Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [PTS Vol Vbh -] [\z Vibh /] [\f I /] [PTS Page 001] [\q 1/] [BJT Vol Vbh 1] [\z Vibh /] [\w I /] Abhidhammapińake Vibhaļgappakaraõaü [PTS Page 001] [\q 1/] ŚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄæ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Classical Sanskrit Extended ³ ³ (CSX) encoding: ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a ą 224 ³ ³ long A ā 226 ³ ³ long i ć 227 ³ ³ long I ä 228 ³ ³ long u å 229 ³ ³ long U ę 230 ³ ³ vocalic r ē 231 ³ ³ vocalic R č 232 ³ ³ long vocalic r é 233 ³ ³ vocalic l ė 235 ³ ³ long vocalic l ķ 237 ³ ³ velar n ļ 239 ³ ³ velar N š 240 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N „ 165 ³ ³ retroflex t ń 241 ³ ³ retroflex T ņ 242 ³ ³ retroflex d ó 243 ³ ³ retroflex D ō 244 ³ ³ retroflex n õ 245 ³ ³ retroflex N ö 246 ³ ³ palatal s ÷ 247 ³ ³ palatal S ų 248 ³ ³ retroflex s ł 249 ³ ³ retroflex S ś 250 ³ ³ anusvara ü 252 ³ ³ anusvara (overdot) § 167 ³ ³ capital anusvara ż 253 ³ ³ visarga ž 254 ³ ³ (capital visarga 255) ³ ³ ³ ³ Other characters of the CSX encoding table are ³ ³ not included. Accents have been dropped in order ³ ³ to facilitate word search. ³ ĄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄŁ Namo tassa bhagavato arahato sammąsambuddhassa. 1. Khandhavibhaļgo 1. Pa¤cakkhandhą råpakkhandho vedanąkkhandho sa¤cąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho 2. Tattha katamo råpakkhandho Yaü ki¤ci råpaü atitąnągatapaccuppannaü ajjhattaü bahiddhą vą oėąrikaü vą sukhumaü vą hćnaü vą paõćtaü vą yaü dåre santike vą tadekakajjhaü abisa¤g¤uhitvą abhisa¤¤uhitvą abhisaļkhipitvą, ayaü vuccati råpakkhandho. 3. Tattha katamaü råpaü atćtaü Yaü råpaü atćtaü niruddhaü vigataü vipariõataü atthaļgataü abbhatthaü gataü uppajjitvą vigataü atćtaü atćtaüsena saļgahćtaü cattąroca mahąbhåtą catunna¤ca mahąbhåtąnaü upądąya råpaü, idaü vuccati råpaü atćtaü. 4. Tattha katamaü råpaü anągataü: Yaü råpaü ajątaü abhåtaü asa¤ajataü anibbattaü anabhinibbattaü apątubhåtaü anuppannaü asamuppannaü anuńńhitaü asamuńńhitaü anągataü anągataüsena saļgahitaü cattąroca mahąbhåtą catunna¤ca mahąbhåtąnaü upądąya råpaü, idaü vuccati råpaü anągataü. 5. Tttha katamaü jątaü bhåtaü sa¤jątaü nibbattaü abhinibbattaü pątubhåtaü uppannaü samuppannaü uńńhitaü samuńńhitaü paccuppannaü paccuppannaüsena saļgahitaü [PTS Page 002] [\q 2/] cattąro ca mahąbhåtą catunna¤ca mahąbhåtąnaü upądąya råpaü, idaü vuccati råpaü paccuppannaü. 6. Tattha katamaü råpaü ajjhattaü: Yaü råpaü tesaü sattąnaü ajjhattaü paccattaü niyakaü1pańipuggalikaü upądinnaü2cattąro ca mahąbhåtą catunna¤ca mahąbhåtąnaü upądąya råpaü, idaü vuccati råpaü ajjhattaü. 1. Niyataü - simu 2. Upądiõõaü - [PTS] [BJT Page 4] [\x 4/] 7. Tattha katamaü råpaü bahiddhą: Yaü råpaü tesaü parasattąnaü parapuggaląnaü ajjhattaü paccattaü niyakaü pąńipuggalikaü upądinnaü cattąro ca mahąbhåtą catunna¤ca mahąbhåtąnaü upądąya råpaü, idaü vuccati råpaü bahiddhą. 8. Tattha katamaü oėąrikaü: Cakkhąyatanaü råpąyatanaü sotąyatanaü saddąyatanaü ghąnąyatanaü gandhąyatanaü jivhąyatanaü rasąyatanaü kąyąyatanaü phońńhabbayatanaü, idaü vuccati råpaü oėąrikaü. 9. Tattha katamaü råpaü sukhumaü: Itthindriyaü purisindriyaü jivindriyaü kąyavi¤¤atti vaci¤¤atti ąkąsadhątu ąpodhątu råpassa lahutą råpassa mudutą råpassa kamma¤¤atą råpassa upacayo råpassa santani råpassa jaratą råpassa aniccatą kabaėiļkąro1- ąhąro, idaü vuccati råpaü sukhumaü. 10. Tattha katamaü råpaü hćnaü: yaü råpaü tesaü sattąnaü u¤¤ątaü ava¤¤ataü hiėitaü paribhåtaü avittćkaü hćnaü hćnamataü hćnasammataü anińńhaü akattaü amanąpaü råpą saddą gandhą rasą phońńhabbą idaü vuccati råpaü hćnaü. 11. Tattha katamaü råpaü paõćtaü: Yaü råpaü tesaü sattąnaü anu¤¤ątaü anava¤¤ątaü ahćėitaü aparibhåtą cittćkataü paõćtaü paõitamataü paõitasammataü ińńhaü kantaü manąpaü råpą saddą gandhą rasą phońńhabbą, idaü vuccati råpaü paõćtaü, taü vą pana råpaü upądąyupądąya råpaü hćnaü paõita dańńhabbaü. 12. Tattha katamaü råpaü dåre: Itthindriyaü - pe - kabaėiļkąro1- ąhąro yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü anąsanno anupakańńhe dåre asantike, idaü vuccati råpaü bahiddhą. [PTS Page 003] [\q 3/] 13. Tattha katamaü råpaü sannike: Cakkhąyatanaü - pe - phońńhabbąyatanaü, yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü anąsanno upakańńhe avidåre santike, idaü vuccati råpaü santike. Taü taü vą pana råpaü upądąyupądąya råpaü santike dańńhabbaü. . 14. Tattha katamo vedanąkkhandho: Yą kąci vedaną atitąnągatapaccuppanną ajjhattą vą bahiddhą vą oėąriką vąsukhamumą vą hiną vą paõćtą vą yą dåre santike vą tadekajjhaü abhisa¤¤ahitvą abhisaļkhipitvą, ayaü vuccati vedanąkkhandho. 1. Kabaėikąro - machasaü [BJT Page 6] [\x 6/] 15. Tattha katamą vedaną atćtą: Yą vedaną atitą niruddhą vigatą vipariõatą atthaļgatą abbhatthaü gatą uppajjitvą vigatą atitą atćtaüsena saļgahitą sukhą vedaną dukkhą vedaną adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati vedaną atitą. 16. Tattha katamą vedaną anągatą: Yą vedaną ajątą abhåtą asa¤jątą anibbattą anabhinibbattą apąbhåtą anuppanną asamuppanną anuńńhitą asamuńńhitą anągatą anągataüsena saüļgahitą sukhą vedaną sukhą vedaną dukkhą vedaną adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati vedaną anągatą. 17. Tattha katamą vedaną paccuppanną: Yą vedaną jątą bhåtą nibbattą abhinibbattą pątubhåtą uppanną samuppanną uńńhitą samuńńhitą paccuppanną paccuppannaüsena saļgahitą sukhą vedaną dukkhą vedaną adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati vedaną paccappanną. 18. Tattha katamą vedaną ajatthattą: Yą vedaną tesaü tesaü sattąnaü ajjhattaü paccattaü niyaką pąńipuggaliką upądinną sukhą vedaną dukkhą vedaną adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati vedaną ajjhattą. 19. Tattha katamą vedaną bahiddhą: Yą vedaną tesaü tesaü parasattąnaü parapuggaląnaü ajjhattaü paccattaü niyaką pąńipuggaliką upądinną sukhą vedaną dukkhą vedaną adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati vedaną bahiddhą. 20. Tattha katamą vedaną oėąriką sukhumą: Akusalą vedaną oėąriką, kusaląbyąkatą vedaną sukhumą, kusaląkusalą vedaną oėąriką, abyąkatą vedaną sukhumą, [PTS Page 004] [\q 4/] dukkhą vedaną oėąriką, sukhą ca adukkhamasukhą vą vedaną sukhumą, sukhadukkhą vedaną oėąriką, adukkhamasukhą vedaną sukhumą, asamąpannassa vedaną oėąriką, samąpannassa vedaną sukhumą, sąsavą vedaną oėąriką, anąsavą vedaną sukhumą, taü taü vą pana vedaną upądąyupądąnaya vedaną oėąriką sukhumą dańńhabbą. 21. Tattha katamą vedaną hćną paõćtą: Akusalą vedaną hćną, kusaląbyąkatą vedaną paõćtą, kusaląkusalą vedaną hćną, abyąkatą vedaną paõćtą, dukkhąvedaną hćną, sukhą ca adukkhamasukhą ca vedaną paõćtą, sukhadukkhą vedaną hiną, adukkhamasukhą vedaną paõćtą, asamąpannassa vedaną hćną, samąpannassa paõćtą, sąsavą vedaną hćną, anąsavą vedaną paõćtą, taü vą pana vedanaü upądąyupądąya vedaną hćną paõćtą dańńhabbaü. [BJT Page 8] [\x 8/] 22. Tattha katamą vedaną dåre: Akusalą vedaną kusaląbyąkanąhi vedanąhi dåre, kusaląbyąkatą vedaną akusaląya vadanąya dåre, kusalą vedaną akusaląbyąkatąhi vedanąhi dåre, va akusaląbyąkatądaną kusaląya vedanąya dåre, abyąkatą vedaną kusaląkusaląhi vedanąhi dåre, kusaląkusalą vedaną abyąkatąya vedanąya dåre, dukkhą vedaną sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi dåre, sukhą ca adukkhamasukhą ca vedaną dukkhąya vedaną dåre, sukhą vedaną dukkhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi dåre, dukkhą ca adukkhamasukhą ca vedaną sukhąya vedanąya dåre, adukkhamasukhą vedanąsukhadukkhąhi vedanąhi dåre, sukhadukkhą vedaną adukkhamasukhąya vedanąya dåre, asamąpannassa samąpannassa vedanąya dåre, samąpannassa vedaną asamąpannassa vedanąya dåre, samąpannassa vedaną asamąpannassa vedanąya dåre, sąsavą vedaną anąsavąya vedanąya dåre, anąsavą vedaną sąsavąya vedanąya dåre, ayaü vuccati vedaną dåre. 23. Tattha katamą vedaną santike: Akusalą vedaną akusaląya vedanąya santike, kusalą vedaną kusaląya vedanąya santike, abyąkatą vedaną abyąkatąya vedanąya santike, dukkhą vedaną dukkhąya vedanąya santike, sukhą vedaną sukhąya vedanąya santike, adukkhamasukhą vedaną adukkhamasukhąya vedanąya [PTS Page 005] [\q 5/] santike, asamąpannassa vedaną asamąpannassa vedanąya santike, samąpannassa vedanąya samąpannassa vedanąya santike, sąsavą vedaną sąsavąya vedanąya santike, anąsavą vedaną anąsavąya vedanąya santike, ayaü vuccati vedaną santike. Taü taü vą pana vedanaü upądąyupądąya vedaną dåre santike dańńhabbą. 24. Tattha katamo sa¤¤akkhandho: Yą kąci sa¤¤ą atitąnągatapaccuppanną ajjhattą vą bahiddhą vą oėąriką vą sukhumą vą hćną vą paõćtą vą yą dåre santike vą tadekajjhaü abhisa¤¤uhitvą abhisaļkhipitvą, ayaü vuccati sa¤¤ąkkhandho. 25. Tattha katamą sa¤¤ą vedaną atćtą: Yą sa¤¤a atćtą niruddhą vigatą vipariõatą atthaļgatą abbhatthaļgatą uppajjitvą vigatą atćtą atćtaüsena saļgahitą cakkhu samaphassają sa¤¤ą sotasamphassają sa¤¤ą ghąnasamphassają sa¤¤ą jivhąsamphassają sa¤¤ą kąyasamphassają sa¤¤ą manosamphassają sa¤¤ą, ayaü vuccati sa¤¤ą atćtą. 26. Tattha katamą sa¤¤ą anągatą: Yą sa¤¤ą ajątą abhåtą asa¤ajątą anibbattą anabhitibbattą apątubhåtą anuppanną asamppanną asamuppanną anuńńhitą asamuńńhitą anągatą anągataüsena saļgahitą cakkhusamphasasją sa¤¤ą sotasamphassają sa¤¤ą ghąnasamphassają sa¤¤ą jivhąsamphassają sa¤¤ą kąya samphassają sa¤¤ą manosamphassają sa¤¤ą, ayaü vuccati sa¤¤ą anągatą. [BJT Page 10] [\x 10/] 27. Tattha katamą sa¤¤ą paccuppanną: Yą sa¤¤ą jątą bhåtą sa¤jątą nibbattą abhinibbattą pątu bhåtą uppanną samuppanną uńńhitą samuńńhitą paccuppanną paccuppannaüsena saļgahitą cakkhusamphassają sa¤¤ą sotapasphassają sa¤¤ą ghąnasamphassają sa¤¤ą jivhąsamphassają sa¤¤ą kąyasamphassają sa¤¤ą manosamphassają sa¤¤ą, ayaü vuccati sa¤¤ą paccuppanną. 28. Kattha katamą sa¤¤ą ajjhattą: Yą sa¤¤ą tesaü tesaü sattąnaü ajjhattaü paccattaü niyaką pąńipuggaliką upądinną cakkhusamphassają sa¤¤ą sotasamphassają sa¤¤ą ghąnasamphassają sa¤¤ą jivhąsamphassają sa¤¤ą kąya samphassają sa¤¤ą manosamphassają sa¤¤ą, ayaü vuccati sa¤¤ą ajjhattą. 29. Kattha katamą sa¤¤ą bahiddhą: Yą sa¤¤ą tesaü tesaü parasattąnaü parapuggaląnaü ajjhattaü papaccattaü niyaką pąńipuggaliką upądinną cakkhusamphassają sa¤¤ą sotąsamphassają sa¤¤ą ghąnasamphassają sa¤¤ą jivhąsamphassają sa¤¤ą kąyasamphassają sa¤¤ą manosamphassają sa¤¤ą, ayaü vuccati sa¤¤ą bahiddhą. [PTS Page 006] [\q 6/] 30. Tattha katamą sa¤¤ą oėąriką sukhumą: Pańighasamphassają sa¤¤ą oėąriką, adhivacanasamphassają sa¤¤ą sukhumą, akusalą sa¤¤ą oėąriką. Kusaląbyąkatą sa¤¤ą sukhumą, kusaląkusalą sa¤¤ą oėąriką, abyąkatą sa¤¤ą sukhumą, dukkhąya vedanąya sampayuttą sa¤¤ą sukhumą, sukhudukkhąhi vedanąhi sampayuttą sa¤¤ą oėąriką, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą sa¤¤ą sukhumą, asamąpannassa sa¤¤ą oėąriką, samąpannassa sa¤¤ą sukhumą, sąsavą sa¤¤ą oėąriką. Anąsavą sa¤¤ą sukhamą, taü taü vą pana sa¤¤aü upądąyupądąya sa¤¤ą oėąriką sukhumą dańńhabbaüta 31. Tattha katamą sa¤¤ą hiną paõćtą: Akusalą sa¤¤ą hćną, kusaląbyąkatą sa¤¤ą paõćtą, kusaląkusalą sa¤¤ą hćną, abyąkatą sa¤¤ą paõćtą. Dukkhąya vedanąya sampayuttą sa¤¤ą hiną, sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą sa¤¤ą paõćtą, sukhadukkhąhi vedanąhi sampayuttą sa¤¤ą hćną, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą sa¤¤ą paõćtą, asamąpannassa sa¤¤ą hiną, samąpannassa sa¤¤ą paõćtą, sasavą sa¤¤ą hiną. Anąsamą sa¤¤ą paõćtą, taü taü vą pana sa¤¤aü upądąyupądąya sa¤¤ą hćną paõćtą dańńhabbaü. [BJT Page 12] [\x 12/] 32. Tattha katamą sa¤¤ą dåre: Akusalą sa¤¤ą kusaląbyąkatąhi sa¤¤ąhi dåre, kusaląbąkatą sa¤¤ą akusaląya sa¤¤ą akusaląya sa¤¤ąya dåre, kusalą sa¤¤ą dåre. Sa¤¤ąhi dåre, akusaląbyąkatą sa¤¤ą kusaląya sa¤¤ąya dåre. Abyąkatą sa¤¤ą kusaląkusaląhi sa¤¤ąhi dåre, kusaląkusalą sa¤¤ą abyąkatąya sa¤¤ąya dåre, dukkhąya vedanąya smapayuttąhi sa¤¤ąhi dåre, sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą sa¤¤ą dukkhąya vedanąya sampayuttąya sa¤¤ąya dåre, sukhąya vedanąya sampayuttą sa¤¤ą dukkhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttąhi sa¤¤ąhi dåre, dukkhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą sa¤¤ą sukhąya vedanąya sambayuttąya sa¤¤ąya dåre, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą sa¤¤ą sukhadukkhąhi vedanąhi sampayuttąhi sa¤¤ąhi dåre, sukhadukkhąhi vedanąhi sampayuttą sa¤¤ą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttąya sa¤¤ąya dåre, asamąpannassa sa¤¤ą samąpannassa sa¤¤ąya dåre, samąpannassa [PTS Page 007] [\q 7/] sa¤¤ą asamąpannassa sa¤¤ąya dåre, sąsavą sa¤¤ą anąsavąya sa¤¤ąya dåre, anąsavą sa¤¤ą sąsavąya sa¤¤ąya dåre. Ayaü vuccati sa¤¤ą dåre. 33. Tattha katamą sa¤¤ą santike: Akusalą sa¤¤ą akusaląya sa¤¤ąya santike, kusala sa¤¤ą kusaląya sa¤¤ąya santike, abyąkatą sa¤¤ą abyąkatąya sa¤¤ąya santike, dukkhąya vedanąya sampayuttą sa¤¤ą dukkhąya vedanąya sampayuttąya sa¤¤ąya santike, sukhąya vedanąya sampayuttąya sa¤¤ą sukhąya vedanąya sampayuttąya sa¤¤ąya santike, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą sa¤¤ą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttąya sa¤¤ąya santike, asamąpannassa sa¤¤ą asamąpannassa sa¤¤ąya santike, samąpannassa sa¤¤ą samąpannassa sa¤¤ąya santike, sąsavą sa¤¤ą sąsavąya sa¤¤ąya santike, anąsavą sa¤¤ą anąsavąya sa¤¤ąya santike ayaü vuccati sa¤¤ą santike. Taü taü vą pana sa¤¤aü upądąyupądąya sa¤¤ą dåre santike dańńabbą. 35. Tattha katame saļkhąrą atćtą: Ye saļkhąrą atćtą niruddhą vigatą vipariõatą atthaļgatą abbhatthaļgatą uppajjitvą vigatą atćtą atćtaüsena saļgahitą cakkhusamphassają cetaną sotasamphassają cetaną ghąnasamphassają cetaną jivhąsamphassają cetaną kąyasamphassają cetaną manosamphassają cetaną, ime vuccanti saļkhąrą atćtą. 36. Tattha katame saükhąrą anągatą: Ye saļkhąrą ajątą abhåtą asa¤ajątą anibbattą anabhinibbattą apątubhåtą anuppanną asamuppanną anuńńhitą asamuńńhitą anągatą anągataüsena saļgahitą, cakkhusamphassają cetaną sotąsamphassają cetaną ghąnasamphassają cetaną jivhąsamphassają cetaną kąya samphassają cetaną manosamphassają cetaną, ime vuccanti saļkhąrą anągatą. [BJT Page 14] [\x 14/] 37. Kattha katame saļkhąrą paccuppanną: Ye saļkhąrą jątą bhåtą sa¤ajątą1- nibbattą abhinibbattą pątubhåtą uppanną samuppanną uńńhitą samuńńhitą saccuppanną [PTS Page 008] [\q 8/] paccuppannaüsena saļgahitą cakkhusamphassającetaną sotasamphassają cetaną ghąnasamphassają cetaną jivhąsamphassają cetaną kąya samphassają cetaną manosamphassają cetaną, ime vuccanti saļkhąrą paccuppanną. 38. Tattha katame saļkhąrą ajjhattą: Ye saļkhąrą tesaü tesaü sattątaü ajjhattaü paccattaü niyaką pąńipuggaliką upądinną cakkhusamphassają cetaną sotasamphassają cetaną ghąnasamphassają cetaną jivhąsamphassają cetaną kąya samphassają cetaną manosamphassają cetaną, ime vuccanti saļkhąrą ajjhattą. 39. Tattha katame saļkhąrą bahiddhą: Ye saļkhąrą tesaü tesaü parasattąnaü parapuggaląnaü ajjhąttaü paccattaü niyakąpąńipuggaliką upądinną cakkhusamphassają cetaną sotasamphassają cetaną ghąnasamphassają cetaną vhąsampassają cetaną kąyasamphassają cetaną manosamphassają cetaną, ime vuccanti saļkhąrą bahiddhą. 40. Tattha katame saļkhąrą oėąriką sukhumą: Akusalą saļkhąrą oėąriką, kusaląbyąkatą saļkhąrą sukhumą. Kusaląkusalą saļkhąrą oėąriką, abyąkatą saļkhąrą sukhumą. Dukkhąya vedanąya sampayuttą saļkhąrą oėąriką, sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą saļkhąrą sukhumą. Sukha dukkhąhi vedanąhi sampayuttą saļkąrą oėąriką, adukkhamasukąya vedanąya sampayuttą saļkhąrą sukhumą. Asamąpannassa saļkhąrą oėąriką, sampąnnassa saļkhąrą sukhumą. Sąsavą saļkhąrą oėąriką, anąsavą saļkhąrą sukhumą. Te te vą pana saļkhąre upądąyupądąya saļkhąrą oėąriką sukhumą dańńhabbą. 41. Tattha katame saļkharą hćną paõćtą: Akusalą saļkhąrą hćną, kusaląbyąkatą saļkhąrą paõćtą. Kusaląkusalą saļkhąrą hćną, abyąkatą saļkhąrą paõćtą. Dukkhąya vedanąya sampayuttą saļkhąrą hiną, sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą saļkhąrą paõćtą. Sukhadukkhąhivedanąhi sampayuttą saļkhąrą hćną, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą saļkhąrą paõćtą. Asamąpannassa saļkhąrą hćną, samąpannassa saļkhąrą paõćtą. Sąsavą saļkhąrą hćną, anąsavą saļkhąrą paõćtą. Te te vą pana saļkhąre upądąyupądąya saļkhąrą paõćtą dańńhabbą. 1. Saükhatą - si. Mu. [BJT Page 16] [\x 16/] 42. Tattha katame saļkhąrą dåre: Akusalą saļkhąrą kusaląbyąkatehi saļkhąrehi dåre, kusaląbyąkatą saļkhąrą akusalehi saļkhąrehi dåre, kusalą saļkhąrą akusaląbyąkatehi saļkhąrehi dåre, akusaląbyąkatą saļkhąrą kusalehi saļkhąrehi dåre, [PTS Page 009] [\q 9/] abyąkatą saļkhąrą kusalą kusalehi saļkhąrehi dåre. Kusaląkusalą saļkhąrą abyąkatehi saļkhąrehi dåre, dukkhąya vedanąya sampayuttą saļkhąrą sukhąya ca adukkhamasukhąya vedanąhi sampayuttehi saļkhąrehi dåre, sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą saļkhąrą dukkhąyavedanąya sampayuttehi saļkhąrehi dåre, sukhaya vedanąya sampayuttą saļkhąrą dukkhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttehi saļkhąrehi dåre. Dukkhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąyahi sampayuttą saļkhąrą sukhąya vedanąya sampayuttehi saļkhąrehi dåre, adukkhamasukhąya saļkhąrehi dåre, sukhadukkhąhi vedanąhisampayuttą saļkhąrą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttehi saļkhąrehi dåre, asamąpannassa saļkhąrą samąpannassa saļkhąrehi dåre, samąpannassa saļkhąrą asamąpannassa saļkhąrehi dåre, sąsavą saļkhąrą anąsavehi saļkhąrehi dåre, anąsavą saļkhąrą sąsavehi saļkhąrehi dåre, ime vuccanti saļkhąrą dåre. 43. Kattha katame saļkhąrą santike: Akusalą saļkhąrą akusaląnaü saļkhąrąnaü santake, kusalą saļkhąrą kusaląnaü saļkhąrąnaü santake, abyąkatą saļkhąrą abyąkatąnaü saļkhąrąnaü santike. Dukkhąya vedanąya sampayuttą saļkhąrą dukkhąya vedanąya sampayuttąnaü saļkhąrąnaü santike, sukhąya vedanąya sampayuttatą saļkhąrą sukhąya vedanąya sampayuttąnaü saļkhąrąnaü santike, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą saļkhąrą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttąnaü saļkhąrąnaü santike, asamąpannassa saļkhąrą asamąpannassasa saļkhąrąnaü santike samąpannassa saļkhąrą samąpannassa saļkhąrąnaü santike, sąsavą saļkhąrą sąsavąnaü saļkhąrąnaü santike, anąsavą saükhąrą anąsavąnaü saükhąrąnaü santike, ime vuccanti saļkhąrą santike, te te vą pana saļkhąre upądąyupądąya saļkhąrą dåre santike dańńhabbą. 44. Tattha katamo vi¤¤ąõakkhandho: Yaü ki¤ci vi¤¤ąõaü atitąnągatapaccuppannaü ajjhattaü vą bahiddhą vą oėąrikaü vą sukhumaü vą hinaü vą paõćtaü vą yaü dåre santike vą tadekajjhaü abhisa¤¤uhitvą abhisaļkhipitvą, ayaü vuccati. 45. Tattha katamaü vi¤¤ąõaü atćtaü: [PTS Page 010] [\q 10/] Yaü vi¤¤ąõaü atćtaü niruddhąü vigataü vipariõataü atthaļgataü abbhatthaļgataü uppajitvą vigataü atćtaü atćtaüsena saļgahitaü cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü jivhąvi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manovi¤¤ąõaü, idaü vuccati vi¤¤ąõaü atćtaü. [BJT Page 18] [\x 18/] 46. Tattha katamaü vi¤¤ąõaü anągataü: Yaü vi¤¤ąõaü ajątaü abhåtaü asa¤jątaü anibbattaü anabhinibbattaü apątubhåtaü anuppannaü asamuppannaü anuńńhitaü asamuńńhitaü anągataü anągataüsena saļgahitaü cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü jivhąvi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manovi¤¤ąõaü, idaü vuccati vi¤¤ąõaü anągataü. 47. Tattha katamaü vi¤¤ąõaü paccuppannaü: Yaü vi¤¤ąõaü jątaü bhåtaü sa¤jątaü nibbattaü abhinibbattaü pątubhåtaü uppannaü samuppannaü uńńhitaü samuńńhitaü paccuppanaü paccuppannaüsena saügahitaü cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü jivhąvi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manovi¤¤ąõaü, idaü vuccati vi¤¤ąõaü paccuppannataü. 48. Tattha katamaü vi¤¤ąõaü ajjhattaü: Yaü vi¤¤ąõaü tesaü tesaü sattąnaü ajjhattaü paccattaü niyakaü pąńipuggalikaü upądinnaü cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü jivhąvi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manovi¤¤ąõaü, idaü vuccati vi¤¤ąõaü ajjhattaü. 49. Tattha katamaü vi¤¤ąõaü bahiddhą: Yaü vi¤¤ąõaü tesaü tesaü parasattąnaü parapuggaląnaü ajjhattaü paccattaü niyakaü pąńipuggalikaü upądinnaü cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü jivhąvi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manovi¤¤ąõaü, idaü vuccati vi¤¤ąõaü anągataü. 50. Tattha katamaü vi¤¤ąõaü oėąrikaü sukhumaü: Akusalaü vi¤¤ąõaü oėąrikaü kusaląbyąkatą vi¤¤ąõą sukhumą, kusaląkusalą vi¤¤ąõą oėąriką, abyąkataü vi¤¤ąõaü sukhumaü, dukkhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü oėąrikaü, sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą vi¤¤ąõą sukhumą, sukhadukkhąhi vedanąhi sampayuttą vi¤¤ąõą oėąriką, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü sukhumaü, asamąpannassa vi¤¤ąõaü oėąrikaü, samąpannassa vi¤¤ąõaü sukhumaü, sąsavaü vi¤¤ąõaü oėąrikaü, anąsavaü vi¤¤ąõaü sukhumaü, taü taüvą pana vi¤¤ąõaü upądąyupądąya vi¤¤ąõaü oėąrikaü sukhumaü dańńhabbaü. 51. Tattha katamaü vi¤¤ąõaü hinaü paõćtaü: Akusalaü vi¤¤ąõaü hćnaü, kusaląbyąkatą vi¤¤ąõą [PTS Page 011] [\q 11/] paõćtą, kusaląkusalą vi¤¤ąõą hćną, abyąkataü vi¤¤ąõaü paõćtaü, dukkhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü hćnaü, sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą vi¤¤ąõą paõćtą. Sukhadukkhąhi vedanąhi sampayuttą vi¤¤ąõą hiną, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü paõćtaü, asamąpannassa vi¤¤ąõaü hinąü, samąpannassa vi¤¤ąõaü paõćtaü, sąsavaü vi¤¤ąõaü hćnaü, anąsavaü vi¤¤ąõaü paõćtaü, taü taü vą pana vi¤¤ąõaü upądąyupądąya vi¤¤ąõaü hćnaü paõćtaü dańńhabbaü. . [BJT Page 20] [\x 20/] 52. Tattha katamaü vi¤¤ąõaü dåre: Akusalaü vi¤¤ąõaü kusaląbyąkatehi vi¤¤ąõehi dåre, kusalą byąkatą vi¤¤ąõą akusalą vi¤¤ąõą dåre, kusalaü vi¤¤ąõaü akusaląbyąkatehi vi¤¤ąõehi dåre. Akusaląbyąkatą vi¤¤ąõą kusalą vi¤¤ąõą dåre, abyąkataü vi¤¤ąõaü kusaląkusalehi vi¤¤ąõehi dåre, kusaląkusalą vi¤¤ąõą abyąkatą vi¤¤ąõą dåre, dukkhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttehi vi¤¤ąõehi dåre, sukhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą vi¤¤ąõą dukkhąya vedanąya sampayuttą vi¤¤ąõą dåre, sukhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü dukkhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttehi vi¤¤ąõehi dåre, dukkhąya ca adukkhamasukhąya ca vedanąhi sampayuttą vi¤¤ąõą sukhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü sukhadukkhąhi vedanąhi sampayuttehi vi¤¤ąõehi dåre, sukhadukkhąhi vedanąhi sampayuttąvi¤¤ąõą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą vi¤¤ąõą dåre, asamąpannassa vi¤¤ąõaü samąpannassa vi¤¤ąõą dåre, samąpannassa vi¤¤ąõaü asamąpannassa vi¤¤ąõą dåre, sąsavaü vi¤¤ąõaü anąsavą vi¤¤ąõą dåre, anąsavaü vi¤¤ąõaü sąsavą vi¤¤ąõą dåre, idaü vuccati vi¤¤ąõaü dåre. 53. Tattha katamaü vi¤¤ąõaü santike: Akusalaü vi¤¤ąõaü akusalassa vi¤¤ąõassa santike, [PTS Page 012] [\q 12/] kusalaü vi¤¤ąõaü kusalassa vi¤¤ąõassa santike, abyąkataü vi¤¤ąõaü abyąkatassa vi¤¤ąõassa santike, dukkhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü dukkhąya vedanąya sampayuttassa vi¤¤ąõassa santike, sukhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü sukhąya vedanąya sampayuttassa vi¤¤ąõassa santike, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü vi¤¤ąõaü adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttassa vi¤¤ąõassa santike, asamąpannassa vi¤¤ąõaü asamąpannassa vi¤¤ąõassa santike, samąpannassa vi¤¤ąõaü samąpannassa vi¤¤ąõassa santike, sąsavaü vi¤¤ąõaü sąsavassa vi¤¤ąõassa santike, anąsavaü vi¤¤ąõaü anąsavassa vi¤¤ąõassa santike, idaü vuccati vi¤¤ąõaü santike. Taü taü vą pana vi¤¤ąõaü upądąyupądąya vi¤¤ąõaü dåre santike dańńhabbaü. Suttantabhąjaniyaü. [BJT Page 22] [\x 22/] 54. Pa¤cakkhandhą: råpakkhandho, vedanąkkhandho, sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, vi¤¤ąõakkhandho. 55. Tattha katamo råpakkhandho: Ekavidhena råpakkhandho; sabbaü råpaü na hetuü ahetukaü, hetuvippayuttaü, sappaccayaü, saļkhataü, råpaü, lokiyaü, sąsavaü, saüyojaniyaü, gandhanćyaü, yoniyaü, nćvaraõiyaü, parąmańńhaü, upądąniyaü, saükilesikaü, abyąkataü, anąrammaõaü, acetasikaü, cittavippayuttaü, nevavipąkanavipąkadhammadhammaü, asaükilińńhasaükilesikaü, na savitakkasavicąraü, na avitakkacivąramattaü acitakkaavicąraü, na pćtisahagataü, na sukhasahagataü, na upekkhą sahagataü, neva dassanena na bhąvanąya pahątabbaü, neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetukaü, nevącayagąmi, nąpacayagąmi, nevasekkhaü, nąsekkhaü, parittaü, kąmąvacaraü, na råpąvacaraü na aråpąvacaraü, pariyąpannaü, no apariyąpannaü, aniyataü, aniyyąnikaü uppannaü, chahi vi¤¤ąõehi vi¤¤eyyaü, aniccaü, jarąhibhåtaü evaü ekavidhena råpakkhandho. [PTS Page 013] [\q 13/] 56. Duvidhena råpakkhandho: atthi råpaü upadąya, atthi råpaü nupądą atthi råpaü upądinnaü, atthi råpaü anupądinnaü. Atthi råpaü upądinnu pądąniyaü, atthi råpaü anupądinnupądąnćyaü. Atthi råpaü sanidassanaü, atthi råpaü anidassanaü atthi råpaü sappańighaü, atthi råpaü appańighaü. Atthi råpaü indriyaü, atthi råpaüna indriyaü. Atthi råpaü mahąbhåtaü, atthi råpaü na mahąbhåtaü. Atthi råpaüvi¤¤ątti, atthi råpaü na vi¤¤atti. Atthi råpaü vittasamuńńhąnaü, atthi råpaü na cittasamuńńhąnaü. Atthi cittasahabhu, atthi råpaü na cittasahabhu. Atthi råpaü cittąnuparivatti, atthi råpaü na cittąnuparivatti. Atthi råpaü ajjhattikaü, atthi råpaü bąhiraü. Atthi råpaü oėąrikaü, atthi råpaü sukhumaü. Atthi råpaü dåre, atthi råpaü santike - pe - atthi råpaü kabaėiükąro ąhąro, atthi råpaü na kabaėiükąro ąhąro evaü duvidhena råpakkhandho (yathą råpakaõóe vibhattaü, tathą idha vibhajitabbaü. ) 57. Tividhena råpakkhandho: yaü taü råpaü ajjhattikaü taü upądąya, yaü taü råpaü bąhiraü atthi upadąya, atthi nupądą. Yaü taü råpaü ajjhattakaü upądinnaü, yaü taü råpaü bąhiraü taü atthi upądinnaü, atthi anupądinnaü. Yaü taü råpaü ajjhattikaü taü upądinniyaü, yaü taü råpaü bąhiraü taü upądinnupądąniyaü, atthi anupądinnupądąniyaü - pe - yaü taü råpaü ajjhattakaü taü na kabaėikąroü ąhąro, yaü taü råpaü bąhiraü taü atthi kabaėikąro ąhąro atthi na kabaėiükąro ąharo. Evaü tividhena råpakkhandho. [BJT Page 24] [\x 24/] 58. Catubbidhena råpakkhandho: yaü taü råpaü upądą, taü atthi upądinnaü, atthi anupądinanaü. Yaü taü råpaü nupadą, taü atthi upądinnaü, atthi anupądinnaü. Yaü taü råpaü upadąya, atthi nupądą. Yaü taü råpaü ajjhattakaü taü atthi upądinnaü, atthi upądinnupądąniyaü, atthi anupądinnupądąniyaü. Yaü taü råpaü upądą, taü atthi sappańighaü, atthi [PTS Page 014] [\q 14/] appańighaü. Yaü taü råpaü atthi sappańighaü, atthi appańighaü. Yaü taü atthi sappańighaü, yaü taü atthi sappańighaü, atthi appańighaü [PTS Page 014] [\q 14/] yaü taü råpaü upądą taü atthi oėąrikaü atthi atthi sukhumaü. Yaü taü råpaü nupądą taü atthi oėąrikaü atthi sukhumaü yaü taü nupadą taü atthi dåre, atthi santike yaü taü råpaü nupądą taü atthi dåre, atthi atthi santike - pe - dińńhaü, sutaü, mutaü, vi¤¤ataü råpaü evaü catubbidhena råpakkhandho. 59. Pa¤ca vidhena råpakkhandho: pańhavidhątu, apodhątu tejodhątu, vąyodhątu, ya¤ca råpaü upądą evaü pa¤cavidhena råpakkhandho. 60. Chabbidhena råpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaü råpaü, sota vi¤¤eyyaü råpaü, ghąnavi¤¤ąyyaü råpaü jivhąvi¤¤eyyaü råpaü kąyavi¤¤eyyaü råpaü, manovi¤¤eyyaü råpaü. Evaü chabbidhena råpakkhandho. 61. Sattavidhena råpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaü råpaü, sota vi¤¤eyyaü råpaü, ghąnavi¤¤eyyaü råpaü, jivhąvi¤¤eyyaü råpaü, kąyavi¤¤eyyaü råpaü, manodhątuvi¤¤eyyaü råpaü, manovi¤¤ąõadhątuvi¤¤eyyaü råpaü evaü sattavidhena rupakkhandho. 62. Ańńhavidhena råpakkhandho: cakkhuvi¤¤eyyaü råpaü sotaü vi¤¤eyyaü råpaü, ghąnavi¤¤eyyaü råpaü, jivhąvi¤¤eyyaü råpaü, kąyavi¤¤eyyaü råpaü, atthi sukhasamphassaü, atthi dukkhasamphassaü, manodhątuvi¤¤eyyaü råpaü manovi¤¤ąõadhątuvi¤¤eyyaü råpaü evaü ańńhavidhena rupakkhandho. 63. Navavidhena råpakkhandho: cakkhundriyaü, sotindriyaü, ghąnindriyaü, jivhąndriyaü, kąyindriyaü, purisindriyaü, jćvitindriyaü, ya¤ca råpaü na indriyaü. Evaü navacidhena råpakkhandho. 64. Dasavidhena råpakkhandho: cakkhundriyaü, sotindriyaü, ghąnindriyaü, jivhąndriyaü, kąyindriyaü, purisindriyaü, jćvitindriyaü, na indriyaü. Råpaü atthi appańighaü. Evaü dasacidhena råpakkhandho. 65. Ekądasavidhena råpakkhandho: cakkhąyatanaü, sotąyatanaü, ghąnąyatanaü, jivhąyatanaü, kąyąyatanaü, råpąyatanaü, saddąyatanaü, gandhąyatanaü, rasąyatanaü, phońńhabbąyatanaü, ya¤ca råpaü anidassana appańighaü dhammąyatanapariyąpannaü. Evaü ekądasavidhena råpakkhandho ayaü vuccati råpakkhanadho. Råpakkhąndho nińńhito [PTS Page 015] [\q 15/] [BJT Page 26] [\x 26/] 66. Tattha katamo vedanąkkhandho: Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto Duvidhena vedanąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi abyąkato. Catubbidhena vedanąkkhandho: atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno, Pa¤cavidhena vedanąkkhandho: atthi sukhindriyaü, atthi dukkhindriyaü, atthi somanassindriyaü, atthi domanassindriyaü, atthi upekkhindriyaü evaü pa¤cavidhena vedanąkkhandho. Chabbadhena vedanąkkhandho: cakkhusamphassają vedaną, sota samphassają vedaną, ghąnasamphassają vedaną, jivhąsamphassają vedaną, kąyasamphassają vedaną, manosampassają vedaną. Evaü chabbidhena vedanąkkhandho. Sattavidhena vedanąkkhandho: cakkhusamphassają vedaną, sota samphassają vedaną, ghąnasamphassają vedaną, jivhąsamphassają vedaną, kąyasamphassają vedaną, manosampassają vedaną. Manovi¤¤ąõadhątusamphassają vedaną evaü sattavidhena vedanąkkhandho. Ańńhavidhena vedanąkkhandho: cakkhusamphassają vedaną, sota samphassają vedaną, ghąnasamphassają vedaną, jivhąsamphassają vedaną, kąyasamphassają vedaną, atthi sukhą, atthi dukkhą, manodhątu sampassają vedaną manovi¤¤ąõadhątusphassają vedaną. Evaü ańńhavidhena vedanąkkhandho. Navavidhena vedanąkkhandho: cakkhusamphassają vedaną, sota samphassają vedaną, ghąnasamphassają vedaną, jivhąsamphassają vedaną, kąyasamphassają vedaną, manodhątusampassają vedaną, mano vi¤¤ąõadhątusamphassają vedaną atthi kusalą, atthi akusalą, atthi abyąkatą. Evaü navavidhena vedanąkkhandho. Dasavidhena vedanąkkhandho: cakkhusamphassają vedaną, sota samphassają vedaną, ghąnasamphassają vedaną, jivhąsamphassają vedaną, kąyasamphassają vedaną, atthi sukhą, atthi dukkhą, manosampassają vedaną, manovi¤¤ąõadhątusamphassają vedaną atthi kusalą, atthi akusalą, atthi abyąkatą. Evaü dasavidhena vedanąkkhandho. [PTS Page 016] [\q 16/] [BJT Page 28] [\x 28/] 67. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto Duvidhena vedanąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanąkkhandho: atthi vipąko, atthi vipąkadhamma dhammo, atthi nevavipąkanavapąkadhammammo Atthi upądinnupądąniyo atthi anupądinnupądąniyo, atthi anupądinnaanupądąniyo. Atthi saļkilińńhasaļkilesiko, atthi asaļkilińńhasaļkilesiko, atthi asaļkilińńhaasaļkilesiko. Atthi savitakkasamicąro, atthi avitakkavicąramatto, atthi avitakkaavicąro Atthi dassanena pahątabbą, atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbo. Atthi dassanena pahątabbąhetuko, atthi bhąvanąya pahątabbehetuko, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbehetuko. Atthi ącayagąmi, atthi apacayagąmi, atthi nevącayagąminąpacayagąmi. Atthi sekkho, atthi asekkho, atthi nevasekkhanąsekkho. Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamąõo. [PTS Page 017] [\q 17/] Atthi parittąrammaõo, atthi mahaggatąrammaõo, atthiappamąõąrammaõo. Atthi hćno, atthi majjhimo, atthi paõćto. Atthi micchattaniyako. Atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggąrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggądhipati. Atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi udapądi. Atthi atćto. Atthi anągato, atthi paccuppanno. Atthi atćtąrammaõo, atthi anągatąrammaõo, atthi paccuppannąrammaõo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho. Atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo - pe - evaü dasavidhena vedanąkkhandho. [BJT Page 30] [\x 30/] 68. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayuttą. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto. Atthi na hetu sahetuko, atthi hetu na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤oyyo, atthi kenaci na vi¤¤oyyo. [PTS Page 018] [\q 18/] Atthi sąsavo, atthi anąsavo. Atthi ąsavasampayutto, atthi ąsavavippayutto. Atthi ąsavavippayuttasąsavo, atthi ąsavavippayuttaanąsavo. Atthi saüyojanayo, atthi asaüyojaniyo. Atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto. Atthi saüyojanavippayuttasaüyojaniyo, atthi saüyojana vippayuttaasaüyojaniyo. Atthi ganthaniyo, atthi aganthaniyo, atthi aganthaniyo. Atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Atthi ganthavippayutataganthaniyo, atthi ganthavippayuttaaganthaniyo. Atthi oghaniyo, atthi anoghaniyo. Atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Atthi oghavippayuttaoghaniyo, atthi oghavippayuttaanoghaniyo. Atthi yoganiyo, atthi ayoganiyo. Atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Atthi yogavippayuttayoganiyo, atthi yogavippayuttaayoganiyo. Atthi nćvaraõiyo, atthi anivaraõiyo. Atthi nćvaraõasampayutto, atthi nćvaraõavippayutto Atthi nivaraõavippayuttanćvaraõiyo, atthi nćvaraõavippayutta anćvaraõiyo. Atthi parąmańńho, atthi aparąmańńho. Atthi parąmąsasampayutto, atthi parąmąsavippayutto. Atthi parąmąsavippayuttaparąmańńho, atthi parąmąsavippayutta aparąmańńho. Atthi upądinno, atthi anupądinno. Atthi upądąniyo, atthi anupądiniyo. Atthi udąnasampayutto, atthi upądąnavippayutto. Atthi upądąnavippayutta upądąniyo, atthi upądąnavippayutta anupądąniyo. Atthi saükilesiko, atthi asaükilesiko. Atthi saükilińńho, atthi asaükilińńho. Atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto. Atthi kilesavippayutta saükilesiko, atthi kilesavippayutta asaükilesiko. [BJT Page 32] [\x 32/] Atthi dassanena pahątabbo, atthi na na dassanena pahątabbo. Atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi na bhąvanąya pahątabbo. Atthi dassanena pahątabbahetuko, atthi na dassanena pahątabba hetuko. Atthi bhąvanąya pahątabbahetuko, atthi na bhąvanąya pahątabbahetuko. Atthi savitakko, atthi avitakko. Atthi savicąro, atthi avicąro. [PTS Page 019] [\q 19/] Atthi sappćtiko, atthi appitako. Atthi pitisahato, atthi na pćtisahagato. Atthi kąmąvacaro, atthi na kąmąvacaro. Atthi råpąvacaro, atthi na råpąvacaro. Atthi aråpąvacaro, atthi na aråpąvacaro. Atthi pariyąpanno, atthi apariyąpanno. Atthi niyyąniko, atthi aniyyąniko Atthi niyato, atthi aniyato Atthi sauttaro, atthi anuttaro. Atthi saraõo atthi araõo. Tividhena vedanąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 69. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vedanąkkhandho: atthi vipąko, atthi vipąkadhamma dhammo, atthi neva vipąka vipąkadhammadhammo. Atthi upądinnupądąniyo - pe - atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo - pe - evaü dasavidhena vedanąkkhandho. Dukamulakaü. [PTS Page 020] [\q 20/] 70. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. [BJT Page 34] [\x 34/] 71. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto. Tividhena vedanąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 72. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Atthi sąsavo, atthi anąsavo. Atthi ąsavasampayutto, atthi ąsavacippayutto. Atthi ąsavavippayuttąsąsavo, atthi ąsavavippayutta anąsavo - pe - [PTS Page 021 [\q 21/] PTS Page 021] [\q 21/] Atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vedanąkkhandho: atthi kusalo atthi akusalo, atthi abyąkato - pe -evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 73. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vedanąkkhandho: atthi vipąkadhammedhammo, atthi neva vipąka na vipąkadhammadhammo. Atthi upądinnupądąniyo, atthi anupądinnupądąniyo, atthi anupądinnaanupądąniyo. Atthi saükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhaasaükilesiko. Atthi savitakkasavicąro, atthi avitakkavicąramatto, atthi avitakkaavicąro. Atthi dassanena pahątabbo, atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbo. Atthi dassanne pahątabbahetuko, bhąvanąya pahątabbahetuko, atthi nevadassanenana bhąvanąya pahątabbahetuko. Atthi ącayagąmi, atthi apacayagami, atthi nevącayagąmi nąpacayagąmi. Atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkho nąsekkho. [BJT Page 36] [\x 36/] Atthi paritto atthi mahaggato atthi appamąõo. Atthi parittąrammaõo, atthi mahaggatąrammaõo, atthi appamąõąrammaõo. Atthi hćno, atthi majjhimo, atthi paõćto. Atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggąrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggadhipati. Atthi uppatto, atthi anuppanno, atthi uppądi. Atthi atćtąrammaõo, atthi anągatąrammaõo, atthi paccuppannąrammaõo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddhą Atthi ajjhattorammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo - pe - evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 74. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto Atthi lokiyo, atthi na hetuateko. Atthi lekiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo Atthi sąsavo, atthi anąsavo. Atthi ąsavasampayutto, atthi ąsavacippayutto Atthi ąsavavippayutatasąsavo, atthi ąsavacippayutta anąsavo. Atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo - pe - atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vedanąkkhandho: atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo - pe - evaü dasavidhena vedanąkkhandho. Tikamulakaü. [BJT Page 38] [\x 38/] 75. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tivadhena vedanąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 76. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi sahetusampayutto, atthi hetuvippayutto. [PTS Page 022] [\q 22/] tivadhena vedanąkkhandho: atthi vipąko, atthi vipąkadhammadhammo, atthi neva vipąka na vipąkadhammadhammo - pe evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 77. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena vedanąkkhandho: atthi upądinnupądąniyo, atthi anupądinnupądinnupą diniyo, anupądinnaanupądąniyo - pe evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 78. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttarearo. Tividhena vedanąkkhandho: atthi saükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhaasaükilesiko - pe evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 79. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tivadhena vedanąkkhandho: atthi savitakkasavicąro, atthiavitakka vicąramatto, atthi avitakkaavicąro - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 80. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi sąsavo, atthi anąsavo. [PTS Page 023] [\q 23/] Tividhena vedanąkkhandho: atthi dassanena pahątabbo, atthi bhąvanąya pahątabbo atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbo - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. [BJT Page 40] [\x 40/] 81. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi ąsavasampayutto, atthi ąsavavippayutto. Tivadhena vedanąkkhandho: atthi dassanena pahątabbahetuko, atthi bhąvanąya pahątabbahetuko, atthi nevadassanena na bhąvanąya pahątabbahetuko - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 82. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi ąsavavippayuttasąsavo, atthi ąsąvavippayuttaanąsavo. Tividhena vedanąkkhandho: atthi ącayagąmi, atthi apacayagąmi, atthi nevąciyagąmi napacayagąmi - pe evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 83. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo. Tividhena vedanąkkhandho: atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkhanąsekho - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 84. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto. [PTS Page 024] [\q 24/] tivadhena vedanąkkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamąõo - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 85. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi saüyojanavippayuttasaüyojaniyo, atthi saüyojanavippayutta asaüyojaniyo. Tivadhena vedanąkkhandho: atthi parittąrammaõo: atthi mahaggatąrammaõo, atthi appamąõąrammaõo - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 86. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi gandhanćyo, atthi aganthanćyo. Tividhena vedanąkkhandho: atthi hćno, atthi majjhimo, atthi paõćto - pe evaü dasavidhena vedanąkkhandho. [BJT Page 42] [\x 42/] 87. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Tividhena vedanąkkhandho: atthi micchąttaniyato, atthi sammattaniyato, atthi ayato, atthi pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 88. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi ganthavippayuttaganthaniyo, atthi ganthavippayutta aganthanćyo. [PTS Page 025] [\q 25/] Tividhena vedanąkkhandho: atthi maggąrammaõo, atthi magga hetuko, atthi maggądhipati - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 89. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi oghaniyo, atthi anoghanćyo, Tividhena vedanąkkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppądi - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 90. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi oghąsampayutto, atthi yutto. Tivadhena vedanąkkhandho: atthi atćto, atthi anągato, atthi paccuppanno pe evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 91. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi oghavippayuttaoghanćyo, atthi oghavippayutta anoghanćye tividhena vedanąkkhandho: atthi atćtąrammaõo, atthi anągatąrammaõo, atthi paccupapannąrammaõo - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 92. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi yonćyo, atthi ayoganiyo. [PTS Page 026] [\q 26/] Tividhena vedanąkkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddhą -pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. 93. Ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Tividhena vedanąkkhandho: atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo - pe- evaü dasavidhena vedanąkkhandho. Ubhato vaóaóhakaü. [BJT Page 44] [\x 44/] 94. Sattavidhena vedanąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Evaü sattavidhena vedanąkkhandho. Aparopi sattavidhena vedanąkkhandho: atthi vipąko - pe - atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Evaü sattavidhena vedanąkkhandho. 95. Catuvisatividhena vedanąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą vedanąkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato sotasamphassapaccayą vedanąkkhandho - pe - ghąnasamphassapaccayą vedanąkkhandho - pe - jivhąsamphassapaccayą vedanąkkhandho - pe - kąyasamphassapaccayą vedanąkkhandho - pe - manosamphassapaccayą vedanąkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, cakkhusamphassają vedaną, sotasamphassają vedaną, ghąnasamphassają vedaną, jivhąsamphassają vedaną, kąyasamphassają vedaną, manosamphassają vedaną evaü catuvisatividhena vedanąkkhandho. 96. Aparopi catuvisati vedanąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą [PTS Page 027] [\q 27/] vedanąkkhandho atthivipąko - pe - atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo. Sotasamphassapaccayą vedanąkkhandho - pe - ghąnasamphassapaccayą vedanąkkhandho - pe - jivhąsamphassapaccayą vedanąkkhandho- pe - kąyasamphassapaccayą vedanąkkhandho - pe - manosamphassapaccayą vedanąkkhandho. Atthi vipąko - pe - atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo. Cakkhusamphassają vedaną - pe - manosamphassają vedaną. Evaü catuvisatividhena vedanąkkhandho. 97. Tiüsatividhena vedanąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą vedanąkkhandho atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Sotasamphassapaccayą - pe - ghąnasamphassapaccayą - pe - jivhąsamphassapaccayą -pe - kąyasamphassapaccayą - pe- manosamphassapaccayą vedanąkkhandho, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno, cakkhusamphassają vedaną, sotasamphassają vedaną, ghąnasamphassają vedaną, jivhąsamphassają vedaną, kąyasamphassają vedaną, manosamphassają vedaną evaü tiüsatividhena vedanakkhanadho. [BJT Page 46] [\x 46/] 98. Bahuvidhena vedanąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą vedanąkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno, sotąsamphassapaccayą - pe - ghąnasamphassapaccayą -pe- jivhąsamphassapaccayą -pekąyasamphassapaccayą -pemanosamphassa paccayą vedanąkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpavacaro, atthi aaråpąvacaro, atthi apariyąpanno, cakkhusamphassają vedaną, sotasamphassają vedaną, ghąnasamphassają vedaną, jivhąsamphassają vedaną, kąya samphassają vedaną manosamphassają vedaną. Evaü bahuvidhena vedanąkkhandho. 99. Apareyi bahuvidhena vedanąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą vedanąkkhandho atthi vipąko -pe- atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Sotasamphassapaccayą vedanąkkhandho -peghąnasampassapaccayą vedanąkkhandho -pejivhąsampassapaccayą vedanąkkhandho -pe- kąyasamphassapaccayą vedanąkkhandho -peatthi ajjhattąrammaõo, atthi vedanąkkhandho atthi vipąko -pe- atthi ajjhattąrammaõo, [PTS Page 028] [\q 28/] atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Cakkhu samphassają vedaną, sotasamphassają vedaną, ghąnasamphassają vedaną, jivhąsamphassają vedaną, kąyasammaphassają vedaną, manosamphassają vedaną evaü bahuvidhena vedanąkkhandho. Ayaü vuccati vedanąkkhaõdho. 100. Tattha katamo sa¤¤ąkkhandho: Ekavidhena sa¤¤akkhandho: phassasampayutto Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato. Catubbidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Pa¤cavidhena sa¤¤ąkkhandho, atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriyasampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekkhindriyasampayutto. Evaü pa¤cavidhena sa¤¤ąkkhanedhą. [BJT Page 48] [\x 48/] Chabbidhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassają sa¤¤ą, sotasamphassają sa¤¤ą, ghąnasampassają sa¤¤ą, jivhąsampassają sa¤¤ą, kąyasamphassają sa¤¤ą, manosamphassają sa¤¤ą. Evaü chabbidhena sa¤¤akkhandho. Sattavidhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassają sa¤¤ą, sotasamphassają sa¤¤ą, ghąnasampassają sa¤¤ą, jivhąsampassają sa¤¤ą, kąyasamphassają sa¤¤ą, manodhątusamphassają sa¤¤ą. Manovi¤¤ąõa dhątusamphassają sa¤¤ą. Evaü sattavidhena sa¤¤akkhandho. Ańńhavidhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassają sa¤¤ą, -pekąyasamphassają sa¤¤ą, atthi sukhasahagatą, atthi dukakhasahagatą, manodhątu samphassają sa¤¤ą, manovi¤¤ąõadhątusamphassają sa¤¤ą. Evaü ańńhavidhena sa¤¤akkhandho. Navavidhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassają sa¤¤ą, -pekąyasamphassają sa¤¤ą, manodhątusamphassają sa¤¤ą, manovi¤¤ąõadhątu samphassają sa¤¤ą atthi kusalą, atthi akusalą, atthi abyąkatą. Evaü navavidhena sa¤¤akkhandho. Dasavidhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassają sa¤¤ą, -pekąyasamphassają sa¤¤ą, atthi sukhasahagatą, atthi dukakhasahagatą, manodhątu samphassają sa¤¤ą, manovi¤¤ąõadhątusamphassają sa¤¤ą atthi kusalą, atthi akusalą, atthi abyąkatą evaü dasavidhena sa¤¤akkhandho. 101. Ekavidhena sa¤¤ąkõandho: [PTS Page 029] [\q 29/] Phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 102. Ekavidhena sa¤¤ąkõandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi vipąko, atthi vipąkadhammadhammo, atthi neva vipąkadhammdhammo. Atthi upądinnupądąniyo, atthi anupądinnupądąniyo, atthi anupądinnaanupądąniyo. Atthi saükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhaasaükilesiko. Atthi savitakkasavicąro, athi avitakkavicąramatto, atthi avitakkaavicąro. Atthi pćtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekkhąsahagato. [BJT Page 50] [\x 50/] Atthi dassanena pahątabbo, atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbo. Atthi dassanena pahątabbahetuko, atthi bhąvanąya pahątabba hetuko, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuko. Atthi ącayagąmi, atthi apacayagąmi, atthi nevącayagąmi nąpacayagąmi. Atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkhonąsekkho. Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamąõo. Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamąõo. Atthi parittąrammaõo, atthi mahaggatąrammaõo, atthi appamąõą rammaõo. Atthi hćno, atthi majjhimo, atthi paõćto. Atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggąrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggądhipati. Atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppądi. Atthi atćto, atthi anągato, atthi paccuppanno. Atthi atćtąrammaõo, atthi anągatąrammaõo, atthi paccuppannąrammaõo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho atthi ajjhattabahiddho. Atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 103. Ekavidhena sa¤¤ąkõandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto. Atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤oyyo, atthi kenacina vi¤¤eyyo. Atthi sąsavo, atthi anąsavo Atthi ąsavasampayutto, atthi ąsavacippayutto [PTS Page 030] [\q 30/] atthi ąsavavacippayuttasąsavo, atthi ąsavacippayuttaanąsavo Atthi saüyojaniyo, attha asaüyojaniyo. Atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojavippayutto. [BJT Page 52] [\x 52/] Atthi saüyojanavippayuttasaüyojaniyo, atthi saüyojanavippayutta asaüyojaniyo Atthi ganthanćyo, atthi aganthaniyo. Atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Atthi ganthavippayutta ganthaniyo, atthi ganthavippayutta agananthaniyo. Atthi oghaniyo, athi anoghaniyo Atthi oghampayutto, atthi oghavippayutto Atthi oghavippayuttaoghaniyo. Atthi oghavippayuttaanoghaniyo. Atthi yoganiyo, atthi ayoganćyo. Atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto Atthi yogavippayuttayoganiyo, atthi yogavippayutto Atthi yogavippayuttayoganiyo, atthi yogavippayutta ayoganiyo. Atthi nćvaraõiyo, atthi anćvaraõiyo. Atthi nivaraõasampayutto, atthi nćvaraõavippayutto Atthi nivaraõavippayuttanivaraõiyo, atthi nivaraõavippayutta anćvaraõiyo. Atthi parąmańńho, atthi aparąmańńho. Atthi parąmasasampayutto, ati parąmąsavippayutto Atthi parąmąsavippayuttaparąmańńhoü, atthi parąmąsavippayutta aparąmańńho. Atthi upądinno, atthi anupądinno. Atthi upądąniyo, atthi anupądąniyo. Atthi upądąnasampayutto, atthi upądąnavippayutto Atthi upądąnavippayuttaupądąniyo, atthi upądąnavippayuttaanupądąniyo. Atthi saükilesako, atthi asaükilesiko. Atthi saükilińńho, atthi asaükilińńho. Atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto. Atthi kilesavippayuttasaükilesiko, atthi kilesavippayuttaasaükilesiko. Atthi dassanena pahątabbo, atthi dassanena pahątababbo. Atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi na bhąvanąya pahątabbo. Atthi dassanena pahątabbahetuko, atthi na dassanena pahątabbahetuko. [BJT Page 54] [\x 54/] Atthi bhąvanąya pahątabbahetuko, atthi na bhąvanąya pahątabba hetuko. Atthi savitakko, atthi avikakko. Atthi savicąro, atthi avicąro. Atthi sappćtiko, atthi appćtiko. Atthi pćtisahagato, atthi na pćtisahagato Atthi sukhasahagato, atthi na sukhasahagato. Atthi upekkhąsahagato, atthi na upekkhąsahagato. Atthi kąmavacaro, atthi na kąmąvacaro. Atthi råpąvacaro, atthi na råpąvacaro. Atthi aråpąvacaro, atthi na aråpąvacaro. Atthi pariyąpanno, atthi apariyąpanno. [PTS Page 031] [\q 31/] Atthi niyyąniko, athi aniyąyąniko. Atthi niyato, atthi aniyato. Atthi sauttaro, atthi anuttaro. Atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo, athi akusalo, atthi abyąkato -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 104. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto, atthi vipąko -pe- Atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho (yathą kusalattike vitthąro evaü sabbepi tiką vitthąretabbą). Dukamulakaü. 105. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. [BJT Page 56] [\x 56/] 106. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: [PTS Page 032] [\q 32/] Phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto, -pe- atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 107. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto, atthi vipąko -pe- atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 108. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. -Pe- atthi saraõo, atthi araõo. [PTS Page 033] [\q 33/] Tividhena sa¤¤ąkkhandho: -pe- atthi ajjhattąrammaõo: atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo, -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. Tikamulakaü. 109. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi akusalo, atthi abyąkato -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 110. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 111. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi vipąko, atthi vipąkadhamma dhammo, atthi neva vipąka na vipąkadhammadhammo -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. [BJT Page 58] [\x 58/] 112. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: [PTS Page 034] [\q 34/] Phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi upądinnupądiniyo, atthi anupądinnupądąniyo, atthi anupądinnaanupądąniyo -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 113. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi kenaci vi¤¤oyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi saükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhaasaükilesiko -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 114. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sąsavo, atthi anąsavo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi savitakkasavicąro, atthi avitakkavicąramatto, atthi avitakkaavicąro -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 115. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi ąsavasampayutto, atthi ąsavavippayutto. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi pćtisahagato, atthi sukhasahagatą, aaitthi upekkhąsagahato -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 116. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: [PTS Page 035] [\q 35/] Phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi ąsavavippayuttasąsavo, atthi ąsavavippayuttaanąsavo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi dassanne pahątabbo, atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbo. -Pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 117. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi dassanena pahątabbahetuko, atthi bhąvanąya pahątabbahetako, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuko -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 118. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi ącayagąmi, atthi apacayagąmi, atthi nevącayagąmi nąpacayagąmi -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. [BJT Page 60] [\x 60/] 119. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi saüyojanavippayuttasaüyojaniyo, atthi saüyojanavippayuttaasaüyojanayą. [PTS Page 036] [\q 36/] Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi asekkho, atthi asekkho, atthi nevasekkho nąsekkho -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 120. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi ganthaniyo, aganthaniyo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi paritto atthi mahaggato, atthi appamąõo -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 121. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi gantha vippayutto. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi parittąrammaõo, atthi mahaggatąrammaõo, atthi appamąõąrammaõo -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 122. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi ganthavippayuttaganthanćyo, atthi ganthavippayuttaaganthaniyo tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi hćno, atthi majjhimo, atthi paõćto -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 123. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi oghanćyo, atthi anoghanćyo. [PTS Page 037] [\q 37/] Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi micchąttiniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 124. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi maggąrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggądhipati -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 125. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi oghavippayuttaoghanćyo, atthi oghavippayuttaanoghanćyo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppądi -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. [BJT Page 62] [\x 62/] 126. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi yoganćyo, atthi ayoganćyo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi atćto, atthi anągato, atthi paccuppanno -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 127. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. [PTS Page 038] [\q 38/] Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi atćtąrammaõo, atthi anągatąrammaõo, atthi paccuppannąrammaõo -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 128. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi yogavippayuttayoganćyo, atthi yogavippayuttayoganćyo, atthi yogavippayuttaayoganćyo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. 129. Ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi nćvaraõiyo, atthi anćvaraõiyo. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthiajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho. Ubhatovaóóhakaü. 130. Sattavidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Evaü sattavidhena sa¤¤ąkkhandho. Aparopi sattavidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto -pe- Atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Evaü sattavidhena sa¤¤ąkkhandho. [PTS Page 039] [\q 39/] [BJT Page 64] [\x 64/] 131. Catuvisatividhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato. Sota samphassapaccayą -peghąnasampaphassapaccayą-pejivhąsamphassapaccayą -pekąyasamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, cakkhusamphassają sa¤¤ą, sotasamphassają sa¤¤ą, ghąnasasamphassają sa¤asa¤¤ą, jivhąsamphassają sa¤¤ą, kąyasamphassają sa¤¤ą, manosamphassają sa¤¤ą, evaü catuvisatividhena sa¤¤ąkkhandho. Aparopi catuvisatividhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto -pe- atthi ajjhattarammano, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattą bahiddhą rammaõo. Sotasamphassa paccayą -pe ghąnasamphassapaccayą -pejivhąsamphassapaccayą -pekąyasamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho: atthi sukhąya vedanąya samphayutto -pe- atthi ajjhattąrammaõo atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo, cakkhusamphassają sa¤¤ą, -pemanosamphassają sa¤¤ą. Evaü catuvisatividhena sa¤¤ąkkhandho. 132. Tiüsatividhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho atthi kąmąvacaro, atthi råpavacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno, sotasamphassapaccayą -pe ghąnasamphassapaccayą -pe- jivhąsamphassapaccayą -pekąyasamphassapaccayą -pe- manosamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Cakkhusamphassają sa¤¤ą -pemanosamphassają sa¤¤ą. Evaü tiüsatividhena sa¤¤ąkkhandho. 133. Bahuvidhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo. Atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Sotasamphassapaccayą -pe ghąnasamphassapaccayą -pejivhąsamphassapaccayą -pekąyasamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi [PTS Page 040] [\q 40/] Abyąkato, apariyąpanno. Cakkhusamphassają sa¤¤ą -pemanosamphassają sa¤¤ą. Evaü bahuvidhena sa¤¤ąkkhandho. 134. Aparopi bahuvidhena sa¤¤ąkkhandho: cakkhusamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto -pe- atthi ajjhattarammano, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahidhąrammaõo. Kąmavacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyapanno. Sotasamphassapaccayą -pe ghąnasamphassapaccayą -pe- jivhąsamphassapaccayą -pekąyasamphassapaccayą -pe- manosamphassapaccayą sa¤¤ąkkhandho: atthi ajjhattąrammaõo atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno cakkhusamphassają sa¤¤ą, sotasamphassają sa¤¤ą ghąnasamphassają sa¤¤ą jivhąsamphassaja sa¤¤ą kąyasamphassają sa¤¤ą manosamphassają sa¤¤ą. Evaü bahuvidhena sa¤¤ąkkhandho. Ayaü vuccati sa¤¤ąkkhandho. [BJT Page 66] [\x 66/] 135. Tattha katamo saļkhąrakkhandho: Ekavidhena saļkhąrakkhandho cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu, Tividhena saükhąrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato. Catubbidhena saļkhąrakkhandho: atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Pa¤cavidhena saļkhąrakkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto, atthi somanassindriya sampayutto, atthi domanassindriya sampayutto, atthi upekkhindriya sampayutto. Evaü pa¤cavidhena saļkąrakkhandho. Chabbidhena saļkhąrakkhandho: cakkhusamphassają cetaną, sotasamphassają cetaną, ghąnasamphassają cetaną, jivhąsamphassają cetaną, kąyasamphassają cetaną, manosamphassają cetaną. Evaü chabbidhena saļkhąrakkhandho. Sattavidhena saļkhąrakkhandho: cakkhusamphassają cetaną, sotasamphassają cetaną, ghąnasamphassają cetaną, jivhąsamphassają cetaną, kąyasamphassają cetaną, manosamphassają [PTS Page 041] [\q 41/] cetaną. Manovi¤¤ąõadhątusamphassają cetaną. Evaü sattadhena saļkhąrakkhandho. Ańńhavidhena saļkhąrakkhandho: cakkhusamphassają cetaną, -pekąyasamphassają cetaną, atthi sukhasahagatą, atthi dukkhasahagatą, manodhątusamphassają cetaną, manovi¤¤ąõadhątu samphassają cetaną. Evaü ańńhavidhena saļkhąrakkhandho. Navavidhena saļkhąrakkhandho: cakkhusamphassają cetaną, -pemanodhątusamphassają cetaną, manodhątusamphassają cetaną, atthi kusalą, akusalą, atthi abyąkatą evaü navavidhena saļkhąrakkhandho. Dasavidhena saļkhąrakkhandho: cakkhusamphassają cetaną, -pekąyasamphassają cetaną, atthi sukhasahagatą, atthi dukkhasahagatą, manodhątusamphassają cetaną, atthi kusalą, atthi akusalą, atthi abyąkatą, evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 136. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto. [BJT Page 68] [\x 68/] atthi vipąko, atthi vipąka dhamma dhammo, atthi nevacipąka na vipąka dhammadhammo. Atthi upądinnupądąniyo, atthi anupądinnupądąniyo, atthi anupądinnaanupądąniyo. Atthi saükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhaasaükilesiko. Atthi savitakkasamicąro, atthi avitakkavicąramatto, atthi avitakka avicąro. Atthi pćtisahagato, atthi sukhąsahagato, atthi upekkhąsahagato. Atthi dassanena pahątabbo, atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi nevadassanena na bhąvanąya pahątabbo. Atthi dassanena pahątabbahetuko, atthi bhąvanąya pahątabbahetuko, atthi nevadassanena na bhąvanąya pahątabbahetuko. Atthi ącayagąmi, atthi apacayagąmi, atthi nevącayagąmi nąpacayagąmi. Atthi sekkho, asekkho, atthi nevasasekkho nąsekkho. Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamaõo. Atthi parittąrammaõo, atthi mahaggatąrammaõo atthi appamąõąrammaõo. Atthi hćno, majjhimo, atthi paõćto. Atthi micchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggąrammaõo, atthi maggahetuko, attha maggądhipati. Atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppądi. Atthi atćto, atthi anągato, atthi atthi paccuppanno. Atthi atćtąrammaõo, atthi anągatąrammaõo, atthi paccuppannąrammaõo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho. Atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo -pe- evaü dassavidhena saļkhąrakkhandho. 137. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. [PTS Page 042] [\q 42/] Atthi hetusampayutto, atthi hetuvippayutto. Atthi hetu ceva sahetuko ca, atthi sahetuko ceva na ca hetu. Atthi hetu ceva hetu sampayutto, ca atthi hetu sampayutto ceva na ca hetu. [BJT Page 70] [\x 70/] Atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kena ci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyo. Atthi ąsavo, atthi no ąsavo. Atthi sąsavo, atthi no ąsavo. Athi ąsava sampayutto, atthi ąsavacippayutto. Atthi ąsavo ceva sąsavo ca, atthi sąsavo ceva no ca ąsavo. Atthi ąsavo ceva ąsavasampayutto ca, atthi ąsavasampayutto ceva no ca ąsavo. Atthi ąsava vippayutta sąsavo, atthi ąsava vippayutta anąsavo. Atthi saüyojanaü, atthi no saüyojanaü. Atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo. Atthi saüyojanasampayuttą, atthi saüyojanavippayutto. Atthi saüyojanaü ceva saüyojaniyo ca, atthi saüyojaniyo ceva no ca saüyojanaü. Atthi saüyojanaü ceva saüyojana sampayutto ca, atthi saüyojanasampayutto ceva no ca saüyojanaü. Atthi saüyojanavippayutta saüyojaniyo, atthi saüyojanavippayutta asaüyojaniyo. Atthi gattho, atthi no gantho. Atthi ganthanćyo, atthi aganthanćyo. Atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Attha gantho ceva ganthanćyo ca, atthi ganthanćyo ceva no ca gantho. Atthi gantho ceva ganthasampayutto ca, atthi sampayutto ceva no ca gantho. [PTS Page 043] [\q 43/] Atthi gantha vippayuttaganthanćyo, atthi ganthavippayutta aaganthaniyo. Atthi ogho, atthi no ogho. Atthi oghanćyo, atthi anoghanćyo. Atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Atthi ogho ceva oghaniyo ca, atthi oghanćyo ceva no ca ogho. Atthi ogho ceva oghasampayutto ca, atthi oghasampayutto ceva no ca ogho. Atthi oghavippayutta oghanćyo, atthi oghavippayutta anoghanćyo. Atthi yogo, atthi no yogo. [BJT Page 72] [\x 72/] Atthi yoganćyo, atthi ayoganćyo. Atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Atthi yogo ceva yoganćyo ca, atthi yoganćyo ceva no ca yogo. Atthi yogo ceva yogasampayutto ca, atthi yogasampayutto ceva no ca yogo. Atthi yogavippayuttayoganćyo, atthi yogavippayutta ayoganiyo. Atthi nćvaraõaü, atthi no nćvaraõaü. Atthi nivaraõiyo, atthi anćvaraõiyo. Atthi nćvaraõasampayutto, atthi nćvaraõavippayutto. Atthi nćvaraõaü ceva nćvaraõiyo ca, atthi nivaraõiyo ceva no ca nćvaraõaü. Atthi nćvaraõaü ceva nćvaraõasampayutto ca, atthi nćvaraõa sampayutto ceva no ca nćvaraõaü. Atthi nćvaraõavippayuttanivaraõiyo, atthi nćvaraõavippayuttaanćvaraõiyo. Atthi parąmąso, atthi no parąmąso. Atthi parąmańńho, atthi aparąmańńho. Atthi parąmąsasampayutto, atthi parąmąsavippayutto. Atthi parąmąso ceva parąmańńho ca, atthi parąmańńho ceva no ca parąmąso. [PTS Page 044] [\q 44/] Atthi parąmąsavippayuttaparąmańńho, atthi parąmąsavippayutta aparąmańńho. Atthi upądinno, atthi anupądinno. Atthi upądąnaü, atthi no upądąnaü. Atthi upądąnćyo, atthi anupądąnćyo. Atthi upądąnasampayutto, atthi upądąnavippayutto. Atthi upądąna¤ceva upądąniyo ca, atthi upądąniyo ceva no ca upądąnaü. Atthi upądąna¤ceva upądąnasampayutto ca, atthi upądąna sampayutto ceva no ca upądąnaü. Atthi upądąnavippayutta upądąniyo, atthi upądąnavippayutta anupądąniyo. Atthi kileso, atthi no kileso. Atthi saükilesiko, atthi asaükilesiko. Atthi saükilińńho, atthi asaükilińńho. Atthi kilesasampayutto, atthi kilesavippayutto. [BJT Page 74] [\x 74/] Atthi kileso ceva saükilesiko ca, atthi saükilesiko ceva no ca kileso. Atthi kileso ceva saükilińńho ca, , atthi saükilińńho ceva no ca kileso. Atthi kileso ceva kilesasampayutto ca, atthi kilesa sampayutto ceva no ca kileso. Atthi kilesa vippayuttasaükilesiko, atthi kilesavippayutta asaükilesiko. Atthi dassanena pahątabbo, atthi na dassanena pahątabbo. Atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi na bhąvanąya pahątabbo. Atthi dassanena pahątabbahetuko, atthi na dassanena pahątabbahetuko. Atthi bhąvanąya pahątabbahetuko, atthi na bhąvanąya pahątabbahetuko Atthi savitakko, atthi avitakko. Atthi savicąro, atthi avicąro. Atthi sappćtiko, atthi appćtiko. [PTS Page 045] [\q 45/] Atthi pćtisahagato, atthi na pćtisahagato. Atthi sukhasahagato, atthi na sukhasahagato. Atthi upekkhąsahagato, atthi na upekkhąsahagato. Atthi kąmąvacaro, atthi na kąmąvacaro. Atthi råpąvacaro, atthi na råpąvacaro. Atthi aråpąvacaro, atthi na aråpąvacaro. Atthi pariyąpanno, atthi apariyąpanno. Atthi niyyąniko, atthi aniyyąniko. Atthi niyato, atthi aniyato. Atthi sauttaro, atthi anuttaro. Atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato -pe evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 138. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto. -Pe- Atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo -pe- dasavidhena saļkhąrakkhandho. Dukkhamalakaü. [BJT Page 76] [\x 76/] 139. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: [PTS Page 046] [\q 46/] Cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato -pe evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 140. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 141. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 142. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. Tikamulakaü. 143. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: [PTS Page 047] [\q 47/] Cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato -pe evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 144. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. [BJT Page 78] [\x 78/] 145. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi hetu sampayutto, atthi hetu vippayutto Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi vipąko, atthi vipąkadhammadhammo, atthi neva va vipąka na vipąkadhammadhammo -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 146. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi hetu ceva sahetuko ca, atthi sahetuko ceva na ca hetu. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi upądinnupądąnćyo, atthi anupądinnupądąniyo, atthi anupądinnaanupądąnćyo -pe evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 147. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: [PTS Page 048] [\q 48/] Cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi hetu ceva hetusampayutto ca, atthi hetusampayutte ceva na ca hetu. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi saükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhasaükilesiko, atthi saükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhaasaükilesiko -pe evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 148. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi na hetu sahetuko, atthi na hetu ahetuko. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi savitakkasamicąro, atthi avitakka vicąramatto, atthi avitakka avicąro -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 149. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi pćtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekkhąsahagato -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 150. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi dassanena pahątabbo, atthi bhąvanąya pahątabbo atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbo -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. [BJT Page 80] [\x 80/] 151. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi ąsavo, atthi no ąsavo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi dassanena pahątabbahetuko. Atthi bhąvanąya pahątabbahetuko, atthi nevadassanena na bhąvanąya pahątabbahetuko -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 152. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: [PTS Page 049] [\q 49/] Cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi sąsavo, atthi anąsavo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi ącayagąmi, atthi apacayagąmi, atthi nevącayagąmi nąpacayagąmi -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 153. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi ąsavasampayutto, atthi ąsava vippayutto. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkho nąsekkho -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 154. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi ąsavo ceva sąsavo ca, atthi sąsavo ceva no ca ąsavo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamąõo -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 155. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi ąsavo ceva ąsavasampayutto ca, atthi ąsavasampayutto ceva no ca ąsavo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi parittąrammaõo, atthi mahaggatąrammaõo, atthi appamąõąrammaõo -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 156. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: [PTS Page 050] [\q 50/] Cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi ąsacavippayuttasąsavo, atthi ąsavavippayuttaanąsavo saraõo, Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi hćno, atthi majjhimo, atthi paõćto -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 157. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi saüyojanaü, atthi no saüyonaü. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi micchąttaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato-pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. [BJT Page 82] [\x 82/] 158. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi saüyojaniyo atthi asaüyojaniyo. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi maggąrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggądhipati -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 159. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppądi -pe evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 160. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: [PTS Page 051] [\q 51/] Cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi saüyojanaceva saüyojaniyo ca atthi saüyojanayo ceva no ca saüyojanaü. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi atćto, atthi anągato, atthi paccuppanno -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 161. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi saüyojanaceva saüyojanasampayutto, ca atthi saüyojanasampayutto ce no ca saüyonaü. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi atćtąrammaõo, atthi anągatąrammaõo, atthi paccuppannąramamaõo -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 162. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi saüyojanavippayuttasaüyojaniyo, atthi saüyojana vippayuttaasaüyojaniyo Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho-pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. 163. Ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi gantho, atthi no gantho. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajhattabahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho. Ubhatovaóóhakaü. [PTS Page 052] [\q 52/] [BJT Page 84] [\x 84/] 164. Sattavidhena saļkhąrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Evaü sattavidhena saļkhąrąkkhandho. 165. Aparopi sattavidhena saļkhąrakkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto, atthi vipąko -peatthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Evaü sattavidhena saļkhąrakkhandho. 166. Catuvisatividhena saļkhąrakkhandho: cakkhusamphassapaccąyą saļkhąrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato. Sotasphassapaccayą -pe ghąnasamphassapaccayą -pejivhąsamphassapaccayą -pe- kąyasamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą saļkhąrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkatato. Cakkhusamphassają cetaną -pemanosamphassają cetaną. Evaü catuvisatividhena saļkhąrakkhandho. 167. Aparopi catuvisatividhena saļkhąrakkhandho: cakkhusamphassa paccayą saļkhąrakkhandho atthi sukhąya vedanąya sampayutto -pe- atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo. Sotasasamphassapaccayą -pe ghąnasamphassapaccayą -pe- jivhąsamphassapaccayą -pekąyasamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą saļkhąrakkhandho atthi sukhąya vedanąya sampayutto -pe- atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo. Cakkhusamphassają cetaną, sotasamphassają cetaną, ghąnasamphassają cetaną, jivhą samphassają cetaną, kąyasamphassają cetaną, manosamphassają cetaną. Evaü catuvisatividhena saļkhąrakkhandho. 168. Tiüsatividhena saļkhąrakkhandho: cakkhusamphassapaccayą saļkhąrakkhandho atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Sotasamphassapaccayą -pe ghąnasamphassapaccayą [PTS Page 053 [\q 53/] -@]pa- jivhąsampassapaccąya -pe-kąyasamphassapaccayą -pe- manosamphassapaccayą saļkhąrakkhandho atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Cakkhusamphassają cetaną -pe- manosamphassają cetaną. Evaü tiüsatividhena saļkhąrakkhandho. [BJT Page 86] [\x 86/] 169. Bahuvidhena saļkąrakkhandho: cakkhusamphassapaccayą saükhąrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Sotasamphassapaccayą -pe- ghąnasamphassapaccacayą -pe- jivhąsamphassapaccayą -pekąyamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą saļkhąrakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Cakkhusamphassają cetaną, sotasamphassają cetaną, ghąnasamphassają cetaną, jivhą samphassają cetaną, kąyasamphassają cetaną, manosamphassają cetaną. Evaü bahuvidhena saļkhąrakkhandho. 170. Aparopi bahuvidhena saļkąrakkhandho: cakkhusamphassapaccayą saükhąrakkhandho atthi sukhąya vedanaya sampayutto, atthi dukkhąya -pe- atthi ajjhattąrammaõo, atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Sotasamphassapaccayą -pe- ghąnasamphassapaccacayą -pe- jivhąsamphassapaccayą -pekąyamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą saļkhąrakkhandho atthi sukhąya vedanąya sampayutto -pe- atthi ajhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõe atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Cakkhusamphassają cetaną, sotasamphassają cetaną, ghąnasamphassają cetaną, jivhą samphassają cetaną, kąyasamphassają cetaną, manosamphassają cetaną. Evaü bahuvidhena saļkhąrakkhandho. Ayaü vuccati saļkhąrakkhandho. 171. Tattha katamo vi¤¤ąõakkhandho: Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho phassa sampayutto. [PTS Page 054] [\q 54/] Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato. Catubbidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Pa¤cavidhena vi¤¤aõakkhandho: atthi sukhindriyasampayutto, atthi dukkhindriyasampayutto. Atthi somanassindriya sampayutto, atthi domanassindriyasampayutto, atthi upekkhindriyasampayutto. Evaü pa¤cavidhena vi¤¤ąõakkhandho. Chabbidhena vi¤¤ąõakkhandho: cakkhuvi¤¤ąõaü, sotavi¤¤ąõaü, ghąnavi¤¤ąõaü, jivhąvi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü, manovi¤¤ąõaü. Evaü chabbidhena vi¤¤ąõakkhandho. [BJT Page 88] [\x 88/] Sattavidhena vi¤¤ąõakkhandho: cakkhuvi¤¤ąõaü, sotavi¤¤ąõaü, ghąnavi¤¤ąõaü, jivhąvi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü, manodhątu, manovi¤¤ąõadhątu, evaü sattavidhena vi¤¤ąõakkhandho. Ańńhavidhena vi¤¤ąõakkhandho: cakkhuvi¤¤ąõaü, sotavi¤¤ąõaü, ghąnavi¤¤ąõaü, jivhąvi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü atthi sukhasahagataü, atthi dukkhasahagataü, manodhątu, manovi¤¤ąõadhątu. Evaü ańńhavidhena vi¤¤ąõakkhandho. Navavidhena vi¤¤ąõakkhandho: cakkhuvi¤¤ąõaü, sotavi¤¤ąõaü, ghąnavi¤¤ąõaü, jivhąvi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü, manodhątu, manovi¤¤ąõadhątu atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato. Evaü navavidhena vi¤¤ąõakkhandho. Dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho: cakkhuvi¤¤ąõaü -pe- kąyavi¤¤ąõaü atthi sukhasahagataü, atthi dukkhasahagataü, manodhątu, manovi¤¤ąõadhątu atthi kusalaü, atthi akusalaü, atthi abyąkataü. Evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 172. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto. [PTS Page 055] [\q 55/] Atthi vipąko, atthi vipąkadhammadhammo, atthi neva vipąka na vipąkadhammadhammo. Atthi upądinnupądąniyo, atthi anupądinnupądąniyo, atthi anupądinnaanupądąniyo. Atthi saükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhaasaükilesiko. Atthi savitakkasamicąro, atthi avitakkavicąramatto, atthi avitakkaavicąro. Atthi pćtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekkhąsahagato. Atthi dassanena pahątabbo, atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbo. Atthi dassanena pahątabbahetuko, atthi bhąvanąya pahątabbahetuko, atthi nevadassanena na bhąvanąya pahątabbahetuko. Atthi ącayagąmi, atthi apacayagąmi, atthi nevącayagąmi nąpacayagąmi Atthi sekkho, atthi asekkho, atthi nevasekkhanąsekkho1- 1-Nevasekkhąnąsekkho - sirimu. [BJT Page 90] [\x 90/] Atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamąõo. Atthi parittąrammaõo, atthi mahaggatąrammaõo, atthi appamąõąrammaõo. Atthi hćno, atthi majjhimo, atthi paõćto. Atthi macchattaniyato, atthi sammattaniyato, atthi aniyato. Atthi maggąrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggądhipati. Atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppądi. Atthi atćto, atthi anągato, atthi paccuppanno. Atthi atćtąrammaõo, atthi anągatąrammaõo, atthi paccuppannąrammaõo. Atthi ajjhatto, atthi bahiddho atthi ajjhattabahiddho Atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo -pe - evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 173. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassapampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi hetusamphayutto, atthi hetuvippayutto. Atthi na hetusahetuko, atthi na hetu ahetuko. Atthi lokiyo, atthi lokuttaro. Atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤eyyo. Atthi sąsavo, atthi anąsavo. Atthi ąsavasampayutto, atthi ąsavavippayutto. Atthi ąsavavippayuttasąsavo, atthi ąsavavippayuttaanąsavo. Atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo. Atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto. Atthi saüyojanavippayuttasaüyojaniyo, atthi saüyojanavippayuttaasaüyojaniyo. Atthi ganthaniyo, atthi aganthanćyo. Atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Atthi ganthavippayuttaganthanćyo, atthi ganthavippayuttaaganthanćyo. Atthi oghanćyo atthi anoghanćyo. Atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Atthi oghavippayuttaoghanćyo, atthi oghavippayuttaanoghanćyo. Atthi yoganćyo, atthi ayoganćyo. [BJT Page 92] [\x 92/] Atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Atthi yogavippayuttayoganćyo, atthi yogavippayuttaayoganćyo. Atthi nćvaraõiyo, atthi anćvaraõiyo. Atthi nćvaraõasampayutto, atthi nćvaraõavippayutto. Atthi nćvaraõavippayuttanćvaraõiyo, atthi nćvaraõavippayutta [PTS Page 056] [\q 56/] Anćvaraõiyo. Atthi parąmańńho, atthi aparąmańńho. Atthi parąmąsasampayutto, atthi parąmąsavippayutto. Atthi parąmąsavippayuttaparąmańńho, atthi parąmąsavippayuttaaparąmańńho. Atthi upądinno, atthi anupądinno. Atthi upądiniyo, atthi anupądąniyo. Atthi upądąnasampayutto, atthi upądąnavippayutto. Atthi upądąnavippayuttaupądąniyo. Atthi upądąnavippayutta anupądąniyo. Atthi saükilesiko, atthi asaükilesiko. Atthi saükilińńho, atthi asaükilińńho. Atthi kilesa sampayutto, atthi kilesa vippayutto, Atthi kilesavippayuttasaükilesiko, atthi kilesavippayuttaasaükilesiko. Atthi dassanena pahątabbo atthi na dassanena pahątabbo. Atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi na bhąvanąya pahątabbo. Attha dassanena pahątabba hetuko, atthi na dassanena pahątabba hetuko. Atthi bhąvanąya pahątabbahetuko, atthi na bhąvanąya pahątabba ahetuko. Atthi savitakko, atthi avitakko. Atthi savicąro, atthi avicąro. Atthi sappćtiko, atthi appćtiko. Atthi pćtisahagato, atthi na pćtisahagato. Atthi sukhasahagato, atthi na sukhasahagato. Atthi upekkhąsahagato, atthi na upekkhąsahagato. Atthi kąmąvacaro, atthi na kąmąvacaro. Atthi aråpąvacaro, atthi na råpąvacaro. [BJT Page 94] [\x 94/] Atthi pariyąpanno, atthi apariyąpanno. Atthi niyyąniko, atthi aniyyąniko. Atthi niyato, atthi aniyato. Atthi sauttaro, atthć anuttaro. Atthi saraõo, atthi [PTS Page 057] [\q 57/] Araõo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho: 174. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto. Atthi vipąko -pe- atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo. Atthi ajjhattabahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho: Dukkhamalakaü. 175. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi kusalo. Atthi akusalo, atthi abyąkato -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 176. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto -peatthi saraõo, araõo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato -pe evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 177. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: [PTS Page 058] [\q 58/] Phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto. Atthi vipąko -pe- ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. [BJT Page 96] [\x 96/] 178. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto -peatthi saraõo, atthi araõo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. Tikamulakaü. 179. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi kusalo. Atthi akusalo, atthi abyąkato -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 180. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: [PTS Page 059] [\q 59/] Phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi hetusampayutto, atthi hetu vippayutto Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sukhąya vedanąya samyutto, atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 181. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi na haitusahetuko, na hetuahetuko. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi vipąko, atthi vipąkadhammadhammo atthi nevavipąkana vipąkadhammo -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 182. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi lokiyo, atthi lokuttaro Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi upądinnupądąniyo, atthi anupądinnupądąniyo, atthi anupądinnuanupądąniyo -pe evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 183. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi kenaci vi¤¤eyyo, atthi kenaci na vi¤¤ayyo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi saükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhasaükilesiko, atthi asaükilińńhaasaükilesiko. -Pe evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. [BJT Page 98] [\x 98/] 184. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sąsavo, atthi anąsavo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi savitakkasavicąro, atthi avitakka vicąramatto. Atthi avitakka avicąro -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. Evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 185. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi ąsavasampayutto, atthi ąsavavippayutto, Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi pćtisahagato, atthi sukhasahagato, atthi upekkhąsagato -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 186. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi ąsavavippayuttasąsavo, atthi ąsavavippayuttaanąsavo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi dassanena pahątabbo, atthi bhąvanąya pahątabbo, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbo -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 187. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi saüyojaniyo, atthi asaüyojaniyo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi dassanena pahątabbahetuko, atthi bhąvanąya pahąbbahetuko, atthi neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuko -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 188. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi saüyojanasampayutto, atthi saüyojanavippayutto. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi ącayagąmć, atthi apacayagąmi, atthi nevącayagąmi nąpacayagąmi -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 189. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi saüyojanavippayuttasaüyojaniyo, atthi saüyojanavappayuttaasaüyojaniyo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi sekkho, atthi asekkho, atthi neva sekkhanąkkhą -pe- evaiü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 190. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi ganthaniyo, atthi aganthanćyo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi paritto, atthi mahaggato, atthi appamąõo -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. [BJT Page 100] [\x 100/] 191. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi ganthasampayutto, atthi ganthavippayutto. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi parittąrammaõo, atthi mahaggatąrammaõo, atthi appamąõąrammaõo -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 192. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthiganthavippayuttaganthanćyo, atthi ganthavippayuttaaganthanćyo Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi hćno, atthi majjhimo, atthi paõćto -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 193. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi oghanćyo, atthi anoghanćyo. . Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi micchattaniyato. Atthi sammattaniyato, atthi aniyato -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 194. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi oghasampayutto, atthi oghavippayutto. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi maggąrammaõo, atthi maggahetuko, atthi maggadhipati -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 195. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi oghavippayuttaoghanćyo, atthi oghavippayutta anoghanćyo tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi uppanno, atthi anuppanno, atthi uppądi -pe evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 196. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi yoganćyo, atthi ayoganćyo. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi atćto, atthi anągato, atthi paccuppanno -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 197. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi yogasampayutto, atthi yogavippayutto. Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi atćtąrammaõo, atthi anągatąrammaõo, atthi paccuppannąrammaõo -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. [BJT Page 102] [\x 102/] 198. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi gogavippayuttayoganćyo, atthi yogavippayuttaayoganćyo Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi ajjhatto, atthi bahiddho, atthi ajjhattabahiddho -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. 199. Ekavidhena vi¤¤ąõakkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi nćvaraõiyo, atthi anćvaraõiyo Tividhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo -pe- evaü dasavidhena vi¤¤ąõakkhandho. Ubhato vaóóhakaü. [PTS Page 060] [\q 60/] 200. Sattavidhena vi¤¤ąõakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Evaü sattavidhena saļkhąrąkkhandho. 201. Aparopi sattavidhena saļkhąrakkhandho: atthi sukhąya vedanąya sampayutto, -pe- atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Evaü sattavidhena saļkhąrakkhandho. 202. Catuvisatividhena vi¤¤ąõakkhandho: cakkhusamphassapaccayą vi¤¤ąõkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato. Sotasphassapaccayą -pe ghąnasamphassapaccayą -pejivhąsamphassapaccayą -pe- kąyasamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą vi¤¤ąõkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkatato. Cakkhuvi¤¤aõaü, sotavi¤¤aõaü, ghąõavi¤¤ąõaü, jivhąvi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü, manovi¤¤ąõaü evaü catuvisatividhena vi¤¤ąõkhandho. 203. Aparopi catuvisatividhena vi¤¤ąõkkhandho: cakkhusamphassa paccayą vi¤¤ąõakkhandho atthi sukhąya vedanąya sampayutto atthi dukkhąya vedanąya sampayutto, atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto, atthi vipąko, atthi vipąkadhammadhammo, atthi neva vipąka na vipąkadhammadhammo -pe- atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo. Sotasasamphassapaccayą -pe ghąnasamphassapaccayą -pejivhąsamphassapaccayą -pekąyasamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą vi¤¤ąõakkhandho atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhatta bahiddhąrammaõo. Cakkhuvi¤¤ąõaü, sotavi¤¤ąõaü, ghąnasavi¤¤ąõaü, jivhąvi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü, manovi¤¤ąõaü, evaü catuvisatividhena vi¤¤ąõakkhandho. [BJT Page 104] [\x 104/] 204. Tiüsatividhena vi¤¤ąõakkhandho: cakkhusamphassapaccayą vi¤¤ąõkhandho atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Sotasamphassapaccayą -pe ghąnasamphassapaccayą -pe- jivhąsampassapaccąya -pe-kąyasamphassapaccayą -pe- manosamphassapaccayą vi¤¤aõakkhandho atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Cakkhuvi¤¤ąõaü, [PTS Page 061] [\q 61/] sotavi¤¤ąõaü, ghąnavi¤¤ąõaü, jivhąvi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü, manovi¤¤ąõaü, evaü tiüsatividhena vi¤¤ąõakkhandho. Saļkhąrakkhandho. 205. Bahuvidhena saļkąrakkhandho: cakkhusamphassapaccayą vi¤¤ąõakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Sotasamphassapaccayą -pe- ghąnasamphassapaccacayą -pejivhąsamphassapaccayą-pekąyamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą vi¤¤ąõakkhandho atthi kusalo, atthi akusalo, atthi abyąkato, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Cakkhuvi¤¤ąõaü -pemanovi¤¤ąõaü. Evaü bahuvidhena vi¤¤ąõakkhandho. 206. Aparopi bahuvidhena vi¤¤ąõakkhandho: cakkhusamphassapaccayą vi¤¤aõakkhandho atthi sukhąya vedanąya sampayutto -pe- atthi ajjhattąrammaõo, atthi ajjhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Sotasamphassapaccayą -pe- ghąnasamphassapaccacayą -pe- jivhąsamphassapaccayą -pekąyamphassapaccayą -pe manosamphassapaccayą vi¤¤ąõkhandho atthi sukhąya vedanąya sampayutto -pe- atthi ajhattąrammaõo, atthi bahiddhąrammaõo, atthi ajjhattabahiddhąrammaõo, atthi kąmąvacaro, atthi råpąvacaro, atthi aråpąvacaro, atthi apariyąpanno. Cakkhuvi¤¤ąõaü, sotavi¤¤ąõaü, ghąnavi¤¤ąõaü, jivhąvi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü, manovi¤¤ąõaü, evaü bahuvidhena vi¤¤ąõakkhandho. Ayaü vuccati vi¤¤ąõakkhandho. Abhidhammabhąjaniyaü. 207. Pa¤cakkhandho: råpakkhandho, vedanakkhandho, sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, vi¤¤ąõakkhandho. 208. Pa¤cannaü khandhąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati abyąkatą, -pe- kati saraõą, kati araõą: [PTS Page 062] [\q 62/] 209. Råpakkhandho avyąkato. Cattaro khajhą siyą kusalą, siyą akusalą, siyą abyąkatą. Dve khajhą na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttątipi dukkhąya vedanąya sampayuttąpi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttątipi. Tayo khajhą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. [BJT Page 106] [\x 106/] Råpakkhandho nevavipąkanavipąkadhammadhammo, cattąro khandhą siyą vipąką, siyą vipąkadhammą, nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Råpakkhandho siyą upądinnupądąniyo, siyą anupądinnupądąniyo. Cattąro khandhą siyą upądinnupądąniyo, siyą anupądinanpądąniyą, siyą anupądąniyą. Råpakkhandho asaükilińńhasaükilesiko. Cattąro khandhą siyą saükilińńhasaükilesiką siyą asaükilińńhasaükiliko, siyą asaükilińńhaasaükilesiką. Råpakkhandho avitakkaavicąro, tayo khandhą siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakka vicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Saļkhąrakkhandho siyą savitakkasamicąro, siyą avitakkavicąramatto, siyą avitakkaavicąro, siyą navattabbo savitakkasavicąrotipi, avitakkavicąramattotipi, avitakkaavicąrotipi. Råpakkhandho na vattabbo pćtisahagatotipi, sukhasahagatotipi, upekkhąsahagatotipi. Vedanąkkhandho siyą pćtisahagato na sukhasahagato na upekkhąsahagato, siyą na vattabbo pćtisahagatoti. Tayo khandhą siyą pćtisahagatą siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą, siyą na vattabbą pćtisahagatątipi, sukhasahagatątipi, upekkhąsahagatątipi. Råpakkhandho nevadassanena na bhąvanąya pahątabbo. Cattaro khandhą siyą dassanena pahątabbą, siyą bhąvanąya pahątabbą, siyą nevadassanena na bhąvanąya pahątabbą. Råpakkhandho neva dassanena na bhąvanąya pahątabbohetuko. Cattaro khandhą siyą dassanena pahątabbąhetuką, siyą bhąvanąya pahątabbąhetuką, siyą nevadassanena na bhąvanąya pahątabbąhetuką. Råpakkhandho nevącayagąmć nąpacayagąmi. Cattąro khandhą siyą ącayagąmino, siyą apacayagąmino, siyą nevącayagąmi nąpacayagąmino. Råpakkhandho neva sekkho1- nąsekkho. Cattąro khandhą, siyą sekkhą, siyą sekkhą nąsekkhą. Råpakkhandho paritto, cattąro khandhą siyą parittą, siyą mahaggatą, siyą appamąõą. Råpakkhandho, anąrammaõo cattąro khandhą siyą parittąrammaõą siyą mmaõo cattąro khandhą siyą parittąrammaõą siyą Mahaggatąrammaõą, siyą appamąõąrammaõą, siyą na vattabbą parittąrammaõąti [PTS Page 063] [\q 63/] pi, mahaggatąrammaõąti pi, "appamąõąrammaõąti"pi. Råpakkhandho majjhimo, cattąro khandhą, siyą hćną, siyą siyą majjhimą, siyą paõćtą. Råpakkhandho aniyato. Cattąro khandhą siyą micchąttaniyatą, siyą sammattaniyatą, siyą aniyatą. 1-Sekkhą - sirimu [BJT Page 108] [\x 108/] Råpakkhandho, anąrammaõo cattąro khandhą siyą maggąrammaõą siyą maggahetuką siyą maggądhipatino, siyą na vattabbą maggąrammaõątipi maggahetukątipi maggądhipatinotipi. Siyą uppanną, siyą anuppanną, siyą uppądino. Siyą atitą, siyą anągatą, siyą paccuppanną. Råpakkhandho, anąrammaõo cattąro khandhą siyą atćtąrammaõą siyą anągatąrammaõą, siyą paccuppannąrammaõą, siyą na vattabbą atitąrammaõąti"pi anągatąrammaõąti"pi paccuppannąrammaõąti"pi. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Råpakkhandho, anąrammaõo cattąro khandhą siyą ajjhattąrammaõą siyą bahiddhąrammaõą, siyą ajjhattabahiddhąrammaõa, siyą na vattabbą ajjhattąrammaõąti"pi bahiddhąrammaõąti"pi ajjhattabahiddhąrammaõąti"pi. Cattąro khandhą anidassanaappańighą. Råpakkhandho siyą sanidassana sappańigho, siyą anidassanasappańigho, siyą anidassanaappańigho. 210. Cattąro khandhą na hetu. Saļkhąrakkhandho siyą hetu, siyą na hetu. Råpakkhandho ahetuko. Cattąro khandhą siyą sahetuką, siyą ahetuką. Råpakkhandho hetuvippayutto. Cattąro khandhą siyą hetusampayuttą, siyą hetuvippayuttą. Råpakkhandho na cattabbo hetu ce va sahetukotipi sahetuko ce va na ca hetåti"pi. Tayo khandhą na vattabbą hetu ceva sahetukątipi, siyą sahetuką ceva na ca hetu, siyą na vattabbą sahetuką ceva na ca hetåti. Saļkhąrakkhandho siyąhetu ceva sahetuko ca siyą sahetuko ceva na ca hetu, siyą na vattabbo hetu ceva sahetukotipi sahetuko ceva na ca hetåtipi. Råpakkhandho na cattabbo hetu ce va hetusampayuttoti"pi, hetusampayutto ceva na ca hetåti"pi. Tayo khandhą na vattabbą hetu ceva hetusmapayuttąti, siyą hetusampayuttą ceva na ca hetu, na vattabbą hetusampayuttą ceva na ca hetu ti. Saļkhąrakkhandho siyą hetu ceva hetusampayutto ca, siyą hetusampayutto ceva na ca hetu, siyą na vattabbo hetu ceva sahetukotipi hetusampayutto ceva na ca hetu, siyą na vattabbo hetu ceva hetusampayutto"pi, hetusampayutto ceva na ca hetåti"pi. Råpakkhajho na hetu [PTS Page 64] [\q 64/] ahetuko. Tayo khandhą siyą na hetusahetuką, siyą na hetu ahetuką. Saļkhąrakkhandho siyą na hetu sahetuko, siyą na hetu ahetuko, siyą na vattabbo na hetu sahetukoti"pi na hetu ahetukoti"pi. [BJT Page 110] [\x 110/] 211. Sappaccayą, saļkhatą. Cattąro khandhą anidassanaü. Råpakkhandho siyą sanidassano, siyą anidassano, cattąro khandhą appańighą. Råpakkhandho siyą sappańigho, siyą appańigho. Råpakkhandho råpaü. Cattąro khandhą aråpą. Råpakkhandho lokiyo. Cattąro khandhą siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. 212. Cattąro khandhą no ąsavą. Saļkhąrakkhandho siyą ąsavo, siyą no ąsavo. Råpakkhandho sąsavo. Cattąro khandhą siyą ąsavą, siyą anąsavą. Råpakkhandhe ąsavavippayutto. Cattąro khandhą siyą ąsavą sampayuttą, siyą ąsavavippayuttą. Råpakkhandho na vattabbo ąsavo ceva sąsavo cąti, 1sąsavo ceva no ca ąsavo. Tayo khandhą na vattabbą ąsavą ceva sąsavą cąti, 2- siyą sąsavą ceva no ca ąsavą, siyą na vattabbą sąsavą ceva no ca ąsavąti. Saļkhąrakkhandho siyą ąsavo ceva sąsavo ca, siyą sąsavo ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbo ąsavo ceva sąsavoti"pi sąsavo ceva no ca ąsavotipi. Råpakkhandho na vattabbo ąsavo ceva ąsavasampayuttotipi, ąsavasampayutto ceva no ca ąsavoti"pi tayo khandhą na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttąti, siyą ąsavasampayuttą ceva no ca ąsavą, siyą na vattabąbą ąsavasampayuttą ceva no ca ąsavąti. Aļkhąrakkhandho siyą ąsavo ceva ąsavasampayutto ca, siyą ąsavasampayutto ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbo ąsavo ceva ąsavasampayutto tipi, ąsavasampayutto ceva no ca ąsavotipi. Råpakkhandho ąsavavippayuttasąsavo. Cattąro khandhą siyą ąsavavippayuttasąsavą, siyą ąsavavippayuttaanąsavą siyą na vattabbą ąsava vippayutta sąsavą tipi ąsava vippayutta anąsavą tipi. 213. Cattąro khandhą no sa¤¤ojaną saļkhąrakkhandho siyą sa¤¤ojanaü, siyą no sa¤¤ojanaü. Råpakkhandho sa¤¤ojaniyo. Cattąro khandhą siyą sa¤¤ojaniyą siyą asa¤¤ojaniyą. Råpakkhandho sa¤¤ojanavippayutto. Cattąro khandhą siyą sa¤¤ojanasampayuttą, siyą sa¤¤ojanavippayuttą. 1. Sąsavoti - simu. 2. Sąsavąti - sirimu. [BJT Page 112] [\x 112/] Råpakkhandho na vattabbo sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojaniyoti sa¤¤ojaniyo cevano ca sa¤¤onaü. Tayo khandhą na vattabbą sa¤¤ojaną ceva sa¤¤ojaniyayąti; siyą sa¤¤ejaniyą ceva no ca sa¤¤ojaną, siyą na vattabbą sa¤¤ojaniyą ceva no ca sa¤¤o janą ti. Saļkhąrakkhandho siyą sa¤¤ojana¤ceva [PTS Page 065] [\q 65/] sa¤¤ojaniyą ceva no ca sa¤¤o siyą sa¤¤ojaniyo ceva no ca sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ejanihiyo ca ¤¤ojanaü. Siyą na vattabbo sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojaniyotipi. Sa¤¤ejaniyo ceva no ca sa¤¤ojananti"pi. Råpakkhandho na vattabbo sa¤¤ojana¤ce va sa¤¤ojanasampayutto cą"tipi, sa¤¤ojanasampayatto ceva no ca sa¤¤ojannati"pi. Tayo khandhą na vattabbą sa¤¤ojaną ceva sa¤¤ojanasampayuttą cąti, siyą sa¤¤ejanasampayuttą ceva no ca sa¤¤ojanasampayuttą cąti, sa¤¤ojanasampayutatą ceva no ca sa¤¤ojaną, siyą na vattabbą sa¤¤ojanasampayuttą ceva no ca sa¤¤ojanąti. Saļkhąrakkhandho siyą sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojana sampayutto ca, siyą sa¤¤ojanasampayutto ceva no Ca saüyojanaü; siyą na vattabbo sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojana sampayuttopi, Sa¤¤ojanasampayutto ceva no sa¤¤ojanannatipi. Råpakkhandho sa¤¤ejanavippayutatasa¤¤o yą cattąro khandhą siyą sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ejaniyą, siyą sa¤¤oja vippayutta asa¤¤ojaniyą, siyą na vattabbą sa¤¤ojana vippayutta saüyojaniyą tipi, sa¤¤ojanavippayuttaasaüyojaniyątipi. 214. Cattąro khandhą no ganthą. Saļkhąrakkhandho siyą gantho, siyą no gantho. Råpakkhandho ganthanćyo. Cattąro khandhą siyą ganthanćyą, siyą aganthaniyą. Råpakkhandhe ganthavippayutto. Cattąro khandhą siyą gantha sampayuttą, siyą ganthavippayuttą. Råpakkhandho na vattabbo gantho ceva ganthaniyo cąti, 1ganthaniyo ceva no ca gantho. Tayo khandhą na vattabbą ganthą ceva ganthąniyą cąti, 2- siyą ganthaniyą ceva no ca ganthą, siyą na vattabbą ganthaniyą ceva no ca ganthąti. Saļkhąrakkhandho siyą gantho ceva ganthaniyo ca, siyą ganthaniyo ceva no ca gantho; siyą na vattabbo gantho ceva gatthaniyo cątipi1- ganthaniyo no ca ganthopi. Råpakkhandho na vattabbo gatthą ceva gantha sampayuttotipi, ganthasampayutto ceva no ca ganthątipi tayo khandhą na vattabbą ganthą ceva ganthasampayuttąti, cąti, 3siyą ganthasampayuttą ceva no ca ganthą; siyą na vattabąbą ganthasampayuttą ceva no ca ganthąti. Saļkhąrakkhandho siyą gantho ceva ganthasampayutto ca, siyą ganthasampayutto ceva no ca gantho; siyą na vattabbo gantho ceva ganthesampayutto cąti, ganthasampayutto ceva no ca gaõthotipi. 1. Gatthaniyoti - sirimu 2. Ganthaniyąti - sirimu 3. Ganthasampayuttąti - sirimu. [BJT Page 114] [\x 114/] Råpakkhandho ganthavippayutta ganthanćyo. Cattąro khandhą siyą ganthavippayuttaganthaniyą; siyą ganthavippayutataaganthanćyaü; siyą na vattabbą gantha vippayuttaganthanćyątipi, ganthavippayuttaaganthaniyątipi; 215- 216. Cattąro khandhą no oghą -pe- no [PTS Page 066] [\q 66/] Yogą -pe- 217. Cattąro khandhą no nćvaraõą. Saļkhąrakkhandho siyą nćvaraõaü, siyą no nćvaraõaü. Råpakkhandho nćvaraõavippayutto cattąro khandhą siyą nćvaraõasampayuttą, siyą nćvaraõavippayuttą. Råpakkhandho na vattabbo nćvaraõaü ceva nćvaraõiyo cąti, 1nćvaraõiyo ceva no ca nćvaraõaü tayo khandhą na vattabbą nćvaraõaü ceva nćvaraõiyą cąti, siyą nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõaü, siyą na vattabbą nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõą1-ti. Saļkhąrakkhandho siyą nćvaraõaü ceva sąsavo ca, siyą nćvaraõiyo ceva no ca nćvaraõaü siyą na vattabbo nćvaraõaü ceva nćvaraõiyoti"pi nćvaraõiyo ceva no ca nćvaraõantipi. Råpakkhandho na vattabbo nćvaraõaü ceva nćvaraõasampayuttocąti"pi, nivaraõasampayutto ceva no ca nćvaraõanti"pi tayo khandhą na vattabbą nćvaraõą ceva nćvaraõasampayuttą cąti, siyą nćvaraõasampayuttą ceva no ca nćvaraõą, siyą na vattabąbą nćvaraõa sampayuttą ceva no ca nćvaraõąti. Aļkhąrakkhandho siyą nćvaraõaü ceva nćvaraõasampayutto ca, siyą nćvaraõasampayutto ceva no ca nćvaraõaü, siyą na vattabbo nćvaraõaü ceva nćvaraõasampayutto cąti"pi, nćvaraõasampayutto ceva no ca nćvaraõanti"pi. Råpakkhandho nćvaraõa vippayutta nćvaranćvarayo. Cattąro khandhą siyą nćvaraõa vipapayuttanćvaraõiyą, siyą nćvaraõavippayuttaanąvaraõiyo, siyą na vattabbą nćvaraõavippayuttanćvaraõiyąti"pi nćvaraõavippayutta anivaraõiyąti"pi. 218. Cattąro khandhą no parąmąsą. Saļkhąrakkhandho siyą parąmąso, siyą no paramąso. Råpakkhandho parąmańńho cattąro khandhą siyą parąmańńhą, siyą aparąmańńhą. Råpakkhandho parąmąsavippayutto. Tayo khandhą siyą parąmąsasampayuttą, siyą parąmąsavippayuttą. Saļkhąrakkhandho siyą parąmąsasampayutto, siyą parąmąsavippayutto, siyą na vattabbo parąmąsa sampayuttotipi parąmąsavippayutto"pi. 1. Nćvaraõiyoti - sirimu. [BJT Page 116] [\x 116/] Råpakkhandho na vattabbo parąmąso ceva parąmańńhoti, parąmańńho ceva no ca parąmąso. Tayo khandhą na parąmąsą ceva parąmańńhoti, siyą parąmańńhą ceva no ca parąmąsą, siyą na vattabbą parąmańńha ceva no ca parąmąsąti. Saļkhąrakkhandho siyą parąmąso ceva parąmańńho ca, siyą parąmańńho ceva no ca parąmąso, siyą na vattabbo parąmąso ceva parąmańńhotipi parąmańńhe ceva no ca parąmąsotipi. Råpakkhandho parąmąsavippayuttaparąmańńho. Cattąro khandhą siyą parąmąsavippayuttaparąmańńhą, siyą parąmąsavippayutta [PTS Page 067] [\q 67/] aparąmańńhą, siyą na vattabbą parąmąsavippayuttaparąmańńhąti"pi, parąmąsavippayutta aparąmańńhąti"pi. 219. Råpakkhandho anąrammaõo. Cattąro khandhą sąrammaõą. Vi¤¤ąõakkhandho cittaü cattąro khandhą no cittą. Tayo khandhą cetasiką. Dve acetasiką. Tayo khandhą cittasampayuttaü. Råpakkhandho cittavippayutto. Vi¤¤ąõakkhandho navattabbo cittena sampayuttoti"pi cittena vippayutto"pi. Tayo khandhą cittasaüsańńhą. Råpakkhandho cittavisaüsańńho vi¤¤ąõakkhandho na vattabbo cittena saüsańńhoti"pi cittena visaüsańńhoti"pi. Tayo khandhą cittasamuńńhąną. Vi¤¤ąõakkhandho no cittasamuńńhąno. Råpakkhandho siyą cittasamuńńhąno, siyą no cittasamuńńhąno. Tayo khandhą cittasahabhuno. Vi¤¤ąõakkhandho no cittasahabhu. Råpakkhandho siyą cittasahabhu siyą no cittasahabhu. Tayo khandhą cittąnuparivattino vi¤¤ąõakkhandho no cittąnuparivatti. Råpakkhandho siyą cittąnuparivatti, siyą no cittąnuparivattć. Tayo khatdhą cittasaüsańńha samuńńhąną. Dve khandhą no citatasaüsańńha samuńńhąną. Tayo khandha cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno. Dve khandhą no cittaüsańńha samuńńhąnasahabhuno. Tayo khandhą cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Dve khandhą no cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Vi¤¤ąõakkhandho ajjhattiko. Tayo khandhą bąhirą, råpakkhandho siyą ajjhattiko, siyą bąhiro. Cattąro khandhą no upądą råpakkhandho siyą upądą, siyą no upądą. Siyą upądinną, siyą anupądinną. [BJT Page 118] [\x 118/] 220. Cattąro khandhą no upądąną. Saļkhąrakkhandho siyą upądąnaü, siyą no upądąnaü. Råpakkhandho upądąniyo. Cattąro khandhą siyą upądąniyą, siyą anupądąniyo. Råpakkhandho upądąnavippayutto. Cattąro khandhą siyą upądąna sampayuttą, siyą upądąnavippayutta. Råpakkhandho na vattabbo upądąnaü ceva upądąniyo"ti, upądąniyo ceva no ca upądąnaü. Tayo khandhą na vattabbą upądąną ceva upądąniyo"ti, siyą upądąniyą ceva no ca upądąną, siyą na vattabbą upądąniyą ceva no ca upądąnąti. Saļkhąrakkhandho siyą upądąna¤ceva upądąniyo ca, siyą upądąniyo ca, siyą upądąniyo ceva no ca upądąnaü, siyą na vattabbo upądąnaü ceva upądąniyoti"pi. Upądąniyo ceva no ca upądąnanti"pi. Råpakkhandho na vattabbo upądąnaü ceva upądąnaü ceva upądąnasampayutto [PTS Page 068] [\q 68/] ti"pi, upądąnasampayutto ceva no ca upądąnanti"ti, siyą upądąnasampayuttąceva no ca upądąną, siyą na vattabbą upądąnasampayuttą ceva no ca upądąnąti. Saļkhąrakkhandho siyą upądąnaü ceva upądąna Sampayutto ca, siyą upądąnasampayutto ceva no ca upądąnaü, siyą na vattabbo upądąnaü ceva upądąnasampayuttoti"pi, upądąnasampayutto ceva no ca upądąnanti"pi. Råpakkhandho upądąnavippayuttaupądąniyo. Cattąro khandhą siyą upądąnąnavippayutta upądąniyą, siyą upądąnavippayuttaanupądąniyą, siyą na vattabbą upądąnavippayutta upądąniyątipi upądąnavippayuttaanupądąniyątipi. 221. Cattąro khandhą no kilosą. Saļkhąrakkhandho siyą kileso, siyą no kileso. Råpakkhandho saükilesiko. Cattąro khandhą siyą saükilesiką, siyą asaükilesiką. Råpakkhandho asaükilińńho cattąro khandhą siyą saükilińńhą, siyą asaükilińńhą. Råpakkhandho kilesavippayutto. Cattąro khandhą siyą kilesa sampayuttą, siyą kilesavippayuttą. Råpakkhandho na vattabbo kileso ceva saükilesikoti, saükilesiko ceva no ca kileso. Tayo khandhą na vattabbą kileso ceva saükilesikąti, siyą saükilesiką ceva no ca kilesą siyą na vattabbą saükilesiką ceva no ca kilesąti. Saļkhąrakkhandho siyą kileso ceva saükilesiko ca, siyą saükilesiko tapi saükilesiko ceva no ca kilesotipi. [BJT Page 120] [\x 120/] Råpakkhandho na vattabbo kileso ceva saükilińńhątipi, saükilińńho ceva no ca kilesotipi. Tayo khandhą na vattabbą kileso ceva saükilińńhąti, siyą saükilińńhą ceva no ca kilesą siyą na vattabbą saükilińńhą ceva no ca kilesąti. Saļkhąrakkhandho siyą kileso ceva no ca saükilińńho ca, siyą saükilińńho ceva no ca kileso. Siyą na vattabbo kileso ceva saükilińńhotipi, saükilińńho ceva no ca kilesotipi. Råpakkhandho na vattabbo kileso ceva kilesa sampayuttotipi, kilesampayutto ceva no ca kilesotipi. Tayo khandhą na vattabbą kileso ceva kilesasampayuttąti, siyą kilesasampayuttą ceva no ca kilesą, siyą na vattabbąkilesasampayuttą ceva no ca kilesąti. Saļkhąrakkhandho siyą kileso ceva kilesasampayutto ca, siyą kilesasampayutto ceva no ca kileso, siyą na vattabbo kileso ceva kilesasampayuttotipi, kilesasampayutto ceva no ca kilesotipi. Råpakkhandho kilesavippayuttasaükilesiko. Cattąro khandhą siyą kilesavippayuttasaü kilesavippayuttasaükilesiko. Cattąro khandhą siyą kilesavippayutatsaükilesiką, [PTS Page 069] [\q 69/] siyą kilesavippayutta asaükilesiką, siyą na vattabbą kilesavippayutta saükilesikątipi, kilesavippayuttaasaükilesikątipi. 222. Råpakkhandho na dassanena pahątabbo. Cattąro khandhą siyą dassanena pahątabbą, siyą na dassanena pahątabbą. Råpakkhandho na bhąvanąya pahątabbo. Cattąro khandhą siyą bhąvanąya pahątabbą, siyą na bhąvanąya pahątabbą. Råpakkhandho na dassanena pahątabbahetuko. Cattąro khandhą siyą dassanena pahątabbahetuką, siyą na dassanena pahątabbahetuką. Råpakkhandho na bhąvanąya pahątabbahetuko. Cattąro khandhą siyą bhąvanąya pahątabbahetuką, siyą bhąvanąya pahątabbahetuką Råpakkhandho avitakko cattąro khandhą siyą savitakką siyą avitakką. Råpakkhandho avicąro cattąro cattąro khandhą siyą savicąrą. Siyą avicąrą. Råpakkhandho appćtiko cattaro khandhą siyą sappćtiką, siyą appćtiką. Råpakkhandho na pćtisahagato. Cattąro khandhą siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą Dve khandhą na sukhasahagatą. Tayo khandhą siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Dve khandhą na upekkhąsahagatą tayo khandhą siyą upekkhą sahagatą, siyą na upekkhąsahagatą. [BJT Page 122] [\x 122/] Råpakkhandho kąmavacaro cattąro khandhą siyą kąmąvacarą, siyą na kąmąvacarą. Råpąkkhandho na råpąvacaro. Cattąro khandhą siyą råpąvacarą siyą na råpąvacarą. Råpakkhandho na aråpąvacaro cattąro khandhą siyą aråpąvacaro siyą na aråpąvacarą. Råpakkhandho pariyąpanno. Cattąro khandhą siyą pariyąpanną siyą apariyąpanną. Råpakkhandho aniyyąniko. Cattąro khandhą siyą niyyąniką, siya aniyyąniką. Råpakkhandho aniyato cattąro khandhą siyą niyatą siyą aniyatą. Råpakkhandho sauttaro. Cattąro khandhą siyą sauttarą, siyą anuttarą. Råpakkhandho araõo. Cattaro khandhą siyą saraõą siyą araõąti. Pa¤hapucchakaü. Khandhavibhaļgo nińńhito. [PTS Page 070] [\q 70/] [BJT Page 124] [\x 124/] 2. āyatana vibhaļgo 223. Dvądasąyatanąni: cakkhąyatanaü. Råpąyatanaü, sotąyatanaü, saddąyatanaü, ghąnąyatanaü, gandhąyatanaü, jivhąyatanaü, rasąyatanaü kąyąyatanaü, phońńhabbąyatanaü, manąyatanaü, dhammąyatanaü. 224. Cakkhuü aniccaü dukkhaü anattą vipariõąmadhammaü, råpą aniccą dukkhą anattą vipariõąmadhammą, sotaü aniccaü dukkhaü anattą vipariõąmadhammaü. Saddą aniccą dukkhą anattą vipariõąmadhammą, ghąnaü aniccaü dukkhaü anattą vipariõąmadhammaü, gandhą aniccą dukkhą anattą vipariõąmadhammą, jivhą aniccą dukkhą anattą vipariõąmadhammą, rasą aniccaü dukkhaü anattą vipariõąmadhammaü. Kąyo aniccą dukkhą anattą vipariõąmadhammą, phońńhabbą aniccaü dukkhaü anattą vipariõąmadhammaü, mano anicco dukkho anattą vipariõąmadhammo, dhammą aniccą dukkhą anattą vipariõąmadhammą, Suttantabhąjaniyaü. 225. Dvądasąyatanąni: cakkhąyatanaü. Sotąyatanaü, ghąnąyatanaü, jivhąyatanaü, kąyąyatanaü, manąyatanaü, råpąyatanaü. Saddąyatanaü, gandhąyatanaü, rasąyatanaü, phońńhabbąyatanaü, dhammąyatanaü. 226. Tattha katamaü cakkhąyatanaü, yaü cakkhuü catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo attabhąvapariyąpanno anidassano sappańigho, yena [PTS Page 071] [\q 71/] cakkhuną anidassanena sappańighena råpaü sanidassanaü sappańighaü passi vą passati vą passissati vą passe vą. Cakkhumepataü cakkhąyatanampetaü cakkhudhątupesą cakkhundriyampetaü lokopeso dvąrąpesą samuddopeso paõóarampetaü khettampetaü vatthumpetaü nettampetaü nayanampetaü orimaü tirampetaü su¤¤o gąmopeso idaü vuccati cakkhąyatanaü. 227. Tattha katamaü sotąyatanaü, yaü sotaü catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo attabhąvapariyąpanno anidassano sappańigho, yena sotena anidassanena sappańighena saddaü anidassanaü sappańighaü suõi vą suõąti vą suõissati vą suõe vą sotampetaü sotąyatanamepataü sotądhątupesą sotindriyampetaü lokopeso dvąrąpesą samuddopeso paõóarampetaü khettampetaü vatthumpetaü orimaü tirampetaü su¤¤o gąmo peso idaü vuccati sotąyatanaü. [BJT Page 126] [\x 126/] 228. Tattha katamaü ghanąyatanaü, yaü ghąnaü catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo attabhąvapariyąpanno anidassano sappańigho, yena ghanena anidassanena sappańighena gandhaü anidassanaü sappańighaü ghąyć vą ghąyati vą ghąyissati vą ghaye vą. Ghąnamepataü ghąnąyatanampetaü ghanadhątupesą ghąnindriyampetaü lokopeso dvąrąpesą samuddopeso paõóarampetaü khettampetaü vatthumpetaü orimaü tirampetaü su¤¤o gąmopeso idaü vuccati ghanąyatanaü. 229. Tattha katamaü javihąyatanaü, yaü jivhą catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo attabhąvapariyąpanno anidassano sappańigho, yąya jivhąya anidassanena sappańighąya rasaü anidassanaü sappańighaü sąyć vą sąyati vą sąyissati vą sayo vą. Jivhąpesą javihąyatanampetaü jivhądhątu"pesą jivhindriyampetaü lokopeso dvąrąpesą samuddopeso paõóarampetaü khettampetaü vatthumpetaü orimaü tirampetaü su¤¤o gąmopeso idaü vuccati javhąyatanaü. 230. Tattha katamaü kąyąyatanaü, yaü jivhą catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo attabhąvapariyąpanno anidassano sappańigho, yena kąyena anidassanena sappańighena pheńńhabbaü anidassanaü sappańighaü phusi vą phusati vą phusissati vą phuse vą, kąyopeso kayąyatanampetaü kayądhątupesą kąyindriyampetaü lokopeso dvąrąpesą samuddopeso paõóarampetaü khettampetaü vatthumpetaü orimaü tirampetaü su¤¤o gąmopeso idaü vuccati kąyąyatanaü. 231. Tattha katamaü manąyatanaü: ekavidhena manąyatanaü: phassasampayuttaü. Duvidhena manąyatanaü: atthi sahetukaü, atthi ahetukaü. Tividhena manąyatanaü: atthi kusalaü atthi akusalaü atthi avyąkataü. Catubbidhena manątanaü: atthi kąmąvacaraü atthi aråpąvacaraü atthi aråpąvacaraü atthi apariyąpannaü. Pa¤cavidhena manąyatanaü: atthi sukhindriya sampayuttaü atthi dukkhindriya sampayuttaü, atthi somanassindriyasampayuttaü, atthi domanassindriya sampayuttaü, atthi upekkhindriyasampayuttaü Chabbidhena manąyatanaü: cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤aõaü jivhąvi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manovi¤¤ąõaü, evaü chabbidhena manąyatanaü. Sattavidhena manąyatanaü: cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghanavi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manodhątu manovi¤¤ąõadhątu. Evaü sattavidhena manąyatanaü. Ańńhavidhena manąyatanaü: cakkhuvi¤¤ąõaü -pe- kąyavi¤¤ąõaü atthi sukhasahagataü, atthi dukkhąsahagataü manodhątu manovi¤¤ąõadhątu. Evaü ańńhavidhena manąyatanaü. [BJT Page 128] [\x 128/] Navavidhena manąyatanaü: cakkhuvi¤¤ąõaü -pe- kąyavi¤¤ąõaü, manodhątu manovi¤¤ąõadhątu atthi kusalaü atthi akusalaü, atthi avyąkataü. Evaü navavidhena manąyatanaü. Dasavidhena manąyatanaü: cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü jivhąvi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü atthi sukhasahagataü, atthi dukkhasahagataü, manodhątu, manovi¤¤ąõadhątu atthi kusalaü, atthi akusalaü, atthi avyąkataü. Evaü dasavidhena manąyatanaü. 232. Ekavidhena manąyatanaü: phassasampayuttaü. Duvidhena manąyatanaü: atthi sahetukaü atthi ahetukaü. Tividhena manąyatanaü: atthi sukhąya vedanąya sampayuttaü, atthi dukkhąya vedanąya sampayuttaü. Atthi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttataü -pe- evaü bahuvidhena manąyatanaü. Idaü vuccati manąyatanaü. [PTS Page 072] [\q 72/] 233. Tattha katamaü råpąyatanaü: yaü råpaü catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya vaõõanibhą sanidassanaü sappańighaü nilaü pćtakaü1lohitakaü2odątaü kąėakaü ma¤ejavńhakaü hirihirivaõõaü3ambaļkuravaõõaü dćghaü rassaü aõuü thulaü vańńaü parimaõóalaü caturassaü chaėaüsaü ańńhaüsaü soėassaü ninnaü thalaü chąyą ątapo ąloko andhakąro abbhą mahiką dhumo rajo candamaõóalassa vaõõanibhą suriyamaõėassa vaõõanibhą tąraka råpąnaü vaõõanibhą ądąsamaõóalassa vaõõanibhą maõisaļkhamuttą4veėuriyassa vaõõanibhą jątaråparajatassa vaõõanibhą yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya vaõõanibhą sanidassanaü sappańighaü yaü råpaü sanidassana sappańighaü cakkhuną anidassa nena sappańighena passi vą passati vą passissati vą passe vą råpa mpetaü råpąyatanampetaü råpadhątupe"są. Idaü vuccati råpąyatanaü. 234. Tattha katamaü saddąyatanaü: yo saddo catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya anidassano sappańigho, bherisaddo, mutiļgasaddo, saļkhasaddo panavasaddo, gćtasaddo, vąditasaddo, sammasaddo, pąõisaddo, sattąnaü nigghosasaddo, dhątunaü santighątasaddo, vątasaddo, udakasaddo, manussasaddo, amanussasaddo, yo vą pana¤¤opi atthi saddo catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya anidassano sappańigho, yaü saddaü anidassanaü sappańighą sotena anidassanena sappańighena suõivą suõąti vą suõissati vą suõe vą saddo peso saddąyatanampetaü saddadhątupesą idaü vuccati saddąyatanaü. 235. Tattha katamaü gandhąyatanaü: yo gandho catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya anidassano sappańigho, mulandho, sąragandho, tacagandho pattagandho, pupphagandho phalagandho ąmagandho vissagandho sugandho duggandho yo vą pana¤¤opi atthi gandho catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya anidassano sappańigho, yaü gandhaü anidassanaü sappańighaü ghąnena anidassanena sappańighena ghąyi vą ghąyati vą ghąyissati vą ghąye vą gandhopeso gandhąyatanampetaü gandhadhątupesą idaü vuccati gandhąyatanaü. 1. Pćtaü sirimu. 2. Lohitaü - sirimu 3. Harivaõõaü - si 4. Mutta - simu, machasaü. [BJT Page 130] [\x 130/] 236. Tattha katamaü rasąyatanaü: yo raso catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya anidassano sappańigho, mularaso, khandharaso, tacaraso pattaraso, puppharaso, phalaraso, ampilaü madhuraü tittakaü kańukaü loõikaü khąrikaü lapilakaü1- kasąvo sądu asądu, yo vą pana¤¤epi atthi raso catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya anidassano sappańigho, yaü rasaü anidassanaü sappańighą jivhąya anidassanena sappańighaya sąyi vą sąyati vą sąsissati vą sąye vą raso peso rasąyatanampetaü rasądhątupesą idaü vuccati rasąyatanaü. 237. Tattha kataüma phońńhabbątanaü: pańhavidhątu tejodhątu vąyodhątu kakkhalaü mudukaü sanhaü pharusaü sukhasamphassaü dukkhasamphassaü garukaü lahukaü yaü phońńhabbaü anidassanaü sappańighaü kąyena anidassanena sappańighena phusć vą phusati vą phusissati vąphusissati vą phuse vą phońńhabbopeso phońńhabbąyatanampetaü phońńhabbadhątupesą, idaü vuccati phońńhabbąyatanaü. 238. Tattha katamaü dhammąyatanaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, yaü ca råpaü anidassanaü appańighaü dhammąyatanaparisą pannaü asaļkhą ca dhątu. Tattha katamo vedanąkkhandho: ekavidhena vedanąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena vedanąkkhandho atthi sahetuko atthi ahetuko. Tividhena vedanąkkhandho: atthi kusalo atthi akusalo atthi avyąkato -pe evaü dasavidhena vedanąkkhandho -pe- evaü bahuvidhena vedanąkkhandho. Ayaü vuccati vedanąkkhandho. Tattha katamo sa¤¤ąkkhandho: ekavidhena sa¤¤ąkkhandho: phassasampayutto. Duvidhena sa¤¤ąkkhandho: atthi sahetuko atthi ahetuko. Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo atthi akusalo atthi avyąkato -pe- evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho -pe- evaü bahuvidhena sa¤¤ąkkhandho. Ayaü vuccati sa¤¤ąkkhandho. Tattha katamo saļkhąrakkhandho: ekavidhena saļkhąrakkhandho: cittasampayutto. Duvidhena saļkhąrakkhandho: atthi hetu atthi na hetu. Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi kusalo atthi akusalo atthi avyąkato -pe evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho -pe- evaü bahuvidhena saļkhąrakkhandho. Ayaü vuccati saļkhąrakkhandho. 1. Lambilaü - machasaü. [BJT Page 132] [\x 132/] Tattha katamaü råpaü anidassana appańighaü dhammąyatana pariyąpannaü: itthindriyaü purisindriyaü -pe- kabaėiükąro ąhąro. Idaü vuccati råpaü anidassanaü appańighaü dhammąyatanapariyąpannaü. Tattha katamą asaļkhatą dhątu: [PTS Page 073] [\q 73/] rągakkhayo dosakkhayo mohakkhayo ayaü vuccati asaļkhatą dhątu, idaü vuccati dhammąyatanaü. Abhidhammabhąjaniyaü. 239 Dvądasąyatanąni: cakkhąyatanaü, råpąyatanaü, sotąyatanaü, saddąyatanaü, ghąnąyatanaü. Gandhąyatanaü, jivhąyatanaü, rasąyatanaü, kąyąyatanaü, phońńhabbąyatanaü, manąyatanaü, dhammąyatanaü. 240. Dvądasannaü ąyatanąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati avyąkatą -pe- kati saraõą, kati araõą. 241. Dasąyataną avyąkatą, dvąyataną siyą kusalą, siyą akusalą, siyą avyąkatą. Dasąyataną na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttąni pi, dukkhąya vedanąya sampayuttą"pi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttąti"pi. Manąyatanaü siyą sukhąya vedanąya sampayuttaü. Siyą dukkhąya vedanąya sampayuttaü, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü, dhammąyatanaü siyą sukhąya vedanąya sampayuttaü, siyą dukkhąyavedanąya sampayuttaü, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü, siyą na vattabbaü sukhąya vedanąya sampayuttanti"pi dukkhąya vedanąya sampayuttanti"pi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttanti"pi. Dasąyataną nevavipąkanavipąkadhammadhammą, dvąyataną siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą. Siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Pa¤cąyataną upądinnupądąniyą, saddąyatanaü anupądinnupądąniyaü cattąro ąyataną siyą anupądinnupądąniyą, dvąyataną siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinna anupądąniyą. Dasąyataną asaükilińńhasaükilesiką, dvąyataną siyą saükilińńhasaükilesiką, siyą asaükilińńhasaükilesiką, siyą asaükilińńhaasaükilesiką. Dasąyataną avitakkaavicąrą, manąyatanaü siyą savitakkasavicąraü siyą avitakkavicąramattaü, siyą avitakkaavicąraü. Dhammąyatanaü siyą savitakkavicąraü, siyą avitakkavicąramattaü, siyą avitakkaavicąraü siyą na vattabbaü savitakkasavicąranti pi avitakkavicąramattanti"pi. Avitakkaavicąranti"pi. [BJT Page 134] [\x 134/] Dasąyataną na vattabbą pćtisahagatąti"pi sukhasahagatąti"pi upekkhąsahagatąti"pi, dvąyataną siyą pćtisahagatą. [PTS Page 074] [\q 74/] siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą, siyą na vattabbą pćtisahagatąti"pi sukhasahagatąti"pi upekkhąsahagatąti"pi. Dasąyataną nevadassanena na bhąvanąya pahątabbą, dvąyataną siyą dassanena pahątabbą, siyą bhąvanąya pahątabbą, siyą nevadassanena na bhąvanąya pahątabbą. Dasąyataną nevadassanena na bhąvanąya pahątabbąhetuką dvąyataną siyą dassanena pahątabbąhetuką, siyą bhąvanąya pahątabbąhetuką, siyą nevadassanena na bhąvanąya pahątabbąhetuką Dasąyataną nevącayagąminąpacayagąmino, dvąyataną siyą ącayagąmino. Siyą apacayagąmino, siyą nevaącayagąminąpacayagąmino. Dasąyataną neva sekkhą nąsekkhą, dvąyataną siyą sekkhą, siyą asekkhą, siyą neva sekkhą nąsekkhą. Dasąyataną parittą, dvąyataną siyą parittą, siyą mahaggatą, siyą appamąõą. Dasąyataną anąrammaõą, dvąyataną siyą parittąrammaõą, siyą mahaggatąrammaõą, siyą appamąõąrammaõą, siyą na vattabbą parittą rammaõątipi mahaggatąrammaõątipi appamąõąrammaõątipi. Dasąyataną majjhimą dvąyataną siyą hiną, siyą majjhimą, siyą paõćtą. Dasąyataną aniyatą, dvąyataną siyą micchattiniyatą, siyą sammattaniyatą, siyą aniyatą. Dasąyataną anąrammaõą, dvąyataną siyą maggąrammaõą, siyą maggahetuką, siyą maggądhipatino. Siyą na vattabbą maggarammaõąti"pi maggahetukąti"pi maggądhipatinoti"pi. Pa¤cąyataną siyą uppanną, siyą uppądino, na vattabbą anuppannąti, saddąyatanaü siyą uppannaü, siyą anuppannaü, na vattabbaü uppąditi, pa¤cąyataną siyą uppanną, siyą anuppannaü siyą uppądino, dhammąyatanaü siyą uppannanaü, siyą anuppannaü, siyą uppądi, siyą na vattabbaü uppannananti"pi anuppannanti"pi uppąditi"pi. Ekądasąyataną siyą atćtą, siyą anągatą, siyą paccuppanną, siyą na vattabbaü atćtanti"pi anągatannati"pi paccuppannanti"pi. Dasąyataną anąrammaõą, dvąyataną siyą atćtąrammaõą siyą anągatąrammaõą, siyą paccuppannąrammaõą, siyą na [PTS Page 075] [\q 75/] vattabbą atćtąrammaõąti"pi anągatąrammaõąti"pi pacacuppannąrammaõąti"pi. [BJT Page 136] [\x 136/] Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Dasąyataną anąrammaõą, dvąyataną siyą ajjhattąrammaõą, siyą bahiddhąrammaõą, siyą ajjhattabahiddhąrammaõą, siya na vattabbą ajjhattąrammaõątipibahiddharammaõątipi ajjhattabahiddhąrammaõątipi Råpąyatanaü sanidassanasappańighaü, navąyataną anidassanasappańighą, dvąyataną anidassanaappańighą. 242. Ekądasąyataną na hetu. Dhammąyatanaü siyą hetu, siya na hetu. Dasąyataną ahetuką. Dvąyataną siyą sahetuką, siyą ahetuką. Dasąyataną hetuvippayuttą. Dvąyataną siyą hetusampayuttą, siyą hetuvippayuttą. Dasąyataną na vattabbą hetu ceva sahetukąti"pi, sahetuką ceva na ca hetåtipi. Manąyatanaü na vattabbaü hetu ceva sahetukanti, siyą sahetukaü ceva na ca hetu, siyą na vattabbaü sahetuka¤ceva na ca hetåti. Dhammąyatanaü siyą hetu ceva sahetuka¤ca, siyą sahetukaü ceva na ca hetu, siyą na vattabbaü hetu ceva sahetukanti"pi sahetuka¤ce va na ca hetåti"pi. Dasąyataną na vattabbą hetu ceva hetusampayuttąti"pi hetusampayuttą ceva na ca hetåti"pi. Manąyatanaü na vattabbaü hetu ceva hetusampayuttanti, siyą hetusampayuttaü ceva na ca hetu, siyą na vattabbaü hetusampayuttaü ceva na ca hetåti, dhammąyatanaü siyą hetu ceva hetusampayuttaü ca. Siyą hetusampayuttaü cevana ca hetu. Siyą na vattabbaü hetu ceva hetusampayuttanti"pi hetusampayuttaü ceva na ca hetåti"pi. Dasąyataną na hetu ahetukaü. Manąyatanaü siyą na hetu sahetukaü, siyą na hetu ahetukaü. Dhammąyatanaü siyą na hetu sahetukaü, siyą na hetu ahetukaü, siyą navattabbaü na hetu sahetukanti"pi na hetu ahetukanti"pi. 243. Ekądasąyataną sappaccayą. Dhammąyatanaü siyą sappaccayaü siyą appaccayaü. Ekądasąyataną saļkhatą. Dhammąyatanaü siyą saļkhataü siyą asaļkhataü. Råpąyataną sanidassanaü. Ekądasąyataną anidassaną. [PTS Page 076] [\q 76/] Dasąyataną sappańighą. Dvąyataną appańighą. Dasąyataną råpą manąyatanaü aråpaü, dhammąyatanaü siyą råpaü, siyą aråpaü. Dasąyataną lokiyą. Dvąyataną siyą lokiyą. Siyą lokuttarą kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. [BJT Page 138] [\x 138/] 244. Ekądasąyataną no ąsavą, dhammayatanaü siyą ąsavo siyą no ąsavo. Dasąyaną sąsavą, dvąyataną siyą sąsavą siyą anąsavą. Dasąyataną ąsava vippayuttą. Dvąyataną siyą ąsavasampayutatą, siyą ąsavavippayuttą. Dasąyataną na vattabbą ąsavą ceva sąsavąti. Sąsavą ceva no ca ąsavą: manąyatanaü na vattabbaü ąsavo ceva sąsavanti, siyą sąsavaü ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbaü sąsavaü ceva no ca ąsavoti; dhammąyatanaü siyą ąsavo ceva sąsavaü ca, siyą sąsavaü ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbaü asavo ceva sąsavantipi sąsavaü ceva no ca ąsavoti"pi. Dasąyataną na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttątipi. Asavą sampayuttą ceva no ca ąsavątipi; manąyatanaü na vattabbaü asavo ceva ąsavasampayuttanti. Siyą ąsavasampayuttaü ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbaü ąsavasampayuttaü ceva no ca ąsavoti; dhammąyatanaü siyą ąsavo ceva ąsavasampayuttaü ca, siyą ąsavasampayuttaü ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbaü ąsavo ceva ąsavasampayuttantipi, ąsavasampayuttaü ceva no ca ąsavotipi. Dasąyataną ąsavavipapyutatasąsavą. Dvąyataną siyą ąsavavippayutta sąsavą, siyą ąsavavippayutta anąsavą. Siyą na vattabbą ąsavavippayuttasąsavątipi ąsavavipapyutatanąsavątipi. 245. Ekądasąyatą no sa¤¤ojaną, dhammąyatanaü siyą sa¤¤ojanaü, siyą no sa¤¤ojanaü. Dasąyataną sa¤¤ojaniyą, dvąyataną siyą saüyojaniyą siyą asaüyojaniyaü. Dasąyataną sa¤¤ojanavippayuttą, dvąyataną siyą sa¤¤ojanasampayuttą, sa¤¤ojanavippayuttą. Dasąyataną na vattabbą sa¤¤ejaną ceva sa¤¤ojaniyąti, sa¤¤ejaniyą ceva no ca sa¤¤ojana; manąyatanaü na vattabbaü sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojaniyanti, siyą sa¤¤ojaniyaü ceva no ca sa¤¤ojanaü, siyą na vattabbaü sa¤¤ojaniyaü ceva no ca sa¤¤ojananti. Dhammąyatanaü siyą sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojaniyaüva siyą sa¤¤ojaniyaü ceva no ca sa¤¤ojanaü siyą na vattabbaü sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojaniyantipi, sa¤¤ojaniyaü ceva no ca sa¤¤ojanantipi. Dasąyataną na vattabbą sa¤¤ojaną ceva sa¤¤ojanasampayuttątipi, sa¤¤ojanasampayuttą ceva no ca sa¤¤ojanątipi. Manąyatanaü [PTS Page 077] [\q 77/] na vattabbaü sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojanasampayuttanni, siyą sa¤¤ojanasampayuttaü ceva no ca sa¤¤ojanaü, siyą na vattabbaü sa¤¤ojanasampayuttaü ceva no ca sa¤¤ojananti. Dhammąyatanaü siyą sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojanasampayuttaü ca, siyą sa¤¤ojana sampayuttaü no ca sa¤¤ojanaü, siyą na vattabbaü sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojanasampayuttantipi, sa¤¤ojanasampayuttaü ceva no ca sa¤¤ojanantipi. [BJT Page 140] [\x 140/] Dasąyataną sa¤¤ojanavippayutatsa¤¤ojaniyą, dvąyataną siyą sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyą. Siyą sa¤¤ojanavipapyutta asa¤¤ojaniyą, siyą na vattabbą sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ejaniyątipi, sa¤¤ojanavippayutta asa¤¤ojaniyątipi. 246. Ekądasąyataną no ganthą, dhammąyatanaü siyą gantho, siyą no gantho. Dasąyataną ganthąniyą, dvąyataną siyą ganthaniyą, siyą aganthaniyą. Dasąyataną ganthavippayuttą, dvąyataną siyą ganthasampayuttą siyą ganthavippayuttą. Dasąyataną na vattabbą ganthą ceva ganthaniyąti. Ganthaniyą ceva no ca ganthą, manąyatanaü na vattabbaü gantho ceva ganthaniyanti. Siyą ganthaniyaü ceva no ca gantho, siyą na vattabbaü ganthaniyaü ceva no ca ganthoti; dhammąyatanaü siyą gantho ceva ganthaniya¤ca, siyą ganthaniyaü ceva no ca gantho, siyą na vattabbaü gantho ceva ganthaniyantipi ganthaniyaü ceva no ca ganthotipi. Dasąyataną na vattabbą ganthą ceva ganthasampayuttątipi. Ganthasampayuttą ceva no ca ganthątipi. Manąyatanaü na vattabbaü gantho ceva ganthasampayuttanti, siyą ganthasampayuttaü ceva no ca gantho. Siyą na vattabbaü ganthasampayuttaü ceva no ca ganthoti. Dhammąyatanaü siyą gantho ceva ganthasampayuttaü ca, siyą ganthasampayuttaü. Ceva no ca gantho, siyą na vattabbaü gantho ceva ganthasampayuttantipi. Ganthasampayuttaü ceva no ca ganthotipi, dasąyataną ganthavippayutta ganthaniyą, dvąyataną siyą ganthavippayutta ganthaniyą. Siyą ganthavippayutta aganthaniyą, siyą na vattabbą ganthavippayuttaganthaniyątipi ganthavippayutta agatthaniyątipi. 247. Ekądasąyataną no oghą -pe- no yogą -pe- 249. No nćvaraõaü dhammąyatanaü siyą nćvaraõaü, siyą no nćvaraõaü. Dasąyataną nćvaraõiyaü, dvąyataną [PTS Page 078] [\q 78/] siyą nćvaraõiyaü, siyą anćvaraõiyą. Dasąyataną nćvaraõavippayuttą; dvąyataną siyą nćvaraõasampayuttą, siyą nćvaraõavippayuttą. Dasąyataną na vattabbą nćvaraõą ceva nćvaraõiyąti, nivaraõiyą ceva no ca nćvaraõą, manąyatanaü na vattabbaü nćvaraõaü ceva nćvaraõiyanti; siyą nćvaraõiya¤ceva no ca nćvaraõaü; siyą na vattabbaü nćvaraõiya¤ceva no ca nćvaraõanti dhammąyatanaü siyą nćvaraõa¤ceva nćvaraõiya¤ca, siyą nćvaraõiya¤ce no ca nćvaraõaü; siyą na vattabbaü nćvaraõa¤ceva nćvaraõiyantipi, nćvaraõiya¤ceva no ca nćvaraõanti"pi. [BJT Page 142] [\x 142/] Dasąyataną na vattabbą nćvaraõą ceva nćvaraõasampayuttąti"pi, nćvaraõasampayuttą ceva no ca nivaraõąti"pi; manąyatanaü na vattabbaü nćvaraõa¤ceva nćvaraõasampayuttanti; siyą nćvaraõasampayutta¤ceva no ca nćvaraõaü, siyą na vattabbaü nćvaraõasampayutta¤ceva no ca nćvaraõanti, dhammąyatanaü siyą nćvaraõa¤ceva nćvaraõasampayutta¤ca, siyą nćvaraõasampayutta¤ceva no ca nćvaraõaü, siyą na vattabbaü nćvaraõa¤ceva nćvaraõasampayuttantipi, nćvaraõasampayutta¤ceva no ca nćvaraõanti"pi. Dasąyataną nćvaraõavippayuttanćvaraõiyą; dvąyataną siyą nćvaraõavippayutatnivaraõiyą, siyąnćvaraõavippayutta anćvaraõiyą; siyą na vattabbą nćvaraõavippayuttanćvaraniyąti"pi nćvaraõavippayuttaanćvaraõiyąti"pi. 250. Ekądasąyataną no parąmąsą; dhammąyatanaü siyą parąmąso, siyą no parąmąso. Dasąyataną parąmańńhą, dvąyataną siyą parąmańńhą, siyą aparąmańńha; Dasąyataną parąmąsavippayuttą; manąyatanaü siyą parąmąsasampayuttaü, siyą parąmąsavippayuttaü; dhammąyatanaü siyą parąmąsasampayuttaü, siyą parąmąsavippayuttaü, siyą na vattabbaü parąmąsasampayuttantipi" parąmąsavippayuttantipi. Dasąyataną na vattabbą parąmąsą ceva parąmańńhąti, paramańńhą ceva no ca parąmąsą; manąyatanaü na vattabbaü parąmąso ceva parąmańńhanti. Siyą parąmańńhaü ceva no ca parąmąso; siyą na vattabbaü parąmańńhaü ceva no ca parąmąsoti; dhammąyatanaü siyą parąmąso ceva parąmańńha¤ca, siyą parąmańńha¤ceva no ca parąmąso, siyą na vattabbaü parąmąso ceva parąmańńhantipi. Parąmańńhaü ceva no ca parąmąsotipi. Dasąyataną parąmąsavippayuttaparamańńhą; dvąyataną siyą parąmąsavippayuttaparąmańńhą, siyą parąmąsavippayuttaaparąmańńhą; siyą na vattbbą parąmąsavippayutta [PTS Page 079] [\q 79/] parąmańńhąti "pi, parąmąsavippayuttaaparąmańńhątipi. 251. Dasąyataną anąrammaõą; manąyatanaü sąrammaõaü, dhammąyatanaü siyą sąrammaõą, siyą anąrammaõą. Manąyatanaü cittaü, ekądasąyataną no cittą. Ekądasąyataną acetayiką, dhammąyatanaü siyą cetasikaü, siyą acetasikaü. Dasąyataną cittavippayuttą; dhammąyatanaü siyą cittasampayuttaü, siyą cittavippayuttaü; manąyatanaü na vattabbaü cittena sampayuttanantipi cittena vippayuttanti"pi; Dasąyataną cittavisaüsańńhą, dhammąyatanaü siyą cittasaüsańńhaü, siyą cittavisaüsańńhaü, manąyatanaü na vattabbaü cittena sasańńhanti"pi cittena visaüsańńhanti"pi. [BJT Page 144] [\x 144/] Chąyataną no cittasamuńńhąną, chąyataną siyą cittasamuńńhąna, siyą no cittasamuńńhąną. Ekądasąyataną no citatsahabhuto, dhammąyatanaü siyą cittasahabhu, siyą no cittasahabhu. Ekądasąyataną no cittąnuparivattino. Dhammąyatanaü siyą cittąnuparivatti, siyą no cittąnuparivatti. Ekądasąyataną no cittasaüsaüńńhasamuńńhąną, dhammąyatanaü siyą cittasaüsańńhasamuńńhąnaü, siyą no cittasaüsańńhasamuńńhąnaü. Ekądasąyataną no cittasaüsańńhasamuńńhąna sahabhuno, dhammąyatanaü siyą cittasaüsańńhasamuńńąnasahabhu, siyą no cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhu. Ekądasąyataną no cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino, dhammąyatanaü siyą cittasaüsańńhasamuńńąnąnuparivatti, siyą no citta saüsańńhasamuńńhąnąnuparivatti. Chąyattą ajjhattiką, chąyataną bąhirą. Navąyataną upądą, dvąyataną no upądą, dhammąyatanaü siyą upądą siyą no upądą. Pa¤cąyataną upądinną, saddąyatanaü anupądinnaü, chąyataną siyą upądinną, siyą anupądinną. 252. Ekądasąyataną no upądąną, dhammąyatanaü siyą upądąnaü, siyą no upądąnaü. Dasąyataną upądąniyą, dvąyataną siyą upądąniyą, siyą anupądąniyą. Dasąyataną upądąnavippayuttą, dvąyataną siyą upądąnasampayuttą, siyą upądąnavipapyuttą. Dasąyataną na vattabbą upądąnąceva upądąniyąti, upądąniyą ceva no ca upądąną, manąyatanaü na vattabbaü upądąna¤ceva upądąniyanti, siyą upądąniyaü ceva no ca upądąnaü, siyą na vattabbaü upądąniya¤ceva no ca upądąnanti, dhammąyatanaü siyą upądąna¤ceva upądąniya¤ca, siyą upądąniya¤ceva no ca upądąnaü, siyą na vattabbaü upądąnaü [PTS Page 080] [\q 80/] ceva upądąniyanti pi, upądąniya¤ce vano ca upądąnanti"pi. Dasąyataną na vattabbą upądąną ceva upądąnasampayuttąti"pi, upądąnasampayuttą ceva no ca upądąnąti"pi; manąyatanaü na vattabbaü upądąna¤ceva upądąnasampayuttanti, siyą upądąnasampayuttaü ceva no ca upądąnaü, siyą na vattabbaü upądąnasampayutata¤ceva no ca upądąnanti; dhammąyatanaü siyą upądąna¤ceva upądąna sampayutta¤ca, siyą upądąna sampayutta¤ceva no ca upądąnaü, siyą na vattabbaü upądąna¤ceva upądąnasampayuttanti"pi, upądąnasampayutta¤ceva no ca upądąnanti"pi. [BJT Page 146] [\x 146/] Dasąyataną upądąnavipapyuttaupądąniyą, dvąyataną siyą upądąnavippayuttaupądąniyą, siyą upądąnavippayuttaanupądąniyą. Siyą na vattabbą upądąnavippayuttaupądąniyąti"pi, upądąnavippayuttaanupądąniyąti"pi. 253. Ekądasąyataną no kilesą, dhammąyatanaü siyą kileso, siyą no kileso. Dasąyataną saükilesiką, dvąyataną siyą saükilesiką, siyą asaükilesiką. Dasąyataną asaükilińńhą, dvąyataną siyą saükilińńhą, siyą asaükilińńhą; Dasąyataną kilesavippayuttą, dvąyataną siyą kilesasampayuttą siyą kilesavippayuttą. Dasąyataną na vattabbą kilesą ceva saükilesiką ti, saükilesiką ceva no ca kilesą, manąyatanaü na vattabbaü kileso ceva saükilesikanti, siyą saükilesika¤ceva no ca kileso, siyą na vattabbaü saükilesika¤ceva no ca kileso ti; dhammąyatanaü siyą kileso ceva saükilesika¤ca, siyą saükilesika¤ceva no ca kileso, siyą na vattabbaü kileso ceva saükilesikanti"pi, saükilesika¤ceva no ca kilesoti"pi. Dasąyataną na vattabbą kilesą ceva saükilińńhątipi, saükilińńho ceva no ca kilesąti"pi; manąyatanaü na vattabbaü kileso ceva saükilińńhanti, siyą saükilińńhaüceva no ca kileso, siyą na vattabbaü saükilińńhaü ceva no ca kilesoti; dhammąyatanaü siyą kileso ceva saükilińńhaü ca, siyą saükilińńhaü ceva no ca kileso, siyą na vattabbaü kileso ceva saükilińńhanti"pi, saükilińńhaü ceva no ca kileso ti"pi. Dąsayataną na vattabbą kilesą ceva kilesasampayuttąti"pi kilesa sampayuttą ceva no ca kilesątipi; manąyatanaü na vattabbaü kileso ceva kilesasampayuttanti; siyą kilesasampayuttaü ceva no ca kileso, siyą na vattabbaü kilesasampayuttaü ceva no ca kileso ti, dhammąyatanaü siyą kileso ceva kilesasampayuttaü ca, siyą kilesasampayuttaü ceva no ca kileso, siyą na vattabbaü kileso ceva kilesasampayuttanti"pi kilesasampayuttaü ceva no ca kilesoti"pi. Dasąyataną kilesavippayuttasaükilesiką, dvąyataną siyą kilesavippayuttasaükilesiką, siyą [PTS Page 081] [\q 81/] kilesavipapyuttaasaükilesiką, siyą na vattabbą kilesavippayutta saükilesikąti"pi kilesa vippayutta asaükilesikąti"pi. 254. Dasąyataną na dassanena pahątabbą, dvąyataną siyą dassanena pahątabbą, siyą na dassanenapahątabbą. Dasąyataną na bhąvanąya pahątabbą, dvąyatanaü siyą bhąvanąya pahątabbą, siyą na bhąvanąya pahątabbą. [BJT Page 148] [\x 148/] Dasąyataną na dassanena pahątabbahetuką, dvąyataną siyą dassanena pahątabbahetuką, siyą na dassanena pahątabbahetuką. Dasąyataną na bhąvanąya pahątabbahetuką, dvąyataną siyą bhąvanąya pahątabbahetuką. Siyą na bhąvanąya pahątabbahetuką. Dasąyataną avitakką, dvąyataną siyą savitakka. Siyą avitakka. Dasąyataną avicąrą, dvąyataną siyą savicąrą, siyą avicąrą; Dasąyataną appćtiką, svąyataną siyą sappćtiką, siyą appćtiką; Dasąyataną na pćtisahagatą, dvąyataną siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Dasąyataną na upekkhąsahagatą, dvąyataną siyą upekkhą sahagatą, siyą na upekkhą sahagatą; Dasąyataną kąmąvacarą, dvąyataną siyą kąmąvacarą, siyą na kąmąvacarą. Sąyataną råpąvacarą, dvąyataną siyą råpąvacarą, siyą na råpąvacarą. Dasąyataną aråpąvacarą, dvąyataną siyą aråpąvacarą, siyą na aråpąvacarą. Dasąyataną pariyąpanną, dvąyataną siyą pariyąpanną, siyą na apariyąpanną. Dasąyataną aniyyątiką, dvąyataną siyą niyyąniką, siyą na aniyyąnćką: Dasąyataną aniyatą, dvąyataną siyą niyatą, siyą aniyatą; Dasąyataną sauttarą, dvąyataną siyą sauttarą, siyą anuttarą, Dasąyataną araõą, dvąyataną siyą saraõą, siyą araõą"ti. Pa¤hapucchakaü. āyatanavibhaļgo nińńhito. [PTS Page 082] [\q 82/] [BJT Page 150] [\x 150/] 3. Dhątuvibhaļgo 255. Chadhątuyo: pańhavidhątu, apodhątu, tejodhątu, vąyodhątu, ąkąsadhątu, vi¤¤ąõadhątu. 256. Tattha katamą pańhavidhątu: pańhavidhątu dvayaü: atthi ajjhattaką, atthi bąhirą, Tattha katamą ajjhattiką pańhavćdhątu: yaü ajjhattaü paccattaü kakkhalaü kharigataü kakkhalattaü kakkhalabhąvo ajjhattaü upądinnaü, seyyathćdaü: kesą lomą nakhą dantą taco maüsaü nahąru ańńhi ańńhima¤ją cakkaü hadayaü yakanaü kilomakaü pihakaü papphąsaü antaü antaguõaü udariyaü karisaü, yaü vą pana¤¤ampi atthi ajjhattąpaccattaü. Kakkhalaü kharigataü kakkhalattaü kakkhalabhąvo ajjhattaü upądinnaü. Ayaü vuccati ajjhattiką pańhavidhątu. Tattha katamą bąhirą pańhavćdhątu: yaü bąhiraü kakkhalaü kharigataü kakkhalattaü kakkhalabhąvo bahiddhą anupądinnaü, seyyathćdaü: ayo lohaü tipu sisaü sajjhu1muttą maõi veėuriyo saļkho silą pavąlaü rajataü jątaråpaü lohitaļko masąragallaü tiraõaü kańńhaü sakkharaü kańhalaü bhåmi pąsąõo pabbato yaü vą na¤¤ampi atthi bąhiraü kakkhalaü kharigataü kakkhalattaü kakkhalabhąvo bahiddhą anupądinnaü. Ayaü vuccati bąhirą pańhavidhątu. Yą ca ajjhattiką pańhavidhątu yą ca bąhirą pańhavidhątu tadekajjhaü abhisa¤¤uhitvą abhabisaļkhipitvą ayaü vuccati pańhavidhątu. [PTS Page 083] [\q 83/] 257. Tattha katamą apodhątu: ąpodhątu dvayaü: atthi ajjhattaką, atthi bąhirą, Tattha katamą ajjhattiką ąpodhątu: yaü ajjhattaü paccattaü ąpo ąpogataü shenaho snehagataü bandhanattaü råpassa ajjhattaü upądinnaü, seyyathćdaü: pittaü semhaü pubbo lohitaü sedo medo assu vasą kheėo siļghąniką lasiką muttaü. Yaü vą pana¤¤ampi atthi ajjhattaü paccattaü apo apogataü senaho snehagataü bandhanattaü råpassa ajjhattaü upądinnaü. Ayaü vuccati ajjhattiką ąpodhątu. Tattha katamą bąhirą ąpodhątu: yaü bąhiraü apo apogataü sineho bandhanattaü råpassa bahiddhą anupądinnaü, seyyathćdaü: mularaso khandharaso tacaraso pattaraso puppharaso phalaraso, khćraü dadhi sappi navanćtaü telaü madhu phąõitaü bhummąni vą udakąni antaėikkhąni vą, ya vą pana¤¤ampi atthi bąhiraü apo ąpogataü sineho sinehagataü bandhanattaü råpassa bahiddhą anupądinnaü. Ayaü vuccati bąhirą apodhątu. Yą ca ajjhattiką ąpodhątu yą ca bąhirą ąpodhątu tadekajjhaü abhisa¤¤uhitvą abhabisaļkhipitvą ayaü vuccati ąpodhątu. 1. Sajjhaü - sćmu. [BJT Page 152] [\x 152/] 258. Tattha katamą tejo dhątu: tejodhątu dvayaü: atthi ajjhattaką, atthi bąhirą, Tattha katamą ajjhattiką tejodhątu: yaü ajjhattaü paccattaü tejo tejogataü usmą usmągataü usumaü usumagataü ajjhattaü upądinnaü, seyyathćdaü: yena ca santappati yena ca jiriyati, yena ca parióhayti, yena ca asitapitakhąyitasąyitaü sammą pariõąmaü gacchati, yaü vą pana¤¤ampi atthi ajjhattą paccattaü. Tejo tejogataü usmą usmągataü usumaü usumagataü ajjhattaü upądinnaü. Ayaü vuccati ajjhattiką tejodhątu. Tattha katamą bąhirą pańhavćdhątu: yaü bąhiraü tejo tejogataü usmą usmą usmągataü usumaü usumagataü bahiddhą anupądinnaü, seyyathćdaü: kańńhaggi sakalikaggi1tiõaggi gomayaggi thusaggi saļkąraggi indaggi aggisantąpo suriyasantą keńńhasannicayasantąpo tiõasanticaya santąpo dha¤¤asannicayasantąpo bhaõóasannicayasantąpo, yaü vą pana¤¤ampi atthi bąhiraü tejo tejogataü usmą usmągataü usumą usumagataü bahiddhą anupądinnaü. Ayaü vuccati bąhirą tejodhątu. [PTS Page 084] [\q 84/] Yąca ajjhattiką tejodhątu yą ca bąhirą tejodhątu tadekajjhaü abhisa¤¤uhitvą abhabisaļkhipitvą ayaü vuccati tejodhątu. 259. Tattha katamą vąyodhątu: vąyodhątu dvayaü: atthi ajjhattaką, atthi bąhirą, Tattha katamą ajjhattiką vąyodhątu: yaü ajjhattaü paccattaü vąyo vąyogataü thambhitattaü ajjhattaü upądinnaü, seyyathćdaü: uddhaļgamą vątą, adhogamą, vątą, adhogamą vątą, kucchisayą vątą końńhasayą2- vątą aļgamaļgąnusąrino vątą, satthakavątą, khurakavątą uppalakavątą, assąso, passąso, iti vą yaü vą pana¤¤ampi atthi ajjhattą paccattaü. Vąyo vąyogataü thambhitattaü råpassa ajjhattaü upądinnaü. Ayaü vuccati ajjhattiką vąyodhątu. Tattha katamą bąhirą vąyodhątu: yaü bąhiraü vąyo vąyogataü thambhitattaü råpassa bahiddhą anupądinnaü, seyyathćdaü: puratthimą vątą pacchimą vątą, uttarą vątą dakkhiõą vątą, sarają vątą, arają vątą, sitą vątą, uõhą vątą, parittą vątą, adhimattą vątą, kąėavątą, verambavątą2- pakkhamątą supaõõavątą tąlavaõańavątą vidhupanavątą, yaü vą pana¤¤ampi atthi bąhiraü vąyo vąyogataü thambhitattaü råpassa bahiddhą anupądinnaü. Ayaü vuccati bąhirą vąyodhątu. 260. Tattha katamą akąsadhątu: ąkąsadhątu dvayaü: atthi ajjhattaką, atthi bąhirą, 1. Paląlaggi - machasaü 2. Końńhąsayą - sirimu 2. Verambhavątą - sirimu, machasaü [BJT Page 154] [\x 154/] Tattha katamą ajjhattiką ąkąsadhątu: yaü ajjhattaü paccattaü ąkąso ąkąsagataü aghaü aghagataü vivaro vivaragataü, asamphuńńhaü maüsalohitehi ajjhattaü upądinnaü, seyyathćdaü: kaõõacchiddaü nąsacchiddaü mukhadvąraü yena ca asitapćtakhąyitasąyitaü ajjheharati yattha ca asitapitakhąyitasąyitaü santińńhati, yena ca asitapćtakhąyitu sąyitaü adhobhągaü nikkhamati, yaü vą pana¤¤ampi atthi ajjhattą paccattaü. ākąso ąkąsagataü aghaü aghagaü vivaro vivaragataü asamphuńńhaü maüsalehitehi ajjhattaü upądinnaü. Ayaü vuccati ajjhattiką ąkąsadhątu. Tattha katamą bąhirą ąkąsadhątu: yaü bąhiraü ąkąso ąkąsagataü aghaü aghagataü vivaro [PTS Page 085] [\q 85/] vivaragataü asamphuńńhaü catåhi mahąbhåtehi bahiddhą anupądinnaü, ayaü vuccati bąhirą ąkąsadhątu. Yąca ajjhattiką ąkąsadhątu yą ca bąhirą ąkąsadhątu tadekajjhaü abhisa¤¤ąhitvą abhisaļkhipitvą, ayaü vuccati bąhirą ąkąsadhątu. 261. Tattha katamą vi¤¤ąõadhątu, cakkhuvi¤¤ąõadhątu, sotavi¤¤ąõadhątu, ghąnavi¤¤ąõadhątu, jivhąvi¤¤ąõadhątu, kąyavi¤¤ąõadhątu, manovi¤¤ąõadhątu, ayaü vuccati vi¤¤ąõadhątu. Imą chadhątuyo. 262. Aparąpi cha dhątuyo: sukhadhątu, somanassadhątu, domanassadhątu, upekkhądhątu, avijjądhątu. Kattha katamą sukhadhątu: yaü kąyikaü sątaü kąyikaü sukhaü kąyasamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü kąyasamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati sukhadhątu. Tattha katamą dukkhadhątu: yaü kąyikaü asątaü kąyikaü dukkhakhaü kąyasamphassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü kąyasamphassają asątą dukkhą vedaną, ayaü vuccati dukkhadhątu. Tattha katamą somanassadhątu: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü ceto samphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü ceto samphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati somanassadhątu Tattha katamą domanassadhątu: yaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü ceto samphassajaü asątaü dukakhaü vedayitaü cetosamphassają asątą dukkhą vedaną, ayaü vuccati comanassadhątu Tattha katamą upekkhą dhątu: yaü cetasikaü neva sątaü nąsątaü ceto samphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü ceto samphassają adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati upekkhądhątu [BJT Page 156] [\x 156/] Tattha katamą avijją dhątu: yaü a¤¤ąõaü adassanaü anahisamayo ananubodho asambodho appańivedho asaļgąhaną apariyogąhaną asamapekkhaną apaccavekkhaną apaccakkhakammaü dummejjhaü bąlyaü asampaja¤¤aü moho pamoho sammoho avijją avijjegho avijjąyogo avijjąnusayo avijjąpariyuńńhąnaü [PTS Page 086] [\q 86/] avijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijjądhątu. Imą cha dhątuyo. 263. Aparąpi chadhątuyo: kąmadhątu, vyąpądadhątu, vihaüsą dhątu, nekkhammadhątu, avyąpądadhątu, avihaüsądhątu. Tattha katamą kąmadhątu: kąmapańisaüyutto takko citakko saükappo appaną vyappaną cetaso abhiniropaną micchąsaükappo, ayaü vuccati kąmadhątu, heńńhato avicinirayaü pariyantaü katvą uparito paranimmitavasavatti deve anto karitvą yaü etasmiü antare etthąvacarą ettha pariyąpanną khandhątuąyataną råpą vedaną sa¤¤ą saļkhąrą vi¤¤ąõaü, ayaü vuccati kąmadhątu. Tattha katamą vyąpąda dhątu: vyąpądapańisaüyutto takko vitakko -pemicchąsaükappo, ayaü vuccati vyąpądadhątu. Dasasu vą ąghątavatthusu cittassa ąghąto pańighąto pańighaü pańivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadeso cittassa vyąpatti manopadoso kodho kujjhaną kujjhitattaü doso dussaną dussitattaü vyąpatti vyąpajjaną vyąpajjitattaü virodho pańivirodho caõóikkaü asuropo anattamanatą cittassa ayaü vuccati vyąpądadhątu. Tattha katamą vihiüsą dhątu: vihiüsą pańisaüyutto takko vitakko -pemicchąsaükappo, ayaü vuccati vihiüsądhątu. Idhekacco pąõitą vą leóóuną vą daõóena vą satthena vą rajjuyą vą a¤¤atara¤¤atarona vą satte viheńheti, yą evaråpą heńhaną viheńhaną hiüsaną vihiüsaną rosaną virosaną paråpaghato, ayaü vuccati vihiüsądhątu Tattha katamą nekkhammadhąku: nekkhammapańisaüyutto takko vitakko -pesammąsaükappo, ayaü vuccati nekkhammadhątu. Sabbepi kusalą dhammą nekkhammadhątu. Tattha katamą avyąpądadhątu: avyąpądapańisaüyutto takko vitakko -pesammąsaükappo, ayaü vuccati avyąpądadhątu. Yą sattesu metti mettąyaną mettąyitattaü mettą ceto vimutti, ayaü vuccati avyąpądadhątu. [BJT Page 158] [\x 158/] Tattha katamą avihiüsądhątu: avihiüsąpańisaüyutto takko vitakko saükappo appaną [PTS Page 087] [\q 87/] vyąppaną cetaso abhiniropaną sammąsaükappo. Ayaü vuccati avihiüsądhątu. Yą sattesu karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovivutti, ayaü vuccati avihiüsądhątu. Imą cha dhątuyo. Iti imąni tiõi chakkąni, tadekajjhaü abhisa¤¤uhitvą abhisaükhipitvą ańńhąrasa dhątuyo honti. Suttannabhąjaniyaü. 264. Ańńhąrasa dhątuyo: cakkhudhątu, råpądhątu, cakkhuvi¤¤ąõadhątu, sotadhątu, saddądhątu, sotavi¤¤ąõadhątu, ghąnadhątu, gandhądhątu, kąyadhątu, phońńhabbadhątu, kąyavi¤¤ąõadhątu, manodhątu, dhammadhątu, manovi¤¤ąõadhątu. Tattha katamą cakkhudhątu: yaü cakkhuü catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo -pesu¤¤o gąmo peso. Ayaü vuccati cakkhudhątu. Tattha katamą råpadhątu: yaü råpaü catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya vaõõanibhą -peråpadhątupesą, ayaü vuccati råpadhątu. Tattha katamą cakkhuvi¤¤ąõadhątu: pańicca råpe ca uppajjati cittaü mano mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją cakkhuvi¤¤ąõadhątu. Ayaü vuccati cakkhuvi¤¤ąõadhątu Tattha katamą sotadhątu: yaü sotaü catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo -pesu¤¤o gąmo peso. Ayaü vuccati sotadhątu. Tattha katamą saddadhątu: yo saddo catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya anidassano sappańigho -pe- saddadhątupeso. Ayaü vuccati saddadhątu. Tattha katamą sotavi¤¤ąõadhątu: sota¤ca pańicca sadde ca uppajjati cittaü mano mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją sotavi¤¤ąõadhątu. Ayaü vuccati sotavi¤¤ąõadhątu. Tattha katamą ghąnadhątu: [PTS Page 088] [\q 88/] ghąnaü catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo -pesu¤¤o gąmo peso, ayaü vuccati ghąnadhątu Tattha katamą gandhadhątu: yo gandhe catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya anidassano-pesappańigho -pe- gandhadhątu "pesą. Ayaü vuccati gandhadhątu. Tattha katamą ghąnavi¤¤ąõadhątu: ghąna¤ca pańicca gandho ca uppajjati cittaü mano mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją ghąnavi¤¤ąõadhątu, ayaü vuccati ghąnavi¤¤ąõadhątu [BJT Page 160] [\x 160/] Tattha katamą jivhądhątu: yą jivhą catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo -pesu¤¤o gąmo peso. Ayaü vuccati jivhądhątu. Tattha katamą rasadhątu: yo raso catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya anidassano -pesappańigho -pe- rasądhątu pesą. Ayaü vuccati rasadhątu. Tattha katamą jivhąvi¤¤ąõadhątu: jivha¤ca pańicca raso ca uppajjati cittaü - manomąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją jivhąvi¤¤ąõadhątu, ayaü vuccati jivhąvi¤¤ąõadhątu Tattha katamą kąyadhątu: yo kąyo catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo -pesu¤¤e gąmo peso. Ayaü vuccati kąyadhątu. Tattha katamą phońńhabbadhątu: pańhavidhątu -pe- pheńńhabbadhątu pesą. Ayaü vuccati pheńńhabbadhątu. Tattha katamą kąyavi¤¤ąõadhątu: kąya¤ca pańicca pheńńhabbe ca uppajjati cittaü - mano mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją kąyavi¤¤ąõadhątu, ayaü vuccati kąyavi¤¤ąõadhątu Tattha katamą manodhątu: cakkhuvi¤¤aõadhątuyą uppajitvą niruddhasamanantarą uppajjati cittaü mano mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją manodhątu, sotavi¤¤ąõadhątuyą -pe- ghąnavi¤¤ąõadhątuya -pejivhąvi¤¤ąõadhątuyą -pe- kąyavi¤¤ąõadhątuyą uppajitvą niruddhasamanantarą uppajjati cittaü mano mąnasaü hadayaü paõóaraü manomanąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją manodhątu, sabbadhammesu vą pana pańhamasamannąhąro uppajjati cittaü mąno mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriya vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajja manodhątu, [PTS Page 089] [\q 89/] ayaü vuccati manodhątu. Tattha katamą dhammadhątu: vedanąkkhandho, sa¤¤ąkhkhandho, saļkhąrakkhandho, yaü ca råpaü anidassanaü appańighaü dhammąyatanapariyąpannaü asaļkhatą ca dhątu. Tattha katamo vedanąkkhandho: ekavidhena vedanąkkhandho, phassasampayutto, Duvidhena vedanąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko, Tividhena vedanąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi avyakato -pe evaü dasavidhena vedanąkkhandho -pe- evaü bahuvidhena vedanąkkhandho, ayaü vuccati vedanąkkhandho. Tattha katamo sa¤¤ąkkhandho: ekavidhena sa¤¤ąkkhandho, phassasampayutto. Duvidheõana sa¤¤ąkkhandho: atthi sahetuko, atthi ahetuko, Tividhena sa¤¤ąkkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi avyakato -pe evaü dasavidhena sa¤¤ąkkhandho -pe- evaü bahuvidhena sa¤¤ąkkhandho, ayaü vuccati sa¤¤ąkkhandho. [BJT Page 162] [\x 162/] Tattha katamo saļkhąrakkhandho: ekavidhena saļkhąrakkhandho, cittasampayutto. Duvidheõana saļkhąrakkhandho: atthi hetu, atthi na hetu, Tividhena saļkhąrakkhandho: atthi kusalo, atthi akusalo atthi avyakato -pe evaü dasavidhena saļkhąrakkhandho -pe- evaü bahuvidhena saļkhąrakkhandho, ayaü vuccati saļkhąrakkhandho. Tattha katamaü råpaü anidassanaü appańighaü dhammąyatanapariyąpannaü: itthindriyaü -pekabaliükąro ąhąro. Idaü vuccati råpaü anidassanaü appańighaü dhammąyatanariyąpannaü. Tattha katamą asaļkhatą dhątu: rągakkhayo dosakkhayo mohakkhayo ayaü vuccati asaļkhatą dhątu. Ayaü vuccati dhammadhątu. Tattha katamą manovi¤¤ąõadhątu: cakkhuvi¤¤aõadhątuyą uppajitvą niruddhasamanantarą uppajjati manodhątu, manodhątuyą"pi uppajjitvą [PTS Page 090] [\q 90/] niruddhasamanantarą uppajjati cittaü mano mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją manodhątu, sotavi¤¤ąõadhątuyą -peghąnavi¤¤ąõadhątuya -pejivhąvi¤¤ąõadhątuyą -pekąyavi¤¤ąõadhątuyą uppajitvą niruddhasamanantarą uppajjati manodhątu, manodhątuyą"pi uppajjitvą niruddha samanantarą uppajjati cittaü mano mąnasaü -pe - tajją manovi¤¤ąõadhątu, mana¤ca pańicca dhamme ca uppajjati cittaü mąno mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriya vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajja manovi¤¤ąõadhątu, ayaü vuccati manovi¤¤ąõadhątu. Abhidhammabhąjaniyaü. 265. Ańńhąrasa dhątuyo: cakkhudhątu, råpądhątu, cakkhuvi¤¤ąõadhątu, sotadhątu, saddądhątu, sotavi¤¤ąõadhątu, ghąnadhątu, gandhądhątu, ghąnavi¤¤ąõadhątu, jivhądhątu, rasadhątu, jivhąvi¤¤ąõadhątu, kąyadhątu, phońńhabbadhątu, kąyavi¤¤ąõadhątu, manodhątu, dhammadhątu, manovi¤¤ąõadhątu. 266. Ańńhąrasannaü dhątunaü kati kusalą kati akusalą kati avyąkatą -pe- kati saraõą taki araõą: Soėasa dhątuyo avyąkatą, dve dhątuyo siyą kusalą, siyą akusalą, siyą avyąkatą. [BJT Page 164] [\x 164/] Dasa dhątuyo na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttąti"pi dukkhąya vedanąya sampayuttąti"pi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttąti"pi pa¤cadhątuyo adukkhamasukhąyavedanąya sampayuttą kąyavi¤¤ąõadhątu siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą, dhammadhątu siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayutta siyą na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttąti"pi dukkhąya vedanąya sampayuttąpi"pi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttąti"pi. Dasa dhątuyo nevavipąkanavipąkadhammadhammą, [PTS Page 091] [\q 91/] pa¤ca dhątuyo vipąka, manodhątu siyąvipąką siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Dve dhątuyo siyą vipąka siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Dve dhątuyo siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą, siyą nevavipąka navipąkadhammadhammą. Dasa dhątuyo upądinnupądąniyą, saddądhątu anupądinnupądąniyą, pa¤ca dhątuyosiyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, dve dhatuyo siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinnaanupądąniyą. Soėasa dhątuyo asaļkilińńha saļkilesiką, dve dhątuyo siyą saükilińńha saükilesiką, siyą asaükilińńhasaükilesiką, siyą asaükilińńha asaükilesiką. Paõõarasa dhątuyo avitakkaavicąrą. Manodhątu savitakkasavicąrą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakka avicąrą. Dhammadhątu siyą savitakkasamicąrą, siyą avitakka vicąramattą, siyą avitakkaavicąrą, siyą na vattabbą, savitakkasavicąrąti"pi avitakkavicąramattąti"pi avitakkaavicąrąti"pi. Dasadhątuyo na vattabbą pćtisahagatąti"pi sukhasahagatąti"pi upekkhą sahagatąti"pi. Pa¤cadhątuyo upekkhąsahagatą. Kąyavi¤¤ąõadhątu na pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, na upekkhąsahagatą, siyą na vattabbą sukhasahagatą"ti. Dve dhątuyo siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą, siyą na vattabbą pćtisahagatąti"pi sukhahagatąti"pi upekkhąsahagatąti"pi. Soėasadhątuyo neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą. Dve dhątuyo siyą dassanena pahątabbą, siyą bhąvanąya pahątabbą siyą neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą. Soėasadhątuyo neva dassanena na bhąvanąya pahątabbąhetuką. Dve dhątuyo siyą dassanena pahątabbąhetuką, siyą bhąvanąya pahątabbąhetuką, siyą neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą hetuką. Soėasadhątuyo neva ącayagąmi nąpacayagąmino. Dve dhątuyo siyą ącayagąmino, siyą apacayagąmino, siyą neva ącayagąmi nąpacayagąmino. Soėasa dhątuyo neva sekhą nąsekhą. Dve dhątuyo siyą sekhą, siyą asekhą, siyą neva sekhą nąsekhą. [BJT Page 166] [\x 166/] Soėasa dhątuyo parittą. Dve dhątuyo siyą parittą, siyą mahaggatą, siyą appamąõą. [PTS Page 092] [\q 92/] Dasa dhątuyo anąrammaõą. Cha dhątuyo parittąrammaõą. Dve dhątuyo siyą parittąrammaõą, siyą mahaggatąrammaõą. Siyą appamąõąrammaõą. Siyą na vattabbą parittąrammaõąti"pi mahaggatąrammaõąti"pi appamąõąrammaõąti"pi. Soėasa dhątuyo majjhimą. Dve dhątuyo siyą hćną, siyą majjhimą, siyą paõćtą. Soėasa dhątuyo aniyatą. Dve dhątuyo siyą micchattiniyatą. Siyą sammattaniyatą, siyą aniyatą. Dasa dhątuyo anąrammaõą. Cha dhątuyo na vattabbą maggąrammaõąti"pi maggahetukąti"pi maggądhipatinoti"pi. Dve dhątuyo siyą maggąrammaõą, siyą maggahetuką, siyą maggądhipatino. Siyą na vattabbą maggąrammaõąti"pi maggahetukąti"pi maggądhipatinoti"pi. Dasa dhątuyo siyą uppanną, siyą uppądino, siyą na vattabbą anuppannąti. Saddadhątu siyą uppanną, siyą anuppanną na vattbabą uppądinćti. Cha dhątuyo siyą uppanną, siyą anuppanną"siyą uppądino. Dhammadhątu siyą uppanną, siyą anuppananną, siyą uppądinć, siyą na vattabbą uppannąti"pi anuppannąti pi uppądinćti"pi. Sattarasa dhątuyo siyą atćtą, siyą anągatą siyą paccuppanną. Dhammadhątu siyą atćti, siyą anągatą. Siyą paccuppanną, siyą na vattabbą atćtątipi anągatątipi paccuppannątipi. Dasa dhątuyo anąrammaõą. Cha dhątuyo paccuppannąrammaõą. Dve dhątuyo siyą atćtąrammaõą, siyą anągatąrammaõą, siyą paccuppannąrammaõą, siyą na vattabbą atćtąrammaõątipi anągatąrammanątipi, paccuppannąrammaõąti"pi. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Dasa dhątuyo anąrammaõą. Cha dhątuyo siyą ajjhattąrammaõą, siya bahiddhą rammaõą, siyą ajjhattabahiddhąrammaõą. Dve dhątuyo siyą ajjhattąrammaõą, siyą bahiddhąrammaõą, siyą ajjhattabahiddhąrammaõą, siyą na vattabbą ajjhattąrammaõąti"pi bahiddhąrammaõąti"pi ajjhattabahiddhąrammaõąti"pi. Råpądhątu sanidassanasappańighą. Na ca dhątuyo anćdassana sappańighą. Ańńha dhątuyo anidassanaappańighą. 267. Sattarasa dhątuyo na hetu. Dhammadhątu siyą hetu, siyą na hetu. Soėasa dhątuyo ahetuką. Dve dhątuyo siyą sahetuką, siyą ahetuką. Soėasa dhątuyo hetuvippayuttą. [PTS Page 093] [\q 93/] dve dhątuyo siyą hetusampayuttą, siyą hetuvippayuttą. [BJT Page 168] [\x 168/] soėasa dhątuyo na vattabbą hetu ceva sahetukątipi, sahetuką ceva na ca hetåtipi. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą hetu ceva sahetukąti, siyą sahetuką ce va na ca hetu, siyą na vattabbą sahetuką ceva na ta hetåti. Dhammadhątu siyą hetu ceva sahetuką ca, siyą sahetuką ceva na ca hetu, siyą na vattabbą hetu ceva sahetukątipi, sahetuką ceva na ca hetåtipi. Soėasa dhątuyo na vattabbą hetu ceva hetusampayuttątipi, hetusampayuttą ceva na ca hetåtipi. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą hetu ceva sampayuttą ti, siyą hetusampayuttą ce va na ca hetu, siyą na vattabbą hetusampayuttą ceva na ta hetåti. Dhammadhątu siyą hetu ceva hetusampayuttą ca, siyą sahetuką ceva na ca hetu, siyą na vattabbą hetu ceva hetusampayuttątipi hetu sampuyattą ceva na ca hetåtipi. Soėasa dhątuyo na hetu ahetuką. Manovi¤¤ąõadhątu siyą na sahetuką siyą na hetu. Ahetuką. Dhammadhątu siyą na hetu sahetuką, siyą na hetu ahetuką siyą na vattabbą na hetu sahetukątipi na hetu ahetukątipi. 268. Sattarasa dhątuyo sappaccayą. Dhammadhątu siyą sappaccayą, siyą appaccayą. Sattarasa dhątuyo saļkhatą. Dhammadhątu siyą saļkhatą, siyą asaļkhatą. Råpądhątu sanidassaną. Sattarasa dhątuyo anidassaną. Dasa dhątuyo sappańighą. Ańńha dhątuyo appańighą. Dasa dhątuyo råpą. Sattadhątuyo aråpą. Dhammadhątu siyą råpą siyą aråpą. Soėasa dhątuyo lokiyą. Dve dhątuyo siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. 269. Sattarasa dhątuyo no ąsavą. Dhammadhątu siyą ąsavą, siyą no ąsavą. Soėasa dhątuyo sąsavą dve dhątuyo siyą sąsavą. Siyą anąsavą, Soėasa dhątuyo ąsavavippayuttą. Dve dhątuyo siyą ąsava sampayuttą, siyą ąsavavippayuttą. Soėasa dhątuyo na vattabbą ąsavą ceva sąsavąti, sąsavą [PTS Page 094] [\q 94/] ce va no ca ąsavą. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą ąsavo ceva sąsavąti, siyą sąsavą ce va no ca ąvo siyą na vattabbą sąsavą ceva no ca ąsavoti. Dhammadhątu siyą ąsavo ceva sąsavo ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbą ąsavo ceva sąsavą tipi, sąsavą no ca ąsavo"tipi. [BJT Page 170] [\x 170/] Soėasa dhątuyo na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttątipi, ąsavasampayuttą no ca ąsavotipi. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą ąsavo ceva ąsavasmpayuttą ti, siyą asavasampayuttą ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbą ąsavasmpayuttą no ca ąsąvo ti. Dhammadhątu siyą ąsavo ceva ąsavasampayuttą ca, siyą ąsasampayuttą ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbą ąsavo ceva ąsavasampayuttątipi ąsavasampuyattą ceva no ca ąsavotipi. Soėasa dhątuyo ąsavavippayuttasąsavą. Dve dhątuyo siyą ąsavavippayuttasąsavą, siyą ąsavavippayuttaanąsavą. Siyą na vattabbą ąsavavippayu ttasąsavątipi ąsavavippayuttaanąsavątipi. 170. Sattarasa dhątuyo no sa¤¤ojanaü. Dhammadhątu siyą sa¤¤ojanaü, siyą no sa¤¤ojanaü Soėasa dhątuyo sa¤¤ojaniyą. Dve dhątuyo siyą sa¤¤ojaniyą, siyą asa¤¤oniyą. Soėasa dhątuyo sa¤¤ojanavippayuttą dve dhątuyo siyą sa¤¤ojanasampayuttą, siyą sa¤¤ojanavippayuttą. Soėasa dhątuyo na vattabbą sa¤¤ojaną ceva sa¤¤ojaniyą ti, sa¤¤ojaniyą ceva no ca sa¤¤ojaną. Manovi¤¤aõadhątu na vattabbą sa¤¤ojanaü ce va sa¤¤ojaniyą ti, siyą sasu¤¤ąjaniyą ce va no ca sa¤¤ojanaü, siyą na vattabbą, sa¤¤ojaniyą ce va no ca sa¤¤ejananti, dhammadhątu siyą sa¤¤ojanaü ce va sa¤¤ojaniyą ca, siyą sa¤¤ojaniyą ce va no ca sa¤¤ojanaü, siyą na vattabbą sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojaniyątipi sa¤¤oniyą ce va no ca sa¤¤ojananti. Soėasa dhątuyo na vattabbą sa¤¤ojaną ceva sa¤¤ojana sampayuttątipi, sa¤¤ojanasampayuttą ceva no ca sa¤¤ojanątipi. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojanasampayuttąti, siyą sa¤¤ojana sampayuttą ceva no ca sa¤¤ojanaü, siyą na vattabbą sa¤¤ojanasampayuttą ceva no ca sa¤¤ojananti. Dhammadhątu siyą sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojanasampayuttą ca, siyą sa¤¤ojanaü ceva sa¤¤ojanasampayuttąpi, sa¤¤ojanasampayuttą ceva no ca sa¤¤ojanantipi. Soėasa dhątuyo sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyą. [PTS Page 095] [\q 95/] dve dhątuyo siyą sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyą siyą sa¤¤ojanavippayuttaasa¤¤ojaniyą. Siyą na vattabbą sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyą"tipi, sa¤¤ojanavippayuttaaasa¤¤ojaniyą tipi. 271. Sattarasa dhątuyo - no ganthą. Dhammadhątu siyą gantho, siyą no gantho. Soėasadhątu ganthanćyą. Dve dhątuyo siyą ganthaniyą, siyą aganthanćyą. Soėasa dhątuyo ganthavippayuttą. Dve dhątuyo siyą ganthasampayuttą, siyą ganthavippayuttą. [BJT Page 172] [\x 172/] Soėasa dhątuyo na vattabbą ganthą ceva ganthanćyąti, ganthanćyą ceva no ca ganthą. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą na vattabbą gantho ceva ganthaniyąti, siyą ganthanćyą ceva no ca gantho, siyą na vattabbą ganthaniyą ceva no ca ganthoti. Dhammadhątu siyą gantho ceva ganthanćyą ca, siyą ganthanćyą ceva no ca gantho, siyą na vattabbą, gantho ceva ganthanćyątipi. Ganthanćyą ceva no ca ganthotipi. Soėasa dhątuyo vattabbą ganthą, ceva ganthasampayuttąpi, ganthasampayuttą ceva no ca ganthąti"pi. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą gantho ceva ganthasampayuttąti, siyą ganthasampayuttą ceva no ca gantho, siyą na vattabbą ganthasampayuttą ceva no ca gatthiti. Dhammadhątu siyą gantho ceva ganthasampayuttą ca, siyą ganthasampayuttą ceva no ca gantho, siyą na vattabbą gantho ceva ganthasampayuttąti"pi ganthasampayuttą ceva no ca ganthoti"pi. Soėasa dhątuyo ganthavippayuttaganthaniyą. Dve dhątuyo siyą ganthavippayuttaganthanćyą, siyą ganthavippayuttaaganthanćyą, siyą na vattabbą gavthavippayuttaganthaniyątipi, ganthavippayuttaaganthanćyąti"pi. 272 - 274. Sattarasadhątuyo no oghą -pe- no yogą -pe- no nćvaraõą dhammadhątu siyą nivaraõaü, siyą no nćvaraõaü. Soėasadhątuyo nćvaraõiyą dve dhątuyo siyą nćvaraõiyą siyą anćvaraõiyą. Soėasa dhatuyo nćvaraõavippayuttą. Dve dhątuyo siyą nćvaraõą sampayuttą, siyąnćvaraõavippayuttą. Soėasa dhątuyo na vattabbą nćvaraõą ceva nćvaraõiyąti, nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõą. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą nćvaraõa¤ceva nivaraõiyąti, siyą nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõaü, siyą na vattabbą nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõanti. Dhammadhątu siyą nćvaraõaü ceva nćvaraõiyą ca, siyą nivaraõiyą ceva no ca nćvaraõaü, siyą na vattabbą nćvaraõa¤ce va nćvaraõiyątipi, nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõantipi. Soėasa dhątuyo na vattabbą nćvaraõą ceva nćvaraõasampayuttątipi, nćvaraõasampayuttą ceva no ca nćvaraõątipi. Manovi¤¤ąõadhątu na vattbbą nćvaraõa¤ceva nćvaraõasampayuttąti, siyą nćvaraõa sampayuttą ceva no ca nćvaraõaü. Siyą na vattabbą nćvaraõa sampayuttą ceva no ca nćvaraõanti. Dhammadhątu siyą nćvaraõa¤cava nivaraõasampayuttą ca, nivaraõasampayuttą ceva no ca nćvaraõaü, siyą na vattabbą nćvaraõa¤ceva nćvaraõasampayuttątipi, nćvaraõa sampayuttą ceva no ca nćvaraõantipi. Soėasa dhątuyo nćvaraõavippayuttanćvaraõiyą. Dve dhątuyo siyą nćvaraõavippayuttanćvaraõiyą. Siyą nćvaraõavippayuttaanćvaraõiyą. Siyą na vattabbą nćvaraõavippayuttanćvaraõiyątipi nćvaraõavippayuttaanćvaraõiyątipi. [BJT Page 174] [\x 174/] 275. Sattarasa dhątuyo no parąmąsą. Dhammadhątu siyą parąmąsą, siyą noparąmąsą. Soėasa dhątuyo parąmańńhą. Dve dhątuyo siyą parąmańńhą, siyą aparąmańńhą. Soėasa dhątuyo parąmąsavippayuttą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą parąmąsasampayuttą, siyą parąmąsavippayuttą. Dhammadhątu siyą parąmąsasampayuttą. Siyą parąmąsavippayuttą, siyą na vattabbą parąmąsasampayuttątipi paramąsavippayuttatipi Soėasa dhątuyo na vattabbą parąmąsą ceva parąmańńhąti, parąmańńhą ceva no ca parąmąsą. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą parąmąso ceva parąmańńhąti, siyą parąmańńhą ceva no ca parąmąso, siyą na vattabbą parąmańńhą ceva no ca parąmąsoti. Dhammadhątu siyą parąmąso ceva parąmańńhą ca, siyą parąmańńhą ceva no ca parąmąso, siyą na vattabbą parąmąso ceva parąmańńhątipi parąmańńhą ceva no ca parąmąsotipi. Soėasa dhątuyo parąmąsavippayuttaparąmańńhą. Dve dhątuyo siyą parąmąsavippayuttaparąmańńhą, siyą parąmąsavippayuttaaparąmańńhą, siyą na vattabbą parąmąsavippayuttaparąmańńhątipi parąmąsavippayutta aparąmańńhątipi. 276. Dasa dhątuyo anąrammaõą. Satta dhątuyo sąrammaõą dhammadhątu siyą sąrammaõą, siyą anąrammaõą. Satta dhątuyo cittą. Ekądąsa dhątuyo no cittą. Sattarasa dhątuyo acetasiką dhammadhątu siyą cetasiką, siyą acetasiką. Dasa dhątuyo cittavippayuttą. Dhammadhątu siyą cittasampayuttą, siyą cittavippayuttą. Satta dhątuyo na vattabbą cittena sampayuttą ti"pi cittena vippayuttąti"pi. Dasa dhątuyo cittavisaüsańńhą. Dhammadhątu siyą cittasaüsańńhą siyą cittavisaüsańńhą. Satta dhątuyo na vattabbą cittena saüsańńhąti"pi cittena visaüsańńhątipi. Dvądasa dhątuyo no cittasamuńńhąną. Cha dhątuyo siyą cittasamuńńhąną, siyą no cittasamuńńhąną. [PTS Page 096] [\q 96/] Sattarasa dhątuyo no cittasahabhuno dhammadhątu siyą cittasahabhu, siyą no cittasahabhu. Sattarasa dhątuyo no cittąnuparivattino. Dhammadhątu siyą cittąnuparivatti, siyąno cittąnuparivatti. Sattarasa dhątuyo no cittasaüsańńhasamuńńhąną dhammadhątu siyą cittasaüsańńhasamuńńhąną, siyą no cittasaüsańńhasamuńńąną. Sattarasa dhątuyo no cittasaüńńhasamuńńąnasahabhuno. Dhammadhątu siyą cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhu, siyą no cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhu. [BJT Page 176] [\x 176/] Sattarasa dhątuyo no cittasaüsańńasamuńńhąnąnuparivattino. Dhammadhątu siyą cittasaüsańńhasamuńńąnąnuparivatti, siyą no citta saüsańńhasamuńńhąnąnuparivatti. Dvądasa dhątuyo ajjhattaką. Cha dhątuyo bąhirą. Na va dhątuyo upądą. Ańńhadhątuyo no upądą. Dhammadhątu siyą upądą, siyą no upądą. Dasa dhątuyo upądinną saddadhątu anupądinną sattadhątuyo siyą upądinną. 277. Sattarasa dhątuyo no upądąną. Dhammadhątu siyą upądąnaü, siyą no upądąnaü. Soėasa dhątuyo upądąnćyą. Dve dhątuyo siyą upądąnćyą, siyą anupądąniyą. Soėasa dhątuyo upądąnavippayuttą. Dve dhątuyo siyą upądąnasampayuttą, siyą upądąnavippayuttą. Soėasa dhątuyo na vatabbą upądąna ceva upądąniyąti, upądąniyą ceva no ca upądąną. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą upądąna¤ce upądąniyąti, siyą upądąniyą ceva no upądąnaü, siyą na vattabbą upądąniyo ceva no upądąnanti. Dhammadhątu siyą upądąna¤ce upądąniyą ca, siyą upądąniyą ceva no ca upądąyą ca, siyą upądąniyą ceva no ca upądąnaü, siyą na vattbbą upądąna¤ceva upądąniyątipi upądąniyą ceva no ca upądąnantipi. Soėasa dhątuyo na vattabbą upądąną ceva upądąnasampayuttąti"pi upądąnasampayuttą ceva no ca upądąnati"pi manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą upądąna¤ce upądąnasampayuttąti, siyą upądąnapampayuttą ceva no upądąnaü, siyą na vattabbą upądąnasampayuttą ceva no upądąnanti. Dhammadhątu siyą upądąna¤ce upądąnasampayuttą ca, siyą upądąnasampayuttą ceva no ca upądąnaü, siyą na vattbbą upądąna¤ceva upądąnasampayuttąti"pi upądąnasampayuttą ceva no ca upądąnantipi. 278. Sattarasadhątuyo no kilesą dhammadhątu siyą kilesą siyą no kilesą Soėasa dhątuyo saükilesiką. Dve dhątuyo siyą saükilesiką, siyą asaükilesiką Soėasa dhątuyo asaükilińńhą dve dhątuyo siyą saükilińńhą, siyą asaükilińńhą. [BJT Page 178] [\x 178/] Soėasa dhątuyo kilesavippayuttą. Dve dhątuyo siyą kilesa sampayuttą, siyą kilesavippayuttą. Soėasa dhątuyo na vattabbą kilesą ceva saükilesikąti, saükilesiką ceva no ca kilesą. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą kileso ceva saükilesikąti, siyą saükilesiką ceva no ca kileso, siyą na vattabbą saükilesiką ceva no ca kilesoti. Dhammadhątu siyą kileso ceva saükilesiką ca, siyą saükilesiką ceva no ca kileso, siyą na vattabbą kileso ceva saükilesikątipi saükilesiką ceva no ca kilesotipi. Soėasa dhątuyo na vattabbą kilesą ceva saükilińńhątipi saükilińńhą ceva no cakilesątipi. Manovi¤¤ąõadhątu na vattabbą kileso ceva saükilińńhąti, siyą saükilińńhą ceva no ca kileso, siyą na vattabbą saükilińńą ceva no ca kilesotipi. Dhammadhątu siyą kileso, siyą na vattabbą kileso ceva saükilińhątipisaükilińńhą ceva no ca kilesotipi. Soėasa dhątuyo na vattabbą kilesą ceva kilesasampayuttąpi kilesasampayuttą ceva no ca kilesątipi. Manovi¤¤ąõadhątu [PTS Page 097] [\q 97/] na vattabbą kileso ceva kilesasampayuttąti kilesasampayuttą ceva no ca kileso, siyą na vattabbą kilesasampayuttą ceva no ca kilesoti. Dhammadhątu siyą kileso ceva kilesasampayuttą ca siyą kilesasampayuttą ceva no ca kileso, siyą na vattabbą kileso ceva kilesasampayuttątipi kilesasampayuttą ceva no ca kilesotipi. Soėasa dhątuyo kilesavippayuttasaükilesiką, dve dhątuyo siyą kilesavippayuttasaükilesiką, siyą kilesavippayuttaasaükilesiką, siyą na vattabbą kilesavippayuttasaükilesikątipi kilesavippayuttaasaükilesikątipi. 279. Soėasa dhątuyo na dassanena pahątabbą dve dhątuyo siyą dassanena pahątabbą, siyą na dassanena pahątabbą. Soėasa dhątuyo na bhąvanąya pahątabbą. Dve dhątuyo siyą bhąvanąya pahątabbą, siyą na bhąvanąya pahątabbą. Soėasa dhątuyo na dassanena pahątabbahetuką. Dve dhątuyo piyą dassanena pahątabbahetuką, siyą na dassanena pahątabbahetuką. Soėasa dhątuyo na bhąvanąya pahątabbahetuką. Dve dhątuyo siyą bhąvanąya pahątabbahetuką, siyą na bhąvanąya pahątabbahetuką. Paõõarasa dhątuyo avitakką. Manodhątu savitakką. Dve dhątuyo siyą savitakką siyą avitakką. [BJT Page 180] [\x 180/] Paõõarasa dhątuyo avicąrą. Manodhątu savicąrą. Dve dhątuyo siyą savicąrąsiyą avicąrą. Soėasa dhątuyo appćtiką dvedhątuyo siyą sappćtiką siyą appćtiką. Soėasa dhątuyo na pćtisahagatą. Dve dhątuyo siyą pćtisahagatą siyą na pćtisahagatą. Paõõarasa dhątuyo na sukhasahagatą. Tisso dhątuyo siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Ekądasa dhątuyo na upekkhąsahagatą. Pa¤ca dhątuyoupekkhąsahagatą. Dve dhątuyo siyą upekkhąsahagatą, siyą na upkhosahagatą. Soėasa dhątuyo kąmąvacarą. Dve dhątuyo siyą kąmąvacarą, siyą na kąmąvacarą. Soėasa dhątuyo na råpavacąro dve dhątuyo siyą råpąvacaro. Siyą na råpąvacarą. Soėasa dhątuyo na aråpavacąro dve dhątuyo siyą aråpąvacaro. Siyą na aråpąvacarą. Soėasa dhątuyo pariyąpanną dve dhątuyo siyą pariyąpanną, siyą na apariyąpanną. Soėasa dhątuyo aniyyątiką dve dhątuyo siyą niyyąniką siyą na aniyyąniką. Soėasa dhątuyo aniyatą dve dhątuyo siyą niyatą siyą aniyatą. Soėasa dhątuyo sauttarą. Dve dhątuyo siyą sauttarą. Siyą anuttarą. [PTS page 097] Soėasa dhątuyo araõą. Dve dhątuyo siyą saraõą. Siyą araõąti. Pa¤hapucchakaü. Dhątuvibhaļgo nińńhito [PTS Page 099] [\q 99/] [BJT Page 182] [\x 182/] 4. Saccavibhaļgo 280. Cattąri ariyasaccąni: dukkhaü ariyasaccaü, dukkhasamudayo ariyasaccaü, dukkhanirodho ariyasaccaü, dukkhanirodhagąmini pańipadą ariyasaccaü. 281. Tattha katamaü dukkhaü ariyasaccaü: jątipi dukkhą, jarąpi dukkhą, maraõampi dukkhaü, sokaparidevadukkhadomanassapupąyąsąpi dukkhą, appiyehi sampayogo dukkho, piyehi vippayogo dukkho, yampicchaü na labhati tampi dukkhaü, saļkhittena pa¤cupądąnakkhandhą dukkhą. Tattha katamą jąti: yą tesaü tesaü sattąnaü tamhi tamhi sattanikąye jąti sa¤jąti okkanti abhinibbatti khandhąnaü pątubhąvo ąyatanąnaü pańiląbho, ayaü vuccati jąti. Tattha katamą jarą: yą tesaü tesaü sattąnaü tamhi tamhi sattanikąye jarą jiraõatą khaõóiccaü pąliccaü valittacatą ąyuno saühąni indriyąnaü paripąko, ayaü vuccati jarą. Tattha katamą maraõaü: yą tesaü tesaü sattąnaü tamhi tamhi sattanikąye cuti vacanatą bhedo antaradhąnaü maccu maraõaü kąlakiriyą khandhąnaü bhedo kalebarassa nikkhepo jćvitindriyassa upacchedo, idaü vuccati maraõaü. Tattha katamo soko: ¤ątivyasanena vą phuńńhassa bhogavyasanena vą phuńńhassa rogavyąsanena vą phuńńhassa silavyąsanena vą [PTS Page 100] [\q 100/] phuńńhassa dińńhivyąsanena vą phuńńhassaa¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannągatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuńńhassa soko socaną socitattaü anto soko anto parisoko cetaso parijjhąyaną domanassaü sokasallaü, ayaü vuccati soko. Tattha katamo paridevo: ¤ątivyasanena vą phuńńhassa bhogavyasanena vą phuńńhassa rogavyąsanena vą phuńńhassa silavyąsanena vą phuńńhassa dińńhivyąsanena vą phuńńhassaa¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannągatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuńńhassa adovą paridevitattaü vacą pąląpo vippaląpo ląlappo ląlappaną ląlappitattaü, ayaü vuccati paridevo. Tattha katamaü dukkhaü: yaü kąyikaü asątaü kąyikaü dukkhaü kąya samphassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü, kąyasamphassają asątą dukkhą vedaną, idaü vuccati dukkhaü. [BJT Page 184] [\x 184/] Tattha katamaü domanassaü: yaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü, cetosamphassają asątą dukkhą vedaną, idaü vuccati domanassaü. Tattha katamo upąyąso: ¤ątivyasanena vą phuńńhassa bhogavyasanena vą phuńńhassa rogavyąsanena vą phuńńhassa silavyąsanena vą phuńńhassa dińńhivyąsanena vą phuńńhassa a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannągatassa a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuńńhassa ąyaso upąyąso ąyąsitattaü, ayaü vuccati upąyąso. Tattha katamo appiyehi sampayogo dukkho: idha yassa te honti anińńhą akantą amanąpą råpą saddą gandhą rasą phońńhabbą, ye vą panassa te honti anatthakąmą abhitakąmą aphąsukakąmą ayogakkhemakąmą, yą tehi saļgati samągamo samodhąnaü missibhąvo, ayaü vuccati appiyehi sampayogo dukkho. Tattha katamo piyehi vippayogo dukkho: idha yassa te honti ińńhą kantą manąpą råpą saddą gandhą rasą phońńhabbą, ye vą panassa te honti anatthakąmą abhitakąmą aphąsukakąmą ayogakkhemakąmą, mątą vą pitą vą bhątą vą bhagini vą bhagini vą mittąmaccą vą ¤ątisąlohitą vą, yą tehi asaļgati asamągamo asamodhąnaü amissibhąvo, ayaü vuccati piyehi vippayogo dukkho. [PTS Page 101] [\q 101/] Tattha katamaü yaüpicchaü na labhati tampi dukkhaü: jątidhammąnaü sattąnaü evaü icchą uppajjati: aho vata mayaü na jątidhammą assąma, na ca vata no jąti ągaccheyyąti, na kho panetaü icchąya pattabbaü, idampi yampicchaü na labhati tampi dukkhaü, jarądhammąnaü sattąnaü -pevyądhidhammąnaü sattąnaü -pemaraõadhammąõaü sattąnaü -pesokaparidevadukkhadomanassupąyąsadhammąnaü sattąnaü evaü icchą uppajjati: aho vata mayaü na sokaparidevadukkhadomanassupąyąsa dhammą assąma, na ca vata no sokaparidevadukkhadomanassupąyąsą ągaccheyyunti, na kho panetaü icchąya pattabbaü. Idampi yampicchaü na labhati tampi dukkhaü. Tattha katame saükhittena pa¤cupądąnakkhandhą dukkhą. Seyyathćdaü: råpupądąnakkhandho, vedanupądąnakkhandho, sa¤¤upądąnakkhandho, saļkhąråpądąnakkhandho, vi¤¤ąõupądąnakkhandho, ime vuccanti saükhittena pa¤cupądąnakkhandhą dukkhą. Iduü vuccati dukkhaü ariyasaccaü. [BJT Page 186] [\x 186/] 282. Tattha katamaü dukkhasamudayo ariyasaccaü: taõhą ponobhaviką nandirągasahagatą tatra tatrąbhinandinć, seyyathćdaü: kąmataõhą, bhavataõhą, vibhavataõhą. Są kho panesą taõhą kattha uppajjamąną uppajjati, kattha nivisamąną nivisati. Yaü loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Ki¤ca loke piyaråpaü sątaråpaü: cakkhuü loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Sotaü loke -pe- ghąnaü loke -pejihhą loke -pe- kąyo loke -pe- mano loke -pe- piyaråpaü sątaråpaü, ettha"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Råpą1- loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Saddą loke -pe- gandhą loke -perasą loke -pe- phońńhabbą leke -pe- dhammą [PTS Page 102] [\q 102/] loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Cakkhuvi¤¤ąõaü loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Sotavi¤¤ąõaü loke -pe- ghąnavi¤¤ąõaü loke -pe- jivhąvi¤¤ąõaü loke -pe- kąyavi¤¤ąõaü loke -pemanovi¤¤ąõaü loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Cakkhusamphasso loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Sotasamphasso loke -pe- ghąnasamphasse loke -pejivhąsampasso loke -pe- kąyasampasso loke -pemanosampasso loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Cakkhusamphasso vedaną loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Sotasamphasso vedaną loke -pe- ghąnasamphasse vedaną loke -pe- jivhąsampasso vedaną loke -pekąyasampasso vedaną loke -pe- manosampasso vedaną loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Råpa¤¤ą loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Saddasa¤¤ą loke -pe- ghandhasa¤¤ą loke -perasasa¤¤ą loke -pephońńabbasa¤¤ą loke -pe- dhammasa¤¤ą loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Råpaü - kattha ci, [BJT Page 188] [\x 188/] Råpasa¤cetanaü loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Saddasa¤cetaną loke -pe- gandhasa¤cetaną loke -pe- rasasa¤cetaną loke -pe- phońńhabbasa¤cetaną loke -pedhammasa¤cetaną loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesą taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Råpataõhą loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesą taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Saddataõhą loke -pe- gandhataõhą loke -perasataõhą loke -pephońńhabbataõhą loke -pe- dhammataõhą loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesą taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Råpavitakko loke piyaråpaü sątaråpaü, etthe"są taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Saddacitakko loke -pe- gandhavitakko loke -pe- rasavitakko loke -pe- phońńhabbavitakko loke -pedhammavitakko loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesą taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. [PTS Page 103] [\q 103/] Råpavicąro loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesą taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Saddavicąro loke piyaråpaü, sątaråpaü etthesą taõhą uppajamąna uppajjati, ettha nivisamąnąnivisati. Gandhevicąro loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesą taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Rasavicąro loke piyaråpaü, sątaråpaü etthesą taõhą uppajamąna uppajjati, ettha nivisamąnąnivisati. Phońńhabbavicąro loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesą taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Dhammavicąro loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesą taõhą uppajjamąną uppajjati, ettha nivisamąną nivisati. Idaü vuccati dukkhasamudayo ariyasaccaü. 283. Tattha katamaü dukkhanirodho ariyasaccaü: yo tassąyeva taõhąya asesavirąganirodho cągo pańinissaggo mutti anąlayo. Są kho panesą taõhą kattha pahiyamąną pahiyati, kattha nirujjhamąną nirujjhati, yaü loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesą taõhą pahiyamąną pahiyati. Ettha nirujjhamąną nirujjhati. Ki¤ca loke piyaråpaü sątaråpaü: cakkhuü loke piyaråpaü sątaråpaü, etthesątaõhą pahćyamąną pahćyati. Ettha nirujjhamąną nirujjhati. Sotaü loke -pe- ghąnaü loke -pe- jivhą loke kąyo loke -pemano loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. [BJT Page 190] [\x 190/] Råpą loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Saddaü loke -pegandhaü loke -pe- rasą loke phońńhabbą loke -pedhammą loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Cakkhuvi¤¤ąõa loke piyaråpaü sątaråpaü, ettha są haõhą pahćyamąną pahćyati. Ettha nirujjhamąną nirujjhati. Sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü loke -pejivhąvi¤¤ąõaü loke kąyavi¤¤ąõaü loke -pe- manovi¤¤ąõaü loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Cakkhusamphasso loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Sotasamphasso loke -pe-ghąnasamphasso loke -pejivhąsamphasso loke kąyasampaphasso loke-pemanosamphasso loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Cakkhusamphasso vedaną loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Sotasamphasso vedaną loke -peghąnasamphasso vedaną loke -pejivhąsamphasso vedaną loke kąyasampaphasso vedaną loke-pe- manosamphasso vedaną [PTS Page 104] [\q 104/] loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Råpasa¤¤ą loke -pe- saddąsa¤¤ą loke -pe- gandhasa¤¤ą loke -perasa sa¤¤ą loke -pe- phońńhabbasa¤¤ą loke -pe- dhammasa¤¤ą loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Råpasa¤¤ą¤cetaną loke -pe- saddąsa¤¤ą¤¤ecataną loke -pegandhasa¤¤ą¤cetaną loke -pe- rasasa¤cetaną loke -pephońńhabbasa¤cetaną loke -pe- dhammasa¤cetaną loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Råpataõhą loke -pe- saddataõhą loke -pe- gandhataõhą loke -perasataõhą loke -pe- phońńhabbataõhą loke -pedhammataõhą loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Råpavitakko loke -pe- saddavitakko loke -pegandhavitakko loke -pe- rasa vitakko loke -pephońńhabbavitakko loke -pe-dhammavitakko loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Råpavicąroloke -pe- saddavicąro loke -pegandhavicąro loke-perasa vicąro loke -pephońńhabbavicąro loke-pe- dhammavicąro loke piyaråpaü sątaråpaü etthesą taõhą pahćyamąną pahćyati, ettha nirujjhamąną nirujjhati. Idaü vuccati dukkhąnirodho ariyasaccaü. [BJT Page 192] [\x 192/] 284. Tattha katamaü dukkhanirodhagąminipańipadą ariyasaccaü: ayameva ariyo ańńhaļgiko maggo. Seyyathćdaü: dammądińńhi, sammąsaļkappo, sammąvącą, sammąkammanto, sammąąjćvo, sammąvąyąmo, sammąsati, sammąsamądhi. Tattha katamą sammądińńhi: dukkhe ¤ąõaü dukkhasamudaye ¤ąõaü dukkhanirodhe ¤ąõaü dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü, ayaü vuccati sammądińńhi. Tattha katamo sammąsaļkappo: nekkhammasaļkappo avyąpądasaļkappo avihiüsąsaükappo, ayaü vuccati sammąsaļkappo. [PTS Page 105] [\q 105/] Tattha katamą sammąvącą: musąvądą veramaõć pisunąvącą veramaõć pharusąvącą veramaõć samphappaląpą veramaõć, ayaü vuccati sammąvącą. Tattha katamo sammąkammatto: pąõątipątą veramaõć adinnądąną veramaõć kąmesu micchącąrą veramaõć, ayaü vuccati sammą kammanto. Tattha katamo sammą ąjivo: idha ariyasąvako micchą ąjivaü pahąya sammą ąjivena jivikaü kappeti, ayaü vuccati sammą ąjivo. Tattha katamo sammą vąyąmo: idha bhikkhu anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti, vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati, uppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati, anuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü uppądąya chandaü janeti, vąyamati viriyaü ąrabhati, cittaü paggaõhąti padahati, uppannaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripuriyą chandaü janeti, vąyamati, viriyaü ąrabhati, cittaü paggaõhąti padahati, ayaü vuccati sammą vąyąmo. Tattha katamą sammą sati: idha bhikkhu kąye kąyąnupassi viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhą domanassaü, vedanąsu -pe- citte -pedhammesu dhammąnupassi viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhą domanassaü, ayaü vuccati sammąsati. Tattha katamo sammąsamądhi: idha bhikkhu vivicce"va kąmehi vicicca akulehi dhammehi savitakkaü savicąraü vivekajaü pćtisukhaü pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati, vitakkavicąrąnaü vupasamą ajjhattaü sampasądanaü cetaso ekodibhąvaü avitakkaü avicąraü sąmądhijaü pitisukhaü dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati, pitiyą ca vihąragą upekkhako ca viharati sato"ca sampająno sukha¤ca kąyena pańisaüvedati yaü taü ariyą ącikkhanti upekkhako ca satimą sukhavihąriti taü tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati, sukhassa ca pahąną dukkhassa ca pahąną pubbe"va somanassadomanassąnaü atthaļgamą, adukkhamasukhaü upekkhąsati pąrisuddhiü catutthaü jhąnaü upasampajja viharati, ayaü vuccati sammąsamądhi. [PTS Page 106] [\q 106/] Idaü vuccati dukkhanirodhagąminć pańipadą ariyasaccaü. Suttantabhąjaniyaü. 1. Atthagamą - [PTS] [BJT Page 194] [\x 194/] 285. Cattąri saccąti: dukkhaü, dukkhasamudayo, dukkhanirodho, dukkhanirodhagąminć pańipadą. Tattha katamo dukkhasamudayo: taõhą, ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü: avasesą ca kilesą, avasesą ca akusalą dhammą, tiõi ca kusalamåląni sąsavąni, avasesą ca sąsavą kusalą dhammą, sąsavą ca kusaląkusaląnaü dhammąnaü vipąką, ye ca dhammą kiriyą neva kusalą nąkusalą ca kamamvipąką, sabba¤ca råpaü, idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho: taõhąya pahąnaü, ayaü vuccati dukkanirodho. Tattha katamą dukkhanirodhagąminć pańipadą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vicicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhanaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye ańńhaļgiko maggo heti: sammądińńhi -pesammą samądhi. Tattha katamą sammą dińńhi: yą pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicayasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü. Ayaü vuccati sammądińńhi. Tattha katamo sammąsaļkappo: yo takko vitakko -pesammąsaļkappo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammą saļkappo. Tattha katamą sammącącą: yą catåhi vaciduccaritehi ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akaraõaü anajjhąpatti veląanatikkamo setughąto sammąvącą maggaļgaü maggaüpariyąpananaü, ayaü vuccati sammavącą. Tattha katamo sammąkammanto: yą tćhi kąyaduccaritehi ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akaraõaü anajjhąpatti velą anatikkamo setughąto [PTS Page 107] [\q 107/] sammąkammanto maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati smąkammanto. Tattha katamo sammą ąjivo: yą micchąąjivą ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akaraõaü anajjhąpatti veląanatikkamo setughąto sammąąjćvo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati smąkammanto. Tattha katamo sammąvąyąmo: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąvąyąmo. Tattha katamą sammąsati: yą sati anussati -pe- sammąsati satisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąsati. Tattha katamo sammąsamądhi: yą cittassa ńhiti saõńhiti -pesammąsamądhi, samądhisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąsamądhi, ayaü vuccati dukkhanirodhagąminć pańipądą, avasesą dhammą dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya sampayuttą. [BJT Page 196] [\x 196/] 286. Tattha katamo dukkhasamudayo: taõhą ca avasesą ca kilesą ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü: avasesą ca akusalą dhammą, tćõi ca kusalamåląni sąsavąni, avasesą ca sąsavą kusalą dhammą, sąsavą ca kusaląkusaląnaü dhammąnaü vipąką, ye ca dhammą kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką, sabbaü ca råpaü, idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho: taõhąya avasesąna¤ca kilesąü pąhąnaü, ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamą dukkhanirodhagąminć pańipadą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vicicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhanaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye ańńhaļgiko maggo heti: sammądińńhi -pesammą samądhi, ayaü vuccati dukkhanirodhagąminć pańipadą, [PTS Page 108] [\q 108/] avasesą dhammą dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya sampayuttą. 287. Tattha katamo dukkhąsamudayo: taõhą ca, avasesą ca kilesą, avasesą caakusalą dhammą, ayaü vuccati dukkha samudayo. Tattha katamaü dukkhaü: tiõi ca kusalamåląni sąsavąni, avasesą ca sąsavą kusalą dhammą, sąsavą ca kusaląkusaląnaü dhammąnaü vipąką, ye ca dhammą kiriyą ne"ca kusalą nąkusalą na ca kammavipąką, sabba¤ca råpaü, idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho: taõhąya ca, avasesąna¤ca kilesąnaü, avasesąna¤caakusaląnaü dhammąnaü pahąnaü, ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamą dukkhanirodhagąminć pańipadą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vicicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhanaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye ańńhaļgiko maggo heti: sammądińńhi -pesammą samądhi, ayaü cuccati dukkhanirodhagąminć pańipadą, avasesą dhammą dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya sampayuttą. 288. Tattha katamo dukkhasamudayo: taõhą ca, avasesą ca kilesą avasesą ca akusalą dhammą, tiõi ca kusalamåląni sąsavąni, ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü: avasesą ca sąsavą kusalą dhammą sąsavą ca kusaląkusaląnaü dhammąnaü vipąką, ye ca dhammą kiriyą ne"va kusalą nąkusalą na ca kammavipąką, sabba¤ca råpaü, idaü vuccati dukkhaü. [PTS Page 109] [\q 109/] Tattha katamo dukkhanirodho: taõhąya ca, avasesąna¤ca kilesąnaü, avasesąna¤ca kilesąsanaü, avasesąna¤ca akusaląnaü dhammąnaü, tiõõa¤ca kusalamuląnaü sąsavąnaü pahąnaü, ayaü vuccati dukkhanirodho. [BJT Page 198] [\x 198/] Tattha katamą dukkhanirodhagąminć pańipadą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vicicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhanaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye ańńhaļgiko maggo heti: sammądińńhi -pesammą samądhi, ayaü vuccati dukkhanirodhagąminć pańipadą, avasesą dhammą dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya sampayuttą. 289. Tattha katamo dukkhąsamudayo: taõhą ca. Avasesą ca kilesą avasesą ca akusalą dhammą, tiõi ca kusalamåląni sąsavąni, avasesą ca sąsavą kusalą dhammą ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü: sąsavą kusaląkusaląnaü dhammąnaü vipąką, ye ca dhammą kiriyą ne"va kusalą nąkusalą na kammavipąką, sababa¤ca råpaü, idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho: taõhąya ca avasesąna¤ca kilesąnaü, avasesąna¤ca akusaląnaü dhammąnaü, tiõõa¤ca kusaląmuląnaü sąsavąnaü, avasesąna¤ca sąsavąnaü kusaląnaü dhammąnaü pahąnaü, ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamą dukkhanirodhagąminć pańipadą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vicicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhanaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye ańńhaļgiko maggo heti: sammądińńhi -pesammą samądhi ayaü vuccati dukkhanirodhagąminć pańipadą avasesą dhammą dukkanirodhagąminiyą pańipadąya sampayuttą.[PTS Page 110] [\q 110/] 290. Cattąri saccąni: dukkhaü, dukkhasamudayo, dukkhanirodho, dukkhanirodhagąminć pańipadą. Tattha katamo dukkhasamudayo: taõhą, ayaü vuccati dukkałamudayo. Tattha katamaü dukkhaü: avasesą ca kilesą, avasesą ca akusalą dhammą, tiõi ca kusalamåląni sąsavąti, avasesą ca sąsava kusalą dhammą, sąsavą ca kusaląkusaląnaü dhammąnaü vipąką, ye ca dhammą kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką, sabba¤ca råpaü, idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho: taõhąya pahąnaü ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamą dukkhanirodhagąminć pańipadą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vicicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhanaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye pa¤caļgiko maggo heti: sammądińńhi sammą saļkappo, vąyąmo, sammą sati, sammą samądhi Tattha katamą sammądińńhi: yą pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińińhi dhammavicayasambojjhaļgo maggaļgaü magga pariyąpannaü, ayaü vuccati sammądińńhi. [BJT Page 200] [\x 200/] Tattha katamo sammąsaļkappo: yo takko -pesammąsaļkappo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąsaļkappo. Tattha katamo sammąvąyąmo: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąvąyąmo. Tattha katamą sammąsati: yą sati anussati anussati -pe- sammąsati satisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü - ayaü vuccati sammąsati. Tattha katamo sammąsamądhi: yą cittassa ńhiti -pe- smamąsati samądhisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü. Ayaü vuccati sammąsamądhi. Ayaü vuccati dukkhanirodhagąminć pańipadą avasesą dhammą dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya sampayuttą. [PTS Page 111] [\q 111/] 291. Tattha katamo dukkhąsamudayo: taõhą ca. Avasesą ca kilesą avasesą ca akusalą dhammą, tiõi ca kusalamåląni sąsavąni, avasesą ca sąsavą kusalą dhammą ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü: sąsavą kusaląkusaląnaü dhammąnaü vipąką, ye ca dhammą kiriyą neva kusalą nąkusalą na kammavipąką, sababa¤ca råpaü, idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho: taõhąya ca avasesąna¤ca kilesąnaü, avasesąna¤ca akusaląnaü dhammąnaü, tiõõa¤ca kusaląmuląnaü sąsavąnaü, avasesąna¤ca sąsavąnaü kusaląnaü dhammąnaü pahąnaü, ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamą dukkhanirodhagąminć pańipadą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vicicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhanaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye ańńhaļgiko maggo heti: sammądińńhi sammą saļkappo sammącąyąmo sammąsati sammąsamądhi. Ayaü vuccati dukkhanirodhagąminć pańipadą avasesą dhammą dukkanirodhagąminiyą pańipadąya sampayuttą. 292. Cattąri saccąni: dukkhaü, dukkhasamudayo, dukkhanirodho, dukkhanirodhagąminć pańipadą. Tattha katamo dukkhasamudayo: taõhą, ayaü vuccati dukkałamudayo. Tattha katamaü dukkhaü: avasesą ca kilesą, avasesą ca akusalą dhammą, tiõi ca kusalamåląni sąsavąti, avasesą ca sąsava kusalą dhammą, sąsavą ca kusaląkusaląnaü dhammąnaü vipąką, ye ca dhammą kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką, sabba¤ca råpaü, idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho: taõhąya pahąnaü ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamą dukkhanirodhagąminć pańipadą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti [PTS Page 112] [\q 112/] niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vicicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhanaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti -peavikkhepo hoti, ayaü vuccati dukkhanirodhagąminć pańipadą. [BJT Page 202] [\x 202/] 293. Tattha katamo dukkhąsamudayo: taõhą ca. Avasesą ca kilesą avasesą ca akusalą dhammą, tiõi ca kusalamåląni sąsavąni, avasesą ca sąsavą kusalą dhammą ayaü vuccati dukkhasamudayo. Tattha katamaü dukkhaü: sąsavą kusaląkusaląnaü dhammąnaü vipąką, ye ca dhammą kiriyą ne"va kusalą nąkusalą na kammavipąką, sababa¤ca råpaü, idaü vuccati dukkhaü. Tattha katamo dukkhanirodho: taõhąya ca avasesąna¤ca kilesąnaü, avasesąna¤ca akusaląnaü dhammąnaü, tiõõa¤ca kusaląmuląnaü sąsavąnaü, avasesąna¤ca sąsavąnaü kusaląnaü dhammąnaü pahąnaü, ayaü vuccati dukkhanirodho. Tattha katamą dukkhanirodhagąminć pańipadą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vicicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhanaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ayaü vuccati dukkhanirodhagąminć pańipadą Abhidhammabhąjaniyaü. 294. Cattąri ariyasaccąni: dukkhaü, ariyasaccaü, dukkhasamudayo, ariyasaccaü, dukkhanirodho, ariyasaccaü, dukkhanirodhagąmini pańipadą ariyasaccaü. 295. Catunnaü ariyasaccąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati avyąkatą, -pekati saraõą, kati araõą: Samudayasaccaü akusalaü. Maggasaccaü kusalaü. Nirodhasaccaü avyąkataü dukkhasaccaü siyą kusalaü, siyą akusalaü siyą abyąkataü. Dve saccą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya [PTS Page 113] [\q 113/] vedanąya sampayuttą. Nirodhasaccaü na vattabbaü sukhąya vedanąya sampayuttanti"pi dukkhąya vedanąya sampayuttanti"pi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttanti"pi dukkhasaccaü siyą sukhąya vedanąya sampayuttaü, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttaü, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü, siyą na vattabbaü sukhąya vedanąya sampayuttanti"pi dukkhąya vedanąya sampayuttanti"pi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttanti"pi. Dve saccą vipąkadhmadhammą nirodhasaccaü neva vipąkanavipąkadhammadhammaü. Dukkhasaccaü siyą vipąkaü, siyą vipąkadhammadhammaü, siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammaü. Samudayasaccaü anupądinnupądąniyąü. Dve saccą anupądinnaanupądąniyą. Dukkhąsaccaü siyą upądinnupądąniyaü, anupądinnu pądąniyaü. Samudayasaccaü saükilińńhasaükilesiką dve saccą asaükilińńha asaükilesiką. Dukkhasaccaü siyą saükilińńhasaükilesikaü, siyą asaükilińńhasaükilesikaü. [BJT Page 204] [\x 204/] Samuyasaccaü savitakkasavicąraü. Nirodhasaccaü avitakkaavicąraü. Maggasacca siyą savitakkasavicąraü, siyą avitakkavicąramattaü, siyą avitakkaavicąraü. Dukkhasaccaü siyą savitakkasavicąraü, siyą avitakkavicąramattaü, siyą avitakkaavicąraü, siyą na vattabbaü savitakkasavicąranti"pi avitakkavicąramattanti"pi avitakkaavicąranti"pi. Dve saccą siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhą sahagatą. Nirodhasaccaü na vattabbaü pitasahagatanti"pi, sukhasahagatanti"pi, upekkhąsahagatanti"pi dukkhasaccaü siyą pćtisahagataü siyą sukhasahagataü, siyą upekkhąsahagataü. Siyą na vattabbaü pitisahagatanti"pi sukhasahagatanti"pi upekkhąsahagatanti"pi. Dve saccą nevadassanena na bhąvanąya pahątabbą. Samudayasaccaü siyą dassanena pahątabbą, siyą bhąvanąya pahątabbaü. Dukkhasaccaü siyą dassanena pahątabbaü, siyą bhąvanąya pahątabbaü, siyą bhąvanąya pahątabbaü, siyą neva dassena na bhąvanąya pahątabbaü. Dve saccą neva dassanena na bhąvanąya pahątabbąhetuką. Samudayasaccaü siyą dassanena pahątabbąhetukaü, siyą bhąvanąya pahątabbaühetukaü. Dukkhasaccaü siyą dassanena pahątabbaühetukaü, siyą bhąvanąya pahątabbahetukaü, siyą neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetukaü. Samudayasaccaü ącayagąmi. Maggasaccaü apacayagąmi. [PTS Page 114] [\q 114/] nirodhasaccaü nevącayagąminąpacayagąmi. Dukkhasaccaü siyą ącayagąmi, siyą neva ącayagąmi nąpacayagąmi. Maggasaccaü sekkhaü. Tiõi saccąni neva sekkhą nąsekkhą. Samudaya saccaü parittaü. Dve saccą appamąõą, dukkhasaccaü siyą parittaü, siyą mahaggataü. Nirodhasaccaü anąrammaõaü. Maggasaccaü appamąõąrammaõaü. Samudayasaccaü siyą parittąrammaõaü, siyą mahaggatąrammaõaü, na appamąõąrammaõaü, siyą na vattabbaü parittąrammaõanti"pi mahaggatą rammaõanti"pi dukkhasaccaü siyą parittąrammaõaü, siyą mahaggatąrammaõaü, siyą appamąõąrammaõaü, siyą na vattabbaü parittąrammaõanti"pi mahaggatąrammaõanti"pi appamąõąrammaõanti"pi. Samudayasaccaü hćnaü dve saccą paõćtą. Dukkhasaccaü siyą hćnaü, siyą majjhimaü. Nirodhasaccaü aniyataü maggasaccaü sammattaniyataü. Dve saccą siyą micchattiniyatą. Siyą aniyatą. Nirodhasaccaü anąrammaõaü. Samudayasaccaü na vattabbaü maggąrammaõanti"pi maggahetukanti"pi maggądhipatiti"pi maggasaccaü na maggąrammaõaü maggahetukaü, siyą maggądhipati. Siyą na vattabbaü maggądhipatćti. Dukkasaccaü siyą maggąrammaõaü na maggahetukaü, siyą maggądhipati, siyą na vattabbaü maggąrammaõanti"pi maggądhipatćti"pi. [BJT Page 206] [\x 206/] Dve saccą siyą uppanną, siyą anuppanną, na vattabbą uppądinoti. Nirodhasaccaü na vattabbaü uppannanti"pi anuppannanti"pi uppądćti"pi dukkhasaccaü siyą uppannaü, siyą anuppannaü, siyą uppądi. Tiõi saccąni siyą anitą, siyą anągatą, siyą paccuppanną. Nirodhasaccaü na vattabbaü atćtanti"pi anągatanti"tipi paccuppannanti"pi. Nirodhasaccaü anąrammaõaü. Maggasaccaü na vattabbaü atćtąrammaõanti"pi anągatąrammaõanti"pi paccuppannąrammaõanti"pi dve saccą siyą atitąrammaõą, siyąanągatąrammaõą, siyą paccuppannąrammaõą, siyą na vattabbą atitąrammaõątipi anągatąrammaõątipi paccuppannąrammaõąti"pi. [PTS Page 115] [\q 115/] Nirodhasaccaü bahiddhą. Tćõi saccąni siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Nirodhasaccaü anąrammaõaü. Maggasaccaü bahiddhąrammaõaü. Samudayasaccaü siyą ajjhattąrammaõaü, siyą bahiddhąrammaõaü. Siyą ajjhatta bahiddhąrammaõaü. Dukkhasaccaü siyą ajjhattąrammaõaü, siyą bahiddhąrammaõaü, siyą ajjhattabahiddhąrammaõaü, siyą na vattbbaü ajjhattąrammaõąnti"pi bahiddhąrammaõanti"pi ajjhattabahiddhąrammaõanti"pi. Tiõi saccąni anidassanaappańighą. Dukkhasaccaü siyą sanidassana sappańighaü, siyą anidassanasappańighaü, siyą anidassanaappańighaü. 296. Samudayasaccaü hetu. Nirodhasaccaü na hetu. Dve saccą siyą hetu, siyą na hetu. Dve saccą sahetuką. Nirodhasaccaü ahetukaü. Dukkhasaccaü siyą sahetukaü, siyą ahetukaü. Dve saccą hetusampayuttą. Nirodhasaccaü hetuvippayuttaü. Dukkhasaccaü siyą hetusampayuttaü, siyą hetuvippayuttaü. Samudayasaccaü hetu ceva sahetuka¤ca nirodhasaccaü na vattabbaü hetu ceva sahetukanti"pi sahetuka¤ce"va na ca hetåti"pi. Maggasaccaü siyą hetu ceva sahetuka¤ca. Siyą sahetuka¤ceva na ca hetu. Dukkhasaccaü siyą hetuce"va sahetuka¤ca siyą sahetuka¤ceva na ca hetu, siyą na vattabbaü hetuce"va sahetukanti"pi sahetuka¤ceva na ca hetåti"pi. Samudayasaccaü hetuce"va hetusampayutta¤ca nirodhasaccaü na vattabbaü hetu ceva hetusampayuttanti"pi hetusampayutta¤ceva na ca hetåti"pi. Maggasaccaü siyą hetuce"va hetusampayutta¤ca. Siyą hetusampayutta¤ceva na ca hetu. Dukkhasaccaü siyą hetuce"va hetusampayutta¤ca, siyą hetusampayutta¤ca na ca hetu, siyą na vattabbaü hetuce"va hetusampayuttanti"pi hetusampayutta¤ceva na ca hetåti"pi. Nirodhasaccaü na hetuahetukaü. Samudayasaccaü na vattabbą na hetu sahetukanti"pi na hetu ahetukanti"pi. Maggasaccaü siyą na hetu sahetukaü, siyą na vattabbaü na hetu sahetukanti"pi na hetu ahetukanti"pi. Dukkhasaccaü siyą na hetu sahetukaü, siyą na hetu ahetukaü. Siyą na vattabbaü na hetu sahetukanti"pi na hetu ahetukanti"pi. [PTS Page 116] [\q 116/] [BJT Page 208] [\x 208/] 297. Tiõi saccąni sappaccayą. Nirodhasaccaü appaccayaü. Tiõi saccani saļkhatą. Nirodhasaccaü asaļkhataü. Tiõi saccąni anidassaną dukkhasaccaü siyą sanidassanaü, siyą anidassanaü. Tiõi saccąni appańighą. Dukkhasaccaü siyą sappańighaü siyą appańighaü. Tiõi saccani aråpąni dukkhasaccaü siyą råpaü, siyą aråpaü. Dve saccą lokiyą dve saccą lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. 298. Samudayasaccaü ąsavo. Dve saccą no ąsavą dukkhasaccaü siyą ąsavo, siyą no ąsavo. Dve saccą sąsavą. Dve saccą anąsavą. Samudayasaccaü ąsavasampayuttaü. Dve saccą ąsavavippayuttą. Dukkhasaccaü siyą ąsavasampayuttaü, siyą ąsava vippayuttaü. Samudayasaccaü ąsavo ceva sąsava¤ca. Dve saccą na vattabbą ąsavąceva sąsavąti"pi sąsavą ceva no ca ąsavąti"pi. Dukkhasaccaü siyą ąsavo ceva sąsava¤ca, siyą sąsava¤ce"va no ca ąsavo. Samudayasaccaü ąsavo ceva ąsavasampayutta¤ca. Dve saccą na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttąti"pi dukkhasaccaü siyą ąsavo ceva ąsavasampayutta¤ca, siyąąsavasampayutta¤ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbaü ąsąvo ceva ąsavasampayuttanti"pi ąsavasampayutta¤ce"va no ca ąsavoti"pi. Dve saccą ąsavavippayuttaanąsavą. Samudayasaccaü na vattabbaü ąsavavippayutta sąsavantipi ąsavavippayuttaanąsavantipi. Dukkhasaccaü siyą ąsavavippayuttasąsavaü, siyą na vattabbaü ąsavavippayuttasąsavanti"pi ąsavavippayuttaanąsavantipi. 299. Samudayasaccaü saüyojanaü dve saccą no saüyoną dukkhasaccaü siyą sa¤¤ojanaü, siyą no sa¤¤ojanaü. Dve saccą sa¤¤ojanasampayuttaü. Dve saccą sa¤¤ojanavippayuttą. Dukkhasaccaü siyą sa¤¤ojanasampayuttaü, siyą sa¤¤ojanavippayuttaü. Samudayasaccaü sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤oniya¤ca. Dve saccą na vattabbą sa¤¤ojanąceva sa¤¤ojaniyąti"pi sa¤¤ojaniyą ceva no ca sa¤¤ojanąti"pi dukkhasaccaü siyą sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojaniya¤ca, siyą sa¤¤ojaniyaüceva no ca sa¤¤ojanaü. [BJT Page 210] [\x 210/] Samudayasaccaü sa¤¤ojana¤ce"va sa¤¤ojanasampayutata¤¤ca dve [PTS Page 117] [\q 117/] saccą na vattabbą sa¤¤ojaną ceva sa¤¤ejanasampayuttą"pi, sa¤¤ojanasampayuttą ceva no ca sa¤¤ojanąti"pi dukkhasaccaü siyą sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojanasampayutta¤ca, siyą sa¤¤ojanasampayutta¤ce"va no ca sa¤¤ojanaü, siyą na vattabbaü sa¤¤ojana¤ceva sa¤¤ojanasampayutatnti"pi, sa¤¤ojanasampayutata¤ce"va no ca sa¤¤ojananti"pi. Dve saccą sa¤¤ojanavippayutta asa¤¤ojaniyą. Samudayasaccaü na vattabbaü sa¤¤ojanavippayuttasa¤¤ojaniyanti"pi, sa¤¤ejanavippayuttaasa¤¤ojaniyantipi. Dukkhasacacaü siyą sa¤¤ojanavippayuttasaüyojaniyaü, siyą na vattabbaü sa¤¤ejanavippayuttasa¤¤oniyanti"pi, sa¤¤ojanavippayutta asa¤¤ojaniyanti"pi. 300. Samudayasaccaü gantho. Dve saccą no ganthą. Dukkhasaccaü siyą gantho, siyą no gantho. Dve saccą ganthaniyą. Dve saccą aganthaniyą. Dve saccą ganthavippayuttą. Dve saccą siyą ganthasampayuttą, siyą ganthavippayuttą. Samudayasaccaü gantho ceva ganthaniya¤ca. Dve saccą na vattabbą ganthą ce"va ganthaniyąti"pi ganthaniyą ce"va no ca ganthąni"pi. Dukkhasaccaü siyą gantho ce"va ganthaniya¤ca, siyą ganthaniya¤ceva no ca gantho. Samudayasaccaü gantho ceva ganthasampayutta¤ca, siyą na vattabbaü gantho ceva ganthasampayuttantipi, ganthasampayutta¤ceva no ca ganthotipi. Dve saccą na vattabbą ganthą ceva ganthasampayuttąti"pi, ganthasampayuttą ceva no ca ganthątipi. Dukkhasaccaü siyą gantho ceva ganthasampayutta¤ca, siyą ganthasampayutta¤ceva no ca gantho, siyą na vattabbaü gantho ceva ganthasampayuttantipi, ganthasampayutta¤ceva no ca ganthotipi. Dve saccą ganthavippayuttaaganthaniyą. Dve saccą siyą ganthavippayuttaganthaniyą, siyą na vattabbą ganthavippayuttaganthaniyą tipi ganthavippayutataaganthaniyątipi. 301-302-303. Samudayasaccaü ogho -pe- yogo -pe nćvaraõaü dve saccą no nćvaraõą dukkhasaccaü siyą nćvaraõaü, siyą no nćvaraõaü. Dve saccą nćvaraõiyą dve saccą anćvaraõiyą. Samudayasaccaü nćvaraõasampayuttaü. Dve saccą nćvaraõavippayuttą. Dukkhasaccaü siyą nćvaraõasampayuttaü, siyą nćvaraõavippayuttaü. Samudayasaccaü [PTS Page 118] [\q 118/] nćvaraõaü ceva nćvaraõiya¤ca. Dve saccą na vattabbą nćvaraõą ceva nćvaraõiyątipi, nćvaraõiyąceva no ca nćvaraõątipi. Dukkhasaccaü siyą nćvaraõa¤ceva nćvaraõiya¤ca, siyą nćvaraõiya¤ceva no ca nćvaraõaü. [BJT Page 212] [\x 212/] Samudayasaccaü nćvaraõa¤ce va nćvaraõasampayutta¤ca dve saccą na vattabbą nćvaraõąceva nćvaraõasampayuttąti"pi, nćvaraõasampayuttą ceva no ca nćvaraõątipi. Dukkhasaccaü siyą nivaraõaü ceva nćvaraõa sampayutta ca, siyą nćvaraõasampayuttaü ceva no ca nćvaraõaü, siyą na vattabbaü nćvaraõaü ceva nivaraõasampayuttantipi nćvaraõasampayuttaü ceva no ca nćvaraõantipi. Dve saccą nćvaraõavippayutta anćvaraniyą. Samudayasaccaü na vattabbaü nćvaraõavippayuttanćvaraõiyantipi nćvaraõavippayuttaanćvaraõiyantipi. Dukkhasaccaü siyą nćvaraõavippayuttanćvaraõiyaü, siyą na vattabbaü nćvaraõavippayuttanćvaraõiyanti"pi nćvaraõavippayuttaanćvaraõiyantipi. 304. Tiõi saccąni no parąmąsą. Dukkhasaccaü siyą parąmąso, siyą no parąmaso. Dve saccą parąmańńhą. Dve saccą aparąmańńhą. Dve saccą parąmąsavippayuttą. Samudayasaccaü siyą parąmąsa sampayuttaü, siyą parąmąsavippayuttaü. Dukkhasaccaü siyą parąmąsa sampayuttaü, siyą parąmąsavippayuttaü, siyą na vattabbaü parąmąsa sampayuttanti"pi parąmąsavippayuttanti"pi. Samudayasaccaü na vattabbaü parąmąso ceva parąmańńhanti parąmańńhaüce va no ca parąmąso. Dve saccą na vattabbą parąmąsą ceva parąmańńhątipi parąmańńhąceva no ca parąmąsąti"pi. Dukkhasaccaü siyą parąmąso ceva parąmańńhaü ca, siyą parąmańńhaü ceva no ca parąmąso. Dve saccą parąmąsavippayuttaaparąmańńhą. Dve saccą siyą parąmąsavippayuttaparąmańńhą, siyą na vattabbą parąmąsavippayutta parąmańńhąti"pi parąmąsavippayutta aparąmańńhąti"pi. 305. Dve saccą sąrammaõą. Nirodhasaccaü anąrammaõaü. Dukkhasaccaü siyą sąrammaõaü, siyą anąrammaõaü. Tiõi saccąni no cittą. Dukkhasaccaü siyą cittaü, siyą no cittaü. Dve saccą cetasiką. Nirodhasaccaü acetasikaü. Dukkakhasaccaü siyą cetasikaü, siyą acetasikaü. Dve saccą [PTS Page 119] [\q 119/] cittasampayuttą. Nirodhasaccaü cittavippayuttaü dukkhasaccaü siyą cittasampayuttaü, siyą cittavippayuttaü, siyą na vattabbaü cittena sampayuttanti"pi cittenavippayutatnti"pi. Dve saccą cittasaüsańńhą. Nirodhasaccaü cittavisaüsańńhaü. Dukkhasaccaü siyą cittasaüsańńhaü, siyą cittavisaüsańńhaü, siyą na vattabbaü cittena saüsańńhanti"pi, cittena visaüsańńhanti"pi. [BJT Page 214] [\x 214/] Dve saccą cittasamuńńhąną. Nirodhasaccaü no cittasamuńńhąnaü. Dukkhasaccaü siyą cittasamuńńhąnaü, siyą no cittasamuńńhąnaü. Dve saccą cittasahabhuno. Nirodhasaccaü no cittasahabhu. Dukkhasaccaü siyą cittasahabhu, siyą no citatasahabhu. Dve saccą cittąnuparivattino, nirodhasaccaü no cittąnuparivatti. Dukkhasaccaü siyą cittąnaparivatti, siyą no cittąnaparivanti. Dve saccą cittasaüsańńhasamuńńhąną. Nirodhasaccaü no cittasaüsańńhasamuńńhąnaü. Dukkhasaccaü siyą cittasaüsańńhasamuńńhąnaü, siyą no cittasaüsańńhasamuńńhąnaü. Dve saccą cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno. Nirodhasaccaü no cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhu. Dukkhasaccaü siyą citatasaüsańńhasamuńńhąna sahabhu, siyą nocittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhu. Dve saccą cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Nirodhasaccaü no cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivakti. Dukkhasaccaü siyą cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivatti, siyą no cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparavatti. Tiõi saccąni bąhirą. Dukkhasaccaü siyą ajjhattikaü siyą bąhiraü Tiõi saccąni no upądą. Dukkhasaccaü siyą upadą siyą no upądą. Tćõi saccąni anupądinną dukkhasaccaü siyą upądinnaü, siyą anupądinnaü. 306. Samudayasaccaü upądąnaü. Dve saccą no upądąnaü dukkha saccaü siyą upądąnaü, siyą no upądąnaü. Dve saccą upądąniyą. Dve saccą anupądąniyą. Dve saccą upądąnavippayuttą. Dve saccą siyą upądąnasampayuttą, siyą upądąnavippayuttą. Samudayasaccaü upądąnaü ceva upądąniya¤ca. Dve saccą na vattabbą upądąną ceva upądąniyątipi, upądąniyą ceva no ca upądąnąti"pi. Dukkhasaccaü siyą upądąnaü ceva upądąniya¤ca, siyą upądąniyaü ceva no ca upądąnaü. Samudayasaccaü siyą upądąnaü ceva upądąnasampayutta¤ca, siyą na vattabbaü [PTS Page 120] [\q 120/] upądąnaü ceva upądąnasampayuttanti"pi, upądąnaspa yutta¤ceva no ca upądąnantipi. Dve saccą na vattabbą upądąną ceva upądąnasampayutatątipi upądąnasampayuttą ceva no ca upądąnątipi. Dukkhasaccaü siyą upądąnaü ceva upądąnasampayuttaü ca, siyą upądąnasampayuttaü ceva no ca upądąnaü, siyą na vattabbaü upądąnaü ceva upądąnasampayuttantipi, upąnasampayuttaü ceva no ca upądąnanantipi. Dve saccą upądąnavippayuttaanupądąniyą, dve saccą siyą upądąnavippayuttaupądąniyą, siyą na vattabbą upądąnavippayuttaupądąniyątipi. Upądąnavippayuttaanupądąniyątipi. [BJT Page 216] [\x 216/] 307. Samudayasaccaü kileso. Dve saccą no kilesą. Dukkhasaccaü siyą kileso. Siyą no kileso. Dve saccą saükilesiką. Dve saccą asaükilesiką. Samudayasaccaü saükilińńhaü dve saccą asaükilińńhą. Dukkhasaccaü siyą saükilińńhaü, siyą asaükilińńhaüta Samudayasaccaü kilesasampayuttaü dve saccą kilesavippayuttą. Dukkhasaccaü siyą kilesasampayuttaü, siyą kilesavippayuttaü. Samudayasaccaü kileso ceva saükilesika¤ca. Dve sacca na vattabbą kilesą ceva saükilesikątipi saükilesiką ceva no ca kilesątipi. Dukkhasaccaü siyą kileso ceva saükilesika¤ca, siyą saükilesikaü ceva no ca kileso. Samudayasaccaü kileso ceva saükilińńhaü ca. Dve saccą na vattabbą kilesą cevasaükilińńhątipi saükilińńhące no ca kilesątipi. Dukkhasaccaü siyą kileso ceva saükilińńha¤ca, siyą saükilińńha¤ceva no ca kileso, siyą na vattabbaü kileso ceva saükilińńhantipi saükilińńhaü ceva no ca kilesotipi. Samudayasaccaü kileso ceva kilesasampayutta¤ca. Dve saccą na vattabbą kilesą ceva kilesasampayuttątipi kilesasampayuttątipi kilesasampayuttą ceva no ca kilesątipi. Dukkhasaccaü siyą kileso ceva kilesasampayuttaü ca, siyą kilesasampayuttaü ceva no ca kileso, siyą na vattabbaü kileso ceva kilesasampayuttantipi kilesasampayuttaü ceva no ca kilesoti"pi. Dve saccą kilesampayuttaasaükilesiką. Samudayasacca na vattabbaü kilesavippayuttasaükilesikanati"pi kilesavippayuttaasaükilesikanati"pi. Dukkhasaccaü siyą kilesavippayutta saükilesikaü, siyą na vattabbaü kilesavippayuttasaükilesikantapi kilesavippayuttaasaükilesikantipi. [PTS Page 121] [\q 121/] 308. Dve saccą na dassanena pahątabbą na dve saccą siyą dassanena pahątabbą. Siyą na dassanena pahątabbą. Dve saccą na bhąvanąya pahątabbą dve saccą siyą bhąvanąya pahątabbą, siyą na bhąvanąya pahątabbą. Dve saccą na dassanena pahątabbahetuką. Dve saccą siyą dassanena pahątabbąhetuką, siyą na dassanena pahątabbahetuką. Dve saccą na bhąvanąya pahątabbahetuką. Dve saccą siyą bhąvanąya pahątabbahetuką, siyą na bhąvanąya pahątabbahetuką. Samudayasaccaü savitakkaü. Nirodhasaccaü avitakkaü dve saccą siyą savitakką, siyą avitakką. [BJT Page 218] [\x 218/] Samudaya saccaü savicąraü. Nirodhasaccaü avicąraü. Dve saccą siyą savicąrą, siyą avicąrą. Nirodhasaccaü appćtikaü tiõi saccąni siyą sappćtiką, siyą appćtiką Nirodhasaccaü na pćtisahagataü. Tiõi saccąni siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Nirodhasaccaü na sukhasahagataü tiõi saccąni siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Nirodhasaccaü na upekkhąsahagataü tiõi saccąni siyą upekkhą sahagatą, siyą na upekkhąsahagatą. Samudayasaccaü kąmąvacaraü. Dve saccą na kąmąvacarą. Dukkhasaccaü siyą kąmąvacaraü, siyą na kąmąvacaraü. Tiõi saccąni na råpąvacaraü. Dukkhasaccaü siyą råpąvacaraü, siyą na råpąvacaraü. Tiõi saccąni na aråpąvacaraü. Dukkhasaccaü siyą aråpąvacaraü, siyą na aråpąvacaraü Dve saccą pariyąpanną dve saccą apariyąpanną. Maggasaccaü niyyąnikaü. Tiõi saccąni aniyyąniką. Maggasaccaü niyataü. Nirodhasaccaü aniyataü dve saccą siyą niyatą, siyą aniyatą. Dve saccą sauttarą dve saccą anuttarą. Samudayasaccaü saraõaü dve saccą araõaü dukkhasaccaü siyą saraõaü siyą araõąnti. Pa¤hapucchakaü. Saccavibhaļgo nińńhito [PTS Page 122] [\q 122/] [BJT Page 220] [\x 220/] 5. Indriya vibhaļgo 309. Bąvisatindriyąni, cakkhundriyaü: sotindriyaü, ghąnindriyaü, jivhindriyaü, kąyindriyaü, manindriyaü, jćvitindriyaü, itthindriyaü, purisindriyaü, sukhindriyaü, dukkhindriyaü, somanassindriyaü, domanassindriyaü, upekkhindriyaü, saddhindriyaü, viriyindriyaü, satindriyaü, samądhindriyaü, pa¤¤indriyaü, ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü, a¤¤indriyaü, a¤¤ątąvindriyaü. 310. Tattha katamaü cakkhundriyaü: yaü cakkhu catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo -pe- su¤¤o gąmopeso. Idaü vuccati cakkhundriyaü. 311-314. Tattha katamaü sotindriyaü -pe- ghąnindriyaü -pejivhindriyaü -pekąyindriyaü: yo kąyo catunnaü mahąbhåtąnaü upądąya pasądo -pe- su¤¤o gąmo peso. Idaü vuccati kąyindriyaü. 315. Tattha katamaü manindriyaü: ekavidhena manindriyaü: phassasampayuttaü. Duvidhena manindriyaü: atthi sahetukaü, atthi ahetukaü. Tividhena manindriyaü: atthi kusalaü, atthi akusalą, atthi avyąkataü. Catubbidhena manindriyaü: atthi kąmąvacaraü, atthi aråpąvaraü, atthi aråpąvacaraü, atthi apariyąpannaü. Pa¤cavidhena manindriyaü: atthi sukhindriyasampayuttaü atthi dukkhindriyasampayuttaü, atthi somanassindriyasampayuttaü, atthi domanassindriyasampayuttaü, atthi upekkhindriyasampayuttaü. Chabbidhena manindriyaü: cakkhuvi¤¤ąõaü, sotavi¤¤ąõaü, ghąnavi¤¤ąõaü, jivhąyavi¤¤ąõaü, kąyavi¤¤ąõaü, manovi¤¤ąõaü. Evaü chabbidhena manindriyaü. Sattavidhena manindriyaü: cakkhuvi¤¤ąõaü, -pe- kąyavi¤¤ąõaü, manodhątu manovi¤¤ąõadhątu. Evaü sattavidhena manindriyaü. Ańńhavidhena manindriyaü: cakkhuvi¤¤ąõaü, -pe- kąyavi¤¤ąõaü, atthi sukhasahagataü, atthi dukkhasahagataü, manodhątu manovi¤¤ąõadhątu. Evaü ańńhavidhena manindriyaü. Navavidhena manindriyaü: cakkhuvi¤¤ąõaü, -pe- kąyavi¤¤ąõaü, manodhątu manovi¤¤ąõadhątu. Atthi kusalą, atthi akusalą, atthi avyąkatą. Evaü navavidhena manindriyaü. Dasavidhena manindriyaü: cakkhuvi¤¤ąõaü, -pe- kąyavi¤¤ąõaü, atthi sukhasahagataü, atthi dukkhasahagataü, manodhątu manovi¤¤ąõadhątu. Atthi akusalą atthi avyąkatą evaü dasavidhena manindriyaü. (Yathą vi¤¤ąõakkhandho tathą vitthąro) -pe- evaü bahuvidhena manindriyaü. Idaü vuccati manindriyaü. [BJT Page 222] [\x 222/] 316. Tattha katamaü jivindriyaü: jivinindriyaü duvidhena: atthi råpajivinindriyaü, atthi aråpąjivindriyaü. Tattha katamaü råpajćvitindriyaü: yo tesaü råpćnaü dhammąnaü ąyu ńhiti yapaną yąpaną iriyaną vattaną pąlaną jćvitaü jćvitindriyaü, idaü vuccati råpajćvitindriyaü. Tattha katamaü aråpajćvitindriyaü: yo tesaü aråpćnaü dhammąnaü ąyu ńhiti yapaną yąpaną iriyaną vattaną pąlaną jćvitaü jćvitindriyaü, idaü vuccati aråpajćvitindriyaü. Idaü vuccati jćvitindriyaü. 317. Tattha katamaü itthindriyaü: yaü itthiyą itthiliļgaü itthinimittaü itthikuttaü itthąkappo itthattaü itthabhąvo, idaü vuccati itthindriyaü. 318. Tattha katamaü purisindriyaü: yaü purisassa purisaliļgaü purisanimittaü purisakuttaü [PTS Page 123] [\q 123/] purisąkappo purisattaü purisabhavo, idaü vuccati purisindriyaü. 319. Tattha katamaü sukhindriyaü: yaü kąyikaü sątaü kąyikaü sukhaü kąyasamphassają sątaü sukhaü vedayitaü kąyasamphassają sątą sukhą vedaną, idaü vuccati sukhindriyaü. 320. Tattha katamaü dukkhindriyaü: yaü kąyikaü asątaü kąyikaü dukkhaü kąyasamphassają asątaü sukhaü vedayitaü kąyasamphassają asątą dukkhą vedaną, idaü vuccati dukkhindriyaü 321. Tattha katamaü somanassindriyaü: yaü cetasikaü sątaü cesikaü sukhaü cetosamphassają sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną, idaü vuccati somanassindriyaü. 322. Tattha katamaü domanassindriyaü: yaü cetasikaü asątaü cetakaü dukkhaü ceto samphassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü ceto samphassają asątą dukkhaü vedayitaü, ceto sampassają asątą dukkhą vedana, idaü vuccati domanassindriyaü. 323. Tattha katamaü upekkhindriyaü: yaü cetasikaü nevasątaü nąsątaü cetosamphassają adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassają adukkhamasukhą vedaną, idaü vuccati upekkhindriyaü. 324. Tattha katamaü saddhindriyaü: yą saddhą saddahaną okappaną abhippasado saddhą saddhindriyaü saddhąbalaü, idaü vuccati saddhindriyaü. 325. Tattha katamaü viriyindriyaü: yo cetasiko viriyąrambho, nikkamo parakkamo uyyąmo vąyąmo ussąho ussoėhi thamo ńhiti asithilaparakkamatą anikkhittachandatą anikkhittadhuratą dhurasampaggąho [PTS Page 124] [\q 124/] viriyaü viriyindriyaü viriyabalaü, idaü vuccati viriyindriyaü. [BJT Page 224] [\x 224/] 326. Tattha katamaü satindriyaü: yą sati anussati pańissati sati saraõatą dhąraõatą apiląpannatą asammussanatą sati satindriyaü satibalaü sammąsati, idaü vuccati satindriyaü. 327. Tattha katamaü samądhindriyaü: yą cittassa ńhiti saõńhiti avańńhiti avisąhąro avikkhepo avisąhańamąnasatą samatho samądhindriyaü samądhibalaü, sammąsamądhi, idaü vuccati samądhindriyaü. 328. Tattha katamaü pa¤¤indriyaü: yą pa¤¤ą pająnaną vicayo pavicayo -pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati pa¤¤indriyaü. 329. Tattha katamaü ana¤¤ąta¤¤assąminindriyaü: yą tesaü dhammąnaü ana¤¤ątąnaü adińńhąnaü apattąnaü aviditąnaü asacchikatąnaü sacchikiriyąya pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicayasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü. 330. Tattha katamaü a¤¤indriyaü: yą tesaü dhammąnaü ¤ątąnaü dińńhąnaü pattąnaü viditąnaü sacchikatąnaü sacchikiriyąya pa¤¤ą pająnatą -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicayasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati a¤¤indriyaü. 331. Tattha katamaü a¤¤ąvindriyaü: yą tesaü dhammąnaü a¤¤ątąvćnaü dińńhąnaü pattąnaü viditąnaü sacchikatąnaü sacchikiriyąya pa¤¤ą pająnatą -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicayasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati a¤¤ątąvindriyaü. Abhidhammabhąjaniyaü. 332. Bąvisatindriyąni, cakkhundriyaü: sotindriyaü, ghąnindriyaü, jivhindriyaü, kąyindriyaü, manindriyaü, jćvitindriyaü, itthindriyaü, purisindriyaü, sukhindriyaü, dukkhindriyaü, somanassindriyaü, domanassindriyaü, upekkhindriyaü, saddhindriyaü, viriyindriyaü, satindriyaü, samądhindriyaü, [PTS Page 125] [\q 125/] pa¤¤indriyaü, ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü, ana¤¤ąta¤¤assąmatindriyaü, a¤¤indriyaü, a¤¤ątąvindriyaü. 333. Bąvisatinaü indriyąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati avyąkatą, -pekati saraõą, kati araõą: Dasindriyą avyąkatą. Domanassindriyaü akusalaü ana¤¤ąta¤¤assamitindriyaü kusalaü. Cattąrindriyą siyą kusalą, siyą avyątaką. Cha indriyą siyą kusalą, akusalą, siyą avyąkatą. [BJT Page 226] [\x 226/] Dvąyindriyą na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttątipi dukkhąya vedanąya sampayuttątipi, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttątipi. Cha indriyą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Tćõindriyą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Jivinindriyaü siyą sukhąya vedanąya sampayuttaü, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttaü, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü, siyą na vattabbaü sukhąya vedanąya sampayuttanti"pi dukkhąya vedanąya sampayuttanti"pi, adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttanti"pi. Sattindriyą neva vipąka na vipąkadhammadhammą, tćõindriyą vipąką. Dvćndriyą vipąkadhammadhammą. A¤¤indriyaü siyą vipąkaü, siyą vipąka dhammadhammaü. Navindriyą siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą, siyą neva vipąka na vipąkadhammadhammą. Navindriyą upądinnupądąniyą. Domanassindriyaü anupądinnupądąniyaü, tćõindriyą anupądinna anupądąniyą. Navindriyą siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą. Navindriyą asaükilińńhasaükilesiką. Domanassindriyaü saükilińńhasaükilesikaü. Tćõindriyą asaükilińńhaasaükilesiką, tćõindriyą siyą asaükilińńhasaükilesiką, siyą asaükilińńhasaükilesiką, siyą asaükilińńhaasaükilesiką. Cha indriyą siyą saükilińńhasaükilesiką, siyą asaükilińńha saükilesiką, siyą asaükilińńhaasaükilesiką. Navindriyą avitakkaavicąrą. Domanassindriyaü savitakkasavicąraü. Upekkhindriyaü siyą savitakkasavicąraü, siyą avitakkaavicąraü. Ekądasindriyą siyą savitakkasavicąrą. Siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Ekądasindriyą na vattabbą pćtisahagatąti"pi sukhasahagatąti"pi upekkhąsahagatąti"pi. Somanassindriyaü siyą pćtisahagataü, na sukhasahagataü, na upekkhąsahagataü, [PTS Page 126] [\q 126/] siyą na vattabbaü pitisahagatanti. Cha indriyą siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą. Cattąrindriyą siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą, siyą na vattabbą pćtisahagatąti"pi sukhasahagatąti"pi upekkhąsahagatąti"pi. Paõõarasindriyą neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą. Domansindriyaü siyą dassanena pahątabbaü, siyą bhąvaną pahątabbaü cha indriyą siyą dassanena pahątabbą, siyą bhąvanąya pahątabbą, siyą neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą. Paõõarasindriyą neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. Domanassindriyaü siyą dassanena pahątabbahetukaü, siyą bhąvanąya pahątabbahetukaü. Cha indriyą siyą dassanena pahątabbahetuką, siyą bhąvanąya pahątabbahetuką, siyą nevadassanena na bhąvanąya pahątabba hetuką. [BJT Page 228] [\x 228/] Dasandriyą neva ącayagąmi nąpacayagąmino. Domanassindriyaü ącayagąmi. Ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü apacayagąmi. A¤¤indriyaü siyą apacayagąmi, siyą nevącayagąmi nąpacayagąmi. Navindriyą siyą ącayagąmino, siyą apacayagąmino, siyą neva ącayagąmi nąpacayagąmino. Dasindriyą neva sekkhą nąsekkhą. Dvindriyą sekkhą. A¤¤ątąvindriyaü asekkhaü navindriyą siyą sekkhą, siyą asekkhą, siyą neva sekkhą nąsekkhą. Dasindriyą parittą. Tćõindriyą appamąõą: navindriyą siyą parittą, siyą mahaggatą, siyą appamąõą. Sattindriya anąrammaõą. Dvindriyą parittąrammaõą. Tćõindriyą appamąõąrammaõą. Domanassindriyaü siyą parittąrammaõaü, siyą mahaggatąrammaõaü, na appamąõąrammaõaü. Siyą na vattabbaü parittąrammaõanti"pi mahaggatąrammaõanti"pi. Navindriyą siyą parittąrammaõą, siyą mahaggatąrammaõą, siyą appamąõąrammaõą, siyą na vattabbą parittąrammaõąti"pi mahaggatąrammaõąti"pi appamąõąrammaõąti"pi. Navindriyą majjhimą. Domanassindriyaü hćnaü tiõindriyaü paõćtą tćõindriyą siyą majjhimą, siyą paõćtą. Cha indriyą siyą hćną, siyą majjhimą. Siyą paõćtą. Dasindriyą aniyatą ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü sammattiniyataü. Cattąrindriyą siyą sammattaniyatą, siyą aniyatą. Domanassindriyaü siyą micchattaniyataü, siyą [PTS Page 127] [\q 127/] aniyataü. Cha indriyą siyą micchattiniyatą, siyą sammattiniyatą, siyą aniyatą. Sattindriyą anąrammaõą. Cattąrindriyą na vattabbą maggąrammaõąti"pi maggatekąti"pi maggądhipatinoti"pi ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü na maggąrammaõaü, siyą maggahetukaü, siyą maggądhipati, siyą na vattabbaü maggahetukanti"pi maggądhipatiti"pi a¤¤indriyaü na maggąrammaõaü, siyą maggahetukaü, siyą maggądhipati, siyą na vattabbaü maggahetukanti"pi maggądhipatiti"pi navindriyą siyą maggąrammaõą, siyą maggahetuką, siyą maggądhipatino, siyą na vattbabą maggąrammaõąti"pi maggahetukąti"pi Dąsindriyą siyą uppanną, siyą uppądino, na vattabbą anuppannąti. Dvindriyą siyą uppanną, siyą uppądino, na vattabbą anuppannąti. Dvindriyą siyą uppanną, siyą anuppanną, na vattbabą uppądinoti. Dasindriyą siyą uppannąsiyą anuppanną, siyą uppądino. Siyą, atćtą, siyą anągatą, siyą paccuppanną. Sattindriyą anąrammaõą. Dvindriyą paccuppannąrammaõą. Tćõindriyą na vattabbą atćtąrammaõątipi anągatąrammaõąti"pi paccuppannąrammaõąti"pi dasindiyąsiyą atćtąrammaõą. Siyą anągatąrammaõą, siyą paccuppannąrammaõą, siyą na vattabbąatćtąrammaõąti"pi anagatą rammaõąti"pi paccuppannąrammaõąti"pi. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. [BJT Page 230] [\x 230/] Sattindriyą anąrammaõą. Tćõindriyą bahiddhąrammaõą. Cattąrindriyą siyą ajjhattąrammaõą, siyą bahiddhąrammaõą, siyą ajjhattabahiddhąrammaõą. Ańńhandriyą siyą ajjhattąrammaõą, siyą bahiddhąrammaõą, siyą ajjhattabahiddhąrammaõą, siyą na vattabbą ajjhattąrammaõąti"pi bahiddhąrammaõąti"pi ajjhattabahiddhąrammaõąti"pi. Pa¤cindriyą anidassanasappańighą. Sattarasindriyą anidassana appańighą. 334. Cattąrindriyą hetu. Ańńhąrasindriyą na hetu. Sattindriyą saheteką. Navindriyą ahetuką. Cha indriyą siyą sahetuką, siyą ahetuką. Sattindriyą hetusampayuttą. Navindriyą hetuvippayuttą. Cha indriyą siyą hetusampayuttą, siyą hetuvippayuttą. Cattąrindriyą hetu ceva sahetuką ca navindriyą na vattabbą hetu ceva sahetukąti"pi, sahetuką ceva na ca hetåti"pi tćõindriyą na vattabbą hetu ceva sahetukąti, sahetuką ceva na ca hetu. Cha indriyą na vattabbą hetu ceva sahetukąti, siyą sahetuką ceva na ca hetu, siyą na vattabbą sahetukąceva na cahetåti. Cattąrindriyą hetu ceva hetu sampayuttą [PTS Page 128] [\q 128/] ca. Navindriyą na vattabbą hetu ceva hetusampayuttąti"pi hetusampayuttą ceva na ca hetåti"pi tćõindriyą na vattabbą hetucha indriyą na vattabbą hetu ceva hetu sampayuttąti. Siyą hetusampayuttą ceva na ca hetu. Siyą na vattabbą hetusampayuttą ceva na ca hetåti. Navindriyą na hetu ahetuką. Tiõindriyą na hetu sahetuką. Cattąrindriyą na na vattabbą na hetu sahetukąti"pi na hetu ahetukati"pi. Cha indriyą siyą na hetu sahetuką, siyą na hetu ahetuką. 335. Sappaccayą, saļkhatą, anidassaną. Pa¤cindriyą sappańighą sattarasindriyą appańighą. Sattindriyą råpą. Cuddasindriyą aråpą. Jćvitindriyaü siyą råpaü, siyą aråpaü. Dasindriyą lokiyą tćõindriyą lokuttarą. Navindriyą siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Kenaci vi¤¤oyyą kenaci na vi¤¤eyyą. [BJT Page 232] [\x 232/] 336. No ąsavą. Dasindriyą sąsavą. Tćõindriyą anąsavą navindriyą siyą sąsavą, siyą anąsavą. Paõõarasindriyą ąsavavippayuttą. Domanassindriyaü ąsavasampayuttaü. Cha indriyą siyą ąsavasampayuttą, siyą ąsavavippayuttą. Dasindriyą na vattabbą ąsavą ceva sąsavąti, sąsavą ceva no ca ąsavąti. Tćõindriyą na vattabbą ąsavą ceva sąsavąti"pi sąsavą ceva no ca ąsavąti"pi. Navinduriyą na vattabbą ąsavą ceva sąsavąti, siyą sąsavą ceva no ca ąsavą. Siyą na vattabbą sąsavą ceva no ca ąsavąti. Paõõarasindriyą na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttą"pi, ąsavasampayuttą cevano ca ąsavąti"pi. Domanassindriyaü na vattabbaü ąsavo ceva ąsavasampayuttanti ąsavasampayuttaü ceva no ca ąsavo. Cha indriyą na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttąti, siyą ąsavasampayuttą ceva no ca ąsavą, siyą na vattabbą ąsavasampayuttą ceva ne ca ąsavąti. Navindriyą ąsavavippayuttasąsavą. Tćõindriyą asavavippayuttaanąsavą. Domanassindriyaü na vattabbaü ąsavavippayuttasąsavanti"pi ąsavavippayuttaanąsavanti"pi. Tćõindriyą siyą ąsavavippayutta sąsavą, siyą ąsavavippayutta anąsavą. Cha indriyą siyą ąsavavippayuttasąsavą, siyą ąsavavippayutta anąsavą, siyą na vattabbą ąsavavippayutatsąsavąti"pi ąsavavippayuttaanąsavąti"pi. 337. No sa¤¤ojaną. Dasindriyą sa¤¤ojaniyą. Tćõindriyą asaüyojaniyą. Navindriyą siyą saüyojaniyą, siyą asaüyojaniyą. Paõõarasindriyą saüyojanavippayuttą. Domanassindriyaü saüyojanasampayuttaü. Cha indriyą siyą [PTS Page 129] [\q 129/] saüyojanasampayuttą, siyąsaüyojanavippayuttą. Dasindriyą na vattabbą saüyojaną ceva saüyojaniyąti, saüyojaniyą ceva no ca saüyojaną. Tćõindriyą na vattabbą sa¤¤ojanąceva sa¤¤ojaniyątipi sa¤¤ojaniyą ceva noca saüyojanątipi. Navindriyą na vattabbą saüyojanąceva saüyojaniyąti, siyą saüyojaniyą ceva no ca saüyojaną, siyą na vattabbą saüyojaniyą ceva no ca saüyojanąti. Paõõarasindriyą na vattabbą saüyojanące"va saüyojanasampayuttą"pi saüyojanasampayuttą ceva no ca saüyojanątipi. Domanassindriyaü na vattabbaü saüyojanaü ceva saüyojanasampayuttanti, saüyojanasampayuttaü ceva no ca saüyojanaü. Cha indriyą na vattabbą saüyojaną ceva sa¤¤ojanasampayuttąti. Siyą sa¤¤ojanasampayuttą ceva no ca saüyojaną, siyą na vattabbą saüyojanasampayuttą ceva no ca saüyojanąti. [BJT Page 234] [\x 234/] Navindriyą saüyojavippayuttasaüyojaniyą, tćõindriyą saüyojana vippayuttaasaüyojaniyą, domanassindriyaü na vattabbaü saüyojana vippayuttasaüyojaniyantipi saüyojanavippayuttaasaüyojaniyanti"pi. Tćõindriyą siyą saüyojanavippayuttasaüyojaniyą, siyą saüyojana vippayuttaasaüyojaniyą cha indriyą siyą saüyojanavippayutta saüyojaniyą, siyą saüyojanavippayuttaasaüyojaniyą. Siyą na vattabbą saüyojanavippasaüyojaniyąti"pi sa¤¤ojanavippayuttaasaüyojaniyąti"pi. 338. No ganthą. Dasindriyą ganthąnćyą tćõindriyą aganthanćyą. Navindriyą siyą ganthaniyą, siyą aganthanćyą. Paõõarasindriyą ganthavippayuttą. Domanassindriyaü ganthasampayuttaü cha indriyą siyą ganthasampayuttą, siyą ganthavippayuttą Dasindriyą na vattabbą ganthą ce"va ganthaniyąti, ganthaniyą ceva noca ganthą. Tiõivdriyą na vattabbą ganthą ceva ganthanćyąti"pi ganthanćyą ceva no ca ganthą"pi. Navindriyą na vattabbą ganthą ceva ganthanćyąti, siyą ganthanćyą ceva no ca ganthą, siyą na vattabbą ganthanćyą ceva no ca ganthąti. Paõõarasindriyą na vattabbą ganthą ceva ganthasampayuttą"pi gantha sampaputtą ceva no ca ganthąti"pi. Domanassindriyaü na vattabbaü gantho ceva ganthasampayuttanti, ganthasampayuttaü ceva no ca gantho. Cha indriyą na vattbbą ganthą ceva ganthasampayuttąti, siyą ganthasampayuttą ceva no ca ganthą, siyą na vattabbą ganthasampayuttą ceva no ca ganthąti. Navindriyą ganthavippayuttaganthanćyą. Tćõindriyą ganthavippayutta [PTS Page 130] [\q 130/] aganthaniyą. Domanassindriyaü na vattabbaü gavthavippayuttaganthaniyatti"pi ganthavippayuttaaganthaniyanti"pi tćõindriyą siyą ganthavippayutataganthanćyą, siyą ganthavippayuttaaganthanćyą, siyą na vattabbą gantavippayutta gantanćyąti"pi ganthavippayuttaaganthaniyąti"pi. 339-341. No oghą -pe- no yogą -pe- no nćvaraõą Dasindriyą nćvaraõiyą, tćõindriyą anćvaraõiyą navindriyą siyą nćvaraõiyą, siyą aõivaraõiyą. Dasindriyą nćvaraõiyą, tćõindriyą anćvaraõiyą navindriyą siyą nćvaraõiyą, siyą anćvaraõiyą. Paõõarasindriyą nćvaraõavippayuttą domanassindriyaü nivaraõa sampayuttaü. Cha indriyą siyą nćvaraõasampayuttą siyą nćvaraõavippayuttą. Dasindriyą na vattabbą nivaraõą ceva nćvaraõiyąti, nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõą. Tćõindriyą na vattabbą nćvaraõą ceva nćvaõiyąti"pi nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõąti"pi navindriyą na vattabbą nivaraõą ceva nćvaraõiyąti. Siya nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõą, siyą na vattbabą nćvaraõiyą ceva no ca nćvaraõąti. [BJT Page 236] [\x 236/] Paõõarasindriyą na vattabbą nivaraõą ceva nćvaraõisampayuttąti"pi nćvaraõasampayuttą ceva no ca nćvaraõąti"pi. Domanassindriyaü na vattabbaü nćvaraõaü ceva nćvaraõasampayuttanti, nćvaraõasampayuttaü ceva no ca nćvaraõaü. Cha indriyą na vattabbą nćvaraõą ceva nćvaraõasampayuttąti. Siyą nćvaraõasampayuttą ceva no ca nćvaraõą, siyą na vattabbą nćvaraõasampayuttą ceva no ca nćvaraõąti. Navindriyą nćvaraõavippayuttanćvaraõiyą. Tiõivdriyą nćvaraõavippayutta anćvaraõiyą. Domanassindriyaü na vattabbaü nćvaraõavippayuttanćvaraõiyanti"pi, nćvaraõavippayuttaanćvaraõiyanti"pi. Tćõindriyą siyą nćvaraõavippayuttanćvaraõiyą, siyą nćvaraõavippayutta anivaraõiyą cha indriyą siyą nćvaraõavippayuttanćvaraõiyą. Siyą nćvaraõavippayuttaanćvaraõiyą, siyą nćvaraõavippayutatanćvaraõiyą, siyą na vattabbą, nćvaraõavippayuttanćvaraõiyą"pi nćvaraõavippayuttaanćvaraõiyąti"pi. 342. No parąmąsą. Dasindriyą parąmańńhą. Tćõindriyą aparąmańńhą navindriyą siyą parąmańńhą, siyą aparąmańńhą. Soėasindriyą parąmąsavippayuttą. Cha indriyą siyą parąmąsa sampayuttą, siyą parąmąsa vippayuttą. Dasindriyąna vattabbą parąmąsą ceva parąmańńhąti, parąmańńhą ceva no ca parąmąsą. Tćõindriyą na vattabbą parąmąsą ceva [PTS Page 131] [\q 131/] parąmańńąti"pi, parąmańńhą ceva no ca parąmąsąti"pi. Navindriyą na vattabbą parąmąsą ceva parąmańńhąti, siyą parąmańńhą ceva no ca parąmąsą, siyą na vattabbą parąmańńhą ceva no ca parąmąsąti. Dasindriyą parąmąsavippayuttaparąmańńhą. Tćõindriyą parąmąsavippayuttaaparąmańńhą, tćõindriyą siyą parąmąsavippayuttaparąmańńhą siyą parąmąsavippayutta aparąmańńhą cha indriyą siyą parąmąsavippayuttaparąmańńhą, siyą parąmąsavippayuttaaparąmańńhą, siyą na vattabbą parąmąsavippayutta parąmańńhąti"pi parąmąsavippayuttaaparąmańńhąti"pi. 343. Sattindriyą anąrammaõą. Cuddasindriyą sąrammaõą. Jćvitindriyaü siyą sąrammaõaü, siyą anąrammaõaü. Ekavisatindriyą no cittą. Manindriyaü cittaü. Terasindriyą cetasiką ańńhindriyą acetasiką. Acetasiką. Jćvitindriyaü siyą cetasikaü, siyą acetasikaü. Terasindriyą, cittasampayuttą. Sattindriyą cittavippayuttą. Jćvitindriyaü siyą cittasampayuttaü, siyą cittavippayuttaü. Manindriyaü na vattabbaü cittena sampayuttanti"pi cittena vippayuttanti"pi. Terasindriyą citatsaüsańńhą sattindriyą cittavisaüsańńhą jćvitindriyaü siyą cittasaüsańńhaü, siyą cittavissaüsańńhaü manindriyaü na vattabbaü cittena saüsańńhanti"pi cittena visaüsańńhanti"pi. [BJT Page 238] [\x 238/] Terasindriyą cittasamuńńhąną. Ańńhindriyą no cittasamuńńhąną. Jćvitivdriyaü siyą cittasamuńńhąnaü, siyą no cittasamuńńhąnaü. Terasindriyą cittasahabhuno. Ańńhindriyą no cittasahabhuno. Jćvitindriyaü siyą cittasahabhu siyą no cittasahabhu. Terasindriyą cittąnuparivattino ańńhindriyą no cittąnuparivatatino jćvitindriyaü siyą cittąnuparivatti, siyą no cittąnuparivatti. Terasindriyą cittasaüsańńhasamuńńhąną ańńhindriyą no cittasaüsańńhasamuńńhąną jćvitindriyaü siyą citatsaüsańńhasamuńńhąnaü, siyą no cittasaüsańńhasamuńńhąnaü. Terasindriyą cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno ańńhindriyą no cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno jćvitindriyaü siyą cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhu, siyą no cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhu, Terasindriyą cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino ańńhindriyą no cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Jćvitindriyaü siyą cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivatti, siyą no citatsaüsańńha samuńńąnąnuparivatti. Cha indriyą ajjhattiką. Soėasitdriyą bąhirą. [PTS Page 132] [\q 132/] Sattindriyą upądą. Cuddasindriyą no upądą jćvitindriyaü siyą upądą, siyą no upadą. Navindriyą upądinną cattąrindriyą anupądinną. Navindriyą siyą upądinną. Siyą anupądinną. 344. No upądąną. Dasindriyą upądąniyą tćõindriyą anupądąniyą navindriyą siyą upądąniyą. Siyą anupądąniyą. Soėasindriyą upądąnavippayuttą, cha indriyąsiyą upądąnasampayuttą siyą upądąna vippayuttą. Dasindriyą na vattabbą upądąną ceva upądąniyąti. Upądąniyą ceva no ca upądąną. Tćõindriyą na vattabbą upądąną ceva upądąniyąti"pi, upądąniyą ceva no ca upądąnąti"pi. Navindriyą na vattabbą upądąną ceva upądąniyąti, siyą upądąniyą ceva no ca upądąną, siyą na vattabbą upądąniyą ceva no ca upądąnąti. Soėasindriyą na vattabbą upądąną ceva upądąnasampayuttąti"pi upądąnasampayuttą ceva no ca upądąnąti"pi. Cha indriyą na vattabbą upądąną ceva upądąnasampayuttąti, siyą upądąnasampayuttą ceva no ca upądąną, siyą na vattabbą upądąnasampayuttą ceva no ca upądąnąti. [BJT Page 240] [\x 240/] Dasindriyą upądąnavippayuttaupądąniyą. Tćõindriyą upądąnavippayutta anupądąniyą. Anupądąniyą. Tćõindriyą siyą upądąnavippayuttaupądąniyą, siyą upądąnavippayuttaanupądąniyą. Cha indriyą siyąupądąnavippayuttaupądąniyą. Siyą upądąnavippayuttaanupądąniyą, siyą na vattabbą upądąnavippayutta upądąniyąti"pi upądąnavippayuttaanupądąniyąti"pi. 345. No kilesą. Dasindriyą saükilesiką, tćõindriyą asaükilesiką, navindriyą siyą saükilesiką, siyą asaükilesiką. Paõõarasindriyą asaükilińńhą, domanassindriyaü saükilińńhaü, cha indriyąsiyą saükilińńhą siyą asaükilińńhą. Paõõarasindriyą kilesippayuttą, domanassindriyaü kilesampayuttaü, cha indriyą siyą kilesasampayuttą, siyą kilesavippayuttą. Dasindriyą na vattabbą kilesą ceva saükilesikąti, saükilesiką ceva no ca kilesą tćõindriyą na vattabbą kilesą ceva saükilesikąti"pi saükilesiką ceva no ca kilesąti"pi. Navindriyą na vattabbą kilesą ceva saükilesikąti, siyą saükilesiką ceva no ca kilesą siyą na vattabbą saükilesiką ceva no ca kilesąti. . Paõõarasindriyą na vattabbą kilesą ceva saükilińńhąti"pi saükilińńhą ceva no ca kilesąti"pi domanassindriyaü na vattabbaü [PTS Page 133] [\q 133/] kileso ceva saükilińńhanti, saükilińńha¤ceva no ca kileso cha indriyą na vattabbą kilesą ceva saükilińńhąti, siyą saükilińńhą ceva no ca kilesą. Siyą na vattabbą saükilińńhą ceva no cakilesąti. Paõõarasindriyąna vattabbą kilesą ceva kilesasampayuttąti"pi kilesasampayuttą ceva no ca kilesąti"pi. Domanassindriyaü na vattabbaü kileso ceva kilesasampayuttanati, kilesasampayuttaü ceva no ca kileso cha indriyą na vattabbąkilesą ceva kilesasampayuttąti, siyą kilesasampayuttą ceva no ca kilesą, siyą na vattabbą kilesasampayuttą ceva no ca kilesąti. Navindriyą kilesavippayutta saükilesiką. Tćõindriyą kilesavippayuttaasaükilesiką. Domanassiindriyaü na vattabbaü kilesavippayuttasaükilesikanti"pi kilesavippayuttaasaükilesikanti"pi tćõindriyą siyą kilesavippayutatsaļkilesiką, siyą ki lesavippayuttaasaükilesiką. Cha indriyą siyąlesavippayutkilesavippayuttasaükilesiką, siyą kilesavippayuttaasaükilesiką, siyą na vattabbą kilesavippayuttasaļki. Lesikąti"pi kilesavippayutta asaļkilesikąti"pi. 346. Paõõarasindriyą na dassanena pahątabbą. Sattindriyą siyą dassanena pahątabbą siyą na dassanena pahątabbą. Paõõarasindriyą na bhąvanąya pahątabbą sattindriyą siyą bhąvąnąya pahątabbą, siyą na bhąvąnąya pahątabbą. [BJT Page 242] [\x 242/] Paõõarasindriyą na dassanena pahątabbahetuką. Sattindriyą siyą dassanena pahątabbahetuką, siyą na dassanena pahątabbahetuką. Paõõarasindriyą na bhąvanąya na bhąvanąya pahątabbahetuką. Sattindriyą siyą bhąvanąya pahątabbahetuką, siyą na bhąvanąya pahątabbahetuką. Navindriyą avitakką. Domanassindriyaü savitakkaü dvądasindriyą siyą savitakką, siyą avitakką. Navindriyą avicąrą. Domanassindriyaü savicąraü. Dvądasindriyą siyą savicąrą, siyą avicąrą. Ekądasindriyą appćtiką ekądasindriyą siyą sappćtiką siyą appćtiką. Ekądasindriyą na pćtisahagatą ekądasitdriyą siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Dvądasindriyą na sukhasahagatą. Dasindriyą siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Dvąsindriyą na upekkhąsahagatą. Dasindriyą siyą upekkhąsahagatą siyą na upekkhąsahagatą. Dasindriyą kąmąvacarą. Tćõindriyą na kamąvacarą navindriyą siyą kąmąvacarą, siyą na kąmąvacarą. Dasindriyą na råpąvacarą. Navindriyą na råpąvacarą navindriyą siyą råpąvacarą, siyą na råpąvacarą. Cuddasindriyą aråpąvacarą. Ańńhindriyą siyą aråpąvacarą siyą na aråpąvacarą, Dasindriyą pariyąpanną. Tćõindriyą apariyapanną navindriyą siyą pariyąpanną siyą apariyąpanną siyą apariyąpanną. [PTS Page 134] [\q 134/] Ekądasindriyą aniyyąniką ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü niyyąnikaü dasindriyą siyą niyyąniką, siyą aniyyąniką. Dasindriyą aniyatą ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü niyataü ekądasindriyą siyą niyatą. Siyą aniyatą. Dasindriyą sauttarą tćõindriyą anuttarą. Navindriyą siyą sauttarą, siyą anuttarą. Paõõarasindriyą araõą domanassindriyaü saraõaü cha indriyą siyą saraõą, siyą araõąti. Pa¤hapucchakaü. Indriya vibhaļgo nińńhito. [PTS Page 135] [\q 135/] [BJT Page 244] [\x 244/] 6. Pańiccasamuppąda vibhaļgo 347. Avijją paccayą saükhąrą, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü, nąmaråpapaccayą saėąyatanaü, saėąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedaną paccayą, taõhą, taõhąpaccayą upadąnaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupąyąsą sambhavanti, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 348. Tattha katamą avijją: dukkhe a¤¤ąõaü, dukkhasamudayo a¤¤ąõaü, dukkanirodhe a¤¤ąõaü, dukkanirodhagąminiyą pańipadąya a¤¤ąõaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katame avijją paccayą saļkhąrą: pu¤¤ąbhisaļkhąro apu¤¤ąbhisaļkhąro ąne¤ją÷isaļkhąro kąyasaļkhąro vacćsaļkhąro cittasaļkhąro. Tattha katamo pu¤¤ąbhisaļkhąro: kusalącetaną kąmąvacarą råpąvacarą dąnamayą sćlamayą bhąvanąmayą, ayaü vuccati pu¤¤ąbhisaļkhąro. Tattha katamo apu¤¤ąbhisaļkhąro: akusalą cetaną kąmąvacarą ayaü vuccati apu¤¤ąbhisaļkhąro. Tattha katamo ąne¤ająbhisaļkhąro: kusalącetaną kąmąvacarą aråpąvacarą ayaü vuccati ąne¤jąbhisaļkhąro. Tattha katamo kąyasaļkhąro: kąyasa¤cetaną kąyasaļkhąro, vacisa¤cetaną vacćsaļkhąro, manosa¤cetaną cittasaļkhąro. Ime vuccanti avijjąpaccayą saļkhąrą. [PTS Page 136] [\q 136/] 349. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü jivhąvi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manovi¤¤ąõaü, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü. 350. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü: atthi nąmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: cattąro ca mahąbhåtą catunnaü ca mahą bhątąnaü upądąya råpaü, idaü vuccati råpaü. Iti idaü ca nąmaü idaü ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü. 351. Tattha katamaü nąmaråpapaccayą saėąyatanaü: cakkhąyatanaü sotąyatanaü ghąnąyatanaü jivhąyatanaü kąyąyatanaü manąyatanaü, idaü vuccati nąmaråpapaccayą saėąyatanaü. [BJT Page 246] [\x 246/] 352. Tattha katamo saėąyatanapaccayą phasso: cakkhusamphasso sotasamphasso ghąnasamphasso jivhąsamphasso kąyasamphasso manosamphasso, ayaü vuccati saėąyatanapaccayą phasso. 353. Tattha katamą phassapaccayą vedaną: cakkhusamphassają vedaną sotasamphassają vedaną ghąnasampassają vedaną jivhąsamphassają vedaną kąyasampassają vedaną manosamphassają vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. 354. Tattha katamą vedanąpaccayą taõhą: råpataõhą saddataõhą gandhataõhą rasataõhą phońńhabbataõhą dhammataõhą, ayaü vuccati vedanąpaccayą taõhą. 355. Tattha katamaü taõhąpaccayą upądąnaü: kąmupądąnaü dińńhupądąnaü silabbatupądąnaü attavądupądąnaü, idaü vuccati taõhą paccayą upądąnaü. 356. Tattha katamo upądąnapaccayą bhavo: [PTS Page 137] [\q 137/] bhavo duvidhena atthi kammabhavo atthiupapatibhavo Tattha katamo kammabhavo: pu¤¤ąbhisaļkhąro apu¤¤ąbhisaļkhąro ąne¤jąbhisaļkhąro, ayaü vuccati kammabhavo. Sabbampi bhavagąmikammaü kammabhąvo. Tattha katamo upapattibhavo: kąmabhavo råpabhavo aråpabhavo sa¤¤ąbhavo asa¤¤ąbhavo nevasa¤¤ąnąsa¤¤ą bhavo eka vokakąrabhavo catuvokąrabhavo pa¤cavokąrabhavo, ayaü vuccati uppattibhavo. Ayaü vuccati upądąnappaccayą bhavo. 257. Tattha katamą bhavapaccayą jąti: yą tesaü tesaü sattąnaü tambhi tamhi sattanikąye jąti sa¤jąti sa¤jąti okkanti abhinibbatti khandhąnaü pątubhąvo ąyatanąnaü pańiląbho. Ayaü vuccati bhavapaccayą jąti. 258. Tattha katamaü jątipaccayą jarąmaraõaü: atthi jarą, atthi maraõaü. Tattha katamą jarą: yą tesaü tesaü sattąnaü tamhi tamhi sattanikąye rają jiraõatą khanóiccaü pąliccaü valittacatą ąyuno saühąni indriyąnaü piripąko. Ayaü vuccati jarą. Tattha katamą maraõaü: yą tesaü tesaü sattąnaü tamhi tamhi sattanikąye cuti vacanatą bhedo antaradhąnaü antaradhąnaü maccu maraõaü kąlakiriyą khandhąnaü bhedo kalebarassa nikkhepo jćvitindriyassa upacchedo idaü vuccati maraõaü. Iti ayaü ca jarą idaü ca maraõaü, idaü vuccati jątipaccayą jarąmaraõaü. [BJT Page 248] [\x 248/] 359. Tattha katamo soko: ¤ątivyasanena vą phuńńhassa, bhogavyasanena vą phuńńhassa, rogavyasanena vą phuńńassa. Sćlavyasanena vą phuńńhassa, dińńivyasanena vą phuńńhassa, a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannągatassa, a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuńńhassa soko socaną socitattaü antosoko anto parisoko cetaso parijjhąyaną domanassaü sokapallaü, ayaü vuccati soko. 360. Tattha katamo paridevo: ¤ątivyasanena vą phuńńhassa, bhogavyasanena vą phuńńhassa, [PTS Page 138] [\q 138/] rogavyasanena vą phuńńassa. Sćlavyasanena vą phuńńhassa, dińńivyasanena vą phuńńhassa, a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannągatassa, a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuńńhassa ądevo paridevo ądevaną paridevaną ądecitattaü paridevitattaü vącą paląpo vippaląpo ląlappaną ląlappitattaü, ayaü vuccati paridevo. 361. Tattha katamaü dukkhaü: yaü kąyikaü asątaü kąyikaü dukkhaü kąyasamphassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü, kąyasamphassają asątą dukkhą vedaną, idaü vuccati dukkhąü. 362. Tattha katamaü domanassaü: yaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü ceto samphassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü, ceto samphassają asątą dukkhą vedaną, idaü vuccati domanassaü. 363. Tattha katamo upąyąso: ¤ątivyasanena vą phuńńhassa, bhogavyasanena vą phuńńhassa, rogavyasanena vą phuńńassa. Sćlavyasanena vą phuńńhassa, dińńivyasanena vą phuńńhassa, a¤¤atara¤¤atarena vyasanena samannągatassa, a¤¤atara¤¤atarena dukkhadhammena phuńńhassa ąyąso upąyąso ąyąsitattaü upąyąsitattaü, ayaü vuccati upąyąso 364. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saļgati hoti. Samągamo hoti. Samodhąnaü hoti pątubhąvo hoti, tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. Suttantabhąjanćyaü. 365. Avijją paccayą saükhąro, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü paccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedaną paccayą, taõhą, taõhąpaccayą upadąnaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 250] [\x 250/] Avijjąpaccayą saükhąro, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą, taõhą, taõhąpaccayą upadąnaü, [PTS Page 139] [\q 139/] upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjąpaccayą saükhąro, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü, nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedaną paccayą, taõhą, taõhąpaccayą upadąnaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjąpaccayą saükhąro, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü, nąmaråpapaccayą saėąyatanaü, chańańhąyatanapaccayą1phasso, phassapaccayą vedaną, vedaną paccayą, taõhą, taõhąpaccayą upadąnaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Paccayacatukkaü. 366. Avijjąpaccayą saükhąro, avijjąhetuko, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõahetukaü, nąmapaccayą phasso, chańńhąyatanahetuko, phassapaccayą vedaną, vedaną paccayą, phassahetuką, vedanąpaccayą taõhą, vedanąhetuką, taõhąpaccayą upadąnaü, taõhąhetukaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjąpaccayą saükhąro, avijjąhetuko, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõahetukaü, nąmapaccayą phasso, nąmahetuko, phassapaccayą vedaną, vedaną phassahetuką, vedanąpaccayą taõhą, vedanąhetuką, taõhąpaccayą upadąnaü, taõhąhetukaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjąpaccayą saükhąro, avijjąhetuko, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü [PTS Page 140] [\q 140/] vi¤¤ąõahetukaü, nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmaråpahetukaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, chańńhąyatanahetuko, phassapaccayą vedaną, vedaną phassahetuką, vedanąpaccayą taõhą, vedanąhetuką, taõhąpaccayą upadąnaü, taõhąhetukaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. Saėąyatanapaccayą - sirimu, syą. [BJT Page 252] [\x 252/] Avijjąpaccayą saükhąro, avijjąhetuko, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõahetukaü, nąmaråpapaccayą saėąyatanaü nąmaråpahetukaü, chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanahetuko, 1phassapaccayą vedaną, vedaną phassahetuką, vedanąpaccayą taõhą, vedanąhetuką, taõhąpaccayą upadąnaü, taõhąhetukaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Hetuvatukkaü. 367. Avijjąpaccayą saükhąro, avijjąsampayutto, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrasampayuttaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõasampayuttaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, chańńhąyatanasampayutto, phassapaccayą vedaną, phassasampayuttą, vedanąpaccayą, taõhą vedanąsampayuttą, taõhąpaccayą upadąnaü, taõhąsampayuttaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjąpaccayą saükhąro, avijjąsampayutto, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrasampayuttaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõasampayuttaü, nąmapaccayą phasso, nąmasampayutto, phassapaccayą vedaną, phassasampayuttą, vedanąpaccayą taõhą vedanąsampayuttą taõhąpaccayą upadąnaü, taõhąsampayuttaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjąpaccayą saükhąro, avijjąsampayutto, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrasampayuttaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü [PTS Page 141] [\q 141/] vi¤¤ąõasampayuttaü, nąmaü, 2nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü, 3- chańńhanayatanapaccayą phassosampayuttą, vedanąpaccayą taõhą, vedanąsampayuttą, taõhąpaccayą upadąnaü, taõhąsampayuttaü upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. Saėąyatanahetuko - syą 2. Vi¤¤ąõasampayuttaü - sirimu 3. Nąmaråpasampayuttaü - sirimu, machasaü. [BJT Page 254] [\x 254/] Avijjąpaccayą saükhąro, avijjąsampayutto, saükhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrasampayuttaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõasampayuttaü nąmaü, 1nąmaråpapaccayą saėąyatanaü nąmasampayuttaü chańńhąyatanaü 2- chańńhąyatanapaccayą phasso, chańńhąyatanasampayutto, phassapaccayą vedaną, phassasampayuttą, vedanąpaccayą taõhą, vedanąsampayuttą taõhąpaccayą upadąnaü, taõhąsampayuttaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Sampayuttacatukkaü. 368. Avijjąpaccayą saļkhąro saļkhąrapaccayą"pi avijją, saļkhąra paccayą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą"pi vi¤¤ąõaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatana paccayąpi nąmaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayąpi chańńhąyatanaü, phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso, vedanąpaccayą taõhą, taõhąpaccayą"pi vedaną, taõhąpaccayą upądąnaü upądąnapaccayą"pi taõhą, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjąpaccayą saļkhąro saļkhąrapaccayą"pi avijją, saļkhąra paccayą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą"pi vi¤¤ąõaü, nąmapaccayą phasso phassapaccayą"pi nąmaü, phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso, vedanąpaccayą taõhą, taõhąpaccayą"pi vedaną, taõhąpaccayą upądąnaü upądąnapaccayą"pi taõhą, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 142] [\q 142/] Avijjąpaccayą saļkhąro saļkhąrapaccayą"pi avijją, saļkhąra paccayą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü nąmaråpapaccayą"pi vi¤¤ąõaü, nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayąpi nąmaråpaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayąpi chańńhąyatanaü, phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso, vedanąpaccayą taõhą, taõhąpaccayą"pi vedaną, taõhąpaccayą upądąnaü upądąnapaccayą"pi taõhą, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. Vi¤¤ąõasampayuttaü - sćpŠvi. 2. Nąmaråpasampayuttaü saėąyatanaü - sirimu. [BJT Page 256] [\x 256/] Avijjąpaccayą saļkhąro saļkhąrapaccayą"pi avijją, saļkhąrapaccayą vi¤¤aõaü vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü nąmaråpaccayą"pi vi¤¤ąõaü nąmaråpapaccą saėąyatanaü saėąyatana paccayą"pi nąmaråpaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü, phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso, vedaną paccayą taõhą taõhąpaccayąpi vedaną, taõhąpaccayą upądąnaüupądąnapaccayą"pi taõhą, upądąnapaccayą bhavo bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. A¤¤ama¤¤acatukkaü. 369. Saļkhąrapaccayą [PTS Page 143] [\q 143/] Avijją -pe- vi¤¤ąõapaccayą avijją -pe nąmapaccayą avijją -pe- chańńhąyatanapaccayą avijją -pephassapaccayą avijją -pevedanąpaccayą avijją -petaõhą paccayą avijją -peupądąnapaccayą avijją -peavijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąma paccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą taõhą, taõhąpaccayą upądąnaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Mątiką. [PTS Page 144] [\q 144/] 370. Katame dhammą akusalą: yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü dińńhigatasampayuttaü råpąramamõaü vą saddąrammaõaü vą gandhąrammaõaü vą rasąrammaõaü vą phońńhabbąrammaõaü vą dhammąrammaõaü vą. Yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą taõhą, taõhąpaccayą upądąnaü, upądanapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü. Evametassa kevalassa dukkhakhkhandhassa samudayo hoti. 371. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü anabhisamayo ananubodho asambodho appańivedho asaļgąhaõą apariyogąhaõą asamapekkhaõą apaccavekkhaõą apaccakkhakammaü dummejjhaü bąlyaü asampaja¤¤aü moho pamoho sammoho avijją avijjogho avijąyogo avijjąnusayo avijjąpariyuńńhąnaü avijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną vecatayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro. [BJT Page 258] [\x 258/] Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkakhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü hadayaü paõóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphasaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso. Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. [PTS Page 145] [\q 145/] Tattha katamą vedanąpaccayą taõhą: yo rągo sąrągo anunayo anurodho nandri nandrirągo cittassa sąrągo, ayaü vuccati vedanąpaccayą taõhą. Tattha katamaü taõhąpaccayą upądąnaü: yą dińńhi dińńhigataü dińńhigahanaü dińńhikantąro dińńhivisukąyikaü dińńhivipphandritaü dińńhisa¤¤ojaną gaho patińńhąho abhiniveso parąmąso kummaggo micchąpatho micchattaü titthąyatanaü vipariyesagąho, idaü vuccati taõhąpaccayą upądąnaü. Tattha katamo upądąnapaccayą bhavo: ńhapetthą upądąnaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati upądąnapaccayą bhavo. Tattha katamą bhavapaccayą jąti: yą tesaü tesaü dhammąnaü jąti sa¤jąti nibbatti abhinibbanti pąhatubhąvo, ayaü vuccati bhavapaccayą jąti. Tattha katamaü jątipaccayą jarąmaraõaü: atthi jarą atthi maraõaü. Tattha katamą jarą: yą tesaü tesaü dhammąnaü jarą jiraõatą ąyuno saühąti, ayaü vuccati jarą. Tattha katamaü maraõaü: yo tesaü tesaü dhammanaü khayo vayo bhedo paribhedo aniccatą antaradhąnaü, idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ca jarą ida¤ca maraõaü, idaü vuccati jąti paccayą jarąmaraõaü. . Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saļgati hoti, samągamo hoti, samodhąnaü hoti, pątubhąvo hoti, tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotitć. [BJT Page 260] [\x 260/] 372. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrą paccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą taõhą, taõhą paccayą [PTS Page 146] [\q 146/] upądąnaü, upądąna paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą phassoti, tattha katamaü nąmaü: ńhapetthą phassaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho idaü vuccati nąmaü. Tattha katamo nąmapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati nąmapaccayą phasso -petena vuccati evametassa kevalasasa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 373. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrą paccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü, nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą taõhą, taõhą paccayą upądąnaü, upądąna paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną saücetaną cetayitatataü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü. [PTS Page 147] [\q 147/] Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü: atthinąmaü, atthiråpaü. Tattha katamaü nąmaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: cakkhąyatanassa upacayo. Sotąyatanassa upacayo, ghąnąyatanassa upacayo, jivhąyatanassa upacayo kąyąyatanassa upacayo, yaü va pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńńhąnaü idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü. [BJT Page 262] [\x 262/] Nąmaråpaccayą chańńhąyatananti atthi nąmaü, atthi råpaü, tatthi katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: yaü nissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati, idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü. Tattha katamaü nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso -petena vuccati evametassa kevalasasa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 374. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrą paccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü, nąmaråpapaccayą saėąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą taõhą, taõhą paccayą upądąnaü, upądąna paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü. [PTS Page 148] [\q 148/] Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü: atthi nąmaü, råpaü, tattha katamaü nąmaü. Vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Tattha katamaü råpaü: cakkhąyatanassa upacayo -pe- kąyąyatanassa upacayo, yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńąnaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü. Nąmaråpapaccayą saėąyatananti atthi nąmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccatinąmaü. [BJT Page 264] [\x 264/] Tattha katamaü råpaü: cattąro ca mahąbhåtą, ya¤ca råpaü nissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati, idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü. Tattha katamaü nąmaråpapaccayą saėąyatanaü: cakkhąyatanaü sotąyatanaü ghąnąyatanaü jivahąyatanaü kąyąyatanaü mąnąyatanaü, idaü vuccati nąmaråpapaccayą saėąyatanaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso -petena vuccati evametassa kevalasasa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. Paccayacatukkaü. 375. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko, saļkhąrąpaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, vi¤¤ąõahetukaü, nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmahatukaü, chańńhąyatapaccayą phasso chańńhąyatanahetuką phassapaccayą vedaną, phassahetuką, vedanąpaccayą taõhą, vedanąhetuką, taõhąpaccayą upądąnaü, taõhąhetukaü, upądąna paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 149] [\q 149/] Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saükhąrahetukaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrahetuką. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõahetukaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõahetuką. Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmahetukaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmahetukaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanahetuko: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanahetuko. Tattha katamą phassapaccayą vedaną phassahetuką: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną phassahetuką. [BJT Page 266] [\x 266/] Tattha katamą vedanąpaccayą taõhą vedanąhetuką: yo rągo sąrągo -pe-cittassa sąrągo, ayaü vuccati vedanąpaccayą taõhą vedanąhetuką. Tattha katamaü taõhąpaccayą upądąnaü taõhąhetukaü: yą dińńhi dińńhigataü -pe vipariyesagąho, idaü vuccati taõhąpaccayą upądąnaü taõhąhetukaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. [PTS Page 150] [\q 150/] 376. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko, saļkhąrąpaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, vi¤¤ąõahetukaü, nąmapaccayą phasso nąmahetuko, phassapaccayą vedaną phassahetuką vedanąpaccayą taõhą, vedanąhetuką, taõhąpaccayą upądąnaü, taõhąhetukaü, upądąna paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saükhąrahetukaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrahetuką. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõahetukaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõahetuką. Nąmapaccayą phasso nąmahetukoti tattha katamaü nąmaü: ńhapetvą phassaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamo nąmapaccayą phasso nąmahetuko: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati nąmapaccayą phasso nąmahetuko -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 377. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko, saļkhąrąpaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü, vi¤¤ąõahetukaü, nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmaråpahetukaü, chańńhąyatapaccayą phasso chańńhąyatanahetuką phassapaccayą vedaną, phassahetuką, vedanąpaccayą taõhą, vedanąhetuką, taõhąpaccayą upądąnaü, taõhąhetukaü, upądąna paccayą bhavo, [PTS Page 151] [\q 151/] bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 268] [\x 268/] Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saükhąrahetukaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrahetuką. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõahetukaü: atthi nąmaü, atthi råpaü, tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: cakkhąyatanassa upacayo -pe- kąyąyatanassa upacayo, yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńńhąnaü, idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaüidaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõahetukaü. Nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmaråpahetukanti: atthi nąmaü. Atthi råpaü tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho - idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: yaü råpaü nissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü. Tattha katamaü nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmaråpahetukaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmaråpahetuką. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanahetuko: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatana hetuko -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. [PTS Page 152] [\q 152/] 378. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko, saļkhąrąpaccayą vi¤¤ąõaü, khąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü, vi¤¤ąõahetukaü, nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmaråpahetukaü, chańńhąyatapaccayą phasso chańńhąyatanahetuką phassapaccayą vedaną, phassahetuką, vedanąpaccayą taõhą, vedanąhetuką, taõhąpaccayą upądąnaü, taõhąhetukaü, upądąna paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro avijjąhetuko. [BJT Page 270] [\x 270/] Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saükhąrahetukaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrahetuką. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõahetukaü: atthi nąmaü. Atthi råpaü katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: cakkhąyatanassa upacayo -pe- kąyąyatanassa upacayo, yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńńhąnaü, idaü vuccati råpaü itiida¤ca nąmaü, ida¤ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõahetukaü. Nąmaråpapaccayą saėąyatanaü nąmaråpahetukanti: atthi nąmaü, atthi råpaü. Tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: cattąro ca mahąbhåtą, yaü ca råpaü nissąya manovi¤¤ąõadhątu vatatti. Idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü, vuccati nąmaråpaü. Tattha katamaü nąmaråpapaccayą saėąyatanaü nąmaråpahetukaü: [PTS Page 153] [\q 153/] cakkhąyatanaü -pemanąyatanaü, idaü vuccati nąmaråpapaccayą saėąyatanaü nąmaråpahetukaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanahetuko: yo phasso phusaną phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanahetuko. Tattha katamą phassapaccayą vedaną phassahetuką: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü ceto samphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną phassahetuką. Tattha katamą vedanąpaccayą taõhą vedanąhetuką: yo rągo sąrągo -pe-cittassa sąrągo, ayaü vuccati vedanąpaccayą taõhą vedanąhetuką. Tattha katamaü taõhąpaccayą upądąnaü taõhąhetukaü: yą dińńhi dińńhigataü -petitthąyatanaü vipariyesagąho, idaü vuccati taõhąpaccayą upądąnaü taõhąhetukaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. Hetuvatukkaü. [BJT Page 272] [\x 272/] 379. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto, saļkhąrąpaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrasampayuttaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, vi¤¤ąõasampayuttaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü, chańńhąyatapaccayą phasso chańńhąyayatanasampayutto, phassapaccayą vedaną, phassasampayuttą, vedanąpaccayą taõhą, vedanąsampayutta taõhąpaccayą upądąnaü, taõhąsmapayuttaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayąsaļkhąroavijjąsampayutto: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saükhąrasampayuttaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrasampayuttą. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõasampayuttaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõasampayuttaü. Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü: [PTS Page 154] [\q 154/] yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanasampayutto: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanasampayutto. Tattha katamą phassapaccayą vedaną phassasampayuttą: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną phassasampayutto. Tattha katamą vedanąpaccayą taõhą vedanąsampayuttą: yo rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati vedanąpaccayą taõhą vedanąsampayuttą. Tattha katamaü taõhąpaccayą upądąnaü taõhą sampayuttaü: yą dińńhi dińńhigataü -petitthątanaü vipariyesagąho, idaü vuccati taõhąpaccayą upądąnaü taõhąsampayuttaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. [BJT Page 274] [\x 274/] 380. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto, saļkhąrąpaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrasampayuttaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, vi¤¤ąõasampayuttaü, nąmapaccayą phasso nąmasampayutto, phassapaccayą vedaną, phassasampayutto, vedanąpaccayą taõhą, vedanąsampayuttą, taõhąpaccayą upądąnaü, taõhąsampayuttaü, upądąna paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto: [PTS Page 155] [\q 155/] yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saükhąrasampayuttaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrasampayuttaü. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõasampayuttaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõasampayutataü. Nąmapacacyą phasso nąmasampayuttoti tattha katamaü nąmaü: ńhapetvą phassaü, vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamo nąmapaccayą nąmasampayutto: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati nąmapaccayą phasso nąmasampayutto -pe- tena vuccati Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 381. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto, saļkhąrąpaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü, vi¤¤ąõasampayuttaü, nąmaü, nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü chańńhąyatapaccayą phasso chańńhąyatanasampayutto, phassapaccayą vedaną, phassasampayuttą, vedanąpaccayą taõhą, vedanąsampayuttą, taõhąpaccayą upądąnaü, taõhąsampayuttaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto. [PTS Page 156] [\q 156/] [BJT Page 276] [\x 276/] Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saükhąrasampayutataü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrayuttaü. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõahetukaü: vi¤¤ąõasampayuttaü nąmaü atthi nąmaü atthi råpaü tatthi katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü Tattha katamaü råpaü: cakkhąyatanassa upacayo -pe- kąyąyatanassa upacayo. Yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńńhąnaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü, ida¤ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõasampayuttaü nąmaü. Nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttanti: atthi nąmaü, atthi råpaü tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü yaü råpaü nissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü. Ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü. Tattha katamaü nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü. Tattha katamo chańńhąyatana paccayą phasso chańńhąyatananasampayutto: yo phasso phusaną samphusaną samaphusitattaü ayaü vuccati chańńhąyatana paccayą phasso chańńhąyatanasampayutto -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 382. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto, saļkhąrąpaccayą vi¤¤ąõaü, saļkhąrasampayuttaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü, vi¤¤ąõasampayuttaü, nąmaü, nąmaråpapaccayą saėąyatanaü nąma sampayuttaü chańńhąyatanaü, chańńhąyatapaccayą phasso chańńhąyatana sampayutto, phassapaccayą [PTS Page 157] [\q 157/] vedaną, phassasampayuttą, vedaną paccayą taõhą, vedanąsampayuttą, taõhąpaccayą upądąnaü, taõhąsampayuttaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saükhąrasampayutataü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrasampayuttaü. [BJT Page 278] [\x 278/] Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõasampayuttaü: vi¤¤ąõasampayuttaü nąmaü atthi nąmaü atthi råpaü tatthi katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü Tattha katamaü råpaü: cakkhąyatanassa upacayo -pe- kąyąyatanassa upacayo. Yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńńhąnaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü, ida¤ca råpaü, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü vi¤¤ąõasampayuttaü nąmaü. Nąmaråpapaccayą saėąyatanaü nąmasampayuttanti: chańńhąyatananti: atthi nąmaü, atthi råpaü tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: cattąro ca mahąbhåtą, ya¤ca råpaü nissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü. Ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü. Tattha katamaü nąmaråpapaccayą saėąyatanaü nąmasampayuttaü chańńhąyatanaü: cakkhąyatanaü -pe- manąyatanaü, idaü vuccati nąma råpapaccayą saėąyatanaü nąmasampayuttaü [PTS Page 158] [\q 158/] chańńhąyatanaü. Tattha katamo chańńhąyatana paccayą phasso chańńhąyatananasampayutto: yo phasso phusaną samphusaną samaphusitattaü ayaü vuccati chańńhąyatana paccayą phasso chańńhąyatanasampayutto -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. Sampayuttacatukkaü. 383. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro saļkhąrapaccayą"pi avijają, saļkhąrąpaccayą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą"pi vi¤¤ąõaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą"pi nąmaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü, phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso, vedanąpaccayą taõhą taõhąpaccayą"pi vedaną, taõhąpaccayą upądąnaü, upądąnapaccayąpi taõhą, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro avijjąsampayutto: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro tattha katamaü saļkhąrapaccayą "pi avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati saļkhąrapaccayą"pi avijją. [BJT Page 280] [\x 280/] Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saükhąrasampayutataü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü tattha katamo vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro. Yą cetaną sa¤cetaną cetasitattaü, ayaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Tattha katamaü nąmapaccayą"pi vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją mano vi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmapaccayą"pi vi¤¤ąõaü. [PTS Page 159] [\q 159/] Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe-tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü. Tattha katamaü chańńhąyatanapaccayą"pi nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho idaü vuccati chańńhąyatanapaccayą"pi. Tattha katamaü chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso tattha katamaü phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü-pe-tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü. Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną. Ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo vedanąpaccayą"pi phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati vedanąpaccayą"pi phasso. Tattha katamą vedanąpaccayą taõhą: yo rągo sąrągo -pecittassa sąrago, ayaü vuccati vedanąpaccayą taõhą. Tattha katamą taõhą paccayą"pi vedaną: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati taõhąpaccayą"pi vedaną. Tattha katamaü taõhąpaccayą upądąnaü: yą dińńhi dińńhigataü -petitthąyatanaü vipariyesagąho, idaü vuccati taõhąpaccayą upądąnaü. Tattha katamą upądąnapaccayą"pi taõhą, yo rągo -pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati upądąnapaccayą"pi taõhą. Tattha katamo upądąnapaccayą bhavo: ńhapetthą upądąnaü, vedanakkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati upądąnapaccayą bhavo. Tattha katamą bhavapaccayą jąti: yą tesaü tesaü dhammąnaü jąti sa¤jąti nibbatti abhinibbatti pątubhąvo, ayaü vuccati bhavapaccayą jąti. [BJT Page 282] [\x 282/] Tattha katamaü jątipaccayą jarąmaraõaü: atthi jarą atthi maraõaü. Tattha katamą jarą: yą tesaü tesaü dhammąnaü jarą jiraõatą ąyuno saühąni, ayaü [PTS Page 160] [\q 160/] vuccati jarą. Tattha katamaü maranaü: yo tesaü tesaü dhammąnaü khayo vąyo bhedo paribhedo aniccatą antaradhąnaü, idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ca jarą ida¤ca maraõaü, idaü vuccati jątipaccayą jarąmaraõaü. Evametassa kevalassa dukkhakkandhassa samudayo hotćti evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saļgati hoti. Samągamo hoti, samodhąnaü hoti, pątubhąvo hoti, tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotć"ti. 384. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro saļkhąrapaccayą"pi avijją, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą"pi vi¤¤ąõaü, nąmapaccayą phasso phassapaccayą"pi nąmaü, phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso, vedanąpaccayą taõhą taõhąpaccayą"pi vedaną. Taõhąpaccayą upądąnaü upądąnapaccayą"pi taõhą, upądąnapaccayą bhatvą, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro: tattha katamą saļkhąrapaccayą"pi avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -peavijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati saļkhąrapaccayą"pi avijją. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajja mano vi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü tattha katamo vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Tattha katamaü nąmapaccayą"pi vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccatinąmapaccayą"pi vi¤¤ąõaü [PTS Page 161] [\q 161/] Nąmapaccayą phassoti: tattha katamaü nąmaü: ńhapetvą phassaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkakhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamo nąma paccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü. Ayaü vuccati nąmapaccayą phasso tattha katamaü phassapaccayą"pi nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, idaü vuccati phassapaccayą"pi nąmaü -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotć"ti. [BJT Page 284] [\x 284/] 385. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro saļkhąrapaccayą"pi avijją, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü nąmaråpapaccayą"pi vi¤¤ąõaü, nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą"pi nąmaråpaü, chańńhąyayatanapaccayą phasso phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso, vedanąpaccayą taõhą taõhąpaccayą"pi vedaną. Taõhąpaccayą upądąnaü upądąnapaccayą"pi taõhą, upądąnapaccayą bhatvą, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro: tattha katamą saļkhąrapaccayą"pi avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -peavijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati saļkhąrapaccayą"pi avijją. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajja mano vi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü tattha katamo vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü: atthi nąmaü, atthi råpaü. Tatthi katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü. Cakkhąyatanassa [PTS Page 162] [\q 162/] upacayo -pe- kąyąyatanassa upacayo yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńńhąnaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü, idaüca råpaü, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü. Nąmaråpapaccayąpi vi¤¤ąõanti, atthi nąmaü, atthi råpaü, tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü, tattha katamaü råpaü: yaü råpaü tissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati, idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü: tattha katamaü nąmaråpapaccayąpi vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -petajją manovi¤¤ąõadhątu idaü vuccati nąmaråpapaccayą"pi vi¤¤ąõaü. Nąmaråpaccayą jańńhąyatananti, atthi nąmaü, atthi råpaü. Tatthi katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: yaü råpaü tissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati, idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü: tattha katamaü nąmaråpapaccayąpi chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu idaü vuccati nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü. Tattha katamaü chańńhąyatanapaccayą"pi nąmaråpaü: atthi nąmaü, atthi råpaü. Tatthi katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü. Cakkhąyatanassa upacayo -pe- kąyąyatanassa upacayo yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńńhąnaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü, idaü ca råpaü, idaü vuccati chańńhąyatanapaccayąpi nąmaråpaü. Nąmaråpapaccayąpi vi¤¤ąõanti, atthi nąmaü, atthi råpaü, tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü, tattha katamaü råpaü: yaü råpaü tissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati, idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü: tattha katamaü nąmaråpapaccayąpi vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu idaü vuccati nąmaråpapaccayą"pi vi¤¤ąõaü. [BJT Page 286] [\x 286/] Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso: tattha katamaü phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotć"ti. [PTS Page 163] [\q 163/] 386. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro saļkhąrapaccayą"pi avijją, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü nąmaråpapaccayą"pi vi¤¤ąõaü, nąmaråpapaccayą saėąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą"pi nąmaråpaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü, 1phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso, vedanąpaccayą taõhą taõhąpaccayą"pi vedaną. Taõhąpaccayą upądąnaü upądąnapaccayą"pi taõhą, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną saücetaną cetayitattaü, 2ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro: tattha katamą saļkhąrapaccayą"pi avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -peavijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati saļkhąrapaccayą"pi avijją. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajja mano vi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü tattha katamo vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, 2- ayaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü: atthi nąmaü, atthi råpaü. Tatthi katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü. Cakkhąyatanassa upacayo -pe- kąyąyatanassa upacayo yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńńhąnaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü, idaüca råpaü, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü. Nąmaråpapaccayąpi vi¤¤ąõanti, atthi nąmaü, atthi råpaü, tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü, tattha katamaü råpaü: yaü råpaü tissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati, idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü: [PTS Page 164] [\q 164/] tattha katamaü nąmaråpapaccayąpi vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -petajją manovi¤¤ąõadhątu idaü vuccati nąmaråpapaccayą"pi vi¤¤ąõaü. 1. Saėąyatanaü - simu. Syą 2. Sa¤cetayitattaü - syą, machasaü. [BJT Page 288] [\x 288/] Nąmaråpaccayą saėąyatananti, atthi nąmaü, atthi råpaü. Tatthi katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü: cattąro ca mahąbhåtą. Ya¤ca råpaü tissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati, idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü: tattha katamaü nąmaråpapaccayąpi saėąyatanaü: cakkhąyatanaü sotąyatanaü ghąnąyatanaü jivhąyatanaü kąyayatanaü manąyatanaü, idaü vuccati nąmaråpapaccayą saėąyatanaü. Tattha katamaü chańńhąyatanapaccayą"pi nąmaråpaü: atthi nąmaü, atthi råpaü. Tatthi katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü. Tattha katamaü råpaü. Cakkhąyatanassa upacayo -pe- kąyąyatanassa upacayo yaü vą pana¤¤ampi atthi råpaü cittajaü cittahetukaü cittasamuńńhąnaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nąmaü, idaü ca råpaü, idaü vuccati chańńhąyatanapaccayąpi nąmaråpaü. Nąmaråpapaccayąpi vi¤¤ąõanti, atthi nąmaü, atthi råpaü, tattha katamaü nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati nąmaü, tattha katamaü råpaü: yaü råpaü tissąya manovi¤¤ąõadhątu vattati, idaü vuccati råpaü, iti ida¤ca nąmaü ida¤ca råpaü, idaü vuccati nąmaråpaü: tattha katamaü nąmaråpapaccayąpi vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu idaü vuccati nąmaråpapaccayą"pi vi¤¤ąõaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso: tattha katamaü phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaüvuccati phassapaccayą"pi chańńhąyatanaü Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosampassaü sątaü sukhaü vedayitaü ceto samphassają sątą suką vedaną. Ayaü vuccati phassapaccayą vedaną -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotć"ti. A¤¤ama¤¤acatukkaü. 387. Katame dhammą akusalą: yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü dińńhigatasampayuttaü sasaļkhąrena -pe somanassasahagataü dińńhigatavippayuttaü [PTS Page 165 [\q 165/] -@]pa somanassasahagataü dińńhigatavippayuttaü sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą taõhą, taõhąpaccayą adimokkho, 1adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 388. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -peavijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro -pe- [BJT Page 290] [\x 290/] Tattha katamo taõhąpaccayą adhimokkho: yo cittassa adhimokkho1- adhimuccaną tadadhimuttatą, ayaü vuccati taõhąpaccayą adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetvą adhimokkhaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 389. Katame2- dhammą akusalą: yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü dińńhigatasampayuttaü råpąrammaõaüvą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą taõhą, taõhąpaccayą upądąnaü, upądąnapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 390. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -peavijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją -petattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü neva sątaü nąsątaü ceto smapassajaü adukkamasukaü vedayitaü ceto sampasasją adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 391. Katame dhammą akusalą: yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü dińńhigatasampayuttaü sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagataü dińńhigatavippayuttaü -pe- upekkhąsahagataü dińńhigatavippayuttaü sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą taõhą, taõhąpaccayą adimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 392. Katame dhammą akusalą: yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti domanassasahagataü pańighasampayuttaü -pedomanassasahagataü pańighasampayuttaü sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pańighaü, pańighapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 166] [\q 166/] 1. Adhimokho - sipŠvi. 2. Tattha katame - sipŠvi. [BJT Page 292] [\x 292/] Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. -Pe- Tattha katamą phassapaccayą vedaną: [PTS Page 167] [\q 167/] yaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü ceto samphassają asątaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassają asątą dukkhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamaü vedanąpaccayą pańighaü: yo cittassa ąghąto pańighąto pańighaü pańivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadosocittassa vyąpatti manepadoso kodho kujjhaną kujjhitattaü doso dussaną dussitattaü vyąpatti vyąpajjaną vyąpajjitattaü virodho pańivarodho caõóikkaü asuropo anattamanatą cittassa, idaü vuccati vedanąpaccayą pańighaü. Tattha katamo pańighapaccayą adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccaną tadadhimuttatą, ayaü vuccati pańighapaccayą adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetvą adhimokkhaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 393. Katame dhammą akusalą: yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü vicikicchąsampayuttaü råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą vicikicchą, vikicchąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. -Pe- Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü neva sątaü nąsataü ceto samphassają adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassają adukkhamadukkhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. [PTS Page 168] [\q 168/] Tattha katamaü vedanąpaccayą vicikicchą: yą kaļkhą kaļkhąyaną kaļkhąyitattaü vimati vicikicchą dveėhakaü dvedhąpatho saüsayo anekaüsagąho ąsappaną parisappaną apariyogąhaną thambhitattaü cittassa manovilekho, ayaü vuccati vedanąpaccayą vicikicchą. Tattha katamo vicikicchąpaccayą bhavo: ńhapetvą vicikichąü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati vicikicchąpaccayą bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. [BJT Page 294] [\x 294/] 394. Katame dhammą akusalą: yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü uddhaccasampayuttaü råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą uddhaccaü, uddhaccapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -pe- avijjąlaļgi moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. -Pe- Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü nevasątaü nąsataü cetosampaphassajaü adukkhamasukkhaü vedayitaü cetosamphassają adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamaü vedanąpaccayą uddhaccaü: yaü cittassa uddhaccaü avupasamo cetaso vikkhepo bhantattaü vittassa, idaü vuccati vedanąpaccayą uddhaccaü. Tattha katamo uddhaccapaccayą adhimokkho: [PTS Page 169] [\q 169/] yo cittassa adhimokkho adhimuccaną tadadhimuttatą, ayaü vuccati uddhaccapaccayą adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetvą adhimokkhaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. Akusala niddeso. 395. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammąü vą yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pąsądo, pąsądaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 396. Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho Tattha katamo alobho: aloho alubbhitattaü asąrągo asąrajjaną asąrajjitattaü anabhijjhą alobho kusalamålaü, ayaü vuccati alobho. [BJT Page 296] [\x 296/] Tattha katamo adoso: yo adoso adussaną adussitattaü vyąpądo avyąpajjo adoso kusalamålaü, ayaü vuccati adoso. Tattha katamo amoho: yą pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińańhi, ayaü vuccati amoho, ime vuccanti kusalamulą. [PTS Page 170] [\q 170/] Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü -pe- vi¤¤ąõapaccayą nąmaü -pe nąmapaccayą chańńhąyatanaü -pe- chańńhąyatanapaccayą phasso -pephassapaccayą vedaną -pe- Tattha katamo vedaną paccayą pasądo: yą saddhą saddahaną okappaną abhippasądo, ayaü vuccati vedanąpaccayą pasądo. Tattha katamo pasądapaccayą adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccaną tadadhimuttatą, ayaü vuccati pasądapaccayą adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetthą adhimokkhaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkandho, ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo- petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 397. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü saļkhąrena -pe somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą saddąrammaõaü vą gandhąrammaõaü vą rasąrammaõaü vą phońńhabbąrmaõaü vą dhammąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso. Tattha katamo alobho: yo aloho alubbhitattaü alubhitattaü asąrągo asąrajjaną asąrajjitattaü anabhijjhą alobho kusalamålaü, ayaü vuccati alobho. Tattha katamo adoso: yo adoso adussaną adussitattaü avyąpądo avyąpajjo adoso kusalamålaü, ayaü vuccati adoso ime vuccanti kusalamulą [BJT Page 298] [\x 298/] Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro -pe- Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 398. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhasahagataü ¤ąõasampayuttaü -pe upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą saddąrammaõaü vą gandhąrammaõaü vą rasąrammaõaü vą phońńhabbąrmaõaü vą dhammąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 171] [\q 171/] Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho-pe ime vuccanti kusalamulą Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro -pe- Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü nevasątaü nąsątaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü, ceto cetosamphassają adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 399. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü -pe upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą saddąrammaõaü vą gandhąrammaõaü vą rasąrammaõaü vą phońńhabbąrmaõaü vą dhammąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrambha tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti. Jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso -pe- ime vuccanti kusalamulą. Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. [BJT Page 300 [\x 300/] 400.] Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü1upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiüsamaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą. [PTS Page 172] [\q 172/] vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho1-, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho -pe ime vuccati kusalamulą Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 401. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü vupasamą -pe- dutiyaü jhąnaü -pe tatiyaü jhąnaü -pe- catutthaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pe- pa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą. Vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, -pe- evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 402-403. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü [PTS Page 173] [\q 173/] jhąnaü upasampajja viharati dukkhapańipadaü. Dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą. Vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho Tattha katamo alobho -pe- adoso -pe- tattha katamo amoho: yą pa¤¤ą pająnatą -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicayasambojajhegą maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati amoho. Ime vuccanti kusalamulą 1. Pańhamajjhąnaü - sćmu 2. Adhimokho - sćpŠvi. [BJT Page 302] [\x 302/] Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro -pe- Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo vedaną paccayą pasądo: yą saddą saddahaną okappaną abhippasądo, ayaü vuccati vedaną paccayą pasądo. Tattha katamo pasądapaccayą adhimokkho: yo citassa adhimokkho adhimuccaną tadadhimuttatą. Ayaü vuccati pasądapaccayą adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetvą adhimokkhaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo -pe- Evametesaü dhammąnaü samudayo hoti"ti: evametesaü dhammąnaü saļgati hoti, samągamo hoti, samodhąnaü hoti, pątubhąvo hoti, tena vuccati evametesaü dhammąnaü samudayo hotć"ti. Kusala niddeso. 404. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü cakkhuvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõą. Tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą. Vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho1-, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü ayaü vuccati saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją cakkhuvi¤¤ąõadhątu. Idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü: [PTS Page 174] [\q 174/] vedanąkkhandho sa¤¤ąkkandho saļkąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją cakkhuvi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso. [BJT Page 304] [\x 304/] Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü neva sątaü nąsątaü cetosamphassają adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassają adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo vedanąpaccayą bhavo: ńhapetvą vedanaü sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati vedaną paccayą bhavo. Tattha katamą bhavapaccayą jąti: yą tesaü1- dhammąnaü jąti sa¤jąti nibbatti abhinibbatti pątubhąvo, ayaü vuccati bhavapaccayą jąti. Tattha katamaü jątipaccayą jarąmaraõaü: atthi jarą atthi maraõaü. Tattha katamą jarą: tesaü dhammąnaü jarą jiraõatą ąyuno saühąni, ayaü vuccati jarą. Tattha katamaümaraõaü: yo tesaü dhammąnaü khayo vayo bhedo paribhodo aniccatą antaradhąnaü, idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ca ida¤ca maraõaü. Idaü vuccati jątipaccayą jarąmaraõaü. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saļgati hoti samągamo hoti samodhąnaü hoti pątubhavo hoti. Tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotć"ti. 405. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrahetukaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõahetukaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmahetukaü, chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanahetuko, phasasapaccayą vedaną phassahetuką. Vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. 406. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrasampayuttaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõasampayuttaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü, chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanasampayutto, phasasapaccayą vedaną phassasmapayattą. Vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. 407. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą saļkhąro vi¤¤ąõapaccą nąmaü nąmapaccayą [PTS Page 175] [\q 175/] vi¤¤ąõaü, nąmapaccayą, chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą nąmaü chańńhąyatapaccayą phasso phassapaccąyą"pi chańńhąyatanaü phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. 1. Tesaü tesaü - sirimu, machasaü. [BJT Page 306 [\x 306/] 408.] Katame dhammo avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü sotavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü saddadąrammaõaü -pe- ghąnavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ghandhąrammaõaü -pe- vijąvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü rasąrammaõaü -pekąyavi¤¤ąõaü uppannaü hoti sukhasahagataü phońńhabbąrammaõaü tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją kąyavi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąkąyavi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso. Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü kąyikaü sątaü kąyikaü sukhaü kąyasamphassajaüsątaü sukhaü vedayitaü kąyasamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo vedanąpaccayą bhavo: ńhapetvą vedanaü sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ayaü vuccati vedanąpaccayą bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 409. Katame dhammo avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü manodhątu uppannaü hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaü vą-pephońńhabbąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye saļkhąrapaccayą [PTS Page 176] [\q 176/] vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhi mokkha paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manodhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, [BJT Page 308] [\x 308/] Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąmanodhątu, idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso. Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü nevasątaü nąsątaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassają adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetvą adhimokkhaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 410. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti somanassasahagataü råpąrammaõaü vą-pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhi mokkha paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo [PTS Page 177] [\q 177/] Hoti. 411. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti upekkhąsahagatą råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhi mokkha paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 412. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti somanassa sahagatą ¤ąõasampayuttą råpąrammaõaü vą-pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pąsądo pądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 310 [\x 310/] 413.] Katame dhammo avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti somanassasahagatą ¤ąõasampayuttą saļkhąrena -pe- somanassasahagatą ¤ąõavippayuttą -pesomanassasahagatą ¤ąõasampayuttą sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagatą ¤ąõasampayuttą upekkhąsahagatą ¤ąõavippayuttą -pe- upekkhąsahagatą ¤ąõavippayuttą sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pąsądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü -pe- Tattha katamo vedanąpaccayą pasądo: [PTS Page 178] [\q 178/] yą saddhą saddahaną okappaną abhippasądo, ayaü vuccati vedanąpaccayą pasądo. Tattha katamo pasąda paccayą adhimokkho: yo cittassa adhimokkhe adhimuccaną tadadhimuttą, ayaü vuccati pasądapaccayą adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetvą adhimokkhaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo -petena vuccati: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa hotć"ti. 414. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassopaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõassa -pe- tena vuccati: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. Phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho1-, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katame kusalamula: alobho adoso amoho -pe ime vuccati kusalamulą Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. [BJT Page 312] [\x 312/] 415. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü vupasamą -pe- dutiyaü jhąnaü -pe tatiyaü jhąnaü -pecatutthaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pe pa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upavitattą vipąkaü sukhassa ca pahąną -pe- pa¤camaü jhąnaü upasampajja vihąrati pańhavikasiõaü tasmiü samaye saļkhąrapaccayąvi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą [PTS Page 179] [\q 179/] bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, -peevametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 416. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye aråpupapattiyą maggaü bhąveti -pesabbeso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ą nąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva aråpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upavitattą vipąkaü sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną -pecatutthaüjhąnaü upasampajja vihąrati tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, -pe- evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 417. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva kąmehi pańhamaü jhąnaü -peupasampajja viharati dukkhayąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicceva kąmehi kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivacceva kąmehi pańhamaü jhąnaü upasampajja vihąrati dukkhapańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, [PTS Page 180] [\q 180/] bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa dhammąnaü samudayo hoti. Tattha katamo saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü -pe- [BJT Page 314] [\x 314/] Tattha katamo vedanąpaccayą pasądo: yą saddhą saddahaną okappaną abhippasądo, ayaü vuccati vedanąpaccayą pasądo. Tattha katamo pasąda paccayą adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccaną tadadhimuttą, ayaü vuccati pasądapaccayą adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetvą adhimokkhaü vedanąkkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo -pe- evametassa dhammąnaü samudayo hotć"tć evametesaü dhammąnaü saļgati hoti samągamo hoti, samodhąnaü hoti pątubhąvo hoti. Tena vuccati evametassa dhammąnaü samudayo hotć"ti. Kusalavipąkasaļkhąramulakaü nińńhitaü. 418. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye akusalassa kammassa katattą upacittą vipąkaü cakkhuvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaü. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją cakkhuvi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotć"ti. 419. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye akulassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü sotavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü saddadąrammaõaü -peghąnavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ghandhąrammaõaü -pe- jivhąvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü rasąrammaõaü -pekąyavi¤¤ąõaü uppannaü hoti dukakhasahagataü phońńhabbąrammaõaü tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saļkhąro: -pe- ayaü vuccati saļkhąro. [BJT Page 316] [\x 316/] Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü -pe- Tattha katamą phassapaccayą vedaną, yaü kąyikaü asątaü kąyikaü dukkhaü kąyasamphassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü kąyasamphassają asątą dukkhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo vedanąpaccayą bhavo: ńhapetvą vedanaü sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho ayaü vuccati vedanąpaccayą bhavo -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa hoti"ti. 420. Katame dhammą avyąkatą: [PTS Page 181] [\q 181/] yasmiü samaye akusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manodhątu uppanną hoti upekkhąsahagatą råpąrammaõaü vą -pephońńhabbąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 421. Katame dhammo avyąkatą: yasmiü samaye akusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrambha. Saddadąrammaõaü -peghąnavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ghandhąrammaõaü -pevijąvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü rasąrammaõaü -pe- tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Akusalavipąkasaļkhąramulakaü nińńhitaü. [PTS Page 182] [\q 182/] 422. Katame dhammo avyąkatą: yasmiü samaye manodhątu uppannaü hoti kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką upekkhąsahagatą råpąrammaõa vą -pephońńhabbarammaõaü vą, yaü yaü vą panąrambha, tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati saļkhąro. Tattha katamaü saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manodhątu, idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü -pe- [BJT Page 318] [\x 318/] Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąkąyavi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso. Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü kąyikaü sątaü kąyikaü sukhaü kąyasamphassajaüsątaü sukhaü vedayitaü kąyasamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo vedanąpaccayą bhavo: ńhapetvą vedanaü sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ayaü vuccati vedanąpaccayą bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. Saļkhąrakkhandho, idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąkąyavi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü, ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso. Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü kąyikaü sątaü kąyikaü sukhaü kąyasamphassajaüsątaü sukhaü vedayitaü kąyasamphassają sątą sukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo vedanąpaccayą bhavo: ńhapetvą vedanaü sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ayaü vuccati vedanąpaccayą bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. [BJT Page 318] [\x 318/] Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü nevasątaü nąsątaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassają adukkhamasukhą vedaną, ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo vedanąpaccayą adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccanątadadhimuttatą, ayaü vuccati vedanąpaccayą adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetvą adhimokkhaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo -petena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotćti. 423. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką somanasassahagatą råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrambha. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, [PTS Page 183] [\q 183/] bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 424. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką upekkhasahagatą råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrambha. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 425. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką somanasassahagatą ¤ąõasampayuttą råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrambha. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 320] [\x 320/] 426. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką somanasassahagatą ¤ąõasampayuttą saļkhąrena -pesonassasahagatą ¤ąõasampayuttą -pe- somanassasahagatą -pe¤ąõasampayuttą sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagatą ¤ąõasampayuttą -pe upekkhąsahagatą ¤ąõasampayuttą sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagatą ¤ąõavippayuttą -pe- upekkhąsahagatą ¤ąõavippayuttą sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrambha. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 427. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye råpąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü nevakusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhadhamma sukhavihąraü, vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pąsądo. Pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 428. Katame dhammąavyąkatą: yasmiü samaye råpąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü nevakusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhidhamma sukhavihąraü, vitakkavicąrąnaü vupasamą -pe- dutiyaü jhąnaü -pecatutthaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pe-pa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pąsądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 429. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye aråpąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü nevakusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhidhammasukhavihąraü, sabbaso aki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną -pecatutthaü jhąnaü upasampajja vihąrati. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pąsądo, pasądapaccayą adhimokkho, 1adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. Adhimokho - sipŠvi, [BJT Page 322] [\x 322/] 430. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrahetukaü. Vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõahetukaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmahetukaü, chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanahetuko, phassapaccayą vedaną phassahetuką vedanąpaccayą pąsądo pasądapaccayą adhimokkho, 1- adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 431. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü saļkhąrasampayuttaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü vi¤¤ąõasampayuttaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü nąmasampayuttaü, chańńhąyatanapaccayą phasso chańńhąyatanasampayutto, phassapaccayą vedaną phassasampayuttą, vedanąpaccayą pąsądo pasądapaccayą adhimokkho, 1adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 432. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü [PTS Page 184] [\q 184/] vi¤¤ąõapaccayą"pi saļkhąro, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą"pi vi¤¤ąõaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą"pi nąmaü chańńhąyatanapaccayą, phasso passapapaccayą"pi chańńhąyatanaü, phassapaccayą vedaną vedanąpaccayą"pi phasso vedanąpaccayą pąsądo pasądapaccayą"pi vedaną, pasądapaccayą adhimokkho, 1adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Kiriyąsaļkhąramulakaü nińńhitaü Avyąkataniddeso. 433. Katame dhammą kusalą: yasmiü kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagatą ¤ąõasampayuttaü råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrambha. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho, 1- adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 1. Adhimokho - sipŠvi. [BJT Page 324] [\x 324/] tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 185] [\q 185/] Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü. Nąmaråpapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaråpaü. Nąmaråpapaccayą saėąyatanaü, chańńhąyatana paccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 434. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanasassahagataü ¤ąõasampayuttaü saļkhąrena -pe- sonassasahagataü ¤ąõasampayuttaü -pe somanassasahagataü -pe¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrambha. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccaya vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 435. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vivacceva [PTS Page 186] [\q 186/] kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü -peupasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, -pe- evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 326] [\x 326/] 436. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü vupasamą -pe- dutiyaü jhąnaü -pe tatiyaü jhąnaü -pe- catutthaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pe- pa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, -peevametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 437. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye aråpupapattiyą maggaü bhąveti sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąnąya -pecatutthaü jhąnaü upasampajja viharati tasmiü samaye avijjąpaccayą saļkharo, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, -peevametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 438. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąya pańhamąsaya bhumiyą pattiyą vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü avijjąpaccayą saļkharo, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą [PTS Page 187] [\q 187/] vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa dhammąnaü samudayo hoti. Tattha katamo avijjąpaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü ayaü vuccati avijjąpaccayą saļkhąro -peeemetesaü pątubhąvo hoti. Tena vuccati evametesaü dhammąnaü samudayo hotć"ti. 439. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü cakkhuvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaü, tasmiü samaye kusala mulapaccayą saļkharo, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro -pe- tena vuccati evametesaü kevalassa dukkhandhassa samudayo hotć"ti. [BJT Page 328 [\x 328/] 440.] Katame dhammo avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü sotavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü saddadąrammaõaü -pe- ghąnavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ghandhąrammaõaü -pe- vijąvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü rasąrammaõaü -pekąyavi¤¤ąõaü uppannaü hoti sukhasahagataü phońńhabbąrammaõaü tasmiü samaye saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą [PTS Page 188] [\q 188/] vedaną, vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 441. Katame dhammo avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü manodhątu uppannaü hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaü vą-pephońńhabbąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 442. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti somanassasahagataü råpąrammaõaü vą-pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhi mokkha paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 443. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti upekkhąsahagatą råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhi mokkha paccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hetć"ti. [BJT Page 330] [\x 330/] 444. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti somanassa sahagatą ¤ąõasampayuttą råpąrammaõaü vą-pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pąsądo pądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati "evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 445. Katame dhammo avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti somanassasahagatą ¤ąõasampayuttą saļkhąrena -pesomanassasahagatą ¤ąõavippayuttą -pesomanassasahagatą ¤ąõasampayuttą sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagatą ¤ąõasampayuttą upekkhąsahagatą ¤ąõavippayuttą -pe upekkhąsahagatą ¤ąõavippayuttą sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pąsądo, pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 446. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye kusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassopaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo pasądapaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą [PTS Page 189] [\q 189/] jarąmaraõaü -pe- tena vuccati: evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti"ti. [BJT Page 332] [\x 332/] 447. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü vupasamą -pe- dutiyaü jhąnaü -pe tatiyaü jhąnaü -pe- catutthaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pe- pa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upavitattą vipąkaü sukhassa ca pahąną -pe- pa¤camaü jhąnaü upasampajja vihąrati pańhavikasiõaü tasmiü samaye kusalasamulapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 448. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye aråpupapattiyą maggaü bhąveti sabbeso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ą nąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva aråpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upavitattą vipąkaü sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną -pecatutthaüjhąnaü upasampajja vihąrati tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, -pe- evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 449. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhayąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja vihąrati dukkhapańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü. Tasmiü samaye saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą pasądo, pasądapaccayą adhimokkho adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa dhammąnaü samudayo hoti. [BJT Page 334] [\x 334/] Tattha katamo kusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati kusalamålapaccayą saļkhąro -peevametesaü dhammąnaü samudayo hotć"ti. Evametesaü dhammąnaü saļgati hoti, samągamo hoti, samodhąnaü hoti, pątubhąvo hoti tena vuccati evametesaü dhammąnaü samudayo hotć"ti. Kusalavipąkamulakaü nińńhitaü. [PTS Page 190] [\q 190/] 450. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye akusalassa kammassa katattą upacittą vipąkaü cakkhuvi¤¤ąõą uppannaü hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaü. Tasmiü samaye akusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü, nąmaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü, evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü ayaü vuccati akusalamålapaccayą saļkhąro -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotć"ti. 451. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye akulassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü sotavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü saddadąrammaõaü -peghąnavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ghandhąrammaõaü -pe- jivhąvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü rasąrammaõaü -pekąyavi¤¤ąõaü uppannaü hoti dukakhasahagataü phońńhabbąrammaõaü tasmiü samaye akusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamålapaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattą ayaü vuccati akusalamålapaccayą saļkhąro -pe-tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü kąyikaü asątaü kąyikaü dukkhaü kąyasamphassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü kąyasamaphassają asątaü dukkhą vedaną ayaü vuccati phassapaccayą vedaną Tattha katamo vedanąpaccayą bhavo: ńhapetvą vedanaü sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho vi¤¤ąõakkhandho ayaü vuccati vedanąpaccayą bhavo -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa hoti"ti. [BJT Page 336] [\x 336/] 452. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye akusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manodhątu uppanną hoti råpąrammaõaü vą -pephońńhabbąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye akusalamålapaccayą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. 453. Katame dhammo avyąkatą: yasmiü samaye akusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaü vą-pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrambha. Tasmiü samaye akusalamulapaccą saļkhąro, saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü, vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Nąmapaccayą chańńhąyatanaü, chańńhąyatanapaccayą phasso, phassapaccayą vedaną, vedanąpaccayą adhimokkho, adhimokkhapaccayą bhavo, bhavapaccayą [PTS Page 191] [\q 191/] jąti, jątipaccayą jarąmaraõaü -pe- tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tattha katamo akusalamupaccayą saļkhąro: yą cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, ayaü vuccati akusalamålapaccayą saļkhąro. Tattha katamaü saļkharapaccayą vi¤¤ąõaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąmanovi¤¤ąõadhątu. Idaü vuccati saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõaü. Tattha katamaü vi¤¤ąõapaccayą nąmaü: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho. Idaü vuccati vi¤¤ąõapaccayą nąmaü. Tattha katamaü nąmapaccayą chańńhąyatanaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąmanovi¤¤ąõadhątu idaü vuccati nąmapaccayą chańńhąyatanaü. Tattha katamo chańńhąyatanapaccayą phasso: yo phasso phusaną samphusaną samphusitattaü ayaü vuccati chańńhąyatanapaccayą phasso Tattha katamą phassapaccayą vedaną: yaü cetasikaü neva sątaü nąsątaü cetosamphassają adukkhamasukhaü vedayitaü, cetosamphassają adukkhamasukhą vedaną ayaü vuccati phassapaccayą vedaną. Tattha katamo vedanąpaccayą adhimokkho: yo cittassa adhimokkho adhimuccaną tadadhimuttą. Ayaü vuccati vedanąpaccayą adhimokkho. Tattha katamo adhimokkhapaccayą bhavo: ńhapetvą adhimokkhaü vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ayaü vuccati adhimokkhapaccayą bhavo. Tattha katamą bhavapaccayą jąti: yą tesaü dhammąnaü jąti sa¤ająti nibbatti abhinibbatti pątubhavo ayaü vuccati bhavapaccayą jąti. [BJT Page 338] [\x 338/] Tattha katamaü jątipaccayą jarąmaraõaü: atthi jarą, maraõaü. Tattha katamą jarą: tesaü dhammąnaü jarą jiraõatą ąyuno saühąni. Ayaü vuccati jarą. Tattha katamaü maraõaü: yo tesaü dhammąnaü khayo vayo bhedo paribhedo aniccatą antaradhąnaü. Idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ca jarą ida¤ca maraõaü. Idaü vuccati jątipaccayą jarąmaraõaü. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotć"ti evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa saļgatć hoti, samągamo hoti, samodhąnaü hoti, pątubhavo [PTS Page 192] [\q 192/] hoti. Tena vuccati evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotć"ti. Akusalavipąkamulakaü nińńhitaü. Abhidhammabhąjanćyaü nińńhitaü. Pańiccasamuppądavibhaļgo nińńhito chańńho [PTS Page 193] [\q 193/] Sćhaėa potthakesu: Kusaląkulasą soėasiką samulą tesaü paccayą Tesaü vipąką saüvaóóhitą - tehi saļkhąrapaccayą Pańhamacatukkakusala - avijją tassa paccayą Ekanąlo vipąkasmiü - tehi kusaląkusalamulaką. Vicikicchą dasavi¤¤ąõo - adhimokkho na labbhati. Ahetuke vą kusale - pasądo nupalabbhati. [BJT Page 340] [\x 340/] 7. Satipańńhąnavibhaļgo 454. Cattąro satipańńhąną: idha bhikkhu ajjhattaü kąyekąyąnupassć viharati, bahiddhą kąye kąyąnupassć viharati, ajjhattabahiddhą kąye kąyąnupassć viharati, ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü ajjhattaü vedanąsu vedanąnupassć viharati, bahiddhą vedanąsu vedanąnupassć viharati, ajjhattabahiddhą vedanąsu vedanąnupassć viharati ątąpć sampająno satimą vineyyaloke abhijjhądomanassaü. Cittena viharati, ajjhattabahiddhą cittena cittąnupassć viharati, viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü. Ajjhattaü dhammesu dhammąnupassć viharati, ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhą domanassaü. 455. Katha¤ca bhikkhu ajjhattaü kąyekąyąnupassć viharati: idha bhikkhu ajjhattaü kąyaü uddhaü pądatalą adho kesamatthąką tacapariyantaü puraü nąnappakąrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiü kąye kesą lomą nakhą dantą taco maüsaü nahąru ańńhi ańńhimi¤ją vakkaü hadayaü yakanaü kilomakaü pihakaü papphąsaü antaü antaguõaü udariyaü karćsaü pittaü semhaü pubbo lohitaü sedo modo assu vasą kheėo siļghąõiką lasiką muttaü. So taü nimittaü ąsevati. Bhąveti, bahulćkaroti, svąvatthitaü vavatthapeti. So taü nimittaü ąsevitvą bhąvetvą bahulćkaritvą svąvatthitaü vavatthapetvą bahiddhą kąye cittaü upasaüharati. [PTS Page 194] [\q 194/] Katha¤ca bhikkhu bahiddhą kąye kąyąnupassć viharati: idha bhikkhu bahiddhą kąyaü uddhaü pądatalą adho kesamatthąką tacapariyantaü puraü nąnappakąrassa asucino paccavekkhati: atthissa kąye1kesą nąnappakąrassa asucino pa¤¤avekkhati: atthissa kąye1kesą lomą nakhą dantą taco maüsaü nahąru ańńhi ańńhimi¤ją vakkaü hadayaü yakanaü kilomakaü pihakaü papphąsaü antaü antaguõaü udariyaü karćsaü pittaü semhaü pubbo lohitaü sedo modo assu vasą kheėo siļghąõiką lasiką muttaü. So taü nimittaü ąsevati. Bhąveti, bahulćkaroti, svąvatthitaü vavatthapeti. So taü nimittaü ąsevitvą bhąvetvą bahulćkaritvą svąvatthitaü vavatthapetvą ajjhattabahiddhą kąye cittaü upasaüharati. 1. Atthi imasmiü - kąye sćmu. [BJT Page 342] [\x 342/] Katha¤ca bhikkhu ajjhattabahiddhą kąye kąyąnupassć viharati: idha bhikkhu ajjhattabahiddhą kąyaü uddhaü pądatalą adho kesamatthąką tacapariyantaü puraü nąnappakąrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiü kąye kesą lomą nakhą dantą taco maüsaü nahąru ańńhi ańńhimi¤ją vakkaü hadayaü yakanaü kilomakaü pihakaü papphąsaü antaü antaguõaü udariyaü karćsaü pittaü semhaü pubbo lohitaü sedo modo assu vasą kheėo siļghąõiką lasiką muttaü. Evaü bhikkhu ajhattabahiddhą kąye kąyąnupassi viharati ątąpć sampająno satimą vineyayya loke abhijjhądomanassaü. 456. Anupassi"ti tattha katamą anupassaną: yą pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati anupassaną. Imąya anupassanąya upeto hoti samupeto upagato1samupagato2- uppanno samuppanno3samannągato. Tena vuccati anupassć"ti. "Viharati"ti irćyata. Vattati pąleti yapeti yąpeti carati viharati tena vuccati viharatć"ti. Atąpć"ti tattha katamaü ątappaü4- yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, idaü vuccati ątappaü4- iminą ątappena upeto hoti samupeto upagato1samupagato2uppanno samuppanno3- samannągato tenavuccati ątąpć"ti. Smapająno"ti tattha katamaü sampaja¤¤aü: yą pa¤¤ą pająnaną -pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iminą sampaja¤¤ena upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno hoti samupeto upagato samupagato [PTS Page 195] [\q 195/] uppanno samuppanno samannągato tena vuccati sampająno"ti. "Satimą" tattha katamą sati: yą sati anussati -pe- sammasati ayaü vuccati sati. Imąya satiyą upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samappanno samannągato tena vuccati satimą"ti. Vineyya loke abhijjhądomanassa"nti tattha katamo loko: sve"va kąyo loko, pa¤ca"pi upądąnakkhandhą loko ayaü vuccati loko. Tattha katamą abhijjhą: yo rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo. Ayaü vuccati abhijjhą. 1. Upągato - sirimu, machasaü. 2. Samupągato - sirimu. Machasaü 3. Sampanno - sirimu, machasaü 4. ātąpaü - sirimu ątąpo - machasaü [BJT Page 344] [\x 344/] Tattha katamaü domanassaü: yaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaüasątaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassają asątą dukkhą vedaną, idaü vuccati domanassaü. Iti aya¤ca abhijjhą ida¤ca domanassaü, imamhi loke vinćtą honti pańivinćtą santą samitą vupasantą atthaļgatą abbhatthaügatą appitą byappitą sositą visositą byantikatą tena vuccati vineyya loke abhijjhądosamanassa"nti. Kąyąnupassaną niddeso. 457. Katha¤ca bhikkhu ajjhattaü vedanąsu vedanąnupsasć viharati: idha bhikkhu sukhaü vedanaü vediyamąno1- sukhaü vedanaü vediyami"ti pająnąti dukkhaü vedanaü vediyamąno dukkhaü vedanaü vediyamć"ti pająnąti. Adukkhamasukhaü vedanaü vediyamąno adukkhamasukhaü vedanaü vediyąmć"ti2- pająnąti. Sąmisaü vą sukhaü vedanaü vediyamąno sąmisaü sukhaü vedanaü vediyąmć"ti pająnąti nirąmisaü vą sukhaü vedanaü vediyamąno nirąmisaü sukhaü vedanaü vediyąmi"ti pająnąti. Sąmisaü vą dukkhaü vedanaü vediyamąno sąmisaü dukkhaü vedanaü vediyąmć"ti pająnąti. Nirąmisaü vą dukkhaü vedanaü vediyamąno nirąmisaü dukkhaü vedanaü vediyąmi"ti pająnąti. Sąmisaü vą adukkhamasukhaü vedanaü vediyamąno sąmisaü adukkhamasukhaü vedanaü vediyąmć"ti pająnąti. Nirąmisaü vą adukkhamasukhaü vedanaü vediyamąno nirąmisaü adukkhamasukhaü vedanaü [PTS Page 196] [\q 196/] vediyąmi"ti pająnąti. So taü nimittaü ąsevati bhąveti bahulćkaroti svąvatthitaü vavatthapeti. So taü nimittaü ąsevitvą bhąvetvą bahulćkaritvą svąvatthitaü vavatthapetvą bahiddhą vedanąsu cittaü upasaüharati. Katha¤ca bhikkhu bahiddhą vedanąsu vedanąnupsasć viharati: idha bhikkhu sukhaü vedanaü vediyamąnaü sukhaü vedanaü vediyati"ti pająnąti dukkhaü vedanaü vediyamąnaü dukkhaü vedanaü vediyati"ti pająnąti. Adukkhamasukhaü vedanaü vediyamąnaü adukkhamasukhaü vedanaü vediyąti"ti pająnąti. Sąmisaü vą sukhaü vedanaü vediyamąnaü sąmisaü sukhaü vedanaü vediyąti"ti pająnąti nirąmisaü vą sukhaü vedanaü vediyamąnaü nirąmisaü sukhaü vedanaü vediyati"ti pająnąti. Sąmisaü vą dukkhaü vedanaü vediyamąnaü sąmisaü dukkhaü vedanaü vediyąti"ti pająnąti. Nirąmisaü vą dukkhaü vedanaü vediyamąnaü nirąmisaü dukkhaü vedanaü vediyąta"ti pająnąti. Sąmisaü vą adukkhamasukhaü vedanaü vediyamąnaü sąmisaü adukkhamasukhaü vedanaü vediyąta"ti pająnąti. Nirąmisaü vą Adukkhamasukhaü vedanaü vediyamąnaü nirąmisaü adukkhamasukhaü vedanaü vediyąti"ti pająnąti. So taü nimittaü ąsevati bhąveti bahulćkaroti svąvatthitaü vavatthapeti. So taü nimittaü ąsevitvą bhąvetvą bahulćkaritvą svąvatthitaü vavatthapetvą ajjhabahiddhą vedanąsu cittaü upasaüharati. 1. Vedayamąno - sirimu, machasaü 2. Vedayąmiti sirimu. [BJT Page 346] [\x 346/] Katha ca bhikkhu ajjhattabahiddhą vedanąsu vedanąnupsasć viharati: idha bhikkhu sukhaü vedanaü sukhaü vedanaü vedaną"ti pająnąti dukkhaü vedanaü dukkhą vedaną"ti pająnąti. Adukkhamasukhaü vedanaü vedaną pająnąti. Sąmisaü vą sukhaü vedanaü sąmisaü sukhą vedaną"ti pająnąti nirąmisaü vą sukhaü vedanaü nirąmisaü sukhą vedaną"ti pająnąti. Sąmisaü vą dukkhaü vedanaü sąmisaü dukkhą vedaną"ti pająnąti. Nirąmisaü vą dukkhaü vedanaü nirąmisaü dukkhą vedaną"ti pająnąti. Sąmisaü vą adukkhamasukhaü vedanaü sąmisaü adukkhamasukhaü vedaną"ti pająnąti. Nirąmisaü vą adukkhamasukhaü vedanaü nirąmisaü adukkhamasukhaü vedaną"ti pająnąti. Evaü bhikkhu ajjhattabahiddhą vedanąsu vedanąnupassi viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü. 458. Anupassć"ti -pe- viharati"ti -pe- ątąpć"ti -pesampajano"ti [PTS Page 197 [\q 197/] -@]pasatimą"ti -pe- vineyya loke abhijjhądomanassanti tattha katamo loko: są"va vedaną loko, pa¤ca"pi upądąnakkhandhą loko. Ayaü vuccati loko. Tattha katamą abhijjhą: yo rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo ayaü vuccati abhijhą. Tattha katamaü domanassaü: yaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü cetosampassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassają asątą dukkhą vedayitaü cetosamphassają asątą dukką vedaną. Idaü vuccati domanassaü iti aya¤ca abhijjhą ida¤ca domanassaü, immahi loke vinćtą honti pańivinćtą santą samitą vupasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą byappitą sositą visositą byantikatą tena vuccati vineyya loke abhijjhądomanassanti. Vedanąnupassaną niddeso. 459. Katha¤ca bhikkhu ajjhattaü cittena viccąnupassć viharati: idha bhikkhu sarągaü vą cittaü sarągaü me cittanti pająnąti. Vitarągaü vą cittaü vitarągaü me cittantipająnąti. Sadosaü vą cittaü sadosaü me cittanti pajanąti vitadosaüvą cittaü vitadosaü me vittanti pająnąti samohaü vą cittaü samohaü me cittanti pająnąti. Vitamohaü vą cittaü vitamohaü me cittanti pająnąti. Saükhittaü vą cittaü saükhittaü me cittanti pająnąti. Vikkhittaü vą cittaü vikkhittaü me vittanti pająnąti. Mahaggataü vą cittaü mahaggataü me cittanti pająnąti. Amahaggataü vą cittaü amahaggataü me cittanti pająnąti. Sauttaraü vą cittaü sauttaraü me cittanti pająnąti anuttaraü vą cittaü anuttaraü me cittanti pająnąti samąbhitaü vą cittaü samąhitaü me cittanti pająnąti. Asamąhitaü vą cittaü asamąhitaü me cittanti pająnąti. Vimuttaü vą cittaü vimuttaü me cittantipająnąti. Avimuttaü vą cittaü avimuttaü me cittanti pająnąti. So taü nimittaü ąsevati bhąveti bahulćkaroti svąvatthitaü vavatthapeti. So taü nimittaü ąsevitvą bhąvetvą bahulćkaritvą svąvatthitaü vavatthapetvą bahiddhą citte cittaü upasaüharati. [BJT Page 348] [\x 348/] Katha¤ca bhikkhu bahiddhą cittena viccąnupassć viharati: idha bhikkhu sarągaü vąssa cittaü sarągamassa cittanti pająnąti. Vitarągaü vąssa cittaü vitarągamassa cittanti pająnąti. Sadosaü vąssa cittaü sadosamassa cittanti [PTS Page 198] [\q 198/] pajanąti vitadosaü cittaü vitadosamassa vittanti pająnąti samohaü vąssa cittaü samohamasa cittanti pająttanni. Pająnąti vitamohaü vąssa cittaü vitamohamassa cittanti pająnąti. Saükhittaü vąssa cittaü saükhittamassa cittanti pająnąti. Vikkhittaü vąssa cittaü vikkhittamassa vittanti pająnąti. Mahaggataü vąssa cittaü mahaggatamassa cittanti pająnąti. Amahaggataü vąssa cittaü amahaggatamassa cittanti pająnąti. Sauttaraü vąssa cittaü sauttaramsasa cittanti pająnąti anuttaraü vąssa cittaü anuttaramassa Cittanti pająnąti samąbhitaü vąssa cittaü samąhitamassa cittanti pająnąti. Asamąhitaü vąssa cittaü asamąhitamassa cittanti pająnąti. Vimuttaü vąssa cittaü vimuttamassa cittanti pająnąti. Avimuttaü vą"ssa cittaü avimuttamassa cittanti pająnąti. So taü nimittaü ąsevati bhąveti bahulćkaroti svąvatthitaü vavatthapeti. So taü nimittaü ąsevitvą bhąvetvą bahulćkaritvą svąvatthitaü vavatthapetvą bahiddhą citte cittaü upasaüharati. Katha¤ca bhikkhu ajjhattabahiddhą citte viccąnupassi viharati: idha bhikkhu sarągaü vą cittaü sarągaü cittanti pająnąti. Vitarągaü vą cittaü vitarągaü cittanti pająnąti. Sadosaü vą cittaü sadosaü vą cittaü vitadosaü vittanti pająnąti. Samohaü vą cittaü samohaü cittanti pająnąti. Vitamohaü vą cittaü vitamohaü cittanti pająnąti. Saükhittaü vą cittaü saükhittaü cittanti pająnąti. Vikkhittaü vą cittaü vikkhittaü cittanti pająnąti. Mahaggataü vą cittaü mahaggataü cittanti pająnąti. Amahaggataü vą cittaü amahaggataü cittanti pająnąti. Sauttaraü vą cittaü vą cittaü sauttaraü cittanti pająnąti. Anuttaraü vą cittaü anuttaraü cittanti pająnąti. Samąhitaü vą cittaü samąhitaü cittanti pająnąti. Asamąhitaü vą cittaü asamąhitaü cittanti pająnąti. Vimuttaü vą cittaü vimuttaü cittaü asamąhitaü cittanti pająnąti. Avimuttaü vą cittaü avimuttaü cittanti pająnąti. Evaü bhikkhu ajjhattabahiddhą citte cittąnupassć viharati ątąpć sampająno satimą cineyya loke abhijjhądomanassaü. 460. Anupassć"ti -pe- viharati"ti -pe- ątąpć"ti -pesampajano"ti -pesatimą"ti -pe- vineyya loke abhijjhądomanassanti tattha katamo loko: taü yeva cittaü loko, pa¤ca"pi upądąnakkhandhą loko. Tattha katamą abhijjhą: [PTS Page 199] [\q 199/] yo rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo ayaü vuccati abhijhą. [BJT Page 350] [\x 350/] Tattha katamaü domanassaü: yaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü cetosampassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü cetosamphassają asątą dukkhą vedaną. Idaü vuccati domanassaü iti aya¤ca abhijjhą ida¤ca domanassaü, immahi loke vinćtą honti pańivinćtą santą samitą vupasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą byappitą sositą visositą byantikatą tena vuccati vineyya loke abhijjhą domanassanti. Vedanąnupassaną niddeso. 461. Kathaü ca bhikkhu ajjhattaü dhammesu dhammąnupassć viharati: idha bhikkhu santaü vą ajjhattaü kąmacchandaü atthi me ajjhattaü kąmacchando"ti pająnąti. Asantaüvą ajjhattaü kąmacchandaü natthi me ajjhattaü kąmacchando"ti pająnąti. Yathą ca anuppannassa kąmacchandassa uppądo hoti. Ta¤ca pająnąti yathą ca uppannassa kąmacchandassa upąhanaü hoti ta¤ca pająnąti yathą ca pahćnassa kąmacchandassa ąyatiü anuppado hoti ta¤ca pająnąti. Santaü vą ajjhattaü vyąpądaü -pe- santaü vą ajjhattaü thinamiddhaü -pesantaü vą ajjhattaü uddhaccakukkuccaü -pesantaü vą ajjhattaü vicikicchą atthi me ajjhattaü vicikicchą"ti pająnąti asantaü vą ajjhattaü vicikicchaü natthi me ajjhattaü vicikicchaü natthi me ajjhattaü vicikicchą"ti pająnąti yathą ca pająnąti yathą ca anuppannąya vicikicchąya uppądo hoti ta¤ca pająnąti yathą ca uppannąya vicikicchąya pahąnaü hoti ta¤ca pająnąti. Yathą ca pahinąya vicikicchąya ąyatiü anuppądo hoti ta¤ca pająnąti. 462. Santaü vą ajjhattaü satisambojjhaļgaü atthi me ajjhattaü satisambojjhaļgo"ti pająnąti. Asantaü vą ajjhattaü vą ajjhattaü satisambojjhagaü natthi me ajjhattaü satimbojakaüdhaļgo"ti pająnąti. Yathą ca anuppannassa satisambojjhaļgassa uppądo hoti ta¤ca pająnąti. Yathą ca uppannassa satisambojjhaļgassa bhąvanąya pąripuri hoti ta¤ca pająnąti. Santaü vą ajjhattaü dhammavicayasambojjhaļgaü -pe- santaü vą ajjhattaü viriyasambojjhaļgaü -pe- santaü vą ajjhattaü pćtisambojjhaļgaü [PTS Page 200 [\q 200/] -@]pasantaüvą ajjhattaü passaddhisambojjhaļgaü -pe- santaü vą ajjhattaü samądhisambojjhaļgaü -pe- santaü vą ajjhattaü upekkhąsambojjhaļgaü atthi me ajjhattaü upekkhąsambojjhaļgoti pająnąti. Asantaü vą ajjhattaü upekkhąsambojjhaļgaü natthi me ajjhattaü upekkhąsambojdhaļgo"ti pająnąti. Yathą ca anuppannassa upekkhąsambojjhaļgassa uppądo hoti ta¤ca pająnąti. Yathą ca uppannassa upekkhąsambojjhaļgassa bhąvanąya pąripuri hoti. Ta¤ca pajanąti. So taü nimittaü bhąveti bahulćkaroti svąvatthitaü vavatthapeti. So taü nimittaü ąsevitvą bhąvetvą bahulćkaritvą svąvatthitaü vavatthapetvą bahiddhą dhammesu cittaü upasaüharati. [BJT Page 352] [\x 352/] 463. Katha¤ca bhikkhu bahiddhą dhammesu dhammąnupassć viharati: idha bhikkhu santaü vąssa kąmacchandaü atthi"ssa kąmacchando"ti pająnąti. Asantaü vąssa kąmacchandaü natthissa kąmacchando"ti pająnąti. Yathą ca anuppannassa kąmacchandassa uppądo hoti. Ta¤ca pająnąti yathą ca uppannassa kąmacchandassa upąhanaü hoti ta¤ca pająnąti yathą ca pahćnassa kąmacchandassa ąyatiü anuppado hoti ta¤ca pająnąti. Santaü vąssa vyąpądaü -pe- santaü vąssa thinamiddhaü -pesantaü vąssa uddhaccakukkuccaü -pe- santaü vąssa vicikicchą atthi"ssa vicikicchą"ti pająnąti asantaü vą"sasa vicikicchaü natthi"ssa vicikicchą"ti pająnąti yathą ca anuppannąya vicikicchąya uppądo hoti ta¤ca pająnąti yathą ca uppannąya vicikicchąya pahąnaü hoti ta¤ca pająnąti. Yathą ca pahinąya vicikicchąya ąyatiü anuppądo hoti ta¤ca pająnąti. Santaü vą"ssa satisambojjhaļgaü atthi"ssa satisambojjhaļgo"ti pająnąti. Asantaü vą"ssa satisambojjhaļgaü natthi"ssa satisambojjhaļgo"ti pająnąti. Yathą ca anuppannassa satisambojjhaļgassa uppądo hoti ta¤ca pająnąti. Yathąca uppannassa satisambojjhaļgassa bhąvanąya pąripuri hoti ta¤ca pająnąti. Sattaü vą"ssa dhammavicayasambojjhaļgaü -pe- santaü vą"ssa viriyasambojjhaļgaü -pe- santaü vą"ssa pitisambojjhaļgaü -pe- santaü vą"ssa passaddhisambojjhaļgaü -pe- santaü vą"ssa samądhisambojjhaļgaü -pe- santaü vą"ssa upekkhąsambojjhaļgaü atthi"ssa upekkhąsahambojjhaļgo"ti pająnąti asantaü vą"ssa upekkhąsamambojjhaļgaü [PTS Page 201] [\q 201/] natthi"ssa upekkhąsambojjhaļgo"tipająnąti yathą ca anuppannasasa upekkhąsambojjhaļgassa uppądo hoti ta¤ca pająnąti. Yathą ca uppannassa upekkhąsambojjhaļgassa bhąvanąya pąripuri hoti ta¤ca pająnąti. So taü nimittaü ąsevati bhąveti bahulćkaroti svąvatthitaü vavatthapeti, so taü nimittaü ąsevitvą bhąvetvą bahulćkaritvą svąvatthitaü vavatthapetvą ajjhattabahiddhą dhammesu cittaü upasaüharati. 464. Katha¤ca bhikkhu ajjhattabahiddhą dhammesu dhammąnupassć viharati: idha bhikkhu santaü vą kąmacchandaü atthi kąmacchando"ti pająnąti. Asantaü vą kąmacchandaü natthi kąmacchando"ti pająnąti. Yathą ca anuppannassa kąmacchandassa uppądo hoti. Ta¤ca pająnąti yathą ca uppannassa kąmacchandassa upąhanaü hoti ta¤ca pająnąti yathą ca pahćnassa kąmacchandassa ąyatiü anuppado hoti ta¤ca pająnąti. Santaü vą vyąpądaü -pe- santaü vąthinamiddhaü -pe- santaü vą uddhaccakukkuccaü -pe- santaüvą vicikicchaü atthi vicikicchą"ti pająnąti asantaü vą vicikicchaü natthi vicikicchą"ti pająnąti yathą ca anuppannąya vicikicchąya uppądo hoti taü ca pająnąti yathą ca uppannąya vicikicchąya pahąnaü hoti ta¤ca pająnąti. Yathą ca pahinąya vicikicchąya ąyatiü anuppądo hoti taü ca pająnąti. [BJT Page 354] [\x 354/] 465. Sattaü vą satisambojjhaļgaü atthi satisambojjhą"ti pająnąti, asantaü vą satisambojjhaļgaü natthi satisambojjhaļgo"ti pająnąti. Yathą ca anuppannassa satisambojjhaļgassa uppądo hoti ta¤ca pająnąti. Yathą ca uppannassa satisambojjhaļgassa bhąvanąya pąripuri hoti ta¤ca pająnąti. Santaü vą dhammavicayasambojjhaļgaü -pe- santaü vą viriyasambojjhaļgaü -pesantaü vą pćtisambojjhaļgaü -pesantaü vą passaddhi sambojhaļgaü -pesantaü vą samądhisambojjhaļgaü -pe- santaü vą upekkhąsambojjhaļgaü atthi upekkhąsambojjhaļgo"ti pająnąti. Asantaü vą upekkhąsahambojjhaļgaü natthi upekkhąsambojjhaļgo"ti pająnąti, yathą ca anuppannassa upekkhąsambojjhaļgassa uppądo hoti ta¤ca pająnąti. Yathą ca uppannassa upekkhąsambojjhaļgassa bhąvanąya pąripuri hoti ta¤ca pająnąti evaü bhikkhu ajjhattabahiddhą dhammesu dhammąnupassi viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü. 466. Anupassi"ti tattha katamą anupassaną: [PTS Page 202] [\q 202/] yą pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati anupassaną. Imąya anupassanąya upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannągato. Tena vuccati anupassć"ti. "Viharati"ti irćyati vattati pąleti yapeti yąpeti carati viharati tena vuccati viharatć"ti. Atąpć"ti tattha katamaü ątappaü: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, idaü vuccati ątappaü iminą ątappena upeto hoti -pesamannągato tena vuccati ątąpć"ti. Smapająno"ti tattha katamaü sampaja¤¤aü: yą pa¤¤ą pająnaną -pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iminą sampaja¤¤ena upeto hoti samupeto -pesamannągato tena vuccati sampająno"ti. "Satimą" tattha katamą sati: yą sati anussati -pe- sammasati ayaü vuccati sati. Imąya satiyą upeto hoti samupeto -pesamannągato tena vuccati satimą"ti. Vineyya loke abhijjhądomanassa"nti tattha katamo loko: te"va dhammą loko, pa¤ca"pi upądąnakkhandhą loko ayaü vuccati loko. Tattha katamą abhijjhą: yo rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo. Ayaü vuccati abhijjhą. [BJT Page 356] [\x 356/] Tattha katamaü domanassaü: yaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü ceto sampassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü ceto samphassają asątą dukkhą vedaną. Idaü vuccati domanassaü iti aya¤ca abhijjhą ida¤ca domanassaü, immahi loke vinćtą honti pańivinćtą santą samitą vupasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą byappitą sositą visositą byantikatą tena vuccati vineyya loke abhijjhą domanassanti. Dhammąnupassaną niddeso Suttantabhąjaniyaü. 467. Cattąro satipańńhąną: idha bhikkhu kąye kąyąnupassć viharati, vedanąsu vedanąnupassć viharati, citte cittąnupassć viharati, dhammesu dhammąnupassć viharati. [PTS Page 203] [\q 203/] 468. Katha¤ca bhikkhu kąye kąyąnupassć viharati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü kąye kąyąnupassć, yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąna sampayuttą. 469. Kathaü ca bhikkhu vedanąsu vedanąnupassć viharati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü vedanąsu vedanąnupassć, yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satimbojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąnasampayuttą. 470. Katha¤ca bhikkhu citte cittąnupassć viharati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü citte cittąnupassć, yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satimbojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąna sampayuttą. [BJT Page 358] [\x 358/] 471. Katha¤ca bhikkhu dhammesu dhammąnupassć viharati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü dhammesu dhammąnupassć, yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satimbojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąnasampayuttą. 472. Tattha katamaü satipańńhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva"va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü vedanąsu vedanąnupassć, yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satimbojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąnasampayuttą. 473. Cattąro satipańńhąną: idha bhikkhu kąye kąyąnupassć viharati, vedanąsu -pe- citte -pe- dhammesu dhammąnupassć viharati. [PTS Page 204] [\q 204/] 474. Katha¤ca bhikkhu kąye kąyąnupassć viharati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą tasseva lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü kąye kąyąnupassi, yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąna sampayuttą. 475. Katha¤ca bhikkhu vedanąsu vedanąnupassć viharati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą tasseva lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü viviceva"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhapańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü vedanąsu vedanąnupassć, yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satimbojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąna sampayuttą. [BJT Page 360] [\x 360/] 476. Katha¤ca bhikkhu citte cittąnupassć viharati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü tsamiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą tasse"va lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicce"va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü citte cittąnupassć, yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satimbojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąna sampayuttą. [PTS Page 205] [\q 205/] 477. Katha¤ca bhikkhu dhammesu dhammąnupassć viharati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą tasse"va lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicce"va kąmehi-pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhabhi¤¤aü su¤¤ataü dhammesu dhammąnupassć, yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satimbojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąnasampayuttą. 478. Tattha katamaü satipańńhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva"va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhamma kusalą tasse"va lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü yą tasmiü samaye sati anussati sammąsati satimbojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati satipańńhąnaü avasesą dhammą satipańńhąnasampayuttą. Abhidhammabhąjaniyaü. 479. Cattąro satipańńhąną: idha bhikkhu kąye kąyąnupassć viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü vedanąsu vedanąnupassi viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü citte cittąnupassi viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü dhammesu dhammąnupassć viharati ątąpć sampająno satimą cineyya loke abhijjhądomanassaü. [PTS Page 206] [\q 206/] [BJT Page 362 [\x 362/] 480.] Catunnaü satipańńhąnąnaü kati kusalą kati akusalą kati avyąkatą -pe- kati saraõą kati araõą: 481. Siyą kusalą, siyą avyąkatą Siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą Siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą. Anupądinnąnupądąniyą. Asaükilińńhaasaükilesiką. Siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakka avicąrą. Siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą. Nevadassanena na bhąvanąya pahątabbą. Nevadassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. Siyą apacayagąmino, siyą nevącayagąmi nąpacayagąmino. Siyą sekkhą, siyą asekkhą. Appamąõą. Appamąõąrammaõą. Paõćtą. Siyą sammattaniyatą. Siyą aniyatą. Na maggąrammaõą, 1- siyą maggahetuką, siyą maggądhipatino, siyą na vattabbą maggahetukąti"pi maggądhipatinoti"pi. Siyą uppanną, siyą anuppanną, siyą uppądino. Siyą anągatą. Siyą paccuppanną. Siyą atćtą. Na vattabbą atitąrammaõąti"pi anągatąrammaõąti"pi paccuppannąrammaõąti"pi. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Bahiddhąrammaõą. Anidassanuppańighą. 482. Na hetu. Sahetuką. Hetusampayuttą. Na vattabbą hetu ceva sahetuką cąti2- Sahetuką ceva na ca hetu 1. Mgagąrammaõą - siyą 2. Sahetukąti - sirimu. [BJT Page 364] [\x 364/] Na vattabbą hetu ceva hetusampayuttą cąti1- hetusampayuttą ceva na ca hetu. Na hetu sahetuką. 483. Sappaccayą Saļkhatą. Anidassaną. Appańighą. Aråpą. Lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤oyyą. 484. No ąsavą. Anąsavą. āsavavippayuttą. Navattabbą ąsavą ceva sąsavą"tipi, sąsavą ceva no ca ąsavąti"pi. Na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttąti"pi, ąsavasampayuttą ąsavavippayuttą anąsavą. 485. No saüyojaną -pe- no ganthą -pe-no oghą -pe no yogą -pe- no nćvaraõą -pe- no parąmąsą -pe- Sąrammaõą. 486. No cittą. Cetasiką. Cittasampayuttą. Cittasaüsańńhą. Cittasamuńńhąną. Cittasahabhuno. Cittąnuparivattino. Cittąsaüsańńhąsamuńńhąną. Cittasaüsańńhąsamuńńhąnasahabhuno. Cittasaüsańńhasamuńąnąnuparivattino. Bąhirą. No upądą. Anupądinną. 1. Hetusampayuttąti - sirimu. [BJT Page 386] [\x 386/] 487. No upądąną -pe- no kilesą -pe- 488. Na dassanena pahątabbą. Na bhąvanąya pahątabbą. Na dassanena pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Siyą savitakką, siyą avitakką. Siyą savicąrą, siyą avicąrą. Siyą sappćtiką, siyą [PTS Page 207] [\q 207/] appćtiką. Siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Siyą upekkhąsahagatą, siyą na upekkhąsahagatą. Na kąmąvacarą. Na råpąvacarą. Na aråpąvacarą. Apariyąpanną. Siyą niyyąniką, siyą aniyyąniką. Siyą niyatą, siyą aniyatą. Anuttarą. Araõąti. Pa¤hapucchakaü. Satipacchąnavibhaļgo nińńhito [PTS Page 208] [\q 208/] [BJT Page 368] [\x 368/] 8. Sammappadhąna vibhaļgo 489. Cattąro sammappadhąną: idha bhikkhu anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. Uppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati anuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü uppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. Uppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. 490. Katha¤ca bhikkhu anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü pagganhąti padahati: Tattha katame anuppanną pąpaką akusalą dhammą: tiõi akusalamåląni: lobho doso moho, tadekańńhą ca kilesą, taüsampayutto vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, taüsamuńńhąnaü kąyakammaü vacćkammaü manokammaü, ime vuccanti anuppanną pąpaką akusalą dhammą. Iti imesaü anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. Chandaü janeti"ti, tattha katamo chando: yo chando chandikatą kattukamyakatąkusalo dhammacchando, ayaü vuccati chando imaü chandaü janeti sa¤janeti uńńhapeti samuńńhapeti nibbatteti abhinibbatteti. "Vąyamati"ti tattha katamo vąyąmo: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, [PTS Page 209] [\q 209/] ayaü vuccati vąyąmo, iminą vąyąmena upeto hoti samupeto upagato1samupagato2- upapanno sampanno samannągato, tena vuccati vąyamati"ti. "Viriyaü ąrabhatć"ti tattha katamaü viriyaü: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, idaü vuccati viriyaü imaü viriyaü ąrabhati samąrabhati ąsevati bhąveti bahulćkaroti, tena vuccati viriyaü ąrabhati"ti. "Cittaü paggaõhąti"ti tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü, imaü cittaü paggaõhąti sampaggaõhąti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati 'cittaü paggaõhątć'ti. 'Padahatć' tattha katamaü padhąnaü: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, idaü vuccati padhąnaü, iminą padhąnena upeto hoti -pesamannągato, tena vuccati padahatć'ti. 1. Upągato - sirimu 2. Samupągato - sirimu. [BJT Page 370] [\x 370/] 491. Katha¤ca bhikkhu uppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü pagganhąti padahati: Tattha katame uppanną pąpaką akusalą dhammą: tiõi akusalamåląni: lobho doso moho, tadekańńhą ca kilesą, taü sampayutto vedanąkkhandho -pe vi¤¤ąõakkhandho, taüsamuńńhąnaü kąyakammaü vacćkammaü manokammaü, ime vuccanti uppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya chandaü paneti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. Chandaü janeti"ti -pe- 'vąyamatć'ti -pe- viriyaü ąrabhati'ti -pe'cittaü paggaõhati'ti -pe- 'padahati'ti tattha katamaü padhąnaü: yo cetasiko viriyąrambho-pe- sammąvąyąmo idaü vuccati padhąnaü, iminą padhąnena upeto hoti -pesamannągato, tena vuccati 'padahatć'ni. 492. Katha¤ca bhikkhu anuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü uppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü pagganhąti padahati: [PTS Page 210] [\q 210/] Tattha katame anuppanną kusalą dhammą: tiõi kusalamåląni: alobho adoso amoho, taüsampayutto vedanąkkhandho -pe vi¤¤ąõakkhandho, taüsamuńńhąnaü kąyakammaü vacćkammaü manokammaü, ime vuccanti anuppanną kusalą dhammą, iti imesaü anuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü uppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. Chandaü janeti"ti -pe- 'vąyamatć'ti -pe- viriyaü ąrabhati'ti -pe'cittaü paggaõhati'ti -pe- 'padahati'ti tattha katamaü padhąnaü: yo cetasiko viriyąrambho-pe- sammąvąyąmo idaü vuccati padhąnaü, iminą padhąnena upeto hoti -pesamannągato, tena vuccati 'padahatć'ni. 493. Katha¤ca bhikkhu uppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü pagganhąti padahati: Tattha katame uppanną kusalą dhammą: tiõi kusalamåląni: alobho adoso amoho, taüsampayutto vedanąkkhandho -pe vi¤¤ąõakkhandho, taüsamuńńhąnaü kąyakammaü vacćkammaü manokammaü, ime vuccanti uppanną kusalą dhammą, iti imesaü uppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. ' hitiyą'ti yą ńhiti so asammoso, yo asammoso so bhiyyobhąvo, yo bhiyyo bhąvo taü vepullaü, yaü vepullaü są bhąvaną, yą bhąvaną są pąripuri. [BJT Page 372] [\x 372/] Chandaü janeti"ti -pe- 'vąyamatć'ti -pe- viriyaü ąrabhati'ti -pe'cittaü paggaõhati'ti -pe- 'padahati'ti tattha katamaü padhąnaü: yo cetasiko viriyąrambho-pe- sammąvąyąmo idaü vuccati padhąnaü, iminą padhąnena upeto hoti -pesamannągato, tena vuccati 'padahatć'ni. Suttannabhąjaniyaü. [PTS Page 211] [\q 211/] 494. Cattąro sammappadhąną: idha bhikkhu anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. Uppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati anuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü uppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. Uppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti pajahati. Katha¤ca bhikkhu anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü pagganhąti padahati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharatidukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü-tasmiü samaye anuppannaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati Chandaü janeti"ti, tattha katamo chando: yo chando chandikatą kattukamyakatą kusalo dhammacchando, ayaü vuccati chando imaü chandaü janeti sa¤janeti vuńńhapeti samuńńhapeti nibbatteti abhinibbatteti. Tena vuccati chandaü jane"tćti "Vąyamati"ti tattha katamo vąyąmo: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati vąyąmo, iminą vąyąmena upeto hoti samupeto upagato samupagato upapanno sampanno samannągato, tena vuccati vąyamati"ti. "Viriyaü ąrabhatć"ti tattha katamaü viriyaü: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, viriyasambojjhaļgą maggaļgaü maggapariyąpannaü [PTS Page 212] [\q 212/] idaü vuccati viriyaü imaü viriyaü ąrabhati samąrabhati ąsevati bhąveti bahulćkaroti, tena vuccati viriyaü ąrabhati"ti. [BJT Page 374] [\x 374/] "Cittaü paggaõhąti"ti tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü, imaü cittaü paggaõhąti sampaggaõhąti upatthambheti paccupatthambheti, tena vuccati 'cittaü paggaõhątć'ti. 'Padahatć' tattha katamaü sammappadhąnaü: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, viriyasambejjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü- idaü vuccati sammappadhąnaü, avasesą dhammą sammappadhąna sampayuttą. 496. Katha¤ca bhikkhu uppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü pagganhąti padahati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye uppannaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati Chandaü janeti"ti, -pe- vąyamatć'ti -pe- viriyaü ąrabhatć'ti -pecittaü paggahątć'ti -pe- padahati'ti tattha katamaü sammappadhąnaü: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü idaü vuccati sammappadhąnaü avasesą dhammą sammappadhąnasampayuttą. 497. Katha¤ca bhikkhu anuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü uppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü pagganhąti padahati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü-tasmiü samaye anuppannaü akusaląnaü dhammąnaü uppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati [PTS Page 213] [\q 213/] Chandaü janeti"ti, -pe- vąyamatć'ti -pe- viriyaü ąrabhatć'ti -pecittaü paggahątć'ti -pe- padahati'ti tattha katamaü sammappadhąnaü: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü idaü vuccati sammappadhąnaü avasesą dhammą sammappadhąnasampayuttą. 498. Katha¤ca bhikkhu uppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü pagganhąti padahati: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce"va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye uppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati [BJT Page 376] [\x 376/] hitiyą'ti yą ńhiti asammeso yo asammoso so bhiyyobhąvo yo bhiyyobhąvo taü vepullaü yaü vepullaü są bhąvaną yą bhąvaną są pąripuri. Chandaü janeti'ti tattha katamo chando: yo chando chandikatą kattukamyatą kusalo dhammacchando, ayaü vuccati chando imaü chandaü janeti sa¤ajaneti vuńńhapeti samuńńhapeti nibbatteti abhijaneti sa¤ajaneti vuńńhapeti samuńńhapeti nibbatteti abhinibbatteti tena vuccati chandaü janeti'ti. 'Vąyamatć'ti tattha katamo vąyąmo: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati vąyąmo iminą vąyąmena upeto hoti -pe- samannągato tena vuccati vąyamati'ti. 'Viriyaü ąrabhati'ti tattha katamaü viriyaü: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati viriyaü imaü viriyaü ąrabhati samąrabhati [PTS Page 214] [\q 214/] ąsevati bhąveti bahulćkaroti, tena vuccati viriyaü ąrabhatć'ti. 'Cittaü paggaõhątć'ti tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu idaü vuccati cittaü imaü cittaü paggaõhąti sampaggaõhątitthambheti paccupatthambheti, tena vuccati cittaü paggaõhątć'ti. 'Padahati'ti tattha katamaü sammappadhąnaü: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo viriyambojaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati sammappadhąnaü, avasesą dhammą sammappadhąnasampayuttą. Tattha katamaü sammappadhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Yo tasmiü samaye cetasiko viriyąrambho -pe- sammąvąyąmo viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati sammappadhąnaü, avasesą dhammą sammappadhąnasampayuttą. Abhidhammabhąjaniyaü. 499. Cattąro sammappadhąną: idha bhikkhu anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati. Uppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya -pe- anuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü uppądąya -pe- uppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti pajahati. [BJT Page 378 [\x 378/] 500.] Catunnaü sammappńhąnąnaü kati kusalą kati akusalą kati avyąkatą -pe- kati saraõą kati araõą: 501. Kusaląyeva. Siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą Vipąkadhammadhammą. [PTS Page 215] [\q 215/] Anupądinnąnupądąniyą. Asaükilińńhaasaükilesiką. Siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakka avicąrą. Siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhą sahagatą. Neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą. Nevadassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. Apacayagąmino. Sekkhą. Appamąõą. Appamąõąrammaõą. Paõćtą. Sammattaniyatą. Na maggąrammaõą, maggahetuką, siyą maggądhipatino, siyą na vattabbą maggądhipatinoti"ti. Siyą uppanną, siyą anuppanną, na vattabbą uppądino'ti. Siyą atćtą, siyą anągatą siyą paccuppanną. Na vattabbą atitąrammaõąti"pi anągatąrammaõąti"pi paccuppannąrammaõąti"pi. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Bahiddhąrammaõą. Anidassanuppańighą. 502. Na hetu. Sahetuką. Hetusampayuttą. Na vattabbą hetu ceva sahetukąti, sahetuką ceva na ca hetu. Na vattabbą hetu ceva hetusampayuttą'ti, hetusampayuttą ceva na ca hetu Na hetu, sahetuką. [BJT Page 380] [\x 380/] 503. Sappaccayą Saļkhatą. Anidassaną. Appańighą. Aråpą. Lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤oyyą. 504. No ąsavą. Anąsavą. āsavavippayuttą. Navattabbą ąsavą ceva sąsavą"tipi, sąsavą ceva no ca ąsavąti"pi. Na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttąti"pi, ąsavasampayuttą ce: va no ca ąsavavippayuttą ąsavivippayuttą anąsavą. 505. No saüyojaną -pe- no ganthą -pe-no oghą -pe no yogą -pe- no nćvaraõą -pe- no parąmąsą -pe- 506. Sąrammaõą. No cittą. Cetasiką. Cittasampayuttą. Cittasaüsańńhą. Cittasamuńńhąną. Cittasahabhuno. Cittąnuparivattino. Cittąsaüsańńhąsamuńńhąną. Cittasaüsańńhąsamuńńhąnasahabhuno. Cittasaüsańńhasamuńąnąnuparivattino. Bąhirą. No upądą. Anupądinną. [BJT Page 382] [\x 382/] 507. No upądąną -pe- no kilesą -pe- 508. Na dassanena pahątabbą. Na bhąvanąya pahątabbą. Na dassanena pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Siyą savitakką, siyą avitakką. Siyą savicąrą, siyą avicąrą. Siyą sappćtiką, siyą appćtiką. Siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Siyą upekkhąsahagatą; siyą na upekkhąsahagatą. Na kąmąvacarą. Na råpąvacarą. Na aråpąvacarą. Apariyąpanną. Niyyąniką. Niyatą. Anuttarą. Araõąti. Pa¤hapucchakaü. Sammappadhąnavibhaļgo nińńhito [PTS Page 216 [\q 216/] BJT Page 384] [\x 384/] 9. Iddhipąda vibhaļgo 509. Cattąro iddhipądą: idha bhikkhu chandasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti. Viyasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti. Cittasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti. Vimaüsąsamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti. 510. Kathaü ca bhikkhu chandasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti: chandaü ce bhikkhu adhipatiü karitvą labhati samądhiü labhati cittassa ekaggataü, ayaü vuccati chandasamądhi. So anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti. Padahati. Uppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya candaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati, anuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü uppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati, uppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya paripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati ime vuccanti padhąnasaļkhąrą. Iti ayaü ca chandasamądhi ime ca padhąnasaļkhąrą tadekajjhaü abhisa¤¤ubhitvą abhisaükhipitvą chandasamądhipadhąnasaļkhąrotveva saļkhaü gacchati. Tattha katamo chando: yo chando chandikatą kattukamyatąkusalo dhammacchando, ayaü vuccati chando. [PTS Page 217] [\q 217/] Tattha katamo samądhi: yą cittassa ńhiti saõńhiti avańńhiti avisąhąro avikkhepo avisąhańamąnasatą samatho samądhindriyaü samądhibalaü sammąsamądhi, ayaü vuccati samądhi. Tattha katamo padhąnasaļkhąro: yo cetasiko viriyąrambho nikkhamo parakkamo uyyąmo vąyąmo ussąho ussoėhi thąmo dhiti asithilaparakkamatą anikkhittachandatą anikkhittadhuratą dhurasampaggąho viriyaü viriyindriyaü viriyabalaü sammąvąyąmo, ayaü vuccati padhąnasaļkhąro. Iti iminą ca chandena iminą ca samądhiną iminą ca padhąna saļkhąrena upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannągato, tena vuccati chandasamądhi padhąnasaļkhąrasamannągato'ti. "Iddhi'ti yą tesaü dhammąnaü iddhi samiddhi ijjhaną samijjhaną ląbho pańiląbho patti sampatti phusaną sacchikiriyą upasampadą [BJT Page 386] [\x 386/] Iddhipądo'ti tathąbhåtassa vedanąkkhandho -pe vi¤¤ąõakkhandho Iddhipądaü bhąvetć'ti te dhamme ąsevati bhąveti bahulćkaroti, tena vuccati iddhipądaü bhąvetć'ti. 511. Kathaü ca bhikkhu viriyasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti: viriyaüce bhikkhu adhipatiü karitvą labhati samądhiü labhati cittassa ekaggataü, ayaü vuccati viriyasamądhi. So anuppannąnaü so anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati -peuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvąnąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati, ime vuccanti padhąnasaļkhąrą iti ayaü ca viriyasamądhi ime ca padhąnasaļkhąrą tadekajjhaü abhisa¤¤uhitvą abhisaükhipitvą viriyasamądhipadhąnasaļkhąronve'va saļkhaü gacchati. Tattha katamaü viriyaü: yo tesiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, idaü vuccati viriyaü. [PTS Page 218] [\q 218/] Tattha katamo samądhi: yą cittassa ńhiti -pe- sammąsamądhi, ayaü vuccati samądhi. Tattha katamo padhąnasaļkhąro: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, ayaü vuccati padhąnasaļkhąro. Iti iminą ca viriyena iminą ca samądhiną iminą ca padhąna saļkhąrena upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati viriyasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągato'ti1- 'Iddhi'ti yą tesaü dhammąnaü iddhi samiddhi ijjhąną samijjhaną ląbho pańiląbho patti sampatti phusaną sacchikiriyą upasampadą. Iddhipądo'ti tathąbhåtassa vedanąkkhandho -pe vi¤¤ąõakkhandho. Iddhipądaü bhąveti'ti te dhamme ąsevati bhąveti bahulćkaroti. Tena vuccati iddhipądaü bhąvetć'ti. 512. Kathaü ca bhikkhu cittasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti: cittaü ce bhikkhu adhipatiü karitvą labhati samądhiü labhati cittassa ekaggataü, ayaü vuccati cittasamądhi. So anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati -peuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvąnąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati, ime vuccanti padhąnasaļkhąrą iti ayaü ca cittasamądhi ime ca padhąnasaļkhąrą tadekajjhaü abhisa¤¤uhitvą abhisaükhipitvą cittasamądhipadhąnasaļkhąronve'va saļkhaü gacchati. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją mano vi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. 1. Viriyasamądhipadhąnasaļkhąrena samannągato'ti simu 2 [BJT Page 388] [\x 388/] Tattha katamo samądhi: yą cittassa ńhiti saõńhiti -pe- sammą samądhi, ayaü vuccati samądhi. Tattha katamo padhąnasaļkharo: yo cetasiko viriyąrambho -pesammąvąyamo, ayaü vuccati padhąnasaļkhąro. Iti iminą ca cittena iminą ca samądhiną iminą ca padhąnasaļkhąrena [PTS Page 219] [\q 219/] upeto hoti -pesamannągato. Tena vuccati cittasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągato'ti. 'Iddhi'ti yą tesaü dhammąnaü -pe- upasampadą. Iddhipądo'ti tathąbhåtassa vedanąkkhandho -pe vi¤¤ąõakkhandho. Iddhipądaü bhąveti'ti te dhamme ąsevati bhąveti bahulćkaroti. Tena vuccati iddhipądaü bhąvetć'ti. 513. Kathaü ca bhikkhu vimaüsąsamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti: vimaüsaü ce bhikkhu adhipatiü karitvą labhati samądhiü labhati cittassa ekaggataü, ayaü vuccati vimaüsąsamądhi. So anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti -peuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyą asammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvąnąya pąripuriyą chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati, ime vuccanti padhąnasaļkhąrą Iti ayaü ca vimaüsąsamądhi ime ca padhąnasaļkhąrą tadekajjhaü abhisa¤¤uhitvą abhisaükhipitvą vimaüsąsamądhipadhąnasaļkhąronve'va saļkhaü gacchati. Tattha katamaü vimaüsą: yą pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati vimaüsą. Tattha katamo samądhi: yą cittassa ńhiti -pe- sammąsamądhi, ayaü vuccati samądhi. Tattha katamo padhąnasaļkhąro: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, ayaü vuccati padhąnasaļkhąro. Iti imąya ca vimaüsąya iminą ca samądhiną iminą ca padhąna saļkhąrena upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati vimaüsąsamądhipadhąnasaļkhąrasamannągato'ti 'Iddhi'ti yą tesaü dhammąnaü iddhi samiddhi -pe- upasampadą. [PTS Page 220] [\q 220/] Iddhipądo'ti tathąbhåtassa vedanąkkhandho -pe vi¤¤ąõakkhandho. Iddhipądaü bhąveti'ti te dhamme ąsevati bhąveti bahulćkaroti. Tena vuccati iddhipądaü bhąvetć'ti. Suttantabhąjanćyaü. [BJT Page 390] [\x 390/] 514. Cattąro iddhipądą: idha bhikkhu chandasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti viriyasamądhipadhąna -pe- citta samądhipadhąna -pevimaüsąsamądhipatipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipadaü bhąveti. 515. Katha¤ca bhikkhu chandasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye chandasamądhipadhąnasaļkhąrasamanągataü iddhipądaü bhąveti. Tattha katamo chando: yo chando chandikatą kattukamyatą kusalo dhammacchando, ayaü vuccati chando. Tattha katamo samądhi: yą cittassa ńhiti -pe- sammąsamądhi samądhisambojaļdhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü -pe- ayaü vuccati samądhi. Tattha katamo padhąnasaļkhąro: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati padhąnasaļkhąro. Iti iminą ca chandena iminą ca samądhiną iminą ca padhąna saļkhąrena upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati chandasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągato'ti. 'Iddhi'ti yą tesaü dhammąnaü iddhi samiddhi -pe- upasampadą. [PTS Page 221] [\q 221/] Iddhipądo'ti tathą bhåtassa phasso -pe- paggąho avikkhepo. Iddhipądaü bhąveti'ti te dhamme ąsevati bhąveti bahulćkaroti. Tena vuccati iddhipądaü bhąvetć'ti. 516. Katha¤ca bhikkhu viriyasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye viriyasamądhipadhąnasaļkhąrasamanągataü iddhipądaü bhąveti. Tattha katamaü viriyaü: yo cesiko viriyąrambho -pesammąvayąmo viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, idaü vuccati viriyaü. Tattha katamo samądhi: yą cittassa ńhiti -pe- sammąsamądhi samądhisambojaļdhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü ayaü vuccati samądhi. Tattha katamo padhąnasaļkhąro: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati padhąnasaļkhąro. Iti iminą ca viriyenana iminą ca samądhiną iminą ca padhąna saļkhąrena upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati viriyasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągato'ti. [BJT Page 392] [\x 392/] 'Iddhi'ti yą tesaü dhammąnaü iddhi samiddhi -pe- upasampadą. Iddhipądo'ti tathą bhåtassa phasso vedaną -pe- paggąho avikkhepo. Iddhipądaü bhąveti'ti te dhamme ąsevati bhąveti bahulćkaroti. Tena vuccati iddhipądaü bhąvetć'ti. 517. Kathaü ca bhikkhu cittasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti [PTS Page 222] [\q 222/] niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pepańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye cittasamądhipadhąnasaļkhąrasamanągataü iddhipądaü bhąveti. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤aõadhątu, idaü vuccati cittaü. Tattha katamo samądhi: yą cittassa ńhiti -pe- sammąsamądhi samądhisambojaļdhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü -pe- ayaü vuccati samądhi. Tattha katamo padhąnasaļkhąro: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati padhąnasaļkhąro. Iti iminą ca cittena iminą ca samądhiną iminą ca padhąna saļkhąrena upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati cittasamądhipadhąnasaļkhąrasamannągato'ti. 'Iddhi'ti yą tesaü dhammąnaü iddhi samiddhi ijjhaną samijjhaną ląbho pańiląbho patti sampatti phusaną sacchikiriyą upasampadą Iddhipądo'ti tathą bhåtassa phasso vedaną -pe- paggąho avikkhepo. Iddhipądaü bhąveti'ti te dhamme ąsevati bhąveti bahulćkaroti. Tena vuccati iddhipądaü bhąvetć'ti. 518. Kathaü ca bhikkhu vimaüsąsamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye vimaüsąsamądhipadhąnasaļkhąrasamanągataü iddhipądaü bhąveti. Tattha katamą vimaüsą: yą pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicayasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati vimaüsą. Tattha katamo samądhi: yą cittassa ńhiti -pe- sammąsamądhi samądhisambojaļdhaļgo [PTS Page 223] [\q 223/] maggaļgaü maggapariyąpannaü -pe- ayaü vuccati samądhi. [BJT Page 394] [\x 394/] Tattha katamo padhąnasaļkhąro: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo, viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati padhąnasaļkhąro. Iti iminą ca vimaüsąya iminą ca samądhiną iminą ca padhąna saļkhąrena upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannągato. Tena vuccati vimaüsąsamądhipadhąnasaļkhąrasamannągato'ti. 'Iddhi'ti yą tesaü dhammąnaü iddhi samiddhi -pe- upasampadą. Iddhipądo'ti tathą bhåtassa phasso vedaną -pe- paggąho avikkhepo. Iddhipądaü bhąveti'ti te dhamme ąsevati bhąveti bahulćkaroti. Tena vuccati iddhipądaü bhąvetć'ti. 519. Cattąro iddhipądą: chandiddhipądo viriyiddhipądo cittiddhipądo vimaüsiddhipądo. 520. Tattha katamo chandipądo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü yo tasmiü samaye chando chandikatą kattukamyatą kusalo dhammacchando ayaü vuccati chandipądo. Avasesą dhammą chandipądampayuttą. 521. Tattha katamo viriyiddhipądo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü yo tasmiü samaye cetasiko viriyąrambho -pe- ayaü vuccati viriyiddhipądo. Avasesą dhammą viriyiddhipądampayuttą. 522. Tattha katamo cittiddhipądo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti [PTS Page 224] [\q 224/] niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü yo tasmiü samaye cittaü mano mąnasaü -pe- tajją manovi¤¤ąõadhątu, ayaü vuccati cittiddhipądo. Avasesą dhammą cittiddhipądampayuttą. 523. Tattha katamo vimaüsiddhipądo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü yo tasmiü samaye pa¤¤ąya pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicaya ambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati vimaüsiddhipądo. Avasesą dhammą vimaüsiddhipądampayuttą. Abhidhammabhąnćyaü. [BJT Page 396 [\x 396/] 524.] Cattąro iddhipądą: idha bhikkhu chandasamądhipadhąnasaļkhąra samannągataü iddhipądaü bhąveti. Viriyasamądhi -pe- cittasamądhi -pevimaüsąsamądhipadhąnasaļkhąrasamannągataü iddhipądaü bhąveti. Catunnaü iddhipądąnaü kati kusalą kati akusalą kati avyąkatą -pekati saraõą kati araõą: 525. Kusalą yeva. Siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą Vipąkadhammadhammą. Anupądinnąnupądąniyą. Asaükilińńhaasaükilesiką. Siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakka avicąrą. Siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhą sahagatą. Neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą. Neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. Apacayagąmino. Sekkhą. Appamąõąrammaõą. Paõćtą. Sammattaniyatą. Na maggąrammaõą, maggahetuką, na maggądhipatino, Siyą uppanną, siyą anuppanną, na vattabbą uppądino'ti. Siyą atćtą, siyą anągatą siyą paccuppanną. Na vattabbą atitąrammaõąti"pi anągatąrammaõąti"pi paccuppannąrammaõąti"pi. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Bahiddhąrammaõą. Anidassanuppańighą. [PTS Page 225] [\q 225/] 526. Vimaüsiddhipądo hetu tayo iddhipądą, na hetu. Sahetuką. Hetusampayuttą. [BJT Page 498] [\x 498/] Vimaüsiddhapądo hetu ceva sahetuką ca tayo iddhipądą na vattabbą hetu ceva hetusampayuttą'ti, hetutą ceva na ca hetu Vimaüsiddhipądo hetu ce'va hetusampayutto ca tayo iddhipądą na vattabbą hetu ce'va hetusampayuttąti'pi hetusampayuttą ce'va na ca hetu. Tayo iddhipądą na hetu sahetuką. Vimaüsiddhipądo na vattabbo na hetu sahetukoti'pi na het ahetukoti'pi. 527. Sappaccayą Saļkhatą. Anidassaną. Appańighą. Aråpą. Lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤oyyą. 528. No ąsavą. Anąsavą. āsavavippayuttą. Navattabbą ąsavą ceva sąsavąti'pi, sąsavą ce'va no ca ąsavąti"pi. Na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttąti"pi, ąsavasampayuttą ce'va no ca ąsavąti'pi va āsavivippayuttą anąsavą. 539. No sa¤¤ojaną -pe- no ganthą -pe-no oghą -pe no yogą -pe- no nćvaraõą -pe- no parąmąsą -pe- 530. Sąrammaõą. Tayo iddhipądą no cittą, cittaddhipądo cittaü. Tayo iddhipądą cetasiką, cittiddhipądo acetasiko. Tayo iddhipądą cittasampayuttą, cittaddhipądo vattabbo. Cittena sampayutto'pi cittena vippayuttoti'pi. Tayo iddhipądą cittasaüsańńhą, cittiddhipądo na vattabbo cittena saüsańńhoti'pi cittena visaüsańńhoti'pi. Tayo iddhipądą cittasamuńńhąną, cittiddhipądo no cittasamuńńhąno. [BJT Page 400] [\x 400/] Tayo iddhipądą cittasahabhuno, cittiddhipądo no cittasahabhu. Tayo iddhipądą cittąnuparivattino cittiddhipądo no cittąnuparivatti. Tayo iddhipądą cittasaüsańńhasamuńńhąną cittiddhipądo no cittasaüsańńhasamuńńhąno. Tayo iddhipądą cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno cittiddhipądo no cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhu. Tayo iddhipądą cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino cittiddhipądo no cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivatti. Tayo iddhipądą bąhirą cittiddhipądo ajjhattiko. No upądą. Anupądinną. 531. No upądąną -pe- no kilesą -pe- 532. Na dassanena pahątabbą. Na bhąvanąya pahątabbą. Na dassanena pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Siyą savitakką, siyą avitakką. Siyą savicąrą, siyą [PTS Page 226] [\q 226/] avicąrą. Siyą sappćtiką, siyą appćtiką. Siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Siyą upekkhąsahagatą; siyą na upekkhąsahagatą. Na kąmąvacarą. Na råpąvacarą. Na aråpąvacarą. Apariyąpanną. Niyyąniką. Niyatą. Anuttarą. Araõąti. Pa¤hapucchakaü. Iddhipądavibhaļgo nińńhito [PTS Page 227] [\q 227/] [BJT Vol Vbh 2] [\z Vibh /] [\w II /] [BJT Page 002] [\x 2/] Vibhaļgappakaraõaü Dutiyo bhągo Namo tassa bhagavato aharako sammąsambuddhassa 10. Bojjhaļgavibhaļgo. 533. Satta bojjhaļgą: satisambojjhaļgo dhammavicayasambojjhaļgo viriyasambojjhaļgo pćtisambojjhaļgo passaddhsambojjhaļgo samądhisambojjhaļgo upekkhą 1sambojjhaļgo. 534. Tattha katamo satisambojjhaļgo: idha bhikkhu satimą hoti paramena satinepakkena samannągato cirakatampi cirabhąsitamapi saritą2 anussaritą, ayaüvuccati satisambojjhaļgo. So tathą sato viharanto taü dhammaü pa¤¤ąya vivćnati pavicćnati3 pavicarati. Parivćmaüsamąpajjati, ayaü vuccati dhammavicaya sambojjhgą. Tassa taü dhammaü pa¤¤ąya vicćnato pavicćnato pavicarato parivćmaüsamąpajjato ąraddhaühoti viriyaü asallćnaü, ayaü vuccati viriyasambejjhaļgo. āraddhavriyassa4 uppajjati pćti nirąmisąla ayaü vuccati pćtisambojjhaļgo. Pćtimanassa kąyo'pi passamhati cittampi passambhati, ayaü vuccati passaddhisambojjhaļgo. Passaddhakąyassa sukhino cittaü samądhiyati, ayaü vuccati samądhi sambojjhaļgo. So tathą samąhitaü cittaü sądhkaü ajjhupekkhitą hoti, ayaü vuccati upekkhąsambojjhaļgo. 535. Satta bojjhaļgą: satisambojjhaļgo dhammavicayasambojjhaļgo viriyasambojjhaļgo pitisambojjhaļgo passaddhisambojjhaļgo samądhisambojjhaļgo upekkhąsambojjhaļgo. [PTS Page 228] [\q 228/] 1. Upekhą - pŠvi. 3. Pavicinąti - sirimu. 2. Saritą hotisirimu, machasaü. 3. Pavicinąti- sirimu. 4. āraddhassa viriyassa - sć pŠvi. [BJT Page 004] [\x 4/] 536. Tattha katamo satisambojjhaļgo: atthi ajjhattaü dhammesu sati, atthi bahiddhą dhammesu sati. Yada'pi ajjhattaü dhammesu1 sati tada'pi satisambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati, yada'pi bahiddhą dhammesu sati tada'pi satisambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati. Tattha katamo dhammavicayasambojjhaļgo: atthi ajjhattaü dhammesu pavicayo, atthi bahiddhą dhammesu pavicayota yada'pi ajjhattaü dhammesu pavicayo tada'pi dhammevicayasambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati, yada'pi bahiddhą dhammesu pavicayo tada'pi dhammavicayasambojjhgą abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati. Tattha katamo viriyasambojjhaļgo: atthi kąyikaü viriyaü, atthi cetasikaü viriyaü. Yada'pi kąyikaü viriyaü tada'pi viriyasambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati, yada'pi cetasikaü viriyaü tada'pi viriyasambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati. Tattha katamo pćtisambojjhagą: atthi savitakkasavicąrą pćti, atthi avitakkaavicąrą pćti. Yada'pi savitakkasavicąrą pćti tada'pi pćti sambojjhagą abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati. Yada'pi avitakkaavicąrą pćti tada'pi pćtisambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati. Tattha katamo passaddhisambojjhaļgo: atthi kąyapassaddhi atthi cittapassaddhi. Yada'pi kąyapassaddhi tada'pi passaddhisambojjhaļgo abi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati, yada'pi cittapassaddhi tada'pi passaddhisambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati. Tattha katamo samądhisambojjhaļgo: atthi savitakkasavicąro2 samądhi, atthi avitakkaavicąro3 samądhi. Yada'pi savitakkasavicąro2 samądhi tada'pi samądhisambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati, yada'pi avitakakaavicąro3 samądhi tada'pi samądhisambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati. Tattha katamo upekkhąsambojjhaļgo: atthi ajjhattaü dhammesu upekkhą, atthi bahiddhą dhammesu upekkhą. Yada'pi ajjhattaü dhammesu upekkhą tada'pi upekkhąsambojjhaļgo abhi¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati, yada'pi bahiddhą dhammesu upekkhą tada'pi upekkhąsambojjhaļgo abhi¤¤¤ąya sambodhąya nibbąnąya saüvattati. [PTS Page 229] [\q 229/] 537. Satta bojjhaļgą: satisambojjhaļgo dhammevicaya sambojjhaļgo viriyasambojjhaļgo pćtisambojjhaļgo passaddhisambojjhaļgo samądhisambojjhaļgo upekkhąsambojjhaļgo. 1Ga ajjhattadhammesu - sa. 2. Savitakko savicąro- sirimu, machasaü, syą. 3. Avitakko avicąro- sirimu, machasaü, syą. [BJT Page 006] [\x 6/] 538. Tattha katamo satisambojjhaļgo: idha bhikkhu sati sambojjhaļgaü bhąveti vivekanissitaü virąganissitaü nirodhanissitaü vossaggapariõąmiü, dhammavicayasambojjhaļgaü bhąveti -pe- viriya sambojjhaļgaü bhąveti -pepćtisambojjhaļgaü bhąveti -pe-passaddhisambojjhaļgaü bhąveti -pe- samądhisambojjhaļgaü bhąviti -peupekkhąsambojjhaļgaü bhąveti vivekanissitaü virąganissitaü nirodhanissitaü vossaggapariõąmiü. Såttantabhąjaniyaü. 539. Satta bojjhaļgą: satisambojkaļgo dhammavicayasambojjhaļgo viriyasambojjhaļgo pćtisambojjhaļgo passaddhisambojjhaļgo samądhisambojjhaļgo upekkhąsambojjhaļgo. 540. Tattha katame sattabojjhaļgo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaübhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmeha -pe pańhamaü jhąnaü1 upasampajja virahati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye sattabojjhaļgą honti. Satisambojjhaļgo -peupekkhąsambojjhaļgo 541. Tattha katamo satisambojjhaļgo: yą sati anussati pańissati sati saraõatą dhąraõatą apiląpanatą asammussanatą sati satindriyaü satibalaü sammąsati satisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati satisambojjhaļgo. Ttha katamo dhammevicayasambojjhaļgo: yą pa¤¤ą pająnaną -pe amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicayasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati dhammavicayasambojjhaļgo. Tattha katamo viriyasambojjhaļgo: yo cetasiko vriyąrambho -pesammąvąyąmą viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati viriyasambojjhaļgo Tattha katamo pćtisambojjhaļgo: yą pćti pąmojjaü ąmodaną pamodaną hąso pahąso vitti odagyaü2 attamanatą cittassa pćtisambojjhaļgo, ayaü vuccati pćtasambojjhaļgo. [PTS Page 230] [\q 230/] Tattha katamo passaddhisambojjhaļgo: yą vedanąkkhandhassa sa¤¤ąkkhandhassa saļkhąrakkhandhassa vi¤¤ąõakkhandhassa passaddhi pańippassaddhi passamhaną pańippassambhaną pańippassambhitattaü passaddhisambojjhaļgo, ayaü vuccati passaddhisambojjhaļgo. 1. Pańhamajjhąnaü - sirimula machasaüga;ga odaggaü - sirimu. [BJT Page 008] [\x 8/] Tattha katamo samądhisambojjhaļgo: yą cittassa ńhiti -pesammąsamądhi samądhisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati samądhisambojjhaļgo. Tattha katamo upekkhąsambojjhaļgo: yą upekkhą upekkhaną ajjhupekkhaną majjhattatą cittassa upekkhąsambojjhaļgo ayaü vuccati upekkhąsambojjhaļgo. Ime vuccanti sattabojjhaļgąga avasesą dhammą sattahi bojjhaļgehi sampayuttą. 542. Sattabojjhaļgo: satisambojjhaļgo -pe- upekkhą sambojjhaļgo. Tattha katamo satisambojjhaļgo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Yą tasmiü samaye sati anussati -pe- sammąsati satisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaüla ayaü vuccati satisambojjhaļgo, avasesą dhammą satisambojjhaļgasampayuttą -peavasesą dhammą dhammavicaya sambojjhaļgasampayuttą -pe- avasesą dhammą viriyasambojjhaļga sampayuttą-pe- avasesą dhammą pćtisambojjhaļgasampayuttą -pe-avasesą dhammą passaddhisambojjhaļgasampayuttą -peavasesą dhammą samądhisambojjhaļgasampayuttą. Tattha katamo upekkhą sambojjhaļgo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaübhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe pańhamaüjhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Yą tasmiü samaye upekkhą upekkhaną ajjhupekkhaną majjhattatą cittassa upekkhą sambojjhaļgola ayaü vuccati upekkhą sambojjhaļgoga avasesą dhammą upekkhą sambojjhaļgasampayuttą. [PTS Page 231] [\q 231/] 543. Sattabojjhaļgą: satisambojjhaļgo -pe- upekkhą sambojjhaļgo. Tattha katame sattabojjhaļgą: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnaya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe-pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Yo tasmiüsamaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicce'va kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü. Tasmiü samaye sattabojjhaļgą honti satisambojjhaļgo -peupekkhąsambojjhaļgo. Tattha katamo satisambojjhaļgo: yą sati anussati -pe sammąsati satisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati satisambojjhaļge -pe-. Tattha katamo upekkhą sambojjhaļgo: yą upekkhą upekkhaną ajjhupekkhaną majjhattatą cittassa upekkhąsammojjhaļgola ayaü vuccati upekkhąsambojjhaļgo. Ime vuccanti sattabojjhaļgą, avasesą dhammą sattahi bojjhaļgehi sampayuttą. [BJT Page 010] [\x 10/] 544. Sattabojjhaļgą: satisambojjhaļgo -pe- upekkhą sambojjhaļgo. Tattha katamo satisambojjhaļgo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü ndhąnaü bhąviniyyonikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmeha -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤¤aü. Tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja virahati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataüga yą tasmiü samayesati anussati -pe- sammąsati sati sambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati satisambojjhaļgo, avasesą dhammą satisambojjhaļgasampayuttą -peavasesą dhammą [PTS Page 232] [\q 232/] dhammavicayasambojjhaļgasampayuttą -peavasesą dhammą viriya sambojhaļgasampayuttą -pe- avasesą dhammą pćtisambojjhaļgasampayuttą -peavasesą dhammą passaddhisambojjhaļgasampayuttą -pe- avasesą dhammą samądhisambojjhaļgasampayuttą. Tattha katamo upekkhąsambojjhaļgo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhåmiyą pattiyą vivicce'va 'kąmehi -pe pańhamaüjhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipańipadaü dandhąbi¤¤aü. Tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepe hoti, ime dhammą kusalą. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą. Vipakaü vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upajasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü. Yą tasmiü samaye upekkhą upekkhaną ajjhupekkhaną majjhattatą cittassa upekkhą sambejjhaļgo, ayaü vuccati upekkhąsambojjhaļgo. Avasesą dhammą upekkhąsambojjhaļgasampayuttą. Abhidhammabhąjaniyaü. 545. Sattabojjhaļgą: satisambojjhaļgo dhammavicayra sambojjhaļgo viriyasambojjhaļgo pćtisambojjhaļgo passaddhsambojjhaļgo samądhisambojjhaļgo upekkhąsambojjhaļgo. 546. Sattannaü bojjhaļgąnaü kati kusaląla kati akusalą, kati avyąkatą -pekatisaraõą, kati araõą: 547. Siyą kusalą. Siyą avyąkatą. Pćtisambojjhaļgo sukhąya vedanąya sampayutto. Cha bojjhaļgą jyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą. 1. Dhammavicayo sirimu. [BJT Page 012] [\x 12/] Anupądinnąnupądąniyą. Asaükilińńhaasaükilesiką. Siyą savitakkasavicąrą na pćtisahagato sukhasahagato na upekkhąsahagato. Cha bojjhaļgą siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą. Ne'va dassanena na bhąvanąya pahątabbą. Ne'va dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. Siyą apacayagąmino, jiyą nevącayagąmi nąpacayagąmino. Jiyą sekkhą, siyą asekkhą. Appamąõą. Appamąõąrammaõą. Paõćtą. Siyą sammattaniyatą, [PTS Page 233] [\q 233/] siyą aniyatą. Na maggąrammaõą, siya maggahetuką, siyą maggądhipatino, siyą na vattabbą maggahetukąti'pi maggądhipatinoti'pi. Siyą uppanną, siyą anuppanną, siyą uppadino. Siyą atćtą, siyą anągatą, siyą paccuppanną. Na vattabbą atćtąrammaõąti'pi anągatąrammaõąti'pi paccuppanną rammaõąti'pi. Siyą ajjhattą siyą bahiddhą siyą ajjhattabahiddhą. Ajjhattabahiddhąrammaõą. Anidassanaappańighą. 548. Dhammavicayasambojjhaļgo hetu. Cha bojjhaļgą na vattabbą hetu ceva sahetuką'ti sahetuką ceva na ca hetu. Dhammavicayasambojjhaļgo hetu ceva hetusampayutto ca, cha bojjhaļgą na vattabbąhetu ceva hetusampayuttą'ti hetu sampayuttą ceva na ca hetu. Cha bojjhaļgą na hetu sahetuką. Dhammavicayasambojjhaļgo na vattabbo na hetu sahetukoti'pi na hetu ahetukoti'pi 1Ga na hetula sahetuką. Iti dvayaü marammachańńhasaļgąyaną potthake mudditasćhalakkharapotthake ca na dissati. [BJT Page 014] [\x 14/] 549. Sappaccayą. Saļkhatą. Anidassaną. Appańighą. Aråpą. Lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą kenaci na vi¤¤eyyą. 550. No ąsavą. Anąsavą. āsavavippayuttą. Na vattabbą ąsavą ceva sąsavąti'pi sąsavą ce'va no ca ąsavąti'pi. Na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttąti'pi ąsavasampayuttą ceva no ca ąvąti'pi. āsavavippayuttą ąnąsavą. 551. No sa¤¤ojaną -pe- no ganthą -pe- no oghą -pe no yogą -pe no nivaraõą -pe- no parąmąsą -pe- 552. Sąrammaõą. No cittą. Cetasiką. Cittasampayuttą. Cittasaüsańńhą. Cittasamuńńhąną. Cittasahabhuno. Cittąnuparivattino. Cittasaüsańńhasamuńńhąną. Cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno. Cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Bąhirą. No upądą. Anupądinną. [BJT Page 16] [\x 16/] 553. No upądąną -pe- no kilesą -pe- Na dassanena pahątabbą. Na bhąvanąya pahątabbą. Na dassanena pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Siyą savitakką siyą avicąrą. Siyą savicąrą siyą avicąrą. Pćtisambojjhaļgo appćtiko. Cha bojjhaļgą siyą sappćtiką siyą appćtiką. Pćtisambojjhaļgo na pćtisahagatoga cha bojjhaļgą siyą pćtisahagatą siyą na pćtisahagatą. Pćtisambojjhaļgo sukhasahagato. Cha bojjhgą [PTS Page 234] [\q 234/] siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Pćti sambojjhaļgo na upekkhąsahagato. Cha bojjhaļgą siyą upekkhąsahagatą siyą na upekkhąsahagatą. Na kąmąvacarą. Na råpąvacarą. Na aråpąvacarą. Apariyąpanną. Jiyą niyyąniką siyą aniyyąniką. Siyą niyatą siyą aniyatą. Anuttarą. Araõąti. Pa¤hapucchakaü. Bojjhaļgavibhaļgo nińńhito. [PTS Page 235] [\q 235/] [BJT Page 018] [\x 18/] 11. Maggavibhaļgo 554. Ariyo ańńhaļgko magge: seyyathćdaü: sammądińńhi sammą saļkapepą sammąvącą sammąkammanto sammąąjćvo sammąvąyąme sammąsati sammąsamądhi. 555. Tattha katamą sammądińńhi: dukkhe ¤ąõaü dukkhasamdaye ¤ąõaü dukkhanirodhe ¤ąõaü dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü, ayaü vuccati sammądińńhi. Tattha katamo sammąsaļkappo: nekkhammasaļkappą avyąpąda saļkappo avihiüsąsaļkappo, ayaü vccati sammąsaļkappo. Tattha katamą sammąvącą: musąvavądą veramaõć pisunąya vącąya1 veramaõć pharusąya vącąya2 veramaõć samphappaląpą veramaõć, ayaü vuccati sammąvącą. Tattha katamo sammąkammanto: pąõątipątą veramaõć adinnądąną veramaõć kąmesu vicchącąrą veramaõć, ayaü vuccati smamą kammanto. Tattha katamo sammąąjćvo: idha ariyasąvako micchąąjćvaü pahąya sammąąjćvena jivikaü kappeti, ayaü vuccati sammąąjćvo. Tattha katamo sammąvąyąmo: idha bhikkhu anuppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü anuppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati, uppannąnaü pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü pahąnąya chandaü janeti vąyąmati viriyaü ąrabhati cittaüpaggaõhąti padahati, anuppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü uppądąya chandaü janeti vąyamati viriyaüąhabhati cittaü paggaõhąti padahati, uppannąnaü kusaląnaü dhammąnaü ńhitiyąasammosąya bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripåriya chandaü janeti vąyamativiriyaü ąrabhati cittaü paggaõhąti padahati, ayaü vuccati smamąvąyąmo. [PTS Page 236] [\q 236/] Tattha katamą sammąsati: idha bhikkhu kąye kąyąnupassć viharati ątąpć sampająno satimąvineyya loke abhijjhądomanassaü vedanąsu vedanąnupassć viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü, citte cittonupassć viharataątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü, dhammesu dhammąnupassć viharati ątąpć sampająno satimą vineyya loke abhijjhądomanassaü, ayaü vuccati sammąsati. 1. Pisuõąvącą- sirimu. Pisuõąvącąya - sćpŠvi. 2. Pharusąvącąsirimu, pharusąvącąya -sćpŠvi. [BJT Page 020] [\x 20/] Tattha katamo sammąsamądhi: idha bhikkhu vivicce'va kąmehi vivicca akusalehi dhammehi savitkaü savicąraü vivekajaü pćtisukhaü pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati vitakkavicąrąnaü våpasamą ajjhattaü sampasądanaü cetaso ekodibhąvaü1 avitakkaü avicąraü samądhijaü pćtisukhaü dutiyaüjhąnaü upasampajja viharati, pćtiyą ca virągą upekkhako ca viharati. Sato ca sampająno sukha¤ca kąyena pańisaüvedeti yaü taü ariyą ącikkhanti upekkhako satimą sukhaviharćti taü tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati, sukhassa ca pahąną dukkhassa ca pahąną pubbova somanassadomanassąna atthaļgamą2 adukkhamasukhaü upekkhąsati pąrisuddhiü catutthaü jhąnaü upasampajja viharati, ayaü vuccati sammą samądhi. 556. Ariyo ańńhaļgiko maggo: seyyathćdaü: sammądińńhi sammą saļkappo sammąvącą sammąkammanto sammąąjćvo sammąvąyąmo sammąsati sammąsamądhi. Tattha katamą sammądińńhi: idha bhikkhu sammądińńhiü bhąveti vivekanissitaü virąganissitaü nirodhanissitaü vossaggaparinąmiü -pesammąsaļkappaü bhąveti -pe- sammąvącąü bhąvati -pesammąkammąntaü bhąveti -pe- sammąąjćvaü bhąveti-pesammąvąyąmaü bhąveti -pe- sammąsatiü bhąvati -pesammąsamądhiü bhąveti vivekanissitaü virąganissitaü nirodhanissitaü vossaggaparinąmiü. Suttanta bhąjaniyaü. 557. Ańńhaļgiko maggo: sammądińńhi -pe- sammąsamądhi. Tattha katamo ańńhaļgiko maggo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe [PTS Page 237] [\q 237/] pańhamaü jhąnaü upajampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samayo ańńhaļgiko maggo hoti: sammądińńhi -pesammąsamądhi. Tattha katamą sammądińńhi: yą ¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhidhammavicayasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyą pannaü, ayaü vuccati sammądińńhi. Tattha katamo sammą saļkappo: yo takko vitakko saļkappo appaną vyappaną cetaso abhiniropaną sammąsaļkappo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammądińńhi. Tattha katamo sammą saļkappo: yo takko vitakko saļkappo appaną vyappaną cetaso abinropaną sammąsaļkappo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąsaļkappo. Tattha katamą sammąvącą: yą catåhi vacćduccaritehi ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyąakaranaü anajjhąpatti veląanatikkamo setughąto smąvącą maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąvącą. 1. Ekodhibhąvaü- sirimu. 2. Atthagamą - [pts.] [BJT Page 022] [\x 22/] Tattha katamo sammąkammanto: yą tćhi kąyaduccaritehi ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akaraõaü anajjhąpatti velą anatikkamo setughąte sammąkammanto maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąkammanto. Tattha katamo sammąąjćvo: yą micchąąjćvą ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyi akaraõaü anajjhąpatti veląanatikkamo setughąto sammąąjćvo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąąjćvo. Tattha katamo sammąvąyąmo: yo cetasiko viriyąrambho -pesammą vąyąmoviriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąvąyąmo. Tattha katamą sammąsati: yą sati anussati -pe- sammąsati satisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammą sati. Tattha katamo sammąsamądhi: yą cttassa ńhiti-pe- sammąsamądhi samądhisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammą samądhi. Ayaü vuccati ańńhaļgiko maggo. Avasesą dhammą ańńhaļgikena maggena sampayuttą. 558. Pa¤caļgiko maggo: sammądińńhi sammąsaļkappo sammą vąyąmo sammąsati sammąsamądhi. [PTS Page 238] [\q 238/] Tattha katamo pa¤caļgiko maggo: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja virahati dukkhąpańipadaü dandhąbi¤¤aü. Tasmiü samayo pa¤caļgiko maggo hoti: sammądińńhi sammąsaļkappo sammą vąyąmo sammąsati sammąsamądhi. Tattha katamą sammądińńhi: yą pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicayasambojjhaļgo maggaļgaü maggaü pariyąpannaü, ayaü vuccati sammądińńhi. Tattha katamo sammąsaļkappo: yo takko vitakko -pesammąsaļkappo maggaļgaü maggaüpariyąpannaü, ayaü vuccati sammą saļkappo. Tattha katamo sammąvąyąmo: yo cetasiko viriyąrambho -pe sammąvąyąmo viriyasambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammavąyąmo. Tattha katamą sammąsati: yą sati anussati -pe- sammąsati satisambojjhaļgo maggaļgaümaggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąsati. Tattha katamą sammąsamądhi: yą cittassa ńhiti -pe- sammąsamądhi samądhisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąsamądhi. Ayaü vuccati pa¤caļgiko maggo. Avasesą dhammą pa¤caļgikena maggena sampayuttą. [BJT Page 024] [\x 24/] 559. Pa¤caļgiko maggo: sammądińńhi sammąsaļkappo sammą vąyąmo sammąsati sammąsamądhi. Tattha katamą sammądińńhi: idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe-pańhamaü jhąnaü upasampajja virahati dukkhąpańipadaü davdhąbhi¤¤aü. Yą tasmiü samaye pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicaya sambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammądińńhi. Avasesą dhammą sammądińńhiyą sampayuttą -peavasesą dhammą sammąsaļkappena sampayuttą -peavasesą dhammą sammąvąyąmena sampayuttą -pe- avasesą dhammą sammąsatiyą sampayuttą. [PTS Page 239] [\q 239/] Tattha katamo sammąsamąńhi: idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe-pańhamaü jhąnaü upasampajja virahati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Yą tasmiü samaye cittassa ńhiti -pe- sammąsamądhi samądhisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąsamądhi, avasesą dhammą sammą samądhiną sampayuttą. 560. Ańńhaļgiko magge: sammądińńhi -pe- sammąsamądhi. Tattha katamo ańńhaļgiko maggo: idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe-pańhamaü jhąnaü upasampajja virahati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Yą tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepe hoti, ime dhammą kusalą. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicce'va kąmehi -pe-pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbi¤¤aü su¤¤ataü. Tasmiü samayo ańńhaļgiko maggo hoti: sammądińńhi -pesammąsamądhi. Ayaü vuccati ańńhaļgiko maggo. Avasesą dhammą ańńhaļgikena maggena sampayuttą. 561. Pa¤caļgiko maggo: sammądińńhi sammąsaļkapposammą vąyąmo sammąsati sammąsamądhi. Tattha katamo pa¤caļgiko maggo: [PTS Page 240] [\q 240/] idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbi¤¤aü. Tasmiü samaye phasso hoti -peavikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasse'va lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataüga tasmiü samaye pa¤caļgiko maggo hoti: sammądińńhi sammąsaļkappe sammąvąyąmo sammą sati sammąsamądhi. Ayaü vuccati pa¤caļgiko maggo. Avasesą dhammą pa¤caļgikena maggena sampayuttą. [BJT Page 026] [\x 26/] 562. Pa¤caļgiko maggo: sammądińńhi sammąsaļkappo sammą vąyąmo sammąsati sammąsamądhi. Tattha katamą sammądińńhi: idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe-pańhamaü jhąnaü upasampajja virahati dukkhąpańipadaü davdhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasse'va lokuttarassakusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upajasampajja virahati dukkhąpańipada dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü. Yą tasmiü samayepa¤¤ą pająnaną -pe amoho dhammavicayo sammądińńhi dhammavicayasambejjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammądińńhi. Avasesą dhammą sammądińńhiyą sampayuttą -peavasesą dhammą sammąsaļkappena sampayuttą -peavasosą dhammąsammąvąyąmena sampayuttą -peavasesą dhammą sammąsatiyą sampayuttą. Tattha katamo sammąsamądhi: idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicce'va kąmehi -pe-pańhamaü jhąnaü upasampajja virahati dukkhąpańipadaü davdhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo [PTS Page 241] [\q 241/] hoti, ime dhammą kusalą. Tasse'va lokuttarassakusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicce'va kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü. Yą tasmiü samaye cittassa ńhiti saõńhiti avańńhiti avisąhąro avikkhepo avisąhańamąnasatą samatho samądhinduyaü samądhibalaü sammąsamądhi samądhisambojjhaļgo maggaļgaü maggapariyąpannaü, ayaü vuccati sammąsamądhi. Avasesą dhammą sammąsamądhiną sampayuttą. Abhidhammabhąjanćyaü. 563. Ariyo ańńhaļgiko maggo, seyyathćdaü: sammądińńhi sammą saļkappo sammąvącą sammąkammanto sammąąjćvo sammąvąyąmo sammąsati sammąsamądhi. 564. Ańńhannaü maggaļgąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati avyąkatą -pe- kati saraõą, kati araõą: 565 Siyą kusalą, siyą avyąkatą. Sammąsaļkappo sukhąya vedanąya sampaytto. Satta maggaļgą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą. Ańupądinnąnupądąniyą. Asaükilińńhasaükilesiką. [BJT Page 028] [\x 28/] Sammąsaļkappo avitakkavicąramatto. Satta maggaļgą siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Sammąsaļkappo pćtisahagato sukhasahagato na upekkhą sahagato. Satta maggaļgą siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą. Navadassanena na bhąvanąya pahątabbą. Nevadassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. Siyą apacayagąmino. Siyą nevącayagąmi nąpacayagąmino. Siyą sekkhą, siyą asekkhą. Appamąõą. Appamąõąrammaõą. Pańhitą. Siyą sammattaniyatą, siyą aniyatą. Na maggąrammaõą, siyą maggahetuką, siyą maggądhipatino, siyą na vattabbą maggahetukąti'pi maggądhipatinoti'pi. Siyą uppanną, siyą anuppanną, siyą uppądino. Siyą atćtą, siyą anągatą, siyą paccuppanną. Na vattabbą atitąrammaõąti'pi anągatąrammaõąti'pi paccuppannąrammaõąti'pi. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Bahiddhąrammaną. Anidassanąppańighą. [PTS Page 242] [\q 242/] 566. Sammądińńhi hetu. Satta maggaļgą na hotu. Sahetuką. Hetusampayuttą. Sammądińńhi hetu ceva sahetuką ca. Satta maggaļgą na vattabbą hetu ceva sahetukąti. Sahetukące'va na ca hetu. Sammądińńhi hetu ce'va hetusampayuttą ca, satta maggaļgą na vattabbą hetu ce'va hetusampayuttą'ti, hetusampayuttące'va na ca hetu. Satta maggaļgą na hotu sahetuką. Sammądińńhi na vattabbą na hetu sahetukąti'pina hetu hetukąti'pi. [BJT Page 030] [\x 30/] 567. Sappaccayą. Saļkatą. Anidassaną. Appańighą. Aråpą. Lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. No ąsavą. Anąsavą. āsavavippayuttą. Na vattabbą ąsavą ce'va sąsavąti'pi sąsavą ce'va no ca ąsavąti'pi. Na vattabbą ąsavą ce'va ąsavasampayuttąti'pi ąsavasampayuttące'va no ca ąsavąti'pi. āsavavippayuttą, anąsavą. 568. No saüyojaną -pe- no ganthą -pe- no oghą -pe no yogą -pe- no nćvaraõą -pe- no parąmąsą -pe- 569. Sąrammaõą. No cittą. Cetasiką. Cittasampayuttą. Cittasaüsańńhą. Cittasamńńhąną. Cittasahabhuno. Cittąnuparivattino. Cittasaüsańńhasamuńńhąną. Cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno. Cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Bąhirą. No upądą. Anupądinną. [BJT Page 032] [\x 32/] 570. No upądąną -pe- no kilesą -pe- na dassanena pahątabbą. Na bhąvanąya pahątabbą Na dassanena pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Sammąsaļkappo avitakko. Satta maggaļgą siyą savitakką, siyą avitakką. Sammąsaļkappo savicąro. Satta maggaļgą siyą savicąrą, siyą avicąrą. Sammąsaļkappo sappćtiko. Satta maggaļgą siyą sappćtiką, siyą appćtiką. Sammąsaļkappo pćtisahagato. Satta maggaļgą siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Sammąsaļkappo sukhasahagato. Satta maggaļgą siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Sammąsaļkappo na upekkhąsahagato satta maggaļgą siyą upekkhąsahagatą, siyą upekkhąsahagatą. [PTS Page 243] [\q 243/] Na kąmąvacarą. Na råpąvacarą. Na aråpąvacarą. Apariyąpanną. Jiyą niyyąniką, siyą aniyyąniką. Siyą niyatą, siyą aniyatą. Anuttarą. Araõąti. Pa¤hapucchakaü. Maggavibhaļgo nińńhito. [PTS Page 244] [\q 244/] [BJT Page 034] [\x 34/] 12. Jhąnavibhaļgo. 571. Idha bhikkhu pątimokkhasaüvarasaüvuto viharati ącąragocara sampanno anumattesu vajjesu bhayadassąvć samądąya sikkhati sikkhąpadesu indriyesu guttadvąro bhojane matta¤¤u pubbarattą'para rattaü jągariyąnuyogamanuyutto sątaccaü nepakkaü bodhipakkhiyąnaü1 dhammąnaü bhąvanąnuyogamanuyutto. So abhikkante pańikkante sampająnakąrć hoti, ąlokite vilokite sampająnakąrć hoti, sammi¤jite pasąrite sampająnakąrć heti, saļghąńipattacćvaradhąraõe sampająnakąrć hoti, asite pćte khąyite2 sąyite sampająnakąrć hoti, uccąrapassąvakamme sampająnakąrć hoti, gate ńhite nisinne sutte jągarite bhąsite tuõhćbhąve sampająnakąrć hoti. So vivittaü senąsanaü bhajati: ara¤¤aü råkkhamålaü pabbataü kandaraü giriguhaü susąnaü vanapatthaü abbhokąsaü paląlapu¤jaü appasaddaü appanigghosaü vijanavątaü manussarąhaseyyakaü pańisalląnasąruppaü. So ara¤¤agato vą rukkhamulagato vą su¤¤ągąragato vą nisćdati pallaļkaü ąbhujitvą ujuü kąyaü panidhąya parimukhaü satiü upańńhapetvą. So abhijjhaü loke pahąya vigatąbhijjhena cetasą viharati abhijjhąya cittaü parisodheti. Vyąpądapadosaü pahąya avyąpannacitto viharati sbbapąõabhåtahitąnukampć, vyąpądapadosą cittaü parisodheti. Thćnamiddhaü pahąya vigatathinamiddho viharati. ālokasa¤¤ć sato sampająno, thćnamiddhą cittaü parisodheti. Uddhaccakukkuccaü pahąya anuddhato viharati ajjhattaü [PTS Page 245] [\q 245/] våpasantacitto. Uddhaccakukkuccą cittaü parisodheti. Vicikicchaü pahąya tiõõavicikiccho viharati akathaükathi kusalesu dhammesu, vicikicchąya cittaü parisodheti. So ime pa¤canćvaraõe pahąya cetaso upakkilese pa¤¤ąya dubbalćkaraõe vivicceva kąmehi vivicca akusalahi dhammehi savitakkaü savicąraü vivekajaü pćtisukhaü pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati. Vitakka vicąrąnaü våpasamą ajjhattaü sampasądanaü cetaso ekodibhąvaü avitakkaü avicąraü samądhijaü pćtisukhaü dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati. Pćtiyą ca virągą upekkhako ca viharati sato ca sampająno sukhag¤ca kąyena pańisaüvedeti, yaü taü ariyą ącikkhanti upekkhako satimą sukhavihąrćti taü tatiyaü jhąnaü1 upasampajja viharati. Sukhassa ca pahąną dukkhassa ca pahąną pubbe'va somanassadomanassąnaü atthaļgamą adukkhamasukhaü upekkhąsatipąrisuddhiü catutthaü jhąnaüupasampajja virahati. Sabbaso rupasa¤¤ąnaü samatikkamą2 pańighasa¤¤ąnaü atthaļgamą nąnattasa¤¤ąnaü amanasikąrą ananto ąkąso'ti ąkąsąna¤cąyatanaü upasampajja viharati. Sabbaso ąkąsąna¤cąyatanaü samatikkamma anantaü vi¤¤ąõanti vi¤¤ąõa¤cąyatanaü upasampajja viharati. Sabbaso vi¤¤ąõa¤cąyatanaü samatikkamma natthi ki¤citi ąti¤ca¤¤ąyatanaü upasampajja viharati. Sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanaü upasampajja viharati. Mątiką. 1. Bodhipakkhikąnaü- sirimu, machasaü, syą. Bodhapakkhikąnaü-sćpŠvi. 2. Khądite-sćpŠvi. 1. Tatiyajjhąnaüsirimu. 2. Samatikkamąya -sćpŠvi. [BJT Page 036] [\x 36/] 572. 'Idhą'ti imissą dińńhiyą imissą khantiyą imissą ruciyą imasmiü ądąye imasmiü dhamme imasmiü vinaye imasmiü dhammavinaye imasmiü pąvacane imasmiü brahmacariye imasmiü satthusąsane. Tena vuccati idhąti. 573. 'Bhikkhå'ti sama¤¤ąya bhikkhu, pańi¤¤ąya bhikkhu, bhikkhatć'ti bhikkhu, bhikkhako'ti bhikkhu, bhikkhącariyaü ajjhåpagato'ti bhikkhu, bhinnapańadharo'ti bhikkhu, bhindati pąpake akusale dhamme'ti bhikkhu, bhinnattą pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü bhikkhu, [PTS Page 246] [\q 246/] odhiso kilesąnaü pahąną bikkhu, anodhaso kilesąnaü pahąną bhikkhu, sekkho bhikkhu, asekkho bhikkhu, nevasekkho ną sekkho bhikkhu, aggo bhikkhå bhadro bhikkhu, maõóo bhikkhu, sąro bhikkhu, samaggena saļghena ¤atticatutthena kammena akuppena ńhąnąhahena upasampanno1 bhikkhu. 574. 'Pątimokkha'nti sćlaü patińńhą ądi caraõaü sa¤¤amo saüvaro mukhaü pamukhaü2 kusaląnaü dhammąnaü samąpattiyą. Saüvaro'ti kąyiko avitikkamo, vącasiko avćtikkamo, kąyikavącasiko avitikkamo. Saüvuto'ti iminą pątimokkhasaüvarena upeto hoti samupeto upagato samupagato3 upapanno samupapanno4 samannągato. Tena vuccati pątimokkhasaüvarasaüvutoti. 575. 'Vharati'ti irćyati vattati pąleti yapeti yąpeti carati viharati. Tena vuccati viharatć'ti. 576. 'ācąra gocara sampanno'ti atthi ącąro, atthi anącąro. Tattha katamo anącąro: kąyiko vćtikkamo vącasiko vćtikkamo kąyikavącasiko vćtikkamo, ayaü vuccati anącąro. Sabbampi dussćlyaü anącąro: idhekacco veėudąnena vą pattadąnena vą pupphadąnena vą phaladąnena vą sinąnadąnena vą dantakańńhadąnena vą cąńukamyatąya vą muggasuppatąya vą pąribhańńatąya vą jaļghapesaniyena vą, a¤¤atara¤¤atarena vą buddhapatikuńńhena micchąjivena jivikaü kappeti, ayaü vuccati anącąro. Tattha katamo ącąro: kąyiko avćtikkamo vącasiko avćtikkamo kąyikavącasiko avćtikkamo, ayaü vuccati ącąro, sabbopi sćlasaüvaro ącąro. Idhekacco na veėudąnena na pattadąnena na pupphadąnena na phaladąnena na sinąnadąnena na dantakańńhadąnena na cąńukamyatąya na muggasuppatąya na pąribhańńatąya na jaļghapesaniyena5 na a¤¤atara¤¤atarena buddhapatikuńńhena micchąjivena jivikaükappeti, ayaü vuccati ącąro. 1. Upasampannoti- sćpŠvi, syą 2. Mokkhaü, pąmokkhaüsirimu, machasaü. 3. Upągato samupągato- sirimu, machasaü. 4. Uppanno samuppanno- sirimu, machasaü. 5 Jaļghapesanikena-sirimu, machasaü. [BJT Page 038] [\x 38/] 'Gocaro'ti atthi gocaro, atthi agocaro. Tattha katamo agocaro: [PTS Page 247] [\q 247/] idhekacco cesiyagocaro vą hoti. Vidhavągocaro vą, thullakumąrćgocaro vą, paõóakagocaro vi, bhikkhunćgocaro vą, pąnągąragocaro vą, saüsańńho viharati rąjåhi rąjamahąmattehi titthiyehi titthiyasąvakehi ananulomikena saüsaggena. Yąni vą pana tąni kuląni assaddhąni appasannąni anopąnabhåtąni akkosaka paribhąsakąni anatthakąmąni ahitakąmąni aphąsukakąmąniayogakkhemakąmąni bhikkhunaü bhikkhunćnaü upąsakąnaü upąsikąnaü. Tathąråpąni kuląni sevati bhajati payirupąsati, ayaü vuccati agocaro. Tattha katamo gocaro: idhekacco na vesiyagocaro hoti. Na vidhavągocaro na thullakumirćgocaro na paõóakagocaro na bhikkhunćgocaro na pąnągąragocaro, asaüsańńho viharati rąjå hć rąjamahąmattehi titthiyehi titthiyasąvakehi ananulomikena saüsaggena. Yąni vą pana tąni kuląni saddhąni pasannąni opąnabhåtąni kąsąvapajjotąni isivątapańivątąni atthakąmąni hitakąmąni phąsukakąmąni yogakkhemakąmąni bhikkhunaü bhikkhunćnaü upąsakąnaü upąsikąnaü. Tathą råpąni kuląni sevati bhajati payirupąsati, ayaü vuccati gocaro. Iti iminą ca ącąrena iminą ca gocarena upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati ącąragocara sampannoti. 577. 'Aõumattesu vajjesu bhayadassąvć'ti tattha katame aõumattą vajją: yąni tąni vajjąni appamattakąni oramattakąni lahusąni1 lahusammatąni2 saüyamakaraõćyąni saüvarakaraõćyąni cittuppądakaraõćyąni manasirapańibaddhąni, ime vuccanti aõumattą vajją. Iti imesu anumattesu vajjesu vajjadassąvć ca hoti bhayadassąvć ca ądinavadassąvć ca nissaraõadassąvć ca. Tena vuccati anumattesu vajjesu bhayadassąvćti. [PTS Page 248] [\q 248/] 578. 'Samądąya sikkhati sikkhąpadeså'ti tattha katamą sikkhą: catasso sikkhą: bhikkhånaü bhikkhåsikkhą, bhikkhunćnaü bikkhunćsikkhą, upąsakąnaü upąsakasikkhą, upąsikąnaü upąsikąsikkhą. Imą vuccanti sikkhąyo. Iti imąsu sikkhąsu sabbona sabbaü sabbathąsabbaü asesaü nissesaü samądąya vattati. Tena vuccati samądąya sikkhati sikkhąpadesåti. 1. Lahukąni-sirimu. 2. Lahukasammatąni-sirimu. [BJT Page 040] [\x 40/] 579. 'Indriyesu guttadvąro'ti atthi indriyesu guttadvąratą, attha aguttadvąratą. Tattha katamą indriyesu aguttadvąratą: idhekacco cakkhuną råpaü disvą nimittaggąhć hoti anubya¤janaggąhć. Yatvądhikaraõamenaü cakkhunduyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhądomanassą pąpaką akusalą dhammą anvąssaveyyuü, tassa saüvarąyana pańipajjati na rakkhati cakkhåndriye na saüvaraü ąpajjati sotena saddaü sutvą -pe ghąnena gandhaü ghąyitvą -pe- jivhąya rasaü sąyitvą -pe kąyena phońńhabbaü phåsitvą -pe- manasą dhammą vi¤¤ąya nimittaggąhć hoti anubya¤janaggąhć. Yatvądhikaraõamenaü manindriyaü asaüvuta viharantaü abhijjhądomanassą pąpaką akusalą dhammą avvąssaveyyuü. Tassa saüvarąya na pańipajjati, na rakkhati manindriyaü indriye na saüvaraü ąpajjati. Yą imesaü channaü indriyąnaü agutti agopana anąrakkhą1 asaüvaro, ayaü vuccati indriyesu aguttadvąratą. Tattha katamą indriyesu guttadvąratą: idhekacco cakkhuną råpaü disvą na nimittaggąhć hoti nąnubya¤janaggąhć. Yatvądhikaraõamenaü cakkhundriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhądemanassą pąpaką akusalą dhammą avvąssaveyyuü. Tassa saüvarąya pańipajjati. Rakkhati cakkhundriyaü cakkhundriye saüvaraü ąpajjati. Sotena saddaü sutvą -pe ghąnena gandhaü ghąyitvą -pe- jivhąya rasaü sąyitvą kąyena phońńhabbaü phåsitvą manasą dhammaü vi¤¤ąya na nimittaggąhć hoti. Nąnubya¤janaggąhć. Yatvądhikaraõamenaü manindriyaü saüvutaü viharantaü abhijjhądomanassą pąpaką akusalą dhammą avvąssaveyyuü. Tassa saüvarąya pańipajjati. Rakkhati manindriyaü. Manindriye saüvaraü ąpajjati. Yą imesaü channaü indriyąnaü gutti gopaną ąrakkhą1 saüvaro, ayaü vuccati [PTS Page 249] [\q 249/] indriyesu guttadvąratą. Imąya indriyesu guttadvąratąya upeto hoti sampeto -pe- samannągato. Tena vuccati indriyesu guttadvąroti. 580. 'Bhone matta¤¤u'ti atthi bhojane matta¤¤a tą, atthi amatta¤¤utą. Tattha katamą bhojane amatta¤¤utą: idhekacco appańisaļkhą ayoniso ąhąraü ąhąreti davąya madąya maõóanąya vibhusanąya1 yą tattha asantuńńhitą amatta¤¤utą appańisaüļkhą bhojane, ayaü vuccati bhojane amatta¤¤utą. Tattha katamą bhojane matta¤¤utą: idhekacco pańisaļkhą yoniso ąhąraü ąhąreti neva davąya na madąya na maõóanąya na vibhusanąya yąvadeva imassa kąyassa ńhitiyą yąpanąya vihiüsåparatiyą brahmacariyąnuggahąyaiti purąõa¤ca vedanaü pańihaļkhąmi, nava¤ca vedanaü na uppądessąmi, yątrą ca me bhavissati anavajjatą ca phąsuvihąro cąti. Yą tattha santuńńhitą matta¤¤¤utą pańisaļkhą bhojane, ayaü vuccati bhojane matta¤¤¤utą. Imąya bhojane matta¤¤utąya upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati bhojane matta¤¤uti. 1. Anąrakkho-machasaü. [BJT Page 042. [\x 42/] ] 581. Katha¤ca bhikkhu pubbarattąpararattaü jągariyąnuyogamanuyutto hoti: idha bhikku divasaü caļkamena nisajjąya ąvaraõćyehi dhammehi cittaü parisodheti. Rattiyą pańhamaü yąmaü caļkamena nisajjąya ąvaraõćyehi dhammehi cittaü parisodheti. Rattiyą majjhimaü yąmaü1 dakkhiõena passena sćhaseyyaü kappeti pąde pądaü accądhąya sato sampająno vńńhąnasa¤¤aü manasi karitvą. Rattiyą pacchimaü yąmaü paccuńńhąya caļkamena nisajjąya ąvaraõćyehi dhammehi cittaü parisodheti. Evaü bhikkhu pubbarattąpararattaü jągariyąnuyogamanuyutto. 582. 'Sątacca'nti yo cetasiko viriyąrambho-pe sammąvąyąmo 583. 'Nepakka'nti yą pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhamma vicayo sammądińńhi. 584. Bodhipakkhiyąnaü dhammąnaü bhąvanąnuyogamanuyutto'ti: tattha katame bodhipakkhiyą dhammą: sattabojjhaļgą: satisambojjhaļgo, dhammavicaya sambojjhaļgo vriyasambojjhaļgo pćtisambojjhaļgo passaddhi sambojjhaļgo samądhisambojjhaļgo upekkhąsambojjhaļgo, [PTS Page 250] [\q 250/] ime vuccanti bodhipakkhiyą dhammą. Iti ime2 bodhipakkhiye dhamme ąsevati bhąveti bahulćkaroti. Tena vuccati bodhipakkhiyąnaü dhammąnaü bhąvanąnuyogamanuyutto'ti. 585. Katha¤ca bhikkhu abhikkante pańikkante sampająnakąrć hoti, ąlokite vilokite sampająnakąrć hoti, sammi¤jite pasąrite sampająnakąrć hoti, saļghąńipattacćvaradhąraõe sampająnakąrć hoti, asite pćte khąyite sąyite sampająnakąrć hoti, uccąrapassąvakamme sampająnakąrć hoti, gate ńhita nisinne sutte jągarite bhąsite tuõhćbhąve sampająnakąrć heti: idha bhikkhusato sampająno abhikkamati, sato sampająno pańikkamati, sato sampająno ąloketi, sato sampająno viloketi, sato sampająno sammi¤jeti3 sato sampająno pasąreti, sato sampająnakąrć hoti saüghąńipattacivaradhąraõe, sato sampająnakąrć hoti asite pćte khąyite sąyite, sato sampająnakąrć hoti uccąrapassąvakamme, sato sampająnakąrć hoti gato ńhite nisinne sutte jigarite bhąsite tuõhibhavo. 'Sato'ti4 tattha katamą sati: yą sati anussati-pe- sammąsati ayaü vuccati sati. 1. Majjhamayąmaü - machasaü. 2. Iti te - sirimu, machasaü. 3. Sami¤jeti-machasaü 4. Sato sampająnakąrć hotćti-sirimu, machasaü [BJT Page 044] [\x 44/] 'Sampająno'ti tattha katamaü sampaja¤¤aü: yą pa¤¤ą pająnaną -pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iti imąya ca satiyą iminą ca sampaja¤¤ena upeto hoti -pesamannągato. Evaü bhikkhu sato sampająno abhikkamati sato sampająno pańikkamati, sato sampająno ąloketi. Sato sampająno viloketi, sato sampająno sammi¤jeti1 sato sampająno pasąreti, sato sampająnakąrć hoti saüghąńipattacćvaradhąraõe, sato [PTS Page 251] [\q 251/] sampająnakąrć hoti asite pćte khąyite sąyite, sato sampająnakąrć hoti uccąrapassąva kamme, sato sampająnakąrć hoti gate ńhita nisinne sutte jągarite bąsite tuõhćbhąve. 586. 'Vivitta'nti santike ce'pi senąsanaü hoti. Taü ca anąkiõõaü gahańńhehi pabbajitehi, tena taü vivittaü. Dåre ce'pi senąsanaü hoti, taü ca anąkiõõaü gahańńhehi pabbajitehi, tena taü vivittaü. 587. ' Senąsana'nti ma¤co'pi senąsanaü, pćńhampi senąsanaü bhisi'pi senąsaüna, bimbohanampi senąsanaü, vihąro'pi senąsanaü aóóhayogo'pi senąsanaü, pąsąde'pi senąsanaü, ańńo'pi senąsanaü, mąlo'pi senąsaüna, lenampi senąsanaü, guhą'pi senąsanaü, rukkhamålampi senąsanaü, veėugumbo'pi senąsanaü, yattha vą pana bhikkhå pańikkamanti sabbametaü senąsanaü. 588. 'Bhajatć'ti2 imaü vivittaü senąsanaü bhajati sambhajati sevati nisevati saüsevati, tena vuccati vivittaü senąsanaü bhajatć'ti. 589. ' Ara¤¤a'nti nikkhamitvą bahiindakhćlą sabbametaü ara¤¤aü. 590. Rukkhamåla'nti rukkhamåla¤¤e'va rukkhamålaü. Pabbatoyeva pabbato. Kandarąyeva kandarą. Giriguhąyeva gariguhą. Susąnaüyeva susąnaü. Abbhokąsoyeva abbhokąso. Paląlapu¤jo eva paląlapu¤jo. 591. 'Vanapattha'nti dårąnametaü senąsanąnaü adivacanaü, 'vanapattha'nti vanasaõóąnametaü senąsanąnaü adhivacanaü, 'vanapattha'nti hiüsanakąńametaü senąsanąnaü adhivacąnaü, 'vanapattha'nti salomahaüsąnametaü senąsanąnaü adhivacanaü, 'vanapattha'nti pariyantąnametaü senąsanąnaü adhivacanaü, 'vanapattha'nti na manussupacąrąnametaü senąsanąnaü adivacąnaü, 'vanapattha'nti durabhisambhavąnametaü senąsanąnaü adhivacanaü. 592. 'Appasadda'nti santike ce'pi senąsanaü hoti taü ca anąkiõõaü gahańńhehi pabbajitehi, tena taü appasaddaü. Dåre cepi senąsanaü hoti ta¤ca anąkiõõaü gahańńhehi pabbajitehi, tena taü appasaddaü. 1. Sami¤jeti- machasaü. 2. Vivittaü senąsanaü bhajatćti - sirimu, machasaü. [BJT Page 046] [\x 46/] 593. 'Appanigghosa'nti yadeva taü appasaddaü tadeva ta appanigghosaü, yadevataü appanigghosaü [PTS Page 252] [\q 252/] tadeva taü vijanavątaü, yadeva taü vijanavątaü tadeva taü manussarąhaseyyakaü, yadeva taü manussarąhaseyyakaü tadeva taü pańisalląnasąruppaü. 594. Ara¤¤agato vą rukkhamålagato vą su¤¤ągaragatovą'ti ara¤¤agato vi hoti rukkhamålagato vą su¤¤ągąragato vą. 595. Nisćdati pallaļkaü ąbhujitvą'ti nisinno hoti pallaļkaü ąbhujitvą. 596. ' Ujuü kąyaü panidhąyą'ti ujuko hoti kąyo ńhito paõihito. 597. 'Parimukhaü satiü upańńhapetvą'ti tattha katamą sati: yą sati anussati -pe sammąsati, ayaü vuccati sati. Ayaü sati upańńhitą hoti såpańńhitą nąsikagge vą mukhanimitte vą. Te vuccati 'parimukhaü satiü upańńhapetvą'ti. 598. 'Abhijjhaü loke pahąyą'ti tattha katamą abhijjhą: yo rągo sąrąge-pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati abijjhą. Tattha katamo loko: pa¤cupądąnakkhandhą loko, ayaü vuccati loko. Ayaü abhijjhą imamhi loke santą hiti samitą våpasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą vyappitą sositą visositą vyantćkatą, tena vuccati 'abhijjhaü loke pahąyą'ti. 599. 'Vigatąbhijjhena cetasą'ti tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajjąmanovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü vigatąbhijjhaü hoti. Te vucacti 'vigatąbhijjhena cetasą'ti. 600. 'Viharatć'ti irćyati vattati pąleti yapeti yąpeti carati viharati. Te vuccati 'viharatć'ti. 601. 'Abhijjhąya cittaü parisodhetć'ti tattha katamą abhijjhą: yo rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo ayaü vuccati abhijjhą. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajją manovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imąya abhijjhąya sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti, tena vuccati 'abhijjhąya cittaü parisodhetć'ti. [PTS Page 253] [\q 253/] 602. 'Vyąpądapadosaü pahąyą'ti atthi vyąpądo atthi padoso. Tattha katamo vyąpądo: yo cittassa ąghąto pańighąto pańighaü pańivirodho kopo pakopo sampakope doso padoso sampadoso cittassa vyąpatti manopadoso kodho kujjhaną kujjhitattaü doso dussaną dussitattaü vyąpattivyąpajjaną vyąpajjitattaü virodho pańivirodho caõóikkaü asuropo anattamanatą cittassaga ayaü vuccati vayąpądo. Tattha katamo padoso: yo vyąpądo so padoso, yo padoso so vayąpądo, iti ayaü ca vyąpądo ayaü ca padoso santą henti samitą våpasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą vyąppitą sositą visositą vyantćkatą. Tena vuccati ' vyąpadąpadosaü pahąyą'ti. 1. Assuropo-sirimu. [BJT Page 048] [\x 48/] 603. 'Avyąpannacitto'ti tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąmanovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Daü cittaü avyąpannaü hoti. Tena vuccati 'avyąpannacitto'ti viharatć'ti -pe- tena vuccati 'viharatć'ti. 604. 'Vyąpądapadosą cittaü parisodhetć'ti atthi vyąpądo atthi padoso. Tattha katamo vyąpado: yo cittassa ąghąto pańighąto -pe- caõókkaü asuropo anattamanatą. Cittassa, ayaü vuccati vyąpądo, tattha katamo padoso: yo vyąpądo so padoso, yo padoso so vyąpądo. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajjąmanovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü, idaü cittaü imamhą vyąpądapadosą sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti. Tena vuccati 'vyąpądapadosą cittaü parisodhetć'ti. 605. 'Thćnamiddhaü pahąyą'ti atthi thćnaü atthi middhaü. Tattha katamaü thćnaü: yą cittassa akalyatą akamma¤¤atą olćyaną sallćyaną lćnaü lćyaną lćyitattaü thćnaü thćyaną thiyitattaü cittassa, idaü vuccati, naü. Tattha katamaü middhaü: [PTS Page 254] [\q 254/] yą kąyassa akalyatą akamma¤¤atą onąho pariyonąho antosamorodho middhaü soppaü1 pacaląyiką soppaü1 supaną supitattaü2, idaü vuccati middhaü. Iti idaü ca thćnaü idaü ca middhaü santą honti samitą våpasantą -pe- sositą visositą vyantćkatą. Tena vuccati 'thćnamiddhaü pahąyą'ti. 606. 'Vigatathinamiddho'ti tassa thćnamiddhassa cattattą vantattą muttattą pahćnattą pańinissańńhattą pahćnapańinissańńhattą. Tena vuccati ' vigatathćnamiddho'ti. 'Viharatć'ti irćyati -pe- viharati. Tena vuccati viharatć'ti. 607. 'ālokasa¤¤i'ti tattha katamą sa¤¤ą: yą sa¤¤ą sa¤jąnaną sa¤jąnitattaü. Ayaü vuccati sa¤¤ą. Ayaü sa¤¤ą ąloką hoti vivańą parisuddha pariyodątą. Tena vuccati 'ąlokasa¤¤i'ti. 608. 'Sato sampająno'ti tattha katamą sati: yą sati anussati -pe- sammą sati, ayaü vuccati sati. Tattha katamaü sampaja¤¤aü: yą pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iti imąya ca satiyą iminą ca sampaja¤¤ena upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati 'sato sampająno'ti. 1. Suppaü- sirimu, machasaü. 2. Suppaną suppitattaü- sirimu, machasaü. [BJT Page 050] [\x 50/] 609. 'Thćnamiddhą cittaü parisodhetć'ti atthi thćnaü atthi middhaü. Tattha katamaü thćnaü: yaü cittassa akalyatą-pe- thćyitattaü cittassa, idaü vccati, naü. Tattha katamaü middhaü: yąkąyassa akalyatą-pesupitattaü, idaü vuccati middhaü. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano -pe- tajjąmanovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imamhą thćnamiddhą sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti. Tena vuccati 'thćnamiddhą cittaü parisodhetć'ti. 610. 'Uddhaccakukkuccaü pahąyą'ti atthi uddhaccaü atthi kukkuccaü. [PTS Page 255] [\q 255/] tattha katamaü uddhaccaü: yaü cittassa uddhaccaü avupasamo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa, idaü vuccati uddhaccaü. Tattha katamaü kukkuccaü: akappiye kappiyasa¤¤itą kappiye akappćyasa¤¤itą avajje vajjasa¤¤itą vajje avajjasa¤¤itą. Yaü evaråpaü kukkuccaü kukkuccąyaną kukkuccąyitattaü cetaso vippańisąro manovilekho, idaü vuccati kukkuccaü. Iti idaü ca uddhaccaü idaü ca kukkuccaü santą honti samitą våpasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą vyappitą sositą visositą vyantćkatą. Tena vuccati 'uddhacca kukkuccaü pahąyą'ti. 611. 'Anuddhato'ti tassa uddhaccakukkuccassa cattattą vantattą muttattą pahinattą pańinissańańattą pahćnapańinissańńhattą. Tena vuccati 'anudhato'ti. Viharatćti -pe- te vuccati 'viharatć'ti. 612. 'Ajjhatta'nti yaü ajjhattaü paccattaü. 'Våpasantacitto'ti. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajją mano vi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü, idaü cittaü ajjhattaü santaü hoti samitaü våpasantaü. Tena vuccati, ajjhattaüvåpasantacitto'ti. 613. 'Uddhaccakukkuccą cittaü parisodhetć'ti attha uddhaccaü atthi kukkuccaü. Tattha katamaü uddhaccaü: yaü cittassa uddhaccaü avupa samo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa, idaü vuccati uddhaccaü. Tattha katamaü kukkuccaü: akappiye kappiyasa¤¤itą -pe-vajje avajjasa¤¤itą. Yaü evaråpaü kukkuccaü kukkuccąyaną kukkuccąyitattaü cetaso vippańisąro manovilekho, idaü vuccati kukkuccaü tattha katamaü cittaü: -pe- idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imamabhą uddhaccakukkuccą sodheti visodheti parisodheti moveti vimoveti parimoveti. Tena vuccati 'uddhaccakukkuccą cittaü parisodheti'ti. 614. 'Vivikicchaü pahąyą'ti tatattha katamą vivikicchą: yą kaļkhą kaļkhąyaną kaļkhąyitattą vimati vivikicchą dvekhakaü dvidhąpato saüsayo anekaüsagąho ąsappaną parisappaną apariyogąhaną thamhitattaü cittassa manovilekho, ayaü vuccativicikicchą. Ayaü [PTS Page 256] [\q 256/] vicikicchą santą hoti samitą våpasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą vyappitą sositą visositą vyantikatą. Tena vuccati 'vicikicchaüpahąyą'ti. 1. Chambhćtattaü 9 sirimå, machasaü. [BJT Page 052] [\x 52/] 615. 'Tinõavicikiccho'ti imaü vicikicchaü tiõõo hoti uttiõno nittiõõo pąraügato pąramanuppatto. Tena vuccati 'tiõõavicikiccho'ti. 'Viharatć'ti -petenavuccati ' viharatć'ti. 616. 'Akathaükathi kusalesu dhammesu'ti imąya vicikicchąya kusalesu dhammesu na kaļkhati na vicikicchati. Akathaükathi hoti. Nikkathaļkatho1 vigatakathaļkatho2. Tena vuccati akathaükathi kusalesu dhammesåti. 617. 'Vicikicchąya cittaü parisodhetć'ti tattha katamą vicikicchą: yą kaļkhą kaļkhąyanąkaļkhąyitattaü -pe- thambhćtattaü3 cittassa manovilekho ayaü vuccati vicikicchą. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąmanovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imąya vicikicchąya sodheti visodheti parisodheti moceti vimoceti parimoceti. Tena vuccati 'vicikicchąya cittaü parisodhetć'ti. 618. 'Ime pa¤canćvaraõe pahąyą'ti ime pa¤canćvaraõą santą honti samitą våpasantą atthaļgatą aübhatthaļgatą appitą vyappitą sositą visositą vyantćkatą. Tena vuccati 'ime pa¤canćvaraõe pahąyą'ti. 619. 'Cetaso upakkilese'ti ime pa¤canćvaraõą cittassa upakkilesą. 620. 'Pa¤¤ąya dubbalćkaraõe'ti imehi pa¤cahi nćvaraõehi anuppanną ceva pa¤¤ą na uppajjati uppanną ca pa¤¤ą nirujjhati. Tena vuccati 'pa¤¤ąya dubbalćkaraõe'ti. 621. 'Vivicceva kąmehi vivicca akusalehi dhammehć'ti: tattha katame kąmą: chando kąmo rągo kąmo chandarągo kąmo saļkappo kąmo rągo kąmo saļkapparągo kąmo, - ime vuccanti kąmą. Tattha katame akusalą dhammą: kąmacchando vyąpądo thćnaü viddhaü uddhaccaü kukkuccaü vicikicchą ime vuccanti akusalą dhammą, [PTS Page 257] [\q 257/] iti imehi ca kąmehi imehi ca akusalehi dhammehi vivitto hoti tena vuccati 'vivicceva kąmehi vivicca akusalehi dhammehć'ti: 622. 'Savitakkaü savicąra'nti atthi vitakko atthi vicąro. Tattha katamo vitakko: yo takko vicakko saļkappo appaną vyappaną cetaso abhiniropaną sammąsaļkappo, ayaü vuccati vitakko. Tattha katamo vicaro: yo cąro vicąro anuvicąro upavicąro cittassa anusandhąnatą anupekkhanatą. Ayaü vuccati vicąro. Iti iminą ca vitakkona iminą ca vicąrena upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati 'savitakkaü savicąra'nti. 1. Nikkathaükathi: sirimu, machasaü 2. Vikathaļkato- sirimu. Machasaü. 3. Chambhćtattaü: sirimu, machasaü. [BJT Page 054] [\x 54/] 623. 'Vivekaja'nti vitakko vicąro pćti sukhaü vittassa ekaggatą, te imamhi viveke jątą honti sa¤jątą nibbattą abhinibbattą pątubhåtą. Tena vuccati 'vivekaja'nti. 624. 'Pćtisukha'nti: atthi pćti, atthi sukhaü. Tattha katamą pćti: yą pćti pąmojjaü ąmodaną pamodaną hąso pahąso vitti odaggaü attamanatą cittassa, ayaü vuccati pćti. Tattha katamaü sukhaü: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedąną, idaü vuccati sukhaü idaü sukhaü imąya pćtiyą sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü. Tena vuccati 'pćtisukha'nti. 625. 'Pańhama'nti gaõanąnupubbatą1 pańhamaü, idaü pańhamaü samąjjatćti pańhamaü. 626. 'Jhąna'nti vitakko vicąro pćti sukhaü cittassa ekaggatą. 627. 'Upasampajją'ti yo pańhamassa jhąnassa ląbho pańiląbho patti sampatti phusaną2 sacchikiriyą upasampadą. 628. 'Viharatć'ti irćyati-pe- tena vuccati 'viharatć'ti. 629. 'Vitakkavicąrąnaü våpasamą'ti atthi vitakko atthi vicąro. Tattha katamo vicakko: yo takko vitakko -pesammąsaļkappo. Ayaü vuccati vitakko. Tattha katamo vicąro: [PTS Page 258] [\q 258/] yo cąro vicąro anuvicąro upavicąro cittassa anusandhąnatą anupekkhanatą, ayaü vuccati vicąro. Iti aya¤ca vitakko aya¤ca vicąro santą honti samitą våpasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą vyappitą sositą visositą byantćkatą. Tena vuccati 'vitakkavicąrąnaü våpasamą'ti. 630. 'Ajjhatta'nti yaü ajjhattaü paccattaü. 631. 'Sampasądana'nti yą saddhą saddahaną okappaną abhippasądo. 632. 'Cetaso ekodibhąva'nti yą cittassa ńhiti -pesammąsamądhi. 633. 'Avitakkaü avicąra'nti atthi vitakko, atthi vicąro. Tattha katamo vitakko: yo takko vitakko-pesammąsaļkappo ayaü vuccati vitakko. Tattha katamo vicąro: yo cąro -peanupekkhanatą. Ayaü vuccati vicąro. Iti aya¤ca vitakko aya¤ca vicąro santą honti samitą våpasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą vyappitą sositą visositą vayąntćkatą. Tena vuccati 'avitakkaü avicąra'nti. 1. Gaõanąnupubbato-syą. 2. Phassaną-sćpŠvi. [BJT Page 056] [\x 56/] 634. 'Samądhija'nti sampasądo pitisukhaü, te imamhi samądhimhi jątą honti sa¤jątą nibbattą abhinibbattą pątubhåtą. Tena vuccati 'samądhija'nti. 635. ' Pćtisukha'nti atthi pćti, atthi sukhaü. Tattha katamą piti-peayaü vuccati pćti. Tattha katamaü sukhaü-pe- idaüvucacti sukhaü. Idaü sukhaü imąya pćtiyą sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü. Tena vuccati 'pćtisukha'nti. 636. 'Dutiya'nti gaõanąnupubbatą dutiyaü. Idaü dutiyaü samąpajjatćti dutiyaü. 637. 'Jhąna'nti sampasądo pćtisukhaü cittassa ekaggatą. 638. 'Upasampajją'ti yo dutiyassa jhąnassa ląbho pańiląbho patti sampatti phåsaną saccikiriyą upasampadą. [PTS Page 259] [\q 259/] 639. 'Viharatć'ti -pe- tena vuccati 'viharatć'ti. 640. 'Pćtiya ca virągą'ti tattha katamą pćti: yą pćti pąmojjaü ąmodaną pamodaną hąso pahąso vitti odaggaü attamanatą cittassa. Ayaü vuccati pćti. Ayaüpćti santą hoti samitą våpasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą vyąppitą sositą visositą vyantć katą. Tena vuccati 'pćtiyą ca virągą'ti. 641. 'Upekkhako'ti tattha katamą upekkhą: yą upekkhą upekkhaną ajjhåpekkhąna majjhattatą cittassa, ayaü vuccati upekkhą. Imąya upekkhąya upeto hoti -pe-samannągato. Tena vuccati 'upekkhako'ti. 642. 'Viharatć'ti -pe- tena vuccati 'viharatć'ti. 643. 'Sato ca sampająno'ti tattha katamą sati: yą sati anussati -pe sammąsati, ayaü vuccati sati. Ttha katamaü sampaja¤¤aü: yą pa¤¤ą pająnaną -pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati sampaja¤¤aü. Iti imąya ca satiyą iminą ca sampaja¤¤ena upeto hoti -pe- samannągato. Tena vuccati 'sato ca sampająno'ti. 644. 'Sukhaü ca kąyena pańisaüvedetć'ti tattha katamaü sukhaü: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü ceto samphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü cetosamphassają sątą sukhą vedaną, idaü vuccati sukhaü. Tattha katamo kąyo: sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho, ayaü vuccati kąyo. Idaü sukhaü iminą kąyena pańisaüvedeti. Tenavuccati 'sukhaü ca kąyena pańisaüvedetć'ti. 645. 'Yaü taü ariyą ącikkhantć'ti tattha katame ariyą: ariyą vuccanti buddhą ca buddhasąvaką ca, te imaü ącikkhanti desenti pa¤¤ąpenti pańńhapenti vicaranti vibhajantiuttąnikaronti pakąsenti. Tena vuccati 'yaü taü ariyą ącikkhantć'ti. [BJT Page 058] [\x 58/] 646. 'Upekkhako satimą sukhavihąrć'ti tattha katamą upekkhą: yą upekkhą upekkhaną ajjhupekkhaną majjhattatą cittassa, ayaü vuccati upekkhą. [PTS Page 260] [\q 260/] tattha katamą sati: yą satianussati -pe sammąsati, ayaü vuccati sati. Tattha katamaü sukhaü: yą cetasikaü sątaü-pe- idaü vuccati sukhaü. Iti imąya ca upekkhąya imąya ca satiyą iminą ca sukhena samannągato irćyati vattati pąleti yąpeti carati viharati. Tena vuccati 'upekkhako satimą sukhavihąrć'ti. 647. 'Tatiya'nti gaõanąnupubbatą1 tatiyaü, idaü tatiyaü samąpajjatć'ti tatiyaü. 648. 'Jhąna'nti upekkhąsatisampaja¤¤aü sukhaü cittassa ekaggatą. 649. 'Upasampajją'ti yo tatiyassa jhąnassa ląbho pańiląbho patti sampatti phåsaną sacchikiriyą upasampadą. 650. 'Viharatć'ti -pe- tena vuccati viharatć'ti. 651. 'Sukhassa ca pahąną dukkhassa ca pahąną'ti atthi sukhaü, atthi dukkhaü. Tattha katamaü sukhaü: yaü kąyikaü sątaü kąyikaü sukhaü kąyasamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü kąyasampassają sątą suką vedaną, idaü vuccati sukhaü. Tattha katamaü dukkhaü: yaü kąyikaü asątaü kąyikaü dukkhaü kąyasampassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü kąyasampassająasątą dukkhą vedaną, idaü vuccati dukkhaü. Iti ida¤ca sukhaü ida¤ca dukkhaü santą honti samitą våpasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą vyappitą sositą visositą vyantćkatą. Tena vuccati 'sukhassa ca pahąną dukkhassa ca pahąną'ti. 652. 'Pubbeva somanassa domanassąnaü atthaļgamą'ti atthi somanassaü, atthi dedamanassaü. Tattha katamaü somanassaü: yaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü cetosamphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü ceto samphassają sątą sukhą vedaną, idaüvuccati somanassaü. Tattha katamaü domanassaü: yaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asątaü dukkhaü veditaü cetosamphassają asątą dukkhą vedaną, idaü vuccati domanassaü. Iti idaü ca somanassaü idaü ca domanassaü pubbeva [PTS Page 261] [\q 261/] santą honti samitą vupasantą atthaļgatą abbhatthaļgatą appitą vyappitą sositą visositą nąntćkatą. Tena vuccati 'pubbeva somanassa domanassąnaü atthaļgamą'ti. 653. 'Adukkhamasukha'nti yaü cetasikaü neva sątaü nąsątaü cetosamphassaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassają adukkhamasukhą vedaną. Tena vuccati 'adukkhamasukha'nti. 1. Gaõanąnupubbato: syą. [BJT Page 060] [\x 60/] 654. 'Upekkhąsatipąrisuddhi'nti tattha katamą upekkhą: yą upekkhą upekkhaną ajjhupekkhaną majjhattatą cittassa, ayaü vuccati upekkhą. Tattha katamą sati: yą satianussati -pe sammąsati. Ayaü vuccati sati. Ayaü sati imąya upekkhąya vivańą hoti parisuddhą pariyodątą. Te vuccati 'upekkhąsatipąrisuddhi'nti. 655. 'Catuttha'nti gaõanąnupubbatą1 catutthaü. Idaü catutthaü samąpajjatćti catutthaü. 656. 'Jhąna'nti upekkhą sati cittassa ekaggatą. 657. 'Upasampajją'ti, yo catutthassa jhąnassa ląbho pańiląbho patti sampatti phåsaną sacchikiriyą upasampadą. 658. 'Viharatć'ti -pe- tena vuccati 'viharatć'ti. 659. 'Sabbaso råpasa¤¤ąnaü samatikkamą'ti. Tattha katamą pasa¤¤ą: råpąvacarasamąpattiü samąpannassa vą upapannassa vą dińńhadhamma2sukhavihąrissa vą sa¤¤ą sa¤jąnaną sa¤jąnitattaü, imą vuccanti råpasa¤¤ąyo. Imą råpasa¤¤ąyo atikkanto hoti vćtikkanto samatikkanto. Tena vuccati 'sabbaso råpasa¤¤ąnaü samatikkamą'ti. 660. 'Pańighasa¤¤ąnaü atthaļgamą'ti tattha katamą pańighasa¤¤ą: råpasa¤¤ą saddasa¤¤ą gandhasa¤¤ą rasasa¤¤ą phońńhabbasa¤¤ą. Imą vuccanti pańighasa¤¤ąyo. Imą pańighasa¤¤ąyo santą honti samitą våpasantą atthaļgatą abbhatthaļgagatą appitą vyappitą sositą visositą vyantćkatą, tena vuccati pańighasa¤¤ąnaü atthaļgamąti. 661. 'Nąnattasa¤¤ąnaü amanasikąrą'ti. Tattha katamą nąnattasa¤¤ą: asamąpannassa manodhątusamaļgissa vą manovi¤¤ąõadhątu [PTS Page 262] [\q 262/] samaļgissa vą sa¤¤ą sa¤jąnaną sa¤jąnitattaü, imą vuccanti nąnattasa¤¤ąyo. Imą nąnattasa¤¤ąyo na manasikaroti. Tena vuccati 'nąnattasa¤¤ąnaü amanasikarą'ti. 662. 'Ananto ąkąso'ti tattha katamo ąkąso: yo ąkąso ąkąsagataü aghaü aghagataü vicaro viviragataü asamphuńńhaü catåhi mahąbhåtehi, ayaü vuccati ąkąso. Tasmiü ąkąse cittaü ńhapeti saõńhapeti anantaü pharati. 'Tena vuccati ananto ąkąso'ti. 663. 'ākąsąna¤cąyatana'nti ąkąsąna¤cąyatanaü samąpannassa vą upapannassa vą dińńhadhammasukhavihąrissa vą cittacetasiką dhammą. 664. 'Upasampajją'ti yo ąkąsąna¤cąyatanassa ląbho pańiląbho patti sampatti phåsaną sacchikiriyą upasampadą. 665. 'Viharatć'ti -pe- tena vuccati 'viharatć'ti. 1. Gaõanąnupubbato-syą. 2. Dińńhadhamme-sipŠvi. [BJT Page 062] [\x 62/] 666. 'Sabbaso ąkąsąna¤cąyatanaü samatikkammą'ti, imaü ąkąsąna¤cąyatanaü atikkanto hoti vitikkanto samatikkanto. 'Tena vuccati sabbaso ąkąsąna¤cąyatanaü samatikkammą'ti. 667. 'Anantaü vi¤¤ąõa'nti taü yeva ąkąsaü vi¤¤ąõena phuńńhaü manasikaroti anantaü pharati. Tena vuccati 'anantaü vi¤¤¤ąõa'nti. 668. 'Vi¤¤ąõa¤cąyatana'nti vi¤¤ąõa¤cąyatanaü samąpannassa vą upapannsa vą dińńhadhammasukhavihąrissa vą cittacetasiką dhammą. 669. 'Upasampajją'ti yo vi¤¤ąõa¤cąyatanassa ląbho pańiląbho patti sampatti phusaną sacchikiriyą upasampadą. 670. 'Viharatć'ti -pe- tena vuccati 'viharatć'ti. 671. )Sabbaso vi¤¤ąõa¤cąyatanaü samatikkammą'ti imaü vi¤¤ąõa¤cąyatanaü atikkanto hoti vćtikkanto samatikkanto. Tena vuccati 'sabbaso vi¤¤ąõa¤cąyatanaü samatikkammą'ti. 672. 'Natthi kiüci'ti taü yeva vi¤¤ąõaü bhąveti vibhąveti antaradhąpeti natthi ki¤cćtipassati. Tena vuccati 'natthi ki¤cć'ti. 673. 'āki¤ca¤¤ąyatana'nti ąki¤ca¤¤ąyatanaü samąpannassa vą upapannassa vą dińńhadhammasukhavihąrissa vą cittacetasiką dhammą. [PTS Page 263] [\q 263/] 674. 'Upasampajją'ti yo ąki¤ca¤¤ąyatanassa ląbho pańiląbho patti sampatti phåsaną sacchikiriyą upasampadą. 675. 'Viharatć'ti -pe- tena vuccati 'viharatć'ti. 676. 'Sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkammą'ti imaü ąki¤ca¤¤ąyatanaü atikkanto hoti vćtikkanto samatikkanto. Tena vuccati 'sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkammą'ti. 677. 'Nevasa¤¤inąsa¤¤i'ti taü yeva ąki¤ca¤¤ąyatanaü santato manasikaroti saļkhąrąvasesasamąpattiü bhąveti. Tena vuccati 'nevasa¤¤inąsa¤¤i'ti. 678. 'Nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatana'nti nevasa¤¤ą nąsa¤¤ąyatanaü samąpannassa vą upapannassa vą dińńhadhammasukhavihąrissa vą cittacetasiką dhammą. 679. 'Upasampajją'ti yo nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanassa ląbho pańiląbhe patti sampatti phåsaną sacchikiriyą upasampadą. 680. 'Viharatć'ti irćyati vattati pąleti yapeti yąpeti carati viharati. Tena vuccati 'viharatć'ti. Suttantabhąjaniyaü. [BJT Page 064] [\x 64/] 681. Cattąri jhąnąni: pańhamaüjhąnaü1 dutiyaüjhąnaü tatiyaü jhąnaü cacutthaü jhąnaü. 682. Tattha katamaü pańhamaü jhąnaü: idha bhikku yasmiü samayo råpåpapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samayo pa¤caļgikaü jhąnaü hoti vitakko vicąro piti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati pańhamaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 683. Tattha katamaü dutiyaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samayo råpåpapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye tivaļgikaü jhąnaü hoti pćti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati dutiyaüjhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. [PTS Page 264] [\q 264/] 684. Tattha katamaü tatiyaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti pćtiyą ca virągą -pe- tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti sukhaü cittassa ekaggata idaü vuccati tatiyaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 685. Tattha katamaü catutthaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti sukhassa ca pahąną -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vuccati tatiyaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 686. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye pa¤caļgikaü jhąnaü hoti vitakko vicąro pćti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati pańhama jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 687. Idha bikkhu yasmiü samayo råpåpapattiyą maggaü bąveti vivicceva kąmehi viviccaakusalehi dhammehi avitakkaü vicąramattaü2 vivekajaü pćti sukhaü dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye caturaļgikaü jhąnaü hoti. Vicąro pćti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati dutiyaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąna sampayuttą. 688. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti pćtiyą ca virągą -pecututthaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmaü samayo duvaļgikaü jhąnaü hoti. Sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati catutthaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 1. Pańhamajjhąnaü - sirimu. 2. Avitakkavicąramattaü- sćpŠvi. [BJT Page 066] [\x 66/] 690. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpattiyą maggaü bhąveti. Sukhassa ca pahąną-pe pa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vuccati pa¤camaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 691. Idha bhikkhu yasmiü samaye aråpåpattiyą maggaü [PTS Page 265] [\q 265/] bhąveti sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü. Sukhassa ca pahąną -pecatutthaü jhąnaü upasampajjaviharati. Tasmiü samayi duvaļgikaü jhąnaü hoti upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vuccatć catutthaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 692. Cattąri jhąnąni: pańhamaü jhąnaü, dutiyaü jhąnaü, tatiyaü jhąnaü, catutthaü jhąnaü. 693. Tattha katamaü pańhamaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü. Dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye va¤caļgikaü jhąnaü hoti. Vitakko vicąro pćti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati pańhamaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 694. Tattha katamaü dutiyaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü. Dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye tivaļgikaü jhąnaü hoti. Pćti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati dutiyaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 695. Tattha katamaü tatiyaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü. Dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą pćtiyą ca virągą -pe- tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye ducaļgikaü jhąnaü hoti. Sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati tatiyaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 696. Tattha katamaü catutthaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü. Dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą sukhassa ca pahąną -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye ducaļgikaü jhąnaü hoti. Upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vuccati catutthaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 697. Idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü. Dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya [PTS Page 266] [\q 266/] bhumiyą pattiyą vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye pa¤caļgikaü jhąnaü hoti. Vitakko vicąro pćti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati pańhamaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. [BJT Page 068] [\x 68/] 698. Idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiya pattiyą vivicceva kąmehi akusalehi dhammehi avitakkaü vicąramattaü vivekajaü pćtisukhaü dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye caturaļgikaü jhąnaü hoti vicąro pćti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati 699. Idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiya pattiyą vutakkavicąrąnaü våpasamą -pe- tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye tivaļgikaü jhąnaü hoti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati tatiyaü jhąnaü avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 700. Idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiya pattiyą pćtiyą ca virągą -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vuccati catutthaüjhąnaü avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 701. Idha bhikkhu yasmiü samayo lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiya pattiyą sukhassa ca pahąną -pe- pa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vucca pa¤camaüjhąnaü avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 702. Cattąri jhąnąni: pańhamaü jhąnaü, dutiyaü jhąnaü, tatiyaü jhąnaü, catutthaü jhąnaü. 703. Tattha katamaü pańhamaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samayo råpåpapattiyą maggaü bhąveti. Vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasinaü. Tasmiü samaye phasso hoti-pe- avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü [PTS Page 267] [\q 267/] samaye pa¤caļgikaü jhąnaü hoti. Vitakko vicąro pćti sukhaü cittassa ekaggatą, idaü vuccati pańhamaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 704. Tattha katamaü pańhamaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samayo råpåpapattiyą maggaü bhąveti. Vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasinaü. Tasmiü samaye phasso hoti-pe- avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü vitakka vicąrąnaü våpasamą -pe- dutiyaü jhąnaü -pe tatiyaü jhąnaü -pecatutthaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pepa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmiü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti. Upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vuccati pa¤camaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą -pe- [BJT Page 070] [\x 70/] 705. Idha bhikkhu yasmiü samayo aråpåpapattiyą maggaü bhąveti. Sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatana sa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną-pe- catutthaü jhąnaü upalampajja viharati. Tasmiü samaye phasso hoti -pe-avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva aråpąvacarassa kusalassa kammassakatattą upavitattą vipąkaü sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną-pe- catutthaü jhąnaü upasampajjaviharati tasmiü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vuccati catutthaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 706. Cattąri jhąnąni: pańhamaüjhąnaü, dutiyaü jhąnaü, tatiyaü jhąnaü, catutthaü jhąnaü. 707. Tattha katamaü pańhamaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą viviccevakąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü. Tasmiü samaye phasso hoti -pe- [PTS Page 268] [\q 268/] avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhą pańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü. Tasmiü samaye pa¤caļgikaü jhąnaü hoti: vitakko vicąro pćti sukhaü cittassa ekaggatą. Idaü vuccati pańhamaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 708. Tattha katamaü pańhamaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü tasmiü samaye phasso hoti, -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva lokuttarassa kusalassa jhąnassa katattą bhąvitattą vipąkaü vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe- dukiyaü jhąnaü -pe- tatiyaü jhąnaü -pe- catutthaü jhąnaü -pe pańhamaü jhąnaü -pe- pa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü su¤¤ataü tasmiü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vuccati pa¤camaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttą. 709. Cattąri jhąnini: pańhamaü jhąnaü, dutiyaü jhąnaü, tatiyaü jhąnaü, catutthaü jhąnaü. 710. Tattha katamaü pańhamaü jhąnaü: idha bhikkhu yasmiü samaye råpąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü neva kusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhadhammasukhavihąraü. Vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati viharati pańhavikasiõaü. Tasmaü samaye pa¤caļgikaü jhąnaü hoti. Vitakko vicąro pćti sukhaü vittassa ekaggatą. Idaü vuccati pańhamaü jhąnaü avasesą dhammą jhąnasampayuttą. [BJT Page 072] [\x 72/] Tattha katamaü dutiyaü jhąnaü: idha bhikku yasmiü samaye rupąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü neva kusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhadhammasukhavihąraü, vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe- dutiyaü jhąnaü -pe- tatiyaü jhąnaü -pe- catutthaü jhąnaü -pe pańhamaü jhąnaü -pe- pa¤camaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü. Tasmaü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti upekkhą cittassa ekaggatą, idaü vuccati [PTS Page 269] [\q 269/] pa¤camaü jhąnaü avasesą dhammą jhąnasampayuttą -pe-. 712. Idha bhikkhu yasmiü samaye aråpąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü neva kusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhadhammasukhavihąraü sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatana sa¤¤ąsahagataü. Sukhassa ca pahąną -pecatutthaü jhąnaü upasampajja viharati. Tasmiü samaye duvaļgikaü jhąnaü hoti upekkhą cittassa ekaggatą. Idaü vuccati catutthaü jhąnaü. Avasesą dhammą jhąnasampayuttąti. Abhidhammabhąjaniyaü. 713. Cattąri jhąnąni: pańhamaü jhąnaü dutiyaü jhąnaü tatiyaü jhąnaü catutthaü jhąnaü. 714. Catunnaü jhąnąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati avyąkatą-pe- kati saraną, kati araõą: 715. Siyaja kusalą siyą avyąkatą. Tćõi jhąnąni etthuppannaü sukhaü vedanaü ćpetvą sukąya vedąnąya sampayuttą. Catutthaü jhąnaü etthuppannaü adukkhamasukhaü vedanaü ńhapetvą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü. Siyą vipąką, jiyą vipąkadhammadhammą, siyą neva vipąka na vipąka dhammadhammą. Siyą upądinnupądąniyą siyą anupądinnupądąniyą siyą anupądinnaanupądąniyą. Siyą asaükilińńhasaükilesiką siyą asaükilińńhaasaükilesiką. [PTS Page 270] [\q 270/] Pańhamaü jhąnaü etthuppanne vitakkavicąre ńhapetvą savitakkaü savicąraü. Tćõi jhąnąni avitakkaavicąrą. Dve jhąną etthuppannaü pćtiü ńhapetvą pćtisahagatą. Tćõi jhąnąni etthuppannaü sukhaüńhapetvą sukhasahagatą. Catutthaü jhąnaü etthuppannaü upekkhaü ńhapetvą upekkąsahagataü. Nevadassanena na bhąvanąya pahątabbą. Nevadassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. [BJT Page 074] [\x 74/] Siyą ącayagąmino siyą apacąyagąmino siyą neva ącayagąminąpacayagąmino. Siyą sekkhą siyą asekką siyą nevasekkhąnąsekkhą. Siyą mahaggatą siyą appamąõą. Tćõi jhąnąni navattabbą parittąrammaõątipi mahaggatąrammaõątipi siyą appamąõąrammaõą siyą na vattabbą appamąõąrammaõąti. Catutthaü jhąnaü siyą parittąrammaõaü siyą mahaggatąrammaõaü siyą appamąõąrammaõaü siyą na vattabbaü parittąrammaõantipi mahaggatąrammantipi appamąõąrammaõantipi. Sąhi majjhimą siyą paõćtą. Siyą sammattaniyatą siyą aniyatą. Tćõi jhąnąni na maggąrammaõą siyą maggahetuką siyą maggądhipatino siyą na vattabbąmaggahetukąti'pi maggądhipatinoti'pi catutthaü jhąnaü siyą maggarammaõaü siyą maggahetukaü siyą maggądhipati siyą na vattabbaü maggąrammaõanti'pi maggahetukanti'pi maggadhipatćti'pi. Siyą uppanną siyą anuppanną siyą uppądino. Siyą atćtą siyą anągatą siyą paccuppanną. Tćõi jhąnąni na vattabbą atćtąrammaõąti'pi anągatąrammaõąti'pi paccuppannąrammaõąti'pi. Catutthaü jhąnaü siyą atćtąrammaõaü siyą anągatąrammaõaü siyą paccuppannąrammaõaü. Siyą na vattabbaü atćtąrammaõanti'pi anągatąrammaõanti'pi paccuppannąrammaõanti'pi. Siyą ajjhattą siyą bahiddhą siyą ajjhattabahiddhą. Tćni jhąnąni bahiddhąrammaõą. Catutthaü jhąnaü siyą ajjhattąrammaõaü siyą bahiddhąrammaõaü siyą ajjhattabahiddhąrammaõaü siyą na vattabbaü ajjhattąrammaõanti'pi bahiddhąrammaõanti'pi ajjhattabahiddhąrammaõanti'pi. 716. Anidassanaappańighą. Na hetu. Sahetuką. Hetusampayuttą. Na vattabbą hetu ceva sahetukąti, sahetuką ceva na ca hetu Na vattabbą hetu ceva hetusampayuttąti, hetusampayuttą ceva na ca hetu. Na hetu sahetuką. [BJT Page 076] [\x 76/] 717. Sappaccayą saļkhatą. Anidassaną. Appańighą. Aråpą. [PTS Page 271] [\q 271/] Siyą lokiyą siyą lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. 718. No ąsavą. Siyą sąsavą siyą anąsavą. āsavavippayuttą. Na vattabbą ąsavą ceva sąsavąti, siyą sąsavą ceva no ca ąsavą, siyą na vattabbą sąsavą ceva no ca ąsavąti. Na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttąti'pi, ąsavasampayuttą ceva no ca ąsavąti'pi. Siyą ąsavavippayuttą sąsąvą, siyą ąsavavippayuttą anąsavą. 719. No sa¤¤ojaną -pe- no ganthą -pe- no oghą -pe no yogą -pe- no nćvaraõą -pe- no parąmąsą -pe-. 720. Sąrammaõą. No cittą. Cetasiką. Cittasampayuttą. Cittasaüsańńhą. Cittasamuńńhąną. Cittasahabhuno. Cittąnuparivattino. Cittasaüsańńhasamuńńhąną. Cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno. Cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Bąhirą. No upądą. Siyaja upądinną, siyą anupądinną. [BJT Page 078] [\x 78/] 721. No upądąną -pe- no kilesą -pe-na dassanena pahątabbą na bhąvanąya pahątabbą. Na dassanena pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Pańhamaü jhąnaü etthuppannaü vitakkaü ńhapetvą savitakkaü. Tćõi jhąnąni avitakką. Pańhamaü jhąnaü otthuppannaü vicąraü ńhapetvą savicąraü. Tćõi jhąnąni avicąrą. Dve jhąną etthuppannaü pćtiü ńhapetvą sappćtiką. Dve jhąną appćtiką. Dve jhąną etthåppannaü pćti ńhapetvą pćtisahagatą. Dve jhąną na pćtisahagatą. Tćni jhąnąni etthuppannaü sukhaü ńhapetvą sukhasahagatą. Catutthaü jhąnaü na sukhasahagataü. Catutthaü jhąnaü etthuppannaü upekkhaü ńhapetvą upekkhąsahagataü. Tćõi jhąnąni na upekkhąsahagatą. Na kąmąvacarą. Siyą råpąvacarą. Siyą na råpąvacarą. Tćõi jhąnąni na arupąvacarą. Catutthaü jhąnaü siyą aråpąvacaraü siyą na aråpąvacaraü. Siyą pariyąpanną, siyą apariyąpanną. Siyą niyyąniką, siyą aniyyąniką. Siyą niyatą, siyą aniyatą. Siyą sauttarą, siyąanuttarą. Araõąti. Pa¤hapucchakaü. Jhąnavibhaļgo nińńhito. [PTS Page 272] [\q 272/] [BJT Page 080] [\x 80/] Ra1. Appama¤¤ą vibhaļgo. 722. Catasso appama¤¤ayo. Idha bhikkhu mettąsahagatena cetasą ekaü disaü eritvą viharati. Tathą dutiyaü tathą tatiyaja tathą catutthiü. 1 Iti uddhamadho tiriyaü sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü lokaü mettąsahagatena cetasą vipulena mahaggatena appamąõena averena abyąpajjhena2 eritvą viharati. Karuõąsahagatane cetasą ekaü disaü eritvą viharati. Tathą dutiyaü tathą tatiyaü tathą catutthiü iti uddhamadho tiriyaü sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü lokaü karuõąsahagatena cetasą vipulena mahaggatena appamąõena averena abyąpajjhena eritvą viharati. Muditąsahagatena cetasą ekaü disaü eritvą viharati. Tathą dutiyaü tathą tatiyaü tathą catutthi iti uddhamadho tiriyaü sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü lokaü muditąsahagatena cetasą vipulena mahaggatena appamąõena averena abyąpajjhena eritvą viharati. Upekkhąsahagatena cetasą ekaü disaü eritvą viharati. Tathą dutiyaü tathą tatiyaü tathą catutthiü iti uddhamadho tiriyaü sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü lokaü upekkhąsahagatena cetasą vipulena mahaggatena appamąõena averena abyąpajjhena eritvą viharati. 723. Kathaü ca bhikkhi mettąsahagatena cetasą ekaü disaü eritvą viharati: seyyathąpi nąma ekaü puggalaü piyaü manąpaü disvą mettąyeyya evameva sabbe satte mettąya erati. Tattha katamą mettą: yą sattesu metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovimutti. Ayaü vuccati mettą. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü hadayaü panóaraü mano manąyatanaü manindriyaü vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõakkhandho [PTS Page 273] [\q 273/] tajjąmanovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imąya mettąya sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü, tena vuccati mettą sahagatena cetasąti. 'Ekaü disa'nti: puratthimaü vą disaü pacchimaü vą disaü uttaraü vą disaü dakkhiõaü vą disaü uddhaü vą adho vą tiriyaü vą vidisaü vą. 'Eritvą'ti: eritvą adhimuccitvą. 'Viharatć'ti: irćyati vattati pąleti yapeti yąpeti carati viharati3 tena vuccati viharatćti. 'Tathą dutiya'nti: yatheva ekaü disaü tathą dutiyaü disaü, tathą tatiyaü disaü, tathą catutthiüdisaü, tathą uddhaü, tathą adho, tathą tiriyaü, tathą vidisaü. 1. Catutthaü-machasaü 2. Abyąpajjena-machasaü. 3. Vicarati: sćmu1, sćmu2. [BJT Page 082] [\x 82/] 'Sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü loka'nti: sabbena sabbaü sabbathą sabbaü asesaü nissesaü pariyądąya vacanametaü 'sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü loka'nti. 'Mettąsahagatena cetasą'ti tattha katamą mettą: yą sattesu metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovimutti ayaü vuccati mettą. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü-pe tajjąmanovi¤¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imąya mettąya sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü, tena vuccati mettąsahagatena cetasąti. 'Vipuleną'ti yaü vipulaü taü mahaggataü, yaü mahaggataü taü appamąõaü, yaü appamąõaü so avero, yo avero so avyąpajjho1. 'Varitvą'ti eritvą adhimuccitvą. 'Viharatć'ti -pe- tena vuccati viharatćti. 724. Katha¤ca bhikku karuõąsahagatena cetasą ekaü disaü eritvą virahati: seyyathąpi nąma ekaü puggalaü duggataü durupetaü disvą karuõąyeyya, evameva sabbe satte karuõąya erati2. Ttha katamą karuõą: yą sattesu karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovimutti, ayaü vuccati karuõą. Tattha katamą cittaü: [PTS Page 274] [\q 274/] yaü cittaü mano mąnasaü-pe tajjąmanovi¤¤ąõadhątu idaü vuccati cittaü, idaü cittaü imąya karuõąya sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü, tena vuccati 'karuõąsahagatena cetasą'ti. 'Ekaü disa'nti: puratthimaü vą disaü pacchimaü vą disaü uttaraü vą disaü dakŠkhiõaü vą disaü uddhaü vą adhovą tiriyaü vą vidisaü vą. 'Eritvą'ti: eritvą adhimuccitvą. 'Viharatć'ti -pe- tena vuccati 'viharatć'ti. 'Tathą dutiya'nti: yatheva ekaü disaü tathą dutiyaü disaü, tathą tatiyaü disaü, tathą catutthiü disaü, tathą uddhaü, tathą ado, tathą tiriyaü, tathą vidisaü. 'Sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü loka'nti: sabbena sabbaü sabbathą sabbaü asesaü nissesaü pariyądąya vacąmetaü 'sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü lona'nti. 'Karuõąsahagatena cetasą'ti tattha katamą karuõą: yą sattesu karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovimutti, ayaüvuccati karuõą. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąmanovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imąya karuõąya sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü. Tena vuccati karuõąsahagatena cetasąti. 1. Avyąpajjo-machasaü 2. Viharati-sćmu1, sćmu2. [BJT Page 084] [\x 84/] 'Vipuleną'ti: yaü vipulaü taü mahaggataü, yaü mahaggataü taü appamąõaü, yaü appamąõaü so avero, yo avero so avyąpajjho. 'Eritvą'ti: eritvą adhimuccitvą. 'Viharatć'ti: -pe- tena vuccati viharatćti. 725. Katha¤ca bhikkhu muditą sahagatena cetasą ekaü disaü eritvą viharati: seyyathąpi nąma ekaü puggalaü piyaü manąpaü disvą mudito assa, evameva sabbe satte muditąya erati. Tattha katamą muditą: yą sattesu muditą muditąyaną muditąyitattaü muditącetovimutti, ayaü vuccati muditą. [PTS Page 275] [\q 275/] tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąmanovi¤¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imąya muditąya sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü, tena vuccati muditąsahagatena cetasąti. 'Ekaü disa'nti: puratthimaü vą disaü pacchimaü vą disaü uttaraü vą disaü dakkhiõaü vą disaü uddhaü vą adho vą tiriyaü vą vidisaü vi. 'Varitvą'ti: eritvą adhimuccitvą. 'Viratć'ti: -pe- tena vuccati viharatćti. 'Tathą dutiya'nti: yatheva ekaü disaü tathą dutiyaü disaü, tathą tatiyaü disaü, tathą catutthiüdisaü, tathą uddhaü, tathą adho, tathą tiriyaü, tathą vidisaü. 'Sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü loka'nti: sabbena sabbaü sabbathą sabbaü asesaü nissesaü pariyądąya vacanametaü 'sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü loka'nti. 'Muditąsahagatena cetasą'ti: tattha katamą muditą: yą sattesu muditą muditąyaną muditąyitattaü muditącetovimutti, ayaü vuccati muditą. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąmanovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imąya muditąya sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü. Tena vuccati'muditą sahagatena cetasą'ti. 'Vipuleną'ti: yaü vipulaü taü mahaggataü, yaü mahaggataü taü appamąõaü, yaü appamąõaüso avero, yo avero so avyąpajjho. 'Eritvą'ti: eritvą adimuccitvą. 'Viharatć'ti: -pe- tena vuccati viharatćti. [BJT Page 086] [\x 86/] 726. Kathaü ca bhikkhu upekkhąsahagatena cetasą ekaü disaü eritvą virahati: seyyathąpi nąma enaü piggalą neva manąpaü na amanąpaü disvą upekkhako assa, evameva sabbe satte upekkhąya erati. Tattha katamą upekkhą: [PTS Page 276] [\q 276/] yą sattesu upekkhą upekkhąyaną upekkhąyitattaü upekkhącetovimutti ayaü vuccati upekkhą. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe tajjąmano vi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imąya upekkhąya sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü, tena vuccati upekkhąsahagatena cetasą'ti. 'Ekaü disa'nti: puratthimaü vą disaü pacchimaüvą disaü uttaraü vą disaü dakkhinaü vą disaü uddhaü vą adho vą tiriyaü vą vidisaü vą. 'Eritvą'ti: eritvą adhimuccitvą. 'Viharatć'ti: -pe- tena vuccati viharatćti. 'Tathą dutiya'nti: yatheva ekaü disaü tathą dutiyaü disaü, tathą tatiyaü disaü, tathą catutthiü disaü, tathą uddhaü, tathą adho, tathą tiriyaü, tathą vidisaü. 'Sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü loka'nti: sabbena sabbaü sabbathą sabbaü asesa nissesaü pariyądąya vacanametaü sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü loka'nti. 'Upekkhąsahagatena cetasą'ti tattha katamą upekkhą: yą sattesu upekkhą upekkhąyaną upekkhąyitattaü upekkhąceto vimutti, ayaü vuccati upekkhą. Tattha katamaü cittaü: yaü cittaü mano mąnasaü -pe- tajjąmanovi¤¤ąõadhątu, idaü vuccati cittaü. Idaü cittaü imąya upekkhąya sahagataü hoti sahajątaü saüsańńhaü sampayuttaü tena vuccati 'upekkhąsahagatena cetasą'ti. 'Vipuleną'ti: yaü vipulaü taü mahaggataü, yaü mahaggataü taü appamąõaü, yaü appamąõaüso avero, yo avero so avyąpajjho. 'Eritvą'ti: eritvą adhivuccitvą. 'Virahatć'ti: irćyati vattati pąleti yapeti yąpeti carati viharati tena vuccati 'viharatć'ti. Suttantabhąjaniyaü. 727. Catasso appa¤¤ąyo: mettą karuõą muditą upekkhą. 728. Tattha katamą mettą: [PTS Page 277] [\q 277/] idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bąveti, vivicceva kąmehi -pepańhamaü jhąnaü upasampajja viharati mettąsahagataü. Yą tasmiü samaye metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovumtti. Ayaü vuctati vettą. Avasesą dhammą vettąya sampayuttą. [BJT Page 088] [\x 88/] Tattha katamą mettą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpattiya maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe- dutiyaü jhąnaü upasampajja virahati mettąsahagataü. Yą tasmiü samaye metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovimutti, ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. Tattha katamą mettą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpattiya maggaü bhąveti pćtiyą ca virągą -pe- tatiyaü jhąnaü upasampajja virahati mettąsahagataü. Yą tasmiü samaye metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovimutti, ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. 729. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti. Vivicceva kąmehi -pe-pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati mettąsahagataü. Yą tasmiü samaye metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovimutti, ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi vivicca akusalehi dhammehi avitakkaü vicąramattaü vivekaja pćtisukaü dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati mettąsahagataü. Yą tasmiü samaye metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovimutti, ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. , Ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. Idha bhikkhå yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti. Vitakka vicąrąnaü våpasamą -pe-tatiyaü jhąnaü upajasampajja viharati mettą sahagataü. Yą tasmiü samaye metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovimutti, ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpattiyą maggaü bhąveti pćtiyą ca virągą -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati mettąsahagataü. Yą tasmiü samaye metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovimutti, ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. [PTS Page 278] [\q 278/] 730. Tattha katamą karuõą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati karuõąsahagataü. Yą tasmiü samaye karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovumtti, ayaü vuccati karuõą. Avasesą dhammą karuõąya sampayuttą. Tattha katamą karuõą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe- dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati karuõąsahagataü. Yą tasmiü samaye karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovumtti, ayaü vuccati karuõą. Avasesą dhammą karuõąya sampayuttą. [BJT Page 090] [\x 90/] Tattha katamą karuõą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti pćtiyą ca virągą -pe- tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati karuõąsahagataü. Yą tasmiü samaye karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovumtti, ayaü vuccati karuõą. Avasesą dhammą karuõąya sampayuttą. 731. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati karuõąsahagataü. Yą tasmiü samaye karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovumtti, ayaü vuccati karuõą. Avasesą dhammą karuõąya sampayuttą. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi vivicca akusalehi dhammehi avitakkaü vicąramattaü vivekajaü pćtisukhaü dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati karuõąsahagataü. Yą tasmiü samaye karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovumtti, ayaü vuccati karuõą. Avasesą dhammą karuõąya sampayuttą. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati karuõąsahagataü. Yą tasmiü samaye karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovumtti, ayaü vuccati karuõą. Avasesą dhammą karuõąya sampayuttą. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpupapattiyą maggaü bhąveti pćtiyą ca virągą -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati karuõąsahagataü. Yą tasmiü samaye [PTS Page 279] [\q 279/] karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karuõącetovumtti, ayaü vuccati karuõą. Avasesą dhammą karuõąya sampayuttą. 732. Tattha katamą muditą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü. Yą tasmiü samaye muditą muditąyaną muditąyitattaü muditącetovumtti, ayaü vuccati muditą. Avasesą dhammą muditąya sampayuttą. Tattha katamą muditą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü våpąsamą -pe- dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü. Yą tasmiü samaye muditą muditąyaną muditąyitattaü muditącetovumtti, ayaü vuccati muditą. Avasesą dhammą muditąya sampayuttą. Tattha katamą muditą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti pćtiyą ca virągą pe- tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü. Yą tasmiü samaye muditą muditąyaną muditąyitattaü muditącetovumtti, ayaü vuccati muditą. Avasesą dhammą muditąya sampayuttą. [BJT Page 092] [\x 92/] 733. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü. Yą tasmiü samaye muditą muditąyaną muditąyitattaü muditącetovumtti, ayaü vuccati muditą. Avasesą dhammą muditąya sampayuttą. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi vivicca akusalehi dhammehi avitakkaü vicąramattaü vvekajaü pćtisukhaü dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü. Yą tasmiü samaye muditą muditąyaną muditąyitattaü muditącetovumtti, ayaü vuccati muditą. Avasesą dhammą muditąya sampayuttą. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü. Yą tasmiü samaye muditą muditąyaną muditąyitattaü muditącetovumtti, ayaü vuccati muditą. Avasesą dhammą muditąya sampayuttą. Idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti pćtiyą ca virągą -pecatutthaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü. Yą tasmiü samaye muditą muditąyaną muditąyitattaü muditącetovumtti, ayaü vuccati muditą. Avasesą dhammą muditąya sampayuttą. 734. Tattha katamą upekkhą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti sukhassa ca pahąną -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati upekkhą sahagataü. Yą tasmiü samaye upekkhą upekkhąyaną upekkhąyitattaü upekkhącetovimutti, ayaü vuccati upekkhą. Avasesą dhammą upekkhąya sampayuttą. 735. Catasso appama¤¤ąyo: mettą karuõą muditą upekkhą. 736. Tattha katamą mettą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati mettąsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati mettąsahagataü, yą tasmaü samayo metti mettąyaną mettąyitattaü mettącettovimutti, ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. Tattha katamą mettą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhaveti vitakkavicąrąnaü våpasamą-pe- dutiyaü [PTS Page 280] [\q 280/] jhąnaü upasampajja viharati mettą sahagataü, tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe- dutiyaü jhąnaü-petatiyaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pe- dutiyaü jhąnaü-pe tatiyaüjhąnaü -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati mettąsahagataü, yą tasmiü samaye metti mettąyaną mettąyitattaü mettącetovumutti. Ayaü vuccatimettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. [BJT Page 094] [\x 94/] Tattha katamą karuõą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati karuõąsahagataü, tasmiü samayo phasso hoti -pe- avikkhepo hoti. Ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upavitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajjavirahati karuõąsahagataü, yą tasmiü samaye karuõą karuõąyaną karuõąyitattaükaruõącetovimutti, ayaü vuccati karuõą. Avasesą dhammą karuõąya sampayuttą. Tattha katamą karuną: idha bhikku yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bąveti vitakkavicąrąnaü våpasamą-pe- dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati karuõąsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü vitakkavicąrąnaü våpasamą-pe dutiyaüjhąnaü -pe- tatiyaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pe- dutiyaü jhąnaü -pe-tatiyaü jhąnaü -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati karunąsahagataü. Yą tasmiü samaye karuõą karuõąyaną karuõąyitattaü karunąceto vimutti, ayaü vuccati karuõą. Avasesą dhammą karuõąya sampayuttą. [PTS Page 281] [\q 281/] 738. Tattha katamą muditą: idha bhikku yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vvicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -papańhamaüjhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü. Yą tasmiü samaye muditą muditąyaną muditąyitattaü muditąceto vimutti, ayaü vuccati muditą. Avasesą dhammą muditąya sampayuttą. Tattha katamą muditą: idha bhikku yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti vitakkavicąrąnaü våpasamą-pe- dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü, tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü vitakkavicąrąnaü våpasamą-pe dutiyaüjhąnaü -pe- tatiyaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pe- dutiyaü jhąnaü -pe-tatiyaü jhąnaü -pecatutthaü jhąnaü upasampajja viharati muditąsahagataü. Yą tasmiü samaye muditą muditąyaną muditąyitattaü muditąceto vimutti, ayaü vuccati muditą. Avasesą dhammą muditąya sampayuttą. 739. Tattha katamą upekkhą: idha bhikku yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti sukhassa ca pahąną -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati upekkhą sahagataü, tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü sukhassa ca pahąną dukkhassa ca pahąną -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati upekkhą sahagataü. Yą tasmiü samaye upekkhą upekkhą upekkhąyitattaü upekkhąceto vimutti, ayaü vuccati upekkhą. Avasesą dhammą upekkhąya sampayuttą. [BJT Page 096] [\x 96/] 740. Catasso appama¤¤ąyo: mettą karuõą muditą upekkhą. 741. Tattha katamą mettą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü neva kusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhadhammasukhavihąraü, vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati mettąsahagataü, [PTS Page 282] [\q 282/] yą tasmiü samaye metti mettąyatą mettąyitattaü mettącetovimutti, ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. Tattha katamą mettą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü neva kusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhadhammasukhavihąraü, vtakkavicąrąnaü våpasamą -pe dutiyaü jhąnaü -pe- tatiyaü jhąnaü -pe- pańhamaü jhąnaü -pedutiyaü jhąnaü -pe tatiyaü jhąnaü -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati mettąsahagataü, yą tasmiü samaye metti mettąyatą mettąyitattaü mettącetovimutti, ayaü vuccati mettą. Avasesą dhammą mettąya sampayuttą. 742. Tattha katamą karuõą -pe- tattha katamą muditą-pe- tattha katamą upekkhą: idha bhikkhu yasmiü samaye råpąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü neva kusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhadhamma sukhavihąraügha sukhassa ca pahąną dukkhassa ca pahąną -pecatutthaüjhąnaü upasampajja viharati upekkhą sahagataü, yą tasmiü samaye upekkhą upekkhąyaną upekkhąyitattaü upekkhącetovimutti, ayaü vuccati upekkhą. Avasesądhammą upekkhąya sampayuttą. Abhidhammabhąjaniyaü. 743. Catasso appama¤¤ąyo: idha bhikkhu mettąsahagatena cetasą vakaü disaü eritvą virahati. Tathą dutiyaü, tathą tatiyaü, tathą catuthiü. Iti uddhamadho tiriyaü sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü lokaü mettąsahagatena cetasą vipulena mahaggatena appamąõena averena abyąpajjhena eritvą viharati. Karuõąsahagatena cetasą ekaü disaü eritvą virahati. Tathą dutiyaü, tathą tatiyaü tathą catutthiü. Iti uddhamedho tiriyaüsabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü lokaü saruõąsahagatena cetasaja vipulena mahaggatena appamąõena averena abyąpajjhena eritvą virahati. Muditąsahagatena cetasą ekaü disaü eritvą viharati. Tathą dutiyaü, tathą tatiyaü, tathą catutthi. Iti uddhamedho tiriyaü sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü lekaü muditąsahagatena cetasą vipulena mahaggatena appamąõena averena abayąpajjhena eritvą virahati. Upekkhąsahagatena cetasą ekaü disaü eritvą viharati. Tathaü dutiyaü, tathą tatiyaü, tathą catutthi. Iti uddhamadho tiriyaü sabbadhi sabbattatąya sabbąvantaü lokaü upekkhąsahagatena cetasą vipulena mahaggatena appamąõena averena abyąpajjhena eritvą viharati. [BJT Page 098] [\x 98/] 744. Catunnaü appama¤¤ąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati avyąkatą -pe- kati saraõą, kati araõą: [PTS Page 283] [\q 283/] 746. Siyą kusalą, siyą avyąkatą. Tisso appama¤¤ąyo sukhąya vedanąya sampayuttą. Upekkhą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Siyą vipąką, siyą vipakadhammadhammą, siyą neva vipąka na vipąka dhammadhammą. Suyą upądinnåpądąniyą, siyą anupądinnåpądąniyą. Asaükilińńhasaükilesiką. Tisso appama¤¤¤ąyo siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Upekkhą avitakkaavicąrą. Tisso appama¤¤ayo siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, na upekkhąsahagatą, siyą na vattabbą pćtisahagatąti. Upekkhą upekkhąsahagatą. Neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą. Neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. Siyą ącayagąmino, siyą nevącayagąmi nąpacayagąmino. Neva sekkhą nąsekkhą. Mahaggatą. Na vattabbą parittąrammaõąti'pi mahaggatąrammaõąti'pi appamąõąrammaõąti'pi. Majjhimą. Aniyatą. Na vattabbą maggąrammaõąti'pi maggahetukąti'pi maggądhipatino ti'pi. Siyą uppanną, siyą anuppanną, siyą uppądino. Siyą atćtą, siyą anągatą, siyą paccuppanną. Na vattabbą atćtąrammaõąti'pi anągatąrammaõąti'pi paccuppannąrammaõąti'pi. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Bahiddhąrammaõą. Anidassana appańighą. [BJT Page 100] [\x 100/] 746. Mettą hotu, tisso appama¤¤ąyo na hetu. Sahetuką. Hetusampayuttą. Mettą hetu ceva sahetuką ca. Tisso appama¤¤¤ąyo na vattabbą hetu ceva sahetukąti, sahetuką ceva na ca hetu. Mettą hetu ceva hetusampayuttą ca, tisso appama¤¤ąyo na vattabbą hetu ceva hetusampayuttąti. Hetusampayuttą ceva na ca hetu. Tisso appama¤¤ąyo na hetu sahetuką, mettą na vattabbą na hetu sahetukąti'pi na hetu ahetukąti'pi. 747. Sappaccayą. Saļkhatą. Anidassaną. Appańighą. Aråpą. Lokiyą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. 748. No ąsavą. Sąsavą. āsavavippayuttą. Na vattabbą ąsavą ceva sąsavąti, sąsavą ceva no ca ąsavą. Na vattabbą [PTS Page 284] [\q 284/] ąsavą ceva ąsavasampayuttąti'pi ąsavasampayuttą ceva no ca ąsavąti'pi. āsavavippayuttą sąsavą. 749. Ne sa¤¤ojana -pe- no ganthą -pe- no oghą -pe no yogą -pe no nćvaraõą -pe- no parąmąsą -pe- 750. Sąrammaõą. No cittą. Cetasiką. Cittasampayuttą. Cittasaüsańńhą. Cittasamuńńhąną. [BJT Page 102] [\x 102/] Cittasahabhuno. Cittąnuparivattino. Cittasaüsańńhasamuńńhąną. Cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno. Cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Bąhira. No upądą. Siyą upądinną, siyą anupądinną. 751. No apądąną-pe- no kilesą -pe- Na dassanena pahątabbą. Na bhąvanąya pahątabbą. Na dassanena pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Tisso appama¤¤ąyo siyą savitakką, siyą avitakką. Upekkhą avitakką. Tisso appama¤¤ąyo siyą savicąrą, siyą avicąrą. Upekkhą avicąrą. Tisso appama¤¤ąyo siyą sappćtiką, siyą appćtiką. Upekkhą appćtiką. Tisso appama¤¤ąyo siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Upekkhą na pćtisahagatą. Tisso appama¤¤ąyo sukhasahagatą. Upekkhą na sukhasahagatą. Upekkhą upekkhąsahagatą. Tisso appama¤¤ąyo na upekkhą sahagatą. Na kąmąvacarą. Råpąvacarą. Na arahaėapąvacarą. Pariyąpanną. Aniyyąniką. Aniyatą Sauttarą. Araõąti. Pa¤hapucchakaü Appama¤¤ąvibhaļgo nińńhito. [PTS Page 285] [\q 285/] [BJT Page 104] [\x 104/] 14. Sikkhąpadavibhaļgo. 752. Pa¤ca sikkhąpadąni: pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü, adinnądąną veramaõćsikkhąpadaü, kąmesu mucchącąrą veramaõćsikkhąpadaü, musąvądą veramaõćsikkhąpadaü, surąmerayamaccapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü, 753. Ttha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusaüla cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü pąõątipątą viramantassa yą tasmiü samaye pąõątipątą ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akaraõaü ąjjhąpattiveląnatikkamo setughąto, idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą. Ttha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusaüla cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü pąõątipątą viramantassa yą tasmiü samaye cetaną sa¤cetaną cetayitattaü1, idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą Ttha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusaüla cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü pąõątipątą viramantassa yo tasmiü samaye idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą tipątą veramaõć sikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą Ttha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusaüla cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe somanassasahagataü ¤ąõavppayuttaü [PTS Page 286 [\q 286/] -@]pa- somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagataü ¤ąõampayuttaü -peupekkhąsahagataü ¤ąõa sampayuttaü sasaļkhąrena -peupekkhąsahagataü ¤ąõavippayutt-pe-upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena pąõątipątą viramantassa yą tasmiü samaye pąõątipątą ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akiriyą akaraõaü anajjhąpatti veląanatikkamo setughąto. Idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpada, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą -pe- Ttha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena pąõątipątą viramantassa yą tasmiü samaye cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpadaü, avasesą dhammą cenąya sampayuttą -pe- Ttha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena pąõątipątą viramantassa yo tasmiü samaye phasso -pe-paggąho avikkhepo, idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpadaü. 1. Sa¤¤cetayitattaü-machasaü, syą. [BJT Page 106] [\x 106/] 754. Tattha katamaü adinnądąną veramaõć sikkhąpadaü: -pekąmesumicchącąrą veramaõćsikkhąpadaü-pe- musąvądą veramaõćsikkhąpadaü -pe- surąmerayama¤¤ajapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü. Yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü surąmerayamajjapamądańńhąną viramantassa yą tasmiü samaye surąmerayamajjapamądańńhąną ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akaraõaü anajjhąpatti veląanatikkamo setughąto, idaü vuccati surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą-pe- Tattha katamaü surąmerayamaccajapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraükusalaü cittaü uppannaü [PTS Page 287] [\q 287/] hoti somanassa sahagataü ¤ąõasampayuttaü surąmerayamajjapamądańńhąną viramantassa yą tasmiü samaye cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, idaü vuccati surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü. Avasesą dhammą cetanąya sampayuttą. Tattha katamaü surąmerayamaccajapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraükusalaü cittaü uppannaü hoti somanassa sahagataü ¤ąõasampayuttaü surąmerayamajjapamądańńhąną viramantassa yo tasmiü samaye phasso -pepaggąho avikkhepo, idaü vuccati surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü. Tattha katamaü surąmerayamajjapamądańńhąną verahaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusaüla cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü-pe- somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü -pe upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena surąmerayamajjapamądańńhąną viramantassa yą tasmiü samaye surąmerayamajjapamądańńhąną ąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akaraõaü anajjhąpattiveląanatikkame setughąto, idaü vuccati surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõć sikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą -pe- Tattha katamaü surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõć sikkhaüpadaü: yasmaü samaye kąmąvacaraükusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena surąmerayamajjapamądańńhąną viramantassa yą tasmiü samaye cetaną sa¤cetaną cetayitattaü, idaü vuccati surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõć sikkhąpadaü, vasesą dhammą cetanąya sampayuttą-pe- Tattha katamaü surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena surąmerayamajjapamądańńhąną viramantassa yo tasmiü samaye phasso-pe-paggąho [PTS Page 288] [\q 288/] avikkhepo, idaü vuccati surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü. [BJT Page 108] [\x 108/] 755. Pa¤ca sikkhąpadąni: pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü adinnądąną veramaõćsikkhąpadaü, kąmesu macchącąrą veramaõć sikkhąpadaü, musąvądą veramaõć sikkhąpadaü, surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü. 756. Tattha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, chandądipateyyaü viriyądhipateyyaü cittądhipateyyaü vćmaüsądhipateyyaü. Chandądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, viriyądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, cittądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü vćmaüsądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü pąõątipątą viramantassa, yą tasmiü samaye pąõątipątą ąrati virati pańivirati veramaõćakiriyą akaraõaü anajjhąpatti velą anatikkamo setughąto. Idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą. Tattha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, chandądipateyyaü viriyądhipateyyaü cittądhipateyyaü vćmaüsądhipateyyaü. Chandądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, viriyądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, cittądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü vćmaüsądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü pąõątipątą viramantassa, yą tasmiü samaye ceną sa¤cetaną cetayitattaü, idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą. Tattha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: [PTS Page 289] [\q 289/] yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, chandądipateyyaü viriyądhipateyyaü cittądhipateyyaü vćmaüsądhipateyyaü. Chandądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, viriyądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, cittądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü vćmaüsądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü pąõątipątą viramantassa, yo tasmiü samaye phasso -pepaggąho avikkhepo, idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpadaü. Tattha katamaü pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe- somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü -pe- somanassasahagataü ¤ąõavippayutta sasaļkhąrena -pe- upekkhą lahagataü ¤ąõasampayuttaü -pe upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaüļkhąrena-pe upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü -pe- upekkhą sahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena hćnaü majjhimaü paõćtaü, chandądipateyyaü viriyądhipateyyaü cittądhipateyyaü, chandądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, viriyądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, cittądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü pąõątipątą viramantassa, yą tasmiü samaye pąõątipątą ąrati virati pańivirati veramaõćakiriyą akaraõaü anajjhąpatti velą anatikkamo setughąto. Idaü vuccati pąõątipątą veramaõć sikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą. -Peavasesą dhammą cetanąya sampayuttą -pe- phasso -pepaggąho avikkhepo, idaü vuccati pąõątipątą veramaõisikkhąpadaü. [BJT Page 110] [\x 110/] 757. Tattha katamaü adinnądąną veramaõć sikkhąpadaü-pekąmesu micchącąrą veramaõćsikkhąpadaü -pe- musąvądą veramaõćsikkhąpadaü-pesurąmerayamajjapamądańńhąnąveramaõćsikkhąpadaü- : yasmi samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, chandądhipateyyaü viriyądhipateyyaü cittądhipateyyaü vimaüsądhipateyyaü, chandądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, [PTS Page 290] [\q 290/] viriyądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, cittądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, vimaüsądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü surąmerayemajjapamądańńhąnąviramantassa, yą tasmiü samaye surąmeraya majjapamądańńhąnąąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akaraõaü anajjhąpatti veląanatikkamo setughąto, idaü vuccati surąmeraya majjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą-pe-avasesą dhammą cetanąya sampayuttą-pe-phasso -pe- paggąho avikkhepe, idaü vuccati surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü. Tattha katamaü surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü: yasmaü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassa sahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü-pe- somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü -pe upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena hćnaü majjhimaü pańhćtaü, chandądhipateyyaü viriyądhipateyyaü cittądhipateyyaü vimaüsądhipateyyaü, chandądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, viriyądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, cittądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü, cittądhipateyyaü hćnaü majjhimaü paõćtaü surąmerayemajjapamądańńhąnąviramantassa, yą tasmiü samaye surąmeraya majjapamądańńhąnąąrati virati pańivirati veramaõć akiriyą akaraõaü anajjhąpatti veląanatikkamo setughąto, idaü vuccati surąmeraya majjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü, avasesą dhammą veramaõiyą sampayuttą-pe-avasesą dhammą cetanąya sampayuttą-pe-phasso -pe- paggąho avikkhepe, idaü vuccati surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü. 758. Katame dhammą sikkhą: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammą sikkhą. [PTS Page 291] [\q 291/] Katame dhammą sikkhą: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü -pe- somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü -pe- upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü -pe-upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrana råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti ime dhammą sikkhą. [BJT Page 112] [\x 112/] 759. Katame dhammą sikkhą: yasmiü samaye råpåpapattiyą maggaü bhąveti-pearåpupapattiyą maggaü bhąveti-pe- lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti-pe avikkhepo hoti, ime dhammą sikkhą. Abhidhammabhąjaniyaü 760. Pa¤ca sikkhąpadąni: pąõątipątą veramaõćsikkhąpadaü, adinnądąną veramaõćsikkhąpadaü, kąmesu micchącąrą veramaõćsikkhąpadaü, musąvądą veramaõćsikkhąpadaü, surąmerayamajjapamądańńhąną veramaõćsikkhąpadaü. 761. Pa¤cannaü sikkhąpadąnaü kati kusalą. Kati akusalą. Kati avyąkatą-pe- kati saraną, kati araõą: 762. Kusaląyeva. Siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Vipąkadhammadhammą. Anupądinnupądąniyą. Asaükióińńhasaükilesiką. Savitakkasavicąrą. Siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą. Nevadassanena na bhąvanąya pahątabbą. Neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. [PTS Page 292] [\q 292/] ācayagąmino. Neva sekkhą nąsekkhą. Parittą. Parittąrammaõą. Majjhimą. Aniyatą. Na vattabbą maggąrammaõątć'pi maggahetukąti'pi maggądhipatćnoti'pi. Siyą uppanną, siyą anuppanną, na vattabbą uppądinoti. [BJT Page 114] [\x 114/] Siyą atćtą, siyą anągatą, siyą paccuppanną. Paccuppannąrammaõą. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Bahiddhąrammaõą. Anidassanaappańighą. 763. Na hetu. Sahetuką. Hetusampayuttą. Na vattabbą hetu ceva sahetukątć, sahetukąceva na ca hetu. Na vattabbą hetu ceva hetusampayuttąti, hetusampayuttąceva na ca hetu. Na hetu sahetuką. 764. Sappaccayą. Saļkhatą. Anidassaną. Appańighą. Aråpą. Lekiyą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. 765. No ąsavą. Sąsavą. āsavavippayuttą. Na vattabbą ąsavąceva sąsavąti. Sąsavąceva ne ca ąsavą. Na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttąti'pi ąsavasampayuttą ceva no ca ąsavątć'pi. āsavavippayuttą sąsavą. 766. No sa¤¤ojaną -pe-no ganthą -pe- no oghą -pe no yogą-pe-no nćvaraõą -pe- no parąmąsą -pe- [BJT Page 116] [\x 116/] 767. Sąrammaõą. No cittą. Cetasiką. Cittasampayuttą. Cittasaüsańńhą. Cittasamuńńhąną. Cittasahabhuno. Cittąnuparivattino. Cittasaüsańńhasamuńńhąną. Cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno. Cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Bąhirą. No upądą. Anupądinną. 768. No upądąną -pe- no kilesą -pe- Na dassanena pahątabbą. Na bhąvanąya pahątabbą. Na dassanena pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. Savitakką. Savicąrą. Siyą sappćtiką, siyą appćtiką. Siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Siyą upekkhąsahagatą, siyą na upekkhąsahagatą. Kąmąvacarą. Na aråpąvacąrą. Pariyąpanną. Aniyyąniką. Aniyatą. Sauttarą. Araõąti. Pa¤hapucchakaü. Sukkhąpadavibhaļgo nińńhito. [PTS Page 293] [\q 293/] [BJT Page 118] [\x 118/] 15. Pańisambhidą vibhaļgo. 769. Catasso pańisambhidą: attha pańisambhidą, dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą, atthe ¤ąõaü atthapańisambhidą, dhamme g¤ąõaü dhammapańisambhidą, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą, 770. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą, dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąna pańisambhidą. Dukkhe ¤ąõaü atthapańisambhidą, dukkhasamudaye ¤ąõaü dhammapańisambhidą, dukkhanirodhe ¤ąõaü atthapańisambhidą, dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąnaü nirutti pańisambhidą, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą, 771. Catasso pańisambhidą: attha pańisambhidą, dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą, hetumhi ¤ąõaü dhammapańisambhidą, hetuphale ¤ąõaü atthapańisambhidą, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą, sambhidą, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą, 772. Catasso pańisambhidą: attha pańisambhidą, dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą, ye dhammą jątą bhåtą sa¤jątą nibbattą abhinibbattą pątubhåtą imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambhidą, yehi dhammehi1 te dhammą jątą bhåtą sa¤jątą nibbattą abhinibbattą pątubhåtą tesu dhammesu ¤ąõaü dhammapańisambhidą tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą, [PTS Page 294] [\q 294/] 773. Catasso pańisambhidą: attha pańisambhidą, dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą, jarąmaraõe g¤ąõaü atthapańisambhidą jarąmaraõasamudaye ¤ąõaü dhammapańisambhidą, jarąmaraõanirodhe ¤ąõaü atthapańisambhidą, jarąmaraõa nirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tatra2 dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą, 774. Catasso pańisambhidą: attha pańisambhidą, dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą, jątiyą ¤ąõaü -pe-bhave ¤ąõaü -pe-upądąne ¤ąõaü -petaõhąya ¤ąõaü -pevedanąya ¤ąõaü -pe- phasse ¤ąõaü -pe- saėąyatane ¤ąõaü -pe nąmaråpe ¤ąõaü -pe- vi¤¤ąõe ¤ąõaü -pesaļkhąresu ¤ąõaü atthapańisambhidą, saļkhąrasamdaye ¤ąõaü dhammapańisambhidą, saļkhąranirodhe ¤ąõaü atthapańisambhidą, saļkhąranirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. 1. Yamhą dhammą -sćmu, sć, machasaü. 2. Tattha - sipŠvi, ańńhakathą. [BJT Page 120] [\x 120/] 775. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą, dhammapańisambhidą, nirutti pańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Tattha katamą dhammapańisambhidą: idha bhikkhu dhammaü jąnąti suttaü geyyaü veyyąkaraõaü gąthaü udąnaü itivuttakaü jątakaü abbhutadhammaü vedallaü, ayaü vuccati dhammapańisambhidą. So tassa tasseva bhąsitassa atthaü jąnąti ayaü imassa bhąsitassa attho ayaü imassa bhąsitassa atthoti ayaü vuccati atthapańisambhidą. Tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańsambhidą ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąna pańisambhidą. Suttantabhąjaniyaü. 776. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą, dhammapańisambhidą, nirutti pańisambhadą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą [PTS Page 295] [\q 295/] panąrabbha tasmaü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti imedhammą kusalą. Imesu dhammesu ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tesaü vipąke ¤ąõaü atthapańisambhidą. Yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti. Imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. 777. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą, dhammapańisambhidą, nirutti pańisambhadą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye kąmąvacaraü kusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü -pe- somanassasahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagataü ¤ąõasampayuttaü sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü -pe upekkhąsahagataü ¤ąõavippayuttaü sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti imedhammą kusalą. Imesu dhammesu ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tesaü vipąke ¤ąõaü atthapańisambhidą. Yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. 778. Catasso pańisambhidą: attha pańisambhidą, dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye råpåpapattiyąmaggaü bhąveti vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü, tasmiü samaye phasso hoti-pe- avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Imesu dhammesu ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tesaü vipąke ¤ąõaü atthapańisambhidą. Yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti heti tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, yena ¤ąõena tąti ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamattha jotakąnć'ti ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. [PTS Page 296] [\q 296/] [BJT Page 122] [\x 122/] 779. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye aråpåpapattiyą maggaü bhąveti sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ą nąsa¤¤ąyatana sa¤¤asahagataü sukhassa ca pahąną-pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati. Tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Imesu dhammesu ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tesaü vipąke ¤ąõaü atthapańisambhidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbiląpe ¤ąnaü nirattipańisambidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti. „ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. 780. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati. Dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti ime dhammą kusalą. Imesu dhammesu ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tesaü vipąke ¤ąõaü atthapańisambhidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąnaü nirattipańisambidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti. „ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. 781. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü dińńhigatasampayuttaü råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąhabbha tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Imesu dhammesu ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tesaü vipąke ¤ąõaü atthapańisambhidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbiląpe ¤ąnaü nirattipańisambidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti. „ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. [PTS Page 297] [\q 297/] 782. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą kusalą: yasmiü samaye akusalaü cittaü uppannaü hoti somanassasahagataü dińńhigatasampayuttaü sasaļkhąrena -pe- somanassasahagataü dińńhigatavippayuttaü -pe- somanassasahagataü dińńhigatavippayuttaü sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagataü dańńhigatasampayuttaü -pe upekkhąsahagataü dińńhi gatasampayuttaü sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagataü dińńhigatavippayuttaü -pe- upekkhąsahagataü dińńhigatavippayuttaü sasaļkhąrena -pe-domanassa sahagataü pańighasampayuttaü-pedomanassasahagataü pańighasampayuttaü sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagataü vicikicchąsampayuttaü -pe upekkhąsahagataü uddhaccasampayuttaü råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąhabbha tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Imesu dhammesu ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tesaü vipąke ¤ąõaü atthapańisambhidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbiląpe ¤ąnaü nirattipańisambidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti. „ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. [BJT Page 124. [\x 124/] ] 783. Tisso pańisambhidą: atthapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmija samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü cakkhuvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaü, tasmaü samaye phasso hoti, vedaną hoti, sa¤¤ą hota, cetaną hoti, cittaü hoti, upekkhą hoti, cittassekaggatą hoti, manindriyaü hoti, upekkhindriyaü hoti, jćvitindriyaü hoti, ye vą pana tasmiü samaye a¤¤epi atthi pańiccasamuppanną aråpino dhammą, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambidą, yąya niruttiyą tesaja dhammąnaü pa¤¤atti hoti. Tatra dhamma niruttąbiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti, ¤ąõesu ¤ąõaü pańihąnapańisambhidą. 783. Tisso pańisambhidą: atthapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmija samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü sotavi¤¤ąõaü uppannaü hoti [PTS Page 298] [\q 298/] upekkhąsahagataü saddąrammaõaü-peghąnavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü gandhąrammaõaü-pe- jivhąvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü rasąrammaõaü-pe- kąyavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü phomńhabbąrammaõaü tasmiü samaye phasso hoti, vedaną hoti, sa¤¤ą hoti, cetaną hoti, cittaü hoti, sukhaü hoti, cittassekaggatą hoti, manindriyaü hota, sukhindriyaü hoti jćvitindriyaü hoti, ye vą pana tasmiü samaye a¤¤epi atthi pańiccasamuppanną aråpino dhammą, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambidą, yąya niruttiyą tesaja dhammąnaü pa¤¤atti hoti. Tatra dhamma niruttąbiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti, ¤ąõesu ¤ąõaü pańihąnapańisambhidą. 785. Tisso pańisambhidą: atthapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmija samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü manodhątu uppanną heti upekkhąsahagatą råpąrammaõaü vą -pephońńhabbąrammaõą vą. Yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye phasso hoti, vedaną hoti, sa¤¤ą hoti, cetaną hoti, cittaü hoti, vitakko hoti, vicąro hoti, upekkhą hoti, cittassekaggatą hoti, manindriyaü hoti, upekkhindriyaü hoti, jćvitindriyaü hoti, ye vą pana tasmi samaye a¤¤epi atthi pańiccasamuppanną aråpino dhammą, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambidą. Yąniruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbiląpe 0õaü niruttipańisambhidą. Yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti, ¤ąõesu ¤aõaü pańibhąnapańisambhidą. [BJT Page 126] [\x 126/] 786. Tisso pańisambhidą: atthapańisambhidą, nirutti pańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti somanassasahagatą råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąhabbha, tasmiü samaye phasso hoti, vedaną hoti, sa¤¤ą hoti, cetaną hoti, cittaü hoti, vitakko hoti, vicąro hoti, pćti hoti, sukhaü hoti, cittassekaggatą hoti, manindriyaü hoti, somanassindriyaü hoti, jćvitindriyaü hoti, ye vą pana tasmiü samaye a¤¤epi atthi pańiccasamuppanną aråpino [PTS Page 299] [\q 299/] dhammą, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤ątti hoti tatra dhammaniruttąbiląpe ¤ąnaü niruttipańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambidą. 787. Tisso pańisambhidą: atthapańisambhidą, nirutti pańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti upekkhąsahagatą råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąhabbha, tasmiü samaye phasso hoti, vedaną hoti, sa¤¤ą hoti, cetaną hoti, cittaü hoti, vitakko hoti, vicąro hoti, upekkhą hoti, cittassekaggatą hoti, manindriyaü hoti, upekkhindriyaü hoti, jćvitindriyaü hoti, ye vą pana tasmi samaye a¤¤epi atthi pańiccasamuppanną aråpino dhammą, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤ątti hoti tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąnaü niruttipańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. 788. Tisso pańisambhidą: atthapańisambhidą, nirutti pańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye kąmąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti somanassasahagatą ¤ąõasampayuttą -pe- somanassasahagatą ¤ąõasampayuttą sasaļkhąrena -pesomanassasahagatą ¤ąõavippayuttą-pe-somanassasahagatą ¤ąõavippayuttą sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagatą ¤ąõasampayuttą-pe- upekkhąsahagatą ¤ąõasampayuttą sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagatą g¤ąõa vippayuttą -pe- upekkhąsahagatą ¤ąõavippayuttą sasaļkhąrena råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąhabbha tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤ątti hoti tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąnaü niruttipańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. [BJT Page 128] [\x 128/] 789. Tisso pańisambhidą: atthapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye råpåpapattiyą magga bhąveti, vivicceva kąmehi-pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü, tasmiü samaye phasso hoti -pe avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasseva råpąvacarassa kusalassa kammassakatattą upacitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati pańhavikasiõaü, tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, ime dhammąavyąkataü. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambhidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą, yena [PTS Page 300] [\q 300/] ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti, ¤ąõesu ¤ąnaü pańibhąnapańisambhidą. 790. Tisso pańisambidą: atthapańisambidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye aråpåpapattiyą maggaü bąveti sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ą nąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną -pecatutthaü jhąnaü upasampajja viharati, tasmiü samaye phasso hoti -pe - avikkhepo hoti, ime dhammą kusalą. Tasseva aråpąvacarassa kusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną -pecatutthaü jhąnaü upasampajja viharati, tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhopo hoti, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü athapańisambhidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhamamaniruttąbhiląpe ¤ąõaü nirutti pańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti. „ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambidą. 791. Tisso pańisambidą: atthapańasambidą, niruttipańisambidą, pańibąnapańisambidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye lokuttaraü jhąnaü bhąveti niyyąnikaü apacayagąmiü dińńhigatąnaü pahąnąya pańhamąya bhumiyą pattiyą vivicceva kąmehi -pe pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati dukkhąpańipadaü dandhąbhi¤¤aü, tasmiü samaye phasso hoti -pe- avikkhepo hoti, me dhammą kusalą. Tasseva lokuttarassa kusalassa kammassa katattą bhąvitattą vipąkaü vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajjaviharati dukkhąpańipada davdhąbhi¤¤aü su¤¤ataü, tasmaü samaye phasso hoti -pe-avikkhepo hoti, ime dhammą avyąkatą, imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambidą. Yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą. Yena ¤ąõena tąni ¤ąnąni jąnąti imąni ¤ąnąni idamatthajotakąnćti, ¤ąõesu ¤ąnaü pańibhąna pańisambhidą. [BJT Page 130. [\x 130/] ] 792. Tisso pańisambidą: atthapańisambidą, niruttipańisambhidą, pańibhąna [PTS Page 301] [\q 301/] pańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmaü samaye akusalassa kammassa katattą upacitattą vipąkaü cakkhuvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaü -pesotavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü saddąrammaõaü -pe- ghąnavi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü gavdhąrammaõaü -pe- jivhąvi¤¤ąõaü uppannaü hoti upekkhąsahagataü rasąrammaõaü -pe- kąyavi¤¤ąõaü uppannaü hoti dukkhasahagataü phońńhabbąrammaõaü, tasmiü samaye phasso hoti, vedaną hoti, sa¤¤ą hoti, cetaną hoti, cittaü hoti, dukkhaü hoti, cittassekaggatą hoti, manindriyaü hoti, dukkhivdriyaü hoti, jćvitindriyaü hoti, ye vą pana tasmiü samaye a¤¤epi atthi pańicca samuppanną aråpino dhammą, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambhidą, yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü nirutti pańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąnąni jąnąti imąni ¤ąõąti idamatthajotakąniti, ¤ąõesu ¤ąnaüpańibhąnapańisambhidą. 793. Tisso pańisambidą: atthapańisambidą, niruttipańisambhidą, pańibhąna pańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmaü samaye akusalassa kammassa katattą upacitattą vipąką manodhątu uppanną hoti upekkhąsahagataü råpąrammaõaüvą -pepońńhabbąrammanaü vą -pe- manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti upekkhąsahagatą råpąrammaõaü vą -pe- dhammąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrabbha, tasmiü samaye phasso hoti, vedaną hoti, sa¤¤ą hoti, upekkhą hoti, cittassekaggatą hoti, manindriyaü hoti, apekkhindriyaü hoti, jćvitindriyaü hoti, ye vą pana tasmiüsamaye a¤¤epi atthi pańiccasamuppanną aråpino dhammą, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąnaü atthapańisambhidą. Yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü nirutti pańisambhidą, yena ¤ąõena tąni ¤ąnąni jąnąti imąni ¤ąõąti idamatthajotakąniti, ¤ąõesu ¤ąnaüpańibhąnapańisambhidą. Su dhammesu ¤ąnaü atthapańisambhidą. Yąya niruttiyą 794. Tisso pańisambidą: atthapańisambidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye manodhątu uppanną hoti kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką upekkhąsahagatą [PTS Page 302] [\q 302/] råpąrammaõaü vą -pephońńhabbąrammaõaü vą, yaü yaü vą panąrabbha tasmiü tamaye phasso hoti, vedaną hoti, sa¤¤ą hoti, cetaną hoti, cittaü hoti, vitakko hoti, vicąro hoti, upekkhą hoti, vittassekaggatą hoti, manivdriyaü hoti upekkhindriyaü hoti, jćvitindriyaü hoti, ye vą pana tasmi samaye a¤¤epi atthi pańiccasamuppanną aråpino dhammą, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąnaü atthapańisambidą. Yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą. Yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajokatąnćti, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. [BJT Page 132] [\x 132/] 795. Tisso pańisambhidą: atthapańisambhidą, nirutti pańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye mano vi¤¤ąõadhątu uppanną hoti kiriyą neva kusalą ną kusalą na ca kammavipąką somanassasahagatą råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą -pe- manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką upekkhąsahagatą råpąrammaõaü vą -pe dhammąrammaõaü vą yaü yaü vą panąrabbha tasmiü samaye phasso hoti, vedaną hoti, sa¤¤ą hoti, cetaną hoti, cittaü hoti, vitakko hoti, vicąro hoti, upekkhą hoti, cittassekaggatą hoti, viriyindriyaü hoti, samądhindriyaü hoti, manindriyaü hoti, upekkhindriyaü hoti, jćvitindriyaü hoti, ye vą pana tasmiü samaye a¤¤epi atthi pańiccasamuppanną aråpino dhammą, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambhidą. Yąya niruttiyą tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą. Yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti. „aõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. 796. Tisso pańisambhidą: atthapańisambhidą niruttipańisambhidą pamibhąna pańisambhidą. Katame dhammą avyąkatą: yasmiü samaye manovi¤¤ąõadhątu uppanną hoti, kiriyą neva kusalą nąkusalą na ca kammavipąką somanassasahagatą ¤ąõasampayuttą-pesomanassasahagatą ¤ąõasampayuttą sasaļkhąrena -pe- somanassasahagatą ¤ąõavippayuttą -pe- somanassasahagatą ¤ąõavippayuttą -pe- semanassasahagatą ¤ąõavippayuttą sasaļkhąrena -pe- upekkhąsahagatą ¤ąõasampayuttą -pe upekkhąsahagatą ¤ąõasampayuttą sasaļkhąrena -pe upekkhąsahagatą ¤ąõavippayuttą -pe- upekkhasahagatą ¤ąõavippayuttą sasaļkhąrena -pe- råpavacaraüjhąnaü bhąveti -pe- aråpąvacaraü jhąnaü bhąveti kiriyaü neva kusalaü nąkusalaü na ca kammavipąkaü dińńhadhammasukhavihąraü -pe- sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasa¤¤ąsahagataü sukhassa ca pahąną -pe- catutthaü jhąnaü upasampajja viharati, tasmiü samaye phasso hoti -pe-avikkhepo hoti, ime dhammą avyąkatą. Imesu dhammesu ¤ąõaü atthapańisambhidą. Yąya niruttiyą [PTS Page 303] [\q 303/] tesaü dhammąnaü pa¤¤atti hoti, tatra dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü niruttipańisambhidą. Yena ¤ąõena tąni ¤ąõąni jąnąti imąni ¤ąõąni idamatthajotakąnćti, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą. 797. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą, dhammapańisambhidą, niruttipańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą, tisso pańisambhidą, kąmąvacara kusalato catusu ¤ąõasampayuttesu cittuppądesu, kiriyato catusu ¤ąõasampayuttesu cittuppądesu uppajjanti. Atthapańisambhidą etesu ceca uppajjati catusu maggesu catusu phalesu ca uppajjati. Abhidhammabhąjaniyaü. [BJT Page 134] [\x 134/] 798. Catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą, dhammapańisambhidą, nirutti pańisambhidą, pańibhąnapańisambhidą. 799. Catunnaü pańisambhidąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati avyąkatą-pe- kati saraõą, kati araõą: 800. Siyą kusalą, siyą avyąkatą. Siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Tisso pańisambhidą siyą vipąkadhammadhammą, siyą nevavipąka na vipąkadhammadhammą. Atthapańisambhidą siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą, siyą nevavipąka na vikadhammadhammą. Tisso pańisambhidą anupądinnupądąniyą. Atthapańisambhidą siyą anupądinnåpądąniyą, siyą anupądinnaanupądąniyą. Tisso pańisambhidą asaükilińńhaasaükilesiką. Atthapańisambhidą siyą asaükilińńhasaükilesiką, siyą asaükilińńhaasaükilesiką. Tisso pańisambhidą savitakkasavicąrą. Atthapańisambhidą siyą savitakka savicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Siyą pćtisahagatą, siyą sukhasahagatą, siyą upekkhąsahagatą. Neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą. Neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką. Tisso pańisambhidą siyą ącayagąmino, siyą nevącayagąmć nąpacayagąmino, atthapańisambhidą [PTS Page 304] [\q 304/] siyą ącayagąminć, siyą apacayagąminć, siyą nevącayagąmćnąpacayagąminć. Tisso pańisambhidą neva sekkhą nąsekkhą. Atthapańisambhidą siyą sekkhą, siyą asekkhą, siyą neva sekkhą nąsekkhą. Tisso pańisambhidą parittą. Atthapańisambhidą siyą parittą, siyą appamąõą. Niruttipańisambhidą parittąrammaõą, tisso pańisambhidą siyą parittąrammaną, siyą mahaggatąrammaõą, siyą appamąõąrammaõą. Tisso pańisambhidą majjhimą, atthapańisambhidą siyą majjhimą, siyą paõćtą. Tisso pańisambhidą aniyatą. Atthapańisambhidą siyą sammattaniyatą, siyą aniyatą. [BJT Page 136] [\x 136/] Niruttipańisambhidą navattabbą maggąrammaõątipi, maggahetukątipi maggądhipatinćtipi. Atthapańisambhidą na maggąrammaõą, siyą maggahetuką siyą maggądhipatinć, siyą na vattabbą maggahetukątipi maggądhipatinćti'pi. Dve pańisambhidą siyą maggąrammaną na maggahetuką, siyą maggądhipatino, siyą na vattabbą maggąrammaõąti'pi maggądhipatino'tipi. Tisso pańisambhidą siyą uppanną siyą anuppanną, na vattabbą uppądinoti. Atthapańisambhidą siyą uppanną, siyą anuppanną, siyą uppądinć. Siyą atćtą, siyą anągatą, siyą paccuppanną. Niruttipańisambhidą paccuppannąrammaõą. Dve pańisambhidą siyą atitąrammaõą, siyą anągatąrammaõą, siyą paccuppannąrammaõą. Atthapańisambhidą siyą atćtąrammaõą, siyą anągatąrammaõą, siyą paccuppannąrammaõą, siyą na vattabbą atćtąrammaõąti'pi anągatąrammaõąti'pi paccuppannąrammaõąti'pi. Siyą ajjhattą, siyą bahiddhą, siyą ajjhattabahiddhą. Niruttipańisambhidą bahiddhąrammaõą. Tisso pańisambhidą siyą ajjhattąrammaõą, siyą bahiddhąrammaõą. Siyą ajjhattabahiddhąrammaõą. Anidsasanaappańighą. 801. Hetu. Sahetuką. Hetusampayuttą. Hetu ceva sahetuką ca. Hetu ceva hetusampayuttą ca. Na vattabbą na hetu sahetukątipi na hetu ahetukątipi. 802. Sappaccayą. Saļkhatą. Anidassaną. Appańighą. Aråpą. Tisso pańisambidą lokiyą. Atthapańisambidą siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. [BJT Page 138] [\x 138/] 803. No ąsavą. Tisso pańisambhidą sasąvą. Atthapańisambhidą siyą sąsavą, siyą anąsavą. āsava vippayuttą. Tisso [PTS Page 305] [\q 305/] pańisambhidą na vattabbą ąsavą ceva sąsavąti, sąsavą ceva no ca ąsavą. Atthapańisambhidą na vattabbą ąsavo1 ceva sąsavąti, siyą sąsavą ceva no ca ąsavo, siyą na vattabbą sąsavą ceva no ca ąsavoti. Na vattabbą ąsavą ceva ąsavasampayuttątipi, ąsavasampayuttą ceva no va ąsavątipi. Tisso pańisambhidą ąsavavippayuttą sąsavą. Atthapańisambhidą siyą ąsavavipa yuttą sąsavą, siyą ąsavavippayuttą anąsavą. 804. No sa¤¤ojaną -pe- no ganthą -pe- no oghą -pe no yogą -pe- no nivaraõą -pe- no parąmąsą-pe- 805. Sąrammaõą. No cittą. Cetasiką. Cittasampayuttą. Cittasaüsańńhą. Cittasamuńńhąną. Cittasahabhuno. Cittąnuparivattino. Cittasaüsańńhasamuńńhąną. Cittasaüsańńhasamuńńhąnasahabhuno. Cittasaüsańńhasamuńńhąnąnuparivattino. Bąhirą. No upądą. Anupądinną. 806. No upądąną -pe- no kilesą -pe- Na dassanena pahątabbą. Na bhąvanąya pahątabbą. Na dassanena pahątabbahetuką. Na bhąvanąya pahątabbahetuką. 1. āsavą-sćmu. [BJT Page 140] [\x 140/] Tisso pańisambhidą savitakką. Atthapańisambhidą siyą savitakką siyą avitakką. Tisso pańisambhidą savicąrą. Atthapańisambhidą siyą savicąrą. Siyą avacąrą. Siyą sappćtiką, siyą appćtiką. Siyą pćtisahagatą, siyą na pćtisahagatą. Siyą sukhasahagatą, siyą na sukhasahagatą. Siyą upekkhąsahagatą, siyą na upekkhąsahagatą. Tisso pańisambhidą kąmąvacarą. Atthapańisambhidą siyą kąmąvacarą siyą na kąmąvacarą. Na råpąvacarą. Na aråpąvacąra. Tisso pańisambhidą pariyąpanną. Atthapańisambhidą siyą pariyąpanną siyą apariyąpanną. Tisso pańisambhidą aniyyąniką. Atthapańisamabhidą siyą niyyąniką siyą aniyyąniką. Tisso pańisambhidą aniyatą. Atthapańisambhidą siyą niyatą, siyą aniyatą. Tisso pańisambhidą sa uttarą, atthapańisambhidą siyą sa uttarą siyą anuttarą. Araõąti. Pa¤hapucchakaü. Pańisambhidą vibhaļgo nińńhito. [PTS Page 306] [\q 306/] [BJT Page 142] [\x 142/] 16. „ąõavibhaļgo 807. Ekavidhena ¤ąõavatthu: pa¤ca vi¤¤ąõą na hetu, ahetuką, hetuvippayuttą, sappaccayą, saļkhatą, aråpą, lokiyą, sąsavą, sa¤¤ojaniyą, ganthanćyą, oghanćyą, yoganćyą, nćvaraõiyą, parąmańńhą, upądąniyą, saükilesiką, avyąkatą, sąrammaõą, acetasiką, vipąką, upądinnupądąniyą, asaükilińńhasaükilesiką, na savitakkasavicąrą, na avitakkavicąramattą. Avitakkaavicąrą, na pćtisahagatą, neva dassanena na bhąvanąya pahątabbą, neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetuką, nevącayagąminąpacayagąmino, [PTS Page 307] [\q 307/] neva sekkhą nąsekkhą, parittą, kąmąvacarą, na råpąvacarą, na aråpąvacarą, pariyąpanną, no apariyąpanną, aniyatą, aniyyąniką, uppanną manovi¤¤ąõavi¤¤eyyą, 1 aniccą, jarąbibhåtą. Pa¤cavi¤¤ąõą* uppannavatthuką, uppannąrammaõą, purejątavatthuką, purejątąrammaną, ajjhattikavatthuką, bąhirąrammaõą, asambhinnavatthuką, asambhinnąrammaõą, nąnąvatthuką, nąnąrammaõą, na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaü paccanubhonti, na asamannąhąrą uppajjanti, na amanasikąrą uppajjanti, ni abbokinõą uppajjanti, na apubbaü acarimaü uppajjanti. Na a¤¤ama¤¤assa samanantarą uppajjanti. Pa¤cavi¤¤ąõą anąbhogą. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na ki¤ci dhammaü pańijąnąti a¤¤atra abinipątamattą. Pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na ki¤ci dhammaü pańivijąnąti. Pa¤cahivi¤¤ąõehi na ki¤ci iriyąpathaü kappeti. Pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na ki¤ci eriyąpathaü kappeti. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na kąyakammaü na vacćkammaü pańńhapeti pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na kąyakammaü na vacćkammaü pańńhapeti. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na kusaląkusalaü dhammaü samądiyati. Pa¤cannaü vi¤¤ąnąnaü samanantarąpi na kusaląkusalaü dhammaüsamądiyati. [PTS Page 308] [\q 308/] pa¤cahi vi¤¤ąõehi na samąpajjati, na vuńńhąti. Pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na samąpajjati, na vuńńhąti. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na cavati, na uppajjati. Pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na cavati, na uppajjati. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na supati, na pańibujjhati, na supinaü passata. Pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na supati, na pańibujjhati, na supinaü passati. Yąthąvaka2 vatthu vibąvaną pa¤¤ą. Evaü ekavidhena ¤ąõavatthu. 1Ga manovi¤¤ąõena vi¤¤eyyą- sirimu. 2. Yąthąvaką-sćpŠvi. * Uppanną manovi¤¤ąõavi¤¤eyyą anicca jarąbibhåta pa¤cavi¤¤ąõąayaü kedo marammachańńhasaļgąyaną potthake na dissati. [BJT Page 144] [\x 144/] 808. Duvidhena ¤ąõavthu: lokiyą pa¤¤ą, lokuttarą pa¤¤ą kenaci vi¤¤eyyą pa¤¤ą, kenaci na vi¤¤eyyą pa¤¤ą. Sąsavą pa¤¤ą, anąsavą pa¤¤ą. āsavavippayuttą sąsavą pa¤¤ą, ąsavavippayuttą anąsavą pa¤¤ą. Sa¤¤ojaniyą pa¤¤ą. Asa¤¤ojaniyą pa¤¤ą sa¤¤ojanena vippayuttą sa¤¤ojaniyą pa¤¤ą, sa¤¤ojana vippayuttą asa¤¤ojaniyą pa¤¤ą. Ganthanćyą pa¤¤ą, agavthanćyą pa¤¤ą. Ganthavippayuttą ganthanćyą pa¤¤ą, ganthavippayuttą agavthanćyą pa¤¤ą. Oghanćyą pa¤¤ą, anoghanćyą pa¤¤ą, oghavippayuttą oghanćyą pa¤¤ą oghavippayuttą anoghanćyą pa¤¤ą. Yoganćyą pa¤¤ą, ayoganćyą pa¤¤ą. Yogavippayuttą yoganćyą pa¤¤ą, yogavippayuttą ayoganćyą pa¤¤ą. Nćvaraõćyą pa¤¤ą, anćvaraõiyą pa¤¤ą. Nćvaraõavippayuttą nivaraõćyą pa¤¤ą, nivaraõavippayuttą anćvaraõiyą pa¤¤ą. [PTS Page 309] [\q 309/] parąmańńhą pa¤¤ą, aparąmańńhą pa¤¤ą. Parąmąsavippayuttą parąmańńhą pa¤¤ą, parąmąsavippayuttą aparąmańńhą pa¤¤ą upądinną pa¤¤ą anupądinną pa¤¤ą. Upądąniyą pa¤¤ą anupądąniyą pa¤¤ą. Upądąnavippayuttąupądąniyą pa¤¤ą, upądąnavipputtą anupądąniyą pa¤¤ą. Saükilesiką pa¤¤ą, asaükalesiką pa¤¤ą kilesavippayuttą saükilesiką pa¤¤ą, kilesavippayuttą asaükilesiką pa¤¤ą. Savitakką pa¤¤ą, avitakką pa¤¤ą. Savicąrą pa¤¤ą, avicąrą pa¤¤ą. Sappćtiką pa¤¤ą, appćtiką pa¤¤ą. Pćtisahagatą pa¤¤ą. Na pćtisahagatą pa¤¤ą. Sukhasahagatą pa¤¤ą, na sukhasahagatą pa¤¤ą upekkhąsahagatą pa¤¤ą, naupekkhąsahagatą pa¤¤ą. Kąmąvacarą pa¤¤ą, na kąmąvacarą pa¤¤ą. Råpąvacarą pa¤¤ą, na rupąvacarą pa¤¤ą. Aråpąvacarą pa¤¤ą, na aråpąvacarą pa¤¤ą pariyąpanną pa¤¤ą, apariyąpanną pa¤¤ą. Niyyąniką pa¤¤ą, aniyyąniką pa¤¤ą. Niyatą pa¤¤ą, aniyatą pa¤¤ą, sauttarą pa¤¤ą, anuttarą pa¤¤ą. Atthająpiką pa¤¤ą, jąpitatthą pa¤¤ą. Evaü duvidhena ¤ąõavatthu. [PTS Page 310] [\q 310/] 809. Tividhena ¤ąõavatthu: cintąmayą pa¤¤ą sutamayą pa¤¤ą bhąvanąmayą pa¤¤ą, dąnamayą pa¤¤ą sćlamayą pa¤¤ą bhąvanąmayą pa¤¤ą, adhisćle pa¤¤ą adhicitte pa¤¤ą adhipa¤¤ąya pa¤¤ą, ąyakosallaü apąyakosallaü upąyakosallaü, vipąką pa¤¤ą vipąkadhammadhammą pa¤¤ą nevavipąkanavipąkadhammadhammą pa¤¤ą, upądinnåpądąniyą pa¤¤ą anupądinnupądąniyą pa¤¤ą anupądinnąnupądąniyą pa¤¤ą, savitakkasavicąrą pa¤¤ą avitakkavicąramattą pa¤¤ą avitakkaavicąrą pa¤¤ą, pćtisahagatą pa¤¤ą sukhasahagatą pa¤¤ąupekkhą sahagatą pa¤¤ą, ącayagąminć pa¤¤ą apacayagąminć pa¤¤ą nevącayagąmi1 nąpacayagąminć pa¤¤ą, sekkhą pa¤¤ą asekkhą pa¤¤ą nevasekkhą nąsekkhą pa¤¤ą, parittą pa¤¤ą mahaggatą pa¤¤ą appamąõą pa¤¤ą, parittąrammaną pa¤¤ą mahaggatąrammaną pa¤¤ą appamąõąrammaõą pa¤¤ą, maggąrammaõą pa¤¤ą maggahetuką pa¤¤ą maggądhipatinć pa¤¤ą, uppanną pa¤¤ą anuppanną pa¤¤ą uppądinć [PTS Page 311] [\q 311/] pa¤¤ą, atćtąpa¤¤ą anągatą pa¤¤ą paccuppanną pa¤¤ą, atitąrammaõą pa¤¤ą anągatąrammaõąpa¤¤ą paccuppannąrammaõą pa¤¤ą, ajjhattą pa¤¤ą bahiddhą pa¤¤¤ą ajjhattabahiddhą pa¤¤ą, ajjhattąrammaõą pa¤¤ą bahiddhąrammaõą pa¤¤ą ajjhattabahiddhąrammaõą pa¤¤ą. 1. Nevącayagąminć -sćpŠvi, syą. [BJT Page 146] [\x 146/] Savitakkasavicąrą pa¤¤ą atthi vipąką atthi vipąkadhammadhammą atthi nevavipąkanavipąkadhammadhammą, atthi upądinnupądąniyą. Atthi anupądinnupądąniyą atthi anupądinnaanupądąniyą, atthi pćti sahagatą atthi sukhasahagatą atthi upekkhąsahagatą, atthi ącayagąminć atthi apacayagąminć atthi nevącayagąminąpacayagąminć, atthi sekkhą atthi asekkhą atthi nevasekkhą nąsekkhą, atthi parittą atthi mahaggatą atthi appamąõą, atthi parittąrammaõą atthi mahaggatąrammaõą atthi appamąõąrammaõą, atthi maggąrammaõą atthi maggahetuką atthi maggądhipatinć, atthi uppanną atthi anuppanną atthi uppądinć, atthi atitą atthi anągatą atthi paccuppanną, [PTS Page 312] [\q 312/] atthi atćtąrammaõą atthi anągatąrammaõą atthi paccuppannąrammaõą, atthi ajjhattą atthi bahiddhą atthi ajjhattabahiddhą, atthi ajjhattąrammaõą atthi bahiddhąrammaõą atthi ajjhattabahiddhąrammaõą. Avitakkavicąramattą pa¤¤ą atthi vipąką, atthi vipąkadhammadhammą, atthi nevavipąkanavipąkadhammadhammą, atthi upądinnupądąniyą atthi anupądinnupądąniyą atthi anupądinnaanupądąniyą. Atthi ącayagąminć atthi apacayagąminć atthi nevącayagąmi nąpacayagąminć. Atthi sekkhą atthi asekkhą atthi nevasekkhą nąsekkhą. Attha uppanną atthi anuppanną atthi uppądinć. Atthi atćtą atthi anągatą atthi paccuppanną. Atthi ajjhattą atthi bahiddhą atthi ajjhattabahiddhą. Avitakkaavicąrą pa¤¤ą atthi vipąką atthi vipąkadhammadhammą atthi nevavipąkanavipąkadhammadhammą, atthi upądinnupądąniyą atthi anupądinnåpądąniyą atthi anupądinnaanupądąniyą, atthi pćtisahagatą atthi sukhasahagatą atthi upekkhąsahagatą, atthi ącayagąminć atthi apacayagąminć atthi nevącayagąmi nąpacayagąminć, [PTS Page 313] [\q 313/] atthi sekkhą atthi asekkhą atthi neva, sekkhą nąsekkhą, atthi parittąrammaõą atthi mahaggatąrammaõą atthi appamąõąrammaõą, atthi maggąrammaną atthi maggahetuką atthi maggądhipatinć, atthi uppanną atthć anuppanną atthi uppądinć, atthć atćtą atthi anągatą atthi paccuppanną, attha atitąrammaõą atthi anągatąrammaõą atthi paccuppannąrammaõą, atthi ajjhattą atthi bahiddhą atthi ajjhattabahiddhą, atthi ajjhattąrammaną atthi bahiddhąrammaõą athć ajjhattabahiddhąrammaõą. Pćtisahagatą pa¤¤ą -pe- sukhasahagatą pa¤¤ą atthi vipąką atthi vipąkadhammadhammą atthi nevavipąkanavipąkadhammadhammą, atthi upądinnupądąniyą atthi anupądinnåpądąniyą atthianupądinna anupądąniyą, atthi savitakkasavicąrą atthi avitakkavicąramattą atthi avitakkaavicąrą, atthi ącayagąminć atthi apacayagaminć atthi nevącayagąmi nąpacayagąminć, atthi sekkhą atthi asekkhą atthi nevasekkhą nąsekkhą, atthi parittąatthi mahaggatą atthi appamąõą, [PTS Page 314] [\q 314/] atthi [BJT Page 148] [\x 148/] Parittąrammaną atthi mahaggatąrammaõą atthi appamąõąrammaõą, atthi maggąrammaõą atthimaggahetuką atthi maggądhipatinć, atthi uppanną atthi anuppanną atthi uppądinć, atthi atćtą atthi anągatą atthi paccappanną, atthi atćtąrammaõą atthi anągatąrammaõą atthi paccuppannąrammaõą, atthi ajkttą atthi bahiddhą atthi ajjhattabahiddhą, atthi ajjhattąrammaõą atthi bahiddhąrammaõą atthi ajjhattabahiddhąrammaõą. Upekkhąsahagatą pa¤¤ą atthi vipąką atthi vipąkadhammadhammą atthi nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Atthi upądinnupądąniyą atthi anupądinnupądąniyą atthi anupądinnaanupądąniyą, atthi ącayagąminć atthi apacayagąminć atthi nevącayagąminąpacayagąminć, atthi sekkhą atthi asekkhą atthi nevasekkhą nąsekkhą, atthi parittą atthi mahaggatą atthi appamąõą, atthi parittąrammaõą atthi mahaggatąrammaõą atthi appamąõąrammaõą, atthi maggąrammaõą atthi maggahetuką atthi maggądhipatinć, [PTS Page 315] [\q 315/] atthi uppanną atthi anuppanną atthi uppądinć, atthi atitą atthi anągatą atthi paccuppanną, attha atćtąrammaõą atthi anągatąrammaõą atthi paccuppannąrammaõą, attha ajjhattą atthi bahiddhą atthi ajjhattabahiddhą, atthi ajjhattąrammaõą atthi bahiddhąrammaõą atthi ajjhattabahiddhąrammaõą. Evaü tividhena ¤ąõavatthu. 810. Catubbidhena ¤ąõavatthu: kammassakataü ¤ąõaü1 saccąnulomikaü ¤ąõaü maggasamaļgissa ¤ąnaü phalasamaļgissa ¤ąõaü, dukkhe ¤ąõaü dukkhasamudaye ¤ąõaü dukkhanirodhe ¤ąõaü dukkhanirodhagąminiyą pańipadą ¤ąõaü. Kąmąvacarą pa¤¤ą råpąvacarą pa¤¤ą aråpąvacarą pa¤¤ą apariyąpanną pa¤¤ą. Dhamme ¤ąõaü anvaye ¤ąõaü paricchede2 ¤ąõaü sammuti¤ąnaü. 3 Atthi pa¤¤ą ącayąya no apacayąya atthi pa¤¤ą apacayąya noącayąya, atthi pa¤¤ą ącayąya ceva apacayąya ca, atthi pa¤¤ą nevącayąya noapacayąya. Atthi pa¤¤ą nibbidąya no pańivedhąya, atthipa¤¤ą pańivedhąya no nibbidąya, atthi pa¤¤ą nibbidąya ceva pańivedhąya ca, atthi pa¤¤ą neva nibbidąya nopańivedhąya. [PTS Page 316] [\q 316/] hąnabiginć pa¤¤ą. hitibhąginć pa¤¤ą, visesabhąginć pa¤¤ą, nibbedhabhąginć pa¤¤ą. 1. Kammassakata¤ąõaü-sirimu, machasaü. 2. Paricce¤ąõaü- sirimu, syą, pariye-machasaü. 3. Sammati¤ąnaü -saüvi. [BJT Page 150] [\x 150/] Catasso pańisambhidą, catasso pańipadą, cattąri ąrammanąni, jarąmaraõe ¤ąõaü jarąmaraõasamudaye ¤ąnaü jarąmaraõanirodhe ¤ąõaü jarąmaraõanirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü. Jątiyą ¤ąõaü -pe-bhave ¤ąõaü -pe- upądano -¤ąõaü -pe- taõhąya ¤ąõaü -pevedanąya ¤ąnaü -pe- phasse ¤ąõaü -pesaėąyatane ¤ąõaü -pe nąmaråpe ¤ąnaü-pe- vi¤¤ąõe ¤ąõaü -pesaļkhąresu ¤ąnaü saļkhąrasamudaye ¤ąõaüsaļkhąranirodhe ¤ąõaü saļkhąranirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü. Evaü catubbidhena ¤ąõavatthi. 811. Pa¤cavidhena ¤ąõavatthu: pa¤caļgiko sammąsamądhi, pa¤ca ¤ąõiko sammąsamądhi, evaü pa¤cavidhena ¤ąõavatthu. 812. Chabbidhena ¤aõavatthu: chasu abhi¤¤ąsu pa¤¤ą, evaü chabbidhena ¤ąõavatthu. 813. Sattavidhena ¤ąõavatthu: sattasattati ¤ąõavatthåni, evaü sattavidhena ¤ąõavatthu. [PTS Page 317] [\q 317/] 814. Ańńhavidhena ¤ąõavatthu: catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą, evaü ańńhavidhena ¤ąõavatthu. 815. Navavidhena ¤ąõavatthu: navasu anupubbavihąrasamąpattćsu pa¤¤ą. Evaü navavidhena ¤ąõavatthu. 816. Dasavidhena ¤ąõavatthu: dasa tathągatassa tathągatabaląni: yehi balehi samannągatatotathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti. Parisąsu sćhanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti, katamąni dasa: idha tathągato ńhąna¤ca ńhąnato ańńhąna¤ca ańńhąnato yathąbhåtaü pająnąti, yampi tathągato ńhąna¤ca ńhąnato ańńhąna¤ca ańńhąnato yathąbhåtaü pająnąti, idampi tathągatassa tathągatabalaü hoti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaüńhąnaü pańijąnąti parisąsu sihanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti. Punacaparaü tathągato atćtąnągatapaccuppannąnaü kammasamądąnąnaü ńhąnaso hetuso vipąkaü yathąbhåtaü pająnąti, yampi tathągato atćtąnągatapaccuppannąnaü kammasamądąnąnaü ńhąnaso hetuso vipąkaü yathąbhåtaü pająnąti, idampi tathągatassa tathągata balaü hoti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti, parisąsusćhanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti. Punacaparaü tathągato sabbatthagąminiü pańipadaü yathąbhåtaü pająnąti yampi tathągato sabbatthagąminiü pańipadaü yathąbhåtaü pająnąti idampi tathągatassa tathągatabalaü hoti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti, parisąsu sihanądaü nadati, brahvacakkaü pavatteti. [BJT Page 152] [\x 152/] Punacaparaü tathągato anekadhątu nąnądhątu lokaü yathąbhåtaü pająnąti yampi tathągato anekadhątu nąnądhątu lokaü yathąbhåtaü pająnąti, idampi tathągatassa tathągatabalaü hoti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti, parisąsu sćhanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti. Punacaparaü tathągato ttąnaü nąnądhimuttikataü yathąbhåtaü pająnąti, yampi tathągato sattąnaü nąnądhimuttikataü [PTS Page 318] [\q 318/] yathąbhåtaü pająnąti, idampi tathągatassa tathągatabalaü hoti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaü ńhąnaü pająnąti, risąsu sćhanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti. Punacaparaü tathągato parasttąnaü parapuggąląnaü indriyaparopariyattaü yathąbhåtaü pająnąti, yampi tathągato parasttąnaü parapuggaląnaü indriyaparopariyattaü yathąbhåtaü pająnąti, idampi tathągatassa tathągatabalaü hoti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaüńhąnaü pańijąnąti, parisąsu sćhanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti. Panacaparaü tathągato jhąnavimokkhasamądhisamąpattćnaü saükilesaü vodąnaü vuńńhąnaü yathąbhåtaü pająnąti, yampi tathągato jhąnavimokkhasamądhisamąpattćnaü saükilesaü vodąnaü vuńńhąnaü yathąbhataü pająnąti, idampi tathągatassa tathągatabalaü hoti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti, parisąsu sćhanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti. Punacaparaü tathągato pubbenivąsąnussatiü yathąbhåtaü pająnąti, yampi tathągato pubbenivąsąnussatiü yathąbhåtaü pająnąti, idampi tathągatassa tathągatabalaü hoti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti, parisąsa sćhanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti. Punacaparaja tathągato sattąnaü cutåpapątaü yathąbhåtaü pająnąti, yampi tathągato sattąnaü cutupapątaü yathąbhåtaü pająnąti, idampi tathągatassa tathągatabalaü hąti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti, parisąsu sćhanądaü nadati, ba hmacakkaü pavatteti. Punacaparaü tathągato ąsavąnaü khayaü yathąbhåtaü pająnąti, yampi tathągato ąsavąnaü khayaü yathąbhåtaü pająnąti, idampi tathągatassa tathągatabalaü hoti, yaü balaü ągamma tathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti, parisąsu sćhanądaü nadati, brahvacakkaü pavatteti. Imąni dasa tathągatassa tathągatabaląni, yehą balehi samannągato tathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti, parisąsu sihanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti. Evaü dasavidhena ¤ąõavatthu. Mątiką [PTS Page 319] [\q 319/] [BJT Page 154] [\x 154/] 817. Pa¤ca vi¤¤ąõą1 na hetumeva, ahetukameva, hetu vippayuttameva, sappaccayameva, saļkhatameva, aråpameva, lokiyameva, sąsavameva, saüyojaniyameva, ganthanćyameva, oghanćyameva, yoganćyameva, nćvaraõćyameva, parąmańńhameva, upądąniyameva, saükilesikameva, avyąkatameva, sąrammaõameva, acetasikameva, vipąkame, upądinnupądąniyameva, asaükilińńhasaükilesikameva, na savitakka savicąrameva, na avitakkavicąramattameva, avitakkaavicąrameva, na pćtisahagatameva, neva dassanena na bhąvanąya pahątabbameva neva dassanena na bhąvanąya pahątabbahetukameva, neva ącayagąmć na apacayagąmćmeva, nevasekkhanąsekkhameva, parittameva, kąmąvacarameva, narupąvacarameva, na aråpąvacarameva, pariyąpannameva, no apariyąpannameva, aniyatameva, aniyyąnikameva, uppannaü, manovi¤¤ąõavi¤¤eyyameva, aniccameva, jarąbhibhåtameva. Pa¤ca vi¤¤ąõą uppannavatthuką uppannąrammaõąti: uppannasąmiü vatthusmiü uppanne ąrammaõe uppajjanti. Purejątavatthuką purejątąrammaõąti: purejątasmiü vaóthusmiü purejąte ąrammaõe uppajjanti. Ajjhattikavatthuką bąhirąrammaõąti: pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü vatthu ajjhattiką, ąrammaõą bąhirą. Asambhinnavatthuką asambhinnąrammaõąti: asambhinnasmiü vatthusmiü asambhinne ąrammaõe uppajjanti. Nąnąvatthuką nąnąrammaõąti: a¤¤aü cakkhuvi¤¤ąõassa vatthu ca2 ąrammaõaü ca, a¤¤aü sotavi¤¤ąõassa vatthu ca2 ąrammanaü ca, a¤¤aü ghąnavi¤¤ąõassa vatthu ca ąrammaõaü ca, a¤¤aü jivhąvi¤¤ąõassa vatthå ca2 ąrammaõaü ca, a¤¤aü kąyavi¤¤ąõassa vatthu ca ąrammaõaü ca, na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaü paccanubhontćti: cakkhuvi¤¤ąõassa gocaravisayaü sotavi¤¤ąõaü na paccanubhoti, sota vi¤¤ąõassa gocaravisayampi cakkhuvi¤¤ąõaü na paccanubhoti, cakkhu vi¤¤ąõassa gocaravisayaü ghąvi¤¤ąõaü na paccanubhoti, ghąna vi¤¤ąõassa gocaravisayampi cakkhuvi¤¤ąõaü na paccanubhoti, cakkhu vi¤¤ąõassa gocaravisayaü jivhąvi¤¤ąõaü [PTS Page 320] [\q 320/] na paccanubhoti, jivhą vi¤¤ąõassa gocaravisayampi cakkhuvi¤¤ąõaü na paccanubhoti, cakkhu vi¤¤ąõassa gocaravisayaü kąyavi¤¤ąõaü na paccanubhoti, kąya vi¤¤ąõassa gocaravisayampi cakkhuvi¤¤ąõaü na paccanubhoti, sota vi¤¤ąõassa -pe- ghąnavi¤¤ąõassa -pe- jivhąvi¤¤ąõassa -pekąyavi¤¤ąõassa gocaravisayaü cakkhuvi¤¤ąõaü na paccanubhoti, cakkhu vi¤¤ąõassa gocaravisayampi kąyavi¤¤ąõaü na paccanubhoti, kąya vi¤¤ąõassa gocaravisayaü sotavi¤¤ąõaü na paccanubhoti, sota vi¤¤ąõassa gocaravisayampi kąyavi¤¤ąõaü na paccanubhoti, kąya vi¤¤ąõassa gocaravisayaü ghąnavi¤¤ąõaü na paccanubhoti, ghąna vi¤¤ąõassa gocaravisayampi kąyavi¤¤ąõaü na paccanubhoti, kąya vi¤¤ąõassa gocaravisayaü jivhąvi¤¤ąõaü na paccanubhoti, jivhą vi¤¤ąõassa gocaravisayampi kąyavi¤¤ąõaü na paccanubhoti. Na asamannąhąrą uppajjantć'ti: samannąharantassa uppajjanti. Na amanasikąrą uppajjantć'ti: manasikarontassa uppajjanti. Na abbokiõõą uppajjantć'ti: na pańipąńiyą uppajjanti. Na apubbaü acarimaü uppajjantć'ti: na ekakkhaõe uppajjanti. 1. Pa¤cavi¤¤ąõaü- sćpa1vi. 2. Vatthuü ca -sćpŠvi. [BJT Page 156] [\x 156/] Na a¤¤ama¤¤assa manantarą uppajjantć'ti: cakkhuvi¤¤ąõassa uppannasamanantarą sotavi¤¤ąõaü na uppajjati, sota vi¤¤ąõassa uppannasamanantarąpi cakkhuvi¤¤ąõaü na uppajjati, cakkhu vi¤¤ąõassa uppannasamanantarą ghąnavi¤¤ąõaü na uppajjati, ghąna vi¤¤ąõassa uppannasamanantarąpi cakkhuvi¤¤ąõaü na uppajjati, cakkhu vi¤¤ąõassa uppannasamanantarą jivhąvi¤¤ąõaü na uppajjati, jivhą vi¤¤ąõassa uppannasamanantarąpi cakkhuvi¤¤ąõaü na uppajjati, cakkhu vi¤¤ąõassa uppannasamanantarą kąyavi¤¤ąõaü na uppajjati, kąya vi¤¤ąõassa uppannasamanantarąpi cakkhuvi¤¤ąõaü na uppajjati, sota vi¤¤ąõassa -pe- ghąnavi¤¤ąõassa -pe- jivhąvi¤¤ąõassa -pekąyavi¤¤ąõassa uppannasamanantarą cakkhuvi¤¤ąõaü na uppajjati, cakkhu vi¤¤ąõassa uppannasamanantarąpi kąyavi¤¤ąõaü na uppajjati, kąya vi¤¤ąõassa uppannasamanantarą sotavi¤¤ąõaü na uppajjati, sota vi¤¤ąõassa uppannasamanantarąpi kąyavi¤¤ąõaü na uppajjati, kąya vi¤¤ąõassa uppannasamanantarą ghąnavi¤¤ąõaü na uppajjati, ghąna vi¤¤ąõassa [PTS Page 321] [\q 321/] uppannasamanantarąpi kąyavi¤¤ąõaü na uppajjati, kąya vi¤¤ąõassa uppannasamanantarą jivhąvi¤¤ąõaü na uppajjati, jivhą vi¤¤ąõassa uppannasamanantarąpi kąyavi¤¤ąõaü na uppajjati. Pa¤ca vi¤¤ąõą1 anąbhogąti: pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü natthi ąvajjaną vą ąbogovą samannąhąro vą manasikąro vi. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na ka¤cć2 dhammaü pańivijąnątćti: pa¤cahi vi¤¤ąõehi na ka¤ci dhammaü pańivijąnąti. A¤¤ata; abhinipątamattąti: a¤¤¤atra ąpątamattą. Pa¤cannaü vi¤¤ąnąnaü samanantarąpi na ka¤ci2 dhammaü pańivijąnątćti: pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarą manodhątuyąpi na ka¤ci dhammaü pańivijąnąti. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na ka¤ci iriyąpathaü kappetćti: pa¤cahi vi¤¤ąõehi na ka¤ci iriyąpathaü kappetigamanaü vą ńhąnaü vą nisajjaü vą seyyaü vą. Pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na ki¤ci iriyąpathaü kappetćti: pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarą manodhątuyąpi na ki¤ci iriyąpathaü kappeti gamanaü vą ńhąnaü vą nisajjaü vą seyyaü vą. Pa¤cahi vi¤¤aõehi na kąyakammaü na vacikammaü pańhńhapetćti: pa¤cahi vi¤¤ąõehi na kąyakammaü vacćkammaü pańńhapeti: pa¤cannaü vi¤¤¤ąõąnaü samanantarąpi na kąyakammaü na vacćkammaü pańńhapetćti: pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarą manodhątuyąpi na kąyakammaü navacćkammaü pańńhapeti. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na kusaląkusalaü dhammaü samądiyatćti: pa¤cahi vi¤¤ąõehi na kusaląkusalaü dhammaü samądiyati. Pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na kusaląkusalaü dhammaü samądiyatćti: pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarą manodhątuyąpi na kusaląkusalaü dhammaü samądiyati. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na samąpajjati na uńńhątćti: pa¤cahi vi¤¤ąõehi na samąpajjati na uńńhąti. Pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na samąpajjati na vuńńhątćti: pa¤cannaü [PTS Page 322] [\q 322/] vi¤¤ąõąnaü samanantarą manodhątuyąpi na samąpajjati na vuńńhąti. 1. Vi¤¤ąõaü - sćpŠvi. 2. Ki¤ci -sirimu, sćpŠvi. [BJT Page 158] [\x 158/] Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na cavati na uppajjatć'ti: pa¤cahi vi¤¤aõehi na cavati na uppajjati. Pa¤cannaü vi¤¤ąnąnaü samanantarąpi na cavati na uppajjatć'ti: pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarą manodhątuyąpi na cavati na uppajjati. Pa¤cahi vi¤¤ąõehi na supati na pańibujjhati na supinaü passatćti: pa¤cahi vi¤¤ąõehi na supati na pańibujjhati na supinaü passati. Pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarąpi na supati na pańibujjhati: na supinaü passatćta: pa¤cannaü vi¤¤ąõąnaü samanantarą manodhątuyąpi na supati na pańibujjhati na supinaü passati. Evaü yątąvakavatthuvibhąvaną pa¤¤ą. Evaü ekavidhena ¤ąõavatthu. Ekakaü. 818. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą lokiyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą lokuttarą pa¤¤ą. Sabbąva pa¤¤ą kenaci vi¤¤eyyą, kenaci na vi¤¤eyyą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą sąsavą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą anąsavą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą ąsavavippayuttą sąsavą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą ąsavavippayuttą anąsavą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą saüyojaniyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ąasaüyojaniyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą saüyojanavippayuttą saüyojaniyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą saüyejana vippayuttą asaüyojaniyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą ganthanćyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą aganthanćyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą ganthaniyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą agavthanćyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą gavthavippayuttą ganthanćyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą ganthavippayuttą aganthanćyą ¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą oghanćyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą anoghanćyą pa¤¤ą. [PTS Page 323] [\q 323/] Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą oghavippayuttą oghanćyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą oghavippayuttą anoghaniyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą yoganćyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą ayoganćyą pa¤¤ą. [BJT Page 160] [\x 160/] Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą yogavippayuttą yoganćyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą yegavippayuttą ayoganćyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą nćvaraõiyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą anćvaraõiyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą nćvaraõavippayuttą nćvaraõiyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą nćvaraõavippayuttą anćvaraõiyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą parąmańńhą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą aparąmańńhą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą parąmąsavippayuttą parąmańńhą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą parąmąsavippayuttą aparąmańńhą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu vipąke pa¤¤ą upądinną pa¤¤ą, tćsu bhumćsu kusale tćsu bhåmisu kiriyąvyąkate catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą anupądinną pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą upądąniyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą anupądąniyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą upądąnavippayuttą upądąniyą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą upądąnavippayuttą anupądąniyą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą saükilesiką pa¤¤ą. Catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą asaükilesiką pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą kilesavippayuttą saükilesiką pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą kilesavippayuttą asaükilesiką pa¤¤ą. Vitakkasampayuttą pa¤¤ą savitakką pa¤¤ą, vitakkavippayuttą pa¤¤ą avitakką pa¤¤ą. Vicąrasampayattą pa¤¤ą savicąrą pa¤¤ą, vicąravippayttą pa¤¤ą avicąrą pa¤¤ą. Pćtisampayuttą pa¤¤ą sappćtiką pa¤¤ą pćtivippayuttą pa¤¤ą appćtiką pa¤¤ą. Pćtisampayuttą pa¤¤ą pćtisahagatą pa¤¤ą, pćtivippayuttą pa¤¤ą na pćtisahagatą pa¤¤ą. [PTS Page 324] [\q 324/] Sukhasampayuttą pa¤¤ą sukhasahagatą pa¤¤ą, sukhavippayuttą pa¤¤ą na sukhasahagatą pa¤¤ą. Upekkhąsampayuttą pa¤¤ą upekkhą sahagatą pa¤¤ą, upekkhą vippayuttą pa¤¤ą na upekkhą sahagatą pa¤¤ą. Kąmąvacarakusaląvyąkate pa¤¤ą kąmąvacarą pa¤¤ą, råpąvacarą pa¤¤ą aråpąvacarą pa¤¤ą apariyąpanną pa¤¤ą na kąmąvacarą pa¤¤ą. Råpąvacarakusaląvąkate pa¤¤ą rupąvacarą pa¤¤ą, kąmąvacarą pa¤¤ą aråpąvacarą pa¤¤ą apariyąpanną pa¤¤ą na rēpąvacarą pa¤¤ą. [BJT Page 162. [\x 162/] ] Aråpąvacarakusaląvyąkate pa¤¤ą aråpąvacarą pa¤¤ą, kąmąvacarą pa¤¤ą råpąvacarąpa¤¤ą apariyąpanną pa¤¤ą na aråpąvacarą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą apariyąpanną pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ąapariyąpanną pa¤¤ą. Catusu maggesu pa¤¤ą niyyąniką pa¤¤ą, tćsu bhumćsu kusale catusu bhumćsu vipąke tćsu bhumćsu kiriyąvyąkate pa¤¤ą aniyyąniką pa¤¤ą. Catusu maggesu pa¤¤ą niyątą pa¤¤ą, tćsu bhumćsu kusale catusu bhumćsu vipąka tćsu bhumćsu kiriyą vyąkate pa¤¤ą aniyatą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu kusaląvyąkate pa¤¤ą sauttarą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą anuttarą pa¤¤ą. Tattha katamą atthająpiką pa¤¤ą: catusu bhumćsu kusale arahato abhi¤¤aü uppądentassa samąpattiü uppądentassa kiriyąvyąkate pa¤¤ą atthająpiką pa¤¤ą, catusu bhumćsu vipąke arahato uppannąya abhi¤¤ąya uppannąya samąpattiyą kiriyąbyąkate pa¤¤ą jąpitatthą ¤¤ą. Evaü duvidhena ¤ąõavattha. Adukaü. 819. Tattha katamą cintąmayą pa¤¤ą: yogavihitesu vą kammąyatanesu yogavihitesu vą sippąyatanesu yogavihitesu vą vijjąńńhąnesu kammassakataü vą saccąnulomikaü vą råpaü aniccanti vą vedaną aniccąti vą sa¤¤ą aniccąti vą saļkhąrą aniccąti vąvi¤¤ąõaü [PTS Page 325] [\q 325/] aniccanti vą yaü evaråpiü anulomikaü khantiü dińńhiü ruciü mutiü1 pekkhaü dhammanijjhąnakkhantiü parato asutvą pańilabhati, ayaü vuccati cintąmayą pa¤¤ą. Tattha katamą sutamayą ¤¤ą. Yogavihitesu vą kammąyatanase yogavihitesu vą sippąyatanesuyogavihitesu vą vijjąńńhanesu kammassakataü vą saccąnulomikaü vą råpaü aniccanti vą vedaną -pe- sa¤¤ą -pe- saļkhąrą-pevi¤¤ąõaü aniccanti vą yaü evaråpiü anulomikaü khantiü dińńhiü ruciü mutiü pekkhaü dhammanijjhąnakkhantiü parato sutvą pańilabhati, ayaü vuccati sutamayą pa¤¤ą. Sabbąpi samąpannassa pa¤¤ą bhąvanąmayą pa¤¤ą. Tattha katamą dąnamayą pa¤¤ą: dąnaü ąrabbha dąnądhigaccha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati dąnamayą pa¤¤ą. Tattha katamą sćlamayą pa¤¤ą: sćlaü ąrabbha sćlądhigaccha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vaccati sćlamayą pa¤¤ą. Sabbąpi samąpannassa pa¤¤ą bhąvanąmayą pa¤¤ą. 1. Mudiü-sirimu, machasaü. [BJT Page 164] [\x 164/] Tattha katamą adisćle pa¤¤ą: pątimokkhasaüvarasaüvutassa2 yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati adhisćle pa¤¤ą. Tattha katamą adhicitte pa¤¤ą: råpąvacaruråpavacarasamąpattiü samąpajjantassa yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati adicitte pa¤¤ą. Tattha katamą adhipa¤¤ąya pa¤¤ą: catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą, ayaü vuccati adhipa¤¤ąya pa¤¤ą. Tattha katamaü ąyakosallaü: ime dhamme manasikaroto anuppanną ceva akusalą dhammą na upjjanti. Uppanną ca akusalą dhammą pahćyanti, ime vą panime dhamme manasikarotto anuppanną ceva kusalą dhammą uppajjanti, uppanną ca kusalą dhammą bhiyyobhąvąya vepulląya bhąvanąya pąripåriyą saüvattantćti yą tattha pa¤¤ą pająnaną-pe- [PTS Page 326] [\q 326/] amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati ąyakosallaü. Tattha katamaü ąyakosallaü: ime dhamme manasikaroto anuppanną ceva kusalą dhammą na upjjanti. Uppanną ca kusalą dhammą nirujjhanti ime vą panime dhamme manasikarotto anuppanną ceva akusalą dhammą uppajjanti, uppanną ca akusalą dhammą bhiyyobhąvąya vepulląya saüvattantćti yą tattha pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati apąyakosallaü. Sabbąpi tatråpąyą pa¤¤ą upąyakosallaü. Catusu bhumisu vipąke pa¤¤ą vipąką pa¤¤ą, catusu bhumisu kusale pa¤¤ą vipąkadhammadhammą pa¤¤ą, tisu bhumćsu kiriyąvyąkate pa¤¤ą nevavipąkanavipąkadhammadhammą pa¤¤ą. Tćsu bhumćsu vipąke pa¤¤ą upądinnåpądąniyą pa¤¤ą, tćsu bhumćsu kusale tćsu bhumćsu kiriyąvyąkate pa¤¤ą anupądinnåpądąniyą ¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą anupądinna anupądąniyą pa¤¤ą. Vitakkavicąrasampayuttą pa¤¤ą savitakkasavicąrą pa¤¤ą, vitakka vippayuttą vicąrasampayuttą pa¤¤ą avitakkavicąramattą pa¤¤ą, vitakkavicąravippayuttą pa¤¤ą avitakkaavicąrą pa¤¤ą. Pćtisampayuttą pa¤¤ą pćtisahagatą pa¤¤ą, sukhasampayuttą pa¤¤ą sukhasahagatą pa¤¤ą, upekkhąsampayuttą pa¤¤ą upekkąsahagatą pa¤¤ą. Tisu bhumćsu kusale pa¤¤ą ącayagąminć pa¤¤ą, catusu maggesu pa¤¤ą apacayagąminć pa¤¤ą, catusu bhumisu vipąke tćsu bhumćsu kiriyąvyąkate pa¤¤ą neva ącayagąmćnąpacayagąminć pa¤¤ą. Catusu maggesu tćsu phalesu pa¤¤ą sekkhą pa¤¤ą, uparińńhi mą arahattaphale pa¤¤ą asekkhą pa¤¤ą, tćsu bhåmisu kusale tćsu bhumćsu vipąke tåsu bhumćsu kiriyąvyąkate pa¤¤ą nevasekkhąnąsekkhą pa¤¤ą. 2. Saüvaraü, saüvarantassa- sirimu, machasaü. [BJT Page 166] [\x 166/] Kąmąvacarakusaląvyąkate pa¤¤ą parittą pa¤¤ą, råpąvacarąråpąvacarakusaląvyąkate pa¤¤ą mahaggatą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą appamąõą pa¤¤ą. Tattha katamą parittąrammaõą pa¤¤ą: [PTS Page 327] [\q 327/] paritte dhamme ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi ayaü vuccati parittąrammaõą pa¤¤ą, tattha katamą mahaggatąrammaõą pa¤¤ą: mahaggate dhamme ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati mahaggatąrammaõą pa¤¤ą. Tattha katamą appamąõąrammaõą pa¤¤ą: appamąõe dhamme ąhabbha yą uppajjatipa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati appamąõąrammaõą pa¤¤ą. Tata katamą maggąrammaõą pa¤¤¤ą: ariyamaggaü ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati maggąrammaną pa¤¤ą. Catusu maggesu pa¤¤ą maggahetuką pa¤¤ą. Tattha katamą maggądhipatinć pa¤¤ą: ariyamaggaü adhipatiü karitvą yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną -peamoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati maggądhipatinć pa¤¤ą. Catusu bhumisu vipąko pa¤¤ą siyą uppanną siyą uppądinć, na vattabbą anuppannąti. Catusu bhumisu kusale, tćsu bhumćsu kiriyą byąkate pa¤¤ą siyą uppanną siyą anuppanną, na vattabbą uppądinćti. Sabbąva pa¤¤ą siyą atćtą siyą anągatą siyą paccuppanną. Tattha katamą atćtąrammaõą pa¤¤ą: atite dhamme ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi ayaü vuccati atćtąrammaõą pa¤¤ą. Tattha katamą anągatąrammaõą pa¤¤ą: anągate dhamme ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati anągatąrammaõą pa¤¤ą. Tattha katamą paccuppannąrammaõą pa¤¤ą: paccuppanne dhamme ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati paccuppannąrammaõą pa¤¤ą. Sabbąva pa¤¤ą siyą ajjhattą siyą bahiddhą siyą ajjhattabahiddhą. Tattha katamą ajjhattąrammaõą pa¤¤ą: ajjhatte dhamme ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- [PTS Page 328] [\q 328/] amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati ajjhattąrammaõą pa¤¤ą. Tattha katamą bahiddhąrammaõą pa¤¤ą: bahiddhą dhamme ąhabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati bahiddhąrammaõą pa¤¤ą. Tattha katamą ajjhattabahiddhąrammaõą pa¤¤ą: ajjhattabahiddhą dhamme ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati ajjhattabahiddhąrammaõą pa¤¤ą. Evaü tividhena ¤ąõavatthu. Tikaü [BJT Page 168] [\x 168/] 820. Tattha katamaü kammassakataü ¤ąõaü: atthi dinnaü, athi yińńhaü, atthi hutaü, atthi sukadukkamąnaü kammąnaü phalaü vipąko, atthi ayaü loko, atthi paro loko, atthi mątą, atthi pitą, atthi sattą opapątiką, atthi loke samaõabrąhmaõą sammaggatą sammą pańipanną, ye imaü ca lokaü paraü ca lokaü sayaü abhi¤¤ą sacchikatvą pavedentćti yą evaråpą pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi idaü vuccati kammassakataü ¤ąõaü. Phapetvą saccąnulomikaü ¤ąnaü sabbąpi sąsavą kusalą pa¤¤ą kammassakataü ¤ąõaü. Tattha katamaü sccąnulomikaü ¤ąnaü: råpaü aniccanti vą vedaną-pe- sa¤¤ą-pe- saļkhąrą-pe- vi¤¤ąõaü aniccanti vą yą evaråpć anulomiką khanti dińńhi ruci muti1 pekkhą dhammanijjhąnakkhanti idaü vuccati saccąnulomikaü ¤ąõaü. Catusu maggesu pa¤¤ą maggasamaļgissa ¤ąõaü. Catusu phalesu pa¤¤ąphalasamaļgissa ¤ąnaü. Maggasamaļgissa ¤ąõaü dukkhepetaü ¤ąõaü, dukkhasamudayepetaü ¤ąnaü, dukkhanirodhepetaü ¤ąnaü, dukkhanirodhagąminiyą pańipadąyapetaü ¤ąõaü. Tattha katamaü dukkhe ¤ąõaü: dukkhaü ąhabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati dukkhe ¤ąõaü. Dukkhasamudayaü ąrabbha -pe- dukkha nirodhaü ąrabbha -pedukkhanirodhagąminiü [PTS Page 329] [\q 329/] pańipadaü ąhabbha yą uppajjatipa¤¤ąpająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati dukkha nirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü. Kąmąvacarakusaląbyąkate pa¤¤ą kąmąvacarą pa¤¤ą, råpąvacara kusaląbayąkate pa¤¤ą råpąvacarą pa¤¤ą, aråpąvacarakusaląbyąkate pa¤¤ą aråpąvacarą pa¤¤ą, catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą apariyąpanną pa¤¤ą. Tattha katamaü dhamme ¤ąõaü: catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą dhamme ¤ąõaü. So iminą dhammena ¤ątena dińńhena pattena viditena pariyogąėhena atćtąnągate nayaü neti ye pi keci atćtamaddhąnaü samaõą vą brąhmaną vą dukkhaü abbha¤¤aüsu, dukkhasamudayaü abbha¤¤aüsu, dukkhanirodhaü abbha¤¤aüsu, dukkhanirodhagąminćpańipadaü abbha¤¤aüsu, ima¤¤eva te dukkhaü abbha¤¤aüsu, ima¤¤eva te dukkhasamudayaü abbha¤¤aüsu, ima¤¤eva te dukkhanirodhaü abbha¤¤aüsu, ima¤¤eva te dukkhanirodhagąminiü pańipadaü abbha¤¤aüsu. Yepi keci anągatamaddhąnaü samaõą vą brąhmaõą vą dukkhaü abhijąnissanti, dukkhasamudayaü abhijąnissanti, dukkhanirodhaü abhijąnissanti, dukkhanirodhagąminć pańipadaü abhijąnissanti, ima¤¤eva te dukkhaü abhijąnissanti. Ima¤¤eva te dukkhasudayaü abijąnissanti, ima¤¤eva te dukkha nirodhaü abijąnissanti, ima¤¤eva te dukkhanirodhagąminćpańipadaü abhijąnissantćti yą tattha pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati anvaye ¤ąõaü. 1. Mudi-sirimu. Machasaü. [BJT Page 170] [\x 170/] Tattha katamaü paricchede1 ¤ąnaü: idha bhikkhu parasantąnaü parapuggaląnaü cetasą ceto paricca pająnąti. Sarągaü vą cittaü sarągaü cittanti pająnąti vćtarągaü vą cittaü vćtarągaü cittanti pająnąti. Sadosaü vą cittaü -pe- vćtadosaü vą cittaü -pesamohaü vą cittaü -pe- vćtamohaü vą cittaü -pe- saükhittaü vą cittaü -pe-vikkhittaü vą cittaü -pemahaggataü vą cittaü -pe- amahaggataü vą cittaü -pesauttaraü vą cittaü -pe- anuttaraü vą cittaü -pesamąhitaü vą cittaü -pe- asamąhitaü vą cittaü -pevimuttaü vą cittaü -pe- avimuttaü vą cittaü avimuttaü cittanti pająnątćti yą tattha [PTS Page 330] [\q 330/] pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, badaü vuccati paricchede ¤ąõaü. hapetvą dhamme ¤ąõaü anvaye ¤ąnaü paricchede ¤ąõaü avasesą pa¤¤ą sammåti¤ąnaü. Ttha katamą pa¤¤ą ącayąya no apacayąya: kąmąvacarakusale pa¤¤ą ącayąya no apacąyąya, catusu maggesu pa¤¤ą apacayąya no ącayąya, råpąvacarąråpąvacarakusalepa¤¤ą ącayąya ceva apacayąya ca, avasesą pa¤¤ą neva ącayąya no apacayąya. Tatthakatamą pa¤¤ą nibbidąya no pańivedhąya: yąya pa¤¤ąya kąmesu vćtarągo hoti na ca abi¤¤ąyo pańivijjhati2 na ca saccąni, ayaü vuccati pa¤¤ą nibbidąya no pańivedhąya, sveva pa¤¤ąya kąmesu vćtarągo samąno abhi¤¤ąyo pańivijjhati na ca saccąni, ayaü vuccati pa¤¤ą pańivedhąya no nibbidąya. Catusu maggesu pa¤¤ą nibbidąyaceva pańivedhąya ca, avaso pa¤¤ą neva nibbidąya no pańivedhąya. Tattha katamą hąnabąginć pa¤¤ą: pańhamassa jhąnassa ląbhiü3 kąmasahagatą sa¤¤ą manasikąrą samudącaranti hąnabhąginć pa¤¤ą. Tadanudhammatą sati santińńhati ńhiti4bhąginć pa¤¤ą avćtakkasahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti visesabhąginć pa¤¤ą, nibbidąsahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti virągupasaühitą nibbedhabhąginć pa¤¤ą. Dutiyassa jhąnassa ląbhiü3 vitakkasahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti hąnabhąginć pa¤¤ą, tadanudhmmatą sati santińńhati ńhiti4 bhąginć pa¤¤ą, upekkhąsahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti visesabhąginć pa¤¤ą. Nibbidąsahagatą5 sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti virągupasaühitą6 nibbedha bhąginć pa¤¤ą. Tatiyassa jhąnassaląbhiü3 pćtisukhasahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti hąnabhąginć pa¤¤ą, tadanudhammatą sati santińńhati ńhitibąginć pa¤¤ą, adukkhamasukhasahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti visesabąginć [PTS Page 331] [\q 331/] pa¤¤ą, nibbidąsahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti virągupasaühitą6 nibbedhabhąginć pa¤¤ą. 1. Paricce - sirimu, syą. Pariye -machasaü. 2. Pańivijjati -sirimu. 3. Ląbhi - sirimu, machasaü 4. Dhiti-sirimu. 5. Nibbidąya sahagatą - sćpŠvi. 6. Virągupa sa¤¤itą-sirimu. [BJT Page 172] [\x 172/] Catutthassa jhąnassa ląbhćü upekkhąsahagatą sa¤¤ą manasikąrą samudącaranti hąnabhąginć pa¤¤ą, tadanudhammatą sati santińńhati ńhitibhąginć pa¤¤ą, ąkąsąna¤cąyatanasahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti visesabhąginć pa¤¤ą, nibbidąsahagatą sa¤¤ą manasikąrą samudącaranti virągupasaühitą nibbedhabhąginć pa¤¤ą. ākąsana¤cąyatanassa ląbhiü1 råpasahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti hąnabhąginć pa¤¤ą, tadanudhammatą sati santińńhati ńhitibhąginć pa¤¤ą, vi¤¤ąõa¤cąyatanasahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti visesabhąginć pa¤¤ą, nibbidąsahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti virągupasaühitą nibbedhabhąginć pa¤¤ą. Vi¤¤ąõa¤cąyatanassa ląbhiü1 ąkąsąna¤cąyatanasahagatą sa¤¤ą manasikąrą samudącaranti hąnabhąginć pa¤¤ą, tadanudhammatą sati santińńhati ńhitibhąginć pa¤¤ą, ąki¤ca¤¤ąyatanasahagatą sa¤¤ą manasikąrą samudącaranti visesabhąginć pa¤¤ą, nibbidąsahagatą sa¤¤ą manasikąrą samudącaranti virągupasaühitą nibbedhabhąginć pa¤¤ą. āki¤ca¤¤ąyatanassa ląbhiü1 vi¤¤ąõa¤cąyatanasahagatą sa¤¤ą manasikąrą samudącaranti hąnabhąginć pa¤¤ą, tadanudhammatą sati santińńhati ńhitibhąginć pa¤¤ą, nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti visesabhąginć pa¤¤ą, nibbidąsahagatą sa¤¤ąmanasikąrą samudącaranti virągupasaühitą nibbedhabhąginć pa¤¤ą. Tattha katamą catasso pańisambhidą: atthapańisambhidą dhammapańisambhidą niruttipańisambhidą pańibhąnapańisambhidą. Atthe ¤ąõaü atthapańisambhidą, dhamme ¤ąõaü dhammapańisambhidą, tattha dhammaniruttąbhiląpe ¤ąõaü nirutti pańisambhidą, ¤ąõesu ¤ąõaü pańibhąnapańisambhidą, imą catasso pańisambhidą. Tattha katamą catasso pańipadą: dukkhą pańipadą2 dandhąbhi¤¤ą pa¤¤ą, dukkhą pańipadą khippąbhi¤¤ą pa¤¤ą, sukhą pańipadą3dandhąbhi¤¤ą pa¤¤ą, sukhą pańipadą khippąbi¤¤ą pa¤¤ą. Tattha katamą dukkhą pańipadą dandhąbhi¤¤ą pa¤¤ą: [PTS Page 332] [\q 332/] kicchena kasirena samądhiü uppądentassa dandhaü taõńhąnaü4 abhijąnantassa yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati dukkhą pańipadą dandhąbhi¤¤ą pa¤¤ą. Tattha katamą dukkhą pańipadą2khippąbhi¤¤¤ą pa¤¤ą: kicchena kasirena samądhiü uppądentassa khippaü taõńhąnaü5 abhijąnantassa yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati dukkhą pańipadą2 khippąbi¤¤ą pa¤¤ą. Tattha katamą sukhą pańipadą3 dandhąbhi¤¤ą pa¤¤ą: akicchena akasirena samądhiü uppądentassa davdhaü taõńhąnaü4 abhijąnantassa yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati sukhą pańipadą3 dandhąbhi¤¤ą pa¤¤ą. Tattha katamą sukhą pańupadą khippąbhi¤¤ą pa¤¤ą: akicchena akasirena samądhiü uppądentassa khippaü taõńhąnaü abhijąnantassa yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati sukhą pańipadą3 khippąbi¤¤ą pa¤¤ą. Imą catasso pańipadą. 1. Ląbhć-sirimu 2. Dukkhapańipadą-machasaü 3. Sukhapańipadą-machasaü 4. Dandhą taõhąnaü -sirimu 5. Taõhąnaü -sirimu. [BJT Page 174] [\x 174/] Tattha katamąni cattąri ąrammaõąni: parittą parittąrammaõą pa¤¤ą, parittą appamąõąrmaõą pa¤¤ą, appamąõą parittąrammaõą pa¤¤ą, appamąõą appamąõąrammaõąpa¤¤ą. Tattha katamą parittą parittąrammaõą pa¤¤ą: samądhissa na nikąmaląbissa ąrammaõaü thokaü pharantassa yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati parittą parittąrammaõą pa¤¤ą. Tattha katamą parittą appamąõąrammaõą pa¤¤ą: samądhissa na nikąmaląbhissa ąrammaõaü vipulaü pharantassa yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati parittą parittąrammaõą pa¤¤ą. Tattha katamą appamąõą parittąrammaõą pa¤¤ą: samądissa nikąmaląbhisisa ąrammaõaü thokaü pharantassa yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ayaü vuccati parittą parittąrammaõą pa¤¤ą. Tattha katamą appamąõą appamąõąrmmaõą pa¤¤ą: samądhissa nikąmaląbhissa ąrammaõą vipulaü pharantassa yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho [PTS Page 333] [\q 333/] dhammavicayo sammą dińńhi, ayaü vuccati appamąõą appamąõąrammaõąpa¤¤ą. Imąni cattąri ąrammaõąni. Maggasamaļgissa ¤ąõaü jarąmaraõepetaü ¤ąõaü, jarąmaraõa samudayepetaü ¤ąõaü jarąmaraõanirodhepetaü ¤ąõaü, jarąmaraõa nirodhagąminiyą pańipadąyapetaü ¤ąõaü. Tattha katamaü jarąmaraõe ¤ąõaü: jarąmaraõaü ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe-amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati jarąmaraõe ¤ąõaü. Jarąmaraõasamudayaü ąrabbha -pejarąmaraõa nirodhaü ąrabbha -pejarąmaraõanirodhagąminiü pańipadaü ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe amohodhammavicayo sammądińńhi, idaü vuccati jarąmaraõanirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü. Maggasamaļgissa ¤ąõaü jątiyąpetaü ¤ąõaü -pe- bhavepetaü ¤ąõaü -peupądąnepetaü ¤ąõaü -pe- taõhąyapetaü ¤ąnaü -pevedanąyapetaü ¤ąõaü -pephassepetaü ¤ąõaü -pesaėąyatanepetaü ¤ąnaü -pe- nąråpepetaü ¤ąnaü -pevi¤¤ąõepetaü ¤ąõaü -pe- Saļkhąresupetaü ¤ąnaü, saļkhąrasamudayepetaü ¤ąõaü, saļkhąra nirodhepetaü ¤ąõaü, saļkhąranirodhagąminiyą pańipadąya petaü ¤ąõaü. Tattha katamaü saļkhąresu ¤ąnaü: saļkhąre ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, ida vuccati saļkhąresu ¤ąõaü. Saļkhąrasamudayaü ąrabbha -pesaļkhąranirodhaü ąrabbha -pesaļkhąranirodhagąminiü pańipadaü ąrabbha yą uppajjati pa¤¤ą pająnaną-pe- ameho dhammavicayo sammądińńhi, badaü vuccati saļkhąranirodhagąminiyą pańipadąya ¤ąõaü. Evaü catubbidhena ¤ąõavatthu. Catukkaü. [PTS Page 334] [\q 334/] [BJT Page 176] [\x 176/] 821. Tattha katamo pa¤caļgiko sammąsamądhi: pćtipharaõatą sukha pharaõatą cetopharaõatą ąlokapharaõatą paccavekkhanąnimittaü. Dvćsu jhąnesu pa¤¤ą pćtipharaõatą, tćsu jhąnesupa¤¤ą sukhapharaõatą, paracitte ¤ąõaü cetopharaõatą, dibbacakkhu ąlokapharaõatą, tambhą tambhą samądhimhą vuńńhitassa paccavekkhaną¤ąõaü paccavekkhaną nimittaü, ayaü vuccati pa¤caļgiko sammąsamądhi. Tattha katamo pa¤ca¤ąõiko sammąsamądhi: ayaü samądhi paccuppannasukho ceva ąyati¤ca sukhavipąkoti paccatta¤¤eva ¤ąõaü uppajjati, ayaü samądhi ariyo nirąmisoti paccatta¤¤eva ¤ąõaü uppajjati, ayaü samądhi akąpurisasevitoti1 ccatta¤¤eva ¤ąõaü uppajjati, ayaü samądhi santo paõćto pańippassaddhaladdho2 ekodhibhąvądhigato na sasaļkhąraniggayha vąritavatoti3 paccatta¤¤eva ¤ąõaü uppajjati. So kho panąhaü imaü samądhiü sato samąpajjąmi sato uńńhahąmćti paccatta¤¤eva ¤ąõaü uppajjati. Ayaü pa¤ca¤ąõiko sammąsamądhi, evaü pa¤cavidhena ¤ąõavatthu. 822. Tattha katamą chasu abhi¤¤ąsu pa¤¤ą: iddhividhe ¤ąnaü, sotadhątu vusuddhiyą ¤ąõaü, paracitte ¤ąõaü , pubbenivąsąnussatiyą ¤ąõaü, 4 sattąnaü cutåpapąte ¤ąnaü, ąsavąnaü khaye ¤ąõaü, imą chasu abhi¤¤ąsu pa¤¤ą. Evaü chabbidhena ¤ąõavatthu. 823. Tattha katamąni sattasattati ¤ąõavatthåni: jątipaccayą jarąmaraõanti ¤ąõaü. Asati jątiyą natthi jarąmaraõanti ¤ąõaü. Atćtampi addhąnaü jątipaccayą jarąmaraõanti ¤ąõaü. Asati jątiyą natthi jarąmaraõanti ¤ąõaü. Anągatampi addhąnaü jątipaccayą jarą maraõanti¤ąnaü, asati jątiyą natthi jarąmaraõanti ¤ąõaü. Yampissa taü dhammańńhitima ¤ąõaü, pi khayadhammaü vayadhammaü virągadhammaü nirodhadhammanti ¤ąõaü. Bhavapaccayą jątćti ¤ąõaü -pe- [PTS Page 335] [\q 335/] upądąna paccayą bhavoti ¤ąõaü -petaõhąpaccayą upądąnanti ¤ąõaü-pe- vedanąpaccayą taõhąti ¤ąõaü -pephassapaccayą vedanąti ¤ąõaü -pesaėąyatanapaccayą phassoti ¤ąõaü -pe nąmaråpa paccayą saėąyatananti ¤ąõaü -pevi¤¤ąõapaccayą nąmaråpanti ¤ąõaü -pe- saļkhąrapaccayą vi¤¤ąõanti ¤ąõaü -peavijją paccayą saļkhąrąti ¤ąõaü, asati avijjąya natthi saļkhąrąti ¤ąõaü. Atćtampi adhąnaü avijjąpaccayą saļkhąrąti ¤ąõaü, asati avijjąya natthi saļkhąrąti ¤ąnaü, anągatampi addhąnaü avijjąpaccayą saļkhąrąti ¤ąõaü, asati avijjąya natthi saļkhąrąti ¤ąõaü. Yampissa taü dhammańńhiti ¤ąõaü, tampi khayadhammaü vayadhammaü virąbhadhammaü nirodhadhammanti ¤ąõaü. Imąni sattasattati5 ¤ąõavatthuni. Evaü sattavidhenaõavatthu. 1. Mahąpurisasevitoti- sirimu, machasaü. 2. Pańippassaddhą-sirimu. 3. Vąritagatoti-sirimu, machasaü. 4. Pubbenivąsąnussati¤ąõaü-sirimu, syą. 5. Sattati-sirimu [BJT Page 178] [\x 178/] 824. Tattha katamą catusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą: sotąpatti magge pa¤¤ą, sotąpatti phale pa¤¤ą, sakadągąmć magge pa¤¤ą, sakadągąmć phale pa¤¤ą, anągąmi magge pa¤¤ą, anągąmi phale pa¤¤ą, arahattamagge pa¤¤ą, arahattaphale pa¤¤ą. Imącatusu maggesu catusu phalesu pa¤¤ą. Evaü ańńhavidhena ¤ąõavatthu. 825. Tattha katamą navasu anupubbavihąrasampattćsu pa¤¤ą: pańhamajjhąnasamąpattiyą pa¤¤ą, dutiyajjhąnasamąpattiyą pa¤¤ą, tatiyajjhąnasamąpattiyą pa¤¤ą, catutthajjhąnasamąpattiyą pa¤¤ą, ąkąsąna¤cąyatanasamąpattiyą pa¤¤ą, vi¤¤ąõa¤cąyatanasamąpattiyą pa¤¤ą, ąti¤ca¤¤ąyatanasamąpattiyą pa¤¤ą, nevasa¤¤ą nąsa¤¤ąyatanasamąpattiyą pa¤¤ą sa¤¤ąvedayitanirodhasamąpattiyą vuńńhitassa paccavekkhaną¤ąõaü. Imą navasu anupubbavihąrasamąpattćsu pa¤¤ą. Evaü navavidhena ¤ąõavatthu. 826. Tattha katamąü tathągatassa ńhąnaü ca ńhąnato ańńhąna¤ca ańńhąnato yathąbhåtaü ¤ąnaü: idha tathągato ańńhąnametaü anavakąso yaü dińńhisampanno puggalo ka¤ci saļkhąraü niccate upagaccheyya [PTS Page 336] [\q 336/] netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca ko etaü vijjati yaü puthujjano ka¤ci saļkhąraü niccato upagaccheyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü dińńhisampanno puggalo ka¤ci saļkhąraü sukhato upagaccheyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca ko etaü vijjati yaü puthujjano ka¤ci saļkhąraü sukhato upagaccheyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti, ańńhąnametaü anavakąso yaü dińńhisampanno puggalo ka¤ci dhammaü attato upagaccheyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca kho etaü vijjati yaü puthujjanoka¤ci dhammaü attato upagaccheyya ńhąnametaü vijjatiti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü dińńhisampanno puggalo mątaraü jćvitą voropeyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca kho etaü vijjati yaü puthujjano mątaraü jćvitą voropeyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü dińńhisampanno puggalo pitaraü jćvitą voropeyya-pearahantaü jćvitą voropeyya-pe- duńńhena cittena tathągatassa lohitaü uppądeyya -pe- saļghaü bhindeyya-pe- a¤¤aü satthąraü uddiseyya-pe- ańńhamaü bhavaü nibbatteyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca kho etaü vijjati yaü puthujjano ańńhamaü bhavaü nibbatteyyańhąnametaü vijjatćti pająnąti. [BJT Page 180] [\x 180/] Ańńhąnametaü anavakąso yaü ekissą lokadhątuyą dve arahanto sammąsambuddhą apubbaü acarimaü uppajjyeü netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca ko etaü vijjati yaü ekissą lokadhątuyą eko arahaü sammąsambuddho uppajeyya ńhąnametaü vijjatćtipająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü ekissą loka dhątuyą dve rąjąno cakkavattć apubbaü acarimaü uppajjeyyuü netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca koetaü vijjati yaü ekissą lokadhątuyą eko rąją cakkavattć uppajjeyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü ittha arahaü assa sammąsambuddho netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca ko etaü vijjati yaü puriso arahaü assa sammąsambuddho ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąsoyaü itthi rąją assa cakkavattć netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca ko etaü vijjatiyaü puriso rąją assa cakkavattć ńhąnametaü vijjatćti pająnąti ańńhąnametaü anavakąso yaü itthi sakkattaü kareyya [PTS Page 337] [\q 337/] mąrattaü kareyya brahmattaü kareyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti -peńhąna¤ca kho etaü vijjati yaü puriso brahmattaü kareyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü kąyaduccaritassa ińńho kanto mąpo vipąko nibbatteyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca ko etaü vijjati yaü kąyaduccaritassa anańńho akanto amanąpo vipąko nibbatteyya ńhąnametaü vijjatćtipająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü vacćdaccaritassa -pe- yaü manoduccaritassa ińńho kanto manąpo vipąko nibbatteyya netaü ńhąnaü vijjatćtipająnąti-pe- ńhąna¤ca kho etaü vijjati yaü manoduccaritassa anińńho akanto amanąpo vipąko nibbatteyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü kąyasucaritassa anińńho akanto amanąpo vipąko nibbatteyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca kho etaü vijjati yaü kąyasucaritassa ińńho kanto manąpo vipąko nibbatteyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü vacćsucaritassa -pe- yaü manosucaritassa anińńho akanto amanąpo vipąko nibbatteyya, netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti-pe- ńhąna¤ca kho etaü vijjatiyaü manosucaritassa ińńho kanto manąpo vipąko nibbatteyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü kąyuccaritasamaļgć taünidąną tappaccayą kąyassa bhedą parammaraõą sugatiü saggaü lokaü upapajjeyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤cakho etaü vijjati yaü kąyaduccaritasamaļgć taünidąną tappaccayą kąyassa bhedą parammaraõą apąyaü duggatiü vinipątaü nirayaü upapajjeyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti, ańńhąnametaü anavakąso yaü vacćduccaritasamaļgć -pe- yaü manoduccaritasamaļgćtaünidąną tappaccaya kąyassa bhedą parammaraõą sugatiü saggaü lokaüupapajjeyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti-pe- ńhąna¤ca kho etaü vijjati yaümanoduccaritasamaļgć taünidąną tappaccąya kąyassa bhedą parammaraõą apąyaü duggatiüvinipątaü nirayaü upapajjeyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. [BJT Page 182. [\x 182/] ] Ańńhąnametaü anavakąso yaü kąyasucaritasamaļgć taünidąną tappaccayą kąyassa bhedą parammaraõą apąyaü duggatiü vinipątaü nirayaü upapajjeyya netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti, ńhąna¤ca kho etaü vijjati yaü kąyasucaritasamaļgć taünidąną tappaccayą tąyassa bhedą parammaraną sugatiü [PTS Page 338] [\q 338/] saggaü lokaü upapajjeyya ńhąnametaü vijjatćti pająnąti. Ańńhąnametaü anavakąso yaü vacćsucaritasamaļgć -pe- yaü manosucaritasamaļgć taünidąną tappaccayą kąyassa bhedą parammaraõą apąyaü duggatiü vinipątaü nirayaü upapajjeyya, netaü ńhąnaü vijjatćti pająnąti-peńhąna¤ca kho etaü vijjati yaü manosucaritasamaļgć taü nidąnaü tappaccayą kąyassa bhedą parammaraõą sugatiü saggaü lokaü upapajjeyya, ńhąnametaü vijjatćti pająnąti ye ye dhmmą yesaü yesaü dhammąnaü hetu paccayą upądąya taü taü ńhąnaü ye ye dhammą yesaü yesaü dhammąnaü na hetu appaccayą upądąya taü taü ańńhąnanti yą tattha pa¤¤ą pająnaną-peamoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa ńhąna¤ca ńhąnato ańńhąna¤ca ańńhąnato yathąbhåtaü ¤ąõaü. 827. Tattha katamaü tathągatassa atćtąnągatapaccuppannąnaü kamma samądąnąnaü ńhąnasohetuso vipąkaü yathąbhåtaü ¤ąõaü: ćdha tathągato pająnąti atthekaccąni pąpakąni kammasamądąnąni gati sampattipatibąėhąni na vipaccanti. Atthekaccąni pąpakąnikamma samądąnąni upadhisampattipatibąėhąni na vipaccanti. Atthekaccąni pąpakąnikammasamądąnąni kąlasampattipatibąėhąni na vipaccanti. Atthekaccąni pąpakąni kammasamądąnąni payogasampattipatibąėhąni na vipaccanti. Atthekaccąni pąpakąni kammasamądąnąni gativipattiü ągamma vipaccanti. Atthekaccąni pąpakąni kammasamądąnąni upadhivipattiü ągamma vipaccanti. Atthekaccąni pąpakąni kammasamądąnąni kąlavipattiü ągamma vipaccanti. Atthe kaccąni pąpakąni kammasamądąnąni payogavipattiü ągamma vipaccanti. Atthekaccąni kalyąõąni kammasamądąnąni gativipattipatibąėhąni na vipaccanti. Atthekaccąni kalyąõąni kammasamądąnąni upadhivipattipatibąėhąni na vipaccanti. Atthekaccąni kalyąõąni kammasamądąnąni kammasamądąnąni payogavipattipatibąėhąni navipaccanti. Atthekąccąni kalyąõąni kamammasamądąnąni gatisampattiü ągamma vipaccanti. Atthekaccąni kalyąõąni kammasamądąnąni upadhisampattiü ągamma vipaccanti. [PTS Page 339] [\q 339/] atthekaccąni kalyąõąni kammasamądąnąni kąlasampattiü ągamma vipaccanti. Atthekaccąni kalyąõąni kammasamądąnąni payogasampattiü ągamma vipaccantćti yą tattha pa¤¤ą pająnaną -pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa atćtąnągatapaccuppannąnaü kammasamadąnąnaü ńhąnaso hetuso vipąkaü yathąbhåtaü ¤ąõaü. [BJT Page 184] [\x 184/] 828. Tattha katamaü tathągatassa sabbatthagąminćpańipadaü yathąbhåtaü ¤ąnaü: idha tathągato ayaü maggo ayaü pańipadą nirayagąminćti1 pająnąti. Ayaü maggo ayaü pańipadą tiracchąnayonigąminćti1 pająnąti. Ayaü maggo ayaü pańipadą pettivisayagąminćti1 pająnąti. Ayaü maggo ayaü pańipadą manussalokagąminćti pająnąti ayaü maggo ayaüpańipadą devalokagąminćti pająnąti. Ayaü maggo ayaü pańipadą nibbąnągąminćti pająnątćti yą tattha pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa sabbatthagąminćpańipadaü yathąbhåtaü ¤ąõaü. 829. Tattha katamaü tathągatassa anekadhątunąnąnadhątulokaü yathą bhåtaü ¤ąõaü: idha tathągato khandhanąnattaü pająnąti, ąyatana nąnattaü pająnąti: dhątunąnattaü pająnąti, anekadhątunąnądhątulokanąnattaü pająnątćti yą tattha pa¤¤ą pająnaną -pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa anekadhątunąną dhątulokaü yathąbhåtaü ¤ąõaü. 830. Tattha katamaü tathągatassa sattąnaü nąnądhimuttikataü yathąbhåtaü ¤ąõaü: ćdha tathągato pająnąti: santi sattą hćnądhimuttiką, santi sattą paõćtądhimuttiką, hćnądhimuttiką sattą hinądhimuttike satte sevanti, bhajanti, payirupąsanti, paõćtądhimuttiką sattą paõćtądhimuttike satte sevanti, bhajanti, payirupąsanti, atćtampi addhąnaü hćnądhimuttiką sattą hćnądhimuttike satte seviüsu, bhajiüsu, payirupąsiüsu, paõćtądhimuttiką sattą paõćtądhamuttike satte seviüsu, bhajiüsu, payirupąsiüsu, anągatampi addhąnaü hćnądhimuttiką sattą hćnądhimuttike satte sevissanti, bhajissanti, payirupąsissanti, paõćtądhimuttiką sattą paõćtądhimuttike [PTS Page 340] [\q 340/] satte sevissanti, bhajissanti, payirupąsissantćti yą tattha pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa sattąnaü nąnądhimuttikataü yathąbhåtaü ¤ąõaü. 831. Tattha katamaü tathągatassa parasattąnaü parapuggaląnaü indriyaparopariyattaü yathąbhåtaü ¤ąnaü: idha tathągato sattąnaü ąsayaü pająnąti, anusayaü pająnąti, caritaü pająnąti, adhimuttiü pająnąti, apparajakkhe mahąrajakkhe tikkhindriye mudindriye svąkąre dvąkąre suvi¤¤ąpaye duvi¤¤ąpaye bhabbąbhabbe satte pająnąti. Katamo ca sattąnaü ąsayo: sassato lokoti vą asassato lokoti vą antavą lokoti vą anantavą lokoti vą taü jćvaü taü sarćranti vą, a¤¤aü jćvaü a¤¤aü sarćranti vą hoti tathągato parammaraõąti vą, na hoti takhągato parammaraõąti vą, hoti ca na ca hoti tathągato parammaraõąti vą, neva hoti na na hoti tathągato parammaraõąti vą, iti bhavadińńhisannissitą vą sattą honti, vibhavadińńhisannissitą vą, ete vą pana ubho ante anupagamma idappaccayatą pańiccasamuppannesu dhammesu anulomiką khanti pańiladdhą hoti yathąbhåtaü vą ¤ąnaü, 2 ayaü sattąnaü ąsayo. 1. Gąmćti-sćpŠvi. 2. Yathąbhåtaü ¤ąõaü-sirimu. [BJT Page 186] [\x 186/] Katamo ca sattąnaü anusayo: sattąnusayą: kąmarągąnusayo pańighąnusayo mąnąnusayo dińńhąnusayo vivikicchąnusayo bhavarągąnusayo avijjąnusayo, yaü loke piyaråpaü sątaråpaü ettha sattąnaü rągąnusayo anuseti. Yaü loke appćyaråpaü asątaråpaü ettha sattąnaü pańighąnusayo anuseti iti imesu dvćsu dhammesu avijjąnupatitą tadekańńho mąno ca dińńhi ca vicćkicchą ca dańńhabbą, ayaü sattąnaü anusayo. Katama¤ca sattąnaü caritaü: pu¤¤ąbhisaļkhąro apu¤¤ąbhisaļkhąro ąne¤jąbhisaļkhąro parittabhumako vą mahąbhumako vą, idaü sattąnaü caritaü. Katamą ca sattąnaü adhimutti: santi sattą hćnądhimuttiką santi sattą paõćtądhimuttiką, hćnądhimuttiką sattą hćnądhimuttike satte sevanti, bhajanti [PTS Page 341] [\q 341/] payirupąsanti, paõćtądhimuttiką sattą pańhćtądhimuttike satte sevanti bhajanti payirupąsanti. Atćtampi addhąnaü -peanągatampi addhąnaü hćnądhimuttiką sattą hćnądhi muttike satte sevissanti, bhajissanti payirupąsissanti, paõćtądhimuttiką sattą pańhćtądhimuttike satte sevissanti, bhajissanti, payirupąsissanti. Ayaü sattąnaü adhimutti. Katame te sattą mahąrajakkhą: dasakilesavatthuni: lobho doso moho mąno dińńhi vicikicchą thćnaü uddhaccaü ahirikaü anottappaü. Yesaü sattąnaü imąni dasakilesavatthåni ąsevitąni bhąvitąni bahulćkatąni ussadagatąni. Ime te sattą mahąrajakkhą. Katame te sattą apparajakkhą: yesaü sattąnaü imąni dasa kilesavatthåni anąsevitąni abhąvitąni abahulćkatąni anussadagatąni. Ime te sattą apparajakkhą. Katame te sattą mudindriyą: pa¤cindriyąni: saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü. Yesaü sattąnaü imąni pa¤cindriyąni anąsevitąni abhąvitąni abahulćkatąni anussadagatąni, 1 ime te sattą mudindriyą. Katame te sattą tikkhindriyą: yesaü sattąnaü imąni pa¤cindriyąni ąsevitąni bhąvitąni bahulćkatąni ussadagatąni, 1 ime te sattą tikkhindriyą. Katame te sattą dvąkąrą: ye te sattą pąpąsayą pąpąnusayą pąpacaritą pąpądhimuttiką mahąrajakkhą mudindriyą ime te sattą dvąkąrą. Katame te sattą svąkąrą: ye te sattą kalyąõą kalyąõąsayą kalyąõacaritą kalyąõądhimuttiką apparajakkhą tikkhindruyą, ime te sattą svąkąrą. Katame te sattą duvi¤¤ąpayą: yeva te sattą dvąkąrą teva te sattą duvi¤¤ąpayą, yeva te sattą svąkąrą, teva te sattą suvi¤¤ąpayą. 1. Katąni-sćpŠvi. [BJT Page 188] [\x 188/] Katame te sattą ahabbą: ye te sattą kammąvaraõena samannągatą, kilesąvaraõena samannągatą, vipąkąvaraõena samannągatą, assaddhą acchanduką duppa¤¤ą abhabbą niyąmaü okkamituü kusalesu dhammesu sammattaü, ime te sattą ahabbą. [PTS Page 342] [\q 342/] Katame te sattą bhabbą: ye te sattą na kammąvaraõena samannągatą, na kilesąvaraõena samannągatą, na vipąkąvaraõena samannągatą, saddhą chandiką pa¤¤ąvanto bhabbą niyąmaü okkamituü kusalesu dhammesu sammattaü. Ime te sattą bhabbąti yą tattha pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa parasattąnaü parapuggaląnaü indriyaparopariyattaü yathąbhåtaü ¤ąõaü. 832. Tattha katamaü tathągatassa jhąnavimokkhasamądhisamąpattćnaü saükilesaü vodąnaü vuńńhąnaü yathąbhåtaü ¤ąnaü. Jhąyćti cattąro jhąyć: atthekacco jhąyć sampattiüyeva1 samąnaü vipattćti pacceti. Atthekacco jhąyć vipattiüyeva2 samąnaü sampattćti pacceti. Atthekacco jhąyć sampattiüyeva samąnaü sampattćti pacceti. Atthekacco jhąyć vipattiüyeva samąnaü sampattćti pacceti. Ime cattąro jhąyć. . Aparepi cattąro jhąyć. Atthekacco jhąyć davdhaü samąpajjati khippaü vuńńhąti, atthekacco jhąyć. Khippaü samąpajjati dandhaü vuńńhąti, atthekacco jhąyć dandhaü samąpajjati dandhaü vuńńhąti, atthekacco jhąyć khippaü samąpajjati khippaü vuńńhąti. Ime cattąro jhąyć. Aparepi cattąro jhąyć: atthekacco jhąyć samądhismiü samądi kusalo hoti na samądhismiü samąpattikusalo, atthekacco jhąyć samądhismiü samąpattikusalo hoti na samądhismiü samądhikusalo, atthekacco jhąyć samądhismiü samądhikusalo ca hoti samądhismiü samąpatti kusalo ca, atthekacco jhąyć neva samądhismiü samądhi kusalo hoti na samądismiü samąpattikusalo. Ime cattąro jhąyć. Jhąnanti cattąri jhąnąni: pańhamaü jhąnaü dutiyaü jhąnaü tatiyaü jhąnaü catutthaü jhąnaü. Vimokkhoti ańńhavimokkhą: råpć råpąni passati, ayaü pańhamo vimokkho. Ajjhattaü aråpasa¤¤ć bahiddhą råpąni passati, ayaü dutiyo vimokkho. Subhanteva adhimutto hoti, ayaü tatiyo vimokkho. Sabbaso råpasa¤¤ąnaü samatikkamą pańighasa¤¤ąnaü atthaļgamą nąnattasa¤¤ąnaü amanasikąrą ananto akąkąsoti ąkąsąna¤cąyatanaü upasampajja viharati, ayaü catuttho vimokkho. Sabbaso ąkąsąna¤cąyatanaü samatikkamma anantaü vi¤¤¤ąõanti vi¤¤ąõa¤cąyatanaü upasampajja viharati, ayaü pa¤camo vimokkho. Sabbaso vi¤¤ąõa¤cąyatanaü [PTS Page 343] [\q 343/] samatikkamma natthi ki¤cita ąki¤ca¤¤ąyatanaü upasampajja viharati, ayaü chańńho vimokkho. Sabbaso ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanaü upasampajja viharati. Ayaü sattamo vimokkho. Sabbaso nevasa¤¤ą nąsa¤¤ąyatanaü samatikkamma sa¤¤ąvedayitanirodhaü upasampajja viharati, ayaü ańńhamo vimokkho. 1. Sampattiyeva-machasaü 2. Vipattiyeva-machasaü. [BJT Page 190] [\x 190/] Samąditi tayo samądi: savitakkasavicąro samądhi, avitakka vicąramatto samądhi, avitakka avicąro samądhi. Samąpattćti nava anupubbavihąrasamąpattiyo, pańhamajjhąnasamąpatti dutiyajjhąnasamąpatti tatiyajjhąnasamąpatti catutthajjhąna samąpatti ąkąsąna¤cąyatanasamąpatti vi¤¤ąõa¤cąyatanasamąpatti ąki¤ca¤¤ąyatanasamąpatti, nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanasamąpatti sa¤¤ąvedayitanirodhasamąpatti. Saükilesanti hąnabhągiyo dhammo. Vodąnanti visesabągiyo dhammo. Vuńńhąnanti vodąnampivuńńhąnaü, tamhą tamhą samądimhą vuńńhąnampi vuńńhąnanti yą tattha pa¤¤ą pająnaną-pe- amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa jhąnavimokkhasamądhisamąpattćnaü saükilesaü vodąnaü vuńńhąnaü yathąbhåtaü ¤ąõaü. 833. Tattha katamaü tathągatassa pubbenivąsąnussati yathąbhåtaü ¤ąõaü: idha tathągato anekavihitaü pubbenivąsaü anussarati. Seyyathćdaü: ekampi jąti, dvepi jitiyo tissopi jątiyo, catassopi jątiyo, pa¤capi jątiyo, dasapi jątiyo, vćsatimpi jątiyo, tiüsampi jątiyo, cattąėćsampi jątiyo, pa¤¤ąsampi jątiyo, jątisatampi jąti sahassampi jąti satasahassampi anekepi saüvańńakappe, anekepi vivańńakappe, anekepi saüvańńavivańńakappe, amutrąsaü evaünąmo evaügottą evaüvaõõo, evamąhąro, evaüsukhadukkhapańisaüvedi, evamąyupariyanto, so tato cuto amutra udapądiü tatrąpąsiü evaünąmo evaügotto evaüvaõõo evamąhąro evaüsukhadukkhapańisaüvedć evamąyupariyanto. So tato cuto edhåpapannoti iti sąkąraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivąsaü anussaratćti yą tattha pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa pubbenivąsąnussati yathąbhåtaü ¤ąnaü. [PTS Page 344] [\q 344/] 834. Tattha katamą tathągatassa sattąnaü våtupapątaü yathąbhåtaü ¤ąõaü: idha tathągato dibbena cakkhuną visuddhena atikkamantaümąnusakena satte passati cavamąne upapajjamąne hćne paõćte suvanõe dubbanõe sugate duggate yathąkammåpage satte pająnąti. Ime vatabhontą sattą kąyaduccaritena samannągatą vacćduccaritena samannągatą manoduccaritena samannągatą ariyąnaü upavądaką micchądińńhiką micchądińńhikammasamądąną, te kąyassa bhedą parammaraõą apąyaü duggatiü vinipątaü nirayaü upapanną. Ime vą pana bhonto sattą kąyasucaritena samannągatą vacćsucaritena samannągatą manosucaritena samannągatą ariyąnaü anupavądaką sammądińńhiką sammądińńhikammasamądąną te kąyassa bhedą parammaraõą sugatiü saggaü lokaü upapannąti, iti dibbena cakkhuną visuddhena atikkantamąnusakena satte passati cavamąne upapajjamąne hćne paõćte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathąkammåpage satte pająnątćti, yą tattha pa¤¤ą pająnaną-pe amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa sattąnaü cutåpapątaü yathąbhåtaü ¤ąõaü. [BJT Page 192. [\x 192/] ] 835. Tattha katamaü tathągatassa ąsavąnaü khaye yathąbhåtaü ¤ąõaü: idha tathągato ąsavąnaü khąyą anąsavaü cetovimuttiü pa¤¤ąvimuttiü dińńheva dhamme sayaü abi¤¤ą sacchikatvąupasampajja viharatćti yą tattha pa¤¤ą pająnaną sallakkhaõą paccupalakkhaõą paõóiccaü kosallaü nepu¤¤aü vebhavyą cintą upaparikkhą bhuri medą parinąyiką vipassaną sampaja¤¤aü patodo pa¤¤ą pa¤¤indriyaü pa¤¤ąbalaü pa¤¤ąsatthaü pa¤¤ąpąsądo pa¤¤ąąloko pa¤¤ąobhąso pa¤¤ą pajjoto pa¤¤ąratanaü amoho dhammavicayo sammądińńhi, idaü tathągatassa ąsavąnaü khaye yathąbhåtaü ¤ąõanti, imąni dasa tathągatassa tathągatabaląni, yehi balehi samannągato tathągato ąsabhaü ńhąnaü pańijąnąti, parisąsu sćhanądaü nadati, brahmacakkaü pavatteti. Evaü dasavidhena ¤ąõavatthu. „ąõavibhaļgo nińńhito. [PTS Page 345] [\q 345/] [BJT Page 194] [\x 194/] 17. Khuddakavatthuvibhaļgo. 836. Jątivado gottamado ąrogyamado yobbanamado jćvitamado ląbhamadosakkąramado garukąramado purekkhąramado parivąramado bhogamado vanõamado sutamado pańibąnamado ratta¤¤åmado piõóapątikamado anava¤¤attimado1 iriyąpathamado iddhimado yasamado sćlamado jhąnamado sippamado ąrohamado pariõąhamado sanńhąnamado pąripårimado mado pamądo thamho sąrambho atricchatąmahicchatą pąpicchatą siļgaü tintinaü cąpalyaü asabhągavutti, arati tandi vijambhiką bhattasammado cetaso ca lćnattaü, kuhaną lapaną nemittikatą nippesikatą [PTS Page 346] [\q 346/] ląbhena ląbhaü nijigiüsanatą, seyyo hamasmćti mąno sadisohamasmćti mąno hćnohamasmćti mąno, seyyassa seyyąhamasmćti mąno seyyassa sadisohamasmćti mąno seyyassa hćnohamasmćti mąno, sadisassa seyyohamasmćti mąno sadisassa sadisohamasmćti mąnosadisassa hćnohamasmćti mąno, hinassa seyyohamasmćti mąno, mąno atimąno mąnątimąno omąno adhimąno asmimąno micchąmąno, ¤ątivitakko janapadavitakko amaravitakko parąnuddayatąpańisaüyutto vitakko ląbhasakkąrasilokapańisaüyutto vitakko anava¤¤attipańisaüyutto vitakko. Ekakaü. 837. Kodho da upanąho ca, makkho ca paląso ca, issąca macchariyaü ca. Mąyą ca sąńheyyaü ca, avijją ca bhavataõhą ca, bhavadińńhica vibhavadińńhica, sassatadińńhi ca ucchedadińńhi ca, antavądińńhi ca anantavą dińńhi ca, pubbantąnudińńhi ca aparantąnudińńhi ca, ahirikaü ca anottappaü ca, dovacassatą ca pąpamittatą ca, anajjavo ca amaddavoca, akkanti ca asoraccaü ca, asąkhallaü ca appańisanthąro [PTS Page 347] [\q 347/] ca, indriyesu aguttadvąratą ca bhojane amatta¤¤utą ca, muńńhasaccą ca asampaja¤¤aü ca, sćlavipatti cadińńhivipatti ca, ajjhattasaüyojanaü ca bahiddhąsaüyojanaü ca. Dukaü. 838. Tćõi akusalamåląni, tayo akusala vitakką, tisso akusala sa¤¤ą, tisso akusaladhątuyo, tćõi duccaritąni, tayo ąsavą, tćõi saüyojanąni, tisso taõhą, aparąpi tisso tanhą, tisso esaną, tisso vidą, tćõi bhayąni, tćõi tamąni, tiõi titthąyatanąni, tayo ki¤caną, tćõi aļgaõąni, tćõi maląni, tćõi visamąni aparąnipi tćõi visamąni, tayo aggć, tayo kasąvą, aparepi tayo kasąvą, assądadińńhi attąnudińńhi micchądińńhi, arati vihesą adhammacariyą. 1. Anava¤¤ątamado-sirimu, machasaü. [BJT Page 196] [\x 196/] Dovacassatą pąpamittatą nąnattasa¤¤ą, uddhaccaü kosajjaü pamądo, asantuńńhitą asampaja¤¤atą mahicchatą, ahirikaü anottappaü pamądo, anądariyaü dovacassatą pąpamittatą, assaddhiyaü avada¤¤åtą kosajjaü, uddhaccaü asaüvaro dussćlyaü, ariyąnaü adassanakamyatą saddhammaü asotukamyatą upąrambhachittatą, muńńhasaccaü asampaja¤¤aü cetaso vikkhepo, [PTS Page 348] [\q 348/] ayonisomanasikąro kummaggasevaną cetasoca lćnattaü. Tikaü. 839. Cattąro ąsavą, cattąro ganthą, cattąro oghą, cattąre yogą, cattąri upądąnąni, cattąro taõhuppądą, cattąri agatigamanąni, cattąro vipariyesą, cattąro anariyavohąrą, aparepi cattąro anariyavohąrą, cattąri duccaritąni, aparąnipi cattąri duccaritąni, cattąri bhayąni, aparąnipi cattąri bhayąni, catasso dińńhiyo. Catukkaü. 840. Pa¤corambhągiyąni sa¤¤ojanąni, pa¤cuddhambhągiyąni sa¤¤ojanąni, pa¤ca macchiriyąni, pa¤ca saļgą, pa¤ca sallą, pa¤ca cetokhilą, pa¤ca cetaso vinibavdhą, pa¤ca nćvaraõąni, pa¤ca kammąni ąnantarikąni, pa¤ca dińńhiyo, pa¤ca verą, pa¤ca vyasaną, pa¤ca akkhantiyą ądćnavą, pa¤ca bhayąni, pa¤ca dińńhadhammanibbąnavądą. Pa¤cakaü. [PTS Page 349] [\q 349/] 841. Cha vivąda måląni, cha chandarągą gehasitą dhammą, 1 cha virodha vatthåni, cha taõhąkąyą, cha agąravą, cha parihąniyą dhammą, aparepi cha parihąniyą dhammą, cha somanassupavicąrą, cha domanassupavicąrą, cha upekkhupavicąrą, cha gehasitąni somanassąni, cha gehasitąni domanassąni, cha gehasitą upekkhą, cha dińńhiyo. Chakkaü. 842. Sattąnusayą, satta sa¤¤ojanąni, satta pariyuńńhąnąni, satta asaddhammą, sattaduccaritąni, satta mąną, satta dińńhiyo. Sattakaü. 843. Ańńha kilesavatthuni, ańńha kusćtavatthåni, ańńhasu lokadhammesu cittassa pańighąto, ańńha anariyavohąrą, ańńha micchattą, ańńha purisadosą, ańńha asa¤¤ivądą, ańńha nevasa¤¤inąsa¤¤ivądą. Ańńhakaü. 844. Nava ąghątavatthåni, nava purisamaląni, navavidha mąną, nava taõhąmåliką dhammą, nava i¤jitąni, nava ma¤¤itąni, nava evditąni, nava papa¤citąni, nava saļkhatąni. Navakaü. 1. Cha chandarągą- sirimu, machasaü. [BJT Page 198. [\x 198/] ] 845. Dasa kilesavatthåni, dasa ąghątavatthåni, dasa akusalakammapathą, dasa sa¤¤ojanąni, dasa micchattą, dasavatthuką micchądińńhi, dasavatthuką antaggąhiką dińńhi. Dasakaü. 846. Ańńhąrasa taõhą vicaritąni ajjhattikassa upądąya, ańńhąrasa taõhą vicaritąni bąhirassa upądąya, tadekajjhaü abhisa¤¤åhitvą ahaüsaükhipitvą chattiüsa taõhąvicaritąni honti. Iti atćtąni chattiüsa taõhąvicaritąni, anągatąni chattiüsa taõhąvicaritąni, paccuppannąni chattiüsa taõhą vicaritąni, tadekajjhaü abhisa¤¤åhitvą abhisaükhipitvą ańńhataõhąvicaritasataü hoti. Yąni ca dvąsańńhi dińńhigatąni brahmająle veyyąkaraõe vuttąni bhagavatą. Mątiką. [PTS Page 350] [\q 350/] 847. Tattha katamo jątimado: jątiü pańicca mado majjaną majjitattaü mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati jątimado. 848. Tattha katamo gottamado: gottaü pańicca -peąrogyaü pańicca -peyobbanaü pańicca -pe jćvitaü pańicca -pe- ląbhaü pańicca -pe- sakkąraü pańicca -pe-garukąraü pańicca -pe- purekkhąraü pańicca -pe- parivąraü pańicca -pebhogaü pańicca -pe- vaõõaü pańicca -pe- sutaü pańicca -pe-pańibhąnaü pańicca -pe-ratta¤¤utaü pańicca -pepinóapątikattaü pańicca -pe- anava¤¤attiü1 pańicca-peiriyąpathaü pańicca -peiddhiü pańicca -pe- yasaü pańicca -pe-sćlaü pańicca -pejhąnaü pańicca -pe- sippaü pańicca -peąrohaü pańicca -pe-pariõąhaü pańicca -pe- saõńhąnaü pańicca -pe- pąripåriü pańicca mado majjaną majjitattaü mąno ma¤¤ą ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cćttassa ayaü vuccati pąripårimado. 849. Tattha katamo mado: yo mado majjaną majjitattaü mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati mado. 850. Tattha katamo pamądo: kąyaduccarite vą vacćduccarite vą mano duccarite vą pa¤casu vą kąmaguõesu cittassa vossaggo vossaggąnuppądąnaü kusaląnaü vą dhammąnaü bhąvanąya asakkaccakiriyatą asątaccakiriyatą anańńhitakiriyatą olćnavuttitą nikkhittachandatą nikkhittadhuratą anąsevaną abhąvaną abahulćkammaü anadhińńhąnaü ananuyogo pamądo. Yo evaråpo pamądo pamajjaną pamajjitattaü. Ayaü vuccati pamądo. 1. Anava¤¤ątaü- sirimu, machasaü. [BJT Page 200] [\x 200/] 851. Tattha katamo thambho: yo thambho thambhaną thambhitattaü kakkhaliyaü phąrusiyaü ujucittatą amudutą, ayaü vuccati thambho. 852. Tattha katamo sąrambho: yo sąrambho pańisąrambho sąrambhaną pańisąrambhaną pańisąrambhitattaü, ayaü vuccati sąrambho. 853. Tattha katamą atricchatą: itarćtaracivarapinóapątasenąsanagiląnapaccayabhesajjaparikkhąrehi pa¤cahi vą kąmaguõehi asantuńńhassa bhiyyokammyatą [PTS Page 351] [\q 351/] yą evaråpą icchą icchągataü1 atricchatą rągo sąrągo anunayo anurodho vandi nandirągo cittassa sąrągo, ayaü vuccati atricchatą. 854. Tattha katamą mahicchatą: itarćtaracćvarapiõóapątasenąsanagiląnappaccayabhesajjaparikkhąrehi pa¤cahi vą kąmaguõehi asantuńńhassa bhiyyokamyatą, yą evaråpą icchą icchągataü mahicchatą rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati mahicchatą. 855. Tattha katamą pąpicchatą: idhekacco assaddho samąno saddhoti maü jano jąnątuti icchati, dussćlo samąno sćlavąti maü jano jąnątåti icchati, appassutosamąno bahussutoti maü jano jąnątuti icchati, saļgaõikąrąmo samąno pavicittoti maü jano jąnątåti icchati, kusćto samąno ąraddhaviriyoti maü jano jąnątuti icchati, muńńhassati samąno upańńhitasatćti maü jano jąnątuti icchati, asamąhito samąno samąhitoti maü jano jąnątuti icchati. Duppa¤¤o samąno pa¤¤avąti maü jano jąnątåti icchati. Akhćõąsavo samąno khćõąsavoti maü jano jąnątåti icchati. Yi evaråpą icchą icchągataü pąpicchatą rągo sąrągo-pecittassa sąrągo, ayaü vuccati pąpicchatą. 856. Ttha katamaü siļgaü: yaü siļgaü siļgąratą caturatą2 cąturiyaü parikkhattatą pąrikkhattiyaü, idaü vuccati siļgaü. 857. Tattha katamaü tintinaü: yaü tintinaü tintinąyaną tintinąyitattaü loluppaü loluppąyaną loluppayitattaü puccha¤cikatą3 sądukamyatą4. Idaü vuccati tintinaü. 858. Tattha katamaü cąpayyaü: 5 cćvaramaõóaną pattamaõóaną senąsanamaõóaną imassa vą påtikąyassa bąhirąnaü vą parikkhąrąnaü maõóaną vibhåsaną keląyaną parikeląyaną6 gedhikatą gedhikattaü capalatą cąpalyaü, idaü vuccati cąpalyaü. 1. Icchągatą- sirimu, machasaü 2. Cąturatą-sirimu, machasaü. 3. Puccha¤jikatą-sirimu, machasaü. Pu¤cikatą-syą. 4. Sądhukamyatą-sirimu, machasaü, syą. 5. Cąpallaü-si pŠvi. 6. Kelaną, parikelaną-sirimu, machasaü, syą. [BJT Page 202] [\x 202/] 859. Tattha katamą asabhągavutti: mątari vą pitari vą jeńńhe vą kanińńhe vą bhątariącariyesu vą upajjhąye vą buddhe vą sąvakesu vą a¤¤atara¤¤ataresu garuńńhąnćyesu vippańikulagąhitą vipaccanikasątatą [PTS Page 352] [\q 352/] anądariyaü anądaratą1 agąravatą appatissavatą, ayaü vuccati asabhągavutti. 860. Tattha katamą arati: pantesu vą senąsanesu a¤¤atara¤¤ataresu vą adikusalesu dhammesu arati aratitą anabhirati anabhiramaną ukkanńhitą paratassitą, ayaü vuccati arati. 861. Tattha katamą tandi: yą tandi tandiyaną tandimanakatą ąlasyaü ąlasyąyaną ąlasyąyitattaü, ayaü vuccati tandi. 862. Tattha katamą vijambhiką: yą kąyassa jambhaną vijambhaną ąnamaną vinamaną sannamaną panamaną vyądhiyakaü, ayaü vuccati vijambhiką. 863. Tattha katamo bhattasammado: yą bhuttąvissa bhattamucchą bhattakilamatho bhattapariląho kąyaduńńhullaü, ayaü vuccati bhattasammado. 864. Tattha katamaü cetaso ca lćnattaü: yą cittassa akallatą akamma¤¤atą olćyaną sallćyaną lćnaü lćyaną lćyitattaü thinaü thiyaną thiyitattaü cittassa, idaü vuccati cetaso ca lćnattaü. 865. Tattha katamą kuhaną: ląbhasakkąrasilokasannissitassa pąpicchassa iccąpakatassa paccayapańisedhanasaļkhątena vą sąmantajappitena vą iriyąpathassa vą ańńhapaną2 ńhapaną saõńhapaną bhąkuńitą bhąkuńiyaü kuhaną kuhąyaną kuhitattaü, ayaü vuccati kuhaną. 866. Tattha katamą lapaną: ląbhasakkąrasilokasannissitassa pąpicchassa icchąpakatassa yą paresaü ąlapaną lapaną sallapaną ullapaną samullapaną unnahaną samunnahaną ukkącanąsamukkącaną anuppiyabhąõitą3 cąńukamyatą muggasuppyatą pąribhańńatą, ayaü vuccati lapaną. 867. Tathe katamą nemittikatą: ląbhasakkąrasilokasannissitassa pąpicchassa icchąpakatassa [PTS Page 353] [\q 353/] yaü paresaü nimittaü nimittakammaü obhąso obhąsakammaü sąmantajappą parikathą, ayaü vuccati nemittikatą. 868. Tattha katamą nippesikatą: ląbhasakkąrasilokasannissitassa pąpicchassa icchąpakatassa yą paresaü akkosaną vambhaną garahaną ukkhepaną samukkhepaną khipaną saükhipaną pąpaną sampąpaną avaõõąhąriką4 parapińńhimaüsikatą, ayaü vuccati nippesikatą. 1. Anądariyatą-sirimu, machasaü. 2. āńhapaną-sćmu. 3. Anuppiyabhąsitą-sćpŠvi. 4. Avanõahąriyą-sćpŠvi. [BJT Page 204] [\x 204/] 869. Tattha katamą ląbhena labhaü nijigiüsanatą: ląbhasakkąrasilokasannissito pąpiccho icchąpakato ito laddhaü ąmisaü amutra harati, amutra vą laddhaü ąmisaü idha ąharati, yą evaråpą ąmisena ąmisassa eńńhi gaveńńhi pariyeńńhi esaną gavesaną pariyesaną, ayaü vuccati ląbhena ląbhaü nijigiüsanatą. 870. Tattha katamo seyyohamasmćti mąno: idhekacco jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vąsippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną mąnaü jappeti, yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmodhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa ayaü vuccati seyyohamasmćti mąno. 871. Tattha katamo sadisohamasmćti mano: idhekacco jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańihąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną mąnaü jappeti, yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmodhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati sadiso'hamasmćti mąno. 872. Tattha katamo hćnohamasmćti mąno: idhekacco jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atane vatthuną omąnaü jappeti, yo evaråpo omąno oma¤¤aną oma¤¤itattaü hćėaną ohćėaną ohćėitattaü attu¤¤ą attava¤¤ą attaparibhavo, ayaü vuccati hćno'hamasmćti mąno. [PTS Page 354] [\q 354/] 873. Tattha katamo seyyassa seyyohamasmćti mąno: idekacco seyyo hotijątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąyą vą dhanena vąajjhanena vą kammąyatananena vą sippąyatananena vą vijjąńńhąnena vą sutena vąpańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi seyyaü attąnaü dahati. So taü nissąya mąnąü jappeti, yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati annąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati seyyassa seyye'hamasmćti mąno. 874. Tattha katamo seyyassa sadiso'hamasmćti mąno: idhe kacco seyyo hoti jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi sadisaü attąnaü dahati. So taü nissąya mąnaja jappeti. Yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati seyyassa sadiso'hamasmćti mąno. [BJT Page 206] [\x 206/] 875. Tattha katamo seyyassa hćno'hamasmćti mąno: idhe kacco seyyo hoti jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi hćnaü attąnaü dahati. So taü nissąya omąnaü jappeti. Yo evaråpo omąno oma¤¤aną oma¤¤itattaü hćėaną ohćėaną ohćėitattaü attu¤¤ą attava¤¤ą attaparibhavo, ayaü vuccati seyyassa hćno'hamasmćti mąno. 876. Tattha katamo sadisassa seyyo'hamasmćti mąno: idhekacecą sadiso hoti jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi seyyaü attąnaü dahati. So taü nissąya mąnaü jappeti. Yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati sadisassa seyye'hamasmćti mąno. 877. Tattha katamo sadisassa sadiso'hamasmćti mąno: idhekacco sadiso hoti jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi sadisaü attąnaü dahati. So taü nissąya mąnaü jappeti. Yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati sadisassa sadiso'hamasmćti mąno. 878. Tattha katamo sadisassa'hćnohamasmćti mąno: idhekacco sadiso hoti jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi sadisaü attąnaü dahati. So taü nissąya omąnaü jappeti. Yo evaråpo omąno oma¤¤aną oma¤¤itattaü hćėaną ohćėaną ohćėitattaü attu¤¤ą attava¤¤ą attaparibhavo, ayaü vuccati hćnassa seyyo'hamasmćti mąno. 879. Tattha katamo hćnassa seyye'hamasmćti mąno: idhekacco hćno hoti jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi sadisaü attąnaü dahati. So taü nissąya mąnaü jappeti. Yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati hćnassa seyyo'hamasmćti mąno. 880. Tattha katamo hćnassa sadiso'hamasmćti mąno: idhekacco hćno hoti, jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi sadisaü attąnaü dahati. So taü nissąya mąnaü jappeti. Yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo [PTS Page 355] [\q 355/] dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati hćnassa sadiso'hamasmćti mąno. [BJT Page 208] [\x 208/] 881. Tattha katamo hćnassa hćno'hamasmćti mąno: idhekacco hćno hoti jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi sadisaü attąnaü dahati. So taü nissąya omąnaü jappeti. Yo evaråpo omąno oma¤¤aną oma¤¤itattaü hćėaną ohćėaną ohćėittaü attu¤¤ą attava¤¤ą attaparibhavo, ayaü vuccati hćnassa hćno'hamasmćti mąno. 882. Tattha katamo mąno: yo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati mąno. 883. Tattha katamo atimąno: idhekacco jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną parehi attąnaü atima¤¤ati. Yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati atimąno. Seyyassa sadiso'hamasmćti mąno. 884. Tattha katamo mąnątimąno: idhekacco jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną pubbakąlaü parehi sadisaü attąnaü dahati. Aparakąlaü attąnaü seyyaü dahati. Yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati mąnątimąno. 885. Tattha katamo omąno: idhekacco jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną omąnaü jappeti. Yo evaråpo omąno oma¤¤aną oma¤¤itattaü hćėaną ohćėaną ohćėitattaü attu¤¤ą attava¤¤ą attaparibhavo, ayaü vuccati omąno. 886. Tattha katamo adhimąno: appatte pattasa¤¤itą akate katasa¤¤itą anadhigate adhigatasa¤¤itą asacchikate sacchikatasa¤¤itą, yo evaråpo mąno ma¤¤ąną ma¤¤itattaüunnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati adhimąno. [PTS Page 356] [\q 356/] 887. Tattha katamo asmimąno: råpaü asmćti mąno, asmiti chando, asmćti anusayo, vedaną -pe- sa¤¤ą-pe- saļkhąrą -pe- vi¤¤ąõaü asmćti mąno, asmiti chando, asmćti anusayo. Yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati asmimąno. 888. Tattha katamo micchąmąno: idhekacco pąpakena vą kammąyatanena pąpakenavą sippąyatanena pąpakena vą vijjąńńhąnena pąpakena vą sutena pąpakena vą pańibhąnena pąpakena vą sćlena pąpakena vą vatena pąpakena vą sćlabbatena pąpikąya vą dińńhiyą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną mąnaü jappeti. Yo evaråpo mąno ma¤¤aną ma¤¤itattaü unnati unnąmo dhajo sampaggąho ketukamyatą cittassa, ayaü vuccati micchąmąno. [BJT Page 210] [\x 210/] 889. Tattha katamo ¤ątivitakko: ¤ątake ąrabbha gehasito takko vitakko micchąsaļkappo, ayaü vuccati ¤ątivitakko. 890. Tattha katamo janapadavitakko: janapadaü ąrabbha gehasito takko vitakko micchąsaļkappo, ayaü vuccati janapadavitakko. 891. Tattha katamo amaravitakko: dukkarakąritą pańisaüyutto vą dińńhigatapańisaüyutto vą gehasito takko vitakko micchą saļkappo, ayaü vuccati amaravitakko. 892. Tattha katamo parąnuddayatąpańisaüyutto vitakko: idhekacco gihćsaüsańńho viharati sahanandć sahasokć sukhćtesu sukhćte dukkhitesu dukkhito uppannesu kicca karaõayesu attaną vą yogaü ąpajjati. Yo tattha gehasito takko vitakko micchąsaļkappo, ayaü vuccati parąnuddayatąpańisaüyutto vitakko. 893. Tattha katamo ląbhasakkąrasilokapańisaüyutto vitakko: ląbhasakkąrasilokaü ąrabbha gehasito takko vitakko micchąsaükąppo, ayaü vuccati ląbhasakkąrasilokapańisaüyutto vitakko. 894. Tattha katamo anava¤¤attipańisaüyutto vitakko: idhekacco jątiyą vą gottena vą kolaputtiyena vą vaõõapokkharatąya vą dhanena vą ajjhenena vą kammąyatanena vą sippąyatanena vą vijjąńńhąnena vą sutena vą pańibhąnena vą a¤¤atara¤¤atarena vatthuną 'mą maü [PTS Page 357] [\q 357/] pare' avająniüså1ti. Yo tattha gehasito takko vitakko micchąsaļkappo, ayaü vuccati anava¤¤attipańisaüyutto vitakko. Ekakaü. 895. Tattha katamo kodho: yo kodho kujjhaną kujkditattaü doso dussanądussitattaü, 2 vyąpatti vyąpajjaną vyąpajjitattaü, virodho pańivirodo caõóikkaü asuropo3 anattamanatą cittassa, ayaü vuccati kodho. Tattha katamo upanąho: pubbakąlaü4 kodo aparakąlaü5 upanąho. Yo evaråpo upanąho upanayhaną upanayahitattaü. āńhapaną, ńhapaną saõńhapaną anusaüsandaną anupubbabandhaną daėhćkammaü kodhassa, ayaü vuccati upanąho. 1. Vatthuną, maü-sirimu. 2. Dåsaną dåsitattaü-syą. 3. Assuropo-sirimu. 4. Pubbakąle-sćpŠvi. 5. Aparakąle-sćpŠvi. [BJT Page 212] [\x 212/] 896. Tattha katamo makkho: yo makko makkhiyaną1 makkhćyitattaü nińńhuriyaü nińńhuriyakammaü, ayaü vuccati makkho. Tattha katamo paėąso: yo paėąso paėąsąyaną paėąsąhąro vivądańńhąnaü yugaggąho appańinissaggo, ayaü vuccati paėąso. 897. Tattha katamą issą: yą paraląbhasakkąragarukąramąnanavandanapujanąsu issą issąyaną issąyitattaü, usåyą usåyaną usåyitattaü, ayaü vuccati issą. Tattha katamaü macchariyaü: pa¤ca macchariyąni: ąvąsamacchariyaü kula macchariyaü ląbhamacchariyaü vaõõamacchariyaü dhammamacchariyaü. Yaü evaråpaü maccheraü maccharąyaną maccharąyitattaü vevicchaü kadariyaü kańuka¤cukatą aggahitattaü cittassa, idaü vucacti macchariyaü. 898. Tattha katamą mąyą: idhekacco kąyena duccaritaü caritvą vącąya duccaritaü caritvą manasą duccaritaü caritvą tassa pańicchądana hetu pąpikaü icchaü panidahati, mą maü ja¤¤ąti icchati, [PTS Page 358] [\q 358/] mą maü ja¤¤ąti saükappeti, mą maü ja¤¤ąti vącaü bhąsati, mą maü ja¤¤ąti kąyena parakkamati, yą evaråpą mąyą mąyąvitą accąsarą2 va¤caną nikati vikiraõą pariharaõą guhaną pariguhaną chądaną pańicchądaną anuttąnćkammaü anącikammaü vecchądaną pąpakiriyą, ayaü vuccati mąyą. Tattha katamaü sąńheyyaü: idhekacco sańho hoti parisańho. Yaü tattha sańhaü sańhatą sąńheyyaü kakkhaėatą kakkhaėiyaü3 parikkhattatą pąrikkhattiyaü, idaü vuccati sąńheyyaü. 899. Tattha katamą avijją: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -peavijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijją. Tattha katamą bhavataõhą: yo bhavesu bhavacchando bhavarągo bhavanandi bhavataõhą bhavasneho bhavapariląho bhavamucchą bhavajjhosąnaü. Ayaü vuccati bhavataõhą. 900. Tattha katamą bhavadińńhi: bhavissati attą ca lokocąti yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe- vipariyesagąho4 ayaü vuccati bhavadińńhi. Tattha katamą vibhavadińńhi: na bhavissati attą ca loko cąti yą evaråpą dińńhi dińńhigataü-pe- vipariyesagąho, ayaü vuccati vibhavadińńhi. 901. Tattha katamą sassatadińńhi: sassato attą ca loko cąti yą evaråpą dińńhidińńhigataü -pe- vipariyesagąho, ayaü vuccati sassatadińńhi. 1. Makkhiyaną-sirimu-syą. Makkhąyaną-machasaü. 2. Accasarą-sćpŠvi. 3. Kakkaratą kakkariyaü-sirimu. Machasaü. Kakkharatą, kakkhariyaü-ańńhakathą 4. Vipariyąsaggąho-machasaü. [BJT Page 214] [\x 214/] Tattha katamą ucchedadińńhi: ucchijjissati attą ca loko cąti yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe- vipariyesagąho, ayaü vuccati ucchedadińńhi. 902. Tattha katamą antavądińńhi: antavą attą ca loko cąti yą evaråpą dińńhidińńhigataü -pe- vipariyesagąho, ayaü vuccati antavądińńhi. [PTS Page 359] [\q 359/] Tattha katamą anantavądińńhi: anantavą attą ca loko cąti yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe- vipariyesagąho, ayaü vuccati anantavądińńhi. 903. Tattha katamą pubbantąnudińńhi: pubbantaü ąrabbha yą uppajjati dińńhi dińńhigataü -pe- vipariyesagąho, ayaü vuccati pubbantąnudińńhi. Tattha katamą aparantąnudińńhi: aparantaü ąhabbha yą uppajjati dińńhi dińńhigataü -pe vipariyesagąho, ayaü vuccati aparantąnudińńhi. 904. Ttha katamaü ahirikaü: yaü na hirćyati hirćyitabbena na hirćyati pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü samąpattiyą, idaü vuccati ahirikaü. Tattha katamaü anottappaü: yą na ottappati ottappitabbena na ottappati pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü samąpattiyą, idaü vuccati anottappaü. 905. Tattha katamą dovacassatą: sahadhammike vuccamąno dovacassatą devacassąyaü dovacassiyaü dovacassatą vippańikålagąhitą vipaccanikasątatą anądariyaü anądaratą agąravatą appatissavatą, ayaü vuccati dovacassatą. Tattha katamą pąpamittatą: ye te puggalą assaddhą dussćlą appassutą maccharino duppa¤¤ą yą tesaü sevaną nisevaną saüsevaną bhajaną jaübhajaną bhatti sambhatti sampavaļkatą, ayaü vucacti pąpamittatą. 906. Tattha katamo anajjavo: yo anajjavo anajjavatą jimhatą vaļkatą kuńilatą, ayaü vuccati anajjavo. Tattha katamo amaddavo: yą amudutą amaddavatą kakkhaėiyaü phąrusiyaü kakkhaėatą kańhinatą ujucittatą amudutą, ayaü vuccati amaddavo. [PTS Page 360] [\q 360/] 907. Tattha katamą akkhanti: yą akkhanti akkhamanatą anadhivąsanatą caõóikkaü asuropo anattamanatą cittassa, ayaü vuccati akkhanti. Tattha katamaü asoraccaü: kąyiko vćtikkamo vącasiko vćtikkamo kąyika vącasikovćtikkamo, idaü vuccati asoraccaü, sabbampi dussćlyaü asoraccaü. [BJT Page 216] [\x 216/] 908. Tattha katamaü asąkhalyaü, yą są vącą aõóaką kakkasą parakańuką parąbhisajjanćkodhasąmantą asamądhi saüvattaniką tathą rupiü vącaü bhąsitą hoti. Yątattha asaõhavącatą asakhilavącatą pharusavącatą, idaü vucacti asąkhalyaü. Tattha katamo apańisavthąro: dve pańisanthąrą ąmisapańisanthąro ca dhammapańisavthąro ca idhekacco apańisanthąrako hoti ąmisapańisanthąrena vą dhammapańisanthąrena vą, ayaü vuccati apańisavthąro. 909. Tattha katamą indriyesu aguttadvąratą: idhekacco cakkhuną råpaü disvą nimittaggąhć hoti anubya¤janaggąhć. Yatvądhikaraõa menaü cakkhundriyaü asaüvutaü viharantaüabhajjhą domanassą pąpaką akusalą dhammą anvąssavyeü, tassa saüvarąya na pańipajjati na rakkhati cakkhundri cakkhundriye na saüvaraü ąpajjati. Sotena saddaü sutvą -pa- ghąnena gandhaü ghąyitvą -pe- jivhąya rasaü sąyitvą -pe kąyena phońńhabbaü phusitvą -pe- manasą dhammą vi¤¤ąya nimittaggąhć hoti anubya¤janaggąhć yatvądhikaraõamenaü manindriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhą domanassą pąpaką akusalą dhammą avvąssaveyyuü. Tassa saüvarąya na pańipajjati, na rakkhati manindriyaü manindriye na saüvaraü ąpajjati. Yą imesaü channaü indriyąnaü agutti agopaną anąrakkho asaüvaro, ayaü vuccati indriyesu aguttadvąratą. Tattha katamą bhojane amatta¤¤utą: idhekacco appańisaļkhą ayoniso ąhąraü ąhąreti, davąya madąya maõóanąya vibhusanąya. Yą tattha asantuńńhitą amatta¤¤utą appańisaļkhą bhejane, ayaü vuccati bhojane amatta¤¤utą. 910. Tattha katamaü muńńhasaccaü: yą asati ananussati appańissati asaraõatą adhąraõatą piląpanatą saümussanatą, 1 idaü vuccati muńńhasaccaü. [PTS Page 361] [\q 361/] Tattha katamaü asampaja¤¤aü: yaü a¤¤ąõaü adassanaü-peavijjąlaļgć moho akusalamålaü, idaü vuccati asampaja¤¤aü. 911. Tattha katamą sćlavipatti: yo kąyiko vitikkamo vącisiko vitikkamo kąyikavącasiko vćtikkamo, ayaü vuccati sćlavipatti. Sabbampi dussćlyaü sćlavipatti. Tattha katamą dińńhivipatti: nattha dinnaü natthi yińńhaü-pe- ye ima¤ca lokaü para¤ca lokaü sayaü abi¤¤ą sacchikatvą pavedentćti yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe vipariyesagąho, ayaü vuccati dińńhivipatti sabbąpi micchądińńhi dińńhivipatti. 912. Tattha katamaü ajjhattasaüyojanaü: pa¤corambhągiyąni saüyojanąni ajjhattasaüyojanaü. Pa¤cuddhambhągiyąni saüyojanąni bahiddhąsaüyojanaü. Dukaü. 1. Pammossanatą- sćpŠvi. [BJT Page 218. [\x 218/] ] 913. Tattha katamąni tćõi akusalamåląni: lobho doso moho Tattha katamo lobho: yo rągo sąrągo anunayo anurodho nandi1 nandirągo cittassa sąrągo icchą mucchą ajjhosąnaü gedho parigedho saļgo paļko eją mąyą janiką2 sa¤jananć sibbanć3 jąlinć saritą visattiką suttaü4 visańą5 ąyåhanć dutiyą paõidhi bhavanetti vanaü vanato santhavo sneho6 apekkhą pańibavdhu ąsą ąsiüsaną ąsiüsitattaü råpąsą saddąsą gavdhąsą rasąsą phońńhabbąsą ląbhąsą dhanąsą puttąsą jćvitąsą jappą abhijappą jappaną jappitattaü loluppaü loluppąyaną loluppąyitattaü puccha¤cikatą7 sądukamyatą8 adhammarągo visamalobho nikanti [PTS Page 362] [\q 362/] nikąmaną pańhthaną pihaną saüpatthaną kąmatanhą bhavataõhą vibhavataõhą råpatanhą aråpataõhą nirodhataõhą sdataõhą gavdhataõhą rasataõhą phońńhabbatanhą dhammataõhą ogho yogo gantho upądąnaü ąvaraõaü nćvaranaü chadanaü bavdhanaü upakkileso anusayo pariyuńńhąnaü latą vevicchaü dukkhamålaü dukkhanidąnaü dukkhappabhavo mąrapąso mąrabaėisaü mąravisayo tanhąnadć tanhąjąlaü tanhągaddulaü taõhąsamuddo abhijjhą lobho akusalamålaü, ayaü vuccati lobho. Tattha katamo doso: anatthaü me acarćti ąghąto jąyati, anatthaü me caratćti ąghąto jąyati, anatthaü me carissatćti ąghąto jąyati, piyassa me manąpassa anatthaü cari anatthaü carati anatthaü carissatćti ąghąto jąyati, appiyassa me amanąpassa atthaü acari atthaü carati atthaü carissatćti ąghąto jąyati, ańńhąne vą pana ąghąto jąyati, yo evaråpo cittassa ąghąto pańighąto pańighaü pańavirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa byąpatti manopadoso kodho kujjhaną kujjhitattaü doso dussaną dussitattaü byąpatti byąpajjaną byąpajjitattaü virodho pańivirodho canóikkaü asuropo9 anattamanatą cittassa, ayaü vucacti doso. Tattha katamo moho: dukkhe a¤¤ąõaü dukkhasamudaye a¤¤ąõaü, dukkhanirodhe a¤¤ąõaü, dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya a¤¤ąõaü, pubbante a¤¤ąõaü, aparante a¤¤ąõaü, pubbantąparante a¤¤ąõaü, idappaccayatą pańiccasamuppannesu dhammesu a¤¤ąõaü. Yaü evaråpaü a¤¤ąõaü adassanaü-peavijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati moho. Imąni tćõi akusalamåląni. 1. Nandć-machasaü. 2. Janiyą-sirimu, sćpŠvi. 3. Sabbini-sirimu, syą, machasaü. 4. Sotaü-sirimu, machasaü. 5. Visadą-sirimu. 6. Sineho-machasaü, syą. 7. Puccha¤jikatą-sirimu, machasaü pu¤cikatąsćpŠvi, syą. 8. Sądhukamyatyą-sirimu, syą, machasaü. 9. Assuropo-sirimu. [BJT Page 220] [\x 220/] 914. Tattha katame tayo akusalavitakką: kąmavitakko vyąpądavitakko vihiüsąvitakko. Tattha katamo kąmavitakko: [PTS Page 363] [\q 363/] Ttha katamo vyąpąda vitakko: vyąpądapańisaüyutto takko vitakko -pemicchąsaļkappo, ayaü vuccati vyąpądavitakko. Tattha katamo vihiüsąvitakko: vihiüsąpańisaüyutto takko vitakko -pemicchąsaļkappo, ayaü vuccati vihiüsąvitakko. Ime tayo akusalavitakką. 915. Tattha katamą tisso akusalasa¤¤ą: kąmasa¤¤ą vyąpądasa¤¤ą vihiüsąsa¤¤ą. Tattha katamą kąmasa¤¤ą: kąmapańisaüyuttą sa¤¤ą sa¤jąnaną sa¤jąnitattaü, ayaü vuccati kąmasa¤¤ą. Sattha katamą vyąpądasa¤¤ą: vayąpądapańisaüyuttą sa¤¤ą sa¤jąnaną sa¤jąnitattaü, ayaü vuccati vyąpądasa¤¤ą. Tattha katamą vihiüsąsa¤¤ą: vihiüsąpańisaüyuttą sa¤¤ą sa¤jąnaną sa¤jąnitattaü. Ayaü vuccati vihiüsą sa¤¤ą. Imą tisso akusalasa¤¤ą. 916. Tattha katamą tisso akusaladhątuyo: kąmadhątu, vyąpądadhątu, vihiüsądhątu. Tattha katamą kąmadhątu: kąmavitakko kąmadhątu vyąpądavitakko vyąpądadhątu vihiüsąvitakko vihiüsądhątu. Tattha katamo kąmavitako: kąmapańisaüyutto takko vitakko -pe- vicchąsaļkappo, ayaü vuccati kąmavitakko. Tattha katamo vyąpąda vitakko: vyąpadąpańisaüyutto takko vitakko -pemicchąsaļkappo, ayaü vuccati vayąpądavitakko. Tattha katamo vihiüsą vitakko: vihiüsąpańisaüyutto takko vitakko -pemicchajasaļkappo, ayaü vuccati vihiüsą vitakko. Imą tisso akusaladhątuyo. 917. Tattha katamąni tćõi duccaritąni: kąyaduccaritaü vacćduccaritaü manoduccaritaü. Tatthakatamaü kąyaduccaritaü: pąnątipąto adinnądąnaü kąmesu micchącąro, idaü vuccati kąyaduccaritaü. Tattha katamaü vacćduccaritaü: musąvądo pisuõąvącą pharusąvącą samphappaląpo, idaüvuccati vacćduccaritaü: Tattha katamaü manoduccaritaü: [PTS Page 364] [\q 364/] abhijjhą vayąpądo micchądińńhi, idaü vuccati manoduccaritaü. Tattha katamaü kąyaduccaritaü: akusalaü kąyakammaü kąyadaccaritaü, akusalaü vacćkammaü vacćduccaritaü, akusalaü manokammaü manoduccaritaü. Tattha katamaü akusalaü kąyakammaü: akusalą kąya sa¤cetaną akusalaü kąyakammaü, akusalą vacćsa¤cetaną akusalaüvacćkammaü, akusalą manosa¤cetaną akusalaü manokammaü. Imąni tćõi duccaritąni. [BJT Page 222] [\x 222/] 918. Tattha katame tayo ąsavą: kąmąsavo bhavąsavo avijjąsavo. Tattha katamo kąmąsavo: yo kąmesu kąmacchando -pe- kąmajjhosąnaü, ayaü vuccati kąmąsavo. Tattha katamo bhąvąsavo: yo bhavesu bhavacchavdo -pebhavajjhosąnaü, ayaü vuccati bhavąsavo. Tattha katamo avijjąsavo: dukhe a¤¤ąõaü -pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijjąsavo. Ime tayo ąsavą. 919. Tattha katamąni tćõi saüyojanąni: sakkąyadińńhi vicikicchą sćlabbataparąmąso. Tattha katamą sakkąyadińńhi: idha assutavą puthujjano ariyąnaü adassąvć ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinćto sappurisąnaü adassąvć sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinćto råpaü attato samanupassati råpavantaü vą attąnaü attanivą råpaü råpasmiü vą attąnaü, vedanaü -pesa¤¤aü -pe- saļkhąre -pevi¤¤ąõaü attato samanupassati vi¤¤ąõavantaü vą attąnaü attani vą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõasmiü vą attąnaü. Yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe- vipariyesagąho, ayaüvuccati sakkąyadińńhi. Tattha katamą vicikicchą: satthari kaļkhati vicikicchati, dhamme kaļkhati vicikicchati, saļghe kaļghativa vicikicchati, sikkhąya kaļkhati vicikicchati, pubbante saļkhati vicikicchati, aparante kaļkhati vicikicchati, pubbantąparante kaļkhati vichikicchati, [PTS Page 365] [\q 365/] idappaccayatą pańicca samuppannesu dhammesu kaļkhati vicikicchati. Yą evaråpą kaļkhą kaļkhąyaną kaļkhąyitattaü thambhitattaü1 cittassa manovileko, ayaü vuccati vicikicchą. Tattha katamo sćlabbataparąmąso: ito bahiddhą samaõabrąhmaõąnaü sćlena suddi vatnesuddhi sćlabbatena suddhćti yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe- vipariyesagąho, ayaü vuccati sćlabbataparąmąso imąni taõi saüyojanąni. 920. Tattha katamą tisso taõhą: kąmataõhą bhavataõhą vibhavataõhą. Tattha katamą bhavataõhą: bhavadińńhisahagato rągo sąrągo cittassa sąrągo, ayaü vuccati bhavataõhą. Tattha katamą vibhavataõhą: ucchedadińńhi sahagato rągo sąrągo cittassa sąrągo, ayaü vuccati vibhavataõhą. Avasesą taõhą kąmatanhą. Tattha katamą kąmataõhą: kąmadhątu pańisaüyutto rągo sąrągo, -pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati kąmataõhą. Råpadhątu aråpadhątu pańisaüyutto rągo sąrągo -pecittassa sąrągo, ayaü vuccati vibhavataõhą. Imą tisso taõhą. 1. Chamhitattaü-sirimu. [BJT Page 224] [\x 224/] 921. Tattha katamą aparąpi tisso taõhą: kąmataõhą råpataõhą aråpataõhą. Tattha katamą kąmatanhą: kąmadhątu pańisaüyutto rągo sąrągo-pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati kąmataõhą. [PTS Page 366] [\q 366/] Tattha katamą rupataõhą: råpadhątupańisaüyutto rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati aråpataõhą. Imą tisso taõhą. 922. Tattha katamą aparąpi tisso taõhą: råpataõhą aråpataõhą nirodhataõhą. Tattha katamą råpataõhą: rupadhątupańisaüyutto rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati råpataõhą. Tattha katamą aråpataõhą: aråpadhątupańisaüyutto rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati aråpataõhą. Tattha katamą nirodhataõhą: ucchedadińńhi sahagato rągo sąrągo-pe- cittassa sąrągo, ayaü vuccati nirodhataõhą. Imą tisso taõhą. 923. Tattha katamą tisso esąna: kąmesaną bhavesaną brahmacariyesaną. Tattha katamą kąmesaną: yo kąmesu kąmacchando -pe- kąmajjhosąnaü, ayaü vuccati kąmesaną. Tattha katamą bhavesaną: yo bhavesu bhavacchavdo -pebhavajjhosąnaü, ayaü vuccati bhavesaną. Tattha katamą brahmacariyesaną: sassato lokoti vą asassato lokoti vą -pe-neva hoti. Na na hoti tathągato parammaranąti vą yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe vipariyesagąho, ayaü vuccati brahmacariyesaną. Tattha katamą kąmesaną: kąmabhavo, tadekańńhaü akusalaü kąya kammaü vacikammaü manokammaü, ayaü vuccati kąmesaną. Tattha katamą bhavesaną: bhavarągo tadekańńhaü akusalaü kąyakammaü vacćkammaü manokammaü, ayaü vuccati bhavesaną. Tattha katamą [PTS Page 367] [\q 367/] Brahmacariyesaną: antaggąhikądińńhi tadekańńhaü akusalaü kąyakammaü vacćkammaümanokammaü, ayaü vuccati brahmacariyesaną. Imą tisse esaną. 924. Tassa katamą tisso vidhą: 'soyyohamasmć'tividhą. 'Sadiso hamasmć'ti vidhą'hćnohamasmć'ti vidhą. Imą tisso vidhą. 325. Tattha katamąni tćõć bhayąni: jątibhayaü jarąbhayaü maraõabhayaü. Tattha katamaü jątibhayaü: jitiü pańicca bhaü bhayąnakaü chamhitattaü lomahaüso cetaso utrąso, idaü vuccati jątibhayaü. [BJT Page 226. [\x 226/] ] Tattha katamaü jarąbhayaü: jaraü pańicca bhayaü bhayąnakaü chamhitattaü lomahaüso cetaso utrąso, idaü vuccati jarąbhayaü. Tattha katamaü maraõabhayaü: maraõaü pańicca bhayaü bhayąnakaü chambhitattaü lomahaüso cetaso utrąso, idaü vuccati maraõabhayaü. Imąni tćõi bhayąni. 926. Tattha katamąni tćõi tamąni: atćtaüvą addhąnaü ąrabbha kaļkhati vicikicchati nądhimuccati na sampasadati, anągataü vą addhąnaü ąrabbha kaļkhata vicikicchati nądhimuccati nasampasćdati, etarahi vą paccuppannaü addhąnaü ąrabbha kaļkhati vicikicchati nądhimucchati na sampasćdati. Imąni tćõi tamąni. 927. Tattha katamąni tćõi titthąyatanąni: idhekacco samano vą brąhmano vą evaüvądi hoti evaüdińńhi 'yaü ki¤cąyaü purisaü puggalo pańisaüvedeti sukhaü vą dukkhaü vą adukkhamasukaü vą sabbantaü pubbekatahetu'ti. Idha panekacco samaõo vą brąhmaõo vą evaüvądi hoti evaüdińńhi. ' Yaü ki¤cąyaü purisapuggalo pańisaüvedeti sukaü vą dukkhaü vą adukkhamasukhaü vą sabbantaü issaranimaümąõahotra'ta. Idha panekacco samano vą brąhmano vą evaüvądi hoti evaüdińńhi 'yaü ki¤cąyaü purisapuggalo pańisaüvedeti [PTS Page 368] [\q 368/] sukhaü vą dukkhaü vą adukkhamasukhaü vi sabbantaü ahotuappaccayą'ti. Imąni tćõi titthąyatanąni. 928. Tattha katame tayo ki¤caną: rągo ki¤canaü doso ki¤canaü moho ka¤canaü. Imo tayo ki¤caną. 929. Tattha katamąni tćõi aļganąni: rągo aļgaõaü doso aļgaõaü moho aļgaõaü. Imąni tćõi aļgaõąni. 930. Tattha katamąni tćõi maląni: rągo malaü doso malaü moho malaü. Imąnitćni maląni. 931. Tattha katamąni tćõi visamąni: rągo visamaü doso visamaü mohe visamaü, imąni tćõi visamąni. 932. Tattha katamąni aparąnipi taõa visamąni: kąyamisamaü vacćvisamaü manovisamaü. Imąnitćõi visamąni. 933. Tattha katamo tayo aggć: rągaggi dosaggi mohaggi, ime tayo aggć. 934. Tattha katamo tayo kasąvą: rągakasąvo dosakasąvo mohakasąvo imo tayo kasąvą. 935. Tattha katame aparepi tayo kasąvą: kąyakasąvo vacikasąvo mano kasąvo. Imo tayo kasąvą. [BJT Page 228] [\x 228/] 936. Tattha katamą assądadińńhi: idhekacco samano vą brąhmaõo vą evaüvądi hoti evaüdińńhi 'natthi kąmesu doso'ti. So kąmesu pątavyataü ąpajjati. Ayaüvuccati assądadińńhi. Tattha katamą attąnudińńhi, idha assutavą puthujjano ariyąnaü adssąvć ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinćto, sappurisąnaü adassąvć sappurisadambmassa akovido sappurisadhamme avinćto råpaü attato samanupassati råpavantaü vą attąnaü attani vąråpaü råpasmiü vą attąnaü. Vedaną -pe- sa¤¤aü -pe- saļkhąre -pe vi¤¤ąõaü attato samanupassati vi¤¤ąõavantaü vą attąnaü attani vą vi¤¤ąõaü vi¤¤ąõasmiü vą attąnaü, yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe- vipariyesagąho, ayaüvuccati attąnudińńhi. [PTS Page 369] [\q 369/] Tattha katamą micchądińńhi: natthi dinnaü natthi yińńhaü-pe- ye ima¤ca lokaü para¤ca lokaü sayaü abhi¤¤ą sacchikatvą pavedentćti. Ya evaråpą dińńhi dińńhigataü -peviriyesagąho, 1 ayaü vuccati micchądińńhi. Sassatadińńhi assądadińńhi, sakkąyadińńhi attąnudińńhi, uccheda dińńhi micchądińńhi. 937. Tattha katamą arati: pattesu vą senąsanesu a¤¤atara¤¤ataresu vą adhikulesu dhammesu arati aratitą2 anabhirati anabiramaõą ukkaõńhitą paritassitą3, ayaü vucacti arati. Tattha katamą vihesą: idhekacco pąniną vą leóóuną vą danóena vą satthena vą rajjuyą vą a¤¤atara¤¤atarena satte viheńheti, yą evaråpą heńhaną viheńhaną hiüsanąvihiüsaną rosaną virosaną paråpaghąto, ayaü vuccati vihesą. Tattha katamą adhammacariyą: kąye adhammacariyą visamacariyą vącąya adhammacariyą visamacariyą manasą adhammacariyą visamacariyą, ayaü vuccati adhammacariyą. 938. Tattha katamą dovacassatą: sahadhammike vuccamąne dovacassąyaü devacassiyaü devacassatą vippańikulagąhitą vipaccanikasątatą anądariyaü anądaratą agąravatą appatissavatą, ayaü vucacti dovacassatą. Tattha katamą pąpamittatą: ye te puggalą assaddhą dussćlą appassutą maccharino duppa¤¤ą. Yą tesaü sevaną nivesaną saüsecaną bhajaną saübhajaną bhatti sambhatti taü sampavaļkatą, ayaü vucacti pąpamittatą. Tattha katamą nąnattasa¤¤ą: kąmasa¤¤ą vyąpądasa¤¤ą vihiüsą sa¤¤ą, ayaü vuccati nąnattasa¤¤ą. Sabbąpi akusalasa¤¤ą nąnattasa¤¤ą. 1. Vipariyąsaggąho-machasaü vipariyesaggąho-syą. 2. Aratiką -sirimu. SćpŠvi, syą. 3. Paritassiką-sirimu, sipŠvi, syą. [BJT Page 230] [\x 230/] 939. Tata katamaü uddhaccaü: yaü cittassa uddhaccaü avupasamo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa, idaü vuccati uddhccaü. Tattha katamaü kosajjaü: kąyaduccarite vą vacćduccarite vą manoduccarite [PTS Page 370] [\q 370/] vą pa¤casu vą kąmaguõesu cittassa vossaggo vossaggąnuppadąnaü kusaląnaü dhammąnaü bhąvanąya asakkaccakiriyatą asątaccakiriyatą anańńhitakiriyatą olćnavuttitą nikkhittachandatą nikkhittadhuratą anąsevaną abhąvaną abahulćkammaü anadhińńhąnaü ananuyogo pamądo, idaü vuccati kosajjaü. Tattha katamaü pamądo: kąyaduccarite vą vacćduccarite vą manoduccarite vą pa¤casu vą kąmaguõesu cittassa vossaggo vossaggąnuppadąnaü kusaląnaü dhammąnaü bhąvanąya asakkaccakiriyatą asątaccakiriyatą anańńhitakiriyatą olćnavuttitą nikkhittachandatą nikkhittadhuratą anąsevaną abhąvaną abahulćkammaü anadhińńhąnaü ananuyogo pamądo, yo evaråpo pamądo pamajjaną pamajjitattaü, ayaü vuccati pamądo. 940. Tattha katamą asantuńńhitą: itarćtaracćvarapinóapąta senąsanagiląnapaccayabhesajjaparikkąrehi pa¤cahi vą kąmaguõehi asantuńńhassa bhiyyokamyatą. Yą evaråpą icchą icchągataü asantuńńhitą rągo sąrągo -pe-cittassa sąrągo, ayaü vuccati asantuńńhitą. Tattha katamą asampaja¤¤atą: yaü a¤¤ąõaü adassanaü -peavijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati asampaja¤¤atą. Tattha katamą mahicchatą: itarćtaracćvarapinóapątasenąsana giląnapaccayabhesajjaparikkhąrehi pa¤cahi vą kąmaguõehi asantuńńhassa bhiyyokamyatą. Yą evaråpą iccą icchągataü mahicchatą rągo sąrągo -pe- cittassa sąrągo, ayaü vucacti mahicchatą. 941. Tattha katamaü ahirikaü: yaü na hirćyati hirćyitabbena na hirćyati pąpakąnaü akusaląnaü dhammąnaü samąpattiyą, idaü vuccati ahirikaü. Tattha katamaü anottappaü: yaü na ottappati ottappitabbena na ottappati pąpakąnaü akusaląnaü akusaląnaü dhammąnaü samąpattiyą, idaü vuccati anottappaü. Tattha katamoü pamądo: kąyaduccarite vą vacćduccarite vą manoduccarite vą pa¤casu vą kąmaguõesu cittassa vossaggo vossaggąnuppadąnaü [PTS Page 371] [\q 371/] kusaląnaü dhammąnaü bhąvanąya asakkaccakiriyatą asątaccakiriyatą anańńhitakiriyatą olćnavuttitą nikkhittachandatą nikkhittadhuratą anąsevaną abhąvaną abahulćkammaü anadhińńhąnaü ananuyogo pamądo, yo evaråpo pamądo pamajjaną pamajjitattaü. Idaü vuccati pamądo. [BJT Page 232] [\x 232/] 942. Tattha katamaü anądariyaü: yaü anądariyaü anądaratą agąravatą appatissavatą anaddą anaddąyaną anaddąyitattaü asćlyaü acittćkąro, idaü vuccati anądariyaü. Tattha katamą dovacassatą: sahadhammiko vuccamąno dovacassąyaü dovacassiyaü dovacassatą vippańikulagąhitą vipaccanikasątatą1 anądariyaü anądaratą agąravatą appatissavatą, ayaü vuccati dovacassatą. Tattha katamą pąpamittatą: ye te puggalą assaddhą dussćlą appassutą maccharino duppa¤¤ą. Yą tesaü sevaną nisevaną saüsevaną pańisevaną bhajaną saübhajaną bhatti saübhatti taü sampavaļkatą, ayaü vuccati pąpamittatą. 943. Tattha katamaü assaddhiyaü: idhekacco assaddho hoti. Na saddahati buddhaü vądhammaü vą saüghaü vą. Yaü evaråpaü assaddhiyaü asaddahaną anosappaną anabhippasądo, idaü vuccati assaddhiyaü. Tattha katamą avada¤¤utą: pa¤camacchariyąni: ąvąsamacchariyaü kulamacchariyaü ląbhamcchariyaü vaõõamacchariyaü dhammamacchariyaü. Yaü evaråpaü maccheraü maccharąyaną maccharąyitattaü vevicchaü kadariyaü kańuka¤cukatą aggahitattaü cittassa, ayaü vuccati avada¤¤utą. Tattha katamaü kosajjaü: kąyaduccarite vą vaciduccarite vą manoduccarite vą. Pa¤casuvą kąmaguõesu cittassa vossaggo vossaggąnuppadąnaü kusaląnaü dhammąnaü bhąvanąya asakkaccakiriyatą asątaccakiriyatą anańńhitakiriyatą olćnavuttitą [PTS Page 372] [\q 372/] nikkhittachavdatą nikkhittadhuratą anąsevaną abhąvaną abahulćkammaü anadińńhąnaü ananuyogo pamądo, idaü vuccati kosajjaü. 944. Tattha katamaü uddhaccaü: yaü cittassa uddhaccaü avupasamo cetaso vikkhepobhantattaü cittassa, idaü vuccati uddhaccaü. Tattha katamo asaüvaro: idhekacco cakkhuną råpaü disvą nimittaggąhć hoti anubya¤janaggąhć. Yatthądikaraõamenaü cakkhundriyaü asaüvutaü viharantaü abijjhą domanassą pąpaką akusalą dhammą anvąssaveyyuü, tassa saüvarąya na pańipajjati na rakkhiti cakkhundriyaü cakkhundriye na saüvaraü ąpajjati, sotena saddaü sutvą -pe ghąnena gavdhaü ghąyitvą -pe- jivhąya rasaü sąyitvą-pe- kąyena phońńhabbaü phusitvą -pemanasą dhammaü vi¤¤ąya nimittaggąhć hoti anubya¤janaggąhć, yatvądikaraõamenaü manindriyaü asaüvutaü viharantaü abhijjhą domanassą pąpaką akusalą dhammą avvąssaveyyuü, tassasaüvarąya na pańipajjati na rakkhati manindriyaü manindriye na saüvaraü ąpajjati, ayaü vuccati asaüvaro. Tattha katamaü dussćlyaü: kąyiko vćtikkamo vącasiko vćtikkamo kąyikavącasiko vćtikkamo, idaü vuccati dussćlyaü. 1. Vippaccanikasątatą-sćmu. [BJT Page 234] [\x 234/] 945. Tattha katamą ariyąnaü adassanakamyatą: tattha katame ariyą: ariyą vuccanti buddhą ca buddhasąvaką ca, yą imesaü ariyąnaü adassanakamyatą adańńhukamyatą asametukamyatą asamągantukamyatą, ayaü vuccati ariyąnaü adassanakamyatą. Tathe katamą saddhammaü asotukamyatą: tattha katamo sadadhammo: cattąro satipańńhąną cattąro sammappadhąną cattąro iddhipądą pa¤cindriyąni pa¤ca baląni satta bojjhaļgą ariyo ańńhaļgiko maggo, ayaü vuccati saddhammo. Yą imassa saddhammassa asotukamyatą asavanakamyatą anuggahetukamyatą adhąretukamyatą, ayaü vuccati saddhammaü asotukamyatą. Tattha katamą upąrambhacittatą: [PTS Page 373] [\q 373/] tattha katamo upąrambho: yo upąrambho anupąrambho upąrambhaną anupąrambhaną anupąrambhitattaü u¤¤ą ava¤¤ą paribhavo ravdhagavesitą. Ayaü vuccati upąrambha cittatą. 946. Tattha katamaü muńńhasaccaü: yą asati ananussati appańissati asaraõatą adhąraõatą piląpanatą pammussanatą, idaü vuccati muńńhasaccaü. Tattha katamaü asampaja¤¤aü: yaü a¤¤ąõaü adassanaü-peavijjąlaļgć meho akusalamålaü, idaü vuccati asampaja¤¤aü. Tattha katamo cetaso vikkhepo: yaü cittassa uddhaccaü avupasamo cetaso vikkhepo bhantattaü cittassa, ayaü vuccati cetaso vikkhepo 947. Tattha katamo ayoniso manasikąro: anicce niccanti ayoniso manasikąro, dukkhe sukhanti ayoniso manasikąro. Anattani attąti ayoniso manasikąro, asubhe subhanti ayoniso manasikąro, saccavippańikålena vą cittassa ąvańńaną anvąvańńana1 ąbhogo samannąhąro manasikąro, ayaü vuccati ayoniso manasikąro. Tattha katamą kumamggasevaną: tattha katamo kummaggo: micchą dińńhi micchąsaļkappo miccąvącą micchąkammanto micchąąjivo micchą vąyąmo miccąsati miccąsamądhi, ayaü vuccati kummaggo. Yą imassa kummaggassa sevaną nisevaną saüsevaną bhajaną jaübhajaną bhatti samhatti taü sampavaļkatą, ayaü vuccati kummaggasevaną. Tattha katamaü cetaso ca lćnattaü: yą cittassa akalyatą akamma¤¤atą olćyaną sallćyanąlćnaü lćyaną lćyitattaü thinaü thiyaną lćyitattaü thinaü thiyaną thiyitattaü cittassa, idaü vuccati cetaso ca lćnattaü. Tikaü. 1. Anąvańńaną- sirimu. Machasaü. āvajjaną, anąvajjanąsyą. [BJT Page 236] [\x 236/] 948. Tattha katame cattąro ąsavą: kąmąsavo bhąvąsavo dińńhąsavo avijjąsavo, tattha katamo kąmąsavo: [PTS Page 374] [\q 374/] yo kąmesu kąmacchande kąmarągo kąmanandi kąmataõhą kąmasneho kąma pariląhą kąmamucchą kąmajjhosąnaü, ayaü vuccati kąmąsavo. Tattha katamo bhavąsavo: yo bhavesu bhavacchavdo -pebhavajjhosąnaü, ayaü vuccati bhavąsavo. Tattha katamo dińńąsavo: sassato lokoti vą asassato lokoti vą antavąlokoti vą anantavą lokoti vą taü jćvaü taü sarćranti vą a¤¤aü jćvaü a¤¤aü sarćranti vą. Hoti tathągato parammaranąti vą. Na hoti tathągato parammaraõąti vą. Hoti ca na hoti ca tathągato parammaraõąti vą neva hoti na nahoti tathągato parammaraõąti vą yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe vipariyesagąho, ayaü vuccati dińńhąsavo. Sabbąpi micchądińńhi dińńhąsavo. Tattha katamo avijjąsavo: dukkhe a¤¤ąõaü dukkhasamudaye a¤¤ąõaü dukkhanirodhe a¤¤ąõaü dukkhanirodhagąminiyą pańipadąya a¤¤ąõaü pubbante a¤¤ąõaü aparante a¤¤ąõaü pubantąparante a¤¤ąõaü idappaccayatą pańiccasamuppannesu dhammesu a¤¤ąõaü, yaü evaråpaü a¤¤ąõaü adassanaü-pe- avijjąlaļgć moho akusalamålaü, ayaü vuccati avijjąsavo. Ime cattąro ąsavą. 949. Tattha katame cattąro gavthą [PTS Page half [\q /] page missing] -Pe- cattąro oghą -pecattąro yogą -pe- cattąri upądąnąni: kąmåpądąnaü dińńhupądąnaü sćlabbatupądąnaü attavądåpądąnaü. Tattha katamaü kąmåpądąnaü: yo kąmesu kąmacchando kąmarągo nąmanandi kąmatanhą kąmasneho kąmapariląho kąmamucchą kąmajjhosąnaü, idaü vuccati kąmåpądąnaü. Tattha katamaü dińńhåpądąnaü: natthi dinnaü natthi yińńhaü -pe- ye ima¤ca lokaü para¤ca lokaü sayaü abhi¤¤ą sacchikatvą pavedentćti yą evaråpą dińńhi dińńhigataü-pe vipariyesagąho, idaü vuccati dińńhupądąnaü. hapetvą sćlabbatupądąna¤ca attavądåpądąna¤ca sabbąpi micchądińńhi dińńhupądąnaü. Tattha katamaü sćlabbatåpądąnaü: ito bahiddhą samaõabrąhmaõąnaü sćlena suddhi vatena suddhi sćlabbatena suddhiti yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe- vipariyesagąho, idaü vuccati sćlabbatåpądąnaü. Tattha katamaü attavądupądąnaü: idha assutavą puthujjano ariyąnaü adassąvć ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinćto sappurisąnaü adassąvć sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinćto råpaü attato samanupassati råpavantaü vą attąnaü attani vąråpaü råpasmiü vą attąnaü, vedanaü -pe- sa¤¤aü -pesaļkąre-pevi¤¤ąõaü attato samanupassati. Vi¤¤ąõavantaü vą attąnaü attani vą vi¤¤ąõaü. Vi¤¤ąõasmiü vą attąnaü, yą evaråpą dińńhi dińńhigataü -pe- vipariyesagąho, idaü vuccati attavądåpądąnaü. Imąnć cattąri upądąnąni. [BJT Page 238] [\x 238/] 950. Tattha katame cattąro taõhuppądą: cćvarahetu vą bhikkhuno tanhą uppajjamąną uppajjati, piõóapątahetu vą bhikkhuno tanhą uppajjamąną uppajjati, senąsanahetu vą bhikkhuno tanhą uppajjamąną uppajjati, iti bhavąbhava hetu vą bhikkhuno tanhą uppajjamąną uppajjati, ime cattąro taõhuppądą. 951. Tattha katamąni cattąri agatigamanąni: [PTS Page 376] [\q 376/] chandągatiü gacchati dosągatiü gacchati. Mo hągatiü bhayągatiü gacchati. Yą evaråpą agatigamąną chandagamaną vaggagamaną vąrigamaną, imąni cattąri agatigamanąni. 952. Tattha katamo cttąro vipariyesą1: anicce niccanti sa¤¤ą vipariyeso cittavipariyeso dińńhivipariyeso, dukkhe sukhanti sa¤¤ą vipariyeso cittavipariyeso dińńhivipariyeso, anattani attąti sa¤¤ąvipariyeso cittavipariyeso dińńhivipariyeso, asubhe subhanti sa¤¤ąvipariyeso cittavipariyeso dińńhivipariyeso. Ime cattąro vipariyesą. 953. Tattha katamo cattąro anariyavohąrą: adińńhe dińńhavąditą assute sutavąditą amuto mutavąditą avi¤¤ąte vi¤¤ątavąditą. Ime cattąro anariyavohąrą. 954. Tattha katamo aparepi cattąro anariyavohąrą: dińńhe adińńhavąditą sute assutavąditą mute amutavąditą vi¤¤ąte avi¤¤ątavąditą. Ime cattąro anariyavohąrą. 955. Tattha katamąni cattąri duccaritąni: pąõątipąto adinnądąnaü kąmesu micchącąro musąvądo, imąni cattąri duccaritąni. 956. Tattha katamąni aparąnipi cattąri duccaritąni: musąvądo pisunąvącą pharusąvącą samphappaląpe, imąni cattąri duccaritąni. 957. Tattha katamąni cattąri bhayąni: jątibhayaü jarąbhayaü vyądhibhayaü maraõabhayaü, imąni cattąri bhayąni. 958. Tattha katamąni aparąni cattąri bhayąni: rąjabhayaü cora bhayaü aggibhayaü udakabhayaü, imąni cattąri bhayąni. 959. Tattha katamąni aparąnipi cattąri bhayąni: åmibhayaü, kumabhćlabhayaü, ąvańńabhayaü, susukąbhayaü, imąni cattąri bhayąni. 960. Tattha katamąni aparąnipi cattąri bhayąni: attąnuvądabhayaü. Parąnuvądąbhayaü daõóabhayaü duggatibhayaü, imąni cattąri bhayąni. 1. Viriyąsą-machasaü. [BJT Page 240] [\x 240/] 961. Tattha katamą catasso dińńhiyo: sayaü kataü sukhadukkhanti saccato thetato dińńhiuppajjati. Paraü kataü sukhadukkhanti saccato thetato [PTS Page 377] [\q 377/] dińńhi uppajjati. Sayaü kata¤ca paraü kata¤ca sukhadukkhanti saccato thetato dińńhi uppajjati. Asayaükąraü aparaükąraü adhiccasamuppannaü sukhadukkhanti saccato thetato dińńhi uppajjati. Imą catasso dińńhiyo Catukkaü. 962. Tattha katamąni pa¤corambhągiyąni sa¤¤ojanąni: sakkąya dińńhi vicikicchą sćlabbataparąmąso kąmacchando vyąpądo, imąni pa¤corambhągiyąni sa¤¤ojanąni. 963. Tattha katamąni pa¤cuddhambhągiyąni sa¤¤ojanąni: råpa rągo aråparągo mąnouddhaccaü avijją, imąni pa¤cuddhambhągiyąni sa¤¤ojanąni. 964. Tattha katamąni pa¤camacchariyąni: ąvąsamacchariyaü kulamacchariyaü ląbhamacchariyaü vaõõamacchariyaü dhammamacchariyaü. Imąni pa¤ca macchariyąni. 965. Tattha katame pa¤ca saļgą: rągasaļgo dosasaļgo mohasaļgo mąnasaļgo dińńhisaļgo, ime pa¤casaļgą. 966. Tattha katame pa¤casallą: rągasallaü dosasallaü mohasallaü mąnasallaü dińńhisallaü, ime pa¤ca sallą. 967. Tattha katame ¤cacetokhilą: satthiri kaļkhatć vicikicchati nądhimuccati na sampasćdati, dhamme kaļkhati vicikicchati nądimuccati na sampasćdati, saļghe kaļkhati vicikicchati nądhimucchati na sampasćdati, sikkhąya kaļkhati vicikicchati nądhimuccati na sampasćdati. Sabrahmacąrćsu kupito hoti anattamanato ąhatacitto kilająto, ime pa¤ca cetokhilą. 968. Tattha katame pa¤ca cetaso vinćbandhą: kąme avćtarągohoti avigatachando avigatapemo avigatapipąso avigatapariėąho avigatatanho. Kąye avćtarągo hoti. -Peråpe avitarągo hoti. [PTS Page 378] [\q 378/] -Pe- yąvadatthaü udarąvadehakaü bhu¤jitvą seyyasukaü passasukaü1 middhasukaü anuyutto viharati. A¤¤ataraü devanikąyaü paõidhąya brahmacariyaü carati iminąhaü sćlena vą vatena vą tapena vą brahmacariyena vą devo vą bhavissąmi deva¤¤ataro vąti, ime pa¤ca cetaso vinibandhą. 969. Tattha katamąni pa¤ca nćvaraõąni: kąmacchandanćvaraõaü vyąpądanćvaranaü thinamiddhanćvaranaüuddhaccakukkuccanćvaranaü vicikicchąnćvaranaü, imąni pa¤ca nćvaraõąni. 1. Phassasukhaü - simu. [BJT Page 242. [\x 242/] ] 970. Tattha katamąni pa¤ca kammąni ąnantariyąni: mątą jćvitą voropitą hoti. Pitą jćvitą voropito hoti. Arahanto jćvitą voropito hoti. Duńńhena cittena tathągatassa lohitaü uppaditaü hoti. Saļgho bhinno hoti. Imąni pa¤ca kammąni ąnantariyąni. 971. Tattha katamą pa¤ca dińńhiyo: sa¤¤ć attą hoti arogo parammaraõąti ittheke abivadanti, asa¤¤ć attą hoti arogo parammaraõąti ittheke abivadanti, nevasa¤¤ć nąsa¤¤i attą hoti arogo parammaraõąti ittheke abhivadanti, sato vąpana sattassa ucchedaü vinąsaü vibhavaü pa¤¤ąpenti. Dińńhadhammanibbąnaü vąpaneke abhivadanti, imą pa¤ca dińńhiyo. 972. Tattha katame pa¤ca verą: pąõątipąto adinnądąnaü kąmesumicchącąro musąvądo surąmerayamajjapamądańńhąnaü, ime pa¤ca verą. 973. Tattha katame pa¤ca vyasaną: ¤ątivyasanaü bogavyanaü rogavyasanaü sćlavyasanaü dińńhivyasanaü, ime pa¤ca vyasaną. 974. Tattha katame pa¤ca akhantiyą ądćnavą: bahuno janassa appiyo hoti amanąpo, verabahulo ca hoti, vajjabahulo ca, sammuėho kąlaü karoti, kąyassa [PTS Page 379] [\q 379/] bhedą parammaraõą apąyaü duggatiü vinipątaü nirayaü upapajjati. Ime pa¤ca akhantiyą ądćnavą. 975. Tattha katamąni pa¤ca bhayąni: ąjivikabhayaü asilokabhayaü parasasąrajjabhayaü maraõabhayaü duggatibhayaü, imąni pa¤cabhayąna. 976. Tattha katamo pa¤ca dińńhadhammanibbąnavądą: idhekacco samano vą brąhmaõo vą evaüvądi hoti evaüdińńhi. Yato ko bo ayaü attą pa¤cahi kąmaguõehi samappito samaļgćbhuto paricąreti. Ettąvatą ko bo ayaü attą paramadińńhadhamma nibbąnappatto hotćti, ittheke sato sattassa paramadińńhadhamma nibbąnaü pa¤¤ąpenti. Tama¤¤o evamąha: atthi ko bo eso attą yaü tvaü vadesi neso natthćti vadąmi. Ne ca ko bo ayaü attą ettąvatą paramadińńhadhammanibbąnappatto hoti. Taü kissa hetu: kąmą hą bo aniccą dukką vipariõąmadhammą, tesaü vipariõąma¤¤athąbhąvą uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassupąyąsą. Yato ko bhoayaü attą vivicceva kąmehi -pe- pańhamaü jhąnaü upasampajja viharati. Ettąvatąko bho ayaü attą paramadińńhadhammanibbąnappatto hotćti ittheke sato sattassa paramadińńhadhammanibbąnaü pa¤¤ąpenti. [BJT Page 214] [\x 214/] Tama¤¤o evamąha: atthi kho bho eso attą yaü tvaü vadesi. Neso natthćti vadąmi. No ca kho bho ayaü attą ettąvatą paramadińńhadhammanibbąnappatto hoti. Taü kissa hetu: yadeva tattha vitakkitaü vicąritaü etena etaü oėąrikaü akkhąyati. Yato kho bho ayaü attą vitakkavicąrąnaü våpasamą -pe dutiyaü jhąnaü upasampajja viharati. Ettąvatą kho bho ayaü attą parama dińńhadhamma nibbąnappatto hotćti ittheke sato sattassa paramadińńhadhamma nibbąnaü pa¤¤ąpenti. Tama¤¤o evamąha: atthi kho bho eso attą yaü tvaü vadesi. Neso natthćti vadąmi. No ca kho bho ayaü attą ettąvatą paramadińńhadhammanibbąnappatto hoti. Taü kissa hetu: yadeva tattha pćtigataü cetaso ubbilląvitattaü1 etena etaü oėąrikaü akkhąyati. Yato kho bho ayaü attą pćtiyą ca virągą -pe- tatiyaü jhąnaü upasampajja viharati. Ettąvatą kho bho ayaü attą parama dińńhadhamma [PTS Page 380] [\q 380/] nibbąnappatto hotćti ittheke sato sattassa paramadińńhadhamma nibbąnaü pa¤¤ąpenti. Tama¤¤o evamąha: atthi kho bho eso attą yaü tvaü vadesi. Neso natthćti vadąmi. No ca kho bho ayaü attą ettąvatą paramadińńhadhammanibbąnappatto hoti. Taü kissa hetu: yadeva tattha sukhamiti cetaso2 ąbhogo etena etaü oėąrikaü akkhąyati. Yato kho bho ayaü attą sukhassa ca pahąną -pe-catutthaü jhąnaü upasampajja viharati. Ettąvatą kho bho ayaü attą parama dińńhadhamma nibbąnappatto hotćti ittheke sato sattassa paramadińńhadhamma nibbąnaü pa¤¤ąpenti. „¤ąpenti. Pa¤cakaü. 977. Tattha katamąni cha vivądamåląni: kodho makkho issą sąńheyyaü pąpicchatą sandińńhiparąmąsitą. Imąni cha vivądamåląni. 978. Tattha katamo cha chandarągą hegasitą dhammą: manąpiyesu råpesu gehasito rągo sąrągo cittassa sąrągo. Manąpiyosu saddesu -pe- manąpiyesu gandhesu- pe- manąpiyesu rasesu -pe- manąpiyesu phońńhabbesu -pe- manąpiyesu dhammesu gehasito rągo sąrągo cittassa sąrągo, ime cha chandarągą gehasitą dhammą. 979. Tattha katamąni cha virodhavatthåni: amanąpiyosu råpesu cittassa ąghąto pańigąto canóikkaü asuropo anattamanatą cittassa. Amanąpiyesu saddesu -peamanąpiyesu gandhesu -peamanąpiyosu rasosu -pe- amanipiyesu phońńhabbesu -peamanąpiyesu dhammesu cittassa ąghąto pańighąto caõóikkaü asuropo anattamanatą cittassa, imąni cha virodhevatthanu. 1. Ubilląvitaü -sć- ubbilląvitaü [pts] upilląvitaü -sirimu. Machasaü 2. Sukhapćti cetaso ąbogo- sirimu, machasaü. [BJT Page 246] [\x 246/] 980. Tattha katamą cha taõhąkąyą: råpataõhą saddataõhą gandhataõhą rasataõhą phońńhabbataõhą dhammataõhą. Ime cha taõhąkąyą. [PTS Page 381] [\q 381/] 981. Tattha katamo cha agąravą: satthari agąravo viharati appatisso, dhamme agąravo viharati appatisso, saļghe agąravo viharati appatisso, sikkhąya agąravo viharati appatisso. Appamądo agąravo viharati appatisso pańisavthąreagąravo virahati appatisso ime cha agąravą. 982. Tattha katamo cha parihąniyą dhammą: kammąrąmatą bhassąrąmatą niddąrąmatą saļgaõikąrąmatą saüsaggąrąmatą papa¤cąrąmatą, ime cha parihąniyą dhammą. 983. Tattha katame aparepi cha parihąniyą dhammą: kamamąrąmatą bhassąrąmatą niddąrąmatą saļgaõikąrąmatą dovacassatą pąpamittatą. Ime cha parihąniyą dhammą. 984. Tattha katamo cha somanasasupavicąrą: cakkhuną råpaü disvą somanassańńhąniyaüråpaü upavicarati. Sotena saddaü sutvą -pe ghąnena gavdhaü ghąyitvą -pe- jivhąya rasaü sąyitvą -pe kąyena phońńhabbaü phåsitvą -pemanasą dhammaü vi¤¤¤ąya somanassańńhąnćyaü dhammaü upavicarati, ime cha somanassupavicąrą. 985. Tattha katamo cha domanasasupavicąrą: cakkhuną råpaü disvą domanassańńhąniyaü råpaü upavicarati. Sotena saddaü sutvą -pe ghąnena gavdhaü ghąyitvą -pe- jivhąya rasaü sąyitvą -pe kąyena phońńhabbaü phåsitvą -pe- manasą dhammaü vi¤¤¤ąya domanassańńhąnćyaü dhammaü upavicarati, ime cha domanassupavicąrą. 986. Tattha katamo cha upekkhåpavicąrą: cakkhuną råpaü disvą upekkhąniyaüråpaü upavicarati. Sotena saddaü sutvą -pe ghąnena gavdhaü ghąyitvą -pe- jivhąya rasaü sąyitvą -pe kąyena phońńhabbaü phåsitvą -pe- manasą dhammaü vi¤¤¤ąya upekkhąnćyaü dhammaü upavicarati, ime cha upekkhåpavicąrą. Pavicąrą. 987. Tattha katamąni cha gehasitąni somanassąni: manąpiyesu råpesu gehasitaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü, ceto samphassajaü sątaü sukhaü vedayitaü, ceto samphassają sątą sukhą vedaną, manąpiyesu saddesu -pe- manąpiyesu gandhesu -pemanąpiyesu rasosu -pemanąpiyesu phońńhabbesu -pemanąpiyosu dhammesu gehasitaü cetasikaü sątaü cetasikaü sukhaü ceto samphassajaü sątaü [PTS Page 382] [\q 382/] sukhaü vedayitaü, cetosamphassają sątą sukhą vedaną, imąni cha hegasitąni somanassąni. [BJT Page 248. [\x 248/] ] 988. Tattha katamąni cha gehasitąni domanassąni: amanąpiyosu råpesu gehasitaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü, ceto samphassajaü asątaü dukkhaü vedayitaü, cetosamphassają asątą dukkhą vedąną, amanąpiyesu saddesu -pe-amanąpiyesu gavdhesu -pe- amanąpiyesu rasosu -pe- amanąpiyesu phońńhabbesu -peamanąpiyesu dhammesu gehasitaü cetasikaü asątaü cetasikaü dukkhaü cetosamphassajaü asątaü dukkaü vediyitaü cetosamphassają asątą dukką vedąni, imąni cha gehasitąni domanassąni. 989. Tattha katamą cha gehasitą upekkhą: upekkhąńhąnćyesu råpesu gehasitaü cetasikaü nevasątaü nąsątaü cetosamphassajaü adukkhamasukaü vedayitaü cetosamphassają adukkhamasukhą vedaną upekkhąńhąnćyesu saddesu -peupekkhąńhąnćyesu gavdhesu -pe-upekkhąńhąnćyesu rasesu -peupekkhąńhąnćyesu phońńhabbesu -peupekkąńhąnćyesu dhammesu gehasitaü cetasikaü nevasątaü nąsątaü cetosamphassajaü adukkhamasukhaü vedayitaü cetosamphassają adukkhamasukhą vedąną, imą cha gehasitą upekkhą. 990. Tattha katamą cha dińńhiyo: atthi me attąti vą assa saccato thetato dińńhi uppajjati, natthi me attąti vą assa saccato thetato dińńhi uppajjati. Attanąvą attąnaü sa¤jąnąmćti vą assa saccato thetato dińńhi uppajjati. Attanąvą anattąnaü sa¤jąnąmćti vą assa saccato thetato dińńhi uppajjati. Anattaną vą attąnaü sa¤jąnąmćti vą assa saccato thetato dińńhi uppajjati. Atha vą panassa evaü dińńi hoti. So me ayaü attą vado vedeyyo. Tatra tatra dćgharattaü kalyąõapąpakąnaü kammąnaü vipąkaü paccanubhoti na so jąto nąhosi. Na so jąto na bhavissati. Nicco dhuvo sassato aviparinąmadhammoti vą panassa saccato thetato dińńhi uppajjati, imą cha dińhiyo. Chakkaü. [PTS Page 383] [\q 383/] 991. Tattha katame sattąnusayą: kąmarągąnusayo pańighąnusayo mąnąnusayo dińńhąnusayo vicikicchąnusayo bhavarągąnusayo avijjąnusayo, ime satta anusayą. 992. Tattha katamąni satta sa¤¤ojanani: kąmarągasa¤¤ojanaü pańighasa¤¤ojanaü mąnasa¤¤ojanaü dińńhisa¤¤ojanaü vicikicchąsa¤¤ojanaü bhavarągasa¤¤ojanaü avijjąsa¤¤ojanaü, imąni satta sa¤¤ojanąni. 993. Tattha katamąni satta pariyuńńhąnąni: kąmarągapariyuńńhąnaü pańighapariyuńńhąnaü mąnapariyańńhąnaü dińńhipariyuńńhąnaü vicikicchą pariyuńńhąnaü bhavarągapariyuńńhąnaü avijjąpariyuńńhąnaü, imąni satta pariyuńńhąnąni. [BJT Page 250] [\x 250/] 994. Tattha katame satta asaddhammą: assaddho hoti, ahiriko hoti, anottappć hoti, appassuto hoti. Kusćto hoti. Muńńhassati hoti, ppa¤¤o hoti. Imo satta asaddhammą. 995. Tattha katamąni satta duccaritąni: pąõątipąto adinnądąnaü kąmosu micchącąro musąvądo pisunąvącą pharusąvącą samphappaląpo. Imąni satta duccaritąni. 996. Tattha katamo satta mąną: mąno atćmąno mąnątimąno omąnoadhimąno asmimąno miccąmąno. Ime satta mąną. 997. Tattha katamą satta dińńhiyo: idhekacco samaõo vą brąhmaõo vą evaüvądihoti evaüdińńhi. Yato kho bho ayaü attą råpć cątummahąbhåtiko mątąpettikasambhavo kąyassa bhedą ucjijjati vinassati na hoti parammaraną ettąvatą kho bho ayaü attą sammą samucchinno hotćti. Ittheke sato sattassa ucchedaü vinąsaü vibhavaü pa¤¤apenti. Tama¤¤o evamąha: atthi kho bho eso attą yaü tvą vadesi neso natthi vadąmi. No ca kho bho ayaü attą ettąvatą sammą samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attą dibbo råpi kąmąvacaro kabaėiļkąrabhakkho, [PTS Page 384] [\q 384/] taü tvaü na jąnąsi na passasi tamahaü jąnąmi passąmi. So kho bo attą yato kąyassa bhedą ucchijjati vinassati na hoti parammaraõą, ettąvatą kho bho ayaü attą sammą samucchinno hotćti, ittheke sato sattassa ucchedaü vinąsaü vibhavaü pa¤¤ąpenta. Tama¤¤o evamąha: atthi kho bho eso attą yaü tvaü vadesi neso natthćti vadąmi. No ca kho bho ayaü attą ettąvatą sammą samucchinno hoti atthi kho bo a¤¤o attą dibbo råpć manomayo sabbaļgapaccaļgć ahćnindriyo, taü tvaü na jąnąsi na passasi, tamahaü jąnąmi passąmi. So kho bho attą yato kąyassa bhedą ucchijjati, vinassati, na hoti, parammaraõą. Ettąvatą ko bho ayaü attąsammą samucchinno hotćti, ittheke sato sattassa ucchedaü vinąsaü vibhavaü pa¤¤ąpenti. Tama¤¤o evamąha: atthi ko bho eso attą yaü tvaü vadesi noso natthćti vadąmi. No ca kho bo ayaü attą ettąvatą sammą samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attą sabbaso råpasa¤¤ąnaü samatikkamą pańighasa¤¤ąnaü atthaļgamą nąnattasa¤¤ąnaü amanasikąrą ananto ąkąsoti ąkąsąna¤cąyatanåpago taü tvaü na jąnąsi na passasi, tamahaü jąnąmi passąmi. So kho bho attą yato kąyassa bhedą uccijjati, vinassati, na hoti parammaraõą. Ettąvatą kho bho ayaü attą sammą samucchinno hotćti, ittheke sato sattassa ucchedaü vinąsaü vibhavaü pa¤¤ąpenti. [BJT Page 252. [\x 252/] ] Tama¤¤o evamąha: atthi kho bho eso attą yaü tvaü vadesi neso natthćti vadąmi. No ca kho bho ayaü attą ettąvatą sammą samucchinno hoti. Atthi ko bho a¤¤o attą sabbaso, ąkąsąna¤cąyatanaü samatikkamma anantaü vi¤¤ąõanti vi¤¤ąõa¤cąyatanåpago, taü tvaü na jąnąsi na passasi tamahaü jąnąmi passąmi. So kho bho attą yato kąyassa bhedą ucchijjati vinassati na hoti parammaraõą, ettątą kho bho ayaü attą sammą samucchinno hotćti, ittthake sato sattassaucchedaü vinąsaü vibhavaü pa¤¤ąpenti. Tama¤¤o evamąha: atthi kho bho eso attą yaü tvaü vadesi neso natthćti vadąmi. No ca kho bho ayaü attą ettąvatą sammą samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attą sabbaso, ąki¤ca¤¤cąyatanaü samatikkamma nattha ki¤citi ąki¤ca¤¤ąyatanåpago, taü tvaü na jąnąsi na passasi [PTS Page 385] [\q 385/] tamahaü jąnąmi passąmi. So kho bho attą yato kąyassa bhedą ucchijjati vinassati na hoti parammaraõą, ettątą kho bho ayaü attą sammą samucchinno hotćti, ittthake sato sattassa ucchedaü vinąsaü vibhavaü pa¤¤ąpenti. Tama¤¤o evamąha: atthi kho bho eso attą yaü tvaü vadesi neso natthćti vadąmi. No ca kho bho ayaü attą ettąvatą sammą samucchinno hoti. Atthi kho bho a¤¤o attą sabbaso, ąki¤ca¤¤ąyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ąnąsa¤¤ą yatanåpago. Taü tvaü na jąnąsi na passasi tamahaü jąnąmi passąmi. So kho bho attą yato kąyassa bhedą ucchijjati vinassati na hoti parammaraõą, ettątą kho bho ayaü attą sammą samucchinno hotćti, ittthake sato sattassaucchedaü vinąsaü vibhavaü pa¤¤ąpenti. Ime satta dińńhiyo. Sattakaü. 998. Ttha katamąni ańńha kilesavatthuni: lobho doso moho mąno dińńhi vicikicchą thinaü uddhaccaü. Imąni ańńha kilesavatthuni. 999. Tattha katamąni ańńha kusćtavatthuni: idha bhikkhuną kammaü kątabbaü hoti, tassa evaü hoti: kammaü kho me kątabbaü bhavissati. Kammaü kho pana me karontassa kąyo kilamissati. Handąhaü nipajjąmćti so nipajjati na viriyaü ąrabhati appattassa pattiyą anadhigatassa adhigamąya asacchikatassa sacchikiriyąya. Idaü pańhamaü kusćtavatthu. Puna ca paraü bhikkhuną kammaü kataü hoti. Tassa evaü hoti: ahaü kho kammaü akąsiü, kammaü ko pana me karontassa kąyo kilanto handąhaü nipajjąmćti so nipajjati. Na viriyaü ąrabhati appattassa pattiyą, anadhigatassa adhigamąya, asacchikatassa sacchikiriyąya. Idaü dutiyaü kusćtavatthu. [BJT Page 254] [\x 254/] Puna ca paraü bhikkhuną maggo gantabbo hoti, tassa [PTS Page 386] [\q 386/] evaü hoti: maggo kho pana me gantabbo bhavissati. Maggaü kho pana me gacchantassa kąyo kilamissati, handąhaü nipajjąmćti, so nipajjati. Na viriyaü ąrabhati appattassa pattiyą anadhigatassa adhigamąya asacchikatassa sacchikiriyąya. Idaü tatiyaü kusåtavatthu. Puna ca paraü bhikkuną maggo gato hoti. Tassa evaü hoti: ahaü kho maggaü agamąsiü. Maggaü ko pana me gacchantassa kąyo kilanto handąhaü nipajjąmćti. So nipajjati. Na viriyaü ąrabhati. Appattassa pattayą anadhigatassa adhigamąya asacchikatassa sacchikiriyąya. Idaü catutthaü kusćtavatthu. Puna ca paraü bhikkhu gąmaü vą nigamaü vą piõóąya caranto na labhati lukhassa vą paõćtassa vą bojanassa yąvadatthaü pąripåriü. Tassa evaü hoti: ahaü ko gąmaü vą nigamaü vą piõóąya caranto nąlatthaü lukhassa vą paõćtassa vą bhojanassa yąvadatthaü pąripåriü. Tassa me kąyo kilanto akamma¤¤o handąhaü nipajjąmćti. So nipajjati, na viriyaü ąrabhati appattassa pattiyą anadigatassa adigamąya asacchikatassa saccikiriyąya. Idaü pa¤camaü kusćtavatthu. Puna ca paraü bhikkhu gąmaü vą nigamaü vą piõóąya caranto labhati lukhassa vą paõćtassa vąbojanassa yąvadatthaü pąripåriü. Tassa evaü hoti: ahaü kho gąmaü vą nigamaü vą piõóąya caranto alatthaü lukhassa vą paõćtassa vą bhojanassa yąvadatthaü pąripåri. Tassa me kąyo kilanto akamma¤¤o mąsącitaü va¤¤e. Handąhaü nipajjąmćti se nipajjati na viriyaü ąrabhati appattassa pattiyą anadhigatassa adhigamąya asacchikatassa sacchikiriyąya. Idaü chańńhaü kusćtavatthu. Puna ca paraü bhikkhuno uppanno hoti appamattako ąbądho. Tassa evaü hoti: uppanno kho me ayaü appamattako ąbądho atthi kappo nipajjituü. Handąhaü nipajjąmćti so nipajjati na viriyaü ąrabhati appattassa pattiyą anadigatassa adhigamąya asacchikatassa sacchikiriyąya. Idaü sattamaü kusćtavatthu. Puna ca paraü bikkhu giląną vucańńhito hoti aciravuńńhito gela¤¤ą, tassa evaü hoti: ahaü kho giląną vuńńhito aciravuńńhito gela¤¤ą. Tassa me kąyo dubbalo akamma¤¤o havdąhaü nipajjąmćti. So nipajjati. Na viriyaü ąrabhati, appattassa pattiyą anadhigatassa adhigamąya asacchikatassa sacchikiriyąya. Idaü ańńhamaü kusćtavatthu. Imąni ańńha kusćtavatthuni. [PTS Page 387] [\q 387/] 1000. Tattha katamesu ańńhasu lokadhammesu cittassa pańighąto: ląbhe sąrągo aląbhe pańivirodho yaso sąrągo ayase pańivirodho pasaüsąya sąrągo nindąya pańivirodho sukho sąrągo dukkhe pańivirodo, imesu ańńhasu lokadhammesu cittassa pańighąto. [BJT Page 256] [\x 256/] 1001. Tattha katame ańńha anariyavohąrą: adińńhe dińńhavąditą assute sutavąditą amute mutavąditą avi¤¤ąte vi¤¤ątavąditą dińńhe adińńhavąditą sute assutavąditą, mute amutavąditą, vi¤¤ąte avi¤¤ątavąditą. Ime ańńha anariyavohąrą. 1002. Tattha katame ańńha micchattą: micchądińńhi micchąsaļkappo micchąvącą micchąkammanto miccąąjćvo micchąvąyąmo micchąsati micchąsamądhi. Ime ańńhamicchattą. 1003. Tattha katame ańńha purisadosą: idha bhikkhu bhikkhuü ąpattiyą codenti so bhikkhu bhikkhåhi ąpattiyą codiyamąno na sarąmi na sarąmć'ti asatiyąva nibbeńheti. Ayaü pańhamo purisa doso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü ąpattiyą codenti, so bhikkhu bhikkhåhi ąpattiyą codiyamąno codakaü yeva pańippharati. Kiü nu kho tuyhaü bąlassa avyattassa bhaõitena, tuvampi nąma maü bhaõitabbaü ma¤¤asćti. Ayaü dutiyo purisadoso. Punaca paraü bhikkhå bhikkhuü ąpattiyą codenti, so bhikkhu bhikkhåhi ąpattiyą codiyamąno vodakaüyeva paccąropeti. Tvampi khosi itthannąmaü apąttiü ąpanno, tvaü tąva pańhamaü pańikarohćti ayaü tatiyo purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü ąpattiyą codenti. So bikkhu bhikkhåhi ąpattiyą codiyamąno a¤¤ena¤¤aü pańicarati. Bahiddhą kathaü apanąmeti. Kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pątukaroti. Ayaü catuttho purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü ąpattiyą codenti. So [PTS Page 388] [\q 388/] bhikkhu bhikkhåhi ąpattiyą codiyamąno saļghamajjhe bąhą vikkhepakaü bhaõati. Ayaü pa¤camo purisadoso. Appaccaya¤ca pątukaroti. Ayaü catuttho purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü ąpattiyą codenti. So bhikkhu bhikkhåhi ąpattiyą codiyamąno nevąhaü ąpannosmi na panąhaü anąpannosmćti tuõhćbhuto saļghaü viheseti. Ayaü chańńho purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü ąpattiyą codenti. So bhikkhu bhikkhåhi ąpattiyą codiyamąno anądiyitvą saļghaü, anądisitvą codakaü, sąpattikova yena kąmaü pakkamati. Ayaü sattamo purisadoso. Puna ca paraü bhikkhå bhikkhuü ąpattiyą codenti. So bhikkhu bhikkhåhi ąpattiyą codiyamąno evamąha: kiü nu kho tumhe ąyasmanto atibąėhaü mayi byąvańą. Idąnąhaü sikkhaü paccakkhąya hćnąyąvattissąmćti. So sikkhaü paccakkhąya hćnąyąvattitvą evamąha: 'idąni ko tumhe ąyasmanto attamaną hothą'ti. Ayaü ańńhamo purisadoso. Ime ańńha purisadosą. [BJT Page 258] [\x 258/] 1004. Tattha katame ańńha asa¤¤ivądą: råpć attą hoti arogo parammaraõątiasa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Aråpć attą -peråpć ca aråpć ca -penevaråpć nąråpć -pe- antavą attą hoti arogo parammaraõąti asa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Anantavą attą hoti arogo parammaraõąti. Asa¤¤iti na pa¤¤ąpenti. [PTS Page 389] [\q 389/] antavą ca anantavą ca attą hoti arogo parammaraõąti asa¤¤iti naü pa¤¤apenti. Nevantavą nąnantavą attą hoti arogo parammaraõąti asa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Ime ańńha asa¤¤ivądą. 1005. Tattha katame ańńha nevasa¤¤ć nąsa¤¤ivądą: råpi attą hoti arogo parammaraõąti nevasa¤¤ć nąsa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Aråpć attą hoti arogo parammaraõąti nevasa¤¤ć nąsa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Råpć ca aråpć ca attą hoti arogo parammaraõąti nevasa¤¤ć nąsa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Neva råpi ną råpi attą hoti arogo parammaraõąti nevasa¤¤ć nąsa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Antavą attą hoti arogo parammaraõąti nevasa¤¤ć nąsa¤¤iti na pa¤¤ąpenti. Anantavą attą hotiarogo parammaraõąti nevasa¤¤ć nąsa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Antavą ca anantavąca attą hoti arogo parammaranąti nevasa¤¤inąsa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Nevantavą nąnantavą attą hoti arogo parammaraõąti nevasa¤¤inąsa¤¤iti naü pa¤¤ąpenti. Ime ańńha nevasa¤¤inąsa¤¤ivądą. Ańńhakaü 1006. Tattha katamąni nava ąghątavatthåni: anatthaü me acarćti ąghąto jąyati. Anatthaü me caratćti ąghąto jąyati. Anatthaü me carissatćti ąghąto jąyati. Piyassa me manąpassa anatthaü acari, anatthaü carati, anatthaü carissatćti. āghąto jąyati. Appiyasasa me amanąpassa atthaü acari, atthaü carati, atthaü carissatćti ąghąto jąyati. Imąni nava ąghątavatthåti. 1007. Tattha katamąni nava purisamaląni: kodhe makkho issą macchariyaü mąyą sąńheyyaü musąvądo pąpicchatą micchądińńhi imąni nava purisamaląni. 1008. Tattha katame navavidhą mąną: seyyassa seyyohamasmćti mąno, [PTS Page 390] [\q 390/] seyyassa sadiso hamasmćti mąno, seyyassa hćno hamasmćti mąno, sadisassa seyyo hamasmćtimąno, sadisassa sadiso hamasmćti mąno, sadisassa hćno hamasmćti mąno, hćnassa seyyo hamasmćti mąno, hćnassa sadiso hamasmćti mąno, hćnassa hćno hamasmćti mąno. Ime navavidhą mąną. [BJT Page 260] [\x 260/] 1009. Tattha katame nava taõhąmulaką dhammą: taõhą pańicca pariyesaną, pariyesanaü pańicca ląbho, ląbhaü pańicca vinicchayo, vinicchayaü pańicca chandarągo, chandarągaü pańicca ajjhosąnaü, ajjhosąnaü pańicca pariggaho, pariggahaü pańicca macchariyaü, macchariyaü pańicca ąrakkho, ąrkhądhikaraõaü daõóądąnasatthądąnakalahaviggaha vivądatuvaütuvaüpesu¤¤amusąvądą, aneke pąpaką akusalą dhammą sambhavanti. Ime nava taõhąmålaką dhammą. 1010. Tattha katamąni nava i¤jitąni: 'asmć'ti i¤jitametaü 'ahamasmć'ti i¤jitametaü, 'ayamahamasmć'ti i¤jitametaü, 'bhavissa'nti i¤jitametaü, 'råpi bhavissa'nti i¤ajitametaü, 'aråpć bhavissa'ntć i¤jitametaü, 'sa¤¤ć bhavissa'nti i¤jitametaü, 'asa¤¤ć bhavissa'nti i¤jitametaü, 'nevasa¤¤inąsa¤¤ć bhavissa'nti i¤jitametaü. Imąni nava i¤jitąni. 1011. Tattha katamąni nava ma¤¤itąni-pe- nava phanditąni-pe- nava papa¤citąni -pe nava saļkhatąni: 'asmć'ti saļghatametaü, 'ahamasmi'ti saļkhatametaü, 'ayamahamasmć'ti saüghatametaü, [PTS Page 391 [\q 391/] ']bhavissa'ntisaļghatametaü, 'råpć bhavissa'nti saļghatametaü, 'aråpi bhavissa'nti saüghatametaü, 'sa¤¤ć bhavissa'nti saļghatametaü, 'asa¤¤i bhavissa'nti saļghatametaü, 'nevasa¤¤inąsa¤¤ć bhavissa'nti saüghatametaü, imąni nava saļghatąni. Navakaü. 1012. Tattha katamąni dasa kilesavatthåni: lobho doso moho mąno dińńhi vicikicchą thćnaü uddhaccaü ahirikaü anottappaü, imąni dasa kilesavatthåni. 1013. Tattha katamąni dasa ąghątavatthåni: anatthaü me acarćti ąghąto jąyati, anatthaü me caratćti ągąto jąyati, anatthaü me carissatćti ąghąto jąyati, piyassame manąpassa anatthaü acari anatthaü carati anatthaü carissatćti ąghąto jąyati, appiyassa me amanąpassa atthaü acari atthaü carati atthaü carissatćti ąghąto jąyati, ańńhąne vą pana ąghąto jąyati, imąni dasa ąghątavatthåni. 1014. Tattha katame dasa akusalakammapathą: pąõątipąto adinnądąnaü kąmesu micchącąro musąvądo pisunąvącą pharusąvącą samphappaląpo abhijjhą vyąpądo micchądińńhi, ime dasa akusala kammapathą. 1015. Tattha katamąni dasa sa¤¤ojanąni: kąmarągasa¤¤ojanaü, pańighasa¤¤ojanaü, mąnasa¤¤ojanaü, dińńhisa¤¤ojanaü, vicikicchąsa¤¤ojanaü, sćlabbataparąmąsasa¤¤ojanaü, bhavarągasa¤¤ojanaü, issąsa¤¤ojanaü, macchariyasa¤¤ojanaü, avijjąsa¤¤ojanaü, imąni dasa sa¤¤ojanąni. [BJT Page 262] [\x 262/] 1016. Tattha katamo dasa micchattą: micchądińńhi micchąsaļkappo miccąvącą micchąkammanto micchąąjćvo miccąvąyąmo micchąsati micchąsamądhi [PTS Page 392] [\q 392/] miccą¤ąõaü miccąmimutti, ime dasa micchattą. 1017. Tattha katamą dasavatthuką micchądińńhi: natthi dinnaü, nattha yińńhaü, natthi hutaü, natthi sukańadukkamąnaü kammąnaü phalaü vipąko, natthi ayaü loko, natthi paro loko, natthi mątą, natthi pitą, natthi sattą opapątiką, natthi loke samaõabrąhmaõą sammaggatą sammą pańipanną ya ima¤ca lokaü para¤ca lokaü sayaü abhi¤¤ą sacchikatvą pavedentćti, ayaü dasavatthuką micchądińńhi. 1018. Tattha katamą dasavatthuką antaggąhiką dińńhi: sassato lokoti vą, asassato lokoti vą antavą lokoti vą anantavą lokoti vą, taü jćvaü taü sarćranti vą, a¤¤aü jćvaü a¤¤aü sarćranti vą, hoti tathągato parammaraõąti vą, na hoti tathągato parammaraõąti vą, hoti ca na hoti ca tathągato parammaraõąti vą, neva hoti na na hoti tathągato parammaraõąti vą, ayaü dasavatthuką antaggąhiką dińńhi. Dasakaü. 1019. Tattha katamąni ańńhąrasa tanhąvicaritąni ajjhattikassa upądąya: asmćti hoti, itthasmiti heti, evasmćti hoti, a¤¤athąsmćti hoti, bhavissanti hoti, itthaü bhavissanti hoti. Evaü bhavissanti hoti. A¤¤athą bhavissanti hoti, asasmćti1 hoti, satasmćti2 hoti, siyanti hoti, itthaü siyanti hoti, evaü siyanti hoti, a¤¤athą siyanti hoti, [PTS Page 393] [\q 393/] apąhaü siyanti hoti, apąhaü itthaü siyanti hoti, apąhaü evaü siyanti hoti, apąhaü a¤¤atha siyanti hoti. Katha¤ca asmćti hoti: ka¤ci dhammaü anavakąriü karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü asmćti chandaü pańilabhati. Asmćti mąnaü pańilabhati asmćti dińńhiü pańilabhati. Tasmaü sati imąni papa¤citąni honti: itthasmćti vą evasmćti vą a¤¤athąsmćti vą. Katha¤ca itthasmćti hoti: khattiyosmćti vą brąhmanosmćti vą vessosmiti vą suddosmćti vą gahańńhosmćti vą pabbajikosmćti vą devosmćti vą manussosmćti vą rupćsmćti vą aråpćsmćti vąsa¤¤ismćti vą asa¤¤ismćti vą nevasa¤¤inąsa¤¤ćsmiti vą, evaü itthasmćti hoti. 1. Sasmiti -sirimu. 2. Asasmćti -sirimu, sątasmćti - machasaü, syą. [BJT Page 264] [\x 264/] Katha¤ca evasmćti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo tathąhaü khattiyosmćtivą, yathą so brąhmaõe tathąhaü brąhmaõosmćti vą, yathą so cesso tathąhaü vessosmćti vą, yathą so suddo, tathąhaü suddąsmćti vą, yathą so gahańńho tathąhaü gahańńhosmćti vą, yathą so pabbajito tathąhaü pabbajitosmiti vą, yathą so devo tathąhaü devosmćti vą yathą so manusso tathąhaü manussosmitivą, yathą so råpć tathąhaü råpćsmćti vą, yathą so aråpć tathąhaü aråpćsmćti vą, yathą so sa¤¤ć tathąhaü sa¤¤ismćti vą, yathą so asa¤¤ć tathąhaü asa¤¤ismćti vą, yathą so nevasa¤¤i nąsa¤¤ć tathąhaü nevasa¤¤ć nąsa¤¤ć tathąhaü nevasa¤¤ć nąsa¤¤ismćti vą, evaü evasmćti hoti. Katha¤ca a¤¤athąsmćti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo nąhaü tathą khattiyosmćti vą, yathą so brąhmaõo nąhaü tathą brąhmaõosmćti vą, yathą so vesso nąhaü tathą vessosmćti vą, yathą so suddo nąhaü tathą suddosmćti vą, yathą so gahańńho nąhaü tathą gahańńhosmćti vą, yathą so pabbajito nąhaütathą pabbajitosmćti vą, yathą so devo nąhaü tathą devosmiti vą, yathąso manusso nąhaü tathą [PTS Page 394] [\q 394/] manussosmćti vą, yathą so råpć nąhaü tathą råpćsmćti vą, yathą so aråpć nąhaü tathą aråpćsmćti vą, yathą so sa¤¤ć nąhaü tathą sa¤¤ismćti vą, yathą so asa¤¤i nąhaü tathą asa¤¤ismćti vą, yathą so nevasa¤¤ć nąsa¤¤ć nąhaü tathą nevasa¤¤ć nąsa¤¤ismćti vą, evaü a¤¤athąsmćti hoti. Katha¤ca bhavissanti hoti: ka¤ci dhammaü anavakąriü karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü bhavissanti chandaü pańilabhati, bhavissanti mąnaü pańilabhati. Bhavissanti dińńhiü pańilabhati. Tasmiü sati imąni papa¤citąni honti: itthaü bhavissanti vą evaü bhavissanti vą a¤¤athą bhavissanti vą. Katha¤ca itthaü bhavissanti hoti: khattiyo bhavissanti vą, brąhmano bhavissanti vą, vesso bhavissanti vą, suddo bhavissanti vą, gahańńho bhavissanti vą, pabbajito bhavissanti vą, devo bhavissanti vą, manusso bhavisnanti vą, råpć bhavissanti vą, aråpć bhavissanti vą, sa¤¤ć bhavissanti vą, asa¤¤i bhavissanti vą, nevasa¤¤inąsa¤¤ć bhavissanti vą, evaü itthaü bhavissanti hoti. Katha¤ca evaü bhavissanti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo tathąhaü khattiyo bhavissanti vą, yathą so brąhmaõo tathąhaü brąhmaõo bhavissanti vą -pe-yathą so nevasa¤¤inąsa¤¤ć tathąhaü nevasa¤¤inąsa¤¤ć bhavissanti vą, evaü bhavissanti hoti. Katha¤ca a¤¤athą bhavissanti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo nąhaü tathąkhattiyo bhavissanti vą, yathą so brąhmaõo nąhaü tathą brąhmaõo bhavissanti vą-pe- yathą so nevasa¤¤ć nąsa¤¤ć nąhaü tathą nevasa¤¤inąsa¤¤ć bhavissanti vą, evaü a¤¤athą bhavissanti hoti. [BJT Page 266] [\x 266/] Katha¤ca asasmćti hoti: ka¤ci dhammaü anavakąriü1 karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü niccosmi dhuvosmi sassatosmi aviparćnąmadhammosmćti evaü asasmćti hoti. [PTS Page 395] [\q 395/] Katha¤ca satasmćti hoti: ka¤ci dhammaü anavakąriü karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąrevi¤¤ąõaü ucchijjissąmi minassissąmi na bhavissąmćti, evaü satasmiti hoti. Katha¤ca siyanti hoti: ka¤ci dhammaü anavakąriü karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü siyanti chandaü pańilabhati, siyanti mąnaü pańilabhatą, siyanta dińńhiü pańilabhati, tasmiüsati imąni papa¤citąni honti: itthaü siyanti vą, evaü sinti vą, a¤¤athą siyanti vą. Katha¤ca itthaü siyanti hoti: khattiyo siyanti vą, brąhmaõo siyanti vą, vesso siyanti vą, suddo siyanti vą, gahańńho siyanti vą, pabbajito siyanti vą, devosiyanti vą, manusso siyanti vą, råpć siyanti vą, aråpć siyanti vą, sa¤¤ć siyanti vą, asa¤¤ć siyanti vą, nevasa¤¤inąsa¤¤ć siyanti vą, evaü itthaü siyanti hoti. Katha¤ca evaü siyanti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo tathąhaü khattiyosiyanti vą, yathą so brąhmaõo tathąhaü brąhmaõo siyanti vą -pe- yathą so nevasa¤¤inąsa¤¤i, tathąhaü nevasa¤¤inąsa¤¤ć siyanti vą, evaü evaü siyantihoti. Katha¤ca a¤¤athą siyanti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo nąhaü tathąkhattiyo sinti vą, yathą so brąhmaõo nąhaü tathą brąhmaõo siyanti vą -peyathą so navesa¤¤inąsa¤¤ć nąhaü tathą nevasa¤¤inąsa¤¤ć siyanti vą, evaü a¤¤athą siyanti hoti. Katha¤ca apąhaü siyanti hoti: ka¤ci dhammaü anavakąriü karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü apąhaü siyanti chandaü pańilabhati. Apąhaü siyanti mąnaü pańilabhati. Apąhaü siyanti dińńhiü pańilabhati. Tasmiü sati imąni papa¤citąni honti: apąhaü itthaü siyanti vą, apąhaü evaü siyanti vą, apąhaü a¤¤athą siyanti vą. Katha¤ca apąhaü itthaü siyanti hoti: apąhaü khattiyo siyanti vą, apąhaü brąhmanosiyanti vą, apąhaü vesso siyanti vą, apąhaü suddo siyanti vą, apąhaü gahańńho siyanti vą, apąhaü pabbajito [PTS Page 396] [\q 396/] siyanti vą, apąhaü devo siyanti vą, apąhaü manusso siyanti vą, apąhaü råpć siyanti vą, apąhaü aråpć siyanti vą, apąhaü sa¤¤ć siyanti vą, apąhaü asa¤¤i siyanti vą, apąhaü nevasa¤¤ć nąsa¤¤ć siyantivą. Evaü apąhaü itthi siyanti hoti. 1. Anavakąrć -simu. [BJT Page 268] [\x 268/] Katha¤ca apąhaü evaü siyanti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo apąhaü tathą khattiyo siyanti vą, yathą so brąhmaõo apąhaü tathą brąhmaõo siyanti vą -pe- yathą so nevasa¤¤inąsa¤¤ć apąhaü tathą nevasa¤¤inąsa¤¤ć siyanti vą. Evaü apąhaü evaü siyanti hoti. Katha¤ca apąhaü a¤¤athą siyanti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo apąhaü na tathą khattiyo siyanti vą, yathą so brąhmaõo apąhaü na tathą brąhmano siyantivą -pe- yathą so nevasa¤¤inąsa¤¤ć apąhaü na tathą nevasa¤¤inąsa¤¤ć siyanti vą. Evaü apąhaü a¤¤athą siyanti hoti. Imąni ańńhąrasa taõhą vicaritąni ajjhattikassa upądąya. Tattha katamąni ańńąrasa taõhąvicaritąni bąhirassa upądąya: iminą asmćti hoti iminą itthasmćti hoti. Iminą evasmćti hoti. Iminą a¤¤athąsmiti hoti iminą bhavissanti hoti iminą itthaü bhavissanti hoti. Iminą evaü bhavissanti hoti iminą a¤¤athą bhavissanti hoti. Iminą asasmiti hoti. Iminą satasmćti hoti. Iminą siyantihoti. Iminą itthaü siyanti hoti iminą evaü siyanti hoti. Iminą a¤¤athą siyanti hoti. Iminą apąhaü siyanti hoti. Iminą apąhaü tthaü siyanti hoti, iminą apąhaü evaü siyanti hoti iminą apąhaü a¤¤athą siyanti hoti. Katha¤ca iminą asmćti hoti: [PTS Page 397] [\q 397/] ka¤ci dhammaü avakąriü1 karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü. Iminą asmćti g¤andaü pańilabhati. Imąną asmćti mąnaü pańilabhati. Iminą asmćti dińńhiü pańilabhati. Tasmiü sati imąni papa¤citąni honti: iminą itthasmćti vą iminą evasmćti vą iminą a¤¤athąsmćti vą. Katha¤ca iminą itthasmćti hoti: iminą khattiyosmćti vą, iminą brąhmaõosmćti vą, iminą vessosmćtivą, iminą suddosmćti vą, iminą gahańńhosmćti vą, iminą pabbajitosmćti vą, iminą devosmćti vą. Iminą manussosmćti vą, iminą råpćsmiti vą, iminą aråpćsmćti vą, iminą sa¤¤ismćti vą, iminą asa¤¤ismiti vą, iminą nevasa¤¤inąsa¤¤ismiti vą, evaü iminą itthasmćti hoti. Katha¤ca iminą evasmćti hoti: para puggalaü upanidhąya yathą so khattiyo iminą tathąhaü khattiyosmćti vą, yathą so brąhmaõo iminą tathąhaü brąhmaõosmćti vą -pe- yathą so nevasa¤¤ć nąsa¤¤ć iminą tathąhaü nevasa¤¤inąsa¤¤ismćti vą, evaü iminą evasmćti hoti. Katha¤ca iminą a¤¤athąsmćti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo iminą nąhaü tathą khattiyosmćti vą, yathą so brąhmaõo iminą nąhaü tathą brąhmaõosmćti vą -pe- yathą so nevasa¤¤inąsa¤¤ć iminą nąhaü tathą nevasa¤¤inąsa¤¤ismiti vą. Evaü iminą a¤¤athąsmćti hoti. 1. Avakąrć-sćmu. [BJT Page 270] [\x 270/] Katha¤ca iminą bhavissanti hoti: ka¤cidhammaü avakąriü1 karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü iminą bhavissanti chandaü pańilabhati. Iminą bhavissanti manaü pańilabhati: iminą bhavissanti dińńhiü pańilabhati. Tasmiü sati imąni papa¤citąni honti: iminą itthaü bhavissanti vą, iminąevaü bhavissanti vą, iminą a¤¤athą bhavissanti vą. Katha¤ca iminą itthaü bhavissanti hoti: iminą khattiyo bhavissanti vą [PTS Page 398 [\q 398/] missing two lines] -Pe- iminą aråpć bhavissanti vą, iminą sa¤¤ć bhavissanti vą, iminą asa¤¤ć bhavissanti vą, iminą nevasa¤¤ć nąsa¤¤i bhavissanti vą, evaü iminą itthaü bhavissanti hoti. Katha¤ca iminą evaü bhavissanti hoti: para puggalaü upanidhąya yathą so khattiyo iminą tathąhaü khattiyo bhavissanti vą, yathą so brąhmaõo iminą tathąhaü brąhmaõo bhavissanti vą -pe- yathą so nevasa¤¤inąsa¤¤ć iminą tathąhaü nevasa¤¤inąsa¤¤ć bhavissanti vą, evaü iminą evasmćti Katha¤ca iminą a¤¤athą bhavissanti hoti: para puggalaü upanidhąya yathą so khattiyo iminą nąhaü tathą khattiyo bhavissanti vą, yathą so brąhmaõo iminą nąhaü tathą brąhmaõo bhavissanti vą -pe- yathą so nevasa¤¤inąsa¤¤ć iminą nąhaü tathaü nevasa¤¤inąsa¤¤ć bhavissanti vą, evaü iminą a¤¤athą bhavissanti hoti. Katha¤ca iminą asasmćti hoti- ka¤ci dhammaü avakąriü1 karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü iminą naccosmi dhuvosmi sassatosmi avipariõąmadhammosmćti, evaü iminą asasmćti hoti. Katha¤ca iminą satasmćti hoti: ka¤ci dhammaü avakąriü karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü iminą ucchijjissąmi minassissąmi na bhavissąmćti, evaü iminą satasmćti hoti. Katha¤ca iminą siyanti hoti: ki¤ci dhammaü avakąriü karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü, iminą siyanti chandaü pańilabhati, iminą siyanti mąnaü pańilabhati, iminą siyanti dińńhiü pańilabhati. Tasmiü sati imąni papa¤cćtąni honti: iminą itthaü siyanti vą, iminą evaü siyanti vą, iminą a¤¤athą siyanti vą. Katha¤ca iminą itthaü siyanti hoti: miną khattiyo siyanti vą, iminą brąhmaõo siyanti vą, iminą messo siyanti vą, iminą suddo siyanti vą, iminą gahańńho siyanti vą, iminą pabbajito siyanti vą, iminą devo siyanti vą, iminą manusso siyantivą, iminą råpć siyanti vą, iminą aråpć siyanti vą, iminą [PTS Page 399] [\q 399/] sa¤¤ć siyanti vą, iminą asa¤¤ć siyanti vą, iminą nevasa¤¤ć nąsa¤¤ć siyanti vą, evaü iminą itthaüsiyanti hoti. 1. Avakąrć-sćmu. [BJT Page 272] [\x 272/] Katha¤ca iminą evaü siyanti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo iminą tathąhaü khattiyo siyanti vą, yathą so brąhmaõo iminątathąhaü brąhmano siyanti vą -pe- yathą so nevasa¤¤inąsa¤¤ć iminą tathąhaü nevasa¤¤inąsa¤¤ć siyanti vŠ, evaü iminą evaü siyanti hoti. Katha¤ca iminą a¤¤athą siyanti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo iminą nąhaü tathą khattiyo siyanti vą, yathą so brąhmaõo iminą nąhaü tathą brąhmaõosiyanti vą-peyathą so nevasa¤¤inąsa¤¤ć iminą nąhaü tathą nevasa¤¤i nąsa¤¤ć siyanti vą, evaü iminą a¤¤athą siyanti hoti. Katha¤ca iminą apąhaü siyanti hoti: ka¤ci dhammaü avakąriü karitvą råpaü vedanaü sa¤¤aü saļkhąre vi¤¤ąõaü iminą apąhaü siyanti g¤andaü pańilabhati, iminą apąhaü siyantimąnaü pańilabhati, iminą apąhaü siyanti dińńhiü pańilabhati. Tasmiü sati ini papa¤citąni honti: iminą apąhaü itthaü siyanti vą, iminą apąhaü evaü siyanti vą, iminą apąhaü a¤¤athą siyanti vą. Katha¤ca iminą apąhaü itthaü siyanti hoti: iminą apąhaü khattiyo siyanti vą, iminą apąhaü brąhmaõo siyanti vą, iminą apąhaü vesso siyanti vą, iminą apąhaü suddo siyanti vą, iminą apąhaü gahańńho siyanti vą, iminą apąhą pabbajito siyanti vą, iminą apąhaü devo siyanti vą, iminą apąhaü manusso siyanti vą, iminą apąhaü råpć siyanti vą, iminą apąhaü aråpć siyanti vą, iminą apąhaü sa¤¤i siyanti vą, iminą apąhaü asa¤¤ć siyanti vą, miną apąhaü nevasa¤¤i, nąsa¤¤ć siyantivą, evaü iminą apąhaü itthaü siyanti hoti. Katha¤ca iminą apąhaü evaü siyanti hoti: parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo iminą apąhaü tathą khattiyo siyanti vą, yathą so brąhmaõo iminą apąhaü tathą brąhmano siyanti vą -peyathą so nevasa¤¤ć nąsa¤¤ć iminą apąhaü tathą nevasa¤¤ć nąsa¤¤ć siyanti vą. Evaü iminą apąhaü evaü siyanti hoti. Katha¤ca iminą apąhaü a¤¤athą siyanti hoti: [PTS Page 400] [\q 400/] parapuggalaü upanidhąya yathą so khattiyo iminą apąhaü na tathą khattiyo siyanti vą, yathą so brąhmaõo iminą apąhaü na tathą brąhmano siyanti vą -pe- yathą so nevasa¤¤ć nąsa¤¤i iminą apąhaü na tathą nevasa¤¤ć nąsa¤¤ć siyanti vą. Evaü iminą apąhaü a¤¤athą siyanti hoti. Imąni ańńhąrasa taõhąvivaritąni bąhirassa upądąya. [BJT Page 274] [\x 274/] Iti imąni ańńhąrasa taõhąvicaritąni ajjhattikassa upądąya, imąni ańńhąrasa taõhąvicaritąni bąhirassa upądąya. Tadekajjhaü abhisa¤¤åhitvą ahisaükhipitvą chattiüsa taõhąvicaritąni honti. Iti evaråpąni atitąni chattiüsa taõhąvicaritąni, anągatąni chattiüsa taõhąvicaritąni, paccuppannąni chattiüsa taõhąvicaritąni, tade kajjhaü abhisa¤¤åhitvą abhisaükhipitvą ańńhataõhąvicaritasataü hoti. Tattha katamąni dvąsańńhi dińńhigatąni brahmająle veyyąkaraõe vuttąni bhagavatą: cttąro sassatavądą, cattąro ekaccasassatiką, cattąro antąnantiką, cattąro amarąvikkhepiką, dve adhicca samuppanniką, soėasa sa¤¤ivądą, ańńha asa¤¤ivądą, ańńha nevasa¤¤ć nąsa¤¤ivądą, satta ucchedavądą, pa¤ca dińńhadhammanibbąnavądą, imąni dvąsańńhi dińńhigatąni brahmająle veyyąkaraõe vuttąni bhagavatąti. Khuddakavatthuvibhaļgo nińńhito. [PTS Page 401] [\q 401/] [BJT Page 276] [\x 276/] 18. Dhammahadaya vibhaļgo. 1. 1020. Kati khandhą: kati ąyatanąni: kati dhątuye: kati saccąni: kati indriyąni: kati hetu: katiąhąrą: kati phassą: kati vedaną: kati sa¤¤ą: kati cetaną: kati cittąni: 1021. Pa¤cakkhandhą, dvądasąyatanąni, ańńhąrasadhątuyo, cattąri saccąni, bąvćsatindriyąni, nava hetu, cattąro ąhąrą, satta phassą, satta vedaną, satta sa¤¤ą, satta cetaną, satta cittąni. 1022. Tattha katame pa¤cakkhandhą: rupakkhandho vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ime vuccanti pa¤cakkhandhą. 1023. Tattha katamąni dvądasąyatanąni: cakkhąyatanaü råpąyatanaü sotąyatanaü saddąyatanaü ghąnąyatanaü gandhąyatanaü jivhąyatanaü rasąyatanaü kąyąyatanaü phońńhabbąyatanaü manąyatanaü dhammąyatanaü. Imąni vuccanti dvądasąyatanąni. 1024. Tattha katamą ańńhąrasadhątuyo: cakkhudhątu råpadhątu cakkhuvi¤¤ąõadhątu, sotadhątu saddadhątu sotavi¤¤ąõadhątu, [PTS Page 402] [\q 402/] ghąnadhątu gandhadhątu ghąnavi¤¤ąõadhątu, jivhądhątu rasadhątu jivhąvi¤¤ąõadhątu, kąyadhątu phońńhabbadhątu kąyavi¤¤ąõadhątu, manodhątu dhammadhątu manovi¤¤ąõadhątu. Imą vuccanti ańńhąrasadhątuyo. 1025. Tattha katamąni cattąri saccąni: dukkhasaccaü samudayasaccaü nirodhasaccaü maggasaccaü. Imąni vuccanti cattąri saccąni. 1026. Tattha katamąni bąvćsatindriyąni: cakkhu ndriyaü sotindriyaü ghąnindriyaü jivhindriyaü kąyindriyaü manindriyaü itthindriyaü purisindriyaü jćvitandriyaü sukhindriyaü dukkhindriyaü somanassi ndriyaü upekkhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü a¤¤indriyaü a¤¤ątąvindriyaü. Imąni vuccanti bąvćsatindriyąni. 1027. Tattha katame nava hetu: tayo kusalahetu, tayo akusalahetu, tayo avayąkatahetu. Tattha katame tayo kusalahetu: alobho kusalahetu, adoso kusalahetu, amoho kusalahetu, ime tayo kusalahetu. Tattha katame tayo akusalahetu, lobho akusalahetu, doso akusalahetu, moho akusalahetu, ime tayo akusalahetu. Tattha katame tayo avyąkatahetu: kusaląnaü vą dhammąnaü vipąkato kiriyavyąkatesu vą dhammesu alobho adoso amoho, ime tayo avyąkatahetu. Ime vuccanti nava hetu. [BJT Page 278] [\x 278/] 1028. Tattha katame cattąro ąhąrą: kabaėiļkąro ąhąro phassąhąro [PTS Page 403] [\q 403/] manosa¤cetanąhąro vi¤¤ąõąhąro. Ime vucacnni cattąro ąhąrą. 1029. Tattha katame satta phassą: cakkhusampasso tesasamphasso ghąnasamphasso jivhąsamphassą kąyasamphasso manodhątusamphasso manovi¤¤ąõadhątusampasso. Ime vuccanti satta sampassą. 1030. Tattha katamą satta vedaną: cakkhu samphassają vedaną sota samphassają vedaną ghąnasamphassają vedaną jivhąsamphassają vedaną kąyasamphassają vedaną manodhątusamphassają vedaną manovi¤¤ąõadhątusamphassają vedaną imą vuccanti satta vedaną. 1031. Tattha katamą satta sa¤¤ą: cakkhu samphassają sa¤¤ą sotasamphassają sa¤¤ą ghąnasamphassają sa¤¤ą jivhąsamphassają sa¤¤ą kąyasamphassają sa¤¤ą manodhątusamphassają sa¤¤ą manovi¤¤ąõadhątusamphassają sa¤¤ą. Imą vuccanti sa¤¤asa¤¤ą. 1032. Tattha katamą satta cetaną: cakkhu samphassają cetaną sotasamphassają cetaną ghąnasamphassają cetaną jivhąsamphassają cetaną kąyasamphassają cetaną manodhątusamphassają cetaną manovi¤¤ąõadhątusamphassają cetaną. Imą vuccanti satta cetaną. 1033. Tattha katamąni sattacittąni: cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü [PTS Page 404] [\q 404/] jivhąvi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manodhątu manovi¤¤ąõadhątu. Imąni vuccanti satta cittąni. 2. 1034. Kąmadhątuyą kati khandhą: kati ąyatanąni: kati dhątuyo: kati saccąni: kati indriyąni: kati hetu: kati ąhąrą: kati phassą: kati vedaną: kati sa¤¤¤ą: kati cetaną: kati cittąni: Kąmadhątuyą pa¤cakkhandhą, dvądasąyatanąni, ańńhąrasadhątuyo, tćõi saccąni, bąvćsatindriyąni, nava hetu, cattąro ąhąrą, satta phassą, satta vedaną, satta sa¤¤ą, satta cetaną, satta cittąni. Tattha katame kąmadhątuyą pa¤cakkhandhą, råpa kkhandho vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ime vuccanti kąmadhątuyą pa¤cakkhandhą. Tattha katamąni kąmadhątuyą dvądasąyatanąni: cakkhąyatanaü råpąyatanaü sotąyatanaü saddayatanaü ghąnąyatanaü gandhąyatanaü jivhąyatanaü rasąyatanaü kąyąyatanaü phońńhabbąyatanaü manąyatanaü dhammąyatanaü. Imąni vuccanti kąmadhątuyą dvądasąyatanąni. Ccanti kąmadhątuyą dvądasąyatanąni. Tattha katamą kąmadhątuyą ańńhąrasadhątuyo: cakkhudhątu råpadhątu cakkhu vi¤¤ąõadhątu, sotadhątu saddadhątu sotavi¤¤ąõadhątu, ghąnadhątu gavdhadhątu ghąnavi¤¤ąõadhątu, jivhądhąturasadhątu jivhąvi¤¤ąõadhątu, kąyadhątu phońńhabbadhątu kąyavi¤¤ąõadhątu, manodhątu dhammadhątu manovi¤¤ąõadhątu. Imą vuccanti kąmadhątuyą ańńhąrasa dhątuyo. [BJT Page 280] [\x 280/] Tattha katamąni kąmadhątuyą tćõi saccąni: dukkhasaccaü samudayasaccaü maggasaccaü. Imąni vuccanti kąmadhątuyą tćõi saccąni. Tattha katamąni kąmadhątuyą bąvćsatindriyąni: cakkhu ndriyaü sotindriyaü -pe- a¤¤ątąvindriyaü imąni vuccanti kąmadhątuyą bąvćsatindriyąni. Tattha katame kąmadhątuyą nava hetu: tayo kusalahetu, tayo akusalahetu, tayo avayąkatahetu. Ime vuccanti kąmadhątuyą nava hetu. [PTS Page 405] [\q 405/] Tattha katame kąmadhątuyą cattąro ąhąrą: kabaėiļkąro ąhąro phassąhąro manosa¤cetanąhąro vi¤¤ąõąhąro. Ime vuccanti kąmadhątuyą cattąro ąhąrą. Tattha katame kąmadhątuyą satta phassą: cakkhusamphassą sotasamphassą ghąnasamphassą jivhąsamphassą kąyasamphassą manodhątusamphassą manovi¤¤ąõadhątusamphassą. Ime vuccanti kąmadhątuyą satta phassą. Tattha katamą kąmadhątuyą satta vedąna: cakkhu samphassają vedaną sotasamphassają vedaną ghąnasamphassają vedaną jivhąsamphassają vedaną kąyasamphassają vedaną manodhątusamphassają vedaną manovi¤¤ąõadhątusamphassają vedaną. Imą vuccanti kąmadhątuyą satta vedaną. Tattha katamą kąmadhątuyą satta sa¤¤ą: cakkhu samphassają sa¤¤ą sotasamphassają sa¤¤ą ghąnasamphassają sa¤¤ą jivhąsamphassają sa¤¤ą kąyasamphassają sa¤¤ą manodhątusamphassają sa¤¤ą manovi¤¤ąõadhątusamphassają sa¤¤ą. Imą vuccanti kąmadhątuyą satta sa¤¤ą. Tattha katamą kąmadhątuyą satta cetaną: cakkhusamphassają cetaną sotasamphassają cetaną ghąnasamphassają cetaną jivhąsamphassają cetaną kąyasamphassają cetaną manodhątusamphassają cetaną manovi¤¤ąõadhątusamphassają cetaną. Imą vuccanti kąmadhątuyą satta cetaną. Tattha katamąni kąmadhątuyą satta cittąni: cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü ghąnavi¤¤ąõaü jivhąvi¤¤ąõaü kąyavi¤¤ąõaü manodhątu manovi¤¤ąõadhątu. Imąni vuccanti kąmadhątuyąsatta cittąni. 1035. Råpadhątuya kati khandhą: kati ąyataną: kati dhątuyo: kati saccąni: kati indriyą -pe- kati cittąni: Råpadhątuyą pa¤cakkhandhą, cha ąyatanąni, nava dhątuyo, tćni saccąni, cuddasindriyąni, ańńha hetu, tayo ąhąrą, cattąro phassą, catasso vedaną, catasso sa¤¤ą, catasso cetaną, cattąri cittąni. Tattha katame råpadhątuyą pa¤cakkhandhą råpakkhandho vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ime vuccanti råpadhątuya pa¤cakkhandhą. [BJT Page 282] [\x 282/] Tattha katamąni råpadhątuya cha ąyatanąni: cakkhąyataü råpąyatanaü sotąyatanaü saddąyatanaü mąnąyatanaü dhammąyatanaü. Imąni vuccanti råpadhątuyą cha ąyatanąni. Tattha katamą råpadhątuyą nava dhątuyo: cakkhudhątu råpadhątu cakkhuvi¤¤ąõadhątu, sotadhątu saddadhątu sotavi¤¤ąõadhątu. Manodhątu dhammadhątu manovi¤¤ąõadhątu. Imąni vuccanti råpadhątuyą nava dhątuyo. Tattha katamąni råpadhątuyą tćõi saccąni: dukkhasaccaü samudayasaccaü maggasaccaü. Imąni vucacnti råpadhątuyą tćõi saccąni. Tattha katamąni råpadhątuyą cuddasindriyąni: cakkhundriyaü sotindriyaü manindriyaü jćvitindriyaü [PTS Page 406] [\q 406/] somanassindriyaü upekkhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü a¤¤indriyaü a¤¤ątąvindriyaü. Imąni vuccanti råpadhątuyą cuddasindriyąni. Tattha katame råpadhątuya ańńha hetu: tayo kusalahetu, dve akusalahetu, tayo avayąkatahetu. Tattha katame tayo kusalahetu: alobho kusalahetu, adoso kusalahetu, amoho kusalahetu. Ime tayo kusalahetu. Tattha katame dve akusalahotu: lobho akusalahetu moho akusalahetu. Ime dve akusalahetu. Tattha katame tayo avayąkata hetu: kusaląnaü vą dhammąnaü vipąkato kiriyąvayąkatesuvą dhammesu alobho adoso amoho ime tayo avyąkata hetu. Ime vuccanti råpadhątuyą ańńha hetu. Tattha katame råpadhątuyą tayo ąhąrą: phassąhąro manosa¤cetanąhąro vi¤¤¤ąõąhąro. Ime vuccanti råpadhątuyą tayo ąhąrą. Tattha katame råpadhątuyą cattąro phassą: cakkhasamphasso sotasamphasso manodhątusamphasso manovi¤¤ąõadhątusamphasso. Ime vuccanti råpadhątuyą cattąro phassą. Tattha katamą råpadhątuyą catasso vedaną-pe- catasso sa¤¤ą -pe- catasso cetaną -pe- cattąrć cittąni: cakkhuvi¤¤ąõaü sotavi¤¤ąõaü manodhątu manovi¤¤ąõadhątu. Imąni vuccanti råpadhątuyą cattąri cittąni. 1036. Aråpadhątuyą kati khandhą: -pe- kati cittąni: Aråpadhątuyą cattąro khandhą, dve ąyatanąni, dve dhątuyo, tćõi saccąni, ekądasindriyąni, ańńha hetu, tayo ąhąrą, eko phasso, eką vedaną, eką sa¤¤ą, eką cetaną, ekaü cittaü. [PTS Page 407] [\q 407/] Tattha katame aråpadhątuyą cattąro khandhą: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ime vuccanti aråpadhątuyą cattąro khandhą. Tattha katamąni aråpadhątuyą dve ąyatanąni: manąyatanaü dhammąyatanaü. Imąni vuccanti aråpadhątuyą dve ąyatanąni. [BJT Page 284] [\x 284/] Tattha katamą aråpadhątuyą dve dhątuyo: manovi¤¤ąõadhątu dhammadhątu. Imą vuccanati aråpadhątuyą dve dhątuyo. Tattha katąmąni aråpadhątuyą tćõi saccąni: dukkha saccaüsamudaya saccaü maggasaccaü. Imąnivuccanti aråpadhątuyą tćõi saccąni. Tattha katamąni aråpadhątuyą ekąsindriyąni: manindriyaü jćvitindriyaü somanassindriyaü upekkhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü a¤¤indriyaü a¤¤ątąvindriyaü. Imąni vuccanti aråpadhątuyą ekądasindriyąni. Tattha katame aråpadhątuyą ańńhahetu: tayo kusalahetu dve akusalahetu tayo avyąkatahetu. Ime vuccanti aråpadhątuyą ańńhahetu. Tattha katame aråpadhątuyą tayo ąhąrą: phassąhąro mano sa¤cetanąhąro vi¤¤ąõąhąro. Ime vuccanti aråpadhątuyą tayo ąhąrą. Tattha katamo aråpadhątuyą eko phasso: manovi¤¤ąõadhątu samphasso. Ayaü vuccatiaråpadhątuyo eko phasso. Tattha katamą aråpadhątuyą eką vedaną-pe- eką sa¤¤ą -pe eką cetaną -peekaü cittaü: manovi¤¤ąõadhątu. Idaü vuccati aråpadhątuyą ekaü cittaü. 1037. Apariyąpanne kati khandhą: -pe- kati cittąni: apariyąpanne cattąro khandhą, dve ąyatanąni: dve dhątuyo, dve saccąni, dvądasindriyąni, cha hetu, tayo ąhąrą, [PTS Page 408] [\q 408/] eko phasso, eką vedaną, eką sa¤¤ą, eką cetaną, ekaü cittaü. Tattha katame apariyąpanne cattąro khandhą: vedanąkkhandho, sa¤¤ąkkhandho, saļkhąrakkhandho, vi¤¤ąõakkhandho. Ime vuccanti apariyąpanne cattąro khandhą. Tattha katamąni apariyąpanne dve ąyatanąni: manąyatanaü dhammąyatanaü. Imąni vuccanti apariyąpanne dve ąyatanąni Tattha katamą apariyąpanne dve dhątuyo: manovi¤¤¤ąõadhątu dhammadhątu. Imą vuccanti apariyąpanne dve saccąni. Tattha katamąni apariyąpanne dve saccąni: maggasaccaü nirodhasaccaü. Imąni vuccanti apariyąpanne dve saccąni. Tattha katamąni apariyąpanne dvądasindriyąni: mani ndriyaü jćvitindriyaü somanassindriyaü apakkhindriyeü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü a¤¤indriyaü a¤¤ątąvindriyaü. Imąni vuccanti apariyąpanne dvądasindriyąni. Tattha katame apariyąpanne cha hetu: tayo kusalahetu, tayo avayąkatahetu. Tattha katame tayo kusalahetu: alobhe kusalahetu, adoso kusalahetu, amoho kusalahetu. Ime tayo kusalahetu. [BJT Page 286] [\x 286/] Tatattha katame tayo avyąkatahetu: kusaląnaü dhammąnaü vipąkato alobho adoso amoho. Ime tayo avyąkatahetu. Ime vuccanti apariyąpanne cha hetu. Tattha katame apariyąpanne tayo ąhąrą: phassąhąro, mano sa¤cetanąhąro, vi¤¤ąõąhąro. Ime vuccanti apariyąpanne tayo ąhąrą, Tattha katamo apariyąpanne eko phasso: manovi¤¤ąõadhątu samphasso. Ayaü vuccatiapariyąpanne eko phasso. Tattha katamą apariyąpanne eką vedaną-pe- eką sa¤¤ą -pe eką cetaną-peekaü cittaü: [PTS Page 409] [\q 409/] manovi¤¤ąõadątu. Idaü vuccati apariyąpanne ekaü cittaü. 3. 1038. Pa¤cannaü khandhąnaü kati kąmadhątu pariyąpanną: kati na kąmadhątupariyąpanną: -pe- sattannaü cittąnaü kati kąmadhątu pariyąpanną: kati na kąmadhątupariyąpanną: Råpakkhandho kąmadhątupariyąpanno. Cattąro khandhą siyą kąmadhątupariyąpanną, siyą na kąmadhątupariyąpanną. Dasąyataną kąmadhątupariyąpanną. Dve ąyataną siyą kąmadhątu pariyąpanną, siyą na kąmadhątupariyąpanną. Soėasa dhątuyo kąmadhątu pariyąpanną. Dve dhątuyo siyą kąmadhątupariyąpanną, siyą na kąmadhątupariyąpanną. Samudayasaccaü kąmadhątupariyąpannaü. Dve saccą na kąmadhątu pariyąpanną. Dukkhasaccaü siyą kąmadhątupariyąpannaü, siyą na kąmadhątu pariyąpannaü. Dasindriyą kąmadhątupariyąpanną. Tćõindriyą na kąmadhątupariyąpanną. Navindriyą siyą kąmadhątupariyąpanną. Siyą na kąmadhątupariyąpanną. Tayo akusalahetu kąmadhątupariyąpanną. Cha hetu siyą kąmadhątu pariyąpanną, siyą na kąmadhątupariyąpanną. Kabaėiļkąro ąhąro kąmadhątupariyąpanno. Tayo ąhąrą siyą kąmadhątupariyapanną, siyą na kąmadhątupariyąpanną. Cha phassą kąmadhątupariyąpanną. Manovi¤¤ąõadhątusamphasso siyą kąmadhątupariyąpanno, siyą na kąmadhątupariyąpanno. Cha vedaną -pe- cha sa¤¤ą -pe- cha cetaną -pe- cha cittą kąmadhątupariyąpanną. Manovi¤¤ąõadhątu siyą kąmadhątupariyąpanną, siyą na kąmadhątupariyąpanną. 1039. Pa¤cannaü khandhąnaü kati råpadhątupariyąpanną: kati na råpadhątupariyąpanną -pesattannaü cittąnaü kati råpadhątupariyąpanną: kati na råpadhątupariyąpanną: [BJT Page 288] [\x 288/] Råpakkhandho na råpadhątupariyąpanno. Cattąro [PTS Page 410] [\q 410/] khandhą siyą råpadhątupariyąpanną, siyą na råpadhątupariyąpanną. Dasąyataną na råpadhątupariyąpanną. Dve ąyataną siyą råpadhątu pariyąpanną, siyą na råpadhątupariyąpanną. Soėasa dhątuyo na råpadhątupariyąpanną, dve dhątuyo siyą råpadhątupariyąpanną, siyą na råpadhątupariyąpanną. Tćõi saccąni na råpadhątupariyąpanną, dukkhasaccaü siyą råpadhątupariyąpannaü, siyą na råpadhątupariyąpannaü, Terasindriyą na råpadhątupariyąpanną, navćndriyą siyą råpadhątupariyąpanną, siyą na råpadhątupariyąpanną. Tayo akusalahetu na råpadhątupariyąpanną, cha hetu siyą råpadhątupariyąpanną, siyą naråpadhątupariyąpanną. Kabaėiļkąro ąhąro na råpadhątupariyąpanno. Tayo ąhąrą siyą råpadhątupariyąpanną, siyą na råpadhątupariyąpanną. Cha phassą na råpadhątupariyąpanną. Manovi¤¤ąõadhątusamphasso siyą råpadhątupariyąpanno, siyą na råpadhątupariyąpanno. Cha vedąna-pe- cha sa¤¤ą -pe- cha cetaną-pe- cha cittą na råpadhątupariyąpanną. Manovi¤¤ąõadhątu siyą råpadhątupariyąpanną. Siyą na råpadhątupariyąpanną. 1040. Pa¤cannaü khandhąnaü kati aråpadhątupariyąpanną: kati na aråpadhątupariyąpanną: -pe- sattannaü cittąnaü kati aråpadhątupariyąpanną: kati na aråpadhątupariyąpanną: Råpakkhandho na aråpadhątupariyąpanno. Cattąro dhavdhą siyą aråpadhątupariyąpanną, siyą na aråpadhątupariyąpanną. Dasąyataną na aråpadhątupariyąpanną. Dve ąyataną siyą aråpadhątu pariyąpanną, siyą na aråpadhątupariyąpanną. Soėasa dhątuyo na aråpadhątupariyąpanną. Dve dhątuyo siyą aråpadhątupariyąpanną, siyą na aråpadhątupariyąpanną. Tćõi saccąni na aråpadhątupariyąpanną. Dukkhasaccaü siyą aråpadhątu pariyąpannaü, siyą na aråpadhątupariyąpannaü. Cuddasindriyą na aråpadhątupariyąpanną. Ańńhivdriyą [PTS Page 411] [\q 411/] siyą aråpadhątupariyąpanną, siyą naaråpadhątupariyąpanną. Tayo akusalahetu na aråpadhątupariyąpanną. Cha hetu siyą aråpadhątupariyąpanną, siyąna aråpadhątupariyąpanną. Kabaėiļkąro ąhąro na aråpadątupariyąpanno. Tayo ąhąrą siyą aråpadhątupariyąpanną, siyą na aråpadhątupariyąpanną. Cha phassą na aråpadhątupariyąpanną. Manovi¤¤ąõadhątusamphasso siyą aråpadhątupariyąpanno, siyą na aråpadhątupariyąpanno. Cha vedaną -pe- cha sa¤¤ą -pe- cha cetaną -pe- cha cittą na aråpadhątupariyąpanną. Manovi¤¤ąõadhątu siyą aråpadhątupariyąpanną, siyą na aråpadhątupariyąpanną. [BJT Page 290] [\x 290/] 1041. Pa¤cannaü khandhąnaü kati pariyąpanną: kati apariyąpanną -pe- sattannaü cittąnaü kati pariyąpanną: kati apariyąpanną: Råpakkhandhą pariyąpanno. Cattąro khandhą siyąpariyąpanną, siyą apariyąpanną. Dasąyataną pariyąpanną. Dve ąyataną siyą pariyąpanną, siyą apariyąpanną. Soėasa dhątuyo pariyąpanną, dve dhątuyo siyą pariyąpanną, siyą apariyąpanną. Dve saccą pariyąpanną. Dve saccą apariyąpanną. Dasindriyą pariyąpanną. Tćõindriyą apariyąpanną. Navćndriyą siyą pariyąpanną, siyą apariyąpanną. Tayo akusalahetu pariyąpanną. Cha hetu siyą pariyąpanną, siyą apariyąpanną. Kabaėiļkąro ąhąro pariyąpanno. Tayo ąhąrą siyą pariyąpanną, siyą apariyąpanną. Cha phassą pariyąpanną, manovi¤¤¤ąõadhątusamphasso siyą pariyąpanno, siyą apariyąpanno. Chavedąna-pe-cha sa¤¤ą -pe- cha cetaną -pe- cha cittą pariyąpanną. Manovi¤¤ąõadhątu siyą pariyąpanną, siyą apariyąpanną. 4. 1042. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe katikhandhą pątubhavanti -pekati cittąni pątubhavanti: Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü pa¤cakkhandhą pątubhavanti. Kassaci ekądasąyatanąni pątubhavanti. [PTS Page 412] [\q 412/] kassaci dasąyatanąni pątubhavanti. Kassaci aparąni dasąyatanąni pątubhavanti. Kassaci navąyatanąni pątubhavanti. Kassaci sattąyatanąni pątubhavanti. Kassaci ekądasa dhątuyo pątubhavanti. Kassaci dasa dhątuyo pątubhavanti. Kassaci aparą dasa dhątuyo pątubhavanti. Kassaci nava dhątuyo pątubhavanti. Kassaci satta dhątuyo pątubhavanti. Sabbesaü ekaü saccaü pątubhavati. Kassaci cuddasindriyąni pątubhavanti. Kassaci terasindriyąni pątubhavanti. Kassaci aparąni terasindriyą pątubhavanti. Kassaci dvądasindriyąni pątubhavanti. Kassaci dasindriyąni pątubhavanti. Kassaci navindriyąni pątubhavanti. Kassaci aparąni navindriyąni pątubhavanti. Kassaci ańńhindriyąni pątubhavanti. Kassaci aparąni ańńhindriyąni pątubhavanti. Kassaci sattindriyąni pątubhavanti. Kassaci pa¤cindriyąni pątubhavanti. Kassaci cattąrindriyąni pątubhavanti. Kassaci tayo hetu pątubhavanti. Kassaci dve hetu pątubhavanti. Keci1 ahetuką pątubhavanti. Sabbesaü cattąro ąhąrą pątubhavanti. Sabbesaü eko phasso pątubhavanti. Sabbesaü eką vedaną, eką sa¤¤ą, eką cetaną, ekaü cittaü pątubhavati. 1. Kassaci- sćmu. Machasaü. [BJT Page 292] [\x 292/] 1643. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü katame pa¤cakkhandhą pątubhavanti: råpakkhandho -pe- vi¤¤ąõakkhandho. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü ime pa¤cakkhandhą pątubhavanti. 1044. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa1 ekądasąyatanąni pątubhavanti: kąmąvacarąnaüdevąnaü, pańhamakappikąnaü manussąnaü, opapąkitąnaü petąnaü, opapątikąnaü asurąnaü, opapątikąnaü tiracchąnagatąnaü, nerayikąnaü paripunõąyatanąnaü, uppattikkhaõe ekądasąyatanąni pątubhavanti: cakkhąyatanaü råpąyatanaü sotąyatanaü ghąnąyatanaü gandhąyatanaü jivhąyatanaü rasąyatanaü kąyąyatanaü phońńhabbąyatanaü manąyatanaü dhammąyatanaü, kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni ekądasąyatanąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa dasąyatanąni pątubhavanti: opapątikąnaü petąnaü opapątikąnaü asurąnaü opapątikąnaü tiracchąnagatąnaü nerayikąnaü jaccandhąnaü uppattikkhaõe dasąyatanąni pątubhavanti: råpąyatanaü sotąyatanaü ghąnąyatanaü gandhąyatanaü jivhąyatanaü [PTS Page 413] [\q 413/] rasąyatanaü kąyąyatanaü phońńhabbąyatanaü manąyatanaü dhammąyatanaü, kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni dasąyatanąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa aparąni dasąyatanąni pątubhavanti: opapątikąnaü petąnaü opapątikąnaü asurąnaü opapątikąnaü tiracchąnagatąnaü nerayikąnaü jaccabadhirąnaü, uppattikkhaõe dasąyatanąni pątubhavanti: cakkhąyatanaü råpąyatanaü ghąnąyatanaü gavdhąyatanaü jivhąyatanaü rasąyatanaü kąyąyatanaü phońńhabbą yatanaü manąyatanaü dhammąyatanaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni dasąyatanąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa navąyatanąni pątubhavanti: opapątikąnaü petąnaü, opapątikąnaü asurąnaü, opapątikąnaü tiracchąnagatąnaü, nerayikąnaü, jaccabadhirąnaü, uppattikkhaõe navąyatanąni pątubhavanti: råpąyatanaü ghąnąyatanaü gavdhąyatanaü jivhąyatanaü rasąyatanaü kąyąyatanaü phońńhabbąyatanaü manąyatanaü dhammąyatanaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni navąyatanąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa sattąyatanąni pątubhavanti: gabbhaseyyakąnaü sattąnaü uppattikkhaõe sattąyatanąni pątubhavanti: råpąyatanaü gandhąyatanaü rasąyatanaü kąyąyatanaü phońńhabbąyatanaü manąyatanaü dhammąyatanaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni sattąyatanąni pątubhavanti. 1045. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa ekądasa dhątuyo pątubhavanti: kąmąvacarąnaü devąnaü pańhamakappikąnaü manussąnaü, opapątikąnaü petąnaü, opapątikąnaü asurąnaü, opapątikąnaü tiracchąnagatąnaü, nerayikąnaü paripuõõąyatanąnaü, uppattikkhaõeekądasa dątuyo pątubhavanti: cakkhudhątu råpadhątu sotadhątu ghąnadhątu gavdhadhątu jivhądhątu rasadhątu kąyadhątu phońńhabbadhątu manovi¤¤ąõadhątu dhammadhątu. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imą ekądasadhątuyo pątubhavanti. 1. Kassaci -sirimu. [BJT Page 294] [\x 294/] Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa dasa dhątuyo pątubhavanti: opapątikąnaü petąnaü, opapątikąnaü asurąnaü, opapątikąnaü [PTS Page 414] [\q 414/] tiracchąnagatąnaü, nerayikąnaü, jaccandhąnaü uppattikkhane dasa dhątuyo pątubhavanti: råpadhątu sotadhątu ghąnadhątu gandhadhątu jivhądhątu rasadhątu kąyadhątu phońńhabbadhątu manovi¤¤ąõadhątu dhammadhątu. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imą dasa dhątuyo pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa aparą dasa dhątuyo pątubhavanti: opapątikąnaü petąnaü, opapątikąnaü asurąnaü, opapątikąnaü tiracchąnagatąnaü, nerayikąnaü, jaccabadhirąnaü uppattikkhane dasa dhątuyo pątubhavanti: cakkhudhątu råpadhątu ghąnadhątu gandhadhątu jivhądhątu rasadhątu kąyadhątu phońńhabbadhątu manovi¤¤ąõadhątu dhammadhątu. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imą dasa dhątuyo pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa nava dhątuyo pątubhavanti: opapątikąnaü petąnaü, opapątikąnaü asurąnaü, opapątikąnaü tiracchąnagatąnaü, nerayikąnaü, jaccandhabadhirąnaü uppattikkhane nava dhątuyo pątubhavanti: råpadhątu ghąnadhątu gandhadhątu jivhądhątu rasadhątu kąyadhątu phońńhabbadhątu manovi¤¤ąõadhątu dhammadhątu. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imą dasa dhątuyo pątubhavanti. Nti. . Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa satta dhątuyo pątubhavanti: gabbhaseyyakąnaü sattąnaü uppattikkhaõe satta dhątuyo pątu bhavanti: råpadhątu gandhadhątu rasadhątu kąyadhątu phońńhabbadhątu mano vi¤¤ąõadhątu dhammadhątu. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imą satta dhątuyo pątubhavanti. 1046. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü katamaü ekaü saccaü pątubhavati: dukkhasaccaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü idaü ekaü saccaü pątubhavati. 1047. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa cuddasindriyąni pątubhavanti: kąmąvacarąnaü devąnaü sahetukąnaü ¤ąõasampayuttąnaü upapattikkhaõe cuddasindriyąni pątubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghąnindriyaü jivhindriyaü kąyindriyaü [PTS Page 415] [\q 415/] manindriyaü itthindriyaü vą purisindriyaü vą jćvitindriyaü somanassindriyaü vą upekkhindriyaü vą saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni cuddasindriyąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa terasindriyąni pątubhavanti: kąmąvacarąnaü devąnaü sahetukąnaü ¤ąõavippayuttąnaü uppattikkhaõe caterasindriyąni pątubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghąnindriyaü jivhindriyaü kąyindriyaü manindriyaü itthindriyaü vą purisindriyaü vą jćvitindriyaü somanassindriyaü vą upekkhindriyaü vą saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni terasindriyąni pątubhavanti. Ni pątubhavanti. [BJT Page 296] [\x 296/] Kąmadhątuyą uppattikkhaõe1 kassa aparąni terasindriyąni pątubhavanti: pańhamakappikąnaü manussąnaü sahetukąnaü ¤ąõasampayuttąnaü upapattikkhaõe terasindriyąni pątubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghąnindriyaü jivhindriyaü kąyindriyaü manindriyaü jćvitindriyaü somanassindriyaü vą upekkhindriyaü vą saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni terasindriyąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa dvądasindriyąni pątubhavanti: phańhamakappikąnaü manusąnaü sahetukąnaü ¤ąõasampayuttąnaü upapattikkhaõe dvądasindriyąni pątubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghąnindriyaü jivhindriyaü kąyindriyaü manindriyaü jćvitindriyaü somanassindriyaü vą upekkhindriyaü vą saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni dvądasindriyąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa dasindriyąni pątubhavanti: gabbhaseyyakąnaü sattąnaü sahetukąnaü ¤ąõasampayuttąnaü upapattikkhaõe dasindriyąni pątubhavanti: kąyindriyaü manindriyaü itthindriyaü vą purisindriyaü vą jćvitindriyaü somanassindriyaü vą upekkhindriyaü vą saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni dasindriyąni pątubhavanti [PTS Page 416] [\q 416/] Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa navindriyąni pątubhavanti: gabbhaseyyakąnaü sattąnaü sahetukąnaü ¤aõavippayuttąnaü upapattikkhaõe dasindriyąni pątubhavanti: kąyindriyaü manindriyaü itthindriyaü vą purisindriyaü vą jćvitindriyaü somanassindriyaü vą upekkhindriyaü vą saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni dasindriyąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa aparąni navindriyąni pątubhavanti: opapątikąnaü ptonaüopapątikąnaü asurąnaü opapitikąnaü tiracchąnagatąnaü nerayikąnaü paripuõõąyatanąnaü upapattikkhaõe navindriyąni pątubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü ghąnindriyaü jivhindriyaü kąyindriyaü manindriyaü itthindriyaü vą purisindriyaü vą jćvitindriyaü upekkhindriyaü kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni navindriyąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa ańńhindriyąni pątubhavanti: opapątikąnaü petąnaü opapątikąnaü asurąnaü opapątikąnaü tiracchąnagatąnaü nerayikąnaü jaccandhąnaü uppattikkhaõe ańńhindriyąni pątubhavanti: sotindriyaü ghąnindriyaü jivhindriyaü kąyindriyaü manindriyaü itthindriyaü vą purisindriyaü vą jćvitindriyaü upekkhindriyaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni ańńhindriyąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa ańńhindriyąni pątubhavanti: opapątikąnaü petąnaü opapątikąnaü asurąnaü opapątikąnaü tiracchąnagatąnaü nerayikąnaü jaccabadhirąnaü uppattikkhaõe ańńhindriyąni pątubhavanti: cakkhundriyaü ghąnindriyaü jivhindriyaü kąyindriyaü manindriyaü itthindriyaü vą purisindriyaü vą jćvitindriyaü upekkhindriyaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni ańńhindriyąni pątubhavanti. 1. Upapattikkhaõe - machasaü. [BJT Page 298] [\x 298/] Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa sattindriyąni pątubhavanti: Opapątikąnaü petąnaü opapątikąnaü asurąnaü opapątikinaü tiracchąna gatąnaü nerayikąnaü jaccandhabadhirąnaü uppattikkhaõe sattindriyąni pątubhavanti: ghąnindriyaü [PTS Page 417] [\q 417/] jivhindriyaü kąyindriyaü manindriyaü itthindriyaü vą purisindriyaü vą jćvitindriyaü upekkhindriyaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni sattindriyąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa pa¤cindriyąni pątubhavanti: gabbhaseyyakąnaü sattąnaü ahetukąnaü ńhapetvą napuüsakąnaü uppattikkhaõe pa¤cindriyąni pątubhavanti: kąyindriyaü manindriyaü itthindriyaü vą purisindriyaü vą jćvitindriyaü upekkhindriyaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni pa¤cindriyąni pątubhavanti. Sattindriyąni pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa cattąrindrini pątubhavanti: gabbhaseyyakąnaü sattąnaü ahetukąnaü napuüsakąnaü uppattikkhaõe cattąrindriyąni pątubhavanti: kąyindriyaü manindriyaü jćvitindriyaü upekkhindriyaü. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü imąni cattąrindriyąni pątubhavanti. 1048. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa tayo hetu pątubhavanti: kąmąvacarąnaü devąnaü pańhamakappikąnaü manussąnaü gabbhaseyyakąnaü sattąnaü sahetukąnaü ¤ąõasampayuttąnaü uppattikkhaõe tayo hetu pątubhavanti: alobho vipąkahetu, adoso vipąkahotu, amoho vipąkahetu. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü ime tayo hetu pątubhavanti. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe kassa dve hetu pątubhavanti: kąmąvacarąnaü devąnaü pańhamakappikąnaü manussąnaü gabbhaseyyakąnaü sattąnaü sahetukąnaü ¤ąõavippayuttąnaü uppattikaõe dve hetu pątubhavanti: alobho vipąkahetu, adoso vipąkahetu, kąmadhątuyą uppattikkhaõe etesaü ime dve hetu pątubhavanti. Avasesą sattą1 ahetuką pątubhavanti. 1049. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü katame cattąro ąhąrą pątubhavanti: kabaėiļkąro ąhąro phassąhąro manosa¤cetanąhąro vi¤¤ąõąhąro, kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü ime cattąro ąhąrą pątubhavanti. 1050. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü katamo eko phasso pątubhavati: manovi¤¤ąõadątusamphasso. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü ayaü ekophasso pątubhavati. 1051. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü katamo eką [PTS Page 418] [\q 418/] vedaną -pe eką sa¤¤ą -pe- eką cetaną -pe- ekaü cittaü pątubhavati: manovi¤¤ąõadhątu. Kąmadhątuyą uppattikkhaõe sabbesaü idaü ekaü cittaü pątubhavati. 1052. Råpadhątuyą uppattikkhaõe kati khandhą pątubhavanti -pekati cittąni pątubhavanti: råpadhątuyą uppattikkhaõe ńhapetvą asa¤¤asattąnaü devąnaü pa¤cakkhandhą pątubhavanti, pa¤cąyatanąni pątubhavanti, pa¤ca dhątuyo pątubhavanti, ekaü saccaü pątubhavati, dasindriyąni pątubhavanti, tayo hetu pątubhavanti, tayo ąhąrą pątubhavanti, eko phasso pątubhavati, eką vedaną, eką sa¤¤ą, eką cetaną, ekaü cittaü pątubhavati. 1. Avasesąnaü sattąnaü -sćmu, machasaü [BJT Page 300] [\x 300/] 1053. Råpadhątuyą uppattikkhaõe katame pa¤cakkhandhą pątubhavanti: råpakkhandho vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤¤ąõakkhandho. Råpadhątuyą uppattikkhaõe ime pa¤cakkhandhą pątubhavanti. 1054. Råpadhątuyą uppattikkhaõe katamąni pa¤cąyatanąni pątubhavanti: cakkhąyatanaü råpąyatanaü sotąyatanaü manąyatanaü dhammąyatanaü. Råpadhątuyą uppattikkhaõe imąni pa¤cąyatanąni pątubhavanti. 1055. Råpadhątuyą uppattikkhaõe katamą pa¤ca dhątuyo pątubhavanti: cakkhudhątu råpadhątu sotadhątu manovi¤¤ąõadhątu dhammadhątu. Råpadhątuyą uppattikkhaõe imą pa¤cadhątuyo pątubhavanti. 1056. Råpadhątuyą uppattikkhaõe katamaü ekaü saccaü pątubhavati: dukkhasaccaü. Råpadhątuyą uppattikkhaõe idaü ekaü saccaü pątubhavati. 1057. Råpadhątuyą uppattikkhaõe katamąni dasindriyąni pątubhavanti: cakkhundriyaü sotindriyaü mani ndriyaü jćvitindriyaü somanassindriyaü vą upekkhindriyaü vą saddhindriyaü [PTS Page 419] [\q 419/] viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü. Råpadhątuyą uppattikkhaõe imąni dasindriyąni pątubhavanti. 1058. Råpadhątuyą uppattikaõe katame tayo hetu pątubhavanti: alobho vipąka hetu, adoso vipąkahetu, amoho vipąkahetu. Råpadhątuyą uppattikkhaõe ime tayo hotu pątubhavanti. 1059. Råpadhątuyą uppattikkhaõe katame tayo ąhąrą pątubhavanti: phassąhąro ma nosa¤cetanąhąro vi¤¤ąõąhąro. Råpadhątuyą uppattikkhaõe ime tayo ąhąra pątubhavanti. 1060. Råpadhątuyą uppattikkhaõe katamo eko phasso pątubhavati: manovi¤¤ąõadhątusamphasso. Råpadhątuyą uppattikkhaõe ayaü eko phasso pątubhavati. 1061. Råpadhątuyą uppattikkhaõe katamą eką vedąna -pe eką sa¤¤ą -pe- eką cetaną -pe- ekaü cittaü pątubhavati: manovi¤¤ąõadhątu. Råpadhątuyą uppattikkhaõe. Idaü ekaü cittaü pątubhavati. 1062. Asa¤¤asattąnaü devąnaü uppattikkhaõe kati khandhą pątubhavanti: -pe- kati cittąni pątubhavanti: asa¤¤¤asattąnaü devąnaü uppattikkhaõe eko khandho pątubhavati: råpakkhandho. Dve ąyatanąni pątubhavanti: råpąyatanaü dhammąyatanaü. Dve dhątuyo pątubhavanti: råpadhątu dhammadhątu. Ekaü saccaü pątubhavati: dukkhasaccaü. Ekindriyaü pątubhavati: råpajćvitindriyaü. Asa¤¤asattą devą ahetuką, anąhąrą, aphassaką, avedanaką, asa¤¤aką, acetanaką, acittaką pątubhavanti. [BJT Page 302] [\x 302/] 1063. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe kati khandhą pątubhavanti: -pekati cittąni pątubhavanti: aråpadhątuyą uppattikkhaõe cattąro khandhą pątubhavanti, dve ąyatanąnipątubhavanti, dve dhątuyo pątubhavanti, ekaü saccaü pątubhavati, ańńhindriyąni pątubhavanti. Tayo hetu pątubhavanti, tayo ąhąrą pątubhavanti, eko phasso pątubhavati eką vedaną - eką sa¤¤ą-eką [PTS Page 420] [\q 420/] cetaną-ekaü cittaü pątibhavati. 1064. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe katame cattąro khandhą pątubhavanti: vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe ime cattąro khandhą pątubhavanti. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe katamąni dve ąyatanąni pątubhavanti: manąyatanaü dhammąyatanaü, aråpadhątuyą uppattikkhaõe imąni dve ąyatanąni pątubhavanti. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe katamą dve dhątuyo pątubhavanti: manovi¤¤ąõadhątu dhammadhątu. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe imą dve dhątuyo pątubhavanti. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe katamaüekaü saccaü pątubhavati: dukkhasaccaü. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe idaü ekaü saccaü pątubhavati. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe katamąni ańńhindriyąni pątubhavanti: manindriyaü jćvitindriyaü upekkhindriyaü saddhindriyaü viriyindriyaü satindriyaü samądhindriyaü pa¤¤indriyaü. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe imąni ańńhindriyąni pątubhavanti. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe katame tayo hetu pątubhavanti: alobho vipąkahetu, adoso vipąkahetu, amoho vipąkahotu. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe ime tayo hetu pątubhavanti. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe katame tayo ąhąrą pątubhavanti: phassąhąro manosa¤cetanąhąro vi¤¤¤ąõąhąro. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe ime tayo ąhąrą pątubhavanti. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe katamo eko phasso pątubhavati: manovi¤¤ąõadhątusamphasso. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe ayaü eko phasso pątubhavati. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe katamą eką vedaną -pe- eką sa¤¤ą -pe- eką cetaną -pe- ekaü cittaü pątubhavati: mano vi¤¤ąõadhątu. Aråpadhątuyą uppattikkhaõe idaü ekaü cittaü pątubhavati. [PTS Page 421] [\q 421/] 5. 1065. Kąmąvacarą dhammą, na kąmąvacarą dhammą, råpąvacarą dhammą, na råpąvacarą dhammą, aråpąvacarą dhammą, na aråpąvacarą dhammą, pariyąpanną dhammą, apariyąpanną dhammą. 1066. Katame dhammo kąmąvacarą: ńńheto avćcćnirayaü pariyantaü karitvą, uparito paranimmita - vasavattideve anto karitvą yaü etasmiü antare etthąvacarą ettha pariyąpanną khandhą dhątu ąyataną råpą vedąna sa¤¤ą saļkhąrą vi¤¤ąõaü. Ime dhammą kąmąvacarą. [BJT Page 304] [\x 304/] 1067. Katame dhammą na kąmąvacarą: råpąvacarą aråpąvacarą apariyąpanną. Imedhammą na kąmąvacarą. 1068. Katame dhammą råpąvacarą: heńńhato brahmalokaü pariyantaü karitvą uparito akanińńhe deve anto karitvą yaü etasmiü antare etthąvacąrą ettha pariyąpanną samąpannassa vą upapannassa vą dińńhadhammasukhavihąrissa vą cittacetasiką dhammą. Ime dhammą rapąvacarą. 1069. Katame dhammą na råpąvacarą: kąmąvacarą aråpąvacarą apariyąpanną. Imedhammą na råpąvacarą. 1070. Katame dhammą aråpąvacarą: heńńhato ąkąsąna¤cąyatanåpage deve pariyantaü karitvą uparito nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanåpage deve anto karitvą yaü etasmiü antare etthąvacarą ottha pariyąpanną samąpannassa vą upapannassa vą dińńhadhammasukhavihąrissa vą cittacetasiką dhammą. Ime dhammą aråpąvacarą. 1071. Katame dhammą na aråpąvacarą: kąmąvacarą råpąvacarą apariyąpanną. Ime dhammą na aråpąvacarą. 1072, Katame dhammą pariyąpanną: sąsavą kusaląkusaląbyąkatą dhammą, kąmąvacarą råpąvacarą aråpąvacarą, råpakkhandho vedanąkkhandho sa¤¤ąkkhandho saļkhąrakkhandho vi¤¤ąõakkhandho. Ime dhammą pariyąpanną. 1073. Katame dhammą apariyąpanną: maggą ca maggaphaląni ca asaļkhatą ca dhątu. Ime dhammą apariyąpannaü. [PTS Page 422] [\q 422/] 6. 1074. Devąti tayo devą: sammuti devą, uppatti devą, visuddhi devą. Sammutidevą nąma rąjąno, deviyo, kumąrą. Uppattidevą nąma cątummahąrąjike deve upądąya tadupari devą. Visuddhidevą nąma arahanto vuccanti. 1075. Dąnaü datvą sćlaü samądiyitvą uposathakammaü katvą kattha uppajjanti. Dąnaü datvą sćlaü samądiyitvą uposathakammaü katvą appekacce gahapatimahąsąėąnaü1 sahavyataü upapajjanti2, appekacce brąhmaõamahąsąėąnaü sahavyataüupapajjanti2. Appekacce khattiyamahąsaėąnaü2 sahavyataü upapajjanti2, appekacce cątummahąrąjikąnaü4 devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce tąvatiüsąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti. Appekacce yąmąnaü devąnaü sahavyataüupapajjanti, appekacce tusitąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce nimmąõaratinaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce paranimmita vasavattćnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti. 1 1. Khattiyamahąsąėąnaü - sirimu, machasaü, syą. 2. Uppajjanti -sirimu. 3. Gahapatimahąsąėąnaü- sirimu, machasaü, syą. 4. Cątumahąrąjikąnaü -machasaü. [BJT Page 306] [\x 306/] 1076. Manussąnaü kittakaü ąyuppamąnaü: vassasataü appaü vą bhiyyo. 1077. Cątummahąrąjikąnaü devąnaü kittakaü ąyuppamąnaü: yąni mąnussakąni pa¤¤ąsavassąni cątummahąrąjikąnaü devąnaü eso eko rattindivo. Tąya rattiyą tiüsa rattiyo mąso. Tena mąsena dvądasamąsiyo saüvaccharo. Tena saüvaccharena dibbąni pa¤ca vassasatąni cątummahąrąjikąnaü devąnaü ąyuppamąnaü. Manussąnaü gaõanąya kittakaü hota: navutivassasatasahassąni. 1078. Tąvatiüsąnaü devąnaü kittakaü ąyuppamąõaü: yaü mąnussakaü vassasataü, tąvatiüsąnaü devąnaü eso eko rattindivo. Tąya rattiyą tiüsa rattiyo mąso, tena mąsona dvądasamąsiyo saüvaccharo, tena saüvaccharena dibbaü vassasahassaü tąvatiüsąnaü devąnaü ąyuppamąõaü. Manussąnaü gaõanąya kittakaü hoti: tisso ca vassakońiyo sańńhi ca vassasatasahassąni. 1079. Yąmąnaü devąnaü kittakaü ąyuppamąõaü: yąni mąnussakąni dve massasatąni dve vassasatąni, yąmąnaü devąnaü eso [PTS Page 423] [\q 423/] eko rattindivo. Tąya rattiyą tiüsarattiyo mąso tena mąsena dvądasamąsiyo saüvaccharo. Te saüvaccharena dibbąni dve vassasahassąni yąmąnaü devąnaü ąyuppamąõaü. Manussąnaü gaõanąya kittakaü hoti: cuddasa ca1 vassakońiyo cattąrćsa¤ca vassasatasahassąni. 1080. Tusitąnaü devąnaü kittakaü ąyuppamąõaü: yąni mąnussakąni cattąri dve vassasatąni, tusitąnaü devąnaü eso eko rattindivo. Tąya rattiyą tiüsarattiyo mąso tena mąsena dvądasamąsiyo saüvaccharo. Tena saüvaccharena dibbąni cattąri vassasahassąni tusitąnaü devąnaü ąyuppamąõaü. Manussąnaü gaõanąya kittakaü hoti: sattapa¤¤ąsa vassakońiyo sańńhi ca vassasatasahassąni. 1081. Nimmąõaratćnaü devąnaü kittakaü ąyuppamąõaü: yąni mąnussakąni ańńhavassasatąni, nimmąratćnaü devąnaü eso eko rattindivo. Tąya rattiyą tiüsarattiyo mąso tena mąsena dvądasamąsiyo saüvaccharo. Tena saüvaccharena dibbąni ańńha vassasahassąni nimmąõaratćnaü devąnaü ąyuppamąõaü. Manussąnaü gaõanąya kittakaü hoti: dve vassakońisatąni tiüsą ca vassakońiyo cattarćsa¤ca vassasatasahassąni. 1082. Paranimmitavasavattćnaü devąnaü kittakaü ąyuppamąõaü: yąni mąnussakąni soėasavassasatąni, paranimmitavasavattćnaü devąnaü eso eko rattindivo. Tąya rattiyą tiüsa rattiyo mąso tena mąsena dvądasamąsiyo saüvaccharo. Tena saüvaccharena dibbąni soėasavassasahassąni paranimmitavasavattćnaü devąnaü ąyuppamąõaü. Manussąnaü gaõanąya kittakaü hoti: nava ca vassakońi satąni ekavćsa¤ca vassakońiyo sańńhi ca vassasatasahassąnć'ti. Ssąni. 1. Cuddasa¤ca0 sirimu, machasaü. 2. Tisso ca vassakońiyo - sirimu. [BJT Page 308] [\x 308/] 1083. Cha ete kąmąvacarą- sabbakąmasamiddhano. Sabbesaü ekasaļkhąto- ąyu bhavati kittako, Dvądasa końisataü tesaü -ańńhavćsa¤ca końiyo, Pa¤¤ąsa satasahassąni - vassaggena pakąsitą'ti. [PTS Page 424] [\q 424/] 1384. Pańhamaü jhąnaü parittaü bhąvetvą kattha uppajjanti: pańhamaü jhąnaü1 parittaübhąvetvą brahmapąrisajjąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti. Tesaü kittakaü ąyuppamąnaü: kappassa tatiyo bągo. Pańhamaü jhąnaü majjhimaü bhąvetvą kattha uppajjanti: pańhamaü jhąnaü majjhimaü bhąvetvą brahmapurohitąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, tesaü kittakaü ąyuppamąõaü: upaóóhakappo. Pańhamaü jhąnaü paõćtaü bhąvetvą kattha uppajjanti: pańhamaü jhąnaü paõćtaü bhąvetvą mahąbrahmąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, tesaü kittakaü ąyuppamąõaü: kappo. 1085. Dutiyaü jhąnaü2 parittaü bhąvetvą kattha uppajjanti: dutiyaü jhąnaü parittaübhąvetvą parittąbhąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti. Tesaü kittakaü ąyuppamąõaü: dve kappą. Dutiyaü jhąnaü majjhimaü bhąvetvą kattha uppajjanti: dutiyaü jhąnaü majjhimaü bhąvetvą appamąõąbhąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti. Tesaü kittakaü ąyuppamąõaü: cattąro kappą. Dutiyaü jhąnaü paõćtaü bhąvetvą kattha uppajjanti: dutiyaü jhąnaü paõćtaü bhąvetvą ąbhassarąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti. Tesaü kittakaü ąyuppamąõaü: ańńha kappą. 1086. Tatiyaü jhąnaü3 parittaü bhąvetvą kattha uppajjanti: tatiyaü jhąnaü parittaü bhąvetvą parittasubhąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti. 4 Tesaü kittakaü ąyuppamąõaü: soėasa kappą. Tatiyaü jhąnaü majjhimaü bhąvetva kattha uppajjanti: tatiyaü jhąnaü majjhimaü bhąvetvą appamąõasubhąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti. [PTS Page 425] [\q 425/] tesaü kittakaü ąyuppamąnaü: dvattiüsa kappą. Tatiyaü jhąnaü paõćtaü bhąvetva subhakiõhąnaü devąnaüsahavyataü upapajjanti. Tesaü kittakaü ąyuppamąõaü: catusańńhikappo. 1087. Tatutthaü jhąnaü5 bhąvetvą ąrammaõanąnattatą manasikąra nąnattatą chandanąnattatą paõćdhinąnattatą adimokkhanąnattą abhinćhąranąnattatą pa¤¤ąnąnattatą appekacce asa¤¤asattąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce vehapphaląnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce avihąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce atappąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce sudassąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce sudassćnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce akanińńhąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanta. Appekacce vi¤¤ąõa¤cąyatanåpagąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti, appekacce ąki¤ca¤¤ąyatanåpagąnaü devąnaü sahavyataüupapajjanti appekacce nevasa¤¤ąnąsa¤¤ąyatanåpagąnaü devąnaü sahavyataü upapajjanti. 1. Pańhamajjhąnaü -sirimu. 2. Dutiyajjhąnaü -sirimu. 3. Tatiyajjhąnaü-sirimu. 4. Uppajjanti-sirimu 5. Catutthajjhąnaü - sirimu. [BJT Page 310] [\x 310/] 1088. Asa¤¤asattąna¤ca vehapphaląna¤ca devąnaü kittakaü ąyuppamąnaü: pa¤ca kappasatąni. Avihąnaü devąnaü kittakaü ąyupmąõaü: kappasahassaü. Atappąnaü devąnaü kittakaü ąyupmąõaü: dve kappasahassąni. Sudassąnaü devąnaü kittakaü ąyupmąõaü: cattąri kappasahassąni. Sudassćnaü devąnaü kittakaü ąyupmąõaü: ańńha kappasahassąni. Akanińńhakąnaü devąnaü kittakaü ąyupmąõaü: soėasa ka ppasahassąni. ākąsąna¤cąyatanåpagąnaü devąnaü kittakaü ąyupmąõaü: vćsati kappasahassąni. Vi¤¤ąõa¤cąyatanåpagąnaü devąnaü kittakaü ąyupmąõaü: cattąrćsa kappasahassąni. [PTS Page 426] [\q 426/] āki¤ca¤¤ąyatanåpagąnaü devąnaü kittakaü ąyupmąõaü: sańńhi kappasahassąni. Nevasa¤¤ąną¤¤ąyatanåpagąnaü devąnaü kittakaü ąyupmąõaü: caturąsćti kappasahassąni. 1089. Ukkhittą pu¤¤atejena - kąmaråpagatiļgatą Bhavaggatampi sampattą - punągacchanti duggati. ż Tąva dćghąyuką sattą - vacanti ąyusaļkhayą, Natthi kocć bhavo nicco -iti vuttaü mahesiną. Tasmą hi dhirą nipaką-nipuõą atthacintaką, Jarąmaraõamokkhąya -bhąventi maggamuttamaü. Bhąvayitvą suciü1 maggaü -nibbąõogadhagąminaü, Sabbąsace2 pari¤¤ąya - parinibbanti anąsavą'ti. 7. 1090. Pa¤cannaü khandhąnaü kati abi¤¤eyyą, kati pari¤¤eyyą. Kati pahątabbą, kati bhąvatabbą, kati sacchikątabbą, kati na pahątabbą, na bhąvetabbą, na sacchikątabbą -pe- sattannaü cittąnaü kati abhi¤¤eyyą, kati pari¤¤eyyą, kati pahątabbą, kati bhąvetabbą, kati sacchikątabbą, kati na pahątabbą, na bhąvetabbą, na sacchikątabbą: 1091. Råpakkhandho abhi¤¤eyyo pari¤¤eyyo na pahątabbo na bhąvetabbo na sacchikątabbo. Cattąro khandhą abhi¤¤eyyą pari¤¤eyyą, siyą pahątabbą, siyą bhąvetabbą, siyą sacchikątabbą, siyą na pahątabbą. Na bhąvetabbą, na saccikątabbą. 1. Suci maggaü -[PTS 2.] Sabbabhave -katthaci. [BJT Page 312. [\x 312/] ] 1092. Dasąyataną abhi¤¤eyyą, pari¤¤eyyą, na pahątabbą, na bhąvetabbą, na sacchikątabbą. Dve ąyataną abhi¤¤oyyą pari¤¤eyyą, siyą pahątabbą, siyą bhąvetabbą, siyą sacchikątabbą, siyą na pahątabbą. Na bhavetabbą, na sacchikątabbą. 1093. Soėasadhątuyo abhi¤¤eyyą, pari¤¤eyyą, na pahątabbą. Na bhąvetabbą, nasacchikątabbą. Dve dhątuyo abhi¤¤eyyą pari¤¤eyyą, siyą pahątabbą, siyą bhąvetabbą, siyą sacchikątabbą, sąya na pahątabbą, na bhąvetabbą, na sacchikątabbą. 1094. Samudayasaccaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü pahątabbaü na bhąvetabbaü na sacchikątabbaü. Maggasaccaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahątabbaü bhąvetabbaü na [PTS Page 427] [\q 427/] sacchikątabbaü. Nirodhasaccaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahątabbaü na bhąvetabbaü sacchikątabbaü. Dukkhasaccaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü, siyą pahątabbaü na bhąvetabbaü, na sacchikątabbaü, siyą na pahątabbaü. 1095. Navindriyą abhi¤¤eyyą pari¤¤eyyą na pahątabbą na bhąvetabbą na sacchikątabbą. Domanassindriyaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü pahątabbaü na bhąvetabbaü na sacchikątabbaü. Ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahątabbaü. Bhąve tabbaü na sacchikątabbaü. A¤¤indriyaü abi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahątabbaü. Siyą bhąvetabbaü, siyą sacchikątabbaü. A¤¤atąvindriyaü abhi¤¤eyyaü pari¤¤eyyaü na pahątabbaü na bhąvetabbaü sacchikątabbaü. Tćnindriyą abi¤¤eyyą pari¤¤eyyą na pahątabbą, siyą bhąvetabbą, siyą sacchikątabbą, siyą na bhąvetabbą na sacchikątabbą. Cha indriyą abhi¤¤eyyą pari¤¤eyyą, siyą pahątabbą, siyą bhąvetabbą siyą sacchikątabbą, siyąna pahątabbą, na bhąvetabbą, na sacchikątabbą. 1096 Tayo akusalahetu abi¤¤eyyą pari¤¤eyyą pahątabbą, na bhąvetabbą, na sacchikątabbą. Tayo kusalahetu abhi¤¤eyyą pari¤¤eyyą, na pahątabbą, siyą bhątebbą na sacchikątabbą, siyą na bhąvetabbą. Tayo avyąkatahetu abhi¤¤eyyą pari¤¤eyyą, na pahątabbą na bhąvetabbą, siyą sacchikątabbą, siyą na sacchikątabbą. 1097. Kabaėiļkąro ąhąro abhi¤¤eyyo, pari¤¤eyyo, na pahątabbo, na bhąvetabbo, na sacchikątabbo. Tayo ąhąrą abhi¤¤eyyą, pari¤¤eyayą, siyą pahątabbą, siyą bhąvetabbą. Siyą sacchikątabbą, siyą na pahątabbą, na bhąvetabbą. Na sacchikątabbą. 1098. Cha phassą abi¤¤eyyą, pari¤¤eyyą, na pahątabbą, na bhąvetabbą, na sacchikątabbą. Manovi¤¤ąõadhątusmaphasso abhi¤¤eyyo, pari¤¤eyeyą, siyą pahątabbo, siyą bhąvetabbo, siyą sacchikątabbo, siyą na pahątabbo, na bhąvetabbo, na sacchikątabbo. [BJT Page 314] [\x 314/] 1099. Cha vedaną, cha sa¤¤ą, cha cetaną, cha cittą abhi¤¤eyyą pari¤¤eyyą na pahątabbą na bhąvetabbą na sacchikątabbą. 1100. Manovi¤¤ąõadhątu abhi¤¤eyyą pari¤¤eyyą siyą pahątabbą, siyą bhąvetabbą, siyą sacchikątabbą, [PTS Page 428] [\q 428/] siyą na pahątabbą, na bhąvetabbą na sacchikątabbą. 8. 1101. Pa¤cannaü khandhąnaü kati sąrammaõą, kati anąrammaõą-pesattannaü cittąnaükati sąrammaõą, kati anąrammaõą: 1102. Råpakkhandho anąrammaõo. Cattąro khandhą sąrammaõą. Dasąyataną anąrammaõą, manąyatanaü sąrammaõaü. Dhammąyatanaü siyą sąrammaõaü, siyą anąrammaõaü. Dasadhątuyo anąrammaõą. Sattadhątuyo sąrammaõą, dhammadhątu siyą sąrammaõą, siyą anąrammaõą. Dve saccą sąrammaõą. Nirodhasaccaü anąrammaõaü. Dukkhasaccaü siyą sąrammaõaü, siyąanąrammaõaü. Sattindriyą anąrammaõą, cuddasinduyą sąrammaõą. Jćvitindriyaü siyą sąrammaõaü, siyą anąrammaõaü. Nava hetu sąrammaõą, kabaėiļkąro ąhąro anąrammaõo, tayo ąhąrą sąrammaõą. Sattaphassą, satta vedaną, satta sa¤¤ą, satta cetaną, satta cittą sąrammaõą. 1103. Pa¤cannaü khandhąnaü kati sąrammaõąrammaõą, kati anąrammaõąrammaõą -pesattannaü cittąnaü kati sąrammaõąrammaõą, kati anąrammaõąrammaõą: 1104. Råpakkhandho anąrammaõo. Cattąro khandhą siyą sąrammaõą rammaõą, siyą anąrammaõąrammaõą. Dasąyataną anąrammaõą. Manąyatanaü siyą sąrammaõąrammaõaü, siyą anąrammaõąrammaõaü. Dhammąyatanaü siyą sąrammaõąrammaõaü, siyą anąrammaõąrammaõaü, siyą anąrammaõaü. Dasa dhątuyo anąrammaõą. Cha dhątuyo anąrammaõąrammaõą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą sąrammaõąrammaõą, siyą anąrammaõąrammaõą, dhammadhątu siyą sąrammaõąrammaõą, siyą anąrammaõąrammaõą, siyą anąrammaõą Nirodhasaccaü anąrammaõaü. Maggasaccaü anąrammaõąrammaõaü. Samudayasaccaü siyą sąrammaõąrammaõaü, siyą anąrammaõąrammaõaü, [PTS Page 429] [\q 429/] dukkhasaccaü siyą sąrammaõąrammaõaü, siyąaõąrammaõaü, siyą anąrammaõaü. [BJT Page 316. [\x 316/] ] Sattindriyą anąrammaõą. Pa¤cindriyą anąrammaõąrammaõą. Navćndriyą siyą sąrammaõąrammaõą, siyą anąrammaõąrammaõą. Jćvitindriyaü siyą sąrammaõąrammaõaü, siyąanąrammaõąrammaõaü, siyą anąrammaõaü. Nava hetu siyą sąrammaõąrammaõą, siyą anąrammaõąrammaõą. Kabaėiļkąro ąhąro anąrammaõo. Tayo ąhąrą siyą sąrammaõąrammaõą, siyąanąrammaõąrammaõą. Cha phassą anąrammaõąrammaõą. Manovi¤¤ąõadhątusamphasso siyą sąrammaõąrammaõo, siyą anąrammaõąrammaõo. Cha vedaną, cha sa¤¤ą, cha cetaną, chacittą anąrammaõąrammaõą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą sąrammaõąrammaõą, siyą anąrammaõąrammaõą. 9. 1105. Pa¤cannaü khandhąnaü kati dińńhą, kati sutą, kati mutą, kati vi¤¤ątą, kati na dińńhą, na sutą, na mutą, na vi¤¤ątą, -pesattannaü cittąnaü kati dińńhą, kati sutą, kati mutą, kati vi¤¤ątą, kati na dińńhą, na sutą, na mutą, na vi¤¤ątą: Råpakkhandho siyą dińńho, siyą suto, siyą muto, siyą vi¤¤ąto, siyą na dińńho, na suto, na muto, na vi¤¤ąto. Cattąro khandhą na dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. Råpąyatanaü dińńhaü, na sutaü na mutaü, vi¤¤ątaü. Saddąyatanaü na dińńhaü, sutaü, na mutaü, vi¤¤¤ątaü. Gandhąyatanaü rasąyatanaü phońńhabbąyatanaü na dińńhaü, na sutaü, mutaü, vi¤¤ątaü. Sattąyataną na dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. Råpadhątu dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. Saddadhątu na dińńhą, sutą, na mutą, vi¤¤ątą. Gandhadhątu rasadhątu phońńhabbadhątu na dińńhą, na sutą, mutą, vi¤¤ątą. Terasa dhątuyo na dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. Tćõi saccąni na dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. Dukkhasaccaü siyą dińńhaü, siyą sutaü, siyą mutaü, siyą vi¤¤ątaü, siyą na dińńhaü, na sutaü, na mutaü, vi¤¤ątaü. Bąvćsatindriyą na dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. Nava hetu na dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. Cattąro ąhąrą na dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. [PTS Page 430] [\q 430/] Satta phassą na dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. Satta vedaną, satta sa¤¤ą, satta cetaną, satta cittą, na dińńhą, na sutą, na mutą, vi¤¤ątą. [BJT Page 318] [\x 318/] 10. 1107. Pa¤cannaü khandhąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati avyąkatą, -pesattannaücittąnaü kati kusalą, kati akusalą, kati avayąkatą: 1108. Råpakkhandho avayąkato. Cattąro khandhą siyą kusalą, siyą akusalą, siyą avyąkatą. Dasąyataną avyąkatą. Dvąyataną siyą kusalą, siyą akusalaja, siyą avyąkatą. Soėasa dhątuyo avyakatą. Dve dhątuyo. Siyą kusalą, siyą akusalą, siyą avyąkatą. Samudayasaccaü akusalaü. Maggasaccaü kusalaü. Nirodhasaccaü avyąkataü. Dukkha saccaü siyą kusalaü. Siyą akusalaü, siyą avyąkataü. Dasindriyą avayąkatą. Domanassindriyaü akusalaü ana¤¤ąta¤¤assąmćtindriyaü kusalaü. Cattąrindriyą siyą kusalą, siyą avayąkatą. Cha indriyą siyą kusalą, siyą akusalą, siyą avyąkatą. Tayo kusalahetu kusalaja. Tayo akusalahetu akusalą. Tayo avyąkatahetu vyąkatą. Kabaėiļkąro ąhąro avyąkato. Tayo ąhąrą siyą kusalaja, siyą akusalaja, siyą avyąkatą. Cha phassą avyąkatą. Manovi¤¤ąõadhątusamphasso siyą kusalo, siyą akusalo, siyąavyąkato. Cha vedaną, cha sa¤¤ą, cha cetaną, cha cittą avyąkatą. Mano vi¤¤ąõadhątu siyą kusalą, siyą akusalą, siyą avyąkatą. 1109. Pa¤cannaü khandhąnaü kati sukhąya vedanąya sampayuttą: kati dukkhąya vedanąya sampayuttą: kati adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą: -pe- sattannaü cittąnaü kati sukhąya vedanąya sampayuttą: kati dukkhąya vedanąya sampayuttą: kati adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą: 1110. Dve khandhą na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttątipi dukkhąya vedanąya sampayuttątćpi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttątipi. Tayo khandhą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. [PTS Page 431] [\q 431/] Dasąyataną na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttątipi dukkhąya vedanąya sampayuttątipi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttątipi. Manąyatanaü siyą sukhąya vedanąya sampayuttaü, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttaü, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü. Dhammąyatanaü siyą sukhąya vedanąya sampayuttaü, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttaü, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü, siyą navatabbaü sukhąya vedanąya sampayuttantipi dukkhąya vedanąya sampayuttantipi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttantipi. [BJT Page 320] [\x 320/] Dasadhątuyo navattabbą sukhąya vedanąya sampayuttątipi. Dukkhąya vedanąya sampayuttątipi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttątipi. Pa¤ca dhątuyo adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Kąyavi¤¤ąõadhątu siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąyavedanąya sampayutta. Manovi¤¤ąõadhątu siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Dhammadhątu siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą, siyą na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttątipi dukkhąya vedanąya sampayuttątipi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttątipi. Dve saccą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Nirodhasaccaü. Na vattabbaü sukhąya vedanąya sampayuttantipi dukkhąya vedanąya sampayuttantipi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttantapi. Dukkhasaccaü sayą sukhąya vedanąya sampayuttaü. Siyą dukkhąya vedanąya sampayuttaü, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü. Siyą na vattabbaü sukhąya vedanąya sampayuttantipi dukkhąya vedanąya sampayuttantipi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttantipi. Dvadasindriyą na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttątipi dukkhąya vedanąya sampayuttątipiadukkhamasukąya vedanąya sampayuttątipi. Cha indriyą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Tćõindriyą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya [PTS Page 432] [\q 432/] sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Jćvitivdriyaü siyą sukąya vedanąya sampayuttaü, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttaü, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttaü siyą na vattabbaü sukhąya vedanąyasampayuttantipi dukkhąya vedanąya sampayuttantipi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttantipi. Doso akusalahetu dukkhąya vedanąya sampayutto. Sattahetu siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Moho akusalahetu siyą sukhąyavedanąya sampayutto, siyą dukkhąya vedanąya sampayutto, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto. Kabaėiļkąro ąhąro na vattabbo sukhąya vedanąya sampayuttotipi dukkhąya vedanąya sampayuttotipi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttotipi. Tayo ąhąrą siyą sukhąya vedanąya sampayuttą. Siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Pa¤ca phassą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Kąyavi¤¤ąõadhątusamphasso siyą sukhąya vedanąya sampayutto, siyą dukkhąya vedanąya sampayutto. Manovi¤¤ąõadhątusamphasso siyą sukhąya vedanąya sampayutto, siyą dukkhąya vedanąyasampayutto, siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayutto. Satta vedaną na vattabbą sukhąya vedanąya sampayuttątipi dukkhąya vedanąya sampayuttątćpi adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttątćpi. Pa¤ca sa¤¤ą -pe- pa¤ca cetaną pa¤ca cittą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. Kąyavi¤¤ąõadhątu siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąya sampayuttą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą sukhąya vedanąya sampayuttą, siyą dukkhąya vedanąyasampayuttą. Siyą adukkhamasukhąya vedanąya sampayuttą. 1111. Pa¤cannaü khandhąnaü katć vipąką: kati vipąkadhammadhammą: kati nevavipąkanavipąkadhammadhammą: -pe- sattannaü cittąnaü kati vipąką: katć vipąkadhammadhammą: katć neva vipąkanavipąkadhammadhammą: 1112. Råpakkhandho nevavipąkanavipąkadhammadhammo. Cattąro khandhą siyą vipąką, siyą vipąkadhammą, siyą nevavipąkanavipąka dhammadhammą. [PTS Page 433] [\q 433/] Dasąyataną nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Dvąyataną siyą vipąką. Siyą vipąkadhammadhammą, siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Dasadhątuyo nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Pa¤cadhątuyo vipaką. Manodhątu siyą vipąką, siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Dve dhątuyo siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą, siyą nevavipąka na vipąkadhammadhammą. Dve saccą vipąkadhammadhammą. Nirodhasaccaü nevavipąkanavipąkadhammadhammaü. Dukkhascaü siyą vipąkaü, siyą vipąkadhammadhammaü, siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammaü. Sattindriyą nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Tćnindriyą vipąką. Duvindriyą vipąkadhammadhammą. A¤¤indriyaü siyą vipąkaü, siyą vipąka dhammadhammaü. Navindriyą siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą, siyą neva vipąkanavipąkadhammadhammą. Cha hetu vipąkadhammadhammą. Tayo avyąkatahetu siyą vipąką, siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Kabaėiļkąro ąhąro nevavipąkanavipąkadhammadhammo. Tayo ąhąrą siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą, siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Pa¤ca phassą vipąką. Manodhątusamphasso siyą vipąko, siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammo. Manovi¤¤ąõadhątusamphasso siyą vipąko, siyą vipąkadhammadhammo, siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammo. Pa¤ca vedaną, pa¤ca sa¤¤ą, pa¤ca cetaną, pa¤ca cittą vipąką. Manodhątu sąyi vipąką, siyą nevavipąkanavipąkadhammadhammą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą vipąką, siyą vipąkadhammadhammą, siyą neva vipąkanavipąkadhammadhammą. [BJT Page 324] [\x 324/] 1113. Pa¤cannaü khandhąnaü kati upądinnupądąniyą: kati anupądinnupądąniyą: kati anupądinnaanupądąniyą -pesattannaü cittąnaü kati upądinnupądąniyą: kati anupądinnåpądąniyą: kati anupądinnaanupądąniyą: 1114. Råpakkhandho siyą upądinnupądąniyo, siyą anupądinnupądąniyo. Cattąro khandhą siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinnaanupądąniyą. [PTS Page 434] [\q 434/] Pa¤cąyataną upądinnåpądąniyą, saddąyatanaü anupądinnupądąniyaü. Cattąro ąyataną siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą. Dvąyataną siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinnaanupądąniyą. Dasadhątuyo upądinnupądąniyą, saddadhątu anupądinnupądąniyą pa¤ca dhątuyo siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą. Dve dhątuyo siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą siyą anupądinnaanupądąniyą. Samudayasaccaü anupądinnupądąniyaü. Dve saccą anupądinnaanupądąniyą. Dukkhasaccaü siyą udinnupądąniyaü, siyą anupądinnupądąniyaü. Navinduyą upądinnupądąniyą. Domanassindriyaü anupądinnupądąniya. Tćõindriyą anupądinnaanupądąniyą. Navćndriyą siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinnaanupądąniyą. Tayo akusalahetu anupądinnupądąniyą. Tayo kusalahotu siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinnaanupądąniyą. Tayo avyąkatahetu siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinnaanupądąniyą. Kabaėiļkąro ąhąro siyą upądinnupądąniyo, siyą anupądinnupądąniyo. Tayo ąhąrą siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinnaanupądąniyą. Pa¤ca phassą upądinnupądąniyą. Manodhątusamphasso siyą upądinnupądąniyo, siyąanupądinnåpądąniyo. Manovi¤¤ąõadhątu samphasso siyą upądinnupądąniyo, siyą anupądinnupądąniyo, siyą anupądinnaanupądąniyo. Pa¤ca vedaną, pa¤ca sa¤¤¤ą, pa¤ca cetaną, pa¤ca cittą upądinnupądąniyą. Manodhątu siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą upądinnupądąniyą, siyą anupądinnupądąniyą, siyą anupądinnaanupądąniyą. . 1115. Pa¤cannaü khandhąnaü kati savitakkasavacąrą: kati avitakkavicąramattą: kati avitakkaavicąrą: -pe- sattannaü cittąnaü kati savitakkasavicąrą: kati avitakkavicąramattą: kati avitakkaavicąrą: [BJT Page 326] [\x 326/] 1116. Råpakkhandho avitakkaavicąro. Tayo khandhą siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Saļkhąrakkhandho siyą savitakkasavicąro, siyą avitakkavicąramatto, siyą avitakkaavicąro, siyą na vattabbo [PTS Page 435] [\q 435/] savitakkasavicąrotipi avitakkavicąramattotipi. Avitakkaavicąrotipi. Dasąyataną avitakka avicąrą. Manąyatanaü siyą savitakkasavicąraü. Siyą avitakkavicąramattaü, siyą avitakkaavicąraü. Dhammąyatanaü siyą savitakkasavicąraü, siyą avitakkavicąramattaü, siyą avitakkaavicąraü, siyą na vattabbaü savitakkasavicąrantipi avitakkavicąramattantipi avitakkaavicąrantipi. Paõõarasadhątuyo avitakkaavicąrą. Manodhątu savitakkasavicąrą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Dhammadhątu sąyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą, siyą na vattabbą savitakkasavicąrątipi avitakkavicąramattątipi avitakkaavicąrątipi. Samudayasaccaü savitakkasavicąraü. Nirodhasaccaü avitakkaavicąraü. Maggasaccaü siyą savitakkasavicąraü, siyą avitakkavicąramattaü, siyą avitakkaavicąraü. Dukkhasaccaü siyą savitakkasavicąraja, siyą avitakkavicąramattaü, siyą avitakkaavicąraü, siyą na vattabbaü savitakkasavicąrantipi avitakkavicąramattantipi avitakkaavicąrantipi. Navindriyą avitakkaavicąrą. Domanassindriyaü savitakkasavicąraü. Upekkhindriyaü siyą savitakkasavicąraü, siyą avitakkaavicąraü. Ekądasindriyaü siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Tayo akusalahetu savitakkasavicąrą. Cha hetu siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Kabaėiļkąro ąhąro avitakkaavicąro. Tayo ąhąrą siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą. Pa¤ca phassą avitakkaavicąrą manodhątusamphasso savitakka savicąro. Manovi¤¤ąõadhątusamphasso siyą savitakkasavicąro, siyą avitakkavicąramatto, siyą avitakkaavicąro. Pa¤ca vedaną, pa¤ca sa¤¤ą, pa¤ca cetaną, pa¤ca cittą avitakkaavicąrą. Manodhątu savitakkasavicąrą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą savitakkasavicąrą, siyą avitakkavicąramattą, siyą avitakkaavicąrą 1117. Pa¤cannaü khandhąnaü kati råpą: kati aråpą -pesattannaü cittąnaü kati råpą: kati aråpą: 1118. Råpakkhandho råpaü. Cattąro khandhą aråpą. [PTS Page 436] [\q 436/] Dasąyataną råpą. Manąyatanaü aråpaü. Dhammąyatanaü siyą råpaü, siyą aråpaü. Dasa dhątuyo råpą. Satta dhątuyo aråpą. Dhammadhątu siyą råpą, siyą aråpą. Tćõi saccąni aråpą. Dukkhasaccaü siyą råpaü, siyą aråpaü. [BJT Page 328. [\x 328/] ] Sattindriyą råpą. Cuddasindriyą aråpą. Jćvitindriyaü siyą råpaü, siyą aråpaü. Nava hetu aråpą. Kabaėiļkąro ąhąro råpaü. Tayo ąhąrą aråpą. Satta phassą aråpą. Satta vedaną, satta sa¤¤ą, satta cetaną, satta cittą aråpą. 1119. Pa¤cannaü khandhąnaü kati lokiyą, kati lokuttarą: dvądasannaü ąyatanąnaükati lokiyą, kati lokuttarą: ańńhąrasannaü dhątunaü kati lokiyą, kati lokuttarą: catunnaü saccąnaü kati lokiyą, kati lokuttarą: -pe- sattannaü cittąnaü kati lokiyą, kati lokuttarą: 1120. Råpakkhandho lokiyo. Cattąro khandhą siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Dasąyataną lokiyą. Dve ąyataną sayą lokiyą, siyą lokuttarą. Soėasa dhątuyo lokiyą. Dve dhątuyo sayą lokiyą, siyą lokuttarą. Dve saccą lokiyą. Dve saccą lokuttarą. Dasindriyą lokiyą. Tćõindriyą lokuttarą. Navćndriyą siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Tayo akusalahetu lokiyą. Cha hetu siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Kabaėiļkąro ąhąro lokiyo. Tayo ąhąrą siyą loniyą, siyą lokuttarą. Cha phassą lokiyą. Manovi¤¤ąõadhątusamphasso siyą lokiyo, siyą lokuttaro. Cha vedaną lokiyą. Manovi¤¤ąõadhątusamphassają vedaną siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Cha sa¤¤ą lokiyą. Manovi¤¤ąõadhątusamphassają sa¤¤ą siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Cha cetaną lokiyą. Manovi¤¤ąõadhątusamphassają cetaną siyą lokiyą, siyą lokuttarą. Cha cattą lokiyą. Manovi¤¤ąõadhątu siyą lokiyą, siyą lokuttarąti. Dhammahadayavibhaļgo nińńhito. Vibhaļgappakaraõaü samattaü.