Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [PTS Vol A - 3] [\z A /] [\f III /] [PTS Page 001] [\q 1/] [BJT Vol A - 3] [\z A /] [\w III /] [BJT Page 002] [\x 2/] SutantapiÂake AÇguttaranikÃyo Tatiyo bhÃgo Pa¤cakanipÃto 1. PaÂhamo païïÃsako 1. Sekhabalavaggo Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ 5. 1. 1. 1 (SekhabalasaÇkhittasuttaæ) 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi: Bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Pa¤cimÃni bhikkhave sekhabalÃni. KatamÃni pa¤ca: saddhÃbalaæ hiribalaæ1 ottappabalaæ viriyabalaæ 2: pa¤¤Ãbalaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤casekhabalÃni. TasmÃtiha bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: "saddhÃbalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena, hiribalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena, ottappabalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena, viriyabalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena, pa¤¤Ãbalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalenÃ"ti. Evaæhi vo bhikkhave sikkhitabbanti. * 5. 1. 1. 2 (Sekhabalavitthatasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 2. [PTS Page 002] [\q 2/] pa¤cimÃni bhikkhave sekhabalÃni. KatamÃni pa¤ca: saddhÃbalaæ hiribalaæ ottappabalaæ viriyabalaæ pa¤¤Ãbalaæ 1. HirÅbalaæ machasaæ, syà 2. Viriyabalaæ machasaæ * Idamavoca bhagavà attamanà te bhikkhu bhagavato bhÃsitaæ abhinanduntimachasaæ [BJT Page 004] [\x 4/] Katama¤ca bhikkhave saddhÃbalaæ: idha bhikkhave ariyasÃvako saddho hoti. Saddahati tathÃgatassa bodhiæ:'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. Idaæ vuccati bhikkhave saddhÃbalaæ. Katama¤ca bhikkhave hiribalaæ: idha bhikkhave ariyasÃvako hirimà hoti. 1 HirÅyati KÃyaduccaritena vacÅduccaritena, manoduccaritena hirÅyati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. Idaæ vuccati bhikkhave hiribalaæ. Katama¤ca bhikkhave ottappabalaæ: idha bhikkhave ariyasÃvako ottappÅ hoti. Ottappati kÃyaduccaritena, vacÅduccaritena, manoduccaritena. Ottappati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. Idaæ vuccati bhikkhave ottappabalaæ. Katama¤ca bhikkhave viriyabalaæ:2 idha bhikkhave ariyasÃvako Ãraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊha parakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Idaæ vuccati bhikkhave viriyabalaæ. Katama¤ca bhikkhave pa¤¤Ãbalaæ idha bhikkhave ariyasÃvako pa¤¤avà hoti, udayatthagÃminiyÃ3 pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyÃ. Idaæ vuccati bhikkhave pa¤¤Ãbalaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤casekhabalÃni. TasmÃtiha bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: sadudhÃbalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena. Hiribalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena. Ottappabalena [PTS Page 003] [\q 3/] samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena. Viriyabalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena. Pa¤¤Ãbalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalenÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti. 5. 1. 1. 3 ( Dukkhasuttaæ) 3. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu diÂÂheva dhamme dukkhaæ viharati savighÃtaæ savupÃyÃsaæ4 sapariÊÃhaæ, kÃyassa ca bhedÃ5 parammaraïà duggati PÃÂikaÇkhÃ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu assaddho hoti, ahiriko hoti, anottappÅ 6 hoti, kusÅto hoti, duppa¤¤o hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgano bhikkhu diÂÂheva dhamme dukkhaæ viharati savighÃtaæ savupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ, kÃyassa ca bhedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhÃ. 1 HirÅmà machasaæ 2 vÅriyabalaæ machasaæ 3. UdayabbayagÃminiyà sÅmu 4. Sa upÃyÃsaæ syÃ, machasaæ 5. KÃyassabhedà syà 6 anottÃpÅ sÅmu. [BJT Page 006] [\x 6/] Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu diÂÂheva dhamme sukhaæ viharati avighÃtaæ anupÃyÃsaæ apariÊÃhaæ. KÃyassa ca bhedà parammaraïà sugati pÃÂikaÇkÃ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu saddho hoti, hirimà hoti, ottappÅ hoti ùraddhaviriyo hoti, pa¤¤avà hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu diÂÂheva dhamme sukhaæ viharati avighÃtaæ anupÃyÃsaæ apariÊÃhaæ, kÃyassa ca bhedà parammaraïà sugati pÃÂikaÇkhÃti. 5. 1. 1. 4 (YathÃbhatasuttaæ) 4 Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu assaddho hoti, ahiriko hoti, anottappÅ hoti, kusÅto hoti, duppa¤¤o hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi SamannÃgato bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. [PTS Page 004] [\q 4/] pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi. Idha bhikkhave bhikkhu saddho hoti, hirÅmà hoti, ottappÅ hoti, Ãraddhaviriyo hoti, pa¤¤avà hoti, imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 5. 1. 1. 5 (SikkhÃpaccakkhÃnasuttaæ) 5. Yo hi koci bhikkhave bhikkhu và bhikkhuïÅ và sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati, tassa diÂÂhe ceva dhamme1 pa¤ca sahadhammikà vÃdÃnupÃtà gÃrayhà ÂhÃnÃ2 Ãgacchanti. Katame pa¤ca: SaddhÃpi nÃma te nÃhosi kusalesu dhammesu. HirÅpi nÃma te nÃhosi kusalesu dhammesu. Ottappampi nÃma te nÃhosi kusalesu dhammesu. Viriyampi nÃma te nÃhosi kusalesu dhammesu. Pa¤¤Ãpi nÃma te nÃhosi kusalesu dhammesu. Yo hi koci bhikkhave bhikkhu và bhikkhuïÅ và sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati, tassa diÂÂhe ceva dhamme ime pa¤ca sahadhammikà vÃdÃnupÃtà gÃrayhà ÂhÃnÃ2 Ãgacchanti. Yo hi koci bhikkhave bhikkhu và bhikkhuïÅ và sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena assumukho rudamÃno paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ carati, tassa diÂÂhe ceva dhamme pa¤ca sahadhammikà pÃsaæsà ÂhÃnÃ3 Ãgacchanti. Katame pa¤ca: 1. DiÂÂhevadhamme machasaæ 2. GÃrayhaæ ÂhÃnaæ Ãgacchanti sÅmu 3. PÃsaæsaæ ÂhÃnaæ sÅmu. [BJT Page 008] [\x 8/] SaddhÃpi nÃma te ahosi kusalesu dhammesu. HirÅpi nÃma te ahosi kusalesu dhammesu. Ottappampi nÃma te ahosi kusalesu dhammesu. Viriyampi nÃma te ahosi kusalesu dhammesu. Pa¤¤Ãpi nÃma te ahosi kusalesu dhammesu. Yo hi koci bhikkhave bhikkhu và bhikkhuïÅ và sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena assumukho rudamÃno paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ carati tassa [PTS Page 005] [\q 5/] diÂÂhe ceva dhamme ime pa¤ca sahadhammikÃ. PÃsaæsà ÂhÃnà ÃgacichantÅti. 5. 1. 1. 6 (AkusalasamÃpattisuttaæ) 6. Na tÃva bhikkhave akusalassa samÃpatti hoti. YÃva saddhà paccupaÂÂhità hoti kusalesu dhammesu. Yato ca kho bhikkhave saddhà antarahità hoti, assaddhiyaæ pariyuÂÂhÃya tiÂÂhati, atha akusalassa samÃpatti hoti. Na tÃva bhikkhave akusalassa samÃpatti hoti, yÃva hiri paccupaÂÂhità hoti kusalesu dhammesu. Yato ca kho bhikkhave hiri antarahità hoti, ahirikaæ pariyuÂÂhÃya tiÂÂhati, atha akusalassa samÃpatti hoti. Na tÃva bhikkhave akusalassa samÃpatti hoti yÃva ottappaæ paccupaÂÂhitaæ hoti kusalesu dhammesu. Yato ca kho bhikkhave ottappaæ antarahitaæ hoti. Anottappaæ pariyuÂÂhÃya tiÂÂhati, atha akusalassa samÃpatti hoti. Na tÃva bhikkhave akusalassa samÃpatti hoti yÃva viriyaæ paccupaÂÂhitaæ hoti kusalesu dhammesu. Yato ca kho bhikkhave viriyaæ antarahitaæ hoti, kosajjaæ pariyuÂÂhÃya tiÂÂhati, atha akusalassa samÃpatti hoti. Na tÃva bhikkhave akusalassa samÃpatti hoti yÃva pa¤¤Ã paccupaÂÂhità hoti kusalesu dhammesu. Yato ca kho bhikkhave pa¤¤Ã antarahità hoti, duppa¤¤Ã pariyuÂÂhÃya tiÂÂhati, atha akusalassa samÃpatti hotÅti. 5. 1. 1. 7 (KÃmesu palÃÊitasuttaæ) 7. YebhÆyyena bhikkhave sattà kÃmesu palÃÊitÃ. 1 AsitavyÃbhaÇgiæ 2 bhikkhave kulaputto ohÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, saddhÃpabbajito 4 kulaputto'ti alaæ vacanÃya. Taæ kissa hetu: Labbhà 4 bhikkhave yobbanena kÃmÃ. Te ca kho yÃdisà và tÃdisà và ye ca bhikkhave hÅnà kÃmÃ, ye ca majjhimà kÃmÃ. Ye ca païÅtà kÃmà sabbe kÃmà "kÃmÃ"tveva saÇkhaæ gacchanti. 1. LaÊitÃmachasaæ, lasitÃsyà 2. AsitabyÃbhaÇgiæmachasaæ 3. Saddhosyà 4. Labhà hi syÃ: [BJT Page 010] [\x 10/] [PTS Page 006] [\q 6/] seyyathÃpi bhikkhave daharo kumÃro mando uttÃnaseyyako dhÃtiyà pamÃdamanvÃya kaÂÂhaæ và kaÂhalaæ và mukhe Ãhareyya, tamenaæ dhÃti sÅghasÅghaæ1manasi kareyya sÅghasÅghaæ manasi karitvà sighasÅghaæ Ãhareyya, no ce sakkuïeyya sighasÅghaæ Ãharituæ vÃmena hatthena sÅsaæ pariggahetvà dakkhiïena hatthena vaÇkaÇguliæ 2karitvà salohitampi Ãhareyya taæ kissa hetu: atthesà bhikkhave kumÃrassa vihesÃ, nesà natthÅti vadÃmi. KaraïÅya¤ca3 kho etaæ bhikkhave dhÃtiyà atthakÃmÃya hitesiniyà anukampikÃya anukampaæ upÃdÃya. Yato ca kho so bhikkhave kumÃro vuddho hoti alaæpa¤¤o anapekkhà pana4 bhikkhave dhÃti tasmiæ kumÃre hoti 'attaguttodÃni kumÃro nÃlaæ pamÃdÃyÃ'ti. Evameva kho bhikkhave yÃvakÅva¤ca bhikkhuno saddhÃya akataæ hoti kusalesu dhammesu, hiriyà akataæ hoti kusalesu dhammesu, ottappena akataæ hoti kusalesu dhammesu, viriyena akataæ hoti kusalesu dhammesu, pa¤¤Ãya akataæ hoti kusalesu dhammesu, anurakkhitabbo tÃva me so bhikkhave bhikkhu hoti. Yato ca kho bhikkhave bhikkhuno5 saddhÃya kataæ hoti kusalesu dhammesu, hiriyà kataæ hoti kusalesu dhammesu, ottappena kataæ hoti kusalesu dhammesu, viriyena kataæ hoti kusalesu dhammesu, pa¤¤Ãya kataæ hoti kusalesu dhammesu, anapekho dÃnÃhaæ bhikkhave tasmiæ bhikkhusmiæ homi 'AttaguttodÃni bhikkhu6 nÃlaæ pamÃdÃyÃ'ti. 5. 1. 1. 8 (Cavanasuttaæ) 8. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. Katamehi pa¤cahi: Assaddho bhikkhave bhikkhu cavati, nappatiÂÂhÃti [PTS Page 007] [\q 7/] saddhamme. Ahiriko bhikkhave bhikkhu cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. AnottappÅ bhikkhave bhikkhu cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. KusÅto bhikkhave bhikkhu cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. Duppa¤¤o bhikkhave bhikkhu cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. 1. SÅghaæ sÅghaæmachasaæ 2. VaÇkaÇgulaæsyà 3. SaraïÅya¤cakatthaci 4. DÃnimachasaæ 5. Bhikkhusyà 4. Bhikkhave bhikkhusyÃ. [BJT Page 012. [\x 12/] ] Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu na cavati, patiÂÂhÃti saddhamme. Katamehi pa¤cahi: Saddho bhikkhave bhikkhu na cavati, patiÂÂhÃti saddhamme hirimà bhikkhave bhikkhÆ na cavati, patiÂÂhÃti saddhamema ottappÅ bhikkhave bhikkhÆ na cavati patiÂÂhÃti saddhamme ùraddhaviriyo bhikkhave bhikkhu na cavati, patiÂÂhÃti saddhamme. Pa¤¤avà bhikkhave bhikkhÆ na cavati, patiÂÂhÃti saddhamme. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ na cavati patiÂÂhÃti saddhammeti. 5. 1. 1. 9 (PaÂhama agÃrava suttaæ) 9. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu agÃravo appatisso cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. Katamehi pa¤cahi: Assaddho bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. Ahiriko bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. AnottappÅ bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. KusÅto bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. Duppa¤¤o bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu agÃravo appatisso cavati, nappatiÂÂhÃti saddhamme. [PTS Page 008] [\q 8/] pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu sagÃravo sappatisso na cavati, patiÂÂhÃti saddhamme. Katamehi pa¤cahi: Saddho bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso na cavati patiÂÂhÃti saddhamme. Hirimà bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso na cavati patiÂÂhÃti saddhamme. OttappÅ bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso na cavati patiÂiÂhÃti saddhamme. ùraddhaviriyo bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso na cavati patiÂÂhÃti saddhamme. Sappa¤¤o bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso na cavati, patiÂÂhÃti saddhamme. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu sagÃravo sappatisso na cavati, patiÂÂhÃti saddhammeti. [BJT Page 014. [\x 14/] ] 5. 1. 1. 10 (Dutiya agÃrava suttaæ) 10. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu agÃravo appatisso abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ katamehi pa¤cahi: Assaddho bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Ahiriko bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Anottappi bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. KusÅto bhikkhave agÃravo appatisso abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Duppa¤¤o bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu agÃravo appatisso abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu sagÃravo sappatisso bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ katamehi pa¤cahi. Saddho bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Hirimà bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ viraÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. OttappÅ [PTS Page 009] [\q 9/] bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. ùraddhaviriyo bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Pa¤¤avà bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu sagÃravo sappatisso bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjitunti. Sekhabalavaggo paÂhamo TassuddÃnaæ: SaÇkhittaæ vitthataæ dukkhaæ1 bhataæ sikkhÃya pa¤camaæ, SamÃpatti ca kÃmesu cavanà dve agÃravÃti. 1. DukkhÃmachasaæ [BJT Page 016] [\x 16/] 2. Balavaggo 5. 1. 2. 1 (TathÃgatabalasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 11. PubbÃhaæ bhikkhave ananussutesu dhammesu abhi¤¤ÃvosÃna pÃramippatto paÂijÃnÃmi. Pa¤cimÃni bhikkhave tathÃgatassa tathÃgatabalÃni yehi balehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. [PTS Page 010] [\q 10/] katamÃni pa¤ca: saddhÃbalaæ, hiribalaæ ottappabalaæ, viriyabalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca tathÃgatassa tathÃgatabalÃni yehi balehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sihanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatentiti. 5. 1. 2. 2 (Sekhabalaaggasuttaæ) 12. Pa¤cimÃni bhikkhave sekhabalÃni. KatamÃni pa¤ca:saddhÃbalaæ, hiribalaæ, ottappabalaæ, viriyabalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca sekhabalÃni. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ sekhabalÃnaæ etaæ aggaæ, etaæ saÇgÃhikaæ, etaæ saÇghÃtaniyaæ yadidaæ pa¤¤Ãbalaæ. SeyyathÃpi bhikkhave kuÂÃgÃrassa etaæ aggaæ, etaæ saÇgÃhikaæ, etaæ saÇghÃtaniyaæ yadidaæ kuÂaæ, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ sekhabalÃnaæ etaæ aggaæ, etaæ saÇgÃhikaæ, etaæ saÇghÃtaniyaæ yadidaæ pa¤¤Ãbalaæ. TasmÃtiha bhikkhave evaæ sikkhitabibaæ:saddhÃbalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena, hiribalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena, ottappabalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena, viriyabalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalena, pa¤¤Ãbalena samannÃgatà bhavissÃma sekhabalenÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti. * Ananussuta-uddÃna * kÆÂa-uddÃna [BJT Page 018] [\x 18/] 5. 1. 2. 3 (BalasaÇkhittasuttaæ) 13. Pa¤cimÃni bhikkhave balÃni. KatamÃni pa¤ca: SaddhÃbalaæ, viriyabalaæ, satibalaæ, samÃdhibalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤cabalÃnÅti. 5. 1. 2. 4 (Balavitthatasuttaæ) 14. Pa¤cimÃni bhikkhave balÃni. KatamÃni pa¤ca: saddhÃbalaæ, viriyabalaæ, satibalaæ, samÃdhibalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. Katama¤ca bhikkhave saddhÃbalaæ: idha bhikkhave ariyasÃvako saddho hoti. Saddahati tathÃgatassa bodhiæ: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti. [PTS Page 011] [\q 11/] idaæ vuccati bhikkhave saddhÃbalaæ. Katama¤ca bhikkhave viriyabalaæ: idha bhikkhave ariyasÃvako Ãraddha viriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Idaæ vuccati bhikkhave viriyabalaæ. Katama¤ca bhikkhave satibalaæ: idha bhikkhave ariyasÃvato satimà hoti: paramena satinepakkena samannÃgato cirakatampi cirabhÃsitampi sarità anussaritÃ. Idaæ vuccati bhikkhave satibalaæ. Katama¤ca bhikkhave samÃdhibalaæ: idha bhikkhave ariyasÃvako vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi, savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. Vitakka vicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyajjhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthajjhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ vuccati bhikkhave samÃdhibalaæ. Katama¤ca bhikkhave pa¤¤Ãbalaæ: idha bhikkhave ariyasÃvako pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. Idaæ vuccati bhikkhave pa¤¤Ãbalaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca balÃnÅti. 5. 1. 2. 5 (BaladaÂÂhabbasuttaæ) 15. Pa¤cimÃni bhikkhave balÃni. KatamÃni pa¤ca: saddhÃbalaæ, viriyabalaæ, satibalaæ, samÃdhibalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. Kattha ca bhikkhave saddhÃbalaæ daÂÂhabbaæ: catusu sotÃpattiyaÇgesu ettha saddhÃbalaæ daÂÂhabbaæ. Kattha ca bhikkhave viriyabalaæ daÂÂhabbaæ: catusu sammappadhÃnesu. Ettha viriyabalaæ daÂÂhabbaæ. [BJT Page 020] [\x 20/] Kattha ca bhikkhave satibalaæ daÂÂhabbaæ: catusu satipaÂÂhÃnesu. Ettha satibalaæ daÂÂhabbaæ. Kattha ca bhikkhave samÃdhibalaæ daÂÂhabbaæ: catusu jhÃnesu. Ettha samÃdhibalaæ daÂÂhabbaæ. Kattha ca bhikkhave pa¤¤Ãbalaæ daÂÂhabba: catusu ariyasaccesu. Ettha pa¤¤Ãbalaæ daÂÂhabbaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤cabalÃnÅti. 5. 1. 2. 6 (Bala agga suttaæ) 16. Pa¤cimÃni bhikkhave balÃni. KatamÃni pa¤ca: SaddhÃbalaæ, viriyabalaæ, satibalaæ, samÃdhibalaæ. Pa¤¤Ãbalaæ imÃni kho bhikkhave pa¤cabalÃni. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ balÃnaæ etaæ aggaæ, etaæ saÇgÃhikaæ, etaæ saÇghÃtaniyaæ yadidaæ pa¤¤Ãbalaæ. SeyyathÃpi bhikkhave kÆÂÃgÃrassa etaæ aggaæ, etaæ saÇgÃhikaæ, etaæ saÇghÃtaniyaæ yadidaæ kÆÂaæ. Evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ balÃnaæ etaæ aggaæ, etaæ saÇgÃhikaæ, etaæ saÇghÃtaniyaæ yadidaæ pa¤¤Ãbalanti. 5. 1. 2. 7 (Attahitasuttaæ) 17. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu attahitÃya paÂipanno hoti, no parahitÃya. Katamehi pa¤cahi? Idha bhikkhave bhikkhu attanà sÅlasampanno hoti, no paraæ sÅla sampadÃya samÃdapeti. Attanà samÃdhisamipanno hoti, no paraæ samÃdhisampadÃya samÃdapeti. Attanà pa¤¤Ãsampanno hoti, no paraæ pa¤¤Ã sampadÃya samÃdapeti. Attanà vimuttisampanno hoti, no paraæ vimuttisampadÃya samÃdapeti. Attanà vimutti¤Ãïadassanasampanto hoti, no paraæ vimuttiti¤ÃïadassanasampadÃya samÃdapeti. [PTS Page 013] [\q 13/] imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgako bhikkhu attahitÃya paÂipanno hoti, no parahitÃyÃti. PutakuÂa-uddÃna [BJT Page 022. [\x 22/] ] 5. 1. 2. 8 (Parahitasuttaæ) 18. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu parahitÃya paÂipanto hoti, no attahitÃya. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu attanà na sÅlasampanno hoti, paraæ sÅla sampadÃya samÃdapeti. Attanà na samÃdhisampanno hoti, paraæ samÃdhisampadÃya samÃdapeti. Attanà na pa¤¤Ãsampanno hoti, paraæ pa¤¤ÃsampadÃya samÃdapeti. Attanà na vimuttisampanno hoti, paraæ vimuttisampadÃya samÃdapeti. Attanà na vimutti¤Ãïadassanasampannano hoti, paraæ vimutti¤Ãïa dassana sampadÃya samÃdapeti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu parahitÃya paÂipanno hoti, no attahitÃyÃti. 5. 1. 2. 9 (Neva attahitano parahitasuttaæ) 19. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu neva attahitÃya paÂipanno hoti, no parahitÃya. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu attanà na sÅlasampanno hoti, no paraæ sÅlasampadÃya samÃdapeti. Attanà na samÃdhisampanno hoti, no paraæ samÃdhisampadÃya samÃdapeti. Attanà na pa¤¤Ã sampanno hoti, no paraæ pa¤¤Ã sampadÃya samÃdapeti. Attanà na vimutti sampanno hoti, no paraæ vimuttisampadÃya samÃdapeti. Attanà na vimutti¤Ãïadassana sampanno hoti, no paraæ vimutti¤ÃïadassanasampadÃya samÃdapeti. [PTS Page 014] [\q 14/] imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu neva attahitÃya paÂipanno hoti, no parahitÃyÃti. [BJT Page 024. [\x 24/] ] 5. 1. 2. 10 (Attahitaparahitasuttaæ) 20. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu attahitÃya ca paÂipanno hoti ParahitÃya ca. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu attanà ca sÅlasampanno hoti, para¤ca sÅlasampadÃya samÃdapeti. Attanà ca samÃdhisampanno hoti, para¤ca samÃdhisampadÃya samÃdapeti. Attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti, para¤ca pa¤¤ÃsampadÃya samÃdapeti. Attanà ca vimuttisampanno hoti, para¤ca vimuttisampadÃya samÃdapeti. Attanà ca vimutti¤aïadassanasampanno hoti, para¤ca vimutti¤ÃïadassanasampadÃya samÃdapeti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu attahitÃya ca paÂipanno hoti parahitÃya cÃti. Balavaggo dutiyo. TassuddÃnaæ: AnanussutakÆÂa¤ca saÇkhittaæ vitthatena ca, DaÂÂhabba¤ca puna kÆÂaæ cattÃropi hitena cÃti. [BJT Page 026] [\x 26/] 3. Pa¤caÇgikavaggo 5. 1. 3. 1 (PaÂhama agÃrava suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 21. So vata bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso asabhÃgavuttiko sabrahmacÃrÅsu ÃbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ paripuressati'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [PTS Page 015] [\q 15/] ÃbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ aparipÆretvà sekhaæ 1 dhammaæ paripÆressatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sekhaæ dhammaæ aparipÆretvà sÅlÃni paripÆressatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SÅlÃni aparipÆretvà sammÃdiÂÂhiæ paripÆressati'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SammÃdiÂÂhiæ aparipÆretvà sammÃsamÃdhiæ paripuressatÅ' ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vata bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso sabhÃgavuttiko sabrahmacÃrÅsu ÃbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ paripÆressatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati, ÃbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ paripÆretvà sekhaæ dhammaæ paripÆressatÅ, ti ÂhÃnametaæ vijjati. Sekhaæ dhammaæ paripÆretvà sÅlÃni paripÆressatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati. SÅlÃni paripÆretvà sammÃdiÂaÂhiæ paripÆressatÅ'ki ÂhÃnametaæ vijjati. SammÃdiÂÂhiæ paripÆretvà sammÃsamÃdhiæ paripÆressatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati. 5. 1. 3. 2 (Dutiya agÃrava suttaæ) 22. So vata bhikkhave bhikkhu agÃravo appatisso asabhÃgavuttiko sabrahmacÃrÅsu ÃbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ paripÆressatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. ùbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ aparipÆretvà sekhaæ dhammaæ paripÆressatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sekhaæ dhammaæ aparipÆretvà sÅlakkhandhaæ paripÆressatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SÅlakkhandhaæ aparipÆretvà samÃdhikkhandhaæ paripÆressatÅ, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SamÃdhikkhandhaæ AparipÆretvà pa¤¤Ãkkhandhaæ paripÆressatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vana bhikkhave bhikkhu sagÃravo sappatisso sabhÃgavuttiko SabrahmacÃrÅsu ÃbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ paripÆressatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati. ùbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ paripÆretvà sekhaæ dhammaæ paripÆressatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati. Sekhaæ dhammaæ paripÆretvà sÅlakkhandhaæ paripÆressatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati. SÅlakkhandhaæ paripÆretvà samÃdhikkhandhaæ paripÆressati'ti ÂhÃnametaæ [PTS Page 016] [\q 16/] vijjati. SamÃdhikkhandhaæ paripÆretvà pa¤¤Ãkkhandhaæ paripÆressatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjatÅ'ti. 1. Sekkhaæ syà [BJT Page 028] [\x 28/] 5. 1. 3. 3 (Upakkilesasuttaæ) 23. Pa¤cime bhikkhave jÃtarÆpassa upakkilesÃ, yehi upakkilesehi upakkiliÂÂhaæ jÃtarÆpaæ na ceva mudu hoti, na ca kammaniyaæ, na ca pabhassaraæ, pabhaÇgu ca, 1 na ca sammà upeti kammÃya. Katame pa¤ca? Ayo lohaæ tipu sÅsaæ sajjhu. 2 Ime kho bhikkhave pa¤ca jÃtarÆpassa upakkilesÃ, yehi upakkilesehi upakkiliÂÂhaæ jÃtarÆpaæ na ceva mudu hoti, na ca kammaniyaæ na ca pabhassaraæ, pabhaÇgu ca, na ca sammà upeti kammÃya. Yato ca kho bhikkhave jÃtarÆpaæ imehi pa¤cahi upakkilesehi vippamuttaæ 3 hoti, taæ hoti jÃtarÆpaæ mudu ca kammaniya¤ca pabhassaraæ ca, na ca pabhaÇgu, sammà upeti kammÃya yassà yassÃ4 ca pilandhanavikatiyà ÃkaÇkhati:yadi muddikÃya yadi kuï¬alÃya yadi gÅveyyakÃya5 yadi suvaïïamÃlakÃya. Ta¤cassa atthaæ anuhoti. SuvaïaïamÃlakaya. Ta¤cassa atthaæ anubhoti. Evameva kho bhikkhave pa¤cime cittassa upakkilesà yehi upakkilesehi upakkiliÂÂhaæ cittaæ naceva mudu hoti, na ca kammaniyaæ. Na ca pabhassaraæ, pabhaÇgu ca, na ca sammÃsamÃdhÅyati ÃsavÃnaæ khayÃya. Katame pa¤ca? KÃmacchando vyÃpÃdo thÅnamiddhaæ 6 uddhaccakukkuccaæ vicikicchÃ. Ime kho bhikkhave pa¤ca cittassa upakkilesà yehi upakkilesehi upakkiliÂÂhaæ cittaæ na ceva mudu hoti, na ca kammaniyaæ, na ca pabhassaraæ. PabhaÇgu ca, na ca sammÃsamÃdhÅyati ÃsavÃnaæ khayÃya. Yato ca kho bhikkhave cittaæ imehi pa¤cahi upakkilesehi vippamuttaæ hoti, taæ hoti cittaæ mudu ca [PTS Page 017] [\q 17/] kammaniya¤ca pahassara¤ca, na ca pahaÇgu, sammÃsamÃdhÅyati ÃsavÃnaæ khayÃya. Yassa yassa ca abhi¤¤ÃsacchikaraïÅyassa dhammassa cittaæ abhininnÃmeti abhi¤¤Ã sacchikiriyÃya, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati: "anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhaveyyaæ, ekopi hutvà bahudhà assaæ bahudhÃpi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃ'pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake, udake'pi abhijjamÃne gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃse'pi pallaÇkena kamati seyyathÃ'pi pakkhÅ sakuïo. Ime'pi candimasuriye evaæmahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati parimajjati. YÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteyyanti" tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati: "dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïeyyaæ dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre ye santike cÃ" ti. Tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. 1. PabhaÇgusÅmu 2. Sajjhuæ machasaæ, sajjhÃsyÃ. 3. Vimuttaæmachasaæ 4. Yassakassaci pilandhanavikatiyÃsyà 5. GÅveyyakenakatthaci 6. ThÅnamiddhaæmachasaæ [BJT Page 030] [\x 30/] So sace ÃkaÇkhati "parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃneyyaæ sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃneyyaæ, [PTS Page 018] [\q 18/] vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃneyyaæ, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃneyyaæ, vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃneyyaæ, samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃneyyaæ. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃneyyaæ, saÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃneyyaæ, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃneyyaæ, mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃneyyaæ, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃneyyaæ, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃneyyaæ, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃneyyaæ, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃneyyaæ, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃneyyaæ, pajÃneyyaæ, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cintanti pajÃneyya"nti. Tatra tatreva sakkhibhahabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati "anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyyaæ seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo catasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi aneke'pi saævaÂÂakappe aneke'pi vivaÂÂakappe aneke'pi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ tatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti iti sÃkÃraæ sa uddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyya"nti, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. [PTS Page 019] [\q 19/] so sace ÃkaÇkhati "dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïeïa sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatÃ, vacÅ duccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂiÂhikà MicchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime vata pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅ sucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppannÃti iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïeïa dubbaïeïa sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃneyya" nti tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati "ÃsavÃnaæ khayà (anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ) diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya' nti, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyataneti. 5. 1. 3. 4 (DussÅlasuttaæ) 24. DussÅlassa bhikkhave sÅlavipannassa hatÆpaniso hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimahi asati sammÃsamÃdhivipannassa hatÆpanisaæ hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane asati yathÃbhÆta¤Ãïadassanavipannassa hatÆpaniso hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge asati nibbidÃvirÃga vipannassa hatÆpanisaæ hoti vimutti¤Ãïadassanaæ. SeyyathÃpi bhikkhave rukkho sÃkhÃpalÃsavipanno, tassa papaÂikÃ'pi na pÃripÆriæ gacchati. Taco'pi [PTS Page 020] [\q 20/] na pÃripÆriæ gacchati. Pheggu' pi na pÃripuriæ gacchati. SÃropi na pÃripuriæ gacchati. Evameva kho bhikkhave dussÅlassa sÅlavipannassa hatÆpaniso hoti sammÃsamÃdhi samimÃsamÃdhimhi asati sammÃsamÃdhivipannassa hatÆpanisaæ hoti yathÃbhÆta ¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane asati yathÃbhÆta ¤Ãïadassanavipannassa hatÆpaniso hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge asati nibibidÃvirÃgavipannassa hatÆpanisaæ hoti vimutti¤Ãïadassanaæ. SÅlavato bhikkhave sÅlasampannassa upanissayasampanno hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimhi sati sammÃsamÃdhisampannassa upanissaya sampannaæ1 hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane sati yathÃbhÆta¤Ãïadassanasampannassa upanissayasampanno hoti nibbidà virÃgo. NibbidÃvirÃge sati nibbidÃvirÃgasampannassa upanissayasampannaæ2 hoti vimutti¤Ãïadassanaæ. SeyyathÃ'pi bhikkhave rukkho sakhÃpalÃsasampanno, tassa papaÂikÃ'pi3 pÃripÆriæ gacchati. Tacopi pÃripÆriæ gacchati. Pheggupi pÃripÆriæ gacchati. SÃro'pi pÃripÆriæ gacchati. 4 Evameva kho bhikkhave sÅlavato sÅlasampannassa upanissayasampanno hoti sammÃsamÃdhi sammÃsamÃdhimhi sati sammÃsamÃdhisampannassa upanisasyasampannaæ1 hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane sati yathÃbhÆta¤Ãïadassanasampannassa upanissayasampanno hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge sati nibbidÃvirÃgasampannassa upanissayasampannaæ hoti vimutti¤Ãïadassananti. 1. UpanissayasampannosÅ 2. Upanisasampannaæmachasaæ 3. PapapaÂikÃsyà 4. Tacopi pheggupi sÃropi pÃripÆriæ gacchatisÅ. Ye [BJT Page 032] [\x 32/] 5. 1. 3. 5 (AnuggahÅtasuttaæ) 25. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi anuggahità sammÃdiÂÂhi ceto vimuttiphalà ca hoti, cetovimuttiphalÃnisaæsà ca, pa¤¤Ãvimuttiphalà ca hoti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà ca. Katamehi pa¤cahi: [PTS Page 021] [\q 21/] idha bhikkhave sammÃdiÂÂhi sÅlÃnuggahità ca hoti. SutÃnuggahità ca 1 hoti. SÃkacchÃnuggahità ca hoti. SamathÃnuggahità ca hoti. VipassanÃnuggahità ca hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi anuggahità sammÃdiÂÂhi cetovimuttiphalà ca hoti. CetovimuttiphalÃnisaæsà ca, , pa¤¤Ãvimuttiphalà ca hoti, pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà cÃti. 5. 1. 3. 6 (VimuttÃyatana suttaæ) 26. Pa¤cimÃni bhikkhave vimuttÃyatanÃni, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimuttaæ và cittaæ vimuccati, aparikkhÅïà và 2 Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppattaæ vÃ3 anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. KatamÃni pa¤ca? (1) Idha bhikkhave bhikkhuno satthà dhammaæ deseti a¤¤ataro và garuÂÂhÃniyo 4 sabrahmacÃrÅ. Yathà yathà bhikkhave tassa bhikkhuno satthà dhammaæ deseti, a¤¤ataro và garuÂÂhÃniyo sabrahmacÃrÅ tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti, dhamimapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmojjaæ 5 jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati passaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ vimuttÃyatanaæ, yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimuttaæ và cittaæ vimuccati, aparikkhÅïà và Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppattaæ và anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. (2) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno na heva kho satthà dhammaæ deseti, a¤¤ataro và garuÂÂhÃniyo sabrahmacÃrÅ. Api ca kho yathÃsutaæ yathà pariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti, yathà yathà bhikkhave bhikkhu [PTS Page 022] [\q 22/] yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti. DhammapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmojjaæ jÃyati pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. 1SuttÃnuggahitÃcasyà 2. AparikkhÅïà syà 3. Ananupattaæ vÃsÅmu 4. GaruÂÂhÃtiko sÅmu 5. PÃmujjaæ sÅmu, syà [BJT Page 034] [\x 34/] Idaæ bhikkhave dutiyaæ vimuttÃyatanaæ yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimuttaæ và cittaæ vimuccati, aparikkhÅïà và Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppattaæ và anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. (3) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno na heva kho satthà dhammaæ deseti, a¤¤ataro và garuÂÂhÃniyo sabrahmacÃrÅ. NÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti. Api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti yathà yathà bhikkhave bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti. Tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti, dhammapaÂisaævidÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. 1 Sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ bhikkhave tatiyaæ vimuttÃyatanaæ yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimuttaæ và cittaæ vimuccati, aparikkhÅïà và Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppattaæ và anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. (4) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno naheva kho satthà dhammaæ deseti, a¤¤ataro và garuÂÂhÃniyo sabrahmacÃri. NÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti, api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi [PTS Page 023] [\q 23/] anuvicÃreti manasÃnupekkhati. Yathà yathà bhikkhave bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti dhammapaÂisaævedi ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ bhikkhave catutthaæ vimuttÃyatanaæ yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimuttaæ và cittaæ vimuccati, aparikkhiïà và Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppattaæ và anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. (5) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno naheva kho satthà dhammaæ deseti, a¤¤ataro và garuÂÂhÃniyo sabrahmacÃrÅ. NÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti, nÃpi yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati. Api ca khvassa a¤¤ataraæ samÃdhinimittaæ suggahÅtaæ hoti, sumanasikataæ sÆpadhÃritaæ SuppaÂividdhaæ pa¤¤Ãya. 1. SuggahÅtaæ sugÃhÅ vediyatisÅmu. [BJT Page 036] [\x 36/] Yathà yathà bhikkhave bhikkhuno a¤¤ataraæ samÃdhinimittaæ suggahÅtaæ hoti sumanasikataæ sÆpadhÃritaæ suppaÂividdhaæ pa¤¤Ãya, tathà tathà so tasmiæ dhamme atthapaÂisaævedÅ ca hoti dhammapaÂisaævedÅ ca. Tassa atthapaÂisaævedino dhammapaÂisaævedino pÃmojjaæ jÃyati. Pamuditassa pÅti jÃyati. PÅtimanassa kÃyo passambhati. PassaddhakÃyo sukhaæ vedeti. Sukhino cittaæ samÃdhiyati. Idaæ bhikkhave pa¤camaæ vimuttÃyatanaæ yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa [PTS Page 024] [\q 24/] viharato avimuttaæ và cittaæ vimuccati, aparikkhÅïà và Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppattaæ và anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca vimuttÃyatanÃni. Yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimuttaæ và cittaæ vimuccati, aparikkhÅïà và Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppattaæ và anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃtÅ'ti. 5. 1. 3. 7 (SamÃdhisuttaæ) 27. SamÃdhiæ bhikkhave bhÃvetha appamÃïaæ nipakà patissatÃ. SamÃdhiæ bhikkhave bhÃvayataæ appamÃïaæ nipakÃnaæ patissatÃnaæ pa¤ca ¤ÃïÃni paccattaæ yeva uppajjanti. KatamÃni pa¤ca: ayaæ samÃdhi paccuppannasukho ceva Ãyatiæ ca sukhavipÃkoti paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjati. Ayaæ samÃdhi ariyo nirÃmisoti paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjati. Ayaæ samÃdhi akÃpurisasevito'ti paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjati. Ayaæ samÃdhi santo païÅto paÂippassaddhaladdho1 ekodibhÃvÃdhigato na ca sasaækhÃraniggayhavÃrita vato'ti2 paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjati. So kho panÃhaæ imaæ samÃdhiæ sato va samÃpajjÃmi sato va uÂÂhahÃmÅ'ti 3 paccattaæ yeva ¤Ãïaæ uppajjati. SamÃdhiæ bhikkhave bhÃvetha appamÃïaæ nipakà patissatÃ. SamÃdhiæ bhikkhave bhÃvayataæ appamÃïaæ nipakÃnaæ patissatÃnaæ imÃni pa¤ca ¤ÃïÃni paccattaæ yeva uppajjantÅ'ti, 5. 1. 3. 8 (Pa¤caÇgikasamÃdhisuttaæ) 28. [PTS Page 025] [\q 25/] ariyassa bhikkhave pa¤caÇgikassa sammà samÃdhissa bhÃvanaæ desissÃmi4 taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha, bhÃsissÃmi'ti. Evaæ bhanteti'ti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca. 1. PaÂippassaddhiladdho, syà 2. Na ca sasaækhÃraniggayha vÃtapattoti syà na sasaækhÃra niggasha CÃriyÃdhihatotimachasaæ (?) Na ca sasaækhÃraniggayha cÃritapapatitotisÅmu 3. Sato kho panÃhaæ imaæ samÃpajjÃmÅ, sato uÂÂhahÃmitimachasaæ satoca samÃpajjÃmÅ sato uÂÂhÃhÃmÅtisyà 4. DesessÃmisyÃmachasaæ [BJT Page 038] [\x 38/] Katamà ca bhikkhave ariyassa pa¤caÇgikassa sammÃsamÃdhissa bhÃvanÃ? (1) Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi bhikkhave dakkho nahÃpako1 và nahÃpakantevÃsÅ2 và kaæsathÃle nahÃniyacuïïÃni3 Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ sanneyya, sÃyaæ4 nahÃniyapiï¬i snehÃnugatÃ5 snehaparetÃ6 santarabÃhirà phuÂà snehena na ca paggharati. 7 Evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti ariyassa bhikkhave pa¤caÇgikassa sammà samÃdhissa ayaæ paÂhamà bhÃvanÃ. (2) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi bhikkhave udakarahado ubbhidodako8, tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na uttarÃya [PTS Page 026] [\q 26/] disÃya udakassa Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakassa Ãyamukhaæ, devo ca kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ nÃnuppaveccheyya, atha kho tambhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubbhijjÅtvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripureyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho bhikkhave bhikkhu imeva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripureti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Ariyassa bhikkhave pa¤caÇgikassa sammÃsamÃdhissa ayaæ dutiyà bhÃvanÃ. (3) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena apphuÂaæ hoti. 1. NhÃpako cÃmachasaæ 2. TahÃpakantevÃsÅ vÃmachasaæ 3. NhÃniya cuïïÃnimachasaæ, syÃ. 4. YaæsÃsÅmu 5. SinehÃnugatÃsyà 6. SÅnehaparetÃsyà 7. PaggharinÅ machasaæ ubbhitodakosyÃ:gambhÅro machasaæ [BJT Page 040] [\x 40/] SeyyathÃpi bhikkhave uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni anto nimuggaposÅni, 1 tÃni yÃvaggà 2 yÃva mÆlÃ3 sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni paripÆrÃni paripphuÂÃni. NÃssa ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato 4 kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. Ariyassa bhikkhave pa¤caÇgikassa sammÃsamÃdhissa ayaæ tatiyà bhÃvanÃ. (4) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pÃhÃïà [PTS Page 027] [\q 27/] dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà PariyodÃtena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi bhikkhave puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa. Evameva kho bhikkhave bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà PariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Ariyassa bhikkhave pa¤caÇgikassa sammÃsamÃdhissa ayaæ catutthà bhÃvanÃ. (5) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno paccavekkhaïÃnimittaæ suggahÅtaæ hoti sumanasikataæ sÆpadhÃritaæ, suppaÂividdhaæ pa¤¤Ãya. SeyyathÃpi bhikkhave a¤¤o và a¤¤aæ5 paccavekkheyya, Âhito và nisinnaæ paccavekkheyya, nisinno và nipannaæ paccavekkheyya evameva kho bhikkhave bhikkhuno paccavekkhaïÃnimittaæ suggahÅtaæ hoti sumanasikataæ sÆpadhÃritaæ, suppaÂividdhaæ pa¤¤ÃyÃ'ti. Ariyassa bhikkhave pa¤caÇgikassa sammÃsamÃdhissa ayaæ pa¤camÅ bhÃvanà Evaæ bhÃvite kho bhikkhave bhikkhu ariye pa¤caÇgike sammà samÃdhimhi evaæ bahulÅkate yassa yassa abhi¤¤Ã sacchikaraïÅyassa dhammassa cittaæ abhininnÃmeti abhi¤¤Ã sacchikiriyÃya, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. SeyyathÃpi bhikkhave udakamaïiko ÃdhÃre Âhapito pÆro udakassa samatittiko kÃkapeyyo, tamenaæ balavà puriso yato yato Ãvajjeyya, Ãgaccheyya udakanti? 'Evaæ [PTS Page 028] [\q 28/] bhante'. 1. Nimuggaposini sÅmu. 2. TÃni yÃvacaggÃsyà machasaæ 3. Yà va ca mÆlÃsyà machasaæ. TÃti yÃva ca nimamÆlÃsÅmu. 4. SabbÃvataæsÅmu. 5. A¤¤e và a¤¤aæ và sÅmu. [BJT Page 042] [\x 42/] Evameva kho bhikkhave bhikkhu evaæ bhÃvite ariye pa¤caÇgike sammà samÃdhimhi evaæ bahulÅkate yassa yassa abhi¤¤Ã sacchikaraïÅyassa dhammassa cittaæ abhininnÃmeni abhi¤¤Ã sacchikiriyÃya, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃni sati sati Ãyatane. SeyyathÃpi bhikkhave same bhumibhÃge pokkharaïÅ caturassÃ1 Ãlibaddhà pÆrà udakassa samatittikà kÃkapeyyÃ, tamenaæ balavà puriso yato yato Ãliæ mu¤ceyya, Ãgaccheyya udakanti?. 'Evaæ bhante'. Evameva kho bhikkhave bhikkhu evaæ bhÃvite ariye pa¤caÇgike sammÃsamÃdhimahi evaæ bahulÅkate yassa yassa abhi¤¤Ã sacchikaraïÅyassa dhammassa cittaæ abhininnÃmeti abhi¤¤Ã sacchikiriyÃya, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. SeyyathÃpi bhikkhave subhÆmiyaæ cÃtummahÃpathe2 Ãja¤¤aratho yutto assa Âhito odhastapatodo, tamenaæ dakkho yoggÃcariyo assadammasÃrathi abhirÆhitvà vÃmena hatthena rasmiyo gahetvà dakkhiïena hatthena patodaæ gahetvà yenicchakaæ yadicchakaæ sÃreyyapi paccÃsÃreyyapi. Evameva kho bhikkhave bhikkhu evaæ bhÃvite ariye pa¤caÇgike sammà samÃdhimhi evaæ bahulÅkate yassa yassa abhi¤¤Ã sacchikaraïÅyassa dhammassa cittaæ abhininnÃmeti abhi¤¤Ã sacchikiriyÃya, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati: "anekavihitaæ iddhividhaæ [PTS Page 029] [\q 29/] paccanubhaveyyaæ: ekopi hutvà bahudhà assaæ bahudhÃpi hutvà eko assaæ, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gaccheyyaæ seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ kareyyaæ seyyathÃpi udake, udakepi abhijjamÃne gaccheyyaæ seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃsepi pallaÇkena kameyyaæ seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo, imepi candimasuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parÃmaseyyaæ parimajjeyyaæ, yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteyya'nti, tatra tatreva sakkhibhabbataæ PÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati:"dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïeyyaæ dibbe ca mÃnusake ca ye dÆre santike cÃ'ti, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati. "ParasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃneyyaæ sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanati pajÃneyyaæ vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃneyyaæ, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃneyyaæ, vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃneyyaæ, samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃneyyaæ, vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃneyyaæ, saÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃneyyaæ, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃneyyaæ, mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃneyyaæ, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃneyyaæ, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃneyyaæ, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃneyyaæ, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃneyyaæ, vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃneyyaæ avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃneyyanti tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati:"anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyyaæ seyyathÅdaæ ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe. AmutrÃsiæ evannÃmo, evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ, tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhupapannoti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyya" nti tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati: " dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃneyyaæ: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. ' Ime và bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnà te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ' ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïeïa dubbaïïe sugate duggate yathà kammÆpage satte pajÃneyya "nti tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhati: "ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto vimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya 2'nti tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÃti sati sati Ãyataneti. 1. Caturaæsà machasaæ 2. CatumahÃpathe machasaæ [BJT Page 044] [\x 44/] 5. 1. 3. 9 (CaÇkamÃnisaæsasuttaæ) 29. Pa¤cime bhikkhave caÇkame ÃnisaæsÃ. Katame pa¤ca? [PTS Page 030] [\q 30/] addhÃnakkhamo hoti. PadhÃnakkhamo hoti. AppÃbÃdho hoti. AsitapÅtakhÃyitasÃyitaæ1 sammà parinÃmaæ gacchati. CaÇkamÃdhigato samÃdhi ciraÂÂhitiko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca caÇkame ÃnisaæsÃti. 5. 1. 3. 10 (NÃgitasuttaæ) 30. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena icchÃnaÇgalaæ nÃma kosalÃnaæ brÃhmaïagÃmo tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà icchÃnaÇgale viharati icchÃnaÇgala vanasaï¬e. Assosuæ kho icchÃnaÇgalakÃ2 brÃhmaïagahapatikÃ"samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito icchÃnaÇgalaæ anuppatto icchÃnaÇgale viharati icchÃnaÇgalavanasaï¬e. "Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: "itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà dvemanussÃnaæ buddho bhagavÃti. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti". 'So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ, brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ'ti. Atha kho icchÃnaÇgalakà brÃhmaïagahapatikà tassà rattiyà accayena pahÆtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ ÃdÃya yena icchÃnaÇgalavanasaï¬o tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bahidvÃrakoÂÂhake aÂÂhaæsu uccÃsaddà mahÃsaddÃ. 1. Asitaæ pÅtaæ khÃyitaæ sÃyitaæ machasaæ, syÃ' 2. IcchÃnaÇgalikà sÅmu 3. SyÃmapotthake na dissate. [BJT Page 046] [\x 46/] [PTS Page 031] [\q 31/] tena kho pana samayena Ãyasmà nÃgito bhagavato upaÂÂhÃko hoti. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ nÃgitaæ Ãmantesi: ke panete1 nÃgita uccÃsaddà mahÃsaddà kevaÂÂà ma¤¤e macchavilopeti?2 "Ete bhante icchÃnaÇgalakà brÃhmaïagahapatikà pahutaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ ÃdÃya babhidvÃrakoÂÂhake Âhità bhagavantaæ yeva uddissa bhikkhusaÇgha¤cÃ"ti. MÃhaæ nÃgita yasena samÃgamo, 3 mà ca mayà yaso. Yo kho nÃgita nayimassa nekkhammasukhassa pavivekasukhassa upasamasukhassa sambodhasukhassa nikÃmalÃbhÅ assa akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, yassÃhaæ nekkhammasukhassa pavivekasukhassa upasamasukhassa sambodhasukhassa nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, so taæ mÅÊhasukhaæ4 middhasukhaæ lÃbhasakkÃrasilokasukhaæ sÃdiyeyyÃti. "AdhivÃste'dÃni bhante bhagavÃ, adhivÃsetu sugato. AdhivÃsana kÃlo'dÃni bhante bhagavato. Yena yeneva'dÃni bhante bhagavà gamissati, tanninnÃva bhavissanti brÃhmaïa gahapatikà negamà ceva jÃnapadà ca. SeyyathÃpi bhante thullaphusitake deve vassante yathÃninnaæ udakÃni pavattanti, evameva kho bhante yena yeneva'dÃni bhagavà gamissati, tanninnÃva bhavissanti brÃhmaïagahapatikà negamà ceva jÃnapadà ca taæ kissa hetu? TathÃhi bhante bhagavato sÅlapa¤¤Ãïa"nati. MÃhaæ nÃgita yasena samÃgamo3, mà ca mayà yaso. Yo kho nÃgita nayimassa nekkhammasukhassa pavivekasukhassa upasamasukhassa sambodhasukhassa nikÃmalÃbhÅ assa akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, yassÃhaæ nekkhammasukhassa pavivekasukhassa upasamasukhassa sambodhasukhassa nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, so taæ4 mÅlhasukhaæ middhasukhaæ lÃbhasakkÃrasilokasukhaæ sÃdiyeyya. [PTS Page 032] [\q 32/] asitapÅtakhÃyitasÃyitassa kho nÃgita uccÃrapassÃvo. Eso tassa nissando. 1. Ke pana te syÃ, ke pana kho machasaæ. 2. VilopennÅti syÃ, sÅmu. 3. SamÃgamaæ, sÅmu. Machasaæ. 4. Yo taæ mÅÊhasukhaæ machasaæ, syÃ. [BJT Page 048] [\x 48/] PiyÃnaæ kho nÃgita viparinÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. Eso tassa nissando. AsubhanimittÃnuyogaæ anuyuttassa kho nÃgita subhanimitte1 pÃÂikkÆlyatÃ2 saïÂhÃti. Eso tassa nissando. Chassu3 kho nÃgita phassÃyatanesu aniccÃnupassÅno viharato phasse pÃÂikkÆlyatà saïÂhÃti. Eso tassa nissando. Pa¤casu kho nÃgita upÃdÃnakkhandhesu udayabbayÃnupassino viharato upÃdÃne pÃÂikkÆlyatà saïÂhÃti. Eso tassa nissandoti. Pa¤caÇgikavaggo tatiyo. TassuddÃnaæ: DvegÃravupakkileso dussÅlÃnuggahena ca VimuttisamÃdhipa¤caÇgikà caÇkamo nÃgitena cÃti 1. Subhanimittena sÅmu. 2. PÃÂikulyatà machasaæ paÂikkulyatà sÅmu. 3. Chasu machasaæ [BJT Page 050] [\x 50/] 4. SumanÃvaggo 5. 1. 4. 1. (SumanÃsuttaæ) 31. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. * Atha kho sumanà rÃjakumÃrÅ pa¤cahi rathasatehi pa¤cahi1 rÃjakumÃrisatehi parivutà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnà kho sumanà rÃjakumÃrÅ bhagavantaæ etadavoca: Idhassu bhante bhagavato dve sÃvakà samasaddhà samasÅlà samapa¤¤Ã, eko dÃyako eko adÃyako, te kÃyassa [PTS Page 033] [\q 33/] bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjeyyuæ, devabhÆtÃnampana nesaæ bhante siyà viseso siyà nÃnÃkaraïanti? Siyà sumane'ti bhagavà avoca. Yo so sumane dÃyako, so amuæ adÃyakaæ devabhÆto samÃno pa¤cahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti. Dibbena ÃyunÃ, dibbena vaïïena, dibbena sukhena, dibbena yasena, dibbena Ãdhipateyyena. 2 Yo so sumane dÃyako, so amuæ adÃyakaæ devabhuto samÃno imehi pa¤cahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti 3 Sace pana te bhante tato cutà itthattaæ Ãgacchanti, manussabhÆtÃnaæ pana tesaæ bhante siyà viseso, siyà nÃnÃkaraïanti? Siyà sumaneti bhagavà avoca. Yo so sumane dÃyako. So amuæ adÃyakaæ manussabhuto samÃno pa¤cahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti: mÃnusakena4 ÃyunÃ, mÃnusakena vaïïena, mÃnusakena sukhena mÃnusakena yasena, mÃnusakena Ãdhipateyyena. Yo so sumane dÃyako, so amuæ adÃyakaæ manussabhuto samÃno imehi pa¤cahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti. Sace pana te bhante ubho agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, pabbajitÃnaæ pana nesaæ5 bhante siyà viseso siyà nÃnÃkaraïanti? Siyà sumaneti bhagavà avoca. Yo so sumane dÃyako, so amuæ adÃyakaæ pabbajito samÃno pa¤cahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti: yÃcito'va bahulaæ cÅvaraæ paribhu¤jati appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcito'va bahulaæ senÃsanaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcito'va bahulaæ gilÃna paccaya bhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito: * SyÃma potthake ayaæ pÃÂho natthi, ekaæ samayaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharatijetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme machasaæ 1. Pa¤cahi ca syà 2. Adhipateyyena syà 3. AdhigaïhÃtÅti syÃ. 4. MÃnussakena sÅmu 5. Tesaæ sÅmu. [BJT Page 052] [\x 52/] Yehi kho pana sabrahmacÃrÅhi saddhiæ viharati, tyÃssa1 manÃpeneva bahulaæ kÃyakammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena, manÃpeneva bahulaæ vacÅkammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena, manÃpeneva2 bahulaæ manokammena samudÃcaranti, appaæ AmanÃpena. ManÃpaæ yeva3 upahÃraæ upaharanti, appaæ [PTS Page 034] [\q 34/] amanÃpaæ yo so sumane dÃyako, so amuæ adÃyakaæ pabbajito samÃno imehi pa¤cahi ÂhÃnehi adhigaïhÃti. 4 Sace pana te bhante ubho arahattaæ pÃpuïanti, arahattappattÃnaæ pana nesaæ bhante siyà viseso siyà nÃnÃkaraïanti?. Ettha kho panesÃhaæ sumane na ki¤ci nÃnÃkaraïaæ vadÃmi yadidaæ vimuttiyà vimuttinti. 5 Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante. YÃva¤cidaæ bhante alameva dÃnÃni dÃtuæ, alaæ pu¤¤Ãni kÃtuæ, yatra hi nÃma devabhÆtassapi upakÃrÃni pu¤¤Ãni, manussabhÆtassapi upakÃrÃni pu¤¤Ãni, pabbajitassapi upakÃrÃni pu¤¤ÃnÅti. Idamavova bhagavà idaæ vatvÃ6 sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ: 1. YathÃpi cando vimalo gacchaæ ÃkÃsadhÃtuyà Sabbe tÃrà gaïe loke ÃbhÃya atirocati, 2. Tatheva sÅlasampanno saddho purisapuggalo Sabbe maccharino loke cÃgena atirocati. 3. YathÃpi megho thanayaæ vijjumÃlÅ satakkaku Thalaæ ninnaæ ca pÆreti abhivassaæ vasundharaæ, 4. Evaæ dassana sampanno sammà sambuddhasÃvako Macchariæ adhigaïhÃti pa¤caÂhÃnehi paï¬ito: 5. ùyunà yasasà veca vaïïena ca sukhena ca Sace bhoga paribbÆÊho7 pecca sagge pamodatÅti8 1. Tassa syÃ, machasaæ 2. ManÃpena syÃ, 3. ManÃpa¤¤e ca syÃ, 4. AdhigaïhÃtÅti machasaæ, syà 5. Vimuttanti syà 6. VatvÃna machasaæ, syà 7. ParibyuÊho machasaæ 8. Sagge ca modati sÅmu. [BJT Page 054] [\x 54/] 5. 1. 4. 2 (CundÅsuttaæ) 32. [PTS Page 035] [\q 35/] ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati kalandakanivÃpe. Atha kho cundÅ rÃjakumÃrÅ pa¤cahi rathasatehi pa¤cahi ca kumÃri satehi parivutà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnà kho cundÅ rÃjakumÃrÅ bhagavantaæ etadavoca: AmhÃkaæ bhante bhÃtà cundo nÃma rÃjakumÃro. So evamÃha:"yadeva so hoti itthÅ và puriso và buddhaæ saraïaæ gato, dhammaæ saraïaæ gato, saÇghaæ saraïaæ gato, pÃïÃtipÃtà paÂivirato, adinnÃdÃnà paÂivirato, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato, musÃvÃdà paÂivirato, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato, so kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ yeca1 upapajjati, no duggatinni. " SÃhaæ bhante bhagavantaæ pucchÃmi: kathaæ rÆpe nu kho2 bhante satthari pasanno kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ yeva upapajjati, no duggatinti? SÃhaæ bhante bhagavantaæ pucchÃmi: kathaæ rÆpe nu kho2 bhante dhamme pasanno kÃyassabhedà parammaraïà sugatiæ yeva upapajjati, no duggatinti? Kathaæ rÆpe nu kho bhante saÇghe pasanno kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ yeva upapajjati, no duggatinti? Kathaæ rÆpesu sÅlesu paripÆrakÃri kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ yeva1 saggaæ lokaæ uppajjati, no duggatinti? YÃvatà cundi sattà apadà và dipadà và catuppadà và bahuppadà và rÆpino và arÆpino và sa¤¤ino và asa¤¤ino và nevasa¤¤inÃsa¤¤ino và tathÃgato tesaæ aggamakkhÃyati arahaæ sammà sambuddho. Ye kho cundi buddhe pasannÃ, agge te pasannÃ. Agge kho pana pasannÃnaæ aggo vipÃko hoti. YÃvatà cundi dhammà saækhatà và asaækhatà và virÃgo tesaæ aggamakkhÃyati yadidaæ madanimmadano pipÃsavinayo3 ÃlayasamugghÃto vaÂÂÆpacchedo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. Ye kho [PTS Page 036] [\q 36/] cundi virÃge dhamme pasannÃ. Agge te pasannà agge kho pana pasannÃnaæ aggo vipÃko hoti. YÃvatà cundi saÇghà và gaïà và tathÃgatasÃvakasaÇgho tesaæ aggamakkhÃyati yadidaæ cattÃri purisayugÃni aÂÂhapurisapuggalÃ. Esa bhagavato sÃvakasaægho Ãhuneyyo pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Ye kho cundi saæghe pasannÃ, agge te pasannÃ. Agge kho pana pasannÃnaæ aggo vipÃko hoti. 1. Sugati¤¤eva syà 2. Kathaæ rÆpe kho machasaæ 3. PipÃsÃvinayo sÅmu. [BJT Page 056] [\x 56/] YÃvatà cundÅ sÅlÃni, ariyakantÃni1 tesaæ aggamakkhÃyati yadidaæ akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni vi¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhi saævattanikÃni. Ye kho cundi ariyakantesu sÅlesu paripÆrakÃrino, agge te paripÆrakÃrino. Agge kho pana paripÆrakÃrÅnaæ aggo vipÃko hotÅti. 6. Aggato ve pasannÃnaæ aggaæ dhammaæ vijÃnataæ Agge buddhe pasannÃnaæ dakkhiïeyye anuttare, 7. Agge dhamme pasannÃnaæ virÃgÆpasame sukhe Agge saæghe pasannÃnaæ pu¤¤akkhette anuttare, 8. Aggasmiæ dÃnaæ dadataæ aggaæ pu¤¤aæ pava¬¬hati Aggaæ ÃyÆca2 vaïïo ca yaso kitti sukhaæ balaæ 9. Aggassa dÃtà medhÃvÅ aggadhammasamÃhito DevabhÆto manusso và aggappatto pamodatÅti. 5. 1. 4. 3. (Uggahasuttaæ) 33. Ekaæ samayaæ bhagavà bhaddiye3 viharati jÃtiyà vane. Atha kho uggaho meï¬aka nattà yena bhagavà tenupaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho uggaho meï¬akanattà bhagavantaæ etadavoca: AdhivÃsetu me bhante bhagavà svÃtanÃya attacatuttho [PTS Page 037] [\q 37/] bhattanti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho uggaho meï¬akanattà bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho bhagavà tassà rattiyà accayena pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena uggahassa meï¬akanattuno nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho uggaho meï¬akanattà bhagavantaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. Atha kho uggaho meï¬akanattà bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho uggaho meï¬akanattà bhagavantaæ etadavoca: 1. AriyakattÃni sÅlÃnimachasaæ 2. ùyu¤casÅmu. 3. BhaddikeaÂÂhakathÃ. [BJT Page 058] [\x 58/] Imà me bhante kumÃriyo patikulÃni gamissanti. Ovadatu tÃsaæ bhante bhagavÃ, anusÃsatu tÃsaæ bhante bhagavÃ, yaæ tÃsaæ assa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. Atha kho bhagavà tà kumÃriyo etadavoca: tasmÃtiha kumÃriyo evaæ sikkhitabbaæ: yassa vo' mÃtà pitaro bhattuno dassanti atthakÃmà hitesino anukampakà anukampaæ upÃdÃya, tassa bhavissÃma pubbuÂÂhÃyiniyo pacchÃnipÃtiniyo kiækÃrapaÂissà viniyo manÃpacÃriniyo piyavÃdiniyoti. Evaæ hi vo kumÃriyo sikkhitabbaæ. TasmÃtiha kumÃriyo evaæ sikkhitabbaæ ye te bhattu garuno bhavissanti mÃtÃti và pitÃti và samaïabrÃhmaïÃti vÃ, te sakkarissÃma garukarissÃma, 2 mÃnissÃma, pÆjessÃma, abbhÃgateva Ãsanodakena patipÆjessÃmÃti3 evaæ hi vo kumÃriyo sikkhitabbaæ. TasmÃtiha kumÃriyo evaæ sikkhitabbaæ ye te bhattu abbhantarà kammantà uïïÃti và kappÃsÃti vÃ, tattha dakkhà bhavissÃma analasà tatrÆpÃyÃya vimaæsÃya samannÃgatà alaæ kÃtuæ alaæ saævidhÃtunti evaæ hi vo kumÃriyo sikkhitabbaæ. TasmÃtÅha kumÃriyo evaæ sikkhitabbaæ: yo so bhattu abbhantaro antojano, dÃsÃtivà pessÃti [PTS Page 038] [\q 38/] và kammakarÃti vÃ, kammakarÃti vÃ, tesaæ kata¤ca katato jÃnissÃma, akata¤ca akatato jÃnissÃma, gilÃnakÃna¤ca balÃbalaæ jÃnissÃma, khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ cassa paccayena vibhajissÃmÃti. 4 Evaæ hi vo kumÃriyo sikkhitabbaæ. TasmÃtiha kumÃriyo evaæ sikkhitabbaæ: yaæ bhattà Ãharissati dhanaæ và dha¤¤aæ và rajataæ và jÃtarÆpaæ vÃ, taæ Ãrakkhena5 guttiyà sampÃdessÃma. Tassa bhavissÃma adhuttÅ athenÅ asoï¬Å avinÃsikÃyoti. Evaæ hi vo kumÃriyo sikkhitabbaæ. Imehi kho kumÃriyo pa¤cahi dhammehi samannÃgato mÃtugÃmo kÃyassa bhedà parammaraïà manÃpakÃyikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjatÅti. 10. Yo naæ bharati sabbadà niccaæ ÃtÃpi ussuko SabbakÃmaharaæ6 posaæ bhattÃraæ nÃti ma¤¤eti. 11. Na cÃpi sotthi bhattÃraæ icchÃcÃrena rosaye7 Bhattu ca garuno sabbe paÂipujeti paï¬itÃ. 12. UÂÂhÃhikÃ8 analasà saægahÅtaparijjanà Bhattu manÃpÃ9 carati sambhataæ anurakkhati. 13. Yà evaæ vattatÅ nÃri bhattucchandavasÃnugà ManÃpà nÃma te devà yattha sà upapajjatÅ ti. 1. Yassa kho sÅmu 2. Garuæ karissÃma machasaæ 3. PaÂipÆjessÃmÃti syÃ, machasaæ 4. Paccayaæsena vibhajissÃmÃti syÃ, sÅ 5. ùrakkhÃya sÅmu 6. SabbakÃmakaraæ, sÅmu. 7. IssÃcÃrena rosaye syÃ, machasaæ issÃvÃdena [pts] 8. UÂÂhÃyikà syÃ, 9. BhattumanÃpaæ machasaæ [BJT Page 060] [\x 60/] 5. 1. 4. 4 (SÅhasenÃpatisuttaæ) 34. Ekaæ samayaæ bhagavà vesÃlisaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃra sÃlÃyaæ. Atha kho sÅho senÃpati yena [PTS Page 039] [\q 39/] bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho sÅho senÃpati bhagavantaæ etadavoca: Sakkà nu kho bhante sandiÂÂhikaæ dÃnaphalaæ pa¤¤Ãpetunti? Sakkà sÅhÃti bhagavà avoca. DÃyako sÅha dÃnapati bahuno janassa piyo hoti manÃpo. Yampi sÅha dÃyako dÃnapati bahuno janassa piyo hoti manÃpo, idampi sandiÂÂhikaæ dÃnaphalaæ. Puna ca paraæ sÅha dÃyakaæ dÃnapatiæ santo sappurisà bhajanti. Yampi sÅha dÃyakaæ dÃnapatiæ santo sappurisà bhajanti, idampi sandiÂÂhikaæ dÃnaphalaæ. Puna ca paraæ sÅha dÃyakassa dÃnapatino kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati. Yampi sÅha dÃyakassa dÃnapatino kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, idampi sandiÂÂhikaæ dÃnaphalaæ. Puna ca paraæ sÅha dÃyako dÃnapati ya¤¤adeva parisaæ upasaÇkamati. Yadi khattiyaparisaæ, yadi brÃhmaïaparisaæ, yadi gahapatiparisaæ, yadi samaïaparisaæ, visÃradova1 upasaÇkamati amaÇkubhÆto. Yampi sÅha dÃyako dÃnapati ya¤¤adevaparisaæ upasaÇkamati: yadi khattiyaparisaæ, yadi brÃhmaïaparisaæ, yadi gahapati parisaæ, yadi samaïaparisaæ, visÃradova upasaÇkamati amaÇkubhÆto: idampi sandiÂÂhikaæ dÃnaphalaæ. Puna ca paraæ sÅha dÃyako dÃnapati kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Yampi sÅha dÃyako dÃnapati kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Idaæ2 samparÃyikaæ dÃnaphalanti. Evaæ vutte sÅho senÃpati bhagavantaæ etadavoca "yÃnimÃni bhante bhagavatà cattÃri sandiÂÂhikÃni dÃnaphalÃni akkhÃtÃni, nÃhaæ ettha bhagavato saddhÃya gacchÃmi. AhampetÃni jÃnÃmi. Ahaæ bhante dÃyako dÃnapati bahuno janassa piyo manÃpo. Ahaæ bhante dÃyako dÃnapati. , Maæ santo sappurisà bhajanti. Ahaæ bhante dÃyako dÃnapati, mayhaæ kalyÃïo kittisaddo ababhuggato: sÅho senÃpati dÃyako kÃrako saÇghupaÂÂhÃkoti. Ahaæ [PTS Page 040] [\q 40/] bhante dÃyako dÃnapati, ya¤¤adeva parisaæ upasaÇkamÃmi: yadi khattiyaparisaæ, yadi brÃhmaïaparisaæ, yadi gahapati parisaæ, yadi samaïaparisaæ, visÃradova upasaÇkamÃmi amaÇkubhÆto. YÃnimÃni bhante bhagavatà cattÃri sandiÂÂhikÃni dÃnaphalÃni akkhÃtÃni, nÃhaæ ettha bhagavato saddhÃya gacchÃmi. AhampetÃni jÃnÃmi. Ya¤ca kho maæ bhante bhagavà evamÃha: 'dÃyako sÅha dÃnapati kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjatÅ'ti etÃhaæ na jÃnÃmi. Ettha ca panÃhaæ bhagavato saddhÃya gacchÃmÅ"ti. 1. VisÃrado machasaæ 2. Idampi syà [BJT Page 062] [\x 62/] Evametaæ sÅha, eva metaæ sÅha, dÃyako1 dÃnapati kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjatÅti. 14. Dadaæ piyo hoti bhajanti naæ bahÆ kitti¤ca pappoti yasobhiva¬¬ati. AmaÇkubhÆto parisaæ vigÃhati visÃrado hoti naro amaccharÅ. 15. Tasmà hi dÃnÃni dadanti paï¬ità vineyya maccheramalaæ sukhesino, Te dÅgharattaæ tidive patiÂÂhità devÃnaæ sahavyataæ gatà ramanti. 3 16. KatÃvÃsà katakusalà tato cutÃ4 sayaæpabhà anuvicaranti nandanaæ, 5 Te tattha nandanti ramanti modare samappità kÃmaguïehi pa¤cahi KatvÃna vÃkyaæ asitassa tÃdino ramanti sagge sugatassa sÃvakÃ'ti. 6 5. 1. 4. 5 (DÃnÃnisaæsasuttaæ) 35. [PTS Page 041] [\q 41/] pa¤cime bhikkhave dÃne ÃnisaæsÃ. Katame pa¤ca? Bahuto janassa piyo hoti manÃpo. Santo sappurisà bhajanti. KalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati. GihÅdhammà anapeto hoti. KÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca dÃne ÃnisaæsÃti. 17. DadamÃno piyo hoti sataæ dhammaæ anukkamaæ, Santo naæ bhajanti sappurisÃ7 sa¤¤atà brahmacÃrino. 18. Te tassa dhammaæ desenti sabbadukkhÃpanÆdanaæ, Yaæ so dhammaæ idha¤¤Ãya parinibbÃti anÃsavoti. 8 5. 1. 4. 6 (KÃladÃnasuttaæ) 36. Pa¤cimÃni bhikkhave kÃladÃnÃni. KatamÃni pa¤ca? ùgantukassa dÃnaæ deti. Gamikassa dÃnaæ deti. GilÃnassa dÃnaæ deti. Dubbhikkhe dÃnaæ deti. YÃni navasassÃni navaphalÃni, tÃni paÂhamaæ sÅlavantesu patiÂÂhÃpeti. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca kÃladÃnÃnÅti. 1. DÃyako sÅha sÅ 2. Yasassa va¬¬hati syà yaso ca va¬¬hati machasaæ 3. DevÃnaæ sahavyagatà ramanti te syà machasaæ 4. KatÃvakÃsà katakusalà ito cutà machasaæ, syà 5. Nandane syà 6. Ramanti sabbe sugatassa sÃvakà syà 7. Santo naæ sadà bhajanti syà machasaæ 8. ParinibbÃtanÃsavoti syà [BJT Page 064. [\x 64/] ] 19. KÃle dadanti sappa¤¤Ã vada¤¤Æ vÅtamaccharà KÃlena dinnaæ ariyesu ujubhutesu tÃdisu, Vippasanna manà tassa vipulà hoti dakkhiïÃ, 20 Ye tattha anumodanti veyyÃvaccaæ karonni và Na tesaæ1 dakkhiïà Ænà tepi pu¤¤assa bhÃgino. 21. Tasmà dade va2 appaÂivÃnacitto yattha dinnaæ mahapphalaæ Pu¤¤Ãni paralokasmiæ patiÂÂhà honti pÃïinanti. 5. 1. 4. 7 (Bhojanasuttaæ) 37. [PTS Page 042] [\q 42/] bhojanaæ bhikkhave dadamÃno dÃyako paÂiggÃhakÃnaæ pa¤ca ÂhÃnÃni deti. KatamÃni pa¤ca? ùyuæ deti, vaïïaæ deti, sukhaæ deti, balaæ deti. PaÂibhÃïaæ deti. ùyuæ kho pana datvà Ãyussa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassavÃ, vaïaïaæ datvà vaïïassa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnussa vÃ, sukhaæ datvà sukhassa bhÃgÅ hoti dibbassa Và mÃnusassa vÃ, paÂibhÃïaæ datvà paÂibhÃnassa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Bhojanaæ bhikkhave dadamÃno dÃyako paÂiggÃhakÃnaæ imÃni pa¤ca ÂhÃnÃni deti. 22. ùyudo balado dhÅro vaïaïado paÂibhÃïado Sukhassa dÃtà medhÃvÅ sukhaæ so adhigacchati. 23. ùyuæ datvà balaæ vaïïaæ sukha¤ca paÂibhÃïakaæ DighÃyu yasavà hoti yattha yatthupapajjatÅti. 5. 1. 4. 8 (Saddhasuttaæ) 38. Pa¤cime bhikkhave saddhe kulaputte ÃnisaæsÃ. Katame pa¤ca? Ye te bhikkhave loke santo sappurisÃ, te saddhaæ yeva8 paÂhamaæ anukampanti, no tathà assaddhaæ. Saddhaæyeva paÂhamaæ upasaÇkamantà upasaÇkamanti, no tathà assaddhaæ saddhasseva paÂhamaæ patigaïhantà patigaïhanti, no tathà assaddhaæ saddhasseva paÂhamaæ dhammaæ desentà desenti, no tathà assaddhaæ. Saddho kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. 4 Ime kho bhikkhave pa¤ca saddhe kulaputte ÃnisaæsÃ. SeyyathÃpi bhikkhave subhumiyaæ cÃtummahÃpathe5 mahÃnigrodho samannà pakkhÅnaæ paÂisaraïaæ hoti, evameva [PTS Page 043] [\q 43/] kho bhikkhave saddho kulaputto bahuno janassa paÂisaraïaæ hoti: bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upasakÃnaæ upÃsikÃnanti. 1. TesaædakkhiïÃÆnà machasaæ [pts 2.] Dade syà machasaæ 3. Saddha¤¤eva machasaæ syà 4. Uppajjati, sÅmu 5. CatummahÃpathe syà catumahÃpathe machasaæ. [BJT Page 066] [\x 66/] 24. SÃkhÃpattaphalÆpeto khandhimà ca mahÃdumo, MÆlavà phalasampanno patiÂÂhà hoti pakkhinaæ. 25. Manorame Ãyatane sevanti naæ vihaÇgamÃ, ChÃyaæ chÃyatthikÃ1 yanti phalatthà phalabhojino. 26. Tatheva sÅlampannaæ saddhaæ purisapuggalaæ, NivÃtavuttiæ atthaddhaæ sorataæ sakhilaæ muduæ 27. VÅtarÃgà vÅtadosà vÅtamohà anÃsavÃ, Pu¤¤akkhettÃni lokasmiæ sevanti tÃdisaæ naraæ. 28. Te tassa dhammaæ desenti sabbadukkhà panÆdanaæ, Yaæ so dhammaæ idha¤¤Ãya parinibbÃti anÃsavoti2 5. 1. 4. 9 (Puttasuttaæ) 39. Pa¤cimÃni bhikkhave ÂhÃnÃni sampassantà mÃtÃpitaro puttaæ icchanti kule jÃyamÃnaæ. KatamÃni pa¤ca? Bhato và no bharissati. Kiccaæ và no karissati. Kulavaæso ciraæ Âhassati. DÃyajjaæ paÂipajjati. Atha và pana petÃtaæ kÃlakatÃnaæ dakkhiïaæ anuppadassatÅti. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca ÂhÃnÃni sampassantà mÃtÃpitaro puttaæ icchanti kule jÃyamÃnanti. 29. Pa¤ca ÂhÃnÃni3 sampassaæ puttaæ icchanti paï¬itÃ, Bhato và no bharissati kiccaæ và no karissati 30. Kulavaæso ciraæ Âhassati4 dÃyajjaæ paÂijjati, Athavà pana petÃnaæ dakkhiïaæ anupadassati. 31. hÃnÃnetÃni sampassaæ puttaæ icchanti paï¬itÃ, Tasmà santo sappurisà kata¤¤Æ katavedino, 32. Bharanti mÃtÃpitaro pubbe katamanussaraæ, [PTS Page 044] [\q 44/] karonti nesaæ kiccÃni yathà taæ pubbakÃrinaæ 33. OvÃdakÃrÅ bhataposÅ kulavaæsaæ ahÃpayaæ, Saddho sÅlena sampanno putto hoti pasaæsiyoti 1. ChÃyanthino sÅmu. 2. ParinibbÃtanÃsavoti syà 3. Pa¤caÂÂhÃnÃni syà 4. TiÂÂhe machasaæ, syà [BJT Page 068] [\x 68/] 5. 1. 4. 10 (MahÃsÃlasuttaæ) 40. Himavantaæ bhikkhave pabbatarÃjaæ nissÃya mahÃsÃlà pa¤cahi va¬¬hihi va¬¬hanti. KatamÃhi pa¤cahi? SÃkhÃpattapalÃsena va¬¬hanti. Tacena va¬¬hanti. PapaÂikÃya va¬¬hanti. Pheggunà va¬¬hanti. SÃrena va¬¬hanti. Himavantaæ bhikkhave pabbatarÃjaæ nissÃya mahÃsÃlà imÃhi pa¤cahi va¬¬hÅhi va¬¬hanti. Evameva kho bhikkhave saddhaæ kulapatiæ1 nissÃya antojano pa¤cahi va¬¬hÅhi va¬¬hati. KatamÃhi pa¤cahi? SaddhÃya va¬¬hati sÅlena va¬¬hati. Sutena va¬¬hati cÃgena va¬¬hati. Pa¤¤Ãya va¬¬hati. Saddhaæ bhikkhave kulapatiæ nissÃya antojano imÃhi pa¤cahi va¬¬hÅhi va¬¬hatÅti. 34. Yathà ca2 pabbato selo ara¤¤asmiæ brahÃvane, Taæ rukkhà upanissÃya va¬¬hante te vanappatÅ. 35. Tatheva sÅla sampannaæ saddhaæ kulapatiæ3 idha4, UpanissÃya va¬¬hanti puttadÃrà ca bandhavÃ, Amaccà ¤ÃtisaÇghà ca ye cassa anujÅvino. 36. Tassa sÅlavato sÅlaæ cÃgaæ sucaritÃni ca, PassamÃnÃnukubbanti ye bhavanti civakkhaïÃ. 37. Idha dhammaæ caritvÃna maggaæ sugatigÃminaæ, Nandino devalokasmiæ modanti kÃmakÃminoti. SumanÃvaggo catuttho. TassuddÃnaæ: Sumanà cundÅ uggaho sÅhadÃnÃnisaæsayo KÃla bhojana saddhÃya puttasÃlehi te dasÃti. 1. Kulaputtaæ machasaæ 2. YathÃhi syÃmachasaæ. 3. Kulaputtaæ machasaæ, syà 4. Imaæ machasaæ [BJT Page 070] [\x 70/] 5. Muï¬arÃjavaggo 5. 1. 5. 1 (Pa¤cabhogaÃdiyasuttaæ) 41. [PTS Page 045] [\q 45/] ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho anÃthapiï¬iko gahapati yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho anÃthapiï¬ikaæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: Pa¤cime gahapati bhogÃnaæ ÃdiyÃ. Katame pa¤ca? Idha gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi attÃnaæ sukheti, pÅïeti, sammà sukhaæ pariharati. MÃtÃpitaro sukheti, pÅïeti, sammà sukhaæ pariharati. PuttadÃradÃsakammakaraporise sukheti, pÅïeti, sammà sukhaæ pariharati. Ayaæ paÂhamo bhogÃnaæ Ãdiyo. Puna ca paraæ gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi mittÃmacce sukheti, pÅïeti, sammà sukhaæ pariharati. Ayaæ dutiyo bhogÃnaæ Ãdiyo. Puna ca paraæ gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi yà tà honti Ãpadà aggito và udakato và rÃjato và coratovà appiyato và dÃyÃdato, tathÃrÆpÃsu ÃpadÃsu bhogehi pariyodhÃya vattati, sotthiæ attÃnaæ karoti. Ayaæ tatiyo bhogÃnaæ Ãdiyo. Puna ca paraæ gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi pa¤ca balÅkattà hoti: ¤Ãtibaliæ, athitibaliæ pubbapetabaliæ, rÃjabaliæ, devatÃbaliæ. Ayaæ catuttho bhogÃnaæ Ãdiyo. Puna ca paraæ gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃcakkhittehi dhammikehi [PTS Page 046] [\q 46/] dhammaladdhehi ye te samaïabrÃhmaïà madappamÃdà paÂiviratà khantisoracce niviÂÂhà ekamantÃnaæ damenti, ekamantÃnaæ samenti, ekamantÃnaæ parinibbÃpenti, tathÃrÆpesu samaïabrÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpeti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Ayaæ pa¤camo bhogÃnaæ Ãdiyo: Ime kho gahapati pa¤ca bhogÃnaæ ÃdiyÃ. [BJT Page 072] [\x 72/] Tassa ce gahapati ariyasÃvakassa ime pa¤ca bhogÃnaæ Ãdiye Ãdiyato bhogà parikkhayaæ gacchanti, tassa evaæ hoti: ye vata bhogÃnaæ ÃdiyÃ, te cÃhaæ ÃdiyÃmi. Bhogà ca me parikkhayaæ gacchantÅ"ti. Itissa hoti avippaÂisÃro. Tassa ce gahapati ariyasÃvakassa ime pa¤ca bhogÃnaæ Ãdiye Ãdiyato bhogà abhiva¬¬hanti, tassa evaæ hoti: ye vata bhogÃnaæ ÃdiyÃ, te cÃhaæ ÃdiyÃmi bhogà ca me abhiva¬¬hantÅ"ti itissa hoti ubhayeneva avippaÂisÃroti. 1 38. Bhuttà bhogà bhatà bhaccà vitiïïà ÃpadÃsu me, Uddhato dakkhiïà dinnà atho pa¤ca balÅ katÃ. UpaÂÂhità sÅlavanto sa¤¤atà brahmacÃrayo. 39. Yadatthaæ bhogaæ iccheyya paï¬ito gharamÃvasaæ, So me attho anuppatto kataæ ananutappiyaæ. 40. Etaæ anussaraæ macco ariyadhamme Âhito naro Idheva naæ pasaæsanti pecca sagge pamodatÅti. 2 5. 1. 5. 2 (Sappurisasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 42. Sappuriso bhikkhave kule jÃyamÃno bahuno janassa atthÃya hitÃya sukhÃya hoti. MÃtÃpitunnaæ3 atthÃya hitÃya sukhÃya hoti puttadÃrassa atthÃya hitÃya sukhÃya hoti. DÃsakammakaraporisassa atthÃya hitÃya sukhÃya hoti. MittÃmaccÃnaæ atthÃya hitÃya sukhÃya hoti. SamaïabrÃhmaïÃnaæ atthÃya hitÃya sukhÃya hoti. SeyyathÃpi bhikkhave mahÃmegho sabbasassÃni sampÃdento bahunojanassa atthÃya hitÃya sukhÃya hoti:evameva [PTS Page 047] [\q 47/] kho bhikkhave sappuriso kule jÃyamÃno bahuno janassa atthÃya hitÃya sukhÃya hoti: mÃtÃpitunnaæ atthÃya hitÃya sukhÃya hoti. PuttadÃrassa atthÃya hitÃya sukhÃya hoti. DÃsakammakaraporisassa atthÃya hitÃya sukhÃya hoti. MittÃmaccÃnaæ atthÃya hitÃya sukhÃya hoti. SamaïabrÃhmaïÃnaæ atthÃya hitÃya sukhÃya hotÅti. 41. Hito bahunnaæ paÂipajja bhoge taæ devatà rakkhati devaguttaæ, Bahussutaæ sÅlavatupapannaæ dhamme Âhitaæ na vijahÃti4 kitti. 42. DhammaÂÂhaæ sÅlasampannaæ saccavÃdiæ hirÅmanaæ, Nekkhaæ jambonadasseva ko taæ ninditumarahati, DevÃpi naæ pasaæsanti brahmunÃpi pasaæsitoti. 1. Itissa hoti avippaÂisÃro syà 2. Sagge ca modatÅti sÅmu. 3. MÃtÃpitÆnaæ machasaæ 4. Vijahati machasaæ. [BJT Page 074] [\x 74/] 5. 1. 5. 3 (Pa¤caiÂÂhadhammasuttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 43. Atha kho anÃthapiï¬iko gahapati yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho anÃthapiï¬ikaæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: Pa¤cime gahapati dhammà iÂÂhà kantà manÃpà dullabhà lokasmiæ. Katame pa¤ca? ùyu kho gahapati iÂÂho kanto manÃpo dullabho lokasmiæ. Vaïïo iÂÂho kanto manÃpo dullabho lokasmiæ. Sukhaæ iÂÂhaæ kantaæ manÃpaæ dullabhaæ lokasmiæ. Yaso iÂÂho kanto manÃpo dullabho lokasmiæ. Saggà iÂÂhà kantà manÃpà dullabhà lokasmiæ. Ime kho gahapati pa¤ca dhammà iÂÂhà kantà manÃpà dullabhà lokasmiæ. Imesaæ kho gahapati pa¤cannaæ dhammÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ dullabhÃnaæ lokasmiæ. Na ÃyÃcanÃhetu và patthanÃhetu và paÂilÃbhaæ vadÃmi. Imesaæ kho gahapati pa¤cannaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ dullabhÃnaæ lokasmiæ ÃyÃcanÃhetu [PTS Page 048] [\q 48/] và patthanÃhetu và paÂilÃbho abhavissa, ko idha kena hÃyetha? Na kho gahapati arahati ariyasÃvako Ãyuæ kÃmo Ãyuæ ÃyÃcituæ và abhinandituæ và Ãyussa và pihetuæ. ùyukÃmena gahapati ariyasÃvakena Ãyusaævattanikà paÂipadà paÂipajjitabbÃ. ùyusaævattanikà hissa paÂipadà paÂipannà ÃyupaÂilÃbhÃya saævattati. So lÃbhÅ hoti Ãyussa dibbassa và mÃnusassa vÃ. Na kho gahapati arahati ariyasÃvako vaïïakÃmo vaïïaæ ÃyÃcituæ và abhinandituæ và vaïïassa và pihetuæ. VaïïakÃmena gahapati ariyasÃvakena vaïïasaævattanikà paÂipadà paÂipajjitabbÃ. Vaïïasaævattanikà hissa paÂipadà paÂipannà vaïïapaÂilÃbhÃya saævattati. So lÃbhÅ hoti vaïïassa dibbassa và mÃnusassa vÃ. Na kho gahapati arahati ariyasÃvako sukhakÃmo sukhaæ ÃyÃcituæ và abhinandituæ và sukhassa và pihetuæ. SukhakÃmena gahapati ariyasÃvakena sukhasaævattanikà paÂipadà paÂipajjitabbÃ. Sukhasaævattanikà hissa paÂipadà paÂipannà sukhapaÂilÃbhÃya saævattati. So lÃbhÅ hoti sukhassa dibbassa và mÃnusassa vÃ. [BJT Page 076] [\x 76/] Na kho gahapati arahati ariyasÃvako yasakÃmo yasaæ ÃyÃcituæ và abhinandituæ và yasassa và pihetuæ. YasakÃmena gahapati ariyasÃvakena yasasaævattanikà paÂipadà paÂipajjitabbÃ. Yasasaævattanikà hissa paÂipadà paÂipannà yasapaÂilÃbhÃya saævattati. So lÃbhÅ hoti yasassa dibbassa và mÃnusassa vÃ. Na kho gahapati arahati ariyasÃvako saggakÃmo saggaæ ÃyÃcituæ và abhinandituæ và saggÃnaæ vÃ1 pihetuæ. SaggakÃmena gahapati ariyasÃvakena saggasaævattanikà paÂipadà paÂipajjitabbÃ. Saggasaævattanikà hissa paÂipadà paÂipannà saggapaÂilÃbhÃya saævattati. So lÃbhÅ hoti saggÃnanti. 43. ùyuæ vaïïaæ yasaæ kittiæ saggaæ uccÃkulÅnataæ, Ratiyo patthayÃnena uÊÃrà aparÃparaæ, 2 44. AppamÃdaæ pasaæsanti pu¤¤akiriyÃsu paï¬itÃ, [PTS Page 049] [\q 49/] appamatto ubho atthe adhigaïhÃti paï¬ito. 45. DiÂÂheva dhamme yo attho yo cattho samparÃyiko. AtthÃbhisamayà dhÅro paï¬itoti pavuccatÅti. 5. 1. 5. 4 (ManÃpadÃyÅsuttaæ) 44. Ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena uggassa gahapatino vesÃlikassa nivesanaæ nenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho uggo gahapati vesÃliko yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho uggo gahapati vesÃliko bhagavantaæ etadavoca: "Sammukhà metaæ3 bhante bhagavato sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ 'manÃpadÃyÅ labhate manÃpa'nti. ManÃpaæ me bhante sÃlapupphakaæ khÃdanÅyaæ. Taæ me bhagavà patigaïhÃtu anukampaæ upÃdÃyÃ'ti. PaÂiggahesi bhagavà anukampaæ upÃdÃya. "Sammukhà metaæ bhante bhagavato sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ 'manÃpadÃyÅ labhate manÃpa'nti manÃpaæ me bhante sampannakolakaæ, sampannasÆkaramaæsaæ. 4 Taæ me bhagavà patigaïhÃtu anukampaæ upÃdÃyÃ'ti. PaÂiggahesi bhagavà anukampaæ upÃdÃya. 1. Saggaæ và sÅmu. 2. AparÃparà machasaæ 3. Sammukhà etaæ sÅmu 4. SÆkaramaæsaæ machasaæ, sampannavarasÆkaramaæsaæ syÃ. [BJT Page 078] [\x 78/] [PTS Page 050] [\q 50/] "Samimukhà metaæ bhante bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahÅtaæ 'manÃpadÃyÅ labhate manÃpa'nti. ManÃpaæ me bhante nibaddhatelakaæ1 nÃÊiyasÃkaæ. Taæ me bhagavà patigaïhÃtu anukampaæ upÃdÃyÃ"ti. PaÂiggahesi bhagavà anukampaæ upÃdÃya. "Sammukhà metaæ bhante bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahÅtaæ 'manÃpadÃyÅ labhate manÃpa'nti. ManÃpo me bhante sÃlÅnaæ odano vicitakÃÊako anekasÆpo anekabya¤jano. Taæ me bhagavà patigaïhÃtu anukampaæ upÃdÃyÃ"ti. PaÂiggahesi bhagavà anukampaæ upÃdÃya. "Sammukhà metaæ bhante bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahÅtaæ 'manÃpadÃyÅ labhate manÃpa'nti. ManÃpÃni me bhante kÃsikÃni vatthÃni. TÃni me bhagavà patigaïhÃtu anukampaæ upÃdÃyÃ"ti. PaÂiggahesi bhagavà anukampaæ upÃdÃya. "Sammukhà metaæ bhante bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahÅtaæ 'manÃpadÃyÅ labhate manÃpa'nti. ManÃpo me bhante pallaÇko goïakatthato paÂikatthato paÂalikatthato kÃdalimigapavarapaccattharaïo2 sauttaracchado ubhato lohitakÆpadhÃno. Api ca bhante mayampetaæ jÃnÃma'netaæ bhagavato kappatÅ"ti. Idaæ me bhante candanaphalakaæ agghati adhikaæ sahassaæ. Taæ me bhagavà patigaïhÃtu anukampaæ upÃdÃyÃ"ti paÂiggahesi bhagavà anukampaæ upÃdÃya. Atha kho bhagavà uggaæ gahapatiæ vesÃlikaæ iminà anumodanÅyena anumodi: 46. ManÃpadÃyÅ labhate manÃpaæ yo ujjubhÆtesu dadÃti chandasÃ, AcchÃdanaæ sayanamathannapÃnaæ3 nÃnappakÃrÃni ca paccayÃni. 47. Catta¤ca mutta¤ca anaggahÅtaæ4 khettÆpame arahante viditvÃ, So duccajaæ sappuriso cajitvà manÃpadÃyÅ labhate manÃpanti. Atha kho bhagavà uggaæ gahapatiæ vesÃlikaæ iminà anumodanÅyena anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. Atha kho uggo gahapati vesÃliko aparena samayena kÃlamakÃsi. KÃlakato ca uggo gahapati vesÃliko a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapajjÅ. 1. NibbaÂÂatelakaæ syÃ, nibbattatelakaæ sÅmu. 2. Kadalimigapavarapaccattharaïo machasaæ. SyÃ. 3. Sayana mantapÃnaæ machasaæ. 4. AnuggahÅtaæ syà [PTS] [BJT Page 080] [\x 80/] Tena kho pana samayena bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme atha kho uggo devaputto abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïo [PTS Page 051] [\q 51/] kevalakappaæ jetavanaæ obhÃsetvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhitaæ kho uggaæ devaputtaæ bhagavà etadavoca: 'Kacci te ugga yathÃdhippÃyo'ti 'taggha me bhante yathÃdhippÃyo'ti. Atha kho bhagavà uggaæ devaputtaæ gÃthÃhi ajjhabhÃsi: 48. ManÃpadÃyÅ labhate manÃpaæ Aggassa dÃtà labhate punaggaæ, Varassa dÃtà varalÃbhi hoti SeÂÂhandado seÂÂhamupeti ÂhÃnaæ. 49. Yo aggadÃyÅ varadÃyÅ seÂÂhadÃyÅ ca yo naro, DÅghÃyu yasavà hoti yattha yatthÆpapajjatÅ"ti. 5. 1. 5. 5 (Pu¤¤Ãbhisandasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 45. Pa¤cime bhikkhave pu¤¤Ãbhisandà kusalÃbhisandà sukhassÃhÃrà sovaggikà sukhavipÃkà saggasaævattanikà iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattanti. Katame pa¤ca? Yassa bhikkhave bhikkhu cÅvaraæ paribhu¤jamÃno appamÃïaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati, appamÃïo tassa pu¤¤Ãbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Yassa bhikkhave bhikkhu piï¬apÃtaæ paribhu¤jamÃno appamÃïaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati, appamÃïo tassa pu¤¤Ãhisando sukhassÃhÃro sovaggiko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Yassa bhikkhave bhikkhu vihÃraæ paribhu¤jamÃno appamÃïaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati, appamÃïo tassa pu¤¤Ãbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Yassa bhikkhave bhikkhu ma¤capÅÂhaæ paribhu¤jamÃno appamÃïaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati, appamÃïo tassa pu¤¤Ãbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Yassa bhikkhave bhikkhu gilÃnapacchayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jamÃno appamÃïaæ cetosamÃdhiæ [PTS Page 052] [\q 52/] upasampajja viharati, appamÃïo tassa pu¤¤Ãhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Ime kho bhikkhave pa¤ca pu¤¤Ãbhisandà kusalÃbhisandà sukhassÃhÃrà sovaggikà sukhavipÃkà saggasaævattanikà iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattanti. Imehi ca pana bhikkhave pa¤cahi pu¤¤Ãhisandehi kusalÃbhisandehi samannÃgatassa ariyasÃvakassa na sukaraæ pu¤¤assa pamÃïaæ gahetuæ: "ettako pu¤¤Ãhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattatÅ"ti. Atha kho asaÇkheyyo appameyyo mahÃpu¤¤akkhandhotveva saÇkhaæ gacchati. [BJT Page 082] [\x 82/] SeyyathÃpi bhikkhave mahasamudde na sukaraæ udakassa pamÃïaæ gahetuæ 'ettakÃni udakÃÊhakÃnÅti và ettakÃni udakÃÊhakasatÃnÅti và ettakÃni udakÃÊhaka satasahassÃnÅ'ti vÃ. Atha kho asaÇkheyyo appameyyo mahÃudakakkhandho tveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave imehi pa¤cahi pu¤¤Ãbhisandehi kusalÃbhisandehi samannÃgatassa ariyasÃvakassa na sukaraæ pu¤¤assa pamÃïaæ gahetuæ 'ettako pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattatÅ'ti. Atha kho asaÇkheyyo appameyyo mahÃpu¤¤akkhandho tveva saÇkhaæ gacchatÅti. 50. Mahodadhiæ aparimitaæ mahÃsaraæ Bahubheravaæ ratanagaïÃnamÃlayaæ, Najjo yathà naragaïa saÇghasevitÃ1 PuthÆ savantÅ upayanti sÃgaraæ. 51. [PTS Page 053] [\q 53/] evaæ naraæ annadapÃnavatthadaæ Seyyà nisajjattharaïassa dÃyakaæ, Pu¤¤assa dhÃrà upayanti paï¬itaæ Najjo yathà vÃrivahÃva sÃgaranti. 5. 1. 5. 6 (Pa¤casampadÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 46. Pa¤cimà bhikkhave sampadÃ. Katamà pa¤ca? SaddhÃsampadÃ, sÅlasampadÃ, sutasampadÃ, cÃgasampadÃ, pa¤¤ÃsampadÃ. Imà kho bhikkhave pa¤ca sampadÃti. 5. 1. 5. 7 (Pa¤cadhanasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 47. Pa¤cimÃni bhikkhave dhanÃni. KatamÃni pa¤ca? SaddhÃdhanaæ, sÅladhanaæ, sutadhanaæ, cÃgadhanaæ, pa¤¤Ãdhanaæ Katama¤ca bhikkhave saddhÃdhanaæ? Idha bhikkhave ariyasÃvako saddho hoti, saddahati tathÃgatassa bodhiæ: "itipi so bhagavà arahaæ sammà sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidu anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti. Idaæ vuccati bhikkhave saddhÃdhanaæ. Katama¤ca bhikkhave sÅladhanaæ? Idha bhikkhave ariyasÃvako pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato hoti kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti musÃvÃdà paÂivirato hoti surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti idaæ vuccati bhikkhave sÅladhanaæ. Katama¤ca bhikkhave sutadhanaæ? Idha bhikkhave ariyasÃvako bahussuto hoti. Sutadharo sutasannicayo (ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ brahmacariyaæ pakÃsenti. TathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. Idaæ vuccati bhikkhave sutadhanaæ. 1. MacchagaïasaÇghasevità syà PeyyÃlamukhehi saÇkhittaæ catukkanipÃte uruvelavagge dutiyasutte Ãgatanayena veditabbaæ (piÂÂhaÇko 46) [BJT Page 084] [\x 84/] Katama¤ca bhikkhave cÃgadhanaæ? Idha bhikkhave ariyasÃvako vigatamala maccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati muttacÃgo payatapÃïÅ vossaggarato yÃcayogo dÃnasaævibhÃgarato. Idaæ vuccati bhikkhave cÃgadhanaæ. Katama¤ca bhikkhave pa¤¤Ãdhanaæ? Idha bhikkhave ariyasÃvako pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. Idaæ vuccati bhikkhave pa¤¤Ãdhanaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca dhanÃnÅti. 52. [PTS Page 054] [\q 54/] yassa saddhà tathÃgate acalà suppatiÂÂhitÃ, SÅla¤ca yassa kalyÃïaæ ariyakantaæ pasaæsitaæ. 53. SaÇghe pasÃdo yassatthi ujubhÆta¤ca dassanaæ, Adaliddoti taæ Ãhu amoghaæ tassa jÅvitaæ. 54. Tasmà saddha¤ca sÅla¤ca pasÃdaæ dhammadassanaæ, Anuyu¤jetha medhÃvÅ saraæ buddhÃnasÃsanaæ. 5. 1. 5. 8 (AlabbhanÅyaÂhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 48. Pa¤cimÃni bhikkhave alabbhanÅyÃni ÂhÃnÃni samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. KatamÃni pa¤ca? 'JarÃdhammaæ mà jÅrÅti' alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. 'VyÃdhidhammaæ mà vyÃdhÅyÅ'ti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. 'Maraïadhammaæ mà mÅyÅ, ti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenavi và lokasmiæ. Khayadhammaæ mà khÅyÅ'ti alabbhaniyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Nassanadhammaæ mà nassÅ'ti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Assutavato bhikkhave puthujjanassa jarÃdhammaæ jÅrati. So jarÃdhamme jiïïe na iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa1 jarÃdhammaæ jÅrati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti' sabbesaæ sattÃnaæ jarÃdhammaæ jÅrati. Aha¤ceva kho pana jarÃdhamme jiïïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ' ti. So jarÃdhamme jiïïe socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave, assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. 1. Mayhevekassa syÃ, machasaæ. [BJT Page 086] [\x 86/] Puna ca paraæ bhikkhave assutavato puthujjanassa [PTS Page 055] [\q 55/] byÃdhidhammaæ byÃdhÅyati so byÃdhidhamme byÃdhite na iti paÂisa¤cikkhati: "na kho mayhamevekassa byÃdhidhammaæ byÃdhÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, uppatti, sabbesaæ sattÃnaæ byÃdhidhammaæ byÃdhÅyati. Aha¤ceva kho pana byÃdhidhamme byÃdhite soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So byÃdhidhamme byÃdhite socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati Bhikkhave assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Puna ca paraæ bhikkhave assutavato puthujjanassa maraïadhammaæ mÅyati so maraïadhamme mate na iti paÂisa¤cikkhati: "na kho mayhamevekassa maraïadhammaæ mÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ maraïadhammaæ mÅyati. Aha¤ceva kho pana maraïadhamme mate soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So maraïadhamme mate socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Puna ca paraæ bhikkhave assutavato puthujjanassa khayadhammaæ khÅyati so khayadhamme khÅïe na iti paÂisa¤cikkhati: "na kho mayhamevekassa khayadhammaæ khÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ khayadhammaæ khÅyati. Aha¤ceva kho pana khayadhamme khÅïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ "ti. So khayadhamme khÅïe socati, kilamati, paridevati urattÃÊiæ kandati. Sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Puna ca paraæ bhikkhave assutavato puthujjanassa nassanadhammaæ nassati. So nassanadhamme naÂÂhe na iti paÂisa¤cikkhati: " na kho mayhamevakassa nassanadhammaæ nassati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ nassanadhammaæ nassati. Aha¤cema kho pana nassanadhamme naÂÂhe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So nassanadhamme naÂÂhe socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Sutavato ca kho bhikkhave ariyasÃvakassa jarÃdhammaæ jÅrati. So jarÃdhamme jiïïe iti paÂisa¤cikkhati: "na kho mayhamevekassa jarÃdhammaæ jÅrati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, uppatti, sabbesaæ sattÃnaæ jarÃdhammaæ jÅrati. Aha¤ceva kho pana jarÃdhamme jiïïe soceyyaæ. Kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya, kammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So jarÃdhamme jiïïe na socati, na kilamati, na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave ariyasÃvako abbahÅ1 savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ bhikkhave sutavato ariyasÃvakassa vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati so vyÃdhidhamme vyÃdhite itipaÂisa¤cikkhati:"na kho mayhamevekassa vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati. Aha¤ceva kho pana vyÃdhidhamme vyÃdhite soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So vyÃdhidhamme vyÃdhite na socati, na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave sutavà ariyasÃvako abbahÅ1 savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ bhikkhave sutavato ariyasÃvakassa maraïadhammaæ mÅyati so maraïadhamme mate itipaÂisa¤cikkhati:"na kho mayhamevekassa maraïadhammaæ mÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ maraïadhammaæ mÅyati. Aha¤ceva kho pana maraïadhamme mate soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So maraïadhamme mate na socati, na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave sutavà ariyasÃvako abbahÅ1 savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ bhikkhave sutavato ariyasÃvakassa khayadhammaæ khÅyati so khayadhamme khÅïe itipaÂisa¤cikkhati:"na kho mayhamevekassa khayadhammaæ khÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ khayadhammaæ [PTS Page 056] [\q 56/] khÅyati. Aha¤ceva kho pana khayadhamme khÅïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyaæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ "ti. So khayadhamme khÅïe na socati. Na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave ariyasÃvako abbahÅ savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ bhikkhave sutavato ariyasÃvakassa nassanadhammaæ nassati. So nassanadhamme naÂÂhe iti paÂisa¤cikkhati: " na kho mayhamevekassa nassanadhammaæ nassati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ nassanadhammaæ nassati. Aha¤ceva kho pana nassanadhamme naÂÂhe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So nassanadhamme naÂÂhe khÅïe na socati, na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave sutavà ariyasÃvako abbahÅ1 savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpetÅti. 1. Abbuhi syÃ, machasaæ [BJT Page 088] [\x 88/] ImÃni kho bhikkhave pa¤ca alabbhanÅyÃni ÂhÃnÃni samaïena và brÃhmaïena devena và mÃrena và brahmunà kenaci và lokasminti. 55. Na socanÃya na paridevanÃya attho alabbho1 api appakopi, Socantamenaæ dukhitaæ viditvÃ2 paccatthikà attamanà bhavanti. 56. Yato ca kho paï¬ito ÃpadÃsu na vedhati attavinicchaya¤¤Æ, PaccatthikÃssa dukhità bhavanti disvà mukhaæ avikÃraæ purÃïaæ. 57. Jappena mantena subhÃsitena anuppadÃnena paveïiyà ca, Yathà yathà yattha labhetha atthaæ tathà tathà tattha parakkameyya. 58. Sace pajÃneyya alabbhaneyyo mayà ca 3 a¤¤ena và esa attho AsocamÃno adhivÃsayeyya kammaæ daÊhaæ kinti karomi'dÃnÅti. [PTS Page 057] [\q 57/] 5. 1. 5. 9. (Kosala suttaæ) 49. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. () Atha kho a¤¤ataro puriso yena rÃjà pasenadi kosalo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà ra¤¤o pasenadissa kosalassa upakaïïake Ãrocesi. "MallikÃdevÅ deva5 kÃlakatÃ"ti. Evaæ vutte rÃjà pasenadi kosalo dukkhÅ dummano pattakkhandhoadhomukho pajjhÃyanto appaÂibhÃno nisÅdi. Atha kho bhagavà rajÃnaæ pasenadiæ kosalaæ dukkhiæ dummanaæ pattakkhandhaæ adhomukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂibhÃnaæ viditvà rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ etadavoca: Pa¤cimÃni bhikkhave alabbhanÅyÃni ÂhÃnÃni samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. KatamÃni pa¤ca? 'JarÃdhammaæ mà jÅrÅti' alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. 'VyÃdhidhammaæ mà vyÃdhÅyÅ'ti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. 'Maraïadhammaæ mà mÅyÅ, ti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenavi và lokasmiæ. Khayadhammaæ mà khÅyÅ'ti alabbhaniyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Nassanadhammaæ mà nassÅ'ti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Assutavato mahÃrÃja puthujjanassa jarÃdhammaæ jÅrati. So jarÃdhamme jiïïe na iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa jarÃdhammaæ jÅrati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti' sabbesaæ sattÃnaæ jarÃdhammaæ jÅrati. Aha¤ceva kho pana jarÃdhamme jiïïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ' ti. So jarÃdhamme jiïïe socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja, assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja assutavato puthujjanassa byÃdhidhammaæ byÃdhÅyati so byÃdhidhamme byÃdhite na iti paÂisa¤cikkhati: "na kho mayhamevekassa byÃdhidhammaæ byÃdhÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, uppatti, sabbesaæ sattÃnaæ byÃdhidhammaæ byÃdhÅyati. Aha¤ceva kho pana byÃdhidhamme byÃdhite soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So byÃdhidhamme byÃdhite socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati MahÃrÃja, assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja assutavato puthujjanassa maraïadhammaæ mÅyati so maraïadhamme mate na iti paÂisa¤cikkhati: "na kho mayhamevekassa maraïadhammaæ mÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ maraïadhammaæ mÅyati. Aha¤ceva kho pana maraïadhamme mate soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So maraïadhamme mate socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja, assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja assutavato puthujjanassa khayadhammaæ khÅyati so khayadhamme khÅïe na iti paÂisa¤cikkhati: "na kho mayhamevekassa khayadhammaæ khÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ khayadhammaæ khÅyati. Aha¤ceva kho pana khayadhamme khÅïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ "ti. So khayadhamme khÅïe socati, kilamati, paridevati urattÃÊiæ kandati. Sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja, assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja, assutavato puthujjanassa nassanadhammaæ nassati. So nassanadhamme naÂÂhe na iti paÂisa¤cikkhati: " na kho mayhamevakassa nassanadhammaæ nassati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ nassanadhammaæ nassati. Aha¤cema kho pana nassanadhamme naÂÂhe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So nassanadhamme naÂÂhe socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja, assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Sutavato ca kho mahÃrÃja, ariyasÃvakassa jarÃdhammaæ jÅrati. So jarÃdhamme jiïïe iti paÂisa¤cikkhati: "na kho mayhamevekassa jarÃdhammaæ jÅrati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, uppatti, sabbesaæ sattÃnaæ jarÃdhammaæ jÅrati. Aha¤ceva kho pana jarÃdhamme jiïïe soceyyaæ. Kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya, kammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So jarÃdhamme jiïïe na socati, na kilamati, na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja, ariyasÃvako abbahÅ1 savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja sutavato ariyasÃvakassa vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati so vyÃdhidhamme vyÃdhite itipaÂisa¤cikkhati:"na kho mayhamevekassa vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati. Aha¤ceva kho pana vyÃdhidhamme vyÃdhite soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So vyÃdhidhamme vyÃdhite na socati, na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja, sutavà ariyasÃvako abbahÅ savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja sutavato ariyasÃvakassa maraïadhammaæ mÅyati so maraïadhamme mate itipaÂisa¤cikkhati: "na kho mayhamevekassa maraïadhammaæ mÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ maraïadhammaæ mÅyati. Aha¤ceva kho pana maraïadhamme mate soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So maraïadhamme mate na socati, na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja, sutavà ariyasÃvako abbahÅ savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja sutavato ariyasÃvakassa khayadhammaæ khÅyati so khayadhamme khÅïe itipaÂisa¤cikkhati:"na kho mayhamevekassa khayadhammaæ khÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ khayadhammaæ khÅyati. Aha¤ceva kho pana khayadhamme khÅïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyaæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ "ti. So khayadhamme khÅïe na socati. Na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja, ariyasÃvako abbahÅ savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja sutavato ariyasÃvakassa nassanadhammaæ nassati. So nassanadhamme naÂÂhe iti paÂisa¤cikkhati: " na kho mayhamevekassa nassanadhammaæ nassati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati, gati, cuti, upapatti, sabbesaæ nassanadhammaæ nassati. Aha¤ceva kho pana nassanadhamme naÂÂhe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃpi dummanà assÆ"ti. So nassanadhamme naÂÂhe khÅïe na socati, na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja, sutavà ariyasÃvako abbahÅ1 savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpetÅti. ImÃni kho mahÃrÃja, pa¤ca alabbhanÅyÃni ÂhÃnÃni samaïena và brÃhmaïena devena và mÃrena và brahmunà kenaci và lokasminti. Na socanÃya na paridevanÃya attho alabbho api appakopi, Socantamenaæ dukhitaæ viditvÃ2 paccatthikà attamanà bhavanti. Yato ca kho paï¬ito ÃpadÃsu na vedhati attavinicchaya¤¤Æ, PaccatthikÃssa dukhità bhavanti disvà mukhaæ avikÃraæ purÃïaæ. Jappena mantena subhÃsitena anuppadÃnena paveïiyà ca, Yathà yathà yattha labhetha atthaæ tathà tathà tattha parakkameyya. Sace pajÃneyya alabbhaneyyo mayà ca 3 a¤¤ena và esa attho AsocamÃno adhivÃsayeyya kammaæ daÊhaæ kinti karomi'dÃnÅti. 1. Attho idha labbhati syà attho idha labbhà [PTS] atthodhalabbhà machasaæ. 2. Dukkhitaæ viditvà syà 3. Mayà và syà 4. Karomi idÃni machasaæ. () Tena kho pana samayena mallikÃdvi kÃlakatà hoti syÃ, machasaæ. 5. Deva devÅ syà * Idha peyyÃlamukhena saækhittaæ sabbaæ alabbhanÅyaÂhÃnasutte vuttanayena veditabbaæ. [BJT Page 090] [\x 90/] 5. 1. 5. 10 (Sokasallaharaïasuttaæ) 50. Ekaæ samayaæ Ãyasmà nÃrado pÃÂalÅputte viharati kukkuÂÃrÃme. Tena kho pana samayena muï¬assa ra¤¤o bhaddà devÅ kÃlakatà hoti piyà manÃpà so bhaddÃya deviyà kÃlakatÃya piyÃya manÃpÃya neva nahÃyati, 1 na vilimpati, na bhattaæ bhu¤jati, na kammantaæ payojeti. Rattindivaæ bhaddÃya deviyà sarÅre ajjhomucchito. Atha kho muï¬o rÃjà piyakaæ kosÃrakkha2 Ãmantesi: tena hi samma piyaka [PTS Page 058] [\q 58/] bhaddÃya deviyà sarÅraæ ÃyasÃya teladoïiyà pakkhipitvà a¤¤issà ÃyasÃya doïiyà paÂikujjetha3 yathà mayaæ bhaddÃya deviyà sarÅraæ cirataraæ passeyyÃmÃti. Evaæ devÃti kho piyako kosÃrakkho muï¬assa ra¤¤o paÂissutvà bhaddÃya deviyà sariraæ ÃyasÃya teladoïiyà pakkhipitvà a¤¤issà ÃyasÃya doïiyà paÂikujji. Atha kho piyakassa kosÃrakkhassa etadahosi: "imassa kho muï¬assa ra¤¤o bhaddà devÅ kÃlakatà piyà manÃpÃ. So bhaddÃya deviyà kÃlakatÃya piyÃya manÃpÃya neva nahÃyÃti, na vilimpati, na bhattaæ bhu¤jati, na kammantaæ payojeti. Rattindivaæ bhaddÃya deviyà sarÅre ajjhomucchito. Kaæ nu kho muï¬o rÃjà samaïaæ và brÃhmaïaæ và payirupÃseyya yassa dhammaæ sutvà sokasallaæ pajaheyyÃ"ti. Atha kho piyakassa kosÃrakkhassa etadahosi: "ayaæ kho Ãyasmà nÃrado pÃÂalÅputte viharati kukkuÂÃrÃme. Taæ kho pana Ãyasmantaæ nÃradaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: paï¬ito vyatto medhÃvÅ bahussuto cittakathÅ kalyÃïapaÂibhÃno vuddho ceva arahà ca. Yaæ nÆna muï¬o rÃjà Ãyasmantaæ nÃradaæ payirupÃseyya, appevanÃma muï¬o rÃjà Ãyasmato nÃradassa dhammaæ sutvà sokasallaæ pajaheyyÃ"ti. Atha kho piyako kosÃrakkho yena muï¬o rÃjà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà muï¬aæ rÃjÃnaæ etadavoca: "Ayaæ kho deva Ãyasmà nÃrado pÃÂalÅputte viharati kukkuÂÃrÃme. Taæ kho panÃyasmantaæ nÃradaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: paï¬ito vyatto medhÃvÅ kalyÃïapaÂibhÃno vuddho ceva arahà ca. Yadi pana devo Ãyasmantaæ nÃradaæ payirupÃseyya, appevanÃma devo Ãyasmato nÃradassa dhammaæ sutvà sokasallaæ pajaheyyÃ"ti. Tena hi samma piyaka [PTS Page 059] [\q 59/] Ãyasmantaæ nÃradaæ paÂivedehi. Kathaæ hi nÃma mÃdiso samaïaæ và brÃhmaïaæ và vijite vasantaæ pubbe appaÂisaævidito upasaÇkamitabbaæ ma¤¤eyyÃti. 1. NahÃyati machasaæ 2. SokÃrakkhaæ syà 3. PaÂikujjatha syÃ, machasaæ *NÃradasutta-uddÃna;machasaæ. [BJT Page 092. [\x 92/] ] Evaæ devÃ'ti kho piyako kosÃrakkho muï¬assa ra¤¤o paÂissutvà yenÃyasmà nÃrado tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ nÃradaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho piyako kosÃrakkho Ãyasmantaæ nÃradaæ etadavoca: imassa bhante muï¬assa ra¤¤o bhaddà devÅ kÃlakatà piyà manÃpÃ. So bhaddÃya deviyà kÃlakatÃya piyÃya manÃpÃya neva nahÃyati, na vilimpati, na bhattaæ bhu¤jati, na kammantaæ payojeti. Rattindivaæ bhaddÃya deviyà sarire ajjhomucchito. SÃdhu bhante Ãyasmà nÃrado muï¬assa ra¤¤o tathà dhammaæ desetu, yathà muï¬o rÃjà Ãyasmato nÃradassa dhammaæ sutvà sokasallaæ pajaheyyÃ'ti 'YassadÃni piyaka muï¬o rÃjà kÃlaæ ma¤¤atÅ'ti, Atha kho piyako kosÃrakkho uÂÂhÃyÃsanà Ãyasmantaæ nÃradaæ abhivadetvà padakkhiïaæ katvà yena muï¬o rÃjà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà muï¬aæ rÃjÃnaæ etadavoca: katÃvakÃso kho deva Ãyasmatà nÃradena, yassadÃni devo kÃlaæ ma¤¤atÅ'ti. 'Tena hi samma piyaka bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni yojÃpehÅ'ti Evaæ devÃ'ti kho piyako kosÃrakkho muï¬assa ra¤¤o paÂissutvà bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni yojÃpetvà muï¬aæ rÃjÃnaæ etadavoca: yuttÃni kho te deva bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni. Yassa'dÃni devo kÃlaæ ma¤¤atÅ'ti. Atha kho muï¬o rÃjà bhadraæ yÃnaæ1 abhirÆhitvà bhadrehi yÃnehi2 Yena kukkuÂÃrÃmo tena pÃyÃsi mahaccà rÃjÃnubhÃvena Ãyasmannaæ nÃradaæ dassanÃya yÃvatikà yÃnassa bhumi tÃvatikaæ yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattikova ÃrÃmaæ pÃvisi. Atha kho muï¬o rÃjà yenÃyasmà nÃrado tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmanaæ nÃradaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ [PTS Page 060] [\q 60/] nisinnaæ kho muï¬aæ rÃjÃnaæ Ãyasmà nÃrado etadavoca: Pa¤cimÃni mahÃrÃja alabbhanÅyÃni ÂhÃnÃni samaïena và brÃhmaïenavà devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. KatamÃni pa¤ca? JarÃdhammaæ mà jÅrÅti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïenavà devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. VyÃdhidhammaæ mà vyÃdhÅyÅti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Maraïadhammaæ mà mÅyÅtÅ, alabbhaniyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Khaya dhammaæ mà khÅyÅti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmanena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Nassanadhammaæ mà nassÅti alabbhanÅyaæ ÂhÃnaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và buhmunà và kenaci và lokasminti. 1. Bhadraæ bhadraæ yÃnaæ machasaæ bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni syà 2. Bhadrehi bhadrehi yÃnehi syà machasaæ. [BJT Page 094] [\x 94/] Assutavato kho mahÃrÃja puthujjanassa jarÃdhammaæ jÅrati. So jarÃdhamme jiïïe na iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa1 jarÃdhammaæ jÅrati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ jarÃdhammaæ jÅrati. Ahaæ ceva kho pana jarÃdhamme jiïïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃpi nappavatteyyuæ. 2 AmittÃ'pi attamanà assu. MittÃ'pi dummanà assÆ'ti. So jarÃdhamme jiïïe socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja assutavato puthujjanassa vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati so vyÃdhidhamme vyÃdhite na iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa vyÃdhÅdhammaæ vyÃdhÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati. Aha¤ceva kho pana vyÃdhidhamme vyÃdhite soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ. Bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃ'pi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃ'pi dummanà [PTS Page 061] [\q 61/] assÆ'ti. So vyÃdhidhamme vyÃdhite socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja assutavà puthujjano viddho saviseta sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpetÅti. Puna ca paraæ mahÃrÃja assutavato puthujjanassa maraïadhammaæ mÅyati So maraïadhamme mate na iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa maraïadhammaæ mÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ maraïadhammaæ mÅyati. Aha¤ceva kho pana maraïadhamme mate soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ. Bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃ'pi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃ'pi dummanà assÆ'ti. So maraïadhamme mate socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja assutavà puthujjano viddho saviseta sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpetÅti. Puna ca paraæ mahÃrÃja assutavato puthujjanassa khayadhammaæ khÅyati So khayadhamme khÅïe na iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa khayadhammaæ khÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ khayadhammaæ khÅyati. Aha¤ceva kho pana khayadhamme khÅïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ. Bhattampi me nacchÃdeyya. KÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃ'pi nappavatteyyuæ. AmittÃpi attamanà assu. MittÃ' pi dummanà assÆ 'ki. So khayadhamme khÅïe socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja assutavà puthujjano viddho savisena sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpetÅ ti. Puna ca paraæ mahÃrÃja assutavato puthujjanassa nassanadhammaæ nassati. So nassanadhamme naÂÂhe na iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa nassanadhammaæ nassati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ nassanadhammaæ nassati. Aha¤ceva kho pana nassanadhamme naÂÂhe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ,bhattampi me nacchÃdeyya, kÃyepi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃ' pi nappavatteyyuæ. AmittÃ' pi attamanà assu. Mittà 'pi dummanà assÆ' ti. So nassanadhamme naÂÂhe socati, kilamati, paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja assutavà puthujjano viddho saviseta sokasallena attÃnaæ yeva paritÃpetÅti. Sutavato ca kho mahÃrÃja ariyasÃvakassa jarÃdhammaæ jÅrati. So jarÃdhamme jiïïe iti paÂisa¤cikkhati, na kho mayhamevekassa jarÃdhammaæ jÅrati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ jarÃdhammaæ jÅrati. Aha¤ceva kho pana jarÃdhamme jiïïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ. ùpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye'pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃ'pi nappavatteyyuæ. AmittÃ'pi attamanà assu. MittÃ'pi dummanà assÆ'ti so jarÃdhamme jiïïe na socati, na kilamati, na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja sutavà ariyasÃvako abbahi1 savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. 1. Mayhevekassa machasaæ 2. Nappavatteyya machasaæ 3. AbbÆhi machasaæ [BJT Page 096] [\x 96/] Puna ca paraæ mahÃrÃja sutavato ariyasÃvakassa vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati. So vyÃdhidhamme vyÃdhite iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti uppatti, sabbesaæ sattÃnaæ vyÃdhidhammaæ vyÃdhÅyati. Aha¤cevaca kho pana vyÃdhidhamme vyÃdhite soceyyaæ, kilameyyaæ, parisoceyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye'pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃ'pi nappavatteyyuæ. AmittÃ'pi attamanà assu. MittÃ'pi dummanà assÆ'ti. So VyÃdhidhamme vyÃdhite na socati, na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati. MahÃrÃja sutavà ariyasÃvako abbahi savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja sutavato ariyasÃvakassa maraïadhammaæ mÅyati So maraïadhamme mate iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa maraïadhammaæ mÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti uppatti, sabbesaæ sattÃnaæ maraïadhammaæ mÅyati. Aha¤cevaca kho pana maraïadhamme mate soceyyaæ, kilameyyaæ, parisoceyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye'pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃ'pi nappavatteyyuæ. AmittÃ'pi attamanà assu. MittÃ'pi dummanà assÆ'ti. So maraïadhamme mate na socati, na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati. MahÃrÃja sutavà ariyasÃvako abbahi savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja sutavato ariyasÃvakassa khayadhammaæ khÅyati So khayadhamme khÅïe iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa khayadhammaæ khÅyati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti uppatti, sabbesaæ sattÃnaæ khayadhammaæ khÅyati. Aha¤cevaca kho pana khayadhamme khÅïe soceyyaæ, kilameyyaæ, parisoceyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye'pi dubbaïïiyaæ okkameyya. KammantÃ'pi nappavatteyyuæ. AmittÃ'pi attamanà assu. Mittà 'pi dummanà assÆ 'ti. So khayadhamme khÅïe na socati, na kilamati, na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati mahÃrÃja sutavà ariyasÃvako abbahi savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. Puna ca paraæ mahÃrÃja sutavato ariyasÃvakassa nassanadhammaæ nassati. So nassanadhamme naÂÂhe iti paÂisa¤cikkhati: na kho mayhamevekassa nassanadhammaæ nassati. Atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ nassanadhammaæ nassati. Aha¤ceva kho pana nassanadhamme naÂÂhe soceyyaæ, kilameyyaæ, parideveyyaæ, urattÃÊiæ kandeyyaæ, sammohaæ Ãpajjeyyaæ, bhattampi me nacchÃdeyya. KÃye 'pi dubbaïïiyaæ okkameyya. Kammantà 'pi nappavatteyyuæ. AmittÃ' pi attamanà assu. MittÃ' pi dummanà assÆ 'ti. So nassanadhamme naÂÂhe na socati, na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati. MahÃrÃja sutavà ariyasÃvako abbahi savisaæ sokasallaæ yena viddho assutavà puthujjano attÃnaæ yeva paritÃpeti. Asoko visallo ariyasÃvako attÃnaæ yeva parinibbÃpeti. [PTS Page 062] [\q 62/] imÃni kho mahÃrÃja pa¤ca alabbhanÅyÃni ÂhÃnÃni samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasminti, 59. Na socanÃya paridevanÃya attho alabbho1 api appakopi Socantamenaæ dukhitaæ viditvà paccatthikà attamanà bhavanti. 60. Yato ca kho paï¬ito ÃpadÃsu na vedhati atthavinicchaya¤¤Æ, PaccatthikÃssa dukhità bhavanti disvà mukhaæ avikÃraæ purÃïaæ. 61. Jappena mantena subhÃsitena anuppadÃnena paveïiyà vÃ, Yathà yathà yattha labhetha atthaæ tathà tathà tattha parakkameyya. 62. Sace pajÃneyya alabbhaneyyo mayà ca a¤¤ena và esaattho AsocamÃno adhivÃsayeyya kammaæ daÊhaæ kinti karomi'dÃnÅti. Evaæ vutte muï¬o rÃjà Ãyasmantaæ nÃradaæ etadavoca: ko nÃmo2 ayaæ bhante dhammapariyÃyo'ti? Sokasallaharaïo nÃma ayaæ mahÃrÃja dhammapariyÃyoti. Taggha bhante sokasallaharaïo, taggha bhante sokasallaharaïo. Imaæ hi me bhante dhammapariyÃyaæ sutvà sokasallaæ pahÅïanti. 1. Attho'dhalabbhÃmachasaæ. 2. Ko nukho sÅmu. [BJT Page 098] [\x 98/] Atha kho muï¬o rÃjà piyakaæ kosÃrakkhaæ Ãmantesi: "tenahi samma piyaka, bhaddÃya deviyà sarÅraæ jhÃpetha. ThÆpaæ cassà karotha. Ajjatagge" dÃni Mayaæ nahÃyissÃma ceva vilimpissÃma. Bhattaæ ca bhu¤jissÃma. Kammante ca payojessÃmÃ"ti. [PTS Page 063] [\q 63/] muï¬arÃjavaggo pa¤camo. TassuddÃnaæ ùdiyo sappuriso ca iÂÂhà manÃpadÃyÅbhisandaæ, SampadÃca dhanaæ ÂhÃnaæ kosalo nÃradena cÃ'ti PaÂhamo païïÃsako [BJT Page 100] [\x 100/] 2. Dutiyaæ païïÃsakaæ 1. NÅvaraïavaggo 5. 2. 1. 1. (NÅvaraïasuttaæ) 1. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Pa¤cime bhikkhave Ãvaraïà nÅvaraïà cetaso ajjhÃruhà pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïÃ. Katame pa¤ca? KÃmacchando bhikkhave Ãvaraïo nÅvaraïo cetaso ajjhÃruho pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïo. VyÃpÃdo bhikkhave Ãvaraïo nÅvaraïo cetaso ajjhÃruho pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïo. ThÅnamiddhaæ bhikkhave Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ cetaso ajjhÃruhaæ pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïaæ. Uddhaccakukkuccaæ bhikkhave Ãvaraïaæ nÅvaraïaæ cetaso ajjhÃruhaæ pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïaæ. Vicikicchà bhikkhave Ãvaraïà nÅvaraïà cetaso ajjhÃruhà pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïÃ. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãvaraïà nÅvaraïà cetaso ajjhÃruhà pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïÃ. So vata bhikkhave bhikkhu, ime pa¤ca Ãvaraïe nÅvaraïe cetaso ajjhÃruhe pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe appahÃya abalÃya pa¤¤Ãya dubbalÃya attatthaæ và ¤assati, [PTS Page 064] [\q 64/] paratthaæ và ¤assati, ubhayatthaæ và ¤assati, uttariæ vÃ1 manussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikarissatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SeyyathÃpi bhikkhave nadÅ pabbateyyà dÆraÇgamà sÅghasotà hÃrahÃriïÅ, tassà puriso ubhato naÇgalamukhÃni vivareyya, evaæ hi so bhikkhave majjhe nadiyà soto vikkhitto visaÂo byÃdinno na ceva2 dÆraÇgamo assa, na sÅghasoto, na hÃrahÃrÅ. Evameva kho bhikkhave so vata bhikkhu ime pa¤ca Ãvaraïe nivaraïe cetaso ajjhÃruhe pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe appahÃya abalÃya pa¤¤Ãya dubbalÃya attatthaæ và ¤assati, paratthaæ và ¤assati, ubhayatthaæ và ¤assati, uttariæ và manussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikarissatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 1. Uttari và machasaæ 2. Neva machasaæ [BJT Page 102] [\x 102/] So vata bhikkhave bhikkhu ime pa¤ca Ãvaraïe nÅvaraïe cetaso ajjhÃruhe pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe pahÃya balavatiyà pa¤¤Ãya attatthaæ và ¤assati, paratthaæ và ¤assati, ubhayatthaæ và ¤assati, uttariæ và manussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikarissatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati. SeyyathÃpi bhikkhave nadÅ pabbateyyà dÆraÇgamà sÅghasotà hÃrahÃriïÅ, tassà puriso ubhato naÇgalamukhÃni pidaheyya, evaæ hi so bhikkhave majjhe nadiyà soto avikkhitto avisaÂo abyÃdinno dÆraÇgamo ceva assa sÅghasoto ca hÃrahÃrÅ ca. Evameva kho bhikkhave so vata bhikkhu ime pa¤ca Ãvaraïe nÅvaraïe cetaso ajjhÃruhe pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe pahÃya balavatiyà pa¤¤Ãya attatthaæ và ¤assati, paratthaæ và ¤assati. Ubhayatthaæ và ¤assati, uttariæ và manussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikarissatÅ'ti ÂhÃnametaæ vijjati. [PTS Page 065] [\q 65/] 5. 2. 1. 2. (AkusalarÃsisuttaæ) ) SÃvatthinidÃnaæ:) 2. AkusalarÃsÅti bhikkhave vadamÃno ime* pa¤canÅvaraïe sammà VadamÃno Vadeyya. Kevalohayaæ1 bhikkhave akusalarÃsÅ yadidaæ pa¤canÅvaraïÃ. Katame pa¤ca? KÃmacchandanÅvaraïaæ, byÃpÃdanÅvaraïaæ thÅnamiddhanÅvaraïaæ, uddhaccakukkuccanÅvaraïaæ, VicikicchÃnÅvaraïaæ. AkusalarÃsÅti bhikkhave vadamÃno ime pa¤canÅvaraïe sammà vadamÃno vadeyya. Kevalohayaæ bhikkhave akusalarÃsÅ yadidaæ ime pa¤canÅvaraïÃ'ti. 2 *'Imo' iti machasaæ potthake na dissati. 1. KevalohÃyaæ machasaæ, kevalocÃyaæ syà 2. Ime pa¤canÅvaraïÃnÅ'ti sÅmu [BJT Page 104] [\x 104/] 5. 2. 1. 3 (PadhÃniyaÇgasuttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ:) 3. Pa¤cimÃni bhikkhave padhÃniyaÇgÃni. KatamÃni pa¤ca? Idha bhikkhave bhikkhu saddho hoti saddahati tathÃgatassa bodhiæ: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti. AppÃbÃdho hoti appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya. AsaÂho hoti amÃyÃvÅ yathÃbhÆtaæ attÃnaæ ÃvÅkattà satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu. ùraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃïÃya kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca padhÃniyaÇgÃnÅ'ti. 5. 2. 1. 4. (Asamaya samayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 4. Pa¤cime bhikkhave asamayà padhÃnÃya. Katame pa¤ca? [PTS Page 066] [\q 66/] Idha bhikkhave bhikkhu jiïïo hoti jarÃya abhibhÆto. Ayaæ bhikkhave paÂhamo asamayo padhÃnÃya. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vyÃdhito hoti vyÃdhinà abhibhÆto. Ayaæ bhikkhave dutiyo asamayo padhÃnÃya. Puna ca paraæ bhikkhave dubbhikkhaæ hoti dussassaæ dullabhapiï¬aæ na sukaraæ u¤chena paggahena yÃpetuæ. Ayaæ bhikkhave tatiyo asamayo padhÃnÃya. Puna ca paraæ bhikkhave bhayaæ hoti aÂavÅsaÇkopo1 cakkasamÃrÆÊhà jÃnapadà pariyÃyanti. Ayaæ bhikkhave catuttho asamayo padhÃnÃya. Puna ca paraæ bhikkhave saÇgho bhinno hoti. SaÇghe kho pana bhikkhave bhinne a¤¤ama¤¤aæ akkosà ca honti, a¤¤ama¤¤aæ paribhÃsà ca honti, a¤¤ama¤¤aæ parikkhepà ca honti, a¤¤ama¤¤aæ pariccajanÃ2 ca honti. Tattha appasantà ceva nappasÅdanti. PasannÃna¤ca ekaccÃnaæ a¤¤athattaæ hoti. Ayaæ bhikkhave pa¤camo asamayo padhÃnÃya. Ime kho bhikkhave pa¤ca asamayà padhÃnÃyÃ'ti. 1. AÂavisaÇkopo sabbattha2. 2. Pariccajà machasaæ syÃ. [BJT Page 106] [\x 106/] Pa¤cime bhikkhave samayà padhÃnÃya. Katame pa¤ca? Idha bhikkhave bhikkhu daharo hoti. Yuvà susu kÃlakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasÃ. Ayaæ bhikkhave paÂhamo samayo padhÃnÃya. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu appÃbÃdho hoti appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya. Ayaæ bhikkhave dutiyo samayo padhÃnÃya. Puna ca paraæ bhikkhave subhikkhaæ hoti susassaæ [PTS Page 067] [\q 67/] sulabhapiï¬aæ, sukaraæ u¤jena paggahena yÃpetuæ. Ayaæ bhikkhave tatiyo samayo padhÃnÃya Puna ca paraæ bhikkhave manussà samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhuhi sampassantà viharanti. Ayaæ bhikkhave catuttho samayo padhÃnÃya. Puna ca paraæ bhikkhave saÇgho samaggo sammodamÃno avivadamÃno ekuddeso phÃsu viharati. SaÇghe kho pana bhikkhave samagge na ceva a¤¤ama¤¤aæ akkosà honti. Na ca a¤¤ama¤¤aæ paribhÃsà honti. Na ca a¤¤ama¤¤aæ parikkhepà honti. Na ca a¤¤ama¤¤aæ pariccajanà honti. Tattha appasannà ceva pasÅdanti. PasannÃna¤ca bhiyyobhÃvo1 hoti. Ayaæ bhikkhave pa¤camo samayo padhÃnÃya. Ime kho bhikkhave pa¤ca samayà padhÃnÃyÃ'ti. 5. 2. 1. 5 (MÃtÃputtasuttaæ) 5. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena sÃvatthiyaæ ubho mÃtÃputtà vassÃvÃsaæ upagamiæsu bhikkhÆ ca bhikkhuïÅ ca. Te a¤¤ama¤¤assa abhiïhaæ dassanakÃmà ahesuæ. MÃtÃpi puttassa abhiïhaæ dassanakÃmà ahosÅ. Putto'pi mÃtaraæ abhiïhaæ dassanakÃmo ahosi. Tesaæ abhiïhaæ dassanà saæsaggo ahosi. Saæsagge sati vissÃso ahosi. VissÃse sati otÃro ahosi. Te otiïïacittà sikkhaæ apaccakkhÃya dubbalyaæ anÃvÅkatvà methutaæ dhammaæ patiseviæsu. Atha kho sambahulà bhikkhu yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: 'idha bhante sÃvatthiyaæ ubho mÃtà puttà vassÃvÃsaæ upagamiæsu bhikkhu ca bhikkhuïÅ ca. Te a¤¤ama¤¤assa [PTS Page 068] [\q 68/] abhiïhaæ dassanakÃmà ahesuæ. MÃtÃpi puttassa abhiïhaæ dassanakÃmà ahosi. Puttopi mÃtaraæ abhiïhaæ dassanakÃmo ahosi. Tesaæ abhiïhaæ dassanà saæsaggo ahosi. Saæsagge sati vissÃso ahosi. VissÃse sati otÃro ahosÅ. Te otiïïacittà sikkhÃæ apaccakkhÃya dubbalyaæ anÃvÅkatvà methunaæ dhammaæ patiseviæsu'ti. 1. BhÅyobhÃvo sÅmu. [BJT Page 108. [\x 108/] ] Kinnu so bhikkhave moghapuriso ma¤¤ati na mÃtà putte sÃrajjati putto và pana mÃtarÅ'ti. NÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekarÆpampi samanu passÃmi yaæ1 evaæ rajanÅyaæ evaæ kamanÅyaæ evaæ madanÅyaæ evaæ bandhanÅyaæ evaæ mucchanÅyaæ evaæ antarÃyakaraæ anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya, yathayidaæ bhikkhave itthirÆpaæ. ItthirÆpe bhikkhave sattà rattà gathità giddhà mucchità ajjhopannÃ. Te dÅgharattaæ socanti itthirÆpavasÃnugÃ. NÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekasaddampi samanupassÃmi yaæ evaæ rajanÅyaæ evaæ kamanÅyaæ evaæ madanÅyaæ evaæ bandhanÅyaæ evaæ mucchanÅyaæ evaæ antarÃyakaraæ anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya, yathayidaæ bhikkhave itthisaddo. Itthisadde bhikkhave sattà rattà gathità giddhà mucchità ajjhopannÃ. Te dÅgharattaæ socanti itthisaddavasÃnugÃ. NÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekagandhampi samanupassÃmi yaæ evaæ rajanÅyaæ evaæ kamanÅyaæ evaæ madanÅyaæ evaæ bandhanÅyaæ evaæ mucchanÅyaæ evaæ antarÃyakaraæ anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya, yathayidaæ bhikkhave itthigandho. Itthigandhe bhikkhave sattà rattà gathità giddhà mucchità ajjhopannÃ. Te dÅgharattaæ socanti itthigandhavasÃnugÃ. NÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekarasampi samanupassÃmi yaæ evaæ rajanÅyaæ evaæ kamanÅyaæ evaæ madanÅyaæ evaæ bandhanÅyaæ evaæ mucchanÅyaæ evaæ antarÃyakaraæ anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya, yathayidaæ bhikkhave itthiraso. Itthirase bhikkhave sattà rattà gathità giddhà mucchità ajjhopannÃ. Te dÅgharattaæ socanti itthirasavasÃnugÃ. NÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekaphoÂÂhabbampi samanupassÃmi yaæ evaæ rajanÅyaæ evaæ kamanÅyaæ evaæ madanÅyaæ evaæ evaæ bandhanÅyaæ evaæ mucchanÅyaæ evaæ antarÃyakaraæ anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya, yathayidaæ bhikkhave itthipoÂÂhabbo. ItthipoÂÂhabbe bhikkhave sattà rattà giddhà gathità mucchità ajjhopannÃ. Te dÅgharattaæ socanti itthipoÂÂhabbavasÃnugÃ. Itthi bhikkhave gacchantÅ'pi purisassa cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. hitÃ'pi nisinnÃ'pi2sayÃnÃ'pi hasanti'pi bhaïantÅ'pi gÃyantÅ'pi rodantÅ'pi ugghÃnitÃ'pi 3 matÃ'pi purisassa cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. Yampi taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya samannapÃso mÃrassÃ'ti. [PTS Page 069] [\q 69/] 1. Salalape asihatthena pisÃcenapi sallape, ùsÅvisampi Ãside yena daÂÂho na jÅvati 2. Natveva eko ekÃya mÃtugÃmena sallape, MuÂÂhassatiæ tà bandhanti pekkhitena sitena ca, 3. Athopi dunnivatthena ma¤junà bhaïitena ca, Neso jano suvÃsÅdo4 api ugghÃnito5 mato. 4. Pa¤cakÃmaguïà ete itthirÆpasmiæ dissare, RÆpà saddà rasà gandhà phoÂÂhabbà ca manoramÃ. 5. Tesaæ kÃmoghavuÊhÃnaæ kÃme aparijÃnataæ, KÃlaæ gatiæ6 bhavÃbhavaæ saæsÃrasmiæ purakkhatÃ. 6. Ye ca kÃme pari¤¤Ãya caranti akutobhayÃ, Te ve pÃragatà loke ye pattà Ãsavakkhaya'nti. 1. (Yaæ) machasaæ natthi 2. NipannÃpi syà 3. UgghÃtitÃpi syÃ, machasaæ 4. SvÃsÅsado machasaæ svÃsadedà syÃ, 5. UgghÃtito syà machasaæ 6. Gati machasaæ PiÂu aæka:110 5. 2. 1. 6 (UpajjhÃyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 6. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena sako upajjhÃyo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà sakaæ upajjhÃyaæ etadavoca: 'etarahi me bhante madhurakajÃto ceva kÃyo. Disà ca me na pakkhÃyanti. Dhammà ca maæ nappaÂibhanti. ThÅnamiddhaæ ca me cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. Anabhirato ca brahmacariyaæ carÃmi. Atthi ca me dhammesu vicikicchÃ'ti. Atha kho so bhikkhu taæ saddhivihÃrikaæ bhikkhuæ ÃdÃya yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: Ayaæ bhante bhikkhu evamÃha: 'etarahi me bhante madhurakajÃto veca kÃyo. Disà ca me napakkhÃyanti. Dhammà ca maæ nappaÂibhanti. ThÅnamiddhaæ ca me cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. Anabhirato ca brahamacariyaæ carÃmi. Atthi ca me dhammesu vicikicchÃ'ti. [PTS Page 070] [\q 70/] Evaæ hetaæ bhikkhu hoti indriyesu aguttadvÃrassa, bhojane amatta¤¤uno, jÃgariyaæ ananuyuttassa, avipassakassa kusalÃnaæ dhammÃnaæ, pubbarattÃpararattaæ bodhipakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogaæ ananuyuttassa viharato yaæ madhurakajÃto ceva kÃyo hoti, disà cassa na pakkhÃyanti, dhammà ca taæ nappaÂibhanti. , ThÅnamiddhaæ cassa cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati, anabhirato ca brahmacariyaæ carati, hoti cassa dhammesu vicikicchÃ. TasmÃtiha te bhikkhu evaæ sikkhitabbaæ: 'indriyesu guttadvÃro bhavissÃmi, bhojane matta¤¤u, jÃgariyaæ anuyutto, vipassako kusalÃnaæ dhammÃnaæ, pubbarattÃpararattaæ bodhipakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogaæ anuyutto viharissÃmi'ti, " evaæ hi te bhikkhu sikkhitabbanti, Atha kho so bhikkhu bhagavatà iminà ovÃdena ovadito uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho so bhikkhu eko vupakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirasseca yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi khÅïa jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti abbha¤¤Ãsi a¤¤ataro ca pana so bhikkhu arahataæ ahosi. PiÂu aæka:112 Atha kho so bhikkhu arahattappatto yena sako upajjhÃyo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà sakaæ upajjhÃyaæ etadavoca: 'etarahi me bhante natveva 1 madhurakajÃto kÃyo. Disà ca me pakkhÃyanti. Dhammà ca maæ paÂibhanti. ThÅnamiddhaæ ca me cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati abhirato ca brahmacariyaæ carÃmi natthi ca me dhammesu vicikicchÃ'ti. Atha kho so bhikkhu taæ saddhivihÃrikaæ bhikkhuæ ÃdÃya yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà [PTS Page 071] [\q 71/] bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: Ayaæ bhante bhikkhu evamÃha'etarahi me bhante natveva1 madhurakajÃto kÃyo. Disà ca me pakkhÃyanti. Dhammà ca maæ paÂibhanti. ThÅnamiddhaæ ca me cittaæ pariyÃdÃya na tiÂÂhati. Abhirato ca brahmacariyaæ carÃmi. Natthi ca me dhammesu vicikicchÃ'ti. Evaæ hi taæ bhikkhu hoti indriyesu guttadvÃrassa, bhojane matta¤¤uno, jÃgariyaæ anuyuttassa, vipassakassa kusalÃnaæ dhammÃnaæ, pubbarattÃpararattaæ bodhipakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogaæ anuyuttassa viharato, yaæ na ceva madhurakajÃto kÃyo hoti, disà cassa pakkhÃyanti, dhammà ca taæ paÂibhanti, thÅnamiddhaæ cassa cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati, abhirato ca brahmacariyaæ carati, na cassa hoti dhammesu vicikicchÃ. TasmÃtiha vo bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: 'indriyesu guttadvÃrà bhavissÃma, bhojane matta¤¤uno, jÃgariyaæ anuyuttÃ, vipassakà kusalÃnaæ dhammÃnaæ, pubbarattÃpararattaæ bodhipakkhiyÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogaæ anuyuttà viharissÃmÃ'ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti. 5. 2. 1. 7 ( hÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 7. Pa¤cimÃni bhikkhave ÂhÃnÃni abhiïhaæ paccavekkhitabbÃni itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. KatamÃni pa¤ca? JarÃdhammomhi jaraæ anatÅto'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. VyÃdhidhammomhi vyÃdhiæ anatÅto'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. Maraïadhammomhi maraïaæ anatÅto'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. 1. Na ceva syÃ, machasaæ [BJT Page 114] [\x 114/] 'Sabbehi me piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ [PTS Page 072] [\q 72/] itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. 'Kammassakomhi kammadÃyÃdo kammayoni kammabandhÆ kammapaÂisaraïo yaæ kammaæ karissÃmi kalyÃïaæ và pÃpakaæ và tassa dÃyÃdo bhavissÃmÅ'ti abhiïhaæ paccacekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. Ki¤ca bhikkhave atthavasaæ paÂicca 'jarÃdhammomhi jaraæ anatÅto'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. ? AtthÅ bhikkhave sattÃnaæ yobbane yobbanamado yena madena mattà kÃyena duccaritaæ caranti vÃcÃya duccaritaæ caranti manasà duccaritaæ caranti. Tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato yo yobbane yobbanamado so sabbaso và pahÅyati, tanu và pana hoti. Idaæ kho bhikkhave atthavasaæ paÂicca 'jarÃdhammomhi jaraæ anatÅto'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. Ki¤ca bhikkhave atthavasaæ paÂicca'vyÃdhidhammomhi vyÃdhiæ anatÅto'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ? Atthi bhikkhave sattÃnaæ Ãrogye Ãrogyamado yena madena mattà kÃyena duccaritaæ caranti vÃcÃya duccaritaæ caranti manasà duccaritaæ caranti. Tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato yo Ãrogye Ãrogyamado so sabbaso và pahÅyati, tanu và pana hoti. Idaæ kho bhikkhave atthavasaæ paÂicca 'vyÃdhidhammomhi vyÃdhiæ anatÅto'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. Ki¤ca bhikkhave atthavasaæ paÂicca 'maraïadhammomhi maraïaæ anatÅto'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ? Atthi bhikkhave sattÃnaæ jÅvite jÅvitamado yena madena mattà kÃyena duccaritaæ caranti vÃcÃya [PTS Page 073] [\q 73/] duccaritaæ caranti manasà duccaritaæ caranti. Tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato yo jÅvite jÅvitamado so sabbaso và pahÅyati, tanu và pana hoti. Idaæ kho bhikkhave atthavasaæ paÂicca 'maraïadhammomhi maraïaæ anatÅto'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthÅyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. [BJT Page 116] [\x 116/] Ki¤ca bhikkhave atthavasaæ paÂicca 'sabbehi me piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ? Atthi bhikkhave sattÃnaæ piyesu jandarÃgo yena rÃgena rattà kÃyena duccaritaæ caranti cÃvÃya duccaritaæ caranti manasà duccaritaæ caranti. Tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato yo piyesu chandarÃgo so sabbaso và pahÅyati, tanu và pana hoti. Idaæ kho bhikkhave atthavasaæ paÂicca 'sabbehi me piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. Ki¤ca bhikkhave atthavasaæ paÂicca 'kammassakomhi kammadÃyÃdo kammayonÅ kammabandhÆ kammapaÂisaraïo yaæ kammaæ karissÃmi kalyÃïaæ và pÃpakaæ và tassa dÃyÃdo bhavissÃmi'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ?. Atthi bhikkhave sattÃnaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ. Tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato sabbaso và taæ pahÅyati, tanu và pana hoti idaæ kho bhikkhave atthavasaæ paÂicca 'kammassakomhi kammadÃyÃdo kammayonÅ kammabandhÆ kammapaÂisaraïo yaæ kammaæ karissÃmi kalyÃïaæ và pÃpakaæ và tassa dÃyÃdo bhavissÃmi'ti abhiïhaæ paccavekkhitabbaæ itthiyà và purisena và gahaÂÂhena và pabbajitena vÃ. Sa kho so bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: [PTS Page 074] [\q 74/] na kho aha¤¤eveko jarÃdhammo jaraæ anatÅto atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti uppatti, sabbe sattà jarÃdhammà jaraæ anatÅtÃ'ti tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato maggo sa¤jÃyati. So taæ maggaæ Ãsevati, bhÃveti, bahulÅkaroti. Tassa taæ maggaæ Ãsevato bhÃvayato bahulÅkaroto saæyojanà pahÅyanti, 1 anusayà vyantÅhonti. Na kho aha¤¤eveko vyÃdhidhammo vyÃdhiæ anatÅto, atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbe sattà vyÃdhiæ anatÅtÃ'ti tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato maggo sa¤jÃyati, so taæ maggaæ Ãsevati, bhÃveti, bahulikaroti. Tassa taæ maggaæ Ãsevato bhÃvayato bahulÅkaroto saæyojanà pahÅyanti. 1Anusayà vyanti honti. 1. SaæyojanÃni pahÅyanti syà saæyojanÃni sabbaso pahÅyanti. Machasaæ. [BJT Page 118] [\x 118/] 'Na kho aha¤¤eveko maraïadhammo maraïaæ anatÅto, atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbe sattà maraïadhammà maraïaæ anatÅtÃ'ti tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato maggo sa¤jÃyati so taæ maggaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tassa taæ maggaæ Ãsevato bhÃvayato bahulÅkaroto saæyojanà pahÅyanti. Anusayà vyanti honti. 'Na kho mayhamevekassa sabbeheva piyehi manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo, atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti, sabbesaæ sattÃnaæ manÃpehi nÃnÃbhÃvo vinÃbhÃvo'ti tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato maggo sa¤jÃyati. So taæ maggaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tassa taæ maggaæ Ãsevato bhÃvayato bahulÅkaroto saæyojanà pahÅyanti. Anusayà vyantÅhonti. 'Na kho aha¤¤eveko kammassakomhi kammadÃyÃdo kammayonÅ kammabandhÆ kammapaÂisaraïo yaæ kammaæ karissÃmi kalyÃïaæ và pÃpakaæ và tassa dÃyÃdo bhavissÃmi, atha kho yÃvatà sattÃnaæ Ãgati gati cuti upapatti. Sabbe sattà kammassakà kammadÃyÃdà kammayonÅ kammabandhÆ kammapaÂisaraïÃ, yaæ kammaæ karissanti kalyÃïaæ và pÃpakaæ vÃ, tassa dÃyÃdà [PTS Page 075] [\q 75/] bhavissantÅ'ti tassa taæ ÂhÃnaæ abhiïhaæ paccavekkhato maggo sa¤jÃyati. So taæ maggaæ Ãsevati, bhÃveti, bahulÅkaroti tassa taæ maggaæ Ãsevato bhÃvayato bahulÅkaroto saæyojanà pahÅyanti. Anusayà vyantÅhontÅ'ti. 7. VyÃdhidhammà jarÃdhammà atho maraïadhammino, Yathà dhammà tathà santÃ1 jigucchanti puthujjanÃ. 8. Aha¤cetaæ jiguccheyyaæ evaæ dhammesu pÃïisu, Na metaæ patirÆpassa mama evaæ vihÃrino. 9. Sohaæ evaæ viharanto ¤atvà dhammaæ nirÆpadhiæ, ùrogye yobbanasmi¤ca jÅvitasmi¤ca ye madÃ, 10. Sabbe made abhibhosmi nekkhammaæ daÂÂhu khemato Tassa me ahu ussÃho nibbÃnaæ abhipassato. 11. NÃhaæ bhabbo etarahi kÃmÃni patisevituæ, AnivattÅ bhavissÃmi brahmacariyaparÃyaïoti. Sattà machasaæ [BJT Page 120] [\x 120/] 5. 2. 1. 8. ( LicchavikumÃrasuttaæ) 8. Ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kuÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya vesÃliyaæ piï¬Ãya pÃvisi. VesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto mahÃvanaæ ajjhogahetvÃ1 a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. Tena kho pana samayena sambahulà licchavikumÃrakà sajjÃni dhanÆni ÃdÃya kukkurasaÇghaparivutà mahÃvane anucaÇkamamÃnà anuvicaramÃnà addasaæsu bhagavantaæ a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisinnaæ divÃvihÃraæ. 2 DisvÃna sajjÃni dhanÆni nikkhipitvà kukkurasaÇghaæ ekamantaæ uyyojetvà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ [PTS Page 076] [\q 76/] abhivÃdetvà tuïhÅbhÆtà tuïhÅbhÆtà pa¤jalikà bhagavantaæ payurupÃsanti. Tena kho pana samayena mahÃnÃmo licchavi mahÃvane jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno addasa te licchavikumÃrake tuïhÅbhÆte tuïhÅbhÆte pa¤jalike bhagavantaæ payurupÃsante. Disvà yena bhagavà tenusaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho mahÃnÃmo licchavi udÃnaæ udÃnesi: bhavissanti vajjÅ, bhavissanti vajjÅ'ti. Kiæ pana tvaæ mahÃnÃma evaæ vadesi 'bhavissanti vajjÅ bhavissanti vajjÅ'ti. "Ime bhante licchavikumÃrakà caï¬Ã pharusà apajahÃ3ti. YÃni'pi tÃti kulesu pahenakÃni4 pahÅyanti ucchÆni và badarÃti và pÆvÃti và modakÃti và saÇgulikÃti5 vÃ, tÃni vilumpitvà vilumpitvà khÃdanti. KulitthÅnampi kulakumÃrÅnampi pacchÃliyaæ6 khipanti. Te' dÃnime tuïhÅbhÆtà tuïhÅbhÆtà pa¤jalikà bhagavantaæ payirupÃsantÅ'ti. Yassa kassaci mahÃnÃma kulaputtassa pa¤cadhammà saævijjanti, yadi và ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa7, yadi và raÂÂhikassa8 pettanikassa, yadi và senÃya senÃpatikassa, yadi và gÃmagÃmikassa9, yadi và pÆgagÃmaïikassa, ye và pana kulesu paccekÃdhipaccaæ kÃrenti, vuddhiyeva pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. Katame pa¤ca? Idha mahÃnÃma kulaputto uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbala paricitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi mÃtÃpitaro sakkaroti garu10karoti mÃneti [PTS Page 077] [\q 77/] pÆjeti. Tamenaæ mÃtÃpitaro sakkatà garukatà mÃnità pÆjità kalyÃïena manasà anukampanti: 'ciraæ jÅva, dÅghamÃyuæ pÃlehÅ'ti. MÃtÃpitÃnukampitassa mahÃnÃma kulaputtassa vuddhiyeva pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. 1. AjjhogÃhetvà machasaæ 2. 'DivÃvihÃraæ machasaæ natthi 3. ApÃnubhà machasaæ apÃÂubhà syà 4. PahÅïakÃni syÃ, pahÅnakÃni sÅmu. 5. SaækulikÃti machasaæ saækhalikÃti và sÅmu. 6. Pacchaliyaæ katthaci. 7. MuddhÃvasittassa, katthaci 8. RaÂÂhakassa sÅmu. 9. GÃmagÃmaïikassa machasaæ 10. Garuæ machasaæ. [BJT Page 122] [\x 122/] Puna ca paraæ mahÃnÃma kulaputto uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi puttadÃradÃsakammakaraporise sakkaroti, garukaroti, mÃneti, pÆjeti. Tamenaæ puttadÃradÃsakammakaraporisà sakkatà garukatà mÃnitÃ, pÆjità kalyÃïena manasà anukampanti: 'ciraæ jÅva, dighamÃyuæ pÃlehÅ'ti. PuttadÃradÃsakammakaraporisÃnukampitassa mahÃnÃma kulaputtassa vuddhiyeva pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. Puna ca paraæ mahÃnÃma kulaputto uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi khettakammantasÃmantasaævohÃre1 sakkaroti, garukaroti, mÃneni, pÆjeti. Tamenaæ khettakammantasÃmantasaævohÃrà sakkatà garukatà mÃnità pujità kalyÃïena manasà anukampanti: 'ciraæ jÅva, dighamÃyuæ pÃlehÅ'ti. KhettakammantasÃmantasaævohÃrÃnukampitassa mahÃnÃma kulaputtassa vuddhiyeva pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. Puna ca paraæ mahÃnÃma, kulaputto uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi yÃvatà balipaÂiggÃhikà devatà sakkaroti, garukaroti, mÃneti, pÆjeti. Tametaæ balipaÂiggÃhikà devatà sakkatà garukatà mÃnità pÆjità kalyÃïena manasà anukampanti:ciraæ jÅva, dÅghamÃyuæ pÃlehÅ'ti. DevatÃnukampitassa mahÃnÃma kulaputtassa vuddhiyeva pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. Puna ca paraæ mahÃnÃma kulaputto uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi samaïabrÃhmaïe sakkaroti garukaroti, mÃneti, pÆjeti. Tamenaæ samaïabrÃhmaïà sakkatà garukatà mÃnità pujità kalyÃïena manasà anukampanti:'ciraæ jÅva, dÅghamÃyuæ pÃlehÅ'ti. SamaïabrÃhmaïÃnukampitassa [PTS Page 078] [\q 78/] mahÃnÃma kulaputtassa vuddhiyeva PÃÂikaÇkhÃ, no parihÃni. Yassa kassaci mahÃnÃma kulaputtassa ime pa¤ca dhammà saævijjanti, yadi và ra¤¤o khattiyassa muddhÃbhisittassa yadi và raÂÂhikassa pettanikassa yadi và senÃya senÃpatikassa yadi và gÃmagÃmikassa yadi và pugagÃmaïikassa, ye và pana kulesu paccekÃdhipaccaæ kÃrenti, vuddhiyeva pÃÂikaÇkhÃ, no parihÃnÅ'ti, 1. SÃmattasabyehÃre machasaæ [BJT Page 124] [\x 124/] 12. MÃtÃpitukiccakaro puttadÃrahito sadÃ, Anto janassa atthÃya ye cassa upajivino, 13. Ubhinnaæ yeva1 atthÃya vada¤¤Æ hoti sÅlavÃ, ¥ÃtÅnaæ pubbapetÃnaæ diÂÂhadhamme ca jÅvinaæ, 2 14. SamaïÃnaæ brÃhmaïÃnaæ devatÃnaæ ca paï¬ito, Vittisa¤janano hoti dhammena gharamÃvasaæ. 15. So karitvÃna kalyÃïaæ pujjo hoti pasaæsiyo. Idha ceva naæ3 pasaæsanti pecca sagge ca modatÅ'ti4 5. 2. 1. 9 (PaÂhamabu¬¬hapabbajitasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 9. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato dullabho bu¬¬hapabbajito. Katamehi pa¤cahi? Dullabho bhikkhave bu¬¬hapabbajito nipuïo, dullabho Ãkappasampanno, dullabho bahussuto, dullabho dhammakathiko, dullabho vinayadharo. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato dullabho bu¬¬hapabbajito'ti. 5. 2. 1. 10 Dutiyabu¬¬hapabbajita suttaæ (SÃvatthinidÃnaæ:) 10. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato dullabho bu¬¬hapabbajito. Katamehi pa¤cahi? Dullabho bhikkhave bu¬¬hapabbajito suvaco, dullabho [PTS Page 079] [\q 79/] suggahÅtaggÃhÅ, dullabho padakkhiïaggÃhÅ, dullabho dhammakathiko, dullabho vinayadharo. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato dullabho bu¬¬hapabbajito'ti. NÅvaraïavaggo paÂhamo. TassuddÃnaæ ùvaraïaæ rÃsi aÇgÃni samayaæ mÃtuputtikÃ, Upajjhà ÂhÃnaæ kumÃrà licchavÅ apare duve'ti. 1. Ceva machasaæ 2. DiÂÂhe dhamme ca jÅvataæ machasaæ jÅvitaæ syÃ. 3. Idhevanaæ machasaæ 4. Sagge pamodati machasaæ [BJT Page 126] [\x 126/] 2. Sa¤¤Ãvaggo 5. 2. 2. 1 (PaÂhamasa¤¤Ãsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 11. Pa¤cimà bhikkhave sa¤¤Ã bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà honti mahÃnisaæsà amatogadhà amatapariyosÃnÃ. Katamà pa¤ca? Asubhasa¤¤Ã, maraïasa¤¤Ã ÃdÅnavasa¤¤Ã, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã, sabbaloke anabhiratasa¤¤Ã. 1 Imà kho bhikkhave pa¤ca sa¤¤Ã bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsà amatogadhà amatapariyosÃnÃ'ti. 5. 2. 2. 2 (Dutiyasa¤¤Ãsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 12. Pa¤cimà bhikkhave sa¤¤Ã bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà honti mahÃnisaæsà amatogadhà amatapariyosÃnÃ. Katamà pa¤ca? Aniccasa¤¤Ã, anattasa¤¤Ã, maraïasa¤¤Ã, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã, sabbaloke anabhiratasa¤¤Ã. 1 [PTS Page 080] [\q 80/] imà kho bhikkhave pa¤ca sa¤¤Ã bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà honti mahÃnisaæsà amatogadhà amatapariyosÃnÃ'ti. 5. 2. 2. 3. (PaÂhamava¬¬hÅsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 13. Pa¤cahi bhikkhave va¬¬hÅhi va¬¬hamÃno ariyasÃvako ariyÃya va¬¬hiyà va¬¬hati, sÃrÃdÃyÅ ca hoti varÃdÃyÅ ca kÃyassa. KatamÃhi pa¤cahi? SaddhÃya va¬¬hati, sÅlena va¬¬hati, sutena va¬¬hati, cÃgena va¬¬hati, pa¤¤Ãya va¬¬hati. ImÃhi kho bhikkhave pa¤cahi va¬¬hÅhi va¬¬hamÃno ariyasÃvako ariyÃya va¬¬hiyà va¬¬hati, sÃrÃdÃyÅ ca hoti varÃdÃyÅ ca kÃyassÃ'ti. 16. SaddhÃya sÅlena ca yodha va¬¬hati2 pa¤¤Ãya cÃgena sutena cÆbhayaæ, So tÃdiso sappuriso vicakkhaïo ÃdÅyati sÃramidheva attano'ti. 1. Anabhirati sa¤¤Ã machasaæ 2. Yo pava¬¬hati machasaæ. [BJT Page 128] [\x 128/] 5. 2. 2. 4 (Dutiyava¬¬hÅsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 14. Pa¤cahi bhikkhave va¬¬hÅhi va¬¬hamÃnà ariyasÃvikà ariyÃya va¬¬hiyà va¬¬hati. SÃrÃdÃyinÅ ca hoti varÃdÃyinÅ ca kÃyassa. KatamÃhi pa¤cahi? SaddhÃya va¬¬hati, sÅlena va¬¬hati, sutena va¬¬hati, cÃgena va¬¬hati, pa¤¤Ãya va¬¬hati. ImÃhi kho bhikkhave pa¤cahi va¬¬hÅhi va¬¬hamÃnà ariyasÃvikà ariyÃya va¬¬hiyà va¬¬hati. SÃrÃdÃyinÅ ca hoti, varÃdÃyinÅ ca kÃyassÃ'ti 17. SaddhÃya sÅlena ca yÃ'dha va¬¬hati1 pa¤¤Ãya cÃgena sutena cÆbhayaæ, Sà tÃdisÅ sÅlavatÅ upÃsikà ÃdÅyatÅ sÃramidheva attano'tÅ. [PTS Page 081] [\q 81/] 5. 2. 2. 5. (AlaæsÃkacchasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 15. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæsÃkaccho sabrahmacÃrÅnaæ. Katamehi pa¤cahi? Idha bhikkhave bhikkhu attanà ca sÅlasampanno hoti, sÅlasampadÃya2 kathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca samÃdhisampanno hoti, samÃdhisampadÃya3 kathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti, pa¤¤ÃsampadÃya4 kathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca vimuttisampanno hoti, vimuttisampadÃya5 kathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti, attanà ca vimutti¤Ãïadassanasampanno hoti, vimutti¤ÃïadassanasampadÃya6 kathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæsÃkaccho sabrahmacÃrÅnanti. 5. 2. 2. 6 (AlaæsÃjÅvasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 16. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæsÃjÅvo sabrahmacÃrÅnaæ. Katamehi pa¤cahi? Idha bhikkhave bhikkhu attanà ca sÅlasampanno hoti, sÅlasampadÃya kathÃya ca kataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca samÃdhisampanno hoti, samÃdhisampadÃya kathÃya ca kataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti, pa¤¤ÃsampadÃya kathÃya ca kataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca vimuttisampanno hoti, vimuttisampadÃya kathÃya ca kataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca vimutti¤Ãïadassana sampanno hoti, vimutti¤ÃïadassanasampadÃya kathÃya ca kataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæsÃjÅvo sabrahmacÃrÅnanti. 1. Yà pava¬¬hati machasaæ. 2. SÅlasampadà sÅmu. 3. SamÃdhisampadà sÅmu. 4. Pa¤¤Ãsampadà sÅmu. 5. Vimuttisampadà sÅmu. 6. Vimutti¤Ãïadassanasampadà sÅmu. [BJT Page 130] [\x 130/] 5. 2. 2. 7. (PaÂhama-iddhipÃdasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 17. Yo hi koci bhikkhave bhikkhu và bhikkhunÅ và pa¤ca dhamme bhÃveti, pa¤ca dhamme bahulÅkaroti, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ [PTS Page 082] [\q 82/] phalaæ pÃÂikaÇkhaæ diÂÂhe và dhamme1 a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. Katame pa¤ca? Idha bhikkhave bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. ViriyasamÃdhi padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. VÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. UssoÊhi yeva pa¤camÅ. 2 Yo hi koci bhikkhave bhikkhu bhikkhunÅ và ime pa¤ca dhamme bahulikaroti, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ diÂÂhe và dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ'ti. 5. 2. 2. 8. (Dutiya-iddhipÃdasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 18. PubbevÃ'haæ bhikkhave sambodhà anabhisambuddho bodhisatto'va samÃno pa¤ca dhamme bhÃvesiæ pa¤ca dhamme bahulÅkÃsiæ3. Katame pa¤ca? ChandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃvesiæ. ViriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃvesiæ cittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃvesiæ. VÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃvesiæ. UssoÊhi yeva pa¤cami. 2 So kho ahaæ bhikkhave imesaæ ussoÊhipa¤camÃnaæ dhammÃnaæ bhÃvÅtattà bahulÅkatattà yassa yassa4 abhi¤¤ÃsacchikaraïÅyassa dhammassa cittaæ abhininnÃmesiæ abhi¤¤ÃsacchikiriyÃya, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïiæ sati sati Ãyatane. So sace ÃkaÇkhiæ anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhaveyyaæ pe yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vatteyyanti, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïiæ sati sati Ãyatane. Pe* So sace ÃkaÇkhiæ pe [PTS Page 083] [\q 83/] ÃsavÃnaæ khayà pe* sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà Upasampajja vihareyyanti, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïiæ sati sati Ãyatane'ti. 1. DiÂÂheva dhamme machasaæ. 2. UssoÊhi¤¤eva pa¤camiæ machasaæ 3. BahulimakÃsiæ machasaæ 4. Yassa sÅmu. PeyyÃlamukhehi saækhittaæ pa¤caÇgikavagge pa¤caÇgikasamÃdhi sutte ùgatanayena Veditabbaæ. [BJT Page 132] [\x 132/] 5. 2. 2. 9. (NibbidÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 19. Pa¤cime bhikkhave dhammà bhÃvità bahulÅkatà ekantanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca? Idha bhikkhave bhikkhu asubhÃnupassÅ kÃye viharati, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Å, 1 sabbaloke anabhiratasa¤¤Å2, sabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassÅ. Maraïasa¤¤Ã kho panassa ajjhattaæ sÆpaÂÂhità hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà bhÃvità bahulÅkatà ekantanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattantÅ'ti. 5. 2. 2. 10 (ùsavakkhayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 20. Pa¤cime bhikkhave dhammà bhÃvità bahulÅkatà ÃsavÃnaæ khayÃya saævattanti. Katame pa¤ca? Idha bhikkhave bhikkhu asubhÃnupassÅ kÃye viharati, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Å1, sabbaloke anabhiratasa¤¤Å, 2 sabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassÅ. Maraïasa¤¤Ã kho panassa ajjhattaæ supaÂÂhità hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà bhÃvità bahulÅkatà ÃsavÃnaæ khayÃya saævattantÅ'ti. Sa¤¤Ãvaggo dutiyo TassuddÃnaæ Dve ca sa¤¤Ã dve va¬¬hÅ ca sÃkacchà ca sajÅvatÃ3 IddhipÃdà ca dve vuttà nibbidà cÃsavakkhayÃ. 1. PaÂikulasa¤¤Å machasaæ 2. Anabhirati sa¤¤i machasaæ 3. SÃkacchena ca sÃjÅvaæ machasaæ [BJT Page 134] [\x 134/] [PTS Page 084] [\q 84/] 3. AnÃgatabhayavaggo * 5. 2. 3. 1 (PaÂhamacetovimuttiphalasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 21. Pa¤cime bhikkhave dhammà bhÃvità bahulÅkatà cetovimuttiphalà ca honti cetovimuttiphalÃnisaæsà ca. Pa¤¤Ãvimuttiphalà ca honti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà ca. Katame pa¤ca? Idha bhikkhave bhikkhu asubhÃnupassÅ kÃye viharati, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Å, sabbaloke anabhiratasa¤¤Å, sabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassÅ, maraïasa¤¤Ã kho panassa ajjhattaæ sÆpaÂÂhità hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà bhÃvità bahulÅkatà cetovimuttiphalà ca honti, cetovimuttiphalÃnisÃæsà ca. Pa¤¤Ãvimuttiphalà ca honti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà ca. Yato kho bhikkhave cetovimutto ca hoti pa¤¤Ãvimutto ca, 1 ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhÆ ukkhittapaligho itipi saÇkiïïaparikho itipi abbÆÊhesiko itipi niraggaÊo itipi ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto itipi. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ukkhittapaligho hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno avijjà pahÅnà hoti ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ2 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ukkhittapaligho hoti. Kata¤ca bhikkhave bhikkhu saÇkiïïaparikho hoti?. Idha bhikkhave bhikkhuno ponobhaviko3 jÃtisaæsÃro pahÅno hoti ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato2 Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu saÇkiïïaparikho hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu abbÆÊhesiko hoti? [PTS Page 085] [\q 85/] idha bhikkhave bhikkhuno taïhà pahÅnà hoti ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatÃ4 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu abbÆÊhesiko hoti. 1. Ca hoti machasaæ. 2. AnabhÃvaækatà machasaæ. 3. Ponobbhaviko machasaæ. 4. AnabhÃvaækatà machasaæ. * YodhÃjÅvavagga sÅmu. Machasaæ. [BJT Page 136] [\x 136/] Katha¤ca bhikkhave bhikkhu niraggaÊo hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅnÃni honti ucchinnamÆlÃni tÃlÃvatthukatÃni AnabhÃvakatÃni, 1 Ãyatiæ anuppÃdadhammÃni. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu niraggaÊo hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno asmimÃno pahÅno hoti ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto hotÅ'ti. 5. 2. 3. 2. (Dutiyacetovimuttiphalasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 22. Pa¤cime bhikkhave dhammà bhÃvità bahulÅkatà cetovimuttiphalà ca honti cetovimuttiphalÃnisaæsà ca. Pa¤¤Ãvimuttiphalà ca honti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà ca. Katame pa¤ca? Aniccasa¤¤Ã, anicce dukkhasa¤¤Ã, dukkhe anattasa¤¤Ã, pahÃnasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã, nirodhasa¤¤Ã, Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà bhÃvità bahulÅkatà cetovimuttiphalà ca honti cetovimuttiphalÃnisaæsà ca. Pa¤¤Ãvimuttiphalà ca honti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà ca. Yatoca kho bhikkhave bhikkhu cetovimutto ca hoti pa¤¤Ãvimutto ca, ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu ukkhittapaligho itipi saÇkiïïaparikho itipi abbÆÊhesiko itipi niraggaÊo itipi ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto itipi. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ukkhittapaligho hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno avijjà pahÅnà hoti ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ukkhittapaligho hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu saÇkiïaïaparikho [PTS Page 086] [\q 86/] hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno ponobhaviko jÃtisaæsÃro pahÅno hoti ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu saÇkiïïaparikho hoti. Kata¤ca bhikkhave bhikkhu abbÆÊhesiko hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno taïhà pahÅnà hoti, ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu abbÆÊhesiko hoti. 1. AnabhÃvaækatÃni machasaæ [BJT Page 138] [\x 138/] Katha¤ca bhikkhave bhikkhu niraggaÊo hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno pa¤corambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅnÃni honti ucchinnamÆlÃni tÃlÃvatthukatÃni anabhÃvakatÃni Ãyatiæ anuppÃdadhammÃni. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu niraggaÊo hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno asmimÃno pahÅno hoti ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato1 Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto hotÅ'ti. 5. 2. 3. 3. (PaÂhamadhammavihÃrÅ suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 23. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: 'DhammavihÃrÅ dhammavihÃrÅ'ti bhante vuccati. KittÃvatà nu kho bhante bhikkhu dhammavihÃri hotÅ'ti. ? Idha bhikkhu, bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti. Suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So tÃya dhammapariyattiyà divasaæ atinÃmeti. Ri¤cati paÂisallÃnaæ. NÃnuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ. Ayaæ vuccati bhikkhu, bhikkhu pariyattibahulo no dhammavihÃrÅ. [PTS Page 087] [\q 87/] Puna ca paraæ bhikkhu, bhikkhu yathÃsutaæ pathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti. So tÃya dhammasa¤¤attiyÃ2 divasaæ atinÃmeti. Ri¤cati paÂisallÃnaæ. NÃnuyu¤jati Ajjhattaæ cetosamathaæ. Ayaæ vuccati bhikkhu, bhikkhu sa¤¤attibahulo3 no dhammavihÃri. Puna ca paraæ bhikkhu, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti. So tena sajjhÃyena divasaæ atinÃmeti. Ri¤cati paÂisallÃnaæ. NÃnuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ. Ayaæ vuccati bhikkhu, bhikkhu sajjhÃyabahulo no dhammavihÃrÅ. Puna ca paraæ bhikkhu, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati. So tehi dhammavitakkehi divasaæ atinÃmeti. Ri¤cati paÂisallÃnaæ. NÃnuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ. Ayaæ vuccati bhikkhu, bhikkhu vitakkabahulo no dhammavihÃri. Idha bhikkhu, bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So tÃya dhammapariyattiyà na divasaæ atinÃmeti. NÃpi ri¤cati paÂisallÃnaæ. Anuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ. Evaæ kho bhikkhu, bhikkhu dhammavihÃrÅ hoti. 1. AnabhÃvaæ kato machasaæ. 2. Dhammapa¤¤attiyà machasaæ. 3. Pa¤¤attibahulo machasaæ. [BJT Page 140] [\x 140/] Iti kho bhikkhu, desito mayà pariyattibahulo, desito sa¤¤attibahulo, 1 Desito sajjhÃyabahulo, desito vitakkabahulo, desito dhammavihÃri. Yaæ kho bhikkhu, satthÃrà karaïÅyaæ sÃvakÃnaæ hitesinà anukampakena anukampaæ upÃdÃya, kataæ vo taæ mayÃ. EtÃni bhikkhu rukkhamÆlÃni. EtÃni su¤¤ÃgÃrÃni. JhÃyatha bhikkhu, mà pamÃdattha. Mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha. Ayaæ amhÃkaæ anusÃsanÅ'ti. [PTS Page 088] [\q 88/] 5. 2. 3. 4. (DuniyadhammavihÃrÅsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 24. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: 'DhammavihÃrÅ' dhammavihÃri'ti bhante vuccati. KittÃvatà nu kho bhante bhikkhu dhammavihÃrÅ hotÅ'ti? Idha bhikkhu, bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ, uttari¤cassa2 pa¤¤Ãya atthaæ nappajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhu, bhikkhu pariyattibahulo no dhammavihÃrÅ. Puna ca paraæ bhikkhu, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti. Uttari¤cassa pa¤¤Ãya atthaæ nappajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhu, bhikkhu sa¤¤attibahulo no dhammavihÃrÅ. Puna ca paraæ bhikkhu, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti. Uttari¤cassa2 pa¤¤Ãya atthaæ nappajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhu, bhikkhu sajjhÃyabahulo no dhammavihÃrÅ. Puna ca paraæ bhikkhu, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati. Uttari¤cassa2 pa¤¤Ãya atthaæ nappajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhu, bhikkhu vitakkabahulo no dhammavihÃrÅ. Idha bhikkhu, bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Uttari¤cassa2 pa¤¤Ãya atthaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhu, bhikkhu dhammavihÃrÅ hoti. 1. Pa¤¤atti bahulo machasaæ. 2. Uttarimassa machasaæ [BJT Page 142] [\x 142/] Iti kho bhikkhu desito mayà pariyattibahulo, [PTS Page 089] [\q 89/] desito sa¤¤atti bahulo, 1 desito sajjhÃyabahulo, desito vitakkabahulo, desito dhammavihÃrÅ. Yaæ kho bhikkhu, satthÃrà karaïÅyaæ sÃvakÃnaæ hitesinà anukampakena anukampaæ upÃdÃya, kataæ vo taæ mayÃ. EtÃni bhikkhu, rukkhamÆlÃni, etÃni su¤¤ÃgÃrÃni. JhÃyatha bhikkhu, mà pamÃdattha. Mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha. Ayaæ vo amhÃkaæ anusÃsanÅti. 5. 2. 3. 5 (PaÂhamayodhÃjÅvÆpama suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 25. Pa¤cime bhikkhave yodhÃjÅvà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame pa¤ca? Idha bhikkhave, ekacco yodhÃjÅvo rajagga¤¤eva2 disvà saæsÅdati, visÅdati, na santhamhati, na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. EvarÆpo3 bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo yodhÃjÅvo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave, idhekacco yodhÃjÅvo sahati rajaggaæ. Api ca kho dhajagga¤¤eva disvà saæsÅdati, visÅdati, na santhambhati, na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. EvarÆpo'pi kho bhikkhave, idhekacco yodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave dutiyo yodhÃjÅvo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave, idhekacco yodhÃjÅvo sahati rajaggaæ, sahati dhajaggaæ, api ca kho ussÃdanaæ yeva5 sutvà saæsÅdati, visÅdati, na santhambhati, na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. EvarÆpo'pi kho bhikkhave, idhekacco yodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave tatiyo yodhÃjÅvo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave, idhekacco yodhÃjÅvo sahati rajaggaæ, sahati dhajaggaæ, sahati ussÃdanaæ. 6 Api ca kho sampahÃre Ãha¤¤ati, 7 vyÃpajjati. EvarÆpo'pi kho bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave catuttho yodhÃjÅvo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave, idhekacco yodhÃjÅvo sahati rajaggaæ, sahati dhajaggaæ, sahati ussÃdanaæ, [PTS Page 090] [\q 90/] sahati sampahÃraæ. So taæ saÇgÃmaæ abhivijinitvà vijitasaÇgÃmo tameva saÇgÃmasÅsaæ ajjhÃvasati. EvarÆvapo'pi kho bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave pa¤camo yodhajÅvo. Santo saævijjamÃno lokasmiæ. 1. Pa¤¤atti bahulo machasaæ 2. Rajaggaæyeva sÅmu 3. EvarÆpo'pi machasaæ 4. EvarÆpo'pi bhikkhave machasaæ 5. UssÃraïa¤¤eva machasaæ 6. UssÃraïaæ machasaæ 7. Ha¤¤ati machasaæ [BJT Page 144] [\x 144/] Ime kho bhikkhave pa¤ca yodhÃjÅvà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Evameva kho bhikkhave, pa¤ca1 yodhÃjÅvÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà Bhikkhusu. Katame pa¤ca? Yo idha bhikkhave, bhikkhu rajagga¤¤eva disvà saæsÅdati, visÅdati, na santhambhati, na sakkoti brahmacariyaæ santÃnetuæ. 2 SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Kimassa rajaggasmiæ? Idha bhikkhave, bhikkhu suïÃti: 'asukasmiæ 3 nÃma gÃme và nigame và itthÅ và kumÃrÅ và abhirÆpà dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃ'ti. So taæ sutvà saæsÅdati, visÅdati, na sakkoti brahmacariyaæ santÃnetuæ. SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Idamassa rajaggasmiæ SeyyathÃpi so bhikkhave, yodhÃjÅvo rajaggaæ disvà saæsÅdati, visÅdati, na santhambhati, na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave, imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpo4 bhikkhave, idhekacco puggalo hoti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu sahati rajaggaæ api ca kho dhajagga¤¤eva5 disvà saæsÅdati, visÅdati. Na santhambhati, na sakkoti brahmacariyaæ santÃnetuæ. SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Kimassa dhajaggasmiæ? Idha bhikkhave bhikkhu na heva kho suïÃti: 'asukasamiæ nÃma gÃme và nigame và itthÅ và kumÃrÅ và abhirÆpà dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃ'ti. Api ca kho sÃmaæ pasasati itthiæ và kumÃriæ và abhirÆpaæ dassaniyaæ pÃsÃdikaæ paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgataæ. So taæ disvà saæsÅdati, visÅdati. Na santhambhati, na [PTS Page 091] [\q 91/] sakkoti brahmacariyaæ santÃnetuæ. SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Idamassa dhajaggasmiæ. SeyyathÃpi so bhikkhave, yodhÃjivo sahati rajaggaæ, api ca kho dhajagga¤¤eva disvà saæsÅdati, visÅdati, na santhambhati, na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. TathÆpamÃhaæ bhikkhave, imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpo'pi bhikkhave, idhekacco puggalo hoti. Ayaæ bhikkhave, dutiyo yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu sahati rajaggaæ, sahati dhajaggaæ api ca kho ussÃdanaæ yeva sutvà saæsÅdati, visÅdati, na santhambhati, na sakkoti brahmacariyaæ santÃnetuæ. SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Kimassa ussÃdanÃya?6 1. Pa¤cime machasaæ. 2. SandhÃretuæ machasaæ. 3. Amukasmiæ machasaæ 4. EvarÆpopi machasaæ 5. Dhajaggaæyeva sÅmu 6. UssÃraïÃya machasaæ. [BJT Page 146] [\x 146/] Idha bhikkhave, bhikkhuæ ara¤¤agataæ và rukkhamÆlagataæ và su¤¤ÃgÃragataæ và mÃtugÃmo upasaÇkamitvà Æhasati1, ullapati, ujjhagghati, 2 uppaï¬eti. So mÃtugÃmena ÆhasiyamÃno3 ullapiyamÃno ujjhagghiyamÃno4 uppaï¬iyamÃno saæsÅdati, visÅdati, na santhambhati, na sakkoti brahmacariyaæ santÃnetuæ. 5 SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Idamassa ussÃdanÃya. 6 SeyyathÃpi so bhikkhave yodhÃjÅvo sahati rajaggaæ, sahati dhajaggaæ, api ca kho ussÃdanaæ yeva7 sutvà saæsÅdati, visÅdati, na santhambhati, na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. TathÆpamÃhaæ bhikkhave, imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpopi bhikkhave, idhekacco puggalo hoti. Ayaæ bhikkhave, tatiyo yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. Puna ca paraæ bhikkhave sahati rajaggaæ, sahati dhajaggaæ, sahati ussÃdanaæ. 8 Api ca kho sampahÃre Ãha¤¤ati9 vyÃpajjati. Kimassa sampahÃrasmiæ? Idha bhikkhave, bhikkhuæ ara¤¤agataæ và rukkhamÆlagataæ [PTS Page 092] [\q 92/] và su¤¤ÃgÃragataæ và mÃtugÃmo upasaÇkamitvà abhinisÅdati, abhinipajjati, ajjhottarati. So mÃtugÃmena abhinisÅdiyamÃno abhinipajjiyamÃno ajjhottariyamÃno sikkhaæ apaccakkhÃya dubbalyaæ anÃvÅkatvà methunaæ dhammaæ patisevati. Idamassa sampahÃrasmiæ. SeyyathÃpi so bhikkhave, yodhÃjÅvo sahati rajaggaæ, sahati dhajaggaæ, sahati ussÃdanaæ, 8 api ca kho sampahÃre Ãha¤¤ati, 9 vyÃpajjati, tathÆpamÃhaæ bhikkhave, imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpopi bhikkhave, idhekacco puggalo hoti. Ayaæ bhikkhave, catuttho yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu sahati rajaggaæ, sahati dhajaggaæ, sahati ussÃdanaæ8, sahati sampahÃraæ. So taæ saÇgÃmaæ abhivijinitvà vijitasaÇgÃmo, tameva saÇgÃmasÅsaæ ajjhÃvasati. Kimassa saÇgÃmavijayasmiæ? 1. Uhasati machasaæ. Ohasati katthaci 2. Ujjhaggeti sÅmu. 3. UhasiyamÃno machasaæ 4. UjjhaggiyamÃno sÅmu. 5. SandhÃretuæ machasaæ 6. UssÃraïÃya machasaæ 7. UssÃraïa¤¤eva, machasaæ. 8. UssÃraïaæ machasaæ. 9. Ha¤¤ati, machasaæ. [BJT Page 148] [\x 148/] Idha bhikkhave bhikkhuæ ara¤¤agataæ và rukkhamÆlagataæ và su¤¤ÃgÃragataæ và mÃtugamo upasaÇkamitvà abhinisÅdati, abhinipajjati, ajjhottarati. So mÃtugÃmena abhinisÅdiyamÃno abhinipajjiyamÃno ajjhottariyamÃno viniveÂhetvà vinimocetvà yena kÃmaæ pakkamati. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati: ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. VyÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. VyÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhÃya cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati [PTS Page 093] [\q 93/] akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaægamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. 'KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. Idamassa saÇgÃmavijayasmiæ. SeyyathÃpi so bhikkhave, yodhÃjÅvo sahati rajaggaæ, sahati dhajaggaæ, sahati ussÃdanaæ, 2 sahati sampahÃraæ, so taæ saÇgÃmaæ abhivijinitvà vijitasaÇgÃmo tameva saÇgÃmasÅsaæ ajjhÃvasati. TathÆpamÃhaæ bhikkhave, imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpopi bhikkhave, idhekacco puggalo hoti. Ayaæ, bhikkhave, pa¤camo yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. Ime kho bhikkhave, pa¤ca yodhÃjÅvÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà bhikkhÆsÆ'ti. 1. ùnejjappatte sÅmu. 2. UssÃraïaæ machasaæ [BJT Page 150] [\x 150/] 5. 2. 3. 6 (DutiyayodhÃjÅvÆpama suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 26. Pa¤cime bhikkhave yodhÃjÅvà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame pa¤ca? Idha bhikkhave ekacco yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà [PTS Page 094] [\q 94/] dhanukalÃpaæ sannayhitvà viyÆÊhaæ saæÇgÃmaæ otarati. So tasmiæ saÇgÃme ussahati, vÃyamati. Tamenaæ ussahantaæ vÃyamantaæ pare hananti, pariyÃpÃdenti1 evarÆpo2 bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo yodhÃjÅvo sanno saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitavà viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ otarati. So tasmiæ saÇgÃme ussahati, vÃyamati. Tamenaæ ussahantaæ vÃyamantaæ pare upalikkhanti. Tamenaæ apanenti. Apanetvà ¤ÃtakÃnaæ nenti. So ¤Ãtakehi nÅyamÃno appatvÃva ¤Ãtake antarà magge kÃlaæ karoti. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave dutiyo yodhÃjÅvo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ otarati. So tasmiæ saÇgÃme ussahati, vÃyamati. Tamenaæ ussahantaæ vÃyamantaæ pare upalikkhanti, tamenaæ apanenti. Apanetvà ¤ÃtakÃnaæ nenti. Tamenaæ ¤Ãtakà upaÂÂhahanti, paricaranti. So ¤Ãtakehi upaÂÂhahiyamÃno paricariyamÃno tenevÃbÃdhena kÃlaæ karoti. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco YodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave tatiyo yodhÃjÅvo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ otarati. So tasmiæ saÇgÃme ussahati, vÃyamati. Tamenaæ ussahantaæ vÃyamantaæ pare upalikkhanti. Tamenaæ apanenti. Apanetvà ¤ÃtakÃnaæ nenti. Tamenaæ ¤Ãtakà upaÂÂhahanti, paricaranti. So ¤Ãtakehi upaÂÂhahiyamÃno paricariyamÃno vuÂÂhÃti tamhà ÃbÃdhÃ. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave catuttho yodhÃjÅvo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ otarati. So taæ saÇgÃmaæ abhivijinitvà [PTS Page 095] [\q 95/] vijitasaÇgÃmo tameva saÇgÃmasÅsaæ ajjhÃvasati. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco yodhÃjÅvo hoti. Ayaæ bhikkhave pa¤camo yodhÃjÅvo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Ime kho bhikkhave pa¤ca yodhÃjÅvo santo saævijjamÃnà lokasmiæ. 1. PariyÃdiyanti sÅmu 2. EvarÆpopi machasaæ [BJT Page 152] [\x 152/] Evameva kho bhikkhave pa¤ca1 yodhÃjÅvÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà bhikkhÆsu. Katame pa¤ca? Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati. So pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya tameva gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya pavisati arakkhiteneva kÃyena arakkhitÃya vÃcÃya arakkhitena cittena anupaÂÂhitÃya satiyà asaævutehi indriyehi. So tattha pasasti mÃtugÃmaæ dunnivatthaæ và duppÃrutaæ vÃ. Tassa taæ mÃtugÃmaæ disvà dunnivatthaæ và duppÃrutaæ và rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsitena2 cittena sikkhaæ apaccakkhÃya dubbalyaæ anÃvÅkatvà methunaæ dhammaæ patisevati3. SeyyathÃpi so bhikkhave yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ otarati, so tasmiæ saÇgÃme ussahati, vÃyamati, tamenaæ ussahantaæ vÃyamantaæ pare hananti. PariyÃpÃdenti. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpo4 bhikkhave idhekacco puggalo hoti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati. So pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya tameva gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya pavisati arakkhiteneva kÃyena arakkhitÃya vÃcÃya arakkhitena cittena anupaÂÂhitÃya satiyà asaævutehi indriyehi. So tattha passati mÃtugÃmaæ dunnivatthaæ và duppÃrutaæ vÃ. Tassa taæ mÃtugÃmaæ disvà dunnivatthaæ và duppÃrutaæ và rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsitena2 cittena pari¬ayhateva kÃyena. Pari¬ayhati cetasÃ. Tassa evaæ hoti: yannÆnÃhaæ ÃrÃmaæ [PTS Page 096] [\q 96/] gantvà bhikkhÆnaæ Ãroceyyaæ rÃgÃyitomhi5 Ãvuso rÃgapareto. Na sakkomhi brahmacariyaæ santÃnetuæ. 6 SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmi'ti. So ÃrÃmaæ gacchanto appatvÃva ÃrÃmaæ antarÃmagge sikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. SeyyathÃpi so bhikkhave yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ otarati, so tasmiæ saÇgÃme ussahati, vÃyamati, tamenaæ ussahantaæ vÃyamantaæ pare upalikkhanti, tamenaæ apanenti, apanetvà ¤ÃtakÃnaæ nenti, so ¤Ãtakehi nÅyamÃno appatvà va ¤Ãtake antarÃmagge kÃlaæ karoti, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco puggalo hoti. Ayaæ bhikkhave dutiyo yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. 1. Pa¤cime machasaæ. 2. RÃgÃnuddhastena sÅmu. 3. PaÂisevati machasaæ. 4. EvarÆpopi machasaæ. 5. RÃgapariyuÂÂhitomhi machasaæ. 6. SandhÃretuæ machasaæ. [BJT Page 154] [\x 154/] Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati. So pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya tameva gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya pavisati arakkhiteneva kÃyena arakkhitÃya vÃcÃya arakkhitena cittena anupaÂÂhitÃya satiyà asaævutehi indriyehi. So tattha passati mÃtugÃmaæ dunnivatthaæ và duppÃrutaæ vÃ. Tassa taæ mÃtugÃmaæ disvà dunnivatthaæ và duppÃrutaæ và rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsitena1 cittena pari¬ayhateva kÃyena, pari¬ayhati cetasÃ. Tassa evaæ hoti: yannÆnÃhaæ ÃrÃmaæ gantvà bhikkhÆnaæ Ãroceyyaæ: "rÃgÃyitomhi Ãvuso rÃgapareto. Na sakkomi brahmacariyaæ santÃnetuæ. 2 SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅ"ti. So ÃrÃmaæ gantvà bhikkhÆnaæ Ãroceti: rÃgÃyitomhi Ãvuso rÃgapareto. Na sakkomi brahmacariyaæ santÃnetuæ. 2 SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅ"ti. Tamenaæ sabrahmacÃrÅ ovadanti anusÃsanti: [PTS Page 097] [\q 97/] "appassÃdà Ãvuso kÃmÃvuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhÅyyo. AÂÂhikaÇkhalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. MaæsapesÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. TiïukkÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SupinakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. YÃcitakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, Ãdinavo ettha bhiyyo. RukkhaphalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AsisÆnÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SattisÆlÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SappasirÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AbhiramatÃyasmà brahmacariyaæ. 3 Mà Ãyasmà sikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattÅ"ti. 4 1. RÃganuddhastena sÅmu 2. SajhÃretuæ machasaæ 3. Brahmacariye machasaæ 4. HÅnÃyÃvattatÅti sÅmu [BJT Page 156] [\x 156/] So sabrahmacÃrÅhi evaæ ovadiyamÃno evaæ anusÃsiyamÃno evamÃha: 'ki¤cÃpi Ãvuso 'appassÃdà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo', atha kho nevÃhaæ sakkomi brahmacariyaæ santÃnetuæ sikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅ"ti. So sikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. SeyyathÃpi so bhikkhave yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ otarati, so tasmiæ saÇgÃme ussahati vÃyamati, tamenaæ ussahantaæ vÃyamantaæ pare upalikkhanti, tamenaæ apanenti, [PTS Page 098] [\q 98/] apanetvà ¤ÃtakÃnaæ 2 nenti, tamenaæ ¤Ãtakà upaÂÂhahanti, paricaranti, so ¤Ãtakehi upaÂÂhahiyamÃno paricariyamÃno tenevÃbÃdhena kÃlaæ karoti, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco puggalo hoti. Ayaæ bhikkhave tatiyo yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati. So pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya tameva gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya pavisati arakkhiteneva kÃyena arakkhitÃya vÃcÃya arakkhitena cittena anupaÂÂhitÃya satiyà asaævutehi indriyehi. So tattha passati mÃtugÃmaæ dunnivatthaæ và duppÃrutaæ và tassa taæ mÃtugÃmaæ disvà dunnivatthaæ và duppÃrutaæ và rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsitena3 cittena pari¬ayhateva kÃyena, pari¬ayhati cetasÃ. Tassa evaæ hoti. 1. SandhÃretuæ machasaæ 2. ¥ÃtÅnaæ sÅmu 3. RÃgÃnuddhastena sÅmu. [BJT Page 158] [\x 158/] "YannÆnÃhaæ ÃrÃmaæ gantvà Ãroceyyaæ: rÃgÃyitomhi1 Ãvuso rÃgapareto, na sakkomi brahmacariyaæ santÃnetuæ. 2 SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅ'ti so ÃrÃmaæ gantvà bhikkhÆnaæ Ãroceti: "rÃgÃyitomhi1 Ãvuso rÃgapareto, na sakkomi brahmacariyaæ santÃnetuæ. 2 SikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅ"ti. Tamenaæ sabrahmacÃrÅ ovadanti anusÃsanti: "appassÃdà Ãvuso kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AÂÂhikaÇkhalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. MaæsapesÆpamÃkÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. TiïukkÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahupÃyÃsà Ãdinavo ettha hiyyo. MaæsapesÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SupinakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhiyyo. YÃcitakÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. RukkhaphalÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsà ÃdÅnavo ettha bhiyyo. AsisÆnÆpamà [PTS Page 099] [\q 99/] kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SattisÆlÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. SappasirÆpamà kÃmà vuttà bhagavatà bahudukkhà bahÆpÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. Abhiramatu Ãyasmà brahamacariyaæ. 3 Mà Ãyasmà sikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattÅ"ti. 4 So sabrahmacÃrÅhi evaæ ovadiyamÃno evaæ anusÃsiyamÃno evamÃha:'ussahissÃmi Ãvuso, dhÃrayissÃmi5 Ãvuso, abhiramissÃmi Ãvuso. Na dÃnÃhaæ Ãvuso sikkhÃdubbalyaæ ÃvÅkatvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissÃmÅ"ti. SeyyathÃpi so bhikkhave yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ otarati, so tasmiæ saÇgÃme ussahati, vÃyamati, tamenaæ ussahantaæ vÃyamantaæ pare upalikkhanti, tamenaæ apanenti, apanetvà ¤ÃtakÃnaæ nenti, tamenaæ ¤Ãtakà upaÂÂhahanti, paricaranti, so ¤Ãtakehi upaÂÂhahiyamÃno paricariyamÃno vuÂÂhati tamhà ÃbÃdhÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco puggalo hoti. Ayaæ bhikkhave catuttho yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. 1. RÃgapariyuÂÂhitomhi machasaæ 2. SandhÃretuæ machasaæ 3. Brahmacariye machasaæ 4. HÅnÃyÃvattati sÅmu. 5. VÃyamissÃmi machasaæ. [BJT Page 160] [\x 160/] Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati. So pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya tameva gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya pavisati rakkhitena1 kÃyena rakkhitÃya vÃcÃya rakkhitena cittena upaÂÂhitÃya satiyà saævutehi indriyehi. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïa menaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ. Cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïa menaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvÃ, na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïa menaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ, ghÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. [PTS Page 100] [\q 100/] kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto vivittaæ senÃsanaæ bhajati: ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. VyÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. VyÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno. ThÅnamiddhÃya cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaækathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti, yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅ ti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaægamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ2 upasampajja viharati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhute kammaniye Âhite Ãne¤jappatte3 ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayo ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodho ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. ' KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃ' ti pajÃnÃti. SeyyathÃpi so bhikkhave yodhÃjÅvo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà viyÆÊhaæ saÇgÃmaæ otarati, so taæ saÇgÃmaæ abhivijinitvà vijitasaÇgÃmo tameva saÇgÃmasÅsaæ ajjhÃvasati, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco puggalo hoti. Ayaæ bhikkhave pa¤camo yodhÃjÅvÆpamo puggalo santo saævijjamÃno bhikkhÆsu. Ime kho bhikkhave pa¤ca yodhÃjÅvÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà bhikkhÆsÆti. 1. Rakkhiteneva machasaæ. 2. CatutthajjhÃnaæ sÅmu. Anejjappatte sÅmu. [BJT Page 162] [\x 162/] 5. 2. 3. 7 (PaÂhamaanÃgatabhaya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 27. Pa¤cimÃni bhikkhave anÃgatabhayÃni sampassamÃnena alameva Ãra¤¤akena bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà [PTS Page 101] [\q 101/] pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. KatamÃni pa¤ca? Idha bhikkhave Ãra¤¤ako bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: "ahaæ kho etarahi ekakova1 ara¤¤e viharÃmi. Ekakaæ kho pana maæ3 ara¤¤e viharantaæ ahi và ¬aæseyya, vicchiko và maæ ¬aæseyya, satapadÅ và maæ ¬aæseyya. Tena me assa kÃlakiriyÃ3 so mamassa antarÃyo. HandÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ"ti. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ anÃgatabhayaæ sampassamÃnena alameva Ãra¤¤akena bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Puna ca paraæ bhikkhave Ãra¤¤ako bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: " ahaæ kho etarahi ekako ara¤¤e viharÃmi. Ekako panÃhaæ ara¤¤e viharanto upakkhalitvà papateyyaæ, bhattaæ và me bhuttaæ4 vyÃpajjeyya, pittaæ và me kuppeyya, semhaæ và me kuppeyya, satthakà và me vÃtà kuppeyyuæ, tena me assa kÃlakiriyÃ3 so mamassa antarÃyo. HandÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ" ti. Idaæ bhikkhave dutiyaæ anÃgatabhayaæ SampassamÃnena alameva Ãra¤¤akena bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Puna ca paraæ bhikkhave Ãra¤¤ako bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: " ahaæ kho etarahi ekako ara¤¤e viharÃmi. Ekako kho panÃhaæ ara¤¤e viharanto vÃlehi và samÃgaccheyyaæ, sÅhena và vyagghena và dÅpinà và acchena và taracchena vÃ, te maæ jÅvità voropeyyuæ, tena me assa [PTS Page 102] [\q 102/] kÃlakiriyÃ3 so mamassa antarÃyo. HandÃ'haæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ"ti. Idaæ bhikkhave tatiyaæ anÃgatabhayaæ sampassamÃnena alameva Ãra¤¤akena bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. 1. Ekako machasaæ 2. Ekakaæ kho pana maæ syà 3. KÃlaæ kiriyà machasaæ 4. Bhattaæ và bhuttaæ me machasaæ [BJT Page 164] [\x 164/] Puna ca paraæ bhikkhave Ãra¤¤ako bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: " ahaæ kho etarahi Ekako ara¤¤e viharÃmi. Ekako kho panÃhaæ ara¤¤e viharanto mÃïavehi1 samÃgaccheyyaæ katakammehi và akatakammehi vÃ. Te maæ jÅvità voropeyyuæ. Tena me assa kÃlakiriyÃ2 so mamassa antarÃyo. HandÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃti. " Idaæ bhikkhave catutthaæ anÃgatabhayaæ sampassamÃnena alameva Ãra¤¤akena bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Puna ca paraæ bhikkhave Ãra¤¤ako bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: "ahaæ kho etarahi ekako ara¤¤e viharÃmi. Santi kho pana ara¤¤e3 vÃlà amanussÃ. Te maæ jÅvità voropeyyuæ. Tena me assa kÃlakiriyÃ. 2 So mamassa antarÃyo. HandÃhaæ viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ"ti. Idaæ bhikkhave pa¤camaæ anÃgatabhayaæ sampassamÃnena alameva Ãra¤¤akena bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca anÃgatabhayÃni sampassamÃnena alameva Ãra¤¤akena bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃti. [PTS Page 103] [\q 103/] 5. 2. 3. 8 (DutiyaanÃgatabhayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 28. Pa¤cimÃni bhikkhave anÃgatabhayÃni sampassamÃnena alameva bhikkhunà Appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. KatamÃni pa¤ca? Idha bhikkhave bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: " ahaæ kho etarahi daharo yuvà susu kÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasà hoti kho pana so samayo yaæ imaæ kÃyaæ jarà phusati. Jiïïena kho pana jarÃya abhibhÆtena na sukaraæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. 1. MÃnavena katthaci 2. KÃlaækiriyà machasaæ 3. PanÃra¤¤e machasaæ [BJT Page 166] [\x 166/] Na sukarÃni ara¤¤e1 vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevituæ purà maæ so dhammo Ãgacchati aniÂÂho akanto amanÃpo. HandÃhaæ paÂigacce va2 viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya yenÃhaæ dhammena samannÃgato jiïïako'pi phÃsuæ viharissÃmÅ"ti. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ anÃgatabhayaæ sampassamÃnena alameva bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: 'ahaæ kho etarahi appÃbÃdho appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya. Hoti kho pana so samayo yaæ imaæ kÃyaæ vyÃdhi phusati. ByÃdhitena kho pana byÃdhÃbhibhÆtena 3 na sukaraæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. Na sukarÃni ara¤¤e1 vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevituæ purà maæ so dhammo Ãgacchati aniÂÂho akanto amanÃpo, handÃhaæ paÂigacce va2 viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya [PTS Page 104] [\q 104/] yenÃhaæ dhammena samannÃgato byÃdhitopi phÃsuæ4 viharissÃmÅ'ti. Idaæ bhikkhave dutiyaæ anÃgatabhayaæ sampassamÃnena alameva bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati:'etarahi kho subhikkhaæ susassaæ sulabhapiï¬aæ, sukaraæ u¤chena paggahena yÃpetuæ. Hoti kho pana so samayo yaæ dubbhikkhaæ hoti dussassaæ dullabhapiï¬aæ, na sukaraæ u¤chena paggahena yÃpetuæ. Dubbhikkhena kho pana manussà yena subhikkhaæ tena saÇkamanti tattha saÇgaïikavihÃro hoti ÃkiïïavihÃro. SaÇgaïikavihÃre kho pana sati ÃkiïïavihÃre na sukaraæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. Na sukarÃni ara¤¤e1 vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevituæ. Purà maæ so dhammo Ãgacchati aniÂÂho akanto amanÃpo handÃhaæ paÂigacceva 2 viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyayenÃhaæ dhammena samannÃgato dubbhikkhe'pi phÃsuæ viharissÃmÅ'ti idaæ bhikkhave tatiyaæ anÃgatabhayaæ sampassamÃnena alameva bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. 1. Ara¤¤Ã machasaæ 2. PaÂikacceva machasaæ 3. ByÃdhinà abhibhÆtena machasaæ 4. PhÃsu machasaæ [BJT Page 168] [\x 168/] Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: etarahi kho manussà samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà viharanti. Hoti kho pana so samayo yaæ bhayaæ hoti aÂavisaækopo. CakkasamÃrÆÊhà jÃnapadà pariyÃyanti. Bhaye kho pana sati manussà yena khemaæ tena saÇkamanti. Tattha saÇgaïikavihÃro hoti ÃkiïïavihÃro [PTS Page 105] [\q 105/] saÇgaïikavihÃre kho pana sati Ãkiïïa vihÃre na sukaraæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. Na sukarÃni ara¤¤e1 vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevituæ. Purà maæ so dhammo Ãgacchati aniÂÂho akanto amanÃpo, handÃ'haæ paÂigacceva 2 viriyaæ ÃrabhÃmi (appattassa pattiyÃ, anadhigatassa ÃdhigamÃya, asacchikatassa*) sacchikiriyÃya yenÃhaæ dhammena samannÃgato bhaye'pi phÃsuæ viharissÃmÅ'ti. Idaæ bhikkhave catutthaæ anÃgatabhayaæ sampassamÃnena alameva bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ (appattassa pattiyà 'anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa*) sacchikiriyÃya. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: "etarahi kho saÇgho samaggo sammodamÃno avivadamÃno ekuddeso phÃsuæ3 viharati. Hoti kho pana so samayo yaæ saÇgho bhijjati. SaÇghe kho pana bhinne na sukaraæ buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. Na sukarÃni ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevituæ. Purà maæ so dhammo Ãgacchati aniÂÂho akanto amanÃpo, handÃ'haæ paÂigacceva2 viriyaæ ÃrabhÃmi appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya, yenÃhaæ dhammena samannÃgato bhinne'pi saÇghe phÃsuæ3 viharissÃmÅ"ti idaæ bhikkhave pa¤camaæ anÃgatabhayaæ sampassamÃnena alameva bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appatassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca anÃgatabhayÃni sampassamÃnena alameva bhikkhunà appamattena ÃtÃpinà pahitattena viharituæ appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃyÃ'ti. 1. Ara¤¤a machasaæ 2. PaÂikacceva machasaæ 3. PhÃsu machasaæ potthekesu peyyÃlamukhena saækhittaæ. [BJT Page 170] [\x 170/] 5. 2. 3. 9 (SÃvatthinidÃnaæ) (TatiyaanÃgatabhayasuttaæ) 29. Pa¤cimÃni bhikkhave anÃgatabhayÃni etarahi asamuppannÃni Ãyatiæ samuppajjissanti. TÃni vo paÂibujjhitabbÃni. [PTS Page 106] [\q 106/] paÂibujjhitvà ca tesaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. KatamÃni pa¤ca?VÃyamitabbaæ. KatamÃni pa¤ca? Bhavissanti bhikkhave bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ abhÃvitakÃyà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã. Te abhÃvitakÃyà samÃnà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã a¤¤e upasampÃdessanti. Te1 na sakkhissanti vinetuæ adhisÅle adhicitte adhipa¤¤Ãya. Tepi bhavissanti abhÃvitakÃyà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã. Te abhÃvitakÃyà samÃnà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã a¤¤e upasampÃdessanti. Tepi na sakkhissanti vinetuæ adhisÅle adhicitte adhipa¤¤Ãya. Tepi bhavissanti abhÃvitakÃyà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã. Iti kho bhikkhave dhammasandosà cinayasandoso, vinayasandosà dhammasandoso. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ anÃgatabhayaæ etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati. Taæ vo paÂibujjhitabbaæ paÂibujjhitvà ca tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Puna ca paraæ bhikkhave bhavissanti bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ abhÃvitakÃyà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã. Te abhÃvitakÃyà samÃnà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã a¤¤esaæ nissayaæ dassanti. Te na sakkhissanti vinetuæ adhisÅle adhicitte adhipa¤¤Ãya. Tepi bhavissanti abhÃvitakÃyà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã. Te abhÃvitakÃyà samÃnà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã a¤¤esaæ nissayaæ dassanti. Tepi na sakkhissanti vinetuæ adhisÅle adhicitte adhipa¤¤Ãya. Tepi bhavissanti abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã. Iti kho bhikkhave dhammasandosà vinayasandoso, vinayasandosà dhammasandoso. Idaæ bhikkhave dutiyaæ anÃgatabhayaæ etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati. Taæ vo paÂibujjhitabbaæ. PaÂibujjhitvà ca tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. [PTS Page 107] [\q 107/] Puna ca paraæ bhikkhave bhavissanti bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ abhÃvitakÃyà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã. Te abhÃvitakÃyà samÃnà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã abhidhammakathaæ vedallakathaæ kathento kaïhaæ dhammaæ1 okkamamÃnà na paÂibujjhissanti. 3 Iti kho bhikkhave dhammasandosà vinayasandoso, vinayasandosà dhammasandoso. Idaæ bhikkhave tatiyaæ anÃgatabhayaæ etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati. Taæ vo paÂibujjhitabbaæ. PaÂibujjhitvà ca tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. 1. Tepi machasaæ 2. Kaïhadhammaæ machasaæ 3. Nabujjhissanti machasaæ [BJT Page 172] [\x 172/] Puna ca paraæ bhikkhave bhavissanti bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ abhÃvitakÃyà abhÃvita sÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã. Te abhÃvitakÃyà samÃnà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã ye te suttantà tathÃgatabhÃsità gambhÅrà gambhÅratthà lokuttarà su¤¤atÃpaÂisaæyuttÃ, tesu bha¤¤amÃnesu na sussÆsanti, 1 na sotaæ odahissanti, na a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhapessanti. Na ca te dhamme uggahetabbaæ pariyÃpuïitabbaæ ma¤¤issanti. Ye pana te suttantà kavikatÃ2 kÃveyyà cittakkharà cittabya¤janà bÃhirakà sÃvakabhÃsitÃ, tesu bha¤¤amÃnesu sussÆsanti3 sotaæ odahissanti, a¤¤Ãcittaæ upaÂÂhapessanti. Te ca dhamme uggahetabbaæ pariyÃpuïitabbaæ ma¤¤issanti. Iti kho bhikkhave dhammasandosà vÅnayasandoso, vinayasandosà dhammasandoso. Idaæ bhikkhave catutthaæ anÃgatabhayaæ etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati. Taæ vo paÂibujjhitabbaæ, paÂibujjhitvà ca tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Puna ca paraæ bhikkhave bhavissanti bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ abhÃvitakÃyà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà abhÃvitapa¤¤Ã. Te abhÃvitakÃyà samÃnà abhÃvitasÅlà abhÃvitacittà [PTS Page 108] [\q 108/] abhÃvitapa¤¤Ã therà bhikkhÆ bÃhulikà bhavissanti sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ. Na viriyaæ Ãrabhissanti appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Tesaæ pacchimà janatà diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjissati. SÃpi bhavissati bÃhulikà sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurà na viriyaæ Ãrabhissati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Iti kho bhikkhave dhammasandosà vinayasandoso, vinayasandosà dhammasandoso. Idaæ bhikkhave pa¤camaæ anÃgatabhayaæ etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati. Taæ vo paÂibujjhitabbaæ paÂibujjhitvà ca tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca anÃgatabhayÃni etarahi asamuppannÃni Ãyatiæ samuppajjissanti. TÃni vo paÂibujjhitabbÃni. PaÂibujjhitvà ca tesaæ pahÃnÃya vÃyamitabbanti. 5. 2. 3. 10 (CatutthaanÃgatabhaya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 30. Pa¤cimÃni bhikkhave anÃgatabhayÃni etarahi asamuppannÃni Ãyatiæ samuppassajjinti. TÃni vo paÂibujjhitabbÃni. PaÂibujjhitvà ca tesaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. KatamÃni pa¤ca? Bhavissanti bhikkhave bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ cÅvare kalyÃïakÃmÃ. Te cÅvare kalyÃïakÃmà samÃnà ri¤cissanti paæsukulikattaæ. Ri¤cissanti ara¤¤e3 vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni. GÃmanigamarÃjadhÃnÅsu osaritvà vÃsaæ kappessanti. CÅvarahetu ca anekavihitaæ anesanaæ appatirÆpaæ Ãpajjissanti. Idaæ bhikkhave paÂhamaæ anÃgatabhayaæ. Etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati. Taæ vo paÂibujjhitabbaæ. PaÂibujjhitvà tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. 1. SussÆsissanti machasaæ 2. Kavità machasaæ 3. Ara¤¤a machasaæ [BJT Page 174] [\x 174/] [PTS Page 109] [\q 109/] Puna ca paraæ bhikkhave bhavissanti bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ piï¬apÃte kalyÃïakÃmÃ. Te piï¬apÃte kalyÃïakÃmà samÃnà ri¤cissanti piï¬apÃtikattaæ, ri¤cissanti ara¤¤e1vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni. GÃmanigamarÃjadhÃnisu osaritvà vÃsaæ kappessanti jivhaggena rasaggÃni pariyesamÃnÃ, piï¬apÃtahetucca anekavihitaæ anesanaæ appatirÆpaæ Ãpajjissanti. Idaæ bhikkhave dutiyaæ anÃgatabhayaæ etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati taæ vo paÂibujjhitabbaæ. PaÂibujjhitvà ca tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Puna ca paraæ bhikkhave bhavissanti bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ senÃsane kalyÃïakÃmÃ. Te senÃsane kalyÃïakÃmà samÃnà ri¤cissanti rukkhamÆlikattaæ. Ri¤cissanti ara¤¤e1vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni. GÃmanigamarÃjadhÃnisu osaritvà vÃsaæ kappessanti. SenÃsanahetucca2 anekavihitaæ anesanaæ appatirÆpaæ Ãpajjissanti. Idaæ bhikkhave tatiyaæ anÃgatabhayaæ etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati taæ vo paÂibujjhitabbaæ. PaÂibujjhitvà ca tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Puna ca paraæ bhikkhave bhavissanti bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ bhikkhunÅsikkhamÃnÃsamaïuddesehi saæsaÂÂhà viharissanti bhikkhunÅsikkhamÃnà samaïuddesehi saæsagge kho pana bhikkhave sati etaæ pÃÂikaÇkhaæ "anabhiratà và brahmacariyaæ carissanti, a¤¤ataraæ và saækiliÂÂhaæ ÃpattÅæ Ãpajjissanti, sikkhaæ và paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissanti" idaæ bhikkhave catutthaæ anÃgatabhayaæ etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati. Taæ vo paÂibujjhitabbaæ paÂibujjhitvà ca tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Puna ca paraæ bhikkhave bhavissanti bhikkhÆ anÃgatamaddhÃnaæ ÃrÃmikasamaïuddesehi saæsaÂÂhà viharissanti. ùrÃmikasamaïuddesehi saæsagge kho pana bhikkhave sati etaæ pÃÂikaÇkhaæ: "anekavihitaæ sannidhikÃraparibhogaæ [PTS Page 110] [\q 110/] anuyuttà viharanti. 3 OÊÃrikampi nimittaæ karissanti paÂhaviyÃpi haritaggepi idaæ bhikkhave pa¤camaæ anÃgatabhayaæ etarahi asamuppannaæ Ãyatiæ samuppajjissati. Taæ vo paÂibujjhitabbaæ. PaÂibujjhitvà ca tassa pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca anÃgatabhayÃni etarahi asamuppannÃni Ãyatiæ samuppajjissanti, tÃni vo paÂibujjhitabbÃni, paÂibujhitvà ca tesaæ pahÃnÃya vÃyamitabbanti. AnÃgatabhayavaggo tatiyo TassuddÃnaæ: Duve ca cetovimutti4 dve ca dhammavihÃrino YodhÃjivà ca dve vuttà cattÃro ca anÃgatÃ'ti 1. Ara¤¤a machasaæ 2. SenÃsana hetu ca machasaæ 3. Viharissanti machasaæ 4. Devaceto vimutti phalà ca machasaæ *yodhÃjiva vaggo sÅmu machasaæ [BJT Page 176] [\x 176/] 4. Theravaggo 5. 2. 4. 1 (RajanÅya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 31. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ appiyo ca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo ca katamehi pa¤cahi? RajanÅye rajjani, dussanÅye1 dussati, mohanÅye2 muyhati, kuppanÅye3 kuppati, madanÅye majjati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrinaæ appiyo ca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo cÃ'ti. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrinaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi? [PTS Page 111] [\q 111/] RajanÅye na rajjati, dussanÅye1 na dussati, mohanÅye2 na muyhati, kuppanÅye3 na kuppati, madanÅye na majjati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃ'ti. 5. 2. 4. 2 (VÅtarÃga suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 32. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ appiyo ca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi? AvÅtarÃgo hoti, avÅtadoso hoti, avÅtamoho hoti, makkhÅ ca, paÊÃsÅ ca. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ appiyo ca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo ca. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi? VÅtarÃgo hoti, vitadoso hoti. VÅtamoho hoti, amakkhÅ ca, apaÊÃsÅ ca. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃti. 1. DusanÅye sÅmu 2. MuhanÅyo, sÅmu 3. KupanÅye, sÅmu. [BJT Page 178] [\x 178/] 5. 2. 4. 3 (Kuhaka suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 33. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrinaæ appiyo ca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi? Kuhako ca hoti, lapako ca, nemittiko ca, 1 nippesiko ca, lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsitÃ2 ca. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrinaæ appiyo ca hoti amanÃpoca agaru ca abhÃvanÅyo cÃ'ti. [PTS Page 112] [\q 112/] Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca, garu ca bhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi? Na ca kuhako hoti, na ca lapako, na ca nemittiko, 1 na ca nippesiko, na ca lÃbhena lÃbhaæ nijigiæsitÃ. 2 Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃti. 5. 2. 4. 4 (Assaddhasuttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ:) 34. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ appiyo ca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo ca katamehi pa¤cahi? Assaddho hoti, ahiriko hoti, anottappÅ hoti, kusito hoti, duppa¤¤o hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ appiyo ca hoti amanÃpo ca, agaru ca abhÃvanÅyo cÃ'ti. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca katamehi pa¤cahi? Saddho hoti, hirimà hoti, ottappÅ hoti, Ãraddhaviriyo hoti, pa¤¤avà hoti, imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrinaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃ'ti. 1. Nimittiko ca syà 2. NijigÅsità machasaæ [BJT Page 180] [\x 180/] 5. 2. 4. 5 (Akkhamasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 35. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ appiyoca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi? Akkhamo hoti rÆpÃnaæ, akkhamo saddÃnaæ, akkhamo gandhÃnaæ, akkhamo rasÃnaæ, akkhamo phoÂÂhabbÃnaæ. [PTS Page 113] [\q 113/] imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ appiyo ca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo cÃ'ti. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannanÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi? Khamo hoti rÆpÃnaæ, khamo saddÃnaæ, khamo gandhÃnaæ, khamo rasÃnaæ, khamo phoÂÂhabbÃnaæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃ'ti. 5. 2. 4. 6 (PaÂisambhidÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 36. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi? AtthapaÂisambhidÃpatto1 hoti, dhammapaÂisamhidÃpatto hoti. NiruttipaÂisamhidÃpatto hoti. PaÂibhÃnapaÂisamhidÃpatto hoti. YÃni tÃni sabrahmacÃrÅnaæ uccÃvacÃni kiækaraïiyÃni, tattha dakkho hoti analaso tatrÆpÃyÃya vimaæsÃya samannÃgato alaæ kÃtuæ alaæ saævidhÃtuæ Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃ'ti. 1. AtthapaÂisamhidÃppatto machasaæ [BJT Page 182] [\x 182/] 5. 2. 4. 7 (SÅlasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 37. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi: SÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu, bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà [PTS Page 114] [\q 114/] pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacÃriyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatÃ1 vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. KalyÃïavÃco hoti kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. Catuntaæ jhanÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ. AkasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃ'ti. 5. 2. 4. 8 (Therasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 38. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu bahujanÃhitÃya2paÂipanno hoti, bahujanÃsukhÃya3 bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. Katamehi pa¤cahi: Thero hoti ratta¤¤u cirapabbajito. ¥Ãto hoti yasassÅ gahaÂÂhapabbajitÃnaæ4bahujanaparivÃro. LÃbhÅ hoti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatÃ1 vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. 5 MicchÃdiÂÂhiko hoti viparÅtadassano. So bahujanaæ saddhammà vuÂÂhÃpetvà asaddhamme patiÂÂhÃpeti. Thero bhikkhu ratta¤¤u cirapabbajitotipissa [PTS Page 115 [\q 115/] 6]diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjanti. ¥Ãto thero bhikkhu yasassÅ gahaÂÂhapabbajitÃnaæ. 2BahujanaparivÃrotipissa6 diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjanti. LÃbhÅ thero bhikkhu cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnantipissa 6diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjanti. Bahussuto thero bhikkhu sutadharo sutasannicayotipissa6 diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjanti. 1. DhÃtà machasaæ 2. Bahujana ahitÃya machasaæ 3. Bahujana asukhÃya machasaæ 4. SagahaÂÂhapabbajitÃnaæ machasaæ 5. AppaÂividdhà machasaæ 6. Itipissa machasaæ [BJT Page 184] [\x 184/] Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu bahujanÃhitÃya paÂipanno hoti bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnanti. 1 Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato thero bhikkhu bahujanahitÃya paÂipanno hoti bahujanasukhÃya bahuno janassa atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katamehi pa¤cahi: thero hoti ratta¤¤u cirapabbajito. ¥Ãto hoti yasassÅ gahaÂÂhapabbajitÃnaæ2bahujanaparivÃro. LÃbhÅ hoti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janÃ3kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti, dhatÃ4 vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. SammÃdiÂÂhiko hoti aviparÅtadassano. So bahujanaæ asaddhammà vuÂÂhÃpetvà saddhamme patiÂÂhÃpeti. Thero bhikkhu ratta¤¤u cirapabbajitotipissa5 diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjanti. ¥Ãto thero bhikkhu yasassÅ gahaÂÂhapabbajitÃnaæ bahujanaparivÃrotipissa5 diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjanti. LÃbhÅ thero bhikkhu bahujanahitÃya paÂipanno hoti bahujanasukhÃya bahuno janassa atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ bahussuto thero bhikkhu sutadharo sutasannicayotipissa5 diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjanti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu bahujanahitÃya paÂipanno hoti bahujanasukhÃya [PTS Page 116] [\q 116/] bahuno janassa atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. 5. 2. 4. 9 (PaÂhamasekhasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 39. Pa¤cime bhikkhave dhammà sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: KammÃrÃmatÃ, bhassÃrÃmatÃ, niddÃrÃmatÃ, saÇgaïikÃrÃmatÃ, yathÃvimuttaæ cittaæ na paccavekkhati. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Pa¤cime bhikkhave dhammà sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: na kammÃrÃmatÃ, na bhassÃrÃmatÃ, na niddÃrÃmatÃ, na saÇgaïikÃrÃmatÃ, yathÃvimuttaæ cittaæ paccavekkhati. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. 1. DevamanussÃnaæ machasaæ 2. SagahaÂÂhapabbajitÃnaæ machasaæ 3. SÃtthaæ savya¤janaæ machasaæ 4. DhÃtà machasaæ 5. Iti pissa machasaæ [BJT Page 186] [\x 186/] 5. 2. 4. 10 (Dutiyasekhasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 40. Pa¤cime bhikkhave dhammà sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave sekho bhikkhu bahukicco hoti bahukaraïÅyo vyatto kiækaraïÅyesu. Ri¤cati paÂisallÃnaæ. NÃnuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ. Ayaæ bhikkhave paÂhamo dhammo sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave sekho bhikkhu appamattakena kammena divasaæ atinÃmeti. Ri¤cati paÂisallÃnaæ. NÃnuyu¤jati ajjhattaæ [PTS Page 117] [\q 117/] cetosamathaæ ayaæ bhikkhave dutiyo dhammo sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattati Puna ca paraæ bhikkhave sekho bhikkhu saæsaÂÂho viharati gahaÂÂhapabbajitehi ananulomikena gihisaæsaggena. Ri¤cati paÂisallÃnaæ. NÃnuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ ayaæ bhikkhave tatiyo dhammo sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave sekho bhikkhu atikÃlena1 gÃmaæ pavisati, atidivà paÂikkamati. Ri¤cati paÂisallÃnaæ. NÃnuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ ayaæ bhikkhave catuttho dhammo sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave sekho bhikkhu yÃyaæ kathà ÃbhisallekhikÃ2 cetovivaraïasappÃyà seyyathÅdaæ appicchakathà santuÂÂhikathà pavivekakathà asaæsaggakathà viriyÃramhakathà sÅlakathà samÃdhikathà pa¤¤Ãkathà vimuttikathà vimutti¤ÃïadassanakathÃ, evarÆpÃya3 kathÃya na nikÃmalÃbhÅ hoti kicchalÃbhÅ 4kasiralÃbhÅ. 5 Ri¤cati paÂisallÃnaæ. NÃnuyu¤jati ajjhattaæ ceto samathaæ. Ayaæ bhikkhave pa¤camo dhammo sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattati. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Pa¤cime bhikkhave dhammà sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: idha bhikkhave sekho bhikkhu na bahukicco hoti na bahukaraïÅyo viyatto kiæ karaïÅyesu. Na ri¤cati paÂisallÃnaæ. Anuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ. Ayaæ bhikkhave paÂhamo dhammo sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave sekho bhikkhu na appamattakena kammena divasaæ atinÃmeti, na ri¤cati paÂisallÃnaæ. Anuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ. Ayaæ bhikkhave dutiyo dhammo sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattati. 1. AkÃlena machasaæ 2. Abhisallekhikà syÃ, sÅmu 3. EvarÆpiyà machasaæ, sÅmu 4. Na akicchalÃbhÅ machasaæ 5. Na akasiralÃbhÅ machasaæ [BJT Page 188] [\x 188/] Puna ca paraæ bhikkhave sekho bhikkhu asaæsaÂÂho viharati gahaÂÂhapabbajitehi ananulomikena gihÅsaæsaggena. Na ri¤cati paÂisallÃnaæ. Anuyu¤jati ajjhattaæ [PTS Page 118] [\q 118/] cetosamathaæ. Ayaæ bhikkhave tatiyo dhammo sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave sekho nÃtikÃlena2 gÃmaæ pavisati, nÃtidivà paÂikkamati. Na ri¤cati paÂisallÃnaæ. Anuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ. Ayaæ bhikkhave catuttho dhammo sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave sekho bhikkhu yÃyaæ kathà ÃbhisallekhikÃ2cetovivaraïasappÃyà seyyathÅdaæ: appicchakathà santuÂÂhikathà paviveka kathà asaæsaggakathà viriyÃramhakathà silakathà samÃdhikathà pa¤¤Ãkathà vimuttikathà vimutti¤ÃïassakathÃ, evarÆpÃya3 kathÃya nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ na ri¤cati paÂisallÃnaæ. Anuyu¤jati ajjhattaæ cetosamathaæ. Ayaæ bhikkhave pa¤camo dhammo sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattati. Ime kho bhikkhave pa¤cadhammà sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattati. Theravaggo catuttho TassuddÃnaæ: RajanÅyaæ vÅtarÃgà kuhako'saddha akkhamÃ4 PaÂisamhidà ca sÅlena thero sekhà pare duveti. 1. Na atikÃlena machasaæ 2. Abhisallekhikà syÃ, sÅmu 3. EvarÆpiyà machasaæ,sÅmu. 4. RajanÅyo cÅtarÃgo kuhakÃssaddha akkhamà machasaæ [BJT Page 190] [\x 190/] 5. Kakudhavaggo 5. 2. 5. 1 (PaÂhamasampadÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 41. Pa¤cimà bhikkhave sampadÃ. Katamà pa¤ca? SaddhÃsampadà sÅlasampadà sutasampadà cÃgasampadà pa¤¤ÃsampadÃ. Imà kho bhikkhave pa¤ca sampadÃti. [PTS Page 119] [\q 119/] 5. 2. 5. 2. (DutiyasampadÃsuttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ:) 42. Pa¤cimà bhikkhave sampadÃ. Katamà pa¤ca? SÅlasampadà samÃdhisampadà pa¤¤Ãsampadà vimuttisampadÃ. Vimutti¤ÃïadassanasampadÃ. Imà kho bhikkhave pa¤ca sampadÃti. 5. 2. 5. 3 (A¤¤abyÃkaraïasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 43. Pa¤cimÃni bhikkhave a¤¤abyÃkaraïÃni. 1 KatamÃni pa¤ca? Mandattà momuhattà a¤¤aæ byÃkaroti, pÃpiccho icchÃpakato a¤¤aæ byÃkaroti, ummÃdà cittavikkhepà a¤¤aæ byÃkaroti, adhimÃnena a¤¤aæ byÃkaroti, sammadeva a¤¤aæ byÃkaroti. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca a¤¤abyÃkaraïÃnÅti. 2 5. 2. 5. 4 (PhÃsuvihÃrasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 44. Pa¤cime bhikkhave phÃsuvihÃrÃ. Katame pa¤ca? Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vicekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vupasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yantaæ ariyà Ãcikkhanti upakkhako satimà sukhavihÃrÅti, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ime kho bhikkhave pa¤ca phÃsuvihÃrÃti. 1. A¤¤ÃbyÃkaraïÃni machasaæ sÅmu. 2. A¤¤ÃbyÃkaraïÃnÅti machasaæ. SÅmu [BJT Page 192] [\x 192/] 5. 2. 5. 5 (Akuppasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 45. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu na cirasseva akuppaæ paÂivijjhati. Katamehi pa¤cahi: [PTS Page 120] [\q 120/] Idha bhikkhave bhikkhu atthapaÂisamhidÃpatto1 hoti, dhammapaÂisamhidÃpatto hoti, niruttipaÂisamhidÃpatto hoti, paÂibhÃnapaÂisamhidÃpatto hoti, yathà vimuttaæ cittaæ paccavekkhati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu na cirasseva akuppaæ paÂivijjhatiti. 5. 2. 5. 6 (Dutiya akuppasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 46. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃnÃpÃnasatiæ Ãsevanto na cirasseva akuppaæ paÂivijjhati. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu appaÂÂho hoti appakicco subharo susantoso jÅvitaparikkhÃresu. AppÃhÃro hoti anodarikattaæ anuyutto. Appamiddho hoti jÃgariyaæ anuyutto. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatÃ2 vavasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. YathÃvimuttaæ cittaæ paccavekkhati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃnÃpÃnasatiæ Ãsevanto na cirasseva akuppaæ paÂivijjhatiti. 5. 2. 5. 7 (Tatiya akuppasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 47. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃnÃpÃnasatiæ bhÃvento na cirasseva akuppaæ paÂivijjhati. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu appaÂÂho hoti appakicco subharo susantoso jÅvitaparikkhÃresu. AppÃhÃro hoti anodarikattaæ anuyutto. Appamiddho hoti jÃgariyaæ anuyutto. [PTS Page 121] [\q 121/] yÃyaæ kathà ÃbhisallekhikÃ3cetovivaraïasappÃyà seyyathÅdaæ. ? Appicchakathà santuÂÂhÅkathà pavivekathà asaæsaggakathà viriyÃramhakathà sÅlakathà samÃdhikathà pa¤¤Ãkathà vimuttikathà vimutti¤ÃïassakathÃ, evarÆpÃya4 kathÃya nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. YathÃvimuttaæ cittaæ paccavekkhati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃnÃpÃnasatiæ bhÃvento na cirasseva akuppaæ paÂivijjhatÅ'ti. 1. PaÂisambhidÃppatto machasaæ (sabbattha) 2. DhÃtà machasaæ 3. Abhisallekhikà syà sÅmu 4. EvarÆpiyà machasà sÅmu. [BJT Page 194] [\x 194/] 5. 2. 5. 8 (Catuttha akuppasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 48. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃnÃpÃnasatiæ bahulÅkaronto na cirasseva akuppaæ paÂivijjhati. Katamehi pa¤cahi? Idha bhikkhave, bhikkhu appaÂÂho hoti appakicco subharo hoti susantoso jÅvitaparikkhÃresu. AppÃhÃro hoti Ãnodarikattaæ anuyutto. Appamiddho hoti jÃgariyaæ anuyutto. ùra¤¤ako hoti. PantasenÃsano. YathÃvimuttacittaæ paccavekkhati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃnÃpÃnasatiæ bahulÅkaronto na cirasseva akuppaæ paÂivijjhatÅti. 5. 2. 5. 9 (SÅhasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 49. SÅho bhikkhave migarÃjà sÃyanhasamayaæ Ãsayà nikkhamati. ùsayà nikkhamitvà vijamhati. Vijamhitvà samannà catuddisaæ anuviloketi. Samantà catuddisaæ anuviloketvà tikkhattuæ sÅhanÃdaæ nadati. Tikkhattuæ sÅhananÃdaæ naditvà gocarÃya pakkamati. So hatthissa cepi pahÃraæ deti, sakkacca¤¤eva pahÃraæ deti no asakkaccaæ mahisassa1 cepi pahÃraæ deti, sakkacca¤¤eva pahÃraæ deti no asakkaccaæ. Gavassa cepi pahÃraæ deti, sakkacca¤¤eva pahÃraæ deti no asakkaccaæ. DÅpissa cepi pahÃraæ deti, sakkacca¤¤eva pahÃraæ deti no asakkaccaæ. KhuddakÃnaæ [PTS Page 122] [\q 122/] cepi pÃïÃnaæ pahÃraæ deti antamaso sasabiÊÃrÃnampi, sakkacca¤¤eva pahÃraæ deti no asakkaccaæ. Taæ kissa hetu? Mà me yoggapatho nassÃti. Sihoti kho bhikkhave, tathÃgatassetaæ adhivacanaæ arahato sammà sambuddhassa. Yaæ kho bhikkhave tathÃgato parisÃya dhammaæ deseti, idamassa hoti sÅhanÃdasmiæ. BhikkhÆnaæ cepi bhikkhave tathÃgato dhammaæ deseti, sakkacca¤¤eva tathÃgato dhammaæ deseti no asakkaccaæ. BhikkhunÅnaæ cepi bhikkhave tathÃgato dhammaæ deseti. Sakkacca¤¤eva tathÃgato dhammaæ deseti no asakkaccaæ upÃsakÃnaæ cepi bhikkhave tathÃgato dhammaæ deseti, sakkacca¤¤eva tathÃgato dhammaæ deseti no asakkaccaæ. UpÃsikÃna¤cepi bhikkhave tathÃgato dhammaæ deseti, sakkacca¤¤eva tathÃgato dhammaæ deseti no asakkaccaæ. PuthujjanÃna¤cepi bhikkhave tathÃgato dhammaæ deseti antamaso annahÃranesÃdÃnampi, sakkacca¤¤eva tathÃgato dhammaæ deseti no asakkaccaæ taæ kissa hetu? Dhammagaru bhikkhave tathÃgato dhammagÃravoti. 1. Mahiæsassa machasaæ [BJT Page 196] [\x 196/] 5. 2. 5. 10 (Kakudhasuttaæ) 50. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Tena kho pana samayena kakudho nÃma koliyaputto Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa upaÂÂhÃko adhunà kÃlakato a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno. Tassa evarÆpo attabhÃvapaÂilÃbho hoti: seyyathÃpi nÃma dve và tÅïivà mÃgadhakÃni gÃmakkhettÃni. So tena attabhÃvapaÂilÃbhena nevattÃnaæ no paraæ vyÃbÃdheti. Atha kho kakudho devaputto yenÃyasmà mahÃmoggallÃno tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ [PTS Page 123] [\q 123/] Âhito kho kakudho devaputto Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ etadavoca: devadattassa bhante evarÆpaæ icchÃgataæ uppajji "ahaæ bhikkhusaÇghaæ pariharissÃmi " ti. SahacittuppÃdà ca bhante devadatto tassà iddhiyà parihÅno'ti. Idamavoca kakudho devaputto idaæ vatvà Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno bhagavantaæ etadavoca: "Kakudho nÃma bhante, koliyaputto mamaæ upaÂÂhÃko adhunà kÃlakato a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno. Tassa evarÆpo attabhÃva paÂilÃbho hoti: seyyathÃpi nÃma dve và tÅïi và mÃgadhakÃni gÃmakkhettÃni. So tena attabhÃvapaÂilÃbhena nevattÃnaæ no paraæ vyÃbÃdheti. Atha kho bhante kakudho devaputto yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho bhante kakudho devaputto maæ etadavoca: devadattassa bhante, evarÆpaæ icchÃgataæ uppajji 'ahaæ bhikkhusaÇghaæ pariharissÃmi'ti sahacittuppÃdà ca bhante devadatto tassà iddhiyà parihÅno'ti. Idamavoca bhante, kakudho devaputto. Idaæ vatvà maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi"ti. Kiæ pana te moggallÃna, kakudho devaputto cetasà ceto paricca vidito. Yaæ ki¤ci kakudho devaputto bhÃsati, sabbaæ taæ tatheva hoti no a¤¤athÃti? " Cetasà ceto paricca vidito me bhante kakudho devaputto. Yaæ ki¤ci kakudho devaputto bhÃsati, sabbaæ taæ tatheva hoti no a¤¤athÃ'ti. Rakkhassetaæ moggallÃna vÃcaæ. 1 IdÃni so moghapuriso attanÃva attÃnaæ pÃtukarissatiti. 1. Rakkhassetaæ moggallÃna vÃcaæ rakkhassetaæ MoggallÃna vÃcaæ machasaæ vinayapiÂakepi [BJT Page 198] [\x 198/] Pa¤cime moggallÃna satthÃro santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame pa¤ca: [PTS Page 124] [\q 124/] idha moggallÃna, ekacco sattà aparisuddhasÅlo samÃno parisuddhasÅlombhiti paÂijÃnÃti, parisuddhaæ me sÅlaæ pariyodÃtaæ asaækiliÂÂhanti. Tamenaæ sÃvakà evaæ jÃnanti " ayaæ kho bhavaæ satthà aparisuddhasÅlo samÃno parisuddhasÅlomhÅti paÂijÃnÃti, parisuddhaæ me sÅlaæ pariyodÃtaæ asaækiliÂÂhanti. Mayaæ ceva kho pana gihÅnaæ ÃroceyyÃma, nÃssassa manÃpaæ. Yaæ kho panassa amanÃpaæ, kathannu1 mayaæ tena samudÃcareyyÃma. Sammannati kho pana civarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃrena. Yaæ tumo karissati tumova tena pa¤¤ÃyissatÅ"ti. EvarÆpaæ kho pana moggallÃna, satthÃraæ sÃvakà sÅlato rakkhananti. EvarÆpo ca pana satthà sÃvakehi sÅlato rakkhaæ paccÃsiæsati. (1) Puna ca paraæ moggallÃna, idhekacco satthà aparisuddhÃjÅvo samÃno parisuddhÃjivomhiti paÂijÃnÃti, parisuddho me ÃjÅvo pariyodÃto asaÇkiliÂÂhoti. Tamenaæ sÃvakà evaæ jÃnanti " ayaæ kho bhavaæ satthà aparisuddhÃjÅvo samÃno parisuddhÃjÅvomhiti paÂijÃnÃti, parisuddho me ÃjÅvo pariyodÃto asaÇkiliÂÂhoti. Mayaæ ceva kho pana gihÅnaæ ÃroceyyÃma, nÃssassa manÃpaæ. AmanÃpaæ, yaæ kho panassa amanÃpaæ kathannu mayaæ tena samudÃcareyyÃma. Sammannati kho pana civarapiï¬apÃtasenÃsana gilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃrena. Yaæ tumo karissati tumova tena pa¤¤Ãyissati"ti. EvarÆpaæ kho moggallÃna satthÃraæ sÃvakà ÃjÅvato rakkhanti. EvarÆpo ca pana satthà sÃvakehi ÃjÅvato rakkhaæ paccÃsiæsati. (2) Puna ca paraæ moggallÃna, idhekacco satthà aparisuddhadhammadesano samÃno parisuddhadhammadesanomhÅti paÂijÃnÃti, parisuddho me dhammadesanà pariyodÃtà asaækiliÂÂhÃti. Tamenaæ sÃvakà evaæ jÃnanti "ayaæ kho bhavaæ satthà aparisuddhadhammadesano samÃno [PTS Page 125] [\q 125/] parisuddhadhammadesanomhÅti paÂijÃnÃti, parisuddhà me dhammadesanà pariyodÃtà asaækiliÂÂhÃti. Mayaæ ceva kho pana gihÅnaæ ÃroceyyÃma, nÃssassa manÃpaæ. Yaæ kho panassa amanÃpaæ, kathannu taæ mayaæ tena samudÃcareyyÃma. Sammannati kho pana cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃrena. Yaæ tumo karissati, tumova tena pa¤¤Ãyissati"ti. EvarÆpaæ kho moggallÃna satthÃraæ sÃvakà dhammadesanato rakkhanti. EvarÆpo ca pana satthà sÃvakehi dhammadesanato rakkhaæ paccÃsiæsati (3) Puna ca paraæ moggallÃna, idhekacco satthà aparisuddhaveyyÃkaraïo samÃno parisuddhaveyyÃkaraïomhÅti paÂijÃnÃti, parisuddhaæ me veyyÃkaraïaæ paridotaæ asaækiliÂÂhanti. Tamenaæ sÃvakà evaæ jÃnanti "ayaæ kho bhavaæ satthà aparisuddhaveyyÃkaraïo samÃno parisuddhaveyyÃkaraïomhÅti paÂijÃnÃti, parisuddhaæ me veyyÃkaraïaæ pariyodÃtaæ asaækiliÂÂhanti. Mayaæ ceva kho pana gihÅnaæ ÃroceyyÃma, 1. Kathaæ naæ machasaæ [BJT Page 200] [\x 200/] NÃssassa manÃpaæ. Yaæ kho panassa amanÃpaæ kathannu taæ mayaæ tena samudÃcareyyÃma. Sammannati kho pana cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃrena. Yaæ tumo karissati, tumova tena pa¤¤Ãyissati "ti. EvarÆpaæ kho moggallÃna satthÃraæ sÃvakà veyyÃkaraïato rakkhanti. EvarÆpo ca pana satthà sÃvakehi veyyÃkaraïato rakkhaæ paccÃsiæsati. (4) Puna ca paraæ moggallÃna, idhekacco satthà aparisuddha¤Ãïadassano samÃno parisuddha¤ÃïadassanomhÅti paÂijÃnÃti, parisuddhaæ me ¤Ãïadassanaæ pariyodÃtaæ asaækiliÂÂhanti. Tamenaæ sÃvakà evaæ jÃnanti "ayaæ kho bhavaæ satthà aparisuddha¤Ãïadassano samÃno parisuddha¤aïadassanomhÅti paÂijÃnÃti, parisuddhaæ me ¤Ãïadassanaæ pariyodÃtaæ asaækiliÂÂhanti. Mayaæ ceva kho pana gihÅnaæ ÃroceyyÃma, nÃssassa manÃpaæ. Yaæ kho panassa amanÃpaæ, kathannu taæ mayaæ tena samudÃcareyyÃma. [PTS Page 126] [\q 126/] sammannati kho pana civarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃrena. Yaæ tumo karissati, tumova tena pa¤¤Ãyissati"ti. EvarÆpaæ kho moggallÃna, satthÃraæ sÃvakà ¤Ãïadassanato rakkhanti. EvarÆpo ca pana satthà sÃvakehi ¤Ãïadassanato rakkhaæ paccÃsiæsati (5) Ime kho moggallÃna, pa¤ca satthÃro santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Ahaæ kho pana moggallÃna, parisuddhasÅlo samÃno parisuddhasÅlomhÅti paÂijÃnÃmi, parisuddhaæ me sÅlaæ pariyodÃtaæ asaækiliÂÂhanti. Na ca maæ sÃvakà sÅlato rakkhanti. Na cÃhaæ sÃvakehi sÅlato rakkhaæ paccÃsiæsÃmi. ParisuddhÃjÅvo samÃno parisuddhÃjivomhÅti paÂijÃnÃmi, parisuddho me ÃjÅvo pariyodÃto asaækiliÂÂhoti. Na ca maæ sÃvakà ÃjÅvato rakkhanti. Na cÃhaæ sÃvakehi ÃjÅvato rakkhaæ paccÃsiæsÃmi. Parisuddhadhammadesano samÃno parisuddhadhammadenomhÅti paÂijÃnÃmi, parisuddhà me dhammadesanà pariyodÃtà asaækiliÂÂhÃti. Na ca maæ sÃvakà dhammadesanato rakkhanti. Na cÃhaæ sÃvakehi dhammadesanato rakkhaæ paccÃsiæsÃmi. ParisuddhaveyyÃkaraïo samÃno parisuddhaveyyÃkaraïomhÅti paÂijÃnÃmi, parisuddhaæ me veyyÃkaraïaæ pariyodÃtaæ asaækiliÂÂhanti. Na ca maæ sÃvakà veyyÃkaraïato rakkhanti. Na cÃhaæ sÃvakehi veyyÃkaraïato rakkhaæ paccÃsiæsÃmi. Parisuddha¤Ãïadassano samÃno parisuddha¤ÃïadassanomhÅti paÂijÃnÃmi, parisuddhaæ me ¤Ãïadassanaæ pariyodÃtaæ asaækiliÂÂhanti. Na ca maæ sÃvakà ¤Ãïadassanato rakkhanti. Na cÃhaæ sÃvakehi ¤Ãïadassanato rakkhaæ paccÃsiæsÃmÅti. Kakudhavaggo pa¤camo TassuddÃnaæ: [PTS Page 127] [\q 127/] Dve sampadà viyÃkaraïaæ phÃsukuppena pa¤camaæ 1 Sutaæ katà ara¤¤ena siho ca kakudho2 dasÃti. Dutiyaæ païïÃsakaæ niÂÂhÅtaæ. 1. PhÃsu akuppa pa¤camaæ machasaæ 2. SÅhabuddhena dasÃti sÅmu [BJT Page 202] [\x 202/] 3. Tatiyaæ païïÃsakaæ 1. PhÃsuvihÃra vaggo 5. 3. 1. 1 (SekhavesÃrajjasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 1. Pa¤cime bhikkhave sekhavesÃrajjakaraïà dhammÃ. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu saddho hoti, sÅlavà hoti, bahussuto hoti, Ãraddhaviriyo hoti, pa¤¤avà hoti. Yaæ kho bhikkhave1 assaddhassa sÃrajjaæ hoti, saddhassa taæ sÃrajjaæ na hoti. TasmÃyaæ dhammo sekhavesÃrajjakaraïo. Yaæ bhikkhave dussÅlassa sÃrajjaæ hoti, sÅlavato taæ sÃrajjaæ na hoti. TasmÃyaæ dhammo sekhavesÃrajjakaraïo. Yaæ bhikkhave appassutassa sÃrajjaæ hoti, bahussutassa taæ sÃrajjaæ na hoti. TasmÃyaæ dhammo sekhavesÃrajjakaraïo. Yaæ bhikkhave kusÅtassa sÃrajjaæ hoti, Ãraddhaviriyassa taæ sÃrajjaæ na hoti. TasmÃyaæ dhammo sekhavesÃrajjakaraïo. Yaæ bhikkhave duppa¤¤assa sÃrajjaæ hoti, pa¤¤avato taæ sÃrajjaæ na hoti. TasmÃyaæ dhammo sekhavesÃrajjakaraïo. Ime kho bhikkhave pa¤ca sekhavesÃrajjakaraïà dhammÃti. [PTS Page 128] [\q 128/] 5. 3. 1. 2 (SaÇkitasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 2. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu ussaÇkitaparisaÇkito hoti, pÃpabhikkhÆti api akuppadhammo. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu vesiyagocaro2 và hoti, vidhavagocarovà hoti, thullakumÃrigocaro3và hoti, paï¬akagocaro và hoti. BhikkhunÅ gocaro và hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu ussaÇkita parisaÇkito hoti pÃpabhikkhÆti api akuppadhammoti. 4 1. Yaæ bhikkhave machasaæ 2. VesiyÃgocaro machasaæ 3. ThullakumÃrikà machasaæ 4. Akuppadhammopi machasaæ [BJT Page 204] [\x 204/] 5. 3. 1. 3 (MahÃcorasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 3. Pa¤cahi bhikkhave, aÇgehi samannÃgato mahÃcoro sandhimpi chindati. Nillopampi harati. EkÃgÃrikampi karoti. Paripanthepi tiÂÂhati. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave mahÃcoro visamanissito ca hoti gahananissito ca balavanissito ca bhogacÃgÅ ca ekacÃri ca. Katha¤ca bhikkhave, mahÃcoro visamanissito hoti: idha bhikkhave mahÃcoro nadividuggaæ và nissito hoti pabbatavisamaæ vÃ. Evaæ kho bhikkhave mahÃcoro visamanissito hoti. Katha¤ca bhikkhave, mahÃcoro gahananissito hoti: idha bhikkhave mahÃcoro tiïagahanaæ và nissito hoti rukkhagahanaæ và gedhaæ1 và pana vanasaï¬aæ. Evaæ kho bhikkhave mahÃcoro gahananissito hoti. Katha¤ca bhikkhave, mahÃcoro balavanissito hoti: idha bhikkhave mahÃcoro rÃjÃnaæ và rÃjamahÃmattaæ và nissito hoti. Tassa evaæ hoti: sace maæ koci [PTS Page 129] [\q 129/] ki¤ci vakkhati, ime me rÃjÃno và rÃjamahÃmattà và pariyodhÃya atthaæ bhaïissantÅti. Sace naæ koci ki¤ci Ãha, tyÃssa rÃjÃno và rÃjamahÃmattà và pariyodhÃya atthaæ bhaïanti. Evaæ kho bhikkhave mahÃcoro balavanissito hoti. Katha¤ca bhikkhave, mahÃcoro bhogacÃgÅ hoti: idha bhikkhave mahÃcoro a¬¬ho hoti mahaddhano mahÃbhogo. Tassa evaæ hoti: sace maæ koci ki¤ci vakkhati, ito bhogena paÂisantharissÃmiti. Sace naæ koci ki¤ci Ãha, tato bhogena paÂisantharati. Evaæ kho bhikkhave mahÃcoro bhogacÃgÅ hoti. Katha¤ca bhikkhave, mahÃcoro ekacÃri hoti: idha bhikkhave mahÃcoro ekako niggahaïÃni kattà hoti. Taæ kissa hetu: mà me guyhamantà bahiddhà sambhedaæ agamaæsÆti. Evaæ kho bhikkhave mahÃcoro ekacÃri hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi aÇgehi samannÃgato mahÃcoro sandhimpi chindati, nillopampi harati, ekÃgÃrikampi karoti, paripanthepi tiÂÂhati. 1. Rodhaæ machasaæ [BJT Page 206] [\x 206/] Evameva kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato pÃpabhikkhu khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca1 apu¤¤aæ pasavati. Katamehi pa¤cahi. Idha bhikkhave, pÃpabhikkhu visamanissito ca hoti gahananissito ca balavanissito ca bhogacÃhÅ ca ekacÃrÅ ca. Katha¤ca bhikkhave, pÃpabhikkhu visamanissito hoti: idha bhikkhave pÃpabhikkhu visamena kÃyakammena samannÃgato hoti, visamena vacÅkammena samannÃgato hoti, visamena manokammena samannÃgato hoti. Evaæ kho bhikkhave pÃpabhikkhu visamanissito hoti. Katha¤ca bhikkhave, pÃpabhikkhu gahananissito hoti, [PTS Page 130] [\q 130/] idha bhikkhave pÃpabhikkhu micchÃdiÂÂhiko hoti antaggÃhikÃya diÂÂhiyà samannÃgato evaæ kho bhikkhave pÃpabhikkhu gahananissito hoti. Katha¤ca bhikkhave, pÃpabhikkhu balavanissito hoti: idha bhikkhave pÃpabhikkhu rÃjÃnaæ và rÃjamahÃmattaæ và nissito hoti. Tassa evaæ hoti: sace maæ koci ki¤ci vakkhati, ime me rÃjÃno và rÃjamahÃmattà và pariyodhÃya atthaæ bhaïissantÅti. Sace naæ koci ki¤ci Ãha, tyÃssa rÃjÃnovà rÃjamahÃmattà và pariyodhÃya atthaæ bhaïanti. Evaæ kho bhikkhave pÃpabhikkhu balavanissito hoti. Katha¤ca bhikkhave, pÃpabhikkhu bhogacÃgÅ hoti: idha bhikkhave pÃpabhikkhu lÃbhÅ hoti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ. Tassa evaæ hoti: sace maæ koci ki¤ci vakkhati, ito lÃbhena paÂisantharissÃmiti. Sace naæ koci ki¤ci Ãha, tato lÃbhena paÂisantharati. Evaæ kho bhikkhave pÃpabhikkhu bhogacÃgÅ hoti. Katha¤ca bhikkhave, pÃpabhikkhu ekacÃri hoti: idha bhikkhave pÃpabhikkhu ekako3 paccantimesu janapadesu nivÃsaæ kappeti. So tattha kulÃni upasaÇkamanto lÃbhaæ labhati. Evaæ kho bhikkhave pÃpabhikkhu ekacÃrÅ hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato pÃpabhikkhu khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavatiti. 1. Bahu ca sÅmu. 2. SamannÃgato hoti sÅmu. 3. Ekako va machasaæ. [BJT Page 208] [\x 208/] 5. 3. 1. 4 (SamaïasukhumÃlasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 4. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu samaïesu samaïasukhumÃlo hoti. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave, bhikkhu yÃcitova bahulaæ cÅvaraæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ senÃsanaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jati, Appaæ ayÃcito. Yehi [PTS Page 131] [\q 131/] kho pana sabrahmacÃrihi saddhiæ1 viharati, tyÃssa manÃpeneva bahulaæ kÃyakammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ vacÅkammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ manokammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena, manÃpaæ yeva bahulaæ upahÃraæ2 upaharanti, appaæ amanÃpaæ. YÃni kho pana tÃni vedayitÃni cittasamuÂÂhÃnÃni và semhasamuÂÂhÃnÃni và vÃtasamuÂÂhÃnÃni và sannipÃtikÃni và utuparinÃmajÃni và visamaparihÃrajÃni và opakkamikÃni và kammavipÃkajÃni vÃ, tÃnissa na bahudeva uppajjanti. AppÃbÃdho hoti. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ime kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu samaïesu samaïasukhumÃlo hoti. Yaæ hi taæ bhikkhave, sammà vadamÃno vadeyya, 'samaïesu samaïasukhumÃlo'ti mameva taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya, 'samaïesu samaïasukhumÃlo'ti. Ahaæ hi bhikkhave yÃcitova bahulaæ cÅvaraæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ senÃsanaæ paribhu¤jÃmi appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jÃmi. Appaæ ayÃcito. 1. SabrahmacÃrÅhi sÅmu 2. ManÃpaæ yeva upahÃraæ machasaæ, syà [BJT Page 210] [\x 210/] Yehi kho pana bhikkhÆhi saddhiæ viharÃmi, te maæ manÃpeneva bahulaæ kÃyakammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ vacikammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ manokammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpaæ yeva bahulaæ upahÃraæ upaharanti, appaæ amanÃpaæ. YÃni kho pana tÃni vedayitÃni cittasamuÂÂhÃnÃni và semhasamuÂÂhÃnÃni và vÃtasamuÂÂhÃnÃni và sannipÃtikÃni và utuparinÃmajÃni và visamaparihÃrajÃni và opakkamikÃni và kammavipÃkajÃni [PTS Page 132] [\q 132/] vÃ, tÃni me na bahudeva uppajjanti. AppÃbÃdhohamasmi. Catunnaæ kho panamhi1 jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃrÃmi. Yaæ hi taæ bhikkhave, sammà vadamÃno vadeyya, 'samaïesu samaïasukhumÃlo'ti mame va taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya, 'samaïesu samaïasukhumÃlo'ti. 5. 3. 1. 5 (PhÃsuvihÃra suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 5. Pa¤cime bhikkhave, phÃsuvihÃrÃ. Katame pa¤ca Idha bhikkhave bhikkhuno mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu Ãvi ceva raho ca mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu Ãci ceva raho ca. YÃni tÃni sÅlÃni akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni vi¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni, tathÃrÆpehi sÅlehi sÅlasÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi Ãvi ceva raho ca. YÃyaæ diÂÂhi ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya, tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà diÂÂhisÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ ceva raho ca. Ime kho bhikkhave pa¤ca phÃsuvihÃrÃti. 1. Catunnaæ kho pana sÅmu. [BJT Page 212] [\x 212/] 5. 3. 1. 6 ùnandasuttaæ 6. Ekaæ samayaæ bhagavà kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: KittÃvatà nu kho bhante, bhikkhu saÇghe1 viharanto phÃsuæ vihareyyÃti. Yato kho Ãnanda, [PTS Page 133] [\q 133/] bhikkhu attanÃ2sÅlasampanno hoti no ca paraæ adhisÅle sampavattÃ. EttÃvatÃpi kho Ãnanda bhikkhu saÇghe viharanto phÃsuæ vihareyyÃti. Siyà pana bhante, a¤¤opi pariyÃyo yathà bhikkhu saÇghe phÃsuæ vihareyyÃti. Siyà Ãnanda, yato kho Ãnanda bhikkhu attanà silasampanno hoti no ca paraæ adhisÅle sampavattà hoti. AttÃnupekkhÅ ca hoti no parÃnupekkhÅ. EttÃvatà pi kho Ãnanda bhikkhu saÇghe viharanto phÃsuæ vihareyyÃti. Siyà pana bhante, a¤¤opi pariyÃyo yathà bhikkhu saÇghe viharanto phÃsuæ vihareyyÃti. Siyà Ãnanda, yato kho Ãnanda bhikkhu attanà sÅlasampanno hoti no ca paraæ adhisÅle sampavattÃ. AttÃnupekkhÅ ca no parÃnupekkhÅ hoti. Appa¤¤Ãto3 ca hoti, tena ca appa¤¤Ãtakena no paritassati. EttÃvatÃpi kho4 Ãnanda bhikkhu saÇghe viharanto phÃsuæ vihareyyÃti. Siyà pana bhante, a¤¤opi pariyÃyo yathà bhikkhu saÇghe viharanto phÃsuæ vihareyyÃti. Siyà Ãnanda, yato kho Ãnanda bhikkhu attanà sÅlasampanno hoti, no paraæ adhisÅle sampavattÃ. AtatÃnupekkhÅ ca hoti no parÃnupekkhÅ. Appa¤¤Ãto ca hoti. Tena ca appa¤¤Ãtakena no paritassati. Catunna¤ca jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. EttÃvatÃpi kho Ãnanda bhikkhu saÇghe viharanto phÃsuæ vihareyyati. 1. Bhikkhu saÇgho syÃ. 2. AttanÃva sÅmu. 3. Apa¤¤Ãto machasaæ, 4. EttÃvatÃpi machasaæ. [BJT Page 214] [\x 214/] Siyà pana bhante, a¤¤opi pariyÃyo yathà bhikkhu saÇghe viharanto phÃsuæ vihareyyÃti. Siyà Ãnanda yato kho Ãnanda bhikkhu attanà sÅlasampanno hoti, no ca paraæ adhisÅle sampavattÃ. AttÃnupekkhÅ ca hoti no parÃnupekkhÅ. [PTS Page 134] [\q 134/] appa¤¤Ãto ca hoti tena appa¤¤Ãtakena no paritassati. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. EttÃvatà kho Ãnanda bhikkhu saÇghe viharanto phÃsuæ vihareyya. Imamhà cÃhaæ Ãnanda phÃsuvihÃrà a¤¤o phÃsuvihÃrouttaritaro và païÅtataro và natthiti vadÃmi'ti. 5. 3. 1. 7 (SÅlasampannasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 7. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi pa¤cahi? Idha bhikkhave, bhikkhu sÅlasampanno hoti, samÃdhisampanno hoti, pa¤¤Ãsampanno hoti, vimuttisampanno hoti, vimutti¤Ãïadassanasampanno hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 5. 3. 1. 8 (Asekhasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 8. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo1 pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave, bhikkhu asekhena sÅlakkhandhena samannÃgato hoti, asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato hoti, asekhena pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato hoti, asekhena vimuttikkhandhena samannÃgato hoti, asekhena vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 1. ùhuïeyyo pÃhuïeyyo sÅmu, machasaæ [BJT Page 216] [\x 216/] [PTS Page 135] [\q 135/] 5. 3. 1. 9 (CÃtuddisasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 9. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu cÃtuddiso hoti. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave, bhikkhu sÅlavà hoti, pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janÃ1 kevalaparipuïaïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatÃ2 vacasà parività manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. SantuÂÂho hoti itarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavanaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. . Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu cÃtuddiso hotÅti. 5. 3. 1. 10 (Ara¤¤asuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 10. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæ ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevituæ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave, bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. 1. SÃtthaæ sabya¤janaæ machasaæ. 2. DhÃtà machasaæ. [BJT Page 218] [\x 218/] Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. ùraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti. AkicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ [PTS Page 136] [\q 136/] pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæ ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevitunti. PhÃsuvihÃravaggo paÂhamo TassuddÃnaæ: SÃrajjaæ saÇkito coro sukhumÃlaæ phÃsu pa¤camaæ1 ùnanda sÅlà sekhà ca2 cÃtuddiso ara¤¤ena cÃti 1. SukhumÃlaphÃsu pa¤camaæ syÃ. 2. ùnanda sÅla sekhiyà sÅmu, syÃ. . [BJT Page 220] [\x 220/] (KulÆpagasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato kulÆpago bhikkhu kulesu appiyo ca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi: AsanthutavissÃsÅ1 ca hoti, anissaravikappÅ ca, viyatthupasevÅ2ca, upakaïïakajappÅ ca, atiyÃcanako ca. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato kulÆpago bhikkhu kulesu appiyo ca hoti amanÃpo ca agaru ca abhÃvanÅyo ca. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato kulÆpago bhikkhu kulesu piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi: Na asanthutavissÃsÅ1 ca hoti, na anissaravikappÅ ca, na viyatthupasevÅ2 ca, na upakaïïakajappi ca, na atiyÃcanako ca. [PTS Page 137] [\q 137/] Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato kulÆpago bhikkhu kulesu piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃti. 5. 3. 2. 2 (PacchÃsamaïasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 12. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato pacchÃsamaïo na ÃdÃtabbo. Katamehi pa¤cahi: AtidÆre và gacchati accÃsanne vÃ, na pattapariyÃpannaæ gaïhÃti, ÃpattisÃmantà bhaïamÃnaæ na nivÃreti, bhaïamÃnassa antarantarà kathaæ opÃteti, duppa¤¤o hoti jaÊo eÊamÆgo. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato pacchÃsamaïo na ÃdÃtabbo. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato pacchÃsamaïo ÃdÃtabbo. Katamehi pa¤cahi: NÃtidÆre gacchati na accÃsanne, pattapariyÃpannaæ gaïhÃti, ÃpattisÃmantà bhaïamÃnaæ nivÃreti, bhaïamÃnassa na antarantarà kathaæ opÃteti, pa¤¤avà hoti ajaÊo aneÊamugo. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato pacchÃsamaïo ÃdÃtabboti. . 1. AsanthavavissÃsÅ machasaæ. . 2. VissaÂaÂhupasevÅ machasaæ [BJT Page 222] [\x 222/] 5. 3. 2. 3 (SammÃsamÃdhisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 13. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo sammÃsamÃdhiæ upasampajja viharituæ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave, bhikkhu akkhamo hoti rÆpÃnaæ, akkhamo saddÃnaæ, akkhamo gandhÃnaæ, akkhamo rasÃnaæ, akkhamo, phoÂÂhabbÃnaæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatato bhikkhu abhabbo sammÃsamÃdhiæ upasampajja viharituæ. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo sammÃsamÃdhiæ upasampajja viharituæ. Katamehi pa¤cahi: [PTS Page 138] [\q 138/] Idha bhikkhave, bhikkhu khamo hoti rÆpÃnaæ, khamo saddÃnaæ, khamo gandhÃnaæ, khamo rasÃnaæ, khamo phoÂÂhabbÃnaæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo sammÃsamÃdhiæ upasampajja viharitunti. 5. 3. 2. 4 (Andhakavindasuttaæ) 14. Ekaæ samayaæ bhagavà magadhesu viharati andhakavinde. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ Ãnandaæ bhagavà etadavoca: Ye te Ãnanda bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, te vo Ãnanda bhikkhÆ pa¤casu dhammesu samÃdapetabbÃ, nivesetabbÃ, patiÂÂhÃpetabbÃ. Katamesu pa¤casu: "Etha tumhe Ãvuso, sÅlavà hotha pÃtimokkhasaævarasaævutà viharatha ÃcÃragocarasampannÃ, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvino samÃdÃya sikkhatha sikkhÃpadesuti" iti pÃtimokkhasaævare samÃdapetabbÃ, nivesetabbÃ, patiÂÂhÃpetabbÃ. "Etha tumhe Ãvuso, indriyesu guttadvÃrà viharatha Ãrakkhasatino nipakkasatino sÃrakkhitamÃnasà satÃrakkhena cetasà samannÃgatÃti. " Iti indriyasaævare samÃdapetabbÃ, nivesetabbÃ, patiÂÂhÃpetabbÃ. [BJT Page 224] [\x 224/] "Etha tumhe Ãvuso, appabhassà hotha bhasse pariyantakÃrinoti" iti bhassapariyante samÃdapetabbÃ, nivesetabbÃ, patiÂÂhÃpetabbÃ. "Etha tumhe Ãvuso, Ãra¤¤akà hotha ara¤¤e vanapatthÃni1pantÃni senÃsanÃni paÂisevathÃ"ti iti kÃyavupakÃse samÃdapetabbÃ, nivesetabbÃ, patiÂÂhÃpetabbÃ. "Etha tumhe Ãvuso, sammÃdiÂÂhikà hotha sammÃdassanena samannÃgatÃti" iti sammÃdassane samÃdapetabbÃ, nivesetabbÃ, patiÂÂhÃpetabbÃ. [PTS Page 139] [\q 139/] Ye te Ãnanda, bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, te vo Ãnanda bhikkhÆ imesu pa¤casu dhammesu samÃdapetabbÃ, nivesetabbÃ, patiÂÂhÃpetabbÃti. 5. 3. 2. 5 (MaccharÅsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 15. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye: katamehi pa¤cahi: ùvÃsamaccharinÅ hoti, kulamaccharinÅ hoti, lÃbhamaccharinÅ hoti, vaïïamaccharinÅ hoti, dhammamaccharinÅ hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathabhataæ nikkhittà evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Na ÃvÃsamaccharinÅ hoti, na kulamaccharinÅ hoti, na lÃbhamaccharinÅ hoti, na vaïïamaccharini hoti, na dhammamaccharinÅ hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ saggeti. 5. 3. 2. 6 (Vaïïasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 16. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: Ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati. Ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati. Ananuvicca apariyogÃhetvà appasÃdanÅye ÂhÃne pasÃdaæ upadaæseti. Ananuvicca apariyogÃhetvà pasÃdanÅye ÂhÃne appasÃdaæ upadaæseti. SaddhÃdeyyaæ vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. 1. Ara¤¤avanapatthÃni machasaæ. [BJT Page 226] [\x 226/] Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, [PTS Page 140] [\q 140/] anuvicca pariyogÃhetvà appasÃdanÅye ÂhÃne appasÃdaæ upadaæseti, anuvicca pariyogÃhetvà pasÃdanÅye ÂhÃne pasÃdaæ upadaæseti, saddhÃdeyyaæ na vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhuïÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ saggeti. 5. 3. 2. 7 (IssukÅsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 17. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhuïÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: Ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, issukinÅ ca hoti, maccharinÅ ca, saddhÃdeyyaæ vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, anissukÅ ca hoti, amaccharinÅ ca, saddhÃdeyyaæ na vinipÃteni. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhuïÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ saggeti. 5. 3. 2. 8 (MicchÃdiÂÂhikasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 18. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: Ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, micchÃdiÂÂhikà ca hoti, micchÃsaÇkappà ca, saddhÃdeyyaæ vinipÃteti. [BJT Page 228] [\x 228/] Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. [PTS Page 141] [\q 141/] Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, sammÃdiÂÂhikà ca hoti, sammÃsaÇkappà ca, saddhÃdeyyaæ na vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammahi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ saggeti. 5. 3. 2. 9 (MicchÃvÃcà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 19. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: Ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, micchÃvÃcà ca hoti, micchÃkammantà ca, saddhÃdeyyaæ vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, sammÃvÃcà ca hoti, sammà kammantà ca, saddhÃdeyyaæ na vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ saggeti. 5. 3. 2. 10 (MicchÃvÃyÃma suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 20. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: Ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, micchÃvÃyÃmà ca hoti, micchÃsatinÅ ca, saddhÃdeyyaæ vinipÃteti. [PTS Page 142] [\q 142/] [BJT Page 230] [\x 230/] Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge katamehi pa¤cahi: Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, sammÃvÃyÃmà ca hoti, sammÃsatinÅ ca, saddhÃdeyyaæ na vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ saggeti. Andhakavindavaggo dutiyo. TasasuddÃnaæ: KulÆpago, pacchÃsamaïo samÃdhi andhakavindaæ Macchari vaïïanà issà diÂÂhivÃcÃya vÃyÃmÃti. 1 1. VÃyÃmo sÅmu. [BJT Page 232] [\x 232/] 3. GilÃnavaggo 5. 3. 3. 1 (GilÃnasuttaæ) 21. Ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yena gilÃnasÃlà tenupasaÇkami. Addasà kho bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ dubbalaæ gilÃnakaæ. Disvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi: Yaæ ka¤ci1 bhikkhave dubbalaæ2 gilÃnakaæ pa¤ca dhammà na vijahanti, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: na cirasseva ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti katamehi pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu asubhÃnupassÅ kÃye viharati, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Å, sabbaloke anabhiratasa¤¤Å, [PTS Page 143] [\q 143/] sabbasaækhÃresu aniccÃnupassÅ, maraïasa¤¤Ã kho panassa ajjhattaæ sÆpaÂÂhità hoti. Yaæ ka¤ci1 bhikkhave dubbalaæ2 gilÃnakaæ ime pa¤ca dhammà na vijahanti, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: na cirasseva ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti. 5. 3. 3. 2 (SatisÆpaÂÂhitasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 22. Yo hi koci bhikkhave bhikkhu và bhikkhunÅ và pa¤ca dhamme bhÃveti, pa¤ca dhamme bahulÅkaroti, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upadisese anÃgÃmitÃ. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhuno ajjhattaæ yeva sati sÆpaÂÂhità hoti, dhammÃnaæ udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya asubhÃnupassÅ kÃye viharati, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤i, sabbaloke anabhiratasa¤¤Å, sabbasaækhÃresu aniccÃnupassÅ. Yo hi koci bhikkhave bhikkhu và bhikkhunÅ và ime pa¤ca dhamme bhÃveti, ime pa¤ca dhamme bahulÅkaroti, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂheva dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmitÃ. 1. Yaæki¤ci syà 2. Bhikkhuæ dubbalaæ machasaæ. [BJT Page 234] [\x 234/] 5. 3. 3. 3 (DÆpaÂÂhÃkagilÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 23. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato gilÃno dÆpaÂÂhÃko1 hoti. Katamehi pa¤cahi: AsappÃyakÃrÅ hoti sappÃye mattaæ na jÃnÃti. Bhesajjaæ na paÂisevità hoti. AtthakÃmassa gilÃnÆpaÂÂhÃkassa na yathÃbhÆtaæ ÃbÃdhaæ ÃvÅkattà hoti. Abhikkamantaæ và abhikkamatÅti, paÂikkamantaæ và paÂikkamatÅti Âhitaæ và Âhito'ti uppannÃnaæ và sÃririkÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tippÃnaæ kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃïaharÃnaæ anadhivÃsakajÃtiko hoti. [PTS Page 144] [\q 144/] Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato gilÃno dÆpaÂÂhÃko hoti. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato gilÃno sÆpaÂÂhÃko hoti. Katamehi pa¤cahi: SappÃyakÃrÅ hoti. SappÃye mattaæ jÃnÃti. Bhesajjaæ paÂisevità hoti. AtthakÃmassa gilÃnÆpaÂÂhÃkassa yathÃbhÆtaæ ÃbÃdhaæ ÃvÅkattà hoti: abhikkamantaæ và abhikkamatÅti, paÂikkamantaæ và paÂikkamatÅti, Âhitaæ và Âhitoti. UppannÃnaæ và sÃrÅrikÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tippÃnaæ kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃïaharÃnaæ adhivÃsakajÃtiko hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato gilÃno sÆpaÂÂhÃko hotÅti. 5. 3. 3. 4 (GilÃnÆpaÂÂhÃkasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 24. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato gilÃnÆpaÂÂhÃko nÃlaæ gilÃnaæ upaÂÂhÃtuæ. Katamehi pa¤cahi: Na paÂibalo hoti bhesajjaæ saævidhÃtuæ. SappayÃsappÃyaæ na jÃnÃti, asappÃyaæ upanÃmeti, sappÃyaæ apanÃmeti. ùmisantaro gilÃnaæ upaÂÂhahati no mettacitto. Jegucchi hoti uccÃraæ và passÃvaæ và vantaæ và khelaæ và nÅharituæ na paÂibalo2 hoti gilÃnaæ kÃlena kÃlaæ dhammiyà kathÃya sandassetuæ samÃdapetuæ samuttejetuæ sampahaæsetuæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato gilÃnÆpaÂÂhÃko nÃlaæ gilÃnaæ upaÂÂhÃtuæ. 1. DupaÂÂhÃko [PTS,] syà 2. NappaÂibalo machasaæ [BJT Page 236] [\x 236/] Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato gilÃnÆpaÂÂhÃko alaæ gilÃnaæ upaÂÂhÃtuæ. Katamehi pa¤cahi: PaÂibalo hoti bhesajjaæ saævidhÃtuæ. SappÃyÃsappÃyaæ jÃnÃti, asappÃyaæ apanÃmeti, sappÃyaæ upanÃmeti. Mettacitto gilÃnaæ upaÂÂhahati no Ãmisantaro. AjegucchÅ hoti uccÃraæ và passÃvaæ và vantaæ và khelaæ và nÅharitÆæ. PaÂibalo hoti gilÃnaæ kÃlena kÃlaæ dhammiyà kathÃya sandassetuæ. SamÃdapetuæ samuttejetuæ sampahaæsetuæ. [PTS Page 145] [\q 145/] Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato gilÃnÆpaÂÂhÃko alaæ gilÃnaæ upaÂÂhÃtunti. 5. 3. 3. 5 (PaÂhama Ãyussasuttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 25. Pa¤cime bhikkhave dhammà anÃyussÃ. Katame pa¤ca: AsappÃyakÃri hoti, sappÃye mattaæ na jÃnÃti, aparinatabhojÅ ca hoti, akÃlacÃri ca hoti, abrahmacÃrÅ ca. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà anÃyussÃ. Pa¤cime bhikkhave dhammà ÃyussÃ. Katame pa¤ca: SappÃyakÃrÅ hoti, sappÃye mattaæ jÃnÃti, parinatabhojÅ ca hoti, kÃlacÃri ca hoti, brahmacÃri ca. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà Ãyussà ti. 5. 3. 3. 6 (Dutiya Ãyussasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 26. Pa¤cime bhikkhave dhammà anÃyussÃ. Katame pa¤ca: AsappÃyakÃrÅ hoti, sappÃye mattaæ na jÃnÃti, aparinatabhojÅ ca hoti, dussÅlo ca, pÃpamitto ca. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà anÃyussÃ. Pa¤cime bhikkhave dhammà ÃyussÃ, katame pa¤ca: SappÃyakÃrÅ hoti, sappÃye mattaæ jÃnÃti, parinatabhojÅ ca hoti, sÅlavà ca, kalyÃïamitto ca. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà Ãyussà ti. 1. ApariïatabhogÅca sÅmu. . [BJT Page 238] [\x 238/] 5. 3. 3. 7. (VapakÃsasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 27. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu nÃlaæ saÇghamhà vapakÃsituæ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu asantuÂÂho hoti itarÅtarena cÅvarena, asantuÂÂho hoti itarÅtarena piïa¬apÃtena, asantuÂÂho hoti itaritarena senÃsanena, asantuÂÂho hoti itarÅtarena gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, kÃmasaÇkappabahulo ca viharati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu nÃlaæ saÇghamhà vapakÃsituæ. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæ saÇghamhà vapakÃsituæ. Katamehi pa¤cahi: [PTS Page 146] [\q 146/] Idha bhikkhave bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarena cÅvarena, santuÂÂho hoti itarÅtarena piï¬apÃtena, santuÂÂho hoti itarÅtarena senÃsanena, santuÂÂho hoti itarÅtarena gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, nekkhammasaÇkappabahulo ca viharati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæ saÇghamhà vapakÃsitunti. 5. 3. 3. 8 (Samaïadukkha sukha suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 28. Pa¤cimÃni bhikkhave samaïadukkhÃni. KatamÃni pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu asantuÂÂho hoti itarÅtarena cÅvarena, asantuÂÂho hoti itarÅtarena piï¬apÃtena, asantuÂÂho hoti itarÅtarena senÃsanena, asantuÂÂho hoti itarÅtarena gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, anabhirato ca brahmacariyaæ carati. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca samaïadukkhÃni. Pa¤cimÃni bhikkhave samaïasukhÃni. KatamÃni pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarena cÅvarena, santuÂÂho hoti itarÅtarena piï¬apÃtena, santuÂÂho hoti itarÅtarena senÃsanena, santuÂÂho hoti itarÅtarena gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, abhirato ca brahmacariyaæ carati. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca samaïasukhÃnÅ ti. [BJT Page 240] [\x 240/] 5. 3. 3. 9 (Parikuppasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 29. Pa¤cime bhikkhave ÃpÃyikà nerayikà parikuppà atekicchÃ. Katame pa¤ca: MÃtà jÅvità voropità hoti, pità jÅvità voropito hoti, arahaæ1 jÅvità voropito hoti, tathÃgatassa duÂÂhena cittena lohitaæ uppaditaæ hoti, saÇgho bhinno hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃpÃyikà nerayikà parikuppà atekicchà ti. [PTS Page 147] [\q 147/] 5. 3. 3. 10 (SampadÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 30. Pa¤cimÃni bhikkhave byasanÃni. KatamÃni pa¤ca: ¥Ãtibyasanaæ, bhogabyasanaæ, rogabyasanaæ, sÅlabyasanaæ, diÂÂhibyasanaæ. Na bhikkhave sattà ¤Ãtibyasanahetu và bhogabyasanahetu và rogabyasanahetu và kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. 2 SÅlabyasanahetu và bhikkhave sattà diÂÂhibyasanahetu và kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti.2 ImÃni kho bhikkhave pa¤ca byasanÃni. Pa¤cimà bhikkhave sampadÃ. Katamà pa¤ca: ¥ÃtisampadÃ, bhogasampadÃ, ÃrogyasampadÃ, sÅlasampadÃ, diÂÂhisampadÃ. Na bhikkhave sattà ¤ÃtisampadÃhetu và bhogasampadÃhetu và ÃrogyasampadÃhetu và kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. SÅlasampadÃhetu và bhikkhave sattà diÂÂhisampadà hetu và kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. Imà kho bhikkhave pa¤ca sampadÃti. GilÃnavaggo tatiyo. TassuddÃnaæ: 1. GilÃno satipaÂÂhÃnaæ dve upaÂÂhÃkà dvÃyusà VapakÃsasamaïasukhÃni parikuppo ca sampadÃti. 1. Arahà syà 2. Upapajjanti sÅmu. . [BJT Page 242] [\x 242/] 4. RÃjavaggo 5. 3. 4. 1 (PaÂhamacakkÃnuvattanasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 31. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato rÃjà cakkavatti dhammeneva cakkaæ pavatteti. 1 Taæ hoti cakkaæ [PTS Page 148] [\q 148/] appativattiyaæ2 kenaci manussabhÆtena paccatthikena pÃïinÃ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave rÃjà cakkavattÅ attha¤¤Æ ca hoti, dhamma¤¤Æ ca, matta¤¤Æ ca, kÃla¤¤Æ ca, parisa¤¤Æ ca, Imehi kho pa¤cahi aÇgehi samannÃgato rÃjà cakkavattÅ dhammeneva cakkaæ vatteti. Taæ hoti cakkaæ appativattiyaæ2 kenaci manussabhutena paccatthikena pÃïinà Evameva kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho dhammeneva anuttaraæ dhammacakkaæ pavatteti. Taæ hoti cakkaæ appativattiyaæ2 samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho attha¤¤Æ, dhamma¤¤Æ, matta¤¤Æ, kÃla¤¤Æ, parisa¤¤Æ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho dhammeneva anuttaraæ dhammavakkaæ pavatteti. Taæ hoti cakkaæ appativattiyaæ2 samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasminti. 5. 3. 4. 2 (DutiyacakkÃnuvattanasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 32. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o cakkavattissa jeÂÂho putto pitarà pavattitaæ cakkaæ dhammeneva anuppavatteti. Taæ hoti cakkaæ appativattiyaæ2kenaci manussabhutena paccatthikena pÃïinÃ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave ra¤¤o cakkavattissa jeÂÂho putto attha¤¤Æ ca hoti, dhamma¤¤Æ ca, matta¤¤Æ ca, kÃla¤¤Æ ca, parisa¤¤Æ ca. 1. Vatteti sÅmu. 2. AppaÂivattiyaæ machasaæ [BJT Page 244] [\x 244/] Imehi kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o cakkavattissa jeÂÂho putto pitarà pavattitaæ cakkaæ dhammeneva anuppavatteti. Taæ hoti cakkaæ appativattiyaæ1 kenaci manussabhutena paccatthikena pÃïinÃ. [PTS Page 149] [\q 149/] Evameva kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃriputto tathÃgatena pavattitaæ anuttaraæ dhammacakkaæ sammadeva anuppavatteti. Taæ hoti, cakkaæ appativattiyaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave sÃriputto attha¤¤Æ, dhamma¤¤Æ, matta¤¤Æ, kÃla¤¤Æ, parisa¤¤Æ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃriputto tathÃgatena anuttaraæ dhammacakkaæ pavattitaæ sammadeva anuppavatteti. Taæ hoti cakkaæ appativattiyaæ1samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasminti. 5. 3. 4. 3 (DhammarÃjasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 33. Yo pi kho bhikkhave rÃjà cakkavatti dhammiko dhammarÃjà so pi na arÃjakaæ cakkaæ vattetiti. Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhÆ bhagavantaæ etadavoca: ko pana bhante ra¤¤o cakkavattissa dhammikassa dhammara¤¤o rÃjÃ?Ti. 'Dhammo bhikkhÆ'ti bhagavà avoca. Idha bhikkhu rÃjà cakkavatti dhammiko dhammarÃjà dhamma¤¤eva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garu2karonto dhammaæ apacÃyamÃno dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhamimikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahati antojanasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhu rÃjà cakkavatti dhammiko dhammarÃjà dhamma¤¤eva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ apacÃyamÃno dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahati khattiyesu anuyuttesu3, balakÃyasmiæ, brÃhmaïagahapatikesu, negamajÃnapadesu, samaïabrÃhmaïesu, migapakkhÅsu. [PTS Page 150] [\q 150/] Sa kho so bhikkhu rÃjà cakkavatti dhammiko dhammarÃjà dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkarontà dhammaæ garukaronto dhammaæ apacÃyamÃno dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahitvà antojanasmiæ, dhammikaæ rakkhÃcaraïaguttiæ saævidahitvà khattiyesu anuyuttesu3, balakÃyasmiæ, brÃhmaïagahapatikesu negamajÃnapadesu, samaïabrÃhmaïesu, migapakkisu, dhammeneva cakkaæ pavatteti. Taæ hoti cakkaæ appativattiyaæ1 kenaci manussabhutena paccatthikena PÃïinÃ. 1. AppaÂivattiyaæ machasaæ 2. Garuæ machasaæ 3. Anuyantesu machasaæ. . [BJT Page 246] [\x 246/] Evameva kho bhikkhu tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho dhammiko dhammarÃjà dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ apacÃyamÃno dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahati bhikkhÆsu. "EvarÆpaæ kÃyakammaæ sevitabbaæ, evarÆpaæ kÃyakammaæ na sevitabbaæ, evarÆpaæ vacÅkammaæ sevitabbaæ, evarÆpaæ vacÅkammaæ na sevitabbaæ, evarÆpaæ manokammaæ sevitabbaæ, evarÆpaæ manokammaæ na sevitabbaæ, evarÆpo ÃjÅvo sevitabbo, evarÆpo ÃjÅvo na sevitabbo, evarÆpo gÃmanigamo sevitabbo, evarÆpo gÃmanigamo na sevitabbo"ti. Puna ca paraæ bhikkhu tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho dhamimiko dhammarÃjà dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ apacÃyamÃno dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahati bhikkhunÅsu evarÆpaæ kÃyakammaæ sevitabbaæ, evarÆpaæ kÃyakammaæ na sevitabbaæ evarÆpaæ vacikammaæ sevitabbaæ evarÆpaæ vacikammaæ na sevibbaæ evarÆpaæ manokammaæ sevitabbaæ, evarÆpaæ manokammaæ na sevitabbaæ, evarÆpo ÃjÅvo sevitabbo, evarÆpo ÃjÅvo na sevitabbo, evarÆpo gÃmanigamo sevitabbo, evarÆpo gÃmanigamo na sevitabboti. Punacaparaæ bhikkhu tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho dhammiko dhammarÃjà dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ apacÃyamÃno dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahati upÃsakesu: " evarÆpaæ kÃyakammaæ sevitabbaæ, evarÆpaæ kÃyakammaæ na sevitabbaæ evarÆpaæ vacÅkammaæ sevitabbaæ evarÆpaæ vacÅkammaæ na sevitabbaæ, evarÆpaæ manokammaæ sevitabbaæ, evarÆpaæ manokammaæ na sevitabbaæ, evarÆpo ÃjÅvo sevitabbo, evarÆpo ÃjÅvo na sevitabbo, evarÆpo gÃmanigamo sevitabbo, evarÆpo gÃmanigamo na sevitabbo ti. Punacaparaæ bhikkhu tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho dhammiko dhammarÃjà dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ apacÃyamÃno dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahati upÃsikÃsu: evarÆpaæ kÃyakammaæ sevitabbaæ evarÆpaæ kÃyakammaæ na sevitatabbaæ, evarÆpaæ vacÅkammaæ sevitabbaæ, evarÆpaæ vacÅkammaæ na sevitabbaæ, evarÆpaæ manokammaæ sevitabbaæ, evarÆpaæ manokammaæ na sevitabbaæ, evarÆpo ÃjÅvo sevitabbo, evarÆpo ÃjÅvo na sevitabbo, evarÆpo gÃmanigamo sevitabbo, evarÆpo gÃmanigamo na sevitabbo" ti. Sa kho bhikkhu tathÃgato arahaæ sammÃsambuddho [PTS Page 151] [\q 151/] dhammiko dhammarÃjà dhammaæ yeva nissÃya dhammaæ sakkaronto dhammaæ garukaronto dhammaæ apacÃyamÃno dhammaddhajo dhammaketu dhammÃdhipateyyo dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahitvà bhikkhusu, dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahitvà bhikkhunÅsu, dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahitvà upÃsakesu, dhammikaæ rakkhÃvaraïaguttiæ saævidahitvà upÃsikÃsu, dhammeneva anuttaraæ dhammacakkaæ pavatteti. Taæ hoti cakkaæ appativattiyaæ samaïena và brÃhmaïena và devena và mÃrena và brahmunà và kenaci và lokasminti. 5. 3. 4. 4 (KhattiyarÃjasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 34. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato rÃjà khattiyo muddhÃvasitto yassaæ yassaæ disÃyaæ viharati sakasmiæ yeva vijite viharati. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave rÃjà khattiyo muddhÃvasitto ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko, yÃva sattamà pitÃmahayugà akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. A¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo paripuïïakosakoÂÂhÃgÃro. Balavà kho pana hoti caturaÇginiyà senÃya samannÃgato assavÃya ovÃdapatikarÃya. 1 ParinÃyako kho 1. OvÃdapaÂikarÃya machasaæ [BJT Page 248] [\x 248/] Panassa hoti paï¬ito viyatto medhÃvi paÂibalo atitÃnÃgata paccuppanne atthe cintetuæ. Tassime cattÃro dhammà yasaæ paripÃcenti. So iminà yasapa¤camena1dhammena samannÃgato yassaæ yassaæ disÃyaæ viharati, sakasmiæ yeva vijite viharati. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhikkhave hoti vijitÃvinaæ. Evameva kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu yassaæ yassaæ disÃyaæ viharati vimuttacitto 2 viharati. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati. ùcÃragocarasampanno anumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. RÃjÃ'ca [PTS Page 152] [\q 152/] khattiyo muddhÃvasitto jÃtisampanno. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà saæbya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatÃ3 vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. RÃjÃ'ca khattiyo muddhÃvasitto a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo paripuïïakosakoÂÂhÃgÃro. ùraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. RÃjÃ'ca khattiyo muddhÃvasitto balasampanno. Pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. RÃjÃ'ca khattiyo muddhÃvasitto parinÃyakasampanno. Tassime cattÃro dhammà vimuttiæ paripÃcenti. So iminà vimuttipa¤camena dhammena samannÃgato yassaæ yassaæ disÃyaæ viharati vimuttacitto2 viharati. Taæ kissa hetu: evaæ hetaæ bhikkhave hoti vimuttacittÃnanti. 5. 3. 4. 5 PaÂhama patthanÃsuttaæ (SÃvatthi nidÃnaæ) 35. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa jeÂÂho putto rajjaæ pattheti. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa jeÂÂho putto ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. AbhirÆpo hoti dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato mÃtÃpitunnaæ4 piyo hoti manÃpo. NegamajÃnapadassa piyo hoti manÃpo. YÃni tÃni ra¤¤aæ khattiyÃnaæ muddhÃvasittÃnaæ sippaÂÂhÃnÃni5 hatthismiæ và assasmiæ và rathasmiæ và dhanusmiæ và tharusmiæ và tattha sikkhito hoti anavayo. 1. Iminà pa¤camena sÅmu 2. Vimuttacitto va machasaæ 3. DhÃtà machasaæ 4. Matà pitunaæ machasaæ 5. SippuÂÂhÃnÃni syà [BJT Page 250] [\x 250/] [PTS Page 153] [\q 153/] Tassa evaæ hoti: ahaæ khomhi ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko, yÃva sattamà pitÃmahayugà akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. KasmÃhaæ rajjaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato. KasmÃhaæ rajjaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi mÃtÃpitunnaæ piyo manÃpo. KasmÃhaæ rajjaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi negamajÃnapadassa piyo manÃpo. KasmÃhaæ rajjaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi yÃni tÃni ra¤¤aæ khattiyÃnaæ muddhÃvasittÃnaæ sippaÂÂhÃnÃni hatthismiæ và assasmiæ và rathasmiæ và dhanusmÅæ và tharusmiæ vÃ, tatthamhi sikkhito1 anavayo. KasmÃhaæ rajjaæ na pattheyyanti? Imehi kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa jeÂÂho putto rajjaæ pattheti. Evameva kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ pattheti. Kamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu saddho hoti saddahati tathÃgatassa bodhiæ: " itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti. " AppÃbÃdho hoti appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisitÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya. AsaÂho hoti amÃyÃvÅ yathÃbhÆtaæ attÃnaæ2 ÃvÅkattà 3 satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu. ùraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyÃ. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ khomhi saddho, saddahÃmi tathÃgatassa bodhiæ: 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti' kasmÃhaæ [PTS Page 154] [\q 154/] ÃsavÃnaæ khayaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi appÃbÃdho appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya. KasmÃhaæ ÃsavÃnaæ khayaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi asaÂho amÃyÃvÅ yathÃbhÆtaæ attÃnaæ ÃvÅkattÃ3satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrisu. KasmÃhaæ ÃsavÃnaæ khayaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi Ãraddhaviriyo viharÃmi akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. KasmÃhaæ ÃsavÃnaæ khayaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi pa¤¤avà udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. KasmÃhaæ asavÃnaæ khayaæ na pattheyyanti?' Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ patthetÅti. 1. Tattha sikkhito machasaæ 3. ùvikattà machasaæ, syÃ, sÅmu 2. YathÃbhÆtÃnaæ atthÃnaæ sÅmu [BJT Page 252] [\x 252/] 5. 3. 4. 6 (Dutiya patthanÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 36. Pa¤cahi bhikkhave, aÇgehi samannÃgato ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa jeÂÂho putto oparajjaæ pattheti. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa jeÂÂho putto ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddha gahaïiko, yÃva sattamà pitÃmahayugÃ. Akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. AbhirÆpo hoti dassaniyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato mÃtÃpitunnaæ piyo hoti manÃpo. BalakÃyassa piyo hoti manÃpo. Paï¬ito hoti viyatto medhÃvi paÂibalo atitÃnÃgatapaccuppanno atthe cintetuæ. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ khomhi ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko, yÃva sattamà pitÃmahayugà akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. KasmÃhaæ oparajjaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi abhirÆpo dassaniyo pÃsÃdiko paramÃya vaïaïapokkharatÃya samannÃgato. KasmÃhaæ oparajjaæ2na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi mÃtÃpitunnaæ piyo manÃpo. KasmÃhaæ oparajjaæ na pattheyyaæ? [PTS Page 155] [\q 155/] ahaæ khomhi balakÃyassa piyo manÃpo. KasmÃhaæ oparajjaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi paï¬ito viyatto medhÃvi paÂibalo atÅtÃnÃgatapaccuppanne atthe cintetuæ. KasmÃhaæ oparajjaæ na pattheyyanti? Imehi kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa jeÂÂho putto oparajjaæ pattheti. Evameva kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ pattheti katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvi samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatà vacasà paricità manusÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ, catusu sati paÂÂhÃnesu sÆpaÂÂhitacitto3 hoti. ùraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. 1. MÃtÃpitunaæ machasaæ 2. Uparajjaæ syÃ, [PTS] 3. Suppatitacitto machasaæ 4. SupaÂÂhitacitto syà [BJT Page 254] [\x 254/] Tassa evaæ hoti: ahaæ khomhi sÅlavà pÃtimokkhasaævara saævuto viharÃmi, ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvi samÃdÃya sikkhÃmi sikkhÃpadesu. KasmÃhaæ ÃsavÃnaæ khayaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi bahussuto sutadharo sutasannicayo 'ye te dhammà ÃdikalyÃïÃ, majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janÃ. 1 Kevalaparipuïaïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpà me dhammà bahussutà honti. 2 Dhatà 3 ca vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. KasmÃhaæ ÃsavÃnaæ khayaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi catusu satipaÂÂhÃnesu supaÂÂhitacitto. KasmÃhaæ ÃsavÃnaæ khayaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi Ãraddhaviriyo viharÃmi akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. KasmÃhaæ ÃsavÃnaæ khayaæ na pattheyyaæ? Ahaæ khomhi pa¤¤avà udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya [PTS Page 156] [\q 156/] sammà dukkhakkhayagÃminiyÃ. KasmÃhaæ ÃsavÃnaæ khayaæ na pattheyyanti? Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu ÃsavÃnaæ khayaæ patthetÅti. 5. 3. 4. 7 (Appaæsupatisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 37. Pa¤cime bhikkhave appaæ rattiyà supanti, bahuæ jagganti. Katame pa¤ca: Itthi bhikkhave purisÃdhippÃyà appaæ rattiyà supati, bahuæ jaggati. Puriso bhikkhave itthidhippÃyo appaæ rattiyà supati, bahuæ jaggati. Coro bhikkhave ÃdÃnÃdhippÃyo appaæ rattiyà supati, bahuæ jaggati. RÃjà bhikkhave rÃjakaraïiyesu yutto appaæ rattiyà supati, bahuæ jaggati. Bhikkhu bhikkhave visaæyogÃdhippÃyo appaæ rattayà supati, bahuæ jaggati. Imehi kho bhikkhave pa¤ca appaæ rattiyà supanti, bahuæ jaggantÅti. 5. 3. 4. 8 (BhattÃdakasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 38. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo bhattÃdako ca hoti okÃsapharaïo ca laï¬asÃÂano4 ca salÃkagÃhÅ5 ca ra¤¤o nÃgotveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi pa¤cahi: 1. SÃtthaæ savya¤janaæ machasaæ 2. Bahussutà sÅmu 3. DhÃtà machasaæ 4. Laï¬asÃraïo machasaæ 5. SalÃkaggÃhÅ machasaæ [BJT Page 256] [\x 256/] Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti rÆpÃnaæ, akkhamo saddÃnaæ, akkhamo gandhÃnaæ, akkhamo rasÃnaæ, akkhamo phoÂÂhabbÃnaæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo bhattÃdako ca hoti okÃsapharaïo ca laï¬asÃÂano ca salÃkagÃhÅ ca ra¤¤o nÃgotveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu bhattÃdako ca hoti okÃsapharaïo ca piÂhamaddano1 ca salakagÃhÅ ca bhikkhutveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi pa¤cahi: [PTS Page 157] [\q 157/] Idha bhikkhave bhikkhu akkhamo hoti rÆpÃnaæ, akkhamo saddÃnaæ, akkhamo gandhÃnaæ, akkhamo rasÃnaæ, akkhamo phoÂÂhabbÃnaæ. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu bhattÃdako ca hoti okÃsapharaïo ca pÅÂhamaddano ca salakagÃhÅ ca bhikkhutveva saÇkhaæ gacchatÅti. 5. 3. 4. 9 (Akkhamasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 39. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo na rÃjÃraho hoti na rÃjabhoggo. Na ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti rÆpÃnaæ, akkhamo saddÃnaæ, akkhamo gandhÃnaæ, akkhamo rasÃnaæ, akkhamo phoÂÂhabbÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti rÆpÃnaæ? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato hatthikÃyaæ và disvà assakÃyaæ và disvà rathakÃyaæ và disvà pattikÃyaæ và disvà saæsÅdati visÅdati na santhamhati na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti rÆpÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti saddÃnaæ? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato hatthisaddaæ và sutvÃ, assasaddaæ và sutvà rathasaddaæ và sutvà pattisaddaæ và sutvà bheripaïava saÇkhatiïavaninnÃdasaddaæ và sutvà saæsÅdati visÅdati na santhamhati na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti saddÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti gandhÃnaæ? [PTS Page 158] [\q 158/] idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato ye te ra¤¤o nÃgà abhijÃtà saÇgÃmÃvacarÃ, tesaæ muttakarÅsassa gandhaæ ghÃyitvà saæsÅdati visÅdati, na santhamhati na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti gandhÃnaæ. 1. Ma¤capÅÂhamaddano machasaæ [BJT Page 258] [\x 258/] Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti rasÃnaæ? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato ekissà và tiïodakadattiyà vimÃnito, 1 dvÅhi và tÅhi và catugi và pa¤cahi và tiïodakadattÅ hi vimÃnito1 saæsÅdati, visÅdati, na santhamhati, na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti rasÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti phoÂÂhabbÃnaæ? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato ekena và saravedhena2 viddho, dvÅhi và tÅhi và catÆhi và pa¤cahi và saravedhehi 2 viddho saæsÅdati, visÅdati, na santhambhati, na sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo akkhamo hoti phoÂÂhabbÃnaæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo na rÃjÃraho hoti na rÃjabhoggo. Na ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi samannÃgato bhikkhu na Ãhuneyyo hoti, na pÃhuneyyo, na dakkhiïeyyo, na a¤jalikaraïÅyo, na anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu akkhamo hoti rÆpÃnaæ, akkhamo saddÃnaæ, akkhamo gandhÃnaæ, akkhamo rasÃnaæ, akkhamo phoÂÂhabbÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu akkhamo hoti rÆpÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà rajanÅye rÆpe sÃrajjati. Na sakkoti cittaæ samÃdahituæ evaæ kho bhikkhave bhikkhu akkhamo hoti rÆpÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu akkhamo hoti saddÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu sotena saddaæ sutvà rajanÅye sadde na sÃrajjati. Na sakkoti cittaæ samÃdahituæ evaæ kho bhikkhave Bhikkhu akkhamo hoti saddÃnaæ. [PTS Page 159] [\q 159/] Katha¤ca bhikkhave bhikkhu akkhamo hoti gandhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà rajanÅye gandhe sÃrajjati. Na sakkoti cittaæ samÃdahituæ evaæ kho bhikkhave Bhikkhu akkhamo hoti gandhÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu akkhamo hoti rasÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu jivhÃya rasaæ sÃyitvà rajanÅye rase sÃrajjati. Na sakkoti cittaæ samÃdahituæ evaæ kho bhikkhave Bhikkhu akkhamo hoti rasÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu akkhamo hoti phoÂÂhabbÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà rajanÅye phoÂÂhabbe sÃrajjati. Na sakkoti cittaæ samÃdahituæ evaæ kho bhikkhave bhikkhu akkhamo hoti phoÂÂhabbÃnaæ. 1. VihanÅto syà 2. Saravegena machasaæ [BJT Page 260] [\x 260/] Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu na Ãhuneyyo hoti, na pÃhuneyyo, na dakkhiïeyyo, na a¤jalikaraïÅyo, na anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva va saÇkhaæ gacchati. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti rÆpÃnaæ. Khamo hoti saddÃnaæ. Khamo hoti gandhÃnaæ. Khamo hoti rasÃnaæ. Khamo hoti phoÂÂhabbÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti rÆpÃnaæ? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato hatthikÃyaæ và disvà assakÃyaæ và disvà rathakÃyaæ và disvà pattikÃyaæ và disvà na saæsÅdati, na visÅdati, santhambhati, sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti rÆpÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti saddÃnaæ? [PTS Page 160] [\q 160/] idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato hatthisaddaæ và sutvà assasaddaæ và sutvà rathasaddaæ và sutvà pattisaddaæ và sutvà bheripaïavasaÇkhatiïavaninnÃdasaddaæ và sutvà na saæsÅdati, na visÅdati, santhambhati, sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti saddÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti gandhÃnaæ? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato ye te ra¤¤o nÃgà abhijÃtà saÇgÃmÃvacarÃ, tesaæ muttakarÅsassa gandhaæ ghÃyitvà na saæsÅdati, na visÅdati, santhamhati, sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti gandhÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti rasÃnaæ? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato ekissà và tiïodakadattiyà vimÃnito, dvÅhi và tÅhi và catÆhi và pa¤cahi và tiïodakadattÅhi vimÃnito na saæsÅdati, na visÅdati, satthamhati, sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti rasÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti phoÂÂhabbÃnaæ? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato ekena và saravedhena viddho, dvÅhi và tÅhi và catÆhi và pa¤cahi và saravedhehi viddho na saæsÅdati, na visÅdati, santhamhati, sakkoti saÇgÃmaæ otarituæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti phoÂÂhabbÃnaæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. [BJT Page 262] [\x 262/] Evame kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu khamo hoti rÆpÃnaæ. Khamo saddÃnaæ, khamo gandhÃnaæ, khamo rasÃnaæ, khamo [PTS Page 161] [\q 161/] phoÂÂhabbÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu khamo hoti rÆpÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà rajanÅye rÆpe na sÃrajjati. Sakkoti cittaæ samÃdahituæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu khamo hoti rÆpÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu khamo hoti saddÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu sotena saddaæ sutvà rajanÅye sadde na sÃrajjati. Sakkoti cittaæ samÃdahituæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu khamo hoti saddÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu khamo hoti gandhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà rajanÅye gandhe na sÃrajjati. Sakkoti cittaæ samÃdahituæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu khamo hoti gandhÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu khamo hoti rasÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu jivhÃya rasaæ sÃyitvà rajanÅye rase na sÃrajjati. Sakkoti cittaæ samÃdahituæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu khamo hoti rasÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu khamo hoti phoÂÂhabbÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà rajanÅye phoÂÂhabbe na sÃrajjati. Sakkoti cittaæ samÃdahituæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu khamo hoti phoÂÂhabbÃnaæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 5. 3. 4. 10 (SotÃrasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 40. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo sotà ca hoti, hantà ca, rakkhità ca, khantà ca, gantà ca. [BJT Page 264] [\x 264/] Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo sotà hoti? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo yamenaæ hatthidammasÃrathÅ kÃraïaæ kÃreti yadi và katapubbaæ yadi và [PTS Page 162] [\q 162/] akatapubbaæ, taæ aÂÂhikatvà 1 manasikatvà sabbacetaso 2 samannÃharitvà ohitasoto suïÃti. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo sotà hoti. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo hantà hoti? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato hatthimpi hanti, 3 hatthÃruhampi hanti. Assampi hanti, assÃruhampi hanti. Rathampi hanti rathiyampi4 hanti. Pattikampi hanti. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo hantà hoti. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo rakkhità hoti? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato rakkhati purimaæ kÃyaæ, rakkhati pacchimaæ kÃyaæ. Rakkhati purime pÃde, rakkhati pacchime pÃde. Rakkhati sisaæ rakkhati kÃïe, rakkhati dante, rakkhati soï¬aæ, rakkhati vÃladhiæ, rakkhati hatthÃruhaæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo rakkhità hoti. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo khantà hoti? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo khamo hoti sattippahÃrÃnaæ, asippahÃrÃnaæ, usuppahÃrÃnaæ, pharasuppahÃrÃnaæ, bheripaïavasaÇkhatiïavaninnÃdasaddÃnaæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo khantà hoti. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo gantà hoti? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo yamenaæ hatthidammasÃrathÅ disaæ peseti yadivà gatapubbaæ yadivà agatapubbaæ, taæ khippaæ eva5 gantà hoti. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo gantà hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu sotà ca hoti, hantà ca, [PTS Page 163] [\q 163/] rakkhità ca, khantà ca, gantà ca. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu sotà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu tathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne aÂÂhÅkatvÃ6 manasikatvà sabbacetaso samannÃharitvà ohitasoto dhammaæ suïÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu sotà hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu hantà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu uppannaæ kÃmavikkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vyÃpÃdavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃvaæ gÃmeti. Uppannaæ vihiæsÃvitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃvaæ gameti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu hantà hoti. 1. AÂaÂhÅæ katvà machasaæ 2. Sabbaæ cetasà sÅmu, sabbacetasà machasaæ 3. Hanti machasaæ syà 4. Rathikampi machasaæ syÃ. 5. Khippameva machasaæ 6. AÂÂhiæ katvà machasaæ [BJT Page 266] [\x 266/] Katha¤ca bhikkhave bhikkhu rakkhità hoti? Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ sotinduyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃnindriyaæ, ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævaraya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu rakkhità hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu khantà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu khamo hoti sÅtassa uïhassa jighacchÃya pipÃsÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ, duruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacanapathÃnaæ. UppannÃnaæ sÃririkÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tippÃnaæ kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃïaharÃnaæ adhivÃsakajÃtiko hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu khantà hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu gantà hoti? [PTS Page 164] [\q 164/] idha bhikkhave bhikkhu yà sà disà agatapubbà iminà dÅghena addhunà yadidaæ sabbasaækhÃrasamatho sabbupadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ, taæ khippa¤¤eva gantà hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu gantà hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. RÃjavaggo catuttho. TassuddÃnaæ: CakkÃnuvattanà rÃjà yassaæ disaæ ceva patthanà Appaæ supati bhattÃdà akkhamo sotÃro cÃti. [BJT Page 268] [\x 268/] 5. Tikaï¬akÅvaggo 5. 3. 5. 1 (AvajÃnÃti suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 41. Pa¤cime bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame pa¤ca: Datvà avajÃnÃni, saævÃsena avajÃnÃti, Ãdiyyamukho1 hoti, lolo hoti. Mando hoti momuho. 2 Katha¤ca bhikkhave puggalo datvà avajÃnÃti? Idha bhikkhave puggalo puggalassa deti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ. Tassa evaæ hoti: 'ahaæ demi, ayaæ patigaïhÃti'ti. 3 Tamenaæ datvà avajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo datvà avajÃnÃti. Katha¤ca bhikkhave puggalo saævÃsena avajÃnÃti? [PTS Page 165] [\q 165/] idha bhikkhave puggalo puggalena saddhiæ saævasati dve và tiïi và vassÃni. Tamenaæ saævÃsena avajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo saævÃsena avajÃnÃti. Katha¤ca bhikkhave puggalo Ãdiyyamukho* hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo parassa vaïeïa và avaïeïa và bhÃsiyamÃne taæ khippa¤¤eva adhimuccità 4 hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo Ãdiyyamukho hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo lolo hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo ittarasaddho hoti. Ittarabhatti ittarapemo ittarappasÃdo. Evaæ kho bhikkhave puggalo lolo hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo mando hoti? MomÆho idha bhikkhave ekacco puggalo kusalÃkusale dhamme na jÃnÃti, sÃvajjÃnavajje dhamme na jÃnÃti, hÅnappaïite dhamme na jÃnÃti, kaïhasukkasappaÂibhÃge dhamme na jÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave Puggalo mando hoti momÆho. Ime kho bhikkhave pa¤ca puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 5. 3. 5. 2 (ùrambhatisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 42. Pa¤cime bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ katame pa¤ca: Idha bhikkhave ekacco puggalo Ãramhati1 ca vippaÂisÃri ca hoti. Taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassu te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. 1. ùdheyyamukho machasaæ, Ãdeyyamukho syÃ, adiyamukho 'Ãdhiyyamukho'ti porÃïa pÃÂho. AÂÂhakathÃyapi pÃliyà attho niddiÂÂho 2. Mando momubho hoti machasaæ, syà 3. PaÂiggaïhÃtÅ'ti machasaæ 4. Adhimuccito syà [BJT Page 270] [\x 270/] Idha pana bhikkhave ekacco puggalo Ãrambhati, na vippaÂisÃri hoti. Taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassu te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo nÃrambhati, [PTS Page 166] [\q 166/] vippaÂisÃri hoti. Taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassu te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. Idha pana bhikkhaveva ekacco puggalo nÃrambhati, na vippaÂisÃri hoti. Taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassu te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo nÃrambhati, na vippaÂisÃrÅ hoti. Taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassu te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo Ãrambhati ca, vippaÂisÃri ca hoti, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassu te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti, so evamassa vacanÅyo: 'Ãyasmato kho Ãrambhajà Ãsavà saævijjanti. VippaÂisÃrajà Ãsavà pava¬¬hanti. SÃdhu vatÃyasmà Ãrambhaje Ãsave pahÃya vippaÂisÃraje Ãsave paÂivinodetvà cittaæ pa¤¤aæ ca bhÃvetu. EvamÃyasmà amunà pa¤camena puggalena samasamo bhavissatÅ'ti. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo Ãrambhati, na vippaÂisÃri hoti, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassu te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti, so evamassa vacanÅyo: 'Ãyasmato kho Ãrambhajà Ãsavà saævijjanti. VippaÂisÃrajà Ãsavà nappava¬¬hanti. SÃdhu vatÃyasmà Ãrambhaje Ãsave pahÃya cittaæ pa¤¤aæ ca ca bhÃvetu. EvamÃyasmà amunà pa¤camena puggalena samasamo bhavissatÅ'ti. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo nÃrambhati, vippaÂisÃri hoti, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassu te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti, so evamassa vacanÅyo: [PTS Page 167 [\q 167/] ']Ãyasmato kho Ãrambhajà Ãsavà na saævijjanti. VippaÂisÃrajà Ãsavà pava¬¬hanti. SÃdhu vatÃyasmà vippaÂisÃraje Ãsave paÂivinodetvà cittaæ pa¤¤aæ ca bhÃvetu. EvamÃyasmà amunà pa¤camena Puggalena samasamo bhavissatÅ'ti. 1. ùrabhati sÅmu, machasaæ [BJT Page 272] [\x 272/] Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo nÃrambhati, na vippaÂisÃri hoti, taæ ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti yatthassu te uppannà pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti, so evamassa vacanÅyo: 'Ãyasmato kho Ãrambhajà Ãsavà na saævijjanti. VippaÂisÃrajà Ãsavà nappava¬¬hanti. SÃdhu vatÃyasmà cittaæ pa¤¤aæ ca bhÃvetu. EvamÃyasmà amunà pa¤camena Puggalena samasamo bhavissatÅ'ti. Iti kho bhikkhave ime cattÃro puggalà amunà pa¤camena puggalena evaæ ovadiyamÃnà evaæ anusÃsiyamÃnà anupubbena ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïantÅ'ti. 5. 3. 5. 3 (SÃrandada suttaæ) 43. Ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya vesÃliæ piï¬Ãya pÃvisi. Tena kho pana samayena pa¤camattÃnaæ licchavÅsatÃnaæ sÃrandadecetiye sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ ayamantarà kathà udapÃdi: 'pa¤cannaæ ratanÃnaæ pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Katamesaæ pa¤cannaæ: hatthiratanassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Assaratanassa pÃtubhÃvo: dullabho lokasmiæ. Maïiratanassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ, itthiratanassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ gahapatiratanassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ imesaæ pa¤cannaæ ratanÃnaæ pÃtubhÃvo dullabho lokasminti. ' [PTS Page 168] [\q 168/] Atha kho te licchavÅ magge purisaæ Âhapesuæ, 'yadà tvaæ1ambho purisa passeyyÃsi bhagavantaæ Ãgacchantaæ, atha ambhÃkaæ ÃroceyyÃsÅ'ti. Addasà kho so puriso bhagavantaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna yena te licchavÅ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà te licchavÅ etadavoca: 'ayaæ so bhonto2bhagavà Ãgacchati 3arahaæ sammÃsambuddho, yassadÃni kÃlaæ ma¤¤athÃ'ti. Atha kho te licchavi yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho te licchavÅ Bhagavantaæ etadavocuæ: 'sÃdhu bhante bhagavà yena sÃrandadaæ4cetiyaæ tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃ'ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho bhagavà yena sÃrandadaæ cetiyaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà te licchavÅ etadavoca: 1. Yathà tvaæ sÅmu, [PTS 3.] Gacchati machasaæ 2. Bhante sÅmu 4. SÃdhu bhante yena sÃrandadaæ machasaæ [BJT Page 274] [\x 274/] "KÃyanuttha licchavi, etarahi kathÃya sannisinnÃ? Kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃ"ti? Idha bhante amhÃkaæ sannisinnÃnaæ sannipatinÃnaæ ayamantarà kathà udapÃdi: pa¤cannaæ ratanÃnaæ pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Katamesaæ pa¤cannaæ: hatthiratanassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Assaratanassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Maïiratanassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Itthiratanassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ gahapatiratanassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Imesaæ pa¤cannaæ ratanÃnaæ pÃtubhÃvo dullabho lokasminti. KÃmÃdhimuttÃnaæ vata vo1 licchavÅnaæ kÃma¤¤eva arabbha antarà kathà udapÃdi. Pa¤cannaæ licchavÅ, ratanÃnaæ pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Katamesaæ pa¤cannaæ: TathÃgatassa arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. TathÃgatappaveditassa dhammavinayassa [PTS Page 169] [\q 169/] desetà puggalo dullabho lokasmiæ. TathÃgatappaveditassa dhammavinayassa desitassa vi¤¤Ãtà puggalo dullabho lokasmiæ. TathÃgatappaveditassa dhammavinayassa desitassa vi¤¤Ãtassa dhammÃnudhammapaÂipanno puggalo dullabho lokasmiæ. Kata¤¤Æ katavedi puggalo dullabho lokasmiæ. Imesaæ kho licchavÅ, pa¤cannaæ ratanÃnaæ pÃtubhÃvo dullabho lokasminti. 5. 3. 5. 4 (Tikaï¬akÅsuttaæ) 41. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃkete viharati tikaï¬akÅvane. 2 Tatra kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: SÃdhu bhikkhave bhikkhu kÃlena kÃlaæ appaÂikkÆle paÂikkÆlasa¤¤Å3 vihareyya. SÃdhu bhikkhave bhikkhu kÃlena kÃlaæ paÂikkÆle appaÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya. SÃdhu bhikkhave bhikkhu kÃlena kÃlaæ appaÂikkÆle ca paÂikkÆle ca paÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya. SÃdhu bhikkhave bhikkhu kÃlena kÃlaæ paÂikkÆle ca appaÂikkÆle ca appaÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya. 1. Vata bho machasaæ 2tikandakÅvane sÅmu 3. AppaÂikÆle paÂikÆlasa¤¤Å machasaæ [BJT Page 276] [\x 276/] SÃdhu bhikkhave bhikkhu kÃlena kÃlaæ appaÂikkÆlaæ ca paÂikkÆlaæ ca tadubhayaæ abhinivajjetvà upekkhako vihareyya sato sampajÃno. Ki¤ca bhikkhave bhikkhu atthavasaæ paÂicca appaÂikkÆle paÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya? "Mà me rajanÅyesu dhammesu rÃgo udapÃdÅ"ti. Idaæ kho bhikkhave bhikkhu atthavasaæ paÂicca appaÂikkÆle paÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya. Ki¤ca bhikkhave bhikkhu atthavasaæ paÂicca paÂikkÆle appaÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya? "Mà me dosanÅyesu dhammesu doso udapÃdÅ"ti. Idaæ kho bhikkhave bhikkhu atthavasaæ paÂicca paÂikkÆle appaÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya. Ki¤ca bhikkhave bhikkhu atthavasaæ paÂicca appaÂikkÆle ca paÂikkÆle ca paÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya? "Mà me rajanÅyesu dhammesu rÃgo udapÃdÅ"ti, "mà me dosanÅyesu dhammesu doso udapÃdÅ"ti. Idaæ kho bhikkhave, bhikkhu [PTS Page 170] [\q 170/] atthavasaæ paÂicca appaÂikkÆle ca PaÂikkÆle ca paÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya. Ki¤ca bhikkhave bhikkhu atthavasaæ paÂicca paÂikkÆle ca appaÂikkÆle ca appaÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya? "Mà me dosanÅyesu dhammesu doso udapÃdÅ, mà me rajaniyesu dhammesu rÃgo udapÃdÅ"ti. Idaæ kho bhikkhave, bhikkhu atthavasaæ paÂicca paÂikkÆle ca appaÂikkÆle ca appaÂikkÆlasa¤¤Å vihareyya. Ki¤ca bhikkhave bhikkhu atthavasaæ paÂicca appaÂikkÆlaæ ca paÂikkÆlaæ ca tadubhayaæ abhinivajjetvà upekkhako vihareyya sato sampajÃno? "Mà me kvacini 1 katthaci ki¤cana 2 rajanÅyesu dhammesu rÃgo udapÃdi, mà me kvacini 1 katthaci ki¤cana 2 dosanÅyesu dhammesu doso udapÃdi, mà me kvacini1 katthaci ki¤cana2 mohanÅyesu dhammesu moho udapÃdÅ"ti. Idaæ kho bhikkhave bhikkhu atthavasaæ paÂicca appaÂikkÆlaæ ca paÂikkÆlaæ ca tadubhayaæ abhinivajjetvà upakkhako vihareyya sato sampajÃnoti. 5. 3. 5. 5 (Nirayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 45. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. 1. Kvacani machasaæ 2. Ki¤canaæ machasaæ [BJT Page 278] [\x 278/] Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. [PTS Page 171] [\q 171/] Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. 5. 3. 5. 6 (Bhikkhumitta suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 46. Pa¤cahi bhikkhave dhammamehi samannÃgato bhikkhumitto na sevitabbo. Katamehi pa¤cahi: Kammantaæ kÃreti, adhikaraïaæ adhikaraïaæ Ãdiyati, pÃmokkhesu bhikkhÆsu paÂiviruddho hoti, dÅghacÃrikaæ anavatthitacÃrikaæ 1 anuyutto viharati, na paÂibalo hoti kÃlena kÃlaæ dhammiyà kathÃya sandassetuæ samÃdapetuæ samuttejetuæ sampahaæsetuæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhumitto na sevitabbo. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhumitto, sevitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na kammantaæ kÃreti, na adhikaraïaæ Ãdiyati, na pÃmokkhesu bhikkhusu paÂiviruddho hoti, na dÅghacÃrikaæ anavatthitacÃrikaæ anuyutto viharati, paÂibalo hoti kÃlena kÃlaæ dhammiyà kathÃya sandassetuæ samÃdapetuæ samuttejetuæ sampahaæsetuæ. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhumitto sevitabboti. 5. 3. 5. 7 (AsappurisadÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 47. Pa¤cimÃni bhikkhave asappurisadÃnÃni. KatamÃni pa¤ca: Asakkaccaæ deti, acittÅkatvà deti, asahatthà deti, apaviddhaæ deti, anÃgamanadiÂÂhiko deti. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca asappurisadÃnÃni. 1. AnavatthacÃrikaæ machasaæ, syÃ. [BJT Page 280] [\x 280/] [PTS Page 172] [\q 172/] Pa¤cimÃni bhikkhave sappurisadÃnÃni. KatamÃni pa¤ca: Sakkaccaæ deti, cittÅkatvà deti, sahatthà deti, anapaviddhaæ deti, ÃgamanadiÂÂhiko deti. ImÃni kho bhikkhave pa¤ca sappurisadÃnÃnÅti. 5. 3. 5. 8 (SappurisadÃna suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 48. Pa¤cimÃni bhikkhave sappurisadÃnÃni. KatamÃni pa¤ca: SaddhÃya dÃnaæ deti, sakkaccaæ dÃnaæ deti, kÃlena dÃnaæ deti, anaggahitacitto 1dÃnaæ deti, attÃnaæ ca paraæ ca anupabhacca dÃnaæ deti. SaddhÃya kho pana bhikkhave dÃnaæ datvà yattha yattha tassa dÃnassa vipÃko nibbattati, a¬¬ho ca hoti mahaddhano mahÃbhogo. AbhirÆpo ca hoti dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato. Sakkaccaæ kho pana bhikkhave dÃnaæ datvà yattha yattha tassa dÃnassa vipÃko nibbattati, a¬¬ho ca hoti mahaddhano mahÃbhogo. Yepissa te honti puttÃti và dÃrÃti và dÃsÃti và pessÃti và kammakarÃti vÃ, tepi sussÆsanti, sotaæ odahanti, a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapenti. KÃlena kho pana bhikkhave dÃnaæ datvà yattha yattha tassa dÃnassa vipÃko nibbattati, a¬¬ho ca hoti mahaddhano mahÃbhogo. KÃlÃgatà cassa atthà pacurà honti. Anaggahitacitto kho1 pana bhikkhave dÃnaæ datvà yattha yattha tassa dÃnassa vipÃko nibbattati, a¬¬ho ca hoti mahaddhano mahÃbhogo. UÊÃresu ca pa¤casu kÃmaguïesu bhogÃya cittaæ namati. [PTS Page 173] [\q 173/] AttÃna¤ca para¤ca anupahacca kho pana bhikkhave dÃnaæ datvà yattha yattha tassa dÃnassa vipÃko nibbattati, a¬¬ho ca hoti mahaddhano mahÃbhogo. Na cassa kutoci bhogÃnaæ upaghÃto Ãgacchati aggito và udakato và rÃjato và corato và appiyadÃyÃdato vÃ. 2 ImÃni kho bhikkhave pa¤ca sappurisadÃnÃnÅti. 5. 3. 5. 9 (PaÂhama samayavimutta suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 49. Pa¤cime bhikkhave dhammà samayavimuttassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: KammÃrÃmatÃ, bhassÃrÃmatÃ, niddÃrÃmatÃ, saÇgaïikÃrÃmatÃ, yathÃvimuttaæ cittaæ na paccavekkhati. 1. Anaggatacitto machasaæ, syà 2. Appiyato và dÃyÃdato machasaæ, appiyato và dÃyÃdato và syÃ, [BJT Page 282] [\x 282/] Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà samayavimuttassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Pa¤cime bhikkhave dhammà samayavimuttassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: Na kammÃrÃmatÃ, na bhassÃrÃmatÃ, na niddÃrÃmatÃ, na saÇgaïikÃrÃmatÃ, yathÃvimuttaæ cittaæ paccavekkhati. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà samayavimuttassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattantÅti. 5. 3. 5. 10 (Dutiyasamayavimutta suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 59. Pa¤cime bhikkhave dhammà samayavimuttassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: KammÃrÃmatÃ, bhassÃrÃmatÃ, niddÃrÃmatÃ, indriyesu aguttadvÃratÃ, bhojane amatta¤¤utÃ. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà samayavimuttassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Pa¤cime bhikkhave dhammà samayavimuttassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: Na kammÃrÃmatÃ, na bhassÃrÃmatÃ, na niddÃrÃmatÃ, indriyesu guttadvÃratÃ, bhojane matta¤¤utÃ. [PTS Page 174] [\q 174/] Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà samayavimuttassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattantÅti. Tikaïa¬akÅvaggo pa¤camo TassuddÃnaæ: Datvà avajÃnÃti Ãrambhati ca sÃrandada tikaï¬akÅ nirayena ca. Mitto asappurisasappurisena samayavimuttaæ apare dveti. Tatiyo païïÃsako samatto [BJT Page 284] [\x 284/] 1. Saddhammavaggo 5. 4. 1. 1 (PaÂhama sammattaniyÃmasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi pa¤cahi: Kathaæ paribhoti. Kathikaæ paribhoti. AttÃnaæ paribhoti. Vikkhittacitto dhammaæ suïÃti anekaggacitto. Ayoniso ca manasikaroti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato suïanto [PTS Page 175] [\q 175/] saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi pa¤cahi: Na kathaæ paribhoti. Na kathikaæ paribhoti. Na attÃnaæ paribhoti. Avikkhittacitto dhammaæ suïÃti ekaggacitto. Yoniso ca manasikaroti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato suïanto saddhammaæ bhabbo niyamaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattanti. 5. 4. 1. 2 (Dutiya sammattaniyÃmasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 2. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato suïannopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi pa¤cahi: Kathaæ paribhoti. Kathikaæ paribhoti. AttÃnaæ paribhoti. Duppa¤¤o hoti jaÊo eÊamugo. Ana¤¤Ãte a¤¤ÃtamÃnÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato suïanno saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ Okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi pa¤cahi: Na kathaæ paribhoti. Na kathikaæ paribhoti. Na attÃnaæ paribhoti. Pa¤¤avà hoti ajaÊo aneÊamÆgo na ana¤¤Ãte a¤¤ÃtamÃni hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato suïanto saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattanti. [BJT Page 286] [\x 286/] 5. 4. 1. 3. (Tatiya sammattaniyÃma suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 3. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi pa¤cahi: MakkhÅ dhammaæ suïÃti makkhapariyuÂÂhito. UpÃrambhacitto dhammaæ suïÃti randhagavesÅ. [PTS Page 176] [\q 176/] dhammadesake Ãhatacitto hoti khilajÃto. Duppa¤¤o hoti jaÊo raÊamugo. Ana¤¤Ãte a¤¤ÃtamÃnÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato suïanto saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi pa¤cahi: AmakkhÅ dhammaæ suïÃti na makkhapariyuÂÂhito. AnupÃrambhacitto dhammaæ suïÃti na randhagavesÅ. Dhammadesake anÃhatacitto hoti akhilajÃto. Pa¤¤avà hoti ajaÊo aneÊamÆgo. Na ana¤¤Ãte a¤¤ÃtamÃnÅ hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato suïanto saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattanti. 5. 4. 1. 4 (PaÂhama saddhammasammosasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 4. Pa¤cime bhikkhave, dhammà saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu na sakkaccaæ dhammaæ suïanti. Na sakkaccaæ dhammaæ pariyÃpuïanti. Na sakkaccaæ dhammaæ dhÃrenti. Na sakkaccaæ dhatÃnaæ dhammÃnaæ atthaæ upparikkhanti. Na sakkaccaæ atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammaæ paÂipajjanti. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhammà saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattanti. [BJT Page 288] [\x 288/] Pa¤cime bhikkhave, dhammà saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu sakkaccaæ dhammaæ suïanti. Sakkaccaæ dhammaæ pariyÃpuïanti. Sakkaccaæ dhammaæ dhÃrenti. Sakkaccaæ dhatÃnaæ1dhammÃnaæ atthaæ upaparikkhanti. Sakkaccaæ atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammaæ paÂipajjanti. [PTS Page 177] [\q 177/] Ime kho bhikkhave pa¤ca dhammà saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattantÅti. 5. 4. 1. 5 (Dutiya saddhammasammosa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 5. Pa¤cime bhikkhave dhammà saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu dhammaæ na pariyÃpuïanti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Ayaæ bhikkhave, paÂhamo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ na vitthÃrena paresaæ2desenti. Ayaæ bhikkhave, dutiyo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ na vitthÃrena paresaæ vÃcenti. Ayaæ bhikkhave, tatiyo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ na vitthÃrena sajjhÃyaæ karonti. Ayaæ bhikkhave, catuttho dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ na cetasà anuvitakkenti, anuvicÃrenti, manasÃnupekkhanti. Ayaæ bhikkhave, pa¤camo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhammà saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattanti. Pa¤cime bhikkhave, dhammà saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïanti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Ayaæ bhikkhave, [PTS Page 178] [\q 178/] paÂhamo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. 1. DhÃtÃnaæ machasaæ, 2. Paraæ machasaæ [BJT Page 290] [\x 290/] Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ Desenti, ayaæ bhikkhave, dutiyo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ VÃcenti, ayaæ bhikkhave, tatiyo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karonti. Ayaæ bhikkhave, catuttho dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya AnantaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakkenti AnuvicÃrenti manasÃnupekkhanti. Ayaæ bhikkhave, pa¤camo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhammà saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattantÅti. 5. 4. 1. 6 (Tatiyasaddhammasammosasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 6. Pa¤cime bhikkhave, dhammà saddhammassa antaradhÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu duggahitaæ suttantaæ pariyÃpuïanti duntikkhittehi padabya¤janehi. Dunnikkhittassa bhikkhave padabya¤janassa atthopi dunnayo hoti. Ayaæ bhikkhave, paÂhamo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu dubbacà honti dovacassakaraïehi dhammehi samannÃgatÃ, akkhamà appadakkhiïaggÃhino anusÃsaniæ. Ayaæ bhikkhave, dutiyo dhammo saddhammassa sammosÃya AntaradhÃnÃya saævattati. [PTS Page 179] [\q 179/] Puna ca paraæ bhikkhave, ye te bhikkhÆ bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ, te na sakkaccaæ suttantaæ paraæ vÃcenti. Tesaæ accayena chinnamÆlako suttanto hoti appaÂisaraïo. Ayaæ bhikkhave, tatiyo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. [BJT Page 292] [\x 292/] Puna ca paraæ bhikkhave, therà bhikkhu bÃhulikà honti sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ. Na viriyaæ Ãrabhanti appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Tesaæ pacchimà janatà diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjati. SÃpi hoti bÃhulikà sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ. Na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Ayaæ bhikkhave, catuttho dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, saÇgho bhinno hoti. SaÇghe kho pana bhikkhave. Bhinne a¤¤ama¤¤aæ akkosà ca honti, a¤¤ama¤¤aæ paribhÃsà ca honti, a¤¤ama¤¤aæ parikkhepà ca honti, a¤¤ama¤¤aæ pariccajanà ca honti. Tattha appattassa ceva nappasÅdanti, passannÃnaæ ca ekaccÃnaæ a¤¤athattaæ Hoti. Ayaæ bhikkhave pa¤camo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhammà saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattanti. Pa¤cime bhikkhave dhammà saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattanti. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhu suggahitaæ suttantaæ pariyÃpuïanti sunikkhittehi padabya¤janehi. Sunikkhittassa bhikkhave padabya¤janassa atthopi sunayo hoti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. [PTS Page 180] [\q 180/] Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu subbacà honti sovacassakaraïehi dhammehi samannÃgatÃ. Khamà padakkhiïaggÃhino anusÃsaniæ. Ayaæ bhikkhave dutiyo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, ye te bhikkhu bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ, te sakkaccaæ paraæ vÃcenti. Tesaæ accayena na chinnamÆlako suttanto hoti sappaÂisaraïo. Ayaæ bhikkhave, tatiyo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. [BJT Page 294] [\x 294/] Puna ca paraæ bhikkhave, therà bhikkhu na bÃhulikà honti na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamÃ. Viriyaæ Ãrabhanti appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Tesaæ pacchimà janatà diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjati. SÃpi hoti na bÃhulikà na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamÃ. Viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Ayaæ bhikkhave, catuttho dhammo saddhammassaÂhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave, saÇgho samaggo sammodamÃno avivadamÃno ekuddeso phÃsuæ viharati. 1 SaÇghe kho pana bhikkhave, samagge na ceva a¤¤ama¤¤aæ Akkosà honti. Na ca a¤¤ama¤¤aæ paribhÃsà honti. Na ca a¤¤ama¤¤aæ parikkhepà honti. Na ca a¤¤ama¤¤aæ pariccajanà honti. Tattha appasannà ceva pasÅdanti. PassannÃnaæ ca bhiyyobhÃvo hoti. Ayaæ bhikkhave, pa¤camo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhammà saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya SaævattantÅti. [PTS Page 181] [\q 181/] 5. 4. 1. 7 (DukkathÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 7. Pa¤cannaæ bhikkhave, puggalÃnaæ kathà dukkathà puggalaæ puggalaæ 2 upanidhÃya. Katamesaæ pa¤cannaæ: Assaddhassa bhikkhave, saddhÃkathà dukkathÃ, dussÅlassa sÅlakathà dukkathÃ, appassutassa bÃhusaccakathà dukkathÃ, macchariyassa cÃgakathà dukkathÃ, duppa¤¤assa pa¤¤Ãkathà dukkathÃ. Kasmà ca bhikkhave, assaddhassa saddhÃkathà dukkathÃ? Assaddho bhikkhave, saddhÃkathÃya kacchamÃnÃya abhisajjati, kuppati, vyÃpajjati, patitthÅyati, kopa¤ca dosa¤ca appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave saddhÃsampadaæ attani na sampassati. Na ca labhati tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà assaddhassa saddhÃkathà dukkathÃ. Kasmà ca bhikkhave, dussÅlassa sÅlakathà dukkathÃ? DussÅlo bhikkhave, sÅlakathÃya kacchamÃnÃya abhisajjati, kuppati, vyÃpajjati, patitthÅyati, kopa¤ca dosa¤ca appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave, silasampadaæ attani na sampassati, 3 na ca labhati tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà dussÅlassa silakathà dukkathÃ. 1. PhÃsu viharati sÅmu 2. Puggale puggalaæ machasaæ, 3. Na samanupassati machasaæ [BJT Page 296] [\x 296/] Kasmà ca bhikkhave, appassutassa bÃhusaccakathà dukkathÃ? Appassuto bhikkhave, bÃhusaccakathÃya kacchamÃnÃya abhisajjati kuppati, vyÃpajjati patitthÅyati, kopa¤ca dosa¤ca appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave, sutasampadaæ attani na sampassati. Na ca labhati tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà appassutassa bÃhusaccakathà dukkathÃ. Kasmà ca bhikkhave, macchariyassa cÃgakathà dukkathÃ? MaccharÅ bhikkhave cÃgakathÃya kacchamÃnÃya abhisajjati kuppati, vyÃpajjati patitthÅyati, kopa¤ca ca dosa¤ca ca appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave, cÃgasampadaæ attani na sampassati. 1 Na ca [PTS Page 182] [\q 182/] labhati tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà macchariyassa cÃgakathà dukkathÃ. Kasmà ca bhikkhave, duppa¤¤assa pa¤¤Ãkathà dukkathÃ? Duppa¤¤o bhikkhave pa¤¤ÃkathÃya kacchamÃnÃya abhisajjati kuppati, vyÃpajjati patitthÅyati, kopa¤ca ca dosa¤ca ca appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave, pa¤¤Ãsampadaæ attani na sampassati. 1 Na ca labhati tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà duppa¤¤assa pa¤¤Ãkathà dukkathÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ puggalÃnaæ kathà dukkathà puggalaæ puggalaæ 2 upanidhÃya. Pa¤cannaæ bhikkhave puggalÃnaæ kathà sukathà puggalaæ puggalaæ 2upanidhÃya. Katamesaæ pa¤cannaæ? Saddhassa bhikkhave saddhÃkathà sukathÃ, silavato silakathà sukathÃ, bahussutassa bÃhusaccakathà sukathÃ, cÃgavato cÃgakathà sukathÃ, pa¤¤avato pa¤¤Ãkathà sukathÃ. Kasmà ca bhikkhave, saddhassa saddhÃkathà sukathÃ? Saddho bhikkhave, saddhÃkathÃya kacchamÃnÃya nÃbhisajjati na kuppati na vyÃpajjati na patitthÅyati, na kopa¤ca ca dosa¤ca ca Appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave, saddhÃsampadaæ attani sampassati. Labhati ca tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà saddhassa saddhÃkathà sukathÃ. Kasmà ca bhikkhave, sÅlavato sÅlakathà sukathÃ? SÅlavà bhikkhave, sÅlakathÃya kacchamÃnÃya nÃbhisajjati na kuppati na vyÃpajjati na patitthÅyati, na kopa¤ca ca dosa¤ca ca appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave, SÅlasampadaæ attani sampassati. 1 Labhati ca tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà silavato sÅlakathà sukathÃ. 1. Na samanupassati machasaæ 2. Puggale puggalaæ machasaæ [BJT Page 298] [\x 298/] Kasmà ca bhikkhave, bahussutassa bÃhusaccakathà sukathÃ? Bahussuto bhikkhave, bÃhusaccakathÃya kacchamÃnÃya NÃbhisajjati na kuppati na vyÃpajjati na [PTS Page 183] [\q 183/] patitthÅyati, na kopa¤ca ca dosa¤ca ca appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave, sutasampadaæ attani sampassati. Labhati ca tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà bahussutassa bÃhusaccakathà sukathÃ. Kasmà ca bhikkhave, cÃgavato cÃgakathà sukathÃ? CÃgavà bhikkhave, cÃgakathÃya kacchamÃnÃya nÃbhisajjati na kuppati na vyÃpajjati na patitthÅyati, na kopa¤ca ca dosa¤ca ca appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave, vÃgasampadaæ attani sampassati. Labhati ca tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà cÃgavato cÃgakathÃsukathÃ. Kasmà ca bhikkhave, pa¤¤avato pa¤¤Ãkathà sukathÃ? Pa¤¤avà bhikkhave, pa¤¤ÃkathÃya kacchamÃnÃya nÃbhisajjati na kuppati na vyÃpajjati na patitthÅyati, na kopa¤ca ca dosa¤ca ca appaccayaæ ca pÃtukaroti. Taæ kissa hetu? Taæ hi so bhikkhave, pa¤¤Ãsampadaæ attani sampassati. Labhati ca tato nidÃnaæ pÅtipÃmujjaæ. Tasmà Pa¤¤Ãvato pa¤¤Ãkathà sukathÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ puggalÃnaæ kathà sukathà puggalaæ puggalaæ upanidhÃyÃti. 5. 4. 1. 8 (SÃrajja suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 8. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu sÃrajjaæ okkanto hoti. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu assaddho hoti, dussÅlo hoti, appassuto hoti, kusÅto hoti, duppa¤¤o hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu sÃrajjaæ okkanto hoti. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu visÃrado hoti. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu saddho hoti, sÅlavà hoti, bahussuto hoti, Ãraddhaviriyo hoti, pa¤¤avà hotÅti. [PTS Page 184] [\q 184/] Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu visÃrado hotÅti. [BJT Page 300] [\x 300/] 5. 4. 1. 9 (UdÃyÅsuttaæ) 9. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Tena kho pana samayena Ãyasmà udÃyÅ mahatiyà gihÅparisÃya parivuto dhammaæ desento nisinno hoti. Addasà kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmantaæ udÃyiæ mahatiyà gihÅparisÃya parivutaæ dhammaæ desentaæ nisinnaæ. DisvÃna 1 yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: Ãyasmà bhante udÃyÅ mahatiyà gihÅparisÃya parivuto dhammaæ desetÅti. Na kho Ãnanda sukaraæ paresaæ dhammaæ desetuæ. Paresaæ Ãnanda dhammaæ desentena pa¤ca dhamme ajjhattaæ upaÂÂhapetvà paresaæ dhammo desetabbo. Katame pa¤ca: ùnupubbÅkathaæ 2 kathessÃmÅti paresaæ dhammo desetabbo. PariyÃyadassÃvÅ kathaæ kathessÃmÅti paresaæ dhammo desetabbÃ. Anuddayataæ paÂicca kathaæ kathessÃmÅti paresaæ dhammo desetabbo. Na Ãmisantaro kathaæ kathessÃmÅti paresaæ dhammo desetabbo. AttÃnaæ ca paraæ ca anupahacca kathaæ kathessÃmÅti paresaæ dhammo desetabbo. Na kho Ãnanda sukaraæ paresaæ dhammaæ desetuæ. Paresaæ Ãnanda dhammaæ desentena ime pa¤ca dhamme ajjhattaæ upaÂÂhapetvà paresaæ dhammo desetabboti. 5. 4. 1. 10 (DuppaÂivinodayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 10. Pa¤cime bhikkhave uppannà duppaÂivinodayÃ. Katame pa¤ca: [PTS Page 185] [\q 185/] Uppanno rÃgo duppaÂivinodayo. Uppanno doso duppaÂivinodayo. Uppanno moho duppaÂivinodayo. Uppannaæ paÂibhÃïaæ duppaÂivinodayaæ. Uppannaæ gamikacittaæ duppaÂivinodayaæ. Ime kho bhikkhave pa¤ca uppannà duppaÂivinodayÃti. Saddhammavaggo paÂhamo TassuddÃnaæ: Tayo saddhamma niyÃmà tayo saddhamma sammosà Dukkathà sÃrajjaæ ceva 3 udÃyÅ dubbinodaye. 1. Disvà machasaæ 2. ùnupubbiæ kathaæ machasaæ 3. Dukkathà ceva sÃrajjaæ machasaæ [BJT Page 302] [\x 302/] 2. ùghÃtavaggo 5. 4. 2. 1 (PaÂhama ÃghÃtapaÂivinayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Pa¤cime bhikkhave. ùghÃtapaÂivinayà yattha bhikkhuno uppanno ÃghÃto sabbaso paÂivinetabbo. Katame pa¤ca: Yasmiæ bhikkhave, puggale ÃghÃto jÃyetha, mettà tasmiæ puggale bhÃvetabbÃ. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. Yasmiæ bhikkhave, puggale ÃghÃto jÃyetha, karuïà tasmiæ puggale bhÃvetabbÃ. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. Yasmiæ bhikkhave, puggale ÃghÃto jÃyetha, upekkhà tasmiæ puggale bhÃvetabbÃ. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. [PTS Page 186] [\q 186/] Yasmiæ bhikkhave, puggale ÃghÃto jÃyetha, asati amanisikÃro tasmiæ puggale ÃpajjitabbÃ. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. Yasmiæ bhikkhave, puggale ÃghÃto jÃyetha, kammassakatà tasmiæ puggale adhiÂÂhÃtabbÃ: "kammassako ayamÃyasmÃ1 kammadÃyÃdo kammayonÅ kammabandhÆ kammapaÂisaraïo. Yaæ kammaæ karissati kalyÃïaæ và pÃpakaæ vÃ, tassa dÃyÃdo bhavissatÅ"ti. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. Ime kho bhikkhave, pa¤ca ÃghÃtapaÂivinayà yattha bhikkhuno uppanno ÃghÃto sabbaso paÂivinetabboti. 5.4.2.2. (Dutiya ÃghÃtapaÂivinayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 12. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantehi Ãvuso bhikkhavoti. 2 ùvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: 1. Ayaæ Ãyasmà sÅmu 2. Bhikkhaveti machasaæ [BJT Page 304] [\x 304/] Pa¤cime Ãvuso, ÃghÃtapaÂivinayà yattha bhikkhuno uppanno ÃghÃto sabbaso paÂivinetabbo. Katame pa¤ca: IdhÃvuso, ekacco puggalo aparisuddhakÃyasamÃcÃro hoti parisuddhavacÅsamÃcÃro. EvarÆpepi Ãvuso, puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. Idha pana Ãvuso, ekacco puggalo aparisuddhavacÅsamÃcÃro hoti parisuddhakÃyasamÃcÃro. EvarÆpepi Ãvuso, puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. Idha pana Ãvuso, ekacco puggalo aparisuddhakÃyasamÃcÃro hoti aparisuddhavacÅsamÃcÃro, labhati ca kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ, cetaso pasÃdaæ. EvarÆpepi Ãvuso, puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. Idha pana Ãvuso, ekacco puggalo aparisuddhakÃyasamÃcÃro hoti aparisuddhavacÅsamÃcÃro, na ca labhati [PTS Page 187] [\q 187/] kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ, cetaso pasÃdaæ. EvarÆpepi Ãvuso puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. Idha pana Ãvuso, ekacco puggalo parisuddhakÃyasamÃcÃro hoti parisuddhavacÅsamÃcÃro, labhati ca kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ, cetaso pasÃdaæ. EvarÆpepi Ãvuso, puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. TatrÃvuso, yvÃyaæ puggalo aparisuddhakÃyasamÃcÃro parisuddhavacÅsamÃcÃro, kathaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo? SeyyathÃpi Ãvuso, bhikkhu paæsukÆliko rathiyÃya nantakaæ disvà vÃmena pÃdena niggahetvà 1 dakkhiïena pÃdena vitthÃretvà 2 yo tattha sÃro taæ paripÃÂetvà 3 ÃdÃya pakkameyya; evameva kho Ãvuso, 4 yvÃyaæ puggalo aparisuddhakÃyasamÃcÃro parisuddhavacÅsamÃcÃro, yÃssa aparisuddhakÃyasamÃcÃratÃ, na sÃssa tasmiæ samaye manasikÃtabbÃ. Yà ca khvÃssa parisuddhavacÅsamÃcÃratÃ, sÃssa tasmiæ samaye manasikÃtabbÃ. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. TatrÃvuso, yvÃyaæ puggalo aparisuddhavacÅsamÃcÃro parisuddhakÃyasamÃcÃro, kathaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo? SeyyathÃpi Ãvuso, pokkharaïÅ sevÃlapaïakapariyonaddhÃ, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito. So taæ pokkharaïiæ ogÃhetvà ubhohi hatthehi iticitica sevÃlapaïakaæ apabyÆhitvà 5 a¤jalinà pivitvà pakkameyya, evameva kho [PTS Page 188] [\q 188/] Ãvuso yvÃyaæ puggalo aparisuddhavacÅsamÃcÃro parisuddhakÃyasamÃcÃro, yÃssa aparisuddhavacÅsamÃcÃratÃ, na sÃssa tasmiæ samaye manasikÃtabbÃ. Yà ca khvÃssa parisuddhakÃyasamÃcÃratÃ, sÃssa Tasmiæ samaye manasikÃtabbÃ. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. 1. Niggaïhitvà machasaæ 2. Pattharitvà machasaæ, syÃ. 3. ParipÃtetvà machasaæ, syÃ. 4. KhvÃvuso machasaæ 5. ApaviyÆhitvà machasaæ, syÃ. ApabbuhitvÃtipi pÃÂho. [BJT Page 306] [\x 306/] TatrÃvuso, yvÃyaæ puggalo aparisuddhakÃyasamÃcÃro aparisuddhavacÅsamÃcÃro, labhati ca kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ cetaso pasÃdaæ, kathaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo? SeyyathÃpi Ãvuso parittaæ gopadake 1 udakaæ, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito. Tassa evamassa: "idaæ kho parittaæ gopadake udakaæ, svÃhaæ a¤jalinà và pivissÃmi bhÃjanena vÃ, khobhessÃmÅpi taæ, loÊessÃmÅpi taæ, apeyyampi taæ karissÃmi. YannÆnÃhaæ catuguï¬iko 2 nipatitvà gopÅtakaæ pivitvà pakkameyyanti. So catuguï¬iko nipatitvà gopÅtakaæ pivitvà pakkameyya. Evameva kho Ãvuso, yvÃyaæ puggalo aparisuddhakÃyasamÃcÃro, aparisuddhavacÅsamÃcÃro, labhati ca kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ cetaso pasÃdaæ, yÃssa aparisuddhakÃyasamÃcÃratÃ, na sÃssa tasmiæ samaye manasikÃtabbÃ. YÃpissa aparisuddhavacÅsamÃcÃratÃ, na sÃpissa tasmiæ samaye manasikÃtabbÃ. Yaæ ca kho so labhati kÃlena kÃlaæ cetaso [PTS Page 189] [\q 189/] vivaraæ cetaso pasÃdaæ, tadevassa 3 tasmiæ samaye manasikÃtabbaæ. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. TatrÃvuso, yvÃyaæ puggalo aparisuddhakÃyasamÃcÃro aparisuddhavacÅsamÃcÃro, labhati ca kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ cetaso pasÃdaæ, kathaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo? SeyyathÃpi Ãvuso, puriso ÃbÃdhiko dukkhito bÃÊhagilÃno addhÃnamaggapaÂipanno, tassa purato pissa dÆre gÃmo, pacchato pissa dÆre gÃmo, so na labheyya sappÃyÃni bhojanÃni, na labheyya sappÃyÃni bhesajjÃni, na labheyya patirÆpaæ upaÂÂhÃkaæ, na labheyya gÃmantanÃyakaæ. Tamenaæ a¤¤ataro puriso passeyya addhÃnamaggapaÂipanno. So tasmiæ purise kÃru¤¤aæ yeva upaÂÂhÃpeyya, anuddayaæ yeva upaÂÂhÃpeyya, anukampaæyeva upaÂÂhÃpeyya: " ahovatÃyaæ puriso labheyya sappÃyÃni bhojanÃni, labheyya sappÃyÃni bhesajjÃni, labheyya patirÆpaæ upaÂÂhÃkaæ, labheyya gÃmantanÃyakaæ. Taæ kissa hetu? MÃyaæ puriso idheva anayavyasanaæ Ãpajjati 4 evameva kho Ãvuso yvÃyaæ puggalo aparisuddhakÃyasamÃcÃro aparisuddhavacÅsamÃcÃro, na ca labhati kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ cetaso pasÃdaæ, evarÆpepi Ãvuso, puggale kÃru¤¤aæ eva upaÂÂhÃpetabbaæ, anuddayÃyeva upaÂÂhÃpetabbÃ, anukampÃyeva upaÂÂhÃpetabbÃ. " AhovatÃyaæ Ãyasmà 5kÃyaduccaritaæ pahÃya kÃyasucaritaæ bhÃveyya, vaciduccaritaæ pahÃya vacisucaritaæ bhÃveyya, manoduccaritaæ pahÃya manosuvaritaæ bhÃveyya, taæ kissa hetu? MÃyaæ Ãyasmà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjÅ "ti. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. 1. Gopade machasaæ 2. Catukkuï¬iko machasaæ catukuï¬iko syà Catukuï¬akaæ [PTS 3.] Tamevassa machasaæ 4. ùpajjatÅti simu 5. Ahovata ayamÃyasmà machasaæ 6. UpapajjatÅti sÅmu [BJT Page 308] [\x 308/] [PTS Page 190] [\q 190/] TatrÃvuso, yvÃyaæ puggalo parisuddhakÃyasamÃcÃro parisuddhavavÅsamÃcÃro, labhati ca kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ cetaso pasÃdaæ, kathaæ tasmiæ pugale ÃghÃto paÂivinetabbo? SeyyathÃpi Ãvuso, pokkharaïÅ acchodikà sÃtodikà sÅtodikà setakà supatitthà ramaïÅyà nÃnÃrukkhehi sa¤channÃ, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito so taæ pokkharaïiæ ogÃhetvà nahÃtvà ca pivitvà ca paccuttaritvà tattheva rukkhacchÃyÃya nisÅdeyya và nipajjeyya vÃ, evameva kho Ãvuso, yvÃyaæ puggalo parisuddhakÃyasamÃcÃro parisuddhavacÅsamÃcÃro, labhati ca kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ cetaso pasÃdaæ, yÃpissa parisuddhakÃyasamÃcÃratÃ, sÃpissa tasmiæ samaye manasikÃtabbÃ. YÃpissa parisuddhavacÅsamÃcÃratà sÃpissa tasmiæ samaye manasikÃtabbÃ. Yampi so labhati kÃlena kÃlaæ cetaso vivaraæ cetaso pasÃdaæ, tampissa tasmiæ samaye manasikÃtabbaæ. Evaæ tasmiæ puggale ÃghÃto paÂivinetabbo. SamantapÃsÃdikaæ Ãvuso puggalaæ Ãgamma cittaæ pasÅdati. Ime kho Ãvuso pa¤ca ÃghÃtapaÂivinayà yattha bhikkhuno uppanno ÃghÃto sabbaso paÂivinetabboti. 5. 4. 2. 3 (SÃkacchÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 13. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: 'Ãvuso bhikkhavo'ti. 'ùvuso'ti. Kho te bhikkhÆ Ãyasamato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: [PTS Page 191] [\q 191/] Pa¤cahÃvuso dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæsÃkaccho sabrahmacÃrÅnaæ. Katamehi pa¤cahi: IdhÃvuso, bhikkhu attanà ca silasampanno hoti, sÅlasampadÃkathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca samÃdhisampanno hoti, samÃdhisampadÃkathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti, pa¤¤ÃsampadÃkathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca vimuttisampanno hoti. VimuttisampadÃkathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca vimutti¤Ãïadassanasampanno hoti, vimutti¤ÃïadassanasampadÃkathÃya ca Ãgataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Imehi kho Ãvuso pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæsÃkaccho sabrahmacÃrÅnanti. [BJT Page 310] [\x 310/] 5. 4. 2. 4 (SÃjÅvasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 14. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhu Ãmantesi: 'Ãvuso bhikkhavo'ti. 'ùvuso'ti. Kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: Pa¤cahi Ãvuso dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæsÃjÅvo sabrahmacÃrÅnaæ. Katamehi pa¤cahi: IdhÃvuso, bhikkhu attanà ca sÅlasampanno hoti, sÅlasampadÃkathÃya ca kataæ pa¤haæ1vyÃkattà hoti. Attanà ca samÃdhisampanno hoti, samÃdhisampadÃkathÃya ca kataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti, pa¤¤ÃsampadÃkathÃya ca kataæ pa¤haæ vyÃkattà hoti. Attanà ca vimuttisampanno hoti. VimuttisampadÃkathÃya ca kataæ pa¤haæ1vyÃkattà hoti. Attanà ca Vimutti¤Ãïadassanasampanno hoti, vimutti¤ÃïadassanasampadÃkathÃya ca kataæ pa¤haæ VyÃkattà hoti. Imehi kho Ãvuso pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæsÃkaccho sabrahmacÃrÅnanti. 5. 4. 2. 5. (Pa¤hapucchÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 15. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhu Ãmantesi: 'Ãvuso bhikkhavo'ti. 'ùvuso'ti. Kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: Yo hi koci Ãvuso, paraæ pa¤haæ pucchati. Sabbo so pa¤cahi ÂhÃnehi, etesaæ và a¤¤atarena. Katamehi pa¤cahi: Mandattà momuhattà paraæ pa¤haæ pucchati. PÃpiccho icchÃpakato paraæ pa¤haæ pucchati. Paribhavaæ [PTS Page 192] [\q 192/] paraæ pa¤haæ pucchati. A¤¤ÃtukÃmo 2 paraæ pa¤haæ pucchati. Athavà panevaæcitto 3 paraæ pa¤haæ pucchati: " sace me pa¤haæ puÂÂho sammadeva vyÃkarissati, iccetaæ kusalaæ, no ce 4 me pa¤haæ puÂÂho sammadeva vyÃkarissati, ahamassa sammadeva vyÃkarissÃmÅ" ti. Yo hi koci Ãvuso, paraæ pa¤haæ pucchati. Sabbo so imehi pa¤cahi ÂhÃnehi, etesaæ và a¤¤atarena. Ahaæ kho panÃvuso, evaæ citto paraæ pa¤haæ pucchÃmi: " sace me pa¤haæ puÂÂho sammadeva vyÃkarissati, iccetaæ kusalaæ. No ce me pa¤haæ puÂÂho sammadeva vyÃkarissati, ahamassa sammadeva vyÃkarissÃmÅ" ti. 1. ùgataæ pa¤haæ machasaæ 2. ¥ÃtukÃmo syà 3. Athavà pakuppanto sÅmu [PTS 4.] No ca syà [BJT Page 312] [\x 312/] 5. 4. 2. 6 (Nirodhasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 14. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: 'Ãvuso bhikkhavo'ti. 'ùvuso'ti. Kho te bhikkhÆ Ãyasamato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: IdhÃvuso, bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyya 2 pi vuÂÂhaheyya' pi atthetaæ ÂhÃnaæ. No ce diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ 1devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyya'pi vuÂÂhaheyya'pi atthetaæ ÂhÃnanti. Evaæ vutte Ãyasmà udÃyÅ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: " aÂÂhÃnaæ kho etaæ Ãvuso, sÃriputta, anavakÃso yaæ so bhikkhu atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi 2 natthetaæ ÂhÃnanti. " Dutiyampi kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhu Ãmantesi: " idhÃvuso, bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnaæ. No ce diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnanti. ". Tatiyampi kho [PTS Page 193] [\q 193/] Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: "idhÃvuso, bhikkhÆ sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnaæ. No ce diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnanti". (Dutiyampi kho Ãyasmà udÃyÅ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca:"aÂÂhÃnaæ kho etaæ Ãvuso, sÃriputta, anavakÃso yaæ so bhikkhu atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi natthetaæ ÂhÃnanti". Tatiyampi kho Ãyasmà udÃyÅ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: "aÂÂhÃnaæ kho etaæ Ãvuso, sÃriputta, anavakÃso yaæ so bhikkhu atikkammeva KabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi natthetaæ ÂhÃnanti. ". Atha kho Ãyasmato sÃriputtassa etadahosi: yÃva tatiyampi kho me Ãyasmà udÃyÅ paÂikkosati, na ca me koci bhikkhu anumodati. YannÆnÃhaæ yena bhagavà tenupasaÇkameyyanti. Atha kho Ãyasmà sÃriputto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdÅ . Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: 1. KabalÅkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ machasaæ 2. SamÃpajjeyyÃpi vuÂÂhaheyyÃpi machasaæ [BJT Page 314] [\x 314/] "IdhÃvuso, bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi1 atthetaæ ÂhÃnaæ. No ce diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ 2devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhabheyyapi1 atthetaæ ÂhÃnanti. Evaæ vutte Ãyasmà udÃyÅ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: " aÂÂhÃnaæ kho etaæ Ãvuso, sÃriputta, anavakÃso yaæ so bhikkhu atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi natthetaæ ÂhÃnanti. " Dutiyampi kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhu Ãmantesi: " idhÃvuso, bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi VuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnaæ. No ce diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnanti. ". Tatiyampi kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhu Ãmantesi: "idhÃvuso, bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno [PTS Page 194] [\q 194/] sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnaæ. No ce diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnanti. " Dutiyampi kho Ãyasmà udÃyÅ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca:"aÂÂhÃnaæ kho etaæ Ãvuso, sÃriputta, anavakÃso yaæ so bhikkhu atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi natthetaæ ÂhÃnanti". Tatiyampi kho Ãyasmà udÃyÅ Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: "aÂÂhÃnaæ kho etaæ Ãvuso, sÃriputta, anavakÃso yaæ so bhikkhu atikkammeva KabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ uppanno Sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi natthetaæ ÂhÃnanti. " Atha kho ayasmato sÃriputtassa etadahosi: bhagavatopi kho me sammukhà Ãyasmà udÃyÅ yÃvatatiyakaæ paÂikkosati, na ca me koci bhikkhu anumodati. YannÆnÃhaæ tuïhi assanni. Atha kho ùyasmà sÃriputto tuïhÅ ahosi: Atha kho bhagavà ayasmantaæ udÃyiæ Ãmantesi: kaæ pana tvaæ udÃyÅ, manomayaæ kÃyaæ paccesÅ?Ti. Ye te bhante devà arÆpino sa¤¤ÃmayÃti. Kinnu kho kuyhaæ udÃyÅ bÃlassa avyattassa bhaïitena? Tvaæ pi nÃma bhaïitabbaæ ma¤¤asÅ?Ti. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: atthi nÃma Ãnanda, theraæ bhikkhuæ vihesiyamÃnaæ ajjhupekkhissatha. Na hi nÃma Ãnanda, kÃru¤¤ampi bhavissati theramhi3 bhikkhumhi vihesiyamÃnamhÅ? Ti. 1. SamÃpajjeyyÃpi vuÂÂhaheyyÃpi machasaæ 2. KabalÅkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ machasaæ 3. Byattamhi syà [BJT Page 316] [\x 316/] Atha kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi: idha bhikkhave, bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnaæ. No ce diÂÂheva dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, atikkammeva kabaliÇkÃrÃhÃrabhakkhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ a¤¤ataraæ manomayaæ kÃyaæ upapanno sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjeyyapi vuÂÂhaheyyapi atthetaæ ÂhÃnanti. Idamavoca bhagavÃ, idaæ vatvà sugato uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ pÃvisi. [PTS Page 195] [\q 195/] Atha kho Ãyasmà Ãnando avirapakkantassa bhagavato yenÃyasmà upavÃno tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ upavÃnaæ etadavoca: " idhÃvuso upavÃna, a¤¤e there bhikkhu vihesenti. Mayaæ te na pucchÃma. * Anacchariyaæ kho panetaæ Ãvuso upavÃna yaæ bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito etadeva Ãrabbha udÃhareyya. Yathà Ãyasmantaæ yevettha upavÃnaæ paÂibhÃseyya. IdÃneva amhÃkaæ sÃrajjaæ okkantanti. " Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallanà vuÂÂhito yena upaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà Ãyasmantaæ upavÃnaæ etadavoca: KatÅhi nu kho upavÃna, dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyocÃ?Ti. Pa¤cahi bhante, dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi: Idha bhante, thero bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkha saævara saævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhe kalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janà kevalaparipuïïà parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti. TathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdho. KalyÃïavÃco hoti kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya aneÊagalÃya1atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Imehi kho bhante pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃti. [PTS Page 196] [\q 196/] SÃdhu! SÃdhu! UpavÃna, imehi kho upavÃna, pa¤cahi dhammehi samannÃgato thero bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca. Ime ce upavÃna, pa¤ca dhammà therassa bhikkhuno na saævijjeyyuæ, kena naæ sabrahmacÃrÅ sakkareyyuæ garu kareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ 2 khaï¬iccena pÃliccena valittacatÃya? 3 Yasmà ca kho upavÃna, ime pa¤ca dhammà therassa bhikkhuno saævijjanti, tasmà naæ sabrahmacÃrÅ sakkaronti garukaronti4 mÃnenti pujentÅti. *Tena na pucchÃma machasaæ 1. AnelagaÊÃya syÃ. , AnelagalÃya sÅmu machasaæ. 2. Taæ sabrahmacÃrÅ na sakkareyyuæ na garuækareyuæ na mÃneyyuæ na pujeyyuæ machasaæ 3. ValittacatÃya syÃ. 4. Garuækaronti machasaæ, [BJT Page 318] [\x 318/] 5. 4. 2. 7 (CodanÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 17. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhu Ãmantesi: 'Ãvuso bhikkhavo'ti. 'ùvuso'ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: Codakena Ãvuso, bhikkhunà paraæ codetukÃmena pa¤ca dhamme ajjhattaæ upaÂÂhapetvà paro codetabbo. Katame pa¤ca: KÃlena vakkhÃmi no akÃlena, bhÆtena vakkhÃmi no abhÆtena, saïhena vakkhÃmi no pharusena, atthasaæhitena vakkhÃmi no anatthasaæhitena, mettacittena vakkhÃmi no dosantarena. 1 Codakena Ãvuso, bhikkhunà paraæ codetukÃmena pa¤ca dhamme ajjhattaæ upaÂÂhapetvà paro codetabbo. IdhÃhaæ Ãvuso, ekaccaæ puggalaæ passÃmi akÃlena codiyamÃnaæ no kÃlena kupitaæ, abhÆtena codiyamÃnaæ no bhÆtena kupitaæ, pharusena codiyamÃnaæ no saïhena kupitaæ, anatthasaæhitena codiyamÃnaæ no atthasaæhitena kupitaæ, dosantarena codiyamÃnaæ no mettacittena kupitaæ. Adhammacuditassa Ãvuso, bhikkhuno pa¤cahÃkÃrehi avippaÂisÃro upadahitabbo. 2 AkÃlenÃyasmà cudito no [PTS Page 197] [\q 197/] kÃlena, alaæ te avippaÂisÃrÃya. AbhutenÃyasmà cudito no bhÆtena, alaæ te avippaÂisÃrÃya. PharusenÃyasmà cudito no saïhena, alaæ te avippaÂisÃrÃya. AnatthasaæhitenÃyasmà cudito no atthasaæhitena, alaæ te avippaÂisÃrÃya. DosantarenÃyasmà cudito no mettacittena, alaæ te avippaÂisÃrÃyÃti. Adhammacuditassa Ãvuso, bhikkhuno imehi pa¤cahÃkÃrehi avippaÂisÃro upadahitabbo2 Adhammacodakassa Ãvuso, bhikkhuno pa¤cahÃkÃrehi vippaÂisÃro upadahitabbo: AkÃlena te Ãvuso cudito no kÃlena, alaæ te vippaÂisÃrÃya. AbhÆtena te Ãvuso cudito no bhÆtena, alaæ te vippaÂisÃrÃya. Pharusena te Ãvuso cudito no saïhena, alaæ te vippaÂisÃrÃya. Anatthasaæhitena te Ãvuso, cudito no atthasaæhitena, alaæ te vippaÂisÃrÃya. Dosantarena te Ãvuso, cudito no Mettacittena, alaæ te vippaÂisÃrÃyÃti. Adhammacodakassa Ãvuso, bhikkhuno imehi pa¤cahÃkÃrehi vippaÂisÃro upadahitabbo. Taæ kissa hetu? Yathà na a¤¤opi bhikkhu abhÆtena codetabbaæ ma¤¤eyyÃti. 1. Mettacitto vakkhÃmi no dosantaro machasaæ 2. UpadahÃtabbo machasaæ. [BJT Page 320] [\x 320/] Idha panÃhaæ Ãvuso, ekaccaæ puggalaæ passÃmi kÃlena codiyamÃnaæ no akÃlena kupitaæ, bhÆtena codiyamÃnaæ no abhÆtena kupitaæ, saïhena codiyamÃnaæ no pharusena kupitaæ, atthasaæhitena codiyamÃnaæ no anatthasaæhitena kupitaæ, mettacittena codiyamÃnaæ no dosantarena kupitaæ. Dhammacuditassa Ãvuso, bhikkhuno pa¤cahÃkÃrehi vippaÂisÃro upadahitabbo: KÃlenÃyasmà cudiko no akÃlena, alaæ te vippaÂisÃrÃya. BhutenÃyasamà cudito no abhÆtena, alaæ te vippaÂisÃrÃya. SaïhenÃyasmà cudito no pharusena, alaæ te vippaÂisÃrÃya. AtthasaæhitenÃyasmà cudito, no anatthasaæhitena, alaæ te vippaÂisÃrÃya. MettacittenÃyasmà cudito no dosantarena, alaæ te vippaÂisÃrÃyÃti. [PTS Page 198] [\q 198/] Dhammacuditassa Ãvuso, bhikkhuno imehi pa¤cahÃkÃrehi vippaÂisÃro upadahitabbo: Dhammacodakassa Ãvuso, bhikkhuno pa¤cahÃkÃrehi avippaÂisÃro upadahitabbo: KÃlena te Ãvuso, cudito1 no akÃlena, alaæ te avippaÂisÃrÃya. BhÆtena te Ãvuso, cudito no abhÆtena, alaæ te avippaÂisÃrÃya. Saïhena te Ãvuso, cudito no Pharusena, alaæ te avippaÂisÃrÃya. Atthasaæhitena te Ãvuso, cudito, no Anatthasaæhitena alaæ te avippaÂisÃrÃya. Mettacittena te Ãvuso, cudito no dosantarena, alaæ te avippaÂisÃrÃyÃti. Dhammacodakassa Ãvuso, bhikkhuno imehi pa¤cahÃkÃrehi avippaÂisÃro upadahitabbo. Taæ kissa hetu? Yathà a¤¤opi bhikkhu bhÆtena codetabbaæ ma¤¤eyyÃti. Cuditena Ãvuso, puggalena dvÅsu dhammesu patiÂÂhÃtabbaæ sacce ca akuppe ca. Maæ cepi Ãvuso, pare codeyyuæ kÃlena và akÃlena vÃ, bhÆtena và abhuttena vÃ, saïhena và pharusena vÃ, atthasaæhitena và anatthasaæhitena vÃ, mettacittena và dosantarena vÃ, ahampi dvÅsu yeva dhammesu patiÂÂhaheyyaæ sacce ca akuppe ca. Sace jÃneyyaæ attheso mayi dhammoti, atthÅti naæ vadeyyaæ saævijjateso mayi dhammoti. Sace jÃneyyaæ nattheso mayi dhammoti, natthiti naæ vadeyyaæ neso dhammo mayi saævijjatÅti. Evampi kho te sÃriputta, vuccamÃnà atha ca pana idhekacce moghapurisà na padakkhiïaæ gaïhantÅti. 1. Codito machasaæ [BJT Page 322] [\x 322/] Ye te bhante, puggalà assaddhà jÅvikatthà na [PTS Page 199] [\q 199/] saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, saÂhà mÃyÃvino keÂubhino 1 uddhatà unnaÊà capalà mukharà vikiïïavÃcà indriyesu aguttadvÃrà bhojane amatta¤¤uno jÃgariyaæ ananuyuttà sÃma¤¤e anapekkhavanto sikkhÃya na tibbagÃravÃ, bÃhulikà sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurà kusÅtà hÅnaviriyà muÂÂhassatino asampajÃnà asamÃhità vibhantacittà duppa¤¤Ã eÊamÆgÃ, te mayà evaæ vuccamÃnà na padakkhiïaæ gaïhanti. Ye pana te bhante, kulaputtà saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, asaÂhà amÃyÃvino akeÂubhino 2 anuddhatà anunnalà acapalà amukharà avikiïïavÃcà indriyesu guttadvÃrà bhojane matta¤¤uno jÃgariyaæ anuyuttà sÃma¤¤e apekkhavanto sikkhÃya tibbagÃravÃ, na bÃhulikà na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamà Ãraddhaviriyà pahitattà upaÂÂhitasatino sampajÃnà samÃhità ekaggacittà pa¤¤avanto aneÊamÆgÃ, te mayà evaæ vuccamÃnà padakkhiïaæ gaïhantÅti. Ye te sÃriputta, puggalà assaddhà jÅvikatthà na saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, saÂhà mÃyÃvino keÂubhino uddhatà unnaÊà capalà mukharà vikiïïavÃcà indriyesu aguttadvÃrà bhojane amatta¤¤uno jÃgariyaæ ananuyuttà sÃma¤¤e anapekkhavanto sikkhÃya na tibbagÃravÃ, bÃhulikà sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurà kusÅtà hÅnaviriyà muÂÂhassatino asampajÃnà asamÃhità vibbhantacittà duppa¤¤Ã eÊamÆgÃ, tiÂÂhantu te. Ye pana te sÃriputta, kulaputtà saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, asaÂhà amÃyÃvino akeÂubhino anuddhatà anunnalà acapalà amukharà avikiïïavÃcà indriyesu guttadvÃrà bhojane matta¤¤uno jÃgariyaæ anuyuttà sÃma¤¤e apekkhavanto sikkhÃya tibbagÃravÃ, na bÃhulikà na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamà Ãraddhaviriyà pahitattà upaÂÂhitasatino sampajÃnà samÃhità ekaggacittà pa¤¤avanto aneÊamÆgÃ, te tvaæ sÃriputta, vadeyyÃsi. [PTS Page 200] [\q 200/] ovada sÃriputta, sabrahmacÃrÅ, anusÃsa sÃriputta, sabrahmacÃrÅ, "asaddhammà vuÂÂhÃpetvà saddhamme patiÂÂhÃpessÃmi sabrahmacÃri"ti. Eva¤hi te sÃriputta, sikkhitabbanti. 1. Ketabino machasaæ 2. Aketabino machasaæ [BJT Page 324] [\x 324/] 5. 4. 2. 8 (SÅlasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 18. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: 'Ãvuso bhikkhavo'ti 'Ãvuso' ti kho te bhikkhu Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. Ayasmà sÃriputto etadavoca: dussÅlassa Ãvuso, sÅlavipannassa hatÆpaniso hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimhi asati sammÃsamÃdhivipannassa hatÆpanisaæ hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane asati yathÃbhÆta¤Ãïadassanavipannassa hatÆpaniso hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge asati nibbidÃvirÃgavipannassa hatÆpanisaæ hoti vimutti¤Ãïadassanaæ. SeyyathÃpi Ãvuso, rukkho sÃkhÃpalÃsavipanno, tassa papaÂikÃpi na pÃripÆriæ gacchati, tacopi pheggupi sÃropi na pÃripÆriæ gacchati. Evameva kho Ãvuso, dussÅlassa sÅlavipannassa hatÆpaniso hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimhi asati sammÃsamÃdhivipannassa hatÆpanisaæ hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane asati yathÃbhÆta¤Ãïadassana vipannassa hatÆpaniso hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge asati nibbidÃvirÃgavipannassa hatÆpanisaæ hoti vimutti¤Ãïadassanaæ. SÅlavato Ãvuso sÅlasampannassa upanisasampanno hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimhi sati sammÃsamÃdhisampannassa upanisasampannaæ hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane sati yathÃbhÆta¤Ãïadassanasampannassa upanisasampanno hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge sati nibbidÃvirÃgasampannassa upanisasampannaæ hoti vimutti¤Ãïadassanaæ. SeyyathÃpi Ãvuso, rukkho sÃkhÃpalÃsasampanno, tassa papaÂikÃpi pÃripÆriæ gacchati, tacopi pheggupi sÃropi [PTS Page 201] [\q 201/] pÃripÆriæ gacchati. Evameva kho Ãvuso, sÅlavato silasampannassa upanisasampanno hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimhi sati sammÃsamÃdhisampannassa upanisasampannaæ hoti YathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane sati yathÃbhÆta¤Ãïadassanasampannassa upanisasampanno hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge sati nibbidÃvirÃgasampannassa upanisasampannaæ hoti vimutti¤Ãïadassananti. 5. 4. 2. 9 (Khippanisantisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 19. Atha kho Ãyasmà Ãnando yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà sÃriputtena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: [BJT Page 326] [\x 326/] KittÃvatà nu kho Ãvuso sÃriputta, bhikkhu khippanisantÅ ca hoti kusalesu dhammesu, suggahitagÃhÅ ca, bahuæ ca gaïhÃti, gahitaæ cassa nappamussatÅ?Ti. ùyasmà kho Ãnando bahussuto, paÂibhÃtu Ãyasmanta¤¤eva Ãnandanti. TenahÃvuso sÃriputta, suïÃhi, sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. EvamÃvusoti kho Ãyasmà sÃriputto Ãyasmato Ãnandassa paccassosi. ùyasmà Ãnando etadavoca: IdhÃvuso, sÃriputta, bhikkhu atthakusalo ca hoti dhammakusalo ca niruttikusalo ca vya¤janakusalo ca pubbÃparakusalo ca. EttÃvatà kho Ãvuso, sÃriputta, bhikkhu khippanisantÅ ca hoti kusalesu dhammesu, suggahitagÃhÅ ca, bahuæ ca gaïhÃti, gahitaæ cassa nappamussatÅti. Acchariyaæ Ãvuso, abbhutaæ Ãvuso, yÃva subhÃsitaæ cidaæ Ãyasmatà Ãnandena. Imehi ca mayaæ pa¤cahi dhammehi samannÃgataæ Ãyasmantaæ Ãnandaæ dhÃrema: Ãyasmà Ãnando atthakusalo dhammakusalo niruttikusalo vya¤janakusalo pubbÃparakusalo'ti. [PTS Page 202] [\q 202/] 5. 4. 2. 10 (Bhaddajisuttaæ) 20. Ekaæ samayaæ Ãyasmà Ãnando kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Atha kho Ãyasmà bhaddaji yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà Ãnandena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ bhaddajiæ Ãyasmà Ãnando etadavoca: Kinnu kho Ãvuso bhaddaji, dassanÃnaæ aggaæ? Kiæ savaïÃnaæ aggaæ? Kiæ sukhÃnaæ aggaæ? Kiæ sa¤¤Ãnaæ aggaæ? Kiæ bhavÃnaæ agganti? AtthÃvuso, brahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthu daso vasavattÅ, yo taæ brahmÃnaæ passati, idaæ dassanÃnaæ aggaæ. AtthÃvuso Ãbhassarà nÃma devà sukhena abhisannà parisannÃ. Te kadÃci karahaci udÃnaæ udÃnenti: " aho sukhaæ, aho sukhanti. " Yo taæ saddaæ suïÃti, idaæ savaïÃnaæ aggaæ. [BJT Page 328] [\x 328/] AtthÃvuso subhakiïhakà nÃma devÃ. Te santa¤¤eva sukhità sukhaæ paÂisaævedenti. Idaæ sukhÃnaæ aggaæ. AtthÃvuso, Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagà devÃ. Idaæ sa¤¤Ãnaæ aggaæ. AtthÃvuso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagà devÃ. Idaæ bhavÃnaæ agganti. Sameti kho idaæ Ãyasmato bhaddajissa yadidaæ bahujanenÃti. 1 ùyasmà kho Ãnando bahussuto. PaÂibhÃtu Ãyasmanta¤¤eva Ãnandanti. Tena hi Ãvuso, bhaddaji, suïÃhi sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmiti. EvamÃvusoti kho Ãyasmà bhaddaji Ãyasmato Ãnandassa paccassosi.ùyasmà Ãnando etadavoca: Yathà passato kho Ãvuso, anantarà ÃsavÃnaæ khayo hoti, idaæ dassanÃnaæ aggaæ. Yathà suïato anantarà ÃsavÃnaæ khayo hoti, idaæ savaïÃnaæ aggaæ. Yathà sukhitassa anantarà ÃsavÃnaæ khayo hoti. Idaæ sukhÃnaæ aggaæ. Yathà sa¤¤issa anantarà ÃsavÃnaæ khayo hoti, idaæ sa¤¤Ãnaæ aggaæ. YathÃbhÆtassa anantarà ÃsavÃnaæ khayo hoti, idaæ bhavÃnaæ agganti. [PTS Page 203] [\q 203/] ùghÃtavaggo dutiyo TassuddÃnaæ: Dve ÃghÃtavinayà sÃkacchà sÃjivato pa¤haæ Pucchà nirodho codanà sÅlaæ nisanti bhaddajÅti. 1. Bahunà janenÃti machasaæ [BJT Page 330] [\x 330/] 3. UpÃsakavaggo 5. 4. 3. 1 (SÃrajjasuttaæ) 21. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato upÃsako sÃrajjaæ okkanto hoti. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako sÃrajjaæ okkanto hoti. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato upÃsako visÃrado hoti. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako visÃrado hoti. 5. 4. 3. 2 (VisÃradasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 22. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato upÃsako avisÃrado agÃraæ ajjhÃvasati. Katamehi pa¤cahi: [PTS Page 204] [\q 204/] PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyi hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako avisÃrado agÃraæ ajjhÃvasati. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato upÃsako visÃrado agÃraæ ajjhÃvasati. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako visÃrado agÃraæ ajjhÃvasatÅti. [BJT Page 332] [\x 332/] 5. 4. 3. 3 (Nirayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 23. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato upÃsako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyi hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato upÃsako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 5. 4. 3. 4 (Verasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 24. Atha kho anÃthapiï¬iko gahapati yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho anÃthapiï¬ikaæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: Pa¤ca gahapati, bhayÃni verÃni appahÃya dussÅlo iti vuccati. Nirayaæ ca upapajjati. KatamÃni pa¤ca: PÃïÃtipÃtaæ, adinnÃdÃnaæ, kÃmesu micchÃcÃraæ, musÃvÃdaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnaæ. [PTS Page 205] [\q 205/] ImÃni kho gahapati, pa¤ca bhayÃni verÃni appahÃya dussÅlo iti vuccati. Nirayaæ ca upapajjati. Pa¤ca gahapati, bhayÃni verÃni pahÃya sÅlavà iti vuccati, sugatiæ ca upapajjati. KatamÃni pa¤ca: PaïÃtipÃtaæ, adinnÃdÃnaæ, kÃmesu micchÃcÃraæ, musÃvÃdaæ, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnaæ. ImÃni kho gahapati, pa¤ca bhayÃni verÃni pahÃya sÅlavà iti vuccati. Sugatiæ ca upapajjatÅti. [BJT Page 334] [\x 334/] Yaæ gahapati, pÃïÃtipÃtÅ pÃïÃtipÃtapaccayà diÂÂhadhammikampi bhayaæ veraæ pasavati, samparÃyikampi bhayaæ veraæ pasavati, cetasikampi dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. PÃïÃtipÃtà paÂivirato neva diÂÂhadhammikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na samparÃyikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na cetasikaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. PÃïÃtipÃtà paÂiviratassa evaæ taæ bhayaæ veraæ vÆpasantaæ hoti. Yaæ gahapati, adinnÃdÃyÅ adinnÃdÃnapaccayà diÂÂhadhammikampi bhayaæ veraæ pasavati, samparÃyikampi bhayaæ veraæ pasavati, cetasikampi dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. AdinnÃdÃnà paÂivirato neva diÂÂhadhammikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na samparÃyikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na cetasikaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. AdinnÃdÃnà paÂiviratassa evaæ taæ bhayaæ veraæ vÆpasantaæ hoti. Yaæ gahapati, kÃmesu micchÃcÃrÅ kÃmesu micchÃcÃrapaccayà diÂÂhadhammikampi bhayaæ veraæ pasavati, samparÃyikampi bhayaæ veraæ pasavati, cetasikampi dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. KÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato neva diÂÂhadhammikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na samparÃyikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na cetasikaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. KÃme sumicchÃcÃrà paÂiviratassa evaæ taæ bhayaæ veraæ vÆpasantaæ hoti. Yaæ gahapati, musÃvÃdÅ musÃvÃdapaccayà diÂÂhadhammikampi bhayaæ veraæ pasavati, samparÃyikampi bhayaæ veraæ pasavati, cetasikampi dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. MusÃvÃdà paÂivirato neva diÂÂhadhammikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na samparÃyikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na cetasikaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. MusÃvÃdà paÂiviratassa evaæ taæ bhayaæ veraæ vÆpasantaæ hoti. Yaæ gahapati, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnapaccayà diÂÂhadhammikampi bhayaæ veraæ pasavati, samparÃyikampi bhayaæ veraæ pasavati, cetasikampi dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. SurÃmeraya majjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato neva diÂÂhadhammikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na samparÃyikaæ bhayaæ veraæ pasavati, na cetasikaæ dukkhaædomanassaæ paÂisaævedeti. SurÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratassa evaæ taæ bhayaæ veraæ vÆpasantaæ hotÅti. 80. Yo pÃïamatipÃteti 1 musÃvÃda¤ca bhÃsati, Loke adinnaæ Ãdiyati paradÃra¤ca gacchati, SurÃmerayapÃnaæ ca yo naro anuyu¤jati; 81. AppahÃya pa¤ca verÃni dussÅlo iti vuccati, KÃyassa bhedà duppa¤¤o nirayaæ sopapajjati [PTS Page 206] [\q 206/] 82. Yo pÃïaæ nÃtipÃteti musÃvÃdaæ na bhÃsati, Loke adinnaæ nÃdiyati paradÃraæ na gacchati, SurÃmeraya pÃnaæ ca yo naro nÃnuyu¤jati; 83. PahÃya pa¤ca verÃni sÅlavà iti vuccati, KÃyassa bhedà sappa¤¤o sugatiæ sopapajjati. 5. 4. 3. 5 (UpÃsakacaï¬Ãlasuttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ:) 25. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato upÃsako upÃsakacaï¬Ãlo ca hoti upÃsakamala¤ca upÃsakapatikiÂÂho ca. Katamehi pa¤cahi? Assaddho hoti, dussÅlo hoti, kotuhalamaÇgaliko hoti, maÇgalaæ pacceti no kammaæ. Ito ca bahiddhà dakkhiïeyyaæ gavesati. Tattha ca pubbakÃraæ karoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako upÃsakacaï¬Ãlo ca hoti upÃsakamala¤ca upÃsakapatikiÂÂho ca. 2 Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato upÃsako upÃsakaratana¤ca hoti upÃsakapaduma¤ca upÃsakapuï¬arÅka¤ca: katamehi pa¤cahi: 1. PÃïaæ atipÃteti sÅmu 2. PatikuÂÂho ca machasaæ [BJT Page 336] [\x 336/] Saddho hoti, sÅlavà hoti, akotuhalamaÇgaliko hoti, kammaæ pacceti no maÇgalaæ, na ito bahiddhà dakkhiïeyyaæ gavesati, idha ca pubbakÃraæ karoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako upÃsakaratana¤ca hoti upÃsakapaduma¤ca upÃsakapuï¬arÅka¤cÃti. 1 5. 4. 3. 6 (PÅtisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 26. Atha kho anÃthapiï¬iko gahapati pa¤camattehi upÃsakasatehi parivuto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho anÃthapiï¬ikaæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: Tumhepi kho gahapati, bhikkhusaÇghaæ paccupaÂÂhità cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena. Na kho gahapati, tÃvatakeneva tuÂÂhi karaïÅyÃ: 'mayaæ bhikkhusaÇghaæ paccupaÂÂhità cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrenÃ'ti. TasmÃtiha gahapati, evaæ sikkhitabbaæ: [PTS Page 207 [\q 207/] "] kinti mayaæ kÃlena kÃlaæ pavivekaæ pÅtiæ upasampajja vihareyyÃmÃ"ti. Evaæ hi vo gahapati sikkhitabbanti. Evaæ vutte Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: acchariyaæ bhante! Abbhutaæ bhante!! YÃva subhÃsita¤cidaæ bhante, bhagavatÃ: "Tumhepi kho gahapati, bhikkhusaÇghaæ paccupaÂÂhità cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, na kho gahapati, tÃvatakeneva tuÂÂhi karaïÅyÃ: 'mayaæ bhikkhusaÇghaæ paccupaÂÂhità cÅvarapiï¬apÃtasenasanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrenÃ'ti. TasmÃtiha gahapati, evaæ sikkhitabbaæ: "kinti mayaæ kÃlena kÃlaæ pavivekaæ pÅtiæ upasampajja vihareyyÃmÃ'ti. Evaæ hi vo gahapati, sikkhitabbanti. " Yasmiæ bhante, samaye ariyasÃvako pavivekaæ pÅtiæ upasampajja viharati. Pa¤cassa ÂhÃnÃni tasmiæ samaye na honti: Yampissa kÃmÆpasaæhitaæ dukkhaæ domanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa kÃmÆpasaæhitaæ sukhaæ somanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa akusalÆpasaæhitaæ dukkhaæ domanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa akusalÆpasaæhitaæ sukhaæ somanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa kusalÆpasaæhitaæ dukkhaæ domanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yasmiæ bhante, samaye ariyasÃvako pavivekaæ pÅtiæ upasampajja viharati. ImÃnissa 2pa¤ca ÂhÃnÃni tasmiæ samaye na hontÅti. 1. UpÃsakapuïa¬ariko ca [PTS 2.] ImÃni pa¤cassa ÂhÃnÃni syà [BJT Page 338] [\x 338/] SÃdhu! SÃdhu!! SÃriputta. Yasmiæ samaye [PTS Page 208] [\q 208/] sÃriputta, ariyasÃvako pavivekaæ pÅtiæ upasampajja viharati, pa¤cassa ÂhÃnÃni tasmiæ samaye na honti: Yampissa kÃmÆpasaæhitaæ dukkhaæ domanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa kÃmÆpasaæhitaæ sukhaæ somanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa akusalÆpasaæhitaæ dukkhaæ domanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa akusalÆpasaæhitaæ sukhaæ somanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa kusalÆpasaæhitaæ dukkhaæ domanassaæ, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yasmiæ samaye sÃriputta, ariyasÃvako pavivekaæ pÅtiæ upasampajja viharati, imÃnissa pa¤ca ÂhÃnÃni 1 tasmiæ samaye na hontÅti. 5. 4. 3. 7 (VaïijjÃsuttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ:) 27. Pa¤cimà bhikkhave, vaïijjà upÃsakena akaraïÅyÃ. Katamà pa¤ca: SatthavaïijjÃ, sattavaïijjÃ, maæsavaïijjÃ, majjavaïijjÃ, visavaïijjÃ. Imà kho bhikkhave, pa¤ca vaïijjà upÃsakena akaraïÅyÃti. 5. 4. 3. 8 (RÃjasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 28. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave? Api nu tumhehi, diÂÂhaæ và sutaæ vÃ: "ayaæ puriso pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hotÅti, 2 tamenaæ rÃjÃno gahetvà pÃïÃtipÃtà veramaïÅhetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ?Ti no hetaæ bhante. SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave, neva diÂÂhaæ na sutaæ: 'ayaæ puriso pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hotÅ'ti. 2 Tamenaæ rÃjÃno gahetvà pÃïÃtipÃtà veramaïÅhetu Hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ"ti. Api ca khvÃssa tatheva3 [PTS Page 209] [\q 209/] pÃpakaæ kammaæ pavedayanti:4 "ayaæ puriso itthiæ và purisaæ và jÅvità voropesÅ"ti.5 Tamenaæ rÃjÃno gahetvà pÃïÃtipÃtahetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karonti. Api nu tumhehi evarÆpaæ diÂÂhaæ và sutaæ vÃti? DiÂÂhaæ ca no bhante suta¤ca sÆyissati cÃti. 6 1. ImÃnettha pa¤ca ÂhÃnÃni simu. ImÃni pa¤cassa ÂhÃnÃni syà 2. PaÂiviratoti machasaæ. PaÂivirato hoti syÃ, [PTS 3.] Tameva machasaæ, tadeva syà 4. PÃpakammaæ pavedenti machasaæ, pÃpakammaæ pavedeti syà 5. VoropetÅti syà 6. SÆyissati cÃti machasaæ [BJT Page 340] [\x 340/] Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave? Api nu tumhehi, diÂÂhaæ và sutaæ vÃ: "ayaæ puriso adinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato1hotÅ'ti, tamenaæ rÃjÃno gahetvà adinnÃdÃnà veramaïihetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ? Ti no hetaæ bhante. SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave, neva diÂÂhaæ na sutaæ: 'ayaæ puriso adinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hotÅ'ti. Tamenaæ rÃjÃno gahetvà adinnÃdÃnà veramaïihetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ"ti. Api ca khvÃssa tatheva2 pÃpakaæ kammaæ pavedayanti:3 "ayaæ puriso gÃmà và ara¤¤Ã và adinnaæ theyyasaækhÃtaæ ÃdiyÅ" ti tamenaæ rÃjÃno gahetvà adinnÃdÃnahetu hananti và khandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karonti. Api nu tumhehi evarÆpaæ diÂÂhaæ và sutaæ vÃ?Ti. DiÂÂhaæ ca no bhante, sutaæ ca sÆyissati cÃti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, api nu tumhehi, diÂÂhaæ và sutaæ vÃ: "ayaæ puriso kÃmesu micchÃcÃraæ pahÃya kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hotÅ'ti tamenaæ rÃjÃno gahetvà kÃmesu micchÃcÃrà veramaïihetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ?Ti no hetaæ bhante. SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave, neva diÂÂhaæ na sutaæ: ayaæ puriso kamesu micchÃraæ pahÃya kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hotÅ'ti. Tamenaæ rÃjÃno gahetvà kÃmesu micchÃcÃrà veramaïi hetu [PTS Page 210] [\q 210/] hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ"ti. Api ca khvÃssa tatheva pÃpakaæ kammaæ pavedayanti:3 "ayaæ puriso paritthÅsu parakumÃrÅsu cÃrittaæ ÃpajjatÅ'ti. 4 Tamenaæ rÃjÃno gahetvà kÃmesu micchÃcÃrahetu hananti và khandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karonti. Api nu tumhehi evarÆpaæ diÂÂhaæ và sutaæ vÃ?Ti. DiÂÂhaæ ca no bhante, sutaæ ca sÆyissati cÃti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, api nu tumhehi, diÂÂhaæ và sutaæ vÃ: "ayaæ puriso MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hotÅ'ti tamenaæ rÃjÃno gahetvà musÃvÃdà veramaïi hetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ?Ti no hetaæ bhante. SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave, neva diÂÂhaæ na sutaæ: ayaæ puriso musÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hotÅ'ti. Tamenaæ rÃjÃno gahetvà musÃvÃdà veramaïihetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ"ti. 1. PaÂiviratomachasaæ, paÂivirato hotisyÃ, [pts] 2. Tamevamachasaæ, tadevasyÃ. 3. Pavedentimachasaæ. 4. ùpajjatisyÃ, ÃpajjatÅtisÅmu. [BJT Page 342] [\x 342/] Api ca khvÃssa tatheva1 pÃpakaæ kammaæ pavedayanti:2 "ayaæ puriso gahapatissa và gahapatiputtassa và musÃvÃdena atthaæ bha¤jÅ"ti. 3 Tamenaæ rÃjÃno gahetvà musÃvÃdahetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karonti. Api nu tumhehi evarÆpaæ diÂÂhaæ và sutaæ vÃ?Ti. DiÂÂhaæ ca no bhante, sutaæ ca sÆyissati cÃti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, api nu tumhehi, diÂÂhaæ và sutaæ vÃ:"ayaæ puriso surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnaæ pahÃya surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hotÅ'ti tamenaæ rÃjÃno gahetvà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïihetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ? Ti no hetaæ bhante. SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave, neva diÂÂhaæ na sutaæ: "ayaæ puriso surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnaæ pahÃya surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà [PTS Page 211] [\q 211/] paÂivirato hotÅ'ti. Tamenaæ rÃjÃno gahetvà SurÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïihetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karontÅ"ti. Api ca khvÃssa tatheva1 pÃpakaæ kammaæ pavedayanti:2 "ayaæ puriso surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnaæ anuyutto itthiæ và purisaæ và jÅvità voropesi. Ayaæ puriso surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnaæ anuyutto gÃmà và ara¤¤Ã và adinnaæ theyyasaækhÃtaæ ÃdiyÅ. 4 Ayaæ puriso surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnaæ anuyutto paritthÅsu parakumÃrÅsu cÃrittaæ Ãpajji. 5 Ayaæ puriso surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnaæ anuyutto gahapatissa và gahapatiputtassa và musÃvÃdena atthaæ bha¤jÅ"ti. 3 Tamenaæ rÃjÃno gahetvà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnahetu hananti và bandhanti và pabbÃjenti và yathÃpaccayaæ và karonti. Api nu tumhehi evarÆpaæ diÂÂhaæ và sutaæ vÃ?Ti. DiÂÂhaæ ca no bhante, sutaæ ca sÆyissati cÃti. 5. 4. 3. 9 (GihÅsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 29. Atha kho anÃthapiï¬iko gahapati pa¤camattehi upÃsakasatehi parivuto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ Ãmantesi: 1. Tameva machasaæ, tadeva syà 2. Pavedenti machasaæ, 3. Bha¤jatÅti sÅmu, pabha¤jÅti machasaæ, [PTS 4.] ùdiyi machasaæ, 5. ùppajjati sÅmu. [BJT Page 344] [\x 344/] Yaæ ki¤ci 1 sÃriputta, jÃneyyÃtha gihiæ odÃtavasanaæ pa¤casu sikkhÃpadesu saævutakammantaæ, catunna¤ca2 ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhamma sukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhiæ akicchalÃbhiæ akasiralÃbhiæ, so ÃkaÇkamÃno attanÃva attÃnaæ vyÃkareyya: "khÅïanirayomhi khÅïatiracchÃnayoniyo 3 khÅïapettivisayo khÅïÃpÃyaduggativinipÃto sotÃpannohamasmi avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyano" ti. Katamesu pa¤casu sikkhÃpadesu saævutakammanto hoti? [PTS Page 212] [\q 212/] Idha sÃriputta, ariyasÃvako pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà paÂivirato hoti. SurÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Imesu pa¤casu sikkhÃpadesu saævutakammanto hoti. Katamesaæ catunnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ? Idha sÃriputta, ariyasÃvako buddhe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: "itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanumassÃnaæ buddho bhagavÃti"ti. Ayamassa paÂhamo Ãbhicetasiko diÂÂhadhammasukhavihÃro adhigato hoti avisuddhassa cittassa visuddhiyà apariyodÃtassa cittassa pariyodapanÃya. Puna ca paraæ sÃriputta, ariyasÃvako dhamme aveccappasÃdena samannÃgato hoti: " svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅ"ti. Ayamassa dutiyo Ãbhicetasiko diÂÂhadhammasukhavihÃro adhigato hoti avisuddhassa cittassa visuddhiyà apariyodÃtassa cittassa pariyodapanÃya. Puna ca paraæ sÃriputta, ariyasÃvako saÇghe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: " supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ujupaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ¤ÃyapaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, sÃmÅcipaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, yadidaæ cattÃri purisayugÃni aÂÂha purisapuggalÃ, esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuneyyo pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃ" ti. Ayamassa tatiyo Ãbhicetasiko diÂÂhadhammasukhavihÃro adhigato [PTS Page 213] [\q 213/] hoti avisuddhassa cittassa visuddhiyà apariyodÃtassa cittassa pariyodapanÃya. Yaæ ka¤ci machasaæ, syà 2. Catunnaæ machasaæ 3. KhÅïatiracchÃnayoni machasaæ [BJT Page 346] [\x 346/] Puna ca paraæ sÃriputta, ariyasÃvako ariyakantehi sÅlehi samannÃgato hoti akhaï¬ehi acchiddehi asabalehi akammÃsehi bhujissehi vi¤¤uppasatthehi aparÃmaÂÂhehi samÃdhisaævattanikehi. Ayamassa catuttho Ãbhicetasiko diÂÂhadhammasukhavihÃro adhigato hoti avisuddhassa cittassa visuddhiyà apariyodÃtassa cittassa pariyodapanÃya. Imesaæ catunnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Yaæ ki¤ci 1 sÃriputta, jÃneyyÃtha gihiæ odÃtavasanaæ pa¤casu sikkhÃpadesu saævutakammantaæ, imesa¤ca catunnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikamalÃbhiæ akicchalÃbhiæ akasiralÃbhiæ, so ÃkaÇkhamÃno attanÃva attÃnaæ vyÃkareyya: khÅïanirayomhi khÅïatiracchÃnayoniyo 2 khÅïapettivisayo khÅïÃpÃyaduggativinipÃto sotÃpannohamasmi avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyano" ti. 84. Nirayesu bhayaæ disvà pÃpÃni parivajjaye, Ariyadhammaæ samÃdÃya paï¬ito parivajjaye. 85. Na hiæse pÃïabhÆtÃni vijjamÃne parakkame, Musà ca na bhaïe jÃnaæ adinnaæ na parÃmase. 86. Sehi dÃrehi santuÂÂho paradÃraæ ca nÃrame3 Merayaæ vÃruïiæ jantu na pive cittamohaniæ. 87. Anussareyya sambuddhaæ dhammaæ cÃnuvitakkaye, AvyÃpajjhaæ hitaæ cittaæ devalokÃya bhÃvaye. 88. UpaÂÂhite deyyadhamme pu¤¤atthassa jigiæsato, 4 Santesu paÂhamaæ dinnà vipulà hoti dakkhiïÃ. [PTS Page 214] [\q 214/] 89. Santo bhave pavakkhÃmi, sÃriputta, suïÃhi me, Iti kaïhÃyu setÃsu rohiïÅsu harÅsu vÃ. 90. KammÃsÃsu sarÆpÃsu gosu pÃrevatÃsu vÃ. YÃsu kÃsu ca etÃsu danto jÃyati puÇgavo. 91. Dhorayho balasampanno kalyÃïajavanikkamo, Tameva bhÃre yu¤janti nÃssavaïïaæ parikkhare. 1. Yaæ ka¤ci machasaæ 2. KhÅïatiracchÃnayoni machasaæ 3. ùrame machasaæ, 4. JigÅsato machasaæ. . [BJT Page 348] [\x 348/] 92. Evameva manussesu yasmiæ kasmi¤ci1 jÃtiye, Khattiye brÃhmaïe vesse sudde caï¬Ãlapukkuse. 93. YÃsu kÃsu ca2 etÃsu danto jÃyati subbato, DhammaÂÂho sÅlasampanno saccavÃdi hirÅmano. 94. PahÅnajÃtimaraïo brahmacariyassa kevalÅ, PannabhÃro visaæyutto katakicco anÃsavo. 95. PÃragu sabbadhammÃnaæ anupÃdÃya nibbuto, Tasmiæ ca viraje khette vipulà hoti dakkhiïÃ. 96. BÃlÃva3 avijÃnantà dummedhà assutÃvino, Bahiddhà denti4 dÃnÃni na hi sante upÃsare. 97. Ye ca sante upÃsenti5 sappa¤¤e dhÅrasammate, Saddhà ca nesaæ sugate mÆlajÃtà patiÂÂhitÃ. 98. Devalokaæ ca te yanti kule và idha jÃyare, Anupubbena nibbÃnaæ adhigacchanti paï¬itÃti. 5. 4. 3. 10 (GavesÅsuttaæ) 30. Ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ carati mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ. Addasà kho bhagavà addhÃnamaggapaÂipanno a¤¤atarasmiæ padese mahantaæ sÃlavanaæ. Disvà maggà okkamma yena taæ sÃlavanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà taæ sÃlavanaæ ajjhogahetvà a¤¤atarasmiæ padese sitaæ pÃtvÃkÃsi. Atha kho Ãyasmato Ãnandassa etadahosi: "ko nu kho hetu ko paccayo bhagavato sitassa pÃtukammÃya? Na akÃraïena tathÃgatà sitaæ pÃtukarontÅ"ti. Atha kho Ãyasmà Ãnando [PTS Page 215] [\q 215/] bhagavantaæ etadavoca: "ko nu kho bhante hetu ko paccayo bhagavato sitassa pÃtukammÃya? Na akÃraïena tathÃgatà sitaæ pÃtukarontÅ"ti. BhÆtapubbaæ Ãnanda imasmiæ padese nagaraæ ahosi iddha¤ceva phÅta¤ca bahujanaæ Ãkiïïamanussaæ. Taæ kho pana Ãnanda, nagaraæ kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho upanissÃya vihÃsi. Kassapassa kho pana Ãnanda, bhagavato arahato sammÃsambudadhassa gavesÅ nÃma upÃsako ahosi sÅlesu aparipÆrakÃrÅ. Gavesinà kho Ãnanda, upÃsakena pa¤camattÃni upÃsakasatÃni paÂidesitÃni samÃdapitÃni ahesuæ sÅlesu aparipÆrakÃrino. 1. Kismi¤ci machasaæ 2. YÃsu kÃsuci machasaæ 3. BÃlà ca machasaæ 4. Dadanti machasaæ upÃsanti machasaæ. . [BJT Page 350] [\x 350/] Atha kho Ãnanda gavesissa upÃsakassa etadahosi: " ahaæ kho imesaæ pa¤cannaæ upÃsakasatÃnaæ bahukÃro 1pubbaÇgamo samÃdapetÃ. Aha¤camhi sÅlesu aparipÆrakÃrÅ. ImÃni ca pa¤ca upÃsakasatÃni sÅlesu aparipÆrakÃrino. Iccetaæ samasamaæ, natthi ki¤ci atirekaæ. HandÃhaæ atirekÃyà "ti. Atha kho Ãnanda, gavesÅ upÃsako yena tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà tÃni pa¤ca upasakasatÃni etadavoca: " ajjatagge maæ Ãyasmanto sÅlesu paripÆrakÃriæ dhÃrethÃ"ti. (1) Atha kho Ãnanda, tesaæ pa¤cannaæ upÃsakasatÃnaæ etadahosi: " ayyo kho gavesÅ amhÃkaæ bahukÃro pubbaÇgamo samÃdapetÃ, ayyo hi nÃma gavesÅ sÅlesu paripÆrakÃrÅ bhavissati. KimaÇga2 pana na mayaæ"ti. Atha kho Ãnanda, tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni yena gavesÅ upÃsako tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà gavesiæ upÃsakaæ etadavocuæ: " ajjatagge ayyo gavesÅ, ImÃni3 pa¤ca upÃsakasatÃni sÅlesu paripÆrakÃrino dhÃretu"ti. Atha kho Ãnanda, gavesissa upÃsakassa etadahosi: " ahaæ kho imesaæ pa¤cannaæ upÃsakasatÃnaæ bahukÃro pubbaÇgamo samÃdapetÃ. Aha¤camhi sÅlesu paripÆrakÃri. ImÃni ca 3pa¤ca-upÃsakasatÃni sÅlesu [PTS Page 216] [\q 216/] paripÆrakÃrino. Iccetaæ samasamaæ, natthi ki¤ci atirekaæ. HandÃhaæ atirekÃyà " ti. Atha kho Ãnanda gavesÅ upÃsako yena tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni etadavoca: " ajjatagge maæ Ãyasmanto brahmacÃriæ dhÃretha ÃrÃcÃriæ 4 virataæ methunà gÃmadhammÃ"ti. (2) Atha kho Ãnanda, tesaæ pa¤cannaæ upÃsakasatÃnaæ etadahosi: " ayyo kho gavesÅ amhÃkaæ bahukÃro pubbaÇgamo samÃdapetÃ. Ayyo hi nÃma gavesÅ brahmacÃri bhavissati. ùrÃcÃri virato methunà gÃmadhammÃ. KimaÇga2 pana na mayanti"; Atha kho Ãnanda, tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni yena gavesÅ UpÃsako tenupasaÇkamisuæ. UpasaÇkamitvà gavesiæ upÃsakaæ etadavocuæ: ajjatagge. Ayyo gavesÅ ImÃni pa¤ca upÃsakasatÃni brahmacÃrino dhÃretu ÃrÃcÃrino viratà methunà gÃmadhammÃ"ti. Atha kho Ãnanda, gavesissa upÃsakassa etadahosi: " ahaæ kho imesaæ pa¤cannaæ upÃsakasatÃnaæ bahukÃro pubbaÇgamo samÃdapetÃ. Aha¤camhi sÅlesu paripÆrakÃri. ImÃni ca pa¤ca upÃsakasatÃni sÅlesu paripÆrakÃrino. Aha¤camhi brahmacÃrÅ ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃma dhammÃ. ImÃni ca pa¤ca upÃsakasatÃni brahmacÃrino ÃrÃcÃrino viratà methunà gÃmadhammÃ. Iccetaæ samasamaæ, natthi ki¤ci atirekaæ. HandÃhaæ atirekÃyÃ'ti. 1. BahupakÃro machasaæ, 2. KimaÇgaæ machasaæ 3. ImÃnipi machasaæ 4. AnÃcÃriæ [PTS] [BJT Page 352] [\x 352/] Atha kho Ãnanda, gavesÅ upÃsako yena tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni etadavoca: " ajjatagge maæ Ãyasmanto ekabhattikaæ dhÃretha rattuparataæ virataæ vikÃlabhojanÃ'ti. (3) Atha kho Ãnanda, tesaæ pa¤cannaæ upÃsakasatÃnaæ etadahosi: " ayyo kho gavesÅ amhÃkaæ bahukÃro pubbaÇgamo samÃdapetÃ. Ayyo hi nÃma gavesÅ ekabhattiko bhavissati rattuparato virato vikÃlabhojanÃ. KimaÇga2 pana na mayaæ"ti. Atha kho Ãnanda, tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni yena gavesÅ UpÃsako tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà gavesiæ upÃsakaæ [PTS Page 217] [\q 217/] etadavocuæ: ajjatagge ayyo gavesÅ imÃni pa¤ca upÃsakasatÃni ekabhattike dhÃretu rattuparate virate vikÃlabhojanÃ"ti. Atha kho Ãnanda, gavesissa upÃsakassa etadahosi: " ahaæ kho imesaæ pa¤cannaæ UpÃsakasatÃnaæ bahukÃro1pubbaÇgamo samÃdapetÃ. Aha¤camhi sÅlesu paripÆrakÃrÅ. ImÃni ca pa¤ca upÃsakasatÃni sÅlesu paripÆrakÃrino. Aha¤camhi brahmacÃrÅ ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. ImÃni ca pa¤ca upÃsakasatÃni brahmacÃrino ÃrÃcÃrino viratà methunà gÃmadhammà Aha¤camhi ekabhattiko rattuparato virato vikÃlabhojanà imÃni ca pa¤ca upÃsakasatÃni ekabhattikà rattuparatà viratà vikÃlabhojanÃ. (3) Iccetaæ samasamaæ, natthi ki¤ci atirekaæ. HandÃhaæ atirekÃyÃ' ti. Atha kho Ãnanda, gavesÅ upÃsako yena kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: "labheyyÃhaæ bhante, bhagavato, santike pabbajjaæ. Labheyyaæ upasampadaæ "ti. Alattha kho Ãnanda, gavesÅ upÃsako kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa santike pabbajjaæ (4) alattha upasampadaæ. (5) AcirÆpasampanno kho pana Ãnanda, gavesÅ bhikkhÆ eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. " KhÅïÃjÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ" ti. Abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca pana Ãnanda, gavesÅ bhikkhu arahataæ ahosi. BahÆpakÃro machasaæ 2. KimaÇgaæ machasaæ. . [BJT Page 354] [\x 354/] Atha kho Ãnanda, tesaæ pa¤cannaæ upÃsakasatÃnaæ etadahosi: " ayyo kho gavesÅ amhÃkaæ bahukÃro pubbaÇgamo samÃdapetÃ. Ayyo hi nÃma gavesÅ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissati. KimaÇga pana 1 na mayaæ" ti. Atha kho Ãnanda, tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni yena kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho [PTS Page 218] [\q 218/] tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ SammÃsambuddhaæ etadavocuæ"labheyyÃma mayaæ bhante, bhagavato santike pabbajjaæ, labheyyÃma upasampadaæ" ti. Alabhiæsu kho Ãnanda, tÃni pa¤ca upÃsakasatÃni kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa santike pabbajjaæ, alabhiæsu upasampadaæ. Atha kho Ãnanda gavesissa bhikkhuno etadahosi: " ahaæ kho imassa anuttarassa vimuttisukhassa nikÃmalÃbhÅ 2 akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Aho vatimÃnipi pa¤ca bhikkhusatÃni imassa anuttarassa vimuttisukhassa nikÃmalÃbhino assu akicchalÃbhino akasiralÃbhino'ti. Atha kho Ãnanda, tÃni pa¤ca bhikkhusatÃni vÆpakaÂÂhà appamattà ÃtÃpino pahitattà viharantà nacirasseva, yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariya pariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihariæsu. " Khiïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ"ti abha¤¤iæsu. Iti kho Ãnanda, tÃni pa¤ca bhikkhusatÃni gavesÅpamukhÃni uttaruttariæ 3 païÅtapaïÅtaæ vÃyamamÃnà anuttaraæ vimuttisukhaæsacchÃkaæsu. TasmÃtiha Ãnanda, evaæ sikkhitabbaæ: 'uttaruttariæ païÅtapaïÅtaæ vÃyamamÃnà anuttaraæ vimuttisukhaæ 4 sacchikarissÃmÃ'ti. Evaæ hi vo Ãnanda, sikkhitabbanti. UpÃsakavaggo tatiyo [PTS Page 219] [\q 219/] TassuddÃnaæ: SÃrajjaæ visÃrado nirayaæ veraæ caïa¬Ãlapa¤camaæ, PÅtivaïijjà rÃjÃno gihÅ ceva gavesinÃti. 1. KimaÇga machasaæ 2. NikÃmalÃbhÅ homi machasaæ 3. Uttaruttari machasaæ 4. Vimuttiæ machasaæ [BJT Page 356] [\x 356/] 4. ùra¤¤akavaggo 5. 4. 4. 1 (ùra¤¤aka suttaæ) 31. Pa¤cime bhikkhave Ãra¤¤akÃ. Katame pa¤ca: Mandattà momuhattà Ãra¤¤ako hoti. PÃpiccho icchÃpakato Ãra¤¤ako1 hoti. UmmÃdà cittakkhepà Ãra¤¤ako hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti ara¤¤ako hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva2 nissÃya Ãra¤¤ako hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãra¤¤akÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ Ãra¤¤akÃnaæ yvÃyaæ Ãra¤¤ako appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, Ãra¤¤ako hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ, Ãra¤¤akÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanitamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati; evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ Ãra¤¤akÃnaæ yvÃyaæ Ãra¤¤ako appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya Ãra¤¤ako hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ Ãra¤¤akÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. 5. 4. 4. 2 (PaæsukÆlika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 32. Pa¤cime bhikkhave paæsukulikà katame pa¤ca: Mandattà momuhattà paæsukÆliko hoti. PÃpiccho icchÃpakato paæsukÆliko hoti. UmmÃdà cittakkhepà paæsukÆliko hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti paæsukÆliko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva2 nissÃya paæsukÆliko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca paæsukÆlikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ paæsukÆlikÃnaæ yvÃyaæ paæsukÆliko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, paæsukÆliko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ, paæsukÆlikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ paæsukÆlikÃnaæ yvÃyaæ paæsakÆliko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya paæsukÆliko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ paæsukÆlikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. [PTS Page 220] [\q 220/] 5. 4. 4. 3 (Piï¬apÃtika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 33. Pa¤cime bhikkhave piï¬apÃtikà katame pa¤ca: Mandattà momuhattà piï¬apÃtiko hoti. PÃpiccho icchÃpakato piï¬apÃtiko hoti. UmmÃdà cittakkhepà piï¬apÃtiko hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti piï¬apÃtiko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva2 nissÃya piï¬apÃtiko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca piï¬apÃtikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ piï¬apÃtikÃnaæ yvÃyaæ piï¬apÃtiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, piï¬apÃtiko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ, piï¬apÃtikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ piï¬apÃtikÃnaæ yvÃyaæ piï¬apÃtiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya piï¬apÃtiko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ piï¬apÃtikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. 5. 4. 4. 4 (RukkhamÆlika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 34. Pa¤cime bhikkhave rukkhamÆlikà katame pa¤ca: Mandattà momuhattà rukkhamÆliko hoti. PÃpiccho icchÃpakato rukkhamÆliko hoti. UmmÃdà cittakkhepà rukkhamÆliko hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti rukkhamÆliko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva2 nissÃya rukkhamÆliko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca rukkhamÆlikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ rukkhamÆlikÃnaæ yvÃyaæ rukkhamÆliko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, rukkhamÆliko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ, rukkhamÆlikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ rukkhamÆlikÃnaæ yvÃyaæ rukkhamÆliko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya rukkhamÆliko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ rukkhamÆlikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. 1. ùra¤¤ikà machasaæ 2. Idamatthitaæeva machasaæ [BJT Page 358] [\x 358/] 5. 4. 4. 5 (SosÃnika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 35. Pa¤cime bhikkhave sosÃnikà katame pa¤ca: Mandattà momuhattà sosÃniko hoti. PÃpiccho icchÃpakato sosÃniko hoti. UmmÃdà cittakkhepà sosÃniko hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti sosÃniko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya sosÃniko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca sosÃnikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ sosÃnikÃnaæ yvÃyaæ sosÃniko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, sosÃniko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ, sosÃnikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ sosÃnikÃnaæ yvÃyaæ sosÃniko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya sosÃniko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ sosÃnikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. 5. 4. 4. 6 (AbbhokÃsika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 36. Pa¤cime bhikkhave abbhokÃsikà katame pa¤ca: Mandattà momuhattà abbhokÃsiko hoti. PÃpiccho icchÃpakato abbhokÃsiko hoti. UmmÃdà cittakkhepà abbhokÃsiko hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti abbhokÃsiko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya abbhokÃsiko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca abbhokÃsikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ abbhokÃsikÃnaæ yvÃyaæ abbhokÃsiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, abbhokÃsiko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ, abbhokÃsikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ abbhokÃsikÃnaæ yvÃyaæ abbhokÃsiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya abbhokÃsiko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ abbhokÃsikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca Uttamo ca pavaro cÃti. 5. 4. 4. 7 (Nesajjika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 37. Pa¤cime bhikkhave nesajjikà katame pa¤ca: Mandattà momuhattà nesajjiko hoti. PÃpiccho icchÃpakato nesajjiko hoti. UmmÃdà cittakkhepà nesajjiko hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti nesajjiko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya nesajjiko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca nesajjikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ nesajjikÃnaæ yvÃyaæ nesajjiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, nesajjiko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ, nesajjikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanitamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ nesajjikÃnaæ yvÃyaæ nesajjiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya nesajjiko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ nesajjikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. 5. 4. 4. 8 (YathÃsanthatika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 38. Pa¤cime bhikkhave yathÃsanthatikà katame pa¤ca: Mandattà momuhattà yathÃsanthatiko hoti. PÃpiccho icchÃpakato yathÃsanthatiko hoti. UmmÃdà cittakkhepà yathÃsanthatiko hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti yathÃsanthatiko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya yathÃsanthatiko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca yathÃsanthatikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ yathÃsanthatikÃnaæ yvÃyaæ yathÃsanthatiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, yathÃsanthatiko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ, yathÃsanthatikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ yathÃsanthatikÃnaæ yvÃyaæ yathÃsanthatiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya yathÃsanthatiko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ yathÃsanthatikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. 5. 4. 4. 9 (EkÃsanika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 39. Pa¤cime bhikkhave ekÃsanikà katame pa¤ca: Mandattà momuhattà ekÃsaniko hoti. PÃpiccho icchÃpakato ekÃsaniko hoti. UmmÃdà cittakkhepà ekÃsaniko hoti. Vaïïitaæ buddhehi BuddhasÃvakehiti ekÃsaniko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya ekÃsaniko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca ekÃsanikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ ekÃsanikÃnaæ yvÃyaæ ekÃsaniko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, ekÃsaniko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ, ekÃsanikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ ekÃsanikÃnaæ yvÃyaæ ekÃsaniko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya ekÃsaniko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ ekÃsanikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. 5. 4. 4. 10 (KhalupacchÃbhattika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 40. Pa¤cime bhikkhave khalupacchÃbhattikà katame pa¤ca: Mandattà momuhattà khalupacchÃbhattiko hoti. PÃpiccho icchÃpakato khalupacchÃbhattiko hoti. UmmÃdà cittakkhepà khalupacchÃbhattiko hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti khalupacchÃbhattiko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya khalupacchÃbhattiko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca khalupacchÃbhattikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ khalupacchÃbhattikÃnaæ yvÃyaæ khalupacchÃbhattiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, khalupacchÃbhattiko hoti, ayaæ Imesaæ pa¤cannaæ, khalupacchÃbhattikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave, gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ khalupacchÃbhattikÃnaæ yvÃyaæ khalupacchÃbhattiko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya khalupacchÃbhattiko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ khalupacchÃbhattikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. [BJT Page 360] [\x 360/] 5. 4. 4. 11 (Pattapiï¬ika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 41. Pa¤cime bhikkhave pattapiï¬ikÃ. Katame pa¤ca: Mandattà momuhattà pattapiï¬iko hoti. PÃpiccho icchÃpakato pattapiï¬iko hoti. UmmÃdà cittakkhepà pattapiï¬iko hoti. Vaïïitaæ buddhehi buddhasÃvakehiti pattapiï¬iko hoti. Appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva1 nissÃya, pattapiï¬iko hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca pattapiï¬ikÃ. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ pattapiï¬ikÃnaæ yvÃyaæ pattapiï¬iko appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya, pattapiï¬iko hoti. Ayaæ imesaæ pa¤cannaæ pattapiï¬ikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyÃthÃpi bhikkhave gavà khÅraæ khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave imesaæ pa¤cannaæ pattapiï¬ikÃnaæ yvÃyaæ pattapiï¬iko [PTS Page 221] [\q 221/] appicchataæ yeva nissÃya, santuÂÂhiæ yeva nissÃyaya, sallekhaæ yeva nissÃya, pavivekaæ yeva nissÃya, idamaÂÂhitaæ yeva nissÃya pattapiï¬iko hoti, ayaæ imesaæ pa¤cannaæ pattapiï¬ikÃnaæ aggo ca seÂÂho ca mokkho ca uttamo ca pavaro cÃti. ùra¤¤akavaggo catuttho TassuddÃnaæ: ùra¤¤aæ paæsupiï¬aæ ca rukkhasusÃnena abbhokÃsikaæ Nesajjaæ santhataæ ekÃsanikaæ khalupacchÃpiï¬ikena cÃti. 2 1. Idamatthitaæ yeva machasaæ. 2. Ara¤¤aæ civaraæ rukkha susÃnaæ abbhokÃsikaæ Nesajjaæ satthataæ ekÃsanikaæ khalupacchÃpiï¬ikena cÃti machasaæ. [BJT Page 362] [\x 362/] 5. Soïavaggo 5. 4. 5. 1 (Soïa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 42. Pa¤cime bhikkhave porÃïà brÃhmaïadhammà etarahi sunakhesu sandissanti no brÃhmaïesu. Katame pa¤ca: Pubbe sudaæ bhikkhave brÃhmaïà brÃhmaïiæ yeva gacchanti, 1no abrÃhmaïiæ. Etarahi bhikkhave brÃhmaïà brÃhmaïimpi gacchanti. AbrÃhmaïimpi gacchanti. Etarahi bhikkhave sunakhà sunakhiæ yeva gacchanti, no asunakhiæ. Ayaæ bhikkhave paÂhamo porÃïo brÃhmaïadhammo etarahi sunakhesu sandissati, no brÃhmaïesu. Pubbe sudaæ bhikkhave brÃhmaïà brÃhmaïiæ utuniæ yeva gacchanti, no anutuniæ. Etarahi bhikkhave [PTS Page 222] [\q 222/] brÃhmaïà brÃhmaïiæ utunimpi gacchanti, anutunimpi gacchanti, etarahi bhikkhave sunakhà sunakhiæ utuniæ yeva gacchanti, no anutuniæ. Ayaæ bhikkhave dutiyo porÃïo brahmaïa dhammo etarahi sunakhesu sandissati, no brÃhmaïesu. Pubbe sudaæ bhikkhave brÃhmaïà brahmaïiæ neva kiïanti, 2 no vikkiïanti. 3Sampiyeneva saævÃsaæ saæsaggatthÃya4sampavattenti. Etarahi bhikkhave brÃhmaïà brÃhmaïiæ kiïantipi, vikkiïantipi. Sampiyenapi saævÃsaæ saæsaggatthÃya Sampavattenti. Asampiyenapi saævÃsaæ saæsaggatthÃya sampavattenti. Etarahi bhikkhave sunakhà sunakhiæ neva kiïanti, no vikkiïanti. Sampiyeneva saævÃsaæ saæsaggatthÃya sampavattenti. Ayaæ bhikkhave tatiyo porÃïo brÃhmaïadhammo etarahi sunakhesu sandissati, no brÃhmaïesu. Pubbe sudaæ bhikkhave brÃhmaïà sannidhiæ na karonti dhanassapi dha¤¤assapi rajatassapi jÃtarÆpassapi. Etarahi bhikkhave brÃhmaïà sannidhiæ karonti dhanassapi dha¤¤assapi rajatassapi jÃtarÆpassapi. Etarahi bhikkhave sunakhà sannidhiæ na karonti dhanassapi dha¤¤assapi rajatassapi jÃtarÆpassapi. Ayaæ bhikkhave catuttho porÃïo brÃhmaïadhammo etarahi sunakhesu sandissati, no brÃhmaïesu. Pubbe sudaæ bhikkhave brÃhmaïà sÃyaæ sÃyamÃsÃya, pÃto pÃtarÃsÃya bhikkhaæ pariyesanti. Etarahi bhikkhave brÃhmaïà yÃvadatthaæ udarÃvadehakaæ 5 bhu¤jitvà avasesaæ ÃdÃya pakkamanti. Etarahi bhikkhave sunakhà sÃyaæ sÃyamÃsÃya, pÃto pÃtarÃsÃya bhikkhaæ pariyesanti. Ayaæ bhikkhave pa¤camo porÃïo brÃhmaïadhammo etarahi sunakhesu sandissanti, no brÃhmaïesu. Ime kho bhikkhave pa¤ca porÃïà brÃhmaïadhammà etarahi sunakhesu sandissanti, no brÃhmaïesÆti. 1. BrÃhmaïiæ gacchanti syà 2. KÅïanti syà 3. VikkÅïanti syà 4. SaæbandhÃya machasaæ, syà 5. UdarÃvadehaæ machasaæ [BJT Page 364] [\x 364/] [PTS Page 223] [\q 223/] 5. 4. 5. 2 (Doïa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 43. Atha kho doïo brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho doïo brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: Sutaæ metaæ bho gotama: " na samaïo gotamo brÃhmaïe jiïïe vuddhe mahallake addhagate vayo anuppatte abhivÃdeti và paccuÂÂheti và Ãsanena và nimanteti"ti. Tayidaæ bho gotama tatheva, na hi bhavaæ gotamo brÃhmaïe jiïïe vuddhe mahallake addhagate vayo anuppatte abhivÃdeti và paccuÂÂheti và Ãsanena và nimantetÅti. Tayidaæ bho gotama na sampannamevÃti. (BhagavÃ:) "Tvampi no doïa, brÃhmaïo1 paÂijÃnÃsÅ?"Ti. Yaæ hi taæ bho gotama sammà vadamÃno vadeyya: "brÃhmaïo ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena, ajjhÃyako mantadharo, tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ, padako veyyÃkaraïo, lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo"ti mameva taæ bho gotama sammà vadamÃno vadeyya. Ahaæ hi bho gotama brÃhmaïo ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. AjjhÃyako mantadharo, tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ, padako veyyÃkaraïo, lokÃyata mahÃpurisalakkhaïesu anavayoti. 1. BrÃhmaïo'ti sÅmu [BJT Page 366] [\x 366/] Ye kho te doïa, brÃhmaïÃnaæ pubbakà [PTS Page 224] [\q 224/] isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro, yesa¤cidaæ etarahi brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samÅhitaæ tadanugÃyanti, tadanubhÃsanti, bhÃsitamanubhÃsanti, sajjhÃyitamanusajjhÃyanti, * vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ: aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggi aÇgÅraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu. TyÃssume pa¤ca brÃhmaïe pa¤¤Ãpenti: brahmasamaæ, devasamaæ, mariyÃdaæ, sambhinnamariyÃdaæ, brÃhmaïacaï¬Ãlaæ yeva pa¤camaæ. Tesaæ tvaæ doïa katamo?Ti. Na kho mayaæ bho gotama, ime pa¤ca brÃhmaïe jÃnÃma. Atha kho mayaæ brÃhmaïÃtveva jÃnÃma. SÃdhu me bhavaæ gotamo tathà dhammaæ desetu yathà ahaæ ime pa¤ca brÃhmaïe jÃneyyanti. Tena hi brÃhmaïa suïohi, sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhoti kho doïo brÃhmaïo bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: Katha¤ca doïa, brÃhmaïo brahmasamo hoti? Idha doïa brÃhmaïo ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. So aÂÂhacattÃÊÅsa vassÃni komÃrabrahmacariyaæ carati mante adhÅyamÃno aÂÂhacattÃÊÅsa vassÃni komÃrabrahmacariyaæ caritvà mante adhÅyitvà Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ pariyesati dhammeneva, no adhammena. Tattha ca doïa ko dhammo? [PTS Page 225] [\q 225/] neva kasiyÃ, na vaïijjÃya, na gorakkhena, na issatthena na rÃjaporisena na sippa¤¤atarena, kevalaæ bhikkhÃcariyÃya kapÃlaæ anatima¤¤amÃno. So Ãcariyassa Ãcariya dhanaæ niyyÃdetvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhÅ sabbattatÃya 1 sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. Karuïà sahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. Mudità sahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamaïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhÅ sabbattatÃya 1sabbÃvantaæ lokaæ upakkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena avyÃpajjhena pharitvà viharati. So ime cattÃro brahmavihÃre bhÃvetvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ brahmalokaæ uppajjati. Evaæ kho doïa brÃhmaïo brahmasamo hoti. 1. SabbatthatÃya sÅmu * 'SajjhÃyitamanusajjhÃyanti" ayaæ pÃÂho dÅghanikÃye na dissate. [BJT Page 368] [\x 368/] Kata¤ca doïa brÃhmaïo devasamo hoti? Idha doïa brÃhmaïo ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. So aÂÂhacattÃÊÅsa vassÃni komÃraæ brahmacariyaæ carati mante adhÅyamÃno. AÂÂhacattÃÊÅsa vassÃni komÃrabrahmacariyaæ caritvà mante adhÅyitvà Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ pariyesati dhammeneva no adhammena. Tattha ca doïa ko dhammo? Neva kasiyÃ, na vaïijjÃya, na gorakkhena, na issatthena, na rÃjaporisena, na sippa¤¤atarena, kevalaæ bhikkhÃcariyÃya [PTS Page 226] [\q 226/] kapÃlaæ anatima¤¤amÃno. So Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ nÅyÃdetvà dÃraæ pariyesati dhammeneva no adhammena. Tattha ca doïa ko dhammo? Neva kayena, na vikkayena, brÃhmaïiæ yeva udakÆpassaÂÂhaæ. So brÃhmaïiæ yeva gacchati. Na khattiyiæ. Na vessiæ, na suddiæ, na caï¬Ãliæ, na nesÃdiæ, na veïiæ, , na rathakÃriæ, na pukkusiæ gacchati. Na gabbhiniæ gacchati, na pÃyamÃnaæ gacchati, na anutuniæ gacchati. Kasmà ca doïa brÃhmaïo na gabbhiniæ gacchati: sace doïa brÃhmaïo gabhiniæ gacchati, atimÅÊhajo nÃma so hoti mÃïavako và mÃïavikà vÃ. Tasmà doïa brÃhmaïo na gabbhiniæ gacchati. Kasmà ca doïa brÃhmaïo na pÃyamÃnaæ gacchati: sace doïa brÃhmaïo pÃyamÃnaæ gacchati, asuci paÂipÅto nÃma so hoti mÃïavako và mÃïavikà vÃ. Tasmà doïa brÃhmaïo na pÃyamÃnaæ gacchati. Kasmà ca doïa brÃhmaïo na anutuniæ gacchati: sace doïa brÃhmaïo anutuniæ gacchati tassa sà hoti brÃhmaïÅ neva kÃmatthà na davatthà na ratatthÃ, pajatthÃva brÃhmaïassa brÃhmaïÅ hoti. So mithunaæ 1 uppÃdetvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So ime cattÃro jhÃne bhÃvetvà kÃyassa [PTS Page 227] [\q 227/] bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjati. Evaæ kho doïa brÃhmaïo devasamo hoti. 1. Methunaæ machasaæ [BJT Page 370] [\x 370/] Katha¤ca doïa, brÃhmaïo mariyÃdo hoti? Idha doïa brÃhmaïo ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. So aÂÂhacattÃÊÅsavassÃni komÃraæ brahmacariyaæ carati mante adhÅyamÃno. AÂÂhacattÃÊÅsa vassÃni komÃraæ brahmacariyaæ caritvà mante adhÅyitvà Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ pariyesati dhammeneva no adhammena. Tattha ca doïa ko dhammo? Neva kasiyÃ, na vaïijjÃya, na gorakkhena, na issatthena, na rÃjaporisena, na sippa¤¤atarena, kevalaæ bhikkhÃcariyÃya kapÃlaæ anatima¤¤amÃno. So Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ nÅyÃdetvà dÃraæ pariyesati dhammeneva no adhammena tattha ca doïa ko dhammo? Neva kayena, na vikkayena, brÃhmaïiæ yeva udakupassaÂÂhaæ. So brÃhmaïiæ yeva gacchati, na khattiyiæ, na vessiæ, na suddiæ na caï¬Ãliæ, na nesÃdiæ, na veïiæ, na rathakÃriæ, na pukkusÅæ gacchati. Na gabbhiniæ gacchati. Na pÃyamÃnaæ gacchati na anutuniæ gacchati. Kasmà ca doïa brÃhmaïo na gabbhiniæ gacchati? Sace doïa brÃhmaïo gabbhiniæ gacchati tassa sà hoti brÃhmaïÅ neva kÃmatthà na davatthà na ratatthÃ, pajatthÃva brÃhmaïassa brÃhmaïi hoti. So mithunaæ uppÃdetvà tameva puttassÃdaæ nikÃmayamÃno kuÂumbaæ ajjhÃvasati, na agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati yÃva porÃïÃnaæ brÃhmaïÃnaæ mariyÃdÃ, tattha tiÂÂhati, taæ na vÅtikkamati 'yÃva porÃïÃnaæ brÃhmaïÃnaæ mariyÃdo tattha brÃhmaïo Âhito taæ na vÅtikkamatÅ' ti kho doïa tasmà "brÃhmaïo mariyÃdo" ti vuccati. Evaæ kho doïa brÃhmaïo mariyÃdo hoti. Katha¤ca doïa, brÃhmaïo sambhinnamariyÃdo hoti? [PTS Page 228] [\q 228/] Idha doïa brÃhmaïo ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. So aÂÂhacattÃÊÅsa vassÃni komÃraæ brahmacariyaæ carati mante adhÅyamÃno. AÂÂhacattÃÊÅsa vassÃni komÃraæ brahmacariyaæ caritvà mante adhÅyitvà Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ pariyesati, dhammeneva no adhammena. Tattha ca doïa ko dhammo? Neva kasiyÃ, na vaïijjÃya, na gorakkhena, na issatthena, na rÃjaporisena, na sippa¤¤atarena, kevalaæ bhikkhÃcariyÃya kapÃlaæ anatima¤¤amÃno. So Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ nÅyÃdetvà dÃraæ pariyesati dhammena' pi adhammena' pi kayena ' pi vikkayena' pi brÃhmaïimpi udakÆpassaÂÂhaæ. So brÃhmaïimpi gacchati, khattiyimpi gacchati, vessimpi gacchati, suddimpi gacchati, caï¬Ãlimpi gacchati, nesÃdimpi gacchati, veïimpi gacchati, rathakÃrimpi gacchati, pukkusimpi gacchati, gabhinimpi gacchati, pÃyamÃnampi gacchati, utunimpi gacchati, anutunimpi gacchati, tassa sà hoti brÃhmaïi kÃmatthÃpi davatthÃpi ratatthÃpi. Na pajatthÃva1 brÃhmaïassa brÃhmaïÅ hoti. YÃva porÃïÃnaæ brahmaïÃnaæ 2 mariyÃdÃ, 3 tattha na tiÂÂhati, taæ vÅtikkamati. 'YÃva porÃïÃnaæ brÃhmaïÃnaæ mariyÃdÃ3 tattha brÃhmaïo na Âhito taæ vÅtikkamatÅ'ti kho doïa tasmà "brÃhmaïo sambhinnamariyÃdo" ti. Vuccati. . Evaæ kho doïa brÃhmaïo sambhinnamariyÃdo hoti. 1. PajatthÃpi sÅmu, machasaæ syà 2. Ettha brÃhamaïimapi'ti padaæ machasaæ sÅmu, potthakesu adhikaæ, 3. MariyÃdo machasaæ, syà [BJT Page 372] [\x 372/] Katha¤ca doïa, brÃhmaïo brÃhmaïa caï¬Ãlo hoti? Idha doïa brÃhmaïo ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugÃ, akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. So aÂÂhacattÃÊÅsa vassÃni [PTS Page 229] [\q 229/] komÃraæ brahmacariyaæ carati mante adhÅyamÃno. AÂÂhacattÃÊÅsa vassÃni komÃraæ brahmacariyaæ caritvà mante adhÅyitvà Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ pariyesati dhammena'pi adhammena'pi kasiyÃ'pi vaïijjÃya'pi gorakkhena' pi issatthena' pi rÃjaporisena' pi Sippa¤¤atarena'pi kevalampi bhikkhÃcariyÃya kapÃlaæ anatima¤¤amÃno. So Ãcariyassa Ãcariyadhanaæ nÅyÃdetvà dÃraæ pariyesati dhammena'pi adhammena'pi kayena'pi vikkayena'pi 1 udakupassaÂÂhaæ. So brÃhmaïimpi gacchati, khattiyimpi gacchati, vessimpi gacchati, suddimpi gacchati, caï¬Ãlimpi gacchati, nesÃdimpi gacchati, veïimpi gacchati rathakÃrimpi gacchati, pukkusimpi gacchati, Gabhinimpi gacchati, pÃyamÃnampi gacchati, utunimpi gacchati, anutunimpi gacchati tassa sà hoti brÃhmaïÅ kÃmatthÃpi davatthÃpi ratatthÃpi, na pajatthÃva2 brÃhmaïassa brÃhmaïÅ hoti. So sabbakammehi jÅvikaæ kappeti, kamenaæ brÃhmaïà evamÃhaæsu: "kasmà bhavaæ brÃhmaïo paÂijÃnamÃno sabbakammehi jÅvikaæ kappeti? Ti. So evamÃha: "seyyathÃpi bho aggi sucimpi dahati, asucimpi dahati na ca tena aggi upalippati, evameva kho bho sabbakammehi cepi brÃhmaïo jÅvikaæ kappeti, na ca tena brÃhmaïo upalippati" sabbakammehi jÅvikaæ kappetÅti kho doïa tasmà brÃhmaïo "brÃhmaïa caï¬Ãlo" ti vuccati. Evaæ kho doïa brÃhmaïo brÃhmaïacaï¬Ãlo hoti. Ye kho doïa brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro, yesya¤cidaæ etarahi brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samihitaæ tadanugÃyanti, tadanubhÃsanti, bhÃsitamanubhÃsanti, sajjhÃyitamanusajjhÃyanti, vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ: aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggi aÇgÅraso bhÃradvÃjo [PTS Page 230] [\q 230/] vÃseÂÂho kassapo bhagu. TyÃssume pa¤ca brÃhmaïe pa¤¤Ãpenti: brahmasamaæ, devasamaæ, mariyÃdaæ, samhinnamariyÃdaæ, brÃhmaïacaï¬Ãlaæyeva pa¤camaæ. Tesaæ tvaæ doïa katamo?Ti. Evaæ sante mayaæ bho gotama brÃhmaïacaï¬Ãlampi na purema. Abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và tela pajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ' ti. Evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca: upÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 1. Ettha "brÃhmaïimapÅ" ti padaæ machasaæ adhikaæ 2. PajatthÃpi sÅmu, machasaæ, syà [BJT Page 374] [\x 374/] 5. 4. 5. 3 (SaÇgÃravasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 44. Atha kho saÇgÃravo brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ vitisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho saÇgÃravo brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: Ko nu kho bho gotama hetu? Ko paccayo? YenekadÃ1 dÅgharattaæ sajjhÃyakatÃ'pi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. Ko pana bho gotama hetu? Ko paccayo? Yenekadà dÅgharattaæ asajjhÃyakatÃ' pi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ' ti. Yasmiæ brÃhmaïa, samaye kÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati kÃmarÃgaparetena, uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ sajjhÃyakatÃ' pi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa. Udapatto saæsaÂÂho lÃkhÃya và haÊiddiyà và nÅliyà và ma¤jiÂÂhÃya vÃ, tattha cakkhumà puriso [PTS Page 231] [\q 231/] sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ nappajÃneyya na passeyya, evameva kho brÃhmaïa, yasmiæ samaye kÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati kÃmarÃgaparetena, uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ sajjhÃyakatÃ' pi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. Puna ca paraæ brÃhmaïa, yasmiæ samaye vyÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati vyÃpÃdaparetena, uppannassa ca vyÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ sajjhÃyakatÃ' pi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa, udapatto agginà santatto ukkaÂÂhito2ussadakajÃto, 3tattha cakkhumà puriso sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ nappajÃneyya, na passeyya, evameva kho brÃhmaïa, yasmiæ samaye vyÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati vyÃpÃdaparetena, uppannassa ca vyÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ sajjhÃyakatÃ' pi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. 1. Yena kadÃci machasaæ 2. UkkaÂito sÅmu, ukkuÂito machasaæ, ukkuÂÂhito syà 3. UsuÂakajÃto machasaæ. [BJT Page 376] [\x 376/] Puna ca paraæ brÃhmaïa, yasmiæ samaye thÅnamiddhapariyuÂÂhitena cetasà viharati thÅnamiddhaparetena, uppannassa ca thÅnamiddhassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ [PTS Page 232] [\q 232/] nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ sajjhÃyakatÃ' pi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa, udapatto sevÃlapaïakapariyonaddho, tattha cakkhumà puriso sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ nappajÃneyya, Napasseyya, evameva kho brÃhmaïa, yasmiæ samaye thÅnamiddhapariyuÂÂhitena cetasà viharati thÅnamiddhaparetena, uppannassa ca thÅnamiddhassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ sajjhÃyakatÃ' pi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. Puna ca paraæ brÃhmaïa, yasmiæ samaye uddhaccakukkuccapariyuÂÂhitena cetasà viharati uddhaccakukkuccaparetena, uppannassa ca uddhaccakukkuccassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ sajjhÃyakatÃ' pi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa, udapatto vÃterito calito bhanto ÆmijÃto, tattha cakkhumà puriso sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ nappajÃneyya, na passeyya, evameva kho brÃhmaïa, yasmiæ samaye uddhaccakukkuccapariyuÂÂhitena cetasà viharati uddhaccakukkuccaparetena, uppannassa ca uddhaccakukkuccassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ [PTS Page 233] [\q 233/] sajjhÃyakatÃpi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. Puna ca paraæ brÃhmaïa, yasmiæ samaye vicikicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharati vicikicchÃparetena, uppannassa ca vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ sajjhÃyakatÃ' pi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa, udapatto Ãvilo luÊito kalalÅbhuto andhakÃre nikkhitto, tattha cakkhumà puriso sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ nappajÃneyya, napasseyya, evameva kho brÃhmaïa, yasmiæ samaye vicikicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharati vicikicchÃparetena, uppannassa ca vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, na passati. DÅgharattaæ sajjhÃyakatÃpi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. [BJT Page 378] [\x 378/] Yasmi¤ca kho brÃhmaïa, samaye na kÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati na kÃmarÃgaparetena, uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Passati ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Passati. DÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa udapatto asaæsaÂÂho lÃkhÃya và haÊiddiyà và nÅliyà và [PTS Page 234] [\q 234/] ma¤jiÂÂhÃya vÃ, tattha cakkhumà puriso sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ pajÃneyya passeyya, evameva kho brÃhmaïa yasmiæ samaye na kÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati na kÃmarÃgaparetena, uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. DÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ. Puna ca paraæ brÃhmaïa, samaye na vyÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati na vyÃpÃdaparetena, uppannassa ca vyÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Passati ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Passati. DÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa, udapatto agginà asantatto anukkaÂÂhito1 anussadakajÃto, 2 tattha cakkhumà puriso sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ pajÃneyya passeyya, evameva kho brÃhmaïa, yasmiæ samaye na vyÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati na vyÃpÃdaparetena, uppannassa ca vyÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. DÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ. Puna ca paraæ brÃhmaïa, yasmiæ samaye na thÅnamiddhapariyuÂÂhitena cetasà viharati thÅnamiddhaparetena, uppannassa ca thÅnamiddhassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. DÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi pi mantà paÂibhanti, [PTS Page 235] [\q 235/] pageva sajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa, udapatto na sevÃlapaïakapariyonaddho, tattha cakkhumà puriso sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ pajÃneyya, passeyya, evameva kho brÃhmaïa, yasmiæ samaye na thÅnamiddhapariyuÂÂhitena cetasà viharati thÅnamiddhaparetena, uppannassa ca thÅnamiddhassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. DÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ. 1. Anukkucito machasaæ, anukkaÂhito sÅmu 2. AnusumakajÃto machasaæ. . [BJT Page 380] [\x 380/] Puna ca paraæ brÃhmaïa, yasmiæ samaye na uddhaccakukkuccapariyuÂÂhitena, cetasà viharati uddhaccakukkuccaparetena, uppannassa ca uddhaccakukkuccassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. DÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa, udapatto na vÃterito na calito na bhanto na ÆmijÃto, tattha cakkhumà puriso sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ pajÃneyya, passeyya, evameva kho brÃhmaïa, yasmiæ samaye na uddhaccakukkuccapariyuÂÂhitena cetasà viharati na uddhaccakukkucca paretena, uppannassa ca uddhaccakukkuccassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. DÅgharattaæ AsajjhÃyakatÃpi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ. Puna ca paraæ brÃhmaïa, yasmiæ samaye na vicikicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharati na vicikicchÃparetena, uppannÃya ca vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ [PTS Page 236] [\q 236/] pajÃnÃti. Attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati dÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa, udapatto accho vippasanno anÃvilo Ãloke nikkhitto, tattha cakkhumà puriso sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno yathÃbhÆtaæ pajÃneyya, passeyya, evameva kho brÃhmaïa, yasmiæ samaye na vicikicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharati na vicikicchà paretena, uppannÃya ca vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, attatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Paratthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. Ubhayatthampi tasmiæ samaye yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, passati. DÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi mantà paÂibhanti, pageva sajjhÃyakatÃ. Ayaæ kho brÃhmaïa hetu, ayaæ paccayo, yenekadà dÅgharattaæ sajjhÃyakatÃpi mantà nappaÂibhanti, pageva asajjhÃyakatÃ. Ayaæ pana brÃhmaïa hetu ayaæ paccayo, yenekadÃ1 dÅgharattaæ asajjhÃyakatÃpi mantà paÂihanti, pageva sajjhÃyakatÃti. Abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ"ti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 1. Yena kadÃci machasaæ [BJT Page 382] [\x 382/] 5. 4. 5. 4 (KÃraïapÃli suttaæ) 45. Ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena kÃraïapÃlÅ brÃhmaïo licchavÅnaæ kammantaæ kÃreti. Addasà kho kÃraïapÃlÅ brÃhmaïo piÇgiyÃniæ brÃhmaïaæ dÆratova [PTS Page 237] [\q 237/] Ãgacchantaæ. DisvÃna1 piÇgiyÃniæ brÃhmaïaæ etadavoca: Handa kuto nu bhavaæ piÇgiyÃnÅ Ãgacchati divÃdivassÃti. Itohaæ bho ÃgacchÃmi, samaïassa gotamassa santikÃti. Taæ kiæ ma¤¤ati bhavaæ piÇgiyÃnÅ samaïassa gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ, paï¬ito ma¤¤eti? Ko cà haæ bho, ko ca samaïassa gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ jÃnissÃmi. Sopi nÆnassa tÃdisova yo samaïassa gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ jÃneyyÃti. UÊÃrÃya khalu bhavaæ piÇgiyÃnÅ samaïaæ gotamaæ pasaæsÃya pasaæsatÅti. Ko cÃhaæ bho, ko ca samaïaæ gotamaæ pasaæsissÃmi, pasattha pasatthova2 so bhavaæ gotamo seÂÂho devamanussÃnanti. Kiæ pana bhavaæ piÇgiyÃnÅ atthavasaæ sampassamÃno samaïe gotame evaæ abhippasanno?Ti. SeyyathÃpi bho puriso aggarasaparititto na a¤¤esaæ hÅnÃnaæ rasÃnaæ piheti, evameva kho bho, yato yato tassa bhoto gotamassa dhammaæ suïÃti: yadi suttaso yadi geyyaso yadi veyyÃkaraïaso yadi abbhÆtadhammaso, tato tato na a¤¤esaæ puthusamaïa brÃhmaïappavÃdÃnaæ piheti. (1) SeyyathÃpi bho puriso jighacchÃdubbalyapareto madhupiï¬ikaæ adhigaccheyya, so yato yato sÃyetha, labhateva sÃdhurasaæ asecanakaæ, evameva kho bho, yato yato tassa bhoto gotamassa dhammaæ suïÃti. Yadi suttaso yadi geyyaso yadi veyyÃkaraïaso yadi abbhÆtadhammaso, tato tato labhateva attamanataæ, labhati cetaso pasÃdaæ. (2) SeyyathÃpi bho puriso candanaghaÂikaæ adhigaccheyya haricandanassa và lohitacandanassa vÃ, so yato yato ghÃyetha, yadi mÆlato yadi majjhato yadi aggato, adhigacchateva surabhigandhaæ asecanakaæ, evameva kho bho, yato yato tassa bhoto gotamassa dhammaæ suïÃti. Yadi suttaso yadi geyyaso yadi veyyÃkaraïaso yadi abbhÆtadhammaso, tato tato adhigacchati pÃmojjaæ, adhigacchati somanassaæ. (3) SeyyathÃpi bho puriso ÃbÃdhiko dukkhito bÃÊhagilÃno, tassa kusalo bhisakko ÂhÃnaso ÃbÃdhaæ nÅhareyya, evameva kho bho, yato yato tassa bhoto gotamassa dhammaæ suïÃti: yadi suttaso yadi geyyaso yadi veyyÃkaraïaso yadi abbhÆtadhammaso, tato tato sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà abbhatthaæ gacchanti. (4) 1. Disvà machasaæ 2. Pasatthapapasatthova machasaæ [BJT Page 384] [\x 384/] SeyyathÃpi bho pokkharaïi acchodakà sÃtodakà sÅtodakà setakà supatitthà ramaïÅyÃ, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito, so taæ pokkharaïaæ ogÃhetvà nahÃtvà ca1 pÅtvà ca2sabbadarathakilamathapariÊÃhaæ paÂippassambheyya. Evameva kho bho, yato yato tassa bhoto gotamassa dhammaæ suïÃti yadi suttaso yadi geyyaso yadi veyyÃkaraïaso yadi abbhÆtadhammaso, tato tato sabbadarathakilamathapariÊÃhà paÂippassambhantÅ'ti. (5) Evaæ vutte kÃraïapÃlÅ brÃhmaïo uÂÂhÃyÃsanà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà dakkhiïajÃïumaï¬alaæ paÂhaviyaæ nihantvà yena bhagavà tena¤jaliæ païÃmetvà tikkhattuæ udÃnaæ udÃnesi: "namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassÃ"ti. Abhikkantaæ bho piÇgiyÃnÅ, abhikkantaæ bho piÇgiyÃnÅ. SeyyathÃpi bho piÇgiyÃnÅ, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆlhassa và maggaæ Ãcikkheyya, [PTS Page 239] [\q 239/] andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ' ti, evamevaæ bhotà piÇgiyÃninà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito, esÃhaæ bho piÇgiyÃnÅ taæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi, dhammaæ ca bhikkhusaægha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ piÇgiyÃnÅ dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 5. 4. 5. 5 (PiÇgiyÃnÅ suttaæ) 46. Ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati, mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena pa¤camattÃni licchavÅsatÃni bhagavantaæ payirupÃsanti. Appekacce licchavÅ nÅlà honti nÅlavaïïà nÅlavatthà nÅlÃlaÇkÃrÃ. Appekacce licchavÅ pÅtà honti pÅtavaïïà pÅtavatthà pÅtÃlaÇkÃrÃ. Appekacce licchavÅ lohitakà honti lohitakavaïïà lohitakavatthà lohitakÃlaÇkÃrÃ. Appekacce licchavÅ odÃtà honti odÃtavaïïà odÃtavatthà odÃtÃlaÇkÃrÃ. TyÃssudaæ bhagavà atirocati vaïïena ce va yasasà ca. Atha kho piÇgiyÃnÅ brÃhmaïo uÂÂhÃyÃsanà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yena bhagavà tena¤jaliæ païÃmetvà bhagavantaæ etadavoca: paÂibhÃti maæ bhagavÃ, paÂibhÃti maæ sugatÃti. 1. NhÃtvà ca machasaæ 2. Pivitvà ca machasaæ [BJT Page 386] [\x 386/] Atha kho piÇgiyÃnÅ brÃhmaïo bhagavato sammukhà sÃruppÃya gÃthÃya abhitthavi: 99. Padumaæ 1 yathà kokanadaæ 2 sugandhaæ PÃto siyà phullamavÅtagandhaæ, AÇgÅrasaæ passa virocamÃnaæ TapantamÃdiccamivantalikkheti. Atha kho te licchavÅ pa¤cahi uttarÃsaÇgasatehi piÇgiyÃniæ brÃhmaïaæ acchÃdesuæ. Atha kho piÇgiyÃnÅ brÃhmaïo tehi pa¤cahi uttarÃsaÇgasatehi bhagavantaæ acchÃdesi. [PTS Page 240] [\q 240/] Atha kho bhagavà te licchavÅ etadavoca: Pa¤cannaæ licchavÅ, ratanÃnaæ pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Katamesaæ pa¤cannaæ: TathÃgatassa arahato sammà sambuddhassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. TathÃgatappaveditassa dhammavinayassa desetà puggalo dullabho lokasmiæ. TathÃgatappaveditassa dhammavinayassa desitassa vi¤¤Ãtà puggalo dullabho lokasmiæ. TathÃgatappaveditassa dhammavinayassa desitassa vi¤¤atà dhammÃnudhammapaÂipanno puggalo dullabho lokasmiæ. Kata¤¤Æ katavedÅ puggalo dullabho lokasmiæ. Imesaæ kho licchavÅ pa¤cannaæ ratanÃnaæ pÃtubhÃvo dullabho lokasminti. 5. 4. 5. 6 (MahÃsupina suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 46. TathÃgatassa bhikkhave, arahato sammà sambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato pa¤ca mahÃsupinà pÃturahesuæ. Katame pa¤ca. TathÃgatassa bhikkhave, arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato ayaæ mahÃpaÂhavi mahÃsayanaæ ahosi. Himavà pabbatarÃjà bimbohanaæ 3ahosi. Puratthime samudde vÃmo hattho ohito ahosi. Pacchime samudde dakkhiïo hattho ohito ahosi. Dakkhiïe samudde ubho pÃdà ohità ahesuæ. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhÅsattasseva sato ayaæ paÂhamo mahÃsupino pÃturahosi. Puna ca paraæ bhikkhave tathÃgatassa arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato tiriyà nÃma tiïajÃti nÃbhiyà uggantvà nabhaæ Ãhacca Âhità ahosi. TathÃgatassa [PTS Page 241] [\q 241/] bhikkhave, arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato ayaæ dutiyo mahÃsupino pÃturahosi. Puna ca paraæ bhikkhave tathÃgatassa arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato setà kimÅ kaïhasÅsà pÃdehi ussakkitvà yÃva jÃïumaï¬alaæ paÂicchÃdesuæ. TathÃgatassa bhikkhave, arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato ayaæ tatiyo mahÃsupino pÃturahosi. 1. Padamaæ syà 2. Kokanudaæ syà 3. Bibbohanaæ machasaæ. [BJT Page 388] [\x 388/] Puna ca paraæ bhikkhave tathÃgatassa arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato cattÃro sakuïà nÃnÃvaïïà catÆhi disÃhi Ãgantvà pÃdamÆle nipatitvà sabbasetà sampajjiæsu. TathÃgatassa bhikkhave, arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato ayaæ catuttho mahÃsupino pÃturahosi. Puna ca paraæ bhikkhave tathÃgatassa arahaæ sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddho bodhisattova samÃno mahato mÅÊhapabbatassa uparÆparicaÇkamati alippamÃno 1 mÅÊhena. TathÃgatassa bhikkhave, arahato sammÃsambuddhassa Pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato ayaæ pa¤camo mahÃsupino pÃturahosi. Yampi bhikkhave, tathÃgatassa arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato ayaæ mahÃpaÂhavÅ mahÃsayanaæ ahosi, himavà pabbatarÃjà bimbohanaæ ahosi, puratthime samudde vÃmo hattho ohito ahosi, pacchime samudde dakkhiïe hattho ohito ahosi, dakkhiïe samudde ubho pÃdà ohità ahesuæ, tathÃgatena bhikkhave, arahatà sammÃsambuddhena anuttarà sammÃsambodhi abhisambuddhÃ, tassà abhisambodhÃya ayaæ paÂhamo mahÃsupino pÃturahosi. [PTS Page 242] [\q 242/] Yampi bhikkhave, tathÃgatassa arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato tiriyà nÃma tiïa jÃti nÃbhiyà uggantvà nabhaæ Ãhacca Âhità ahosi, tathÃgatena bhikkhave, arahatà sammÃsambuddhena ariyo aÂÂhaÇgiko maggo abhisambujjhitvà yÃva devamanussehi suppakÃsito, tassa abhisambodhÃya ayaæ Dutiyo mahÃsupino pÃturahosi. Yampi bhikkhave, tathÃgatassa arahato sammà sambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato setà kimÅ kaïhasÅsà pÃdehi ussakkitvà yÃva jÃïumaï¬alà paÂicchÃdesuæ, bahÆ bhikkhave, gihÅ odÃtavasanà tathÃgataæ pÃïupetaæ saraïaæ gatÃ, tassa abhisambodhÃya ayaæ tatiyo mahÃsupino pÃturahosi. Yampi bhikkhave, tathÃgatassa arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato cattÃro sakuïà nÃnÃvaïïà catÆhi disÃhi Ãgantvà pÃdamÆle nipatitvà sabbasetà sampajjiæsu, cattÃro me bhikkhave, vaïïÃ: khattiyà brÃhmaïà vessà suddÃ, te tathÃgatappavedite dhammavinaye agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitvà anuttaraæ vimuttiæ sacchikaronti, tassa abhisambodhÃya ayaæ catuttho mahÃsupino pÃturahosi. 1. AlimpamÃno sabbattha. [BJT Page 390] [\x 390/] Yampi bhikkhave, tathÃgatassa arahaæ sammÃsambuddho pubbeva sambodhà anabhisambuddho bodhisattova samÃno mahato mÅÊhapabbatassa uparÆpari caÇkamati alippamÃno mÅÊhena, lÃbhi bhikkhave, tathÃgatassa Civarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnappaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ, tattha ca tathÃgato agathito1amucchito anajjhopanno ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati, tassa AbhisambodhÃya ayaæ pa¤camo mahà supino pÃturahosi. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato ime pa¤ca mahà supinà pÃturahesunti. [PTS Page 243] [\q 243/] 5. 4. 5. 7 (VassantarÃyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 47. Pa¤cime bhikkhave, vassassa antarÃyÃ, yaæ nemittà na jÃnanti, yattha nemittÃnaæ cakkhuæ na kamati. 2 Katame pa¤ca: Upari bhikkhave, ÃkÃse tejodhÃtu pakuppati, tena uppannà meghà paÂivigacchanti. Ayaæ bhikkhave, paÂhamo vassassa antarÃyo yaæ nemittà na jÃnanti, yattha nemittÃnaæ cakkhuæ na kamati. Puna ca paraæ bhikkhave, upari ÃkÃse vÃyodhÃtu pakuppati tena uppannà meghà paÂivigacchanti. Ayaæ bhikkhave, dutiyo vassassa antarÃyo, yaæ nemittà na jÃnanti, yattha nemittÃnaæ cakkhuæ na kamati. Puna ca paraæ bhikkhave, rÃhu asurindo pÃïinà udakaæ sampaÂicchitvà 3mahÃsamudde cha¬¬eti. Ayaæ bhikkhave, tatiyo vassassa antarÃyo, yaæ nemittà na jÃnanti, yattha nemittÃnaæ cakkhuæ na kamati. Puna ca paraæ bhikkhave, vassavalÃhakà devà pamattà honti. Ayaæ bhikkhave, catuttho vassassa antarÃyo, yaæ nemittà na jÃnanti, yattha nemittÃnaæ cakkhuæ na kamati. Puna ca paraæ bhikkhave, manussà adhammikà honti. Ayaæ bhikkhave, pa¤camo vassassa antarÃyo, yaæ nemittà na jÃnanti, yattha nemittÃnaæ cakkhuæ na kamati. Ime kho bhikkhave, pa¤ca vassassa antarÃyÃ, yaæ nemittà na jÃnanti, yattha nemittÃnaæ cakkhuæ na kamatÅti. 1. Agadhito syÃ, [PTS 2.] Cakkhu nakkhamati sÅmu, cakkhu na kamati machasaæ, Cakkhuæ nakkamati syÃ, 3. PaÂicchitvà sÅmu. . [BJT Page 392] [\x 392/] 5. 4. 5. 8 (SubhÃsitavÃcà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 48. Pa¤cahi bhikkhave, aÇgehi samannÃgatà vÃcà subhÃsità hoti, no dubbhÃsitÃ, anavajjà ca ananuvajjà ca vi¤¤Ænaæ. Katamehi pa¤cahi: [PTS Page 244] [\q 244/] KÃlena ca bhÃsità hoti. Saccà ca bhÃsità hoti, saïhà ca bhÃsità hoti, atthasaæhità ca bhÃsità hoti, mettacittena ca bhÃsità hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi aÇgehi samannÃgatà vÃcà subhÃsità hoti no dubbhÃsitÃ, anavajjà ca ananuvajjà ca vi¤¤Ænanti. 5. 4. 5. 9 (Kulasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 49. Yasmiæ bhikkhave, samaye sÅlavanto pabbajità kulaæ 1upasaÇkamanti, tattha manussà pa¤cahi ÂhÃnehi bahuæ pu¤¤aæ pasavanti. Katamehi pa¤cahi: Yasmiæ bhikkhave, samaye sÅlavante pabbajite kulaæ upasaÇkamante manussà disvà cittÃni pasÃdenti, 2 saggasaævattanikaæ bhikkhave, taæ kulaæ tasmiæ samaye paÂipadaæ paÂipannaæ hoti. Yasmiæ bhikkhave, samaye sÅlavante pabbajite kulaæ upasaÇkamante manussà paccuÂÂhenti, abhivÃdenti, Ãsanaæ denti, uccÃkulÅnasaævattanikaæ bhikkhave, taæ kulaæ tasmiæ samaye paÂipadaæ paÂipannaæ hoti. Yasmiæ bhikkhave, samaye sÅlavante pabbajite kulaæ upasaÇkamante manussà maccheramalaæ paÂivinodenti, 3 mahesakkhasaævattanikaæ bhikkhave, taæ kulaæ tasmiæ samaye paÂipadaæ paÂipannaæ hoti. Yasmiæ bhikkhave, samaye sÅlavante pabbajite kulaæ upasaÇkamante manussà yathÃsatti yathÃbalaæ saævibhajanti, mahÃbhogasaævattanikaæ bhikkhave, taæ kulaæ tasmiæ samaye paÂipadaæ paÂipannaæ hoti. Yasmiæ bhikkhave, samaye sÅlavante pabbajite kulaæ upasaÇkamante manussà paripucchanti, paripa¤hanti, dhammaæ suïanti, mahà pa¤¤asaævattanikaæ bhikkhave, taæ kulaæ tasmiæ samaye paÂipadaæ paÂipannaæ hoti. [PTS Page 245] [\q 245/] Yasmiæ bhikkhave, samaye sÅlavante pabbajite kulaæ upasaÇkamanti, tattha manussà imehi pa¤cahi ÂhÃnehi bahuæ pu¤¤aæ pasavantÅti. 1. SÅlavante kulaæ machasaæ 2. PasÅdanti syà 3. PaÂivinenti machasaæ [BJT Page 394] [\x 394/] 5. 4. 5. 10 (NissÃraïÅya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 50. Pa¤cimà bhikkhave, nissÃraïÅyÃ1 dhÃtuyo. Katamà pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhuno kÃme manasikaroto kÃmesu cittaæ na pakkhandati. NappasÅdati, na saætiÂÂhati, na vimuccati. Nekkhammaæ kho panassa manasikaroto nekkhamme cittaæ pakkhandati, pasÅdati, santiÂÂhati. Vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ2 subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ suvisaæyuttaæ kÃmehi. Ye ca kÃmapaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, mutto so tehi. Na so taæ vedanaæ vediyati. IdamakkhÃtaæ kÃmÃnaæ nissaraïaæ. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhuno vyÃpÃdaæ manasikaroto vyÃpÃde cittaæ na pakkhandati, nappasÅdati, na santiÂÂhati, na vimuccati. AvyÃpÃdaæ kho panassa manasikaroto avyÃpÃde cittaæ pakkhandati, pasÅdati, santiÂÂhati, vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ2 subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ suvisaæyuttaæ vyÃpÃdena. Ye ca vyÃpÃdapaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, mutto so tehi. Na so taæ vedanaæ vediyati. IdamakkhÃtaæ vyÃpÃdassa nissaraïaæ. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhuno vihesaæ manasikaroto vihesÃya cittaæ na pakkhandati, nappasÅdati, na santiÂÂhati, na vimuccati. Avihesaæ kho panassa manasikaroto avihesÃya cittaæ pakkhandati, pasÅdati, santiÂÂhati, vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ suvisaæyuttaæ vihesÃya. Ye ca vihesÃpaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, mutto so tehi. Na so taæ vedanaæ vediyati. IdamakkhÃtaæ vihesÃya nissaraïaæ. [PTS Page 246] [\q 246/] Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhuno rÆpaæ manasikaroto rÆpe cittaæ na Pakkhandati, nappasÅdati, na santiÂÂhati, na vimuccati. ArÆpaæ kho panassa manasikaroto arÆpe cittaæ pakkhandati, pasÅdati, santiÂÂhati, vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ suvisaæyuttaæ rÆpehi. Ye ca RÆpapaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, mutto so tehi. Na so taæ vedanaæ vediyati. IdamakkhÃtaæ rÆpÃnaæ nissaraïaæ. 1. Nissaraïiyà [PTS 2.] Sukataæ [PTS] [BJT Page 396] [\x 396/] Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhuno sakkÃyaæ manasikaroto sakkÃye cittaæ na pakkhandati, nappasÅdati, na santiÂÂhati, na vimuccati. SakkÃyanirodhaæ kho panassa manasikaroto sakkÃyanirodhe cittaæ pakkhandati, pasÅdati, santiÂÂhati, vimuccati. Tassa taæ cittaæ sugataæ subhÃvitaæ suvuÂÂhitaæ suvimuttaæ suvisaæyuttaæ sakkÃyena. Ye ca sakkÃyapaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, mutto so tehi. Na so taæ vedanaæ vediyati. IdamakkhÃtaæ sakkÃyassa nissaraïaæ. Tassa kÃmanandipi nÃnuseti, vyÃpÃdanandipi nÃnuseti, vihesÃnandipi nÃnuseti, rÆpanandipi nÃnuseti, sakkÃyanandipi nÃnuseti. So kÃmanandiyÃpi ananusayÃ, vyÃpÃdanandiyÃpi ananusayà vihesà nandiyÃpi ananusayÃ, rÆpanandiyÃpi ananusayÃ, sakkÃyanandiyÃpi ananusayÃ. Ayaæ vuccati bhikkhave, bhikkhu niranusayo acchecchi taïhaæ, vÃvattayi 1 saæyojanaæ, sammà mÃnÃbhisamayà antamakÃsi dukkhassa. Imà kho bhikkhave, pa¤ca nissÃraïÅyà dhÃtuyoti. Soïavaggo pa¤camo [PTS Page 247] [\q 247/] TassuddÃnaæ: Soïo doïo saÇgÃravo kÃraïapÃlÅ ca piÇgiyÃnÅ. Supinà ca vassà vÃcà kulaæ nissÃraïÅyena cÃti. Catuttho païïÃsako samatto. 1. Vivattayi machasaæ, vivaÂÂayi syÃ, [BJT Page 398] [\x 398/] Pa¤camapaïïÃsakaæ 1. Kimbilavaggo 5. 5. 1. 1 (Kimbilasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. Ekaæ samayaæ bhagavà kimbilÃyaæ 1 viharati, niceluvane. 2Atha kho Ãyasmà kimbilo3 yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà kimbilo3 bhagavantaæ etadavoca: 'Ko nu kho bhante hetu ko paccayo, yena tathÃgate parinibbute saddhammo na ciraÂÂhitiko hotÅti'. Idha kimbila, 4 tathÃgate parinibbute bhikkhu bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo satthari agÃravà viharanti appatissÃ. Dhamme agÃravà viharanti appatissÃ, saÇghe agÃravà viharanti AppatissÃ, sikkhÃya agÃravà viharanti appatissÃ, a¤¤ama¤¤aæ agÃravà viharanti appatissÃ. Ayaæ kho kimbila, hetu ayaæ paccayo, yena tathÃgate parinibbute saddhammo na ciraÂÂhitiko hotÅti. Ko pana bhante, hetu ko paccayo, yena tathÃgate parinibbute saddhammo ciraÂÂhitiko hotÅti. Idha kimbila, tathÃgate parinibbute bhikkhu bhikkhuniyo upÃsakà upÃsikÃyo satthari sagÃravà viharanti sappatissÃ. Dhamme sagÃravà viharanti sappatissÃ, saÇghe sagÃravà viharanti sappatissÃ, sikkhÃya sagÃravà viharanti sappatissÃ, A¤¤ama¤¤aæ sagÃravà viharanti sappatissÃ. Ayaæ kho kimbila, hetu ayaæ paccayo, yena tathÃgate parinibbute saddhammo ciraÂÂhitiko hotÅ'ti. [PTS Page 248] [\q 248/] 5. 5. 1. 2 (Dhammasavaïa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 2. Pa¤cime bhikkhave, Ãnisaæsà dhammasavaïe. Katame pa¤ca: Assutaæ suïÃti, sutaæ pariyodapeti, kaÇkhaæ vitarati, diÂÂhiæ ujuæ karoti, cittamassa pasÅdati. Ime kho bhikkhave, pa¤ca Ãnisaæsà dhammasavaïeti. 1. KimilÃyaæ machasaæ, syÃ, 2. Veluvane machasaæ syà 3. Kimilo machasaæ 4. Kimila machasaæ [BJT Page 400] [\x 400/] 5. 5. 1. 3 (ùjÃnÅyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 3. Pa¤cahi bhikkhave, aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti, rÃjabhoggo, ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi pa¤cahi: Ajjavena, javena, maddavena, khantiyÃ, soraccena. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti, rÃjabhoggo, ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Kamehi pa¤cahi: Ajjavena, javena, maddavena, khantiyÃ, soraccena. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 5. 5. 1. 4 (Balasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 4. Pa¤cimÃni bhikkhave, balÃni. KatamÃni pa¤ca: SaddhÃbalaæ, hiribalaæ, ottappabalaæ, viriyabalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. ImÃni kho bhikkhave, pa¤ca balÃnÅti. 5. 5. 1. 5 (Cetokhilasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 5. Pa¤cime bhikkhave, cetokhilÃ. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave, bhikkhu satthari kaÇkhati vicikicchati [PTS Page 249] [\q 249/] nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so bhikkhave, bhikkhu satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ paÂhamo cetokhilo. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu dhamme kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so bhikkhave, bhikkhu dhamme kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ dutiyo cetokhilo. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu saÇghe kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so bhikkhave, bha bhikkhu saÇghe kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ tatiyo cetokhilo. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, yo so bhikkhave bhikkhu sikkhÃya kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtacÃcaya padhÃnÃya, ayaæ catuttho cetokhilo. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabrahmacÃrÅsu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khilajÃto, yo so bhikkhave, bhikkhu sabrahmacÃrÅsu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khilajÃto, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ pa¤camo cetokhilo. Ime kho bhikkhave, pa¤ca cetokhilÃti. [BJT Page 402] [\x 402/] 5. 5. 1. 6 (Vinibandhasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 6. Pa¤cime bhikkhave, cetaso vinibandhà katame pa¤ca: Idha bhikkhave, bhikkhu kÃmesu1 avigatarÃgo2 hoti, avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so bhikkhave, bhikkhu kÃmesu avigatarÃgo hoti, avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ paÂhamo cetaso vinibandho. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu kÃye avigatarÃgo hoti, avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so bhikkhave, bhikkhu kÃye avigatarÃgo hoti, avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ dutiyo cetaso vinibandho. Puna ca paraæ bhikkhave, bhikkhu rÆpe avigatarÃgo hoti, avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so bhikkhave, bhikkhu rÆpe avigatarÃgo hoti, avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ tatiyo cetaso vinibandho. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃvadatthaæ udarÃvadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharati yo so bhikkhave, bhikkhu yÃvadatthaæ udarÃvadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharati, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ catuttho cetaso vinibandho. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati: ' iminÃhaæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro vÃ'ti yo so bhikkhave, bhikkhu a¤¤ataraæ devanikÃyaæ [PTS Page 250] [\q 250/] païidhÃya brahmacariyaæ carati. ' IminÃhaæ sÅlena và vatena và tapenavà brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro và 'ti tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya. Yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, ayaæ pa¤camo cetaso vinibandho. Ime kho bhikkhave, pa¤ca cetaso vinibandhÃti. 5. 5. 1. 7 (YÃgusuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 7. Pa¤cime bhikkhave, Ãnisaæsà yÃguyÃ. Katame pa¤ca: Khudaæ paÂihanti, 5 pipÃsaæ paÂivineti. VÃtaæ anulometi, vatthiæ sodheti, ÃmÃvasesaæ pÃceti. Ime kho bhikkhave, pa¤ca Ãnisaæsà yÃguyÃti. 5. 5. 1. 8 (DantakaÂÂhasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 8. Pa¤cime bhikkhave, ÃdÅnavà dantakaÂÂhassa akhÃdane. Katame pa¤ca: Acakkhussaæ, mukhaæ duggandhaæ hoti, rasaharaïiyo na visujjhantÅ, Pittaæ semhaæ bhattaæ pariyonandhati, bhattamassa nacchÃdeti. Ime kho bhikkhave, pa¤ca Ãdinavà dantakaÂÂhassa akhÃdano. 1. KÃme syà 2. AvÅtarÃgo machasaæ, syÃ, kÃme avÅtarÃgo syà 3. UdarÃvadehaæ sÅmu 4. Phassasukhaæ sÅmu 5. Khuddaæ paÂibhanti machasaæ, syà [BJT Page 404] [\x 404/] Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà dantakaÂÂhassa khÃdane. Katame pa¤ca: Cakkhussaæ, mukhaæ na duggandhaæ hoti, rasaharaïiyo visujjhanti, pittaæ semhaæ bhattaæ na pariyonandhati, bhattamassa chÃdeti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà dantakaÂÂhassa khÃdaneti. [PTS Page 251] [\q 251/] 5. 5. 1. 9 (GÅtassarasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 9. Pa¤cime bhikkhave Ãdinavà Ãyatakena gÅtassarena dhammaæ bhaïantassa. Katame pa¤ca: AttanÃpi tasmiæ sare sÃrajjati, parepi tasmiæ sare sÃrajjanti, gahapatikÃpi ujjhÃyanti: 'yatheva mayaæ gÃyÃma, evameva ime samaïà sakkiyaputtiyà gÃyantÅ' ti, sarakuttimpi nikÃmayamÃnassa samÃdhissa bhaÇgo hoti, pacchimà janatà diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà Ãyatakena gÅtassarena dhammaæ bhaïantassÃti. 5. 5. 1. 10 (MuÂÂhassati suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 10. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà muÂÂhassatissa asampajÃnassa niddaæ okkamato. Katame pa¤ca: Dukkhaæ supati, dukkhaæ paÂibujjhati, pÃpakaæ supinaæ passati, devatà na rakkhanti, asuci muccati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà muÂÂhassatissa asampajÃnassa niddaæ okkamato. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà upaÂÂhitasatissa1sampajÃnassa niddaæ okkamato. Katame pa¤ca: Sukhaæ supati, sukhaæ paÂibujjhati, na pÃpakaæ supinaæ passati, devatà rakkhanti, asuci na muccati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà upaÂÂhitasatissa 1sampajÃnassa niddaæ okkamatoti. Kimbilavaggo paÂhamo TassuddÃnaæ: Kimbilo2 dhammasavaïaæ3 ÃjÃnÅyo4 balaæ khilaæ Vinibandhaæ yÃgu kaÂÂhaæ gÅtaæ muÂÂhassatinà cÃti. 1. UpaÂÂhitassatissa machasaæ 2. Kimilo, 3. Dhammassavaïaæ machasaæ 4. ùjÃnÅca machasaæ, sÅmu [BJT Page 406] [\x 406/] [PTS Page 252] [\q 252/] Akkosakavaggo 5. 5. 2. 1 (Akkosakasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Yo so bhikkhave bhikkhu akkosakaparibhÃsako ariyÆpavÃdi sabrahmacÃrÅnaæ, tassa pa¤ca ÃdÅnavà pÃÂikaÇkhÃ. Katame pa¤ca: PÃrÃjiko và hoti chinnaparipantho, a¤¤ataraæ và saÇkiliÂÂhaæ Ãpattiæ Ãpajjati, bÃÊhaæ và rogÃtaÇkaæ phusati, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Yo so bhikkhave bhikkhu akkosakaparibhÃsako ariyÆpavÃdÅ sabrahmacÃrÅnaæ, tassa ime pa¤ca ÃdÅnavà pÃÂikaÇkhÃti. 5. 5. 2. 2 (Bhaï¬anakÃraka suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 12. Yo so bhikkhave bhikkhu bhaï¬anakÃrako kalahakÃrako vivÃdakÃrako bhassakÃrako saÇghe adhikaraïakÃrako, tassa pa¤ca ÃdÅnavà pÃÂikaÇkhÃ. Katame pa¤ca: Anadhigataæ nÃdhigacchati, adhigataæ1 parihÃyati, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Yo so bhikkhave bhikkhu bhÃï¬anakÃrako kalahakÃrako vivÃdakÃrako bhassakÃrako saÇghe adhikaraïakÃrako, tassa ime pa¤ca ÃdÅnavà pÃÂikaÇkhÃti. 5. 5. 2. 3 (SÅla suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 13. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave dussÅlo sÅlavipanno pamÃdÃdhikaraïaæ mahatiæ bhogajÃniæ nigacchati, ayaæ bhikkhave paÂhamo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Puna ca paraæ bhikkhave dussÅlassa sÅlavipannassa pÃpako kittisaddo abbhuggacchati. Ayaæ bhikkhave dutiyo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyà 1. Adhigatà machasaæ [BJT Page 408] [\x 408/] [PTS Page 253] [\q 253/] Puna ca paraæ bhikkhave dussÅlo sÅlavipanno ya¤¤adeva parisaæ upasaÇkamati: yadi khattiyaparisaæ yadi brÃhmaïaparisaæ yadi gahapatiparisaæ yadi samaïaparisaæ, avisÃrado upasaÇkamati. MaÇkubhuto. Ayaæ bhikkhave tatiyo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Puna ca paraæ bhikkhave dussÅlo sÅlavipanno sammÆÊho kÃlaæ karoti. Ayaæ bhikkhave catuttho ÃdÅnavo dussÅlassa sÅla vipattiyÃ. Puna ca paraæ bhikkhave dussÅlo sÅlavipanno kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati ayaæ bhikkhave pa¤camo ÃdÅnavo dussÅlassa sÅlavipattiyÃ. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà dussÅlassa sÅlavippattiyÃ. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà sÅlavato sÅlasampadÃya. Katame pa¤ca: Idha bhikkhave sÅlavà sÅlasampanno appamÃdÃdhikaraïaæ mahantaæ bhogakkhandhaæ adhigacchati. Ayaæ bhikkhave paÂhamo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ bhikkhave sÅlavato sÅlasampannassa kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati. Ayaæ bhikkhave dutiyo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ bhikkhave sÅlavà sÅlasampanno ya¤¤adeva parisaæ upasaÇkamati yadi khattiyaparisaæ yadi brÃhmaïaparisaæ yadi gahapatiparisaæ yadi samaïaparisaæ, visÃrado upasaÇkamati, amaÇkubhÆto ayaæ bhikkhave tatiyo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ bhikkhave sÅlavà sÅlasampanno asammÆÊho kÃlaæ karoti. Ayaæ bhikkhave catuttho Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Puna ca paraæ bhikkhave sÅlavà sÅlasampanno kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ayaæ bhikkhave pa¤camo Ãnisaæso sÅlavato sÅlasampadÃya. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà sÅlavato silasampadÃyÃti. [PTS Page 254] [\q 254/] 5. 5. 2. 4 (BahubhÃïi suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 14. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà bahubhÃïiyasmiæ puggale. Katame pa¤ca. Musà bhaïati. Pisunaæ bhaïati, pharusaæ bhaïati, samphappalÃpaæ bhaïati, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ uppajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà bahubhÃïismiæ puggale. . Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà mantabhÃïismiæ puggale. Katame pa¤ca: [BJT Page 410] [\x 410/] Na musà bhaïati, na pisunaæ bhaïati, na pharusaæ bhaïati, na samphappalÃpaæ bhaïati. KÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà mantabhÃïismÅæ puggaleti. 5. 5. 2. 5 (PaÂhama akkhantisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 15. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà akkhantiyÃ. Katame pa¤ca: Bahuno janassa appiyo hoti amanÃpo. Verabahulo ca hoti, vajjabahulo ca, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà akkhantiyÃ. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà khantiyÃ. Katame pa¤ca: Bahuno janassa piyo hoti manÃpo, na verabahulo hoti, na vajjabahulo, asammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ uppajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà khantiyÃti. [PTS Page 255] [\q 255/] 5. 5. 2. 6 (Dutiya akkhantisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 16. Pa¤cime bhikkhave Ãdinavà akkhantiyÃ. Katame pa¤ca: Bahuno janassa appiyo hoti amanÃpo, luddo ca hoti, vippaÂisÃrÅ ca, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà akkhantiyÃ. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà khantiyÃ. Katame pa¤ca. Bahuno janassa piyo hoti manÃpo, aluddo ca hoti, avippaÂisÃri ca, asammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà khantiyÃti. [BJT Page 412. [\x 412/] ] 5. 5. 2. 7 (PaÂhamaapÃsÃdika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 17. Pa¤cime bhikkhave Ãdinavà apÃsÃdike. Katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ upavadati, anuvicca vi¤¤Æ garahanti, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà apÃsÃdike Pa¤cime bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà pÃsÃdike katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ pasaæsanti, kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, asammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ Lokaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà pÃsÃdiketi. 5. 5. 2. 8 (DutiyaapÃsÃdikasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 18. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà apÃsÃdike. Katame pa¤ca: [PTS Page 256] [\q 256/] Appasannà nappasÅdanti, pasannÃna¤ca ekaccÃnaæ a¤¤athattaæ hoti, satthusÃsanaæ akataæ hoti, pacchimà janatà diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjati, cittamassa nappasÅdati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà apÃsÃdike. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà pÃsÃdike. Katame pa¤ca: Appasannà pasÅdanti, pasannÃna¤ca bhÅyyo bhÃvo hoti, satthu sÃsanaæ kataæ hoti, pacchimà janatà diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjati, cittamassa pasÅdati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà pÃsÃdiketi. [BJT Page 414. [\x 414/] ] 5. 5. 2. 9 (Aggisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 19. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà aggismiæ. Katame pa¤ca: Acakkhusso, dubbaïïakaraïo, dubbalakaraïo, saÇgaïikÃpavaddhano, tiracchÃnakathÃpavattaniko. 1 Ime bhikkhave pa¤ca: ÃdÅnavà aggisminti. 5. 5. 2. 10 (MadhurÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 20. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà madhurÃyaæ. Katame pa¤ca: VisamÃ, bahurajÃ, caï¬asunakhÃ, vÃÊayakkhÃ, dullabhapiï¬Ã. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà madhurÃyanti. Akkosakavaggo dutiyo [PTS Page 257] [\q 257/] TassuddÃnaæ: Akkosabhaï¬anasÅlaæ bahubhÃïÅ dve akkhantiyo ApÃsÃdikà dve vuttà aggismiæ madhurÃya2 cÃ'ti. 1. TiracchÃnakathà pattatiko hoti machasaæ 2. Ma¬urena sÅmu. . [BJT Page 416] [\x 416/] 3. DÅghacÃrika vaggo 5. 5. 3. 1 (PaÂhamadÅghacÃrika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 21. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà dÅghacÃrikaæ anavattha cÃrikaæ1anuyuttassa viharato. Katame pa¤ca: Assutaæ na suïÃti, sutaæ na pariyodapeti, sutenekaccena avisÃrado hoti, bÃÊhaæ rogÃtaÇkaæ phusati, na ca mittavà hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà dÅghacÃrikaæ anavattha cÃrikaæ1anuyuttassa viharato. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà samavatthacÃre. Katame pa¤ca: Assutaæ suïÃti, sutaæ pariyodapeti, sutenekaccena visÃrado hoti, na bÃÊhaæ2 rogÃtaÇkaæ phusati, mittavà ca hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà samavatthacÃreti. 5. 5. 3. 2 (DutiyadÅghacÃrika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 22. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà dÅghacÃrikaæ anavattha cÃrikaæ1anuyuttassa viharato. Katame pa¤ca: Anadhigataæ nÃdhigacchati adhigataæ parihÃyati, adhigatenekaccena avisÃrado hoti bÃÊhaæ2 rogÃtaÇkaæ phusati, na ca mittavà hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà dÅghacÃrikaæ anavattha cÃrikaæ1anuyuttassa viharato. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà samavatthacÃre. Katame pa¤ca: Anadhigataæ adhigacchati, adhigataæ na parihÃyati, adhigatenekaccena visÃrado hoti, na bÃÊhaæ 2 rogÃtaÇkaæ phusati, mittavà ca hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà samavatthacÃreti. 1. Anavatthita cÃrikaæ sÅmu, machasaæ, anavaÂÂhita cÃrikaæ syà 2. GÃÊhaæ sÅmu, machasaæ [PTS] [BJT Page 418] [\x 418/] [PTS Page 258] [\q 258/] 5. 5. 3. 3 (PaÂhamaatinivÃsa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 23. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà atinivÃse 1 katame pa¤ca: Bahubhaï¬o hoti bahubhaï¬asannicayo, bahubhesajjo hoti bahubhesajjasannicayo, bahukicco hoti bahukaraïiyo vyatto kiÇkaraïÅyesu, saæsaÂÂho viharati gahaÂÂhapabbajitehi ananulomikena gihÅsaæsaggena, tamhà ca ÃvÃsà pakkamanto sÃpekkho pakkamati. Ime kho bhikkhave, pa¤ca ÃdÅnavà atinivÃse. Pa¤cime bhikkhave, Ãnisaæsà samavatthavÃse. Katame pa¤ca: Na bahubhaï¬o hoti na bahubhaï¬asannicayo, na bahubhesajjo hoti na bahubhesajjasannicayo, na bahukicco hoti na bahukaraïiyo na vyatto kiÇkaraïÅyesu, asaæsaÂÂho viharati gahaÂÂhapabbajitehi ananulomikena gihÅsaæsaggena, tamhà ca ÃvÃsà pakkamanto anapekkho pakkamati. Ime kho bhikkhave, pa¤ca Ãnisaæsà samavatthavÃseti. 5. 5. 3. 4 (Dutiya atinivÃsa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 24. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà atinivÃse1 katame pa¤ca: ùvÃsamaccharÅ hoti, kulamaccharÅ hoti, lÃbhamaccharÅ hoti, vaïïamaccharÅ hoti, dhammamaccharÅ hoti. Ime kho bhikkhave, pa¤ca Ãdinavà atinivÃse. Pa¤cime bhikkhave, Ãnisaæsà samavatthavÃse. Katame pa¤ca: Na ÃvÃsamaccharÅ hoti, na dhammamaccharÅ hoti, na lÃbhamaccharÅ hoti. Na vaïïamaccharÅ hoti, na dhammamaccharÅ hoti. Ime kho bhikkhave, pa¤ca Ãnisaæsà samavatthavÃseti. 1. AbhinivÃse syà [BJT Page 420] [\x 420/] 5. 5. 3. 5 (PaÂhamakulÆpaga suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 25. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà kulÆpage. Katame pa¤ca: [PTS Page 259] [\q 259/] AnÃmantacÃre Ãpajjati, raho nisajjÃya Ãpajjati, paÂicchanne Ãsane Ãpajjati, mÃtugÃmassa uttariæ chappa¤ca vÃcÃhi dhammaæ desento Ãpajjati, kÃmasaÇkappabahulo viharati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà kulÆpage'ti. 5. 5. 3. 6 (DutiyakulÆpaga suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 26. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà kulÆpagassa bhikkhuno ativelaæ kulesu saæsaÂÂhassa viharato. Katame pa¤ca: MÃtugÃmassa abhiïhadassanaæ, dassane sati saæsaggo, saæsagge sati vissÃso, vissÃse sati otÃro, otiïïacittassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: anabhirato và brahmacariyaæ carissati, a¤¤ataraæ và saÇkiliÂÂhaæ Ãpattiæ Ãpajjissati, sikkhaæ và paccakkhÃya hÅnayÃvattissati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà kulÆpagassa bhikkhuno ativelaæ kulesu saæsaÂÂhassa viharatoti. 5. 5. 3. 7 (Bhogasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 27. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà bhogesu katame pa¤ca: AggisÃdhÃraïà bhogÃ, udakasÃdhÃraïà bhogÃ, rÃjasÃdhÃraïà bhogÃ, corasÃdhÃraïà bhogÃ, appiyehi dÃyÃdehi sÃdhÃraïà bhogÃ. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà bhogesu. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà bhogesu. Katame pa¤ca: Bhoge nissÃya attÃnaæ sukheti pÅïeti sammà sukhaæ pariharati, mÃtÃpitaro sukheti pÅïoti sammà sukhaæ pariharati, puttadÃradÃsakammakaraporise sukheti pÅïeti sammà sukhaæ pariharati, mittÃmacce sukheti pÅïeti sammà sukhaæ pariharati, samaïabrÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpeti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ saggasaævattanikaæ. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà bhogesÆ'ti. [BJT Page 422] [\x 422/] [PTS Page 260] [\q 260/] 5. 5. 3. 8 (UssÆrabhattasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 28. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà ussÆrabhatte kule katame pa¤ca: Ye te atithi pÃhunà te na kÃlena paÂipÆjenti, yà tà balipaÂiggÃhikà 1 devatà tà na kÃlena paÂipÆjenti, ye te samaïabrÃhmaïà ekabhattikà rattuparatà viratà vikÃlabhojanà te na kÃlena paÂipÆjenti, dÃsakammakaraporisà vimukhà kammaæ karonti, tÃvatakaæ yeva asamayena bhuttaæ anojavantaæ hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãdinavà ussÆrabhatte kule. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà samayabhatte kule. Katame pa¤ca: Ye te atithi pÃhunà te kÃlena paÂipÆjenti, yà tà balipaÂiggÃhikà 1 devatà tà kÃlena paÂipÆjenti, ye te samaïabrÃhmaïà ekabhattikà rattuparatà viratà vikÃlabhojanà te kÃlena paÂipÆjenti, dÃsakammakaraporisà avimukhà kammaæ karonti, tÃvatakaæ ye va samayena bhuttaæ ojavantaæ hoti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà samayabhatte kuleti. 5. 5. 3. 9 (PaÂhamakaïhasappasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 29. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà kaïhasappe. Katame pa¤ca: AsucÅ, duggandho, sabhÅru, sappaÂibhayo, mittadubhÅ2 ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà kaïhasappe. Evameva kho bhikkhave pa¤cime ÃdÅnavà mÃtugÃme. Katame pa¤ca: AsucÅ dugagandho, sabhÅru, sappaÂibhayo, mittadubhi. 3 Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà mÃtugÃmeti. 1. BalipaÂiggÃhakà sÅmu. 2. MittadubbhÅ machasaæ. [BJT Page 424] [\x 424/] 5. 5. 3. 10 (Dutiyakaïhasappasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 30. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà kaïhasappe. Katame pa¤ca: Kodhano, upanÃhÅ, ghoraviso, dujÅvho, mittadubhÅ1 [PTS Page 261] [\q 261/] Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãdinavà kaïhasappe. Evameva kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà mÃtugÃme. Katame pa¤ca: Kodhano, upanÃhÅ, ghoraviso, dujÅvho, mittadubhÅ. Tatiradaæ2 bhikkhave mÃtugÃmassa ghoravisatÃ:3 yebhuyyena bhikkhave mÃtugÃmo tibbarÃgo. Tatiradaæ bhikkhave mÃtugÃmassa dujÅvhatÃ: yebhuyyena bhikkhave mÃtugÃmo pisunÃvÃco. Tatiradaæ bhikkhave mÃtugÃmassa mittadubhitÃ: yebhuyyena bhikkhave mÃtugÃmo aticÃrinÅ. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà mÃtugÃmeti. DÅghacÃrikavaggo tatiyo. TassuddÃnaæ: DÅghacÃrikaæ dve vuttà atinivÃsamacchare, Dve ca kulÆpagà bhogà bhattaæ sappÃpare duveti. 1. MÅttadubhÅ machasaæ. 2. TatÅradaæ machasaæ. 3. Ghoravisaæ sÅmu. [BJT Page 426] [\x 426/] 4. ùvÃsikavaggo 5. 5. 4. 1 (AbhÃvanÅya suttaæ) 31. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu abhÃvanÅyo hoti. Katamehi pa¤cahi: Na Ãkappasampanno hoti na vattasampanno, na bahussuto hoti na sutadharo, na paÂisallekhità hoti na paÂisallÃïÃrÃmo,* na kalyÃïavÃco hoti na kalyÃïavÃkkaraïo, duppa¤¤o hoti jaÊo elamÆgo. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu abhÃvanÅyo hoti. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu bhÃvanÅyo hoti. Katamehi pa¤cahi: [PTS Page 262] [\q 262/] ùkappa sampanno hoti vattasampanno, bahussuto hoti sutadharo, paÂisallekhità hoti paÂisallÃïÃrÃmo, kalyÃïavÃco hoti kalyÃïavÃkkaraïo, pa¤¤avà hoti ajaÊo aneÊamÆgo. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu bhÃvanÅyo hotÅti. 5. 5. 4. 2 (Piyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 32. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo ca. Katamehi pa¤cahi: SÅlavà hoti, pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati, ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janÃ1 kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti, dhatà 2vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. KalyÃïavÃco hoti kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu sabrahmacÃrÅnaæ piyo ca hoti manÃpo ca garu ca bhÃvanÅyo cÃti. *Na kalyÃïarÃmo, syÃmapotthake adhikaæ, 1. SÃtthaæ savya¤janaæ machasaæ syÃ, 2. DhÃtà machasaæ [BJT Page 428] [\x 428/] 5. 5. 4. 3 (Sobhanasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 33. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu ÃvÃsaæ sobheti. Katamehi pa¤cahi: [PTS Page 263] [\q 263/] SÅlavà hoti, pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati, ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti, dhatà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhà kalyÃïavÃco hoti kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. PaÂibalo hoti upasaÇkamante dhammiyà kathÃya sandassetuæ samÃdapetuæ samuttejetuæ sampahaæsetuæ. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikamalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu ÃvÃsaæ sobhetÅti. 5. 5. 4. 4 (BahÆpakÃrasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 34. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu ÃvÃsassa bahÆpakÃro hoti. Katamehi pa¤cahi: SÅlavà hoti, pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati, ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti, tathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti, dhatà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhà Khaï¬aphullaæ paÂisaÇkharoti. Mahà kho pana bhikkhusaÇgho abhikkanto, nÃnÃverajjakà bhikkhÆ gihÅnaæ upasaÇkamitvà Ãroceti: " mahà kho Ãvuso, bhikkhusaÇgho abhikkanto, nÃnÃverajjakà bhikkhu, karotha pu¤¤Ãni, samayo pu¤¤Ãni kÃtunti" catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikamalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu ÃvÃsassa bahÆpakÃro hotÅ'ti. 5. 5. 4. 5 (Anukampakasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 35. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu gihÅnaæ anukampati. Katamehi pa¤cahi: AdhisÅle samÃdapeti, dhammadassane niveseti, gilÃnake upasaÇkamitvà satiæ uppÃdeti: 'arahaggataæ [PTS Page 264] [\q 264/] Ãyasmanto satiæ upaÂÂhÃpethÃ'ti mahà kho pana bhikkhusaÇgho abhikkanto nÃnÃverajjakà bhikkhÆ, gihÅnaæ upasaÇkamitvà Ãroceti: "mahà kho Ãvuso, bhikkhusaÇgho abhikkanto, nÃnÃverajjakà bhikkhÆ, tarotha pu¤¤Ãni, samayo pu¤¤Ãni kÃtunti. " Yaæ kho panassa bhojanaæ denti lÆkhaæ và païÅtaæ và taæ attanà paribhu¤jati, saddhÃdeyyaæ na vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu gihÅnaæ anukampatÅti. [BJT Page 430] [\x 430/] 5. 5. 4. 6 (PaÂhamaavaïïÃrahasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 36. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: Ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, ananuvicca apariyogÃhetvà appasÃdanÅye ÂhÃne pasÃdaæ upadaæseti, ananuvicca apariyogÃhetvà pasÃdanÅye ÂhÃne appasÃdaæ upadaæseti, saddhÃdeyyaæ vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, anuvicca pariyogÃhetvà appasÃdanÅye ÂhÃne appasÃdaæ upadaæseti, anuvicca pariyogÃhetvà pÃsÃdanÅye ÂhÃne pasÃdaæ upadaæseti, saddhÃdeyyaæ na vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. [PTS Page 265] [\q 265/] 5. 5. 4. 7 (DutiyaavaïïÃrahasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 37. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: Ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati. ùvÃsamaccharÅ hoti ÃvÃsapaligedhÅ, kulamaccharÅ hoti kulapaligedhÅ, saddhÃdeyyaæ vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye [BJT Page 432. [\x 432/] ] Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ bhasati, na ÃvÃsamaccharÅ hoti na ÃvÃsapaligedhÅ, na kulamaccharÅ hoti na kulapaligedhÅ, saddhÃdeyyaæ na vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 5. 5. 4. 8 (TatiyaavaïïÃrahasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 38. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: Ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati, ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati. ùvÃsamaccharÅ hoti kulamaccharÅ hoti lÃbhamacchari hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati, anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ [PTS Page 266] [\q 266/] bhasati, na ÃvÃsamaccharÅ hoti na kulamaccharÅ hoti na lÃbhamaccharÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 5. 5. 4. 9 (PaÂhamacchariyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 39. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: ùvÃsamaccharÅ hoti, kulamacchari hoti lÃbhamaccharÅ hoti vaïïamaccharÅ hoti, saddhÃdeyyaæ vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. [BJT Page 434] [\x 434/] Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Na ÃvÃsamaccharÅ hoti, na kulamaccharÅ hoti, na lÃbhamaccharÅ hoti, na vaïïamaccharÅ hoti, saddhÃdeyyaæ na vinipÃteti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 5. 5. 4. 10 (Dutiya macchariyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 40. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: ùvÃsamaccharÅ hoti, kulamaccharÅ hoti, lÃbhamaccharÅ hoti vaïïamaccharÅ hoti, dhammamaccharÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Na ÃvÃsamaccharÅ hoti, na kulamaccharÅ hoti, na [PTS Page 267] [\q 267/] lÃbhamaccharÅ hoti, na vaïïamaccharÅ hoti, na dhammamaccharÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃvÃsiko bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. ùvÃsikavaggo catuttho TassuddÃnaæ: AbhÃvanÅyo piyasobhanà ca1 bahÆpakÃro anukampako ca YathÃbhataæ cÃdi tayo avaïïÃrahà duve macchariyà ca vuttÃ2 1. ùvÃsiko appiya sobhanÃca sÅmu. 2. YathÃbhataæ cÃpi avaïïagedhÃ, catukkamacchera pa¤camena cÃpi sÅmu ùvÃsiko piyo ca sobhamÃnà machasaæ [BJT Page 436] [\x 436/] 5. Duccarita vaggo 5. 5. 5. 1 (Duccaritasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 41. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà duccarite katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ upavadati, anuvicca vi¤¤Æ garahanti, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà duccarite. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà sucarite. Katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ pasaæsanti, kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, asammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà sucarite'ti. 5. 5. 5. 2 (KÃyaduccaritasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 42. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà kÃyaduccarite katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ upavadati, anuvicca vi¤¤Æ garahanti, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà kÃyaduccarite. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà kÃyasucarite. Katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ pasaæsanti, kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, asammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà kÃyasucarite'ti. 5. 5. 5. 3 (VacÅduccaritasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 43. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà vacÅduccarite katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ upavadati, anuvicca vi¤¤Æ garahanti, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà vacÅduccarite. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà vacÅsucarite. Katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ pasaæsanti, kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, asammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà vacÅsucarite'ti. 5. 5. 5. 4 (Manoduccaritasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 44. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà manoduccarite katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ upavadati, anuvicca vi¤¤Æ garahanti, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, sammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà manoduccarite. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà manosucarite. Katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ pasaæsanti, kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, asammÆÊho kÃlaæ karoti, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà manosucarite'ti. [BJT Page 438] [\x 438/] 5. 5. 5. 5 (Aparaduccaritasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 45. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà duccarite katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ upavadati, anuvicca vi¤¤Æ garahanti, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, saddhammà vuÂÂhÃti, asaddhamme patiÂÂhÃti. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà duccarite. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà sucarite. Katame pa¤ca: [PTS Page 268] [\q 268/] AttÃpi attÃnaæ na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ pasaæsanti, kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, asaddhammà vuÂÂhÃti, saddhamme patiÂÂhÃti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà sucarite'ti. 5. 5. 5. 6 (AparakÃyaduccaritasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 46. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà kÃyaduccarite katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ upavadati, anuvicca vi¤¤Æ garahanti, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, saddhammà vuÂÂhÃti, asaddhamme patiÂÂhÃti. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà kÃyaduccarite. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà kÃyasucarite. Katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ pasaæsanti, kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, asaddhammà vuÂÂhÃti, saddhamme patiÂÂhÃti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà kÃyasucarite'ti. 5. 5. 5. 7 (AparavacÅduccaritasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 47. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà vacÅduccarite katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ upavadati, anuvicca vi¤¤Æ garahanti, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, saddhammà vuÂÂhÃti, asaddhamme patiÂÂhÃti. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà vacÅduccarite. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà vacÅsucarite. Katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ pasaæsanti, kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, asaddhammà vuÂÂhÃti, saddhamme patiÂÂhÃti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà vacÅsucarite'ti. 5. 5. 5. 8 (Aparamanoduccaritasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 48. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà manoduccarite katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ upavadati, anuvicca vi¤¤Æ garahanti, pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, saddhammà vuÂÂhÃti, asaddhamme patiÂÂhÃti. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà manoduccarite. Pa¤cime bhikkhave Ãnisaæsà manosucarite. Katame pa¤ca: AttÃpi attÃnaæ na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ pasaæsanti, kalyÃïo kittisaddo abbhuggacchati, asaddhammà vuÂÂhÃti, saddhamme patiÂÂhÃti. Ime kho bhikkhave pa¤ca Ãnisaæsà mano sucarite'ti. [BJT Page 440] [\x 440/] 5. 5. 5. 9 (SÅvathikÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 49. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà sÅvathikÃya. Katame pa¤ca: Asuci, duggandhÃ, sappaÂibhayÃ, vÃÊÃnaæ amanussÃnaæ ÃvÃso, bahuno janassa ÃrodanÃ. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà sÅvathikÃya. Evameva kho bhikkhave pa¤cime ÃdÅnavà sÅvathikÆpame puggale. Katame pa¤ca: [PTS Page 269] [\q 269/] Idha bhikkhave ekacco puggalo asucinà kÃyakammena samannÃgato hoti, asucinà vacÅkammena samannÃgato hoti, asucinà manokammena samannÃgato, hoti, idamassa asucitÃya vadÃmi. SeyyathÃpi sà bhikkhave, sÅvathikà asuci, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Tassa asucinà kÃyakammena samannÃgatassa asucinà vacÅkammena samannÃgatassa asucinà manokammena samannÃgatassa pÃpako kittisaddo abbhuggacchati, idamassa duggandhatÃya vadÃmi. SeyyathÃpi sà bhikkhave sÅvathikà duggandhÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Tamenaæ asucinà kÃyakammena samannÃgataæ asucinà vacÅkammena samannÃgataæ asucinà manokammena samannÃgataæ pesalà sabrahmacÃri Ãrakà parivajjenti. 1 Idamassa sappaÂibhayasmiæ vadÃmi. SeyyathÃpi sà bhikkhave sÅvathikà sappaÂibhayÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. So asucinà kÃyakammena samannÃgato asucinà vacÅkammena samannÃgato asucinà manokammena samannÃgato sabhÃgehi puggalehi saddhiæ saævasati. Idamassa vÃÊÃvÃsasmiæ vadÃmi. SeyyathÃpi sà bhikkhave sÅvathikà vÃÊÃnaæ amanussÃnaæ ùvÃso, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Tamenaæ asucinà kÃyakammena samannÃgataæ asucinà vacÅkammena samannÃgataæ asucinà manokammena samannÃgataæ pesalà sabrahmacÃri disvà khÅyanadhammaæ Ãpajjanti. 'Aho vata no dukkhaæ ye mayaæ evarÆpehi puggalehi saddhiæ saævasÃmÃ'ti, idamassa ÃrodanÃya vadÃmi. SeyyathÃpi sà bhikkhave sÅvathikà bahuno janassa ÃrodanÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà sÅvathikÆpame puggale'ti. 1. Parivajjanti ma. Cha. Saæ. 2. KhÅyadhammaæ machasaæ [BJT Page 442] [\x 442/] [PTS Page 270] [\q 270/] 5. 5. 5. 10 (PuggalappasÃdasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 50. Pa¤cime bhikkhave ÃdÅnavà puggalappasÃde. Katame pa¤ca: Yasmiæ bhikkhave puggale puggalo abhippasanno hoti, so tathÃrÆpaæ Ãpattiæ Ãpanno hoti, yathÃrÆpÃya Ãpattiyà saÇgho ukkhipati. Tassa evaæ hoti: "yo kho myÃyaæ puggalo piyo manÃpo, so saÇghena ukkhitto"ti bhikkhÆsu appasÃdabahulo hoti. BhikkhÆsu appasÃdabahulo samÃno a¤¤e bhikkhÆ na bhajati, a¤¤e bhikkhÆ na bhajanto saddhammaæ na suïÃti, saddhammaæ asuïanto saddhammà parihÃyati. Ayaæ bhikkhave paÂhamo ÃdÅnavo puggalappasÃde. Puna ca paraæ bhikkhave yasmiæ puggale puggalo abhippasanno hoti, so tathÃrÆpaæ Ãpattiæ Ãpanno hoti, yathÃrÆpÃya Ãpattiyà saÇgho ante nisÅdÃpeti. Tassa evaæ hoti: "yo kho myÃyaæ puggalo piyo manÃpo, so saÇghena ante nisÅdÃpito"ti bhikkhÆsu appasÃda bahulo hoti. BhikkhÆsu appasÃdabahulo samÃno a¤¤e bhikkhÆ na bhajati, a¤¤e bhikkhÆ na bhajanto1 saddhammaæ na suïÃti, saddhammaæ asuïanto saddhammaæ parihÃyati. Ayaæ bhikkhave dutiyo ÃdÅnavo PuggalappasÃde. Puna ca paraæ bhikkhave yasmiæ puggale puggalo abhippasanno hoti, so disà pakkanto hoti, tassa evaæ hoti: "yo kho myÃyaæ puggalo piyo manÃpo, so disà pakkanto'ti bhikkhÆsu appasÃda bahulo hoti. BhikkhÆsu appasÃdabahulo samÃno a¤¤e bhikkhÆ na bhajati, a¤¤e bhikkhÆ na bhajanto saddhammaæ na suïÃti, saddhammaæ asuïanto saddhammaæ parihÃyati. Ayaæ bhikkhave tatiyo ÃdÅnavo puggalappasÃde. Puna ca paraæ bhikkhave yasmiæ puggale puggalo so vibbhanno hoti, tassa evaæ hoti: "yo kho myÃyaæ puggalo piyo manÃpo, so vibbhanto'ti bhikkhÆsu appasÃda bahulo hoti. BhikkhÆsu appasÃdabahulo samÃno a¤¤e bhikkhÆ na bhajati, a¤¤e bhikkhÆ na bhajanto saddhammaæ na suïÃti, saddhammaæ asuïanto saddhammaæ parihÃyati. Ayaæ bhikkhave catuttho ÃdÅnavo puggalappasÃde. Puna ca paraæ bhikkhave yasmiæ puggale puggalo so kÃlaækato hoti, tassa evaæ hoti. "Yo kho myÃyaæ puggalo piyo manÃpo, so kÃlakato'ti, bhikkhÆsu appasÃda bahulo hoti. BhikkhÆsu appasÃdabahulo samÃno a¤¤e bhikkhÆ na bhajati, a¤¤e bhikkhÆ na bhajanto saddhammaæ na suïÃti, saddhammaæ asuïanto saddhammaæ parihÃyati. Ayaæ bhikkhave pa¤camo ÃdÅnavo puggalappasÃde. Ime kho bhikkhave pa¤ca ÃdÅnavà puggalappasÃde'ti. Duccaritavaggo pa¤camo [PTS Page 271] [\q 271/] TassuddÃnaæ: Duccaritaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ CatÆhi pare dve sÅvathikà puggalappasÃdena cÃti Pa¤camaæ païïÃsakaæ. 1. Abhajanto machasaæ [BJT Page 444] [\x 444/] ChaÂÂhapaïïÃsakaæ 1. UpasampadÃvaggo 5. 6. 1. 1 (UpasampÃdetabbasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatena bhikkhunà upasampÃdetabbaæ. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu asekhena sÅlakkhandhena samannÃgato hoti, asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato hoti, asekhena pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato hoti, asekhena vimuttikkhandhena samannÃgato hoti, asekhena vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatena bhikkhunà upasampÃdetabbanti. 5. 6. 1. 2 (Nissayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 2. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatena bhikkhunà nissayo dÃtabbo. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu asekhena sÅlakkhandhena samannÃgato hoti, asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato hoti, asekhena pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato hoti, asekhena vimuttikkhandhena samannÃgato hoti, asekhena vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatena bhikkhunà nissayo dÃtabboti. 5. 6. 1. 3 (SÃmaïerasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 3. Pa¤cahi bhikkhave aÇgehi samannÃgatena bhikkhunà sÃmaïero upaÂÂhÃpetabbo. Katamehi pa¤cahi: Idha bhikkhave bhikkhu asekhena sÅlakkhandhena samannÃgato hoti, asekhena samÃdhikkhandhena samannÃgato hoti, asekhena pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato hoti, asekhena vimuttikkhandhena samannÃgato hoti, asekhena vimutti¤Ãïadassanakkhandhena samannÃgato hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgatena bhikkhunà sÃmaïero upaÂÂhÃpetabboti. [BJT Page 446] [\x 446/] [PTS Page 272] [\q 272/] 5. 6. 1. 4 (Macchariyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 4. Pa¤cimÃni bhikkhave macchariyÃni. KatamÃni pa¤ca: ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ lÃbhamacchariyaæ vaïïamacchariyaæ dhammamacchariyaæ. ImÃni kho bhikkhave, pa¤ca macchariyÃni. Imesaæ kho bhikkhave pa¤cannaæ macchariyÃnaæ etaæ patikiÂÂhaæ 1yadidaæ dhammamacchariyanti. 5. 6. 1. 5 (MacchariyapahÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 5. Pa¤cannaæ bhikkhave macchariyÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya brahmacariyaæ vussati. Katamesaæ pa¤cannaæ: ùvÃsamacchariyassa pahÃnÃya samucchedÃya brahmacariyaæ vussati. Kulamacchariyassa pahÃnÃya samucchedÃya brahmacariyaæ vussati lÃbhamacchariyassa pahÃnÃya samucchedÃya brahmacariyaæ vussati vaïïamacchariyassa pahÃnÃya samucchedÃya brahmacariyaæ vussati. Dhammamacchariyassa pahÃnÃya samucchedÃya brahmacariyaæ vussati. Imesaæ kho bhikkhave, pa¤cannaæ macchariyÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya brahmacariyaæ vussatÅti. 5. 6. 1. 6 (PaÂhamajjhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 6. Pa¤cime bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca: ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca: ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharitunti. 1. PaÂikuÂÂhaæ machasaæ, patikkiÂÂhaæ syà [BJT Page 448] [\x 448/] 5. 6. 1. 7. (DutiyajjhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 7. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ, Ime kho bhikkhave pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo dutiyaæ jhÃnaæ upampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. 5. 6. 1. 8 (TatiyajjhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 8. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ, Ime kho bhikkhave pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo tatiyaæ jhÃnaæ upampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. 5. 6. 1. 9 (Catutthajjhinasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 9. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ, Ime kho bhikkhave pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo catutthaæ jhÃnaæ upampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. 5. 6. 1. 10 (AparapaÂhamajjhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 10. Pa¤cime1 bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, kata¤¤utaæ kataveditaæ Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharitunti. 1. Pa¤ca syà * Ettha dutiyaæ jhÃnanti padato paÂÂhÃya yÃva anÃgÃmi phalanti padÃni 'machasaæ' potthake duntikkhittÃni pubbapeyyÃleneva saÇgahÅtattÃ. [BJT Page 450] [\x 450/] 5. 6. 1. 11 (AparadutiyajjhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. 5. 6. 1. 12 (AparatatiyajjhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 12. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. 5. 6. 1. 13 (AparacatutthajjhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 13. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. 5. 6. 1. 14 (SotÃpattiphalasacchikiriyà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 14. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo sotÃpattiphalaæ sacchikÃtuæ Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo sotÃpattiphalaæ sacchikÃtuæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo sotÃpattiphalaæ sacchikÃtuæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo sotÃpattiphalaæ sacchikÃtunti. 5. 6. 1. 15 (SakadÃgÃmiphalasacchikiriyà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 15. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo sakadÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo sakadÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo sakadÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo sakadÃgÃmiphalaæ sacchikÃtunti. 5. 6. 1. 16 (AnÃgÃmiphalasacchikiriyà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 16. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtunti. 5. 6. 1. 17 (Arahattaphalasacchikiriyà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 17. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo arahattaphalaæ sacchikÃtuæ Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo arahattaphalaæ sacchikÃtuæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo arahattaphalaæ sacchikÃtuæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo arahattaphalaæ sacchikÃtunti. * Potthakesu pana imÃni sotÃpattiphalÃdini suttÃni jhÃna suttehi saddhiæ peyyÃlamukhena ghaÂitÃni duntikkhittÃni dissanti. [BJT Page 452] [\x 452/] 5. 6. 1. 18 (AparasotÃpattiphala sacchikiriyà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 18. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo sotÃpattiphalaæ sacchikÃtuæ Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo sotÃpattiphalaæ sacchikÃtuæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo sotÃpattiphalaæ sacchikÃtuæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo sotÃpattiphalaæ sacchikÃtunti. 5. 6. 1. 19 (AparasakadÃgÃmiphala sacchikiriyà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 19. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo sakadÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo sakadÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo sakadÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo sakadÃgÃmiphalaæ sacchikÃtunti. 5. 6. 1. 20 (AparaanÃgÃmiphala sacchikiriyà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 20. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtunti. 5. 6. 1. 21 (Aparaarahattaphala sacchikiriyà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 21. Pa¤cime bhikkhave, dhamme appahÃya abhabbo arahattaphalaæ sacchikÃtuæ Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ, kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, akata¤¤utaæ akataveditaæ. Ime kho bhikkhave, pa¤ca dhamme appahÃya abhabbo arahattaphalaæ sacchikÃtuæ. Pa¤cime bhikkhave, dhamme pahÃya bhabbo arahattaphalaæ sacchikÃtuæ. Katame pa¤ca. ùvÃsamacchariyaæ kulamacchariyaæ, lÃbhamacchariyaæ, vaïïamacchariyaæ, dhammamacchariyaæ. Ime kho bhikkhave. Pa¤ca dhamme pahÃya bhabbo arahattaphalaæ sacchikÃtunti. UpasampadÃvaggo paÂhamo [BJT Page 454] [\x 454/] [PTS Page 274] [\q 274/] VaggÃtireka suttÃni (Bhattuddesaka suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: JandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, uddiÂÂhÃnuddiÂÂhaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhattuddesako na sammannitabbo. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, uddiÂÂhÃnuddiÂÂhaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhattuddesako sammannitabbo'ti. (Dutiyabhattuddesakasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 2. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako na sammannitabbo. Sammatopi 1 na pesetabbo. Katamehi pa¤cahi: jandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, uddiÂÂhÃnuddiÂÂhaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhattuddesako na sammannitabbo. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako sammannitabbo. Sammatopi pesetabbo. Katamehi pa¤cahi: na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, uddiÂÂhÃnuddiÂÂhaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhattuddesako sammannitabbo'ti. 3. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako bÃloveditabbo. Katamehi pa¤cahi:chandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, uddiÂÂhÃnuddiÂÂhaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhattuddesako bÃlo veditabbo. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako paï¬ito veditabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, uddiÂÂhÃnuddiÂÂhaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhattuddesako paï¬ito veditabbo. 4. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchatiæ, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, uddÃnuddiÂÂhaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhattuddesako khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Katamehi pa¤cahi: na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, uddiÂÂhÃnuddiÂÂhaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhattuddesako akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. 1. Bhattuddesako sammato machasaæ [BJT Page 456] [\x 456/] 5. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, uddiÂÂhÃnuddiÂÂhaæ jÃnÃti. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhattuddesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, uddiÂÂhÃnuddiÂÂhaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhattuddesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge'ti. (SenÃsana pa¤¤ÃpakÃdi suttÃni) (SÃvatthinidÃnÃni) 6. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato senÃsanapa¤¤Ãpako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, pa¤¤attÃpa¤¤attaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato senÃsanapa¤¤Ãpako na sammannitabbo. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato senÃsanapa¤¤Ãpako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, pa¤¤attÃpa¤¤attaæ jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato senÃsanapa¤¤Ãpako sammannitabbo'ti. 7. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato senÃsanagÃhÃpako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, gahitÃgahitaæ na jÃnÃti Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato senÃsanagÃhÃpako na sammannitabbo. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato senÃsanagÃhÃpako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, gahitÃgahitaæ jÃnÃti. Ime kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato senÃsanagÃhÃpako sammannitabboti. 8. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhaï¬ÃgÃriko na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, guttÃguttaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhaï¬ÃgÃriko na sammannitabbo. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhaï¬ÃgÃriko sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, guttÃguttaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhaï¬ÃgÃriko sammannitabbo. 9. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato cÅvarapaÂiggÃhako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, gahitÃgahitaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato cÅvarapaÂiggÃhako na sammannitabbo'ti. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato cÅvarapaÂiggahako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, gahitÃgahitaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato cÅvarapaÂiggÃhako sammannitabbo'ti. 1. Pa¤¤attÃpa¤¤attaæ sÅmu, syà [BJT Page 458] [\x 458/] 10. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato cÅvarabhÃjako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, bhÃjitÃbhÃjitaæ na jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato cÅvarabhÃjako na sammannitabbo' Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato cÅvarabhÃjako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, bhÃjitÃbhÃjitaæ jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato cÅvarabhÃjako sammannitabbo' 11. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato yÃgubhÃjako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ bhayÃgatiæ gacchati, bhÃjitÃbhÃjitaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato yÃgubhÃjako na sammannitabbo. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato yÃgubhÃjako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati,na bhayÃgatiæ gacchati, bhÃjitÃbhÃjitaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato yÃgubhÃjako sammannitabbo. 12. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato phalabhÃjako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, bhÃjitÃbhÃjitaæ na jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato phalabhÃjako na sammannitabbo' Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato phalabhÃjako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, bhÃjitÃbhÃjitaæ jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato phalabhÃjako sammannitabbo' 13. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato khajjakabhÃjako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, bhÃjitÃbhÃjitaæ na jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato khajjakabhÃjako na sammannitabbo' Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato khajjakabhÃjako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, bhÃjitÃbhÃjitaæ jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato khajjakabhÃjako sammannitabbo'ti. 14. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato appamattakavissajjako na sammannitabbo. Katamehi Pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, vissajjitÃvissajjitaæ na jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato appamattakavissajjako na sammannitabbo'ti. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato appamattakavissajjajako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, vissajjitÃvissajjitaæ jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato appamattakavissajjako sammannitabbo' 15. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃÂikagÃhÃpako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, gahitÃgahitaæ na jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃÂikagÃhÃpako na sammannitabbo' Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃÂikagÃhÃpako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, gahitÃgahitaæ jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃÂikagÃhÃpako sammannitabbo' 16. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato pattagÃhÃpako na sammannitabbo. ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, gahitÃgahitaæ na jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato pattagÃhÃpako na sammannitabbo' Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato pattagÃhÃpako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, gahitÃgahitaæ jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato pattagÃhÃpako sammannitabbo' 17. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato ÃrÃmikapesako na sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ na jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃrÃmikapesako na sammannitabbo' Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato ÃrÃmikapesako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato ÃrÃmikapesako sammannitabbo' 18. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako na sammannitabbo. ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ na jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako na sammannitabbo' Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako sammannitabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati, na bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ jÃnÃti Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako sammannitabbo' [BJT Page 460] [\x 460/] 19. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako na sammannitabbo. Sammato'pi na pesetabbo. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, pa¤¤attÃpa¤¤attaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako na sammannitabbo Pa¤cahi bhikkhave. Dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako sammannitabbo, sammato pesetabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati na bhayÃgatiæ gacchati, pa¤¤attÃpa¤¤attaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako sammannitabbo'ti. 20. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃmaïera pesako bÃlo veditabbo. Sammato'pi na pesetabbo ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako na sammannitabbo Pa¤cahi bhikkhave. Dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako paï¬ito veditabbo. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati na bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako sammannitabbo'ti. 21. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako na sammannitabbo Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃmaïera pesako akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati na bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako sammannitabbo'ti. 22. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃmaïera pesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: ChandÃgatiæ gacchati, dosÃgatiæ gacchati, mohÃgatiæ gacchati, bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ na jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako na sammannitabbo Pa¤cahi bhikkhave. Dhammehi samannÃgato sÃmaïera pesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: Na chandÃgatiæ gacchati, na dosÃgatiæ gacchati, na mohÃgatiæ gacchati na bhayÃgatiæ gacchati, pesitÃpesitaæ jÃnÃti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerapesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge'ti. (Bhikkhusuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. () Ayaæ peyyÃlo potthattakesu na dissate. [BJT Page 462] [\x 462/] Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato bhikkhu yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge'ti. (BhikkhunÅ suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 2. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtinÅ hoti, adinnÃdÃyinÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃriïi hoti, musÃvÃdÅnÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyinÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂiviratà hoti, adinnÃdÃnà paÂiviratà hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà hoti, musÃvÃdà paÂiviratà hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratà hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgatà bhikkhunÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge'ti. (SikkhamÃnÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 3. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgatà sikkhamÃnà yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyinÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà sikkhamÃnà yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgatà sikkhamÃnà yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂiviratà hoti, adinnÃdÃnà paÂiviratà hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà hoti, musÃvÃdà paÂiviratà hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratà hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà sikkhamÃnà yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge'ti. (SÃmaïera suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 4. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato sÃmaïero yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃri hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïero yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato sÃmaïero yathÃbhataæ evaæ sagge katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesumicchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïero yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge'ti. (SÃmaïerÅ suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 5. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgatà sÃmaïerÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtinÅ hoti, adinnÃdÃyinÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃriïi hoti, musÃvÃdÅnÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyinÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato sÃmaïerÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà sÃmaïeri yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà sÃmaïerÅ yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge'ti. (UpÃsaka suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 6. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato upÃsako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃri hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato upÃsako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato upÃsako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge'ti. (UpÃsikà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 7. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgatà upÃsikà yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtinÅ hoti, adinnÃdÃyinÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃriïÅ hoti, musÃvÃdÅnÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyinÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgatà upÃsikà yathÃbhataæ nikkhittà evaæ niraye. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgatà upÃsikà yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtà paÂiviratà hoti, adinnÃdÃnà paÂiviratà hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà hoti, musÃvÃdà paÂiviratà hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratà hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgatà upÃsikà yathÃbhataæ nikkhittà evaæ sagge'ti. (ùjÅvaka suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 8. Pa¤cahi bhikkhave, dhammehi samannÃgato Ãjivako1yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave, pa¤cahi dhammehi samannÃgato Ãjivako1yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. 1. ùjivÅko sÅmu. [BJT Page 464] [\x 464/] (NigaïÂhasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 9. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato nigaïÂho yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato nigaïÂho yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. (Muï¬asÃvakasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 10. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato muï¬asÃvako1 yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato muï¬asÃvako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. (JaÂilakasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato jaÂilako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato jaÂilako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. (ParibbÃjakasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 12. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato paribbÃjako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato paribbÃjako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. (MÃgandikasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 13. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato mÃgandiko yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato mÃgandiko yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. (Tedaï¬ikasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 14. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato tedaï¬iko yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato tedaï¬iko yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. (ùruddhakasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 15. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato Ãruddhako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato Ãruddhako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. (Gotamakasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 16. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato gotamako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato gotamako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. (Devadhammika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 17. Pa¤cahi bhikkhave dhammehi samannÃgato devadhammiko yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi pa¤cahi: PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, abrahmacÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Imehi kho bhikkhave pa¤cahi dhammehi samannÃgato devadhammiko yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye'ti. 1. Bu¬¬hasÃvako machasaæ, sÅmu 2. MÃgaï¬iko machasaæ, syà [BJT Page 466] [\x 466/] RÃgÃdipeyyÃlaæ (RÃgapeyyÃlasuttÃni) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ. Katame pa¤ca: Asubhasa¤¤Ã, maraïasa¤¤Ã, ÃdÅnavasa¤¤Ã, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã, sabbaloke anabhiratasa¤¤Ã. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ'ti. 2. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ. Katame pa¤ca: Aniccasa¤¤Ã, anattasa¤¤Ã, maraïasa¤¤Ã, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Ã, sabbaloke anabhiratasa¤¤Ã. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ'ti. 3. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ. Katame pa¤ca: Aniccasa¤¤Ã, anicce dukkhasa¤¤Ã, dukkhe anattasa¤¤Ã, pahÃnasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ'ti. 4. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ. Katame pa¤ca: Saddhindriyaæ, viriyindriyaæ, satindriyaæ, samÃdhindriyaæ, pa¤¤indriyaæ. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ'ti. 5. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ. Katame pa¤ca: SaddhÃbalaæ, viriyabalaæ, satibalaæ, samÃdhibalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ'ti. [BJT Page 468] [\x 468/] (RÃgÃdipeyyÃlaæ) (SÃvatthinidÃnÃni) 6 850. RÃgassa bhikkhave pari¤¤Ãya pe parikkhayÃya pe pahÃnÃya pe khayÃya pe vayÃya pe virÃgÃya pe nirodhÃya pe cÃgÃya pe paÂinissaggÃya pa¤cadhammà bhÃvetabbà katame pa¤ca: Asubhasa¤¤Ã pe ime pa¤ca dhammà bhÃvetabbà ' ti. Dosassa pe mohassa pe kodhassa pe upanÃhassa pe makkhasasa pe paÊÃsassa pe issÃya pe macchariyassa pe mÃyÃya pe sÃÂheyyassa pe thambhassa pe sÃrambhassa pe mÃnassa pe atimÃnassa pe madassa pe ( abhi¤¤Ãya pe ) PamÃdassa bhikkhave abhi¤¤Ãya pe pari¤¤Ãya pe parikkhayÃya pe pahÃnÃya pe khayÃya pe vayÃya pe virÃgÃya pe nirodhÃya pe cÃgÃya pe paÂinissaggÃya pa¤cadhammà bhÃvetabbà katame pa¤ca: Asubhasa¤¤Ã pe ime pa¤ca dhammà bhÃvetabbÃ. Katame pa¤ca : SaddhÃbalaæ, viriyabalaæ, satibalaæ, samÃdhibalaæ, pa¤¤Ãbalaæ. PamÃdassa bhikkhave paÂinissaggÃya ime pa¤ca dhammà bhÃvetabbà ' ti. RÃgÃdipeyyÃlaæ niÂÂhitaæ TassuddÃnaæ: Abhi¤¤Ãya pari¤¤Ãya parikkhayÃya PahÃnÃya khayÃya vasena ca VirÃganirodhà cÃga¤ca PaÂinissaggo ime dasà ' ti.* Tatridaæ vagguddÃnaæ: Sekhabalaæ bala¤ceva pa¤caÇgika¤ca sumanaæ Muï¬anÅvaraïasa¤¤Ã ca yodhÃjÅva¤ca aÂÂhamaæ Theraæ kakudhaphÃsuka¤ca andhakavindena dvÃdasa gilÃnarÃjatikaï¬aæ saddhammaghÃtupÃsakaæ Ara¤¤aæ brÃhmaïa¤ceva kimbilakkosakaæ tathà DÅghacÃrÃvÃsika¤ca duccaritÆpasampadanti. Pa¤cakanipÃto samatto. * Idha rÃgÃdipeyyÃle rÃgapadato paÂÂhÃya pamÃdapadapariyantesu sattarasa peyyÃlesu ekamekaæ abhi¤¤ÃdÅ dasa atthapadehi yojetvà " pa¤cadhammà bhÃvetabbÃ" ti niddiÂÂha pa¤cadhammapa¤cakena ghaÂitÃni suttÃni païïÃsÃdhikÃni aÂÂhasatÃni bhavanti. [BJT Vol A - 4] [\z A /] [\w IV /] [BJT Page 002] [\x 2/] SuttantapiÂake AÇguttaranikÃyo Catuttho bhÃgo ChakkanipÃto 1. PaÂhamo païïÃsako 1. ùhuneyyavaggo Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. 6. 1. 1. 1. PaÂhamÃhuneyyasuttaæ 1. [PTS Page 279] [\q 279/] evaæ me sutaæ; ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi chahi: Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako viharati sato sampajÃno. Sotena saddaæ sutvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako viharati sato sampajÃno. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako viharati sato sampajÃno. JivhÃya rasaæ sÃyitvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako viharati sato sampajÃno. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà neva sumano hoti na dummano. Upekkhako viharati sato sampajÃno. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya neva sumano hoti na dummano. Upekkhako viharati sato sampajÃno. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 280] [\q 280/] [BJT Page 004] [\x 4/] 6. 1. 1. 2 DutiyÃhuneyyasuttaæ ( SÃvatthinidÃnaæ) 2. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi chahi: (1) Idha bhikkhave bhikkhu anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhoti: eko, pi hutvà bahudhà hoti, bahudhÃ'pi hutvà eko hoti, ÃvÅbhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathÃpi ÃkÃse. PaÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ karoti seyyathÃpi udake. Udakepi abhejjamÃne1 gacchati seyyathÃpi paÂhaviyaæ2. ùkÃsepi pallaÇkena kamati seyyathÃpi pakkhÅsakuïo. Imepi candimasuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parÃmasati3 parimajjati. YÃva brahmalokÃ, pi kÃyena vasaæ vatteti. (2) DibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusakÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye ca dure santike ca (3) ParasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: "sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnÃti. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnÃti. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnÃti. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnÃti, vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnÃti. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnÃti, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnÃti, mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnÃti, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnÃti, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnÃti. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnÃti, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnÃti, vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnÃti, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnÃti. (4) Anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dve, pi jÃtiyo tisso, pi jÃtiyo catasso, pi jÃtiyo pa¤ca, pi jÃtiyo dasa, pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃlÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi [PTS Page 281] [\q 281/] jÃtiyo, jÃti satampi jÃti sahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe, anekepi vivaÂÂakappe, anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe: amutrÃsiæ evannÃmo) evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ subadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyu pariyanto. So tato cuto idhupapannÃ, ti iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. 1 AbhijjamÃno machasaæ 2. PaÂhaviyà machasaæ 3. ParÅmasati sÅmu, [BJT Page 006] [\x 6/] (5) Dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti:"ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vavÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. "Ime và pana bhonto sattà kÃya sucaritena samannÃgatà vavÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃti" iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. (6) ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti, pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 6. 1. 1. 3 (Indriyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 3. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo hoti dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katame chahi: [PTS Page 282] [\q 282/] saddhindriyena viriyindriyena satindriyena samÃdhindriyena pa¤¤indriyena, ÃsavÃnaæ khayà AnÃsavaæ ceto vimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà Upasampajja viharati. Imehi kho bhikkhave chabhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyà dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 6. 1. 1. 4 (Balasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 4. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi chabhi: saddhÃbalena viriyabalena satibalena samÃdhibalena pa¤¤Ãbalena, ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. [BJT Page 008] [\x 8/] 6. 1. 1. 5 (PaÂhamÃjÃnÅyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 5. Chahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo, ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi chahi. Idha bhikkhave ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo khamo hoti rÆpÃnaæ, khamo saddÃnaæ, khamo gandhÃnaæ, khamo rasÃnaæ, khamo phoÂÂhabbÃnaæ, vaïïasampanno ca hoti. Imehi kho bhikkhave chahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjahoggo, ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi chahi: [PTS Page 283] [\q 283/] idha bhikkhave bhikkhu khamo hoti rÆpÃnaæ, khamo saddÃnaæ, khamo gandhÃnaæ, khamo rasÃnaæ, khamo phoÂÂhabbÃnaæ, khamo dhammÃnaæ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyà dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 6. 1. 1. 6 (DutiyÃjÃnÅyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 6. Chahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo, ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi chahi: Idha bhikkhave ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo khamo hoti rÆpÃnaæ, khamo saddÃnaæ, khamo gandhÃnaæ khamo rasÃnaæ, khamo phoÂÂhabbÃnaæ, balasampanno ca hoti. Imehi kho bhikkhave chahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo, ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi chahi. Idha bhikkhave bhikkhu khamo hoti rÆpÃnaæ, khamo saddÃnaæ, khamo gandhÃnaæ. Khamo rasÃnaæ, khamo poÂÂhabbÃnaæ, khamo dhammÃnaæ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. [BJT Page 010] [\x 10/] 6. 1. 1. 7 (TatiyÃjÃnÅyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ. ) 7. Chahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo, ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi chahi: Idha bhikkhave ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo khamo hoti rÆpÃnaæ, khamo saddÃnaæ, khamo gandhÃnaæ, khamo rasÃnaæ, khamo phoÂÂhabbÃnaæ, javasampanno ca hoti. [PTS Page 284] [\q 284/] Imehi kho bhikkhave chahi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo, ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi chahi. Idha bhikkhave bhikkhu khamo hoti rÆpÃnaæ khamo saddÃnaæ, khamo gandhÃnaæ khamo rasÃnaæ, khamo phoÂÂhabbÃnaæ khamo dhammÃnaæ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo aæjalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 6. 1. 1. 8 (Anuttariyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 8. ChayimÃni bhikkhave anuttariyÃni. KatamÃni cha: DassanÃnuttariyaæ, savaïÃnuttariyaæ, lÃbhÃnuttariyaæ, sikkhÃnuttariyaæ, pÃricariyÃnuttariyaæ, anussatÃnuttariyaæ. ImÃni kho bhikkhave cha anuttariyÃnÅti. 6. 1. 1. 9 (AnussatiÂÂhÃnasuttaæ) (sÃvatthinidÃnaæ) 9. ChayimÃni bhikkhave anussatiÂÂhÃnÃni. KatamÃni cha: BuddhÃnussati, dhammÃnussati, saÇghÃnussati, sÅlÃnussati, cÃgÃnussati, devatÃnussati. ImÃni kho bhikkhave cha anussatiÂÂhÃnÃni, ti. [BJT Page 012] [\x 12/] 6. 1. 1. 10 (MahÃnÃmasuttaæ) 10. Ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati kapilavatthusmiæ nigrodhÃrÃme. Atha kho mahÃnÃmo sakko yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho mahÃnÃmo sakko bhagavantaæ etadavoca: "Yo so bhante ariyasÃvako Ãgataphalo vi¤¤ÃtasÃsano, so katamena vihÃrena bahulaæ viharatÅ"ti. Yo so mahÃnÃma ariyasÃvako Ãgataphalo vi¤¤ÃtasÃsano, so iminà vihÃrena bahulaæ viharati: (1) Idha mahÃnÃma ariyasÃvako tathÃgataæ anussarati: "itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidu anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti. Yasmiæ mahÃnÃma samaye ariyasÃvako tathÃgataæ anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti tathÃgataæ Ãrabbha. Ujugatacitto kho pana mahÃnÃma ariyasÃvako labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. Pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vediyati, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Ayaæ vuccati mahÃnÃma ariyasÃvako visamagatÃya pajÃya samappatto viharati. SabyÃpajjhÃya pajÃya abyÃpajjho viharati. Dhammasotaæ samÃpanno buddhÃnussatiæ bhÃveti. Dhammasotaæ samÃpanno buddhÃnussatiæ bhÃveti. (2) Puna ca paraæ mahÃnÃma ariyasÃvako dhammaæ anussarati: " svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko1 paccattaæ veditabbo vi¤¤uhÅ"tÅ. Yasmiæ mahÃnÃma samaye ariyasÃvako dhammaæ anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti dhammaæ Ãrabbha. Ujugatacitto kho pana mahÃnÃma ariyasÃvako labhati. Atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. 2 Pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vediyati, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Ayaæ vuccati mahÃnÃma ariyasÃvako visamagatÃya pajÃya samappatto viharati. SabyÃpajjhÃya pajÃya abyÃpajjho [PTS Page 286] [\q 286/] viharati. Dhammasotaæ samÃpanno dhammÃnussatiæ bhÃveti. 1. Opaïeyyako: machasaæ 2. PÃmojjaæ machasaæ [BJT Page 014] [\x 14/] (3) Puna ca paraæ mahÃnÃma ariyasÃvako saÇghaæ anussarati: " supaÂipanno1 bhagavato sÃvakasaÇgho ujupaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ¤ÃyapaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, sÃmÅcipaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, yadidaæ cattÃri purisayugÃni aÂÂhapurisapuggalÃ, esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuneyyo, pÃhuneyyo, dakkhiïeyyo, a¤jalikaraïÅyo, anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃ"ti. Yasmiæ mahÃnÃma samaye ariyasÃvako saÇghaæ anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti saÇghaæ Ãrabbha. Ujugatacitto kho pana mahÃnÃma ariyasÃvako labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. Pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo Passamhati, passaddhakÃyo sukhaæ vediyati, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Ayaæ vuccati mahÃnÃma ariyasÃvako visamagatÃya pajÃya samappatto viharati, sabyÃpajjhÃya pajÃya abyÃpajjho viharati, dhammasotaæ samÃpanno saÇghÃnussatiæ bhÃveti. (4) Puna ca paraæ mahÃnÃma ariyasÃvako attano silÃni anussarati: akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhÆjissÃni vi¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni. Yasmiæ mahÃnÃma samaye ariyasÃvako sÅlaæ anussarati, nevassa tasmi, samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti sÅlaæ Ãrabbha. Ujugatacitto kho pana mahÃnÃma ariyasÃvako labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. Pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passamhati, passaddhakÃyo sukhaæ vediyati, sukhino cittaæ samÃdhiyati. [PTS Page 287] [\q 287/] ayaæ vuccati mahÃnÃma ariyasÃvako visamagatÃya pajÃya samappatto viharati, sabyÃpajjhÃya pajÃya abyÃpajjho viharati, dhammasotaæ samÃpanno sÅlÃnussatiæ bhÃveti. (5) Puna ca paraæ mahÃnÃma ariyasÃvako attano cÃgaæ anussarati: "lÃbhà vata me, suladdhaæ vata me, yohaæ maccheramalapariyuÂÂhitÃya pajÃya vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasÃmi muttacÃgo payatapÃïÅ vossaggarato yÃcayogo dÃnasaævibhÃgaratoti. Yasmiæ mahÃnÃma samaye ariyasÃvako cÃgaæ anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti cÃgaæ Ãrabbha. Ujugatacitto kho pana mahÃnÃma ariyasÃvako labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammupasaæhitaæ pÃmujjaæ, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passamhati, passaddhakÃyo sukhaæ vediyati, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Ayaæ vuccati mahÃnÃma ariyasÃvako visamagatÃya pajÃya samappatto viharati, sabyÃpajjhÃya pajÃya abyÃpajjho viharati, dhammasotaæ samÃpanno cÃgÃnussatiæ bhÃveti. 1. SuppaÂipanno machasaæ [BJT Page 016] [\x 16/] (6) Puna ca paraæ mahÃnÃma ariyasÃvako devatÃnussatiæ bhÃveti: "santi devà cÃtummahÃrÃjikÃ, santi devà tÃvatiæsÃ, santi devà yÃmÃ, santi devà tusitÃ, santi devà nimmÃnaratino, santi devà paranimmitavasavattino, santi devà brahmakÃyikÃ, santi devà taduttariæ. YathÃrÆpÃya saddhÃya samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, 1 mayhampi tathÃrÆpà saddhà saævijjati, yathÃrÆpena sÅlena samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, 2 mayhampi tathÃrÆpaæ sÅlaæ saævijjati. YathÃrÆpena sutena samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, mayhampi tathÃrÆpaæ sutaæ saævijjati. YathÃrÆpena cÃgena samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, mayhampi tathÃrÆpo cÃgo saævijjati. YathÃrÆpÃya pa¤¤Ãya samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, mayhampi tathÃrÆpà pa¤¤Ã saævijjatÅ"ti. Yasmiæ [PTS Page 288] [\q 288/] mahÃnÃma, samaye ariyasÃvako attano ca tÃsaæca devatÃnaæ saddhaæca sÅlaæ ca sutaæ ca cÃgaæca pa¤¤aæ ca anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti tà devatà Ãrabbha ujugatacitto kho pana mahÃnÃma ariyasÃvako labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vediyati, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Ayaæ vuccati mahÃnÃma ariyasÃvako visamagatÃya pajÃya samappatto viharati, sabyÃpajjhÃya pajÃya abyÃpajjho viharati. Dhammasotaæ samÃpanno devatÃnussatiæ bhÃveti. Yo so mahÃnÃma ariyasÃvako Ãgataphalo vi¤¤ÃtasÃsano, So iminà vihÃrena bahulaæ viharatÅ, ti. ùhuneyyavaggo paÂhamo. TassuddÃnaæ: Dve Ãhuneyyà indriyabalà tayo ÃjÃnÅyÃ3 Anuttariyaæ anussatÃ4 mahÃnÃmena te dasÃti. 1. Yattha uppannÃmachasaæ 2. Tattha upapannà machasaæ 3. Dve Ãhuïeyyà indriyabalÃni tayo ÃjÃniyà machasaæ 4. Anuttariya anussati machasaæ [BJT Page 018] [\x 18/] 2 SÃrÃïÅyavaggo 6, 1. 2. 1 (PaÂhama sÃrÃïÅyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Chayime bhikkhave dhammà sÃrÃïÅyÃ. 1 Katame cha: (1) Idha bhikkhave bhikkhuno mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo. 2 (2) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhÆno mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo. (3) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo. [PTS Page 289] [\q 289/] (4) puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu ye te lÃbhà dhammikà dhammaladdhà antamaso pattapariyÃpannamattampi, tathÃrÆpehi lÃbhehi appaÂivibhattabhogÅ hoti, sÅlavantehi sabrahmacÃrÅhi sÃdhÃraïabhogÅ. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo. (5) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃni tÃnÅ sÅlÃni akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhÆjissÃni vi¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni, tathÃrÆpehi sÅlehi sÅlasÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo (6) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃyaæ diÂÂhi ariyà nÅyyÃïikà nÅyÃti takkarassa sammÃdukkhakkhayÃya. TathÃrÆpÃya diÂÂhiyà diÂÂhisÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅsu ùvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo. Ime kho bhikkhave cha dhammà sÃrÃïÅyÃti. 6. 1. 2. 2. ( Dutiya sÃrÃïÅyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 12. Chayime bhikkhave dhammà sÃrÃïÅyà piyakaraïà garukaraïà saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà eki bhÃvÃya saævattanti. Katame cha: (1) Idha bhikkhave bhikkhuno mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrisu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati, 1. SÃraïÅyà machasaæ 2. SÃraïÅyo machasaæ 3. SabrahmacÃrÅhi machasaæ [BJT Page 020] [\x 20/] (2) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo2. (3) ( Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhuno) mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrisu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïiyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. (4) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu ye te lÃbhà dhammikà dhammaladdhà antamaso pattapariyÃpannamattampi tathÃrÆpehi lÃbhehi appaÂivibhattabhogÅ hoti [PTS Page 290] [\q 290/] sÅlavantehi sabrahmacÃrihÅ sÃdhÃraïabhogÅ. Ayampi dhammo sÃrÃïiyo piyakaraïo garu karaïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. (5) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃni tÃni sÅlÃni akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhÆjissÃni vi¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni, tathÃrÆpehi sÅlehi sÅlasÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. (6) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃyaæ diÂÂhi ariyà niyyÃïikà nÅyÃti takkarassa sammÃdukkhakkhÃya, tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà diÂÂhisÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅsu ÃvÅ ceva raho ca, ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Ime kho bhikkhave cha dhammà sÃrÃïiyà piyakaraïà garukaraïà saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattantÅti. 6. 1. 2. 3. (NissÃraïÅyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 13. Chayimà bhikkhave nissÃraïÅyà dhÃtuyo. Katamà cha: (1) Idha bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya "mettà hi kho me ceto vimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me byÃpÃdo cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ"ti. So mà hevantissa vacanÅyo: "mÃyasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi. Na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ. Na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ mettÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca [PTS Page 291] [\q 291/] panassa byÃpÃdo cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, nissaraïaæ hetaæ Ãvuso vyÃpÃdassa yadidaæ mettÃcetovimutti"ti. [BJT Page 022] [\x 22/] (2) Idha pana bhikkhave bhikkhÆ evaæ vadeyya: " karuïà hi kho me cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha va pana me vihesà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ"tÅ. So mà hevantissa vacanÅyo: " mà Ãyasmà evaæ avaca. Mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ karuïÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa vihesà cittaæ pariyÃdÃya Âhassati, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati, nissaraïaæ hetaæ Ãvuso vihesÃ, yadidaæ karuïà cetovimutti"ti. (3) Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya:" mudità hi kho me cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me arati cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ"tÅ. So mà hevantissa vacanÅyo, " mà Ãyasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ muditÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa arati cittaæ pariyÃdÃya Âhassati, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso aratiyà yadidaæ mudità cetovimuttÅ"ti. (4) Idha pana bhikkhu evaæ vadeyya: "upekkhà hi kho me cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me rÃgo cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ"tÅ. So mà hevantissa vacanÅyo: " mà Ãyasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ upekkhÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya [PTS Page 292] [\q 292/] susamÃraddhÃya, atha ca panassa rÃgo cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ, tÅ netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso rÃgassa yadidaæ upekkhÃcetovimuttÅ"tÅ. [BJT Page 024] [\x 24/] (5) Idha pana bhikkhave bhikkhÆ evaæ vadeyya. " Animittà hi kho me cetovimutti bhÃvità bahulÅkatà yÃnÅkatà vatthukatà anuÂÂhità paricità susamÃraddhÃ, atha ca pana me nimittÃnusÃrÅ vi¤¤Ãïaæ hotÅ"ti. So mà hevantissa vacanÅyo: "mà Ãyasmà evaæ avaca mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi. Na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃnametaæ Ãvuso anavakÃso yaæ animittÃya cetovimuttiyà bhÃvitÃya bahulÅkatÃya yÃnÅkatÃya vatthukatÃya anuÂÂhitÃya paricitÃya susamÃraddhÃya, atha ca panassa nimittÃnusÃrÅ vi¤¤Ãïaæ bhavissatÅ, tÅ netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso sabbanimittÃnaæ yadidaæ animittà cetovimuttÅ"ti. (6) Idha pana bhikkhave bhikkhÆ evaæ vadeyya: " asmÅti kho me vigataæ, ayamahamasmÅti ca na samanupassÃmi, atha ca pana me vicikicchÃkathaæ kathÃsallaæ cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhatÅ"ti. So mà hevantissa vacanÅyo: "mà Ãyasmà evaæ avaca, mà bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi bhagavà evaæ vadeyya. AÂÂhÃna metaæ Ãvuso anavakÃso yaæ asmÅti vigate ayamahamasmÅti ca na samanupassato, atha ca panassa vicikicchÃkathaækathÃsallaæ cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅ, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Nissaraïaæ hetaæ Ãvuso vicikicchÃkathaæ kathÃsallassa yadidaæ asmÅtimÃnasamugghÃto"ti. Ime kho bhikkhave cha nissÃraïÅyà dhÃtuyo'ti. 6. 1. 2. 4. (Bhaddaka suttaæ) (SÃvatthÅnidÃnaæ) 14. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi, "Ãvuso bhikkhavo"ti. "ùvuso"ti, kho te bhikkhu Ãyasmato [PTS Page 293] [\q 293/] sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: Tathà tathà Ãvuso bhikkhu vihÃraæ kappeti, yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato na bhaddakaæ maraïaæ hoti na bhaddikà kÃlakiriyà 1. Katha¤cÃvuso bhikkhu tathà tathà vihÃraæ kappeti. Yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato na Bhaddakaæ maraïaæ hoti na bhaddikà kÃlakiriyÃ1. IdhÃvuso bhikkhu kammÃrÃmo hoti kammarato kammÃrÃmataæ anuyutto, bhassÃrÃmo hoti bhassarato bhassÃrÃmataæ anuyutto, niddÃrÃmo hoti niddÃrato niddÃrÃmataæ anuyutto, saÇgaïikÃrÃmo hoti saÇgaïikÃrato saÇgaïikÃrÃmataæ anuyutto, saæsaggÃrÃmo hoti saæsaggarato saæsaggÃrÃmataæ anuyutto, papa¤cÃrÃmo hoti papa¤carato papa¤cÃrÃmataæ anuyutto. 1 KÃlaækiriyà machasaæ [BJT Page 026] [\x 26/] Evaæ kho Ãvuso bhikkhu tathà tathà vihÃraæ kappeti, yathà yathÃ'ssa vihÃraæ kappayato na bhaddakaæ maraïaæ hoti na bhaddikà kÃlakiriyÃ. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhÆ sakkÃyÃbhirato na pahÃsi1 sakkÃyaæ sammà dukkhassa antakiriyÃya. Tathà tathÃvuso bhikkhu vihÃraæ kappeti yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato bhaddakaæ maraïaæ hoti, bhaddikà kÃlakiriyÃ. Katha¤cÃvuso bhikkhu tathà tathà vihÃraæ kappeti, yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato bhaddakaæ maraïaæ hoti bhaddikà kÃlakiriyÃ. IdhÃvuso bhikkhu na kammÃrÃmo hoti na kammarato na kammÃrÃmataæ anuyutto, na bhassÃramo hoti na bhassarato na bhassÃramataæ anuyutto, na niddÃrÃmo hoti, na niddÃrato na niddÃrÃmataæ anuyutto, na saÇgaïikÃrÃmo hoti na saÇgaïikÃrato na saÇgaïikÃrÃmataæ anuyutto, na saæsaggÃrÃmo hoti na saæsaggarato na saæsaggÃrÃmataæ anuyutto, na papa¤cÃrÃmo hoti na papa¤carato na papa¤cÃrÃmataæ anuyutto. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu [PTS Page 294] [\q 294/] tathà tathÃssa vihÃraæ kappeti yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato bhaddakaæ maraïaæ hoti bhaddikà kÃlakiriyÃ. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu nibbÃnÃbhirato pahÃsi2 sakkÃyaæ sammÃdukkhassa antakiriyÃyÃti. 1. Yo papa¤camanuyutto papa¤cÃbhirato mago VirÃdhayÅ so nibbÃnaæ yogakkhemaæ anuttaraæ. 2. Yo ca papa¤caæ hitvÃna nippapa¤capade rato ùrÃdhayÅ so nibbÃnaæ yogakkhemaæ anuttaraæ 6. 1. 2. 5. (Anutappasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 15. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhu Ãmantesi. " ùvuso bhikkhavo"ti. "ùvuso"ti, kho te bhikkhu Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: tathà tathà Ãvuso bhikkhu vihÃraæ kappeti yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato kÃlakiriyà anutappà hoti. Katha¤cÃvuso bhikkhu tathà tathà vihÃraæ kappeti, yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato kÃlakiriyà anutappà hoti. IdhÃvuso bhikkhu kammÃrÃmo hoti kammarato kammÃrÃmataæ anuyutto, IdhÃvuso bhikkhu bhassÃrÃmo hoti. Bhassarato bhassÃrÃmataæ anuyutto, IdhÃvuso bhikkhu niddÃrÃmo hoti. NiddÃrato niddÃrÃmataæ anuyutto. IdhÃvuso bhikkhu saÇgaïikÃrÃmo hoti saÇgaïikÃrato saÇgaïikÃrÃmataæ anuyutto. IdhÃvuso bhikkhu saæsaggÃrÃmo hoti saæsaggarato saæsaggÃrÃmataæ anuyutto, IdhÃvuso bhikkhu papa¤cÃrÃmo hoti papa¤carato papa¤cÃrÃmataæ anuyutto. 1. NappajahÃti machasaæ 2. PajahÃni machasaæ [BJT Page 028] [\x 28/] Evaæ kho Ãvuso bhikkhu tathà tathà vihÃraæ kappeti, yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato kÃlakiriyà anutappà hoti. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhu sakkÃyÃbhirato na pahÃsi sakkÃyaæ sammÃdukkhassa antakiriyÃya. Tathà tathà Ãvuso bhikkhu vihÃraæ kappeti yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato kÃlakiriyà ananutappà hoti: Katha¤cÃvuso bhikkhu tathà tathà vihÃraæ kappeti yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato kÃlakiriyà ananutappà hoti: IdhÃvuso bhikkhu na kammÃrÃmo hoti na kammarato na kammÃrÃmataæ anuyutto, Na bhassÃrÃmo hoti bhassarato na bhassÃrÃmataæ anuyutto, [PTS Page 295] [\q 295/] na niddÃrÃmo hoti na niddÃrato na niddÃrÃmataæ anuyutto, na saægaïikÃrÃmo hoti na saægaïikÃrato na saægaïikÃrÃmataæ anuyutto, na saæsaggarÃmo hoti saæsaggarato na saæsaggÃrÃmataæ anuyutto, na papa¤cÃrÃmo hoti na papa¤carato na papa¤cÃrÃmataæ anuyutto. Evaæ kho Ãvuso bhikkhu tathà tathà vihÃraæ kappeti yathà yathÃssa vihÃraæ kappayato kÃlakiriyà ananutappà hoti. Ayaæ vuccatÃvuso bhikkhÆ nibbÃnÃbhirato pahÃsi sakkÃyaæ sammÃdukkhassa antakiriyÃyÃti. 3. Yo papa¤camanuyutto papa¤cÃhirato mago VirÃdhayi so nibbÃnaæ yogakkhemaæ anuttaraæ 4. Yo ca papa¤caæ hitvÃna nippapa¤capade rato ùrÃdhayÅ so nibbÃnaæ yogakkhemaæ anuttaranti. 6. 1. 2. 6. (Nakulapitusuttaæ) 16. Ekaæ samayaæ bhagavà bhaggesu viharati suæsumÃragire bhesakalÃvane migadÃye. Tena kho pana samayena nakulapità gahapati ÃbÃdhiko hoti dukkhito bÃÊhagilÃno. Atha kho nakulamÃtà gahapatÃnÅ nakulapitaraæ gahapatiæ etadavoca: Mà kho tvaæ gahapati sÃpekkho kÃlamakÃsi. Dukkhà gahapati sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. 1 Garahità ca bhagavatà sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. Siyà kho pana te gahapati evamassa. "Na nakulamÃtà gahapatÃni mamaccayena sakkhissati dÃrake posetuæ gharÃvÃsaæ sattharitunti"2 na kho panenaæ gahapati evaæ daÂÂhabbaæ. KusalÃhaæ gahapati kappÃsaæ kantituæ, ceïÅæ olikhituæ. Sakkomahaæ gahapati tavaccayena dÃrake posetuæ gharÃvÃsaæ sattharituæ. 3 TasmÃtiha tvaæ gahapati mà sÃpekkho kÃlamakÃsi. Dukkhà gahapati sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. Garahità ca bhagavatà sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. 1 1 KÃlaækiriyà machasaæ 2 samaharitunti machayaæ 3 samaharituæmachasaæ [BJT Page 030] [\x 30/] (2) Siyà kho pana te gahapati evamassa:" nakulamÃtà gahapatÃnÅ mamaccayena a¤¤aæ varaæ1 gamissatÅ"ti. Na kho panetaæ gahapani evaæ daÂÂhabbaæ. Tvaæ ceva kho gahapati jÃnÃsi ahaæ ca, yadà no2 soÊasa vassÃni gahaÂÂhakaæ brahmacariyaæ samÃdinnaæ. TasmÃtiha tvaæ gahapati mà sÃpekkho kÃlamakÃsi. Dukkhà gahapati sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. Garahità ca bhagavatà sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. (3) Siyà kho pana te gahapati evamassa: " nakulamÃtà gahapatÃnÅ mamaccayena na dassanakÃmà bhavissati bhagavato, na dassanakÃmà bhikkhusaÇghassÃ"ti. Na kho panetaæ gahapati evaæ daÂÂhabbaæ. Ahaæ hi gahapati tavaccayena dassanakÃmatarà ceva bhavissÃmi bhagavato, dassanakÃmatarà ca bhikkhusaÇghassa. TasmÃtiha tavaæ gahapati mà sÃpekkho kÃlamakÃsi. Dukkhà gahapati sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. Garahità ca bhagavatà sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. (4) Siyà kho pana te gahapati evamassa: " na nakulamÃtà gahapatÃnÅ mamaccayena sÅlesu paripÆrakÃriïÅ"ti. Na kho panetaæ gahapati evaæ daÂÂhabbaæ. YÃvatà kho gahapati tassa bhagavato sÃvikà gihÅ odÃtavasanà sÅlesu paripÆrakÃriïiyo, ahaæ tÃsaæ a¤¤atarÃ. Yassa kho panassa kaÇkhà và vimati vÃ, ayaæ so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho bhaggesu viharati suæsumÃragire bhesakalÃvane migadÃye, taæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà pucchatu. TasmÃtiha tvaæ gahapati mà sÃpekkho [PTS Page 297] [\q 297/] kÃlamakÃsi. Dukkhà gahapati sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. Garahità ca bhagavatà sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. (5) Siyà kho pana te gahapati evamassa: " na nakulamÃtà gahapatÃnÅ lÃbhinÅ ajjhattaæ cetosamathassà "ti. Na kho panetaæ gahapati evaæ daÂaÂhababaæ. YÃvatà kho gahapati tassa bhagavato sÃvikà gihÅ odÃtavasanà lÃbhiniyo ajjhattaæ cetosamathassa, ahaæ tÃsaæ a¤¤atarÃ. Yassa kho panassa kaÇkhà và vimati vÃ, ayaæ so bhagavà arahaæ sammà sambuddho bhaggesu viharati suæsumÃragire bhesakalÃvane migadÃye. Taæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà pucchatu. TasmÃtÅha tvaæ gahapati mà sÃpekkho kÃlamakÃsi. Dukkhà gahapati sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. Garahità ca bhagavatà sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. 1 Gharaæ machasaæ, vÅraæ sÅmu, aÂÂhathÃ. 2 Yaænomachasaæ, yadÃte sÅmu, [BJT Page 032] [\x 32/] (6) Siyà kho pana te gahapati evamassa: " na nakulamÃtà gahapatÃnÅ imasmiæ dhammavinaye ogÃdhappattà patigÃdhappattà assÃsappattà tiïïavicikicchà vigatakathaækathà vesÃrajjappattà aparappaccayà satthusÃsane viharatÅ"ti. Na kho panetaæ gahapati evaæ daÂÂhabbaæ. YÃvatà kho gahapati tassa bhagavato sÃvikà gihÅ odÃtavasanà imasmiæ dhammavinaye ogÃdhappattà patigÃdhappattà assÃsappattà tiïïavicikicchà vigatakathaækatà vesÃrajjappattà aparappaccayà satthusÃsane viharanti, ahaæ tÃsaæ a¤¤atarÃ. Yassa kho panassa kaÇkhà và vimati vÃ, ayaæ so bhagavà arahaæ sammà sambuddho bhaggesu viharati suæsumÃragire bhesakalÃvane migadÃye. Taæ bhagavantaæ upasaÇkamitvà pucchatu. TasmÃtiha tvaæ gahapati mà sÃpekkho kÃlamakÃsi. Dukkhà gahapati sÃpekkhassa kÃlakiriyÃ. Garahità ca bhagavatà sÃpekkhassa kÃlakiriyÃti. Atha kho nakulapituno gahapatissa nakulamÃtÃya [PTS Page 298] [\q 298/] gahapatÃniyà iminà ovÃdena ovadiyamÃnassa so ÃbÃdho ÂhÃnaso paÂippassamhÅ. VuÂÂhÃhi ca nakulapità gahapati tamhà ÃbÃdhÃ, tathà pahÅno ca pana nakulapituno gahapatissa so ÃbÃdho ahosi. Atha kho nakulapità gahapati gilÃnà vuÂÂhito aciravuÂÂhito gela¤¤Ã, daï¬amolubbha yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ NisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho nakulapitaraæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: LÃbhà te gahapati, suladdhaæ te gahapati, yassa te nakulamÃtà gahapatÃnÅ anukampikà atthakÃmà ovÃdikà anusÃsikÃ. YÃvatà kho gahapati mama sÃvikà gihÅ odÃtavasanà sÅlesu paripÆrakÃriïiyo, nakulamÃtà gahapatÃnÅ tÃsaæ a¤¤atarÃ. YÃvatà kho gahapati mama sÃvikà gihÅ odÃtavasanà lÃbhiniyo ajjhattaæ cetosamathassa, nakulamÃtà gahapatÃni tÃsaæ a¤¤atarÃ. YÃvatà kho gahapati mama sÃvikà gihÅ odÃtavasanà imasmiæ dhammavinaye ogÃdhappattà patigÃdhappattà assÃsappattÃ. Tiïïavicikicchà vigatakathaÇkathà vesÃrajjappattà aparappaccayà satthusÃsane viharantiyo, nakulamÃtà gahapatÃnÅ tÃsaæ a¤¤atarÃ. LÃbhà te gahapati, suladdhaæ te gahapati, yassa te nakulamÃtà gahapatÃni anukampikà atthakÃmà ovÃdikà anusÃsikÃti. [BJT Page 034] [\x 34/] 6. 1. 2. 7. (Kusalasuttaæ) 17. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. ùyasmÃpi kho sÃriputto sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. ùyasmÃpi kho mahÃmoggallÃno sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. Upasaækamitvà bhagavantaæ [PTS Page 299] [\q 299/] abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdÅ. ùyasmÃpi kho mahÃkaccÃyano sayanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdÅ. ùyasmÃpi kho mahÃkoÂÂhito sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. ùyasmÃpi kho mahÃcundo sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdÅ. ùyasmÃpi kho mahÃkappino sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. ùyasmÃpi kho anuruddho sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdÅ. ùyasmÃpi kho revato sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkamÅ. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. ùyasmÃpi kho Ãnando sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. Upasaækamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdÅ. Atha kho bhagavà bahudeva rattiæ nisajjÃya vÅtinÃmetvà uÂÂhÃyÃsanà vihÃraæ pÃvisi. Tepi kho Ãyasmanto acirapakkantassa bhagavato uÂÂhÃyÃsanà yathÃvihÃraæ agamaæsu. Ye pana tattha bhikkhÆ navà acirapabbajità ÃdhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, te yÃva suriyuggamanà kÃkacchamÃnà supiæsu. Addasà kho bhagavà dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena te bhikkhÆ yÃva suriyuggamanà kÃkacchamÃne supante. Disvà yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkamÅ. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà te bhikkhÆ Ãmantesi: Kahaæ nu kho bhikkhave sÃriputto, kahaæ mahÃmoggallÃno, kahaæ mahÃkassapo, kahaæ mahà kaccÃyano, kahaæ mahÃkoÂÂhito, kahaæ mahÃcundo, kahaæ mahÃkappino, kahaæ anuruddho, kahaæ revato, kahaæ Ãnando, kahaæ nu kho te bhikkhave therà sÃvakà gatÃti? Tepi kho bhante Ãyasmanto acirapakkantassa bhagavato uÂÂhÃyÃsanà yathÃvihÃraæ agamaæsÆti. Kena no tumhe hikkhave therà bhikkhÆ gatÃ, ti navÃ1 yÃva suriyassuggamanÃ2 kÃkacchamÃnà supatha. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave api nu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ và " rÃjà khattiyo muddhÃvasitto yÃvadatthaæ [PTS Page 300] [\q 300/] seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajÅvaæ rajjaæ kÃrento janapadassa và piyo manÃpo"ti. Nohetaæ bhante. 1NÃgatÃti machasaæ 2 yÃvasuriyuggamanà machasaæ [BJT Page 036] [\x 36/] SÃdhu bhikkhave, mayà pi kho etaæ bhikkhave neva diÂÂhaæ na sutaæ " rÃjà khattiyo muddhÃvasitto YÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajivaæ rajjaæ kÃrento janapadassa và piyo manÃpo"ti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ vÃ"raÂÂhiko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajivaæ raÂÂhaæ kÃrento raÂÂhassa piyo manÃpo?"Ti. No hetaæ bhante, SÃdhu bhikkhave, mayà pi kho etaæ bhikkhave, neva diÂÂhaæ na sutaæ raÂÂhiko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajÅvaæ raÂÂhassa và piyomanÃpo'ti Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ vÃ"pettaniko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajÅvaæ pettanikaæ kÃrento piyo manÃpo?"Ti. No hetaæ bhante, SÃdhu bhikkhave, mayà pi kho etaæ bhikkhave neva diÂÂhaæ na sutaæ pettaniko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajÅvaæ pituno và piyo manÃpo'ti. Taæ kiæ ma¤¤a, bhikkhave, apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ vÃ"senÃpatiko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajivaæ senÃpatikattaæ kÃrento senÃpatikassa piyo manÃpo?"Ti. No hetaæ bhante, SÃdhu bhikkhave mayà pi kho etaæ bhikkhave, neva diÂÂhaæ na sutaæ senÃpatiko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajÅvaæ senÃya và piyo manÃpo'ti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ vÃ"gÃmagÃmaïiko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajivaæ gÃmagÃmaïikattaæ kÃrento GÃmassa và piyo manÃpo"?Ti. No hetaæ bhante, SÃdhu bhikkhave mayà pi kho etaæ bhikkhave, neva diÂÂhaæ na sutaæ gÃmagÃmaïiko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajÅvaæ gÃmassa và piyo manÃpo'ti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ vÃ"pÆgagÃmaïiko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajivaæ pÆgagÃmaïikattaæ kÃrento PÆgassa và piyo manÃpo"?Ti. No hetaæ bhante % SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave neva diÂÂhaæ na sutaæ "pugagÃmaïiko yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharanto yÃvajÅvaæ pugagÃmaïikattaæ kÃrento pÆgassa và piyo manÃpo"ti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ và "samaïo và brÃhmaïo và yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto indriyesu aguttadvÃro bhojane amatta¤¤Æ jÃgariyaæ ananuyutto avipassako kusalÃnaæ dhammÃnaæ pubbarattÃpararattaæ bodhapakkhiyÃnaæ1 dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogaæ ananuyutto ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharanto?"Ti. No hetaæ bhante. SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave neva diÂÂhaæ na [PTS Page 301] [\q 301/] sutaæ " samaïo và brÃhmaïo và yÃvadatthaæ seyyasukhaæ phassasukhaæ middhasukhaæ anuyutto indriyesu aguttadvÃro bhojane amatta¤¤Æ jÃgariyaæ ananuyutto avipassako kusalÃnaæ dhammÃnaæ pubbarattÃpararattaæ bodhapakkhiyÃnaæ1 dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogaæ ananuyutto ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharanto"ti. TasmÃtiha bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: " indriyesu guttadvÃrà bhavissÃma bhojane matta¤¤uno jÃgariyaæ anuyuttà vipassakà kusalÃnaæ dhammÃnaæ pubbarattÃpararattaæ bodhapakkhiyÃnaæ1 dhammÃnaæ bhÃvanÃnuyogaæ anuyuttà viharissÃmÃ"ti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti. 1. BodhipakkhiyÃnaæ machasaæ syà [BJT Page 038] [\x 38/] 6. 1. 2. 8. (Macchika suttaæ) 18. Ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ carati mahatà bhikkhu saÇghena saddhiæ. Addasà kho bhagavà addhÃna maggapaÂipanno a¤¤atarasmiæ padese macchikaæ macchabandhaæ macche vadhitvà vadhitvà vikkiïamÃnaæ. Disvà maggà okkamma a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: "Passatha, no tumhe bhikkhave amuæ macchikaæ macchabandhaæ macche vadhitvà vadhitvà vikkiïamÃnanti" Evaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave apinu tumhehi diÂÂhaæ và sunaævà " macchiko macchabandho macche vadhitvà [PTS Page 303] [\q 303/] vadhitvà vikkiïamÃno tena kammena tena ÃjÅvena hatthiyÃyÅ và assayÃyÅ và rathayÃyÅvà yÃnayÃyÅ và bhoga bhogÅ và mahantaæ và hogakkhandhaæ ajjhÃvasanto?TÅ. No hetaæ bhante. SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave neva diÂÂhaæ, na sutaæ "macchiko macchabandho macche vadhitvà vadhitvà vikkiïamÃno tena kammena tena ÃjÅvena hatthiyÃyÅ và assayÃyÅ và rathayÃyÅ và yÃnayÃyÅ và bhogabhogÅvà mahantaæ và bhogakkhandhaæ ajjhÃvasanto"ti. Taæ kissa hetu: Te hi so bhikkhave macche vajjhe vadhÃyopanÅte1 pÃpakena manasÃnupekkhati. Tasmà so neva hatthiyÃyÅ hoti, na assayÃyÅ, na rathayÃyÅ, na yÃnayÃyÅ, na bhogabhogÅ, na mahantaæ bhogakkhandhaæ ajjhÃvasati. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ và "goghÃtako gÃvo vadhitvà vadhitvà vikkiïamÃno tena kammena tena ÃjÅvena hatthiyÃyÅ và assayÃyÅ và rathayÃyÅ và yÃnayÃyi và bhogabhogÅ và mahantaæ và bhogakkhandhaæ AjjhÃvasanto?"Ti No hetaæ bhante SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave neva diÂÂhaæ, na sutaæ: "goghÃtako gÃvo vadhitvà vadhitvà vikkiïamÃno tena kammena tena ÃjÅvena hatthiyÃyÅ và assayÃyÅ và rathayÃyÅ và yÃnayÃyÅ và bhogabhogÅ và mahantaæ bhogakkhandhaæ ajjhÃvasanto"ti. Taæ kissa hetu: 1VadhÃyupanite sÅmu. VadhÃyÃnÅtesyÃ, vadhÃyanÅte vadhÃyanunÅte katthaci [BJT Page 040] [\x 40/] Te hi so bhikkhave gÃvo vajjhe vadhÃyopanÅte1 pÃpakena manasÃnupekkhati. Tasmà so neva hatthiyÃyÅ hoti na assayÃyÅ na rathayÃyÅ na yÃnayÃyÅ na bhogabhogÅ na mahantaæ bhogakkhandhaæ ajjhÃvasati. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave apinu tumhehi diÂÂhaæ [PTS Page 303] [\q 303/] và sutaæ và " orabbhiko orambhe vadhitvà vadhitvà vikkiïamÃno tena kammena tena ÃjÅvena hatthiyÃyÅ và assayÃyÅ và rathayÃyÅ và yÃnayÃyÅ và bhogabhogÅ và mahantaæ và hogakkhandhaæ ajjhÃvasanto?"Ti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ và " sÆkariko sÆkare vadhitvà vadhitvà vikkiïamÃno tena kammena tena ÃjÅvena hatthiyÃyÅ và assayÃyÅ và rathayÃyÅ và yÃnayÃyÅ và bhogabhogÅ và mahantaæ và hogakkhandhaæ ajjhÃvasanto?"Ti Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ và "sÃkuntiko sÃkunte Vadhitvà vadhitvà vikkiïamÃno tena kammena tena ÃjÅvena hatthiyÃyÅ và assayÃyÅ và rathayÃyÅ và yÃnayÃyÅ và bhogabhogÅ và mahantaæ và bhogakkhandhaæ ajjhÃvasanto?"Ti. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave apinu tumhehi diÂÂhaæ và sutaæ và "mÃgaviko mage3 Vadhitvà vadhitvà vikkiïamÃno tena kammena tena ÃjÅvena hatthiyÃyÅ và assayÃyÅ và rathayÃyÅ và yÃnayÃyÅ và bhogabhogÅ và mahantaæ và bhogakkhandhaæ ajjhÃvasanto?"Ti. No hetaæ bhante. SÃdhu bhikkhave, mayÃpi kho etaæ bhikkhave neva diÂÂhaæ, na sutaæ: " mÃgaviko mage vadhÅtvà vadhÅtvà vikkiïamÃno tena kammena tena ÃjÅvena hatthiyÃyÅ và assayÃyÅ và rathayÃyÅ và yÃnayÃyÅ và bhogabhogÅ và mahantaæ và bhogakkhandhaæ ajjhÃvasanto"ti. Taæ kissa hetu: Te hi so bhikkhave mage vajjhe vadhÃyopanÅte1 pÃpakena manasÃnupekkhati. Tasmà so neva hatthiyÃyÅ hoti, na assayÃyi, na rathayÃyÅ, na yÃnayÃyÅ, na bhogabhogÅ, na mahantaæ bhogakkhandhaæ ajjhÃvasati. Te hi so bhikkhave tiracchÃnagate pÃïe vajjhe vadhÃyopanÅte1 pÃpakena manasÃnupekkhamÃno neva hatthiyÃyÅ bhavissati, na assayÃyÅ, na rathayÃyÅ, na yÃnayÃyÅ, na bhogabhogÅ, na mahantaæ bhogakkhandhaæ ajjhÃvasissati. Ko pana vÃdo yaæ manussabhÆtaæ vajjhaæ vadhÃyopanÅtaæ4pÃpakena manasÃnupekkhatÅ. Taæ hi tassa bhikkhave hoti dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. KÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjatÅti. 5 6. 1. 2. 9. (PaÂhama maraïasati suttaæ) 19. Ekaæ samayaæ bhagavà nÃdike6 viharati gi¤jakÃvasathe. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. [PTS Page 304] [\q 304/] bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Maraïasati7 bhikkhave bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsà amatogadhà amatapariyosÃnÃ. BhÃvetha no tumhe bhikkhave maraïasatinti?8 1 VadhÃyÃnÅte syà vadhÃyanÅte katthaci vadhÃyupanÅte sÅmu 2 Sokarikosyà 3 migesyà 4 vadhÃyupanÅtaæsÅmu 5 UppajjatÅ sÅmu 6 nÃtike machasaæ 7 maraïassati machasaæ 8 Maraïassatiæ machasaæ. [BJT Page 042] [\x 42/] (1) Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhÆ bhagavantaæ etadavoca: " ahaæ kho bhante bhÃvemi maraïasatinti. " Yathà kathaæ pana tvaæ bhikkhu bhÃvesi maraïasatinti? Idha mayhaæ bhante evaæ hoti: " aho vatÃhaæ rattindivaæ jÅveyyaæ, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ"ti. Evaæ kho ahaæ bhante bhÃvemi maraïasatinti. (2) A¤¤ataropi kho bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: ahampi kho bhante bhÃvemi maraïasatinti. Yathà kathaæ pana tvaæ bhikkhu bhÃvesi maraïasatinti? Idha mayhaæ bhante evaæ hoti: " aho vatÃhaæ divasaæ jÅveyyaæ bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ"ti. Evaæ kho ahaæ bhante bhÃvemi maraïasatinti. (3) A¤¤ataropi kho bhikkhu bhagavantaæ etadavoca. Ahampi kho bhante bhÃvemi maraïasatinti. Yathà kathampana tvaæ bhikkhu bhÃvesi maraïasatinti? Idha mayhaæ bhante evaæ hoti: " aho vatÃhaæ tadantaraæ jÅveyyaæ yadantaraæ ekapiï¬apÃtaæ bhu¤jÃmi, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ"ti. Evaæ kho ahaæ bhante bhÃvemi maraïasatinti. (4) A¤¤ataropi kho bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: ahampi kho bhante bhÃvemi maraïasatinti. Yathà kathaæ pana tvaæ bhikkhu bhÃvesi maraïasatinti? Idha mayhaæ bhante evaæ hoti: " aho vatÃhaæ tadantaraæ jÅveyyaæ, yadantaraæ cattÃro pa¤ca Ãlope saÇkhÃditvà ajjhoharÃmi, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ"ti. Evaæ kho ahaæ bhante bhÃvemi maraïasatinti. (5) A¤¤ataropi kho bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: ahampi kho bhante bhÃvemi maraïasatinti. Yathà kathaæ pana tvaæ bhikkhu bhÃvesi maraïasatinti? Idha mayhaæ bhante evaæ hoti: " aho vatÃhaæ tadantaraæ jÅveyyaæ, yadantaraæ ekaæ Ãlopaæ saÇkhÃditvà ajjhoharÃmi, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ [PTS Page 305] [\q 305/] vata me kataæ assÃ"ti evaæ kho ahaæ bhante bhÃvemi maraïasatinti. [BJT Page 044] [\x 44/] (6) A¤¤ataropi kho bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: ahaæpi kho bhante bhÃvemi maraïasatinti. Yathà kathaæ pana tvaæ bhikkhu bhÃvesi maraïasatinti? Idha mayhaæ bhante evaæ hoti " aho vatÃhaæ tadantaraæ jÅveyyaæ, yadantaraæ assasitvà và passasÃmi, passasitvà và assasÃmi. Bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ"ti. Evaæ kho ahaæ bhante bhÃvemi maraïasatinti. Evaæ vutte bhagavà te bhikkhÆ etadavoca: (1) Yo cÃyaæ bhikkhave bhikkhÆ evaæ maraïasatiæ bhÃveti: aho vatÃhaæ rattindivaæ jÅveyyaæ, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ, ti (2) "Yo cÃyaæ bhikkhave bhikkhu evaæ maraïasatiæ bhÃveti: aho vatÃhaæ divasaæ jÅveyyaæ, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ, ti. (3) "Yo cÃyaæ bhikkhave bhikkhÆ evaæ maraïasatiæ bhÃveti: aho vatÃhaæ tadantaraæ jÅveyyaæ, yadantaraæ ekaæ piï¬apÃtaæ1 bhu¤jÃmi, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ, ti (4) "Yo cÃyaæ bhikkhave bhikkhÆ evaæ maraïasatiæ bhÃveti: aho vatÃhaæ tadantaraæ jÅveyyaæ, yadantaraæ cattÃro pa¤ca Ãlope saÇkhÃditvà ajjhoharÃmi, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ, ti (1, 2, 3, 4) [PTS Page 306] [\q 306/] "ime vuccanti bhikkhave bhikkhÆ pamattà viharanti, dandhaæ maraïasatiæ bhÃventi ÃsavÃnaæ khayÃya. (5) "Yo cÃyaæ bhikkhave bhikkhÆ evaæ maraïasatiæ bhÃveti: aho vatÃhaæ tadantaraæ jÅveyyaæ, yadantaraæ ekaæ Ãlopaæ ajjhoharÃmi, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ, ti (6) "Yo cÃyaæ bhikkhave bhikkhÆ evaæ maraïasatiæ bhÃveti: aho vatÃhaæ tadantaraæ jÅveyyaæ, yadantaraæ assasitvà và passasÃmi. Passasitvà và assasÃmi, bhagavato sÃsanaæ manasi kareyyaæ, bahuæ vata me kataæ assÃ, ti (5, 6) Ime vuccanti bhikkhave bhikkhÆ appamattà viharanti tikkhaæ maraïasatiæ bhÃventi ÃsavÃnaæ khayÃya. TasmÃtiha bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: appamattà viharissÃma, tikkhaæ maraïasatiæ bhÃvessÃma ÃsavÃnaæ khayÃyÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti. [BJT Page 046] [\x 46/] 6. 1. 2. 10. (Dutiya maraïasati suttaæ) 20. Ekaæ samayaæ bhagavà nÃdike viharati gi¤jakÃvasathe. Tatra kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi: maraïasati bhikkhave bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsà amatogadhà amatapariyosÃnÃti. Kathaæ bhÃvità ca bhikkhave maraïasati kathaæ bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsà amatogadhà amatapariyosÃnÃ? (1) Idha bhikkhave bhikkhu divase nikkhante rattiyà patihitÃya1 iti paÂisa¤cikkhati: "bahukà kho me paccayà maraïassa: ahi và maæ ¬aseyya, vicchiko và maæ ¬aseyya, satapadÅ và maæ ¬aseyya, tena me assa kÃlakiriyÃ2 so mamassa antarÃyo. UpakkhalitvÃvÃhaæ papateyyaæ, bhattaæ vÃpi me3 bhuttaæ byÃpajjeyya, pittaæ và me [PTS Page 307] [\q 307/] kuppeyya, semhaæ và me kuppeyya, satthakà và me vÃtà kuppeyyuæ, tena me assa kÃlakiriyÃ. So mamassa antarÃyo"ti. (2) Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: " atthi nu kho me pÃpakà akusalà dhammà appahÅnà ye me assu rattiæ kÃlaæ karontassa antarÃyÃyÃ"ti. Sace bhikkhave bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " atthi me pÃpakà akusalà dhammà appahÅnà ye me assu rattiæ kÃlaækarontassa antarÃyÃyÃ"ti, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæyeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya adhimatto chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤a¤ca karaïiyyÃva. SeyyathÃpi bhikkhave Ãdittacelo và ÃdittasÅso và tasseva celassa và sÅsassa và nibbÃpanÃya adhimattaæ chanda¤ca vÃyÃma¤ca ussÃha¤ca ussoÊhŤca appaÂivÃni¤ca sati¤ca sampaja¤¤a¤ca kareyya, evameva kho bhikkhave tena bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya adhimatto chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhÅ ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤a¤ca karaïÅyÃ. (3) Sace pana bhikkhave bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: " natthi me pÃpakà akusalà dhammà appahÅnà ye me assu rattiæ kÃlaæ karontassa antarÃyÃyÃ"ti, tena bhikkhave bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. (4) Idha pana bhikkhave bhikkhu rattiyà nikkhantÃya divase patihite4 iti paÂisa¤cikkhati: " bahukà me paccayà maraïassa: ahi và maæ ¬aseyya, vicchiko và maæ ¬aseyya, satapadÅ và maæ ¬aseyya, tena me assa kÃlakiriyÃ, so mamassa antarÃyo. Upakkhilitvà vÃhaæ papateyyaæ bhattaæ và me bhuttaæ byÃpajjeyya, pittaæ và me kuppeyya, semhaæ và me kuppeyya, satthakà me vÃtà kuppeyyuæ, tena me assa kÃlakiriyÃ, so mamassa antarÃyo" 1 PatigatÃva machasaæ 2 kÃlaækiriyà machasaæ 3 bhattaæ và me machasaæ 4 patigate machasaæ [BJT Page 048] [\x 48/] (5) Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: " [PTS Page 308] [\q 308/] atthi nu kho me pÃpakà akusalà dhammà appahÅnÃ, ye me assu divà kÃlaæ karontassa antarÃyÃyÃ"ti, Sace bhikkhave bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "atthi me pÃpakà akusalà dhammà appahÅnÃ, ye me assu divà kÃlaæ karontassa antarÃyÃyÃ"ti, tena bhikkhave bhikkhunà tesa¤¤eva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya adhimatto chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤a¤ca karaïÅyyÃ. SeyyathÃpi bhikkhave Ãdittacelo và ÃdittasÅso và tasseva celassa và sÅsassa và nibbÃpanÃya adhimattaæ chanda¤ca vÃyÃma¤ca ussÃha¤ca ussoÊhi¤ca appaÂivÃni¤ca sati¤ca sampaja¤¤a¤ca kareyya, evameva kho bhikkhave tena bhikkhunà tesaæyeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya adhimatto chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤a¤ca karaïÅyÃ. (6) Save pana bhikkhave bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: "natthi me pÃpakà akusalà dhammà appahÅnà ye me assu divà kÃlaæ karontassa antarÃyÃyÃ"ti, tena bhikkhave bhikkhunà teneva pÅtipÃmojjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. Evaæ bhÃvità kho bhikkhave maraïasati evaæ bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsà amatogadhà amatapariyosÃnÃti. SÃrÃïÅya vaggo dutiyo TassuddÃnaæ Dve sÃrÃïÅya nissÃraïÅyaæ 1 bhaddakaæ anutappiyaæ Nakulakusalà macchaæ dve ca honti maraïasatinà dasÃti. 2 1Deva sÃrÃïÅyo mettaæsÅmu. 2 Nakulaæ soppamacchà ca dve honti maraïassatÅtÅ machasaæ. [BJT Page 050] [\x 50/] 3. Anuttariya vaggo 6. 1. 3. 1. (SÃmagÃmaka suttaæ) 21. [PTS Page 309] [\q 309/] ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati sÃmagÃmake pokkharaïÅyÃyaæ. Atha kho a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ PokkharaïÅyaæ obhÃsetvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhità kho sà devatà bhagavantaæ etadavoca: Tayome bhante dhammà bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Katame tayo: KammÃrÃmatÃ, bhassÃrÃmatÃ, niddÃrÃmatà ime kho bhante tayo dhammà bhikkhuno parihÃnÃya saævattantÅti. Idamavoca sà devatÃ. Samanu¤¤o satthà ahosi. Atha kho sà devatà samanu¤¤o me satthÃti bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyÅ. Atha kho bhagavà tassà ratatiyà accayena bhikkhÆ Ãmantesi. Imaæ bhikkhave rattiæ a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ pokkharaïÅyaæ obhÃsetvà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi, ekamantaæ Âhità kho bhikkhave sà devatà maæ etadavoca. "Tayome bhante dhammà bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Katame tayo: kammÃrÃmatÃ, bhassÃrÃmatÃ, niddÃrÃmatÃ. Ime kho bhante tayo dhammà bhikkhuno parihÃnÃya saævattantÅ"ti. Idamavoca bhikkhave sà devatÃ. Idaæ vatvà maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi. Tesaæ vo bhikkhave alÃbhà tesaæ vo dulladdhÃ1 ye vo devatÃpi jÃnanti kusalehi dhammehi parihÃnÃya2 saævattamÃne. Aparepi bhikkhave tayo parihÃniye dhamme desissÃmi taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmiti evaæ bhanteti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: [PTS Page 310] [\q 310/] katame ca bhikkhave tayo parihÃniyà dhammÃ: saægaïikÃrÃmatÃ, dovacassatÃ, pÃpamittatÃ. Ime kho bhikkhave tayo parihÃniyà dhammÃ. Ye hi keci bhikkhave atÅtamaddhÃnaæ parihÃyiæsu kusalehi dhammehi, sabbe te imeheva chahi dhammehi parihÃyiæsu kusalehi dhammehi. Yehi keci bhikkhave anÃgatamaddhÃnaæ parihÃyissanni kusalehi dhammahi. Sabbe te imeheva chahi dhammehi parihÃyissanti kusalehi dhammehi. Yehi keci bhikkhave etarahi parihÃyanti kusalehi dhammehi, sabbe te imeheva chahi dhammehi parihÃyanti kusalehi dhammehiti. 1 Tesaæ dulladdhaæ machasaæ 2 parihÃyamÃne machasaæ. [BJT Page 052] [\x 52/] 6. 1. 3. 2. (AparihÃnÅyadhamma suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 22. Chayime bhikkhave aparihÃniye dhamme desissÃmi, taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmiti, evaæ bhanteti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: katame ca te bhikkhave cha aparihÃniyà dhammà Na kammÃrÃmatÃ, na bhassÃrÃmatÃ, na niddÃrÃmatÃ, na saÇgaïikÃrÃmatÃ, sovacassatÃ, kalyÃïamittatÃ. Ime kho bhikkhave cha aparihÃniyà dhammÃ. Ye hi keci bhikkhave atÅtamaddhÃnaæ na parihÃyiæsu kusalehi dhammehi, sabbe te imeheva chahi dhammehi na parihÃyiæsu kusalehi dhammehi. Ye hi keci bhikkhave anÃgatamaddhÃnaæ na parihÃyissanti kusalehi dhammehi, sabbe te imeheva chahi dhammehi na parihÃyissanti. Kusalehi dhammehi, ye hi keci bhikkhave etarahi na parihÃyanti kusalehi dhammehi, sabbe te imeheva chahi dhammehi na parihÃyanti kusalehi dhammehÅ, ti. 6. 1. 3. 3. (Bhaya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 23. Bhayanti bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, dukkhanti bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Rogoti bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Gaï¬oti [PTS Page 311] [\q 311/] bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. SaÇgoti bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. PaÇkoti bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Kasmà ca bhikkhave bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ? KÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi bhayà na parimuccati, samparÃyikÃpi bhayà na parimuccati. Tasmà bhayanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Kasmà ca bhikkhave dukkhanti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Rogoti bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. Gaï¬oti bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ, saÇgoti bhikkhave kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. PaÇkoti kÃmÃnametaæ adhivacanaæ. ?KÃmarÃgarattÃyaæ bhikkhave chandarÃgavinibaddho diÂÂhadhammikÃpi paÇkà na parimuccati, samparÃyikÃpi paÇkà na parimuccati. Tasmà paÇkoti kÃmÃnametaæ adhivacananti. 5. Bhayaæ dukkhaæ ca rogo ca gaï¬o saÇgo paÇko ca ubhayaæ Ete kÃmà pavuccanti yattha satto puthujjano. 6. UpÃdÃne bhayaæ disvà jÃtimaraïasambhave AnupÃdà vimuccanti jÃtimaraïa saÇkhaye. 7. Te khemappattà sukhino diÂÂhadhammÃbhinibbutà SabbaverabhayÃtÅtÃ1 sabbadukkhaæ upaccagunti. 1Sabbe vera bhayÃtÅtà syÃ. [BJT Page 054] [\x 54/] 6. 1. 3. 4 (Himavanta suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 24. Chahi bhikkhave dhammehi samantÃgato bhikkhu himavantaæ pabbata rÃjaæ padÃleyya, ko pana vÃdo chavÃya avijjÃya. Katamehi chahi. Idha bhikkhave bhikkhÆ samÃdhissa samÃpattikusalo hoti. SamÃdhissa Âhitikusalo hoti. SamÃdhissa vuÂÂhÃnakusalo hoti. SamÃdhissa kallatà kusalo1 hoti. SamÃdhissa gocarakusalo hoti. SamÃdhissa abhinÅhÃrakusalo hoti. [PTS Page 312] [\q 312/] imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu himavantaæ pabbatarÃjaæ padÃleyya. Ko pana vÃdo chavÃya avijjÃyÃti. 6. 1. 3. 5. (AnussatiÂÂhÃna suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 25. ChayimÃni bhikkhave anussati ÂhÃnÃni. KatamÃni cha. (1). Idha bhikkhave ariyasÃvako tathÃgataæ anussarati:"itipi so bhagavà arahaæ sammà sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidu anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti. Yasmiæ bhikkhave samaye ariyasÃvako tathÃgataæ anussarati, nevassa tasmiæ samaye RÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti. Nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. Gedhoti kho bhikkhave pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Idampi kho bhikkhave Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visujjhanti. (2) Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako dhammaæ anussarati: "svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehi passiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤uhÅti. " Yasmiæ bhikkhave samaye ariyasÃvako dhammaæ anussarati. Nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti, nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. Gedhoti kho bhikkhave pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Idampi kho bhikkhave Ãramamaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visujjhanti. 1Kalalita kusalo hoti sÅmu. [BJT Page 056] [\x 56/] Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako saÇghaæ anussarati: "supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho ujupaÂipanno bhagavato sÃvaka saÇgho ¤ÃyapaÂipanno bhagavato sÃvaka saÇgho sÃmÅcipaÂipanno bhagavato sÃvaka saÇgho yadidaæcattÃrÅ purisa yugÃni aÂÂha purisapuggalà esa bhagavato sÃvaka saÇgho Ãhuneyyo pÃhuneyyo dakkhiïeyyo aæjali karaïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti". Yasmiæ bhikkhave samaye ariyasÃvako saÇghaæ anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye citataæ hoti, nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. Gedhoti kho bhikkhave pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Idampi kho bhikkhave Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visujjhanti. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako attano sÅlÃni anussarati: akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni vi¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni. Yasmiæ bhikkhave samaye ariyasÃvako sÅlaæ anussarati. Nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti , na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevassa tasmiæ samaye citataæ hoti, nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. Gedhoti kho bhikkhave pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Idampi kho bhikkhave Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visujjhanti. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako attano cÃgaæ anussarati: " lÃbhà vata me suladdhaæ vata me yohaæ macceramala pariyuÂhitÃya pajÃya vigatamalamaccherena cetasà viharÃmi muttacÃgo payatapÃïÅ vossaggarato yÃcayogo dÃnasaævibhÃgarato"ti. Yasmiæ bhikkhave samaye ariyasÃvako cÃgaæ anussarati. Nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevassa Tasmiæ samaye cittaæ hoti, nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. Gedhoti kho bhikkhave pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Idampi kho bhikkhave Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visujjhanti. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako devatà anussarati: santi devà cÃtummahÃrÃjikÃ, santi devà tÃvatiæsÃ, santi devà yÃmÃ, santi devà tusitÃ, santi devà nimmÃïaratino, santi devà paranimmitavasavattino, santi devà [PTS Page 314] [\q 314/] brahmakÃyikÃ, santi devà tatuttariæ yathÃrÆpÃya saddhÃya samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, mayhampi tathÃrÆpà saddhà saævijjati, yathÃrÆpena sÅlena yathÃrÆpena sutena yathÃrÆpena cÃgena yathÃrÆpÃya pa¤¤Ãya samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, mayhampi tathà rÆpà pa¤¤Ã saævijjati"ti. Yasmiæ bhikkhave samaye ariyasÃvako attano ca tÃsaæ ca devatÃnaæ saddha¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti, nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. Gedhoti kho bhikkhave pa¤cantetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Idampi kho bhikkhave Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visujjhanti. ImÃni kho bhikkhave cha anussati ÂhÃnÃnÅti, [BJT Page 058] [\x 58/] 6. 1. 3. 6 (MahÃkaccÃna suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 26. Tatra kho Ãyasmà mahà kaccÃno bhikkhu Ãmantesi, Ãvuso bhikkhavoti. ùvusoti kho te bhikkhu Ãyasmato mahà kaccÃnassa paccassosuæ. ùyasmà mahà kaccÃno etadavoca: Acchariyaæ Ãvuso abbhÆtaæ Ãvuso yÃva subhÃsitaæ cidaæ1 tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sambÃdhe okÃsÃdhigamo anubuddho sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthaÇgamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya. NibbÃnassa sacchikiriyÃya yadidaæ cha anussatiÂÂhÃnÃni katamÃni cha. (1) IdhÃvuso ariyasÃvako tathÃgataæ anussarati " itipi so bhagavà arahaæ sammà sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidu anuttaro purisa damma sÃrathÅ satthà dve manussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti, yasmiæ Ãvuso samaye ariyasÃvako tathÃgataæ anussarati nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na [PTS Page 315] [\q 315/] mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti, nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhà " gedho, ti kho Ãvuso pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Sa kho so Ãvuso ariyasÃvako sabbaso ÃkÃsasamena cetasà viharati, vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena2. Idampi kho Ãvuso Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visuddhidhammà bhavanti. (2) Puna ca paraæ Ãvuso ariyasÃvako dhammaæ anussarati: " svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehi passikho opanayikho paccattaæ veditabbo vi¤¤uhÅ"tÅ. Yasmiæ Ãvuso samaye ariyasÃvako dhammaæ anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, ujugatamevassa tasmiæ samaye citataæ hoti, nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. "Gedho, ti kho Ãvuso pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Sa kho so Ãvuso ariyasÃvako sabbaso ÃkÃsasamena cetasà viharati vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena. Idampi kho Ãvuso Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visuddhidhammà bhavanti. 1 YÃva¤cidaæ machasaæ 2 avyÃpajjena katthaci, [BJT Page 060] [\x 60/] (3) Puna ca paraæ Ãvuso ariyasÃvako saÇghaæ anussarati. " SupaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ujupaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ¤ÃyapaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, sÃmÅcipaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho yadidaæ cattÃri purisayugÃni aÂÂhapurisapuggalÃ, esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuneyyo, pÃhuneyyo, dakkhiïeyyo, a¤jalikaraïÅyo, anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃ"ti. Yasmiæ Ãvuso samaye ariyasÃvako saÇghaæ anussarati nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyaÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti, nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. "Gedho, ti kho Ãvuso pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Sa kho so Ãvuso ariyasÃvako sabbaso ÃkÃsasamena cetasà viharati vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena. Idampi kho Ãvuso [PTS Page 316] [\q 316/] Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visuddhidhammà bhavanti. Puna ca paraæ Ãvuso ariyasÃvako attano sÅlÃni anussarati akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni samÃdhisaævattanikÃni. Yasmiæ Ãvuso samaye ariyasÃvako attano sÅlaæ anussarati. Nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ citataæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevessa tasmiæ samaye citataæ hoti nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. "Gedho, ti kho Ãvuso pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Sa kho so Ãvuso ariyasÃvako sabbaso akÃsasamena cetasà viharati vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena. Idampi kho Ãvuso Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visuddhidhammà bhavanti. (5) Puna ca paraæ Ãvuso ariyasÃvako attano cÃgaæ anussarati: " lÃbhà vata me, suladdhaæ vata me, yohaæ maccheramalapariyuÂhitÃya pajÃya vigata malamaccherena cetasà viharÃmi muttacÃgo payatapÃïÅ vossaggarato yÃcayogo dÃnasaævibhÃgarato"ti. Yasmiæ Ãvuso samaye ariyasÃvako attano cÃgaæ anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti. Nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. "Gedhoti" kho Ãvuso pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Sa kho so Ãvuso ariyasÃvako sabbaso ÃkÃsasamena cetasà viharati vipulena mahaggatena appamÃnena averena abyÃpajjhena. Idampi kho Ãvuso Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visuddhidhammà bhavanti. (6) Puna ca paraæ Ãvuso ariyasÃvako devatà anussarati: " santi devà cÃtummahÃrÃjikÃ, santi devà tÃvatiæsÃ, santi devà yÃmÃ, santi devà tusitÃ, santi devà nimmÃïaratino, santi devà paranimmitavasavattino, santi devà brahmakÃyikÃ, santi devà tatuttariæ, yathà rÆpÃya saddhÃya samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, mayhampi tathÃrÆpà saddhà saævijjati. YathÃrÆpena sÅlena [PTS Page 317] [\q 317/] yathÃrÆpena sutena yathÃrÆpena cÃgena yathÃrÆpÃya pa¤¤Ãya samannÃgatà tà devatà ito cutà tattha uppannÃ, mayhampi tathÃrÆpà pa¤¤Ã saævijjatÅti. Yasmiæ Ãvuso samaye ÃriyasÃvako attano ca tÃsa¤ca devatÃnaæ saddha¤ca sÅla¤ca suta¤ca cÃga¤ca pa¤¤a¤ca anussarati, nevassa tasmiæ samaye rÃgapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na dosapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti, na mohapariyuÂÂhitaæ cittaæ hoti. Ujugatamevassa tasmiæ samaye cittaæ hoti. Nikkhantaæ muttaæ vuÂÂhitaæ gedhamhÃ. "Gedho, ti kho Ãvuso pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Sa kho so Ãvuso ariyasÃvako sabbaso ÃkÃsasamena cetasà viharati vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena. Idampi kho Ãvuso Ãrammaïaæ karitvà evamidhekacce sattà visuddhidhammà bhavanti [BJT Page 062] [\x 62/] Acchariyaæ Ãvuso abbhÆtaæ Ãvuso yÃva¤cidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sambÃdhe okÃsÃdhigamo anubuddho sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya yadidaæ imÃni cha anussati ÂhÃnÃnÅti. 6. 1. 3. 7. (PaÂhamasamaya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 27. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: kati nu kho bhante samayà manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. Chayime bhikkhu samayà manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaækamituæ. Katame cha: (1) Idha bhikkhu yasmiæ samaye bhikkhu kÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati, kÃmarÃgaparetena, uppannassa ca [PTS Page 318] [\q 318/] kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tasmiæ samaye manobhÃvanÅyo bhikkhÆ upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: " ahaæ pakhà Ãvuso kÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharÃmi kÃmarÃgaparetena. Uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. SÃdhu vata me Ãyasmà kÃmarÃgassa pahÃnÃya dhammaæ desetÆ"ti. Tassa manobhÃvanÅyo bhikkhu kÃmarÃgassa pahÃnÃya dhammaæ deseti. Ayaæ bhikkhu paÂhamo samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. (2) Puna ca paraæ bhikkhÆ, yasmiæ samaye bhikkhu vyÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati vyÃpÃdaparetena, uppannassa ca vyÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tasmiæ samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: " ahaæ kho Ãvuso vyÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharÃmi vyÃpÃdaparetena. Uppannassa ca vyÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. SÃdhu vata me Ãyasmà vyÃpÃdassa pahÃnÃya dhammaæ desetÆ"tÅ. Tassa manobhÃvanÅyo bhikkhÆ vyÃpÃdassa pahÃnÃya dhammaæ deseti. Ayaæ bhikkhu dutiyo samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasakamituæ. [BJT Page 064] [\x 64/] (3) Puna ca paraæ bhikkhu, yasmiæ samaye bhikkhu thinamiddhapariyuÂÂhitena cetasà viharati thinamiddhaparetena, uppannassa ca thÅnamiddhassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tasmiæ samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: " ahaæ kho Ãvuso thÅnamiddhapariyuÂÂhitena cetasà viharÃmi thÅnamiddhaparetena. Uppanassa ca thÅnamiddhassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. SÃdhu vata me Ãyasmà thÅnamiddhassa pahÃnÃya dhammaæ desetu"ti. Tassa manobhÃvanÅyo bhikkhu thÅnamiddhassa pahÃnÃya dhammaæ deseti. Ayaæ bhikkhÆ tatiyo samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. (4) Puna ca paraæ bhikkhu, yasmiæ samaye bhikkhu uddhaccakukkucca pariyuÂÂhitena cetasà viharati uddhaccakukkuccaparetena, uppannassa ca uddhaccakukkucassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tasmiæ Samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: " ahaæ kho Ãvuso uddhaccakukkuccapariyuÂÂhitena cetasà viharÃmi uddhaccakukkucca paretena. Uppanassa ca [PTS Page 319] [\q 319/] uddhaccakukkuccassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. SÃdhu vata me Ãyasmà uddhaccakukkuccassa pahÃnÃya dhammaæ desetu"ti. Tassa manobhÃvanÅyo bhikkhu uddhaccakukkuccassa pahÃnÃya dhammaæ deseti. Ayaæ bhikkhÆ catuttho samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. (5) Puna ca paraæ bhikkhu, yasmiæ samaye bhikkhu vicikicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharati, vicikicchÃparetena, uppannÃya, vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, tasmiæ samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo:"ahaæ kho Ãvuso vicikicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharÃmi, vicikicchÃparetena. UppannÃya ca vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. SÃdhu vata me Ãyasmà vicikicchÃya pahÃnÃya dhammaæ desetÆ "ti. Tassa manobhÃvanÅyo bhikkhÆ vicikicchÃya pahÃnÃya dhammaæ deseti. Ayaæ bhikkhu pa¤camo samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. (6) Puna ca paraæ bhikkhu, yasmiæ samaye bhikkhu yannimittaæ Ãgamma yaæ nimittaæ manasikaroto anantarÃ1 ÃsavÃnaæ khayo hoti, taæ nimittaæ na jÃnÃti, na passati, tasmiæ samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: "ahaæ kho Ãvuso yaæ nimittaæ Ãgamma yaæ nimittaæ manasikaroto anantarà ÃsavÃnaæ khayo hoti, taæ nimittaæ na jÃnÃmi, na passÃmi. SÃdhu vata me Ãyasmà ÃsavÃnaæ khayÃya dhammaæ desetu"ti. Tassa manobhÃvanÅyo bhikkhu ÃsavÃnaæ khayÃya dhammaæ deseti. Ayaæ bhikkhu chaÂÂho samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. Ime kho bhikkhu cha samayà manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamitunti. 1Antarà sÅmu [BJT Page 066] [\x 66/] 6. 1. 3. 8. (Dutiyasamaya suttaæ) 28. [PTS Page 320] [\q 320/] ekaæ samayaæ sambulà therà bhikkhu bÃrÃïasiyaæ viharanti isipatane migadÃye. Atha kho tesaæ therÃnaæ bhikkhÆnaæ pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkantÃnaæ maï¬alamÃle sannipatitÃnaæ sannisinnÃnaæ ayamantarà kathà udapÃdi: " ko nu kho Ãvuso samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamitunti" Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu te bhikkhu etadavoca: yasmiæ Ãvuso samaye manobhÃvanÅyo bhikkhÆ pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto pÃde pakkhÃletvà nisinno hoti. PallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, so samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhÆno dassanÃya upasaÇkamitunti. Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhÆ taæ bhikkhuæ etadavoca: na kho Ãvuso so samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. Yasmiæ Ãvuso samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto pÃde pakkhÃletvà nisinno hoti pallaÇkaæ ÃbhÆjitvà ujuæ kÃyaæ païÅdhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, cÃrittakilamathopissa tasmiæ samaye appaÂippassaddho hoti, bhattakilamathopissa tasmiæ samaye appaÂippassaddho hoti. Tasmà na kho so asamayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. Yasmiæ Ãvuso samaye [PTS Page 321] [\q 321/] manobhÃvanÅyo bhikkhÆ sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito vihÃrapacchÃyÃyaæ nisinno hoti pallaÇkaæ ÃbhÆjitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, so samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamitunti. Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu taæ bhikkhuæ etadavoca: na kho Ãvuso so samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. Yasmiæ Ãvuso samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu sÃyanahasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito vihÃrapacchÃyÃyaæ nisinno hoti pallaÇkaæ ÃbhÆjitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, yadevassa divà samÃdhi nimittaæ manasikataæ hoti, tadevassa tasmiæ samaye samudÃcarati. Tasmà na kho so samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. Yasmiæ Ãvuso samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu rattiyà paccusasamayaæ paccuÂÂhÃya nisinno hoti pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, so samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamitunti. Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu taæ bhikkhuæ etadavoca: na kho Ãvuso so samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. Yasmiæ Ãvuso samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu rattiyà paccusasamayaæ paccuÂÂhÃya nisinno hoti pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, ojaÂÂhÃyissa tasmiæ samaye kÃyeæ hoti. PhÃsussa hoti buddhÃnaæ sÃsanaæ manasikÃtuæ. Tasmà so samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamitunti. [BJT Page 068] [\x 68/] Evaæ vutte Ãyasmà mahÃkaccÃno there bhikkhÆ etadavoca: "sammukhà metaæ Ãvuso bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahÅtaæ" "Chayime bhikkhÆ, samayà manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. Katame cha: (1) Idha bhikkhu, yasmiæ samaye bhikkhu sÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati kÃmarÃgaparetena, uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tasmiæ samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu upasaÇkamitvà evamassa vacaniyo: ahaæ kho Ãvuso kÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharÃmi kÃmarÃgaparetena, uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃmi. SÃdhu [PTS Page 322] [\q 322/] vata me Ãyasmà kÃmarÃgassa pahÃnÃya dhammaæ desetÆti. Tassa manobhÃvanÅyo bhikkhu kÃmarÃgassa pahÃnÃya dhammaæ deseti. Ayaæ bhikkhÆ, paÂhamo samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. (2) Puna ca paraæ bhikkhu, yasmiæ samaye bhikkhu vyÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati vyÃpÃdaparetena, puna ca paraæ bhikkhu, yasmiæ samaye bhikkhu thÅnamiddhapariyuÂÂhitena cetasà viharati thÅnamiddhaparetena, puna ca paraæ bhikkhu, yasmiæ samaye bhikkhu uddhaccakukkucca pariyuÂÂhitena cetasà viharati puna ca paraæ bhikkhu, yasmiæ samaye bhikkhu vicikicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharati vicikicchà paretena, yaæ nimittaæ Ãgamma yaæ nimittaæ manasikaroto anantarà ÃsavÃnaæ khayo hoti, taæ nimittaæ na jÃnÃti, na passati. Tasmiæ samaye manobhÃvanÅyo bhikkhu upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: ahaæ ko Ãvuso yaæ nimittaæ Ãgamma yaæ nimittaæ manasikaroto anantarà ÃsavÃnaæ khayo hoti, taæ nimittaæ na jÃnÃmi, na passÃmi. SÃdhu vata me Ãyasmà ÃsavÃnaæ khayÃya dhammaæ desetÆti. Kassa manobhÃvanÅyo bhikkhu ÃsavÃnaæ khayÃya dhammaæ deseti. Ayaæ bhikkhu chaÂÂho samayo manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamituæ. Sammukhà metaæ Ãvuso bhagavato sutaæ, sammukhà paÂiggahÅtaæ: ime kho bhikkhu, cha samayà manobhÃvanÅyassa bhikkhuno dassanÃya upasaÇkamitunti. 6. 1. 3. 9 (UdÃyi suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 29. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ udÃyiæ Ãmantesi: " Kati nu kho udÃyi, anussatiÂÂhÃnÃnÅ?" Ti evaæ vutte Ãyasmà udÃyi tuïhÅ ahosi. Dutiyampi kho bhagavà Ãyasmantaæ udÃyiæ Ãmantesi. " Kati nu kho udÃyi, anussatiÂÂhÃnÃnÅ?"Ti. Dutiyampi kho Ãyasmà udÃyi tuïhÅ ahosi. Tatiyampi kho bhagavà Ãyasmantaæ udÃyiæ Ãmantesi. " Kati nu kho udÃyi, anussatiÂÂhÃnÃnÅ?"Ti. Tatiyampi kho Ãyasmà udÃyi tuïhÅ ahosi. [BJT Page 070] [\x 70/] Atha kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmantaæ udÃyiæ etadavoca: "satthà taæ Ãvuso udÃyi, ÃmantetÅ"ti. Suïomahaæ1 Ãvuso Ãnanda, bhagavato. [PTS Page 323] [\q 323/] "idha bhante bhikkhu anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ, dve'pi jÃtiyo tisso'pi jÃtiyo vatasso'pi jÃtiyo pa¤ca'pi jÃtiyo dasa'pi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃlÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo, jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe, anekepi vivaÂÂakappe, anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe: "amutrÃsiæ evannÃmo, evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato vuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Idaæ bhante anussatiÂÂhÃnanti. " Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "a¤¤Ãsiæ kho ahaæ Ãnanda, nevÃyaæ udÃyi moghapuriso adhicittamanuyutto viharatÅ"ti. Kati nu kho Ãnanda, anussatiÂÂhÃnÃnÅ'ti. Pa¤ca bhante anussatiÂÂhÃnÃni'ti. KatamÃni pa¤ca: (1) Idha bhante, bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Citakka vicÃrÃnaæ vupasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃri'ti, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ bhante anussatiÂÂhÃnaæ evaæ bhÃvitaæ evaæ bahÆlÅkataæ diÂÂha dhammasukhavihÃrÃya saævattati. (2) Puna ca paraæ bhante, bhikkhu Ãlokasa¤¤aæ manasikaroti, divÃsa¤¤aæ adhiÂÂhÃti. Yathà divà tathà rattiæ, yathà rattiæ tathà divÃ, iti vivaÂena cetasà apariyonaddhena sappabhÃsaæ citataæ bhÃveti. Idaæ bhante anussatiÂÂhÃnaæ evaæ bhÃvitaæ evaæ bahulÅkataæ ¤ÃïadassanapaÂilÃbhÃya saævattati. (3) Puna ca paraæ bhante, bhikkhu imameva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adhokesamatthakà tacapariyantaæ pÆraæ nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhÅ aÂÂhimi¤jaæ2 vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃnikà lasikà muttanti. Idaæ bhante anussatiÂÂhÃnaæ evaæ bhÃvitaæ evaæ bahÆlikataæ kÃmarÃgassa pahÃnÃya saævattati. (4) Puna ca paraæ bhante bhikkhu seyyathÃpi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ ekÃhamataæ và dvÅhamataæ và [PTS Page 324] [\q 324/] tÅhamataæ và uddhumÃtakaæ vinÅlakaæ vipubbakajÃtaæ. So imameva kÃyaæ evaæ upasaæharati: " ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evambhÃvi etaæ anatÅto"tÅ. 3 1 SuïÃmahaæsÅmu. 2 AÂÂhimi¤jà machasaæ, syà 3 evaæ anatÅto machasaæ [BJT Page 072] [\x 72/] SeyyathÃpi và pana passeyya sarÅraæ sivathikÃya cha¬¬itaæ kÃkehi và khajjamÃnaæ kulalehi và khajjamÃnaæ gijjhehi và khajjamÃnaæ suvÃnehi1 và khajjamÃnaæ sigÃlehi và khajjamÃnaæ2 vividhehi và pÃïakajÃtehi khajjamÃnaæ, so imameva kÃyaæ evaæ upasaæharati: " ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evaæ bhÃvÅ etaæ anatÅto"tÅ. SeyyathÃpi và pana passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhisaÇkhalikaæ samaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ seyyathÃpi và pana passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikasaÇkhalikaæ nimmaæsalohita makkhittaæ 3 nahÃrusambandhaæ seyyathÃpi và pana passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikasaÇkhalikaæ apagatamaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ. SeyyathÃpi và pana passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhikÃni apagatasambandhÃni disÃvidisÃsu vikkhittÃni:4 a¤¤ena hatthaÂÂhikaæ a¤¤ena pÃdaÂÂhikaæ a¤¤ena jaÇghaÂÂhikaæ a¤¤ena ÆraÂÂhikaæ a¤¤ena kaÂaÂÂhikaæ piÂÂhikaïÂakaæ6 a¤¤ena sÅsakaÂÃhaæ. 7 So imameva kÃyaæ evaæ upasaæharati: " ayampi kho kÃyo evaæ dhammo evaæ bhÃvÅ etaæ anatÅto"ti. SeyyathÃpi và pana passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ, aÂÂhikÃni setÃni saÇkhavaïïupanihÃni8 seyyathÃpi và pana passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬hitaæ aÂÂhikÃni pu¤jakitÃni. SeyyathÃpi và pana passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ, terovassikÃni9 seyyathÃpi và pana passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ, aÂÂhikÃni pÆtÅni10 cuïïakajÃtÃni. So imameva kÃyaæ evaæ upasaæharati: [PTS Page 325] [\q 325/] "ayampi kho kÃyo evaædhammo evambhÃvi etaæ anatÅto"ti. Idambhante anussatiÂÂhÃnaæ evaæ bhÃvitaæ evaæ bahulÅkataæ asmimÃnasamugghÃtÃya saævattati. (5) Puna ca paraæ bhante bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ bhante anussatiÂÂhÃnaæ evaæ bhÃvitaæ evaæ bahulÅkataæ. AnekadhÃtu paÂivedhÃya saævattatÅ. ImÃni kho bhante pa¤ca anussatiÂÂhÃnÃnÅti. SÃdhu sÃdhu Ãnanda, tena hi tvaæ Ãnanda idampi chaÂÂhaæ anussatiÂÂhÃnaæ dhÃrehi: (6) IdhÃnanda bhikkhu satova abhikkamati, satova paÂikkamati, satova tiÂÂhati, satova nisÅdati, satova seyyaæ kappeti, satova kammaæ adhiÂÂhÃti. Idaæ Ãnanda anussatiÂÂhÃnaæ evaæbhÃvitaæ evaæ bahulÅkataæ satisampaja¤¤Ãya saævattatÅti. 6. 1. 3. 10 (Anuttariya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 30. Cha imÃni bhikkhave anuttariyÃni. KatamÃni cha: DassanÃnuttariyaæ savaïÃnuttarÅyaæ lÃbhÃnuttariyaæ Sikyaæ sikkhÃnuttariyaæ pÃricariyÃnuttariyaæ anussatÃnuttariyaæ 1. SupÃnesÅmu. 2. Gijjhehi và khajjamÃnaæ kaÇkehi và khajjamÃnaæ sunakhehi và khajjamÃnaæ byagghehi và khajjamÃnaæ dÅpÅhi và khajjamÃnaæ sigÃlehi và khajjamÃnaæ machasaæ 3. Nimmaæsalohitamakkhitaæ machasaæ. [Pts 4.] DisÃvidisà vikkhittÃni machasaæ. 5. KaÂiÂÂhikaæmachasaæ. 6. PiÂaÂhiÂÂhikaæmachasaæ 7. A¤¤ena pÃdaÂÂhikaæ a¤¤ena gopaekaÂÂhikaæ a¤¤ena jaÇghaÂÂhikaæ a¤¤ena ÆruÂÂhikaæ a¤¤ena kaÂiÂÂhikaæ a¤¤ena phÃsukaÂÂhikaæ a¤¤ena khandhaÂÂhikaæ a¤¤ena givaÂÂhitaæ a¤¤ena hanukaÂÂhikaæ a¤¤ena dantaÂÂhikaæ a¤¤ena sÅsakaÂÃhaæ machasaæ. 8. SaÇkhavaïïa paÂibhÃgÃni machasaæ 9. TherevassikÃni [pts] aÂÂhikÃni pu¤janikÃni terovassikÃni sÅmu. 10. PutikÃni [pts.] [BJT Page 074] [\x 74/] (1) Katama¤ca bhikkhave dassanÃnuttarÅyaæ: idha bhikkhave ekacco hatthiratanampi dassanÃya gacchati, assaratanampi dassanÃya gacchati. Maïiratanampi dassanÃya gacchati. UccÃvacaæ và pana dassanÃya gacchati. Samaïaæ và brÃhmaïaæ và micchÃdiÂÂhikaæ micchÃpaÂipannaæ dassanÃya gacchati. Atthetaæ bhikkhave dassanaæ, netaæ natthÅtÅ vadÃmi. Ta¤ca kho etaæ bhikkhave dassanaæ hÅnaæ gammaæ pothujjanikaæ anariyaæ anatthasaæhitaæ, na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na [PTS Page 326] [\q 326/] nibbÃnÃya saævattatÅ. Yo ca kho bhikkhave tathÃgataæ và tathÃgatasÃvakaæ và dassanÃya gacchati niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. EtadÃnuttariyaæ bhikkhave dassanÃnaæ sattÃnaæ visuddhiyà soka pariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya, yadidaæ tathÃgataæ và tathÃgatasÃvakaæ và dassanÃya gacchati niviÂÂasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. Idaæ vuccati bhikkhave dassanÃnuttariyaæ. Iti dassanÃnuttariyaæ. (2) SavaïÃnutatariya¤ca kathaæ hoti: idha bhikkhave ekacco bheri saddampi savaïÃya gacchati, vÅïÃddampi vaïÃya gacchati, gÅtaddampi vaïÃya gacchati, uccÃvacaæ và pana savaïÃya gacchati. Samaïassa và brÃhmaïassa và micchÃdiÂÂhikassa micchÃpaÂipannassa dhammasavaïÃya gacchati. Atthetaæ bhikkhave savaïaæ. Netaæ natthiti vadÃmi. Ta¤ca kho etaæ bhikkhave savaïaæ hÅnaæ gammaæ pothujjanikaæ anariyaæ anatthasaæhitaæ, na nibbidÃya na cirÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Yo ca kho bhikkhave tathÃgatassa và tathÃgatasÃvakassa và dhammavaïÃya savaïÃya gacchati niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. EtadÃnuttariyaæ bhikkhave savaïÃnaæ sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya1 ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya, yadidaæ tathÃgatassa và tathÃgatasÃvakassa và dhammasavaïÃya gacchati niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. Idaæ vuccati bhikkhave savaïÃnuttariyaæ. Iti dassanÃnuttariyaæ, iti savaïÃnuttariyaæ2 1 AtthaægamÃya machasaæ 2 savaïÃnuttariyaæ machasaæ. [BJT Page 076] [\x 76/] (3) LÃbhÃnuttariyaæca kathaæ hoti: idha bhikkhave ekacco puttalÃbhampi labhati, dÃralÃbhampagi labhati, dhanalÃbhampi labhati. UccÃvacaæ và [PTS Page 327] [\q 327/] pana lÃbhaæ labhati. Samaïe và pana brÃhmaïe và micchadiÂÂhike micchÃpaÂipanne saddhaæ paÂilabhati. Attheso bhikkhave lÃbho. Na so1 natthÅti vadÃmi. So ca kho bhikkhave2 lÃbho hÅno gammo pothujjaniko anariyo anatthasaæhito, na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Yo ca kho bhikkhave tathÃgate và tathÃgatasÃvake và saddhaæ paÂilabhati niviÂÂasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. EtadÃnuttariyaæ bhikkhave lÃbhÃnaæ sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya, yadidaæ tathÃgate và tathÃgatasÃvake và saddhaæ paÂilabhati niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. Idaæ vuccati bhikkhave lÃbhÃnuttariyaæ. Iti dassanÃnuttariyaæ, savaïÃnuttariyaæ, lÃbhÃnuttariyaæ (4) SikkhÃnuttariyaæ ca kathaæ hoti: idha bhikkhave ekacco hatthismimpi sikkhati, assasmimpi sikkhati, rathasmimpi sikkhati, dhanusmimpi sikkhati, tharusmimpi sikkhati, uccÃvacaæ và pana sikkhati. Samaïassa và pana brÃhmaïassa và micchÃdiÂÂhikassa micchÃpaÂipannassa sikkhati. Atthesà bhikkhave sikkhÃ, nesà natthÅti vadÃmi. Sà ca kho esà bhikkhave sikkhà hÅnà gammà pothujjanikà anariyà anatthasaæhitÃ, na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Yo ca kho bhikkhave tathÃgatappavedite dhammavinaye adhisÅlampi sikkhati, adhicittampi sikkhati, adhipa¤¤ampi sikkhati, niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. EtadÃnuttariyaæ bhikkhave sikkhÃnaæ sattÃnaævisuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa [PTS Page 328] [\q 328/] sacchikiriyÃya, yadidaæ tathÃgatappavedite dhammavinaye adhisÅlampi sikkhati. Adhicittampi sikkhati, adhipa¤¤ampi sikkhati, niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. Idaæ vuccati bhikkhave sikkhÃnuttariyaæ. Iti danÃnuttariyaæ, savaïÃnuttariyaæ, lÃbhÃnuttariyaæ, sikkhÃnuttariyaæ 1 Neso machasaæ 2 esobhikkhave machasaæ. [BJT Page 078] [\x 78/] (5) PÃricariyÃnuttariyaæ ca kathaæ hoti? Idha bhikkhave ekacco khattiyampi paricarati, brÃhmaïampi paricarati, gahapatimpi parivarati, uccÃvacaæ và pana paricarati. Samaïaæ và brÃhmaïaæ và micchÃdiÂÂhikaæ micchÃpaÂipannaæ paricarati. Atthesà bhikkhave pÃricariyÃ. Nesà natthÅti vadÃmi. Sà ca kho esà bhikkhave pÃricariyà hÅnà gammà pothujjanikà anariyà anatthasaæhitÃ, na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Yo ca kho bhikkhave tathÃgataæ và tathÃgatasÃvakaæ và paricarati niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. EtadÃnuttariyaæ bhikkhave pÃrivariyÃnaæ sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤ÃyassaadhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya, yadidaæ tathÃgataæ và tathÃgatasÃvakaæ và paricarati niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. Idaæ vuccati bhikkhave pÃricariyÃnuttariyaæ. Iti dassanÃnuttariyaæ, savaïÃnuttariyaæ, lÃbhÃnuttariyaæ, sikkhÃnuttariyaæ, pÃricariyÃnuttariyaæ. (6) AnussatÃnuttariyaæ ca kathaæ hoti? Idha bhikkhave ekacco puttalÃbhampi anussarati, dÃralÃbhampi anussarati, dhanalÃbhampi anussarati, uccÃvacaæ và lÃbhaæ pana1 anussarati. Samaïà và brÃhmaïaæ và micchÃdiÂÂhikaæ và micchÃpaÂipannaæ anussarati. Atthesà bhikkhave anussati. Nesà natthiti vadÃmi. Sà ca kho esà bhikkhave anussati hÅnà gammà pothujjanikà anariyà anatthasaæhitÃ, na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Yo ca kho bhikkhave tathÃgataæ và [PTS Page 329] [\q 329/] tathÃgatasÃvakaæ và anussarati niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. EtadÃnuttariyaæ bhikkhave anussatÅnaæ satatÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya, yadidaæ tathÃgataæ vÃ. TathÃgatasÃvakaæ và anussarati niviÂÂhasaddho niviÂÂhapemo ekantagato abhippasanno. Idaæ vuccati bhikkhave anussatÃnuttariyaæ. ( Iti anussatÃnuttariyaæ) ImÃni kho bhikkhave cha anuttariyÃnÅ, tÅ. 1Pana lÃbhaæ machasaæ [BJT Page 080] [\x 80/] 9. Ye dassanavaraæ laddhÃ1 savaïa¤ca anuttaraæ LÃbhÃnuttariyaæ laddhà sikkhÃnuttariye ratÃ, 10. UpaÂÂhità pÃricariye2 bhÃvayanti anussatiæ VivekapaÂisaæyuttaæ khemaæ amatagÃminiæ, 11. AppamÃde pamoditÃ3 nipakà sÅlasaævutà Te me kÃlena paccenti yattha dukkhaæ nirujjhatÅti. Anuttariyavaggo dutiyo. TassuddÃnaæ: SÃvako aparihÃniyo bhayaæ himavÃnussati KaccÃno dve ca samayà udÃyi anuttariyenÃtÅ. 1Ye dassanÃnuttariyaæ laddhà machasaæ 2 pÃricariyà machasaæ 3 pamudità sÅmu [BJT Page 082] [\x 82/] 4. Devatà vaggo. 6. 5. 4. 1 (Sekha suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 31. Chayime bhikkhave dhammà sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti: Katame cha: [PTS Page 330] [\q 330/] kammÃrÃmatÃ, bhassÃrÃmatÃ, niddÃrÃmatÃ, saÇgaïikÃrÃmatÃ, indriyesu aguttadvÃratÃ, bhojane amatta¤¤utÃ. Ime kho bhikkhave cha dhammà sekhassa bhikkhuno parihÃnÃya saævattanti. Chayime bhikkhave dhammà sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. Katame cha: na kammÃrÃmatÃ, na bhassÃrÃmatà na niddÃrÃmatÃ, na saÇgaïikÃrÃmatÃ, indriyesu guttadvÃratÃ, bhojane matta¤¤utÃ. Ime kho bhikkhave cha dhammà sekhassa bhikkhuno aparihÃnÃya saævattantiti. 6. 1. 4. 2 (PaÂhama aparihÃna suttaæ ) (SÃvatthinidÃnaæ) 32. Atha kho a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ jetavanaæ obhÃsetvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhità kho sà devatà bhagavantaæ etadavoca: " Chayime bhante dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. Katame cha: satthugÃravatÃ, dhammagÃravatÃ, saÇghagÃravatÃ, sikkhÃgÃravatÃ, appamÃdagÃravatÃ, paÂisanthÃragÃravatÃ. Ime kho bhante cha dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. " Idamavoca sà devatÃ. Samanu¤¤o satthà ahosi. Atha kho sà devatÃ, samanu¤¤o me satthÃ, ti bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyÅ. Atha kho bhagavà tassà rattiyà accayena bhikkhÆ Ãmantesi: imaæ bhikkhave rattiæ a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhikkanta vaïïà kevalakappaæ jetavanaæ obhÃsetvà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhità kho bhikkhave sà devatà maæ etadavoca: [BJT Page 084] [\x 84/] "Chayime bhante dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. Katame cha: satthugÃravatÃ, dhammagÃravatÃ, saÇghagÃravatÃ, sikkhÃgÃravatÃ, appamÃdagÃravatÃ, paÂisanthÃragÃravatÃ. [PTS Page 331] [\q 331/] ime kho bhante cha dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattantiti. " Idamavoca bhikkhave sà devatÃ, idaæ vatvà maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyÅti. 12. Satthu garu dhammagaru saÇghe ca tibbagÃravo, AppamÃda garu bhikkhu paÂisanthÃragÃravo, Abhabbo parihÃnÃya nibbÃnasseva santiketi. 6. 1. 4. 3. (Dutiya aparihÃna suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 33. Imaæ bhikkhave rattiæ a¤¤atarà devatà abhikkantÃya ratatiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ jetavanaæ obhÃsetvà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhità kho bhikkhave sà devatà maæ etadavoca: "Chayime bhante dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. Katame cha: satthugÃravatÃ, dhammagÃravatÃ, saÇghagÃravatÃ, sikkhÃgÃravatÃ, hirigÃravatÃ, ottappagÃravatÃ. Ime kho bhante cha dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattantÅti. " Idamavoca bhikkhave sà devatà idaæ vatvà maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatvevantaradhÃyÅti. 13. Satthugaru dhammagaru saÇghe ca nibabagÃravo Hiriottappasampanno sappatisso sagÃravo Abhabbo parihÃnÃya nibbÃnasseva santiketi. 6. 1. 4. 4. (MoggallÃna suttaæ) 34. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Ãyasmato mahÃmoggallÃnassa rahogatassa patisallinassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: katamesÃnaæ devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti " sotÃpannamhÃ1 avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti. [PTS Page 332] [\q 332/] tena kho pana samayena tisso nÃma bhikkhu adhunà kÃlakato a¤¤ataraæ brahmalokaæ upapanno hoti. Tatrapi naæ evaæ jÃnanti: " tisso brahmà mahiddhiko mahÃnubhÃvo" ti. 1SotÃpannà nÃma. Machasaæ. [BJT Page 086] [\x 86/] Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, eva meva jetavane antarahito tasmiæ brahmaloke pÃturahosi. Addasà kho tisso brahmà Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ dÆratova Ãgacchantaæ disvÃna Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ etadavoca: "Ehi kho mÃrisa moggallÃna, sÃgataæ mÃrisa moggallÃna, cirassaæ kho mÃrisa moggallÃna, imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya. NisÅda mÃrisa, moggallÃna, idamÃsanaæ pa¤¤attanti. " NisÅdi kho Ãyasmà mahà moggallÃno pa¤¤atte Ãsane. Tissopi kho brahmà Ãyasmantaæ mahà moggallÃnaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho tissaæ brahmÃnaæ Ãyasmà mahÃmoggallÃno etadavoca: " KatamesÃnaæ kho tissa, devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ?"Ti. CÃtummahÃrÃchikÃnaæ kho mÃrisa moggallÃna, devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃti. " Sabbesa¤¤eva nu kho tissa cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ?Ti. Na kho mÃrisa moggallÃna, sabbesaæ cÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: "sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti. Ye kho te mÃrisa moggallÃna, cÃtummahÃrÃjikà devà buddhe aveccappasÃdena asamannÃgatà dhamme aveccappasÃdena asamannÃgatà saÇghe aveccappasÃdena asamannÃgatà ariyakantehi sÅlehi asamannÃgatÃ, na tesaæ devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: "sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti. Yeva kho te mÃrisa moggallÃna, cÃtummahÃrÃjikà devà buddhe aveccappasÃdena samannÃgatà dhamme aveccappasÃdena samannÃgatà saÇghe aveccappasÃdena samannÃgatà ariyakantehi silehi samannÃgatÃ, tesaæ evaæ [PTS Page 333] [\q 333/] ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti. [BJT Page 088] [\x 88/] CÃtummahÃrÃjikÃna¤¤eva nu kho tissa, devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti udÃhu tÃvatiæsÃnampi devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: "sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti udÃhu yÃmÃnampi devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: "sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti udÃhu tusitÃnampi devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: "sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti udÃhu nimmÃïaratÅnampi devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: "sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti paranimmitavasavattinampi devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: "sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ?"Ti. CÃtummahÃrÃjikÃna¤¤eva nu kho mÃrisa, devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannambhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti udÃhu tÃvatiæsÃnampi mÃrisa, moggallÃna, devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannambhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti. YÃmÃnampi kho mÃrisa, moggallÃna, devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannambhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti. TusitÃnampi kho mÃrisa, moggallÃna, devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhi parÃyaïÃ"ti nimmÃïaratÅnampi mÃrisa, moggallÃna, devÃnaæ evaæ ¤ÃïÃæ hoti: " sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ?"Ti. Paranimmitavasavattinampi kho mÃrisa, moggallÃna, devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: "sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti Sabbesa¤¤eva nu kho tissa, paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: "sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ?"Ti. Na kho mÃrisa, moggallÃna, sabbesa¤¤eva1 paranimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti. Ye kho te mÃrisa, moggallÃna, paranimmitavasavatti devà buddhe aveccappasÃdena asamannÃgatà dhamme aveccappasÃdena asamannÃgatà saÇghe aveccappasÃdena asamannÃgatà ariyakantehi sÅlehi asamannÃgatÃ, na tesaæ devÃnaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti:"sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti. Ye ca kho te mÃrisa moggallÃna, paranimmitavasavatti devà buddhe aveccappasÃdena samannÃgatà dhamme aveccappasÃdena samannÃgatà saÇghe aveccappasÃdena samannÃgatà ariyakantehi sÅlehi samannÃgatÃ, tesaæ evaæ ¤Ãïaæ hoti: " sotÃpannamhà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyaïÃ"ti. Atha kho Ãyasmà mahà moggallÃno tissassa brahmuno bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà seyyathÃpi nÃma [PTS Page 334] [\q 334/] balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evameva brahmaloke antarahito jetavane pÃturahosÅti. 6. 1. 4. 5. (VijjÃbhÃgiya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 35. Chayime bhikkhave dhammà vijjÃbhÃgiyÃ. Katame cha: Aniccasa¤¤Ã, anicce dukkhasa¤¤Ã, dukkhe anattasa¤¤Ã, pahÃnasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã, nirodhasa¤¤Ã. Ime kho bhikkhave cha dhammà vijjÃbhÃgiyÃti. 1Sabbesaæmachasaæ. [BJT Page 090] [\x 90/] 6. 1. 4. 6 (VivÃdamÆla suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 36. ChayimÃni bhikkhave vivÃdamulÃni. KatamÃni cha: (1) Idha bhikkhave bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ. Yo so bhikkhave bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ, so satthari agÃravo viharati appatisso, dhammepi agÃravo viharati appatisso, saÇghepi agÃravo viharati appatisso, sikkhÃyapi na paripÆrakÃrÅ, hoti. Yo so bhikkhave bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso, dhamme agÃravo viharati appatisso, saÇghe agÃravo viharati appatisso, sikkhÃya na paripÆrakÃri, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyatha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya [PTS Page 335] [\q 335/] paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. (2) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhÆ makkhÅ hoti palÃsÅ yo so bhikkhave bhikkhu makkhÅ hoti palÃsÅ, so satthari agÃravo viharati appatisso, dhammepi agÃravo viharati appatisso, saÇghepi agÃravo viharati appatisso, sikkhÃyapi na paripÆrakÃri hoti. Yo so bhikkhave bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso, dhamme agÃravo Viharati appatisso, saÇghe agÃravo viharati appatisso, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyatha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo voti. (3) Puna caparaæ bhikkhave bhikkhÆ issukÅ hoti maccharÅ. Yo so bhikkhave bhikkhu issukÅ hoti maccharÅ, so satthari agÃravo viharati appatisso, dhammepi agÃravo viharati Appatisso, saÇghepi agÃravo viharati appatisso, sikkhÃyapi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so bhikkhave bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso, dhamme agÃravo viharati appatisso, saÇghe agÃravo viharati appatisso, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamulaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. (4) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhÆ saÂho hoti mÃyÃvÅ. Yo so bhikkhave bhikkhu saÂho hoti mÃyÃvÅ, so satthari agÃravo viharati appatisso, dhammepi agÃravo viharati Appatisso, saÇghepi agÃravo viharati appatisso, sikkhÃyapi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so bhikkhave bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso, dhamme agÃravo viharati appatisso, saÇghe agÃravo viharati appatisso, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamulaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. (5) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhÆ pÃpiccho hoti micchÃdiÂÂhÅ. Yo so bhikkhave bhikkhu pÃpiccho hoti micchÃdiÂÂhÅ, so satthari agÃravo viharati appatisso, dhammepi agÃravo viharati Appatisso, saÇghepi agÃravo viharati appatisso, sikkhÃyapi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so bhikkhave bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso, dhamme agÃravo viharati appatisso, saÇghe agÃravo viharati appatisso, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamulaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. (6) Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhÆ sandiÂÂhÅparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ. Yo so bhikkhave bhikkhu sandiÂÂhÅparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ, so satthari agÃravo viharati appatisso, dhammepi agÃravo viharati Appatisso, saÇghepi agÃravo viharati appatisso, sikkhÃyapi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so bhikkhave bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso, dhamme agÃravo viharati appatisso, saÇghe agÃravo viharati appatisso, sikkhÃya na paripÆrakÃrÅ, so saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe bhikkhave vivÃdamulaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha, tatra tumhe bhikkhave tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. ImÃni kho bhikkhave cha vivÃdamÆlÃnÅ'ti. [BJT Page 092] [\x 92/] (JaÊaÇgadÃna suttaæ) 37. [PTS Page 336] [\q 336/] ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena veÊukaïÂakÅ nandamÃtà upÃsikà sÃriputtamoggallÃna pamukhe bhikkhusaÇghe chaÊaÇgasamannÃgataæ dakkhiïaæ patiÂÂhapeti. Addasà kho bhagavà dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena veÊukaïÂakiæ nandamÃtaraæ upÃsikaæ sÃriputtamoggallÃna pamukhe bhikkhusaÇghe chaÊaÇgasamannÃgataæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpentiæ. Disvà bhikkhÆ Ãmantesi: "Esà bhikkhave veÊukaïÂakÅ nandamÃtà upÃsikà sÃriputtamoggallÃnapamukhe bhikkhusaÇghe jaÊaÇgasamannÃgataæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpeti. " Katha¤ca bhikkhave chaÊaÇgasamannÃgatà dakkhiïà hoti: Idha bhikkhave dÃyakassa tÅïaÇgÃni honti. PaÂiggÃhakÃnaæ tÅïaÇgÃni. KatamÃni dÃyakassa tÅïaÇgÃni? Idha bhikkhave dÃyako pubbeva dÃnà sumano hoti, dadaæ cittaæ pasÃdeti, datvà attamano hoti. ImÃni dÃyakassa tÅïaÇgÃni. KatamÃni paÂiggÃhakÃnaæ tÅïaÇgÃni? Idha bhikkhave paÂiggÃhakà vÅtarÃgà và honti rÃgavinayÃya và paÂipannÃ. VÅtadosà và honti dosavinayÃya và paÂipannÃ. VÅtamohà và honti mohavinayÃya và paÂipannÃ. ImÃni paÂiggÃhakÃnaæ tÅïaÇgÃni. Iti dÃyakassa tÅïaÇgÃni, paÂiggÃkÃnaæ tÅïaÇgÃni. Evaæ kho bhikkhave chaÊaÇgasamannÃgatà dakkhiïà hoti. Evaæ chaÊaÇgasamannÃgatÃya bhikkhave dakkhiïÃya na sukaraæ pu¤¤assa pamÃïaæ gahetuæ " ettako pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattatÅ"ti. Atha kho asaÇkheyyo appameyyo mahà pu¤¤akkhandhotveva saÇkhaæ gacchati. SeyyathÃpi bhikkhave mahÃsamudde na sukaraæ udakassa pamÃïaæ [PTS Page 337] [\q 337/] gahetuæ. "EttakÃni udakÃÊhakÃnÅ, ti vÃ, ettakÃni udakÃÊhakasatÃnÅ, ti vÃ, ettakÃni udakÃÊhakasahassÃnÅ, ti và ettakÃni udakÃÊhakasatasahassÃnÅ"ti vÃ. Atha kho asaÇkheyyo appameyyo mahÃudakakkhandhotveva saÇkhaæ gacchati. [BJT Page 094] [\x 94/] Evameva kho bhikkhave evaæ chaÊaÇgasamannÃgatÃya dakkhiïÃya na sukaraæ pu¤¤assa pamÃïaæ gahetuæ: "ettako pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattatÅ"ti. Atha kho asaÇkheyyo appameyyo mahÃpu¤¤akkhandhotveva saÇkhaæ gacchatÅti. 14. Pubbeva dÃnà sumano dadaæ cittaæ pasÃdaye, Datvà attamano hoti esà ya¤¤assa sampadà 15. VÅtarÃgà vÅtadosà vÅtamohà anÃsavÃ, Khettaæ ya¤¤assa sampannaæ sa¤¤atà brahmacÃrino. 1 16. Sayaæ ÃcamayitvÃna datvà sakehi pÃïÅhi, Attato parato ceso ya¤¤o hoti mahapphalo. 17. Evaæ yajitvà medhÃvÅ saddho muttena cetasÃ, AbyÃpajjhaæ sukhaæ lokaæ paï¬ito upapajjatÅ' ti. . 6. 1. 4. 8 (AttakÃra suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 38. Atha kho a¤¤ataro brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so brÃhmaïo bhagavantaæ etadacoca: " Ahaæ hi bho gotama evaævÃdi evaædiÂÂhi: " natthi attakÃro, natthi parakÃroti" mÃhaæ brÃhmaïa, evaævÃdiæ evaædiÂÂhiæ addasaæ và assosiæ vÃ. Kathaæ hi [PTS Page 338] [\q 338/] nÃma sayaæ abhikkamanto sayaæ paÂikkamanto evaæ vakkhati: " natthi attakÃro, natti parakÃro"ti. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa, atthi ÃrambhadhÃtÆti? Evambho ùrambhadhÃtuyà sati Ãrambhavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ?Ti. Evaæ bho. Yaæ kho brÃhmaïa ÃrambhadhÃtuyà sati Ãrambhavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ, ti ayaæ sattÃnaæ attakÃro, ayaæ parakÃroti. BrahmacÃrayo machasaæ. [BJT Page 096] [\x 96/] Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa atthi nikkhamadhÃtÆ? Ti. Evaæ bho, NikkhamadhÃtuyà sati nikkhamavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ? Ti. Evaæ bho, Yaæ kho brÃhmaïa nikkhamadhÃtuyà sati nikkhamavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ'ti ayaæ sattÃnaæ attakÃro, ayaæ parakÃro'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa atthi parakkamadhÃtÆ?Ti. Evaæ bho, ParakkamadhÃtuyà sati parakkamavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ?Ti. Evaæ bho, Yaæ kho brÃhmaïa, parakkamadhÃtuyà sati parakkamavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ'ti ayaæ sattÃnaæ attakÃro, ayaæ parakÃro'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa atthi thamadhÃtÆ?Ti. Evaæ bho, ThÃmadhÃtuyà sati thamavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ?Ti. Evaæ bho, Yaæ kho brÃhmaïa, thÃmadhÃtuyà sati thÃmavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ'ti ayaæ sattÃnaæ attakÃro, ayaæ parakÃro'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa atthi ÂhitidhÃtÆ?Ti. Evaæ bho, hitidhÃtuyà sati tiÂÂhanto satti pa¤¤ÃyantÅ?Ti. Evaæ bho Yaæ kho brÃhmaïa, ÂhitidhÃtuyà sati tiÂÂhanto sattà pa¤¤ÃyantÅ'ti ayaæ sattÃnaæ attakÃro, ayaæ parakÃro'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa atthi upakkamadhÃtÆ?Ti. Evaæ bho UpakkamadhÃtuyà sati upakkamavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ?Ti. Evaæ bho, Yaæ kho brÃhmaïa, upakkamadhÃtuyà sati upakkamavanto sattà pa¤¤ÃyantÅ'ti ayaæ sattÃnaæ attakÃro, ayaæ parakÃro'ti. MÃhaæ brÃhmaïa, evaævÃdiæ evaædiÂÂhiæ addasaæ và assosiæ vÃ. Kathaæ hi nÃma sayaæ abhikkamanto paÂikkamanto evaæ vakkhati "natthi attakÃro, natthi parakÃro"ti. Abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama, nikkujjitaæ và ukkujjeyya paÂicchantaæ và vivareyya mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhÆmanto rÆpÃni dakkhintÅti. Evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi, dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 6. 1. 4. 9 (KammanidÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 39. TÅïimÃni bhikkhave nidÃnÃni kammÃnaæ samudayÃya. KatamÃni tÅïi: Lobho nidÃnaæ kammÃnaæ samudayÃya. Doso nidÃnaæ kammÃnaæ samudayÃya. Moho nidÃnaæ kammÃnaæ samudayÃya. Na bhikkhave lobhà alobho samudeti. Atha kho bhikkhave lobhà lobhova samudeti. Na bhikkhave dosà adoso samudeti. Atha kho bhikkhave dosà dosova samudeti. Na bhikkhave mohà amoho samudeti. Atha kho bhikkhave mohà mohova samudeti. Na bhikkhave lobhajena [PTS Page 339] [\q 339/] kammena dosajena kammena mohajena kammena devà pa¤¤Ãyanti, na manussà pa¤¤ayanti, yà và pana¤¤Ãpi kÃci sugatiyo. Atha kho bhikkhave lobhajena kammena dosajena kammena mohajena kammena nirayo pa¤¤Ãyati, tiracchÃnayoni pa¤¤Ãyati, pettivisayo pa¤¤Ãyati, yà và pana¤¤Ãpi kÃci duggatiyo. ImÃni kho bhikkhave tÅïÅ nidÃnÃni kammÃnaæ samudayÃyÃti. [BJT Page 098] [\x 98/] TÅïimÃni bhikkhave nidÃnÃni kammÃnaæ samudayÃya. KatamÃni tÅïi: Alobho nidÃnaæ kammÃnaæ samudayÃya. Adoso nidÃnaæ kammÃnaæ samudayÃya. Amoho nidÃnaæ kammÃnaæ samudayÃya. Na bhikkhave alobhà lobho samudeti, atha kho bhikkhave alobhà alobhova samudeti. Na bhikkhave adosà doso samudeti, atha kho bhikkhave adosà adosova samudeti. Na bhikkhave amohà moho samudeti, atha kho bhikkhave amohà amohova samudeti. Na bhikkhave alobhajena kammena adosajena kammena amoha jena kammena nirayopa¤¤Ãyati. TiracchÃnayoni pa¤¤Ãyati. Pettivisayo pa¤¤Ãyati yà và pana¤¤Ãpi kÃci duggatiyo. Atha kho bhikkhave alobhajena kammena adosajena kammena amohajena kammena devà pa¤¤Ãyanti, manussà pa¤¤Ãyanti, yà và pana¤¤Ãpi kÃci sugatiyo. ImÃni kho bhikkhave tÅïi nidÃnÃni kammÃnaæ samudayÃyÃti. 6. 1. 4. 10 (Kimbila suttaæ) 40. Evammesutaæ ekaæ samayaæ bhagavà kimbilÃyaæ viharati niculavate1 atha kho Ãyasmà kimbilo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà kimbilo bhagavantaæ etadavoca: " [PTS Page 340] [\q 340/] ko nu kho bhante hetu, ko paccayo, yena tathÃgate parinibbute saddhammo na ciraÂÂhitiko hotÅ"ti? Idha kimbila, tathÃgate parinibbute bhikkhu bhikkhuïiyo upÃsakà upÃsikÃyo satthari agÃravà viharanti appatissÃ. Dhamme agÃravà viharanti appatissÃ. SaÇghe agÃravà viharanti appatissÃ. SikkhÃya ÃgÃravà viharanti appatissÃ. AppamÃde agÃravà viharanti appatissÃ. PaÂisÃnthÃre agÃravà viharanti appatissÃ. Ayaæ kho kimbila hetu, ayaæ paccayo yena tathÃgate parinibbute saddhammo na ciraÂÂhitiko hoti. Ko pana bhante hetu, ko paccayo, yena tathÃgate parinibbute saddhammo ciraÂÂhitiko hotÅti?. 1VeÊuvane machasaæ [BJT Page 100] [\x 100/] Idha kimbila tathÃgate parinibbute bhikkhÆ bhikkhuïiyo upÃsakà upÃsikÃyo satthari sagÃravà viharanti sappatissÃ, dhamme sagÃravà viharanti sappatissÃ, saÇghe sagÃravà viharanti sappatissÃ, sikkhÃya sagÃravà viharanti sappatissÃ, appamÃde sagÃravà viharanti sappatissÃ, paÂisanthÃre sagÃravà viharanti sappatissÃ. Ayaæ kho kimbila, hetu ayaæ paccayo, yena tathÃgate parinibbute saddhammo ciraÂÂhitiko hotÅti. 6. 1. 4. 11 (DÃrukkhandha suttaæ) 41. Evammesutaæ ekaæ samayaæ Ãyasmà sÃriputto rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Atha kho Ãyasmà sÃriputto pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya sambahulehi bhikkhÆhi saddhiæ gijjhakÆÂà pabbatà orohanto addasa a¤¤atarasmiæ padese mahantaæ dÃrukkhandhaæ. Disvà bhikkhÆ Ãmantesi: " passatha no tumhe Ãvuso amuæ mahantaæ dÃrukkhandhanti" Eva mÃvusoti. ùkaÇkhamÃno Ãvuso bhikkhu iddhimà cetovasippatto amuæ dÃrukkhandhaæ paÂhavÅtveva adhimucceyya. Taæ [PTS Page 341] [\q 341/] kissa hetu: atthi Ãvuso amumhi dÃrukkhandhe paÂhavÅdhÃtu, yaæ nissÃya bhikkhu iddhimà cetovasippatto amuæ dÃrukkhandhaæ paÂhavÅtveva adhimucceyya. ùkaÇkhamÃno Ãvuso bhikkhu iddhimà cetovasippatto amuæ dÃrukkhandhaæ Ãpotveva Adhimucceyya ÃkaÇkhamÃno Ãvuso bhikkhu iddhimÃcetovasippatto amuæ dÃrukkhandhaæ tejotveva adhimucceyya ÃkaÇkhamÃno Ãvuso bhikkhu iddhimà cetovasippatto amuæ dÃrukkhandhaæ vÃyotveva adhimucceyya ÃkaÇkhamÃno Ãvuso bhikkhu iddhimà cetovasippatto amuæ dÃrukkhandhaæ subhantveva adhimucceyya ÃkaÇkhamÃno Ãvuso bhikkhu iddhimà cetovasippatto amuæ dÃrukkhandhaæ asubhantveva adhimucceyya. Taæ kissa hetu. Atthi Ãvuso amumhi dÃrukkhandhe asubhadhÃtu, yaæ nissÃya bhikkhu iddhimà cetovasippatto amuæ dÃrukkhandhaæ asubhantveva adhimucceyyÃti. 9. 1. 4. 12 (NÃgita suttaæ) 42. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena icchÃnaÇgalaæ nÃma kosalÃnaæ brÃhmaïagÃmo, tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà icchÃnaÇgale viharati icchÃnaÇgalavanasaï¬e. [BJT Page 102] [\x 102/] Assosuæ kho icchÃnaÇgalikà brÃhmaïagahapatikà " samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito icchÃnaÇgalaæ anuppatto icchÃnaÇgale viharati icchÃnaÇgalavanasaï¬e. Taæ kho pana bhavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato" itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidu anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïÅæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ, brahmacariyaæ pakÃseti. ( SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ) arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. Atha kho icchÃnaÇgalikà brÃhmaïagahapatikà tassà rattiyà accayena pahÆtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ ÃdÃya yena icchÃnaÇgalavanasaï¬aæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bahidvÃrakoÂÂhake aÂÂhaæsu uccÃsaddà mahÃsaddÃ. Tena kho pana samayena Ãyasmà nÃgito bhagavato upaÂÂhÃko hoti. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ nÃgitaæ [PTS Page 342] [\q 342/] Ãmantesi: ke pana te nÃgita uccÃsaddà mahÃsaddà kevaÂÂà ma¤¤e macchavilopeti. Ete bhante icchÃnaÇgalikà brÃhmaïagahapatikà pahutaæ khÃdanÅyaæ hojanÅyaæ ÃdÃya bahidvÃrakoÂÂhake Âhità bhagavantaæyeva uddissa bhikkhusaÇghaæ cÃti. MÃhaæ nÃgita, yasena samÃgamaæ. Mà ca mayà yaso. Yo kho nÃgita, nayimassa nekkhammasukhassa Pavivekasukhassa upasamasukhassa sambodhasukhassa nikÃmalÃbhÅ assa akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, yassÃhaæ nekkhammasukhassa pavivekasukhassa upasamasukhassa sambodhasukhassa nikÃmalÃbhÅ AkicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, so taæ mÅÊhasukhaæ middhasukhaæ lÃbhasakkÃrasilokasukhaæ sÃdiyeyyÃti. AdhivÃsetudÃni bhante bhagavÃ, adhivÃsetu sugato. AdhivÃsana kÃlodÃni bhante bhagavato. Yena yenevadÃni bhante bhagavà gamissati, tanninnÃva bhavissanti brÃhmaïagahapatikÃ, ne gamà ce va jÃnapadà ca. SeyyathÃpi bhante thullaphusitake deve vassante yathÃninnaæ udakÃni pavattanti, eva meva kho bhante yena yenevadÃni bhagavà gamissati, tanninnÃva bhavissanti brÃhmaïagahapatikà negamà ceva jÃnapadà ca. Taæ kissa hetu: tathà hi bhante bhagavato silapa¤¤aïanti. MÃhaæ nÃgita, yasena samÃgamaæ. Mà ca mayà saso. Yo kho nÃgita, nayimassa nekkhammasukhassa pavivekasukhassa upasamasukhassa sambodhasukhassa nikÃmalÃbhÅ assa akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, yassÃhaæ nekkhammasukhassa pavivekasukhassa upasamasukhassa sambodhasukhassa nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, so taæ mÅÊhasukhaæ middhasukhaæ lÃbhasakkÃra silokasukhaæ sÃdiyeyya. [BJT Page 104] [\x 104/] (1) IdÃhaæ nÃgita, bhikkhuæ passÃmi gÃmantavihÃriæ [PTS Page 343] [\q 343/] samÃhitaæ nisinnaæ. Tassa mayhaæ nÃgita, evaæ hoti: " idÃnimaæ Ãyasmantaæ ÃrÃmiko và samaïuddeso và sahadhammiko và tamhà samÃdhimhà cÃvessatÅ"ti. TenÃhaæ nÃgita, tassa bhikkhuno na attamano homi gÃmantavihÃrena. (2) Idha panÃhaæ nÃgita, bhikkhuæ passÃmi Ãra¤¤akaæ ara¤¤e pacalÃyamÃnaæ nisinnaæ. Tassa mayhaæ nÃgita, evaæ hoti: "idÃni ayamÃyasmà imaæ niddÃkilamathaæ paÂivinodetvà ara¤¤asa¤¤aæ yeva manasi karissati ekattanti. TenÃhaæ nÃgita, tassa bhikkhuno attamano homi ara¤¤avihÃrena. (3) Idha panÃhaæ nÃgita, bhikkhuæ passÃmi ara¤¤akaæ ara¤¤e asamÃhitaæ nisinnaæ. Tassa mayhaæ nÃgita, evaæ hoti: "idÃni ayamÃyasmà asamÃhitaæ và cittaæ samÃdahissati samÃhitaæ và cittaæ anurakkhissati"ti. TenÃhaæ nÃgita, tassa bhikkhuno attamano homi ara¤¤avihÃrena (4) Idha panÃhaæ nÃgita, bhikkhuæ passÃmi Ãra¤¤akaæ ara¤¤e samÃhitaæ nisinnaæ. Tassa mayhaæ nÃgita, evaæ hoti: idÃni ayamÃyasmà avimuttaæ và cittaæ vimocessati, vimuttaæ và cittaæ anurakkhissatÅ"ti. TenÃhaæ nÃgita, tassa bhikkhuno attamano homi ara¤¤avihÃrena (5) Idha panÃhaæ nÃgita, bhikkhuæ passÃmi gÃmantavihÃriæ lÃbhiæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ. So taæ lÃbhasakkÃrasilokaæ nikÃmayamÃno ri¤cati paÂisallÃnaæ, ri¤cati ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni [PTS Page 344] [\q 344/] senÃsanÃni, gÃminigamarÃjadhÃniæ osaritvà vÃsaæ kappeti. TenÃhaæ nÃgita, tassa bhikkhuno na attamano homi gÃmantavihÃrena. (6) Idha panÃhaæ nÃgita, bhikkhuæ passÃmi Ãra¤¤akaæ lÃbhiæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ. So taæ lÃbhasakkÃrasilokaæ paÂipaïÃmetvà na ri¤cati paÂisallÃnaæ, na ri¤cati ara¤¤evanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni. TenÃhaæ nÃgita, tassa bhikkhuno attamano homi ara¤¤avihÃrena. YasmÃhaæ nÃgita, samaye addhÃnamaggapaÂipanno na ka¤ci passÃmi purato và pacchato vÃ, phÃsu me nÃgita, tasmiæ samaye hoti antamaso uccÃrapassÃvakammÃyÃti. Devatà vaggo catuttho. TassuddÃnaæ: Sekkhà dve aparihÃni moggallÃna vijjÃbhÃgiyà vivÃda dÃnattakÃri nidÃnaæ kimbiladÃrukkhandhena nÃgitoti. [BJT Page 106] [\x 106/] 5. Dhammika vaggo 6. 1. 5. 1. (NÃga suttaæ) 43. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà patta cÅvaramÃdÃya sÃvatthiyaæ piï¬Ãya pÃvisi. SÃvatthiyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: " ÃyÃmÃnanda, yena pubbÃrÃmo migÃramÃtupÃsÃdo [PTS Page 345] [\q 345/] tenupasaÇkamissÃma divÃvihÃrÃyÃ"ti. "Evaæ bhante"ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà Ãyasmatà Ãnandena saddhiæ yena pubbÃrÃmo migÃramÃtupÃsÃdo tenupasaÇkami. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: "ùyÃmÃnanda, yena pubbakoÂÂhako tenupasaÇkamissÃma gattÃni parisi¤cituæ"ti. "Evaæ bhante", ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi". Atha kho bhagavà Ãyasmatà Ãnandena saddhiæ yena pubbakoÂÂhako tenupasaÇkami gattÃni parisi¤cituæ. PubbakoÂÂhake gattÃni parisi¤citvà paccuttaritvà ekacÅvaro aÂÂhÃsi gattatÃni pubbÃpayamÃno. Tena kho pana samayena ra¤¤o pasenadissa kosalassa "seto" nÃma nÃgo mahÃturiyatÃlitavÃditena pubbakoÂÂhakà paccuttarati. Apissu taæ jano disvà evamÃha: " AbhirÆpo vata bho1 ra¤¤o nÃgo, dassanÅyo vata bho ra¤¤o nÃgo, pÃsÃdiko vata bho ra¤¤o nÃgo, kÃyÆpapanno vata bho ra¤¤o nÃgo"ti. Evaæ vutte Ãyasmà udÃyi bhagavantaæ etadavoca: "hatthimeva nu kho bhante mahantaæ brÆhantaæ kÃyÆpapannaæ jano disvà evamÃha: nÃgo vata bho nÃgoti: udÃhu a¤¤ampi ka¤ci mahantaæ brÆhantaæ kÃyÆpapannaæ jano disvà evamÃha: nÃgo vata bho nÃgoti?" 1 AbhirÆpo vatÃyaæ sÅmu. [BJT Page 108] [\x 108/] Hatthimpi kho udÃyi, mahantaæ brÆhantaæ kÃyÆpapannaæ jano disvà evamÃha:" nÃgo vata bho nÃgo"ti. Assampi kho udÃyi, mahantaæ brÆhantaæ kÃyupapannaæ jano disvà evamÃha: "nÃgo vata bho nÃgo"ti. Goïampi kho udÃyi, mahantaæ brÆhantaæ kÃyupapannaæ jano disvà evamÃha: "nÃgo vata bho nÃgo"ti. Uragampi kho udÃyi, mahantaæ brÆhantaæ kÃyupapannaæ jano disvà evamÃha: " nÃgo vata ho nÃgo"ti. Rukkhampi [PTS Page 346] [\q 346/] kho udÃyi, mahantaæ brÆhantaæ kÃyupapannaæ jano disvà evamÃha: "nÃgo vata bho nÃgo"ti. Manussampi kho udÃyi, mahantaæ brÆhantaæ1 kÃyupapannaæ jano disvà evamÃha:"nÃgo vata bho nÃgo"ti. Api ca udÃyi, yo sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadeva manussÃya" Ãguæ na karoti kÃyena vÃcÃya manasÃ, tamahaæ nÃgo"ti brÆmiti. Acchariyaæ bhante, abbhÆtaæ bhante, yÃva subhÃsitamidaæ bhante, bhagavatÃ2 "api ca udÃyi, yo sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya, Ãguæ na karoti kÃyena vÃcÃya manasÃ, tamahaæ nÃgoti brÆmi"ti. Ida¤ca panÃhaæ bhante, bhagavato subhÃsitaæ imÃhi gÃthÃhi anumodÃmi: 18. ManussabhÆtaæ sambuddhaæ attadantaæ samÃhitaæ IrÅyamÃnaæ brahmapathe cittassupasame rataæ. 19. Yaæ manussà namassanti sabbadhammÃna pÃraguæ, DevÃpi naæ3 namassanti iti me arahato sutaæ. 20. Sabbasa¤¤ojanÃtÅtaæ vanà nibbÃnamÃgataæ KÃmehi nekkhammarataæ muttaæ selÃva ka¤canaæ. 21. Sabbe accarucÅ nÃgo himavà va¤¤e4 siluccaye Sabbesaæ nÃganÃmÃnaæ saccanÃmo anuttaro. 22. NÃgaæ vo kittayissÃmi nahÅ Ãguæ karoti so Soraccaæ avihiæsà ca pÃdà nÃgassa te duve. 23. Tapo ca brahmacariyaæ caraïà nÃgassa tyÃpare SaddhÃhattho mahÃnÃgo upekkhÃsetadantavÃ. 24. Sati gÅvà siro pa¤¤Ã vÅmaæsà dhammacittanà DhammakÆcchisamÃvÃpo5 viveko tassa vÃladhi. 25. So jhÃyÅ assÃsarato ajjhattaæ susamÃhito Gacchaæ samÃhito nÃgo Âhito nÃgo samÃhito. 1. Brahantaæ machasaæ 2. BhagavatÃtÅ sÅmu 3. Taæ machasaæ 4. Himavä¤e machasaæ. 5. Tapo machasaæ [BJT Page 110] [\x 110/] 26. Seyyaæ samÃhito nÃgo nisinnopi samÃhito [PTS Page 347] [\q 347/] Sabbattha saævuto nÃgo esà nÃgassa sampadà 27. BhƤjati anavajjÃni sÃvajjÃni na bhƤjati GhÃsaæ acchÃdanaæ1 laddhà sannidhiæ parivajjaye2. 28. Sa¤¤ojanaæ aïuæ thÆlaæ sabbaæ chetvÃna bandhanaæ Yena yeneva gacchati anapekkho'va gacchati. 29. YathÃpi udake jÃtaæ puï¬arÅkaæ pava¬¬hati NÆpalippati3 toyena sucigandhaæ manoramaæ. 30. Tatheva loke sujÃto buddho loke virajjati4 NÆpalippati3 lokena toyena padumaæ yathÃ. 31. MahagginÅ pajjalito5anÃhÃrÆpasammati SaÇkhÃresÆpasantesu nibbutoti pavuccati. 32. AtthassÃyaæ vi¤¤ÃpanÅ upamà vi¤¤uhi desità Vi¤¤assanti mahÃnÃgà nÃgaæ nÃgena desitaæ. 33. VÅtarÃgo vÅtadoso vitamoho anÃsavo SarÅraæ vijahaæ nÃgo parinibbissati anÃsavoti. 6. 1. 5. 2. (MigasÃlÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 44. Atha kho Ãyasmà Ãnando pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena migasÃlÃya upÃsikÃya nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho migasÃlà upÃsikà yenÃyasmà Ãnando, tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdÅ. Ekamantaæ nisinnà kho migasÃlà upÃsikà Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: Kathaæ kathaæ nÃmÃyaæ bhante Ãnanda, bhagavatà dhammo desito a¤¤eyyo, yatra hi nÃma brahmacÃrÅ ca 6 abrahmacÃrÅ ca ubho samasamagatikà bhavissanti abhisamparÃyaæ? [PTS Page 348] [\q 348/] Pità me bhante purÃïo brahmacÃrÅ ahosi ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. So kÃlakato. 7 Bhagavatà vyÃkato. " SakadÃgÃmi satto8 tusitaæ kÃyaæ upapannoti. " Petteyyopi 9 me bhante isidatto abrahmacÃrÅ ahosi sadÃrasantuÂÂho. Sopi kÃlakato. 7 Bhagavatà vyÃkato: " sakadÃgÃmi satto 8 tusitaæ kÃyaæ upapanno"ti. 1. GhÃsamacchÃdanaæ machasaæ 2. Parivajjayaæ machasaæ 3. Navupalippati sÅmu. 4. Viharati machasaæ 5 mahÃginÅvajalito machasaæ mahaggini pajjalito syà 6. BrahmacÃrÅ sÅmu 7. KÃlaækato machasaæ 8. SakadÃgÃmi patto machasaæ. 9. Pettyeyopiyo simÆ, [pts.] Pitupiyo syÃ, kaæ [BJT Page 112] [\x 112/] Kathaæ kathaæ nÃmÃyaæ bhante Ãnanda, bhagavatà dhammo desito a¤¤eyyo, yatra hi nÃma brahmacÃrÅ ca abrahmacÃri ca ubho samasamagatikà bhavissanti abhisamparÃyanti? Evaæ kho panetaæ bhagini bhagavatà vyÃkatanti. Atha kho Ãyasmà Ãnando migasÃlÃya upÃsikÃya nivesane piï¬apÃtaæ gahetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. Atha kho Ãyasmà Ãnando pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: IdhÃhaæ bhante pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena migasÃlÃya upÃsikÃya nivesanaæ, tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdiæ. Atha kho bhante migasÃlà upÃsikà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnà kho bhante migasÃlà upÃsikà maæ etadavoca: Kathaæ kathaæ nÃmÃya bhante Ãnanda, bhagavatà dhammo desito a¤¤eyyo, yatra hi nÃma brahmacÃrÅ ca abrahmacÃrÅ ca ubho samasamagatikà bhavissanti abhisamparÃyaæ. Pità me bhante purÃïo brahmacÃrÅ ahosi ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. So kÃlakato1. Bhagavatà vyÃkato: sakadÃgÃmi [PTS Page 349] [\q 349/] satto2 tusitaæ kÃyaæ upapannoti. Petteyyopi3 me bhante isidatto abrahmacÃri ahosi sadÃrasantuÂÂho. Sopi kÃlakato. Bhagavatà vyÃkato: sakadÃgÃmi satto2 tusitaæ kÃyaæ upapannoti. Kathaæ kathaæ nÃmÃyaæ bhante Ãnanda, bhagavatà dhammo desito a¤¤eyyo, yatra hi nÃma brahmacÃrÅca abrahmacÃrÅ ca ubho samasamagatikà bhavissanti abhisamparÃyanti? Evaæ vutte ahaæ bhante migasÃlaæ upÃsikaæ etadavocaæ: evaæ kho panetaæ bhagini bhagavatà byÃkatanti. Kà cÃnanda migasÃlà upÃsikà bÃlà abyattà ambakà ambakapa¤¤Ã?4 Ke ca purisapuggalaparoparÅya¤Ãïe? Chayime Ãnanda puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ katame cha? IdhÃnanda ekacco puggalo sorato hoti sukhasaævÃso. Abhinandanti sabrahmacÃrÅ ekattavÃsena. Tassa savaïenapi akataæ hoti, bÃhusaccenapi akataæ hoti, diÂÂhiyÃpi appaÂividdhaæ hoti, sÃmayikampi5 vimuttiæ na labhati. So kÃyassa bhedà paraæ maraïà hÃnÃya pareti no visesÃya, hÃnagÃmÅyeva6 hoti no visesagÃmi. (1) 1. KÃlaækato machasaæ 2. Patto machasaæ 3. Pettyeyopiyo sÅmu. 4. AmmakÃ, ammakasa¤¤Ã machasaæ, ambakà ambakasa¤¤Ã, syÃ, 5SÃmÃyikamapi machasaæ, aÂÂhakathÃ. 6. HÃnagÃmireva aÂÂhakathÃ. [BJT Page 114] [\x 114/] IdhÃnanda ekacco puggalo sorato hoti sukhasaævÃso. Abhinandanti sabrahmacÃrÅ ekattavÃsena. Tassa savaïenapi kataæ hoti. BÃhusaccenapi kataæ hoti. DiÂÂhiyÃpÅ suppaÂividdhaæ1. Hoti sÃmayikampi vimuttiæ labhati. So kÃyassa bhedà paraæ maraïà visesÃya pareti no hÃnÃya. VisesagÃmÅyeva2 hoti no hÃnagÃmi. (2) TatrÃnanda pamÃïakÃ3 pamiïanti: imassapi teva dhammÃ, aparassapi teva dhammÃ. Kasmà tesaæ eko hÅno, eko païÅtoti. Taæ hi tesaæ Ãnanda hoti dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. TatrÃnanda yvÃyaæ puggalo sorato4. Hoti sukhasaævÃso. Abhinandanti sabrahmacÃri ekattavÃsena. Tassa savaïenapi kataæ hoti. BÃhusaccenapi kataæ hoti. DiÂÂhiyÃpi suppaÂividdhaæ1 hoti. SÃmayikampi vimuttiæ labhati. Ayampi [PTS Page 350] [\q 350/] Ãnanda puggalo amunà purimena puggalena abhikkantataro ca païÅtataro ca. Taæ kissa hetu? Imaæ hÃnanda puggalaæ dhammasoto nibbahati. Tadantaraæ ko jÃneyya a¤¤atra tathÃgatena? TasmÃtiha Ãnanda mà puggalesu pamÃïakÃ3 ahuvattha. Mà puggalesu pamÃïaæ gaïhittha. Kha¤¤ati hÃnanda puggalesu pamÃïaæ gaïhanto. Ahaæ và Ãnanda puggalesu pamÃïaæ gaïheyyaæ yo và panassa mÃdiso. Idha panÃnanda ekaccassa puggalassa kodhamÃno adhigato hoti samayena samaya¤cassa lobhadhammà uppajjanti. Tassa savaïenapi akataæ hoti. BÃhusaccenapi akataæ hoti. DiÂÂhiyÃpi appaÂividdhaæ hoti. SÃmayikampi vimuttiæ na labhati. So kÃyassa bhedà parammaraïà hÃnÃya pareti, no visesÃya, hÃnagÃmiyeva hoti, no visesagÃmÅ. (3) Idha panÃnanda ekaccassa puggalassa kodhamÃno adhigato hoti samayena. Samaya¤cassa lobhadhammà uppajjanti. Tassa savaïenapi kataæ hoti. BÃhusaccenapi kataæ hoti. DiÂÂhiyÃpi appaÂividdhaæ hoti. SÃmayikampi vimuttiæ na labhati. So kÃyassa bhedà parammaraïà hÃnÃya pareti, no visesÃya, hÃnagÃmÅyeva hoti, no hÃnagÃmi. (4) TatrÃnanda pamÃïakà pamiïanti yvÃyaæ puggalo sorato4. Hoti sukhasaævÃso. Abhinandanti sabrahmacÃrÅ ekattavÃsena. Tassa savaïenapi kataæ hoti. BÃhusaccenapi kataæ hoti. DiÂÂhiyÃpi suppaÂividdhaæ1 hoti. SÃmayikampi vimuttÅæ labhati. Ayampi Ãnanda puggalo amunà purimena puggalena abhikkantataro ca païÅtataro ca. Taæ kissa hetu? Imaæ hÃnanda puggalaæ dhammasoto nibbahati. Tadantaraæ ko jÃneyya a¤¤atra tathÃgatena? TasmÃtiha Ãnanda mà puggalesu pamÃïakÃ3 ahuvattha. Mà puggalesu pamÃïaæ gaïahittha. Kha¤¤ati hÃnanda puggalesu pamÃïaæ gaïhanto. Ahaæ và Ãnanda puggalesu pamÃïaæ gaïaheyyaæ yo và panassa mÃdiso. Idha panÃnanda ekaccassa puggalassa kodhamÃno adhigato hoti. Samayena samaya¤cassa vacÅsaæsÃrÃ5 uppajjanti. Tassa savaïenapi akataæ hoti. BÃhusaccenapi akataæ hoti. DiÂÂhiyÃpi appaÂividdhaæ hoti. SÃmayikampi vimuttiæ na labhati. So kÃyassabhedà parammaraïà hÃnÃya pareti no visesÃya, hÃnagÃmÅyeva hoti no visesagÃmi. (5) 1. PaÂividdhaæ machasaæ 2 visesagÃmireva sÅmu. 3. PamÃïikà machasaæ sÅmu 4. Surato sÅmu. 5. VacisaÇkhÃrà machasaæ [BJT Page 116] [\x 116/] Idha panÃnanda ekaccassa puggalassa kodhamÃno adhigato hoti. Samayena samaya¤cassa vavÅsaæsÃrÃ1 uppajjanti. Tassa savaïenapi kataæ hoti bÃhusaccenapi kataæ hoti. DiÂÂhiyÃpi paÂividdhaæ hoti. SÃmayikampi vimuttiæ labhati. So kÃyassa bhedà parammaraïà visesÃya [PTS Page 351] [\q 351/] pareti no hÃnÃya. VisesagÃmÅyeva hoti, no hÃnagÃmi. (6) TatrÃnanda pamÃnakà pamiïananti: imassapi teva dhammÃ, aparassapi teva dhammÃ. Kasmà tesaæ eko hÅno, eko païÅtoti? Taæ hi tesaæ Ãnanda hoti dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. TatrÃnanda yassa puggalassa kodhamÃno adhigato hoti. Samayena samaya¤cassa vavÅsaæsÃrà uppajjantÅ. Tassa savaïenapi kataæ hoti bÃhusaccenapi kataæ hoti. DiÂÂhiyÃpi suppaÂividdhaæ hoti. SÃmayikampi vimuttiæ labhati. Ayaæ Ãnanda puggalo amunà purimena puggalena abhikkantataro ca païÅtataro ca. Taæ kissa hetu: imaæ hÃnanda puggalaæ dhammasoto nibbahati. Tadantaraæ ko jÃneyya a¤¤atra tathÃgatena? TasmÃtiha Ãnanda mà puggalesu pamÃïakà ahuvattha, mà puggalesu pamÃïaæ gaïahittha. Kha¤¤ati hÃnanda puggalesu pamÃïaæ gaïhanto. Ahaæ và Ãnanda puggalesu pamÃïaæ gaïheyyaæ, yo và panassa mÃdiso. Kà cÃnanda migasÃlà upÃsikà bÃlà avyattà ambakà ambakapa¤¤Ã? Ke ca purisapuggalaparopariya¤Ãïe? YathÃrÆpena Ãnanda sÅlena purÃïo samannÃgato ahosi, tathÃrÆpena sÅlena isidatto samannÃgato abhavissa, nayidha purÃïo isidattassa gatimpi a¤¤assa. YathÃrÆpÃya ca Ãnanda pa¤¤aya isidatto samannÃgato ahosi. TathÃrÆpÃya pa¤¤Ãya purÃïo samannÃgato abhavissa, nayidha isidatto purÃïassa gatimpi a¤¤assa. Iti kho Ãnanda ime puggalà ubho ekaÇgahÅnÃti. 1VacÅsaækhÃrà machasaæ [BJT Page 118] [\x 118/] 6. 1. 5. 3. (Iïa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) (1) 45. DÃÊiddiyaæ bhikkhave dukkhaæ lokasmiæ kÃmabhoginoti? Evaæ bhante. (2) Yampi bhikkhave daÊiddo [PTS Page 352] [\q 352/] assako anÃÊhiyo1 iïaæ Ãdiyati. ItÃdÃnampi bhikkhave dukkhaæ lokasmiæ kÃmabhoginoti? Evaæ bhante. (3) Yampi bhikkhave daÊiddo assako anÃÊhiyo iïaæ Ãdiyitvà va¬¬hiæ paÂisuïÃti. 2 Va¬¬hipi bhikkhave dukkhà lokasmiæ sÃmabhoginoti? Evaæ bhante. (4) Yampi bhikkhave daÊiddo assako anÃÊhiyo va¬¬hiæ paÂisuïitvà kÃlÃbhataæ va¬¬hiæ na deti. Codentipi naæ codanÃpi bhikkhave dukkhà lokasmiæ kÃmabhoginoti? Evaæ bhante. (5) Yampi bhikkhave daÊiddo assako anÃÊhiyo codiyamÃno na deti. Anucarantipi naæ. AnucariyÃpi bhikkhave dukkhà lokasmiæ kÃmabhoginoti? Evaæ bhante. (6) Yampi bhikkhave daÊiddo assako anÃÊhiyo anucariyamÃno na deti. Bandhantipi naæ. Bandhanampi bhikkhave dukkhaæ lokasmiæ kÃmabhoginoti? Evaæ bhante. Iti kho bhikkhave dÃÊiddiyampi dukkhaæ lokasmiæ kÃmabhogino. IïÃdÃnampi dukkhaæ lokasmiæ kÃmabhogino. Va¬¬hÅpi dukkhà lokasmiæ kÃmabhogino, codanÃpi dukkhà lokasmiæ kÃmabhogino. AnucariyÃpi dukkhà lokasmiæ kÃmabhogino. Bandhanampi dukkhaæ lokasmiæ kÃmabhogino. Evameva kho bhikkhave yassa kassaci saddhà natthi kusalesu dhammesu, hiri natthi kusalesu dhammesu, ottappaæ natthi kusalesu dhammesu, viriyaæ natthi kusalesu dhammesu, pa¤¤Ã natthi kusalesu dhammesu, 1 ayaæ vuccati bhikkhave ariyassa vinaye daÊiddo assako anÃÊhiyo. Sa kho so bhikkhave dasiddo assako anÃÊhiyo, saddhÃya asati kusalesu dhammesu, hiriyà asati kusalesu dhammesu, ottappe asati kusalesu dhammesu, viriye asati kusalesu dhammesu, pa¤¤Ãya asati kusalesu dhammesu, kÃyena duccaritaæ carati. VÃcÃya duccaritaæ carati. Manasà duccaritaæ carati. Idamassa iïÃdÃnasmiæ vadÃmi. 1. AnÃÊhiko machasaæ, anaddhiko syà anÃÊiko sÅmu passuïÃti machasaæ [BJT Page 120] [\x 120/] So tassa kÃyaduccaritassa paÂicchÃdanahetu pÃpikaæ icchaæ païidahati: mà maæ ja¤¤Ãti icchati, mà maæ ja¤¤Ãti [PTS Page 353] [\q 353/] saÇkappeti, mà maæ ja¤¤Ãti vÃcaæ bhÃsati, mà maæ ja¤¤Ãti kÃyena parakkamati. So tassa vacÅduccaritassa paÂicchÃdanahetu pÃpikaæ icchaæ païidahati: mà maæ cha¤¤Ãti icchati, mà maæ ja¤¤Ãti saÇkappeti, mà maæ ja¤¤Ãti vÃcaæ bhÃsati, mà maæ ja¤¤Ãti kÃyena parakkamati. So tassa manoduccaritassa paÂicchÃdanahetu pÃpikaæ icchaæ païidahati: mà maæ ja¤¤Ãti icchati, mà maæ ja¤¤Ãti saÇkappeti, mà maæ ja¤¤Ãti vÃcaæ bhÃsati. Mà maæ ja¤¤Ãti kÃyena parakkamati. Idamassa va¬¬hiyà vadÃmi. Tamenaæ pesalà sabrahmavÃrÅ evamÃhaæsu: " aya¤ca so Ãyasmà evaækÃrÅ evaæ samÃcÃro"ti. Idamassa codanÃya vadÃmi. Tamenaæ ara¤¤agataæ và rukkhamÆlagataæ và sƤ¤ÃgÃragataæ và vippaÂisÃrasahagatà pÃpakà akusalavitakkà samudÃcaranti. Idamassa anucariyÃya vadÃmi. Sa kho so bhikkhave daÊiddo assako anÃÊhiyo kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà nirayabandhane và bajjhati, tiracchÃnayonibandhane vÃ. * NÃhaæ bhikkhave a¤¤aæ ekadhammampi samanupassÃmi evaædÃruïaæ emaæ kaÂukaæ evaæ antarÃyakaraæ anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya yathayidaæ bhikkhave nirayabandhanaæ và tiracchÃnayonibandhanaæ vÃ, ti. 34. DÃÊiddiyaæ dukkhaæ loke iïÃdÃnaæ ca vuccati, DaÊiddo iïamÃdÃya bhu¤jamÃno viha¤¤ati. 35. Tato anucarantÅ naæ bandhanampi nigacchati. Etaæ hi bandhanaæ dukkhaæ kÃmalÃbhÃbhijappinaæ. 36. Tatheva ariyavinaye saddhà yassa na vijjati, [PTS Page 354] [\q 354/] Ahiriko anottappi pÃpakammÃvinicchayo1 37. KÃyaduccaritaæ katvà vacÅduccaritÃni ca, Manoduccataæ katvà mà maæ ja¤¤Ãti2 icchati. 38. So saæsappati kÃyena vÃcÃya udacetasÃ, PÃpakammà pava¬¬hento tattha tattha punappunaæ 39. So pÃpakammo dummedho jÃnaæ dukkaÂamattano, DaÊiddo iïamÃdÃya bhu¤jamÃno viha¤¤ati, 40. Tato anucarantÅ naæ saÇkappà mÃnasà dukhÃ, GÃme và yadi và ra¤¤e yassa vippaÂisÃrajÃ. 1. PÃpakammavinibbayo machasaæ, pÃpakammavinicchayo sÅmu, pÃpakammaæ vinibbayo syÃ. 2. Cha¤¤utÅ machasaæ *Ettha"idamassa bandhanasamiæ vadÃmi" iti bhavitabbanti khÃyati tathÃpi taæ potthakesu nadissate. [BJT Page 122] [\x 122/] 41. So pÃpakammo dummedho jÃnaæ dukkaÂamattano, Yonima¤¤ataraæ gantvà niraye cÃpi bajjhati. Etaæ hi bandhanaæ dukkhaæ yamhà dhÅro pamuccati. 42. Dhammaladdhehi bhogehi dadaæ cittaæ pasÃdayaæ Ubhayattha kaÂaggÃho saddhassa gharamesino. 43. DiÂÂhadhammahitatthÃya samparÃya sukhÃya ca Evametaæ gahaÂÂhÃnaæ cÃgo pu¤¤aæ pava¬¬hati. 44. Tatheva ariyavinaye saddhà yassa patiÂÂhità Hirimano ca ottappÅ pa¤¤avà sÅlasaævuto. 45. Eso kho ariyavinaye sukhaæjÅvÅti1 vuccati NirÃmisaæ sukhaæ laddhà upekhaæ adhitiÂÂhati. 46. Pa¤canÅvaraïe hitvà niccaæ ÃraddhavÅriyo JhÃnÃni upasampajja ekodinipako sato. 47. Evaæ ¤atvà yathÃbhÆtaæ sabbasa¤¤ojanakkhaye Sabbaso anupÃdÃya sammÃcittaæ vimuccati. 48. Tassa sammà vimuttassa ¤Ãïaæ ca hoti tÃdino Akuppà me vimuttÅti bhavasa¤¤ojanakkhaye. 49. Etaæ kho paramaæ ¤Ãïaæ etaæ sukhamanuttaraæ Asokaæ virajaæ khemaæ etamÃnaïyamuttamanti. [PTS Page 355] [\q 355/] 6. 1. 5. 4. (MahÃcunda suttaæ) 46. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ Ãyasmà mahÃcundo cetÅsu viharati sahajÃtiyaæ. 2 Tatra kho Ãyasmà mahÃcundo bhikkhÆ Ãmantesi: "Ãvuso bhikkhavo"ti. 3 "ùvuso"ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato mahà cundassa paccassosuæ. ùyasmà mahÃcundo etadavoca: (1) IdhÃvuso dhammayogà bhikkhÆ jhÃyÅbhikkhÆ apasÃdenti: ime pana"jhÃyinomhà jhÃyinombhÃ, ti jhÃyanti, pajjhÃyanti, 4 kiæ hime jhÃyanti, 5 kintime jhÃyanti, kathaæ hime6 jhÃyantÅ"ti. Tattha dhammayogà ca bhikkhÆ nappasÅdanti, jhÃyÅ ca bhikkhÆ nappasÅdanti, na ca bahujanahitÃya paÂipannà honti bahujanasukhÃya, bahuno janassa atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. 1. SukhajÅviti machasaæ 2. SayaæjÃtiyaæ machasaæ, sa¤jÃtiyaæ syà 3. Bhikkhaveti machasaæ 4. NijjhÃyanti avajjhÃyanti machasaæ 5. KimimejhÃyanti machasaæ. 6. Kathaæ ime machasaæ. [BJT Page 124] [\x 124/] (2) Idha panÃvuso jhÃyÅ bhikkhu dhammayoge bhikkhu apasÃdenti: ime pana " dhammayogamhà dhammayogamhÃ"ti uddhatà unnalà capalà mukharà vikiïïavÃcà muÂÂhassatÅ asampajÃnà asamÃhità vibbhantacittà pÃkatindriyÃ. Kiæ hime dhammayogÃ, kintime dhammeyogÃ, kathaæ hime1 dhammayogÃti? Tattha jhÃyÅ ca bhikkhÆ nappasÅdanti, dhammayogà ca bhikkhÆ nappasÅdanti, na ca bahujanahitÃya paÂipannà honti bahujanasukhÃya, bahuno janassa atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. (3) Idha panÃvuso dhammayogà bhikkhÆ dhammayogÃnaæyeva bhikkhÆnaæ vaïïaæ bhÃsanti, no jhÃyÅnaæ bhikkhÆnaæ vaïïaæ bhÃsanti. Tattha dhammayogà ca [PTS Page 356] [\q 356/] bhikkhÆ nappasÅdanti, jhÃyi ca bhikkhÆ nappasÅdanti, na ca bahujanahitÃya paÂipannà honti bahujanasukhÃya, bahuno janassa atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. (4) Idha panÃvuso jhÃyÅ bhikkhÆ jhÃyÅnaæ yeva bhikkhÆnaæ vaïïaæ bhÃsanti no dhammayogÃnaæ bhikkhÆnaæ vaïïaæ bhÃsanti. Tattha jhÃyÅ ca bhikkhÆ nappasÅdanti, dhammayogà ca bhikkhÆ nappasÅdanti, na ca bahujanahitÃya paÂipaÂipannà honti bahujanasukhÃya, sukhÃya, bahuno janassa atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. (5) TasmÃtihÃvuso evaæ sikkhitabbaæ: dhammayogà samÃnà jhÃyÅnaæ bhikkhÆnaæ vaïïaæ bhÃsissÃmÃti. Evaæ hi vo Ãvuso sikkhitabbaæ. Taæ kissa hetu. Acchariyà hete Ãvuso puggalà dullabhà lokasmiæ, ye amataæ dhÃtuæ kÃyena phÆsitvÃ2 viharanti. (6) TasmÃtihÃvuso evaæ sikkhitabbaæ: jhÃyÅ samÃnà dhammayogÃnaæ bhikkhÆnaæ vaïïaæ bhÃsissÃmÃti. Evaæ hi vo Ãvuso sikkhitabbaæ. Taæ kissa hetu: acchariyà hete Ãvuso puggalà dullabhà lokasmiæ, ye gambhÅraæ atthapadaæ pa¤¤Ãya ativijjha passantÅti. 6. 1. 5. 5 (PaÂhamasandiÂÂhika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 47. Atha kho moliyasÅvako paribbÃjako yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vitÅsÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho moliyasÅvako paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: "SandiÂÂhiko dhammo, sandiÂÂhiko dhammo, ti bhante vuccati. KittÃvatà nu kho bhante sandiÂÂhiko dhammo hoti, akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤uhitÅ?. [PTS Page 357] [\q 357/] 1. Kathaæime machasaæ 2. Passitvà katthami. [BJT Page. 126 [\x 126/] ] Tena hi sivaka ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi. 1 Yathà te khameyya tathà naæ vyÃkareyyÃsi. Taæ kiæ ma¤¤asi sÅvaka santaæ và ajjhattaæ lobhaæ " atthi me ajjhattaæ lobhoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ lobhaæ " natthi me ajjhattaæ lobhoti" pajÃnÃsÅti. Evaæ bhante. Yaæ kho tvaæ sÅvaka santaæ và ajjhattaæ lobhaæ " atthi me ajjhattaæ lobhoti" pajÃnÃsi. Asantaæ và ajjhattaæ lobhaæ "natthi me ajjhattaæ lobhoti"pajÃnÃsi. Evaæ kho2 sÅvaka sandiÂÂhiko dhammo hoti akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi sÅvaka santaæ và ajjhattaæ dosaæ ajjhattaæ mohadhammaæ "atthi me ajjhattaæ dosoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ mohadhammaæ, "natthi me ajjhattaæ mohadosoti" pajÃnÃsiti. Taæ kiæ ma¤¤asi sÅvaka santaæ và ajjhattaæ mohaæ sattaæ và ajjhattaæ mohadhammaæ "atthi me ajjhattaæ mohadhammoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ mohadhammaæ, "natthi me ajjhattaæ mohadhammoti" pajÃnÃsiti. Taækiæ ma¤¤asi sÅvaka santaæ và ajjhattaæ lobhadammaæ santaæ và ajjhattaæ mohadhammaæ "atthi me ajjhattaæ mohadhammoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ mohadhammaæ, " natthi me ajjhattaæ mohadhammoti" pajÃnÃsiti. Taæ kiæ ma¤¤asi sÅvaka santaæ và ajjhattaæ lobhadhameæ sattaæ và ajjhattaæ lobhadhammaæ "atthi me ajjhattaæ mohadhammoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ mohadhammaæ, " natthi me ajjhattaæ lobhadhammoti " pajÃnÃsiti. Taæ kiæ ma¤¤asi sÅvaka santaæ và ajjhattaæ dosadhammaæ sattaæ và ajjhattaæ dosadhammaæ santaæ và ajjhattaæ dosadhammaæ "atthi me ajjhattaæ dosadhammoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ mohadhammaæ, " natthi me ajjhattaæ mohadhammo'ti dhammoti" pajÃnÃsiti. Evaæ bhante. Yaæ kho tvaæ sivaka santaæ và ajjhattaæ mohadhammaæ " atthi me ajjhattaæ mohadhammoti pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ mohadhammaæ "natthi me ajjhattaæ mohadhammoti" pajÃnÃsi. Evaæ kho sivaka sandiÂÂhiko dhammo hoti akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤uhÅti. Abhikkantaæ hogotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkajjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, " cakkhumanto rÆpÃni dakkhinti, 2ti, evamevahotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæsaraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhu saÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhante bhagavà dhÃretu ajjatagge PÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 6. 1. 5. 6. (DutiyasandiÂÂika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 48. Atha kho a¤¤ataro brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: 'SandiÂÂhiko dhammo sandiÂÂhiko dhammo'ti bho gotama vuccati. KittÃvatà nu kho bho gotama [PTS Page 358] [\q 358/] sandiÂÂhiko dhammo hoti, akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ vetitabbo vi¤¤uhÅti? Tena hi brÃhmaïa ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi. Yathà te khameyya tathà naæ vyÃkarosi3. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa, santaæ và ajjhattaæ rÃgaæ "atthi me ajjhattaæ rÃgoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ rÃgaæ "nanthi me ajjhattaæ rÃgoti" pajÃnÃsiti. Evaæ bho. 1PaÂipucchÃmi machasaæ, 2evampi kho machasaæ 3. ByÃkareyyÃsi machasaæ [BJT Page 128] [\x 128/] Yaæ kho tvaæ brÃhmaïa santaæ và ajjhattaæ rÃgaæ "atthi me ajjhattaæ rÃgoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ rÃgaæ "natthi me ajjhattaæ rÃgoti" pajÃnÃsi. Evaæ pi kho brÃhmaïa sandiÂÂhiko dhammo hoti ÃkÃliko ehi passiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤uhÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa santaæ và ajjhattaæ dosaæ "atthi me ajjhattaæ dosoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ dosaæ "natthi me ajjhattaæ dosoti pajÃnÃsi. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa santaæ và ajjhattaæ mohaæ "atthi me ajjhattaæ mohoti pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ mohaæ " natthi me ajjhattaæ mohoti" pajÃnÃsi. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa santaæ và ajjhattaæ kÃyasandosaæ "atthi me ajjhattaæ kÃyasandosoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ kÃyasandosaæ " natthi me ajjhattaæ kÃyasandosoti" pajÃnÃsiti. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa santaæ và ajjhattaæ vacÅsandosaæ "atthi me ajjhattaæ vacÅsandosoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ vacÅsandosaæ "natthi me ajjhattaæ vacÅsandosoti" pajÃnÃsÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa santaæ và ajjhattaæ manosandosaæ "atthi me ajjhattaæ manosandosoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ manosandosaæ " natthi me ajjhattaæ manosandosoti" pajÃnÃsiti. Evaæ bho. Yaæ kho tvaæ brÃhmaïa santaæ và ajjhattaæ manosaædosaæ " atthi me ajjhattaæ manosandosoti" pajÃnÃsi, asantaæ và ajjhattaæ manosandosaæ " natthi me ajjhattaæ manosandosoti" pajÃnÃsi. Evaæ kho brÃhmaïa sandiÂÂhiko dhammo hoti akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤uhÅti. Abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchantaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya" andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, " cakkhumanto rÆpÃnidakkhintÅ"ti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. (6. 1. 5. 7) Khema suttaæ 49. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena Ãyasmà ca khemo Ãyasmà ca sumano sÃvattiyaæ viharanti [PTS Page 359] [\q 359/] andhavanasmiæ. Atha kho Ãyasmà ca khemo Ãyasmà ca sumano yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà khemo bhagavantaæ etadavoca: Yo so bhante bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto, tassa na evaæ hoti " atthi me seyyoti và atthi me sadisoti và atthi me hÅnoti vÃ"ti. IdamavocÃyasmÃ1 khemo samanu¤¤o satthà ahosi. Atha kho Ãyasmà khemo samanu¤¤o me satthÃti uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. 1Idhamavoca Ãyasamà sÅmu. [BJT Page 130] [\x 130/] Atha kho Ãyasmà sumano acirapakkante Ãyasmante kheme bhagavantaæ etadavoca: "Yo so bhante bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasa¤¤ojano sammada¤¤Ã vimutto, tassa na evaæ hoti "natthi me seyyoti vÃ, natthi me sadisoti vÃ, natthi me hÅnoti vÃ"ti. IdamavocÃyasmà sumano samanu¤¤o satthà ahosi. Atha kho Ãyasmà sumano samanu¤¤o me satthÃti uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho bhagavà acirapakkante Ãyasmante ca kheme Ãyasmante ca sumane bhikkhÆ Ãmentasi: evaæ kho bhikkhave kulaputtà a¤¤aæ vyÃkaronti, attho ca vutto, attà ca anupanÅto. Atha ca pana idhekacce moghapurisà hasamÃnakà ma¤¤e a¤¤aæ vyÃkaronti. Te pacchà vighÃtaæ ÃpajjantÅti. 49. Na ussesu na omesu samatte nopanÅyare KhÅïà sa¤jÃti vusitaæ brahmacariyaæ caranti sa¤¤ojanavippamuttÃti. [PTS Page 360] [\q 360/] 6. 1. 5. 8. (Indriyasaævarasuttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 50. Indriyasaævare bhikkhave asati indriyasaævaravipannassa hatÆpanisaæ hoti sÅlaæ. SÅle asati sÅlavipannassa hatÆpaniso hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimhi asati sammÃsamÃdhivipannassa hatÆpanisaæ hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane asati yathÃbhÆta¤Ãïadassanavipannassa hatÆpaniso hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge asati nibbidÃvirÃgavipannassa hatÆpanisaæ hoti vimutti¤Ãïadassanaæ. SeyyathÃpi bhikkhave rukkho sÃkhÃpalÃsavipanno, tassa papaÂikÃpi na pÃripÆriæ gacchati, tacopi na pÃripÆriæ gacchati, pheggupÅ na pÃripÆriæ gacchati, sÃropi na pÃripÆriæ gacchati, evameva kho bhikkhave indriyasaævare asati indriyasaævaravipannassa hatÆpanisaæ hoti sÅlaæ, sÅle asati sÅlavipannassa hatÆpaniso hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimhi asati sammÃsamÃdhivipannassa hatÆpanisaæ hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane asati yathÃbhÆta¤Ãïadassanavipannassa hatÆpaniso hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge asati nibbidÃvirÃgavipannassa hatÆpanisaæ hoti vimutti¤Ãïadassanaæ. [BJT Page 132] [\x 132/] Indriyasaævare bhikkhave sati indriyasaævarasampannassa upanisasampannaæ hoti sÅlaæ. SÅle sati sÅlasampannassa upanisasampanno hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimhi sati sammÃsamÃdhisampannassa upanisasampannaæ hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane sati yathÃbhÆta¤Ãïadassanasampannassa upanisasampanno hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge sati nibbidÃvirÃgasampannassa upanisasampannaæ hoti vimutti¤Ãïadassanaæ. SeyyathÃpi bhikkhave rukkho sÃkhÃpalÃsasampanno, tassa papaÂikÃpi pÃripuriæ gacchati, tacopi pÃripÆriæ gacchati, pheggupi pÃripÆriæ gacchati, sÃropi pÃripÆriæ gacchati, evameva kho bhikkhave indriyasaævare sati indriyasaævarasampannassa upanisasampannaæ hoti sÅlaæ SÅle sati sÅlasampannassa upanisasampanno hoti sammÃsamÃdhi. SammÃsamÃdhimhi sati sammÃsamÃdhisampannassa upanisasampannaæ hoti yathÃbhÆta¤Ãïadassanaæ. YathÃbhÆta¤Ãïadassane sati yathÃbhÆta¤Ãïadassanasampannassa upanisasampanno hoti nibbidÃvirÃgo. NibbidÃvirÃge sati nibbidÃvirÃgasampannassa upanisasampannaæ hoti vimutti¤Ãïadassananti. [PTS Page 361] [\q 361/] 6. 1. 5. 9. (ùnanda suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 51. Atha kho Ãyasmà Ãnando yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà sÃriputtena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vitisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca. KittÃvatÃnu kho Ãvuso sÃriputta bhikkhu assuta¤ceva dhammaæ suïÃti, sutà cassa dhammà na sammosaæ gacchanti, ye cassa dhammà pubbe cetasà samphuÂÂhapubbÃ, te ca samudÃcaranti, avi¤¤Ãta¤ca vijÃnÃtÅti. ùyasmà kho Ãnando bahÆssuto, paÂibhÃtu Ãyasmanta¤¤eva Ãnandanti. IdhÃvuso sÃriputta bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. YathÃsutaæ1 yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti. YathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ vÃceti. YathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti. YathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakkoti, anuvicÃreti, manasÃnupekkhati. Yasmiæ ÃvÃse therà bhikkhu viharanti bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ, tasmiæ ÃvÃse vassaæ upeti. Te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripÆcchati paripa¤hati: idaæ bhante kathaæ? Imassa kvattho, ti? Tassa te Ãyasmanto avivaÂa¤ceva vivaranti, anuttÃnÅkata¤ca uttÃnÅkarenti. Anekavihitesu ca kaÇkhÃÂhÃnÅyesu2 dhammesu kaÇkhaæ paÂivinodenti. EttÃvatà nu kho [PTS Page 362] [\q 362/] Ãvuso sÃriputta bhikkhu assuta¤ceva dhammaæ suïÃti. Sutà cassa dhammà na sammosaæ gacchanti. Ye cassa dhammà pubbe cetasà samphuÂÂhapubbà te ca samudÃcaranti, avi¤¤Ãta¤ca vijÃnÃtÅti. 1. So yathà sutaæ machasaæ: 2. KaÇkhaÂÂhÃnÅyesu katthaci [BJT Page 134] [\x 134/] Acchariyaæ Ãvuso, abbhutaæ Ãvuso, yÃva subhÃsitamidaæ Ãyasmatà Ãnandena. Imehi ca mayaæ chahi dhammehi samannÃgataæ Ãyasmantaæ Ãnandaæ dhÃrema. (1) ùyasmà hi Ãnando dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. (2) ùyasmà Ãnando yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ deseti. (3) ùyasmà Ãnando yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena paresaæ vÃceti. (4) ùyasmà Ãnando yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena sajjhÃyaæ karoti. (5) ùyasmà Ãnando yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi, anuvicÃreti, manasÃnupekkhati. (6) ùyasmà Ãnando yasmiæ ÃvÃse therà bhikkhÆ viharanti bahÆssutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ, tasmiæ ÃvÃse vassaæ upeti. Te Ãyasmà Ãnando, kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripÆcchati. Paripa¤hati " idaæ bhante kathaæ, imassa kvattho"ti. Te Ãyasmato Ãnandassa avivaÂa¤ceva vivaranti, anuttÃnÅkata¤ca uttÃnÅkaronti, anekavihitesu ca kaÇkhÃÂhÃnÅyesu dhammesu kaÇkhaæ paÂivinodentÅ'ti. 6. 1. 5. 10 (Khattiyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 52. Atha kho jÃïussoïÅ brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho jÃïussoïÅ brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: [PTS Page 363] [\q 363/] (1) khattiyà bho gotama kimadippÃyÃ, 1 kiæ upavicÃrÃ, kiæ adhiÂÂhÃnÃ, kiæ abhinivesÃ, kiæ pariyosÃnÃti? Khattiyà kho brÃhmaïa bhogÃdhippÃyÃ, pa¤¤ÆpavicÃrÃ, balÃdhiÂÂhÃnÃ, paÂhavibhinivesÃ, issariyapariyosÃnÃti. (2) BrÃhmaïà pana bho gotama kimadhippÃyÃ, 1 kiæ upavicÃrÃ, kiæ adhiÂÂhÃnÃ, kiæ abhinivesÃ, kiæ pariyosÃnÃti? BrÃhmaïà kho brÃhmaïa bhogÃdhippÃyÃ, pa¤¤ÆpavicÃrÃ, mantÃdhiÂÂhÃnÃ, ya¤¤ÃbhinivesÃ, brahmalokapariyosÃnÃti. (3) Gahapatikà pana bho gotama kimadhippÃyÃ1 kiæ upavicÃrÃ, kiæ adhiÂÂhÃnÃ, kiæ abhinivesÃ, kiæ pariyosÃnÃti? 1 Kiæ adhippÃyà machasaæ [BJT Page 136] [\x 136/] Gahapatikà kho brÃhmana bhogÃdhippÃyÃ, pa¤¤ÆpavicÃrÃ, sippÃdhiÂÂhÃnÃ, kammantÃbhinivesÃ, niÂÂhitakammantapariyosÃnÃti. (4) Itthi pana bho gotama kimadhippÃyÃ1 kiæ upavicÃrÃ, kiæ adhiÂÂhÃnà kiæ abhinivesÃ, kiæ pariyosÃnÃti. Itthi kho brÃhmaïa purisÃdhippÃyÃ, alaÇkÃrÆpavicÃrÃ, puttÃdhiÂÂhÃnÃ, asapattÅbhinivesÃ, 2 issariyapariyosÃnÃti. (5) Corà pana bho gotama kimadhippÃyÃ1 kiæ upavicÃrÃ, kiæ adhiÂÂhÃnà kiæ abhinivesà kiæ pariyosÃnÃti? Corà kho brÃhmaïa ÃdÃnÃdhippÃyÃ, gahanÆpavicÃrÃ, saÂhÃdhiÂÂhÃnÃ3 andhakÃrÃbhinivesÃ, 4 adassanapariyosÃnÃti. (6) Samaïà pana ho gotama kimadhippÃyÃ, kiæ upavicÃrÃ, kiæ adhiÂÂhÃnÃ, kiæ abhinivesà kiæ pariyosÃnÃti. Samaïà kho brÃhmaïa khantisoraccÃdhippÃyÃ, pa¤¤ÆpavicÃrÃ, sÅlÃdhiÂÂhÃnÃ, Ãki¤ca¤¤ÃbhinivesÃ, 5 nibbÃnapariyosÃnÃti. Acchariyaæ bho gotama, abbhÆtaæ bho gotama. KhattiyÃnampi bhavaæ gotamo jÃnÃti adhippÃya¤ca, upavicÃra¤ca, adhiÂÂhÃna¤ca, abhinivesa¤ca, pariyosÃna¤ca. Acchariyaæ bho gotama, abbhÆtaæ ho gotama brÃhmaïÃnampi bhavaæ gotamo jÃnÃni adhippÃya¤ca, upavicÃra¤ca, adhiÂÂhÃna¤ca, abhinivesa¤ca, pariyosÃna¤ca. Acchariyaæ bho gotama, abbhÆtaæ ho gotama. GahapatikÃnampi bhavaæ gotamo jÃnÃti adhippÃya¤ca, upavicÃra¤ca, adhiÂÂhÃna¤ca, abhinivesa¤ca, pariyosÃna¤ca. Acchariyaæ bho gotama, abbhÆtaæ bho gotama. ItthÅnampi bhavaæ gotamo jÃnÃti adhippÃya¤ca, upavicÃra¤ca, adhiÂÂhÃna¤ca, abhinivesa¤ca, pariyosÃna¤ca. Acchariyaæ bho gotama, abbhÆtaæ bho gotama. CorÃnampi bhavaæ gotamo [PTS Page 364] [\q 364/] jÃnÃti adhippÃya¤ca, upavicÃra¤ca, adhiÂÂhÃna¤ca, abhinivesa¤ca, pariyosÃna¤ca. Acchariyaæ bho gotama, abbhÆtaæ bho gotama. SamaïÃnampi bhavaæ gotamo jÃnÃti adhippÃya¤ca, upavicÃra¤ca, adhiÂÂhÃna¤ca, abhinivesa¤ca, pariyosÃna¤ca. Abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, "cakkhumanto rÆpÃnidakkhinti"ti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhu saÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 6. 1. 5. 11 (AppamÃda suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 53. Atha kho a¤¤ataro brahmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: 1. Kiæ adhippÃyà machasaæ 2. AsapatatÅvinivesà aÂÂhakathÃ, patÅabhinivesà syÃ. 3. SatthÃdhiÂÂhÃnà machasaæ 4. AndhakÃravinivesà aÂÂhakathÃ. 5. ùki¤ca¤¤avinivesà aÂÂhakathÃ, aki¤canÃbhinivesà syÃ. [BJT Page 138] [\x 138/] Atthi nu kho bho gotama eko dhammo bhÃvito bahulikato yo ubho atthe samadhigayha1 tiÂÂhati diÂÂhadhammika¤ceva atthaæ, yo ca attho samparÃyikoti. Atthi kho brÃhmaïa, eko dhammo bhÃvito bahulÅkato yo ubho atthe samadhigayha tiÂÂhati diÂÂhadhammaka¤ceva atthaæ. Yo ca attho samparÃyikoti. Katamo pana bho gotama eko dhammo bhÃvito bahÆlÅkato yo ubho atthe samadhigayha tiÂÂhati diÂÂhadhammika¤ceva atthaæ, yo ca attho samparÃyikoti. AppamÃdo kho brÃhmaïa, eko dhammo bhÃvito bahulÅkato ubho atthe samadhigayha diÂÂhati diÂÂhadhammika¤ceva atthaæ, yo ca attho samparÃyiko. (1) SeyyathÃpi brÃhmaïa, yÃni kÃnici jaÇgamÃnaæ2 pÃïÃnaæ padajÃtÃni, sabbÃni tÃni hatthipade samodhÃnaæ gacchanti. Hatthipadaæ tesaæ aggamakkhÃyati yadidaæ mahattena. 3 Evameva kho brÃhmaïa appamÃdo eko dhammo bhÃvito bahulÅkato ubho atthe samadhigayha tiÂÂhati diÂÂhadhammika¤ceva atthaæ, yo ca attho samparÃyiko. (2) SeyyathÃpi brÃhmaïa, kÆÂÃgÃrassa yà kÃci gopÃnasiyo sabbà tà kÆÂaÇgamà kÆÂaninnà kÆÂasamosaraïÃ, kÆÂaæ tÃsaæ aggamakkhÃyati. Evameva kho [PTS Page 365] [\q 365/] brÃhmaïa, appamÃdo eko dhammo bhÃvito bahulÅkato ubho atthe samadhigayha tiÂÂhati diÂÂhadhammika¤ceva atthaæ, yo ca attho samparÃyiko. (3) SeyyathÃpi brÃhmaïa, babbajalÃyako4babbajaæ lÃyitvà agge gahetvà odhunÃti, nidadhunÃti, 5nicchÃdeti. Evameva kho brÃhmaïa appamÃdo eko dhammo bhÃvito bahulÅkato ubho atthe samadhigayha tiÂÂhati diÂÂhadhammaka¤ceva atthaæ, yo ca attho samparÃyiko. (4) SeyyathÃpi brÃhmaïa, ambapiï¬iyà vaïÂacchinnÃya yÃni kÃnici ambÃni vaïÂÆpanibandhanÃni, sabbÃni tÃni tadanvayÃni bhavanti. Evameva kho brÃhmaïa appamÃdo eko dhammo bhÃvito bahulÅkato ubho atthe samadhigayha tiÂÂhati diÂÂhadhammika¤ceva atthaæ, yo ca attho samparÃyiko. (5) SeyyathÃpi brÃhmaïa, ye keci ku¬¬arÃjÃno6 sabbe te ra¤¤o cakkavattissa anuyuttÃ7 bhavanti, rÃjà tesaæ cakkavatti aggamakkhÃyati. Evameva kho brÃhmaïa appamÃdo eko dhammo bhÃvito bahulÅkato ubho atthe samadhigayha tiÂÂhati diÂÂhadhammika¤ceva atthaæ, yo ca attho samparÃyiko. (6) SeyyathÃpi brÃhmaïa, yà kÃci tÃrakarÆpÃnaæ pabhÃ, sabbà tà candappabhÃya kalaæ nÃgghanti soÊasiæ, candappabhà tÃsaæ aggamakkhÃyati. Evameva kho brÃhmaïa, appamÃdo eko dhammo bhÃvito bahulÅkato ubho atthe samadhigayha diÂÂhadhammika¤ceva atthaæ, yo cattho samparÃyiko. Ayaæ kho brÃhamaïa, eko dhammo bhÃvito bahulÅkato ubho atthe samadhigayha tiÂÂhati diÂÂhadhammika¤ceva atthaæ, yo cattho samparÃyikoti Abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkajjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, "cakkhÆmanto rÆpÃnidakkhÅnti"ti evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. [PTS Page 366] [\q 366/] 1 Samadhiggayaha machasaæ 2. JaÇgalÃnaæ katthaci 3. Yadidaæ mahantattena machasaæ 4. PabbajalÃyako machasaæ: 5. NidhunÃtimachasaæ: 6. KuddarÃjÃnomachasaæ 7. Anuyantà machasaæ [BJT Page 140] [\x 140/] 6. 1. 5. 12 (Dhammika suttaæ) 54. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Tena kho pana samayena Ãyasmà dhammiko jÃtibhÆmiyaæ ÃvÃsiko hoti sabbaso jÃtibhÆmiyaæ sattasu ÃvÃsesu. Tatra sudaæ Ãyasmà dhammiko Ãgantuke bhikkhÆ akkosati, paribhÃsati, vihiæsati, vitudati, roseti vÃcÃya. Te ca Ãgantukà bhikkhu Ãyasmatà dhammikena akkosiyamÃnà paribhÃsiyamÃnà vihesiyamÃnà vitudiyamÃnà rosiyamÃnà vÃcÃya, pakkamanti, na saïÂhahanti1 ri¤canti ÃvÃsaæ. Atha kho jÃtibhumakÃnaæ2 upÃsakÃnaæ etadahosi: mayaæ kho bhikkhu saÇghaæ paccupaÂÂhità cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena. Atha ca pana Ãgantukà bhikkhu pakkamanti na saïÂhahanti, ri¤canti ÃvÃsaæ. Konu kho hetu, ko paccayo yena Ãgantukà bhikkhÆ pakkamanti, na saïÂhahanti, ri¤canti ÃvÃsanti? Atha kho jÃtibhÆmakÃnaæ upÃsakÃnaæ etadahosi: "ayaæ kho Ãyasmà dhammiko Ãgantuke bhikkhu akkosati, paribhÃsati, vihiæsati, vitudati, roseti vÃcÃya. Te ca Ãgantukà bhikkhÆ Ãyasmatà dhammikena akkosiyamÃnà paribhÃsiyamÃnà vihesiyamÃnà vitudiyamÃnà rosiyamÃnà vÃcÃya, pakkamanti, na saïÂhahanti, ri¤canti ÃvÃsaæ. YannÆna mayaæ Ãyasmantaæ dhammikaæ pabbÃjeyyÃmÃ"ti. Atha kho jÃtibhÆmakà upÃsakà yenÃyasmà dhammiko tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ dhammikaæ etadavocuæ: "pakkamatu bhante Ãyasmà dhammiko imamhà ÃvÃsÃ, alaæ te idha vÃsenÃ"ti. Atha kho Ãyasmà dhammiko tamhà ÃvÃsaæ a¤¤aæ avÃsaæ agamÃsi. Tatrapi sudaæ Ãyasmà dhammiko Ãgantuke bhikkhu akkosati, paribhÃsati, vihiæsati, vitudati, roseti vÃcÃya. Te ca Ãgantukà bhikkhÆ Ãyasmatà dhammikena akkosiyamÃnà parihÃsiyamÃnà vihesiyamÃnà vitudiyamÃnà rosiyamÃnà vÃcÃya, pakkamanti, na saïÂhahanti, ri¤canti ÃvÃsaæ. Atha kho jÃtibhÆmakÃnaæ upÃsakÃnaæ etadahosi. "Mayaæ kho bhikkhÆsaÇghaæ paccupaÂÂhità cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, atha ca pana Ãgantukà bhikkhÆ pakkamanti, na saïÂhahanti, ri¤canti ÃvÃsaæ, ko nu kho hetu, ko paccayo yena Ãganatukà bhikkhÆ pakkamanti na saïÂhahanti, [PTS Page 367] [\q 367/] ri¤canti ÃvÃsanti. " 1. GhaïÂhanti machasaæ 2. ChaætabhÆmikanaæ syà [BJT Page 142] [\x 142/] Atha kho jÃtibhÆmakÃnaæ upÃsakÃnaæ etadahosi: ayaæ kho Ãyasmà dhammiko Ãgantuke bhikkhu akkosati, paribhÃsati, vihiæsati, vitudati, roseti vÃcÃya. Te va Ãgantukà bhikkhÆ Ãyasmatà dhammikena akkosiyamÃnÃ, paribhÃsiyamÃnÃ, vihesiyamÃnÃ, vitudiyamÃnÃ, rosiyamÃnà vÃcÃya, pakkamanti, na saïÂhahanti, ri¤canti ÃvÃsaæ. YannÆna mayaæ Ãyasmantaæ dhammikaæ pabbÃjeyyÃmÃti. Atha kho jÃtibhÆmakà upÃsakà yenÃyasmà dhammiko tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ dhammikaæ etadavocuæ: "pakkamatu bhante Ãyasmà dhammiko imamhÃpi ÃvÃsÃ, alante idha vÃsenÃti. " Atha kho Ãyasmà dhammiko tamhÃpi ÃvÃsà a¤¤aæ ÃvÃsaæ agamÃsi. Tatrapi sudaæ Ãyasmà dhammiko Ãgantuke bhikkhÆ akkosati paribhÃsati, vihiæsati, vitudati, roseti vÃcÃya. Te ca Ãgantukà bhikkhÆ Ãyasmatà dhammikena akkosiyamÃnà paribhÃsiyamÃnà vihesiyamÃnà vitudiyamÃnà rosiyamÃnà vÃcÃya, pakkamanti, na saïÂhahanti, ri¤canti ÃvÃsaæ. Atha kho jÃtibhÆmakÃnaæ upÃsakÃnaæ etadavosi: mayaæ kho bhikkhu saÇghaæ paccupaÂÂhità cÅvarapiïa¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena. Atha kho pana Ãgantukà bhikkhu pakkamanti na saïÂhahanti ri¤canti ÃvÃsaæ. Ko nu kho hetu, ko paccayo yena Ãgantukà bhikkhÆ pakkamanti na saïÂhahanti ri¤canti ÃvÃsanti? Atha kho jÃtibhÆmakÃnaæ upÃsakÃnaæ etadahosi: ayaæ kho Ãyasmà dhammiko Ãgantuke bhikkhu akkosati, paribhÃsati, vihaæsati, vitudati, roseti vÃcÃya. Roseti vÃcÃya. Te ca Ãgantukà bhikkhÆ Ãyasmatà dhammikena akkosiyamÃnà paribhÃsiyamÃnà vihesiyamÃnà vitudiyamÃnà rosiyamÃnà vÃcÃya, pakkamanti na saïÂhahanti [PTS Page 368] [\q 368/] ri¤canti ÃvÃsaæ. YannÆna mayaæ Ãyasmantaæ dhammikaæ pabbÃjeyyÃma sabbaso jÃtibhÆmiyaæ sattahi ÃvÃsehÅ"ti. Atha kho jÃtibhÆmakà upÃsakà yenÃyasmà dhammiko tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ dhammikaæ etadavocuæ: "pakkamatu bhante Ãyasmà dhammiko sabbaso jÃtibhÆmiyaæ sattahi ÃvÃsehÅ"ti. Atha kho Ãyasmato dhammikassa etadahosi: "pabbÃjito khomhi. JÃtibhÆmakehi upÃsakehi sabbaso jÃtibhÆmiyaæ sattahi ÃvÃsehi, kahannÆkhodÃni gacchÃmÅtÅ. " Atha kho Ãyasmato dhammikassa etadahosi: yannÆnÃhaæ yena bhagavà tenupasaÇkameyyanti. [BJT Page. 144 [\x 144/] ] Atha kho Ãyasmà dhammiko pattacÅvaramÃdÃya yena rÃjagahaæ tena pakkÃmi. Anupubbena yena rÃjagahaæ yena gijjhakÆÂo pabbato yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ dhammikaæ bhagavà etadavoca:" handa kuto nu tvaæ brÃhmaïa dhammika, ÃgacchasÅti. PabbÃjito ahaæ hante jÃtibhÆmakehi upÃsakehi sabbaso jÃtibhÆmiyaæ sattahi ÃvÃsehÅti. " Alaæ brÃhmaïa dhammika, kiæ te iminÃ, yaæ tvaæ tato tato pabbÃjenti, so tvaæ tato tato pabbÃjito mameva santikaæ1 Ãgacchasi. BhÆtapubbaæ, brÃhmaïa dhammika, sÃmuddikà vÃïijà tÅradassiæ sakuïaæ gahetvà nÃvÃya samuddaæ ajjhogÃhanti. Te atÅradakkhiïiyà nÃvÃya tÅradassiæ sakuïaæ mu¤canti. So gacchateva puratthimaæ disaæ, gacchati pacchimaæ disaæ, gacchati uttaraæ disaæ, gacchati dakkhiïaæ disaæ, gacchati uddhaæ gacchati anudisaæ. Sace so samantà tÅraæ passati, tathà gatakova hoti. Sace pana so samantà tÅraæ na passati, tameva nÃvaæ paccÃgacchati. Evameva kho brÃhmaïa dhammika, yaæ tvaæ tato tato pabbÃjenti, so tvaæ tato tato pabbÃjito mameva santikaæ1 Ãgacchasi. [PTS Page 369] [\q 369/] BhÆtapubbaæ, brÃhmaïa dhammika, ra¤¤o korabyassa suppatiÂÂho nÃma nÅgrodharÃjà ahosi pa¤casÃkho sÅtacchÃyo manoramo. SuppatiÂÂho kho pana brÃhmaïa dhammika, nigrodharÃjassa dvÃdasayojanÃni abhiniveso ahosi, pa¤cayojanÃni mulakasantÃnakÃnaæ. SuppatiÂÂhassa kho pana brÃhmaïa dhammika, nigodharÃjassa tÃva mahantÃni phalÃni ahesuæ seyyathÃpi nÃma ÃÊhakathÃlikÃ, evamassa sÃduni phalÃni ahesuæ seyyathÃpi nÃma khuddamadhuæ anelakaæ. 2 SuppatiÂÂhassa kho pana brÃhmaïa dhammika, nigrodharÃjassa ekaæ khandhaæ rÃjà paribhu¤jati saddhiæ itthÃgÃrena. Ekaæ khandhaæ balakÃyo paribhu¤jati. Ekaæ khandhaæ negamajÃnapadà paribhu¤janti. Ekaæ khandhaæ samaïabrÃhmaïà paribhu¤janti. Ekaæ khandhaæ migapakkino3 paribhu¤janti. SuppatiÂÂhassa kho pana brÃhmaïa dhammika nigrodharÃjassa na koci phalÃni rakkhati. Na ca sudaæ a¤¤ama¤¤assa phalÃni hiæsanti. Atha kho brÃhmaïa dhammika, a¤¤ataro pÆriso suppatiÂÂhassa nigrodharÃjassa yÃvadatthaæ phalÃni bhakkhitvà sÃkhaæ bha¤jitvà pakkÃmi. Atha kho brÃhmaïa dhammika, suppatiÂÂhe nigrodharÃje adhivatthÃya devatÃya etadahosi: " acchariyaæ vata bho, abbhÆtaæ vata bho, yÃva pÃpo manusso yatra hi nÃma suppatiÂÂhassa nigrodharÃjassa yÃvadatthaæ phalÃni bhakkhitvà sÃkhaæ bha¤jitvà pakkamissati, yannÆna suppatiÂÂho nigrodharÃjà Ãyatiæ phalaæ na dadeyyÃ"ti. Atha kho brÃhmaïa dhammika, suppatiÂÂho nÅgrodharÃjà Ãyatiæ phalaæ nÃdÃsi. 1. Santike machasaæ 2. SÅlakaæ sÅmu, 3. Migà pakkhiïo machasaæ, [BJT Page 146] [\x 146/] Atha kho brÃhmana dhammika, [PTS Page 370] [\q 370/] rÃjà korabyo yena sakko dvonamindo tenupasaÇkami. Upasakamitvà sakkaæ devÃnamindaæ etadavoca: "yagghe mÃrisa, jÃneyyÃsi, suppatiÂÂho nigrodharÃjà phalaæ na detÅ"ti. Atha kho brÃhmaïa dhammika, sakko devÃnamindo tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkhÃsi yathÃbhusà vÃtavuÂÂhi Ãgantvà suppatiÂÂhaæ nigrodharÃjaæ pavattesi1 ummÆlamakÃsi. Atha kho brÃhmaïa dhammika, suppatiÂÂhe nigrodharÃje adhivatthà devatà dukkhÅ dummanà assumukhÅ rudamÃnà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Atha kho brÃhmaïa dhammika, sakko devÃnamindo yena suppatiÂÂhe nigrodharÃje adhivatthà devatà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà suppatiÂÂhe nigrodharÃje adhivatthaæ devataæ etadavoca: "kinnu tvaæ devate dukkhÅ dummanà assumukhÅ rudamÃnà ekamantaæ ÂhitÃ"ti. Tathà hi pana me mÃrisa, bhÆsà vÃtavuÂÂhi Ãgantvà bhavanaæ pavattesi1 ummulamakÃsÅti. Api nu tvaæ devate, rukkhadhamme ÂhitÃya bhÆsà vÃtavuÂÂhi Ãgantvà bhavanaæ pavattesi1 ummÆlamakÃsÅti. Kathaæ pana mÃrisa rukkho rukkhadhamme Âhito hotÅti. Idha devate, rukkhassa mÆlaæ mÆlatthikà haranti, tacaæ tacatthikà haranti, pattaæ pattatthikà haranti, pupphaæ pupphatthikà haranti, phalaæ phalatthikà haranti. Na ca tena devatÃya anattamanatà và anabhiraddhi vÃ2 karaïÅyÃ. Evaæ kho devate rukkho rukkhadhamme Âhito hotÅti. AÂÂhitÃyeva kho me mÃrisa rukkhadhamme bhÆsà vÃtavuÂÂhi Ãgantvà bhavanaæ pavattesi3 ummulamakÃsiti. Sace kho tvaæ devate rukkhadhamme tiÂÂheyyÃsi, siyà te bhavanaæ yathÃpureti. hassÃmahaæ [PTS Page 371] [\q 371/] mÃrisa rukkhadhamme, hotu me bhavanaæ yathÃpÆreti. Atha kho brÃhmaïa dhammika, sakko devÃnamando tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkhÃsi, yathà bhÆsà vÃtavuÂÂhi Ãgantvà suppatiÂÂhaæ nigrodharÃjaæ ussÃpesi. SacchavÅni mÆlÃni ahesuæ. Evameva kho brÃhmaïa dhammika, api nÆ taæ samaïadhamme Âhitaæ jÃtabhÆmakà upÃsakà pabbÃjesuæ sabbaso jÃtabhÆmiyaæ sattahi ÃvÃsehÅti. Kathaæ pana bhante samaïo samaïadhamme Âhito hotitÅ. Idha brÃhmaïa dhammika, samaïo akkosantaæ na paccakkosati. Rosentaæ4 na paÂiroseti. Bhaï¬antaæ na paÂibhaï¬ati. Evaæ kho brÃhmaïa dhammika, samaïo samaïadhamme Âhito hotÅti. AÂÂhita¤a¤eva kho maæ bhante samaïadhamme jÃtibhÆmakà upÃsakà pabbÃjesuæ sabbaso jÃtibhÆmiyaæ sattahÅ ÃvÃsehÅti. 1PÃtesi simu. 2. Anabhinandi machasaæ 3. PÃtesi sÅmu. 4. Rosattaæmachasaæ [BJT Page. 148 [\x 148/] ] (1) BhÆtapubbaæ brÃhmaïa dhammika, sunetto nÃma satthà ahosi titthakaro kÃmesu vÅtarÃgo. Sunettassa kho pana brÃhmaïa dhammika, satthuno anekÃni sÃvakasatÃni ahesuæ. Sunetto satthà sÃvakÃnaæ brahmalokasahavyatÃya dhammaæ deseti. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, sunettassa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ desentassa cittÃni na pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjiæsu. Yo kho pana brÃhmaïa dhammika, sunettassa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ desentassa cittÃni pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjiæsu. (2) BhÆtapubbaæ brÃhmaïa dhammika, mÆgapakkho nÃma satthà ahosi titthakaro kÃmesu vÅtarÃgo. MÆgapakkhassa kho pana brÃhmaïa dhammika, satthuno anekÃni sÃvakasatÃni ahesuæ. MÆgapakkho satthà sÃvakÃnaæ brahmalokasahavyatÃya dhammaæ deseti. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, mÆgapakkhassa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ desentassa cittÃni na pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjiæsu. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, mÆgapakkhassa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ desentassa cittÃni pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjiæsu. (3) BhÆtapubbaæ brÃhmaïa dhammika, araïemi nÃma satthà ahosi titthakaro kÃmesu vÅtarÃgo. Araïemino kho pana brÃhmaïa dhammika, satthuno anekÃni sÃvakasatÃni ahesuæ. Araïemi satthà sÃvakÃnaæ brahmalokasahavyatÃya dhammaæ deseti. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, araïemissa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammà dentessa cittÃni na pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjiæsu. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, araïemissa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ desentassa cittÃni pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjiæsu. (4) BhÆtapubbaæ brÃhmaïa dhammika, kuddÃlako nÃma satthà ahosi titthakaro kÃmesu vÅtarÃgo. KuddÃlakassa kho pana brÃhmaïa dhammika, satthuno anekÃni sÃvakasatÃni ahesuæ. KuddÃlako satthà sÃvakÃnaæ brahmalokasahavyatÃya dhammaæ deseti. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, kuddÃlakassa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ dentessa cittÃni na pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjiæsu. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, kuddÃlakassa satthuno brahmalokasahavyatà dhammaæ desentassa cittÃni pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjiæsu. (5) BhÆtapubbaæ brÃhmaïa dhammika, hatthipÃlo nÃma satthà ahosi [PTS Page 372] [\q 372/] titthakaro kÃmesu vÅtarÃgo. HatthipÃlassa kho pana brÃhmaïa dhammika, satthuno anekÃni sÃvakasatÃni ahesuæ. HatthipÃlo satthà sÃvakÃnaæ brahmalokasahavyatÃya dhammaæ deseti. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, hatthipÃlassa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ dentessa cittÃni na pasÃdesuæ, te kÃyassa hedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjiæsu. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, hatthipÃlassa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ desentassa cittÃni pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjiæsu. (6) BhÆtapubbaæ brÃhmaïa dhammika, jotipÃlo nÃma satthà ahosi titthakaro kÃmesu vÅtarÃgo. JotipÃlassa kho pana brÃhmaïa dhammika, satthuno anekÃni sÃvakasatÃni ahesuæ. JotipÃlo satthà sÃvakÃnaæ brahmalokasahavyatÃya dhammaæ deseti. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, jotipÃlassa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ dentessa cittÃni na pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjiæsu. Ye kho pana brÃhmaïa dhammika, jotipÃlassa satthuno brahmalokasahavyatÃya dhammaæ desentassa cittÃni pasÃdesuæ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjiæsu. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa dhammika, yo ime pi satthÃre titthakare kÃmesÆ vÅtarÃge anekasataparivÃre sasÃvakasaÇghe paduÂÂhacitto akkÃseyya, paribhÃseyya, bahuæ so apu¤¤aæ pasaveyyÃti. Evaæ bhante, yo kho brÃhmaïa dhammika, ime cha satthÃre titthakare kÃmesu vÅtarÃge anekasataparivÃre sasÃvakasaÇghe duÂÂhacitto akkoseyya, paribhÃseyya, bahuæ so apu¤¤aæ pasaveyya, yo ekaæ1 diÂÂhisampanna puggalaæ paduÂÂhacitto akkosati paribhÃsati, ayaæ tato bahutaraæ apu¤¤aæ pasavati. Taæ kissa hetu? NÃhaæ brÃhmaïa dhammika, ito bahiddhà evarÆpiæ khantiæ vadÃmi yathà maæ sabrahmacÃrÅsu. TasmÃtiha brÃhmaïa dhammika, evaæ sikkhitabbaæ " na no ÃmasabrahmacÃrisu2 cittÃni paduÂÂhÃni bhavissantÅti. Evaæ hi te brÃhmaïa dhammika, sikkhitabbanti. [PTS Page 373] [\q 373/] 50. Sunetto mÆgapakkho ca araïemi ca brÃhmaïo KuddÃlako ahu satthà hatthipÃlo ca mÃïavo. 51. JotipÃlo ca govindo ahu satta purohito Ahiæsete3 atÅtaæse cha satthÃro yasassino, 52. NirÃmagandhà karuïe vimuttà kÃmasa¤¤ojanÃtigà KÃmarÃgaæ virÃjetvà brahmalokÆpagà ahu. 4 1 Ekaæ simu. 2. SamasabrahamacÃrÅsu machasaæ. Nato sabrahmacÃrÅsu sÅmu, [pts] 3. Ahiæsakà machasaæ, sÅmu, ahiæsekà syà 4. Ahuæ machasaæ [BJT Page. 150 [\x 150/] ] 53. Ahesuæ sÃvakà tesaæ anekÃni satÃnipi NirÃmagandhà karuïe vimuttà kÃmasa¤¤ojanÃtigà KÃmarÃgaæ virÃjetvà brahmalokupagà ahu. 1 54. Ye te isÅ bÃhirake vÅtarÃge samÃhite PaduÂÂhamanasaÇkappo yo naro paribhÃsati, 55. Bahu¤ca so pasavati apu¤¤aæ tÃdiso naro Yo cekaæ diÂÂhisampannaæ bhikkhuæ buddhassa sÃvakaæ, 56. PaduÂÂhamanasaÇkappo yo naro paribhÃsati. Ayaæ tato bahutaraæ apu¤¤aæ pasave naro. 57. Na sÃdhurÆpaæ ÃsÅde diÂÂhiÂÂhÃnappahÃyinaæ Sattamo puggalo eso ariyasaÇghassa vuccati. 58. AvÅtarÃgo kÃmesu yassa pa¤cindriyà mudu Saddhà satÅ ca viriyaæ samatho ca vipassanÃ. 59. TÃdisaæ bhikkhumÃsajja2 pubbeca upaha¤¤ati. AttÃnaæ upahantvÃna pacchà a¤¤aæ vihiæsati. 60. Yo ca rakkhati attÃnaæ rakkhito tassa bÃhiro Tasmà rakkheyya attÃnaæ akkhato paï¬ito sadÃti. [PTS Page 374] [\q 374/] Dhammikavaggo pa¤camo. TassuddÃnaæ: NÃga migasÃlà iïaæ cundaæ dveva sandiÂÂhikaæ3 Khema indriyà Ãnanda khattiyà appamÃdena dhammikoti. PaÂhamo païïÃsako. 1. Ahuæ machasaæ 4. Bhikkhuæ Ãsajja sÅmu 3. Cundaædve sandiÂhiÂaÂhikà duve machasaæ. [BJT Page. 152 [\x 152/] ] 2. DÆtiyo païïÃsako. MahÃvaggo. 6. 2. 1. 1. (Soïa suttaæ) 1. Evamme sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Tena kho pana samayena Ãyasmà soïo rÃjagahe viharati sÅtavanasmiæ. Atha kho Ãyasmato soïassa rahogatassa patisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: " ye kho keci bhagavato sÃvakà Ãraddhaviriyà viharanti, ahaæ tesaæ a¤¤ataro. Atha ca pana me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccati. Saævijjanti kho pana me kule bhogÃ. Sakkà bhoge ca bhu¤jituæ pu¤¤Ãni ca kÃtuæ. YannÆnÃhaæ sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattitvà bhoge ca bhu¤jeyyaæ, pu¤¤Ãni ca kareyyanti. Atha kho bhagavà Ãyasmato soïassa cetasà ceto paricitakkama¤¤Ãya seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, eva mevaæ1 gijjhakÆÂe pabbate antarahito sÅtavane Ãyasmato soïassa pamukhe pÃturahosi. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. ùyasmÃpi kho soïo bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ soïaæ bhagavà etadavoca: [PTS Page 375] [\q 375/] NanÆ te soïa, rahogatassa patisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: "ye kho keci bhagavato sÃvakà Ãraddhaviriyà viharanti, ahaæ tesaæ a¤¤ataro, atha ca pana me na anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccati. Saævijjanti kho pana me kule bhogÃ. Sakkà bhoge ca bhu¤jituæ pu¤¤Ãni ca kÃtuæ. YannÆnÃhaæ sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattitvà bhoge ca bhu¤jeyyaæ, pu¤¤Ãni ca kareyyanti. " Evaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi, soïa kusalo tvaæ pubbe agÃrikabhÆto vÅïÃya tantissareti. Evaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤esi soïa yadà te vÅïÃya tantiyo accÃyatà honti, api nu te vÅïà tasmiæ samaye saravatÅ và hoti, kamma¤¤Ã vÃti. No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi soïa yadà te vÅïÃya tantiyo atisithilà honti, api nu te vÅïà tasmiæ samaye saravati và hoti kamma¤¤ÃvÃti no hetaæ bhante, 1. Evameva kho machasaæ, [BJT Page. 154 [\x 154/] ] Yadà pana te soïa vÅïÃya tantiyo na accÃyatà honti na atisithilÃ, same guïe patiÂÂhitÃ, api nu te vÅïà tasmiæ samaye saravatÅ và hoti kamma¤¤Ã vÃti. Evambhante. Evameva kho soïa accÃraddhaæ viriyaæ uddhaccÃya saævattati. AtilÅnaæ viriyaæ1 kosajjÃya saævattati. TasmÃtiha tvaæ soïa, viriyasamataæ adhiÂÂhaha, indriyÃnaæ ca samataæ paÂivijjha, tattha ca nimittaæ gaïhÃhÅti. "EvambhantetÅ kho Ãyasmà soïo bhagavato paccassosi. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ soïaæ iminà ovÃdena ovaditvà soyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya. PasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evameva kho sÅtavane antarahito gijjhakÆÂe pabbate pÃturahosi. [PTS Page 376] [\q 376/] Atha kho Ãyasmà soïo aparena samayena viriyasamataæ adhiÂÂhÃsi indriyÃna¤ca samataæ paÂivijjhi. Tattha ca nimittaæ aggahesi. Atha kho Ãyasmà soïo eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpi pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi " khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ"ti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca panÃyasmà soïo arahataæ ahosi. Atha kho Ãyasmato soïassa arahattappattassa etadahosi: "yannÆnÃhaæ yena bhagavà tenupasaÇkameyyaæ, upasaÇkamitvà bhagavato santike a¤¤aæ vyÃkareyyanti". Atha kho Ãyasmà soïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇgamitvà bhagavantaæ abhivÃdevà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà soïo bhagavantaæ etadavoca: Yo so bhante bhikkhÆ arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasaæyojano sammada¤¤Ãvimutto, so cha ÂhÃnÃni adhimutto hoti: nekkhammÃdhimutto hoti. PavivekÃdhimutto hoti. AbyÃpajjhÃdhimutto hoti. TaïhakkhayÃdhimutto hoti. UpÃdÃnakkhayÃdhimutto hoti. AsammohÃdhimutto hoti. (1) Siyà kho pana bhante, idhekaccassa Ãyasmato evamassa: "kevalaæ saddhÃmattakaæ nÆna ayamÃyasmà nissÃya nekkhammÃdhimutto"ti. Na kho panetaæ bhante evaæ daÂÂhabbaæ. KhÅïÃsavo bhante bhikkhÆ vusitavÃ. KatakaraïÅyo, karaïÅyaæ attano asamanupassanto katassavà pativayaæ, khayà rÃgassa vitarÃgattà nekkhammÃdhimutto hoti. Khayà dosassa vÅtadosattà nekkhammÃdhimutto hoti, khayà mohassa vÅtamohattà nekkhammÃdhimutto hoti. [PTS Page 377] [\q 377/] 1. Atisithilaæ viriya, machasaæ, [BJT Page 156] [\x 156/] (2) Siyà kho pana bhante, idhekaccassa Ãyasmato evamassa: "lÃbhasakkÃrasilokaæ nÆna ayamÃyasmà nikÃmayamÃno pavivekÃdhi mutto"ti. Na kho panetaæ bhante. Evaæ daÂÂhabbaæ. KhÅïÃsavo bhante, bhikkhu vusitavà katakaraïÅyo, karaïÅyaæ attano asamanupassanto katassa và paticayaæ, khayà rÃgassa vÅtarÃgattà pavivekÃdhimutto hoti, khayà dosassa vÅtadosattà pavivekÃdhimutto hoti, khayà mohassa vÅtamohattà pavivekÃdhimutto hoti. (3) Siyà kho pana bhante, idhekaccassa Ãyasmato evamassa: sÅlabbataparÃmÃsaæ nÆna ayamÃyasmà sÃrato paccÃgacchanto abyÃpajjhÃdhimutto hoti. Na kho panetaæ bhante, evaæ daÂÂhabbaæ. KhÅïÃsavo bhante, bhikkhÆ vusitavà katakaraïÅyo, karaïÅyaæ attano asamanupassanto katassa và paticayaæ, khayà rÃgassa vÅtarÃgattà abyÃpajjhÃdhimutto hoti, khayà dosassa vÅtadosattÃ, abyÃpajjhÃdhimutto hoti, khayà mohassa vÅtamohattà abyÃpajjhÃdhimutto hoti. (4) Na kho panetaæ bhante, evaæ daÂÂhabbaæ. BhÅïÃsavo bhante, bhikkhÆ vusitavà katakaraïÅyo, karaïÅyaæ attano asamanupassanto katassa và paticayaæ, khayà rÃgassa vitarÃgattà taïhakkhayÃdhimutto hoti, khayà dosassa vÅtadosattà taïhakkhayÃdhimutto hoti, khayà mohassa vÅtamohattà taïhakkhayÃdhimutto hoti. (5) Na kho panetaæ bhante, evaæ daÂÂhabbaæ. KhÅïÃsavo bhante, bhikkhÆ vusitavà katakaraïÅyo, karaïÅyaæ attano asamanupassanto katassa và paticayaæ, khayà rÃgassa vitarÃgattà upÃdÃnakkhayÃdhimutto hoti, khayà dosassa vÅtadosattà upÃdÃnakkhayÃdhimutto hoti, khayà mohassa vÅtamohattà upÃdÃnakkhayÃdhimutto hoti. (6) Na kho panetaæ bhante, evaæ daÂÂhabbaæ. KhÅïÃsavo bhante, bhikkhu vusitavà katakaraïÅyo, karaïÅyaæ attano asamanupassanto katassa và paticayaæ, khayà rÃgassa vÅtarÃgattà asammohÃdhimutto hoti, khayà dosassa vÅtadosattà asammohÃdhimutto hoti, khayà mohassa vÅtamohattà asammohÃdhimutto hoti. Evaæ sammÃvimuttacittassa, bhante, bhikkhuno bhÆsà cepi cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà cakkhussa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ. Vaya¤cassÃnupassati. [PTS Page 378] [\q 378/] bhÆsà cepi sotavi¤¤eyyà saddà sotassa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ, vaya¤cassÃnupassati. Evaæ sammÃvimuttacittassa, bhante, bhikkhano bhÆsà cepi chakkhÆvi¤¤eyyà rÆpà cakkhussa ÃpÃthamÃgacchantati, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa citaætaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ. Vaya¤cassÃnupassati. GhÃnavi¤¤eyyà gandhà ghÃnassa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ, vaya¤cassÃnupassati. Evaæ sammÃvimuttacittassa, bhante, bhikkhuno bhÆsà cepi cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà cakkhussa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ. Vaya¤cassÃnupassati. JivhÃvi¤¤eyyà rasà jÅvhÃya ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ, vaya¤cassÃnupassati. Evaæ sammÃvimuttacittassa, bhante, bhikkhuno bhÆsà cepi cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà cakkhussa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ. Vaya¤cassÃnupassati. KÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà kÃyassa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ, vaya¤cassÃnupassati. Evaæ sammÃvimuttacittassa, bhante, bhikkhuno bhÆsà cepi cakkhuvi¤¤eyya rÆpà cakkhussa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ. Vaya¤cassÃnupassati. Manovi¤¤eyyà dhammà manassa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti, Âhitaæ Ãne¤jappattaæ, vaya¤cassÃnupassati. SeyyathÃpi bhante selo pabbato acchiddo asusiro ekaghano. Atha puratthimÃya cepi disÃya Ãgaccheyya bhÆsà vÃtavuÂÂhi neva taæ saÇkampeyya, na sampakampeyya, na sampavedheyya, atha pacchimÃya cepi disÃya Ãgaccheyya bhÆsà vÃtavuÂÂhi neva taæ saÇkampeyya, na sampakampeyya, na sampavedheyya. Atha uttarÃya cepi disÃya Ãgaccheyya bhÆsà vÃtavuÂÂha neva taæ saÇkampeyya na sampakampeyya, na sampavedheyya, atha dakkhiïÃya cepi disÃya Ãgacchayya bhÆsà vÃtavuÂÂhi neva taæ saÇkampeyya, na sampakampeyya, na sampavedheyya. [BJT Page. 158 [\x 158/] ] Evameva kho bhante, evaæ sammÃvimuttacittassa bhikkhuno bhÆsà cepi cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà cakkhussa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti. AmissÅkatamevassa cittaæ hoti Âhitaæ Ãne¤jappattaæ, vayaæ vayaæcassÃnupassati. BhÆsà cepi sotavi¤¤eyyà saddà sotassa apÃthamÃgacchanti, nevassa citataæ pariyÃdiyanti. AmissÅkatamevassa cittaæ hoti Âhitaæ Ãne¤jappattaæ, vayaæcassÃnupassati. Bhusà cepi ghÃna vi¤¤eyyà gandhà ghÃnassa apÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti. AmissÅkatamevassa cittaæ hoti Âhitaæ Ãne¤jappattaæ, vayaæcassÃnupassati. BhÆsà cepi jivhÃvi¤¤eyyà rasà jivhassa apÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti. AmissÅkatamevassa cittaæ hoti Âhitaæ ane¤jappattaæ, vayaæcassÃnupassati. BhÆsà cepi kÃyavi¤¤eyyà poÂÂhabbà kÃyassa apÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti. AmissÅkatamevassa cittaæ hoti Âhitaæ Ãne¤jappattaæ, vayaæcassÃnupassati. BhÆsà cepi manovi¤¤eyyà dhammà manassa ÃpÃthamÃgacchanti, nevassa cittaæ pariyÃdiyanti, amissÅkatamevassa cittaæ hoti Âhitaæ Ãne¤ajappattaæ, vayaæ cassÃnupassatÅ, ti. 61. Nekkhammaæ adhimuttassa paviveka¤ca cetaso AbyÃpajjhÃdhimuttassa upÃdÃnakkhayassa ca. 62. TaïhakkhayÃdhimuttassa asammoha¤ca cetaso Disvà ÃyatanuppÃdaæ sammÃcittaæ vimuccati. 63. Tassa sammÃvimuttassa santacittassa bhikkhuno Katassa paticayo natthi karaïÅyaæ na vijjati. [PTS Page 379] [\q 379/] 64. Selo yathà ekaghano vÃtena na samÅrati Evaæ rÆpà rasà saddà gandhà phassà ca kevalÃ. 65. IÂÂhà dhammà aniÂÂhà ca nappavedhenti tÃdino. hitaæ cittaæ vippamuttaæ vayaæcassÃnupassatÅ, ti. 6. 2. 1. 2. (Phagaguïasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 2. Tena kho pana samayena Ãyasmà egagaïo ÃbÃdhiko hoti dukkhito bÃÊhagilÃno. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà ùnando bhagavantaæ etadavoca: "ùyasmà bhante phagguïo ÃbÃdhiko dukkhito bÃÊhagilÃno, sÃdhÆ bhante bhagavà yenÃyasmà phagguïo tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃ"ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenÃyasmà phagguïo tenupasaÇkami. Addasà kho Ãyasmà phagguïo bhagantaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna ma¤cake sama¤cosi1 atha kho bhagavà Ãyasmanaæ phagguïaæ etadavoca: alaæ phagguïa, mà tvaæ ma¤cake sama¤cosi. SantimÃni ÃsanÃni pure 2 pa¤¤attÃni, tatthÃhaæ nisÅdissÃmiti. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Nisajja kho bhagavà Ãyasmantaæ phagguïaæ etadavoca: "Kacci te phagguïa khamanÅyaæ, kacci yÃpanÅyaæ kacci dukkhÃ3 vedanà paÂikkamanti no abhikkamanti, paÂikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati no abhikkamoti. 1. Samadhosi machasaæ: sama¤copi. SÅmu syà 2. Parehi machasaæ. 3. Kacci te dukkhà machasaæ. [BJT Page. 160 [\x 160/] ] Na me bhante khamanÅyaæ, na yÃpanÅyaæ, bÃÊhà me dukkhà vedanà abhikkamanti no paÂikkamantÅ, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati no paÂikkamoti. SeyyathÃpi bhante, balavà puriso tiïhena sikharena muddhÃnaæ1 abhimantheyya2 evameva kho me bhante adhimattà vÃtà [PTS Page 380] [\q 380/] muddhÃnaæ hananti. Na me bhante khamanÅyaæ, na yÃpanÅyaæ, bÃÊhà me dukkhà vedanà abhikkamanti, no paÂikkamanti, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati no paÂikkamoti. SeyyathÃpi bhante balavà puriso daÊhena varattabandhena3 sÅse sÅsaveÂhanaæ dadeyya, evameva kho me bhante, adhimattà sÅse sÅsa vedanÃ, na me bhante khamaïÅyaæ, na yÃpanÅyaæ, bÃÊhà me dukkhà vedanà abhikkamanti, no paÂikkamanti, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati no paÂikkamoti. SeyyathÃpi bhante, dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsi và tiïhena govikantanena kucchiæ parikanteyya, evameva kho me bhante, adhimattà vÃtà kucchiæ parikantanti. Na me bhante khamanÅyaæ, na yÃpanÅyaæ, bÃÊhà me dukkhà vedanà abhikkamanti, no paÂikkamanti, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati, no paÂikkamoti. SeyyathÃpi bhante, balavanto purisà dubbalataraæ purisaæ nÃnà bÃhÃsu gahetvà aÇgÃrakÃsuyà santÃpeyyuæ paritÃpeyyuæ. 4 Evameva kho me bhante adhimatto kÃyasmiæ ¬Ãho. Na me bhante, khamanÅyaæ, na yÃpanÅyaæ, bÃÊhà me dukkhà vedanà abhikkamanti, no paÂikkamanti, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati, no paÂikkamoti. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ phagguïaæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. Atha kho Ãyasmà phagguïo acirapakkantassa bhagavato kÃlamakÃsi. Tamhi cassa samaye maraïakÃle indriyÃni vippasÅdiæsu. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena [PTS Page 381] [\q 381/] bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: " Ãyasmà bhante phagguïo acirapakkantassa bhagavato kÃlamakÃsi. Tamhi cassa samaye maraïakÃle indriyÃni vippasidiæsÆti. Kiæ hÃnanda phagguïassa bhikkhuno indriyÃni nappasÅdissanti, phagguïassa Ãnanda bhikkhuno pa¤cahi oramhÃgiyehi sa¤¤ojanehi cittaæ avimuttaæ ahosi. Tassa taæ dhammadesanaæ sutvà pa¤cahi oramhÃgiyehi sa¤¤ojanehi cittaæ vimuttaæ. 1. MuddhanÅ machasaæ: 2. Abhimatteyya machasaæ, sÅmu. 3. Varantakkhaïa¬ena machasaæ 4. SaæparitÃpeyyuæ machasaæ. [BJT Page. 162 [\x 162/] ] Chayime Ãnanda Ãnisaæsà kÃlena dhammasavaïe, kÃlena atthÆpaparikkhÃya. Katame cha: (1) idhÃnanda bhikkhuno pa¤cahi oramhÃgiyehi sa¤¤ojanehi cittaæ avimuttaæ hoti. So tamhi samaye maraïakÃle labhati tathÃgataæ dassanÃya. Tassa tathÃgato dhammaæ deseti: ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ, brahmacariyaæ pakÃseti. Tassa taæ dhammadesanaæ sutvà pa¤cahi oramhÃgiyehi sa¤¤Ãjanehi cittaæ vimuccati. Ayaæ Ãnanda paÂhamo Ãnisaæso kÃlena dhammasavaïe. (2) Puna ca paraæ Ãnanda bhikkhuno pa¤cahi oramhÃgiyehi sa¤¤ojanehi cittaæ avimuttaæ hoti. So tamhi saye maraïakÃlena heva kho labhati tathÃgataæ dassanÃya, api ca kho tathÃgatasÃvakaæ labhati dassanÃya. Tassa tathÃgatasÃvako dhammaæ deseti: ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæpariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ, brahmacariyaæ pakÃseti. Tassa taæ dhammadenaæ sutvà pa¤cahi oramhÃgiyehi saæyojanehi cittaæ vimuccati. Ayaæ Ãnanda dutiyo Ãnisaæso kÃlena dhammasavaïe. (3) Puna ca paraæ Ãnanda bhikkhuno pa¤cahi [PTS Page 382] [\q 382/] oramhÃgiyehi saæyojanehi cittaæ avimuttaæ hoti. So tamhi samaye maraïakÃle na heva kho labhati tathÃgataæ dassanÃya, napi tathÃgatasÃvakaæ labhati dassanÃya. Api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi, anuvicÃreti, manasÃnupekkhati. Tassa yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakkayato anuvicÃrayato manasÃnupekkhato pa¤cahi oramhÃgiyehi saæyojanehi cittaæ vimuccati. Ayaæ Ãnanda tatiyo Ãnisaæso kÃlena dhammasavaïe kÃlena atthÆpaparikkhÃya. (4) IdhÃnanda bhikkhuno pa¤cahi oramhÃgiyehi saæyojanehi cittaæ vimuttaæ hoti, anuttare ca kho upadhisaÇkaye cittaæ avimuttaæ hoti. So tamhi samaye maraïakÃle labhati tathÃgataæ dassanÃya, tassa tathÃgato dhamma1 deseti: ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ, brahmacariyaæ pakÃseti. Tassa taæ dhammadesanaæ sutvà anuttare kho upadhisaÇkaye cittaæ vimuccati. Ayaæ Ãnanda catuttho Ãnisaæso kÃlena dhammasavaïe. (5) Puna ca paraæ Ãnanda bhikkhuno pa¤cahi oramhÃgiyehi saæyojanehi cittaæ vimuttaæ hoti. Anuttare ca kho upadhisaÇkaye cittaæ avimuttaæ hoti so tamhi samayehi maraïakÃle na heva kho labhati tathÃgataæ dassanÃya, api ca kho tathÃgatasÃvakaæ labhati dassanÃya. Tassa tathÃgata sÃvako dhammaæ deseti: ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti tassa taæ dhammadesanaæ sutvà anuttare upadhisaÇkaye cittaæ vimuccati. Ayaæ Ãnanda pa¤camo Ãnisaæso kÃlena dhammasavaïe. [BJT Page 164] [\x 164/] (6) Puna ca paraæ Ãnanda bhikkhuno pa¤cahi oramhÃgiyehi sayojanehi [PTS Page 383] [\q 383/] cittaæ vimuttaæ hoti. Anuttare ca kho upadhisaÇkaye cittaæ avimuttaæ hoti. So tamhi samaye maraïakÃle na heva kho labhati tathÃgataæ dassanÃya, napi tathÃgatasÃvakaæ labhati dassanÃya. Api ca kho yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakketi anuvicÃreti manasÃnupekkhati. Tassa yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ cetasà anuvitakkayato anuvicÃrayato manasÃnupekkhato anuttare upadhisaÇkhaye cittaæ vimuccatÅ. Ayaæ Ãnanda chaÂÂo Ãnisaæso kÃlena dhammasavaïe kÃlena atthÆpaparikkhÃya. Ime kho Ãnanda cha Ãnisaæsà kÃlena dhammasavaïe kÃlena atthÆpaparikkhÃyÃti. 6. 2. 1. 3. (ChaÊÃbhijÃti suttaæ) 3. Ekaæ samayaæ bhagavà rajagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: PÆraïena bhante kassapena chaÊÃbhijÃtiyo1 pa¤¤attÃ:kaïhÃbhijÃti pa¤¤attÃ, nÅlÃbhijÃti pa¤¤attÃ, lohitÃbhijÃti pa¤¤attÃ, haliddÃhijÃti pa¤¤atatÃ, sukkÃbhijÃti pa¤¤attÃ, paramasukkÃbhijÃti pa¤¤attÃ. (1) Tatiradaæ bhante puraïena kassapena kaïhÃbhijÃti pa¤¤attÃ:orabhikà sÆkarikà sÃkuïikà mÃgavikà luddà macchaghÃtakà corà coraghÃtakà bandhanÃgÃrikÃ, ye và pana¤¤epi keci kurÆrakammantÃ. (2) Tatiradaæ bhante pÆraïena kassapena nÅlÃbhijÃti pa¤¤attÃ: bhikkhÆ kaïÂakavuttikÃ, ye và pana¤¤epi keci cammavÃdà kiriyavÃdÃ. (3) Tatiradaæ bhante pÆraïena kassapena lohitÃbhijÃti pa¤¤attÃ: nigaïÂhà 384 ekasÃÂakÃ. (4) Tatiradaæ bhante pÆraïena kassapena haÊiddÃbhijÃti pa¤¤attÃ: gihÅ odÃtavasanà acelakasÃvakÃ. (5) Tatiradaæ bhante pÆraïena kassapena sÆkkÃbhijÃti pa¤¤attÃ: Ãjivakà Ãjivikiniyo. 2 (6) Tatiradaæ bhante pÆraïena kassapena paramasukkÃbhijÃti pa¤¤attÃ: nando vaccho kiso saÇkicco makkhaligosÃlo. PÆraïena bhante kassapena imà chaÊÃbhijÃtiyo pa¤¤attÃtÅ. Kimpana Ãnanda pÆraïassa kassapassa sabbo loko etadabhanujÃnÃti imà chaÊÃbhijÃtiyo pa¤¤ÃpetuntÅ? No hetaæ bhante. 1. ChalabhijÃtiyo machasaæ, 2. ùjivakiniyo machasaæ, [BJT Page. 166 [\x 166/] ] SeyyathÃpi Ãnanda puriso daÊiddo assako anÃÊhiyo, 1 tassa akÃmakassa bilaæ olaggeyyuæ " idaæ te ambho purisa maæsaæ ca khÃditabbaæ mula¤ca anuppadÃtabbanti". Evameva kho Ãnanda pÆraïena kassapena appaÂi¤¤Ãya etesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ imà chaÊÃbhijÃtiyo pa¤¤attà yathà taæ bÃlena avyattena akhetta¤¤unà akusalena. Ahaæ kho panÃnanda chaÊÃbhijÃtiyo pa¤¤Ãpemi. Taæ suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmiti. "Evaæ bhante, ti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. " Bhagavà etadavoca: katamà cÃnanda chaÊÃbhijÃtiyo: IdhÃnanda ekacco kaïhÃbhijÃtiyo sÃno kaïhaæ dhammà abhijÃyati. Idha panÃnanda ekacco kaïhÃbhijÃtiyo samÃno sukkaæ dhammaæ abhijÃyati. Idha panÃnanda ekacco kaïhÃbhijÃtiyo samÃno akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati. Idha panÃnanda ekacco [PTS Page 385] [\q 385/] sukkÃbhijÃtiyo sÃmÃno kaïhaæ dhammaæ abhijÃyati. Idha panÃnanda ekacco sukkÃbhijÃtiyo samÃno sukkaæ dhammaæ abhijÃyati. Idha panÃnanda ekacco sukkÃbhijÃtiyo samÃno akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati. (1) Kadhaæ cÃnanda kaïhÃbhijÃtiyo samÃno kaïhaæ dhammaæ abhijÃyati: idha panÃnanda ekacco nÅce kule paccÃjÃto hoti caï¬Ãla kule và nesÃdakule và veïakule và rathakÃrakale và pukkusa kule vÃ, daÊidde appannapÃnabhojane kasiravuttike yattha kasirena ghÃsacchÃdo labbhati. So ca hoti dubbaïïo duddasiko okoÂimako, bavhÃbÃdho kÃïo và kuïÅ và kha¤jo và pakkhahato vÃ, na lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadipeyyassa. So kÃyena duccaritaæ carati. VÃcÃya duccaritaæ carati. Manasà duccaritaæ carati. So kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Evaæ kho Ãnanda kaïhÃbhijÃtiyo samÃno kaïhaæ dhammaæ abhijÃyati. (2) Kathaæ cÃnanda kaïhÃbhijÃtiyo samÃno sukkaæ dhammaæ abhijÃyati. IdhÃnanda ekacco nÅce kule paccÃjÃto hoti. Caï¬Ãla kule và nesÃdakule và veïakule và rathakÃrakule và pukkusa kule và daÊidde appannapÃnabhojane kasiravuttike yattha kasirena ghÃsacchÃdo labbhati, so ca hoti dubbaïïo dubbaïïo duddasiko okoÂimako, bavhÃbÃdho kÃïo và kuïÅ và kha¤jo và pakkhahato vÃ, na lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kÃyena sucaritaæ carati vÃcÃya sucaritaæ carati. Manasà sucaritaæ carati. So kÃyena sucaritaæ caritvà vÃcÃya sucaritaæ caritvà manasà sucaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Evaæ kho Ãnanda kaïhÃbhijÃtiyo samÃno sukkaæ dhammaæ abhijÃyati. 1. AnÃÊhiko sÅmu, [BJT Page. 168 [\x 168/] ] (3) Kathaæ cÃnanda kaïhÃbhijÃtiyo samÃno akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati. IdhÃnanda ekacco nÅce kule paccÃjÃto hoti caï¬Ãlakule và nesÃdakule và veïakule và rathakÃrakule và pukkusa kule vÃ, daÊiddo appannapÃnabhojane kasiravuttike yattha kasirena ghÃsacchÃdo labbhati. So ca hoti dubbaïïo duddasiko [PTS Page 386] [\q 386/] okoÂimako bavhÃbÃdho kÃïo và kuïÅ và kha¤jo và pakkhabhato vÃ. Na lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadipeyyassa. So kesamassaæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, catusu satipaÂÂhÃnesu suppatiÂÂhitacitto sattabojjhaÇge yathÃbhÆtaæ bhÃvetvà akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati. Evaæ kho Ãnanda kaïhÃbhijÃtiyo samÃno akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati. (4) Katha¤cÃnanda sukkÃbhijÃtiyo samÃno kaïhaæ dhammaæ abhijÃyati: idhÃnanda ekacco ucce kule paccÃjÃto hoti: khattiyamahà sÃrakule và brÃhmaïamahÃsÃrakule và gahapatimahÃsÃrakule và a¬¬he mahaddhane mahÃbhoge pahÆtajÃtarÆparajate pahÆtavittÆpakaraïe pahÆtadhanadha¤¤e. So ca hoti abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato, lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kÃyena duccaritaæ carati, vÃcÃya duccaritaæ carati, manasà duccaritaæ carati. So kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjati. Evaæ kho Ãnanda sukkÃbhijÃtiyo samÃno kaïhaæ dhammaæ abhijÃyati. (5) Katha¤cÃnanda sukkÃbhijÃtiyo samÃno sukkaæ dhammaæ abhijÃyati: idhÃnanda ekacco puggalo ucce kule paccÃjÃto hoti. KhattiyamahÃsÃrakule và brÃhmaïamahÃsÃrakule và gahapatimahÃsÃrakule và a¬¬he mahaddhane mahÃhoge pahutajÃtarÆparajate pahutavittupakaraïe pahutadhanadha¤¤e. So ca hoti abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato, lÃbhÅ annassa pÃnassavatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa yyovasathapadÅpeyyassa. So kÃyena sucaritaæ carati, vÃcÃya sucaritaæ carati, manasà sucaritaæ carati. So kÃyena sucaritaæ caritvà vacÃya sucaritaæ caritvà manasà sucaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Evaæ kho Ãnanda sÆkkÃbhijÃtiyo samÃno sukkaæ dhammaæ abhijÃyati. (6) Kathaæ cÃnanda sukkÃbhijÃtiyo samÃno akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati: [PTS Page 387] [\q 387/] idhÃnanda ekacco puggalo ucce kule paccÃjÃto hoti: khattÅya mahÃsÃrakule và brÃhmaïamahÃsÃra kule và gahapatimahÃsÃrakule và a¬¬he mahaddhane mahÃbhoge pahÆtajÃtarÆparajate pahÆtavittupakaraïe pahÆtadhanadha¤¤e. So ca hoti abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato, lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà ÃgÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno pa¤canivarane pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, catusu satipaÂÂÃnesu supatiÂÂhitacitto sattabojjhaÇge yathÃbhÆtaæ bhÃvetvà akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati. Evaæ kho Ãnanda sukkÃbhijÃtiyo samÃno akaïhaæ asukkaæ nibbÃnaæ abhijÃyati. Imà kho Ãnanda chalÃbhijÃtiyoti. [BJT Page 170] [\x 170/] 6. 2. 1. 4 (ùsavasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 4. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi chahÅ? Idha bhikkhave bhikkhÆno ye Ãsavà saævarà pahÃtabbÃ, te Ãsavà saævarena pahÅnà honti. Ye Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbÃ, te Ãsavà paÂisevanÃya pahÅnà honti. Ye Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbÃ, te Ãsavà adhivÃsanÃya pahÅnà honti. Ye Ãsavà parivajjanà pahÃtabbÃ, te Ãsavà parivajjanÃya pahÅnà honti. Ye Ãsavà vinodanà pahÃtabbÃ, te Ãsavà vinodanÃya pahÅnà honti. Ye Ãsavà bhÃvanà pahÃtabbÃ, te Ãsavà bhÃvanÃya pahÅnà honti. (1) Katame ca bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbà ye saævarena pahÅnà honti: idha bhikkhave bhikkhÆ paÂisaÇkhà yoniso cakkhÆndriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave cakkhÆndriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ [PTS Page 388] [\q 388/] Ãsavà vighÃtapariÊÃbhÃ, cakkhÆndriyasaævarasaævutassa1 viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso sotindriya saævara saævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave sotindriya saævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà sotindriya saævara1 saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso sotindriya saævara saævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave sotindriya asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, sotindriya saævara1 saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkà yonisoghÃnindriya saævara saævuto viharati, yaæ hissa bhikkhave ghÃnindriya saævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, ghÃnindriyasaævara1 saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkà yoniso jivahindriya saævara saævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave jivahindriya saævaraæ asaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso kÃyindriyasaævara saævuto viharati. Yaæ bhissa bhikkhave kÃyindriyasaævara asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, kÃyindriyasaævara saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniyomaninadriyasaævara saævuto viharati. Yaæ bhissa bhikkhave manindriyasaævaraasaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, manindriyasaævara saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Yaæ hissa bhikkhave saævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, saævaraæ saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbà yesaævarena pahÅnà honti. Katame ca bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbà ye saævarena pahÅnà honti: idha Bhikkhave bhikkhÆ paÂisaÇkhà yoniso cakkhÆndriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave cakkhÆndriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃbhÃ, cakkhÆndriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso ghÃnindriya saævara saævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave ghÃnindri saævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà ghÃninadriya saævara1 saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. (2) Katame ca bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbà ye saævarena pahÅnà honti: idha bhikkhave bhikkhÆ paÂisaÇkhà yoniso cakkhÆndriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave cakkhÆndriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃbhÃ, cakkhÆndriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso jivhindriya saævara saævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave jivhindriya saævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà jivhindriya saævara1 saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Katame ca bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbà ye saævarena pahÅnà honti: idha bhikkhave bhikkhÆ paÂisaÇkhà yoniso cakkhÆndriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave cakkhÆndriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃbhÃ, cakkhÆndriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso kÃyindriyasaævara saævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave kÃyindriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà kÃyindriyasaævara1 saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Katame ca bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbà ye saævarena pahÅnà honti: idha bhikkhave bhikkhÆ paÂisaÇkhà yoniso cakkhÆndriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave cakkhÆndriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃbhÃ, cakkhÆndriyasaævarasaævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso manindriya saævara saævuto viharati. Yaæ hissa bhikkhave manÅndriya Saævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà manindriya saævara saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Yaæ bhikkhave saævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, taævaraæ saævutassa viharato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbà ye saævarena pahinà honti. (2) Katame ca bhikkhave Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbà ye paÂisevanÃya pahÅnà honti: idha bhikkhave bhikkhÆ paÂisaÇkhà yoniso cÅvaraæ paÂisevati: yÃvadeva sÅtassa paÂighÃtÃya, uïhassa paÂighÃtÃya, ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ2 paÂighÃtÃya, yÃvadeva hirikopina paÂicchÃdanatthaæ 1Cakkhundriya saævaraæ machasaæ 2. SarisapasamphassÃnaæ machasaæ. [BJT Page 172] [\x 172/] PaÂisaÇkhà yoniso piï¬apÃtaæ paÂisevati: neva davÃya, na madÃya, na maï¬anÃya, na vibhÆsanÃya, yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyÃ, brahmacariyÃnuggahÃya. Iti pÆrÃïa¤ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi, naca¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmi. YÃtrÃva me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti. PaÂisaÇkà yoniso senÃsanaæ paÂisevati: yÃvadeva sÅtassa paÂighÃtÃya, uïhassa paÂighÃtÃya, ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ paÂighÃtÃya, yÃvadeva utuparissaya vinodanaæ paÂisallÃnÃrÃmatthaæ PaÂisaÇkhà yoniso gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paÂisevati: yÃvadeva uppannÃnaæ veyyÃbÃdhikÃnaæ vedanÃnaæ paÂighÃtÃya, abyÃpajjhaparamatÃyÃti. [PTS Page 389] [\q 389/] Yaæ hissa bhikkhave appaÂisevato1 uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃta pariÊÃhÃ, paÂisevato2evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbà ye paÂisevanÃya pahÅnà honti, (3) Katameca bhikkhave Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbà ye adhivÃsanà pavinà honti: idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso khamo hoti sÅtassa uïhassa jighacchÃya pipÃsÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ, duruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacanapathÃnaæ, uppannÃnaæ sÃrÅrikÃnaæ vedanà naæ dukkhÃnaæ tippÃnaæ3kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ, pÃïaharÃnaæ adhivÃsakajÃtiko hoti. Yaæ hissa bhikkhave anadhivÃsayato. Uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, adhivÃsayato4 evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbà ye adhivÃsanÃya5pahÅnà vontÅ. (4) Katame ca bhikkhave Ãsavà parivajjanà pahÃtabbà ye parivajjanÃya pahÅnà honti: idha bhikkhave bhikkhÆ paÂisaÇkhà yoniso caï¬aæ hatthiæ parivajjeti. Caï¬aæ assaæ parivajjeti. Caï¬aæ goïaæ parivajjeti. Caï¬aæ kukkuraæ parivajjeti ahiæ khÃïuæ kaïÂakÃdhÃnaæ6 sobbhaæ papÃtaæ candanikaæ oligallaæ. YathÃrÆpe anÃsane nisinnaæ, yathÃrÆpe agocare carantaæ, yathÃrÆpe pÃpake mitte bhajantaæ, vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ pÃpakesu ÂhÃnesu okappeyyuæ, so taæ ceva anÃsanaæ taæ ca7 agocaraæ te ca pÃpake mitte paÂisaÇkhà yoniso parivajjeti. Yaæ hissa bhikkhave aparivajjayato uppajjayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, parivajjayato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. [PTS Page 390] [\q 390/] ime vuccanti bhikkhave Ãsavà parivajjanà pahÃtabba, ye parivajjanÃya pahÅnà honti. 1. AppaÂisevayato sÅmu 2. PaÂisevayato sÅmu. 3. TibbÃnaæmachasaæ 4. AdhivÃsato machasaæ 5. AdhivÃsanà sabbantha. 6. NaïÂakaÂÂhÃnaæ majasaæ syà kaïÂakaÂhÃnaæ. 7. Sotaæca anÃsanaæ machasaæ [BJT Page. 174 [\x 174/] ] (5) Katame ca bhikkhave Ãsavà vinodanà pahÃtabbà ye vinodanÃya pahÅïà honti. Idha bhikkhave bhikkhÆ paÂisaÇkhà yoniso uppannaæ kÃmavitakkaæ, nÃdhivÃseti, pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃvaæ gameti. PaÂisaÇkhà yoniso uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso uppannaæ vihiæsÃvikkaæ, nÃdhivÃseti, pajahati vinodeti byÃntikaroti anabhÃvaæ gameti paÂisaÇkhà yoniso uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti pajahati vinodeti, byantikaroti, anabhÃvaæ gameti. Yaæ hissa bhikkhave avinodayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà vinodayato evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà vinodanà pahÃtabbà ye vinodanÃya pahÅnà vonti. (6) Katame ca bhikkhave Ãsavà bhÃvanÃya pahÃtabrabà ye bÃvanÃya pahÅïà honti: idha bhikkhave bhikkhÆ paÂisaÇkhà yoniso satisambojjhaÇghaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso sammavicayasambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmi. Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso vÅriyasambojjhÃÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmi. Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso pÅtisambojjhaÇgaæ hÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmi. Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso passaddhisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso samÃdhisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissita1 nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmi. Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso upekkhÃsambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggaparinÃmiæ. Yaæ hissa bhikkhave abhÃvayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà bhÃvayato evaæsa te Ãsavà vighÃtaparisÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà bhÃvanà pahÃtabbà ye bhÃvanÃya pahÅnà honti. Imehi pakhà bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. [PTS Page 391] [\q 391/] 6. 2. 1. 5 (DÃrukammika suttaæ) 5. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà nÃdike viharati gi¤jakÃvasathe. Atha kho dÃrukammiko gavapati yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho dÃrukammikaæ gahapati bhagavà etadavoca: api nu te gahapati kule dÃnaæ dÅyatÅti. DÅyati me bhante kule dÃnaæ. Taæ ca kho ye te bhikkhÆ Ãra¤¤akà piï¬apÃtikà paæsukulikà arahanto và arahatta maggaæ và samÃpannÃ. TathÃrÆpesu me bhante bhikkhÆsu dÃnaæ dÅyatÅti [BJT Page. 176 [\x 176/] ] DujjÃnaæ ko etaæ gahapati tayà gihinà kÃmabhoginà puttasambodhasayanà ajjhÃvasantena kÃsikacandanaæ paccanubhontena mÃlÃgandhavilepanaæ dhÃrayantena jÃtarÆparajataæ sÃdiyantena " ime và arahanto, ime và arahantamaggaæ samÃpannÃ"ti. (1) ùra¤¤ako cepi gahapati bhikkhu hoti uddhato unnalo capalo mukharo vikiïïavÃco muÂÂhassati asampajÃno asamÃhito vibbhantacitto pÃkatinadriyo, evaæ so tenaÇgena gÃrayho. ùra¤¤ako1 cepi gahapati bhikkhu hoti anuddhato anunnalo acapalo amukharo avikiïïavÃco upaÂÂhitasati sampajÃno, samÃhito ekaggacitto saævutindriyo, evaæ so tenaÇgena pÃsaæso. 2) GÃmantavihÃrÅ cepi gahapati bhikkhu hoti uddhato unnalo capalo mukharo vikiïïavÃco muÂÂhassati asampajÃno asamÃhito vibhantacitto pÃkatindriyo, evaæ so tenaÇgena gÃrayho. GÃmantavihÃriko1 cepi gahapati bhikkhu hoti anuddhato anunnalo acapalo amukharo avikiïïavÃco upaÂÂhitasati sampajÃno, samÃhito ekaggacitto saævutindriyo, evaæ so tenaÇgena pÃsaæso. (3) Piï¬apÃtiko cepi gahapati bhikkhu hoti uddhato unnalo capalo mukharo vikiïïavÃco muÂÂhassati asampajÃno asamÃhito vibhantacitto pÃkatindriyo, evaæ so tenaÇgena gÃrayho. Piï¬apÃtiko1 cepi gahapati bhikkhu hoti anuddhato [PTS P 392] anunnalo acapalo amukharo avikiïïavÃco upaÂÂhitasati sampajÃno, samÃhito ekaggacitto saævutindriyo, evaæ so tenaÇgena pÃsaæso. (4) Nemantaniko cepi gahapati bhikkhu hoti uddhato unnalo capalo mukharo vikiïïavÃco muÂÂhassati asampajÃno asamÃhito vibhantacitto pÃkatindriyo, evaæ so tenaÇgena gÃrayho. Nemantaniko1 cepi gahapati bhikkhu hoti anuddhato anunnalo acapalo amukharo avikiïïavÃco upaÂÂhitasati sampajÃno, samÃhito ekaggacitto saævutindriyo, evaæ so tenaÇgena pÃsaæso. (5) PaæsÆkÆliko cepi gahapati bhikkhu hoti uddhato unnalo capalo mukharo vikiïïavÃco muÂÂhassati asampajÃno asamÃhito vibhantacitto pÃkatindriyo, evaæ so tenaÇgena gÃrayho. Paæsukuliko1 cepi gahapati bhikkhu hoti anuddhato anunnalo acapalo amukharo avikiïïavÃco upaÂÂhitasati sampajÃno, samÃhito ekaggacitto saævutindriyo, evaæ so tenaÇgena pÃsaæso. (6) Gahapati cÅvaradharo cepi gahapati bhikkhu hoti uddhato unnalo capalo mukharo vikiïïavÃco muÂÂhassati asampajÃno asamÃhito vibhantacitto pÃkatindriyo, evaæ so tenaÇgena gÃrayho. Gahapati cÅvaradharo1 cepi gahapati bhikkhu hoti anuddhato anunnalo acapalo amukharo avikiïïavÃco upaÂÂhitasati2 sampajÃno, samÃhito ekaggacitto saævutindriyo, evaæ so tenaÇgena pÃsaæso. IÇgha tvaæ gahapati saÇghe dÃnaæ dehi. SaÇghe te dÃnaæ dadato cittaæ pasÅdissati. So tvaæ pasannacitto kÃyassa hedà parammaraïÃsugati. Saggaæ lokaæ upapajjissasÅti. EsÃhaæ bhante ajjatagge saÇghe dÃnaæ dassÃmiti. 1. ùra¤¤iko machasaæ 2. UpaÂhitassati machasaæ [BJT Page. 178 [\x 178/] ] 6. 2. 1. 6 (HatthisÃriputta suttaæ) 6. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà bÃrÃïasiyaæ viharati isipatane migadÃye. Tena kho pana samayena sambahulà therà bhikkhu pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkantà maï¬alamÃle sannisinnà sannipatità abhidhammakathaæ kathenti. Tatrasudaæ Ãyasmà citto hatthisÃriputto therÃnaæ bhikkhÆnaæ abhidhammakathaæ kathentÃnaæ antarantarà kathaæ opÃteti. Atha khe Ãyasmà mahÃkoÂÂhito Ãyasmantaæ cittaæ hatthisÃriputtaæ etadavoca: "mà Ãyasmà citto hatthisÃriputto therÃnaæ bhikkhÆnaæ abhidhammakathaæ kathentÃnaæ antarantarà [PTS Page 393] [\q 393/] kathaæ opÃtesi. KathÃpariyosÃnaæ1 Ãyasmà citto ÃgametÆti. Evaæ vutte Ãyasmato cittassa hatthisÃriputtassa sahÃyakà bhikkhÆ Ãyasmantaæ mahÃkoÂÂhitaæ etadavocuæ: " mà Ãyasmà mahÃkoÂÂhito Ãyasmantaæ cittaæ hatthisÃriputtaæ apasÃdesi. Paï¬ito Ãyasmà citto hatthisÃriputto. Pahoti cÃyasmà citto hatthisÃriputto therÃnaæ bhikkhÆnaæ abhidhammakathaæ kathetuæ"ti. DujjÃnaæ kho etaæ Ãvuso parassa cetopariyÃyaæ ajÃnantehi. (1) IdhÃvuso ekacco puggalo tÃvadeva soratasorato2 hoti, nivÃtanivÃto, hoti, upantupasanto hoti yÃva satthÃraæ upanissÃya viharati a¤¤ataraæ và garuÂÂhÃnÅyaæ sabrahmacÃriæ. Yato ca kho so capakassateva satthÃrÃ, vapakassati garuÂÂhÃnÅyehi sabrahmacÃrihi. So saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhÅ bhikkhÆnÅhi upÃsakehi upÃsikÃhÅ rÃjuhi3 rÃpamahÃmattehi titthiyehi tittiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnudaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattatÅ. SeyyathÃpi Ãvuso goïo kiÂÂhÃdo dÃmena và baddho vajevà oruddho, yo nu kho Ãvuso evaæ vadeyya: " na dÃnÃya goïo kiÂÂhÃdo punadeva kiÂÂhaæ otarissatÅ"ti sammà nu kho so Ãvuso vadamÃno vadeyyÃtÅ? No hidaæ Ãvuso, ÂhÃnaæ hetaæ Ãvuso vijjati yaæ so goïo kiÂÂhÃdo dÃmaæ và chetvà vajaæ và bhinditvà punadeva kiÂÂhaæ otareyyÃti. Evameva kho Ãvuso idhekacco [PTS Page 394] [\q 394/] puggalo tÃvadeva soratasorato honi tivÃtanivÃto hoti upasantupasanto hoti yÃva satthÃraæ upanissÃya viharati a¤¤ataraæ và garuÂÂhÃniyaæ sabrahmacÃriæ. Yato ca kho so capakassateva satthÃrÃ, capakassati garuÂÂhanÅyehi sabrahmacÃrÅhÅ. So saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhÅ rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi tittiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. 1. YÃva kathÃpariyosÃnaæ machasaæ 2. SuratasÆrato katthaci. 3. Ra¤¤o machasaæ [BJT Page. 180 [\x 180/] ] (2) Idha panÃvuso ekaccà puggalo vivicceva kÃmehi vivicceva akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ pÅtisukhaæ paÂhamà jhÃnaæ upasampajja viharati. SolÃbhimhi paÂhamassÃti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhÅ rÃjuhÅ rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati SeyyathÃpi Ãvuso cÃtummahÃpathe1 phullapÆsitako devo vassanto rajaæ antaradhÃpeyya, cikkhallaæ pÃtukareyya, yo nu kho Ãvuso evaæ vadeyya: "nadÃnÃmusmiæ cÃtummahÃpathe punadeva rajo pÃtu bhavissatÅ"ti. Sammà nu kho so Ãvuso vadamÃno vadeyyÃti. No hidaæ Ãvuso. hÃnaæ hetaæ Ãvuso vijjati yaæ amusmiæ cÃtummahÃpathe manussà và atikkameyyuæ, gopasu và atikkameyyuæ, vÃtÃtapo và snehagataæ pariyÃdiyeyya. Atha punadeva rajo pÃtubhaveyyÃti. Evameva kho Ãvuso idhekacco puggalo vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamajjhÃnaæ upasampajja viharati. So dhammehi savitakkaæ savicÃraæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasamapajja viharati. So lÃbhÅmhi paÂhamassa jhÃnassÃti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhi rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Puggalo tÃvadeva soratasorato hoti nivÃtanivÃto hoti upasantupasanto hoti yÃva satthÃraæ upanissÃya viharati a¤¤ataraæ và garuÂÂhÃnÅyaæ sabrahmacÃriæ. Yato ca kho so vapakassateva satthÃrÃ, vapakassati garuÂÂhanÅyehi sabrahmacÃrÅhi. So saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhibhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhi rÃjuhÅ rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. [PTS Page 395] [\q 395/] (3) Idha panÃvuso ekacco puggalo vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So lÃbhÅmhi dutiyassa jhÃnassÃti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhi rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi tittiyÃsÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. SeyyathÃpi Ãvuso gÃmassa và nigamassa và avidÆre mahantaæ taÊÃkaæ, tattha phullaphusitako devo vassanto sippisambukampi sakkharakaÂhalampi antaradhÃpeyya, yo nu kho Ãvuso evaæ vadeyya: nadÃnÃmusmiæ taÊÃke punadeva sippisambukà và sakkharakaÂhalà và pÃtubhavissantÅti. Sammà nu kho so Ãvuso vadamÃno vadeyyÃti. No hidaæ Ãvuso. hÃnaæ hetaæ Ãvuso vijjati yaæ amusmiæ taÊÃke manussà và piveyyuæ, gopasu và piveyyuæ, vÃtÃtapo và snehagataæ pariyÃdiyeyya, atha punadeva sippisambukÃpi sakkharakaÂhalÃpi pÃtubhaveyyunti. Evameva kho Ãvuso idekacco puggalo vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So lÃbhimhi dutiyassa jhÃnassÃti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhÅ rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttasasa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. (4) Idha panÃvuso ekacco puggalo pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, so lÃbhÅmhi tatiyassa jhÃnassÃti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhÅ bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhÅ rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttasasa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. SeyyathÃpi Ãvuso purisaæ païÅtabhojanaæ bhuttÃviæ [PTS Page 396] [\q 396/] Ãbhidosiyaæ3 bhojanaæ nacchÃdeyya, yo nu ko Ãvuso evaæ vadeyya "nadÃnÃmuæ purisaæ punadeva bhojanaæ chÃdessati"ti. Sammà nu kho so Ãvuso vadamÃno vadeyyÃti. No hidaæ Ãvuso, "ÂhÃnaæ hetaæ Ãvuso vijjati amuæ hÃvuso purisaæ païÅtabhojanaæ bhuttÃviæ yÃvassa sà ojà kÃye Âhassati tÃva na a¤¤aæ bhojanaæ chÃdessati. Yato ca khvassa sà ojà antaradhÃyissati. Atha punadeva taæ bhojanaæ chÃdeyyÃti. Evameva kho Ãvuso idhekacco puggalo pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti, yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti, tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So " lÃbhÅmhi tatiyassa jhÃnassÃ"ti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhi rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. [BJT Page 182] [\x 182/] (5) Idha panÃvuso ekacco puggalo sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So " lÃbhÅmhi catutthassa jhÃnassÃ"ti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhi rÃjÆhi3 rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. SeyyatÃpi Ãvuso pabbatasaÇkhepe udakarahado nivÃto vigataÆmako, yo nu kho Ãvuso evaæ vadeyya, nadÃnamusmiæ udakarahade punadeva ÆmÅ pÃtubhavissatÅti. Sammà nu kho so Ãvuso vadamÃno vadeyyÃti. No hidaæ Ãvuso. hÃnaæ hetaæ Ãvuso vijjati yà puratthimÃya disÃya Ãgaccheyya bhusà vÃtavuÂÂhi sà tasmiæ udakarahade Æmiæ janeyya, yà pacchimÃya disÃya Ãgaccheyya bhusà vÃtavuÂÂhi sà tasmiæ udakarahade Æmiæ janeyya, yà uttrÃya disÃya Ãgaccheyya bhusà vÃtavuÂÂhi sà tasmiæ udakarahade Æmiæ janeyya, yà dakkhiïÃya disÃya Ãgaccheyya bhusà vÃtavuÂÂhi sà tasmiæ udakarahade Æmiæ janeyyÃti. Evameva kho Ãvuso idhekacco puggalo sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà so pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So " lÃbhÅmhi catutthassa jhÃnassÃ"ti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhi rÃjÆhi3 rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi. Tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. (6) Idha panÃvuso ekacco puggalo sabbanimittÃnaæ amanasikÃrà animittaæ ceto samÃdhiæ upasampajja viharati, so " lÃbhÅmhi animittassa cetosamÃdhissÃ"ti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhÅ rÃjuhi1 rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiya sÃvakehi, tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsitena2 cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. SeyyathÃpi Ãvuso rÃjà và rÃjamahÃmatto và caturaÇginiyà senÃya addhÃnamaggapaÂipanno a¤¤atarasmiæ vanasaï¬e ekarattivÃsaæ upagaccheyya, tattha3 hatthisaddena assasaddena rathasaddena pattisaddena bheripaïavasaÇkhatiïavaninnÃdasaddena ciriliyasaddo antaradhÃyeyya, yo nu kho Ãvuso evaæ vadeyya: " nadÃnamusmiæ vanasaï¬e punadeva ciriliyasaddo4 pÃtubhavissatÅti. Sammà nu kho [PTS Page 398] [\q 398/] so Ãvuso vadamÃno vadeyyÃti. No hidaæ Ãvuso. hÃnaæ hetaæ Ãvuso vijjati yaæ so rajà và rÃjamahÃmatto và tamhà vanasaï¬Ã pakkameyya, atha punadeva cÅriliyasaddo4 pÃtubhaveyyÃti. Evameva kho Ãvuso idhekacco puggalo sabbanamittÃnaæ amanasikÃrà animittaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati. So " lÃbhÅmhi animittassa cetosamÃdhissÃ"ti saæsaÂÂho viharati bhikkhÆhi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhi rÃjÆhi rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi, tassa saæsaÂÂhassa vissaÂÂhassa pÃkatassa bhassamanuyuttassa viharato rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsitena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati, ti. 1. Ra¤¤o machasaæ. 2 RÃgÃnuddhaæsena sÅmu. 3. Tatra machasaæ. 4. Carika saddo machasaæ, cirilikÃsaddo sÅmu. [BJT Page. 184 [\x 184/] ] Atha kho Ãyasmà citto hatthisÃriputto aparena samayena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatti1. Atha kho cittassa hatthisÃriputtassa sahÃyakà bhikkhÆ yenÃyasmà koÂÂhito tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ mahÃkoÂÂhitaæ etadavocuæ: kinnu kho Ãyasmatà mahà koÂÂhitena citto hatthisÃriputto cetasà ceto paricca vidito imÃsaæ ca imÃsaæ ca vihÃrasamÃpattÅnaæ citto hatthisÃriputto lÃbhÅ, atha ca pana sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissatÅti. UdÃhu devatà etamatthaæ Ãrocesuæ citto bhante hatthisÃriputto imÃsa¤ca imÃsa¤ca vihÃrasamÃsamÃpattÅnaæ lÃbhÅ, atha ca pana sikkhà paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissatÅ, ti. Cetasà ceto paricca vidito me Ãvuso citto hatthisÃri putto imÃsa¤ca imÃsa¤ca vihÃrasamÃpattÅnaæ lÃbhÅ, atha ca pana sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattissatÅ, ti. DevatÃpi me etamatthaæ Ãrocesuæ " citto bhante hatthisÃriputto imÃsa¤ca imÃsa¤ca vihÃrasamÃpattÅnaælÃhÅ, atha ca pana sikkhaæpaccakkhÃya hÅnÃyÃvattissatÅ"ti. Atha ko cittassa hatthisÃriputtassa sahÃyaka bhikkhÆ yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà [PTS Page 399] [\q 399/] ekamantaæ nisÅdiæsu. Etamantaæ nisinnà kho te bhikkhu bhagavantaæ etadavocuæ: citto bhante hatthisÃriputto imÃsa¤ca imÃsa¤ca vihÃrasamÃpattÅnaæ lÃbhÅ, atha ca pana sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatto, ti. Na bhikkhave citto ciraæ sarissati nekkhammassÃ, ti. Atha ko citto hatthisÃriputto na viharasseva kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. Atha ko Ãyasmà citto hatthisÃriputto eko vupakaÂÂho appamatto ÃtÃpi pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ, ti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca panÃyasmà citto hatthisÃriputto arahataæ ahosÅ, ti. [BJT Page 186. [\x 186/] ] 6. 2. 1. 7. (Majjhesuttaæ) 7. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà bÃrÃïasiyaæ viharati isipatane migadÃye. Tena kho pana samayena sambahulÃnaæ therÃnaæ bhikkhÆnaæ pacchÃhattaæ piï¬apÃtapaÂikkantÃna maïa¬alamÃle sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ ayamantarà kathà udapÃdi: "vuttamadaæ Ãvuso bhagavatà pÃrÃyane metteyyapa¤he: "So1 ubhante viditvÃna2 majjhe mantà na lippati3 Taæ brÆmi mavÃpurisoti so, dha sibbanimaccagÃ" Katamo nu kho Ãvuso eko anto katamo dutiyo anto, kiæ majjhe, kà sibbanÅti. (1) Evaæ vutte a¤¤ataro bikku there bhikkhÆ etadavoca: " phasso kho Ãvuso eko anto, phassasamudayo dutiyo [PTS Page 400] [\q 400/] anto, phassanirodho majjhe, taïhà sibbanÅ. Taïhà hi naæ sibbati tassa tasseva bhavassa abhinibbattiyÃ. EttÃvatà kho Ãvuso bhikkhu abhi¤¤eyyaæ abhijÃnÃti, pari¤¤eyyaæ parijÃnÃti. Abhi¤¤eyyaæ abhijÃnanto pari¤¤eyyaæ parijÃnanto diÂÂheva damme dukkhassa antakaro hotÅ, ti. (2) Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu there bhikkhÆ etadavoca: " atÅtaæ kho Ãvuso eko anto, anÃgataæ dutiyo anto, paccuppannaæ majjhe, taïhà sibbanÅ. Taïhà hi naæ sibbati tassa tasseva bhavassa abhinibbattiyÃ. EttÃvatà kho Ãvuso bikkhu abhi¤¤eyyaæ abhijÃnÃti pari¤¤eyyaæ parijÃnÃti, abhi¤¤eyyaæ abhijÃnanto pari¤¤eyyaæ parijÃnanto diÂÂheva dhamme dukkhassantakaro votÅ"ti. (3) Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhÆ there bikkhÆ etadavoca: " sukhà kho Ãvuso vedanà eko anto, dukkhà vedanà dutiyo anto, adukkhamasukhà vedanà majjhe, taïhà sibbanÅ. Taïhà hi naæ sibbati tassa tasseva bavassa abhinibbattiyÃ. EttÃvatà ko Ãvuso bhikkhu abhi¤¤eyyaæ abhijÃnÃti pari¤¤eyyaæ parijÃnÃti, diÂÂheva dhamme dukkhassa antakaro hotÅ"ti. (4) Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu there bhikkhÆ etadavoca: " nÃmaæ kho Ãvuso eko anto, rÆpaæ dutiyo anto, vi¤¤Ãïaæ majjhe, taïhà sibbanÅ. Tassa tasseva bhavassa abhinibbattiyÃ. EttÃvatà kho Ãvuso bhikkhu abhi¤¤eyyaæ abhijÃnÃti pari¤¤eyyaæ parijÃnÃti, abhi¤¤eyyaæ abhijÃnanto pari¤¤eyyaæ parijÃnanto diÂÂheva dhamme dukkhassa antakaro hoti"ti. 1. Yo simu. Machasaæ 2 ubhantamabhi¤¤Ãya suttanipÃtapÃÊi, yo ubho ante viditvÃna machasaæ [pts. 3.] Limpati machasaæ, syà [BJT Page. 188 [\x 188/] ] (5) Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkha) there bikku etavoca: " cha kho Ãvuso ajjhattikÃni ÃyatanÃni eko anto, bÃhirÃni ÃyatanÃni dutiyo anto, vi¤¤Ãïaæ majjhe, taïhà sibbanÅ. Taïhà hi naæ sibbati tassa tasseva bhavassa abhinibbattiyÃ. EttÃvatà kho Ãvuso bhikkhÆ [PTS Page 401] [\q 401/] abhi¤¤eyyaæ abhijÃnÃti pari¤¤eyaæ parijÃnÃti, abhi¤¤eyyaæ abhijÃnanto pari¤¤eyyaæ parijÃnanto diÂÂheva dhamme dukkhassa antakaro hoti"ti. (6) Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu there bhikkhÆ etadavoca:"sakkÃyo kho Ãvuso eko anto, sakkÃyasamudayo dutiyo anto, sakkÃyanirodho majjhe, taïhà sibbanÅ. Taïhà hi naæ sibbati tassa tasseva bhavassa abhinibbattiyÃ. EttÃvatà kho Ãvuso bhikkhu abhi¤¤eyyaæ abhijÃnÃti, pari¤¤eyyaæ parijÃnÃti. Abhi¤¤eyyaæ abhijÃnanto pari¤¤eyyaæ parijÃnanto diÂÂheva damme dukkhassa antakaro hotÅ"ti. Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu there bhikkhÆ etadavoca: " byÃkataæ kho Ãvuso amhehi sabbeheva yathÃsakaæ paÂihÃnaæ. ùyÃmÃvuso, yena bhagavà tenupasaÇkamissÃma, upasaÇkamitvà bhagavato etamatthaæ ÃrocessÃma, yathà no bhagavà vyÃkarissati, tathà naæ dhÃressÃmÃ"ti. EvamÃvuso, ti kho therà bhikkhÆ tassa bhikkhuno paccassosuæ. Atha kho therà bhikkhÆ yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, ekamantaæ nisinnà kho therà bhikkhÆ yÃvatako ahosi sabbeheva saddhiæ kathÃsallÃpo, taæ sabbaæ bhagavato Ãrocesuæ: kassa nu kho bhante suhÃsita, nti. Sabbesaæ vo bhikkhave subhÃsitaæ pariyÃyena, api ca yaæ mayà sandhÃya bhÃsitaæ pÃrÃyane mettayyapa¤he: "So1 ubhante viditvÃna2 majjhe mantà na lippati, 3 taæ brÆmi mahà purisoti so, dha sibbanimaccagÃ"ti taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmiti. Evaæ bhanteti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ, bhagavà etada voca: Phasso kho bhikkhave eko [PTS Page 402] [\q 402/] anto, phassasamudayo dutiyo anto. Phassanirodho majjhe. Taïhà sibbanÅ. Taïhà hi naæ sibbati tassa tasseva bhavassa abhinibbattiyÃ. EttÃvatà kho bhikkhave bhikkhu abhi¤¤eyyaæ abhijÃnÃti, pari¤¤eyyaæ parijÃnÃti. Abhi¤¤eyyaæ abhijÃnanto pari¤¤eyyaæ parijÃnanto diÂÂheva dhamme dukkhassa antakaro hotÅ, ti. 1. Yo simu machasaæ syà 2. Ubhanta mahi¤¤Ãya suttanipÃtapÃÊi. Yo ubho ante viditvà machasaæ, [pts 3.] Limpati machasa syà [BJT Page 190. [\x 190/] ] 6. 2. 1. 8. (Purisindriya¤Ãna suttaæ) 8. Evaæ me sutaæ ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ varamÃno mavatà bikkhÆsaÇghena saddhiæ yena daï¬akappakaæ nÃma kosalÃnaæ nigamo tadavasari. Atha kho bhagavà maggà okkamma a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Te ca bhikkhÆ daï¬akappakaæ pavisiæsu Ãvasathaæ pariyesituæ Atha kho Ãyasmà Ãnando sambahulehi bhikkhÆhi saddhiæ yena aciravatÅ. NadÅ tenupasaÇkami gattÃni parisi¤cituæ. Aciravatiyà nadiyà gattÃni parisi¤citvà paccuttaritvà ekacÅvaro aÂÂhÃsi gattÃni pubbÃpayamÃno. Atha kho a¤¤ataro bhikkÆ yanÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami. UpaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: "Kiæ nu ko Ãvuso Ãnanda sabbaæ cetaso samannÃharitvà nu kho devadatto bhagavatà byÃkato "ÃpÃyiko devadatto nerayiko kappaÂÂho atekiccho"ti, udÃhu kenacideva pariyÃyenÃ"ti. "Evaæ kho panetaæ Ãvuso bhagavatà byÃkata, nti. Atha ko Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: IdhÃhaæ bhante sambahulehi bhikkhÆhÅ saddhiæ yena aciravatÅ nadÅ tenupasaÇkamiæ gattÃni parisi¤cituæ. Aciravatiyà nadiyà gattÃni parisi¤citvà paccuttaritvà ekacivaro aÂÂhÃsiæ gattÃni [PTS Page 403] [\q 403/] pubbÃpayamÃno. Atha kho bhante a¤¤ataro bhikkhÆ yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ etadavoca: " Kiæ nu kho Ãvuso Ãnanda sabbaæ cetaso samannÃharitvà nu kho devadatto bhagavatà byÃkato "apÃyiko devadatto nerayiko kappaÂÂho atekiccho, ti, udÃhu kenacideva pariyÃyenÃ"ti. Evaæ vutte ahaæ bhante taæ bhikkhu etadavocaæ: "evaæ ko panetaæ Ãvuso bhagavatà byÃkata"nti. [BJT Page. 192 [\x 192/] ] So và kho Ãnanda bhikkhu navo bhavissati acirapabbajito, thero và pana bÃlo abyatto. Kathaæ hi nÃma yaæ mayà ekaæsena byÃkataæ, tattha dvejjhaæ Ãpajjissati? NÃhaæ Ãnanda a¤¤aæ ekapuggalampi samanupassÃmi, yo evaæ mayà sabbaæ cetaso samannÃharitvà byÃkato yathayidaæ devadatto. YÃvakÅva¤cÃhaæ Ãnanda devadattassa vÃlaggakoÂinittuddanamattampi sukkaæ dhammaæ addasaæ, neva tÃvÃhaæ devadattaæ byÃkÃsiæ " ÃpÃyiko devadatto nerayiko kappaÂÂho atekiccho, ti. Yato ca ko ahaæ Ãnanda devadattassa vÃlaggakoÂinittuddanamattampi sukkaæ dammaæ na addasaæ, athÃhaæ devadattaæ vyÃkÃsiæ "ÃpÃyiko devadatto nerayiko kappaÂÂho atekiccho, ti. Yato ca kho ahaæ Ãnanda devadattassa vÃlaggakoÂi nittuddanamattampi sukkaæ dhammaæ na addasaæ, athÃhaæ devadattaæ vyÃkÃsiæ "ÃpÃyiko devadatto nerayiko kappaÂÂho atekiccho, ti. SeyyathÃpi Ãnanda guthakÆpo sÃdhikaporiso pÆro guthassa samatittiko, tattha puriso sasÅsako nimuggo assa, tassa kovideva puriso uppajjeyya atthakÃmo hitakÃmo yogakkhemakÃmo tamhà guthakÆpà uddharitukÃmo. So taæ gÆthakÆpaæ samantà anuparigaccha nto na passeyya tassa purisassa vÃlaggakoÂi nittuddanamattampi guthena amakkhitaæ [PTS Page 404] [\q 404/] yatthetaæ gahetvà uddhareyya. Evameva kho ahaæ Ãnanda yato devadattassa vÃlaggakoÂinittuddanamattampi sukkaæ dhammaæ na addasaæ, athÃhaæ devadattaæ byÃkÃsiæ " ÃpÃyiko devadatto nerayiko kappaÂÂho atekiccho"ti. Sace tumhe Ãnanda suïeyyÃtha tathÃgatassa purisinadriya¤ÃïÃni vibhajantassÃti. Etassa bhagavà kÃlo, etassa sugata kÃlo, yaæ bhagavà purisindriya¤ÃïÃni vibhajeyya. Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅ"ti. TenahÃnanda, suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmiti. Evaæ bhanteti kho Ãyasmà Ãnando bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: Bha (1) idhÃhaæ Ãnanda ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi" isse kho puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃpi dhammÃti. " Tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: "imassa kho puggalassa kusalà dhammà antarahitÃ, akusalà dhammà sammukhÅbhÆtÃ. Atthi ca khavÃssa kusalamÆlaæ asamucchinnaæ, Tamhà tassa kusalamÆla1 kusalaæ pÃtubhavissati. Evamayaæ puggalo Ãyatiæ. AparihÃnadhammo bhavissatÅ"ti. SeyyatÃpi Ãnanda, bÅjÃni akhaï¬Ãni apÆtÅni avÃtÃtapahatÃni sÃradÃni sukhasayitÃni sukhette suparikammakatà yabhÆmiyà nikkhittÃni, jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda imÃni bÅjÃni vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjissanti, ti. Evaæ bhante. 1 Kusalà sÅmÆ machasaæ [BJT Page. 194 [\x 194/] ] Evameva kho ahaæ Ãnanda, idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " imassa kho puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi [PTS Page 405] [\q 405/] dhammà akusalÃpi dhammÃ"ti. Tamenaæ aparena samane evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi. "Imassa kho puggalassa kusalà dhammà antarahitÃ, akusalà dhammà sammukhÅbhÆtÃ. Atthi ca khvassa kusalamÆlaæ asamucchinnaæ, tambhà tassa kusalamÆlà kusalaæ pÃtubhavissati, evamayaæ puggalo Ãyatiæ aparihÃnadhammo bhavissatÅ"ti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa purisapuggalo cetasà ceto paricca vidito hoti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa purisindriya¤Ãïaæ cetasà ceto paricca viditaæ hoti. Evamipi kho Ãnanda tathÃgatassa Ãyatiæ dhamma samuppÃdo cetasà ceto paricca vidito hoti. (2) Idha panÃhaæ Ãnanda, ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi. " Imassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃpi dhammÃti"ti. Tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto pericca pajÃnÃmi. " Imassa kho puggalassa akusalà dhammà antarahitÃ, kusalà dhammà sammukhÅbhÆtÃ, atthi ca khvassa akusalamÆlaæ asamucchinnaæ. Tamhà tassa akusalamÆlà akusalaæ pÃtubhavissati. Evamayaæ puggalo Ãyatiæ parihÃna dhammo bhavissatÅ"ti. SeyyathÃpi Ãnanda khÅjÃni akhaï¬Ãni apÆtÅni avÃtÃtapahatÃni sÃradÃnÅ sukhasayitÃni puthusÅlÃya nikkhittÃni, jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda nayimÃni khÅjÃni vuddhi viruÊhiæ vepullaæ ÃpajjassantÅti. Evaæ bhante. Evameva kho ahaæ Ãnanda idhekaccaæ puggalaæ eva cetasà veto paricca pajÃnÃmi: "imassa kho puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃpi dhammÃ"ti. Tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: "imassa kho puggalassa akusalà dhammà antarahitÃ, kusalà dhammà sammukhÅtÃ. Atthi ca khvÃssa akusalamÆlaæ asamucchinnaæ. Tamhà tassa akusalamÆlà akusalaæ pÃtubhavissati. Evamayaæ puggalo [PTS Page 406] [\q 406/] Ãyatiæ parihÃnadhammo bhavissati, ti evampi ko Ãnanda tathÃgatassa purisapuggalo cetasà ceto paricca vidito hoti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa purisindriya¤Ãïaæ cetasà veto paricca vidito hoti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa Ãyatiæ dhammasamÆppÃdo cetasà ceto paricca vidito hoti. (3) Idha panÃhaæ Ãnanda ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " imassa kho puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃpi dhammÃ" ti. Tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " natthi imassa puggalassa vÃlaggakoÂinittuddanamattopi sukko dhammo. SamannÃgatoyaæ puggalo ekantakÃÊakehÅ akusalehi dhammehi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissatÅ"ti. SeyyatÃpi Ãnanda bÅjÃni khaïa¬Ãni pÆtÅni vÃtÃtapahatÃni sukhette suparikammakatÃya bhÆmiyà nikkhittÃni, jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda, nayimÃni bÅjÃni vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjisantÅ'ti. Evamhabhante. [BJT Page 196] [\x 196/] Evameva kho ahaæ Ãnanda idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " imassa kho puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃpi dhammÃ"ti. Tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " natthi imassa puggalassa vÃlaggakoÂinittuddanamattopi sukko dhammo, samannÃgatoyaæ puggalo ekantakÃÊakehi akusalehi dhammehi, kÃyassa hedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissati"ti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa purisapuggalo cetasà ceto paricca vidito hoti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa purisinadriya¤Ãïaæ cetasa ceto paricca viditaæ hoti. Evamipi kho Ãnanda tathÃgatassa Ãyatiæ dhamma samÆppÃdo cetasà ceto paricca vidito hotÅ, ti. Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando bagavantaæ etadace: [PTS Page 407] [\q 407/] sakkÃnu kho bhante imesaæ tiïïaæ puggalÃnaæ aparepi tayo puggalà sappaÂibhÃgà pa¤¤Ãpetunti. Sakkà ÃnandÃti bhagavà avoca (4) IdhÃhaæ Ãnanda ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " imassa kho puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃpi dhammÃti. Tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " imassa kho puggalassa kusalà dhammà antarahità akusalà dhammà sammukhÅbhÆtÃ, atthi ca khvÃssa kusalamÆlaæ asamucchinnaæ, tampi sabbena sabbaæ samugghÃtaæ gacchati. Evamaya1 puggalo Ãyatiæ parihÃnadhammo bhavissatÅ, ti. SeyyÃthÃpi Ãnanda aÇgÃrÃni ÃdittÃni sampajjalitÃni sajotibhÆtÃni puthusilÃya nikkhittÃni, jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda, nayimÃni aÇgÃrÃni vuddhi virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjissantÅti. Evambhante. SeyyathÃpivà panÃnanda sÃyanhasamayaæ sÆriye ogacchante jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda Ãloko antaradhÃyissati andhakÃro pÃtubhavissati, ti. Evambhante. SeyyathÃpi và panÃnanda abhido a¬¬harattaæ1 bhattakÃlasamaye, jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda Ãloko antarahito andhakÃro pÃtubhÆtoti. Evambhante. Evameva kho ahaæ Ãnanda idhekaccaæ puggalaæ eva cetasà ceto paricca jÃnÃmi. : " Imassa ko puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃ, pi dhammÃti" tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " imassa kho puggalassa kusalà dhammà antarahitÃ, akusalà dhammà sammukhÅbhÆtÃ. Atthi ca khavÃssa kusalamÆlaæ asamucchinnaæ, tampi sabbena sabbaæ samugghÃtaæ gacchati. Evamayaæ puggalo Ãyatiæ parihÃnadhammo bhavissati"ti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa purisapuggalo cetasà ceto paricca vidito hoti. Evampi kho Ãnanda [PTS Page 408] [\q 408/] tathÃgatassa purisindriya¤Ãïaæ cetasà ceto paricca viditaæ hoti. Evamipi kho Ãnanda tathÃgatassa Ãyatiæ dhammasamuppÃdà cetasà ceto paricca vidito hoti. 1. Abhidose¬¬harattaæ sÅmu. [BJT Page. 198 [\x 198/] ] (5) Idha panÃhaæ Ãnanda ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " imassa kho puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà kusalÃpi dhammÃ"ti. Damenaæ aparena samayena evaæ vetasà ceto paricca pajÃnÃmi: "imassa kho puggalassa akusalà dhammà antarahità kusalà dhammà sammukhÅbhÆtÃ. Atthi ca khvÃssa akusalamÆlaæ asamucchinnaæ. Tampi sabbena sabbaæ samugghÃtaæ gacchati. Evamayaæ puggalo Ãyatiæ aparihÃna dhammo bhavissatÅ"ti. SeyyathÃpi Ãnanda aÇgÃrÃni ÃdittÃni sampajjalitÃni sajotibhÆtÃni sukkhe tiïapu¤je và nikkhittÃni, jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda imÃni aÇgÃrÃni vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjissantiti. Evambhante. SeyyathÃpi và panÃnanda rattiyà paccÆsasamayaæ sÆriye uggacchante jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda andhakÃro antaradhÃyissati Ãloko pÃtubhavissatÅ"ti. Evambhante. SeyyathÃpi và panÃnandaabhido majjhantike bhattakÃlasamaye, jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda andhakÃro antarahito Ãloko pÃtubhÆtoti. Evambhante. Evameva kho ahaæ Ãnanda idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi imassa kho puggalassa vijjÃmÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃpi dhammÃ"ti, tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: "imassa kho puggalassa akusalà dhammà antarahità kusalà dhammà sammukhÅbhÆtÃ, atthi ca khvÃssa akusalamÆlaæ asamucchinnaæ. Tampi sabbena sabbaæ samugghÃtaæ gacchati. Evamayaæ puggalo Ãyatiæ aparihÃna dhammo bhavissatÅti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa purisapuggalo cetasà ceto paricca vidito hoti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa purisindriya¤Ãïaæ cetasà ceto [PTS Page 409] [\q 409/] paricca viditaæ hoti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa Ãyatiæ dhammasamuppÃdo cetasà ceto paricca vidito hoti. (6) Idha panÃhaæ Ãnanda ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: "imassa kho puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃpi dhammÃ"ti tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " natti imassa puggalassa vÃlaggakoÂinittuddana mattÃpi akusalo dhammo. SamannÃgatoyaæ puggalo ekantasukkehi anavajjehi dhammehi diÂÂheva dhamme parinibbÃyissatÅ"ti. SeyyathÃpi Ãnanda aÇgÃrÃni sitÃni nibbutÃni sukkhe tiïapu¤jevà kaÂÂhapu¤je và nikkhittÃni, jÃneyyÃsi tvaæ Ãnanda nayimÃni aÇgÃrÃni vuddhiæ viruÊhiæ vepullaæ ÃpajjissantÅti. Evambhante. Evameva kho ahaæ Ãnanda idhekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: imassa kho puggalassa vijjamÃnà kusalÃpi dhammà akusalÃpi dhammÃ"ti. Tamenaæ aparena samayena evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: " natti imassa puggalassa vÃlaggakoÂinittuddanamattopi akusalo dhammo. SamannÃgatoyaæ puggalo ekantasukkehi anavajjehi dhammehi diÂÂheva dhamme parinibbÃyissati"ti. Empi kho Ãnanda tathÃgatassa purisapuggalo cetasà ceto paricca vidito hoti. [BJT Page 200] [\x 200/] Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa purindriya¤Ãïaæ cetasà ceto paricca viditaæ hoti. Evampi kho Ãnanda tathÃgatassa Ãyatiæ dhammasamuppÃdo cetasà ceto paricca vidito hoti. Tatra Ãnanda ye te purimà tayo puggalÃ, tesaæ tiïïaæ puggalÃnaæ eko aparihÃnadhammo, eko parihÃnadhammo, eko apÃyiko nerayiko. Tatra Ãnanda ye me pacchimà tayo puggalÃ, imesaæ tiïïaæ puggalÃnaæ eko parihÃnadhammo, eko aparihÃnadhammo, eko parinibbÃnadhammoti. [PTS Page 410] [\q 410/] 6. 2. 1. 9 (Nibbedhika suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 9. NibbedhikapariyÃyaæ vo bhikkhave dhammariyÃyaæ desissÃmi. Taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasi karotha. BhÃsissÃmiti. Evambhanteti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ bhagavà etadavoca: Katamo ca so bhikkhave nibbedhikapariyÃyo dhammapariyÃyo KÃmà bhikkhave veditabbÃ, kÃmÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, kÃmÃnaæ vemattatà veditabbÃ, kÃmÃnaæ vipÃko veditabbo, kÃmanirodho veditabbo, kÃmanirodhagÃminÅpaÂipadà veditabbÃ. Vedanà bhikkhave veditabbÃ, vedanÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, vedanÃnaæ vemattatà veditabbÃ, vedanÃnaæ vipÃko veditabbo, vedanÃnirodho veditabbo, vedanÃnirodhagÃminÅpaÂipadà veditabbÃ. Sa¤¤Ã bhikkhave veditabbÃ, sa¤¤Ãnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, sa¤¤Ãnaæ vemattatà veditabbÃ, sa¤¤Ãnaæ vipÃko veditabbo, sa¤¤Ãnirodho veditabbo, sa¤¤ÃnirodhagÃminÅpaÂipadà veditabbÃ. ùsavà bhikkhave veditabbÃ, ÃsavÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, ÃsavÃnaæ vemattatà veditabbÃ, ÃsavÃnaæ vipÃko veditabbo, Ãsavanirodho veditabbo, ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadà veditabbÃ. Kammaæ bhikkhave veditabbÃ, kammÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, kammÃnaæ vemattatà veditabbÃ, kammÃnaæ vipÃko veditabbo, kammanirodho veditabbo, kammanirodhagÃminÅpaÂipadà veditabbÃ. [BJT Page. 202 [\x 202/] ] Dukkhaæ bhikkhave veditabbÃ, dukkhassa nidÃnasambhavo veditabbo, dukkhassa Vemattatà veditabbÃ, dukkhassa vipÃko veditabbo, dukkhanirodho veditabbo, dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadà veditabbÃ. (1) "KÃmà bhikkhave veditabbÃ, kÃmÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, kÃmÃnaæ [PTS Page 411] [\q 411/] vemattatà veditabbÃ, kÃmÃnaæ vipÃko veditabbo, kÃmanirodho veditabbo, kÃmanirodhagÃmiïÅ paÂipadà veditabbÃti iti kho panetaæ vuttaæ. Ki¤cetaæ paÂicca vuttanti. Pa¤cime bhikkhave kÃmaguïÃ: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantÃmanÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajaniyÃ. Sotavi¤¤eyyà saddÃiÂÂhà kantÃmanÃpà piya saddà kÃmupasaæhità rajanÅyÃ. GhÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantÃmanÃpà piya kandhà kÃmÆpasaæhità rajaniyÃ. JivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarasà kÃmupasaæhità rajaniyÃ. KÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantÃmanÃpà piyarÆpà kÃmupasaæhità rajaniyÃ. Apica kho bhikkhave nete kÃmÃ, kÃmaguïà nÃmete ariyassa vinaye vuccanti. 66. SaÇkapparÃgo purisassa kÃmo Nete kÃmà yÃni citrÃni loke, SaÇkapparÃgo purisassa kÃmo TiÂÂhanti citrÃni tatheva loke, Athettha dhÅrà vinayanti chandanti. Katamo ca bhikkhave kÃmÃnaæ nidÃnasambhavo: phasso bhikkhave kÃmÃnaæ nidÃna sambhavo. Katamà ca bhikkhave kÃmÃnaæ vemattatÃ: a¤¤o bhikkhave kÃmo rÆpesu, a¤¤o kÃmo saddesu, a¤¤o kÃmo gandhesu, a¤¤o kÃmo rasesu, a¤¤o kÃmo phoÂÂhabbesu. Ayaæ vuccati bhikkhave kÃmÃnaæ vemattatÃ. Katamo ca bhikkhave kÃmÃnaæ vipÃko: yaæ kho bhikkhave kÃmayamÃno tajjaæ tajjaæ attabhÃvaæ abhinibbatteti pu¤¤abhÃgiyaæ và apu¤¤abhÃgiyaæ vÃ, ayaæ vuccati bhikkhave kÃmÃnaæ vipÃko. Katamo ca bhikkhave kÃmanirodho: phassanirodho bhikkhave kÃmanirodho. Ayameva ariyo ÃÂÂhaÇgiko: maggo kÃmanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà [PTS Page 412] [\q /] sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Yato ca kho bhikkhave ariyasÃvako evaæ kÃme pajÃnÃti, evaæ kÃmÃnaæ nidÃna sambhavaæ pajÃnÃti, evaæ kÃmÃnaæ vemattataæ pajÃnÃti, evaæ kÃmÃnaæ vipÃka pajÃnÃti, evaæ kÃmÃnaæ nirodhaæ1 pÃjÃnÃti, evaæ kÃmÃnaæ nirodhagÃminiæ2 paÂipada pajÃnÃti, so imaæ nibbedhikaæ brahmacariyaæ pajÃnÃti kÃmanirodhaæ. "Kamà bhikkhave vedittabbÃ, kÃmÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, kÃmÃnaæ vemattatà veditabbÃ, kÃmÃnaæ vipÃko veditabbo, kÃma nirodho veditabbo, kÃmanirodhagÃminÅ paÂipadà veditabbÃti iti yattaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. 1. NÃma nirodhaæ machasaæ 2. KÃma nirodha gÃminÅæ machasaæ, kÃmÃnaæ nirodhagÃmiïi sÅmu. [BJT Page 204] [\x 204/] (2) " Vedanà bhikkhave veditabbÃ, vedanÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, vedanÃnaæ vemattatà veditabbÃ, vedanÃnaæ vipÃko viditebbo, vedanÃnirodho veditabbo, vedanÃnirodhagÃminÅ paÂipadà veditabbÃ, "ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ. Tisso imà bhikkhave vedanÃ, sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanÃ, Katamo ca bhikkhave vedanÃnaæ nidÃnasambhavo: phasso bhikkhave vedanÃnaæ nidÃnasambhavo. Katamà ca bhikkhave vedanÃnaæ vemattatÃ: atthi bhikkhave sÃmisà sukhà vedanÃ, atthi nirÃmisà sukhà vedanÃ, atthi sÃmisà dukkhà vedanà atthi nirÃmisà dukkhà vedanÃ, atthi sÃmisà adukkhamasukhà vedanÃ, atthi nirÃmisà adukkhamasukhà vedanÃ, ayaæ vuccati bhikkhave vedanÃnaæ vemattatÃ. Katamo ca bhikkhave vedanÃnaæ vipÃko: yaæ bhikkhave vediyamÃno tajjaæ tajjaæ attabhÃvaæ abhinibbatteti pu¤¤abhÃgiyaæ và apu¤¤abhÃgiyaæ vÃ, ayaæ vuccati bhikkhave vedanÃnaæ vipÃko. Katamo ca bhikkhave vedanÃnirodho. Phassanirodho bhikkhave vedanÃnirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo vedanà nirodhagÃminÅ paÂipadÃ. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi Yato ca kho bhikkhave ariyasÃvako evaæ vedanaæ pajÃnÃti, evaæ vedanà nidÃnasambhavaæ pajÃnÃti, evaæ [PTS Page 413] [\q 413/] vedanÃnaæ vemattataæ pajÃnÃtiæ, evaæ vedanÃnaæ vipÃkaæ pajÃnÃti, evaæ vedanÃnaæ nirodhaæ1 pÃjÃnÃti, evaæ vedanÃnirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so imaæ nibbedhikaæ brahmacariyaæ pajÃnÃti vedanÃnirodhaæ. "Vedanà bhikkhave veditabbà vedanÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, vedanÃnaæ vemattatà veditabbÃ, vedanÃnaæ vipÃko veditabbo vedanÃnirodho veditabbo, vedanÃnirodhagÃmiïÅ paÂipadà veditabbÃti iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicci vuttaæ. (3) "Sa¤¤Ã bhikkhave veditabbÃsa¤¤Ãnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, sa¤¤Ãnaæ vemattatà veditabbÃ, sa¤¤Ãnaæ vipÃko veditabbo, sa¤¤Ãnirodho veditabbo, sa¤¤ÃnirodhagÃminÅ paÂipadà veditabbÃ"ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: Chayimà bhikkhave sa¤¤Ã: rÆpasa¤¤Ã saddasa¤¤Ã gandhasa¤¤Ã rasasa¤¤Ã phoÂÂhabbasa¤¤Ã dhammÃsa¤¤Ã. Katamo ca bhikkhave sa¤¤Ãnaæ nidÃnasambhavo, phasso bhikkhave sa¤¤Ãnaæ nidÃnasambhavo. Katamà ca bhikkhave sa¤¤Ãnaæ vemattatÃ: a¤¤Ã bhikkhave sa¤¤Ã rÆpesu, a¤¤Ã sa¤¤Ã saddesu, a¤¤Ã sa¤¤Ã gandhesu, a¤¤Ã sa¤¤Ã rasesu, a¤¤Ã sa¤¤Ã phoÂÂhabbesu, a¤¤Ã sa¤¤Ã dhammesu. Ayaæ vuccati bhikkhave sa¤¤Ãnaæ vemattatÃ. 1 VedanÃnirodhaæ machasaæ [BJT Page. 206 [\x 206/] ] Katamo ca bhikkhave sa¤¤Ãnaæ vipÃko: vohÃra cepakkÃhaæ bhikkhave sa¤¤aæ vadÃmi. Yathà yathà naæ sa¤jÃnÃti, tathà tathà voharati evaæ sa¤¤i ahosinti. Ayaæ vuccati bhikkhave sa¤¤Ãnaæ vipÃko. Katamo ca bhikkhave sa¤¤Ãnirodho: phassanirodho bhikkhave sa¤¤Ãnirodho. Ayameva riyo aÂÂhaÇgiko maggo sa¤¤ÃnirodhagÃminÅ paÂipadà seyyathÅdaæ: sammà diÂÂhi sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Yato ca ko bhikkhave ariyasÃvako evaæ sa¤¤aæ pajÃkÃti, evaæ sa¤¤Ãnaæ nidÃnasambhavaæ pajÃnÃti, evaæ sa¤¤Ãnaæ [PTS Page 414] [\q 414/] vemattataæ pajÃnÃti, evaæ sa¤a¤onaæ vipÃkaæ pajÃnÃti, evaæ sa¤¤ÃnÅrodhaæ pajÃnÃti, evaæ sa¤¤ÃnirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so imaæ nibbodhikaæ brahmacariyaæ pajÃnÃti sa¤¤Ãnirodhaæ. "Sa¤¤Ã bhikkhave veditabbÃ, sa¤¤Ãnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, sa¤¤Ãnaæ vemattatà veditabbÃ, sa¤¤Ãnaæ vipÃko veditabbo, sa¤¤Ãnirodho veditabbo, sa¤¤ÃnirodhagÃminÅ paÂipadà veditabbÃ"ti. Iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. (4) " ùsavà bhikkhave veditabbà ÃsavÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, ÃsavÃnaæ vemattatà veditabbÃ, ÃsavÃnaæ vipÃko veditabbo, Ãsavanirodho veditabbo, ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà veditabbÃ"ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: Tayo me bhikkhave ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo avijjÃsavo. Katamo ca bhikkhave ÃsavÃnaæ nidÃnasambhavo: avijjà bhikkhave ÃsavÃnaæ nidÃnasambhavo. Katamà ca bhikkhave ÃsavÃnaæ vemattatÃ: atthi bhikkhave Ãsavà nirayagÃminiyÃ, atthi bhikkhave Ãsavà tiracchÃnayonigÃminiyÃ, atthi bhikkhave1 Ãsavà pettivisayagÃminiyÃ, atthi bhikkhave1 Ãsavà manussalokagÃminiyÃ, atthi bhikkhave1 Ãsavà devalokagÃminiyÃ, ayaæ vuccati bhikkhave ÃsavÃnaæ vemattatÃ. Katamo ca bhikkhave ÃsavÃnaæ vipÃko: yaæ kho bhikkhave avijjÃgato tajjaæ tajjaæ attabhÃvaæ abhinibbatteti pu¤¤abhÃgiyaæ và apu¤¤abhÃgiyaæ vÃ, ayaæ vuccati bhikkhave ÃsavÃnaæ vipÃko. Katamo ca bhikkhave Ãsavanirodho. AvijjÃnirodho bhikkhave Ãsavanirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo ÃsavanirodhagÃmini paÂipadÃ. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi Yato ca kho bhikkhave ariyasÃvako evaæ Ãsave pajÃnÃti, evaæ ÃsavanidÃnasambhavaæ2 pajÃnÃti, evaæ ÃsavÃnaæ vemattataæ pajÃnÃti, (evaæ evaæ ÃsavÃnaæ vemattataæ pajÃnÃti,) evaæ ÃsavÃnaæ vipÃkaæ pajÃnÃti, evaæ Ãsavanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ ÃsavanirodhagÃminiæ3 paÂipadaæ pajÃnÃti, so imaæ nibbedhikaæ brahmacariyaæ pajÃnÃti Ãsavanirodhaæ. [PTS Page 415] [\q 415/] "ùsavà bhikkhave veditabbà ÃsavÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, ÃsavÃnaæ vemattatà veditabbÃ, ÃsavÃnaæ vipÃko veditabbo Ãsavanirodho veditabbo, ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà veditabbÃti iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. 1. Bhikkhave marammapotthake natthi 2. ùsavÃnaæ nidÃnasambhavaæ machasaæ 3. ùsavÃnaæ nirodhagÃminiæ machasaæ. [BJT Page. 208 [\x 208/] ] (5) " Kammaæ bhikkhave veditabbaæ kammÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, kammÃnaæ vemattatà vedibbÃ, kammÃnaæ vipÃko veditabbo, kammanirodho veditabbo, kammanirodhagÃminÅ paÂipadà veditabbÃ"ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ: CetanÃhaæ bhikkhave kammaæ vadÃmi, cetayitvà kammaæ karoti kÃyena vÃcÃya manasÃ, Katamo ca bhikkhave kammÃnaæ nidÃnasambhavo: phasso bhikkhave kammÃnaæ nidÃnambhavo. Katamà ca bhikkhave kammÃnaæ vemattatÃ: atthi bhikkhave kammaæ nirayavedanÅyaæ, atthi kammaæ tiracchÃnayonivedanÅyÃ, atthi kammaæ pettivisayavedanÅyaæ, atthi kammaæ manussalokavedanÅyaæ, atthi kammaæ devalokavedanÅyaæ. Ayaæ vuccati bhikkhave kammÃnaæ vemattatÃ. Katamo ca bhikkhave kammÃnaæ vipÃko: tividhÃhaæ bhikkhave kammÃnaæ vipÃkaæ vadÃmi: diÂÂhevà dhamme, upajje vÃ, apare và pariyÃye. Ayaæ vuccati bhikkhave kammÃnaæ vipÃko. Katamo ca bhikkhave kammanirodho: phassanirodho bhikkhave kammanirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo kammanirodhagÃmini paÂipadÃ. SeyyathÅ*daæ: sammÃdiÂÂhi sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅ sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Yato ca kho bhikkhave ariyasÃvako evaæ kammaæ pajÃnÃti, evaæ kammÃna nidÃnasambhavaæ pajÃnÃti, evaæ kammÃnaæ vemattataæ pajÃnÃti, evaæ kammÃnaæ vipÃkaæ pajÃnÃti, evaæ kammanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ kammanirodhagÃmini paÂipadaæ pajÃnÃti. So imaæ nibbodhikaæ brahmacariyaæ pajÃnÃti kammanirodhaæ. "Kammaæ bhikkhave veditabbaæ [PTS Page416] [\q 416/] kammÃnaæ nidÃnasambhavo veditabbo, kammÃnaæ vemattatà vedibbÃvvv, kamvvvramÃnaæ vipÃko veditabbo, kammanirodho veditabbo, kammanirodhagÃminÅ paÂipadà veditabbÃ"ti iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. (6) " Dukkhaæ bhikkhave veditabbaæ, dukvvvssa nidÃnasambhavo veditabbo, dukkhassa vemattatà veditabbÃ, dukkhassa vipÃko veditabbo, dukkhassa nirodho1 veditabbo, dukkhassa nirodhagÃminÅ2 paÂipadà veditabbÃ"ti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ JÃtipi dukkhà jarÃpi dukkhà vyÃdhipi dukkho maraïampi dukkhaæ soka paridevadukkhadomanassupayÃsÃpi dukkhà yampicchaæ na labhati tampi dukkhaæ, saÇkhittena pa¤cupÃdÃnakkhandhà dukkhÃ. Katamo ca bhikkhave dukkhassa nidÃnasambhamo: taïhà bhikkhave dukkhassa nidÃnasambhavo: Katamà va bhikkhave dukkhassa vemattatÃ: atthi bhikkhave dukkhaæ adhimattaæ, atthi parittaæ, atthi dandhavirÃhÅ3 atthi khippavirÃgÅ. Ayaæ vuccati bhikkhave dukkhassa vemattatÃ. 1. Dukkhanirodho machasaæ 2. DukkhanirodhagÃmini machasaæ 3. DandhavirÃgaæ katthaci. 4. Khippaviragaæ katthaci. [BJT Page. 210 [\x 210/] ] Katamo ca bhikkhave dukkhassa vipÃko: idha bhikkhave ekacco yena dukkhena ahibhÆto pariyÃdinnacitto socati, kilamati, paridecati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæÃpajjati. Yena và pana dukkhena abhibhÆto pariyÃdinna citto bahiddhà pariyeÂÂhiæ Ãjjati " ko ekapadaæ dipadaæ pajÃnÃti imassa dukkhassa nirodhÃyÃ"ti. Sammohavepakkaæ vÃhaæ bhikve dukkhaæ vadÃmi pariyeÂÂhivepakkaæ vÃ. Katamo ca bhikkhave dukkhanirodho: taïhÃnirodho bhikkhave dukkhanirodho. Ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammà ÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Yato ca kho bhikkhave ariyasÃvako evaæ dukkhaæ pajÃnÃti, [PTS Page 417] [\q 417/] evaæ dukkhassa nidÃna Sambhavaæ pajÃnÃti, evaæ dukkhassa vemattataæ pajÃnÃti, evaæ dukkhassa vipÃkaæ pajÃnÃti, evaæ dukkhanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ dukkhanirodhagÃminiæ paÂipadaæ pajÃnÃti, so imaæ nibbedhikaæ brahmacariyaæ pajÃnÃti dukkhanirodhaæ. "Dukkhaæ bhikkhave veditabbaæ, dukkhassa nidÃnasambhavo veditabbo, dukkhassa vemattatà veditabbÃ, dukkhassa vipÃko veditabbo, dukkhanirodho veditabbo, dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà veditabbÃti" iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. Ayaæ so kho bhikkhave nibbedhikapariyÃyo dhammapariyÃyoti. 6. 2. 1. 10. (SÅhanÃda suttaæ) (SÃvatti nidÃnaæ) 10. ChayimÃni bhikkhave tathÃgatassa tathÃgatabalÃni yehi balehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂipÃnÃti, parisÃsu sihanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavanteti. KatamÃni cha: (1) Idha bhikkhave tathÃgato ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi bhikkhave tathÃgato ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi bhikkhave tathÃgatassa tathÃgatabalaæ he ti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, pariyÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. (2) Puna ca paraæ bhikkhave tathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃna1 ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi bhikkhave tathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idimpi bhikkhave tathÃgatassa tathÃgatabala hoti, yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakvvvtaæ pavatteti. [BJT Page 212] [\x 212/] (3) Puna ca paraæ bhikkhave tathÃgato [PTS Page 418] [\q 418/] jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattinaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yampi bhikkhave tathÃgato jhÃnavimokkhasamÃdhiyamÃpattinaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃna yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idampi bhikkhave tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. (4) Puna ca paraæ bhikkhave tathÃgato anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ, dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo vatassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo, vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsami jÃtiyo pa¤¤Ãsamipi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe. AmutrÃsiæ evannÃmo, evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato vuto amutra upapÃdiæ, 1 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïaïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato vuto idhÆpapannoti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Yampi bhikkhave tathÃgato anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ, dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo vatassopi jÃtiyo Pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo, vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsami jÃtiyo pa¤¤Ãsamipi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe. AmutrÃsiæ EvannÃmo, evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato vuto amutra upapÃdiæ, 1 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïaïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato vuto idhÆpapannoti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Yampi bhikkhave tathÃgato anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, yyethidaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbe nivÃsaæ anussarati, idampi bhikkhave tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsahaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. (5) Puna ca paraæ bhikkhave tathÃgato dibbena cakkhÆnà visuddhena atikkantamÃnusakena satate passati cavamÃne, uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti. Yampi bhikkhave tathÃgato dibbena cakkhÆnà visuddhena atikkantamÃnusakena satate passati cavamÃne, uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, idampi bhikkhave tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. (6) Pu¬a ca paraæ bhikkhave tathÃgato ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ vetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme yaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati yampi bhikkhave tathÃgato ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ vetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme yaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Idampi bhikkhave tathÃgatassa tathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sihanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. [PTS Page 419] [\q 419/] ImÃni kho bhikkhave cha tathÃgatassa tathÃgatabalÃni, yehi balehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Tatra ce bhikkhave pare tathÃgataæ ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti, yathà yathà bhikkhave tathÃgatassa ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ viditaæ, tathà tathà tesaæ tathÃgato ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena pa¤haæ puÂÂho byÃkaroti. [BJT Page 214] [\x 214/] Tatra ce bhikkhave pare tathÃgataæ atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti, yathà yathà bhikkhave tathÃgatassa atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ viditaæ, tathà tathà tesaæ tathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena pa¤haæ puÂÂho byÃkaroti. Tatra ce bhikkhave pare tathÃgataæ jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattinaæ saÇkilesà vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti, yathà yathà bhikkhave tathÃgatassa jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ viditaæ, tathà tathà tesaæ tathÃgato jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena pa¤haæ puÂÂho byÃkaroti. Tatra ce bhikkhave pare tathÃgataæ pubbenivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti, yathà yathà bhikkhave tathÃgatassa pubbenivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena viditaæ, tathà tathà [PTS Page 420] [\q 420/] tesaæ tathÃgato pubbenivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena pa¤haæ puÂÂho vyÃkaroti. Tatra ce bhikkhave pare tathÃgataæ sattÃnaæ cutupapÃtaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti, yathà yathà bhikkhave tathÃgatassa sattÃnaæ cÆtupapapÃtaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ viditaæ, tathà tathà tesaæ tathÃgato sattÃnaæ cutupapÃtaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena pa¤haæ puÂÂho byÃkaroti. Tatra ce bhikkhave pare tathÃgataæ ÃsavÃnaæ khayà yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena upasaÇkamitvà pa¤haæ pucchanti, yathà yathà bhikkhave tathÃgatassa ÃsavÃnaæ khayà yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ viditaæ, tathà tathà tesaæ tathÃgato ÃsavÃnaæ khayaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïena pa¤haæ puÂÂo byÃkaroti. Tatra bhikkhave yamidaæ ÂhÃna¤ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ, tampi samÃhitassa vadÃmi, no asamÃhitassa. [BJT Page. 216 [\x 216/] ] Yampidaæ atitÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃnaso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ, tampi samÃhitassa vadÃmi. No asamÃhitassa. Yampidaæ jhÃnavimokkhasamÃdhisamÃpattÅnaæ saÇkilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ, tampi samÃhitassa vadÃmi. No asamÃhitassa, Yampidaæ pubbenivÃsÃnussatiæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ, tampi samÃhitassa vadÃmi. No asamÃhitassa, tassa. Yampidaæ sattÃnaæ cutupapÃtaæ yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ, tampi samÃhitassa vadÃmi. No asamÃhitassa, tassa. . 3 Yampidaæ ÃsavÃnaæ khayà yathÃbhÆtaæ ¤Ãïaæ, tampi samÃhitassa vadÃmi. No asamÃhi tassa. Iti kho bhikkhave samÃdhi maggo, asamÃdhi kummaggoti. MahÃvaggo paÂhamo.[PTS Page 421 [\q 421/] *] TassuddÃnaæ: Soïo majjuïaæ chaÊÃbhijÃtiyo Ãsavà dÃrukammahatthimajjhaæ Passa cittaparÃyanaæ udakaæ nibbedhikasÅhanÃdena vaggoti sÅmu. Soïo phagguïobhijÃti Ãsavà dÃruhatthi ca Majajhe ¤Ãïaæ nibbedhikaæ sÅhanÃdoti te dasÃti machasaæ * MahÃvaggo chaÂÂho pÃÊiyaæ¤ca, aÂÂhakathÃya¤ca, machasaæ potthake ca dissate. [BJT Page 218] [\x 218/] 2. AnÃgÃmi vaggo 6. 2. 2. 1 (AnÃgÃmiphala suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Katame cha: Assaddhiyaæ, ahirikaæ, anottappaæ, kosajjaæ, muÂÂhasaccaæ, 1dappa¤¤ataæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtuæ. Katame cha: Assaddhiyaæ, ahirikaæ, anottappaæ, kosajjaæ, muÂÂhasaccaæ, duppa¤¤ataæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo anÃgÃmiphalaæ sacchikÃtunti. 6. 2. 2. 2. (Arahattaphala suttaæ) (SÃvatthinadÃnaæ) 12. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo arahattaæ sacchikÃtuæ, katame cha: Thinaæ, 2 middhaæ, uddhaccaæ, kukkuccaæ, assaddhiyaæ, pamÃdaæ. Ime kho cha dhamme appahÃya abhabbo arahattaæ sacchikÃtuæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo arahattaæ sacchikÃtuæ. Katame cha: Thinaæ2 middhaæ, uddhaccaæ, kukkuccaæ, assaddhiyaæ, pamÃdaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo arahattaæ sacchikÃtunti. [PTS Page 422] [\q 422/] 6. 2. 2. 3 (Mitta suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 13. So vata bhikkhave bhikkhÆ pÃpamitto pÃpasahÃyo pÃpasampavaÇko, pÃpamitte sevamÃno bhajamÃno payirupÃsamÃno, tesa¤ca diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃno, ÃbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ paripÆressatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. ùbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ aparipÆretvà sekhaæ dhammà paripÆressatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sekhaæ dhammaæ aparipÆretvà sÅlÃni paripÆressatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SÅlÃni aparipÆretvà kÃmarÃgaæ và rÆparÃgaæ và arÆparÃgaæ và pajahissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 1. MuÂÂhassacchaæ machasaæ, 2 thinaæ machasaæ [BJT Page 220] [\x 220/] So vata bhikkhave bhikkhÆ kalyÃïamitto kalyÃïasahÃyo kalyÃïasampavaÇko, kalyÃïamitte sevamano bhajamÃno payirupÃsamÃno, tesa¤ca diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjamÃno, ÃbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ paripÆressatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. ùbhisamÃcÃrikaæ dhammaæ paripÆretvà sekhaæ dhammaæ paripÆressatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Sekhaæ dhammaæ paripÆretvà sÅlÃni paripÆressatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. SÅlÃni paripÆretvà kÃmarÃgaæ và rÆparÃgaæ và arÆparÃgaæ và pajahissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. * 6. 2. 2. 4. (SaÇgaïikÃrÃma suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 14. So vata bhikkhave bhikkhÆ saÇgaïikÃrÃmo saÇgaïikÃrato1 saÇgaïikÃrÃmataæ anuyutto, gaïÃrÃmo gaïarato gaïÃrÃmataæ anuyutto eko paviveke abhiramissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Eko paviveke anabhiramanto [PTS Page 423] [\q 423/] cittassa nimittaæ gaïahissatÅti2 netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Cittassa nimittaæ agaïhanto sammÃdiÂÂhiæ paripÆressatiti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SammÃdiÂÂiæ aparipÆretvà sammÃsamÃdhiæ paripÆressatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SammÃsamÃdhiæ aparipÆretvà sa¤¤ojanÃni3 pajahissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sa¤¤ojanÃni appahÃya nibbÃnaæ sacchikarissatiti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vata bhikkhave bhikkhÆ na saÇgaïikÃrÃmo na saÇgaïikÃrato na saÇgaïikÃrÃmataæ anuyutto, na gaïÃrÃmo na gaïarato na gaïÃrÃmataæ anuyutto, eko paviveke ahiramissatÅti. hÃnametaæ vijjati. Eko paviveke abhiramanto cittassa nimittaæ gaïahissatÅti2 ÂhÃnametaæ vijjati. Cittassa nimittaæ gaïhanto sammÃdiÂÂhiæ paripÆressatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. SammÃdiÂÂhiæ paripÆretvà sammÃsamÃdhiæ paripÆressatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. SammÃsamÃdhiæ paripÆretvà sa¤¤ojanÃni3 pajahissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Sa¤¤ojanÃni pahÃya nibbÃnaæ sacchikarissatÅti ÂhÃnametaæ vijjatÅ, ti. 6. 2. 2. 5 (Devatà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 15. Atha kho a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ jetavanaæ obhÃsetvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhità kho sà devatà bhagavantaæ etadavoca: *Imasmiæ sutte "ÂhÃnametaæ navijjati" "ÂhÃnametaæ vijjati" vasena cattÃri cattÃri kÃraïÃni dissanti. 1. SaÇgaïikarato machasaæ, 2. Gahessatiti machasaæ, 3. SaæyojanÃnimachasaæ [BJT Page. 222 [\x 222/] ] Chayime bhante dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti. Katame cha. SatthugÃravatÃ, dhammagÃravatÃ, saÇghagÃravatÃ, sikkhÃgÃravatÃ, sovacassatÃ, kalyÃïamittatÃ. Ime kho bhante cha dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattantiti. Idamavoca sà devatÃ. Samanu¤¤o satthà ahosi. Atha kho sà devatà samanu¤¤o me satthÃ, ti bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi. [PTS Page 424] [\q 424/] Atha bhagavà tassà rattiyà accayena bhikkhÆ Ãmantesi: imaæ bhikkhave rattiæ a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ jetavanaæ obhÃsetvà yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhità kho bhikkhave sà devatà maæ etadavoca: Chayime bhante dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattantÅ. Katame cha: SatthugÃravatÃ, dhammagÃravatÃ, saÇghagÃravatÃ, sikkhÃgÃravatÃ, sovacassatÃ, kalyÃïamittatÃ. Ime kho bhante cha dhammà bhikkhuno aparihÃnÃya saævattanti, ti. Idamavoca bhikkhave sà devatÃ. Idaæ vatvà maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyÅti. Evaæ vutte Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: "Imassa kho ahaæ bhante bhagavatà saÇkhittena bhÃsitassa evaæ vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃmi: idha bhante bhikkhÆ attanà ca satthugÃravo hoti satthugÃravatÃya ca vaïïavÃdi, ye ca¤¤e bhikkhÆ na satthugÃravà te ca satthugÃravatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ satthugÃravà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati1 bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Attanà ca dhammagÃravo hoti dhammagÃravatÃya ca vaïïavÃdÅ, ye ca¤¤e bhikkhÆ na dhammagÃravà te ca dhammagÃravatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ dhammagÃravà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Attanà ca saÇghagÃravo hoti saÇghagÃravatÃya ca vaïïavÃdÅ, ye ca¤¤e bhikkhÆ na saÇghagÃravà te ca saÇghagÃravatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ saÇghagÃravà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆtaæ taccha kÃlena. Attanà ca sikkhÃgÃravo hoti sikkhÃgÃravatÃya ca vaïïavÃdÅ, ye ca¤¤e bhikkhÆ na sikkhÃgÃravà te ca sikkhÃgÃravatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ sikkhÃgÃravà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Attanà ca suvaco hoti sovacassÃtÃya ca vaïïavÃdÅ, ye ca¤¤e bhikkhÆ na suvacà te ca sovacassatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ suvacà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆtaæ taccha kÃlena. Attanà ca kalyÃïamitto hoti kalyÃïamittatÃya ca vaïïavÃdi, ye ca¤¤e bhikkhÆ na kalyÃïamittà te ca kalyÃïamittatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ kalyÃïamittà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati1 bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Imassa kho ahaæ bhante bhagavatà saÇkhitte bhÃsitassa evaæ vitthÃrena attha ÃjÃnÃmi"ti. 1 BhaïÃti machasaæ [BJT Page. 224 [\x 224/] ] SÃdhu sÃdhu sÃriputta, sÃdhu kho tvaæ sÃriputta imassa mayà saÇkhittena bhÃsitassa evaæ vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃsi. Idha sÃriputta bhikkhu attanà ca satthugÃravo [PTS Page 425] [\q 425/] hoti, satthugÃravatÃya ca vaïïavÃdi, ye ca¤¤e bhikkhÆ na satthugÃravÃ, te ca satthugÃravatÃya samÃdapeti. Ye ca¤¤e bhikkhÆ satthugÃravÃ, tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Attanà ca dhammagÃravo hoti dhammagÃravatÃya ca vaïïavÃdÅ, ye ca¤¤e bhikkhÆ na dhammagÃravà te ca dhammagÃravatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ dhammagÃravà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆta tacchaæ kÃlena. Attanà ca saÇghagÃravo hoti saÇghagÃravatÃya ca vaïïavÃdÅ, ye ca¤¤e bhikkhÆ na saÇghagÃravà te ca saÇghagÃravatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ saÇghagÃravà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆtaæ taccha kÃlena. Attanà ca sikkhÃgÃravo hoti sikkhÃgÃravatÃya ca vaïïavÃdÅ, ye ca¤¤e bhikkhÆ na sikkhÃgÃravà te ca sikkhÃgÃravatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ sikkhÃgÃravà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Attanà ca suvaco hoti sovacassatÃya ca vaïïavÃdÅ, ye ca¤¤e bhikkhÆ na suvacà te ca sovacassatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ suvacà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆtaæ taccha kÃlena. Attanà ca kalyÃïamitto hoti kalyÃïamittatÃya ca vaïïavÃdÅ, ye ca¤¤e bhikkhÆ na kalyÃïamittÃ, te ca kalyÃïamittatÃya samÃdapeti, ye ca¤¤e bhikkhÆ kalyÃïamittà tesa¤ca vaïïaæ bhÃsati bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Imassa kho sÃriputta mayà saÇkhittena bhÃsitassa evaæ vitthÃrena attho daÂÂhabboti. 6. 2. 2. 6. (SamÃdhisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 16. So vata bhikkhave bhikkhu na santena samÃdhinà na païÅtena na paÂippassaddhiladdhena na ekodÅbhÃvÃdhigatena Anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhavissati: ekopi hutvà bahudhà bhavissati, bahudhÃpi hutvà eko bhavissati ÃvibhÃvaæ, tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃnova gacchissati seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃpi ummujjanimmujjaæ karissati seyyathÃpi udake, udakepi abhijjamÃne gacchissati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃsepi pallaÇkena kamissati seyyathÃpi pakkhÅ sakuïo, imepi candimasuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimasissati parimajjissati yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vattessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. DibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusakÃya ubho sadde suïissati, dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike cÃti, netaæ ÂhÃnaæ vijjati. ParasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnissati: sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnissati vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnissati, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnissati. VÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnissati. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnissati. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnissati. SaÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnissati. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnissati. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnissati. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnissati sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnissati anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnissati samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnissati asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnissati. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnissati. Avimuttaæ3 và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarissati4 seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo, vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe. AmutrÃsiæ evannÃmo, evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ1 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapannoti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ [PTS Page 426] [\q 426/] anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarissatÅti. Netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passissati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti. 1. Vattissatiti simu. 2 Vimuttaævà cittaæmachasaæ 3. Vimuttaæ machasaæ 4. Anussarati sÅmu. [BJT Page 226] [\x 226/] So vata bhikkhave bhikkhu santena samÃdhinà païÅtena paÂippassaddhiladdhena ekodibhÃvÃdhigatena Anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhavissati, ekopi hutvà bahudhà bhavissati, bahudhÃpi hutvà eko bhavissati, ÃvibhÃvaæ tirobhÃvaæ, tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gacchissati, seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃpi ummujjanimmujjaæ karissati seyyathÃpi udake, udakepi abhijjamÃne gacchissati seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃsepi pallaÇkena kamissati seyyathÃpi pakkhÅsakuïo , imepi candimasuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimasissati parimajjissati, yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vattessatÅti1 ÂhÃna metaæ vijjati DibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusakÃya ubho sadde suïissati dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike cÃti ÂhÃnametaæ vijjati. ParasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnissati sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajanissati, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnissati. Sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnissati. VÅtadosaæ và cittaæ cittanti pajÃnissati. Samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnissati. VÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnissati. SaÇkhittaæ vÃcittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnissati. Vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnissati. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnissati. Amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnissati. Sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnissati. Anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnissati. SamÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnissati. AsamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnissati. Vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnissati, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarissati seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe. AmutrÃsiæ evannÃmo, evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ, 1 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato vuto idhÆpapannoti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. Dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passissati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate. YathÃkammÆpage satte pajÃnistÅti ÂhÃnametaæ vijjati ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto vimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti ÂhÃnametaæ vijjatÅti. 6. 2. 2. 7 (Sakkhibhabba suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 17. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo, tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÅtuæ sati sati Ãyatane. Katamehi chahi: [PTS Page 427] [\q 427/] Idha bhikkhave bhikkhu " ime hÃnabhÃgiyà dhammÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, ime ÂhitibhÃgiyà dhammÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, ime visesabhÃgiyà dhammÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti, ime nibbedhabhÃgiyà dhammÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti" asakkaccakÃrÅ ca hoti asappÃyakÃrÅ ca. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo tatra tatreva sakkhÅbhabbataæ pÃpuïÅtuæ sati sati Ãyatane. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÅtuæ sati sati Ãyatane. Katamehi chahi: Idha bhikkhave bhikkhu ime hÃnabhÃgiyà dhammÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ime ÂhitibhÃgiyà dhammÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ime visesabhÃgiyà dhammÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ime nibbedhabhÃgiyà dhammÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti", sakkaccakÃrÅ ca hoti sappÃyakÃrÅ ca. Imehi kho bhikkhave chabhi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ bhabbo tatra tatreva sakkhibhabbataæ pÃpuïÅtuæ sati sati Ãyataneti. 1. VattissatÅti sÅmu. 2. Vimuttaæ machasaæ [BJT Page 228] [\x 228/] 6. 2. 2. 8. (Bala suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 18. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhÆ abhabbo samÃdhismiæ balataæ pÃpÆïÅtuæ. Katamehi chahi: Idha bhikkhave bhikkhÆ na samÃdhissa samÃpattikusalo hoti, na samÃdhissa Âhitikusalo hoti, na samÃdhissa vuÂÂhÃnakusalo hoti, asakkaccakÃrÅ ca hoti, asÃtaccakÃrÅ ca. AsappÃyakÃrÅ ca. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo samÃdhismi. Balataæ pÃpuïÅtuæ. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo samÃdhismiæ balataæ pÃpuïÅtuæ, katamehi chahi: [PTS Page 428] [\q 428/] Idha bhikkhave bhikkhÆ samÃdhissa samÃpattikusalo hoti, samÃdhissa Âhitikusalo hoti, samÃdhissa vuÂÂhÃnakusalo hoti, sakkaccakÃrÅ ca hoti, sÃtaccakÃrÅ ca, sappÃyakÃrÅ ca. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ bhabbo samÃdhismiæ balataæ pÃpuïÅtunti. 6. 2. 2. 9. (PaÂhamajjhÃna suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 19. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ, katame cha: KÃmacchanda, vyÃpÃdaæ, thÅnamiddhaæ, uddhaccakukkuccaæ, vicikicchaæ, kÃmesu kho panassa ÃdÅnavo na yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂho hoti, ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame cha: KÃmacchandaæ, vyÃpÃdaæ, thÅnamiddhaæ, uddhaccakukkuccaæ, vicikicchaæ, kÃmesu kho panassa Ãdinavo yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂho hoti. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharitunti. [BJT Page 230] [\x 230/] 6. 2. 7. 10. (Dutiya paÂhamajjhÃna suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 20. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Katame cha: KÃmavitakkaæ, vyÃpÃdavitakkaæ, vihiæsÃvitakkaæ, kÃmasa¤¤aæ vyÃpÃdasa¤¤aæ, vihiæsÃsa¤¤aæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharituæ katame cha: KÃmavitakkaæ, vyÃpÃdavitakkaæ, vihiæsÃvitakkaæ, kÃmasa¤¤aæ vyÃpÃdasa¤¤aæ, vihiæsÃsa¤¤aæ. [PTS Page 429] [\q 429/] Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharitunti. AnÃgÃmÅ vaggo dutiyo. * TassuddÃnaæ: AnÃgÃmi arahaæ mittà saÇgaïikÃrÃmadevatà SamÃdhisakkhibhabbaæ balaæ tajjhÃnà apare duveti. 1 *DevatÃggo sattamo machasaæ, sÅmu, aÂÂhakathà 1. AnÃgÃmÅ arahaæ ca mitta devatà so vata sakkhi balataæ jhÃnaæ ca apare duvepi cÃti sÅmu. [BJT Page 232] [\x 232/] 3. Arahatta vaggo. 6. 2. 3. 1. (Dukkha suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 21. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhÆ diÂÂheva dhamme dukkhaæ viharati savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. KÃyassa bhedà parammaraïà duggati pÃÂikaÇkhÃ. Katamehi chahi: KÃmavitakkena, vyÃpÃdavitakkena, vihiæsÃvitakkena, kÃmasa¤¤Ãya, vyÃpÃdasa¤¤Ãya, vihiæsÃsa¤¤Ãya. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ diÂÂheva dhamme dukkhaæ viharati savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ. KÃyassa bhedà parammaraïà duggati pÃÂikkhÃ. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhÆ diÂÂheva dhamme sukhaæ viharati avighÃtaæ anupÃyÃsaæ apariÊÃhaæ. KÃyassa bhedà parammaraïà sugati pÃÂikaÇkhÃ, katamehi chahi: Nekkhammavitakkena, avyÃpÃdavitakkena, avihiæsÃvitakkena, nekkhammasa¤¤Ãya, avyÃpÃdasa¤¤Ãya, avihiæsÃsa¤¤Ãya. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ diÂÂheva dhamme sukhaæ viharati avighÃtaæ anupÃyÃsaæ apariÊÃhaæ, kÃyassa bhedà parammaraïà sugati pÃÂikaÇkhÃti. [PTS Page 430] [\q 430/] 6. 2. 3. 2. (Arahatta suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 22. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo arahattaæ sacchikÃtuæ katame cha: MÃnaæ, omÃnaæ, atimÃnaæ, adhimÃnaæ, thamhaæ, atinipÃtaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo arahattaæ sacchikÃtuæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo arahattaæ sacchikÃtuæ, katame cha. MÃnaæ, omÃnaæ, atimÃnaæ, adhimÃnaæ, thamhaæ, atinipÃtaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo arahattaæ sacchikÃtunti. [BJT Page 234] [\x 234/] 6. 2. 3. 3. (UttarÅmanussadhamma suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 23. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo uttarÅmanussadhammÃ1. Alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikÃtuæ. Katame cha: MÆÂaÂhasaccaæ, 2, asampaja¤¤aæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ, kuhanaæ, lapanaæ Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo uttarÅmanussadhammÃ1 alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikÃtuæ Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo uttarÅmanussadhammÃ1 alamariya ¤ÃïÃdassanavisesaæ sacchikÃtuæ. Katame cha: MÆÂÂhasaccaæ, 2 asampaja¤¤aæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ, kuhanaæ, lapanaæ Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo uttarÅmanussadhammÃ1 alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchakÃtunti. [PTS Page 431] [\q 431/] 6, 2, 3, 4. (Sukhasomanassa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 24 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu diÂÂheva dhamme sukhasomanassabahulo viharati, yoni cassa Ãraddhà hoti ÃsavÃnaæ khayÃya. Katamehi chahi: Idha bhikkhave bhikkhÆ dhammÃrÃmo hoti, bhÃvanÃrÃmo hoti, pahÃnÃrÃmo hoti, pavivekÃrÃmo hoti, avyÃpajjhÃrÃmo hoti, nippapa¤cÃrÃmo hoti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ diÂÂheva dhammo sukhasomanassabahulo viharati, yoni cassa Ãraddhà hoti ÃsavÃnaæ khayÃyÃ, ti. 6. 2. 3. 5 (Adhigama suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 25. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhÆ abhabbo anadhigataæ và kusalaæ dhammaæ adhigantuæ, adhigataæ và kusalaæ dhammaæ phÃtikattuæ. Katamehi chahi: 1. UttarÅ manussa dhammaæmachasaæ. 2. MuÂÂhassaccaæ machasaæ [BJT Page 236] [\x 236/] Idha bhikkhave bhikkhu na Ãyakusalo hoti, na apÃyakusalo hoti, na upÃyakusalo hoti, anadhigatÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ adhigamÃya na chandaæ janeti, adhigate kusale dhamme na sÃrakkhati, 1 sÃtaccakiriyÃya na sampÃdeti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ abhabbo anadhigataæ và kusalaæ dhammaæ adhigantuæ adhigataæ và kusalaæ dhammaæ phÃtikattuæ. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhÆ bhabbo anadhigataæ và kusalaæ dhammaæ adhigantuæ, adhigataæ và kusalaæ dhammaæ phÃtikattuæ. Katamehi chahi: Idha bhikkhave bhikkhÆ Ãyakusalo ca hoti, apÃyakusalo ca hoti, upÃyakusalo ca hoti, anadhigatÃnaæ kusalÃnaæ [PTS Page 432] [\q 432/] dhammÃnaæ adhigamÃya chandaæ janeti, adhigate kusale dhamme sÃrakkhati2, sÃtaccakiriyÃya sampÃdeti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ bhabbo anadhigataæ và kusalaæ dhammaæ adhigantuæ, adhigataæ và kusalaæ dhammaæ phÃtikattunti. 6. 2. 3. 6 (Mahantatta suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 26. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhÆ na cirasseva mahantattaæ vepullattaæ pÃpuïÃti dhammesu. Katamehi chahi: Idha bhikkhave bhikkhÆ Ãlokabahulo ca hoti, yogabahulo ca hoti, vedabahulo ca hoti, asantuÂÂhibahulo ca hoti, anikkhittadhuro ca kusalesu dhammesu, uttari¤ca3 patÃreti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu na cirasseva mahantattaæ vepullattaæ pÃpuïÃti dhammesÆ, ti. 6. 2. 3. 7 (PaÂhamaniraya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 27. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi chahi: PÃïÃtipÃti hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdi hoti, pÃpiccho ca, micchÃdiÂÂhÅ ca. 1. Na Ãrakkhati machasaæ 2 Ãrakkhati machasaæ 3. UttarÅca machasaæ [BJT Page 238] [\x 238/] Imehi kho bhikkhave chahi dhammahi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi chahi: PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, appiccho ca sammÃdiÂÂhÅ ca Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. [PTS Page 433] [\q 433/] 6. 2. 3. 8 (Dutiyaniraya suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 28. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi chahi: MusÃvÃdi hoti, pisuïÃvÃco hoti, pharusÃvÃco hoti, samphappalÃpÅ hoti luddho ca pagabbho ca. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye, ti. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge, katamehi chahi: MusÃvÃdà paÂivirato hoti pisuïÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, aluddho ca appagabbho ca. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge, ti. 6. 2. 3. 9 (Aggadhamma suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 29. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo aggaæ dhammaæ arahattaæ sacchikÃtuæ. Katamehi chahi Idha bhikkhave bhikkhu assaddho hoti, ahiriko hoti, anottÃpÅ1 hoti, kusÅto hoti, duppa¤¤o hoti, kÃye ca jÅvite ca sÃpekho hoti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo aggaæ dhammaæ arahattaæ sacchikÃtuæ. 1 Anottappi machasaæ [BJT Page 240] [\x 240/] Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhÆ bhabbo aggaæ dhammaæ arahattaæ sacchikÃtuæ. Kamehi chahi: [PTS Page 434] [\q 434/] Idha bhikkhave bhikkhÆ saddho hoti, hirimà hoti, ottÃpÅ1 hoti, Ãraddhaviriyo hoti, pa¤¤avà hoti, kÃye ca jÅvite ca anapekho2 hoti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ bhabbo aggaæ dhammaæ arahattaæ1 sacchikÃtunti. 6. 2. 3. 10 (Ratatidivasa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 30. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgatassa bhikkhuno yà ratti và divaso và Ãgacchati, hÃniyeva pÃÂikaÇkhà kusalesu dhammesu novuddhi. Katamehi chahi: Idha bhikkhave bhikkhu mahiccho hoti vighÃtavà asantuÂÂho itarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, assaddho hoti, dussÅlo hoti, kusÅto hoti, mÆÂÂhassati hoti, duppa¤¤o hoti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgatassa bhikkhuno yà rattÅvà divaso và Ãgacchati, hÃniyeva pÃÂikaÇkhÃ, kusalesu dhammesu no vuddhi. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgatassa bhikkhuno yà ratti và divaso và Ãgacchati, vuddhiyeva pÃÂikaÇkhà kusalesu dhammesu no parihÃni. Katamehi chahi: Idha bhikkhave bhikkhu na mahiccho hoti na vighÃta và santuÂÂho itarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, saddho, hoti, sÅlavà hoti, Ãraddhaviriyo hoti, satimà hoti, pa¤¤avà hoti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgatassa bhikkhuno yà rattÅ và divaso và Ãgacchati, vuddhiyeva pÃÂikaÇkhà kusalesu dhammesu no parihÃnÅ, ti. Arahattavaggo tatiyo* TassuddÃnaæ: [PTS Page 435] [\q 435/] Dukkhaæ arahattaæ uttari¤ca sukhaæ adhigamena ca Mahantattaæ dvayanÅraye aggadhamma¤ca rattiyo, ti1. 1. OntappÅmachasaæ 2. Anapekkho machasaæ *Arahattavaggo aÂÂhamo pÃÊi, aÂÂhakathÃ, machasaæ 1Dukkhaæ arahattaæ uttarÅ ca sukhaæ adhigamena ca Mahantattaæ dvayaæ niraye aggadhamma¤ca rattiyo, ti machasaæ [BJT Page 242] [\x 242/] 4. SÅti vaggo 6. 2. 4. 1 (SÅtibhÃva suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 31. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhÆ abhabbo anuttaraæ sÅtibhÃvaæ sacchikÃtuæ. Katame chahi: Idha bhikkhave bhikkhÆ yasmiæ samaye cittaæ niggahetabbaæ, tasmiæ samaye cittaæ na niggaïhÃti. Yasmiæ samaye cittaæ paggahetabbaæ, tasmiæ samaye cittaæ na paggaïhÃti, yasmiæ samaye cittaæ sampahaæsitabbaæ, tasmiæ samaye cittaæ na sampahaæsati, yasmiæ samaye cittaæ ajjhupekkhitabbaæ, tasmiæ samaye cittaæ na ajjhupekkhati. HÅnÃdhimuttiko ca hoti sakkÃyÃdhirato ca. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhÆ abhabbo anuttaraæ sÅtibhÃvaæ sacchikÃtuæ. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhÆ bhabbo anuttaraæ sÅtibhÃvaæ sacchikÃtuæ. Katamehi chahi: Idha bhikkhave bhikkhÆ yasmiæ samaye cittaæ niggahetabbaæ, tasmiæ samaye cittaæ na niggaïhÃti. Yasmiæ samaye cittaæ paggahetabbaæ, tasmiæ samaye cittaæ na paggaïhÃti, yasmiæ samaye cittaæ sampahaæsitabbaæ, tasmiæ samaye cittaæ na sampahaæsati, yasmiæ samaye cittaæ ajjhupekkhitabbaæ, tasmiæ samaye cittaæ na ajjhupekkhati. PaïÅtÃdhimuttiko ca hoti nibbÃnÃdhirato ca. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo anuttaraæ sÅtibhÃvaæ sacchikÃtunti. 6. 2. 4. 2 (ùvaraïa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 32 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi chahi [PTS Page 436] [\q 436/] KammÃvaraïatÃya samannÃgatà hoti, kilesÃvaraïatÃya samannÃgato hoti, vipÃkÃvaraïatÃya samannÃgato hoti, assaddho ca hoti acchandiko ca duppa¤¤o ca. [BJT Page 244] [\x 244/] Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi chahi: Na kammÃvaraïatÃya samannÃgato hoti, na kilesÃvaraïatÃya samannÃgato hoti, na vipÃkÃvaraïatÃya samannÃgato hoti, saddho ca hoti, chandiko ca pa¤¤avà ca. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. 6. 2. 4. 3. (Voropita suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 33. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi chahi. MÃtà jÅvità voropità hoti, pità jÅvità voropito hoti arahaæ jÅvità voropito hoti, tathÃgatassa duÂÂhena cittena lohitaæ uppÃditaæ hoti, saÇgho bhinno hoti, duppa¤¤o hoti jaÊo elamÆgo. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi chahi: [PTS Page 437] [\q 437/] Na mÃtà jÅvità voropità hoti, na pità jÅvità voropito hoti na arahaæ jÅvità voropito hoti, na tathÃgatassa duÂÂhena cittena lohitaæ uppÃditaæ hoti, na saÇgho bhinno hoti, pa¤¤avà hoti ajaÊo anelamÆgo. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattanti. [BJT Page 246] [\x 246/] 6. 2. 4. 4. (SussÆsati suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 34. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi chahi TathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne na sÆssÆsati, na sotaæ odahati, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapeti, 1 anatthaæ gaïhÃti, atthaæ ri¤cati, ananulomikÃya khantiyà samannÃgato hoti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ abhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattaæ. Katamehi chahi: TathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne sÆssÆsati, sotaæ odahati, a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapeti, 1 atthaæ gaïhÃti, anatthaæ ri¤cati, anulomikÃya khantiyà samannÃgato hoti. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato suïantopi saddhammaæ bhabbo niyÃmaæ okkamituæ kusalesu dhammesu sammattanti. [PTS Page 438] [\q 438/] 6. 2. 4. 5 (AppahÃya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 35. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo diÂÂhisampadaæ sacchikÃtuæ. Katame cha: SakkÃya diÂÂhiæ, vicikicchaæ, sÅlabbataparÃmÃsaæ, apÃyagamanÅyaæ rÃgaæ, apÃyagamanÅyaæ dosaæ, apÃyagamanÅya mohaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo diÂÂhisampadaæ sacchikÃtuæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo diÂÂhisampadaæ sacchikÃtuæ. Katame cha: SakkÃyadiÂÂhiæ, vicikicchaæ, sÅlabbataparÃmÃsaæ, apÃyagÃmaniyaæ rÃgaæ, apÃyagamanÅyaæ dosaæ, apÃyagamanÅyaæ mohaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo diÂÂhisampadaæ sacchikÃtunti. 1. UpaÂÂhÃpeti machasaæ [BJT Page 248] [\x 248/] 6. 2. 4. 6. (PahÅïa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 36. Chayime bhikkhave dhammà diÂÂhisampannassa puggalassa pahÅïà katame cha: SakkÃyadiÂÂhi, vicikicchÃ, sÅlabbataparÃmÃso, apÃyagamanÅyo rÃgo, apÃyagamanÅyo doso, apÃyagamanÅyo moho. Ime kho bhikkhave cha dhammà diÂÂhisampannassa puggalassa pahÅïÃti. 6. 2. 4. 7. (Abhabba suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 37. Cha bhikkhave dhamme abhabbo diÂÂhisampanno puggalo uppÃdetuæ. Katame cha: SakkÃyadiÂÂhiæ, vicikicchaæ, sÅlabbataparÃmÃsaæ, apÃyagamanÅyaæ rÃgaæ, apÃyagamanÅyaæ dosaæ, apÃyagamanÅyaæ mohaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme abhabbo diÂÂhisampanno puggalo uppÃdetunti. 6. 2. 4. 8 (AbhabbaÂÂhÃna suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 38. ChayimÃnÅ bhikkhave abhabbaÂÂhÃnÃni, katamÃni cha: [PTS Page 439] [\q 439/] Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo satthari agÃravo viharituæ appatisso, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo dhamme agÃravo viharituæ appatisso, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo saÇghe agÃravo viharituæ appatisso, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo sikkhÃya agÃravo viharituæ appatisso, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo anÃgamanÅyaæ vatthuæ paccÃgantuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo aÂÂhamaæ bhavaæ nibbattetuæ. ImÃnÅ kho bhikkhave cha abhabbaÂÂhÃnÃnÅti. 6. 2. 4. 9. (Dutiya abhabbaÂÂhÃna suttaæ) SÃvatthinidÃnaæ) 39. ChayimÃnÅ bhikkhave abhabbaÂÂhÃnÃnÅ. KatamÃni cha: Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo ka¤ci saÇkhÃraæ niccato upagantuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo ka¤ci saÇkhÃraæ sukhato upagantuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo ka¤ci dhammaæ attato upagantuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo Ãnantariyakammaæ kÃtuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo kotÆhalamaÇgalena suddhiæ paccÃgantuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo ito bahiddhà dakkhiïeyyaæ gavesituæ. ImÃni kho bhikkhave cha abhabbaÂÂhÃnÃnÅti. [BJT Page 250] [\x 250/] 6. 2. 4. 10 (Tatiya abhabbaÂÂhÃna suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 40. ChayimÃni bhikkhave abhabbaÂÂhÃnÃni. KatamÃnÅ cha: Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo mÃtaraæ jÅvità voropetuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo pÅtaraæ jÅvità voropetuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo arahantaæ jÅvità voropetuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo tathÃgatassa duÂÂhena cittena lohitaæ uppÃdetuæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo saÇghaæ bhindituæ, abhabbo diÂÂhisampanno puggalo a¤¤aæ satthÃraæ uddisituæ, ImÃni kho bhikkhave cha abhabbaÂÂhÃnÃnÅti. [PTS Page 440] [\q 440/] 6. 2. 4. 11 (Catuttha abhabbaÂÂhÃna suttaæ*) (SÃvatthi nidÃnaæ) 41. ChayimÃni bhikkhave abhabbaÂÂhÃnÃni. KatamÃni cha: Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo sayaækataæ sukhadukkhaæ paccÃgantuæ. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo paraækataæ sukhadukkhaæ paccÃgantuæ. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo sayaækata¤ca paraækata¤ca sukhadukkhaæ paccÃgantu. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo asayaækÃraæ adhiccasamuppannaæ sukhadukkhaæ paccÃgantuæ. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo aparaækÃraæ adhiccasamuppannaæ sukhadukkhaæ paccÃgantu. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo asayaækÃra¤ca aparaækÃra¤ca adhiccasamuppannaæ sukhadukkhaæ paccÃgantuæ. Taæ kissa hetu: Tathà hissa bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa hetu ca sudiÂÂho. Hetusamuppannà ca dhammÃ. ImÃni kho bhikkhave cha abhabbaÂÂhÃnÃnÅti. AbhabbaÂÂhÃna suttaæ*) (SÃvatthinidÃnaæ) 41. ChayimÃni bhikkhave abhabbaÂÂhÃnÃni. KatamÃnÅ cha: Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo sayaækataæ sukhadukkhaæ paccÃgantuæ. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo paraækataæ sukhadukkhaæ paccÃgatantuæ. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo sayaækata¤ca paraækata¤ca sukhadukkhaæ paccÃgantu. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo asayaækÃraæ adhicca samuppannaæ sukhadukkhaæ paccÃgantuæ. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo aparaækÃraæ adhiccasamuppannaæ sukhadukkhaæ paccÃgantu. Abhabbo diÂÂhisampanno puggalo asayaækÃra¤ca aparaækÃra¤ca adhiccasamuppannaæ sukhadukkhaæ paccÃgantuæ. Taæ kissa hetu: Tathà bhissa bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa hetu ca sudiÂÂho. Hetusamuppannà ca dhammÃ. ImÃni kho bhikkhave cha abhabbaÂÂhÃnÃnÅ'ti. SÅtivaggo catuttho. 1 TassuddÃnaæ: SÅtibhÃvaæ Ãvaraïaæ voropità sÆsÆsati AppahÃya pahÅïa, bhabbo tiÂhÃnà caturopicÃti. * AÂÂhakathÃyaæ pana idaæ dasamasuttavasena dissate 1 Sitivaggo navamo pÃÊi, aÂÂhakathÃ, machasaæ. 1. SÅtibhabbo Ãvaraïatà sussÆsà pavuccati PahÃtabbaæ pahÅïà me uppÃdetabbaæ satthari Ka¤cisaækhÃraæ mÃtari sayaækatena vaggoti. [PTS Page 441] [\q 441/] sÅ mu. [BJT Page 252] [\x 252/] 5. ùnisaæsa vaggo 6. 2. 5. 1. (PÃtubhÃva suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 42. Channaæ bhikkhave pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ. Katamesaæ channaæ: TathÃgatassa arahato sammà sambuddhassa pÃtubhÃvo dullabho lokasmiæ, tathÃgatappaveditassa dhammavinayassa desetà puggalo dullabho lokasmiæ, ariyÃyatane paccÃjÃti dullabhÃ1 lokasmiæ, indriyÃnaæ avekallatà dullabhà lokasmiæ, ajaÊatà anelamÆgatà dullabhà lokasmiæ, kusaladhammacchando2 dullabho lokasmiæ. Imesaæ kho bhikkhave channaæ pÃtubhÃvo dullabho lokasminti. 6. 2. 5. 2 (ùnisaæsa suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 43. Chayime bhikkhave Ãnisaæsà sotÃpattiphalasacchikiriyÃya. Katame cha: Saddhammaniyato hoti, aparihÃnadhammo hoti, pariyantakatassa dukkhaæ na hoti, 3 asÃdhÃraïena ¤Ãïena samannÃgato hoti, hetucassa sudiÂÂho, hetusamuppannà ca dhammÃ. Ime kho bhikkhave cha Ãnisaæsà sotÃpattiphalasacchikiriyÃyÃ, ti. 6. 2. 5. 3. (Anicca suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 44. So vata bhikkhave bhikkhu ka¤ci saÇkhÃraæ niccato samanupassanto anulomikÃya khantiyà samannÃgato bhavissatÅ, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. AnulomikÃya khantiyà asamannÃgato, sammattaniyÃmaæ okkamissatÅ, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SammattaniyÃmaæ anokkamamÃno sotÃpattiphalaæ và sakadÃgÃmiphalaæ và anÃgÃmiphalaæ và arahattaæ và sacchikarissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [PTS Page 442] [\q 442/] So vata bhikkhave bhikkhÆ sabbasaÇkhÃraæ1 aniccato samanupassanto anulomikÃya khantiyà samannÃgato bhavissatÅ, ti ÂhÃnametaæ vijjati. AnulomikÃya khantiyà samannÃgato sammattaniyÃmaæ okkamissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. SammattaniyÃmaæ okkamamÃno sotÃpatti phalaæ và sakadÃgÃmiphalaæ và anÃgÃmiphalaæ và arahattaæ và sacchikarissatÅti ÂhÃnametaæ vijjatÅti. 1. PaccÃjÃto dullabho syà 2. Kusale dhamme chando machasaæ 3. Pariyattakatassa dukkhaæ hoti machasaæ. 4. SabbasakkhÃre machasaæ [BJT Page 254] [\x 254/] 6. 2. 5. 4 (Dukkha suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 45. So vata bhikkhave bhikkhu ka¤cisaÇkhÃraæ sukhato samanupassanto anulomikÃya khantiyà samannÃgato bhavissatÅ, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. AnulomikÃya khantiyà asamannÃgato sammattaniyÃmaæ okkamissatÅ, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SammattaniyÃmaæ anokkamamÃno sotÃpattiphalaæ và sakadÃgÃmiphalaæ và anÃgÃmiphalaæ và arahattaæ và sacchikarissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vata bhikkhave bhikkhu sabbasaÇkhÃraæ dukkhato samanupassanto anulomikÃya khantiyà samannÃgato bhavissatÅ, ti ÂhÃnametaæ vijjati. AnulomikÃya khantiyà samannÃgato sammattaniyÃmaæ okkamissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. SammattaniyÃmaæ okkamamÃno sotÃpattiphalaæ và sakadÃgÃmiphalaæ và anÃgÃmiphalaæ và arahattaæ và sacchikarissatÅti ÂhÃnaæmetaæ vijjatÅti. 6. 2. 5. 5. (Anatta suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 46. So vata bhikkhave bhikkhu ka¤cidhammaæ attato samanupassanto anulomikÃya khantiyà samannÃgato bhavissatÅ, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. AnulomikÃya khantiyà asamannÃgato sammattaniyÃmaæ okkamissatÅ, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SammattaniyÃmaæ anokkamamÃno sotÃpattiphalaæ và sakadÃgÃmiphalaæ và anÃgÃmiphalaæ và arahattaæ và sacchikarissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vata bhikkhave bhikkhu sabbadhammaæ1 anattato samanupassanto anulomikÃya khantiyà samannÃgato bhavissatÅ, ti ÂhÃnametaæ vijjati. AnulomikÃya khantiyà samannÃgato sammattaniyÃmaæ okkamissatÅti ÂhÃnametaæ vijjati. SammattaniyÃmaæ okkamamÃno sotÃpattiphalaæ và sakadÃgÃmiphalaæ và anÃgÃmiphalaæ và arahattaæ và sacchikarissatÅti ÂhÃnametaæ vijjatÅti. 6. 2. 10. 6. (NibbÃna suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 47. So vata bhikkhave bhikkhÆ nibbÃnaæ dukkhato samanupassanto anulomikÃya khantiyà samannÃgato bhavissatÅ, ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. AnulomikÃya khantiyà asamannÃgato sammattaniyÃmaæ okkamissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SammattaniyÃmaæ anokkamamÃno sotÃpattiphalaæ và sakadÃgÃmiphalaæ và anÃgÃmiphalaæ và arahattaæ và sacchikarissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vata bhikkhave bhikkhÆ nibbÃnaæ sukhato samanupassanto anulomikÃya khantiyà samannÃgato bhavissatÅ, [PTS Page 443] [\q 443/] ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. AnulomikÃya khantiyà asamannÃgato sammattaniyÃmaæ okkamissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SammattaniyÃmaæ anokkamamÃno sotÃpattiphalaæ và sakadÃgÃmiphalaæ và anÃgÃmiphalaæ và arahattaæ và sacchikarissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. 6. 2. 5. 7) (Anavatthita suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 48. Cha bhikkhave Ãnisaæse sampassamÃnena alameva bhikkhunà sabbasaÇkhÃresu anodhiæ karitvà aniccasa¤¤aæ upaÂÂhÃpetuæ. Katame cha: SabbasaÇkhÃrà ca me anavaÂÂhitato2 khÃyissanti, sabbaloke ca me mano nÃbhiramissati, sabbalokà ca me mano vuÂÂhahissati. NibbÃnapoïaæ ca me mÃnasaæ bhavissati, saæyojanà ca me pahÃïaæ gacchanti3, paramena ca sÃma¤¤ena samannÃgato bhavissatÅti. 4 Ime kho bhikkhave cha Ãnisaæse sampassamÃnena alameva bhikkhunà sabbasaÇkhÃresu anodhiæ karitvà aniccasa¤¤aæ upaÂÂhÃpetunti. 1. Sabbadhamme machasaæ. 2. Anavatthità machasaæ 3. Gacchissanti machasaæ 4. BhavissÃmiti machasaæ. [BJT Page 256] [\x 256/] (UkkhittÃsika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 49. Cha bhikkhave Ãnisaæse sampassamÃnena alameva bhikkhunà sabbasaÇkhÃresu anodhiæ karitvà dukkhasa¤¤aæ upaÂÂhÃpetuæ. Katame cha. SabbasaÇkhÃresu ca me nibbidasa¤¤Ã1 paccupaÂÂhità bhavissati seyyathÃpi ukkhittÃsike vadhake. Sabbalokà ca me mano vuÂÂhahissati. NibbÃne ca santadassÃvÅ bhavissÃmi. Anusayà ca me samugghÃtaæ1 gacchanti. 5KiccakÃrÅ ca bhavissÃmi. Satthà ca me pariciïïo bhavissati mettÃvatÃyÃtÅ. [PTS Page 444] [\q 444/] Ime kho bhikkhave cha Ãnisaæse sampassamÃnena alameva bhikkhunà sabbasaÇkhÃresu anodhiæ karitvà dukkhasa¤¤aæ upaÂÂhÃpetunti. 6. 2. 5. 9 (Atammaya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 50. Cha bhikkhave Ãnisaæse sampassamÃnena alameva bhikkhunà sabbasaÇkhÃresu2 anodhiæ karitvà anattasa¤¤aæ upaÂÂhÃpetuæ katame cha: Sabbaloke ca atammayo bhavissÃmi. AhaÇkÃrÃ3 ca me uparujjhissanti. MamaÇkÃrÃ4ca me uparujjhissanti. AsÃdhÃraïena ca ¤Ãïena samannÃgato bhavissÃmi. Hetuca me sudiÂÂho bhavissati, hetusamuppannà ca dhammÃ. Ime kho bhikkhave cha Ãnisaæse sampassamÃnena alameva bhikkhunà sabbasaÇkhÃresu anodhiæ karitvà anattasa¤¤aæ upaÂÂhÃpetunti. 6. 2. 5. 10. (Bhava suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 51. Tayo me bhikkhave bhavà pahÃtabbÃ. TÅsu sikkhÃsu sikkhitabbaæ. Katame tayo bhavà pahÃtabbÃ: KÃmabhavo, rÆpabhavo, arÆpabhavo, ime tayo bhavà pahÃtabbÃ. KatamÃsu tÅsu sikkhÃsu sikkhitabbaæ: AdhisÅlasikkhÃya, adhicittasikkhÃya, adhipa¤¤ÃsikkhÃya, imÃsu tisu sikkhÃsu sikkhitabbaæ. 1. NibbÃnasa¤¤Ã sÅmu 2. SabbadhammesÆ machasaæ 3. AbhiÇkÃrÃkatthaci 4. MamiÇkÃrà katthaci. [BJT Page: 258 [\x 258/] ] Yato ca kho bhikkhave bhikkhuno ime tayo bhavà pahÅnà honti, imÃsu ca tÅsu sikkhÃsu sikkhitasikkho hoti, ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhÆ acchecchi taïhaæ, vÃvattayÅ1 saæyojanaæ, sammà mÃnÃbhisamayà antamakÃsi dukkhassÃti. [PTS Page 445] [\q 445/] 6. 2. 5. 11 (Taïhà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 52. Tisso imà bhikkhave taïhà pahÃtabbÃ, tayo ca mÃnÃ. Katamà tisso tanhà pahÃtabbÃ: KÃmataïhÃ, bhavataïhÃ, vibhavataïhÃ, imà tisso taïhà pahÃtabbÃ. Katame tayo mÃnà pahÃtabbÃ: MÃno, omÃno, atimÃno. Ime tayo mÃnà pahÃtabbÃ, Yato ca kho bhikkhave bhikkhuno imà tisso taïhà pahÅnà honti, ime ca tayo mÃnÃ, ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhÆ acchecchi taïhaæ, vÃvattayÅ saæyojanaæ, sammà mÃnÃbhisamayà antamakÃsi dukkhassÃti. ùnisaæsa vaggo pa¤camo. * TassuddÃnaæ: PÃtubhÃvo Ãnisaæso anicca dukkha anattato NibbÃnaæ anavatthi ukkhittÃsi atammayo Bhavà taïhÃyekà dasÃti. (Machasaæ. ) Dutiyo païïÃsako samatto 1. VivattayÅmachasaæ, sÅmu, * ùnisaæsavaggo dasamo pÃÊi, aÂÂhakathÃ, machasaæ, PaïïasakÃsaÇgahito vaggo sÅmu, PÃtubhÃvo Ãnisaæso aniccaæ dukkhaæ anattato NibbÃnaæ tayo anodhisaævuttà bhavataïhÃya te dasÃni sÅmu. [BJT Page 260] [\x 260/] PaïïÃsakÃtireka vaggà 1. Tika vaggo 6. 1. 1. (RÃga suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: RÃgo, doso, moho. Ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: [PTS Page 446] [\q 446/] RÃgassa pahÃnÃya asubhà bhÃvetabbÃ. Dosassa pahÃnÃya mettà bhÃvetabbÃ. Mohassa pahÃnÃya pa¤¤Ã bhÃvetabbÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. 6. 1. 2. (Duccarita suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 2. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: KÃyaduccaritaæ, vacÅduccaritaæ, manoduccaritaæ. Ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: KÃyaduccaritassa pahÃnÃya kÃyasucaritaæ bhÃvetabbaæ. VacÅduccaritassa pahÃnÃya vacÅsucaritaæ bhÃvetabbaæ. Manoduccaritassa pahÃnÃya mano sucaritaæ bhÃvetabbaæ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. 6. 1. 3. (Vitakka suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 3. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: KÃmavitakko, vyÃpÃdavitakko, vihiæsÃvitakko. Ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. [BJT Page 262] [\x 262/] Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: KÃmavitakkassa pahÃnÃya nekkhammavitakko bhÃvetabbo. VyÃpÃdavitakkassa pahÃnÃya avyÃpÃdavitakko bhÃvetabbo vihiæsÃvitakkassa pahÃnÃya avihiæsÃvitakko bhÃvetabbo. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. 6. 1. 4 (Sa¤¤Ã suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 4. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: KÃmasa¤¤Ã, vyÃpÃdasa¤¤Ã, vihiæsÃsa¤¤Ã [PTS Page 447] [\q 447/] ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: KÃmasa¤¤Ãya pahÃnÃya nekkhammasa¤¤Ã bhÃvetabbà vyÃpÃdasa¤¤Ãya pahÃnÃya avyÃpÃdasa¤¤Ã bhÃvetabbà vihiæsÃsa¤¤Ãya pahÃnÃya avihiæsÃsa¤¤Ã bhÃvetabbÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. 6. 1. 5 (DhÃtu suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 5. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: KÃmadhÃtu, vyÃpÃdadhÃtu, vihiæsà dhÃtu. Ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: KÃmadhÃtuyà pahÃnÃya nekkhammadhÃtu bhÃvetabbÃ. VyÃpÃdadhÃtuyà pahÃnÃya avyÃpÃdadhÃtu bhÃvetabbÃ. VihiæsÃdhÃtuyà pahÃnÃya avihiæsà dhÃtu bhÃvetabbà Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. [BJT Page 264] [\x 264/] (AssÃda suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 6. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: AssÃdadiÂÂhi, attÃnudiÂÂhi, micchÃdiÂÂhi, ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: AssÃdadiÂÂhiyà pahÃnÃya aniccasa¤¤Ã bhÃvetabbÃ. AttÃnudiÂÂhiyà pahÃnÃya anattasa¤¤Ã bhÃvetabbÃ. MicchÃdiÂÂhiyà pahÃnÃya sammÃdiÂÂhi bhÃvetabbÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. 6. 1. 7 (Arati suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 7. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: Arati, vihiæsÃ, adhammacariyÃ, ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: Aratiyà pahÃnÃya mudità bhÃvetabbÃ, vihiæsÃya1 pahÃnÃya avihiæsà bhÃvetabbÃ. AdhammacariyÃya pahÃnÃya dhammacariyà bhÃvetabbÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. 6. 1. 8. (AsantuÂÂhi suttaæ)2 (SÃvatthinidÃnaæ) 8. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: AsantuÂÂhitÃ, asampaja¤¤aæ, mabhicchatÃ, ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: AsantuÂÂhitÃya pahÃnÃya santuÂÂhità bhÃvetabbÃ. Asampaja¤¤assa pahÃnÃya sampaja¤¤aæ bhÃvetabbaæ. MabhicchatÃya pahÃnÃya appicchatà bhÃvetabbÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. 1VihesÃya machasaæ 2. SantuÂÂhisuttaæ machasaæ [BJT Page: 266 [\x 266/] ] 6. 1. 9. (Dovacassatà suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 9. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: DovacassatÃ, pÃpamittatÃ, cetaso vikkhepo, ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: [PTS Page 449] [\q 449/] DovacassatÃya pahÃnÃya sovacassatà bhÃvetabbà pÃpamittatÃya pahÃnÃya kalyÃïamittatà bhÃvetabbÃ. Cetaso vikkhepassa pahÃnÃya ÃnÃpÃnasati bhÃvetabbÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. 6. 1. 10 (Uddhacca suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 10. Tayo me bhikkhave dhammÃ. Katame tayo: Uddhaccaæ, asaævaro, pamÃdo, ime kho bhikkhave tayo dhammÃ. Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya tayo dhammà bhÃvetabbÃ. Katame tayo: Uddhaccassa pahÃnÃya samatho bhÃvetabbo. Asaævarassa pahÃnÃya saævaro bhÃvetabbo. PamÃdassa pahÃnÃya appamÃdo bhÃvetabbo Imesaæ kho bhikkhave tiïïaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya ime tayo dhammà bhÃvetabbÃti. Tika vaggo. TassuddÃnaæ: RÃgaduccarita vitakkasa¤¤Ã dhÃtÆti vuccati, AssÃda aratituÂÂhi dova ca uddhaccena vaggo, ti1 1. Draveca uddhacchena vaggoti machasaæ [BJT Page 268] [\x 268/] 2 SÃma¤¤avaggo. 6. 2. 1. (KÃyÃnupassÅ suttaæ) (SÃvatthi nidÃnaæ) 1. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤Ætaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. [PTS Page 450] [\q 450/] Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo kÃye kÃyÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 2. (AjjhattakÃyÃnupassÅ Ãdi pa¤cadasa suttÃnÅ) (SÃvattinidÃnaæ) 6. 2. 2 Cha bhikkhave dhamme appahÃya ajjhattaæ kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo ajjhattaæ kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo ajjhattaæ kÃye kÃyÃnupassi viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo kÃye kÃyÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 3 Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo bahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo bahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo bahiddhà kÃye kÃyÃnupassi viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo bahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 4. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo ajjhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo ajjhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo ajjhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo ajjhattabahiddhà kÃye kÃyÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 5. Cha bhikkhave dhamme appahÃya vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 6. Cha bhikkhave dhamme appahÃya ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo ajjhattaæ vedanÃsu vedanÃnupassÅ kÃyÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 7. Cha bhikkhave dhamme appahÃya bahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo bahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo bahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo bahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 8. Cha bhikkhave dhamme appahÃya ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo ajjhattabahiddhà vedanÃsu vedanÃnupassÅ kÃyÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 9. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo citte cittÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo citte cittÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo citte cittÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, hojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo citte cittÃnupassÅ viharituntÅ. 6. 2. 10. Cha bhikkhave dhamme appahÃya ajjhattaæ citte cittÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo ajjhattaæ citte cittÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo ajjhattaæ citte cittÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo ajjhattaæ citte cittÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 11. Cha bhikkhave dhamme appahÃya bahiddhà citte cittÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo bahiddhà citte cittÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo bahiddhà citte cittÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo bahiddhà citte cittÃnupassÅ kÃyÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 12. Cha bhikkhave dhamme appahÃya ajjhattabahiddhà citte cittÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo ajjhattabahiddhà citte cittÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo ajjhattabahiddhà citte cittÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo ajjhattabahiddhà citte cittÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 13. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo dhammesu dhammÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 14. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ kÃye kÃyÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo ajjhattaæ dhammesu dhammÃnupassÅ kÃyÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 15. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo bahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo bahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo bahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo bahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ kÃyÃnupassÅ viharitunti. 6. 2. 16. Cha bhikkhave dhamme appahÃya abhabbo ajjhattabahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saÇgaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme appahÃya abhabbo ajjhattabahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Cha bhikkhave dhamme pahÃya bhabbo ajjhattabahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharituæ. Katame cha: KammÃrÃmataæ, bhassÃrÃmataæ, niddÃrÃmataæ, saægaïikÃrÃmataæ, indriyesu aguttadvÃrataæ, bhojane amatta¤¤utaæ. Ime kho bhikkhave cha dhamme pahÃya bhabbo ajjhattabahiddhà dhammesu dhammÃnupassÅ viharitunti. [BJT Page 270] [\x 270/] 6. 2. 17 (Tapussa suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato tapusso. 1 Gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: [PTS Page 451] [\q 451/] Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇgheaveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato tapusso gahapati tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. (BhallikÃdi visati suttÃni) (SÃvatthinidÃnaæ) 6. 2. 18. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhalliko gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato bhalliko gahapati tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 19 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato sudatto gahapatianÃthapiï¬iko tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ Sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato sudatto gahapati anÃthapiï¬iko tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 20 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato citto gahapati macchikÃsaï¬iko tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato citto gahapati macchikÃsaï¬iko gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 21. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato hatthako ÃÊavako gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato hatthako ÃÊavako Gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 22 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato mahÃnÃmo sakko gahapati tathÃgate NiÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato mahÃnÃmo sakko Gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 23 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato uggo gahapati vesÃliko tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato uggo gahapati vesÃliko tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 24 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato uggato gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato uggato gahapati TathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 25 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato sÆro ambaÂÂho gahapati tathÃgate NiÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato sÆro ambaÂÂho gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 26 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato jÅvako komÃrabhacco gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato jÅvako komÃrabhacco gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 27 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato nakulapità gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato nakulapità Gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 28 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato tavakaïïiko gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato tavakaïïiko gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 29 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato pÆraïo gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato pÆraïo gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 30 Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato isidatto gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi: Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena, ariyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato isidatto gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 31. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato sandhÃno gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena. AriyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato sandhÃno gahapati tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 32. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato vijayo gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena. AriyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato vijayo gahapati tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 33. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato vajjiyamahito gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena. AriyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato vajjiyamahito gahapati tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 34. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato meï¬ako gahapati tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena. AriyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato meï¬ako gahapati tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 35. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato vÃseÂÂho upÃsako tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena. AriyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato vÃseÂÂho upÃsako tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 36. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato ariÂÂho upÃsako tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena. AriyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato ariÂÂho upÃsako tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅti. 6. 2. 37. Chahi bhikkhave dhammehi samannÃgato sÃraggo upÃsako tathÃgate niÂÂhaægato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyati. Katamehi chahi Buddhe aveccappasÃdena, dhamme aveccappasÃdena, saÇghe aveccappasÃdena, ariyena sÅlena, ariyena ¤Ãïena. AriyÃya vimuttiyÃ. Imehi kho bhikkhave chahi dhammehi samannÃgato sÃraggo4 upÃsako tathÃgate niÂÂhaæ gato amataddaso amataæ sacchikatvà irÅyatÅ. SÃma¤¤a vaggo. 1Tapasso [pts. 2.] Vicayo gahapati machasaæ. 3. VijayamÃhiko machasaæ 4. SÃdatto syÃ. [BJT Page: 272 [\x 272/] ] ChakkanipÃte rÃgÃdipeyyÃla sÆttÃni. (SÃvatthinidÃnaæ) 1. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya cha dhammà bhÃvetabbÃ. Katame cha: [PTS Page 452] [\q 452/] DassanÃnuttariyaæ, savanÃnuttariyaæ, lÃbhÃnuttariyaæ, sikkhÃnuttariyaæ, pÃricariyÃnuttariyaæ, anussatÃnuttariyaæ. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime cha dhammà bhÃvetabbÃti. (SÃvatthinidÃnaæ) 2. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya cha dhammà bhÃvetabbÃ. Katame cha: BuddhÃnussati, dhammÃnussati, saÇghÃnussati, sÅlÃnussati, cÃgÃnussati. DevatÃnussati. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime cha dhammà bhÃvetabbÃti. (SÃvattinidÃnaæ) 3. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya cha dhammà bhÃvetabbÃ. Katame cha: Aniccasa¤¤Ã, anicce dukkhasa¤¤Ã, dukkhe anattasa¤¤Ã, pahÃnasa¤¤Ã, virÃgasa¤¤Ã, nirodhasa¤¤Ã. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime cha dhammà bhÃvetabbÃti. (SÃvatthinidÃnaæ) 4 30 RÃgassa bhikkhave pari¤¤Ãya (cha dhammà bhÃvetabbà pe rÃgassa bhikkhave ) parikkhayÃya pe pahÃnÃya pe khayÃya pe vayÃya pe virÃgÃya pe nirodhÃya pe cÃgÃya pe paÂinissaggÃya ime cha dhammà bhÃvetabbà ' ti. 31 69 Dosassa ( bhikkhave abhi¤¤Ãya cha dhammà bhÃvetabbà pe dosassa bhikkhave )pari¤¤Ãya pe parikkhayÃya pe pahÃnÃya pe khayÃya pe vayÃya pe virÃgÃya pe nirodhÃya pe cÃgÃya pe paÂinissaggÃya ime cha dhammà bhÃvetabbà ' ti. 61 90. Mohassa bhikkhave pe 91 120. Kodhassa bhikkhave pe 121 150. UpanÃhassa bhikkhave pe 151 180. Makkhassa bhikkhave pe 181 210. PalÃsassa bhikkhave pe 211 240. IssÃya bhikkhave pe 241 270. Macchariyassa bhikkhave pe 271 300. MÃyÃya bhikkhave pe 301 360. Thambhassa bhikkhave pe 361 390. SÃrambhassa bhikkhave pe 391 420. MÃnassa bhikkhave pe 421 450. AtimÃnassa bhikkhave pe 451 480. Madassa bhikkhave pe 481 510. PamÃdassa bhikkhave abhi¤¤Ãya pe pari¤¤Ãya pe parikkhayÃya pe pahÃnÃya pe khayÃya pe vayÃya pe virÃgÃya pe nirodhÃya pe cÃgÃya pe paÂinissaggÃya pe cha dhammà bhÃvetabbà katame cha: dassanÃnuttariyaæ pe anussatÃnusasariyaæ pe katame cha: buddhÃnussati pe katame cha : aniccasa¤¤Ã pe pamÃdassa bhikkhave abhi¤¤Ãya pe pari¤¤Ãya pe parikkhayÃya pe pahÃnÃya pe khayÃya pe vayÃya pe virÃgÃya pe nirodhÃya pe cÃgÃya pe paÂinissaggÃya ime cha dhammà bhÃvetabbà ' ti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. RÃgÃdipeyyÃlo niÂÂhito ChakkanipÃto samatto. * RÃgapadato paÂÂhÃya pamÃdapariyanetasu sattarasasu peyyÃlesu ekamekaæ abhi¤¤ÃyÃdi dasahi padehi yojetvà " cha dhammà bhÃvetabbà " ti niddiÂÂha anuttariya anussati sa¤¤Ãhi paccekaæ ghaÂitÃni sabbasuttÃni dasÃdhika pa¤casatÃni honti.