Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [CPD Classification 2.5.11] [PTS Vol Nd 2 ] [\z Nidd /] [\f II /] [PTS Page 001] [\q 1/] [BJT Vol Nd 2 ] [\z Nidd /] [\w II /] [BJT Page 002] [\x 2/] SuttantapiÂake - khuddakanikÃye CullaniddesapÃÊi ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa PÃrÃyana vaggo VatthugÃthà [PTS Page 001] [\q 1/] 1. KosalÃnaæ purà rammà - agamà dakkhiïÃpathaæ ùki¤ca¤¤aæ patthayÃno - brÃhmaïo mantapÃragÆ. 2. So assakassa2 visaye - mÆlakassa3 samÃsane VasÅ godÃvarÅ4 kÆle - u¤chena ca phalena ca. 3. Tasseva5 upanissÃya - gÃmo ca vipulo ahu Tato jÃtena Ãyena - mahÃya¤¤amakappayÅ. 4. MahÃya¤¤aæ yajitvÃna - puna pÃvisi assamaæ Tasmiæ5 patipaviÂÂhamhi6 - a¤¤o Ãga¤chi7 brÃhmaïo. 5. UgghaÂÂapÃdo tasito - paÇkadanto rajassiro So ca naæ upasaækamma - satÃni pa¤ca yÃcati. 6. Tamenaæ bÃvarÅ disvà - Ãsanena nimantayÅ Sukhaæ ca kusalaæ pucchi - idaæ vacanamabravÅ. 7. Yaæ kho mamaæ deyyadhammaæ - sabbaæ vissajjitaæ8 mayà AnujÃnÃhi me brahme - natthi pa¤ca satÃni me. 8. Sace me yÃcamÃnassa - bhavaæ nÃnupadassati Sattame divase tuyhaæ - muddhà phalatu sattadhÃ. 1. CÆÊaniddeso - syÃ. 2. Ayakassa - sÅ. 3. MaÊakassa - machasaæ, sÅ. 4. GodhÃvarÅ - ba, syÃæ 5. Taæyeva. Machasaæ, va. 6. PaÂÅ pavÅÂÂhamhi - machasaæ. SÅ, syà 7. ùgacchi - sÅ. 8. Visajjitaæ - machasaæ. [BJT Page 4] [\x 4/] 9. AbhisaÇkharitvà [PTS Page 002] [\q 2/] kuhako - bheravaæ so akittayÅ Tassa taæ vacanaæ sutvà - bÃvarÅ dukkhito ahu. 10. Ussussati1 anÃhÃro - sokasallasamappito Atho'pi evaæcittassa - jhÃne na ramatÅ mano. 11. Utrastaæ dukkhitaæ disvà - devatà attakÃminÅ BÃvariæ upasaÇkamma - idaæ vacanamabravÅ. 12. Na so muddhaæ pajÃnÃti - kuhako so dhanatthiko Muddhani muddhapÃte và - ¤Ãïaæ tassa na vijjati. 13. Bhoti carahi jÃnÃti - taæ me akkhÃhi pucchitÃ2 Muddhaæ muddhÃdhipÃtaæ ca - taæ suïoma vaco tava. 14. Ahampetaæ3 na jÃnÃmi - ¤Ãïaæ mettha4 na vijjati Muddhaæ muddhÃdhipÃto5 ca - jÃnÃnaæ hetadassanaæ. 15. Atha ko carahi jÃnÃti - asmiæ puthavi6 maï¬ale Muddhaæ muddhÃdhipÃtaæ ca - taæ me7 akkhÃhi devate, 16. Purà kapilavatthumhà - nikkhanto lokanÃyako Apacco okkÃkarÃjassa - sakyaputto pabhaÇkaro. 17. So hi brÃhmaïa, sambuddho - sabbadhammÃna pÃragu SabbÃbhi¤¤Ãbalappatto - sabbadhammesu cakkhumà Sabbakammakkhayaæ8 patto - vimutto upadhisaÇkhaye9. 18. Buddho so bhagavà loke - dhammaæ deseti cakkhumà Taæ tvaæ gantvÃna pucchassÆ - so te taæ vyÃkarissati10. 19. Sambuddhoti [PTS Page 003] [\q 3/] vaco sutvà - udaggo bÃvarÅ ahu Sokassa tanuko Ãsi - pÅti¤ca vipulaæ labhi. 1. UssÆyati - sÅ. 2. Pucchito - su, [P T S] 3. Ahametaæ - va. 4. ¥Ãïamettha - va. 5. Muddhà vipÃto - va. 6. Puthuvi - sÅ 7. Taæ ve - nÃ, su. 8. Sabba dhammakkhayaæ - su, [P T S] 9. Upadhikkhaye - machasaæ. 10. ByÃkarissati - va, [P T S] [BJT Page 6] [\x 6/] 20. So bÃvarÅ attamano udaggo Taæ devataæ pucchati vedajÃto Katamamhi1 gÃme nigamamhi và puna2 Katamamhi và janapade lokanÃtho Yattha gantvà namassemu3 - sambuddhaæ dipaduttamaæ. 21. SÃvatthiyaæ kosalamandire jino PahÆtapa¤¤o varabhÆrimedhaso So sakyaputto vidhuro anÃsavo MuddhÃdhipÃtassa vidÆ narÃsabho. 22. Tato ÃmantayÅ sisse - brÃhmaïo mantapÃrage Etha mÃïavà akkhissaæ - suïotha vacanaæ mama. 23. Yasseso dullabho loke - pÃtubhÃvo abhiïhaso Svajja4 lokamhi uppanno - sambuddho iti vissuto Khippaæ gantvÃna sÃvatthiæ - passavho dipaduttamaæ. 24. Kathaæ carahi jÃnemu - disvà buddhoti brÃhmaïa AjÃnataæ no pabrÆhi - yathà jÃnemu taæ mayaæ. 25. ùgatÃni hi mantesu - mahÃpurisalakkhaïà Dvattiæsa ca5 vyÃkhyÃtà - samattà anupubbaso. 26. Yassete honti gattesu - mahÃpurisalakkhaïà Dveyeva6 tassa gatiyo - tatiyà hi na vijjati. 27. Sace [PTS Page 004] [\q 4/] agÃraæ Ãvasati7 - vijeyya paÂhaviæ imaæ Adaï¬ena asatthena - dhammenamanusÃsati8. 28. Sace ca so pabbajati - agÃrà anagÃriyaæ VivaÂÂacchaddo9 sambuddho - arahà bhavati anuttaro. 1. Katamhi - su. 2. Pana - machasaæ. 3. Gantvà passemu - ca - va. 4. SvÃjja - su, machasaæ. 5. DvattiæsÃni ca - va, machasaæ. 6. Duve ca - su. 7. AjjhÃvasati - u. 8. Dhammena anusÃsati - su, [PTS] 9. VÅvaÂajado - machasaæ. [PTS] [BJT Page 8] [\x 8/] 29. JÃtiæ gottaæ1 ca lakkhaïaæ - mante sisse punÃparaæ2 Muddhaæ muddhÃdhipÃtaæ3 ca - manasÃyeva pucchatha. 30. AnÃvaraïadassÃvÅ - yadi buddho bhavissati Manasà pucchite pa¤he - vÃcÃya vissajessati4. 31. BÃvarissa vaco sutvà - sissà soÊasa brÃhmaïà Ajito tissametteyyo - puïïako atha mettagu. 32. Dhotako upasÅvo ca - nando ca atha hemako TodeyyakappÃ5 dubhayo - jatukaïïÅ ca paï¬ito. 33. BhadrÃvudho udayo ca - posÃlo cÃpi brÃhmaïo MogharÃjà ca medhÃvÅ - piægiyo ca mahÃisi. 34. Paccekagaïino sabbe - sabbalokassa vissutà JhÃyÅ jhÃnaratà dhÅrà - pubbavÃsanavÃsitÃ. 35. BÃvariæ abhivanditvà - katvà ca naæ padakkhiïaæ JaÂÃjinadhÃrà sabbe - pakkÃmuæ uttarÃmukhÃ. 36. MÆlakassa6 patiÂÂhÃnaæ - purimaæ mÃhissatiæ tathÃ7 Ujjeniæ cÃpi gonaddhaæ - vedisaæ vanasavhayaæ8. 37. Kosambiæ cÃpi sÃketaæ - sÃvatthiæ ca puruttamaæ Setavyaæ9 kapilavatthuæ - kusinÃraæ ca mandiraæ. 38. PÃvaæ [PTS Page 005] [\q 5/] ca bhoganagaraæ - vesÃliæ mÃgadhaæ puraæ PÃsÃïakaæ cetiyaæ ca - ramaïÅyaæ manoramaæ. 39. Tasitovudakaæ sÅtaæ - mahÃlÃbhaæ va vÃïijo ChÃyaæ ghammÃbhitattova - tusitÃ10 pabbatamÃrahuæ. 1. JÃtigottaæ - va, machasaæ. 2. PunÃpare - su, [PTS.] 3. Muddhà vipÃtaæ - va. 4. Visajjissati - machasaæ. 5. Kappo - va, su. 6. Malakassa - va, machasaæ, alakassa - katthaci 7. PuramÃhissatiæ tadà - machasaæ 8. VanasÃvatthiæ - pu. 9. Setabyaæ - [PTS.] 10. Turità - machasaæ, pa. [BJT Page 10] [\x 10/] 40. Bhagavà ca tasmiæ1 samaye - bhikkhusaÇghapurakkhato Bhikkhunaæ dhammaæ deseti - sÅhova nadatÅ vane. 41. Ajito addasa sambuddhaæ - sataraæsiæ'va bhÃnumaæ2 Vandaæ yathà païïarase - paripÆrimupÃgataæ3 42. Athassa gatte disvÃna - paripÆraæ va bya¤janaæ Ekamantaæ Âhito haÂÂho - manopa¤he apucchatha. 43. ùdissa jammanaæ brÆhi - gottaæ brÆhi salakkhaïaæ Mantesu pÃramiæ brÆhi - kati vÃceti brÃhmaïo. 44. VÅsaæ vassasataæ Ãyu - so ca gottena bÃvarÅ TÅïassa4 lakkhaïà gatte - tiïïaæ vedÃna pÃragÆ. 45. Lakkhaïe itihÃse ca - sanighaï¬u sakeÂubhe Pa¤ca satÃni vÃceti - sadhamme pÃramiæ gato. 46. LakkhaïÃnaæ pavicayaæ - bÃvarissa naruttama Taïhacchida pakÃsehi - mà no kaÇkhÃyitaæ ahu. 47. Mukhaæ jivhÃya chÃdeti - uïïassa bhamukantare Kosohitaæ vatthaguyhaæ - evaæ jÃnÃhi mÃïava. 48. Pucchamhi [PTS Page 006] [\q 6/] ka¤ci asuïanto - sutvà pa¤he vyÃkate Vicinteti jano sabbo - vedajÃto kata¤jalÅ. 49. Ko nu devo và brÃhmà và - indo vÃpi sujampati Manasà pucchite pa¤he - kametaæ paÂibhÃsati. 50. Muddhaæ muddhÃdhipÃtaæ ca - bÃvarÅ paripucchati Taæ vyÃkarohi bhagavà - kaÇkhaæ vinaya no ise, 1. Tamhi - su. [PTS.] 2. VÅtaraæsiæva hÃïumaæ - machasaæ VÅtaraæsiva - [PTS.] 3. Paripuraæ upÃgataæ - va, machasaæ Paripuriæ upÃgataæ - [PTS.] 4. TÅnassa - su. [PTS.] [BJT Page 12] [\x 12/] 51. Avijjà muddhÃti jÃnÃhi - vijjà muddhÃdhipÃtinÅ SaddhÃsatisamÃdhÅhichandaviriyena saæyutÃ, 52. Tato vedena mahatà - santhambhitvÃna1 mÃïavo Ekaæsaæ ajinaæ katvà - pÃdesu sirasà patÅ. 53. BÃvarÅ brÃhmaïo bhoto - saha sissehi mÃrisa Udaggacitto sumano - pÃde vandati cakkhuma, 2 54. Sukhito bÃvarÅ hotu - saha sissehi brÃhmaïo Tvaæ cÃpi sukhito hohi - ciraæ jÅvÃhi mÃïava, 55. BÃvarissa3 va tumhaæ4 và - sabbesaæ sabbasaæsayaæ KatÃvakÃsà pucchavho - yaæ ki¤ci manasicchatha. 56. Sambuddhena katokÃso - nisÅditvÃna pa¤jalÅ Ajito paÂhamaæ pa¤haæ - tattha pucchi tathÃgataæ. VatthugÃthà niÂÂhità 1. SatathamebhatvÃna - machasaæ. 2. Cakkhumà - su. 3. Bravarissava - si, va, a. BÃvÃriyassa - su. Vi. 4. Tuyhaæ - si, su. , Vi. [BJT Page 14] [\x 14/] 1. AjitamÃïava pucchÃ. 1-1 Kenassu nivuto loko (iccÃyasmà ajito) Kenassu nappakÃsati KissÃbhilepanaæ brÆhi Kiæ su tassa mahabbhayaæ. 1-2 AvijjÃya [PTS Page 007] [\q 7/] nivuto loko (ajitÃti bhagavÃ) VevicchÃ5 pamÃdà nappakÃsati JappÃbhilepanaæ brÆmi Dukkhamassa mahabbhayaæ. 1-3 Savanti sabbadhi sotà (iccÃyasmà ajito) SotÃnaæ kiæ nivÃraïaæ SotÃnaæ saævaraæ brÆhi Kena sotà pithiyare1. 1-4 YÃni sotÃni lokasmiæ (ajitÃni bhagavÃ) Sati tesaæ nivÃraïaæ SotÃnaæ [PTS Page 008] [\q 8/] saævaraæ brÆmi Pa¤¤Ãyete pithiyare. 1-5 Pa¤¤Ã ceva satÅ cÃpi2 (iccÃyasmà ajito) NÃmarÆpaæ ca mÃrisa Etaæ me puÂÂho pabrÆhi Katthetaæ uparujjhati. 1-6 Yametaæ pa¤haæ apucchi Ajita taæ vadÃmi te Yattha nÃmaæ ca rÆpaæ ca Asesaæ uparujjhati Vi¤¤Ãïassa nirodhena Etthetaæ uparujjhati. 1-7 Ye [PTS Page 008] [\q 8/] ca saÇkhÃtadhammÃ3 se Ye ca sekhà puthÆ idha Tesaæ me nipako iriyaæ PuÂÂho pabrÆhi mÃrisa. 1-8 KÃmesu nÃbhigijjheyya Manasà nÃvilo siyà Kusalo sabba dhammÃnaæ4 Sato bhikkhu paribbaje. AjitamÃïava pucchà - niÂÂhità 1. Vivicchà - ma. Cha. Saæ. 2. Pi¬Åyare - machasaæ. 3. SatÅceva - su. 4. Sabbata dhammà - va 5. Sabbadhammesu - sa [BJT Page 16] [\x 16/] 2. TissametteyyamÃïava pucchà 2-1 Ko'dha1 santusito loke (iccÃyasmà tissa metteyyo) Kassa no santi (i¤jitÃ) Ko ubhantamabhi¤¤Ãya Majjhe mantà na lippati2 Kaæ [PTS Page 010] [\q 10/] brÆsi mahÃpuriso'ti Ko'dha sibbanimaccagÃ3? 2-2 KÃmesu brahmacariyavà (metteyyÃ'ti bhagavÃ) VÅtataïho sadà sato SaÇkhÃya nibbuto bhikkhu Tassa no santi i¤jitÃ. 2-3 So ubhantamabhi¤¤Ãya Majjhe mantà na lippati Taæ brÆmi mahà puriso'ti So4'dha sibbanimaccagÃ. TissametteyyamÃïavapucchà niÂÂhitÃ. 3. PuïïakamÃïava pucchà 3-1 Anejaæ [PTS Page 011] [\q 11/] mÆladassÃviæ ( iccÃyasmà puïïako) Atthi pa¤hena5 Ãgamaæ Kiænissità isayo manujà Khattiyà brÃhmaïÃ6 devatÃnaæ Ya¤¤amakappayiæsu puthu7 idha loke PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. 1. Ko idha santussito - va 2. Nalimpati - va 3. Majjhagà - va 4. Sodha - su 5. Pa¤henÃgamaæ - su 6. BrÃhmaïa (dadaca) su 7. PuthÆdha - [PTS] [BJT Page 18] [\x 18/] 3-2 Ye keci 'me isayo manujà (puïïakÃ'ti bhagavÃ) Khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ Ya¤¤amakappayiæsu puthu idha loke ùsiæsamÃnÃ1 [PTS Page 012] [\q 12/] puïïaka itthabhÃvaæ Jaraæsità ya¤¤amakappayiæsu. 3-3 Ye keci 'me isayo manujà (iccÃyasmà puïïako) Khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ Ya¤¤amakappayiæsu puthu idha loke Kaccissu te bhagavà ya¤¤apathe appamattà AtÃru jÃtiæ ca jaraæ ca mÃrisa PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. 3-4 ùsiæsanti2 thomayanti abhijappanti juhanti (puïïakÃti bhagavÃ) KÃmÃbhijappanti3 paÂicca lÃbhaæ Te yÃjayogà bhavarÃgarattà NÃta4riæsu jÃtijaranti brÆmi. 3-5 Te [PTS Page 013] [\q 13/] ce nÃtariæsu yÃjayogà (iccÃyasmà puïïako) Ya¤¤ehi jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa Atha ko carahi devamanussaloke AtÃri jÃtiæ ca jaraæ ca mÃrisa PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. 3-6 SaÇkhÃya lokasmiæ parovarÃni5 (puïïakÃti bhagavÃ) Yassi¤jitaæ natthi kuhi¤ci loke Santo vidhÆmo anÅgho nirÃso AtÃri so jÃtijaranti brÆmi'ti. PuïïakamÃïava pucchà - niÂÂhità 1. ùsÅsamÃnà - va 2. ùsisanti - va 3. KÃmehi jappanti - aÂuvà 4. NÃtÃriæsu - machasaæ. 5. ParoparÃni - va - [P T S.] [BJT Page 20] [\x 20/] 4. MettagÆmÃïava pucchà 4-1 PucchÃmi [PTS Page 014] [\q 14/] taæ bhagavà brÆhi metaæ (iccÃyasmà mettagÆ) Ma¤¤Ãmi taæ vedaguæ bhÃvitattaæ Kutonu dukkhÃ1 samudÃgatà ime Ye keci lokasmiæ anekarÆpÃ. 4-2 Dukkhassa ve maæ2 pabhavaæ apucchasi (mettagÆ'ti bhagavÃ) Taæ te pavakkhÃmi yathà pajÃnaæ UpadhinidÃnà pabhavanti dukkhà Ye keci lokasmiæ anekarÆpÃ. 4-3 Yo [PTS Page 015] [\q 15/] ve3 avidvà upadhiæ karoti Punappunaæ dukkhamupeti mando Tasmà pajÃnaæ4 upadhiæ na kayirà Dukkhassa jÃtippabhavÃnupassÅ. 4-4 Yantaæ apucchimha akittayÅ5 no (iccÃyasmà mettagÆ) A¤¤aæ taæ6 pucchÃma7 tadiÇgha brÆhi Kathannu dhÅrà vitaranti oghaæ JÃti jaraæ sokapariddavaæ ca8 Taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohi Tathà hi te vidito esa dhammo. 4-5 KittayissÃmi [PTS Page 016] [\q 16/] te dhammaæ (mettagÆti bhagavÃ) DiÂÂhe9 dhamme anÅtihaæ Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ. 4-6 Taæ cÃhaæ abhinandÃmi Mahesi dhammamuttamaæ Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ. 1. DukkhÃya sadÃgatà - su 2. Cemaæ - va - vÅ 3. Yoce - va - vÅ 4. TasmÃbhijÃnaæ - su 5. AkittiyÅ no - va - vi 6. A¤¤etvaæ - vi 7. PucchÃmi - u - su 8. Paridevaæca - va - vÅ Pariddaæca - su 9. DiÂÂheva dhammeva - va - su - vi [BJT Page 22] [\x 22/] 4-7 Yaæ [PTS Page 017] [\q 17/] ki¤ci sampajÃnÃsi1 (mettagÆ'ti bhagavÃ) Uddhaæ adho tiriyaæ cÃpi majjhe Etesu nandiæ2 ca nivesanaæ ca Panujja vi¤¤Ãïaæ bhave na tiÂÂhe. 4-8 EvaævihÃrÅ sato appamatto Bhikkhu caraæ hitvà mamÃyitÃni JÃtiæ jaraæ sokapariddava¤ca3 Idheva vidvà pajaheyya dukkhaæ. 4-9 EtÃbhinandÃmÅ [PTS Page 018] [\q 18/] vaco mahesino (iccÃyasmà mettagÆ) Sukittitaæ gotama nÆpadhÅkaæ Addhà hi bhagavà pahÃsi dukkhaæ Tathà hi te vidito esa dhammo. 4-10 Te cÃpi nÆna pajaheyyu dukkhaæ Ye tvaæ munÅ aÂÂhitaæ ovadeyya Taæ taæ namassÃmi samecca nÃga Appeva maæ (bhagavÃ) aÂÂhitaæ ovadeyya. 4-11 Yaæ brÃhmaïaæ vedaguæ4 Ãbhija¤¤Ã (mettagÆ'ti bhagavÃ) Aki¤canaæ kÃmabhave asattaæ Addhà hi so oghamimaæ (atÃri) Tiïïo ca pÃraæ akhilo akaÇkho. 4-12 Vidvà [PTS Page 019] [\q 19/] ca yo5 vedagÆ naro idha BhavÃbhave saÇgamimaæ visajja So vÅtataïho anÅgho nirÃso AtÃri so jÃtijaranti brÆmÅ ti. MettagÆmÃïava pucchà - niÂÂhità 1. SaæjÃnisi - va - vi 2. Nandi ca - va - vi 3. Paridevaæca - va - vi 4. Vedagumabhija¤¤Ã - su 5. VidvÃca so - [PTS.] [BJT Page 24] [\x 24/] 5. DhotakamÃïava pucchà 5-1 PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ (iccÃyasmà dhotako) VÃcÃ'bhikaÇkhÃmi mahesi tuyhaæ Tava sutvÃna nigghosaæ1 Sikkhe nibbÃnamattano. 5-2 Tena [PTS Page 020] [\q 20/] hÃtappaæ karohi (dhotakÃ'ti bhagavÃ) Idheva nipako sato Ito sutvÃna nigghosaæ Sikkhe nibbÃnamattano. 5-3 PassÃmahaæ deva manussaloke (iccÃyasmà dhotako) Aki¤canaæ brÃhmaïamiriyamÃnaæ Taæ taæ namassÃmi samantacakkhu Pamu¤ca maæ sakka2 kathaækathÃhi. 5-4 NÃhaæ [PTS Page 021] [\q 21/] sahissÃmi3 pamocanÃya (dhotakÃ'ti bhagavÃ) Kathaækathiæ dhotaka ka¤ci loke Dhammaæ ca seÂÂhaæ ÃjÃnamÃno Evaæ tuvaæ oghamimaæ taresi. 5-5 AnusÃsa brahme karuïÃyamÃno (iccÃyasmà dhotako) Vivekadhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ YathÃhaæ4 ÃkÃso'va avyÃpajjamÃno5 Idheva santo asito careyyaæ. 5-6 KittayissÃmi te santiæ6 (dhotakÃ'ti bhagavÃ) DiÂÂhe dhamme anÅtihaæ Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ. 1. Nighosaæ - vi - va 2. Maæ magga - vi - va 3. Sa gamissÃmi - si - mu 4. YathÃhamÃkÃso - su 5. AbyÃpajjhamÃno - vi - va - [PTS.] 6. Te santi - vi - va [BJT Page 26] [\x 26/] 5-7 Taæ1 [PTS Page 022] [\q 22/] cÃhaæ abhinandÃmi (iccÃyasmà dhotako) Mahesi santi muttamaæ Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ. 5-8 Yaæ ki¤ci sampajÃnÃsi (dhotakÃ'ti bhagavÃ) Uddhaæ adho tiriyaæ cÃpi majjhe Etaæ viditvà saÇgo'ti loke BhavÃbhavÃya mÃkÃsi taïhanti. DhotakamÃïava pucchà - niÂÂhitÃ. 6. UpasÅvamÃïava pucchà 6-1 Eko ahaæ sakka, mahantamoghaæ (iccÃyasmà upasÅvo) Anissito no visahÃmi tarituæ2 ùrammaïaæ brÆhi samantacakkhu Yaæ nissito oghamimaæ tareyyaæ. 6-2 ùki¤ca¤¤aæ [PTS Page 023] [\q 23/] pekkhamÃno satÅmà (upasÅvÃ'ti bhagavÃ) NatthÅti nissÃya tarassu oghaæ KÃme pahÃya virato kathÃhi Taïhakkhayaæ nattamahÃbhipassa3. 6-3 Sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgo (iccÃyasmà upasÅvo) ùki¤ca¤¤aæ nissito hitva a¤¤aæ4 Sa¤¤Ã vimokkhe parame'dhimutto TiÂÂhe nu so tattha anÃnuyÃyi5 [BJT Page 26] [\x 26/] 6-4 Sabbesu [PTS Page 024] [\q 24/] kÃmesu yo vÅtarÃgo (upasÅvÃti bhagavÃ) ùki¤ca¤¤aæ nissito hitvama¤¤aæ Sa¤¤Ãvimokkhe parame'dhimutto TiÂÂheyya so tattha anÃnuyÃyÅ. 1. TaævÃhamabhinandÃmi -sÆ 2. TÃrituæ ja-saæ, 3. RatatimahÃbhipassa-va-vi 4. Hitvà ma¤¤aæ-ma-cha-saæ 5. AnÃnuvÃyÅ-va-vi Adhimutto-[PTS] [BJT Page 28] [\x 28/] 6-5 TiÂÂhe ce so tattha anÃnuyÃyÅ (iccÃyasmà upasÅvo) Yugampi vassÃnaæ samantacakkhu Tattheva so sÅtÅ siyÃ1 vimutto Cavetha2 vi¤¤Ãïaæ tathÃvidhassa. 6-6 Acci yathà vÃtavegena khittà (upasÅvÃ'ti bhagavÃ) Atthaæ paleti na upeti saÇkhaæ Evaæ munÅ nÃmakÃyà vimutto Atthaæ paleti na upeti3 saÇkhaæ. 6-7 Atthaæ [PTS Page 025] [\q 25/] gato so udvÃ4 so natthi (iccÃyasmà upasÅvo) UdÃhu ve sassatiyà arogo Taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohi Tathà hi te vidito esa dhammo. 6-8 Atthaæ gatassa na pamÃïamatthi (upasÅvÃti bhagavÃ) Yena naæ vajju taæ tassa natthi Sabbesu dhammesu samÆhatesu SamÆhatà vÃdapathÃpi sabbe'ti. UpasÅvamÃïava pucchà niÂÂhitÃ. 7. NandamÃïava pucchà 7-1 Santi [PTS Page 026] [\q 26/] loke munayo (iccÃyasmà nando) Janà vadanti tayidaæ kathaæsu ¥ÃïÆpapannaæ no muniæ vadanti UdÃhu ve jÅvitenÆpapannaæ. 7-2 Na diÂÂhiyà na sutiyà na ¤Ãïena (nandÃ'ti bhagavÃ) MunÅdha nanda kusalà vadanti Viseni katvà anÅghà nirÃsà Caranti ye te munayo'ti brÆmi. 1. So tiyà vimutto-va-vi 2. BhÃvetha-u-va-vi 3. Nopeti-su 4. UdÃtiso natthi-va-vi [BJT Page 30] [\x 30/] 7-3 Ye [PTS Page 027] [\q 27/] keci'me samaïabrÃhmaïà se (iccÃyasmà nando) DiÂÂhe1 sutenÃpi vadanti suddhiæ SÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ AnekarÆpena vadanti suddhiæ Kacci su te bhagavà tattha yathà carantà AtÃru jÃtiæ ca jaraæ ca mÃrisa PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. 7-4 Ye keci'me samaïabrÃhmaïà se (iccÃyasmà nando) DiÂÂhe sutenÃpi vadanti suddhiæ SÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ AnekarÆpena vadanti suddhiæ Ki¤cÃpi te tattha yathà caranti NÃtariæsu jÃtijaranti brÆmi. 7-5 Ye [PTS Page 028] [\q 28/] keci'me samaïabrÃhmaïà se (iccÃyasmà nando) DiÂÂhe2 sutenÃpi vadanti suddhiæ SÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ AnekarÆpena vadanti suddhiæ. 7-6 Te3 ce munÅ brÆhi anoghatiïïe4 Atha ko carahi devamanussaloke AtÃri jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. 7-7 NÃhaæ5 sabbe samaïabrÃhmaïà se (nandÃti bhagavÃ) JÃti jarÃya nivutÃ'ti brÆmi Ye sÆdha diÂÂhaæ va sutaæ mutaæ và SÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbaæ AnekarÆpampi pahÃya sabbaæ Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se Te6 ve narà oghatiïïÃ'ti brÆmi. 1. DiÂÂhena-su DiÂÂhasutena-va-vi-[PTS.] DiÂÂhassutena-machasaæ 2. Kaccissu-vi-va [PTS.] 3. Sace-u-su 4. Anoghatiïïo-u-va-vi 5. NÃvÃhaæ-va-vi 6. Ye te narÃ-u [BJT Page 32] [\x 32/] 7-8 EtÃbhinandÃmi [PTS Page 029] [\q 29/] vaco mahesino (iccÃyasmà nando) Sukittitaæ gotama nÆpadhÅkaæ Ye sÆdha diÂÂhaæ va sutaæ mutaæ và SÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbaæ AnekarÆpampi pahÃya sabbaæ Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se Ahampi te oghatiïïÃ'ti brÆmÅti. NandamÃïava pucchà - niÂÂhitÃ. 8. HemakamÃïava pucchà 8-1 Ye me pubbe vyÃkaæsu (iccÃyasmà hemako) Huraæ1 gotamasÃsanà IccÃsi2 iti bhavissati Sabbaæ taæ itihÅtihaæ Sabbaæ taæ takkava¬¬hanaæ NÃhaæ tattha abhiramiæ. 8-2 Tvaæ [PTS Page 030] [\q 30/] ca me dhammamakkhÃhi Taïhà nigghÃtanaæ muni Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ. 8-3 Idha diÂÂhasutamuta3- Vi¤¤Ãtesu piyarÆpesu hemaka ChandarÃga4 vinodanaæ NibbÃnapadamaccutaæ. 8-4 Etada¤¤Ãya ye5 satà DiÂÂhadhammÃbhinibbutà Upasantà ca te sadà Tiïïà loke visattikanti. HemakamÃïava pucchà - niÂÂhitÃ. 1. Hudaæ-va-vi 2. IcchÃmi iti-va-vi 3. Sutamutaæ-su-va-vi 4. ChandÃhaÂavinodanaæ-va-vi 5. Etama¤¤Ãya mesata-va-vi [BJT Page 34] [\x 34/] 9. TodeyyamÃïava pucchà 9-1 Yasmiæ [PTS Page 031] [\q 31/] kÃmà na vasanti (iccÃyasmà todeyyo) Taïhà yassa na vijjati Kathaækathà ca yo tiïïo Vimokkho tassa kÅdiso. 9-2 Yasmiæ kÃmà na vasanti (todeyyÃti bhagavÃ) Taïhà yassa na vijjati Kathaækathà ca yo tiïïo Vimokkho tassa nÃparo. 9-3 NirÃsaso1 so uda ÃsasÃno (iccÃyasmà todeyyo) Pa¤¤ÃïavÃ2 so uda pa¤¤akappÅ Muniæ ahaæ sakka yathà vija¤¤aæ Taæ me viyÃcikkha samantacakkhu. 9-4 NirÃsÃso [PTS Page 032] [\q 32/] so na so ÃsasÃno (Pa¤¤ÃïavÃ) so na ca pa¤¤akappÅ Evampi todeyya muniæ vijÃna Aki¤canaæ kÃmabhave asattanti. TodeyyamÃïava pucchà - niÂÂhitÃ. 10. KappamÃïava pucchà 10-1 Majjhe sarasmiæ3 tiÂÂhataæ4 (iccÃyasmà kappo) Oghe jÃte mahabbhaye JarÃmaccuparetÃnaæ DÅpaæ5 pabrÆhi mÃrisa Tvaæ ca me dÅpamakkhÃhi Yathayidaæ nÃparaæ siyÃ. 1. NirÃsaæso -[PTS.] 2. Pa¤¤Ãnaæ và so -machasaæ 3. Parasmiæ -vÅ-va 4. TiÂÂhanti -va-vi 5. Disaæ -va-vi [BJT Page 36] [\x 36/] 10-2 Majjhe [PTS Page 033] [\q 33/] sarasmiæ tiÂÂhitaæ (kappÃti bhagavÃ) Oghe jÃte mahabbhaye JarÃmaccuparetÃnaæ DÅpaæ pabrÆmi kappa te. 10-3 Aki¤canaæ1 anÃdÃnaæ Etaæ dÅpaæ anÃparaæ NibbÃnaæ iti naæ brÆmi JarÃmaccuparikkhayaæ. 10-4 Etada¤¤Ãya ye satà DiÂÂhadhammÃbhinibbutà Na te mÃravasÃnugà Na te mÃrassa paddhagÆti. KappamÃïava pucchà - niÂÂhità 11. JatukaïïÅmÃïava pucchà 11-1 SutvÃna'haæ (vÅra) akÃmakÃmiæ (iccÃyasmà jÃtukaïïÅ) OghÃtigaæ puÂÂhumakÃmamÃgamaæ Santipadaæ brÆhi sahajanetta YathÃtacchaæ bhagavà brÆhi metaæ, 11-2 Bhagavà [PTS Page 034] [\q 34/] hi kÃme abhibhÆyaæ irÅyati ùdiccova paÂhaviæ tejÅ tejasà Parittapa¤¤assa me bhÆripa¤¤a ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ JÃtijarÃya idha vippahÃnaæ. 11-3 KÃmesu [PTS Page 035] [\q 35/] vinaya gedhaæ (jatukaïïÅti bhagavÃ) Nekkhammaæ daÂÂhu khemato Uggahitaæ niratthaæ và Mà te vijjittha ki¤canaæ. 1. ùki¤canaæ-u-va-vÅ [BJT Page 38] [\x 38/] 11-4 Yaæ pubbe taæ visosehi1 Pacchà te mÃhu ki¤canaæ Majjhe2 ce no gahessasi Upasanto carissasi. 11-5 Sabbaso nÃma rÆpasmiæ VÅtagedhassa2 brÃhmaïa ùsavÃ'ssa4 na vijjanti Yehi maccuvasaæ vajeti. JatukaïïÅmÃïava pucchà - niÂÂhitÃ. 12. BhadrÃvudhamÃïava pucchà 12-1 Okaæ5 [PTS Page 036] [\q 36/] jahaæ taïhacchidaæ anejaæ (iccÃyasmà bhadrÃvudho) Nandiæ jahaæ oghatiïïaæ vimuttaæ Kappaæ jahaæ abhiyÃce sumedhaæ Sutvà nÃgassa apanamissanti6 ito. 12-2 NÃnà janà janapadehi saÇgatÃ7 Tava vÅra8 vÃkyaæ abhikaÇkhamÃnÃ9 Tesaæ tuvaæ sÃdhu viyÃkarohi Tathà hi te vidito esa dhammo. 12-3 ùdÃnataïhaæ [PTS Page 037] [\q 37/] vinayetha sabbaæ (bhadrÃvudhÃti bhagavà Uddhaæ adho tiriyaæ cÃpi majjhe Yaæ yaæ hi lokasmiæ upÃdiyanti Teneva mÃro anveti jantuæ. 12-4 Tasmà [PTS Page 038] [\q 38/] pajÃnaæ na upÃdiyetha Bhikkhu sato ki¤canaæ sabbaloke ùdÃnasatte iti pekkhamÃno Pajaæ imaæ maccudheyye visattanti. BhadrÃvudhamÃïava pucchà - niÂÂhitÃ. 1. VÅsoseti-su VÅsodheti-vÅ-ka Vinodeti-va 2. Macche-va-ka-vi 3. VÅtarovassa-va-ka-vi 4. ùsavÃya-va-ka-vÅ 5. Ogha-va-vÅ-ka 6. Aghanavissanti-va-vÅ-ka 7. SaækatÃ-va-vÅ-ka 8. DhÅra-va-vÅ-ka 9. AbhisaækhamÃno-va-vÅ-ka [BJT Page 40] [\x 40/] 13. UdayamÃïava pucchà 13-1 JhÃyiæ virajamÃsÅnaæ1 (iccÃyasmà udayo) Katakiccaæ anÃsavaæ PÃraguæ sabbadhammÃnaæ Atthi pa¤hena Ãgamaæ A¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆhi AvijjÃya pabhedanaæ. 13-2 PahÃnaæ [PTS Page 039] [\q 39/] kÃma2cchandÃnaæ (udayÃti bhagavÃ) DomanassÃna vÆbhayaæ ThÅnassa ca panÆdanaæ KukkuccÃnaæ nivÃraïaæ 13-3 Upekkhà sati saæsuddhaæ Dhammatakkapurejavaæ A¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆmi AvijjÃya pabhedanaæ. 13-4 Kiæ su saæyojano loko (iccÃyasmà udayo) Kiæ su tassa vicÃraïaæ Kissassa3 vippahÃnena NibbÃnamiti vuccati. 13-5 Nandisaæyojano [PTS Page 040] [\q 40/] loko (udayÃti bhagavÃ) Vitakkassa vicÃraïà TaïhÃya vippahÃnena NibbÃnaæ iti vuccati. 13-6 Kathaæ satassa carato (iccÃyasmà udayo) Vi¤¤Ãïaæ uparujjhati Bhagavantaæ puÂÂhumÃgamma Taæ suïoma vaco tava. 13-7 Ajjhattaæ ca bahiddhà ca Vedanaæ nÃbhinandato Evaæ satassa carato Vi¤¤Ãïaæ uparujjhatÅti. UdayamÃïavapucchà - niÂÂhità 1. JhÃyÅ vÅrajaæ Ãsinaæ-[PTS] 2. KÃmachandÃnaæ-su 3. Kiæ yassa vippahÃnena-ma-va vÅ-ka [BJT Page 42] [\x 42/] 14. PosÃlamÃïava pucchà 14-1 Yo atÅtaæ Ãdisati (iccÃyasmà posÃlo) Anejo chinnasaæsayo PÃraguæ sabbadhammÃnaæ Atthi pa¤hena Ãgamaæ. 14-2 VibhÆtarÆpasa¤¤issa [PTS Page 041] [\q 41/] sabbakÃyappahÃyino Ajjhattaæ ca bahiddhà ca Natthi ki¤cÅti passato ¥Ãïaæ sakkÃnupucchÃmi1 Kathaæ neyyo tathÃvidho. 14-3 Vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo sabbà (posÃlÃti bhagavÃ) AbhijÃnaæ tathÃgato TiÂÂhantamenaæ jÃnÃti Dhimuttaæ tapparÃyaïaæ. 14-4 ùki¤ca¤¤Ãsambhavaæ ¤atvÃ2 Nandi saæyojanaæ iti Evametaæ3 abhi¤¤Ãya Tato tattha vipassati Etaæ ¤Ãïaæ tathà tassa BrÃhmaïassa vusÅmato'ti. PosÃlamÃïava pucchà - niÂÂhitÃ. MogharÃjamÃïava pucchà 15-1 DvÃhaæ [PTS Page 042] [\q 42/] sakkaæ apucchissaæ4 (iccÃyasmà mogharÃjÃ) Na me (vyÃkÃsi) cakkhumà YÃva tatiyaæ ca (devÅsi5) VyÃkarotÅti me sutaæ. 1. Sakkannu- -va-vÅ-ka 2. Sambhavaæ -usu 3. Evamevaæ -kesumi. 4. Apucchiyaæ -va-vÅ-ka 5. Desiva -vÅ-ka [BJT Page 44] [\x 44/] 15-2 Ayaæ loko paro loko Brahmaloko sadevako DiÂÂhinte1 nÃbhijÃnÃti Gotamassa yasassino. 15-3 Evaæ2 [PTS Page 043] [\q 43/] abhikkantadassÃviæ Atthi pa¤hena Ãgamaæ Kathaæ lokaæ avekkhantaæ MaccurÃjà na passati. 15-4 Su¤¤ato lokaæ avekkhassu MogharÃja sadà sato AttÃnudiÂÂhiæ Æhacca Evaæ maccutaro siyà Evaæ lokaæ avekkhantaæ MaccurÃjà na passatÅti. MogharÃjamÃïava pucchà - niÂÂhità 16. PiÇgiyamÃïava pucchà 16-1 JÅïïo'hamasmi [PTS Page 044] [\q 44/] abalo vÅtavaïïo (iccÃyasmà piÇgiyo) Nettà na suddhà savaïaæ na phÃsu MÃhaæ nassaæ momuho antarÃ'va ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ JÃtijarÃya idha vippahÃnaæ. 16-2 DisvÃna rÆpesu viha¤¤amÃne (piÇgiyÃti bhagavÃ) Ruppanti rÆpesu janà pamattà Tasmà tuvaæ piÇgiya appamatto Jahassu rÆpaæ apunabbhavÃya. 1. DiÂÂhante-katthaci. 2. Etaæ-su. [BJT Page 46] [\x 46/] 16-3 Disà [PTS Page 045] [\q 45/] catasso vidisà catasso (iccÃyasmà piÇgiyo) Uddhaæ adho dasadisà imÃyo Na tuyhaæ adiÂÂhaæ asutaæ amutaæ Atho avi¤¤Ãtaæ ki¤ci natthi loke ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ JÃtijarÃya idha vippahÃnaæ. 16-4 TaïhÃdhipanne manuje pekkhamÃno (piÇgiyÃti bhagavÃ) SantÃpajÃte jarasà parete Tasmà tuvaæ piÇgiya appamatto Jahassu taïhaæ apunabbhavÃyÃti. PiÇgiyamÃïava pucchà - niÂÂhità Idamavoca bhagavà magadhesu viharanto pÃsÃïake cetiye parivÃrakasoÊasÃnaæ1 brÃhmaïÃnaæ ajjhaÂÂho puÂÂho puÂÂho pa¤haæ2 vyÃkÃsi, ekamekassa [PTS Page 046] [\q 46/] cepi pa¤hassa atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammaæ paÂipajjeyya gaccheyyeva jarÃmaraïassa pÃraæ. PÃraæ gamanÅyà ime dhammà ti tasmà imassa dhammapariyÃyassa pÃrÃyanaætveva adhivacanaæ. 1. Ajito tissa metteyyo - puïïako atha mettagu Dhotako [PTS Page 047] [\q 47/] upasÅvo ca - nando ca atha hemako 2. Todeyyakappà dubhayo - jatukaïïÅ ca paï¬ito BhadrÃvudho udayo ca - posÃlo cÃpi brÃhmaïo MogharÃjà ca medhÃvÅ - piÇgiyo ca mahÃisÅ 3. Ete buddhaæ upÃga¤chuæ3 - sampannacaraïaæ isiæ PucchantÃ4 nipuïo pa¤he - buddhaseÂÂhaæ upÃgamuæ. 4. Tesaæ buddho vyÃkÃsi - pa¤he puÂÂho yathÃtathaæ Pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïena - tosesi brÃhmaïe munÅ. 1. ParivÃraka soÊasannaæ-[P. T. S.] 2. Pa¤he-sÅ. 3. Upagacchuæ-va, vÅ, ka. 4. Pucchaæ dÃni pure pa¤he-va, vÅ, ka. [BJT Page 48] [\x 48/] 5. Te1 tosità [PTS Page 048] [\q 48/] cakkhumatà - buddhenÃdiccabandhunà Brahmacariyamacariæsu - varapa¤¤assa santike. 6. Ekamekassa pa¤hassa - yathà buddhena desitaæ Tathà yo paÂipajjeyya - gacche pÃraæ apÃrato2 7. ApÃrà pÃraæ gaccheyya - bhÃvento maggamuttamaæ Maggo so pÃraæ gamanÃya - tasmà pÃrÃyanaæ iti. 8. PÃrÃyanamanugÃyissaæ [PTS Page 049] [\q 49/] (iccÃyasmà piÇgiyo) Yathà addakkhi tathà akkhÃsi Vimalo bhÆri medhaso NikkÃmo nibbano nÃgo3 Kissa hetu musà bhaïe. 9. PahÅnamalamohassa MÃnamakkhappahÃyino HandÃhaæ kittayissÃmi Giraæ vaïïupasaæhitaæ. 10. Tamonudo [PTS Page 050] [\q 50/] buddho samantacakkhu LokantagÆ sabbabhavÃtivatto AnÃsavo sabbadukkhappahÅno Saccavhayo brahme upÃsito me. 11. Dvijo yathà kubbanakaæ pahÃya Bahupphalaæ kÃnanamÃvaseyya Evaæ pahaæ appadasse pahÃya Mahodadhiæ haæsarivajjhapatto. 12. Ye [PTS Page 051] [\q 51/] me pubbe viyÃkaæsu4 Huraæ gotama sÃsanà IccÃsÅti bhavissati Sabbaæ taæ itihÅtihaæ Sabbaæ taæ takkava¬¬hanaæ. 1. Tatomanà cakkhumatÃ-va, vÅ, ka. 2. ApÃgato-va, vÅ, ka. 3. NÃtho-u, su. 4. VyÃkaæsu-sÅ. [BJT Page 50] [\x 50/] 13. Eko [PTS Page 051] [\q 51/] tamanudÃsÅno JutimÃ1 so pabhaÇkaro Gotamo bhÆripa¤¤Ãïo Gotamo bhÆrimedhaso. 14. Yo [PTS Page 052] [\q 52/] me dhammamadesesi SandiÂÂhikamakÃlikaæ TaïhakkhayamanÅtikaæ Yassa natthi upamà kvaci. 15. Kinnu tamhà vippavassi2 Muhuttampi piÇgiya Gotamà bhÆripa¤¤Ãïà Gotamà bhÆrimedhasÃ. 16. Yo te dhammamadesesi SandiÂÂhikamakÃlikaæ TaïhakkhayamanÅtikaæ Yassa natthi upamà kvaci. 17. NÃhaæ tamhà vippavasÃmi Muhuttampi brÃhmaïa Gotamà bhÆripa¤¤Ãïà Gotamà bhÆrimedhasÃ. 18. Yo me dhammamadesesi SandiÂÂhikamakÃlikaæ TaïhakkhayamanÅtikaæ Yassa natthi upamà kvaci. 19. PassÃmi [PTS Page 053] [\q 53/] naæ manasà cakkhunà va Rattiæ divaæ brÃhmaïa appamatto NamassamÃno 'vivasemi rattiæ Teneva ma¤¤Ãmi avippavÃsaæ. 1. JÃtimà si- 2. VÅppavasÃsi-va, vÅ, ka [BJT Page 52] [\x 52/] 20. Saddhà ca pÅtÅ ca mano satÅ ca NÃpenti me gotamasÃsanamhà Yaæ yaæ disaæ vajati bhÆripa¤¤o Sa tena teneva nato'hamasmi. 21. Jiïïassa [PTS Page 054] [\q 54/] me dubbalathÃmakassa Teneva kÃyo na paleti tattha SaækappayattÃya* vajÃmi niccaæ. Manohi me brÃhmaïa tena yutto. 22. PaÇke sayÃno pariphandamÃno DÅpà dÅpaæ uppalaviæ1 AthaddasÃsiæ sambuddhaæ OghatiïïamanÃsavaæ. 23. Yathà ahu vakkali muttasaddho BhadrÃvudho ÃÊavi gotamo ca Evameva tvampi pamu¤cassu saddhaæ Gamissasi tvaæ piÇgiya maccudheyyassa2 pÃraæ. 24. Esa [PTS Page 055] [\q 55/] bhÅyo pasÅdÃmi SutvÃna munino vaco Vivattacchaddo3 sambuddho Akhilo paÂibhÃnavÃ. 25. Adhideve abhi¤¤Ãya Sabbaæ vedi parovaraæ4 Pa¤hÃnantakaro satthà KaÇkhÅnaæ paÂijÃnataæ. 26. AsaæhÅraæ [PTS Page 056] [\q 56/] asaækuppaæ Yassa natthi upamà kvaci Addhà gamissÃmi na mettha kaÇkhà Evaæ maæ dhÃrehi adhimuttacittanti. PiÇgiyasuttantaæ soÊasi PÃrÃyanavaggo niÂÂhito * SaækappayantÃya-machasaæ 1. UpallavÅæ-machasaæ, [PTS.] Upallaviæ-va, vÅ, ka, 2. MaccudheyyapÃraæ-u, [PTS.] Maccudheyye pÃraæ-su 3. VivaÂacchado-va, vÅ, [PTS.] VivaÂÂacchado-machasaæ 4. Paro paraæ-machasaæ, [PTS.] [BJT Page 54] [\x 54/] 1. Ajita sutta niddeso 1-1 Kenassu nivuto loko (iccÃyasmà ajito) Kenassu nappakÃsati KissÃbhilepanaæ brÆsi Kiæ su tassa mahabbhayaæ. Kenassu nivuto lokoti: nirayaloko tiracchÃnaloko pettivisayaloko1 manussaloko devaloko khandhaloko dhÃtuloko Ãyatanaloko ayaæ loko paro loko brahmaloko devaloko ayaæ vuccati loko, ayaæ loko kena Ãvuto nivuto ovuto2 pihito paÂicchanno paÂikujjitoti 'kenassu nivuto loko'. IccÃyasmà ajitoti: iccÃti: padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo3 bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Ajitoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpoti 'iccÃyasmà ajito'. Kenassu nappakÃsatÅti: kena loko nappakÃsati na bhÃsati na tapati na virocati na ¤Ãyati na pa¤¤ÃyatÅti 'kenassu nappakÃsatÅti'. KissÃbhilepanaæ brÆsÅti: kiæ lokassa lepanaæ lagganaæ bandhanaæ upakkileso. Kena loko litto saælitto upalitto kiliÂÂho saækiliÂÂho makkhito saæghaÂÂho laggo laggito paÊibuddho. BrÆsi: Ãcikkhasi desesi pa¤¤apesi paÂÂhapesi vivarasi vibhajasi uttÃnÅkarosi pakÃsesÅti 'kissÃbhilepanaæ brÆsi'. Kiæsu tassa mahabbhayanti: kiæ lokassa bhayaæ mahabbhayaæ pÅÊanaæ ghaÂÂanaæ upaddavo upasaggoti. 'Kiæsu tassa mahabbhayaæ'. TenÃha so brÃhmaïo- Kenassu nivuto loko Kenassu nappakÃsati KissÃbhilepanaæ brÆsi Kiæsu tassa mahabbhayanti. 1. PittivÅsayaloko-syà 2. OphuÂo-va, ka, syà 3. Akkharasamuccayo-pa [BJT Page 56] [\x 56/] 1-2 AvijjÃya nivuto loko (ajitÃti bhagavÃ) VivicchÃ1 pamÃdà nappakÃsati JappÃbhilepanaæ brÆmi Dukkhamassa mahabbhayaæ. AvijjÃya nivuto lokoti: avijjÃti: dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyÃ-paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ pubbante a¤¤Ãïaæ aparante a¤¤Ãïaæ pubbantÃparante a¤¤Ãïaæ idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ yaæ evarÆpaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ anabhisamayo ananubodho asambodho appaÂivedho asaÇgÃhanà apariyogÃhanà asamapekkhanà apaccavekkhanà apaccakkhakammaæ dummejjhaæ bÃlyaæ asampaja¤¤aæ moho pamoho sampamoho avijjà avijjogho avijjÃyogo avijjÃnusayo avijjÃpariyuÂÂhÃnaæ avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati avijjÃ. Lokoti: nirayaloko tiracchÃnaloko pettivisayaloko manussaloko devaloko khandhaloko dhÃtuloko Ãyatanaloko, ayaæ loko paroloko brahmaloko devaloko, ayaæ vuccati 'loko'. Ayaæ loko imÃya avijjÃya Ãvuto nivuto ovuto pihito paÂicchanno paÂikujjito'ti 'avijjÃya nivuto loko'. AjitÃti: bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. BhagavÃti: gÃravÃdhivacanaæ, apica bhaggarÃgoti bhagavÃ, bhaggadosoti bhagavÃ, bhaggamohoti bhagavÃ, bhaggamÃnoti bhagavÃ, bhaddadiÂÂhÅti bhagavÃ, bhaggakaïÂhakoti bhagavÃ, bhaggakilesoti bhagavÃ, bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ, bhavÃnaæ antakaroti bhagavÃ, bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ. BhajÅ và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni2 pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyÃkÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ, 1. VevÅcchÃ-pa 2. Ara¤¤avanapatthÃni-machasaæ [BJT Page 58] [\x 58/] BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ ÃruppasamÃpattÅnanti bhagavÃ1 bhÃgÅ, và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ, bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ na pitarà kataæ na bhÃtarà kataæ na bhaginiyà kataæ na mittÃmaccehi kataæ na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ na samaïabrÃhmaïehi kataæ na devatÃhi kataæ vimokkhantikamenaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti. Vivicchà pamÃdà nappakÃsatÅti: vivicchà vuccati pa¤ca macchariyÃni ÃvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ lÃbhamacchariyaæ vaïïamacchariyaæ dhammamacchariyaæ yaæ evarÆpaæ maccheraæ maccharÃyanà maccharÃyitattaæ vevicchaæ kadariyaæ kaÂuka¤cukatà aggahitattaæ cittassa idaæ vuccati macchariyaæ. Api ca khandhamacchariyampi macchariyaæ. DhÃtumacchariyampi macchariyaæ. ùyatanamacchariyampi macchariyaæ. GÃho vuccati macchariyaæ. PamÃdo vattabbo: kÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite và pa¤casu và kÃmaguïesu2 cittassa vossaggo vossaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ và dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà (anavaÂÂhitakiriyatÃ) olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo, yo evarÆpo pamÃdo pamajjanà pamajjitattaæ ayaæ vuccati pamÃdo. 1. ArupasamÃpattÅnaæ-machasaæ 2. Pa¤cakÃmaguïesuvÃ-vi, ka [BJT Page 60] [\x 60/] Vivicchà pamÃdà nappakÃsatÅti: iminà ca macchariyena iminà ca pamÃdena loko nappakÃsati na bhÃsati na tapati na virocati na ¤Ãyati na pa¤¤ÃyatÅti ''vivicchà pamÃdà nappakÃsati''. JappÃbhilepanaæ brÆmÅti: jappà vuccati taïhà yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho1 nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤jananÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂÃ2 ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sineho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsà jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyi tattaæ puccha¤cikatÃ3 sÃdukamyatÃ4 adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà samapatthanà kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhà rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhà ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃrÃmisaæ mÃravisayo mÃranivÃso mÃragocaro mÃrabandhanaæ taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulà taïhÃsamuddo abhijjhà lobho akusalamÆlaæ ayaæ vuccati jappÃ, lokassa lepanaæ lagganaæ bandhanaæ upakkileso imÃya jappÃya loko litto saælitto upalitto kiliÂÂho saækiliÂÂho makkhito5 saæsaÂÂho laggo laggito6 palibuddhoti brÆmi ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti 'jappÃbhilepanaæ brÆmi. ' 1. Anubodho-va, ka 2. VÅsatÃ-sa 3. Puccha¤cakatÃ-sa 4. SÃdhukamyatÃ-machasaæ 5. Makkhitto-machasaæ 6. Lagito-pa [BJT Page 62] [\x 62/] Dukkhamassa mahabbhayanti: dukkhanti jÃtidukkhaæ jarÃdukkhaæ vyÃdhidukkhaæ maraïadukkhaæ sokaparidevadukkhaæ domanassupÃyÃsadukkhaæ nerayikaæ dukkhaæ tiracchÃnayonikaæ dukkhaæ1 pettivisayikaæ dukkhaæ mÃnusakaæ dukkhaæ gabbhokkantimÆlakaæ dukkhaæ gabbhaÂÂhitimÆlakaæ dukkhaæ gabbhavuÂÂhÃnamÆlakaæ2 dukkhaæ jÃtassa upanibandhakaæ dukkhaæ jÃtassa parÃdheyyakaæ dukkhaæ attÆpakkamadukkhaæ parÆpakkamadukkhaæ saÇkhÃradukkhaæ viparinÃmadukkhaæ cakkhurogo sotarogo ghÃnarogo jivhÃrogo kÃyarogo sÅsarogo kaïïarogo mukharogo dantarogo kÃso sÃso pinÃso ¬aho jaro kucchirogo mucchà pakkhandikÃ3 sÆlà visÆcikà kuÂÂhaæ gaï¬o kilÃso soso apamÃro daddu kaï¬u kacchu rakhasà vitacchikà lohitapittaæ4 madhumeho aæsà piÊakà bhagandalà pittasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà semhasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà vÃtasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà sannipÃtikà ÃbÃdhà utuparinÃmajà ÃbÃdhà visamaparihÃrajà ÃbÃdhà opakkamikà ÃbÃdhà kammavipÃkajà ÃbÃdhà sÅtaæ uïhaæ jighacchà pipÃsà uccÃro passÃvo ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassaæ dukkhaæ mÃtumaraïaæ dukkhaæ5 pitumaraïaæ dukkhaæ bhÃtumaraïaæ dukkhaæ bhaginÅmaraïaæ dukkhaæ puttamaraïaæ dukkhaæ dhÅtumaraïaæ dukkhaæ ¤Ãtivyasanaæ dukkhaæ bhogavyasanaæ dukkhaæ sÅlavyasanaæ dukkhaæ diÂÂhivyasanaæ dukkhaæ yesaæ dhammÃnaæ Ãdito samudÃgamanaæ pa¤¤Ãyati atthaægamato nirodho pa¤¤Ãyati kammasannissito vipÃko vipÃkasannissitaæ kammaæ nÃmasannissitaæ rÆpaæ rÆpasannissitaæ nÃmaæ jÃtiyà anugataæ jarÃya anusaÂaæ6 byÃdhinà abhibhÆtaæ maraïena abbhÃhataæ dukkhe patiÂÂhitaæ atÃïaæ aleïaæ asaraïaæ asaraïÅbhÆtaæ, idaæ vuccati dukkhaæ. Idaæ dukkhaæ lokassa bhayaæ mahabbhayaæ pÅÊanaæ ghaÂanaæ upaddavo upasaggoti ''dukkhamassa mahabbhayaæ'' TenÃha bhagavÃ: Avijjà nivuto loko (ajitÃti bhagavÃ) Vivicchà pamÃdà nappakÃsati JappÃbhilepanaæ brÆmi Dukkhamassa mahabbhayanti. 1-3 Savanti sabbadhi sotà (iccÃyasmà ajito) SotÃnaæ kiæ nivÃraïaæ SotÃnaæ saævaraæ brÆhi Kena sotà pithiyare. 1. TiracchÃnayoni dukkhaæ-pa 2. Gabbhà uÂÂhÃnamÆlakaæ-va, ka 3. PakkhantikÃ-va, ka 4. Lohitaæ pittaæ-machasaæ 5. MÃtumaraïa dukkhaæ-machasaæ 6. AnusaÂÂhaæ-machasaæ [BJT Page 64] [\x 64/] Savanti sabbadhi sotÃti: sotÃti taïhà soto diÂÂhi soto kilesasoto duccaritasoto avijjÃsoto. SabbadhÅti sabbesu Ãyatanesu. SavantÅti savanti Ãsavanti sandanti pavattanti cakkhuno rÆpe savanti Ãsavanti sandanti pavattanti sotato sadde savanti Ãsavanti sandanti pavattanti ghÃnato gandhe savanti Ãsavanti sandanti pavattanti jivhÃto rase savanti Ãsavanti sandanti pavattanti kÃyato (phoÂÂhabbe) savanti Ãsavanti sandanti pavattanti manato dhamme savanti Ãsavanti sandanti pavattanti, cakkhuto rÆpataïhà savanti Ãsavanti sandanti pavattanti' sotato saddataïhà savanti Ãsavanti sandanti pavattanti ghÃnato gandhataïhà savanti Ãsavanti sandanti pavattanti jivhÃto rasataïhà savanti Ãsavanti sandanti pavattanti kÃyato phoÂÂhabbataïhà savanti Ãsavanti sandanti pavattanti manato dhammataïhà savanti Ãsavanti sandanti pavattantÅti ''savanti sabbadhi sotÃ''. IccÃyasmà ajitoti: iccÃti: padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Ajitoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpoti 'iccÃyasmà ajito'. SotÃnaæ kiæ nivÃraïanti- sotÃnaæ kiæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ saævaraïaæ rakkhaïaæ gopananti ''sotÃnaæ kiæ nivÃraïaæ'' SotÃnaæ saævaraæ brÆhÅti sotÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ saævaraïaæ rakkhaïaæ gopanaæ brÆhi Ãcikkha desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti ''sotÃnaæ saævaraæ brÆhi. '' Kena sotà pithiyareti kena sotà pithÅyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattantÅti ''kena sotà pithiyare. '' TenÃha so brÃhmaïo: Savanti sabbadhi sotà (iccÃyasmà ajito) SotÃnaæ kiæ nivÃraïaæ SotÃnaæ saævaraæ brÆhi Kena sotà pithÅyareti. [BJT Page 66] [\x 66/] 1-4 YÃni sotÃni lokasmiæ (ajitÃti bhagavÃ) Sati tesaæ nivÃraïaæ SotÃnaæ saævaraæ brÆmi Pa¤¤Ãyete pithÅyare. YÃni sotÃni lokasminti: yÃni etÃni sotÃni mayà kittitÃni pakittitÃni ÃcikkhitÃni desitÃni pa¤¤ÃpitÃni paÂÂhapitÃni vivaritÃni vibhajitÃni uttÃnÅkatÃni pakÃsitÃni, seyyathÅdaæ: taïhà soto diÂÂhisoto kilesasoto duccaritasoto avijjÃsoto, lokasminti - apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloketi ''yÃni sotÃni lokasmiæ''. AjitÃti bhagavÃ: taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. Sati tesaæ nivÃraïanti: satÅ ti yà sati anussati patissati sati saraïatÃ1 dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatÃ2 sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati (satisambojjhaÇgo) ekÃyano maggo, ayaæ vuccati sati. NivÃraïanti Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ saævaraïaæ rakkhaïaæ gopananti ''sati tesaæ nivÃraïaæ''. SotÃnaæ saævaraæ brÆmÅti: sotÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ saævaraïaæ rakkhaïaæ gopanaæ, brÆmi ÃcikkhÃmi desehi pa¤¤Ãpehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti ''sotÃnaæ saævaraæ brÆmi'' Pa¤¤Ãyete pithiyareti: ''pa¤¤Ã''ti yà pa¤¤Ã pajÃnanà amoho dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà uparikkhà bhÆrÅ medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. Pa¤¤Ãyete. 9 Pithiyareti: pa¤¤Ãya ete sotà pithÅyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. . 3''Sabbe saækhÃrà aniccÃ''ti jÃnato passato pa¤¤Ãya ete sotÃ3 pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. ''Sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ''ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. ''Sabbe saÇkhÃrà anattÃ''ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. 1. PaÂissati saraïatÃ-machasaæ 2. AsammuyhanatÃ-va, -ka 3. Ete sotÃni-machasaæ [BJT Page 68] [\x 68/] ''AvijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ''ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. ''SaÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa''nti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. NÃmarÆpapaccayà salÃyatananti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. SalÃyatanapaccayà phasso'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Phassapaccayà vedanÃ'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. VedanÃpaccayà taïhÃ'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. TaïhÃpaccayà upÃdÃnanti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. UpÃdÃnapaccayà bhavo'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Bhavapaccayà jÃtÅ'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. JÃtipaccayà jarÃmaraïanti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. AvijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. SaÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. NÃmarÆpanirodhà salÃyatananirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. SalÃyatananirodhà phassanirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Phassanirodhà vedanÃnirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. VedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. TaïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. UpÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Bhavanirodhà jÃtinirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. JÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Idaæ dukkhanti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ayaæ dukkhasamudayoti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ayaæ dukkhanirodhoti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ime1 ÃsavÃ'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ayaæ Ãsavanirodhoti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ime dhammà abhi¤¤eyyÃti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ime dhammà pari¤¤eyyÃti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ime dhammà pahÃtabbÃti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ime dhammà bhÃvetabbÃti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Ime dhammà sacchikÃtabbÃti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. 1. Ime dhammÃ-machasaæ [BJT Page 70] [\x 70/] Channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattanti. Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ taæ nirodhadhammanti jÃnato passato pa¤¤Ãyete sotà pithiyanti pacchijjanti na savanti na Ãsavanti na sandanti nappavattantÅti. ''Pa¤¤Ãyete pithiyare'' TenÃha bhagavÃ: ''YÃni sotÃni lokasmiæ (ajitÃti bhagavÃ) Sati tesaæ nivÃraïaæ SotÃnaæ saævaraæ brÆmi Pa¤¤Ãyete pithÅyare''ti. 1-5 Pa¤¤Ã ceva satÅ cÃpi (iccÃyasmà ajito). NÃmarÆpa¤ca mÃrisa Etaæ me puÂÂho pabrÆhi Katthetaæ uparujjhati. Pa¤¤Ã ceva satÅ cÃpÅti: pa¤¤Ã'ti yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà uparikkhà bhÆrÅ medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo1 pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. SatÅ ti yà sati anussati patissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatÃ2 sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati satisambojjhaÇgo ekÃyano maggo, ayaæ vuccati sati. NivÃraïanti Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ saævaraïaæ rakkhaïaæ gopananti sammÃsatÅti ''pa¤¤Ã ceva satÅ cÃpi''. IccÃyasmà ajito. IccÃti: padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo3 bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Ajitoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpoti 'iccÃyasmà ajito'. NÃmarÆpa¤ca mÃrisÃti 'nÃma'nti cattÃro arupino khandhÃ. ''RÆpanti cattÃro ca mahÃbhÆtà catunnaæ ca mahÃbhÆtÃnaæ2 upÃdÃyarÆpaæ 'mÃrisÃ'ti piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'mÃrisÃti'. ''NÃmarÆpaæ ca mÃrisa''. 1. PaÂodo - va, ka 2. Catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ - ka [BJT Page 72] [\x 72/] Etaæ me puÂÂho pabrÆhÅti 'etaæ me'ti yaæ pucchÃmi yaæ yÃcÃmi1 yaæ ajjhesÃmi yaæ pasÃdemi. PuÂÂhoti pucchito yÃcito ajjhesito pasÃdito. PabrÆhÅti brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤Ãpehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti. ''Etaæ me puÂÂho pabrÆhi''. Katthetaæ uparujjhatÅti katthetaæ nirujjhati vÆpasammati atthaægacchati paÂippassambhatÅti ''katthetaæ uparujjhati'' TenÃha so brÃhmaïo: ''Pa¤¤Ã ceva satÅ cÃpi (iccÃyasmà ajito) NÃmarupa¤ca mÃrisa Etaæ me puÂÂho pabrÆhi Katthetaæ uparujjhatÅ''ti. 1-6 Yametaæ pa¤haæ apucchi - ajita, taæ vadÃmi te Yattha nÃmaæ ca rÆpaæ ca - asesaæ uparujjhati Vi¤¤Ãïassa nirodhena - etthetaæ uparujjhati. Yametaæ pa¤haæ apucchÅti = yametanti pa¤¤a¤ca sati¤ca nÃmarÆpa¤ca. ApucchÅti apucchasi ayÃcasi2 ajjhesasi3 pasÃdesÅti. ''Yametaæ pa¤haæ apucchi'', Ajita taæ vadÃmi te'ti ''ajitÃ''ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. Tanti pa¤¤a¤ca sati¤ca nÃmarÆpa¤ca. VadÃmÅti vadÃmi - ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤Ãpemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti. ''Ajita taæ vadÃmi te''. Yattha nÃma¤ca rÆpa¤ca asesaæ uparujjhatÅti ''nÃmanti'': cattÃro arÆpino khandhÃ, rÆpanti: cattÃro ca mahÃbhÆtà catunnaæ ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃyarÆpaæ. Asesanti sabbena sabbaæ sabbathÃ4 sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ ''asesanti. UparujjhatÅti nirujjhati vÆpasammati atthaæ gacchati paÂippassambhatÅti ''yattha nÃma¤ca rÆpa¤ca asesaæ uparujjhati''. 1. ùyÃcÃmi-pa, 2. YÃcasi-machasaæ PariyÃcasi-sÅ 3. Ajjhesi-va, ka, machasaæ 4. SabbadÃ-machasaæ [BJT Page 74] [\x 74/] ''Vi¤¤Ãïassa nirodhena etthetaæ uparujjhatÅti:'' sotÃpattimagga¤Ãïena abhisaækhÃravi¤¤Ãïassa nirodhena satta bhave Âhapetvà anamatagge saæsÃre ye uppajjeyyuæ1 nÃmaæ ca rÆpaæ ca etthete nirujjhanti vÆpasammanti atthaæ gacchanti paÂippassambhanti, sakadÃgÃmimagga¤Ãïena abhisaækhÃravi¤¤Ãïassa nirodhena dve bhave Âhapetvà pa¤casu bhavesu ye uppajjeyyuæ nÃmaæ ca rÆpaæ ca etthete nirujjhanti vÆpasammanti atthaæ gacchanti paÂippassambhanti. AnÃgÃmimagga¤Ãïena abhisaækhÃravi¤¤Ãïassa nirodhena ekaæ bhavaæ2 rÆpadhÃtuyà và arÆpadhÃtuyà và ye uppajjeyyuæ nÃmaæ ca rÆpaæ ca etthete nirujjhanti vÆpasammanti atthaæ gacchanti paÂippassambhanti. Arahattamagga¤Ãïena abhisaækhÃravi¤¤Ãïassa nirodhena ye uppajjeyyuæ nÃmaæ ca rÆpaæ ca etthete nirujjhanti vÆpasammanti atthaæ gacchanti paÂippassambhanti. Arahato anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbÃyantassa carimavi¤¤Ãïassa nirodhena pa¤¤Ã ca sati ca nÃmaæ ca rÆpaæ ca etthete nirujjhanti vÆpasammanti atthaæ gacchanti paÂippassambhantÅti 'vi¤¤Ãïassa nirodhena etthetaæ uparujjhati' TenÃha bhagavÃ: Yametaæ pa¤haæ apucchi - ajita taæ vadÃmi te Yattha nÃma¤ca rÆpa¤ca - asesaæ uparujjhati Vi¤¤Ãïassa nirodhena - etthetaæ uparujjhatÅti. 1. SaæsÃre uppajjeyyuæ-machasaæ 2. Ekabhavaæ-machasaæ [BJT Page 76] [\x 76/] 1-7 Ye ca saÇkhÃtadhammÃ1 se - ye ca sekhà puthÆ idha Tesaæ me nipako iriyaæ - puÂÂho pabrÆhi mÃrisa. Ye ca saÇkhÃtadhammà se'ti: ''saÇkhÃtadhammÃ'' vuccanti arahanto khÅïÃsavÃ, kiækÃraïà saÇkhÃtadhammÃ1 vuccanti arahanto khÅïÃsavÃ. Te saÇkhÃtadhammà ¤Ãtadhammà tulitadhammà tÅritadhammà vibhÆtadhammà vibhÃvitadhammà 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti saÇkhÃtadhammà ¤Ãtadhammà tulitadhammà tÅritadhammà vibhÆtadhammà vibhÃvitadhammà 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti saÇkhÃtadhammà ¤Ãtadhammà tulitadhammà tÅritadhammà vibhÆtadhammà vibhÃvitadhammà 'sabbe dhammà anattÃ'ti saÇkhÃtadhammà ¤Ãtadhammà tulitadhammà tÅritadhammà vibhÆtadhammà vibhÃvitadhammà avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃti saÇkhÃtadhammà ¤Ãtadhammà tulitadhammà tÅritadhammà vibhÆtadhammà vibhÃvitadhammà yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti saÇkhÃtadhammà ¤Ãtadhammà tulitadhammà tÅritadhammà vibhÆtadhammà vibhÃvitadhammÃ. Atha và tesaæ khandhà saÇkhatà dhÃtuyo saÇkhÃtà ÃyatanÃni saÇkhÃtÃni2 gatiyo saÇkhÃtà uppattiyo saÇkhÃtà paÂisandhi saÇkhÃtà bhavà saÇkhÃtà saæsÃrà saÇkhÃtà vaÂÂà saÇkhÃtÃ3 athavà te khandhapariyante Âhità dhÃtupariyante Âhità Ãyatanapariyante Âhità gatipariyante Âhità uppattipariyante Âhità paÂisandhipariyante Âhità bhavapariyante Âhità saæsÃrapariyante Âhità vaÂÂapariyante Âhità antime bhave Âhità antime samussaye Âhità antimadehadharà arahanto. 'TesÃ'yaæ4 pacchimakoÂi5 carimo'yaæ samussayo JÃtimaraïasaæsÃro natthi tesaæ punabbhavo'ti. Taæ kÃraïà saÇkhÃtadhammà vuccanti arahanto khÅïÃsavÃti. 'Ye ca saÇkhÃtadhammà se'. 1. SaÇkhata dhammÃse-va-ka 2. ùyatanÃni saækhÃtÃ-va-ka - machasaæ 3. VaÂÂaæ saÇkhÃtÃ-pa 4. Tesaæ yÃsaæ - machasaæ Tesaæ sÃraæ-va-ka Tesaæ yaæ-pa 5. Pacchimako-bahusu [BJT Page 78] [\x 78/] ''Ye ca sekhà puthu idhÃti'': sekhÃti kiækÃraïà vuccanti sekhà sikkhantÅti sekhÃ. Ki¤ca sikkhanti: adhisÅlampi sikkhanti adhicittampi sikkhanti adhipa¤¤ampi sikkhanti. Katamà adhisÅlasikkhÃ: idha bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu, khuddako'pi sÅlakkhandho1 mahanto'pi sÅlakkhandho2 sÅlaæ patiÂÂhà Ãdi caraïaæ saæyamo saævaro mukhaæ pamukhaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. Ayaæ adhisÅlasikkhÃ. Katamà adhicittasikkhÃ: idha bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅni, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ adhicittasikkhÃ. Katamà adhipa¤¤ÃsikkhÃ: idha bhikkhu pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ adhipa¤¤ÃsikkhÃ. Imà tisso sikkhÃyo Ãvajjanti sikkhanti, jÃnantà sikkhanti, passantà sikkhanti, paccavekkhantà sikkhanti cittaæ adhiÂÂhahantà sikkhanti, saddhÃya adhimuccantà sikkhanti, viriyaæ paggaïhantà sikkhanti, satiæ upaÂÂhapentà sikkhanti, cittaæ samÃdahantà sikkhanti, pa¤¤Ãya pajÃnantà sikkhanti, abhi¤¤eyyaæ abhijÃnantà sikkhanti, pari¤¤eyyaæ parijÃnantà sikkhanti, pahÃtabbaæ pajahantà sikkhanti, bhÃvetabbaæ bhÃventà sikkhanti, sacchikÃtabbaæ sacchikarontÃ3 sikkhanti, Ãcaranti samÃcaranti samÃdÃya vattanti. TaækÃraïà vuccanti sekhÃ. 4 PuthÆ'ti: bahukÃ. Ete sekhà sotÃpannà ca paÂipannà ca sakÃdÃgÃmino ca paÂipannà ca anÃgÃmino ca paÂipannà ca arahanto ca paÂipannà ca. IdhÃ'ti: imissà diÂÂhiyà imissà khantiyà imissà ruciyà imasmiæ ÃdÃye imasmiæ dhamme imasmiæ vinaye imasmiæ dhammavinaye imasmiæ pÃvacane imasmiæ brahmacariye imasmiæ satthusÃsane imasmiæ attabhÃve imasmiæ manussaloke'ti. ''Ye ca sekhà puthÆ idha''. 1. Khuddako sÅlakkhandho-va-ka - machasaæ 2. Mahanto sÅlakkhandho-va-ka - machasaæ 3. Sacchikaronto sikkhati - machasaæ 4. SekkhÃ-pana [BJT Page 80] [\x 80/] Tesaæ me nipako iriyaæ puÂÂho pabrÆhi mÃrisÃti tvaæ hi1 nipako paï¬ito pa¤¤avà buddhimà ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ. Tesaæ saÇkhÃtadhammÃnaæ ca sekhÃnaæ ca. Iriyaæ'ti: cariyaæ vuttiæ pavattiæ ÃcÃraæ gocaraæ vihÃraæ paÂipadaæ puÂÂho'ti: pucchito1 yÃcito ajjhesito pasÃdito. PabrÆhÅti brÆhi2 ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤Ãpehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehi. MÃrisÃti piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ mÃrisÃti. ''Tesaæ me nipako iriyaæ puÂÂho pabrÆhi mÃrisa'' TenÃha so brÃhmaïo: 'Ye ca saÇkhÃtadhammà se - ye ca sekhà puthÆ idha Tesaæ me nipako iriyaæ - puÂÂho pabrÆhi mÃrisÃ'ti. 1-8 ''KÃmesu nÃbhigijjheyya - manasà nÃvilo siyà Kusalo sabbadhammÃnaæ - sato bhikkhu paribbaje. '' KÃmesu nÃbhigijjheyyÃti: 'kÃmÃ'ti uddÃnato dve kÃmÃ: vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ: manÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃranaæ ca yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu, vatthukÃmÃ. Api ca atÅtà kÃmà anÃgatà kÃmà paccuppannà kÃmà ajjhattà kÃmà bahiddhà kÃmà ajjhattabahiddhà kÃmà hÅnà kÃmà majjhimà kÃmà païÅtà kÃmà ÃpÃyikà kÃmà mÃnusikà kÃmà dibbà kÃmà paccupaÂÂhità kÃmà nimmità kÃmà paranimmità kÃmà animmità kÃmà pariggahità kÃmà apariggahità kÃmà mamÃyitÃ3 kÃmà amamÃyitÃ4 kÃmà sabbepi kÃmÃvacarà dhammà sabbepi rÆpÃvacarà dhammà sabbepi arÆpÃvacarà dhammà taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena* kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. 1. PuÂÂhoti puÂÂho pucchito-si, syà 2. PabrÆhÅti pabrÆhi-si. 3. MamÃyikà - va, ka - machasaæ. 4. AmamÃyikà - va - ka - machasaæ. * RamanÅyaÂÂhena anissÃraÂÂhenÃ'ti katthaci adhÅka pÃÂhÃ. [BJT Page 82] [\x 82/] Katame kilesakÃmÃ: chando kÃmo rÃgo kÃmo chandarÃgo kÃmo saÇkappo kÃmo rÃgo kÃmo saÇkapparÃgo kÃmo, yo kÃmesu kÃmacchando kÃmarÃgo kÃmanandi kÃmataïhà kÃmasineho kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho kÃmagedho kÃmamucchà kÃmajjhosÃnaæ kÃmogho kÃmayogo kÃmÆpÃdÃnaæ kÃmacchandanÅvaraïaæ. 2. Addasaæ kÃma, te mÆlaæ - saækappà kÃma, jÃyasi Na taæ saækappayissÃmi - evaæ kÃma, na hehisÅ ti. Ime vuccanti kilesakÃmÃ. Gedho vuccati taïhà yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤jananÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆyanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sineho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsà jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyi tattaæ puccha¤cikatà sÃdukamyatà adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà samapatthanà kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhà rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhà ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃrÃmisaæ mÃravisayo mÃranivÃso mÃragocaro mÃrabandhanaæ taïhÃnadÅ taïhà jÃlaæ taïhÃgaddulà taïhÃsamuddo abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. KÃmesu nÃbhigijjheyyÃti kilesakÃmena vatthukÃmena nÃbhigijjheyya na paÊibuddheyya agiddho assa agathito amucchito anajjhÃpanno vÅtagedho vigatagedho cattagedho vantagedho muttagedho pahÅnagedho paÂinissaÂÂhagedho vÅtarÃgo vigatarÃgo cattarÃgo vantarÃgo muttarÃgo pahÅnarÃgo paÂinissaÂÂharÃgo nicchÃto nibbuto sÅtÅbhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà vihareyyÃti. ''KÃmesu nÃbhigijjheyya''. Manasà nÃvilo siyÃ'ti: mano'ti yaæ cittaæ mano mÃnasaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu. KÃyaduccaritena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ vacÅduccaritena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ manoduccaritena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ rÃgena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ Dosena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ mohena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ kodhena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ upanÃhena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ makkhena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ palÃsena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ issÃya cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ macchariyena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ mÃyÃya cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ sÃÂheyyena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ thambhena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ sÃrambhena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ mÃnena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ atimÃnena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ madena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ pamÃdena cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ sabbakilesehi cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ sabbaduccaritehi cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ sabbadarathehi cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ [BJT Page 84] [\x 84/] SabbapariÊÃhehi cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ sabbasantÃpehi cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ sabbÃkusalÃhi cittaæ Ãvilaæ hoti lulitaæ eritaæ ghaÂÂitaæ calitaæ bhantaæ avupasantaæ, manasà nÃvilo siyÃ'ti cittena anÃvilo siyà alulito anerito aghaÂÂito (acalito) abhanto vÆpasanto Ãvilakare kilese jaheyya pajaheyya vinodeyya byantÅkareyya anabhÃvaæ gameyya Ãvilakarehi kilesehi ca Ãrato assa virato paÂivirato nikkhanto nissaÂo vippamutto visa¤¤utto vimariyÃdÅkatena cetasà vihareyyÃti ''manasà nÃvilo siyÃ''. Kusalo sabbadhammÃnanti. ''Sabbe saÇkhÃrà aniccÃ''ti kusalo sabbadhammÃnaæ, ''sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ''ti kusalo sabbadhammÃnaæ, ''sabbe dhammà anattÃ'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa'nti kusalo sabbadhammÃnaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti kusalo sabbadhammÃnaæ, nÃmarÆpapaccayà salÃyatananti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'salÃyatanapaccayà phasso'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'phassapaccayà vedanÃ'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'vedanÃpaccayà taïhÃ'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, taïhÃpaccayà upÃdÃnanti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'upÃdÃnapaccayà bhavo'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'bhavapaccayà jÃtÅ'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, jÃtipaccayà jarÃmaraïanti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'nÃmarÆpanirodhà salÃyatananirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'salÃyatananirodhà phassanirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'phassanirodhà vedanÃnirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'vedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'upÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'bhavanirodhà jÃtinirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, 'jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, Idaæ dukkhanti kusalo sabbadhammÃnaæ, ayaæ dukkhasamudayoti kusalo sabbadhammÃnaæ, ayaæ dukkhanirodhoti kusalo sabbadhammÃnaæ, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti kusalo sabbadhammÃnaæ, Ime ÃsavÃ'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, ayaæ Ãsavasamudayo'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, ayaæ Ãsavanirodho'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti kusalo sabbadhammÃnaæ, Ime dhammà abhi¤¤eyyÃti kusalo sabbadhammÃnaæ, ime dhammà pari¤¤eyyÃti kusalo sabbadhammÃnaæ, ime dhammà pahÃtabbÃti kusalo sabbadhammÃnaæ, ime dhammà bhÃvetabbÃti kusalo sabbadhammÃnaæ, ime dhammà sacchikÃtabbÃti kusalo sabbadhammÃnaæ, Channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca kusalo sabbadhammÃnaæ, Pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca kusalo sabbadhammÃnaæ, Catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca kusalo sabbadhammÃnaæ, yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti kusalo sabbadhammÃnaæ, evampi kusalo sabbadhammÃnaæ. Athavà aniccato kusalo sabbadhammÃnaæ, dukkhato kusalo sabbadhammÃnaæ, rogato kusalo sabbadhammÃnaæ, sallato kusalo sabbadhammÃnaæ, aghato kusalo sabbadhammÃnaæ, ÃbÃdhato kusalo sabbadhammÃnaæ, parato kusalo sabbadhammÃnaæ, palokato kusalo sabbadhammÃnaæ, Åtito kusalo sabbadhammÃnaæ, upaddavato kusalo sabbadhammÃnaæ, bhayato kusalo sabbadhammÃnaæ, upasaggato kusalo sabbadhammÃnaæ, calato kusalo sabbadhammÃnaæ, pabhaÇguto kusalo sabbadhammÃnaæ, addhuvato kusalo sabbadhammÃnaæ, atÃïato kusalo sabbadhammÃnaæ, alenato kusalo sabbadhammÃnaæ, asaraïato kusalo sabbadhammÃnaæ, asaraïÅbhÆtato kusalo sabbadhammÃnaæ, rittato kusalo sabbadhammÃnaæ, tucchato kusalo sabbadhammÃnaæ, su¤¤ato kusalo sabbadhammÃnaæ, anattato kusalo sabbadhammÃnaæ, ÃdÅnavato kusalo sabbadhammÃnaæ, vipariïÃmadhammato kusalo sabbadhammÃnaæ, asÃrakato kusalo sabbadhammÃnaæ, aghamÆlato kusalo sabbadhammÃnaæ, vadhakato kusalo sabbadhammÃnaæ, vibhavato kusalo sabbadhammÃnaæ, sÃsavato kusalo sabbadhammÃnaæ, saækhatato kusalo sabbadhammÃnaæ, mÃrÃmisato kusalo sabbadhammÃnaæ, jÃtidhammato kusalo sabbadhammÃnaæ, jarÃdhammato kusalo sabbadhammÃnaæ, vyÃdhidhammato kusalo sabbadhammÃnaæ, maraïato kusalo sabbadhammÃnaæ, sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadhammato kusalo sabbadhammÃnaæ, saækilesikadhammato kusalo sabbadhammÃnaæ, samudayato kusalo sabbadhammÃnaæ, atthaægamato kusalo sabbadhammÃnaæ, assÃdato kusalo sabbadhammÃnaæ, ÃdÅnavato kusalo sabbadhammÃnaæ, nissaraïato kusalo sabbadhammÃnaæ, evampi kusalo sabbadhammÃnaæ. Athavà khandhakusalo sabbadhammÃnaæ, dhÃtukusalo sabbadhammÃnaæ, Ãyatanakusalo sabbadhammÃnaæ, paÂiccasamuppÃdakusalo sabbadhammÃnaæ, satipaÂÂhÃnakusalo sabbadhammÃnaæ, sammappadhÃnakusalo sabbadhammÃnaæ, iddhipÃdakusalo sabbadhammÃnaæ, indriyakusalo sabbadhammÃnaæ, balakusalo sabbadhammÃnaæ, bojjhaÇgakusalo sabbadhammÃnaæ, maggakusalo sabbadhammÃnaæ, phalakusalo sabbadhammÃnaæ, nibbÃnakusalo sabbadhammÃnaæ, evampi kusalo sabbadhammÃnaæ, [BJT Page 86] [\x 86/] Atha và sabbadhammà vuccanti dvÃdasÃyatanÃni. Cakkhuæ ceva rÆpà ca sotà ca saddà ca ghÃnaæ ca gandhà ca jivhà ca rasà ca kÃyo ca phoÂÂhabbà ca mano ca dhammà ca. Yato ca kho ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu chandarÃgo pahÅno ca hoti ucchinnamÆlo tÃlavatthukato anabhÃvakato1 Ãyatiæ anuppÃdadhammo, ettÃvatÃpi kusalo sabbadhammÃnanti 'kusalo sabbadhammÃnaæ'. Sato bhikkhu paribbaje ti: 'sato'ti catÆhi kÃreïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, vedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, dhammesu dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato. Aparehi'pi catÆhi kÃraïehi sato: asatiparivajjanÃya sato, satikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ katattà sato, satipaÂipakkhÃnaæ2 dhammÃnaæ hatattà sato, satinimittÃnaæ dhammÃnaæ apammuÂÂhattà sato. Aparehi'pi catÆhi kÃraïehi sato: satiyà samannÃgato sato, satiyà vasittà sato, satiyà pÃgu¤¤ena samannÃgatattà sato, satiyà apaccorohaïatÃya3 sato. Aparehi'pi catÆhi kÃraïehi sato: sattattà sato, santattà sato, samitattà sato, santadhammasamannÃgatattà sato, buddhÃnussatiyà sato, dhammÃnussatiyà sato, saÇghÃnussatiyà sato, sÅlÃnussatiyà sato, cÃgÃnussatiyà sato, devatÃnussatiyà sato, ÃnÃpÃnasatiyÃ4 sato, maraïasatiyà sato, kÃyagatÃsatiyà sato, upasamÃnussatiyà sato. Yà sati anussati patissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati satisambojjhaÇgo ekÃyanamaggo. Ayaæ vuccati sati. ImÃya satiyà upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno5 samannÃgato ayaæ vuccati sato. 1. AnabhÃvaægato-ca-ka- 2. SatiparibandhÃnaæ-pa - machasaæ SatipaÂipandhÃnaæ-va-ka 3. ApaccorohaïattÃ-pana 4. ùnÃpÃnassatiyà - machasaæ 5. Sampanno-va-ka [BJT Page 88] [\x 88/] BhikkhÆti sattannaæ dhammÃnaæ bhinnattà bhikkhu: sakkÃyadiÂÂhi bhinnÃ, hoti, vicikicchà bhinnà hoti, sÅlabbataparÃmÃso bhinno hoti, rÃgo bhinno hoti, doso bhinno hoti, moho bhinno hoti, mÃno bhinno hoti, bhinnà honti pÃpakà akusalà dhammà saækilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. 3. ''Pajjena katena1 attanà - (sabhiyÃti bhagavÃ) ParinibbÃnagato vitiïïakaÇkho Vibhava¤ca bhava¤ca vippahÃya Vusitavà khÅïapunabbhavo2 sa bhikkhÆ''ti sato bhikkhu Sato bhikkhu paribbaje ti sato bhikkhu paribbaje: sato gaccheyya, sato tiÂÂheyya, sato nisÅdeyya, sato seyyaæ kappeyya, sato abhikkameyya, sato paÂikkameyya, sato Ãlokeyya, sato vilokeyya, sato sammi¤jeyya, 3 sato pasÃreyya, sato saÇghÃÂipattacÅvaraæ dhÃreyya, sato careyya, vihareyya irÅyeyya vatteyya pÃleyya yapeyya yÃpeyyÃ'ti ''sato bhikkhu paribbaje'' tenÃha bhagavÃ: KÃmesu nÃbhigijjheyya - manasà nÃvilo siyà Kusalo sabbadhammÃnaæ - sato bhikkhu paribbaje'ti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogà ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsità tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi, yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti. Tassa ca pana brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alukesà ca massu ca antarahitÃ, ajito4 bhaï¬ukÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂivattacÅvaradharo anvatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: satthà me bhante, bhagavà sÃvako 'hamasmÅti. Ajita suttaniddeso samatto. 1. Pajjotakatena, -sÅ. 2. Tiïïapunabbhavo, -sÅ. 3. Sami¤jeyya. -Machasaæ 4. Ajito-syÃ, machasaæ udÃnaæ [BJT Page 90] [\x 90/] 2. Tissametteyya suttaniddeso 2-1 Ko'dha santusito loke (iccÃyasmà tissametteyyo) Kassa no santi i¤jità Ko (ubhantamabhi¤¤Ãya) Majjhe mantà na lippati Kaæ brÆsi mahÃpuriso'ti Ko'dha sibbanimaccagÃ. Ko'dha santusito loke'ti: ko loke tuÂÂho santuÂÂho attamano paripuïïasaækappoti 'kodha santusito loke'. IccÃyasmà tissametteyyo'ti: 'iccÃ'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃ. NÃmetaæ iccÃ'ti. ùyasmÃ'ti, piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Tisso'ti tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhÃ1 sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ nirutti bya¤janaæ abhilÃpo. Metteyyo'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhÃ1 sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti 'iccÃyasmà tissametteyyo. ' Kassa no santi i¤jitÃti: taïhi¤jitaæ diÂÂhi¤jitaæ mÃni¤jitaæ kilesi¤jitaæ kÃmi¤jitaæ. Kassime i¤jità natthi, na santi na saævijjanti nupalabbhanti, pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ'ti ''kassa no santi i¤jitÃ. '' Ko ubhantamabhi¤¤ÃyÃ'ti: ko ubho ante abhi¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ'ti 'ko ubhantamabhi¤¤Ãya'. Majjhe mantà na lippatÅ'ti: majjhe mantÃya na lippati alitto anupalitto nikkhanto nissaÂo vippamutto visa¤¤utto vimariyÃdÅkatena cetasà viharatÅ ti, 'majjhe mantà na lippati'. Kaæ brÆsi mahÃpurisotÅti: mahÃpuriso aggapuriso seÂÂhapuriso viseÂÂhapuriso pÃmokkhapuriso uttamapuriso padhÃnapuriso pavarapuriso'ti. Kaæ brÆsÅ: kaæ kathesi kaæ ma¤¤asi kaæ bhaïasi kaæ passasi kaæ voharasÅti. 'Kaæ brÆsi mahÃpuriso'ti. 1. SaÇkhyÃïa-pana [BJT Page 92] [\x 92/] Ko'dha sibbanimaccagÃ'ti ko idha sibbaniæ taïhaæ accagÃ1 upaccagà atikkanto samatikkanto vÅtivatto'ti. Kodha sibbanimaccagÃ'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Ko'dha santusito loke (iccÃyasmà tissametteyyo) Kassa no santi i¤jità Ko ubhantamabhi¤¤Ãya Majjhe mantà na lippati, Kaæ brÆsi mahÃpuriso'ti Ko'dha sibbanimaccagÃ''ti. 2-2 KÃmesu brahmacariyavà (metteyyÃti bhagavÃ) VÅtataïho sadà sato SaÇkhÃya nibbuto bhikkhu Tassa no santi i¤jitÃ. KÃmesu brahmacariyavÃ'ti: 'kÃmÃ'ti uddÃnato dve kÃmà vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ: manÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃranaæ ca yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu, vatthukÃmÃ. Api ca atÅtà kÃmà anÃgatà kÃmà paccuppannà kÃmà ajjhattà kÃmà bahiddhà kÃmà ajjhattabahiddhà kÃmà hÅnà kÃmà majjhimà kÃmà païÅtà kÃmà ÃpÃyikà kÃmà mÃnusikà kÃmà dibbà kÃmà paccupaÂÂhità kÃmà nimmità kÃmà paranimmità kÃmà animmità kÃmà pariggahità kÃmà apariggahità kÃmà mamÃyitÃ3 kÃmà amamÃyitÃ4 kÃmà sabbepi kÃmÃvacarà dhammà sabbepi rÆpÃvacarà dhammà sabbepi arÆpÃvacarà dhammà taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena* kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. 3. MamÃyikà - va, ka - machasaæ. 4. AmamÃyikà - va - ka - machasaæ. * RamanÅyaÂÂhena anissÃraÂÂhenÃ'ti katthaci adhÅka pÃÂhÃ. Katame kilesakÃmÃ: chando kÃmo rÃgo kÃmo chandarÃgo kÃmo saÇkappo kÃmo rÃgo kÃmo saÇkapparÃgo kÃmo, yo kÃmesu kÃmacchando kÃmarÃgo kÃmanandi kÃmataïhà kÃmasineho kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho kÃmagedho kÃmamucchà kÃmajjhosÃnaæ kÃmogho kÃmayogo kÃmÆpÃdÃnaæ kÃmacchandanÅvaraïaæ. 2. Addasaæ kÃma, te mÆlaæ - saækappà kÃma, jÃyasi Na taæ saækappayissÃmi - evaæ kÃma, na hehisÅ ti. Ime vuccanti kilesakÃmÃ. BrahmacariyavÃ'ti 'brahmacariyaæ' vuccati asaddhammasamÃpattiyà Ãrati virati paÂivirati veramaïÅ akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti (velÃ-anatikkamo). Api ca nippariyÃyena brahmacariyaæ vuccati ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ2 sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Yo iminà ariyena aÂÂhaÇgikena maggena upeto samupeto upagato samupagato3 uppanno samuppanno samannÃgato, so vuccati brahmacariyavÃ. Yathà ca dhanena dhanavÃ'ti vuccati, bhogena 'bhogavÃ'ti vuccati, yasena 'yasavÃ'ti vuccati, sippena ('sippavÃ'ti) vuccati, sÅlena 'sÅlavÃ'ti vuccati, viriyena 'viriyavÃ'ti vuccati, pa¤¤Ãya 'pa¤¤avÃ'ti vuccati vijjÃya 'vijjavÃ'ti, vuccati, evameva yo iminà ariyena aÂÂhaÇgikena maggena upeto samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato so vuccati brahmacariyavÃti 'kÃmesu brahmacariyavÃ. ' 1. AjjhaÇgà - machasaæ 2. SeyyathÅdaæ - machasaæ 3. UpÃgato samupÃgato - pu [BJT Page 94] [\x 94/] MetteyyÃti bhagavà taæ brÃhmaïaæ gottena Ãlapati. BhagavÃ'ti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavÃ: bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'metteyyÃti bhagavÃ. ' VÅtataïho sadà sato'ti 'taïhÃ'ti rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhà yassesà taïhà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhÃ1 abhabbuppattiyà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so vuccati vÅtataïho vigatataïho cattataïho vantataïho muttataïho pahÅnataïho paÂinissaÂÂhataïho vÅtarÃgo vigatarÃgo cattarÃgo vantarÃgo muttarÃgo pahÅnarÃgo paÂinissaÂÂharÃgo vicchÃto nibbuto sÅtÅbhÆto sukhapaÂisaævedÅ2 brahmabhÆtena attanà viharati. SadÃ'ti sadà sabbadà sabbakÃlaæ niccakÃlaæ dhuvakÃlaæ satataæ samitaæ abbokiïïaæ poÇkhÃnupoÇkhaæ3 udakomikÃjÃtaæ4 avÅcisantatisahitaæ phussitaæ5 purebhattaæ pacchÃbhattaæ purimaæ yÃmaæ' majjhimaæ yÃmaæ pacchimaæ yÃmaæ kÃÊe juïhe vasse hemante gimhe purime vayokhandhe majjhime vayokhandhe pacchime vayokhandhe. . 8Sato'ti catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato vedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, dhammesu dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: asati parivajjanÃya sato: satikaraïÅyÃna¤ca dhammÃnaæ katattà sato: satipaÂipakkhÃnaæ dhammÃnaæ hatattà sato: satinimittÃnaæ dhammÃnaæ asammuÂÂhattà sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satiyà samannÃgatattà sato: satiyà vasitattà sato: satiyà pÃgu¤¤atÃya sato: satiyà apaccoropanatÃya sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satattà sato: santattà sato: samitattà sato: santadhammasamannÃgatattà sato. BuddhÃnussatiyà sato: dhammÃnussatiyà sato: saÇghÃnussatiyà sato: sÅlÃnussatiyà sato: cÃgÃnussatiyà sato: devatÃnussatiyà sato: ÃnÃpÃnasatiyà sato: maraïÃnussatiyà sato: kÃyagatÃsatiyà sato: upasamÃnussatiyà satoti. Yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati satisambojjhaÇgo ekÃyanamaggo, ayaæ vuccati sati. Iminà sati upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato. So vuccati sato'ti 'vÅtataïho sadà sato'. . 8 SaÇkhÃya nibbuto bhikkhÆ'ti: 'saÇkhÃ' vuccati ¤Ãïaæ, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. SaÇkhÃyÃti saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, 'sabbe dhammà anattÃ'ti saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, 'avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ'ti saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, ---pe--- 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. 1. PaÂipassaddhà - machasaæ 2. SukhappaÂisaævedÅ - machasaæ 3. PokhÃnupokhaæ - syà 4. UdakÆmikajÃtaæ - machasaæ 5. Phassitaæ - machasaæ, phusitaæ - syà 6. PurimayÃma - machasaæ 7. BhÃvitattà - sÅ [BJT Page 96] [\x 96/] Atha và aniccato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Dukkhato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Rogato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Gaï¬ato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Sallato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Nissaraïato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. . 6Nibbuto'ti rÃgassa nibbÃpitattà nibbuto, dosassa nibbÃpitattà nibbuto, mohassa nibbÃpitattà nibbuto, dosassa nibbÃpitattà nibbuto, mohassa nibbÃpitattà nibbuto, kodhassa nibbÃpitattà nibbuto, upanÃhassa nibbÃpitattà nibbuto, makkhassa nibbÃpitattà nibbuto, paÊÃsassa nibbÃpitattà nibbuto, issÃya nibbÃpitattà nibbuto, macchariyassa nibbÃpitattà nibbuto, mÃyÃya nibbÃpitattà nibbuto, sÃÂheyyassa nibbÃpitattà nibbuto, thambhassa nibbÃpitattà nibbuto, sÃrambhassa nibbÃpitattà nibbuto, mÃnassa nibbÃpitattà nibbuto, atimÃnassa nibbÃpitattà nibbuto, madassa nibbÃpitattà nibbuto, pamÃdassa nibbÃpitattà nibbuto, sabbakilesÃnaæ nibbÃpitattà nibbuto, sabbaduccaritÃnaæ nibbÃpitattà nibbuto, sabbadarathÃnaæ nibbÃpitattà nibbuto, sabbapariÊÃhÃnaæ nibbÃpitattà nibbuto, sabbasantÃpÃnaæ nibbÃpitattà nibbuto, sabbÃkusalÃbhisaÇkhÃrÃnaæ nibbÃpitattà nibbuto. ('BhikkhÆ'ti) sattannaæ dhammÃnaæ bhinnattà bhikkhu: sakkÃyadiÂÂhi bhinnà hoti, vicikicchà bhinnà hoti, sÅlabbataparÃmÃso bhinno hoti, rÃgo bhinno hoti, doso bhinno hoti, moho bhinno hoti, mÃno bhinno hoti, bhinnÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saækilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. ''Pajjena katena attanà (sabhiyÃti bhagavÃ) ParinibbÃnagato vitiïïakaÇkho Vibhavaæ tvaæ ca vippahÃya Vusitvà khÅïapunabbhavo sa bhikkhÆ''ti 'SaÇkhÃya nibbuto bhikkhu. ' Tassa no santi i¤jitÃti 'tassÃ'ti arahato khÅïÃsavassa. I¤jitÃ'ti taïhi¤jitaæ diÂÂhi¤jitaæ mÃni¤jitaæ kilesi¤jitaæ kÃmi¤jitaæ, tassime i¤jità natthi, na santi, na saævijjanti, nÆpalabbhanti, pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ'ti 'tassa no santi i¤jitÃ'. TenÃha bhagavÃ: ''KÃmesu brahmacariyavà (metteyyÃti bhagavÃ) VÅtataïho sadà sato, SaÇkhÃya nibbuto bhikkhu Tassa no santi i¤jitÃ''ti. 2-3 So ubhantamabhi¤¤Ãya Majjhe mantà na lippati Taæ brÆmi mahÃpuriso'ti So' dha1 sibbanimaccagÃ. So ubhantamabhi¤¤Ãya majjhe mantà na lippatÅti: 'antÃ'ti dve antÃ: phasso eko anto, phassasamudayo dutiyo anto, phassanirodho majjhe. AtÅtaæ eko anto, anÃgataæ dutiyo anto, paccuppannaæ majjhe. Sukhà vedanà eko anto, dukkhà vedanà dutiyo anto, adukkhamasukhà vedanà majjhe. NÃmaæ eko anto, rÆpaæ dutiyo anto, vi¤¤Ãïaæ majjhe. Cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni eko anto, cha bÃhirÃni ÃyatanÃni dutiyo anto, vi¤¤Ãïaæ majjhe. SakkÃyo eko anto, sakkÃyasamudayo dutiyo anto, sakkÃyanirodho majjhe. Mantà vuccati pa¤¤Ã ''yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. '' 1. So idha - ma. Cha. Saæ [BJT Page 98] [\x 98/] LepÃ'ti dve lepÃ: taïhÃlepo ca, diÂÂhilepo ca. Katamo taïhÃlepo: . 7YÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ1 odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ, idaæ mama, etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo2 raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati. YÃvatà aÂÂhasatataïhÃvicaritaæ, ayaæ taïhÃlepo. Katamo diÂÂhilepo: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho paÂiggÃho abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho3 viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni, ayaæ diÂÂhilepo. . 7 So ubhantamabhi¤¤Ãya majjhe mantà na lippatÅ'ti so ubho ca ante majjha¤ca mantÃya abhi¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, na lippati na palippati na upalippati alitto asaælitto anupalitto nikkhanto nissaÂo vippamutto visaæyutto vimariyÃdÅkatena cetasà viharatÅti. 'So ubhantamabhi¤¤Ãya majjhe mantà na lippati'. Taæ brÆmi mahÃpuriso'ti mahÃpuriso aggapuriso seÂÂhapuriso viseÂÂhapuriso pÃmokkhapuriso uttamapuriso pavarapuriso'ti, taæ brÆmi taæ kathemi taæ bhaïÃmi taæ dÅpemi taæ voharÃmi. ùyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: ''mahÃpuriso mahÃpuriso'ti bhante, vuccati. KittÃvatà nu kho bhante mahÃpuriso hotÅ''ti ''vimuttacittattà khvÃhaæ sÃriputta mahÃpuriso'ti vadÃmi. 1. MariyÃdÅtaæ - machasaæ natthi 2. GÃmanigamanagarajanapadarÃjadhÃniyo-pana 3. VipariyÃsaggÃho - machasaæ [BJT Page 100] [\x 100/] AvimuttacittattÃ1 no mahÃpuriso'ti vadÃmi. Kathaæ ca sÃriputta, vimuttacitto hoti: idha sÃriputta, bhikkhu ajjhattaæ kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, tassa kÃye kÃyÃnupassino viharato cittaæ virajjati vimuccati anupÃdÃya Ãsavehi. VedanÃsu vedanÃnupassino viharato cittaæ virajjati vimuccati anupÃdÃya Ãsavehi. Citte cittÃnupassino viharato cittaæ virajjati vimuccati anupÃdÃya Ãsavehi. Dhammesu dhammÃnupassino viharato cittaæ virajjati vimuccati anupÃdÃya Ãsavehi. Evaæ kho sÃriputta, vimuttacitto hoti. Vimuttacittattà khvÃhaæ sÃriputta, mahÃpurisoti vadÃmi. Avimuttacittattà no mahÃpuriso'ti vadÃmÅti. [A] taæ brÆmi mahÃpuriso'ti. Sodha sibbanimaccagÃ'ti 'sibbanÅ vuccati taïhÃ. ''Yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. ''. 1 Yassesà sibbanÅ taïhà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so sibbaniæ taïhà accagà upaccagà atikkanto samatikkanto vÅtivattoti' sodha sibbanimaccagÃ. ' TenÃha bhagavÃ: ''So ubhantamabhi¤¤Ãya Majjhe mattà na lippati Taæ brÆmi mahÃpuriso'ti So'dha sibbanimaccagÃ''ti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, 2 tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako' hama'smÅti. Tissametteyya suttaniddeso samatto. 1. Adhimuttacittà - pana 2. EkavÃsanà vÃsità - pana [A.] SatipaÂÂhÃnasaæyutta - nÃlakavagga - mahà purisaputta [BJT Page 102] [\x 102/] 3. Puïïaka suttaniddeso. 3-1 Anejaæ mÆladassÃviæ - (iccÃyasmà puïïako) Atthi pa¤hena Ãgamaæ Kiæ nissità isayo manujà Khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ Ya¤¤amakappayiæsu puthÆ idha loke PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. Anejaæ mÆladassÃvinti: 'ejÃ' vuccati taïhÃ. ''Yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Sà ejà taïhà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ1 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà buddho anejo. EjÃya pahÅnattà anejo. Bhagavà lÃbhe'pi na i¤jati, alÃbhe'pi na i¤jati, yase'pi na i¤jati, ayase'pi na i¤jati, pasaæsÃyapi na i¤jati nindÃya'pi na i¤jati, sukhe'pi na i¤jati, dukkhe'pi na i¤jati, na calati na vedhati nappavedhatÅti 'anejaæ'. MÆladassÃvinti bhagavà mÆladassÃvinti bhagavà mÆladassÃvÅ, hetudassÃvÅ nidÃnadassÃvÅ sambhavadassÃvÅ, pabhavadassÃvÅ, samuÂÂhÃnadassÃvÅ, ÃhÃradassÃvÅ, ÃrammaïadassÃvÅ, paccayadassÃvÅ, samudayadassÃvÅ. TÅïi akusalamÆlÃni: lobho akusalamÆlaæ, doso akusalamÆlaæ, moho akusalamÆlaæ, vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: tÅïimÃni bhikkhave nidÃnÃni kammÃnaæ samudayÃya. 'Na bhikkhave lobhajena kammena dosajena kammena mohajena kammena devà pa¤¤Ãyanti, manussà pa¤¤Ãyanti, yà và pana¤¤Ã'pi kÃci sugatiyo. Atha kho bhikkhave lobhajena kammena dosajena kammena mohajena kammena nirayo pa¤¤Ãyati, tiracchÃnayoni pa¤¤Ãyati, pettivisayo pa¤¤Ãyati yà và pana¤¤Ã'pi kÃci duggatiyo. Niraye tiracchÃnayoniyà pettivisaye2 attabhÃvÃbhinibbattiyà imÃni tÅïi akusalamÆlÃnÅ''ti[a] bhagavà jÃnÃti, passati. Evampi. 9Bhagavà mÆladassÃvÅ, hetudassÃvÅ, nidÃnadassÃvÅ, sambhavadassÃvÅ, pabhavadassÃvÅ, samuÂÂhÃnadassÃvÅ, ÃhÃradassÃvÅ, ÃrammaïadassÃvÅ, paccayadassÃvÅ, samudayadassÃvÅ. 1. AnabhÃvaægatÃ-va-ka AnabhÃvaæ katà - machasaæ 2. Pittivisaye-ka e ci [A.] TikaÇguttara- [BJT Page 104] [\x 104/] TÅïÅ kusalamÆlÃni: alobho kusalamÆlaæ, adoso kusalamÆlaæ, amoho kusalamÆlaæ, vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: tÅïimÃni bhikkhave nidÃnÃni kammÃnaæ samudayÃya. KatamÃni tÅïi: lobho nidÃnaæ kammÃnaæ samudayÃya, doso nidÃnaæ kammÃnaæ samudayÃya, moho nidÃnaæ kammÃnaæ samudayÃya. Na bhikkhave alobhajena kammena adosajena kammena amohajena kammena nirayo pa¤¤Ãyati, tiracchÃnayoni pa¤¤Ãyati, pettivisayo pa¤¤Ãyati, yà và pana¤¤Ã'pi kÃci duggatiyo. Atha kho bhikkhave alobhajena kammena adosajena kammena amohajena kammena devà pa¤¤Ãyanti, manussà pa¤¤Ãyanti yà và pana¤¤Ãpi kÃci sugatiyo devesu ca manussesu ca attabhÃvÃbhi nibbattiyÃ. ImÃni tÅïi kusalamÆlÃnÅ'ti. *Bhagavà jÃnÃti passati, evampi bhagavà mÆladassÃvÅ, hetudassÃvÅ, nidÃnadassÃvÅ, sambhavadassÃvÅ, pabhavadassÃvÅ, samuÂÂhÃnadassÃvÅ, ÃhÃradassÃvÅ, ÃrammaïadassÃvÅ, paccayadassÃvÅ, samudayadassÃvÅ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ, ''ye keci bhikkhave dhammà akusalà akusalabhÃgiyà akusalapakkhikà sabbete avijjÃmÆlakà avijjÃsamosaraïÃ, avijjÃsamugghÃtÃ, sabbe te samugghÃtaæ gacchantÅ''ti bhagavà jÃnÃti passati. Evampi bhagavà mÆladassÃvÅ, hetudassÃvÅ, nidÃnadassÃvÅ, sambhavadassÃvÅ, pabhavadassÃvÅ, samuÂÂhÃnadassÃvÅ, ÃhÃradassÃvÅ, ÃrammaïadassÃvÅ, paccayadassÃvÅ, samudayadassÃvÅ. Vuttaæ hetaæ bhagavatà ''ye keci me bhikkhave dhammà kusalà kusalabhÃgiyà kusalapakkhikà sabbe te appamÃdamÆlakÃ, appamÃdasamosaraïÃ, appamÃdo tesaæ dhammÃnaæ aggamakkhÃyatÅ''ti bhagavà jÃnÃti passati. Evampi bhagavà mÆladassÃvÅ, hetudassÃvÅ, nidÃnadassÃvÅ, sambhavadassÃvÅ, pabhavadassÃvÅ, samuÂÂhÃnadassÃvÅ, ÃhÃradassÃvÅ, ÃrammaïadassÃvÅ, paccayadassÃvÅ, samudayadassÃvÅ. Atha và bhagavà jÃnÃti passati ''avijjà mÆlaæ saÇkhÃrÃnaæ saÇkhÃrà mÆlaæ vi¤¤Ãïassa, vi¤¤Ãïaæ mÆlaæ nÃmarÆpassa, nÃmarÆpaæ mÆlaæ saÊÃyatanassa, saÊÃyatanaæ mÆlaæ phassassa, phasso mÆlaæ vedanÃya, vedanà mÆlaæ taïhÃya, taïhà mÆlaæ upÃdÃnassa, upÃdÃnaæ mÆlaæ bhavassa, bhavo mÆlaæ jÃtiyÃ, jÃti mÆlaæ jarÃmaraïassÃ''ti bhagavà jÃnÃti passati evampi bhagavà mÆladassÃvÅ, hetudassÃvÅ, nidÃnadassÃvÅ, sambhavadassÃvÅ, pabhavadassÃvÅ, samuÂÂhÃnadassÃvÅ, ÃhÃradassÃvÅ, ÃrammaïadassÃvÅ, paccayadassÃvÅ, samudayadassÃvÅ. Atha vÃ, bhagavà jÃnÃti passati cakkhu mÆlaæ cakkhurogÃnaæ, sotaæ mÆlaæ sotarogÃnaæ, ghÃnaæ mÆlaæ ghÃnarogÃnaæ, jivhà mÆlaæ jivhÃrogÃnaæ kÃyo mÆlaæ kÃyarogÃnaæ, mano mÆlaæ cetasikÃnaæ dukkhÃna''nti bhagavà jÃnÃti passati. Evampi bhagavà mÆladassÃvÅ, hetudassÃvÅ, NidÃnadassÃvÅ, sambhavadassÃvÅ, pabhavadassÃvÅ, SamuÂÂhÃnadassÃvÅ, ÃhÃradassÃvÅ, ÃrammaïadassÃvÅ, paccayadassÃvÅ, samudayadassÃvÅ'ti 'anejaæ mÆladassÃvÅæ. * [BJT Page 106] [\x 106/] IccÃyasmà puïïako'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Puïïakoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpo. PuïïÃko'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti Ãyasmà puïïako. Atthi pa¤hena Ãgamanti. Pa¤hena atthiko. 1 ùgatomhi pa¤haæ pucchitukÃmo2 Ãgatomhi pa¤haæ sotukÃmo ÃgatomhÅti evampi 'atthi pa¤hena Ãgamaæ' atha và pa¤hatthikÃnaæ pa¤haæ pucchitukÃmÃnaæ pa¤haæ sotukÃmÃnaæ Ãgamanaæ abhikkamanaæ upasaÇkamanaæ payirupÃsanaæ atthÅti evampi 'atthi pa¤hena Ãgamaæ' atha và pa¤hÃgamo tuyhaæ atthi tvampi pahÆ visavi alamatto mayà pucchitaæ kathetuæ vissajjetuæ3 vahassetaæ bhÃranti evampi 'atthi pa¤hena Ãgamaæ'. Kiæ nissità isayo manujÃ'ti kiæ nissità ÃsitÃ4 allÅnà upagatà ajjhosità adhimuttÃ. 5 Isayo'ti isinÃmakà ye keci isipabbajjaæ pabbajitÃ: ÃjÅvakà nighaïÂhà jaÂilà tÃpasÃ. ManujÃ'ti manussà vuccantÅti 'kiæ nissità isayo manujÃ'. Khattiyà brÃhmaïà devatÃnanti: khattiyÃti ye keci khattiyajÃtikÃ. BrÃhmaïÃ'ti ye keci bhovÃdikÃ. DevatÃnanti ÃjÅvakasÃvakÃnaæ ÃjÅvakà devatÃ, nighaïÂhasÃvakÃnaæ nighaïÂhà devatÃ, jaÂilasÃvakÃnaæ jaÂilà devatÃ, paribbÃjakasÃvakÃnaæ paribbÃjakà devatÃ, avaruddhakasÃvakÃnaæ avaruddhakÃ6 devatÃ, hatthivatikÃnaæ hatthi devatÃ, assavatikÃnaæ assà devatÃ, govatikÃnaæ gÃvo devatÃ8 kukkuravatikÃnaæ kukkurà devatÃ, kÃkavatikÃnaæ kÃkà devatÃ, vÃsudevavatikÃnaæ vÃsudevo devatÃ, baladevavatikÃnaæ baladevo devatÃ, puïïabhaddavatikÃnaæ puïïabhaddo devatÃ, maïibhaddavatikÃnaæ maïibhaddo devatÃ, aggivatikÃnaæ aggi devatÃ, nÃgavatikÃnaæ nÃgà devatÃ, supaïïavatikÃnaæ supaïïà devatÃ, yakkhavatikÃnaæ yakkhà devatÃ, asuravatikÃnaæ asurà devatÃ, gandhabbavatikÃnaæ gandhabbà devatÃ, mahÃrÃjavatikÃnaæ mahÃrÃjÃno devatÃ, candavatikÃnaæ cando devatÃ, suriyavatikÃnaæ suriyo devatÃ, indavatikÃnaæ indo devatÃ, brahmavatikÃnaæ brahmà devatÃ, devavatikÃnaæ devo devatà disÃvatikÃnaæ disà devatÃ. Ye yesaæ dakkhiïeyyà te tesaæ devatÃ'ti khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ'. 1. Pa¤hatthikÃmhÃ-bahusu 2. Pa¤haæ pucchitamhÃ-panana 3. Visajjetuæ-machasaæ 4. AsitÃ-va, pa na 5. AvimuttÃ-ca 6. AviruddhakasÃvakÃnaæ aviruddhatÃ-machasaæ [BJT Page 108] [\x 108/] Ya¤¤amakappiyiæsu puthÆdha loketi 'ya¤¤aæ' vuccati deyyadhammo: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ, [I] seyyÃvasathapadÅpeyyaæ, ya¤¤amakappiyiæsu''ti ye'pi ya¤¤aæ esanti gavesanti pariyesanti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlagandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ te'pi ya¤¤aæ kappenti. Ye'pi ya¤¤aæ abhisaÇkharonti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ, seyyÃvasathapadÅpeyyaæ, te'pi ya¤¤aæ kappenti. Ye'pi ya¤¤aæ denti yajanti pariccajantÅ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ, seyyÃvasathapadÅpeyyaæ, te'pi ya¤¤aæ kappenti. PuthÆ'ti ya¤¤Ã và ete puthÆ. Ya¤¤ayÃjakà vÃ2 ete puthÆ, dakkhiïeyyà và ete puthu. Kathaæ ya¤¤Ã và ete puthÆ: bahukÃ3 ete ya¤¤Ã: cÅvarapiï¬apÃtabhesajjaparikkhÃraæ annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. Evaæ ya¤¤avà ete puthÆ. 4 Kathaæ ya¤¤ayÃjakà và ete puthÆ: bahukà ete ya¤¤ayÃjakÃ: khattiyà ca brÃhmaïà ca vessà ca suddà ca gahaÂÂhà ca pabbajità ca devà ca manussà ca, evaæ ya¤¤ayÃjakà và ete puthÆ. Kathaæ dakkhiïeyyà và ete puthÆ: bahukà ete dakkhiïeyyà puthÆ: samaïabrÃhmaïà kapaïaddhikavaïibbakayÃcakÃ, evaæ dakkhiïeyyà và ete puthÆ. Idha loke'ti manussaloke'ti 'ya¤¤amakappayiæsu puthÆdha loke. ' . 7PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi meta'nti 'pucchÃ'ti tisso pucchÃ: adiÂÂhajotanà pucchÃ, diÂÂhasaæsandanà pucchà vimaticchedanà pucchÃ, katamà adiÂÂhajotanà pucchÃ: pakatiyà lakkhaïaæ a¤¤Ãtaæ hoti adiÂÂhaæ atulitaæ atÅritaæ avibhÆtaæ avibhÃvitaæ tassa ¤ÃïÃya dassanÃya tulanÃya tÅraïÃya vibhÃvanÃya5. Pa¤haæ pucchati, ayaæ adiÂÂhajotanà pucchÃ. Katamà diÂÂhasaæsandanà pucchÃ: pakatiyà lakkhaïaæ ¤Ãtaæ hoti diÂÂhaæ tulitaæ tÅritaæ vibhÆtaæ vibhÃvitaæ. A¤¤ehi paï¬itehi saddhiæ saæsandanatthÃya pa¤haæ pucchati. Ayaæ diÂÂhasaæsandanà pucchÃ. Katamà vimaticchedanà pucchÃ: pakatiyà saæsayapakkhanto6. Hoti vimatipakkhanto dveÊhakajÃto evannu kho na nu kho kinnukho kathaænu kho'ti. So vimaticchedanatthÃya pa¤haæ pucchati. Ayaæ vimaticchedanà pucchÃ. Imà tisso pucchÃ. 1. MÃlÃgandhaæ vilepanaæ - syà 2. Yajakà và - syà 3. BahukÃnaæ - machasaæ 4. Ete ya¤¤Ãvà ete puthÆ-pana 5. VibhÆtatthÃya vibhÃvanatthÃya - machasaæ, syÃ. 6. Saæsayapakkhando - machasaæ [BJT Page 110] [\x 110/] AparÃpi tisso pucchÃ: manussapucchÃ, amanussapucchÃ, nimmitapucchÃ. Katamà manussapucchÃ: manussà buddhaæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti: bhikkhÆ pucchanti, bhikkhuïiyo pucchanti, upÃsakà pucchanti, upÃsikÃyo pucchanti, rÃjÃno pucchanti, khattiyà pucchanti, brÃhmaïà pucchanti, vessà pucchanti, suddà pucchanti, gahaÂÂhà pucchanti, pabbajità pucchanti, ayaæ manussapucchÃ. Katamà amanussapucchÃ: amanussà buddhaæ bhagavantaæ upasaækamitvà pa¤haæ pucchanti: nÃgà pucchanti, supaïïà pucchanti, yakkhà pucchanti, asurà pucchanti. Gandhabbà pucchanti, mahÃrÃjÃno pucchanti, indà pucchanti, brahmÃno pucchanti, devà pucchanti, ayaæ amanussapucchÃ. Katamà nimmitapucchÃ: yaæ bhagavà rÆpaæ abhinimminÃti manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgaæ ahÅnindriyaæ, taæ so nimmito[I] buddhaæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchati, bhagavà vissajjeti. Ayaæ nimmitapucchÃ. Imà tisso pucchÃ. AparÃpi 'tisso pucchÃ: attatthapucchà paratthapucchà ubhayatthapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: diÂÂhadhammikatthapucchà samparÃyikatthapucchà paramatthapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: anavajjapucchà nikkilesatthapucchà vodÃnatthapucchÃ: aparÃpi tisso pucchÃ: atÅtapucchà anÃgatapucchà paccuppannapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: kusalapucchà akusalapucchà avyÃkatapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: satipaÂÂhÃnapucchà sammappadhÃnapucchà iddhipÃdapucchÃ. AparÃpi tisso pucchà indriyapucchà balapucchà bojjhaÇgapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: maggapucchà phalapucchà nibbÃnapucchÃti. PucchÃmi tanti: pucchÃmi taæ, yÃcÃmi taæ, ajjhesÃmi taæ, pasÃdemi taæ, kathayassu me'ti 'pucchÃmi taæ. ' BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ 'bhagavÃ'ti. BrÆhi metanti brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti. 'PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Anejaæ mÆladassÃviæ - (iccÃyasmà puïïako) Atthi pa¤hena Ãgamaæ Kiæ nissità isayo manujà Khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ Ya¤¤amakappiyiæsu puthÆdha loke PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi meta''nti. 3. So nimmito - machasaæ [BJT Page 112] [\x 112/] 3-2 Ye keci me isayo manujà (puïïakÃti bhagavÃ) Khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ Ya¤¤amakappiyiæsu puthÆ'dha loke ùsiæsamÃnÃ[I] puïïaka itthabhÃvaæ2 Jaraæ sità ya¤¤amakappayiæsu. Ye keci me isayo manujÃ'ti: 'yekecÅ'ti sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ3 ye kecÅ'ti. Isayoti isinÃmakà ye keci isipabbajjaæ pabbajitÃ: ÃjÅvakà nigaïÂhà jaÂilà tÃpasÃ. ManujÃti manussà vuccantÅti 'ye keci me isayo manujà puïïakÃti bhagavÃ'. Khattiyà brÃhmaïà devatÃnanti: 'khattiyÃ'ti ye keci khattiyajÃtikÃ, brÃhmaïÃti ye keci bhovÃdikÃ, devatÃnanti ÃjÅvakasÃvakÃnaæ ÃjÅvakà devatÃ, nighaïÂhasÃvakÃnaæ nighaïÂhà devatÃ, jaÂilasÃvakÃnaæ jaÂilà devatÃ, paribbÃjakasÃvakÃnaæ paribbÃjakà devatÃ, avaruddhakasÃvakÃnaæ avaruddhakà devatÃ, hatthivatikÃnaæ hatthi devatÃ, assavatikÃnaæ assà devatÃ, govatikÃnaæ gÃvo devatà kukkuravatikÃnaæ kukkurà devatÃ, kÃkavatikÃnaæ kÃkà devatÃ, vÃsudevavatikÃnaæ vÃsudevo devatÃ, baladevavatikÃnaæ baladevo devatÃ, puïïabhaddavatikÃnaæ puïïabhaddo devatÃ, maïibhaddavatikÃnaæ maïibhaddo devatÃ, aggivatikÃnaæ aggi devatÃ, nÃgavatikÃnaæ nÃgà devatÃ, supaïïavatikÃnaæ supaïïà devatÃ, yakkhavatikÃnaæ yakkhà devatÃ, asuravatikÃnaæ asurà devatÃ, gandhabbavatikÃnaæ gandhabbà devatÃ, mahÃrÃjavatikÃnaæ mahÃrÃjÃno devatÃ, candavatikÃnaæ cando devatÃ, suriyavatikÃnaæ suriyo devatÃ, indavatikÃnaæ indo devatÃ, brahmavatikÃnaæ brahmà devatÃ, devavatikÃnaæ devo devatà disÃvatikÃnaæ disà devatÃ. Ye yesaæ dakkhiïeyyà te tesaæ devatÃ'ti khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ'. Ya¤¤amakappayiæsu puthÆdha loketi: ya¤¤aæ vuccati deyyadhammo: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ, seyyÃvasathapadÅpeyyaæ, ya¤¤amakappiyiæsu''ti ye'pi ya¤¤aæ esanti gavesanti pariyesanti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlagandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ te'pi ya¤¤aæ kappenti. Ye'pi ya¤¤aæ abhisaÇkharonti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ, seyyÃvasathapadÅpeyyaæ, te'pi ya¤¤aæ kappenti. Ye'pi ya¤¤aæ denti yajanti pariccajanti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ, seyyÃvasathapadÅpeyyaæ, te'pi ya¤¤aæ kappenti. PuthÆ'ti ya¤¤Ã và ete puthÆ. Ya¤¤ayÃjakà và ete puthÆ, dakkhiïeyyà và ete puthu. Kathaæ ya¤¤Ã và ete puthÆ: bahukÃ3 ete ya¤¤Ã: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. Evaæ ya¤¤Ãvà ete puthÆ. 4 Kathaæ ya¤¤ayÃjakà và ete puthÆ: bahukà ete ya¤¤ayÃjakÃ: khattiyà ca brÃhmaïà ca vessà ca suddà ca gahaÂÂhà ca pabbajità ca devà ca manussà ca, evaæ ya¤¤ayÃjakà và ete puthÆ. Kathaæ dakkhiïeyyà và ete puthÆ: bahukà ete dakkhiïeyyà puthÆ: samaïabrÃhmaïà kapaïaddhikavaïibbakayÃcakÃ, evaæ dakkhiïeyyà và ete puthÆ. Idha loke'ti manussaloke'ti 'ya¤¤amakappayiæsu puthÆdha loke. ' ùsiæsamÃnà puïïaka itthabhÃvanti: 'ÃsiæsamÃnÃ'ti rÆpapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, saddapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, gandhapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, rasapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, phoÂÂhabbapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, puttapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, dÃrapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, dhanapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, yasapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, issariyapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, khattiyamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, brÃhmaïamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, gahapatimahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ 1. ùsÅsamÃnÃti - machasaæ 2. Itthattaæ - machasaæ Itthataæ - syà 3. PariyÃdÃya vacanametaæ-pana, syà [BJT Page 114] [\x 114/] ùsiæsamÃnÃ, cÃtummahÃrÃjikesu, 1 devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, tÃvatiæsesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, yÃmesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, tusitesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, nimmÃïaratÅsu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, paranimmitavasavattÅsu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, brahmakÃyikesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ ÃsiæsamÃnÃ, icchamÃnÃ3 sÃdiyamÃnÃ, patthayamÃnà pihayamÃnà abhijappamÃnÃti 'ÃsiæsamÃnÃ'. Puïïaka itthabhÃvanti: ettha attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha khattiyamahÃsÃlakule attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha brÃhmaïamahÃsÃlakule attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha gahapatimahÃsÃlakule attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha cÃtummahÃrÃjikesu attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha devesu attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha tÃvatiæsesu devesu attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha yÃmesu devesu attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha tusitesu devesu attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha nimmÃïaratÅsu devesu attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha paranimmitavasavattÅsu devesu attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnÃ, ettha brahmakÃyikesu devesu attabhÃvÃbhinibbattiæ ÃsiæsamÃnà icchamÃnà sÃdiyamÃnà patthayamÃnà pihayamÃnà abhijappamÃnÃti 'ÃsiæsamÃnà puïïaka itthabhÃvaæ. Jaraæ sità ya¤¤amakappayiæsÆti: jarÃnissità vyÃdhinissità maraïanissità (sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsanissitÃ). Yadeva te jÃti nissità tadeva te jarÃnissitÃ, yadeva te jarÃnissità tadeva te vyÃdhinissitÃ, yadeva te vyÃdhinissità tadeva te maraïanissitÃ, yadeva te maraïanissità tadeva te sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsanissitÃ, yadeva te sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsanissità tadeva te gatinissitÃ, yadeva te gatinissità tadeva te uppattinissitÃ, yadeva te uppattinissità tadeva te paÂisandhinissitÃ, yadeva te paÂisandhinissità tadeva te bhavanissitÃ, yadeva te bhavanissità tadeva te saæsÃranissitÃ, yadeva te saæsÃranissità tadeva te vaÂÂanissitÃ, allÅnà upagatà ajjhosità adhimuttÃti 'jaraæ sità ya¤¤amakappiyiæsu'. TenÃha bhagavÃ: ''Ye keci me isayo manujà (puïïakÃti bhagavÃ) Khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ Ya¤¤amakappayiæsu puthÆ'dha loke ùsiæsamÃnà puïïaka itthabhÃvaæ Jaraæsità ya¤¤amakappayiæsÆ''ti. 1. CÃtumahÃrÃjikesu - machasaæ 2. YÃmadevesu-va, ka 3. IcchayamÃnà - machasaæ [BJT Page 116] [\x 116/] 3-3 Ye keci'me isayo manujà (iccÃyasmà puïïako) Khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ Ya¤¤amakappayiæsu1 puthÆ'dha loke Kacci su2 te bhagavà ya¤¤apathe appamattà AtÃru3 jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. Ye keci me isayo manujÃti: 'ye kecÅ'ti me isayo manujà khattiyà brÃhmaïà devatÃnaæ ya¤¤amakappayiæsu puthÆ'dha loke kacci su te bhagavà ya¤¤Ãpathe appamattÃti: kaccisÆ'ti saæsayapucchà vimatipucchà dveÊhakapucchà anekaæsapucchÃ, evaæ nu kho na nu kho kinnu kho kathannu khoti kaccisu. Te'ti ya¤¤ayÃjakà vuccanti. BhagavÃ'ti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃ'ti. 'Kacci su te bhagavÃ' ya¤¤apathe appamattÃti: ya¤¤o yeva vuccati ya¤¤apatho, yathà ariyamaggo ariyapatho, devamaggo devapatho, brahmamaggo brahmapatho, evameva ya¤¤o yeva vuccati ya¤¤apatho. ApamattÃti. Yepi* ya¤¤apathe appamattà sakaccakÃrino sÃtaccakÃrino aÂÂhitakÃrino anolÅnavuttino4 anikkhittachandà anikkhittadhurà taccarità tabbahulà taggarukà tanninnà tapponÃ5 tappabbhÃrà tadadhimuttà tadadhipateyyÃ6 tepi ya¤¤Ãpathe appamattÃ, yepi ya¤¤aæ esanti gavesanti pariyesanti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ sakkaccakÃrino sÃtaccakÃrino aÂÂhitakÃrino anolÅnavuttino anikkhittachandà anikkhittadhurà taccarità tabbahulà taggarukà tanninnà tapponà tappabbhÃrà tadadhimuttà tadadhipateyyà tepi ya¤¤Ãpathe appamattÃ, yepi ya¤¤aæ abhisaækharonti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnamÃlÃgandhavilepanaæ7 seyyÃvasathapadÅpeyyaæ sakkaccakÃrino sÃtaccakÃrino aÂÂhitakÃrino anolÅnavuttino anikkhittachandà anikkhittadhurà taccarità tabbahulà taggarukà tanninnà tapponà tappabbhÃrà tadadhimuttà tadadhipateyyà tepi ya¤¤Ãpathe appamattÃ, yepi ya¤¤aæ denti yajanti pariccajanti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ sakkaccakÃrino sÃtaccakÃrino aÂÂhitakÃrino anolÅnavuttino anikkhittachandà anikkhittadhurà taccarità tabbahulà taggarukà tanninnà tapponà tappabbhÃrà tadadhimuttà tadadhipateyyà tepi ya¤¤Ãpathe appamattÃti 'kacci su te bhagavà ya¤¤apathe appamattÃ'. AtÃru3 jÃti¤ca jara¤ca mÃrisÃti: jÃtijarÃmaraïaæ8 atariæsu uttariæsu patariæsu samatikkamiæsu vÅtivattiæsu. MÃrisÃti piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'mÃrisÃ'ti. 'AtÃru jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa'. * ''Yepi'' iti machasaæ, syÃmapotthakesu natthi. 1. Ya¤¤amakappiæsu-syÃ. 2. Kaccissu-syÃ. 3. AtÃruæ-syÃ. 4. AnolÅnavuttikÃ-va, ka, pana 5. Tappoïa - machasaæ 6. TadÃdhipateyyà - syà 7. MÃlÃgandhaæ - syÃ, 8. JarÃmaraïaæ - machasaæ [BJT Page 118] [\x 118/] PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metanti: 'pucchÃmi ta'nti pucchÃmi taæ, ajjhesÃmi taæ, pasÃdemi taæ, kathayassÆ meti 'pucchÃmi taæ'. BhagavÃti gÃravÃdhivacanaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ 'bhagavÃ'ti. BrÆhi metanti brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'pucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Ye keci me isayo manujà (iccÃyasmà puïïako) Khattiyà brÃhmaïÃ, devatÃnaæ, Ya¤¤amakappayiæsu puthÆdha loke Kacci su te bhagavà ya¤¤apathe appamattà AtÃru jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa, PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi meta''nti. 3-4 ùsiæsanti1 thomayanti abhijappanti juhanti (puïïakÃti bhagavÃ) KÃmÃbhijappanti paÂicca lÃbhaæ, Te yÃjayogà bhavarÃgarattà NÃtariæsu jÃtijaranti brÆmi. ùsiæsanti thomayanti abhijappanti juhantÅ'ti: 'ÃsiæsantÅ'ti rÆpapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, saddapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, gandhapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, rasapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, phoÂÂhabbapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, puttapaÂilÃbhaæ2 Ãsiæsanti, dÃrapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, dhanapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, yasapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, issariyapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, khattiyamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, brÃhmaïamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, gahapatimahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, cÃtummahÃrÃjikesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, brahmakÃyikesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ Ãsiæsanti, icchanti sÃdiyanti patthayanti pihayantÅti Ãsiæsanti. ThomayantÅti: ya¤¤aæ và thomenti, phalaæ và thomenti, dakkhiïeyye3 và thomenti. Kathaæ ya¤¤aæ thomenti: suciæ dinnaæ4 manÃpaæ dinnaæ, païÅtaæ dinnaæ, kÃlena dinnaæ, kappiyaæ dinnaæ, viceyya dinnaæ, anavajjaæ dinnaæ, abhiïhaæ dinnaæ, dadaæ cittaæ pasÃditanti thomenti, kittenti vaïïenti pasaæsanti. Evaæ ya¤¤aæ thomayanti. 1. ùsÅsanti-va, pana, machasaæ 2. PuttadÃradhanayasaissariyaæ -va, ka, ma 3. Dakkhiïeyyaæ - syà 4. Piyaæ dinnaæ - syà [BJT Page 120] [\x 120/] Kathaæ phalaæ thomenti: ito nidÃnaæ rÆpapaÂilÃbho bhavissati, saddapaÂilÃbho bhavissati, gandhapaÂilÃbho bhavissati, rasapaÂilÃbho bhavissati, phoÂÂhabbapaÂilÃbho bhavissati, puttapaÂilÃbho bhavissati, dÃrapaÂilÃbho bhavissati, dhanapaÂilÃbho bhavissati, yasapaÂilÃbho bhavissati, issariyapaÂilÃbho bhavissati, KhattiyamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbho bhavissati, BrÃhmaïamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbho bhavissati, GahapatimahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbho bhavissati, CÃtummahÃrÃjikesu devesu attabhÃvapaÂilÃbho bhavissati, BrahmakÃyikesu devesu attabhÃvapaÂilÃbho bhavissatÅti thomenti, kittenti vaïïenti pasaæsantÅti evaæ phalaæ thomenti. Kathaæ dakkhiïeyye thomenti: dakkhiïeyyà jÃtisampannà gottasampannà ajjhÃyakà mantadharà tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padakà veyyÃkaraïà lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayÃti, vÅtarÃgà và rÃgavinayÃya và paÂipannÃ, vÅtadosà và dosavinayà và paÂipannÃ, vÅtamohà và mohavinayÃya và paÂipannÃ, saddhÃsampannà sÅlasampannà samÃdhisampannà pa¤¤Ãsampannà vimuttisampannà vimutti¤ÃïadassanasampannÃti thomenti kittenti vaïïenti pasaæsanti. Evaæ dakkhiïeyye thomentÅti 'Ãsiæsanti thomenti'. AbhijappantÅti: rÆpapaÂilÃbhaæ abhijappanti, saddapaÂilÃbhaæ abhijappanti, gandhapaÂilÃbhaæ abhijappanti, rasapaÂilÃbhaæ abhijappanti, phoÂÂhabbapaÂilÃbhaæ abhijappanti, puttapaÂilÃbhaæ abhijappanti, dÃrapaÂilÃbhaæ abhijappanti, dhanapaÂilÃbhaæ abhijappanti, yasapaÂilÃbhaæ abhijappanti, issariyapaÂilÃbhaæ abhijappanti, khattiyamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ abhijappanti, brÃhmaïamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ abhijappanti, gahapatimahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ abhijappanti, cÃtummahÃrÃjikesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ abhijappanti, brahmakÃyikesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ abhijappantÅti 'Ãsiæsanti thomayanti abhijappanti. ' JuhantÅti juhanti denti yajanti pariccajanti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ antaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyanti 'Ãsiæsanti thomenti abhijappanti juhanti' PuïïakÃti bhagavÃti: puïïakÃ'ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'puïïakÃti bhagavÃ. ' KÃmÃbhijappanti paÂicca lÃbhanti: rÆpapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, saddapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, gandhapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, rasapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, phoÂÂhabbapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, puttapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, dÃrapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, dhanapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, yasapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, issariyapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, khattiyamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, brÃhmaïamahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, gahapatimahÃsÃlakule attabhÃvapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, cÃtummahÃrÃjikesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappanti, brahmakÃyikesu devesu attabhÃvapaÂilÃbhaæ paÂicca kÃme abhijappantÅti pajappantÅti 'kÃmÃbhijappanti paÂicca lÃbhaæ'. [BJT Page 122] [\x 122/] Te yÃjayogà bhavarÃgarattà nÃtariæsu jÃtijaranti brÆmÅti: 'te'ti ya¤¤ayÃjakà vuccanti. YÃjayogÃti yÃjayogesu yuttà payuttà Ãyuttà samÃyuttà taccarità tabbahulà taggarukà tanninnà tapponà tappabbhÃrà tadadhimuttà tadadhipateyyÃti, 'te yÃjayogÃ'. BhavarÃgarattÃti bhavarÃgo vuccati yo bhavesu bhavacchando bhavarÃgo bhavanandi bhavataïhà bhavasineho bhavapariÊÃho bhavamucchà bhavajjhosÃnaæ bhavarÃgena bhavesu rattà giddhà gathitÃ1 mucchità ajjhopannÃ2 laggà laggità palibuddhÃti 'te yÃjayogà bhavarÃgarattÃ'. NÃtariæsu jÃtijaranti brÆmÅti: te yÃjayogà bhavarÃgarattà jÃtijarÃmaraïaæ nÃtariæsu, na uttariæsu na patariæsu na samatikkamiæsu na vÅtivattiæsu, jÃtijarÃmaraïà anikkhantÃ3 anissaÂÃ4 anatikkantà asamatikkantà avÅtivattà anto jÃtijarÃmaraïe parivattanti ante saæsÃrapathe parivattanti, jÃtiyà anugatà jarÃya anusaÂà byÃdhinà abhibhÆtà maraïena abbhÃhatà atÃïà alenà asaraïà asaraïÅbhÆtÃti. BrÆmi. ùcikkhÃmi desemi pa¤¤Ãpemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti 'te yÃjayogà bhavarÃgarattà nÃtariæsu jÃtijaranti brÆmi'. TenÃha bhagavÃ: ''ùsiæsanti thomayanti abhijappanti juhanti (puïïakÃti bhagavÃ) KÃmÃbhijappanti paÂicca lÃbhaæ Te yÃjayogà bhavarÃgarattà NÃtariæsu jÃtijaranti brÆmÅ''ti 3-5 Te ce nÃtariæsu yÃjayogà (iccÃyasmà puïïako) Ya¤¤ehi jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa, Atha ko carahi devamanussaloke AtÃri jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa, PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. Te ce nÃtariæsu yÃjayogÃti: te ya¤¤ayÃjakà yÃjayogà bhavarÃgarattà jÃtijarÃmaraïaæ nÃtariæsu, na uttariæsu, na patariæsu, na samatikkamiæsu, na vÅtivattiæsu, jÃtijarÃmaraïà anikkhantÃ3 anissaÂÃ4 anatikkantà asamatikkantà avÅtivattà anto jÃtijarÃmaraïe parivattanti, 1. Gadhità - bahusu 2. AjjhosannÃ-va-ka-machasaæ 3. Anikkhittà - pana 4. Anissatà - sa Anissità - pana [BJT Page 124] [\x 124/] Anto saæsÃrapathe parivattanti jÃtiyà anugatÃ, jarÃya anusaÂÃ1 byÃdhinà abhibhÆtÃ, maraïena abbhÃhatÃ, atÃïà alenà asaraïà asaraïÅbhÆtÃti te ce nÃtariæsu yÃjayogÃ. IccÃyasmà PuïïÃko'ti iccÃti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Puïïakoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpo. PuïïÃko'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti Ãyasmà puïïako. Ya¤¤ehi jÃti¤ca jara¤ca mÃrisÃti 'ya¤¤ehÅ'ti ya¤¤ehi pahÆtehi ya¤¤ehi vividhehi ya¤¤ehi puthÆhi 'mÃrisÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'mÃrisÃ'ti. 'Ya¤¤ehi jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa'. Atha ko carahi devamanussaloke atÃri jÃti¤ca jara¤ca mÃrisÃti: atha ko eso sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya jÃtijarÃmaraïaæ atari uttari patari samatikkami vÅtivattayi. MÃrisÃti piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ mÃrisÃti. 'Atha ko carahi devamanussaloke atÃri jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa'. PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metanti: pucchÃmi ta'nti pucchÃmi taæ, yÃcÃmi taæ, ajjhesÃmi taæ, pasÃdemi taæ. Kathayassu metanti 'pucchÃmi taæ'. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ 'bhagavÃ'ti. BrÆhi metanti: brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'pucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ'. TenÃha se brÃhmaïo: Te ce nÃtariæsu yÃjayogà (iccÃyasmà puïïako) Ya¤¤ehi jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa, Atha ko carahi devamanussaloke AtÃri jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi meta'nti. 1. AnugatÃ-pana [BJT Page 126] [\x 126/] 3-6 SaÇkhÃya lokasmiæ parovarÃni2 (puïïakÃti bhagavÃ) Yassi¤jitaæ natthi kuhi¤ci loke Santo vidhÆmo anÅgho nirÃso AtÃri so jÃtijaranti brÆmÅ. SaÇkhÃya lokasmiæ parovarÃnÅti: 'saÇkhÃ' vuccati ¤Ãïaæ, ''Yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. [A] ParovarÃnÅti 'oraæ' vuccati sakattabhÃvo, paraæ vuccati parattabhÃvo, oraæ vuccati sakarÆpavedanÃsa¤¤ÃsaækhÃravi¤¤Ãïaæ, paraæ vuccati pararÆpavedanÃsa¤¤ÃsaækhÃravi¤¤Ãïaæ, oraæ vuccati cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni paraæ vuccati cha bÃhirÃni ÃyatanÃni, oraæ vuccati manussaloko, paraæ vuccati devaloko, oraæ vuccati kÃmadhÃtu, paraæ vuccati rÆpadhÃtu arÆpadhÃtu, oraæ vuccati kÃmadhÃturÆpadhÃtu, paraæ vuccati arÆpadhÃtu, saÇkhÃya lokasmiæ parovarÃnÅti: parovarÃni aniccato saÇkhÃya, dukkhato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, rogato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, gaï¬ato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, nissaraïato saÇkhÃya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti 'saÇkhÃya lokasmiæ parovarÃni. ' PuïïakÃti bhagavÃti: 'puïïakÃ'ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ 'bhagavÃ'ti 'puïïakÃti bhagavÃ. ' Yassi¤jitaæ natthi kuhi¤ci loketi: 'yassÃ'ti arahato khÅïÃsavassa. I¤jitanti: taïhi¤jitaæ diÂÂhi¤jitaæ mÃni¤jitaæ kilesi¤jitaæ kÃmi¤jitaæ, yassime i¤jità natthi, na santi, na saævijjanti, nupalabbhanti, pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ. Kuhi¤cÅti kuhi¤ci kismi¤ci katthaci ajjhattaæ và bahiddhà và ajjhattabahiddhà vÃ. Loketi apÃyaloke 'yassi¤jitaæ natthi kuhi¤ci loke, ' Ãyatanaloketi 'yassi¤jitaæ natthi kuhi¤ci loke' 1. Lokamhi - machasaæ 2. ParoparÃni va-vÅ-ka-pana-syà machasaæ. [A.] DhammasaÇgaïÅ-cittuppÃdakaï¬a 3. ParoparÃniti-va-ka- [BJT Page 128] [\x 128/] Santo vidhÆmo (anÅgho) nirÃso atÃri so jÃtijaranti brÆmÅti: 'santo'ti rÃgassa santattà santo, dosassa santattà santo, mohassa santattà santo, kodhassa santattà santo, upanÃhassa santattà santo, makkhassa santattà santo, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrÃnaæ santattà samitattà vÆpasamitattà vijjhÃtattà nibbutattà vigatattà paÂippassaddhattà santo upasanto vÆpasanto nibbuto paÂippassaddhoti 'santo'. VidhÆmoti: kÃyaduccaritaæ vidhÆmitaæ1 vidhamitaæ sositaæ visositaæ byantÅkataæ, vacÅduccaritaæ vidhÆmitaæ vidhamitaæ sositaæ visositaæ byantÅkataæ, rÃgo vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, doso vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, moho vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, kodho vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, upanÃho vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, makkho vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, paÊÃso vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, issà vidhÆmità vidhamità sosità visosità byantÅkatÃ, macchariyaæ vidhÆmitaæ vidhamitaæ sositaæ visositaæ byantÅkataæ, mÃyà vidhÆmità vidhamità sosità visosità byantÅkatÃ, sÃÂheyyaæ vidhÆmitaæ vidhamitaæ sositaæ visositaæ byantÅkataæ, thambho vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, sÃrambho vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, mÃno vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, atimÃno vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, mado vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, pamÃdo vidhÆmito vidhamito sosito visosito byantÅkato, sabbe kilesà vidhÆmità vidhamità sosità visosità byantÅkatÃ, sabbe duccarità vidhÆmità vidhamità sosità visosità byantÅkatÃ, sabbe darathà vidhÆmità vidhamità sosità visosità byantÅkatÃ, sabbe pariÊÃhà vidhÆmità vidhamità sosità visosità byantÅkatÃ, sabbe santÃpà vidhÆmità vidhamità sosità visosità byantÅkatÃ, sabbÃkusalÃbhisaÇkhÃrà vidhÆmità vidhamità sosità visosità byantÅkatÃ. AthavÃ2 'kodho' vuccati dhÆmo: 1 ''MÃno hi te brÃhmaïa (khÃribhÃro) Kodho dhÆmo bhasmani3 mosavajjaæ, Jivhà sujà hadayaæ4 jotiÂÂhÃnaæ Attà sudanto purisassa joti. ''[A] Apica dasahÃkÃrehi kodho jÃyati: 'anatthaæ me acarÅ'ti kodho jÃyati. 'Anatthaæ me caratÅ'ti kodho jÃyati, 'anatthaæ me carissatÅ'ti kodho jÃyati, 'piyassa me manÃpassa anatthaæ acari, anatthaæ carati, anatthaæ carissatÅ'ti kodho jÃyati, appiyassa me amanÃpassa, atthaæ acari, atthaæ carati, atthaæ carissatÅ'ti kodho jÃyati, aÂÂhÃne và pana kodho jÃyati. Yo evarÆpo cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa vyÃpatti5 manopadoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ byÃpatti byÃpajjanà byÃpajjitattaæ virodho paÂivirodho caï¬ikkaæ asuropo6 anattamanatà cittassa. Ayaæ vuccati kodho'' 1. VidhÆsitaæ-va, ka 2. Apica-pana 3. Gammani-va, ka, syà 4. Tapparassa-syà [A.] Saæyutta sundarika bhÃradavÃjasutta 5. ByÃpatti - machasaæ 6. Assuropo - syà [BJT Page 130] [\x 130/] Apica kodhassa adhimattaparittattà veditabbÃ: atthi ka¤cikÃlaæ kodho cittÃvilakaraïamatto hoti, na ca tÃva mukhakulanavikulano1 hoti, atthi ka¤cikÃlaæ kodho mukhakulanavikulanamatto hoti na ca tÃva hanusa¤copano hoti, atthi ka¤cikÃlaæ kodho hanusa¤copanamatto hoti na ca tÃva pharusavÃcaæ nicchÃraïo hoti, na ca tÃva disÃvidisÃnuvilokano hoti, atthi ka¤cikÃlaæ kodho disÃvidisÃnuvilokanamatto hoti, na ca tÃva daï¬asatthaparÃmasano hoti, atthi ka¤cikÃlaæ kodho daï¬asatthaparÃmasanamattato hoti, na ca tÃva daï¬asatthaabbhukkiraïamatto hoti, na ca tÃva daï¬asatthaabhinipÃtano hoti, atthi ka¤cikÃlaæ kodho daï¬asatthaabhinipÃtanamatto hoti, na ca tÃva (chinnavicchinnakaraïo) hoti, atthi ka¤cikÃlaæ kodho (chinnavicchinnakaraïamatto) hoti, na ca tÃva sambha¤janapaÊibha¤janà hoti, atthi ka¤cikÃlaæ kodho sambha¤janapaÊibha¤janamatto hoti. Na ca tÃva aÇgamaÇgaapaka¬¬hano2 hoti. Atthi ka¤cikÃlaæ kodho aÇgamaÇgaapaka¬¬hanamatto hoti, na ca tÃva jÅvità voropano hoti. Atthi ka¤cikÃlaæ kodho jÅvità voropanamatto hoti, na ca tÃva sabbacÃgapariccÃgÃya saïÂhito hoti yato kho kodho paraæ puggalaæ3 ghÃtetvà attÃnaæ ghÃteti, ettÃvatà kodho paramussadagato4 paramavepullappatto hoti. Yassa so hoti kodho pahÅno samucchinno vÆpasanno paÂipassappaddho abhabbuppattiko ¤Ãïagginà da¬¬ho so vuccati 'vidhumo' Kodhassa pahÅnattà vidhumo, kodhavatthussa pari¤¤Ãtattà vidhumo, kodhahetussa pari¤¤Ãtattà vidhumo, kodhahetussa upacchinnattà vidhumo. AnÅghoti rÃgo nÅgho, doso nÅgho, moho nÅgho, kodho nÅgho, upanÃho nÅgho, makkho nÅgho, paÊÃso nÅgho, issà nÅgho, macchariyaæ nÅgho, mÃyà nÅgho, sÃÂheyyaæ nÅgho, thambho nÅgho, sÃrambho nÅgho, mÃno nÅgho, atimÃno nÅgho, mado nÅgho, pamÃdo nÅgho, sabbe kilesà nÅghÃ, sabbe duccarità nÅghÃ, sabbe darathà nÅghÃ, sabbe pariÊÃhà nÅghÃ, sabbe santÃpà nÅghÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà nÅghÃ, yassete nÅghà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so vuccati 'anÅgho' nirÃsoti 'ÃsÃ' vuccati taïhÃ, ''Yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' [A] yassesà Ãsà taïhà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ. 1. ParikÆlanaæ - pana 2. ùka¬¬hano - pana - 3. Parapuggalaæ-va-vi-ka- 4. Paramukkaæsagato-pana [A.] DhammasaÇgaïÅ - nikkhepakaï¬a [BJT Page 132] [\x 132/] So vuccati 'nirÃso' jÃtÅti ''yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti saæjÃti okkanti abhinibbatti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho''[b,] jarÃti, ''yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarà jÅraïatà khaï¬iccaæ pÃliccaæ valittacatà Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ paripÃko''[c.] Santo vidhumo anigho nirÃso. AtÃri so jÃti jaranti brÆmÅti yo santo ca vidhumo ca anÅgho ca nirÃso ca, so jÃti jarà maraïaæ atari uttari patari samatikkami vÅtivattayÅti brÆmi ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti 'santo vidhumo anÅgho nirÃso atÃri so jÃti jaranti brÆmi. ' TenÃha bhagavÃ: ''SaÇkhÃya lokasmiæ parovarÃni (puïïakÃti bhagavÃ) Yassi¤jitaæ natthi kuhi¤ci loke, Santo vidhumo anÅgho nirÃso AtÃri so jÃtijaranti brÆmÅ''ti SahagÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako' hama'smÅti. Puïïaka suttaniddeso samatto [B.] Sacca vibhaÇga [C.] Sacca vibhaÇga [BJT Page 134] [\x 134/] 4. MettagÆ suttaniddeso 4-1 PucchÃmi taæ bhagavà brÆhimetaæ (iccÃyasmà mettagÆ) Ma¤¤Ãmi taæ vedaguæ bhÃvitattaæ Kuto nu dukkhà samudÃgatÃ1 ime Ye keci lokasmiæ anekarÆpÃ. PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metanti: 'pucchÃmÅ'ti tisso pucchÃ: adiÂÂhajotanà pucchÃ, diÂÂhasaæsandanà pucchÃ, vimaticchedanà pucchÃ. Katamà adiÂÂhajotanà pucchÃ: pakatiyà lakkhaïaæ a¤¤Ãtaæ hoti adiÂÂhaæ atulitaæ atÅritaæ avibhÆtaæ avibhÃvitaæ, tassa ¤ÃïÃya dassanÃya tulanÃya tÅraïÃya2 vibhÆtatthÃya vibhÃvanatthÃya pa¤haæ pucchati. Ayaæ adiÂÂhajotanà pucchÃ. Katamà diÂÂhasaæsandanà pucchÃ: pakatiyÃ3 lakkhaïaæ ¤Ãtaæ hoti diÂÂhaæ tulitaæ tÅritaæ vibhÆtaæ vibhÃvitaæ a¤¤ehi paï¬itehi saddhiæ saæsandanatthÃya pa¤haæ pucchati. Ayaæ diÂÂhasaæsandanà pucchÃ. Katamà vimaticchedanà pucchÃ: pakatiyà saæsayapakkhanto4 hoti, vimati pakkhanto5 dveÊhakajÃto evaæ nu kho na nu kho kiæ nu kho kathaæ nu khoti. So vimaticchedanatthÃya pa¤haæ pucchati. Ayaæ vimaticchedanà pucchÃ. Imà tisso pucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: manussapucchÃ. AmanussapucchÃ, nimmitapucchÃ. Katamà manussapucchÃ: manussà buddhaæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti, bhikkhu pucchanti, bhikkhuïiyo pucchanti, upÃsakà pucchanti, upÃsikÃyo pucchanti, rÃjÃno pucchanti, khattiyà pucchanti, brÃhmaïà pucchanti, vessà pucchanti, suddà pucchanti, gahaÂÂhà pucchanti, pabbajità pucchanti. Ayaæ manussapucchÃ. Katamà amanussapucchÃ: amanussà buddhaæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti, nÃgà pucchanti, supaïïà pucchanti, yakkhà pucchanti, asurà pucchanti, gandhabbà pucchanti mahÃrÃjÃno pucchanti, indà pucchanti, brahmÃno pucchanti, devà pucchanti, ayaæ amanussapucchÃ. 1. GatÃme - pana 2. TÅraïaya vibhÃvanÃya pucchati, pana 3. PakatiyÃ-va, va, vi, ka Pakkhando - machasaæ 4. Pakkhanto-va, vi, ka, pana 5. Vimatipakkhanto-va, vi, ka, pana [BJT Page 136] [\x 136/] Katamà nimmitapucchÃ: yaæ bhagavà rÆpaæ abhinimminÃti manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgaæ ahÅnindriyaæ, so nimmito buddhaæ bhagavantaæ upasaækamitvà pa¤haæ pucchati, bhagavà vissajjeti. Ayaæ nimmitapucchÃ. Imà tisso pucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: attatthapucchÃ, paratthapucchÃ, ubhayatthapucchÃ, aparÃpi tisso pucchÃ: diÂÂhadhammikatthapucchÃ, samparÃyikatthapucchÃ. ParamatthapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: anavajjatthapucchÃ, nikkilesatthapucchÃ, vodÃnatthapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: atÅtà pucchÃ, anÃgatà pucchÃ, paccuppannà pucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: ajjhattapucchÃ, bahiddhÃpucchÃ, ajjhattabahiddhà pucchÃ, aparÃpi tisso pucchÃ: kusalapucchÃ, akusalapucchÃ, abyÃkatapucchÃ, aparÃpi tisso pucchÃ: khandhapucchà dhÃtupucchÃ, ÃyatanapucchÃ, aparÃpi tisso pucchÃ: satipaÂÂhÃnapucchÃ, sammappadhÃnapucchÃ, iddhipÃdapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: indriyapucchÃ, balapucchÃ, bojjhaÇgapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: maggapucchÃ, phalapucchÃ, nibbÃnapucchÃ. PucchÃmi tanti: pucchÃmi taæ, yÃcÃmi taæ, ajjhesÃmi taæ, pasÃdemi taæ, 'kathayassu me'ti 'pucchÃmi taæ'. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'pucchÃmi taæ bhagavÃ. ' BrÆhi metanti brÆhi Ãcikkha desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivara vibhaja uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'pucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ'. IccÃyasmà mettagÆti, - 'IccÃ'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Puïïakoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpo. MettagÆ'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti iccÃyasmà mettagÆti: Ma¤¤Ãmi taæ vedaguæ1 bhÃvitattanti: 'vedagÆ'ti taæ ma¤¤Ãmi 'bhÃvitatto'ti taæ ma¤¤Ãmi, evaæ pajÃnÃmi, evaæ ÃjÃnÃmi, 2 evaæ vijÃnÃmi, 3 evaæ paÂivijÃnÃmi, evaæ paÂivijjhÃmi 'vedagÆ bhÃvitatto'ti kathaæ bhagavà vedagÆ: vedo vuccati catusu maggesu ¤Ãïaæ, pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ dhammavicayasambojjhaÇgo vÅmaæsà vipassanà sammÃdiÂÂhi, bhagavà tehi vedehi jÃtijarÃmaraïassa antagato5 1. 'Yaæ' ti natthi-va, vi, machasaæ 2. VedagÆ - machasaæ 3. AjÃnÃmi 4. PajÃnÃmi-katthaci 5. Antaægato-ka, vi [BJT Page 138] [\x 138/] Antappatto koÂigato koÂippatto pariyantagato pariyantappatto vosÃnagato vosÃnappatto tÃïagato tÃïappatto lenagato lenappatto saraïagato saraïappatto abhayagato abhayappatto accutagato accutappatto amatagato amatappatto nibbÃnagato nibbÃnappatto. VedÃnaæ và antagatoti vedagÆ, vedehi và antagatoti vedagÆ, sattannaæ và dhammÃnaæ (viditattÃ) vedagÆ: sakkÃyadiÂÂhi vidità hoti, vicikicchà vidità hoti, sÅlabbataparÃmÃso vidito hoti, rÃgo - doso - moho - mÃno vidito hoti, viditÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saækilesikà ponobhavikà sadarÃ1 dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ: 1. ''VedÃni viceyya kevalÃni (sabhiyÃti bhagavÃ) SamaïÃnaæ yÃnipattha2 brÃhmaïÃnaæ Sabba3 vedanÃsu vÅtarÃgo Sabbaæ vedamaticca vedagÆ so''ti. [A] Evaæ bhagavà vedagÆ. Kathaæ bhagavà (bhÃvitatto): bhagavà bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤o bhÃvitasatipaÂÂhÃno bhÃvitasammappadhÃne bhÃvitaiddhipÃdo bhÃvitaindriyo bhÃvitabalo bhÃvitabojjhaÇgo bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho, dukkhaæ tassa pari¤¤Ãtaæ, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato, abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ, aparitto mahatto gambhÅro appameyyo duppariyogÃÊho4 pahÆtaratano5 sÃgarÆpamo6 chaÊaÇgupekkhÃya samannÃgato hoti. Cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti, na dummano, upekkhako viharati sato sampajÃno. Sotena saddaæ sutvà neva sumano hoti, na dummano, upekkhako viharati sato sampajÃno. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà neva sumano hoti, na dummano, upekkhako viharati sato sampajÃno. JivhÃya rasaæ sÃyitvà neva sumano hoti, na dummano, upekkhako viharati sato sampajÃno. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà neva sumano hoti, na dummano, upekkhako viharati sato sampajÃno. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya neva sumano hoti, na dummano, upekkhako viharati sato sampajÃno. 1. SaddarÃ-pu 2. YÃnidhatthi - machasaæ YÃni atthi-sÅ 3. SabbaverÃsu-ma, va, vi, ka [A.] SuttanipÃta sahiyasutta 4. Dupariyo gÃlenÃ-panana 5. Bahuratano-sÅ. 6. SÃgarasamo-katthaci [BJT Page 140] [\x 140/] Cakkhunà rÆpaæ disvà manÃpaæ rÆpaæ nÃbhigijjhati1 nÃbhihaæsati2 na rÃgaæ janeti tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Cakkhunà kho paneva3 rÆpaæ disvà amanÃpaæ na maÇku hoti, appatiÂÂhitacitto4 alÅnamanaso5 abyÃpannacetaso. Tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Sotena saddaæ sutvà manÃpaæ saddaæ nÃbhigijjhati nÃbhihaæsati na rÃgaæ janeti tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Cakkhunà kho paneva saddaæ sutvà amanÃpaæ na maÇku hoti, appatiÂÂhitacitto alÅnamanaso abyÃpannacetaso. Tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà manÃpaæ gandhaæ nÃbhigijjhati nÃbhihaæsati na rÃgaæ janeti tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Cakkhunà kho paneva gandhaæ ghÃyitvà amanÃpaæ na maÇku hoti, appatiÂÂhitacitto alÅnamanaso abyÃpannacetaso. Tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. JivhÃya rasaæ sÃyitvà manÃpaæ rÆpaæ nÃbhigijjhati nÃbhihaæsati na rÃgaæ janeti tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Cakkhunà kho paneva rasaæ sÃyitvà amanÃpaæ na maÇku hoti, appatiÂÂhitacitto alÅnamanaso abyÃpannacetaso. Tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà manÃpaæ phoÂÂhabbaæ nÃbhigijjhati nÃbhihaæsati na rÃgaæ janeti tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Cakkhunà kho paneva rÆpaæ disvà amanÃpaæ na maÇku hoti, appatiÂÂhitacitto alÅnamanaso abyÃpannacetaso. Tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya manÃpaæ nÃbhigijjhati nÃbhihaæsati na rÃgaæ janeti tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Cakkhunà kho paneva dhammaæ vi¤¤Ãya amanÃpaæ na maÇku hoti, appatiÂÂhitacitto alÅnamanaso abyÃpannacetaso. Tassa Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Cakkhunà rÆpaæ disvà manÃpÃmanÃpesu rÆpesu Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Sotena saddaæ sutvà manÃpÃmanÃpesu saddesu Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà manÃpÃmanÃpesu gandhesu Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. JivhÃya rasaæ sÃyitvà manÃpÃmanÃpesu rasesu Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà manÃpÃmanÃpesu phoÂÂhabbesu Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya manÃpÃmanÃpesu dhammesu Âhitova kÃyo hoti, Âhitaæ cittaæ ajjhattaæ susaæÂhitaæ suvimuttaæ. Cakkhunà rÆpaæ disvà rajanÅye na rajjati, dosanÅye7 na dussati, mohanÅye na muyhati, kopanÅye na kuppati, madanÅye na majjati, kilesanÅye na kilissati. Sotena saddaæ sutvà rajanÅye na rajjati, dosanÅye na dussati, mohanÅye na muyhati, kopanÅye na kuppati, madanÅye na majjati, kilesanÅye na kilissati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà rajanÅye na rajjati, dosanÅye na dussati, mohanÅye na muyhati, kopanÅye na kuppati, madanÅye na majjati, kilesanÅye na kilissati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà rajanÅye na rajjati, dosanÅye na dussati, mohanÅye na muyhati, kopanÅye na kuppati, madanÅye na majjati, kilesanÅye na kilissati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà rajanÅye na rajjati, dosanÅye na dussati, mohanÅye na muyhati, kopanÅye na kuppati, madanÅye na majjati, kilesanÅye na kilissati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya rajanÅye na rajjati, dosanÅye na dussati, mohanÅye na muyhati, kopanÅye na kuppati, madanÅye na majjati, kilesanÅye na kilissati. DiÂÂhe diÂÂhamatto sute sutamatto mute mutamatto vi¤¤Ãte vi¤¤Ãtamatto, diÂÂhe na lippati8, sute na lippati, mute na lippati, vi¤¤Ãte na lippati, diÂÂhe anupayo9 anapÃyo anissito appaÂibaddho vippamutto10 visa¤¤utto vimariyÃdÅkatena cetasà viharati. Sute anupayo anapÃyo anissito appaÂibaddho vippamutto visa¤¤utto vimariyÃdÅkatena cetasà viharati. Mute anupayo anapÃyo anissito appaÂibaddho vippamutto visa¤¤utto vimariyÃdÅkatena cetasà viharati. Vi¤¤Ãte anupayo anapÃyo anissito appaÂibaddho vippamutto visa¤¤utto vimariyÃdÅkatena cetasà viharati. 1. NÃbhijjhÃyati - pana 2. NÃbhihasati-sa 3. Cakkhunà kho panetaæ-sÅ-syà 4. AppatiÂÂhÅnacittÃ-syà 5. ùdÅnamanaso-va-vi-pana-syà [A.] SuttanipÃta-sahiya sutta 6. ùdÅnamanaso-va-vi-pa-syà 7. DussanÅye - machasaæ 8. Na limpati - machasaæ, syà 9. AnÆpayo-machasaæ Anusayo-va, vÅ 10. Vimutto-pana- [BJT Page 142] [\x 142/] Saævijjati bhagavato cakkhu6 passati bhagavà cakkhunà rÆpaæ, chandarÃgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavÃ. Saævijjati bhagavato sotaæ, suïÃti bhagavà sotena saddaæ, chandarÃgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavÃ. Saævijjati bhagavato ghÃnaæ, ghÃyati bhagavà ghÃnena gandhaæ, chandarÃgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavÃ. Saævijjati bhagavato jivhÃ, sÃyati bhagavà jivhÃya rasaæ, chandarÃgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavÃ. Saævijjati bhagavato kÃyo, phusati bhagavà kÃyena phoÂÂhabbaæ, chandarÃgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavÃ. Saævijjati bhagavato mano, vijÃnÃti bhagavà manasà dhammaæ, chandarÃgo bhagavato natthi, suvimuttacitto bhagavÃ. Cakkhuæ rÆpÃrÃmaæ rÆparataæ rÆpasammuditaæ, taæ bhagavato dantaæ guttaæ rakkhitaæ saævutaæ, tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Sotaæ saddÃrÃmaæ saddarataæ saddasammuditaæ, taæ bhagavato dantaæ guttaæ rakkhitaæ saævutaæ, tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. GhÃnaæ gandhÃrÃmaæ gandharataæ gandhasammuditaæ, taæ bhagavato dantaæ guttaæ rakkhitaæ saævutaæ, tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Jivhà rasÃrÃmà rasaratà rasasammuditÃ, sà bhagavato dantaæ guttaæ rakkhitaæ Saævutaæ, tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. KÃyo phoÂÂhabbÃrÃmo phoÂÂhabbarato phoÂÂhabbasammudito, so bhagavato dantaæ guttaæ rakkhitaæ saævutaæ, tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Mano dhammÃrÃmo dhammarato dhammasammudito so bhagavato dantaæ guttaæ rakkhitaæ saævutaæ, tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. 2. Dantaæ nayanti samitiæ dantaæ rÃjÃbhirÆhati, Danto seÂÂho manussesu yotivÃkyaæ titikkhati. [A] 3. Varamassatarà dantà ÃjÃnÅyà ca sindhavÃ, Ku¤jarà ca mahÃnÃgà attadantà tato varaæ. [A] 4. Na hi etehi yÃnehi gaccheyya agataæ2 disaæ, YathÃttanà sudantena danto dantena gacchati. [A] 5. VidhÃsu na vikampanti vippamuttà punabbhavÃ, DantabhÆmiæ anuppattà te loke vijitÃvino. [B] 6. YassindriyÃni bhÃvitÃni ajjhatta¤ca bahiddhà ca sabbaloke, Nibbijjha imaæ para¤ca lokaæ kÃlaæ kaÇkhati bhÃvitatto sadantoti. [C] 6. Cakkhuæ-sÅ 1. YathÃtthanÃ-[PTS.] SÅ 2. Amataæ dÅsaæ va-vi [A.] Dhammapada - nÃgavagga [B.] Khandha saæyutta - khajjaniya vagga [C.] SuttanipÃta - sahiya sutta [BJT Page 144] [\x 144/] Evaæ bhagavà bhÃvitatto1 Ma¤¤Ãmi taæ vedaguæ2 bhÃvitattaæ kuto nu dukkhà samudÃgatà imeti: 'kuto nÆ'ti saæsayapucchÃ, vimatipucchÃ, dveÊhapucchÃ, anekaæsapucchÃ. Evaæ nu kho, na nu kho, kiæ nu kho, kathaæ nu khoti 'kuto nu'. DukkhÃti jÃtidukkhaæ jarÃdukkhaæ vyÃdhidukkhaæ maraïadukkhaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadukkhaæ nerayikaæ dukkhaæ tiracchÃnadukkhaæ pettivisayadukkhaæ mÃnusikaæ3 dukkhaæ gabbhokkantimÆlakaæ dukkhaæ gabbhaÂÂhitimÆlakaæ dukkhaæ gabbhavuÂÂhÃnamÆlakaæ dukkhaæ jÃtassupanibandhanaæ4 dukkhaæ jÃtassa parÃdheyyataæ5 dukkhaæ attÆpakkamaæ dukkhaæ parÆpakkamaæ dukkhaæ dukkhadukkhaæ saÇkhÃradukkhaæ viparinÃmadukkhaæ, cakkhurogo sotarogo ghÃnarogo jivhÃrogo kÃyarogo sÅsarogo kaïïarogo mukharogo dantarogo kÃso sÃso pinÃso ¬aho6 jaro kucchi rogo mucchà pakkhandikà sÆlà visÆcikà kuÂÂhaæ gaï¬o kilÃso soso apamÃro daddu kaï¬u kacchu rakhasà vitacchikà lohitapittaæ madhumeho aæsà piÊakà bhagandalà pittasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà semhasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà vÃtasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà sannipÃtikà ÃbÃdhà utuparinÃmajà ÃbÃdhà visamaparihÃrajà ÃbÃdhà opakkamikà ÃbÃdhà kammavipÃkajà ÃbÃdhà sÅtaæ uïhaæ jighacchà pipÃsà uccÃro passÃvo ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ dukkhaæ, mÃtumaraïaæ dukkhaæ pitumaraïaæ dukkhaæ bhÃtumaraïaæ dukkhaæ bhaginÅmaraïaæ dukkhaæ puttamaraïaæ dukkhaæ dhÅtumaraïaæ dukkhaæ ¤Ãtivyasanaæ dukkhaæ bhogavyasanaæ7 dukkhaæ sÅlavyasanaæ dukkhaæ diÂÂhivyasanaæ dukkhaæ yesaæ dhammÃnaæ Ãdito samudÃgamanaæ pa¤¤Ãyati, atthaÇgamato nirodho pa¤¤Ãyati. Kammasaænissito vipÃko, vipÃkasaænissitaæ kammaæ, nÃmasaænissitaæ rÆpaæ, rÆpasaænissitaæ nÃmaæ, jÃtiyà anugataæ, jarÃya anusaÂaæ byÃdhinà abhibhÆtaæ, maraïena abbhÃhataæ, dukkhe patiÂÂhitaæ, atÃïaæ alenaæ asaraïaæ asaraïÅbhÆtaæ, ime vuccanti dukkhÃ. 1. BhÃvitattoti - machasaæ 2. VedagÆ - machasaæ 3. MÃnasikaæ-syà 4. JÃtassupanibandhakaæ-machasaæ 5. ParÃdheyyakaæ-machasaæ 6. ÖÃho-machasaæ 7. Rogavyasanaæ-pana, machasaæ [BJT Page 146] [\x 146/] Ime dukkhà kuto samudÃgatÃ, kuto jÃtÃ, kuto saæjÃtà kuto nibbattà kuto abhinibbattà kuto pÃtubhÆtà kiænidÃnà kiæsamudayÃ1 kiæjÃtikà kiæpabhavÃti imesaæ dukkhÃnaæ mÆlaæ pucchati, hetuæ pucchati, nidÃnaæ pucchati, sambhavaæ pucchati, pabhavaæ pucchati, samuÂÂhÃnaæ pucchati, ÃhÃraæ pucchati, Ãrammaïaæ pucchati, paccayaæ pucchati, samudayaæ pucchati, papucchati yÃcati ajjhesati2 pasÃdetÅti 'kuto nu dukkhà samudÃgatà ime. ' Ye keci lokasmiæ anekarÆpÃti: 'yekecÅ'ti sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ yekecÅti. ' Lokasmiæti apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloke. AnekarÆpÃti anekavidhà nÃnappakÃrà dukkhÃti 'ye keci lokasmiæ anekarÆpÃ. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi me taæ (iccÃyasmà mettagÆ) Ma¤¤Ãmi taæ vedaguæ bhÃvitattaæ, Kuto nu dukkhà samudÃgatà ime Ye keci lokasmiæ anekarÆpÃ''ti. 4-2 Dukkhassa ve maæ pabhavaæ apucchasi (mettagÆti bhagavÃ) Taæ te pavakkhÃmi yathà pajÃnaæ, UpadhinidÃnà pabhavanti dukkhà Ye keci lokasmiæ anekarÆpÃ. Dukkhassa ve maæ pabhavaæ apucchasÅ ti: 'dukkhassÃ'ti: jÃtidukkhassa jarÃdukkhassa vyÃdhidukkhassa maraïadukkhassa sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadukkhassa. Pabhavaæ apucchasÅti ''dukkhassa mÆlaæ pucchasi, hetuæ pucchasi, nidÃnaæ pucchasi, sambhavaæ pucchasi, pabhavaæ pucchasi, samuÂÂhÃnaæ pucchasi, ÃhÃraæ pucchasi, Ãrammaïaæ pucchasi, paccayaæ pucchasi, samudayaæ pucchasi, yÃcasi ajjhesasi pasÃdesÅ'ti 'dukkhassa ve maæ pabhavaæ apucchasÅ'. MettagÆti bhagavÃti: brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'mettagÆti bhagavÃ. ' 1. Kiæsamudayo-va-vi-ka 2. Ajjhesi-va, ci, ka [BJT Page 148] [\x 148/] Taæ te pavakkhÃmi yathà pajÃnÃti: 'taæ' ti dukkhassa mÆlaæ pavakkhÃmi, hetuæ pavakkhÃmi, nidÃnaæ pavakkhÃmi, sambhavaæ pavakkhÃmi, pabhavaæ pavakkhÃmi, samuÂÂhÃnaæ pavakkhÃmi, ÃhÃraæ pavakkhÃmi, Ãrammaïaæ pavakkhÃmi, paccayaæ pavakkhÃmi, samudayaæ pavakkhÃmi, ÃcikkhissÃmi desissÃmi pa¤¤apessÃmi paÂÂhapessÃmi vivarissÃmi vibhajissÃmi uttÃnÅkarissÃmi pakÃsissÃmÅti. 'Taæ te pavakkhÃmi'. Yathà pajÃnanti: yathà pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto na itihÅtihaæ na itikirÃya1 na paramparÃya na piÂakasampadÃnena na takkahetu na nayahetu na ÃkÃraparivitakkena na diÂÂhinijjhÃnakhantiyà sÃmaæ sayaæ abhi¤¤Ãtaæ attapaccakkhadhammaæ taæ kathayissÃmÅti 'taæ te pavakkhÃmi yathà pajÃnaæ'. UpadhinidÃnà pabhavanti dukkhÃti: 'upadhÅ'ti dasa upadhÅ: taïhÆpadhi diÂÂhÆpadhi, kilesÆpadhi, kammÆpadhi, duccaritÆpadhi, ÃhÃrÆpadhi, paÂighÆpadhi, catasso upÃdinnadhÃtuyo upadhÅ, cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni upadhi, chavi¤¤ÃïakÃyaæ upadhi, sabbampi dukkhaæ dukkhamanatthena3 upadhi, ime vuccanti dasa upadhi. DukkhÃti jÃtidukkhaæ jarÃdukkhaæ vyÃdhidukkhaæ maraïadukkhaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadukkhaæ Nerayikaæ dukkhaæ tiracchÃnadukkhaæ pettivisayadukkhaæ mÃnusikaæ3 dukkhaæ gabbhokkantimÆlakaæ dukkhaæ gabbhaÂÂhitimÆlakaæ dukkhaæ gabbhavuÂÂhÃnamÆlakaæ dukkhaæ jÃtassupanibandhanaæ4 dukkhaæ jÃtassa parÃdheyyataæ5 dukkhaæ attÆpakkamaæ dukkhaæ parÆpakkamaæ dukkhaæ dukkhadukkhaæ saÇkhÃradukkhaæ viparinÃmadukkhaæ, cakkhurogo sotarogo ghÃnarogo jivhÃrogo kÃyarogo sÅsarogo kaïïarogo mukharogo dantarogo kÃso sÃso pinÃso ¬aho6 jaro kucchi rogo mucchà pakkhandikà sÆlà visÆcikà kuÂÂhaæ gaï¬o kilÃso soso apamÃro daddu kaï¬u kacchu rakhasà vitacchikà lohitapittaæ madhumeho aæsà piÊakà bhagandalà pittasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà semhasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà vÃtasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà sannipÃtikà ÃbÃdhà utuparinÃmajà ÃbÃdhà visamaparihÃrajà ÃbÃdhà opakkamikà ÃbÃdhà kammavipÃkajà ÃbÃdhà sÅtaæ uïhaæ jighacchà pipÃsà uccÃro passÃvo ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ dukkhaæ, mÃtumaraïaæ dukkhaæ pitumaraïaæ dukkhaæ bhÃtumaraïaæ dukkhaæ bhaginÅmaraïaæ dukkhaæ puttamaraïaæ dukkhaæ dhÅtumaraïaæ dukkhaæ ¤Ãtibyasanaæ dukkhaæ bhogavyasanaæ dukkhaæ sÅlavyasanaæ dukkhaæ diÂÂhivyasanaæ dukkhaæ yesaæ dhammÃnaæ Ãdito samudÃgamanaæ pa¤¤Ãyati, atthaÇgamato nirodho pa¤¤Ãyati. Kammasaænissito vipÃko, vipÃkasaænissitaæ kammaæ, nÃmasaænissitaæ rÆpaæ, rÆpasaænissitaæ nÃmaæ, jÃtiyà anugataæ, jarÃya anusaÂaæ byÃdhinà abhibhÆtaæ, maraïena abbhÃhataæ, dukkhe patiÂÂhitaæ, atÃïaæ alenaæ asaraïaæ asaraïÅbhÆtaæ, ime vuccanti dukkhÃ. Ime dukkhà upadhinidÃnÃ, upadhihetukÃ, upadhipaccayÃ, upadhikÃraïà honti, pabhavanti sambhavanti jÃyanti sa¤jÃyanti nibbattanti pÃtubhavantÅ'ti 'upadhinidÃnà pabhavanti' dukkhÃ. 1. Na iti kiriyÃya - machasaæ 2. DukkhamanaÂÂhena - machasaæ 3. DukkhÃya vemaæ - va-vi-ka [BJT Page 150] [\x 150/] Ye keci lokasmiæ anekarÆpÃti: 'ye kecÅ'ti sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ ye kecÅ'ti. Lokasminti apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloke. AnekarÆpÃti: anekavidhà nÃnappakÃrà dukkhÃ'ti 'ye keci lokasmiæ anekarÆpÃ'. TenÃha bhagavÃ: ''Dukkhassa ve maæ pabhavaæ apucchasi (mettagÆti bhagavÃ) Taæ te pavakkhÃmi yathà pajÃnaæ UpadhinidÃnà pabhavanti dukkhà Ye keci lokasmiæ anekarÆpÃ''ti. 4-3 Yo ve avidvà upadhiæ karoti Punappunaæ dukkhamupeti mando Tasmà pajÃnaæ upadhiæ na kayirà Dukkhassa jÃtipabhavÃnupassÅ. Yo ve avidvà upadhiæ karotÅti: yo'ti yo yÃdiso yathà yutto yathÃvihito yathÃpakÃro yaæÂhÃnappatto1 yaædhammasamannÃgato2 khattiyo và brÃhmaïo và vesso và suddo và gahaÂÂho và pabbajito và devo và manusso vÃ. AvidvÃti avijjÃgato a¤¤ÃïÅ avibhÃvÅ duppa¤¤o. Upadhiæ karotÅti taïhÆpadhiæ karoti. DiÂÂhÆpadhiæ karoti. KilesÆpadhiæ karoti, kammÆpadhiæ karoti, duccaritÆpadhiæ karoti, ÃhÃrÆpadhiæ karoti, paÂighÆpadhiæ karoti, catasso upÃdinnadhÃtuyo upadhiæ3 karoti, cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni upadhiæ karoti, chavi¤¤ÃïakÃyaæ upadhiæ karoti, janeti sa¤janeti nibbattetÅti ye ve avidvà upadhiæ karoti: 1. Yaæ ÂhÃnaæ patto-si 2. SadhammasamannÃgato-bahusu 3. UpadhÅ-machasaæ [BJT Page 152] [\x 152/] Punappunaæ dukkhamupeti mando'ti: punappunaæ jÃtidukkhaæ jarÃdukkhaæ vyÃdhidukkhaæ maraïadukkhaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadukkhaæ eti samupeti upagacchati gaïhÃti parÃmasati abhinivisati. Mandoti mando moho avidvà avijjÃgato a¤¤ÃïÅ avibhÃvÅ duppa¤¤oti 'punappunaæ dukkhamupeti mando' Tasmà pajÃnaæ upadhiæ na kayirÃti: 'tasmÃ'ti taækÃraïà taæhetu tappaccayà tannidÃnà evaæ ÃdÅnavaæ sampassamÃno upadhÅsÆti 'tasmÃ. PajÃnanti pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, sabbe saækhÃrà aniccÃti pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, 'sabbe saækhÃrà dukkhÃ'ti pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto 'sabbe dhammà anattÃ'ti pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto. Upadhiæ na kayirÃti taïhÆpadhiæ na kareyya, diÂÂhÆpadhiæ na kareyya, kilesÆpadhiæ na kareyya, kammÆpadhiæ na kareyya, duccaritÆpadhiæ na kareyya, ÃhÃrÆpadhiæ na kareyya, paÂighÆpadhiæ na kareyya, catasso upÃdinnadhÃtuyo upadhiæ na kareyya, cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni upadhiæ na kareyya, chavi¤¤ÃïakÃyaæ upadhiæ na kareyya, na saæjaneyya na nibbatteyya nÃtinibbatteyyÃti tasmà pajÃnaæ upadhiæ na kayirÃ. ' DukkhassÃti: jÃtidukkhassa jarÃdukkhassa vyÃdhidukkhassa maraïadukkhassa sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadukkhassa. PabhavÃnupasasÅti: dukkhassa mÆlÃnupassÅ4 hetÃnupassÅ nidÃnÃnupassÅ sambhavÃnupassÅ pabhavÃnupassÅ samuÂÂhÃnÃnupassÅ ÃhÃrÃnupassÅ ÃrammaïÃnupassÅ paccayÃnupassÅ samudayÃnupassÅ. 'AnupassanÃ' vuccati pa¤¤Ã (yà pa¤¤Ã) pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi imÃya anupassanÃya pa¤¤Ãya upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato so vuccati anupassÅti ''dukkhassa jÃtippabhavÃnupassÅ. TenÃha bhagavÃ. ''Yo ve avidvà upadhiæ karoti Punappunaæ dukkhamupeti mando Tasmà pajÃnaæ upadhiæ na kayirà Dukkhassa jÃtippabhavÃnupassÅ''ti. 4. HetÆnussÅ-va-vi-ka Hetuæ passÅ - machasaæ [BJT Page 154] [\x 154/] 4-4 Yaæ taæ apucchimha akittayÅ no A¤¤aæ taæ1 pucchÃma tadiÇgha brÆhi Kathannu dhÅrà vitaranti oghaæ JÃtijaraæ2 soka3pariddava¤ca Taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohi Tathà hi te vidito esa dhammo Yaæ taæ apucchimha akittayÅ noti: yaæ taæ apucchimha ÃyÃcimha ajjhesimha pasÃdimha. AkittayÅ no'ti kittitaæ Ãcikkhitaæ desitaæ pa¤¤apitaæ paÂÂhapitaæ vivaritaæ vibhattaæ uttÃnÅkataæ pakÃsitanti 'yaæ taæ apucchimha akittayÅ no. ' A¤¤aæ taæ pucchÃma tadiÇgha brÆhÅti a¤¤aæ taæ pucchÃma, a¤¤aæ taæ yÃcÃma, a¤¤aæ taæ ajjhesÃma, a¤¤aæ taæ pasÃdema, uttariæ taæ pucchÃma. TadiÇga brÆhÅti taæ iÇgha brÆhi Ãcikkha desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivara vibhaja uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'a¤¤aæ taæ pucchÃma tadiÇgha brÆhi. ' Kathannu dhÅrà vitaranti oghaæ jÃti jaraæ sokapariddavaæ cÃ'ti: 'kathannÆ'ti saæsayapucchà vimatipucchà dveÊhapucchà anekaæsapucchÃ, evannu kho na nu kho kiæ nu kho kathannu khoti. Kathannu dhÅrà ti dhÅrà paï¬ità pa¤¤Ãvanto buddhimatto ¤Ãïino vibhÃvino medhÃvino. Oghanti kÃmoghaæ bhavoghaæ diÂÂhoghaæ avijjoghaæ. JÃtÅti 1yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbanti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho. JarÃti yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarà jÅraïatà khaï¬iccaæ pÃliccaæ valittacatà Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ paripÃko. Sokoti ¤Ãtivyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena và vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena và dukkhadhammena phuÂÂhassa soko socanà socitattaæ anto soko anto parisoko anto dÃho anto paridÃho cetaso parijjhÃyanà domanassaæ sokasallaæ' 1. A¤¤etvaæ-vÅ 2. JÃtiæ jaraæ - machasaæ 3. PucchÃmi-u, su, machasaæ 4. Sokaparidevaæca-va vÅ ka [BJT Page 156] [\x 156/] Paridevoti ¤Ãtivyasanena và phuÂÂhassa, bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa sÅlavyasanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena và vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena và dukkhadhammena phuÂÂhassa Ãdevo paridevo Ãdevanà paridevanà Ãdevitattaæ paridevitattaæ vÃcÃpalÃpo vippalÃpo lÃlappo lÃlappanà lÃlÃppitattaæ. Kathannu dhÅrà vitaranti oghaæ jÃtijaraæ sokapariddava¤cÃti dhÅrà kathaæ ogha¤ca jÃti¤ca jara¤ca dukkha¤ca sokaparideva¤ca taranti uttaranti pataranti (samatikkamanti) vÅtivattantÅti 'kathannu dhÅrà vitaranti oghaæ jÃtijaraæ sokapariddava¤ca' Taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohÅti 'ta'nti yaæ pucchÃmi, yaæ yÃcÃmi, yaæ ajjhesÃmi, yaæ pasÃdemi. MunÅti monaæ vuccati ¤Ãïaæ 'yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, [a] bhagavà tena ¤Ãïena samannÃgato muni monappatto. [BJT Page 156] [\x 156/] TÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ, vacÅmoneyyaæ, manomoneyyaæ, katamaæ kÃyamoneyyaæ: tividhÃnaæ kÃyaduccaritÃnaæ pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, tividhaæ kÃyasucaritaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyÃrammaïaæ ¤Ãïaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyapari¤¤Ã kÃyamoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo kÃyamoneyyaæ, kÃye chandarÃgappahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyasaækhÃranirodho catutthajjhÃnasamÃpatti kÃyamoneyyaæ. Idaæ kÃyamoneyyaæ. Katamaæ vacÅmoneyyaæ: catubbidhÃnaæ vacÅduccaritÃnaæ pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, catubbidhaæ vacÅsucaritaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃrammaïaæ ¤Ãïaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃpari¤¤Ã vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgappahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃsaækhÃranirodho dutiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgappahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃsaækhÃranirodho tatiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ. Idaæ vacÅmoneyyaæ. [A.] DhammasaÇgaïi - cittuppÃdakaï¬a [BJT Page 158] [\x 158/] Katamaæ manomoneyyaæ: tividhÃnaæ manoduccaritaæ pahÃnaæ manomoneyyaæ, tividhaæ manosucaritaæ manomoneyyaæ, cittÃrammaïaæ ¤Ãïaæ manomoneyyaæ, cittapari¤¤Ã manomoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo manomoneyyaæ, citte chandarÃgappahÃnaæ manomoneyyaæ, cittasaÇkhÃranirodho sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti manomoneyyaæ. Idaæ manomoneyyaæ. 7 ''KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu sabbappahÃyinaæ, [a] 8 KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ1 Ãhu ninhÃtapÃpaka''nti. [B] Imehi tÅhi moneyyehi dhammehi samannÃgatÃ. Cha munino: agÃramunino anagÃramunino sekhamunino asekhamunino paccekamunino munimunino. Katame agÃramunino: ye te agÃrikà diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime agÃramunino. Katame anagÃramunino ye te pabbajità diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime anagÃramunino. Satta sekho sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekabuddhà paccekamunino. Munimunino vuccanti tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhÃ. 9 ''Na monena muni hoti mÆÊharÆpo aviddasu Yo ca tulaæva paggayha varamÃdÃya paï¬ito, 10 PÃpÃni parivajjeti sa munÅ tena so muni Yo munÃti ubholoke muni tena pavuccati. [C] 11 Asataæ sata¤ca ¤atvà dhammaæ ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke Devamanussehi pÆjito yo saÇgajÃlamaticca so munÅ''ti. [D] SÃdhu viyÃkarohÅti taæ sÃdhu Ãcikkha2 desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivara vibhaja uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohi'. 1. SaïÂhito-katthaci [A.] TikaÇguttara-ÃpÃyikavagga [B.] Itivuttaka-dutiyavagga [C.] Dhammapada-dhammaÂÂhavagga [D]. SuttanipÃta-sahiyasutta 2. ùcikkhÃhi - machasaæ [BJT Page 160] [\x 160/] Tathà hi te vidito esa dhammoti: tathÃhi te vidito tulito tÅrito vibhÆto vibhÃvito esa dhammoti 'tathà hi to vidito esa dhammo'' TenÃha so brÃhmaïo: ''Yaæ taæ apucchimha akittayÅ no A¤¤aæ taæ pucchÃma tadiÇgha brÆhi, Kathannu dhÅrà vitaranti oghaæ JÃtijaraæ1 sokapariddava¤ca, Taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohi Tathà hi te vidito esa dhammo''ti. 4-5 KittayissÃmi te dhammaæ (mettagÆti bhagavÃ) DiÂÂhe dhamme2 anitÅhaæ3 Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ KittayissÃmi te dhammanti: 'dhamma'nti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ, cattÃro satipaÂÂhÃne4 cattÃro sammappadhÃne5 cattÃro iddhipÃde6 pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni sattabojjhaÇge7 ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ nibbÃna¤ca nibbÃnagÃmini¤ca paÂipadaæ kittayissÃmi, ÃcikkhissÃmi desessÃmi pa¤¤apessÃmi paÂÂhapessÃmi vivarissÃmi vibhajissÃmi uttÃnÅkarissÃmi pakÃsessÃmÅti kittayissÃmi te dhammaæ' mettagÆti bhagavÃti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. DiÂÂhe dhamme anitÅhanti: 'diÂÂhe dhamme'ti diÂÂhe dhamme ¤Ãte dhamme tulite dhamme tÅrite dhamme vibhÆte dhamme vibhÃvite dhamme, sabbe saækhÃrà aniccÃti diÂÂhe dhamme ¤Ãte dhamme tulite dhamme tÅrite dhamme vibhÆte dhamme vibhÃvite dhamme, sabbe saækhÃrà dukkhÃti diÂÂhe dhamme ¤Ãte dhamme tulite dhamme tÅrite dhamme vibhÆte dhamme vibhÃvite dhamme, sabbe dhammà anattÃ'ti diÂÂhe dhamme ¤Ãte dhamme tulite dhamme tÅrite dhamme vibhÆte dhamme vibhÃvite dhamme, yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti diÂÂhe dhamme ¤Ãte dhamme tulite dhamme tÅrite dhamme vibhÆte dhamme vibhÃvite dhammeti evampi 'diÂÂhe dhamme'. 9 Athavà dukkhe diÂÂhe dukkhaæ kittayissÃmi, 10 samudaye diÂÂhe samudayaæ 1. JÃti jaraæ-machasaæ, jÃtijaraæ-syà 2. DiÂÂheva dhamme-va, su 3. AnÅtihaæ-machasaæ, syà 4. SatipaÂÂhÃnaæ-va, ka 5. SammappadhÃnÃ-va, ka 6. IddhipÃda-va, ka 7. SattabojjhaÇgÃ-va, ka 8. TirÅte-syà 9. DiÂÂha dhamme kathayissÃmi-machasaæ, syà 10. KathayissÃmi-va, ka, vÅ, -machasaæ, syà [BJT Page 162] [\x 162/] KittayissÃmi, nirodhe diÂÂhe nirodhaæ kittayissÃmi, magge diÂÂhe maggaæ kittayissÃmÅ'ti evampi 'diÂÂhe dhamme'. Athavà diÂÂhe dhamme sandiÂÂhikaæ akÃlikaæ ehipassikaæ opanayikaæ1 paccattaæ veditabbaæ vi¤¤ÆhÅti evampi 'diÂÂhe dhamme'. AnitÅhanti na itihÅtihaæ na itikirÃya na paramparÃya na piÂakasampadÃya na takkahetu na nayahetu na ÃkÃraparivitakkena na diÂÂhinijjhÃnakhantiyà sÃmaæ sayaæ abhi¤¤Ãya attapaccakkhaæ dhammaæ, taæ kathayissÃmÅti 'diÂÂhe dhamme anitÅhaæ'. Yaæ viditvà sato caranti: yaæ viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe dhammà anattÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Satoti catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. VedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Dhamme dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. So vuccati 'sato'. Caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpentoti 'yaæ viditvà sato caraæ'. Tare loke visattikanti: 'visattikÃ' vuccati taïhÃ, 'Yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ '[A]. 9VisattikÃti kenaÂÂhena visattikÃ: visatÃti2 visattikÃ, visÃlÃti visattikÃ, visaÂÃti visattikÃ3 visamÃti visattikÃ, visakkatÅti visattikÃ, visaæharatÅti visattikÃ, visaævÃdikÃti visattikÃ, visamÆlÃti visattikÃ, visaphalÃti visattikÃ, visaparibhogÃti visattikÃ. VisÃlà và pana sà taïhà rÆpe sadde gandhe rase phoÂÂhabbe kule gaïe ÃvÃse lÃbhe yase pasaæsÃyaæ sukhe cÅvare piï¬apÃte senÃsane gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃre kÃmadhÃtuyÃ, rÆpadhÃtuyÃ, arÆpadhÃtuyÃ, kÃmabhave rÆpabhave arÆpabhave 1. Omaneyyakaæ - machasaæ 2. Visatoti visattikÃ-va, vÅ, ka 3. VisatÃti visattikÃ-va, vÅ, ka [A] dhammasaÇgaïi-nikkhepakaï¬a [BJT Page 164] [\x 164/] Sa¤¤Ãbhave asa¤¤Ãbhave nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave, ekavokÃrabhave catuvokÃrabhave pa¤cavokÃrabhave, atÅte anÃgate paccuppanne, diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu visatà vitthÃtÃti 'visattikÃ'. Loketi apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesà visattikÃ1 lokevetaæ vÅsattikaæ sato tareyya, uttareyya patareyya samatikkameyya vÅtivatteyyÃti 'tare loke visattikaæ. TenÃha bhagavÃ: KittiyissÃmi te dhammaæ (mettagÆti bhagavÃ) DiÂÂhe dhamme anitÅhaæ Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattika'nti. 4-6 Taæ cÃhaæ abhinandÃmi Mahesi dhammamuttamaæ Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ. Taæ cÃhaæ abhinandÃmÅti: 'ta'nti tuyhaæ vacanaæ byappathaæ2 desanaæ anusÃsanaæ anusiÂÂhiæ3 abhinandÃmÅti nandÃmi modÃmi anumodÃmi icchÃmi sÃdiyÃmi yÃcÃmi patthayÃmi pihayÃmi abhijappÃmÅti 'ta¤cÃhaæ abhinandÃmi'. Mahesi dhammamuttamanti: 'mahesÅ'ti mahesÅ bhagavÃ: mahantaæ sÅlakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahantaæ samÃdhikkhandhaæ mahantaæ pa¤¤Ãkkhandhaæ - mahantaæ vimuttikkhandhaæ - mahantaæ vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' 1. Yà sà loke vÅsattikÃ-syà 2. Byapathaæ-syà 3. AnusiÂÂhaæ-machasaæ Anusandhiæ-va, vi, ka, pa, syà [BJT Page 166] [\x 166/] Mahato tamokÃyassa1 padÃlanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato vipallÃsassa pabhedanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato taïhÃsallassa abbÆhanaæ2 esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato diÂÂhisaÇghÃÂassa3 viniveÂhanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato mÃnadhajassa pÃtanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato abhisaækhÃrassa vÆpasamaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato oghassa nittharaïaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato bhÃrassa nikkhepanaæ. 4 Esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato saæsÃravaÂÂassa ucchedaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato santÃpassa nibbÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato pariÊÃhassa paÂippassaddhiæ5 esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato dhammadhajassa ussÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahante satipaÂÂhÃne mahante sammappadhÃne mahante iddhipÃde - mahantÃni indriyÃni mahantÃni balÃni - mahante bojjhaÇge - mahantaæ ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ - mahantaæ paramatthaæ amataæ nibbÃnaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahesakkhehi6 và sattehi esito gavesito pariyesito kahaæ buddho kahaæ bhagavÃ, kahaæ devadevo, kahaæ narÃsabho'ti 'mahesi'. Dhammamuttamanti 'dhammamuttamaæ' vuccati amataæ nibbÃnaæ, yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ, uttamanti aggaæ seÂÂhaæ viseÂÂhaæ pÃmokkhaæ uttamaæ pavaraæ dhammanti mahesi dhammamuttamaæ. Yaæ viditvà sato caranti: yaæ viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe dhammà anattÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'yaæ ki¤ci samuyadadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Satoti catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. VedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Dhamme dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. So vuccati 'sato'. Caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpentoti 'yaæ viditvà sato caraæ'. 1. Mahato mohakÃyassa-pa- 2. Abbahanaæ-machasaæ 3. DiÂÂhÅsaÇghÃtassa - machasaæ 4. Nikkhepaniæ-sa 5. PaÂippassaddhaæ - machasaæ 6. MahesakkehivÃ-va-vi-ka [BJT Page 168] [\x 168/] Tare loke visattikanti: 'visattikÃ' vuccati taïhÃ, yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. VisattikÃti kenaÂÂhena visattikÃ: visatÃti visattikÃ, visÃlÃti visattikÃ, visaÂÃti visattikà visamÃti visattikÃ, visakkatÅti visattikÃ, visaæharatÅti visattikÃ, visaævÃdikÃti visattikÃ, visamÆlÃti visattikÃ, visaphalÃti visattikÃ, visaparibhogÃti visattikÃ. VisÃlà và pana sà taïhà rÆpe sadde gandhe rase phoÂÂhabbe kule gaïe ÃvÃse lÃbhe yase pasaæsÃyaæ sukhe cÅvare piï¬apÃte senÃsane gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃre kÃmadhÃtuyÃ, rÆpadhÃtuyÃ, arÆpadhÃtuyÃ, kÃmabhave rÆpabhave arÆpabhave sa¤¤Ãbhave asa¤¤Ãbhave nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave, ekavokÃrabhave catuvokÃrabhave pa¤cavokÃrabhave, atÅte anÃgate paccuppanne, diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu visaÂà vitthatÃti 'visattikÃ'. Loketi apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesà visattikà lokevetaæ visattikaæ sato tareyya, uttareyya patareyya samatikkameyya vÅtivatteyyÃti 'tare loke visattikaæ'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Taæ cÃhaæ abhinandÃmi Mahesi dhammamuttamaæ, Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattika'nti. 4-7 Yaæ ki¤ci sampajÃnÃsi2 (mettagÆti bhagavÃ) Uddhaæ adho tiriyaæ cÃpi majjhe3 Etesu nandi¤ca nivesana¤ca Panujja vi¤¤Ãïaæ bhave na tiÂÂhe. Yaæ ki¤ci sampajÃnÃsÅti: yaæ ki¤ci pajÃnÃsi ÃjÃnÃsi vijÃnÃsi paÂivijÃnÃsi paÂivijjhasÅti 'yaæ ki¤ci sampajÃnÃsi. MettagÆti bhagavÃti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'mettagÆti bhagavÃ. ' Uddhaæ adho tiriya¤cÃpi majjheti: 'uddhaæ' vuccati4 anÃgataæ, 'adho' vuccati atÅtaæ 'tiriyaæcÃpi majjheti paccuppannaæ 'uddha'nti devaloko, 'adho'ti nirayaloko tiriyaæ cÃpi majjheti manussaloko, athavà uddhanti kusalà dhammÃ, 'adho'ti akusalà dhammà tiriyaæ cÃpi majjhe'ti abyÃkatà dhammÃ, 'uddha'nti arÆpadhÃtu, 'adho'ti kÃmadhÃtu, 'tiriyaæ cÃpi majjhe'ti rÆpadhÃtu, 'uddhanti sukhà vedanÃ, 'adho'ti dukkhà vedanÃ, 'tiriyaæ cÃpi majjhe'ti adukkhamasukhà vedanÃ, 'uddha'nti uddhaæ pÃdatalà 'adho'ti adho kesamatthakÃ, 'tiriyaæ cÃpi majjhe'ti vemajjheti uddhaæ adho tiriyaæ cÃpi majjhe. ' 1. Loke vÃtaæ visattikaæ - va, vi, ka 2. SaæjÃnÃsi-pa SaæjÃnÃmi-va-vi-ka 3. Tiriyaæ vÃpi-katthaci 4. Uddhanti - machasaæ [BJT Page 170] [\x 170/] Etesu nandi¤ca nivesana¤ca panujja vi¤¤Ãïaæ bhave na tiÂÂheti: 'etesÆ'ti Ãcikkhitesu desitesu pa¤¤apitesu paÂÂhapitesu vivaritesu vibhajitesu uttÃnÅkatesu pakÃsitesu. Nandi vuccati taïhÃ, ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. ''. 9Nivesananti dve nivesanÃ: taïhÃnivesanà ca diÂÂhinivesanà ca, katamà taïhÃnivesanÃ: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ, idaæ mama, etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettà vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo2 raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati. YÃvatà aÂÂhasatataïhÃvicaritaæ, ayaæ taïhÃnivesanÃ. Katamà diÂÂhinivesanÃ: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho paÂiggÃho abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho3 viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhigatÃni, ayaæ diÂÂhinivesanÃ. Panujja vi¤¤Ãïanti pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrasahagataæ vi¤¤Ãïaæ, apu¤¤ÃbhisaÇkhÃrasahagataæ vi¤¤Ãïaæ, Ãne¤jÃbhisaÇkhÃrasahagataæ vi¤¤Ãïaæ, etesu nandiya¤ca nivesana¤ca abhisaækhÃrasahagata¤ca vi¤¤Ãïaæ nujja panujja nuda panuda jaha pajaha vinodehi byantÅkarohi anabhÃvaæ gamehÅti 'etesu nandi¤ca nivesana¤ca panujja vi¤¤Ãïaæ. ' Bhave na tiÂÂheti: 'bhavÃ'ti dve bhavÃ: kammabhavo ca paÂisandhiko ca punabbhavo. Katamo kammabhavo: pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro, ayaæ kammabhavo. Katamo paÂisandhiko punabbhavo: paÂisandhiko rÆpaæ vedanÃ1 sa¤¤Ã saÇkhÃrà vi¤¤Ãïaæ, ayaæ paÂisandhiko punabbhavo. Bhave na tiÂÂheti nandi¤ca nivesana¤ca abhisaækhÃrasahagataæ vi¤¤Ãïa¤ca kammabhava¤ca paÂisandhika¤ca punabbhavaæ pajahanto vinodento byantÅkaronto anabhÃvaæ gamento kammabhave na tiÂÂheyya, paÂisandhike punabbhave na tiÂÂheyya, na paÂisandhike punabbhave na tiÂÂheyya, na santiÂÂheyyÃti 'panujja vi¤¤Ãïaæ bhave na tiÂÂhe. ' TenÃha bhagavÃ: ''Yaæ ki¤ci sampajÃnÃsi (mettagÆti bhagavÃ) Uddhaæ adho tiriya¤cÃpi majjhe, Etesu nandi¤ca nivesana¤ca Panujja vi¤¤Ãïaæ bhave na tiÂÂhe''ti 1. RÆpa vedanÃ-syà [BJT Page 172] [\x 172/] 4-8 EvaævihÃrÅ sato appamatto Bhikkhu caraæ hitvà mamÃyitÃni, JÃtiæ jaraæ1 sokapariddava¤ca2 Idheva vidvà pajaheyya dukkhaæ. EvaævihÃrÅ sato appamattoti 'evaævihÃrÅ'ti: nandi¤ca nivesana¤ca abhisaækhÃrasahagatavi¤¤Ãïa¤ca kammabhava¤ca paÂisandhika¤ca punabbhavaæ pajahanto vinodento byantÅkaronto anabhÃvaæ gamentoti 'evaævihÃrÅ'. Satoti: catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato vedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, dhammesu dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: asati parivajjanÃya sato: satikaraïÅyÃna¤ca dhammÃnaæ katattà sato: satipaÂipakkhÃnaæ dhammÃnaæ hatattà sato: satinimittÃnaæ dhammÃnaæ asammuÂÂhattà sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satiyà samannÃgatattà sato: satiyà vasitattà sato: satiyà pÃgu¤¤atÃya sato: satiyà apaccoropanatÃya sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satattà sato: santattà sato: samitattà sato: santadhammasamannÃgatattà sato. BuddhÃnussatiyà sato: dhammÃnussatiyà sato: saÇghÃnussatiyà sato: sÅlÃnussatiyà sato: cÃgÃnussatiyà sato: devatÃnussatiyà sato: ÃnÃpÃnasatiyà sato: maraïÃnussatiyà sato: kÃyagatÃsatiyà sato: upasamÃnussatiyà satoti. Yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati satisambojjhaÇgo ekÃyanamaggo, ayaæ vuccati sati. Iminà sati upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato. So vuccati sato. Appamattoti: sakkaccakÃrÅ sÃtaccakÃrÅ aÂÂhitakÃrÅ anolÅnavuttÅ anikkhittachando anikkhittadhuro appamatto kusalesu dhammesu kathÃhaæ aparipÆraæ và sÅlakkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và sÅlakkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti3 yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃnÅ ca sati ca sampaja¤¤a¤ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamatto appamÃdo kusalesu dhammesu, kathÃhaæ aparipÆraæ và samÃdhikkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và samÃdhikkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya, pa¤¤Ãkkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và pa¤¤Ãkkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya, vimuttikkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và vimuttikkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya, vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti3. Yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhÅ ca appaÂivÃnÅ ca sati ca sampaja¤¤a¤ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamatto appamÃdo kusalesu dhammesu, kathÃhaæ abhi¤¤Ãtaæ và dukkhaæ parijÃneyyaæ, appahÅne và kilese pajaheyyaæ, abhÃvitaæ và maggaæ bhÃveyyaæ, asacchikataæ và nirodhaæ sacchikareyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃnÅ ca sati ca sampaja¤¤a¤ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamatto appamÃdo kusalesu dhammesÆ'ti 'evaævihÃrÅ sato appamatto. 1. JÃti jaraæ-su 2. Sokaparidevaæ ca-pana-ca 3. Anuggaïheyyanti - machasaæ [BJT Page 174] [\x 174/] Bhikkhu caraæ hitvà mamÃyitÃnÅti: 'bhikkhÆ'ti puthujjanakalyÃïako và bhikkhu sekho vÃ1 bhikkhu. Caranti: caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. MamÃyitÃnÅti: dve mamattÃ: taïhÃmamattaæ ca diÂÂhimamattaæ ca. Katamaæ taïhÃmamattaæ? YÃvatà taïhÃsaækhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ idaæ mamaæ etaæ mamaæ ettakaæ mamaæ ettÃvatà mamaæ mama rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ janapado koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati. YÃvatà aÂÂhasatataïhÃvicaritaæ, idaæ taïhÃmamattaæ. Katamaæ diÂÂhimamattaæ? VÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisa¤¤ojanaæ gÃho paÂiggÃho abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ 'yÃthÃvata'nti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhi diÂÂhigatÃni, idaæ diÂÂhimamattaæ. TaïhÃmamattaæ pahÃya diÂÂhimamattaæ paÂinissajitvà mamatte jahitvà cajitvà pajahitvà pariccajitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti 'bhikkhu caraæ hitvà mamÃyitÃni. ' JÃtiæ jaraæ sokapariddavaæ ca idheva vidvà pajaheyya dukkhanti: 'jÃtÅ'ti: Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbanti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho. Jaranti: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarà jÅraïatà khaï¬iccaæ pÃliccaæ valittacatà Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ paripÃko. Sokoti: ¤Ãtibyasanena và phuÂÂhassa bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena và vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena và dukkhadhammena phuÂÂhassa soko socanà socitattaæ anto soko anto parisoko anto dÃho anto paridÃho cetaso parijjhÃyanà domanassaæ sokasallaæ' paddarivanti2 ¤Ãtibyasanena và phuÂÂhassa, bhogavyasanena và phuÂÂhassa rogavyasanena và phuÂÂhassa sÅlavyasanena và phuÂÂhassa diÂÂhivyasanena và phuÂÂhassa a¤¤atara¤¤atarena và vyasanena samannÃgatassa a¤¤atara¤¤atarena và dukkhadhammena phuÂÂhassa Ãdevo paridevo Ãdevanà paridevanà Ãdevitattaæ paridevitattaæ vÃcÃpalÃpo vippalÃpo lÃlappo lÃlappanà lÃlÃppitattaæ. IdhÃti: imissà diÂÂhiyà -pe---------------- imasmiæ loke. (VidvÃti): vijjÃgato ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ. Dukkhanti: jÃtidukkhaæ jarÃdukkhaæ vyÃdhidukkhaæ maraïadukkhaæ sokaparidevadukkhaæ domanassupÃyÃsadukkhaæ. JÃti jaraæ sokapariddava¤ca idheva vidvà pajaheyya dukkhanti: vijjÃgato ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ idheva jÃti¤ca jara¤ca sokapariddava¤ca pajaheyya vinodeyya byantÅkareyya anabhÃvaæ gameyyÃti 'jÃtiæ jaraæ sokapariddava¤ca idheva vidvà pajaheyya dukkhaæ'. TenÃha bhagavÃ: ''EvaævihÃrÅ sato appamatto Bhikkhu caraæ hitvà mamÃyitÃni JÃtiæ jaraæ sokapariddava¤ca Idheva vidvà pajaheyya dukkha''nti. 4-9 EtÃbhinandÃmi vaco mahesino Sukittitaæ gotama nÆpadhÅkaæ, Addhà hi bhagavà pahÃsi dukkhaæ Tathà hi te vidito esa dhammo. EtÃbhinandÃmi vaco mahesinoti: eta'nti: tuyhaæ vacanaæ byappathaæ3 desanà anusiÂÂhiæ4 abhinandÃmÅti nandÃmi abhinandÃmi modÃmi anumodÃmi icchÃmi sÃdiyÃmi patthayÃmi pihayÃmi abhijappÃmi. Mahesinoti mahesi bhagavÃ: mahantaæ sÅlakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti mahesi. Mahesakkhehi và sattehi esito gavesito pariyesito kahaæ buddho kahaæ bhagavÃ, kahaæ devadevo, 'kahaæ narÃsabho'ti mahesÅti 'etÃbhinandÃmi vaco mahesino' 1. Sekkho và - pana, machasaæ 2. Paridevoti - hŠma 3. Byapathaæ-va-vÅ-ka-syà 4. AnusiÂÂhaæ - machasaæ [BJT Page 176] [\x 176/] Sukittitaæ gotama nÆpadhÅkanti 'sukittita'nti sukittitaæ su Ãcikkhitaæ sudesitaæ supa¤¤apitaæ supaÂÂhapitaæ suvivaritaæ suvibhajitaæ suuttÃnÅkataæ supakÃsitanti 'sukittitaæ'. Gotama nupadhÅkanti upadhÅ vuccanti1 kilesà ca khandhà ca abhisaÇkhÃrà ca. UpadhipahÃnaæ upadhivÆpasamaæ upadhipaÂinissaggaæ upadhipaÂippassaddhiæ2 amataæ nibbÃnanti 'sukittitaæ gotamanÆpadhÅkaæ'. Addhà hi bhagavà pahÃsi dukkhanti' 'addhÃ'ti ekaæsavacanaæ3 nissaæsayavacanaæ nikkaÇkhÃvacanaæ advejjhavacanaæ adveÊhakavacanaæ niyogavacanaæ4 apannakavacanaæ avatthÃnavacanametaæ 'addhÃ'ti bhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti. PahÃsi dukkhanti jÃtidukkhaæ jarÃdukkhaæ vyÃdhidukkhaæ maraïadukkhaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadukkhaæ pahÃsi pajahi vinodesi byantÅkarosi anabhÃvaæ gamesÅti 'addhà hi bhagavà pahÃsi dukkhaæ'. Tathà hi te vidito esa dhammoti tathà hi te vidito tulito tÅrito vibhÆto vibhÃvito esa dhammo ti 'tathà hi te vidito esa dhammo'. TenÃha so brÃhmaïo: ''EtÃbhinandÃmÅ vaco mahesino Sukittitaæ gotama nÆpadhÅkaæ, AddhÃhi bhagavà pahÃsi dukkhaæ Tathà hi te vidito esa dhammo''ti. 4-10 Te cÃpi nÆna pajaheyyu dukkhaæ5 Ye tvaæ munÅ aÂÂhitaæ6 ovadeyya, Taæ taæ namassÃmi samecca nÃgaæ Appeva maæ bhagavà aÂÂhitaæ ovadeyya. Te cÃpi nÆna pajaheyyu dukkhanti: 'tecÃpÅ'ti: khattiyà ca brÃhmaïà ca vessà ca suddà ca gahaÂÂhà ca pabbajità ca devà ca7 manussà ca. Pajaheyyu dukkhanti jÃtidukkhaæ jarÃdukkhaæ vyÃdhidukkhaæ maraïadukkhaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadukkhaæ pajaheyyuæ vinodeyyuæ byantÅkareyyuæ anabhÃvaæ gameyyunti 'te cÃpi nÆna pajaheyyu dukkhaæ'. 1. Vuccati-va-vi-ka 2. UpadhipaÂippassaddhaæ - machasaæ 3. EkaæsÃdhivacanaæ-va-vÅ-ka 4. Nirodhavacanaæ-va-vÅ-ka-machasaæ-pana 5. Pajaheyya dukkhaæ-va-vÅ-ka NÆnappajaheyyu dukkhaæ - machasaæ 6. Atthitaæ-pana 7. Devatà ca-pa-va-ka [BJT Page 178] [\x 178/] Ye tvaæ munÅ aÂÂhitaæ ovadeyyÃti: 'yeti: khattiye ca brÃhmaïe ca vesse ca sudde ca gahaÂÂhe ca pabbajite ca deve ca manusse ca. TvantÅ: bhagavantaæ bhaïati. MunÅti 'monaæ' vuccati ¤Ãïaæ, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, tena ¤Ãïena samannÃgato muni monappattoti. TÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ vacÅmoneyyaæ manomoneyyaæ. Katamaæ kÃyamoneyyaæ? TividhÃnaæ kÃyaduccaritÃnaæ pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ. Tividhaæ kÃyasucaritaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyÃrammaïe ¤Ãïaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyapari¤¤Ã kÃyamoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo kÃyamoneyyaæ, kÃye chandarÃgassa pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyasaækhÃrÃnirodho catutthajjhÃnasamÃpatti kÃyamoneyyaæ. Idaæ kÃyamoneyyaæ. Katamaæ vacÅmoneyyaæ? CatubbidhÃnaæ vacÅduccaritÃnaæ pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vacÅsucaritaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃrammaïe ¤Ãïaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃpari¤¤Ã vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgassa pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ. VacÅsaækhÃranirodho dutiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ. Idaæ vacÅmoneyyaæ. Katamaæ manomoneyyaæ? TividhÃnaæ manoduccaritÃnaæ pahÃnaæ manomoneyyaæ, tividhaæ manosucaritaæ manomoneyyaæ, cittÃrammaïe ¤Ãïaæ manomoneyyaæ, cittapari¤¤Ã manomoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo manomoneyyaæ, citte chandarÃgassa pahÃnaæ manomoneyyaæ, cittasaækhÃranirodho sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti manomoneyyaæ. Idaæ manomoneyyaæ. 1. ''KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ, Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu sabbappahÃyinaæ. 2. KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu ninhÃtapÃpaka''nti. Imehi tÅhi moneyyehi dhammehi samannÃgato cha munino: agÃramunino anagÃramunino sekhamunino asekhamunino paccekamunino munimuninoti. Katame agÃramunino? Ye te agÃrikà diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime agÃramunino. Katame anagÃramunino? Ye te pabbajità diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime anagÃramunino. Satta sekhà sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekabuddhà paccekamunino. Munimunino vuccanti tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhÃ. 3. ''Na monena muni hoti mÆÊharÆpo aviddasu, Yo ca tulaæva paggayha varamÃdÃya paï¬ito. 4. PÃpÃni parivajjeti sa munÅ tena so munÅ, Yo munÃti ubho loke munÅ tena pavuccatÅ. '' 5. ''Asata¤ca sata¤ca ¤atvà dhammaæ Ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke, Devamanussehi pÆjito yo SaÇgajÃlamaticca so munÅ. AÂÂhitaæ ovadeyyÃti: aÂÂhitaæ ovadeyya sakkaccaæ ovadeyya, abhiïhaæ Ovadeyya, punappunaæ ovadeyya, anusÃseyyÃti ye tvaæ munÅ aÂÂhitaæ ovadeyya. ' Taæ taæ namassÃmi samecca nÃganti: 'tanti' bhagavantaæ bhaïati. NamassÃmÅti kÃyena và namassÃmi, vÃcÃya và namassÃmi, cittena và namassÃmi anvatthapaÂipattiyà và namassÃmi, dhammÃnudhammapaÂipattiyà và namassÃmi, sakkaromi, garukaromi1, mÃnemi, pÆjemi. SameccÃti samecca abhisamecca samÃgantvà abhisamÃgantvà sammukhà taæ namassÃmi. NÃganti nÃgo ca bhagavÃ, 'Ãguæ na karotÅti nÃgo, na gacchantÅti nÃgo, na ÃgacchantÅti nÃgo. Kathaæ bhagavà Ãguæ na karotÅti nÃgo: 'Ãgu' vuccati pÃpakà akusalà dhammà saækilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jarÃmaraïÅyÃ. 12 ''ùguæ na karoti ki¤ci loke (sabhiyÃti bhagavÃ) Sabbasaæyoge visajja bandhanÃni, 1 Sabbattha na sajjatÅ vimutto NÃgo tÃdÅ pavuccate tathattÃ''ti. [A] Evaæ bhagavà 'Ãguæ na karotÅti nÃgo. Kathaæ na bhagavà na gacchatÅti nÃgo: bhagavà na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, na rÃgavasena gacchati, na dosavasena gacchati, na mohavasena gacchati, na mÃnavasena gacchati, na diÂÂhivasena gacchati, na uddhaccavasena gacchati, na vicikicchÃvasena gacchati, na anusayavasena gacchati, na vaggehi dhammehi sÃyati, nÅyyati vuyhati saæharÅyati. Evaæ bhagavà 'na gacchatÅ'ti nÃgo. 1. Garuæ karomi - machasaæ 2. Sabbasaæyojanà visajja-va-vi-ka-pana [A.] SuttanipÃta-sahiyasutta [BJT Page 180] [\x 180/] Kathaæ bhagavà na ÃgacchatÅti nÃgo: sotÃpattimagge ye kilesà pahÅnà te kilese na puneti na pacceti, na paccÃgacchati. SakadÃgÃmimaggena - anÃgÃmimaggena - arahattamaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puneti, na pacceti na paccÃgacchati. Evaæ na ÃgacchatÅ'ti 'nÃgoti'. 'Taæ taæ namassÃmi samecca nÃgaæ'. Appeva maæ bhagavà ovadeyyÃti. Appeva maæ bhagavà aÂÂhitaæ ovadeyya, sakkaccaæ ovadeyya, punappunaæ ovadeyya, anusÃseyyÃti 'appeva maæ bhagavà aÂÂhitaæ ovadeyya'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Te cÃpi nÆna pajaheyyu dukkhaæ Ye tvaæ munÅ aÂÂhitaæ ovadeyya, Taæ taæ namassÃmi samecca nÃgaæ Appeva maæ bhagavà aÂÂhitaæ ovadeyyÃ''ti. Yaæ brÃhmaïaæ vedaguæ1 Ãbhija¤¤Ã Aki¤canaæ kÃmabhave asattaæ, Addhà hi so oghamimaæ atÃri Tiïïo ca pÃraæ akhilo akaÇkho. Yaæ brÃhmaïaæ vedaguæ Ãbhija¤¤Ãti 'brÃhmaïo'ti sattannaæ dhammÃnaæ bÃhitattà brÃhmaïo: sakkÃyadiÂÂhi bÃhità hoti, vicikicchà bÃhità hoti, sÅlabbataparÃmÃso bÃhito hoti, rÃgo bÃhito hoti, doso bÃhito hoti, moho bÃhito hoti, mÃno bÃhito hoti, bÃhitÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saækilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. 1. VedagumÃbhija¤¤Ã - machasaæ Vedagumabhija¤¤Ã-va-vi-ka [BJT Page 182] [\x 182/] 13. ''BÃhetvà sabbapÃpakÃni (sahiyÃti bhagavÃ) Vimalo sÃdhu samÃhito Âhitatto, SaæsÃramaticca kevalÅ so Asito tÃdÅ pavuccate sa brahmÃ''[a] VedagÆti: 'vedo' vuccati catusu maggesu ¤Ãïaæ pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ dhammavicayasambojjhaÇgo vÅmaæsà vipassanà sammÃdiÂÂhi, bhagavà tehi vedehi jÃtijarÃmaraïassa antagato antappatto koÂigato koÂippatto pariyantagato pariyantappatto vosÃnagato vosÃnappatto tÃïagato tÃïappatto lenagato lenappatto saraïagato saraïappatto abhayagato abhayappatto accutagato accutappatto amatagato amatappatto nibbÃnagato nibbÃnappatto. VedÃnaæ và antagatoti vedagÆ, vedehi và antagatoti vedagÆ, sattannaæ và dhammÃnaæ viditattà vedagÆ: sakkÃyadiÂÂhi vidità hoti, rÃgo - doso - moho - mÃno vidito hoti, viditÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saækilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ: ''VedÃni viceyya kevalÃni (sabhiyÃti bhagavÃ) SamaïÃnaæ yÃnipattha2 brÃhmaïÃnaæ Sabba vedanÃsu vÅtarÃgo Sabbaæ vedamaticca vedagÆ so. ùbhija¤¤Ãti abhijÃneyya, ÃjÃneyya, vijÃneyya, paÂivijÃneyya, paÂivijjheyyÃti 'yaæ brÃhmaïaæ vedaguæ Ãbhija¤¤Ã. ' Aki¤canaæ kÃmabhave asattanti: 'aki¤canaæ' ti: rÃgaki¤canaæ dosaki¤canaæ mohaki¤canaæ mÃnaki¤canaæ diÂÂhiki¤canaæ kilesaki¤canaæ duccaritaki¤canaæ. Yassete ki¤canà pahÅnà samucchinnà vÆpasantà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so vuccati 'aki¤cano'. KÃmÃti: uddÃnato dve kÃmÃ: vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. BhavÃti: dve bhavÃ: kammabhavo ca paÂisandhiko ca punabbhavo. Katamo kammabhavo: pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃbhisaÇkhÃro, ayaæ kammabhavo. Katamo paÂisandhiko punabbhavo: paÂisandhiko rÆpaæ vedanà sa¤¤Ã saÇkhÃrà vi¤¤Ãïaæ, ayaæ paÂisandhiko punabbhavo. Aki¤canaæ kÃmabhave asattanti: aki¤canaæ puggalaæ kÃmabhave ca asattaæ alaggaæ alaggitaæ apaÊibuddhaæ nikkhantaæ nissaÂaæ vippamuttaæ1 visaæyuttaæ vimariyÃdÅkatena cetasà viharantanti 'aki¤canaæ kÃmabhave asattaæ' Addhà hi so oghamimaæ atÃrÅti: 'addhÃ'ti: ekaæsavacanaæ nissaæsayavacanaæ nikkaÇkhÃvacanaæ advejjhavacanaæ adveÊhakavacanaæ niyogavacanaæ apannakavacanaæ avatthÃpanavacanametaæ 'addhÃ'ti. Oghanti: kÃmoghaæ bhavoghaæ diÂÂhoghaæ avijjoghaæ. AtÃrÅti: atari uttari patari samatikkami. VÅtivattayÅti 'addhà hi so oghamimaæ atÃri. ' [A.] SuttanipÃta - sahiyasutta 1. Vippayuttaæ-a-va-vÅ-ka-pana [BJT Page 184] [\x 184/] Tiïïo ca pÃraæ akhilo akaÇkhoti: 'tiïïo'ti: kÃmoghaæ tiïïo, 1 bhavoghaæ tiïïo, diÂÂhoghaæ tiïïo, avijjoghaæ tiïïo, saæsÃrapathaæ tiïïo, uttiïïo nittiïïo2 atikkanto samatikkanto vÅtivatto, So vutthavÃso3 ciïïacaraïo gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato, abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso (paramappattipatto). 4 So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. 1. Otiïïo-pana 2. Nitthiïïo - machasaæ 3. VuÂÂhavÃso-syà 4. Paramapattippatto - machasaæ [BJT Page 186] [\x 186/] Asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato Âhito pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato Âhito vimuttikkhandhena samannÃgato Âhito vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvÃ1 Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya2 Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya parisuddhiyà Âhito muditÃya parisuddhiyà Âhito upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya3, parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattÃ4 Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. 14. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi5 - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïa6saæsÃro - natthi tassa punabbhavo''ti Tiïïo ca pÃranti 'pÃraæ' vuccati amataæ nibbÃnaæ ''yo so sabbasaækhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ'' so pÃragato pÃrappatto7 antagato antappatto8. KoÂigato koÂippatto pariyantagato pariyantappatto vosÃnagato vosÃnappatto tÃïagato tÃïappatto lenagato lenappatto saraïagato saraïappatto abhayagato abhayappatto accutagato accutappatto9 amatagato amatappatto10 nibbÃnagato nibbÃnappatto so vutthavÃso ciïïacaraïo11 gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso paramappattipatto. So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena samÃdhikkhandhena - pa¤¤Ãkkhandhena - vimuttikkhandhena - vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvà Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya - muditÃya - upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya, parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattà Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi5 - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïa6saæsÃro - natthi tassa punabbhavo''ti 'Tiïïo ca pÃraæ'. Akhiloti rÃgo khilo doso khilo moho khilo kodho khilo upanÃho khilo makkho khilo, paÊÃso khilo, issà khilo, macchariyaæ khilo, mÃyà khilo, sÃÂheyyaæ khilo, thambho khilo, sÃrambho khilo, mÃno khilo, atimÃno khilo, mado khilo, pamÃdo khilo, sabbe kilesà khilÃ, sabbe duccarità khilÃ, sabbe darathà khilÃ, sabbe pariÊÃhà khilÃ, sabbe santÃpà khilÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà khilÃ, yassete khilà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so vuccati 'akhilo'. 1. PaÂipÃdiyitvÃ-syà 2. VimuttipaÂisevanatÃya - machasaæ 3. Akamma¤¤atÃya-syà 4. Santussitattà - machasaæ 5. Pacchimako bhave - machasaæ, syà 6. JÃtijarÃmaraïa-syà 7. PÃraægato pÃraæpatto-va-vi-ka 8. Antaægato antaæpatto va-vi-ka 9. Accutaægato accutapatto-pa Accantagato accantappatto-va-vi-ka 10. Amataægato-amatappatto-panana 11. So vuccati ciïïacaraïo-pana [BJT Page 188] [\x 188/] AkaÇkhoti dukkhe kaÇkhÃ, dukkhasamudaye kaÇkhÃ, dukkhanirodhe kaÇkhÃ, dukkhanirodhagÃmiïiyà paÂipadÃya kaÇkhÃ, pubbante kaÇkhÃ, aparante kaÇkhÃ, pubbantÃparante kaÇkhÃ, idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu kaÇkhÃ. Yà evarÆpà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ vimati vicikicchà dveÊhakaæ dvedhÃpatho saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thambhitattaæ1 cittassa manovilekho. Yassete kaÇkhà pahÅnà samucchinnà vÆpasantà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so vuccati 'akaÇkhoti' tiïïo ca pÃraæ akhilo akaÇkho'. TenÃha bhagavÃ: ''Yaæ brÃhmaïaæ vedaguæ Ãbhija¤¤Ã Aki¤canaæ kÃmabhave asattaæ, Addhà hi so oghamimaæ atÃri Tiïïo ca pÃraæ akhilo akaÇkho''ti. 4-12 Vidvà ca yo vedagu naro idha BhavÃbhave saÇgamimaæ visajja, So vÅtataïho anÅgho nirÃso AtÃri2 so jÃtijaranti brÆmi. Vidvà ca yo vedagÆ naro idhÃti 'vidvÃ'ti vidvà vijjÃgato ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ. Yo ti yÃdiso -pe----------------- Devo và manusso vÃ. VedagÆti 'vedÃ' vuccanti catusu maggesu ¤Ãïaæ ''pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ dhammavicayasambojjhaÇgo vÅmaæsà vipassanà sammÃdiÂÂhi, '' tehi vedehi jÃtijarÃmaraïassa antagato antappatto3 koÂigato koÂippatto pariyantagato pariyantappatto vosÃnagato vosÃnappatto tÃïagato tÃïappatto lenagato lenappatto saraïagato saraïappatto abhayagato abhayappatto accutagato accutappatto amatagato amatappatto nibbÃnagato nibbÃnappatto. 'VedÃnaæ và antagato'ti vedagÆ, 'vedehi và antagato'ti vedagÆ' sattannaæ và dhammÃnaæ4 viditattà vedagÆ: sakkÃyadiÂÂhi vidità hoti, vicikicchà - sÅlabbataparÃmÃso - rÃgo - doso - moho - mÃno vidito hoti, viditÃssa5 honti pÃpakà akusalà dhammà saækilesikà ponobhavikÃ6 sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ: 1. Chambhittataæ - machasaæ, syà 2. AttÃri-syà 3. Attaægato antaæpatto-va-vi-ka 4. Sattannaæ dhammÃnaæ-katthaci 5. Vidikassa-va-vi-ka 6. PonabbhavikÃ-va-vi-ka [BJT Page 190] [\x 190/] 15. ''VedÃni viceyya kevalÃni (sabhiyÃti bhagavÃ) SamaïÃnaæ yÃni patthÅ brÃhmaïÃnaæ SabbavedanÃsu vÅtarÃgo Sabbaæ vedamaticca vedagÆ so[a]''ti. 2 Naroti: satto naro mÃïavo poso puggalo jÅvo jÃgÆ3 jantu indagu hindagu manujo. IdhÃti imissà diÂÂhiyà (-pe)------------------- Imasmiæ manussaloke 'vidvà ca yo vedagÆ naro idha'. BhavÃbhave saÇgamimaæ visajjÃti - 'bhavÃbhave'ti: bhavÃbhave kammabhave punabbhave, kÃmabhave kammabhave kÃmabhave punabbhave, rÆpabhave kammabhave rÆpabhave punabbhave, arÆpabhave kammabhave arÆpabhave punabbhave punappunabhave punappunagatiyà punappunauppattiyà punappunapaÂisandhiyÃ4 punappunaattabhÃvÃbhinibbattiyÃ. SaÇgÃti sattasaÇgÃ: rÃgasaÇgo dosasaÇgo mohasaÇgo mÃna - diÂÂhi - kilesasaÇgo duccaritasaÇgo. VisajjÃti: saÇge vossajitvÃ5 và visajja, athavà saÇge baddhe vibaddhe Ãbaddhe6 lagge laggite paÊibuddhe7 bandhane phoÂayitvÃ8 và visajja, yathà vayhaæ và rathaæ và sakaÂaæ và sandamÃnikaæ và sajjaæ visajjaæ karonti vikopenti, evameva9 saÇge vossajitvà visajja athavà saÇge baddhe vibaddhe Ãbaddhe lagge laggite paÊibuddhe bandhane phoÂayitvà và visajjÃti 'bhavÃbhave saÇgamimaæ visajja. ' So vÅtataïho anÅgho nirÃso atÃri so jÃtijaranti brÆmÅti 'taïhÃ'ti: rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ, yassesà taïhà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so vuccati vÅtataïho vigatataïho cattataïho vantataïho muttataïho pahÅnataïho paÂinissaÂÂhataïho vÅtarÃgo cattarÃgo pahÅnarÃgo paÂinissaÂÂharÃgo nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharatÅti so vÅtataïho. 1. YÃnidhatthi - machasaæ 2. Sabbaveramaticca vedagunaro-va-vi-ka 3. JÃtu-syà 4. Punappunaæ gatiyà punappunaæ uppattiyà Punappunaæ paÂisandhiyÃ-pana 5. Vosajjetvà - machasaæ 6. Bandhe vibandhe Ãbandhe-syà Vosajjetvà - machasaæ 7. PaÊibandhe-sa 8. Mocayitvà cÃ-va-vi-ka-pa-syà 9. Evamete-pana Evameva te - machasaæ [A.] Su-sabhiyasutta [BJT Page 192] [\x 192/] AnÅghoti rÃgo nÅgho, doso nÅgho, moho nÅgho, kodho nÅgho, upanÃho nÅgho, makkho nÅgho, paÊÃso nÅgho, issà nÅgho, macchariyaæ nÅgho, mÃyà nÅgho, sÃÂheyyaæ nÅgho, thambho nÅgho, sÃrambho nÅgho, mÃno nÅgho, atimÃno nÅgho, mado nÅgho, pamÃdo nÅgho, sabbe kilesà nÅghÃ, sabbe duccarità nÅghÃ, sabbe darathà nÅghÃ, sabbe pariÊÃhà nÅghÃ, sabbe santÃpà nÅghÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà 1 nÅghÃ, yassete nÅghà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so vuccati 'anÅgho' nirÃsoti 'ÃsÃ' vuccati taïhÃ, yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Yassesà Ãsà taïhà pahÅnà samucchinnà vÆpasantà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so vuccati 'nirÃso'. JÃtÅti ''yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbanti khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho. Jaranti: yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarà jÅraïatà khaï¬iccaæ pÃliccaæ valittacatà Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ paripÃko, ayaæ vuccati jarÃ. So vÅtataïho anÅgho nirÃso atÃri so jÃtijaranti brÆmÅti yo so vÅtataïho ca anÅgho ca nirÃso ca so kho jÃtijarÃmaraïaæ atari uttari patari samatikkami vÅtivattayÅti, brÆmi ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti 'so vÅtataïho anÅgho nirÃso atÃri so jÃtijaranti brÆmÅ. ' TenÃha bhagavÃ: ''Vidvà ca yo vedagÆ naro idha BhavÃbhave saÇgamimaæ visajja, So vÅtataïho anÅgho nirÃso AtÃri so jÃtijaranti brÆmÅ''ti Saha gÃthÃpariyosÃnÃ1 ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, 2 tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako' hama'smÅti. MettagÆ suttaniddeso catuttho 1. PariyosÃne-va-vi-ka-pana [BJT Page 194] [\x 194/] 5. Dhotaka suttaniddeso 5-1 PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi me taæ (iccÃyasmà dhotako) VÃcÃ'bhikaÇkhÃmi mahesi tuyhaæ, Tava sutvÃna nigghosaæ Sikkhe nibbÃnamattano. PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi meta'nti 'pucchÃ'ti tisso pucchÃ: adiÂÂhajotanà pucchÃ, diÂÂhasaæsandanà pucchà vimaticchedanà pucchÃ, katamà adiÂÂhajotanà pucchÃ: pakatiyà lakkhaïaæ a¤¤Ãtaæ hoti adiÂÂhaæ atulitaæ atÅritaæ avibhÆtaæ avibhÃvitaæ tassa ¤ÃïÃya dassanÃya tulanÃya tÅraïÃya vibhÃvanÃya. Pa¤haæ pucchati, ayaæ adiÂÂhajotanà pucchÃ. Katamà diÂÂhasaæsandanà pucchÃ: pakatiyà lakkhaïaæ ¤Ãtaæ hoti diÂÂhaæ tulitaæ tÅritaæ vibhÆtaæ vibhÃvitaæ. A¤¤ehi paï¬itehi saddhiæ saæsandanatthÃya pa¤haæ pucchati. Ayaæ diÂÂhasaæsandanà pucchÃ. Katamà vimaticchedanà pucchÃ: pakatiyà saæsayapakkhanto. Hoti vimatipakkhanto dveÊhakajÃto evannu kho na nu kho kinnukho kathaænu kho'ti. So vimaticchedanatthÃya pa¤haæ pucchati. Ayaæ vimaticchedanà pucchÃ. Imà tisso pucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: manussapucchÃ, amanussapucchÃ, nimmitapucchÃ. Katamà manussapucchÃ: manussà buddhaæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti: bhikkhÆ pucchanti, bhikkhuïiyo pucchanti, upÃsikà pucchanti, upÃsikÃyo pucchanti, rÃjÃno pucchanti, khattiyà pucchanti, brÃhmaïà pucchanti, vessà pucchanti, suddà pucchanti, gahaÂÂhà pucchanti, pabbajità pucchanti, ayaæ manussapucchÃ. Katamà amanussapucchÃ: amanussà buddhaæ bhagavantaæ upasaækamitvà pa¤haæ pucchanti: nÃgà pucchanti, supaïïà pucchanti, yakkhà pucchanti, asurà pucchanti. Gandhabbà pucchanti, mahÃrÃjÃno pucchanti, indà pucchanti, brahmÃno pucchanti, devà pucchanti, ayaæ amanussapucchÃ. Katamà nimmitapucchÃ: yaæ bhagavà rÆpaæ abhinimminÃti manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgaæ ahÅnindriyaæ, taæ so nimmito[I] buddhaæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchati, bhagavà vissajjeti. Ayaæ nimmitapucchÃ. Imà tisso pucchÃ. AparÃpi 'tisso pucchÃ: attatthapucchà paratthapucchà ubhayatthapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: diÂÂhadhammikatthapucchà samparÃyikatthapucchà paramatthapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: anavajjapucchà nikkilesatthapucchà vodÃnatthapucchÃ: aparÃpi tisso pucchÃ: atÅtapucchà anÃgatapucchà paccuppannapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: kusalapucchà akusalapucchà avyÃkatapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: satipaÂÂhÃnapucchà sammappadhÃnapucchà iddhipÃdapucchÃ. AparÃpi tisso pucchà indriyapucchà balapucchà bojjhaÇgapucchÃ. AparÃpi tisso pucchÃ: maggapucchà phalapucchà nibbÃnapucchÃti. PucchÃmi tanti: pucchÃmi taæ, yÃcÃmi taæ, ajjhesÃmi taæ, pasÃdemi taæ, kathayassu me'ti 'pucchÃmi taæ. ' BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ 'bhagavÃ'ti. BrÆhi metanti brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti. 'PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi me taæ'. IccÃyasmà dhotakoti: 'iccÃ'ti padasandhi3 padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Dhotakoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpoti. 'IccÃyasmà dhotako'. VÃcÃbhikaÇkhÃmi mahesi tuyhanti: tuyhaæ vacanaæ byappathaæ desanaæ anusiÂÂhiæ4 kaÇkhÃmi abhikaÇkhÃmi icchÃmi sÃdiyÃmi patthayÃmi pihayÃmi abhijappÃmi. MahesÅti mahesi bhagavÃ, mahantaæ sÅlakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti mahesi. Mahantaæ samÃdhikkhandhaæ mahantaæ pa¤¤Ãkkhandhaæ - mahantaæ vimuttikkhandhaæ - mahantaæ vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato tamokÃyassa padÃlanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato vipallÃsassa pabhedanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato taïhÃsallassa abbÆhanaæ2 esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato diÂÂhisaÇghÃÂassa viniveÂhanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato mÃnadhajassa pÃtanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato abhisaækhÃrassa vÆpasamaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato oghassa nittharaïaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato bhÃrassa nikkhepanaæ. Esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato saæsÃravaÂÂassa ucchedaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato santÃpassa nibbÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato pariÊÃhassa paÂippassaddhiæ5 esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato dhammadhajassa ussÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahante satipaÂÂhÃne mahante sammappadhÃne mahante iddhipÃde - mahantÃni indriyÃni mahantÃni balÃni - mahante bojjhaÇge - mahantaæ ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ - mahantaæ paramatthaæ amataæ nibbÃnaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahesakkhehi6 và sattehi esito gavesito pariyesito kahaæ buddho kahaæ bhagavÃ, kahaæ devadevo, kahaæ narÃsabho'ti mahesÅti 'vÃcÃbhikaÇkhÃmi mahesi tuyhaæ. ' Tava sutvÃna nigghosanti tuyhaæ vacanaæ byappathaæ desanaæ anusiÂÂhiæ sutvà suïitvà uggahetvà (upadhÃrayitvÃ) upalakkhayitvÃti5 'tava sutvÃna nigghosaæ. ' 1. PucchÃmÅti-machasaæ, syÃ, 2. VivarÃhi vibhajÃhi - machasaæ, syÃ, 3. Sarasandhi-va-vi-ka- 4. AnusÃsanaæ, anusiÂÂhaæ-machasaæ, Anusatthiæ sa, 5. UpasallakkhÅyitvÃ-va-ka [BJT Page 196] [\x 196/] Sikkhe nibbÃnamattanoti: 'sikkhÃ'ti tisso sikkhÃ: adhisÅlasikkhà adhicittasikkhà adhipa¤¤ÃsikkhÃ. Katamà adhisÅlasikkhÃ? Idha bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Khuddako sÅlakkhandho mahanto sÅlakkhandho, sÅlaæ patiÂÂhà Ãdi caraïaæ saæyamo saævaro mukhaæ pamukhaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. Ayaæ adhisÅlasikkhÃ. Katamà adhicittasikkhÃ? Idha bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ adhicittasikkhÃ. Katamà adhipa¤¤ÃsikkhÃ? Idha bhikkhu pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyÃ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ adhipa¤¤ÃsikkhÃ. NibbÃnamattoti attano rÃgassa nibbÃpanÃya dosassa nibbÃpanÃya, mohassa nibbÃpanÃya, kodhassa nibbÃpanÃya upanÃhassa nibbÃpanÃya, makkhassa nibbÃpanÃya, paÊÃsassa nibbÃpanÃya, issÃya nibbÃpanÃya, macchariyassa nibbÃpanÃya, mÃyÃya nibbÃpanÃya, sÃÂheyyassa nibbÃpanÃya, sabbakilesÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbaduccaritÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbadarathÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbapariÊÃhÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbasantÃpÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbà kusalÃbhisaÇkhÃrÃnaæ samÃya upasamÃya vÆpasamÃya nibbÃpanÃya paÂinissaggÃya paÂippassaddhiyà adhisÅlampi sikkheyya, adhicittampi sikkheyya, adhipa¤¤ampi sikkheyya, imà tisso sikkhÃyo, Ãvajjanto sikkheyya, jÃnanto sikkheyya, passanto sikkheyya, paccavekkhanto sikkheyya, cittaæ samÃdahanto1 sikkheyya, saddhÃya adhimuccanto sikkheyya, viriyaæ paggaïhanto sikkheyya, satiæ upaÂÂhapento sikkheyya, cittaæ samÃdahanto sikkheyya, pa¤¤Ãya pajÃnanto sikkheyya, abhi¤¤eyyaæ abhijÃnanto sikkheyya, pari¤¤eyyaæ parijÃnanto sikkheyya, pahÃtabbaæ pajahanto sikkheyya, bhÃvetabbaæ bhÃvento sikkheyya, sacchikÃtabbaæ sacchikaronto sikkheyya, Ãcareyya samÃcareyya samÃdÃya vatteyyÃti 'sikkhe nibbÃnamattano. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi me taæ (iccÃyasmà dhotako) VÃtÃbhikaÇkhÃmi mahesi tuyhaæ, Tava sutvÃna nigghosaæ Sikkhe nibbÃnamattano''ti. 5-2 Tena hÃtappaæ karohi (dhotakÃti bhagavÃ) Idheva nipako sato, Ito sutvÃna nigghosaæ Sikkhe nibbÃnamattano. Tena hÃtappaæ karohÅti Ãtappaæ karohi, ussÃhaæ karohi, ussoÊhiæ karohi, thÃmaæ karohi, dhitiæ karohi, viriyaæ karohi, chandaæ janehi. Saæjanehi upaÂÂhapehi samuÂÂhapehi nibbattehi abhinibbattehÅti 'tena hÃtappaæ karohi. ' 1. Cittaæ adhiÂÂhahanto-pana Cittaæ paÂÂhahanto-va-vi-ka [BJT Page 198] [\x 198/] DhotakÃti bhagavÃti: bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ 'bhagavÃ'ti dhotakÃti bhagavÃ. Idheva nipako satoti 'idhÃ'ti imissà diÂÂhiyà imissà khantiyà imissà ruciyà imasmiæ ÃdÃye imasmiæ dhamme imasmiæ vinaye imasmiæ dhammavinaye imasmiæ pÃvacane imasmiæ brahmacariye imasmiæ satthusÃsane imasmiæ attabhÃve imasmiæ manussaloke. Nipakoti nipako paï¬ito pa¤¤avà buddhimà ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ. Satoti catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato vedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, dhammesu dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: asati parivajjanÃya sato: satikaraïÅyÃna¤ca dhammÃnaæ katattà sato: satipaÂipakkhÃnaæ dhammÃnaæ hatattà sato: satinimittÃnaæ dhammÃnaæ asammuÂÂhattà sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satiyà samannÃgatattà sato: satiyà vasitattà sato: satiyà pÃgu¤¤atÃya sato: satiyà apaccoropanatÃya sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satattà sato: santattà sato: samitattà sato: santadhammasamannÃgatattà sato. BuddhÃnussatiyà sato: dhammÃnussatiyà sato: saÇghÃnussatiyà sato: sÅlÃnussatiyà sato: cÃgÃnussatiyà sato: devatÃnussatiyà sato: ÃnÃpÃnasatiyà sato: maraïÃnussatiyà sato: kÃyagatÃsatiyà sato: upasamÃnussatiyà satoti. Yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati satisambojjhaÇgo ekÃyanamaggo, ayaæ vuccati sati. Iminà sati upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato. So vuccati sato'ti 'idheva nipako sato'. Ito sutvÃna nigghosanti ito mayhaæ vacanaæ byappathaæ desanaæ anusiÂÂhiæ1 sutvà suïitvà uggahetvÃ2 (upadhÃrayitvÃ) upalakkhayitvÃti 'ito sutvÃna nigghosaæ. ' Sikkhe nibbÃnamattanoti: 'sikkhÃ'ti tisso sikkhÃ: adhisÅlasikkhà adhicittasikkhà adhipa¤¤ÃsikkhÃ. Katamà adhisÅlasikkhÃ? Idha bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Khuddako sÅlakkhandho mahanto sÅlakkhandho, sÅlaæ patiÂÂhà Ãdi caraïaæ saæyamo saævaro mukhaæ pamukhaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. Ayaæ adhisÅlasikkhÃ. Katamà adhicittasikkhÃ? Idha bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ adhicittasikkhÃ. Katamà adhipa¤¤ÃsikkhÃ? Idha bhikkhu pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyÃ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ adhipa¤¤ÃsikkhÃ. NibbÃnamattoti attano rÃgassa nibbÃpanÃya dosassa nibbÃpanÃya, mohassa nibbÃpanÃya, kodhassa nibbÃpanÃya upanÃhassa nibbÃpanÃya, makkhassa nibbÃpanÃya, paÊÃsassa nibbÃpanÃya, issÃya nibbÃpanÃya, macchariyassa nibbÃpanÃya, mÃyÃya nibbÃpanÃya, sÃÂheyyassa nibbÃpanÃya, sabbakilesÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbaduccaritÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbadarathÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbapariÊÃhÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbasantÃpÃnaæ nibbÃpanÃya, sabbà kusalÃbhisaÇkhÃrÃnaæ samÃya upasamÃya vÆpasamÃya nibbÃpanÃya paÂinissaggÃya paÂippassaddhiyà adhisÅlampi sikkheyya, adhicittampi sikkheyya, adhipa¤¤ampi sikkheyya, imà tisso sikkhÃyo, Ãvajjanto sikkheyya, jÃnanto sikkheyya, passanto sikkheyya, paccavekkhanto sikkheyya, cittaæ samÃdahanto sikkheyya, saddhÃya adhimuccanto sikkheyya, viriyaæ paggaïhanto sikkheyya, satiæ upaÂÂhapento sikkheyya, cittaæ samÃdahanto sikkheyya, pa¤¤Ãya pajÃnanto sikkheyya, abhi¤¤eyyaæ abhijÃnanto sikkheyya, pari¤¤eyyaæ parijÃnanto sikkheyya, pahÃtabbaæ pajahanto sikkheyya, bhÃvetabbaæ bhÃvento sikkheyya, sacchikÃtabbaæ sacchikaronto sikkheyya, Ãcareyya samÃcareyya samÃdÃya vatteyyÃti 'sikkhe nibbÃnamattano. ' TenÃha bhagavÃ: ''Tena hÃtappaæ karohi (dhotakÃti bhagavÃ) Idheva nipako sato, Ito sutvÃna nigghosaæ Sikkhe nibbÃnamattano''ti. 1. AnusÃsanaæ anusiÂÂhaæ - machasaæ 2. UggahitvÃ-pana-uggaïhitvà - machasaæ [BJT Page 200] [\x 200/] 5-3 PassÃmahaæ devamanussaloke Aki¤canaæ brÃhmaïaæ irÅyamÃnaæ1 Taæ taæ namassÃmi samantacakkhu Pamu¤ca maæ sakka kathaÇkathÃhi. PassÃmahaæ devamanussaloketi 'devÃ'ti tayo devÃ: sammutidevà uppattidevà visuddhidevÃ. Katame sammutidevÃ: sammutidevà vuccanti rÃjÃno ca rÃjakumÃrà ca deviyo ca ime vuccanti sammutidevÃ. Katame uppattidevÃ: uppattidevà vuccanti catummahÃrÃjikà devà tÃvatiæsà devà yÃmà devà tusità devà nimmÃïaratÅ devà paranimmitavasavattÅ devà brahmakÃyikà devÃ, ye ca devà taduttariæ2 ime vuccanti uppattidevÃ. Katame visuddhidevÃ: visuddhidevà vuccanti tathÃgatasÃvakà arahanto khÅïÃsavÃ, ye ca paccekasambuddho3 ime vuccanti visuddhidevÃ, bhagavà sammutidevÃnaæ ca uppattidevÃnaæ ca visuddhidevÃnaæ ca devo ca atidevo ca devÃtidevo ca sÅhasÅho nÃganÃgo gaïigaïÅ munimunÅ rÃjarÃjÃ. PassÃmahaæ devamanussaloketi manussaloke devaæ passÃmi atidevaæ passÃmi devÃtidevaæ passÃmi dakkhÃmi olokemi nijjhÃyÃmi upaparikkhÃmÅti 'passÃmahaæ deva manussaloke. ' Aki¤canaæ brÃhmaïaæ irÅyamÃnanti 'aki¤cananti rÃgaki¤canaæ dosaki¤canaæ mohaki¤canaæ mÃnaki¤canaæ diÂÂhiki¤canaæ kilesaki¤canaæ duccaritaki¤canaæ, te ki¤canà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ4 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà buddho aki¤cano. BrÃhmaïoti bhagavà sattannaæ dhammÃnaæ bÃhitattà brÃhmaïo: sakkÃyadiÂÂhi bÃhità hoti, vicikicchà bÃhità hoti, sÅlabbataparÃmÃso bÃhito hoti, rÃgo bÃhito hoti, doso bÃhito hoti, moho bÃhito hoti, mÃno bÃhito hoti, bÃhitÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikÃ5 sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. 1. BrÃhmaïa iriyamÃïaæ-va-vÅ-ka BrÃhmaïaviriya mÃnaæ - machasaæ 2. Taduttari - machasaæ, syà 3. Paccekabuddhà - machasaæ 4. AnabhÃvaækatÃ-ma cha maæ, syà 5. PonabbhavÅkÃ-pana-ka- [BJT Page 202] [\x 202/] 1 ''BÃhetvÃ1 sabbapÃpakÃni (sahiyÃti bhagavÃ) Vimalo sÃdhu samÃhito Âhitatto, SaæsÃramaticca kevalÅ so Asito tÃdÅ pavuccate2 sa brahmÃ. ''[A] IriyamÃnanti carantaæ viharantaæ irÅyantaæ3 vattentaæ pÃlentaæ yapentaæ yÃpentanti 'aki¤canaæ brÃhmaïaæ irÅyamÃnaæ. ' Taæ taæ namassÃmi samantacakkhÆti 'tanti' bhagavantaæ bhaïati. NamassÃmÅti kÃyena và namassÃmi, vÃcÃya và namassÃmi, cittena và namassÃmi, anvatthapaÂipattiyà và namassÃmi, dhammÃnudhammapaÂipattiyà và namassÃmi, sakkaromi garukaromi mÃnemi pÆjemi. SamantacakkhÆti 'samantacakkhu vuccati sabba¤¤uta¤Ãïaæ, bhagavà sabba¤¤uta¤Ãïena upeto samupeto upagato samupagato uppanno sampanno4 samannÃgato. 2. ''Na tassa addiÂÂha5midatthi ki¤cÅ Atho avi¤¤ÃtamajÃnitabbaæ Sabbaæ abhi¤¤Ãsi yadatthi neyyaæ TathÃgato tena samantacakkhÆ''ti. [A] 'Taæ taæ namassÃmi samantacakkhu' Pamu¤ca maæ sakka kathaækathÃhÅti 'sakkÃ'ti sakko bhagavà 'sakyakulà pabbajito'ti pi sakko, athavà 'a¬¬ho mahaddhano dhanavÃ'ti pi sakko, tassimÃni dhanÃni, seyyathÅdaæ6: saddhÃdhanaæ sÅladhanaæ hiridhanaæ ottappadhanaæ sutadhanaæ cÃgadhanaæ pa¤¤Ãdhanaæ (satipaÂÂhÃnadhanaæ) sammappadhÃnadhanaæ iddhipÃdadhanaæ indriyadhanaæ baladhanaæ bojjhaÇgadhanaæ maggadhanaæ phaladhanaæ nibbÃnadhanaæ, imehi anekavidhehi dhanaratanehi a¬¬ho mahÃdhano dhanavÃti'pi sakko. 1. BÃhitvà - machasaæ 2. Pavuccati brahmÃ-va-vi-ka- 3. Iriyantaæ - machasaæ-syà 4. Pamuppanno-sa Samuppanno - machasaæ 5. AdiÂÂha-syà 6. SeyyathÅdaæ - machasaæ [A.] SuttanipÃta-sahiya sutta [BJT Page 204] [\x 204/] Athavà sakko 'pahÆ visavÅ alamatto sÆro vÅro vikkanto abhÅru acchambhÅ anutrÃsÅ apalÃyÅ, pahÅnabhayabheravo vigatalomahaæso, tipi sakko, . 5'KathaÇkathÃ' vuccati VicikicchÃ, dukkhe kaÇkhÃ, dukkhasamudaye kaÇkhÃ, dukkhanirodhe kaÇkhÃ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya kaÇkhÃ, pubbante kaÇkhà , aparante kaÇkhÃ, pubbantÃparante kaÇkhÃ, idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu kaÇkhÃ. Yà evarÆpà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ vimati vicikicchà dveÊhakaæ dvedhÃpatho saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thambhitattaæ1 cittassa manovilekho. . 5 Pamu¤ca maæ sakka kathaækathÃhÅti mu¤ca maæ, pamu¤ca maæ, mocehi maæ pamocehi maæ, uddhara maæ, samuddhara maæ, uÂÂhÃpehi maæ, kathaækathÃsallatoti 'pamu¤ca maæ sakka kathaÇkathÃhi. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''PassÃmahaæ deva manussaloke Aki¤canaæ brÃhmaïaæ irÅyamÃnaæ, Taæ taæ namassÃmi samantacakkhu Pamu¤ca maæ sakka kathaÇkathÃhÅ''ti. 5-4 NÃhaæ sahissÃmi3 pamocanÃya KathaÇkathiæ dhotaka ka¤ci loke Dhamma¤ca seÂÂhaæ ÃjÃnamÃno3 Evaæ tuvaæ oghamimaæ taresi. NÃhaæ sahissÃmi pamocanÃyÃti nÃhaæ taæ sakkomi mu¤cituæ, pamu¤cituæ mocetuæ pamocetuæ uddharituæ samuddharituæ4 uÂÂhÃpetuæ samuÂÂhÃpetuæ kathaÇkathÃsallatoti evampi nÃhaæ sahissÃmi pamocanÃya. Athavà na ÅhÃmi, na samÅhÃmi, na ussahÃmi, na vÃyamÃmi na ussÃhaæ karomi, na ussoÊhiæ karomi5, na thÃmaæ karomi, na dhitiæ karomi, na viriyaæ karomi, na chandaæ janemi, na sa¤janemi, na nibbattemi na abhinibbattemi, assaddhe6 puggale acchandake kusÅte hÅnaviriye appaÂipajjamÃne dhammadesanÃyÃti evampi 'nÃhaæ sahissÃmi pamocanÃya: 1. Chamhitattaæ- - machasaæ, syÃ, si 2. SamissÃmi-syà 3. AjÃnamÃno-va. VÅ, ka 4. UddharÃpetuæ samuddharÃpetuæ-pana 5. Na ussoÊhi karomi-pa, va, vÅ-ka 6. Asadhe-pa-va-vi-ka 7. Acchindike - machasaæ, syà [BJT Page 206] [\x 206/] Athavà nattha¤¤o koci mocetÃ, te yadi moceyyuæ, sakena thÃmena sakena balena sakena viriyena sakena parakkamena sakena purisathÃmena attanà sammÃpaÂipadaæ anulomapaÂipadaæ apaccanÅkapaÂipadaæ anvatthapaÂipadaæ dhammÃnudhammapaÂipadaæ paÂipajjamÃnà moceyyunti1 evampi 'nÃhaæ sahissÃmi pamocanÃya' vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: 'so vata cunda, attanà palipapalipanno paraæ palipapalipannaæ uddharissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, so vata cunda, attanà adanto avinÅto aparinibbuto paraæ damessati vinessati parinibbÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ''ti[a] Evampi 'nÃhaæ sahissÃmi pamocanÃya' Vuttampi hetaæ bhagavatÃ: 3 1AttanÃva kataæ pÃnaæ attanà saækilissati Attanà akataæ pÃpaæ attanÃva visujjhati Suddhi asuddhi paccattaæ nä¤ama¤¤o2 visodhaye'ti. [B] Evampi 'nÃhaæ sahissÃmi pamocanÃya'. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''Evameva kho brÃhmaïa, tiÂÂhateva nibbÃnaæ tiÂÂhati nibbÃnagÃmÅ maggo tiÂÂhÃmahaæ samÃdapetÃ, atha ca pana mama sÃvakà mayà evaæ ovadiyamÃnà evaæ anusÃsiyamÃnà appekacce accantaniÂÂhaæ nibbÃnaæ ÃrÃdhenti, ekacce nÃrÃdheti. Ettha kyÃhaæ brÃhmaïa, karomi maggakkhÃyÅ3 brÃhmaïa tathÃgato, maggaæ buddhà Ãcikkhanti, attanà paÂipajjamÃnà mu¤ceyyu''nti. [C] Evampi 'nÃhaæ sahissÃmi pamocanÃya. ' 1. Muæceyyunti-pana, va, vÅ, ka 2. Nä¤o a¤¤aæ-pa, vi, vÅ, ka 3. MaggamakkhÃyi-pana [A] majjhima nikÃya-sallekha sutta [B] dhammapada-attavagga [C] majjhimanikÃya-gaïakamoggallÃna sutta [BJT Page 208] [\x 208/] KathaÇkathiæ dhotaka (ka¤ci) loketi kathaÇkathiæ puggalaæ 'sakaÇkhaæ savilekhaæ1 sadveÊhakaæ savicikicchaæ. Ka¤cÅti ka¤ci khattiyaæ và brÃhmaïaæ và vessaæ và suddaæ và gahaÂÂhaæ và pabbajitaæ và devaæ và manussaæ vÃ. Loketi apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloketi. 'KathaÇkathiæ dhotaka ka¤ci loke, ' Dhamma¤ca seÂÂhaæ ÃjÃnamÃno2ti 'dhammaæ seÂÂhaæ' vuccati 'amataæ nibbÃnaæ' yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. SeÂÂhanti aggaæ seÂÂhaæ viseÂÂhaæ pÃmokkhaæ uttamaæ pavaraæ dhammaæ. ùjÃnamanoti ÃjÃnamÃno vijÃnamÃno paÂivijÃnamÃno paÂivijjhamÃnoti 'dhamma¤ca seÂÂhaæ ÃjÃnamÃno. ' Evaæ tuvaæ oghamimaæ taresÅti evaæ tvaæ kÃmoghaæ bhavoghaæ diÂÂhoghaæ avijjoghaæ tareyyÃsi uttareyyÃsi patareyyÃsi samatikkameyyÃsi vÅtivatteyyÃsÅti 'evaæ tuvaæ oghamimaæ taresi. ' TenÃha bhagavÃ: ''NÃhaæ sahissÃmi pamocanÃya (dhotakÃti bhagavÃ) KathaÇkathiæ dhotaka ka¤ci loke, Dhamma¤ca seÂÂhaæ ÃjÃnamÃno Evaæ tuvaæ oghamimaæ taresÅ''ti. 5-5 AnusÃsa brahme, karuïÃyamÃno (iccÃyasmà dhotako) Vivekadhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ, YathÃhaæ ÃkÃsova3 abyÃpajjamÃno4 Idheva santo asito careyyaæ. AnusÃsa brahme, karuïÃyamÃnoti 'anusÃsa brahme'ti anusÃsa brahme, anugaïha brahme, anukampa brahmeti 'anusÃsa brahme. ' KaruïÃyamÃnoti karuïÃyamÃno anuddayamÃno5 anurakkhamÃno anugaïhamÃno anukampamÃnoti 'anusÃsa brahme karuïÃyamÃno. ' 1. Sakhilaæ - machasaæ, syà 2. AjÃnamÃno-va, vÅ, ka 3. ùkÃso va-syà 4. AbyÃpajjhamÃno-syà 5. AnudayamÃno - machasaæ [BJT Page 210] [\x 210/] Vivekadhammaæ yamahaæ vija¤¤anti 'vivekadhammaæ' vuccati amataæ nibbÃnaæ. 'Yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ, yamahaæ vija¤¤anti yamahaæ jÃneyyaæ ÃjÃneyyaæ vijÃneyyaæ paÂivijÃneyyaæ paÂivijjheyyaæ adhigaccheyyaæ phasseyyaæ sacchikareyyanti 'vivekadhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ' YathÃhaæ ÃkÃsova abyÃpajjamÃnoti yathà ÃkÃso na pajjati1 na gaïhÃti2 na bajjhati na paÊibajjhati evaæ ÃpajjamÃno3 agaïhamÃno abajjhamÃno apaÊibajjhamÃnoti evampi ÃkÃsova abyÃpajjamÃno' yathà ÃkÃso na rajjati lÃkhÃya và haliddiyà vÃ4 nÅliyà vÃ5 ma¤jeÂÂhÃya vÃ, evaæ arajjamÃno adussamÃno amuyhamÃno akilissamÃnoti, evampi 'ÃkÃsova abyÃpajjamÃno'. Yathà ÃkÃso na kuppati, na byÃpajjati, na patitthiyati6 na paÂiha¤¤ati, evaæ akuppamÃno abyÃpajjamÃno apatitthiyamÃno apaÂiha¤¤amÃnoti evampi 'ÃkÃsova abyÃpajjamÃno'. Idheva santo asito careyyanti: 'idheva santo'ti: idheva santo samÃno, idheva nisinno samÃno, 7 imasmiæ yeva Ãsane nisinno samÃno, imissÃyeva parisÃya nisinno samÃnoti, evampi 'idheva santo. ' Athavà idheva santo upasanto vÆpasanto nibbuto paÂippassaddhoti evampi 'idheva santo'. Asitoti dve nissayÃ: taïhÃnissayo ca diÂÂhinissayo ca, katamà taïhÃnissayo: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ, idaæ mama, etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettà vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati. YÃvatà aÂÂhasatataïhÃvicaritaæ, ayaæ taïhÃnissayo. Katamà diÂÂhi diÂÂhinissayo: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho paÂiggÃho abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhigatÃni, ayaæ diÂÂhinissayo. TaïhÃnissayaæ pahÃya diÂÂhinissayaæ paÂinissajitvà cakkhuæ anissito, sotaæ anissito, ghÃnaæ anissito jivhaæ anissito, kÃyaæ anissito, manaæ anissito. RÆpe - sadde - gandhe - rase - phoÂÂhabbe - dhamme - kulaæ gaïaæ ÃvÃsaæ lÃbhaæ yasaæ pasaæsaæ sukhaæ cÅvaraæ piï¬apÃtaæ senÃsanaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ kÃmadhÃtuæ rÆpadhÃtuæ arÆpadhÃtuæ kÃmabhavaæ rÆpabhavaæ arÆpabhavaæ sa¤¤Ãbhavaæ asa¤¤Ãbhavaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavaæ ekavokÃrabhavaæ catuvokÃrabhavaæ pa¤cavokÃrabhavaæ atÅtaæ anÃgataæ paccuppannaæ diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ sabbe dhamme asito anissito anallÅno anupagato anajjhosito anadhimutto nikkhanto nissaÂo vippamutto visaæyutto vimariyÃdÅkatena cetasÃ. Careyyanti careyyaæ vihareyyaæ irÅyeyyaæ vatteyyaæ pÃleyyaæ yapeyyaæ yÃpeyyanti 'idheva santo asito careyyaæ. ' 1. Na sajjati-pana, na ppajjati, syà 2. Na gaïhati-machasaæ 3. AsajjamÃno-pana, va, vÅ, ka 4. Haliddena vÃ-syà 5. NÅlena vÃ-syà 6. PatilÅyati-machasaæ PathilÅyati-syà 7. Idheva samÃno-machasaæ [BJT Page 212] [\x 212/] TenÃha so brÃhmaïo: ''AnusÃsa brahme, karuïÃyamÃno Vivekadhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ, YathÃhaæ ÃkÃsova abyÃpajjamÃno Idheva santo asito careyya''nti. 5-6 KittayissÃmi te santiæ (dhotakÃti bhagavÃ) DiÂÂhe dhamme1 anÅtihaæ, Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ. KittayissÃmi te santinti: rÃgassa santiæ dosassa santiæ mohassa santiæ kodhassa santiæ upanÃhassa - makkhassa - paÊÃsassa - issÃya - macchariyassa - mÃyÃya - sÃÂheyyassa - thambhassa - sÃrambhassa - mÃnassa - atimÃnassa - madassa - pamÃdassa - sabbakilesÃnaæ - sabbaduccaritÃnaæ - sabbadarathÃnaæ - sabbapariÊÃhÃnaæ - sabbasantÃpÃnaæ - sabbà kusalÃbhisaækhÃrÃnaæ santiæ upasantiæ vÆpasantiæ nibbutiæ paÂippassaddhiæ kittayissÃmi, pakittayissÃmi ÃcikkhissÃmi desissÃmi pa¤¤apessÃmi paÂÂhapessÃmi vivarissÃmi vibhajissÃmi uttÃnÅkarissÃmi pakÃsessÃmÅti 'kittayissÃmi te santiæ' DhotakÃti bhagavÃti 'dhotakÃ'ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'dhotakÃti bhagavÃ. ' DiÂÂhe dhamme anÅtihanti 'diÂÂhe dhamme ¤Ãte dhamme tulite dhamme tÅrite dhamme vibhÆte dhamme vibhÃvite dhamme 'Sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe dhammà anattÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'yaæ ki¤ci samuyadadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti diÂÂhe dhamme ¤Ãte dhamme tulite dhamme tÅrite dhamme vibhÃvite dhamme vibhÆte dhammeti evampi diÂÂhe dhamme. 1. DiÂÂheva dhamme-pana-va-vi-ka [BJT Page 214] [\x 214/] Athavà dukkhe diÂÂhe dukkhaæ kathayissÃmi, samudaye diÂÂhe samudayaæ kathayissÃmi, nirodhe diÂÂhe nirodhaæ kathayissÃmi, magge diÂÂhe maggaæ kathayissÃmÅ'ti evampi 'diÂÂhe dhamme'. Athavà 'sandiÂÂhikaæ akÃlikaæ ehipassikaæ opanayikaæ paccattaæ veditabbaæ vi¤¤ÆhÅti evampi 'diÂÂhe dhamme' anÅtihanti na itihÅtihaæ1 na itikirÃya na paramparÃya na piÂakasampadÃya na takkahetu na nayahetu na ÃkÃraparivitakkena na diÂÂhinijjhÃnakkhantiyà sÃmaæ sayamabhi¤¤Ãtaæ attapaccakkhadhammaæ taæ kathayissÃmÅti 'diÂÂhe dhamme anÅtiha'nti. Yaæ viditvà sato caranti: yaæ viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe dhammà anattÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'yaæ ki¤ci samuyadadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Satoti catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. VedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Dhamme dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. So vuccati 'sato'. Caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpentoti 'yaæ viditvà sato caraæ'. Tare loke visattikanti: 'visattikÃ' vuccati taïhÃ. ''Yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' VisattikÃti kenaÂÂhena visattikÃ: visatÃti visattikÃ, visÃlÃti visattikÃ, visaÂÃti visattikÃ3 visamÃti visattikÃ, visakkatÅti visattikÃ, visaæharatÅti visattikÃ, visaævÃdikÃti visattikÃ, visamÆlÃti visattikÃ, visaphalÃti visattikÃ, visaparibhogÃti visattikÃ. VisÃlà và pana sà taïhà rÆpe sadde gandhe rase phoÂÂhabbe kule gaïe ÃvÃse lÃbhe yase pasaæsÃyaæ sukhe cÅvare piï¬apÃte senÃsane gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃre kÃmadhÃtuyÃ, rÆpadhÃtuyÃ, arÆpadhÃtuyÃ, kÃmabhave rÆpabhave arÆpabhave Sa¤¤Ãbhave asa¤¤Ãbhave nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave, ekavokÃrabhave catuvokÃrabhave pa¤cavokÃrabhave, atÅte anÃgate paccuppanne, diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu visaÂà vitthatÃti 'visattikÃ'. Loketi apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesà visattikÃ2 loke vetaæ vÅsattikaæ3 sato tareyya, uttareyya patareyya Samatikkameyya vÅtivatteyyÃti 'tare loke visattikaæ. TenÃha bhagavÃ: ''KittayissÃmi te santiæ (dhotakÃti bhagavÃ) DiÂÂhe dhamme anÅtihaæ Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikanti''. 1. Na itihanti-va, vi, ka ItihÅtihaæ - machasaæ 2. Loke và sà vÅsattikÃ-pa, va, vi 3. Loke và taævÅsattikaæ-va, vi, ka, [BJT Page 216] [\x 216/] 5-7 Ta¤cÃhaæ abhinandÃmi Mahesi santimuttamaæ Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ Ta¤cÃhaæ abhinandÃmÅti 'taæ'ti tuyhaæ vacanaæ byappathaæ desanaæ anusiÂÂhiæ1 nandÃmi, abhinandÃmi modÃmi anumodÃmi icchÃmi sÃdiyÃmi patthayÃmi pihayÃmi abhijappÃmÅti 'ta¤cÃhaæ abhinandÃmi. ' Mahesi santimuttamanti: 'mahesÅ'ti mahesÅ2 bhagavÃ: mahantaæ sÅlakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahantaæ samÃdhikkhandhaæ mahantaæ pa¤¤Ãkkhandhaæ - mahantaæ vimuttikkhandhaæ - mahantaæ vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' Mahato tamokÃyassa padÃlanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato vipallÃsassa pabhedanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato taïhÃsallassa abbÆhanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato diÂÂhisaÇghÃÂassa viniveÂhanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato mÃnadhajassa pÃtanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato abhisaækhÃrassa vÆpasamaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato oghassa nittharaïaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato bhÃrassa nikkhepanaæ. Esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato saæsÃravaÂÂassa ucchedaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato santÃpassa nibbÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato pariÊÃhassa paÂippassaddhiæ5 esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato dhammadhajassa ussÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahante satipaÂÂhÃne mahante sammappadhÃne mahante iddhipÃde - mahantÃni indriyÃni mahantÃni balÃni - mahante bojjhaÇge - mahantaæ ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ - mahantaæ paramatthaæ amataæ nibbÃnaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahesakkhehi6 và sattehi esito gavesito pariyesito kahaæ buddho kahaæ bhagavÃ, kahaæ devadevo, kahaæ narÃsabho'ti mahesÅ. Santimuttamanti 'santi' vuccati amataæ nibbÃnaæ, ''yo so sabbasaækhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ uttamanti aggaæ seÂÂhaæ viseÂÂhaæ pÃmokkhaæ uttamaæ pavaranti' 'mahesÅ santi muttamaæ. ' Yaæ viditvà sato caranti: yaæ viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe dhammà anattÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'yaæ ki¤ci samuyadadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Satoti catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. VedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Dhamme dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. So vuccati 'sato'. Caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpentoti 'yaæ viditvà sato caraæ'. Tare loke visattikanti 'visattikÃ' vuccati taïhÃ. ''Yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' VisattikÃti kenaÂÂhena visattikÃ: visatÃti visattikÃ, visÃlÃti visattikÃ, visaÂÃti visattikÃ3 visamÃti visattikÃ, visakkatÅti visattikÃ, visaæharatÅti visattikÃ, visaævÃdikÃti visattikÃ, visamÆlÃti visattikÃ, visaphalÃti visattikÃ, visaparibhogÃti visattikÃ. VisÃlà và pana sà taïhà rÆpe sadde gandhe rase phoÂÂhabbe kule gaïe ÃvÃse lÃbhe yase pasaæsÃyaæ sukhe cÅvare piï¬apÃte senÃsane gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃre kÃmadhÃtuyÃ, rÆpadhÃtuyÃ, arÆpadhÃtuyÃ, kÃmabhave rÆpabhave arÆpabhave sa¤¤Ãbhave asa¤¤Ãbhave nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave, ekavokÃrabhave catuvokÃrabhave pa¤cavokÃrabhave, atÅte anÃgate paccuppanne, diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu visaÂà vitthatÃti 'visattikÃ'. Loketi apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesà visattikà lokevetaæ visattikaæ sato tareyya, uttareyya patareyya samatikkameyya vÅtivatteyyÃti 'tare loke visattikaæ. TenÃha so brÃhmaïo: ''Ta¤cÃhaæ abhinandÃmi MahesÅ santimuttamaæ, Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattika''nti. 1. Anusandhiæ-va, vÅ, syÃ, AnusiÂÂhaæ-machasaæ 2. Kiæ mahesi-machasaæ [BJT Page 218] [\x 218/] 5-8 Yaæ ki¤ci sampajÃnÃsi' (dhotakÃti bhagavÃ) Uddhaæ adho tiriya¤cÃpi majjhe, Etaæ viditvÃ2 saÇgoti loke BhavÃbhavÃya mÃkÃsi taïhaæ. Yaæ ki¤ci sampajÃnÃsÅti yaæ ki¤ci sampajÃnÃsi ÃjÃnÃsi vijÃnÃsi paÂivijÃnÃsi paÂivijjhasÅti 'yaæ ki¤ci sampajÃnÃsi'. DhotakÃti bhagavÃti 'dhotakÃ'ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'dhotakÃti bhagavÃ. ' Uddhaæ adho tiriya¤cÃpi majjheti 'uddha'nti anÃgataæ, adhoti atÅtaæ, tiriya¤cÃpi majjheti paccuppannaæ. 'Uddha'nti devaloko, 'adho'ti apÃyaloko, tiriya¤cÃpi majjheti manussaloko, athavà uddhanti kusalà dhammÃ, 'adho'ti akusalà dhammÃ. 'Tiriyaæ cÃpi majjhe'ti abyÃkatà dhammÃ. Uddhanti arÆpadhÃtu, 'adho'ti kÃmadhÃtu, tiriya¤cÃpi majjhe'ti rÆpadhÃtu. Uddhanti sukhà vedanÃ. 'Adho'ti dukkhà vedanÃ, tiriya¤cÃpi majjhe'ti adukkhamasukhà vedanÃ. 'Uddha'nti uddhaæ pÃdatalà 'adho'ti adho kesamatthakÃ, 'tiriya¤cÃpi majjhe'ti vemajjheti uddhaæ adho tiriya¤cÃpi majjhe'. Etaæ viditvà saÇgoti loketi saÇgo eso lagganaæ etaæ bandhanaæ etaæ paÊibodho3 esoti ¤atvà jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti 'etaæ viditvà saÇgoti loke. ' BhavÃbhavÃya mÃkÃsi taïhanti 'taïhà ti rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ. BhavÃbhÃvÃyÃti bhavÃbhavÃya kammabhavÃya punabbhavÃya, kÃmabhavÃya, kammabhavÃya kÃmabhavÃya punabbhavÃya, rÆpabhavÃya kammabhavÃya rÆpabhavÃya punabbhavÃya, arÆpabhavÃya kammabhavÃya arÆpabhavÃya punabbhavÃya punappunabhavÃya punappunagatiyÃ4 punappunauppattiyà punappunapaÂisandhiyà punappunaattabhÃvÃbhinibbattiyà taïhaæ mÃkÃsi, mà janesi mà sa¤janesi mà nibbattesi mÃbhinibbattesi, pajaha vinodehi byantÅkarohi anabhÃvaæ gamehÅti 'bhavÃbhavÃya mÃkÃsi taïhanti'. TenÃha bhagavÃ: ''Yaæ ki¤ci sampajÃnÃsi (dhotakÃ'ti bhagavÃ) Uddhaæ adho tiriyaæ cÃpi majjhe, Etaæ viditvà saÇgo'ti loke BhavÃbhavÃya mÃkÃsi taïha''nti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, 2 tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako' hama'smÅti. Dhotaka sutta niddeso pa¤camo. 1. SaæjÃnÃmi-va, mi 2. Evaæ viditvÃ-pana 3. Palibodho-machasaæ 4. Punappuna jÃtiyÃ-pana [BJT Page 220] [\x 220/] 6. UpasÅva suttaniddeso 6-1 Eko ahaæ sakka, mahantamoghaæ (iccÃyasmà upasÅvo) Anissito no visahÃmi tÃrituæ ùrammaïaæ brÆhi samantacakkhu Yaæ nissito oghamimaæ tareyyaæ. Eko ahaæ sakka mahantamoghanti 'eko'ti puggalo và me dutiyo natthi, dhammo và me dutiyo natthi, yaæ và puggalaæ nissÃya, dhammaæ và nissÃya mahantaæ kÃmoghaæ bhavoghaæ diÂÂhoghaæ avijjoghaæ tareyyaæ uttareyyaæ patareyyaæ samatikkameyyaæ vÅtivatteyyanti eko. SakkÃti sakko, bhagavà 'sakyakulà pabbajitoti'pi sakko. Athavà 'a¬¬ho mahaddhano dhanavÃti'pi sakko. TassimÃni dhanÃni, seyyathÅdaæ: saddhÃdhanaæ sÅladhanaæ hiridhanaæ ottappadhanaæ sutadhanaæ cÃgadhanaæ pa¤¤Ãdhanaæ satipaÂÂhÃnadhanaæ sammappadhÃnadhanaæ iddhipÃdadhanaæ indriyadhanaæ baladhanaæ bojjhaÇgadhanaæ maggadhanaæ phaladhanaæ nibbÃnadhanaæ, imebhi anekehi dhanaratanehi1 a¬¬ho mahaddhano dhanavÃti'pi sakko. Athavà sakko pahu visavÅ alamatto2 sÆro vÅro3 vikkanto abhÅru acchambhi anutrÃsi apalÃyÅ pahÅnabhayabheravo vigatalomahaæso'tipi sakkoti 'eko ahaæ sakka mahantamoghaæ'. IccÃyasmà upasÅvoti 'iccÃ'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ùyasmÃ'ti. Piyavacanaæ: upasÅvoti tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpoti 'iccÃyasmà upasÅvo'. Anissito no visahÃmi tÃritunti anissito'ti puggalaæ và anissito, dhammaæ và anissito, no visahÃmi, na ussahÃmi, na sakkomi, na paÂibalo, mahantaæ kÃmoghaæ bhavoghaæ diÂÂhoghaæ avijjoghaæ tarituæ uttarituæ patarituæ samatikkamituæ vÅtivattitunti 'anissito no visahÃmi tÃrituæ'. 1. Dhammaratanehi-va, vi 2. Pahu vibhavÅ alamatto-va, vÅ, ka 3. DhÅro-va, vi [BJT Page 222] [\x 222/] ùrammaïaæ brÆhi samantacakkhÆti 'Ãrammaïa'nti Ãlambanaæ1 nissayaæ upanissayaæ. BrÆhÅti ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehi. SamantacakkhÆhi 'samantacakkhu' vuccati sabba¤¤uta¤Ãïaæ, bhagavà tena sabba¤¤uta¤Ãïena upeto samupeto upagato samupagato uppanno2 sampanno3 samannÃgato. ''Na tassa addiÂÂhamidhatthi ki¤ci Ato avi¤¤ÃtamajÃnitabbaæ, Sabbaæ abhi¤¤Ãsi yadatthi neyyaæ TathÃgato tena samantacakkhÆ''ti. [A] 'ùrammaïaæ brÆhi samantacakkhu. ' Yaæ nissito oghamimaæ tareyyanti 'yaæ nissito'ti yaæ puggalaæ và nissito, dhammaæ và nissito, mahantaæ kÃmoghaæ bhavoghaæ diÂÂhoghaæ avijjoghaæ tareyyaæ uttareyyaæ patareyyaæ samatikkameyyaæ vÅtivatteyyanti 'yaæ nissito oghamimaæ tareyyaæ. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''Eko ahaæ sakka mahantamoghaæ (iccÃyasmà upasÅvo) Anissito no visahÃmi tÃrituæ ùrammaïaæ brÆhi samantacakkhu Yaæ nissito oghamimaæ tareyya''nti 6-2 ùki¤ca¤¤aæ pekkhamÃno satÅmà (upasÅvÃ'ti bhagavÃ) NatthÅti nissÃya tarassu oghaæ KÃme pahÃya virato kathÃhi Taïhakkhayaæ nattamahÃbhipassa4. ùki¤ca¤¤aæ pekkamÃno satimÃti so brÃhmaïo pakatiyà Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattilÃbhÅ santaæ yeva5 nissayaæ na jÃnÃti 'ayaæ me nissayo'ti tassa bhagavà nissayaæ ca Ãcikkhati, uttari¤ca niyyÃnapathaæ. ùki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiæ sato samÃpajjitvà tato vuÂÂhahitvà tattha jÃte cittacetasike dhamme aniccato pekkhamÃno dukkhato - rogato - gaï¬ato - sallato - aghato - ÃbÃdhato - parato - palokato - Åtito - uppaddavato - bhayato - upassaggato - calato - pabhaÇguto - addhuvato - atÃïato - alenato - asaraïato - 1. ùrammaïaæ Ãlambaïaæ - machasaæ, syà 2. Uppanno - katthaci 3. Samupapanno - machasaæ 4. RattamahÃbhipassa - syà 5. SamÃpattilÃbhÅyeva - machasaæ, syà [A.] PaÂisambhidÃmagga - ¤Ãïa kathÃ, indriya kathà [BJT Page 224] [\x 224/] AsaraïÅbhÆtato - rittato - tucchato - su¤¤ato - anattato - ÃdÅnavato - vÅparinÃmadhammato - asÃrakato - aghamÆlato vadhakato vibhavato' - sÃsavato - saÇkhatato - mÃrÃmisato - jÃtidhammato - jarÃdhammato - vyÃdhidhammato - maraïadhammato - sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadhammato - saækilesikadhammato - samudayadhammato - atthaÇgamato - assÃdato - ÃdÅnavato - nissaraïato - pekkhamÃno dakkhamÃno olokayamÃno nijjhÃyamÃno upaparikkhamÃno. SatimÃti ''yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati ayaæ vuccati sati' imÃya satiyà upeto hoti samupeto upagato samupagato upapanno sampanno samannÃgato, so vuccati satimÃti 'Ãki¤ca¤¤aæ pekkhamÃno satÅmÃ. ' UpasÅvÃti bhagavÃti 'upasÅvÃ'ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati, BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'upasÅvÃti bhagavÃ. ' NatthÅti nissÃya tarassu oghanti 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti' kiækÃraïà 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpatti sato samÃpajjitvà tato vuÂÂhahitvà ta¤¤eva vi¤¤Ãïaæ abhÃveti vyabhÃveti2 antaradhÃpeti3 'natthi ki¤cÅ'ti passati, taækÃraïà 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti, taæ nissÃya3 upanissÃya Ãlambanaæ4 karitvà kÃmoghaæ bhavoghaæ diÂÂhoghaæ avijjoghaæ tarassu uttarassu patarassu samatikkamassu vÅtivattassÆtÅ 'natthÅti nissÃya tarassu oghaæ'. KÃme pahÃya virato kathÃhÅti 'kÃmÃ'ti uddÃnato dve kÃmÃ: vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. [BJT Page 224] [\x 224/] KÃme pahÃyÃti vatthukÃme parijÃnitvà kilesakÃme pahÃya pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti kÃme pahÃya pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti 'kÃme pahÃya'. Virato kathÃhÅti 'kathaækathÃ' vuccati vicikicchÃ, dukkhe kaÇkhÃ, dukkhasamudaye kaÇkhÃ, dukkhanirodhe kaÇkhÃ, DukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya kaÇkhÃ, pubbante kaÇkhà , aparante kaÇkhÃ, pubbantÃparante kaÇkhÃ, idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu kaÇkhÃ. Yà evarÆpà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ vimati vicikicchà dveÊhakaæ dvedhÃpatho saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thambhitattaæ6 cittassa manovilekho. ' KathaækathÃya Ãrato virato paÂivirato nikkhanto nissaÂo vippayutto7 visaæyutto vimariyÃdÅkatena cetasà viharatÅti evampi 'virato kathÃhi'. Athavà dvattiæsÃya tiracchÃnakathÃya Ãrato virato paÂivirato nikkhanto nissaÂo vippayutto7 visaæyutto vimariyÃdÅkatena cetasà viharatÅti evampi virato kathÃhÅti 'kÃme pahÃya virato kathÃhi. ' 1. Bhavato vibhavato-va, vi 2. VibhÃveti - machasaæ, syà 3. AntaradhÃyati-va, vi, 4. . . . SamÃpattiæ nissÃya - machasaæ 5. ùlambaïaæ - machasaæ, ùrammaïaæ, Ãlambaïaæ-syà 6. Chambhitattaæ - machasaæ, syà 7. Vippamutto - machasaæ, va [BJT Page 226] [\x 226/] Taïhakkhayaæ nattamahÃbhipassÃti 'taïhÃ'ti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhà 'nattaæ' vuccati1 ratti, ahoti divaso, ratti¤ca divà ca taïhakkhayaæ rÃgakkhayaæ dosakkhayaæ mohakkhayaæ gatikkhayaæ uppattikkhayaæ paÂisandhikkhayaæ bhavakkhayaæ saæsÃrakkhayaæ2 vaÂÂakkhayaæ passa, abhipassa dakkha olokaya nijjhÃya upparikkhÃti 'taïhakkhayaæ nattamahÃbhipassa. ' TenÃha bhagavÃ: ''ùki¤ca¤¤aæ pekkhamÃno satÅmà (upasÅvÃti bhagavÃ) NatthÅti nissÃya tarassu oghaæ, KÃme pahÃya virato kathÃhi Taïhakkhayaæ nattamahÃbhipassÃ''ti. 6-3 Sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgo (iccÃyasmà upasÅvo) ùki¤ca¤¤aæ nissayo hitva ma¤¤aæ3 Sa¤¤Ãvimokkhe parame'dhimutto TiÂÂhe nu so4 tattha anÃnuyÃyi. 5 Sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgoti: 'sabbesÆ'ti sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ 'sabbesÆ'ti. KÃmesÆti 'kÃmÃ'ti: uddÃnato dve kÃmà vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. Sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgoti sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgo vigatarÃgo cattarÃgo vantarÃgo muttarÃgo pahÅnarÃgo paÂinissaÂÂharÃgo (vikkhambhanatoti) 'sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgo. ' IccÃyasmà upasÅvoti 'iccÃ'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. UpasÅvoti tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpoti iccÃyasmà upasÅvo. ùki¤ca¤¤aæ nissito hitvama¤¤anti: heÂÂhimà cha samÃpattiyo hitvà cajitvà pariccajitvà atikkamitvà samatikkamitvà vÅtivattitvà Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiæ nissito assito allÅno6 upagato samupagato ajjhosito adhimuttoti 'Ãki¤ca¤¤aæ nissito hitvama¤¤aæ. ' 1. Rattanti-syà 2. BhavasaæsÃrakkhayaæ-pa, va, vi 3. HitvÃma¤¤aæ-va, vi, machasaæ, -sa 4. TiÂÂheyyaæ so-va, vi, 5. AnÃnuvÃyi-pa, va, vi-sa 6. Nissito allÅno-va, vi, machasaæ [BJT Page 228] [\x 228/] Sa¤¤Ãvimokkhe paramedhimuttoti 'sa¤¤ÃvimokkhÃ' vuccanti sattasa¤¤ÃsamÃpattiyo, yÃvatà sa¤¤ÃsamÃpattÅ, tÃsaæ1 Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti vimokkho aggo ca seÂÂho ca viseÂÂho ca pÃmokkho ca uttamo ca pavaro ca, parame agge seÂÂhe viseÂÂhe pÃmokkhe uttame pavare adhimuttavimokkhena adhimutto tatrÃdhimutto taccarito tabbahulo taggaruko tantinno tappoïo tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyoti 'sa¤¤Ãvimokkhe paramedhimutto. ' TiÂÂhe nu so tattha anÃnuyÃyÅti 'tiÂÂhe nÆ'ti saæsayapucchà vimatipucchà dveÊhakapucchà anekaæsapucchà 'evaæ nu kho na nu kho kinnu kho kathannu kho'ti 'tiÂÂhe nu'. TatthÃti Ãki¤ca¤¤Ãyatane, anÃnuyÃyÅ2ti anÃnuyÃyÅ aviccamÃno, 3 avigacchamÃno anantaradhÃyamÃno aparihÃyamÃno, athavà arajjamÃno adussamÃno amuyhamÃno akilissamÃnoti 'tiÂÂhe nu so tattha anÃnuyÃyÅ. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''Sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgo (iccÃyasmà upasÅvo) ùki¤ca¤¤aæ nissito hitvama¤¤aæ, Sa¤¤Ãvimokkhe paramedhimutto TiÂÂhe nu so tattha anÃnuyÃyÅ''ti. 6-4 Sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgo (upasÅvÃti bhagavÃ) ùki¤ca¤¤aæ nissito hitvama¤¤aæ, Sa¤¤Ãvimokkhe paramedhimutto4 TiÂÂheyya so tattha anÃnuyÃyÅ. Sabbesu kÃmesu so vÅtarÃgoti 'sabbesÆ'ti sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ 'sabbesÆ'ti. KÃmesÆti 'KÃmÃ'ti uddÃnato dve kÃmÃ: vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. Sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgoti sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgo vigatarÃgo cattarÃgo vantarÃgo muttarÃgo pahÅnarÃgo paÂinissaÂÂharÃgo vikkhambhanatoti 'sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgo. ' 1. Sa¤¤ÃsamÃpattÅnaæ-machasaæ, syà 2. AnÃnuvÃyi-katthaci 3. Adheva mÃno-syà 4. Paramevimutto-va, vi [BJT Page 230] [\x 230/] UpasÅvÃti bhagavÃti 'upasÅvÃ'ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati, BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'upasÅvÃti bhagavÃ. ' ùki¤ca¤¤aæ nissayo hitvama¤¤anti heÂÂhimà cha samÃpattiyo hitvà cajitvà pariccajitvà atikkamitvà samatikkamitvà vÅtivattitvà Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiæ nissito assito allÅno upagato samupagato ajjhosito adhimuttoti 'Ãki¤ca¤¤aæ nissito hitvama¤¤aæ' Sa¤¤Ãvimokkhe paramedhimuttoti 'sa¤¤ÃvimokkhÃ' vuccanti sattasa¤¤ÃsamÃpattiyo, yÃvatà sa¤¤ÃsamÃpattÅ tÃsaæ Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattivimokkho aggo ca seÂÂho ca viseÂÂho ca pÃmokkho ca uttamo ca pavaro ca, parame agge seÂÂhe viseÂÂhe pÃmokkhe uttame pavare adhimuttivimokkhenÃdhimutto tatrÃdhimutto taccarito tabbahulo taggaruko tantinno tappoïo tappabhÃro tadadhimutto tadadhipateyyoti 'sa¤¤Ãvimokkhe paramedhimutto. ' TiÂÂheyya so tattha anÃnuyÃyÅti 'tiÂÂheyyÃ'ti tiÂÂheyya saÂÂhikappasahassÃni, tatthÃti Ãki¤ca¤¤Ãyatane. AnÃnuyÃyÅti anÃnuyÃyÅ aviccamÃno avigacchamÃno1 anantaradhÃyamÃno aparihÃyamÃno, athavà arajjamÃno adussamÃno amuyhamÃno akilissamÃnoti 'tiÂÂheyya so tattha anÃnuyÃyÅ. ' TenÃha bhagavÃ: ''Sabbesu kÃmesu yo vÅtarÃgo (upasÅvÃti bhagavÃ) ùki¤ca¤¤aæ nissito hitvama¤¤aæ, Sa¤¤Ãvimokkhe paramedhimutto TiÂÂheyya so tattha anÃnuyÃyÅ''ti. 1. AdhigacchamÃno-va, vi [BJT Page 232] [\x 232/] 6-5 TiÂÂhe ce so tattha anÃnuyÃyi PÆgampi vassÃnaæ1 samantacakkhu, Tattheva so sÅtisiyÃ2 vimutto Cavetha3 vi¤¤Ãïaæ tathÃvidhassa, TiÂÂhe ce so tattha anÃnuyÃyÅti sace so tiÂÂheyya saÂÂhikappasahassÃni: tatthÃti Ãki¤ca¤¤Ãyatane. AnÃnuyÃyÅti anÃnuyÃyÅ aviccamÃno avigacchamÃno anantaradhÃnamÃno aparihÃyamÃno. Athavà arajjamÃno adussamÃno amuyhamÃno akilissamÃnoti 'tiÂÂhe ce so tattha anÃnuyÃyÅ. ' PÆgampi vassÃnaæ samantacakkhÆti 'pÆgampi vassÃna'nti pÆgampi vassÃnaæ bahÆni vassÃni bahÆni vassasatÃni bahÆni vassasahassÃni bahÆni vassasatasahassÃni bahÆni kappÃni bahÆni kappasatÃni bahÆni kappasahassÃni bahÆni kappasatasahassÃni. SamantacakkhÆti 'samantacakkhu' vuccati sabba¤¤uta¤Ãïaæ, bhagavà tena sabba¤¤uta¤Ãïena upeto samupeto upagato samupagato uppanno sampanno samannÃgato ''Na tassa adiÂÂhamidhatthi ki¤ci Ato avi¤¤ÃtamajÃnitabbaæ, Sabbaæ abhi¤¤Ãsi yadatthi neyyaæ TathÃgato tena samantacakkhÆ''ti 'PÆgampi vassÃnaæ1 samantacakkhu' Tattheva so sÅtisiyà vimutto cavetha vi¤¤Ãïaæ tathÃvidhassÃti tattheva so sÅtÅbhÃvamanuppatto nicco dhuvo sassato aviparinÃmadhammo sassatisamaæ tatheva tiÂÂheyya. ' Athavà tassa vi¤¤Ãïaæ caveyya ucchijjeyya nasseyya vinasseyya na bhaveyya4 punabbhavapaÂisandhivi¤¤Ãïaæ nibbatteyya kÃmadhÃtuyà và rÆpadhÃtuyà và arÆpadhÃtuyà vÃ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpannassa5 sassata¤ca uccheda¤ca pucchati udÃhu tattheva anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbÃyeyya athavà tassa vi¤¤Ãïaæ caveyya, puna paÂisandhivi¤¤Ãïaæ nibbatteyya kÃmadhÃtuyà và rÆpadhÃtuyà và arÆpadhÃtuyà vÃ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upapannassa parinibbÃna¤ca paÂisandhi¤ca pucchati6. TathÃvidhassÃti tathÃvidhassa tÃdisassa tassaïÂhitassa7 tappakÃrassa tappaÂibhÃgassa8 Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upapannassÃti tattheva so sÅtisiyà vimutto cavetha vi¤¤Ãïaæ tathÃvidhassa' TenÃha so brÃhmaïo: ''TiÂÂhe ve so tattha anÃnuyÃyÅ PÆgampi vassÃnaæ samantacakkhu, Tattheva so sÅtisiyà vimutto Cavetha vi¤¤Ãïaæ tathÃvidhassÃ''ti. 1. PÆgampi vassÃni-pa, va, vÅ, machasaæ, pÆ 2. Tattheva hosÅti-pana, Tattheva sÃpÅtiyÃ-va, vi 3. BhÃvetha-va, vi 4. Caveyya-pa, va, vi, ka BhaveyyÃti-machasaæ 5. Upapannassa-pana 6. Vuccati-pana 7. Tassatthitassa-pana 8. TappaÂibhÃnassa-pana [BJT Page 234] [\x 234/] 6-6 AccÅ yathà vÃtavegena khittà (upasÅvÃ'ti bhagavÃ) Atthaæ paleti na upeti saÇkhaæ Evaæ munÅ nÃmakÃyà vimutto Atthaæ paleti na upeti saÇkhaæ. AccÅ yathà vÃtavegena khittÃti - 'acci' vuccati jÃlasikhÃ. VÃtÃti puratthimà vÃtÃ, pacchimà vÃtÃ, uttarà vÃtÃ, dakkhiïà vÃtÃ, sarajà vÃtÃ, arajà vÃtÃ, 1 sÅtà vÃtÃ, uïhà vÃtÃ, parittà vÃtÃ, adhimattà vÃtÃ, kÃÊavÃtÃ, 2 verambhavÃtÃ, pakkhavÃtÃ, supaïïavÃtÃ, tÃlapaïïavÃtÃ, vidhÆpanavÃtÃ, vÃtavegena khittÃti vÃtavegena khittà ukkhittà nunnà panunnà khambhità vikkhambhitÃti 'acci yathà vÃtavegena khittÃ, 'upasÅvÃti bhagavÃ'. Atthaæ paleti na upeti saÇkhanti - 'atthaæ paletÅ'ti atthaæ paleti, atthaæ gameti, atthaæ gacchati, nirujjhati, vÆpasamati, paÂippassambhati. Na upeti saÇkhanti saÇkhaæ na upeti, uddesaæ na upeti, gaïanaæ na upeti, païïattiæ na upeti, puratthimaæ và disaæ gato, pacchimaæ và disaæ gato, uttaraæ và disaæ gato, dakkhiïaæ và disaæ gato, uddhaæ và gato, adho và gato, tiriyaæ và gato, vidisaæ và gatoti so hetu natthi, paccayo natthi, kÃraïaæ natthi yena saÇkhaæ gaccheyyÃti atthaæ paleti na upeti saÇkhaæ. . 7Evaæ munÅ nÃmakÃyà vimuttoti 'eva'nti opammasampaÂipÃdanaæ, munÅti 'monaæ' vuccati ¤Ãïaæ, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, tena ¤Ãïena samannÃgato muni monappattoti. TÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ vacÅmoneyyaæ manomoneyyaæ. Katamaæ kÃyamoneyyaæ? TividhÃnaæ kÃyaduccaritÃnaæ pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ. Tividhaæ kÃyasucaritaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyÃrammaïe ¤Ãïaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyapari¤¤Ã kÃyamoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo kÃyamoneyyaæ, kÃye chandarÃgassa pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyasaækhÃrÃnirodho catutthajjhÃnasamÃpatti kÃyamoneyyaæ. Idaæ kÃyamoneyyaæ. Katamaæ vacÅmoneyyaæ? CatubbidhÃnaæ vacÅduccaritÃnaæ pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vacÅsucaritaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃrammaïe ¤Ãïaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃpari¤¤Ã vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgassa pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ. VacÅsaækhÃranirodho dutiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ. Idaæ vacÅmoneyyaæ. Katamaæ manomoneyyaæ? TividhÃnaæ manoduccaritÃnaæ pahÃnaæ manomoneyyaæ, tividhaæ manosucaritaæ manomoneyyaæ, cittÃrammaïe ¤Ãïaæ manomoneyyaæ, cittapari¤¤Ã manomoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo manomoneyyaæ, citte chandarÃgassa pahÃnaæ manomoneyyaæ, cittasaækhÃranirodho sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti manomoneyyaæ. Idaæ manomoneyyaæ. 1. ''KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ, Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu sabbappahÃyinaæ. 2. KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu ninhÃtapÃpaka''nti. Imehi tÅhi moneyyehi dhammehi samannÃgato cha munino: agÃramunino anagÃramunino sekhamunino asekhamunino paccekamunino munimuninoti. Katame agÃramunino? Ye te agÃrikà diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime agÃramunino. Katame anagÃramunino? Ye te pabbajità diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime anagÃramunino. Satta sekhà sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekabuddhà paccekamunino. Munimunino vuccanti tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhÃ. 3. ''Na monena muni hoti mÆÊharÆpo aviddasu, Yo ca tulaæva paggayha varamÃdÃya paï¬ito. 4. PÃpÃni parivajjeti sa munÅ tena so munÅ, Yo munÃti ubho loke munÅ tena pavuccatÅ. '' 5. ''Asata¤ca sata¤ca ¤atvà dhammaæ Ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke, Devamanussehi pÆjito yo SaÇgajÃlamaticca so munÅ. . 7 NÃmakÃyà vimuttoti so muni pakatiyà pubbeva rÆpakÃyà vimutto, tadaÇgasamatikkamà vikkhambhanappahÃnena pahÅno, tassa munino bhavantaæ Ãgamma cattÃro ariyamaggà paÂiladdhà honti, catunnaæ ariyamaggÃnaæ paÂiladdhattà nÃmakÃyo ca rÆpakÃyo ca pari¤¤Ãtà honti, nÃmakÃyassa ca rÆpakÃyassa ca pari¤¤Ãtattà nÃmakÃyà ca rÆpakÃyà ca mutto vimutto suvimutto accantaæ anupÃdÃvimokkhenÃti 'evaæ, munÅ nÃmÃkÃyà vimutto. ' 1. AsarajÃvÃtÃ-pana 2. KÃÊavÃtÃti-pana-potthake natthi [BJT Page 236] [\x 236/] Atthaæ paleti na upeti saÇkhanti 'atthaæ paletÅ'ti: anÃpÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbÃyati, na upeti saÇkhanti: anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbuto saÇkhaæ na upeti uddesaæ na upeti gaïanaæ na upeti, païïattiæ na upeti, khattiyoti và brÃhmaïoti và vessoti và suddoti và gahaÂÂhoti và pabbajitoti và devoti và manussoti và rÆpÅti và arÆpÅti và sa¤¤Åti và asa¤¤Åti và nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤Åti và so hetu natthi, paccayo natthi, kÃraïaæ natthi, yena saÇkhaæ gaccheyyÃti 'atthaæ paleti na upeti saÇkhaæ. ' TenÃha bhagavÃ: ''Acci yathà vÃtavegena khittà (upasÅvÃti bhagavÃ) Atthaæ paleti na upeti saÇkhaæ, Evaæ munÅ nÃmakÃyà vimutto Atthaæ paleti na upeti saÇkhanti''. 6-7 Atthaæ gato so uda và natthi UdÃhu ve sassatiyà arogo, Taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohi Tathà hi te vidito esa dhammo. Atthaæ gato so uda và so natthÅti: so atthaæ gato udÃhu natthi, so niruddho ucchinno vinaÂÂhoti 'atthaæ gato so uda và so natthi'. UdÃhu vo sassatiyà arogoti 'udÃhu nicco dhuvo sassato aviparinÃmadhammo sassatisamaæ tatheva tiÂÂheyyÃti 'udÃhu ve sassatiyà arogo. ' Taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohÅti 'ta'nti: yaæ pucchÃmi, yaæ yÃcÃmi, yaæ ajjhesÃmi, yaæ pasÃdemi. MunÅti 'monaæ' vuccati ¤Ãïaæ, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, tena ¤Ãïena samannÃgato muni monappattoti. TÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ vacÅmoneyyaæ manomoneyyaæ. Katamaæ kÃyamoneyyaæ? TividhÃnaæ kÃyaduccaritÃnaæ pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ. Tividhaæ kÃyasucaritaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyÃrammaïe ¤Ãïaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyapari¤¤Ã kÃyamoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo kÃyamoneyyaæ, kÃye chandarÃgassa pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyasaækhÃrÃnirodho catutthajjhÃnasamÃpatti kÃyamoneyyaæ. Idaæ kÃyamoneyyaæ. Katamaæ vacÅmoneyyaæ? CatubbidhÃnaæ vacÅduccaritÃnaæ pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vacÅsucaritaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃrammaïe ¤Ãïaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃpari¤¤Ã vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgassa pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ. VacÅsaækhÃranirodho dutiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ. Idaæ vacÅmoneyyaæ. Katamaæ manomoneyyaæ? TividhÃnaæ manoduccaritÃnaæ pahÃnaæ manomoneyyaæ, tividhaæ manosucaritaæ manomoneyyaæ, cittÃrammaïe ¤Ãïaæ manomoneyyaæ, cittapari¤¤Ã manomoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo manomoneyyaæ, citte chandarÃgassa pahÃnaæ manomoneyyaæ, cittasaækhÃranirodho sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti manomoneyyaæ. Idaæ manomoneyyaæ. 1. ''KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ, Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu sabbappahÃyinaæ. 2. KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu ninhÃtapÃpaka''nti. Imehi tÅhi moneyyehi dhammehi samannÃgato cha munino: agÃramunino anagÃramunino sekhamunino asekhamunino paccekamunino munimuninoti. Katame agÃramunino? Ye te agÃrikà diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime agÃramunino. Katame anagÃramunino? Ye te pabbajità diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime anagÃramunino. Satta sekhà sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekabuddhà paccekamunino. Munimunino vuccanti tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhÃ. 3. ''Na monena muni hoti mÆÊharÆpo aviddasu, Yo ca tulaæva paggayha varamÃdÃya paï¬ito. 4. PÃpÃni parivajjeti sa munÅ tena so munÅ, Yo munÃti ubho loke munÅ tena pavuccatÅ. '' 5. ''Asata¤ca sata¤ca ¤atvà dhammaæ Ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke, Devamanussehi pÆjito yo SaÇgajÃlamaticca so munÅ. SÃdhu viyÃkarohÅti: sÃdhu ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohi'. [BJT Page 238] [\x 238/] Tathà hi te vidito esa dhammoti: tathà hi te vidito tulito tÅrito vibhÆto vibhÃvito esa dhammoti 'tathà hi te vidito esa dhammo'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Atthaæ gato so uda và so natthi UdÃhu ve sassatiyà arogo, Taæ me munÅ sÃdhu viyÃkarohi Tathà hi te vidito esa dhammo''ti. 6-8 Atthaæ gatassa na pamÃïamatthi (upasÅvÃti bhagavÃ) Yena naæ vajju1 taæ tassa natthi, Sabbesu dhammesu samÆhatesu SamÆhatà vÃdapathÃpi sabbe. Atthaæ gatassa na pamÃïamatthÅti: 'atthaæ gatassÃ'ti anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbutassa rÆpapamÃïaæ natthi, vedanÃpamÃïaæ natthi, sa¤¤ÃpamÃïaæ natthi, saækhÃrapamÃïaæ natthi, vi¤¤ÃïapamÃïaæ natthi. Natthi na (santi) na saævijjati nÆpalabbhati. PahÅnaæ samucchinnaæ vÆpasantaæ paÂippassaddhaæ abhabbuppattikaæ ¤Ãïagginà da¬¬hanti 'atthaæ gatassa na pamÃïamatthi. UpasÅvÃti bhagavÃti 'upasÅvÃ'ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati, bhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'upasÅvÃti bhagavÃ. ' Yena naæ vajju taæ tassa natthÅti: yena rÃgena vadeyyuæ, yena dosena vadeyyuæ, yena mohena vadeyyuæ, yena mÃnena vadeyyuæ, yÃya diÂÂhiyà vadeyyuæ, yena uddhaccena vadeyyuæ, yÃya vicikicchÃya vadeyyuæ, yehi anusayehi vadeyyuæ, rattoti và duÂÂhoti và mÆÊhoti và vinibaddhoti và parÃmaÂÂhoti và vikkhepagatoti và aniÂÂhaÇgatoti và thÃmagatoti và te abhisaÇkhÃrà pahÅnÃ, abhisaÇkhÃrÃnaæ pahÅnattà gatiyà yena vadeyyuæ nerayikoti và tiracchÃnayonikoti và pettivisayikoti và manussoti và devoti và rÆpÅti và arÆpÅti và sa¤¤Åti và asa¤¤Åti và nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤Åti và so hetu natthi, paccayo natthi, kÃraïaæ natthi, yena vadeyyuæ katheyyuæ bhaïeyyuæ dÅpeyyuæ vohareyyunti 'yena naæ vajju taæ tassa natthi. ' 1. Vajjuæ - machasaæ [BJT Page 240] [\x 240/] Sabbesu dhammesu samÆhatesÆti: sabbesu dhammesu sabbesu khandhesu sabbesu Ãyatanesu sabbesu dhÃtusu1 sabbÃsu gatisu sabbÃsu upapattisu sabbÃsu paÂisandhisu sabbesu bhavesu sabbesu saæsÃresu sabbesu vaÂÂesu Æhatesu samÆhatesu uddhatesu samuddhatesu uppÃÂitesu samuppÃÂitesu pahÅnesu samucchinnesu vÆpasannesu paÂippassaddhesu abhabbuppattikesu ¤Ãïagginà da¬¬hesÆti 'sabbesu dhammesu samÆhatesu. ' SamÆhatà vÃdapathÃpi sabbeti: 'vÃdapathÃ' vuccanti kilesà ca khandhà ca abhisaækhÃrà ca, tassa vÃdà ca vÃdapathà ca adhivacanÃni ca adhivacanapathà ca niruttÅ ca niruttipathà ca pa¤¤attÅ ca pa¤¤attipathà ca Æhatà samÆhatà uddhatà samuddhatà uppÃÂità samuppÃÂità pahÅnà samucchinnà vÆpasantà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃti 'samÆhatà vÃdapathÃpi sabbe. ' TenÃha bhagavÃ: ''Atthaæ gatassa na pamÃïamatthi (upasÅvÃti bhagavÃ) Yena naæ vajju taæ tassa natthi, Sabbesu dhammesu samÆhatesu SamÆhatà vÃdapathÃpi sabbe''ti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, 2 tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko namassamÃno nisinno Hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako' hama'smÅti. UpasÅvasuttaniddeso chaÂÂho. 1. Sabbesu, dhÃtusu-machasaæ [BJT Page 242] [\x 242/] 7. Nanda suttaniddeso 7-1 Santi loke munayo (iccÃyasmà nando) Janà vadanti tayidaæ kathaæsu, ¥ÃïÆpapannaæ no muniæ vadanti1 UdÃhu ve jÅvitenÆppannaæ2 Santi loke munayoti 'santÅ'ti santi saævijjanti atthi upalabbhanti. Loketi apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloke. Munayo ti munanÃmakà ÃjÅvakà nigaïÂhà jaÂilà tÃpasÃ, 'santi loke munayo' iccÃyasmà nando. Janà vadanti tayidaæ kathaæsÆti 'janÃ'ti khattiyà ca brÃhmaïà ca vessà ca suddà ca gahaÂÂhà ca pabbajità ca devà ca manussà ca. VadantÅti kathentÅ bhaïanti dÅpayanti voharanti. Tayidaæ kathaæsÆti saæsayapucchÃ, vimatipucchÃ, dveÊhapucchÃ, anekaæsapucchÃ, evannu kho na nu kho kinnu kho kathannu khoti 'janà vadanti tayidaæ kathaæsu. ' ¥ÃïÆpapannaæ no muniæ vadantÅti aÂÂhasamÃpatti¤Ãïena và pa¤cÃbhi¤¤Ã¤Ãïena và upetaæ samupetaæ upagataæ samupagataæ upapannaæ sampannaæ3 samannÃgataæ muniæ vadanti kathenti bhaïanti dÅpayanti voharantÅti '¤ÃïÆpapannaæ no muniæ vadanti'. UdÃhu ve jÅvitenÆpapannanti udÃhu anekavidhalÆkhajÅvitÃnuyogena upetaæ samupetaæ upagataæ samupagataæ uppannaæ sampannaæ samannÃgataæ muniæ vadanti kathenti bhaïanti dÅpayanti voharantÅti 'udÃhu ve jÅvitenÆpapannaæ. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''Santi loke munayo (iccÃyasmà nando) Janà vadanti tayidaæ kathaæsu, ¥ÃïÆpapannaæ no muniæ vadanti UdÃhu ve jÅvitenÆpapannaæ''ti. 1. MunÅ no vadanti-machasaæ, syà Muniæ no vadanti-sa 2. JÅvikenÆpapannaæ-syà 3. Samupapannaæ-machasaæ, syà [BJT Page 244] [\x 244/] 7-2 Na diÂÂhiyà na sutiyà ¤Ãïena MunÅdha nanda, kusalà vadanti, Visenikatvà anÅghà nirÃsà Caranti ye te munayoti brÆmi. Na diÂÂhiyà na sutiyà na ¤ÃïenÃti 'na diÂÂhiyÃ'ti na diÂÂhasuddhiyÃ, na sutiyÃti na sutasuddhiyÃ, na ¤ÃïenÃti napi aÂÂhasamÃpatti¤Ãïena, napi pa¤cÃbhi¤¤Ã¤Ãïena, napi micchäÃïenÃti 'na diÂÂhiyà na sutiyà na ¤Ãïena'. MunÅdha nanda kusalà vadantÅti 'kusalÃ'ti ye te khandhakusalà dhÃtukusalà Ãyatanakusalà paÂiccasamuppÃdakusalà satipaÂÂhÃnakusalà sammappadhÃnakusalà iddhipÃdakusalà indriyakusalà balakusalà bojjhaÇgakusalà maggakusalà phalakusalà nibbÃnakusalÃ, te kusalà diÂÂhasuddhiyà và sutasuddhiyà và aÂÂhasamÃpatti¤Ãïena và pa¤cÃbhi¤¤Ã¤Ãïena và micchäÃïena và diÂÂhena và sutena và upetaæ samupetaæ upagataæ samupagataæ uppannaæ sampannaæ samannÃgataæ muniæ na vadanti na kathenti na bhaïanti na dÅpayanti na voharantÅti 'munÅdha nanda kusalà vadanti. ' Visenikatvà anÅghà nirÃsà caranti ye te munayoti brÆmÅti: 'senÃ' vuccati mÃrasenÃ, kÃyaduccaritaæ mÃrasenÃ, vacÅduccaritaæ mÃrasenÃ, manoduccaritaæ mÃrasenÃ, rÃgo mÃrasenÃ, doso mÃrasenÃ, moho mÃrasenÃ, kodho mÃrasenÃ, upanÃho mÃrasenÃ, makkho mÃrasenÃ, paÊÃso mÃrasenÃ, issà mÃrasenÃ, macchariyaæ mÃrasenÃ, mÃyà mÃrasenÃ, sÃÂheyyaæ mÃrasenÃ, thambho mÃrasenÃ, sÃrambho mÃrasenÃ, mÃno mÃrasenÃ, atimÃno mÃrasenÃ, mado mÃrasenÃ, pamÃdo mÃrasenÃ, sabbe kilesà mÃrasenÃ, sabbe duccarità mÃrasenÃ, sabbe darathà mÃrasenÃ, sabbe pariÊÃhà mÃrasenÃ, sabbe santÃpà mÃrasenÃ, (sabbÃkusalÃbhisaÇkhÃrÃ) mÃrasenÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: 1. ''KÃmà te paÂhamà senà dutiyà arati vuccati Tatiyà khuppipÃsà te catutthi taïhà pavuccati. 2. Pa¤camÅ1 thÅnamiddhaæ te chaÂÂhà bhiru pavuccati Sattami vicikicchà te makkho thambho te aÂÂhamÃ2 1. Paæcamaæ-va, vi, machasaæ syÃ. 2. AÂÂhamo-machasaæ, syÃ. [BJT Page 246] [\x 246/] 3. LÃbho siloko sakkÃro micchÃladdho ca yo yaso Yo cattÃnaæ samukkaæse pare ca avajÃnati. 1 4. Esà namuci te2 senà kaïhassÃbhippahÃriïi Na naæ asÆro jinÃti jetvà ca labhate sukha''nti[a] Yato catubhi ariyamaggebhi sabbà ca mÃrasenÃ, sabbe ca paÂisenikarà kilesà jità ca parÃjità ca bhaggÃ. VippaluggÃ3 parammukhà tena vuccanti4 'visenikatvÃ'. AnÅghÃti: rÃgo nÅgho, doso nÅgho, moho nÅgho, kodho nÅgho, upanÃho nÅgho, makkho nÅgho, paÊÃso nÅgho, issà nÅgho, macchariyaæ nÅgho, mÃyà nÅgho, sÃÂheyyaæ nÅgho, thambho nÅgho, sÃrambho nÅgho, mÃno nÅgho, atimÃno nÅgho, mado nÅgho, pamÃdo nÅgho, sabbe kilesà nÅghÃ, sabbe duccarità nÅghÃ, sabbe darathà nÅghÃ, sabbe pariÊÃhà nÅghÃ, sabbe santÃpà nÅghÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà nÅghÃ, yesaæ ete nÅghà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, so vuccati 'anÅghÃ' nirÃsÃti: 'ÃsÃ' vuccati taïhÃ, yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. ''[B] yesaæ esà Ãsà taïhà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hà te vuccanti 'nirÃsÃ'. Yeti: arahanto khÅïÃsavÃ. Visenikatvà anÅghà nirÃsà caranti ye te munayoti brÆmÅti: ye te viseniæ katvà anÅghà ca nirÃsà ca caranti viharanti irÅyanti vattenti pÃlenti yapenti yÃpenti, te loke 'munayo'ti brÆmi, ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi (uttÃnÅkaromi) pakÃsemÅti. 'Visenikatvà anÅghà nirÃsà caranti ye te munayoti brÆmi. ' TenÃha bhagavÃ: ''Na diÂÂhiyà na sutiyà na ¤Ãïena MunÅdha nanda, kusalà vadanti, Viseni katvà anÅghà nirÃsà Caranti ye te munayoti brÆmÅ''ti. 1. AvajÃnÃti-machasaæ 2. Te, na muci-syÃ. 3. VippaluttÃ-syÃ, pana. 4. Te, vuccanti-syÃ. [A.] Sutta nipÃta-padhÃna sutta. [B.] DhammasaÇgaïi-cittuppÃda kaï¬a- [BJT Page 248] [\x 248/] 7-3 Ye keci'me samaïabrÃhmaïà se (iccÃyasmà nando) DiÂÂhena sutenÃpi1 vadanti suddhiæ SÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ AnekarÆpena vadanti suddhiæ KaccissÆ2 te bhagavà tattha yatà carantÃ3 AtÃru4 jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. . Ye kecime samaïabrÃhmaïà seti: 'ye kecÅ'ti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ5 asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ 'ye kecÅ'ti. SamaïÃti: ye keci ito bahiddhà pabbajjupagatà paribbÃjakasamÃpannÃ. BrÃhmaïoti: ye keci bhovÃdikÃti 'ye keci me samaïabrÃhmaïÃse' 'iccÃyasmà nando. ' DiÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhinti: diÂÂhenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti, kathenti, bhaïanti dÅpayanti voharanti. Sutenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ aparimuttiæ vadanti, kathenti bhaïanti dÅpayanti voharanti. DiÂÂhena sutenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti, kathenti bhaïanti dÅpayanti voharantÅti 'diÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhiæ' SÅlabbatenÃpi vadanti suddhinti: sÅlenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti kathenti bhaïanti dÅpayanti voharanti, vatenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti kathenti bhaïanti dÅpayanti voharanti, sÅlabbatenÃpi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti kathenti bhaïanti, dÅpayanti voharanti sÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ. ' AnekarÆpena vadanti suddhinti: anekavidhavata6 kotuhalamaÇgalena7 suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti, kathenti bhaïanti dÅpayanti voharantÅti 'anekarÆpena vadanti suddhiæ' 1. DiÂÂhassutenÃpi-machasaæ. DiÂÂhasutenÃpi-pa, va, vi, syÃ. 2. Kaccisu-kaÂhikÃvala. Kiæ visu-va, vi. 3. Yathà vadantÃ-va, vi, ka. 4. AtÃdi-va, vi, ka. 5. Asesanissesaæ-sa. 6. Aneka vivatta-syÃ. Anekavidhà vata-va, vi, ka. 7. Kutuhala maÇgalena-pana, syÃ. [BJT Page 250] [\x 250/] Kaccissu te bhagavà tattha yatà carantÃti: 'kaccissÆ'ti: saæsayapucchÃ, vimatipucchÃ, dveÊhakapucchÃ, anekaæsapucchÃ, evannu kho na nu kho kinnu kho kathannu khoti 'kaccissu. 'Teti: diÂÂhigatikÃ, bhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'kaccissÆ te bhagavÃ. ' Tattha yatà carantÃti: 'tatthÃ'ti: sakÃya diÂÂhiyà sakÃya khantiyà sakÃya ruciyà sakÃya laddhiyÃ. YatÃti: yatà paÂiyatÃ1 guttà gopità saævutÃ. CarantÃti: carantà viharantÃ2 irÅyantà vattentà pÃlentà yapento yÃpentÃti 'kaccissu te bhagavà tattha yatà carantÃ'. AtÃru3 jÃti¤ca jara¤ca mÃrisÃti: jÃtijarÃmaraïaæ atariæsu, uttariæsu patariæsu samatikkamiæsu vÅtivattiæsu. MÃrisÃti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'mÃrisÃ'ti 'atÃru jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa. ' PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metanti: 'PucchÃmi ta'nti: pucchÃmi taæ, yÃcÃmi taæ, ajjhesÃmi taæ, pasÃdemi taæ, kathayassu me'ti 'pucchÃmi taæ. ' BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ 'bhagavÃ'ti. BrÆhi metanti brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti. 'PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Ye keci me samaïabrÃhmaïo se (iccÃyasmà nando) DiÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhiæ, SÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ, AnekarÆpena vadanti suddhiæ, Kaccissu te bhagavà tattha yatà carantà AtÃru jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa, PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi meta''nti. 7-4 Ye kecime samaïabrÃhmaïÃse (nandÃti bhagavÃ) DiÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhiæ SÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ AnekarÆpena vadanti suddhiæ, Ki¤cÃpi te tattha yatà caranti NÃtariæsu jÃtijaranti brÆmi. Ye kecime samaïabrÃhmaïÃseti: 'ye kecÅ'ti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ ye kecÅti samaïÃti: ye keci ito bahiddhà pabbajjÆpagatà paribbÃjakasamÃpannÃ. BrÃhmaïÃti: ye keci bhovÃdikÃti 'ye kecime samaïabrÃhmaïÃse' nandÃti bhagavÃti. 1. Sattà paÂiyattÃ-machasaæ 2. CÅcaranatÃ-pana. 3. AtÃruæ-pana 4. DiÂÂhasutenÃpi-va, vi, ka, syÃ. DiÂÂhassutenÃpi-machasaæ [BJT Page 252] [\x 252/] DiÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhinti: diÂÂhenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti, kathenti, bhaïanti dÅpayanti voharanti. Sutenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ aparimuttiæ vadanti, kathenti bhaïanti dÅpayanti voharanti. DiÂÂhena sutenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti, kathenti bhaïanti dÅpayanti voharantÅti 'diÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhiæ' SÅlabbatenÃpi vadanti suddhinti: sÅlenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti kathenti bhaïanti dÅpayanti voharanti, vatenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti kathenti bhaïanti dÅpayanti voharanti, sÅlabbatenÃpi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti kathenti bhaïanti, dÅpayanti voharanti sÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ. ' AnekarÆpena vadanti suddhinti: anekavidhavata6-kotuhalamaÇgalena7 suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti, kathenti bhaïanti dÅpayanti voharantÅti 'anekarÆpena vadanti suddhiæ' Ki¤cÃpi te tattha yatà carantÅti: 'ki¤cÃpÅ'ti: padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'ki¤cÃpÅ'ti. Teti diÂÂhigatikÃ. TatthÃti: sakÃya diÂÂhiyà sakÃya khantiyà sakÃya ruciyà sakÃya laddhiyÃ. YatÃti yatà paÂiyatÃ2 guttà gopità rakkhità saævutÃ. CarantÅti: caranti viharanti3 irÅyanti vattenti pÃlenti yapenti yÃpentÅti ki¤cÃpi te tattha yatà caranti. ' NÃtariæsu jÃtijaranti brÆmÅti: jÃtijarÃmaraïaæ na tariæsu, na uttariæsu na patariæsu, na samatikkamiæsu, na vÅtivattiæsu jÃtijarÃmaraïà anikkhantà anissaÂÃ, 4 anatikkantà asamatikkantà avÅtivattà anto jÃtijarÃmaraïe parivattenti, anto saæsÃrapathe parivattenti, jÃtiyà anugatÃ, jarÃya anusaÂÃ, byÃdhinà abhibhÆtà maraïena abbhÃhatÃ, atÃïà alenà asaraïà asaraïÅbhÆtÃti. 'BrÆmi' ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti 'nÃtariæsu jÃtijaranti brÆmi. ' TenÃha bhagavÃ: ''Ye keci me samaïabrÃhmaïà se (nandÃti bhagavÃ) DiÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhiæ SÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ AnekarÆpena vadanti suddhiæ Ki¤cÃpi te tattha yatà caranti NÃtariæsu jÃtijaranti brÆmÅ''ti. 1. Anekavidha kotÆhala maægalena - machasaæ Anekavidha vatta kotÆhala maægalena - syà 2. Yattà paÂiyatta. -Va, vi, ka, machasaæ. 3. Vicaranti. Pana. 4. Anissatà syÃ. [BJT Page 254] [\x 254/] 7-5, 6 Ye keci me samaïabrÃhmaïà se (iccÃyasmà nando) DiÂÂhena sutenÃpi1 vadanti suddhiæ SÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ AnekarÆpena vadanti suddhiæ Te ce munÅ brÆsi anoghatiïïe Atha ko carahi devamanussaloke, AtÃri jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. Ye keci samaïabrÃhmaïà seti: 'ye kecÅ'ti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ 'ye kecÅ'ti. SamaïÃti: ye keci ito bahiddhà pabbajjÆpagatà paribbÃjakasamÃpannÃ. BrÃhmaïÃti: ye keci bho vÃdikÃti 'ye kecime samaïabrÃhmaïÃse. ' IccÃyasmà nandoti--------- DiÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhinti: diÂÂhenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti, kathenti, bhaïanti dÅpayanti voharanti. Sutenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ aparimuttiæ vadanti, kathenti bhaïanti dÅpayanti voharanti. DiÂÂhena sutenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti, kathenti bhaïanti dÅpayanti voharantÅti 'diÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhiæ' SÅlabbatenÃpi vadanti suddhinti: sÅlenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti kathenti bhaïanti dÅpayanti voharanti, vatenapi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti kathenti bhaïanti dÅpayanti voharanti, sÅlabbatenÃpi suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti kathenti bhaïanti, dÅpayanti voharanti sÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ. ' AnekarÆpena vadanti suddhinti: anekavidhavatakotÆhalamaÇgalena suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ vadanti, kathenti bhaïanti dÅpayanti voharantÅti 'anekarÆpena vadanti suddhiæ' Te ce munÅ brÆsi anoghatiïïeti: 'te ce'ti: diÂÂhigatike. MunÅti 'monaæ' vuccati ¤Ãïaæ, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, tena ¤Ãïena samannÃgato muni monappattoti. TÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ vacÅmoneyyaæ manomoneyyaæ. Katamaæ kÃyamoneyyaæ? TividhÃnaæ kÃyaduccaritÃnaæ pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ. Tividhaæ kÃyasucaritaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyÃrammaïe ¤Ãïaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyapari¤¤Ã kÃyamoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo kÃyamoneyyaæ, kÃye chandarÃgassa pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyasaækhÃrÃnirodho catutthajjhÃnasamÃpatti kÃyamoneyyaæ. Idaæ kÃyamoneyyaæ. Katamaæ vacÅmoneyyaæ? CatubbidhÃnaæ vacÅduccaritÃnaæ pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vacÅsucaritaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃrammaïe ¤Ãïaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃpari¤¤Ã vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgassa pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ. VacÅsaækhÃranirodho dutiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ. Idaæ vacÅmoneyyaæ. Katamaæ manomoneyyaæ? TividhÃnaæ manoduccaritÃnaæ pahÃnaæ manomoneyyaæ, tividhaæ manosucaritaæ manomoneyyaæ, cittÃrammaïe ¤Ãïaæ manomoneyyaæ, cittapari¤¤Ã manomoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo manomoneyyaæ, citte chandarÃgassa pahÃnaæ manomoneyyaæ, cittasaækhÃranirodho sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti manomoneyyaæ. Idaæ manomoneyyaæ. 1. ''KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ, Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu sabbappahÃyinaæ. 2. KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu ninhÃtapÃpaka''nti. Imehi tÅhi moneyyehi dhammehi samannÃgato cha munino: agÃramunino anagÃramunino sekhamunino asekhamunino paccekamunino munimuninoti. Katame agÃramunino? Ye te agÃrikà diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime agÃramunino. Katame anagÃramunino? Ye te pabbajità diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime anagÃramunino. Satta sekhà sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekabuddhà paccekamunino. Munimunino vuccanti tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhÃ. 3. ''Na monena muni hoti mÆÊharÆpo aviddasu, Yo ca tulaæva paggayha varamÃdÃya paï¬ito. 4. PÃpÃni parivajjeti sa munÅ tena so munÅ, Yo munÃti ubho loke munÅ tena pavuccatÅ. '' 5. ''Asata¤ca sata¤ca ¤atvà dhammaæ Ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke, Devamanussehi pÆjito yo SaÇgajÃlamaticca so muni. ' 1. DiÂÂhassutenÃpi - machasaæ. [BJT Page 256] [\x 256/] BrÆsi anoghatiïïeti: kÃmoghaæ diÂÂhoghaæ avijjoghaæ atiïïe anatikkante asamatikkante avÅtivatte anto jÃtijarÃmaraïe parivattente antosaæsÃrapathe parivattente, jÃtiyà anugate jarÃya anusaÂe byÃdhinà abhibhÆte maraïena abbhÃhate atÃïe alene asaraïe asaraïÅbhÆte. BrÆsÅti: brÆsÅ Ãcikkhasi desesi pa¤¤apesi paÂÂhapesi vivarasi vibhajasi uttÃnÅkarosi pakÃsesÅti 'te ce munÅ brÆsi anoghatiïïe. ' Atha ko carahi devamanussaloke atÃri jÃti¤ca jara¤ca mÃrisÃti: atha ko eso sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya jÃtijarÃmaraïaæ atari uttari patari samatikkami vÅtivattayi. MÃrisÃti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'mÃrisÃ'ti 'atha ko carahi deva manussaloke atÃri jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa'. PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metanti: 'pucchÃmi ta'nti: pucchÃmi taæ, yÃcÃmi taæ, ajjhesÃmi taæ, pasÃdemi taæ. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ 'bhagavÃ'ti. BrÆhi metanti: brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti. PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metaæ. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''Ye keci me samaïabrÃhmaïÃse (iccÃyasmà nando) DiÂÂhena sutenÃpi vadanti suddhiæ SÅlabbatenÃpi vadanti suddhiæ AnekarÆpena vadanti suddhiæ Te ce munÅ brÆsi anoghatiïïe Atha ko carahi devamanussaloke, AtÃri jÃti¤ca jara¤ca mÃrisa PucchÃmi taæ bhagavà brÆhi metanti''. [BJT Page 258] [\x 258/] 7-7 NÃhaæ sabbe samaïabrÃhmaïÃse (nandÃti bhagavÃ) JÃtijarÃya nivutÃti brÆmi, Ye sÅdha siÂÂhaæ va sutaæ mutaæ cà SÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbaæ AnekarÆpampi pahÃya sabbaæ Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se Te ve narÃ1 oghatiïïÃti brÆmi. NÃhaæ sabbe samaïabrÃhmaïÃse nandÃti bhagavà jÃtijarÃya nivutÃti brÆmÅti: nÃhaæ nanda, sabbe samaïabrÃhmaïà jÃtijarÃya Ãvutà nivutà ovutÃ2 pihità paÂicchannà paÂikujjitÃti vadÃmi, atthi te samaïabrÃhmaïà yesaæ jÃtica jarÃmaraïa¤ca pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ3 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃti brÆmi. ùcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti. 'NÃhaæ sabbe samaïabrÃhmaïÃse nandÃti bhagavà jÃtijarÃya nivutÃti brÆmi'. Ye sÅdha diÂÂhaæva sutaæ mutaæ và sÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbanti: ye sabbà diÂÂhasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà sutasuddhiyo4 pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà mutasuddhiyo5 pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà diÂÂhamutasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà sÅlasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà vatasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà sÅlabbatasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti 'ye sÅdha diÂÂhaæ va sutaæ mutaæ và sÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbaæ. ' AnekarÆpampi pahÃya sabbanti: anekavidhavatakotÆhalamaÇgalena suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti 'anekarÆpampi pahÃya sabbaæ'. . 8Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se te ve narà oghatiïïÃti brÆmÅti: taïhÃti: rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ. Taïhaæ pari¤¤ÃyÃti: taïhaæ tÅhi pari¤¤Ãhi parijÃnitvà ¤Ãtapari¤¤Ãya tÅraïapari¤¤Ãya pahÃnapari¤¤Ãya. 1. Te ce nanda-pana. 2. OphuÂÃ-syÃ. 3. AnabhÃvaæ gatÃ-va, vi, ka. AnabhÃvaæ katÃ-machasaæ. 4. Suta suddhiyo-va, vi. Ka. 5. Muta diÂÂhiyo paÓÃya-va, vÅ, ka. [BJT Page 260] [\x 260/] Katamà '¤Ãtapari¤¤Ã: taïhaæ jÃnÃti1 'ayaæ rÆpataïhà ayaæ saddataïhà ayaæ gandhataïhà ayaæ rasataïhà ayaæ phoÂÂhabbataïhà ayaæ dhammataïhÃ'ti. JÃnÃti1 passati, ayaæ ¤Ãtapari¤¤Ã. Katamà 'tÅraïapari¤¤Ã': evaæ ¤Ãtaæ katvà taïhaæ tÅreti: aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upassaggato calato pabhaÇguto addhuvato atÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato tucchato su¤¤ato anattato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato vadhakato vibhavato sÃsavato saÇkhatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadhammato saÇkilesadhammato samudayato atthaÇgamato assÃdato ÃdÅnavato nissaraïato tÅreti, ayaæ tÅraïapari¤¤Ã. Katamà 'pahÃnapari¤¤Ã': evaæ tÅrayitvà taïhaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''yo bhikkhave, taïhÃya chandarÃgo taæ pajahatha, evaæ sà taïhà pahÅnà bhavissati ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ2 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ''ti. [A] ayaæ pahÃnapari¤¤Ã. Taïhaæ pari¤¤ÃyÃti: taïhaæ imÃhi tÅhi pari¤¤Ãhi parijÃnitvà anÃsavà seti: cattÃro ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo diÂÂhÃsavo avijjÃsavo. Yesaæ ime Ãsavà pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Te vuccanti anÃsavà arahanto khÅïÃsavÃ. Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se te ve narà oghatiïïÃti brÆmÅtiæ ye taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà te kÃmoghaæ tiïïÃ, bhavoghaæ tiïïÃ, diÂÂhoghaæ tiïïÃ, avijjoghaæ tiïïÃ, sabbasaæsÃrapathaæ tiïïà uttiïïà nittiïïÃ3 atikkantà samatikkantà vÅtivattÃti brÆmi ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti 'taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se te ve narà oghatiïïÃti brÆmÅ''ti. . 8 TenÃha bhagavÃ: ''NÃhaæ sabbe samaïabrÃhmaïÃse (nandÃti bhagavÃ) JÃtijarÃya nivutÃti brÆmi, Ye sÅdha diÂÂhaæ va sutaæ mutaæ vÃ4 SÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbaæ AnekarÆpampi pahÃya sabbaæ Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se Te ve narà oghatiïïÃti brÆmÅ''ti. 1. PajÃnÃti-pana, syÃ. 2. AnabhÃvaæ gatÃ-va, vi, ka, syÃ. 3. Otiïïa nittiïïÃ-pana 4. YesÅdha diÂÂhaæ sutaæ mutaæca-va, vi, kama [A.] Khandha saæyutta-bhÃravagga. [BJT Page 262] [\x 262/] 7-8 EtÃbhinandÃmi vaco mahesino (iccÃyasmà nando) Sukittitaæ gotama nÆpadhÅkaæ YesÅdha diÂÂhaæ va sutaæ mutaæ và SÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbaæ AnekarÆpampi pahÃya sabbaæ, Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se Ahampi te oghatiïïÃ'ti brÆmÅ. [BJT Page 262] [\x 262/] EtÃbhinandÃmi vaco mahesinoti: 'eta'nti: tuyhaæ vacanaæ byappathaæ desanaæ anusiÂÂhiæ1 nandÃmi abhinandÃmi modÃmi anumodÃmi icchÃmi sÃdiyÃmi patthayÃmi pihayÃmi abhijappÃmi. Mahesinoti mahesÅ2 bhagavÃ: mahantaæ sÅlakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti mahesi mahantaæ samÃdhikkhandhaæ mahantaæ pa¤¤Ãkkhandhaæ - mahantaæ vimuttikkhandhaæ - mahantaæ vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' Mahato tamokÃyassa padÃlanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato vipallÃsassa pabhedanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato taïhÃsallassa abbÆhanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi' mahato diÂÂhisaÇghÃÂassa viniveÂhanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato mÃnadhajassa pÃtanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato abhisaækhÃrassa vÆpasamaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato oghassa nittharaïaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato bhÃrassa nikkhepanaæ. Esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato saæsÃravaÂÂassa ucchedaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato santÃpassa nibbÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato pariÊÃhassa paÂippassaddhiæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahato dhammadhajassa ussÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahante satipaÂÂhÃne mahante sammappadhÃne mahante iddhipÃde - mahantÃni indriyÃni mahantÃni balÃni - mahante bojjhaÇge - mahantaæ ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ - mahantaæ paramatthaæ amataæ nibbÃnaæ esi gavesi pariyesÅti 'mahesi'. Mahesakkhehi và sattehi esito gavesito pariyesito kahaæ buddho kahaæ bhagavÃ, kahaæ devadevo, kahaæ narÃsabhoti mahesÅti 'etÃbhinandÃmi vaco mahesino'. Sukittitaæ gotama nÆpadhÅkanti: 'sukittita'nti: svÃcÅkkhitaæ3 sudesitaæ (supa¤¤apitaæ) supaÂÂhapitaæ suvivaÂaæ4 suvibhattaæ suuttÃnÅkataæ supakÃsitaæ gotama nÆpadhÅkanti: 'upadhi' vuccanti kilesà ca khandhà ca abhisaÇkhÃrà ca upadhipahÃnaæ upadhivÆpasamaæ upadhipaÂinissaggaæ5 upadhipaÂippassaddhiæ6 amataæ nibbÃnanti 'sukittitaæ gotama nÆpadhÅkaæ. ' Ye sÅdha diÂÂhaæ va sutaæ mutaæ và sÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbanti: ye sabbà diÂÂhasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà sutasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà mutasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà diÂÂhamutasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà sÅlasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà vatasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, ye sabbà sÅlabbatasuddhiyo pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti 'ye sÅdha diÂÂhaæ va sutaæ mutaæ và sÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbaæ. ' AnekarÆpampi pahÃya sabbanti: anekavidhavatakotÆhalamaÇgalena suddhiæ visuddhiæ parisuddhiæ muttiæ vimuttiæ parimuttiæ pahÃya jahitvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti 'anekarÆpampi pahÃya sabbaæ. ' 1. Anusandhiæ-va, vi, ka 2. Kiæ mahesi-machasaæ. 3. Su Ãcikkhitaæ-machasaæ, syÃ. 4. Su vivaritaæ-pana. 5. Upadhi nissaggaæ-va, vi, ka, machasaæ UpadhipaÂinissaggo-syÃ. 6. PaÂippassaddhaæ-va, vi, ka, machasaæ. [BJT Page 264] [\x 264/] Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se te ve narà oghatiïïÃti brÆmÅti: taïhÃti: rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ. Taïhaæ pari¤¤ÃyÃti: taïhaæ tÅhi pari¤¤Ãhi parijÃnitvà ¤Ãtapari¤¤Ãya tÅraïapari¤¤Ãya pahÃnapari¤¤Ãya. Katamà '¤Ãtapari¤¤Ã: taïhaæ jÃnÃti1 'ayaæ rÆpataïhà ayaæ saddataïhà ayaæ gandhataïhà ayaæ rasataïhà ayaæ phoÂÂhabbataïhà ayaæ dhammataïhÃ'ti. JÃnÃti1 passati, ayaæ ¤Ãtapari¤¤Ã. Katamà 'tÅraïapari¤¤Ã': evaæ ¤Ãtaæ katvà taïhaæ tÅreti: aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato Åtito upaddavato bhayato upassaggato calato pabhaÇguto addhuvato atÃïato alenato asaraïato asaraïÅbhÆtato rittato tucchato su¤¤ato anattato ÃdÅnavato vipariïÃmadhammato asÃrakato aghamÆlato2 vadhakato vibhavato sÃsavato saÇkhatato mÃrÃmisato jÃtidhammato jarÃdhammato vyÃdhidhammato maraïadhammato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadhammato saÇkilesadhammato samudayato atthaÇgamato assÃdato3 ÃdÅnavato nissaraïato tÅreti, ayaæ tÅraïapari¤¤Ã. Katamà 'pahÃnapari¤¤Ã': evaæ tÅrayitvà taïhaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, ayaæ pahÃnapari¤¤Ã, taïhaæ pari¤¤ÃyÃti: taïhaæ imÃbhi tÅbhi pari¤¤Ãbhi parijÃnitvÃ. AnÃsavÃti: cattÃro ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo diÂÂhÃsavo avijjÃsavo. Yesaæ ime Ãsavà pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ4 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Te vuccanti anÃsavà arahanto khÅïÃsavÃ. Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se te ve narà oghatiïïÃti brÆmÅtiæ ye taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà te kÃmoghaæ tiïïÃ, bhavoghaæ tiïïÃ, diÂÂhoghaæ tiïïÃ, avijjoghaæ tiïïÃ, sabbasaæsÃrapathaæ tiïïà uttiïïà nittiïïà atikkantà samatikkantà vÅtivattÃti brÆmi vadÃmÅti 'taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se te ve narà oghatiïïÃti brÆmÅ. TenÃha so brÃhmaïo. ''EtÃbhinandÃmi vaco mahesino Sukittitaæ gotama nÆpadhikaæ, YesÅdha diÂÂhaæ va sutaæ mutaæ và SÅlabbataæ vÃpi pahÃya sabbaæ AnekarÆpampi pahÃya sabbaæ Taïhaæ pari¤¤Ãya anÃsavà se Ahampi te oghatiïïÃti brÆmÅ''ti. Nanda suttaniddeso sattamo 1. PajÃnÃti-syÃ. 2. AsÃrato aghamÆlato-va, vi, ka-. 3. AsÃrato-va, vi, ka. 4. AnabhÃvaæ gatÃ-va, vi, ka. [BJT Page 266] [\x 266/] 8. Hemaka suttaniddeso 8-1 Yeme pubbe viyÃkaæsu-(iccÃyasmà hemako) Huraæ gotamasÃsanà IccÃsÅ iti bhavissati Sabbaæ taæ itihÅtihaæ, Sabbaæ taæ takkava¬¬hanaæ NÃhaæ tattha abhiramiæ. Yeme pubbe viyÃkaæsÆti: 'ye'ti: yo ca bÃvari brÃhmaïo, ye ca¤¤e tassa ÃcariyÃ, te sakaæ diÂÂhiæ sakaæ khantiæ sakaæ ruciæ sakaæ laddhiæ ajjhÃsayaæ sakaæ adhippÃyaæ vyÃkaæsu Ãcikkhiæsu, pakÃsesunti 'ye me pubbe viyÃkaæsu: iccÃyasmà hemakoti: -------------------. Huraæ gotamasÃsanÃti: huraæ gotamasÃsanÃ, paraæ gotamasÃsanÃ, pure gotamasÃsanÃ, paÂhamataraæ gotamasÃsanà buddhasÃsanà jinasÃsanà tathÃgatasÃsanÃ, devadevasÃsanÃ, 2 arahantasÃsanÃti 'huraæ gotama sÃsanÃ'. IccÃsi iti bhavissatÅti: evaæ kira Ãsi, evaæ kira bhavissatÅti 'icca si iti bhavissati'. Sabbaæ taæ itihÅtihanti: sabbaæ taæ itihÅtihaæ, itikirÃya, paramparÃya piÂakasampadÃya takkahetu nayahetu ÃkÃraparivitakkena diÂÂhinijjhÃnakkhantiyà na sÃmaæ sayamabhi¤¤Ãtaæ na attapaccakkhadhammaæ kathayiæsÆti 'sabbaæ taæ itihÅtihaæ. ' Sabbaæ taæ takkava¬¬hananti: sabbaæ taæ takkava¬¬hanaæ vitakkava¬¬hanaæ saÇkappava¬¬hanaæ kÃmavitakkava¬¬hanaæ vyÃpÃdavitakkava¬¬hanaæ vihiæsÃvitakkava¬¬hanaæ ¤Ãtivitakkava¬¬hanaæ janapadavitakkava¬¬hanaæ amarÃvitakkava¬¬hanaæ parÃnuddayatÃpaÂisaæyuttavitakkava¬¬hanaæ3 lÃbhasakkÃrasilokapaÂisaæyuttavitakkava¬¬hanaæ anava¤¤attipaÂisaæyuttavitakkava¬¬hananti sabbaæ taæ takkava¬¬hanaæ' 1. UttÃnÅ makaæsu-pa. 2. Deva devasÃsanà yanna pa-va-vi-ka- Vena potvala nŠta. 3. ParÃnudaya- -machasaæ ParÃnuddaya- -pana [BJT Page 268] [\x 268/] NÃhaæ tattha abhiraminti nÃhaæ tattha abhiramiæ na vindiæ1 nÃdhigacchiæ na paÂilabhinti2 'nÃhaæ tattha abhiramiæ. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''Ye me pubbe viyÃkaæsu (iccÃyasmà hemako) Huraæ gotama sÃsanÃ, IccÃsi iti bhavissati Sabbaæ taæ itihÅtihaæ, Sabbaæ taæ takkava¬¬hanaæ NÃhaæ tattha abhirami''nti. 8-2 Tvaæ ca me dhammamakkhÃhi TaïhÃnigghÃtanaæ3 muni, Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikaæ. Tvaæ ca me dhammamakkhÃhÅti 'tva'nti bhagavantaæ bhaïati. DhammamakkhÃhÅti 'dhamma'nti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ, cattÃro satipaÂÂhÃne cattÃro sammappadhÃne cattÃro iddhipÃde pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni sattabojjhaÇge ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ nibbÃna¤ca nibbÃnagÃmini¤ca paÂipadaæ akkhÃhi ÃcikkhÃhi, desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'tvaæ ca me dhammamakkhÃhi' Taïhà nigghÃtanaæ munÅti taïhÃ'ti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ, taïhÃnigghÃtanaæ taïhÃpahÃnaæ4. TaïhÃvÆpasamaæ taïhÃpaÂinissaggaæ taïhà paÂippassaddhaæ amataæ nibbÃnaæ. MunÅti 'monaæ' vuccati ¥Ãïaæ, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, tena ¤Ãïena samannÃgato muni monappattoti. TÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ vacÅmoneyyaæ manomoneyyaæ. Katamaæ kÃyamoneyyaæ? TividhÃnaæ kÃyaduccaritÃnaæ pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ. Tividhaæ kÃyasucaritaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyÃrammaïe ¤Ãïaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyapari¤¤Ã kÃyamoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo kÃyamoneyyaæ, kÃye chandarÃgassa pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyasaækhÃrÃnirodho catutthajjhÃnasamÃpatti kÃyamoneyyaæ. Idaæ kÃyamoneyyaæ. Katamaæ vacÅmoneyyaæ? CatubbidhÃnaæ vacÅduccaritÃnaæ pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vacÅsucaritaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃrammaïe ¤Ãïaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃpari¤¤Ã vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgassa pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ. VacÅsaækhÃranirodho dutiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ. Idaæ vacÅmoneyyaæ. Katamaæ manomoneyyaæ? TividhÃnaæ manoduccaritÃnaæ pahÃnaæ manomoneyyaæ, tividhaæ manosucaritaæ manomoneyyaæ, cittÃrammaïe ¤Ãïaæ manomoneyyaæ, cittapari¤¤Ã manomoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo manomoneyyaæ, citte chandarÃgassa pahÃnaæ manomoneyyaæ, cittasaækhÃranirodho sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti manomoneyyaæ. Idaæ manomoneyyaæ. 1. ''KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ, Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu sabbappahÃyinaæ. 2. KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu ninhÃtapÃpaka''nti. Imehi tÅhi moneyyehi dhammehi samannÃgato cha munino: agÃramunino anagÃramunino sekhamunino asekhamunino paccekamunino munimuninoti. Katame agÃramunino? Ye te agÃrikà diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime agÃramunino. Katame anagÃramunino? Ye te pabbajità diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime anagÃramunino. Satta sekhà sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekabuddhà paccekamunino. Munimunino vuccanti tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhÃ. 3. ''Na monena muni hoti mÆÊharÆpo aviddasu, Yo ca tulaæva paggayha varamÃdÃya paï¬ito. 4. PÃpÃni parivajjeti sa munÅ tena so munÅ, Yo munÃti ubho loke munÅ tena pavuccatÅ. '' 5. ''Asata¤ca sata¤ca ¤atvà dhammaæ Ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke, Devamanussehi pÆjito yo SaÇgajÃlamaticca so munÅti taïhÃnigghÃtanaæ muni' Yaæ viditvà sato caranti: yaæ viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe dhammà anattÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'yaæ ki¤ci samuyadadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Satoti catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. VedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Dhamme dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. So vuccati 'sato'. Caranti caranto viharanto5 irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpentoti 'yaæ viditvà sato caraæ'. 1. Ratiæ na vindi -pana 2. Ratiæ napaÂilabhinti -pana. 3. NighÃtanaæ -pana. 4. Taïhà nippatanaæ taïhà pahÃnaæ -ma, va, vi, ka. 5. VÅcaranto -va, vi, ka. [BJT Page 270] [\x 270/] Tare loke visattikanti 'visattikÃ' vuccati taïhÃ, yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' VisattikÃti kenaÂÂhena visattikÃ: visatÃti2 visattikÃ, visÃlÃti visattikÃ, visaÂÃti visattikÃ3 visamÃti visattikÃ, visakkatÅti visattikÃ, visaæharatÅti visattikÃ, visaævÃdikÃti visattikÃ, visamÆlÃti visattikÃ, visaphalÃti visattikÃ, visaparibhogÃti visattikÃ. VisÃlà và pana sà taïhà rÆpe sadde gandhe rase phoÂÂhabbe kule gaïe ÃvÃse lÃbhe yase pasaæsÃyaæ sukhe cÅvare piï¬apÃte senÃsane gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃre kÃmadhÃtuyÃ, rÆpadhÃtuyÃ, arÆpadhÃtuyÃ, kÃmabhave rÆpabhave arÆpabhave sa¤¤Ãbhave asa¤¤Ãbhave nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave, ekavokÃrabhave catuvokÃrabhave pa¤cavokÃrabhave, atÅte anÃgate paccuppanne, diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu visaÂà vitthatÃti 'visattikÃ'. Loketi apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloke. Tare loke visattikanti loke vesà visattikà lokevetaæ visattikaæ sato tareyya, uttareyya patareyya samatikkameyya vÅtivatteyyÃti 'tare loke visattikaæ. TenÃha so brÃhmaïo: ''Tvaæ ca me dhammamakkhÃhi TaïhÃnigghÃtanaæ1 muni, Yaæ viditvà sato caraæ Tare loke visattikanti. 8-3 Idha diÂÂhasutamuta- Vi¤¤Ãtesu piyarÆpesu (hemaka) ChandarÃgavinodanaæ NibbÃnapadamaccutaæ2 Idha diÂÂhasutamutavi¤¤ÃtesÆti 'diÂÂha'nti cakkhunà diÂÂhaæ, sutanti sotena sutaæ, mutanti ghÃnena ghÃyitaæ jivhÃya sÃyitaæ, kÃyena phuÂÂhaæ, vi¤¤Ãtanti manasà vi¤¤Ãtanti 'idha diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtesu. ' PiyarÆpesu hemakÃti 'ki¤caloke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ: Cakkhuæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, sotaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, GhÃnaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, jivhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, KÃyo loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, mano loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, RÆpà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, saddà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, Gandhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rasà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, PhoÂÂhabbà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, dhammà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, Cakkhuvi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, sotavi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, jivhÃvi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, kÃyavi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, manovi¤¤Ãïaæ loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, cakkhusamphasso 1. NighÃtanaæ-pana 2. NibbÃnaæ paramaccutaæ-va, vi, ka [BJT Page 272] [\x 272/] Loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, sotasamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, ghÃnasamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, jivhÃsamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, kÃyasamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, manosamphasso loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, cakkhusamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, sotasamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, ghÃnasamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, jivhÃsamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, kÃyasamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, manosamphassajà vedanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rÆpasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, saddasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, gandhasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rasasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, phoÂÂhabbasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, dhammasa¤¤Ã loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rÆpasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, saddasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, gandhasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rasasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, phoÂÂhabbasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, dhammasa¤cetanà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rÆpataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, saddataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, gandhataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rasataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, phoÂÂhabbataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, dhammataïhà loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rÆpavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, saddavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, gandhavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rasavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, phoÂÂhabbavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, dhammavitakko loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rÆpavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, saddavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, gandhavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, rasavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, phoÂÂhabbavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpaæ, dhammavicÃro loke piyarÆpaæ sÃtarÆpanti 'piyarÆpesu hemaka. ' ChandarÃgavinodananti1 'chandarÃgo'ti ''yo kÃmesu kÃmacchando kÃmarÃgo kÃmanandi kÃmataïhà kÃmasineho kÃmapariÊÃho kÃmamucchà kÃmajjhosÃnaæ kÃmogho kÃmayogo kÃmÆpÃdÃnaæ kÃmacchandanÅvaraïaæ. '' ChandarÃgavinodananti chandarÃgappahÃnaæ chandarÃgavÆpasamaæ, chandarÃgapaÂinissaggaæ chandarÃgapaÂippassaddhi2 amataæ nibbÃnanti 'chandarÃgavinodanaæ. ' NibbÃnapadamaccutanti nibbÃnapadaæ tÃïapadaæ lenapadaæ saraïapadaæ abhayapadaæ, accÆtanti niccaæ dhuvaæ sassataæ avipariïÃmadhammanti 'nibbÃnapadamaccutaæ. ' TenÃha bhagavÃ: ''Idha diÂÂhasutamuta- Vi¤¤Ãtesu piyarÆpesu (hemaka) ChandarÃgavinodanaæ NibbÃnapadamaccuta''nti. 1. Chanda vinodanti-ma. 2. ChandarÃga paÂippassaddhaæ-ma, va, vi, ka. [BJT Page 274] [\x 274/] 8-4 Etada¤¤Ãya ye satà DiÂÂhadhammÃbhinibbutÃ, Upasantà ca te sadà Tiïïà loke visattikaæ. Etada¤¤Ãya ye satÃti: 'eta'nti amataæ nibbÃnaæ ''yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. '' A¤¤ÃyÃti a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ: 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, 'sabbe dhammà anattÃ'ti a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ' yeti arahanto khÅïÃsavÃ. SatÃti catÆhi kÃraïehi satÃ: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvitattà satà vedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvitattà satÃ, citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvitattà satÃ, dhammesu dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvitattà satà aparehipi catÆhi kÃraïehi satÃ: asati parivajjanÃya satÃ: satikaraïÅyÃna¤ca dhammÃnaæ katattà satÃ: satipaÂipakkhÃnaæ dhammÃnaæ hatattà satÃ: satinimittÃnaæ dhammÃnaæ asammuÂÂhattà satÃ. Aparehipi catÆhi kÃraïehi satÃ: satiyà samannÃgatattà satÃ: satiyà vasitattà satÃ: satiyà pÃgu¤¤atÃya satÃ: satiyà apaccoropanatÃya satÃ. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satattà satÃ: santattà satÃ: samitattà satÃ: santadhammasamannÃgatattà sato. BuddhÃnussatiyà satÃ: dhammÃnussatiyà satÃ: saÇghÃnussatiyà satÃ: sÅlÃnussatiyà satÃ: cÃgÃnussatiyà satÃ: devatÃnussatiyà satÃ: ÃnÃpÃnasatiyà sato: maraïÃnussatiyà satÃ: kÃyagatÃsatiyà satÃ: upasamÃnussatiyà satÃti. Yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati satisambojjhaÇgo ekÃyanamaggo, ayaæ vuccati sati. Iminà sati upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato. Te vuccanti satÃ'ti 'etada¤¤Ãya ye satÃ'. DiÂÂhadhammÃbhinibbutÃti: 'diÂÂhadhammÃ, ¤ÃtadhammÃ, tulitadhammÃ, tÅritadhammÃ, vibhÆtadhammÃ, vibhÃvitadhammÃ, 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti diÂÂhadhammÃ, ¤ÃtadhammÃ, tulitadhammÃ, tÅritadhammÃ, vibhÆtadhammÃ, vibhÃvitadhammÃ. 'Sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti diÂÂhadhammÃ, ¤ÃtadhammÃ, tulitadhammÃ, tÅritadhammÃ, vibhÆtadhammÃ, vibhÃvitadhammÃ, sabbe dhammà anattÃti diÂÂhadhammÃ, ¤ÃtadhammÃ, tulitadhammÃ, tÅritadhammÃ, vibhÆtadhammÃ, vibhÃvitadhammà yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti diÂÂhadhammà ¤Ãtadhammà tulitadhammà tÅritadhammà vibhÆtadhammà vibhÃvitadhammÃ, abhinibbutÃti rÃgassa nibbÃpitattà nibbutÃ, dosassa nibbÃpitattà nibbutÃ, mohassa nibbÃpitattà nibbutÃ, kodhassa nibbÃpitattà nibbutÃ, upanÃhassa nibbÃpitattà nibbutÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrÃnaæ santattà samitattà vÆpasamitattà nijjhÃtattà nibbutattà vigatattà paÂippassaddhattà santà upasantà vÆpasantà nibbutà paÂippassaddhÃti 'diÂÂhadhammÃbhinibbutÃ' Upasantà ca te sadÃti: 'upasantÃ'ti: rÃgassa upasamitattà nibbÃpitattà upasantÃ, dosassa upasamitattà nibbÃpitattà upasantÃ, mohassa upasamitattà nibbÃpitattà upasantÃ, kodhassa upasamitattà nibbÃpitattà upasantÃ, upanÃhassa upasamitattà nibbÃpitattà upasantÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrÃnaæ santattà samitattà upasamitattà nijjhÃtattà nibbutattà paÂippassaddhÃti santà upasantà vÆpasantà nibbutà paÂippassaddhÃti 'upasantÃ. ' Teti arahanto khÅïÃsavÃ, sadÃti sadà sabbadà sabbakÃlaæ niccakÃlaæ dhuvakÃlaæ sattaæ samitaæ abbokiïïaæ poÇkhÃnupoÇkhaæ udakodhikajÃtaæ avÅcisantatisahitaæ1 phassitaæ, purebhattaæ pacchÃbhattaæ purimayÃmaæ majjhimayÃmaæ pacchimayÃmaæ kÃÊe juïhe vasse hemante gimhe purime vayo khandhe majjhime vayokhandhe pacchime vayokhandheti 'upasantà ca te sadÃ. ' 1. AdhivisantÃti samitaæ -pana. Avippasantanti pahita -(katthaci). AvipasantÃti jahitaæ -vidyÃ. [BJT Page 276] [\x 276/] Tiïïà loke visattikanti: 'visattikÃ' vuccati taïhÃ, yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ, visattikÃti kenaÂÂhena visattikÃ: visatÃti2 visattikÃ, visÃlÃti visattikÃ, visaÂÃti visattikà visamÃti visattikÃ, visakkatÅti visattikÃ, visaæharatÅti visattikÃ, visaævÃdikÃti visattikÃ, visamÆlÃti visattikÃ, visaphalÃti visattikÃ, visaparibhogÃti visattikÃ. VisÃlà và pana sà taïhà rÆpe sadde gandhe rase phoÂÂhabbe kule gaïe ÃvÃse lÃbhe yase pasaæsÃyaæ sukhe cÅvare piï¬apÃte senÃsane gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃre kÃmadhÃtuyÃ, rÆpadhÃtuyÃ, arÆpadhÃtuyÃ, kÃmabhave rÆpabhave arÆpabhave sa¤¤Ãbhave asa¤¤Ãbhave nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave, ekavokÃrabhave catuvokÃrabhave pa¤cavokÃrabhave, atÅte anÃgate paccuppanne, diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu visaÂà vitthatÃti 'visattikÃ'. Loketi apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloke. Tiïïà loke visattikanti loke vesà visattikÃ, lokevetaæ visattikaæ tiïïà uttiïïÃ1 nittiïïà atikkantà samatikkantà vÅtivattÃti 'tiïïà loke visattikaæ. TenÃha bhagavÃ: ''Etada¤¤Ãya ye satà DiÂÂhadhammÃbhinibbutà Upasantà ca te sadà Tiïïà loke visattika''nti Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: satthà me bhante bhagavà 'sÃvakohamasmÅ'ti. Hemaka suttaniddeso samatto. 1. Otiïïà uttiïïÃ-pana. [BJT Page 278] [\x 278/] 9. Todeyya suttaniddeso 9-1 Yasmiæ kÃmà na vasanti- (iccÃyasmà todeyyo) Taïhà yassa na vijjati, KathaÇkathà ca yo tiïïo Vimokkho tassa kÅdiso1 Yasmiæ kÃmà na vasantÅti: yasmiæ kÃmà na vasanti, na saævasanti na Ãvasanti na parivasantÅti 'yasmiæ kÃmà na vasanti' iccÃyasmà todeyyoti --------- Taïhà yassa na vijjatÅti: taïhà yassa natthi, na santi2 na saævijjati nÆpalabbhati ¤Ãïagginà da¬¬hÃti 'taïhà yassa na vijjati. KathaÇkathà ca yo tiïïoti: kathaÇkathà ca yo tiïïo uttiïïo nittiïïo atikkanto samatikkanto vÅtivattoti 'kathaÇkathà ca yo tiïïo. ' Vimokkho tassa2 kÅdisoti: vimokkho tassa kÅdiso, kiæsaïÂhito kiæpakÃro, kiæpaÂibhÃgo, icchitabboti vimokkhaæ pucchatÅti vimokkho tassa kÅdiso' TenÃha so brÃhmaïo: ''Yasmiæ kÃmà na vasanti (iccÃyasmà todeyyo) Taïhà yassa na vijjati, KathaÇkathà ca yo tiïïo Vimokkho tassa kÅdiso''ti 9-2 Yasmiæ kÃmà na vasanti (todeyyÃti bhagavÃ) Taïhà yassa na vijjati, KathaÇkathà ca yo tiïïo Vimokkho tassa nÃparo, Yasmiæ kÃmà na vasantÅti: yasminti yasmiæ puggale arahante khÅïÃsave, 'kÃmÃ'ti uddÃnato dve kÃmÃ: vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. Yasmiæ kÃmà na vasantÅti: yasmiæ kÃmà na vasanti, na saævasanti, na Ãvasanti, na parivasanti, 'yasmiæ kÃmà na vasanti'. TodeyyÃti bhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'metteyyÃti bhagavÃ. ' 1. Kiæ diso-ka- 2. Na sati-machasaæ. [BJT Page 280] [\x 280/] Taïhà yassa na vijjatÅti: 'taïhÃ'ti: rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ. YÃssÃti: arahato khÅïÃsavassa. Taïhà yassa na vijjatÅti taïhà yassa natthi, na santi na saævijjati nÆpalabbhati, pahÅnà samucchinnà vÆpasantà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃti 'taïhà yassa na vijjati. ' KathaÇkathà ca yo tiïïoti: 'kathaÇkathÃ' vuccati vicikicchÃ, dukkhe kaÇkhÃ, dukkhasamudaye kaÇkhÃ, dukkhanirodhe kaÇkhÃ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya kaÇkhÃ, pubbante kaÇkhà , aparante kaÇkhÃ, pubbantÃparante kaÇkhÃ, idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu kaÇkhÃ. Yà evarÆpà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ vimati vicikicchà dveÊhakaæ dvedhÃpatho saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thambhitattaæ1 cittassa manovilekho. Yoti: yo so arahaæ khÅïÃsavo. KathaÇkathà ca yo tiïïoti kathaÇkathà ca yo tiïïo, uttiïïo, nittiïïo atikkanto samatikkanto vÅtivattoti 'kathaÇkathà ca yo tiïïo. ' Vimokkho tassa nÃparoti: natthi tassa aparo vimokkho, yena vimokkhena vimucceyya vimutto so kataæ tassa vimokkhena karaïÅyanti vimokkho tassa nÃparo' tenÃha bhagavÃ: ''Yasmiæ kÃmà na vasanti (todeyyÃti bhagavÃ) Taïhà yassa na vijjati, KathaÇkathà ca yo tiïïo Vimokkho tassa nÃparoti. 9-3 NirÃsaso so2 uda ÃsasÃno Pa¤¤Ãïavà so uda pa¤¤akappÅ, Muniæ ahaæ sakka yathà vija¤¤aæ Taæ me viyÃcikkha samantacakkhu. NirÃsaso so uda ÃsasÃnoti nittaïho3 so udÃhu sataïho, rÆpe Ãsiæsati4 sadde - gandhe - rase - phoÂÂhabbe - kulaæ gaïaæ ÃvÃsalÃbhaæ yasaæ pasaæsaæ - sukhaæ cÅvaraæ - piï¬apÃtaæ - senÃsanaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ kÃmadhÃtuæ - rÆpadhÃtuæ - arÆpadhÃtuæ - kÃmabhavaæ - rÆpabhavaæ - arÆpabhavaæ - sa¤¤Ãbhavaæ - nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhavaæ - ekavokÃrabhavaæ - catuvokÃrabhavaæ - asa¤¤Ãbhavaæ - pa¤cavokÃrabhavaæ - atÅtaæ anÃgataæ paccuppannaæ - diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbe dhamme Ãsiæsati4 icchati sÃdiyati pattheti piheti abhijappatÅti 'nirÃsaso so uda ÃsasÃno. 1. Chambhitattaæ - machasaæ 2. NÅrÃsaso yo - pana. NÅrÃsayo so - vi. 3. NÅtaïho - va, vi, ka. 4. ùsÅsati - va, vi, ka, machasaæ. [BJT Page 282] [\x 282/] Pa¤¤Ãïavà so udapa¤¤akappÅ1ti: 'pa¤¤Ãïavà so'ti: paï¬ito pa¤¤avà buddhimà ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ. Uda pa¤¤akappÅti: udÃhu aÂÂhasamÃpatti¤Ãïena và pa¤cÃbhi¤¤Ã¤Ãïena và micchäÃïena và taïhÃkappaæ và diÂÂhikappaæ và kappeti, janeti saæjaneti nibbatteti abhinibbattetÅti 'pa¤¤Ãïavà so uda pa¤¤akappÅ. ' Muniæ ahaæ sakka yathà vija¤¤anti: 'sakkÃ'ti sakko bhagavÃ, sakyakulà pabbajito tipi sakko. Athavà a¬¬ho mahaddhano dhanavà tipi sakko, tassimÃni dhanÃni, seyyathÅdaæ: saddhÃdhanaæ sÅladhanaæ hiridhanaæ ottappadhanaæ sutadhanaæ cÃgadhanaæ pa¤¤Ãdhanaæ satipaÂÂhÃnadhanaæ sammappadhÃnadhanaæ iddhipÃdadhanaæ indriyadhanaæ baladhanaæ bojjhaÇgadhanaæ maggadhanaæ phaladhanaæ nibbÃnadhananti. Tehi anekavidhehi dhanaratanehi a¬¬ho mahaddhano dhanavÃtipi sakko. Athavà pahu visavÅ alamatto sÆro vÅro vikkanto abhÅru acchambhÅ anutrÃsÅ apalÃyÅ pahÅnabhayabheravo vigatalomahaæsotipi sakko. Muniæ ahaæ sakka yathà vija¤¤anti: sakka, yathà ahaæ muniæ jÃneyyaæ ÃjÃneyyaæ vijÃneyyaæ paÂivijÃneyyaæ paÂivijjheyyanti 'muniæ ahaæ sakka yathà vija¤¤aæ'. Taæ me viyÃcikkha samantacakkhÆti: 'taæ'ti: yaæ pucchÃmi, yaæ yÃcÃmi, yaæ ajjhesÃmi, yaæ pasÃdemi. ViyÃcikkhÃti: ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehi. SamantacakkhÆti: 'samantacakkhu' vuccati sabba¤¤uta¤Ãïaæ, bhagavà tena sabba¤¤uta¤Ãïena upeto samupeto upagato samupagato uppanno sampanno samannÃgato. ''Na tassa addiÂÂhamidhatthi ki¤ci Ato avi¤¤ÃtamajÃnitabbaæ, Sabbaæ abhi¤¤Ãsi yadatthi neyyaæ TathÃgato tena samantacakkhÆ''ti. 'Taæ me viyÃcikkha samantacakkhu. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''NirÃsaso so uda ÃsasÃno Pa¤¤Ãïavà so uda pa¤¤akappÅ, 1 Muniæ ahaæ sakka yathà vija¤¤aæ Taæ me viyÃcikkha samantacakkhÆti. 1. Udasa¤¤akappÅ - pana. [BJT Page 284] [\x 284/] 9-4 NirÃsaso so na so1 ÃsasÃno Pa¤¤Ãïavà so na ca pa¤¤akappÅ, Evampi todeyya, muniæ vijÃna Aki¤canaæ kÃmabhave asattaæ. NirÃsaso so na ÃsasÃnoti: nittaïho so na yo sataïho so rÆpe nÃsiæsati2 sadde - gandhe - rase - phoÂÂhabbe diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbe dhamme nÃsiæsati1 na icchati na2 sÃdiyati na pattheti na piheti nÃbhijappatÅti 'nirÃsaso so na so ÃsasÃno. Pa¤¤Ãïavà so na ca pa¤¤akappÅti3 'pa¤¤ÃïavÃ'ti paï¬ito pa¤¤avà buddhimà ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ. Na ca pa¤¤akappÅti aÂÂhasamÃpatti¤Ãïena và pa¤cÃbhi¤¤Ã¤Ãïena và micchäÃïena và taïhà kappaæ và na kappeti, diÂÂhikappaæ và na kappeti, na janeti, na saæjaneti, na nibbatteti, nÃbhinibbattetÅti 'pa¤¤Ãïavà so na ca pa¤¤akappÅ. Evampi todeyya muniæ vijÃnÃti: 'munÅ'ti: 'monaæ' vuccati ¤Ãïaæ, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, tena ¤Ãïena samannÃgato muni monappattoti. TÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ vacÅmoneyyaæ manomoneyyaæ. Katamaæ kÃyamoneyyaæ? TividhÃnaæ kÃyaduccaritÃnaæ pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ. Tividhaæ kÃyasucaritaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyÃrammaïe ¤Ãïaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyapari¤¤Ã kÃyamoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo kÃyamoneyyaæ, kÃye chandarÃgassa pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyasaækhÃrÃnirodho catutthajjhÃnasamÃpatti kÃyamoneyyaæ. Idaæ kÃyamoneyyaæ. Katamaæ vacÅmoneyyaæ? CatubbidhÃnaæ vacÅduccaritÃnaæ pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vacÅsucaritaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃrammaïe ¤Ãïaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃpari¤¤Ã vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgassa pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ. VacÅsaækhÃranirodho dutiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ. Idaæ vacÅmoneyyaæ. Katamaæ manomoneyyaæ? TividhÃnaæ manoduccaritÃnaæ pahÃnaæ manomoneyyaæ, tividhaæ manosucaritaæ manomoneyyaæ, cittÃrammaïe ¤Ãïaæ manomoneyyaæ, cittapari¤¤Ã manomoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo manomoneyyaæ, citte chandarÃgassa pahÃnaæ manomoneyyaæ, cittasaækhÃranirodho sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti manomoneyyaæ. Idaæ manomoneyyaæ. 1. ''KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ, Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu sabbappahÃyinaæ. 2. KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu ninhÃtapÃpaka''nti. Imehi tÅhi moneyyehi dhammehi samannÃgato cha munino: agÃramunino anagÃramunino sekhamunino asekhamunino paccekamunino munimuninoti. Katame agÃramunino? Ye te agÃrikà diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime agÃramunino. Katame anagÃramunino? Ye te pabbajità diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime anagÃramunino. Satta sekhà sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekabuddhà paccekamunino. Munimunino vuccanti tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhÃ. 3. ''Na monena muni hoti mÆÊharÆpo aviddasu, Yo ca tulaæva paggayha varamÃdÃya paï¬ito. 4. PÃpÃni parivajjeti sa munÅ tena so munÅ, Yo munÃti ubho loke munÅ tena pavuccatÅ. '' 5. ''Asata¤ca sata¤ca ¤atvà dhammaæ Ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke, Devamanussehi pÆjito yo SaÇgajÃlamaticca so munÅ. Evampi todeyya muniæ vijÃnÃti todeyya evaæ muniæ jÃna, paÂijÃna paÂivijÃna paÂivijjhÃti 'evampi todeyya muniæ vijÃna'. Aki¤canaæ kÃmabhave asattanti: 'aki¤cana'nti: rÃgaki¤canaæ dosaki¤canaæ mohaki¤canaæ mÃnaki¤canaæ diÂÂhiki¤canaæ kilesaki¤canaæ duccaritaki¤canaæ, yassetÃni ki¤canÃni4 pahÅnÃni samucchinnÃni vÆpasannÃni paÂipassaddhÃni, abhabbuppattikÃni ¤Ãïagginà da¬¬hÃni so vuccati aki¤cano. KÃmÃti uddÃnato dve kÃmà vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. BhavÃti dve bhavà kammabhavo ca paÂisandhiko ca punabbhavo. Katamo kammabhavo: pu¤¤ÃbhisaÇkhÃro apu¤¤ÃbhisaÇkhÃro Ãne¤jÃbhisaækhÃro, ayaæ kammabhavo. Katamo paÂisandhiko punabbhavo: paÂisandhiko rÆpaæ vedanà sa¤¤Ã saÇkhÃrà vi¤¤Ãïaæ, ayaæ paÂisandhiko punabbhavo. 1. Na ca - machasaæ 2. Nà sÅsati - va, vi, ka. Machasaæ. 3. Sa¤¤akappÅti - pana. 4. Ete ki¤canà - syÃ. [BJT Page 286] [\x 286/] Aki¤canaæ kÃmabhave asattanti: aki¤canaæ puggalaæ kÃme ca bhave ca asattaæ alaggaæ1 alaggitaæ (apaÊibuddhaæ) nikkhantaæ nissaÂaæ vippamuttaæ visaæyuttaæ vimariyÃdÅkatena cetasà viharantanti 'aki¤canaæ kÃmabhave asattaæ. ' TenÃha bhagavÃ: ''NirÃsaso so na so ÃsasÃno Pa¤¤Ãïavà so na ca pa¤¤akappÅ Evampi todeyya muniæ vijÃna Aki¤canaæ kÃmabhave asatta''nti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako' hama'smÅti. Todeyya suttaniddeso samatto. 1. Alaggitaæ - pana [BJT Page 288] [\x 288/] 10. Kappa suttaniddeso. 10-1 Majjhe sarasmiæ tiÂÂhataæ (iccÃyasmà kappo) Oghe jÃte mahabbhaye, JarÃmaccuparetÃnaæ DÅpaæ pabrÆhi mÃrisa Tva¤ca me dÅpa1 makkhÃhi Yathayidaæ nÃparaæ siyÃ. Majjhe sarasmiæ tiÂÂhatanti: 'saro' vuccati saæsÃro. ùgamanaæ gamanaæ gamanÃgamanaæ kÃlaæ gati bhavÃbhavo cuti ca uppatti ca nibbatti ca bhedo ca2 jÃti ca jarà ca maraïaæ ca. SaæsÃrassa purimÃ3 koÂi na pa¤¤Ãyati, pacchimÃpi koÂi na pa¤¤Ãyati, majjheva saæsÃre4 sattà Âhità patiÂÂhità allÅnà upagatà ajjhosità adhimuttÃ. Kathaæ saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati: ettakà jÃtiyo vaÂÂaæ vatti5, tato paraæ na vattÅti6 hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtisatÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtisahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti. Hevaæ natthi, evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti. Tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Ettakà jÃti koÂiyo vaÂÂaæ vatti. Tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtikoÂisatÃni vaÂÂaæ vatti tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtikoÂisahassÃni vaÂÂaæ vatti tatoparaæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati ettakÃni jÃtikoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti tatoparaæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. 1. Disaæ - va, vi, ka. 2. NÅrodhoca - va, vi, ka. 3. PurimÃpi - machasaæ. 4. Majjhe ca - syÃ. 5. VaÂÂaæ vaÂÂati - sa VaÂÂaæ vattati - vi. 6. VattatÅti - machasaæ, sa. Vattati - syÃ. [BJT Page 290] [\x 290/] Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassasatÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassasatasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Ettakà vassakoÂiyo vassaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassakoÂisahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni kappÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni kappasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni kappasatasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Ettakà kappakoÂiyo vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni kappakoÂisatÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti, hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti. Tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''Anamataggoyaæ bhikkhave, saæsÃro pubbà koÂi na pa¤¤Ãyati avijjà nÅvaraïÃnaæ sattÃnaæ taïhÃsaæyojanÃnaæ saædhÃvataæ saæsarataæ. Evaæ dÅgharattaæ kho bhikkhave, dukkhaæ paccanubhÆtaæ tippaæ paccanubhÆtaæ byasanaæ paccanubhÆtaæ kaÂasÅ va¬¬hitÃ, 1 yÃva¤cidaæ bhikkhave, alameva sabbasaÇkhÃresu nibbindituæ, alaæ virajjituæ, alaæ vimuccitunti. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. 1. Va¬¬hataæ - saka [BJT Page 292] [\x 292/] Kathaæ saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati: ettakà jÃtiyo vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtisatÃni vaÂÂaæ vattissati, Tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtisahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtisatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakà jÃtikoÂiyo vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtikoÂisatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtikoÂisahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtikoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassasatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassasatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakà vassakoÂiyo vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassakoÂisatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassakoÂisahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappasatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappasatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappasatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappakoÂisatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappakoÂisahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi, evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati pacchimÃpi koÂi na pa¤¤Ãyati. Majjheva saæsÃre santà Âhità patiÂÂhità allÅnà upagatà ajjhosità adhimuttÃti 'majjhe sarasmiæ tiÂÂhataæ. ' IccÃyasmà kappo padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Kappoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpo. Kappo'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti Ãyasmà kappo. Oghe jÃte mahabbhayeti: kÃmoghe bhavoghe diÂÂhoghe avijjogho jÃte saæjÃte nibbatte abhinibbatte pÃtubhÆte. Mahabbhayeti: jÃtibhaye jarÃbhaye vyÃdhibhaye maraïabhayeti 'oghe jÃte mahabbhaye' JarÃmaccuparetÃnanti: jarÃya phuÂÂhÃnaæ paretÃnaæ samohitÃnaæ samannÃgatÃnaæ maccunà phuÂÂhÃnaæ paretÃnaæ samohitÃnaæ samannÃgatÃnaæ jÃtiyà anugatÃnaæ jarÃya anusaÂÃnaæ byÃdhinà abhibhÆtÃnaæ maraïena abbhÃgatÃnaæ atÃïÃnaæ alenÃnaæ asaraïÃnaæ asaraïÅbhÆtÃnanti 'jarÃmaccuparetÃnaæ. ' DÅpaæ pabrÆhi mÃrisÃti: dÅpaæ tÃïaæ leïaæ saraïaæ gatiæ parÃyanaæ brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehi. MÃrisÃti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ mÃrisÃ'ti 'dÅpaæ1 pabrÆhi mÃrisa. ' 1. Disaæ pabruhi - va, vi, ka. DÅsaæ. - Va, vi, ka. [BJT Page 294] [\x 294/] Tva¤ca me dÅpamakkhÃhÅti: 'tva'nti: bhagavantaæ bhaïati, dÅpamakkhÃhÅti: dÅpaæ tÃïaæ lenaæ saraïaæ gatiæ parÃyanaæ akkhÃhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti tva¤ca me dÅpamakkhÃhi' Yathayidaæ nÃparaæ siyÃti: yathayidaæ dukkhaæ idheva nirujjheyya, vÆpasameyya atthaæ gaccheyya paÂippassambheyya puna paÂisandhikaæ dukkhaæ na nibbatteyya, kÃmadhÃtuyà và rÆpadhÃtuyà và arÆpadhÃtuyà và kÃmabhave và rÆpabhave và arÆpabhave và sa¤¤Ãbhave và asa¤¤Ãbhave và nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave và ekavokÃrabhave và catuvokÃrabhave và pa¤cavokÃrabhave và punagatiyà và uppattiyà và paÂisandhiyà và bhave và saæsÃre và vaÂÂe vÃ1 na jÃyeyya na saæjÃyeyya na nibbatteyya nÃbhinibbatteyya idheva nirujjheyya vÆpasameyya atthaægaccheyya paÂippassambheyyÃti 'yathayidaæ nÃparaæ siyÃ' TenÃha so brÃhmaïo: 'Majjhe sarasmiæ tiÂÂhataæ (iccÃyasmà kappo) Oghe jÃte mahabbhaye, JarÃmaccuparetÃnaæ DÅpaæ pabrÆhi mÃrisa, Tva¤ca me dÅpamakkhÃhi Yathayidaæ nÃparaæ siyÃ''ti. 10-2 Majjhe sarasmiæ tiÂÂhataæ (kappÃti bhagavÃ) Oghe jÃte mahabbhaye JarÃmaccuparetÃnaæ DÅpaæ pabrÆmi kappa te. Majjhe sarasmiæ tiÂÂhanti: 'saro' vuccati saæsÃro. ùgamanaæ gamanaæ gamanÃgamanaæ kÃlaæ gati bhavÃbhavo2 cuti ca uppatti ca nibbatti ca bhedo ca jÃti ca jarà ca maraïa¤ca. SaæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati, pacchimÃpi koÂi na pa¤¤Ãyati, majjheva saæsÃre sattà Âhità patiÂÂhità allÅnà upagatà ajjhosità adhimuttÃ. Kathaæ saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati: ettakà jÃtiyo vaÂÂaæ vatti5, tato paraæ na vattÅti6 hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtisatÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtisahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti. Hevaæ natthi, evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti. Tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Ettakà jÃti koÂiyo vaÂÂaæ vatti. Tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtikoÂisatÃni vaÂÂaæ vatti tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni jÃtikoÂisahassÃni vaÂÂaæ vatti tatoparaæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati ettakÃni jÃtikoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti tatoparaæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassasatÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassasatasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Ettakà vassakoÂiyo vassaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassakoÂisahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni vassakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni kappÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni kappasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni kappasatasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Ettakà kappakoÂiyo vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. EttakÃni kappakoÂisatÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti, hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti, tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vatti. Tato paraæ na vattÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''Anamataggoyaæ bhikkhave, saæsÃro pubbà koÂi na pa¤¤Ãyati avijjà nÅvaraïÃnaæ sattÃnaæ taïhÃsaæyojanÃnaæ saædhÃvataæ saæsarataæ. Evaæ dÅgharattaæ kho bhikkhave, dukkhaæ paccanubhÆtaæ tippaæ paccanubhÆtaæ byasanaæ paccanubhÆtaæ kaÂasÅ va¬¬hatÃ, yÃva¤cidaæ bhikkhave, alameva sabbasaÇkhÃresu nibbindituæ, alaæ virajjituæ, alaæ vimuccitunti. Evaæ saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Kathaæ saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati: ettakà jÃtiyo vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtisatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtisahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtisatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakà jÃtikoÂiyo vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtikoÂisatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtikoÂisahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni jÃtikoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassasatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassasatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakà vassakoÂiyo vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassakoÂisatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassakoÂisahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakà kappÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappasatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni kappasatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakà vassakoÂiyo vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassakoÂisatÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassakoÂisahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi. Evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati, ettakÃni vassakoÂisatasahassÃni vaÂÂaæ vattissati, tato paraæ na vattissatÅti hevaæ natthi, evampi saæsÃrassa pacchimà koÂi na pa¤¤Ãyati. Evaæ saæsÃrassa purimà koÂi na pa¤¤Ãyati pacchimÃpi koÂi na pa¤¤Ãyati. Majjheva saæsÃre santà Âhità patiÂÂhità allÅnà upagatà ajjhosità adhimuttÃti 'majjhe sarasmiæ tiÂÂhataæ. ' KappÃti bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati: bhagavÃ'ti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'kappÃti bhagavÃ. ' 1. Vaddhevà - pana. 2. BhavÃbhave - pa, va. [BJT Page 296] [\x 296/] Oghe jÃte mahabbhayeti: kÃmoghe bhavoghe diÂÂhogho avijjoghe jÃte saæjÃte nibbatte abhinibbatte pÃtubhÆte. Mahabbhayeti: jÃtibhaye jarÃbhaye vyÃdhibhaye maraïabhayeti 'oghe jÃte mahabbhaye' JarÃmaccuparetÃnanti: jarÃya phuÂÂhÃnaæ paretÃnaæ samohitÃnaæ samannÃgatÃnaæ maccunà phuÂÂhÃnaæ paretÃnaæ samohitÃnaæ samannÃgatÃnaæ jÃtiyà anugatÃnaæ jarÃya anusaÂÃnaæ byÃdhinà abhibhÆtÃnaæ maraïena abbhÃhatÃnaæ atÃïÃnaæ alenÃnaæ asaraïÃnaæ asaraïÅbhÆtÃnanti 'jarÃmaccuparetÃnaæ' DÅpaæ pabrÆmi kappa yeti: dÅpaæ tÃïaæ lenaæ saraïaæ gatiæ parÃyanaæ brÆmi ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti 'dÅpaæ pabrÆmi kappa te' TenÃha bhagavÃ: ''Majjhe sarasmiæ tiÂÂhitaæ (kappÃti bhagavÃ) Oghe jÃte mahabbhaye, JarÃmaccuparetÃnaæ DÅpaæ pabrÆmi kappa te''ti. 10-3 Aki¤canaæ anÃdÃnaæ - etaæ dÅpaæ anÃparaæ NibbÃnaæ iti naæ brÆmi - jarÃmaccuparikkhayaæ. Aki¤canaæ anÃdÃnanti: 'ki¤cana'nti: rÃgaki¤canaæ dosaki¤canaæ mohaki¤canaæ mÃnaki¤canaæ diÂÂhiki¤canaæ kilesaki¤canaæ duccaritaki¤canaæ ki¤canappahÃnaæ ki¤canavÆpasamo1 ki¤canapaÂinissaggo2 ki¤canapaÂippassaddhi3 amataæ nibbÃnanti aki¤canaæ. AnÃdÃnanti: 'ÃdÃnaæ vuccati taïhÃ: yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ ÃdÃnappahÃnaæ ÃdÃnavÆpasamo ÃdÃnapaÂinissaggo ÃdÃnapaÂippassaddhi amataæ nibbÃnanti ''aki¤canaæ anÃdÃnaæ'' 1. Ki¤canavÆpasamaæ - machasaæ 2. PaÂinissaggaæ - machasaæ 3. PaÂippassaddhiæ - machasaæ. [BJT Page 298] [\x 298/] Etaæ dÅpaæ anÃparanti: etaæ dÅpaæ tÃïaæ lenaæ saraïaæ gati parÃyanaæ. AnÃparanti: tamhà paro a¤¤o dÅpo natthi, atha kho so yeva1 dÅpo aggo ca seÂÂho ca viseÂÂho ca pÃmokkho ca uttamo ca pavaro cÃti 'etaæ dÅpaæ anÃparaæ'. NibbÃnaæ iti naæ brÆmÅti: 'vÃnaæ' vuccati taïhÃ, ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' VÃnappahÃnaæ vÃnavÆpasamo vÃnapaÂinissaggo (vÃnapaÂippassaddhi2) amataæ nibbÃnaæ. ItÅti: padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ3 itÅti: brÆmÅti brÆmi ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti 'nibbÃnaæ iti naæ brÆmi. ' JarÃmaccuparikkhayanti: jarÃmaraïassa pahÃnaæ vÆpasamo paÂinissaggo paÂippassaddhi amataæ nibbÃnanti 'jarÃmaccuparikkhayaæ' TenÃha bhagavÃ: ''Aki¤canaæ anÃdÃnaæ, etaæ dÅpaæ anÃparaæ NibbÃnaæ iti naæ brÆmi jarÃmaccuparikkhaya''nti 10-4 Etada¤¤Ãya4 ye satà - diÂÂhadhammÃbhinibbutà Na te mÃravasÃnugà - na te mÃrassa paddhagÆ. 5 Etada¤¤Ãya ye satÃni: 'eta'nti: amataæ nibbÃnaæ ''yo so sabbasaækhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. '' A¤¤ÃyÃti: a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'sabbe dhammà anattÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti viditaæ katvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà 'yaæ ki¤ci samuyadadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'ntÅ A¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. Yeti arahanto khÅïÃsavà satÃti: catÆhi kÃraïehi satÃ: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvitattà satÃ, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. VedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvitattà satÃ, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvitattà satÃ, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Dhamme dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvitattà satÃ, caranti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. Te vuccati 'satÃ'ti 'etada¤¤Ãya ye satÃ. ' 1. So evaæ - machasaæ. 2. VÃnapaÂippassaddhiæ - machasaæ 3. Metaæ - va, vi, ka. 4. BhÃventà - machasaæ, syÃ. 5. EtadatthÃya - va, vi, ka. 6. PaÂÂhagu - syÃ. PaÂÂhagÆ - va. Vi. Ka. [BJT Page 300] [\x 300/] DiÂÂhadhammÃbhinibbutÃti: 'diÂÂhadhammÃ'ti: diÂÂhadhammà ¤Ãtadhammà tulitadhammà tÅritadhammà vibhÆtadhammà vibhÃvitadhammÃ. AbhinibbutÃti: rÃgassa1 nibbÃpitattà nibbutÃ, dosassa nibbÃpitattà nibbutÃ, mohassa nibbÃpitattà nibbutÃ, kodhassa nibbÃpitattà nibbutÃ, upanÃhassa nibbÃpitattà nibbutÃ, makkhassa nibbÃpitattà nibbutÃ, paÊÃsassa nibbÃpitattà nibbutÃ, issÃya nibbÃpitattà nibbutÃ, macchariyassa nibbÃpitattà nibbutÃ, mÃyÃya nibbÃpitattà nibbutÃ, sÃÂheyyassa nibbÃpitattà nibbutÃ, thambhassa nibbÃpitattà nibbutÃ, sÃrambhassa nibbÃpitattà nibbutÃ, mÃnassa nibbÃpitattà nibbutÃ, atimÃnassa nibbÃpitattà nibbutÃ, madassa nibbÃpitattà nibbutÃ, pamÃdassa nibbÃpitattà nibbutÃ, sabbakilesÃnaæ nibbÃpitattà nibbutÃ, sabbaduccaritÃnaæ nibbÃpitattà nibbutÃ, sabbadarathÃnaæ nibbÃpitattà nibbutÃ, sabbapariÊÃhÃnaæ nibbÃpitattà nibbutÃ, sabbasantÃpÃnaæ nibbÃpitattà nibbutÃ, sabbÃkusalÃbhisaÇkhÃrÃnaæ santattà samitattà vÆpasamitattà vijjhÃtattà nibbutattà vigatattà paÂippassaddhattà santà upasantà vÆpasantà nibbutà paÂippassaddhÃti 'diÂÂhadhammÃbhinibbutÃ. ' Na te mÃravasÃnugatÃti: 'mÃro'ti: ''yo so mÃro kaïho adhipati antagÆ namuci pamattabandhu. Na te mÃravasÃnugatÃti: na te mÃrassa vase vattanti, napi mÃro tesu vasaæ vatteti te mÃraæ ca mÃrapakkhaæ ca mÃrapÃsaæ ca mÃrabalisaæ ca mÃrÃmisaæ ca mÃravisayaæ ca mÃranivÃpaæ ca2 mÃragocaraæ ca mÃrabandhanaæ ca abhibhuyya abhibhavitvà ajjhottharitvà pariyÃdiyitvà madditvà caranti viharanti irÅyanti vattenti pÃlenti yapenti yÃpentÅti 'na te mÃravasÃnugÃ. ' Na te mÃrassa paddhagÆti: 3 na te mÃrassa paddhà paddhacarÃ4 paricÃrikà sissÃ5 buddhassa te bhagavato paddhà paddhacarÃ6 paricÃrikà sissÃti 'na te mÃrassa paddhagÆti. TenÃha bhagavÃ: ''Etada¤¤Ãya ye satà diÂÂhadhammÃbhinibbutÃ, Na te mÃravasÃnugà na te mÃrassa paddhagÆti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, 2 tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako' hamasmÅ'ti. Kappa suttaniddeso samatto. 1. Lobhassa - va, vi, ka 2. MÃranivÃsaæ ca, machasaæ. 3. PaÂÂhatÆtÅ - syÃ. PaÂÂhabhÆti - va. Vi, ka. 4. PaÂÂhà paÂÂhacarà - va, vi, ka. 5. ParicÃrikà siyà - machasaæ, va, vi, ka. 6. PaÂÂhà paÂÂhacarà - va, vi, ka, syÃ. [BJT Page 302] [\x 302/] 11. JatukaïïÅ suttaniddeso. 11-1 SutvÃnahaæ vÅra akÃmakÃmiæ (iccÃyasmà jatukaïïÅ) OghÃtigaæ puÂÂhumakÃmamÃgamaæ, Santipadaæ brÆhi sahÃjanetta1 YathÃtacchaæ bhagavà brÆhi metaæ, SutvÃnahaæ vÅra akÃmakÃminti: 'sutvÃ'ti: sutvà suïitvà uggahetvà upadhÃretvà upalakkhayitvà 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti 'sutvÃnahaæ. VÅrÃti: vÅro bhagavÃ, viriyavÃti vÅro, pahÆti vÅro2 visavÅti vÅro3 alamattoti4 vÅro, sÆroti vÅro, vikkanto abhÅru acchamhÅ anutrÃsÅ apalÃyÅ pahÅnabhayabheravo vigatalomahaæsoti vÅro. 1. ''Virato idha sabbapÃpakehi Nirayadukkhamaticca viriyavà so, So viriyavà padhÃnavà VÅro tÃdÅ pavuccate tathattÃ''ti. [A] SutvÃnahaæ vÅra. AkÃmakÃminti: 'kÃmÃ'ti: uddÃnato dve kÃmÃ: vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. Buddhassa bhagavato vatthukÃmà pari¤¤Ãtà kilesakÃmà pahÅnÃ, vatthukÃmÃnaæ pari¤¤Ãtattà kilesakÃmÃnaæ pahÅnattà bhagavà na kÃme kÃmeti, na kÃme pattheti, na kÃme piheti, na kÃme abhijappati, ye kÃme kÃmenti kÃme patthenti, kÃme pihenti, kÃme abhijappanti, te kÃmakÃmino rÃgarÃgino sa¤¤Ãsa¤¤ino, bhagavà na kÃme kÃmeti, na kÃme pattheti, na kÃme piheti, na kÃme abhijappati, tasmà buddho akÃmo nikkÃmo cattakÃmo vantakÃmo muttakÃmo pahÅnakÃmo paÂinissaÂÂhakÃmo vÅtarÃgo vigatarÃgo cattarÃgo vantarÃgo muttarÃgo pahÅnarÃgo paÂinissaÂÂharÃgo nicchÃto nibbuto sÅtÅbhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharatÅti 'sutvÃnahaæ vÅra akÃmakÃmiæ'. IccÃyasmà jatukaïïÅti: IccÃti: padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. JatukaïïÅti: tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃroti 'iccÃyasmà jatukaïïÅ'. 1. Sahajanetta - machasaæ. MahÃjanetta - va, vi, ka. 2. PabhÆti vÅro - va, vi, ka. 3. VÅsati vÅro - va, vi, ka. 4. Alamatthoti - va, vi, ka. [A.] SuttanipÃta - sabhiyasutta. [BJT Page 304] [\x 304/] OghÃtigaæ puÂÂhumakÃmamÃgamanti: 'oghÃtiga'nti: oghÃtigaæ oghaæ atikkantaæ samatikkantaæ vÅtivattanti 'oghÃtigaæ'. PuÂÂhunti: puÂÂhuæ pucchituæ yÃcituæ ajjhesituæ pasÃdetuæ. AkÃmamÃgamanti: akÃmaæ puÂÂhuæ nikkÃmaæ1 cattakÃmaæ vantakÃmaæ muttakÃmaæ pahÅnakÃmaæ paÂinissaÂÂhakÃmaæ vÅtarÃgaæ vigatarÃgaæ cattarÃgaæ vantarÃgaæ muttarÃgaæ pahÅnarÃgaæ paÂinissaÂÂharÃgaæ Ãgamhà Ãgatamhà sampannamhà tayà saddhiæ samÃgatamhÃti 'oghÃtigaæ puÂÂhumakÃmamÃgamaæ. ' Santipadaæ brÆhi sahÃjanettÃ2ti: 'santÅ'ti: ekena ÃkÃrena santipi santipadampi tameva amataæ nibbÃnaæ, yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: Santametaæ padaæ, païÅtametaæ padaæ, yadidaæ sabbasaækhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnanti. AthÃparenÃkÃrena ye dhammà santÃdhigamÃya santiphusanÃya santi sacchikiriyÃya saævattanti, seyyathÅdaæ: cattÃro satipaÂÂhÃnÃ, cattÃro sammappadhÃnÃ, cattÃro iddhipÃdÃ, pa¤cindriyÃni, pa¤cabalÃni, sattabojjhaÇgÃ, ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, ime vuccanti santipadaæ tÃïapadaæ lenapadaæ saraïapadaæ abhayapadaæ accutapadaæ amatapadaæ nibbÃnapadaæ brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehi. SahÃjanettÃti: 'nettaæ' vuccati sabba¤¤uta¤Ãïaæ, buddhassa bhagavato nettaæ ca jinabhÃvo ca bodhiyà mÆle apubbaæ acarimaæ ekasmiæ khaïe uppanno, tasmà buddho sahÃjanettoti 'santipadaæ brÆhi sahÃjanetta. ' YathÃtacchaæ bhagavà brÆhi metanti: yathÃtacchaæ vuccati amataæ nibbÃnaæ yo so sabbasaækhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ, bhagavÃti: gÃravÃdhivacanametaæ: apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃ'ti. BrÆhi metanti: brÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'yathÃtacchaæ bhagavà brÆhi metaæ. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''SutvÃnahaæ vÅra akÃmakÃmiæ (iccÃyasmà jatukaïïÅ) OghÃtigaæ puÂÂhumakÃmamÃgamaæ, Santipadaæ brÆhi sahÃjanetta YathÃtacchaæ bhagavà brÆhi meta''nti. 1. NikÃmaæ - va, vi, ka. 2. MahÃjanetta - ca, vi, ka. [BJT Page 306] [\x 306/] 11-2 Bhagavà hi kÃme abhibhuyya irÅyati ùdiccova paÂhaviæ teji tejasÃ, Parittapa¤¤assa me bhÆripa¤¤a, 1 ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ JÃtijarÃya idha vippahÃnaæ. Bhagavà hi kÃme abhibhuyya irÅyatÅti: 'bhagavÃ'ti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti. [BJT Page 306] [\x 306/] KÃmÃti: uddÃnato2 dve kÃmÃ: vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. Bhagavà vatthukÃme parijÃnitvà kilesakÃme pahÃya abhibhuyya abhibhavitvà ajjhottharitvà pariyÃdiyitvà madditvÃ3 carati viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti yÃpetÅti 'bhagavà hi kÃme abhibhuyya irÅyati. ' ùdiccova paÂhaviæ teji tejasÃtÅ: 'Ãdicco' vuccati suriyo, paÂhavÅ vuccati jagati, yathà suriyo tejÅ4 tejena samannÃgato paÂhaviæ abhibhuyya abhibhavitvà ajjhottharitvà pariyÃdiyitvà santÃpayitvà sabbaæ ÃkÃsagataæ tamagataæ abhivihacca andhakÃraæ vidhametvà Ãlokaæ dassayitvà ÃkÃse antalikkhe gaganapathe5 vegena gacchati evameva bhagavà ¤ÃïatejÅ6 ¤Ãïatejena samannÃgato sabbaæ abhisaækhÃrasamudayaæ -pe---------- Kilesatamaæ avijjandhakÃraæ vidhamitvà ¤ÃïÃlokaæ dassetvà vatthukÃme parijÃnitvà kilesakÃme pahÃya abhibhuyya abhibhavitvà ajjhottharitvà pariyÃdiyitvà madditvà carati viharati irÅyati vatteti7 pÃleti yapeti yÃpetÅti Ãdiccova paÂhaviæ tejÅ tejasÃ. Parittapa¤¤assa me bhÆripa¤¤Ãti: ahamasmi parittapa¤¤o omakapa¤¤o lÃmakapa¤¤o chattakapa¤¤o8, tvampi mahÃpa¤¤o puthupa¤¤o hÃsupa¤¤o9 javanapa¤¤o tikkhapa¤¤o nibbedhikapa¤¤o. BhÆrÅ vuccati paÂhavÅ, bhagavà tÃya paÂhaviyà samÃya pa¤¤Ãya vipulÃya vitthatÃya samannÃgatoti parittapa¤¤assa me bhÆripa¤¤a. 1. BhÆripa¤¤o - machasaæ, syà 2. UdÃnato - pana. 3. Madditvà iti - machasaæ natthi. 4. Teji tejasà tejena - va, ka, vi, pa- 5. Gamana pathe - syÃ. 6. ¥ÃïÅ ¤Ãïa tejena - va - vi - ka. 7. Pavatteti - pana. 8. Chatukka - machasaæ. 9. HÃsapa¤¤o - machasaæ - ka - [BJT Page 308] [\x 308/] ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤anti: 'dhammanti': ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ cattÃro satipaÂÂhÃne cattÃro sammappadhÃne cattÃro iddhipÃde pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni sattabojjhaÇge ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ nibbÃnaæ (nibbÃnagÃmini¤ca) paÂipadaæ ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti. Yamahaæ vija¤¤anti: yamahaæ jÃneyyaæ ÃjÃneyyaæ vijÃneyyaæ paÂijÃneyyaæ paÂivijjheyyaæ adhigaccheyyaæ passeyyaæ sacchikareyyanti Ãcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ. JÃti jarÃya idha vippahÃnanti - idheva jÃti jarÃya maraïassa pahÃnaæ vÆpasamaæ paÂinissaggaæ paÂipassaddhiæ amataæ nibbÃnanti 'jÃti jarÃya idha vippahÃnaæ'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Bhagavà hi kÃme abhibhuyya irÅyati ùdiccova paÂhaviæ tejÅ tejasà Parittapa¤¤assa me bhÆripa¤¤a ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ JÃtijarÃya idha vippahÃna''nti. 11-3 KÃmesu vinaya gedhaæ (jatukaïïÅti bhagavÃ) Nekkhammaæ daÂÂhu khemato, Uggahitaæ nirattaæ và Mà te vijjittha ki¤canaæ. KÃmesu vinaya gedhanti: 'kÃmÃ'ti: uddÃnato dve kÃmÃ: VatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. 'Gedho vuccati taïhà yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. KÃmesu vinaya gedhanti: kÃmesu gedhaæ vinaya1 paÂivinaya pajaha2 vinodehi byantÅkarohi anabhÃvaæ gamehÅti kÃmesu vinaya gedhaæ. JatukaïïÅti bhagavÃti: taæ brÃhmaïaæ gottena Ãlapati. BhagavÃti: gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'jatukaïïÅti bhagavÃ. ' 1. Vineyya gedhaæ - pana. 2. PajahÃhi - pana. [BJT Page 310] [\x 310/] Nekkhammaæ daÂÂhu khematoti: 'nekkhammanti': sammà paÂipadaæ anulomapaÂipadaæ apaccanÅkapaÂipadaæ anvatthapaÂipadaæ dhammÃnudhammapaÂipadaæ sÅlesu paripÆrakÃritaæ indriyesu guttadvÃrataæ bhojane matta¤¤utaæ jÃgariyÃnuyogaæ satisampaja¤¤aæ cattÃro satipaÂÂhÃne cattÃro sammappadhÃne cattÃro iddhipÃde pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni sattabojjhaÇge ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ nibbÃna¤ca nibbÃnagÃmini¤ca paÂipadaæ khemato tÃïato lenato saraïato abhayato accutato amatato nibbÃnato daÂÂhuæ passitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti 'nekkhammaæ daÂÂhu khemato. ' Uggahitaæ nirattaæ vÃti: 'uggabhita'nti: taïhÃvasena diÂÂhivasena gabhitaæ parÃmaÂÂhaæ abhiniviÂÂhaæ ajjhositaæ adhimuttaæ. Nirattaæ vÃti: nirassitabbaæ1 mu¤citabbaæ pajahitabbaæ2 vinodetabbaæ3 (byantÅkÃtabbaæ) anabhÃvaæ gametabbanti uggahitaæ nirattaæ vÃ. Mà te vijjittha ki¤cananti rÃgaki¤canaæ dosaki¤canaæ mohaki¤canaæ mÃnaki¤canaæ diÂÂhiki¤canaæ kilesaki¤canaæ duccaritaki¤canaæ. Idaæ ki¤canaæ tuyhaæ mà vijjittha, mà saævijjittha, pajaha vinodehi byantÅkarohi anabhÃvaæ gamehÅti 'mà te vijjittha ki¤canaæ' tenÃha bhagavÃ: 'KÃmesu vinaya gedhaæ (jatukaïïÅti bhagavÃ) Nekkhammaæ daÂÂhu khemato, Uggahitaæ nirattaæ và Mà te vijjittha ki¤cana''nti. 11-4 Yaæ pubbe taæ visosehi4 Pacchà te mÃhu ki¤canaæ Majjhe ce no5 gahessasi Upasanto carissasi-. Yaæ pubbe taæ visosehÅti: atÅte saÇkhÃre Ãrabbha ye kilesà uppajjeyyuæ, te kilese sosehi visosehi sukkhÃpehi visukkhÃpehi abÅjaæ karohi pajaha vinodehi byantÅkarohi anabhÃvaæ gamehÅti evampi 'yaæ pubbe taæ visosehi. ' Athavà ye atÅtà kammÃbhisaÇkharà avipakkavipÃkà te kammÃbhisaækhÃre6 sosehi visosebhi sukkhÃpebhi visukkhÃpebhi abÅjaæ karobhi pajaha vinodehi byantÅkarobhi anabhÃvaæ gamehÅti evampi 'yaæ pubbe taæ visosehi. ' 1. Nirattaæ vÃti nirattaæ và - machasaæ. 2. Vijahitabbaæ - machasaæ. 3. Vinoditabbaæ - machasaæ. 4. Visodhehi - pana. 5. Veno - va, vi, ka, ma. 6. KammÃbhisaækhÃrà - pana. [BJT Page 312] [\x 312/] Pacchà te mÃhu ki¤cananti: 'pacchÃ' vuccati anÃgataæ, anÃgate saækhÃre Ãrabbha yÃni uppajjeyyuæ rÃgaki¤canaæ dosaki¤canaæ mohaki¤canaæ mÃnaki¤canaæ diÂÂhiki¤canaæ kilesaki¤canaæ duccaritaki¤canaæ imÃni ki¤canÃni tuyhaæ mà ahu mÃkÃsi mà janesi mà saæjanesi mà nibbattesi mÃbhinibbattesi pajaha vinodehi byantÅkarohi anabhÃvaæ gamehÅti 'pacchà te mÃhu ki¤canaæ'. Majjhe ce no gahessasÅti: majjhe vuccati paccuppannaæ rÆpaæ vedanà sa¤¤Ã saækhÃrà vi¤¤Ãïaæ, paccuppanne saÇkhÃre taïhÃvasena diÂÂhivasena na gahessasi na gaïhissasi, na parÃmasissasi, na nandissasi, nÃbhinandissasi, na ajjhosissasi, abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahissasi, vinodessasi, byantÅkarissasi, anabhÃvaæ gamessasÅti 'majjheva ce no gahessasi. Upasanto carissatÅti: rÃgassa santattà samitattà upasamitattÃ, dosassa santattà samitattà upasamitattÃ, mohassa santattà samitattà upasamitattÃ, dosassa santattà samitattà upasamitattÃ, mohassa santattà samitattà upasamitattÃ, kodhassa santattà samitattà upasamitattÃ, upanÃhassa santattà samitattà upasamitattÃ, makkhassa santattà samitattà upasamitattÃ, paÊÃsassa santattà samitattà upasamitattÃ, issÃya santattà samitattà upasamitattÃ, macchariyassa santattà samitattà upasamitattÃ, mÃyÃya santattà samitattà upasamitattÃ, sÃÂheyyassa santattà samitattà upasamitattÃ, thambhassa santattà samitattà upasamitattÃ, sÃrambhassa santattà samitattà upasamitattÃ, mÃnassa santattà samitattà upasamitattÃ, atimÃnassa santattà samitattà upasamitattÃ, madassa santattà samitattà upasamitattÃ, pamÃdassa santattà samitattà upasamitattÃ, sabbakilesÃnaæ santattà samitattà upasamitattÃ, sabbaduccaritÃnaæ santattà samitattà upasamitattÃ, sabbadarathÃnaæ santattà samitattà upasamitattÃ, sabbapariÊÃhÃnaæ santattà samitattà upasamitattÃ, sabbasantÃpÃnaæ santattà samitattà upasamitattÃ, sabbÃkusalÃbhisaÇkhÃrÃnaæ santattà samitattà upasamitattà vÆpasamitattà vijjhÃtattà nibbutattà vigatattà paÂippassaddhattà santo upasanto vÆpasanto nibbuto paÂippassaddho carissasi viharissasi irÅyissasi vattissasi pÃlessasi yapessasi yÃpessasÅti 'upasanto carissasi'. TenÃha bhagavÃ: ''Yaæ pubbe taæ visosesi Pacchà te mÃhu ki¤canaæ, Majjhe ce no gahessasi Upasanto carissasÅ''ti. [BJT Page 314] [\x 314/] 11-5 Sabbaso nÃmarÆpasmiæ VÅtagedhassa brÃhmaïa, ùsavÃssa1 na vijjanti Yehi maccuvasaæ vaje. Sabbaso nÃmarÆpasmiæ vÅtagedhassa brÃhmaïÃti: 'sabbaso'ti: sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ 'sabbaso'ti. NÃmanti: cattÃro arÆpino khandhÃ. RÆpanti: cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ. Gedho vuccati taïhÃ, ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Sabbaso nÃmarÆpasmiæ vÅtagedhassa brÃhmaïÃti: sabbaso nÃmarÆpasmiæ vÅtagedhassa vigatagedhassa cattagedhassa vantagedhassa muttagedhassa pahÅnagedhassa paÂinissaÂÂhagedhassa vÅtarÃgassa vigatarÃgassa cattarÃgassa vantarÃgassa muttarÃgassa pahÅnarÃgassa paÂinissaÂÂharÃgassÃti 'sabbaso nÃmarÆpasmiæ vÅtagedhassa brÃhmaïa. ' ùsavÃssa na vijjantÅti: 'ÃsavÃ'ti cattÃro ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo diÂÂhÃsavo avijjÃsavo. AssÃti: arahato khÅïÃsavassa' na vijjantÅti ime Ãsavà tassa natthi, na santi, na saævijjanti nÆpalabbhanti, pahÅnà samucchinnà vÆpasantà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃti 'ÃsavÃssa na vijjantÅ. ' Yehi maccuvasaæ vajeti: yehi Ãsavehi maccuno và vasaæ gaccheyya, maraïassa và vasaæ gaccheyya, mÃrapakkhassa và vasaæ gaccheyya, te Ãsavà tassa natthi, na santi na saævijjanti, nÆpalabbhanti, pahÅnà samucchinnÃ, vÆpasantà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃti 'yehi maccuvasaæ vajeti. ' TenÃha bhagavÃ: ''Sabbaso nÃmarÆpasmiæ VÅtagedhassa brÃhmaïa, ùsavÃssa na vijjanti1 Yehi maccuvasaæ vaje''ti. Saha gÃthÃpariyosÃnÃ2 ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, 2 tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante, bhagavà sÃvako' hamasmÅ'ti. Jatukaïïi suttaniddeso samatto 1. ùsavÃya na vijjanti - va - vi - ka. 2. SahagÃthà pariyosÃne - pana. [BJT Page 316] [\x 316/] 12. BhadrÃvudha suttaniddeso 12-1 Okaæ jahaæ1 taïhacchidaæ anejaæ (iccÃyasmà bhadrÃvudho) Nandiæ jahaæ oghatiïïaæ vimuttaæ Kappaæ jahaæ abhiyÃce sumedhaæ SutvÃna nÃgassa apanamissanti ito. Okaæ jahaæ taïhacchidaæ anejanti: okaæ jahanti: rÆpadhÃtuyà yo chando yo rÃgo yà nandi yà taïhà ye upayÆpÃdÃnÃ2 cetaso adhiÂÂhÃnÃbhinivesÃnusayÃ3, te buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvaæ gatÃ4 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ, tasmà buddho oka¤jaho, vedanÃdhÃtuyà - sa¤¤ÃdhÃtuyà - saÇkhÃradhÃtuyà - vi¤¤ÃïadhÃtuyà - yo chando yo rÃgo yà nandi yà taïhà ye upayÆpÃdÃnà cetaso adhiÂÂhÃnÃbhinivesÃnusayà te buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvaægatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ, tasmà buddho oka¤jaho. Taïhacchidanti, 'taïhÃ'ti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ, sà taïhà buddhassa bhagavato chinnà ucchinnà samucchinnà vÆpasantà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃ, tasmà buddho 'taïhacchido'. Anejoti: 'ejÃ' vuccati taïhà ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Sà ejà taïhà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvaægatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ, tasmà buddho anejo, ejÃya pahÅnattà anejo bhagavà lÃbhepi na i¤jati, alÃbhepi na i¤jati, nindÃyapi na i¤jati, sukhepi na i¤jati, dukkhepi na i¤jati, dukkhepi na i¤jati, na calati, na vedhati, na pavedhati, na sampavedhati, tasmà buddho anejoti 'okaæ jahaæ taïhacchidaæ anejaæ'. IccÃyasmà bhadrÃvudho. IccÃti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. BhadrÃvudho: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpo. PuïïÃko'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti Ãyasmà bhadrÃvudho. 1. Oghaæ jahaæ - va - vi - ka. 2. UpÃyupÃdÃnà - machasaæ, syÃ, sa. 3. AdhiÂÂhÃnà abhinivesÃnusayà - va - vi - ka. 4. AnabhÃvaæ katà - machasaæ. [BJT Page 318] [\x 318/] (Nandiæ) jahaæ oghatiïïaæ vimuttanti: 'nandi' vuccati taïhÃ, yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ'', sà nandi sà taïhà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvaægatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà buddho nandiæ jaho. Oghatiïïanti: bhagavà kÃmoghaæ tiïïo. Bhavoghaæ tiïïo, diÂÂhoghaæ tiïïo, avijjoghaæ tiïïo, sabbasaæsÃrapathaæ1 tiïïo, uttiïïo nittiïïo atikkanto samatikkanto vÅtivatto. So vutthavÃso ciïïacaraïo gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso paramappattipatto. So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena samÃdhikkhandhena - pa¤¤Ãkkhandhena - vimuttikkhandhena - vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvà Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya - muditÃya - upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya, parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattà Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïasaæsÃro - natthi tassa punabbhavo''ti 'Nandiæ jahaæ oghatiïïaæ vimuttanti: bhagavato rÃgà cittaæ muttaæ vimuttaæ, dosà cittaæ muttaæ vimuttaæ, mohà cittaæ muttaæ vimuttaæ, kodhà cittaæ muttaæ vimuttaæ, upanÃhà cittaæ muttaæ vimuttaæ, makkhà cittaæ muttaæ vimuttaæ, paÊÃsà cittaæ muttaæ vimuttaæ, issà cittaæ muttaæ vimuttaæ, macchariyà cittaæ muttaæ vimuttaæ, mÃyà cittaæ muttaæ vimuttaæ, sÃÂheyyà cittaæ muttaæ vimuttaæ, thambhà cittaæ muttaæ vimuttaæ, sÃrambhà cittaæ muttaæ vimuttaæ, mÃnà cittaæ muttaæ vimuttaæ, atimÃnà cittaæ muttaæ vimuttaæ, madà cittaæ muttaæ vimuttaæ, pamÃdà cittaæ muttaæ vimuttaæ, sabbakilesà cittaæ muttaæ vimuttaæ, sabbaduccarità cittaæ muttaæ vimuttaæ, sabbadarathà cittaæ muttaæ vimuttaæ, sabbapariÊÃhà cittaæ muttaæ vimuttaæ, sabbasantÃpà cittaæ muttaæ vimuttaæ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrehi cittaæ muttaæ vimuttaæ suvimuttanti 'nandiæ jahaæ oghatiïïaæ vimuttaæ'. Kappaæ jahaæ abhiyÃce sumedhanti: kappÃti dve kappÃ: taïhÃkappo ca diÂÂhikappo ca, katamà taïhÃkappo: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ, idaæ mama, etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettà vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati. YÃvatà aÂÂhasatataïhÃvicaritaæ, ayaæ taïhÃkappo. Katamà diÂÂhi diÂÂhikappo: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho paÂiggÃho abhikappo parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhigatÃni, ayaæ diÂÂhikappo, buddhassa bhagavato taïhÃkappo pahÅno, diÂÂhikappo paÂinissaÂÂho, taïhÃkappassa pahÅnattà diÂÂhikappassa paÂinissaÂÂhattà tasmà buddho kappaæ jaho. AbhiyÃceti: yÃcÃmi abhiyÃcÃmi, ajjhesÃmi, sÃdiyÃmi, patthayÃmi, pihayÃmi, jappÃmi, abhijappÃmi, sumedhanti2: 'medhÃ' vuccati pa¤¤Ã. ''Yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi'' bhagavà imÃya medhÃya pa¤¤Ãya upeto samupeto upagato samupagato upapanno sampanno3 samannÃgato, tasmà buddho sumedhoti 'kappaæ jahaæ abhiyÃce sumedhaæ. SutvÃna nÃgassa apanamissanti itoti: 'nÃgassÃ'ti: nÃgo bhagavÃ, ÃgÆæ na karotÅti nÃgo, na gacchatÅti nÃgo, na ÃgacchatÅti nÃgo: sotÃpattimaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puteti na pacceti, na paccÃgacchati, sakadÃgÃmimaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puteti, na pacceti, na paccÃgacchati, anÃgÃmimaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puteti, na pacceti, na paccÃgacchati, arahattamaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puteti, na pacceti, na paccÃgacchati, evaæ bhagavà nÃgacchatÅti nÃgo. SutvÃna nÃgassa apanamissanti itoti: tuyhaæ vacanaæ byappathaæ desanaæ anusiÂÂhaæ sutvà suïitvà uggahetvà upadhÃrayitvà upalakkhayitvà ito apanamissanti vajissanti pakkamissanti disà vidisaæ gamissantÅti sutvÃna nÃgassa apanamissanti ito. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''Okaæ jahaæ taïhacchidaæ anejaæ - (iccÃyasmà bhadrÃvudho) Nandiæ jahaæ oghatiïïaæ vimuttaæ, Kappaæ jahaæ abhiyÃce sumedhaæ SutvÃna nÃgassa apanamissanti ito''ti. 1. Sabbaæ saæsÃrapathaæ - syÃ. 2. Sumedhoti - va - vi - ka, Sumedhà vuccati - machasaæ. 3. Samuppanno - machasaæ. [BJT Page 320] [\x 320/] 12-2 NÃnà janà janapadehi saÇgatà Tava vÅra1 vÃkyaæ abhikaÇkhamÃnÃ2 Tesaæ tuvaæ sÃdhu viyÃkarohi Tathà hi te vidito esa dhammo. NÃnà janà janapadehi saÇgatÃti: 'nÃnà janÃ'ti: khattiyà ca brÃhmaïà ca vessà ca suddà ca gahaÂÂhà ca pabbajità ca devà ca manussà ca. Janapadehi saÇgatÃti: aÇgà ca magadhà ca kaliÇgà ca kÃsiyà ca kosalà ca vajjiyà ca mallà ca cetiyamhà ca vaæsà ca3 kurumhà ca pa¤cÃlà ca macchà ca sÆrasenà ca assakà ca4 avantiyà ca yonà ca kambojà ca. SaÇgatÃti: saÇgatà samÃgatà samohità sannipatitÃti 'nÃnà janà janapadehi saÇgatÃ. ' Tava vÅra vÃkyaæ abhikaÇkhamÃnÃti: 'vÅrÃ'ti vÅro bhagavÃ, viriyavà soti vÅro, pahÆti vÅro, visavÅti vÅro, alamattoti vÅro, sÆroti vÅro, vikkanto vÅro, abhÅru acchambhÅ anutrÃsÅ apalÃyÅ pahÅnabhayabheravo vigatalomahaæsoti vÅro. 1. ''Virato idha sabbapÃpakehi Nirayadukkhamaticca viriyavà so, So viriyavà padhÃnavà VÅro tÃdÅ pavuccate tathattÃ''ti[a] Tava vÅra vÃkyaæ abhikaÇkhamÃnÃti: tuyhaæ vacanaæ byappathaæ desanaæ anusiÂÂhiæ5. AbhikaÇkhamÃnÃti: abhikaÇkhamÃnà icchamÃnà sÃdiyamÃnà patthayamÃnà pihayamÃnà abhijappamÃnÃti 'tava vÅra vÃkyaæ abhikaÇkhamÃnÃ. ' Tesaæ tuvaæ sÃdhu viyÃkarohÅti: 'tesa'nti tesaæ khattiyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ vessÃnaæ suddÃnaæ gahaÂÂhÃnaæ pabbajitÃnaæ devÃnaæ manussÃnaæ. Tuvanti: bhagavantaæ bhaïati. SÃdhu viyÃkarohÅti: sÃdhu ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'tesaæ tuvaæ sÃdhu viyÃkarohi. ' 1. DhÅra - va vi - ka. 2. AbhisaÇkhamÃnà - va - vi - ka. 3. SÃgarambhà ca - syÃ. 4. Asakà ca - va - vi - ka. 5. Anusandhiæ - va - vi - ka. [A.] Sutta nipÃta sabhiya sutta [BJT Page 322] [\x 322/] Tathà hi te vidito esa dhammoti: 'tathà hi te vidito tulito tÅrito vibhÆto vibhÃvito esa dhammoti 'tathà hi te vidito esa dhammo. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''NÃnà janà janapadehi saÇgatà Tava vÅra vÃkyaæ abhikaÇkhamÃnÃ, Tesaæ tuvaæ sÃdhu viyÃkarohi Tathà hi te vidito esa dhammo''ti. 12-3 ùdÃnataïhaæ vinayetha sabbaæ (bhadrÃvudhÃti bhagavÃ) Uddhaæ adho tiriya¤cÃpi1 majjhe, Yaæ yaæ hi lokasmiæ upÃdiyanti Teneva mÃro anveti jantuæ. ùdÃnataïhaæ vinayetha sabbanti: 'ÃdÃnataïhÃ2 vuccati rÆpataïhà -pe----------ÃdÃnataïhÃti kiækÃraïà vuccati ÃdÃnataïhÃ: tÃya taïhÃya rÆpaæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, vedanaæ - sa¤¤aæ - saækhÃre - vi¤¤Ãïaæ - gatiæ - uppattiæ - paÂisandhiæ - bhavaæ - saæsÃraæ - vaÂÂaæ - Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti taækÃraïà vuccati ÃdÃnataïhÃ. Vinayetha sabbanti: sabbaæ ÃdÃnataïhaæ vinayeyya paÂivineyya pajaheyya vinodeyya byantÅkareyya anabhÃvaæ gameyyÃti 'ÃdÃnataïhaæ vinayetha sabbaæ. BhadrÃvudhÃ'ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ gottena Ãlapati. BhagavÃ'ti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'bhadrÃvudhÃti bhagavÃ. ' Uddhaæ adho tiriya¤cÃpi majjheti: 'uddhaæ' vuccati3 anÃgataæ, adho vuccati atÅtaæ, tiriyaæ cÃpi majjheti paccuppannaæ. Uddhanti devaloko, adhoti nirayaloko, tiriya¤cÃpi majjheti manussà loko. Uddhanti kusalà dhammÃ, adhoti akusalà dhammÃ, tiriya¤cÃpi majjheti avyÃkatà dhammÃ, uddhanti sukhà vedanÃ, adhoti dukkhà vedanà tiriya¤cÃpi majjheti adukkhamasukhà vedanÃ. Uddhanti arÆpadhÃtu adhoti kÃmadhÃtu, tiriya¤cÃpi majjheti rÆpadhÃtu. Uddhanti uddhaæ pÃdatalÃ, adhoti adho kesamatthakÃ, tiriya¤cÃpi majjheti vemajjheti 'uddhaæ adho tiriya¤cÃpi majjhe. ' 1. VÃpi - pana 2. ApÃnataïhaæ - pa - ùdÃnataïhaæ - machasaæ. 3. Uddhanti - machasaæ, Uddhanti vuccati - syÃ. [BJT Page 324] [\x 324/] Yaæ yaæ hi lokasmiæ upÃdiyantÅti: yaæ yaæ rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ1 vi¤¤Ãïagataæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti. Lokasminti: apÃyaloke manussaloke devaloke khandhaloke dhÃtuloke Ãyatanaloketi 'yaæ yaæ hi lokasmiæ upÃdiyanti. ' Teneva mÃro anveti jantunti: teneva kammÃbhisaÇkhÃravasena paÂisandhiko khandhamÃro dhÃtumÃro ÃyatanamÃro gatimÃro uppattimÃro paÂisandhimÃro bhavamÃro saæsÃramÃro vaÂÂamÃro anveti anugacchati anvÃyiko hoti. Jantunti sattaæ naraæ (mÃïavaæ) posaæ puggalaæ jÅvaæ jÃguæ jantuæ indaguæ (hindaguæ) manujanti teneva mÃro anveti jantuæ. TenÃha bhagavÃ: ''ùdÃnataïhaæ vinayetha sabbaæ (bhadrÃvudhÃti bhagavÃ) Uddhaæ adho tiriya¤cÃpi majjhe, Yaæ yaæ hi lokasmiæ upÃdiyanti Teneva mÃro anveti jantunti. 12-4 Tasmà pajÃnaæ na upÃdiyetha Bhikkhu sato ki¤canaæ sabbaloke, ùdÃnasatte iti pekkhamÃno Pajaæ imaæ maccudheyye visattaæ. Tasmà pajÃnaæ na upÃdiyethÃti: 'tasmÃ'ti: tasmà taækÃraïà taæhetu taæpaccayÃ2 tannidÃnÃ, etaæ ÃdÅnavaæ sampassamÃno ÃdÃnataïhÃyÃ'ti 'tasmÃ'. PajÃnanti: jÃnanto pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti jÃnanto pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti jÃnanto pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti jÃnanto pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, 'sabbe dhammà anattÃ'ti jÃnanto pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti jÃnanto pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, 'yaæ ki¤ci samuyadadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti jÃnanto pajÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto, na upÃdiyethÃti rÆpaæ nÃdiyeyya na upÃdiyeyya na gaïheyya na parÃmaseyya nÃbhiniviseyya vedanaæ - sa¤¤aæ - saÇkhÃre - vi¤¤Ãïaæ - gatiæ - uppattiæ - paÂisandhiæ - bhavaæ - saæsÃraæ - vaÂÂaæ nÃdiyeyya na upÃdiyeyya na gaïheyya na parÃmaseyya nÃbhiniviseyyà ti 'tasmà pajÃnaæ na upÃdiyetha. ' 1. AbhisaækhÃragataæ -paæ- 2. Tappaccayà -va-vi-ka. Machasaæ [BJT Page 326] [\x 326/] Bhikkhu sato ki¤canaæ sabbaloketi: bhikkhÆti puthujjanakalyÃïako và bhikkhu sekho vÃ1 bhikkhu. Satoti catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato vedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, dhammesu dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: asati parivajjanÃya sato: satikaraïÅyÃna¤ca dhammÃnaæ katattà sato: satipaÂipakkhÃnaæ dhammÃnaæ hatattà sato: satinimittÃnaæ dhammÃnaæ asammuÂÂhattà sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satiyà samannÃgatattà sato: satiyà vasitattà sato: satiyà pÃgu¤¤atÃya sato: satiyà apaccoropanatÃya sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satattà sato: santattà sato: samitattà sato: santadhammasamannÃgatattà sato. BuddhÃnussatiyà sato: dhammÃnussatiyà sato: saÇghÃnussatiyà sato: sÅlÃnussatiyà sato: cÃgÃnussatiyà sato: devatÃnussatiyà sato: ÃnÃpÃnasatiyà sato: maraïÃnussatiyà sato: kÃyagatÃsatiyà sato: upasamÃnussatiyà satoti. Yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati satisambojjhaÇgo ekÃyanamaggo, ayaæ vuccati sati. Iminà sati upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato. So vuccati satoti 'bhikkhu sato'. Ki¤cananti: ki¤ci rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ. Sabbaloketi: sabbaapÃyaloke sabbamanussaloke sabbadevaloke sabbakhandhaloke sabbadhÃtuloke sabbaÃyatanaloketi 'bhikkhu sato ki¤canaæ sabbaloke. ' ùdÃnasatte iti pekkhamÃnoti: 'ÃdÃnasattÃ' vuccanti ye rÆpaæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, vedanaæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, sa¤¤aæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, saækhÃre Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, vi¤¤Ãïaæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, gatiæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, uppattiæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, paÂisandhiæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, bhavaæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, saæsÃraæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti, vaÂÂaæ Ãdiyanti upÃdiyanti gaïhanti parÃmasanti abhinivisanti. ItÅti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃmetaæ itÅti. PekkhamÃnoti dakkhamÃno dissamÃno passamÃno olokiyamÃno nijjhÃyamÃno upanijjhÃyamÃno upaparikkhamÃnoti 'ÃdÃnasatte iti pekkhamÃno'. Pajaæ imaæ maccudheyye visattanti: 'pajÃti sattÃdhivacanaæ' maccudheyyà vuccanti kilesà ca khandhà ca abhisaÇkhÃrà ca. Pajà maccudheyye mÃradheyye maraïadheyye sattà visattà laggà laggità paÊibuddhÃ. Yathà bhittikhile và nÃgadante và bhaï¬aæ sattaæ visattaæ Ãsattaæ laggaæ laggitaæ paÊibuddhaæ, evamevaæ pajà maccudheyye mÃradheyye maraïadheyye sattà visattà Ãsattà laggà laggità paÊibuddhÃti pajaæ imaæ maccudheyye visattaæ. ' TenÃha bhagavÃ: ''Tasmà pajÃnaæ na upÃdiyetha Bhikkhu sato ki¤canaæ sabbaloke, ùdÃnasatte iti pekkhamÃno Pajaæ imaæ maccudheyye visatta''nti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, 2 tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante, bhagavà sÃvako' hamasmÅ'ti. BhadrÃvudha suttaniddeso samatto. 1. Sekkho vÃ-pa-va-vi-ka machasaæ [BJT Page 328] [\x 328/] 13. Udaya suttaniddeso 13-1 JhÃyiæ virajamÃsÅnaæ (iccÃyasmà udayo) Katakiccaæ anÃsavaæ, PÃraguæ sabbadhammÃnaæ, Atthi pa¤hena Ãgamaæ A¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆhi AvijjÃya pabhedanaæ. JhÃyiæ virajamÃsÅnanti: jhÃyÅti jhÃyÅ bhagavÃ, paÂhamenapi jhÃnena jhÃyÅ, dutiyenapi jhÃnena jhÃyÅ, tatiyenapi jhÃnena jhÃyÅ, catutthenapi jhÃnena jhÃyÅ, savitakkasavicÃrenapi jhÃnena jhÃyÅ, avitakkavicÃramattenapi jhÃnena jhÃyÅ, avitakkaavicÃrenapi jhÃnena jhÃyÅ, sapÅtikenapi jhÃnena jhÃyÅ, nippÅtikenapi jhÃnena jhÃyÅ, sÃtasahagatenapi jhÃnena jhÃyÅ, upekkhÃsahagatenapi jhÃnena jhÃyÅ, su¤¤atenapi jhÃnena jhÃyÅ, animittenapi jhÃnena jhÃyÅ, appaïihitenapi jhÃnena jhÃyÅ, lokiyenapi jhÃnena jhÃyÅ, lokuttarenapi jhÃnena jhÃyÅ. JhÃnarato ekattamanuyutto sadatthagarukoti jhÃyÅ. Virajanti: rÃgo rajo, Doso rajo, moho rajo, kodho rajo, upanÃho rajo, makkho rajo, paÊÃso rajo, issà rajo, macchariyaæ rajo, mÃyà rajo, sÃÂheyyaæ rajo, thambho rajo, sÃrambho rajo, mÃno rajo, atimÃno rajo, mado rajo, pamÃdo rajo, sabbe kilesà rajÃ, sabbe duccarità rajÃ, sabbe darathà rajÃ, sabbe pariÊÃhà rajÃ, sabbe santÃpà rajÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà rajÃ. Te rajà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà buddho arajo virajo nirajo rajÃpagato rajavippahÅno rajavippamutto1 sabbarajavÅtivatto. 1. ''RÃgo rajo na ca pana reïu vuccati RÃgassetaæ adhivacanaæ rajoti, Etaæ rajaæ vippajahitva2 cakkhumà Tasmà jino vigatarajoti vuccati. 2. Doso rajo na ca pana reïu vuccati Dosassetaæ adhivacanaæ rajoti, Etaæ rajaæ vippajahitva cakkhumà Tasmà jino vigatarajoti vuccati. 1. Vippamuttà - pa. 2. Vippajahitvà - machasaæ. [BJT Page 330] [\x 330/] 3. Moho rajo na ca pana reïu vuccati Mohassetaæ adhivacanaæ rajoti, Etaæ rajaæ vippajahitva cakkhumà Tasmà jino vigatarajoti vuccatÅ''ti. Virajaæ. ùsÅnanti: nisinno bhagavà pÃsÃïake cetiyeti1 ÃsÅno. 4. ''Nagassa passe ÃsÅnaæ muniæ dukkhassa pÃraguæ, SÃvakà payirupÃsanti tevijjà maccuhÃyino''ti. Evampi bhagavà ÃsÅno, athavà bhagavà sabbossukkapaÂippassaddhattà ÃsÅno, vutthavÃso so vutthavÃso ciïïacaraïo gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso paramappattipatto. So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena vimuttikkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvà Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya2 Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya pÃrisuddhiyà Âhito muditÃya pÃrisuddhiyà Âhito upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattà Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. 14. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi5 - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïasaæsÃro - natthi tassa punabbhavo''ti Evampi bhagavà ÃsÅnoti jhÃyiæ virajamÃsÅnaæ IccÃyasmà udayo'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. Udayoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpo. Udayo'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti Ãyasmà udayo. Katakiccaæ anÃsavanti: buddhassa bhagavato kiccÃkiccaæ karaïÅyÃkaraïÅyaæ pahÅnaæ ucchinnamÆlaæ tÃlÃvatthukataæ anabhÃvakataæ2 Ãyatiæ anuppÃdadhammaæ, tasmà buddho katakicco. 5. ''Yassa ca visatÃ3 natthi chinnasotassa bhikkhuno. KiccÃkiccapahÅnassa4 pariÊÃbho na vijjatÅ''ti Katakiccaæ anÃsavanti: 'ÃsavÃ'ti cattÃro ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo diÂÂhÃsavo avijjÃsavo. Te Ãsavà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammà tasmà buddho anÃsavoti 'katakiccaæ anÃsavaæ. ' PÃraguæ sabbadhammÃnanti: bhagavÃ5 abhi¤¤ÃparagÆ, pari¤¤ÃpÃragÆ pahÃnapÃragÆ6, bhÃvanÃpÃragÆ7, sacchikiriyÃpÃragÆ8, samÃpattipÃragÆ, abhi¤¤ÃpÃragÆ, sabbadhammÃnaæ, pari¤¤ÃpÃragÆ, sabbadukkhÃnaæ, pahÃnapÃragÆ6 sabbakilesÃnaæ, bhÃvanÃpÃragÆ catunnaæ maggÃnaæ, sacchikiriyÃpÃragÆ8 nirodhassa, 1. Cetiye ÃsÅno-va-vi-ka. 2. AnabhÃvaægataæ-va-vi-ka. AnabhÃvaækataæ - machasaæ. 3. ParipatÃ-syÃ. 4. KiccÃkiccaæ pahÅnassa-syÃ. 5. Bhagavà sabbadhammÃnaæ - machasaæ, syÃ. 6. PahÃnÃya pÃragÆ-pa. 7. BhÃvanÃya pÃragÆ-vi. 8. SacchikiriyÃya pÃragÆ-vi. [BJT Page 332] [\x 332/] SamÃpattipÃragÆ sabbasamÃpattÅnaæ, so vasippatto pÃramippatto ariyasmiæ sÅlasmiæ vasippatto pÃramippatto ariyasmiæ samÃdhismiæ vasippatto pÃramippatto ariyÃya pa¤¤Ãya, vasippatto pÃramippatto ariyÃya vimuttiyÃ. So pÃragato pÃramippatto antagato antappatto, koÂigato koÂippatto, pariyantagato pariyantappatto, vosÃnagato vosÃnappatto, tÃïagato tÃïappatto, lenagato lenappatto, saraïagato saraïappatto, abhayagato abhayappatto, accutagato1 accutappatto, amatagato amatappatto, nibbÃnagato nibbÃnappatto. So vutthavÃso ciïïacaraïo gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso paramappattipatto. So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato Âhito. Asekhena pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato Âhito. Asekhena vimuttikkhandhena samannÃgato Âhito. Asekhena vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvà Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya parisuddhiyà Âhito muditÃya parisuddhiyà Âhito upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya, parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattà Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. 14. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi5 - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïasaæsÃro - natthi tassa punabbhavoti 'pÃraguæ sabbadhammÃnaæ'. Atthi pa¤hena Ãgamanti: pa¤hena atthikÃmha2 ÃgatÃ, pa¤haæ pucchitukÃmamha ÃgatÃ3. Pa¤¤aæ sotukÃmà (ÃgatamhÃti) 'evampi 'atthi pa¤hena Ãgamaæ' athavà pa¤hatthikÃnaæ pa¤haæ pucchitukÃmÃnaæ pa¤haæ sotukÃmÃnaæ. ùgamanaæ abhikkamanaæ4 upasaÇkamanaæ payirupÃsanaæ atthi, evampi atthi pa¤hena Ãgamaæ, athavà pa¤hÃgamo tuyhaæ atthi, tvampi pahÆ, tvamasi alamatto mayà pucchitaæ kathetuæ vissajjetuæ, vahassetaæ bhÃranti evampi 'atthi pa¤hena Ãgamaæ'. A¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆhÅ ti: 'a¤¤Ãvimokkho' vuccati arahattavimokkho, arahattavimokkhaæ pabrÆhi ÃcikkhÃhi desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'a¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆhi' AvijjÃya pabhedananti avijjÃya bhedanaæ pabhedanaæ pahÃnaæ vÆpasamo5 paÂinissaggo6 paÂippassaddhaæ amataæ nibbÃnanti 'avijjÃya pabhedanaæ' TenÃha so brÃhmaïo: JhÃyiæ virajamÃsÅnaæ (iccÃyasmà udayo) Katakiccaæ anÃsavaæ, PÃraguæ sabbadhammÃnaæ Atthi pa¤hena Ãgamaæ A¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆhi AvijjÃya pabhedana''nti 1. Accutigato-sa. 2. Atthiko Ãgatomhi - machasaæ. 3. ùgato - machasaæ. 4. Akittamanaæ-va-vi-ka. 5. VÆpasamaæ - machasaæ. 6. PaÂinissaÂÂhaæ-pana-paÂinissaggaæ - machasaæ. [BJT Page 334] [\x 334/] 13-2 PahÃnaæ kÃmacchandÃnaæ (udayÃti bhagavÃ) DomanassÃna cÆbhayaæ, ThÅnassa ca1 panÆdanaæ KukkuccÃnaæ nivÃraïaæ. PahÃnaæ kÃmacchandÃnanti: 'chando'ti ''yo kÃmesu kÃmacchando kÃmarÃgo kÃmanandi kÃmataïhà kÃmasineho kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃbho kÃmajjhosÃnaæ kÃmogho kÃmayogo kÃmÆpÃdÃnaæ kÃmacchandanÅvaraïaæ. '' PahÃnaæ kÃmacchandÃnanti: kÃmacchandÃnaæ pahÃnaæ vÆpasamaæ paÂinissaggaæ paÂippassaddhiæ amataæ nibbÃnanti 'pahÃnaæ kÃmacchandÃnaæ'. UdayÃti bhagavà taæ brÃhmaïaæ gottena Ãlapati. BhagavÃ'ti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'udayÃti bhagavÃ. ' DomanassÃna cÆbhayanti: domanassa'nti2 ''yaæ cetasikaæ asÃtaæ cetasikaæ dukkhaæ cetosamphassajaæ asÃtaæ dukkhaæ vedayitaæ, cetosamphassajà asÃtà dukkhà vedanÃ. DomanassÃna cÆbhayanti: kÃmacchandassa ca domanassassa ca ubhinnaæ pahÃnaæ vÆpasamo paÂinissaggo paÂippassaddhi amataæ nibbÃnanti 'domanassÃna cÆbhayaæ. ' ThÅnassa ca panÆdananti: 'thÅna'nti 'yà cittassa akallatÃ3 akamma¤¤atà olÅyanà (sallÅyanÃ) lÅnà lÅyanà lÅyitattaæ thÅnaæ thÅyanà thÅyitattaæ cittassa. '' ThÅnassa ca panÆdananti: thÅnassa ca panÆdanaæ pahÃnaæ vÆpasamo4 paÂinissaggo paÂippassaddhi amataæ nibbÃnanti thÅnassa ca panÆdanaæ. KukkuccÃnaæ nivÃraïanti: 'kukkucca'nti: hatthakukkuccampi kukkuccaæ pÃdakukkuccampi kukkuccaæ, hatthapÃdakukkuccampi kukkuccaæ. Akappiye kappiyasa¤¤itÃ, kappiye akappiyasa¤¤itÃ, avajje vajjasa¤¤ità vajje avajjasa¤¤itÃ. ''Yaæ evarÆpaæ kukkuccaæ kukkuccÃyanà kukkuccÃyitattaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. Idaæ vuccati kukkuccaæ'. 1. ThÅnassa - machasaæ 2. DomanassÃti - machasaæ, syÃ. 3. AkalapakÃ-pa-va-vi-ka, machasaæ. 4. VÆpasamaæ - machasaæ. [BJT Page 336] [\x 336/] Api ca dvÅhi kÃraïehi uppajjati kukkuccaæ: cetaso vippaÂisÃro manovilekho, katattà ca akatattà ca1. Kathaæ katattà ca akatattà ca uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho: 'kataæ me kÃyaduccaritaæ akataæ me kÃyasucarita'nti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'kataæ me vacÅduccaritaæ akataæ me vacÅsucarita'nti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'kataæ me manoduccaritaæ akataæ me manosucarita'nti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'kato me pÃïÃtipÃto akatà me pÃïÃtipÃtà veramaïÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'kataæ me adinnÃdÃnaæ akataæ me adinnÃdÃnà veramaïÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'kato me kÃmesu micchÃcÃro akatà me kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'kato me musÃvÃdo akatà me musÃvÃdà veramaïÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'katà me pisunÃvÃcà akatà me pisunÃya vÃcÃya veramaïÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'katà me pharusÃvÃcà akatà me pharusÃya vÃcÃya veramaïÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'kato me samphappalÃpo akatà me samphappalÃpo veramaïÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'katà me abhijjhà akatà me anabhijjhÃti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'kato me vyÃpÃdo akatà me abyÃpÃdoti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho' 'katà me micchÃdiÂÂhi akatà me sammÃdiÂÂhÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. Evaæ katattà ca akatattà ca uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. Athavà '(sÅlesumhi) na paripÆrakÃrÅ'ti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. 'Indriyesumhi aguttadvÃro'ti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. Bhojane amatta¤¤umhÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. JÃgariyaæ ananuyuttomhÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. Na satisampaja¤¤ena samannÃgatomhÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. AbhÃvità me cattÃro satipaÂÂhÃnÃti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. AbhÃvità me cattÃro sammappadhÃnÃti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. AbhÃvità me cattÃro iddhipÃdÃti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. AbhÃvitÃni me pa¤cindriyÃnÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. AbhÃvitÃni me pa¤cabalÃnÅti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. AbhÃvità me satta bojjhaÇgÃti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. AbhÃvito me ariyo aÂÂhaÇgiko maggoti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. Dukkhaæ me apari¤¤Ãtanti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. Samudayo me appahÅnoti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. Maggo me abhÃvitoti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. Nirodho me asacchikato ti uppajjati kukkuccaæ cetaso vippaÂisÃro manovilekho. KukkuccÃnaæ nivÃraïanti: kukkuccÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ pahÃnaæ vÆpasamo3 paÂinissaggo paÂippassaddhi4 amataæ nibbÃnanti kukkuccÃnaæ nivÃraïaæ. TenÃha bhagavÃ: ''PahÃnaæ kÃmacchandÃnaæ (udayÃti bhagavÃ. . . ) DomanassÃna vÆbhayaæ, ThÅnassa ca panÆdanaæ KukkuccÃnaæ nivÃraïa''nti. 1. KaÂattÃca akaÂattÃca - pana 2. AparipÆrakÃrÅti - machasaæ. 3. Upasamaæ vÆpasamaæ - machasaæ. 4. PaÂinissaggaæ paÂippassaddhiæ - machasaæ. [BJT Page 338] [\x 338/] 13-3 UpekkhÃsatisaæsuddhaæ Dhammatakkapurejavaæ, A¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆmi1 AvijjÃya pabhedanaæ. UpekkhÃsatisaæsuddhanti: 'upekkhÃ'ti yà catutthe jhÃne2 upekkhà upekkhatà ajjhupekkhatà cittasamatho3 cittapassaddhatÃ4 majjhattatà cittassa. SatÅti: ''yà catutthe jhÃne upekkhaæ Ãrabbha sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati'. UpekkhÃsatisaæsuddhanti: catutthe jhÃne upekkhà ca sati ca suddhà honti visuddhà saæsuddhà parisuddhà pariyodÃtà anaÇgaïà vigatÆpakkilesà mudubhÆtà kammaniyà Âhità Ãne¤jappattÃti 'upekkhÃsati saæsuddhaæ'. Dhammatakkapurejavanti: 'dhammatakko' vuccati sammÃsaækappo, so Ãdito hoti, purato hoti, pubbaÇgamo hoti, a¤¤ÃvimokkhassÃti evampi 'dhammatakkapurejavaæ'. Athavà 'dhammatakko' vuccati sammÃdiÂÂhi, sà Ãdito hoti, purato hoti, pubbaÇgamÃ5 hoti, a¤¤ÃvimokkhassÃti evampi 'dhammatakkapurejavaæ'. Athavà 'dhammatakko vuccati catunnaæ maggÃnaæ pubbabhÃgavipassanÃ6, sà Ãdito hoti, purato hoti, pubbaÇgamà hoti a¤¤ÃvimokkhassÃti evampi 'dhammatakkapurejavaæ'. A¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆmÅti: 'a¤¤Ãvimokkho' vuccati arahattavimokkho, arahattavimokkhaæ pabrÆmi, ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤apemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅkaromi pakÃsemÅti 'a¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆmi'. AvijjÃya pabhedananti: 'avijjÃ'ti ''dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ pubbante a¤¤Ãïaæ aparante a¤¤Ãïaæ pubbantÃparante a¤¤Ãïaæ idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ yaæ evarÆpaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ anabhisamayo ananubodho asambodho appaÂivedho asaÇgÃhanà apariyogÃhanà asamapekkhanà apaccavekkhanà apaccakkhakammaæ dummejjhaæ bÃlyaæ asampaja¤¤aæ moho pamoho sampamoho avijjà avijjogho avijjÃyogo avijjÃnusayo avijjÃpariyuÂÂhÃnaæ avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ. '' AvijjÃya pabhedananti7: avijjà pabhedanaæ pahÃnaæ vÆpasamo paÂinissaggo paÂippassaddhi amataæ nibbÃnanti 'avijjÃya pabhedanaæ'. TenÃha bhagavÃ: ''UpekkhÃsatisaæsuddhaæ Dhammatakkapurejavaæ, A¤¤Ãvimokkhaæ pabrÆmi AvijjÃya pabhedananti. '' 1. SaæbrÆmi - syÃ. 2. CatutthajhÃne - sa. 3. Cittassa samatà - va, vi, ka, Cittasamatà - machasaæ. 4. CittappasÃdatà - syÃ. Cittappassaddhatà - machasaæ. CittappasaÂatà - saæ 5. PubbaÇgamo - machasaæ. 6. Vipassanà Ãdito hoti - pa. 7. Pabhedananti - va - vi - ka, machasaæ [BJT Page 340] [\x 340/] 13-4 Kiæ su saæyojano loko Kiæ su tassa vivÃraïaæ, Kissassa vippahÃnena NibbÃnaæ iti vuccati. Kiæ su saæyojano lokoti: kiæ lokassa saæyojanaæ lagganaæ bandhanaæ upakkileso, kena loko yutto payutto Ãyutto samÃyutto laggo laggito paÊibuddhoti 'kiæ su saæyojano loko. ' Kiæ su tassa vivÃraïanti: 'kiæ tassa' cÃraïaæ1 vicÃraïaæ paÂivicÃraïaæ kena loko carati vicarati paÂivicaratÅti 'kiæ su tassa vicÃraïaæ. ' Kissassa vippahÃnena nibbÃnaæ iti vuccatÅti: kissassa vippahÃnena vÆpasamena paÂinissaggena paÂippassaddhiyÃ, nibbÃnaæ iti vuccati pavuccati kathÅyati bhaïÅyati dÅpÅyati voharÅyatÅti 'kissassa vippahÃnena nibbÃnaæ iti vuccati'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Kiæ su saæyojano loko Kiæ su tassa vicÃraïaæ, Kissassa vippahÃnena NibbÃnaæ iti vuccatÅ''ti. 13-5 Nandisaæyojano loko Vitakkassa vicÃraïaæ TaïhÃya vippahÃnena NibbÃnaæ iti vuccati. Nandisaæyojano lokoti: 'nandi' vuccati taïhÃ, yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Ayaæ vuccati nandi. Yà nandi lokassa saæyojanaæ lagganaæ bandhanaæ upakkileso, imÃya nandiyà loko yutto payutto Ãyutto samÃyutto laggo laggito paÊibuddhoti 'nandisaæyojano loko. ' 1. VivÃraïà - machasaæ, syÃ. Kiæ lokassa vicÃraïaæ - pa. [BJT Page 342] [\x 342/] Vitakkassa vicÃraïanti 'vitakko'ti1 nava vitakkÃ: kÃmavitakko vyÃpÃdavitakko vihiæsÃvitakko ¤Ãtivitakko janapadavitakko amaravitakko2 parÃnuddayatÃpaÂisaæyutto vitakko lÃbhasakkÃrasilokapaÂisaæyutto vitakko anava¤¤attipaÂisaæyutto vitakko ime vuccanti nava vitakkÃ. Ime nava vitakkà lokassa cÃraïà vicÃraïà paÂivicÃraïÃ. Imehi navahi vitakkehi loko carati vicarati paÂivicaratÅti 'vitakkassa vicÃraïaæ. ' TaïhÃya vippahÃnena nibbÃnaæ iti vuccatÅti: 'taïhÃ'ti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ, taïhÃya vippahÃnena nibbÃnaæ iti vuccatÅti. TaïhÃya vippahÃnena nibbÃnaæ iti vuccatÅti. TaïhÃya vippahÃnena vÆpasamena paÂinissaggena paÂippassaddhiyà nibbÃnaæ iti vuccati pavuccati kathÅyati bhaïÅyati dÅpÅyati voharÅyatÅti 'taïhÃya vippahÃnena nibbÃnaæ iti vuccati. ' TenÃha bhagavÃ: ''Nandisaæyojano loko Vitakkassa vicÃraïaæ, TaïhÃya vippahÃnena NibbÃnaæ iti vuccatÅ''ti. 13-6 Kathaæ satassa carato Vi¤¤Ãïaæ uparujjhati, Bhagavantaæ puÂÂhumÃgamhÃ3 Taæ suïoma vaco tava. Kathaæ satassa caratoti: kathaæ satassa sampajÃnassa carato vicarato4 irÅyato vattayato pÃlayato yapayato yÃpayatoti 'kathaæ satassa carato'. Vi¤¤Ãïaæ uparujjhatÅti vi¤¤Ãïaæ nirujjhati vÆpasammati atthaæ gacchati paÂippasambhatÅti 'vi¤¤Ãïaæ uparujjhati'. Bhagavantaæ puÂÂhumÃgamhÃti: buddhaæ bhagavantaæ puÂÂhuæ pucchituæ yÃcituæ ajjhesituæ pasÃdetuæ Ãgamhà Ãgatamhà upÃgatamhà sampattamhà tayà saddhiæ samÃgatamhÃti 'bhagavantaæ puÂÂhumÃgamhÃ'. 1. VitakkÃti - machasaæ, syÃ. 2. AmarÃvitakko - machasaæ. 3. PuÂÂhumÃgamà - machasaæ. PuÂÂhumÃgamma - su. 4. Viharato - va - vi - ka, syÃ, machasaæ [BJT Page 344] [\x 344/] Taæ suïoma vaco tavÃti: 'ta'nti tuyhaæ vacanaæ byappathaæ desanaæ anusiÂÂhiæ1 suïoma uggaïhÃma dhÃrema upadhÃrema upalakkhemÃti 'taæ suïoma vaco tava'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Kathaæ satassa carato Vi¤¤Ãïaæ uparujjhati, Bhagavantaæ puÂÂhumÃgamhà Taæ suïoma vaco tavÃ''ti. 13-7 (Ajjhatta¤ca) bahiddhà ca Vedanaæ nÃbhinandato Evaæ satassa carato Vi¤¤Ãïaæ uparujjhati. Ajjhatta¤ca bahiddhà ca vedanaæ nÃbhinandatoti: ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ2 viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati3 abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaægameti bahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Ajjhattaæ samudayadhammÃnupassÅ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, ajjhattaæ vayadhammÃnupassÅ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, ajjhattaæ samudayavayadhammÃnupassÅ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, Bahiddhà samudayadhammÃnupassÅ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati 1. Anusandhiæ - va - vi - ka, anusÃsanaæ - machasaæ 2. Ajjhattaæ vedanaæ vedanÃnupassÅ - pa AjjhattavedanÃnupassÅ - vi. 3. Ajjhoseti - machasaæ. [BJT Page 346] [\x 346/] Na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, bahiddhà vayadhammÃnupassÅ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, bahiddhà samudayavayadhammÃnupassÅ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, ajjhattabahiddhà samudayadhammÃnupassÅ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, ajjhattabahiddhà vayadhammÃnupassÅ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, ajjhattabahiddhÃ1 samudayavayadhammÃnupassÅ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, imehi dvÃdasahi ÃkÃrehi vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Athavà vedanaæ aniccato passanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Vedanaæ dukkhato passanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Vedanaæ rogato passanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Vedanaæ gaï¬ato passanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Vedanaæ sallato passanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Vedanaæ aghato passanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Vedanaæ ÃbÃdhato passanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Vedanaæ nissaraïato passanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Imehi catucattÃlÅsÃya ÃkÃrehi2 vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharanto vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati na ajjhosÃya tiÂÂhati abhinandanaæ abhivadanaæ ajjhosÃnaæ gÃhaæ parÃmÃsaæ abhinivesaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gametÅti 'ajjhatta¤ca bahiddhà ca vedanaæ nÃbhinandato'. Evaæ satassa caratoti: evaæ satassa sampajÃnassa carato vicarato3 irÅyato vattayato pÃlayato yapayato yÃpayatoti. 'Evaæ satassa carato. ' Vi¤¤Ãïaæ uparujjhatÅti: pu¤¤ÃbhisaÇkhÃrasahagataæ vi¤¤Ãïaæ apu¤¤ÃbhisaÇkhÃrasahagataæ vi¤¤Ãïaæ Ãne¤jÃbhisaÇkhÃrasahagataæ vi¤¤Ãïaæ nirujjhati vÆpasammati atthaæ gacchati paÂippassambhatÅti 'vi¤¤Ãïaæ uparujjhati. ' TenÃha bhagavÃ: ''Ajjhatta¤ca bahiddhà ca Vedanaæ nÃbhinandato, Evaæ satassa carato Vi¤¤Ãïaæ uparujjhatÅti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante, bhagavà sÃvako hamasmÅ'ti. Udaya suttaniddeso samatto. 1. BahiddhÃsamudaya vayadhammÃnupassÅ Viharanto - pa - va - vi - ka. 2. Imehi cattÃÊÅsÃya ÃkÃrehi - machasaæ Imehi dvÃcattÃÊÅsÃya - syÃ. 3. Viharato - va - vi - ka, machasaæ [BJT Page 348] [\x 348/] 14. PosÃla suttaniddeso 14-1 ''Yo atÅtaæ Ãdisati (iccÃyasmà posÃlo) Anejo chinnasaæsayo, PÃraguæ sabbadhammÃnaæ Atthi pa¤hena Ãgamaæ. Yo atÅtaæ ÃdisatÅti: 'yo'ti ''yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ atÅtaæ ÃdisatÅti bhagavà attano ca paresaæ ca atÅtampi Ãdisati anÃgatampi Ãdisati paccuppannampi Ãdisati. Kathaæ bhagavà attano atÅtaæ Ãdisati: bhagavà attano atÅtaæ ekampi jÃtiæ Ãdisati, dvepi jÃtiyo Ãdisati, tissopi jÃtiyo Ãdisati, catassopi jÃtiyo Ãdisati, pa¤capi jÃtiyo Ãdisati, dasapi jÃtiyo Ãdisati, vÅsampi jÃtiyo Ãdisati, tiæsampi jÃtiyo Ãdisati, cattÃlÅsampi jÃtiyo Ãdisati, pa¤¤Ãsampi jÃtiyo Ãdisati, jÃtisatampi Ãdisati, jÃtisahassampi Ãdisati, jÃtisatasahassampi Ãdisati, anekepi saævaÂÂakappe Ãdisati, anekepi vivaÂÂakappe Ãdisati, anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe Ãdisati: amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra udapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto 'IdhÆpapannoti' iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ Ãdisati. Evaæ bhagavà attano atÅtaæ Ãdisati. Kathaæ bhagavà paresaæ atÅtaæ Ãdisati: bhagavà paresaæ atÅtaæ ekampi jÃtiæ Ãdisati, dvepi jÃtiyo Ãdisati, tissopi jÃtiyo Ãdisati, catassopi jÃtiyo Ãdisati, pa¤capi jÃtiyo Ãdisati, dasapi jÃtiyo Ãdisati, vÅsampi jÃtiyo Ãdisati, tiæsampi jÃtiyo Ãdisati, cattÃlÅsampi jÃtiyo Ãdisati, pa¤¤Ãsampi jÃtiyo Ãdisati, jÃtisatampi Ãdisati, jÃtisahassampi Ãdisati, jÃtisatasahassampi Ãdisati, anekepi saævaÂÂakappe Ãdisati, anekepi vivaÂÂakappe Ãdisati, anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe Ãdisati: amutrÃsi evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra udapÃdi tatrÃpÃsi evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato Cuto idhÆpapannoti1 iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ Ãdisati. Evaæ bhagavà paresaæ atÅtaæ Ãdisati. 1. IdhÆpapannoti -pa-va-vi-ka. [BJT Page 350] [\x 350/] Bhagavà pa¤ca jÃtakasatÃni1 bhÃsanto attano ca paresaæ ca atÅtaæ Ãdisati, mahÃpadÃniyasuttaæ2 bhÃsanto attano ca paresaæ ca atÅtaæ Ãdiyati, mahÃsudassaniyasuttaæ bhÃsanto attano ca paresaæ ca atÅtaæ Ãdisanti, mahÃgovindriyasuttaæ bhÃsanto attano ca paresaæ ca atÅtaæ Ãdisati, mÃghadeviyasuttaæ3 bhÃsanto attano ca paresaæ ca atÅtaæ Ãdisati, vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''AtÅtaæ kho cunda, addhÃnaæ Ãrabbha tathÃgatassa satÃnusÃrÅ ¤Ãïaæ hoti, so yÃvatakaæ ÃkaÇkhati tÃvatakaæ anussarati, anÃgataæ ca kho cunda, addhÃnaæ Ãrabbha tathÃgatassa satÃnusÃrÅ ¤Ãïaæ hoti, so yÃvatakaæ ÃkaÇkhati tÃvakataæ anussarati, paccuppanna¤ca kho cunda, addhÃnaæ Ãrabbha tathÃgatassa bodhijaæ ¤Ãïaæ uppajjati ayamantimà jÃti natthidÃni punabbhavo''ti. [A] indriyaparopariyanta¤Ãïaæ4 tathÃgatassa tathÃgatabalaæ. SattÃnaæ ÃsayÃnusaya¤Ãïaæ tathÃgatassa tathÃgatabalaæ, yamakapÃÂihÅre ¤Ãïaæ tathÃgatassa tathÃgatabalaæ mahÃkaruïÃsamÃpatti¤Ãïaæ5 tathÃgatassa tathÃgatabalaæ, sabba¤¤uta¤Ãïaæ tathÃgatassa tathÃgatabalaæ, anÃvaraïa¤Ãïaæ tathÃgatassa tathÃgatabalaæ, sabbattha asaÇgamappaÂihatamanÃvaraïa¤Ãïaæ tathÃgatassa tathÃgatabalaæ, evaæ bhagavà attano ca paresaæ ca atÅtampi Ãdisati, anÃgatampi Ãdisati, paccuppannampi Ãdisati, Ãcikkhati deseti pa¤¤apeti paÂÂhapeti vivarati vibhajati uttÃnÅkaroti pakÃsetÅti: yo atÅtaæ Ãdisati. IccÃyasmà posÃlo'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. PosÃloti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpo. PuïïÃko'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti Ãyasmà posÃlo. Anejo chinnasaæsayoti 'ejÃ' vuccati taïhÃ: ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Sà ejà taïhà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ6 Ãyatiæ anuppÃdadhammà tasmà buddho 'anejo'. EjÃya pahÅnattà anejo, bhagavà lÃbhepi na i¤jati, alÃbhe'pi na i¤jati, yase'pi na i¤jati, ayase'pi na i¤jati, pasaæsÃyapi na i¤jati, nindÃya'pi na i¤jati, sukhe'pi na i¤jati, dukkhepi na i¤jati na calati na vedhati nappavedhati na sampavedhatÅti anejo'. Chinnasaæsayoti: 'saæsayo vuccati vicikicchÃ, ''dukkhe kaÇkhÃ, dukkhasamudaye kaÇkhÃ, dukkhanirodhe kaÇkhÃ, dukkhanirodhagÃmiïiyà paÂipadÃya kaÇkhÃ, pubbante kaÇkhÃ, aparante kaÇkhÃ, pubbantÃparante kaÇkhÃ, idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu kaÇkhÃ. Yà evarÆpà kaÇkhà kaÇkhÃyanà kaÇkhÃyitattaæ vimati vicikicchà dveÊhakaæ dvedhÃpatho saæsayo anekaæsagÃho Ãsappanà parisappanà apariyogÃhanà thambhitattaæ7 cittassa manovilekho. '' So saæsayo buddhassa bhagavato pahÅno chinno ucchinno samucchinno vÆpasanto paÂinissaggo paÂippassaddho abhabbuppattiko ¤Ãïagginà da¬¬ho. Tasmà buddho chinnasaæsayoti 'anejo chinnasaæsayo. ' 1. Pa¤ca jÃtisatÃni - pana. 2. Suttantaæ - machasaæ. 3. Magha deviya suttantaæ - sa Maghà deviya suttantaæ - pana. 4. Indriya paropariyatte ¤Ãïaæ - pana. [A.] DÅghanikÃya - pÃsÃdikasutta. 5. Mahà karuïà samÃpattiyà ¤Ãïaæ - pa - va - vi - ka 6. AnabhÃvaækatà - machasaæ. 7. Chambhitattaæ - machasaæ, syà [BJT Page 352] [\x 352/] PÃraguæ sabbadhammÃnanti: bhagavà abhi¤¤ÃpÃragÆ pari¤¤ÃpÃragÆ pahÃnapÃragÆ bhÃvanÃpÃragÆ sacchikiriyÃpÃragÆ, samÃpattipÃragÆ, abhi¤¤ÃpÃragÆ, sabbadhammÃnaæ, pari¤¤ÃpÃragÆ, sabbadukkhÃnaæ, pahÃnapÃragÆ sabbakilesÃnaæ, bhÃvanÃpÃragÆ catunnaæ maggÃnaæ, sacchikiriyÃpÃragÆ nirodhassa, samÃpattipÃragÆ sabbasamÃpattÅnaæ, so vasippatto pÃramippatto ariyasmiæ sÅlasmiæ vasippatto pÃramippatto ariyasmiæ samÃdhismiæ vasippatto pÃramippatto ariyÃya pa¤¤Ãya, vasippatto pÃramippatto ariyÃya vimuttiyÃ. So pÃragato pÃramippatto antagato antappatto, koÂigato koÂippatto, pariyantagato pariyantappatto, vosÃnagato vosÃnappatto, tÃïagato tÃïappatto, lenagato lenappatto, saraïagato saraïappatto, abhayagato abhayappatto, accutagato accutappatto, amatagato amatappatto, nibbÃnagato nibbÃnappatto. So vutthavÃso ciïïacaraïo gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso paramappattipatto. So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato Âhito pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato Âhito vimuttikkhandhena samannÃgato Âhito. Vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvà Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya parisuddhiyà Âhito muditÃya parisuddhiyà Âhito upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya, parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattà Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. 14. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi5 - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïasaæsÃro - natthi tassa punabbhavoti 'pÃraguæ sabbadhammÃnaæ'. Atthi pa¤hena Ãgamanti: pa¤hena atthikÃmhà ÃgatÃ, pa¤haæ pucchitukÃmamha ÃgatÃ. Pa¤¤aæ sotukÃmà ÃgatamhÃti 'evampi 'atthi pa¤hena Ãgamaæ' athavà pa¤hatthikÃnaæ pa¤haæ pucchitukÃmÃnaæ pa¤haæ sotukÃmÃnaæ. ùgamanaæ abhikkamanaæ upasaÇkamanaæ payirupÃsanaæ atthi, evampi atthi pa¤hena Ãgamaæ, athavà pa¤hÃgamo tuyhaæ atthi, tvampi pahÆ, tvamasi alamatto mayà pucchitaæ kathetuæ vissajjetuæ, vahassetaæ bhÃranti evampi 'atthi pa¤hena Ãgamaæ'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Yo atÅtaæ Ãdisati - (iccÃyasmà posÃlo) Anejo chinnasaæsayo, PÃraguæ sabbadhammÃnaæ Atthi pa¤hena Ãgama''nti. 14-2 VibhÆtarÆpasa¤¤issa1 SabbakÃyappahÃyino, Ajjhattaæ ca bahiddhà ca Natthi ki¤cÅti passato, ¥Ãïaæ sakkÃnupucchÃmi Kathaæ neyyo tathÃvidho. VibhÆtarÆpasa¤¤issÃti 'katamà rÆpasa¤¤Ã': rÆpÃvacarasamÃpattiæ samÃpannassa và uppannassa và diÂÂhadhammasukhavihÃrissa và sa¤¤Ã sa¤jÃnanà sa¤jÃnitattaæ ayaæ rÆpasa¤¤Ã. VibhÆtarÆpasa¤¤issÃti: catasso arÆpasamÃpattiyo paÂiladdhassa2 rÆpasa¤¤Ã vibhÆtà honti3 vigatà atikkantà samatikkantà vÅtivattÃti 'vibhÆtarÆpasa¤¤issa'. SabbakÃyappahÃyinoti sabbo tassa paÂisandhiko (rÆpakÃyo) pahÅno tadaÇgasamatikkamà vikkhambhanappahÃnena pahÅno tassa rÆpakÃyoti 'sabbakÃyappahÃyino'. Ajjhatta¤ca bahiddhà ca natthi ki¤cÅti passatoti: 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti, kiækÃraïà 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti, yaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiæ sato samÃpajjitvà tato vuÂÂhahitvà ta¤¤eva vi¤¤Ãïaæ abhÃvoti vibhÃvoti antaradhÃpeti 'natthi ki¤cÅ'ti passati. TaækÃraïà 'natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattÅti 'ajjhatta¤ca bahiddhà ca natthi ki¤cÅti passato'. 1. RÆpaæ sa¤¤issa - pana 2. LÃbhissa - syà 3. VibhÆtà hoti - pa - vi [BJT Page 354] [\x 354/] ¥Ãïaæ sakkÃnupucchÃmÅti 'sakkÃ'ti sakko bhagavÃ, sakyakulà pabbajitopi sakko, athavà a¬¬ho mahaddhano dhanavà tipi sakko, tassimÃni dhanÃni, seyyathÅdaæ: saddhÃdhanaæ sÅladhanaæ hiridhanaæ ottappadhanaæ sutadhanaæ cÃgadhanaæ pa¤¤Ãdhanaæ satipaÂÂhÃnadhanaæ sammappadhÃnadhanaæ iddhipÃdadhanaæ indriyadhanaæ baladhanaæ bojjhaÇgadhanaæ maggadhanaæ phaladhanaæ nibbÃnadhananti. Tehi anekavidhehi dhanaratanehi a¬¬ho mahaddhano dhanavÃtipi sakko. Athavà pahu visavÅ alamatto sÆro vÅro vikkanto abhÅru acchambhÅ anutrÃsÅ apalÃyÅ pahÅnabhayabheravo vigatalomahaæsotipi sakko, '¤Ãïaæ sakkÃnupucchÃmÅti tassa ¤Ãïaæ pucchÃmi'*[a] kÅdisaæ kiæsaïÂhitaæ kiæpakÃraæ kiæpaÂibhÃgaæ icchitabbanti '¤Ãïaæ sakkÃnupucchÃmi. ' Kathaæ neyyo tathÃvidhoti: kathaæ so netabbo vinetabbo anunetabbo pa¤¤Ãpetabbo nijjhÃpetabbo pekkhetabbo pasÃdetabbo, kathaæ tena uttariæ ¤Ãïaæ uppÃdetabbaæ. TathÃvidhoti tathÃvidho tÃdiso tassaïÂhito tappakÃro tappaÂibhÃgo, yo so Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattilÃbhÅti 'kathaæ neyyo tathÃvidho'. TenÃha so brÃhmaïo: ''VibhÆtarÆpasa¤¤issa SabbakÃyappahÃyino, Ajjhatta¤ca bahiddhà ca Natthi ki¤cÅti passato, ¥Ãïaæ sakkÃnupucchÃmi Kathaæ neyyo tathÃvidho''ti. 14-3 Vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo sabbà (posÃlÃti bhagavÃ) AbhijÃnaæ tathÃgato TiÂÂhantametaæ jÃnÃti Adhimuttaæ1 tapparÃyanaæ2 Vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo sabbÃti bhagavà abhisaÇkhÃravasena catasso vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo jÃnÃti, paÂisandhivasena sattavi¤¤ÃïaÂÂhitiyo jÃnÃti. Kathaæ bhagavà abhisaækhÃravasena catasso vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo jÃnÃti: vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''rÆpÆpayaæ3 và bhikkhave, vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhamÃnaæ tiÂÂhati4 rÆpÃrammaïaæ rÆpapatiÂÂhaæ nandÆpasecanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjati, vedanÆpayaæ và bhikkhave, vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhamÃnaæ tiÂÂhati vedanÃrammaïaæ vedanÃpatiÂÂhaæ nandÆpasecanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjati, sa¤¤Æpayaæ và bhikkhave, vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhamÃnaæ tiÂÂhati sa¤¤Ãrammaïaæ sa¤¤ÃpatiÂÂhaæ nandÆpasecanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjati, saÇkhÃrÆpayaæ và bhikkhave, vi¤¤Ãïaæ tiÂÂhamÃnaæ tiÂÂhati saÇkhÃrÃrammaïaæ saÇkhÃrapatiÂÂhaæ nandÆpasecanaæ vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjatÅ''ti. [A] evaæ bhagavà abhisaÇkhÃravasena catasso vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo jÃnÃti. 1. Vimuttaæ - syà machasaæ 2. TaæparÃyanaæ - sa. 3. RÆpÆpÃya - syÃ, * Pa¤¤aæ pucchÃmi sambuddhaæ pucchÃmÅ ti - machasaæ - adhika pÃÂho [A] brÃhmaïa saæyutta - upayavagga - upayasutta 4. TiÂÂheyya - machasaæ 5. VedanÃnupÃyaæ - pana, vedanÆpÃya - syà [BJT Page 356] [\x 356/] Kathaæ bhagavà paÂisandhivasena sattavi¤¤ÃïaÂÂhitiyo jÃnÃti: vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: santi bhikkhave, sattà nÃnattakÃyo nÃnattasa¤¤ino seyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ, ayaæ paÂhamà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. Santi bhikkhave, sattà nÃnattakÃyà ekattasa¤¤ino seyyathÃpi devà brahmakÃyikà paÂhamÃbhinibbattÃ, ayaæ dutiyà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. Santi bhikkhave, sattà ekattakÃyà nÃnattasa¤¤ino seyyathÃpi devà ÃbhassarÃ, ayaæ tatiyà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. Santi bhikkhave, sattà ekattakÃyà ekattasa¤¤ino seyyathÃpi devà subhakiïhakÃ, 1 ayaæ catutthÅ2, vi¤¤ÃïaÂÂhiti. Santi bhikkhave, sattà sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaægamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà 'ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃ, ayaæ pa¤camÅ3 vi¤¤ÃïaÂÂhiti. Santi bhikkhave, sattà sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïa'nti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆpagÃ, ayaæ chaÂÂhà vi¤¤ÃïaÂÂhiti. Santi bhikkhave, sattà sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤cÅ'ti Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃ, ayaæ sattamÃ4 vi¤¤ÃïaÂÂhiti[a.] Evaæ bhagavà paÂisandhivasena sattavi¤¤ÃïaÂÂhitiyo jÃnÃtÅti 'vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo sabbÃ' posÃlÃti bhagavÃ'ti taæ brÃhmaïaæ gottena Ãlapati. BhagavÃ'ti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'posÃlÃti bhagavÃ. ' AbhijÃnaæ tathÃgatoti: 'abhijÃna'nti abhijÃnanto ÃjÃnanto vijÃnanto paÂivijÃnanto paÂivijjhanto. TathÃgatoti: vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''atÅtaæ cepi cunda, hoti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ netaæ tathÃgato byÃkaroti, atÅtaæ cepi5 cunda, hoti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ tampi tathÃgato na byÃkaroti, atÅtaæ cepi cunda, hoti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tasseva pa¤hassa vyÃkaraïÃya. AnÃgataæ cepi cunda, hoti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ netaæ tathÃgato byÃkaroti, anÃgataæ cepi cunda, hoti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ tampi tathÃgato na byÃkaroti, anÃgataæ cepi cunda, hoti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tasseva pa¤hassa vyÃkaraïÃya. Paccuppanna¤cepi cunda, hoti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ netaæ tathÃgato byÃkaroti, paccuppanna¤cepi cunda, hoti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ tampi tathÃgato na byÃkaroti, paccuppanna¤cepi cunda, hoti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ tatra kÃla¤¤Æ tathÃgato hoti tasseva pa¤hassa vyÃkaraïÃya. Iti kho cunda, atÅtÃnÃgatapaccuppannesu dhammesu tathÃgato kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ. Tasmà 'tathÃgatoti vuccati. 1. Subhakiïïà - pana, 2. Catutthà - 3. Pa¤camà - syà 4. SattamÅ - pana, syÃ, machasaæ 5. AtÅtaæceva - pana 6. Taæ tathÃgato na byÃkaroti - pana. [A] sattakaÇguttara - avyÃkatavagga [BJT Page 358] [\x 358/] Yaæ kho cunda, sadevakassa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrahmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ, anuvicaritaæ manasÃ, sabbaæ taæ tathÃgatena abhisambuddhaæ, tasmà 'tathÃgato'ti vuccati. Ya¤ca kho cunda, rattiæ tathÃgato anuttaraæ sammà sambodhiæ abhisambujjhati, ya¤ca rattiæ anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbÃyati, yaæ etasmiæ antare bhÃsati lapati niddisati, sabbaæ taæ tatheva hoti, no a¤¤athÃ, tasmà 'tathÃgato'ti vuccati. YathÃvÃdÅ cunda, tathÃgato tathÃkÃrÅ, yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ, iti yathÃvÃdÅ tathÃkÃrÅ yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ, tasmà 'tathÃgato'ti vuccati. Sadevake cunda, loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya tathÃgato abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthu daso vasavatti. Tasmà 'tathÃgato'ti vuccatÅ''ti'[a] abhijÃnaæ tathÃgato'. TiÂÂhantametaæ jÃnÃtÅti: bhagavà idhaÂÂha¤¤eva jÃnÃti kammÃbhisaÇkhÃravasena 'ayaæ puggalo kÃyassa bhedà parammaraïÃ, apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissatÅ'ti. Bhagavà idhaÂÂha¤¤eva1 jÃnÃti kammÃbhisaÇkhÃravasena ayaæ puggalo kÃyassa bhedà parammaraïà tiracchÃnayoniæ upapajjissatÅ'ti. Bhagavà idhaÂÂha¤¤eva jÃnÃti kammÃbhisaÇkhÃravasena 'ayaæ puggalo bhedà parammaraïà pettivisayaæ2 upapajjissatÅ'ti. Bhagavà idhaÂÂha¤¤eva jÃnÃti kammÃbhisaÇkhÃravasena 'ayaæ puggalo kÃyassa bhedà parammaraïà manussesu 'uppajjissatÅ'ti. Bhagavà idhaÂÂha¤¤eva jÃnÃti kammÃbhisaÇkhÃravasena 'ayaæ puggalo supaÂipanno kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjissatÅ'ti. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: 1. Idhattha¤¤eva - machasaæ. 2. Pittivisayaæ - syà [A.] DÅghanikÃya - pÃsÃdikasutta [BJT Page 360] [\x 360/] ''IdÃnÃhaæ sÃriputta, ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: 'tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho, yathà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppajjissatÅ'ti - idha panÃhaæ sÃriputta, ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà parammaraïà tiracchÃnayoniæ upapajjissatÅ'ti - idha panÃhaæ sÃriputta, ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho, yathà kÃyassa bhedà parammaraïà pettivisayaæ uppajjissatÅ'ti - idhà panÃhaæ sÃriputta, ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyatÅ ta¤ca maggaæ samÃruÊho, yathà kÃyassa bhedà parammaraïà manussesu uppajjissatÅ'ti - idha panÃhaæ sÃriputta, ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho, yathà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissatÅ'ti - idha panÃhaæ sÃriputta, ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: tathÃyaæ puggalo paÂipanno tathà ca irÅyati ta¤ca maggaæ samÃrÆÊho yathà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharatÅ''ti[a. ']TiÂÂhantametaæ jÃnÃti'. Adhimuttaæ1 tapparÃyaïaæ'ti: 'adhimutta'nti Ãki¤ca¤¤Ãyatane2 adhimuttivimokkhena3 adhimuttaæ4, tatrÃdhimuttaæ tadadhimuttaæ tadadhipateyyaæ5. Athavà bhagavà jÃnÃti: 'ayaæ puggalo rÆpÃdhimutto saddÃdhimutto gandhÃdhimutto rasÃdhimutto phoÂÂhabbÃdhimutto kulÃdhimutto gaïÃdhimutto ÃvÃsÃdhimutto lÃbhÃdhimutto yasÃdhimutto pasaæsÃdhimutto sukhÃdhimutto cÅvarÃdhimutto piï¬apÃtÃdhimutto senÃsanÃdhimutto gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃdhimutto suttantÃdhimutto vinayÃdhimutto abhidhammÃdhimutto Ãra¤¤akaÇgÃdhimutto piï¬apÃtikaÇgÃdhimutto paæsukÆlikaÇgÃdhimutto sapadÃnacÃrikaÇgÃdhimutto khalupacchÃbhattikaÇgÃdhimutto nesajjikaÇgÃdhimutto yathÃsantatikaÇgÃdhimutto paÂhamajjhÃnÃdhimutto dutiyajjhÃnÃdhimutto 1. Vimuttiæ - pana, syà 2. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ - machasaæ 3. Dhimuttanti vimokkhena - machasaæ 4. Vimuttaæ - syà 5. TadÃdhipateyyaæ - va-vi-ka - machasaæ. [A.] MajjhimanikÃya - mahÃsÅhanÃdasutta [BJT Page 362] [\x 362/] TatiyajjhÃnÃdhimutto catutthajjhÃnÃdhimutto ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattÃdhimutto1 vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattÃdhimutto Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattÃdhimutto nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattÃdhimuttoti adhimuttaæ. TapparÃyaïanti: Ãki¤ca¤¤Ãyatanamayaæ tapparÃyaïaæ kammaparÃyaïaæ vipÃkaparÃyaïaæ kammagarukaæ paÂisandhigarukaæ. Athavà bhagavà jÃnÃti: 'ayaæ puggalo rÆpaparÃyaïo saddaparÃyaïo gandhaparÃyaïo rasaparÃyaïo phoÂÂhabbaparÃyaïo kulaparÃyaïo gaïaparÃyaïo ÃvÃsaparÃyaïo lÃbhaparÃyaïo yasaparÃyaïo pasaæsaparÃyaïo sukhaparÃyaïo cÅvaraparÃyaïo piï¬apÃtaparÃyaïo senÃsanaparÃyaïo gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraparÃyaïo suttantaparÃyaïo vinayaparÃyaïo abhidhammaparÃyaïo Ãra¤¤akaÇgaparÃyaïo piï¬apÃtikaÇgaparÃyaïo paæsukÆlikaÇgaparÃyaïo sapadÃnacÃrikaÇgaparÃyaïo khalupacchÃbhattikaÇgaparÃyaïo nesajjikaÇgaparÃyaïo yathÃsantatikaÇgaparÃyaïo paÂhamajjhÃnaparÃyaïo dutiyajjhÃnaparÃyaïo tatiyajjhÃnaparÃyaïo catutthajjhÃnaparÃyaïo ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiparÃyaïo1 vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiparÃyaïo Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiparÃyaïo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiparÃyaïo ti 'adhimuttaæ tapparÃyaïaæ'. TenÃha bhagavÃ: ''Vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo sabbà (posÃloti bhagavÃ) AbhijÃnaæ tathÃgato, TiÂÂhantametaæ jÃnÃti Adhimuttaæ tapparÃyaïa''nti. 14-4 ùki¤ca¤¤Ãsambhavaæ ¤atvà nandisaæyojanaæ iti, Evametaæ2 abhi¤¤Ãya tato tattha vipassati, Etaæ ¤Ãïaæ tathaæ tassa brÃhmaïassa vusÅmato, ùki¤ca¤¤Ãsambhavaæ ¤atvÃti 'Ãki¤ca¤¤Ãsaæbhavo'3 vuccati Ãki¤ca¤¤Ãyatanasaævattaniko kammÃbhisaÇkhÃro, Ãki¤ca¤¤Ãyatanasaævattanikaæ kammÃbhisaÇkhÃraæ Ãki¤ca¤¤Ãsaæbhavoti ¤atvà laggananti ¤atvà bandhananti ¤atvà paÊibodhoti ¤atvà jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti 'Ãki¤ca¤¤Ãsambhavaæ ¤atvÃ'. Nandisaæyojanaæ itÅti 'nandisaæyojanaæ' vuccati arÆparÃgo, arÆparÃgena taæ kammaæ laggaæ laggitaæ paÊibuddhaæ, arÆparÃgaæ nandisaæyojananti ¤atvà laggananti ¤atvà bandhananti ¤atvà paÊibodhoti ¤atvà jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. ItÅti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆrÅ akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'itÅ'ti. 'Nandisaæyojanaæ iti'. 1. SamÃpannÃdhimutto - pana 2. Evamevaæ - va-vi-ka. 3. Saæhavoti vuccati-va-vi-ka, machasaæ [BJT Page 364] [\x 364/] Evametaæ abhi¤¤ÃyÃti evaæ etaæ abhi¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti 'evametaæ abhi¤¤Ãya'. Tato tattha vipassatÅti 'tatthÃ'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpajjitvà tato vuÂÂhahitvà tattha jÃte cittacetasike dhamme aniccato vipassati dukkhato vipassati rogato ------------pe------------------nissaraïato vipassati dakkhati oloketi nijjhÃyati upaparikkhatÅti 'tato tattha vipassati'. Etaæ ¤Ãïaæ tathaæ tassÃti etaæ ¤Ãïaæ tacchaæ bhÆtaæ yÃthÃvaæ (aviparÅtaæ) tassÃti 'etaæ ¤Ãïaæ tathaæ tassa'. BrÃhmaïassa vusÅmatoti 'brÃhmaïo'ti sattannaæ dhammÃnaæ bÃhitattà BrÃhmaïo: sakkÃyadiÂÂhi bÃhità hoti, vicikicchà bÃhità hoti, sÅlabbataparÃmÃso bÃhito hoti, rÃgo bÃhito hoti, doso bÃhito hoti, moho bÃhito hoti, mÃno bÃhito hoti, bÃhitÃssa honti pÃpakà akusalà dhammà saækilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. ''BÃhetvà sabbapÃpakÃni (sahiyÃti bhagavÃ) Vimalo sÃdhu samÃhito Âhitatto, SaæsÃramaticca kevalÅ so Asito tÃdÅ pavuccate sa brahmÃ''ti BrÃhmaïassa vusÅmatoti puthujjanakalyÃïakaæ upÃdÃya sattasekhÃ1 appattassa2 pattiyÃ, anadhigatassa adhigamÃya, asacchikatassa sacchikiriyÃya vasanti saævasanti Ãvasanti parivasanti, arahà vusitavà katakaraïÅyo obhitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasaæyojano sammada¤¤Ã vimutto so vutthavÃso ciïïacaraïo gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso paramappattipatto. So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato Âhito pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato Âhito vimuttikkhandhena samannÃgato Âhito. Vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvà Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya parisuddhiyà Âhito muditÃya parisuddhiyà Âhito upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya, parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattà Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïasaæsÃro - natthi tassa punabbhavo''ti 'BrÃhmaïassa vusÅmato'. TenÃha bhagavÃ: ''ùki¤ca¤¤Ãsambhavaæ ¤atvà nandisaæyojanaæ iti, Evametaæ abhi¤¤Ãya tato tattha vipassati. Etaæ ¤Ãïaæ tathaæ tassa brÃhmaïassa vusÅmato''ti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, 2 tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako' hamasmÅ'ti. PosÃla suttaniddeso samatto 1. Sattasekkhà -va-vi-ka - machasaæ 2. Apattassa -va-vi-ka [BJT Page 366] [\x 366/] 15. MogharÃja suttaniddeso 15-1 DvÃhaæ sakkaæ1 apucchissaæ (iccÃyasmà mogharÃjÃ) Na me byÃkÃsi cakkhumÃ, YÃva tatiya¤ca devÅsi ByÃkarotÅti me sutaæ, DvÃhaæ sakkaæ apucchissanti so brÃhmaïo dvikkhattuæ buddhaæ bhagavantaæ pa¤haæ apucchi, tassa bhagavà pa¤haæ puÂÂho na byÃkÃsi tadantarÃ2 imassa brÃhmaïassa indriyaparipÃko bhavissatÅti. Sakkanti sakko bhagavà sakyakulÃ3 pabbajito tipi sakko, athavà a¬¬ho mahaddhano dhanavÃtipi sakko, tassimÃni dhanÃni, seyyathÅdaæ: saddhÃdhanaæ sÅladhanaæ hiridhanaæ ottappadhanaæ sutadhanaæ cÃgadhanaæ pa¤¤Ãdhanaæ satipaÂÂhÃnadhanaæ sammappadhÃnadhanaæ iddhipÃdadhanaæ indriyadhanaæ baladhanaæ bojjhaÇgadhanaæ maggadhanaæ phaladhanaæ, nibbÃnadhanaæ imehi anekavidhehi dhanaratanehi a¬¬ho mahaddhano dhanavÃtipi sakko. Athavà pahÆ visavÅ alamatto sÆro vÅro vikkanto abhÅru acchamhÅ anutrÃsi apalÃyÅ pahÅnabhayabheravo vigatalomahaæso tipi sakko. DvÃhaæ sakkaæ apucchissanti dvÃhaæ sakkaæ apucchissaæ ayÃcissaæ ajjhesissaæ pasÃdayissanti 'dvÃhaæ sakkaæ apucchissaæ'. IccÃyasmà mogharÃjÃ'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. MogharÃjÃti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpo. PuïïÃko'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti Ãyasmà mogharÃjÃti. Na me byÃkÃsi cakkhumÃti 'na me byÃkÃsÅ'ti na me byÃkÃsi, na Ãcikkhi, na desesi, na pa¤¤apesi, na paÂÂhapesi, na vivari, na vibhaji, na uttÃnÅakÃsi, na pakÃsesi. CakkhumÃti bhagavà pa¤cahi (cakkhÆhi) cakkhumÃ, maæsacakkhunÃpi cakkhumÃ, dibbacakkhunÃpi cakkhumÃ, pa¤¤ÃcakkhunÃpi cakkhumÃ, buddhacakkhunÃpi cakkhumÃ, samantacakkhunÃpi cakkhumÃ. Kathaæ bhagavà maæsacakkhunÃpi cakkhumÃ: 'maæsacakkhumhi bhagavato pa¤ca vaïïà saævijjanti4 nÅlo ca vaïïo pÅtako ca vaïïo lohitako ca vaïïo kaïho ca vaïïo odÃto ca vaïïo. AkkhilomÃni ca bhagavato5 yattha ca akkhilomÃni patiÂÂhitÃni taæ nÅlaæ hoti sunÅlaæ pÃsÃdikaæ dassaneyyaæ ummÃpupphasamÃnaæ6, tassa parato pÅtakaæ hoti supÅkatakaæ suvaïïavaïïaæ pÃsÃdikaæ dassaneyyaæ kaïikÃrapupphasamÃnaæ, ubhato ca akkhikÆÂÃni7 bhagavato lohitakÃni honti 1. Sakka - syÃ, 2. Cakkhusamanantarà - syÃ. 3. SÃkyakÆlà - vi - ka 4. Pa¤cavaïïaæ saævijjati - va - vi - ka 5. 'AkkhilomÃni ca bhagavato' - machasaæ, natthi 6. Umà pupphasamÃnaæ - machasaæ, UmmÃrapuppha samÃnaæ - va - vi - ka - syà 7. Akkhi kÆpÃni - pana [BJT Page 368] [\x 368/] SulohitakÃni pÃsÃdikÃni dassaneyyÃni indagopakasamÃnÃni, majjhe kaïhaæ hoti sukaïhaæ alÆkhaæ1 siniddhaæ pÃsÃdikaæ dassaneyyaæ (addÃriÂÂhakasamÃnaæ2), tassa parato odÃtaæ hoti suodÃtaæ3 setaæ paï¬araæ pÃsÃdikaæ dassaneyyaæ osadhÅtÃrakasamÃnaæ, tena bhagavà pakatikena maæsacakkhunà attabhÃvapariyÃpannena purimasucaritakammÃbhinibbattena samantà yojanaæ passati divà ceva ratti¤ca. YadÃhi caturaÇgasamannÃgato andhakÃro hoti, suriyo ca atthaæ gato hoti4 kÃÊapakkho ca uposatho hoti, tibbo ca vanasaï¬o hoti, mahà ca kÃÊamegho5 abbhuÂÂhito hoti. EvarÆpe caturaÇgasamannÃgate andhakÃre samantà yojanaæ passati. Kathaæ bhagavà dibbena cakkhunÃpi cakkhumÃ: bhagavà dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage sante pajÃnÃti, ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà mano duccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnà te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnà te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti, ÃkaÇkhamÃno ca bhagavà ekampi lokadhÃtuæ passeyya, dvepi lokadhÃtuyo, passeyya tissopi lokadhÃtuyo passeyya, catassopi lokadhÃtuyo passeyya, pa¤capi lokadhÃtuyo passeyya, dasapi lokadhÃtuyo passeyya, vÅsampi lokadhÃtuyo passeyya, tiæsampi lokadhÃtuyo passeyya, cattÃlÅsampi lokadhÃtuyo passeyya, pa¤¤Ãsampi lokadhÃtuyo passeyya, satampi lokadhÃtuyo passeyya, sahassimpi culanikaæ lokadhÃtuæ passeyya, dvisahassimpi majjhimikaæ lokadhÃtuæ passeyya, tisahassampi mahÃsahassiæ lokadhÃtuæ6 passeyya, yÃvatÃ7 pana ÃkaÇkheyya tÃvatakaæ passeyya, evaæ parisuddhaæ8 bhagavato dibbacakkhu. Evaæ bhagavà dibbena cakkhunÃpi cakkhumÃ. 1. ùlukà - pana 2. AÊÃriÂÂhaka - syÃ. 3. Odatà suodatà - pana. 4. Atthaæ gamiko, hoti - syÃ. 5. AkÃlamegho - syÃ. 6. Tisahassimpi lokadhÃtuæ passeyya. MahÃsahassimpi lokadhÃtu passeyya - machasaæ, 7. YÃvatakaæ - machasaæ. 8. Evaæ visuddhaæ - pa - va - vi - ka. [BJT Page 370] [\x 370/] Kathaæ bhagavà pa¤¤ÃcakkhunÃpi cakkhumÃ: bhagavà mahÃpa¤¤o puthupa¤¤o hÃsapa¤¤o javanapa¤¤o1. Tikkhapa¤¤o nibbedhikapa¤¤o pa¤¤Ãppabhedakusalo pabhinna¤Ãïo adhigatapaÂisambhido2. CatuvesÃrajjappatto dasabaladhÃrÅ purisÃsabho purisasÅho purisanÃgo purisÃja¤¤o purisadhorayho ananta¤Ãïo anantatejo anantayaso a¬¬ho mahaddhano dhanavà netà vinetà anunetà pa¤¤Ãpetà nijjhÃpetà pekkhetà pasÃdetÃ. So hi bhagavà anuppannassa maggassa uppÃdetÃ, asa¤jÃtassa, maggassa sa¤janetÃ, anakkhÃtassa maggassa akkhÃtÃ, magga¤¤Æ maggavidÆ maggakovido maggÃnugà ca pana etarahi sÃvakà viharanti pacchà samannÃgatÃ. So hi bhagavà jÃnaæ jÃnÃti, passaæ passati, cakkhubhÆto ¤ÃïabhÆto dhammabhÆto brahmabhÆto vattà pavattà atthassa ninnetÃ, amatassa dÃtà dhammassÃmi3 tathÃgato, natthi tassa bhagavato a¤¤Ãtaæ adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ4 pa¤¤Ãya, atÅtaæ anÃgataæ paccuppannaæ5 upÃdÃya sabbe dhammà sabbÃkÃrena buddhassa bhagavato ¤Ãïamukhe ÃpÃthaæ Ãgacchanti. Yaæ ki¤ci neyyaæ nÃma atthi dhammaæ jÃnitabbaæ6 attattho và parattho và ubhayattho và diÂÂhadhammiko và attho samparÃyiko và attho, uttÃno và attho, gambhÅro và attho, gÆÊho và attho, paÂicchanno và attho, neyyo và attho, nÅto và attho, anavajjo vÃ7 attho, nikkileso và attho, vodÃno và attho, paramattho và attho8. Sabbaæ taæ antobuddha¤Ãïe parivattati, sabbaæ kÃyakammaæ buddhassa bhagavato ¤ÃïÃnuparivatti sabbaæ vacÅkammaæ ¤ÃïÃnuparivatti, sabbaæ manokammaæ ¤ÃïÃnuparivatti, 1. Javanapa¤¤o hÃsapa¤¤o - machasaæ 2. AdhigatapaÂisamhidappatto - machasaæ. 3. DhammasÃmÅ - syà 4. ApusÅtaæ - syà 5. AtÅtÃnÃgata paccuppannaæ - syÃ, 6. Atthi, jÃnitabbaæ - machasaæ, syÃ. 7. Avirodho attho và - pana. 8. Paramattho và - machasaæ, syÃ. [BJT Page 372] [\x 372/] AtÅte buddhassa bhagavato appaÂihataæ ¤Ãïaæ, anÃgate appaÂihataæ ¤Ãïaæ, paccuppanne appaÂihataæ ¤Ãïaæ, yÃvatakaæ neyyaæ tÃvatakaæ ¤Ãïaæ, yÃvatakaæ ¤Ãïaæ tÃvatakaæ neyyaæ, neyyapariyantikaæ ¤Ãïaæ, ¤Ãïapariyantikaæ neyyaæ, neyyaæ atikkamitvà ¤Ãïaæ nappavattati1. ¥Ãïaæ atikkamitvà neyyapatho natthi, a¤¤ama¤¤apariyantaÂÂhÃyino te dhammÃ, yatà dvinnaæ samuggapaÂalÃnaæ sammà phassitÃnaæ2. HeÂÂhimaæ samuggapaÂalaæ uparimaæ nÃtivattati, uparimaæ samuggapaÂalaæ heÂÂhimaæ nÃtivattati, a¤¤ama¤¤apariyantaÂÂhÃyino te3. Evameva buddhassa bhagavato neyya¤ca ¤Ãïa¤ca a¤¤ama¤¤apariyantaÂÂhÃyino. YÃvatakaæ neyyaæ tÃvatakaæ ¤Ãïaæ, yÃvatakaæ ¤Ãïaæ tÃvatakaæ neyyaæ, neyyapariyantikaæ ¤Ãïaæ, ¤Ãïapariyantikaæ neyyaæ, neyyaæ atikkamitvà ¤Ãïaæ nappavattati, ¤Ãïaæ atikkamitvà neyyapatho natthi, a¤¤ama¤¤apariyantaÂÂhÃyino te dhammÃ. Sabbadhammesu buddhassa bhagavato ¤Ãïaæ pavattati, sabbe dhammà buddhassa bhagavato ÃvajjanapaÂibaddhà ÃkaÇkhÃpaÂibaddhÃ4 manasikÃrapaÂibaddhà cittuppÃdapaÂibaddhà sabbasattesu buddhassa bhagavato ¤Ãïaæ pavattati, sabbesaæ ca sattÃnaæ bhagavà Ãsayaæ jÃnÃti, anusayaæ jÃnÃti, caritaæ jÃnÃti, adhimuttaæ jÃnÃti, apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye bhabbÃbhabbe satte jÃnÃti. Sadevako loko samÃrako sabrahmako sassamaïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussà antobuddha¤Ãïe parivattati. Yathà ye keci macchakacchapà antamaso timitimiÇgalaæ upÃdÃya anto mahÃsamudde parivattanti. Evameva sadevako loko samÃrako sabrahmako5 sassamaïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussà anto buddha¤Ãïe parivattati6. Yathà ye keci pakkhÅ antamaso garuÊaæ venateyyaæ upÃdÃya ÃkÃsassa padese parivattanti. Evameva yepi te7. SÃriputtasamà pa¤¤Ãya samannÃgatÃ, tepi buddha¤Ãïassa padese parivattanti. Buddha¤Ãïaæ devamanussÃnaæ pa¤¤aæ pharitvà abhibhavitvà tiÂÂhati. Yepi te khattiyapaï¬ità brÃhmaïapaï¬ità gahapatipaï¬ità samaïapaï¬ità (nipuïakÃ) parappavÃdà vÃlavedhÅrÆpà vobhindantÃ8 ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena9 diÂÂhigatÃni. Te pa¤he abhisaÇkharitvà abhisaÇkharitvà tathÃgataæ upasaÇkamitvà pucchanti gÆÊhÃni ca paÂicchannÃni ca kathità vissajjitÃva10. Te pa¤hà bhagavatÃ11 honti niddiÂÂhakÃraïÃ. Upakkhittakà ca te bhagavato sampajjanti. Atha kho bhagavÃva natthi atirocati yadidaæ pa¤¤ÃyÃti. Evaæ bhagavà pa¤¤ÃcakkhunÃpi cakkhumÃ. 1. ¥Ãïaæ na parivattati - pana. 2. PhusitÃnaæ - machasaæ, syÃ. 3. A¤¤ama¤¤apariyantaÂÂhÃyino - machasaæ. 4. ùkaÇkhana paÂibaddhÃ. - Pana 5. SamÃrako loko sabrahmako loko - machasaæ 6. Parivattanti - ma, vi, ka. 7. Yekeci te - pana 8. Te bhindantà - syÃ, va, vi, ka. 9. DiÂÂhigatena - pana. 10. Kathità vissajjitÃva - va, vi, ka, machasaæ 11. Bhagavato - va, vi, ka. [BJT Page 374] [\x 374/] Kathaæ bhagavà buddhacakkhunÃpi cakkhumÃ: bhagavà buddhacakkhunà lokaæ olokento1 addasa satte apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye appekacce paralokavajjabhayadassÃvino2 viharante, appekacce na paralokavajjabhayadassÃvino viharante. SeyyathÃpi nÃma uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni, appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni samodakaæ ÂhitÃni, 3 appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arikÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakà accugamma tiÂÂhanti anupalittÃni udakena. Evameva bhagavà buddhacakkhunà lokaæ olokento addasa satte apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye dÆvi¤¤Ãpaye appekacce paralokavajjabhayadassÃvino viharante, appekacce na paralokavajjabhayadassÃvino viharante. ''JÃnÃti bhagavÃ'' ayaæ puggalo rÃgacarito ayaæ dosacarito ayaæ mohacarito, ayaæ vitakkacarito ayaæ saddhÃcarito ayaæ ¤Ãïacaritoti. RÃgacaritassa bhagavà puggalassa asubhakathaæ katheti. 4 Dosacaritassa bhagavà puggalassa mettÃbhÃvanaæ Ãcikkhati, mohacaritaæ bhagavà puggalaæ5 uddese paripucchÃya6 kÃlena dhammasavane kÃlena dhammasÃkacchÃya garusaævÃse niveseti, vitakkacaritassa bhagavà puggalassa ÃnÃpÃnasatiæ Ãcikkhati, saddhÃcaritassa bhagavà puggalassa pasÃdanÅyaæ nimittaæ Ãcikkhati buddhasubodhiæ dhammasudhammataæ saÇghasuppaÂipattiæ sÅlÃni ca attano. ¥Ãïacaritassa bhagavà puggalassa vipassanÃnimittaæ Ãcikkhati aniccÃkÃraæ dukkhÃkÃraæ anattÃkÃraæ. 1. Volokento - machasaæ. 2. DassÃvine - va, vi, ka. 3. Samodakaæ tiÂÂhanti - pa - 4. Asubhaæ kathaæ - pana 5. Mohacaritassa bhagavà puggalassa - machasaæ. 6. Uddesa paripucchÃya - pana. [BJT Page 376] [\x 376/] 1. ''Selo yathà pabbatamuddhaniÂÂhito YathÃpi passe janataæ samantato, TathÆpamaæ dhammamayaæ sumedha, PÃsÃdamÃruyha samantacakkhu SokÃvatiïïaæ janatamapetasoko Avekkhassu jÃtijarÃbhibhÆta''nti[a] Evaæ bhagavà buddhacakkhunÃpi cakkhumÃ: Kathaæ bhagavà samantacakkhunÃpi cakkhumÃ: 'samantacakkhu' vuccati sabba¤¤uta¤Ãïaæ, bhagavà sabba¤¤uta¤Ãïena1 upeto samupeto upÃgato samupÃgato uppanno sampanno2 samannÃgato. 2. ''Na tassa addiÂÂhamidhatthi ki¤ci Atho avi¤¤ÃtamajÃnitabbaæ Sabbaæ abhi¤¤Ãsi yadatthi neyyaæ TathÃgato tena samantacakkhÆ''ti[b] Evaæ bhagavà samantacakkhunÃpi cakkhumÃti 'na me byÃkÃsi cakkhumÃ. ' YÃvatatiya¤ca devÅsi byÃkarotÅti me sutanti: yÃva tatiyaæ buddho sahadhammÃkaæ pa¤haæ puÂÂho byÃkaroti no saæsÃretÅti3 evaæ mayà uggahÅtaæ, evaæ mayà upadhÃritaæ, evaæ mayà upalakkhitaæ. DevÅsÅti: bhagavÃ4 devo ceva isi cÃti devisi. Yathà rÃjapabbajitÃ5 vuccanti rÃjisayo, brÃhmaïapabbajitÃ6 vuccanti brÃhmaïisayo, evameva bhagavà devo ceva isi cÃti devisi. Athavà bhagavà pabbajito tipi isi, mahantaæ sÅlakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahantaæ samÃdhikkhandhaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahantaæ pa¤¤Ãkkhandhaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahantaæ vimuttikkhandhaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahantaæ vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato tamokÃyassa padÃÊanaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato vipallÃsassa pabhedanaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato taïhÃsallassa abbahanaæ7 esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato diÂÂhisaÇghÃÂassa viniveÂhanaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato mÃnaddhajassa papÃtanaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato abhisaækhÃrassa vÆpasamaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato oghassa nittharaïaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, 1. Sabba¤¤atena ¤Ãïena - va, vi, ka. 2. Samuppanno - machasaæ. 3. No sampÃyatÅti - syÃ. No saæsÃdetÅti - ka. 4. Bhagavà ceva - machasaæ. 5. RÃjà pabbajità - machasaæ. 6. BrÃhmaïa pabbajità - machasaæ. 7. AbbuÊhanaæ - syÃ, [A.] DÅghanikÃya - mahÃpadÃna sutta, majjhimanikÃya - ariyapariyesanasutta - bodhirÃjakumÃra sutta, brÃhmaïasaæyutta - paÂhamavagga, itivuttaka - dutiyavagga. [B.] PaÂisambhidÃmagga - ¤Ãïakathà - indriyakathÃ. [BJT Page 378] [\x 378/] Mahato bhÃrassa nikkhepanaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato saæsÃravaÂÂassa upacchedaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato santÃpassa nibbÃpanaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato pariÊÃhassa paÂippassaddhiæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahato dhammadhajassa ussÃpanaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi, mahante satipaÂÂhÃne mahante sammappadhÃne mahante iddhipÃde mahantÃni indriyÃni mahantÃni balÃni mahante bojjhaÇge mahantaæ ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ mahantaæ paramatthaæ amataæ nibbÃnaæ esi gavesi pariyesÅ tipi isi. Mahesakkhehi và sattehi esito gavesito pariyesito kahaæ buddho kahaæ bhagavà kahaæ devadevo kahaæ narÃsabho tipi isÅti yÃva tatiya¤ca devÅsi byÃkarotÅti me sutaæ. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''DvÃhaæ sakkaæ apucchissaæ (iccÃyasmà mogharÃjÃ. ) Na me byÃkÃsi cakkhumÃ, YÃva tatiya¤ca devÅsi ByÃkarotÅti me suta''nti. 15-2 Ayaæ loko paro loko Brahmaloko sadevako, DiÂÂhiæ te nÃbhijÃnÃti Gotamassa yasassino. Ayaæ loko paro lokoti: ''ayaæ loko'ti manussaloko, 'paro loko'ti manussalokaæ Âhapetvà sabbo paro loko'ti ayaæ loko paro loko'. Brahmaloko sadevakoti - sadevako loko samÃrako sabrahmako sassamaïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussÃti 'brahmaloko sadevako. DiÂÂhiæ te nÃbhijanÃtÅti - tuyhaæ diÂÂhiæ khantiæ ruciæ laddhiæ ajjhÃsayaæ adhippÃyaæ loko na jÃnÃti: 'ayaæ evaædiÂÂhiko evaækhantiko evaæruciko evaæladdhiko evaæajjhÃsayo evaæadhippÃyo'ti na jÃnÃti na passati na dakkhati nÃdhigacchati na vindati na paÂilabhatÅti 'diÂÂhiæ te nÃbhijÃnÃ'ti. [BJT Page 380] [\x 380/] Gotamassa yasassinoti: bhagavà yasappattoti yasassÅ, athavà bhagavà sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito lÃbhÅ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnantipi yasassÅti 'gotamassa yasassino. ' TenÃha so brÃhmaïo: ''Ayaæ loko paro loko Brahmaloko sadevako, DiÂÂhiæ te nÃbhijÃnÃti, Gotamassa yasassino''ti. 15-3 Evaæ abhikkantadassÃviæ Atthi pa¤hena Ãgamaæ, Kathaæ lokaæ avekkhantaæ MaccurÃjà na passati. Evaæ abhikkantadassÃvinti: evaæ abhikkantadassÃviæ aggadassÃviæ seÂÂhadassÃviæ viseÂÂhadassÃviæ pÃmokkhadassÃviæ uttamadassÃviæ paramadassÃvinti 'evaæ abhikkantadassÃviæ'. Atthi pa¤hena Ãgamanti: pa¤hena (atthikamhÃ) ÃgatÃ, pa¤haæ pucchitukÃmamha ÃgatÃ. Pa¤¤aæ sotukÃmà ÃgatamhÃti 'evampi 'atthi pa¤hena Ãgamaæ' athavà pa¤hatthikÃnaæ pa¤haæ pucchitukÃmÃnaæ pa¤haæ sotukÃmÃnaæ. ùgamanaæ abhikkamanaæ upasaÇkamanaæ payirupÃsanaæ atthi, evampi atthi pa¤hena Ãgamaæ, athavà pa¤hÃgamo tuyhaæ atthi, tvampi pahÆ, tvamasi alamatto mayà pucchitaæ kathetuæ vissajjetuæ, vahassetaæ bhÃranti evampi 'atthi pa¤hena Ãgamaæ'. Kathaæ lokaæ avekkhantanti: kathaæ lokaæ avekkhantaæ paccavekkhantaæ tulayantaæ tÅrayantaæ vibhÃvayantaæ vibhÆtaæ karontanti. 'Kathaæ lokaæ avekkhantaæ'. MaccurÃjà na passatÅti: maccurÃjà na passati na dakkhati nÃdhigacchati na vindati na paÂilabhatÅti 'maccurÃjà na passati'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Evaæ abhikkantadassÃviæ Atthi pa¤hena Ãgamaæ, Kathaæ lokaæ avekkhantaæ MaccurÃjà na passatÅ''ti. 1. Pa¤hena atthiko ÃgÃtomhi - machasaæ [BJT Page 382] [\x 382/] 15-4 Su¤¤ato lokaæ avekkhassu (MogharÃja) sadà sato, AttÃnudiÂÂhiæ Æhacca1 Evaæ maccutaro siyà Evaæ lokaæ avekkhantaæ MaccurÃjà na passatÅ Su¤¤ato lokaæ avekkhassÆti: 'loko'ti - nirayaloko tiracchÃnaloko pettivisayaloko manussaloko devaloko khandhaloko dhÃtuloko Ãyatanaloko ayaæ loko paro loko brahmaloko sadevako. ''A¤¤ataro bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: 'loko loko'ti bhante vuccati, kittÃvatà nu kho bhante lokoti vuccatÅti: lujjatÅti kho bhikkhu tasmà loko'ti vuccati. Ki¤ca lujjati, cakkhuæ kho bhikkhu lujjati, rÆpà lujjanti, cakkhuvi¤¤Ãïaæ lujjati, cakkhusamphasso lujjati, yampidaæ cakkhusamphassapaccayà uppajjati vedayitaæ sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, tampi lujjati, sotaæ lujjati, saddà lujjanti - ghÃnaæ lujjati, gandhà lujjanti - jivhà lujjati, rasà lujjanti - kÃyo lujjati, phoÂÂhabbà lujjanti - mano lujjati, dhammà lujjanti, manovi¤¤Ãïaæ lujjati, manosamphasso lujjati, yampidaæ manosamphassapaccayà uppajjati, vedayitaæ sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ và tampi lujjati, lujjatÅti kho bhikkhu tasmà loko'ti vuccatÅti. [A] Su¤¤ato lokaæ avekkhassÆti: dvÅhi kÃraïehi su¤¤ato lokaæ avekkhati: avasiyapava2ttasallakkhaïavasena vÃ, tucchasaÇkhÃra3samanupassanÃvasena vÃ, kathaæ avasiyapavattasallakkhaïavasena su¤¤ato lokaæ avekkhati: rÆpe vaso na labbhati, vedanÃya vaso na labbhati, sa¤¤Ãya vaso na labbhati, saÇkhÃresu vaso na labbhati, vi¤¤Ãïe vaso na labbhati. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: rÆpaæ bhikkhave anattÃ, rÆpaæ ca hidaæ bhikkhave attà abhavissa, nayidaæ rÆpaæ ÃbÃdhÃya saævatteyya, labbhetha ca rÆpe evaæ rÆpaæ hotu, evaæ me rÆpaæ mà ahosÅ'ti. Yasmà ca kho bhikkhave rÆpaæ anattÃ, tasmà rÆpaæ ÃbÃdhÃya saævattati4, na ca labbhati rÆpe evaæ me rÆpaæ hotu, evaæ me rÆpaæ mà ahosÅ'ti. Vedanà anattÃ, vedanà ca hidaæ bhikkhave attà abhavissa, nayidaæ vedanà ÃbÃdhÃya saævatteyya, 1. Uhacca - va-vi-ka. 2. Avassiyapavatta - syÃ. 3. DhÃtu saækhÃra - va, vi, ka. 4. SaævattatÅti rÆpe na labbhati - pana [A.] SalÃyatana saæyutta - gilÃnavagga. [BJT Page 384] [\x 384/] Labbhetha ca vedanÃya evaæ me vedanà hotu, evaæ me vedanà mà ahosÅti. Yasmà ca kho bhikkhave vedanà anattÃ, tasmà vedanà ÃbÃdhÃya saævattati. Na ca labbhati vedanÃya evaæ me vedanà hotu, evaæ me vedanà mà ahosÅ'ti. Sa¤¤Ã anattÃ, sa¤¤Ã ca hidaæ, bhikkhave attà abhavissa, nayidaæ sa¤¤Ã ÃbÃdhà saævatteyya. Labbhetha ca sa¤¤Ãya evaæ me sa¤¤Ã hotu, evaæ me sa¤¤Ã mà ahosÅ'ti, yasmà ca kho bhikkhave sa¤¤Ã anattÃ, tasmà sa¤¤Ã ÃbÃdhÃya saævattati, na ca labbhati1 sa¤¤Ãya evaæ me sa¤¤Ã hotu, evaæ me sa¤¤Ã mà ahosÅ'ti. SaÇkhÃrà anattÃ, saÇkhÃrà ca hidaæ bhikkhave attà abhavissaæsu nayidaæ saÇkhÃrà ÃbÃdhÃya saævatteyyuæ, labbhetha ca saækhÃresu evaæ me saÇkhÃrà hontu, evaæ me saækhÃrà mà ahesunti. Yasmà ca kho bhikkhave saÇkhÃrà anattÃ, tasmà saÇkhÃrà ÃbÃdhÃya saævattanti, na ca labbhati saÇkhÃresu evaæ me saÇkhÃrà hontu, evaæ me saÇkhÃrà ahesunti. Vi¤¤Ãïaæ anattÃ, vi¤¤Ãïaæ ca hidaæ bhikkhave attà abhavissa, nayidaæ vi¤¤Ãïaæ ÃbÃdhÃya saævatteyya, labbhetha ca vi¤¤Ãïe evaæ me vi¤¤Ãïaæ hotu, evaæ me vi¤¤Ãïaæ mà ahosÅti. Yasmà ca kho bhikkhave vi¤¤Ãïaæ anattÃ, tasmà vi¤¤Ãïaæ ÃbÃdhÃya saævattati, na ca labbhati vi¤¤Ãïe evaæ me vi¤¤Ãïaæ hotu, evaæ me vi¤¤Ãïaæ mà ahosÅti. * Kathaæ tucchasaÇkhÃrasamanupassanÃvasena su¤¤ato lokaæ avekkhati: rÆpe sÃro na labbhati, vedanÃya sÃro na labbhati, sa¤¤Ãya sÃro na labbhati, saækhÃresu sÃro na labbhati, vi¤¤Ãïe sÃro na labbhati. RÆpaæ asÃraæ2 nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và sukhasÃrasÃrena và attasÃrasÃrena vÃ, niccena và dhuvena và sassatena và avipariïÃmadhammena vÃ. Vedanà asÃrÃ3 nissÃrà sÃrÃpagatà - sa¤¤Ã asÃrà nissÃrà sÃrÃpagatà - saækhÃrà asÃrà nissÃrà sÃrÃpagatà - vi¤¤Ãïaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và sukhasÃrasÃrena và attasÃrasÃrena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ. 1. Nava labbhanti - machasaæ 2. AssÃraæ - machasaæ, syÃ. 3. AssÃrà - machasaæ, syÃ. *. Maramma - syÃmakkharapotthakesu ''nÃyaæ bhikkhave kÃyo'' iccÃdikaæ saæyutta nikÃye suttantaæ ettha pakkhittaæ taæ pana parato yujjati. [BJT Page 386] [\x 386/] Yathà pana naÊo asÃro1 nissÃro sÃrÃpagato, yathà eraï¬o asÃro nissÃro sÃrÃpagato, yathà udumbaro asÃro nissÃro sÃrÃpagato, yathà setavaccho2 asÃro nissÃro sÃrÃpagato, yathà pÃribhaddako3 asÃro nissÃro sÃrÃpagato, yathà pheïapiï¬o4 asÃro nissÃro sÃrÃpagato, yathà udakabubbuÊakaæ5 asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ, yathà marÅci asÃrà nissÃrà sÃrÃpagatÃ, yathà kadalikkhandho6 asÃro nissÃro sÃrÃpagato, yathà mÃyà asÃrà nissÃrà sÃrÃpagatÃ. Evameva rÆpaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ, niccasÃrasÃrena và sukhasÃrasÃrena và attasÃrasÃrena vÃ, niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ. Vedanà asÃrà nissÃrà sÃrÃpagatà niccasÃrasÃrena và sukhasÃrasÃrena và AttasÃrasÃrena vÃ, niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ. Sa¤¤Ã asÃrà nissÃrà sÃrÃpagatà niccasÃrasÃrena và sukhasÃrasÃrena và attasÃrasÃrena vÃ, niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ. SaækhÃrà asÃrà nissÃrà sÃrÃpagatà niccasÃrasÃrena và sukhasÃrasÃrena và attasÃrasÃrena vÃ, niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ. Vi¤¤Ãïaæ asÃraæ nissÃraæ sÃrÃpagataæ niccasÃrasÃrena và sukhasÃrasÃrena và attasÃrasÃrena vÃ, niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ. Evaæ tucchasaÇkhÃrasamanupassanÃvasena su¤¤ato lokaæ avekkhati. Imehi dvÅhi kÃraïehi su¤¤ato lokaæ avekkhati. Api ca chahÃkÃrebhi su¤¤ato lokaæ avekkhati: cakkhuæ su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, sotaæ su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, ghÃnaæ su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, jivhà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, kÃyo su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, mano su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, rÆpà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, saddà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, gandhà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, rasà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, phoÂÂhabbà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, dhammà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, cakkhuvi¤¤Ãïaæ su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, mano vi¤¤Ãïaæ su¤¤aæ attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, cakkhusamphasso su¤¤o attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, manosamphasso su¤¤o attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, rÆpasa¤¤Ã su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, dhammasa¤¤Ã su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, rÆpasaæcetanà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, dhammasaæcetanà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, rÆpataïhà su¤¤Ã attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, rÆpavitakko su¤¤o attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, rÆpavicÃro su¤¤o attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ, dhammavicÃro su¤¤o attena và attaniyena và niccena và dhuvena và sassatena và aviparinÃmadhammena vÃ. Evaæ chahÃkÃrehi su¤¤ato lokaæ avekkhati. 1. AssÃro - machasaæ, syà 2. Setagaccho - machasaæ, syÃ, 3. PÃlibhaddako - machasaæ, syÃ. 4. Yathà ca pheïupiï¬o, syÃ. 5. Yathà ca pubbulakaæ - syÃ. 6. Yathà ca kaddalikkhandho - syÃ. [BJT Page 388] [\x 388/] Api ca dasahÃkÃrehi su¤¤ato lokaæ avekkhati: rÆpaæ rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. Vedanaæ rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. Sa¤¤aæ rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. SaÇkhÃre rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. Vi¤¤Ãïaæ rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. Cutiæ rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. Uppattiæ rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. PaÂisandhiæ rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. Bhavaæ rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. SaæsÃravaÂÂaæ rittato tucchato su¤¤ato anattato asÃrakato vadhakato vibhavato aghamÆlato sÃsavato saÇkhatato. Evaæ dasahÃkÃrehi su¤¤ato lokaæ avekkhati. Api ca dvÃdasahÃkÃrehi su¤¤ato lokaæ avekkhati: rÆpaæ na satto na jÅvo na naro na mÃnavo na itthi na puriso na attà na attaniyaæ. NÃhaæ na mama na koci na kassaci. Vedanà na satto na jÅvo na naro na mÃnavo na itthi na puriso na attà na attaniyaæ. NÃhaæ na mama na koci na kassaci. Sa¤¤Ã na satto na jÅvo na naro na mÃnavo na itthi na puriso na attà na attaniyaæ. NÃhaæ na mama na koci na kassaci. SaÇkhÃrà na satto na jÅvo na naro na mÃnavo na itthi na puriso na attà na attaniyaæ. NÃhaæ na mama na koci na kassaci. Vi¤¤Ãïaæ na satto na jÅvo na naro na mÃnavo na itthi na puriso na attà na attaniyaæ. NÃhaæ na mama na koci na kassaci. Evaæ dvÃdasahÃkÃrehi su¤¤ato lokaæ avekkhati. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''NÃyaæ bhikkhave, kÃyo tumhÃkaæ, napi a¤¤esaæ, purÃïamidaæ bhikkhave, kammaæ abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ vedaniyaæ daÂÂhabbaæ tatra1 bhikkhave sutavà ariyasÃvako paÂiccasamuppÃdaæ yeva sÃdhukaæ yoniso manasikaroti: 'iti imasmiæ sati idaæ hoti, imassuppÃdà idaæ uppajjati, imasmiæ asati idaæ na hoti, imassa nirodhà idaæ nirujjhati, yadidaæ avijjÃpaccayà saækhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ -pe-------evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. AvijjÃya tveva asesavirÃganirodhà saækhÃranirodho saækhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho -pe---------------- Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotÅ''ti[a.] Evampi su¤¤ato lokaæ avekkhati vuttaæ hetaæ bhagavatà ''yaæ bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Ki¤ca bhikkhave na tumhÃkaæ rÆpaæ bhikkhave na tumhÃkaæ, taæ pajahatha. Taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Vedanà bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha. 1. Tatra kho - machasaæ [A] saæyutta nikÃya - kaÊÃrakhattiya vagga [BJT Page 390] [\x 390/] Sà vo pahÅnà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Sa¤¤Ã bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha, sà vo pahÅnà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. SaækhÃrà bhikkhave na tumhÃkaæ te pajahatha te vo pahÅnà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissanti. Vi¤¤Ãïaæ bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Taæ kiæ ma¤¤atha1 bhikkhave yaæ imasmiæ jetavane tiïakaÂÂhasÃkhÃpalÃsaæ taæ jano hareyya và daheyya và yathÃpaccayaæ và kareyya, api nu tumhÃkaæ evamassa, amhe jano harati và dahati và yathÃpaccayaæ và karotÅti? Ne hetaæ bhante, taæ kissa hetu: na hi no etaæ2 bhante, attà và attaniyaæ vÃ'ti. Evameva kho bhikkhave yaæ na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Ki¤ca bhikkhave na tumhÃkaæ: rÆpaæ bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. 3 Vedanà bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Sa¤¤Ã bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. SaÇkhÃrà bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Vi¤¤Ãïaæ rÆpaæ bhikkhave na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissatÅ''ti, evampi su¤¤ato lokaæ avekkhati. ùyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: ''su¤¤o loko su¤¤o lokoti bhante vuccati, kittÃvatà nu kho bhante su¤¤o lokoti vuccatÅti? Yasmà ca kho Ãnanda, su¤¤aæ attena và attaniyena vÃ, tasmà su¤¤o lokoti vuccati. Ki¤cÃnanda su¤¤aæ attena và attaniyena vÃ: cakkhuæ kho Ãnanda su¤¤aæ attena và attaniyena vÃ, rÆpà su¤¤Ã - cakkhuvi¤¤Ãïaæ su¤¤Ã, cakkhusamphasso su¤¤o - yampidaæ cakkhusamphassapaccayà uppajjati vedayitaæ sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, tampi su¤¤aæ attena và attaniyena vÃ. Sotaæ su¤¤aæ - saddà su¤¤Ã - ghÃnaæ su¤¤aæ - gandhà su¤¤Ã - jivhà su¤¤Ã - rasà su¤¤Ã - kÃyo su¤¤o - phoÂÂhabbà su¤¤Ã - 1. SeyyathÃpi - machasaæ 2. Evaæ - pa, va, vi, ka 3. Patthaye - syà [BJT Page 392] [\x 392/] Mano su¤¤o - dhammà su¤¤Ã - manosamphasso su¤¤o - yampidaæ manosamphassapaccayà uppajjati vedayitaæ sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ và tampi su¤¤aæ attena và attaniyena vÃ, yasmà ca kho Ãnanda su¤¤aæ attena và attaniyena vÃ, tasmà 'su¤¤o loko'ti vuccatÅ ti. [A] Evampi su¤¤ato lokaæ avekkhati. BhÃsitampi hetaæ: ''Suddhaæ dhammasamuppÃdaæ suddhaæ saÇkhÃrasantatiæ, Passantassa yathÃbhÆtaæ na bhayaæ hoti gÃmaïi. TiïakaÂÂhasamaæ lokaæ yadà pa¤¤Ãya passati, Nä¤aæ patthayate4 kiæci a¤¤atra appaÂisandhiyÃ''ti. [B] Evampi su¤¤ato lokaæ avekkhati. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''evameva kho bhikkhave, bhikkhu rÆpaæ samannesati yÃvatà rÆpassa gati. Vedanaæ samannesati yÃvatà vedanÃya gati. Sa¤¤aæ samannesati yÃvatà sa¤¤Ãya gati. SaÇkhÃre samannesati yÃvatà saækhÃrÃnaæ gati. Vi¤¤Ãïaæ samannesati yÃvatà vi¤¤Ãïassa gati, yampissa hoti ahanti và mamanti và asmÅti vÃ, tampi tassa na hotÅ''ti. [C] evampi su¤¤ato lokaæ avekkhati. Su¤¤ato lokaæ avekkhassÆti: su¤¤ato lokaæ avekkhassu paccavekkhassu dakkhassu tulehi tirehi vibhÃvehi vibhÆtaæ karohÅti 'su¤¤ato lokaæ avekkhassu'. MogharÃja sadà satoti 'mogharÃjÃ'ti bhagavà taæ brÃhmaïaæ Ãlapati. SadÃti sabbakÃlaæ -pe------------------pacchime vayo khandhe. Satoti - catÆhi kÃraïehi sato: kÃye kÃyÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato vedanÃsu vedanÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, citte cittÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato, dhammesu dhammÃnupassanÃsatipaÂÂhÃnaæ bhÃvento sato aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: asati parivajjanÃya sato: satikaraïÅyÃna¤ca dhammÃnaæ katattà sato: satipaÂipakkhÃnaæ dhammÃnaæ hatattà sato: satinimittÃnaæ dhammÃnaæ asammuÂÂhattà sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satiyà samannÃgatattà sato: satiyà vasitattà sato: satiyà pÃgu¤¤atÃya sato: satiyà apaccoropanatÃya sato. Aparehipi catÆhi kÃraïehi sato: satattà sato: santattà sato: samitattà sato: santadhammasamannÃgatattà sato. BuddhÃnussatiyà sato: dhammÃnussatiyà sato: saÇghÃnussatiyà sato: sÅlÃnussatiyà sato: cÃgÃnussatiyà sato: devatÃnussatiyà sato: ÃnÃpÃnasatiyà sato: maraïÃnussatiyà sato: kÃyagatÃsatiyà sato: upasamÃnussatiyà satoti. Yà sati anussati paÂissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsati satisambojjhaÇgo ekÃyanamaggo, ayaæ vuccati sati. Iminà sati upeto hoti samupeto upagato samupagato uppanno samuppanno samannÃgato. So vuccati sato'ti 'mogharÃja sadà sato'. 4. Patthaye - syÃ. [A] khandhasaæyutta - na tumhÃkavagga. [A.] Saæyutta nikÃya - channavagga [B.] Adhimutta theragÃthà [C.] Saæyutta nikÃya ÃsÅvisavagga [BJT Page 394] [\x 394/] AttÃnudiÂÂhiæ ÆhaccÃti - 'attÃnudiÂÂhi' vuccati vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi. ''Idha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto 'rÆpaæ attano samanupassati, rÆpavantaæ và attÃnaæ, attani và rÆpaæ, rÆpasmiæ và attÃnaæ, vedanaæ attano samanupassati, vedanÃvantaæ và attÃnaæ, attani và vedanaæ, vedanasmiæ và attÃnaæ, sa¤¤aæ attano samanupassati, sa¤¤Ãvantaæ và attÃnaæ, attani và sa¤¤aæ, sa¤¤asmiæ và attÃnaæ, saækhÃre attano samanupassati, saækhÃravantaæ và attÃnaæ, attani và saækhÃre, saækhÃrasmiæ và attÃnaæ, vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ, attani và vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ, diÂÂhikantÃro diÂÂhivisÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ, gÃho patiÂÂhÃho1. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvakasmiæ yÃthÃvakanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhi diÂÂhigatÃni[a. ''] Ayaæ attÃnudiÂÂhi. AttÃnudiÂÂhiæ ÆhaccÃti attÃnudiÂÂhiæ Æhacca samÆhacca uddharitvà samuddharitvà uppÃÂayitvà samuppÃÂayitvà pajahetvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti2 'attÃnudiÂÂhiæ Æhacca'. Evaæ maccutaro siyÃti: evaæ maccupi tareyyÃsi, jarÃpi tareyyÃsi, maraïampi tareyyÃsi uttareyyÃsi patareyyÃsi samatikkameyyÃsi vÅtivatteyyÃsÅti 'evaæ maccutaro siyÃ. ' Evaæ lokaæ avekkhantanti: evaæ lokaæ avekkhantaæ paccavekkhantaæ tulayantaæ tÅrayantaæ vibhÃvayantaæ vibhÆtaæ karontanti 'evaæ lokaæ avekkhantaæ. ' MaccurÃjà na passatÅti: maccupi maccurÃjà mÃropi maccurÃjà maraïampi maccurÃjÃ. Na passatÅti - maccurÃjà na passati na dakkhati nÃdhigacchati na vindati na paÂilabhati. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''seyyathÃpi bhikkhave Ãra¤¤ako migo ara¤¤e pavane ca mÃno vissattho gacchati vissattho tiÂÂhati, vissattho nisÅdati, vissattho seyyaæ kappeti taæ kissa hetu: anÃpÃthagato bhikkhave, luddassa. Evameva kho bhikkhave, bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. 1. PaÂiggÃho - ma. Cha. Saæ 2. AnabhÃvaæ gamitvÃti-pa-va-vi-ka [A] vibhaÇga [BJT Page 396] [\x 396/] Punacaparaæ bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Punacaparaæ bhikkhave bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Punacaparaæ bhikkhave bhikkhu ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anattaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati, sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ, apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Tiïïo loke visattikaæ so vissattho gacchati, vissattho tiÂÂhati: vissattho nisÅdati, vissattho seyyaæ kappeti, taæ kissa hetu, anÃpÃthagato bhikkhu pÃpimatoti[a ']maccurÃjà na passatÅ'ti. TenÃha bhagavÃ: Su¤¤ato lokaæ avekkhassu MogharÃjà sadà sato, AttÃnudiÂÂhiæ Æhacca Evaæ maccutaro siyÃ, Evaæ lokaæ avekkhantaæ, MaccurÃjà na passatÅti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, 2 tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. 'Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti. Tassa brÃhmaïassa anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. Saha arahattappattà ajinajaÂÃvÃkacÅratidaï¬akamaï¬alu kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako' hamasmÅ'ti. MogharÃja suttaniddeso samatto. [A] majjhima nikÃya - nivÃsasutta. [BJT Page 398] [\x 398/] 16. PiÇgiya suttaniddeso 16-1 Jiïïohamasmi abalo vivaïïo (iccÃyasmà piÇgiyo) Nettà na suddhà savanaæ na phÃsu, MÃhaæ nassaæ momuho antarÃva1 ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ JÃtijarÃya idha vippahÃnaæ. Jiïïohamasmi abalo vivaïïoti: 'jiïïohamasmÅti - jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto vÅsaævassasatiko jÃtiyà abaloti abalo dubbalo appabalo appathÃmo. 2 Vivaïïoti vÅtavaïïo vigatavaïïo vigacchitavaïïo. Yà sà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahità ÃdÅnavo pÃtubhÆtoti 'jiïïohamasmi abalo vivaïïo. ' IccÃyasmà piÇgiyo'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. PiÇgiyoti: tassa brÃhmaïassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpo. PuïïÃko'ti tassa brÃhmaïassa gottaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro'ti Ãyasmà piÇgiyo. Nettà na suddhà savanaæ na phÃsÆti: nettà asuddhà avisuddhà aparisuddhà avodÃtÃ. No tathà cakkhunà rÆpe passÃmÅti nettà na suddhÃ. Savanaæ na phÃsÆti - sotà asuddhà avisuddhà aparisuddhà avodÃtÃ. No tathà sotena saddaæ suïÃmÅti nettà na suddhà savanaæ na phÃsu. MÃhaæ nassaæ momuho antarà vÃti: 'mÃhaæ nassanti - mÃhaæ nassaæ mÃhaæ vinassaæ mÃhaæ panassaæ. Momuhoti - momuho3 (mohamÆÊho) avidvà avijjÃgato a¤¤ÃïÅ avibhÃvÅ duppa¤¤o. Antarà vÃti - tuyhaæ dhammaæ diÂÂhiæ paÂipadaæ maggaæ ana¤¤Ãya anadhigantvà aviditvà apaÂilabhitvà aphassayitvà asacchikaritvà antarÃyeva kÃlaæ kareyyanti 'mÃhaæ nassaæ momuho antarà va'. 1. AntarÃya, - syÃ, pana 2. JÃtiyà abalo dubbalo - va, cha, ka 3. Mohamuho - machasaæ [BJT Page 400] [\x 400/] ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤anti: 'dhamma'nti - ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ, cattÃro satipaÂÂhÃne cattÃro sammappadhÃne cattÃro iddhipÃde, pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇge ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ nibbÃna¤ca nibbÃnagÃmini¤ca paÂipadaæ Ãcikkha, desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehÅti 'Ãcikkha dhammaæ'. Yamahaæ vija¤¤anti yamahaæ jÃneyyaæ ÃjÃneyyaæ vijÃneyyaæ paÂivijÃneyyaæ paÂivijjheyyaæ adhigaccheyyaæ phasseyyaæ1 sacchikareyyanti 'Ãcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ'. JÃtijarÃya idha vippahÃnanti idheva jÃtijarÃmaraïassa pahÃnaæ vÆpasamaæ paÂinissaggaæ paÂippassaddhiæ amataæ nibbÃnanti 'jÃtijarÃya idha vippahÃnaæ'. TenÃha so brÃhmaïe: ''Jiïïohamasmi abalo vivaïïo (iccÃyasmà piÇgiyo) Nettà na suddà savanaæ na phÃsu MÃhaæ nassaæ momuho antarà va ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ JÃtijarÃya idha vippahÃna''nti 16-2 DisvÃna rÆpesu viha¤¤amÃne (piÇgiyÃti bhagavÃ) Ruppanti rÆpesu janà pamuttÃ, Tasmà tuvaæ piÇgiya appamatto Jahassu rÆpaæ apunabbhavÃya. DisvÃna rÆpesu viha¤¤amÃneti: 'rÆpa'nti - cattÃro ca mahÃbhÆtà catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ. Sattà rÆpahetu rÆpapaccayà rÆpakÃraïà ha¤¤anti viha¤¤anti upaha¤¤anti upaghÃtÅyanti2 rÆpe sati vividhà kammakÃraïà kÃrenti. 3 KasÃhipi tÃÊenti vettehipi tÃÊenti addhadaï¬akehipi tÃÊenti, hatthampi chindanti, pÃdampi chindanti, hatthapÃdampi chindanti, kaïïampi chindanti, 1. Passeyyaæ - va, vi, ka 2. UpasÃtayanti - syÃ. 3. VividhakammakÃraïa [BJT Page 402] [\x 402/] NÃsampi chindanti, kaïïanÃsampi chindanti, bilaÇgathÃlikampi karonti, saÇkhamuï¬ikampi karonti rÃhumukhampi karonti, jotimÃlikampi karonti hatthapajjotikampi karonti, erakavattikampi karonti, cÅrakavÃsikampi karonti, eïeyyakampi karonti balisamaæsikampi karonti, kahÃpaïÃkampÅ1 karonti, khÃrÃpatacchikampi karonti, paÊighaparivattikampi karonti paÊÃlapiÂÂhi2kampi karonti, tattenapi telena osi¤canti, sunakhehipi khÃdÃpenti. JÅvantampi sÆle uttÃsenti, asinÃpi sÅsaæ chindanti. Evaæ sattà rÆpahetu rÆpapaccayà rÆpakÃraïà ha¤¤anti viha¤¤anti upaha¤¤anti upaghÃtÅyanti3. Evaæ ha¤¤amÃne viha¤¤amÃne upaha¤¤amÃne upaghÃtÅyamÃne disvà passitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti 'disvÃna rÆpesu viha¤¤amÃne'. PiÇgiyÃti - bhagavà taæ brÃhmaïaæ nÃmena Ãlapati, bhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'piÇgiyÃti bhagavÃ. ' Ruppanti rÆpesu janà pamattÃti: 'ruppantÅ'ti ruppanti kuppanti pÅÊayanti4 ghaÂÂayanti5 byÃdhikà domanassità honti cakkhurogena ruppanti, kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, sotarogena ruppanti, kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, kÃyarogena ruppanti, kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassena ruppanti, kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità hontÅti ruppanti rÆpesu. Athavà cakkhusmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne6 vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti. Sotasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, ghÃnasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, jivhÃya hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, kÃyasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, rÆpasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, saddasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, gandhasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, rasasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, phoÂÂhabbasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, kulasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, gaïasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, ÃvÃsasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, lÃbhasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, yasasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, pasaæsÃya hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, sukhasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, cÅvarasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, piï¬apÃtasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, senÃsanasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità honti, gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrasmiæ hÅyamÃne hÃyamÃne parihÃyamÃne vemÃne vigacchamÃne antaradhÃyamÃne ruppanti kuppanti pÅÊayanti ghaÂÂayanti byÃdhinà domanassità hontÅti evampi 'ruppanti rÆpesu'. JanÃti khattiyà ca brÃhmaïà ca vessà ca suddà ca gahaÂÂhà ca pabbajità ca devà ca manussà ca. PamattÃti. PamÃdo vattabbo: kÃyaduccaritena và vacÅduccaritena và manoduccaritena và pa¤casu kÃmaguïesu cittassa vossaggo7 vossaggÃnuppadÃnaæ kusalÃnaæ và dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà anavaÂÂhitakiriyatÃ8 olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ anadhiÂÂhÃnaæ ananuyogo pamÃdo. [A] yo evarÆpo pamÃdo pamajjanà pamajjitattaæ ayaæ vuccati pamÃdo''. Iminà pamÃdena samannÃgatà janà pamattÃti 'ruppanti rÆpesu janà pamattÃ'. 1. KahÃpaïikampi - machasaæ 2. PaÊÃlapÅÂhakampi - machasaæ 3. UpasÃÂiyanti - va, vi, ka 4. PÅÊiyanti - va-vi-ka, syà 5. SaÂÂiyanti - va, vi, ka 6. VihÃyamÃne - va, vi, ka 7. Vosaggo machasaæ 8. AnaÂÂhita kiriyatà - machasaæ AnavaÂÂhita kÃriyà - va, vi, ka [A] vibhaÇga - khuddakavatthu vibhaÇga [BJT Page 404] [\x 404/] Tasmà tuvaæ piÇgiya appamattoti: 'tasmÃ'ti - tasmà taækÃraïà taæhetu tappaccayà taænidÃnà evaæ ÃdÅnavaæ sampassamÃno rÆpesÆti tasmà tuvaæ piÇgiya. Appamattoti sakkaccakÃrÅ sÃtaccakÃrÅ aÂÂhitakÃrÅ anolÅnavuttiko anikkhittachando anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và sÅlakkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và sÅlakkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và samÃdhikkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và samÃdhikkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và pa¤¤Ãkkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và pa¤¤Ãkkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và vimuttikkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và vimuttikkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ apari¤¤Ãtaæ và dukkhaæ parijÃneyyaæ, appahÅne và kilese pajaheyyaæ, abhÃvitaæ và maggaæ bhÃveyyaæ, asacchikataæ và nirodhaæ sacchikareyyanti' yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesÆti 'tasmà tuvaæ piÇgiya appamatto'. Jahassu rÆpaæ apunabbhavÃyÃti: 'rÆpa'nti: cattÃro mahÃbhÆtà catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ, jahassu rÆpanti - jahassu rÆpaæ, pajahassu rÆpaæ, vinodehi rÆpaæ, byantÅkarohi rÆpaæ, anabhÃvaæ gamehi rÆpaæ. ApunabbhavÃyÃti yathà te rÆpaæ idheva nirujjheyya puna paÂisandhiko bhavo na nibbatteyya kÃmadhÃtuyà cà rÆpadhÃtuyà và arÆpadhÃtuyà và kÃmabhave và rÆpabhave và arÆpabhave và sa¤¤Ã bhave và asa¤¤Ãbhave và nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave và ekavokÃrabhave và catuvokÃrabhave và pa¤cavokÃrabhave và punagatiyà và upapattiyà và paÂisandhiyà bhave và saæsÃre và vaÂÂe và janeyya na nibbatteyya nÃbhinibbatteyya, idheva nirujjheyya, vÆpasameyya atthaæ gaccheyya paÂippassambheyyÃti 'jahassu rÆpaæ apunabbhavÃya. ' TenÃha bhagavÃ: ''DisvÃna rÆpesu viha¤¤amÃne (piÇgiyÃti bhagavÃ) Ruppanti rÆpesu janà pamattÃ, Tasmà tuvaæ piÇgiya appamatto Jahassu rÆpaæ apunabbhavÃyÃ'ti. 16-3 ''Disà catasso vidisà catasso Uddhaæ adho dasadisà imÃyo, Na tuyhaæ adiÂÂhaæ asutÃ1mutaæ và Atho avi¤¤Ãtaæ ki¤ca2namatthi loke ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ JÃtijarÃya3 idha vippahÃnaæ. Disà catasso vidisà catasso uddhaæ adho dasadisà imÃyoti dasadisÃ, Na tuyhaæ adiÂÂhaæ asutÃmutaæ và atho avi¤¤Ãtaæ ki¤canamatthi loke ti tuyhaæ adiÂÂhaæ asutaæ amutaæ avi¤¤Ãtaæ ki¤ci attattho và parattho và ubhayattho và diÂÂhadhammiko và attho samparÃyiko và attho uttÃno và attho gambhÅro và attho gÆÊho và attho paÂicchanno và attho neyyo và attho nÅto và attho anavajjo và attho nikkileso và attho vodÃno và attho paramattho và attho4 natthi, na santi na saævijjati nÆpalabbhatÅti 'na tuyhaæ adiÂÂhaæ asutÃmutaæ và atho avi¤¤Ãtaæ ki¤canamatthi loke. ' 1. Assutaæ amutaæ - machasaæ Asutaæ mutaæ và - su 2. Ki¤ci namatthi - machasaæ, syà - ki¤canaæ atthi - su 3. JÃtijajarÃya - syà 4. Paramattho và - machasaæ syà [BJT Page 406] [\x 406/] ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤anti: 'dhamma'nti - ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ, cattÃro satipaÂÂhÃne cattÃro sammappadhÃne cattÃro iddhipÃde, pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇge ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ nibbÃna¤ca nibbÃnagÃmini¤ca paÂipadaæ Ãcikkha, desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivarÃhi vibhajÃhi uttÃnÅkarohi pakÃsehi. Yamahaæ vija¤¤anti yamahaæ jÃneyyaæ ÃjÃneyyaæ VijÃneyyaæ paÂivijÃneyyaæ paÂivijjheyyaæ adhigaccheyyaæ phasseyyaæ1 sacchikareyyanti 'Ãcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ'. JÃtijarÃya idha vippahÃnanti 'idheva jÃtijarÃmaraïassa pahÃnaæ vÆpasamaæ paÂinissaggaæ paÂippassaddhiæ amataæ nibbÃnanti 'jÃtijarÃya idha vippahÃnaæ'. TenÃha so brÃhmaïo: ''Disà catasso vidisà catasso Uddhaæ adho dasadisà imÃyo, Na tuyhaæ adiÂÂhaæ asutÃmutaæ vÃ. Atho avi¤¤Ãtaæ ki¤canamatthi loke ùcikkha dhammaæ yamahaæ vija¤¤aæ JÃtijarÃya idha vippahÃna''nti 16-4 TaïhÃdhipanne manuje pekkhamÃno (piÇgiyÃti bhagavÃ) SantÃpajÃte jarasà parete Tasmà tuvaæ piÇgiya appamatto Jahassu taïhaæ apunabbhavÃya. TaïhÃdhipanne2 manuje pekkhamÃnoti 'taïhÃ'ti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ, taïhÃdhipanneti taïhÃadhipanne taïhÃnuge taïhÃnugate taïhÃnusaÂe taïhÃyÃpanne3 paÂipanne abhibhÆte pariyÃdinnacitte. Manujeti sattÃdhivacanaæ. PekkhamÃnoti pekkhamÃno dakkhamÃno olokayamÃno nijjhÃyamÃno upaparikkhayamÃnoti 'taïhÃdhipanne manuje pekkhamÃno. PiÇgiyÃti bhagavà taæ brÃhmaïaæ gottena Ãlapati. BhagavÃ'ti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ bhagavÃti 'piÇgiyÃti bhagavÃ. ' 1. Passeyya - va, vi, ka 2. TaïhÃvipanne vi, ka 3. TaïhÃyapanne - machasaæ [BJT Page 408] [\x 408/] SantÃpajÃte jarasà pareteti: 'santÃpajÃte'ti jÃtiyà santÃpajÃte jarÃya santÃpajÃte vyÃdhinà santÃpajÃte maraïena santÃpajÃte sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsehi santÃpajÃte nerayikena dukkhena santÃpajÃte tiracchÃnena dukkhena santÃpajÃte pettivisayena dukkhena santÃpajÃte mÃnusikena dukkhena santÃpajÃte gabbhokkantimÆlakena dukkhena santÃpajÃte gabbhaÂÂhitimÆlakena dukkhena santÃpajÃte gabbhavuÂÂhÃnamÆlakena dukkhena santÃpajÃte jÃtassupanibandhakena dukkhena santÃpajÃte jÃtassa ParÃdheyyatena dukkhena santÃpajÃte attÆpakkamena dukkhena santÃpajÃte parÆpakkamena dukkhena santÃpajÃte dukkhadukkhena santÃpajÃte saÇkhÃradukkhena santÃpajÃte viparinÃmadukkhena santÃpajÃte, cakkhurogo sotarogo ghÃnarogo jivhÃrogo kÃyarogo sÅsarogo kaïïarogo mukharogo dantarogo kÃso sÃso pinÃso ¬aho jaro kucchi rogo mucchà pakkhandikà sÆlà visÆcikà kuÂÂhaæ gaï¬o kilÃso soso apamÃro daddu kaï¬u kacchu rakhasà vitacchikà lohitapittaæ madhumeho aæsà piÊakà bhagandalà pittasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà semhasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà vÃtasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà sannipÃtikà ÃbÃdhà utuparinÃmajà ÃbÃdhà visamaparihÃrajà ÃbÃdhà opakkamikà ÃbÃdhà kammavipÃkajà ÃbÃdhà sÅtaæ uïhaæ jighacchà pipÃsà uccÃro passÃvo ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnena dukkhena, mÃtumaraïena dukkhena pitumaraïena dukkhena bhÃtumaraïena dukkhena bhaginÅmaraïena dukkhena puttamaraïena dukkhena dhÅtumaraïena dukkhena diÂÂhibyasanena dukkhena santÃpajÃte ÅtijÃte upaddavajÃte upasaggajÃtehi 'santÃpajÃte. Jarasà pareteti jarÃya phuÂÂhe parete samohite samannÃgate jÃtiyà anugate jarÃya anusaÂe byÃdhinà abhibhÆte maraïena abbhÃhate atÃïe alene asaraïe asaraïÅbhÆteti 'santÃpajÃte jarasà parete'. Tasmà tuvaæ piÇgiya appamattoti: 'tasmÃ'ti tasmà taækÃraïà taæhetu tappaccayà taænidÃnÃ, evaæ ÃdÅnavaæ sampassamÃno taïhÃyÃti, 'tasmà tuvaæ piÇgiya. Appamattoti sakkaccakÃrÅ sÃtaccakÃrÅ aÂÂhitakÃrÅ anolÅnavuttiko anikkhittachando anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và sÅlakkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và sÅlakkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và samÃdhikkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và samÃdhikkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và pa¤¤Ãkkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và pa¤¤Ãkkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và vimuttikkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và vimuttikkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ apari¤¤Ãtaæ và dukkhaæ parijÃneyyaæ, appahÅne và kilese pajaheyyaæ, abhÃvitaæ và maggaæ bhÃveyyaæ, asacchikataæ và nirodhaæ sacchikareyyanti' yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesÆti 'tasmà tuvaæ piÇgiya appamatto'. Jahassu taïhaæ apunabbhavÃyÃti taïhÃti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ. Jahassu taïhanti jahassu taïhaæ pajahassu taïhaæ vinodehi taïhaæ, byantÅkarohi taïhaæ anabhÃvaæ gamehi taïhaæ. ApunabbhavÃyÃti yathà te rÆpaæ idheva nirujjheyya puna paÂisandhiko bhavo na nibbatteyya kÃmadhÃtuyà cà rÆpadhÃtuyà và arÆpadhÃtuyà và kÃmabhave và rÆpabhave và arÆpabhave và sa¤¤Ã bhave và asa¤¤Ãbhave và nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave và ekavokÃrabhave và catuvokÃrabhave và pa¤cavokÃrabhave và punagatiyà và upapattiyà và paÂisandhiyà bhave và saæsÃre và vaÂÂe và janeyya na nibbatteyya nÃbhinibbatteyya , idheva nirujjheyya, vÆpasameyya atthaæ gaccheyya paÂippassambheyyÃti 'jahassu taïhaæ apunabbhavÃya. ' TenÃha bhagavÃ: TaïhÃdhipanne manuje pekkhamÃno - (piÇgiyÃti bhagavÃ) SantÃpajÃte jarasà parete, Tasmà tuvaæ piÇgiya appamatto Jahassu taïhaæ apunabbhavÃyÃ'ti. Saha gÃthÃpariyosÃnà ye te brÃhmaïena saddhiæ ekacchandà ekapayogo ekÃdhippÃyà ekavÃsanavÃsitÃ, tesaæ anekapÃïasahassÃnaæ virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi. Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti. Tassa brÃhmaïassa virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi, [BJT Page 410] [\x 410/] Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti. Saha dhammacakkhussa paÂilÃbhà AjinajaÂÃvÃkacÅradaï¬akamaï¬alu1 kesà ca massu ca antarahitÃ. Bhaï¬u kÃsÃyavatthavasano saÇghÃÂipattacÅvaradharo bhikkhu anavatthapaÂipattiyà pa¤jaliko bhagavantaæ namassamÃno nisinno hoti: 'satthà me bhante bhagavà sÃvako 'hamasmÅ'ti. 2 PiÇgiya suttaniddeso samatto. 1. VÃkacirakadaï¬akamaï¬alu - pana 2. SÃvako hamasminti - pana [BJT Page 412] [\x 412/] 17. PÃrÃyanÃnugÅti niddeso ''Idamavoca bhagavà magadhesu viharanto pÃsÃïake cetiye paricÃrakasoÊasÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ajjhiÂÂho puÂÂho pa¤haæ byÃkÃsi. '' Idamavoca bhagavÃti imaæ pÃrÃyÃnaæ1 avoca. BhagavÃti gÃravÃdhivacanametaæ: Apica, bhaggarÃgoti bhagavÃ: bhaggadosoti bhagavÃ: bhaggamohoti bhagavÃ: bhaggamÃnoti bhagavÃ: bhaggadiÂÂhÅti bhagavÃ: bhaggakaïÂakoti bhagavÃ: bhaggakilesoti bhagavÃ: bhaji vibhaji pavibhaji dhammaratananti bhagavÃ: bhavÃnaæ antakaroti bhagavà : bhÃvitakÃyo bhÃvitasÅlo bhÃvitacitto bhÃvitapa¤¤oti bhagavÃ: bhaji và bhagavà ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃnÅti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà attharasassa dhammarasassa vimuttirasassa adhisÅlassa adhicittassa adhipa¤¤ÃyÃti bhagavÃ. BhÃgÅ và bhagavà catunnaæ jhÃnÃnaæ catunnaæ appama¤¤Ãnaæ catunnaæ arÆpasamÃpattÅnanti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà aÂÂhannaæ vimokkhÃnaæ aÂÂhannaæ abhibhÃyatanÃnaæ navannaæ anupubbavihÃrasamÃpattÅnanti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ sa¤¤ÃbhÃvanÃnaæ dasannaæ kasiïasamÃpattÅnaæ, ÃnÃpÃnasatisamÃdhissa asubhasamÃpattiyÃti bhagavÃ, bhÃgÅ và bhagavà catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ catunnaæ iddhipÃdÃnaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ pa¤cannaæ balÃnaæ sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassÃti bhagavÃ: bhÃgÅ và bhagavà dasannaæ tathÃgatabalÃnaæ catunnaæ vesÃrajjÃnaæ catunnaæ paÂisambhidÃnaæ channaæ abhi¤¤Ãnaæ channaæ buddhadhammÃnanti bhagavÃ: bhagavÃti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ, na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ ''bhagavÃti idamavoca bhagavÃ. ' Magadhesu viharanto pÃsÃïake cetiyeti 'magadhesÆ'ti magadhanÃmake janapade viharantoti caranto viharanto irÅyanto vattento pÃlento yapento yÃpento. PÃsÃïake cetiyeti. PÃsÃïakacetiyaæ vuccati buddhÃsananti magadhesu viharanto pÃsÃïake cetiye. ParicÃrakasoÊasÃnaæ brÃhmaïÃnanti piÇgiyo brÃhmaïo bÃvarissa brÃhmaïassa paddho paddhacaro paricÃrako sisso. Tena2 'te soÊasÃti evampi paricÃrakasoÊasÃnaæ brÃhmaïÃnaæ. Athavà te soÊasabrÃhmaïà buddhassa bhagavato paddhà paddhacarà paricÃrikà sissÃti evampi paricÃrakasoÊasÃnaæ brÃhmaïÃnaæ. AjjhiÂÂho puÂÂho puÂÂho pa¤haæ byÃkÃsÅti 'ajjhiÂÂho'ti ajjhiÂÂho ajjhesito. PuÂÂho puÂÂhoti puÂÂho puÂÂho pucchito pucchito yÃcito yÃcito ajjhesito ajjhesito pÃsÃdito pÃsÃdito. Pa¤haæ byÃkÃsÅti pa¤haæ byÃkÃsi Ãcikkha desehi pa¤¤apesi paÂÂhapesi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi pakÃsesÅti 'ajjhaÂÂho puÂÂho puÂÂho pa¤haæ byÃkÃsi. Tenetaæ vuccati: ''idamavoca bhagavà magadhesu viharanto pÃsÃïake cetiye paricÃrikasoÊasÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ajjhaÂÂho puÂÂho puÂÂho pa¤haæ byÃkÃsÅ''ti. ''Ekamekassa cepi pa¤hassa atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammaæ paÂipajjeyya, gaccheyyeva jarÃmaraïassa paraæ pÃraæ gamaniyà ime dhammÃti tasmà imassa dhammapariyÃyassa pÃrÃyanaætveva adhivacanaæ. '' 1. Idaæ pÃrÃyanaæ - machasaæ, va, vi, ka 2. PiÇgiyena - machasaæ [BJT Page 414] [\x 414/] Ekamekassa cepi pa¤hassÃti: ekamekassa cepi ajita pa¤hassa, ekamekassa cepi tissametteyyapa¤hassa. Ekamekassa cepi puïïakapa¤hassa, ekamekassa cepi mettagupa¤hassa, ekamekassa cepi dhotakapa¤hassa, ekamekassa cepi upasÅvapa¤hassa, ekamekassa cepi nandakapa¤hassa, ekamekassa cepi hemakapa¤hassa, ekamekassa cepi todeyyapa¤hassa, ekamekassa cepi kappapa¤hassa, ekamekassa cepi jatukaïïipa¤hassa, ekamekassa cepi bhadrÃvudhapa¤hassa, ekamekassa cepi udayapa¤hassa, ekamekassa cepi posÃlapa¤hassa, ekamekassa cepi mogharÃjapa¤hassa ekamekassa cepi piÇgiyapa¤hassÃti ekamekassa cepi pa¤hassa. Atthama¤¤Ãya dhammama¤¤ÃyÃti: sveva pa¤ho dhammo, vissajjanaæ attho, atthama¤¤ÃyÃti atthaæ a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti atthama¤¤Ãya. Dhammama¤¤ÃyÃti dhammaæ a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti 'atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya'. DhammÃnudhammaæ paÂipajjeyyÃti: sammÃpaÂipadaæ anulomapaÂipadaæ apaccanÅkapaÂipadaæ anvatthapaÂipadaæ dhammÃnudhammapaÂipadaæ paÂipajjeyyÃti 'dhammÃnudhammaæ paÂipajjeyya'. Gaccheyyeva jarÃmaraïassa pÃranti: jarÃmaraïassa pÃraæ vuccati amataæ nibbÃnaæ ''yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo (virÃgo) nirodho nibbÃnaæ'' gaccheyyeva jarÃmaraïassa pÃranti jarÃmaraïassa pÃraæ gaccheyya, pÃraæ adhigaccheyaæ pÃraæ adhiphasseyya, pÃraæ sacchikareyyÃti gaccheyyeva jarÃmaraïassa pÃraæ. PÃraæ gamaniyà ime dhammÃti: ime dhammà pÃraæ gamaniyà pÃraæ pÃpenti pÃraæ saæpÃpenti pÃraæ samanupÃpenti jarÃmaraïassa taraïÃya saævattantÅti 'pÃraæ gamaniyà ime dhammÃ'ti. Tasmà imassa dhammapariyÃyassÃti: 'tasmÃ'ti tasmà taækÃraïà taæhetu tappaccayà taænidÃnÃ. Imassa dhammapariyÃyassÃti imassa pÃrÃyanassÃti 'tasmà imassa dhammapariyÃyassa. ' [BJT Page 416] [\x 416/] PÃrÃyanaæ tveva adhivacananti 'pÃraæ' vuccati amataæ nibbÃnaæ yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ, ayanaæ vuccati maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Adhivacananti saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ nirutti bya¤janaæ abhilÃpoti 'pÃrÃyanaæ tveva adhivacanaæ. Tenetaæ vuccati: ''Ekamekassa cepi pa¤hassa atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammaæ paÂipajjeyya gaccheyyeva jarÃmaraïassa pÃraæ pÃraÇgamaniyà ime dhammÃ''ti tasmà imassa dhammapariyÃyassa pÃrÃyanaæ tveva adhivacananti'. 1. ''Ajito tissametteyyo puïïako atha mettagu Dhotako upasÅvo ca nando ca atha hemako, 2. Todeyyakappà dubhayo jatukaïïÅ ca paï¬ito BhadrÃvudho udayo ca posÃlo cÃpi brÃhmaïo, MogharÃjà ca medhÃvÅ piÇgiyo ca mahÃisi 3. Ete buddhaæ upÃga¤chuæ2 sampannacaraïaæ isiæ Pucchantà nipuïe pa¤he buddhaseÂÂhaæ upÃgamuæ. '' Ete buddhaæ upÃga¤chunti 'ete'ti soÊasa pÃrÃyaniyà brÃhmaïÃ. Buddhoti ''yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. Buddhoti kenaÂÂhena buddho: bujjhità saccÃnÅti buddho, bodhetà pajÃyÃti buddho, sabba¤¤utÃya buddho, sabbadassÃvitÃya buddho, ana¤¤aneyyatÃya buddho, visavitÃya buddho, khÅïÃsavasaÇkhÃtena buddho, nirupakkilesasaÇkhÃtena buddho, ekantavÅtarÃgoti buddho ekantavÅtadosoti buddho, ekantavÅtamohoti buddho, ekantanikkilesoti buddho ekÃyanamaggaæ gatoti, buddho eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti buddho. Abuddhivihatattà buddhipaÂilÃbhÃti buddho. Buddhoti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ buddhoti. Ete buddhaæ upÃga¤chunti ete buddhaæ upÃgamiæsu, upasaÇkamiæsu, payirupÃsiæsu, paripucchiæsu: paripa¤hiæsÆti 'ete buddhaæ upÃga¤chuæ'. 1. Abhi¤¤ayyatÃya - machasaæ 2. UpÃgacchiæsu - va vi ka [BJT Page 418] [\x 418/] Sampannacaraïaæ isinti: caraïaæ vuccati sÅlapÃramippatti, 1. SÅlasaævaropi caraïaæ, indriyasaævaropi caraïaæ, bhojane matta¤¤utÃpi caraïaæ, jÃgariyÃnuyogopi caraïaæ, sattapi saddhammà caraïaæ cattÃripi jhÃnÃni caraïaæ, sampannacaraïanti: sampannacaraïaæ seÂÂhacaraïaæ viseÂÂhacaraïaæ pÃmokkhacaraïaæ uttamacaraïaæ pavaracaraïaæ. IsÅti: isi bhagavÃ: mahantaæ sÅlakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi' mahantaæ samÃdhikkhandhaæ mahantaæ pa¤¤Ãkkhandhaæ - mahantaæ vimuttikkhandhaæ - mahantaæ vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi' mahato tamokÃyassa padÃlanaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi' mahato vipallÃsassa pabhedanaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi' mahato taïhÃsallassa abbÆhanaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi' mahato diÂÂhisaÇghÃÂassa viniveÂhanaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahato mÃnadhajassa pÃtanaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahato abhisaækhÃrassa vÆpasamaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahato oghassa nittharaïaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahato bhÃrassa nikkhepanaæ. Esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahato saæsÃravaÂÂassa ucchedaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahato santÃpassa nibbÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahato pariÊÃhassa paÂippassaddhiæ esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahato dhammadhajassa ussÃpanaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahante satipaÂÂhÃne mahante sammappadhÃne mahante iddhipÃde - mahantÃni indriyÃni mahantÃni balÃni - mahante bojjhaÇge - mahantaæ ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ - mahantaæ paramatthaæ amataæ nibbÃnaæ esi gavesi pariyesÅti 'isi'. Mahesakkhehi6 và sattehi esito gavesito pariyesito kahaæ buddho kahaæ bhagavÃ, kahaæ devadevo, kahaæ narÃsabho'ti isÅti 'sampannacaraïaæ isiæ'. Pucchantà nipuïe pa¤heti: 'pucchantÃ'ti pucchantà yÃvantà ajjhesantà pasÃdentÃ. Nipuïe pa¤heti: gambhÅre duddase duranubodhe sante païÅte atakkÃvacare nipuïe paï¬itavedanÅye pa¤heti 'pucchantà nipuïe pa¤he. ' Buddhaæ seÂÂhaæ upÃgamunti: 'buddhoti ''yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. Buddhoti kenaÂÂhena buddho: bujjhità saccÃnÅti buddho, bodhetà pajÃyÃti buddho, sabba¤¤utÃya buddho, sabbadassÃvitÃya buddho, ana¤¤aneyyatÃya buddho, visavitÃya buddho, khÅïÃsavasaÇkhÃtena buddho, nirupakkilesasaÇkhÃtena buddho, ekantavÅtarÃgoti buddho ekantavÅtadosoti buddho, ekantavÅtamohoti buddho, ekantanikkilesoti buddho ekÃyanamaggaæ gatoti, buddho eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti buddho. Abuddhivihatattà buddhipaÂilÃbhÃti buddho. Buddhoti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ buddho''ti. SeÂÂhanti: aggaæ seÂÂhaæ viseÂÂhaæ pÃmokkhaæ uttamaæ pavaraæ buddhaseÂÂhaæ. UpÃgamunti: upÃgamiæsu upasaÇkamiæsu payirupÃsiæsu paripucchiæsu paripa¤hiæsÆti 'buddhaseÂÂhaæ upÃgamuæ'. Tenetaæ vuccati: ''Ete buddhaæ upÃga¤chuæ sampannacaraïaæ isiæ Pucchantà nipuïe pa¤he buddhaseÂÂhaæ upÃgamu''nti. 4. Tesaæ buddho byÃkÃsi2 pa¤he3 puÂÂho yathà tathaæ Pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïena tosesi (brÃhmaïe) muni. Tesaæ buddho byÃkÃsÅti: 'tesa'nti soÊasannaæ4 pÃrÃyaniyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ. Buddhoti: ''yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. Buddhoti kenaÂÂhena buddho: bujjhità saccÃnÅti buddho, bodhetà pajÃyÃti buddho, sabba¤¤utÃya buddho, sabbadassÃvitÃya buddho, ana¤¤aneyyatÃya buddho, visavitÃya buddho, khÅïÃsavasaÇkhÃtena buddho, nirupakkilesasaÇkhÃtena buddho, ekantavÅtarÃgoti buddho ekantavÅtadosoti buddho, ekantavÅtamohoti buddho, ekantanikkilesoti buddho ekÃyanamaggaæ gatoti, buddho eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti buddho. Abuddhivihatattà buddhipaÂilÃbhÃti buddho. Buddhoti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ buddho''ti. ByÃkÃsÅti tesaæ buddho byÃkÃsi ÃcÅkkhi desesi pa¤¤apesi paÂÂhapesi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi pakÃsesÅti ''tesaæ buddho byÃkÃsi'' 1. SÅlÃcÃranibbatti - machasaæ 2. PabyÃkÃsi - machasaæ 3. Pa¤haæ - machasaæ 4. SoÊasÃnaæ - machasaæ [BJT Page 420] [\x 420/] Pa¤he puÂÂho yathÃtathanti: 'pa¤he puÂÂho'ti pa¤he puÂÂho1 pucchito yÃcito ajjhesito pasÃdito. YathÃtathanti: yathà Ãcikkhitabbaæ tathà Ãcikkhi, yathà desitabbaæ tathà desesi, yathà pa¤¤Ãpetabbaæ tathà pa¤¤Ãpesi, yathà paÂÂhapetabbaæ tathà paÂÂhapesi, yathà vivaritabbaæ tathà vivari, yathà vibhajitabbaæ tathà vibhaji, yathà uttÃnÅkÃtabbaæ tathà uttÃnÅakÃsi, yathà (pakÃsitabbaæ) tathà pakÃsesÅti 'pa¤he puÂÂho1 yathà tathaæ. ' Pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïenÃti: pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïena Ãcikkhanena desenena2 pa¤¤Ãpanena paÂÂhapanena vivaraïena vibhajanena uttÃnÅkammena pakÃsanenÃti pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïena'. Tosesi brÃhmaïe munÅti 'tosesÅ'ti tosesi vitosesi pasÃdesi ÃrÃdhesi attamane akÃsi. BrÃhmaïeti: soÊasa pÃrÃyaniye brÃhmaïe. MunÅti 'monaæ' vuccati ¤Ãïaæ, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, tena ¤Ãïena samannÃgato muni monappattoti. TÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ vacÅmoneyyaæ manomoneyyaæ. Katamaæ kÃyamoneyyaæ? TividhÃnaæ kÃyaduccaritÃnaæ pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ. Tividhaæ kÃyasucaritaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyÃrammaïe ¤Ãïaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyapari¤¤Ã kÃyamoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo kÃyamoneyyaæ, kÃye chandarÃgassa pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyasaækhÃrÃnirodho catutthajjhÃnasamÃpatti kÃyamoneyyaæ. Idaæ kÃyamoneyyaæ. Katamaæ vacÅmoneyyaæ? CatubbidhÃnaæ vacÅduccaritÃnaæ pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vacÅsucaritaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃrammaïe ¤Ãïaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃpari¤¤Ã vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgassa pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ. VacÅsaækhÃranirodho dutiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ. Idaæ vacÅmoneyyaæ. Katamaæ manomoneyyaæ? TividhÃnaæ manoduccaritÃnaæ pahÃnaæ manomoneyyaæ, tividhaæ manosucaritaæ manomoneyyaæ, cittÃrammaïe ¤Ãïaæ manomoneyyaæ, cittapari¤¤Ã manomoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo manomoneyyaæ, citte chandarÃgassa pahÃnaæ manomoneyyaæ, cittasaækhÃranirodho sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti manomoneyyaæ. Idaæ manomoneyyaæ. 1. ''KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ, Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu sabbappahÃyinaæ. 2. KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu ninhÃtapÃpaka''nti. Imehi tÅhi moneyyehi dhammehi samannÃgato cha munino: agÃramunino anagÃramunino sekhamunino asekhamunino paccekamunino munimuninoti. Katame agÃramunino? Ye te agÃrikà diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime agÃramunino. Katame anagÃramunino? Ye te pabbajità diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime anagÃramunino. Satta sekhà sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekabuddhà paccekamunino. Munimunino vuccanti tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhÃ. 3. ''Na monena muni hoti mÆÊharÆpo aviddasu, Yo ca tulaæva paggayha varamÃdÃya paï¬ito. 4. PÃpÃni parivajjeti sa munÅ tena so munÅ, Yo munÃti ubho loke munÅ tena pavuccatÅ. '' 5. ''Asata¤ca sata¤ca ¤atvà dhammaæ Ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke, Devamanussehi pÆjito yo SaÇgajÃlamaticca so munÅti 'Tosesi brÃhmaïe muni'. Tenetaæ vuccati: ''Tesaæ buddho byÃkÃsi pa¤he puÂÂho1 yathà tathaæ Pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïena tosesi brÃhmaïe munÅ''ti, 5 Te tosità cakkhumatà buddhenÃdiccabandhunà Brahmacariyamacariæsu varapa¤¤assa santike. Te tosità cakkhumatÃti: 'te'ti soÊasapÃrÃyanÅyà brÃhmaïÃ. TositÃti tosità vitosità pasÃdità ÃrÃdhità attamanà katÃti 'te tositÃ. ' CakkhumatÃti: bhagavà pa¤cahi cakkhÆhi cakkhumÃ. MaæsacakkhunÃpi cakkhumÃ, dibbacakkhunÃpi cakkhumà pa¤¤ÃcakkhunÃpi cakkhumÃ, buddhacakkhunÃpi cakkhumÃ, samantacakkhunÃpi CakkhumÃ. Kathaæ bhagavà maæsacakkhunÃpi cakkhumÃ: 'maæsacakkhumhi bhagavato pa¤ca vaïïà saævijjanti nÅlo ca vaïïo pÅtako ca vaïïo lohitako ca vaïïo kaïho ca vaïïo odÃto ca vaïïo. AkkhilomÃni ca bhagavato yattha ca akkhilomÃni patiÂÂhitÃni taæ nÅlaæ hoti sunÅlaæ pÃsÃdikaæ dassaneyyaæ ummÃpupphasamÃnaæ, tassa parato pÅtakaæ hoti supÅkatakaæ suvaïïavaïïaæ pÃsÃdikaæ dassaneyyaæ kaïikÃrapupphasamÃnaæ, ubhato ca akkhikÆÂÃni bhagavato lohitakÃni honti sulohitakÃni pÃsÃdikÃni dassaneyyÃni indagopakasamÃnÃni, majjhe kaïhaæ hoti sukaïhaæ alÆkhaæ siniddhaæ pÃsÃdikaæ dassaneyyaæ addÃriÂÂhakasamÃnaæ, tassa parato odÃtaæ hoti suodÃtaæ3 setaæ paï¬araæ pÃsÃdikaæ dassaneyyaæ osadhÅtÃrakasamÃnaæ, tena bhagavà pakatikena maæsacakkhunà attabhÃvapariyÃpannena purimasucaritakammÃbhinibbattena samantà yojanaæ passati divÃceva ratti¤ca. YadÃhi caturaÇgasamannÃgato andhakÃro hoti, suriyo ca atthaæ gato hoti kÃÊapakkho ca uposatho hoti, tibbo ca vanasaï¬o hoti, mahà ca kÃÊamegho abbhuÂÂhito hoti. EvarÆpe caturaÇgasamannÃgate andhakÃre samantà yojanaæ passati. Kathaæ bhagavà dibbena cakkhunÃpi cakkhumÃ: bhagavà dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage sante pajÃnÃti, ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà mano duccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnà te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnà te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti, ÃkaÇkhamÃno ca bhagavà ekampi lokadhÃtuæ passeyya, dvepi lokadhÃtuyo, passeyya tissopi lokadhÃtuyo passeyya, catassopi lokadhÃtuyo passeyya, pa¤capi lokadhÃtuyo passeyya, dasapi lokadhÃtuyo passeyya, vÅsampi lokadhÃtuyo passeyya, tiæsampi lokadhÃtuyo passeyya, cattÃlÅsampi lokadhÃtuyo passeyya, pa¤¤Ãsampi lokadhÃtuyo passeyya, satampi lokadhÃtuyo passeyya, sahassimpi culanikaæ lokadhÃtuæ passeyya, dvisahassimpi majjhimikaæ lokadhÃtuæ passeyya, tisahassampi mahÃsahassiæ lokadhÃtuæ passeyya, yÃvatà pana ÃkaÇkheyya tÃvatakaæ passeyya, evaæ parisuddhaæ bhagavato dibbacakkhu. Evaæ bhagavà dibbena cakkhunÃpi cakkhumÃ. Kathaæ bhagavà pa¤¤ÃcakkhunÃpi cakkhumÃ: bhagavà mahÃpa¤¤o puthupa¤¤o hÃsapa¤¤o javanapa¤¤o. Tikkhapa¤¤o nibbedhikapa¤¤o pa¤¤Ãppabhedakusalo pabhinna¤Ãïo adhigatapaÂisambhido. CatuvesÃrajjappatto dasabaladhÃrÅ purisÃsabho purisasÅho purisanÃgo purisÃja¤¤o purisadhorayho ananta¤Ãïo anantatejo anantayaso a¬¬ho mahaddhano dhanavà netà vinetà anunetà pa¤¤Ãpetà nijjhÃpetà pekkhetà pasÃdetÃ. So hi bhagavà anuppannassa maggassa uppÃdetÃ, asa¤jÃtassa, maggassa sa¤janetÃ, anakkhÃtassa maggassa akkhÃtÃ, magga¤¤Æ maggavidÆ maggakovido maggÃnugà ca pana etarahi sÃvakà viharanti pacchà samannÃgatÃ. So hi bhagavà jÃnaæ jÃnÃti, passaæ passati, cakkhubhÆto ¤ÃïabhÆto dhammabhÆto brahmabhÆto vattà pavattà atthassa ninnetÃ, amatassa dÃtà dhammassÃmi3 tathÃgato, natthi tassa bhagavato a¤¤Ãtaæ adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya, atÅtaæ anÃgataæ paccuppannaæ upÃdÃya sabbe dhammà sabbÃkÃrena buddhassa bhagavato ¤Ãïamukhe ÃpÃthaæ Ãgacchanti. Yaæ ki¤ci neyyaæ nÃma atthi dhammaæ jÃnitabbaæ attattho và parattho và ubhayattho và diÂÂhadhammiko và attho samparÃyiko và attho, uttÃno và attho, gambhÅro và attho, gÆÊho và attho, paÂicchanno và attho, neyyo và attho, nÅto và attho, anavajjo và attho, nikkileso và attho, vodÃno và attho, paramattho và attho. Sabbaæ taæ antobuddha ¤Ãïe parivattati, sabbaæ kÃyakammaæ buddhassa bhagavato ¤ÃïÃnuparivatti sabbaæ vacÅkammaæ ¤ÃïÃnuparivatti, sabbaæ manokammaæ ¤ÃïÃnuparivatti, atÅte buddhassa bhagavato appaÂihataæ ¤Ãïaæ, anÃgate appaÂihataæ ¤Ãïaæ, paccuppanne appaÂihataæ ¤Ãïaæ, yÃvatakaæ neyyaæ tÃvatakaæ ¤Ãïaæ, yÃvatakaæ ¤Ãïaæ tÃvatakaæ neyyaæ, neyyapariyantikaæ ¤Ãïaæ, ¤Ãïapariyantikaæ neyyaæ, neyyaæ atikkamitvà ¤Ãïaæ nappavattati. ¥Ãïaæ atikkamitvà neyyapatho natthi, a¤¤ama¤¤apariyantaÂÂhÃyino te dhammÃ, yatà dvinnaæ samuggapaÂalÃnaæ sammà phassitÃnaæ. HeÂÂhimaæ samuggapaÂalaæ uparimaæ nÃtivattati, uparimaæ samuggapaÂalaæ heÂÂhimaæ nÃtivattati, a¤¤ama¤¤apariyantaÂÂhÃyino te. Evameva buddhassa bhagavato neyya¤ca ¤Ãïa¤ca a¤¤ama¤¤apariyantaÂÂhÃyino. YÃvatakaæ neyyaæ tÃvatakaæ ¤Ãïaæ, yÃvatakaæ ¤Ãïaæ tÃvatakaæ neyyaæ, neyyapariyantikaæ ¤Ãïaæ, ¤Ãïapariyantikaæ neyyaæ, neyyaæ atikkamitvà ¤Ãïaæ nappavattati, ¤Ãïaæ atikkamitvà neyyapatho natthi, a¤¤ama¤¤apariyantaÂÂhÃyino te dhammÃ. Sabbadhammesu buddhassa bhagavato ¤Ãïaæ pavattati, sabbe dhammà buddhassa bhagavato ÃvajjanapaÂibaddhà ÃkaÇkhÃpaÂibaddhà manasikÃrapaÂibaddhà cittuppÃdapaÂibaddhà sabbasattesu buddhassa bhagavato ¤Ãïaæ pavattati, sabbesaæ ca sattÃnaæ bhagavà Ãsayaæ jÃnÃti, anusayaæ jÃnÃti, caritaæ jÃnÃti, adhimuttaæ jÃnÃti, apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye bhabbÃbhabbe satte jÃnÃti. Sadevako loko samÃrako sabrahmako sassamaïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussà antobuddha¤Ãïe parivattati. Yathà ye keci macchakacchapà antamaso timitimiÇgalaæ upÃdÃya anto mahÃsamudde parivattanti. Evameva sadevako loko samÃrako sabrahmako sassamaïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussà anto buddha¤Ãïe parivattati. Yathà ye keci pakkhÅ antamaso garuÊaæ venateyyaæ upÃdÃya ÃkÃsassa padese parivattanti. Evameva yepi te sÃriputtasamà pa¤¤Ãya samannÃgatÃ, tepi buddha¤Ãïassa padese parivattanti. Buddha¤Ãïaæ devamanussÃnaæ pa¤¤aæ pharitvà abhibhavitvà tiÂÂhati. Yepi te khattiyà paï¬ità brÃhmaïapaï¬ità gahapatipaï¬ità samaïapaï¬ità (nipuïakÃ) parappavÃdà vÃlavedhÅrÆpà vobhindantà ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Te pa¤he abhisaÇkharitvà abhisaÇkharitvà tathÃgataæ upasaÇkamitvà pucchanti gÆÊhÃni ca paÂicchannÃni ca kathità vissajjitÃva. Te pa¤hà bhagavatà honti niddiÂÂhakÃraïÃ. Upakkhittakà ca te bhagavato sampajjanti. Atha kho bhagavÃva natthi, atirocati yadidaæ pa¤¤ÃyÃti. Evaæ bhagavà pa¤¤ÃcakkhunÃpi cakkhumÃ. Kathaæ bhagavà buddhacakkhunÃpi cakkhumÃ: bhagavà buddhacakkhunà lokaæ olokento addasa satte apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye appekacce paralokavajjabhayadassÃvino viharante, appekacce na paralokavajjabhayadassÃvino viharante. SeyyathÃpi nÃma uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposÅni, appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni samodakaæ ÂhitÃni, appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arikÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakà accugamma tiÂÂhanti anupalittÃni udakena. Evameva bhagavà buddhacakkhunà lokaæ olokento addasa satte apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye appekacce paralokavajjabhayadassÃvino viharante, appekacce na paralokavajjabhayadassÃvino viharante. ''JÃnÃti bhagavÃ'' ayaæ puggalo rÃgacarito ayaæ dosacarito ayaæ mohacarito, ayaæ vitakkacarito ayaæ saddhÃcarito ayaæ ¤Ãïacaritoti. RÃgacaritassa bhagavà puggalassa asubhakathaæ katheti. Dosacaritassa bhagavà puggalassa mettÃbhÃvanaæ Ãcikkhati, mohacaritaæ bhagavà puggalaæ uddese paripucchÃya kÃlena dhammasavane kÃlena dhammasÃkacchÃya garusaævÃse niveseti, vitakkacaritassa bhagavà puggalassa ÃnÃpÃnasatiæ Ãcikkhati, saddhÃcaritassa bhagavà puggalassa pasÃdanÅyaæ nimittaæ Ãcikkhati buddhasubodhiæ dhammasudhammataæ saÇghasuppaÂipattiæ sÅlÃni ca attano. ¥Ãïacaritassa bhagavà puggalassa vipassanÃnimittaæ Ãcikkhati aniccÃkÃraæ dukkhÃkÃraæ anattÃkÃraæ. 1. ''Selo yathà pabbatamuddhaniÂÂhito YathÃpi passe janataæ samantato, TathÆpamaæ dhammamayaæ sumedha, PÃsÃdamÃruyha samantacakkhu SokÃvatiïïaæ janatamapetasoko Avekkhassu jÃtijarÃbhibhÆta''nti[a] Evaæ bhagavà buddhacakkhunÃpi cakkhumÃ: Kathaæ bhagavà samantacakkhunÃpi cakkhumÃ: 'samantacakkhu' vuccati sabba¤¤uta¤Ãïaæ, bhagavà sabba¤¤uta¤Ãïena upeto samupeto upÃgato samupÃgato uppanno sampanno samannÃgato. 2. ''Na tassa addiÂÂhamidhatthi ki¤ci Atho avi¤¤ÃtamajÃnitabbaæ Sabbaæ abhi¤¤Ãsi yadatthi neyyaæ TathÃgato tena samantacakkhÆ''ti[b] Evaæ bhagavà samantacakkhunÃpi cakkhumÃti 'to tosità cakkhumatÃ. ' BuddhenÃdiccabandhunÃti buddhoti ''yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. Buddhoti kenaÂÂhena buddho: bujjhità saccÃnÅti buddho, bodhetà pajÃyÃti buddho, sabba¤¤utÃya buddho, sabbadassÃvitÃya buddho, ana¤¤aneyyatÃya buddho, visavitÃya buddho, khÅïÃsavasaÇkhÃtena buddho, nirupakkilesasaÇkhÃtena buddho, ekantavÅtarÃgoti buddho ekantavÅtadosoti buddho, ekantavÅtamohoti buddho, ekantanikkilesoti buddho ekÃyanamaggaæ gatoti, buddho eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti buddho. Abuddhivihatattà buddhipaÂilÃbhÃti buddho. Buddhoti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ buddhoti. ùdiccabandhunÃti: 'Ãdicco' vuccati suriyo so gotamo gottena bhagavÃpi gotamo gottena, bhagavà suriyassa gotta¤Ãtako3 gottabandhu, tasmà buddho ÃdiccabandhÆti buddhenÃdiccabandhunÃ. 1. Pa¤haæ - machasaæ 2. Dassanena - va vi ka 3. Gottaæ ¤Ãnato - pana [BJT Page 422] [\x 422/] BrahmacariyamacariæsÆti 'brahmacariyaæ' vuccati asaddhammasamÃpattiyà Ãrati virati paÂivirati veramaïi viramaïÃ1 akiriyà akaraïaæ anajjhÃpatti velÃanatikkamo setughÃto. Apica nippariyÃyavasena brahmacariyà vuccati ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaækappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. BrahmacariyamacariæsÆti brahmacariyaæ Ãcariæsu2 samÃdÃya vattiæsÆti 'brahmacariyamacariæsu. ' Varapa¤¤assa santiketi: varapa¤¤assa aggapa¤¤assa seÂÂhapa¤¤assa viseÂÂhapa¤¤assa pÃmokkhapa¤¤assa uttamapa¤¤assa pavarapa¤¤assa. Santiketi: santike sÃmantà Ãsanne avidÆre upakaÂÂheti varapa¤¤assa santike. Tenetaæ vuccati: ''Te tosità cakkhumatà buddhenÃdiccabandhunà Brahmacariyamacariæsu varapa¤¤assa santike''ti. 6. Ekamekassassa pa¤hassa yathà buddhena desitaæ Tathà yo paÂipajjeyya gacche pÃraæ apÃrato3. Ekamekassa pa¤hassÃti: ekamekassa ajitapa¤hassa, ekamekassa tissametteyyapa¤hassa. Ekamekassa puïïakapa¤hassa, ekamekassa mettagupa¤hassa, ekamekassa dhotakapa¤hassa, ekamekassa upasÅvapa¤hassa, ekamekassa nandakapa¤hassa, ekamekassa hemakapa¤hassa, ekamekassa todeyyapa¤hassa, ekamekassa kappapa¤hassa, ekamekassa jatukaïïipa¤hassa, ekamekassa bhadrÃvudhapa¤hassa, ekamekassa udayapa¤hassa, ekamekassa posÃlapa¤hassa, ekamekassa mogharÃjapa¤hassa ekamekassa piÇgiyapa¤hassÃti 'ekamekassa pa¤hassa'. Yathà buddhena desitanti: buddho'ti ''yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. Buddhoti kenaÂÂhena buddho: bujjhità saccÃnÅti buddho, bodhetà pajÃyÃti buddho, sabba¤¤utÃya buddho, sabbadassÃvitÃya buddho, ana¤¤aneyyatÃya buddho, visavitÃya buddho, khÅïÃsavasaÇkhÃtena buddho, nirupakkilesasaÇkhÃtena buddho, ekantavÅtarÃgoti buddho ekantavÅtadosoti buddho, ekantavÅtamohoti buddho, ekantanikkilesoti buddho ekÃyanamaggaæ gatoti, buddho eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti buddho. Abuddhivihatattà buddhipaÂilÃbhÃti buddho. Buddhoti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ buddho'ti. Yathà buddhena desitanti: yathà buddhena Ãcikkhitaæ desitaæ pa¤¤apitaæ paÂÂhapitaæ vivaritaæ vibhajitaæ4 uttÃnÅkataæ pakÃsitanti yathà buddhena desitaæ. Tathà yo paÂipajjeyyÃti: sammÃpaÂipadaæ anulomapaÂipadaæ apaccanÅkapaÂipadaæ anvatthapaÂipadaæ dhammÃnudhammapaÂipadaæ paÂipajjeyyÃti tathà yo paÂipajjeyya. 1. Viramaïaæ machasaæ 2. Avariæsu - machasaæ 3. ApÃrago - pana 4. Vibhattaæ - syà [BJT Page 424] [\x 424/] Gacche pÃraæ apÃratoti: pÃraæ vuccati amataæ nibbÃnaæ yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. 'ApÃraæ' vuccati kilesà ca khandhà ca abhisaÇkhÃrà ca. Gacche pÃraæ apÃratoti: apÃrato pÃraæ gaccheyya pÃraæ adhigaccheyya pÃraæ phasseyya pÃraæ sacchikareyyÃti 'gacche pÃraæ apÃrato. ' Tenetaæ vuccati: ''Ekamekassa pa¤hassa yathà buddhena desitaæ Yathà yo paÂipajjeyya gacche pÃraæ apÃrato''ti. 7. ApÃrà paraæ gaccheyya bhÃvento maggamuttamaæ Maggo so pÃraæ gamanÃya tasmà pÃrÃyanaæ iti ApÃrà pÃraæ gaccheyyÃti: 'apÃraæ' vuccati kilesà ca khandhà ca abhisaÇkhÃrà ca 'pÃraæ' vuccati. Amataæ nibbÃnaæ yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. ApÃrà pÃraæ gaccheyyÃti: apÃrà pÃraæ gaccheyya, pÃraæ adhigaccheyya, pÃraæ phasseyya, pÃraæ sacchikareyyÃti 'apÃrà pÃraæ gaccheyya. ' BhÃvento maggamuttamanti: 'maggamuttamaæ' vuccati ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaækappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Maggamuttamanti: maggaæ aggaæ seÂÂhaæ viseÂÂhaæ pÃmokkhaæ uttamaæ pavaraæ. BhÃventoti: bhÃvento Ãsevanto bahulÅkarontoti 'bhÃvento maggamuttamaæ'. Maggo so pÃraæ gamanÃyÃti. 1. Maggo pattho patho pajjo1 a¤jasaæ vaÂumÃyanaæ NÃvà uttarasetu ca kullo ca bhisi saÇkamo. 2 PÃraæ gamanÃyÃti: pÃraæ gamanÃya pÃraæ sampÃpanÃya pÃraæ samanupÃpanÃya jarÃmaraïassa taraïÃyÃti 'maggo so pÃraæ gamanÃya. ' Tasmà pÃrÃyanaæ itÅti: 'tasmÃ'ti tasmà taækÃraïà taæhetu tappaccayà taænidÃnÃ. 'PÃraæ' vuccati amataæ nibbÃnaæ yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. 'Ayanaæ' vuccati maggo, itÅ ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆrÅ akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ itÅ'ti. 'Tasmà pÃrÃyanaæ 'iti'. Tenetaæ vuccati: ''ApÃrà pÃraæ gaccheyya bhÃvento maggamuttamaæ Maggo so pÃraæ gamanÃya tasmà parÃyanaæ itÅti. 1. Patho addho -va, vi 2. Uttarasetu pakullo saÇkamo - syà [BJT Page 426] [\x 426/] 8. PÃrÃyanamanugÃyissaæ (iccÃyasmà piÇgiyo) (Yathà addakkhi tathà akkhÃsi) vimalo bhÆri medhaso NikkÃmo nibbano nÃgo kissa hetu musà bhaïe. PÃrÃyanamanugÃyissanti: gÅtamanugÃyissaæ kathitamanukathayissaæ, 1 bhaïitamanubhaïissaæ, lapitamanulapissaæ, bhÃsitamanubhÃsissanti 'pÃrÃyanamanugÃyissaæ'. IccÃyasmà piÇgiyoti 'iccÃ' ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ 'iccÃti'. ùyasmÃ'ti: piyavacanaæ garuvacanaæ sagÃravasappatissÃdhivacanametaæ 'ÃyasmÃ'ti. PiÇgiyoti: tassa therassa nÃmaæ saÇkhà sama¤¤Ã pa¤¤atti vohÃro nÃmaæ nÃmakammaæ nÃmadheyyaæ niruttibya¤janaæ abhilÃpoti 'iccÃyasmà piÇgiyo'. Yathà addakkhi tathà akkhÃsÅti: yathà addakkhi tathà akkhÃsi, Ãcikkhi desesi pa¤¤apesi paÂÂhapesi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi pakÃsesi. 'Sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti yathà addakkhi tathà akkhÃsi Ãcikkhi desesi pa¤¤apesi paÂÂhapesi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi pakÃsesi. 'Sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti yathà addakkhi tathà akkhÃsi Ãcikkhi desesi pa¤¤apesi paÂÂhapesi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi pakÃsesi. 'Sabbe dhammà anattÃ'ti yathà addakkhi tathà akkhÃsi Ãcikkhi desesi pa¤¤apesi paÂÂhapesi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi pakÃsesi. Yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti yathà addakkhi tathà akkhÃsi, Ãcikkhi desesi pa¤¤apesi paÂÂhapesi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi pakÃsesÅti 'yathà addakkhi tathà akkhÃsi'. Vimalo bhÆri medhasoti: 'vimalo'ti rÃgo malaæ, doso malaæ, moho malaæ, kodho malaæ, upanÃho malaæ, makkho malaæ, paÊÃso malaæ, issà malaæ, macchariyaæ malaæ, mÃyà malaæ, sÃÂheyyaæ malaæ, thambho malaæ, sÃrambho malaæ, mÃno malaæ, atimÃno malaæ, mado malaæ, pamÃdo malaæ, sabbe kilesà malÃ, sabbe duccarità malÃ, sabbe darathà malÃ, sabbe pariÊÃhà malÃ, sabbe santÃpà malÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà malÃ, te malà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ2 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà buddho acalo3. Vimalo, nimmalo, malÃpagato, malavippahÅno malavippamutto4. SabbamalavÅtivatto. 'BhÆri' vuccati paÂhavi5. Bhagavà tÃya6 paÂhavisamÃya pa¤¤Ãya vipulÃya vitthatÃya samannÃgato. 'MedhÃ' vuccati pa¤¤Ã, ''yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. '' Bhagavà imÃya medhÃya pa¤¤Ãya upeto samupeto upÃgato samupÃgato uppanno sampanno7 samannÃgato tasmà buddho sumedhasoti 'vimalo bhÆri medhaso. ' 1. KathitamanugÃyissaæ - syà 2. AnabhÃvaæ katà - machasaæ 3. Amalo buddho - machasaæ 4. Malavimutto - machasaæ 5. Pathavi - machasaæ 6. Bhagavà imÃya - syà 7. Samuppanno - machasaæ, syà [BJT Page 428] [\x 428/] NikkÃmo nibbano nÃgoti: 'kÃmÃ'ti: uddÃnato dve kÃmÃ: VatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. Buddhassa bhagavato vatthukÃmà pari¤¤Ãtà kilesakÃmà pahÅnÃ, vatthukÃmÃnaæ pari¤¤Ãtattà kilesakÃmÃnaæ pahÅnattà bhagavà na kÃme kÃmeti na kÃme icchati na kÃme pattheti na kÃme piheti na kÃme abhijappeti. Ye kÃme kÃmenti, kÃme icchanti, kÃme patthenti, kÃme pihenti, kÃme abhijappenti, te kÃmakÃmino rÃgarÃgino sa¤¤asa¤¤ino. Bhagavà na kÃme kÃmeti na kÃme icchati, na kÃme pattheti, na kÃme piheti, na kÃme abhijappeti, tasmà buddho akÃmo nikkÃmo cattakÃmo vantakÃmo muttakÃmo pahÅnakÃmo paÂinissaÂÂhakÃmo, vÅtarÃgo vigatarÃgo cattarÃgo vantarÃgo muttarÃgo pahÅnarÃgo paÂinissaÂÂharÃgo, nicchÃto nibbuto sÅtÅbhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharatÅti 'nikkÃmo'. Nibbanoti: rÃgo vanaæ, doso vanaæ, moho vanaæ, kodho vanaæ, upanÃho vanaæ, makkho vanaæ, paÊÃso vanaæ, issà vanaæ, macchariyaæ vanaæ, mÃyà vanaæ, sÃÂheyyaæ vanaæ, thambho vanaæ, sÃrambho vanaæ, mÃno vanaæ, atimÃno vanaæ, mado vanaæ, pamÃdo vanaæ, sabbe kilesà vanÃ, sabbe duccarità vanÃ, sabbe darathà vanÃ, sabbe pariÊÃhà vanÃ, sabbe santÃpà vanÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà vanÃ, te vanà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà buddho avano vivano nibbano vanÃpagato vanavippahÅno vanavippamutto1 sabbavanavÅtivattoti 'nibbano'. NÃgoti: nÃgo bhagavÃ, Ãguæ na karotÅti nÃgo, na gacchatÅti nÃgo, na ÃgacchatÅti nÃgo: bhagavà na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, na rÃgavasena gacchati, na dosavasena gacchati, na mohavasena gacchati, na mÃnavasena gacchati, na diÂÂhivasena gacchati, na uddhaccavasena gacchati, na vicikicchÃvasena gacchati, na anusayavasena gacchati, na vaggehi dhammehi sÃyati, nÅyyati vuyhati saæharÅyati. Eva bhagavà 'na ÃgacchatÅ'ti nÃgoti' nikkÃmo nibbano nÃgo. Kissa hetu musà bhaïeti: 'kissa hetÆ'ti kissa hetu, kiæhetu, kiækÃraïà kiænidÃnÃ, kiæpaccayÃti 'kissa hetu. Musà bhaïeti musà bhaïeyya, katheyya dÅpeyya vohareyya. Musà bhaïeti: mosavajjaæ bhaïeyya musÃvÃdaæ bhaïeyya, anariyavÃdaæ bhaïeyya, idhekacco sabhaggato2 và parisagato3 và ¤Ãtimajjhagato và pugamajjhagato và rÃjakulamajjhagato và abhinÅto sakkhipuÂÂho ehamehà purisa, yaæ jÃnÃsi taæ vadehÅ'ti so ajÃnaæ và Ãha 'jÃnÃmÅ'ti, jÃnaæ và Ãha 'na jÃnÃmÅti, apassaæ và Ãha 'passÃmÅ'ti, passaæ và Ãha 'na passÃmÅ'ti. Iti attahetu và parahetu và Ãmisaki¤cikkhahetu và sampajÃnamusà bhÃsati, [a] idaæ vuccati mosavajjaæ, 1. Vanavimutto - machasaæ 2. SabhÃgato - machasaæ 3. ParisÃgato - machasaæ [A.] MajjhimanikÃya - sÃleyyasutta, TikaÇguttara - puggalavagga [BJT Page 430] [\x 430/] Apica tÅhÃkÃrehi musÃvÃdo hoti: pubbevassa hoti musà bhaïissanti bhaïantassa hoti 'musà bhaïÃmÅti bhaïitassa hoti 'musà mayà bhaïita'nti: imehi tÅhÃkÃrehi musÃvÃdo hoti. Apica catuhÃkÃrehi musÃvÃdo hoti: pubbevassa hoti 'musÃbhaïissa'nti bhaïantassa hoti 'musà bhaïÃmÅ'ti bhaïitassa hoti 'musà mayà bhaïita'nti vinidhÃya diÂÂhiæ. Imehi catuhÃkÃrehi musÃvÃdo hoti. Apica pa¤cahÃkÃrehi musÃvÃdo hoti, chahÃkÃrehi musÃvÃdo hoti, sattahÃkÃrehi musÃvÃdo hoti, aÂÂhahÃkÃrehi musÃvÃdo hoti: pubbevassa hoti 'musà bhaïissanti bhaïantassa hoti: 'musà bhaïÃmÅ'ti bhaïitassa hoti 'musà (mayÃ) bhaïita'nti, vinidhÃya diÂÂhiæ vinidhÃya khantiæ vinidhÃya ruciæ vinidhÃya sa¤¤aæ vinidhÃya bhÃvaæ. Imehi aÂÂhahÃkÃrehi musÃvÃdo hoti kissa hetu musà bhaïeti kissa hetu musà bhaïeyya katheyya dÅpeyya vohareyyÃti 'kissa hetu musà bhaïe': TenÃha thero piÇgiyo: PÃrÃyanamanugÃyissaæ (iccÃyasmà piÇgiyo) (Yathà addakkhi tathà akkhÃsi) vimalo bhÆri medhaso NikkÃmo nibbano nÃgo kissa hetu musà bhaïe''ti. 9. PahÅnamalamohassa mÃnamakkhappahÃyino BhandÃhaæ kittayissÃmi giraæ vaïïupasaæhitaæ. PahÅnamalamohassÃti 'mala'nti: rÃgo malaæ, doso malaæ, moho malaæ, mano malaæ, diÂÂhi malaæ, kileso malaæ, sabbaduccaritaæ malaæ, sabbabhavagÃmÅkammaæ malaæ, mohoti, ''yaæ dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ Dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ pubbante a¤¤Ãïaæ aparante a¤¤Ãïaæ pubbantÃparante a¤¤Ãïaæ idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ yaæ evarÆpaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ anabhisamayo ananubodho asambodho appaÂivedho asaÇgÃhanà apariyogÃhanà asamapekkhanà apaccavekkhanà apaccakkhakammaæ dummejjhaæ bÃlyaæ asampaja¤¤aæ moho pamoho sampamoho avijjà avijjogho avijjÃyogo avijjÃnusayo avijjÃpariyuÂÂhÃnaæ avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ, ayaæ vuccati moho. Mala¤ca moho ca buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ, tasmà buddho pahÅnamalamohoti 'pahÅnamalamohassa'. MÃnamakkhappahÃyinoti 'mÃno'ti ekavidhena mÃno: yà cittassa unnati. Duvidhena mÃno: attukkaæsanamÃno paravambhanamÃno. Tividhena mÃno: 'seyyohamasmÅ'ti mÃno, sadisohamasmÅ'ti mÃno, 'hÅnohamasmÅ'ti mÃno. [BJT Page 432] [\x 432/] Catubbidhena mÃno: lÃbhena mÃnaæ janeti, yasena mÃnaæ janeti pasaæsÃya mÃnaæ janeti, sukhena mÃnaæ janeti. Pa¤cavidhena mÃno: lÃbhÅmhi1 manÃpikÃnaæ rÆpÃnanti mÃnaæ janeti, lÃbhÅmhi manÃpikÃnaæ saddÃnaæ - gandhÃnaæ - rasÃnaæ - phoÂÂhabbÃnanti. MÃnaæ janeti. Chabbidhena mÃno: cakkhusampadÃya mÃnaæ janeti, sotasampadÃya mÃnaæ janeti, ghÃnasampadÃya mÃnaæ janeti, jivhÃsampadÃya mÃnaæ janeti, kÃyasampadÃya mÃnaæ janeti. ManosampadÃya mÃnaæ janeti. Sattavidhena mÃno: mÃno atimÃno mÃnÃtimÃno omÃno adhimÃno asmÅmÃno micchÃmÃno. AÂÂhavidhena mÃno lÃbhena mÃnaæ janeti, alÃbhena omÃnaæ janeti, yasena mÃnaæ janeti, ayasena omÃnaæ janeti, pasaæsÃya mÃnaæ janeti, nindÃya omÃnaæ janeti, sukhena mÃnaæ janeti, dukkhena omÃnaæ janeti. Navavidhena mÃno: seyyassa seyyo hamasmÅ'ti mÃno, 'seyyassa sadisohamasmÅ'ti mÃno, 'seyyassa hÅnohamasmÅti mÃno, 'sadisassa seyyohamasmÅ'ti mÃno, 'sadisassa sadisohamasmÅti mÃno, 'sadisassa hÅnohamasmÅ'ti mÃno, 'hÅnassa seyyohamasmÅ'ti mÃno, 'hÅnassa sadisohamasmÅ'ti mÃno, 'hÅnassa hÅnohamasmÅ'ti mÃno. 2 Dasavidhena mÃno: idhekacco mÃnaæ janeti jÃtiyà và gottena và kolaputtiyena và vaïïapokkharatÃya và dhanena và ajjhenena và kammÃyatanena và sippÃyatanena và vijjÃÂÂhÃnena và sutena và paÂibhÃnena và a¤¤atara¤¤atarena và vatthunÃ. 'Yo evarÆpo mÃno ma¤¤anà ma¤¤itattaæ unnati unnamo dhajo sampaggÃho ketukamyatà cittassa. Ayaæ vuccati mÃno. 1. LÃbhimbha - va, vi, ka 2. AvamÃno asmimÃno - va, vi, ka [BJT Page 434] [\x 434/] Makkhoti: 'yo makkho makkhÃyanà makkhÃyitattaæ niÂÂhuriyaæ niÂÂhuriyakammaæ ayaæ vuccati makkho. Buddhassa bhagavato mÃno ca makkho ca pahÅnÃ, ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà buddho mÃnamakkhappahÃyÅti 'mÃnamakkhappahÃyino'. HandÃhaæ kittayissÃmi giraæ vaïïupasaæhitanti - 'handÃha'nti: padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃpetaæ1 'handÃha'nti. KittayissÃmi giraæ vaïïupasaæhitanti: vaïïena upetaæ samupetaæ upagataæ samupagataæ uppannaæ samuppannaæ samannÃgataæ. VÃcaæ giraæ byappathaæ udÅraïaæ kittayissÃmi desissÃmi2 pa¤¤apessÃmi paÂÂhapessÃmi vivarissÃmi vibhajissÃmi uttÃnÅkarissÃmi pakÃsissÃmÅti 'handÃhaæ kittayissÃmi giraæ vaïïupasaæhitaæ. ' TenÃha thero piÇgiyo: ''PahÅnamalamohassa mÃnamakkhappahÃyino HandÃhaæ kittayissÃmi giraæ vaïïupasaæhita''nti. 10 Tamonudo buddho samantacakkhu LokantagÆ sabbabhavÃtivatto, AnÃsavo sabbadukkhappahÅno Saccabhayo brahme upÃsito3 me. Tamonudo buddho samantacakkhÆti - 'tamonudo'ti: rÃgatamaæ dosatamaæ mohatamaæ mÃnatamaæ diÂÂhitamaæ kilesatamaæ duccaritatamaæ andhakaraïaæ acakkhukaraïaæ4 a¤¤Ãïakaraïaæ pa¤¤Ãnirodhikaæ vighÃtapakkhikaæ anibbÃnasaævattanikaæ nudi panudi pajahi vinodesi byantiakÃsi anabhÃvaæ gamesi. Buddhoti ''yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. Buddhoti kenaÂÂhena buddho: bujjhità saccÃnÅti buddho, bodhetà pajÃyÃti buddho, sabba¤¤utÃya buddho, sabbadassÃvitÃya buddho, ana¤¤aneyyatÃya buddho, visavitÃya buddho, khÅïÃsavasaÇkhÃtena buddho, nirupakkilesasaÇkhÃtena buddho, ekantavÅtarÃgoti buddho ekantavÅtadosoti buddho, ekantavÅtamohoti buddho, ekantanikkilesoti buddho ekÃyanamaggaæ gatoti, buddho eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti buddho. Abuddhivihatattà buddhipaÂilÃbhÃti buddho. Buddhoti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ buddhoti. 'Samantacakkhu' vuccati sabba¤¤uta¤Ãïaæ, bhagavà tena sabba¤¤uta¤Ãïena upeto samupeto upagato samupagato upapanno sampanno samannÃgato. ''Na tassa adiÂÂhamidhatthi ki¤ci Ato avi¤¤ÃtamajÃnitabbaæ, Sabbaæ abhi¤¤Ãsi yadatthi neyyaæ TathÃgato tena samantacakkhÆ''ti. 'Tamonudo buddho samantacakkhu. ' 1. PadÃnupubbatÃmetaæ -va-vi-ka 2. Sampannaæ -va-vi-ka, machasaæ 3. BrahmupÃsito - syà Potthakesu natthi 4. Accakkhukaraïaæ - machasaæ va-vi-ka [BJT Page 436] [\x 436/] LokantagÆ sabbabhavÃtivattoti - 'loko'ti: eko loko: bhavaloko. Dve lokÃ: bhavaloko ca sambhavaloko ca, sampattibhavaloko ca sampattisambhavaloko ca, vipattibhavaloko vipattisambhavaloko ca. Tayo lokÃ: tisso vedanÃ. CattÃro lokÃ: cattÃro ÃhÃrÃ. Pa¤ca lokÃ: pa¤cÆpÃdÃnakkhandhÃ. Cha lokÃ: cha ajjhattikÃni ÃyatanÃni. Satta lokÃ: satta vi¤¤ÃïaÂÂhitiyo. AÂÂha lokÃ: aÂÂha lokadhammÃ. Nava lokÃ: nava sattÃvÃsÃ. Dasa lokÃ: dasa ÃyatanÃni. DvÃdasa lokÃ: dvÃdasÃyatanÃni. AÂÂhÃrasa lokÃ: aÂÂhÃrasa dhÃtuyo. LokantagÆti: bhagavà lokassa antagato, antappatto, koÂigato koÂippatto, nibbÃnagato, nibbÃnappatto, so vutthavÃso ciïïacaraïo gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso paramappattipatto. So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato Âhito pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato Âhito vimuttikkhandhena samannÃgato Âhito. Vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvà Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya parisuddhiyà Âhito muditÃya parisuddhiyà Âhito upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya, parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattà Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïa saæsÃro - natthi tassa punabbhavo''ti LokantagÆ. SabbabhavÃtivattoti 'bhavÃ'ti dve bhavÃ: kammabhavo ca paÂisandhiko ca punabbhavo. Katamo kammabhavo: pu¤¤ÃbhisaækhÃro apu¤¤ÃbhisaækhÃro Ãne¤jÃbhisaækhÃro, ayaæ kammabhavo. Katamo paÂisandhiko punabbhavo: paÂisandhikà rÆpaæ1 vedanà sa¤¤Ã saÇkhÃrà vi¤¤Ãïaæ, ayaæ paÂisandhiko punabbhavo. Bhagavà kammabhavaæ ca paÂisandhikaæ ca punabbhavaæ ativatto atikkanto vÅtivattoti lokantagÆ sabbabhavÃti vatto. ' AnÃsavo sabbadukkhappahÅnoti 'anÃsavo'ti: cattÃro ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo diÂÂhÃsavo avijjÃsavo. Te Ãsavà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà buddho anÃsavo. SabbadukkhappahÅnoti: sabbaæ tassa paÂisandhikaæ JÃtidukkhaæ jarÃdukkhaæ vyÃdhidukkhaæ maraïadukkhaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsadukkhaæ nerayikaæ dukkhaæ tiracchÃnadukkhaæ pettivisayadukkhaæ mÃnusikaæ dukkhaæ gabbhokkantimÆlakaæ dukkhaæ gabbhaÂÂhitimÆlakaæ dukkhaæ gabbhavuÂÂhÃnamÆlakaæ dukkhaæ jÃtassupanibandhanaæ dukkhaæ jÃtassa parÃdheyyataæ dukkhaæ attÆpakkamaæ dukkhaæ parÆpakkamaæ dukkhaæ dukkhadukkhaæ saÇkhÃradukkhaæ viparinÃmadukkhaæ, cakkhurogo sotarogo ghÃnarogo jivhÃrogo kÃyarogo sÅsarogo kaïïarogo mukharogo dantarogo kÃso sÃso pinÃso ¬aho jaro kucchi rogo mucchà pakkhandikà sÆlà visÆcikà kuÂÂhaæ gaï¬o kilÃso soso apamÃro daddu kaï¬u kacchu rakhasà vitacchikà lohitapittaæ madhumeho aæsà piÊakà bhagandalà pittasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà semhasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà vÃtasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà sannipÃtikà ÃbÃdhà utuparinÃmajà ÃbÃdhà visamaparihÃrajà ÃbÃdhà opakkamikà ÃbÃdhà kammavipÃkajà ÃbÃdhà sÅtaæ uïhaæ jighacchà pipÃsà uccÃro passÃvo ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ dukkhaæ, mÃtumaraïaæ dukkhaæ pitumaraïaæ dukkhaæ bhÃtumaraïaæ dukkhaæ bhaginÅmaraïaæ dukkhaæ puttamaraïaæ dukkhaæ dhÅtumaraïaæ dukkhaæ ¤Ãtivyasanaæ dukkhaæ bhogavyasanaæ dukkhaæ sÅlavyasanaæ dukkhaæ diÂÂhibyasanaæ dukkhaæ pahÅnaæ samucchinnaæ vÆpasantaæ paÂippassaddhaæ abhabbuppattikaæ ¤Ãïagginà da¬¬haæ, tasmà buddho sabbadukkhappahÅnoti 'anÃsavo sabbadukkhappahÅno. ' 1. RÆpà - machasaæ syÃ. [BJT Page 438] [\x 438/] Saccavhayo brahme upÃsito meti - 'saccavhayo'ti: saccavhayo sadisanÃmo sadisavhayo saccasadisavhayo, vipassÅ bhagavà sikhÅ bhagavà vessagÆ bhagavà kakusandho bhagavà konÃgamano bhagavà kassapo bhagavÃ, te buddho bhagavanto sadisanÃmÃ, sadisavhayÃ, bhagavÃpi sakyamuni tesaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ sadisanÃmo sadisavhayo. Tasmà buddho saccavhayo. Brahme upÃsito meti: so mayà bhagavà Ãsito upÃsito payurupÃsito paripucchito paripa¤hitoti 'saccavhayo brahme upÃsito me'. TenÃha thero piÇgiyo: ''Tamonudo buddho samantacakkhu LokantagÆ sabbabhavÃtivatto, AnÃsavo sabbadukkhappahÅno Saccavhayo brahme upÃsito me''ti. 11. Dvijo1 yathà kubbanakaæ pahÃya Bahupphalaæ kÃnanamÃvaseyya, Evampahaæ2 appadasse pahÃya Mahodadhiæ haæsoriva ajjhapatto, 3 Dvijo yathà kubbanakaæ pahÃya bahupphalaæ kÃnanamÃvaseyyÃti - 'dvijo' vuccati pakkhi. KiækÃraïà dvijo vuccati pakkhi: dvikkhattuæ jÃyatÅti dvijo mÃtukucchimhà ca aï¬akosamhà ca, taækÃraïà dvijo vuccati pakkhÅti dvijo. Yathà kubbanakaæ pahÃyÃti: yathà dvijo kubbanakaæ rittavanakaæ parittakaæ vanaæ4 appaphalaæ appabhakkhaæ appodakaæ pahÃya jahitvà atikkamitvà samatikkamitvà vÅtivattetvà a¤¤aæ bahupphalaæ bahubhakkhaæ bahurukkhaæ bahÆdakaæ mahantaæ kÃnanaæ vanasaï¬aæ adhigaccheyya vindeyya paÂilabheyya, tasmiæ ca vanasaï¬e vÃsaæ kappeyyÃti - dijo yathà kubbanakaæ pahÃya bahupphalaæ kÃnanamÃvaseyya'. 1. Dijo - ma. Cha. Saæ syà 2. Evamahaæ - machasaæ -va-vi-ka. 3. Haæsorivajjhapatto - pana. Syà 4. Parittavahakaæ appaphalaæ - machasaæ [BJT Page 440] [\x 440/] Evampahaæ appadasse pahÃya mahodadhiæ haæsoriva ajjhapattoti - 'eva'nti opammasampaÂipÃdanaæ, appadasse pahÃyÃti: yo ca bÃvari brÃhmaïo ye ca¤¤e tassa Ãcariyà buddhaæ bhagavantaæ upÃdÃya appadassÃ, parittadassà thokadassà omakadassà lÃmakadassà chattakadassà vÃ1 te appadasse parittadasse thokadasse omakadasse lÃmakadasse chattakadasse pahÃya pajahitvà atikkamitvà samatikkamitvà vÅtivattetvà buddhaæ bhagavantaæ (appamÃïadassaæ) aggadassaæ seÂÂhadassaæ viseÂÂhadassaæ pÃmokkhadassaæ uttamadassaæ pavaradassaæ asamaæ asamasamaæ appaÂisamaæ appaÂibhÃgaæ appaÂipuggalaæ devÃtidevaæ narÃsabhaæ purisasÅhaæ purisanÃgaæ purisÃja¤¤aæ purisanisabhaæ purisadhorayhaæ dasabaladhÃriæ2 adhigacchiæ vindiæ paÂilabhiæ yathà và haæso mahantaæ mÃnasakaæ vÃ3 saraæ anotattaæ và dahaæ mahÃsamuddaæ và akkhobhaæ amitodakaæ jalarÃsiæ adhigaccheyya vindeyya paÂilabheyya, evamevaæ buddhaæ bhagavantaæ akkhobhaæ amitatejaæ pabhinna¤Ãïaæ vivaÂacakkhuæ4 pa¤¤Ãpabhedakusalaæ adhigatapaÂisambhidaæ catuvesÃrajjappattaæ saddhÃdhimuttaæ setapaccattaæ(?) AdvayabhÃïiæ tÃdiæ tathÃpaÂi¤¤aæ aparittaæ mahantaæ gambhÅraæ appameyyaæ duppariyogÃhaæ (pahÆtaratanaæ sÃgarasamaæ chaÊaÇgupekkhÃya samannÃgataæ atulaæ vipulaæ appameyyaæ taæ pavadataæ maggavÃdinaæ merumiva nÃgÃnaæ garuÊamiva dvijÃnaæ sÅhamiva migÃnaæ udadhimiva aïïavÃnaæ5 adhigacchiæ taæ satthÃraæ jinapavaraæ mahesinti 'evampahaæ appadasse pahÃya mahodadhiæ haæsoriva ajjhapatto'. TenÃha thero piægiyo: Dvijo yathà kubbanakaæ pahÃya Bahupphalaæ kÃnanaæ Ãvaseyya, Evampahaæ appadasse pahÃya Mahodadhiæ haæsoriva ajjhapatto'ti. 1. Jatukkadassà - machasaæ. Jatukkadassà - syà JatukadassÃ-sÅ 2. Dasabalaæ tÃdiæ - syÃ. 3. MÃnusakataæ và - syÃ. 4. Vivatta cakkhuæ - pana 5. AnvayabhÃïiæ - va vi ka [BJT Page 442] [\x 442/] 12. Ye me pubbe viyÃkaæsu Huraæ gotamasÃsanà IccÃsi iti bhavissati Sabbaæ taæ itihÅtihaæ Sabbaæ taæ takkava¬¬hanaæ. Ye me pubbe viyÃkaæsÆti 'ye'ti yo ca bÃvari brÃhmaïo ye ca¤¤e tassa ÃcariyÃ, te sakaæ diÂÂhiæ sakaæ khantiæ sakaæ ruciæ sakaæ laddhiæ sakaæ ajjhÃsayaæ sakaæ adhippÃyaæ viyÃkaæsu Ãcikkhiæsu desayiæsu pa¤¤apiæsu paÂÂhapiæsu vivariæsu vibhajiæsu uttÃnÅakaæsu pakÃsesunti 'ye me pubbe viyÃkaæsu. ' Huraæ gotamasÃsanÃti: huraæ gotamasÃsanà paraæ gotama sÃsanà pure gotamasÃsanà paÂhamataraæ gotamasÃsanà buddhasÃsanà jinasÃsanà tathÃgatasÃsanà devÃtidevasÃsanà arahantasÃsanÃti 'huraæ gotamasÃsanÃ, ' IccÃsi iti bhavissatÅti evaæ kira Ãsi, evaæ kira bhavissatÅti 'iccÃsi iti bhavissati, ' Sabbaæ taæ itihÅtihanti: sabbaæ taæ itihÅtihaæ itikirÃya paramparÃya piÂakasampadÃya takkahetu nayahetu ÃkÃraparivitakkena diÂÂhinijjhÃnakkhantiyà na sÃmaæ sayaæ abhi¤¤Ãtaæ na attapaccakkhaæ dhammaæ kathayiæsÆti 'sabbaæ taæ itihÅtihaæ': Sabbaæ taæ takkava¬¬hananti: sabbaæ taæ takkava¬¬hanaæ vitakkava¬¬hanaæ saækappava¬¬hanaæ kÃmavitakkava¬¬hanaæ vyÃpÃdavitakkava¬¬hanaæ vihaæsÃvitakkava¬¬hanaæ ¤Ãtivitakkava¬¬hanaæ janapadavitakkava¬¬hanaæ amarÃvitakkava¬¬hanaæ parÃnuddayatÃpaÂisaæyuttavitakkava¬¬hanaæ lÃbhasakkÃrasilokapaÂisaæyuttavitakkava¬¬hanaæ anava¤¤attipaÂisaæyuttavitakkava¬¬hananti 'sabbaæ taæ takkava¬¬hanaæ' TenÃha thero piÇgiyo: Ye me pubbe viyÃkaæsu Huraæ gotamasÃsanÃ, IccÃsi iti bhavissati Sabbaæ taæ itihÅtihaæ Sabbaæ taæ takkava¬¬hananti. 1. DevasÃsanà - syÃ, machasaæ natthi [BJT Page 444] [\x 444/] 13. Eko tamonudÃsino Jutimà so pabhaÇkaro Gotamo bhÆripa¤¤Ãïo Gotamo bhÆrimedhaso. Eko tamonudosinoti - 'eko'ti bhagavà pabbajjÃsaÇkhÃtena eko, adutiyaÂÂhena eko, taïhÃya pahÃnaÂÂhena eko, ekantavÅtarÃgoti eko, ekantavÅtadosoti eko, ekantavÅtamohoti eko, ekantanikkilesoti eko, ekÃyanamaggagatoti eko, ekaæ anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti eko. Kathaæ bhagavà pabbajjÃsaÇkhÃtena eko: bhagavà daharova samÃno susu kÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasà akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ1 assumukhÃnaæ rudantÃnaæ vilapantÃnaæ ¤ÃtisaÇghaæ pahÃya sabbaæ gharÃvÃsapaÊibodhaæ chinditvà puttadÃrapaÊibodhaæ chinditvà ¤ÃtipaÊibodhaæ chinditvà mittÃmaccapaÊibodhaæ chinditvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitvà aki¤canabhÃvaæ upagantvà eko carati viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti yÃpetÅti 'evaæ bhagavà pabbajjÃsaÇkhÃtena eko. ' Kathaæ bhagavà adutiyaÂÂhena eko: evaæ pabbajito samÃno eko ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevati appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni2 paÂisallÃnasÃruppÃni. So eko carati eko gacchati, eko tiÂÂhati, eko seyyaæ kappeti, eko gÃmaæ piï¬Ãya pavisati, eko paÂikkamati, eko raho nisÅdati, eko caÇkamaæ adhiÂÂhÃti, eko carati, viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti yÃpetÅti evaæ bhagavà adutiyaÂÂhena eko. Kathaæ bhagavà taïhÃya pahÃnaÂÂhena eko: so evaæ eko adutiyo appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto najjà nera¤jarÃya tÅre bodhirukkhamÆle mahÃpadhÃnaæ padahanto mÃraæ sasenaæ kaïhaæ namuciæ pamattabandhuæ vidhametvà taïhÃjÃliniæ visaÂaæ3 visattikaæ pajahi vinodesi byantÅakÃsi, anabhÃvaæ gamesi. 1. MÃtÃpitÆnaæ - machasaæ 2. ManussarÃhasseyyakÃni - machasaæ 3. Saritaæ - syà [BJT Page 446] [\x 446/] 1. ''Taïhà dutiyo puriso dÅghamaddhÃna saæsaraæ ItthabhÃva¤¤athÃbhÃvaæ saæsÃraæ nÃtivattati, 2. EtamÃdÅnavaæ ¤atvà taïhaæ dukkhassa sambhavaæ VÅtataïho anÃdÃno sato bhikkhu paribbaje''ti. [A] Evaæ bhagavà taïhÃya pahÃnaÂÂhena eko. Kathaæ bhagavà 'ekantavÅtarÃgo'ti eko: rÃgassa pahÅnattà ekantavÅtarÃgoti eko. Dosassa pahÅnattà ekantavÅtadosoti eko, mohassa pahÅnattà ekantavÅtamohoti eko, kilesÃnaæ pahÅnattà ekantanikkilesoti eko. Kathaæ bhagavà ekÃyanamaggaæ gatoti eko: ekÃyanamaggo vuccati cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni sattabojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. 3. ''EkÃyanaæ jÃtikhayantadassÅ Maggaæ pajÃnÃti hitÃnukampÅ, Etena maggena tariæsu pubbe Tarissanti ye ca taranti ogha''nti. [B] Evaæ bhagavà ekÃyanamaggaæ gatoti eko. Kathaæ bhagavà eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti eko: 'bodhi vuccati catusu maggesu ¤Ãïaæ' pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayasambojjhaÇgo vÅmaæsà vipassanà sammÃdiÂÂhi. Bhagavà tena bodhi¤Ãïena 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, 'sabbe dhammà anattÃ'ti a¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ, yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhamma'nti bujjha. Athavà yaæ bujjhitabbaæ anubujjhitabbaæ paÂibujjhitabbaæ sambujjhitabbaæ adhigantabbaæ phassitabbaæ sacchikÃtabbaæ sabbaæ taæ tena bodhi ¤Ãïena bujjha anubujjha paÂibujjha sambujjha adhigacchi phassi1 sacchÃkÃsi. Evaæ bhagavà 'eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho'ti eko. 1. Phassesi - machasaæ Phusesi - syà [A] itivuttaka pÃli CatukkaÇguttara bhaï¬agÃma vagga Sutta nipÃta davasatÃnupassanà sutta [B] satipaÂÂhÃna saæ nÃlanda vagga [BJT Page 448] [\x 448/] Tamonudoti: bhagavà rÃgatamaæ dosatamaæ mohatamaæ diÂÂhitamaæ kilesatamaæ duccaritatamaæ andhakaraïaæ acakkhukaraïaæ a¤¤Ãïakaraïaæ pa¤¤Ãnirodhikaæ vighÃtapakkhikaæ anibbÃnasaævattanikaæ panudi nudi pajahi vinodesi byantÅkÃsi1 anabhÃvaæ gamesi. ùsÅnoti: nisinno bhagavà pÃsÃïake cetiyeti 'ÃsÅno. ' 4. Nagassa passe ÃsÅnaæ muniæ dukkhassa pÃraguæ SÃvakà (payirupÃsanti) tevijjà maccuhÃyino''ti[a] Evampi bhagavà ÃsÅno. Athavà bhagavà appossukkapaÂippassaddhattà ÃsÅno, So vutthavÃso ciïïacaraïo gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso paramappattipatto. So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato Âhito pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato Âhito vimuttikkhandhena samannÃgato Âhito. Vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvà Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya parisuddhiyà Âhito muditÃya parisuddhiyà Âhito upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya, parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattà Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. 14. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi5 - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïa saæsÃro - natthi tassa punabbhavo''ti Evampi bhagavà ÃsÅnoti 'eko tamonudÃsÅno. ' Jutimà so pabhaÇkaroti - 'jutimÃ'ti jutimà matimà paï¬ito pa¤¤avà buddhimà ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ. PabhaÇkaroti: pabhaÇkaro Ãlokakaro obhÃsakaro dÅpaÇkaro padÅpaÇkaro2 ujjotakaro3 pajjotakaro4ti 'jutimà so pabhaÇkaro'. Gotamo bhÆripa¤¤Ãïoti: gotamo bhÆripa¤¤Ãïo ¤Ãïapa¤¤Ãïo5 pa¤¤Ãdhajo pa¤¤Ãketu pa¤¤Ãdhipateyyo vicayabahulo pavicayabahulo pekkhÃyanabahulo6 samekkhÃyanabahulo7 vibhÆtavihÃrÅ taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo. 5. ''Dhajo rathassa pa¤¤Ãïaæ dhÆmo pa¤¤Ãïamaggino RÃjà raÂÂhassa pa¤¤Ãïaæ bhattà pa¤¤ÃïamitthiyÃ''ti. [B] Evameva gotamo bhÆripa¤¤Ãïo ¤Ãïapa¤¤Ãïo pa¤¤Ãdhajo pa¤¤Ãketu pa¤¤Ãdhipateyyo vicayabahulo paÂicayabahulo pekkhÃyanabahulo samekkhÃyanabahulo7 vibhÆtavihÃrÅ taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyoti 'gotamo bhÆripa¤¤Ãïo, . 1. ByantÅmakÃsÅ - syà 2. PadÅpakaro - machasaæ 3. Ujjotaækaro - pana 4. Pajjotaækaro - pana 5. ¥Ãïapa¤¤Ãto - su. 6. OkkhÃyanabahulo - machasaæ, syÃ. 7. SamokkhÃyanadhammo - machasaæ - syÃ. [A.] VaÇgisasaæyutta - moggallÃnasutta [B.] DevatÃsaæyutta - rathasutta. [BJT Page 450] [\x 450/] Gotamo bhÆrimedhasoti - 'bhÆri' vuccati paÂhavÅ1 bhagavà tÃya paÂhavisamÃya pa¤¤Ãya vipulÃya vitthatÃya samannÃgato. 'MedhÃ' vuccati pa¤¤Ã. Yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi'' bhagavà imÃya medhÃya upeto samupeto upÃgato samupÃgato uppanno sampanno2 samannÃgato. Tasmà buddho sumedhasoti2 'gotamo bhÆrimedhaso'. TenÃha thero piÇgiyo: ''Eko tamonudÃsÅno Jutimà so pabhaÇkaro, Gotamo bhÆripa¤¤Ãïo Gotamo bhÆrimedhaso''ti. 14 Yo me dhammamadesesi sandiÂÂhikamakÃlikaæ, TaïhakkhayamanÅtikaæ yassa natthi upamà kvaci. Yo me dhammamadesesÅti - 'yo'ti ''yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. DhammadesesÅti 'dhamma'nti - ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ, cattÃro satipaÂÂhÃne cattÃro sammappadhÃne cattÃro iddhipÃde, pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇge ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ nibbÃna¤ca nibbÃnagÃmini¤ca paÂipadaæ Ãcikkha, desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi PakÃsesÅti 'yo me dhammamadesesi. ' SandiÂÂhikamakÃlikanti: sandiÂÂhikaæ akÃlikaæ ehipassikaæ opanayikaæ4 paccattaæ veditabbaæ vi¤¤ÆhÅti. Evampi5 sandiÂÂhikaæ. Athavà yo diÂÂheva dhamme ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ bhÃveti, tassa maggassa anantarà samanantarÃ6 adhigacchateva7 phalaæ vindati paÂilabhatÅti evampi sandiÂÂhikamakÃlikaæ, yathà manussà kÃlikaæ dhanaæ datvà anantarà na labhanti8 kÃlaæ Ãgamenti, nevÃyaæ dhammo. Yo diÂÂheva dhamme ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ bhÃveti, tassa maggassa anantarà samanantarÃ6 adhigacchateva phalaæ vindati paÂilabhati na parattha na paraloke9 evaæ akÃlikanti 'sandiÂÂhikamakÃlikaæ'. 1. Pathavi - machasaæ. 2. Samuppanno - machasaæ, 3. Buddho sumedhoti - pava - vi - ka, bhÆrimedhasoti - syà 4. Opaneyyakaæ - machasaæ. 5. Evaæ - machasaæ, syÃ. 6. Antarà samantarà - pana 7. Adhigaccheva va-vi-ka. 8. Antarà na labbhati. Va - vi - ka. 9. Na paratthe na paraloke - va - vi - ka [BJT Page 452] [\x 452/] TaïhakkhayamanÅtikanti: 'taïhÃ'ti 'rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ' taïhakkhayanti: taïhakkhayaæ rÃgakkhayaæ dosakkhayaæ mohakkhayaæ gatikkhayaæ upapattikkhayaæ paÂisandhikkhayaæ bhavakkhayaæ saæsÃrakkhayaæ vaÂÂakkhayaæ. AnÅtikanti 'Åti' vuccanti kilesà ca khandhà ca abhisaÇkhÃrà ca, ÅtippahÃnaæ ÅtivÆpasamaæ ÅtipaÂinissaggaæ ÅtipaÂippassaddhiæ amataæ nibbÃnanti 'taïhakkhayamanÅtikaæ'. Yassa natthi upamà kvacÅti: 'yassÃ'ti nibbÃnassa natthi upamÃti, upamà natthi upanidhà natthi, sadisaæ natthi1 paÂibhÃgo natthi na santi na saævijjanti nÆpalabbhati, kvacÅti: kvaci kimhici katthaci ajjhattaæ và bahiddhà và ajjhattabahiddhà vÃ'ti 'yassa natthi upamà kvaci. ' TenÃha thero piÇgiyo: ''Yo me dhammamadesesi sandiÂÂhikamakÃlikaæ, TaïhakkhayamanÅtikaæ yassa natthi upamà kvacÅti. 15. Kinnu tamhà vippavasasi2 muhuttampi piÇgiya, Gotamà bhÆripa¤¤aïà gotamà bhÆrimedhasÃ. Kinnu tamhà vippavasasÅti: kinnu buddhamhà vippavasasi apesi apagacchasi3 vinà hosÅti 'kinnu tamhà vippavasasi. ' Muhuttamapi piÇgiyÃti: muhuttamapi khaïamapi layamapi vayamapÅ addhampÅti muhuttamapi' piÇgiyÃti bÃvarÅ taæ jÃmÃtaraæ nÃmena Ãlapati. Gotamà bhÆripa¤¤ÃïÃti: gotamà bhÆripa¤¤Ãïà ¤Ãïapa¤¤Ãïà pa¤¤Ãdhajà pa¤¤Ãketumhà pa¤¤Ãdhipateyyamhà vicayabahulà pavicayabahulà pekkhÃyanabahulà samekkhÃyanabahulÃ4 vibhÆtavihÃrimhà taccarità tabbahulà taggarukà tanninnà tapponà tappabbhÃrà tadadhimuttà tadadhipateyyamhÃti 'gotamà bhÆripa¤¤ÃïÃ. ' Gotamà bhÆri medhasÃti 'bhÆri' vuccati paÂhavÅ, bhagavà tÃya paÂhavisamÃya pa¤¤Ãya vipulÃya vitthatÃya samannÃgato. 'MedhÃ' vuccati pa¤¤Ã ''yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi'' bhagavà imÃya medhÃya pa¤¤Ãya upeto samupeto upagato samupagato upapanno sampanno samannÃgato. Tasmà buddho sumedhasoti. 'Gotama bhÆrimedhasÃ'. TenÃha so brÃhmaïo: 15. ''Kinnu tamhà vippavasasi muhuttamapi piÇgiya Gotamà bhÆripa¤¤Ãïà gotamà (bhÆrimedhasÃ''ti) 1. Sadisà natthi - va-vi-ka 2. Vippavasi - machasaæ 3. Apagacchi - machasaæ 4. SamokkhÃyanadhammo - machasaæ [BJT Page 454] [\x 454/] 16. Yo te dhammamadesesi sandiÂÂhikamakÃlikaæ, TaïhakkhayamanÅtikaæ yassa natthi upamà kvaci. Yo te dhammamadesesÅti - 'yo'ti ''yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. DhammadesesÅti 'dhamma'nti - ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ, cattÃro satipaÂÂhÃne cattÃro sammappadhÃne cattÃro iddhipÃde, pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇge ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ nibbÃna¤ca nibbÃnagÃmini¤ca paÂipadaæ Ãcikkha, desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi PakÃsesÅti 'yo te dhammamadesesi. ' SandiÂÂhikamakÃlikanti: sandiÂÂhikaæ akÃlikaæ ehipassikaæ opanayikaæ paccattaæ veditabbaæ vi¤¤ÆhÅti evampi sandiÂÂhikaæ. Athavà yo diÂÂheva dhamme ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ bhÃveti, tassa maggassa anantarà samanantarà (adhigacchateva) phalaæ vindati paÂilabhatÅti evampi sandiÂÂhikaæ. AkÃlikanti: yathà manussà kÃlikaæ dhanaæ datvà anantarà na labbhanti kÃlaæ Ãgamenti, nevÃyaæ dhammo. Yo diÂÂheva dhamme ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ bhÃveti, tassa maggassa anantarà samanantarà adhigacchateva phalaæ, vindati paÂilabhati na parattha na paraloke, evaæ akÃlikanti 'sandiÂÂhikamakÃlikaæ'. TaïhakkhayamanÅtikanti. 'TaïhÃ'ti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ. Taïhakkhayanti: taïhakkhayaæ rÃgakkhayaæ dosakkhayaæ mohakkhayaæ gatikkhayaæ upapattikkhayaæ paÂisandhikkhayaæ bhavakkhayaæ saæsÃrakkhayaæ vaÂÂakkhayaæ. AnÅtikanti: 'Åti' vuccanti kilesà ca khandhà ca abhisaÇkhÃrà ca. ýtippahÃnaæ ÅtivÆpasamaæ ÅtipaÂinissaggaæ ÅtipaÂippassaddhiæ amataæ nibbÃnanti 'taïhakkhayamanÅtikaæ' Yassa natthi upamà kvacÅti - yassÃti nibbÃnassa, natthi upamÃti upamà natthi, upanidhà natthiæ1 sadisaæ natthi2 paÂibhÃgo natthi' na santi na saævijjati nÆpalabbhati kvacÅti: kvaci kimhici katthaci ajjhattà và bahiddhà ajjhattabahiddhà vÃti yassa natthi upamà kvaci. ' TenÃha so bÃvari brÃhmaïo: ''Yo te dhammamadesesi sandiÂÂhikamakÃlikaæ, TaïhakkhayamanÅtikaæ yassa natthi upamà kvacÅti. 1. Upanidhi natthi - pana 2. PÃÂibhÃgo - pana [BJT Page 456] [\x 456/] 17. NÃhaæ tamhà vippavasÃmi muhuttampi brÃhmaïa, Gotamà bhÆripa¤¤Ãïà gotamà bhÆrimedhasÃ. NÃhaæ tamhà vippavasÃmÅti: nÃhaæ buddhamhà vippavasÃmi, apemi apagacchÃmi vinà homÅti 'nÃhaæ tamhà vippavasÃmi'. Muhuttampi brÃhmaïÃti: muhuttampi khaïampi layampi vayampi addhampÅti 'muhuttampi'. BrÃhmaïÃti gÃravena mÃtulaæ Ãlapati. Gotamà bhuripa¤¤ÃïÃti: gotamà bhÆripa¤¤Ãïà ¤Ãïapa¤¤Ãïà pa¤¤Ãdhajà (pa¤¤ÃketumhÃ) pa¤¤Ãdhipateyyamhà vicayabahulà pavicayabahulà pekkhÃyanabahulà samekkhÃyanabahulà vibhÆtavihÃrimhà taccarità tabbahulà taggarukà tanninnà tapponà tappabbhÃrà tadadhimuttà tadadhipateyyamhÃti gotamà bhuripa¤¤ÃïÃ. Gotamà bhurimedhasÃti: bhuri vuccati paÂhavÅ. Bhagavà tÃya paÂhavisamÃya pa¤¤Ãya vipulÃya vitthatÃya samannÃgato. 'MedhÃ' vuccati pa¤¤Ã, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. Bhagavà imÃya medhÃya pa¤¤Ãya upeto samupeto upagato samupagato upapanno sampanno samannÃgato, tasmà buddho sumedhasoti 'gotamo bhurimedhasÃ' TenÃha thero piÇgiyo: ''NÃhaæ tamhà vippavasÃmi muhuttampi brÃhmaïa, Gotamà bhÆripa¤¤Ãïà gotamà bhÆrimedhasÃ''ti. 18. Yo me dhammamadesesi sandiÂÂhikamakÃlikaæ, TaïhakkhayamanÅtikaæ yassa natthi upamà kvaci. Yo me dhammamadesesÅti - yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe Ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. DhammadesesÅti 'dhamma'nti - ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ, cattÃro satipaÂÂhÃne cattÃro sammappadhÃne cattÃro iddhipÃde, pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇge ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ nibbÃna¤ca nibbÃnagÃmini¤ca paÂipadaæ Ãcikkha, desehi pa¤¤apehi paÂÂhapehi vivari vibhaji uttÃnÅakÃsi PakÃsesÅti 'yo me dhammamadesesi. ' [BJT Page 458] [\x 458/] SandiÂÂhikamakÃlikanti: sandiÂÂhikaæ akÃlikaæ ehipassikaæ opanayikaæ paccattaæ veditabbaæ vi¤¤ÆhÅti. Evampi sandiÂÂhikaæ, athavà yo diÂÂheva dhamme ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ bhÃveti, tassa maggassa anantarà samanantarà adhigacchateva phalaæ vindati paÂilabhatÅti evampi sandiÂÂhikaæ. AkÃlikanti: yathà manussà kÃlikaæ dhanaæ datvà anantarà na labhanti, kÃlaæ Ãgamenti, nevÃyaæ dhammo yo diÂÂheva dhamme ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ bhÃveti. Tassa maggassa anantarà samanantarà adhigacchateva phalaæ vindati paÂilabhati na parattha na paraloketi 'evaæ akÃlikanti 'sandiÂÂhikamakÃlikaæ'. TaïhakkhayamanÅtikanti. 'TaïhÃ'ti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ. Taïhakkhayanti: taïhakkhayaæ rÃgakkhayaæ dosakkhayaæ mohakkhayaæ gatikkhayaæ upapattikkhayaæ paÂisandhikkhayaæ bhavakkhayaæ saæsÃrakkhayaæ vaÂÂakkhayaæ. AnÅtikanti: 'Åti' vuccanti kilesà ca khandhà ca abhisaÇkhÃrà ca. ýtippahÃnaæ ÅtivÆpasamaæ ÅtipaÂinissaggaæ ÅtipaÂippassaddhiæ amataæ nibbÃnanti 'taïhakkhayamanÅtikaæ' Yassa natthi upamà kvacÅti - yassÃti nibbÃnassa, natthi upamÃti: upamà natthi, upanidhà natthi1 sadisaæ natthi paÂibhÃgo natthi' na santi na saævijjati nÆpalabbhati kvacÅti: kvaci kimhici katthaci ajjhattà và bahiddhà ajjhattabahiddhà vÃti yassa natthi upamà kvaci. ' TenÃha thero piÇgiyo: ''Yo me dhammamadesesi sandiÂÂhikamakÃlikaæ, TaïhakkhayamanÅtikaæ yassa natthi upamà kvacÅ''ti. 19. PassÃmi naæ manasà cakkhunà vÃ2. Rattiæ divaæ brÃhmaïa, appamatto, NamassamÃno vivasemi rattiæ3. Teneva ma¤¤Ãmi avippavÃsaæ. PassÃmi naæ manasà cakkhunà vÃti: yathà cakkhumà puriso Ãloke rÆpagatÃni passeyya, dakkheyya olokeyya nijjhÃyeyya upaparikkheyya evamevÃhaæ buddhaæ bhagavantaæ manasà passÃmi, dakkhÃmi olokemi nijjhÃyÃmi upaparikkhÃmÅti 'passÃmi naæ manasà cakkhunà vÃ'. 1. Upanidhi natthi - pana 2. Cakkhunà ca-va-vi-ka 3. NamassamÃnova vasemi rattiæ - sa [BJT Page 460] [\x 460/] Rattiæ divaæ brÃhmaïa appamattoti - rattiæ ca divà ca buddhÃnussatiæ manasà bhÃvento, appamattoti 'rattiæ divaæ brÃhmaïa appamatto'. NamassamÃno vivasemi (rattinti) - 'namassamÃno'ti kÃyena và namassamÃno, vÃcÃya và namassamÃno, cittena và namassamÃno, anvatthapaÂipattiyà và namassamÃno, dhammÃnudhammapaÂipattiyà và namassamÃno, sakkÃrayamÃno, 1. GarukÃrayamÃno2. MÃnayamÃno pÆjayamÃno rattiæ divaæ vivasemi, atinÃmemi atikkamÃmÅti 'namassamÃno vivasemi rattiæ'. Teneva ma¤¤Ãmi avippavÃsanti: tÃya buddhÃnussatiyà bhÃvento. AvippavÃsoti taæ ma¤¤Ãmi avippavutthoti3 'taæ ma¤¤Ãmi jÃnÃmi evaæ jÃnÃmi evaæ (ÃjÃnÃmi), evaæ vijÃnÃmi, evaæ paÂivijÃnÃmi, evaæ paÂivijjhÃmÅti 'teneva ma¤¤Ãmi avippavÃsaæ. ' TenÃha thero piÇgiyo: ''PassÃmi naæ manasà cakkhunà và Rattiæ divaæ brÃhmaïa appamatto, NamassamÃno vivasemi rattiæ Teneva ma¤¤Ãmi avippavÃsa''nti. 20. Saddhà ca pÅtÅ ca mano satÅ ca4 NÃpenti me gotamasÃsanamhÃ, Yaæ yaæ disaæ vajati5 bhÆripa¤¤o Sa te na teneva nato'hamasmi. Saddhà ca pÅtÅ ca mano satÅcÃti - 'saddhÃ'ti ''yà ca bhagavantaæ Ãrabbha saddhà saddahanà okappanà abhippasÃdo6 saddhà saddhindriyaæ saddhÃbalaæ saddhÃsatthaæ saddhÃpÃsÃdo saddhÃÃloko saddhÃobhÃso saddhÃpajjoto saddhÃratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. PÅtÅti: ''yà bhagavantaæ Ãrabbha pÅti pÃmojjaæ7 ÃmodanÃ8 pamodanà hÃso pahÃso vitti tuÂÂhi odagyaæ attamanatà cittassa''. Manoti ''yaæ ca bhagavantaæ Ãrabbha cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu''. SatÅti: ''yà bhagavantaæ Ãrabbha sati anussati patissati sati saraïatà dhÃraïatà apilÃpanatà asammussanatà sati satindriyaæ satibalaæ sammÃsatÅti'' saddhà ca pÅtÅ ca mano satÅca'. 1. SakkÃramÃno: machasaæ va-vi-ka 2. GarukÃramÃno - machasaæ va-vi-ka 3. AvippavuÂÂhoti - machasaæ. 4. Satimatà - pana 5. Yaæ yaæ disaæ bhajati - va-vi-ka 6. AtippasÃdo - va-vi-ka 7. PÃmujjaæ - sahÃ, 8. Modanà Ãmodanà - machasaæ [BJT Page 462] [\x 462/] NÃpenti me gotamasÃsanamhÃti: ime cattÃro dhammà gotamasÃsanà buddhasÃsanà jinasÃsanà tathÃgatasÃsanà devadevasÃsanà arahantasÃsanÃ. NÃpentÅti nÃpenti na gacchanti na vijahanti na vinÃsentÅti 'nÃpenti me gotamasÃsanamhÃ'. Yaæ yaæ disaæ vajati bhÆripa¤¤oti: 'yaæ yaæ disan'ti puratthimaæ và disaæ pacchimaæ và disaæ dakkhiïaæ và disaæ uttaraæ và disaæ vajati gacchati kamati abhikkamati, bhÆripa¤¤oti: bhÆripa¤¤o mahÃpa¤¤o tikkhapa¤¤o puthupa¤¤o hÃsapa¤¤o javanapa¤¤o nibbedhikapa¤¤o. 'BhÆri' vuccati paÂhavÅ, tÃya paÂhavisamÃya pa¤¤Ãya vipulÃya vitthatÃya samannÃgatoti 'yaæ yaæ vajati bhuripa¤¤o'. Sa tena teneva nato 'hamasmÅti: so yena buddho tena teneva nato tantinno tappono tappabhÃro tadadhimutto tadadhipateyyoti 'sa tena teneva nato 'hamasmi'. TenÃha thero piÇgiyo: ''Saddhà ca pÅtÅ ca mano satÅ ca NÃpenti me gotamasÃsanamhÃ, Yaæ yaæ disaæ vajati bhÆripa¤¤o Sa tena teneva nato 'hamasmÅ''ti. 21. (Jiïïassa) me dubbalathÃmakassa Teneva kÃyo na paleti1 tattha, SaÇkappayattÃya2 vajÃmi niccaæ Mano hi me brÃhmaïa tena yutto. Jiïïassa me dubbalathÃmakassÃti - 'jiïïassÃ'ti jiïïassa vuddhassa mahallakassa addhagatassa vayo anupattassa dubbalathÃmakassÃti: dubbalathÃmakassa appathÃmakassa parittathÃmakassÃti 'jiïïassa me dubbalathÃmakassa'. Teneva kÃyo na paleti tatthÃti: kÃyo yena buddho tena na paleti na vajati na gacchati nÃbhikkamatÅti 'teneva kÃyo na paleti tattha'. 1. Pareti - sa 2. SaÇkappayantÃya - machasaæ, syà [BJT Page 464] [\x 464/] SaÇkappayattÃya vajÃmi niccanti - saÇkappagamanena vitakkagamanena ¤Ãïagamanena pa¤¤Ãgamanena buddhigamanena vajÃmi gacchÃmi abhikkamÃmÅti 'saÇkappayattÃya vajÃmi niccaæ'. Mano hi me brÃhmaïa tena yuttoti 'mano'ti ''yaæ cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu. Mano hi me brÃhmaïa tena yuttoti: mano yena buddho tena yutto payutto saæyuttoti 'mano hi me brÃhmaïa tena yutto: TenÃha thero piÇgiyo. ' ''Jiïïassa me dubbalathÃmakassa Teneva kÃyo na paleti tattha, SaækappayattÃya vajÃmi niccaæ Mano hi me brÃhmaïa tena yutto''ti. 22. PaÇke sayÃno pariphandamÃno DÅpà dÅpaæ1 upapalaviæ, 2 AthaddasÃsiæ sambuddhaæ OghatiïïamanÃsavaæ. PaÇke sayÃno pariphandamÃnoti - 'paÇke sayÃno'ti kÃmapaÇke kÃmakaddame kÃmakilese kÃmapalipe3 kÃmapariÊÃhe kÃmapaÊibodhe semÃno sayamÃno vasamÃno ÃvasamÃno parivasamÃnoti paÇke sayÃno. PariphandamÃnoti: taïhÃphandÃnÃya phandamÃno, diÂÂhiphandanÃya phandamÃno, kilesaphandanÃya phandamÃno payogaphandanÃya phandamÃno, vipÃkaphandanÃya phandamÃno, manoduccaritaphandanÃya phandamÃno, ratto rÃgena phandamÃno, duÂÂho dosena phandamÃno, (mÆÊho) mohena phandamÃno, vinibaddho4' mÃnena phandamÃno, parÃmaÂÂho diÂÂhiyà phandamÃno, vikkhepagato uddhaccena phandamÃno, aniÂÂhaæ gato vicikicchÃya phandamÃno, thÃmagato anusayehi phandamÃno, lÃbhena phandamÃno, alÃbhena phandamÃno, yasena phandamÃno, ayasena phandamÃno, pasaæsÃya phandamÃno, nindÃya phandamÃno, sukhena phandamÃno, dukkhena phandamÃno, 1. DisÃdisaæ -va-vi-ka 2. Upallaviæ - machasaæ, 3. KÃmabaÊise - machasaæ, syÃ, KÃmapalise - va-vi-ka 4. Vinibandho - machasaæ, syÃ, va-vi-ka [BJT Page 466] [\x 466/] JÃtiyà phandamÃno, jarÃya phandamÃno, byÃdhinà phandamÃno, maraïena phandamÃno, (sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsehi) phandamÃno, nerayikena dukkhena phandamÃno, tiracchÃnayonikena dukkhena phandamÃno, pettivisayikena1 dukkhena phandamÃno, mÃnusakena2 dukkhena phandamÃno, gabbhokkantimÆlakena dukkhena phandamÃno, gabbhaÂÂhitimÆlakena dukkhena phandamÃno, gabbhavuÂÂhÃnamÆlakena dukkhena phandamÃno, jÃtassupanibandhakena dukkhena phandamÃno, jÃtassa (parÃdheyyakena) dukkhena phandamÃno, (attÆpakkamena) dukkhena phandamÃno, parÆpakkamena dukkhena phandamÃno, saÇkhÃradukkhena phandamÃno, viparinÃmadukkhena phandamÃno, cakkhurogena dukkhena phandamÃno, sotarogena dukkhena phandamÃno, ghÃnarogena dukkhena phandamÃno, jivhÃrogena dukkhena phandamÃno, kÃyarogena dukkhena phandamÃno, sÅsarogena dukkhena phandamÃno, kaïïarogena dukkhena phandamÃno, mukharogena dukkhena phandamÃno, dantarogena dukkhena phandamÃno, kÃsena sÃsena pinÃsena ¬ahena3 jarena kucchirogena mucchÃya pakkandikÃya sÆlÃya visucÅkÃya kuÂÂhena gaï¬ena kilÃsena sosena apamÃrena dadduyà kaï¬uyà kacchuyà rakhasÃya vitacchikÃya lohitapittena4 madhumehena aæsÃya piÊakÃya bhagandalena pittasamuÂÂhÃnena ÃbÃdhena semhasamuÂÂhÃnena ÃbÃdhena vÃtasamuÂÂhÃnena ÃbÃdhena sannipÃtikena ÃbÃdhena utuparinÃmajena ÃbÃdhena visamaparihÃrajena ÃbÃdhena opakkamikena ÃbÃdhena kammavipÃkajena ÃbÃdhena sÅtena uïhena (jighacchÃya) pipÃsÃya uccÃrena passÃvena ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassena dukkhena mÃtumaraïena dukkhena pitumaraïena dukkhena puttamaraïena dukkhena dhÅtumaraïena dukkhena ¤Ãtivyasanena dukkhena bhogavyasanena dukkhena rogavyasanena dukkhena sÅlavyasanena dukkhena diÂÂhivyasanena dukkhena phandamÃno samphandamÃno vipphandamÃno vedhamÃno pavedhamÃno sampavedhamÃnoti 'paÇke sayÃno pariphandamÃno'. DÅpà dÅpaæ upapalavinti satthÃrato satthÃraæ dhammakkhÃnato dhammakkhÃnaæ gaïato gaïaæ diÂÂhiyà diÂÂhiæ paÂipadÃya paÂipadaæ maggato maggaæ plaviæ uplaviæ upaplaviæ samupaplavinti (dÅpÃdÅpaæ upaplaviæ. ) 1. Pittivisasikena - pana. 2. Manussakena - ma-va-vi-ka MÃnusikene machasaæ 3. ÖÃhena -va-vi-ka, machasaæ, 4. Lohitena pittena - pa-vi-ka, syà [BJT Page 468] [\x 468/] AthaddasÃsiæ sambuddhanti - 'athÃ'ti padasandhi padasaæsaggo padapÃripuri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃ1 petaæ 'athÃ'ti, addasÃsinti: addasaæ addakkhiæ apassiæ paÂivijjhaæ buddhoti: yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. Buddhoti kenaÂÂhena buddho: bujjhità saccÃnÅti buddho, bodhetà pajÃyÃti buddho, sabba¤¤utÃya buddho, sabbadassÃvitÃya buddho, ana¤¤aneyyatÃya buddho, visavitÃya buddho, khÅïÃsavasaÇkhÃtena buddho, nirupakkilesasaÇkhÃtena buddho, ekantavÅtarÃgoti buddho ekantavÅtadosoti buddho, ekantavÅtamohoti buddho, ekantanikkilesoti buddho ekÃyanamaggaæ gatoti, buddho eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti buddho. Abuddhivihatattà buddhipaÂilÃbhÃti buddho. Buddhoti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ buddhoti, 'athaddasÃsiæ sambuddhaæ'. OghatiïïamanÃsavanti - 'oghatiïïa'nti bhagavà kÃmoghaæ tiïïo, bhavoghaæ tiïïo, diÂÂhoghaæ tiïïo, avijjoghaæ tiïïo, sabbasaæsÃrapathaæ tiïïo, uttiïïo nittiïïo atikkanto samatikkanto vÅtivatto so vutthavÃso ciïïacaraïo gataddho gatadiso gatakoÂiko pÃlitabrahmacariyo uttamadiÂÂhippatto bhÃvitamaggo pahÅnakileso paÂividdhÃkuppo sacchikatanirodho. Dukkhaæ tassa pari¤¤Ãya, samudayo pahÅno, maggo bhÃvito, nirodho sacchikato abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ, pari¤¤eyyaæ pari¤¤Ãtaæ, pahÃtabbaæ pahÅnaæ, bhÃvetabbaæ bhÃvitaæ, sacchikÃtabbaæ sacchikataæ. So ukkhittapaligho saÇkiïïaparikho abbÆÊhesiko niraggalo ariyo pannadhajo pannabhÃro visa¤¤utto pa¤caÇgavippahÅno chaÊaÇgasamannÃgato ekÃrakkho caturapasseno panuïïapaccekasacco samavayasaÂÂhesano anÃvilasaÇkappo passaddhakÃyasaækhÃro suvimuttacitto suvimuttapa¤¤o kevalÅ vusitvà uttamapuriso paramapuriso paramappattipatto. So neva ÃcinÃti, na apacinÃti, apacinitvà Âhito, neva pajahati, na upÃdiyati, pajahitvà Âhito, neva visineti, na ussineti, visinetvà Âhito. Neva dhÆpeti, na sandhupeti, vidhupetvà Âhito. Asekhena sÅlakkhandhena samannÃgatattà Âhito. Asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato Âhito pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato Âhito vimuttikkhandhena samannÃgato Âhito. Vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato Âhito. Saccaæ sampaÂipÃdiyitvà Âhito. Ejaæ samatikkamitvà Âhito. Kilesaggiæ pariyÃdiyitvà Âhito. AparigamanatÃya Âhito, kathaæ samÃdÃya Âhito, muttipaÂisevanatÃya Âhito. MettÃya pÃrisuddhiyà Âhito, karuïÃya parisuddhiyà Âhito muditÃya parisuddhiyà Âhito upekkhÃya parisuddhiyà Âhito, accantapÃrisuddhiyà Âhito, akammayatÃya, parisuddhiyà Âhito, vimuttattà Âhito, saætusitattà Âhito, khandhapariyante Âhito, dhÃtupariyante Âhito, Ãyatanapariyante Âhito, gatipariyante Âhito, uppattipariyante Âhito, paÂisandhipariyante Âhito, bhavapariyante Âhito, saæsÃrapariyante Âhito, vaÂÂapariyante Âhito, antime bhave Âhito, antime samussaye Âhito, antimadehadharo arahÃ. ''TassÃyaæ pacchimakoÂi - carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïasaæsÃro - natthi tassa punabbhavo''ti 'Oghatiïïaæ'. AnÃsavanti: cattÃro ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo diÂÂhÃsavo avijjÃsavo, te Ãsavà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ, tasmà buddho anÃsavo ti 'oghatiïïamanÃsavaæ'. TenÃha thero piÇgiyo: ''PaÇke sayÃno pariphandamÃno DÅpÃdÅpaæ upaplaviæ, 2 AthaddasÃsiæ sambuddhaæ OghatiïïamanÃsava''nti. '' 23 Yathà ahu vakkali muttasaddho BhadrÃvudho Ãlavi gotamo ca, Evameva tvampi pamu¤cassu saddhaæ Gamissasi tvaæ piÇgiya maccudheyyassa pÃraæ. Yathà ahu vakkali muttasaddho bhadrÃvudho Ãlavigotamo cÃti yathà vakkalithero muttasaddho3 saddhÃgaruko saddhÃpubbaÇgamo saddhÃdhimutto4 saddhÃdhipateyyo arahattappatto, yathà bhadrÃvudho thero muttasaddho saddhÃgaruko saddhÃpubbaÇgamo saddhÃdhimutto saddhÃdhipateyyo arahattappatto. Yathà Ãlavigotamo thero muttasaddho saddhÃgaruko saddhÃpubbaÇgamo saddhÃdhimutto saddhÃdhipateyyo arahattappattoti yathà ahu vakkali muttasaddho bhadrÃvudho Ãlavigotamo ca. 1. Pubbatà metaæ athÃti - - - va-vi-ka. 2. Pallaviæ upallaviæ sampallaviæ - machasaæ. 3. Saddho - machasaæ 4. SaddhÃvimutto - pana. [BJT Page 470] [\x 470/] Evameva tvampi pamu¤cassu saddhanti - evameva tvampi1 saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi. 'Sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, 'sabbe dhammà anattÃ'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ''avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ''ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ''saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa''nti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, nÃmarÆpapaccayà salÃyatananti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, salÃyatanapaccayà phasso'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, phassapaccayà vedanÃ'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, vedanÃpaccayà taïhÃ'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, taïhÃpaccayà upÃdÃnanti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, bhavapaccayà jÃtÅ'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, jÃtipaccayà jarÃmaraïanti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, nÃmarÆpanirodhà salÃyatananirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, saÊÃyatananirodhà phassanirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, phassanirodhà vedanÃnirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, bhavanirodhà jÃtinirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, idaæ dukkhanti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ayaæ dukkhasamudayoti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ayaæ dukkhanirodhoti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ime ÃsavÃ'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ayaæ Ãsavanirodhoti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ime dhammà abhi¤¤eyyÃti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ime dhammà pari¤¤eyyÃti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ime dhammà pahÃtabbÃti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ime dhammà bhÃvetabbÃti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, ime dhammà sacchikÃtabbÃti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehi, 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ taæ nirodhadhamma'nti saddhaæ mu¤cassu pamu¤cassu sampamu¤cassu adhimu¤cassu okappehÅti 'evameva tvampi' pamu¤cassu saddhaæ'. . 7 Gamissasi tvaæ piÇgiya maccudheyyassa pÃranti: 'maccudheyyaæ' vuccati kilesà ca khandhà ca abhisaÇkhÃrà ca. Maccudheyyassa pÃraæ vuccati amataæ nibbÃnaæ ''yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. Gamissasi tvaæ piÇgiya maccudheyyassa pÃranti: tvaæ pÃraæ gamissasi pÃraæ adhigamissasi pÃraæ passissasi pÃraæ sacchikarissasÅti 'gamissasi tvaæ piÇgiya maccudheyyassa pÃraæ'. TenÃha bhagavÃ: Yathà ahu vakkali muttasaddho BhadrÃvudho Ãlavigotamo ca, Evameva tvampi pamu¤cassu saddhaæ Gamissasi tvaæ piÇgiya maccudheyyassa pÃranti. 24 Esa bhÅyo pasÅdÃmi sutvÃna munito vaco, Vivattacchado3 sambuddho akhilo paÂibhÃnavÃ. Esa bhÅyo pasÅdÃmÅti - esa bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi bhÅyo bhÅyo (okappemi), bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, 'sabbe dhammà anattÃ'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ''avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ''ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ''saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa''nti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, nÃmarÆpapaccayà salÃyatananti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, saÊÃyatanapaccayà phasso'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, phassapaccayà vedanÃ'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, vedanÃpaccayà taïhÃ'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, taïhÃpaccayà upÃdÃnanti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, bhavapaccayà jÃtÅ'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, jÃtipaccayà jarÃmaraïanti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, nÃmarÆpanirodhà salÃyatananirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, saÊÃyatananirodhà phassanirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, phassanirodhà vedanÃnirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, bhavanirodhà jÃtinirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, idaæ dukkhanti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ayaæ dukkhasamudayoti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ayaæ dukkhanirodhoti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ime ÃsavÃ'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ayaæ Ãsavanirodhoti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ime dhammà abhi¤¤eyyÃti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ime dhammà pari¤¤eyyÃti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ime dhammà pahÃtabbÃti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ime dhammà bhÃvetabbÃti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, ime dhammà sacchikÃtabbÃti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmi, 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ taæ nirodhadhamma'nti bhÅyo bhÅyo pasÅdÃmi, bhÅyo bhÅyo saddahÃmi, bhÅyo bhÅyo okappemi, bhÅyo bhÅyo adhimuccÃmÅti 'esa bhÅyo pasÅdÃmi'. 1. Tvaæ - va-vi-ka, machasaæ, 2. Tvaæ - pa-va-vi-ka. 3. Vivattacchaddo - pana, VivaÂÂacchado - machasaæ. [BJT Page 472] [\x 472/] SutvÃna munino vacoti - 'munÅ'ti 'monaæ' vuccati ¤Ãïaæ, yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi, tena ¤Ãïena samannÃgato muni monappattoti. TÅïi moneyyÃni: kÃyamoneyyaæ vacÅmoneyyaæ manomoneyyaæ. Katamaæ kÃyamoneyyaæ? TividhÃnaæ kÃyaduccaritÃnaæ pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ. Tividhaæ kÃyasucaritaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyÃrammaïe ¤Ãïaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyapari¤¤Ã kÃyamoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo kÃyamoneyyaæ, kÃye chandarÃgassa pahÃnaæ kÃyamoneyyaæ, kÃyasaækhÃrÃnirodho catutthajjhÃnasamÃpatti kÃyamoneyyaæ. Idaæ kÃyamoneyyaæ. Katamaæ vacÅmoneyyaæ? CatubbidhÃnaæ vacÅduccaritÃnaæ pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ, vacÅsucaritaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃrammaïe ¤Ãïaæ vacÅmoneyyaæ, vÃcÃpari¤¤Ã vacÅmoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo vacÅmoneyyaæ, vÃcÃya chandarÃgassa pahÃnaæ vacÅmoneyyaæ. VacÅsaækhÃranirodho dutiyajjhÃnasamÃpatti vacÅmoneyyaæ. Idaæ vacÅmoneyyaæ. Katamaæ manomoneyyaæ? TividhÃnaæ manoduccaritÃnaæ pahÃnaæ manomoneyyaæ, tividhaæ manosucaritaæ manomoneyyaæ, cittÃrammaïe ¤Ãïaæ manomoneyyaæ, cittapari¤¤Ã manomoneyyaæ, pari¤¤Ãsahagato maggo manomoneyyaæ, citte chandarÃgassa pahÃnaæ manomoneyyaæ, cittasaækhÃranirodho sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti manomoneyyaæ. Idaæ manomoneyyaæ. 1. ''KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ, Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu sabbappahÃyinaæ. 2. KÃyamuniæ vÃcÃmuniæ manomunimanÃsavaæ Muniæ moneyyasampannaæ Ãhu ninhÃtapÃpaka''nti. Imehi tÅhi moneyyehi dhammehi samannÃgato cha munino: agÃramunino anagÃramunino sekhamunino asekhamunino paccekamunino munimuninoti. Katame agÃramunino? Ye te agÃrikà diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime agÃramunino. Katame anagÃramunino? Ye te pabbajità diÂÂhapadà vi¤¤ÃtasÃsanÃ, ime anagÃramunino. Satta sekhà sekhamunino. Arahanto asekhamunino. Paccekabuddhà paccekamunino. Munimunino vuccanti tathÃgatà arahanto sammÃsambuddhÃ. 3. ''Na monena muni hoti mÆÊharÆpo aviddasu, Yo ca tulaæva paggayha varamÃdÃya paï¬ito. 4. PÃpÃni parivajjeti sa munÅ tena so munÅ, Yo munÃti ubho loke munÅ tena pavuccatÅ. '' 5. ''Asata¤ca sata¤ca ¤atvà dhammaæ Ajjhattaæ bahiddhà ca sabbaloke, Devamanussehi pÆjito yo SaÇgajÃlamaticca so munÅ. SutvÃna munino vacoti tuyhaæ vacanaæ byappathaæ desanaæ anusÃsanaæ anusiÂÂhiæ1 sutvÃna2 uggahetvÃna upadhÃrayitvÃna upalakkhiyitvÃnÃti 'sutvÃna munino vaco'. Vivattacchado sambuddhoti - 'chadana'nti pa¤ca chadanÃnÅti: taïhÃchadanaæ diÂÂhichadanaæ kilesachadanaæ duccaritachadanaæ avijjÃchadanaæ tÃni chadanÃni buddhassa bhagavato vivaÂÃni3 viddhaæsitÃni ugghaÂitÃni samugghaÂitÃni pahÅnÃni samucchinnÃni vÆpasannÃni paÂippassaddhÃni abhabbuppattikÃni ¤Ãïagginà da¬¬hÃni, tasmà buddho vivattacchado. 'Buddho'ti yo so bhagavà sayambhÆ anÃcariyako pubbe ananussutesu dhammesu sÃmaæ saccÃni abhisambujjhi, tattha ca sabba¤¤utaæ patto balesu ca vasÅbhÃvaæ. Buddhoti kenaÂÂhena buddho: bujjhità saccÃnÅti buddho, bodhetà pajÃyÃti buddho, sabba¤¤utÃya buddho, sabbadassÃvitÃya buddho, ana¤¤aneyyatÃya buddho, visavitÃya buddho, khÅïÃsavasaÇkhÃtena buddho, nirupakkilesasaÇkhÃtena buddho, ekantavÅtarÃgoti buddho ekantavÅtadosoti buddho, ekantavÅtamohoti buddho, ekantanikkilesoti buddho ekÃyanamaggaæ gatoti, buddho eko anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti buddho. Abuddhivihatattà buddhipaÂilÃbhÃti buddho. Buddhoti netaæ nÃmaæ mÃtarà kataæ, na pitarà kataæ na bhÃtarà kataæ, na bhaginiyà kataæ, na mittÃmaccehi kataæ, na ¤ÃtisÃlohitehi kataæ, na samaïabrÃhmaïehi kataæ, na devatÃhi kataæ, vimokkhantikametaæ buddhÃnaæ bhagavantÃnaæ bodhiyà mÆle saha sabba¤¤uta¤Ãïassa paÂilÃbhà sacchikà pa¤¤atti yadidaæ buddhoti 'vivattacchado sambuddho'. Akhilo paÂibhÃnavÃti 'akhilo'ti rÃgo khilo, doso khilo, moho khilo, kodho khilo, upanÃho khilo, makkho khilo, paÊÃso khilo, issà khilo, macchariyaæ khilo, mÃyà khilo, sÃÂheyyaæ khilo, thambho khilo, sÃrambho khilo, mÃno khilo, atimÃno khilo, mado khilo, pamÃdo khilo, sabbe kilesà khilÃ, sabbe duccarità khilÃ, sabbe darathà khilÃ, sabbe pariÊÃhà khilÃ, sabbe santÃpà khilÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà khilÃ. Te khilà buddhassa bhagavato pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ4 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ, tasmà buddho akhilo. PaÂibhÃnavÃti: tayo paÂibhÃnavanto: pariyattipaÂibhÃnavà paripucchÃpaÂibhÃnavÃ. AdhigamapaÂibhÃnavÃ: katamo pariyatti paÂibhÃnavÃ: idhekaccassa pakatiyÃ5 pariyÃputaæ6 'hoti: suttaæ geyyaæ vyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ' tassa pariyattiæ nissÃya paÂibhÃti ayaæ pariyattipaÂibhÃnavÃ. Katamo paripucchà paÂibhÃnavÃ: idhekacco paripucchito hoti atthe ca ¤Ãye ca lakkhaïe ca kÃraïe ca ÂhÃnÃÂhÃne ca. Tassa paripucchaæ nissÃya paÂibhÃti ayaæ paripucchÃpaÂibhÃnavÃ. Katamo adhigamapaÂibhÃnavÃ: idhekaccassa adhigatà honti cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo cattÃro ca ariyamaggà cattÃri ca sÃma¤¤aphalÃti catasso paÂisambhidÃyo cha ca abhi¤¤Ãyo. Tassa attho ¤Ãto, dhammo ¤Ãto, nirutti ¤ÃtÃ. Atthe ¤Ãte attho paÂibhÃti, dhamme ¤Ãte dhammo paÂibhÃti, niruttiyà ¤ÃtÃya nirutti paÂibhÃti. Imesu tÅsu ¤Ãïesu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. Bhagavà imÃya (paÂibhÃnapaÂisambhidÃya) upeto samupeto upagato samupagato upapanno sampanno samannÃgato tasmà buddho paÂibhÃnavÃ. Yassa pariyatti natthi, paripucchà natthi, adhigamo natthi, kiæ tassa paÂibhÃyissatÅti 'akhilo paÂibhÃnavÃ'. 1. Anusandhiæ - pa va vi ka AnusiÂÂhaæ - machasaæ 2. Sutvà sunitva uggahetvà upadhÃretvà - pana 3. VigatÃni - va-vi-ka 4. AnabhÃvaægatà - va-vi-ka, ma cha syÃ, 5. Buddhavacanaæ pakatiyà - machasaæ, 6. Pariyà sumaæ - syÃ. [BJT Page 474] [\x 474/] TenÃha thero piÇgiyo: ''Esa bhÅyo pasÅdÃmi sutvÃna munino vaco, Vivattacchado sambuddho akhilo paÂibhÃnavÃ''ti. 25 Adhideve abhi¤¤Ãya sabbaæ vedi paroparaæ, Pa¤hÃnantakaro satthà kaÇkhÅnaæ paÂijÃnataæ. Adhideve abhi¤¤ÃyÃti - devÃ'ti tayo devà sammutidevà uppattidevà visuddhidevÃ. Katame sammutidevÃ: 'sammutidevÃ' vuccanti rÃjÃno ca rÃjakumÃrà ca deviyo ca, ime vuccanti sammutidevÃ. Katame uppattidevÃ: 'uppattidevÃ' vuccanti cÃtummahÃrÃjikà devà tÃvatiæsà devà yÃmà devà tusità devà nimmÃïaratÅ devà paranimmitavasavattÅ devà brahmakÃyikà devà ye ca devà taduttari ime vuccanti uppattidevÃ. Katame visuddhidevÃ: 'visuddhidevÃ' vuccanti tathÃgatà tathÃgatasÃvakà arahanto khÅïÃsavÃ, ye ca paccekasambuddhÃ, ime vuccanti visuddhidevÃ. Bhagavà sammutideve adhidevÃti1 abhi¤¤Ãya uppattideve adhidevÃti1. Abhi¤¤Ãya visuddhideve adhidevÃti abhi¤¤Ãya jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà katvÃti adhideve abhi¤¤Ãya. Sabbaæ vedi paroparanti: bhagavà attano ca paresaæ ca adhidevakare dhamme vedi a¤¤Ãsi apassi2. PaÂivijjha. Katame attano adhidevakarà dhammÃ: sammÃpaÂipadà anulomapaÂipadà apaccanÅkapaÂipadà anvatthapaÂipadà dhammÃnudhammapaÂipadà sÅlesu paripurikÃrità indriyesu guttadvÃratà bhojane matta¤¤utà jÃgariyÃnuyogo satisampaja¤¤aæ cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni sattabojjhaÇge ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Ime vuccanti attano adhidevakarà dhammÃ. Katame paresaæ adhidevakarà dhammÃ: sammÃpaÂipadà anulomapaÂipadà apaccanÅkapaÂipadà anvatthapaÂipadà dhammÃnudhammapaÂipadà sÅlesu paripurikÃrità indriyesu guttadvÃratà bhojane matta¤¤utà jÃgariyÃnuyogo satisampaja¤¤aæ cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni sattabojjhaÇge ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Ime vuccanti paresaæ adhidevakarà dhammÃ. Evaæ bhagavà attano ca paresaæ ca adhidevakare dhamme vedi a¤¤Ãsi. Apassi2 paÂivijjhati 'sabbaæ vedi paroparaæ'. 1. AtidevÃti-va-vi-ka 2. Passi-va-vi-ka [BJT Page 476] [\x 476/] Pa¤hÃnantakaro satthÃti: bhagavà pÃrÃyanikapa¤hÃnaæ antakaro pariyantakaro paricchedakaro parivaÂumakaro. Sabhiyapa¤hÃnaæ (antakaro) pariyantakaro, paricchedakaro parivaÂumakaro sakkapa¤hÃnaæ suyÃmapa¤hÃnaæ bhikkhupa¤hÃnaæ bhikkhunÅpa¤hÃnaæ upÃsakapa¤hÃnaæ upÃsikÃpa¤hÃnaæ rÃjapa¤hÃnaæ khattiyapa¤hÃnaæ brÃhmaïapa¤hÃnaæ vessapa¤hÃnaæ suddapa¤hÃnaæ devapa¤hÃnaæ brahmapa¤hÃnaæ antakaro pariyantakaro paricchedakaro parivaÂumakaroti pa¤hÃnantakaro. SatthÃti: bhagavà sattavÃho yathà satthavÃho satthe1. KantÃraæ tÃreti, corakantÃraæ tÃreti, vÃÊakantÃraæ tÃreti, dubbhikkhakantÃraæ tÃreti, nirudakakantÃraæ tÃreti, uttÃreti nittÃreti patÃreti khemantabhÆmiæ2 saæpÃpeti. Evameva bhagavà satthavÃho satte kantÃraæ tÃreti jÃtikantÃraæ tÃreti, jarÃkantÃraæ tÃreti, vyÃdhikantÃraæ tÃreti. MaraïakantÃraæ tÃreti, sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsakantÃraæ tÃreti, rÃgakantÃraæ tÃreti, dosakantÃraæ tÃreti, mohakantÃraæ tÃreti, mÃnakantÃraæ tÃreti, diÂÂhikantÃraæ tÃreti, kilesakantÃraæ tÃreti, duccaritakantÃraæ tÃreti, rÃgagahanaæ tÃreti, dosagahanaæ tÃreti, mohagahanaæ tÃreti, diÂÂhigahaïaæ tÃreti, kilesagahanaæ tÃreti, duccaritagahanaæ tÃreti uttÃreti nittÃreti patÃreti khemantabhÆmiæ amataæ nibbÃnaæ sampÃpetÅti evampi bhagavà satthavÃho, Athavà bhagavà netà vinetà anunetà pa¤¤Ãpetà nijjhÃpetà pekkhetÃ3 pasÃdetÃti evampi bhagavà satthavÃho. Athavà bhagavà anuppannassa maggassa uppÃdetà asa¤jÃtassa maggassa sa¤janetÃ. AnakkhÃtassa maggassa akkhÃtÃ, magga¤¤u maggavidÆ maggakovido maggÃnugà ca panassa4 etarahi sÃvakà viharanti pacchà samannÃgatÃti evampi bhagavà satthavÃhoti. KaÇkhÅnaæ paÂijÃnatanti: sakaÇkhà Ãgantvà nikkaÇkhÃ5 sampajjanti salekhÃ6 Ãgantvà nillekhà sampajjanti sadveÊhakà Ãgantvà nidveÊhakà sampajjanti savicikicchà Ãgantvà nibbicikicchà sampajjanti sarÃgà Ãgantvà vÅtarÃgà sampajjanti sadosà Ãgantvà vÅtadosà sampajjanti samohà Ãgantvà vÅtamohà sampajjanti sakilesà Ãgantvà nikkilesà sampajjantÅti 'kaÇkhÅnaæ paÂijÃnataæ' TenÃha thero piÇgiyo: ''Adhideve abhi¤¤Ãya sabbaæ vedi paroparaæ, Pa¤hÃnantakaro satthà kaÇkhÅnaæ paÂijÃnata''nti. 1. Satthaæ pana 2. Khemantaæ - machasaæ 3. Pekkhatà - machasaæ 4. MaggÃnugÃva pana - machasaæ 5. NissaÇkà - pana 6. Sallekhà - machasaæ 7. SaækÅlesa - pana [BJT Page 478] [\x 478/] 26. AsaæhÅraæ asaÇkuppaæ Yassa natthi upamà kvaci, Addhà gamissÃmi na mettha kaÇkhà Evaæ maæ dhÃrehi adhimuttacittaæ. AsaæhÅraæ asaÇkuppanti: asaæhÅraæ vuccati amataæ nibbÃnaæ ''yo so sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. AsaæhÅranti: rÃgena dosena mohena kodhena upanÃhena makkhena palÃsena issÃya macchariyena mÃyÃya sÃÂheyyena thambhena sÃrambhena mÃnena atimÃnena madena pamÃdena sabbakilesehi sabbaduccaritehi sabbapariÊÃhehi sabbÃsavehi sabbadarathehi sabbasantÃpehi sabbÃkusalÃbhisaækhÃrehi asaæhÃriyaæ nibbÃnaæ niccaæ dhuvaæ sassataæ aviparinÃmadhammanti asaæhÅraæ asaækuppanti: 'asaækuppaæ' vuccati amataæ nibbÃnaæ, yo so sabbasaækhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ, yassa na uppÃdo pa¤¤Ãyati, na vayo pa¤¤Ãyati, na tassa a¤¤athattaæ pa¤¤Ãyati, nibbÃnaæ niccaæ dhuvaæ sassataæ aviparinÃmadhammanti 'asaæhÅraæ asaækuppaæ'. Yassa natthi upamà kvacÅti - 'yassÃ'ti nibbÃnassa1 natthi upamà ti upamà natthi upanidhà natthi sadisaæ natthi paÂibhÃgo natthi na santi na saævijjati nÆpalabbhati. KvacÅti. Kvaci kimhici katthaci ajjhattaæ và bahiddhà va ajjhattabahiddhà vÃti. 'Yassa natthi upamà kvaci'. Addhà gamissÃmi na mettha kaÇkhÃti 'addhÃ'ti ekaæsavacanaæ nissaæsayavacanaæ nikkaÇkhÃvacanaæ advejjhavacanaæ adveÊhakavacanaæ niyogavacanaæ anvatthavacanaæ apaïïakavacanaæ aviruddhavacanaæ avatthÃpanavacanametaæ 'addhÃ'ti. GamissÃmÅti gamissÃmi adhigamissÃmi phassissÃmi3 sacchikarissÃmÅti 'addhÃgamissÃmi'. Na mettha kaÇkhÃti 'etthÃ'ti nibbÃne. KaÇkhà natthi vicikicchà natthi dveÊhakaæ natthi saæsayo natthi na santi na saævijjati nÆpalabbhati pahÅno samucchinno vÆpasanto paÂippassaddho abhabbuppattiko ¤Ãïagginà da¬¬hoti 'addhà gamissÃmi na mettha kaÇkhÃ'. 1. NibbÃnassa - machasaæ 2. Tassa a¤¤adatthu - syÃ, 3. PassissÃmi - macce [BJT Page 480] [\x 480/] Evaæ maæ dhÃrehi adhimuttacittanti - 'evaæ maæ dhÃrehÅ'ti evaæ maæ upalakkhehi cittaæ nibbÃnaninnaæ nibbÃnaponaæ nibbÃnapabbhÃraæ nibbÃnÃdhimuttanti 'evaæ maæ dhÃrehi adhimuttacittanti'. TenÃha thero piÇgiyo: AsaæhÅraæ asaækuppaæ Yassa natthi upamà kvaci Addhà gamissÃmi na mettha kaÇkhà Evaæ maæ dhÃrehi adhimuttacittanti. PiÇgiyasuttantaæ soÊasi PÃrÃyana vaggo niÂÂhito [BJT Page 482] [\x 482/] KhaggavisÃïa suttaniddeso (1) Sabbesu bhÆtesu nidhÃya daï¬aæ AviheÂhayaæ1 a¤¤atarampi tesaæ, Na puttamiccheyya kuto sahÃyaæ Eko care khaggavisÃïakappo. Sabbesu bhÆtesu nidhÃya daï¬anti - 'sabbesÆ'ti sabbena sabbaæ, sabbathà sabbaæ, asesaæ nissesaæ pariyÃdiyanavacanametaæ2 'sabbesÆ'ti. BhÆtesÆti: 'bhÆtÃ, vuccanti: tasà ca thÃvarà ca. TasÃti yesaæ tasinà taïhÃ3 appahÅnÃ, yesaæ ca bhayabheravà appahÅnÃ, kiækÃraïà vuccanti tasÃ: te4 tasanti uttasanti paritasanti bhÃyanti saætÃsaæ5. ùpajjanti, taækÃraïà vuccanti tasÃ. ThÃvarÃti: yesaæ tasinà taïhÃ3 pahÅnÃ, yesaæ ca bhayabheravà pahÅnÃ. KiækÃraïà vuccanti thÃvarÃ, te na tasanti na uttasanti na paritasanti na bhÃyanti na santÃsaæ5 Ãpajjanti, taækÃraïà vuccanti thÃvarÃ. Daï¬Ãti6: tayo daï¬Ã: kÃyadaï¬o vacÅdaï¬o manodaï¬o. Tividhaæ kÃyaduccaritaæ kÃyadaï¬o, catubbidhaæ vacÅduccaritaæ vacÅdaï¬o, tividhaæ manoduccaritaæ mano daï¬o. Sabbesu bhÆtesu nidhÃya daï¬anti sabbesu bhÆtesu daï¬aæ nidhÃya nidahitvà oropayitvà samoropayitvà nikkhipitvà paÂippassambhitvÃti 'sabbesu bhÆtesu nidhÃya daï¬aæ. ' AviheÂhayaæ a¤¤atarampi tesanti ekamekampi sattaæ pÃïinà và le¬¬unà và daï¬ena và satthena và anduyà vÃ7 rajjuyà và aviheÂhayanto, sabbepi satte pÃïinà và le¬¬unà và daï¬ena và satthena và anduyà và rajjuyà vÃ, aviheÂhayantoti 'aviheÂhayaæ a¤¤atarampi tesaæ. ' 1. AheÂhayaæ - syÃ, 2. PariyÃdaya vacanametaæ - syÃ, 3. Tasitataïhà - machasaæ, taïhà - syà 4. Tena - pa-va-vi-ka. 5. SaætÃpaæ - syà 6. Daï¬antÅ - machasaæ. 7. Addayà và - va-vi-ka, aruyà vÃ- syà [BJT Page 484] [\x 484/] Na puttamiccheyya kuto sahÃyanti - nÃ'ti paÂikkhepo, puttÃti cattÃro puttÃ: atrajo1 putto khettajo putto dinnako putto antevÃsiko putto. SahÃyanti sahÃyà vuccanti: yehi saha Ãgamanaæ phÃsu, gamanaæ phÃsu, gamanÃgamanaæ phÃsu. hÃnaæ phÃsu, nisajjÃ2 phÃsu, sayanaæ phÃsu, Ãlapanaæ phÃsu, sallapanaæ phÃsu, ullapanaæ phÃsu, samullapanaæ phÃsu. Na puttamiccheyya kuto sahÃyanti: puttamapi na iccheyya na sÃdiyeyya na patthayeyya na pihayeyya nÃbhijappeyya, kuto mittaæ và sandiÂÂhaæ và sambhattaæ và sahÃyaæ và iccheyya4 sÃdiyeyya pattheyya pihayeyya abhijappeyyÃti 'na puttamiccheyya kuto sahÃyaæ'. [PTS Page 057] [\q 57/] Eko care khaggavisÃïakappoti 'eko'ti so paccekabuddho pabbajjÃsaÇkhÃtena eko, adutiyaÂÂhena eko, taïhÃya pahÃnaÂÂhena5. Eko, ekantavÅtarÃgoti eko, ekantavÅtadosoti eko, ekantavÅtamohoti eko, ekantanikkilesoti eko, ekÃyanamaggaæ gatoti eko, eko anuttaraæ paccekasambodhiæ abhisambuddhoti eko. Kathaæ so paccekasambuddho pabbajjÃsaÇkhÃtena eko: so paccekasambuddho sabbaæ gharÃvÃsapaÊibodhaæ chinditvà puttadÃrapaÊibodhaæ chinditvà ¤ÃtipaÊibodhaæ chinditvà sannidhipaÊibodhaæ chinditvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃti vattÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitvà aki¤canabhÃvaæ upagantvà eko carati viharati irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti. Evaæ so paccekasambuddho pabbajjÃsaÇkhÃtena eko. Kathaæ so paccekasambuddho adutiyaÂÂhena eko: so evaæ pabbajito samÃno eko ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni6 senÃsanÃni paÂisevati appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni. So eko carati, eko gacchati, eko tiÂÂhati, eko nisÅdati, eko seyyaæ kappeti, eko gÃmaæ piï¬Ãya pavisati, eko abhikkamati, eko paÂikkamati, eko raho nisÅdati, eko caÇkamaæ adhiÂÂhÃti, eko carati, viharati irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpetÅti evaæ so paccekasambuddho adutiyaÂÂhena eko. 1. Attajo - syÃ. 2. Nisajjanaæ - syÃ, 3. Nipajjanaæ - sayÃ. 4. Icchissati syà 5. Taïhà pahÃnaÂÂhena - pana, syà 6. PanthÃni - pa vi, vi, ka [BJT Page 486] [\x 486/] Kathaæ so paccekasambuddho taïhÃya pahÃnaÂÂhena eko, so evaæ eko adutiyo appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto mahÃpadhÃnaæ padahanto mÃraæ sasenaæ1 namuciæ kaïhaæ pamattabandhuæ midhametva2 taïhÃjÃliniæ3 saritaæ visantikaæ4 pajahi vinodehi byantiakÃsi anabhÃvaæ gamesÅti. 1. ''Taïhà dutiyo puriso dÅghamaddhÃna saæsaraæ, ItthabhÃva¤¤athÃbhÃvaæ saæsÃraæ nÃtivattati. 2. EvamÃdÅnavaæ5 ¤atvà taïhÃ6 dukkhassa sambhavaæ, VÅtataïho anÃdÃno sato bhikkhu paribbaje''ti. [A] Evaæ so paccekasambuddho taïhÃya pahÃnaÂÂhena eko. Kathaæ so paccekasambuddho ekantavÅtarÃgoti eko: rÃgassa pahÅnattà ekantavÅtarÃgoti eko dosassa pahÅnattà ekantavÅtadosoti eko, mohassa pahÅnattà ekantavÅtamohoti eko, kilesÃnaæ pahÅnattà ekantanikkilesoti eko, evaæ so paccekasambuddho ekantavÅtarÃgoti eko. Kathaæ so paccekasambuddho ekÃyanamaggaæ gatoti eko: 'ekÃyanamaggo' vuccati: cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni satta bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. 1. Sasenakanaæ - pa-vi-ka, machasaæ. 2. Vidhametvà ca - machasaæ 3. Taïhaæ jÃliniæ - syÃ, 4. Visaritaæ visattikaæ - machasaæ 5. EtamÃdinavaæ - pa. Machasaæ 6. Taïhaæ - machasaæ, [A.] CatukkaÇguttara - bhaï¬agÃmavagga SuttanipÃta - dvayatÃnupassanÃsutta. Itivuttaka anÅyavagga [BJT Page 488] [\x 488/] 3. EkÃyanaæ jÃti khayantadassÅ Maggaæ pajÃnÃti hitÃnukampÅ Etena maggena tariæsu pubbe Tarissanti ye ca taranti oghaæ'. Evaæ so paccekasambuddho ekÃyanamaggaæ gatoti eko. Kathaæ so paccekasambuddho eko anuttaraæ paccekasambodhiæ1 abhisambuddhoti eko: 'bodhi' vuccati catusu maggesu ¤Ãïaæ, ''pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayasambojjhaÇgo vÅmaæsà vipassanà sammÃdiÂÂhi'' so paccekasambuddho tena paccekabodhi¤Ãïena 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti bujjha, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti bujjha, 'sabbe dhammà anattÃ'ti bujjha, ''avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ''ti bujjha, ''saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa''nti bujjha, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti bujjha, nÃmarÆpapaccayà salÃyatananti bujjha, salÃyatanapaccayà phasso'ti bujjha, phassapaccayà vedanÃ'ti bujjha, vedanÃpaccayà taïhÃ'ti bujjha, taïhÃpaccayà upÃdÃnanti bujjha, bhavapaccayà jÃtÅ'ti bujjha, jÃtipaccayà jarÃmaraïanti bujjha, avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti bujjha, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti bujjha, vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti bujjha, nÃmarÆpanirodhà salÃyatananirodho'ti bujjha, saÊÃyatananirodhà phassanirodho'ti bujjha, phassanirodhà vedanÃnirodho'ti bujjha, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti bujjha, taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti bujjha, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti bujjha, bhavanirodhà jÃtinirodho'ti bujjha, jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti bujjha, Idaæ dukkhanti bujjha, ayaæ dukkhasamudayoti bujjha, ayaæ dukkhanirodhoti bujjha, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti bujjha, ime ÃsavÃ'ti bujjha, ayaæ Ãsavanirodhoti bujjha, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti bujjha, ime dhammà abhi¤¤eyyÃti bujjha, ime dhammà pari¤¤eyyÃti bujjha, ime dhammà pahÃtabbÃti bujjha, ime dhammà bhÃvetabbÃti bujjha, ime dhammà sacchikÃtabbÃti bujjha, channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca bujjha, pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca bujjha, catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca bujjha, 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti bujjha. 1. Paccekabuddha¤Ãïena - syÃ. 2. Atthagamaæca - va-vi-ka machasaæ, [A.] SatipaÂÂhÃnasaæyutta - nÃlandavagga. [BJT Page 490] [\x 490/] Athavà yaæ bujjhitabbaæ anubujjhitabbaæ paÂibujjhitabbaæ sambujjhitabbaæ adhigantabbaæ phassitabbaæ sacchikÃtabbaæ, sabbaæ taæ tena paccekabodhi¤Ãïena bujjha anubujjha paÂibujjha sambujjha adhigacchi phassesi sacchÃkÃsÅti evaæ so paccekasambuddho eko anuttaraæ paccekasambodhi abhisambuddhoti eko. Careti: aÂÂha cariyÃyo: iriyÃpathacariyà Ãyatanacariyà saticariyà samÃdhicariyà ¤Ãïacariyà maggacariyà patticariyÃ1 lokatthacariyÃ. 'IriyÃpathacariyÃ'ti catusu iriyÃpathesu. ùyatanacariyÃti: chasu ajjhattikabÃhiresu2 Ãyatanesu. 'SaticariyÃ'ti catusu satipaÂÂhÃnesu. 'SamÃdhicariyÃ'ti catusu jhÃnesu. ¥ÃïÃcariyÃti catusu ariyasaccesu. 3 'MaggacariyÃ'ti catusu ariyamaggesu. 4 'PatticariyÃ'ti5 catusu sÃma¤¤aphalesu, lokatthacariyÃti tathÃgatesu arahantesu sammÃsambuddhesu, padese6 paccekasambuddhesu padese6 sÃvakesu iriyÃpathacariyà ca païidhisampannÃnaæ, Ãyatanacariyà ca indriyesu guttadvÃrÃnaæ, saticariyà ca appamÃdavihÃrinaæ, samÃdhicariyà ca, adhicittamanuyuttÃnaæ ¤Ãïacariyà ca buddhisampannÃnaæ maggacariyà ca sammÃpaÂipannÃnaæ, patticariyà ca5 adhigataphalÃnaæ, lokatthacariyà ca tathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ sammÃsambuddhÃnaæ, padese paccekabuddhÃnaæ, padese6 sÃvakÃnaæ, imà aÂÂha cariyÃyo. AparÃpi aÂÂha cariyÃyo: adhimuccanto saddhÃya carati, paggaïhanto viriyena carati, upaÂÂhapento satiyà carati, avikkhepaæ karonto samÃdhinà carati, pajÃnanto7 pa¤¤Ãya carati, vijÃnanto vi¤¤Ãïena carati, 8 evaæ paÂipannassa kusalà dhammà ÃyÃpentÅti ÃyatanacariyÃya carati. Evaæ paÂipanno visesamadhigacchatÅti visesacariyÃya carati imà aÂÂha cariyÃyo. AparÃpi aÂÂha cariyÃyo: dassanacariyà ca9 sammÃdiÂÂhiyÃ, abhiniropanacariyà ca10 sammÃsaÇkappassa, pariggahacariyà ca sammÃvÃcÃya, samuÂÂhÃnacariyà ca sammÃkammantassa, vodÃnacariyà ca sammÃÃjÅvassa, paggahacariyà ca sammÃvÃyÃmassa, upaÂÂhÃnacariyà ca sammÃsatiyÃ, avikkhepacariyà ca sammÃsamÃdhissa, imà aÂÂha cariyÃyo. 1. PaÂipatticariyà - pa, va, vi, ka 2. ChaajjhattikabÃhiresu-pa, va, vi, ka 3. Catusu saccesu - pa, va, vi, ka 4. Catusu maggesu - pa, va, vi, ka 5. PaÂipatticariyÃti - pa, va, vi, ka 6. Padesato - machasaæ, syà 7. Pajahanto - machasaæ, syÃ. 8. Vi¤¤ÃïacariyÃya carati - machasaæ va, vi, ka 9. Dassanacariyà ¤ÃïacariyÃca sammÃdiÂÂhiyà - pa, va, vi, ka 10. Abhiropanacariyà ma, cha, saæ. [BJT Page 492] [\x 492/] KhaggavisÃïakappoti yathà khaggassa nÃma visÃïaæ ekaæ hoti adutiyaæ. Evameva so paccekasambuddho, taækappo1 taæsadiso2 tappaÂibhÃgo. Yathà atiloïaæ vuccati loïakappo, atitittakaæ vuccati tittakappo, atimadhuraæ vuccati madhurakappo, atiuïhaæ vuccati aggikappo, atisÅtaæ vuccati himakappo, mahÃudakakkhandho vuccati samuddakappo, mahÃbhi¤¤Ãbalappatto sÃvako vuccati satthukappoti. Evamesa so paccekasambuddho taækappo taæsadiso tappaÂibhÃgo eko adutiyo muttabandhano sammà loke carati viharati irÅyati vattati paleti yapeti yÃpetÅti 'eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Sabbesu bhÆtesu nidhÃya daï¬aæ AviheÂhayaæ a¤¤atarampi tesaæ, Na puttamiccheyya kuto sahÃyaæ Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 2. SaæsaggajÃtassa bhavanti snehà Snehanvayaæ dukkhamidaæ pahoti, ùdÅnavaæ snehajaæ pekkhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. SaæsaggajÃtassa bhavanti snehÃti - 'saæsaggÃ'ti dve saæsaggÃ: dassanasaæsaggo ca savanasaæsaggo ca. Katamo dassanasaæsaggo: idhekacco passati itthiæ và kumÃriæ và abhirÆpaæ dassanÅyaæ pÃsÃdikaæ paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgataæ, disvà passitvà anubyaæjananaso nimittaæ gaïhÃti: kesà và sobhanÃ, mukhaæ và sobhanaæ, akkhÅ và sobhanÃ, kaïïà và sobhanÃ, nÃsà và sobhanÃ, oÂÂhà và sobhanÃ, dantà và sobhanÃ, mukhaæ và sobhanÃ, gÅvà và sobhanÃ, thanà và sobhanÃ, uraæ và sobhanÃ, udaraæ và sobhanÃ, kaÂi và sobhanÃ, Æru và sobhanÃ, jaÇghà và sobhanÃ, hatthà và sobhanÃ, pÃdà và sobhanÃ, aÇguliyo và sobhanÃ, nakhà và sobhanà ti disvà passitvà abhinandati abhivadati abhipattheti anussarati anuppÃdeti anubandhati rÃgabandhanaæ. Ayaæ dassanasaæsaggo. 1. Takkappo - machasaæ syÃ. 2. Tassadiso - machasaæ syà [BJT Page 494] [\x 494/] Katamo savaïasaæsaggo: idhekacco suïÃti amukasmiæ nÃma gÃme và nigame và itthi và kumÃrÅ và abhirÆpà và dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃti, sutvà suïitvà abhinandati abhivadati abhipattheti anuppÃdeti anubandhati rÃgabandhanaæ. Ayaæ savaïasaæsaggo. .SnehÃti dve snehÃ: taïhÃsneho ca diÂÂhisneho ca. Katamo taïhÃsneho: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ1 odhikataæ pariyantakataæ2 pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ (mama) etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasÃ, phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïÃ3 dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca4 koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃ5ÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Ayaæ taïhÃsneho. Katamo diÂÂhisneho: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho6. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho7 viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ8 yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Ayaæ diÂÂhisneho. SaæsaggajÃtassa bhavanti snehÃti - dassanasaæsaggapaccayà ca savaïasaæsaggapaccayà ca taïhÃsneho ca diÂÂhisneho ca bhavanti saæbhavanti jÃyanti sa¤jÃyanti nibbattanti abhinibbattanti pÃtubhavantÅti 'saæsaggajÃtassa bhavanti snehÃ'. Snehanvayaæ dukkhamidaæ pahotÅti - 'snehÃti' dve snehÃ: taïhÃsneho ca diÂÂhisneho ca. Katamo taïhÃsneho: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃ5ÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Ayaæ taïhÃsneho. Katamo diÂÂhisneho: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Ayaæ diÂÂhisneho. Dukkhamidaæ pahotÅti idhekacco kÃyena duccaritaæ carati, vÃcÃya duccaritaæ carati, manasà duccaritaæ carati, pÃïampi hanti9, adinnampi Ãdiyati, sandhimpi chindati, nillopampi harati, ekÃgÃrikampi karoti, 1. SÅmakataæ - va, vi, ka. Machasaæ 2. Pariyantikataæ - pana. Machasaæ Pariyantikaæ - va, vi, ka 3. PÃvuraïà - machasaæ. 4. Janapadà ca - va, vi, ka 5. Yà età - pana. 6. PariggÃho - machasaæ syÃ. 7. VipariyÃsaggÃho - machasaæ. VipariyesagÃho - syÃ. 8. ùyatÃvakambhi - va, vi, ka AyÃthÃvakasmiæ - machasaæ syÃ. 9. Bhanati - machasaæ syà [BJT Page 496] [\x 496/] Paripanthepi tiÂÂhati, paradÃrampi gacchati, musÃpi bhaïati. Tamenaæ gahetvà ra¤¤o dassenti ayaæ deva coro ÃgucÃrÅ, imassa yaæ icchati taæ daï¬aæ païehÅti. Tamenaæ rÃjà paribhÃsati, so paribhÃsapaccayÃpi dukkhaæ domanassaæ 1 paÂisaævedeti, etaæ bhayaæ dukkhaæ domanassaæ. Kuto tassa: snehapaccayà ca nandipaccayà ca rÃgapaccayà ca nandirÃgapaccayà ca jÃtaæ, ettakenapi rÃjà na tussati. Tamenaæ rÃjà bandhÃpeti andubandhanena và rajjubandhenena và saÇkhalikabandhanena và vettabandhanena và latÃbandhanena và pakkhepabandhanena và parikkhepabandhanena và gÃmabandhanena và nigamabandhanena và nagarabandhanena và raÂÂhabandhanena và janapadabandhanena vÃ, attamaso saccanÅyampi karoti na te labbhà ito pakkamitunti. So bandhanapaccayà pi dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. Etaæ bhayaæ dukkhaæ domanassaæ kuto tassa: snehapaccayà ca2. Nandipaccayà ca rÃgapaccayà ca nandirÃgapaccayà ca jÃtaæ, ettakenapi rÃjà na tussati. Tamenaæ rÃjà tassa3 dhanaæ ÃhÃrapeti: ghataæ và sahassaæ và satasahassaæ vÃ, so dhanajÃni paccayÃpi dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti etaæ bhayaæ dukkhaæ domanassaæ kuto tassa: snehapaccayà ca nandipaccayà ca rÃgapaccayà ca nandirÃgapaccayà ca jÃtaæ ettakenapi rÃjà na tussati. Tamenaæ rÃjà vividhà kammakÃraïà 4 kÃrÃpeti: kasÃhipi tÃÊeti vettehipi tÃÊeti, addhadaï¬akehipi5 tÃÊeti, hatthampi chindati pÃdampi chindati hatthapÃdampi chindati, kaïïampi chindati, nÃsampi chindati, kaïïanÃsampi chindati, bilaÇgathÃlikampi karoti, saÇkhamuï¬ikampi karoti rÃhumukhampi karoti, jotimÃlikampi karoti, hatthapajjotikampi karoti, erakavattikampi karoti, cÅrakavÃsikampi karoti, eïeyyakampi karoti, balisamaæsikampi karoti, kahÃpaïakampi karoti, khÃrÃpatacchikampi karoti, paÊighaparivattikampi karoti, paÊÃlapiÂÂhikampi karoti, tattenapi telena osi¤cati, sunakhehipi khÃdÃpeti, jÅvantampi sÆle uttÃseti, asinÃpi sÅsaæ chindati, so kammakÃraïapaccayÃpi dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. Etaæ bhayaæ dukkhaæ domanassaæ kuto tassa snehapaccayà ca nandipaccayà ca rÃgapaccayà ca nandirÃgapaccayà ca jÃtaæ, rÃjà imesaæ catunnaæ daï¬Ãnaæ issaro. 1. Dukkhadomanassaæ - syà 2. TassinehapaccayÃca - va-vi-ka 3. Tassa ca - machasaæ 4. KammakaraïÃni - pa, -va-vi, -ka KammakÃraïà - machasaæ. 5. A¬¬hadaï¬akehipi - va-vi-ka, machasaæ [BJT Page 498] [\x 498/] So sakena kammena kÃyassa bhedà parammaraïÃ, apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati, tamenaæ nirayapÃlà pa¤cavidhabandhanaæ nÃma kammakÃraïaæ kÃrenti1 tattaæ ayokhÅlaæ hatthe gamenti, tattaæ ayokhÅlaæ dutiye hatthe gamenti, tattaæ ayokhÅlaæ pÃde gamenti, tattaæ ayokhÅlaæ dutiye pÃde gamenti. Tattaæ ayokhÅlaæ majjhe urasmiæ gamenti. So tattha dukkhà tippà kharà kaÂukà vedanà vedeti, na ca tÃva kÃlaæ karoti yÃva na taæ pÃpaæ kammaæ byantÅhoti. Etaæ bhayaæ dukkhaæ domanassaæ kuto tassa snehapaccayà ca nandipaccayà ca rÃgapaccayà ca nandirÃgapaccayà ca jÃtaæ. Tamenaæ nirayapÃlà saævesetvÃ2 kuÂÃrÅhi tacchanti. Tamenaæ nirayapÃlà uddhapÃdaæ adhosiraæ gahetvÃ3 vÃsÅhi tacchanti. Tamenaæ nirayapÃlà rathe yojetvà ÃdittÃya paÂhaviyà sampajjalitÃya sajotibhÆtÃya sÃrentipi paccÃsÃrentipi. 4 Tamenaæ nirayapÃlà mahantaæ aÇgÃrapabbataæ Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ Ãropentipi oropentipi. Tamenaæ nirayapÃlà uddhapÃdaæ adhosiraæ gahetvà tattÃya lohakumbhiyà pakkhipanti ÃdittÃya sampajjalitÃya sajotibhÆtÃya. So tattha pheïuddehakaæ paccati, so tattha pheïuddehakaæ paccamÃno sakimpi uddhaæ gacchati, sakimpi adho gacchati, sakimpi tiriyaæ gacchati. So tattha tippà kharÃ5 kaÂukà vedanà vedeti. Na ca tÃva kÃlaæ karoti, yÃva na taæ pÃpaæ kammaæ byantÅhoti. Etaæ bhayaæ dukkhaæ domanassaæ kuto tassa: snehapaccayà ca nandipaccayà ca rÃgapaccayà ca nandirÃgapaccayà ca jÃtaæ. Tamenaæ nirayapÃlà mahÃniraye pakkhipanti. So kho pana mahÃnirayo: 1. ''Catukkaïïo catudvÃro vibhatto bhÃgaso mito Ayo pÃkÃrapariyanto ayasà paÂikujjito, 2. Tassa ayomayà bhÆmi6 jalità tejasà yutà Samantà yojanasataæ pharitvà tiÂÂhati sabbadÃ. [A] 3. Kadariyà tÃpanà ghorà accimanto durÃsadÃ7 LomahaæsanarÆpà ca bhismà paÂibhayà dukhÃ8[b] 4. PuratthimÃya ca bhittiyà accikkhandho samuÂÂhito Dahanto pÃpakammante pacchimÃya paÂiha¤¤ati, 5. PacchimÃya ca bhittiyà accikkhandho samuÂÂhito Dahanto pÃpakammante puratthimÃya paÂiha¤¤ati, 1. KammakÃraïaæ - pama KammakÃraïaæ karonti - machasaæ 2. Saævesitvà - syà 3. hapetvà - pa-va-vi-ka 4. Harantipi paccÃharantipi - va-vi-ka 5. Tibbà kharà - va, vi, ka, machasaæ, 6. Tassa bheÂÂhà ayobhÆmi, va, vi, ka 7. Accikkhandho durÃsado - ma-va-vi-ka 8. Bhismà paÂibhayà dukkhà - va, vi, ka [A.] MajjhimanikÃya - uparipaïïÃsaka - devadutasutta. [B.] SaækiccajÃtaka. [BJT Page 500] [\x 500/] 6. UttarÃya 9 bhittiyà accikkhandho samuÂÂhito Dahanto pÃpakammante1 dakkhiïÃya paÂiha¤¤ati, 7. DakkhiïÃya ca bhittiyà accikkhandho samuÂÂhito Dahanto pÃpakammante uttarÃya paÂiha¤¤ati, 8. HeÂÂhato ca samuÂÂhÃya accikkhandho bhayÃnako Dahanto pÃpakammante chadanasmiæ paÂiha¤¤ati, 9. Chadanamhà samuÂÂhÃya accikkhandho bhayÃnako Dahanto pÃpakammante bhÆmiyaæ paÂiha¤¤ati, 10. Ayo kapÃlamÃdittaæ saætattaæ jalitaæ yathà Evaæ avÅcinirayo heÂÂhà upari passato, 11. Tattha sattà mahÃluddà mahÃkibbisakÃrino AccantapÃpakammantà paccanti na ca mÅyare, 12. JÃtavedasamo kÃyo tesaæ nirayavÃsinaæ Passa kammÃnaæ daÊhattaæ na bhasmà hoti napi masi. 13. Puratthimenapi dhÃvanti tato dhÃvanti pacchimaæ Uttarenapi dhÃvanti tato dhÃvanti dakkhiïaæ, 14. Yaæ yaæ disaæ padhÃvanti taæ taæ dvÃraæ pithÅyati2 AbhinikkhamitÃsà te sattà mokkhagavesino, 15. Na te tato nikkhamituæ labhanti kammapaccayà Tesaæ ca pÃpakammaæ taæ avipakkaæ kataæ bahu'nti. Etaæ bhayaæ dukkhaæ domanassaæ kuto tassa: snehapaccayà ca nandipaccayà ca rÃgapaccayà ca nandirÃgapaccayà ca jÃtaæ. YÃni ca nerayikÃni dukkhÃni yÃni ca tiracchÃnayonikÃni dukkhÃni yÃni ca pettivisayikÃni dukkhÃni yÃni ca mÃnussikÃni dukkhÃni tÃni kuto jÃtÃni kuto sa¤jÃtÃni kuto nibbattÃni kuto abhinibbattÃni kuto pÃtubhÆtÃni: snehapaccayà ca nandipaccayà ca rÃgapaccayà ca nandirÃgapaccayà ca bhavanti3. Sambhavanti jÃyanti saæjÃyanti nibbattanti abhinibbattanti pÃtubhavantÅti 'snehanvayaæ dukkhamidaæ pahoti. ' 1. Mahanto pÃpakammanto - va-vi-ka 2. PiÂhÅyati - machasaæ 3. Honti - pa-va-vi [BJT Page 502] [\x 502/] ùdÅnavaæ snehajaæ pekkhamÃnoti: 'snehoti' deva snehÃ: taïhÃsneho ca diÂÂhisneho ca. Katamo taïhÃsneho: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃ5ÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Ayaæ taïhÃsneho. Katamo diÂÂhisneho: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Ayaæ diÂÂhisneho. ùdÅnavaæ snehajaæ pekkhamÃno'ti: taïhà sneho ca diÂÂhisneho ca ÃdÅnavaæ snehajaæ pekkhamÃno dakkhamÃno olokayamÃno nijjhÃyamÃno upaparikkhamÃnoti 'ÃdÅnavaæ snehajaæ pekkhamÃno eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''SaæsaggajÃtassa bhavanti snehà Snehanvayaæ dukkhamidaæ pahoti, ùdÅnavaæ snehajaæ pekkhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 3. Mitte suhajje anukampamÃno HÃpeti atthaæ paÂibaddhacitto, 1 Etaæ bhayaæ santhave pekkhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. Mitte suhajje anukampamÃno hÃpeti atthaæ paÂibaddhacittoti 'mitto'ti dve mittÃ: agÃrikamitto ca anagÃrikamitto ca katamo agÃrikamitto: idhekacco duddadaæ dadÃti, duccajaæ cajati, dukkaraæ karoti, dukkhamaæ khamati, guyhamassa Ãcikkhati, guyhamassa pariguyhati, ÃpadÃsu na vijahati, jÅvitaæ cassa2 atthÃya pariccattaæ hoti, khÅïe nÃtima¤¤ati. Ayaæ agÃrikamitto. Katamo anagÃrikamitto: idha bhikkhu piyo ca hoti manÃpo ca garÆ ca bhÃvanÅyo ca vattà ca vacanakkhamo ca gambhÅraæ ca kathaæ kattà no ca aÂÂhÃne niyojeti, adhisÅle samÃdapeti, catunnaæ patiÂÂhÃnÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, catunnaæ iddhipÃdÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, pa¤cannaæ indriyÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, pa¤cannaæ balÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassa bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti. Ayaæ anagÃrikamitto. Suhajjà vuccanti yehi saha Ãgamanaæ phÃsu gamanaæ phÃsu nisajjà phÃsu sayanaæ phÃsu Ãlapanaæ phÃsu sallapanaæ phÃsu ullapanaæ phÃsu samullapanaæ phÃsu. 1. PaÂÅbandhacitto - va, vi 2. JÅvitassa atthÃya - pa, va, vi [BJT Page 504] [\x 504/] Mitte suhajje anukampamÃno hÃpeti atthanti: mitte ca suhajje ca sandiÂÂhe ca sambhatte ca sahÃye ca anukampamÃno anupekkhamÃno anugayhamÃno attatthampi paratthampi ubhayatthampi hÃpeti, diÂÂhadhammikampi atthaæ hÃpeti, samparÃyikampi atthaæ hÃpeti, paramatthampi atthaæ hÃpeti, pahÃpeti parihÃpeti paridhaæseti parivajjeti antaradhÃpetÅti 'mitte suhajje anukampamÃno hÃpeti atthaæ. PaÂibaddhacitto'ti dvÅhi kÃraïehi paÂibaddhacitto hoti: attÃnaæ và nÅcaæ Âhapento paraæ uccaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti attÃnaæ và uccaæ Âhapento paraæ nÅcaæ Âhapento pabaddhacitto hoti. Kathaæ attÃnaæ nÅcaæ Âhapento paraæ uccaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti. Kathaæ attÃnaæ nÅcaæ Âhapento paraæ uccaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti: tumhe sampassantà me bahÆpakÃrà ahaæ tumhe nissÃya labhÃmi cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ, yepi me a¤¤e1 dÃtuæ và kÃtuæ và ma¤¤anti, tumhe nissÃya tumhe sampassantà , yampi me porÃïaæ mÃtÃpettikaæ nÃmagottaæ tampi antarahitaæ, tumhehi ahaæ ¤ÃyÃmi, asukassa kulÆpako asukÃya kulÆpakoti. Evaæ attÃnaæ nÅcaæ Âhapento paraæ uccaæ Âhapento paÂibaddhacitto2 hoti. Kathaæ attÃnaæ uccaæ Âhapento paraæ nÅcaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti: ahaæ tumhÃkaæ bahÆpakÃro. Tumhe maæ Ãgamma buddhaæ saraïaæ gatÃ, dhammaæ saraïaæ gatÃ, saÇghaæ saraïaæ gatÃ, pÃïÃtipÃtà paÂiviratÃ, adinnÃdÃnà paÂiviratÃ, kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratÃ. Ahaæ tumhÃkaæ uddesaæ demi, paripucchaæ demi, uposathaæ ÃcikkhÃmi, navakammaæ adhiÂÂhÃmi, atha ca pana tumhe maæ ujjhitvÃ3 a¤¤e sakkarotha garukarotha mÃnetha pujethÃti. Evaæ attÃnaæ uccaæ Âhapento paraæ nÅcaæ Âhapento paÂibaddhacitto hotÅti 'hÃpeti atthaæ paÂibaddhacitto'. 1. Yampi a¤¤e - pana 2. PaÂibaddhacitto - va, vi, ka 3. Maæ mu¤citvà - pana. [BJT Page 506] [\x 506/] Etaæ bhayaæ santhave pekkhamÃnoti: 'bhayanti: jÃtibhayaæ jarÃbhayaæ vyÃdhibhayaæ maraïabhayaæ rÃjabhayaæ corabhayaæ aggibhayaæ udakabhayaæ attÃnuvÃdabhayaæ parÃnuvÃdabhayaæ daï¬abhayaæ duggatibhayaæ Æmibhayaæ1 kumbhÅlabhayaæ (ÃvaÂÂabhayaæ) susukÃbhayaæ2 ÃjÅvakabhayaæ asilokabhayaæ parisÃya sÃrajjabhayaæ 3 madanabhayaæ bhayÃnakattaæ chambhitattaæ lomahaæso cetaso ubbego utrÃso: santhaveti dve santhavÃ: taïhÃsanthavo ca diÂÂhisanthavo ca. Katamo taïhÃsanthavo: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Ayaæ taïhÃsanthavo. Katamo diÂÂhisanthavo: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Ayaæ diÂÂhisanthavo. Etaæ bhayaæ santhave pekkhamÃnoti: etaæ bhayaæ santhave pekkhamÃno dakkhamÃno olokayamÃno nijjhÃyamÃno upaparikkhamÃnoti 'etaæ bhayaæ santhave pekkhamÃno eko caro khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Mitte suhajje anukampamÃno - hÃpeti atthaæ paÂibaddhacitto, Ekaæ bhayaæ santhave pekkhamÃno - eko care khaggavisÃïakappo''ti. [PTS Page 058] [\q 58/] 4. Vaæso visÃlova yathà visatto Puttesu dÃresu ca yà apekkhÃ, VaæsakaÊÅrova4 asajjamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. Vaæso visÃlova yathà visattoti 'vaæso' vuccati vephagumbo yatà vephagumbasmiæ porÃïakà vaæsà sattà visattÃ5 Ãsattà laggà laggità paÊibuddhÃ' evameva 'visattikÃ' vuccati taïhÃ: ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visatÃ6 ÃyÆhanÅ7 dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanÃ8. Jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatÃ9 sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà 1. Ummibhayaæ - va, vi, ka 2. SusumÃrabhayaæ - machasaæ. 3. ParissÃrajjabhayaæ - machasaæ, 4. Vaæsokalirova - pa, va, vi, ka. VaæsakkalÅrova - machasaæ. 5. Santo pana. 6. VisaÂà - ma, va, vi, ka 7. ùyunanÅ - machasaæ 8. JappÃyanà - pana 9. Puccha¤jikatà - machasaæ [BJT Page 508] [\x 508/] ArÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo1 taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ[a.] VisattikÃti kenaÂÂhena visattikÃ2: visÃlÃti visattikÃ, visatÃti visattikÃ, visaÂÃti visattikÃ, visakkatÅti visattikÃ, visaæ haratÅti visattikÃ, visaævÃdikÃti visattikÃ, visamÆlÃti visattikÃ, visaphalÃti visattikÃ, visaparibhogÃti3, visattikÃ. VisÃlà và pana taïhà rÆpe sadde gandhe rase phoÂÂhabbe kule gaïe ÃvÃse lÃbhe yase pasaæsÃya sukhe cÅvare piï¬apÃte senÃsane gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃre kÃmadhÃtuyà rÆpadhÃtuyà arÆpadhÃtuyà kÃmabhave rÆpabhave arÆpabhave sa¤¤Ãbhave asa¤¤Ãbhave nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave ekavokÃrabhave catuvokÃrabhave pa¤cavokÃrabhave atÅte anÃgate paccuppanne diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu visatà vitthatÃti visattikÃti 'vaæso visÃlova yathà visatto'. Puttesu dÃresu ca yà apekkhÃti 'putto'ti: cattÃro puttà atrajo putto khettajo putto dinnako putto antevÃsiko putto. DÃrà vuccanti bhariyÃyo. Apekkhà vuccati4 taïhÃ: ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆla''nti 'puttesu dÃresu ca yà apekkhÃ'. 1. MÃragocaro - pana. 2. VisÃlatÃti - pana. 3. VisapaÂibhÃgÃti - pana. 4. Apekkhà vuccanti - machasaæ [A.] DhammasaÇgaïi nikkhepakaï¬a. [BJT Page 510] [\x 510/] VaæsakalÅrova asajjamÃnoti 'vaæso' vuccati vephagumbo, yathà vephagumbasmiæ taruïakà kaÊÅrÃ1 asattà alaggÃ2 apaÊibuddhà nikkhantà nissaÂà vippamuttÃ, evameva, asajjÃti deva sajjÃ3 taïhÃsajjà ca diÂÂhisajjà ca. Katamo taïhÃsajjÃ: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïÃ3 dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Ayaæ taïhÃsajjÃ. Katamo diÂÂhisajjÃ: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Ayaæ diÂÂhisajjà tassa paccekasambuddhassa taïhÃsajjà pahÅnà diÂÂhisajjà paÂinissaÂÂhà taïhÃsajjÃya4 pahÅnattà diÂÂhisajjÃya paÂinissaÂÂhattà so paccekasambuddho rÆpe na sajjati, sadde na sajjati, gandhe na sajjati, rase na sajjati, phoÂÂhabbe na sajjati, kule gaïe ÃvÃse lÃbhe yase pasaæsÃya sukhe cÅvare piï¬apÃte senÃsane gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃre kÃmadhÃtuyà rÆpadhÃtuyà arÆpadhÃtuyà kÃmabhave rÆpabhave arÆpabhave sa¤¤Ãbhave asa¤¤Ãbhave nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãbhave ekavokÃrabhave catuvokÃrabhave pa¤cavokÃrabhave atÅte anÃgate paccuppanne diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu na sajjati, na gaïhÃti5 na bajjhati na paÊibujjhati na muccati nikkhanto nissaÂo vippamutto visaæyutto. VimariyÃdÅkatena cetasà viharatÅti 'vaæsakaÊÅrova asajjamÃno eko care khaggavisÃïakappo'ti. TenÃha so paccekasambuddho: ''Vaæso visÃlova yathà visatto Puttesu dÃresu ca yà apekkhà VaæsakaÊÅrova asajjamÃno Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 5. Migo ara¤¤amhi yathà abaddho6 Yenicchakaæ gacchati gocarÃya, 7 Vi¤¤Æ naro seritaæ pekkhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. Migo ara¤¤amhi yathà abaddho yenicchakaæ gacchati gocarÃyÃti: 'migo'ti dve migÃ: eïimigo ca pasadamigo8 ca yathà Ãra¤¤ako migo ara¤¤e pavane ca caramÃno vissattho gacchati vissattho tiÂÂhati vissattho nisÅdati, vissattho seyyaæ kappeti. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''seyyathÃpi bhikkhave Ãra¤¤ako migo ara¤¤e pavane caramÃno vissattho gacchati, vissattho tiÂÂhati, vissattho nisÅdati, vissattho seyyaæ kappeti. Taæ kissa hetu: 1. Taraïa kalÅrà - syÃ, Taruïakà kalÅrakà - machasaæ 2. Alaggà agadhità - machasaæ, Alaggà apaliveÂhità syà 3. Sajjanà - machasaæ, syà 4. TaïhÃsajjanÃya - machasaæ, syà 5. Na gayhati - pana 6. Abandho - syà 7. Gocarasmiæ - pana. 8. Sarabhamigo - syÃ. [BJT Page 512] [\x 512/] AnÃpÃthagato bhikkhave luddassa. Evameva kho bhikkhave, bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave, bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanagato pÃpimato. Punacaparaæ bhikkhave vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasaæpajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave, bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave, bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Punacaparaæ bhikkhave bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anattaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati, pa¤¤Ãya cassa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu andhamakÃsi mÃraæ apadaæ vadhitvà mÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato tiïïo loke visattikaæ so vissattho gacchati, vissattho tiÂÂhati, vissattho nisÅdati, vissattho seyyaæ kappeti. Taæ kissa hetu: anÃpÃthagato bhikkhave pÃpimatoti''[a ']migo ara¤¤amhi yathà abaddho yenicchakaæ gacchati gocarÃya. ' [A.] MajjhimanikÃya ariyapariyesana sutta. [BJT Page 514] [\x 514/] Vi¤¤Æ naro seritaæ pekkhamÃnoti: 'vi¤¤Æ'ti paï¬ito pa¤¤avà buddhimà ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ. 'Naro'ti satto mÃnavo poso puggalo jÅvo jÃgÆ jantu indagu manujo. SerÅti dve serÅ: dhammopi serÅ puggalopi serÅ. Katamo dhammo serÅ: cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Ayaæ dhammo serÅ. Katamo puggalo serÅ: yo iminà serinà dhammena samannÃgato so vuccati puggalo serÅ. Vi¤¤Æ naro seritaæ pekkhamÃnoti: 'vi¤¤Æ naro seritaæ dhammaæ pekkhamÃno dakkhamÃno olokayamÃno nijjhÃyamÃno upaparikkhamÃnoti 'vi¤¤Æ naro seritaæ pekkhamÃno eko care khaggavisÃïakappo. TenÃha so paccekasambuddho: ''Migo ara¤¤amhi yathà abaddho Yenicchakaæ gacchati gocarÃya, Vi¤¤Æ naro seritaæ pakkhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo''ti 6. ùmantanà hoti sahÃyamajjhe VÃse ca ÂhÃne gamane cÃrikÃya, Anabhijjhataæ seritaæ pekkhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. [PTS Page 059] [\q 59/] ùmantanà hoti sahÃyamajjhe vÃse ca ÂhÃne gamane cÃrikÃyÃti: 'sahÃyÃ' vuccanti yehi saha Ãgamanaæ phÃsu, gamanaæ phÃsu, gamanÃgamanaæ phÃsu, ÂhÃnaæ phÃsu, nisajjaæ1. PhÃsu, sayanaæ phÃsu, Ãlapanaæ phÃsu, sallapanaæ phÃsu, ullapanaæ phÃsu, samullapanaæ phÃsu. ùmantanà hoti sahÃyamajjhe vÃse ca ÂhÃne gamane cÃrikÃyÃti sahÃyamajjhe vÃsepi ÂhÃnepi gamanepi cÃrikÃyapi attatthamantanà paratthamantanà ubhayatthamantanà diÂÂhadhammikatthamantanà samparÃyikatthamantanà paramatthatthamantanÃti 'Ãmantanà hoti sahÃyamajjhe vÃse ca ÂhÃne gamane cÃrikÃya'. 1. Nisajjanaæ - machasaæ [BJT Page 516] [\x 516/] Anabhijjhitaæ seritaæ pekkhamÃnoti: anabhijjhitaæ etaæ vatthu bÃlÃnaæ asappurisÃnaæ titthiyÃnaæ titthiyasÃvakÃnaæ: yadidaæ bhaï¬u kÃsÃyavatthavasanatÃ. Abhijjhitaæ etaæ vatthÆ paï¬itÃnaæ sappurisÃnaæ buddhasÃvakÃnaæ paccekabuddhÃnaæ yadidaæ bhaï¬ukÃsÃyavatthavasanatÃ. SerÅti dve serÅ: dhammopi serÅ puggalopi serÅ. Katamo dhammo serÅ: cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Ayaæ dhammo serÅ. Katamo puggalo serÅ: yo iminà serinà dhammena samannÃgato so vuccati puggalo serÅ. Anabhijjhataæ seritaæ pekkhamÃnoti: seritaæ dhammaæ pekkhamÃno dakkhamÃno olokayamÃno nijjhÃyamÃno upaparikkhamÃnoti 'anabhijjhitaæ seritaæ pekkhamÃno eko care khaggavisÃïakappo' TenÃha so paccekasambuddho: ''ùmantanà hoti sahÃyamajjhe VÃse ÂhÃne gamane cÃrikÃya, Anabhijjhataæ seritaæ pekkhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 7 Khi¬¬Ã ratÅ hoti sahÃyamajjhe Puttesu ca vipulaæ hoti pemaæ, Piyavippayogaæ vijigucchamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. Khi¬¬ÃratÅ hoti sahÃyamajjheti 'khi¬¬Ã'ti dve khi¬¬Ã kÃyikà ca khi¬¬Ã vÃcasikà ca khi¬¬Ã. Katamà kÃyikà khi¬¬Ã: hatthÅhipi kÅÊanti, assehipi kÅÊanti rathehipi kÅÊanti, dhanÆhipi kÅÊanti, aÂÂhapadepi kÅÊanti, dasapadepi kÅÊanti, ÃkÃsepi kÅÊanti, parihÃrapathepi kÅÊanti, santikÃyapi kÅÊanti, khalikÃyapi kÅÊanti, ghaÂikÃyapi kÅÊanti, salakahatthenapi kÅÊanti, akkhehipi1 kÅÊanti, paÇgavÅrenapi kÅÊanti, vaækakenapi kÅÊanti, mokkhavikÃyapi kÅÊanti, ciÇgulakenapi kÅÊanti, pattÃÊhakenapi kÅÊanti, rathakenapi kÅÊanti, dhanukenapi kÅÊanti, akkharikÃyapi kÅÊanti, manesikÃyapi kÅÊanti, yathÃvajjenapi kÅÊanti. Ayaæ kÃyikà khi¬¬Ã. 1. Akkhenapi - va, vi, machasaæ [BJT Page 518] [\x 518/] Katamà vÃcasikà khi¬¬Ã: mukhabherikaæ mukhÃlambaraæ mukhadeï¬imakaæ1 mukhacalimakaæ2 mukhabherÆlakaæ3 mukhadaddarikaæ nÃÂakaæ lÃsaæ gÅtaæ dvakammaæ, ayaæ vÃcasikà khi¬¬Ã. RatÅti anukkaïÂhitÃdhivacanametaæ ratÅti. 'SahÃyÃ' vuccanti yehi saha Ãgamanaæ phÃsu, gamanaæ phÃsu, gamanÃgamanaæ phÃsu, ÂhÃnaæ phÃsu, nisajjà phÃsu, sayanaæ phÃsu, Ãlapanaæ phÃsu, sallapanaæ phÃsu, ullapanaæ phÃsu, samullapanaæ phÃsu. Khi¬¬Ã ratÅ hoti sahÃyamajjhe'ti khi¬¬Ã ca rati ca sahÃyamajjhe hotÅti 'khi¬¬Ã ratÅ hoti sahÃyamajjhe'. Puttesu ca vipulaæ hoti pemanti: 'puttÃ'ti cattÃro puttà atrajo putto khettajo putto dinnako putto antevÃsiko putto. Puttesu ca vipulaæ hoti pemanti puttesu ca adhimattaæ hoti pemanti 'puttesu ca vipulaæ hoti pemaæ'. Piyavippayogaæ vijigucchamÃnoti dve piyÃ: sattà vÃ' saÇkhÃrà và katame sattà piyÃ: idha yassa te honti, atthakÃmà hitakÃmà phÃsukÃmà yogakkhemakÃmà mÃtà và pità và bhÃtà và bhaginÅ và putto và dhÅtà và mittà và amaccà và ¤ÃtÅ và sÃlohità và ime sattà piyÃ. Katame saÇkhÃrà piyÃ: manÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ. Ime saÇkhÃrà piyÃ. Piyavippayogaæ vijigucchamÃnoti: piyÃnaæ vippayogaæ vijigucchamÃno aÂÂÅyamÃno harÃyamÃnoti 'piyavippayogaæ vijigucchamÃno eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Khi¬¬Ã ratÅ hoti sahÃyamajjhe Puttesu ca vipulaæ hoti pemaæ, Piyavippayogaæ vijigucchamÃno Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. Mukha¬iæ¬amakaæ - machasaæ, 2. MukhavÃlikaæ - pu. 3. Mukhakerekà - machasaæ, [BJT Page 520] [\x 520/] 8. CÃtuddiso appaÂigho ca hoti SantussamÃno itarÅtarena, ParissayÃnaæ sahità achambhi Eko care khaggavisÃïakappo. CÃtuddiso appaÂigho ca hotÅti 'cÃtuddisoti so paccekasambuddho mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthaæ, iti uddhamado1 tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena2 pharitvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. MuditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. UpekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. CÃtuddiso appaÂigho ca hotÅti: mettÃya bhÃvitattÃya ye puratthimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti ye dakkhiïÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti. Ye puratthimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye dakkhiïÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, yo heÂÂhimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uparimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye disÃsu vidisÃsu sattà te appaÂikÆlÃ, honti, karuïÃya bhÃvitattÃya ye puratthimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti ye dakkhiïÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti. Ye puratthimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye dakkhiïÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, yo heÂÂhimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uparimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye disÃsu vidisÃsu sattà te appaÂikÆlÃ, honti, muditÃya bhÃvitattÃya ye puratthimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti ye dakkhiïÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti. Ye puratthimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye dakkhiïÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, yo heÂÂhimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uparimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye disÃsu vidisÃsu sattà te appaÂikÆlÃ, honti, upekkhÃya bhÃvitattÃya ye PuratthimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti ye dakkhiïÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti. Ye puratthimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye dakkhiïÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, yo heÂÂhimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uparimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye disÃsu vidisÃsu sattà te appaÂikÆlÃ, hontÅti 'cÃtuddiso appaÂigho ca hoti. ' SantussamÃno itarÅtarenÃti: so paccekasambuddho santuÂÂho hoti itarÅtarena cÅvarena itarÅtaracÅvarasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ na ca cÅvarahetu3 anesanaæ (appatirÆpaæ4) Ãpajjati. Aladdhà ca cÅvaraæ na paritassati, laddhà ca cÅvaraæ agathito5 amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati tÃya ca pana itarÅtaracÅvarasantuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti na paraæ vambheti, 1. Uddhaæ adho - pa, va, vi, 2. AbyÃpajjena - machasaæ 3. Na cÅvarahetu - pa, vi, ka, 4. ApaÂirÆpaæ - pa, va, vi, ka, syÃ, 5. Agadhito - machasaæ [BJT Page 522] [\x 522/] Yo hi tattha dakkho analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccati paccekasambuddho porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhito. SantuÂÂho hoti itarÅtarena piï¬apÃtena itarÅtarapiï¬apÃtasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ na ca piï¬apÃtahetu anesanaæ appatirÆpaæ Ãpajjati. Aladdhà ca piï¬apÃtaæ na paritassati, laddhà ca piï¬apÃtaæ agathito amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati tÃya ca pana itarÅtarapiï¬apÃtasantuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti na paraæ vambheti, yo hi tattha dakkho analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccati paccekasambuddho porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhito. SantuÂÂho hoti itarÅtarena senÃsanena itarÅtarasenÃsanasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ na ca piï¬apÃtahetu anesanaæ appatirÆpaæ Ãpajjati. Aladdhà ca senÃsanaæ na paritassati, laddhà ca senÃsanaæ agathito amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati tÃya ca pana itarÅtarasenÃsanasantuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti na paraæ vambheti, yo hi tattha dakkho analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccati paccekasambuddho porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhito. SantuÂÂho hoti itarÅtarena gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, itarÅtaragilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ na ca gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu anesanaæ appatirÆpaæ Ãpajjati. Aladdhà ca piï¬apÃtaæ na paritassati, laddhà ca gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ agathito amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati tÃya ca pana itarÅtaragilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrasantuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti na paraæ vambheti, yo hi tattha dakkho analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccati paccekasambuddho porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhitoti 'santussamÃno itarÅtarena'. ParissayÃnaæ sahità achambhÅti' - parissayÃ'ti dve parissayÃ: pÃkaÂaparissayà ca paÂicchannaparissayà ca. Katame pÃkaÂaparissayÃ: sÅhà vyagghà dÅpÅ acchà taracchà kokà mahisÃ1 'hatthi ahi vicchikà satapadÅ corà và assu mÃnavà và katakammà và akatakammà vÃ. Cakkhurogo sotarogo ghÃnarogo jivhÃrogo kÃyarogo sÅsarogo kaïïarogo mukharogo dantarogo kÃso sÃso pinÃso ¬aho2 jaro kucchirogo mucchà pakkhandikà ghÆlà visÆcikà kuÂÂhaæ gaï¬o kilÃso soso apamÃro daddu kaï¬u kacchu rakhasà vitacchikà lohitapittaæ madhumeho aæsà piÊakà bhagandalà pittasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà semhasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà vÃtasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà sannipÃtikà ÃbÃdhà utuparinÃmajà ÃbÃdhà visamaparihÃrajà ÃbÃdhà opakkamikà ÃbÃdhà kammavipÃkajà ÃbÃdhÃ, sÅtaæ uïhaæ jighacchà pipÃsà uccÃro passÃvo ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapa3samphassà iti vÃ. Ime vuccanti pÃkaÂaparissayÃ. 1. Mahiæsà - machasaæ, Gomahisà - syÃ, va, vi 2. ÖÃho - machasaæ, 3. SarÅsapa - machasaæ, [BJT Page 524] [\x 524/] Katame paÂicchannaparissayÃ: kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ kÃmacchandanÅvaraïaæ vyÃpÃdanÅvaraïaæ thÅnamiddhanÅvaraïaæ uddhaccakukkuccanÅvaraïaæ vicikicchÃnÅvaraïaæ rÃgo doso moho kodho upanÃho makkho paÊÃso issà macchariyaæ mÃyà sÃÂheyyaæ thambho sÃrambho mÃno atimÃno mado pamÃdo, sabbe kilesà sabbe duccarità sabbe darathà sabbe pariÊÃhà sabbe santÃpà sabbÃkusalÃbhisaækhÃrÃ. Ime vuccanti paÂicchannaparissayÃ'. ParissayÃti - kenaÂÂhena parissayÃ: parisahantÅti parissayÃ, parihÃnÃya saævattantÅti parissayÃ, tatrÃsayÃti parissayÃ. Kathaæ parisahantÅti parissayÃ: te parissayà taæ puggalaæ sahanti parisahanti abhibhavanti ajjhottharanti pariyÃdiyanti parimaddanti, 1 evaæ parisahantÅti parissayÃ. Kathaæ parihÃnÃya saævattantÅti parissayÃ: te parissayà kusalÃnaæ dhammÃnaæ antarÃyÃya parihÃnÃya saævattanti. Katamesaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ: sammÃpaÂipadÃya anulomapaÂipadÃya apaccanÅkapaÂipadÃya anvatthapaÂipadÃya dhammÃnudhammapaÂipadÃya sÅlesu paripÆrakÃritÃya indriyesu guttadvÃratÃya bhojane matta¤¤utÃya jÃgariyÃnuyogassa, satisampaja¤¤assa catunnaæ satipaÂÂhÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, catunnaæ iddhipÃdÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, pa¤cannaæ indriyÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, pa¤cannaæ balÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassa bhÃvanÃnuyogassa, imesaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ antarÃyÃya parihÃnÃya saævattanti, evaæ2 parihÃnÃya saævattantÅti parissayÃ. Kathaæ tatrÃsayÃti parissayÃ: tatthete3 pÃpakà akusalà dhammà uppajjanti attabhÃvasannissayÃ, yathà bile bilÃsayà pÃïà sayanti, dake dakÃsayÃ4 pÃïà sayanti, vane vanÃsayà pÃïà sayanti, rukkhe rukkhÃsayà pÃïà sayanti, evameva tatthete pÃpakà akusalà dhammà uppajjanti attabhÃvasannissayÃti evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. 1. Maddanti - machasaæ, va, vi 2. Iti evaæ - pana 3. Tatra te - va, vi 4. Udake udakasyà - machasaæ, [BJT Page 526] [\x 526/] Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''SÃntevÃsiko bhikkhave, bhikkhu sÃcariyako dukkhaæ na phÃsu viharati. Kathaæ ca bhikkhave, bhikkhu sÃntevÃsiko sÃcariyako dukkhaæ na phÃsu viharati: idha bhikkhave, bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti1 samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno sotena saddaæ sutvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno jivhÃya rasaæ sÃyitvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno manasà dhammaæ vi¤¤Ãya uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyako'ti2 vuccati. Evaæ kho bhikkhave, bhikkhu sÃntevÃsiko sÃcariyako dukkhaæ na phÃsuviharatÅ'ti[a] evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''Tayome bhikkhave, antarà malà antarà amittà antarà sapattà antarà vadhakà antarà paccatthikÃ. Katame tayo: lobho bhikkhave, antarà malaæ antarà amitto antarà sapatto antarà vadhako antarà paccatthiko. Doso bhikkhave, antarà malaæ antarà amitto antarà sapatto antarà vadhako antarà paccatthiko. Moho bhikkhave, antarà malaæ antarà amitto antarà sapatto antarà vadhako antarà paccatthiko. Ime kho bhikkhave, tayo antarà malÃ3 antarà amittà antarà sapattà antarà vadhakà antarà paccatthikÃ. [B] 1. ''Anatthajanano lobho lobho cittappakopano Bhayamantarato jÃtaæ taæ jano nÃvabujjhati. 2. Luddho atthaæ na jÃnÃti luddho dhammaæ na passati Andhaæ tamaæ tadà hoti yaæ lobho sahate naraæ. 3. Anatthajanano doso doso cittappakopano Bhayamantarato jÃtaæ taæ jano nÃvabujjhati. [B] 1. Tena samudÃcarena - machasaæ, 2. SÃvariyakoti - va-vi 3. AntarÃmalo - machasaæ, [A.] SalÃyatanasaæyutta - navapurÃïavagga [B.] Itivuttaka - catutthavagga malasutta [BJT Page 528] [\x 528/] 4. DuÂÂho atthaæ na jÃnÃti duÂÂho dhammaæ na passati Andhaæ tamaæ tadà hoti yaæ doso sahate naraæ. 5. Anatthajanano moho moho cittappakopano Bhayamantarato jÃtaæ taæ jano nÃvabujjhati. 6. MÆÊho atthaæ na jÃnÃti mÆÊho dhammaæ na passati Andhaæ tamaæ tadà hoti yaæ moho sahate nara''nti. [A] Evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''Tayo kho mahÃrÃja, purisassa dhammà ajjhattaæ uppajjamÃnà uppajjanti ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. Katame tayo: lobho kho mahÃrÃja, purisassa dhammo ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. Doso kho mahÃrÃja, purisassa dhammo ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. Moho kho mahÃrÃja, purisassa dhammo ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. Ime kho mahÃrÃja, tayo purisassa dhammà ajjhattaæ uppajjamÃnà uppajjanti ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. ''[B] 7. ''Lobho doso ca moho ca purisaæ pÃpacetasaæ Hiæsanti atta sambhÆtà tacasÃraæva samphala''nti. [B] Evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: 8. ''RÃgo ca doso ca ito nidÃnà Arati rati lomahaæso itojÃ, Ito samuÂÂhÃya manovitakkà KumÃrakà dhaækamivossajantÅ''ti[c] Evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. ParissayÃnaæ sahitÃti parissaye sahità ÃrÃdhità ajjhottharità pariyÃdità paÂinissaÂÃti 'parissayÃnaæ sahitÃ'. [A.] Itivuttaka - catutthavagga malasutta [B.] Kosala saæyutta - paÂhamavagga [C.] SuttanipÃta - sÆcilomasutta [BJT Page 530] [\x 530/] AchambhÅti so paccekasambuddho abhÅru achambhi anutrÃsi apalÃyi pahÅnabhayabheravo vigatalomahaæso viharatÅti parissayÃnaæ sahità achambhi eko care khaggavisÃïakappo, TenÃha so paccekasambuddho: ''CÃtuddiso appaÂigho ca hoti SantussamÃno itarÅtarena, ParissayÃnaæ sahità achambhi Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 9. DussaÇgahà pabbajitÃpi eke Atho gahaÂÂhà gharamÃvasantÃ, Appossukko paraputtesu hutvà Eko caro khaggavisÃïakappo. DussaÇgahà pabbajitÃpi eketi ''pabbajitÃpi idhekacce nissayepi diyyamÃne uddesepi diyyamÃne paripucchÃyapi diyyamÃne cÅvarepi diyyamÃne pattepi diyyamÃne lohathÃlakepi diyyamÃne dhammakarekepi''1 diyyamÃne parissÃvanepi diyyamÃne thavikepi diyyamÃne upÃhanepi diyyamÃne kÃyabandhanepi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Atho gahaÂÂhà gharamÃvasantÃti gahaÂÂhÃpi idhekacce hatthimhipi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Rathepi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Khettepi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Vatthumhipi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Hira¤¤epi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Suvaïïepi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. DiyyamÃne gÃmepi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Nigamepi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Nagarepi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. RaÂÂhepi diyyamÃne na sussÆsanti na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Janapadepi diyyamÃne na sussÆsanti2 na sotà odahanti na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhÃpenti, anassavà avacanakaraæ paÂilomavuttino a¤¤eneva mukhaæ karontÅ'ti 'dussaÇgahà pabbajitÃpi eke. Appossukko paraputtesu hutvÃti. AttÃnaæ Âhapetvà sabbe imasmiæ atthe paraputtÃ, tesu paraputtesu appossukko hutvà avyÃvaÂo hutvà anapekkho hutvÃti 'appossukko paraputtesu hutvà eko care khaggavisÃïakappo. ' TenÃha so paccekasambuddho: ''DussaÇgahà pabbajitÃpi eke Atho gahaÂÂhà gharamÃvasantà Appossukko paraputtesu hutvà Eko care khaggavisÃïakappo'ti. 1. Dhammakaraïepi - machasaæ, 2. Na saïanti - machasaæ, [BJT Page 532] [\x 532/] [PTS Page 060] [\q 60/] 10. Voropayitvà gihibya¤janÃni SaæsÅnapatto1 yathà koviÊÃro, ChetvÃna vÅro2, gihibandhanÃni Eko care khaggavisÃïakappo. Voropayitvà gihibya¤janÃnÅti 'gihibya¤janaæ' vuccanti kesà ca massu ca mÃlà ca gandhaæ ca vilepanaæ ca Ãbharaïaæ ca piÊandhanaæ ca vatthaæ ca pÃrupanaæ ca veÂhanaæ na ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃgandhavilepanaæ mukhacuïïakaæ mukhalepanaæ hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬aæ nÃlikaæ khaggaæ chattaæ (chatrÆpÃhanaæ) uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni, iti vÃ, voropayitvà gihibyaæjanÃnÅti gihibya¤janÃni oropayitvà samoropayitvà nikkhipitvà paÂippassambhayitvÃti, voropayitvà gihibya¤janÃni'. SaæsÅnapatto yathà koviÊÃroti yathà koviÊÃrassa pattÃni tÃni saæsÅnÃni3 patitÃni paripatitÃni, evameva tassa paccekasambuddhassa gihibya¤janÃni sÅnÃni saæsÅnÃni patitÃnÅti saæsÅnapatto yathà koviÊÃro. ChetvÃna vÅro gihibandhanÃnÅti vÅro'ti viriyavÃti vÅro, pahÆti vÅro, visavÅti vÅro, alamattoti vÅro, sÆroti vÅro, vikkanto abhÅru acchambhi anutrÃsi apalÃyÅ pahÅnabhayabheravoti vÅro, vigatalomahaæsoti vÅro: 1. ''Virato idha sabbapÃpakehi nirayadukkhamaticca viriyavÃso, So viriyavà padhÃnavà vÅro tÃdi, pavuccate tathattÃ''ti. GihibandhanÃni4' vuccanti puttà ca dÃrà ca5 dÃsÅ ca dÃsà ca ajeÊakà ca kukkuÂasÆkarà ca hatthigavÃssavaÊavà ca khettaæ ca vatthuæ ca hira¤¤aæ ca suvaïïaæ ca gÃmanigamarÃjadhÃniyo ca raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca yaæ ki¤ci rajanÅyavatthu, chetvÃna vÅro gihibandhanÃnÅti so paccekasambuddho vÅro gihibandhanÃni chinditvà samucchinditvà jahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti 'chetvÃna vÅro gihibandhanÃni eko ca care khaggavisÃïakappo. TenÃha so paccekasambuddho: ''Voropayitvà gihibya¤janÃni SaæsÅnapatto yathà koviÊÃro, ChetvÃna vÅro gihibandhanÃni Eko care khaggavisÃïakappo''ti. PaÂhamo vaggo. 1. Saæjinnapatto - machasaæ, syÃ, 2. DhÅro - va, -vi 3. ChinnÃni saæchinnÃni - machasaæ, syà 4. GihibandhanÃvuccati - pa, va, vi 5. Bhariyà ca - machasaæ, 6. DhÅro - va-vi [BJT Page 534] [\x 534/] 1. Sace labhetha nipakaæ sahÃyaæ Saddhiæ caraæ sÃdhuvihÃri dhÅraæ, Abhibhuyya sabbÃni parissayÃni Careyya tenattamano satÅmÃ. Sace labhetha nipakaæ sahÃyanti: sace nipakaæ paï¬itaæ pa¤¤avantaæ1. Buddhimantaæ ¤Ãïiæ vibhÃviæ medhÃviæ sahÃyaæ labheyya, paÂilabheyya adhigaccheyya vindeyyÃti 'sace labhetha nipakaæ sahÃyaæ'. Saddhiæ caraæ sÃdhuvihÃri dhÅranti: 'saddhiæ cara'nti ekato caraæ, sÃdhuvihÃrinti paÂhamenapi jhÃnena sÃdhuvihÃriæ dutiyenapi jhÃnena sÃdhuvihÃriæ catutthenapi jhÃnena sÃdhuvihÃriæ mettÃyapi cetovimuttiyà sÃdhuvihÃriæ karuïÃyapi cetovimuttiyà sÃdhuvihÃriæ muditÃyapi cetovimuttiyà sÃdhuvihÃriæ upekkhÃyapi cetovimuttiyà sÃdhuvihÃriæ, ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ nirodhasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ phalasamÃpattiyÃpi sadhuvihÃriæ. DhÅranti: paï¬itaæ pa¤¤avantaæ1 buddhimantaæ ¤Ãïiæ vibhÃviæ medhÃvinti 'saddhiæ caraæ sÃdhuvihÃri dhÅraæ'. Abhibhuyya sabbÃni parissayÃnÅti: 'parissayÃ'ti dve parissayÃ: pÃkaÂaparissayà ca paÂicchannaparissayà ca. Katame pÃkaÂaparissayÃ: sÅhà vyagghà dÅpÅ acchà taracchà kokà mahisà 'hatthi ahi vicchikà satapadÅ corà và assu mÃnavà và katakammà và akatakammà vÃ. Cakkhurogo sotarogo ghÃnarogo jivhÃrogo kÃyarogo sÅsarogo kaïïarogo mukharogo dantarogo kÃso sÃso pinÃso ¬aho jaro kucchirogo mucchà pakkhandikà ghÆlà visÆcikà kuÂÂhaæ gaï¬o kilÃso soso apamÃro daddu kaï¬u kacchu rakhasà vitacchikà lohitapittaæ madhumeho aæsà piÊakà bhagandalà pittasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà semhasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà vÃtasamuÂÂhÃnà ÃbÃdhà sannipÃtikà ÃbÃdhà utuparinÃmajà ÃbÃdhà visamaparihÃrajà ÃbÃdhà opakkamikà ÃbÃdhà kammavipÃkajà ÃbÃdhÃ, sÅtaæ uïhaæ jighacchà pipÃsà uccÃro passÃvo ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapa3samphassà iti vÃ. Ime vuccanti pÃkaÂaparissayÃ. Katame paÂicchannaparissayÃ: kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ kÃmacchandanÅvaraïaæ vyÃpÃdanÅvaraïaæ thÅnamiddhanÅvaraïaæ uddhaccakukkuccanÅvaraïaæ vicikicchÃnÅvaraïaæ rÃgo doso moho kodho upanÃho makkho paÊÃso issà macchariyaæ mÃyà sÃÂheyyaæ thambho sÃrambho mÃno atimÃno mado pamÃdo, sabbe kilesà sabbe duccarità sabbe darathà sabbe pariÊÃhà sabbe santÃpà sabbÃkusalÃbhisaækhÃrÃ. Ime vuccanti paÂicchannaparissayÃ'. ParissayÃti - kenaÂÂhena parissayÃ: parisahantÅti parissayÃ, paribhÃnÃya saævattantÅti parissayÃ, tatrÃsayÃti parissayÃ. Kathaæ parisahantÅti parissayÃ: te parissayà taæ puggalaæ sahanti parisahanti abhibhavanti ajjhottharanti pariyÃdiyanti parimaddanti, evaæ parisahantÅti parissayÃ. Kathaæ parihÃnÃya saævattantÅti parissayÃ: te parissayà kusalÃnaæ dhammÃnaæ antarÃyÃya parihÃnÃya saævattanti. Katamesaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ: sammÃpaÂipadÃya anulomapaÂipadÃya apaccanÅkapaÂipadÃya anvatthapaÂipadÃya dhammÃnudhammapaÂipadÃya sÅlesu paripurakÃritÃya indriyesu guttadvÃratÃya bhojane matta¤¤utÃya jÃgariyÃnuyogassa, satisampaja¤¤assa catunnaæ satipaÂÂhÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, catunnaæ iddhipÃdÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, pa¤cannaæ indriyÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, pa¤cannaæ balÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ bhÃvanÃnuyogassa, ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassa bhÃvanÃnuyogassa, imesaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ antarÃyÃya parihÃnÃya saævattanti, evaæ parihÃnÃya saævattantÅti parissayÃ. Kathaæ tatrÃsayÃti parissayÃ: tatthete pÃpakà akusalà dhammà uppajjanti attabhÃvasannissayÃ, yathà bile bilÃsayà pÃïà sayanti, dake dakÃsayà pÃïà sayanti, vane vanÃsayà pÃïà sayanti, rukkhe rukkhÃsayà pÃïà sayanti, evameva tatthete pÃpakà akusalà dhammà uppajjanti attabhÃvasannissayÃti evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''SÃntevÃsiko bhikkhave, bhikkhu sÃcariyako dukkhaæ na phÃsu viharati. Kathaæ ca bhikkhave, bhikkhu sÃntevÃsiko sÃcariyako dukkhaæ na phÃsu viharati: idha bhikkhave, bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno sotena saddaæ sutvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno jivhÃya rasaæ sÃyitvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno kÃyena PhoÂÂhabbaæ phusitvà uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyakoti vuccati. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhuno manasà dhammaæ vi¤¤Ãya uppajjanti ye pÃpakà akusalà dhammà sarasaÇkappà sa¤¤ojaniyà tyÃssa anto vasanti anvÃssavanti pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà sÃntevÃsiko vuccati. Te naæ samudÃcaranti samudÃcaranti naæ pÃpakà akusalà dhammÃti, tasmà 'sÃcariyako'ti vuccati. Evaæ kho bhikkhave, bhikkhu sÃntevÃsiko sÃcariyako dukkhaæ na phÃsu viharatÅ'ti evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''Tayome bhikkhave, antarà malà antarà amittà antarà sapattà antarà vadhakà antarà paccatthikÃ. Katame tayo: lobho bhikkhave, antarà malaæ antarà amitto antarà sapatto antarà vadhako antarà paccatthiko. Doso bhikkhave, antarà malaæ antarà amitto antarà sapatto antarà vadhako antarà paccatthiko. Moho bhikkhave, antarà malaæ antarà amitto antarà sapatto antarà vadhako antarà paccatthiko. Ime kho bhikkhave, tayo antarà malà antarà amittà antarà sapattà antarà vadhakà antarà paccatthikÃ. 1. ''Anatthajanano lobho lobho cittappakopano Bhayamantarato jÃtaæ taæ jano nÃvabujjhati. 2. Luddho atthaæ na jÃnÃti luddho dhammaæ na passati Andhaæ tamaæ tadà hoti yaæ lobho sahate naraæ. 3. Anatthajanano doso doso cittappakopano Bhayamantarato jÃtaæ taæ jano nÃvabujjhati. 4. DuÂÂho atthaæ na jÃnÃti duÂÂho dhammaæ na passati Andhaæ tamaæ tadà hoti yaæ doso sahate naraæ. 5. Anatthajanano moho moho cittappakopano Bhayamantarato jÃtaæ taæ jano nÃvabujjhati. 6. MÆÊho atthaæ na jÃnÃti mÆÊho dhammaæ na passati Andhaæ tamaæ tadà hoti yaæ moho sahate nara''nti. Evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''Tayo kho mahÃrÃja, purisassa dhammà ajjhattaæ uppajjamÃnà uppajjanti ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. Katame tayo: lobho kho mahÃrÃja, purisassa dhammo ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. Doso kho mahÃrÃja, purisassa dhammo ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. Moho kho mahÃrÃja, purisassa dhammo ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. Ime kho mahÃrÃja, tayo purisassa dhammà ajjhattaæ uppajjamÃnà uppajjanti ahitÃya dukkhÃya aphÃsuvihÃrÃya. '' 7. ''Lobho doso ca moho ca purisaæ pÃpacetasaæ Hiæsanti atta sambhÆtà tacasÃraæva samphala''nti. Evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. Vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: 8. ''RÃgo ca doso ca ito nidÃnà Arati rati lomahaæso itojÃ, Ito samuÂÂhÃya manovitakkà KumÃrakà dhaækamivossajantÅ''ti Evampi tatrÃsayÃti parissayÃ. ParissayÃnaæ sahitÃti parissaye sahità ÃrÃdhità ajjhottharità pariyÃdità paÂinissaÂÃti 'parissayÃnaæ sahitÃ'. Abhibhuyya sabbÃni parissayÃnÅti: sabbe parissaye abhibhuyya abhibhavitvà ajjhotharitvà madditvÃti 'abhibhuyya sabbÃni parissayÃni'. Careyya tenattamano satÅmÃti so paccekasambuddho tena nepakkena paï¬itena pa¤¤avantena buddhimantena ¤Ãïinà vibhÃvinà medhÃvinà sahÃyena saddhiæ attamano tuÂÂhamano haÂÂhamano pahaÂÂhamano udaggamano muditamano careyya vihareyya irÅyeyya vatteyya pÃleyya yapeyya yÃpeyyÃti 'careyya tenattamano' satÅmÃti: so paccekasambuddho satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgato cirakatampi cirabhÃsitampi sarità anussaritÃti 'careyya tenattamano satÅmÃ'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Sace labhetha nipakaæ sahÃyaæ Saddhiæ caraæ sÃdhuvihÃri dhÅraæ Abhibhuyya sabbÃni parissayÃni Careyya tenattamano satÅmÃti'' 1. Pa¤¤Ãvanataæ-va-vi [BJT Page 536] [\x 536/] 2. No ce labhetha nipakaæ sahÃyaæ Saddhiæ caraæ sÃdhuvihÃri dhÅraæ, RÃjÃva raÂÂhaæ vijitaæ pahÃya Eko care khaggavisÃïakappo, [PTS Page 061] [\q 61/] No ce labhetha nipakaæ sahÃyanti no ce nipakaæ paï¬itaæ pa¤¤avantaæ buddhimantaæ ¤Ãïiæ vibhÃviæ medhÃviæ sahÃyaæ labheyya paÂilabheyya adhigaccheyya vindeyyÃti 'no ce labhetha nipakaæ sahÃyaæ'. Saddhiæ caraæ sÃdhuvihÃri dhÅranti: 'saddhiæ cara'nti ekato caraæ, sÃdhuvihÃrinti paÂhamenapi jhÃnena sÃdhuvihÃriæ dutiyenapi jhÃnena sÃdhuvihÃriæ catutthenapi jhÃnena sÃdhuvihÃriæ mettÃyapi cetovimuttiyà sÃdhuvihÃriæ karuïÃyapi cetovimuttiyà sÃdhuvihÃriæ muditÃyapi cetovimuttiyà sÃdhuvihÃriæ upekkhÃyapi cetovimuttiyà sÃdhuvihÃriæ, ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ nirodhasamÃpattiyÃpi sÃdhuvihÃriæ phalasamÃpattiyÃpi sadhuvihÃriæ. DhÅranti: paï¬itaæ pa¤¤avantaæ buddhimantaæ ¤Ãïiæ vibhÃviæ medhÃvinti 'saddhiæ caraæ sÃdhuvihÃri dhÅraæ'. RÃjÃva raÂÂhaæ vijitaæ pahÃyÃti: yathà rÃjà khattiyo muddhÃbhisitto vijitasaÇgÃmo nihatapaccÃmitto laddhÃdhippÃyo paripuïïakosakoÂÂhÃgÃro raÂÂhaæ ca janapadaæ ca kosaæ ca koÂÂhÃgÃraæ ca pahÆtahira¤¤asuvaïïaæ nagaraæ ca pariccajitvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitvà aki¤canabhÃvaæ upagantvà eko carati viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti yÃpeti, evaæ paccekasambuddhopi sabbaæ gharÃvÃsapaÊibodhaæ chinditvà puttadÃrapaÊibodhaæ chinditvà ¤ÃtipaÊibodhaæ chinditvà mittÃmaccapaÊibodhaæ chinditvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitvà aki¤canabhÃvaæ upagantvà eko carati viharati irÅyati vatteti1 pÃleti yapeti yÃpetÅti 'rÃjÃva raÂÂhaæ vijitaæ pahÃya eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''No ce labhetha nipakaæ sahÃyaæ Saddhiæ caraæ sÃdhuvihÃri dhÅraæ, RÃjÃva raÂÂhaæ vijitaæ pahÃya Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. Vattati - pa-va-va-vi [BJT Page 538] [\x 538/] 3. Addhà pasaæsÃma sahÃyasampadaæ SeÂÂhà samà sevitabbà sahÃyà Ete aladdhà anavajjabhojÅ Eko care khaggavisÃïakappo. Addhà pasaæsÃma sahÃyasampadanti 'addhÃ'ti ekaæsavacanaæ nissaæsayavacanaæ nikkaÇkhavacanaæ advejjhavacanaæ adveÊhakavacanaæ niyogavacanaæ apaïïakavacanaæ aviruddhavacanaæ avatthÃpanavacanametaæ addhÃti. SahÃyasampadanti sahÃyasampadà vuccati yo so sahÃyo asekkhena sÅlakkhandhena samannÃgato hoti, asekkhena samÃdhikkhandhena1 asekkhena pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato hoti, asekkhena vimuttikkhandhena samannÃgato hoti, asekkhena vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato hoti. Addhà pasaæsÃma sahÃyasampadanti sahÃyasampadaæ pasaæsÃma thomema kittema vaïïemÃti 'addhà pasaæsÃma sahÃyasampadaæ'. SeÂÂhà samà sevitabbà sahÃyÃti: seÂÂhà honti sahÃyà sÅlena samÃdhinà pa¤¤Ãya vimuttiyà vimutti¤Ãïadassanena, samà sadisà honti sahÃyà sÅlena samÃdhinà pa¤¤Ãya vimuttiyà vimutti¤Ãïadassanena seÂÂhà và sahÃyà sadisà và sahÃyà sevitabbà bhajitabbà payurupÃsitabbà paripucchitabbà paripa¤hitabbÃti 'seÂÂhà samà sevitabbà sahÃyÃ'. Ete aladdhà anavajjabhojÅti: atthi puggalo sÃvajjabhojÅ, atthi puggalo anavajjabhojÅ. Katamo ca puggalo sÃvajjabhojÅ: idhekacco puggalo kuhanÃya lapanÃya nemittikatÃya nippesikatÃya lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsanatÃya2 dÃrudÃnena vephadÃnena pattadÃnena pupphadÃnena phaladÃnena sinÃnadÃnena cuïïadÃnena mattikÃdÃnena dantakaÂÂhadÃnena mukhodakadÃnena cÃÂukamyatÃya3 muggasupyatÃya4 pÃribhaÂÂhatÃya5 piÂÂhimaæsikatÃya6 vatthuvijjÃya tiracchÃnavijjÃya aÇgavijjÃya nakkhattavijjÃya dÆtamanena7 pahinagamanena jaÇghapesaniyena vejjakammena piï¬apatipiï¬akena dÃnÃnuppadÃnena adhammena visamena, laddhà labhitvà adhigantvà vinditvà paÂilabhitvà jÅvikaæ kappeti. Ayaæ vuccati puggalo sÃvajjabhojÅ. 1. SamÃdhikkhandhena samannÃgato hoti - mapa 2. NijigÅsanatÃya - machasaæ 3. PÃtukamyatÃya - syà 4. MuggasÆpatÃya - syà 5. PÃribhamyatÃya - machasaæ 6. PÅÂhamaddikatÃya - machasaæ 7. Navakammena - machasaæ Dutakammena - syà ma Potthakesu adhikaæ [BJT Page 540] [\x 540/] Katamo ca puggalo anavajjabhojÅ: idhekacco puggalo na kuhanÃya na lapanÃya na nemittakatÃya na nippesikatÃya na lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsanatÃya na dÃrudÃnena na vephadÃnena na pattadÃnena na pupphadÃnena na phaladÃnena na sinÃnadÃnena na cuïïadÃnena na mattikÃdÃnena na dantakaÂÂhadÃnena na mukhodakadÃnena na cÃÂukamyatÃya na muggasupyatÃya na pÃribhaÂÂhatÃya na piÂÂhimaæsikatÃya na vatthuvijjÃya na tiracchÃnavijjÃya na aÇgavijjÃya na nakkhattavijjÃya na dÆtamanena na pahinagamanena na jaÇghapesaniyena na vejjakammena na piï¬apatipiï¬akena na dÃnÃnuppadÃnena dhammena samena, laddhà labhitvà adhigantvà vinditvà paÂilabhitvà jÅvikaæ kappeti. Ayaæ vuccati puggalo anavajjabhojÅ. Ete aladdhà anavajjabhojÅti ete anavajjabhojÅ aladdhà alabhitvà anadhigantvà avinditvà appaÂilabhitvÃti 'ete aladdhà anavajjabhojÅ eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Addhà pasaæsÃma sahÃyasampadaæ SeÂÂhà samà sevitabbà sahÃyÃ, Ete aladdhà anavajjabhojÅ Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 4. Disvà suvaïïassa pabhassarÃni KammÃraputtena suniÂÂhitÃni, SaæghaÂÂayantÃni duve bhujasmiæ Eko care khaggavisÃïakappo. Disvà suvaïïassa pabhassarÃnÅti 'disvÃ'ti disvà passitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃ. SuvaïïassÃti: jÃtarÆpassa, pabhassarÃnÅti: parisuddhÃni pariyodÃtÃnÅti 'disvà suvaïïassa pabhassarÃni. KammÃraputtena suniÂÂhitÃnÅti: 'kammÃraputto' vuccati suvaïïakÃro, kammÃraputtena suniÂÂhitÃnÅti: kammÃraputtena suniÂÂhitÃni sukatÃni suparikammakatÃnÅti kammÃraputtena suniÂÂhitÃni'. 1. Samenati - syà [BJT Page 542] [\x 542/] SaæghaÂÂayantÃni duve ''bhujasminti bhujo vuccati hattho yathà ekasmiæ hatthe dve nÆpurÃni ghaÂÂenti, evameva sattà taïhÃvasena diÂÂhivasena niraye ghaÂÂenti tiracchÃnayoniyaæ ghaÂÂenti pettivisaye ghaÂÂenti manussaloke ghaÂÂenti, devaloke ghaÂÂenti, gatiyà gatiæ upapattiyà upapattiæ paÂisandhiyà paÂisandhiæ bhavena bhavaæ saæsÃrena saæsÃraæ vaÂÂena vaÂÂaæ ghaÂÂenti ghaæghaÂÂenti saæghaÂÂentà caranti viharanti irÅyanti vattenti pÃlenti yapenti yÃpentÅti 'saæghaÂÂayantÃni duve bhujasmiæ eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Disvà suvaïïassa pabhassarÃni KammÃraputtena suniÂÂhitÃni, SaæghaÂÂayantÃni duve bhujasmiæ Eko care khaggavisÃïakappo''ti. [PTS Page 062] [\q 62/] 5. Evaæ dutiyena sahà mamassa1 VÃcÃbhilÃpo abhisajjanà vÃ, Etaæ bhayaæ Ãyatiæ pekkhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. Evaæ dutiyena sahà mamassÃti taïhÃdutiyo và hoti, puggaladutiyo vÃ. Kathaæ taïhÃdutiyo hoti'. 'TaïhÃ'ti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhà yassesà taïhà appahÅnà so vuccati taïhÃdutiyo ''TaïhÃdutiyo puriso dÅghamaddhÃna saæsaraæ, ItthabhÃva¤¤athÃbhÃvaæ saæsÃraæ nÃtivattatÅ''ti. * Evaæ taïhÃdutiyo và hoti. Kathaæ puggaladutiyo hoti: idhekacco na ahetu(2) na kÃraïahetu uddhato avupasannacitto ekassa và dutiyo hoti, dvinnaæ và tatiyo hoti, tiïïaæ và catuttho hoti, tattha bahuæ samphappalÃpaæ palapati seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ yÃnakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ 1. Saha mama syà - machasaæ 2. Attahetu - syà * CatukkaÇguttara - bhaï¬agÃmavagga SuttanipÃta - dvayakÃnupassanÃsutta [BJT Page 544] [\x 544/] Purisakathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ katheti. Evaæ puggaladutiyo hotÅti 'evaæ dutiyena sahà mamassa1'. VÃcÃbhilÃpo abhisajjanà vÃ'ti vÃcÃbhilÃpo vuccati battiæsa tiracchÃnakathÃ. SeyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ yÃnakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ. Abhisajjanà vÃti dve sajjanÃ: taïhÃsajjanà ca diÂÂhisajjanà ca. Katamo taïhÃsajjanÃ: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Ayaæ taïhÃsajjanÃ. Katamo diÂÂhisajjanÃ: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Ayaæ diÂÂhisajjanÃti 'vÃcÃbhilÃpo abhisajjanà vÃ'. Etaæ bhayaæ Ãyatiæ pekkhamÃnoti 'bhaya'nti jÃtibhayaæ jarÃbhayaæ vyÃdhibhayaæ maraïabhayaæ rÃjabhayaæ corabhayaæ aggibhayaæ udakabhayaæ attÃnuvÃdabhayaæ parÃnuvÃdabhayaæ daï¬abhayaæ duggatibhayaæ Æmibhayaæ kumbhÅlabhayaæ ÃvaÂÂabhayaæ susukÃbhayaæ2 ÃjÅvakabhayaæ asilokabhayaæ parisasÃrajjabhayaæ madanabhayaæ bhayÃnakaæ chambhitattaæ lomahaæso cetaso ubbego utrÃso. Etaæ bhayaæ Ãyatiæ pekkhamÃnoti etaæ bhayaæ Ãyatiæ pekkhamÃno dakkhamÃno olokayamÃno nijjhÃyamÃno upaparikkhamÃnoti 'etaæ bhayaæ Ãyatiæ pekkhamÃno eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Evaæ dutiyena sahà mamassa VÃcÃbhilÃpo abhisajjanà vÃ, Etaæ bhayaæ Ãyatiæ pekkhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 6. KÃmà hi3 citrà madhurà manoramà VirÆparÆpena mathenti cittaæ, ùdÅnavaæ kÃmaguïesu disvà Eko care khaggavisÃïakappo. KÃmà hi citrà madhurà manoramÃti 'kÃmÃti' uddÃnato Dve kÃmÃ: vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. CitrÃti4 nÃnÃvaïïà rÆpà nÃnÃvaïïà saddà nÃnà vaïïà gandhà nÃnà vaïïà rasà nÃnà vaïïà phoÂÂhabbÃ. IÂÂhà 'kantà manÃpà piyarÆpà kÃmupasaæhità rajanÅyÃ. 1. Saha mamassa - machasaæ 2. SusumÃrabhayaæ - machasaæ 3. KÃmà vicitrÃti - va, vi, 4. VicitrÃti - va, vi, ka [BJT Page 546] [\x 546/] MadhurÃti: vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''pa¤cime bhikkhave kÃmaguïÃ. Katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmupasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmupasaæhità rajanÅyÃ, ghÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmupasaæhità rajanÅyÃ, jivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmupasaæhità rajanÅyÃ, kÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmupasaæhitÃ, rajanÅyÃ. Ime kho bhikkhave pa¤cakÃmaguïÃ. Yaæ kho bhikkhave ime pa¤cakÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ idaæ vuccati kÃmasukhaæ mÅlhasukhaæ1 puthujjanasukhaæ anariyasukhaæ, 2 na sevitabbaæ na bhÃvetabbaæ na bahulÅkÃtabbaæ, bhÃyitabbaæ etassa sukhassÃti vadÃmÅ''ti kÃmà hi citrà madhurÃ. ManoramÃti 'mano'ti 'yaæ cittaæ mano mÃnasaæ hadayaæ paï¬araæ mano manÃyatanaæ manindriyaæ vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïakkhandho tajjÃmanovi¤¤ÃïadhÃtu, mano ramenti thomenti tosenti pahÃsentÅ'ti 'kÃmà hi citrà madhurà manoramÃ'. VirÆparÆpena mathenti cittanti: nÃnÃvaïïehi rÆpehi cittaæ mathenti tosenti pahÃsenti nÃnà vaïïehi saddehi cittaæ mathenti tosenti pahÃsenti nÃnà vaïïehi gandhehi cittaæ mathenti tosenti pahÃsenti nÃnà vaïïehi rasehi cittaæ mathenti tosenti pahÃsenti nÃnà vaïïehi phoÂÂhabbehi cittaæ mathenti tosenti pahÃsentÅ'ti ''virÆparÆpena mathenti cittaæ''. ùdÅnavaæ kÃmaguïesu disvÃti: - vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: 'ko ca bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo: idha bhikkhave, kulaputto yena sippaÂÂhÃnena jÅvikaæ kappeti: yadi muddÃya yadi gaïanÃya yadi saÇkhÃnena yadi kasiyà yadi vaïijjÃya yadi gorakkhena3 yadi issatthena yadi rÃjaporisena yadi sippa¤¤atarena sÅtassa purakkhato uïhassa purakkhato ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassehi rissamÃno4 khuppipÃsÃya mÅyamÃno5 ayaæ bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ nÃmÃnameva hetu. Tassa ce bhikkhave, kulaputtassa evaæ uÂÂhahato ghaÂato vÃyamato te bhogà nÃbhinipphajjanti socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati sammohaæ Ãpajjati moghaæ vata me uÂÂhÃnaæ6 aphalo vata me vÃyÃmo ti. Ayampi bhikkhave, kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 1. PÅÊasukhaæ - va, vi, ka 2. Anunayasukhaæ - va, vi, ka 3. Yadigorakkhanena - va, vi 4. Sama passamÃno - ma, va, vi 5. ViÊiyamÃno - va, vi, 6. UpaÂÂhÃnaæ - va, vi [BJT Page 548] [\x 548/] Tassa ce bhikkhave, kulaputtassa evaæ uÂÂhahato ghaÂato vÃyamato te bhogà abhinipphajjanti so tesaæ bhogÃnaæ ÃrakkhÃdhikaraïaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, kinti me bhoge1 neva rÃjÃno hareyyuæ na corà hareyyuæ na aggi ¬aheyya na udakaæ vaheyya na appiyà dÃyÃdà hareyyunti. Tassa evaæ Ãrakkhayato gopayato te bhoge rÃjÃno và haranti corà và haranti aggi và ¬ahati udakaæ và vahati appiyà và dÃyÃdà haranti. So socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati sammohaæ Ãpajjati yampi me ahosi tampi no natthÅ'ti. Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu rÃjÃnopi rÃjÆhi vivadanti khattiyÃ'pi khattiyehi vivadanti brÃhmaïÃ'pi brÃhmaïehi vivadanti gahapatÅ'pi gahapatÅhi vivadanti mÃtÃ'pi puttena vivadati putto'pi mÃtarà vivadati pitÃ'pi puttena vivadati putto'pi pitarà vivadati bhÃtÃ'pi bhÃginiyà vivadati bhaginÅ'pi bhÃtarà vivadati sahÃyo'pi sahÃyena vivadati, te tattha kalahaviggahavivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ pÃïÅhi'pi upakkamanti le¬¬uhi'pi upakkamanti daï¬ehi'pi upakkamanti satthehi'pi upakkamanti, te tattha maraïampi nigacchanti2 maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. Puna ca paraæ bhikkhave, kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu asivammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà ubhato byaÊhaæ3 saægÃmaæ pakkhandanti usÆsupi khippamÃnÃsu4 sattisupi khippamÃnÃsu asÅsupi vijjotantesu5. Te tattha usuhi'pi vijjhanti, sattÅhi'pi vijjhanti, asinÃ'pi sÅsaæ chindanti. Te tattha maraïampi nigacchanti, maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. 1. Bhogà - pa, va, vi 2. Gacchanti - pa ma va vi 3. Virulhaæ - va vi 4. KhipamÃnesu - pa va vi 5. Vijjotalannesu - machasaæ. Va. Vi. [BJT Page 550] [\x 550/] Puna ca paraæ bhikkhave, kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu asivammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà addÃvalepanÃ1 upakÃriyo pakkhandanti usÆsupi khippamÃnesu sattisupi khippamÃnÃsu asÅsupi vijjotalannesu2. Te tattha usuhipi vijjhanti sattÅhipi vijjhanti. PakkaÂÂhiyÃpi3 osi¤canti abhivaggenapi4 omaddanti asinÃpi sÅsaæ chindanti, te tattha maraïampi nigacchanti maraïamattampi dukkhaæ. Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. Puna ca paraæ bhikkhave, kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu, sandhimpi chindanti nillopampi haranti ekÃgÃrikampi5 karonti, paripanthepi tiÂÂhanti, paradÃrampi gacchanti. TamenarÃjÃno gahetvà vividhà kammakÃraïà kÃrenti6 kasÃhipi tÃlenti vettehipi7 tÃlenti addhadaï¬ukehipi tÃlenti addhadaï¬ukehipi tÃlenti hatthampi chindanti -pe------------------ asinÃpi sÅsaæ chindanti, te tattha maraïampi nigacchanti maraïamattampi dukkhaæ ayampi bhikkhave, kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. Puna ca paraæ bhikkhave, kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu kÃyena duccaritaæ caranti, vÃcÃya duccaritaæ caranti, manasà duccaritaæ caranti. Te kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. Ayampi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo samparÃyiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnameva hetu. ''[A] ùdÅnavaæ kÃmaguïesu disvÃti kÃmaguïesu ÃdÅnavaæ disvÃ, passitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti 'ÃdÅnavaæ kÃmaguïesu disvà eko care khaggavisÃïakappo' TenÃha so paccekasambuddho: ''KÃmà hi citrà madhurà manoramà VirÆparÆpena mathenti cittaæ, ùdÅnavaæ kÃmaguïesu disvà Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. AddhÃvalopanà - syà 2. Vijjotattesu - sa. 3. ChakanakÃyapi - a bra ChakkÃÂiyÃpi - ma va vi ka 5. EkÃtÃrampi - pana. [A.] MajjhimanikÃya - mahÃdukkhakkhandhasutta 6. Karonti - pa ma 7. Vattehipi - abu. 4. Abhivaggenapi - a bu pa. Aggivaggenapi - va vi ka. [BJT Page 552] [\x 552/] 7. ýti ca gaï¬o ca upaddavo ca Rogo ca sallaæ ca bhayaæ ca metaæ, Etaæ bhayaæ kÃmaguïesu disvà Eko care khaggavisÃïakappo. ýti ca ga¬¬o ca upaddavo ca rogo ca sallaæ ca bhayaæ ca metanti vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''bhayanti bhikkhave, kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, dukkhanti bhikkhave, kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, rogoti bhikkhave, kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, gaï¬oti bhikkhave, kÃmÃnametaæ adhivacanaæ sallanti bhikkhave, kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, (saÇgoti) bhikkhave, kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, paÇkoti bhikkhave, kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, gabbhoti bhikkhave, kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, kasmà ca bhikkhave, bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, yasmà ca kÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi bhayà na parimuccati, samparÃyikÃpi bhayà na parimuccati, tasmà bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Kasmà ca bhikkhave, dukkhanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, yasmà ca kÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi bhayà na parimuccati, samparÃyikÃpi bhayà na parimuccati, tasmà bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Kasmà ca bhikkhave, rogoti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, yasmà ca kÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi bhayà na parimuccati, samparÃyikÃpi bhayà na parimuccati, tasmà bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Kasmà ca bhikkhave, gaï¬oti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, yasmà ca kÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi bhayà na parimuccati, samparÃyikÃpi bhayà na parimuccati, tasmà bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Kasmà ca bhikkhave, sallanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, yasmà ca kÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi bhayà na parimuccati, samparÃyikÃpi bhayà na parimuccati, tasmà bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Kasmà ca bhikkhave, saÇgoti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, yasmà ca kÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi bhayà na parimuccati, samparÃyikÃpi bhayà na parimuccati, tasmà bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Kasmà ca bhikkhave, paÇkoti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, yasmà ca kÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi bhayà na parimuccati, samparÃyikÃpi bhayà na parimuccati, tasmà bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Kasmà ca bhikkhave, gabbhoti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, yasmà ca kÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi bhayà na parimuccati, samparÃyikÃpi bhayà na parimuccati, tasmà bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacana''nti. 1. ''Bhayaæ dukkhaæ rogo ca gaï¬o sallaæ ca saÇgo ca PaÇko ca gabbho ubhayaæ, 2. Ete kÃmÃ, pavuccanti yattha satto puthujjano Otiïïo sÃtarÆpena puna gabbhÃya gacchati. ' 3. Yato ca bhikkhu ÃtÃpÅ sampaja¤¤aæ na riccati, So imaæ palipaæ' duggaæ atikamma tathÃvidho Pajaæ jÃtijarÆpetaæ phandamÃnaæ avekkhatÅ ti. ýti ca gaï¬o ca upaddavo ca rogo ca sallaæ ca bhayaæ ca metaæ etaæ bhayaæ kÃmaguïesu disvÃti: etaæ bhayaæ kÃmaguïesu disvà passitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti 'etaæ bhayaæ kÃmaguïesu disvà eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''ýti ca gaï¬o ca upaddavo ca Rogo ca sallaæ ca bhayaæ ca metaæ, Etaæ bhayaæ kÃmaguïesu disvà Eko care khaggavisÃïakappo''ti [BJT Page 554] [\x 554/] 8. SÅtaæ ca uïhaæ ca khudaæ pipÃsaæ VÃtÃtape4' ¬aæsasiriæsape ca, '1 SabbÃni petÃni abhisambhavitvà Eko care khaggavisÃïakappo. SÅtaæ uïhaæ ca khudaæ pipÃsanti: 'sÅta'nti dvÅhi kÃraïehi sÅtaæ hoti: abbhantaradhÃtukopavasena và sÅtaæ hoti, bahiddhà utuvasena và sÅtaæ và hoti. Uïhanti dvÅhi kÃreïehi uïhaæ hoti: abbhantaradhÃtukopavasena và uïhaæ hoti, bahiddhà utuvasena và uïhaæ hoti, khudà vuccati2 chÃtako, pipÃsà vuccati udakapipÃsÃti. 'SÅtaæ ca uïhaæ ca khudaæ pipÃsaæ. ' VÃtÃtape ¬aæsasiriæsape cÃti 'vÃtÃ'ti puratthimà vÃtà pacchimà vÃtà uttarà vÃtà dakkhiïà vÃtà sarajà vÃtà arajà vÃtà sÅtà vÃtà uïhà vÃtà parittà vÃtà adhimattà vÃtà kÃÊavÃtÃ3' verambavÃtà pakkhavÃtà supaïïavÃtà tÃlapaïïavÃtÃ4 vidhupanavÃtÃ. ùtapo vuccati suriyasantÃpo. Öaæsà vuccanti piÇgalamakkhikÃ. Siriæsapà vuccanti ahÅti 'vÃtÃpe ¬aæsasiriæsape ca. ' SabbÃni petÃni abhisambhavitvÃti, abhibhavitvà ajjhottharitvà pariyÃdiyitvà madditvÃti sabbÃni petÃni abhisambhavitvà eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''SÅtaæ ca uïhaæ ca khudaæ pipÃsaæ VÃtÃpe ¬aæsasiriæsape va, SabbÃni petÃni abhisambhavitvà Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. ÁarÅsape ca - machasaæ 2. Buddu vuccanti - va, vi, syà 3. KÃlavÃtà ma, cha, saæ, natthi 4. KÃÊavaÂÂhavÃtà - va, vi, ka [BJT Page 556] [\x 556/] 9. NÃgova yÆthÃni vivajjayitvà Sa¤jÃtakhandho padumÅ (uÊÃro), YathÃbhirantaæ viharaæ1 ara¤¤e Eko care khaggavisÃïakappo. NÃgova yÆthÃni vivajjayitvÃti 'nÃgo' vuccati hatthinÃgo, paccekasambuddhopi nÃgo, kiækÃraïà paccekasambuddho nÃgo: Ãguæ na karotÅti nÃgo, na gacchatÅti nÃgo, na ÃgacchatÅti nÃgo, kathaæ so paccekasambuddho Ãguæ na karotÅti nÃgo: 'Ãgu' vuccati pÃpakà akusalà dhammà saækilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ. 1. ''ùguæ na karoti ki¤caloke (sabhiyÃ'ti bhagavÃ) Sabbasaæyoge2 visajja bandhanÃni, Sabbattha na sajjatÅ vimutto NÃgo tÃdÅ pavuccate tathattÃ''. Evaæ so paccekasambuddho Ãguæ na karotÅti nÃgo. Kathaæ so paccekasambuddho na gacchatÅti nÃgo: so paccekasambuddho na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, na rÃgavasena gacchati, na dosavasena gacchati, na mohavasena gacchati, na mÃnavasena gacchati, na diÂÂhivasena gacchati, na uddhaccavasena gacchati, na vicikicchÃvasena gacchati, na anusayavasena gacchati na vaggehi dhammehi3 yÃyati nÅyati vuyhati saæharÅyati. Evaæ so paccekasambuddho na gacchatÅti nÃgo. Kathaæ so paccekasambuddho na ÃgacchatÅti nÃgo: sotÃpattimaggena se kilesà pahÅnÃ, te kilese na puneti, na pacceti, na paccÃgacchati, sakadÃgÃmimaggena se kilesà pahÅnÃ, te kilese na puneti, na pacceti, na paccÃgacchati, anÃgÃmimaggena se kilesà pahÅnÃ, te kilese na puneti, na pacceti, na paccÃgacchati, arahattamaggena se kilesà pahÅnÃ, te kilese na puneti, na pacceti, na paccÃgacchati, evaæ so paccekasambuddho na ÃgacchatÅti nÃgo. 1. Vihare - ma cha sa. 2. Saægogaæ - va vi 3. Navaggehi kammehi - va viva Navaggehi kappesaæ - machasaæ [BJT Page 558] [\x 558/] NÃgova yÆthÃni vivajjayitvÃti: yathà so hatthinÃgo yÆthÃni vivajjayitvà parivajjetvà abhinivajjetvà eko ara¤¤e vanamajjhogÃhetvÃ1 carati irÅyati pÃleti yapeti yÃpeti. Paccekasambuddhopi gaïaæ vivajjetvà parivajjetvà abhinivajjetvà eko ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevati, appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni. So eko gacchati, eko tiÂÂhati, eko nisÅdati, eko seyyaæ kappeti, eko gÃmaæ piï¬Ãya pavisati, eko paÂikkamati, eko raho nisÅdati, eko caÇkamaæ adhiÂÂhÃti, eko carati viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti 'yÃpetÅti nÃgova yÆthÃni parivajjayitvÃ. ' Sa¤jÃtakhandho padumÅ uÊÃroti: yathà so hatthinÃgo sa¤jÃtakhandho sattaratano và hoti aÂÂharatano vÃ. Paccekasambuddhopi sa¤jÃtakhandho asekkhena sÅlakkhandhena asekkhena samÃdhikkhandhena asekkhena pa¤¤Ãkkhandhena asekkhena vimuttikkhandhena asekkhena vimutti¤Ãïadassanakkhandhena. Yathà so hatthinÃgo padumÅ. Paccekasambuddhopi sattabhi bojjhaÇgapupphehi padumÅ. SatisambojjhaÇgapupphena dhammavicayasambojjhaÇgapupphena viriyasambojjhaÇgapupphena pÅtisambojjhaÇgapupphena passaddhisambojjhaÇgapupphena samÃdhisambojjhaÇgapupphena upekkhÃsambojjhaÇgapupphena yathà so hatthinÃgo (uÊÃro) thÃmena balena javena sÆrena paccekasambuddhopi uÊÃro sÅlena samÃdhinà pa¤¤Ãya vimuttiyà vimutti¤Ãïadassanoti - sa¤jÃtakhandho padumÅ uÊÃro. YathÃbhirantaæ viharaæ2 ara¤¤eti: yathà so hatthinÃgo yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, paccekasambuddhopi yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, paÂhamenapi jhÃnena yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, dutiyenapi jhÃnena yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, tatiyenapi jhÃnena yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, catutthenapi jhÃnena yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, mettÃyapi cetovimuttiyà yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, karuïÃyapi cetovimuttiyà yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, muditÃyapi cetovimuttiyà yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, upekkhÃyapi cetovimuttiyà yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, ÃkÃsÃna¤cÃyatanasamÃpattiyÃpi yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpattiyÃpi yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpattiyÃpi yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasamÃpattiyÃpi yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, nirodhasamÃpattiyÃpi yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharati, phalasamÃpattiyÃpi yathÃbhirantaæ ara¤¤e viharatÅti 'yathÃbhirantaæ viharaæ ara¤¤e eko care khaggavisÃïakappo'. 1. Ara¤¤a vanamajjhogÃtetvà - va vi 2. Vihare - machasaæ [BJT Page 560] [\x 560/] TenÃha so sambuddho: ''NÃgova yÆthÃni vivajjayitvà Sa¤jÃtakhandho padumÅ (uÊÃro), YathÃbhirantaæ viharaæ ara¤¤e Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 10 AÂÂhÃnataæ saÇgaïikÃratassa Yaæ phassaye1 sÃmayikaæ2 vimuttiæ, ùdiccabandhussa vaco nisamma Eko care khaggavisÃïakappo. AÂÂhÃnataæ saÇgaïikÃratassa yaæ phassaye (sÃmayikaæ) vimuttinti: vuttaæ hetaæ bhagavatÃ. ''So vatÃnanda bhikkhu saægaïikÃrÃmo saægaïikÃrato3 saægaïikÃrÃmataæ anuyutto, gaïÃrÃmo gaïarato gaïasammudito4 gaïÃrÃmataæ anuyutto yaæ taæ nekkhammasukhaæ pavivekasukhaæ upasamasukhaæ sambodhasukhaæ, tassa sukhassa nikÃmalÃbhÅ bhavissati akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati so ca kho so Ãnanda, bhikkhu eko gaïasmà vÆpakaÂÂho viharati, tassetaæ bhikkhuno pÃÂikaÇkhaæ: yaæ taæ nekkhammasukhaæ pavivekasukhaæ upasamasukhaæ sambodhasukhaæ, tassa sukhassa nikÃmalÃbhÅ bhavissati akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅti ÂhÃnametaæ vijjati. So vatÃnanda bhikkhu saÇgaïikÃrÃmo saÇgaïikarato saægaïikÃrÃmataæ anuyutto gaïÃrÃmo gaïarato gaïasammudito gaïÃrÃmataæ anuyutto sÃmayikaæ vÃ5 santaæ ceto vimutti6. Upasampajja viharissati asÃmayikaæ và akuppanti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yo ca kho so Ãnanda bhikkhu eko gaïasmà vÆpakaÂÂho viharati, tassetaæ bhikkhuno pÃÂikaÇkhaæ sÃmayikaæ và santaæ cetovimuttiæ upasampajja viharissati, asÃmayikaæ và akuppanti ÂhÃnametaæ vijjatÅ''ti[a] aÂÂhÃnaæ saægaïikÃratassa yaæ phassaye sÃmayikaæ vimuttiæ. ùdiccabandhussa vaco nisammÃti 'Ãdicco' vuccati suriyo so gotamo gottena paccekasambuddhopi gotamo gottena so paccekasambuddho suriyassa gotta¤Ãtako gottabandhu, tasmà paccekasambuddho Ãdiccabandhu. ùdiccabandhussa vaco nisammÃti Ãdiccabandhussa vacanaæ byappathaæ desanaæ anusiÂÂhaæ7 sutvà suïitvà uggahetvà upadhÃrayitvà upalakkhayitvÃti 'Ãdiccabandhussa vaco nisamma eko care khaggavisÃïakappo, . TenÃha so paccekasambuddho: ''AÂÂhÃnataæ saÇgaïikÃratassa Yaæ phassaye saÇgaïikÃratassa ùdiccabandhussa vaco nisamma Eko care khaggavisÃïakappo''ti. Dutiyo vaggo. 1. Phussaye - syà 2. SamÃyikaæ - va vi 3. Saægaïikarato - machasaæ 4. Gaïi samudito - va vi 5. SÃmÃyikaæ - machasaæ 6. Yantaæ cetovimuttiæ - va vi ka 7. AnusiÂÂhaæ - machasaæ [A.] MajjhimanikÃya - mahÃsu¤¤atasutta [BJT Page 562] [\x 562/] 1. DiÂÂhÅvisÆkÃni upÃtivatto Patto niyÃmaæ paÂiladdhamaggo, Uppanna¤Ãïomhi ana¤¤aneyyo Eko care khaggavisÃïakappo. DiÂÂhÅvisÆkÃni upÃtivattoti 'diÂÂhivisÆkÃni' vuccanti vÅsativatthÆkà sakkÃyadiÂÂhi. ''Idha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido, ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto, rÆpaæ attato samanupassati rÆpavantaæ và attÃnaæ attani và rÆpaæ rÆpasmiæ và attÃnaæ, vedanaæ attato samanupassati vedanÃvantaæ và attÃnaæ attani và vedanaæ vedanasmiæ và attÃnaæ, sa¤¤aæ attato samanupassati sa¤¤Ãvantaæ và attÃnaæ attani và sa¤¤aæ sa¤¤asmiæ và attÃnaæ, saÇkhÃre attato samanupassati saÇkhÃravantaæ và attÃnaæ attani và saÇkhÃraæ saÇkhÃrasmiæ và attÃnaæ, vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ attani và vi¤¤Ãïaæ vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisÆkÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho1 abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho3 viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ2 yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhi diÂÂhigatÃni imÃni diÂÂhivisÆkÃni'' diÂÂhÅvisÆkÃni upÃtivattoti diÂÂhivisÆkÃni upÃtivatto atikkanto samatikkanto vÅtivattoti 'diÂÂhÅvisÆkÃni upÃtivatto'. Patto niyÃmaæ paÂiladdhamaggoti 'niyÃmÃ' vuccanti cattÃro maggà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaækappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. CatÆhi ariyamaggehi samannÃgato niyÃmaæ patto sampatto adhigato phassito sacchikatoti 'patto niyÃmaæ'. PaÂiladdhamaggoti laddhamaggo (paÂiladdhamaggo) adhigatamaggo phassitamaggo sacchikatamaggoti 'patto niyÃmaæ paÂiladdhamaggo'. 1. PaÂiggÃho - machasaæ 2. AyÃthÃvakasmiæ - machasaæ 3. VipariyÃsaggÃho - machasaæ [BJT Page 564] [\x 564/] 'Sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, 'sabbe dhammà anattÃ'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ''avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ''ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ''saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa''nti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, nÃmarÆpapaccayà salÃyatananti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, phassapaccayà vedanÃ'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, vedanÃpaccayà taïhÃ'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, taïhÃpaccayà upÃdÃnanti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, bhavapaccayà jÃtÅ'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, jÃtipaccayà jarÃmaraïanti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, nÃmarÆpanirodhà salÃyatananirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, saÊÃyatananirodhà phassanirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, phassanirodhà vedanÃnirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, bhavanirodhà jÃtinirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, idaæ dukkhanti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ayaæ dukkhasamudayoti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ayaæ dukkhanirodhoti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ime ÃsavÃ'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ayaæ Ãsavanirodhoti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ime dhammà abhi¤¤eyyÃti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ime dhammà pari¤¤eyyÃti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ime dhammà pahÃtabbÃti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ime dhammà bhÃvetabbÃti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, ime dhammà sacchikÃtabbÃti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtaæ, 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ taæ nirodhadhamma'nti ¤Ãïaæ uppannaæ samuppannaæ nibbattaæ abhinibbattaæ pÃtubhÆtanti 'uppanna¤Ãïomhi', 'ana¤¤aneyyoti: so paccekasambuddho na paraneyyo, na parappattiyo, na parappaccayo na parapaÂibaddhagÆ'1 yathÃbhÆtaæ janÃti! Passati asammÆÊho sampajÃno2 panissato 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato 'sabbe dhammà anattÃ'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ''avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ''ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ''saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa''nti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato nÃmarÆpapaccayà salÃyatananti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato saÊÃyatanapaccayà phasso'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato phassapaccayà vedanÃ'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato vedanÃpaccayà taïhÃ'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato taïhÃpaccayà upÃdÃnanti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato bhavapaccayà jÃtÅ'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato jÃtipaccayà jarÃmaraïanti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato [BJT Page 564] [\x 564/] NÃmarÆpanirodhà salÃyatananirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato saÊÃyatananirodhà phassanirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato phassanirodhà vedanÃnirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato vedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato upÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato bhavanirodhà jÃtinirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato Idaæ dukkhanti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ayaæ dukkhasamudayoti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ayaæ dukkhanirodhoti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato Ime ÃsavÃ'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ayaæ Ãsavanirodhoti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato Ime dhammà abhi¤¤eyyÃti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ime dhammà pari¤¤eyyÃti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ime dhammà pahÃtabbÃti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ime dhammà bhÃvetabbÃti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato ime dhammà sacchikÃtabbÃti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato Channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato Pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca Paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato Catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ taæ nirodhadhamma'nti paraneyyo na parappattiyo na parapaÂibaddhagÆ' yathÃbhÆtaæ jÃnÃti passati asammÆÊho sampajÃno patissato 'uppanna¤Ãïomhi ana¤¤aneyyo, eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''DiÂÂhÅvisÆkÃni upÃtivatto Patto niyÃmaæ paÂiladdhamaggo, Uppanna¤Ãïomhi ana¤¤aneyyo Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 2. Nillolupo4 nikkuho nippÅpÃso Nimmakkho niddhantakasÃvamoho, 5 NirÃsaso sabbaloke bhavitvà Eko care khaggavisÃïakappo. Nillolupo nikkuho nippipÃsoti 'loluppaæ' vuccati taïhÃ. ''Yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Sà loluppà taïhà paccekasambuddhassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃva katà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ, tasmà paccekasambuddho nillolupo4. Nikkuhoti: tÅïi kuhanavatthÆni: paccayapaÂisedhanasaÇkhÃtaæ6 kuhanavatthu, iriyÃpathasaÇkhÃtaæ kuhanavatthu, sÃmantajappanasaÇkhÃtaæ kuhanavatthu. 1. PaÂibandhaga - va vi 2. Taæ jÃnÃti - va vi 3. PaÂipassato - va vi machasaæ 4. Nilloluppo - va. Vi 5. KÃsÃmoho - machasaæ, va, vi, ka 6. PaccayapaÂisevanasaækhÃtaæ - machasaæ [BJT Page 566] [\x 566/] Katamaæ paccayapaÂisedhanasaækhÃtaæ1 kuhanavatthu: ''idha gahapatikà bhikkhuæ nimantenti: cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi so pÃpiccho icchÃpakato atthiko cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ bhÅyokamyataæ upÃdÃya cÅvaraæ paccakkhÃti, piï¬apÃtaæ paccakkhÃti, senÃsanaæ paccakkhÃti, gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paccakkhÃti, so evamÃha: kiæ samaïassa mahagghena cÅvarena etaæ sÃruppaæ: yaæ samaïo susÃnà và saÇkhÃrakÆÂà và pÃpanikà và nattakÃni uccinitvà saæghÃÂikaæ katvà dhÃreyya. Kiæ samaïassa mahagghena piï¬apÃtena: etaæ sÃruppaæ yaæ samaïo u¤jÃcariyÃya piï¬iyÃlopena jÅvikaæ kappeyya. Kiæ samaïassa mahagghena senÃsanena, etaæ sÃruppaæ: yaæ samaïo rukkhamÆliko và assa sosÃniko và abbhokÃsiko vÃ. Kiæ samaïassa mahagghena gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena etaæ sÃruppaæ yaæ samaïo putimuttena và haritakÅkhaï¬ena và osadhaæ kareyyÃti tadupÃdÃya lÆkhaæ cÅvaraæ dhÃreti, lÆkhaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jati, lÆkhaæ senÃsanaæ paÂisevati, lÆkhaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paÂisevati. Tamenaæ gahapatikà evaæ jÃnanti: 'ayaæ samaïo appiccho santuÂÂho pavivitto asaæsaÂÂho Ãraddhaviriyo dhutavÃdo'ti bhÅyo bhÅyo nimantenti2 cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi. So evamÃha: tiïïaæ sammukhÅbhÃvà saddho kulaputto bahuæ pu¤¤aæ pasavati saddhÃya sammukhÅbhÃvà saddho kulaputto bahuæ pu¤¤aæ pasavati. TumhÃkaæ cevÃyaæ saddhà atthi deyyadhammo ca saævijjati ahaæ ca paÂiggÃhako. Sacehaæ3 na paÂiggahessÃmi evaæ tumhe pu¤¤ena paribÃhirà bhavissatha, na mayhaæ iminà attho tumhÃkaæyeva4 anukampÃya paÂigaïhÃmÅti, tadupÃdÃya bahumpi cÅvaraæ paÂigaïhÃti bahumpi piï¬apÃtaæ paÂigaïhÃti bahumpi senÃsanaæ paÂigaïhÃti bahumpi gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paÂigaïhÃti, yà evarÆpà bhÃkuÂikà bhÃkuÂiyaæ kuhanà kuhÃyanaæ kuhitatattaæ, idaæ paccayapaÂisedhanasaÇkhÃtaæ kuhanavatthu. 1. PaccayapaÂisevanasaÇkhÃtaæ - machasaæ 2. Siyenimattanti - pa va vi 3. Sace ahaæ - ma va ci ka 4. Tumha¤¤eva - ma va vi ka [BJT Page 568] [\x 568/] Katamaæ iriyÃpathasaÇkhÃtaæ kuhanavatthu: idhekacco pÃpiccho icchÃpakato sambhÃvanÃdhippÃyo, evaæ maæ jano sambhÃvissatÅti gamanaæ saïÂhapeti ÂhÃnaæ saïÂhapeti nisajjaæ saïÂhapeti sayanaæ saïÂhapeti païidhÃya gacchati, païidhÃya tiÂÂhati, païidhÃya nisÅdati, païidhÃya seyyaæ kappeti, samÃhito viya gacchati, samÃhito viya tiÂÂhati, samÃhito viya nisÅdati, samÃhito viya seyyaæ kappeti ÃpÃthakajjhÃyi ca hoti2 yà evarÆpà iriyÃpathassa aÂÂhapanà Âhapanà saïÂhapanà bhÃkuÂikà bhÃkuÂiyaæ kuhanà kuhÃyanà kuhitattaæ, idaæ iriyÃpathasaÇkhÃtaæ kuhanavatthu. Katamaæ sÃmantajappanasaÇkhÃtaæ kuhanavatthu: idhekacco pÃpiccho icchÃpakato sambhÃvanÃdhippÃyo evaæ maæ jano sambhÃvessatÅti ariyadhammasannissitaæ vÃcaæ bhÃsati. Yo evarÆpaæ cÅvaraæ dhÃreti, so samaïo mahesakkhoti bhaïati, yo evarÆpaæ pattaæ dhÃreti, lohathÃlakaæ dhÃreti, dhammakarakaæ3 dhÃreti, parissÃvanaæ dhÃreti, ku¤cikaæ dhÃreti, upÃhanaæ dhÃreti, kÃyabandhanaæ dhÃreti, Ãyogaæ dhÃreti4, so samaïo mahesakkhoti bhaïati. Yassa evarÆpo upajjhÃyo so samaïo mahesakkhoti, bhaïati, yassa evarÆpo Ãcariyo, evarÆpà samÃnupajjhÃyakà samÃnÃcariyakà mittà sandiÂÂhà samabhattà sahÃyÃ, so samaïo mahesakkhoti bhaïati. Yo evarÆpe vihÃre vasati, a¬¬hayogo vasati - pÃsÃde vasati - hammiye vasati - guhÃyaæ vasati - leïe - vasati - kuÂiyà vasati - kÆÂÃgÃre vasati, aÂÂe vasati, mÃÊe vasati uddaï¬e vasati, upaÂÂhÃnasÃlÃyaæ vasati, maï¬ape vasati. RukkhamÆle vasati, so samaïo mahesakkhoti bhaïati, athavà kora¤jikakora¤jiko bhÃkuÂikabhÃkuÂiko kuhakakuhako lapakalapako mukhasaæbhÃvito ayaæ samaïo imÃsaæ evarÆpÃnaæ santÃnaæ vihÃrasamÃpattÅnaæ labhÅti. TÃdisaæ gambhÅraæ gÆÊhaæ nipuïaæ paÂicchannaæ lokuttaraæ su¤¤atÃpaÂisa¤¤uttaæ kathaæ katheti. Yà evarÆpà bhÃkuÂikà bhÃkuÂiyaæ kuhanà kuhÃyanà kuhitattaæ, idaæ sÃmantajappanasaækhÃtaæ kuhanavatthu. Tassa paccekasambuddhassa imÃni tÅïi kuhanavatthÆni pahÅnÃni samucchinnÃni vÆpasantÃni paÂippassaddhÃni abhabbuppattikÃni ¤Ãïagginà da¬¬hÃni, tasmà so paccekasambuddho nikkuho, 1. SamÃhitoviya sayati - pana 2. ùpÃthakajjhÃyÅ ca hoti - katthaci 3. Dhammakaraïaæ - machasaæ 4. ùyogabandhanaæ dhÃreti - syà [BJT Page 570] [\x 570/] NippipÃsoti. 'PipÃsÃ' vuccati taïhÃ, ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. ''[A] sà pipÃsà taïhà tassa paccekasambuddhassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ1 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ, tasmà so paccekasambuddhà nippipÃsoti 'nillolupo2 nikkuho nippipÃso. ' Nimmakkho niddhantakasÃvamohoti 'makkho'ti 'yo makkho makkhÃyanà makkhÃyitattaæ niÂÂhuriyaæ niÂÂhuriyakammaæ: rÃgo kasÃvo, doso kasÃvo, moho kasÃvo, kodho kasÃvo, upanÃho kasÃvo, makkho kasÃvo, paÊÃso kasÃvo, issà kasÃvo, macchariyaæ kasÃvo, mÃyà kasÃvo, sÃÂheyyaæ kasÃvo, thambho kasÃvo, sÃrambho kasÃvo, mÃno kasÃvo, atimÃno kasÃvo, mado kasÃvo, pamÃdo kasÃvo, sabbe kilesà kasÃvÃ, sabbe duccarità kasÃvÃ, sabbe darathà kasÃvÃ, sabbe pariÊÃhà kasÃvÃ, sabbe santÃpà kasÃvÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà kasÃvÃ. Mohoti: dukkhe a¤¤Ãïaæ, dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ, dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ pubbante a¤¤Ãïaæ aparante a¤¤Ãïaæ, pubbantÃparante a¤¤Ãïaæ, idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ, yaæ evarÆpaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ anabhisamayo ananubodho appaÂivedho asaægÃhanà apariyogÃhanà asamapekkhanà apaccavekkhanà apaccakkhakammaæ dummejjhaæ bÃlyaæ asampaja¤¤aæ moho pamoho sammoho avijjà avijjÃlaÇgi moho akusalamÆlaæ. Tassa paccekasambuddhassa makkho ca moho ca vantà saævantà niddhantà pahÅnà samucchinnà vÆpasannà paÂippassaddhà abhabbuppattikà ¤Ãïagginà da¬¬hÃti ''so paccekasambuddho 'nimmakkho niddhantakasÃvamoho' NirÃsaso sabbaloke bhavitvÃti ''ÃsÃ'' vuccati taïhÃ, yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Sabbaloketi: sabbaapÃyaloke sabbamanussaloke sabbaÃyatanaloke. NirÃsaso sabbaloke bhavitvÃti sabbaloke nirÃsaso bhavitva. Nittaïho bhavitvÃ, nippipÃso bhavitvÃti 'nirÃsaso sabbaloke bhavitvà eko care khaggavisÃïakappo. ' TenÃha so paccekasambuddho: ''Nillolupo nikkuho nippÅpÃso Nimmakkho niddhantakasÃvamoho, NirÃsaso sabbaloke bhavitvà Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. AnabhÃvaæ gatà - ca vi machasaæ 2. Nilloluppo - va vi [A.] DhammasaÇgaïi - cittuppÃdakaï¬a [BJT Page 572] [\x 572/] 3. PÃpaæ sahÃyaæ parivajjayetha Anatthadassiæ visame niviÂÂhaæ, Sayaæ na seve pasutaæ pamattaæ Eko care khaggavisÃïakappo. PÃpaæ sahÃyaæ parivajjayethÃti: 'pÃpasahÃyo' vuccati ''yo so sahÃyo dasavatthukÃya micchÃdiÂÂhiyà samannÃgato'. Natthi dinnaæ natthi yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ. 1 KammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paroloko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye imaæ ca lokaæ paraæ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅ''ti ayaæ pÃpasahÃyo. PÃpaæ sahÃyaæ parivajjayethÃti: pÃpaæ sahÃyaæ vajjeyya parivajjeyyÃ'ti 'pÃpaæ sahÃyaæ parivajjayetha'. Anatthadassiæ visame niviÂÂhanti: 'anatthadassÅ, vuccati yo so sahÃyo dasavatthukÃya micchÃdiÂÂhiyà samannÃgato'. Natthi dinnaæ natthi yiÂÂhaæ, natthi hutaæ, natthi sukaÂadukkaÂÃnaæ. 1 KammÃnaæ phalaæ vipÃko, natthi ayaæ loko, natthi paroloko, natthi mÃtÃ, natthi pitÃ, natthi sattà opapÃtikÃ, natthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye imaæ ca lokaæ paraæ ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅ'ti. Visame niviÂÂhanti: visame kÃyakamme niviÂÂhaæ, visame vacÅkamme niviÂÂhaæ, visame manokamme niviÂÂhaæ, visame pÃïÃtipÃte niviÂÂhaæ, visame adinnÃdÃne niviÂÂhaæ, visame kÃmesu micchÃcÃre niviÂÂhaæ, visame musÃvÃde niviÂÂhaæ, visamÃya pisunÃya vÃcÃya niviÂÂhaæ, visamÃya pharusÃya vÃcÃya niviÂÂhaæ, visame vyÃpÃde niviÂÂhaæ, visamÃya micchÃdiÂÂhiyà niviÂÂhaæ, visamesu saÇkhÃresu niviÂÂhaæ, visamesu pa¤casu kÃmaguïesu niviÂÂhaæ, visamesu pa¤casu nÅvaraïesu niviÂÂhaæ viniviÂÂhaæ, sattaæ allÅnaæ upagataæ ajjhositaæ adhimuttanti 'anatthadassiæ visame niviÂÂhaæ'. 1. SukatadukkatÃnaæ - machasaæ [BJT Page 574] [\x 574/] Sayaæ na seve pasutaæ pamattanti - 'yopi kÃme esati gavesati pariyesati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena rÆpe pariyesati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena sadde pariyesati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena gandhe pariyesati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena rase pariyesati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena phoÂÂhabbe pariyesati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'1. 'Yopi taïhÃvasena rÆpe paÂilabhati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena sadde paÂilabhati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena gandhe paÂilabhati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena rase paÂilabhati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena phoÂÂhabbe paÂilabhati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena rÆpe paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena sadde paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena gandhe paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena rase paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena phoÂÂhabbe paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. Yathà kalahakÃrako kalahapasuto, kammakÃrako kammapasuto, gocare caranto gocarapasuto, jhÃyÅ jhÃnapasuto, evameva yo kÃme esati gavesati pariyesati taccarito tabbahulo taggaruko tantinno tappono tappabhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃmapasuto. 'Yopi taïhÃvasena rÆpe paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena sadde paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena gandhe paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena rase paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo, sopi kÃme pasuto'. 'Yopi taïhÃvasena phoÂÂhabbe paribhu¤jati taccarito tabbahulo taggaruko tanninno tappono tappabbhÃro tadadhimutto tadadhipateyyo sopi kÃme pasuto. Pamattanti: pamÃdo vattabbo: kÃyaduccarite và vacÅduccarite và manoduccarite và pa¤casu kÃmaguïesu và cittassa vossaggo2 vossaggÃnuppadÃnaæ3 kusalÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃya asakkaccakiriyatà asÃtaccakiriyatà anavaÂÂhitakiriyÃtÃ4 olÅnavuttità nikkhittachandatà nikkhittadhuratà anÃsevanà abhÃvanà abahulÅkammaæ (anadhiÂÂhÃnaæ) (ananuyogo) pamÃdo. 'Yo evarÆpo pamÃdo pamajjanà pamajjitattaæ, ayaæ vuccanti pamÃdo. Sayaæ na seve pasutaæ pamattanti: pasutaæ na seveyya pamattaæ ca sayaæ na seveyya, sÃmaæ na seveyya, na niseveyya, na saæseveyya na paÂisaæseveyya na (Ãcareyya) na samÃcareyya na samÃdÃya vatteyyÃti 'sayaæ na seve pasutaæ pamattaæ eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''PÃpaæ sahÃyaæ parivajjayetha Anatthadassiæ visame niviÂÂhaæ, Sayaæ na seve pasutaæ pamattaæ Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. KÃmappasuto - machasaæ 2. Vosaggo - machasaæ 3. VosaggÃnuppadÃnaæ - machasaæ 4. AniÂÂhitakiriyatà - ma-va-vi-ka [BJT Page 576] [\x 576/] 4 Bahussutaæ dhammadharaæ bhajetha Mittaæ uÊÃraæ paÂibhÃnavantaæ, A¤¤Ãya atthÃni vineyya kaÇkhaæ Eko care khaggavisÃïakappo. Bahussutaæ dhammadharaæ bhajethanti bahussuto hoti mitto sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammaæ bahussutà honti dhatÃ1 vacasà paricitÃ, manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. Dhammadharanti: dhammaæ dhÃrentaæ suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Bahussutaæ dhammadharaæ bhajethÃti bahussutaæ ca dhammadharaæ ca mittaæ bhajeyya saæbhajeyya seveyya niseveyya saæseveyya paÂiseveyyÃ'ti 'bahussutaæ dhammadharaæ bhajetha'. Mittaæ uÊÃraæ paÂibhÃnavantanti uÊÃro hoti mitto sÅlena samÃdhinà pa¤¤Ãya vimuttiyà vimutti¤Ãïadassanena. PaÂibhÃnavantanti: tayo paÂibhÃnavanto2 pariyattipaÂibhÃnavà paripucchÃpaÂibhÃnavà adhigamanapaÂibhÃnavÃ, katamo pariyattipaÂibhÃnavÃ: idhekaccassa buddhavacanaæ pariyÃputaæ3 hoti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Katamo paripucchà paÂibhÃnavÃ: idhekacco paripucchitÃ'pi hoti, attheva, ¤Ãye ca lakkhaïe ca kÃraïe ca ÂhÃnÃÂhÃne ca. Tassa paripucchaæ nissÃya paÂibhÃti, ayaæ paripucchà paÂibhÃnavÃ. Katamo adhigamapaÂibhÃnavà idhekaccassa adhigatà honti cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni sattabojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo cattÃre4 ariyamaggà cattÃri sÃma¤¤aphalÃni5 catasso paÂisambhidÃyo cha abhi¤¤Ãyo. Tassa attho ¤Ãto dhammo ¤Ãto nirutti ¤ÃtÃ. Atthe ¤Ãte attho paÂibhÃti, dhamme ¤Ãte dhammo paÂibhÃti, niruttiyà ¤ÃtÃya nirutti paÂibhÃti. Imesu tÅsu ¤Ãïaæ paÂibhÃnapaÂisambhidÃ. So paccekasambuddho imÃya paÂibhÃnapaÂisambhidÃya upeto samupeto upagato samupagato upapanno sampanno5 samannÃgato. Tasmà paccekasambuddho paÂibhÃnavÃ. Yassa pariyatti natthi paripucchÃ6 natthi adhigamo natthi, kiæ tassa paÂibhÃyissatÅti 'mittaæ uÊÃraæ paÂibhÃnavantaæ'. 1. DhÃtà - ma cha maæ 2. Tayo paÂibhÃïavà - va-vi 3. PariyÃpuÂÂhaæ hoti - va-vi PariyÃpuÂhaæ - syÃ. 4. CattÃrimaj sÃma¤¤aphalÃni - pa va vi 5. Samuppanno - machasaæ 6. Paripucchaæ natthi - va vi [BJT Page 578] [\x 578/] A¤¤Ãya atthÃni vineyya kaÇkhanti: attatthaæ a¤¤Ãya paratthaæ a¤¤Ãya ubhayatthaæ a¤¤Ãya diÂÂhadhammikatthaæ a¤¤Ãya samparÃyikatthaæ a¤¤Ãya - paramatthatthaæ1 a¤¤Ãya abhi¤¤Ãya, jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvà kaÇkhaæ vineyya paÂivineyya pajaheyya vinodeyya byantÅkareyya anabhÃvaæ (gameyyÃ'ti 'a¤¤Ãya atthÃni vineyya kaÇkhaæ eko care khaggavisÃïakappo. ' TenÃha so paccekasambuddho: Bahussutaæ dhammadharaæ bhajetha Mittaæ uÊÃraæ paÂibhÃnavantaæ, A¤¤Ãya atthÃni vineyya kaÇkhaæ Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 5. Khi¬¬aæ ratiæ kÃmasukhaæ ca loke Analaækaritvà anapekkhamÃno, VibhÆsaïaÂÂhÃnà virato saccavÃdÅ Eko care khaggavisÃïakappo. Khi¬¬aæ ratiæ kÃmasukhaæ ca loketi: 'khi¬¬Ã'ti dve khi¬¬Ã kÃyikà ca khi¬¬Ã vÃcasikà ca khi¬¬Ã. Katamà kÃyikà khi¬¬Ã: hatthÅhipi kÅÊanti, assehipi kÅÊanti rathehipi kÅÊanti, dhanÆhipi kÅÊanti, aÂÂhapadepi kÅÊanti, dasapadepi kÅÊanti, ÃkÃsepi kÅÊanti, parihÃrapathepi kÅÊanti, santikÃyapi kÅÊanti, khalikÃyapi kÅÊanti, ghaÂikÃyapi kÅÊanti, salakahatthenapi kÅÊanti, akkhehipi kÅÊanti, paÇgavÅrenapi kÅÊanti, vaækakenapi kÅÊanti, mokkhavikÃyapi kÅÊanti, ciÇgulakenapi kÅÊanti, pattÃÊhakenapi kÅÊanti, rathakenapi kÅÊanti, dhanukenapi kÅÊanti, akkharikÃyapi kÅÊanti, manesikÃyapi kÅÊanti, yathÃvajjenapi kÅÊanti. Ayaæ kÃyikà khi¬¬Ã. Katamà vÃcasikà khi¬¬Ã: mukhabherikaæ mukhÃlambaraæ mukhadeï¬imakaæ mukhacalimakaæ mukhabherÆlakaæ mukhadaddarikaæ nÃÂakaæ lÃsaæ gÅtaæ dvakammaæ, ayaæ vÃcasikà khi¬¬Ã. RatÅti anukkaïÂhitÃdhivacanametaæ 'ratÅ'ti. KÃmasukhanti: vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: ''pa¤cime bhikkhave kÃmaguïÃ. Katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. GhÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. JivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. KÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho bhikkhave pa¤ca kÃmaguïÃ. Yaæ kho bhikkhave ime pa¤ca kÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ idaæ vuccati kÃmasukhaæ4''[a] loketi. Manussaloke'ti 'khi¬¬aæ ratiæ kÃmasukhaæ ca loke'. Analaækaritvà anapekkhamÃnoti: khi¬¬aæ ca ratiæ ca5 kÃmasukhaæ ca loke analaækaritvà anapekkho hutvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ'ti 'analaækaritvà anapekkhamÃno' 1. Paramatthaæ - machasaæ 2. Khi¬¬Ãrati - pa va vi 3. KÃme sukhaæ - va vi 4. Khi¬¬Ã ca ratÅ ca - va vi [A] saæyuttanikÃya maggasaæyutta [BJT Page 580] [\x 580/] VibhÆsanaÂÂhÃnà virato saccavÃdÅti 'vibhÆsÃ'ti dve vibhÆsà atthi agÃriyassa vibhÆsÃ1 atthi pabbajitassa vibhÆsÃ2 katamà agÃriyassa vibhÆsà kesà ca massu ca3, mÃlà ca gandhÃ4 ca vilepanà ca Ãbharaïà ca piÊandhanà ca5 vatthaæ ca sÃrasÃmanaæ ca veÂhanaæ ca ucchÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃgandhavilepanaæ6 mukhacuïïaæ7 mukhalepanaæ hatthabandhanaæ sikhÃbandhanaæ daï¬aæ nÃlikaæ khaggaæ chattaæ chatrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni iti và ayaæ agÃriyassa vibhÆsÃ. Katamà pabbajitassa vibhÆsÃ. CÅvaramaï¬anà pattamaï¬anà senÃsanamaï¬anà imassa và pÆtikÃyassa8 bÃhirÃnaæ và parikkhÃrÃnaæ maï¬anà vibhÆsanà kelanà parikelanà gedhitatà gedhitattaæ9 capalatÃ10 cÃpalyaæ, ayaæ pabbajitassa vibhÆsÃ. SaccavÃdÅti: so paccekasambuddho saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. VibhÆsanaÂÂhÃnà Ãrato virato paÂivirato nikkhanto nissaÂo vippamutto visaæyutto vimariyÃdikatena cetasà viharatÅti 'vibhÆsanaÂÂhÃnà virato saccavÃdi eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: Khi¬¬aæ ratiæ11 kÃmasukhaæ ca loke Analaækaritvà anapekkhamÃno VibhÆsanaÂÂhÃnà virato saccavÃdÅ Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 6. Puttaæ ca dÃraæ pÅtaraæ ca mÃtaraæ DhanÃni dha¤¤Ãni ca bandhavÃni, BhitvÃna12 kÃmÃni sakodhikÃni13 Eko care khaggavisÃïakappo. Puttaæ ca dÃraæ pitaraæ ca mÃtaranti: 'puttÃ'ti cattÃro puttÃ: atrajo putto, khettajo14 putto dinnako putto, antevÃsiko putto. DÃrà vuccanti bhariyÃyo. PitÃti yo so janako, mÃtÃti yà sà janakÃti 'puttaæ ca dÃraæ pÅtaraæ ca mÃtaraæ'. 1. Atthi agÃrikassa - machasaæ 2. Atthi anagÃrikassa - machasaæ 3. Nesamassuca - va vi 4. MÃlà ca gandhà ca - va vi 5. PiÊandhà ca vatthaæ ca sayanÃsanaæ ca - ma vi vi ka 6. MÃlÃvilepanaæ 7. Mukhadhuïïakaæ - pa va vi 8. BhutikÃyassa - pa va vi 9. Gaddhikata gaddhikattaæ - machasaæ 10. CÃpalatà - cÃpalaviæ - ma va vi ka 11. Khi¬¬ÃratÅ - va vi 12. JahitvÃna - pa va vi 13. YathodhikÃti - machasaæ 14. Khetrajo - va vi syà [BJT Page 582] [\x 582/] DhanÃni dha¤¤Ãni ca bandhavÃnÅti: 'dhanÃni' vuccanti hira¤¤aæ suvaïïaæ muttà maïi veÊuriyo saÇkho silà pavÃÊaæ rajataæ jÃtarupaæ lohitaÇko1 masÃragallaæ 'dha¤¤Ãni' vuccanti pubbannaæ aparannaæ, pubbannaæ nÃma: sÃli vÅhi yavo godhumo kaÇgu varako kudrÆsako aparannaæ nÃma: supeyyaæ. BandhavÃnÅti cattÃro bandhavÃ: ¤ÃtÅbandhavÃpÅ bandhu, gottabandhavÃpi bandhu, mittabandhavÃpÅ bandhu, sippabandhavÃpÅ bandhÆti 'dhanÃni dha¤¤Ãni ca bandhavÃni'. HitvÃna kÃmÃti sakodhikÃnÅti 'kÃmÃ'ti uddÃnato dve kÃmÃ: vatthukÃmà ca kilesakÃmà ca. Katame vatthukÃmÃ? ManÃpikà rÆpà manÃpikà saddà manÃpikà gandhà manÃpikà rasà manÃpikà phoÂÂhabbÃ, attharaïà pÃpuraïÃ, dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavÃ, khettaæ vatthu hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca, yaæ ki¤ci rajanÅyaæ vatthu vatthukÃmÃ. Api ca, atÅtà kÃmÃ, anÃgatà kÃmÃ, paccuppannà kÃmÃ, ajjhattà kÃmÃ, bahiddhà kÃmÃ, ajjhattabahiddhà kÃmÃ, hÅnà kÃmÃ, majjhimà kÃmÃ, païÅtà kÃmÃ, ÃpÃyikà kÃmÃ, mÃnusikà kÃmÃ, dibbà kÃmÃ, paccupaÂÂhità kÃmÃ, nimmità kÃmÃ, parinimmità kÃmÃ, animmità kÃmÃ, pariggahità kÃmÃ, apariggahità kÃmÃ, mamÃyità kÃmÃ, amamÃyità kÃmÃ, sabbe'pi kÃmÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi rÆpÃvacarà dhammÃ, sabbe'pi arÆpÃvacarà dhammÃ, taïhÃvatthukà taïhÃrammaïà kamanÅyaÂÂhena rajanÅyaÂÂhena madanÅyaÂÂhena kÃmÃ. Ime vuccanti vatthukÃmÃ. Katame kilesakÃmÃ? Chando kÃmo, rÃgo kÃmo, chandarÃgo kÃmo: saÇkappo kÃmo, rÃgo kÃmo, saÇkapparÃgo kÃmo: yo kÃmesu kÃmacchando, kÃmarÃgo, kÃmanandi, kÃmataïhÃ, kÃmasineho, kÃmapariÊÃho, kÃmamucchÃ, kÃmajjhosÃnaæ, kÃmogho, kÃmayogo, kÃmÆpÃdÃnaæ, kÃmacchandanÅvaraïaæ. ''Addasaæ kÃmaæ te mÆlaæ saÇkappà kÃma jÃyasi, Na taæ saÇkappayissÃmi evaæ kÃme na hehisÅ''ti Ime vuccanti kilesakÃmÃ. HitvÃna kÃmÃnÅti vatthukÃme parijÃnitvà kilesakÃme pahÃya pajahitvà vinoditvà byantiæ karitvà anabhÃvaæ gametvà hitvÃna2 kÃmÃni sakodhikÃnÅti: sotÃpattimaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puneti na pacceti na paccÃgacchati sakadÃgÃmimaggena ye kilesà pahÅnà - anÃgÃmimaggena ye kilesà pahÅnà - arahattamaggena ye kilesà pahÅnÃ, te kilese na puneti na pacceti na paccÃgacchatÅti. 'HitvÃna kÃmÃni 'sakodhikÃni3 eko care khaggavisÃïakappo. TenÃha so paccekasambuddho: ''Puttaæ ca dÃraæ pÅtaraæ ca mÃtaraæ DhanÃni dha¤¤Ãni ca bandhavÃni, HitvÃna kÃmÃni sakodhikÃni3 Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 7. SaÇgo eso parittamettha sobyaæ AppassÃdo dukkhamettha bhÅyo, GaÊo4 eso iti ¤atvà matimÃ5 Eko care khaggavisÃïakappo. SaÇgo eso parittamettha sobyanti: saÇgoti và balisanti và (Ãmisanti) và lagganti vÃ6 paÊibodhoti và pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ, parittamettha sokkhyanti vuttaæ hetaæ bhagavatÃ: 1. LohitaÇgo - va vi machasaæ 2. JahitvÃna - va vi 3. YathodhikÃti - machasaæ YatodhikÃti - va vi ka 4. Gaï¬o - syà 5. Mutimà - pana sa Satimà - va vi 6. Laganananti và - pana Labhananti và - va vi [BJT Page 584] [\x 584/] ''Pa¤cime bhikkhave kÃmaguïÃ. Katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. GhÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. JivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. KÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho bhikkhave pa¤cakÃmaguïÃ. Yaæ kho bhikkhave ime pa¤ca kÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ idaæ vuccati kÃmasukhaæ''[a] appakaæ etaæ sukhaæ, parittakaæ etaæ sukhanti, 'saÇgo eso parittamettha sokkhyaæ'. AppassÃdo dukkhamettha bhÅyoti ''appassÃdà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, aÂÂhikaÇkhalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, maæsapesÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, tiïukkupamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, aÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, supinakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, yÃcitakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, rukkhaphalupamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, asisÆnÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, (sattisÆlÆpamÃ) kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo, sappasirÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhÅyo''ti[b] appassÃdo dukkhamettha bhÅyo. GaÊo eso iti ¤atvà matimÃti: gaÊoti và balisanti và Ãmisanti và laggananti vÃ1 bandhananti và paÊibodhoti và pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. ItÅti padasandhi padasaæsaggo padapÃripÆri akkharasamavÃyo bya¤janasiliÂÂhatà padÃnupubbatÃmetaæ itÅti. MatimÃti dhÅro paï¬ito pa¤¤avà buddhimà ¤ÃïÅ vibhÃvi medhÃvÅ. GaÊo eso iti ¤atvà matimÃti: matimà gaÊoti ¤atvà balisanti ¤atvÃ. ùmisanti ¤atvà laggananti'. ¥atvà bandhananti ¤atvà paÊibodhoti ¤atvà jÃnitvà tulayitvà tÅrayitvà vibhÃvayitvà vibhÆtaæ katvÃti: 'gaÊo eso iti ¤atvà matimÃ, eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho. ''SaÇgo eso parittamettha sokhyaæ AppassÃdo dukkhamettha bhÅyo, GaÊo eso iti ¤atvà matimà Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. Lagananti - pana Labhananti - ca-vi [A.] SaæyuttanikÃya - maggasaæyutta. [B.] Majjhima nikÃya - alagaddÆpamasutta. [BJT Page 586] [\x 586/] 8. SandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃni JÃlaæva bhetvà salilambucÃrÅ, AggÅva da¬¬haæ anivattamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. SandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃnÅti: dasa sa¤¤ojanÃni'. KÃmarÃgasa¤¤ojanaæ paÂighasa¤¤ojanaæ mÃnasa¤¤ojanaæ diÂÂhisa¤¤ojanaæ vicikicchÃsa¤¤ojanaæ sÅlabbataparÃmÃsasa¤¤ojanaæ bhavarÃgasa¤¤ojanaæ issÃsa¤¤ojanaæ macchariyasa¤¤ojanaæ avijjÃsa¤¤ojanaæ, sandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃnÅti: dasasa¤¤ojanÃni dÃlayitvà sandÃlayitvà pajahitvà vinodetvà byantiæ karitvà anabhÃvaæ kametvÃti 'sandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃni'. JÃlaæva bhetvà salilambucÃrÅti 'jÃlaæ' vuccati suttajÃlaæ. Salilaæ' vuccati udakaæ, 'ambucÃrÅ' vuccati maccho, yathà maccho jÃlaæ bhinditvà sambhinditvà dÃlayitvà padÃlayitvà sampadÃlayitvà carati viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti yÃpetÅ, evameva dve jÃlÃ: taïhÃjÃlaæ ca diÂÂhijÃlaæ ca. Katamo taïhÃjÃlaæ: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Idaæ taïhÃjÃlaæ. Katamo diÂÂhijÃlaæ: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Idaæ diÂÂhijÃlaæ. Tassa paccekasambuddhassa taïhÃjÃlaæ pahÅnaæ, diÂÂhijÃlaæ paÂinissaÂÂhaæ, taïhÃjÃlassa pahÅnattà diÂÂhijÃlassa paÂinissaÂÂhattà so paccekasambuddho rÆpe na sajjati, sadde na sajjati, gandhe na sajjati, rase na sajjati, phoÂÂhabbe na sajjati, diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu na sajjati, na gaïhÃti1 na bajjhati2 na paÊibajjhati3. Nikkhanto nissaÂo vippamutto visa¤¤utto, vimariyÃdÅkatena cetasà viharatÅti 'jÃlaæva bhetvà salilambucÃri'. AggÅva da¬¬haæ anivattamÃnoti: yathà (aggi) tiïakaÂÂhupÃdÃnaæ dahanto gacchati anivattanto. Evameva tassa paccekasambuddhassa sotÃpattimaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puneti, na pacceti na paccÃgacchati. SakadÃgÃmimaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puneti, na pacceti na paccÃgacchati. AnÃgÃmimaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puneti, na pacceti na paccÃgacchati. Arahattamaggena ye kilesà pahÅnà te kilese na puneti, na pacceti na paccÃgacchatÅti 'aggÅva da¬¬haæ anivattamÃno eko care khaggavisÃïakappo' TenÃha so paccekasambuddho: ''SandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃni JÃlaæva hetvà salilambucÃrÅ Aggiva da¬¬haæ anivattamÃno, Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. Na gayhati - va-vi 2. Na bujjhati - pana 3. Na paÊibujjhati - pana 4. PhÃlayitvà - sa. [BJT Page 588] [\x 588/] 9. Okkhittacakkhu na ca pÃdalolo Guttindriyo rakkhitamÃnasÃno, Anavassuto apari¬ayhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. Okkhittacakkhu na ca pÃdaloloti kathaæ - khittacakkhu hoti: idhekacco bhikkhu cakkhulolo cakkhuloliyena samannÃgato hoti 'adiÂÂhaæ dakkhitabbaæ diÂÂhaæ samatikkamitabba'nti ÃrÃmena ÃrÃmaæ uyyÃnena uyyÃnaæ gÃmena gÃmaæ nigamena nigamaæ nagarena nagaraæ raÂÂhena raÂÂhaæ janapadena janapadaæ dÅghacÃrikaæ anavatthitacÃrikaæ1 anuyutto hoti rÆpadassanÃya, evaæ khittacakkhu hoti - Athavà bhikkhu antaragharaæ paviÂÂho vÅthiæ paÂipanno asaævuto gacchati: hatthiæ olokento assaæ olokento rathaæ olokento pattiæ olokento itthiyo olokento purise olokento kumÃrake olokento kumÃrikÃyo olokento antarÃpanaæ olokento gharamukhÃni olokento uddhaæ olokento2 adho olokento disÃvidisaæ vipekkhamÃno3 gacchati, evampi khittacakkhu hoti. Athavà bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïametaæ4 cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye na saævaraæ5 Ãpajjati, evampi khittacakkhu hoti. YathÃvà paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visukadassanaæ anuyuttà viharanti, seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃnaæ pÃïissaraæ vetÃÊaæ kumbhathunaæ sobhanagarakaæ6 caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhovanaæ hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyuhaæ anÅkadassanaæ iti vÃ, evampi khittacakkhu hoti. 1. AnavaÂÂhitacanavatthitavÃrikaæ - machasaæ AnavatthacÃrikaæ - pa va vi syà 2. Umbaæ diso disaæ pekkamÃno - pa va vi 3. PekkhamÃno - syÃ, 4. Metaæ - pa va vi 5. Nava saævaraæ - va vi 6. Sobhanakaæ - machasaæ [BJT Page 590] [\x 590/] Kathaæ okkhittacakkhu hoti, idhekacco bhikkhu1 na cakkhulolo na cakkhuloliyena samannÃgato hoti, adiÂÂhaæ (dakkhitabbaæ) diÂÂhaæ samatikkamitabbanti na ÃrÃmena ÃrÃmaæ, na uyyÃnena uyyÃnaæ, na gÃmena gÃmaæ, na nigamena nigamaæ, na nagarena nagaraæ, na raÂÂhena raÂÂhaæ na janapadena janapadaæ, dÅghacÃrikaæ (anavatthitacÃrikaæ2) ananuyutto hoti rÆpadassanÃya. Evampi okkhittacakkhu hoti. Athavà bhikkhu antaragharaæ paviÂÂho vÅthiæ paÂipanno saævuto gacchati na hatthiæ olokento na assaæ olokento na rathaæ olokento na pattiæ olokento na itthiyo olokento na purise olokento na kumÃrake olokento na kumÃrikÃyo olokento na antarÃpanaæ olokento na gharamukhÃni olokento na uddhaæ olokento na adho olokento na disÃvidisaæ3 vipekkhamÃno gacchati evampi okkhittacakkhu hoti. Athavà bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittagÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïametaæ4 cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati evampi okkhittacakkhu hoti. YathÃvà paneke bhonto samaïabrÃhmaïà saddhÃdeyyÃni bhojanÃni bhu¤jitvà te evarÆpaæ visukadassanaæ ananuyuttà viharanti seyyathÅdaæ: naccaæ gÅtaæ vÃditaæ pekkhaæ akkhÃnaæ pÃïissaraæ vetÃÊaæ kumbhathunaæ sobhanagarakaæ caï¬Ãlaæ vaæsaæ dhovanaæ hatthiyuddhaæ assayuddhaæ mahisayuddhaæ usabhayuddhaæ ajayuddhaæ meï¬ayuddhaæ kukkuÂayuddhaæ vaÂÂakayuddhaæ daï¬ayuddhaæ muÂÂhiyuddhaæ nibbuddhaæ uyyodhikaæ balaggaæ senÃbyuhaæ anÅkadassanaæ iti vÃ, evampi okkhittacakkhu hoti. Na ca pÃdaloloti kathaæ pÃdalolo hoti: idhekacco bhikkhu pÃdalolo pÃdaloliyena samannÃgato hoti ÃrÃmena ÃrÃmaæ uyyÃnena uyyÃnaæ gÃmena gÃmaæ nigamena nigamaæ nagarena nagaraæ raÂÂhena raÂÂhaæ janapadena janapadaæ dÅghacÃrikaæ anavatthitacÃrikaæ anuyutto viharati evampi pÃdalolo hoti. 1. Idha bhikkhu - pa va vi 2. AnavaÂÂhitacÃrikaæ - machasaæ 3. Na diso disaæ - pa va vi 4. Metaæ - va-vi [BJT Page 592] [\x 592/] Athavà bhikkhu antopi saÇghÃrÃme1 pÃdalolo pÃdaloliyena samannÃgato hoti. Na atthahetu na kÃraïahetu uddhato avupasannacitto pariveïato pariveïaæ gacchati, vihÃrato vihÃraæ gacchati, a¬¬hayogato a¬¬hayogaæ gacchati, pÃsÃdato pÃsÃdaæ gacchati, hammiyato hammiyaæ gacchati, guhÃya2 guhaæ gacchati, lenato lenaæ gacchati, kuÂiyà kuÂiæ gacchati, kÆÂÃgÃrato kÆÂÃgÃraæ gacchati, aÂÂato aÂÂaæ gacchati, mÃlato mÃlaæ gacchati uddaï¬o uddaï¬aæ gacchati, uddositato uddositaæ gacchati, upaÂÂhÃnasÃlato upaÂÂhÃnasÃlaæ gacchati, maï¬alamÃlato maï¬alamÃlaæ3 gacchati, rukkhamÆlato rukkhamÆlaæ gacchati. Yattha và pana bhikkhÆ nisÅdanti tabhiæ gacchati. Tattha ekassa và dutiyo hoti, dvinnaæ và tatiyo hoti, tiïïaæ và catuttho hoti. Tattha bahuæ samphappalÃpaæ palapati4 seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃsanakathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ yÃnakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ iti bhavÃbhavakathaæ katheti. Evampi pÃdalolo hoti. Na ca pÃdaloloti: so paccekasambuddho pÃdaloliyà Ãrato virato paÂivirato nikkhanto nissaÂo vippamutto visa¤¤utto vimariyÃdÅkatena cetasà paÂisallÃnÃrÃmo hoti paÂisallÃnarato ajjhattaæ cetosamathamanuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ jhÃyÅ jhÃnarato ekattamanuyutto sadatthagarukoti okkhittacakkhu na ca pÃdalolo. Guttindriyo rakkhitamÃnasÃnoti: 'guttindriyo'ti so paccekasambuddho cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati manindriyaæ manindriye saævaraæ ÃpajjatÅti 'guttindriyo' rakkhitamÃnasÃnoti gopitamÃnasÃnoti 'guttindriyo rakkhitamÃnasÃno'. 1. Antà saÇghÃrÃme - machasaæ 2. Guhato - machasaæ 3. Maï¬apato maï¬apaæ - machasaæ. 4. Bahuæ samphappalapati - va, vi [BJT Page 594] [\x 594/] Anavassuto apari¬ayhamÃnoti: vuttaæ hetaæ Ãyasmatà mahÃmoggallÃnena ''avassutaparisÃyaæ ca vo Ãvuso desessÃmiæ1 anavassutapariyÃyaæ ca, taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅti: evamÃvusoti kho te bhikkhu Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa paccassosuæ. ùyasmà mahÃmoggallÃno etadavoca: 'kathaæ vÃvuso avassuto hoti: idhÃvuso bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà piyarÆpe rÆpe adhimuccati, appiyarÆpe rÆpe byÃpajjati anupaÂÂhitakÃyasati ca viharati parittacetaso, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassa te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. Sotena saddaæ sutvà piyarÆpe dhamme adhimuccati, appiyarÆpe dhamme byÃpajjati, anupaÂÂhitakÃyasati ca viharati parittacetaso. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà piyarÆpe dhamme adhimuccati, appiyarÆpe dhamme byÃpajjati, anupaÂÂhitakÃyasati ca viharati parittacetaso. JivhÃya rasaæ sÃyitvà piyarÆpe dhamme adhimuccati, appiyarÆpe dhamme byÃpajjati, anupaÂÂhitakÃyasati ca viharati parittacetaso. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà piyarÆpe dhamme adhimuccati, appiyarÆpe dhamme byÃpajjati, anupaÂÂhitakÃyasati ca viharati parittacetaso. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya piyarÆpe dhamme adhimuccati, appiyarÆpe dhamme byÃpajjati, anupaÂÂhitakÃyasati ca viharati parittacetaso. Taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, yatthassa te2 uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu avassuto cakkhuvi¤¤eyyesu rÆpesu. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu avassuto sotavi¤¤eyyesu saddesu. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu avassuto ghÃnavi¤¤eyyesu gandhesu. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu avassuto jivhÃvi¤¤eyyesu rasesu. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu avassuto kÃyavi¤¤eyyesu phoÂÂhabbesu. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu avassuto manovi¤¤eyyesu dhammesu. Evaæ vihÃriæ cÃvuso bhikkhuæ cakkhuto cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva3' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. Sotato cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. GhÃnato cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. JivhÃto cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. KÃyato cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. Manato cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha4' mÃro Ãrammaïaæ. SeyyathÃpi Ãvuso naÊÃgÃraæ và tiïÃgÃrÃæ và sukkhaækolÃpaæ tero vassikaæ5' puratthimÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaækameyya labhetheva aggi otÃraæ labhetha aggi Ãrammaïaæ pacchimÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaækameyya labhetheva aggi otÃraæ, labhetha aggi Ãrammaïaæ.UttarÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaækameyya labhetheva aggi otÃraæ, labhetha aggi Ãrammaïaæ. DakkhiïÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaækameyya labhetheva aggi otÃraæ, labhetha aggi Ãrammaïaæ. HeÂÂhimÃya cepi naæ6 disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaækameyya labhetheva aggi otÃraæ, labhetha aggi Ãrammaïaæ. UparimÃya cepi7 naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaækameyya labhetheva aggi otÃraæ, labhetha aggi Ãrammaïaæ. Yato kutoci cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaækameyya labhetheva aggi otÃraæ, labhetha aggi Ãrammaïaæ. Evameva kho Ãvuso evaæ vihÃriæ bhikkhuæ cakkhuto cepi naæ mÃro upasaÇkamati, labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. Sotato cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. GhÃnato cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. JivhÃto cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. KÃyato cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ labhetha mÃro Ãrammaïaæ. Manato cepi naæ mÃro upasaÇkamati labhetheva' mÃro otÃraæ, labhetha mÃro Ãrammaïaæ'' 1. DesissÃmi - va, vi 2. Yattha te uppannà - pa vi 3. Labhateva - va, vi, syÃ, 4. Labhati mÃro - syÃ, 5. Thero vassikaæ - va-vi 6. HeÂÂhimato cepi naæ - machasaæ 7. Uparimato cepi taæ - machasaæ [BJT Page 596] [\x 596/] Evaæ vihÃriæ cÃvuso bhikkhu rÆpà abhibhaæsu. 1 Na bhikkhu rÆpe abhibhosi2 saddà bhikkhuæ abhibhaæsu na bhikkhu sadde abhibhosi, gandhà bhikkhuæ abhibhaæsu na bhikkhu gandhe abhibhosi, rasà bhikkhuæ abhibhaæsu na bhikkhu rase abhibhosi, phoÂÂhabbà bhikkhuæ abhibhaæsu, na bhikkhu phoÂÂhabbe abhibhosi. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu rÆpÃbhibhÆto3' saddÃbhibhÆto gandhÃbhibhÆto rasÃbhibhÆto phoÂÂhabbÃbhibhÆto dhammÃbhibhÆto abhibhaæsu naæ pÃpakà akusalà dhammà saækilesà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅyÃ, evaæ kho Ãvuso avassuto hoti. '' Kathaæ cÃvuso anavassÆto hoti: idhÃvuso bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà piyarÆpe rÆpe nÃdhimuccati, appiyarÆpe rÆpe na byÃpajjati, upaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ (pajÃnÃti) yatthassa te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. Sotena saddaæ sutvà piyarÆpe rÆpe nÃdhimuccati, appiyarÆpe rÆpe na byÃpajjati, upaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà piyarÆpe rÆpe nÃdhimuccati, appiyarÆpe rÆpe na byÃpajjati, upaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. JivhÃya rasaæ sÃyitvà piyarÆpe rÆpe nÃdhimuccati, appiyarÆpe rÆpe na byÃpajjati, upaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà piyarÆpe rÆpe nÃdhimuccati, appiyarÆpe rÆpe na byÃpajjati, upaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya piyarÆpe rÆpe nÃdhimuccati, appiyarÆpe rÆpe na byÃpajjati, upaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti yatthassa te uppannÃ4 pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu anavassÆto cakkhuvi¤¤eyyesu rÆpesu, anavassÆto sotavi¤¤eyyesu saddesu, anavassÆto ghÃnavi¤¤eyyesu gandhesu, anavassÆto jivhÃvi¤¤eyyesu rasesu, anavassÆto kÃyavi¤¤eyyesu phoÂÂhabbesu, anavassÆto manovi¤¤eyyesu dhammesu. Evaæ vihÃriæ cÃvuso bhikkhuæ cakkhuto cepi naæ mÃro upasaÇkamati neva labhetha5 mÃro otÃraæ na labhetha6 mÃro Ãrammaïaæ, sotato cepi naæ mÃro upasaÇkamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ, ghÃnato cepi naæ mÃro upasaÇkamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ, jivhÃto cepi naæ mÃro upasaÇkamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ, kÃyato cepi naæ mÃro upasaÇkamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ, manato cepi naæ mÃro upasaÇkamati neva labhetha mÃro otÃraæ, na labhetha mÃro Ãrammaïaæ. 1. RÆpà adhihaæsu - machasaæ 2. RÆpe adhihosi - va-vi 3. RÆpÃdhibhÆto saddÃdhibhÆto - machasaæ, pa. 4. YatthÃsyÃte uppannà - machasaæ - va, vi, ka Yattha te uppannà - pana. 5. Neva labhati - machasaæ, -va-vi-ka 6. Na labhati - machasaæ [BJT Page 598] [\x 598/] SeyyathÃpi Ãvuso kÆÂÃgÃraæ và kÆÂÃgÃrasÃlà và bahalamattikà addÃvalepanÃ, puratthimÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaÇkameyya neva labhetha aggi otÃraæ na labhetha aggi Ãrammaïaæ, pacchimÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaÇkameyya neva labhetha aggi otÃraæ na labhetha aggi Ãrammaïaæ, uttarÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaÇkameyya neva labhetha aggi otÃraæ na labhetha aggi Ãrammaïaæ, dakkhiïÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaÇkameyya neva labhetha aggi otÃraæ na labhetha aggi Ãrammaïaæ, heÂÂhimÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaÇkameyya neva labhetha aggi otÃraæ na labhetha aggi Ãrammaïaæ, uparimÃya cepi naæ disÃya puriso ÃdittÃya tiïukkÃya upasaÇkameyya neva labhetha aggi otÃraæ na labhetha aggi Ãrammaïaæ, yato kutoci cepi naæ puriso disÃya ÃdittÃya tiïukkÃya upasaÇkameyya neva labhetha aggi otÃraæ na labhetha aggi Ãrammaïaæ. Evameva kho Ãvuso evaæ vihÃriæ bhikkhuæ cakkhuto cepi naæ mÃro upasaækamati. Neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ. Sotato cepi naæ mÃro upasaækamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ. GhÃnato cepi naæ mÃro upasaækamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ ghÃnato cepi naæ mÃro upasaækamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ. JivhÃto cepi naæ mÃro upasaækamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ. KÃyato cepi naæ mÃro upasaækamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ. Manato cepi naæ mÃro upasaækamati neva labhetha mÃro otÃraæ na labhetha mÃro Ãrammaïaæ. EvaævihÃrÅ cÃvuso bhikkhu rÆpe abhibhosi1 na rÆpà bhikkhuæ abhibhaæsu, 2 sadde bhikkhu abhibhosi na saddà bhikkhuæ abhibhaæsu, gandhe bhikkhu abhibhosi, na gandhà bhikkhuæ abhibhaæsu, rase bhikkhu abhibhosi, na rasà bhikkhuæ abhibhaæsu, phoÂÂhabbe bhikkhu abhibhosi, na phoÂÂhabbà bhikkhuæ abhibhaæsu. Dhamme bhikkhu abhibhosi, na dhammà bhikkhuæ abhibhaæsu, ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu rÆpÃbhibhÆ3 saddÃbhibhÆ gandhÃbhibhÆ rasÃbhibhÆ phoÂÂhabbÃbhibhÆ dhammÃbhibhÆ abhibhÆ anabhibhÆto4 kehici kilesehi abhibhosi te pÃpake akusale dhamme saækilesike ponobhavike sadare dukkhavipÃke Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïÅye. Evaæ kho Ãvuso anavassÆto hotÅ''ti. Anavassuto apari¬ayhamÃnoti: rÃgajena pariÊÃhena apari¬ayhamÃno dosajena pariÊÃhena apari¬ayhamÃno mohajena pariÊÃhena apari¬ayhamÃnoti 'anavassÆto apari¬ayhamÃno eke care khaggavisÃïakappo, ' TenÃha so paccekasambuddho: ''Okkhittacakkhu na ca pÃdalolo Guttindriyo rakkhitamÃnasÃno, AnavassÆto apari¬ayhamÃno5 Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. Adhihosi - machasaæ. 2. Adhibhaæsu - machasaæ. 3. RÆpÃdhibhÆ saddadhibhÆ gandhÃdhibhÆ rasÃdhibhÆ - machasaæ 4. AdhibhÆ anadhibhÆto - machasaæ 5. AparidayhamÃno - va, vi AllÃva lepanà - syÃ. [A.] SaÊÃyatanasaæyutta - Ãsivisavagga [BJT Page 600] [\x 600/] 10. OhÃrayitvà gihibya¤janÃni Saæchannapatto1' yathà pÃricchattako, KÃsÃyavattho abhinikkhamitvà Eko care khaggavisÃïakappo. [BJT Page 600] [\x 600/] OhÃrayitvà gihibya¤janÃnÅti 'gihibya¤janÃ' vuccanti kesà ca massu ca mÃlà ca gandhaæ ca vilepanaæ ca Ãbharaïaæ ca piÊandhanaæ ca vatthaæ ca pÃrupanaæ ca veÂhanaæ na uccÃdanaæ parimaddanaæ nahÃpanaæ sambÃhanaæ ÃdÃsaæ a¤janaæ mÃlÃgandhavilepanaæ mukhacuïïakaæ mukhalepanaæ hatthabandhaæ sikhÃbandhaæ daï¬aæ nÃlikaæ khaggaæ chattaæ chatrÆpÃhanaæ uïhÅsaæ maïiæ vÃlavÅjaniæ odÃtÃni vatthÃni dÅghadasÃni, iti vÃ. OhÃrayitvà gihibya¤janÃnÅti: gihibya¤janÃni oropayitvà samoropayitvà nikkhipitvà paÂippassambhitvÃti 'ohÃrayitvà gihibya¤janÃni, Sa¤channapatto yathà pÃricchattakoti yathà so pÃrichattako koviÊÃro bahalapattapalÃso sandacchÃyo. 3' Evameva so paccekasambuddho paripuïïapattacÅvaradharoti 'sa¤channapatto'1 yathà pÃricchattako. KÃsÃyavattho abhinikkhamitvÃti: so paccekasambuddho sabbaæ gharÃvÃsapaÊibodhaæ chinditvà puttadÃrapaÊibodhaæ chinditvà ¤ÃtipaÊibodhaæ chinditvà mittÃmaccapaÊibodhaæ chinditvà sannidhipaÊibodhaæ chinditvà kesamassuæ ohÃretvÃ4' kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitvà aki¤canabhÃvaæ upagantvà eko carati viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti yÃpetÅti 'kÃsÃyavattho abhinikkhamitvà eko care khaggavisÃïakappo' TenÃha so paccekasambuddho: ''OhÃrayitvà gihibya¤janÃni Sa¤channapatto yathÃpÃricchattako, KÃsÃyavattho abhinikkhamitvà Eko care khaggavisÃïakappo''ti. Tatiyo vaggo. 1. Saæsinnapatto - pa Pacchinnapatto - va, vi 2. Kesamassu va - va, ci 3. SattacchÃyo - va, vi Saï¬acchÃyo - syà 4. OhÃrayitvà - syÃ. [BJT Page 602] [\x 602/] 1. Rasesu gedhaæ akaraæ alolo Ana¤¤aposÅ sapadÃnacÃrÅ, Kule kule appaÂibaddhacitto Eko care khaggavisÃïakappo. Rasesu gedhaæ akaraæ aloloti 'raso'ti: mÆlaraso khandharaso tacaraso pattaraso puppharaso phalaraso, ambilaæ madhuraæ tittakaæ kaÂukaæ loïikaæ1' khÃrÅkaæ lapilaæ2' kasÃvo sÃduæ asÃduæ3 sÅtaæ uïhaæ. Santake samaïabrÃhmaïà rasagiddhÃ, te jivhaggena rasaggÃni pariyesantà Ãbhiï¬anti, te ambilaæ labhitvà anambilaæ pariyesanti, anambilaæ labhitvà ambilaæ pariyesanti, madhuraæ labhitvà amadhuraæ pariyesanti, amadhuraæ labhitvà madhuraæ pariyesanti, tittakaæ labhitvà atittakaæ pariyesanti, atittakaæ labhitvà tittakaæ pariyesanti, kaÂukaæ labhitvà akaÂukaæ pariyesanti akaÂukaæ labhitvà kaÂukaæ pariyesanti, loïikaæ labhitvà aloïikaæ pariyesanti, aloïikaæ labhitvà loïikaæ pariyesanti, khÃrikaæ labhitvà akhÃrikaæ pariyesanti, akhÃrikaæ labhitvà khÃrikaæ pariyesanti, kasÃvaæ labhitvà akasÃvaæ pariyesanti, akasÃvaæ labhitvà kasÃvaæ pariyesanti, lapilaæ2 labhitvà alapilaæ pariyesanti, alapilaæ labhitvà lapilaæ pariyesanti, sÃduæ labhitvà asÃduæ pariyesanti, asÃduæ labhitvà sÃduæ pariyesanti, sÅtaæ labhitvà uïhaæ pariyesanti, uïhaæ labhitvà sÅtaæ pariyesanti, te yaæ yaæ labhanti tena tena na tussanti, aparÃparaæ pariyesanti, manÃpikesu rasesu rattÃ4 giddhà gadhità mucchità ajjhopannÃ5, laggà laggità paÊibuddhÃ, sà rasataïhà tassa paccekabuddhassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ6 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Tasmà so paccekasambuddho paÂisaÇkhà yoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti, neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya, itipurÃïaæ ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi, navaæ ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro ca. Yathà vaïaæ Ãlimpeyya yÃvadeva ropanatthÃya, 7 yathà và pana akkhaæ abbha¤jeyya yÃvadeva bhÃrassa nittharaïatthÃya, yathà và pana puttamaæsaæ ÃhÃraæ Ãhareyya8 yÃvadeva kantÃrassa nittharaïatthÃya. Evameva so paccekasambuddho paÂisaÇkhà yoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti, neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya, iti purÃïaæ ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi, navaæ ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, 1. Loïiyaæ - pana - 2. Lambilaæ syÃ, lambikaæ - machasaæ 3. SÃdu asÃdu - machasaæ 4. ManÃpikesu rattà - va, vi 5. Ajjhosantà - machasaæ 6. AnabhÃvaæ katà - machasaæ 7. ùruhanatthÃya - machasaæ 8. ùhÃre syà - machasaæ [BJT Page 604] [\x 604/] YÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro va ti. Rasataïhaæ pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti, rasataïhÃya Ãrato virato paÂivirato nikkhanto nissaÂo vippamutto visa¤¤utto vimariyÃdikatena cetasà viharatÅti 'rasesu gedhaæ'. Aloloti 'loluppaæ vuccati taïhÃ, ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Sà loluppà taïhà tassa paccekasambuddhassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ, tasmà paccekasambuddho aloloti 'rasesu gedhaæ akaraæ alolo. ' Ana¤¤aposÅ sapadÃnacÃrÅti: 'ana¤¤aposÅ'ti so paccekasambuddho attÃna¤¤eva poseti na paranti, 1. ''Ana¤¤aposÅæ a¤¤Ãtaæ dantaæ sÃre patiÂÂhitaæ. 1 KhÅïÃsavaæ vantadosaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïa''nti. [A] Ana¤¤aposÅ sapadÃnacÃrÅti: so paccekasambuddho pubbaïhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya pavisati rakkhiteneva kÃyena rakkhitÃya vÃcÃya rakkhitena cittena upaÂÂhitÃya satiyà saævutehi indriyehi okkhittacakkhu iriyÃpathasampanno, kulÃkulaæ anatikkamanto piï¬Ãya caratÅti 'ana¤¤aposÅ sapadÃnacÃrÅ. ' Kule kule appaÂibaddhacittoti: dvÅhi kÃraïehi paÂibaddhacitto2 hoti: attÃnaæ và nÅcaæ Âhapento paraæ uccaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti, attÃnaæ và uccaæ Âhapento paraæ nÅcaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti. 1. SÃresu supatiÂÂhitaæ - syà 2. PaÂibandhacitto - va vi [A] udÃnapÃÊi - bodhivagga [BJT Page 606] [\x 606/] Kathaæ attÃnaæ nÅcaæ Âhapento paraæ uccaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti: tumhe me bahÆpakÃrÃ, ahaæ tumhe nissÃya labhÃmi cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ yepi me a¤¤e dÃtuæ và kÃtuæ và ma¤¤anti, tumhe nissÃya tumhe sampassantÃ, yampi me porÃïaæ mÃtÃpettikaæ nÃmagottaæ. Tampi me annarahitaæ, tumhehi ahaæ ¤ÃyÃmi asukassa (kulÆpako) asukÃya kulÆpakoti. Evaæ attÃnaæ nÅcaæ Âhapento paraæ uccaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti. Kathaæ attÃnaæ uccaæ Âhapento paraæ nÅcaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti: ahaæ tumhÃkaæ bahupakÃro, tumhe maæ Ãgamma buddhaæ saraïaæ gatÃ, dhammaæ saraïaæ gatÃ, saÇghaæ saraïaæ gatÃ, pÃïÃtipÃtà paÂiviratÃ, adinnÃdÃnà paÂiviratÃ, kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratÃ, musÃvÃdà paÂiviratà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratÃ. TumhÃkaæ ahaæ uddesaæ demi, paripucchaæ demi, uposathaæ ÃcikkhÃmi, 1 navakammaæ adhiÂÂhÃmi. Atha ca pana tumhe maæ ujjhitvà a¤¤e sakkarotha garukarotha2 mÃnetha pujethÃti. Evaæ attÃnaæ uccaæ Âhapento paraæ nÅcaæ Âhapento paÂibaddhacitto hoti. Kule kule appaÂibaddhacittoti: so paccekasambuddho kulapaÊibodhena appaÂibaddhacitto hoti, gaïapaÊibodhena appaÂibaddhacitto hoti, ÃvÃsapaÊibodhena appaÂibaddhacitto hoti, cÅvarapaÊibodhena appaÂibaddhacitto hoti, piï¬apÃtapaÊibodhena appaÂibaddhacitto hoti, senÃsanapaÊibodhena appaÂibaddhacitto hoti, gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrapaÊibodhena appaÂibaddhacitto hotÅti - kule kule appaÂibaddhacitto eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Rasesu gedhaæ akaraæ alolo Ana¤¤aposÅ sapadÃnacÃrÅ, Kule kule appaÂibaddhacitto Eko care khaggavisÃïakappo. '' 2. PahÃya pa¤cÃvaraïÃni cetaso Upakkilese byapanujja sabbe, Anissito chetva sinehadosaæ3 Eko care khaggavisÃïakappo. PahÃya pa¤cÃvaraïÃni cetasoti: so paccekasambuddho kÃmacchandanÅvaraïaæ pahÃya pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, byÃpÃdanÅvaraïaæ pahÃya pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, thÅnamiddhanÅvaraïaæ pahÃya pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, uddhaccakukkuccanÅvaraïaæ pahÃya pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃ, vicikicchÃnÅvaraïaæ pahÃya pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvà vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnÃnaæ upasampajja viharatÅti 'pahÃya pa¤cÃvaraïÃni cetaso'. 1. ùcikkhissÃmi - va vi 2. Garuæ karotha - machasaæ 3. Chetvà sinehadosaæ - pa vi va ka [BJT Page 608] [\x 608/] Upakkilese byapanujja sabbeti: rÃgo cittassa upakileso, doso cittassa upakileso, moho cittassa upakileso, kodho cittassa upakileso, upanÃho cittassa upakileso, makkho cittassa upakileso, paÊÃso cittassa upakileso, issà cittassa upakileso, macchariyaæ cittassa upakileso, mÃyà cittassa upakileso, sÃÂheyyaæ cittassa upakileso, thambho upakileso, sÃrambho cittassa upakileso, mÃno cittassa upakileso, atimÃno cittassa upakileso, mado cittassa upakileso, pamÃdo cittassa upakileso, sabbe kilesà cittassa upakilesÃ, sabbe duccarità cittassa upakilesÃ, sabbe darathà cittassa upakilesÃ, sabbe pariÊÃhà cittassa upakilesÃ, sabbe santÃpà cittassa upakilesÃ, sabbÃkusalÃbhisaækhÃrà cittassa upakilesÃ. Upakkilese byapanujja sabbeti: sabbe cittassa upakkilese byapanujja panuditvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvÃti 'upakkilese byapanujja sabbe'. Anissito chetva sinehadosanti: 'anissito'ti dve nissayÃ: taïhÃnissayo ca diÂÂhinissayo ca. Katamo taïhÃnissayo: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïÃ3 dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃ5ÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Ayaæ taïhÃnissayo. Katamo diÂÂhinissayo: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Ayaæ diÂÂhinissayo. Sinehoti dve sinehÃ: taïhÃsneho ca diÂÂhisneho ca. Katamo taïhÃsneho: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃ5ÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Ayaæ taïhÃsneho. Katamo diÂÂhisneho: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Ayaæ diÂÂhisneho. Dosoti ''cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa byÃpatti mano padoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ byÃpatti byÃpajjanà byÃpajjitattaæ caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa'. [A] anissito chetva sinehadosanti so paccekasambuddho taïhÃsnehaæ ca diÂÂhisnehaæ ca dosaæ ca chetvà ucchinditvà samucchinditvà pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvà anabhÃvaæ gametvà cakkhuæ anissito sotaæ anissito ghÃnaæ anissito jivhÃyaæ anissito kÃyaæ anissito diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbe dhamme anissito anallÅno anupagato anajjhosito anadhimutto nikkhanto nissaÂo vippamutto visa¤¤utto vimariyÃdÅkatena cetasà viharatÅti 'anissito chetva sinehadosaæ eko care khaggavisÃïakappo. ' TenÃha so paccekasambuddho: ''PahÃya pa¤cÃvaraïÃni cetaso Upakkilese byapanujja sabbe, Anissito chetva sinehadosaæ Eko care khaggavisÃïakappo''ti. [A] dhammasaÇgaïi - nikkhepakaï¬a [BJT Page 610] [\x 610/] 3. VipiÂÂhikatvÃna sukhaæ dukhaæ ca1 Pubbeva ca somanassadomanassaæ, LaddhÃnupekkhaæ samathaæ visuddhaæ Eko care khaggavisÃïakappo. VipiÂÂhikatvÃna sukhaæ dukhaæ ca1 pubbeva ca somanassadomanassanti: so paccekasambuddho sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhamasukhaæ upekkhà satipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharatÅti - 'vipiÂÂhikatvÃna sukhaæ dukhaæ ca pubbeva ca somanassadomanassaæ'. LaddhÃnupekkhaæ samathaæ visuddhanti 'upekkhÃ'ti yà catutthajjhÃne upekkhà upekkhÃyanà ajjhapekkhanà cittasamatho2 cittapassaddhatà majjhattatà cittassa. Samathoti ''yà cittassa Âhiti saæÂhiti avaÂÂhiti avisÃhÃro avikkhepo avisÃhaÂamÃnasatà samatho samÃdhindriyaæ samÃdhibalaæ sammÃsamÃdhi[a] catutthajjhÃne3 upekkhà ca samatho ca suddhà honti visuddhà pariyodÃtà (anaÇgaïÃ) vigatÆpakkilesà mudubhÆtà kammaniyà Âhità Ãne¤jappattÃ. 4 LaddhÃnupekkhaæ samathaæ visuddhanti: catutthajjhÃnupekkhaæ ca5 samathaæ ca laddhà labhitvà vinditvà paÂilabhitvÃti 'laddhÃnupekkhaæ samathaæ visuddhaæ eko care khaggavisÃïakappo. ' TenÃha so paccekasambuddho: ''VipiÂÂhikatvÃna sukhaæ dukhaæ ca1 Pubbeva ca somanassadomanassaæ, LaddhÃnupekkhaæ samathaæ visuddhaæ Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. Dukkhaæ ca - pa va vi 2. Cittasamatà - machasaæ Cittassa samatho - pa va vi 3. CatutthajhÃne - machasaæ, va, vi 4. Kammaniyà anejjappattà - pana 5. CatujjhÃnaæ upekkhaæ ca - machasaæ [A.] DhammasaÇgaïi - cittuppÃdakaï¬a [BJT Page 612] [\x 612/] 4. ùraddhaviriyo paramatthapattiyà AlÅnacitto akusÅtavutti, DaÊhanikkamo thÃmabalÆpapanno1 Eko care khaggavisÃïakappo. ùraddhaviriyo paramatthapattiyÃti: 'paramatthaæ' vuccanti amataæ nibbÃnaæ: ''yo so sabbasaækhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ: ' paramatthassa pattiyà lÃbhÃya paÂilÃbhÃya adhigamÃya phusanÃya2 sacchikiriyÃya Ãraddhaviriyo viharati, akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya kusalÃnaæ dhammÃnaæ sampadÃya thÃmavà (daÊhaparakkamo) anikkhittadhuro kusalesu dhammesÆti 'Ãraddhaviriyo paramatthapattiyÃ'. AlÅnacitto akusÅtavuttÅti: so paccekasambuddho anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati, cittaæ paggaïhÃti, padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya asammosÃya bhÅyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahatÅti. AnuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya asammosÃya bhÅyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahatÅti. UppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhÅyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripuriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahatÅti evampi3 'alÅnacitto akusÅtavutti. ' Athavà kÃmaæ taco ca nahÃru ca4 aÂÂhi ca avasissatu5 sarÅre upasussatu maæsalohitaæ. Yaæ taæ purisathÃmena purisabalena purisaviriyena purisaparakkamena pattabbaæ na taæ apÃpuïitvà viriyassa santhÃnaæ6 bhavissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati evampi 'alÅnacitto akusÅtavutti' 1. NÃsissaæ na pivissÃmi4 vihÃrato na nikkhame, Napi passaæ nipÃtyeyaæ taïhÃsalle anuhate''ti. [A] Cittaæ paggaïhÃti padahati, evampi alÅnacitto akusÅtavutti' na tÃvÃhaæ imaæ pallaÇkaæ bhindissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, evampi 'alÅnacitto akusÅtavutti' na tÃvÃhaæ imamhà Ãsanà uÂÂhahissÃmi. YÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, evampi 'alÅnacitto akusÅtavutti'. 1. DhÃmabalÆpapanno - va vi 2. PhassanÃya - machasaæ 3. Evaæ - machasaæ 4. NahÃrÆ ca - machasaæ 5. Avasussatu - syà 6. SaïÂhÃnaæ - machasaæ hÃnaæ - syà [A.] TheragÃthÃpÃli - paccayattheragÃthà MuditattheragÃthà [BJT Page 614] [\x 614/] Na tÃvÃhaæ imamhà caÇkamà orohissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà vihÃrà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà aÂÂhayogà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà pÃsÃdà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà hammiyà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà guhÃya nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà lenà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà kuÂiyà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà kÆÂÃgÃrà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà aÂÂà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà mÃlà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà uddaï¬Ã nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà upaÂÂhÃnasÃlÃya nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà maï¬apà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, na tÃvÃhaæ imamhà rukkhamÆlà nikkhamissÃmi yÃva me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, evampi 'alÅnacitto akusÅtavutti'. Imasmiæ yeva pubbaïhasamaye1 ariyadhammaæ ÃharissÃmi samÃharissÃmi adhigacchissÃmi phassissÃmi sacchikarissÃmÅti cittaæ paggaïhÃti padahati. Evampi 'alÅnacitto akusÅtavutti'. Imasmiæ yeva majjhantikasamaye ariyadhammaæ ÃharissÃmi samÃharissÃmi adhigacchissÃmi phassissÃmi sacchikarissÃmÅti cittaæ paggaïhÃti padahati. Evampi 'alÅnacitto akusÅtavutti'. SÃyaïhasamaye purebhattaæ pacchÃbhattaæ purimayÃmaæ majjhimayÃmaæ pacchimayÃmaæ kÃÊe juïhe vasse hemante gimhe purime vayokhandhe majjhime vayokhandhe pacchime vayokhandhe ariyadhammaæ ÃharissÃmi samÃharissÃmi adhigacchissÃmi phassissÃmi sacchikarissÃmÅti cittaæ paggaïhÃti padahati, evampi 'alÅnacitto akusÅtavutti'. DaÊhanikkamo thÃmabalupapannoti: so paccekasambuddho daÊhasamÃdÃno ahosi avaÂÂhitasamÃdÃno3 kusalesu dhammesu kÃyasucarite vacÅsucarite manosucarite dÃnasaævibhÃge sÅlasamÃdÃne uposathÆpavÃse matteyyatÃya4 petteyyatÃya sÃma¤¤atÃya brahma¤¤atÃya kulejeÂÂhÃpacÃyitÃya a¤¤atara¤¤ataresu adhikusalesu dhammesÆ'ti daÊhanikkamo thÃmabalupapannoti so paccekasambuddho thÃmena ca balena ca viriyena ca parakkamena ca pa¤¤Ãya ca upeto hoti samupeto upagato samupagato upapanno sampanno samannÃgato 'daÊhanikkamo thÃmabalupapanno eko care khaggavisÃïakappo' TenÃha so paccekasambuddho'. ùraddhaviriyo paramatthapattiyà AlÅnacitto akusÅtavutti, DaÊhanikkamo thÃmabalupapanno Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. Pubbaïhasamayaæ - va vi 2. Majjhaïhikasamaye - katthaci 3. AvatthitasÃmadÃnà - ma va vi ka 4. MetteyyatÃya - va vi syà [BJT Page 616] [\x 616/] 5. PaÂisallÃnaæ jhÃnamari¤camÃno Dhammesu niccaæ anudhammacÃrÅ, ùdÅnavaæ sammasità bhavesu Eko care khaggavisÃïakappo PaÂisallÃnaæ jhÃnamari¤camÃnoti: so paccekasambuddho paÂisallÃnÃrÃmo hoti paÂisallÃnarato ajjhattaæ cetosamathamanuyutto (anirÃkatajjhÃno) vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ, jhÃyÅ jhÃnarato ekattamanuyutto sadatthagarukoti 'paÂisallÃnaæ'. JhÃnamari¤camÃnoti so paccekasambuddho dvÅhi kÃraïehi jhÃnaæ na ri¤cati: anuppannassa và paÂhamassa jhÃnassa uppÃdÃya yutto payutto Ãyutto samÃyutto, anuppannassa và dutiyassa jhÃnassa uppÃdÃya yutto payutto Ãyutto samÃyutto, anuppannassa và tatiyassa jhÃnassa uppÃdÃya yutto payutto Ãyutto samÃyutto, anuppannassa và catutthassa jhÃnassa uppÃdÃya yutto payutto Ãyutto samÃyuttoti, evampi 'jhÃnaæ na ri¤cati'. Athavà uppannaæ và paÂhamaæ jhÃnaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, uppannaæ và dutiyaæ jhÃnaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, uppannaæ và tatiyaæ jhÃnaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, uppannaæ và catutthaæ jhÃnaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti, evampi jhÃnaæ na ri¤catÅti 'paÂisallÃnaæ jhÃnamari¤camÃno'. Dhammesu niccaæ anudhammacÃrÅti: dhammà vuccanti cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni sattabojjhaÇge ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Katame anudhammÃ: sammÃpaÂipadà anulomapaÂipadÃ1 apaccanÅkapaÂipadà anvatthapaÂipadà dhammÃnudhammapaÂipadà sÅlesu paripurakÃrità indriyesu guttadvÃratà bhojane matta¤¤utà jÃgariyÃnuyogo satisampaja¤¤Ã, ime vuccanti anudhammÃ. Dhammesu niccaæ anudhammacÃrÅti: dhammesu niccakÃlaæ dhuvakÃlaæ sattaæ samitaæ abbokiïïaæ2 poÇkhÃnupoÇkhaæ udakomikajÃtaæ3 avÅcisantatisahitaæ phassitaæ purebhattaæ pacchÃbhattaæ purimayÃmaæ majjhimayÃmaæ pacchimayÃmaæ kÃÊe juïhe vasse hemante gimhe purime vayokhandhe majjhime vayokhandhe pacchime vayokhandhe carati viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti yÃpetÅti 'dhammesu niccaæ anudhammacÃrÅ'. 1. AnulomapaÂipadà - machasaæ natthi 2. Avokiïïaæ - machasaæ 3. (UdakÆmikajÃtaæ - sya [BJT Page 618] [\x 618/] ùdÅnavaæ sammasità bhavesÆti - 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu 'sabbe dhammà anattÃ'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ''avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ''ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ''saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa''nti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu nÃmarÆpapaccayà salÃyatananti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu saÊÃyatanapaccayà phasso'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu phassapaccayà vedanÃ'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu vedanÃpaccayà taïhÃ'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu taïhÃpaccayà upÃdÃnanti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu bhavapaccayà jÃtÅ'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu jÃtipaccayà jarÃmaraïanti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu nÃmarÆpanirodhà salÃyatananirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu salÃyatananirodhà phassanirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu phassanirodhà vedanÃnirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu vedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu upÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu bhavanirodhà jÃtinirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu Idaæ dukkhanti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ayaæ dukkhasamudayoti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ayaæ dukkhanirodhoti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu Ime ÃsavÃ'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ayaæ Ãsavasamudayoti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ayaæ Ãsavanirodhoti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu Ime dhammà abhi¤¤eyyÃti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ime dhammà pari¤¤eyyÃti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ime dhammà pahÃtabbÃti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ime dhammà bhÃvetabbÃti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu ime dhammà sacchikÃtabbÃti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu Channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu Pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ taæ nirodhadhamma'nti ÃdÅnavaæ sammasità bhavesÆ'ti 'ÃdÅnavaæ sammasità bhavesu eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''PaÂisallÃnaæ jhÃnamari¤camÃno Dhammesu niccaæ anudhammacÃrÅ, ùdÅnavaæ sammasità bhavesu Eke care khaggavisÃïakappo''ti. 6. Taïhakkhayaæ patthayaæ appamatto. 1 AneÊamÆgo sutavà satÅmÃ, SaÇkhÃtadhammo niyato padhÃnavà Eko care khaggavisÃïakappo. Taïhakkhayaæ patthayaæ appamattoti: 'taïhÃ'ti rÆpataïhÃ, saddataïhÃ, gandhataïhÃ, rasataïhÃ, phoÂÂhabbataïhÃ, dhammataïhÃ. Taïhakkhayaæ patthayanti: rÃgakkhayaæ dosakkhayaæ mohakkhayaæ gatikkhayaæ upapattikkhayaæ paÂisandhikkhayaæ bhavakkhayaæ saæsÃrakkhayaæ vaÂÂakkhayaæ patthayanto icchanto sÃdiyanto pihayanto abhijappantoti 'taïhakkhayaæ' patthayaæ appamattoti: SakkaccakÃrÅ sÃtaccakÃrÅ aÂÂhitakÃrÅ anolÅnavuttiko anikkhittachando anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và sÅlakkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và sÅlakkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và samÃdhikkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và samÃdhikkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và pa¤¤Ãkkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và pa¤¤Ãkkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và vimuttikkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và vimuttikkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ aparipÆraæ và vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ paripÆreyyaæ, paripÆraæ và Vimutti¤Ãïadassanakkhandhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anugaïheyya'nti yo tattha Chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamÃdo kusalesu dhammesu. 'KathÃhaæ apari¤¤Ãtaæ và dukkhaæ parijÃneyyaæ, appahÅne và kilese pajaheyyaæ, abhÃvitaæ và maggaæ bhÃveyyaæ, asacchikataæ và nirodhaæ sacchikareyyanti' yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca Ãtappaæ padhÃnaæ adhiÂÂhÃnaæ anuyogo appamatto kusalesu dhammesÆti 'taïhakkhayaæ patthayaæ appamatto'. AneÊamÆgo sutvà satÅmÃti: 'aneÊamÆgoti' so paccekasambuddho paï¬ito pa¤¤avà buddhimà ¤ÃïÅ vibhÃvÅ medhÃvÅ. SutavÃti: so paccekasambuddho bahussuto hoti, sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti, dhÃtà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaviddhÃ. SatimÃti: so paccekasambuddho satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgatattà cirakatampi cirabhÃsitampi sarità anussaritÃti 'aneÊamÆgo sutavà satÅmÃ. 1. Patthayamappamatto - va vi [BJT Page 620] [\x 620/] SaÇkhÃtadhammo niyato padhÃnavÃti: saÇkhÃtadhammo1 vuccati ¤Ãïaæ, ''yà pa¤¤Ã pajÃnanà vicayo pavicayo dhammavicayo sallakkhaïà upalakkhaïà paccupalakkhaïà paï¬iccaæ kosallaæ nepu¤¤aæ vebhavyà cintà upaparikkhà bhÆri medhà pariïÃyikà vipassanà sampaja¤¤aæ patodo pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayo sammÃdiÂÂhi. '' SaÇkhÃtadhammoti: so paccekasambuddho saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, 'sabbe dhammà anattÃ'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ''avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ''ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ''saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa''nti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, nÃmarÆpapaccayà salÃyatananti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, salÃyatanapaccayà phasso'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, phassapaccayà vedanÃ'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, vedanÃpaccayà taïhÃ'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, taïhÃpaccayà upÃdÃnanti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, bhavapaccayà jÃtÅ'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, jÃtipaccayà jarÃmaraïanti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, nÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, saÊÃyatananirodhà phassanirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, phassanirodhà vedanÃnirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, bhavanirodhà jÃtinirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, idaæ dukkhanti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ayaæ dukkhasamudayoti 8saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ayaæ dukkhanirodhoti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ime ÃsavÃ'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ayaæ Ãsavanirodhoti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ime dhammà abhi¤¤eyyÃti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ime dhammà pari¤¤eyyÃti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ime dhammà pahÃtabbÃti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ime dhammà bhÃvetabbÃti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, ime dhammà sacchikÃtabbÃti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ taæ nirodhadhamma'nti saÇkhÃtadhammo ¤Ãtadhammo tulitadhammo tÅritadhammo vibhÆtadhammo vibhÃvitadhammo, athavà tassa paccekasambuddhassa khandhà saækhittà dhÃtuyo saÇkhittà ÃyatanÃni saÇkhittÃni gatiyo saækhittà uppattiyo saÇkhittà paÂisandhiyo saækhittà bhavà saækhittà saæsÃrà saækhittà vaÂÂà saækhittÃ, athavà so paccekasambuddho khandhapariyante Âhito dhÃtupariyante Âhito Ãyatanapariyante Âhito gatipariyante Âhito uppattipariyante Âhito paÂisandhipariyante Âhito bhavapariyante Âhito saæsÃrapariyante Âhito vaÂÂapariyante Âhito antimabhave Âhito antimasamussaye2 Âhito antimadehadharo paccekasambuddho: 1. TassÃyaæ pacchimakoÂi carimoyaæ samussayo, JÃtimaraïasaæsÃro natthi tassa punabbhavo''ti. TaækÃraïà paccekasambuddho saÇkhÃtadhammo. Niyatoti niyÃmà vuccanti3 cattÃro ariyamaggÃ, catÆhi ariyamaggehi samannÃgatoti niyato, niyÃmaæ patto saæpatto adhigato phassito sacchikatoti niyato. PadhÃnavÃti: 'padhÃnaæ' vuccati viriyaæ, ''yo cetasiko viriyÃrambho nikkamo parakkamo uyyÃmo vÃyÃmo ussÃho ussoÊhi thÃmo dhiti4 asithilaparakkamo anikkhittachandatà anikkhittadhuratà dhurasampaggÃho viriyaæ viriyindriyaæ viriyabalaæ sammÃvÃyÃmo''[a] so paccekasambuddho iminà padhÃnena upeto5 samupeto upÃgato samupagato uppanno sampanno6 samannÃgato. Tasmà so paccekasambuddho padhÃnavÃ'ti 'saÇkhÃtadhammo niyato padhÃnavà eko care khaggavisÃïakappo. ' TenÃha so paccekasambuddho: ''Taïhakkhayaæ patthayaæ appamatto AneÊamÆgo sutavà satÅmÃ, SaÇkhÃtadhammo niyato padhÃnavà Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. SaækhÃtadhammà vuccanti - pa va vi 2. Antime samussase - va vi 3. Niyamà vuccanti - pa va vi 4. hiti - va ca vi ka 5. Iminà upeto - ma pa vi ka 6. Uppanno sampanno - va vi ka [A.] DhammasaÇgaïi - cittuppÃdakaï¬ha [BJT Page 622] [\x 622/] 7. SÅhova saddesu asantasantà VÃto va jÃlamhi asajjamÃno, Padumaæva toyena alippamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. SÅhova saddesu asantasantoti: yathà sÅho migarÃjà saddesu asantÃsÅ anutrÃsÅ, aparisantÃsÅ anubbiggo anussaÇkÅ anutrÃso abhÅru acchambhi anutrÃsÅ apalÃyÅ, paccekasambuddhopi saddesu asantÃsÅ anutrÃsÅ aparisantÃsÅ anubbiggo anussaÇkÅ anutrÃso abhÅru acchambhi anutrÃsi apalÃyÅ. PahÅnabhayabheravo vigatalomahaæso viharatÅti 'sÅhova saddesu asantasanto'. VÃtova jÃlamhi asajjamÃnoti: vÃto'ti puratthimà vÃtà pacchimà vÃtÃ1 uttarà vÃtà dakkhiïà vÃtà sarajà vÃtà arajà vÃtà sÅtà vÃtà uïhà vÃtà parittà vÃtà adhimattà vÃtà kÃÊavÃtÃ2 verambavÃtà pakkhavÃtà supaïïavÃtÃ3 tÃlavaïÂavÃtÃ4 vidhupanavÃtÃ. JÃlaæ vuccati suttajÃlaæ. Yathà vÃto jalamhi na sajjati, na gaïhÃti, na bajjhati, na paÊibajjhati, evameva dve jÃlÃ: taïhÃjÃlaæ ca diÂÂhijÃlaæ ca. Katamo taïhÃjÃlÃ: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃ5ÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Idaæ taïhÃjÃlaæ. Katamo diÂÂhijÃlÃ: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Idaæ diÂÂhijÃlaæ. Tassa paccekasambuddhassa taïhÃjÃlaæ pahÅnÃ, diÂÂhijÃlaæ paÂinissaÂÂhaæ 'taïhÃjÃlassa pahÅnattà diÂÂhijÃlassa paÂinissaÂÂhattà so paccekasambuddho rÆpe na sajjati, sadde na sajjati, gandhe na sajjati, rase na sajjati, phoÂÂhabbe na sajjati, diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu na sajjati, na gaïhÃti5 na bajjhati na paÊibajjhati, nikkhanto nissaÂo vippamutto visa¤¤utto6 vimariyÃdÅkatena cetasà viharatÅti 'vÃtova jÃlamhi asajjamÃno. ' 1. PuratthimavÃtà pacchimavÃtà - va vi 2. KÃÊavÃtà - machasaæ natthi 3. SukhaïïavÃtà - va vi 4. KÃlapanna vÃtà - va vi 5. Na gayhati - va vi 6. Visaæyutto - ma va vi ka [BJT Page 624] [\x 624/] Padumaæva toyena alippamÃnoti: 'padumaæ' vuccati padumapupphaæ, 'toyaæ vuccati udakaæ. Yathà padumapupphaæ toyena na lippati na palippati na upalippati alittaæ apalittaæ anupalittaæ. Evameva dve lepÃ: taïhÃlepo ca diÂÂhilepo ca. Katamo taïhÃlepo: yÃvatà taïhÃsaÇkhÃtena sÅmakataæ mariyÃdÅkataæ odhikataæ pariyantakataæ pariggahitaæ mamÃyitaæ 'idaæ mama etaæ mama, ettakaæ mama, ettÃvatà mama, rÆpà saddà gandhà rasà phoÂÂhabbà attharaïà pÃpuraïà dÃsidÃsà ajeÊakà kukkuÂasÆkarà hatthigavÃssavaÊavà khettaæ vatthuæ hira¤¤aæ suvaïïaæ gÃmanigamarÃjadhÃniyo raÂÂhaæ ca janapado ca koso ca koÂÂhÃgÃraæ ca kevalampi mahÃpaÂhaviæ taïhÃvasena mamÃyati, yÃvatÃÂÂhasatataïhÃvicaritaæ. Ayaæ taïhÃlepo. Katamo diÂÂhilepo: vÅsativatthukà sakkÃyadiÂÂhi, dasavatthukà micchÃdiÂÂhi, dasavatthukà antaggÃhikà diÂÂhi, yà evarÆpà diÂÂhi diÂÂhigataæ diÂÂhigahaïaæ diÂÂhikantÃro diÂÂhivisukÃyikaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ gÃho patiÂÂhÃho. Abhiniveso parÃmÃso kummaggo micchÃpatho micchattaæ titthÃyatanaæ vipariyesagÃho viparÅtagÃho vipallÃsagÃho micchÃgÃho ayÃthÃvatasmiæ yÃthÃvatanti gÃho yÃvatà dvÃsaÂÂhidiÂÂhigatÃni. Ayaæ diÂÂhilepo, tassa paccekasambuddhassa taïhÃlepo pahÅno diÂÂhilepo paÂinissaÂÂho, taïhÃlepassa pahÅnattà diÂÂhilepassa paÂinissaÂÂhattà so paccekasambuddho rÆpe na lippati sadde na lippati gandhe na lippati rase na lippati phoÂÂhabbe na lippati diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu na lippati na palippati na upalippati, alitto1 apalitto anupalitto nikkhanto nissaÂo vippamutto visa¤¤utto vimariyÃdÅkatena cetasà viharatÅti 'padumaæca toyena alippamÃno eko caro khaggavisÃïakappo' TenÃha so paccekasambuddho: ''SÅhova saddesu asantasanto VÃtova jÃlamhi asajjamÃno, Padumaæva toyena alippamÃno Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 8. SÅho yathà dÃÂhÃbalÅ pasayha RÃjà migÃnaæ abhibhuyya cÃrÅ, Sevetha pantÃni senÃsanÃni Eko care khaggavisÃïakappo. SÅho yathà dÃÂhÃbalÅ pasayha, rÃjà migÃnaæ abhibhuyya cÃrÅti: yathà sÅho migarÃjà dÃÂhÃbalÅ dÃÂhÃvudho sabbe tiracchÃnagate pÃïe abhibhuyya abhibhavitvà ajjhottharitvà pariyÃdiyitvà madditvà carati viharati irÅyati vatteti2 pÃleti yapeti yÃpeti paccekasambuddhopi pa¤¤ÃbalÅ pa¤¤Ãvudho sabbapÃïabhÆte puggale pa¤¤Ãya abhibhuyya abhibhavitvà ajjhottharitvà pariyÃdiyitvà madditvà viharati irÅyati vatteti2 pÃleti yapeti yÃpetÅti 'sÅho yathà dÃÂhÃbalÅ pasayha rÃjà migÃnaæ abhibhuyya cÃri: ' 1. Asaælitto - machasaæ 2. Vattati - va vi ka [BJT Page 626] [\x 626/] Sevetha pattÃni senÃsanÃnÅti: yathà sÅho migarÃjà ara¤¤e vanamajjhogahetvà carati viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti yÃpeti, paccekasambuddhopi ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevati appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni. So eko gacchati, eko tiÂÂhati, eko nisÅdati, eko seyyaæ kappeti, eko gÃmaæ piï¬Ãya pavisati, eko paÂikkamati, eko raho nisÅdati, eko caÇkamaæ adhiÂÂhÃti eko carati viharati irÅyati vatteti pÃleti yapeti yÃpetÅti 'sevetha pantÃni senÃsanÃni eko care khaggavisÃïakappo: TenÃha so paccekasambuddho: ''SÅho yathà dÃÂhÃbalÅ pasayha RÃjà migÃnaæ abhibhuyya cÃrÅ, Sevetha pantÃni senÃsanÃni Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 9. Mettaæ upekkhaæ karuïaæ vimuttiæ ùsevamÃno muditaæ ca kÃle, Sabbena lokena avirujjhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo. Mettaæ upekkhaæ karuïaæ vimuttiæ ÃsevamÃno muditaæ ca kÃleti so paccekasambuddho mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthaæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhÅ sabbatthatÃya sabbavantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati, karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati, muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati, upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharatÅti 'mettaæ upekkhaæ karuïaæ vimuttiæ ÃsevamÃno muditaæ ca kÃle'. Sabbena lokena avirujjhamÃnoti mettÃya bhÃvitattà ye puratthimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye dakkhiïÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye puratthimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye pacchimÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uttarÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye dakkhiïÃya anudisÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye heÂÂhimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye uparimÃya disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye dasasu disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, karuïÃya bhÃvitattà disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye muditÃya bhÃvitattà disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye upekkhÃya bhÃvitattà disÃya sattà te appaÂikÆlà honti, ye dasasu disÃsu sattà te appaÂikÆlà honti. [BJT Page 628] [\x 628/] Sabbena lokena avirujjhamÃnoti: sabbena lokena avirujjhamÃno appaÂivirujjhamÃno anÃghÃtiyamÃno appaÂiha¤¤amÃnoti 'sabbena lokena avirujjhamÃnoti eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Mettaæ upekkhaæ karuïaæ vimuttiæ ùsevamÃno muditaæ ca kÃle, Sabbena lokena avirujjhamÃno Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 10. RÃgaæ ca dosaæ ca mohaæ SandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃni1, Asantasaæ jÅvitasaÇkhayamhi Eko care khaggavisÃïakappo. RÃgaæ ca dosaæ ca pahÃya mohanti 'rÃgo'ti ''yo rÃgo sÃrÃgo anunayo anurodho nandi nandirÃgo cittassa sÃrÃgo icchà mucchà ajjhosÃnaæ gedho paÊigedho saÇgo paÇko ejà mÃyà janikà sa¤janikà sa¤janinÅ sibbanÅ jÃlinÅ sarità visattikà suttaæ visaÂà ÃyÆhanÅ dutiyà païidhi bhavanetti vanaæ vanatho santhavo sneho apekkho paÂibandhu Ãsà Ãsiæsanà Ãsiæsitattaæ, rÆpÃsà saddÃsà gandhÃsà rasÃsà phoÂÂhabbÃsà lÃbhÃsà dhanÃsà puttÃsà jÅvitÃsÃ, jappà pajappà abhijappà jappanà jappitattaæ loluppaæ loluppÃyanà loluppÃyitattaæ pucchi¤cikatà sÃdukamyatÃ, adhammarÃgo visamalobho nikanti nikÃmanà patthanà pihanà sampatthanÃ, kÃmataïhà bhavataïhà vibhavataïhà rÆpataïhà arÆpataïhà nirodhataïhÃ, rÆpataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhammataïhÃ, ogho yogo gantho upÃdÃnaæ Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ chadanaæ bandhanaæ upakkileso anusayo pariyuÂÂhÃnaæ latà vevicchaæ, dukkhamÆlaæ dukkhanidÃnaæ dukkhappabhavo mÃrapÃso mÃrabalisaæ mÃravisayo taïhÃnadÅ taïhÃjÃlaæ taïhÃgaddulaæ taïhÃsamuddo, abhijjhà lobho akusalamÆlaæ. '' Dosoti ''yo cittassa ÃghÃto paÂighÃto paÂighaæ paÂivirodho kopo pakopo sampakopo doso padoso sampadoso cittassa byÃpatti mano padoso kodho kujjhanà kujjhitattaæ doso dussanà dussitattaæ byÃpatti byÃpajjanà byÃpajjitattaæ caï¬ikkaæ asuropo anattamanatà cittassa''. Mohoti ''dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhe a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ pubbante a¤¤Ãïaæ aparante a¤¤Ãïaæ pubbantÃparante a¤¤Ãïaæ idappaccayatÃpaÂiccasamuppannesu dhammesu a¤¤Ãïaæ yaæ evarÆpaæ a¤¤Ãïaæ adassanaæ anabhisamayo ananubodho asambodho appaÂivedho asaÇgÃhanà apariyogÃhanà asamapekkhanà apaccavekkhanà apaccakkhakammaæ dummejjhaæ bÃlyaæ asampaja¤¤aæ moho pamoho sampamoho avijjà avijjogho avijjÃyogo avijjÃnusayo avijjÃpariyuÂÂhÃnaæ avijjÃlaÇgÅ moho akusalamÆlaæ''. RÃgaæ ca dosaæ ca pahÃya mohanti so paccekasambuddho rÃgaæ ca dosaæ ca mohaæ ca pahÃya pajahitvà vinodetvà byantÅkaritvÃ2 anabhÃvaæ gametvÃti 'rÃgaæ ca dosaæ ca pahÃya mohaæ. ' SandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃnÅti: dasa sa¤¤ojanÃni'. KÃmarÃgasa¤¤ojanaæ paÂighasa¤¤ojanaæ mÃnasa¤¤ojanaæ diÂÂhisa¤¤ojanaæ vicikicchÃsa¤¤ojanaæ sÅlabbataparÃmÃsasa¤¤ojanaæ bhavarÃgasa¤¤ojanaæ issÃsa¤¤ojanaæ macchariyasa¤¤ojanaæ avijjÃsa¤¤ojanaæ, sandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃnÅti: dasasa¤¤ojanÃni dÃlayitvà sandÃlayitvà pajahitvà vinodetvà byantiæ karitvà anabhÃvaæ gametvÃti 'sandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃni'. Asantasaæ jÅvitasaÇkhayamhÅti: so paccekasambuddho jÅvitapariyosÃne asantÃsÅ anutrÃsÅ anubbiggo anussaÇki3 anutrÃso abhÅru acchambhi anutrÃsi apalÃyi pahÅnabhayabheravo vigatalomahaæso viharatÅti 'asantasaæ jÅvitasaÇkhayamhi eko care khaggavisÃïakappo. ' TenÃha so paccekasambuddho: ''RÃgaæ ca dosaæ pahÃya mohaæ SandÃlayitvÃna sa¤¤ojanÃni, na Asantasaæ jÅvitasaÇkhayamhi Eko care khaggavisÃïakappo''ti. 1. SaæsovinÃni - machasaæ va, vi 2. Byantiæ karitvà - machasaæ, va, vi 3. AnusaÇkÅ - machasaæ va, vi [BJT Page 630] [\x 630/] 11. Bhajanti sevanti ca kÃraïatthÃ1 NikkÃraïà dullabhà ajja mittÃ, Attatthapa¤¤Ã2 asÆcÅ manussà Eko care khaggavisÃïakappo. Bhajanti sevanti ca kÃraïatthÃti: attatthakÃraïà paratthakÃraïà ubhayatthakÃraïà diÂÂhadhammikatthakÃraïà samparÃyikatthakÃraïà bhajanti sambhajanti sevanti nisevanti saæsevanti paÂisevantÅti 'bhajanti sevanti ca kÃraïatthÃ'. NikkÃraïà dullabhà ajja mittÃti: dve mittÃ: agÃrikamitto ca pabbajitamitto ca katamo agÃrikamitto: idhekacco duddadaæ dadÃti, duccajaæ cajati, dukkaraæ karoti, dukkhamaæ khamati, guyhamassa Ãcikkhati, guyhamassa pariguyhati, ÃpadÃsu na vijahati, jÅvitaæ cassa atthÃya pariccattaæ hoti, khÅïe nÃtima¤¤ati. Ayaæ agÃrikamitto. Katamo pabbajitamitto: idha bhikkhu piyo ca hoti manÃpo ca garÆ ca bhÃvanÅyo ca vattà ca vacanakkhamo ca gambhÅraæ ca kathaæ kattà no ca aÂÂhÃne niyojeti, adhisÅle samÃdapeti, catunnaæ patiÂÂhÃnÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, catunnaæ sammappadhÃnÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, catunnaæ iddhipÃdÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, pa¤cannaæ indriyÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, pa¤cannaæ balÃnaæ bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti, sattannaæ bojjhaÇgÃnaæ ariyassa aÂÂhaÇgikassa maggassa bhÃvanÃnuyoge samÃdapeti. Ayaæ pabbajitamitto. NikkÃraïà dullabhà ajja mittÃti: ime dve mittà akÃraïà nikkÃraïà ahetu appaccayà dullabhà dulladdhà sudulladdhÃti 'nikkÃraïà dullabhà ajja mittÃ'. Attatthapa¤¤Ã asuci manussÃti: 'attatthapa¤¤Ã'ti attano atthÃya attano hetu attano paccayà attano kÃraïÃ5 bhajanti sambhavanti sevanti nisevanti saæsevanti paÂisevanti Ãcaranti samÃcaranti payirupÃsanti paripucchanti paripa¤hantÅti 'attatthapa¤¤Ã'. AsucÅ manussÃti: asucinà kÃyakammena samannÃgatÃti asucÅ manussÃ, asucinà vacÅkammena samannÃgatÃti asÆcÅ manussÃ, asucinà manokammena samannÃgatÃti asucÅ manussÃ, asucinà pÃïÃtipÃtena - asucinà adinnÃdÃnena - asucinà kÃmesu micchÃcÃrena - asucinà musÃvÃdena - asuciyà pisunÃya vÃcÃya6 samannÃgatà - asuciyà pharusÃya vÃcÃya7 samannÃgatà - asucinà (samphappalÃpena) samannÃgatà - asuciyà abhijjhÃya samannÃgatà - asucinà byÃpÃdena samannÃgatÃti 'asucÅ manussÃ, asuciyà micchÃdiÂÂhiyà samannÃgatÃti asucÅ manussÃ, asuciyà cetanÃya samannÃgatÃti asÆcÅ manussÃ, asuciyà patthanÃya samannÃgatÃti asuci 'manussÃ, asucinà païidhinà samannÃgatÃti asucÅ manussÃ, asucÅ hÅnà nihÅnà omakà lÃmakÃ' chattakà parittÃti 'attatthapa¤¤Ã asucÅ manussÃ'. 1. KÃraïattà - ma va vi 2. Attattapa¤¤a - ma va vi 3. AnagÃrikamittoca - vi 4. Ayaæ anagÃrikamitto - vi 5. AttakÃraïa - machasaæ va vi ka 6. PisunÃvÃcÃya - ma va vi ka 7. PharusÃvÃcÃya - ma va vi ka [BJT Page 632] [\x 632/] Eko care khaggavisÃïakappoti 'eko'ti so paccekabuddho pabbajjÃsaÇkhÃtena eko, adutiyaÂÂhena eko, taïhÃya pahÃnaÂÂhena5. Eko, ekantavÅtarÃgoti eko, ekantavÅtadosoti eko, ekantavÅtamohoti eko, ekantanikkilesoti eko, ekÃyanamaggaæ gatoti eko, eko anuttaraæ paccekasambodhiæ abhisambuddhoti eko. Kathaæ so paccekasambuddho pabbajjÃsaÇkhÃtena eko: so paccekasambuddho sabbaæ gharÃvÃsapaÊibodhaæ chinditvà puttadÃrapaÊibodhaæ chinditvà ¤ÃtipaÊibodhaæ chinditvà sannidhipaÊibodhaæ chinditvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vattÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitvà aki¤canabhÃvaæ upagantvà eko carati viharati irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpeti. Evaæ so paccekasambuddho pabbajjÃsaÇkhÃtena eko. Kathaæ so paccekasambuddho adutiyaÂÂhena eko: so evaæ pabbajito samÃno eko ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevati appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni. So eko carati, eko gacchati, eko tiÂÂhati, eko nisÅdati, eko seyyaæ kappeti, eko gÃmaæ piï¬Ãya pavisati, eko abhikkamati, eko paÂikkamati, eko raho nisÅdati, eko caÇkamaæ adhiÂÂhÃti, eko carati, viharati irÅyati vattati pÃleti yapeti yÃpetÅti evaæ so paccekasambuddho adutiyaÂÂhena eko. Kathaæ so paccekasambuddho taïhÃya pahÃnaÂÂhena eko, so evaæ eko adutiyo appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto mahÃpadhÃnaæ padahanto mÃraæ sasenaæ namuciæ kaïhaæ pamattabandhuæ vidhametvà taïhÃjÃliniæ saritaæ visantikaæ pajahi vinodehi byantiakÃsi anabhÃvaæ gamesÅti. 1. ''Taïhà dutiyo puriso dÅghamaddhÃna saæsaraæ, ItthabhÃva¤¤athÃbhÃvaæ saæsÃraæ nÃtivattati. 2. EvamÃdÅnavaæ ¤atvà taïhà dukkhassa sambhavaæ, VÅtataïho anÃdÃno sato bhikkhu paribbaje''ti. Evaæ so paccekasambuddho taïhÃya pahÃnaÂÂhena eko. Kathaæ so paccekasambuddho ekantavÅtarÃgoti eko: rÃgassa pahÅnattà ekantavÅtarÃgoti eko dosassa pahÅnattà ekantavÅtadosoti eko, mohassa pahÅnattà ekantavÅtamohoti eko, kilesÃnaæ pahÅnattà ekantanikkilesoti eko, evaæ so paccekasambuddho ekantavÅtarÃgoti eko. Kathaæ so paccekasambuddho ekÃyanamaggaæ gatoti eko: 'ekÃyanamaggo' vuccati: cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤cabalÃni satta bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. 3. EkÃyanaæ jÃti khayantadassÅ Maggaæ pajÃnÃti hitÃnukampi Etena maggena tariæsu pubbe Tarissanti ye ca taranti oghaæ'. Evaæ so paccekasambuddho ekÃyanamaggaæ gatoti eko. Kathaæ so paccekasambuddho eko anuttaraæ paccekasambodhiæ abhisambuddhoti eko: 'bodhi' vuccati catusu maggesu ¤Ãïaæ, ''pa¤¤Ã pa¤¤indriyaæ pa¤¤Ãbalaæ pa¤¤Ãsatthaæ pa¤¤ÃpÃsÃdo pa¤¤ÃÃloko pa¤¤ÃobhÃso pa¤¤Ãpajjoto pa¤¤Ãratanaæ amoho dhammavicayasambojjhaÇgo vÅmaæsà vipassanà sammÃdiÂÂhi'' so paccekasambuddho tena paccekabodhi¤Ãïena 'sabbe saÇkhÃrà aniccÃ'ti bujjha, 'sabbe saÇkhÃrà dukkhÃ'ti bujjha, 'sabbe dhammà anattÃ'ti bujjha ''AvijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ''ti bujjha, ''saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïa''nti bujjha, vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpanti bujjha, nÃmarÆpapaccayà salÃyatananti bujjha, SaÊÃyatanapaccayà phasso'ti bujjha, phassapaccayà vedanÃ'ti bujjha, VedanÃpaccayà taïhÃ'ti bujjha, taïhÃpaccayà upÃdÃnanti bujjha, Bhavapaccayà jÃtÅ'ti bujjha, jÃtipaccayà jarÃmaraïanti bujjha, AvijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho'ti bujjha, SaÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho'ti bujjha, Vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho'ti bujjha, NÃmarÆpanirodhà salÃyatananirodho'ti bujjha, SalÃyatananirodhà phassanirodho'ti bujjha, phassanirodhà vedanÃnirodho'ti bujjha, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho'ti bujjha, TaïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho'ti bujjha, UpÃdÃnanirodhà bhavanirodho'ti bujjha, bhavanirodhà jÃtinirodho'ti bujjha, jÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho'ti bujjha, Idaæ dukkhanti bujjha, ayaæ dukkhasamudayoti bujjha, ayaæ dukkhanirodhoti bujjha, Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti bujjha, Ime ÃsavÃ'ti bujjha, ayaæ Ãsavanirodhoti bujjha, Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃ'ti bujjha, Ime dhammà abhi¤¤eyyÃti bujjha, ime dhammà pari¤¤eyyÃti bujjha, ime dhammà pahÃtabbÃti bujjha, ime dhammà bhÃvetabbÃti bujjha, ime dhammà sacchikÃtabbÃti bujjha, Channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca bujjha, Pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca bujjha, Catunnaæ mahÃbhÆtÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca bujjha, 'yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti bujjha. Athavà yaæ bujjhitabbaæ anubujjhitabbaæ paÂibujjhitabbaæ sambujjhitabbaæ adhigantabbaæ phassitabbaæ sacchikÃtabbaæ, sabbaæ taæ tena paccekabodhi¤Ãïena bujjha anubujjha paÂibujjha sambujjha adhigacchi phassesi sacchÃkÃsÅti evaæ so paccekasambuddho eko anuttaraæ paccekasambodhi abhisambuddhoti eko. Careti: aÂÂha cariyÃyo: iriyÃpathacariyà Ãyatanacariyà saticariyà samÃdhicariyà ¤Ãïacariyà maggacariyà patticariyà lokatthacariyÃ. 'IriyÃpathacariyÃ'ti catusu iriyÃpathesu. ùyatanacariyÃti: chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu. 'SaticariyÃ'ti catusu satipaÂÂhÃnesu. 'SamÃdhicariyÃ'ti catusu jhÃnesu. ¥ÃïÃcariyÃti catusu ariyasaccesu. 'MaggacariyÃ'ti catusu ariyamaggesu. 'PatticariyÃ'ti catusu sÃma¤¤aphalesu, lokatthacariyÃti tathÃgatesu arahantesu sammÃsambuddhesu, padese paccekasambuddhesu padese sÃvakesu iriyÃpathacariyà ca païidhisampannÃnaæ, Ãyatanacariyà ca indriyesu guttadvÃrÃnaæ, saticariyà ca appamÃdavihÃrinaæ, samÃdhicariyà ca, adhicittamanuyuttÃnaæ ¤Ãïacariyà ca buddhisampannÃnaæ maggacariyà ca sammÃpaÂipannÃnaæ, patticariyà ca adhigataphalÃnaæ, lokatthacariyà ca tathÃgatÃnaæ arahantÃnaæ sammÃsambuddhÃnaæ, padese paccekabuddhÃnaæ, padese sÃvakÃnaæ, imà aÂÂha cariyÃyo. AparÃpi aÂÂha cariyÃyo: adhimuccanto saddhÃya carati, paggaïhanto viriyena carati, upaÂÂhapento satiyà carati, avikkhepaæ karonto samÃdhinà carati, pajÃnanto pa¤¤Ãya carati, vijÃnanto vi¤¤Ãïena carati, evaæ paÂipannassa kusalà dhammà ÃyÃpentÅti ÃyatanacariyÃya carati. Evaæ paÂipanno visesamadhigacchatÅti visesacariyÃya carati imà aÂÂha cariyÃyo. AparÃpi aÂÂha cariyÃyo: dassanacariyà ca sammÃdiÂÂhiyÃ, abhiniropanacariyà ca sammÃsaÇkappassa, pariggahacariyà ca sammÃvÃcÃya, samuÂÂhÃnacariyà ca sammÃkammantassa, vodÃnacariyà ca sammÃÃjÅvassa, paggahacariyà ca sammÃvÃyÃmassa, upaÂÂhÃnacariyà ca sammÃsatiyÃ, avikkhepacariyà ca sammÃsamÃdhissa, imà aÂÂha cariyÃyo. KhaggavisÃïakappoti yathà khaggassa nÃma visÃïaæ ekaæ hoti adutiyaæ. Evameva so paccekasambuddho, taækappo taæsadiso tappaÂibhÃgo. Yathà atiloïaæ vuccati loïakappo, atitittakaæ vuccati tittakappo, atimadhuraæ vuccati madhurakappo, atiuïhaæ vuccati aggikappo, atisÅtaæ vuccati himakappo, mahÃudakakkhandho vuccati samuddakappo, mahÃbhi¤¤Ãbalappatto sÃvako vuccati satthukappoti. Evamesa so paccekasambuddho taækappo taæsadiso tappaÂibhÃgo eko adutiyo muttabandhano sammà loke carati viharati irÅyati vattati paleti yapeti yÃpetÅti 'eko care khaggavisÃïakappo'. TenÃha so paccekasambuddho: ''Bhajanti sevanti ca kÃraïatthà NikkÃraïà dullabhà ajja mittÃ. Attatthapa¤¤Ã asucÅ manussà Eko care khaggavisÃïakappo''ti. Catuttho vaggo niÂÂhito ca khaggavisÃïasuttaniddeso. 1. Ajito tissametteyyo puïïako atha mettagÆ, Dhotako upasÅvo ca nando ca atha hemako. 2. Todeyyakappo dubhayo jatukaïïi ca paï¬ito, BhadrÃvudho udayo ca posÃlo ca vÃpi brÃhmaïo. 3. MogharÃjà ca medhÃvÅ piÇgiyo ca mahÃisi, SoÊasannaæ1 panetesaæ brÃhmaïÃnaæva sÃsanaæ. PÃrÃyanÃnaæ2 niddesà tattakÃni bhavanti hi3 4. KhaggavisÃïasuttÃnaæ niddesÃpi tatheva ca Niddesà duvidhà ¤eyyà paripuïïà sulakkhitÃ''ti CÆlaniddesapÃÊi niÂÂhitÃ. 1. SoÊisÃnaæ - a - vi 2. PÃrÃyanà - va 3. Bhavanti và - ma va vi ka