Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [BJT Vol A - 2] [\z A /] [\w II /] [BJT Page 002] [\x 2/] [PTS Vol A - 2] [\z A /] [\f II /] [PTS Page 001] [\q 1/] SuttantapiÂake AÇguttaranikÃyo Dutiyo bhÃgo CatukkanipÃto 1. PaÂhamo païïÃsako 1. Bhaï¬agÃmavaggo ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhasasa. 4. 1. 1. 1. (Anubuddhasuttaæ) 1. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà vajjÅsu viharati bhaï¬agÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ bhagavà etadavoca: Catunnaæ bhikkhave dhammÃnaæ ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. Katamesaæ catunnaæ? Ariyassa bhikkhave sÅlassa ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. Ariyassa bhikkhave samÃdhissa ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. AriyÃya bhikkhave pa¤¤Ãya ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. AriyÃya bhikkhave vimuttiyà ananubodhà appaÂivedhà evamidaæ dÅghamaddhÃnaæ sandhÃvitaæ saæsaritaæ mama¤ceva tumhÃka¤ca. [BJT Page 004] [\x 4/] Tayidaæ bhikkhave ariyaæ sÅlaæ anubuddhaæ paÂividdhaæ. Ariyo samÃdhi anubuddho paÂividdho. Ariyà pa¤¤Ã anubuddhà paÂividdhÃ. Ariyà vimutti anubuddhà paÂividdhÃ. Ucchinnà bhavataïhà khÅïà bhavanetti. Natthi'dÃni punabbhavoti. Idamavoca bhagavÃ. Idaæ vatvà sugato athÃparaæ etadavoca satthÃ: [PTS Page 002] [\q 2/] 1. SÅlaæ samÃdhi pa¤¤Ã ca vimutti ca anuttarÃ, Anubuddhà ime dhammà gotamena yasassinÃ. 2. Iti buddho abhi¤¤Ãya dhammamakkhÃsi bhikkhÆnaæ, Dukkhassantakaro satthà cakkhumà parinibbuto'ti. 4. 1. 1. 2. (Papatitasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 2. CatÆhi bhikkhave dhammehi asamannÃgato imasmà dhammavinayà papatito'ti vuccati. Katamehi catÆhi? Ariyena bhikkhave sÅlena asamannÃgato imasmà dhammavinayà papatito'ti vuccati. Ariyena bhikkhave samÃdhinà asamannÃgato imasmà dhammavinayà papatito'ti vuccati. AriyÃya bhikkhave pa¤¤Ãya asamannÃgato imasmà dhammavinayà papatito'ti vuccati. AriyÃya bhikkhave vimuttiyà asamannÃgato imasmà dhammavinayà papatito'ti vuccati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi asamannÃgato imasmà dhammavinayà papatito'ti vuccati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato imasmà dhammavinayà appapatito'ti1 vuccati. Katamehi catÆhi? Ariyena bhikkhave sÅlena samannÃgato imasmà dhammavinayà appapatito'ti vuccati. Ariyena bhikkhave samÃdhinà samannÃgato imasmà dhammavinayà appapatito'ti vuccati. AriyÃya bhikkhave pa¤¤Ãya samannÃgato imasmà dhammavinayà appapatito'ti vuccati. 1. Apapatito syÃ. [PTS.] [BJT Page 006] [\x 6/] AriyÃya bhikkhave vimuttiyà samannÃgato imasmà dhammavinayà appapatito'ti vuccati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato imasmà dhammavinayà appapatito'ti vuccatÅti. 3. Cutà patanti patità giddhà ca punarÃgatÃ, Kataæ kiccaæ1 rataæ rammaæ sukhenÃnvÃgataæ sukhaæ'ti. 4. 1. 1. 3. (PaÂhamakhatasuttaæ) 3. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo [PTS Page 003] [\q 3/] ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? Ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati. Ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati. Ananuvicca apariyogÃhetvà appasÃdanÅye ÂhÃne pasÃdaæ upadaæseti. Ananuvicca apariyogÃhetvà pasÃdanÅye ÂhÃne appasÃdaæ upadaæseti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavatÅti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito viyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca pu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati. Anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati. Anuvicca pariyogÃhetvà appasÃdanÅye ÂhÃne appasÃdaæ upadaæseti. Anuvicca pariyogÃhetvà pasÃdanÅye ÂhÃne pasÃdaæ upadaæseti. Katakiccaæ [BJT Page 008] [\x 8/] Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito viyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca pu¤¤aæ pasavatÅti. 4. Yo nindiyaæ pasaæsati taæ và nindati yo pasaæsiyo, VicinÃti mukhena so kaliæ kalinà tena sukhaæ na vindati. 5. Appamatto ayaæ kali yo akkhesu dhanaparÃjayo, SabbassÃpi sahÃpi attanà ayameva mahantataro kali Yo sugatesu manaæ padosaye. 6. Sataæ sahassÃnaæ nirabbudÃnaæ chattiæsatiæ 2 pa¤ca ca abbudÃni, [PTS Page 004] [\q 4/] yamariyagarahÅ 3 nirayaæ upeti vÃcaæ mana¤ca païidhÃya pÃpakanti. 4. 1. 1. 4. (Dutiyakhatasuttaæ) 4. Catusu bhikkhave micchà paÂipajjamÃno bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavati. Katamesu catusu? MÃtari bhikkhave micchà paÂipajjamÃno bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavati. Pitari bhikkhave micchà paÂipajjamÃno bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavati. TathÃgate bhikkhave micchà paÂipajjamÃno bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavati. TathÃgatasÃvake bhikkhave micchà paÂipajjamÃno bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavati. Imesu kho bhikkhave catusu micchà paÂipajjamÃno bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavatÅti. 1. So sugatesu na manaæ pasÃdaye sÅmu. 2. Chattiæsati machasaæ. Chattiæsa ca [PTS, 3.] Yamariyaæ garahiya syÃ. [BJT Page 010] [\x 10/] Catusu bhikkhave sammà paÂipajjamÃno paï¬ito viyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca pu¤¤aæ pasavati. Katamesu catusu? MÃtari bhikkhave sammà paÂipajjamÃno paï¬ito viyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca pu¤¤aæ pasavati. Pitari bhikkhave sammà paÂipajjamÃno paï¬ito viyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca pu¤¤aæ pasavati. TathÃgate bhikkhave sammà paÂipajjamÃno paï¬ito viyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca pu¤¤aæ pasavati. TathÃgatasÃvake bhikkhave sammà paÂipajjamÃno paï¬ito viyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca pu¤¤aæ pasavati. Imesu kho bhikkhave catusu sammà paÂipajjamÃno paï¬ito viyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca pu¤¤aæ pasavatÅti. 7. MÃtari pitari cÃpi yo micchà paÂipajjati, TathÃgate ca sambuddhe atha và tassa sÃvake, Bahu¤ca so pasavati apu¤¤aæ tÃdiso naro. 8. TÃya adhammacariyÃya mÃtÃpitusu paï¬itÃ. Idheva naæ garahanti peccÃpÃya¤ca gacchati, 9. MÃtari pitari cÃpi yo sammà paÂipajjati. TathÃgate ca sambuddhe atha và tassa sÃvake, [PTS Page 005] [\q 5/] bahu¤ca so pasavati pu¤¤ampi tÃdiso naro. 10. TÃya dhammacariyÃya mÃtÃpitusu paï¬itÃ, Idha ceva naæ pasaæsanti pecca sagge ca modatÅti. [BJT Page 012] [\x 12/] 4. 1. 1. 5. (Anusotasuttaæ) 5. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? AnusotagÃmÅ puggalo, paÂisotagÃmÅ puggalo, Âhitatto puggalo, tiïïo pÃragato thale tiÂÂhati brÃhmaïo. Katamo ca bhikkhave anusotagÃmÅ puggalo? Idha bhikkhave ekacco puggalo kÃme ca paÂisevati, pÃpa¤ca kammaæ karoti, ayaæ vuccati bhikkhave anusotagÃmÅ puggalo. Katamo ca bhikkhave paÂisotagÃmÅ puggalo? Idha bhikkhave ekacco puggalo kÃme na paÂisevati, pÃpa¤ca kammaæ na karoti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena assumukho'pi rudamÃno paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ carati. Ayaæ vuccati bhikkhave paÂisotagÃmÅ puggalo. Katamo ca bhikkhave Âhitatto puggalo? Idha bhikkhave ekacco puggalo pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti, tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayaæ vuccati bhikkhave Âhitatto puggalo. Katamo ca bhikkhave puggalo tiïïo pÃragato thale tiÂÂhati brÃhmaïo? [PTS Page 006] [\q 6/] idha bhikkhave ekacco puggalo ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo tiïïo pÃragato thale tiÂÂhati brÃhmaïo. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 11. Ye keci kÃmesu asa¤¤atà janà avÅtarÃgà idha kÃma bhogino, Punappunaæ jÃtijarÆpagÃhino taïhÃdhipannà anusotagÃmino. 12. Tasmà hi dhÅro idhupaÂÂhitÃsatÅ kÃme ca pÃpe ca asevamÃno, SahÃpi dukkhena jaheyya kÃme paÂisotagÃmÅti tamÃhu puggalaæ. [BJT Page 014] [\x 14/] 13. Yo ve kilesÃni pahÃya pa¤ca paripuïïasekho apahÃnadhammo, Cetovasippatto samÃhitindriyo sa ve Âhitatto'ti naro pavuccati. 14. Parovarà yassa samecca dhammà vidhÆpità atthagatà na santi, Sa vedagÆ vusitabrahmacariyo lokantagÆ pÃragato'ti vuccatÅti. 4. 1. 1. 6. (Appassutasuttaæ) 6. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Appassuto sutena anupapanno, appassuto sutena upapanno, bahussuto sutena anupapanno, bahussuto sutena upapanno. Katha¤ca bhikkhave puggalo appassuto hoti sutena anupapanno? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa appakaæ sutaæ hoti suttaæ geyyaæ vyokaraïaæ gÃthà 1 udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So tassa appakassa sutassa na atthama¤¤Ãya na dhammama¤¤Ãya na dhammÃnudhammapaÂipanno hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo appassuto hoti sutena anupapanno. Katha¤ca bhikkhave puggalo appassuto hoti sutena upapanno? [PTS Page 007] [\q 7/] idha bhikkhave ekaccassa puggalassa appakaæ sutaæ hoti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So tassa appakassa sutassa atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammapaÂipanno hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo appassuto hoti, sutena upapanno. Katha¤ca bhikkhave puggalo bahussuto hoti sutena anupapanno? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa bahuæ2 sutaæ hoti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ Itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So tassa bahukassa sutassa na atthama¤¤Ãya na dhammama¤¤Ãya na dhammÃnudhamma paÂipanno hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo bahussuto hoti, sutena anupapanno. 1. GÃthÃ. Machasaæ. 2. Bahukaæ machasaæ. [BJT Page 016. [\x 16/] ] Katha¤ca bhikkhave puggalo bahussuto hoti sutena upapanno? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa bahuæ sutaæ hoti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So tassa bahukassa sutassa atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammapaÂipanno hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo bahussuto hoti sutena upapanno. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 15. Appassuto'pi ce hoti sÅlesu asamÃhito, Ubhayena naæ garahanti sÅlato ca sutena ca. 16. Appassutopi ce hoti sÅlesu susamÃhito, SÅlato naæ pasaæsanti nÃssa sampajjate sutaæ. 17. Bahussutopi ce hoti sÅlesu asamÃhito, SÅlato naæ garahanti tassa sampajjate sutaæ. 18. [PTS Page 008] [\q 8/] bahussutopi ce hoti sÅlesu susamÃhito, Ubhayena naæ pasaæsanti sÅlato ca sutena ca. 19. Bahussutaæ dhammadharaæ sappa¤¤aæ buddhasÃvakaæ, Nekkhaæ jambonadasseva ko taæ ninditumarahati, DevÃpi naæ pasaæsanti brahmunÃpi pasaæsito'ti. 4. 1. 1. 7. (Sobhentisuttaæ) 7. CattÃro'me bhikkhave puggalà viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà saÇghaæ sobhenti. Katame cattÃro? Bhikkhu bhikkhave viyatto vinÅto visÃrado bahussuto dhammadharo dhammÃnudhammapaÂipanno saÇghaæ sobheti. BhikkhunÅ bhikkhave viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà saÇghaæ sobheti. UpÃsako bhikkhave viyatto vinÅto visÃrado bahussuto dhammadharo dhammÃnudhammapaÂipanno saÇghaæ sobheti. UpÃsikà bhikkhave viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà saÇghaæ sobheti. Ime kho bhikkhave cattÃro viyattà vinÅtà visÃradà bahussutà dhammadharà dhammÃnudhammapaÂipannà saÇghaæ sobhentÅti. [BJT Page 018] [\x 18/] 20. Yo hoti viyatto ca visÃrado ca Bahussuto dhammadharo ca hoti, Dhammassa hoti anudhammacÃrÅ Sa tÃdiso vuccati saÇghasobhano. 21. Bhikkhu ca sÅlasampanno bhikkhunÅ ca bahussutÃ, UpÃsako ca yo saddho yà ca saddhà upÃsikÃ, Ete kho saÇghaæ sobhenti ete hi saÇghasobhanÃ'ti. 4. 1. 1. 8 (VesÃrajjasuttaæ) 8. CattÃrimÃni bhikkhave tathÃgatassa vesÃrajjÃni yehi vesÃrajjehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, [PTS Page 009] [\q 9/] parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. KatamÃni cattÃri? "SammÃsambuddhassa te paÂijÃnato ime dhammà anabhisambuddhÃti" tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và koci và lokasmiæ sahadhammena paÂicodessatÅti nimittametaæ bhikkhave na samanupassÃmi. Etampahaæ bhikkhave nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. "KhÅïÃsavassa te paÂijÃnato ime Ãsavà aparikkhÅïÃti" tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và koci và lokasmiæ sahadhammena paÂicodessatÅti nimittametaæ bhikkhave na samanupassÃmi. Etampahaæ bhikkhave nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. "Ye kho pana te antarÃyikà dhammà vuttÃ. Te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃti" tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và koci và lokasmiæ sahadhammena paÂicodessatÅti nimittametaæ bhikkhave na samanupassÃmi. Etampahaæ bhikkhave nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. "Yassa kho pana te atthÃya dhammo desito so na niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃti" tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và koci và lokasmiæ sahadhammena paÂicodessatÅti nimittametaæ bhikkhave na samanupassÃmi. Etampahaæ bhikkhave nimittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. [BJT Page 020] [\x 20/] ImÃni kho bhikkhave cattÃri tathÃgatassa vesÃrajjÃni yehi vesÃrajjehi samannÃgato tathÃgato Ãsabhaæ ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavattetÅti. 22. Ye keci'me vÃdapathà puthussità yannissità samaïabrÃhmaïà ca tathÃgataæ patvà na te bhavanti visÃradaæ vÃdapathÃtivattinaæ. 1 23. Yo dhammacakkaæ abhibhuyya kevalÅ 2 pavattayÅ sabbabhÆtÃnukampÅ, Taæ tÃdisaæ devamanussaseÂÂhaæ sattà namassanti bhavassa pÃragunti. 4. 1. 1. 9 (TaïhÃsuttaæ) 9. [PTS Page 010] [\q 10/] cattÃro'me bhikkhave taïhuppÃdà yattha bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati. Katame cattÃro? CÅvarahetu và bhikkhave bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati. Piï¬apÃtahetu và bhikkhave bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati. SenÃsanahetu và bhikkhave bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati. ItibhavÃbhavahetu và bhikkhave bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati. Ime kho bhikkhave cattÃro taïhuppÃdà yatra bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà UppajjatÅti. 24. TaïhÃdutiyo puriso dÅghamaddhÃna saæsaraæ, ItthabhÃva¤¤athÃbhÃvaæ saæsÃraæ nÃtivattati. 25. EtamÃdÅnavaæ ¤atvà taïhaæ dukkhassa sambhavaæ, VÅtataïho anÃdÃno sato bhikkhu paribbaje'ti. 4. 1. 1. 10 (Yogasuttaæ) 10. CattÃro'me bhikkhave yogÃ. Katame cattÃro? KÃmayogo bhavayogo diÂÂhiyogo avijjÃyogo. Katamo ca bhikkhave kÃmayogo? Idha bhikkhave ekacco kÃmÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tassa kÃmÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ appajÃnato yo kÃmesu kÃmarÃgo kÃmanandi kÃmasineho kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho kÃmajjhosÃnaæ kÃmataïhà sÃnuseti. Ayaæ vuccati bhikkhave kÃmayogo. (Iti kÃmayogo) 1. VÃdapathÃtivattaæ machasaæ. 2. Kevalo machasaæ. Kevalaæ syà [BJT Page 022] [\x 22/] Bhavayogo ca kathaæ hoti? Idha bhikkhave ekacco bhavÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tassa bhavÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ appajÃnato yo bhavesu bhavarÃgo bhavanandi bhavasineho bhavamucchà bhavapipÃsà bhavapariÊÃho bhavajjhosÃnaæ bhavataïhà sÃnuseti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhavayogo. (Iti kÃmayogo bhavayogo) DiÂÂhiyogo ca kathaæ hoti? Idha bhikkhave ekacco diÂÂhÅnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tassa diÂÂhÅnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ appajÃnato [PTS Page 011] [\q 11/] yo diÂÂhisu diÂÂhirÃgo diÂÂhinandi diÂÂhisineho diÂÂhimucchà diÂÂhipipÃsà diÂÂhipariÊÃho diÂÂhiajjhosÃnaæ diÂÂhitaïhà sÃnuseti. Ayaæ vuccati bhikkhave diÂÂhiyogo. (Iti kÃmayogo bhavayogo diÂÂhiyogo) AvijjÃyogo ca kathaæ hoti? Idha bhikkhave ekacco channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Tassa channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ appajÃnato yà chasu phassÃyatanesu avijjà a¤¤Ãïaæ sÃnuseti, ayaæ vuccati bhikkhave avijjÃyogo. (Iti kÃmayogo bhavayogo diÂÂhiyogo avijjÃyogo. ) Saæyutto pÃpakehi akusalehi dhammehi saækilesikehi ponobhavikehi sadarehi dukkhavipÃkehi Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïikehi, tasmà ayogakkhemÅti vuccati. Ime kho bhikkhave cattÃro yogÃ. CattÃro'me bhikkhave visaæyogÃ. Katame cattÃro? KÃmayogavisaæyogo bhavayogavisaæyogo diÂÂhiyogavisaæyogo avijjÃyogavisaæyogo. Katamo ca bhikkhave kÃmayogavisaæyogo? Idha bhikkhave ekacco kÃmÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa kÃmÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnato yo kÃmesu kÃmarÃgo kÃmanandi kÃmasineho kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho kÃmajjhosÃnaæ kÃmataïhà sà nÃnuseti. Ayaæ vuccati bhikkhave kÃmayogavisaæyogo. (Iti kÃmayogavisaæyogo. ) [BJT Page 024] [\x 24/] Bhavayogavisaæyogo ca kathaæ hoti? Idha bhikkhave ekacco bhavÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa bhavÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnato yo bhavesu bhavarÃgo bhavanandi bhavasineho bhavamucchà bhavapipÃsà bhavapariÊÃho bhavajjhosÃnaæ bhavataïhà sà nÃnuseti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhavayogavisaæyogo. (Iti kÃmayogavisaæyogo bhavayogavisaæyogo. ) DiÂÂhiyogavisaæyogo ca kathaæ hoti? Idha bhikkhave ekacco diÂÂhÅnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca [PTS Page 012] [\q 12/] nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa diÂÂhÅnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnato yo diÂÂhÅsu diÂÂhirÃgo diÂÂhinandi diÂÂhimucchà diÂÂhipipÃsà diÂÂhipariÊÃho diÂÂhiajjhosÃnaæ diÂÂhitaïhà sà nÃnuseti. Ayaæ vuccati bhikkhave diÂÂhiyogavisaæyogo. (Iti kÃmayogavisaæyogo bhavayogavisaæyogo diÂÂhiyogavisaæyogo. ) AvijjÃyogavisaæyogo ca kathaæ hoti? Idha bhikkhave ekacco channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthagama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ pajÃnato yà chasu phassÃyatanesu avijjà a¤¤Ãïaæ sà nÃnuseti. Ayaæ vuccati bhikkhave avijjÃyogavisaæyogo. (Iti kÃmayogavisaæyogo bhavayogavisaæyogo diÂÂhiyogavisaæyogo avijjÃyogavisaæyogo. ) Visaæyutto pÃpakehi akusalehi dhammehi saækilesikehi ponobhavikehi sadarehi dukkhavipÃkehi Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïikehi. Tasmà yogakkhemÅti vuccati. Ime kho bhikkhave cattÃro visaæyogÃti. 26. KÃmayogena saæyuttà bhavayogena cÆbhayaæ, DiÂÂhiyogena saæyuttà avijjÃya purakkhatÃ, Sattà gacchanti saæsÃraæ jÃtimaraïagÃmino. 27. Ye ca kÃme pari¤¤Ãya bhavayoga¤ca sabbaso, DiÂÂhiyogaæ samÆhacca avijja¤ca virÃjayaæ, Sabbayogavisaæyuttà te ve yogÃtigà munÅti. Bhaï¬agÃmavaggo paÂhamo. TassuddÃnaæ: Anubuddhaæ papatitaæ dve khataæ anusotapa¤camaæ, [PTS Page 013] [\q 13/] appassuto ca sobhenti vesÃrajjaæ taïhÃyogena te dasÃ'ti. [BJT Page 026] [\x 26/] 2. Caravaggo 4. 1. 2. 1. (Carantasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 11. Carato cepi bhikkhave bhikkhuno uppajjati kÃmavitakko và VyÃpÃdavitakko và vihiæsÃvitakko vÃ. Ta¤ca bhikkhu adhivÃseti, nappajahati, na vinodeti, na vyantÅkaroti, na anabhÃvaæ gameti. Carampi bhikkhave bhikkhu evambhÆto anÃtÃpÅ anottÃpÅ satataæ samitaæ kusÅto hÅnaviriyo'ti vuccati. hitassa cepi bhikkhave bhikkhuno uppajjati kÃmavitakko và VyÃpÃdavitakko và vihiæsÃvitakko vÃ. Ta¤ca bhikkhu adhivÃseti, nappajahati, na vinodeti, na vyantÅkaroti, na anabhÃvaæ gameti. hitopi bhikkhave bhikkhu evambhÆto anÃtÃpÅ anottÃpÅ satataæ samitaæ kusÅto hÅnaviriyo'ti vuccati. Nisinnassa cepi bhikkhave bhikkhuno uppajjati kÃmavitakko và VyÃpÃdavitakko và vihiæsÃvitakko vÃ. Ta¤ca bhikkhu adhivÃseti, nappajahati, na vinodeti, na vyantÅkaroti, na anabhÃvaæ gameti. Nisinnopi bhikkhave bhikkhu evambhÆto anÃtÃpÅ anottÃpÅ satataæ samitaæ kusÅto hÅnaviriyo'ti vuccati. SayÃnassa cepi bhikkhave bhikkhuno jÃgarassa uppajjati kÃmavitakko và vyÃpÃdavitakko và vihiæsÃvitakko vÃ. Ta¤ca bhikkhu adhivÃseti, nappajahati, na vinodeti, na vyantÅkaroti, na anabhÃvaæ gameti. SayÃnopi bhikkhave bhikkhu jÃgaro evambhÆto anÃtÃpÅ anottÃpÅ satataæ samitaæ kusÅto hÅnaviriyo'ti vuccati. Carato cepi bhikkhave bhikkhuno uppajjati kÃmavitakko và VyÃpÃdavitakko và vihiæsÃvitakko vÃ. Ta¤ca bhikkhu nÃdhivÃseti, pajahati vinodeti, vyantÅkaroti, anabhÃvaæ gameti. Carampi bhikkhave bhikkhu evambhÆto ÃtÃpÅ ottÃpÅ satataæ samitaæ Ãraddhaviriyo pahitatto'ti vuccati. hitassa cepi bhikkhave bhikkhuno uppajjati kÃmavitakko và VyÃpÃdavitakko và vihiæsÃvitakko vÃ. Ta¤ca bhikkhu nÃdhivÃseti pajahati vinodeti vyantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. hitopi bhikkhave bhikkhu evambhÆto ÃtÃpÅ ottÃpÅ satataæ samitaæ Ãraddhaviriyo pahitatto'ti vuccati. Nisinnassa cepi bhikkhave bhikkhuno uppajjati kÃmavitakko và VyÃpÃdavitakko và vihiæsÃvitakko vÃ. Ta¤ca bhikkhu nÃdhivÃseti pajahati vinodeti vyantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Nisinnopi bhikkhave bhikkhu evambhÆto ÃtÃpÅ ottÃpÅ satataæ samitaæ Ãraddhaviriyo pahitatto'ti vuccati. [BJT Page 028] [\x 28/] SayÃnassa cepi bhikkhave bhikkhuno jÃgarassa uppajjati kÃmavitakko và vyÃpÃdavitakko và vihiæsÃvitakko vÃ. Taæ ca bhikkhu nÃdhivÃseti pajahati, vinodeti, byantÅkaroti, [PTS Page 014] [\q 14/] anabhÃvaæ gameti. SayÃnopi bhikkhave bhikkhu jÃgaro evambhÆto ÃtÃpÅ ottÃpÅ satataæ samitaæ Ãraddhaviriyo pahitatto'ti vuccatÅti. 28. Caraæ và yadi và tiÂÂhaæ nisinno udavà sayaæ, Yo vitakkaæ vitakketi pÃpakaæ gehanissitaæ. 29. Kummaggaæ paÂipanno so mohaneyyesu mucchito, Abhabbo tÃdiso bhikkhu phuÂÂhuæ sambodhimuttamaæ. 30. Yo caraæ và tiÂÂhaæ và nisinno udavà sayaæ, Vitakkaæ samayitvÃna vitakkÆpasame rato, Bhabbo so tÃdiso bhikkhu phuÂÂhuæ sambodhimuttamanti. 4. 1. 2. 2. (SÅlasuttaæ) 12. SampannasÅlà bhikkhave viharatha sampannapÃtimokkhÃ. PÃtimokkhasaævarasaævutà viharatha ÃcÃragocarasampannà aïumattesu vajjesu bhayadassÃvino. SamÃdÃya sikkhatha sikkhÃpadesu. SampannasÅlÃnÃæ vo bhikkhave viharataæ sampannapÃtimokkhÃnaæ pÃtimokkhasaævarasaævutÃnaæ viharataæ ÃcÃragocarasampannÃnaæ aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅnaæ samÃdÃya sikkhataæ sikkhÃpadesu, kimassa uttariæ karaïÅyaæ? Carato cepi bhikkhave bhikkhuno abhijjhà vyÃpÃdo vigato Hoti. ThÅnamiddhaæ uddhaccakukkuccaæ vicikicchà pahÅïà hoti. ùraddhaæ hoti viriyaæ asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ. Passaddho kÃyo asÃraddho. SamÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. Carampi bhikkhave bhikkhu evambhÆto ÃtÃpÅ ottÃpÅ satataæ samitaæ Ãraddhaviriyo pahitatto'ti vuccati. hitassa cepi bhikkhave bhikkhuno abhijjhà vyÃpÃdo vigato hoti. ThÅnamiddhaæ uddhaccakukkuccaæ vicikicchà pahÅïà hoti. ùraddhaæ hoti viriyaæ asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ. Passaddho kÃyo asÃraddho. SamÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. hitopi bhikkhave bhikkhu evambhÆto ÃtÃpÅ ottÃpÅ satataæ samitaæ Ãraddhaviriyo pahitatto'ti vuccati. [BJT Page 030] [\x 30/] Nisinnassa cepi bhikkhave bhikkhuno abhijjhà vyÃpÃdo vigato hoti. ThÅnamiddhaæ uddhaccakukkuccaæ vicikicchà pahÅïà hoti. ùraddhaæ hoti viriyaæ asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ. 1 Passaddho kÃyo asÃraddho. SamÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. Nisinnopi bhikkhave bhikkhu evambhÆto ÃtÃpÅ ottÃpÅ satataæ samitaæ [PTS Page 015] [\q 15/] Ãraddhaviriyo pahitatto'ti vuccati. SayÃnassa cepi bhikkhave bhikkhuno jÃgarassa abhijjhà vyÃpÃdo vigato hoti. ThÅnamiddhaæ uddhaccakukkuccaæ vicikicchà pahÅïà hoti. ùraddhaæ hoti viriyaæ asallÅnaæ. UpaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ. Passaddho kÃyo asÃraddho. SamÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. SayÃnopi bhikkhave bhikkhu jÃgaro evambhÆto ÃtÃpÅ ottÃpÅ satataæ samitaæ Ãraddhaviriyo pahitatto'ti vuccatÅti. 31. Yataæ care yataæ tiÂÂhe yataæ acche yataæ saye, Yataæ sammi¤jaye bhikkhu yatameva naæ pasÃraye. 32. Uddhaæ tiriyaæ apÃcÅnaæ yÃvatà jagato gati, Samavekkhità ca dhammÃnaæ khandhÃnaæ udayabbayaæ. 33. CetosamathasÃmÅciæ sikkhamÃnaæ sadà sataæ, Satataæ pahitatto'ti Ãhu bhikkhuæ tathÃvidhanti. 4. 1. 2. 3. (PadhÃnasuttaæ) 13. CattÃrimÃni bhikkhave sammappadhÃnÃni. KatamÃni cattÃri? Idha bhikkhave bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti, vÃyamati, viriyaæ Ãrabhati, cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃïÃya chandaæ janeti, vÃyamati, viriyaæ Ãrabhati, cittaæ paggaïhÃti padahati. AnuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti, vÃyamati, viriyaæ Ãrabhati, cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhÅyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti, vÃyamati, viriyaæ Ãrabhati, cittaæ paggaïhÃti padahati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri sammappadhÃnÃnÅti. 1. AsammÆÊhà machasaæ. [BJT Page 032. [\x 32/] ] 34. SammappadhÃnà mÃradheyyÃdhibhÆtà 1 Te asità jÃtimaraïabhayassa pÃragÆ, Te tusità jetvÃna mÃraæ savÃhiniæ 2 Te anejà (sabbaæ) namucibalaæ upÃtivattà te sukhitÃti. 4. 1. 2. 4. (SaævarappadhÃnasuttaæ) 14. [PTS Page 016] [\q 16/] cattÃrimÃni bhikkhave padhÃnÃni, katamÃni cattÃri? SaævarappadhÃnaæ pahÃïappadhÃnaæ, bhÃvanappadhÃnaæ, anurakkhaïappadhÃnaæ. Katama¤ca bhikkhave saævarappadhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati ghÃïindriyaæ, ghÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati jivhindriyaæ, jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. Idaæ vuccati bhikkhave saævarappadhÃnaæ. Katama¤ca bhikkhave pahÃïappadhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu uppannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃseti, pajahati, vinodeti, vyantÅkaroti, anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vyÃpÃdavitakkaæ nÃdhivÃseti, pajahati, vinodeti, vyantÅkaroti, anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vihiæsÃvitakkaæ nÃdhivÃseti, pajahati, vinodeti, vyantÅkaroti, anabhÃvaæ gameti. Uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti, pajahati, vinodeti, byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Idaæ vuccati bhikkhave pahÃïappadhÃnaæ: 1. MÃradheyyÃbhibhÆtaæ machasaæ. 2. SavÃhanaæ machasaæ. [BJT Page 034] [\x 34/] Katama¤ca bhikkhave bhÃvanappadhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu satisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. DhammavicayasambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. ViriyasambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. PÅtisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. PassaddhisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. SamÃdhisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. UpekkhÃsambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. Idaæ vuccati bhikkhave bhÃvanappadhÃnaæ. [PTS Page 017] [\q 17/] katama¤ca bhikkhave anurakkhaïappadhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu uppannaæ bhaddakaæ samÃdhinimittaæ anurakkhati aÂÂhikasa¤¤aæ pulavakasa¤¤aæ vinÅlakasa¤¤aæ vipubbakasa¤¤aæ vicchiddakasa¤¤aæ uddhumÃtakasa¤¤aæ. Idaæ vuccati bhikkhave anurakkhaïappadhÃnaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri padhÃnÃnÅti. 36. Saævaro ca pahÃïa¤ca bhÃvanà anurakkhaïÃ, Ete padhÃnà cattÃro desitÃdiccabandhunÃ, Yehi bhikkhu idhÃtÃpÅ khayaæ dukkhassa pÃpuïe'ti. 4. 1. 2. 5. (Aggapa¤¤attisuttaæ) 15. Catasso imà bhikkhave aggapa¤¤attiyo. Katamà catasso? Etadaggaæ bhikkhave attabhÃvÅnaæ yadidaæ rÃhu asurindo. Etadaggaæ bhikkhave kÃmabhogÅnaæ yadidaæ rÃjà mandhÃtÃ. Etadaggaæ bhikkhave ÃdhipateyyÃnaæ yadidaæ mÃro pÃpimÃ. Sadevake bhikkhave loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya tathÃgato aggamakkhÃyati arahaæ sammÃsambuddho. Imà kho bhikkhave catasso aggapa¤¤attiyo'ti 37. RÃhaggaæ1 attabhÃvÅnaæ mandhÃtà kÃmabhoginaæ, MÃro ÃdhipateyyÃnaæ iddhiyà yasasà jalaæ. 38. Uddhaæ tiriyaæ apÃcÅnaæ yÃvatà jagato gati, Sadevakassa lokassa buddho aggaæ pavuccatÅ'ti 1. RÃhuggaæ machasaæ. [BJT Page 036] [\x 36/] 4. 1. 2. 6 (Sokhummasuttaæ) 16. CattÃrimÃni bhikkhave sokhummÃni. KatamÃni cattÃri? Idha bhikkhave bhikkhu rÆpasokhummena samannÃgato hoti paramena, tena ca rÆpasokhummena a¤¤aæ rÆpasokhummaæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và na samanupassati. Tena ca rÆpasokhummena a¤¤aæ rÆpasokhummaæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và na pattheti. VedanÃsokhummena [PTS Page 018] [\q 18/] samannÃgato hoti paramena. Tena ca vedanÃsokhummena a¤¤aæ vedanÃsokhummaæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và na samanupassati. Tena ca vedanÃsokhummena a¤¤aæ vedanÃsokhummaæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và na pattheti. Sa¤¤Ãsokhummena samannÃgato hoti paramena. Tena ca sa¤¤Ãsokhummena a¤¤aæ sa¤¤Ãsokhummaæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và na samanupassati. Tena ca sa¤¤Ãsokhummena a¤¤aæ sa¤¤Ãsokhummaæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và na pattheti. SaækhÃrasokhummena samannÃgato hoti paramena. Tena ca saækhÃra sokhummena a¤¤aæ saækhÃrasokhummaæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và na samanupassati. Tena ca saækhÃrasokhummena a¤¤aæ saækhÃra sokhummaæ uttaritaraæ và païÅtataraæ và na pattheti. ImÃni kho bhikkhave cattÃri sokhummÃnÅti. 39. RÆpasokhummataæ ¤atvà vedanÃna¤ca sambhavaæ, Sa¤¤Ã yato samudeti atthaæ gacchati yattha ca. 40. SaækhÃre parato ¤atvà dukkhato no ca attato, Sa ve sammaddaso bhikkhu santo santipade rato, DhÃreti antimaæ dehaæ jetvà mÃraæ savÃhininti. 4. 1. 2. 7 (Agatisuttaæ) 17. CattÃrimÃni bhikkhave agatigamanÃni katamÃni cattÃri? ChandÃgatiæ gacchati. DosÃgatiæ gacchati. MohÃgatiæ gacchati. BhayÃgatiæ gacchati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri agatigamanÃnÅti. 41. Chandà dosà bhayà mohà yo dhammaæ ativattati, NihÅyati tassa yaso kÃlapakkheva candimÃ'ti. [BJT Page 038] [\x 38/] 4. 1. 2. 8. (NÃgatisuttaæ) 18. CattÃrimÃni bhikkhave nÃgatigamanÃni. KatamÃni cattÃri? Na chandÃgatiæ gacchati. Na dosÃgatiæ gacchati. Na mohÃgatiæ gacchati. Na bhayÃgatiæ gacchati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri nÃgatigamanÃnÅti. 42. Chandà dosà bhayà mohà yo dhammaæ nÃtivattati, ùpÆrati tassa yaso sukkapakkheva candimÃ'ti. 4. 1. 2. 9. (AgatinÃgatisuttaæ) 19. CattÃrimÃni bhikkhave agatigamanÃni. KatamÃni cattÃri? [PTS Page 019] [\q 19/] chandÃgatiæ gacchati. DosÃgatiæ gacchati. MohÃgatiæ gacchati. BhayÃgatiæ gacchati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri agatigamanÃnÅti. CattÃrimÃni bhikkhave nÃgatigamanÃni. KatamÃni cattÃri? Na chandÃgatiæ gacchati. Na dosÃgatiæ gacchati. Na mohÃgatiæ gacchati. Na bhayÃgatiæ gacchati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri nÃgatigamanÃnÅti. 43. Chandà dosà bhayà mohà yo dhammaæ ativattati, NihÅyati tassa yaso kÃlapakkheva candimÃ'ti. 44. Chandà dosà bhayà mohà yo dhammaæ nÃtivattati, ùpÆrati tassa yaso sukkapakkheva candimÃ'ti. 4. 1. 2. 10 (Bhattuddesasuttaæ) 20. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhattuddesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? ChandÃgatiæ gacchati. DosÃgatiæ gacchati. MohÃgatiæ gacchati. BhayÃgatiæ gacchati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhattuddesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. [BJT Page 040] [\x 40/] CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhattuddesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Na chandÃgatiæ gacchati. Na dosÃgatiæ gacchati. Na mohÃgatiæ gacchati. Na bhayÃgatiæ gacchati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhattuddesako yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 45. Ye keci kÃmesu asa¤¤atà janà Adhammikà honti adhammagÃravÃ, Chandà ca dosà ca bhayà ca gÃmino 1 ParisakkasÃvo 2 ca panesa vuccati. Evaæ hi vuttaæ samaïena jÃnatà 46. Tasmà hi te sappurisà pasaæsiyÃ, Dhamme Âhità ye na karonti pÃpakaæ, Na chandadosà na bhayà ca gÃmino. ParisÃya maï¬o ca panesa vuccati. Evaæ hi vuttaæ samaïena jÃnatÃ'ti. Caravaggo dutiyo. TassuddÃnaæ: Caraæ sÅlaæ padhÃnÃnÅ saævara pa¤¤atti pa¤camaæ, Sokhummaæ tayo agati bhattuddesena te dasÃti. 1. Chandà dosà mohà ca bhayà gÃmino machasaæ. 2. Parisà kasavo machasaæ. [BJT Page 042] [\x 42/] 3. Uruvelavaggo. 4. 1. 3. 1. (PaÂhama uruvelasuttaæ) 21. [PTS Page 020] [\q 20/] (evaæ me sutaæ:) ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavo'ti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: EkamidÃhaæ bhikkhave samayaæ uruvelÃyaæ viharÃmi najjà nera¤jarÃya tÅre ajapÃlanigrodhe paÂhamÃbhisambuddho. Tassa mayhaæ bhikkhave rahogatassa patisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: dukkhaæ kho agÃravo viharati appatisso. Kannu kho ahaæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyanti. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: AparipÆrassa kho ahaæ sÅlakkhandhassa pÃripÆriyà a¤¤aæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyaæ, na kho panÃhaæ passÃmi sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya a¤¤aæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và attanà sÅlasampannataraæ yamahaæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyaæ. AparipÆrassa kho ahaæ samÃdhikkhandhassa pÃripÆriyà a¤¤aæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyaæ, na kho panÃhaæ passÃmi sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya a¤¤aæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và attanà samÃdhi sampannataraæ yamahaæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyaæ. AparipÆrassa kho ahaæ pa¤¤Ãkkhandhassa pÃripÆriyà a¤¤aæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyaæ, na kho panÃhaæ passÃmi sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya a¤¤aæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và attanà pa¤¤Ãsampannataraæ yamahaæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyaæ. AparipÆrassa kho ahaæ vimuttikkhandhassa pÃripÆriyà a¤¤aæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyaæ, na kho panÃhaæ passÃmi sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya a¤¤aæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và attanà vimuttisampannataraæ yamahaæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyanti. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: yannÆnÃhaæ yopÃyaæ dhammo mayà abhisambuddho tameva dhammaæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyanti. [BJT Page 044. [\x 44/] ] Atha kho bhikkhave brahmà sahampati mama cetasà [PTS Page 021] [\q 21/] cetoparivitakkama¤¤Ãya seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ 1 và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evamevaæ brahmaloke antarahito mama purato pÃturahosi. Atha kho bhikkhave brahmà sahampati ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà dakkhiïaæ jÃïumaï¬alaæ puthuviyaæ nihantvà yenÃhaæ tena¤jaliæ païÃmetvà maæ etadavoca: evametaæ bhagavà evametaæ sugata, yepi te bhante ahesuæ atÅtamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ. Tepi bhagavanto dhammaæ yeva sakkatvà garukatvà upanissÃya vihariæsu. Yepi te bhante bhavisasanti anÃgatamaddhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhÃ, tepi bhagavanto dhammaæ yeva sakkatvà garukatvà upanissÃya viharissanti. BhagavÃpi bhante etarahi arahaæ sammÃsambuddho dhammaæ yeva sakkatvà garukatvà upanissÃya viharatÆti. Idamavoca brahmà sahampati. Idaæ vatvà athÃparaæ etadavoca: 47. Ye cabbhatÅtà 2 sambuddhà ye ca buddhà anÃgatÃ, Yo cetarahi sambuddho bahunnaæ sokanÃsano. 48. Sabbe saddhammagaruno vihaæsu viharanti ca, Athopi viharissanti esà buddhÃna dhammatÃ. 49. Tasmà hi atthakÃmena mahattamabhikaÇkhatÃ, Saddhammo garukÃtabbo saraæ buddhÃnasÃsananti. Idamavoca bhikkhave brahmà sahampati. Idaæ vatvà maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyÅ. AthakhvÃhaæ bhikkhave brahmuno ca ajjhesanaæ viditvà attano ca patirÆpaæ, yopÃyaæ dhammo mayà abhisambuddho tameva dhammaæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihÃsiæ. Yato ca kho bhikkhave saÇghopi mahattena samannÃgato atha me saÇghepi (tibba) gÃravoti. 4. 1. 3. 2. ( Dutiya uruvelasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 22. [PTS Page 022] [\q 22/] ekamidÃhaæ bhikkhave samayaæ uruvelÃyaæ viharÃmi najjà nera¤jarÃya tÅre ajapÃlanigrodhe paÂhamÃbhisambuddho. Atha kho bhikkhave sambahulà brÃhmaïà jiïïà vuddhà mahallakà addhagatà vayoanuppattà yenÃhaæ tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà mama saddhiæ sammodiæsu. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho bhikkhave te brÃhmaïà maæ etadavocuæ: 1. Sami¤jitaæ machasaæ, 2. Ye ca atÅtà machasaæ. [BJT Page 046. [\x 46/] ] Sutaæ netaæ 1 bho gotama na samaïo gotamo brÃhmaïe jiïïe vuddhe mahallake addhagate vayoanuppatte abhivÃdeti và paccuÂÂheti và Ãsanena và nimanteti. Tayidaæ bho gotama tatheva. Nahi bhavaæ gotamo brÃhmaïe jiïïe vuddhe mahallake addhagate vayoanuppatte abhivÃdeti và paccuÂÂheti và Ãsanena và nimanteti. Tayidaæ bho gotama na sampannamevÃti. Tassa mayhaæ bhikkhave etadahosi: na vatime 2 Ãyasmanto jÃnanti theraæ và therakaraïe và dhamme. Vuddho cepi bhikkhave hoti ÃsÅtiko và nÃvutiko và vassasatiko và jÃtiyÃ. So ca hoti akÃlavÃdÅ abhÆtavÃdÅ anatthavÃdÅ adhammavÃdÅ avinayavÃdÅ anidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità akÃlena anapadesaæ apariyantavatiæ anatthasaæhitaæ. Atha kho so bÃlo therotveva saÇkhaæ gacchati. Daharo cepi bhikkhave hoti yuvà susukÃÊakeso bhaddena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasÃ. So ca hoti kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. Atha kho so paï¬ito therotveva saÇkhaæ gacchati. CattÃrome, bhikkhave therakaraïà dhammÃ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Bahussuto [PTS Page 023] [\q 23/] hoti sutadharo sutasannicayo. Ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà savya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti. TathÃrÆpÃssa dhammà bahussutà honti dhatà vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ime kho bhikkhave cattÃro therakaraïà dhammà ti. 1. Metaæ si. 2. Nayime machasaæ na vata me [BJT Page 048] [\x 48/] 50. Yo uddhatena cittena sampha¤ca bahubhÃsati, AsamÃhitasaÇkappo asaddhammarato mago, ùrà so thÃvareyyamhà pÃpadiÂÂhi anÃdaro. 51. Yo ca sÅlena sampanno sutavà paÂibhÃnavÃ, Sa¤¤ato thiradhammesu 1 pa¤¤Ãyatthaæ vipassati, PÃragÆ sabbadhammÃnaæ akhilo paÂibhÃnavÃ. 52. PahÅïajÃtimaraïo brahmacariyassa kevalÅ, Tamahaæ vadÃmi theroti yassa no santi ÃsavÃ, ùsavÃnaæ khayà bhikkhu so theroti pavuccatÅti. 4. 1. 3. 3. (Lokasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 23. Loko bhikkhave tathÃgatena abhisambuddho. Lokasmà tathÃgato visaæyutto. Lokasamudayo bhikkhave tathÃgatena abhisambuddho. Lokasamudayo tathÃgatassa pahÅïo. Lokanirodho bhikkhave tathÃgatena abhisambuddho. Lokanirodho tathÃgatassa sacchikato. LokanirodhagÃminÅpaÂipadà bhikkhave tathÃgatena abhisambuddhÃ. LokanirodhagÃminÅpaÂipadà tathÃgatassa bhÃvitÃ. Yaæ bhikkhave sadevakassa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ [PTS Page 024] [\q 24/] pariyesitaæ anuvicaritaæ manasÃ, sabbaæ taæ tathÃgatena abhisambuddhaæ. Tasmà tathÃgato'ti vuccati. Ya¤ca bhikkhave rattiæ tathÃgato abhisambujjhati, ya¤ca rattiæ parinibbÃyati, yaæ etasmiæ antare bhÃsati lapati niddisati, sabbaæ taæ tatheva hoti. No a¤¤athÃ. Tasmà tathÃgato'ti vuccati. YathÃvÃdÅ bhikkhave tathÃgato tathÃkÃrÅ, yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ, iti YathÃvÃdÅ tathÃkÃrÅ yathÃkÃrÅ tathÃvÃdÅ. Tasmà tathÃgato'ti vuccati. Sadevake bhikkhave loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya tathÃgato abhibhÆ anabhibhÆto, a¤¤adatthu daso vasavattÅ. Tasmà tathÃgato'ti vuccati. 53. Sabbalokaæ 2 abhi¤¤Ãya sabbaloke yathà tathaæ, Sabbalokavisaæyutto sabbaloke anÆpayo. 1. DhÅro dhammesu machasaæ. 2. Sabbaæ lokaæ ma. Cha. Saæ. [BJT Page 050] [\x 50/] 54. Sa ve sabbÃbhibhÆ dhÅro sabbaganthappamocano, PhuÂÂhassa paramà santi nibbÃnaæ akutobhayaæ. 55. "Esa khÅïÃsavo buddho anÅghocchinnasaæsayo, Sabbakammakkhayaæ patto vimutto upadhisaÇkhaye. 56. Esa so bhagavà buddho esa sÅho anuttaro, Sadevakassa lokassa brahmacakkaæ pavattayÅ. " 57. Iti devamanussà ca ye buddhaæ saraïaægatÃ, SaÇgamma naæ namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ. 58. "Danto damayataæ seÂÂho santo samayataæ isÅ, Mutto mocayataæ aggo tiïïo tÃrayataæ varo" 59. Iti hetaæ namassanti mahantaæ vÅtasÃradaæ, Sadevakasmiæ lokasmiæ natthi te paÂipuggaloti. 4. 1. 3. 4. (KÃÊakÃrÃmasuttaæ) 24. (Evaæ me sutaæ:) ekaæ samayaæ bhagavà sÃkete viharati kÃÊakÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: [PTS Page 025] [\q 25/] yaæ bhikkhave sadevakassa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasÃ, tamahaæ jÃnÃmi. Yaæ bhikkhave sadevakassa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasÃ, tamahaæ abbha¤¤Ãsiæ. Taæ tathÃgatassa viditaæ. Taæ tathÃgato na upaÂÂhÃsi. Yaæ bhikkhave sadevakassa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasÃ, tamahaæ jÃnÃmÅti vadeyyaæ, taæ mama assa musÃ. [BJT Page 052] [\x 52/] Yaæ bhikkhave sadevakassa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasÃ, tamahaæ jÃnÃmi ca na ca jÃnÃmÅti vadeyyaæ, tampassa tÃdisameva. Tamahaæ neva jÃnÃmi na najÃnÃmÅti vadeyyaæ, taæ mama assa kali. Iti kho bhikkhave tathÃgato daÂÂhà daÂÂhabbaæ diÂÂhaæ na ma¤¤ati. AdiÂÂhaæ na ma¤¤ati. DaÂÂhabbaæ na ma¤¤ati. DaÂÂhÃraæ na ma¤¤ati. Sutà 1 sotabbaæ sutaæ na ma¤¤ati. Asutaæ na ma¤¤ati. Sotabba na ma¤¤ati. SotÃraæ na ma¤¤ati. Mutà 2 motabbaæ mutaæ na ma¤¤ati. Amutaæ na ma¤¤ati. Motabbaæ na ma¤¤ati. MotÃraæ na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtà 3 vi¤¤Ãtabbaæ vi¤¤Ãtaæ na ma¤¤ati. Avi¤¤Ãtaæ na ma¤¤ati. Vi¤¤Ãtabbaæ na ma¤¤ati. Vi¤¤ÃtÃraæ na ma¤¤ati. Iti kho bhikkhave tathÃgato diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbesu dhammesu tÃdÅyeva tÃdÅ. Tamhà ca pana 4 tÃditamhà a¤¤o tÃdÅ uttaritaro và païÅtataro và natthÅti vadÃmÅti. 60. Yaæ ki¤ci diÂÂhaæ va sutaæ mutaæ và Ajjhositaæ saccamutaæ paresaæ, Na tesu tÃdÅ sayasaævutesu Saccaæ musà vÃpi paraæ daheyyaæ. 61. Etaæ ca sallaæ paÂigacca 5 disvà Ajjhosità yattha pajà visattÃ, [PTS Page 026] [\q 26/] JÃnÃmi passÃmi tatheva etaæ Ajjhositaæ natthi tathÃgatÃnanti. 4. 1. 3. 5. (Brahmacariyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 25. Nayidaæ bhikkhave brahmacariyaæ vussati janakuhanatthaæ, na janalapanatthaæ, na lÃbhasakkÃrasilokÃnisaæsatthaæ, na itivÃdappamokkhÃnisaæsatthaæ, na iti maæ jano jÃnÃtÆti. Atha kho idaæ bhikkhave brahmacariyaæ vussati saævaratthaæ, pahÃïatthaæ, virÃgatthaæ, nirodhatthanti. 62. Saævaratthaæ pahÃïatthaæ brahmacariyaæ anÅtihaæ, Adesayi so bhagavà nibabÃnogadhagÃminaæ. 63. Esa maggo mahantehi anuyÃto mahesihi, Ye ca taæ paÂipajjanti yathà buddhena desitaæ, Dukkhassantaæ karissanti satthusÃsanakÃrinoti. 1. Sutvà machasaæ. 2. Mutvà machasaæ 3. Vi¤¤atvà machasaæ. 4. TÃdimhà machasaæ. 5. PaÂikacca machasaæ. [BJT Page 054. [\x 54/] ] 4. 1. 3. 6. (Kuhakasuttaæ) 26. Ye te bhikkhave bhikkhÆ kuhà thaddhà lapà siÇgÅ unnaÊà asamÃhitÃ, na me te bhikkhave bhikkhÆ mÃmakÃ. Apagatà ca te bhikkhave bhikkhÆ imasmà dhammavinayÃ. Na ca te imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjanti. Ye ca kho te bhikkhave bhikkhÆ nikkuhà nillapà dhÅrà atthaddhà susamÃhitÃ, te kho me bhikkhave bhikkhÆ mÃmakÃ. Anapagatà ca te bhikkhave bhikkhÆ imasmà dhammavinayÃ. Te ca imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjantÅti. 64. Kuhà thaddhà lapà siÇgÅ unnaÊà asamÃhitÃ, Na te dhamme virÆhanti sammÃsambuddhadesite. 65. Nikkuhà nillapà dhÅrà atthaddhà susamÃhitÃ, Te ve dhamme virÆhanti sammÃsambuddhadesiteti. 4. 1. 3. 7 ( SantuÂÂhisuttaæ) 27. CattÃrimÃni bhikkhave appÃni ca sulabhÃni ca, anavajjÃni tÃni ca. KatamÃni cattÃri? PaæsukÆlaæ bhikkhave cÅvarÃnaæ appa¤ca sulabha¤ca, [PTS Page 027] [\q 27/] ta¤ca anavajjaæ. Piï¬iyÃlopo bhikkhave bhojanÃnaæ appa¤ca sulabha¤ca, ta¤ca anavajjaæ. RukkhamÆlaæ bhikkhave senÃsanÃnaæ appa¤ca sulabha¤ca, ta¤ca anavajjaæ. PÆtimuttaæ bhikkhave bhesajjÃnaæ appa¤ca sulabha¤ca, ta¤ca anavajjaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri appÃni ca sulabhÃni ca, tÃni anavajjÃni. Yato kho bhikkhave bhikkhu appena ca santuÂÂho hoti sulabhena ca. IdamassÃhaæ a¤¤ataraæ sÃma¤¤aÇganti vadÃmÅti. 66. Anavajjena tuÂÂhassa appena sulabhena ca, Na senÃsanamÃrabbha cÅvarampÃnabhojanaæ, VighÃto hoti cittassa disà na paÂiha¤¤ati. 67. Ye cassa dhammà akkhÃtà sÃma¤¤assÃnulomikÃ, AdhiggahÅtà tuÂÂhassa appamattassa bhikkhunoti. [BJT Page 056. [\x 56/] ] 4. 1. 3. 8. (Ariyavaæsasuttaæ) 28. CattÃro, me bhikkhave ariyavaæsà agga¤¤Ã, ratta¤¤Ã, vaæsa¤¤Ã, porÃïÃ, asaÇkiïïÃ, asaÇkiïïapubbÃ, na saÇkÅyanti, na saÇkÅyissanti, appatikuÂÂhà samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu santuÂÂho hoti 1 itarÅtarena cÅvarena, ItarÅtaracÅvarasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Na ca cÅvarahetu anesanaæ appatirÆpaæ Ãpajjati. Aladdhà ca cÅvaraæ na paritassati. Laddhà ca cÅvaraæ agathito 2 amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. TÃya va pana itarÅtaracÅvarasantuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti. No paraæ vambheti. So hi tattha dakkho analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhito. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarena piï¬apÃtena, itarÅtarapiï¬apÃtasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Na ca piï¬apÃtahetu anesanaæ appatirÆpaæ Ãpajjati. Aladdhà ca piï¬apÃtaæ na paritassati. Laddhà ca piï¬apÃtaæ agathito amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnavadassÃvÅ [PTS Page 028] [\q 28/] nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. TÃya ca pana itarÅtarapiï¬apÃta santuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti. No paraæ vambheti. So hi tattha dakkho analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhito. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu santuÂÂho hoti itarÅtarena senÃsanena, itarÅtarasenÃsanasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Na ca senÃsanahetu anesanaæ appatirÆpaæ Ãpajjati. Aladdhà ca senÃsanaæ na paritassati. Laddhà ca senÃsanaæ agathito amucchito anajjhÃpanno ÃdÅnavadassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. TÃya ca pana itarÅtarasenÃsanasantuÂÂhiyà nevattÃnukkaæseti. No paraæ vambheti. So hi tattha dakkho analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhito. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu bhÃvanÃrÃmo hoti bhÃvanÃrato, pahÃnÃrÃmo hoti pahÃnarato. TÃya ca pana bhÃvanÃrÃmatÃya bhÃvanÃratiyà pahÃnÃrÃmatÃya pahÃnaratiyà nevattÃnukkaæseti. No paraæ vambheti. So hi tattha dakkho analaso sampajÃno patissato. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu porÃïe agga¤¤e ariyavaæse Âhito. 1. TuÂÂho machasaæ 2. Agadhito machasaæ. [BJT Page 058] [\x 58/] Ime kho bhikkhave cattÃro ariyavaæsà agga¤¤Ã, ratta¤¤Ã, vaæsa¤¤Ã, porÃïÃ. AsaÇkiïïÃ. AsaÇkiïïapubbÃ, na saÇkÅyanti, na saÇkÅyissanti. AppatikuÂÂhà samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. Imehi ca pana bhikkhave catÆhi ariyavaæsehi samannÃgato bhikkhu puratthimÃya cepi disÃya viharati, sveva aratiæ sahati, na taæ arati sahati. PacchimÃya cepi disÃya viharati, sveva aratiæ sahati, na taæ arati sahati. UttarÃya cepi disÃya viharati, sveva aratiæ sahati, na taæ arati sahati. DakkhiïÃya cepi disÃya viharati, sveva aratiæ sahati, na taæ arati sahati. Taæ kissa hetu: aratiratisaho hi bhikkhave dhÅroti. 68. NÃrati sahati vÅraæ nÃrati vÅrasaæhati, DhÅro ca aratiæ sahati dhÅro hi aratiæ saho. 69. [PTS Page 029] [\q 29/] sabbakammavihÃyinaæ panunnaæ ko nivÃraye, Nekkhaæ jambonadasseva ko taæ ninditumarahati, DevÃpi naæ pasaæsanti brahmunÃpi pasaæsitoti. 4. 1. 3. 9 (Dhammapadasuttaæ) 29. CattÃrimÃni bhikkhave dhammapadÃni agga¤¤Ãni, ratta¤¤Ãni, vaæsa¤¤Ãni, porÃïÃni, asaÇkiïïÃni, asaÇkiïïapubbÃni, na saÇkÅyanti, na saÇkÅyissanti, appatikuÂÂhÃni samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi katamÃni cattÃri? Anabhijjhà bhikkhave dhammapadaæ agga¤¤aæ, ratta¤¤aæ, vaæsa¤¤aæ, porÃïaæ, asaÇkiïïaæ, asaÇkiïïapubbaæ, na saÇkÅyati, na saÇkÅyissati, appatikuÂÂhaæ samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. AvyÃpÃdo bhikkhave dhammapadaæ agga¤¤aæ, ratta¤¤aæ, vaæsa¤¤aæ porÃïaæ, asaÇkiïïaæ, asaÇkiïïapubbaæ, na saÇkÅyati, na saÇkÅyissati, appatikuÂÂhaæ samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. [BJT Page 060] [\x 60/] SammÃsati bhikkhave dhammapadaæ agga¤¤aæ, ratta¤¤aæ, vaæsa¤¤aæ, porÃïaæ, asaÇkiïïaæ, asaÇkiïïapubbaæ, na saÇkÅyati, na saÇkÅyissati. AppatikuÂÂhaæ samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. SammÃsamÃdhi bhikkhave dhammapadaæ agga¤¤aæ, ratta¤¤aæ, vaæsa¤¤aæ, porÃïaæ, asaÇkiïïaæ, asaÇkiïïapubbaæ, na saÇkÅyati, na saÇkÅyissati. AppatikuÂÂhaæ samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. ImÃni kho bhikkhave cattÃri dhammapadÃni agga¤¤Ãni, ratta¤¤Ãni, vaæsa¤¤Ãni, porÃïÃni, asaÇkiïïÃni, asaÇkiïïapubbÃni, na saÇkÅyanti, na saÇkÅyissanti. AppatikuÂÂhÃni samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅti. 70. AnabhijjhÃlu vihareyya avyÃpannena cetasÃ, Sato ekaggacittassa ajjhattaæ susamÃhitoti. 4. 1. 3. 10 (ParibbÃjakasuttaæ) 30. (Evaæ me sutaæ) ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Tena kho pana samayena sambahulà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà paribbÃjakà sappiniyÃtÅre 1 paribbÃjakÃrÃme paÂivasanti. SeyyathÅdaæ: annahÃro varadharo sakuludÃyÅ ca paribbÃjako a¤¤e ca abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà paribbÃjakÃ. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yena sappiniyà tÅraæ paribbÃjakÃrÃmo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà te paribbÃjake etadavoca: CattÃrimÃni paribbÃjakà dhammapadÃni agga¤¤Ãni, [PTS Page 030] [\q 30/] ratta¤¤Ãni, vaæsa¤¤Ãni, porÃïÃni, asaÇkiïïÃni, asaÇkiïïapubbÃni, na saÇkÅyanti, na saÇkÅyissanti. AppatikuÂÂhÃni samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. KatamÃni cattÃri? 1. SippinikÃtÅre machasaæ. [BJT Page 062. [\x 62/] ] Anabhijjhà paribbÃjakà dhammapadaæ agga¤¤aæ ratta¤¤aæ vaæsa¤¤aæ porÃïaæ asaÇkiïïaæ asaÇkiïïapubbaæ, na saÇkÅyati na saÇkÅyissati. AppatikuÂÂhaæ samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. AvyÃpÃdaæ paribbÃjakà dhammapadaæ agga¤¤aæ ratta¤¤aæ vaæsa¤¤aæ porÃïaæ asaÇkiïïaæ asaÇkiïïapubbaæ, na saÇkÅyati na saÇkÅyissati. AppatikuÂÂhaæ samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. SammÃsati paribbÃjakà dhammapadaæ agga¤¤aæ ratta¤¤aæ vaæsa¤¤aæ porÃïaæ asaÇkiïïaæ asaÇkiïïapubbaæ, na saÇkÅyati na saÇkÅyissati. AppatikuÂÂhaæ samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. SammÃsamÃdhi paribbÃjakà dhammapadaæ agga¤¤aæ ratta¤¤aæ vaæsa¤¤aæ porÃïaæ asaÇkiïïaæ asaÇkiïïapubbaæ, na saÇkÅyati na saÇkÅyissati. AppatikuÂÂhaæ samaïehi BrÃhmaïehi vi¤¤Æhi. ImÃni kho paribbÃjakà cattÃri dhammapadÃni agga¤¤Ãni ratta¤¤Ãni vaæsa¤¤Ãni porÃïÃni asaÇkiïïÃni asaÇkiïïapubbÃni, na saÇkÅyanti na saÇkÅyissanti. AppatikuÂÂhÃni samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhi. Yo kho paribbÃjakà evaæ vadeyya: ahametaæ anabhijjhaæ dhammapadaæ paccakkhÃya abhijjhÃluæ kÃmesu tibbasÃrÃgaæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và pa¤¤ÃpessÃmÅti. Tamahaæ tattha evaæ vadeyyaæ: etu. Vadatu. VyÃharatu. PassÃmissa ÃnubhÃvanti. So vata paribbÃjakà anabhijjhaæ dhammapadaæ paccakkhÃya, abhijjhÃluæ kÃmesu tibbasÃrÃgaæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yo kho paribbÃjakà evaæ vadeyya: ahametaæ abyÃpÃdaæ dhammapadaæ paccakkhÃya byÃpannacittaæ paduÂÂhamanasaÇkappaæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và pa¤¤ÃpessÃmÅti. Tamahaæ tattha evaæ vadeyyaæ: etu. Vadatu. VyÃharatu. PassÃmissa ÃnubhÃvanti. So vata paribbÃjakà abyÃpÃdaæ dhammapadaæ paccakkhÃya, byÃpannacittaæ paduÂÂhamanasaÇkappaæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yo kho paribbÃjakà evaæ vadeyya, ahametaæ sammÃsatiæ dhammapadaæ paccakkhÃya, muÂÂhassatiæ asampajÃnaæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và pa¤¤ÃpessÃmÅti. Tamahaæ tattha evaæ vadeyyaæ: etu. Vadatu. VyÃharatu. PassÃmissa ÃnubhÃvanti. So vata paribbÃjakà sammÃsatiæ dhammapadaæ paccakkhÃya, muÂÂhassatiæ asampajÃnaæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. [BJT Page 064] [\x 64/] Yo kho paribbÃjakà evaæ vadeyya: ahametaæ sammÃsamÃdhiæ dhammapadaæ paccakkhÃya asamÃhitaæ vibbhantacittaæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và pa¤¤ÃpessÃmÅti. Tamahaæ tattha evaæ vadeyyaæ, etu. Vadatu. [PTS Page 031] [\q 31/] vyÃharatu. PassÃmissa ÃnubhÃvanti. So vata paribbÃjakà sammÃsamÃdhiæ dhammapadaæ paccakkhÃya asamÃhitaæ vibbhantacittaæ samaïaæ và brÃhmaïaæ và pa¤¤ÃpessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yo kho paribbÃjakà imÃni cattÃri dhammapadÃni garahitabbaæ paÂikkositabbaæ ma¤¤eyya, tassa diÂÂheva dhamme cattÃro sahadhammikà vÃdÃnupÃtà gÃrayhà ÂhÃnà Ãgacchanti. Katame cattÃro? Anabhijjha¤ce bhavaæ dhammapadaæ garahati, paÂikkosati. Ye ca hi abhijjhÃlÆ kÃmesu tibbasarÃgà samaïabrÃhmaïÃ, te bhoto pujjÃ. Te bhoto pÃsaæsÃ. AbyÃpÃda¤ce bhavaæ dhammapadaæ garahati, paÂikkosati. Ye ca hi byÃpannacittà paduÂÂhamanasaÇkappà samaïabrÃhmaïÃ. Te bhoto pujjÃ. Te bhoto pÃsaæsÃ. SammÃsati¤ce bhavaæ dhammapadaæ garahati, paÂikkosati. Ye ca hi muÂÂhassatÅ asampajÃnà samaïabrÃhmaïÃ, te bhoto pujjÃ. Te bhoto pÃsaæsÃ. SammÃsamÃdhi¤ce bhavaæ dhammapadaæ garahati, paÂikkosati. Ye ca hi asamÃhità vibbhantacittà samaïabrÃhmaïÃ. Te bhoto pujjÃ. Te bhoto pÃsaæsÃ. Yo kho paribbÃjakà imÃni cattÃri dhammapadÃni garahitabbaæ paÂikkositabbaæ ma¤¤eyya, tassa diÂÂheva dhamme ime cattÃro sahadhammikà vÃdÃnupÃtà gÃrayhà ÂhÃnà Ãgacchanni. Ye pi te paribbÃjakà ahesuæ ukkalà vassabha¤¤Ã ahetuvÃdÃ, akiriyavÃdÃ, natthikavÃdÃ. Tepi imÃni cattÃri dhammapadÃni na garahitabbaæ na paÂikkositabbaæ ama¤¤iæsu. Taæ kissa hetu: nindÃbyÃrosà upÃrambhabhayÃti. 71. AbyÃpanno sadà sato ajjhattaæ susamÃhito, AbhijjhÃvinaye sikkhaæ appamattoti vuccatÅti. Uruvelavaggo tatiyo. TassuddÃnaæ: Dve uruvelà loko kÃliko brahmacariyena pa¤camaæ, Kuhaæ santuÂÂhi vaæso dhammapadaæ paribbÃjakena cÃti. [BJT Page 066] [\x 66/] 4. Cakkavaggo. 4. 1. 4. 1 ( Cakkasuttaæ ) ( SÃvatthinidÃnaæ:) 31. [PTS Page 032] [\q 32/] cattÃrimÃni bhikkhave cakkÃni yehi samannÃgatÃnaæ devamanussÃnaæ catucakkaæ vattati, yehi samannÃgatà devamanussà nacirasseva mahantattaæ vepullattaæ pÃpuïanti bhogesu. KatamÃni cattÃri? PatirÆpadesavÃso, sappurisupassayo, attasammÃpaïidhi, pubbe ca katapu¤¤atÃ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri cakkÃni, yehi samannÃgatÃnaæ devamanussÃnaæ catucakkaæ vattati, yehi samannÃgatà devamanussà na cirasseva mahantattaæ vepullattaæ pÃpuïanti bhogesÆti. 72. PatirÆpe 1 vase dese ariyacittakaro 2 siyÃ, SammÃpaïidhisampanno pubbe pu¤¤akato naro, Dha¤¤aæ dhanaæ yaso kitti sukhaæ cetÃdhivattatÅti. 3 4. 1. 4. 2 ( SaÇgahavatthusuttaæ ) 32. CattÃrimÃni bhikkhave saÇgahavatthÆni. KatamÃni cattÃri? DÃnaæ, peyyavajjaæ, atthacariyÃ, samÃnattatÃ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri saÇgahavatthÆnÅti. 73. DÃnaæ ca peyyavajja¤ca atthacariyà ca yà idha, SamÃnattatà ca dhammesu tattha tattha yathÃrahaæ, Ete kho saÇgahà loke rathassÃïÅva yÃyato. 74. Ete ca saÇgahà nÃssu na mÃtà puttakÃraïÃ, Labhetha mÃnaæ pÆjaæ và pità và puttakÃraïÃ. 75. Yasmà ca saÇgahà ete samavekkhanti paï¬itÃ, Tasmà mahattaæ papponti pÃsaæsà ca bhavanti te'ti. 4. 1. 4. 3. (SÅhasuttaæ) 33. [PTS Page 33] [\q 33/] sÅho bhikkhave migarÃjà sÃyanhasamayaæ Ãsayà nikkhamati. ùsayà nikkhamitvà vijambhati. Vijambhitvà samantà catuddisà anuviloketi. Samantà catuddisà anuviloketvà tikkhattuæ sÅhanÃdaæ nadati. Tikkhattuæ sÅhanÃdaæ naditvà gocarÃya pakkamati. Ye kho pana te bhikkhave tiracchÃnagatà pÃïà sÅhassa migara¤¤o nadato saddaæ suïanti, te yebhuyyena bhayaæ saævegaæ santÃsaæ Ãpajjanti. Bilaæ BilÃsayà pavisanti. Dakaæ dakÃsayà pavisanti. Vanaæ vanÃsayà pavisanti. ùkÃsaæ pakkhino bhajanti. 1. PaÂirÆpe syÃ: 2. Ariyamittakaro syÃ: 3. Cetaæ dhivattati syÃ: sÅmu. [BJT Page 068] [\x 68/] Yepi te bhikkhave ra¤¤o nÃgà gÃmanigamarÃjadhÃnÅsu daÊhehi varattehi bandhanehi baddhÃ, tepi tÃni bandhanÃni sa¤chinditvà sampadÃÊetvà bhÅtà muttakarÅsaæ cajamÃnà yena và tena và palÃyanti. Evaæ mahiddhiyo kho bhikkhave sÅho migarÃjà tiracchÃnagatÃnaæ pÃïÃnaæ evaæ mahesakkho evaæ mahÃnubhÃvo. Evameva kho bhikkhave yadà tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So dhammaæ deseti: 'iti sakkÃyo, iti sakkÃyasamudayo, iti sakkÃya nirodho, iti sakkÃyanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti. Yepi te bhikkhave devà dÅghÃyukà vaïïavanto sukhabahulà uccesu vimÃnesu ciraÂÂhitikÃ, tepi tathÃgatassa dhammadesanaæ sutvà yebhuyyena bhayaæ saævegaæ santÃsaæ Ãpajjanti. Aniccà vata kira bho mayaæ samÃnà niccamhÃ'ti ama¤¤imha. Addhuvà vata kira bho mayaæ samÃnà dhuvamhÃ'ti ama¤¤imha. Asassatà vata kira bho mayaæ samÃnà sassatamhÃ'ti ama¤¤imha. Mayampi kira bho aniccà addhuvà asassatà sakkÃyapariyÃpannÃ'ti. Evaæ mahiddhiyo kho bhikkhave tathÃgato sadevakassa lokassa. Evaæ mahesakkho evaæ mahÃnubhÃvoti. 76. [PTS Page 034] [\q 34/] yadà buddho abhi¤¤Ãya dhammacakkaæ pavattayi, Sadevakassa lokassa satthà appaÂipuggalo. 77. SakkÃya¤ca nirodha¤ca sakkÃyassa ca sambhavaæ, Ariyaæ caÂÂhaÇgikaæ maggaæ dukkhÆpasamagÃminaæ. 78. Yepi dÅghÃyukà devà vaïïavanto yasassino, BhÅtà santÃsamÃpÃduæ sÅhassevitare migÃ. 79. AvÅtivattà sakkÃyaæ aniccà kira bho mayaæ, Sutvà arahato vÃkyaæ vippamuttassa tÃdino'ti. 1 Udakaæ udakÃsayà machasaæ [BJT Page 070] [\x 70/] 4. 1. 4. 4 ( AggappasÃdasuttaæ ) 34. CattÃro'me bhikkhave aggappasÃdÃ. Katame cattÃro? YÃvatà bhikkhave sattà apadà và dipadà và catuppadà và bahuppadà và rÆpino và arÆpino và sa¤¤ino và asa¤¤ino và nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤ino vÃ, tathÃgato tesaæ aggamakkhÃyati arahaæ sammÃsambuddho. Ye bhikkhave buddhe pasannÃ, agge te pasannÃ, agge kho pana pasannÃnaæ aggo vipÃko hoti. YÃvatà bhikkhave dhammà saÇkhatÃ, ariyo aÂÂhaÇgiko maggo tesaæ aggamakkhÃyati. Ye bhikkhave ariye aÂÂhaÇgike magge pasannÃ, agge te pasannÃ. Agge kho pana pasannÃnaæ aggo vipÃko hoti. YÃvatà bhikkhave dhammà saÇkhatà và asaÇkhatà vÃ, virÃgo tesaæ dhammÃnaæ aggamakkhÃyati. Yadidaæ madanimmadano pipÃsavinayo ÃlayasamugghÃto vaÂÂupacchedo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. Ye bhikkhave dhamme pasannÃ, agge te pasannÃ. Agge kho pana pasannÃnaæ aggo vipÃko hoti. YÃvatà bhikkhave saÇghà và gaïà vÃ, tathÃgatasÃvakasaÇgho tesaæ aggamakkhÃyati. Yadidaæ cattÃri purisayugÃni aÂÂhapurisapuggalà esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuneyyo pÃhuïeyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. [PTS Page 035] [\q 35/] ye bhikkhave saÇghe pasannÃ, agge te pasannÃ. Agge kho pana pasannÃnaæ aggo vipÃko hoti. Ime kho bhikkhave cattÃro aggappasÃdÃti. 80. Aggato ve pasannÃnaæ aggaæ dhammaæ vijÃnataæ, Agge buddhe pasannÃnaæ dakkhiïeyye anuttare. 81. Agge dhamme pasannÃnaæ virÃgÆpasame sukhe, Agge saÇghe pasannÃnaæ pu¤¤akkhette anuttare. 82. Aggasmiæ dÃnaæ dadataæ aggaæ pu¤¤aæ pava¬¬hati, Aggaæ Ãyuæ1 ca vaïïo ca yaso kitti sukhaæ balaæ. 83. Aggassa dÃtà medhÃvÅ aggadhammasamÃhito, DevabhÆto manusso và aggappatto pamodatÅti. 1. ùyu ca: machasaæ. [BJT Page 072] [\x 72/] 4. 1. 4. 5 ( VassakÃrasuttaæ ) 35. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veÊuvane kalandakanivÃpe. Atha kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto bhagavantaæ etadavoca: CatÆhi kho mayaæ bho gotama dhammehi samannÃgataæ mahÃpa¤¤aæ mahÃpurisaæ pa¤¤apema. Katamehi catÆhi? Idha bho gotama bahussuto hoti tassa tasseva sutajÃtassa. Tassa tasseva kho pana bhÃsitassa atthaæ jÃnÃti 'ayaæ imassa bhÃsitassa attho, ayaæ imassa bhÃsitassa attho'ti. Satimà kho pana hoti cirakatampi cirabhÃsitampi sarità anussaritÃ. YÃni kho pana tÃni gahaÂÂhakÃni kiÇkaraïÅyÃni, tattha dakkho hoti, analaso tatrÆpÃyavÅmaæsÃya samannÃgato alaæ kÃtuæ alaæ saævidhÃtuæ. Imehi kho mayaæ bho gotama catÆhi dhammehi samannÃgataæ mahÃpa¤¤aæ mahÃpurisaæ pa¤¤apema. Sace pana me bho gotama anumoditabbaæ, anumodatu me bhavaæ gotamo. Sace pana me bho gotama paÂikkositabbaæ, paÂikkosatu me bhavaæ gotamoti. Neva kho tyÃhaæ brÃhmaïa anumodÃmi. Na pana paÂikkosÃmi. [PTS Page 036] [\q 36/] catÆhi kho ahaæ brÃhmaïa dhammehi samannÃgataæ mahÃpa¤¤aæ mahÃpurisaæ pa¤¤apemi. Katamehi catÆhi? Idha brÃhmaïa bahujanahitÃya paÂipanno hoti bahujanasukhÃya bahu'ssa janatà ariye ¤Ãye patiÂÂhÃpitÃ, yadidaæ kalyÃïadhammatà kusaladhammatÃ. So yaæ vitakkaæ ÃkaÇkhati vitakketuæ. Taæ vitakkaæ vitakketi. Yaæ vitakkaæ nÃkaÇkhati vitakketuæ, na taæ vitakkaæ vitakketi. Yaæ saÇkappaæ ÃkaÇkhati saÇkappetuæ, taæ saÇkappaæ saÇkappeti. Yaæ saÇkappaæ nÃkaÇkhati saÇkappetuæ, na taæ saÇkappaæ saÇkappeti. Iti cetovasippatto hoti vitakkapathesu. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. [BJT Page 074] [\x 74/] Neva kho tyÃhaæ brÃhmaïa anumodÃmi. Na pana paÂikkosÃmi. Imehi kho ahaæ brÃhmaïa catÆhi dhammehi samannÃgataæ mahÃpa¤¤aæ mahÃpurisaæ pa¤¤apemÅti. Acchariyaæ bho gotama. Abbhutaæ bho gotama. YÃvasubhÃsitaæ cidaæ bhotà gotamena. Imehi ca mayaæ catÆhi dhammehi samannÃgataæ bhavantaæ gotamaæ dhÃrema. Bhavaæ hi gotamo bahujanahitÃya paÂipanno bahujanasukhÃya, bahu te janatà ariye ¤Ãye patiÂÂhÃpità yadidaæ kalyÃïadhammatà kusaladhammatÃ. Bhavaæ hi gotamo yaæ vitakkaæ ÃkaÇkhati vitakketuæ, taæ vitakkaæ vitakketi. Yaæ vitakkaæ nÃkaÇkhati vitakketuæ, na taæ vitakkaæ vitakketi. Yaæ saÇkappaæ ÃkaÇkhati saÇkappetuæ, taæ saÇkappaæ saÇkappeti. Yaæ saÇkappaæ nÃkaÇkhati saÇkappetuæ, na taæ saÇkappaæ saÇkappeti. Bhavaæ hi gotamo cetovasippatto vitakkapathesu. Bhavaæ hi gotamo catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Bhavaæ hi gotamo ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharatÅti. [PTS Page 037] [\q 37/] addhà kho te brÃhmaïa Ãsajja upanÅyavÃcà bhÃsitÃ. Api ca tyÃhaæ vyÃkarissÃmi: Ahaæ hi brÃhmaïa bahujanahitÃya paÂipanno bahujanasukhÃya, bahu me janatà ariye ¤Ãye patiÂÂhÃpità yadidaæ kalyÃïadhammatà kusaladhammatÃ. Ahaæ hi brÃhmaïa yaæ vitakkaæ ÃkaÇkhÃmi vitakketuæ, taæ vitakkaæ vitakkemi. Yaæ vitakkaæ nÃkaÇkhÃmi vitakketuæ, na taæ vitakkaæ vitakkemi. Yaæ saÇkappaæ ÃkaÇkhÃmi saÇkappetuæ, taæ saÇkappaæ saÇkappemi. Yaæ saÇkappaæ nÃkaÇkhÃmi saÇkappetuæ, na taæ saÇkappaæ saÇkappemi. Ahaæ hi brÃhmaïa cetovasippatto vitakkapathesu. Ahaæ hi brÃhmaïa catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Ahaæ hi brÃhmaïa ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti. [BJT Page 076] [\x 76/] 84. Yo vedi sabbasattÃnaæ maccupÃsà pamocanaæ, Hitaæ devamanussÃnaæ ¤Ãyaæ dhammaæ pakÃsayÅ, Yaæ ve disvà ca sutvà ca pasÅdati bahujjano. 85. MaggÃmaggassa kusalo katakicco anÃsavo, Buddho antimasÃrÅro mahÃpa¤¤o mahÃpurisoti vuccatÅti. 4. 1. 4. 6. (Doïa(loka)suttaæ*) 36. Ekaæ samayaæ bhagavà antarà ca ukkaÂÂhaæ antarà ca setavyaæ addhÃnamaggapaÂipanno hoti. Doïopi sudaæ brÃhmaïo antarà ca ukkaÂÂhaæ antarà ca setavyaæ addhÃnamaggapaÂipanno hoti. Addasà kho doïo brÃhmaïo bhagavato pÃdesu cakkÃni sahassÃrÃni sanemikÃni sanÃbhikÃni sabbÃkÃraparipÆrÃni. DisvÃnassa etadahosi: "acchariyaæ vata bho. Abbhutaæ vata bho na vatimÃni manussabhÆtassa pÃdÃni bhavissanti" ti. [PTS Page 038] [\q 38/] atha kho bhagavà maggà okkamma a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisÅdi, pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ panidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. Atha kho doïo brÃhmaïo bhagavato pÃdÃni anugacchanto addasa bhagavantaæ a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisinnaæ pÃsÃdikaæ pasÃdanÅyaæ santindriyaæ santamÃnasaæ uttamadamathasamathamanuppattaæ dantaæ guttaæ saæyatindriyaæ nÃgaæ. Disvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ etadavoca: Devo no bhavaæ bhavissatÅti? Na kho ahaæ brÃhmaïa devo bhavissÃmÅti. Gandhabbo no bhavaæ bhavissatÅti? Na kho ahaæ brÃhmaïa gandhabbo bhavissÃmÅti. Yakkho no bhavaæ bhavissatÅti? Na kho ahaæ brÃhmaïa yakkho bhavissÃmÅti. Manusso no bhavaæ bhavissatÅti? Na kho ahaæ brÃhmaïa manusso bhavissÃmÅti. Devo no bhavaæ bhavissatÅti iti puÂÂho samÃno 'na kho ahaæ brÃhmaïa devo bhavissÃmÅ' ti vadesi. Gandhabbo no bhavaæ bhavissatÅti iti puÂÂho samÃno'na kho ahaæ brÃhmaïa gandhabbo bhavissÃmÅ' ti vadesi. Yakkho no bhavaæ bhavissatÅti iti puÂÂho samÃno 'na kho ahaæ brÃhmaïa yakkho bhavissÃmÅ'ti vadesi. Manusso no bhavaæ bhavissatÅti iti puÂÂho samÃno ' na kho ahaæ brÃhmaïa manusso bhavissÃmÅ' ti vadesi. Atha ko carahi bhavaæ bhavissatÅti. *UddÃne 'loke' ti suttanÃmaæ. [BJT Page 078] [\x 78/] Yesaæ kho ahaæ brÃhmaïa ÃsavÃnaæ appahÅïattà devo bhaveyyaæ, te me Ãsavà pahÅïà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Yesaæ kho ahaæ brÃhmaïa ÃsavÃnaæ appahÅïattà gandhabbo bhaveyyaæ, te me Ãsavà pahÅïà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Yesaæ kho ahaæ brÃhmaïa ÃsavÃnaæ appahÅïattà yakkho bhaveyyaæ, te me Ãsavà pahÅïà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Yesaæ kho ahaæ brÃhmaïa ÃsavÃnaæ appahÅïattà manusso bhaveyyaæ, te me Ãsavà pahÅïà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. SeyyathÃpi brÃhmaïa uppalaæ và padumaæ và puï¬arÅkaæ và udake jÃtaæ udake saæva¬¬haæ udakaæ accuggamma ÂhÃti [PTS Page 039] [\q 39/] anupalittaæ udakena. Evameva kho ahaæ brÃhmaïa loke jÃto loke saæva¬¬ho lokaæ abhibhuyya viharÃmi anupalitto lokena. Buddhoti maæ brÃhmaïa dhÃrehÅti. 86. Yena devÆpapatyassa gandhabbo và vihaÇgamo, Yakkhattaæ yena gaccheyyaæ manussatta¤ca abbaje, 1 Te mayhaæ Ãsavà khÅïà viddhastà vinalÅkatÃ. 87. Puï¬arÅkaæ yathà vaggu 2 toyena nÆpalippati, NÆpalittomhi 3 lokena tasmà buddhosmi brÃhmaïÃti. 4. 1. 4. 7. (AparihÃniya suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 37. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo parihÃnÃya nibbÃnasseva santike. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave bhikkhu sÅlasampanno hoti, indriyesu guttadvÃro hoti, bhojane matta¤¤Æ hoti, jÃgariyaæ anuyutto hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu sÅlasampanno hoti: idha bhikkhave bhikkhu sÅlavà hoti, pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati, ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu sÅlasampanno hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti: idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ. Cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. 1. Abbhaje syÃ. Aï¬aje sÅmu. 2. Uggaæ syÃ. 3. KupalippÃmi syÃ. Machasaæ nÆpalimpÃti ka. [BJT Page 080] [\x 80/] Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ YatvÃdhikaraïametaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïametaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ. GhÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ. Jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ. KÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnuvya¤janaggÃhÅ yatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà [PTS Page 040] [\q 40/] dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu indriyesu guttadvÃro hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu bhojane matta¤¤Æ hoti: idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti: neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya. Iti purÃïa¤ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi nava¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu bhojane matta¤¤Æ hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu jÃgariyaæ anuyutto hoti: idha bhikkhave bhikkhu divasaæ caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodheti, rattiyà paÂhamaæ yÃmaæ caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodheti, rattiyà majjhimaæ yÃmaæ dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappeti pÃde pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno uÂÂhÃnasa¤¤aæ manasi karitvà rattiyà pacchimaæ yÃmaæ paccuÂÂhÃya caÇkamena nisajjÃya ÃvaraïÅyehi dhammehi cittaæ parisodheti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu jÃgariyaæ anuyutto hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo parihÃnÃya. NibbÃnasseva santiketi. 88. SÅle patiÂÂhito bhikkhu indriyesu ca saævuto, Bhojanamhi ca matta¤¤Æ jÃgariyaæ anuyu¤jati. 89. Evaæ viharamÃnÃpÅ ahorattamatandito, BhÃvayaæ kusalaæ dhammaæ yogakkhemassa pattiyÃ. 90. AppamÃdarato bhikkhu pamÃde bhayadassi vÃ, Abhabbo parihÃnÃya nibbÃnasseva santiketi. (PatilÅnasuttaæ) 4. 1. 4. 8. 38. [PTS Page 041] [\q 41/] panunnapaccekasacco bhikkhave bhikkhu samavayasaÂÂhesano 2 passaddhakÃyasaÇkhÃro patilÅnoti vuccati. 1. ViharamÃno pi sÅmu. VihÃrÅ ÃtÃpi machasaæ 2. Samavayasaccesano sÅmu: [BJT Page 082] [\x 82/] Katha¤ca bhikkhave bhikkhu panunnapaccekasacco hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno yÃni tÃni, puthusamaïabrÃhmaïÃnaæ puthupaccekasaccÃni seyyathÅdaæ: sassato lokoti và asassato lokoti và antavà lokoti và anantavà lokoti và taæ jÅvaæ taæ sarÅranti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅranti và hoti tathÃgato parammaraïÃti và na hoti tathÃgato parammaraïÃti và hoti ca na hoti ca tathÃgato parammaraïÃti và neva hoti na na hoti tathÃgato parammaraïÃti và sabbÃnissa tÃni panunnÃni honti, cattÃni, vantÃni, muttÃni, pahÅïÃni, paÂinissaÂÂhÃni. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu panunnapaccekasacco hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu samavayasaÂÂhesano hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno kÃmesanà pahÅïà hoti. Bhavesanà pahÅïà hoti. Brahmacariyesanà paÂippassaddhÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu samavayasaÂÂhesano hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu passaddhakÃyasaÇkhÃro hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu passaddhakÃyasaÇkhÃro hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu patilÅno hoti? Idha bhikkhave bhikkhuno asmimÃno pahÅïo hoti. UcchinnamÆlo, tÃlÃvatthukato, anabhÃvakato, Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu patilÅno hoti. Panunnapaccekasacco bhikkhave bhikkhu samavayasaÂÂhesano passaddhakÃyasaÇkhÃro patilÅnoti vuccatÅti. 91. [PTS Page 042] [\q 42/] kÃmesanà bhavesanà brahmacariyesanà saha, Iti saccaparÃmÃso diÂÂhiÂÂhÃnà samussayÃ. 92. SabbarÃgavirattassa taïhakkhayavimuttino, Esanà paÂinissaÂÂhà diÂÂhiÂÂhÃnaæ samÆhatÃ. 93. Sa ve santo sato bhikkhu passaddho aparÃjito, MÃnÃbhisamayà buddho patilÅnoti vuccatÅti. [BJT Page 084] [\x 84/] 4. 1. 4. 9. ( UjjÃyasuttaæ) 39. Atha kho ujjÃyo brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho ujjÃyo brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: Bhavampi no gotamo ya¤¤aæ vaïïetÅti? Na kho ahaæ brÃhmaïa sabbaæ ya¤¤aæ vaïïemi. Na panÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ ya¤¤aæ na vaïïemi. YathÃrÆpe kho brÃhmaïa ya¤¤e gÃvo ha¤¤anti, ajeÊakà ha¤¤anti, kukkuÂasÆkarà ha¤¤anti, vividhà pÃïà saÇghÃtaæ Ãpajjanti, evarÆpaæ kho ahaæ brÃhmaïa sÃrambhaæ ya¤¤aæ na vaïïemi. Taæ kissa hetu? EvarÆpaæ hi brÃhmaïa sÃrambhaæ ya¤¤aæ na upasaÇkamanti arahanto và arahamaggaæ và samÃpannÃ. YathÃrÆpe ca kho brÃhmaïa ya¤¤e na gÃvo ha¤¤anti, na ajeÊakà ha¤¤anti, na kukkuÂasÆkarà ha¤¤anti, na vividhà pÃïà saÇghÃtaæ Ãpajjanti. EvarÆpaæ kho ahaæ brÃhmaïa nirÃrambhaæ ya¤¤aæ vaïïemi. Yadidaæ niccadÃnaæ anukÆlaya¤¤aæ. Taæ kissa hetu: evarÆpaæ hi brÃhmaïa nirÃrambhaæ ya¤¤aæ upasaÇkamanti arahanto và arahamaggaæ và samÃpannÃti. 94. Assamedhaæ purisamedhaæ sammÃpÃsaæ vÃjapeyyaæ niraggalaæ, MahÃya¤¤Ã mahÃrambhà na te honti mahapphalÃ. [PTS Page 043] [\q 43/] 95. AjeÊakà ca gÃvo ca vividhà yattha ha¤¤are, Na taæ sammaggatà ya¤¤aæ upayanti mahesino. 96. Yaæ ca ya¤¤aæ 1 nirÃrambhaæ yajanti anukulaæ sadÃ, AjeÊakà ca gÃvo ca vividhà nettha ha¤¤are. 97. Taæ ca sammaggatà ya¤¤aæ upayanti mahesino, Etaæ yajetha medhÃvÅ eso ya¤¤o mahapphalo. 98. Etaæ hi 2 yajamÃnassa seyyo hoti na pÃpiyo, Ya¤¤o ca vipulo hoti pasÅdanti ca devatÃti. 1. Ye ca ya¤¤Ã ma. Cha. Saæ. 2. Evaæ syÃ. [BJT Page 086] [\x 86/] 4. 1. 4. 10. (UdÃyÅsuttaæ) 40. Atha kho udÃyÅ brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho udÃyÅ brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: Bhavampi no gotamo ya¤¤aæ vaïïetÅti? Na kho ahaæ brÃhmaïa sabbaæ ya¤¤aæ vaïïemi. Na panÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ ya¤¤aæ na vaïïemi. YathÃrÆpe kho brÃhmaïa ya¤¤e gÃvo ha¤¤anti. AjeÊakà ha¤¤anti. KukkuÂasÆkarà ha¤¤anti. Vividhà pÃïà saÇghÃtaæ Ãpajjanti. EvarÆpaæ kho ahaæ brÃhmaïa sÃrambhaæ ya¤¤aæ na vaïïemi. Taæ kissa hetu: evarÆpaæ hi brÃhmaïa sÃrambhaæ ya¤¤aæ na upasaÇkamanti arahanto và arahamaggaæ và samÃpannÃ. YathÃrÆpe ca kho brÃhmaïa ya¤¤e neva gÃvo ha¤¤anti. Na ajeÊakà ha¤¤anti. Na kukkuÂasÆkarà ha¤¤anti. Na vividhà pÃïà saÇghÃtaæ Ãpajjanti. EvarÆpaæ kho ahaæ brÃhmaïa nirÃrambhaæ ya¤¤aæ vaïïemi yadidaæ niccadÃnaæ anukÆlaya¤¤aæ. Taæ kissa hetu: evarÆpaæ hi brÃhmaïa nirÃrambhaæ ya¤¤aæ upasaÇkamanti arahanto và arahamaggaæ 1 và samÃpannÃti. 99. AbhisaÇkhataæ nirÃrambhaæ ya¤¤aæ kÃlena kappiyaæ, [PTS Page 044] [\q 44/] tÃdisaæ upasaæyanti sa¤¤atà brahmacÃrayo. 100. Vivattacchaddà 2 ye loke vÅtivattà kulaæ gatiæ, Ya¤¤a 3 metaæ pasaæsanti buddhà pu¤¤assa 4 kovidÃ. 101. Ya¤¤e và yadi và saddhe hutaæ katvà yathÃrahaæ, Pasannacitto yajati sukhette brahmacÃrisu. 102. Suhutaæ suyiÂÂhaæ suppattaæ dakkhiïeyyesu yaæ kataæ, Ya¤¤o ca vipulo hoti pasÅdanti ca devatÃ. 103. Evaæ yajitvà medhÃvÅ saddho muttena cetasÃ, AbyÃpajjhaæ sukhaæ lokaæ paï¬ito upapajjatÅti. Cakkavaggo catuttho. TassuddÃnaæ: Cakko saÇgaho sÅho pasÃdo vassakÃreïa pa¤camaæ, Loke aparihÃniyo patilÅnena ujjÃyo udÃyinà te dasÃti. 1. Arahattamaggaæ và machasaæ. 2. VivaÂÂacchadà machasaæ. 3. Havyaæ syÃ. 4. Ya¤¤assa kovidà machasaæ. [BJT Page 088] [\x 88/] 5. Rohitassavaggo. 4. 1. 5. 1. (SamÃdhibhÃvanÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 41. Catasso imà bhikkhave samÃdhibhÃvanÃ. Katamà catasso? Atthi bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà diÂÂhadhammasukhavihÃrÃya saævattati. Atthi bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ¤ÃïadassanapaÂilÃbhÃya saævattati. Atthi bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà satisampaja¤¤Ãya saævattati. Atthi bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ÃsavÃnaæ khayÃya saævattati. [PTS Page 045] [\q 45/] katamà ca bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà diÂÂhadhammasukhavihÃrÃya saævattati: Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà DiÂÂhadhammasukhavihÃrÃya saævattati. Katamà ca bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ¤ÃïadassanapaÂilÃbhÃya saævattati: Idha bhikkhave bhikkhu Ãlokasa¤¤aæ manasi karoti, divÃsa¤¤aæ adhiÂÂhÃti, yathà divà tathà rattiæ, yathà rattiæ tathà divÃ. Iti vivaÂena cetasà apariyonaddhena sappabhÃsaæ cittaæ bhÃveti. Ayaæ bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ¤ÃïadassanapaÂilÃbhÃya saævattati: Katamà ca bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà satisampaja¤¤Ãya saævattati: Idha bhikkhave bhikkhuno vidità vedanà uppajjanti. Vidità upaÂÂhahanti. Vidità abbhatthaæ gacchanti. Vidità sa¤¤Ã uppajjanti. Vidità upaÂÂhahanti. Vidità abbhatthaæ gacchanti. Vidità vitakkà uppajjanti vidità upaÂÂhahanti. Vidità abbhatthaæ gacchanti. Ayaæ bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà satisampaja¤¤Ãya saævattati. Katamà ca bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ÃsavÃnaæ khayÃya saævattati: Idha bhikkhave bhikkhu pa¤cupÃdÃnakkhandhesu udayabbayÃnupassÅ viharati. Iti rÆpaæ iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthaÇgamo. Iti vedanÃ, iti vedanÃya samudayo, iti vedanÃya atthaÇgamo. Iti sa¤¤Ã, iti sa¤¤Ãya samudayo, iti sa¤¤Ãya atthaÇgamo. Iti saækhÃrÃ, iti saækhÃrÃnaæ samudayo, iti saækhÃrÃnaæ atthaÇgamo. Iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa atthaÇgamoti. Ayaæ bhikkhave samÃdhibhÃvanà bhÃvità bahulÅkatà ÃsavÃnaæ khayÃya saævattati. [BJT Page 090. [\x 90/] ] Imà kho bhikkhave catasso samÃdhibhÃvanÃ. Ida¤ca pana metaæ bhikkhave sandhÃya bhÃsitaæ pÃrÃyane puïïakapa¤he: 104. SaÇkhÃya lokasmiæ parovarÃni 1 yassi¤jitaæ natthi kuhi¤ci loke, [PTS Page 046] [\q 46/] santo vidhÆmo anÅgho nirÃso atÃri so jÃtijaranti brÆmÅti. 4. 1. 5. 2. (Pa¤havyÃkaraïa suttaæ) 42. CattÃrimÃni bhikkhave pa¤havyÃkaraïÃni. KatamÃni cattÃri: Atthi bhikkhave pa¤ho ekaæsavyÃkaraïÅyo, atthi bhikkhave pa¤ho vibhajja vyÃkaraïÅyo, atithi bhikkhave pa¤ho paÂipucchà vyÃkaraïÅyo, atthi bhikkhave pa¤ho ÂhapanÅyo. ImÃni kho bhikkhave cattÃri pa¤havyÃkaraïÃnÅti. 105. Ekaæsavacanaæ ekaæ vibhajja vacanÃparaæ, Tatiyaæ paÂipuccheyya catutthaæ pana ÂhÃpaye. 106. Yo ca nesaæ tattha tattha jÃnÃti anudhammataæ, Catupa¤hassa kusalo Ãhu bhikkhuæ tathÃvidhaæ. 107. DurÃsado duppasaho gambhÅro duppadhaæsiyo 2 Atho atthe anatthe ca ubhayassa hoti kovido. 3 108. Anatthaæ parivajjeti atthaæ gaïhÃti paï¬ito, AtthÃbhisamayà dhÅro paï¬itoti pavuccatÅti. 4. 1. 5. 3. (PaÂhamakodhagarusuttaæ) 43. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro: Kodhagaru na saddhammagaru, makkhagaru na saddhammagaru, lÃbhagaru na saddhammagaru, SakkÃragaru na saddhammagaru. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro: Saddhammagaru na kodhagaru, saddhammagaru na makkhagaru, saddhammagaru na lÃbhagaru, Saddhammagaru na sakkÃragaru. [PTS Page 047] [\q 47/] ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 1. ParoparÃnimachasaæ. 2. Duppadhaæsayo. SÅmu. 3. Ubhayatthassa kovidosyÃ. Kaæ. [BJT Page 092] [\x 92/] 109. KodhamakkhagarÆ bhikkhÆ lÃbhasakkÃragÃravÃ, Na te dhamme virÆhanti sammÃsambuddhadesite. 110. Ye ca saddhammagaruno vihaæsu viharanti ca, Te ve dhamme virÆhanti sammÃsambuddhadesite ti. 4. 1. 5. 4. ( Dutiyakodhagarusuttaæ ) 44. CattÃro'me bhikkhave asaddhammÃ. Katame cattÃro Kodhagarutà na saddhammagarutÃ, makkhagarutà na saddhammagarutÃ, lÃbhagarutà na saddhammagarutÃ, sakkÃragarutà na saddhammagarutÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro asaddhammÃ. CattÃro'me bhikkhave saddhammÃ. Katame cattÃro? Saddhammagarutà na kodhagarutÃ, saddhammagarutà na makkhagarutÃ, saddhammagarutà Na lÃbhagarutÃ, saddhammagarutà na sakkÃragarutÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro saddhammÃti. 111. KodhamakkhagarÆ bhikkhu lÃbhasakkÃragÃravo, Sukhette pÆtibÅjaæva saddhamme na virÆhati. 112. Ye ca saddhammagaruno vihaæsu viharanti ca, Te ve dhamme virÆhanti snehamanvÃyamivosadhÃti. 4. 1. 5. 5. ( PaÂhamarohitassasuttaæ) 45: Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho rohitasso devaputto abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïo kevalakappaæ jetavanaæ obhÃsetvà yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho rohitasso devaputto bhagavantaæ etadavoca: [BJT Page 094] [\x 94/] Yattha nu kho bhante na jÃyati, na jÅyati, na mÅyati, na cavati, na Uppajjati, sakkà nu kho bhante gamanena lokassa antaæ 1 ¤Ãtuæ và daÂÂhuæ và pÃpuïituæ vÃti? Yattha kho Ãvuso na jÃyati, na jÅyati, na mÅyati, [PTS Page 048] [\q 48/] na cavati, na uppajjati. NÃhantaæ gamanena lokassa antaæ ¤Ãtayyaæ daÂÂhayyaæ pattayyanti vadÃmi. Acchariyambhante, abbhutambhante, yÃva subhÃsitaæ cidambhante bhagavatÃ, yattha kho Ãvuso na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati, nÃhantaæ gamanena lokassa antaæ ¤Ãtayyaæ daÂÂhayyaæ pattayyanti vadÃmÅti. BhÆtapubbÃhaæ bhante, rohitasso nÃma isi ahosiæ bhojaputto iddhimà vehÃsaÇgamo. Tassa mayhaæ bhante evarÆpo javo ahosi, seyyathÃpi nÃma daÊhadhammo 2 dhanuggaho sikkhito katahattho katÆpÃsano lahukena asanena appakasirena tiriyaæ tÃlacchÃyaæ atipÃteyya. EvarÆpo padavÅtihÃro ahosi, seyyathÃpi nÃma puratthimà samuddà pacchimo samuddo. Tassa mayhaæ bhante evarÆpena javena samannÃgatassa evarÆpena ca padavÅtihÃrena, evarÆpaæ icchÃgataæ uppajji: ahaæ gamanena lokassa antaæ pÃpuïissÃmÅti. So kho ahaæ bhante a¤¤atreva asitapÅtakhÃyitasÃyitÃ, a¤¤atra UccÃrapassÃvakammÃ, a¤¤atra niddÃkilamathapaÂivinodanÃ, vassasatÃyuko vassasatajÅvÅ vassasataæ gantvà appatvÃva lokassa antaæ antarÃyeva kÃlakato. Acchariyaæ bhante abbhutaæ bhante yÃva subhÃsitaæ cidambhante bhagavatÃ, yattha kho Ãvuso na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati, nÃhantaæ gamanena lokassa antaæ ¤Ãtayyaæ daÂÂhayyaæ pattayyanti vadÃmÅti. Yattha kho Ãvuso na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati, nÃhantaæ gamanena lokassa antaæ ¤Ãtayyaæ daÂÂhayyaæ pattayyanti vadÃmi. Na cÃhaæ Ãvuso appatvÃva lokassa antaæ dukkhassa antakiriyaæ vadÃmi. ApicÃhaæ Ãvuso imasmiæ yeva byÃmamatte kalebare sa¤¤imhi samanake loka¤ca pa¤¤Ãpemi. Lokasamudaya¤ca lokanirodha¤ca lokanirodhagÃmini¤ca paÂipadanti. 1. Anto sÅmu. 2. DaÊhadhammà machasaæ. [BJT Page 096] [\x 96/] 113. [PTS Page 049] [\q 49/] gamanena na pattabbo lokassanto kudÃcanaæ, Na ca appatvà lokantaæ dukkhà atthi pamocanaæ. 114. Tasmà have lokavidÆ sumedho lokantagÆ vusitabrahmacariyo, Lokassa antaæ samitÃvi ¤atvà nÃsiæsatÅ 1 lokamimaæ para¤cÃtÅ. 4. 1. 5. 6. (Dutiyarohitassasuttaæ) 46. Atha kho bhagavà tassà rattiyà accayena bhikkhÆ Ãmantesi: imaæ bhikkhave rattiæ rohitasso devaputto abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïo kevalakappaæ jetavanaæ obhÃsetvà yenÃhaæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi, ekamantaæ Âhito kho bhikkhave rohitasso devaputto maæ etadavoca: Yattha nu kho bhante na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati. Sakkà nu kho so bhante gamanena lokassa antaæ ¤Ãtuæ và daÂÂhuæ và pÃpuïituæ vÃti. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave rohitassaæ devaputtaæ etadavocaæ: yattha kho Ãvuso na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati. NÃhantaæ gamanena lokassa antaæ ¤Ãtayyaæ daÂÂhayyaæ pattayyanti 2 vadÃmÅti. Evaæ vutte bhikkhave rohitasso devaputto maæ etadavoca: acchariyaæ bhante abbhutaæ bhante yÃva subhÃsitaæ cidaæ bhante bhagavatÃ, yattha kho Ãvuso na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati. NÃhantaæ gamanena lokassa antaæ ¤Ãtayyaæ daÂÂhayyaæ pattayyanti vadÃmÅti. BhÆtapubbÃhaæ bhante rohitasso nÃma isi ahosiæ bhojaputto iddhimà vehÃsaÇgamo. Tassa mayhaæ bhante evarÆpo javo ahosi: seyyathÃpi nÃma daÊhadhammo3 dhanuggaho sikkhito katahattho katÆpÃsano lahukena asanena appakasirena tiriyaæ tÃlacchÃyaæ atipÃteyya. EvarÆpo padavÅtihÃro ahosi, seyyathÃpi nÃma puratthimà samuddà pacchimo samuddo. Tassa mayhaæ bhante evarÆpena javena samannÃgatassa evarÆpena ca padavÅtihÃrena, evarÆpaæ icchÃgataæ uppajji: ahaæ gamanena lokassantaæ pÃpuïissÃmÅti. So kho ahaæ bhante a¤¤atreva asitapÅtakhÃyitasÃyità [PTS Page 050] [\q 50/] a¤¤atra uccÃrapassÃvakammà a¤¤atra niddÃkilamathapaÂivinodanà vassasatÃyuko vassasatajÅvÅ vassasataæ gantvà appatvÃva lokassa antaæ antarÃyeva 4 kÃlakato. 1. Nà sÅsati machasaæ 2. ¥Ãteyyaæ, daÂÂheyyaæ patteyyaæti katthaci 3. DaÊhadhammà machasaæ 4. Antarà katthaci. Machasaæ. [BJT Page 098] [\x 98/] Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, yÃva subhÃsitaæ cidaæ bhante bhagavatà yattha kho Ãvuso na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati nÃhaæ taæ gamanena lokassa antaæ ¤Ãtayyaæ daÂÂhayyaæ pattayyanti vadÃmÅti. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave rohitassaæ devaputtaæ etadavocaæ: yattha kho Ãvuso na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na uppajjati. NÃhaæ taæ gamanena lokassa antaæ ¤Ãtayyaæ daÂÂhayyaæ pattayyanti vadÃmÅti. Na cÃhaæ Ãvuso appatvÃva lokassa antaæ dukkhassa antakiriyaæ vadÃmi. Api cÃhaæ Ãvuso imasmiæ yeva byÃmamatte kalebare sa¤¤imhi samanake loka¤ca pa¤¤Ãpemi lokasamudaya¤ca lokanirodha¤ca lokanirodhagÃmini¤ca paÂipadanti. 115. Gamanena na pattabbo lokassanto kudÃcanaæ, Na ca appatvà lokantaæ dukkhà atthi pamocanaæ. 116. Tasmà have lokavidÆ sumedho lokantagÆ vusitabrahmacariyo, Lokassa antaæ samitÃvi ¤atvà nÃsiæsati lokamimaæ para¤cÃti. 4. 1. 5. 7. ( SuvidÆravidÆrasuttaæ) 47. CattÃrimÃni bhikkhave suvidÆravidÆrÃni. KatamÃni cattÃri? Nabhaæ ca bhikkhave paÂhavÅ ca, idaæ paÂhamaæ suvidÆravidÆre. Orima¤ca bhikkhave tÅraæ samuddassa pÃrima¤ca tÅraæ, idaæ dutiyaæ suvidÆravidÆre. Yatho ca bhikkhave verocano abbhudeti, yattha ca atthameti, idaæ tatiyaæ suvidÆravidÆre. Sata¤ca bhikkhave dhammo asata¤ca dhammo, idaæ catutthaæ suvidÆravidÆre. ImÃni kho bhikkhave cattÃri suvidÆravidÆrÃnÅti. 117. [PTS Page 051] [\q 51/] nabhaæ ca dÆre paÂhavÅ ca dÆre pÃraæ samuddassa tadÃhu dÆre, Yato ca verocano abbhudeti pabhaÇkaro yattha ca atthameti. 118. Tato have dÆrataraæ vadanti sata¤ca dhammaæ asata¤ca dhammaæ, AbyÃyiko hoti sataæ samÃgamo yÃvampi 2 tiÂÂheyya tatheva hoti, Khippaæ hi veti asataæ samÃgamo tasmà sataæ dhammo asabbhi ÃrakÃti. 1. Atthaæ gameti syÃ. 2. YÃvÃpi machasaæ. [BJT Page 100] [\x 100/] 4. 1. 5. 8. ( VisÃkhasuttaæ) 48. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena Ãyasmà visÃkho pa¤cÃliputto 1 upaÂÂhÃnasÃlÃyaæ bhikkhÆ dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti poriyà vÃcÃya vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤Ãpaniyà pariyÃpannÃya anissitÃya. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: ko nu kho bhikkhave upaÂÂhÃnasÃlÃyaæ bhikkhÆ dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti poriyà vÃcÃya vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤Ãpaniyà pariyÃpannÃya anissitÃyÃti. ùyasmà bhante visÃkho pa¤cÃliputto upaÂÂhÃnasÃlÃyaæ bhikkhÆ dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti poriyà vÃcÃya vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤Ãpaniyà pariyÃpannÃya anissitÃyÃti. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ visÃkhaæ pa¤cÃliputtaæ etadavoca: sÃdhu sÃdhu visÃkha, sÃdhu kho tvaæ visÃkha bhikkhÆ dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi poriyà vÃcÃya vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤Ãpaniyà pariyÃpannÃya anissitÃyÃti. 119. Na bhÃsamÃnaæ jÃnanti missaæ bÃlehi paï¬itaæ, BhÃsamÃna¤ca jÃnanti desentaæ amataæ padaæ. 120. BhÃsaye jotaye dhammaæ paggaïhe isÅnaæ dhajaæ, SubhÃsitadhajà isayo dhammo hi isÅnaæ dhajoti. 4. 1. 5. 9. ( VipallÃsasuttaæ) 49. [PTS Page 052] [\q 52/] cattÃro'me bhikkhave sa¤¤ÃvipallÃsà cittavipallÃsà diÂÂhivipallÃsÃ. Katame cattÃro? Anicce bhikkhave niccanti sa¤¤ÃvipallÃso cittavipallÃso diÂÂhivipallÃso. Dukkhe bhikkhave sukhanti sa¤¤ÃvipallÃso cittavipallÃso diÂÂhivipallÃso. Anattani bhikkhave attÃti sa¤¤ÃvipallÃso cittavipallÃso diÂÂhivipallÃso. Asubhe bhikkhave subhanti sa¤¤ÃvipallÃso cittavipallÃso diÂÂhivipallÃso. Ime kho bhikkhave cattÃro sa¤¤ÃvipallÃsà cittavipallÃsà diÂÂhivipallÃsÃ. 1. Pa¤cÃlaputto. Machasaæ. [BJT Page 102] [\x 102/] CattÃro'me bhikkhave na sa¤¤ÃvipallÃsà na cittavipallÃsà na diÂÂhivipallÃsÃ. Katame cattÃro? Anicce bhikkhave aniccanti na sa¤¤ÃvipallÃso na cittavipallÃso na diÂÂhivipallÃso. Dukkhe bhikkhave dukkhanti na sa¤¤ÃvipallÃso na cittavipallÃso na diÂÂhivipallÃso. Anattani bhikkhave anattÃti na sa¤¤ÃvipallÃso na cittavipallÃso na diÂÂhivipallÃso. Asubhe bhikkhave asubhanti na sa¤¤ÃvipallÃso na cittavipallÃso na diÂÂhivipallÃso. Ime kho bhikkhave cattÃro na sa¤¤ÃvipallÃsà na cittavipallÃsà na diÂÂhivipallÃsÃti. 121. Anicce niccasa¤¤ino dukkhe ca sukhasa¤¤ino, Anattani ca attÃti asubhe subhasa¤¤ino. 122. MicchÃdiÂÂhigatà sattà khittacittà visa¤¤ino, Te yogayuttà mÃrassa ayogakkhemino janÃ. 123. Sattà gacchanti saæsÃraæ jÃtimaraïagÃmino, Yadà ca buddhà lokasmiæ uppajjanti pabhaÇkarÃ. 124. Temaæ dhammaæ 1 pakÃsenti dukkhÆpasamagÃminaæ, Tesaæ sutvÃna sappa¤¤Ã sacittaæ paccaladdha te. 2 125. Aniccaæ aniccato dakkhuæ dukkhamaddakkhu dukkhato, Anattani anattÃti asubhaæ asubhataddasuæ, SammÃdiÂÂhisamÃdÃnà sabbaæ dukkhaæ upaccagunti. 4. 1. 5. 10. ( Upakkilesasuttaæ) 50. [PTS Page 053] [\q 53/] cattÃro'me bhikkhave candimasuriyÃnaæ upakkilesà yehi upakkilesehi upakkiliÂÂhà candimasuriyà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. Katame cattÃro? Abbhà bhikkhave candimasuriyÃnaæ upakkileso yena upakkilesena upakkiliÂÂhà candimasuriyà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. Mahikà 3 bhikkhave candimasuriyÃnaæ upakkileso yena upakkilesena upakkiliÂÂhà candimasuriyà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. DhÆmarajo 4 bhikkhave candimasuriyÃnaæ upakkileso yena upakkilesena upakkiliÂÂhà candimasuriyà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. RÃhu bhikkhave asurindo candimasuriyÃnaæ upakkileso yena upakkilesena upakkiliÂÂhà candimasuriyà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. Ime kho bhikkhave cattÃro candimasuriyÃnaæ upakkilesà yehi upakkilesehi upakkiliÂÂhà candimasuriyà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. 1. Te imaæ machasaæ 2. Paccaladdhà machasaæ. Paccalatthu sÅ. Mu. 3. MahiyÃsyÃ. 4. Dhumo rajo machasaæ [BJT Page 104] [\x 104/] Evameva kho bhikkhave cattÃro samaïabrÃhmaïÃnaæ upakkilesà yehi upakkilesehi upakkiliÂÂhà eke samaïabrÃhmaïà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. Katame cattÃro? Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà suraæ pivanti merayaæ, surÃmerayapÃnà appaÂiviratÃ. Ayaæ bhikkhave paÂhamo samaïabrÃhmaïÃnaæ upakkileso yena upakkilesena upakkiliÂÂhà eke samaïabrÃhmaïà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà methunaæ dhammaæ patisevanti methunasmà dhammà appaÂiviratÃ. Ayaæ bhikkhave dutiyo samaïabrÃhmaïÃnaæ upakkileso yena upakkilesena upakkiliÂÂhà eke samaïabrÃhmaïà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà jÃtarÆparajataæ sÃdiyanti jÃtarÆparajatapaÂiggahaïà appaÂiviratÃ. Ayaæ bhikkhave tatiyo samaïabrÃhmaïÃnaæ upakkileso yena upakkilesena upakkiliÂÂhà eke samaïabrÃhmaïà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà micchÃjÅvena jÅvanti micchÃjÅvà appaÂiviratÃ. Ayaæ bhikkhave catuttho samaïabrÃhmaïÃnaæ upakkileso yena upakkilesena upakkiliÂÂhà eke samaïabrÃhmaïà na tapanti na bhÃsanti na virocanti. Ime kho bhikkhave cattÃro samaïabrÃhmaïÃnaæ upakkilesà [PTS Page 054] [\q 54/] yehi upakkilesehi upakkiliÂÂhà eke samaïabrÃhmaïà na tapanti na bhÃsanti na virocantÅti. 126. RÃgadosaparikkiÂÂhà eke samaïabrÃhmaïÃ, AvijjÃnivutà posà piyarÆpÃbhinandino. 127. Suraæ pivanti merayaæ paÂisevanti methunaæ, Rajataæ jÃtarÆpa¤ca sÃdiyanti aviddasu. 128. MicchÃjÅvena jÅvanti eke samaïabrÃhmaïÃ, Ete upakkilesà vuttà buddhenÃdiccabandhunÃ. 129. Yehi upakkiliÂÂhà 1 eke samaïabrÃhmaïÃ, Na tapanti na bhÃsanti addhuvà 2 sarajÃpagÃ. 130. AndhakÃrena onaddhà taïhÃdÃsà sanettikÃ, Va¬¬henti kaÂasiæ ghoraæ Ãdiyanti punabbhavanti. Rohitassavaggo pa¤camo. TassuddÃnaæ: SamÃdhi pa¤haæ dve kodhà rohitassÃpare duve, SuvidÆravisÃkhà vipallÃso upakkilesena te dasÃti. PaÂhamo païïÃsako. 1. Yehi upakkilesehi machasaæ. 2. Asuddhà sarajÃmagà machasaæ. [BJT Page 106] [\x 106/] 2. Dutiyo païïÃsako. 1. Pu¤¤Ãbhisandavaggo. 4. 2. 1. 1. ( PaÂhamapu¤¤Ãbhisandasuttaæ ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 1. CattÃro'me bhikkhave pu¤¤Ãbhisandà kusalÃbhisandà sukhassÃhÃrà sovaggikà sukhavipÃkà saggasaævattanikà iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattanti. Katame cattÃro? Yassa bhikkhave bhikkhu cÅvaraæ paribhu¤jamÃno appamÃïaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati. AppamÃïo tassa pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Yassa bhikkhave bhikkhu piï¬apÃtaæ paribhu¤jamÃno appamÃïaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati, appamÃïo tassa pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. [PTS Page 055] [\q 55/] yassa bhikkhave bhikkhu senÃsanaæ paribhu¤jamÃno appamÃïaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati, appamÃïo tassa pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Yassa bhikkhave bhikkhu gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jamÃno appamÃïaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati, appamÃïo tassa pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Ime kho bhikkhave cattÃro pu¤¤Ãbhisandà kusalÃbhisandà sukhassÃhÃrà sovaggikà sukhavipÃkà saggasaævattanikà iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattanti. Imehi ca pana bhikkhave catÆhi pu¤¤Ãbhisandehi kusalÃbhisandehi samannÃgatassa ariyasÃvakassa na sukaraæ pu¤¤assa pamÃïaæ gahetuæ, 1 ettako pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattatÅti. Atha kho asaÇkheyyo appameyyo mahÃpu¤¤akkhandhotveva saÇkhaæ gacchati. 1. Gaïetuæ, ka. [BJT Page 108] [\x 108/] SeyyathÃpi bhikkhave mahÃsamudde na sukaraæ udakassa pamÃïaæ gahetuæ ettakÃni udakÃÊhakÃnÅti và ettakÃni udakÃÊhakasatÃnÅti và ettakÃni udakÃÊhakasahassÃnÅti và ettakÃni udakÃÊhakasatasahassÃnÅti vÃ. Atha kho asaÇkheyyo appameyyo mahÃudakakkhandhotveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave imehi catÆhi pu¤¤Ãbhisandehi kusalÃbhisandehi samannÃgatassa ariyasÃvakassa na sukaraæ pu¤¤assa pamÃïaæ gahetuæ, ettako pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattatÅti. Atha kho asaÇkheyyo appameyyo mahÃpu¤¤akkhandhotveva saÇkhaæ gacchatÅti 1. Mahodadhiæ aparimitaæ mahÃsaraæ bahubheravaæ ratanagaïÃnamÃlayaæ1, Najjo yathà naragaïasaÇghasevità 2 [PTS Page 056] [\q 56/] puthÆ savanti upayanti sÃgaraæ. 2. Evaæ naraæ annadapÃnavatthadaæ seyyÃnisajjattharaïassa dÃyakaæ, Pu¤¤assa dhÃrà upayanti paï¬itaæ najjo yathà vÃrivahÃva sÃgaranti. 4. 2. 1. 2. ( Dutiyapu¤¤Ãbhisandasuttaæ) 2. CattÃro'me bhikkhave pu¤¤Ãbhisandà kusalÃbhisandà sukhassÃhÃrà sovaggikà sukhavipÃkà saggasaævattanikà iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattanti. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ariyasÃvako buddhe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako dhamme aveccappasÃdena samannÃgato hoti: svÃkkhÃto bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅti. Ayaæ bhikkhave dutiyo pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. 1. RatanavarÃnamÃlayaæ machasaæ. 2. MacchagaïasaÇghasevità syÃ. Kaæ. [BJT Page 110] [\x 110/] Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako saÇghe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: supaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ujupaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, ¤ÃyapaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, sÃmÅcipaÂipanno bhagavato sÃvakasaÇgho, yadidaæ cattÃri purisayugÃni, aÂÂhapurisapuggalÃ. Esa bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhuneyyo pÃhuïeyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. Ayaæ bhikkhave tatiyo pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako ariyakantehi sÅlehi samannÃgato hoti akhaï¬ehi acchiddehi asabalehi [PTS Page 057] [\q 57/] akammÃsehi bhujissehi vi¤¤uppasatthehi aparÃmaÂÂhehi samÃdhisaævattanikehi. Ayaæ bhikkhave catuttho pu¤¤Ãbhisando kusalÃbhisando sukhassÃhÃro sovaggiko sukhavipÃko saggasaævattaniko iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattati. Ime kho bhikkhave cattÃro pu¤¤Ãbhisandà kusalÃbhisandà sukhassÃhÃrà sovaggikà sukhavipÃkà saggasaævattanikà iÂÂhÃya kantÃya manÃpÃya hitÃya sukhÃya saævattantÅti. 3. Yassa saddhà tathÃgate acalà suppatiÂÂhitÃ, SÅla¤ca yassa kalyÃïaæ ariyakantaæ pasaæsitaæ. 4. SaÇghe pasÃdo yassatthi ujubhÆta¤ca dassanaæ, AdaÊiddoti taæ Ãhu amoghaæ tassa jÅvitaæ. 5. Tasmà saddha¤ca sÅla¤ca pasÃdaæ dhammadassanaæ, Anuyu¤jetha medhÃvÅ saraæ buddhÃnasÃsananti. 4. 2. 1. 3. ( PaÂhamasaævÃsasuttaæ ) 3. Ekaæ samayaæ bhagavà antarà ca madhuraæ antarà ca vera¤jaæ addhÃnamaggapaÂipanno hoti. SambahulÃpi kho gahapatÅ ca gahapatÃniyo ca antarà ca madhuraæ antarà ca vera¤jaæ addhÃnamaggapaÂipannà honti. Atha kho bhagavà maggà okkamma a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisÅdi*. Addassuæ 1 kho te gahapatÅ ca gahapatÃniyo ca bhagavantaæ a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisinnaæ. Disvà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te gahapatÅ ca gahapatÃniyo ca bhagavà etadavoca: CattÃro'me gahapatayo saævÃsÃ. Katame cattÃro? Chavo chavÃya saddhiæ saævasati, chavo deviyà saddhiæ saævasati, devo chavÃya saddhiæ saævasati. Devo deviyà saddhiæ saævasati. 1. Addasaæsu machasaæ *pa¤¤atte Ãsane katthaci. [BJT Page 112. [\x 112/] ] Katha¤ca gahapatayo chavo chavÃya saddhiæ saævasati: [PTS Page 058] [\q 58/] idha gahapatayo sÃmiko hoti pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ dussÅlo pÃpadhammo. MaccheramalapariyuÂÂhitena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, akkosakaparibhÃsako samaïabrÃhmaïÃnaæ bhariyÃpissa hoti pÃïÃtipÃtinÅ adinnÃdÃyinÅ kÃmesu micchÃcÃrinÅ musÃvÃdinÅ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyinÅ dussÅlà pÃpadhammÃ, maccheramalapariyuÂÂhitena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, akkosikaparibhÃsikà samaïabrÃhmaïÃnaæ. Evaæ kho gahapatayo chavo chavÃya saddhiæ saævasati. Katha¤ca gahapatayo chavo deviyà saddhiæ saævasati: idha gahapatayo sÃmiko hoti pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ dussÅlo pÃpadhammo. MaccheramalapariyuÂÂhitena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, akkosakaparibhÃsako samaïabrÃhmaïÃnaæ. Bhariyà ca khvassa hoti pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratà sÅlavatÅ kalyÃïadhammÃ, vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, anakkosikaparibhÃsikà samaïabrÃhmaïÃnaæ. Evaæ kho gahapatayo chavo deviyà saddhiæ saævasati. Katha¤ca gahapatayo devo chavÃya saddhiæ saævasati: idha gahapatayo sÃmiko hoti pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato sÅlavà kalyÃïadhammo, vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, anakkosakaparibhÃsako samaïabrÃhmaïÃnaæ. Bhariyà ca khvassa hoti pÃïÃtipÃtinÅ adinnÃdÃyinÅ kÃmesu micchÃcÃrinÅ musÃvÃdinÅ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyinÅ dussÅlà pÃpadhammÃ, maccheramalapariyuÂÂhitena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, akkosikaparibhÃsikà samaïabrÃhmaïÃnaæ. Evaæ kho gahapatayo devo chavÃya saddhiæ saævasati. Katha¤ca gahapatayo devo deviyà saddhiæ saævasati: idha gahapatayo sÃmiko hoti pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato sÅlavà kalyÃïadhammo, vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, anakkosakaparibhÃsako samaïabrÃhmaïÃnaæ. BhariyÃpissa hoti pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂiviratà sÅlavatÅ kalyÃïadhammÃ; vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, anakkosikaparibhÃsikà samaïabrÃhmaïÃnaæ. Evaæ kho gahapatayo devo deviyà saddhiæ saævasati. [PTS Page 059] [\q 59/] ime kho gahapatayo cattÃro saævÃsÃti. 6. Ubho ca honti dussÅlà kadariyà paribhÃsakÃ, Te honti jÃnipatayo chavà saævÃsamÃgatÃ. [BJT Page 114] [\x 114/] 7. SÃmiko hoti dussÅlo kadariyo paribhÃsako, Bhariyà sÅlavatÅ hoti vada¤¤Æ vÅtamaccharÃ; SÃpi devÅ saævasati chavena patinà saha. 8. SÃmiko sÅlavà hoti vada¤¤Æ vÅtamaccharo, Bhariyà hoti dussÅlà kadariyà paribhÃsikÃ; SÃpi chavà saævasati devena patinà saha. 9. Ubho saddhà vada¤¤Æ ca sa¤¤atà dhammajÅvino, Te honti jÃnipatayo a¤¤ama¤¤aæ piyaævadÃ. 10. Atthà sampacurà honti phÃsatthaæ 1 upajÃyati, Amittà dummanà honti ubhinnaæ samasÅlinaæ. 11. Idha dhammaæ caritvÃna samasÅlabbatà ubho, Nandino devalokasmiæ modanti kÃmakÃminoti. 4. 2. 1. 4. (DutiyasaævÃsasuttaæ) 4. CattÃro'me bhikkhave saævÃsÃ. Katame cattÃro? Chavo chavÃya saddhiæ saævasati, chavo deviyà saddhaæ saævasati, devo chavÃya saddhiæ saævasati, devo deviyà saddhiæ saævasati. Katha¤ca bhikkhave chavo chavÃya saddhiæ saævasati? Idha bhikkhave sÃmiko hoti pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco sampapphalÃpÅ abhijjhÃlu vyÃpannacitto micchÃdiÂÂhiko dussÅlo pÃpadhammo. MaccheramalapariyuÂÂhitena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, akkosakaparibhÃsako samaïabrÃhmaïÃnaæ. BhariyÃpissa hoti pÃïÃtipÃtinÅ adinnÃdÃyinÅ kÃmesu micchÃcÃrinÅ musÃvÃdinÅ pisunÃvÃcà pharusÃvÃcà samphappalÃpinÅ abhijjhÃlunÅ vyÃpannacittà micchÃdiÂÂhikà dussÅlà pÃpadhammà maccheramalapariyuÂÂhitena cetasà agÃraæ [PTS Page 060] [\q 60/] ajjhÃvasati. AkkosikaparibhÃsikà samaïabrÃhmaïÃnaæ. Evaæ kho bhikkhave chavo chavÃya saddhiæ saævasati. Katha¤ca bhikkhave chavo deviyà saddhiæ saævasati? Idha bhikkhave sÃmiko hoti pÃïÃtipÃtÅ adinnÃnadÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco sampapphalÃpÅ abhijjhÃlu vyÃpannacitto micchÃdiÂÂhiko pÃpadhammo dussÅlo, maccheramalapariyuÂÂhitena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, akkosakaparibhÃsako samaïabrÃhmaïÃnaæ. Bhariyà ca khvassa hoti pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà pisunÃvÃcà paÂiviratà pharusÃvÃcà paÂiviratà samphappalÃpà paÂiviratà anabhijjhÃlunÅ avyÃpannacittà sammÃdiÂÂhikà sÅlavatÅ kalyÃïadhammÃ, vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati. AnakkosikaparibhÃsikà samaïabrÃhmaïÃnaæ. Evaæ kho bhikkhave chavo deviyà saddhiæ saævasati. 1. PhÃsukaæmachasaæ. VÃsatthaæ[PTS.] [BJT Page 116] [\x 116/] Katha¤ca bhikkhave devo chavÃya saddhiæ saævasati: idha bhikkhave sÃmiko hoti pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcà paÂivirato pharusÃvÃcà paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlu avyÃpannacitto sammÃdiÂÂhiko sÅlavà kalyÃïadhammo. Vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati anakkosakaparibhÃsako samaïabrÃhmaïÃnaæ. Bhariyà ca khvassa hoti pÃïÃtipÃtinÅ adinnÃdÃyinÅ kÃmesu micchÃcÃrinÅ musÃvÃdinÅ pisunÃvÃcà pharusÃvÃcà samphappalÃpinÅ abhijjhÃlunÅ vyÃpannacittà micchÃdiÂÂhikà dussÅlà pÃpadhammà maccheramalapariyuÂÂhitena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati. AkkosikaparibhÃsikà samaïabrÃhmaïÃnaæ. Evaæ kho bhikkhave devo chavÃya saddhiæ saævasati. Katha¤ca bhikkhave devo deviyà saddhiæ saævasati: idha bhikkhave sÃmiko hoti pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcà paÂivirato pharusÃvÃcà paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlu avyÃpannacitto sammÃdiÂÂhiko sÅlavà kalyÃïadhammo. Vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati. AnakkosakaparibhÃsako samaïabrÃhmaïÃnaæ. BhariyÃpissa hoti pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà pisunÃvÃcà paÂiviratà pharusÃvÃcà paÂiviratà samphappalÃpà paÂiviratà anabhijjhÃlu avyÃpannacittà sammÃdiÂÂhikà sÅlavatÅ kalyÃïadhammÃ, vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati. AnakkosikaparibhÃsikà samaïabrÃhmaïÃnaæ. Evaæ kho bhikkhave devo deviyà saddhiæ saævasati. Ime kho bhikkhave cattÃro saævÃsÃti. 12. Ubho ca honti dussÅlà kadariyà paribhÃsakÃ, [PTS Page 061] [\q 61/] te honti jÃnipatayo chavà saævÃsamÃgatÃ. 13. SÃmiko hoti dussÅlo kadariyo paribhÃsako, Bhariyà sÅlavatÅ hoti vada¤¤Æ vÅtamaccharÃ, SÃpi devÅ saævasati chavena patinà saha. 14. SÃmiko sÅlavà hoti vada¤¤Æ vÅtamaccharo, Bhariyà hoti dussÅlà kadariyà paribhÃsikÃ, SÃpi devà saævasati devena patinà saha. 15. Ubho saddhà vada¤¤Æ ca sa¤¤atà dhammajÅvino, Te honti jÃnipatayo a¤¤ama¤¤aæ piyaævadÃ. 16. Atthà sampacurà honti phÃsatthaæ upajÃyati. Amittà dummanà honti ubhinnaæ samasÅlinaæ. 17. Idha dhammaæ caritvÃna samasÅlabbatà ubho, Nandino devalokasmiæ modanti kÃmakÃminoti. 4. 2. 1. 3. ( PaÂhama (nakula) samajÅvÅsuttaæ ) 5. Ekaæ samayaæ bhagavà bhaggesu viharati suæsumÃragire 1 bhesakalÃvane 2 migadÃye. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena nakulapituno gahapatissa nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. 1. SusumÃragire machasaæ 2. BhesakaÂÂhÃvane machasaæ. [BJT Page 118] [\x 118/] Atha kho nakulapità ca gahapati nakulamÃtà ca gahapatÃnÅ yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho nakulapità gahapati bhagavantaæ etadavoca: Yato me bhante nakulamÃtà gahapatÃnÅ daharasseva daharà ÃnÅtà nÃbhijÃnÃmi nakulamÃtaraæ gahapatÃniæ manasÃpi aticaritÃ, kuto pana kÃyena. IccheyyÃma mayaæ bhante diÂÂhe ceva dhamme a¤¤ama¤¤aæ passituæ abhisamparÃya¤ca a¤¤ama¤¤aæ passitunti. NakulamÃtÃpi kho gahapatÃnÅ bhagavantaæ etadavoca: yatvÃhaæ bhante nakulapituno gahapatissa daharasseva daharà ÃnÅtà nÃbhijÃnÃmi nakulapitaraæ gahapatiæ manasÃpi aticaritÃ, kuto pana kÃyena. IccheyyÃma mayaæ bhante diÂÂhe ceva dhamme a¤¤ama¤¤aæ passituæ. AbhisamparÃya¤ca a¤¤ama¤¤aæ passitunti. [PTS Page 062] [\q 62/] ÃkaÇkheyyuæ ce gahapatayo ubho jÃnipatayo diÂÂhe ceva dhamme a¤¤ama¤¤aæ passituæ abhisamparÃya¤ca a¤¤ama¤¤aæ passituæ. Ubho ca assu samasaddhà samasÅlà samacÃgà samapa¤¤Ã. Te diÂÂhe ceva dhamme a¤¤ama¤¤aæ passanti abhisamparÃya¤ca a¤¤ama¤¤aæ passantÅti. 18. Ubho saddhà vada¤¤Æ ca sa¤¤atà dhammajÅvino, Te honti jÃnipatayo a¤¤ama¤¤aæ piyaævadÃ. 19. Atthà sampacurà honti phÃsatthaæ upajÃyati, Amittà dummanà honti ubhinnaæ samasÅlinaæ. 20. Idha dhammaæ caritvÃna samasÅlabbatà ubho, Nandino devalokasmiæ modanti kÃmakÃminoti. 4. 2. 1. 6. ( Dutiya (nakula) samajÅvÅsuttaæ) 6. ùkaÇkheyyuæ ce bhikkhave ubho jÃnipatayo diÂÂhe ceva dhamme a¤¤ama¤¤aæ passituæ abhisamparÃya¤ca a¤¤ama¤¤aæ passituæ. Ubho ca assu samasaddhà samasÅlà samacÃgà samapa¤¤Ã, te diÂÂhe ceva dhamme a¤¤ama¤¤aæ passanti, abhisamparÃya¤ca a¤¤ama¤¤aæ passantÅti. 21. Ubho saddhà vada¤¤Æ ca sa¤¤atà dhammajÅvino, Te honti jÃnipatayo a¤¤ama¤¤aæ piyaævadÃ. 22. Atthà sampacurà honti phÃsatthaæ upajÃyati, Amittà dummanà honti ubhinnaæ samasÅlinaæ. 23. Idha dhammaæ caritvÃna samasÅlabbatà ubho, Nandino devalokasmiæ modanti kÃmakÃminoti. [BJT Page 120] [\x 120/] 4. 2. 1. 7 ( SuppavÃsÃsuttaæ ) 7. Ekaæ samayaæ bhagavà koliyesu viharati sajjanelaæ 1 nÃma koliyÃnaæ nigamo. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena suppavÃsÃya koliyadhÅtÃya nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho suppavÃsà koliyadhÅtà bhagavantaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi, sampavÃresi. Atha kho suppavÃsà [PTS Page 063] [\q 63/] koliyadhÅtà bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho suppavÃsaæ koliyadhÅtaraæ bhagavà etadavoca: Bhojanaæ suppavÃse dentÅ ariyasÃvikà paÂiggÃhakÃnaæ cattÃri ÂhÃnÃni deti. KatamÃni cattÃri? ùyuæ deti vaïïaæ deti sukhaæ deti balaæ deti. ùyuæ kho pana datvà Ãyussa bhÃginÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Vaïïaæ datvà vaïïassa bhÃginÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Sukhaæ datvà sukhassa bhÃginÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Balaæ datvà balassa bhÃginÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Bhojanaæ suppavÃse dentÅ ariyasÃvikà paÂiggÃhakÃnaæ imÃni cattÃri ÂhÃnÃni detÅti. 24. SusaÇkhataæ bhojanaæ yà dadÃti suciæ païÅtaæ 2 rasasà upetaæ, Sà dakkhiïà ujjugatesu dinnà caraïopapannesu mahaggatesu, Pu¤¤ena pu¤¤aæ saæsandamÃnà mahapphalà lokavidÆna vaïïitÃ. 25. EtÃdisaæ ya¤¤amanussarantà ye vedajÃtà vicaranti loke. , Vineyya maccheramalaæ samÆlaæ anindità saggamupenti ÂhÃnanti. 4. 2. 1. 8. ( Sudatta anÃthapiï¬ika suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 8. Atha kho anÃthapiï¬iko gahapati yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho anÃthapiï¬ikaæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: Bhojanaæ gahapati dadamÃno ariyasÃvako paÂiggÃhakÃnaæ cattÃri ÂhÃnÃni deti. KatamÃni cattÃri? [PTS Page 064] [\q 64/] Ãyuæ deti, vaïïaæ deti, sukhaæ deti, balaæ deti. ùyuæ kho pana datvà Ãyussa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Vaïïaæ datvà vaïïassa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Sukhaæ datvà sukhassa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Balaæ datvà balassa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Bhojanaæ gahapati dadamÃno ariyasÃvako paÂiggÃhakÃnaæ imÃni cattÃri ÂhÃnÃni detÅti. 26. Yo sa¤¤atÃnaæ paradattabhojinaæ kÃlena sakkacca dadÃti bhojanaæ, CattÃri ÂhÃnÃni anuppavecchati Ãyu¤ca vaïïa¤ca sukhaæ bala¤ca. 27. So ÃyudÃyÅ baladÃyÅ sukhaæ vaïïaæ dado naro, * DÅghÃyu yasavà hoti yattha yatthÆpapajjatÅti. 1. PajjanÅlaæ machasaæ. Pajjanelaæ syÃ. Kaæ. 2. SupaïÅtaæ kaæ. * So ÃyudÃyÅ vaïïadÃyÅ sukhaæ balaæ dado naromachasaæ. Sukhaæ balaæ dado naro katthaci. [BJT Page 122] [\x 122/] 4. 2. 1. 9. ( BhojanadÃyakasuttaæ ) 9. Bhojanaæ bhikkhave dadamÃno dÃyako paÂiggÃhakÃnaæ cattÃri ÂhÃnÃni deti. KatamÃni cattÃri? ùyuæ deti, vaïïaæ deti, sukhaæ deti, balaæ deti. ùyuæ kho pana datvà Ãyussa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Vaïïaæ datvà vaïïassa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Sukhaæ datvà sukhassa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Balaæ datvà balassa bhÃgÅ hoti dibbassa và mÃnusassa vÃ. Bhojanaæ bhikkhave dadamÃno dÃyako paÂiggÃhakÃnaæ imÃni cattÃri ÂhÃnÃni detÅti. 28. Yo sa¤¤atÃnaæ paradattabhojinaæ kÃlena sakkacca dadÃti bhojanaæ, CattÃri ÂhÃnÃni anuppavecchati Ãyu¤ca vaïïa¤ca sukhaæ balaæ ca. 29. So ÃyudÃyÅ baladÃyÅ sukhaæ vaïïaæ dado naro, DÅghÃyu yasavà hoti yattha yatthÆpapajjatÅti. 4. 2. 1. 10 ( GihÅsÃmÅcipaÂipadÃsuttaæ ) 10. [PTS Page 065] [\q 65/] atha kho anÃthapiï¬iko gahapati yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho anÃthapiï¬ikaæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: CatÆhi kho gahapati dhammehi samannÃgato ariyasÃvako gihÅsÃmÅcipaÂipadaæ paÂipanno hoti yasopaÂilÃbhiniæ saggasaævattanikaæ. Katamehi catÆhi? Idha gahapati ariyasÃvako bhikkhusaÇghaæ paccupaÂÂhito hoti cÅvarena, bhikkhusaÇghaæ paccupaÂÂhito hoti piï¬apÃtena, bhikkhusaÇghaæ paccupaÂÂhito hoti senÃsanena, bhikkhusaÇghaæ paccupaÂÂhito hoti gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena. Imehi kho gahapati catÆhi dhammehi samannÃgato ariyasÃvako gihÅsÃmÅcipaÂipadaæ paÂipanno hoti yasopaÂilÃbhiniæ saggasaævattanikanti. 30. GihÅsÃmicipaÂipadaæ paÂipajjanti paï¬itÃ, Sammaggate sÅlavante cÅvarena upaÂÂhitÃ, Piï¬apÃtasayanena gilÃnapaccayena ca. 31. Tesaæ divà ca ratto ca sadà pu¤¤aæ pava¬¬hati, Sagga¤ca kamatiÂÂhÃnaæ kammaæ katvÃna bhaddakanti. Pu¤¤Ãbhisandavaggo paÂhamo. TassuddÃnaæ: Dve pu¤¤Ãbhisandà dve saævÃsà dve ca honti samajÅvino, SuppavÃsà sudatto ca bhojanaæ gihÅsÃmÅcinÃti. [BJT Page 124] [\x 124/] 2. Pattakammavaggo. 4. 2. 2. 1. (Pattakammasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Atha kho anÃthapiï¬iko gahapati yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho anÃthapiï¬ikaæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: [PTS Page 066] [\q 66/] cattÃro'me gahapati dhammà iÂÂhà kantà manÃpà dullabhà lokasmiæ. Katame cattÃro? Bhogà me uppajjantu sahadhammenÃti, ayaæ paÂhamo dhammo iÂÂho kanto manÃpo dullabho lokasmiæ. Bhoge laddhà sahadhammena yaso maæ abbhuggacchatu saha¤ÃtÅhi saha-upajjhÃyehÅti ayaæ dutiyo dhammo iÂÂho kanto manÃpo dullabho lokasmiæ. Bhoge laddhà sahadhammena yasaæ laddhà saha¤ÃtÅhi saha-upajjhÃyehi ciraæ jÅvÃmi dÅghamaddhÃyuæ pÃlemÅti, ayaæ tatiyo dhammo iÂÂho kanto manÃpo dullabho lokasmiæ. Bhoge laddhà sahadhammena, yasaæ laddhà saha¤ÃtÅhi saha-upajjhÃyehi ciraæ jÅvitvà dÅghamaddhÃyuæ pÃletvÃ, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjÃmÅti, ayaæ catuttho dhammo iÂÂho kanto manÃpo dullabho lokasmiæ. Ime kho gahapati cattÃro dhammà iÂÂhà kantà manÃpà Dullabhà lokasmiæ. Imesaæ kho gahapati catunnaæ dhammÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ dullabhÃnaæ lokasmiæ cattÃro dhammà paÂilÃbhÃya saævattanti. Katame cattÃro? SaddhÃsampadà sÅlasampadà cÃgasampadà pa¤¤ÃsampadÃ. Katamà ca gahapati saddhÃsampadÃ? Idha gahapati ariyasÃvako saddho hoti, saddahati tathÃgatassa bodhiæ, itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti. Ayaæ vuccati gahapati saddhÃsampadÃ. Katamà ca gahapati sÅlasampadÃ? Idha gahapati ariyasÃvako pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà paÂivirato hoti. SurÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Ayaæ vuccati gahapati sÅlasampadÃ. [BJT Page 126] [\x 126/] Katamà ca gahapati cÃgasampadÃ? Idha gahapati ariyasÃvako vigatamalamaccherena cetasà agÃraæ ajjhÃvasati, muttÃcÃgo payatapÃïÅ vossaggarato yÃcayogo dÃnasaævibhÃgarato. Ayaæ vuccati gahapati cÃgasampadÃ. Katamà ca gahapati pa¤¤ÃsampadÃ: abhijjhÃvisamalobhÃbhibhÆtena [PTS Page 067] [\q 67/] gahapati cetasà viharanto akiccaæ karoti kiccaæ aparÃdheti, akiccaæ karonto kiccaæ aparÃdhento yasà ca sukhà ca dhaæsati. VyÃpÃdÃbhibhÆtena gahapati cetasà viharanto akiccaæ karoti kiccaæ aparÃdheti akiccaæ karonto kiccaæ aparÃdhento yasà ca sukhà ca dhaæsati. ThÅnamiddhÃbhibhÆtena gahapati cetasà viharanto akiccaæ karoti, kiccaæ aparÃdheti. Akiccaæ karonto kiccaæ aparÃdhento yasà ca sukhà ca dhaæsati. UddhaccakukkuccÃbhibhÆtena gahapati cetasà viharanto akiccaæ karoti, kiccaæ aparÃdheti. Akiccaæ karonto kiccaæ aparÃdhento yasà ca sukhà ca dhaæsati. VicikicchÃbhibhÆtena gahapati cetasà viharanto akiccaæ karoti, kiccaæ aparÃdheti. Akiccaæ karonto kiccaæ aparÃdhento yasà ca sukhà ca dhaæsati. Sa kho so gahapati ariyasÃvako abhijjhÃvisamalobho cittassa Upakkilesoti iti viditvà abhijjhÃvisamalobhaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. VyÃpÃdo cittassa upakkilesoti iti viditvà vyÃpÃdÃæ cittassa upakkilesaæ pajahati. ThÅnamiddhaæ cittassa upakkilesoti iti viditvà thÅnamiddhaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. Uddhaccakukkuccaæ cittassa upakkilesoti iti viditvà uddhaccakukkuccaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. Vicikicchà cittassa upakkilesoti iti viditvà vicikicchà cittassa upakkilesaæ pajahati. Yato ca kho gahapati ariyasÃvakassa abhijjhÃvisamalobho cittassa upakkilesoti iti viditvà abhijjhÃvisamalobho cittassa upakkileso pahÅïo hoti, vyÃpÃdo cittassa upakkilesoti iti viditvà vyÃpÃdo cittassa upakkileso pahÅïo hoti, thÅnamiddhaæ cittassa upakkilesoti iti viditvà thÅnamiddhaæ cittassa upakkileso pahÅïo hoti, uddhaccakukkuccaæ cittassa upakkilesoti iti viditvà uddhaccakukkuccaæ cittassa upakkileso pahÅïo hoti. Vicikicchà cittassa upakkilesoti iti viditvà vicikicchà cittassa upakkileso pahÅïo hoti. Ayaæ vuccati gahapati ariyasÃvako mahÃpa¤¤o puthupa¤¤o ÃpÃthadaso pa¤¤Ãsampanno. Ayaæ vuccati gahapati pa¤¤ÃsampadÃ. Imesaæ kho gahapati catunnaæ dhammÃnaæ iÂÂhÃnaæ kattÃnaæ manÃpÃnaæ dullabhÃnaæ lokasmiæ ime cattÃro dhammà paÂilÃbhÃya saævattanti. [BJT Page 128] [\x 128/] Sa kho so gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi cattÃri kammÃni kattà hoti. KatamÃni cattÃri? Idha gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi attÃnaæ sukheti pÅneti sammà sukhaæ pariharati, mÃtÃpitaro sukheti pÅneti sammà sukhaæ pariharati. PuttadÃradÃsakammakaraporise sukheti pÅneti sammà sukhaæ pariharati. MittÃmacce sukheti pÅneti sammà sukhaæ pariharati. Idamassa paÂhamaæ ÂhÃnagataæ hoti pattagataæ Ãyatanaso paribhuttaæ. [PTS Page 068] [\q 68/] puna ca paraæ gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi yà tà honti Ãpadà aggito và udakato và rÃjato và corato và appiyato 1 dÃyÃdato vÃ. TathÃrÆpÃsu ÃpadÃsu bhogehi pariyodhÃya vattati, sotthiæ attÃnaæ karoti. Idamassa dutiyaæ ÂhÃnagataæ hoti pattagataæ Ãyatanaso paribhuttaæ. Puna ca paraæ gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi pa¤ca balÅ kattà hoti: ¤Ãtibaliæ atithibaliæ pubbapetabaliæ rÃjabaliæ devatÃbaliæ. Idamassa tatiyaæ ÂhÃnagataæ hoti pattagataæ Ãyatanaso paribhuttaæ. Puna ca paraæ gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi ye te samaïabrÃhmaïà madappamÃdà paÂiviratà khantisoracce niviÂÂhÃ. EkamattÃnaæ damenti, ekamattÃnaæ samenti, ekamattÃnaæ parinibbÃpenti. TathÃrÆpesu samaïabrÃhmaïesu uddhaggikaæ dakkhiïaæ patiÂÂhÃpeti sovaggikaæ sukhavipÃkaæ sagga saævattanikaæ. Idamassa catutthaæ ÂhÃnagataæ hoti pattagataæ Ãyatanaso paribhuttaæ. Sa kho so gahapati ariyasÃvako uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi imÃni cattÃri pattakammÃni kattà hoti. Yassa kassaci gahapati a¤¤atra imehi catÆhi pattakammehi bhogà parikkhayaæ gacchanti. Ime vuccanti gahapati bhogà aÂÂhÃnagatà appattagatà anÃyatanaso paribhuttÃ. Yassa kassaci gahapati imehi catÆhi pattakammehi bhogà parikkhayaæ gacchanti. Ime vuccanti gahapati bhogà ÂhÃnagatà pattagatà Ãyatanaso paribhuttÃti. 1. Appiyato và machasaæ. [BJT Page 130] [\x 130/] 32. Bhuttà bhogà bhatà 2 bhaccà vitiïïà ÃpadÃsu me, Uddhaggà dakkhiïà dinnà atho pa¤cabalÅ katÃ. 33. UpaÂÂhità sÅlavanto sa¤¤atà brahmacÃrayo, Yadatthaæ bhogaæ iccheyya paï¬ito gharamÃvasaæ, [PTS Page 069] [\q 69/] so me attho anuppatto kataæ ananutÃpiyaæ. 34. Etaæ anussaraæ macco ariyadhamme Âhito naro, Idha ceva naæ pasaæsanti pecca sagge ca modatÅti. 4. 2. 2. 2. ( Anaïasuttaæ) 12. Atha kho anÃthapiï¬iko gahapati yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho anÃthapiï¬ikaæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: CattÃrimÃni gahapati sukhÃni adhigamanÅyÃni gihinà kÃmabhoginà kÃlena kÃlaæ samayena samayaæ upÃdÃya. KatamÃni cattÃri? Atthisukhaæ bhogasukhaæ anaïasukhaæ 2 anavajjasukhaæ. Katama¤ca gahapati atthisukhaæ? Idha gahapati kulaputtassa bhogà honti UÂÂhÃnaviriyÃdhigatà bÃhÃbalaparicità sedÃvakkhittà dhammikà dhammaladdhÃ. So bhogà me atthi uÂÂhÃnaviriyÃdhigatà bÃhÃbalaparicità sedÃvakkhittà dhammikà dhammaladdhÃti adhigacchati sukhaæ, adhigacchati somanassaæ. Idaæ vuccati gahapati atthisukhaæ. Katama¤ca gahapati bhogasukhaæ? Idha gahapati kulaputto uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi bhoge ca bhu¤jati, pu¤¤Ãni ca karoti. So uÂÂhÃnaviriyÃdhigatehi bhogehi bÃhÃbalaparicitehi sedÃvakkhittehi dhammikehi dhammaladdhehi bhoge ca bhu¤jÃmi pu¤¤Ãni ca karomÅti adhigacchati sukhaæ, adhigacchati somanassaæ. Idaæ vuccati gahapati bhogasukhaæ. Katama¤ca gahapati anaïasukhaæ? Idha gahapati kulaputto na kassaci ki¤ci dhÃreti appaæ và bahuæ vÃ. So na kassaci ki¤ci dhÃremi appaæ và bahuæ vÃti adhigacchati sukhaæ, adhigacchati somanassaæ. Idaæ vuccati gahapati anaïasukhaæ. Katama¤ca gahapati anavajjasukhaæ? Idha gahapati ariyasÃvako anavajjena kÃyakammena samannÃgato hoti, anavajjena vacÅkammena samannÃgato hoti, anavajjena manokammena samannÃgato hoti. So [PTS Page 070] [\q 70/] anavajjenamhi kÃyakammena samannÃgato, anavajjena vacÅkammena samannÃgato, anavajjena manokammena samannÃgatoti adhigacchati sukhaæ, adhigacchati somanassaæ. Idaæ vuccati gahapati anavajjasukhaæ. 1. BhaÂà syÃ. Kaæ. 2. ùnaïyasukhaæ machasaæ. [BJT Page 132] [\x 132/] ImÃni kho gahapati cattÃri sukhÃni adhigamanÅyÃni gihinà kÃmabhoginà kÃlena kÃlaæ samayena samayaæ upÃdÃyÃti. 35. Anaïaæ sukhaæ ¤atvÃna 1 atho atthisukhaæ sare, Bhu¤jaæ bhogaæ sukhaæ macco tato pa¤¤Ã vipassati. * 36. VipassamÃno jÃnÃti ubho bhÃge sumedhaso, Anavajjasukhassetaæ kalaæ nÃgghati soÊasintÅ. 4. 2. 2. 3. ( Sabrahmasuttaæ ) 13. SabrahmakÃni bhikkhave tÃni kulÃni yesaæ puttÃnaæ mÃtÃpitaro ajjhÃgÃre pÆjità honti. SapubbÃcariyakÃni bhikkhave tÃni kulÃni yesaæ puttÃnaæ mÃtÃpitaro ajjhÃgÃre pÆjità honti. SapubbadevatÃni bhikkhave tÃni kulÃni yesaæ puttÃnaæ mÃtÃpitaro ajjhÃgÃre pÆjità honti. SÃhuneyyakÃni bhikkhave tÃni kulÃni yesaæ puttÃnaæ mÃtÃpitaro ajjhÃgÃre pÆjità honti. BrahmÃti bhikkhave mÃtÃpitunnaæ 2 etaæ adhivacanaæ. PubbÃcariyÃti bhikkhave mÃtÃpitunnaæ etaæ adhivacanaæ. PubbadevÃti bhikkhave mÃtÃpitunnaæ etaæ adhivacanaæ. ùhuneyyÃti bhikkhave mÃtÃpitunnaæ etaæ adhivacanaæ. Taæ kissa hetu? BahukÃrà bhikkhave mÃtÃpitaro puttÃnaæ ÃpÃdakà posakà imassa lokassa dassetÃroti. 37. BrahmÃti mÃtÃpitaro pubbÃcariyÃti vuccare, ùhuneyyà ca puttÃnaæ pajÃya anukampakÃ, Tasmà hi ne namasseyya sakkareyyÃtha paï¬ito. 38. Annena atha pÃnena vatthena sayanena ca, UcchÃdane nahÃpane pÃdÃnaæ dhovanena ca. 39. TÃya naæ paricariyÃya mÃtÃpitusu paï¬itÃ, Idha ceva naæ pasaæsanti pecca sagge ca modatÅti. 4. 2. 2. 4. (Nirayasuttaæ) 14. [PTS Page 071] [\q 71/] catÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. 40. PÃïÃtipÃto adinnÃdÃnaæ musÃvÃdo ca vuccati, ParadÃragamana¤cÃpi nappasaæsanti paï¬itÃti. 1. Anavajjasukhaæ ¤atvà sÅmu. * ùnaïyasukhaæ ¤atvÃna atho atthi sukhaæ saraæ Bhu¤jaæ bhogasukhaæ macco tato pa¤¤Ã vipassati machasaæ 2. MÃtÃpitÆnaæ machasaæ. [BJT Page 134] [\x 134/] 4. 2. 2. 5. (RÆpa (ppamÃïa) suttaæ) 15. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? RÆpappamÃïo rÆpappasanno, ghosappamÃïo ghosappasanno, lÆkhappamÃïo lÆkhappasanno, dhammappamÃïo dhammappasanno. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 41. Ye ca rÆpena pÃmiæsu 1 ye ca ghosena anvagÆ, ChandarÃgavasÆpetà na te jÃnanti taæ janaæ. 2. 42. Ajjhatta¤ca na jÃnÃti bahiddhà ca na passati, SamantÃvaraïo bÃlo sa ve ghosena vuyhati. 43. Ajjhatta¤ca na jÃnÃti bahiddhà ca vipassati, Bahiddhà phaladassÃvÅ sopi ghosena vuyhati. 44. Ajjhatta¤ca pajÃnÃti bahiddhà ca vipassati, VinÅvaraïadassÃvÅ na so ghosena vuyhati. 4. 2. 2. 6. ( SarÃga (puggala) suttaæ) 16. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? SarÃgo, sadoso, samoho, samÃno. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 45. [PTS Page 072] [\q 72/] sÃrattà rajanÅyesu piyarÆpÃbhinandino, Mohena adhamà 3 sattà baddhà va¬¬henti bandhanaæ. 46. RÃgaja¤ca dosaja¤ca mohaja¤cÃpaviddasu, Karonti akusalaæ kammaæ savighÃtaæ dukhudrayaæ. 47. AvijjÃnivutà posà andhabhÆtà acakkhukÃ, Yathà dhammà tathà santà tassevanti 4 na ma¤¤areti. 4. 2. 2. 7. (Ahi(metta)suttaæ)* 17. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena sÃvatthiyaæ a¤¤ataro bhikkhu ahinà daÂÂho kÃlakato hoti. Atha kho sambahulà bhikkhÆ yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ bhagavantaæ etadavocuæ: 1. Ye ca rÆpe pamÃïiæsu machasaæ. 2. NÃbhijÃnanti te chanà machasaæ. 3. ùvutà machasaæ. 4. Na tassevanti syÃ. Machasaæ. * Khandhaparittaæ catubhÃïavÃrapÃÊi. [BJT Page 136] [\x 136/] Idha bhante sÃvatthiyaæ a¤¤ataro bhikkhu ahinà daÂÂho kÃlakatoti. NahanÆna 1 so bhikkhave bhikkhu cattÃri ahirÃjakulÃni mettena cittena phari. Sace hi so bhikkhave bhikkhu cattÃri ahirÃjakulÃni mettena cittena phareyya, na hi so bhikkhave bhikkhu ahinà daÂÂho kÃlaæ kareyya. KatamÃni cattÃri ahirÃjakulÃni? VirÆpakkhaæ ahirÃjakulaæ, erÃpathaæ ahirÃjakulaæ, chabyÃputtaæ ahirÃjakulaæ, kaïhÃgotamakaæ ahirÃjakulaæ. NahanÆna so bhikkhave bhikkhu imÃni cattÃri ahirÃjakulÃni mettena cittena Phari. Sace hi so bhikkhave bhikkhu imÃni cattÃri ahirÃjakulÃni mettena cittena phareyya, nahi so bhikkhave bhikkhu ahinà daÂÂho kÃlaæ kareyya. AnujÃnÃmi bhikkhave imÃni cattÃri ahirÃjakulÃni mettena cittena pharituæ, attaguttiyà attarakkhÃya attaparittÃyÃti. 48. VirÆpakkhehi me mettaæ mettaæ erÃpathehi me, ChabyÃputtehi me mettaæ mettaæ kaïhÃgotamakehi ca. 49. ApÃdakehi me mettaæ mettaæ dipÃdakehi 2 me, [PTS Page 073] [\q 73/] catuppadehi me mettaæ mettaæ bahuppadehi me. 50. Mà maæ apÃdako hiæsi mà maæ hiæsi dipÃdako, Mà maæ catuppado hiæsi mà maæ hiæsi bahuppado. 51. Sabbe sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà ca kevalÃ, Sabbe bhadrÃni passantu mà ka¤ci pÃpamÃgamÃ. AppamÃïo buddho. AppamÃïo dhammo. AppamÃïo saÇgho. PamÃïavantÃni siriæsapÃni 3 ahivicchikà satapadÅ uïïÃnÃbhi sarabÆ mÆsikÃ. Katà me rakkhÃ. Katà me parittÃ. PaÂikkamantu bhÆtÃni. So'haæ namo bhagavato. Namo sattannaæ sammÃsambuddhÃnanti. 4. 2. 2. 8. (Devadattasuttaæ) 18. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate acirapakkante devadatte. Tatra kho bhagavà devadattaæ Ãrabbha bhikkhÆ Ãmantesi: AttavadhÃya bhikkhave devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdi. ParÃbhavÃya bhikkhave devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdi. 1. Na hi nÆna machasaæ. 2. DvipÃdakehi machasaæ 3. SarÅsapÃni machasaæ. [BJT Page 138. [\x 138/] ] SeyyathÃpi bhikkhave kadali attavadhÃya phalaæ deti, parÃbhavÃya phalaæ deti, evameva kho bhikkhave attavadhÃya devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdi. ParÃbhavÃya devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdi. SeyyathÃpi bhikkhave veÊu attavadhÃya phalaæ deti, parÃbhavÃya phalaæ deti, evameva kho bhikkhave attavadhÃya devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdi. ParÃbhavÃya devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdi. SeyyathÃpi bhikkhave naÊo attavadhÃya phalaæ deti, parÃbhavÃya phalaæ deti, evameva kho bhikkhave attavadhÃya devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdi. ParÃbhavÃya devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdi. SeyyathÃpi bhikkhave assatarÅ attavadhÃya gabbhaæ gaïhÃti, evameva kho bhikkhave attavadhÃya devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdi. ParÃbhavÃya devadattassa lÃbhasakkÃrasiloko udapÃdÅti. 52. Phalaæ ve kadaliæ hanti phalaæ veÊuæ phalaæ naÊaæ, SakkÃro kÃpurisaæ hanti gabbho assatariæ yathÃ'ti. 4. 2. 2. 9. (PadhÃnasuttaæ) 19. [PTS Page 074] [\q 74/] cattÃrimÃni bhikkhave padhÃnÃni. KatamÃni cattÃri? SaævarappadhÃnaæ, pahÃïappadhÃnaæ, bhÃvanappadhÃnaæ, anurakkhaïappadhÃnaæ. Katama¤ca bhikkhave saævarappadhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Idaæ vuccati bhikkhave saævarappadhÃnaæ. Katama¤ca bhikkhave pahÃïappadhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃïÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Idaæ vuccati bhikkhave pahÃïappadhÃnaæ. Katama¤ca bhikkhave bhÃvanappadhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Idaæ vuccati bhikkhave bhÃvanappadhÃnaæ. [BJT Page 140] [\x 140/] Katama¤ca bhikkhave anurakkhaïappadhÃnaæ? Idha bhikkhave bhikkhu uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhÅyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Idaæ vuccati bhikkhave anurakkhaïappadhÃnaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri padhÃnÃnÅti. 53. Saævaro ca pahÃïaæ ca bhÃvanà anurakkhaïÃ, Ete padhÃnà cattÃro desitÃdiccabandhunà Yehi bhikkhu idhÃtÃpÅ khayaæ dukkhassa pÃpuïeti. 4. 2. 2. 10. (Adhammikasuttaæ) 20. Yasmiæ bhikkhave samaye rÃjÃno adhammikà honti, rÃjayuttÃpi tasmiæ samaye adhammikà honti. RÃjayuttesu adhammikesu brÃhmaïagahapatikÃpi tasmiæ samaye adhammikà honti. BrÃhmaïagahapatikesu adhammikesu negamajÃnapadÃpi tasmiæ samaye adhammikà honti. NegamajÃnapadesu adhammikesu visamaæ candimasuriyà [PTS Page 075] [\q 75/] parivattanti. Visamaæ candimasuriyesu parivattantesu visamaæ nakkhattÃni tÃrakarÆpÃni parivattanti. Visamaæ nakkhattesu tÃrakarÆpesu parivattantesu visamaæ rattindivà parivattanti. Visamaæ rattindivesu parivattantesu visamaæ mÃsaddhamÃsà parivattanti. Visamaæ mÃsaddhamÃsesu parivattantesu visamaæ utusaævaccharà parivattanti. Visamaæ utusaævaccharesu parivattantesu visamaæ vÃtà vÃyanti visamà apa¤jasÃ. Visamaæ vÃtesu vÃyantesu visamesu apa¤jasesu devatà parikupità bhavanti. DevatÃsu parikupitÃsu devo na sammÃdhÃraæ anuppavecchati. Deve na sammà dhÃraæ anuppavecchante visamapÃkÅni sassÃni bhavanti. VisamapÃkÅni 1 bhikkhave sassÃni manussà paribhu¤jantà appÃyukà ca honti. Dubbaïïà ca dubbalà ca bavhÃbÃdhà ca. Yasmiæ bhikkhave samaye rÃjÃno dhammikà honti, rÃjayuttÃpi tasmiæ samaye dhammikà honti. RÃjayuttesu dhammikesu brÃhmaïagahapatikÃpi tasmiæ samaye dhammikà honti. BrÃhmaïagahapatikesu dhammikesu negamajÃnapadÃpi tasmiæ samaye dhammikà honti. NegamajÃnapadesu dhammikesu samaæ candimasuriyà parivattanti. Samaæ candimasuriyesu parivattantesu samaæ nakkhattÃni tÃrakarÆpÃni parivattanti. Samaæ nakkhattesu tÃrakarÆpesu parivattantesu samaæ rattindivà parivattanti. Samaæ rattindivesu parivattantesu samaæ mÃsaddhamÃsà parivattanti. Samaæ mÃsaddhamÃsesu parivattantesu samaæ utusaævaccharà parivattanti. Samaæ utusaævaccharesu parivattantesu samaæ 2 vÃtà vÃyanti samà pa¤jasÃ. Samaæ 2 vÃtesu vÃyantesu samesu pa¤jasesu devatà aparikupità bhavanti. DevatÃsu aparikupitÃsu devo sammà dhÃraæ anuppavecchati. Deve sammà dhÃraæ anuppavecchante samapÃkÅni sassÃni bhavanti. SamapÃkÅni bhikkhave sassÃni manussà paribhu¤jantà dÅghÃyukà ca honti. Vaïïavanto ca balavanto ca appÃbÃdhà cÃ'ti. 1. VisamapÃkÃnÅ machasaæ 2. Avisamaæ sÅmu. [BJT Page 142] [\x 142/] 54. Gunnaæ ce taramÃnÃnaæ jimhaæ gacchati puÇgavo, Sabbà tà jimhaæ gacchanti nette jimhaæ gate sati. 55. Evameva manussesu yo hoti seÂÂhasammato, So ce adhammaæ carati pageva itarà pajÃ, [PTS Page 076] [\q 76/] sabbaæ raÂÂhaæ dukhaæ seti rÃjà ce hotadhammiko. 56. Gunnaæ ce taramÃnÃnaæ ujuæ gacchati puÇgavo, Sabbà tà uju gacchanti nette ujugate sati. 57. Evameva manussesu yo hoti seÂÂhasammato, So ceva 1 dhammaæ carati pageva itarà pajÃ, Sabbaæ raÂÂhaæ sukhaæ seti rÃjà ce hoti dhammikoti. Pattakammavaggo dutiyo. TassuddÃnaæ: Pattakammaæ anaïako sabrahma nirayà rÆpena pa¤camaæ, SarÃga ahinà devadatto padhÃnaæ adhammikena cÃ'ti. 1. So sace machasaæ. [BJT Page 144] [\x 144/] 3. Apaïïakavaggo 4. 2. 3. 1. (PadhÃna apaïïaka paÂipadÃsuttaæ)* (SÃvatthi nidÃnaæ) 21. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu apaïïakataæ 1 paÂipadaæ paÂipanno hoti. Yoni cassa Ãraddhà hoti. ùsavÃnaæ khayÃya. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave bhikkhu sÅlavà hoti, bahussuto hoti, Ãraddhaviriyo hoti, pa¤¤avà hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu apaïïakataæ paÂipadaæ paÂipanno hoti, yoni cassa Ãraddhà hoti, ÃsavÃnaæ khayÃyÃti. 4. 2. 3. 2. (DiÂÂhiapaïïaka paÂipadÃsuttaæ) 22. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu apaïïakataæ 1 paÂipadaæ paÂipanno hoti, yoni cassa Ãraddhà hoti ÃsavÃnaæ khayÃya. Katamehi catÆhi? Nekkhammavitakkena, avyÃpÃdavitakkena, avihiæsÃvitakkena, sammà diÂÂhiyÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato [PTS Page 077] [\q 77/] bhikkhu apaïïakataæ paÂipadaæ paÂipanno hoti, yoni cassa Ãraddhà hoti ÃsavÃnaæ khayÃyÃti. 4. 2. 3. 3. (AsappurisavadhukÃsuttaæ) 23. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato asappuriso veditabbo. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave asappuriso yo hoti parassa avaïïo, taæ apuÂÂhopi pÃtukaroti, ko pana vÃdo puÂÂhassa. PuÂÂho kho pana pa¤hÃbhinÅto ahÃpetvà alambetvà 2 paripÆraæ vitthÃrena parassa avaïïaæ bhÃsità hoti. Veditabbametaæ bhikkhave asappuriso ayaæ bhavanti. Puna ca paraæ bhikkhave asappuriso yo hoti parassa vaïïo, taæ puÂÂho'pi na pÃtukaroti. Ko pana vÃdo apuÂÂhassa. PuÂÂho kho pana pa¤hÃbhinÅto hÃpetvà lambetvà aparipÆraæ avitthÃrena parassa vaïïaæ bhÃsità hoti. Veditabbametaæ bhikkhave asappuriso ayaæ bhavanti. Puna ca paraæ bhikkhave asappuriso yo hoti attano avaïïo, taæ puÂÂhopi na pÃtukaroti ko pana vÃdo apuÂÂhassa. PuÂÂho kho pana pa¤hÃbhinÅto hÃpetvà lambetvà aparipÆraæ avitthÃrena attano avaïïaæ bhÃsità hoti. Veditabbametaæ bhikkhave asappuriso ayaæ bhavanti. 1. ApaïïakappaÂipadaæ machasaæ. 2. "AlampetvÃ" a. Alambitvà machasaæ. * UddÃne "Ãraddhaviriyo'ti pada¤ca, "sammÃdiÂÂhiyÃ' ti pada¤ca upÃdÃya padhÃnasuttanti ca, diÂÂhisuttanti ca vuttaæ. [BJT Page 146] [\x 146/] Puna ca paraæ bhikkhave asappuriso yo hoti attano vaïïo, taæ apuÂÂhopi pÃtukaroti, ko pana vÃdo puÂÂhassa puÂÂho kho pana pa¤hÃbhinÅto ahÃpetvà alambetvà paripÆraæ vitthÃrena attano vaïïaæ bhÃsità hoti. Veditabbametaæ bhikkhave asappuriso ayaæ bhavanti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato asappuriso veditabbo. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato sappuriso veditabbo. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave sappuriso yo hoti parassa avaïïo, taæ puÂÂhopi na pÃtukaroti, ko pana vÃdo apuÂÂhassa. PuÂÂho kho pana pa¤hÃbhinÅto hÃpetvà lambetvà aparipÆraæ [PTS Page 078] [\q 78/] avitthÃrena parassa avaïïaæ bhÃsità hoti. Veditabbametaæ bhikkhave sappuriso ayaæ bhavanti. Puna ca paraæ bhikkhave sappuriso yo hoti parassa vaïïo, taæ apuÂÂhopi pÃtukaroti, ko pana vÃdo puÂÂhassa. PuÂÂho kho pana pa¤hÃbhinÅto ahÃpetvà alambetvà paripÆraæ vitthÃrena parassa vaïïaæ bhÃsità hoti. Veditabbametaæ bhikkhave sappuriso ayaæ bhavanti. Puna ca paraæ bhikkhave sappuriso yo hoti attano avaïïo, taæ apuÂÂhopi pÃtukaroti, ko pana vÃdo puÂÂhassa. PuÂÂho kho pana pa¤hÃbhinÅto ahÃpetvà alambetvà paripÆraæ vitthÃrena attano avaïïaæ bhÃsità hoti. Veditabbametaæ bhikkhave sappuriso ayaæ bhavanti. Puna ca paraæ bhikkhave sappuriso yo hoti attano vaïïo, taæ puÂÂhopi na pÃtukaroti, ko pana vÃdo apuÂÂhassa. PuÂÂho kho pana pa¤hÃbhinÅto hÃpetvà lambetvà aparipÆraæ avitthÃrena attano vaïïaæ bhÃsità hoti. Veditabbametaæ bhikkhave sappuriso ayaæ bhavanti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato sappuriso veditabbo. SeyyathÃpi bhikkhave vadhukà ya¤¤adeva rattiæ và divasaæ 1 và ÃnÅtà hoti. TÃvadevassà tibbaæ hirottappaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sassuyÃpi sasurepi sÃmikepi antamaso dÃsakammakaraporisesu. Sà aparena samayena saævÃsamanvÃya vissÃsamanvÃya sassumpi sasurampi sÃmikampi evamÃha: apetha, kiæ pana tumhe jÃnÃthÃti. 1. Divaæ và machasaæ. [BJT Page 148] [\x 148/] Evameva kho bhikkhave idhekacco bhikkhu ya¤¤adeva rattiæ và divasaæ và agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, tÃvadevassa tibbaæ hirottappaæ paccupaÂÂhitaæ hoti bhikkhusu bhikkhunÅsu upÃsakesu upÃsikÃsu antamaso ÃrÃmikasamaïuddesesu. So aparena samayena saævÃsamanvÃya vissÃsamanvÃya Ãcariyampi upajjhÃyampi evamÃha: apetha, kiæ pana tumhe jÃnÃthÃti. TasmÃtiha bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: adhunÃgatavadhukÃsamena cetasà ViharissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti. 4. 2. 3. 4. (PaÂhamaaggasuttaæ) 24. [PTS Page 079] [\q 79/] cattÃrimÃni bhikkhave aggÃni. KatamÃni cattÃri? SÅlaggaæ, samÃdhaggaæ 1, pa¤¤aggaæ, vimuttaggaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri aggÃnÅti. 4. 2. 3. 5. (Dutiyaaggasuttaæ) 25. CattÃrimÃni bhikkhave aggÃni, katamÃni cattÃri? RÆpaggaæ, vedanaggaæ, sa¤¤aggaæ, bhavaggaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri aggÃnÅti. 4. 2. 3. 6. (KusinÃrÃsuttaæ) 26. Ekaæ samayaæ bhagavà kusinÃrÃyaæ viharati upavattane mallÃnaæ sÃlavane, antarena yamakasÃlÃnaæ parinibbÃïasamaye. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Siyà kho pana bhikkhave ekabhikkhussapi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhamme và saÇghe và magge và paÂipadÃya vÃ, pucchatha bhikkhave, mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha '' sammukhÅbhÆto no satthà ahosi, nÃsakkhimha bhagavantaæ sammukhà paÂipucchitunti. '' Evaæ vutte te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. Dutiyampi kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: siyà kho pana bhikkhave ekabhikkhussapi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhamme và saÇghe và magge và paÂipadÃya vÃ, pucchatha bhikkhave, mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha ''sammukhÅbhÆto no satthà ahosi, nÃsakkhimha bhagavantaæ sammukhà paÂipucchitunti. '' Dutiyampi kho te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. SamÃdhiggaæ machasaæ. [BJT Page 150] [\x 150/] Tatiyampi kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: siyà kho pana bhikkhave Ekabhikkhussapi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhamme và saÇghe và magge và paÂipadÃya vÃ, pucchatha bhikkhave, mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha '' sammukhÅbhÆto no satthà ahosi, nÃsakkhimha bhagavantaæ sammukhà paÂipucchitunti. '' Tatiyampi kho te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi. Siyà kho pana bhikkhave SatthugÃravenÃpi na puccheyyÃtha, sahÃyakopi bhikkhave sahÃyakassa ÃrocetÆ ti. Evaæ vutte te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. [PTS Page 080] [\q 80/] atha kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante. Evaæ pasanno ahaæ bhante imasmiæ bhikkhusaÇghe, natthi imasmiæ bhikkhusaÇghe ekabhikkhussapi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhamme và saÇghe và magge và paÂipadÃya vÃti. PasÃdà kho tvaæ Ãnanda vadesi. ¥Ãïameva 1 hettha Ãnanda TathÃgatassa, natthi imasmiæ bhikkhusaÇghe ekabhikkhussapi kaÇkhà và vimati và buddhe và dhamme và saÇghe và magge và paÂipadÃya vÃ. Imesaæ hi Ãnanda pa¤cannaæ bhikkhusatÃnaæ yo pacchimako bhikkhu, so sotÃpanno avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyanoti. 4. 2. 3. 7. (Acinteyyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ:) 27. CattÃrimÃni bhikkhave acinteyyÃni na cintetabbÃni, yÃni cintento ummÃdassa vighÃtassa bhÃgÅ assa. KatamÃni cattÃri? BuddhÃnaæ bhikkhave buddhavisayo acinteyyo na cintetabbo, yaæ cintento ummÃdassa vighÃtassa bhÃgÅ assa. JhÃyissa bhikkhave jhÃnavisayo acinteyyo na cintetabbo, yaæ cintento ummÃdassa vighÃtassa bhÃgÅ assa. KammavipÃko bhikkhave acinteyyo na cintetabbo, yaæ cintento ummÃdassa vighÃtassa bhÃgÅ assa. Lokacintà bhikkhave acinteyyà na cintetabbÃ, yaæ cintento ummÃdassa vighÃtassa bhÃgÅ assa. ImÃni kho bhikkhave cattÃri acinteyyÃni na cintetabbÃni, yÃni cintento ummÃdassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. 1. ¥Ãtameva katthaci. [BJT Page 152] [\x 152/] 4. 2. 3. 8. (DakkhiïÃvisuddhisuttaæ) 28. Catasso imà bhikkhave dakkhiïÃvisuddhiyo. Katamà catasso? Atthi bhikkhave dakkhiïà dÃyakato visujjhati no paÂiggÃhakato. Atthi bhikkhave dakkhiïà paÂiggÃhakato visujjhati no dÃyakato. Atthi bhikkhave dakkhiïà neva dÃyakato visujjhati no paÂiggÃhakato. Atthi bhikkhave dakkhiïà dÃyakato ceva visujjhati paÂiggÃhakato ca. [PTS Page 081] [\q 81/] katha¤ca bhikkhave dakkhiïà dÃyakato visujjhati no paÂiggÃhakato? Idha bhikkhave dÃyako hoti sÅlavà kalyÃïadhammo, paÂiggÃhakà honti dussÅlà pÃpadhammÃ. 1 Evaæ kho bhikkhave dakkhiïà dÃyakato visujjhati no paÂiggÃhakato. Katha¤ca bhikkhave dakkhiïà paÂiggÃhakato visujjhati no dÃyakato? Idha bhikkhave dÃyako hoti dussÅlo pÃpadhammo, paÂiggÃhakà honti sÅlavanto kalyÃïadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave dakkhiïà paÂiggÃhakato visujjhati no dÃyakato. Katha¤ca bhikkhave dakkhiïà neva dÃyakato visujjhati no paÂiggÃhakato? Idha bhikkhave dÃyako hoti dussÅlo pÃpadhammo, paÂiggÃhakÃpi honti dussÅlà pÃpadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave dakkhiïà neva dÃyakato visujjhati no paÂiggÃhakato. Katha¤ca bhikkhave dakkhiïà dÃyakato ceva visujjhati paÂiggÃhakato ca? Idha bhikkhave dÃyako hoti sÅlavà kalyÃïadhammo, paÂiggÃhakÃpi honti sÅlavanto kalyÃïadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave dakkhiïà dÃyakato ceva visujjhati paÂiggÃhakato ca. Imà kho bhikkhave catasso dakkhiïà visuddhiyoti. 4. 2. 3. 9. (VaïijjÃsuttaæ) 29. Atha kho Ãyasmà sÃriputto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: Ko nu kho bhante hetu, ko paccayo, yena midhekaccassa tÃdisÃva vaïijjà payuttà chedagÃminÅ hoti? Ko pana bhante hetu, ko paccayo yena midhekaccassa tÃdisÃva vaïijjà payuttà na yathÃdhippÃyaæ hoti? 1. PaÂiggÃhako hoti dussÅlo pÃpadhammosyà [BJT Page 154] [\x 154/] Ko nu kho bhante hetu ko paccayo, yena midhekaccassa tÃdisÃva vaïijjà payuttà yathÃdhippÃyaæ hoti? Ko pana bhante hetu, ko paccayo, yena midhekaccassa tÃdisÃva vaïijjà payuttà parÃdhippÃyà hotÅti? Idha sÃriputta ekacco samaïaæ và brÃhmaïaæ và upasaÇkamitvà pavÃreti: vada bhante paccayenÃti. So [PTS Page 082] [\q 82/] yena pavÃreti, taæ na deti. So ce tato cuto itthattaæ Ãgacchati. So ya¤¤adeva vaïijjaæ payojeti, sÃssa hoti chedagÃminÅ. Idha pana sÃriputta ekacco samaïaæ và brÃhmaïaæ và upasaÇkamitvà pavÃreti: vada bhante paccayenÃti. So yena pavÃreti. Taæ na yathÃdhippÃyaæ deti. So ce tato cuto itthattaæ Ãgacchati, so ya¤¤adeva vaïijjaæ payojeti, sÃssa hoti na yathÃdhippÃyÃ. Idha pana sÃriputta ekacco samaïaæ và brÃhmaïaæ và upasaÇkamitvà pavÃreti: vada bhante paccayenÃti. So yena pavÃreti, taæ yathÃdhippÃyaæ deti. So ce tato cuto itthattaæ Ãgacchati. So ya¤¤adeva vaïijjaæ payojeti, sÃssa hoti yathÃdhippÃyÃ. Idha pana sÃriputta ekacco samaïaæ và brÃhmaïaæ và upasaÇkamitvà pavÃreti: vada bhante paccayenÃti. So yena pavÃreti, taæ parÃdhippÃyaæ deti. So ce tato cuto itthattaæ Ãgacchati. So ya¤¤adeva vaïijjaæ payojeti, sÃssa hoti parÃdhippÃyÃ. 1 Ayaæ kho sÃriputta hetu, ayaæ paccayo, yena midhekaccassa tÃdisÃva vaïijjà payuttà chedagÃminÅ hoti. Ayaæ pana sÃriputta hetu, ayaæ paccayo, yena midhekaccassa tÃdisÃva vaïijjà payuttà na yathÃdhippÃyà hoti. Ayaæ kho sÃriputta hetu, ayaæ paccayo, yena midhekaccassa tÃdisà vaïijjà payuttà yathÃdhippÃyà hoti. Ayaæ pana sÃriputta hetu, ayaæ paccayo, yena midhekaccassa tÃdisÃva vaïijjà payuttà parÃdhippÃyà hotÅti. 1. ParÃdhippÃyaæ machasaæ. SÅmu. [BJT Page 156] [\x 156/] 4. 2. 3. 10. (Kambojasuttaæ) 30. Ekaæ samayaæ bhagavà kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca. Ko nu kho bhante hetu, ko paccayo, yena mÃtugÃmo neva sabhÃyaæ nisÅdati, na kammantaæ payojeti, na kambojaæ gacchatÅti? Kodhano Ãnanda mÃtugÃmo, issukÅ Ãnanda mÃtugÃmo, [PTS Page 083] [\q 83/] maccharÅ Ãnanda mÃtugÃmo, duppa¤¤o Ãnanda mÃtugÃmo. Ayaæ kho Ãnanda hetu, ayaæ paccayo, yena mÃtugÃmo neva sabhÃyaæ nisÅdati, na kammantaæ payojeti, na kambojaæ gacchatÅti. Apaïïakavaggo tatiyo. TassuddÃnaæ: PadhÃna diÂÂhi'sappurisa vadhukà dve ca honti aggÃni, KusinÃrà acintitaæ dakkhiïÃya vaïijjakambojena vaggo'ti. [BJT Page 158] [\x 158/] 4. Macalavaggo. 4. 2. 4. 1. (PÃïÃtipÃtÅsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 31. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? PÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge'ti 4. 2. 4. 2. ( MusÃvÃdÅsuttaæ) 32. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? MusÃvÃdÅ hoti, pisunÃvÃco hoti, pharusÃvÃco hoti, samphappalÃpÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. [PTS Page 084] [\q 84/] catÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? MusÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge'ti. 4. 2. 4. 3. (Vaïïasuttaæ) 33. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Ananuvicca apariyogÃhetvà avaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati. Ananuvicca apariyogÃhetvà vaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati. Ananuvicca apariyogÃhetvà appasÃdanÅye ÂhÃne pasÃdaæ upadaæseti. Ananuvicca apariyogÃhetvà pasÃdanÅye ÂhÃne appasÃdaæ upadaæseti. [BJT Page 160] [\x 160/] Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Anuvicca pariyogÃhetvà avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsati. Anuvicca pariyogÃhetvà vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsati. Anuvicca pariyogÃhetvà appasÃdanÅye ÂhÃne appasÃdaæ upadaæseti. Anuvicca pariyogÃhetvà pasÃdanÅye ÂhÃne pasÃdaæ upadaæseti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge'ti. 4. 2. 4. 4. (Kodhagarusuttaæ) 34. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Kodhagaru hoti na saddhammagaru, makkhagaru hoti na saddhammagaru, lÃbhagaru hoti na saddhammagaru, sakkÃragaru hoti na saddhammagaru. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. [PTS Page 085] [\q 85/] catÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Saddhammagaru hoti na kodhagaru, saddhammagaru hoti na makkhagaru, saddhammagaru hoti na lÃbhagaru, saddhammagaru hoti na sakkÃragaru. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. [BJT Page 162] [\x 162/] 4. 2. 4. 5. ( TamotamaparÃyanasuttaæ ) 35. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? TamotamaparÃyano, tamojotiparÃyano, jotitamaparÃyano, jotijotiparÃyano. Katha¤ca bhikkhave puggalo tamo hoti tamaparÃyano? Idha bhikkhave, ekacco puggalo nÅce kule paccÃjÃto hoti caï¬Ãlakule và veïakule và nesÃdakule và rathakÃrakule và pukkusakule và daÊidde appannapÃnabhojane kasiravuttike yattha kasirena ghÃsacchÃdo labbhati. So ca hoti dubbaïïo duddasiko okoÂimako bavhÃbÃdho kÃïo và kuïÅ và kha¤jo và pakkhahato vÃ, na lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kÃyena duccaritaæ carati, vÃcÃya duccaritaæ carati, manasà duccaritaæ carati. So kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Evaæ kho bhikkhave puggalo tamo hoti tamaparÃyano. Katha¤ca bhikkhave puggalo tamo hoti jotiparÃyano? Idha bhikkhave ekacco puggalo nÅce kule paccÃjÃto hoti caï¬Ãlakule và veïakule và nesÃdakule và rathakÃrakule và pukkusakule và daÊidde appannapÃnabhojane kasiravuttike yattha kasirena ghÃsacchÃdo labbhati. So ca hoti dubbaïïo duddasiko okoÂimako bavhÃbÃdho kÃïo và kuïÅ và kha¤jo và pakkhahato vÃ, na lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kÃyena sucaritaæ carati, vÃcÃya sucaritaæ carati, manasà sucaritaæ carati. So kÃyena sucaritaæ caritvà vÃcÃya sucaritaæ caritvà manasà sucaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Evaæ kho bhikkhave puggalo tamo hoti jotiparÃyano. Katha¤ca bhikkhave puggalo joti hoti tamaparÃyano? [PTS Page 086] [\q 86/] idha bhikkhave ekacco puggalo ucce kule paccÃjÃto hoti khattiyamahÃsÃlakule và brÃhmaïamahÃsÃlakule và gahapatimahÃsÃlakule và a¬¬he mahaddhane mahÃbhoge pahÆtajÃtarÆparajate pahÆtavittupakaraïe pahÆtadhanadha¤¤e. So ca hoti abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato. LÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kÃyena duccaritaæ carati, vÃcÃya duccaritaæ carati, manasà duccaritaæ carati. So kÃyena duccaritaæ caritvÃ, vÃcÃya duccaritaæ caritvÃ, manasà duccaritaæ caritvÃ, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Evaæ kho bhikkhave puggalo joti hoti tamaparÃyano: [BJT Page 164] [\x 164/] Katha¤ca bhikkhave puggalo joti hoti jotiparÃyano? Idha bhikkhave ekacco puggalo ucce kule paccÃjÃto hoti khattiyamahÃsÃlakule và brÃhmaïamahÃsÃlakule và gahapatimahÃsÃlakule và a¬¬he mahaddhane mahÃbhoge pahÆtajÃtarÆparajate pahÆtavittupakaraïe pahÆtadhanadha¤¤e. So ca hoti abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato, lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kÃyena sucaritaæ carati, vÃcÃya sucaritaæ carati, manasà sucaritaæ carati. So kÃyena sucaritaæ caritvà vÃcÃya sucaritaæ caritvà manasà sucaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Evaæ kho bhikkhave puggalo joti hoti joti parÃyano. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 4. 6. (Onatonata suttaæ) 36. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Onatonato, onatunnato, unnatonato, unnatunnato. Katha¤ca bhikkhave puggalo onatonato hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo nÅce kule paccÃjÃto hoti caï¬Ãlakule và veïakule và nesÃdakule và rathakÃrakule và pukkusakule và daÊidde appannapÃnabhojane kasiravuttike yattha kasirena ghÃsacchÃdo labbhati. So va hoti dubbaïïo duddasiko Kasirena ghÃsacchÃdo labbhati. So ca hoti dubbaïïo duddasiko okoÂimako bavhÃbÃdho kÃïo và kuïÅ và kha¤jo và pakkhahato vÃ, na lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So KÃyena duccaritaæ carati, vÃcÃya duccaritaæ carati, manasà duccaritaæ carati. So kÃyena duccaritaæ caritvà vÃcÃya duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Evaæ kho bhikkhave puggalo onatonato hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo onatunnato hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo nÅce kule paccÃjÃto hoti caï¬Ãlakule và veïakule và nesÃdakule và rathakÃrakule và pukkusakule và daÊidde appannapÃnabhojane kasiravuttike yattha kasirena ghÃsacchÃdo labbhati. So ca hoti dubbaïïo duddasiko okoÂimako bavhÃbÃdho kÃïo và kuïÅ và kha¤jo và pakkhahato vÃ, na lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kÃyena sucaritaæ carati, vÃcÃya sucaritaæ carati, manasà sucaritaæ carati. So kÃyena sucaritaæ caritvà vÃcÃya sucaritaæ caritvà manasà sucaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Evaæ kho bhikkhave puggalo onatunnato hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo unnatonato hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo uccekule paccÃjÃto hoti khattiyamahÃsÃlakule và brÃhmaïamahÃsÃlakule và gahapatimahÃsÃlakule và a¬¬he mahaddhane mahÃbhoge pahÆtajÃtarÆparajate pahÆtavittupakaraïe pahÆtadhanadha¤¤e. So ca hoti abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato. LÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kÃyena duccaritaæ carati, vÃcÃya duccaritaæ carati, manasà duccaritaæ carati. So kÃyena duccaritaæ caritvà manasà duccaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Evaæ kho bhikkhave puggalo unnatonato hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo unnatunnato hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo ucce kule paccÃjÃto hoti khattiyamahÃsÃlakule và brÃhmaïamahÃsÃlakule và gahapatimahÃsÃlakule và a¬¬he mahaddhane mahÃbhoge pahÆtajÃtarÆparajate pahÆtavittupakaraïe pahÆtadhanadha¤¤e. So ca hoti abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato, lÃbhÅ annassa pÃnassa vatthassa yÃnassa mÃlÃgandhavilepanassa seyyÃvasathapadÅpeyyassa. So kÃyena sucaritaæ caritvà vÃcÃya sucaritaæ caritvà kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Evaæ kho bhikkhave puggalo unnatunnato hoti. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. [BJT Page 166] [\x 166/] 4. 2. 4. 7. (Samaïamacala puttasuttaæ) 37. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Samaïamacalo, samaïapuï¬arÅko, samaïapadumo, samaïesu samaïasukhumÃlo. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïamacalo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sekho hoti paÂipado anuttaraæ yogakkhemaæ patthayamÃno viharati. SeyyathÃpi bhikkhave [PTS Page 087] [\q 87/] ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa jeÂÂho putto Ãbhiseko anabhisitto macalappatto, evameva kho bhikkhave bhikkhu sekho hoti paÂipado anuttaraæ yogakkhemaæ patthayamÃno viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïamacalo hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïapuï¬arÅko hoti? Idha bhikkhave bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. No ca kho aÂÂhavimokkhe kÃyena phassitvà viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïapuï¬arÅko hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïapadumo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. AÂÂha ca vimokkhe kÃyena phassitvà viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïapadumo hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïesu samaïasukhumÃlo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu yÃcitova bahulaæ cÅvaraæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ senÃsanaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. Yehi kho pana sabrahmacÃrÅhi saddhiæ viharati, tyÃssa manÃpeneva bahulaæ kÃyakammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ vacÅkammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ manokammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpa¤¤eva bahulaæ upahÃraæ upaharanti, appaæ amanÃpaæ. YÃni kho pana tÃni vedayitÃni pittasamuÂÂhÃnÃni và semhasamuÂÂhÃnÃni và vÃtasamuÂÂhÃnÃni và sannipÃtikÃni và utuparinÃmajÃni và visama parihÃrajÃni và opakkamikÃni và kammavipÃkajÃni vÃ, tÃnassa 1 na bahudeva uppajjanti. AppÃbÃdho hoti. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ [PTS Page 088] [\q 88/] pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïesu samaïasukhumÃlo hoti. 1. TÃni me na bahudeva machasaæ. [BJT Page 168] [\x 168/] Yaæ hi taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya 'samaïesu samaïasukhumÃlo' ti. Mameva taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya 'samaïesu samaïasukhumÃlo'ti. Ahaæ hi bhikkhave yÃcitova bahulaæ cÅvaraæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ senÃsanaæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. Yehi kho pana bhikkhÆhi saddhiæ viharÃmi, te 1 maæ manÃpeneva bahulaæ kÃyakammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ vacÅkammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ manokammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpaæ yeva bahulaæ upahÃraæ upaharanti, appaæ amanÃpaæ. YÃni pana 2 tÃni vedayitÃni pittasamuÂÂhÃnÃni và semhasamuÂÂhÃnÃni và vÃtasamuÂÂhÃnÃni và sannipÃtikÃni và utuparinÃmajÃni và visamaparihÃrajÃni và opakkamikÃni và kammavipÃkajÃni vÃ, tÃni me na bahudeva uppajjanti appÃbÃdhohamasmi. Catunnaæ kho pana jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmi. Yaæ hi taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya 'samaïesu samaïasukhumÃlo'ti. Mameva taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya 'samaïesu samaïasukhumÃlo' ti. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 4. 8. (Samaïamacala sa¤¤ojana suttaæ) 38. CattÃro' me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ katame cattÃro? Samaïamacalo, samaïapuï¬arÅko, samaïapadumo, samaïesu samaïasukhumÃlo. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïamacalo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà [PTS Page 089] [\q 89/] sotÃpanno hoti avinipÃtadhammo, niyato sambodhiparÃyaïo. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïamacalo hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïapuï¬arÅko hoti? Idha bhikkhave bhikkhu tiïïaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ hoti, sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïapuï¬arÅko hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïapadumo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïapadumo hoti. 1. Me machasaæ 2. YÃni kho machasaæ. [BJT Page 170] [\x 170/] Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïesu samaïasukhumÃlo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïesu samaïasukhumÃlo hoti. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 4. 9. (Samaïamacala diÂÂhisuttaæ) 39. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Samaïamacalo, samaïapuï¬arÅko, samaïapadumo, samaïesu samaïasukhumÃlo. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïamacalo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sammÃdiÂÂhiko hoti, sammÃsaÇkappo hoti, sammÃvÃco hoti, sammÃkammanto hoti, sammÃÃjÅvo hoti, sammÃvÃyÃmo hoti, sammÃsatÅ hoti, sammÃsamÃdhÅ hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïamacalo hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïapuï¬arÅko hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sammÃdiÂhiko hoti, sammÃsaÇkappo hoti, sammÃvÃco hoti, sammÃkammanto hoti, sammÃÃjÅvo hoti, sammÃvÃyÃmo hoti, sammÃsatÅ hoti, sammÃsamÃdhÅ hoti, sammäÃïÅ hoti, sammÃvimuttÅ hoti. No ca kho aÂÂhavimokkhe kÃyena phassitvà [PTS Page 090] [\q 90/] viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïapuï¬arÅko hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïapadumo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sammÃdiÂÂhiko hoti, sammÃsaÇkappo hoti, sammÃvÃco hoti, sammÃkammanto hoti, sammÃÃjÅvo hoti, sammÃvÃyÃmo hoti, sammÃsatÅ hoti, sammÃsamÃdhÅ hoti. SammäÃïÅ hoti, sammÃvimuttÅ hoti, aÂÂha ca vimokkhe kÃyena phassitvà viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïapadumo hoti: Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïesu samaïasukhumÃlo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu yÃcitova bahulaæ cÅvaraæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ senÃsanaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito, yÃcitova bahulaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. Yehi kho pana sabrahmacÃrÅhi saddhiæ viharati, tyÃssa manÃpeneva bahulaæ kÃyakammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ vacÅkammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ manokammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpa¤¤eva bahulaæ upahÃraæ upaharanti, appaæ amanÃpaæ. YÃni kho pana tÃni vedayitÃni pittasamuÂÂhÃnÃni và semhasamuÂÂhÃnÃni và vÃtasamuÂÂhÃnÃni và sannipÃtikÃni và utuparinÃmajÃni và visama parihÃrajÃni và opakkamikÃni và kammavipÃkajÃni và tÃnassa na bahudeva uppajjanti. AppÃbÃdho hoti. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïesu samaïasukhumÃlo hoti. Yaæ hi taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya ' samaïesu samaïasukhumÃlo' ti mameva taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya ' samaïesu samaïasukhumÃlo 'ti. Ahaæ hi bhikkhave yÃcitova bahulaæ cÅvaraæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jÃmi appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ senÃsanaæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. Yehi kho pana bhikkhÆhi saddhiæ viharÃmi, te maæ manÃpenema bahulaæ kÃyakammena samudÃcaranti. Appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ vacÅkammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ manokammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpaæ yeva bahulaæ upahÃraæ upaharanti, appaæ amanÃpaæ. YÃni pana tÃni vedayitÃni pittasamuÂÂhÃnÃni và semhasamuÂÂhÃnÃni và vÃtasamuÂÂhÃnÃni và sannipÃtikÃni và utuparinÃmajÃni và visamaparihÃrajÃni và opakkamikÃni và kammavipÃkajÃni vÃ, tÃni me na bahudeva uppajjanti appÃdhohamasmi. Catunnaæ kho pana jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùnavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmi. Yaæ hi taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya 'samaïesu samaïasukhumÃlo'ti mameva taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya 'samaïesu samaïasukhumÃlo'ti. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 1. Phusitvà machasaæ. [BJT Page 172] [\x 172/] 4. 2. 4. 10. (Samaïamacala khandhasuttaæ) 40. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Samaïamacalo, samaïapuï¬arÅko, samaïapadumo, samaïesu samaïasukhumÃlo. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïamacalo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sekho hoti appattamÃnaso, anuttaraæ yogakkhemaæ patthayamÃno viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïamacalo hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïapuï¬arÅko hoti? Idha bhikkhave bhikkhu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu udayabbayÃnupassÅ viharati: iti rÆpaæ, iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthagamo. Iti vedanÃ, iti vedanÃya samudayo, iti vedanÃya atthagamo. Iti sa¤¤Ã, iti sa¤¤Ãya samudayo, iti sa¤¤Ãya atthagamo. Iti saÇkhÃrÃ, iti saÇkhÃrÃnaæ samudayo, iti saÇkhÃrÃnaæ atthagamo. Iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa atthagamoti. No ca kho aÂÂhavimokkhe kÃyena phassitvà 1 viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïapuï¬arÅko hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïapadumo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu pa¤casupÃdÃnakkhandhesu udayabbayÃnupassÅ viharati: iti rÆpaæ, iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthagamo. Iti vedanÃ, iti vedanÃya samudayo, iti vedanÃya atthagamo. Iti sa¤¤Ã iti sa¤¤Ãya samudayo, iti sa¤¤Ãya atthagamo. Iti saÇkhÃrÃ, iti saÇkhÃrÃnaæ samudayo, iti saÇkhÃrÃnaæ atthagamo. Iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa [PTS Page 091] [\q 91/] atthagamoti. AÂÂha ca vimokkhe kÃyena phassitvà viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïapadumo hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo samaïesu samaïasukhumÃlo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu yÃcitova bahulaæ cÅvaraæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ senÃsanaæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jati, appaæ ayÃcito. Yehi kho pana sabrahmacÃrÅhi saddhiæ viharati, tyÃssa manÃpeneva bahulaæ kÃyakammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ vacÅkammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ manokammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpa¤¤eva bahulaæ upahÃraæ upaharanti, appaæ amanÃpaæ. YÃni kho pana tÃni vedayitÃni pittasamuÂÂhÃnÃni và semhasamuÂÂhÃnÃni và vÃtasamuÂÂhÃnÃni và sannipÃtikÃni và utuparinÃmajÃni và visama parihÃrajÃni và opakkamikÃni và kammavipÃkajÃni vÃ, tÃnassa na bahudeva uppajjanti. AppÃbÃdho hoti. Catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo samaïesu samaïasukhumÃlo hoti. Yaæ hi taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya ' samaïesu samaïasukhumÃlo ' ti. Mameva taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya ' samaïesu samaïasukhumÃlo' ti. Ahaæ hi bhikkhave yÃcitova bahulaæ cÅvaraæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ piï¬apÃtaæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ senÃsanaæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. YÃcitova bahulaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jÃmi, appaæ ayÃcito. Yehi kho pana bhikkhÆhi saddhiæ viharÃmi, te maæ manÃpeneva bahulaæ kÃyakammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ vacÅkammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpeneva bahulaæ manokammena samudÃcaranti, appaæ amanÃpena. ManÃpaæ yeva bahulaæ upahÃraæ upaharanti, appaæ amanÃpaæ. YÃni pana tÃni vedayitÃni pittasamuÂÂhÃnÃni và semhasamuÂÂhÃnÃni và vÃtasamuÂÂhÃnÃni và sannipÃtikÃni và utuparinÃmajÃni và visamaparihÃrajÃni và opakkamikÃni và kammavipÃkajÃni vÃ, tÃni me na bahudeva uppajjanti appÃbÃdhohamasmi. Catunnaæ kho pana jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. ùsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmi. Yaæ hi taæ bhikkhave sammÃvadamÃno vadeyya 'samaïesu samaïasukhumÃlo' ti mameva taæ bhikkhave sammà vadamÃno vadeyya 'samaïesu samaïasukhumÃlo' ti. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. Macalavaggo catuttho. TassuddÃnaæ: PÃïÃtipÃto ca musà vaïïakodhatamonatÃ, Putto sa¤¤ojanaæ ceva diÂÂhikhandhena te dasÃti. 1. Phusitvà machasaæ. [BJT Page 174] [\x 174/] 5. Asuravaggo 4. 2. 5. 1. (Asurasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 41. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Asuro asuraparivÃro, asuro devaparivÃro, devo asuraparivÃro, devo devaparivÃro. Katha¤ca bhikkhave puggalo asuro hoti asuraparivÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo dussÅlo hoti pÃpadhammo. ParisÃpissa dussÅlà hoti pÃpadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo asuro hoti asuraparivÃro. Katha¤ca bhikkhave puggalo asuro hoti devaparivÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo dussÅlo hoti pÃpadhammo. Parisà ca khvassa hoti sÅlavatÅ kalyÃïadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo asuro hoti devaparivÃro. Katha¤ca bhikkhave puggalo devo hoti asuraparivÃro? [PTS Page 092] [\q 92/] idha bhikkhave ekacco puggalo sÅlavà hoti kalyÃïadhammo. Parisà ca khvassa hoti dussÅlà pÃpadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo devo hoti asuraparivÃro. Katha¤ca bhikkhave puggalo devo hoti devaparivÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo sÅlavà hoti kalyÃïadhammo. Parisà pissa hoti sÅlavatÅ kalyÃïadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo devo hoti devaparivÃro. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 5. 2. (PaÂhamasamÃdhisuttaæ) CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo lÃbhÅ hoti ajjhattaæ cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo lÃbhÅ hoti adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, na lÃbhÅ ajjhattaæ cetosamathassa. [BJT Page 176] [\x 176/] Idha pana bhikkhave ekacco puggalo neva lÃbhÅ hoti ajjhattaæ cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo lÃbhÅ ceva hoti ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 5. 3. (DutiyasamÃdhisuttaæ) 43. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo lÃbhÅ hoti ajjhattaæ cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo lÃbhÅ hoti adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, na lÃbhÅ ajjhattaæ cetosamathassa. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo neva lÃbhÅ hoti ajjhattaæ cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo lÃbhÅ ceva hoti ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo lÃbhÅ hoti ajjhattaæ [PTS Page 093] [\q 93/] cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, tena bhikkhave puggalena ajjhattaæ cetosamathe patiÂÂhÃya adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya yogo karaïÅyo. So aparena samayena lÃbhÅ ceva hoti ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, na lÃbhÅ ajjhattaæ cetosamathassa. Tena bhikkhave puggalena adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya patiÂÂhÃya ajjhattaæ cetosamathe yogo karaïÅyo. So aparena samayena lÃbhÅ ce va hoti adhipa¤¤Ã dhammavipassanÃya, lÃbhÅ ca ajjhattaæ cetosamathassa. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo neva lÃbhÅ ajjhattaæ cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Tena bhikkhave puggalena tesaæ yeva kusalÃnaæ dhammÃnaæ paÂilÃbhÃya adhimatto chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhÅ ca appaÂivÃnÅ ca sati ca sampaja¤¤aæ ca karaïÅyaæ. [BJT Page 178] [\x 178/] SeyyathÃpi bhikkhave Ãdittacelo và ÃdittasÅso và tassa tasseva celassa và sÅsassa và nibbÃpanÃya adhimattaæ chanda¤ca vÃyÃma¤ca ussÃha¤ca ussoÊhi¤ca appaÂivÃni¤ca sati¤ca sampaja¤¤aæ ca kareyya, evameva kho bhikkhave tena puggalena tesaæyeva kusalÃnaæ dhammÃnaæ paÂilÃbhÃya adhimatto chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhÅ ca appaÂivÃni ca sati ca sampaja¤¤aæ ca karaïÅyaæ. So aparena samayena lÃbhÅ ceva hoti ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo lÃbhÅ ceva hoti ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, tena bhikkhave puggalena tesu yeva kusalesu dhammesu patiÂÂhÃya uttariæ ÃsavÃnaæ khayÃya yogo karaïÅyo. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 5. 4. ( TatiyasamÃdhisuttaæ ) 44. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo lÃbhÅ hoti ajjhattaæ cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Idha [PTS Page 094] [\q 94/] pana bhikkhave ekacco puggalo lÃbhÅ hoti adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, na lÃbhÅ ajjhattaæ cetosamathassa. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo neva lÃbhÅ hoti ajjhattaæ cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo lÃbhÅ ceva hoti ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo lÃbhÅ ajjhattaæ cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, tena bhikkhave puggalena yvÃyaæ puggalo lÃbhÅ adhipa¤¤Ã dhammavipassanÃya, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: kathaænu kho Ãvuso saÇkhÃrà daÂÂhabbÃ? Kathaæ saÇkhÃrà sammasitabbÃ? Kathaæ saÇkhÃrà vipassitabbÃti? Tassa so yathÃdiÂÂhaæ yathÃviditaæ vyÃkaroti: evaæ kho Ãvuso saÇkhÃrà daÂÂhabbÃ, evaæ saÇkhÃrà sammasitabbÃ, evaæ saÇkhÃrà vipassitabbÃti. So aparena samayena lÃbhÅ ceva hoti ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. [BJT Page 180] [\x 180/] Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, na lÃbhÅ ajjhattaæ cetosamathassa. Tena bhikkhave puggalena yvÃyaæ puggalo lÃbhÅ ajjhattaæ cetosamathassa, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: "kathaæ nu kho Ãvuso cittaæ saïÂhapetabbaæ? Kathaæ cittaæ sannisÃdetabbaæ? Kathaæ cittaæ ekodikattabbaæ? Kathaæ cittaæ samÃdahÃtabbanti?. " Tassa so yathÃdiÂÂhaæ yathÃviditaæ vyÃkaroti: "evaæ kho Ãvuso cittaæ saïÂhapetabbaæ, evaæ cittaæ sannisÃdetabbaæ, evaæ cittaæ ekodikattabbaæ, evaæ cittaæ samÃdahÃtabbanti. " So aparena samayena lÃbhÅ ceva hoti adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, lÃbhÅ ca ajjhattaæ cetosamathassa. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo neva lÃbhÅ ca ajjhattaæ cetosamathassa, na lÃbhÅ adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, tena bhikkhave puggalena yvÃyaæ puggalo lÃbhÅ ceva ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. So upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: "kathaænu kho Ãvuso cittaæ saïÂhapetabbaæ? Kathaæ cittaæ sannisÃdetabbaæ? Kathaæ cittaæ ekodikattabbaæ? Kathaæ cittaæ samÃdahÃtabbaæ? Kathaæ saÇkhÃrà daÂÂhabbÃ? Kathaæ saÇkhÃrà sammasitabbÃ? Kathaæ saÇkhÃrà vipassitabbÃ?" Ti. Tassa so yathÃdiÂÂhaæ yathÃviditaæ vyÃkaroti: "evaæ kho Ãvuso cittaæ saïÂhapetabbaæ, evaæ cittaæ sannisÃdetabbaæ, evaæ cittaæ ekodikattabbaæ, evaæ cittaæ samÃdahÃtabbaæ, evaæ saÇkhÃrà daÂÂhabbÃ, evaæ saÇkhÃrà sammasitabbà evaæ saÇkhÃrà vipassitabbÃ" ti. So aparena [PTS Page 095] [\q 95/] samayena lÃbhÅ ceva hoti ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca Adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo lÃbhÅ ceva hoti ajjhattaæ cetosamathassa, lÃbhÅ ca adhipa¤¤ÃdhammavipassanÃya, tena bhikkhave puggalena tesu yeva kusalesu dhammesu patiÂÂhÃya uttariæ ÃsavÃnaæ khayÃya yogo karaïÅyo. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 5. 6. ( ChavÃlÃtasuttaæ ) 45. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? NevattahitÃya paÂipanno no parahitÃya. ParahitÃya paÂipanno no attahitÃya. AttahitÃya paÂipanno no parahitÃya. AttahitÃya ca paÂipanno parahitÃya ca. 1. Ceva machasaæ. [BJT Page 182] [\x 182/] SeyyathÃpi bhikkhave chavÃlÃtaæ ubhato padittaæ majjhe gÆthagataæ neva gÃme kaÂÂhatthaæ pharati na ara¤¤e. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi yvÃyaæ puggalo nevattahitÃya paÂipanno no parahitÃya. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo parahitÃya paÂipanno no attahitÃya, ayaæ imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro ca. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo attahitÃya paÂipanno no parahitÃya, ayaæ imesaæ tiïïaæ puggalÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro ca. Tatra bhikkhave yvÃyaæ puggalo attahitÃya ca paÂipanno parahitÃya ca, ayaæ imesaæ catunnaæ puggalÃnaæ aggo ca seÂÂho ca pÃmokkho ca uttamo ca pavaro ca. SeyyathÃpi bhikkhave gavà khÅraæ, khÅramhà dadhi, dadhimhà navanÅtaæ, navanÅtamhà sappi, sappimhà sappimaï¬o, sappimaï¬o tattha aggamakkhÃyati, evameva kho bhikkhave yvÃyaæ puggalo attahitÃya ca paÂipanno parahitÃya ca, ayaæ imesaæ catunnaæ puggalÃnaæ aggo ca seÂÂho ca pÃmokkho ca uttamo ca pavaro ca. [PTS Page 096] [\q 96/] ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 5. 6. ( RÃgavinayasuttaæ) 46. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ, katame cattÃro? AttahitÃya paÂipanno no parahitÃya. ParahitÃya paÂipanno no attahitÃya. Neva attahitÃya paÂipanno no parahitÃya. AttahitÃya ca paÂipanno parahitÃya ca. Katha¤ca bhikkhave puggalo attahitÃya paÂipanno no parahitÃya? Idha bhikkhave ekacco puggalo attanà rÃgavinayÃya paÂipanno hoti, no paraæ rÃgavinayÃya samÃdapeti. Attanà dosavinayÃya paÂipanno hoti, no paraæ dosavinayÃya samÃdapeti. Attanà mohavinayÃya paÂipanno hoti, no paraæ mohavinayÃya samÃdapeti. Evaæ kho bhikkhave puggalo attahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya. [BJT Page 184] [\x 184/] Katha¤ca bhikkhave puggalo parahitÃya paÂipanno hoti, no attahitÃya? Idha bhikkhave ekacco puggalo attanà na rÃgavinayÃya paÂipanno hoti, paraæ rÃgavinayÃya samÃdapeti. Attanà na dosavinayÃya paÂipanno hoti, paraæ dosavinayÃya samÃdapeti. Attanà na mohavinayÃya paÂipanno hoti, paraæ mohavinayÃya samÃdapeti. Evaæ kho bhikkhave puggalo parahitÃya paÂipanno hoti no attahitÃya. Katha¤ca bhikkhave puggalo nevattahitÃya paÂipanno hoti, no parahitÃya? Idha bhikkhave ekacco puggalo attanà na rÃgavinayÃya paÂipanno hoti, no paraæ rÃgavinayÃya samÃdapeti. Attanà na dosavinayÃya paÂipanno hoti, no paraæ dosavinayÃya samÃdapeti. Attanà na mohavinayÃya paÂipanno hoti, no paraæ mohavinayÃya samÃdapeti. Evaæ kho bhikkhave puggalo nevattahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya. Katha¤ca bhikkhave puggalo attahitÃya ca paÂipanno hoti, parahitÃya ca? Idha bhikkhave ekacco puggalo attanà ca rÃgavinayÃya paÂipanno hoti, para¤ca rÃgavinayÃya samÃdapeti. Attanà ca dosavinayÃya paÂipanno hoti, para¤ca dosavinayÃya samÃdapeti. Attanà ca mohavinayÃya paÂipanno hoti, para¤ca [PTS Page 097] [\q 97/] mohavinayÃya samÃdapeti. Evaæ kho bhikkhave puggalo attahitÃya ca paÂipanno hoti, parahitÃya ca. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 5. 7. (Khippanisantisuttaæ) 47. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? AttahitÃya paÂipanno no parahitÃya. ParahitÃya paÂipanno no attahitÃya. NevattahitÃya paÂipanno no parahitÃya. AttahitÃya ca paÂipanno parahitÃya ca. [BJT Page 186] [\x 186/] Katha¤ca bhikkhave puggalo attahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya? Idha bhikkhave ekacco puggalo khippanisantÅ ca hoti kusalesu dhammesu. SutÃnaæ ca dhammÃnaæ dhÃrakajÃtiko hoti. DhatÃnaæ ca dhammÃnaæ atthÆpaparikkhÅ hoti. Atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammapaÂipanno hoti. No ca kalyÃïavÃco hoti kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. No ca sandassako samÃdapako samuttejako sampahaæsako sabrahmacÃrÅnaæ. Evaæ kho bhikkhave puggalo attahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya. Katha¤ca bhikkhave puggalo parahitÃya paÂipanno hoti no attahitÃya? Idha bhikkhave ekacco puggalo na heva kho khippanisantÅ hoti kusalesu dhammesu no ca sutÃnaæ dhammÃnaæ dhÃrakajÃtiko hoti. No ca dhatÃnaæ dhammÃnaæ atthÆpaparikkhÅ hoti. No ca atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammapaÂipanno hoti. KalyÃïavÃco ca hoti kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. Sandassako ca hoti samÃdapako samuttejako sampahaæsako sabrahmacÃrÅnaæ. Evaæ kho bhikkhave puggalo parahitÃya paÂipanno hoti no attahitÃya. [PTS Page 098] [\q 98/] katha¤ca bhikkhave puggalo nevattahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya? Idha bhikkhave ekacco puggalo na heva kho khippanisantÅ hoti kusalesu dhammesu. No ca sutÃnaæ dhammÃnaæ dhÃrakajÃtiko hoti. No ca dhatÃnaæ dhammÃnaæ atthÆpaparikkhÅ hoti. No ca atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammapaÂipanno hoti. No ca kalyÃïavÃco hoti kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. No ca sandassako hoti samÃdapako samuttejako sampahaæsako sabrahmacÃrÅnaæ. Evaæ kho bhikkhave puggalo nevattahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya. Katha¤ca bhikkhave puggalo attahitÃya ca paÂipanno hoti parahitÃya ca? Idha bhikkhave ekacco puggalo khippanisantÅ ca hoti kusalesu dhammesu. SutÃna¤ca dhammÃnaæ dhÃrakajÃtiko hoti. DhatÃna¤ca dhammÃnaæ atthÆpaparikkhÅ hoti. Atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammapaÂipanno hoti. KalyÃïavÃco hoti kalyÃïavÃkkaraïo. Poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya anelagalÃya atthassa vi¤¤ÃpaniyÃ. Sandassako ca hoti samÃdapako samuttejako sampahaæsako sabrahmacÃrÅnaæ. Evaæ kho bhikkhave puggalo attahitÃya ca paÂipanno hoti parahitÃya ca. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. [BJT Page 188] [\x 188/] 4. 2. 5. 8. ( Attahitasuttaæ ) 48. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? AttahitÃya paÂipanno no parahitÃya. ParahitÃya paÂipanno neva attahitÃya. Neva attahitÃya ca paÂipanno no parahitÃya. AttahitÃya ca paÂipanno parahitÃya ca. Ime kho bhikkhave, cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 5. 9. (SikkhÃpadasuttaæ) 49. CattÃro'me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? AttahitÃya paÂipanno [PTS Page 099] [\q 99/] no parahitÃya. ParahitÃya paÂipanno no attahitÃya. Neva attahitÃya ca paÂipanno no parahitÃya. AttahitÃya ca paÂipanno parahitÃya ca. Katha¤ca bhikkhave puggalo attahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya? Idha bhikkhave ekacco puggalo attanà pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, no ca paraæ pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, no paraæ adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, no paraæ kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà musÃvÃdà paÂivirato hoti, no paraæ musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti, no paraæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Evaæ kho bhikkhave puggalo attahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya. Katha¤ca bhikkhave puggalo parahitÃya paÂipanno hoti no attahitÃya? Idha bhikkhave ekacco puggalo attanà pÃïÃtipÃtà appaÂivirato hoti, paraæ pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà adinnÃdÃnà appaÂivirato hoti, paraæ adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà kÃmesu micchÃcÃrà appaÂivirato hoti, paraæ kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà musÃvÃdà appaÂivirato hoti, paraæ musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà appaÂivirato hoti, paraæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïiyà samÃdapeti. No paraæ machasaæ. [BJT Page 190] [\x 190/] Evaæ kho bhikkhave puggalo parahitÃya paÂipanno hoti no attahitÃya. Katha¤ca bhikkhave puggalo nevattahitÃya paÂipanno hoti no parahitÃya? Idha bhikkhave ekacco puggalo attanà pÃïÃtipÃtà appaÂivirato hoti, no paraæ pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà adinnÃdÃnà appaÂivirato hoti, no paraæ adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà kÃmesu micchÃcÃrà appaÂivirato hoti, no paraæ kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà musÃvÃdà appaÂivirato hoti, no paraæ musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà appaÂivirato hoti, no paraæ surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Evaæ kho bhikkhave puggalo nevattahitÃya paÂipanno hoti, no parahitÃya. Katha¤ca bhikkhave puggalo attahitÃya ca paÂipanno hoti parahitÃya ca? Idha bhikkhave ekacco puggalo attanà ca pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, para¤ca pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, para¤ca adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdà paÂivirato hoti, para¤ca musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti, para¤ca surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Evaæ kho bhikkhave puggalo attahitÃya ca paÂipanno hoti parahitÃya ca. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 2. 5. 10. (Potaliyasuttaæ) 50. [PTS Page 100] [\q 100/] atha kho potaliyo paribbÃjako yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ 1 vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho potaliyaæ paribbÃjakaæ bhagavà etadavoca: CattÃro'me potaliya, puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha potaliya, ekacco puggalo avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, no ca kho vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana potaliya, ekacco puggalo vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, no ca kho avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana potaliya, ekacco puggalo neva avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, nopi 2 vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. 1. SÃraïÅyaæ machasaæ 2. No ca machasaæ [BJT Page 192] [\x 192/] Idha pana potaliya, ekacco puggalo avaïïÃrahassa ca avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, vaïïÃrahassa ca vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Ime kho potaliya, cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Imesaæ kho potaliya, catunnaæ puggalÃnaæ katamo te puggalo khamati abhikkantataro ca païÅtataro cÃti? CattÃro'me bho gotama, puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bho gotama, ekacco puggalo avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, no ca kho vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana bho gotama, ekacco puggalo vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, no ca kho avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana bho gotama, ekacco puggalo neva avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, nopi vaïïÃrahassa ca vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana bho gotama, ekacco puggalo avaïïÃrahassa ca avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, vaïïÃrahassa ca vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Ime kho bho gotama, cattÃro puggalà [PTS Page 101] [\q 101/] santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Imesaæ bho gotama, catunnaæ puggalÃnaæ yvÃyaæ puggalo neva avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, nopi vaïïÃrahassa ca vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Ayaæ me puggalo khamati imesaæ catunnaæ puggalÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro ca. Taæ kissa hetu? Abhikkantà hesà bho gotama yadidaæ upekkhÃ' ti. CattÃro ' me potaliya, puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha pana potaliya, ekacco puggalo avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, no ca kho vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana potaliya, ekacco puggalo vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, no ca kho avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana potaliya, ekacco puggalo neva avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, nopi vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana potaliya, ekacco puggalo avaïïÃrahassa ca avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, vaïïÃrahassa ca vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Ime kho potaliya, cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Imesaæ kho potaliya, catunnaæ puggalÃnaæ yvÃyaæ puggalo avaïïÃrahassa ca avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, vaïïÃrahassa ca vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Ayaæ imesaæ catunnaæ puggalÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro ca. Taæ kissa hetu? Abhikkantà hesà potaliya yadidaæ tattha tattha kÃla¤¤utÃti. [BJT Page 194] [\x 194/] CattÃro'me bho gotama puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bho gotama, ekacco puggalo avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, nopi vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana bho gotama, ekacco puggalo vaïïÃrahassa vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, no ca kho avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana bho gotama, ekacco puggalo neva avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, nopi vaïïÃrahassa ca vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Idha pana bho gotama, ekacco puggalo avaïïÃrahassa ca avaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, vaïïÃrahassa ca vaïïaæ bhÃsità hoti bhÆtaæ tacchaæ kÃlena. Ime kho bho gotama cattÃro puggalo santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Imesaæ bho gotama, catunnaæ puggalÃnaæ yvÃyaæ puggalo avaïïÃrahassa avaïïaæ bhÃsità bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, vaïïÃrahassa ca vaïïaæ bhÃsità bhÆtaæ tacchaæ kÃlena, ayaæ me puggalo khamati imesaæ catunnaæ puggalÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro ca. Taæ kissa hetu? Abhikkantà hesà bho gotama yadidaæ tattha tattha kÃla¤¤utÃti. Abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhammaæ ca bhikkhusaÇghaæ ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Asuravaggo pa¤camo. TassuddÃnaæ: Asuro tayo samÃdhi chavÃlÃtena pa¤camaæ, RÃgÃnaæ santi attahitÃya sikkhapotalikena cà ti. Dutiyo païïÃsako niÂÂhito. [BJT Page 196] [\x 196/] 3. Tatiyo païïÃsako, 1. ValÃhakavaggo 4. 3. 1. 1. (PaÂhamavalÃhakasuttaæ) 1. [PTS Page 102] [\q 102/] ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: CattÃrome bhikkhave valÃhakÃ. Katame cattÃro? Gajjità no vassitÃ, vassità no gajjitÃ, neva gajjità no vassitÃ, gajjità ca vassità ca. Ime kho bhikkhave cattÃro valÃhakÃ. Evameva kho bhikkhave cattÃro'me valÃhakÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Gajjità no vassitÃ, vassità no gajjitÃ, neva gajjità no vassitÃ, gajjità ca vassità ca. Katha¤ca bhikkhave puggalo gajjità hoti no vassitÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo bhÃsità hoti no kattÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo gajjità hoti no vassitÃ. SeyyathÃpi so bhikkhave valÃhako gajjità no vassitÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo vassità hoti no gajjitÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo kattà hoti no bhÃsitÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo vassità hoti no gajjitÃ. SeyyathÃpi so bhikkhave valÃhako vassità no gajjitÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo neva gajjità hoti no vassitÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo neva bhÃsità hoti no kattÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo neva gajjità hoti no vassitÃ. SeyyathÃpi so bhikkhave valÃhako neva gajjità hoti no vassitÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. [BJT Page 198] [\x 198/] Katha¤ca bhikkhave puggalo gajjità ca hoti vassità ca? Idha bhikkhave ekacco puggalo bhÃsità ca hoti kattà ca. Evaæ kho bhikkhave puggalo gajjità ca hoti vassità ca. SeyyathÃpi so bhikkhave valÃhako gajjità ca vassità ca, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Ime kho bhikkhave cattÃro valÃhakÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 1. 2. (DutiyavalÃhakasuttaæ) [PTS Page 103 [\q 103/] 2.] CattÃro'me bhikkhave valÃhakÃ. Katame cattÃro? Gajjità no vassitÃ, vassità no gajjitÃ, neva gajjità no vassitÃ, gajjità ca vassità ca. Ime kho bhikkhave cattÃro valÃhakÃ. Evameva kho bhikkhave cattÃro'me valÃhakÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Gajjità no vassitÃ, vassità no gajjitÃ, neva gajjità no vassitÃ, gajjità ca vassità ca. Katha¤ca bhikkhave puggalo gajjità hoti no vassitÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo gajjità hoti no vassitÃ. SeyyathÃpi so bhikkhave valÃhako gajjità no vassitÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo vassità hoti no gajjitÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo neva dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo vassità hoti no gajjitÃ. SeyyathÃpi so bhikkhave valÃhako vassità no gajjitÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. [BJT Page 200] [\x 200/] Katha¤ca bhikkhave puggalo neva gajjità hoti no vassitÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo dhammaæ na pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo neva gajjità hoti no vassitÃ. SeyyathÃpi so bhikkhave valÃhako neva gajjità no vassitÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo gajjità ca hoti vassità ca? Idha bhikkhave ekacco puggalo dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo gajjità ca hoti vassità ca. SeyyathÃpi so bhikkhave valÃhako gajjità ca vassità ca, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. [PTS Page 104] [\q 104/] Ime kho bhikkhave cattÃro valÃhakÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 1. 3. ( Kumbhasuttaæ ) 3. CattÃro'me bhikkhave kumbhÃ. Katame cattÃro? Tuccho pihito, pÆro vivaÂo, tuccho vivaÂo, pÆro pihito. Ime kho cattÃro kumbhÃ. Evameva kho bhikkhave cattÃro'me kumbhÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Tuccho pihito, pÆro vivaÂo, tuccho vivaÂo, pÆro pihito. [BJT Page 202] [\x 202/] Katha¤ca bhikkhave puggalo tuccho hoti pihito? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkha samudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo tuccho hoti pihito. SeyyathÃpi so bhikkhave kumbho tuccho pihito, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo pÆro hoti vivaÂo? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa na pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkha samudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo pÆro hoti vivaÂo. SeyyathÃpi so bhikkhave kumbho pÆro vivaÂo, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo tuccho hoti vivaÂo? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa na pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo tuccho hoti vivaÂo. SeyyathÃpi so bhikkhave kumbho tuccho vivaÂo, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo pÆro hoti pihito? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ [PTS Page 105] [\q 105/] dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkha samudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo pÆro hoti pihito. SeyyathÃpi so bhikkhave kumbho pÆro pihito, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Ime kho bhikkhave cattÃro kumbhÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. [BJT Page 204] [\x 204/] 4. 3. 1. 4. (Udakarahadasuttaæ) 4. CattÃro'me bhikkhave udakarahadÃ. Katame cattÃro? UttÃno gambhÅrobhÃso, gambhÅro uttÃnobhÃso, uttÃno uttÃnobhÃso, gambhÅro gambhÅrobhÃso. Ime kho bhikkhave cattÃro udakarahadÃ. Evameva kho bhikkhave cattÃro'me udakarahadÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? UttÃno gambhÅrobhÃso, gambhÅro uttÃnobhÃso, uttÃno uttÃnobhÃso, gambhÅro gambhÅrobhÃso. Katha¤ca bhikkhave puggalo uttÃno hoti gambhÅrobhÃso? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo uttÃno hoti gambhÅrobhÃso. SeyyathÃpi so bhikkhave udakarahado uttÃno gambhÅrobhÃso, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo gambhÅro hoti uttÃnobhÃso? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa na pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo gambhÅro hoti uttÃnobhÃso. SeyyathÃpi so bhikkhave udakarahado gambhÅro uttÃnobhÃso, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo uttÃno hoti uttÃnobhÃso? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa na pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo uttÃno hoti uttÃnobhÃso. SeyyathÃpi so bhikkhave udakarahado uttÃno uttÃnobhÃso, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. [BJT Page 206] [\x 206/] [PTS Page 106] [\q 106/] katha¤ca bhikkhave puggalo gambhÅro hoti. GambhÅrobhÃso? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo gambhÅro hoti gambhÅrobhÃso. SeyyathÃpi so bhikkhave udakarahado gambhÅro gambhÅrobhÃso, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Ime kho bhikkhave cattÃro udakarahadÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 1. 5. (Ambasuttaæ) 5. CattÃrimÃni bhikkhave ambÃni. KatamÃni cattÃri? ùmaæ pakkavaïïÅ, pakkaæ Ãmavaïïi, Ãmaæ Ãmavaïïi, pakkaæ pakkavaïïÅ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri ambÃni. Evameva kho bhikkhave cattÃro'me ambÆpamÃ1. Puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro ùmo pakkavaïïÅ, pakko Ãmavaïïi, Ãmo Ãmavaïïi, pakko pakkavaïïÅ. Katha¤ca bhikkhave puggalo Ãmo hoti pakkavaïïÅ. [PTS Page 107] [\q 107/] idha bhikkhave ekaccassa puggalassa pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo Ãmo hoti pakkavaïïÅ. SeyyathÃpi taæ bhikkhave ambaæ Ãmaæ pakkavaïïÅ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo pakko hoti ÃmavaïïÅ? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa na pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo pakko hoti ÃmavaïïÅ. SeyyathÃpi taæ bhikkhave ambaæ pakkaæ ÃmavaïïÅ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. 1. CattÃro ambÆpamà machasaæ. [BJT Page 208] [\x 208/] Katha¤ca bhikkhave puggalo Ãmo hoti ÃmavaïïÅ? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa na pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo Ãmo hoti ÃmavaïïÅ seyyathÃpi taæ bhikkhave ambaæ Ãmaæ ÃmavaïïÅ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo pakko hoti pakkavaïïÅ? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa pÃsÃdikaæ hoti abhikkantaæ paÂikkantaæ Ãlokitaæ vilokitaæ sammi¤jitaæ pasÃritaæ saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo pakko hoti pakkavaïïÅ. SeyyathÃpi taæ bhikkhave ambaæ pakkaæ pakkavaïïÅ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Ime kho bhikkhave cattÃro ambÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 1. 6* 4. 3. 1. 7. (MÆsikÃsuttaæ) 7. Catasso imà bhikkhave mÆsikÃ. Katamà catasso? GÃdhaæ kattà no vasitÃ, vasità no gÃdhaæ kattÃ, neva gÃdhaæ kattà no vasitÃ, gÃdhaæ kattà ca vasità ca. Imà kho bhikkhave catasso mÆsikÃ. Evameva kho bhikkhave cattÃro'me mÆsikÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? GÃdhaæ kattà no vasitÃ, vasità no gÃdhaæ kattÃ, neva gÃdhaæ kattà no vasitÃ, gÃdhaæ kattà ca vasità ca. [PTS Page 108] [\q 108/] katha¤ca bhikkhave puggalo gÃdhaæ kattà hoti vasitÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo gÃdhaæ kattà hoti no vasitÃ. SeyyathÃpi sà bhikkhave mÆsikà gÃdhaæ kattà no vasitÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. '* ChaÂÂhaæ uttÃnatthamevÃti'aÂÂhakathÃyaæ dissati. PÃÊiyampana chaÂÂhaæ suttaæ na dissati. [BJT Page 210] [\x 210/] Katha¤ca bhikkhave puggalo vasità hoti no gÃdhaæ kattÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo dhammaæ na pariyÃpuïÃti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo vasità hoti no gÃdhaæ kattÃ. SeyyathÃpi sà bhikkhave mÆsikà vasità no gÃdhaæ kattÃ. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo neva gÃdhaæ kattà hoti no vasitÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo dhammaæ na pariyÃpuïÃti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ nappajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo neva gÃdhaæ kattà hoti no vasitÃ. SeyyathÃpi sà bhikkhave mÆsikà neva gÃdhaæ kattà no vasitÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo gÃdhaæ kattà ca hoti vasità ca? Idha bhikkhave ekacco puggalo dhammaæ pariyÃpuïÃti suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo gÃdhaæ kattà ca hoti vasità ca. SeyyathÃpi sà bhikkhave mÆsikà gÃdhaæ kattà ca vasitÃ, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Ime kho bhikkhave cattÃro mÆsikÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 1. 8. (Balivaddasuttaæ) 8. CattÃro'me bhikkhave balivaddÃ. Katame cattÃro? [PTS Page 109] [\q 109/] sagavacaï¬o no paragavacaï¬o, paragavacaï¬o no sagavacaï¬o, sagavacaï¬o ca paragavacaï¬o ca, neva sagavacaï¬o no paragavacaï¬o. Ime kho bhikkhave cattÃro balivaddÃ. Evameva kho bhikkhave cattÃro'me balivaddÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. [BJT Page 212] [\x 212/] Katame cattÃro? Sagavacaï¬o no paragavacaï¬o, paragavacaï¬o no sagavacaï¬o, sagavacaï¬o ca paragavacaï¬o ca, neva sagavacaï¬o no paragavacaï¬o. Katha¤ca bhikkhave puggalo sagavacaï¬o hoti no paragavacaï¬o? Idha bhikkhave ekacco puggalo sakaæ parisaæ 1 ubbejetà hoti, no paraparisaæ. Evaæ kho bhikkhave puggalo sagavacaï¬o hoti no paragavacaï¬o. SeyyathÃpi so bhikkhave balivaddo sagavacaï¬o no paragavacaï¬o, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo paragavacaï¬o hoti no sagavacaï¬o? Idha bhikkhave ekacco puggalo paraparisaæ ubbejetà hoti no sakaparisaæ. Evaæ kho bhikkhave puggalo paragavacaï¬o hoti no sagavacaï¬o. SeyyathÃpi so bhikkhave balivaddo paragavacaï¬o no sagavacaï¬o, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo sagavacaï¬o ca hoti paragavacaï¬o? Idha bhikkhave ekacco puggalo sakaparisa¤ca ubbejetà hoti paraparisa¤ca. Evaæ kho bhikkhave puggalo sagavacaï¬o ca hoti paragavacaï¬o ca. SeyyathÃpi so bhikkhave balivaddo sagavacaï¬o ca paragavacaï¬o ca, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo neva sagavacaï¬o hoti no paragavacaï¬o? Idha bhikkhave ekacco puggalo neva sakaparisaæ ubbejetà hoti no paraparisaæ. Evaæ kho bhikkhave puggalo neva sagavacaï¬o hoti no paragavacaï¬o. SeyyathÃpi so bhikkhave balivaddo neva sagavacaï¬o no paragavacaï¬o, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Ime kho bhikkhave cattÃro balivaddÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 1. Sakaparisaæ machasaæ. SyÃ. [BJT Page 214] [\x 214/] 4. 3. 1. 9. (Rukkhasuttaæ) 9. CattÃro'me bhikkhave rukkhÃ. Katame cattÃro? [PTS Page 110] [\q 110/] pheggu phegguparivÃro, pheggu sÃraparivÃro, sÃro phegguparivÃro, sÃro sÃraparivÃro. Ime kho bhikkhave cattÃro rukkhÃ. Evameva kho bhikkhave cattÃro'me rukkhÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Pheggu phegguparivÃro, pheggu sÃraparivÃro, sÃro phegguparivÃro, sÃro sÃraparivÃro. Katha¤ca bhikkhave puggalo pheggu hoti phegguparivÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo dussÅlo hoti pÃpadhammo. ParisÃpissa hoti dussÅlà pÃpadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo pheggu hoti phegguparivÃro. SeyyathÃpi so bhikkhave rukkho pheggu phegguparivÃro, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo pheggu hoti sÃraparivÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo dussÅlo hoti pÃpadhammo, parisà ca khvassa hoti sÅlavatÅ kalyÃïadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo pheggu hoti sÃraparivÃro. SeyyathÃpi so bhikkhave rukkho pheggu sÃraparivÃro, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo sÃro hoti phegguparivÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo sÅlavà hoti kalyÃïadhammo. Parisà ca khvassa hoti dussÅlà pÃpadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo sÃro hoti phegguparivÃro, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo sÃro hoti sÃraparivÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo sÅlavà hoti kalyÃïadhammo. ParisÃpissa hoti sÅlavatÅ kalyÃïadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo sÃro hoti sÃraparivÃro. SeyyathÃpi so bhikkhave rukkho sÃro sÃraparivÃro, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Ime kho bhikkhave cattÃro rukkhÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. [BJT Page 216] [\x 216/] 4. 3. 1. 10. ( ùsivisasuttaæ ) 10. CattÃro'me bhikkhave ÃsivisÃ. Katame cattÃro? ùgataviso na ghoraviso, ghoraviso na Ãgataviso, Ãgataviso ca ghoraviso ca, nevÃgataviso na ghoraviso. Ime kho bhikkhave cattÃro ÃsivisÃ. [PTS Page 111] [\q 111/] evameva kho bhikkhave cattÃro'me ÃsivisÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? ùgataviso na ghoraviso, ghoraviso na Ãgataviso, Ãgataviso ca ghoraviso ca, neva Ãgataviso na ghoraviso. Katha¤ca bhikkhave puggalo Ãgataviso hoti na ghoraviso? Idha bhikkhave ekacco puggalo abhiïhaæ kujjhati. So ca khvassa kodho na dÅgharattaæ anuseti. Evaæ kho bhikkhave puggalo Ãgataviso hoti na ghoraviso. SeyyathÃpi so bhikkhave Ãsiviso Ãgataviso na ghoraviso, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo ghoraviso hoti na Ãgataviso? Idha bhikkhave ekacco puggalo na heva kho abhiïhaæ kujjhati. So ca khvassa kodho dÅgharattaæ anuseti. Evaæ kho bhikkhave puggalo ghoraviso hoti na Ãgataviso. SeyyathÃpi so bhikkhave Ãsiviso ghoraviso na Ãgataviso, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo Ãgataviso ca hoti ghoraviso ca? Idha bhikkhave ekacco puggalo abhiïhaæ kujjhati. So ca khvassa kodho dÅgharattaæ anuseti. Evaæ kho bhikkhave puggalo Ãgataviso ca hoti ghoraviso ca. SeyyathÃpi so bhikkhave Ãsiviso Ãgataviso ca ghoraviso ca, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Katha¤ca bhikkhave puggalo nevÃgataviso hoti na ghoraviso? Idha bhikkhave ekacco puggalo na heva kho abhiïhaæ kujjhati. So ca khvassa kodho na dÅgharattaæ anuseti. Evaæ kho bhikkhave puggalo nevÃgataviso na ghoraviso, seyyathÃpi so bhikkhave Ãsiviso nevÃgataviso na ghoraviso, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ puggalaæ vadÃmi. Ime kho bhikkhave cattÃro ÃsivisÆpamà puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. ValÃhaka vaggo paÂhamo. TassuddÃnaæ: Dve valÃhakà ca kumbha udakarahadà dve honti ambÃni mÆsikà balivaddà rukkhà Ãsivisena te dasÃti. * * Etthà pi suttamekaæ Ænaæ. [BJT Page 218] [\x 218/] 2. Kesivaggo 4. 3. 2. 1. (Kesisuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Atha [PTS Page 112] [\q 112/] kho kesi assadammasÃrathÅ yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho kesiæ assadammasÃrathiæ bhagavà etadavoca: Tvaæ ca khvÃsi, 1 kesi, sa¤¤Ãto 2 assadammasÃrathi. Kathaæ pana tvaæ kesÅ, assadammaæ vinesÅti? Ahaæ kho bhante assadammaæ saïhenapi vinemi, pharusenapi vinemi, saïhapharusenapi vinemÅti. Sace te kesi, assadammo saïhenapi vinayaæ na upeti, pharusenapi vinayaæ na upeti, saïhapharusenapi vinayaæ na upeti, kinti naæ karosÅti? Sace me bhante assadammo saïhenapi vinayaæ na upeti, pharusenapi vinayaæ na upeti, saïhapharusenapi vinayaæ na upeti, hanÃmi naæ bhante. Taæ kissa hetu? Mà me Ãcariyakulassa avaïïo ahosÅti. Bhagavà pana bhante anuttaro purisadammasÃrathÅ, kathaæ pana bhante bhagavà purisadammaæ vinetÅti. 3? Ahaæ kho kesi, purisadammaæ saïhenapi vinemi, pharusenapi vinemi, saïhapharusenapi vinemi. Tatiradaæ kesi, saïhasmiæ: iti kÃyasucaritaæ, iti kÃyasucaritassa vipÃko. Iti vacÅsucaritaæ, iti vacÅsucaritassa vipÃko. Iti manosucaritaæ, iti manosucaritassa vipÃko. Iti devÃ, iti manussÃ. Tatiradaæ kesi, pharusasmiæ: iti kÃyaduccaritaæ, iti kÃyaduccaritassa vipÃko. Iti vacÅduccaritaæ, iti vacÅduccaritassa vipÃko. Iti manoduccaritaæ iti manoduccaritassa vipÃko. Iti nirayo, iti tiracchÃnayoni, iti pettivisayo. Tatiradaæ kesi, saïhapharusasmiæ. Iti kÃyasucaritaæ, iti kÃyasucaritassa vipÃko. Iti kÃyaduccaritaæ, iti kÃyaduccaritassa vipÃko. Iti vacÅsucaritaæ, iti vacÅsucaritassa vipÃko. Iti vacÅduccaritaæ, iti vacÅduccaritassa vipÃko. Iti manosucaritaæ, iti manosucaritassa vipÃko. Iti manoduccaritaæ, iti manoduccaritassa vipÃko. Iti devÃ, iti manussÃ, iti nirayo, iti tiracchÃnayoni, iti pettivisayoti. 1. Tvaæ khosi: machasaæ. 2. Pa¤¤Ãto machasaæ. 3. DametÅti aÂÂhakathÃ. [BJT Page 220] [\x 220/] Sace te bhante purisadammo saïhena vinayaæ na upeti, [PTS Page 113] [\q 113/] pharusena vinayaæ na upeti, saïhapharusena vinayaæ na upeti, kinti naæ bhagavà karotÅti? Sace me kesi, purisadammo saïhena vinayaæ na upeti, pharusena vinayaæ na upeti, saïhapharusena vinayaæ na upeti, hanÃmi naæ kesÅti. Na kho bhante bhagavato pÃïÃtipÃto kappati. Atha ca pana bhagavà evamÃha: hanÃmi naæ kesÅti. Saccaæ kesi, na tathÃgatassa pÃïÃtipÃto kappati. Api ca so purisadammo saïhena vinayaæ na upeti, pharusena vinayaæ na upeti, saïhapharusena vinayaæ na upeti, na tathÃgato vattabbaæ anusÃsitabbaæ ma¤¤ati. Napi vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ vattabbaæ anusÃsitabbaæ ma¤¤anti. Vadho hesa kesi, ariyassa vinaye yaæ na tathÃgato vattabbaæ anusÃsitabbaæ ma¤¤ati. Napi vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ vattabbaæ anusÃsitabbaæ ma¤¤antÅti. So hi nÆna bhante suvadho hoti yaæ na tathÃgato vattabbaæ anusÃsitabbaæ ma¤¤ati. Napi vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ vattabbaæ anusÃsitabbaæ ma¤¤antÅti. Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante, seyyathÃpi bhante, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti. Evamevaæ bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito, esÃhaæ bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhammaæ ca bhikkhusaæghaæ ca. UpÃsakaæ maæ bhante bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 4. 3. 2. 2. (AssÃjÃnÅyajava suttaæ) 12. CatÆhi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃja bhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi catÆhi? Ajjavena, javena, khantiyÃ, soraccena. Imehi kho bhikkhave catÆhi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuïeyyo, dakkhiïeyyo, a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi catÆhi? Ajjavena javena khantiyà soraccena. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato [PTS Page 114] [\q 114/] bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuïeyyo, dakkhiïeyyo, a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. [BJT Page 222] [\x 222/] 4. 3. 2. 3. (AssÃjÃnÅyapatodasuttaæ) 13. CattÃrome bhikkhave bhadrà assÃjÃnÅyà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco bhadro assÃjÃnÅyo patodacchÃyaæ disvà saævijjati saævegaæ Ãpajjati: "kiænu kho maæ ajja assadammasÃrathÅ kÃraïaæ kÃressati, kimassÃhaæ patikaromÅ"ti. Eva rÆpopi bhikkhave idhekacco bhadro assÃjÃniyo hoti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo bhadro assÃjÃnÅyo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco bhadro assÃjÃnÅyo naheva kho patodacchÃyaæ disvà saævijjati saævegaæ Ãpajjati, api ca kho lomavedhaviddho saævijjati saævegaæ Ãpajjati: "kiænu kho maæ ajja assadammasÃrathÅ kÃraïaæ kÃressati, kimassÃhaæ patikaromÅ"ti. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco bhadro assÃjÃnÅyo hoti. Ayaæ bhikkhave dutiyo bhadro assÃjÃnÅyo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco bhadro assÃjÃnÅyo naheva kho patodacchÃyaæ disvà saævijjati saævegaæ Ãpajjati, napi lomavedhaviddho saævijjati saævegaæ Ãpajjati. Api ca kho cammavedhaviddho saævijjati saævegaæ Ãpajjati: "kiænu kho maæ ajja assadammasÃrathÅ kÃraïaæ kÃressati, kimassÃhaæ patikaromÅ"ti. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco bhadro assÃjÃnÅyo hoti. Ayaæ bhikkhave tatiyo bhadro assÃjÃnÅyo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco bhadro assÃjÃnÅyo naheva kho patodacchÃyaæ disvà saævijjati saævegaæ Ãpajjati, napi lomavedhaviddho saævijjati saævegaæ Ãpajjati. Napi cammavedhaviddho saævijjati saævegaæ Ãpajjati. Api ca kho aÂÂhivedhaviddho saævijjati saævegaæ Ãpajjati: [PTS Page 115] [\q 115/] "kiænu kho maæ ajja assadammasÃrathÅ kÃraïaæ kÃressati, kimassÃhaæ patikaromÅ"ti. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco bhadro assÃjÃnÅyo hoti. Ayaæ bhikkhave catuttho bhadro assÃjÃnÅyo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Ime kho bhikkhave cattÃro bhadrà assÃjÃnÅyà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Evameva kho bhikkhave cattÃrome bhadrà purisÃjÃnÅyà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? [BJT Page 224] [\x 224/] Idha bhikkhave ekacco bhadro purisÃjÃnÅyo suïÃti amukasmiæ nÃma gÃme và nigame và itthÅ và puriso và dukkhito và kÃlakato vÃti. So tena saævijjati saævegaæ Ãpajjati. Saæviggo yoniso padahati. Pahitatto kÃyena ceva paramasaccaæ sacchikaroti, pa¤¤Ãya ca ativijjha passati. SeyyathÃpi so bhikkhave bhadro assÃjÃniyo patodacchÃyaæ disvà saævijjati saævegaæ Ãpajjati, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ bhadraæ purisÃjÃnÅyaæ vadÃmi. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco bhadro purisÃjÃnÅyo hoti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo bhadro purisÃjÃnÅyo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco bhadro purisÃjÃnÅyo naheva kho suïÃti amukasmiæ nÃma gÃme và nigame và itthÅ và puriso và dukkhito và kÃlakato và ti. Api ca kho sÃmaæ passati. Itthiæ và purisaæ và dukkhitaæ và kÃlakataæ vÃ. So tena saævijjati saævegaæ Ãpajjati. Saæviggo yoniso padahati. Pahitatto kÃyena ceva paramasaccaæ sacchikaroti, pa¤¤Ãya ca ativijjha passati. SeyyathÃpi so bhikkhave bhadro assÃjÃnÅyo lomavedhaviddho saævijjati saævegaæ Ãpajjati, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ bhadraæ purisÃjÃnÅyaæ vadÃmi. EvarÆpopi bhikkhave idhekacco bhadro purisÃjÃnÅyo hoti. Ayaæ bhikkhave dutiyo bhadro purisÃjÃnÅyo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco bhadro purisÃjÃnÅyo naheva kho suïÃti amukasmiæ nÃma gÃme và nigame và itthÅ và puriso và dukkhito và kÃlakato và ti, napi sÃmaæ passati. Itthiæ và purisaæ và dukkhitaæ và kÃlakataæ vÃ. Api ca khvassa ¤Ãti và sÃlohito và dukkhito và hoti kÃlakato vÃ. So tena saævijjati saævegaæ Ãpajjati. [PTS Page 116] [\q 116/] saæviggo yoniso padahati. Pahitatto kÃyena ceva paramasaccaæ sacchikaroti, pa¤¤Ãya ca ativijjha passati. SeyyathÃpi so bhikkhave bhadro assÃjÃnÅyo cammavedhaviddho saævijjati saævegaæ Ãpajjati, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ bhadraæ purisÃjÃnÅyaæ vadÃmi, evarÆpopi bhikkhave idhekacco bhadro purisÃjÃnÅyo hoti. Ayaæ bhikkhave tatiyo bhadro purisÃjÃnÅyo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco bhadro purisÃjÃnÅyo naheva kho suïÃti amukasmiæ nÃma gÃme và nigame và itthÅ và puriso và dukkhito và kÃlakato và ti. Napi sÃmaæ passati itthiæ và purisaæ và dukkhitaæ và kÃlakataæ vÃ. Napissa ¤Ãti và sÃlohito và dukkhito và hoti kÃlakato vÃ. Api ca kho sÃma¤¤eva phuÂÂho hoti sÃrÅrikÃhi vedanÃhi dukkhÃhi tibbÃhi kharÃhi kaÂukÃhi asÃtÃhi amanÃpÃhi pÃïaharÃhi. So tena saævijjati, saævegaæ Ãpajjati, saæviggo yoniso padahati. Pahitatto kÃyena ceva paramasaccaæ sacchikaroti, pa¤¤Ãya ca ativijjha passati. SeyyathÃpi so bhikkhave bhadro assÃjÃnÅyo aÂÂhivedhaviddho saævijjati saævegaæ Ãpajjati, tathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ bhadraæ purisÃjÃnÅyaæ vadÃmi, evarÆpopi bhikkhave idhekacco bhadro purisÃjÃnÅyo hoti. Ayaæ bhikkhave catuttho bhadro purisÃjÃnÅyo santo saævijjamÃno lokasmiæ. Ime kho bhikkhave cattÃro bhadrà purisÃjÃnÅyà santo saævijjamÃnà lokasminti. [BJT Page 226] [\x 226/] 4. 3. 2. 4. (NÃgasuttaæ) 14. CatÆhi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo sotà ca hoti hantà ca khantà ca gantà ca. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo sotà hoti, idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo yamenaæ hatthidammasÃrathÅ kÃraïaæ kÃreti yadi và katapubbaæ yadi và akatapubbaæ, taæ aÂÂhikatvà 1 manasi katvà sabbaæ cetaso 2 samannÃharitvà ohitasoto suïÃti. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo sotà hoti. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo hantà hoti? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato hatthimpi hanti 3 hatthÃruhampi hanti 3 assampi hanti assÃruhampi [PTS Page 117] [\q 117/] hanti rathampi hanti rathikampi hanti pattikampi hanti. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo hantà hoti. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo khantà hoti? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo saÇgÃmagato khamo hoti sattippahÃrÃnaæ usuppahÃrÃnaæ 4 asippahÃrÃnaæ pharasuppahÃrÃnaæ bheripaïavasaÇkhatiïavaninnÃdasaddÃnaæ. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo khantà hoti. Katha¤ca bhikkhave ra¤¤o nÃgo gantà hoti? Idha bhikkhave ra¤¤o nÃgo yamenaæ hatthidammasÃrathÅ disaæ peseti yadi và gatapubbaæ yadi và agatapubbaæ, taæ khippa¤¤eva 5 gantà hoti. Evaæ kho bhikkhave ra¤¤o nÃgo gantà hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o nÃgo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuïeyyo, dakkhiïeyyo, a¤jalikaraïÅyo, anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave bhikkhu sotà ca hoti hantà ca khantà ca gantà ca. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu sotà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu tathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne aÂÂhikatvà manasi katvà sabbaæ cetaso 2 samannÃharitvà ohitasoto dhammaæ suïÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu sotà hoti. 1. AÂÂhiæ katvÃmachasaæ. 2. SabbacetasÃmachasaæ. 3. ùhantimachasaæ. 4. AsippahÃrÃnaæ usupahÃrÃnaæmachasaæ. 5. Khippamevamachasaæ. [BJT Page 228] [\x 228/] Katha¤ca bhikkhave bhikkhu hantà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu uppannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti 1 vyantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vyÃpÃdavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti vyantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vihiæsÃvitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti vyantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti pajahati vinodeti vyantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu hantà hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu khantà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu khamo hoti sÅtassa uïhassa jighacchÃya pipÃsÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ duruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacanapathÃnaæ, [PTS Page 118] [\q 118/] uppannÃnaæ sÃrÅrikÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tibbÃnaæ kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃïaharÃnaæ adhivÃsikajÃtiko hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu khantà hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu gantà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu yà disà agatapubbà iminà dÅghena addhunà yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ, taæ khippa¤¤eva gantà hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu gantà hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuïeyyo, dakkhiïeyyo, a¤jalikaraïÅyo, anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 4. 3. 2. 5. ( hÃnasuttaæ) 15. CattÃrimÃni bhikkhave ÂhÃnÃni. KatamÃni cattÃri? Atthi bhikkhave ÂhÃnaæ amanÃpaæ kÃtuæ, ta¤ca kayiramÃnaæ anatthÃya saævattati. Atthi bhikkhave ÂhÃnaæ amanÃpaæ kÃtuæ, ta¤ca kayiramÃnaæ atthÃya saævattati. Atthi bhikkhave ÂhÃnaæ manÃpaæ kÃtuæ, ta¤ca kayiramÃnaæ anatthÃya saævattati. Atthi bhikkhave ÂhÃnaæ manÃpaæ kÃtuæ, ta¤ca kayiramÃnaæ atthÃya saævattati. Tatra bhikkhave yamidaæ ÂhÃnaæ amanÃpaæ kÃtuæ, ta¤ca kayiramÃnaæ anatthÃya saævattati, idaæ bhikkhave ÂhÃnaæ ubhayeneva na kattabbaæ ma¤¤ati. Yampidaæ ÂhÃnaæ amanÃpaæ kÃtuæ, iminÃpi taæ na kattabbaæ ma¤¤ati. Yampidaæ ÂhÃnaæ kayiramÃnaæ anatthÃya saævattati, iminÃpi na kattabbaæ ma¤¤ati. Idaæ bhikkhave ÂhÃnaæ ubhayeneva na kattabbaæ ma¤¤ati. Tatra bhikkhave yamidaæ ÂhÃnaæ amanÃpaæ kÃtuæ, ta¤ca kayiramÃnaæ atthÃya saævattati, imasmiæ bhikkhave ÂhÃne bÃlo ca paï¬ito ca veditabbo purisatthÃme purisaviriye purisaparakkame. Na bhikkhave bÃlo iti paÂisa¤cikkhati, 'ki¤cÃpi kho idaæ ÂhÃnaæ amanÃpaæ kÃtuæ, atha carahidaæ ÂhÃnaæ kayiramÃnaæ atthÃya saævattatÅ'ti. So taæ ÂhÃnaæ na karoti. Tassa taæ ÂhÃnaæ akayiramÃnaæ anatthÃya saævattati. Paï¬ito ca kho bhikkhave iti paÂisaæcikkhati: 'ki¤cÃpi kho idaæ ÂhÃnaæ amanÃpaæ kÃtuæ, atha [PTS Page 119] [\q 119/] carahidaæ ÂhÃnaæ kayiramÃnaæ atthÃya saævattatÅ'ti. So taæ ÂhÃnaæ karoti. Tassa taæ ÂhÃnaæ kayiramÃnaæ atthÃya saævattatÅti. 1. Vinodeti hanti machasaæ. [BJT Page 230] [\x 230/] Tatra bhikkhave yamidaæ ÂhÃnaæ manÃpaæ kÃtuæ, ta¤ca kayiramÃnaæ anatthÃya saævattati. Imasmimpi bhikkhave ÂhÃne bÃlo ca paï¬ito ca veditabbo purisatthÃme purisaviriye purisaparakkame. Na bhikkhave bÃlo iti paÂisaæcikkhati: 'ki¤cÃpi kho idaæ ÂhÃnaæ manÃpaæ kÃtuæ, atha carahidaæ ÂhÃnaæ kayiramÃnaæ anatthÃya saævattatÅ'ti. So taæ ÂhÃnaæ karoti. Tassa taæ ÂhÃnaæ kayiramÃnaæ anatthÃya saævattati. Paï¬ito ca kho bhikkhave iti paÂisaæcikkhati: 'ki¤cÃpi kho idaæ ÂhÃnaæ manÃpaæ kÃtuæ, atha carahidaæ ÂhÃnaæ kayiramÃnaæ anatthÃya saævattatÅ'ti. So taæ ÂhÃnaæ na karoti. Tassa taæ ÂhÃnaæ akayiramÃnaæ atthÃya saævattati. Tatra bhikkhave yamidaæ ÂhÃnaæ manÃpaæ kÃtuæ, ta¤ca kayiramÃnaæ atthÃya saævattati, idaæ bhikkhave ÂhÃnaæ ubhayeneva kattabbaæ ma¤¤ati. Yampidaæ ÂhÃnaæ manÃpaæ kÃtuæ, iminÃpi taæ kattabbaæ ma¤¤ati. Yampidaæ ÂhÃnaæ kayiramÃnaæ atthÃya saævattati, iminÃpi taæ kattabbaæ ma¤¤ati. Idaæ bhikkhave ÂhÃnaæ ubhayeneva kattabbaæ ma¤¤ati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri ÂhÃnÃnÅti. 4. 3. 2. 6. (AppamÃdasuttaæ) 16. CatÆhi bhikkhave ÂhÃnehi appamÃdo karaïÅyo. Katamehi catÆhi? KÃyaduccaritaæ bhikkhave pajahatha. KÃyasucaritaæ bhÃvetha. Tattha ca mà pamÃdattha. VacÅduccaritaæ bhikkhave pajahatha. VacÅsucaritaæ bhÃvetha. Tattha ca mà pamÃdattha. Manoduccaritaæ bhikkhave pajahatha. Manosucaritaæ bhÃvetha. Tattha ca mà pamÃdattha. MicchÃdiÂÂhiæ bhikkhave pajahatha. SammÃdiÂÂhiæ bhÃvetha. Tattha ca mà pamÃdattha. [PTS Page 120] [\q 120/] yato kho bhikkhave bhikkhuno kÃyaduccaritaæ pahÅïaæ hoti, kÃyasucaritaæ bhÃvitaæ. VacÅduccaritaæ pahÅïaæ hoti, vacÅsucaritaæ bhÃvitaæ. Manoduccaritaæ pahÅïaæ hoti, manosucaritaæ bhÃvitaæ. MicchÃdiÂÂhi pahÅïà hoti, sammÃdiÂÂhi bhÃvitÃ. So na bhÃyati samparÃyikassa maraïassÃti. [BJT Page 232] [\x 232/] 4. 3. 2. 7. (ùrakkhasuttaæ) 17. Catusu bhikkhave ÂhÃnesu attarÆpena appamÃdo saticetaso Ãrakkho karaïÅyo. Katamesu catusu? Mà me rajanÅyesu dhammesu cittaæ rajjÅti attarÆpena appamÃdo saticetaso Ãrakkho karaïÅyo. Mà me dosanÅyesu dhammesu cittaæ dussÅti attarÆpena appamÃdo saticetaso Ãrakkho karaïÅyo. Mà me mohanÅyesu dhammesu cittaæ muyhÅti attarÆpena appamÃdo saticetaso Ãrakkho karaïÅyo. Mà me madanÅyesu dhammesu cittaæ majjÅti attarÆpena appamÃdo saticetaso Ãrakkho karaïÅyo. Yato kho bhikkhave bhikkhuno rajanÅyesu dhammesu cittaæ na rajjati vÅtarÃgattÃ, dosanÅyesu dhammesu cittaæ na dussati vÅtadosattÃ, mohanÅyesu dhammesu cittaæ na muyhati vÅtamohattÃ, madanÅyesu dhammesu cittaæ na majjati vÅtamadattÃ, so nacchambhati, na kampati, na vedhati, na santÃsaæ Ãpajjati. Na ca pana samaïavacanahetÆpi gacchatÅti. 4. 3. 2. 8. (SaævejanÅyasuttaæ) 18. CattÃrimÃni bhikkhave saddhassa kulaputtassa dassanÅyÃni saævejanÅyÃni ÂhÃnÃni. KatamÃni cattÃri? Idha tathÃgato jÃtoti bhikkhave saddhassa kulaputtassa dassanÅyaæ saævejanÅyaæ ÂhÃnaæ. Idha tathÃgato anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddhoti bhikkhave saddhassa kulaputtassa dassanÅyaæ saævejanÅyaæ ÂhÃnaæ. Idha tathÃgato anuttaraæ dhammacakkaæ pavattesÅti bhikkhave saddhassa kulaputtassa dassanÅyaæ saævejanÅyaæ ÂhÃnaæ. Idha tathÃgato anupÃdisesÃya nibbÃnadhÃtuyà parinibbutoti bhikkhave saddhassa kulaputtassa dassanÅyaæ saævejanÅyaæ ÂhÃnaæ. [PTS Page 121] [\q 121/] imÃni kho bhikkhave cattÃri saddhassa kulaputtassa dassanÅyÃni saævejanÅyÃni ÂhÃnÃnÅti. [BJT Page 234] [\x 234/] 4. 3. 2. 9. (Bhayasuttaæ) 19. CattÃrimÃni bhikkhave bhayÃni. KatamÃni cattÃri? JÃtibhayaæ jarÃbhayaæ vyÃdhibhayaæ maraïabhayaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri bhayÃnÅti. 4. 3. 2. 10. (Dutiyabhayasuttaæ) 20. CattÃrimÃni bhikkhave bhayÃni. KatamÃni cattÃri? Aggibhayaæ udakabhayaæ rÃjabhayaæ corabhayaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri bhayÃnÅti. KesÅvaggo dutiyo* 3. Bhayavaggo 4. 3. 3. 1. (Bhayasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 21. CattÃrimÃni bhikkhave bhayÃni. KatamÃni cattÃri? AttÃnuvÃdabhayaæ parÃnuvÃdabhayaæ daï¬abhayaæ duggatibhayaæ. Katama¤ca bhikkhave attÃnuvÃdabhayaæ? Idha bhikkhave ekacco iti paÂisaæcikkhati: "ahaæ ceva kho pana kÃyena duccaritaæ careyyaæ. VÃcÃya duccaritaæ careyyaæ, manasà duccaritaæ careyyaæ, ki¤ca taæ maæ 1 attà sÅlato na upavadeyyÃ" ti. So attÃnuvÃdabhayassa bhÅto kÃyaduccaritaæ pahÃya kÃyasucaritaæ bhÃveti. VacÅduccaritaæ pahÃya vacÅsucaritaæ bhÃveti. Manoduccaritaæ pahÃya manosucaritaæ bhÃveti. Suddhaæ attÃnaæ pariharati. Idaæ vuccati bhikkhave attÃnuvÃdabhayaæ. Katama¤ca bhikkhave parÃnuvÃdabhayaæ? [PTS Page 122] [\q 122/] idha bhikkhave ekacco iti paÂisaæcikkhati: aha¤ceva kho pana kÃyena duccaritaæ careyyaæ, vÃcÃya duccaritaæ careyyaæ, manasà duccaritaæ careyyaæ, kiæ ca taæ maæ 1 pare sÅlato na upavadeyyunti. So parÃnuvÃdabhayassa bhÅto kÃyaduccaritaæ pahÃya kÃyasucaritaæ bhÃveti. VacÅduccaritaæ pahÃya vacÅsucaritaæ bhÃveti. Manoduccaritaæ pahÃya manosucaritaæ bhÃveti. Suddhaæ attÃnaæ pariharati. Idaæ vuccati bhikkhave parÃnuvÃdabhayaæ. *TassuddÃnaæ: kesÅ chavo patodo ca nÃgo ÂhÃnena pa¤camÅ AppamÃdo ca Ãrakkho saævejanÅya¤ca dve bhayÃnÅti. Machasaæ. 1. Yaæ maæ machasaæ. [BJT Page 236] [\x 236/] Katama¤ca bhikkhave daï¬abhayaæ? Idha bhikkhave ekacco passati coraæ ÃgucÃriæ rÃjÃno gahetvà vividhà kammakÃraïà 1 kÃrente kasÃhipi tÃÊente, vettehipi tÃÊente, addhadaï¬akehipi tÃÊente, hatthampi chindante, pÃdampi chindante, kaïïampi chindante, nÃsampi chindante, kaïïanÃsampi chindante, bilaÇgathÃlikampi karonte, saÇkhamuï¬ikampi karonte, rÃhumukhampi karonte, jotimÃlikampi karonte, hatthapajjotikampi karonte, erakavattikampi karonte, cÅrakavÃsikampi karonte, eïeyyakampi karonte, balisamaæsikampi karonte, kahÃpaïakampi karonte, khÃrÃpatacchikampi karonte, palighaparivattikampi karonte, palÃlapÅÂhakampi karonte, tattenapi telena osi¤cante, sunakhehipi khÃdÃpente, jÅvantampi sÆle uttÃsente, asinÃpi sÅsaæ chindante. Tassa evaæ hoti "yathÃrÆpÃnaæ kho pÃpakÃnaæ kammÃnaæ hetu coraæ ÃgucÃriæ rÃjÃno gahetvà vividhà kammakÃraïà kÃrenti: kasÃhipi tÃÊenti, vettehipi tÃÊenti, addhadaï¬akehipi tÃÊenti, hatthampi chindanti, pÃdampi chindanti, hatthapÃdampi chindanti, kaïïampi chindanti, nÃsampi chindanti, kaïïanÃsampi chindanti, bilaÇgathÃlikampi karonti, saÇkhamuï¬ikampi karonti, rÃhumukhampi karonti, jotimÃlikampi karonti, hatthapajjotikampi karonti, erakavattikampi karonti, cÅrakavÃsikampi karonti, eïeyyakampi karonti, balisamaæsikampi karonti, kahÃpaïakampi karonti, khÃrÃpatacchikampi karonti, palighaparivattikampi karonti, palÃlapÅÂhakampi karonti, tattenapi telena osi¤canti, sunakhehipi khÃdÃpenti, jÅvantampi sÆle uttÃsenti, asinÃpi sÅsaæ chindanti. Ahaæ ceva kho pana evarÆpaæ pÃpakaæ kammaæ kareyyaæ, mampi rÃjÃno gahetvà evarÆpà vividhà kammakÃraïà kÃreyyuæ: kasÃhipi tÃÊeyyuæ, vettehipi tÃÊeyyuæ, addhadaï¬akehipi tÃÊeyyuæ, hatthampi chindeyyuæ, pÃdampi chindeyyuæ, hatthapÃdampi chindeyyuæ, kaïïampi chindeyyuæ, nÃsampi chindeyyuæ, kaïïanÃsampi chindeyyuæ, bilaÇgathÃlikampi kareyyuæ, saÇkhamuï¬ikampi kareyyuæ, rÃhumukhampi kareyyuæ, jotimÃlikampi kareyyuæ, hatthapajjotikampi kareyyuæ, erakavattikampi kareyyuæ, cÅrakavÃsikampi kareyyuæ, eïeyyakampi kareyyuæ, balisamaæsikampi kareyyuæ, kahÃpaïakampi kareyyuæ, khÃrÃpatacchikampi kareyyuæ, palighaparivattikampi kareyyuæ, palÃlapÅÂhakampi kareyyuæ, tattenapi telena osi¤ceyyuæ, sunakhehipi khÃdÃpeyyuæ, jÅvantampi sÆle uttÃseyyuæ, asinÃpi sÅsaæ chindeyyu"nti. So daï¬abhayassa bhÅto na paresaæ pÃbhataæ palumpanto vicarati. Idaæ vuccati bhikkhave daï¬abhayaæ. [PTS Page 123] [\q 123/] katama¤ca bhikkhave duggatibhayaæ? Idha bhikkhave ekacco iti paÂisaæcikkhati: kÃyaduccaritassa kho pÃpako vipÃko abhisamparÃyaæ. VacÅduccaritassa pÃpako vipÃko abhisamparÃyaæ. Manoduccaritassa pÃpako vipÃko abhisamparÃyaæ. Ahaæ ceva kho pana kÃyena duccaritaæ careyyaæ, vÃcÃya duccaritaæ careyyaæ, manasà duccaritaæ careyyaæ, ki¤ca taæ sÃhaæ na kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyyanti. So duggatibhayassa bhÅto kÃyaduccaritaæ pahÃya kÃyasucaritaæ bhÃveti. VacÅduccaritaæ pahÃya vacÅsucaritaæ bhÃveti. Manoduccaritaæ pahÃya manosucaritaæ bhÃveti. Suddhaæ attÃnaæ pariharati. Idaæ vuccati bhikkhave duggatibhayaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri bhayÃnÅti. 1. Kammakaraïà machasaæ. [BJT Page 238] [\x 238/] 4. 3. 3. 2. (Udakorohabhayasuttaæ) 22. CattÃrimÃni bhikkhave bhayÃni udakorohantassa pÃÂikaÇkhitabbÃni katamÃni cattÃri? ômibhayaæ, kumbhÅlabhayaæ, ÃvaÂÂabhayaæ, susukÃbhayaæ, imÃni kho bhikkhave cattÃri bhayÃni udakorohantassa pÃÂikaÇkhitabbÃni. Evameva kho bhikkhave idhekaccassa kulaputtassa imasmiæ dhammavinaye saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito cattÃrimÃni bhayÃni pÃÂikaÇkhitabbÃni. KatamÃni cattÃri? ômibhayaæ, kumbhÅlabhayaæ, ÃvaÂÂabhayaæ, susukÃbhayaæ. Katama¤ca bhikkhave Æmibhayaæ? Idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti "otiïïomhi jÃtiyà jarÃ, maraïena, sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ" ti. Tamenaæ tathà pabbajitaæ samÃnaæ sabrahmacÃrÅ ovadanti anusÃsanti: "evaæ te abhikkamitabbaæ. Evaæ te paÂikkamitabbaæ. Evaæ te [PTS Page 124] [\q 124/] Ãloketabbaæ. Evaæ te viloketabbaæ. Evaæ te sammi¤jitabbaæ. Evaæ te pasÃritabbaæ. Evaæ te saÇghÃÂipattacÅvaraæ dhÃretabbanti. " Tassa evaæ hoti: "mayaæ kho pubbe agÃriyabhÆtà samÃnà a¤¤e ovadÃmapi anusÃsÃmapi. Ime panamhÃkaæ puttamattà ma¤¤e, nattamattà ma¤¤e, ovaditabbaæ anusÃsitabbaæ ma¤¤antÅ" ti. So kupito anattamano sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu Æmibhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatto. ômibhayanti kho bhikkhave kodhupÃyÃsassetaæ adhivacanaæ. Idaæ vuccati bhikkhave Æmibhayaæ. Katama¤ca bhikkhave kumbhÅlabhayaæ: idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti "otiïïomhi jÃtiyà jarà 1 maraïena, sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, appevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ" ti. 1. JarÃya machasaæ. [BJT Page 240] [\x 240/] Tamenaæ tathà pabbajitaæ samÃnaæ sabrahmacÃrÅ ovadanti anusÃsanti: "idaæ te khÃditabbaæ, idaæ te na khÃditabbaæ, idaæ te bhu¤jitabbaæ, idaæ te na bhu¤jitabbaæ, idaæ te sÃyitabbaæ, idaæ te na sÃyitabbaæ, idaæ te pÃtabbaæ, idaæ te na pÃtabbaæ. Kappiyaæ te khÃditabbaæ, akappiyaæ te na khÃditabbaæ, kappiyaæ te bhu¤jitabbaæ, akappiyaæ te na bhu¤jitabbaæ, kappiyaæ te sÃyitabbaæ, akappiyaæ te na sÃyitabbaæ, kappiyaæ te pÃtabbaæ, akappiyaæ te na pÃtabbaæ, kÃle te pÃtabbaæ, vikÃle te na pÃtabbaæ, kÃle te khÃditabbaæ. VikÃle te na khÃditabbaæ, kÃle te bhu¤jitabbaæ, vikÃle te na bhu¤jitabbaæ, kÃle te sÃyitabbaæ, vikÃle te na sÃyitabbanti". Tassa evaæ hoti: "mayaæ kho pubbe agÃriyabhÆtà samÃnà yaæ icchÃma taæ khÃdÃma, yaæ na icchÃma taæ na khÃdÃma, yaæ icchÃma taæ bhu¤jÃma, yaæ na icchÃma taæ na bhu¤jÃma, yaæ icchÃma taæ sÃyÃma. Yaæ na icchÃma na taæ sÃyÃma, yaæ icchÃma taæ pibÃma, yaæ na icchÃma taæ na pibÃma, kappiyampi khÃdÃma, akappiyampi khÃdÃma, kappiyampi bhu¤jÃma, akappiyampi bhu¤jÃma, kappiyampi sÃyÃma, akappiyampi sÃyÃma, kappiyampi pibÃma, akappiyampi pibÃma, kÃlepi khÃdÃma, vikÃlepi khÃdÃma, kÃlepi bhu¤jÃma, vikÃlepi bhu¤jÃma, kÃlepi sÃyÃma, vikÃlepi sÃyÃma, kÃlepi [PTS Page 125] [\q 125/] pibÃma, vikÃlepi pibÃma. Yampi no saddhà gahapatikà divà vikÃle païÅtaæ khÃdanÅyaæ và bhojanÅyaæ và denti, tatrÃpime mukhÃvaraïaæ ma¤¤e karontÅ"ti. So kupito anattamano sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu kumbhÅlabhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatto. KumbhÅlabhayanti kho bhikkhave odarikattassetaæ adhivacanaæ. Idaæ vuccati bhikkhave kumbhÅlabhayaæ. Katama¤ca bhikkhave ÃvaÂÂabhayaæ? Idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti "otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena, sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto. AppevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ" ti. So evaæ pabbajito samÃno pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya pavisati arakkhiteneva kÃyena arakkhitÃya vÃcÃya arakkhitena cittena anupaÂÂhitÃya satiyà asaævutehi indriyehi. So tattha passati gahapatiæ và gahapatiputtaæ và pa¤cahi kÃmaguïehi samappitaæ samaÇgibhÆtaæ paricÃrayamÃnaæ. Tassa evaæ hoti: "mayaæ kho pubbe agÃriyabhÆtà samÃnà pa¤cahi kÃmaguïehi samappità samaÇgibhÆtà paricÃrimha. Saævijjante kho pana me kule bhogÃ, sakkà bhoge ca bhu¤jituæ pu¤¤Ãni ca kÃtuæ. YannÆnÃhaæ sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattitvà bhoge ca bhu¤jeyyaæ pu¤¤Ãni ca kareyyanti. " So sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu ÃvaÂÂabhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatto. ùvaÂÂabhayanti kho bhikkhave pa¤cannetaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Idaæ vuccati bhikkhave ÃvaÂÂabhayaæ. [BJT Page 242] [\x 242/] Katama¤ca bhikkhave susukÃbhayaæ? Idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti " otiïïomhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto. AppevanÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃ" ti. So evaæ pabbajito samÃno pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya gÃmaæ và nigamaæ và piï¬Ãya [PTS Page 126] [\q 126/] pavisati arakkhiteneva kÃyena arakkhitÃya vÃcÃya arakkhitena cittena anupaÂÂhitÃya satiyà asaævutehi indriyehi. So tattha passati mÃtugÃmaæ dunnivatthaæ và duppÃrutaæ vÃ. Tassa mÃtugÃmaæ disvà dunnivatthaæ và duppÃrutaæ và rÃgo cittaæ anuddhaæseti. So rÃgÃnuddhaæsena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu susukÃbhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvatto. SusukÃbhayanti kho bhikkhave mÃtugÃmassetaæ adhivacanaæ. Idaæ vuccati bhikkhave susukÃbhayaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri bhayÃni idhekaccassa kulaputtassa imasmiæ dhammavinaye saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitassa pÃÂikaÇkhitabbÃnÅti. 4. 3. 3. 3. (Puggalasuttaæ) 23. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So tadassÃdeti. TannikÃmeti. Tena ca vittiæ Ãpajja ti. Tattha Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ aparihÅno kÃlaæ kurumÃno brahmakÃyikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. BrahmakÃyikÃnaæ bhikkhave devÃnaæ kappo ÃyuppamÃïaæ. Tattha puthujjano yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà nirayampi gacchati. TiracchÃnayonimpi gacchati. Pettivisayampi gacchati. Bhagavato pana sÃvako tattha yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà tasmiæyeva bhave parinibbÃyati. Ayaæ kho bhikkhave viseso, ayaæ adhippÃyo, idaæ nÃnÃkaraïaæ sutavato ariyasÃvakassa assutavatà puthujjanena yadidaæ gatiyà upapattiyà sati. [BJT Page 244] [\x 244/] [PTS Page 127] [\q 127/] puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So tadassÃdeti. TannikÃmeti. Tena ca vittiæ Ãpajjati. Tattha Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ aparihÅno kÃlaæ kurumÃno ÃbhassarÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. ùbhassarÃnaæ bhikkhave devÃnÃæ dve kappà ÃyuppamÃïaæ. Tattha puthujjano yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà nirayampi gacchati tiracchÃnayonimpi gacchati pettivisayampi gacchati. Bhagavato pana sÃvako tattha yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà tasmiæ yeva bhave parinibbÃyati. Ayaæ kho bhikkhave viseso. Ayaæ adhippÃyo. Idaæ nÃnÃkaraïaæ sutavato ariyasÃvakassa assutavatà puthujjanena yadidaæ gatiyà upapattiyà sati. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So tadassÃdeti tannikÃmeti tena ca vittiæ Ãpajjati. Tattha [PTS Page 128] [\q 128/] Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ aparihÅno kÃlaæ kurumÃno subhakiïhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. SubhakiïhÃnaæ bhikkhave devÃnaæ cattÃro kappà ÃyuppamÃïaæ. Tattha puthujjano yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà nirayampi gacchati tiracchÃnayonimpi gacchati pettivisayampi gacchati. Bhagavato pana sÃvako tattha yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà tasmiæ yeva bhave parinibbÃyati. Ayaæ kho bhikkhave viseso, ayaæ adhippÃyo, idaæ nÃnÃkaraïaæ sutavato ariyasÃvakassa assutavatà puthujjanena yadidaæ gatiyà upapattiyà sati. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So tadassÃdeti. TannikÃmeti. Tena ca vittiæ Ãpajjati. Tattha Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ aparihÅno kÃlaæ kurumÃno vehapphalÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. VehapphalÃnaæ bhikkhave devÃnaæ pa¤cakappasatÃni ÃyuppamÃïaæ tattha puthujjano yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà nirayampi gacchati tiracchÃnayonimpi gacchati pettivisayampi gacchati. Bhagavato pana sÃvako tattha yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà tasmiæ yeva bhave parinibbÃyati. . 1 [BJT Page 246] [\x 246/] Ayaæ kho bhikkhave viseso, ayaæ adhippÃyo, idaæ nÃnÃkaraïaæ sutavato ariyasÃvakassa assutavatà puthujjanena yadidaæ gatiyà upapattiyà sati. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 3. 4 (Dutiyapuggalasuttaæ) 24. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ, te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So kÃyassa bhedà parammaraïà suddhÃvÃsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. Ayaæ bhikkhave asÃdhÃraïà puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ, te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So kÃyassa bhedà parammaraïà suddhÃvÃsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. Ayaæ bhikkhave upapajjati. Ayaæ bhikkhave upapatti asÃdhÃraïà puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno. Sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ. Te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So kÃyassa bhedà parammaraïà suddhÃvÃsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. Ayaæ bhikkhave upapajjati. Ayaæ bhikkhave upapatti asÃdhÃraïà puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaægamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ, te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So kÃyassa bhedà parammaraïà suddhÃvÃsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. Ayaæ bhikkhave upapatti asÃdhÃraïà puthujjanehi. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 3. 5. (Tatiyapuggalasuttaæ) 25. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo mettÃsahagatena cetasà [PTS Page 129] [\q 129/] ekaæ disaæ pharitvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So tadassÃdeti taæ nikÃmeti tena ca vittiæ Ãpajjati. Tattha Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ aparihÅno kÃlaæ kurumÃno brahmakÃyikÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. BrahmakÃyikÃnaæ bhikkhave devÃnaæ kappo ÃyuppamÃïaæ. Tattha puthujjano yÃvatÃyukà Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà nirayampi gacchati. TiracchÃnayonimpi gacchati. Pettivisayampi gacchati. [BJT Page 248] [\x 248/] Bhagavato pana sÃvako tattha yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnÃæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà tasmiæ yeva bhave parinibbÃyati. Ayaæ kho bhikkhave viseso ayaæ adhippÃyo idaæ nÃnÃkaraïaæ sutavato ariyasÃvakassa assutavatà puthujjanena yadidaæ gatiyà upapattiyà sati. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So tadassÃdeti taæ nikÃmeti tena ca vittiæ Ãpajjati. Tattha Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ aparihÅno kÃlaæ kurumÃno ÃbhassarÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. ùbhassarÃnaæ bhikkhave devÃnaæ dve kappà ÃyuppamÃïaæ. Taæ sabbaæ khepetvà nirayampi gacchati. TiracchÃnayonimpi gacchati. Pettivisayampi gacchati. Bhagavato pana sÃvako tattha yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà tasmiæ. Yeva bhave parinibbÃyati. Ayaæ kho bhikkhave viseso ayaæ adhippÃyo idaæ nÃnÃkaraïaæ sutavato ariyasÃvakassa assutavatà puthujjanena yadidaæ gatiyà upapattiyà sati. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo muditÃsahagatena cetasà ekaæ disà paritvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mudità sahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So tadassÃdeti taæ nikÃmeti tena ca vittaæ Ãpajjati. Tattha Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ aparihÅno kÃlaæ kurumÃno subhakiïhÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. SubhakiïhÃnaæ bhikkhave devÃnaæ cattÃro kappà ÃyuppamÃïaæ. Tattha puthujjano yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà nirayampi gacchati. TiracchÃnayonimpi gacchati. Pettivisayampi gacchati. Bhagavato pana sÃvako tattha yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà tasmiæ yeva bhave parinibbÃyati. Ayaæ kho bhikkhave viseso, ayaæ adhippÃyo. Idaæ nÃnÃkaraïaæ sutavato ariyasÃvakassa assutavatà puthujjanena yadidaæ gatiyà upapattiyà sati. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo upekkhÃsahagatena* cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So tadassÃdeti taæ nikÃmeti tena ca vittiæ Ãpajjati. Tattha Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ aparihÅno kÃlaæ kurumÃno vehapphalÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. VehapphalÃnaæ bhikkhave devÃnaæ pa¤cakappasatÃni ÃyuppamÃïaæ. Tattha puthujjano yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà nirayampi gacchati. TiracchÃnayonimpi gacchati. Pettivisayampi gacchati. Bhagavato pana sÃvako tattha yÃvatÃyukaæ Âhatvà yÃvatakaæ tesaæ devÃnaæ ÃyuppamÃïaæ taæ sabbaæ khepetvà tasmiæ yeva bhave parinibbÃyati. Ayaæ kho bhikkhave viseso ayaæ adhippÃyo. Idaæ nÃnÃkaraïaæ sutavato ariyasÃvakassa assutavatà puthujjanena yadidaæ gatiyà upapattiyà sati. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 3. 6. (Catutthapuggalasuttaæ) [PTS Page 130] [\q 130/] 26. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ, te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So kÃyassa bhedà parammaraïà suddhÃvÃsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. Ayaæ kho bhikkhave upapattÅ asÃdhÃraïà puthujjanehi. Imesaæ suttappadesÃnaæ peyyÃlamukhÃnÅ 'sÅmu, machasaæ, potthakesu aÂÂhÃnapatitÃni dissanti. SyÃmapotthake suttaæ sampuïïameva dissati. [BJT Page 250] [\x 250/] Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So kÃyassa bhedà parammaraïà suddhÃvÃsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. Ayaæ bhikkhave upapatti asÃdhÃraïà puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So kÃyassa bhedà parammaraïà suddhÃvÃsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. Ayaæ bhikkhave upapatti asÃdhÃraïà puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave idhekacco puggalo upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. So yadeva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So kÃyassa bhedà parammaraïà suddhÃvÃsÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ uppajjati. Ayaæ bhikkhave upapatti asÃdhÃraïà puthujjanehi. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 3. 7 (TathÃgata acchariyasuttaæ) 27. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà cattÃro acchariyà abbhutà dhammà pÃtubhavanti. Katame cattÃro? Yadà bhikkhave bodhisatto tusità kÃyà cavitvà sato sampajÃno mÃtukucchiæ okkamati, atha sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. YÃpi tà lokantarikà aghà asaævutà andhakÃrà andhakÃratimisà yatthimesaæ candimasuriyÃnaæ evaæ mahiddhikÃnaæ evaæ mahÃnubhÃvÃnaæ Ãbhà nÃnubhonti, tatthapi appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. Yepi tattha sattà upapannà tepi tenobhÃsena a¤¤ama¤¤aæ sa¤jÃnanti "a¤¤epi kira bho santi sattà idhÆpapannÃ" ti. [PTS Page 131] [\q 131/] tathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà ayaæ paÂhamo acchariyo abbhuto dhammo pÃtubhavati. Puna ca paraæ bhikkhave yadà bodhisatto sato sampajÃno mÃtukucchismà nikkhamati, atha sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati. Atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. YÃpi tà lokantarikà aghà asaævutà andhakÃrà andhakÃratimisà yatthimesaæ candimasuriyÃnaæ evaæ mahiddhikÃnaæ evaæ mahÃnubhÃvÃnaæ Ãbhà nÃnubhonti, tatthapi appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnÃæ devÃnubhÃvaæ. Yepi tattha sattà upapannÃ, tepi tenobhÃsena a¤¤ama¤¤aæ sa¤jÃnanti "a¤¤epi kira bho santi sattà idhÆpapannÃ" ti. [BJT Page 252] [\x 252/] TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà ayaæ dutiyo acchariyo abbhuto dhammo pÃtubhavati. Puna ca paraæ bhikkhave yadà tathÃgato anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambujjhati, atha sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ yÃpi tà lokantarikà aghà asaævutà andhakÃrà andhakÃratimisà yatthimesaæ candimasuriyÃnaæ evaæ mahiddhikÃnaæ evaæ mahÃnubhÃvÃnaæ Ãbhà nÃnubhonti, tatthapi appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. Yepi tattha sattà upapannà tepi tenobhÃsena a¤¤ama¤¤aæ sa¤jÃnanti. "A¤¤epi kira bho santi sattà idhÆpapannÃ" ti. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà ayaæ tatiyo acchariyo abbhuto dhammo pÃtubhavati. Puna ca paraæ bhikkhave yadà tathÃgato anuttaraæ dhammacakkaæ pavatteti, atha sadevake loke samÃrake sabrahmake, sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. YÃpi tà lokantarikà aghà asaævutà andhakÃrà andhakÃratimisà yatthimesaæ candimasuriyÃnaæ evaæ mahiddhikÃnaæ evaæ mahÃnubhÃvÃnaæ Ãbhà nÃnubhonti, tatthapi appamÃïo uÊÃro obhÃso pÃtubhavati atikkammeva devÃnaæ devÃnubhÃvaæ. Yepi tattha sattà upapannà tepi tenobhÃsena a¤¤ama¤¤aæ sa¤jÃnanti "a¤¤epi kira bho santi sattà idhÆpapannÃ" ti. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà ayaæ catuttho acchariyo abbhuto dhammo pÃtubhavati. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà ime cattÃro acchariyà abbhutà dhammà pÃtubhavantÅti. 4. 3. 3. 8. (DutiyatathÃgatacchariyasuttaæ) 28. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà cattÃro acchariyà abbhutà dhammà pÃtubhavanti. Katame cattÃro? ùlayÃrÃmà bhikkhave pajà Ãlayaratà Ãlayasammudità sà tathÃgatena anÃlaye dhamme desiyamÃne sussÆsati. Sotaæ odahati. A¤¤Ãcittaæ upaÂÂhapeti. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà ayaæ paÂhamo acchariyo abbhuto dhammo pÃtubhavati. [BJT Page 254] [\x 254/] MÃnÃrÃmà bhikkhave pajà mÃnaratà mÃnasammuditÃ. Sà [PTS Page 132] [\q 132/] tathÃgatena mÃnavinaye dhamme desiyamÃne sussÆsati. Sotaæ odahati. A¤¤Ãcittaæ upaÂÂhapeti. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà ayaæ dutiyo acchariyo abbhuto dhammo pÃtubhavati. AnupasamÃrÃmà bhikkhave pajà anupasamaratà anupasamasammuditÃ. Sà tathÃgatena opasamike dhamme desiyamÃne sussÆsati. Sotaæ odahati. A¤¤Ãcittaæ upaÂÂhapeti. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà ayaæ tatiyo acchariyo abbhuto dhammo pÃtubhavati. AvijjÃgatà bhikkhave pajà aï¬abhÆtÃ1. Pariyonaddhà sà tathÃgatena avijjÃvinaye dhamme desiyamÃne sussÆsati. Sotaæ odahati. A¤¤Ãcittaæ upaÂÂhapeti. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammÃsambuddhassa pÃtubhÃvà ayaæ catuttho acchariyo abbhuto dhammo pÃtubhavati. TathÃgatassa bhikkhave arahato sammà sambuddhassa pÃtubhÃvà ime cattÃro acchariyà abbhutà dhammà pÃtubhavantÅti. 4. 3. 3. 9. (ùnandacchariyasuttaæ) 29. CattÃrome bhikkhave acchariyà abbhutà dhammà Ãnande. Katame cattÃro? Sace bhikkhave bhikkhuparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce Ãnando dhammaæ bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave bhikkhuparisà hoti. Atha Ãnando tuïhÅ bhavati. Sace bhikkhave bhikkhunÅparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce Ãnando dhammaæ bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave bhikkhunÅparisà hoti. Atha Ãnando tuïhÅ bhavati. Sace bhikkhave upÃsakaparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tattha ve Ãnando dhammaæ bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave upÃsakaparisà hoti. Atha Ãnando tuïhÅ bhavati. Sace bhikkhave upÃsikÃparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce Ãnando dhamma bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave upÃsikÃparisà hoti. Atha Ãnando tuïhÅ bhavati. Ime kho bhikkhave cattÃro acchariyà abbhutà dhammà Ãnandeti. 1. AndhabhÆtà sÅmu. [BJT Page 256] [\x 256/] 4. 3. 3. 10 (Cakkavattiacchariyasuttaæ) 30. [PTS Page 133] [\q 133/] cattÃrome bhikkhave acchariyà abbhutà dhammà ra¤¤e cakkavattimhi. Katame cattÃro? Sace bhikkhave khattiyaparisà rÃjÃnaæ cakkavattiæ dassanÃya upasaÇkamati. Dassanena sà attamanà hoti. Tattha1. Ce rÃjà cakkavattÅ bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave khattiyaparisà hoti. Atha rÃjà cakkavattÅ tuïhÅ bhavati. Sace bhikkhave brÃhmaïaparisà rÃjÃnaæ cakkavattiæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce rÃjà cakkavattÅ bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave brÃhmaïaparisà hoti. Atha rÃjà cakkavattÅ tuïhÅ bhavati. Sace bhikkhave gahapatiparisà rÃjÃnaæ cakkavattiæ dassanÃya upasaÇkamati. Dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce rÃjà cakkavattÅ bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave gahapatiparisà hoti. Atha rÃjà cakkavattÅ tuïhÅ bhavati. Sace bhikkhave samaïaparisà rÃjÃnaæ cakkavattiæ dassanÃya upasaÇkamati dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce rÃjà cakkavattÅ bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave samaïaparisà hoti. Atha rÃjà cakkavattÅ tuïhÅ bhavati. Ime kho bhikkhave cattÃro acchariyà abbhutà dhammà ra¤¤e cakkavattimhi. Evameva kho bhikkhave cattÃro acchariyà abbhutà dhammà Ãnande. Katame cattÃro? Sace bhikkhave bhikkhuparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce Ãnando dhammaæ bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave bhikkhuparisà hoti. Atha Ãnando tuïhÅ bhavati. Sace bhikkhave bhikkhunÅparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce Ãnando dhammaæ bhÃsati bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave bhikkhunÅparisà hoti. Atha Ãnando tuïhÅ bhavati, Sace bhikkhave upÃsakaparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce Ãnando dhammaæ bhÃsati bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave upÃsakaparisà hoti. Atha Ãnando tuïhÅ bhavati. Sace bhikkhave upÃsikaparisà Ãnandaæ dassanÃya upasaÇkamati, dassanena sà attamanà hoti. Tattha ce Ãnando dhammaæ bhÃsati, bhÃsitenapi sà attamanà hoti. AtittÃva bhikkhave upÃsikaparisà hoti. Atha Ãnando tuïhÅ bhavati. Ime kho bhikkhave cattÃro acchariyà abbhutà dhammà Ãnandeti. Bhayavaggo tatiyo* 1. Tatra machasaæ. *TassuddÃnaæ: attÃnuvÃda Æmi ca dve ca nÃnà dve ca honti. Mettà dve ca acchariyà aparà ca tathà duveti. [BJT Page 258] [\x 258/] 4. Puggalavaggo 4. 3. 4. 1 (Saæyojanapuggalasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 51. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekaccassa puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni honti. UpapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni honti. BhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni honti. [PTS Page 134] [\q 134/] idha pana bhikkhave ekaccassa puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni honti. UpapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni honti. BhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni honti. Idha pana bhikkhave ekaccassa puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni honti. UpapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni honti. BhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni honti. Idha pana bhikkhave ekaccassa puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni honti. UpapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni honti. BhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni honti. Katamassa bhikkhave puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni, upapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni, bhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni? SakadÃgÃmissa1. Imassa kho bhikkhave puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni upapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni. BhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni. Katamassa bhikkhave puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃti, upapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni, bhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni? Uddhaæsotassa akaniÂÂhagÃmino. Imassa kho bhikkhave puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni. UpapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni. BhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni. Katamassa bhikkhave puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni, upapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni, bhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni? AntarÃparinibbÃyissa. Imassa kho bhikkhave puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni. UpapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni. BhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni appahÅïÃni. 1. SakadÃgÃmikassa sÅmu. [BJT Page 260] [\x 260/] Katamassa bhikkhave puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni, upapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni, bhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni? Arahato. Imassa kho bhikkhave puggalassa orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni. UpapattipaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni. BhavapaÂilÃbhiyÃni saæyojanÃni pahÅïÃni. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 4. 2. (PaÂibhÃnapuggalasuttaæ) 32. [PTS Page 135] [\q 135/] cattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? YuttapaÂibhÃno1. Na muttapaÂibhÃno, muttapaÂibhÃno na yuttapaÂibhÃno, yuttapaÂibhÃno ca muttapaÂibhÃno ca, neva yuttapaÂibhÃno neva muttapaÂibhÃno. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 4. 3 (Neyyapuggalasuttaæ) 33. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? UgghaÂita¤¤Æ, vipacita¤¤Æ, neyyo, padaparamo. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 4. 4. (PhalupajivÅpuggalasuttaæ) 34. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? UÂÂhÃnaphalupajÅvÅ2. Na kammaphalupajÅvÅ, kammaphalupajÅvÅ na uÂÂhÃnaphalupajÅvÅ, uÂÂhÃnaphalupajÅvÅ ca kammaphalupajivÅ ca nevuÂÂhÃnaphalupajÅvi neva kammaphalupajÅvÅ. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 1. YuttappaÂibhÃno na muttappaÂibhÃno machasaæ 2. UÂÂhÃnaphalupajÅvÅ ceva machasaæ. [BJT Page 262] [\x 262/] 4. 3. 4. 5. (Vajjapuggalasuttaæ) 35. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? SÃvajjo, vajjabahulo, appavajjo, anavajjo. Katha¤ca bhikkhave puggalo sÃvajjo hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo sÃvajjena kÃyakammena samannÃgato hoti, sÃvajjena vacÅkammena samannÃgato hoti, sÃvajjena manokammena samannÃgato hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo sÃvajjo hoti. [PTS Page 136] [\q 136/] katha¤ca bhikkhave puggalo vajjabahulo hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo sÃvajjena bahulaæ kÃyakammena samannÃgato hoti, appaæ anavajjena. SÃvajjena bahulaæ vacÅkammena samannÃgato hoti, appaæ anavajjena. SÃvajjena bahulaæ manokammena samannÃgato hoti, appaæ anavajjena. Evaæ kho bhikkhave puggalo vajjabahulo hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo appavajjo hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo anavajjena bahulaæ kÃyakammena samannÃgato hoti, appaæ sÃvajjena. Anavajjena bahulaæ vacÅkammena samannÃgato hoti, appaæ sÃvajjena. Anavajjena bahulaæ manokammena samannÃgato hoti, appaæ sÃvajjena. Evaæ kho bhikkhave puggalo appavajjo hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo anavajjo hoti? Idha bhikkhave ekacco puggalo anavajjena kÃyakammena samannÃgato hoti, anavajjena vacÅkammena samannÃgato hoti, anavajjena manokammena samannÃgato hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo anavajjo hoti. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 4. 6 (ParipÆrakÃripuggalasuttaæ) 36. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo sÅlesu na paripÆrakÃrÅ hoti, samÃdhismiæ na paripÆrakÃrÅ, pa¤¤Ãya na paripÆrakÃrÅ. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo sÅlesu paripÆrakÃrÅ hoti, samÃdhismiæ na paripÆrakÃrÅ, pa¤¤Ãya na paripÆrakÃrÅ idha pana bhikkhave ekacco puggalo sÅlesu paripÆrakÃrÅ hoti, samÃdhismiæ paripÆrakÃrÅ, pa¤¤Ãya na paripÆrakÃrÅ. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo sÅlesu paripÆrakÃrÅ hoti, samÃdhismiæ paripÆrakÃrÅ, pa¤¤Ãya paripÆrakÃrÅ. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. [BJT Page 264] [\x 264/] 4. 3. 4. 7 (Garupuggalasuttaæ) 37. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? [PTS Page 137] [\q 137/] idha bhikkhave ekacco puggalo na sÅlagaru hoti na sÅlÃdhipateyyo. Na samÃdhigaru hoti na samÃdhÃdhipateyyo. Na pa¤¤Ãgaru hoti na pa¤¤Ãdhipateyyo. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo sÅlagaru hoti sÅlÃdhipateyyo. Na samÃdhigaru hoti na samÃdhÃdhipateyyo. Na pa¤¤Ãgaru hoti na pa¤¤Ãdhipateyyo. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo sÅlagaru hoti sÅlÃdhipateyyo. SamÃdhigaru hoti samÃdhÃdhipateyyo. Na pa¤¤Ãgaru hoti na pa¤¤Ãdhipateyyo. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo sÅlagaru hoti sÅlÃdhipateyyo. SamÃdhigaru hoti samÃdhÃdhipateyyo. Pa¤¤Ãgaru hoti pa¤¤Ãdhipateyyo. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 4. 8 (NikaÂÂhapuggalasuttaæ) 38. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? NikaÂÂhakÃyo anikaÂÂhacitto. AnikaÂÂhakÃyo nikaÂÂhacitto. AnikaÂÂhakÃyo ca anikaÂÂhacitto ca. NikaÂÂhakÃyo ca nikaÂÂhacitto ca. Katha¤ca bhikkhave puggalo nikaÂÂhakÃyo hoti anikaÂÂhacitto? Idha bhikkhave ekacco puggalo ara¤¤e vanapatthÃni1. PantÃni senÃsanÃni paÂisevati. So tattha kÃmavitakkampi vitakketi, vyÃpÃdavitakkampi vitakketi, vihiæsÃvitakkampi vitakketi. Evaæ kho bhikkhave puggalo nikaÂÂhakÃyo hoti anikaÂÂhacitto. Katha¤ca bhikkhave puggalo anikaÂÂhakÃyo hoti nikaÂÂhacitto. Idha bhikkhave ekacco puggalo naheva kho ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevati. So tattha nekkhammavitakkampi vitakketi, abyÃpÃdavitakkampi vitakketi, avihiæsÃvitakkampi vitakketi. Evaæ kho bhikkhave puggalo anikaÂÂhakÃyo hoti nikaÂÂhacitto. 1. Ara¤¤avanapatthÃni, machasaæ. [BJT Page 266] [\x 266/] Katha¤ca bhikkhave puggalo anikaÂÂhakÃyo ca hoti anikaÂÂhacitto ca? Idha bhikkhave ekacco puggalo na heva kho ara¤¤e vanapatthÃni1. PantÃni senÃsanÃni [PTS Page 138] [\q 138/] paÂisevati. So tattha kÃmavitakkampi vitakketi, byÃpÃdavitakkampi vitakketi, vihiæsÃvitakkampi vitakketi. Evaæ kho bhikkhave puggalo anikaÂÂhakÃyo ca hoti anikaÂÂhacitto ca. Katha¤ca bhikkhave puggalo nikaÂÂhakÃyo ca hoti nikaÂÂhacitto ca? Idha bhikkhave ekacco puggalo ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevati. So tattha nekkhammavitakkampi vitakketi, abyÃpÃdavitakkampi vitakketi, avihiæsÃvitakkampi vitakketi. Evaæ kho bhikkhave puggalo nikaÂÂhakÃyo ca hoti nikaÂÂhacitto ca. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 3. 4. 9. (Dhammakathikasuttaæ) 39. CattÃrome bhikkhave dhammakathikÃ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco dhammakathiko appaæ ca bhÃsati asahita¤ca parisà ca2. Na kusalà hoti sahitÃsahitassa. EvarÆpo bhikkhave dhammakathiko evarÆpÃya parisÃya dhammakathikotveva saÇkhaæ gacchati. Idha pana bhikkhave ekacco dhammakathiko appa¤ca bhÃsati sahita¤ca, parisà ca kusalà hoti sahitÃsahitassa. EvarÆpo bhikkhave dhammakathiko evarÆpÃya parisÃya dhammakathikotveva saÇkhaæ gacchati. Idha pana bhikkhave ekacco dhammakathiko bahu¤ca bhÃsati asahita¤ca. Parisà ca na kusalà hoti sahitÃsahitassa. EvarÆpo bhikkhave dhammakathiko evarÆpÃya parisÃya dhammakathikotveva saÇkhaæ gacchati. Idha pana bhikkhave ekacco dhammakathiko bahu¤ca bhÃsati sahita¤ca parisà ca2 kusalà hoti sahitÃsahitassa evarÆpo bhikkhave dhammakathiko evarÆpÃya parisÃya dhammakathikotveva saÇkhaæ gacchati. Ime kho bhikkhave cattÃro dhammakathikÃti. 1. Ara¤¤avanapatthÃni machasaæ. 2. ParisÃvassa machasaæ. [BJT Page 268] [\x 268/] 4. 3. 4. 10. (VÃdÅsuttaæ) 40. CattÃrome bhikkhave vÃdÅ. Katame cattÃro? [PTS Page 139] [\q 139/] atthi bhikkhave vÃdÅ atthato pariyÃdÃnaæ gacchati no vya¤janato. Atthi bhikkhave vÃdÅ vya¤janato pariyÃdÃnaæ gacchati no atthato. Atthi bhikkhave vÃdÅ atthato ca vya¤janato ca pariyÃdÃnaæ gacchati. Atthi bhikkhave vÃdÅ nevatthato no bya¤janato pariyÃdÃnaæ gacchati. Ime kho bhikkhave cattÃro vÃdÅ, aÂÂhÃnametaæ bhikkhave anavakÃso, yaæ catÆhi paÂisambhidÃhi samannÃgato bhikkhu atthato ca vya¤janato ca pariyÃdÃnaæ gaccheyyÃti. Puggalavaggo catuttho. * 5. ùbhÃvaggo 4. 3. 5. 1. (ùbhÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 41. Catasso imà bhikkhave ÃbhÃ. Katamà catasso? CandÃbhÃ, suriyÃbhÃ, aggÃbhÃ, pa¤¤ÃbhÃ. Imà kho bhikkhave catasso ÃbhÃ. Etadaggaæ bhikkhave imÃsaæ catassannaæ ÃbhÃnaæ yadidaæ pa¤¤ÃbhÃti. 4. 3. 5. 2. (PabhÃsuttaæ) 42. Catasso imà bhikkhave pabhÃ. Katamà catasso? CandappabhÃ, suriyappabhà aggippabhÃ, pa¤¤ÃppabhÃ. Imà kho bhikkhave catasso pabhÃ. Etadaggaæ bhikkhave imÃsaæ catassannaæ pabhÃnaæ yadidaæ pa¤¤ÃppabhÃti. TassuddÃnaæ: sa¤¤ojanaæ paÂibhÃno ugghaÂita¤¤Æ uÂÂhÃnaæ SÃvajjo dve ca sÅlÃni nikaÂÂha dhammavÃdÅ cÃti machasaæ. [BJT Page 270] [\x 270/] 4. 3. 5. 3. (ùlokasuttaæ) 43. CattÃrome bhikkhave ÃlokÃ. Katame cattÃro: CandÃloko, suriyÃloko, aggÃloko, pa¤¤Ãloko. Ime kho bhikkhave cattÃro ÃlokÃ. Etadaggaæ bhikkhave imesaæ catunnaæ ÃlokÃnaæ yadidaæ pa¤¤Ãlokoti. 4. 3. 5. 4. (ObhÃsasuttaæ) 44. CattÃrome bhikkhave obhÃsÃ. Katame cattÃro? CandobhÃso, suriyobhÃso, aggobhÃso, pa¤¤obhÃso. [PTS Page 140] [\q 140/] ime kho bhikkhave cattÃro obhÃsÃ. Etadaggaæ bhikkhave imesaæ catunnaæ obhÃsÃnaæ yadidaæ pa¤¤obhÃsoti. 4. 3. 5. 5. (Pajjotasuttaæ) 45. CattÃrome bhikkhave pajjotÃ. Katame cattÃro? Candapajjoto, suriyapajjoto, aggipajjoto, pa¤¤Ãpajjoto. Ime kho bhikkhave cattÃro pajjotÃ. Etadaggaæ bhikkhave imesaæ catunnaæ pajjotÃnaæ yadidaæ pa¤¤Ãpajjototi. 4. 3. 5. 6. (KÃlasuttaæ) 46. CattÃrome bhikkhave kÃlÃ. Katame cattÃro? KÃlena dhammasavaïaæ, kÃlena dhammasÃkacchÃ, kÃlena samatho, kÃlena vipassanÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro kÃlÃti. [BJT Page 272. [\x 272/] ] 4. 3. 5. 7. (DutiyakÃlasuttaæ) 47. CattÃrome bhikkhave kÃlà sammà bhÃviyamÃnà sammà anuparivattiyamÃnà anupubbena ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpenti. Katame cattÃro? KÃlena dhammasavaïaæ, kÃlena dhammasÃkacchÃ, kÃlena samatho, 1. KÃlena vipassanÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro kÃlà sammà bhÃviyamÃnà sammà anuparivattiyamÃnà anupubbena ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpenti. SeyyathÃpi bhikkhave uparipabbate thullaphusitake deve vassante taæ udakaæ yathà ninnaæ pavattamÃnaæ pabbatakandarapadarasÃkhà paripÆreti. PabbatakandarapadarasÃkhà paripÆrà kussubbhe2. ParipÆrenti. KussubbhÃ2. ParipÆrà mahÃsobbhe paripÆrenti. MahÃsobbhà paripÆrà kunnadiyo paripÆrenti. Kunnadiyo paripÆrà mahÃnadiyo paripÆrenti. MahÃnadiyo paripÆrà samuddaæ3. SÃgaraæ paripÆrenti. Evameva kho bhikkhave ime cattÃro kÃlà sammà bhÃviyamÃnà sammà anuparivattiyamÃnà anupubbena ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpentÅti. 4. 3. 5. 8. (VacÅduccaritasuttaæ) 48. [PTS Page 141] [\q 141/] cattÃrimÃni bhikkhave vacÅduccaritÃni. KatamÃni cattÃri? MusÃvÃdo, pisunÃvÃcÃ, pharusÃvÃcÃ, samphappalÃpo. ImÃni kho bhikkhave cattÃri vacÅduccaritÃni. 4. 3. 5. 9. (VacÅsucaritasuttaæ) 49. CattÃrimÃni bhikkhave vacÅsucaritÃni. KatamÃni cattÃri? SaccavÃcÃ, apisunavÃcÃ4. SaïhavÃcÃ4. MantÃbhÃsÃ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri vacÅsucaritÃnÅti. 4. 3. 5. 10. (SÃrasuttaæ) 50. CattÃrome bhikkhave sÃrÃ. Katame cattÃro? SÅlasÃro, samÃdhisÃro, pa¤¤ÃsÃro, vimuttisÃro. Ime kho bhikkhave cattÃro sÃrÃti. ùbhÃvaggo pa¤camo. * Tatiyo païïÃsako. 1. Sammasanà machasaæ. 2. Kusobbhe machasaæ. 3. Samudda sÃgaraæ syÃkaæ. 4. ApisunÃvÃcÃ, saïhÃvÃcÃ. *TassuddÃnaæ: Ãbhà pabhà ca Ãlokaæ obhÃsà ceva pajjotà Dve kÃlà carità dve ca honti sÃrena te dasÃti machasaæ. [BJT Page 274. [\x 274/] ] 4. Catuttho païïÃsako. 1. Indriyavaggo. 4. 4. 1. 1. (Indriyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. CattÃrimÃni bhikkhave indriyÃni. KatamÃni cattÃri? Saddhindriyaæ, viriyindriyaæ, satindriyaæ, samÃdhindriyaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri indriyÃnÅti. 4. 4. 1. 2. (Balasuttaæ) 2. [PTS Page 142] [\q 142/] cattÃrimÃni bhikkhave balÃni. KatamÃni cattÃri? SaddhÃbalaæ, viriyabalaæ, satibalaæ, samÃdhibalaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri balÃnÅti. 4. 4. 1. 3. (Dutiyabalasuttaæ) 3. CattÃrimÃni bhikkhave balÃni. KatamÃni cattÃri? Pa¤¤Ãbalaæ, viriyabalaæ, anavajjabalaæ, saægÃhabalaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri balÃnÅti. 4. 4. 1. 4. (Tatiyabalasuttaæ) 4. CattÃrimÃni bhikkhave balÃni. KatamÃni cattÃri? Satibalaæ, samÃdhibalaæ, anavajjabalaæ, saægÃhabalaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri balÃnÅti. [BJT Page 276] [\x 276/] 4. 4. 1. 5. (Catuttha balasuttaæ) 5. CattÃrimÃni bhikkhave balÃni. KatamÃni cattÃri? PaÂisaÇkhÃnabalaæ, bhÃvanÃbalaæ, anavajjabalaæ, saÇgÃhabalaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri balÃnÅti. 4. 4. 1. 6. (AsaÇkheyya suttaæ) 6. CattÃrimÃni bhikkhave kappassa asaÇkheyyÃni. KatamÃni cattÃri? Yadà bhikkhave kappo saævaÂÂati, taæ na sukaraæ saÇkhÃtuæ ettakÃni vassÃnÅti và ettakÃnÅ vassasatÃnÅti và ettakÃni vassasahassÃnÅti và ettakÃni vassasatasahassÃnÅti vÃ. Yadà bhikkhave kappo saævaÂÂo tiÂÂhati, taæ na sukaraæ saÇkhÃtuæ ettakÃni vassÃnÅti và ettakÃni vassasatÃnÅti và ettakÃni vassasahassÃnÅti và ettakÃni vassasata sahassÃnÅti vÃ. Yadà bhikkhave kappo vivaÂÂati. Taæ na sukaraæ saÇkhÃtuæ ettakÃni vassÃnÅti và ettakÃni vassasatÃnÅti và ettakÃni vassasahassÃnÅti và ettakÃni vassasatasahassÃnÅti vÃ. Yadà bhikkhave kappo vivaÂÂo tiÂÂhati. Taæ na sukaraæ saÇkhÃtuæ ettakÃni vassÃnÅti và ettakÃni vassasatÃnÅti và ettakÃni vassasahassÃnÅti và ettakÃni vassasatasahassÃnÅti vÃ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri kappassa asaÇkheyyÃnÅti. 4. 4. 1. 7 (Rogasuttaæ) 7. Dveme bhikkhave rogÃ. Katame dve? [PTS Page 143] [\q 143/] kÃyiko ca rogo. Cetasiko ca rogo. Dissanti bhikkhave sattà kÃyikena rogena ekampi vassaæ Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. Dvepi vassÃni Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. TÅïipi vassÃni Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. CattÃripi vassÃni Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. Pa¤capi vassÃni Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. Dasapi vassÃni Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. VÅsatimpi vassÃni Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. Tiæsampi vassÃni Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. CattÃrÅsampi vassÃni Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. Pa¤¤Ãsampi vassÃni Ãrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. Vassasatampi. ùrogyaæ paÂijÃnamÃnÃ. [BJT Page 278] [\x 278/] Te bhikkhave sattà dullabhÃ1. Lokasmiæ ye cetasikena rogena muhuttampi Ãrogyaæ paÂijÃnanti, a¤¤atra khÅïÃsavehi. CattÃrome bhikkhave pabbajitassa rogÃ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu mahiccho hoti vighÃtavà asantuÂÂho itarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena. So mahiccho samÃno vighÃtavà asantuÂÂho itarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena pÃpikaæ icchaæ panidahati anava¤¤apaÂilÃbhÃya2. , LÃbhasakkÃrasilokapaÂilÃbhÃya. So uÂÂhahati ghaÂeti vÃyamati anava¤¤apaÂilÃbhÃya, lÃbhasakkÃrasilokapaÂilÃbhÃya. So saÇkhÃya kulÃni upasaÇkamati, saÇkhÃya nisÅdati, saÇkhÃya dhammaæ bhÃsati, saÇkhÃya uccÃrapassÃvaæ sandhÃreti. Ime kho bhikkhave cattÃro pabbajitassa rogÃ. TasamÃtiha bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: na mahicchà bhavissÃma vighÃta vanto asantuÂÂhà itarÅtaracÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrena, na pÃpikaæ icchaæ panidahissÃma anava¤¤apaÂilÃbhÃya, lÃbhasakkÃrasilokapaÂilÃbhÃya, na uÂÂhahissÃma na ghaÂissÃma na vÃyamissÃma anava¤¤apaÂilÃbhÃya lÃbhasakkÃrasilokapaÂilÃbhÃya. Na khamà bhavissÃma sÅtassa uïhassa jighacchÃya pipÃsÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsa3pasamphassÃnaæ duruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacanapathÃnaæ uppannÃnaæ sÃrÅrikÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tibbÃnaæ kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃïaharÃnaæ adhivÃsikajÃtikà bhavissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbanti. 4. 4. 1. 8 (ParihÃïisuttaæ) 8. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhu Ãmantesi Ãvuso [PTS Page 144] [\q 144/] bhikkhavoti. ùvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: Yo hi ko ci Ãvuso bhikkhu và bhikkhunÅ và cattÃro dhamme attanisamanupassati, niÂÂhamettha gantabbaæ parihÃyÃmi kusalehi dhammehi. ParihÃnametaæ vuttaæ bhagavatà katame cattÃro? RÃgavepullataæ4. Dosavepullataæ, mohavepullataæ, gambhÅresu kho panassa ÂhÃnÃÂhÃnesu pa¤¤Ãcakkhuæ na kamati. 1. Sudullabhà machasaæ. 2. Anava¤¤appaÂilÃbhÃya machasaæ. 3. Sarisapa machasaæ. 4. RÃgavepullattaæ machasaæ. [BJT Page 280] [\x 280/] Yo hi koci Ãvuso bhikkhu và bhikkhunÅ và ime cattÃro dhamme attani samanupassati, niÂÂhamettha gantabbaæ parihÃyÃmi kusalehi dhammehi, parihÃnametaæ vuttaæ bhagavatÃ. Yo hi ko ci Ãvuso bhikkhu và bhikkhunÅ và cattÃro dhamme attani samanupassati, niÂÂhamettha gantabbaæ na parihÃyÃmi kusalehi dhammehi, aparihÃnametaæ vuttaæ bhagavatà katame cattÃro? RÃgatanuttaæ, dosatanuttaæ, mohatanuttaæ, gambhÅresu kho panassa ÂhÃnÃÂhÃnesu pa¤¤Ãcakkhuæ kamati. Yo hi ko ci Ãvuso bhikkhu và bhikkhunÅ và ime cattÃro dhamme attani samanupassati, niÂÂhamettha gantabbaæ aparihÃyÃmi kusalehi dhammehi aparihÃnametaæ vuttaæ bhagavatÃti. 4. 4. 1. 9. (BhikkhunÅsuttaæ) 9. Ekaæ samayaæ Ãyasmà Ãnando kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Atha kho a¤¤atarà bhikkhunÅ a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: ehi tvaæ ambho purisa, yena ayyo Ãnando tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà mama vacanena ayyassa Ãnandassa pÃde sirasà vanda, itthannÃmà bhante bhikkhunÅ ÃbÃdhikinÅ dukkhità bÃÊhagilÃnÃ, sà ayyassa Ãnandassa pÃde sirasà vandatÅti evaæ ca vadehi: sÃdhu kira bhante ayyo Ãnando yena bhikkhunÆpassayo yena sà bhikkhunÅ tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃti. Evaæ ayyeti kho so puriso tassà bhikkhuniyà paÂissutvà yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà [PTS Page 145] [\q 145/] Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so puriso Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: ItthannÃmà bhante bhikkhunÅ ÃbÃdhikinÅ dukkhità bÃÊhagilÃnÃ, sà Ãyasmato Ãnandassa pÃde sirasà vandati, evaæ ca vadeti: sÃdhu kira bhante Ãyasmà Ãnando yena bhikkhunÆpassayo yena sà bhikkhunÅ tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃti. AdhivÃsesi kho Ãyasmà Ãnando tuïhÅbhÃvena. Atha kho Ãyasmà Ãnando nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena bhikkhunÆpassayo tenupasaÇkami addasà kho sà bhikkhunÅ Ãyasmantaæ Ãnandaæ dÆratova Ãgacchantaæ. Disvà sasÅsaæ pÃrupitvà ma¤cake nipajji. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena sà bhikkhunÅ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho Ãyasmà Ãnando taæ bhikkhuniæ etadavoca: ùhÃrasambhÆto ayaæ bhagini kÃyo. ùhÃraæ nissÃya ÃhÃro pahÃtabbo. TaïhÃsambhuto ayaæ bhagini1. KÃyo taïhaæ nissÃya taïhà pahÃtabbà mÃnasambhÆto ayaæ bhagini kÃyo. MÃnaæ nissÃya mÃno pahÃtabbo. Methuna sambhÆto ayaæ bhagini kÃyo. Methune ca setughÃto2. Vutto bhagavatÃ. 1. Idha bhagini machasaæ. 2. Methuno pahÃtabbo methune setughÃto" ti syÃ. [BJT Page 282] [\x 282/] "ùhÃrasambhÆto ayaæ bhagini kÃyo, ÃhÃraæ nissÃya ÃhÃro pahÃtabbo"ti iti kho panetaæ vuttaæ ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ? Idha pana bhagini bhikkhu paÂisaÇkhÃyoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti: neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya, iti purÃïaæ ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi, navaæ ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti. So aparena samayena ÃhÃraæ nissÃya ÃhÃraæ pajahati. "ùhÃrasambhÆto ayaæ bhagini kÃyo, ÃhÃraæ nissÃya ÃhÃro pahÃtabbo" ti iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. "TaïhÃsambhuto ayaæ bhagini kÃyo, taïhaæ nissÃya taïhà pahÃtabbÃ" ti iti kho panetaæ1. Vuttaæ. Ki¤cetaæ [PTS Page 146] [\q 146/] paÂicca vuttaæ? Idha bhagini bhikkhu suïÃti itthannÃmo kira bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharatÅti. Tassa evaæ hoti: kudassunÃma ahampi ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissÃmÅti. So aparena samayena taïhaæ nissÃya taïhaæ pajahati, "taïhÃsambhuto ayaæ bhagini kÃyo, taïhaæ nissÃya taïhà pahÃtabbÃ" ti iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. "MÃnasambhÆto ayaæ bhagini kÃyo, mÃnaæ nissÃya mÃno pahÃtabbo" ti. Iti kho panetaæ vuttaæ. Ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ? Idha bhagini bhikkhu suïÃti itthannÃmo kira bhikkhu ÃsavÃnaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharatÅti. Tassa evaæ hoti: so hi nÃma Ãyasmà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, kimaÇgapanÃhanti. So aparena samayena mÃnaæ nissÃya mÃnaæ pajahati. "MÃnasambhÆto ayaæ bhagini kÃyo, mÃnaæ nissÃya mÃno pahÃtabbo" ti, iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. "MethunasambhÆto ayaæ bhagini kÃyo, methune ca setughÃto vutto bhagavatÃ" ti. Atha kho sà bhikkhunÅ ma¤cà uÂÂhahitvà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà Ãyasmato Ãnandassa pÃdesu sirasà nipatitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: accayo maæ bhante accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathà akusalaæ yÃhaæ evamakÃsiæ. Tassà me bhante ayyo Ãnando accayaæ accayato patigaïhÃtu Ãyatiæ saævarÃyÃti. Taggha taæ bhagini accayo accagamà yathÃbÃlaæ yathÃmÆÊhaæ yathÃakusalaæ yà tvaæ evamakÃsi. Yato ca kho tvaæ bhagini accayaæ accayato disvà yathÃdhammaæ paÂikarosi, taæ te mayaæ patigaïhÃma. Vuddhi hesà bhagini ariyassa vinaye yà accayaæ accayato disvà yathÃdhammaæ paÂikaroti. ùyatiæ saævaraæ ÃpajjatÅti. 1. Iti yantaæ sÅmu. [BJT Page 284] [\x 284/] 4. 4. 1. 10. (Sugatavinayasuttaæ) 10. [PTS Page 147] [\q 147/] sugato và bhikkhave loke tiÂÂhamÃno sugatavinayo và tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnaæ. Katamo ca bhikkhave sugato? Idha bhikkhave tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. Ayaæ bhikkhave sugato. Katamo ca bhikkhave sugatavinayo? So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ savya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Ayaæ bhikkhave sugatavinayo. Evaæ sugato và bhikkhave loke tiÂÂhamÃno sugatavinayo và tadassa bahujanahitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnanti. CattÃrome bhikkhave dhammà saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattanti. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu duggahÅtaæ suttantaæ pariyÃpuïanti dunnikkhittehi padabya¤janehi. Dunnikkhittassa bhikkhave padabya¤janassa attho'pi dunnayo hoti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dubbacà honti dovacassakaraïehi dhammehi samannÃgatà akkhamà appadakkhiïaggÃhino anusÃsaniæ. Ayaæ bhikkhave dutiyo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave ye te bhikkhÆ bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ. Te na sakkaccaæ suttantaæ paraæ vÃcenti tesaæ accayena chinnamÆlako suttanto hoti, appaÂisaraïo ayaæ bhikkhave tatiyo dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. [BJT Page 286] [\x 286/] Puna ca paraæ bhikkhave therà bhikkhu bÃhulikà [PTS Page 148] [\q 148/] honti sÃthalikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ. Na viriyaæ Ãrabhanti appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Tesaæ pacchimà janatà diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjati. SÃpi hoti sÃthalikà bÃhulikà okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ. Na viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Ayaæ bhikkhave catuttho dhammo saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattati. Ime kho bhikkhave cattÃro dhammà saddhammassa sammosÃya antaradhÃnÃya saævattantÅ ti. CattÃro me bhikkhave dhammà saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattanti. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu suggahÅtaæ suttantaæ pariyÃpuïanti sunikkhittehi padabya¤janehi. Sunikkhittassa bhikkhave padabya¤janassa atthopi sunayo hoti. Ayaæ bhikkhave paÂhamo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu subbacà honti sovacassakaraïehi dhammehi samannÃgatà khamà padakkhiïaggÃhino anusÃsaniæ. Ayaæ bhikkhave dutiyo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave ye te bhikkhu bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ. Te sakkaccaæ suttantaæ paraæ vÃventi. Tesaæ accayena nacchinnamÆlako suttanto hoti sappaÂisaraïo. Ayaæ bhikkhave tatiyo dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave therà bhikkhu na bÃhulikà honti na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamÃ. Viriyaæ Ãrabhanti appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Tesaæ pacchimà janatà diÂÂhÃnugatiæ Ãpajjati. SÃpi hoti na bÃhulikà na sÃthalikà okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamÃ. Viriyaæ Ãrabhati appattassa pattiyà anadhigatassa adhigamÃya asacchikatassa sacchikiriyÃya. Ayaæ bhikkhave catuttho dhammo saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattati. [PTS Page 149] [\q 149/] ime kho bhikkhave cattÃro dhammà saddhammassa Âhitiyà asammosÃya anantaradhÃnÃya saævattantÅ ti. Indriyavaggo paÂhamo. TassuddÃnaæ: indriyÃnÅ saddhà pa¤¤Ã satisaækhÃna pa¤camaæ Kappo rogo parihÃnÅ bhikkhunÅ sugatena cÃti. [BJT Page 288] [\x 288/] 2. PaÂipadÃvaggo 4. 4. 2. 1. (PaÂipadÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. Catasso imà bhikkhave paÂipadÃ, katamà catasso? DukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. Imà kho bhikkhave catasso paÂipadÃti. 4. 4. 2. 2. (DutiyapaÂipadÃsuttaæ) 12. Catasso imà bhikkhave paÂipadÃ. Katamà catasso? DukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, Katamà ca bhikkhave dukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã? Idha bhikkhave ekacco pakatiyÃpi tibbarÃgajÃtiko hoti. Abhikkhaïaæ rÃgajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. PakatiyÃpi tibbadosajÃtiko hoti. Abhikkhaïaæ dosajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. PakatiyÃpi tibbamohajÃtiko hoti. Abhikkhaïaæ mohajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. TassimÃni pa¤cindriyÃni mudunÅ pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ so ca imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ muduttà dandhaæ Ãnantariyaæ pÃpuïÃti ÃsavÃnaæ khayÃya. Ayaæ vuccati bhikkhave dukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã. Katamà ca bhikkhave dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã? Idha bhikkhave ekacco pakatiyÃpi tibbarÃgajÃtiko hoti. Abhikkhaïaæ rÃgajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. PakatiyÃpi tibbadosajÃtiko hoti. Abhikkhaïaæ dosajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. PakatiyÃpi tibbamohajÃtiko hoti. Abhikkhaïaæ mohajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. TassimÃni pa¤cindriyÃni adhimattÃni [PTS Page 150] [\q 150/] pÃtubhavanti: saddhindirayaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So ca imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ adhimattattà khippaæ Ãnantariyaæ pÃpuïÃti ÃsavÃnaæ khayÃya. Ayaæ vuccati bhikkhave dukkhà paÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. [BJT Page 290] [\x 290/] Katamà ca bhikkhave sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã? Idha bhikkhave ekacco pakatiyÃpi na tibbarÃgajÃtiko hoti. NÃbhikkhaïaæ rÃgajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. PakatiyÃpi na tibbadosajÃtiko hoti. NÃbhikkhaïaæ dosajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. PakatiyÃpi na tibbamohajÃtiko hoti. NÃbhikkhaïaæ mohajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. TassimÃni pa¤cindriyÃni mudunÅ pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ muduttà dandhaæ Ãnantariyaæ pÃpuïÃti ÃsavÃnaæ khayÃya. Ayaæ vuccati bhikkhave sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã. Katamà ca bhikkhave sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã? Idha bhikkhave ekacco puggalo pakatiyÃpi na tibbarÃgajÃtiko hoti. NÃbhikkhaïaæ rÃgajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. PakatiyÃpi na tibbadosajÃtiko hoti. NÃbhikkhaïaæ dosajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, pakatiyÃpi na tibbamohajÃtiko hoti. NÃbhikkhaïaæ mohajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. TassimÃni pa¤cindriyÃni adhimattÃni pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ adhimattattà khippaæ Ãnantariyaæ pÃpuïÃti ÃsavÃnaæ khayÃya ayaæ vuccati bhikkhave sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. Imà kho bhikkhave catasso paÂipadÃti. 4. 4. 2. 3. (TatiyapaÂipadÃsuttaæ) 13. Catasso imà bhikkhave paÂipadÃ. Katamà catasso? DukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. Katamà ca bhikkhave dukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã? Idha bhikkhave bhikkhu asubhÃnupassÅ kÃye viharati ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Å sabbaloke anabhiratasa¤¤Å sabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassÅ. Maraïasa¤¤Ã kho panassa ajjhattaæ sÆpaÂÂhità hoti. So imÃni pa¤ca sekhabalÃni upanissÃya viharati: saddhÃbalaæ hiribalaæ ottappabalaæ [PTS Page 151] [\q 151/] viriyabalaæ pa¤¤Ãbalaæ. TassimÃni pa¤cindriyÃni mudunÅ pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ muduttà dandhaæ Ãnantariyaæ pÃpuïÃti ÃsavÃnaæ khayÃya. Ayaæ vuccati bhikkhave dukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã. [BJT Page 292] [\x 292/] Katamà ca bhikkhave dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã? Idha bhikkhave bhikkhu asubhÃnupassÅ kÃye viharati ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤Å sabbaloke anabhiratasa¤¤Å sabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassÅ. Maraïasa¤¤Ã kho panassa ajjhattaæ sÆpaÂÂhità hoti. So imÃni pa¤ca sekhabalÃni upanissÃya viharati: saddhÃbalaæ hiribalaæ ottappabalaæ viriyabalaæ pa¤¤Ãbalaæ. TassimÃni pa¤cindriyÃni adhimattÃni pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ adhimattattà khippaæ Ãnantariyaæ pÃpuïÃti ÃsavÃnaæ khayÃya. Ayaæ vuccati bhikkhave dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. Katamà ca bhikkhave sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã? Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ' ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imÃni pa¤ca sekhabalÃni upanissÃya viharati: saddhÃbalaæ hiribalaæ ottappabalaæ viriyabalaæ pa¤¤Ãbalaæ. TassimÃni pa¤cindriyÃni muduni pÃtubhavanti: saddhindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ muduttà dandhaæ Ãnantariyà pÃpuïÃti ÃsavÃnaæ khayÃya. Ayaæ vuccati bhikkhave sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã. Katamà ca bhikkhave sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã? Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ' ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ [PTS Page 152] [\q 152/] upasampajja viharati. So imÃni pa¤ca sekhabalÃni upanissÃya viharati: saddhÃbalaæ hiribalaæ ottappabalaæ viriyabalaæ pa¤¤Ãbalaæ. TassimÃni pa¤cindriyÃni adhimattÃni pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ adhimattattà khippaæ Ãnantariyaæ pÃpuïÃti ÃsavÃnaæ khayÃya. Ayaæ vuccati bhikkhave sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. Imà kho bhikkhave catasso paÂipadÃti. [BJT Page 294] [\x 294/] 4. 4. 2. 4. (CatutthapaÂipadÃsuttaæ) 14. Catasso imà bhikkhave paÂipadÃ. Katamà catasso? Akkhamà paÂipadÃ, khamà paÂipadÃ, damà paÂipadÃ, samà paÂipadÃ. Katamà ca bhikkhave akkhamà paÂipadÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo akkosantaæ paccakkosati. Rosantaæ paÂirosati. Bhaï¬antaæ paÂibhaï¬ati. Ayaæ vuccati bhikkhave akkhamà paÂipadÃ. Katamà ca bhikkhave khamà paÂipadÃ? Idha bhikkhave ekacco puggalo akkosantaæ na paccakkosati. Rosantaæ na paÂirosati. Bhaï¬antaæ na paÂibhaï¬ati. Ayaæ vuccati bhikkhave khamà paÂipadÃ. Katamà ca bhikkhave damà paÂipadÃ? Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ. Cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ. GhÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà pÃpakà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya [PTS Page 153] [\q 153/] paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave damà paÂipadÃ. Katamà ca bhikkhave samà paÂipadÃ? Idha bhikkhave bhikkhu uppannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti sameti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti sameti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vihiæsà vitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti sameti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti pajahati vinodeti sameti vyantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Ayaæ vuccati bhikkhave samà paÂipadÃ. Imà kho bhikkhave catasso paÂipadÃti. [BJT Page 296] [\x 296/] 4. 4. 2. 5. (Pa¤camapaÂipadÃsuttaæ) 15. Catasso imà bhikkhave paÂipadÃ. Katamà catasso? Akkhamà paÂipadÃ, khamà paÂipadÃ, damà paÂipadÃ, samà paÂipadÃ. Katamà ca bhikkhave akkhamà paÂipadÃ? Idha bhikkhave ekacco akkhamo hoti sÅtassa uïhassa jighacchÃya pipÃsÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ. DuruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacanapathÃnaæ, uppannÃnaæ sÃrÅrikÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tibbÃnaæ kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃïaharÃnaæ anadhivÃsikajÃtiko hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave akkhamà paÂipadÃ. Katamà ca bhikkhave khamà paÂipadÃ? Idha bhikkhave ekacco khamo hoti sÅtassa uïhassa jighacchÃya pipÃsÃya ¬aæsamakasavÃtÃtapasiriæsapasamphassÃnaæ duruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacanapathÃnaæ, uppannÃnaæ sÃrÅrikÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tibbÃnaæ kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃïaharÃnaæ adhivÃsikajÃtiko hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave khamà paÂipadÃ. Katamà ca bhikkhave damà paÂipadÃ? Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ, sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ ghÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti, nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ, kÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ. Manindriye saævaraæ Ãpajjati. Ayaæ vuccati bhikkhave damà paÂipadÃ. Katamà ca bhikkhave samà paÂipadÃ? Idha bhikkhave bhikkhu uppannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti sameti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti sameti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannaæ vihiæsà vitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti sameti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti pajahati vinodeti sameti byantÅkaroti anabhÃvaæ gameti. Ayaæ vuccati bhikkhave samà paÂipadÃ. Imà kho bhikkhave catasso paÂipadÃti. 4. 4. 2. 6. (ChaÂÂhapaÂipadÃsuttaæ) 16. [PTS Page 154] [\q 154/] catasso imà bhikkhave paÂipadÃ. Katamà catasso? DukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. [BJT Page 298] [\x 298/] Tatra bhikkhave yÃyaæ paÂipadà dukkhà dandhÃbhi¤¤Ã, ayaæ bhikkhave paÂipadà ubhayeneva hÅnà akkhÃyati. YampÃyaæ paÂipadà dukkhÃ, iminÃpayaæ hÅnà akkhÃyati. YampÃyaæ paÂipadà dandhÃ, iminÃpayaæ hÅnà akkhÃyati. Ayaæ bhikkhave paÂipadà ubhayeneva hÅnà akkhÃyati. Tatra bhikkhave yÃyaæ paÂipadà dukkhà khippÃbhi¤¤Ã, ayaæ bhikkhave paÂipadà dukkhattà hÅnà akkhÃyati. Tatra bhikkhave yÃyaæ paÂipadà sukhà dandhÃbhi¤¤Ã, ayaæ bhikkhave paÂipadà dandhattà hÅnà akkhÃyati. Tatra bhikkhave yÃyaæ paÂipadà sukhà khippÃbhi¤¤Ã, ayaæ bhikkhave paÂipadà ubhayeneva païÅtà akkhÃyati. YampÃyaæ paÂipadà sukhÃ, iminÃpayaæ païÅtà akkhÃyati. YampÃyaæ paÂipadà khippÃ, iminÃpayaæ païÅtà akkhÃyati. Ayaæ bhikkhave paÂipadà ubhayeneva païÅtà akkhÃyati. Imà kho bhikkhave catasso paÂipadÃti. 4. 4. 2. 7. (MoggallÃnapaÂipadÃsuttaæ) 17. Atha kho Ãyasmà sÃriputto yenÃyasmà mahÃmoggallÃno tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà mahÃmoggallÃnena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà sÃriputto Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ etadavoca: Catasso imà Ãvuso moggallÃna paÂipadÃ. Katamà catasso? DukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. Imà kho Ãvuso catasso paÂipadÃ. ImÃsaæ Ãvuso catassannaæ paÂipadÃnaæ katamaæ te paÂipadaæ Ãgamma Ãsavehi cittaæ vimuttanti? [PTS Page 155] [\q 155/] catasso imà Ãvuso sÃriputta paÂipadÃ. Katamà catasso? DukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. Imà kho Ãvuso catasso paÂipadÃ. ImÃsaæ Ãvuso catassannaæ paÂipadÃnaæ yÃyaæ paÂipadà dukkhà khippÃbhi¤¤Ã, imaæ me paÂipadaæ Ãgamma anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuttanti. [BJT Page 300] [\x 300/] 4. 4. 2. 8. (SÃriputtapaÂipadÃsuttaæ) 18. Atha kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà sÃriputtena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kataæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà mahÃmoggallÃno Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: Catasso imà Ãvuso sÃriputta paÂipadà katamà catasso: DukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, imà kho Ãvuso sÃriputta catasso paÂipadÃ. ImÃsaæ kho Ãvuso catassannaæ paÂipadÃnaæ katamaæ te paÂipadaæ Ãgamma anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuttanti? Catasso imà Ãvuso moggallÃna paÂipadÃ. Katamà catasso: DukkhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, dukkhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà dandhÃbhi¤¤Ã, sukhÃpaÂipadà khippÃbhi¤¤Ã. Imà kho Ãvuso catasso paÂipadÃ. ImÃsaæ kho Ãvuso catassannaæ paÂipadÃnaæ yÃyaæ paÂipadà sukhà khippÃbhi¤¤Ã. Imaæ me paÂipadaæ Ãgamma anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuttanti. 4. 4. 2. 9. (KilesaparinibbÃnasuttaæ) 19. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo diÂÂheva dhamme sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo kÃyassa bhedà sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo diÂÂheva dhamme asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo kÃyassa bhedà asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. [BJT Page 302] [\x 302/] Katha¤ca bhikkhave puggalo diÂÂheva dhamme sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti? Idha bhikkhave bhikkhu asubhÃnupassÅ kÃye viharati. ùhÃre paÂikkÆlasa¤¤Å. Sabbaloke anabhiratasa¤¤Å. 1. SabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassÅ. Maraïasa¤¤Ã kho panassa [PTS Page 156] [\q 156/] ajjhattaæ sÆpaÂÂhità hoti. So imÃni pa¤casekhabalÃni upanissÃya viharati: saddhÃbalaæ hiribalaæ ottappabalaæ viriyabalaæ pa¤¤Ãbalaæ. TassimÃni pa¤cindriyÃni adhimattÃni pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ adhimattattà diÂÂheva dhamme sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo diÂÂheva dhamme sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo kÃyassa bhedà sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti? Idha bhikkhave bhikkhu asubhÃnupassÅ kÃye viharati. ùhÃre paÂikkÆlasa¤¤Å. Sabbaloke anabhiratasa¤¤Å sabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassÅ. Maraïasa¤¤Ã kho panassa ajjhattaæ sÆpaÂÂhità hoti. So imÃni pa¤casekhabalÃni upanissÃya viharati: saddhÃbalaæ hiribalaæ ottappabalaæ viriyabalaæ pa¤¤Ãbalaæ. TassimÃni pa¤cindriyÃni muduni pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ muduttà kÃyassa bhedà sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo kÃyassa bhedà sasaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo diÂÂheva dhamme asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti? Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ' ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imÃni pa¤casekhabalÃni upanissÃya viharati: saddhÃbalaæ hiribalaæ ottappabalaæ viriyabalaæ pa¤¤Ãbalaæ. TassimÃni pa¤cindriyÃni adhimattÃni pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ adhimattattà diÂÂheva dhamme asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo diÂÂheva dhamme asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Katha¤ca bhikkhave puggalo kÃyassa bhedà asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti? Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ' ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsati pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imÃni pa¤casekhabalÃni upanissÃya viharati: saddhÃbalaæ hiribalaæ ottappabalaæ viriyabalaæ pa¤¤Ãbalaæ. TassimÃni pa¤cindriyÃni muduni pÃtubhavanti: saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. So imesaæ pa¤cannaæ indriyÃnaæ muduttà kÃyassa bhedà asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Evaæ kho bhikkhave puggalo kÃyassa bhedà asaÇkhÃraparinibbÃyÅ hoti. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti: 1. Anabhiratisa¤¤i machasaæ. [BJT Page 304] [\x 304/] 4. 4. 2. 10. (Arahattappattisuttaæ) 20. Ekaæ samayaæ Ãyasmà Ãnando kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Tatra kho Ãyasmà Ãnando bhikkhÆ Ãmantesi; Ãvuso bhikkhavoti. ùvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato Ãnandassa paccassosuæ. ùyasmà Ãnando etadavoca: [PTS Page 157] [\q 157/] yo hi ko ci Ãvuso bhikkhu và bhikkhunÅ và mama santike arahattappattiæ vyÃkaroti. Sabbo so catÆhi maggehi, etesaæ và a¤¤atarena. Katamehi catÆhi? Idha Ãvuso bhikkhu samathapubbaÇgamaæ vipassanaæ bhÃveti. Tassa samathapubbaÇgamaæ vipassanaæ bhÃvayato maggo sa¤jÃyati. So taæ maggaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tassa taæ maggaæ Ãsevato bhÃvayato bahulÅkaroto sa¤¤ojanà pahÅyanti. Anusayà vyantÅhonti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu vipassanÃpubbaÇgamaæ samathaæ bhÃveti, tassa vipassanÃpubbaÇgamaæ samathaæ bhÃvayato maggo sa¤jÃyati. So taæ maggaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tassa taæ maggaæ Ãsevato bhÃvayato bahulÅkaroto sa¤¤ojanà pahÅyanti. Anusayà vyantÅhonti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu samathavipassanaæ yuganaddhaæ bhÃveti. Tassa samathavipassanaæ yuganaddhaæ bhÃvayato maggo sa¤jÃyati. So taæ maggaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tassa taæ maggaæ Ãsevato bhÃvayato bahulÅkaroto sa¤¤ojanà pahÅyanti. Anusayà vyantÅhonti. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhuno dhammuddhaccaviggahÅtaæ mÃnaæ hoti. So Ãvuso samayo yantaæ cittaæ ajjhattaæyeva santiÂÂhati sannisÅdati ekodihoti samÃdhiyati. Tassa maggo sa¤jÃyati. So taæ maggaæ Ãsevati bhÃveti bahulÅkaroti. Tassa taæ maggaæ Ãsevato bhÃvayato bahulÅkaroto sa¤¤ojanà pahÅyanti. Anusayà vyantÅhonti. Yo hi ko vi Ãvuso bhikkhu và bhikkhunÅ và mama santike arahattappattiæ vyÃkaroti, sabbo so imehi catÆhi maggehi, etesaæ và a¤¤atarenÃti. PaÂipadÃvaggo dutiyo. [BJT Page 306] [\x 306/] 3. Sa¤cetaniyavaggo 4. 4. 3. 1 (Sa¤cetanÃsuttaæ) (SÃvatthiyaæ) 21. KÃye và bhikkhave sati kÃyasa¤cetanÃhetu uppajjati [PTS Page 158] [\q 158/] ajjhattaæ sukhadukkhaæ. VÃcÃya và bhikkhave sati vacÅsa¤cetanÃhetu uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. Mane và bhikkhave sati manosa¤catanÃhetu uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. AvijjÃpaccayà va. SÃmaæ và taæ bhikkhave kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. Pare vÃssa taæ bhikkhave kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharonti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. SampajÃno và taæ bhikkhave kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. AsampajÃno và taæ bhikkhave kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. SÃmaæ và taæ bhikkhave vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. Pare vÃssa taæ bhikkhave vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharonti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. SampajÃno và taæ bhikkhave vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. AsampajÃno và taæ bhikkhave vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. SÃmaæ và taæ bhikkhave manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. Pare vÃssa taæ bhikkhave manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharonti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. SampajÃno và taæ bhikkhave manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. AsampajÃno và taæ bhikkhave manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. Imesu bhikkhave dhammesu avijjà anupatitÃ. AvijjÃyatveva asesavirÃganirodhà so kÃyo na hoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ. Sà vÃcà na hoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ.So mano na hoti,yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhaæ [BJT Page 308] [\x 308/] Khettaæ taæ na hoti, vatthuæ [PTS Page 159] [\q 159/] taæ na hoti, Ãyatanaæ taæ na hoti, adhikaraïaæ taæ na hoti, yaæ paccayÃssa taæ uppajjati ajjhattaæ sukhadukkhanti. CattÃrome bhikkhave attabhÃvapaÂilÃbhÃ. Katame cattÃro? Atthi bhikkhave attabhÃvapaÂilÃbho, yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe attasa¤cetanÃ, kamati no parasa¤cetanÃ. Atthi bhikkhave attabhÃvapaÂilÃbho, yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe parasa¤cetanà kamati no attasa¤cetanÃ. Atthi bhikkhave attabhÃvapaÂilÃbho, yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe attasa¤cetanà ca kamati parasa¤cetanà ca. Atthi bhikkhave attabhÃvapaÂilÃbho, yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe neva attasa¤cetanà kamati no parasa¤cetanÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro attabhÃvapaÂilÃbhÃti. Evaæ vutte Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: imassa kho ahaæ bhante bhagavatà saÇkhittena bhÃsitassa evaæ vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃmi: Tatra bhante yvÃyaæ attabhÃvapaÂilÃbho, yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe attasa¤cetanà kamati no parasa¤cetanÃ. Attasa¤cetanÃhetu tesaæ sattÃnaæ tamhà kÃyà cuti hoti. Tatra bhante yvÃyaæ attabhÃvapaÂilÃbho, yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe parasa¤cetanà kamati no attasa¤cetanÃ. Parasa¤cetanÃhetu tesaæ sattÃnaæ tamhà kÃyà cuti hoti. Tatra bhante yvÃyaæ attabhÃvapaÂilÃbho, yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe attasa¤cetanà ca kamati parasa¤cetanà ca. Attasa¤cetanà ca parasa¤cetanà ca hetu tesaæ sattÃnaæ tamhà kÃyà cuti hoti. Tatra bhante yvÃyaæ attabhÃvapaÂilÃbho, yasmiæ attabhÃvapaÂilÃbhe neva attasa¤cetanà kamati no parasa¤cetanÃ. Katame tena devà daÂÂhabbÃti? "Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagà sÃriputta devà tena daÂÂhabbÃ" ti. Ko nu kho bhante hetu ko paccayo yena [PTS Page 160] [\q 160/] midhekacce sattà tamhà kÃyà cutà ÃgÃmino honti ÃgantÃro itthattaæ? Ko pana bhante hetu ko paccayo yena midhekacce sattà tamhà kÃyà cutà anÃgÃmino honti anÃgantÃro itthattanti? Idha sÃriputta ekaccassa puggalassa orambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni appahÅïÃni honti. So diÂÂheva dhamme nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. So tadassÃdeti. TannikÃmeti, tena ca vittiæ Ãpajjati. Tattha Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ. AparihÅno kÃlaæ kurumÃno nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. So tato cuto ÃgÃmÅ hoti Ãgantà itthattaæ. [BJT Page 310] [\x 310/] Idha pana sÃriputta ekaccassa puggalassa orambhÃgiyÃni sa¤¤ojanÃni pahÅnÃni honti. So diÂÂheva dhamme nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. So tadassÃdeti. TannikÃmeti, tena ca vittiæ Ãpajjati. Tattha Âhito tadadhimutto tabbahulavihÃrÅ. AparihÅno kÃlaæ kurumÃno nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahavyataæ upapajjati. So tato cuto anÃgÃmÅ hoti anÃgantà itthattaæ. Ayaæ kho sÃriputta hetu ayaæ paccayo, yena midhekacce sattà tamhà kÃyà cutà ÃgÃmino honti ÃgantÃro itthattaæ. Ayaæ pana sÃriputta hetu ayaæ paccayo, yenamidhekacce sattà tamhà kÃyà cutà anÃgÃmino honti anÃgantÃro itthattanti. 4. 4. 3. 2. (SÃriputta paÂisamhidÃsuttaæ) 22. Tatra kho Ãyasmà sÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi, Ãvuso bhikkhavoti. ùvusoti kho te bhikkhÆ Ãyasmato sÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà sÃriputto etadavoca: AddhamÃsÆpasampannena me Ãvuso atthapaÂisambhidà sacchikatà odhiso vya¤janaso. Tamahaæ anekapariyÃyena ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤Ãpemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅ karomi. Yassa kho panassa kaÇkhà và vimati và so maæ pa¤hena, ahaæ veyyÃkaraïena. SammukhÅbhÆto no satthÃ, yo no dhammÃnaæ sukusalo. AddhamÃsÆpasampannena me Ãvuso dhammapaÂisambhidà sacchikatà odhiso vya¤janaso, tamahaæ anekapariyÃyena ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤Ãpemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅ karomi. Yassa kho panassa kaÇkhà và vimati và so maæ pa¤hena, ahaæ veyyÃkaraïena. SammukhÅbhÆto no satthÃ, yo no dhammÃnaæ sukusaloti. AddhamÃsÆpasampannena me Ãvuso niruttipaÂisambhidà sacchikatà odhiso vya¤janaso. Tamahaæ anekapariyÃyena ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤Ãpemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅ karomi. Yassa kho panassa kaÇkhà và vimati và so maæ pa¤hena, ahaæ veyyÃkaraïena. SammukhÅbhÆto no satthÃ, yo no dhammÃnaæ sukusaloti. [BJT Page 312. [\x 312/] ] AddhamÃsÆpasampannena me Ãvuso paÂibhÃnapaÂisambhidà sacchikatà odhiso vya¤janaso. Tamahaæ anekapariyÃyena ÃcikkhÃmi desemi pa¤¤Ãpemi paÂÂhapemi vivarÃmi vibhajÃmi uttÃnÅ karomi. Yassa kho panassa kaÇkhà và vimati và so maæ pa¤hena, ahaæ veyyÃkaraïena. SammukhÅbhÆto no satthÃ, yo no dhammÃnaæ sukusaloti. 4. 4. 3. 3. (MahÃkoÂÂhitasuttaæ) 23. [PTS Page 161] [\q 161/] atha kho Ãyasmà mahÃkoÂÂhito yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà sÃriputtena saddhiæ sammodi sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà mahÃkoÂÂhito Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà attha¤¤aæ ki¤cÅti? MÃhevaæ Ãvuso. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nattha¤¤aæ ki¤cÅti? MÃhevaæ Ãvuso. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà atthi ca natthi ca¤¤aæ ki¤cÅti? MÃhevaæ Ãvuso. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nevatthi no nattha¤¤aæ ki¤cÅti? MÃhevaæ Ãvuso. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà attha¤¤aæ ki¤cÅti iti puÂÂho samÃno mÃhevaæ Ãvusoti vadesi. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nattha¤¤aæ ki¤cÅti iti puÂÂho samÃno mÃhevaæ Ãvusoti vadesi. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà atthi ca natthi ca¤¤aæ ki¤cÅti iti puÂÂho samÃno mÃhevaæ Ãvusoti vadesi. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nevatthi no nattha¤¤aæ ki¤cÅti iti puÂÂho samÃno mÃhevaæ Ãvusoti vadesi. Yathà kathampanÃvuso imassa bhÃsitassa attho daÂÂhabboti? [BJT Page 314] [\x 314/] Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà attha¤¤aæ ki¤cÅti iti vadaæ appapa¤caæ papa¤ceti. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nattha¤¤aæ ki¤cÅti iti vadaæ appapa¤caæ papa¤ceti. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà atthi ca natthi ca¤¤aæ ki¤cÅti iti vadaæ appapa¤caæ papa¤ceti channaæ. ùvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nevatthi no nattha¤¤aæ ki¤cÅti iti vadaæ appapa¤caæ papa¤ceti. YÃvatà Ãvuso channaæ phassÃyatanÃnaæ gati tÃvatà papa¤cassa gati. YÃvatà papa¤cassa gati [PTS Page 162] [\q 162/] tÃvatà channaæ phassÃyatanÃnaæ gati. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà papa¤canirodho, papa¤canirodhà papa¤cavÆpasamoti. 4. 4. 3. 4. (ùnandasuttaæ) 24. Atha kho Ãyasmà Ãnando yenÃyasmà mahÃkoÂÂhito tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà mahÃkoÂÂhitena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmantaæ mahÃkoÂÂhitaæ etadavoca: Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà attha¤¤aæ ki¤cÅti? MÃhevaæ Ãvuso. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nattha¤¤aæ ki¤cÅti? MÃhevaæ Ãvuso. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà atthi ca natthi ca¤¤aæ ki¤cÅti? MÃhevaæ Ãvuso. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nevatthi no nattha¤¤aæ ki¤cÅti? MÃhevaæ Ãvuso. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà attha¤¤aæ ki¤cÅti iti puÂÂho samÃno mÃhevaæ Ãvusoti vadesi. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nattha¤¤aæ ki¤cÅti iti puÂÂho samÃno mÃhevaæ Ãvusoti vadesi. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà atthi ca natthi ca¤¤aæ ki¤cÅti iti puÂÂho samÃno mÃhevaæ Ãvusoti vadesi. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nevatthi no nattha¤¤aæ ki¤cÅti iti puÂÂho samÃno mÃhevaæ Ãvusoti vadesi. YathÃkathampanÃvuso imassa bhÃsitassa attho daÂÂhabboti? [BJT Page 316] [\x 316/] Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà attha¤¤aæ ki¤cÅti iti vadaæ appapa¤caæ papa¤ceti. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nattha¤¤aæ ki¤cÅti iti vadaæ appapa¤caæ papa¤ceti. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà atthi ca natthi ca¤¤aæ ki¤cÅti iti vadaæ appapa¤caæ papa¤ceti. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà nevatthi no nattha¤¤aæ ki¤cÅti iti vadaæ appapa¤caæ papa¤ceti. YÃvatà Ãvuso channaæ phassÃyatanÃnaæ gati, tÃvatà papa¤cassa gati. YÃvatà papa¤cassa gati, tÃvatà channaæ [PTS Page 163] [\q 163/] phassÃyatanÃnaæ gati. Channaæ Ãvuso phassÃyatanÃnaæ asesavirÃganirodhà papa¤canirodho. Papa¤canirodhà papa¤cavÆpasamoti. 4. 4. 3. 5. (UpavÃnasuttaæ) 25. Atha kho Ãyasmà upavÃno yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà sÃriputtena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà upavÃno Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: Kinnu kho Ãvuso sÃriputta vijjÃyantakaro hotÅti? No hidaæ Ãvuso. KimpanÃvuso sÃriputta caraïenantakaro hotÅti? No hidaæ Ãvuso. Kinnu kho Ãvuso sÃriputta vijjÃcaraïenantakaro hotÅti? No hidaæ Ãvuso. KimpanÃvuso sÃriputta a¤¤atra vijjÃcaraïenantakaro hotÅti? No hidaæ Ãvuso. Kinnu kho Ãvuso sÃriputta vijjÃyantakaro hotÅti. Iti puÂÂho samÃno no hidaæ Ãvusoti vadesi. KimpanÃvuso sÃriputta caraïenantakaro hotÅti iti puÂÂho samÃno no hidaæ Ãvusoti vadesi. KimpanÃvuso sÃriputta vijjÃcaraïenantakaro hotÅti iti puÂÂho samÃno no hidaæ Ãvusoti vadesi. KimpanÃvuso sÃriputta a¤¤atra vijjÃcaraïenantakaro hotÅti iti puÂÂho samÃno no hidaæ Ãvusoti vadesi. YathÃkathampanÃvuso antakaro hotÅti? [BJT Page 318] [\x 318/] VijjÃya ce Ãvuso antakaro abhavissa, savupÃdÃnova samÃno antakaro abhavissa. Caraïena ce Ãvuso antakaro abhavissa, savupÃdÃnova samÃno antakaro abhavissa. VijjÃcaraïena ce Ãvuso antakaro abhavissa, savupÃdÃnova samÃno antakaro abhavissa. A¤¤atra vijjÃcaraïena ce Ãvuso antakaro abhavissa, puthujjano antakaro abhavissa. Puthujjano hi Ãvuso a¤¤atra vijjÃcaraïena. Caraïavipanno kho Ãvuso yathÃbhÆtaæ na jÃnÃti na passati. Caraïasampanno yathÃbhÆtaæ [PTS Page 164] [\q 164/] jÃnÃti passati. YathÃbhÆtaæ jÃnaæ passaæ antakaro hotÅti. 4. 4. 3. 6. (ùyÃcamÃnasuttaæ) 26. Saddho bhikkhave bhikkhu evaæ sammà ÃyÃcamÃno ÃyÃceyya: tÃdiso homi yÃdisà sÃriputtamoggallÃnÃti. Esà bhikkhave tulÃ, etaæ pamÃïaæ mama sÃvakÃnaæ bhikkhÆnaæ yadidaæ sÃriputtamoggallÃnÃ. Saddhà bhikkhave bhikkhunÅ evaæ sammà ÃyÃcamÃnà ÃyÃceyya: tÃdisà homi yÃdisà khemà ca bhikkhunÅ uppalavaïïà vÃti. Esà bhikkhave tulÃ, etaæ pamÃïaæ mama sÃvikÃnaæ bhikkhunÅnaæ yadidaæ khemà ca bhikkhunÅ uppalavaïïà ca. Saddho bhikkhave upÃsako evaæ sammà ÃyÃcamÃno ÃyÃceyya: tÃdiso homi yÃdiso citto ca gahapati hatthako ca Ãlavakoti. Esà bhikkhave tulÃ, etaæ pamÃïaæ mama sÃvakÃnaæ upÃsakÃnaæ yadidaæ citto ca gahapati hatthako ca Ãlavako. Saddhà bhikkhave upÃsikà evaæ sammà ÃyÃcamÃnà ÃyÃceyya: tÃdisà homi yÃdisà khujjuttarà ca upÃsikà velukaïÂakiyà ca nandamÃtÃti. Esà bhikkhave tulÃ, etaæ pamÃïaæ mama sÃvikÃnaæ upÃsikÃnaæ yadidaæ khujjuttarà ca upÃsikà velukaïÂakiyà ca nandamÃtÃti. 4. 4. 3. 7. (RÃhulasuttaæ) 27. Atha kho Ãyasmà rÃhulo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ rÃhulaæ bhagavà etadavoca; [BJT Page 320] [\x 320/] Yà ca rÃhula ajjhattikà paÂhavidhÃtu yà ca bÃhirà paÂhavidhÃtu, paÂhavidhÃtu revesÃ. Naæ "netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ" ti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà paÂhavidhÃtuyà nibbindati. PaÂhavidhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Yà ca rÃhula ajjhattikà ÃpodhÃtu yà ca bÃhirà [PTS Page 165] [\q 165/] ÃpodhÃtu, ÃpodhÃturevesÃ. Naæ"netaæ mama neso hamasmi, na meso attÃ" ti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà ÃpodhÃtuyà nibbindati. ùpodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Yà ca rÃhula ajjhattikà tejodhÃtu yà ca bÃhirà tejodhÃtu, tejodhÃturevesÃ. Naæ "netaæ mama, nesohamasmi, na me so attÃ" ti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà tejodhÃtuyà nibbindati tejodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Yà ca rÃhula ajjhattikà vÃyodhÃtu yà ca bÃhirà vÃyodhÃtu, vÃyodhÃturevesÃ. Naæ "netaæ mama, nesohamasmi, na me so attÃ" ti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà vÃyodhÃtuyà nibbindati. VÃyodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Yato kho rÃhula bhikkhu imÃsu catusu dhÃtusu neva attÃnaæ na attaniyaæ samanupassati. Ayaæ vuccati rÃhula bhikkhu acchecchi taïhaæ, vÃvattayi saæyojanaæ, sammà mÃnÃbhisamayà antamakÃsi dukkhassÃti. 4. 4. 3. 8. (Cetovimuttisuttaæ) 28. CattÃrome bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro: Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ santaæ cetovimuttiæ upasampajja viharati. So sakkÃyanirodhaæ manasi karoti. Tassa sakkÃyanirodhaæ manasi karoto sakkÃyanirodhe cittaæ na pakkhandati, nappasÅdati, na santiÂÂhati nÃdhimuccati. [BJT Page 322] [\x 322/] Tassa kho etaæ bhikkhave bhikkhuno na sakkÃyanirodho pÃÂikaÇkho. SeyyathÃpi bhikkhave puriso lasagatena1. Hatthena sÃkhaæ gaïheyya, tassa so hattho sajjeyyÃpi gaïheyyÃpi khajjeyyÃpi. Evameva kho bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ santaæ cetovimuttiæ upasampajja viharati. So sakkÃyanirodhaæ manasi karoti. Tassa sakkÃyanirodhaæ manasi karoto sakkÃyanirodhe cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati nÃdhimuccati. Tassa kho etaæ bhikkhave bhikkhuno na sakkÃyanirodho pÃÂikaÇkho. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ santaæ cetovimuttiæ upasampajja viharati, so sakkÃya nirodhaæ manasi karoti. Tassa sakkÃyanirodhaæ manasi karoto sakkÃyanirodhe cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati adhimuccati. Tassa kho etaæ bhikkhave bhikkhuno sakkÃyanirodho pÃÂikaÇkho. SeyyathÃpi bhikkhave puriso suddhena hatthena sÃkhaæ gaïheyya, tassa so hattho neva sajjeyya na gaïheyya na khajjeyya. Evameva kho bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ santaæ cetovimuttiæ upasampajja viharati. So sakkÃyanirodhaæ [PTS Page 166] [\q 166/] manasi karoti. Tassa sakkÃyanirodhaæ manasi karoto sakkÃyanirodhe cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati adhimuccati. Tassa kho etaæ bhikkhave bhikkhuno sakkÃyanirodho pÃÂikaÇkho. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ santaæ cetovimuttiæ upasampajja viharati. So avijjÃppabhedaæ manasi karoti. Tassa avijjÃppabhedaæ manasikaroto avijjÃppabhede cittaæ na pakkhandati na ppasÅdati na santiÂÂhati nÃdhimuccati. Tassa kho etaæ bhikkhave bhikkhuno na avijjÃppabhedo pÃÂikaÇkho. SeyyathÃpi bhikkhave jambÃli anekavassagaïikÃ, tassà puriso yÃni ceva ÃyamukhÃni tÃni pidaheyya, yÃni ca apÃyamukhÃni tÃni vivareyya, devo ca sammÃdhÃraæ nÃnuppaveccheyya, evaæ hi tassà bhikkhave jambÃliyà na pÃlippabhedo2. PÃÂikaÇkho. Evameva kho bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ santaæ cetovimuttiæ upasampajja viharati. So avijjÃppabhedaæ manasi karoti. Tassa avijjÃppabhedaæ manasi karoto avijjÃppabhede cittaæ na pakkhandati nappasÅdati na santiÂÂhati nÃdhimuccati. Tassa kho etaæ bhikkhave bhikkhuno na avijjÃppabhedo pÃÂikaÇkho. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ santaæ cetovimuttiæ upasampajja viharati. So avijjÃppabhedaæ manasi karoti. Tassa avijjÃppabhedaæ manasi karoto avijjÃppabhede cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati adhimuccati. Tassa kho etaæ bhikkhave bhikkhuno avijjÃppabhedo pÃÂikaÇkho. 1. Lepagatena machasaæ 2. ùlippabhedo, sÅmu. [BJT Page 324] [\x 324/] SeyyathÃpi bhikkhave jambÃli anekavassagaïikÃ, tassà puriso yÃni ceva ÃyamukhÃni tÃni vivareyya, yÃni ca apÃyamukhÃni tÃni pidaheyya, devo ca sammÃdhÃraæ anuppaveccheyya. Evaæ hi tassà bhikkhave jambÃliyà pÃlippabhedo pÃÂikaÇkho. Evameva kho bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ santaæ cetovimuttiæ upasampajja viharati. So avijjÃppabhedaæ manasi karoti. Tassa [PTS Page 167] [\q 167/] avijjÃppabhedaæ manasi karoto avijjÃppabhede cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati adhimuccati. Tassa kho etaæ bhikkhave bhikkhuno avijjÃppabhedo pÃÂikaÇkho. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 4. 3. 9. (ParinibbÃnahetusuttaæ) 29. Atha kho Ãyasmà Ãnando yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmatà sÃriputtena saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: Ko nu kho Ãvuso sÃriputta hetu ko paccayo yenamidhekacce sattà diÂÂheva dhamme na parinibbÃyantÅti? IdhÃvuso Ãnanda sattà imà hÃnabhÃgiyà sa¤¤Ãti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti. Imà ÂhitibhÃgiyà sa¤¤Ãti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti. Imà visesabhÃgiyà sa¤¤Ãti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti. Imà nibbedhabhÃgiyà sa¤¤Ãti yathÃbhÆtaæ nappajÃnanti. Ayaæ kho Ãvuso Ãnanda hetu ayaæ paccayo yena midhekacce sattà diÂÂheva dhamme na parinibbÃyantÅti. Ko panÃvuso sÃriputta hetu ko paccayo yena midhekacce sattà diÂÂheva dhamme parinibbÃyantÅti? IdhÃvuso Ãnanda sattà imà hÃnabhÃgiyà sa¤¤Ãti yathÃbhÆtaæ pajÃnanti. Imà ÂhitibhÃgiyà sa¤¤Ãti yathÃbhÆtaæ pajÃnanti. Imà visesabhÃgiyà sa¤¤Ãti yathÃbhÆtaæ pajÃnanti. Imà nibbedhabhÃgiyà sa¤¤Ãti yathÃbhÆtaæ pajÃnanti. Ayaæ kho Ãvuso Ãnanda hetu aya paccayo yena midhekacce sattà diÂÂheva dhamme parinibbÃyantÅti. [BJT Page 326] [\x 326/] 4. 4. 3. 10 (MahÃpadesadesanÃsuttaæ) 30. Ekaæ samayaæ bhagavà bhoganagare viharati Ãnandacetiye. Tatra kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: CattÃrome bhikkhave mahÃpadese desessÃmi. Taæ [PTS Page 168] [\q 168/] suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhanteti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katame ca bhikkhave cattÃro mahÃpadesÃ? Idha bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: "sammukhà metaæ Ãvuso bhagavato sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana" nti. Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ. Na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni. Vinaye sandassetabbÃni tÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni na ceva sutte otaranti na vinaye sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: addhà idaæ na ceva tassa bhagavato vacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. Imassa ca bhikkhuno duggahÅtanti iti idaæ bhikkhave cha¬¬heyyÃtha. Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: "sammukhà metaæ Ãvuso bhagavato sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana" nti. Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni. Vinaye sandassetabbÃni. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni na ceva sutte otaranti na vinaye sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: addhà idaæ tassa bhagavato vacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. Imassa ca bhikkhuno suggahÅtanti. Imaæ bhikkhave paÂhamaæ mahÃpadesaæ dhÃreyyÃtha. Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: "amukasmiæ nÃma ÃvÃse saÇgho viharati sathero sapÃmokkho. Tassa me saÇghassa sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana" nti. [BJT Page 328] [\x 328/] Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ. Na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni. SÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni. Vinaye sandassetabbÃni. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni na ceva sutte otaranti, na vinaye sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: addhà idaæ na ceva tassa bhagavato vacanaæ arahato [PTS Page 169] [\q 169/] sammÃsambuddhassa tassa ca saÇghassa duggahÅtanti. Iti hidaæ1. Bhikkhave cha¬¬heyyÃtha. Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: "amukasmiæ nÃma ÃvÃse saÇgho viharati sathero sapÃmokkho. Tassa me saÇghassa sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsananti". Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ. Na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni. Vinaye sandassetabbÃni. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni sutte ceva otaranti, vinaye va sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: addhà idaæ tassa bhagavato vacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. Tassa ca saÇghassa suggahÅtanti. Idaæ bhikkhave dutiyaæ mahÃpadesaæ dhÃreyyÃtha. Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: "amukasmiæ nÃma ÃvÃse sambahulà therà bhikkhÆ viharanti bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharÃ. Tesaæ me therÃnaæ sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana" nti. Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ. Na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni. Vinaye sandassetabbÃni. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni na ceva sutte otaranti, na vinaye sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: addhà idaæ na ceva tassa bhagavato vacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. Tesa¤ca therÃnaæ duggahÅtanti. Iti hidaæ bhikkhave cha¬¬heyyÃtha. 1. Itihetaæ machasaæ. [BJT Page 330] [\x 330/] Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: "amukasmiæ nÃma ÃvÃse sambahulà therà bhikkhu viharanti bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharà tesaæ. Me therÃnaæ sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana" nti. Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni. Vinaye sandassetabbÃni. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni sutte ceva otaranti, vinaye ca sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: 'addhà idaæ tassa bhagavato vacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. Tesa¤ca therÃnaæ suggahÅta' nti. Idaæ bhikkhave tatiyaæ mahÃpadesaæ dhÃreyyÃtha. Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: "amukasmiæ nÃma ÃvÃse eko thero bhikkhu viharati [PTS Page 170] [\q 170/] bahussuto ÃgatÃgamo dhammadharo vinayadharo mÃtikÃdharo. Tassa me therassa sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana" nti. Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ. Na paÂikkositabbaæ. Anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni. Vinaye sandassetabbÃni. TÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni na ceva sutte otaranti, na vinaye sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: 'addhà idaæ na ceva tassa bhagavato vacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. Tassa ca therassa duggahÅta' nti. Iti hidaæ bhikkhave cha¬¬heyyÃtha. Idha pana bhikkhave bhikkhu evaæ vadeyya: "amukasmiæ nÃma ÃvÃse eko thero bhikkhu viharati bahussuto ÃgatÃgamo dhammadharo vinayadharo mÃtikÃdharo. Tassa me therassa sammukhà sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ ayaæ dhammo ayaæ vinayo idaæ satthusÃsana" nti. Tassa bhikkhave bhikkhuno bhÃsitaæ neva abhinanditabbaæ. Na paÂikkositabbaæ anabhinanditvà appaÂikkositvà tÃni padabya¤janÃni sÃdhukaæ uggahetvà sutte otÃretabbÃni. Vinaye sandassetabbÃni tÃni ce sutte otÃriyamÃnÃni vinaye sandassiyamÃnÃni sutte ceva otaranti, vinaye ca sandissanti, niÂÂhamettha gantabbaæ: "addhà idaæ tassa bhagavato vacanaæ arahato sammÃsambuddhassa, tassa ca therassa sugahÅta" nti. Idaæ bhikkhave catutthaæ mahÃpadesaæ dhÃreyyÃtha. Ime kho bhikkhave cattÃro mahÃpadesÃti. Sa¤cetaniyavaggo tatiyo* *TassuddÃnaæ: cetanà vibhantikoÂÂhito ùnando upavÃna pa¤camaæ ùyÃcana rÃhula jambÃli NibbÃnaæ mahÃpadesenÃti. [BJT Page 332] [\x 332/] 4. BrÃhmaïavaggo. 4. 4. 4. 1. (YodhÃjÅvasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 31. CatÆhi bhikkhave aÇgehi samannÃgato yodhÃjÅvo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave yodhÃjÅvo ÂhÃnakusalo ca hoti, dÆre pÃkÅ ca, akkhaïavedhÅ ca, mahato ca kÃyassa padÃletÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi aÇgehi samannÃgato yodhÃjÅvo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. [PTS Page 171] [\q 171/] evameva kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuïeyyo, dakkhiïeyyo, a¤jalikaraïÅyo, anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi catÆhi: idha bhikkhave bhikkhu ÂhÃnakusalo ca hoti, dÆre pÃtÅ ca, akkhaïavedhÅ ca, mahato ca kÃyassa padÃletÃ. Kata¤ca bhikkhave bhikkhu ÂhÃnakusalo hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ÂhÃnakusalo hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu dÆre pÃtÅ hoti? Idha bhikkhave bhikkhu yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ netaæ mama, nesohamasmi, na me so attÃti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati yà kà ci vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannà ajjhattikà và bahiddhà và olÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và yà dÆre và santike và sabbaæ vedanaæ "netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ" ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Yà kÃci sa¤¤Ã atÅtÃnÃgatapaccuppannà ajjhattà và bahiddhà và olÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và yà dÆre santike và sabbaæ sa¤¤aæ "netaæ mama, nesohamasmi, na me so attÃ'ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Ye keci saÇkhÃrà atÅtÃnÃgatapaccuppannà ajjhattikà và bahiddhà và olÃrikà và sukhumà và hÅnà và païÅtà và ye dÆre và santike và sabbe saÇkhÃrà "netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃ" ti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïaæ netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃti. Evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dÆre pÃtÅ hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu akkhaïavedhÅ hoti? Idha bhikkhave bhikkhu idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu akkhaïavedhÅ hoti. [BJT Page 334] [\x 334/] Katha¤ca bhikkhave bhikkhu mahato ca kÃyassa padÃletà hoti? Idha bhikkhave bhikkhu mahantaæ avijjÃkkhandhaæ padÃleti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu mahato kÃyassa padÃletà hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuïeyyo, dakkhiïeyyo, a¤jalikaraïÅyo, anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 4. 4. 4. 2 (PÃÂibhogasuttaæ) 32. [PTS Page 172] [\q 172/] catunnaæ bhikkhave dhammÃnaæ natthi ko ci pÃÂibhogo samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và koci và lokasmiæ katamesaæ catunnaæ? JarÃdhammaæ mà jÅriti natthi ko ci pÃÂibhogo samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và ko ci và lokasmiæ. VyÃdhidhammaæ mà vyÃdhÅyÅti natthi ko ci pÃÂibhogo samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và ko ci và lokasmiæ. Maraïadhammaæ mà mÅyÅti natthi ko ci pÃÂibhogo samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và ko ci và lokasmiæ. YÃni kho pana tÃni pÃpakÃni kammÃni saækilesikÃni ponobhavikÃni sadarÃni dukkhavipÃkÃni Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïikÃni. Tesaæ vipÃko mà nibbattÅti natthi ko ci pÃÂibhogo samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và ko ci và lokasmiæ. Imesaæ kho bhikkhave catunnaæ dhammÃnaæ natthi ko ci pÃÂibhogo samaïo và brÃhmaïo và devo và mÃro và brahmà và ko ci và lokasminnÅ. 4. 4. 4. 3 (VassakÃrasuttaæ) 33. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veÊuvane kalandakanivÃpe. Atha kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto bhagavantaæ etadavoca: Ahaæ hi bho gotama evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: "yo ko ci diÂÂhaæ bhÃsati 'evaæ me diÂÂhanti' natthi tato doso, yo ko ci sutaæ bhÃsati 'evaæ me sutanti' natthi tato doso, yo ko ci mutaæ bhÃsati 'evaæ me mutanti' natthi tato doso, yo ko ci vi¤¤Ãtaæ bhÃsati 'evaæ me vi¤¤Ãtanti' natthi tato dosoti" [BJT Page 336] [\x 336/] NÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ diÂÂhaæ bhÃsitabbanti vadÃmi. Na panÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ diÂÂhaæ na bhÃsitabbanti vadÃmi. NÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ sutaæ bhÃsitabbanti vadÃmi. Na panÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ sutaæ na [PTS Page 173] [\q 173/] bhÃsitabbanti vadÃmi. NÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ mutaæ bhÃsitabbanti vadÃmi. Na panÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ mutaæ na bhÃsitabbanti vadÃmi. NÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ vi¤¤Ãtaæ bhÃsitabbanti vadÃmi. Na panÃhaæ brÃhmaïa sabbaæ vi¤¤Ãtaæ na bhÃsitabbanti vadÃmi. Yaæ hi brÃhmaïa diÂÂhaæ bhÃsato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyanti, evarÆpaæ diÂÂhaæ na bhÃsitabbanti vadÃmi. Yaæ ca khvÃssa brÃhmaïa diÂÂhaæ bhÃsato akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hanti, evarÆpaæ diÂÂhaæ bhÃsitabbanti vadÃmi. Yaæ hi brÃhmaïa sutaæ bhÃsato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyanti, evarÆpaæ sutaæ na bhÃsitabbanti vadÃmi. Yaæ ca khvÃssa brÃhmaïa sutaæ bhÃsato akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hanti, evarÆpaæ sutaæ bhÃsitabbanti vadÃmi. Yaæ hi brÃhmaïa mutaæ bhÃsato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyanti, evarÆpaæ mutaæ na bhÃsitabbanti vadÃmi. Yaæ ca khvÃssa brÃhmaïa mutaæ bhÃsato akusalà dhammà parihÃyanti. Kusalà dhammà abhiva¬¬hanti, evarÆpaæ mutaæ bhÃsitabbanti vadÃmi. Yaæ hi brÃhmaïa vi¤¤Ãtaæ bhÃsato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyanti, evarÆpaæ vi¤¤Ãtaæ na bhÃsitabbanti vadÃmi. Yaæ ca khvÃssa brÃhmaïa vi¤¤Ãtaæ bhÃsato akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hanti, evarÆpaæ vi¤¤Ãtaæ bhÃsitabbanti vadÃmÅ ti. Atha kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmÅti. 4. 4. 4. 4. (JÃïussonÅsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 34. Atha kho jÃïussonÅ brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodÅ. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho jÃïussonÅ brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: Ahaæ hi bho gotama evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: "natthi yo so maraïadhammo samÃno na bhÃyati. Na santÃsaæ Ãpajjati maraïassÃ" ti. Atthi brÃhmaïa maraïadhammo samÃno bhÃyati, santÃsaæ Ãpajjati. Maraïassa. Atthi pana brÃhmaïa maraïadhammo samÃno na bhÃyati, na santÃsaæ Ãpajjati maraïassa. [BJT Page 338] [\x 338/] Katamo ca brÃhmaïa maraïadhammo samÃno bhÃyati, santÃsaæ Ãpajjati maraïassa? Idha brÃhmaïa ekacco kÃmesu avÅtarÃgo hoti [PTS Page 174] [\q 174/] avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho, tamena¤¤ataro gÃÊho rogÃtaÇko phusati. Tassa¤¤atarena gÃÊhena rogÃtaÇkena phuÂÂhassa evaæ hoti: piyà vata maæ kÃmà jahissanti, piye vÃhaæ kÃme jahissÃmÅti. So socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati. Sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ kho brÃhmaïa maraïadhammo samÃno bhÃyati, santÃsaæ Ãpajjati maraïassa. Puna ca paraæ brÃhmaïa idhekacco kÃye avÅtarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Tamena¤¤ataro gÃÊho rogÃtaÇko phusati. Tassa¤¤atarena gÃÊhena rogÃtaÇkena phuÂÂhassa evaæ hoti: piyo vata maæ kÃyo jahissati. Piyaæ cÃhaæ kÃyaæ jahissÃmÅti. So socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati sammohaæ Ãpajjati. Ayampi kho brÃhmaïa maraïadhammo samÃno bhÃyati, santÃsaæ Ãpajjati maraïassa. Puna ca paraæ brÃhmaïa idhekacco akatakalyÃïo hoti akatakusalo akatabhÅruttÃïo. KatapÃpo kataluddo katakibbiso. Tamena¤¤ataro gÃÊho rogÃtaÇko phusati. Tassa¤¤atarena gÃÊhena rogÃtaÇkena phuÂÂhassa evaæ hoti: akataæ vata me kalyÃïaæ, akataæ kusalÃ, akataæ bhÅruttÃïaæ. Kataæ pÃpaæ, kataæ luddaæ, kataæ kibbisaæ. YÃvatà bho akatakalyÃïÃnaæ akatakusalÃnaæ akatabhÅruttÃïÃnaæ katapÃpÃnaæ kataluddÃnaæ katakibbisÃnaæ gati, taæ gatiæ pecca gacchÃmÅti. So socati kilamatÅ paridevati urattÃÊiæ kandati sammohaæ Ãpajjati. Ayampi kho brÃhmaïa maraïadhammo samÃno bhÃyati, santÃsaæ Ãpajjati maraïassa. Puna ca paraæ brÃhmaïa idhekacco kaÇkhÅ hoti vecikicchi aniÂÂhaægato saddhamme. Tamena¤¤ataro gÃÊho rogÃtaÇko phusati. Tassa¤¤atarena gÃÊhena rogÃtaÇkena phuÂÂhassa evaæ hoti: kaÇkhÅ vatamhi vecikicchi aniÂÂhaægato saddhammo'ti. So socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati sammohaæ Ãpajjati. Ayampi kho brÃhmaïa maraïadhammo samÃno bhÃyati, santÃsaæ Ãpajjati maraïassa. Ime kho brÃhmaïa. CattÃro maraïadhammà samÃnà bhÃyati, santÃsaæ Ãpajjanti maraïassa. [BJT Page 340] [\x 340/] [PTS Page 175] [\q 175/] katamo ca brÃhmaïa maraïadhammo samÃno na bhÃyati, na santÃsaæ Ãpajjati maraïassa? Idha brÃhmaïa ekacco kÃmesu vÅtarÃgo hoti vigatacchando vigatapemo vigatapipÃso vigatapariÊÃho vigatataïho. Tamena¤¤ataro gÃÊho rogataÇkho phusati. Tassa¤¤atarena gÃÊhena rogÃtaÇkena phuÂÂhassa na evaæ hoti: piyà vata maæ kÃmà jahissanti, piye vÃhaæ kÃme jahissÃmÅti. So na socati na kilamati na paridevati na urattÃÊiæ kandati na sammohaæ Ãpajjati. Ayaæ kho brÃhmaïa maraïadhammo samÃno na bhÃyati na santÃsaæ Ãpajjati maraïassa. Puna ca paraæ brÃhmaïa idhekacco kÃye vÅtarÃgo hoti vigatacchando vigatapemo vigatapipÃso vigatapariÊÃho vigatataïho tamena¤¤ataro gÃÊho rogÃtaÇko phusati. Tassa¤¤atarena gÃÊhena rogÃtaÇkena phuÂÂhassa na evaæ hoti: piyo vata maæ kÃyo jahissati, piyaæ cÃhaæ kÃyaæ jahissÃmÅti. So na socati na kilamati na paridevati na urattÃÊiæ kandati na sammohaæ Ãpajjati. Ayampi kho brÃhmaïa maraïadhammo samÃno na bhÃyati, na santÃsaæ Ãpajjati maraïassa. Puna ca paraæ brÃhmaïa idhekacco akatapÃpo hoti akataluddo, akatakibbiso. KatakalyÃïo hoti katakusalo katabhÅruttÃïo. Tamena¤¤ataro gÃÊho rogÃtaÇko phusati. Tassa¤¤atarena gÃÊhena rogÃtaÇkena phuÂÂhassa evaæ hoti: akataæ vata me pÃpaæ, akataæ luddaæ, akataæ kibbisaæ, kataæ kalyÃïaæ, kataæ kusalaæ, kataæ bhÅruttÃïaæ. YÃvatà bho akatapÃpÃnaæ akataluddÃnaæ akatakibbisÃnaæ katakalyÃïÃnaæ kata kusalÃnaæ katabhÅruttÃïÃnaæ gati taæ gatiæ pecca gacchÃmÅ ti. So na socati na kilamati na paridevati na urattÃÊiæ kandati na sammohaæ Ãpajjati. Ayampi kho brÃhmaïa maraïadhammo samÃno na bhÃyati na santÃsaæ Ãpajjati maraïassa. Puna ca paraæ brÃhmaïa idhekacco akaÇkhÅ hoti avecikicchÅ niÂÂhaæ gato saddhamme. Tamena¤¤ataro gÃÊho rogÃtaÇko phusati. Tassa¤¤atarena gÃÊhena rogÃtaÇkena phuÂÂhassa evaæ hoti: akaÇkhÅ vatamhi avecikicchÅ niÂÂhaægato saddhammeti. So na socati na kilamati na paridevati na urattÃÊiæ kandati na sammohaæ Ãpajjati. [PTS Page 176] [\q 176/] ayampi kho brÃhmaïa maraïadhammo samÃno na bhÃyati, na santÃsaæ Ãpajjati maraïassa. [BJT Page 342] [\x 342/] Ime kho brÃhmaïa cattÃro maraïadhammà samÃnà na bhÃyanti, na santÃsaæ Ãpajjati maraïassÃti. Abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama seyyathÃpi bho gotama, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhammaæ ca bhikkhusaÇghaæ ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 4. 4. 4. 5 (CatukoÂikasu¤¤atà suttaæ) 35. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe, pabbate. Tena kho pana samayena sambahulà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà paribbÃjakà sappinikà tÅre paribbÃjakÃrÃme paÂivasanti. SeyyathÅdaæ: annahÃro varadharo sakuladÃyÅ ca paribbÃjako a¤¤e ca abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà paribbÃjakÃ. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà vuÂÂhito yena sappinikÃtÅre paribbÃjakÃrÃmo tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena tesaæ a¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ ayamantarà kathà udapÃdi: itipi brÃhmaïasaccÃni, itipi brÃhmaïasaccÃnÅ ti. Atha kho bhagavà yena te paribbÃjakà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà te paribbÃjake etadavoca: kÃya nuttha paribbÃjakà etarahi kathÃya sannisinnÃ, kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃti. Idha bho gotama amhÃkaæ sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ ayamantarà kathà udapÃdi: itipi brÃhmaïasaccÃni, itipi brÃhmaïasaccÃnÅ ti. CattÃrimÃni paribbÃjakà brÃhmaïasaccÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. KatamÃni cattÃri? Idha paribbÃjakà brÃhmaïo evamÃha: sabbe pÃïà avajjhÃti. Iti vadaæ brÃhmaïo saccaæ Ãha, no musÃ. So tena na samaïoti ma¤¤ati. Na brÃhmaïoti ma¤¤ati na seyyohamasmÅti ma¤¤ati. Na sadisohamasmÅti ma¤¤ati. Na hÅnohamasmÅti ma¤¤ati. Api ca yadeva tattha saccaæ, tadabhi¤¤Ãya pÃïÃnaæ yeva anuddayÃya anukampÃya paÂipanno hoti. Puna ca paraæ paribbÃjakà brÃhmaïo evamÃha: [PTS Page 177] [\q 177/] sabbe kÃmà aniccà dukkhà vipariïÃmadhammÃti. Iti vadaæ brÃhmaïo saccaæ Ãha, no musÃ. So tena na samaïo'ti ma¤¤ati, na brÃhmaïo'ti ma¤¤ati. Na seyyohamasmÅti ma¤¤ati. Na hÅnohamasmÅti ma¤¤ati. Api ca yadeva tattha saccaæ, tadabhi¤¤Ãya kÃmÃnaæ yeva nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya paÂipanno hoti. [BJT Page 344] [\x 344/] Puna ca paraæ paribbÃjakà brÃhmaïo evamÃha: sabbe bhavà aniccà dukkhà vipariïÃmadhammÃti. Iti vadaæ brÃhmaïo, saccaæ Ãha, no musÃ. So tena na samaïo'ti ma¤¤ati. Na brÃhmaïo'ti ma¤¤ati. Na seyyohamasmÅti ma¤¤ati. Na sadisohamasmÅti ma¤¤ati. Na hÅnohamasmÅti ma¤¤ati. Api ca yadeva tattha saccaæ, tadabhi¤¤Ãya bhavÃnaæ yeva nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya paÂipanno hoti. Puna ca paraæ paribbÃjakà brÃhmaïo evamÃha: nÃhaæ kvacana, kassaci ki¤canatasmiæ, na ca mama kvacana, katthaci ki¤canatÃtthÅti. Iti vadaæ brÃhmaïo saccaæ Ãha, no musÃ. So tena na samaïo'ti ma¤¤ati. Na brÃhmaïoti ma¤¤ati. Na seyyohamasmÅti ma¤¤ati. Na sadisohamasmÅti ma¤¤ati. Na hÅnohamasmÅti ma¤¤ati. Api ca yadeva tattha saccaæ, tadabhi¤¤Ãya Ãki¤ca¤¤aæ yeva paÂipadaæ paÂipanno hoti. ImÃni kho paribbÃjakà cattÃri brÃhmaïasaccÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. 4. 4. 4. 6. (Bahussutasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 36. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so bhikkhu bhagavantaæ etadavoca: Kena nu kho bhante loko nÅyati, kena loko parikissati, kassa ca uppannassa vasaæ gacchatÅti? SÃdhu sÃdhu bhikkhu, bhaddako te bhikkhu ummaggo, bhaddakaæ paÂibhÃnaæ, kalyÃïÅ paripucchÃ. Evaæ hi tvaæ bhikkhu paripucchasi: kena nu kho bhante loko nÅyati, kena loko parikissati, kassa ca uppannassa vasaæ gacchatÅti. Evaæ bhante. Cittena kho bhikkhu loko nÅyati, cittena parikissati, cittassa uppannassa vasaæ gacchati. [PTS Page 178] [\q 178/] sÃdhu bhanteti kho so bhikkhu bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchi: bahussuto dhammadharo, bahussuto dhammadharoti vuccati. KittÃvatà nu kho bhante bahussuto dhammadharo hotÅti? SÃdhu sÃdhu bhikkhu, bhaddako te bhikkhu ummaggo, bhaddakaæ paÂibhÃnaæ, kalyÃïÅ paripucchÃ. Evaæ hi tvaæ bhikkhu pucchasi: bahussuto dhammadharo, bahussuto dhammadharoti bhante vuccati, kittÃvatà nu kho bhante bahussuto dhammadharo hotÅti. Evaæ bhante. [BJT Page 346] [\x 346/] Bahu kho bhikkhu mayà dhammà desitÃ: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. CatuppadÃya cepi bhikkhu gÃthÃya atthama¤¤Ãya dhammama¤¤Ãya dhammÃnudhammapaÂipanno hoti, bahussuto dhammadharoti alaæ vacanÃyÃti. SÃdhu bhanteti kho so bhikkhu bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchi: sutavà nibbedhikapa¤¤o, sutavà nibbedhikapa¤¤oti bhante vuccati. KittÃvatà nu kho bhante sutavà nibbedhikapa¤¤o hotÅti? SÃdhu sÃdhu bhikkhu, bhaddako kho te bhikkhu ummaggo, bhaddakaæ paÂibhÃïaæ, kalyÃïÅ paripucchÃ. Evaæ hi tvaæ bhikkhu pucchasi: sutavà nibbedhikapa¤¤o, sutavà nibbedhikapa¤¤o, ti bhante vuccati. KittÃvatà nu kho bhante sutavà nibbedhikapa¤¤o hotÅti? Evaæ bhante. Idha bhikkhu bhikkhuno idaæ dukkhanti sutaæ hoti, pa¤¤Ãya cassa atthaæ ativijjha passati. Ayaæ dukkhasamudayo'ti sutaæ hoti, pa¤¤Ãya cassa atthaæ ativijjha passati. Ayaæ dukkhanirodho'ti sutaæ hoti, pa¤¤Ãya cassa atthaæ ativijjha passati. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ' ti sutaæ hoti, pa¤¤Ãya cassa atthaæ ativijjha passati. Evaæ kho bhikkhu sutavà nibbedhikapa¤¤o hotÅti. SÃdhu bhante'ti kho so bhikkhu bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà bhagavantaæ uttariæ pa¤haæ Ãpucchi: paï¬ito mahÃpa¤¤o, paï¬ito mahÃpa¤¤o'ti bhante vuccati. KittÃvatà nu kho bhante paï¬ito hotÅti? SÃdhu [PTS Page 179] [\q 179/] sÃdhu bhikkhu bhaddako kho te bhikkhu ummaggo, bhaddakaæ paÂibhÃnaæ, kalyÃïÅ paripucchÃ. Evaæ hi tvaæ bhikkhu pucchasi: paï¬ito mahÃpa¤¤o, paï¬ito mahÃpa¤¤o'ti bhante vuccati, kittÃvatà nu kho bhante vuccati, kittÃvatà nu kho bhante paï¬ito mahÃpa¤¤o hotÅti? Evaæ bhante. Idha bhikkhu paï¬ito mahÃpa¤¤o nevattavyÃbÃdhÃya ceteti, na paravyÃbÃdhÃya ceteti, na ubhayavyÃbÃdhÃya ceteti. Attahitaæ parahitaæ ubhayahitaæ sabbalokahitameva cintayamÃno cinteti. Evaæ kho bhikkhu paï¬ito mahÃpa¤¤o hotÅti. 4. 4. 4. 7. (DutiyavassakÃrasuttaæ) 37. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veÊuvane kalandakanivÃpe. Atha kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto bhagavantaæ etadavoca: [BJT Page 348] [\x 348/] JÃneyya nu kho bho gotama asappuriso asappurisaæ "asappuriso ayaæ bhavanti"? AÂÂhÃnaæ kho etaæ brÃhmaïa anavakÃso yaæ asappuriso asappurisaæ jÃneyya "asappuriso ayaæ bhavanti" JÃneyya pana bho gotama asappuriso sappurisaæ "sappuriso ayaæ bhavanti? Etampi kho brÃhmaïa aÂÂhÃnaæ anavakÃso yaæ asappuriso sappurisaæ jÃneyya "sappuriso ayaæ bhavanti" JÃneyya, pana bho gotama sappuriso sappurisaæ "sappuriso ayaæ bhavanti? hÃnaæ kho etaæ brÃhmaïa vijjati, yaæ sappuriso sappurisaæ jÃneyya "sappuriso ayaæ bhavanti" JÃneyya, pana bho gotama sappuriso asappurisaæ 'asappuriso ayaæ bhavanti'? Etampi kho brÃhmaïa ÂhÃnaæ vijjati, yaæ sappuriso asappurisaæ jÃneyya 'asappuriso ayaæ bhavanti' . Acchariyaæ bho gotama, abbhutaæ bho gotama, yÃva [PTS Page 180] [\q 180/] subhÃsitaæ cidaæ bhotà gotamena: "aÂÂhÃnaæ kho etaæ brÃhmaïa anavakÃso yaæ asappuriso asappurisaæ jÃneyya 'asappuriso ayaæ bhavanti. ' Etampi kho brÃhmaïa aÂÂhÃnaæ anavakÃso, yaæ asappuriso sappurisaæ jÃneyya 'sappuriso ayaæ bhavanti'. hÃnaæ kho etaæ brÃhmaïa vijjati yaæ sappuriso sappurisaæ jÃneyya 'sappuriso ayaæ bhavanti. ' Etampi kho brÃhmaïa ÂhÃnaæ vijjati, yaæ sappuriso asappurisaæ jÃneyya' asappuriso ayaæ bhavanti. ' Ekamidaæ bho gotama samayaæ todeyyassa brÃhmaïassa parisatiæ parÆpÃrambhaæ vattenti: bÃlo ayaæ rÃjà eleyyo yo samaïe rÃmaputte abhippasanno, samaïe ca pana rÃmaputte evarÆpaæ paramanipaccÃkÃraæ karoti: yadidaæ abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅcikammanti. Imepi ra¤¤o eleyyassa parihÃrakà bÃlÃ, yamako moggallo uggo nÃvindakÅ gandhabbo aggivesso, ye samaïe rÃmaputte abhippasannÃ, samaïe ca pana rÃmaputte evarÆpaæ paramanipaccÃkÃraæ karonti: yadidaæ abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅcikammanti. [BJT Page 350] [\x 350/] TyÃssudaæ todeyyo brÃhmaïo iminà nayena neti: taæ kiæ ma¤¤anti bhonto paï¬ito rÃjà eleyyo karaïÅyÃdhikaraïÅyesu vacanÅyÃdhivacanÅyesu alamatthadasatarehi alamatthadasataroti. Evaæ bho, paï¬ito rÃjà eleyyo karaïÅyÃdhikaraïÅyesu vacanÅyÃdhivacanÅyesu alamatthadasatarehÅ alamatthadasataroti. Yasmà ca kho bhonto samaïo rÃmaputto ra¤¤Ã elayyena paï¬itena paï¬itataro karaïÅyÃdhikaraïÅyesu vacanÅyÃdhivacanÅyesu alamatthadasatarena alamatthadasataro, tasmà rÃjà eleyyo samaïe rÃmaputte abhippasanno, samaïe va pana rÃmaputte evarÆpaæ paramanipaccÃkÃraæ karoti: yadidaæ abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅcikammaæ. Taæ kiæ ma¤¤anti bhonto, paï¬ità ra¤¤o eleyyassa parihÃrakÃ, yamako moggallo [PTS Page 181] [\q 181/] uggo nÃvindakÅ gandhabbo aggivesso, karaïÅyÃdhikaraïÅyesu vacanÅyÃdhivacanÅyesu alamatthadasatarehi alamatthadasatarÃti. Evaæ bho. Paï¬ità ra¤¤o eleyyassa parihÃrakÃ, yamako moggallo uggo nÃvindakÅ gandhabbo aggivesso, karaïÅyÃdhikaraïÅyesu vacanÅyÃdhivacanÅyesu alamatthadasatarehi alamatthadasatarÃti. Yasmà kho bho, samaïo rÃmaputto ra¤¤o eleyyassa parihÃrakehi paï¬itehi paï¬itataro karaïÅyÃdhikaraïÅyesu vacanÅyÃdhivacanÅyesu alamatthadasatarehi alamatthadasataro. Tasmà ra¤¤o eleyyassa parihÃrakà samaïe rÃmaputte abhippasannà samaïe ca pana rÃmaputte evarÆpaæ paramanipaccÃkÃraæ karonti: yadidaæ abhivÃdanaæ paccuÂÂhÃnaæ a¤jalikammaæ sÃmÅcikammanti. Acchariyaæ bho gotama abbhutaæ bho gotama yÃva subhÃsitamidaæ bhotà gotamena: "aÂÂhÃnaæ kho etaæ brÃhmaïa anavakÃso, yaæ asappuriso asappurisaæ jÃneyya asappuriso ayaæ bhavanti. Etampi kho brÃhmaïa aÂÂhÃnaæ anavakÃso yaæ asappuriso sappurisaæ jÃneyya sappuriso ayaæ bhavanni, ÂhÃnaæ kho panetaæ brÃhmaïa vijjati, yaæ sappuriso sappurisaæ jÃneyya sappuriso ayaæ bhavanti. Etampi kho brÃhmaïa ÂhÃnaæ vijjati yaæ sappuriso asappurisaæ jÃneyya asappuriso ayaæ bhavanti. " Handa cadÃni mayaæ bho gotama gacchÃma, bahukicchà mayaæ bahukaraïÅyÃti. YassadÃni tvaæ brÃhmaïa kÃlaæ ma¤¤asÅti. Atha kho vassakÃro brÃhmaïo magadhamahÃmatto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmÅti. [BJT Page 352] [\x 352/] 4. 4. 4. 8. (Upakasuttaæ) 38. Ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati gijjhakÆÂe pabbate. Atha kho upako maï¬ikÃputto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho upako maï¬ikÃputto bhagavantaæ etadavoca: Ahaæ hi bhante evaævÃdÅ evaædiÂÂhÅ: yo ko ci parÆpÃrambhaæ vatteti. ParÆpÃrambhaæ vattento sabbo so1. Na upapÃdeti2. , [PTS Page 182] [\q 182/] anupapÃdento gÃrayho hoti upavajjoti. ParÆpÃrambhaæ ce upaka vatteti, parÆpÃrambhaæ vattento na upapÃdeti, anupapÃdento gÃrayho hoti upavajjo. Tvaæ kho upaka parÆpÃrambhaæ vattesi. ParÆpÃrambhaæ vattento na upapÃdesi. AnupapÃdento gÃrayho hosi upavajjoti. SeyyathÃpi bhante ummujjamÃnakaæ yeva mahatà pÃsena bandheyya, evameva kho ahaæ bhante ummujjamÃnako yeva bhagavatà mahatà vÃdapÃsena baddho'ti. Idaæ akusalanti kho upaka mayà pa¤¤attaæ. Tattha aparimÃïà padÃ, aparimÃïà bya¤janÃ, aparimÃïà tathÃgatassa dhammadesanà itipidaæ akusalanti. Taæ kho panidaæ akusalaæ pahÃtabbanti kho upaka mayà pa¤¤attaæ tattha aparimÃïà padÃ, aparimÃïà bya¤janÃ, aparimÃïà tathÃgatassa dhammadesanà itipidaæ akusalaæ pahÃtabbanti. Idaæ kusalanti kho upaka mayà pa¤¤attaæ. Tattha aparimÃïà padÃ, aparimÃïà bya¤janÃ, aparimÃïà tathÃgatassa dhammadesanà itipidaæ kusalanti. Taæ kho panidaæ kusalaæ bhÃvetabbanti kho upaka mayà pa¤¤attaæ. Tattha aparimÃïà padà aparimÃïà bya¤janÃ, aparimÃïà tathÃgatassa dhammadesanà itipidaæ kusalaæ bhÃvetabbanti. Atha kho upako maï¬ikÃputto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà yÃvatako ahosi bhagavatà saddhiæ kathÃsallÃpo. Taæ sabbaæ ra¤¤o mÃgadhassa ajÃtasattussa vedehiputtassa Ãrocesi. Evaæ vutte rÃjà mÃgadho ajÃtasattu vedehiputto kupito anattamano upakaæ maï¬ikÃputtaæ etadavoca: yÃvadhaæsi cÃyaæ loïakÃrakadÃrako, yÃvamukharo yÃvapagabbho, yatra hi nÃma taæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ ÃsÃdetabbaæ ma¤¤issati apehi tvaæ upaka, vinassa, mà tvaæ addasanti. 1. Sabbaso, 2. UppÃdeti, 3. VatÃyaæ machasaæ. [BJT Page: 354 [\x 354/] ] 4. 4. 4. 9 (SacchikaraïÅyasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 39. CattÃrome bhikkhave sacchikaraïÅyà dhammà katame cattÃro? Atthi [PTS Page 183] [\q 183/] bhikkhave dhammà kÃyena sacchikaraïÅyÃ. Atthi bhikkhave dhammà satiyà sacchikaraïÅyÃ. Atthi bhikkhave dhammà cakkhunà sacchikaraïÅyÃ. Atthi bhikkhave dhammà pa¤¤Ãya sacchikaraïÅyÃ. Katame ca bhikkhave dhammà kÃyena sacchikaraïÅyÃ. AÂÂha vimokkhà bhikkhave kÃyena sacchikaraïÅyÃ. Katame ca bhikkhave dhammà satiyà sacchikaraïÅyÃ? PubbenivÃso bhikkhave satiyà sacchikaraïÅyo. Katame ca bhikkhave dhammà cakkhunà sacchikaraïÅyÃ? SattÃnaæ cutÆpapÃto bhikkhave cakkhunà sacchikaraïÅyo. Katame ca bhikkhave dhammà pa¤¤Ãya sacchikaraïÅyÃ? ùsavÃnaæ khayo bhikkhave pa¤¤Ãya sacchikaraïÅyo. Ime kho bhikkhave cattÃro sacchikaraïÅyà dhammÃti. 4. 4. 4. 10 (BhikkhusaÇghathomana suttaæ) 40. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati pubbÃrÃme migÃramÃtupÃsÃde. Tena kho pana samayena bhagavà tadahuposathe bhikkhusaÇghaparivuto nisinno hoti. Atha kho bhagavà tuïhÅbhÆtaæ tuïhÅbhÆtaæ bhikkhusaÇghaæ anuviloketvà bhikkhÆ Ãmantesi: ApalÃpÃyaæ bhikkhave parisÃ. NippalÃpÃyaæ bhikkhave parisà suddhà sÃre patiÂÂhitÃ. TathÃrÆpo ayaæ bhikkhave bhikkhusaÇgho. TathÃrÆpÃyaæ bhikkhave parisà yathÃrÆpà parisà dullabhà dassanÃyapi lokasmiæ. TathÃrÆpo ayaæ bhikkhave bhikkhusaÇgho. TathÃrÆpÃyaæ bhikkhave parisà Ãhuneyyà pÃhuïeyyà dakkhiïeyyà a¤jalikaraïÅyà anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. TathÃrÆpo ayaæ bhikkhave bhikkhusaÇgho. [BJT Page 356] [\x 356/] TathÃrÆpÃyaæ bhikkhave parisà yathÃrÆpÃyaæ parisà appampi dinnaæ bahuæ hoti, bahuæ dinnaæ bahutaraæ. TathÃrÆpo ayaæ bhikkhave bhikkhusaÇgho tathÃrÆpÃyaæ bhikkhave parisà yathÃrÆpaæ parisaæ alaæ yojanagaïanÃnipi dassanÃya gantuæ apipuÂaæsenÃpi. TathÃrÆpo ayaæ bhikkhave bhikkhusaÇgho. [PTS Page 184] [\q 184/] santi bhikkhave bhikkhÆ imasmiæ bhikkhusaÇghe devappattà viharanti. Santi bhikkhave bhikkhÆ imasmiæ bhikkhusaÇghe brahmappattà viharanti. Santi bhikkhave bhikkhÆ imasmiæ bhikkhusaÇghe Ãne¤jappattà viharanti. Santi bhikkhave bhikkhÆ imasmiæ bhikkhusaÇghe ariyappattà viharanti. Kataæ ca bhikkhave bhikkhu devappatto hoti? Idha bhikkhave bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ' ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu devappatto hoti. Kathaæ ca bhikkhave bhikkhu brahmappatto hoti? Idha bhikkhave bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ . Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthi. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. MuditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. UpekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ disaæ paritvà viharati. Tathà tatiyaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà catutthiæ disaæ paritvà viharati. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu brahmappatto hoti. Kathaæ ca bhikkhave bhikkhu Ãne¤jappatto hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃsoti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïanti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma natthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu Ãne¤jappatto hoti. Kathaæ ca bhikkhave bhikkhu ariyappatto hoti? Idha bhikkhave bhikkhu idaæ dukkhantÅ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ariyappatto hotÅti. BrÃhmaïavaggo1. Catuttho* 1. YodhÃjÅvavaggo sÅmu; syÃ. * [PTS Page 185] [\q 185/] tassuddÃnaæ : yodhà pÃÂibhogasutaæ abhayaæ samaïasaccena pa¤camaæ. Ummagga vassakÃro upako sacchikiriyà ca uposathoti machasaæ. [BJT Page 358] [\x 358/] 5. MahÃvaggo 4. 4. 5. 1. (SotÃnudhatasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 41. SotÃnudhatÃnaæ1. Bhikkhave dhammÃnaæ vacasà paricitÃnaæ manasÃnupekkhitÃnaæ diÂÂhiyà suppaÂividdhÃnaæ cattÃro Ãnisaæsà pÃÂikaÇkhÃ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthÃ2. UdÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ ababhÆtadhammaæ vedallaæ. Tassa te dhammà sotÃnudhatÃ1. Honti vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So muÂÂhassati kÃlaæ kurumÃno a¤¤ataraæ devanikÃyaæ upapajjati, tassa tattha sukhino dhammapadÃpilapanti3. Dandho bhikkhave satuppÃdo. Atha so satto khippaæ yeva visesagÃmÅ hoti. SotÃnudhatÃnaæ bhikkhave dhammÃnaæ vacasà paricitÃnaæ manasÃnupekkhitÃnaæ diÂÂhiyà suppaÂividdhÃnaæ ayaæ paÂhamo Ãnisaæso pÃÂikaÇkho. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Tassa te dhammà sotÃnudhatà honti vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So muÂÂhassati kÃlaæ kurumÃno a¤¤ataraæ devanikÃyaæ upapajjati. Tassa tattha na heva kho sukhino dhammapadÃpilapanti. Api ca kho bhikkhu iddhimà cetovasippatto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti. Tassa evaæ hoti: ayaæ và so dhammavinayo yatthÃhaæ pubbe brahmacariyaæ acari'nti. Dandho bhikkhave satuppÃdo. Atha so satto khippaæ yeva visesagÃmÅ hoti. SeyyathÃpi bhikkhave puriso kusalo bherisaddassa. So addhÃnamagga paÂipanno bherisaddaæ suïeyya, tassa naheva kho assa kaÇkhà và vimati và bherisaddo nu kho na nu kho bherisaddoti. Atha kho bherisaddotveva niÂÂhaæ gaccheyya. Evameva kho bhikkhave bhikkhu dhammaæ [PTS Page 186] [\q 186/] pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Tassa te dhammà sotÃnudhatà honti. Vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So muÂÂhassati kÃlaæ kurumÃno a¤¤ataraæ devanikÃyaæ upapajjati. Tassa tattha naheva kho sukhino dhammapadÃpilapanti. Api ca kho bhikkhu iddhimà cetovasippatto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti. Tassa evaæ hoti: ayaæ và so dhammavinayo yatthÃhaæ pubabe brahmacariyaæ acarinti. Dandho bhikkhave satuppÃdo. Atha so satto khippaæ yeva visesagÃmÅ hoti. SotÃnudhatÃnaæ bhikkhave dhammÃnaæ vacasà paricitÃnaæ manasÃnupekkhitÃnaæ diÂÂhiyà suppaÂividdhÃnaæ ayaæ dutiyo Ãnisaæso pÃÂikaÇkho. 1. SotÃnugatÃnaæ machasaæ 2. GÃthaæ machasaæ. 3. Palavanti machasaæ. [BJT Page 360] [\x 360/] Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Tassa te dhammà sotÃnudhatà honti vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So muÂÂhassati kÃlaæ kurumÃno a¤¤ataraæ devanikÃyaæ upapajjati. Tassa tattha na heva kho sukhino dhammapadÃpilapanti. Napi bhikkhu iddhimà cetovasippatto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti. Api ca kho devaputto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti. Tassa evaæ hoti: ayaæ và so dhammavinayo yatthÃhaæ pubbe brahmacariyaæ acarinti. Dandho bhikkhave satuppÃdo. Atha so satto khippaæ yeva visesagÃmÅ hoti. SeyyathÃpi bhikkhave puriso kusalo saÇkhasaddassa so addhÃnamaggapaÂipanno saÇkhasaddaæ suïeyya, tassa na heva kho assa kaÇkhà và vimati và saÇkhasaddo nu kho na nu kho saÇkhasaddoti. Atha kho saÇkhasaddotveva niÂÂhaæ gaccheyya. Evameva kho bhikkhave bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Tassa te dhammà sotÃnudhatà honti vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So muÂÂhassati kÃlaæ kurumÃno a¤¤ataraæ devanikÃyaæ upapajjati. Tassa tattha na heva kho sukhino dhammapadÃpilapanti, na pi bhikkhu iddhimà cetovasippatto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti, api ca kho devaputto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti. Tassa evaæ hoti: ayaæ và so dhammavinayo yatthÃhaæ pubbe brahmacariyaæ acarinti. Dandho bhikkhave satuppÃdo atha so satto khippaæ yeva visesagÃmÅ hoti. SotÃnudhatÃnaæ bhikkhave dhammÃnaæ vacasà paricitÃnaæ manasÃnupekkhitÃnaæ diÂÂhiyà suppaÂividdhÃnaæ ayaæ tatiyo Ãnisaæso pÃÂikaÇkho. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Tassa te dhammà sotÃnudhatà honti vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So muÂÂhassati kÃlaæ kurumÃno a¤¤ataraæ devanikÃyaæ upapajjati, tassa tattha na heva kho sukhino dhammapadÃpilapanti, na pi bhikkhu iddhimà ceto vasippatto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti. Napi devaputto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti. Api ca kho opapÃtiko opapÃtikaæ sÃreti: sarasi tvaæ mÃrisa yattha mayaæ pubbe brahmacariyaæ acarimhÃti. So evamÃha: sarÃmi mÃrisa sarÃmi mÃrisÃti. Dandho bhikkhave satuppÃdo. Atha so satto khippaæ yeva visesagÃmÅ hoti. [BJT Page 362] [\x 362/] SeyyathÃpi bhikkhave dve sahÃyakà sahapaæsukÅÊikÃ, te kadÃci karahaci a¤¤ama¤¤aæ samÃgaccheyyuæ, tamenaæ sahÃyako sahÃyakaæ evaæ vadeyya: itipi samma sarasÅti. So evaæ vadeyya: [PTS Page 187] [\q 187/] sarÃmi samma idampi samma sarasÅti. So evaæ vadeyya: sarÃmi sammÃti. Evameva kho bhikkhave bhikkhu dhammaæ pariyÃpuïÃti: suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthà udÃnaæ itivuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ. Tassa te dhammà sotÃnudhatà honti vacasà paricità manasÃnupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. So muÂÂhassati kÃlaæ kurumÃno a¤¤ataraæ devanikÃyaæ upapajjati. Tassa tattha sukhino dhammapadÃpilapanti. Napi bhikkhu iddhimà cetovasippatto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti. Napi devaputto devaparisÃyaæ dhammaæ deseti. Api ca kho opapÃtiko opapÃtikaæ sÃreti: sarasi tvaæ mÃrisa, yattha mayaæ pubbe brahmacariyaæ acarimhÃti. So evamÃha: sarÃmi mÃrisÃti, dandho bhikkhave satuppÃdo. Atha so satto khippaæyeva visesagÃmÅ hoti sotÃnudhatÃnaæ bhikkhave dhammÃnaæ vacasà paricitÃnaæ manasÃnupekkhitÃnaæ bhikkhave dhammÃnaæ vacasà paricitÃnaæ manasÃnupekkhitÃnaæ diÂaÂhiyà suppaÂividdhÃnaæ ayaæ catuttho Ãnisaæso pÃÂikaÇkho. SotÃnudhatÃnaæ bhikkhave dhammÃnaæ vacasà parivitÃnaæ manasÃnupekkhitÃnaæ diÂÂhiyà suppaÂividdhÃnaæ ime cattÃro Ãnisaæsà pÃÂikaÇkhÃti. 4. 4. 5. 2. ( hÃnasuttaæ) 42. CattÃrimÃni bhikkhave ÂhÃnÃni catÆhi ÂhÃnehi veditabbÃni. KatamÃni cattÃri? SaævÃsena bhikkhave sÅlaæ veditabbaæ. Ta¤ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ. Manasikarotà no amanasikÃrÃ. Pa¤¤avatà no duppa¤¤ena. SaævohÃrena bhikkhave soceyyaæ veditabbaæ. Ta¤ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ. Manasikarotà no amanasikÃrÃ. Pa¤¤avatà no duppa¤¤ena. ùpadÃsu bhikkhave thÃmo veditabbo. So ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ. Manasikarotà no amanasikÃrÃ. Pa¤¤avatà no duppa¤¤ena. SÃkacchÃya bhikkhave pa¤¤Ã veditabbÃ. Sà ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ. Manasikarotà no amanasikÃrÃ. Pa¤¤avatà no duppa¤¤ena. [BJT Page 364] [\x 364/] SaævÃsena bhikkhave sÅlaæ veditabbaæ. Ta¤ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ. Manasikarotà no amanasikÃrÃ. Pa¤¤avatà no duppa¤¤enÃti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ? Idha bhikkhave puggalo puggalena saddhiæ vasamÃno evaæ jÃnÃti: dÅgharattaæ kho ayamÃyasmà khaï¬akÃrÅ chiddakÃrÅ sabalakÃrÅ kammÃsakÃrÅ na santatakÃrÅ na santatavuttÅ sÅlesu. DussÅlo ayamÃyasmÃ. NÃyamÃyasmà sÅlavÃti. Idha pana bhikkhave puggalo puggalena saddhiæ vasamÃne evaæ jÃnÃti: digharattaæ kho ayamÃyasmà akhaï¬akÃrÅ acchiddakÃrÅ asabalakÃrÅ akammÃsakÃrÅ [PTS Page 188] [\q 188/] santatakÃrÅ santatavuttÅ sÅlesu. SÅlavà cÃyamÃyasmÃ. NÃyamÃyasmà dussÅloti. SaævÃsena bhikkhave sÅlaæ veditabbaæ, ta¤ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ, manasikarotà no amanasikÃrÃ. Pa¤¤avatà no duppa¤¤enÃti iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. SaævohÃrena bhikkhave soceyyaæ veditabbaæ. Ta¤ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ. Manasikarotà no amanasikÃrÃ, pa¤¤avatà no duppa¤¤enÃti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ? Idha bhikkhave puggalo puggalena saddhiæ saævohÃramÃno evaæ jÃnÃti: a¤¤athà kho ayamÃyasmà ekena eko voharati, a¤¤athà dvÅhi, a¤¤athà tÅhi, a¤¤athà sambahulehi. Vokkamati ayamÃyasmà purimavohÃrà pacchimavohÃraæ. AparisuddhavohÃro ayamÃyasmÃ, nÃyamÃyasmà parisuddhavohÃroti. Idha pana bhikkhave puggalo puggalena saddhiæ saævohÃramÃno evaæ jÃnÃti: yatheva kho ayamÃyasmà ekena eko voharati, tathà dvÅhi, tathà tÅhi, tathà sambahulehi. NÃyamÃyasmà vokkamati purimavohÃrà pacchimavohÃraæ. ParisuddhavohÃro ayamÃyasmÃ, na aparisuddhavohÃroti. SaævohÃrena bhikkhave soceyyaæ veditabbaæ, ta¤ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ, manasikarotà no amanasikÃrÃ, pa¤¤avatà no duppa¤¤enÃti iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. [BJT Page 366] [\x 366/] ùpadÃsu bhikkhave thÃmo veditabbo, so ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ, manasikarotà no amanasikÃrà pa¤¤avatà no duppa¤¤enÃti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ? Idha bhikkhave ekacco ¤Ãtivyasanena và phuÂÂho samÃno bhogavyasanena và phuÂÂho samÃno rogavyasanena và phuÂÂho samÃno na iti paÂisa¤cikkhati: tathÃbhÆto kho ayaæ lokasannivÃso tathÃbhÆto attabhÃvapaÂilÃbho, yathÃbhÆte lokasannivÃse yathÃbhÆte attabhÃvapaÂilÃbhe aÂÂha lokadhammà lokaæ anuparivattanti, loko ca aÂÂha lokadhamme anuparivattati: lÃbho ca alÃbho ca ayaso ca yaso ca nindà ca pasaæsà ca sukha¤ca dukkha¤cÃti. So ¤Ãtivyasanena và phuÂÂho samÃno bhogavyasanena và phuÂÂho samÃno rogavyasanena và phuÂÂho samÃno socati kilamati paridevati urattÃÊiæ kandati sammohaæ Ãpajjati. Idha pana bhikkhave ekacco ¤Ãtivyasanena và phuÂÂho samÃno bhogavyasanena và phuÂÂho samÃno [PTS Page 189] [\q 189/] rogavyasanena và phuÂÂho samÃno iti paÂisa¤cikkhati: tathÃbhÆto kho ayaæ lokasannivÃso tathÃbhÆto attabhÃvapaÂilÃbho, yathÃbhÆte lokasannivÃse yathÃbhÆte attabhÃvapaÂilÃbhe aÂÂha lokadhammà lokaæ anuparivattanti, loko ca aÂÂha lokadhamme anuparivattati: lÃbho ca alÃbho ca ayaso ca yaso ca nindà ca pasaæsà ca sukha¤ca dukkha¤cÃti. So ¤Ãtivyasanena và phuÂÂho samÃno bhogavyasanena và phuÂÂho samÃno rogavyasanena và phuÂÂho samÃno na socati na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. ùpadÃsu bhikkhave thÃmo veditabbo, so ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ. Manasikarotà no amanasikÃrÃ, pa¤¤avatà no duppa¤¤enÃti iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. SÃkacchÃya bhikkhave pa¤¤Ã veditabbÃ, sà ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ, manasikarotà no amanasikÃrÃ, pa¤¤avatà no duppa¤¤enÃti iti kho panetaæ vuttaæ, ki¤cetaæ paÂicca vuttaæ? Idha bhikkhave puggalo puggalena saddhiæ sÃkacchÃyamÃno evaæ jÃnÃti: yathà kho imassa Ãyasmato ummaggo, yathà ca abhinÅhÃro, yathà pa¤hasamudÃcÃro, duppa¤¤o ayamÃyasmà nÃyamÃyasmà pa¤¤avÃ. Taæ kissa hetu: tathà hi ayamÃyasmà na ceva gambhÅraæ atthapadaæ udÃharati santaæ païÅtaæ atakkÃvacaraæ nipuïaæ paï¬itavedanÅyaæ. Ya¤ca ayamÃyasmà dhammaæ bhÃsati, tassa ca na paÂibalo saÇkhittena và vitthÃrena và atthaæ Ãcikkhituæ desetuæ pa¤¤apetuæ paÂÂhapetuæ vivarituæ vibhajituæ uttÃnÅkÃtuæ, duppa¤¤o ayamÃyasmà nÃyamÃyasmà pa¤¤avÃ. [BJT Page 368] [\x 368/] SeyyathÃpi bhikkhave cakkhumà puriso udakarahadassa tÅre Âhito passeyya parittaæ macchaæ ummujjamÃnaæ, tassa evamassa: yathà kho imassa macchassa ummaggo yathà ca ÆmighÃto yathà ca vegÃyitattaæ, paritto ayaæ maccho, nÃyaæ maccho mahantoti. Evameva kho bhikkhave puggalo puggalena saddhiæ sÃkacchÃyamÃno evaæ jÃnÃti: yathà kho imassa Ãyasmato ummaggo yathà ca abhinÅhÃro yathà ca pa¤hasamudÃcÃro, duppa¤¤o ayamÃyasmÃ, nÃyamÃyasmà pa¤¤avÃ. Taæ kissa hetu: tathà hi ayamÃyasmà na ceva gambhÅraæ atthapadaæ udÃharati santaæ païÅtaæ atakkÃvacaraæ nipuïaæ paï¬itavedanÅyaæ. Ya¤ca ayamÃyasmà dhammaæ bhÃsati, tassa na paÂibalo saÇkhittena và vitthÃrena và atthaæ Ãcikkhituæ desetuæ pa¤¤apetuæ paÂÂhapetuæ vivarituæ vibhajituæ uttÃnÅkÃtuæ. Duppa¤¤o ayamÃyasmÃ, nÃyamÃyasmà pa¤¤avÃti. Idha bhikkhave puggalo puggalena saddhiæ sÃkacchÃyamÃno evaæ jÃnÃti: yathà kho imassa Ãyasmato ummaggo yathà ca abhinÅhÃro yathà ca pa¤hasamudÃcÃro, pa¤¤avà ayamÃyasmÃ, nÃyamÃyasmà duppa¤¤o. Taæ kissa hetu: tathà hi ayamÃyasmà gambhÅraæ ceva atthapadaæ udÃharati santaæ païÅtaæ atakkÃvacaraæ nipuïaæ paï¬itavedanÅyaæ, ya¤ca ayamÃyasmà dhammaæ bhÃsati, tassa ca paÂibalo saÇkhittena và vitthÃrena và atthaæ Ãcikkhituæ. Desetuæ pa¤¤apetuæ paÂÂhapetuæ vivarituæ vibhajituæ uttÃnÅkÃtuæ, pa¤¤avà ayamÃyasmÃ, nÃyamÃyasmà duppa¤¤o. SeyyathÃpi bhikkhave puriso udakarahadassa tÅre Âhito passeyya mahantaæ macchaæ ummujjamÃnaæ, tassa [PTS Page 190] [\q 190/] evamassa: yathà kho imassa macchassa ummaggo yathà ca ÆmighÃto yathà ca vegÃyitattaæ, mahanto ayaæ maccho nÃyaæ maccho parittoti. Evameva kho bhikkhave puggalo puggalena saddhiæ sÃkacchÃyamÃno evaæ jÃnÃti: yathà kho imassa Ãyasmato ummaggo yathà ca abhinÅhÃro yathà ca pa¤hasamudÃcÃro, pa¤¤avà ayamÃyasmÃ, nÃyamÃyasmà duppa¤¤o taæ kissa hetu: tathà hi ayamÃyasmà gambhÅraæ ceva atthapadaæ udÃharati santaæ païÅtaæ atakkÃvacaraæ nipuïaæ paï¬itavedanÅyaæ, yaæ ca ayamÃyasmà dhammaæ bhÃsati, tassa ca paÂibalo saÇkhittena và vitthÃrena và atthaæ Ãcikkhituæ desetuæ pa¤¤apetuæ paÂÂhapetuæ vivarituæ vibhajituæ uttÃnÅkÃtuæ. Pa¤¤avà ayamÃyasmÃ, nÃyamÃyasmà duppa¤¤oti sÃkacchÃya bhikkhave pa¤¤Ã veditabbÃ. Sà ca kho dÅghena addhunà na ittaraæ, manasikarotà no amanasikÃrÃ, pa¤¤avatà no duppa¤¤enÃti. Iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri ÂhÃnÃni, imehi catÆhi ÂhÃnehi veditabbÃnÅti. [BJT Page 370] [\x 370/] 4. 4. 5. 3. (Bhaddiyasuttaæ) 43. Ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Atha kho bhaddiyo licchavi yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho bhaddiyo licchavi bhagavantaæ etadavoca: Sutaæ metaæ bhante: mÃyÃvÅ samaïo gotamo ÃvaÂÂanÅmÃyaæ jÃnÃti, yÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅti. Ye te bhante evamÃhaæsu: "mÃyÃvÅ samaïo gotamo ÃvaÂÂanÅmÃyaæ jÃnÃti, yÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅ" ti. Kacci te bhante bhagavato vuttavÃdino, na ca bhagavantaæ abhÆtena abbhÃcikkhanti, dhammassa cÃnudhammaæ byÃkaronti. Na ca koci sahadhammiko vÃdÃnupÃto gÃrayhaæ ÂhÃnaæ Ãgacchati? AnabbhakkhÃtukÃmà hi mayaæ bhante bhagavantanti. [PTS Page 191] [\q 191/] etha tumhe bhaddiya, mà anussavena, mà paramparÃya, mà itikirÃya, mà piÂakasampadÃnena, mà takkahetu, mà nayahetu, mà ÃkÃraparivitakkena, mà diÂÂhinijjhÃnakkhantiyÃ, mà bhabbarÆpatÃya, mà samaïo no garÆti. Yadà tumhe bhaddiya attanÃva jÃneyyÃtha, ime dhammà akusalÃ, ime dhammà sÃvajjÃ, ime dhammà vi¤¤ÆgarahitÃ, ime dhammà samattà samÃdinnà ahitÃya dukkhÃya saævattantÅti. Atha tumhe bhaddiya pajaheyyÃtha. Taæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya, lobho purisassa ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati hitÃya và ahitÃya vÃti? AhitÃya bhante. Luddho panÃyaæ bhaddiya, purisapuggalo lobhena abhibhÆto pariyÃdinnacitto pÃïampi hanti, adinnampi Ãdiyati, paradÃrampi gacchati, musÃpi bhaïati, parampi tathattÃya samÃdapeti. Yaæ sa hoti dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti? Evaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya doso purisassa ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati hitÃya và ahitÃya vÃti? AhitÃya bhante. DuÂÂho panÃyaæ bhaddiya, purisapuggalo dosena abhibhÆto pariyÃdinnacitto pÃïampi hanti, adinnampi Ãdiyati, paradÃrampi gacchati, musÃpi bhaïati, parampi tathattÃya samÃdapeti. Yaæ sa hoti dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti? Evaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya moho purisassa ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati hitÃya và ahitÃya vÃti? AhitÃya bhante. MÆÊho panÃyaæ bhaddiya, purisapuggalo mohena abhibhÆto pariyÃdinnacitto pÃïampi hanti, adinnampi Ãdiyati, paradÃrampi gacchati, musÃpi bhaïati, parampi tathattÃya samÃdapeti. Yaæ sa hoti dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti? Evaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya, sÃrambho purisassa ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati hitÃya và ahitÃya vÃti? " AhitÃya bhante". SÃrambho panÃyaæ bhaddiya, purisapuggalo sÃrambhena abhibhÆto pariyÃdinnacitto pÃïampi hanti, adinnampi Ãdiyati, paradÃrampi gacchati, musÃpi bhaïati, parampi tathattÃya samÃdapeti, yaæ sa hoti dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti? Evaæ bhante. 1. ùvaÂaÂaniæ mÃyaæ machasaæ. [BJT Page 372] [\x 372/] Taæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya, ime dhammà kusalà và akusalà vÃti? "Akusalà bhante. " SÃvajjà và anavajjà vÃti? "SÃvajjà bhante" vi¤¤Ægarahità và vi¤¤uppasatthà vÃti? "Vi¤¤Ægarahità bhante" samattà samÃdinnà ahitÃya dukkhÃya saævattanti, no và kathaæ và ettha hotÅti? "Samattà bhante samÃdinnà ahitÃya dukkhÃya saævattanti. Evaæ no ettha hotÅ" ti. Iti kho bhaddiya, yaæ taæ avocumha: etha tumhe bhaddiya, mà anussavena mà paramparÃya, mà itikirÃya, [PTS Page 192] [\q 192/] mà piÂakasampadÃnena, mà takkahetu, mà nayahetu, mà ÃkÃraparivitakkena, mà diÂÂhinijjhÃnakkhantiyÃ, mà bhabbarÆpatÃya, mà samaïo no garÆti. Yadà tumhe bhaddiya attanÃva jÃneyyÃtha, ime dhammà akusalÃ, ime dhammà sÃvajjÃ, ime dhammà vi¤¤ÆgarahitÃ, ime dhammà samattà samÃdinnà ahitÃya dukkhÃya saævattanti. Atha tumhe bhaddiya, pajaheyyÃthÃti iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttaæ. Etha tumhe bhaddiya, mà anussavena mà paramparÃya mà itikirÃya mà piÂakasampadÃnena mà takkahetu mà nayahetu mà ÃkÃraparivitakkena mà diÂÂhinijjhÃnakkhantiyà mà bhabbarÆpatÃya mà samaïo no garÆti. Yadà tumhe bhaddiya, attanÃva jÃneyyÃtha: ime dhammà kusalÃ, ime dhammà anavajjÃ, ime dhammà vi¤¤uppasatthÃ, ime dhammà samattà samÃdinnà hitÃya sukhÃya saævattantÅti atha tumhe bhaddiya, upasampajja vihareyyÃtha. Taæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya, alobho purisassa ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati hitÃya và ahitÃya vÃti? "HitÃya bhante". Aluddho panÃyaæ bhaddiya, purisapuggalo lobhena anabhibhÆto apariyÃdinnacitto neva pÃïaæ hanti. Na adinnaæ Ãdiyati. Na paradÃraæ gacchati. Na musà bhaïati. Parampi tathattÃya samÃdapeti. Yaæ sa hoti dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti? "Evaæ bhante. " Kaæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya, adoso purisassa ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati hitÃya và ahitÃya vÃti? "HitÃya bhante." AduÂÂho panÃyaæ bhaddiya, purisapuggalo dosena anabhibhÆto apariyÃdinnacitto neva pÃïaæ hanti. Na adinnaæ Ãdiyati. Na paradÃraæ gacchati. Na musà bhaïati. Parampi tathattÃya samÃdapeti. Yaæ sa hoti dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya saævattatÅti? "Evambhante." Taæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya, amoho purisassa ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati hitÃya và ahitÃya vÃti? "HitÃya bhante." AmÆÊho panÃyaæ bhaddiya, purisapuggalo mohena anabhibhÆto apariyÃdinnacitto neva pÃïa hanti. Na adinnaæ Ãdiyati. Na paradÃraæ gacchati. Na musà bhaïati. Parampi tathattÃya samÃdapeti. Yaæ sa yoti dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya saævattatÅti? "Evambhante.". Taæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya, asÃrambho purisassa ajjhattaæ uppajjamÃno uppajjati hitÃya và ahitÃya vÃti? "HitÃya bhante" asÃrambho panÃyaæ bhaddiya, purisapuggalo sÃrambhena anabhibhÆto apariyÃdinnacitto neva pÃïaæ hanti. Na adinnaæ Ãdiyati. Na paradÃraæ gacchati. Na musà bhaïati. Parampi tathattÃya samÃdapeti. Yaæ sa hoti dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya saævattatÅti? "Evambhante"' [BJT Page 374] [\x 374/] Taæ kiæ ma¤¤atha bhaddiya, ime dhammà kusalà và akusalà vÃti? "Kusalà bhante" sÃvajjà và anavajjà vÃti? Anavajjà bhante. Vi¤¤Ægarahità và vi¤¤uppasatthà vÃti? "Vi¤¤uppasatthà bhante" [PTS Page 193] [\q 193/] samattà samÃdinnà hitÃya sukhÃya saævattanti, no và kathaæ và ettha hotÅti? Samattà bhante samÃdinnà hitÃya sukhÃya saævattanti. Evaæ no ettha hotÅ" ti. Iti kho bhaddiya, yantaæ avocumha "etha tumhe bhaddiya, mà anussavena mà paramparÃya mà itikirÃya mà piÂakasampadÃnena mà takkahetu mà nayahetu mà ÃkÃraparivitakkena mà diÂÂhinijjhÃnakkhantiyà mà bhabbarÆpatÃya mà samaïo no garÆti. " Yadà tumhe bhaddiya, "attanÃva jÃneyyÃtha ime dhammà anavajjà ime dhammà vi¤¤uppasatthà ime dhammà samattà samÃdinnà hitÃya sukhÃya saævattantÅti". Atha tumhe bhaddiya, upasampajja vÅhareyyÃthÃ" ti iti yantaæ vuttaæ idametaæ paÂicca vuttaæ. Ye kho te bhaddiya, loke santo sappurisÃ, te sÃvakaæ evaæ samÃdapenti: ehi tvaæ ambho purisa, lobhaæ vineyya vineyya viharÃhi, lobhaæ vineyya vineyya viharanto na lobhajaæ kammaæ karissasi, kÃyena vÃcà manasÃ. Dosaæ vineyya vineyya viharÃhi, dosaæ vineyya vineyya viharanto na dosajaæ kammaæ karissasi kÃyena vÃcà manasÃ. Mohaæ vineyya vineyya viharÃhi, mohaæ vineyya vineyya viharanto na mohajaæ kammaæ karissasi kÃyena vÃcà manasÃ. SÃrambhaæ vineyya vineyya viharÃhi, sÃrambhaæ vineyya vineyya viharanto na sÃrambhajaæ kammaæ karissasi kÃyena vÃcà manasÃti. Evaæ vutte bhaddiyo licchavi bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bhante, seyyathÃpi bhante, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evameva bhotà bhante anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi. Dhammaæ ca bhikkhusaÇghaæ ca. UpÃsakaæ maæ bhante bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Api nu tÃhaæ bhaddiya, evaæ avacaæ: "ehi me tvaæ bhaddiya sÃvako hohi ahaæ satthà bhavissÃmÅ" ti no hetaæ bhante. Evaæ vÃdiæ kho maæ bhaddiya evamakkhÃyiæ eke samaïabrÃhmaïà asatà tucchà musà abhÆtena abbhÃcikkhanti: mÃyÃvÅ samaïo gotamo ÃvattanÅmÃyaæ jÃnÃti yÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅti. [PTS Page 194] [\q 194/] bhaddikà bhante ÃvaÂÂanÅmÃyÃ. KalyÃïÅ bhante ÃvaÂÂanÅmÃyÃ. Piyà me bhante ¤ÃtisÃlohità imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ. PiyÃnampi me assa ¤ÃtisÃlohitÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe cepi bhante khattiyà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ, sabbesampassa khattiyÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe vepi bhante brÃhmaïà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ, sabbesampassa brÃhmaïÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe vepi bhante vessà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ, sabbesampassa vessÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe cepi bhante suddà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ, sabbesampassa suddÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. [BJT Page 376. [\x 376/] ] Evametaæ bhaddiya, evametaæ bhaddiya, sabbecepi bhaddiya, khattiyà ÃvaÂÂeyyuæ akusaladhammappahÃnÃya kusaladhammÆpasampadÃya, sabbesampassa khattiyÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe cepi bhaddiya brÃhmaïÃ, ÃvaÂÂeyyuæ akusaladhammappahÃnÃya kusaladhammÆpasampadÃya, sabbesampassa brÃhmaïÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbecepi bhaddiya vessà ÃvaÂÂeyyuæ akusaladhammappahÃnÃya kusaladhammÆpasampadÃya, sabbesampassa vessÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbecepi suddà ÃvaÂÂeyyuæ akusaladhammappahÃnÃya kusaladhammÆpasampadÃya, sabbesampassa suddÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sadevako cepi bhaddiya loko samÃrako sabrahmako, sassamaïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussà ÃvaÂÂeyyuæ akusaladhammappahÃnÃya kusaladhammÆpasampadÃya, sadevakassa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Ime cepi bhaddiya mahÃsÃlà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ akusaladhammappahÃnÃya kusaladhammÆpasampadÃya. Imesampassa mahÃsÃlÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya sace ceteyyuæ. Ko pana vÃdo manussabhÆtassÃti. 4. 4. 5. 4. (SÃpÆgiyasuttaæ) 44. Ekaæ samayaæ Ãyasmà Ãnando koÊiyesu viharati sÃpugannÃma1. KoÊiyÃnaæ nigamo. Atha kho sambahulà sÃpÆgiyà koÊiyaputtà yena Ãyasmà Ãnando tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho sÃpÆgiye koÊiyaputte Ãyasmà Ãnando etadavoca: CattÃrimÃni byagghapajjà pÃrisuddhipadhÃniyaÇgÃni tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà [PTS PAGE 195] sammÃsambuddhena sammadakkhÃtÃni sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya. KatamÃni cattÃri? SÅlapÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ cittapÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ diÂÂhipÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ vimuttipÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ. Katama¤ca byagghapajjà sÅlapÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ? Idha byagghapajjà bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Ayaæ vuccati byagghapajjà sÅlapÃrisuddhi. Iti evarÆpiæ sÅlapÃrisuddhiæ aparipÆriæ và paripÆressÃmi, paripÆriæ và tattha tattha pa¤¤Ãya anuggahessÃmÅti, yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃnÅ ca sati ca sampaja¤¤aæ ca. Idaæ vuccati byagghapajjà sÅlapÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ. Katama¤ca byagghapajjà cittapÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ? Idha byagghapajjà bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno. Sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti yantaæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhi catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati byagghapajjà cittapÃrisuddhi. Iti evarÆpiæ cittapÃrisuddhiæ aparipÆriæ và paripÆressÃmi, paripÆriæ và tattha tattha pa¤¤Ãya anuggahessÃmÅti. Yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃnÅ ca sati ca sampaja¤¤aæ ca. Idaæ vuccati byagghapajjà cittapÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ. 1. SÃmÆgaæ. NÃma, machasaæ. [BJT Page 378] [\x 378/] Katama¤ca byagghapajjà diÂÂhipÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ? Idha byagghapajjà bhikkhu idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ vuccati byagghapajjà diÂÂhipÃrisuddhi. Iti evarÆpiæ diÂÂhipÃrisuddhiæ aparipÆriæ và paripÆressÃmi paripÆriæ và tattha tattha pa¤¤Ãya anuggahessÃmÅti yo tattha chando va vÃyÃmo ca ussÃho ca ussoÊhi ca appaÂivÃnÅ ca sati ca sampaja¤¤aæ ca. Idaæ vuccati byagghapajjà diÂÂhipÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ. Katama¤ca byagghapajjà vimuttipÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ? Sa kho so byagghapajjà ariyasÃvako iminà ca sÅlapÃrisuddhipadhÃniyaÇgena samannÃgato iminà ca [PTS Page 196] [\q 196/] cittapÃrisuddhipadhÃniyaÇgena samannÃgato iminà ca diÂÂhipÃrisuddhipadhÃniyaÇgena samannÃgato rajanÅyesu dhammesu cittaæ virÃjeti, vimocanÅyesu dhammesu cittaæ vimocayati, so rajanÅyesu dhammesu cittaæ virÃjetvà vimocanÅyesu dhammesu cittaæ vimocetvà sammà vimuttiæ phusati. Ayaæ vuccati byagghapajjà vimuttipÃrisuddhi. Iti evarÆpiæ vimuttipÃrisuddhiæ aparipÆriæ và paripÆressÃmi paripÆriæ và tattha tattha pa¤¤Ãya anuggahessÃmÅti yo tattha chando ca vÃyÃmo ca ussÃho na ca ussoÊhi ca appaÂivÃnÅ ca sati ca sampaja¤¤aæ ca. Idaæ vuccati byagghapajjà vimuttipÃrisuddhipadhÃniyaÇgaæ. ImÃni kho byagghapajjà cattÃri pÃrisuddhipadhÃniyaÇgÃni, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sammadakkhÃtÃni sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃyÃti. 4. 4. 5. 5. (Vappasuttaæ) 45. Ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati kapilavatthusmiæ nigrodhÃrÃme. Atha kho vappo sakko nigaïÂhasÃvako yena Ãyasmà mahÃmoggallÃno tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho vappaæ sakkaæ nigaïÂhasÃvakaæ Ãyasmà mahÃmoggallÃno etadavoca: Idhassa vappa kÃyena saævuto vÃcÃya saævuto manasà saævuto avijjÃvirÃgà vijjuppÃdÃ. Passasi no tvaæ vappa taæ ÂhÃnaæ yato nidÃnaæ purisaæ dukkhavedanÅyà Ãsavà assaveyyuæ abhisamparÃyantÅ? PassÃmahaæ bhante taæ ÂhÃnaæ; idhassa bhante pubbe pÃpakammaæ kataæ avipakkavipÃkaæ tato nidÃnaæ purisaæ dukkhavedanÅyà Ãsavà assaveyyuæ abhisamparÃyanti. [BJT Page 380] [\x 380/] Aya¤ca kho panÃyasmato mahÃmoggallÃnassa vappena sakkena nigaïÂhasÃvakena saddhiæ kathà vippakatà hoti. Atha kho bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃnà [PTS Page 197] [\q 197/] vuÂÂhito yenupaÂÂhÃnasÃlà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho bhagavà Ãyasmantaæ mahÃmoggallÃnaæ etadavoca: kÃya nuttha moggallÃna etarahi kathÃya sannisinnà kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃti. IdÃhaæ bhante vappaæ sakkaæ nigaïÂhasÃvakaæ etadavocaæ: idhassa vappa kÃyena saævuto vÃcÃya saævuto manasà saævuto avijjÃvirÃgà vijjuppÃdÃ. Passasi no tvaæ vappa taæ ÂhÃnaæ yato nidÃnaæ purisaæ dukkhavedanÅyà Ãsavà assaveyyuæ abhisamparÃyanti? Evaæ vutte bhante vappo sakko nigaïÂhasÃvako maæ etadavoca: passÃmahaæ bhante taæ ÂhÃnaæ: idhassa bhante pubbe pÃpakammaæ kataæ avipakkavipÃkaæ tato nidÃnaæ purisaæ dukkhavedanÅyà Ãsavà assaveyyuæ abhisamparÃyanti. Ayaæ kho bhante vappena sakkena nigaïÂhasÃvakena saddhiæ kathà vippakatÃ, atha bhagavà anuppattoti. Atha kho bhagavà vappaæ sakkaæ nigaïÂhasÃvakaæ etadavoca: sace kho me tvaæ vappa anu¤¤eyya¤ceva anujÃneyyÃsi, paÂikkositabba¤ca paÂikkoseyyÃsi, yassa ca me bhÃsitassa atthaæ na jÃneyyÃsi, mamevettha uttariæ paÂipuccheyyÃsi: idaæ bhante kathaæ, imassa ko attho?Ti siyà no ettha kathÃsallÃpoti. Anu¤¤eyyaæ cevÃhaæ bhante bhagavato anujÃnissÃmi. PaÂikkositabba¤ca paÂikkosissÃmi. Yassa cÃhaæ bhagavato bhÃsitassa atthaæ na jÃnissÃmi, bhagavantaæ yevettha uttariæ paÂipucchissÃmi: idaæ bhante kathaæ imassa kvatthoti? Hotu no ettha kathÃsallÃpoti. Taæ kiæ ma¤¤asi vappa, ye kÃyasamÃrambhapaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtapariÊÃhà kÃyasamÃrambhà paÂiviratassa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. So nava¤ca kammaæ na karoti. PurÃïa¤ca kammaæ phussa [PTS Page 198] [\q 198/] phussa byantÅkaroti. SandiÂÂhikà nijjarà akÃlikà ehipassikà opanayikà paccattaæ veditabbà vi¤¤ÆhÅti. Passasi no tvaæ vappa taæ ÂhÃnaæ yato nidÃnaæ purisaæ dukkhavedanÅyà Ãsavà assaveyyuæ abhisamparÃyanti? No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi vappa, ye vacÅsamÃrambhapaccayà upapajjanti Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. VacÅsamÃrambhà paÂiviratassa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. So nava¤ca kammaæ na karoti. PurÃïa¤ca kammaæ phussa phussa byantÅkaroti. SandiÂÂhikà nijjarà akÃlikà ehipassikà opanayikà paccattaæ veditabbà vi¤¤ÆhÅti. Passasi no tvaæ vappa taæ ÂhÃnaæ yato nidÃnaæ purisaæ dukkhavedanÅyà Ãsavà assaveyyuæ abhisamparÃyanti? No hetaæ bhante. [BJT Page 382] [\x 382/] Taæ kiæ ma¤¤asi vappa, ye manosamÃrambhapaccayà upapajjanti Ãsavà vighÃtapariÊÃhà manosamÃrambhà paÂiviratassa evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. So nava¤ca kammaæ na karoti. PurÃïa¤ca kammaæ phussa phussa byantÅkaroti. SandiÂÂhikà nijjarà akÃlikà ehipassikà opanayikà paccattaæ veditabbà vi¤¤ÆhÅti. Passasi no tvaæ vappa taæ ÂhÃnaæ yatho nidÃnaæ purisaæ dukkhavedanÅyà Ãsavà assaveyyuæ abhisamparÃyanti? No hetaæ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi vappa, ye avijjÃpaccayà uppajjanti Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ. AvijjÃvirÃgà vijjuppÃdà evaæsa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. So nava¤ca kammaæ na karoti. PurÃïa¤ca kammaæ phussa phussa byantÅkaroti sandiÂÂhikà nijjarà akÃlikà ehipassikà opanayikà paccattaæ veditabbà vi¤¤ÆhÅti. Passasi no tvaæ vappa taæ ÂhÃnaæ yato nidÃnaæ purisaæ dukkhavedanÅyà Ãsavà assaveyyuæ abhisamparÃyanti? No hetaæ bhante. Evaæ sammà vimuttacittassa kho vappa bhikkhuno cha santatavihÃrà adhigatà honti. So cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti. Na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. Sotena saddaæ sutvà neva sumano hoti. Na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà neva sumano hoti. Na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. JivhÃya rasaæ sÃyitvà neva sumano hoti, na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. KÃyena poÂÂhabbaæ phusitvà neva sumano hoti.Na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya neva sumano hoti na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. So kÃyapariyantikaæ vedanaæ vediyamÃno kÃyapariyantikaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. JÅvitapariyantikaæ vedanaæ vediyamÃno jÅvitapariyantikaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. KÃyassa bhedà uddhaæ jÅvitapariyÃdÃnà idheva sabbavedayitÃni anabhinanditÃni sÅtibhavissantÅti pajÃnÃti. SeyyathÃpi vappa thÆïaæ paÂicca chÃyà pa¤¤Ãyati. Atha [PTS Page 199] [\q 199/] puriso Ãgaccheyya kuddÃlapiÂakaæ1 ÃdÃya. So taæ thÆïaæ mÆle chindeyya. MÆle chetvÃ2. PaÊikhaïeyya. PaÊikhaïitvà mÆlÃnÅ uddhareyya. Antamaso usÅranÃÊa3. MattÃnipi. So taæ thÆïaæ khaï¬Ãkhaï¬ikaæ chindeyya, khaï¬Ãkhaï¬ikaæ chetvà phÃleyya. PhÃletvà sakalikaæ sakalikaæ kareyya. Sakalikaæ sakalikaæ karitvÃ4. VÃtÃtape visoseyya. VÃtÃtape visosetvà agginà ¬aheyya. Agginà ¬ahitvÃ5. Masiæ kareyya. Masiæ karitvà mahÃvÃte và opuneyya. Nadiyà và sÅghasotÃya pavÃheyya. Evaæ hissa vappa yà thÆïaæ paÂicca chÃyÃ, sà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Evameva kho vappa evaæ sammà vimuttacittassa bhikkhuno cha santatavihÃrà adhigatà hontÅ: so cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti, na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. So cakkhunà rÆpaæ disvà neva sumano hoti. Na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. Sotena saddaæ sutvà neva sumano hoti. Na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà neva sumano hoti. Na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. JivhÃya rasaæ sÃyitvà neva sumano hoti, na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. KÃyena poÂÂhabbaæ phusitvà neva sumano hoti.Na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno manasà dhammaæ vi¤¤Ãya neva sumano hoti na dummano upekkhako viharati sato sampajÃno. So kÃyapariyantikaæ vedanaæ vediyamÃno kÃyapariyantikaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. JÅvitapariyantikaæ vedanaæ vediyamÃno jÅvitapariyantikaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. KÃyassa bhedà uddhaæ jÅvitapariyÃdÃnà idheva sabbavedayitÃni anabhinanditÃni sÅtibhavissantÅti pajÃnÃtÅti. 1. KudÃlapikaæ machasaæ. 2. MÆle chinditvà machasaæ. 3. UsÅranÃÊimattÃnipi machasaæ 4. Katvà machasaæ. 5. Öahetvà machasaæ. [BJT Page 384] [\x 384/] Evaæ vutte vappo sakko nigaïÂhasÃvako bhagavantaæ etadavoca: seyyathÃpi bhante puriso udayatthiko assapaïiyaæ poseyya, so udaya¤ceva na labheyya, uttariæ ca kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assa. Evameva kho ahaæ bhante udayatthiko bÃle nigaïÂhe payirupÃsiæ. Sohaæ1. Udaya¤ceva nÃdhigacchiæ2. Uttari¤ca kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ ahosiæ. EsÃhaæ bhante ajjatagge yo me bÃlesu nigaïÂhesu sampasÃdo, taæ mahÃvÃte và opunÃmi, nadiyà và sÅghasotÃya pavÃhemi. Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante, seyyathÃpi bhante nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆlhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjetaæ dhareyya, cakkhumanto rÆpÃni evameva bhante bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ [PTS Page 200] [\q 200/] bhante bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 4. 4. 5. 6 (SÃÊhasuttaæ) 46. Ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Atha kho sÃÊho ca licchavi abhayo ca licchavi yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho sÃÊho licchavi bhagavantaæ etadavoca: santi bhante eke samaïabrÃhmaïà dvayena oghassa nittharaïaæ pa¤¤Ãpenti sÅlavisuddhihetu ca tapojigucchÃhetu ca. Idha bhante bhagavà kimÃhÃti? SÅlavisuddhiæ kho ahaæ sÃÊhà a¤¤ataraæ sÃma¤¤aÇganti vadÃmi. Ye te sÃÊhà samaïabrÃhmaïà tapojigucchÃvÃdà tapojigucchÃsÃrà tapojigucchaæ allÅnà viharanti, abhabbà te oghassa nittharaïÃya. Yepi te sÃÊhà samaïabrÃhmaïà aparisuddhakÃyasamÃcÃrà aparisuddhavacÅsamÃcÃrà aparisuddhamanosamÃcÃrà aparisuddhÃjÅvÃ, abhabbà te ¤ÃïadassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. SeyyathÃpi sÃÊhà puriso nadiæ taritukÃmo tiïhaæ kuÂhÃriæ ÃdÃya vanaæ paviseyya, so tattha passeyya mahatiæ sÃlalaÂÂhiæ ujuæ navaæ akukkukajÃtaæ3. Tamenaæ mÆle chindeyya, mÆle chetvà agge chindeyya, agge chetvà sÃkhÃpalÃsaæ suvisodhitaæ visodheyya, sÃkhÃpalÃsaæ suvisodhitaæ visodhetvà kuÂhÃrÅhi taccheyya, kuÂhÃrÅhi taccheyya, kuÂhÃrÅhi tacchetvà vÃsÅhi taccheyya, vÃsÅhi tacchetvà lekhaniyà likheyya, lekhaniyà likhitvà pÃsÃïaguÊena dhopeyya4. PÃsÃïaguÊena dhopetvà nadiæ patÃreyya. Taæ kiæ ma¤¤asi sÃÊhà bhabbo nu kho so puriso nadiæ taritunti "no hetaæ bhante". Taæ kissa hetu? Asu hi bhante sÃlalaÂÂhi bahiddhà [PTS Page 201] [\q 201/] suparikammakatà anto avisuddhÃ. Tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: sÃlalaÂÂhi saæsÅdissati, puriso anayabyasanaæ ÃpajjissatÅti. 1. SvÃhÃ. Machasaæ. 2. NÃdhigacchesyaæ, machasaæ. 3. AkukkuccajÃtaæ machasaæ. AkukkuccakajÃtaæ syÃ. 4. Dhoveyya machasaæ. [BJT Page 386] [\x 386/] Evameva kho sÃÊhà ye te samaïabrÃhmaïà tapojigucchÃvÃdà tapojigucchÃsÃrà tapojigucchaæ allÅnà viharanti, abhabbà te oghassa nittharaïÃya. Yepi te sÃÊhà samaïabrÃhmaïà aparisuddhakÃyasamÃcÃrà aparisuddhavacÅsamÃcÃrà aparisuddhamanosamÃcÃrà aparisuddhÃjÅvÃ, abhabbà ¤ÃïadassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ye ca kho te sÃÊhà samaïabrÃhmaïà na tapojigucchÃvÃdà na tapojigucchÃsÃrà na tapojigucchaæ allÅnà viharanti, bhabbà te oghassa nittharaïÃya. Yepi te sÃÊhà samaïabrÃhmaïà parisuddhakÃyasamÃcÃrà parisuddhavacÅsamÃcÃrà parisuddhamanosamÃcÃrà parisuddhÃjÅvÃ, bhabbà te ¤ÃïadassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. SeyyathÃpi sÃÊhà puriso nadiæ taritukÃmo tiïhaæ kuÂhÃriæ ÃdÃya vanaæ paviseyya, so tattha passeyya mahatiæ sÃlalaÂÂhiæ ujuæ navaæ akukkuccakajÃtaæ* tamenaæ mÆle chindeyya, mÆle chetvà agge chindeyya, agge chetvà sÃkhÃpalÃsaæ suvisodhitaæ visodheyya, sÃkhÃpalÃsaæ suvisodhitaæ visodhetvà kuÂhÃrÅhi taccheyya, kuÂhÃrÅhi tacchetvà vÃsÅhi taccheyya, vÃsÅhi tacchetvà nikhÃdanaæ ÃdÃya anto suvisodhitaæ visodheyya, anto suvisodhitaæ visodhetvà lekhaniyà likheyya, lekhaniyà likhitvà pÃsÃïaguÊena dhopeyya, pÃsÃïaguÊena dhopetvà nÃvaæ kareyya, nÃvaæ karitvà piyÃrittaæ bandheyya, piyÃrittaæ bandhitvà nadiæ patÃreyya, taæ kiæ ma¤¤asi sÃÊhà bhabbo nu kho so puriso nadiæ taritunti? Evaæ bhante. Taæ kissa hetu? Asu hi bhante sÃlalaÂÂhi bahiddhà suparikammakatà anto susuddhà nÃvà katÃ, piyÃrittaæ baddhÃ. Tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: nÃvà na saæsÅdissati. Puriso sotthinà pÃraæ gamissatÅti. Evameva kho sÃÊhà ye te samaïabrÃhmaïà na tapojigucchÃvÃdà na tapojigucchÃsÃrà na tapojigucchaæ allÅnà viharanti, bhabbà te oghassa nittharaïÃya. Yepi te sÃÊhà samaïabrÃhmaïà [PTS Page 202] [\q 202/] parisuddhakÃyasamÃcÃrà parisuddhavacÅsamÃcÃrà parisuddhamanosamÃcÃrà parisuddhÃjÅvÃ, bhabbà te ¤ÃïadassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. SeyyathÃpi sÃÊhà yodhÃjÅvo bahÆnÅ cepi kaï¬acittakÃni jÃnÃti, atha kho so tÅhi ÂhÃnehi rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi tÅhi? DÆre pÃtÅ ca, akkhaïavedhÅ ca, mahato ca kÃyassa padÃletÃ. SeyyathÃpi sÃÊhà yodhÃjÅvo dÆre pÃtÅ, evameva kho sÃÊhà ariyasÃvako sammÃsamÃdhi hoti. SammÃsamÃdhi sÃÊhà ariyasÃvako yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike và sabbaæ rÆpaæ netaæ mama nesohamasmi, na meso attÃti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Yà kÃci vedanà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike và sabbà vedanà netaæ mama nesohamasmi. Na meso attÃti, evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Yà kÃci sa¤¤Ã atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike và sabbà sa¤¤Ã netaæ mama nesohamasmi, na meso attÃti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Ye keci saÇkhÃrà atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike và sabbà saÇkhÃrà netaæ mama nesohamasmi. Na meso attÃti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ ajjhattaæ và bahiddhà và oÊÃrikaæ và sukhumaæ và hÅnaæ và païÅtaæ và yaæ dÆre santike và sabbaæ vi¤¤Ãïaæ netaæ mama, nesohamasmi, na meso attÃti evametaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. * 'Uju' navaæ akukkukajÃta'nti majjhimÃgamÃdisu kadalikkhandhÃdiæ sandhÃya bhÃsitaæ. [BJT Page 388] [\x 388/] SeyyathÃpi sÃÊhà yodhÃjÅvo akkhaïavedhÅ, evameva kho sÃÊhà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti. SammÃdiÂÂhÅ sÃÊhà ariyasÃvako 'idaæ dukkha'nti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayo'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. 'Ayaæ dukkhanirodhoti' yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. SÃÊhà ' ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃ'ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. SeyyathÃpi sÃÊhà yodhÃjÅvo mahato kÃyassa padÃletÃ, evameva kho sÃÊhà ariyasÃvako sammÃvimuttÅ hoti. SammÃvimuttÅ sÃÊhà ariyasÃvako mahantaæ avijjÃkkhandhaæ padÃletÅti. 4. 4. 5. 7 MallikÃsuttaæ. 47. Ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho mallikà devÅ yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnà kho mallikà devÅ bhagavantaæ etadavoca: [PTS Page 203] [\q 203/] ko nu kho bhante hetu ko paccayo, yena midhekacco mÃtugÃmo dubbaïïà ca hoti durÆpà supÃpikà dassanÃya, daÊiddà ca hoti appassakà appabhogà appesakkhà ca? Ko pana bhante hetu ko paccayo, yena midhekacco mÃtugÃmo dubabaïïà ca hoti durÆpà supÃpikà dassanÃya, a¬¬hà ca hoti mahaddhanà mahÃbhogà mahesakkhà ca? Ko nu kho bhante hetu ko paccayo, yena midhekacco mÃtugÃmo abhirÆpà hoti dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃ, daÊiddà ca hoti appassakà appabhogà appesakkhà ca? Ko pana bhante hetu ko paccayo, yena midhekacco mÃtugÃmo abhirÆpà ca hoti dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃ, a¬¬hà ca hoti mahaddhanà mahÃbhogà mahesakkhà cÃti? Idha mallike ekacco mÃtugÃmo kodhanà hoti upÃyÃsabahulà appampi vuttà samÃnà abhisajjati kuppati byÃpajjati patitthÅyati. Kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Sà hoti na dÃtà samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ, issÃmanikà kho pana hoti paralÃbhasakkÃra garukÃramÃnanavandanapÆjanÃsu. Issati upadussati issaæ bandhati. Sà ce tato cutà itthattaæ Ãgacchati. Sà yattha yattha paccÃjÃyati, dubbaïïà ca hoti durÆpà ca supÃpikà dassanÃya, daÊiddà ca hoti appassakà appabhogà appesakkhà ca. [BJT Page 390] [\x 390/] Idha pana mallike ekacco mÃtugÃmo kodhanà hoti upÃyÃsabahulà appampi vuttà samÃnà abhisajjati kuppati byÃpajjati patitthÅyati. Kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Sà dÃtà hoti samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. AnissÃmanikà kho pana hoti paralÃbhasakkÃragarukÃramÃnanavandanapÆjanÃsu. Na issati na upadussati na issaæ bandhati. Sà ce tato cutà itthattaæ Ãgacchati, sà yattha yattha paccÃjÃyati, dubbaïïà ca hoti durÆpà supÃpikà dassanÃya. A¬¬hà ca hoti mahaddhanà mahÃbhogà mahesakkhà ca. Idha pana mallike ekacco mÃtugÃmo akkodhanà hoti anupÃyÃsabahulà bahumpi vuttà samÃnà nÃbhisajjati na kuppati na byÃpajjati na patitthÅyati. Na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Sà na dÃtà hoti samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. IssÃmanikà kho pana hoti. ParalÃbhasakkÃragarukÃramÃnanavandanapÆjanÃsu. Issati upadussati issaæ bandhati. Sà ce tato cutà itthattaæ Ãgacchati, sà yattha [PTS Page 204] [\q 204/] yattha paccÃjÃyati, abhirÆpà ca hoti dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃ. DaÊiddà ca hoti appassakà appabhogà appesakkhà ca. Idha pana mallike ekacco mÃtugÃmo akkodhanà hoti anupÃyÃsabahulà bahumpi vuttà samÃnà nÃbhisajjati na kuppati na byÃpajjati na patitthÅyati. Na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukaroti. Sà dÃtà hoti samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. AnissÃmanikà kho pana hoti paralÃbhasakkÃragarukÃramÃnanavandanapÆjanÃsu na issati na upadussati na issaæ bandhati. Sà ce tato cutà itthattaæ Ãgacchati, sà yattha yattha paccÃjÃyati abhirÆpà ca hoti dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃ. A¬¬hà ca hoti mahaddhanà mahÃbhogà mahesakkhà ca. Ayaæ kho mallike hetu ayaæ paccayo yena midhekacco mÃtugÃmo dubbaïïà ca hoti durÆpà supÃpikà dassanÃya, daÊiddà ca hoti appassakà appabhogà appesakkhà ca. Ayaæ pana mallike hetu ayaæ paccayo yena midhekacco mÃtugÃmo dubbaïïà ca hoti durÆpà supÃpikà dassanÃya, a¬¬hà ca hoti mahaddhanà mahÃbhogà mahesakkhà ca. Ayaæ kho mallike hetu ayaæ paccayo yena midhekacco mÃtugÃmo abhirÆpà ca hoti dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃ. DaÊiddà ca hoti appassakà appabhogà appesakkhà ca. [BJT Page 392] [\x 392/] Ayaæ pana mallike hetu ayaæ paccayo yena midhekacco mÃtugÃmo abhirÆpà ca hoti dassanÅyà pÃsÃdikà paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgatÃ, a¬¬hà ca hoti mahaddhanà mahÃbhogà mahesakkhà cÃti. Evaæ vutte mallikà devÅ bhagavantaæ etadavoca: yà nÆnÃhaæ bhante a¤¤aæ jÃtiæ kodhanà ahosiæ upÃyÃsabahulÃ, appampi vuttà samÃnà abhisajjiæ kuppiæ [PTS Page 205] [\q 205/] byÃpajjiæ patitthÅyiæ, kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsiæ, sÃhaæ bhante etarahi dubbaïïà durÆpà supÃpikà dassanÃya. Yà nÆnÃhaæ bhante a¤¤aæ jÃtiæ adÃsiæ samaïassa và brÃhmaïassa và annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ malÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ, sÃhaæ bhante etarahi a¬¬hà ca mahaddhanà mahÃbhogÃ. Yà nÆnÃhaæ bhante a¤¤aæ jÃtiæ anissÃmanikà ahosiæ paralÃbhasakkÃragarukÃramÃnanavandanapÆjanÃsu, na issiæ na upadussiæ na issaæ bandhiæ, sÃhaæ bhante etarahi mahesakkhÃ. Santi kho pana bhante, imasmiæ rÃjakule khattiyaka¤¤Ãpi brÃhmaïaka¤¤Ãpi gahapatika¤¤Ãpi. TÃsÃhaæ issarÃdhipaccaæ kÃremi. EsÃhaæ bhante ajjatagge akkodhanà bhavissÃmi anupÃyÃsabahulÃ. Bahumpi vuttà samÃnà nÃbhisajjissÃmi na kuppissÃmi na vyÃpajjissÃmi na patitthÅyissÃmi. Na kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtukarissÃmi. DassÃmi samaïassa brÃhmaïassa annaæ pÃnaæ vatthaæ yÃnaæ mÃlÃgandhavilepanaæ seyyÃvasathapadÅpeyyaæ. AnissÃmanikà bhavissÃmi paralÃbhasakkÃragarukÃramÃnanavandanapÆjanÃsu. Na ississÃmi na upadussissÃmi, na issaæ bandhissÃmi. Abhikkantaæ bhante abhikkantaæ bhante seyyathÃpi bhante, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evamevaæ bhante anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhammaæ ca bhikkhusaÇghaæ ca. UpÃsikaæ maæ bhante bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. 4. 4. 5. 8. (Tapasuttaæ) 48. CattÃro me bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave ekacco puggalo attantapo hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo parantapo hoti paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo attantapo ca hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, parantapo ca hoti paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Idha pana bhikkhave ekacco puggalo neva attantapo hoti na attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, [PTS Page 206] [\q 206/] na parantapo hoti na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. So anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati. [BJT Page 394] [\x 394/] Katha¤ca bhikkhave puggalo attantapo hoti, attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto? Idha bhikkhave ekacco puggalo acelako hoti muttÃcÃro hatthÃpalekhano na ehi bhadantiko na tiÂÂhabhadantiko nÃbhihaÂaæ na uddissakaÂaæ na nimantanaæ sÃdiyati. So na kumbhimukhà patigaïhÃti, na khaÊopimukhà patigaïhÃti, na phaÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na musalamantaraæ na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ na gabbhinÅyà na pÃyamÃnÃya na purisantaragatÃya na saÇkittÅsu na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃriïÅ, na macchaæ na maæsaæ, na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko. DvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko. Ekissà pi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅhi yÃpeti, sattahipi dattÅhi yÃpeti. EkÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti. Iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati. So sÃkabhakkhopi hoti, sÃmÃkabhakkhopi hoti, nÅvÃrabhakkhopi hoti, daddulabhakkhopi hoti, haÂabhakkhopi hoti, kaïabhakkhopi hoti, ÃcÃmabhakkhopi hoti, pi¤¤Ãkabhakkhopi hoti, tiïabhakkhopi hoti, gomayabhakkhopi hoti. VanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhojÅ. So sÃïÃnipi dhÃreti, masÃïÃnipi dhÃreti, chavadussÃnipi dhÃreti, paæsukÆlÃnipi dhÃreti, tirÅÂÃnipi dhÃreti, ajinampi dhÃreti, ajinakkhipampi dhÃreti, kusacÅrampi dhÃreti, vÃkacÅrampi dhÃreti, phalakacÅrampi dhÃreti, kesakamabalampi dhÃreti, vÃlakambalampi dhÃreti, ulÆkapakkhampi dhÃreti. Kesamassulocako hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto. UbbaÂÂakopi hoti ÃsanapaÂikkhitto. UkkuÂikopi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto. KaïÂakÃpassayikopi hoti, kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti. SÃyatatiyakampi [PTS Page 207] [\q 207/] udakorohanÃnuyogamanuyutto viharati. Iti evarÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyogamanuyutto viharati. Evaæ kho bhikkhave puggalo attantapo hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto. [BJT Page 396] [\x 396/] Katha¤ca bhikkhave puggalo parantapo hoti paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto? Idha bhikkhave ekacco puggalo orabbhiko hoti sÆkariko sÃkuntiko mÃgaviko luddo macchaghÃtako coro coraghÃtako bandhanÃgÃriko, ye và pana¤¤epi ke ci kurÆrakammantÃ. Evaæ kho bhikkhave puggalo parantapo hoti paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Katha¤ca bhikkhave puggalo attantapo ca hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, parantapo ca hoti paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto? Idha bhikkhave ekacco puggalo rÃjà và hoti khattiyo muddhÃvasitto brÃhmaïo và mahÃsÃlo, so puratthimena nagarassa navaæ santhÃgÃraæ kÃrÃpetvà kesamassuæ ohÃretvà kharÃjinaæ nivÃsetvà sappitelena kÃyaæ abbha¤jitvà migavisÃïena piÂÂhiæ kaï¬ÆvamÃno santhÃgÃraæ pavisati saddhiæ mahesiyà brÃhmaïena ca purohitena. So tattha1. AnantarahitÃya bhÆmiyà haritupalittÃya seyyaæ kappeti. Ekissà gÃviyà sarÆpavacchÃya yaæ ekasmiæ thane khÅraæ hoti, tena rÃjà yÃpeti. Yaæ dutiyasmiæ thane khÅraæ hoti, tena mahesÅ yÃpeti. Yaæ tatiyasmiæ thane khÅraæ hoti, tena brÃhmaïo purohito yÃpeti. Yaæ catutthasmiæ thane khÅraæ hoti, tena aggiæ juhanti. Avasesena vacchako yÃpeti. So evamÃha: ettakà usabhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya. Ettakà vacchatarà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya. Ettakà vacchatariyo ha¤¤antu ya¤¤atthÃya. Ettakà ajà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya. Ettakà urabbhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya. Ettakà rukkhà chijjantu yÆpatthÃya. Ettakà dabbà lÆyantu barihisatthÃyÃti. [PTS Page 208] [\q 208/] yepissa te honti dÃsÃti và pessÃti và kammakarÃti vÃ, tepi daï¬atajjità bhayatajjità assumukhà rudamÃnà parikammÃni karonti. Evaæ kho bhikkhave puggalo attantapo ca hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Parantapo ca hoti paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Katha¤ca bhikkhave puggalo nevattantapo hoti na attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, na parantapo hoti na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati? Idha bhikkhave tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ, sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ. Brahmacariyaæ pakÃseti. 1. AnattharahitÃya, aÂÂha. [BJT Page 398] [\x 398/] Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kulepaccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisa¤cikkhati: sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjÅvasamÃpanno, pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà [PTS Page 209] [\q 209/] paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhutena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisuïaæ vÃcaæ pahÃya pisuïÃvÃcà paÂivirato hoti: ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amusaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtà samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃvÃcà paÂivirato hoti: yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti: kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità hoti kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti, ekabhattiko hoti rattuparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬aïavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikÃpaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃpaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti, dÆteyyapahinagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃviyogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. [BJT Page 400] [\x 400/] So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati, samÃdÃyeva pakkamati, seyyathÃpi nÃma pakkhi sakuïo, yena [PTS Page 210] [\q 210/] yeneva ¬eti, sapattabhÃrova ¬eti. Evameva bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati sotindriyaæ sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃïena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ ghÃïindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati ghÃïindriyaæ. GhÃïindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati jivhindriyaæ jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati kÃyindriyaæ. KÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïametaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃ, domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati. Rakkhati manindriyaæ manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti. ùlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati, sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ, byÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ [PTS Page 211] [\q 211/] pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno, thÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ suvupasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati. AkathaækathÅ kusalesu dhammesu, vicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅ ti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. [BJT Page 402] [\x 402/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe. AmutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra upapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodhÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatÃ, vacÅduccaritena samannÃgatÃ, mano duccaritena samannÃgatÃ, ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne uppajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃto anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati, bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati, vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave puggalo neva attantapo hoti na attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, na parantapo hoti na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. So anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati. Ime kho bhikkhave cattÃro puggalà santo saævijjamÃnà lokasminti. 4. 4. 5. 9. (TaïhÃjÃlinÅsuttaæ) 49. Taïhaæ vo bhikkhave desissÃmi jÃliniæ saritaæ visaÂaæ visattikaæ, yÃya ayaæ loko uddhasto pariyonaddho tantÃkulakajÃto gulÃguï¬ikajÃto [PTS Page 212] [\q 212/] mu¤jababbajabhÆto apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ saæsÃraæ nÃtivattati. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha. BhÃsissÃmÅ'ti. Evaæ bhanteti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamà ca sà bhikkhave taïhà jÃlinÅ sarità visaÂà visattikÃ, yÃya ayaæ loko uddhasto pariyonaddho tantÃkulakajÃto gulÃguï¬ikajÃto mu¤jababbajabhÆto apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ saæsÃraæ nÃtivattati? AÂÂhÃrasa kho panimÃni bhikkhave taïhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya, aÂÂhÃrasataïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya. [BJT Page 404] [\x 404/] KatamÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya? AsmÅti bhikkhave sati itthasmÅti hoti, evamasmÅ hoti, a¤¤athasmÅti hoti, asasmÅti hoti, satasmÅti hoti, santi hoti, itthaæ santi hoti, evaæ santi hoti, a¤¤athà santi hoti, apiha santi hoti, api itthaæ santi hoti, api evaæ santi hoti, api a¤¤athà santi hoti, bhavissanti hoti, itthaæ bhavissanti hoti, evaæ bhavissanti hoti, a¤¤athà bhavissanti hoti. ImÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya. KatamÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya? Iminà asmÅti bhikkhave sati iminà itthasmÅti hoti, iminà evasmÅti hoti, iminà a¤¤athasmÅti hoti, iminà asasmÅti hoti, iminà satasmÅti hoti, iminà santi hoti, iminà itthaæ santi hoti, iminà evaæ santi hoti, iminà a¤¤athà santi hoti, iminà apiha santi hoti, iminà api itthaæ santi hoti, iminà api evaæ santi hoti, iminà api a¤¤athà santi hoti, iminà bhavissanti hoti, iminà itthaæ bhavissanti hoti, iminà evaæ bhavissanti hoti, iminà a¤¤athà bhavissanti hoti. ImÃni aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya. Iti aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni ajjhattikassa upÃdÃya aÂÂhÃrasa taïhÃvicaritÃni bÃhirassa upÃdÃya. ImÃni vuccanti bhikkhave chattiæsa taïhÃvicaritÃni. Iti evarÆpÃni atÅtÃni chattiæsa taïhÃvicaritÃni, anÃgatÃni chattiæsa [PTS Page 213] [\q 213/] taïhÃvicaritÃni, paccuppannÃni chattiæsa taïhà vicaritÃni, aÂÂha ca taïhÃvicaritÃni sataæ hoti. Ayaæ kho sà bhikkhave taïhÃjÃlinÅ sarità visaÂà visattikÃ, yÃya ayaæ loko uddhasto pariyonaddho tantÃkulakajÃto gulÃguï¬ikajÃto mu¤jababbajabhÆto apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ saæsÃraæ nÃtivattatÅti. [BJT Page 406] [\x 406/] 4. 4. 5. 10 (Pema dosasuttaæ) 50. CattÃrimÃni bhikkhave jÃyanti. KatamÃni cattÃri? Pemà pemaæ jÃyati. Pemà doso jÃyati. Dosà pemaæ jÃyati. Dosà doso jÃyati. Katha¤ca bhikkhave pemà pemaæ jÃyati? Idha bhikkhave puggalo puggalassa iÂÂho hoti kanto manÃpo. Taæ pare iÂÂhena kantena manÃpena samudÃcaranti. Tassa evaæ hoti: yo kho myÃyaæ puggalo iÂÂho kanto manÃpo, taæ pare iÂÂhena kantena manÃpena samudÃcarantÅ' ti so tesu pemaæ janeti. Evaæ kho bhikkhave pemà pemaæ jÃyati. Katha¤ca bhikkhave pemà doso jÃyati? Idha bhikkhave puggalo puggalassa iÂÂho hoti kanto manÃpo. Taæ pare aniÂÂhena akantena amanÃpena samudÃcaranti. Tassa evaæ hoti: yo kho myÃyaæ puggalo iÂÂho kanto manÃpo, taæ pare aniÂÂhena akantena amanÃpena samudÃcarantÅ' ti. So tesu dosaæ janeti. Evaæ kho bhikkhave pemà doso jÃyati. Katha¤ca bhikkhave dosà pemaæ jÃyati idha bhikkhave puggalo puggalassa aniÂÂho hoti akanto amanÃpo. Taæ pare aniÂÂhena akantena amanÃpena samudÃcaranti. Tassa evaæ hoti: yo kho myÃyaæ puggalo aniÂÂho akanto amanÃpo, taæ pare aniÂÂhena akantena amanÃpena samudÃcarantÅ' ti so tesu pemaæ janeti. Evaæ kho bhikkhave dosà pemaæ jÃyati. Katha¤ca bhikkhave dosà doso jÃyati? Idha bhikkhave puggalo puggalassa aniÂÂho hoti akanto [PTS Page 214] [\q 214/] amanÃpo taæ pare iÂÂhena kantena manÃpena samudÃcaranti. Tassa evaæ hoti: yo kho myÃyaæ puggalo aniÂÂho akanto amanÃpo, taæ pare iÂÂhena kantena manÃpena samudÃcarantÅ ti. So tesu dosaæ janeti. Evaæ kho bhikkhave dosà doso jÃyati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri jÃyanti. Yasmiæ bhikkhave samaye bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, yaæ pissa pemà pemaæ jÃyati, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yopissa pemà doso jÃyati, sopissa tasmiæ samaye na hoti. Yopissa pemà doso jÃyati, sopissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa dosà pemaæ jÃyati, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yopissa dosà doso jÃyati, sopissa tasmiæ samaye na hoti. [BJT Page 408] [\x 408/] Yasmiæ bhikkhave samaye bhikkhu vitakka vicÃranaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, yampissa pemà pemaæ jÃyati. Tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yopissa pemà doso jÃyati, sopissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa dosà pemaæ jÃyati, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yopissa dosà doso jÃyati, sopissa tasmiæ samaye na hoti. Yasmiæ bhikkhave samaye bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno. Sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, yampissa pemà pemaæ jÃyati. Tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yopissa pemà jÃyati, doso jÃyati, sopissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa dosà pemaæ jÃyati, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yopissa dosà doso jÃyati, sopissa tasmiæ samaye na hoti. Yasmiæ bhikkhave samaye bhikkhu sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaægamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ taæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, yampissa pemà pemaæ jÃyati. Tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yopissa pemà doso jÃyati, sopissa tasmiæ samaye na hoti. Yampissa dosà pemaæ jÃyati, tampissa tasmiæ samaye na hoti. Yopissa dosà doso jÃyati, sopissa tasmiæ samaye na hoti. Yasmiæ bhikkhave samaye bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, yampissa pemà pemaæ jÃyati, tampissa pahÅïaæ hoti. UcchinnamÆlaæ tÃlÃvatthukataæ anabhÃvakataæ Ãyatiæ anuppÃdadhammaæ. Yopissa pemà doso jÃyati sopissa pahÅïo hoti, ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Yampissa dosà pemaæ jÃyati, tampissa pahÅïaæ hoti, ucchinnamÆlaæ tÃlÃvatthukataæ anabhÃvakataæ Ãyatiæ anuppÃdadhammaæ. Yopissa dosà doso jÃyati, sopissa pahÅïo hoti ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu nevusseneti nappaÂisseneti na dhÆpÃyani na pajjalati na apajjhÃyati. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu usseneti? Idha bhikkhave bhikkhu rÆpaæ attato samanupassati, rÆpavantaæ và attÃnaæ, attani và rÆpaæ, rÆpasmiæ và attÃnaæ. Vedanaæ attato samanupassati, [PTS Page 215] [\q 215/] vedanÃvantaæ và attÃnaæ attani và vedanaæ, vedanÃya và attÃnaæ. Sa¤¤aæ attato samanupassati, sa¤¤Ãvantaæ và attÃnaæ, attani và sa¤¤aæ, sa¤¤Ãya và attÃnaæ. SaækhÃre attato samanupassati, saækhÃravantaæ và attÃnaæ, attani và saækhÃre, saækhÃresu và attÃnaæ. Vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ, attani và vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu usseneti. [BJT Page 410] [\x 410/] Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na usseneti? Idha bhikkhave bhikkhu na rÆpaæ attato samanupassati, na rÆpavantaæ và attÃnaæ, na attani và rÆpaæ, na rÆpasmiæ và attÃnaæ. Na vedanaæ attato samanupassati, na vedanÃvantaæ và attÃnaæ, na attani và vedanaæ, na vedanÃya và attÃnaæ. Na sa¤¤aæ attato samanupassati, na sa¤¤Ãvantaæ và attÃnaæ, na attani và sa¤¤aæ, na sa¤¤Ãya và attÃnaæ. Na saækhÃre attato samanupassati, na saækhÃravantaæ và attÃnaæ, na attani và saækhÃre, na saækhÃresu và attÃnaæ. Na vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, na vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ, na attani và vi¤¤Ãïaæ, na vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na usseneti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu paÂisseneti? Idha bhikkhave bhikkhu akkosantaæ paccakkosati, rosantaæ paÂirosati, bhaï¬antaæ paÂibhaï¬ati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu paÂisseneti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na paÂisseneti? Idha bhikkhave bhikkhu akkosantaæ na paccakkosati, rosantaæ na paÂirosati, bhaï¬antaæ na paÂibhaï¬ati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na paÂisseneti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu dhÆpÃyati? AsmÅti bhikkhave sati itthasmÅti hoti, evasmÅti hoti, a¤¤athasmÅti hoti, asasmÅti hoti, satasmÅti hoti, santi hoti, itthaæ santi hoti, evaæ santi hoti, a¤¤athà santi hoti, apiha santi hoti, api itthaæ santi hoti, api evaæ santi hoti, api a¤¤athà santi hoti, bhavissanti hoti, itthaæ bhavissanti hoti, evaæ bhavissanti hoti, a¤¤athà bhavissanti hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dhÆpÃyati. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na dhÆpÃyati? AsmÅti bhikkhave asati itthasmÅti na hoti, a¤¤athasmÅti na hoti, asasmÅti na hoti, satasmÅti na hoti, santi na hoti, itthaæ santi na hoti, evaæ santi na hoti, a¤¤athà santi na hoti, apiha santi na hoti, api itthaæ santi na hoti, api evaæ santi na hoti, api a¤¤athà [PTS Page 216] [\q 216/] santi na hoti, bhavissanti na hoti, itthaæ bhavissanti na hoti, evaæ bhavissanti na hoti, a¤¤athà bhavissanti na hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na dhÆpÃyati. [BJT Page 412] [\x 412/] Katha¤ca bhikkhave bhikkhu pajjalati? Iminà asmÅti bhikkhave sati iminà itthasmÅti hoti, iminà evasmÅti hoti iminà a¤¤athasmÅti hoti, iminà asasmÅti hoti, iminà satasmÅti hoti, iminà santi hoti, iminà itthaæ santi hoti, iminà evaæ santi hoti, iminà a¤¤athà santi hoti, iminà apiha santi hoti, iminà api itthaæ santi hoti, iminà api evaæ santi hoti, iminà api a¤¤athà santi hoti, iminà bhavissanti hoti, iminà itthaæ bhavissanti hoti, iminà evaæ bhavissanti hoti, iminà a¤¤athà bhavissanti hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu pajjalati. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na pajjalati? Iminà asmÅti bhikkhave asati iminà itthasmÅti na hoti, iminà evasmÅti na hoti, iminà a¤¤athasmÅti na hoti, iminà asasmÅti na hoti, iminà satasmÅti na hoti, iminà santi na hoti, iminà itthaæ santi na hoti, iminà evaæ santi na hoti, iminà a¤¤athà santi na hoti iminà apiha santi na hoti, iminà api itthaæ santi na hoti, iminà api evaæ santi na hoti, iminà api a¤¤athà santi na hoti, iminà bhavassanti na hoti, iminà itthaæ bhavissanti na hoti, iminà evaæ bhavissanti na hoti, iminà a¤¤athà bhavissanti na hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na pajjalati. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu apajjhÃyati? Idha bhikkhave bhikkhuno asmimÃno pahÅïo na hoti, ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato. ùyatiæ uppÃdadhammo. Evaæ bhikkhave bhikkhu apajjhÃyati. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu na apajjhÃyati? Idha bhikkhave bhikkhuno asmimÃno pahÅïo hoti, ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na apajjhÃyatÅti. MahÃvaggo pa¤camo. * MahÃpaïïÃsako catuttho. * TassuddÃnaæ: machasaæ. "SotÃnugataæ ÂhÃnaæ bhaddiya sÃmÆga vappasÃÊhà ca Mallika attantapo taïhà pemena ca dasà teti. " [BJT Page 414] [\x 414/] 5. Pa¤cama mahÃpaïïÃsako 1. Sappurisavaggo. 4. 5. 1. 1. (Sappurisasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. [PTS Page 217] [\q 217/] asappurisa¤ca vo bhikkhave desissÃmi asappurisena asappurisatara¤ca, sappurisa¤ca sappurisena sappurisatara¤ca. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante' ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave asappuriso? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappuriso. Katamo ca bhikkhave asappurisena asappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtÅ hoti, para¤ca pÃïÃtipÃte samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃyÅ hoti, para¤ca adinnÃdÃne samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃre samÃdapeti. Attanà musÃvÃdÅ hoti, para¤ca musÃvÃde samÃdapeti. Attanà ca surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti, para¤ca surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃne samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappurisena asappurisataro: Katamo ca bhikkhave sappuriso? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappuriso. Katamo ca bhikkhave sappurisena sappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, para¤ca pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, para¤ca adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdà paÂivirato hoti, para¤ca musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti, para¤ca surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappurisena sappurisataroti. [BJT Page 416] [\x 416/] 4. 5. 1. 2. (Dutiya sappurisasuttaæ) 2. [PTS Page 218] [\q 218/] asappurisa¤ca vo bhikkhavo desissÃmi asappurisena asappurisatara¤ca, sappurisa¤ca sappurisena sappurisatara¤ca. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante' ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave asappuriso? Idha bhikkhave ekacco assaddho hoti, ahiriko hoti, anottappÅ hoti, appassuto hoti, kusÅto hoti, muÂÂhassatÅ hoti, duppa¤¤o hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappuriso. Katamo ca bhikkhave asappurisena asappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca assaddho hoti, para¤ca assaddhiye samÃdapeti. Attanà ca ahiriko hoti, para¤ca ahirikatÃya samÃdapeti. Attanà ca anottappÅ hoti, para¤ca anottappe samÃdapeti. Attanà ca appassuto hoti, para¤ca appassute samÃdapeti. Attanà ca kusÅto hoti, para¤ca kosajje samÃdapeti. Attanà ca muÂÂhassatÅ hoti, para¤ca muÂÂhasacce samÃdapeti. Attanà ca duppa¤¤o hoti, para¤ca duppa¤¤atÃya samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappurisena asappurisataro. Katamo ca bhikkhave sappuriso? Idha bhikkhave ekacco saddho hoti, hirimà hoti, ottappÅ hoti, bahussuto hoti, Ãraddhaviriyo hoti, satimà hoti, pa¤¤avà hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappuriso. Katamo ca bhikkhave sappurisena sappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca saddhÃsampanno hoti. Para¤ca saddhÃsampadÃya samÃdapeti. Attanà ca hirimà hoti, para¤ca hirimatÃya samÃdapeti attanà ca ottappÅ hoti, para¤ca ottappe samÃdapeti. Attanà ca bahussuto hoti. Para¤ca bÃhusacce samÃdapeti. Attanà ca Ãraddhaviriyo hoti, para¤ca viriyÃramhe samÃdapeti. Attanà ca upaÂÂhitasatÅ hoti, para¤ca satipaÂÂhÃne samÃdapeti. Attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti, para¤ca pa¤¤ÃsampadÃya samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappurisena sappurisataroti. 4. 5. 1. 3. ( Tatiya sappurisasuttaæ) 3. Asappurisa¤ca vo bhikkhave desissÃmi, asappurisena [PTS Page 219] [\q 219/] asappurisatara¤ca, sappurisa¤ca sappurisena sappurisatara¤ca? Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante' ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: [BJT Page 418] [\x 418/] Katamo ca bhikkhave asappuriso? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti adinnÃdÃyÅ hoti. KÃmesu micchÃcÃrÅ hoti. MusÃvÃdÅ hoti. PisuïÃvÃco hoti. PharusÃvÃco hoti samphappalÃpÅ hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappuriso. Katamo ca bhikkhave asappurisena asappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtÅ hoti, para¤ca pÃïÃtipÃte samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃyÅ hoti, para¤ca adinnÃdÃne samÃdapeti, attanà ca kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃre samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdÅ hoti, para¤ca musÃvÃde samÃdapeti. Attanà ca pisuïÃvÃco hoti, para¤ca pisuïÃya vÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca pharusÃvÃco hoti, para¤ca pharusÃya vÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca samphappalÃpÅ hoti, para¤ca samphappalÃpe samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappurisena asappurisataro. Katamo ca bhikkhave sappuriso? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà paÂivirato hoti. PisuïÃvÃcà paÂivirato hoti. PharusÃvÃcà paÂivirato hoti. SamphappalÃpalà paÂivirato hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappuriso. Katamo ca bhikkhave sappurisena sappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, para¤ca pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, para¤ca adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, para¤ca ca kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdà paÂivirato hoti, para¤ca musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca pisuïÃvÃcà paÂivirato hoti, para¤ca pisuïÃvÃcà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, para¤ca pharusÃvÃcà veramaïiyà samÃdapeti, attanà ca samphappalÃpà paÂivirato hoti, para¤ca samphappalÃpà veramaïiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappurisena sappurisataroti. 4. 5. 1. 4. (Catuttha sappurisa suttaæ) 4. Asappurisa¤ca vo bhikkhave desissÃmi asappurisena [PTS Page 220] [\q 220/] asappurisatara¤ca sappurisa¤ca sappurisena sappurisatara¤ca. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante' ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave asappuriso? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti. AdinnÃdÃyÅ hoti. KÃmesu micchÃcÃrÅ hoti. MusÃvÃdÅ hoti. PisuïÃvÃco hoti. PharusÃvÃco hoti. SamphappalÃpÅ hoti. AbhijjhÃlu hoti, byÃpannacitto hoti. MicchÃdiÂÂhiko hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappuriso. [BJT Page 420] [\x 420/] Katamo ca bhikkhave asappurisena asappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtÅ hoti, para¤ca pÃïÃtipÃte samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃyÅ hoti, para¤ca adinnÃdÃne samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃre samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdÅ hoti, para¤ca musÃvÃde samÃdapeti. Attanà ca pisuïÃvÃco hoti, para¤ca pisuïÃya vÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca pharusÃvÃco hoti, para¤ca pharusÃya vÃcÃya samÃdapeti, attanà ca samphappalÃpÅ hoti, para¤ca samphappalÃpe samÃdapeti. Attanà ca abhijjhÃlu hoti, para¤ca abhijjhÃya samÃdapeti. Attanà ca byÃpannacitto hoti, para¤ca byÃpÃde samÃdapeti. Attanà ca micchÃdiÂÂhiko hoti, para¤ca micchÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappurisena asappurisataro. Katamo ca bhikkhave sappuriso? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà paÂivirato hoti. PisuïÃvÃcà paÂivirato hoti. PharusÃvÃcà paÂivirato hoti. SamphappalÃpà paÂivirato hoti. AnabhijjhÃlu hoti, abyÃpannacitto hoti. SammÃdiÂÂhiko hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappuriso. Katamo ca bhikkhave sappurisena sappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, para¤ca pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, para¤ca adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, para¤ca ca kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdà paÂivirato hoti, para¤ca musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca pisuïÃvÃcà paÂivirato hoti, para¤ca pisuïÃvÃcà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, para¤ca pharusÃvÃcà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca samphappalÃpà paÂivirato hoti, para¤ca samphappalÃpà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca anabhijjhÃlu hoti. Para¤ca anabhijjhÃya samÃdapeti. Attanà ca abyÃpannacitto hoti. Para¤ca abyÃpÃde samÃdapeti. Attanà ca sammÃdiÂÂhiko hoti. Para¤ca sammÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappurisena sappurisataroti. 4. 5. 1. 5. (Pa¤cama sappurisa suttaæ) 5. Asappurisa¤ca vo bhikkhave desissÃmi asappurisena asappurisatara¤ca sappurisa¤ca sappurisena sappurisatara¤ca. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave asappuriso? Idha bhikkhave ekacco micchÃdiÂÂhiko hoti. MicchÃsaÇkappo hoti. MicchÃvÃco hoti. MicchÃkammanto hoti. MicchÃÃjÅvo hoti. MicchÃvÃyÃmo hoti. MicchÃsatÅ hoti. MicchÃsamÃdhÅ hoti. [PTS Page 221] [\q 221/] ayaæ vuccati bhikkhave asappuriso. Katamo ca bhikkhave asappurisena asappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca micchÃdiÂÂhiko hoti. Para¤ca micchÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Attanà ca micchÃsaÇkappo hoti. Para¤ca micachÃsaÇkappe samÃdapeti. Attanà ca micchÃvÃco hoti. Para¤ca micchÃvÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca micchÃkammanto hoti. Para¤ca micchÃkammante samÃdapeti. Attanà ca micchÃÃjÅvo hoti. Para¤ca micchÃÃjÅve samÃdapeti. Attanà ca micchÃvÃyÃmo hoti. Para¤ca micchÃvÃyÃme samÃdapeti. Attanà ca micchÃsati hoti. Para¤ca micchÃsatiyà samÃdapeti. Attanà ca micchÃsamÃdhi hoti. Para¤ca micchÃsamÃdhimhi samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappurisena asappurisataro. [BJT Page 422] [\x 422/] Katamo ca bhikkhave sappuriso? Idha bhikkhave ekacco sammÃdiÂÂhiko hoti. SammÃsaÇkappo hoti. SammÃvÃco hoti. SammÃkammanto hoti. SammÃÃjÅvo hoti. Sammà vÃyÃmo hoti. SammÃsati hoti. SammÃsamÃdhi hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappuriso. Katamo bhikkhave sappurisena sappurisataro? Idha bhikkhave ekacco sammÃdiÂÂhiko hoti, para¤ca sammÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Attanà ca sammÃsaÇkappo hoti. Para¤ca sammà saÇkappe samÃdapeti. Attanà ca sammÃvÃco hoti, para¤ca sammÃvÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca sammÃkammanto hoti, para¤ca sammÃkammante samÃdapeti. Attanà ca sammÃÃjÅvo hoti, para¤ca sammÃÃjÅve samÃdapeti. Attanà ca sammÃvÃyÃmo hoti, para¤ca sammÃvÃyÃme samÃdapeti. Attanà ca sammÃsatÅ hoti, para¤ca sammÃsatiyà samÃdapeti. Attanà ca sammÃsamÃdhÅ hoti, para¤ca sammÃsamÃdhimhi samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappurisena sappurisataroti. 4. 5. 1. 6. (ChaÂÂha sappurisa suttaæ) 6. Asappurisa¤ca vo bhikkhave desissÃmi asappurisena asappurisatara¤ca sappurisa¤ca sappurisena sappurisatara¤ca. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasi karotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave asappuriso? Idha bhikkhave ekacco micchÃdiÂÂhiko hoti, micchÃsaÇkappo hoti, micchÃvÃco hoti, micchÃkammanto hoti, micchÃÃjÅvo hoti, micchÃvÃyÃmo hoti, micchÃsatÅ hoti, micchÃsamÃdhÅ hoti, micchäÃïÅ hoti, micchÃvimuttÅ hoti, ayaæ vuccati bhikkhave asappuriso. Katamo ca bhikkhave asappurisena asappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà [PTS Page 222] [\q 222/] micchÃdiÂÂhiko hoti, para¤ca micachÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Attanà ca micchÃsaÇkappo hoti, para¤ca micchÃsaÇkappe samÃdapeti. Attanà ca micchÃvÃco hoti, para¤ca micchÃvÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca micchÃÃjÅvo hoti, para¤ca micchÃÃjÅve samÃdapeti. Attanà ca micchÃsati hoti para¤ca micchÃsatiyà samÃdapeti. Attanà ca micchÃsamÃdhi hoti, para¤ca micchÃsamÃdhimhi samÃdapeti. Attanà ca micchäÃïÅ hoti, para¤ca micchäÃïe samÃdapeti. Attanà ca micchÃvimuttÅ hoti, para¤ca micchÃvimuttiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave asappurisena asappurisataro. Katamo ca bhikkhave sappuriso? Idha bhikkhave ekacco sammÃdiÂÂhiko hoti. SammÃsaÇkappo hoti. SammÃvÃco hoti. SammÃkammanto hoti. SammÃÃjÅvo hoti. Sammà vÃyÃmo hoti. SammÃsatÅ hoti. SammÃsamÃdhÅ hoti. SammäÃïÅ hoti. SammÃvimuttÅ hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappuriso. Katamo ca bhikkhave sappurisena sappurisataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca sammÃdiÂÂhiko hoti, para¤ca sammÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Attanà ca sammÃsaÇkappo hoti, para¤ca sammà saÇkappe samÃdapeti. Attanà ca sammÃvÃco hoti, para¤ca sammÃvÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca sammà kammanto hoti, para¤ca sammÃkammante samÃdapeti. Attanà ca sammÃÃjÅvo hoti, para¤ca sammÃÃjÅve samÃdapeti. Attanà ca sammÃsatÅ hoti, para¤ca sammÃsatiyà samÃdapeti. Attanà ca sammÃsamÃdhÅ hoti, para¤ca sammÃsamÃdhimhi samÃdapeti. Attanà ca sammäÃïÅ hoti, para¤ca sammäÃïe samÃdapeti. Attanà ca sammÃvimuttÅ hoti, para¤ca sammÃvimuttiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave sappurisena sappurisataroti. [BJT Page 424] [\x 424/] 4. 5. 1. 7. (PaÂhama pÃpa kalyÃïasuttaæ) 7. PÃpa¤ca vo bhikkhave desissÃmi pÃpena pÃpatara¤ca kalyÃïa¤ca kalyÃïena kalyÃïatara¤ca. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante' ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave pÃpo? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti. AdinnÃdÃyÅ hoti. KÃmesu micchÃcÃrÅ hoti. MusÃvÃdÅ hoti. PisuïÃvÃco hoti. PharusÃvÃco hoti. SamphappalÃpÅ hoti. AbhijjhÃlu hoti. ByÃpannacitto hoti. MicchÃdiÂÂhiko hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave pÃpo. Katamo ca bhikkhave pÃpena pÃpataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtÅ hoti. Para¤ca pÃïÃtipÃte samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃyÅ hoti. Para¤ca adinnÃdÃne samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti. Para¤ca kÃmesu micchÃcÃre samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdÅ hoti, para¤ca musÃvÃde samÃdapeti. Attanà ca pisuïÃvÃco hoti, para¤ca pisuïÃya vÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca pharusÃvÃco hoti, para¤ca pharusÃya vÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca samphappalÃpÅ hoti, para¤ca samphappalÃpe samÃdapeti. Attanà ca abhijjhÃlu hoti, para¤ca abhijjhÃya samÃdapeti. Attanà ca byÃpannacitto hoti, para¤ca byÃpÃde samÃdapeti. Attanà ca micchÃdiÂÂhiko hoti, para¤ca micchÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave pÃpena pÃpataro. Katamo ca bhikkhave kalyÃïo? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà paÂivirato hoti. PisuïÃvÃcà paÂivirato hoti. PharusÃvÃcà paÂivirato hoti. SamphappalÃpà paÂivirato hoti. AnabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti. SammÃdiÂÂhiko hoti. [PTS Page 223] [\q 223/] ayaæ vuccati bhikkhave kalyÃïo. Katamo ca bhikkhave kalyÃïena kalyÃïataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, para¤ca pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, para¤ca adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdà paÂivirato hoti, para¤ca musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca pisuïÃvÃcà paÂivirato hoti, para¤ca pisuïÃvÃcà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, para¤ca pharusÃvÃcà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca samphappalÃpà paÂivirato hoti, para¤ca samphappalÃpà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca anabhijjhÃlu hoti, para¤ca anabhijjhÃya samÃdapeti. Attanà ca abyÃpannacitto hoti, para¤ca abyÃpÃde samÃdapeti. Attanà ca sammÃdiÂÂhiko hoti, para¤ca sammÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave kalyÃïena kalyÃïataroti. 4. 5. 1. 8 (Dutiya pÃpa kalyÃïasuttaæ) 8. PÃpa¤ca vo bhikkhave desissÃmi pÃpena pÃpatara¤ca kalyÃïa¤ca kalyÃïena kalyÃïatara¤ca. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave pÃpo? Idha bhikkhave ekacco micchÃdiÂÂhiko hoti. MicchÃsaÇkappo hoti. MicchÃvÃco hoti. MicchÃkammanto hoti. MicchÃÃjÅvo hoti. MicchÃvÃyÃmo hoti. MicchÃsatÅ hoti. MicchÃsamÃdhÅ hoti. MicchäÃïÅ hoti. MicchÃvimuttÅ hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave pÃpo. Katamo ca bhikkhave pÃpena pÃpataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca micchÃdiÂÂhiko hoti, para¤ca micchÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Attanà ca micchÃsaÇkappo hoti, para¤ca micachÃsaÇkappe samÃdapeti. Attanà ca micchÃvÃco hoti, para¤ca micchÃvÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca micchÃkammanto hoti para¤ca micchÃkammante samÃdapeti. Attanà ca micchÃÃjÅvo hoti. Para¤ca micchÃÃjÅve samÃdapeti. Attanà ca micchÃvÃyÃmo hoti. Para¤ca micchÃvÃyÃme samÃdapeti. Attanà ca micchÃsatÅ hoti. Para¤ca micchÃsatiyà samÃdapeti. Attanà ca micchÃsamÃdhÅ hoti. Para¤ca micchÃsamÃdhimhi samÃdapeti. Attanà ca micchäÃïÅ hoti, para¤ca micchäÃïe samÃdapeti. Attanà ca micachÃvimuttÅ hoti, para¤ca micchÃvimuttiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave pÃpena pÃpataro. Katamo ca bhikkhave kalyÃïo? Idha bhikkhave ekacco sammÃdiÂÂhiko hoti. SammÃsaÇkappo hoti. SammÃvÃco hoti. SammÃkammanto hoti. SammÃÃjÅvo hoti. Sammà vÃyÃmo hoti. SammÃsatÅ hoti. SammÃsamÃdhÅ hoti. SammäÃïÅ hoti. SammÃvimuttÅ hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave kalyÃïo. [BJT Page 426] [\x 426/] Katamo bhikkhave kalyÃïena kalyÃïataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca sammÃdiÂÂhiko hoti. Para¤ca sammÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Attanà ca sammÃsaÇkappo hoti, para¤ca sammà saÇkappe samÃdapeti. Attanà ca sammÃvÃco hoti, para¤ca sammÃvÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca sammÃkammanto hoti, para¤ca sammÃkammante samÃdapeti. Attanà ca sammÃÃjÅvo hoti, para¤ca sammÃÃjÅve samÃdapeti. Attanà ca sammÃvÃyÃmo hoti, para¤ca sammÃvÃyÃme samÃdapeti. Attanà ca sammÃsatÅ hoti, para¤ca sammÃsatiyà samÃdapeti. Attanà ca sammÃsamÃdhÅ hoti, para¤ca sammÃsamÃdhimhi samÃdapeti. Attanà ca sammäÃïÅ hoti. Para¤ca sammäÃïe samÃdapeti. Attanà ca sammÃvimuttÅ hoti. Para¤ca sammÃvimuttiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave kalyÃïena kalyÃïataroti. 4. 5. 1. 9. (PaÂhama pÃpadhamma kalyÃïadhamma suttaæ) 9. PÃpadhamma¤ca vo bhikkhave desissÃmi pÃpadhammena [PTS Page 224] [\q 224/] pÃpadhammatara¤ca kalyÃïadhamma¤ca kalyÃïadhammena kalyÃïadhammatara¤ca. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave pÃpadhammo? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti. AdinnÃdÃyÅ hoti. KÃmesu micchÃcÃrÅ hoti. MusÃvÃdÅ hoti. PisuïÃvÃco hoti. PharusÃvÃco hoti. SamphappalÃpÅ hoti. AbhijjhÃlÆ hoti. ByÃpannacitto hoti. MicchÃdiÂÂhiko hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave pÃpadhammo. Katamo ca bhikkhave pÃpadhammataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtÅ hoti. Para¤ca pÃïÃtipÃte samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃyÅ hoti, para¤ca adinnÃdÃne samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃre samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdÅ hoti, para¤ca musÃvÃde samÃdapeti. Attanà ca pisuïÃvÃco hoti, para¤ca pisuïÃya vÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca pharusÃvÃco hoti, para¤ca pharusÃya vÃcÃya samÃdapeti, attanà ca samphappalÃpÅ hoti, para¤ca samphappalÃpe samÃdapeti. Attanà ca abhijjhÃlu hoti, para¤ca abhijjhÃya samÃdapeti. Attanà ca byÃpannacitto hoti, para¤ca byÃpÃde samÃdapeti. Attanà ca micchÃdiÂÂhiko hoti, para¤ca micchÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave pÃpadhammena pÃpadhammataro. Katamo ca bhikkhave kalyÃïadhammo? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà paÂivirato hoti. PisuïÃvÃcà paÂivirato hoti. PharusÃvÃcà paÂivirato hoti. SamphappalÃpà paÂivirato hoti. AnabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti. SammÃdiÂÂhiko hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave kalyÃïadhammo. Katamo ca bhikkhave kalyÃïadhammena kalyÃïadhammataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, para¤ca pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, para¤ca adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca musÃvÃdà paÂivirato hoti, para¤ca musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca pisuïÃvÃcà paÂivirato hoti, para¤ca pisuïÃvÃcà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, para¤ca pharusÃvÃcà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca samphappalÃpà paÂivirato hoti, para¤ca samphappalÃpà veramaïiyà samÃdapeti. Attanà ca anabhijjhÃlu hoti, para¤ca anabhijjhÃya samÃdapeti. Attanà ca abyÃpannacitto hoti. Para¤ca abyÃpÃde samÃdapeti. Attanà ca sammÃdiÂÂhiko hoti, para¤ca sammÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave kalyÃïadhammena kalyÃïadhammataroti. 4. 5. 1. 10 (Dutiya pÃpadhamma kalyÃïadhamma suttaæ) 10. PÃpadhamma¤ca vo bhikkhave desissÃmi pÃpadhammena pÃpadhammatara¤ca kalyÃïadhamma¤ca kalyÃïadhammena kalyÃïadhammatara¤ca. Taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante'ti kho te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave pÃpadhammo? Idha bhikkhave ekacco micchÃdiÂÂhiko hoti. MicchÃsaÇkappo hoti. MicchÃvÃco hoti. MicchÃkammanto hoti. MicchÃÃjÅvo hoti. MicchÃvÃyÃmo hoti. MicchÃsatÅ hoti. MicchÃsamÃdhÅ hoti. MicchäÃïÅ hoti. MicchÃvimuttÅ hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave pÃpadhammo. [BJT Page 428] [\x 428/] Katamo ca bhikkhave pÃpadhammena pÃpadhammataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca micchÃdiÂÂhiko hoti, [PTS Page 225] [\q 225/] para¤ca micchÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Attanà ca micchÃsaÇkappo hoti, para¤ca micachÃsaÇkappe samÃdapeti. Attanà ca micchÃvÃco hoti, para¤ca micchÃvÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca micchÃkammanto hoti, para¤ca micchÃkammante samÃdapeti. Attanà ca micchÃÃjÅvo hoti, para¤ca micchÃÃjÅve samÃdapeti. Attanà ca micchÃvÃyÃmo hoti, para¤ca micchÃvÃyÃme samÃdapeti. Attanà ca micchÃsatÅ hoti. Para¤ca micchÃsatiyà samÃdapeti. Attanà ca micchÃsamÃdhÅ hoti, para¤ca micchÃsamÃdhimhi samÃdapeti. Attanà ca micchäÃïÅ hoti, para¤ca micchäÃïe samÃdapeti. Attanà ca micachÃvimuttÅ hoti, para¤ca micchÃvimuttiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave pÃpadhammena pÃpadhammataro. Katamo ca bhikkhave kalyÃïadhammo? Idha bhikkhave ekacco sammÃdiÂÂhiko hoti. SammÃsaÇkappo hoti. SammÃvÃco hoti. SammÃkammanto hoti. SammÃÃjÅvo hoti. Sammà vÃyÃmo hoti. SammÃsatÅ hoti. SammÃsamÃdhÅ hoti. SammäÃïÅ hoti. SammÃvimuttÅ hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave kalyÃïadhammo. Katamo ca bhikkhave kalyÃïadhammena kalyÃïadhammataro? Idha bhikkhave ekacco attanà ca sammÃdiÂÂhiko hoti. Para¤ca sammÃdiÂÂhiyà samÃdapeti. Attanà ca sammÃsaÇkappo hoti, para¤ca sammà saÇkappe samÃdapeti. Attanà ca sammÃvÃco hoti, para¤ca sammÃvÃcÃya samÃdapeti. Attanà ca sammÃkammanto hoti, para¤ca sammÃkammante samÃdapeti. Attanà ca sammÃÃjÅvo hoti, para¤ca sammÃÃjÅve samÃdapeti. Attanà ca sammÃvÃyÃmo hoti, para¤ca sammÃvÃyÃme samÃdapeti. Attanà ca sammÃsatÅ hoti, para¤ca sammÃsatiyà samÃdapeti. Attanà ca sammÃsamÃdhÅ hoti, para¤ca sammÃsamÃdhimhi samÃdapeti. Attanà ca sammäÃïÅ hoti, para¤ca sammäÃïe samÃdapeti. Attanà ca sammÃvimuttÅ hoti, para¤ca sammÃvimuttiyà samÃdapeti. Ayaæ vuccati bhikkhave kalyÃïadhammena kalyÃïadhammataroti. Sappurisavaggo paÂhamo. * TassuddÃnaæ: SikkhÃpada¤ca assaddhaæ sattakammaæ atho ca dasakammaæ AÂÂhaÇgi¤ca dasamaggaæ dve pÃpadhammà apare dveti. Machasaæ. [BJT Page 430. [\x 430/] ] 2. Parisasobhanavaggo 4. 5. 2. 1. (Parisasobhanasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 11. CattÃro'me bhikkhave parisadÆsanÃ. Katame cattÃro? Bhikkhu bhikkhave dussÅlo pÃpadhammo parisadÆsano. BhikkhunÅ bhikkhave dussÅlà pÃpadhammà parisadÆsanÃ. UpÃsako bhikkhave dussÅlo pÃpadhammo parisadÆsano. UpÃsikà bhikkhave dussÅlà pÃpadhammà parisadÆsanÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro parisadusanÃti. CattÃrome bhikkhave parisasobhanÃ. Katame cattÃro? Bhikkhu bhikkhave sÅlavà kalyÃïadhammo [PTS Page 226] [\q 226/] parisasobhano. BhikkhunÅ bhikkhave sÅlavatÅ kalyÃïadhammà parisasobhanÃ. UpÃsako bhikkhave sÅlavà kalyÃïadhammo parisasobhano upÃsikà bhikkhave sÅlavatÅ kalyÃïadhammà parisasobhanÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro parisasobhanÃti. 4. 5. 2. 2. (PaÂhama niraya sagganikkhittasuttaæ) 12. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? KÃyaduccaritena, vacÅduccaritena, manoduccaritena, micchÃdiÂÂhiyÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? KÃyasucaritena, vacÅsucaritena, manosucaritena, sammÃdiÂÂhiyÃ, imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. [BJT Page 432] [\x 432/] (Dutiya niraya sagga nikkhittasuttaæ) 13. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? KÃyaduccaritena, vacÅduccaritena, manoduccaritena, akata¤¤utà akataveditÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? KÃyasucaritena, vacÅsucaritena, manosucaritena, kata¤¤utà kataveditÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 5. 2. 4. (Tatiya niraya sagga nikkhitta suttaæ) 14. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? PÃïÃtipÃtÅ hoti. AdinnÃdÃyÅ hoti. KÃmesu micchÃcÃrÅ hoti. MusÃvÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 5. 2. 5. (Catuttha niraya sagga nikkhitta suttaæ) 15. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? [PTS Page 227] [\q 227/] micchÃdiÂÂhiko hoti. MicchÃsaÇkappo hoti. MicchÃvÃco hoti. MicchÃkammanto hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? SammÃdiÂÂhiko hoti. SammÃsaÇkappo hoti. SammÃvÃco hoti. SammÃkammanto hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. [BJT Page 434] [\x 434/] 4. 5. 2. 6. (Pa¤cama niraya sagga nikkhitta suttaæ) 16. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? MicchÃÃjÅvo hoti. MicchÃvÃyÃmo hoti. MicchÃsati hoti. MicchÃsamÃdhÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? SammÃÃjÅvo hoti. SammÃvÃyÃmo hoti. SammÃsatÅ hoti. SammÃsamÃdhÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 5. 2. 7. (ChaÂÂhama niraya sagga nikkhitta suttaæ) 17. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? AdiÂÂhe diÂÂhavÃdÅ hoti. Asute sutavÃdÅ hoti. Amute mutavÃdÅ hoti. Avi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? AdiÂÂhe adiÂÂhavÃdÅ hoti. Asute asutavÃdÅ hoti. Amute amutavÃdÅ hoti. Avi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 5. 2. 8. (Sattama niraya sagga nikkhitta suttaæ) 18. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye? Katamehi catÆhi? DiÂÂhe adiÂÂhavÃdÅ hoti. Sute asutavÃdÅ hoti. Mute amutavÃdÅ hoti. Vi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? DiÂÂhe diÂÂhavÃdÅ hoti. Sute sutavÃdÅ hoti. Mute mutavÃdÅ hoti. Vi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. [BJT Page 436] [\x 436/] 4. 5. 2. 9. (AÂÂhama niraya sagga nikkhitta suttaæ) 19. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Assaddho hoti. DussÅlo hoti. Ahiriko hoti. AnottappÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Saddho hoti. SÅlavà hoti. Hirimà hoti. OttappÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 5. 2. 10. (Navama niraya sagga nikkhitta suttaæ) 20. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Assaddho hoti. DussÅlo hoti. KusÅto hoti. Duppa¤¤o hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ nirayeti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? [PTS Page 228] [\q 228/] saddhà hoti. SÅlavà hoti. ùraddhaviriyo hoti. Pa¤¤avà hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. Parisasobhanavaggo dutiyo. * * TassuddÃnaæ: Parisà diÂÂhiakata¤¤utà pÃïÃtipÃtÃpi dve maggà Dve vohÃrakathà vuttà ahirikaæ duppa¤¤ena vÃti machasaæ. [BJT Page 438] [\x 438/] 3. Sucaritavaggo. 4. 5. 3. 1. (VacÅsucaritasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 21. CattÃrimÃni bhikkhave vacÅduccaritÃni. KatamÃni cattÃri? MusÃvÃdo, pisuïÃvÃcÃ, pharusÃvÃcÃ, samphappalÃpo. ImÃni kho bhikkhave cattÃri vacÅduccaritÃni. CattÃrimÃni bhikkhave vacÅsucaritÃni. KatamÃni cattÃri? SaccavÃcÃ, apisuïÃvÃcÃ, saïhavÃcÃ, mattÃbhassaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri vacÅsucaritÃni. 4. 5. 3. 2. (PaÂhama bÃlapaï¬itasuttaæ) 22. [PTS Page 229] [\q 229/] catÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto, asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? KÃyaduccaritena, vacÅduccaritena, manoduccaritena, micchÃdiÂÂhiyÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti. Ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? KÃyasucaritena, vacÅsucaritena, manosucaritena, sammÃdiÂÂhiyÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅti. [BJT Page 440] [\x 440/] 4. 5. 3. 3. (Dutiya bÃla paï¬ita suttaæ) 23. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? KÃyaduccaritena, vacÅduccaritena, manoduccaritena, akata¤¤utà akataveditÃya. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? KÃyasucaritena, vacÅsucaritena, manosucaritena, kata¤¤utà kataveditÃya. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅ ti. 4. 5. 3. 4. (Tatiya bÃla paï¬ita suttaæ) 24. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati, sÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? PÃïÃtipÃtÅ hoti. AdinnÃdÃyÅ hoti. KÃmesu micchÃcÃrÅ hoti. MusÃvÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? PÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. AdinnÃdÃnà paÂivirato hoti. KÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti. MusÃvÃdà paÂivirato hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅti. 4. 5. 3. 5. (Catuttha bÃla paï¬ita suttaæ) CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? MicchÃdiÂÂhiko hoti. MicchÃsaÇkappo hoti. MicchÃvÃco hoti. MicchÃkammanto hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? SammÃdiÂÂhiko hoti. SammÃsaÇkappo hoti. SammÃvÃco hoti. SammÃkammanto hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅti. [BJT Page 442] [\x 442/] 4. 5. 3. 6. (Pa¤cama bÃla paï¬ita suttaæ) 26. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? MicchÃÃjÅvo hoti. MicchÃvÃyÃmo hoti. MicchÃsatÅ hoti. MicchÃsamÃdhÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti. SÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? SammÃÃjÅvo hoti, sammÃvÃyÃmo hoti, sammÃsati hoti, sammÃsamÃdhÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅti. 4. 5. 3. 7. (ChaÂÂha bÃla paï¬ita suttaæ) 27. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti. SÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? AdiÂÂhe diÂÂhavÃdÅ hoti. Asute sutavÃdÅ hoti. Amute mutavÃdÅ hoti. Avi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti. SÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? AdiÂÂhe adiÂÂhavÃdÅ hoti. Asute asutavÃdÅ hoti. Amute amutavÃdÅ hoti. Avi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅti. 4. 5. 3. 8. (Sattama bÃla paï¬ita suttaæ) 28. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? DiÂÂhe adiÂÂhavÃdÅ hoti. Sute asutavÃdÅ hoti. Mute amutavÃdÅ hoti. Vi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti. Ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? DiÂÂhe diÂÂhavÃdÅ hoti. Sute sutavÃdÅ hoti. Mute mutavÃdÅ hoti. Vi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃdÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅti. [BJT Page 444] [\x 444/] 4. 5. 3. 9. (AÂÂhama bÃla paï¬ita suttaæ) 29. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? Assaddho hoti, dussÅlo hoti. Ahiriko hoti. AnottappÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavati. Kamehi catÆhi? Saddho hoti. SÅlavà hoti. Hirimà hoti. OttappÅ hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅti. 4. 5. 3. 10. (Navama bÃla paï¬ita suttaæ) 30. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? [PTS Page 230] [\q 230/] assaddho hoti. DussÅlo hoti. KusÅto hoti. Duppa¤¤o hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo abyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca apu¤¤aæ pasavati. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? Saddho hoti. SÅlavà hoti. ùraddhaviriyo hoti. Pa¤¤avà hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito byatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti. Ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅti. 4. 5. 3. 11. (Kavisuttaæ) 31. CattÃrome bhikkhave kavÅ. Katame cattÃro? CintÃkavi, sutakavi, atthakavi, paÂibhÃnakavi. Ime kho bhikkhave cattÃro kavÅti. Sucaritavaggo tatiyo. * * TassuddÃnaæ: Duccaritaæ diÂÂhi akata¤¤Æ ca pÃïÃtipÃtÃpi dve maggÃ, Dve vohÃrakathà vuttà ahirikaæ duppa¤¤akavinà cÃti machasaæ . [BJT Page 446] [\x 446/] 4. Kammavaggo. 4. 5. 4. 1. (PaÂhama kammasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 32. CattÃrimÃni bhikkhave kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. KatamÃni cattÃri? Atthi bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Atthi [PTS Page 231] [\q 231/] bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. 4. 5. 4. 2. (Dutiya kammasuttaæ) 33. CattÃrimÃni bhikkhave kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. KatamÃni cattÃri? Atthi bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhaæ lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhà phassà phusanti. So sabyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhaæ vedanaæ vediyati ekantadukkhaæ. SeyyathÃpi sattà nerayikÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, abyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, abyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati. Tamenaæ abyÃpajjhaæ [PTS Page 232] [\q 232/] lokaæ upapannaæ samÃnaæ abyÃpajjhà phassà phusanti. So abyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno abyÃpajjhaæ vedanaæ vediyati ekantasukhaæ. SeyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. [BJT Page 448] [\x 448/] Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhÃpi abyÃpajjhÃpi phassà phusanti. So sabyÃpajjhehipi abyÃpajjhehipi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vedanaæ vediyati vokiïïasukhadukkhaæ. SeyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati? Tatra bhikkhave yamidaæ kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, yampidaæ kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, yampidaæ kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, idaæ vuccati bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïha asukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. 4. 5. 4. 3. (Tatiya kamma suttaæ) 34. Atha kho sikhÃmoggallÃno brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho sikhÃmoggallÃno brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: PurimÃni bho gotama divasÃni purimatarÃni soïakÃyano mÃïavo yenÃhaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà maæ etadavoca: Samaïo gotamo sabbakammÃnaæ akiriyaæ pa¤¤Ãpeti. SabbakammÃnaæ kho pana akiriyaæ pa¤¤Ãpento ucchedaæ Ãha lokassa. KammasaccÃyaæ bho loko, kammasamÃrambhaÂÂhÃyÅti. (BhagavÃ:) Dassanampi kho ahaæ brÃhmaïa soïakÃyanassa mÃïavassa nÃbhijÃnÃmi. Kuto panevarÆpo kathÃsallÃpo? [BJT Page 450] [\x 450/] CattÃrimÃni brÃhmaïa kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. KatamÃni cattÃri? Atthi brÃhmaïa kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Atthi brÃhmaïa kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Atthi brÃhmaïa kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. [PTS Page 233] [\q 233/] atthi brÃhmaïa kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. Katama¤ca brÃhmaïa kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ? Idha brÃhmaïa ekacco sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhaæ lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhà phassà phusanti. So sabyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhaæ vedanaæ vediyati ekantadukkhaæ. SeyyathÃpi sattà nerayikÃ. Idaæ vuccati brÃhmaïa kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Katama¤ca brÃhmaïa kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ? Idha brÃhmaïa ekacco abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, abyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, abyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati. Tamenaæ abyÃpajjhaæ lokaæ upapannaæ phassà phusanti so abyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno abyÃpajjhaæ vedanaæ vediyati ekantasukhaæ. SeyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Idaæ vuccati brÃhmaïa kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Katama¤ca brÃhmaïa kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ? Idha brÃhmaïa ekacco sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhÃpi abyÃpajjhÃpi phassà phusanti. So sabyÃpajjhehipi abyÃpajjhehipi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vedanaæ vediyati vokiïïasukhadukkhaæ. SeyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Idaæ vuccati brÃhmaïa kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Katama¤ca brÃhmaïa kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati? Tatra brÃhmaïa yamidaæ kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, yampidaæ kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, yampidaæ kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, idaæ vuccati brÃhmaïa kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïha asukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. ImÃni kho brÃhmaïa cattÃri kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. [BJT Page 452] [\x 452/] 4. 5. 4. 4. (Catuttha kammasuttaæ) 35. CattÃrimÃni bhikkhave kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. KatamÃni cattÃri? [PTS Page 234] [\q 234/] atthi bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhÃsukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdÅ hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃyÅ hoti. [PTS Page 235] [\q 235/] idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhÃpi abyÃpajjhÃpi phassà phusanti. So sabyÃpajjhehipi abyÃpajjhehipi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vedanaæ vediyati vokiïïasukhadukkhaæ. SeyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati? Tatra bhikkhave yamidaæ kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, yampidaæ kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, yampidaæ kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, idaæ vuccati bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. 4. 5. 4. 5. (Pa¤cama kammasuttaæ) CattÃrimÃni bhikkhave kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. KatamÃni cattÃri? Atthi bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. [BJT Page 454] [\x 454/] Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekaccena mÃtà jÅvità voropità hoti, pità jÅvità voropito hoti, arahaæ jÅvità voropito hoti, tathÃgatassa duÂÂhena cittena lohitaæ uppÃdità hoti. SaÇghopi bhinno hoti. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ? [PTS Page 236] [\q 236/] idha bhikkhave ekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisuïÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti, abyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhiko hoti. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ? [PTS Page 237] [\q 237/] idha bhikkhave ekacco sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhÃpi abyÃpajjhÃpi phassà phusanti. So sabyÃpajjhehipi abyÃpajjhehipi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vedanaæ vediyati vokiïïasukhadukkhaæ. SeyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati? Tatra bhikkhave yamidaæ kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, yampidaæ kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, yampidaæ kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ tassa pahÃïÃya yà cetanÃ, idaæ vuccati bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhÃsukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. 4. 5. 4. 6. (ChaÂÂhakammasuttaæ) 37. CattÃrimÃni bhikkhave kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. KatamÃni cattÃri? Atthi bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhaæ lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhà phassà phusanti. So sabyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhaæ vedanaæ vediyati ekantadukkhaæ. SeyyathÃpi sattà nerayikÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, abyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, abyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati. Tamenaæ abyÃpajjhaæ lokaæ upapannaæ samÃnaæ abyÃpajjhà phassà phusanti. So abyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno abyÃpajjhaæ vedanaæ vediyati ekantasukhaæ. SeyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhÃpi abyÃpajjhÃpi phassà phusanti. So sabyÃpajjhehipi abyÃpajjhehipi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vedanaæ vediyati vokiïïasukhadukkhaæ. SeyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. [BJT Page 456] [\x 456/] Katama¤ca bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati? SammÃdiÂÂhi, sammÃsaÇkappo, sammÃvÃcÃ, sammÃkammanto, sammÃÃjÅvo, sammÃvÃyÃmo, sammÃsati, sammÃsamÃdhÅ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. 4. 5. 4. 7. (Sattamakammasuttaæ) 38. CattÃrimÃni bhikkhave kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni. KatamÃni cattÃri? Atthi bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Atthi bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhaæ lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhà phassà phusanti. So sabyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhaæ vedanaæ vediyati ekantadukkhaæ. SeyyathÃpi sattà nerayikÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ? Idha bhikkhave ekacco abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, abyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, abyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So abyÃpajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃpajjhaæ lokaæ upapajjati. Tamenaæ abyÃpajjhaæ lokaæ upapannaæ samÃnaæ abyÃpajjhà phassà phusanti. So abyÃpajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno abyÃpajjhaæ vedanaæ vediyati ekantasukhaæ. SeyyathÃpi devà subhakiïhÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ?Idha bhikkhave ekacco sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti, sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapajjati. Tamenaæ sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃpajjhÃpi abyÃpajjhÃpi phassà phusanti. So sabyÃpajjhehipi abyÃpajjhehipi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃpajjhampi abyÃpajjhampi vedanaæ vediyati vokiïïasukhadukkhaæ. SeyyathÃpi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Katama¤ca bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhaasukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati? SatisambojjhaÇgo, dhammavicayasambojjhaÇgo, viriyasambojjhaÇgo, pÅtisambojjhaÇgo, passaddhisambojjhaÇgo, samÃdhisambojjhaÇgo, upekkhÃsambojjhaÇgo. Idaæ vuccati bhikkhave kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïha asukkavipÃkaæ kammakkhayÃya saævattati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. 4. 5. 4. 8. (SÃvajja anavajjakammasuttaæ) 39. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? SÃvajjena kÃyakammena, sÃvajjena vacÅkammena, sÃvajjena manokammena, sÃvajjÃya diÂÂhiyÃ. [BJT Page 458] [\x 458/] Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Anavajjena kÃyakammena, anavajjena vacÅkammena, anavajjena manokammena, anavajjÃya diÂÂhiyÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 5. 4. 9. (SabyÃpajjha abyÃpajjhakammasuttaæ) 40. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? SabyÃpajjhena kÃyakammena, sabyÃpajjhena vacÅkammena, sabyÃpajjhena manokammena, sabyÃpajjhÃya diÂÂhiyÃ, imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. [PTS Page 238] [\q 238/] catÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? AbyÃpajjhena kÃyakammena, abyÃpajjhena vacÅkammena, abyÃpajjhena manokammena, abyÃpajjhÃya diÂÂhiyÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 5. 4. 10. ( Samaïasuttaæ ) 41. Idheva bhikkhave samaïo, idha dutiyo samaïo, idha tatiyo samaïo, idha catuttho samaïo, su¤¤Ã parappavÃdà samaïehi a¤¤eti. Evametaæ bhikkhave sammà sÅhanÃdaæ nadatha. Katamo ca bhikkhave samaïo? Idha bhikkhave bhikkhu tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno hoti avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyaïo. Ayaæ bhikkhave samaïo. Katamo ca bhikkhave dutiyo samaïo? Idha bhikkhave bhikkhu tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ hoti, sakideva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhassantaæ karoti. Ayaæ bhikkhave dutiyo samaïo. [BJT Page 460] [\x 460/] Katamo ca bhikkhave tatiyo samaïo? Idha bhikkhave bhikkhu pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ayaæ bhikkhave tatiyo samaïo. Katamo ca bhikkhave catuttho samaïo? Idha bhikkhave bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Ayaæ bhikkhave catuttho samaïo. Idheva bhikkhave samaïo, idha dutiyo samaïo, idha tatiyo samaïo, idha catuttho samaïo. Su¤¤Ã parappavÃdà samaïehi a¤¤e'ti. Evametaæ bhikkhave sammà sÅhanÃdaæ nadathÃti. 4. 4. 5. 11. (SappurisÃnisaæsasuttaæ) 42. [PTS Page 239] [\q 239/] sappurisaæ bhikkhave nissÃya cattÃro Ãnisaæsà pÃÂikaÇkhÃ. Katame cattÃro? Ariyena sÅlena va¬¬hati, ariyena samÃdhinà va¬¬hati, ariyÃya pa¤¤Ãya va¬¬hati, ariyÃya vimuttiyà va¬¬hati. Sappurisaæ bhikkhave nissÃya ime cattÃro Ãnisaæsà pÃÂikaÇkhÃti. Kammavaggo catuttho. * TassuddÃnaæ: * SaækhittavitthÃra soïakÃyana sikkhÃpadaæ ariyamaggo SÃvajja¤ceva abyÃpajjhaæ samaïo va sappurisÃnisaæsoti. Machasaæ. [BJT Page 462] [\x 462/] 5. ùpattibhayavaggo 4. 5. 5. 1. (PÃpabhikkhusuttaæ) 43. Ekaæ samayaæ bhagavà kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Atha kho Ãyasmà Ãnando yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ Ãnandaæ bhagavà etadavoca: Api nu taæ Ãnanda adhikaraïaæ vÆpasantanti? "Kuto taæ bhante adhikaraïaæ vÆpasamissati, Ãyasmato bhante anuruddhassa bÃhiyo nÃma saddhivihÃriko kevalakappaæ saÇghabhedÃya Âhito. TatthÃyasmà anuruddho na ekavÃcikampi bhaïitabbaæ ma¤¤atÅ" ti. Kadà panÃnanda anuruddho saÇghamajjhe adhikaraïesu voyu¤jati? Nanu Ãnanda yÃni kÃni ci adhikaraïÃni uppajjanti sabbÃni tÃni tumhe ceva vÆpasametha sÃriputtamoggallÃnà ca. CattÃrome Ãnanda atthavase sampassamÃno pÃpabhikkhu saÇghabhedena nandati. Katame cattÃro? IdhÃnanda pÃpabhikkhu dussÅlo hoti pÃpadhammo asuci saÇkassarasamÃcÃro paÂicchannakammanto assamaïo samaïapaÂi¤¤o abrahmacÃrÅ brahmacÃrÅpaÂi¤¤o [PTS Page 240] [\q 240/] antopÆti avassuto kasambujÃto. Tassa evaæ hoti: "sace kho maæ bhikkhÆ jÃnissanti: ' dussÅlo pÃpadhammo asuci saækassarasamÃcÃro paÂicchannakammanto assamaïo samaïapaÂi¤¤o abrahmacÃrÅ brahmacÃrÅpaÂi¤¤o antopÆti avassuto kasambujÃto' ti. Samaggà maæ santà nÃsissanti. Vaggà pana maæ na nÃsissantÅ" ti. Idaæ Ãnanda paÂhamaæ atthavasaæ sampassamÃno pÃpabhikkhu saÇghabhedena nandati. Puna ca paraæ Ãnanda pÃpabhikkhu micchÃdiÂÂhiko hoti antaggÃhikÃya diÂÂhiyà samannÃgato. Tassa evaæ hoti: "sace kho maæ bhikkhÆ jÃnissanti 'micchÃdiÂÂhiko antaggÃhikÃya diÂÂhiyà samannÃgato' ti. Samaggà maæ santà nÃsissanti. Vaggà pana maæ na nÃsissantÅ"ti. Idaæ Ãnanda dutiyaæ atthavasaæ sampassamÃno pÃpabhikkhu saÇghabhedena nandati. 1. NÃsessanti machasaæ. [BJT Page 464] [\x 464/] Puna ca paraæ Ãnanda pÃpabhikkhu micchÃÃjÅvo hoti. MicchÃjÅvena jÅvikaæ kappeti. Tassa evaæ hoti: "sace kho maæ bhikkhÆ jÃnissanti: 'micchÃÃjÅvo micchÃÃjÅvena jÅvikaæ kappetÅ' ti. Samaggà pana maæ nÃsissanti. Vaggà pana maæ na nÃsissanti" ti. Idaæ Ãnanda tatiyaæ atthavasaæ sampassamÃno pÃpabhikkhu saÇghabhedena nandati. Puna ca paraæ Ãnanda pÃpabhikkhu lÃbhakÃmo hoti sakkÃrakÃmo anava¤¤attikÃmo. Tassa evaæ hoti: " sace kho maæ bhikkhu jÃnissanti: ' lÃbhakÃmo sakkÃrakÃmo anava¤¤attikÃmo'ti, samaggà maæ na sakkarissanti na garukarissanti na mÃnessanti na pÆjessanti. Vaggà pana maæ sakkarissanti garukarissanti mÃnessanti pÆjessantÅ" ti. Idaæ Ãnanda catutthaæ atthavasaæ sampassamÃno pÃpabhikkhu saÇghabhedena nandati. Ime kho Ãnanda cattÃro atthavase sampassamÃno pÃpabhikkhu saÇghabhedena nandatÅti. 4. 5. 5. 2. (ùpattibhaya suttaæ) 44. CattÃrimÃni bhikkhave ÃpattibhayÃni. KatamÃni cattÃri? SeyyathÃpi bhikkhave coraæ ÃgucÃriæ gahetvà ra¤¤o dasseyyuæ "ayaæ te deva coro ÃgucÃrÅ, imassa devo daï¬aæ païetÆ" ti. Tamenaæ rÃjà evaæ vadeyya: [PTS Page 241] [\q 241/] gacchatha bho imaæ purisaæ daÊhÃya rajjuyà pacchÃbÃhaæ gÃÊhabandhanaæ bandhitvà khuramuï¬aæ karitvà kharassarena païavena rathiyÃya rathiyaæ1. SiÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ parinetvà dakkhiïadvÃrena nikkhÃmetvà dakkhiïato nagarassa sÅsaæ chindathÃti. Tamenaæ ra¤¤o purisà daÊhÃya rajjuyà pacchÃbÃhaæ gÃÊhabandhanaæ bandhitvà khuramuï¬aæ karitvà kharassarena païavena rathiyÃya rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ parinetvà dakkhiïadvÃrena nikkhÃmetvà dakkhiïato nagarassa sÅsaæ chindeyyuæ. Tatra¤¤atarassa thalaÂÂhassa purisassa evamassa pÃpakaæ vata bho ayaæ puriso kammaæ akÃsi gÃrayhaæ sÅsacchejjaæ, yatra hi nÃma ra¤¤o purisà daÊhÃya rajjuyà pacchÃbÃhaæ gÃÊhabandhanaæ bandhitvà khuramuï¬aæ karitvà kharassarena païavena rathiyÃya rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ parinetvà dakkhiïadvÃrena nikkhÃmetvà dakkhiïato nagarassa sÅsaæ chindissanti. So vatassÃhaæ2. EvarÆpaæ pÃpaæ kammaæ na kareyyaæ3. GÃrayhaæ sÅsacchejjanti. Evameva kho bhikkhave yassa kassaci bhikkhussa và bhikkhuniyà và evaæ tibbà bhayasa¤¤Ã paccupaÂÂhità hoti pÃrÃjikesu dhammesu, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: anÃpanno và pÃrÃjikaæ dhammaæ na Ãpajjissati. ùpanno và pÃrÃjikaæ dhammaæ yathÃdhammaæ paÂikarissati. 1. RathikÃya rathikaæ machasaæ 2. SovatassÃyaæ sÅmu. Machasaæ. 3. Na kareyya sÅmu. KareyyasÅmu. [BJT Page 466] [\x 466/] SeyyathÃpi bhikkhave puriso kÃÊakaæ vatthaæ1. ParidhÃya kese pakiritvà musalaæ khandhe Ãropetvà mahÃjanakÃyaæ upasaÇkamitvà evaæ vadeyya: "ahaæ bhante pÃpaæ kammaæ akÃsiæ gÃrayhaæ mosallaæ. Yena me Ãyasmanto attamanà honti taæ karomÅ"ti. Tatra¤¤atarassa thalaÂÂhassa purisassa evamassa: "pÃpakaæ vata bho ayaæ puriso kammaæ akÃsi gÃrayhaæ mosallaæ, yatra hi nÃma kÃÊakaæ vatthaæ paridhÃya kese pakiritvà musalaæ khandhe Ãropetvà mahÃjanakÃyaæ upasaÇkamitvà evaæ vakkhati: 'ahaæ bhante pÃpaæ kammaæ akÃsiæ gÃrayhaæ mosallaæ. Yena me Ãyasmanto attamanà honti, taæ karomÅ" ti. [PTS Page 242] [\q 242/] so vatassÃhaæ evarÆpaæ pÃpaæ kammaæ na kareyyaæ gÃrayhaæ mosallanti". Evameva kho bhikkhave yassa kassa ci bhikkhussa và bhikkhuniyà và evaæ tibbà bhayasa¤¤Ã paccupaÂÂhità hoti saÇghÃdisesesu dhammesu, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: anÃpanno và saÇghÃdisesaæ dhammaæ na Ãpajjissati. ùpanno và saÇghÃdisesaæ dhammaæ na Ãpajjissati. ùpanno và saÇghÃdisesaæ dhammaæ yathÃdhammaæ paÂikarissati. SeyyathÃpi bhikkhave puriso kÃÊakaæ vatthaæ paridhÃya kese pakiritvà assapuÂaæ2. Khandhe Ãropetvà mahÃjanakÃyaæ upasaÇkamitvà evaæ vadeyya: "ahaæ bhante pÃpaæ kammaæ akÃsiæ gÃrayhaæ assapuÂaæ yena me Ãyasmanto attamanà honti, taæ karomÅ"ti. Ti. Tatra¤¤atarassa thalaÂÂhassa purisassa evamassa: "pÃpakaæ vata bho ayaæ puriso kammaæ akÃsi gÃrayhaæ assapuÂaæ. Yatra hi nÃma kÃÊakaæ vatthaæ paridhÃya kese pakiritvà assapuÂaæ khandhe Ãropetvà mahÃjanakÃyaæ upasaÇkamitvà evaæ vakkhati: 'ahaæ bhante pÃpaæ kammaæ akÃsiæ gÃrayhaæ assapuÂaæ. Yena me Ãyasmanto attamanà honti, taæ karomÅ'ti. So vatassÃhaæ evarÆpaæ pÃpaæ kammaæ na kareyyaæ gÃrayhaæ assapuÂanti". Evameva kho bhikkhave yassa kassaci bhikkhussa và bhikkhuniyà và evaæ tibbà bhayasa¤¤Ã paccupaÂÂhità hoti pÃcittiyesu dhammesu, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: anÃpanno và pÃcittiyaæ dhammaæ na Ãpajjissati. ùpanno và pÃcittiyaæ dhammaæ yathà dhammaæ paÂikarissati. SeyyathÃpi bhikkhave puriso kÃÊakaæ vatthaæ paridhÃya kese pakiritvà mahÃjanakÃyaæ upasaÇkamitvà evaæ vadeyya: "ahaæ bhante pÃpaæ kammaæ akÃsiæ gÃrayhaæ upavajjaæ. Yena me Ãyasmanto attamanà honti, taæ karomÅ"ti. Tatra¤¤atarassa thalaÂÂhassa purisassa evamassa. "PÃpakaæ vata bho ayaæ puriso kammaæ akÃsi gÃrayhaæ upavajjaæ, yatra hi nÃma kÃÊakaæ vatthaæ paridhÃya kese pakiritvà mahÃjanakÃyaæ upasaÇkamitvà [PTS Page 243] [\q 243/] evaæ vakkhati: 'ahaæ bhante pÃpaæ kammaæ akÃsiæ gÃrayhaæ upavajjaæ. Yena me Ãyasmanto attamanà honti, taæ karomÅ"ti. So vatassÃhaæ evarÆpaæ pÃpaæ kammaæ na kareyyaæ gÃrayhaæ upavajjanti"' Evameva kho bhikkhave yassa kassaci bhikkhussa và bhikkhuniyà và evaæ tibbà bhayasa¤¤Ã paccupaÂÂhità hoti pÃÂidesanÅyesu dhammesu, tassetaæ pÃÂikaÇkhaæ: anÃpanno và pÃÂidesanÅyaæ dhammaæ na Ãpajjissati. ùpanno và pÃÂidesanÅyaæ dhammaæ yathà dhammaæ paÂikarissati. ImÃni kho bhikkhave cattÃri ÃpattibhayÃnÅti. 1. KÃlavatthaæ machasaæ. 2. BhasamapuÂaæ machasaæ. [BJT Page 468] [\x 468/] 4. 5. 5. 3. (SikkhÃnisaæsasuttaæ) 45. SikkhÃnisaæsamidaæ bhikkhave brahmacariyaæ vussati pa¤¤uttaraæ vimuttisÃraæ satÃdhipateyyaæ. Katha¤ca bhikkhave sikkhÃnisaæsaæ hoti? Idha bhikkhave mayà sÃvakÃnaæ ÃbhisamÃcÃrikà sikkhà pa¤¤attà appasannÃnaæ pasÃdÃya, pasannÃnaæ bhiyyobhÃvÃya. Yathà yathà bhikkhave mayà sÃvakÃnaæ ÃbhisamÃcÃrikà sikkhà pa¤¤attà appasannÃnaæ pasÃdÃya, pasannÃnaæ bhiyyobhÃvÃya, tathà tathà so tassà sikkhÃya akhaï¬akÃrÅ hoti acchiddakÃrÅ asabalakÃrÅ akammÃsakÃrÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Puna ca paraæ bhikkhave mayà sÃvakÃnaæ Ãdibrahmacariyikà sikkhà pa¤¤attà sabbaso sammà dukkhakkhayÃya. Yathà yathà bhikkhave mayà sÃvakÃnaæ Ãdibrahmacariyikà sikkhà pa¤¤attà sabbaso sammà dukkhakkhayÃya. Tathà tathà so tassà sikkhÃya akhaï¬akÃrÅ hoti. AcchiddakÃrÅ asabalakÃrÅ akammÃsakÃrÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Evaæ bhikkhave sikkhÃnisaæsaæ hoti. Katha¤ca bhikkhave pa¤¤uttaraæ hoti? Idha bhikkhave mayà sÃvakÃnaæ dhammà desità sabbaso sammà dukkhakkhayÃya. Yathà yathà bhikkhave mayà sÃvakÃnaæ dhammà desità sabbaso sammà dukkhakkhayÃya, tathà tathÃssa te dhammà pa¤¤Ãya samavekkhità honti. Evaæ kho bhikkhave pa¤¤uttaraæ hoti. [PTS Page 244] [\q 244/] katha¤ca bhikkhave vimuttisÃraæ hoti? Idha bhikkhave mayà sÃvakÃnaæ dhammà desità sabbaso sammà dukkhakkhayÃya. Yathà yathà bhikkhave mayà sÃvakÃnaæ dhammà desità sabbaso sammà dukkhakkhayÃya, tathà tathÃssa te dhammà vimuttiyà phassitÃ2. Honti. Evaæ kho bhikkhave vimuttisÃraæ1. Hoti. Katha¤ca bhikkhave satÃdhipateyyaæ hoti? Iti aparipÆraæ và ÃbhisamÃcÃrikaæ sikkhaæ paripÆressÃmi, paripÆraæ và ÃbhisamÃcÃrikaæ sikkhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anuggahessÃmÅti. Ajjhattaæ yeva sati sÆpaÂÂhità hoti. Iti aparipÆraæ và Ãdibrahmacariyikaæ sikkhaæ paripÆressÃmi, paripÆraæ và Ãdibrahmacariyikaæ sikkhaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anuggahessÃmÅti ajjhattaæ yeva sati sÆpaÂÂhità hoti. Iti asamavekkhitaæ và dhammaæ pa¤¤Ãya samavekkhissÃmi, samavekkhitaæ và dhammaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anuggahessÃmÅti. Ajjhattaæ yeva sati sÆpaÂÂhità hoti. Iti aphassitaæ và dhammaæ vimuttiyà phassissÃmi. 3. Phassitaæ4. Và dhammaæ tattha tattha pa¤¤Ãya anuggahessÃmÅti. Ajjhattaæ yeva sati sÆpaÂÂhità hoti. Evaæ kho bhikkhave satÃdhipateyyaæ hoti. 1. VimuttisÃro sÅmu. 2. PhasitÃ, machasaæ. 3. PhusissÃmi. Machasaæ. 4. Phusitaæ. [BJT Page 470] [\x 470/] SikkhÃnisaæsamidaæ bhikkhave brahmacariyaæ vussati pa¤¤uttaraæ vimuttisÃraæ satÃdhipateyyanti iti yantaæ vuttaæ, idametaæ paÂicca vuttanti. 4. 5. 5. 4. (SeyyÃsuttaæ) 46. Catasso imà bhikkhave seyyÃ. Katamà catasso? PetaseyyÃ, kÃmabhogÅseyyÃ, sÅhaseyyÃ, tathÃgataseyyÃ. Katamà ca bhikkhave petaseyyÃ? Yebhuyyena bhikkhave petà uttÃnà senti. Ayaæ vuccati bhikkhave petaseyyÃ. Katamà ca bhikkhave kÃmabhogÅseyyÃ? Yebhuyyena bhikkhave kÃmabhogÅ vÃmena passena senti. Ayaæ vuccati bhikkhave kÃmabhogÅseyyÃ. Katamà ca bhikkhave sÅhaseyyÃ? SÅho [PTS Page 245] [\q 245/] bhikkhave migarÃjà dakkhiïena passena seyyaæ kappeti pÃde pÃdaæ accÃdhÃya, antarà satthÅnaæ naÇguÂÂhaæ anukkhipitvÃ. So paÂibujjhitvà purimaæ kÃyaæ abbhunnÃmetvà pacchimaæ kÃyaæ anuviloketi. Sace bhikkhave sÅho migarÃjà ki¤ci passati kÃyassa vikkhittaæ và visaÂaæ vÃ, tena bhikkhave sÅho migarÃjà anattamano hoti. Sace pana bhikkhave sÅho migarÃjà na ki¤ci passati kÃyÃssa vikkhittaæ và visaÂaæ vÃ, tena bhikkhave sÅho migarÃjà attamano hoti. Ayaæ vuccati bhikkhave sÅhaseyyÃ. Katamà ca bhikkhave tathÃgataseyyÃ? Idha bhikkhave tathÃgato vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno sukhaæ ca kÃyena paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃïà dukkhassa ca pahÃïà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaægamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsati pÃrisuddhi taæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave tathÃgataseyyÃ. Imà kho bhikkhave catasso seyyÃti. 4. 5. 5. 5. (ThÆpÃrahasuttaæ) 47. CattÃrome bhikkhave thÆpÃrahÃ. Katame cattÃro? TathÃgato arahaæ sammÃsambuddho thÆpÃraho, paccekabuddho thÆpÃraho, tathÃgatasÃvako thÆpÃraho, rÃjà cakkavattÅ thÆpÃraho. Ime kho bhikkhave cattÃro thÆpÃrahÃti. 4. 5. 5. 6. (Pa¤¤Ãvuddhi suttaæ) 48. CattÃrome bhikkhave dhammà pa¤¤Ãvuddhiyà saævattantÅ. Katame cattÃro? Sappurisasaæsevo, saddhammasavaïaæ, yoniso manasikÃro, dhammÃnudhammapaÂipatti. Ime kho bhikkhave cattÃro dhammà pa¤¤Ãvuddhiyà saævattantÅti. 1. Antarasatthimhi machasaæ. [BJT Page 472] [\x 472/] 4. 5. 5. 7 (BahukÃrasuttaæ) 49. CattÃrome bhikkhave dhammà manussabhÆtassa bahukÃrà honti. Katame cattÃro? Sappurisasaæsevo, saddhammasavaïaæ, yoniso manasikÃro, dhammÃnudhammapaÂipatti. [PTS Page 246] [\q 246/] ime kho bhikkhave cattÃro dhammà manussabhÆtassa bahukÃrà hontÅti. 4. 5. 5. 8. (Anariya vohÃrasuttaæ) 50. CattÃrome bhikkhave anariyavohÃrÃ. Katame cattÃro? AdiÂÂhe diÂÂhavÃditÃ, asute sutavÃditÃ, amute mutavÃditÃ, avi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃditÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro anariyavohÃrÃti. 4. 5. 5. 9. (AriyavohÃrasuttaæ) 51. CattÃrome bhikkhave ariyavohÃrÃ. Katame cattÃro? AdiÂÂhe adiÂÂhavÃditÃ, asute asutavÃditÃ, amute amutavÃditÃ, avi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃditÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro ariyavohÃrÃti. 4. 5. 5. 10. (Anariya vohÃrasuttaæ) 52. CattÃrome bhikkhave anariyavohÃrÃ. Katame cattÃro? DiÂÂhe adiÂÂhavÃditÃ, sute asutavÃditÃ, mute amutavÃditÃ, vi¤¤Ãte avi¤¤ÃtavÃditÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro anariyavohÃrÃti. 4. 5. 5. 12. (AriyavohÃrasuttaæ) 53. CattÃrome bhikkhave ariyavohÃrÃ. Katame cattÃro? DiÂÂhe diÂÂhavÃditÃ, 1. Sute sutavÃditÃ, mute mutavÃditÃ, vi¤¤Ãte vi¤¤ÃtavÃditÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro ariyavohÃrÃti. ùpattibhayavaggo pa¤camo* PaïïÃsakaæ pa¤camaæ. 1. 'DiÂÂhÃvÃdÅ hoti, Ãdi, sÅmu. *TassuddÃnaæ Bheda Ãpatti sikkhà ca seyyà thÆpÃrahena ca Pa¤¤Ãvuddhi bahukÃrà vohÃrà caturo ÂhitÃtÅ machasaæ. [BJT Page 474] [\x 474/] 6. Abhi¤¤Ãvaggo 4. 6. 1. (Abhi¤¤Ã suttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. CattÃrome bhikkhave dhammÃ, katame cattÃro? Atthi bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã pari¤¤eyyÃ. Atthi [PTS Page 247] [\q 247/] bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã pahÃtabbÃ. Atthi bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã bhÃvetabbÃ. Atthi bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã sacchikÃtabbÃ. Katame ca bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã pari¤¤eyyÃ? Pa¤cupÃdÃnakkhandhà ime vuccanti bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã pari¤¤eyyÃ. Katame ca bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã pahÃtabbÃ? Avijjà ca bhavataïhà ca ime vuccanti bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã pahÃtabbÃ. Katame ca bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã bhÃvetabbÃ? Samatho ca vipassanà ca ime vuccanti bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã bhÃvetabbÃ. Katame ca bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã sacchikÃtabbÃ? Vijjà ca vimutti ca ime vuccanti bhikkhave dhammà abhi¤¤Ã sacchikÃtabbÃ. Ime kho bhikkhave cattÃro dhammÃti. 4. 6. 2. (Pariyesanà suttaæ) 2. Catasso imà bhikkhave anariyapariyesanà katamà catasso? Idha bhikkhave ekacco attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhammaæ yeva pariyesati. Attanà vyÃdhidhammo samÃno vyÃdhidhammaæ yeva pariyesati. Attanà maraïadhammo samÃno maraïadhammaæ yeva pariyesati. Attanà saækilesadhammo samÃno saækilesadhammaæ yeva pariyesati. Imà kho bhikkhave catasso anariyapariyesanÃti. [BJT Page 476. [\x 476/] ] Catasso imà bhikkhave ariyapariyesanÃ. Katamà catasso? Idha bhikkhave ekacco attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati. Attanà vyÃdhidhammo samÃno vyÃdhidhamme ÃdÅnavaæ viditvà avyÃdhiæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati. Attanà maraïadhammo samÃno maraïadhamme ÃdÅnavaæ viditvà amataæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati. Attanà saækilesadhammo samÃno saækilesadhamme ÃdÅnavaæ [PTS Page 248] [\q 248/] viditvà asaækiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati. Ime kho bhikkhave catasso ariyapariyesanÃti. 4. 6. 3. (SaÇgahavatthusuttaæ) 3. CattÃrimÃni bhikkhave saÇgahavatthÆni. KatamÃni cattÃri? DÃnaæ, peyyavajjaæ, atthacariyÃ, samÃnattatÃ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri saÇgahavatthÆnÅti. 4. 6. 4. (MÃluÇkyaputtasuttaæ) 4. Atha kho Ãyasmà mÃluÇkyaputto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà mÃluÇkyaputto bhagavantaæ etadavoca: SÃdhu kho me bhante bhagavà saÇkhittena dhammaæ desetu, yamahaæ bhagavato dhammaæ sutvà eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto vihareyyanti. EtthadÃni mÃluÇkyaputta kiæ dahare vakkhÃma, yatra hi nÃma tvaæ jiïïo vuddho mahallako tathÃgatassa saÇkhittena ovÃdaæ yÃvasÅti. "Desetu me bhante bhagavà saÇkhittena dhammaæ, desetu sugato saÇkhittena dhammaæ, appevanÃmÃhaæ bhagavato bhÃsitassa atthaæ ÃjÃneyyaæ appevanÃmÃhaæ bhagavato bhÃsitassa dÃyÃdo assanti. " CattÃrome mÃluÇkyaputta taïhuppÃdà yattha bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati. Katame cattÃro? CÅvarahetu và mÃluÇkyaputta bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, piï¬apÃtahetu và mÃluÇkyaputta bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, senÃsanahetu và mÃluÇkyaputta bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati, iti bhavÃbhavahetu và mÃluÇkyaputta bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati. Ime kho mÃluÇkyaputta cattÃro taïhuppÃdà yattha bhikkhuno taïhà uppajjamÃnà uppajjati. [BJT Page 478] [\x 478/] [PTS Page 249] [\q 249/] yato kho mÃluÇkyaputta bhikkhuno taïhà pahÅïà hoti, ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Ayaæ vuccati mÃluÇkyaputta bhikkhu acchecchi taïhaæ, vÃvattayi saæyojanaæ, sammÃmÃnÃbhisamayà antamakÃsi dukkhassÃti. Atha kho Ãyasmà mÃluÇkyaputto bhagavatà iminà ovÃdena ovadito uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho Ãyasmà mÃluÇkyaputto eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca panÃyasmà mÃluÇkyaputto arahataæ ahosÅti. 4. 6. 5. (Kulasuttaæ) 5. YÃni kÃnici bhikkhave kulÃni bhogesu mahantataæ1. PattÃni na ciraÂÂhitikÃni bhavanti, sabbÃni tÃni catÆhi ÂhÃnehi, etesaæ và a¤¤atarena. Katamehi catÆhi? NaÂÂhaæ na gavesanti, jiïïaæ na paÂisaÇkharonti, aparimitapÃnabhojanà honti, dussÅlaæ itthiæ và purisaæ và Ãdhipacce Âhapenti. YÃni kÃnici bhikkhave kulÃni bhogesu mahantataæ pattÃni. Na ciraÂÂhitikÃni bhavanti, sabbÃni tÃni imehi catÆhi ÂhÃnehi, etesaæ và a¤¤atarena. YÃni kÃnici bhikkhave kulÃni bhogesu mahantataæ pattÃni ciraÂÂhitikÃni bhavanti sabbÃni tÃni catÆhi ÂhÃnehi, etesaæ và a¤¤atarena. Katamehi catÆhi? NaÂÂhaæ gavesanti, jiïïaæ paÂisaÇkharonti, parimitapÃnabhojanà honti, sÅlavantaæ itthiæ và purisaæ và Ãdhipacce Âhapenti. YÃni kÃnici bhikkhave kulÃni bhogesu mahantataæ pattÃni ciraÂÂhitikÃni bhavanti, sabbÃni tÃni imehi catÆhi ÂhÃnehi, etesaæ và a¤¤atarenÃti. 1. Mahantaæ machasaæ. [BJT Page 480] [\x 480/] 4. 6. 6. (PaÂhama ÃjÃnÅyasuttaæ) 6. [PTS Page 250] [\q 250/] catÆhi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo vaïïasampanno ca hoti, balasampanno ca, javasampanno ca, ÃrohapariïÃhasampanno ca. Imehi kho bhikkhave catÆhi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti, pÃhuïeyyo , dakkhiïeyyo , a¤jalikaraïÅyo , anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave bhikkhu vaïïasampanno ca hoti, balasampanno ca, javasampanno ca, ÃrohapariïÃhasampanno ca. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu vaïïasampanno hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vaïïasampanno hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti? Idha bhikkhave bhikkhu Ãraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃïÃya, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti? Idha bhikkhave bhikkhu idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ÃrohapariïÃhasampanno hoti: idha bhikkhave bhikkhu lÃbhÅ hoti cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccaya bhesajjaparikkhÃrÃnaæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ÃrohapariïÃhasampanno [PTS Page 251] [\q 251/] hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti, pÃhuïeyyo , dakkhiïeyyo , a¤jalikaraïÅyo , anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 4. 6. 7. (Dutiya ÃjÃnÅya suttaæ) 7. CatÆhi bhikkhave aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Katamehi catÆhi? [BJT Page 482] [\x 482/] Idha bhikkhave ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo vaïïasampanno ca hoti, balasampanno ca, javasampanno ca, ÃrohapariïÃhasampanno ca. Imehi kho bhikkhave catÆhi aÇgehi samannÃgato ra¤¤o bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃraho hoti rÃjabhoggo. Ra¤¤o aÇgantveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti, pÃhuïeyyo , dakkhiïeyyo , a¤jalikaraïÅyo , anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa. Katamehi catÆhi? Idha bhikkhave bhikkhu vaïïasampanno ca hoti, balasampanno ca javasampanno ca, ÃrohapariïÃhasampanno ca. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu vaïïasampanno hoti? Idha bhikkhave bhikkhu sÅlavà hoti pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati. ùcÃragocarasampanno aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vaïïasampanno hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti? Idha bhikkhave bhikkhu Ãraddhaviriyo viharati. ThÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu balasampanno hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti? Idha bhikkhave bhikkhu ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu javasampanno hoti. Katha¤ca bhikkhave bhikkhu ÃrohapariïÃhasampanno hoti? Idha bhikkhave bhikkhu lÃbhÅ hoti. CÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ. Evaæ kho [PTS Page 252] [\q 252/] bhikkhave bhikkhu ÃrohapariïÃhasampanno hoti. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti, pÃhuïeyyo hoti, dakkhiïeyyo hoti, a¤jalikaraïÅyo hoti, anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. 4. 6. 8. (Balasuttaæ) 8. CattÃrimÃni bhikkhave balÃni. KatamÃni cattÃri? Viriyabalaæ satibalaæ samÃdhibalaæ pa¤¤Ãbalaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri balÃnÅti. 4. 6. 9. (Ara¤¤asenÃsana suttaæ) 9. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu nÃlaæ ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevituæ. Katamehi catÆhi? [BJT Page 484] [\x 484/] KÃmavitakkena, vyÃpÃdavitakkena, vihiæsÃvitakkena, duppa¤¤o hoti jaÊo elamÆgo. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu nÃlaæ ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevitunti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæ ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevituæ. Katamehi catÆhi? Nekkhammavitakkena, avyÃpÃdavitakkena, avihiæsÃvitakkena, pa¤¤avà hoti ajaÊo anelamÆgo. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bhikkhu alaæ ara¤¤e vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevitunti. 4. 6. 10. (SÃvajja anavajja suttaæ) 10. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti. SÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavati. Katamehi catÆhi? SÃvajjena kÃyakammena, sÃvajjena vacÅkammena, sÃvajjena manokammena, sÃvajjÃya diÂÂhiyÃ. [PTS Page 253] [\q 253/] imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato bÃlo avyatto asappuriso khataæ upahataæ attÃnaæ pariharati. SÃvajjo ca hoti sÃnuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca apu¤¤aæ pasavatÅti. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato paï¬ito vyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahuæ ca pu¤¤aæ pasavati. Kamehi catÆhi? Anavajjena kÃyakammena, anavajjena vacÅkammena, anavajjena manokammena, anavajjÃya diÂÂhiyÃ. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato paï¬ito vyatto sappuriso akkhataæ anupahataæ attÃnaæ pariharati. Anavajjo ca hoti ananuvajjo vi¤¤Ænaæ. Bahu¤ca pu¤¤aæ pasavatÅti. Abhi¤¤Ãvaggo chaÂÂho* *TassuddÃnaæ: Abhi¤¤Ã pariyesanà saÇgaæ mÃluÇkyaputto. Kulaæ dve ca ÃjÃnÅyà balaæ ara¤¤akammunÃti machasaæ. [BJT Page 486] [\x 486/] 7. Kammapathavaggo 4. 7. 1. (PÃïÃtipÃtasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? [PTS Page 254] [\q 254/] attanà ca pÃïÃtipÃtÅ hoti, para¤ca pÃïÃtipÃte samÃdapeti, pÃïÃtipÃte ca samanu¤¤o hoti, pÃïÃtipÃtassa ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti. Para¤ca pÃïÃtipÃtà veramaïiyà samÃdapeti, pÃïÃtipÃtà veramaïiyà ca samanu¤¤o hoti, pÃïÃtipÃtà veramaïiyà ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge ti. 4. 7. 2. AdinnÃdÃnasuttaæ CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye katamehi catÆhi? Attanà ca adinnÃdÃyÅ hoti, para¤ca adinnÃdÃne samÃdapeti, adinnÃdÃne ca samanu¤¤o hoti, adinnÃdÃnassa ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, para¤ca adinnÃdÃnà veramaïiyà samÃdapeti, adinnÃdÃnà veramaïiyà ca samanu¤¤o hoti, adinnÃdÃnà veramaïiyà ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. [BJT Page 488] [\x 488/] 4. 7. 3. (KÃmamicchÃcÃrasuttaæ) 3. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃre samÃdapeti, kÃmesu micchÃcÃre ca samanu¤¤o hoti, kÃmesu micchÃcÃrassa ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, para¤ca kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà samÃdapeti, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà ca samanu¤¤o hoti, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïiyà ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 7. 4. (MusÃvÃdasuttaæ) 4. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Attanà ca musÃvÃdÅ hoti, para¤ca musÃvÃde samÃdapeti, musÃvÃde ca samanu¤¤o hoti, musÃvÃdassa ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca musÃvÃdà paÂivirato hoti, para¤ca musÃvÃdà veramaïiyà samÃdapeti, musÃvÃdà veramaïiyà ca samanu¤¤o hoti, musÃvÃdà veramaïiyà ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 7. 5. (PisuïÃvÃcÃsuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Attanà ca pisuïÃvÃco hoti, para¤ca pisuïÃvÃcÃya samÃdapeti, pisuïÃvÃcÃya ca samanu¤¤o hoti, pisuïÃvÃcÃya ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca pisuïÃvÃcà paÂivirato hoti, para¤ca pisuïÃvÃcÃya veramaïiyà samÃdapeti, pisuïÃvÃcà veramaïiyà ca samanu¤¤o hoti, pisuïÃvÃcà veramaïiyà ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. Ca [BJT Page 490] [\x 490/] 4. 7. 6. (PharusÃvÃcÃsuttaæ) 6. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Attanà ca pharusÃvÃco hoti, para¤ca pharusÃvÃcÃya samÃdapeti, pharusÃvÃcÃya ca samanu¤¤o hoti, pharusÃvÃcÃya ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca pharusÃvÃcÃya paÂivirato hoti, para¤ca pharusÃvÃcÃya veramaïiyà samÃdapeti, pharusÃvÃcÃya [PTS Page 255] [\q 255/] veramaïiyà ca samanu¤¤o hoti, pharusÃvÃcÃya veramaïiyà ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 7. 7. (SamphappalÃpasuttaæ) 7. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Attanà ca samphappalÃpÅ hoti, para¤ca samphappalÃpe samÃdapeti, samphappalÃpe ca samanu¤¤o hoti, samphappalÃpassa ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca samphappalÃpà paÂivirato hoti, para¤ca samphappalÃpà veramaïiyà samÃdapeti, samphappalÃpà veramaïiyà ca samanu¤¤o hoti, samphappalÃpà veramaïiyà ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 7. 8. (AbhijjhÃlusuttaæ) 8. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Attanà ca abhijjhÃlu hoti, para¤ca abhijjhÃya samÃdapeti, abhijjhÃya ca samanu¤¤o hoti. AbhijjhÃya ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca anabhijjhÃlu hoti, para¤ca anabhijjhÃya samÃdapeti, AnabhijjhÃya ca samanu¤¤o hoti, anabhijjhÃya ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. [BJT Page 492] [\x 492/] 4. 7. 9. (ByÃpannacittasuttaæ) 9. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Attanà ca byÃpannacitto hoti, para¤ca vyÃpÃde samÃdapeti, vyÃpÃde ca samanu¤¤o hoti, vyÃpÃdassa ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca abyÃpannacitto hoti, para¤ca avyÃpÃde samÃdapeti, AvyÃpÃde ca samanu¤¤o hoti, avyÃpÃdassa ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. 4. 7. 10. (MicchÃdiÂÂhisuttaæ) 10. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Katamehi catÆhi? Attanà ca micchÃdiÂÂhi hoti, para¤ca micchÃdiÂÂhiyà samÃdapeti, micchÃdiÂÂhiyà ca samanu¤¤o hoti, micchÃdiÂÂhiyà ca vaïïaæ bhÃsati. Imehi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CatÆhi bhikkhave dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ sagge. Katamehi catÆhi? Attanà ca sammÃdiÂÂhi hoti, para¤ca sammÃdiÂÂhiyà samÃdapeti, sammÃdiÂÂhiyà ca samanu¤¤o hoti, sammÃdiÂÂhiyà ca vaïïaæ bhÃsati. Ime [PTS Page 256] [\q 256/] hi kho bhikkhave catÆhi dhammehi samannÃgato yathÃbhataæ nikkhitto evaæ saggeti. Kammapathavaggo sattamo. [BJT Page 494] [\x 494/] 8. RÃgÃdipeyyÃlaæ 4. 8. 1. (CatusatipaÂÂhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 1. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya cattÃro dhammà bhÃvetabbÃ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhà domanassaæ. VedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhà domanassaæ. Citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhà domanassaæ. Dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhà domanassaæ. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime cattÃro dhammà bhÃvetabbÃti. 4. 8. 2. (CatusammappadhÃnasuttaæ) 2. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya cattÃro dhammà bhÃvetabbÃ. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃïÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. AnuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhÅyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime cattÃro dhammà bhÃvetabbÃti. 4. 8. 3. (CaturiddhipÃdasuttaæ) 3. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya cattÃro dhammà bhÃvetabbà katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. ViriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. CittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. VÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. RÃgassa bhikkhave abhi¤¤Ãya ime cattÃro dhammà bhÃvetabbÃti. [BJT Page 496] [\x 496/] 4. 8. 4. 30 (CatusatipaÂÂhÃnasuttaæ) (SÃvatthinidÃnaæ) 4. RÃgassa bhikkhave pari¤¤Ãya cattÃro dhammà bhÃvetabbÃpe RÃgassa bhikkhave parikkhayÃya pe pahÃïÃya [PTS Page 257] [\q 257/] pe khayÃya pe vayÃya pe virÃgÃya pe nirodhÃya pe cÃgÃya pe paÂinissaggÃya pe ime cattÃro dhammà bhÃvetabbà ti. 4. 8. 31 60. Dosassa bhikkhave abhi¤¤Ãya cattÃro dhammà bhÃvetabbà pedosassa bhikkhave pari¤¤Ãya pe parikkhayÃya pepahÃïÃya pe khayÃya pe vayÃya pe virÃgÃya penirodhÃya pe cÃgÃya pe paÂinissaggÃya pe ime cattÃro dhammà bhÃvetabbà ti. 4. 8. 61 480. Mohassa bhikkhave pe kodhassa pe upanÃhassa pemakkhassa pe palÃsassa pe issÃya pe macchariyassa pemÃyÃya pe sÃÂheyyassa pe thambhassa pe sÃrambhassa pemÃnassa pe madassa pe pamÃdassa pe abhi¤¤Ãya pepari¤¤Ãya pe parikkhayÃya pe pahÃïÃya pe khayÃya pevayÃya pe virÃgÃya pe nirodhÃya pe cÃgÃya pepaÂinissaggÃya pe cattaro dhammà bhÃvetabbà ti. Katame cattÃro? Idha bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ pevedanÃsu vedanÃnupassÅ pe citte cittÃnupassÅ pe dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pe akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya pe pahÃïÃya pekusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya pepÃripÆriyà chandaæ janeti pechandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ peviriyasamÃdhi pe cittasamÃdhi pevÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. PamÃdassa bhikkhave abhi¤¤Ãya pepaÂinissaggÃya ime cattÃro dhammà bhÃvetabbà ti. * RÃgÃdipeyyÃlaæ niÂÂhitaæ Catukkaæ samattaæ RÃgapadato paÂÂhÃya pamÃdapariyantesu soÊasasu peyyÃlesu ekamekaæ abhi¤¤ÃyÃdi dasahi padehi yojetvà " cattÃro dhammà bhÃvetabbà "ti niddiÂÂha satipaÂÂhÃna sammappadhÃna iddhipÃdehi paccekaæ ghaÂitÃni sabba suttÃni asÅtyadhikacattÃri satÃni honti.