkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤¤Ãïakkhandho. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime pa¤cakkhandhà pÃtubhavanti. 1054. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamÃni pa¤cÃyatanÃni pÃtubhavanti: cakkhÃyatanaæ rÆpÃyatanaæ sotÃyatanaæ manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imÃni pa¤cÃyatanÃni pÃtubhavanti. 1055. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamà pa¤ca dhÃtuyo pÃtubhavanti: cakkhudhÃtu rÆpadhÃtu sotadhÃtu manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imà pa¤cadhÃtuyo pÃtubhavanti. 1056. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati: dukkhasaccaæ. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe idaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati. 1057. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamÃni dasindriyÃni pÃtubhavanti: cakkhundriyaæ sotindriyaæ mani ndriyaæ jÅvitindriyaæ somanassindriyaæ và upekkhindriyaæ và saddhindriyaæ [PTS Page 419] [\q 419/] viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imÃni dasindriyÃni pÃtubhavanti. 1058. RÆpadhÃtuyà uppattikaïe katame tayo hetu pÃtubhavanti: alobho vipÃka hetu, adoso vipÃkahetu, amoho vipÃkahetu. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime tayo hotu pÃtubhavanti. 1059. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti: phassÃhÃro ma nosa¤cetanÃhÃro vi¤¤ÃïÃhÃro. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime tayo ÃhÃra pÃtubhavanti. 1060. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamo eko phasso pÃtubhavati: manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ayaæ eko phasso pÃtubhavati. 1061. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamà ekà vedÃna -pe ekà sa¤¤Ã -pe- ekà cetanà -pe- ekaæ cittaæ pÃtubhavati: manovi¤¤ÃïadhÃtu. RÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe. Idaæ ekaæ cittaæ pÃtubhavati. 1062. Asa¤¤asattÃnaæ devÃnaæ uppattikkhaïe kati khandhà pÃtubhavanti: -pe- kati cittÃni pÃtubhavanti: asa¤¤¤asattÃnaæ devÃnaæ uppattikkhaïe eko khandho pÃtubhavati: rÆpakkhandho. Dve ÃyatanÃni pÃtubhavanti: rÆpÃyatanaæ dhammÃyatanaæ. Dve dhÃtuyo pÃtubhavanti: rÆpadhÃtu dhammadhÃtu. Ekaæ saccaæ pÃtubhavati: dukkhasaccaæ. Ekindriyaæ pÃtubhavati: rÆpajÅvitindriyaæ. Asa¤¤asattà devà ahetukÃ, anÃhÃrÃ, aphassakÃ, avedanakÃ, asa¤¤akÃ, acetanakÃ, acittakà pÃtubhavanti. [BJT Page 302] [\x 302/] 1063. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe kati khandhà pÃtubhavanti: -pekati cittÃni pÃtubhavanti: arÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe cattÃro khandhà pÃtubhavanti, dve ÃyatanÃnipÃtubhavanti, dve dhÃtuyo pÃtubhavanti, ekaæ saccaæ pÃtubhavati, aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti. Tayo hetu pÃtubhavanti, tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti, eko phasso pÃtubhavati ekà vedanà - ekà sa¤¤Ã-ekà [PTS Page 420] [\q 420/] cetanÃ-ekaæ cittaæ pÃtibhavati. 1064. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame cattÃro khandhà pÃtubhavanti: vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime cattÃro khandhà pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamÃni dve ÃyatanÃni pÃtubhavanti: manÃyatanaæ dhammÃyatanaæ, arÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imÃni dve ÃyatanÃni pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamà dve dhÃtuyo pÃtubhavanti: manovi¤¤ÃïadhÃtu dhammadhÃtu. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imà dve dhÃtuyo pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamaæekaæ saccaæ pÃtubhavati: dukkhasaccaæ. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe idaæ ekaæ saccaæ pÃtubhavati. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti: manindriyaæ jÅvitindriyaæ upekkhindriyaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe imÃni aÂÂhindriyÃni pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame tayo hetu pÃtubhavanti: alobho vipÃkahetu, adoso vipÃkahetu, amoho vipÃkahotu. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime tayo hetu pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katame tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti: phassÃhÃro manosa¤cetanÃhÃro vi¤¤¤ÃïÃhÃro. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ime tayo ÃhÃrà pÃtubhavanti. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamo eko phasso pÃtubhavati: manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe ayaæ eko phasso pÃtubhavati. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe katamà ekà vedanà -pe- ekà sa¤¤Ã -pe- ekà cetanà -pe- ekaæ cittaæ pÃtubhavati: mano vi¤¤ÃïadhÃtu. ArÆpadhÃtuyà uppattikkhaïe idaæ ekaæ cittaæ pÃtubhavati. [PTS Page 421] [\q 421/] 5. 1065. KÃmÃvacarà dhammÃ, na kÃmÃvacarà dhammÃ, rÆpÃvacarà dhammÃ, na rÆpÃvacarà dhammÃ, arÆpÃvacarà dhammÃ, na arÆpÃvacarà dhammÃ, pariyÃpannà dhammÃ, apariyÃpannà dhammÃ. 1066. Katame dhammo kÃmÃvacarÃ: ÂÂheto avÅcÅnirayaæ pariyantaæ karitvÃ, uparito paranimmita - vasavattideve anto karitvà yaæ etasmiæ antare etthÃvacarà ettha pariyÃpannà khandhà dhÃtu Ãyatanà rÆpà vedÃna sa¤¤Ã saÇkhÃrà vi¤¤Ãïaæ. Ime dhammà kÃmÃvacarÃ. [BJT Page 304] [\x 304/] 1067. Katame dhammà na kÃmÃvacarÃ: rÆpÃvacarà arÆpÃvacarà apariyÃpannÃ. Imedhammà na kÃmÃvacarÃ. 1068. Katame dhammà rÆpÃvacarÃ: heÂÂhato brahmalokaæ pariyantaæ karitvà uparito akaniÂÂhe deve anto karitvà yaæ etasmiæ antare etthÃvacÃrà ettha pariyÃpannà samÃpannassa và upapannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. Ime dhammà rapÃvacarÃ. 1069. Katame dhammà na rÆpÃvacarÃ: kÃmÃvacarà arÆpÃvacarà apariyÃpannÃ. Imedhammà na rÆpÃvacarÃ. 1070. Katame dhammà arÆpÃvacarÃ: heÂÂhato ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpage deve pariyantaæ karitvà uparito nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpage deve anto karitvà yaæ etasmiæ antare etthÃvacarà ottha pariyÃpannà samÃpannassa và upapannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và cittacetasikà dhammÃ. Ime dhammà arÆpÃvacarÃ. 1071. Katame dhammà na arÆpÃvacarÃ: kÃmÃvacarà rÆpÃvacarà apariyÃpannÃ. Ime dhammà na arÆpÃvacarÃ. 1072, Katame dhammà pariyÃpannÃ: sÃsavà kusalÃkusalÃbyÃkatà dhammÃ, kÃmÃvacarà rÆpÃvacarà arÆpÃvacarÃ, rÆpakkhandho vedanÃkkhandho sa¤¤Ãkkhandho saÇkhÃrakkhandho vi¤¤Ãïakkhandho. Ime dhammà pariyÃpannÃ. 1073. Katame dhammà apariyÃpannÃ: maggà ca maggaphalÃni ca asaÇkhatà ca dhÃtu. Ime dhammà apariyÃpannaæ. [PTS Page 422] [\q 422/] 6. 1074. DevÃti tayo devÃ: sammuti devÃ, uppatti devÃ, visuddhi devÃ. Sammutidevà nÃma rÃjÃno, deviyo, kumÃrÃ. Uppattidevà nÃma cÃtummahÃrÃjike deve upÃdÃya tadupari devÃ. Visuddhidevà nÃma arahanto vuccanti. 1075. DÃnaæ datvà sÅlaæ samÃdiyitvà uposathakammaæ katvà kattha uppajjanti. DÃnaæ datvà sÅlaæ samÃdiyitvà uposathakammaæ katvà appekacce gahapatimahÃsÃÊÃnaæ1 sahavyataæ upapajjanti2, appekacce brÃhmaïamahÃsÃÊÃnaæ sahavyataæupapajjanti2. Appekacce khattiyamahÃsaÊÃnaæ2 sahavyataæ upapajjanti2, appekacce cÃtummahÃrÃjikÃnaæ4 devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti. Appekacce yÃmÃnaæ devÃnaæ sahavyataæupapajjanti, appekacce tusitÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce nimmÃïaratinaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce paranimmita vasavattÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti. 1 1. KhattiyamahÃsÃÊÃnaæ - sirimu, machasaæ, syÃ. 2. Uppajjanti -sirimu. 3. GahapatimahÃsÃÊÃnaæ- sirimu, machasaæ, syÃ. 4. CÃtumahÃrÃjikÃnaæ -machasaæ. [BJT Page 306] [\x 306/] 1076. ManussÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃnaæ: vassasataæ appaæ và bhiyyo. 1077. CÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃnaæ: yÃni mÃnussakÃni pa¤¤ÃsavassÃni cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo. TÃya rattiyà tiæsa rattiyo mÃso. Tena mÃsena dvÃdasamÃsiyo saævaccharo. Tena saævaccharena dibbÃni pa¤ca vassasatÃni cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃnaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hota: navutivassasatasahassÃni. 1078. TÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: yaæ mÃnussakaæ vassasataæ, tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo. TÃya rattiyà tiæsa rattiyo mÃso, tena mÃsona dvÃdasamÃsiyo saævaccharo, tena saævaccharena dibbaæ vassasahassaæ tÃvatiæsÃnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti: tisso ca vassakoÂiyo saÂÂhi ca vassasatasahassÃni. 1079. YÃmÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: yÃni mÃnussakÃni dve massasatÃni dve vassasatÃni, yÃmÃnaæ devÃnaæ eso [PTS Page 423] [\q 423/] eko rattindivo. TÃya rattiyà tiæsarattiyo mÃso tena mÃsena dvÃdasamÃsiyo saævaccharo. Te saævaccharena dibbÃni dve vassasahassÃni yÃmÃnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti: cuddasa ca1 vassakoÂiyo cattÃrÅsa¤ca vassasatasahassÃni. 1080. TusitÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: yÃni mÃnussakÃni cattÃri dve vassasatÃni, tusitÃnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo. TÃya rattiyà tiæsarattiyo mÃso tena mÃsena dvÃdasamÃsiyo saævaccharo. Tena saævaccharena dibbÃni cattÃri vassasahassÃni tusitÃnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti: sattapa¤¤Ãsa vassakoÂiyo saÂÂhi ca vassasatasahassÃni. 1081. NimmÃïaratÅnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: yÃni mÃnussakÃni aÂÂhavassasatÃni, nimmÃratÅnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo. TÃya rattiyà tiæsarattiyo mÃso tena mÃsena dvÃdasamÃsiyo saævaccharo. Tena saævaccharena dibbÃni aÂÂha vassasahassÃni nimmÃïaratÅnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti: dve vassakoÂisatÃni tiæsà ca vassakoÂiyo cattarÅsa¤ca vassasatasahassÃni. 1082. ParanimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: yÃni mÃnussakÃni soÊasavassasatÃni, paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ eso eko rattindivo. TÃya rattiyà tiæsa rattiyo mÃso tena mÃsena dvÃdasamÃsiyo saævaccharo. Tena saævaccharena dibbÃni soÊasavassasahassÃni paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ. ManussÃnaæ gaïanÃya kittakaæ hoti: nava ca vassakoÂi satÃni ekavÅsa¤ca vassakoÂiyo saÂÂhi ca vassasatasahassÃnÅ'ti. SsÃni. 1. Cuddasa¤ca0 sirimu, machasaæ. 2. Tisso ca vassakoÂiyo - sirimu. [BJT Page 308] [\x 308/] 1083. Cha ete kÃmÃvacarÃ- sabbakÃmasamiddhano. Sabbesaæ ekasaÇkhÃto- Ãyu bhavati kittako, DvÃdasa koÂisataæ tesaæ -aÂÂhavÅsa¤ca koÂiyo, Pa¤¤Ãsa satasahassÃni - vassaggena pakÃsitÃ'ti. [PTS Page 424] [\q 424/] 1384. PaÂhamaæ jhÃnaæ parittaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti: paÂhamaæ jhÃnaæ1 parittaæbhÃvetvà brahmapÃrisajjÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃnaæ: kappassa tatiyo bÃgo. PaÂhamaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti: paÂhamaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà brahmapurohitÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: upa¬¬hakappo. PaÂhamaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti: paÂhamaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà mahÃbrahmÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: kappo. 1085. Dutiyaæ jhÃnaæ2 parittaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti: dutiyaæ jhÃnaæ parittaæbhÃvetvà parittÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: dve kappÃ. Dutiyaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti: dutiyaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà appamÃïÃbhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: cattÃro kappÃ. Dutiyaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti: dutiyaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetvà ÃbhassarÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: aÂÂha kappÃ. 1086. Tatiyaæ jhÃnaæ3 parittaæ bhÃvetvà kattha uppajjanti: tatiyaæ jhÃnaæ parittaæ bhÃvetvà parittasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti. 4 Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: soÊasa kappÃ. Tatiyaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetva kattha uppajjanti: tatiyaæ jhÃnaæ majjhimaæ bhÃvetvà appamÃïasubhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti. [PTS Page 425] [\q 425/] tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃnaæ: dvattiæsa kappÃ. Tatiyaæ jhÃnaæ païÅtaæ bhÃvetva subhakiïhÃnaæ devÃnaæsahavyataæ upapajjanti. Tesaæ kittakaæ ÃyuppamÃïaæ: catusaÂÂhikappo. 1087. Tatutthaæ jhÃnaæ5 bhÃvetvà ÃrammaïanÃnattatà manasikÃra nÃnattatà chandanÃnattatà païÅdhinÃnattatà adimokkhanÃnattà abhinÅhÃranÃnattatà pa¤¤ÃnÃnattatà appekacce asa¤¤asattÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce vehapphalÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce avihÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce atappÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce sudassÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce sudassÅnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce akaniÂÂhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanta. Appekacce vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti, appekacce Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæupapajjanti appekacce nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjanti. 1. PaÂhamajjhÃnaæ -sirimu. 2. DutiyajjhÃnaæ -sirimu. 3. TatiyajjhÃnaæ-sirimu. 4. Uppajjanti-sirimu 5. CatutthajjhÃnaæ - sirimu. [BJT Page 310] [\x 310/] 1088. Asa¤¤asattÃna¤ca vehapphalÃna¤ca devÃnaæ kittakaæ ÃyuppamÃnaæ: pa¤ca kappasatÃni. AvihÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyupmÃïaæ: kappasahassaæ. AtappÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyupmÃïaæ: dve kappasahassÃni. SudassÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyupmÃïaæ: cattÃri kappasahassÃni. SudassÅnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyupmÃïaæ: aÂÂha kappasahassÃni. AkaniÂÂhakÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyupmÃïaæ: soÊasa ka ppasahassÃni. ùkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyupmÃïaæ: vÅsati kappasahassÃni. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyupmÃïaæ: cattÃrÅsa kappasahassÃni. [PTS Page 426] [\q 426/] ùki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyupmÃïaæ: saÂÂhi kappasahassÃni. Nevasa¤¤Ãnä¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ kittakaæ ÃyupmÃïaæ: caturÃsÅti kappasahassÃni. 1089. Ukkhittà pu¤¤atejena - kÃmarÆpagatiÇgatà Bhavaggatampi sampattà - punÃgacchanti duggati. õ TÃva dÅghÃyukà sattà - vacanti ÃyusaÇkhayÃ, Natthi kocÅ bhavo nicco -iti vuttaæ mahesinÃ. Tasmà hi dhirà nipakÃ-nipuïà atthacintakÃ, JarÃmaraïamokkhÃya -bhÃventi maggamuttamaæ. BhÃvayitvà suciæ1 maggaæ -nibbÃïogadhagÃminaæ, SabbÃsace2 pari¤¤Ãya - parinibbanti anÃsavÃ'ti. 7. 1090. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati abi¤¤eyyÃ, kati pari¤¤eyyÃ. Kati pahÃtabbÃ, kati bhÃvatabbÃ, kati sacchikÃtabbÃ, kati na pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbÃ, na sacchikÃtabbà -pe- sattannaæ cittÃnaæ kati abhi¤¤eyyÃ, kati pari¤¤eyyÃ, kati pahÃtabbÃ, kati bhÃvetabbÃ, kati sacchikÃtabbÃ, kati na pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbÃ, na sacchikÃtabbÃ: 1091. RÆpakkhandho abhi¤¤eyyo pari¤¤eyyo na pahÃtabbo na bhÃvetabbo na sacchikÃtabbo. CattÃro khandhà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyÃ, siyà pahÃtabbÃ, siyà bhÃvetabbÃ, siyà sacchikÃtabbÃ, siyà na pahÃtabbÃ. Na bhÃvetabbÃ, na saccikÃtabbÃ. 1. Suci maggaæ -[PTS 2.] Sabbabhave -katthaci. [BJT Page 312. [\x 312/] ] 1092. DasÃyatanà abhi¤¤eyyÃ, pari¤¤eyyÃ, na pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbÃ, na sacchikÃtabbÃ. Dve Ãyatanà abhi¤¤oyyà pari¤¤eyyÃ, siyà pahÃtabbÃ, siyà bhÃvetabbÃ, siyà sacchikÃtabbÃ, siyà na pahÃtabbÃ. Na bhavetabbÃ, na sacchikÃtabbÃ. 1093. SoÊasadhÃtuyo abhi¤¤eyyÃ, pari¤¤eyyÃ, na pahÃtabbÃ. Na bhÃvetabbÃ, nasacchikÃtabbÃ. Dve dhÃtuyo abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyÃ, siyà pahÃtabbÃ, siyà bhÃvetabbÃ, siyà sacchikÃtabbÃ, sÃya na pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbÃ, na sacchikÃtabbÃ. 1094. Samudayasaccaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ na sacchikÃtabbaæ. Maggasaccaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ bhÃvetabbaæ na [PTS Page 427] [\q 427/] sacchikÃtabbaæ. Nirodhasaccaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ sacchikÃtabbaæ. Dukkhasaccaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ, siyà pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ, na sacchikÃtabbaæ, siyà na pahÃtabbaæ. 1095. Navindriyà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Domanassindriyaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ na sacchikÃtabbaæ. Ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ. BhÃve tabbaæ na sacchikÃtabbaæ. A¤¤indriyaæ abi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ. Siyà bhÃvetabbaæ, siyà sacchikÃtabbaæ. A¤¤atÃvindriyaæ abhi¤¤eyyaæ pari¤¤eyyaæ na pahÃtabbaæ na bhÃvetabbaæ sacchikÃtabbaæ. TÅnindriyà abi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbÃ, siyà bhÃvetabbÃ, siyà sacchikÃtabbÃ, siyà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. Cha indriyà abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyÃ, siyà pahÃtabbÃ, siyà bhÃvetabbà siyà sacchikÃtabbÃ, siyÃna pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbÃ, na sacchikÃtabbÃ. 1096 Tayo akusalahetu abi¤¤eyyà pari¤¤eyyà pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbÃ, na sacchikÃtabbÃ. Tayo kusalahetu abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyÃ, na pahÃtabbÃ, siyà bhÃtebbà na sacchikÃtabbÃ, siyà na bhÃvetabbÃ. Tayo avyÃkatahetu abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyÃ, na pahÃtabbà na bhÃvetabbÃ, siyà sacchikÃtabbÃ, siyà na sacchikÃtabbÃ. 1097. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro abhi¤¤eyyo, pari¤¤eyyo, na pahÃtabbo, na bhÃvetabbo, na sacchikÃtabbo. Tayo ÃhÃrà abhi¤¤eyyÃ, pari¤¤eyayÃ, siyà pahÃtabbÃ, siyà bhÃvetabbÃ. Siyà sacchikÃtabbÃ, siyà na pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbÃ. Na sacchikÃtabbÃ. 1098. Cha phassà abi¤¤eyyÃ, pari¤¤eyyÃ, na pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbÃ, na sacchikÃtabbÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusmaphasso abhi¤¤eyyo, pari¤¤eyeyÃ, siyà pahÃtabbo, siyà bhÃvetabbo, siyà sacchikÃtabbo, siyà na pahÃtabbo, na bhÃvetabbo, na sacchikÃtabbo. [BJT Page 314] [\x 314/] 1099. Cha vedanÃ, cha sa¤¤Ã, cha cetanÃ, cha città abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà na pahÃtabbà na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. 1100. Manovi¤¤ÃïadhÃtu abhi¤¤eyyà pari¤¤eyyà siyà pahÃtabbÃ, siyà bhÃvetabbÃ, siyà sacchikÃtabbÃ, [PTS Page 428] [\q 428/] siyà na pahÃtabbÃ, na bhÃvetabbà na sacchikÃtabbÃ. 8. 1101. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati sÃrammaïÃ, kati anÃrammaïÃ-pesattannaæ cittÃnaækati sÃrammaïÃ, kati anÃrammaïÃ: 1102. RÆpakkhandho anÃrammaïo. CattÃro khandhà sÃrammaïÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ, manÃyatanaæ sÃrammaïaæ. DhammÃyatanaæ siyà sÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïaæ. DasadhÃtuyo anÃrammaïÃ. SattadhÃtuyo sÃrammaïÃ, dhammadhÃtu siyà sÃrammaïÃ, siyà anÃrammaïÃ. Dve saccà sÃrammaïÃ. Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ. Dukkhasaccaæ siyà sÃrammaïaæ, siyÃanÃrammaïaæ. Sattindriyà anÃrammaïÃ, cuddasinduyà sÃrammaïÃ. JÅvitindriyaæ siyà sÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïaæ. Nava hetu sÃrammaïÃ, kabaÊiÇkÃro ÃhÃro anÃrammaïo, tayo ÃhÃrà sÃrammaïÃ. SattaphassÃ, satta vedanÃ, satta sa¤¤Ã, satta cetanÃ, satta città sÃrammaïÃ. 1103. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati sÃrammaïÃrammaïÃ, kati anÃrammaïÃrammaïà -pesattannaæ cittÃnaæ kati sÃrammaïÃrammaïÃ, kati anÃrammaïÃrammaïÃ: 1104. RÆpakkhandho anÃrammaïo. CattÃro khandhà siyà sÃrammaïà rammaïÃ, siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. DasÃyatanà anÃrammaïÃ. ManÃyatanaæ siyà sÃrammaïÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïÃrammaïaæ. DhammÃyatanaæ siyà sÃrammaïÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïaæ. Dasa dhÃtuyo anÃrammaïÃ. Cha dhÃtuyo anÃrammaïÃrammaïÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sÃrammaïÃrammaïÃ, siyà anÃrammaïÃrammaïÃ, dhammadhÃtu siyà sÃrammaïÃrammaïÃ, siyà anÃrammaïÃrammaïÃ, siyà anÃrammaïà Nirodhasaccaæ anÃrammaïaæ. Maggasaccaæ anÃrammaïÃrammaïaæ. Samudayasaccaæ siyà sÃrammaïÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïÃrammaïaæ, [PTS Page 429] [\q 429/] dukkhasaccaæ siyà sÃrammaïÃrammaïaæ, siyÃaïÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïaæ. [BJT Page 316. [\x 316/] ] Sattindriyà anÃrammaïÃ. Pa¤cindriyà anÃrammaïÃrammaïÃ. NavÅndriyà siyà sÃrammaïÃrammaïÃ, siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. JÅvitindriyaæ siyà sÃrammaïÃrammaïaæ, siyÃanÃrammaïÃrammaïaæ, siyà anÃrammaïaæ. Nava hetu siyà sÃrammaïÃrammaïÃ, siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro anÃrammaïo. Tayo ÃhÃrà siyà sÃrammaïÃrammaïÃ, siyÃanÃrammaïÃrammaïÃ. Cha phassà anÃrammaïÃrammaïÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà sÃrammaïÃrammaïo, siyà anÃrammaïÃrammaïo. Cha vedanÃ, cha sa¤¤Ã, cha cetanÃ, chacittà anÃrammaïÃrammaïÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sÃrammaïÃrammaïÃ, siyà anÃrammaïÃrammaïÃ. 9. 1105. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati diÂÂhÃ, kati sutÃ, kati mutÃ, kati vi¤¤ÃtÃ, kati na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, na vi¤¤ÃtÃ, -pesattannaæ cittÃnaæ kati diÂÂhÃ, kati sutÃ, kati mutÃ, kati vi¤¤ÃtÃ, kati na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, na vi¤¤ÃtÃ: RÆpakkhandho siyà diÂÂho, siyà suto, siyà muto, siyà vi¤¤Ãto, siyà na diÂÂho, na suto, na muto, na vi¤¤Ãto. CattÃro khandhà na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. RÆpÃyatanaæ diÂÂhaæ, na sutaæ na mutaæ, vi¤¤Ãtaæ. SaddÃyatanaæ na diÂÂhaæ, sutaæ, na mutaæ, vi¤¤¤Ãtaæ. GandhÃyatanaæ rasÃyatanaæ phoÂÂhabbÃyatanaæ na diÂÂhaæ, na sutaæ, mutaæ, vi¤¤Ãtaæ. SattÃyatanà na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. RÆpadhÃtu diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. SaddadhÃtu na diÂÂhÃ, sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. GandhadhÃtu rasadhÃtu phoÂÂhabbadhÃtu na diÂÂhÃ, na sutÃ, mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. Terasa dhÃtuyo na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. TÅïi saccÃni na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. Dukkhasaccaæ siyà diÂÂhaæ, siyà sutaæ, siyà mutaæ, siyà vi¤¤Ãtaæ, siyà na diÂÂhaæ, na sutaæ, na mutaæ, vi¤¤Ãtaæ. BÃvÅsatindriyà na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. Nava hetu na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. CattÃro ÃhÃrà na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. [PTS Page 430] [\q 430/] Satta phassà na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. Satta vedanÃ, satta sa¤¤Ã, satta cetanÃ, satta cittÃ, na diÂÂhÃ, na sutÃ, na mutÃ, vi¤¤ÃtÃ. [BJT Page 318] [\x 318/] 10. 1107. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avyÃkatÃ, -pesattannaæcittÃnaæ kati kusalÃ, kati akusalÃ, kati avayÃkatÃ: 1108. RÆpakkhandho avayÃkato. CattÃro khandhà siyà kusalÃ, siyà akusalÃ, siyà avyÃkatÃ. DasÃyatanà avyÃkatÃ. DvÃyatanà siyà kusalÃ, siyà akusalaja, siyà avyÃkatÃ. SoÊasa dhÃtuyo avyakatÃ. Dve dhÃtuyo. Siyà kusalÃ, siyà akusalÃ, siyà avyÃkatÃ. Samudayasaccaæ akusalaæ. Maggasaccaæ kusalaæ. Nirodhasaccaæ avyÃkataæ. Dukkha saccaæ siyà kusalaæ. Siyà akusalaæ, siyà avyÃkataæ. Dasindriyà avayÃkatÃ. Domanassindriyaæ akusalaæ ana¤¤Ãta¤¤assÃmÅtindriyaæ kusalaæ. CattÃrindriyà siyà kusalÃ, siyà avayÃkatÃ. Cha indriyà siyà kusalÃ, siyà akusalÃ, siyà avyÃkatÃ. Tayo kusalahetu kusalaja. Tayo akusalahetu akusalÃ. Tayo avyÃkatahetu vyÃkatÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro avyÃkato. Tayo ÃhÃrà siyà kusalaja, siyà akusalaja, siyà avyÃkatÃ. Cha phassà avyÃkatÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà kusalo, siyà akusalo, siyÃavyÃkato. Cha vedanÃ, cha sa¤¤Ã, cha cetanÃ, cha città avyÃkatÃ. Mano vi¤¤ÃïadhÃtu siyà kusalÃ, siyà akusalÃ, siyà avyÃkatÃ. 1109. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ: kati dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ: kati adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ: -pe- sattannaæ cittÃnaæ kati sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ: kati dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ: kati adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ: 1110. Dve khandhà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃtÅpi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi. Tayo khandhà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. [PTS Page 431] [\q 431/] DasÃyatanà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi. ManÃyatanaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ. DhammÃyatanaæ siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà navatabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttantipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttantipi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttantipi. [BJT Page 320] [\x 320/] DasadhÃtuyo navattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi. DukkhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi. Pa¤ca dhÃtuyo adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. KÃyavi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃyavedanÃya sampayutta. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. DhammadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi. Dve saccà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Nirodhasaccaæ. Na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttantipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttantipi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttantapi. Dukkhasaccaæ sayà sukhÃya vedanÃya sampayuttaæ. Siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ. Siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃya sampayuttantipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttantipi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttantipi. Dvadasindriyà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃtipiadukkhamasukÃya vedanÃya sampayuttÃtipi. Cha indriyà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. TÅïindriyà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya [PTS Page 432] [\q 432/] sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. JÅvitivdriyaæ siyà sukÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttaæ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttaæ siyà na vattabbaæ sukhÃya vedanÃyasampayuttantipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttantipi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttantipi. Doso akusalahetu dukkhÃya vedanÃya sampayutto. Sattahetu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Moho akusalahetu siyà sukhÃyavedanÃya sampayutto, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayutto, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro na vattabbo sukhÃya vedanÃya sampayuttotipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttotipi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttotipi. Tayo ÃhÃrà siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Pa¤ca phassà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. KÃyavi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà sukhÃya vedanÃya sampayutto, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayutto. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà sukhÃya vedanÃya sampayutto, siyà dukkhÃya vedanÃyasampayutto, siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayutto. Satta vedanà na vattabbà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃtipi dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃtÅpi adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃtÅpi. Pa¤ca sa¤¤Ã -pe- pa¤ca cetanà pa¤ca città adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. KÃyavi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃya sampayuttÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà sukhÃya vedanÃya sampayuttÃ, siyà dukkhÃya vedanÃyasampayuttÃ. Siyà adukkhamasukhÃya vedanÃya sampayuttÃ. 1111. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ katÅ vipÃkÃ: kati vipÃkadhammadhammÃ: kati nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ: -pe- sattannaæ cittÃnaæ kati vipÃkÃ: katÅ vipÃkadhammadhammÃ: katÅ neva vipÃkanavipÃkadhammadhammÃ: 1112. RÆpakkhandho nevavipÃkanavipÃkadhammadhammo. CattÃro khandhà siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammÃ, siyà nevavipÃkanavipÃka dhammadhammÃ. [PTS Page 433] [\q 433/] DasÃyatanà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. DvÃyatanà siyà vipÃkÃ. Siyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. DasadhÃtuyo nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. Pa¤cadhÃtuyo vipakÃ. ManodhÃtu siyà vipÃkÃ, siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. Dve dhÃtuyo siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà nevavipÃka na vipÃkadhammadhammÃ. Dve saccà vipÃkadhammadhammÃ. Nirodhasaccaæ nevavipÃkanavipÃkadhammadhammaæ. Dukkhascaæ siyà vipÃkaæ, siyà vipÃkadhammadhammaæ, siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammaæ. Sattindriyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. TÅnindriyà vipÃkÃ. Duvindriyà vipÃkadhammadhammÃ. A¤¤indriyaæ siyà vipÃkaæ, siyà vipÃka dhammadhammaæ. Navindriyà siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà neva vipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. Cha hetu vipÃkadhammadhammÃ. Tayo avyÃkatahetu siyà vipÃkÃ, siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro nevavipÃkanavipÃkadhammadhammo. Tayo ÃhÃrà siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. Pa¤ca phassà vipÃkÃ. ManodhÃtusamphasso siyà vipÃko, siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammo. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà vipÃko, siyà vipÃkadhammadhammo, siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammo. Pa¤ca vedanÃ, pa¤ca sa¤¤Ã, pa¤ca cetanÃ, pa¤ca città vipÃkÃ. ManodhÃtu sÃyi vipÃkÃ, siyà nevavipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà vipÃkÃ, siyà vipÃkadhammadhammÃ, siyà neva vipÃkanavipÃkadhammadhammÃ. [BJT Page 324] [\x 324/] 1113. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati upÃdinnupÃdÃniyÃ: kati anupÃdinnupÃdÃniyÃ: kati anupÃdinnaanupÃdÃniyà -pesattannaæ cittÃnaæ kati upÃdinnupÃdÃniyÃ: kati anupÃdinnÆpÃdÃniyÃ: kati anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ: 1114. RÆpakkhandho siyà upÃdinnupÃdÃniyo, siyà anupÃdinnupÃdÃniyo. CattÃro khandhà siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. [PTS Page 434] [\q 434/] Pa¤cÃyatanà upÃdinnÆpÃdÃniyÃ, saddÃyatanaæ anupÃdinnupÃdÃniyaæ. CattÃro Ãyatanà siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ. DvÃyatanà siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. DasadhÃtuyo upÃdinnupÃdÃniyÃ, saddadhÃtu anupÃdinnupÃdÃniyà pa¤ca dhÃtuyo siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ. Dve dhÃtuyo siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyà siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. Samudayasaccaæ anupÃdinnupÃdÃniyaæ. Dve saccà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. Dukkhasaccaæ siyà udinnupÃdÃniyaæ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyaæ. Navinduyà upÃdinnupÃdÃniyÃ. Domanassindriyaæ anupÃdinnupÃdÃniya. TÅïindriyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. NavÅndriyà siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. Tayo akusalahetu anupÃdinnupÃdÃniyÃ. Tayo kusalahotu siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. Tayo avyÃkatahetu siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro siyà upÃdinnupÃdÃniyo, siyà anupÃdinnupÃdÃniyo. Tayo ÃhÃrà siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. Pa¤ca phassà upÃdinnupÃdÃniyÃ. ManodhÃtusamphasso siyà upÃdinnupÃdÃniyo, siyÃanupÃdinnÆpÃdÃniyo. Manovi¤¤ÃïadhÃtu samphasso siyà upÃdinnupÃdÃniyo, siyà anupÃdinnupÃdÃniyo, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyo. Pa¤ca vedanÃ, pa¤ca sa¤¤¤Ã, pa¤ca cetanÃ, pa¤ca città upÃdinnupÃdÃniyÃ. ManodhÃtu siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà upÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnupÃdÃniyÃ, siyà anupÃdinnaanupÃdÃniyÃ. . 1115. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati savitakkasavacÃrÃ: kati avitakkavicÃramattÃ: kati avitakkaavicÃrÃ: -pe- sattannaæ cittÃnaæ kati savitakkasavicÃrÃ: kati avitakkavicÃramattÃ: kati avitakkaavicÃrÃ: [BJT Page 326] [\x 326/] 1116. RÆpakkhandho avitakkaavicÃro. Tayo khandhà siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. SaÇkhÃrakkhandho siyà savitakkasavicÃro, siyà avitakkavicÃramatto, siyà avitakkaavicÃro, siyà na vattabbo [PTS Page 435] [\q 435/] savitakkasavicÃrotipi avitakkavicÃramattotipi. AvitakkaavicÃrotipi. DasÃyatanà avitakka avicÃrÃ. ManÃyatanaæ siyà savitakkasavicÃraæ. Siyà avitakkavicÃramattaæ, siyà avitakkaavicÃraæ. DhammÃyatanaæ siyà savitakkasavicÃraæ, siyà avitakkavicÃramattaæ, siyà avitakkaavicÃraæ, siyà na vattabbaæ savitakkasavicÃrantipi avitakkavicÃramattantipi avitakkaavicÃrantipi. PaïïarasadhÃtuyo avitakkaavicÃrÃ. ManodhÃtu savitakkasavicÃrÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. DhammadhÃtu sÃyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ, siyà na vattabbà savitakkasavicÃrÃtipi avitakkavicÃramattÃtipi avitakkaavicÃrÃtipi. Samudayasaccaæ savitakkasavicÃraæ. Nirodhasaccaæ avitakkaavicÃraæ. Maggasaccaæ siyà savitakkasavicÃraæ, siyà avitakkavicÃramattaæ, siyà avitakkaavicÃraæ. Dukkhasaccaæ siyà savitakkasavicÃraja, siyà avitakkavicÃramattaæ, siyà avitakkaavicÃraæ, siyà na vattabbaæ savitakkasavicÃrantipi avitakkavicÃramattantipi avitakkaavicÃrantipi. Navindriyà avitakkaavicÃrÃ. Domanassindriyaæ savitakkasavicÃraæ. Upekkhindriyaæ siyà savitakkasavicÃraæ, siyà avitakkaavicÃraæ. EkÃdasindriyaæ siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. Tayo akusalahetu savitakkasavicÃrÃ. Cha hetu siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro avitakkaavicÃro. Tayo ÃhÃrà siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrÃ. Pa¤ca phassà avitakkaavicÃrà manodhÃtusamphasso savitakka savicÃro. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà savitakkasavicÃro, siyà avitakkavicÃramatto, siyà avitakkaavicÃro. Pa¤ca vedanÃ, pa¤ca sa¤¤Ã, pa¤ca cetanÃ, pa¤ca città avitakkaavicÃrÃ. ManodhÃtu savitakkasavicÃrÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà savitakkasavicÃrÃ, siyà avitakkavicÃramattÃ, siyà avitakkaavicÃrà 1117. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati rÆpÃ: kati arÆpà -pesattannaæ cittÃnaæ kati rÆpÃ: kati arÆpÃ: 1118. RÆpakkhandho rÆpaæ. CattÃro khandhà arÆpÃ. [PTS Page 436] [\q 436/] DasÃyatanà rÆpÃ. ManÃyatanaæ arÆpaæ. DhammÃyatanaæ siyà rÆpaæ, siyà arÆpaæ. Dasa dhÃtuyo rÆpÃ. Satta dhÃtuyo arÆpÃ. DhammadhÃtu siyà rÆpÃ, siyà arÆpÃ. TÅïi saccÃni arÆpÃ. Dukkhasaccaæ siyà rÆpaæ, siyà arÆpaæ. [BJT Page 328. [\x 328/] ] Sattindriyà rÆpÃ. Cuddasindriyà arÆpÃ. JÅvitindriyaæ siyà rÆpaæ, siyà arÆpaæ. Nava hetu arÆpÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro rÆpaæ. Tayo ÃhÃrà arÆpÃ. Satta phassà arÆpÃ. Satta vedanÃ, satta sa¤¤Ã, satta cetanÃ, satta città arÆpÃ. 1119. Pa¤cannaæ khandhÃnaæ kati lokiyÃ, kati lokuttarÃ: dvÃdasannaæ ÃyatanÃnaækati lokiyÃ, kati lokuttarÃ: aÂÂhÃrasannaæ dhÃtunaæ kati lokiyÃ, kati lokuttarÃ: catunnaæ saccÃnaæ kati lokiyÃ, kati lokuttarÃ: -pe- sattannaæ cittÃnaæ kati lokiyÃ, kati lokuttarÃ: 1120. RÆpakkhandho lokiyo. CattÃro khandhà siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. DasÃyatanà lokiyÃ. Dve Ãyatanà sayà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. SoÊasa dhÃtuyo lokiyÃ. Dve dhÃtuyo sayà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. Dve saccà lokiyÃ. Dve saccà lokuttarÃ. Dasindriyà lokiyÃ. TÅïindriyà lokuttarÃ. NavÅndriyà siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. Tayo akusalahetu lokiyÃ. Cha hetu siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. KabaÊiÇkÃro ÃhÃro lokiyo. Tayo ÃhÃrà siyà loniyÃ, siyà lokuttarÃ. Cha phassà lokiyÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphasso siyà lokiyo, siyà lokuttaro. Cha vedanà lokiyÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà vedanà siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. Cha sa¤¤Ã lokiyÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà sa¤¤Ã siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. Cha cetanà lokiyÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtusamphassajà cetanà siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃ. Cha cattà lokiyÃ. Manovi¤¤ÃïadhÃtu siyà lokiyÃ, siyà lokuttarÃti. DhammahadayavibhaÇgo niÂÂhito. VibhaÇgappakaraïaæ samattaæ.