Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [PTS Vol S - 2] [\z S /] [\f II /] [PTS Page 001] [\q 1/] [BJT Vol S - 2] [\z S /] [\w II /] [BJT Page 002] [\x 2/] Suttantapiñake Saüyuttanikàyo Dutiyo bhàgo Nidànavaggo 1. Abhisamayasaüyuttaü 1. Buddhavaggo ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Classical Sanskrit Extended ³ ³ (CSX) encoding: ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 224 ³ ³ long A â 226 ³ ³ long i ã 227 ³ ³ long I ä 228 ³ ³ long u å 229 ³ ³ long U æ 230 ³ ³ vocalic r ç 231 ³ ³ vocalic R è 232 ³ ³ long vocalic r é 233 ³ ³ vocalic l ë 235 ³ ³ long vocalic l í 237 ³ ³ velar n ï 239 ³ ³ velar N ð 240 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t ñ 241 ³ ³ retroflex T ò 242 ³ ³ retroflex d ó 243 ³ ³ retroflex D ô 244 ³ ³ retroflex n õ 245 ³ ³ retroflex N ö 246 ³ ³ palatal s ÷ 247 ³ ³ palatal S ø 248 ³ ³ retroflex s ù 249 ³ ³ retroflex S ú 250 ³ ³ anusvara ü 252 ³ ³ anusvara (overdot) § 167 ³ ³ capital anusvara ý 253 ³ ³ visarga þ 254 ³ ³ (capital visarga 255) ³ ³ ³ ³ Other characters of the CSX encoding table are ³ ³ not included. Accents have been dropped in order ³ ³ to facilitate word search. ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ Namo tassa bhagavato arahato sammàsambuddhassa 1. 1. 1. Pañiccasamuppàdasuttaü 1. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi 'bhikkhavo'ti. 'Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà1 etadavoca: Pañiccasamuppàdaü vo bhikkhave, desissàmi. Taü suõàtha. Sàdhukaü manasikarotha. Bhàsissàmã'ti. 'Evaü bhante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà1 etadavoca: Katamo ca bhikkhave, pañiccasamuppàdo? Avijjàpaccayà bhikkhave saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Ayaü vuccati bhikkhave pañiccasamuppàdo. ------------- 1. Paccassosumbhagavà - sã 1, 2. [BJT Page 004] [\x 4/] Avijjàya tveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. [PTS Page 002] [\q 2/] saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. *Idamavoca bhagavà. Attamanà te bhikkhå bhagavato bhàsitaü abhinandunti. 1. 1. 2, Vibhaïgasuttaü 2. Sàvatthiyaü-1 Pañiccasamuppàdaü vo bhikkhave, desissàmi. Vibhajissàmi. Taü suõàtha. Sàdhukaü manasikarotha. Bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave, pañiccasamuppàdo? Avijjàpaccayà bhikkhave, saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katama¤ca bhikkhave, jaràmaraõaü? Yà2 tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jarà jãraõatà khaõóiccaü pàliccaü valittacatà àyuno saühàni indriyànaü paripàko, ayaü vuccati jarà. Katama¤ca bhikkhave, maraõaü? Yà2 [PTS Page 003] [\q 3/] tesaü tesaü sattànaü tamhà tamhà sattanikàyà cuti cavanatà bhedo antaradhànaü maccumaraõaü kàlakiriyà khandhànaü bhedo kalebarassa3 nikkhepo jãvitindriyassa upacchedo4. Idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ca jarà ida¤ca maraõaü, idaü vuccati bhikkhave, jaràmaraõaü. Katamà ca bhikkhave, jàti? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jàti sa¤jàti okkanti nibbatti abhinibbatti, khandhànaü pàtubhàvo àyatanànaü pañilàbho, ayaü vuccati bhikkhave, jàti. Katamo ca bhikkhave, bhavo? Tayome bhikkhave, bhavà: kàmabhavo, råpabhavo, aråpabhavo. Ayaü vuccati bhikkhave, bhavo. -------------- * Katthaci na dissati. 1. Sàvatthiyaü viharati. -Syà. 2. Yaü-sãmu, sã, 1, 2 3. Kalevarassa - syà, machasaü 4. Jãvitindriyassa upacchedo, ayaü pàñho na dissate. -Sãmu. Machasaü. Machasaü, sãmu. Na dissate. [BJT Page 006] [\x 6/] Katama¤ca bhikkhave upàdànaü? Cattàrimàni bhikkhave, upàdànàni: kàmåpadànaü, diññhåpàdànaü, sãlabbatåpàdànaü, attavàdåpàdànaü. Idaü vuccati bhikkhave upàdànaü. Katamà ca bhikkhave taõhà? Chayime bhikkhave, taõhàkàyà: råpataõhà saddataõhà gandhataõhà rasataõhà phoññhabbataõhà dhammataõhà. Ayaü vuccati bhikkhave taõhà. Katamà ca bhikkhave vedanà? Chayime bhikkhave, vedanàkàyà: cakkhusamphassajà vedanà, sotasamphassajà vedanà, ghàõasamphassajà vedanà, jivhàsamphassajà vedanà, kàyasamphassajà vedanà, manosamphassajà vedanà. Ayaü vuccati bhikkhave vedanà. Katamo ca bhikkhave phasso? Chayime bhikkhave, phassakàyà: cakkhusamphasso, sotasamphasso, ghàõasamphasso jivhàsamphasso, kàyasamphasso, manosamphasso. Ayaü vuccati bhikkhave, phasso. Katama¤ca bhikkhave saëàyatanaü? Cakkhàyatanaü sotàyatanaü ghàõàyatanaü jivhàyatanaü kàyàyatanaü manàyatanaü. Idaü vuccati bhikkhave, saëàyatanaü. Katama¤ca bhikkhave nàmaråpaü? Vedanà sa¤¤à cetanà phasso manasikàro, idaü vuccati nàmaü. Cattàro [PTS Page 004] [\q 4/] ca mahàbhåtà, catunnaü ca mahàbhåtànaü upàdàyaråpaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nàmaü, ida¤ca råpaü, idaü vuccati bhikkhave, nàmaråpaü. Katama¤ca bhikkhave vi¤¤àõaü? Chayime bhikkhave, vi¤¤àõakàyà: cakkhuvi¤¤àõaü sotavi¤¤àõaü ghàõavi¤¤àõaü jivhàvi¤¤àõaü kàyavi¤¤àõaü manovi¤¤àõaü. Idaü vuccati bhikkhave, vi¤¤àõaü. Katame ca bhikkhave saïkhàrà? Tayome bhikkhave, saïkhàrà: kàyasaïkhàro vacãsaïkhàro cittasaïkhàro. Ime vuccanti bhikkhave, saïkhàrà. Katamà ca bhikkhave avijjà? Yaü kho bhikkhave dukkhe a¤¤àõaü, dukkhasamudaye a¤¤àõaü, dukkhanirodhe a¤¤àõaü, dukkhanirodhagàminiyà pañipadàya a¤¤àõaü, ayaü vuccati bhikkhave, avijjà. Iti kho bhikkhave avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàya tveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. [BJT Page 008] [\x 8/] 1. 1. 3 Pañipadàsuttaü 3. Sàvatthiyaü - Micchàpañipada¤ca vo bhikkhave desissàmi sammàpañipada¤ca. Taü suõàtha. Sàdhukaü manasikarotha. Bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Katamà ca bhikkhave, micchàpañipadà? Avijjàpaccayà bhikkhave, saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Ayaü vuccati bhikkhave, micchàpañipadà. [PTS Page 005] [\q 5/] katamà ca bhikkhave, sammàpañipadà? Avijjàya tveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤aõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü vuccati bhikkhave, sammàpañipadà'ti. 1. 1. 4 Vipassisuttaü 4. Sàvatthiyaü - Vipassissa bhikkhave, bhagavato arahato sammàsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: ''kicchaü1 vatàyaü loko àpanno jàyati ca jãyati ca mãyati ca cavati ca uppajjati ca. Atha ca panimassa dukkhassa nissaraõaü nappajànàti jaràmaraõassa. Kudassu2 nàma imassa dukkhassa nissaraõaü pa¤¤àyissati jaràmaraõassà''ti. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati jaràmaraõaü hoti? Kimpaccayà jaràmaraõa''nti? Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho sati jaràmaraõaü hoti, jàtipaccayà jaràmaraõa''nti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: 'kimhi nu kho sati jàti hoti? Kimpaccayà jàtã''ti? Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho sati jàti hoti, bhavapaccayà jàtã''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati bhavo hoti? Kimpaccayà bhavo''ti? Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho sati bhavo hoti, upàdànapaccayà3 bhavo''ti. --------------- 1. Kicchà - sã. 1, 2. 2. Kudàssu - sãmu, machasaü. 3. Upàdànapaccayà - sã2 [BJT Page 010] [\x 10/] Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati upàdànaü hoti? Kimpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho sati upàdànaü hoti. Taõhàpaccayà1 upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati taõhà hoti? Kimpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso [PTS Page 006] [\q 6/] manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho sati taõhà hoti. Vedanàpaccayà2 taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vedanà hoti? Kimpaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasso kho sati vedanà hoti. Phassapaccayà3 vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati phasso hoti: kimpaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho sati phasso hoti. Saëàyatanapaccayà4 phasso''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saëàyatanaü hoti? Kimpaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho sati saëàyatanaü hoti. Nàmaråpapaccayà5 saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati nàmaråpaü hoti? Kimpaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho sati nàmaråpaü hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vi¤¤àõaü hoti? Kimpaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu6 kho sati vi¤¤àõaü hoti. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave vipassissa bodhisattassa etadahosi: [PTS Page 007 [\q 7/] '']kimhi nu kho sati saïkhàrà honti. Kimpaccayà saïkhàràti? Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho sati saïkhàrà honti. Avijjàpaccayà saïkhàrà''ti. -------------- 1. Taõhàppaccayà, -sã 1, 2. 2. Vedanàppaccayà- sã 1, 2 3. Phassappaccayà -sã 1, 2. 4. Saëàyatanappaccayà- sã 1, 2. 5. Nàmaråpappaccayà- sã 1, 2. 6. Saïkhàre - syà. [BJT Page 012] [\x 12/] Iti hidaü avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ''Samudayo samudayo''ti kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdi. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jaràmaraõaü na hoti? Kissa nirodhà jaràmaraõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho asati jaràmaraõaü na hoti. Jàtinirodhà jaràmaraõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jàti na hoti? Kissa nirodhà jàtinirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho asati jàti na hoti. Bhavanirodhà jàtinirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati bhavo na hoti? Kissa nirodhà bhavanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho asati bhavo na hoti. Upàdànanirodhà bhavanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati upàdànaü na hoti? Kissa nirodhà upàdànanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho asati upàdànaü na hoti. Taõhànirodhà upàdànanirodho''ti. [PTS Page 008] [\q 8/] atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati taõhà na hoti? Kissa nirodhà taõhànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho asati taõhà na hoti. Vedanànirodhà taõhànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vedanà na hoti? Kissa nirodhà vedanànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasse kho asati vedanà na hoti. Phassanirodhà vedanànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati phasso na hoti? Kissa nirodhà phassanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho asati phasso na hoti. Saëàyatananirodhà phassanirodho''ti. [BJT Page 014] [\x 14/] Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saëàyatanaü na hoti? Kissa nirodhà saëàyatananirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho asati saëàyatanaü na hoti. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati nàmaråpaü na hoti? Kissa nirodhà nàmaråpanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho asati nàmaråpaü na hoti. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vi¤¤àõaü na hoti? Kissa nirodhà vi¤¤àõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho asati vi¤¤àõaü na hoti. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho''ti. [PTS Page 009] [\q 9/] atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saïkhàrà na honti? Kissa nirodhà saïkhàranirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho asati saïkhàrà na honti. Avijjànirodhà saïkhàranirodho''ti. Iti hidaü avijjànirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. ''Nirodho nirodho''ti kho bhikkhave, vipassissa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdã'ti. (Sattannampi buddhànaü evaü vitthàretabbo. ) 1. 1. 5 Sikhãsuttaü 5. Sikhissa bhikkhave, bhagavato arahato sammàsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattassa eva sato etadahosi: ''kicchaü vatàyaü loko àpanno jàyati ca jãyati ca mãyati ca cavati ca uppajjati ca. Atha ca panimassa dukkhassa nissaraõaü nappajànàti jaràmaraõassa. Kudassu2 nàma imassa dukkhassa nissaraõaü pa¤¤àyissati jaràmaraõassà''ti. Atha kho bhikkhave sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati jaràmaraõaü hoti? Kimpaccayà jaràmaraõa''nti? Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho sati jaràmaraõaü hoti, jàtipaccayà jaràmaraõa''nti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: 'kimhi nu kho sati jàti hoti? Kimpaccayà jàtã''ti? Atha kho bhikkhave , sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho sati jàti hoti, bhavapaccayà jàtã''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati bhavo hoti? Kimpaccayà bhavo''ti? Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho sati bhavo hoti, upàdànapaccayà bhavo''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati upàdànaü hoti? Kimpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho sati upàdànaü hoti. Taõhàpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati taõhà hoti? Kimpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho sati taõhà hoti. Vedanàpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vedanà hoti? Kimpaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasso kho sati vedanà hoti. Phassapaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati phasso hoti: kimpaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho sati phasso hoti. Saëàyatanapaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saëàyatanaü hoti? Kimpaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho sati saëàyatanaü hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati nàmaråpaü hoti? Kimpaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho sati nàmaråpaü hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vi¤¤àõaü hoti? Kimpaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho sati vi¤¤àõaü hoti. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saïkhàrà honti. Kimpaccayà saïkhàràti? Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho sati saïkhàrà honti. Avijjàpaccayà saïkhàrà''ti. Iti hidaü avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ''Samudayo samudayo''ti kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi, vijjà udapàdi. âloko udapàdi. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jaràmaraõaü na hoti? Kissa nirodhà jaràmaraõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: jàtiyà kho asati jaràmaraõaü na hoti. Jàti nirodhà jaràmaraõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave sikhissa bodhisattassa etadahosi. ''Kimhi nu kho asati jàti na hoti'' kissa nirodhà jàtinirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho asati jàti na hoti. Bhavanirodhà jàtinirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati bhavo na hoti? Kissa nirodhà bhavanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho asati bhavo na hoti. Upàdànanirodhà bhavanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati upàdànaü na hoti? Kissa nirodhà upàdànanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho asati upàdànaü na hoti. Taõhànirodhà upàdànanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati taõhà na hoti? Kissa nirodhà taõhànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho asati taõhà na hoti. Vedanànirodhà taõhànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vedanà na hoti? Kissa nirodhà vedanànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasse kho asati vedanà na hoti. Phassanirodhà vedanànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati phasso na hoti? Kissa nirodhà phassanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho asati phasso na hoti. Saëàyatananirodhà phassanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saëàyatanaü na hoti? Kissa nirodhà saëàyatananirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho asati saëàyatanaü na hoti. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati nàmaråpaü na hoti? Kissa nirodhà nàmaråpanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho asati nàmaråpaü na hoti. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vi¤¤àõaü na hoti? Kissa nirodhà vi¤¤àõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho asati vi¤¤àõaü na hoti. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saïkhàrà na honti? Kissa nirodhà saïkhàranirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho asati saïkhàrà na honti. Avijjànirodhà saïkhàranirodho''ti. Iti hidaü avijjànirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. ''Nirodho nirodho''ti kho bhikkhave, sikhissa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdã'ti. ) 1. 1. 6 Vessabhusuttaü 6. Vessabhussa bhikkhave, bhagavato arahato sammàsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattassa eva sato etadahosi: ''kicchaü vatàyaü loko àpanno jàyati ca jãyati ca mãyati ca cavati ca uppajjati ca. Atha ca panimassa dukkhassa nissaraõaü nappajànàti jaràmaraõassa. Kudassu nàma imassa dukkhassa nissaraõaü pa¤¤àyissati jaràmaraõassà''ti. Atha kho bhikkhave vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati jaràmaraõaü hoti? Kimpaccayà jaràmaraõa''nti? Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho sati jaràmaraõaü hoti, jàtipaccayà jaràmaraõa''nti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: 'kimhi nu kho sati jàti hoti? Kimpaccayà jàtã''ti? Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho sati jàti hoti, bhavapaccayà jàtã''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati bhavo hoti? Kimpaccayà bhavo''ti? Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho sati bhavo hoti, upàdànapaccayà bhavo''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati upàdànaü hoti? Kimpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho sati upàdànaü hoti. Taõhàpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati taõhà hoti? Kimpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho sati taõhà hoti. Vedanàpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vedanà hoti? Kimpaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasso kho sati vedanà hoti. Phassapaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati phasso hoti: kimpaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho sati phasso hoti. Saëàyatanapaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saëàyatanaü hoti? Kimpaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho sati saëàyatanaü hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati nàmaråpaü hoti? Kimpaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho sati nàmaråpaü hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vi¤¤àõaü hoti? Kimpaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho sati vi¤¤àõaü hoti. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saïkhàrà honti. Kimpaccayà saïkhàràti? Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho sati saïkhàrà honti. Avijjàpaccayà saïkhàrà''ti. Iti hidaü avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ''Samudayo samudayo''ti kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdi. Atha kho bhikkhave, vessabhåssa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jaràmaraõaü na hoti? Kissa nirodhà jaràmaraõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho asati jaràmaraõaü na hoti. Jàtinirodhà jaràmaraõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jàti na hoti? Kissa nirodhà jàtinirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho asati jàti na hoti. Bhavanirodhà jàtinirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati bhavo na hoti? Kissa nirodhà bhavanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho asati bhavo na hoti. Upàdànanirodhà bhavanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati upàdànaü na hoti? Kissa nirodhà upàdànanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho asati upàdànaü na hoti. Taõhànirodhà upàdànanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati taõhà na hoti? Kissa nirodhà taõhànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho asati taõhà na hoti. Vedanànirodhà taõhànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vedanà na hoti? Kissa nirodhà vedanànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasse kho asati vedanà na hoti. Phassanirodhà vedanànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati phasso na hoti? Kissa nirodhà phassanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho asati phasso na hoti. Saëàyatananirodhà phassanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saëàyatanaü na hoti? Kissa nirodhà saëàyatananirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho asati saëàyatanaü na hoti. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati nàmaråpaü na hoti? Kissa nirodhà nàmaråpanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho asati nàmaråpaü na hoti. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vi¤¤àõaü na hoti? Kissa nirodhà vi¤¤àõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho asati vi¤¤àõaü na hoti. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saïkhàrà na honti? Kissa nirodhà saïkhàranirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho asati saïkhàrà na honti. Avijjànirodhà saïkhàranirodho''ti. Iti hidaü avijjànirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. ''Nirodho nirodho''ti kho bhikkhave, vessabhussa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdã'ti. ) [BJT Page 016] [\x 16/] 1. 1. 7 Kakusandhasuttaü . 87. Kakusandhassa bhikkhave, bhagavato arahato sammàsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: ''kicchaü vatàyaü loko àpanno jàyati ca jãyati ca mãyati ca cavati ca uppajjati ca. Atha ca panimassa dukkhassa nissaraõaü nappajànàti jaràmaraõassa. Kudassu nàma imassa dukkhassa nissaraõaü pa¤¤àyissati jaràmaraõassà''ti. Atha kho bhikkhave kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati jaràmaraõaü hoti? Kimpaccayà jaràmaraõa''nti? Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho sati jaràmaraõaü hoti, jàtipaccayà jaràmaraõa''nti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: 'kimhi nu kho sati jàti hoti? Kimpaccayà jàtã''ti? Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho sati jàti hoti, bhavapaccayà jàtã''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati bhavo hoti? Kimpaccayà bhavo''ti? Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho sati bhavo hoti, upàdànapaccayà bhavo''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati upàdànaü hoti? Kimpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho sati upàdànaü hoti. Taõhàpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati taõhà hoti? Kimpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho sati taõhà hoti. Vedanàpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vedanà hoti? Kimpaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasso kho sati vedanà hoti. Phassapaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati phasso hoti: kimpaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho sati phasso hoti. Saëàyatanapaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saëàyatanaü hoti? Kimpaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho sati saëàyatanaü hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati nàmaråpaü hoti? Kimpaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho sati nàmaråpaü hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vi¤¤àõaü hoti? Kimpaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho sati vi¤¤àõaü hoti. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saïkhàrà honti. Kimpaccayà saïkhàràti? Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho sati saïkhàrà honti. Avijjàpaccayà saïkhàrà''ti. Iti hidaü avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ''Samudayo samudayo''ti kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdi. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jaràmaraõaü na hoti? Kissa nirodhà jaràmaraõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho asati jaràmaraõaü na hoti. Jàtinirodhà jaràmaraõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jàti na hoti? Kissa nirodhà jàtinirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho asati jàti na hoti. Bhavanirodhà jàtinirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati bhavo na hoti? Kissa nirodhà bhavanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho asati bhavo na hoti. Upàdànanirodhà bhavanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati upàdànaü na hoti? Kissa nirodhà upàdànanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho asati upàdànaü na hoti. Taõhànirodhà upàdànanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati taõhà na hoti? Kissa nirodhà taõhànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho asati taõhà na hoti. Vedanànirodhà taõhànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vedanà na hoti? Kissa nirodhà vedanànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasse kho asati vedanà na hoti. Phassanirodhà vedanànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati phasso na hoti? Kissa nirodhà phassanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho asati phasso na hoti. Saëàyatananirodhà phassanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saëàyatanaü na hoti? Kissa nirodhà saëàyatananirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho asati saëàyatanaü na hoti. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati nàmaråpaü na hoti? Kissa nirodhà nàmaråpanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho asati nàmaråpaü na hoti. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vi¤¤àõaü na hoti? Kissa nirodhà vi¤¤àõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho asati vi¤¤àõaü na hoti. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saïkhàrà na honti? Kissa nirodhà saïkhàranirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho asati saïkhàrà na honti. Avijjànirodhà saïkhàranirodho''ti. Iti hidaü avijjànirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. ''Nirodho nirodho''ti kho bhikkhave, kakusandhassa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdã'ti. 1. 1. 8 Konàgamanasuttaü 8. Konàgamanassa bhikkhave, bhagavato arahato sammàsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: ''kicchaü vatàyaü loko àpanno jàyati ca jãyati ca mãyati ca cavati ca uppajjati ca. Atha ca panimassa dukkhassa nissaraõaü nappajànàti jaràmaraõassa. Kudassu nàma imassa dukkhassa nissaraõaü pa¤¤àyissati jaràmaraõassà''ti. Atha kho bhikkhave konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nukho sati jaràmaraõaü hoti? Kimpaccayà jaràmaraõa''nti? Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho sati jaràmaraõaü hoti, jàtipaccayà jaràmaraõa''nti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: 'kimhi nu kho sati jàti hoti? Kimpaccayà jàtã''ti? Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho sati jàti hoti, bhavapaccayà jàtã''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati bhavo hoti? Kimpaccayà bhavo''ti? Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho sati bhavo hoti, upàdànapaccayà bhavo''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati upàdànaü hoti? Kimpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho sati upàdànaü hoti. Taõhàpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati taõhà hoti? Kimpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho sati taõhà hoti. Vedanàpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vedanà hoti? Kimpaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasso kho sati vedakà hoti. Phassapaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati phasso hoti: kimpaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho sati phasso hoti. Saëàyatanapaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saëàyatanaü hoti? Kimpaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho sati saëàyatanaü hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati nàmaråpaü hoti? Kimpaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho sati nàmaråpaü hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vi¤¤àõaü hoti? Kimpaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho sati vi¤¤àõaü hoti. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saïkhàrà honti. Kimpaccayà saïkhàràti? Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho sati saïkhàrà honti. Avijjàpaccayà saïkhàrà''ti. Iti hidaü avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ''Samudayo samudayo''ti kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdi. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jaràmaraõaü na hoti? Kissa nirodhà jaràmaraõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho asati jaràmaraõaü na hoti. Jàtinirodhà jaràmaraõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jàti na hoti? Kissa nirodhà jàtinirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho asati jàti na hoti. Bhavanirodhà jàtinirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati bhavo na hoti? Kissa nirodhà bhavanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho asati bhavo na hoti. Upàdànanirodhà bhavanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati upàdànaü na hoti? Kissa nirodhà upàdànanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho asati upàdànaü na hoti. Taõhànirodhà upàdànanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati taõhà na hoti? Kissa nirodhà taõhànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho asati taõhà na hoti. Vedanànirodhà taõhànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vedanà na hoti? Kissa nirodhà vedanànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasse kho asati vedanà na hoti. Phassanirodhà vedanànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati phasso na hoti? Kissa nirodhà phassanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho asati phasso na hoti. Saëàyatananirodhà phassanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saëàyatanaü na hoti? Kissa nirodhà saëàyatananirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''Nàmaråpe kho asati saëàyatanaü na hoti. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati nàmaråpaü na hoti? Kissa nirodhà nàmaråpanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho asati nàmaråpaü na hoti. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vi¤¤àõaü na hoti? Kissa nirodhà vi¤¤àõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho asati vi¤¤àõaü na hoti. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saïkhàrà na honti? Kissa nirodhà saïkhàranirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho asati saïkhàrà na honti. Avijjànirodhà saïkhàranirodho''ti. Iti hidaü avijjànirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. ''Nirodho, nirodho''ti kho bhikkhave, konàgamanassa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdã'ti. 1. 1. 9 Kassapasuttaü 9. Kassapassa bhikkhave, bhagavato arahato sammàsambuddhassa pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: ''kicchaü vatàyaü loko àpanno jàyati ca jãyati ca mãyati ca cavati ca uppajjati ca. Atha ca panimassa dukkhassa nissaraõaü nappajànàti jaràmaraõassa. Kudassu nàma imassa dukkhassa nissaraõaü pa¤¤àyissati jaràmaraõassà''ti. Atha kho bhikkhave kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nukho sati jaràmaraõaü hoti? Kimpaccayà jaràmaraõa''nti? Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho sati jaràmaraõaü hoti, jàtipaccayà jaràmaraõa''nti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: 'kimhi nu kho sati jàti hoti? Kimpaccayà jàtã''ti? Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho sati jàti hoti, bhavapaccayà jàtã''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati bhavo hoti? Kimpaccayà bhavo''ti? Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho sati bhavo hoti, upàdànapaccayà bhavo''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati upàdànaü hoti? Kimpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho sati upàdànaü hoti. Taõhàpaccayà upàdàna''nti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati taõhà hoti? Kimpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho sati taõhà hoti. Vedanàpaccayà taõhà''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati vedanà hoti? Kimpaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasso kho sati vedanà hoti. Phassapaccayà vedanà''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati phasso hoti: kimpaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho sati phasso hoti. Saëàyatanapaccayà phasso''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saëàyatanaü hoti? Kimpaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho sati saëàyatanaü hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatana''nti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati nàmaråpaü hoti? Kimpaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho sati nàmaråpaü hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpa''nti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nukho sati vi¤¤àõaü hoti? Kimpaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho sati vi¤¤àõaü hoti. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõa''nti. Atha kho bhikkhave kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho sati saïkhàrà honti. Kimpaccayà saïkhàràti? Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho sati saïkhàrà honti. Avijjàpaccayà saïkhàrà''ti. Iti hidaü avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ''Samudayo samudayo''ti kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdi. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jaràmaraõaü na hoti? Kissa nirodhà jaràmaraõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho asati jaràmaraõaü na hoti. Jàtinirodhà jaràmaraõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati jàti na hoti? Kissa nirodhà jàtinirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho asati jàti na hoti. Bhavanirodhà jàtinirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati bhavo na hoti? Kissa nirodhà bhavanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho asati bhavo na hoti. Upàdànanirodhà bhavanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati upàdànaü na hoti? Kissa nirodhà upàdànanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho asati upàdànaü na hoti. Taõhànirodhà upàdànanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati taõhà na hoti? Kissa nirodhà taõhànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho asati taõhà na hoti. Vedanànirodhà taõhànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vedanà na hoti? Kissa nirodhà vedanànirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasse kho asati vedanà na hoti. Phassanirodhà vedanànirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati phasso na hoti? Kissa nirodhà phassanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, Kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho asati phasso na hoti. Saëàyatananirodhà phassanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saëàyatanaü na hoti? Kissa nirodhà saëàyatananirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''Nàmaråpe kho asati saëàyatanaü na hoti. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati nàmaråpaü na hoti? Kissa nirodhà nàmaråpanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho asati nàmaråpaü na hoti. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati vi¤¤àõaü na hoti? Kissa nirodhà vi¤¤àõanirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho asati vi¤¤àõaü na hoti. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho''ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa etadahosi: ''kimhi nu kho asati saïkhàrà na honti? Kissa nirodhà saïkhàranirodho?''Ti. Atha kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho asati saïkhàrà na honti. Avijjànirodhà saïkhàranirodho''ti. Iti hidaü avijjànirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. ''Nirodho, nirodho''ti kho bhikkhave, kassapassa bodhisattassa pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdã'ti. (Peyyàlamukhena niddiññhàni (5-9) imàni suttantàni vipassisuttàgatapàëinayeneva vitthàrato daññhabbàni. ) 1. 1. 10 Gotamasuttaü 10. [PTS Page 010] [\q 10/] pubbeva me bhikkhave, sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: ''kicchaü vatàyaü loko àpanno. Jàyatã ca, jãyatã ca, mãyatã ca, cavati ca, uppajjati2 ca. Atha ca panimassa dukkhassa nissaraõaü nappajànàti jaràmaraõassa. Kudassu3 nàma imassa dukkhassa nissaraõaü pa¤¤àyissati jaràmaraõassà''ti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho sati jaràmaraõaü hoti? Kimpaccayà jaràmaraõa''nti.4 Tassa mayhaü bhikkhave, yonisomanasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho sati jaràmaraõaü hoti. Jàtipaccayà jaràmaraõa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho sati jàti hoti? Kimpaccayà jàtã''ti? Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àyà abhisamayo: ''bhave kho sati jàti hoti, bhavapaccayà jàtã''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''timhi nu kho sati bhavo hoti? Kimpaccayà bhavo''ti? Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho sati bhavo hoti, upàdànapaccayà bhavo''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: 'kimhi nu kho sati upàdànaü hoti? Kimpaccayà upàdàna''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho sati upàdànaü hoti. Taõhàpaccayà upàdàna''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu kho sati taõhà hoti? Kimpaccayà taõhà''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho sati taõhà hoti. Vedanàpaccayà taõhà''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu kho sati vedanà hoti? Kimpaccayà vedanà''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasse kho sati vedanà hoti. Phassapaccayà vedanà''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu kho sati phasso hoti? Kimpaccayà phasso''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho sati phasso hoti. Saëàyatanapaccayà phasso''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu kho sati saëàyatanaü hoti? Kimpaccayà saëàyatana''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho sati saëàyatanaü hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatana''nti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho sati nàmaråpaü hoti? Kimpaccayà nàmaråpa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho sati nàmaråpaü hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho sati vi¤¤àõaü hoti? Kimpaccayà vi¤¤àõa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho sati vi¤¤àõaü hoti. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho sati saïkhàrà honti. Kimpaccayà saïkhàràti? Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho sati saïkhàrà honti. Avijjàpaccayà saïkhàrà''ti. Iti hidaü5 avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. ''Samudayo samudayo''ti kho me bhikkhave pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdi. Vijjà udapàdi. âloko udapàdi. -------------- 1. Koõàgamanassa sã. Mu. Machasaü ''konakamuni - kanakamuni'' - bauddhasaüskçta. 2. Upapajjati 3. Kudàssu - machasaü, sã. Mu. 4. Jaràmaraõaü - sãmu. 5. Itihidaü bhikkhave - sãmu, sã. 1, 2. [BJT Page 018] [\x 18/] Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu kho asati jaràmaraõaü na hoti? Kissa nirodhà jaràmaraõanirodho?''Ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho asati jaràmaraõaü na hoti. Jaràmaraõanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu [PTS Page 011] [\q 11/] kho asati jàti na hoti? Kissa nirodhà jàtinirodho?''Ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhave kho asati jàti na hoti. Bhavanirodhà jàtinirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho asati bhavo na hoti? Kissa nirodhà bhavanirodho?''Ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho asati bhavo na hoti. Upàdànanirodhà bhavanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho asati upàdànaü na hoti? Kissa nirodhà upàdànanirodho?''Ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhàya kho asati upàdànaü na hoti. Taõhànirodhà upàdànanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho asati taõhà na hoti? Kissa nirodhà taõhànirodho?''Ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanàya kho asati taõhà na hoti. Vedanànirodhà taõhànirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho asati vedanà na hoti? Kissa nirodhà vedanànirodho?''Ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasse kho asati vedanà na hoti. Phassanirodhà vedanànirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho asati phasso na hoti? Kissa nirodhà phassanirodho?Ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho asati phasso na hoti. Saëàyatananirodhà phassanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu kho asati saëàyatanaü na hoti. Kissa nirodhà saëàyatananirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho asati saëàyatanaü na hoti. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu kho asati nàmaråpaü na hoti. Kissa nirodhà nàmaråpanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho asati nàmaråpaü na hoti. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu kho asati vi¤¤àõaü na hoti. Kissa nirodhà vi¤¤àõanirodho?''Ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saïkhàresu kho asati vi¤¤àõaü na hoti. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave etadahosi: ''kimhi nu kho asati saïkhàrà na honti. Kissa nirodhà saïkhàranirodho?''Ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''avijjàya kho asati saïkhàrà na honti. Avijjànirodhà saïkhàranirodho''ti. Iti hidaü avijjànirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. ''Nirodho, nirodho''ti kho me bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi. ¥àõaü udapàdi. Pa¤¤à udapàdà. Vijjà udapàdi. âloko udapàdã'ti. Buddhavaggo pañhamo. Tassuddànaü1: Desanà vibhaïga pañipadà ca2 Vipassã sikhã ca vessabhå, Kakusandho3 konàgamano ca4 kassapo (Mahàyaso sakyamunã ca) gotamoti5 --------------- 1. Tassa uddànaü bhavatã -syà. 2. Vibhaïgaü pañipadaü -syà. 3. Kakusandho ca -sãmu. 4. Konàgamano - machasaü. 5. Mahàsakyamunã ca gotamoti - machasaü, syà. [BJT Page 020] [\x 20/] 2. âhàravaggo 1. 2. 1. âhàrasuttaü 11. Sàvatthiyaü- Cattàrome bhikkhave, àhàrà bhåtànaü và sattànaü ñhitiyà sambhavesãnaü và anuggahàya. Katame cattàro? Kabaliïkàro1 àhàro oëàriko và sukhumo và, phasso dutiyo, manosa¤cetanà tatiyà, vi¤¤àõaü catutthaü. Ime kho bhikkhave, cattàro àhàrà bhåtànaü và sattànaü ñhitiyà sambhavesãnaü và anuggahàya. Ime kho bhikkhave,2 cattàro àhàrà kinnidànà? Kiüsamudayà? [PTS Page 012] [\q 12/] ki¤jàtikà? Kimpabhavà? Ime cattàro àhàrà taõhànidànà, taõhàsamudayà, taõhàjàtikà, taõhàpabhavà3 Taõhà càyaü bhikkhave, kinnidànà? Kiüsamudayà? Ki¤jàtikà? Kimpabhavà? Taõhà vedanànidànà, vedanàsamudayà, vedanàjàtikà, vedanàpabhavà. Vedanà càyaü bhikkhave, kinnidàno? Kiüsamudayà? Ki¤jàtikà? Kimpabhavà? Vedanà phassanidànà, phassasamudayà, phassajàtikà, phassappabhavà. Phasso càyaü bhikkhave, kinnidàno? Kiüsamudayo? Ki¤jàtiko? Kimpabhavo? Phasso saëàyatananidàno, saëàyatanasamudayo, saëàyatanajàtiko, saëàyatanappabhavo. Saëàyatana¤cidaü bhikkhave, kinnidànaü? Kiüsamudayaü? Ki¤jàtikaü? Kimpabhavaü? Saëàyatanaü nàmaråpanidànaü, nàmaråpasamudayaü, nàmaråpajàtikaü, nàmaråpappabhavaü. Nàmaråpa¤cidaü bhikkhave, kinnidànaü? Kiüsamudayaü? Ki¤jàtikaü? Kimpabhavaü? Nàmaråpaü vi¤¤àõanidànaü, vi¤¤àõasamudayaü, vi¤¤àõajàtikaü, vi¤¤àõappabhavaü. ------------- 1. Kabalãkàro - machasaü, syà. 2. Ime bhikkhave - machasaü. Ime ca bhikkhave - syà. Ime - sãmu. 3. Taõhàppabhavà - sãmu. [BJT Page 022] [\x 22/] Vi¤¤àõa¤cidaü bhikkhave, kinnidànaü? Kiüsamudayaü? Ki¤jàtikaü? Kimpabhavaü? Vi¤¤àõaü saïkhàranidànaü, saïkhàrasamudayaü, saïkhàrajàtikaü, saïkhàrappabhavaü. Saïkhàrà cime bhikkhave, kinnidànà? Kiüsamudayà? Ki¤jàtikà? Kimpabhavà? Saïkhàrà avijjànidànà, avijjàsamudayà, avijjàjàtikà, avijjàpabhavà. Iti kho bhikkhave avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 2. 2. Moëiyaphagguna1suttaü 12. Sàvatthiyaü- [PTS Page 013] [\q 13/] cattàro'me bhikkhave, àhàrà bhåtànaü và sattànaü ñhitiyà, sambhavesãnaü và anuggahàya. Katame cattàro? Kabaliïkàro àhàro oëàriko và sukhumo và, phasso dutiyo, manosa¤cetanà tatiyà, vi¤¤àõaü catutthaü. Ime kho bhikkhave, cattàro àhàrà bhåtànaü và sattànaü ñhitiyà, sambhavesãnaü và anuggahàyàti. Evaü vutte àyasmà moëiyaphagguno bhagavantaü etadavoca: ko nu kho bhante vi¤¤àõahàraü àhàretã'ti? No kallo pa¤hoti bhagavà avoca: àhàretã'ti ahaü na vadàmi. âhàretã'ti càhaü vadeyya, tatrassa kallo pa¤ho 'ko nu kho bhante, àhàretã'ti. Eva¤càhaü na vadàmi. Evaü maü avadantaü yo evaü puccheyya: 'kissa nu kho bhante vi¤¤àõàhàro'ti, esa kallo pa¤ho. Tatra kallaü veyyàkaraõaü, vi¤¤àõàhàro àyatiü punabbhavàbhinibbattiyà paccayo. Tasmiü bhåte sati saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phassoti. Ko nu kho bhante, phusatã'ti. No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. Phusatã'ti ahaü na vadàmi. Phusatã'ti càhaü vadeyyaü, tatrassa kallo pa¤ho 'ko nu kho bhante, phusatã'ti. Evaü càhaü na vadàmi. Evaü maü avadantaü yo evaü puccheyya 'kimpaccayà nu kho bhante, phasso'ti. Esa kallo pa¤ho. Tatra kallaü veyyàkaraõaü 'saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà'ti. ---------------- 1. Moliyaphagguna - syà. Moëiyaphagguõa - sãmu. [BJT Page 024] [\x 24/] Ko nu kho bhante, vediyatã'ti1. No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. Vediyatã'ti ahaü na vadàmi. Vediyatã'ti càhaü vadeyyaü, tatrassa kallo pa¤ho ''ko nu kho bhante, vediyatã''ti evaü càhaü na vadàmi. Evaü maü avadantaü yo evaü puccheyya 'kimpaccayà nu kho bhante vedanà'ti, esa kallo pa¤ho. Tatra kallaü veyyàkaraõaü ''phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà''ti. Ko nu kho bhante, taõhãyatã'ti2. No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. Taõhãyatã'ti ahaü na vadàmi. [PTS Page 014] [\q 14/] taõhãyatã'ti càhaü vadeyyaü, tatrassa kallo pa¤ho ''ko nu kho bhante, taõhãyatã''ti. Evaü càhaü na vadàmi. Evaü maü avadantaü yo evaü puccheyya ''kimpaccayà nu kho bhante, taõhà''ti, esa kallo pa¤ho. Tatra kallaü veyyàkaraõaü ''vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdàna''nti. Ko nu kho bhante, upàdiyatã'ti. No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. Upàdiyatã'ti ahaü na vadàmi. Upàdiyatã'ti càhaü vadeyyaü, tatrassa kallo pa¤ho ''konu kho bhante, upàdiyatã''ti. Evaü càhaü na vadàmi. Evaü maü avadantaü yo evaü puccheyya ''kimpaccayà nu kho bhante, upàdàna''nti. Esa kallo pa¤ho. Tatra kallaü veyyàkaraõaü ''taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. '' Channaü tveva phagguna, phassàyatanànaü asesaviràganirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotãti. 1. 2. 3 Samaõabràhmaõasuttaü 13. Sàvatthiyaü- Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jaràmaraõaü nappajànanti, jaràmaraõasamudayaü nappajànanti, jaràmaraõanirodhaü nappajànanti. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Jàtiü nappajànanti, jàtisamudayaü nappajànanti, jàtinirodhaü nappajànanti, jàtinirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Bhavaü nappajànanti, bhavasamudayaü nappajànanti, bhavanirodhaü nappajànanti, bhavanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Upàdànaü nappajànanti, upàdànasamudayaü nappajànanti, upàdànanirodhaü nappajànanti, upàdànanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Taõhaü nappajànanti, taõhàsamudayaü nappajànanti, taõhànirodhaü nappajànanti, taõhànirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Vedanaü nappajànanti, vedanàsamudayaü nappajànanti, vedanànirodhaü nappajànanti, vedanànirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Phassaü nappajànanti, phassasamudayaü nappajànanti, phassanirodhaü nappajànanti, phassanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Saëàyatanaü nappajànanti, saëàyatanasamudayaü nappajànanti, saëàyatananirodhaü nappajànanti, saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Nàmaråpaü nappajànanti, nàmaråpasamudayaü nappajànanti, nàmaråpanirodhaü nappajànanti, nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Vi¤¤àõaü nappajànanti, vi¤¤àõasamudayaü nappajànanti, vi¤¤àõanirodhaü nappajànanti, vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Saïkhàre nappajànanti, saïkhàrasamudayaü nappajànanti, saïkhàranirodhaü nappajànanti, saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü3 nappajànanti. [PTS Page 015] [\q 15/] na me te bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà. Bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. ---------------- 1. Vedayatãti - katthaci. 2. Tasati - machasaü. 3. Gàminãpañipadaü - syà. [BJT Page 026] [\x 26/] Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và brahmaõà và jaràmaraõaü pajànanti, jaràmaraõasamudayaü pajànanti. Jaràmaraõanirodhaü pajànanti. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Jàtiü pajànanti, jàtisamudayaü pajànanti. Jàtinirodhaü pajànanti. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Bhavaü pajànanti. Bhavasamudayaü pajànanti. Bhavanirodhaü pajànanti. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Upàdanaü pajànanti, upàdànasamudayaü pajànanti. Upàdànanirodhaü pajànanti. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Taõhaü pajànanti, taõhàsamudayaü pajànanti. Taõhànirodhaü pajànanti. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Vedanà pajànanti, vedanàsamudayaü pajànanti. Vedanànirodhaü pajànanti. Vedanànirodhagàminã pañipadaü pajànanti. Phassaü pajànanti, phassasamudayaü pajànanti. Phassanirodhaü pajànanti. Phassanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Saëàyatanaü pajànanti. Saëàyatanasamudayaü pajànanti. Saëàyatananirodhaü pajànanti. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Nàmaråpaü pajànanti. Nàmaråpasamudayaü pajànanti. Nàmaråpanirodhaü pajànanti. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Vi¤¤àõaü pajànanti. Vi¤¤àõasamudayaü pajànanti, vi¤¤àõanirodhaü pajànanti. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Saïkhàre pajànanti, saïkhàrasamudayaü pajànanti. Saïkhàranirodhaü pajànanti. Saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü . Pajànanti. Te kho me bhikkhave, samaõà và brahàmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà. Bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 2. 4. Dutiyasamaõabràhmaõasuttaü 14 Sàvatthiyaü- Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và ime dhamme nappajànanti, imesaü dhammànaü samudayaü nappajànanti. Imesaü dhammànaü nirodhaü nappajànanti. Imesaü dhammànaü nirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Katame dhamme nappajànanti? Katamesaü dhammànaü samudayaü nappajànanti? Katamesaü dhammànaü nirodhaü nappajànanti? Katamesaü dhammànaü nirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti? Jaràmaraõaü nappajànanti. Jaramaraõasamudayaü nappajànanti. Jaràmaraõanirodhaü nappajànanti. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü pañipadaü nappajànanti. Jàtiü nappajànanti, jàtisamudayaü nappajànanti, jàtinirodhaü nappajànanti, jàtinirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Bhavaü nappajànanti, bhavasamudayaü nappajànanti, bhavanirodhaü nappajànanti, bhavanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Upàdànaü nappajànanti, upàdànasamudayaü nappajànanti, upàdànanirodhaü nappajànanti, upàdànanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Taõhaü nappajànanti, taõhàsamudayaü nappajànanti, taõhànirodhaü nappajànanti, taõhànirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Vedanaü nappajànanti, vedanàsamudayaü nappajànanti, vedanànirodhaü nappajànanti, vedanànirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Phassaü nappajànanti, phassasamudayaü nappajànanti, phassanirodhaü nappajànanti, phassanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Saëàyatanaü nappajànanti, saëàyatanasamudayaü nappajànanti, saëàyatananirodhaü nappajànanti, saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Nàmaråpaü nappajànanti, nàmaråpasamudayaü nappajànanti, nàmaråpanirodhaü nappajànanti, nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Vi¤¤àõaü nappajànanti, vi¤¤àõasamudayaü nappajànanti, vi¤¤àõanirodhaü nappajànanti, vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Saïkhàre nappajànanti, saïkhàrasamudayaü nappajànanti, saïkhàranirodhaü nappajànanti, saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Ime dhamme nappajànanti, imesaü dhammànaü samudayaü nappajànanti. Imesaü dhammànaü [PTS Page 016] [\q 16/] nirodhaü nappajànanti. Imesaü dhammànaü nirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Na me te bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và ime dhamme pajànanti, imesaü dhammànaü samudayaü pajànanti. Imesaü dhammànaü nirodhaü pajànanti. Imesaü dhammànaü nirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Katame dhamme pajànanti? Katamesaü dhammànaü samudayaü pajànanti? Katamesaü dhammànaü nirodhaü pajànanti? Katamesaü dhammànaü nirodhagàminiü pañipadaü pajànanti? Jaràmaraõaü pajànanti. Jaràmaraõasamudayaü pajànanti. Jaràmaraõanirodhaü pajànanti. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Jàtiü pajànanti, jàtisamudayaü pajànanti. Jàtinirodhaü pajànanti. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Bhavaü pajànanti. Bhavasamudayaü pajànanti. Bhavanirodhaü pajànanti. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü Pajànanti. Upàdanaü pajànanti, upàdànasamudayaü pajànanti. Upàdànanirodhaü pajànanti. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Taõhaü pajànanti, taõhà samudayaü pajànanti. Taõhànirodhaü pajànanti. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü Pajànatti. Vedanà pajànanti, vedanàsamudayaü pajànanti. Vedanànirodhaü pajànanti. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Phassaü pajànanti, phassasamudayaü pajànanti. Phassa nirodhaü pajànanti. Phassanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Saëàyatanaü pajànanti. Saëàyatanasamudayaü pajànanti. Saëàyatananirodhaü pajànanti. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Nàmaråpaü pajànanti. Nàmaråpasamudayaü pajànanti. Nàmaråpa nirodhaü pajànanti. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Vi¤¤àõaü pajànanti. Vi¤¤àõasamudayaü pajànanti, vi¤¤àõanirodhaü pajànanti. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Saïkhàre pajànanti, saïkhàrasamudayaü pajànanti. Saïkhàranirodhaü pajànanti. Saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. [BJT Page 028] [\x 28/] Ime dhamme pajànanti, imesaü dhammànaü samudayaü pajànanti. Imesaü dhammànaü nirodhaü pajànanti. Imesaü dhammànaü nirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te kho me bhikkhave samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 2. 5. Kaccànagottasuttaü 15. Sàvatthiyaü- [PTS Page 017] [\q 17/] atha kho àyasmà kaccànagotto yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà kaccànagotto bhagavantaü etadavoca: ''sammàdiññhi sammàdiññhã''ti bhante vuccati, kittàvatà nu kho bhante sammàdiññhi hotãti? 2Dvayaünissito kho'yaü kaccàna loko yebhuyyena atthita¤ceva natthita¤ca. Lokasamudaya¤ca kho kaccàna yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passato yà loke natthità, sà na hoti. Lokanirodhaü kho kaccàna yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passato yà loke natthità, sà na hoti. Lokanirodhaü kho kaccàna yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passato yà loke atthità, sà na hoti. Upàyupàdànàbhinivesavinibaddho3 khvàyaü kaccàna loko yebhuyyena ta¤ca upàyupàdànaü cetaso adhiññhànaü abhinivesànusayaü na upeti, na upàdiyati, nàdhiññhàti 'attà me'ti. Dukkhameva uppajjamànaü uppajjati, dukkhaü nirujjhamànaü nirujjhatã'ti na kaïkhati. Na vicikicchati. Aparappaccayà ¤àõamevassa ettha hoti. Ettàvatà4 kho kaccàna, sammàdiññhi hoti. Sabbamatthã'ti kho kaccàna, ayameko anto. Sabbaü natthã'ti ayaü dutiyo anto. Ete te kaccàna ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. Avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 2. 6 Dhammakathikasuttaü 16. [PTS Page 018] [\q 18/] sàvatthiyaü- Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho so bhikkhu bhagavantaü etadavoca: 'dhammakathiko dhammakathiko'ti bhante vuccati, kittàvatà nu kho bhante, dhammakathiko hotã'ti? --------------------- 1. Kaccàyana - sã 1.2. 2. Dvaya - machasaü, syà, 3. Vinibandho - machasaü, syà, sãmu. 4. Ettàvatà nu kho - sã, 1, 2. [BJT Page 030] [\x 30/] Jaràmaraõassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Jaràmaraõassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Jaràmaraõassa ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Jàtiyà ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Bhavassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacanàya. Upàdànassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacanàya. Taõhàya ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacanàya. Vedanàya ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacanàya. Phassassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacanàya. Saëàyatanassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacakàya. Nàmaråpassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacanàya. Vi¤¤àõassa ce bhikkhu Nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacanàya. Saïkhàrànaü ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacanàya. Avijjàya ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, dhammakathiko bhikkhåti alaü vacanàya. Jàtiyà ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya paóipanno hoti. Dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Bhavassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Upàdànassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Taõhàya ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Vedanàya ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Phassassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Saëàyatanassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Nàmaråpassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Vi¤¤àõassa ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Saïkhàrànaü ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Avijjàya ce bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, dhammànudhammapañipanno bhikkhåti alaü vacanàya. Jàtiyà ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Bhavassa ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Upàdànassa ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Taõhàya ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Vedanàya ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Phassassa ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Saëàyatanassa ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Nàmaråpassa ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Vi¤¤àõassa ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, dañiñhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Saïkhàrànaü ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàya. Avijjàya ce bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, Diññhadhammanibbàõappatto bhikkhåti alaü vacanàyàti. 1. 2. 7 Acelakassapasuttaü 17. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati vephavane kalandakakanivàpe. [PTS Page 019] [\q 19/] atha kho bhagavà pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya ràjagahaü piõóàya pàvisi. Addasà kho acelo kassapo1 bhagavantaü dåratova àgaccantaü. Disvàna yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavatà saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàrànãyaü vãtisàretvà ekamantaü aññhàsi. Ekamantaü ñhito kho acelo kassapo bhagavantaü etadavoca: puccheyyàma mayaü bhavantaü gotamaü ka¤cideva desaü, sace no bhavaü gotamo okàsaü karoti pa¤hassa veyyàkaraõàyà'ti. ------------------- 1. Acelakassapo - sãmu [BJT Page 032] [\x 32/] Akàlo kho tàva kassapa, pa¤hassa. Antaragharaü paviññhambhàti. Dutiyampi kho acelo kassapo bhagavantaü etadavoca: puccheyyàma mayaü bhavantaü gotamaü ka¤cideva desaü, sace no bhavaü gotamo okàsaü karoti pa¤hassa vyekaraõàyà'ti. Akàlo kho tàva kassapa pa¤hassa, antaragharaü paviññhambhàti. Tatiyampi kho acelo kassapo bhagavantaü etadavoca: puccheyyàma mayaü bhavantaü gotamaü ka¤cideva desaü, sace no bhavaü gotamo okàsaü karoti pa¤hassa veyyàkaraõàyà'ti. Akàlo kho tàva kassapa pa¤hassa, antaragharaü paviññhambhàti. Evaü vutte acelakassapo bhagavantaü etadavoca: na kho pana mayaü bhavantaü gotamaü bahudeva pucchitukàmà'ti. Puccha kassapa, yadàkaïkhasã'ti. Kinnu kho bho gotama, sayaü kataü dukkhanti'? Mà hevaü kassapà'ti bhagavà avoca. Kimpana bho gotama, parakataü1 dukkhanti? Mà hevaü kassapà'ti bhagavà avoca. Kinnu kho bho getama, sayaü kata¤ca parakata¤ca dukkhanti? Mà hevaü kassapà'ti bhagavà avoca. [PTS Page 020] [\q 20/] kimpana bho gotama, asayaükàraü aparakàraü2 adhiccasamuppannaü dukkhanti? Mà hevaü kassapà'ti bhagavà avoca. Kinnu kho bho gotama, natthi dukkhanti. Na kho kassapa, natthi dukkhaü. Atthi kho kassapa, dukkhanti. Tena hi bhavaü gotamo dukkhaü na jànàti na passatã'ti? Nakhvàhaü3 kassapa, dukkhaü na jànàmi, na passàmi. Jànàmi khvàhaü4 kassapa, dukkhaü, passàmi khvàhaü kassapa, dukkhanti. 'Kinnu kho bho gotama, sayaükataü dukkha'nti iti puññho samàno 'mà hevaü kassapà'ti vadesi. 'Kimpana bho gotama parakataü dukkha'nti iti puññho samàno 'mà hevaü kassapà'ti vadesi. 'Kinnu kho bho gotama, sayaükata¤ca parakata¤ca dukkha'nti iti puññho samàno 'mà hevaü kassapà'ti vadesi. 'Kimpana bho gotama asayaükàraü aparakàraü adhiccasamuppannaü dukkha'nti iti puññho samàno 'mà hevaü kassapà'ti vadesi. 'Kinnu kho bho gotama natthi dukkha'nti iti puññho samàno 'na kho kassapa natthi dukkhaü, atthi kho kassapa dukkha'nti vadesi. 'Tena hi bhavaü gotamo dukkhaü na jànàti, na passatã'ti iti puññho samàno 'na khvàhaü kassapa, dukkhaü na jànàmi, na passàmi. Jànàmi khvàhaü kassapa dukkhaü, passàmi khvàhaü kassapa dukkha'nti vadesi. 'âcikkhatu5 me bhante bhagavà dukkhaü, desetu6 me bhante bhagavà dukkha'nti. ----------------- 1. Paraükataü- 2. Aparaükàraü 3. Nakhohaü-sã. Mu. Sã1. 2 4. Khohaü-sã. Mu, sã. 1 2. 5. âcikkhatu ca -machasaü, syà 6. Desetu ca - machasaü, syà. [BJT Page 034] [\x 34/] ''So karoti so pañisaüvediyatã''ti1 kho kassapa, àdito sato ''sayaü kataü dukkha''nti iti vadaü sassataü etaü pareti. ''A¤¤o karoti a¤¤o pañisaüvediyatã''ti kho kassapa, vedanàhitunnassa sato ''paraükataü dukkha''nti iti vadaü ucchedaü etaü pareti. Ete te kassapa, ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva [PTS Page 021] [\q 21/] asesaviràganirodhà saïkhàranirodho, saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. Evaü vutte acelo kassapo bhagavantaü etadavoca: abhikkantaü bhante, abhikkantaü bhante: seyyathàpi bhante, nikkujjitaü và ukkujjeyya, pañicchannaü và vivareyya, målhassa và maggaü àcikkheyya, andhakàre và telapajjotaü dhàreyya, cakkhumanto råpàni dakkhintã'ti. Evamevaü bhagavatà anekapariyàyena dhammo pakàsito, esàhaü bhante bhagavantaü saraõaü gacchàmi, dhamma¤ca bhikkhusaïgha¤ca. Labheyyàhambhante, bhagavato santike pabbajjaü, labheyyaü upasampadanti. Yo kho kassapa, a¤¤atitthiyapubbo imasmiü dhammavinaye àkaïkhati pabbajjaü. âkaïkhati upasampadaü, so cattàro màse parivasati. Catunnaü màsànaü accayena parivutthaparivàsaü2 àraddhacittà bhikkhå. âkaïkhamànà3 pabbàjenti upasampàdenti bhikkhubhàvàya, api ca mayà puggalavemattatà viditàti. Sace bhante, a¤¤atitthiyapubbà imasmiü dhammavinaye àkaïkhantà pabbajjaü, àkaïkhantà upasampadaü cattàro màse parivasanti. Catunnaü màsànaü accayena parivutthaparivàse àraddhacittà bhikkhu àkaïkhamànà pabbàjenti upasampàdenti bhikkhubhàvàya, ahaü cattàri vassàni parivasissàmi, catunnana¤ca vassànaü accayena parivutthaparivàsaü àraddhacittà bhikkhå pabbàjentu upasampàdentu bhikkhubhàvàyàti.4 Alattha kho acelo5 kassapo bhagavato santike pabbajjaü. Alattha upasampadaü. Aciråpasampanno ca panàyasmà kassapo6 eko våpakaññho appamatto àtàpã pahitatto viharanto na cirasseva [PTS Page 022] [\q 22/] yassatthàya kulaputtà sammadeva agàrasmà anagàriyaü pabbajanti, tadanuttaraü brahmacariyapariyosànaü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja vihàsi. Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti abbha¤¤àsi. A¤¤ataro ca panàyasmà kassapo arahataü ahosã'ti. --------------- 1. Pañisaüvedãyatã - sãmu, si 1,2. 2. Parivutthaparivàsaü - na dissate marammapotthake. 3. âkaïkhamànà - na dissateyampi marammaü potthake. 4. Sace bhante -pe-upasampàdentu bhikkhåbhàvàyàti - imassa vàkyakhaõóassa marammapotthake visadisatà dissate. 5. Acelako kassapo - sã1, 2. 6. Acelakassapo - sãmu. [BJT Page 36] [\x 36/] 1. 2. 8 Timbarukasuttaü 18. Sàvatthiyaü- Atha kho timbaruko1 paribbàjako yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavatà saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kataü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho timbaruko paribbàjako bhagavantaü etadavoca: Kinnu kho bho gotama, sayaü kataü sukhadukkhanti? ''Mà hevaü timbarukà''ti bhagavà avoca. Kimpana bho gotama, paraü kataü sukhadukkhanti? ''Mà hevaü timbarukà''ti bhagavà avoca. Kinnu kho bho gotama, sayaü kata¤ca paraü kata¤ca sukhadukkhanti? ''Mà hevaü timbarukà''ti bhagavà avoca. Kimpana bho gotama, asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü sukhadukkhanti? ''Mà hevaü timbarukà''ti bhagavà avoca. Kinnu kho bho gotama, natthi sukhadukkhanti? Na kho timbaruka natthi sukhadukkhaü, atthi kho timbaruka, sukhadukkhanti. Tena hi bhavaü gotamo sukhadukkhaü na jànàti, na passati? Nakhvàhaü timbaruka, sukhadukkhaü na jànàmi, na passàmi. Jànàmi kho ahaü timbaruka, sukhadukkhaü. Passàmi khvàhaü timbaruka, sukhadukkhanti. Kinnu kho bho gotama, ''sayaü kataü sukhadukkhanti'' iti puññho samàno mà hevaü timbarukà'ti vadesi. [PTS Page 023 [\q 23/] '']kimpana bho gotama, paraü kataü sukhadukkhanti'' iti puññho samàno mà hevaü timbarukà'ti vadesi: ''kinnu kho bho gotama, sayaü kata¤ca paraü kata¤ca sukhadukkhanti'' iti puññho samàno mà hevaü timbarukà'ti vadesi. ''Kimpana bho gotama, asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü sukhadukkhanti'' iti puññho samàno mà hevaü timbarukà'ti vadesi. ''Kinnu kho bho gotama, natthi sukhadukkhanti'' iti puññho samàno na kho timbaruka, natthi sukhadukkhaü, atthi kho timbaruka, sukhadukkhanti vadesi. ''Tena hi bhavaü gotamo sukhadukkhaü na jànàti na passatã'ti'' iti puññho samàno 'na khvàhaü timbaruka, sukhadukkhaü na jànàmi, na passàmi. Jànàmi khvàhaü timbaruka, sukhadukkhaü, passàmi khvàhaü timbaruka, sukhadukkha'nti vadesi. âcikkhatu ca me bhavaü gotamo sukhadukkhaü. Desetu ca2 me bhavaü gotamo sukhadukkhanti. ''Sà vedanà, so vediyatã''ti kho timbaruka, àdito sato ''sayaü kataü sukhadukkha''nti evampahaü3 na vadàmi. A¤¤à vedanà ''a¤¤o vediyatã''ti kho timbaruka, vedanàbhitunnassa sato ''paraü kataü sukhadukkha''nti, evampahaü3 na vadàmi. ---------------- 1. Timbarukkho. Syà. 2. Ca - na dissate sãmu - potthake 3. Evampàhaü - machasaü, syà. [BJT Page 038] [\x 38/] Ete te timbaruka, ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. ''Avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã''ti. Evaü vutte timbaruko paribbàjako bhagavantaü etadavoca: abhikkantaü bho gotama, abhikkantaü bho gotama. Seyyathàpi bho gotama nikkujjitaü và ukkujjeyya, pañicchannaü và vivareyya, målhassa và maggaü àcikkheyya, andhakàre và telapajjotaü dhàreyya cakkhumanto råpàni dakkhintã'ti. Evamevaü bhotà gotamena anekapariyàyena dhammo pakàsito. Esàhaü1 bhavantaü2 gotamaü saraõaü gacchàmi, dhamma¤ca bhikkhusaïgha¤ca. Upàsakaü maü bhavaü gotamo dhàretu ajjatagge pàõupetaü saraõaü gatanti. 1. 2. 9 Bàlapaõóitasuttaü. 19. Sàvatthiyaü- Avijjànãvaraõassa bhikkhave, bàlassa taõhàya sampayuttassa3 [PTS Page 024] [\q 24/] evamayaü kàyo samudàgato. Iti aya¤ceva kàyo bahiddhà ca nàmaråpaü itthetaü dvayaü dvayaü pañicca phasso, saëevàyatanàni yehi puññho bàlo sukhadukkhaü pañisaüvediyati etesaü và a¤¤atarena. Avijjànãvaraõassa bhikkhave, paõóitassa taõhàya sampayuttassa evamayaü kàyo samudàgato. Iti aya¤ceva kàyo bahiddhà ca nàmaråpaü itthetaü dvayaü dvayaü pañicca phasso. Saëevàyatanàni yehi puññho paõóito sukhadukkhaü pañisaüvediyati etesaü và a¤¤atarena. Tatra hi4 bhikkhave, ko viseso ko adhippàyo5 kiü nànàkaraõaü paõóitassa bàlenàti? Bhagavammålakà no bhante, dhammà, bhagavannettikà bhagavampañisaraõà. Sàdhu vata bhante, bhagavanta¤¤eva pañibhàtu etassa bhàsitassa attho. Bhagavato sutvà bhikkhå dhàressantã'ti. Tena hi bhikkhave, suõàtha sàdhukaü manasikarotha bhàsissàmã'ti. ''Evambhanteti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Yàya ca bhikkhave, avijjàya nivutassa bàlassa yàya ca taõhàya sampayuttassa ayaü kàyo samudàgato, sà ceva avijjà bàlassa appahãnà sà ca taõhà aparikkhãõà. Taü kissa hetu? Na hi bhikkhave,6 bàlo acari brahmacariyaü sammà dukkhakkhayàya. Tasmà bàlo kàyassa bhedà kàyåpago hoti. So kàyåpago samàno na parimuccati jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi na parimuccati dukkhasmà'ti vadàmi. ------------------ 1. Esàhaü bhante - syà, sãmu 2. Bhagavantaü - katthaci. 3. Saüyuttassa - syà. 4. Tatra hi - iti na dissate syà, machasaü. 5. Adhipayàso - machasaü adhippàyaso - syà. 6. Na bhikkhave - machasaü. [BJT Page 040] [\x 40/] Yàya ca bhikkhave, avijjàya nivutassa paõóitassa yàya ca taõhàya sampayuttassa ayaü kàyo samudàgato. Sà ceva avijjà paõóitassa pahãnà. Sà ca taõhà parikkhãõà taü kissa hetu? Acari bhikkhave, paõóito brahmacariyaü [PTS Page 025] [\q 25/] sammà dukkhakkhayàya. Tasmà paõóito kàyassa bhedà na kàyåpago hoti. So akàyåpago samàno parimuccati jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi. Parimuccati dukkhasmà'ti vadàmi. Ayaü kho bhikkhave, viseso ayaü adhippàyo, idaü nànàkaraõaü paõóitassa bàlena, yadidaü brahmacariyavàsoti. 1. 2. 10 Paccaya (paccayuppanna) suttaü* 20. Sàvatthiyaü- Pañiccasamuppàda¤ca vo bhikkhave, desissàmi1 pañiccasamuppanne ca dhamme. Taü suõàtha, sàdhukaü manasikarotha, bhàsissàmã'ti. Evambhante'ti kho ke bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave, pañiccasamuppàdo? Jàtipaccayà bhikkhave jaràmaraõaü uppàdà và2 tathàgatànaü anuppàdà2 và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idapaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti3 paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. ''Jàtipaccayà bhikkhave jaràmaraõaü''4 (iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà. Ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. ) Bhavapaccayà bhikkhave jàti uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, [PTS Page 026] [\q 26/] abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Bhavapaccayà bhikkhave jàti'' iti Kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. Upàdànapaccayà bhikkhave bhavo uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Upàdànapaccayà bhikkhave bhavo'' iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. Taõhàpaccayà bhikkhave upàdànaü uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Taõhàpaccayà bhikkhave upàdànaü'' iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. Vedanàpaccayà bhikkhave taõhà uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Vedanàpaccayà bhikkhave taõhà'' iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. Phassapaccayà bhikkhave vedanà uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Phassapaccayà bhikkhave vedanà'' iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. Saëàyatanapaccayà bhikkhave phasso uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Saëàyatanapaccayà bhikkhave phasso'' iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. Nàmaråpapaccayà bhikkhave saëàyatanaü uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Nàmaråpapaccayà bhikkhave saëàyatanaü'' iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. Vi¤¤àõapaccayà bhikkhave nàmaråpaü uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Vi¤¤àõapaccayà bhikkhave nàmaråpaü'' iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. Saïkhàrapaccayà bhikkhave vi¤¤àõaü uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Saïkhàrapaccayà bhikkhave vi¤¤àõaü'' iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. Avijjàpaccayà bhikkhave saïkhàrà uppàdà và tathàgatànaü anuppàdà và tathàgatànaü ñhitàva sà dhàtu dhammaññhitatà dhammaniyàmatà idappaccayatà. Taü tathàgato abhisambujjhati, abhisameti. Abhisambujjhitvà abhisametvà àcikkhati deseti pa¤¤apeti paññhapeti vivarati vibhajati uttànãkaroti. Passathà'ti càha. '' Avijjàpaccayà bhikkhave saïkhàrà'' iti kho bhikkhave, yà tatra tathatà avitathatà ana¤¤athatà idappaccayatà, ayaü vuccati bhikkhave, pañiccasamuppàdo. + ----------------- 1. Desessàmi-machasaü. Syà. 2. Uppàde và-sãmu. Anuppàde và sãmu. 3. Pa¤¤àpeti- machasaü. 4. Jaràmaraõaü-pe-hotãti. Sãmu. Syà. * Visuddhimagge 'pañiccasamuppàda pañiccasamuppannadhammadesanà sutta'nti niddiññhaü. + Imasmiü sutte peyyàlavasena saükhitta càresu sabbattha 'uppàdàvà tathàgatànaü' àdi(pàñhoca 'itikho bhikkhave yà tatra tathatà' àdi pàñho ca yathàyogaü paccekaü yojetabbà. [BJT Page 042] [\x 42/] Katame ca bhikkhave, pañiccasamuppannà dhammà? Jaràmaraõaü bhikkhave, aniccaü saïkhataü pañiccasamuppannaü, khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammaü. Jàti bhikkhave, aniccà saïkhatà pañiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà viràgadhammà nirodhadhammà. Bhavo bhikkhave, anicco saïkhato pañiccasamuppanno khayadhammo vayadhammo viràgadhammo nirodhadhammo. Upàdànaü bhikkhave, aniccaü saïkhataü pañiccasamuppannaü, khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammaü. Taõhà bhikkhave, aniccà saïkhatà pañiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà viràgadhammà nirodhadhammà. Vedanà bhikkhave, aniccà saïkhatà pañiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà viràgadhammà nirodhadhammà. Phasso bhikkhave anicco saïkhato pañiccasamuppanno khayadhammo vayadhammo viràgadhammo nirodhadhammo. Saëàyatanaü bhikkhave, aniccaü saïkhataü pañiccasamuppannaü khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammaü. Nàmaråpaü bhikkhave, aniccaü saïkhataü pañiccasamuppannaü, khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammaü. Vi¤¤àõaü bhikkhave, aniccaü saïkhataü pañiccasamuppannaü, khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammaü. Saïkhàrà bhikkhave aniccà saïkhatà pañiccasamuppannà, khayadhammà vayadhammà viràgadhammà nirodhadhammà. Avijjà bhikkhave, aniccà saïkhatà pañiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà viràgadhammà nirodhadhammà. Ime vuccanti bhikkhave, pañiccasamuppannà dhammà. Yato kho bhikkhave, ariyasàvakassa aya¤ca pañiccasamuppàdo ime ca pañiccasamuppannà dhammà yathàbhåtaü sammappa¤¤àya sudiññhà1 honti, so vata2 pubbantaü và paridhàvissati3: ''ahosiü nu kho ahaü atãtamaddhànaü, na nu kho ahosiü atãtamaddhànaü, kiü nu kho ahosiü atãtamaddhànaü, kathaü nu kho ahosiü atãtamaddhànaü, kiü hutvà kiü ahosiü, nu kho ahaü atãtamaddhànanti'', aparantaü và upadhàvissati. ''Bhavissàmi nu kho ahaü anàgatamaddhànaü, na nu kho bhavissàmi [PTS Page 027] [\q 27/] anàgatamaddhànaü, kiü nu kho bhavissàmi anàgatamaddhànaü, kathaü nu kho bhavissàmi anàgatamaddhànaü, kiü hutvà kiü bhavissàmi nu kho ahaü anàgatamaddhànanti'', etarahi và paccuppannaü addhànaü ajjhattaü kathaïkathã bhavissati: ''ahaü nu khosmi, no nu khosmi, kiü nu khosmi, kathaü nu khosmi, ayaü nu kho satto kuto4 àgato, so kuhiü gàmã bhavissatã''ti netaü ñhànaü vijjati. Taü kissa hetu? Tathà hi bhikkhave, ariyasàvakassa aya¤ca pañiccasamuppàdo, ime ca pañiccasamuppannà dhammà yathàbhåtaü sammappa¤¤àya sudiññhàti. âhàravaggo dutiyo. Tatruddànaü:- âhàraphagguõà ceva dve ca samaõabràhmaõà, Kaccànagotto dhammakathi acelatimbarukena ca, Bàlapaõóitato ceva dasamo paccayena càti. ------------------------ 1. Suuddiññhà-sã2. Suddiññhà-sã1. 2. So ca-syà. 3. Upadhàvissati-syà. Pañidhàvissati-machasaü. 4. Kuto nu kho-sãmu. 5. Gamissatãti- machasaü. [BJT Page 044] [\x 44/] 3. Dasabalavaggo. 1. 3. 1. Dasabalasuttaü 21. Sàvatthiyaü- Dasabalasamannàgato bhikkhave, tathàgato catuhi ca vesàrajjehi samannàgato àsabhaü ñhànaü pañijànàti. Parisàsu sãhanàdaü nadati. Brahmacakkaü pavatteti: [PTS Page 028] [\q 28/] iti råpaü, iti råpassa samudayo, iti råpassa atthaügamo.1 Iti vedanà, iti vedanàya samudayo, iti vedanàya atthaügamo. Iti sa¤¤à, iti sa¤¤àya samudayo, iti sa¤¤àya atthaügamo. Iti saïkhàrà, iti saïkhàrànaü samudayo, iti saïkhàrànaü atthaügamo. Iti vi¤¤àõaü, iti vi¤¤àõassa samudayo, iti vi¤¤àõassa atthaügamo. Iti imasmiü sati idaü hoti. Imassuppàdà idaü uppajjati. Imasmiü asati idaü na hoti. Imassa nirodhà idaü nirujjhati. Yadidaü: avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmarånirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 3. 2 Dutiyadasabalasuttaü 22. Sàvatthiyaü- Dasabalasamannàgato bhikkhave, tathàgato catuhi ca vesàrajjehi samannàgato àsabhaü ñhànaü pañijànàti. Parisàsu sãhanàdaü nadati. Brahmacakkaü pavatteti: iti råpaü, iti råpassa samudayo, iti råpassa atthaügamo.1 Iti vedanà, iti vedanàya samudayo, iti vedanàya atthaügamo. Iti sa¤¤à, iti sa¤¤àya samudayo, iti sa¤¤àya atthaügamo. Iti saïkhàrà, iti saïkhàrànaü samudayo, iti saïkhàrànaü atthaügamo. Iti vi¤¤àõaü, iti vi¤¤àõassa samudayo, iti vi¤¤àõassa atthaügamo. Iti imasmiü sati idaü hoti. Imassuppàdà idaü uppajjati. Imasmiü asati idaü na hoti. Imassa nirodhà idaü nirujjhati. ----------------- 1. Atthagamo. - Sã 1, 2. [BJT Page 046] [\x 46/] Yadidaü: avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmarånirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Evaü svàkkhàto bhikkhave, mayà dhammo uttàno vivaño pakàsito chinnapilotiko. Evaü svàkkhàte kho bhikkhave, mayà dhamme uttàne vivañe pakàsite chinnapilotike alameva saddhà pabbajitena kulaputtena viriyaü1 àrabhituü: kàmaü taco ca nahàru ca aññhi ca avasissatu, sarãre upasussatu maüsalohitaü, yaü taü purisatthàmena2 purisaviriyena purisaparakkamena pattabbaü na taü apàpuõitvà viriyassa saõñhànaü bhavissati. [PTS Page 029] [\q 29/] dukkhaü hi bhikkhave, kusãto viharati vokiõõo pàpakehi akusalehi dhammehi. Mahanta¤ca sadatthaü parihàpeti. âraddhaviriyo ca kho bhikkhave sukhaü viharati pavivitto pàpakehi akusalehi dhammehi mahanta¤ca sadatthaü paripåreti. Na bhikkhave, hãnena aggassa patti hoti aggena ca kho3 aggassa patti hoti maõóapeyyamidaü bhikkhave, brahmacariyaü, satthà4 sammukhãbhåto. Tasmàtiha bhikkhave, viriyaü àrabhatha appattassa pattiyà, anadhigatassa adhigamàya, asacchikatassa sacchikiriyàya, ''evaü no ayaü amhàkaü pabbajjà ava¤jhà5 bhavissati, saphalà saudrayà, yesaü6 mayaü paribhu¤jàma cãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccayabhesajjaparikkhàraü, tesaü te kàrà amhesu mahapphalà bhavissanti mahànisaüsà''ti. Evaü hi vo bhikkhave sikkhitabbaü. Attatthaü và hi bhikkhave sampassamànena alameva appamàdena sampàdetuü. Paratthaü và hi bhikkhave sampassamànena alameva appamàdena sampàdetuü. Ubhayatthaü và hi bhikkhave sampassamànena alameva appamàdena sampàdetunti. 1. 3. 3 Upanisasuttaü 23. Sàvatthiyaü- Jànato ahaü bhikkhave, passato asàvànaü khayaü vadàmi. No ajànato no apassato. Ki¤ca bhikkhave jànato kiü passato àsavànaü khayo hoti? ''Iti råpaü iti råpassa samudayo iti råpassa atthaügamo, iti vedanà, iti vedanàya samudayo, iti vedanàya atthaügamo, iti sa¤¤à, iti sa¤¤àya samudayo, ita sa¤¤àya atthaügamo. Iti saïkhàrà, iti saïkhàrànaü samudayo, iti saïkhàrànaü atthaügamo. Iti vi¤¤àõaü, iti vi¤¤àõassa samudayo iti vi¤¤àõassa atthaügamo'ti'' evaü kho bhikkhave jànato evaü passato àsavànaü khayo hoti. ------------- 1. Viriyaü-machasaü. 2. Purisathàmena. Machasaü. 3. Aggena ca kho bhikkhave -machasaü. 4. Satthussa-sãmu. 5. Avaïkatà ava¤jhà-syà. 6. Yesa¤ca - machasaü. [BJT Page 048] [\x 48/] [PTS Page 030] [\q 30/] yampissa1 taü bhikkhave, khayasmiü khaye ¤àõaü, tampi saupanisaü vadàmi. No anupanisaü. Kà ca bhikkhave khaye ¤àõassa upanisà? Vimuttãtissa vacanãyaü. Vimuttimpahaü2 bhikkhave saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, vimuttiyà upanisà? Viràgotissa vacanãyaü. Viràgampahaü3 bhikkhave saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, viràgassa upanisà? Nibbidàtissa vacanãyaü. Nibbidampahaü4 bhikkhave saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, nibbidàya upanisà? Yathàbhåta¤àõadassanantissa vacanãyaü. Yathàbhåta¤àõadassanampahaü5 bhikkhave saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, yathàbhåta¤àõadassanassa upanisà? Samàdhãtissa vacanãyaü. Samàdhimpahaü bhikkhave saupanisaü vadàmi. No anupanisaü. Kà ca bhikkhave, samàdhissa upanisà? Sukhantissa vacanãyaü. Sukhampahaü bhikkhave saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, sukhassa upanisà? Passaddhãtissa vacanãyaü. Passaddhimpahaü bhikkhave saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, passaddhiyà upanisà? Pãtitissa vacanãyaü. Pãtimpahaü bhikkhave saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave pãtiyà upanisà? Pàmujjantissa vacanãyaü. Pàmujjampahaü bhikkhave saupanisaü vadàmi. No anupanisaü. Kà ca bhikkhave, pàmujjassa upanisà? Saddhàtissa vacanãyaü. Saddhampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. [PTS Page 031] [\q 31/] kà ca bhikkhave, saddhàya upanisà? Dukkhantissa vacanãyaü. Dukkhampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, dukkhassa upanisà? Jàtãtissa vacanãyaü. Jàtimpahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, jàtiyà upanisà? Bhavotissa vacanãyaü. Bhavampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, bhavassa upanisà? Upàdànantissa vacanãyaü. Upàdànampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, upàdànassa upanisà? Taõhàtissa vacanãyaü. Taõhampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, taõhàya upanisà? Vedanàtissa vacanãyaü. Vedanampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, vedanàya upanisà? Phassotissa vacanãyaü. Phassampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. ---------------- 1. Yampi - syà 2. Vimuttimpàhaü - machasaü. 3. Viràgampàhaü - machasaü. 4. Nibbidampàhaü - machasaü 5. Dassanampàhaü - machasaü. [BJT Page 050] [\x 50/] Kà ca bhikkhave, phassassa upanisà? Saëàyatanantissa vacanãyaü. Saëàyatanampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, saëàyatanassa upanisà? Nàmaråpantissa vacanãyaü. Nàmaråpampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, nàmaråpassa upanisà? Vi¤¤àõantissa vacanãyaü. Vi¤¤àõampahaü bhikkhave, saupanisaü vadàmi, no anupanisaü. Kà ca bhikkhave, vi¤¤àõassa upanisà? Saïkhàràtissa vacanãyaü. Saïkhàrepahaü bhikkhave, saupanise vadàmi, no anupanise. Kà ca bhikkhave, saïkhàrànaü upanisà? Avijjàtissa vacanãyaü. Iti kho bhikkhave, avijjåpanisà saïkhàrà. Saïkhàråpanisaü vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõåpanisaü nàmaråpaü. Nàmaråpåpanisaü saëàyatanaü. Saëàyatanåpaniso phasso. Passåpanisà vedanà. Vedanåpanisà taõhà. Taõhåpanisaü upàdànaü. Upàdànåpaniso bhavo. Bhavåpanisà jàti. Jàtåpanisaü dukkhaü. Dukkhåpanisà saddhà. Saddhåpanisaü pàmujjaü. Pàmujjåpanisà pãti. Pãtåpanisà passaddhi. Passaddhåpanisaü sukhaü. Sukhåpaniso samàdhi. Samàdhåpanisaü yathàbhåta¤àõadassanaü. Yathàbhåta¤àõadassanåpanisà [PTS Page 032] [\q 32/] nibbidà. Nibbidåpaniso viràgo. Viràgåpanisà vimutti. Vimuttupanisaü khaye ¤àõaü. Seyyathàpi bhikkhave, upari pabbate thullaphusatake deve vassante taü udakaü yathàninnaü pavattamànaü pabbatakandara padarasàkhà paripåreti. Pabbatakandara padarasàkhà paripårà kusobbhe1 paripårenti, kusobbhà paripårà mahàsobbhe paripårenti, mahàsobbhà paripårà kunnadiyo paripårenti, kunnadiyo paripåràyo mahànadiyo paripårenti, mahànadiyo paripåràyo mahàsamuddaü2 paripårenti. Evameva kho bhikkhave, avijjåpanisà saïkhàrà. Saïkhàråpanisaü vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõåpanisaü nàmaråpaü. Nàmaråpåpanisaü saëàyatanaü. Saëàyatanåpaniso phasso. Passåpanisà vedanà. Vedanåpanisà taõhà. Taõhåpanisaü upàdànaü. Upàdànåpaniso bhavo. Bhavåpanisà jàti. Jàtåpanisaü dukkhaü. Dukkhåpanisà saddhà. Saddhåpanisaü pàmujjaü. Pàmujjåpanisà pãti. Pãtåpanisà passaddhi. Passaddhåpanisaü sukhaü. Sukhåpaniso samàdhi. Samàdhåpanisaü yathàbhåta¤àõadassanaü. Yathàbhåta¤àõadassanåpanisà nibbidà. Nibbidåpaniso viràgo. Viràgåpanisà vimutti. Vimuttupanisaü khaye ¤àõanti. -------------- 1. Kussubbhe - syà - sãmu, sã1,2. 2. Mahàsamuddaü sàgaraü - sã 1, 2. [BJT Page 052] [\x 52/] 1. 3. 4. A¤¤atitthiyasuttaü 24. Ràjagahe- Atha kho àyasmà sàriputto pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya ràjagahaü piõóàya pàvisi. Atha kho àyasmato sàriputtassa etadahosi: atippago kho tàva ràjagahe piõóàya carituü, yannånàhaü yena a¤¤atitthiyànaü paribbàjakànaü àràmo tenupasaïkameyyanti. Atha kho àyasmà sàriputto yena a¤¤atitthiyànaü [PTS Page 033] [\q 33/] paribbàjakànaü àràmo tesupasaïkami. Upasaïkamitvà tehi a¤¤atitthiyehi paribbàjakehi saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü sàriputtaü te a¤¤atitthiyà paribbàjakà etadavocuü: Santàvuso sàriputta, eke samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti. Santi panàvuso sàriputta, eke samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti. Santàvuso sàriputta, eke samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti. Santi panàvuso sàriputta, eke samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti. Idha panàvuso sàriputta, samaõo gotamo kiü vàdã, kimakkhàyã? Kathaü byàkaramànà ca mayaü vuttavàdino ceva samaõassa gotamassa assàma? Na ca samaõaü gotamaü abhåtena abbhàcikkheyyàma? Dhammassa cànudhammaü1 byàkareyyàma na ca koci sahadhammiko vàdànupàto gàrayhaü ñhànaü àgaccheyyàti? Pañiccasamuppannaü kho àvuso dukkhaü vuttaü bhagavatà. Kimpañicca? Phassaü pañicca. Iti vadaü vuttavàdã ceva bhagavato assa. Na ca bhagavantaü abhåtena abbhàcikkheyya dhammassa cànudhammaü byàkareyya. Na ca koci sahadhammiko vàdànupàto gàrayhaü ñhànaü àgaccheyya. Tatra àvuso ye te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapacacayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti. Tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi [PTS Page 034] [\q 34/] te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. ----------------- 1. Dhammassa anudhammaü - sã.Mu. [BJT Page 054] [\x 54/] Tatra àvuso ye te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti1 netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjatã'ti. Assosi kho àyasmà ànando àyasmato sàriputtassa tehi a¤¤atitthiyehi paribbàjakehi saddhiü imaü kathàsallàpaü. Atha kho àyasmà ànando ràjagahe piõóàya caritvà pacchàbhattaü piõóapàtapañikkanto yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi, ekamantaü nisinno kho àyasmà ànando yàvatako àyasmato sàriputtassa tehi a¤¤atitthiyehi paribbàjakehi saddhiü ahosi kathàsallàpo, taü sabbaü bhagavato àrocesi. Sàdhu sàdhu ànanda, yathà taü sàriputto ca2 sammà byàkaramàno byàkareyya, pañiccasamuppannaü kho ànanda dukkhaü vuttaü mayà. Kiü pañicca? Phassaü pañicca. Iti vadaü vuttavàdã ceva me assa. Na ca maü abhåtena abbhàcikkheyya, dhammassa cànudhammaü byàkareyya, na ca ko ci sahadhammiko vàdànupàto gàrayhaü ñhànaü àgaccheyya. Tatrà'nanda, ye te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. [PTS Page 035] [\q 35/] yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Tatrà'nanda yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ekamidhàhaü ànanda samayaü idheva ràjagahe viharàmi vephavane kalandakanivàpe atha khvàhaü ànanda, pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya ràjagahaü piõóàya pàvisiü. Tassa mayhaü ànanda etadahosi: ''atippago kho tàva ràjagahe piõóàya carituü yannånàhaü yena a¤¤atitthiyànaü paribbàjakànaü àràmo tenupasaïkameyyanti. Atha khvàhaü ànanda, yena a¤¤atitthiyànaü paribbàjakànaü àràmo tenupasaïkamiü. Upasaïkamitvà tehi a¤¤atitthiyehi paribbàjakehi saddhiü sammodiü. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü3 vãtisàretvà ekamantaü nisãdiü. Ekamantaü nisinnaü kho maü ànanda, te a¤¤atitthiyà paribbàjakà etadavocuü: ----------------- 1. Pañisaüvedayanti, syà. 2. Sàriputto - machasaü. 3. Sàraõãyaü - machasaü [BJT Page 056] [\x 56/] Santàvuso gotama, eke samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti. Santi panàvuso gotama, eke samaõabràhmaõà kammavàdà, paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, santàvuso gotama, eke samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti. Santi panàvuso gotama, eke samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti. Idha no àyasmà gotamo kiü vàdã? Kimakkhàyã? Kathaü byàkaramànà ca mayaü vuttavàdino ceva àyasmato gotamassa assàma: na ca àyasmantaü gotamaü abhåtena [PTS Page 036] [\q 36/] abbhàcikkheyyàma, dhammassa cànudhammaü byàkareyyàma, na ca koci sahadhammiko vàdànupàto gàrayhaü ñhànaü àgaccheyyàti. Evaü vuttàhaü ànanda, te a¤¤atitthiye paribbàjake etadavocaü: pañiccasamuppannaü kho àvuso dukkhaü vuttaü mayà. Kiü pañicca? Phassaü pañicca. Iti vadaü vuttavàdã ceva me assa, na ca maü abhåtena abbhàcikkheyya, dhammassa cànudhammaü byàkareyya, na ca koci sahadhammiko vàdànupàto gàrayhaü ñhànaü àgaccheyya. 1 Tatrà'vuso ye te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Tatrà'vuso ye te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjatã'ti. Acchariyaü bhante, abbhutaü bhante, yatra hi nàma etena padena sabbo attho vutto bhavissati. Siyà nu kho bhante esevattho vitthàrena vuccamàno gambhãro ceva assa, gambhãràvabhàso càti. Tenahànanda, ta¤¤evettha pañibhàtå'ti. Sace maü bhante evaü puccheyyuü, jaràmaraõaü àvuso ànanda, kinnidànaü kiü samudayaü ki¤jàtikaü kimpabhavanti: evaü puññhohaü2 bhante evaü byàkareyyaü, jaràmaraõaü kho àvuso jàtinidànaü, jàtisamudayaü, jàtijàtikaü, jàtippabhavanti. Evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyaü. ---------------- 1. âgaccheya. 2. Puññhàhaü - sãmu. [BJT Page 058] [\x 58/] Sace maü bhante, evaü puccheyyuü jàti panàvuso ànanda, kinnidànà kiü samudayà ki¤jàtikà kimpabhavàti, evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü jàti kho àvuso bhavanidànà, bhavasamudayà, bhavajàtikà, bhavappabhavàti, evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü. Sace maü bhante, evaü puccheyyuü bhavo panàvuso ànanda, kinnidàno, kiü samudayo, ki¤jàtiko, kimpabhavoti, evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü. Bhavo kho àvuso upàdànanidàno upàdànasamudayo upàdànajàtiko upàdànappabhavoti. Evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü. Sace maü bhante evaü puccheyyuü. Upàdàna panàvuso ànanda, kinnidàno, kiü samudayo, ki¤jàtiko, kimpabhavoti, evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü upàdànaü kho àvuso taõhànidànaü, taõhàsamudayaü, taõhàjàtikaü, taõhàppabhavoti. Evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü. Sace maü bhante evaü puccheyyuü. Taõhà panàvuso ànanda, kinnidànà, kiü samudayà, ki¤jàtikà kimpabhavàti. Evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü. Taõhà kho àvuso vedanànidànà, vedanàsamudayà, vedanàjàtikà, vedanàppabhavàti. Evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü. Sace maü bhante evaü puccheyyuü. Vedanà panàvuso ànanda, kinnidànà, kiü samudayà, ki¤jàtikà kimpabhavàti. Evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü. Vedanà kho àvuso phassanidànà, phassasamudayà, phassajàtikà, phassappabhavoti. Evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü. Sace maü bhante, evaü puccheyyuü phasso panàvuso ànanda, kinnidàno, kiü samudayo, ki¤jàtiko, kimpabhavoti, evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyaü, phasso kho àvuso saëàyatananidàno, saëàyatanasamudayo, saëàyatanajàtiko, saëàyatanapabhavo1. Channaü tveva àvuso, phassàyatanànaü asesaviràganirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. Evaü puññho'haü bhante evaü byàkareyyanti. 1. 3. 5. Bhumijasuttaü 25. Sàvatthiyaü- Atha kho àyasmà bhumijo sàyanhasamayaü patisallànà vuññhito yenàyasmà sàriputto tenupasaïkami. [PTS Page 038] [\q 38/] upasaïkamitvà àyasmatà sàrittena saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà bhumijo àyasmantaü sàriputtaü etadavoca: ----------------- 1. Saëàyatanappabhavoti - machasaü. [BJT Page 060] [\x 60/] Santàvuso sàriputta, eke samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti. Santi panàvuso sàriputta, eke samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti. Santi panàvuso1 sàriputta eke samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤¤a sukhadukkhaü pa¤¤àpenti. Santi panàvuso sàriputta eke samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti. Idha no àvuso sàriputta bhagavà kiü vàdã? Kimakkhàyã? Kathaü vyàkaramànà ca mayaü vuttavàdino ceva bhagavato assàma? Na ca bhagavantaü abhåtena abbhàcikkheyyàma? Dhammassa cànudhammaü byàkareyyàma? Na ca ko ci sahadhammiko vàdànupàto Gàrayhaü ñhànaü àgaccheyyàti? Pañiccasamuppannaü kho àvuso sukhadukkhaü vuttaü bhagavatà. Kiü pañicca? Phassaü pañicca. Iti vadaü vuttavàdã ceva. Bhagavato assa, na ca bhagavantaü abhåtena abbhàcikkheyya, dhammassa cànudhammaü byàkareyya, na ca ko ci sahadhammiko vàdànupàto gàrayhaü ñhànaü àgaccheyya. Tatrà'vuso ye te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Tatrà'vuso yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. [PTS Page 039] [\q 39/] yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Assosi kho àyasmà ànando àyasmato sàriputtassa àyasmatà bhåmijena saddhiü imaü kathàsallàpaü. Atha kho àyasmà ànando yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà emantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà ànando yàvatako àyasmato sàriputtassa àyasmatà bhåmijena saddhiü ahosi kathàsallàpo, taü sabbaü bhagavato àrocesi. Sàdhu sàdhu ànanda, yathà taü sàriputto ca sammà vyàkaramàno vyàkareyya. Pañiccasamuppannaü kho ànanda, sukhadukkhaü vuttaü mayà, kiü pañicca? Phassaü pañicca. Iti vadaü vuttavàdã ceva me assa na ca maü abhåtena abbhàcikkheyya, dhammassa cànudhammaü byàkareyya, na ca ko ci sahadhammiko vàdànupàto gàrayhaü ñhànaü àgaccheyya. --------------- 1. Santàvuso machasaü, syà [BJT Page 062] [\x 62/] Tatrànanda ye te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Tatrànanda ye te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükataü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà kammavàdà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü sukhadukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Kàye và hànanda sati kàyasa¤cetanàhetu uppajjati [PTS Page 040] [\q 40/] ajjhattaü sukhadukkhaü, vàcàya1 và hànanda sati vacãsa¤cetanàhetu uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü, mane và hànanda sati manosa¤cetanàhetu uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü avijjàpaccayà ca2. Sàmaü và taü ànanda kàyasaïkhàraü abhisaïkharoti yampaccayàssa3 taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü, parevàssa4 taü ànanda kàyasaïkhàraü abhisaïkharonti.5 Yampaccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü, sampajàno và taü ànanda kàyasaïkhàraü abhisaïkharoti. Yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü, sàmaü và taü ànanda vacãsaïkhàraü abhisaïkharoti. Yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü6, parevàssa taü ànanda vacãsaïkhàraü abhisaïkharonti. Yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü, sampajàno và taü ànanda kàyasaïkhàraü abhisaïkharoti. Yampaccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü, asampajàno và taü ànanda kàyasaïkhàraü abhisaïkharoti. Vacãsaïkhàraü abhisaïkharoti. Yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü, sàmaü và taü ànanda manosaïkhàraü abhisaïkharoti, yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü. Parevàssa taü ànanda manosaïkhàraü abhisaïkharonti. Yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü, sampajàno và taü ànanda manosaïkhàraü abhisaïkharoti. Yampaccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü, asampajàno và taü ànanda manosaïkhàraü abhisaïkharoti, yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü. Imesu ànanda dhammesu avijjà anupatità. Avijjàyatveva ànanda asesaviràganirodhà so kàyo na hoti. Yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü. Sà vàcà na hoti. Yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü. So mano na hoti. Yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü. Khettaü taü7 na hoti. Yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü. Vatthu taü8 na hoti yaü paccayàssa taü [PTS Page 041] [\q 41/] uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü. âyatanaü taü9 na hoti yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhaü. Adhikaraõaü taü10 na hoti yaü paccayàssa taü uppajjati ajjhattaü sukhadukkhanti. ------------- 1. Vàcàyaü- syà 2. Avijjàpaccayà ca -sã.Mu. Syà, 3. Yampaccayàya- syà. 4. Parevàya taü-syà, parevàtaü-machasaü, 5. Abhiüsakaroti-syà. 6. Sukhadukkhaü-pe-sã. Mu. 7. Khettaü và- syà 8. Vatthuü và, -syà 9. âyatanaü và- syà. 10. Adhikaraõaü và -syà [BJT Page 064] [\x 64/] 1. 3. 6 Upavàõasuttaü 26. Sàvatthiyaü- Atha kho àyasmà upavàõo yena bhagavà tenupasaïkami. Usaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà upavàõo bhagavantaü etadavoca: Santi hi bhante,1 eke samaõabràhmaõà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti. Santi hi pana bhante,2 eke samaõabràhmaõà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti. Santi hi bhante, eke samaõabràhmaõà sayaükataü¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti. Santi hi pana bhante, eke samaõabràhmaõà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti. Idha no bhante bhagavà kiü vàdã? Kimakkhàyã! Kathaü byàkaramànà ca mayaü vuttavàdino ceva bhagavato assàma? Na ca bhagavantaü abhåtena abbhàcikkheyyàma? Dhammassa cànudhammaü byàkareyyàma? Na ca koci sahadhammiko vàdànupàto gàrayhaü ñhànaü àgaccheyyàti? Pañiccasamuppannaü kho upavàõa dukkhaü vuttaü mayà. Kiü pañicca? Phassaü pañicca. Iti vadaü vuttavàdã ceva me assa na ca maü abhåtena abbhàcikkheyya dhammassa cànudhammaü byàkareyya na ca koci sahadhammiko vàdànupàto gàrayhaü ñhànaü àgaccheyya. Tatra upavàõa ye te samaõabràhmaõà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, tadapi phassapaccayà. Yepi te samaõabràhmaõà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti tadapi phassapaccayà. [PTS Page 042] [\q 42/] tatra upavàõa3 ye te samaõabràhmaõà sayaükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati yepi te samaõabràhmaõà paraükataü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà sayaükata¤ca paraükata¤ca dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Yepi te samaõabràhmaõà asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü dukkhaü pa¤¤àpenti, te vata a¤¤atra phassà pañisaüvedissannã'ti netaü ñhànaü vijjatã'ti. ---------------- 1. Santi pana bhante - machasaü -syà. 2. Santi pana bhante - machasaü - syà. 3. Tatrupavàõa - syà. [BJT Page 066] [\x 66/] 1. 3. 7 Paccayasuttaü 27. Sàvatthiyaü- Avijjàpaccayà bhikkhave saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katama¤ca bhikkhave jaràmaraõaü? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jarà jãraõatà khaõóiccaü pàliccaü valittacatà àyuno saühàni indriyànaü paripàko, ayaü vuccati jarà. Yà tesaü tesaü sattànaü tamhà tamhà sattanikàyà cuti cavanatà bhedo antaradhànaü maccumaraõaü kàlakiriyà khandhànaü bhedo kalebarassa1 nikkhepo jãvitindriyassa upacchedo, idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ca jarà idaü ca maraõaü idaü vuccati bhikkhave jaràmaraõaü. Jàtisamudayà jaràmaraõasamudayo, jàtinirodhà jaràmaraõanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo jaràmaraõanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamà ca bhikkhave jàti? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jàti sa¤jàti okkanti nibbatti abhinibbatti, khandhànaü pàtubhàvo àyatanànaü pañilàbho, ayaü vuccati bhikkhave jàti. Bhavasamudayà jàtisamudayo. Bhavanirodhà jàtinirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo jàtinirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamo ca bhikkhave, bhavo? Tayome bhikkhave, bhavà: kàmabhavo råpabhavo aråpabhavo. Ayaü vuccati bhikkhave, bhavo. Upàdànasamudayà bhavasamudayo. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo bhavanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katama¤ca bhikkhave upàdànaü? Cattàrimàni bhikkhave, upàdànàni: kàmåpadànaü diññhåpadànaü sãlabbatåpadànaü attavàdåpàdànaü. Idaü vuccati bhikkhave upàdànaü. Taõhàsamudayà upàdànasamudayo. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo upàdànanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. [PTS Page 043] [\q 43/] katamà ca bhikkhave taõhà? Chayime bhikkhave, taõhàkàyà: råpataõhà saddataõhà gandhataõhà rasataõhà phoññhabbataõhà dhammataõhà. Ayaü vuccati bhikkhave taõhà. Vedanàsamudayà taõhàsamudayo. Vedanànirodhà taõhànirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo taõhànirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamà ca bhikkhave vedanà? Chayime bhikkhave, vedanàkàyà: cakkhusamphassajà vedanà, sotasamphassajà vedanà, ghàõasamphassajà vedanà, jivhàsamphassajà vedanà, kàyasamphassajà vedanà, manosamphassajà vedanà. Ayaü vuccati bhikkhave vedanà. Phassasamudayà vedanàsamudayo. Phassanirodhà vedanànirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo vedanànirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamo ca bhikkhave phasso? Chayime bhikkhave, phassakàyà: cakkhusamphasso, sotasamphasso, ghàõasamphasso, jivhàsamphasso, kàyasamphasso, manosamphasso. Ayaü vuccati bhikkhave, phasso. Saëàyatanasamudayà phassasamudayo. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo phassanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvavàcà sammàkakammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamaü ca bhikkhave saëàyatanaü? Cakkhàyatanaü sotàyatanaü ghàõàyatanaü jivhàyatanaü kàyàyatanaü manàyatanaü. Idaü vuccati bhikkhave, saëàyatanaü. Nàmaråpasamudayà saëàyatanasamudayo. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo saëàyatananirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamaü ca bhikkhave nàmaråpaü? Vedanà sa¤¤à cetanà phasso manasikàro, idaü vuccati nàmaü. Cattàro ca mahàbhåtà, catunnaü ca mahàbhåtànaü upàdàyaråpaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nàmaü, ida¤ca råpaü, idaü vuccati bhikkhave, nàmaråpaü. Vi¤¤àõasamudayà nàmaråpasamudayo. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo nàmaråpanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamaü ca bhikkhave vi¤¤àõaü? Chayime bhikkhave, vi¤¤àõakàyà: cakkhuvi¤¤àõaü sotavi¤¤àõaü ghàõavi¤¤àõaü jivhàvi¤¤àõaü kàyavi¤¤àõaü manovi¤¤àõaü. Idaü vuccati bhikkhave, vi¤¤àõaü. Saïkhàrasamudayà vi¤¤àõasamudayo. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo vi¤¤àõanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. * Katame ca bhikkhave saïkhàrà? Tayo me bhikkhave, saïkhàrà: kàyasaïkhàro vacãsaïkhàro cittasaïkhàro, ime vuccanti bhikkhave, saïkhàrà. Avijjàsamudayà saïkhàrasamudayo. Avijjànirodhà saïkhàranirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo saïkhàranirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Yato kho bhikkhave, ariyasàvako evaü paccayaü pajànàti, evaü paccayasamudayaü pajànàti, evaü paccayanirodhaü pajànàti, evaü paccayanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti, ayaü vuccati bhikkhave, ariyasàvako diññhisampanno itipi, dassanasampanno itipi, àgato imaü saddhammaü itipi, passati imaü saddhammaü itipi, sekhena4 ¤àõena samannàgato itipi, sekhayà5 vijjàya samannàgato itipi, dhammasotaü samàpanto itipi, ariyo nibbedhikapa¤¤o itipi, amatadvàraü àhacca tiññhati itipãti. ---------------- 1. Kalevarassa - machasaü, syà. 2. Katamà ca bhikkhave jàti -pe- machasaü - syà. 3. Paccayaü pana - sãmu. 4. Sekkhena - machasaü - syà. 5. Sekkhàya-machasaü-syà. * ''Katamoca bhikkhave bhavo -pe-'' iccàdãsu peyyàlamukhena saïkhitto paccayavibhàgo buddhavagge vibhaïgasutte vuttanayànusàrena veditabbo. (Pi. 4, 6. ) [BJT Page 068] [\x 68/] 1. 3. 8 Bhikkhu suttaü 28. Sàvatthiyaü- Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantetasi bhikkhavoti. Bhadanteti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Idha bhikkhave, bhikkhu jaràmaraõaü pajànàti, jaràmaraõasamudayaü pajànàti, jaràmaraõanirodhaü pajànàti, jaràmaraõa nirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Jàtiü pajànàti, jàti samudayaü pajànàti, jàtinirodhaü pajànàti, jàtinirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Bhavaü pajànàti, bhavasamudayaü pajànàti, bhavanirodhaü pajànàti, bhavanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Upàdànaü pajànàti, upàdànasamudayaü pajànàti, upàdànanirodhaü pajànàti, upàdànanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. [PTS Page 044] [\q 44/] taõhaü pajànàti, taõhàsamudayaü pajànàti, taõhànirodhaü pajànàti, taõhànirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Vedanaü pajànàti, vedanàsamudayaü pajànàti, vedanànirodhaü pajànàti, vedanànirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Phassaü pajànàti, phassasamudayaü pajànàti, phassanirodhaü pajànàti, phassanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Saëàyatanaü pajànàti, saëàyatanasamudayaü pajànàti, saëàyatananirodhaü pajànàti, saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü pajànàti, nàmaråpaü pajànàti, nàmaråpasamudayaü pajànàti, nàmaråpanirodhaü pajànàti, nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Vi¤¤àõaü pajànàti, vi¤¤àõasamudayaü pajànàti, vi¤¤àõanirodhaü pajànàti, vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Saïkhàre pajànàti, saïkhàrasamudayaü pajànàti, saïkhàranirodhaü pajànàti, saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Katama¤ca bhikkhave jaràmaraõaü? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jarà jãraõatà khaõóiccaü pàliccaü valittacatà àyuno saühàni indriyànaü paripàko, ayaü vuccati jarà. Yà tesaü tesaü sattànaü tamhà tamhà sattanikàyà cuti cavanatà bhedo antaradhànaü maccumaraõaü kàlakiriyà khandhànaü bhedo kalebarassa nikkhepo idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ca jarà idaü ca maraõaü idaü vuccati bhikkhave jaràmaraõaü. Jàtisamudayà jaràmaraõasamudayo, jàtinirodhà jaràmaraõanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo jaràmaraõanirodhagàminã pañipadà. Seyyathidaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamà ca bhikkhave jàti? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jàti sa¤jàti okkanti nibbatti abhinibbatti khandhànaü pàtubhàvo àyatanànaü pañilàbho, ayaü vuccati bhikkhave jàti. Bhavasamudayà jàtisamudayo. Bhavanirodhà jàtinirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo jàtinirodhagàminã pañipadà. Seyyathidaü: sammà diñiñhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamo ca bhikkhave, bhavo? Tayome bhikkhave, bhavà: kàmabhavo råpabhavo aråpabhavo. Ayaü vuccati bhikkhave, bhavo. Upàdànasamudayà bhavasamudayo. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo bhavanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katama¤ca bhikkhave upàdànaü? Cattàrimàni bhikkhave, upàdànàni: kàmåpadànaü diññhåpadànaü sãlabbatåpadànaü attavàdåpàdànaü. Idaü vuccati bhikkhave upàdànaü. Taõhàsamudayà upàdànasamudayo. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo upàdànanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamà ca bhikkhave taõhà? Chayime bhikkhave, taõhàkàyà: råpataõhà saddataõhà gandhataõhà rasataõhà phoññhabbataõhà dhammataõhà. Ayaü vuccati bhikkhave taõhà. Vedanàsamudayà taõhàsamudayo. Vedanànirodhà taõhànirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo taõhànirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamà ca bhikkhave vedanà? Chayime bhikkhave, vedanàkàyà: cakkhusamphassajà vedanà, sotasamphassajà vedanà, ghàõasamphassajà vedanà, jivhàsamphassajà vedanà, kàyasamphassajà vedanà, manosamphassajà vedanà. Ayaü vuccati bhikkhave vedanà. Phassasamudayà vedanàsamudayo. Phassanirodhà vedanànirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo vedanànirodhagàminã pañipadà seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamo ca bhikkhave phasso? Chayime bhikkhave, phassakàyà: cakkhusamphasso, sotasamphasso, ghàõasamphasso, jivhàsamphasso, kàyasamphasso, manosamphasso. Ayaü vuccati bhikkhave, phasso. Saëàyatanasamudayà phassasamudayo. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo phassanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkakammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamaü ca bhikkhave saëàyatanaü? Cakkhàyatanaü sotàyatanaü ghàõàyatanaü jivhàyatanaü kàyàyatanaü manàyatanaü. Idaü vuccati bhikkhave, saëàyatanaü. Nàmaråpasamudayà saëàyatanasamudayo. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo saëàyatanananirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamaü ca bhikkhave nàmaråpaü? Vedanà sa¤¤à cetanà phasso manasikàro, idaü vuccati nàmaü. Cattàro ca mahàbhåtà, catunnaü ca mahàbhåtànaü upàdàyaråpaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nàmaü, ida¤ca råpaü, idaü vuccati bhikkhave, nàmaråpaü. Vi¤¤àõasamudayà nàmaråpasamudayo. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo nàmaråpanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamaü ca bhikkhave vi¤¤àõaü? Chayime bhikkhave, vi¤¤àõakàyà: cakkhuvi¤¤àõaü sotavi¤¤àõaü ghàõavi¤¤àõaü jivhàvi¤¤àõaü kàyavi¤¤àõaü manovi¤¤àõaü. Idaü vuccati bhikkhave, vi¤¤àõaü. Saïkhàrasamudayà vi¤¤àõasamudayo. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo vi¤¤àõanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katame ca bhikkhave saïkhàrà? Tayo me bhikkhave, saïkhàrà: kàyasaïkhàro vacãsaïkhàro cittasaïkhàro, ime vuccanti bhikkhave, saïkhàrà. Avijjàsamudayà saïkhàrasamudayo. Avijjànirodhà saïkhàranirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo saïkhàranirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. [BJT Page 070] [\x 70/] Yato kho bhikkhave, bhikkhu evaü jaràmaraõaü pajànàti, evaü jaràmaraõaü samudayaü pajànàti, evaü jaràmaraõanirodhaü pajànàti, evaü jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü jàtiü pajànàti, evaü jàtisamudayaü pajànàti, evaü jàtinirodhaü pajànàti, evaü jàtinirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü bhavaü pajànàti. Evaü bhavasamudayaü pajànàti, evaü bhavanirodhaü pajànàti, evaü bhavanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü upàdanaü pajànàti, evaü upàdànasamudayaü pajànàti, evaü upàdànanirodhaü pajànàti, evaü upàdànanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü taõhaü pajànàti, evaü taõhàsamudayaü pajànàti, evaü taõhànirodhaü pajànàti. Evaü taõhànirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü vedanaü pajànàti, evaü vedanàsamudayaü pajànàti, evaü vedanànirodhaü pajànàti, evaü vedanànirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü phassaü pajànàti, evaü phassasamudayaü pajànàti, evaü phassanirodhaü pajànàti, evaü phassanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü saëàyatanaü pajànàti. Evaü saëàyatanasamudayaü pajànàti, evaü saëàyatananirodhaü pajànàti. Evaü saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü nàmaråpaü pajànàti, evaü nàmaråpasamudayaü pajànàti, evaü nàmaråpanirodhaü pajànàti, evaü nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü vi¤¤àõaü pajànàti, evaü vi¤¤àõasamuyaü pajànàti, evaü vi¤¤àõanirodhaü pajànàti. Evaü vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti. Evaü saïkhàre pajànàti, evaü saïkhàrasamudayaü pajànàti, evaü saïkhàranirodhaü pajànàti, evaü saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü pajànàti, [PTS Page 045] [\q 45/] ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhå diññhisampanno itipi, dassanasampanno itipi, àgato imaü saddhammaü itipi, passati imaü saddhammaü itipi, sekhena ¤àõena samannàgato itipi, sekhàya vijjàya samannàgato itipi, dhammasotaü samàpanto itipi, ariyo nibbedhikapa¤¤o itipi, amatadvàraü àgacca tiññhati itipãti. 1. 3. 9. Samaõabràhmaõasuttaü 29. Sàvatthiyaü- Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jaràmaraõaü na parijànanti, jaràmaraõa samudayaü na parijànanti, jaràmaraõanirodhaü na parijànanti, jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti, jàtiü na parijànanti, jàtisamudayaü na parijànanti, jàtinirodhaü na parijànanti, jàtinirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti. Bhavaü na parijànanti, bhavasamudayaü na parijànanti, bhavanirodhaü na parijànanti, bhavanirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti. Upàdànaü na parijànanti, upàdàna samudayaü na parijànanti, upàdànanirodhaü na parijànanti, upàdànanirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti. Taõhaü na parijànanti, taõhàsamudayaü na parijànanti, taõhànirodhaü na parijànanti, taõhànirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti. Vedanaü na parijànanti, vedanàsamudayaü na parijànanti, vedanànirodhaü na parijànanti, vedanànirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti. Phassaü na parijànanti, phassasamudayaü na parijànanti, phassanirodhaü na parijànanti, phassanirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti. Saëàyatanaü na parijànanti, saëàyatanasamudayaü na parijànanti, saëàyatananirodhaü na parijànanti, saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti. Nàmaråü na parijànanti, nàmaråpasamudayaü na parijànanti, nàmaråpanirodhaü na parijànanti, nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti. Vi¤¤àõaü na parijànanti, vi¤¤àõasamudayaü na parijànanti, vi¤¤àõanirodhaü na parijànanti, vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti. Saïkhàre na parijànanti, saïkhàrasamudayaü na parijànanti, saïkhàranirodhaü na parijànanti, saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü na parijànanti, namete bhikkhave samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Na ca panete àyasmantà sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jaràmaraõaü parijànanti, jaràmaraõa samudayaü parijànanti, jaràmaraõanirodhaü parijànanti, jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü parijànanti, jàtiü parijànanti, jàtisamudayaü parijànanti, jàtinirodhaü Parijànanti, jàtinirodhagàminiü pañipadaü parijànanti. Bhavaü parijànanti, bhavasamudayaü parijànanti, bhavanirodhaü parijànanti, bhavanirodhagàminiü pañipadaü parijànanti. Upàdànaü parijànanti, upàdàna samudayaü parijànanti, upàdànanirodhaü parijànanti, upàdànanirodhagàminiü pañipadaü parijànanti. Taõhaü parijànanti, taõhàsamudayaü parijànanti, taõhànirodhaü parijànanti, taõhànirodhagàminiü pañipadaü parijànanti. Vedanaü parijànanti, vedanàsamudayaü parijànanti, vedanànirodhaü parijànanti, vedanànirodhagàminiü pañipadaü parijànanti. Phassaü parijànanti, phassasamudayaü parijànanti, phassanirodhaü parijànanti, phassanirodhagàminiü pañipadaü parijànanti. Saëàyatanaü parijànanti, saëàyatanasamudayaü parijànanti, saëàyatananirodhaü parijànanti, saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü parijànanti. Nàmaråü parijànanti, nàmaråpasamudayaü parijànanti, nàmaråpanirodhaü parijànanti, nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü parijànanti. Vi¤¤àõaü parijànanti, vi¤¤àõasamudayaü parijànanti, vi¤¤àõanirodhaü parijànanti, vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü parijànanti. Saïkhàre parijànanti, [PTS Page 046] [\q 46/] saïkhàrasamudayaü parijànanti, saïkhàranirodhaü parijànanti, saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü parijànanti, namete bhikkhave samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmantà sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. [BJT Page 072] [\x 72/] 1. 3. 10 Dutiyasamaõabràhmaõasuttaü 30. Sàvatthiyaü- Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jaràmaraõaü nappajànanti, jaràmaraõasamudayaü nappajànanti, jaràmaraõanirodhaü nappajànanti, jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti, te vata jaràmaraõaü samatikkamma ñhassastã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jàtiü nappajànanti, jàti samudayaü nappajànanti, jàtinirodhaü nappajànanti, jàtinirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti, te vata jàtiü samatikkamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và bhavaü nappajànanti, bhavasamudayaü nappajànanti, bhavanirodhaü nappajànanti, bhavanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti, te vata bhavaü samatikkakamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và upàdànaü nappajànanti, upàdànasamudayaü nappajànanti, upàdànanirodhaü nappajànanti, upàdànanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti, te vata upàdànaü samatikkamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và taõhaü nappajànanti, taõhàsamudayaü nappajànanti, taõhànirodhaü nappajànanti, taõhànirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti, te vata taõhaü samatikkamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và vedanaü nappajànanti, vedanàsamudayaü nappajànanti, vedanànirodhaü nappajànanti, vedanànirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti, te vata vedanaü samatikkamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và phassaü nappajànanti, phassasamudayaü nappajànanti, phassanirodhaü nappajànanti, phassanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti, te vata phassaü samatikkamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và saëàyatanaü nappajànanti, saëàyatanasamudayaü nappajànanti, saëàyatananirodhaü nappajànanti, saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Te vata saëàyatanaü samatikkamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và nàmaråü nappajànanti, nàmaråpasamudayaü nappajànanti, nàmaråpa nirodhaü nappajànanti, nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Te vata nàmaråpaü samatikkamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và vi¤¤àõaü nappajànanti, vi¤¤àõasamudayaü nappajànanti, vi¤¤àõa nirodhaü nappajànanti, vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Te vata vi¤¤àõaü samatikkamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và saïkhàre nappajànanti, saïkhàrasamudayaü nappajànanti, saïkhàranirodhaü nappajànanti, saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Te vata saïkhàre samatikkamma ñhassantã'ti netaü ñhànaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jaràmaraõaü pajànanti, jaràmaraõasamudayaü pajànanti, jaràmaraõanirodhaü pajànanti, jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te vata jaràmaraõaü samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jàtiü pajànanti, jàti samudayaü pajànanti, jàtinirodhaü pajànanti, jàtinirodhagàminiü pañipadaü pajànanti, te Vata jàtiü samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và bhavaü pajànanti, bhavasamudayaü pajànanti, bhavanirodhaü pajànanti, bhavanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti, te Vata bhavaü samatikkakamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và upàdànaü pajànanti, upàdànasamudayaü pajànanti, upàdànanirodhaü pajànanti, upàdànanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti, te vata upàdànaü samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và taõhaü pajànanti, taõhàsamudayaü pajànanti, taõhànirodhaü pajànanti, taõhànirodhagàminiü pañipadaü pajànanti, Te vata taõhaü samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và vedanaü pajànanti, vedanàsamudayaü pajànanti, vedanànirodhaü pajànanti, vedanànirodhagàminiü pañipadaü pajànanti, te vata vedanaü samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và phassaü pajànanti, phassasamudayaü pajànanti, phassanirodhaü pajànanti, phassanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti, Te vata phassaü samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và saëàyatanaü pajànanti, saëàyatanasamudayaü pajànanti, saëàyatananirodhaü pajànanti, saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te vata saëàyatanaü samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và nàmaråü pajànanti, nàmaråpasamudayaü pajànanti, nàmaråpa nirodhaü pajànanti, nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te vata nàmaråpaü samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và vi¤¤àõaü pajànanti, vi¤¤àõasamudayaü pajànanti, vi¤¤àõa nirodhaü pajànanti, vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te vata vi¤¤àõaü samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và saïkhàre pajànanti, saïkhàrasamudayaü pajànanti, saïkhàranirodhaü ppajànanti, saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te vata saïkhàre samatikkamma ñhassantã'ti ñhànametaü vijjatãti. [PTS Page 047] [\q 47/] dasabalavaggo tatiyo. Tassuddànaü: Dve dasabalà upanisà ca a¤¤atitthiya bhåmijo, Upavàõo paccayo bhikkhu dve ca samaõabràhmaõàti. [BJT Page 074] [\x 74/] 4. Kaëàrakhattiyavaggo 1. 4. 1 Bhåtasuttaü 31. Sàvatthiyaü- Tatra kho bhagavà àyasmantaü sàriputtaü àmantetasi. Vuttamidaü sàriputta, pàràyaõe1 ajitapa¤he: ''Ye ca saïkhàta2 dhammàse ye ca sekhà3 puthå idha, Tesaü me nipako iriyaü puññho4 pabråhi màrisà''ti. Imassa nu kho sàriputta, saïkhittena bhàsitassa kathaü vitthàrena attho daññhabboti. Evaü vutte àyasmà sàriputto tuõhã ahosi. Dutiyampi kho bhagavà àyasmantaü sàriputtaü àmantesi. Vuttamidaü sàriputta pàràyaõe ajitapa¤he: ''Ye ca saïkhàta2dhammàse ye ca sekhà3 puthå idha, Tesaü me nipako iriyaü puññho4 pabråhi màrisà''ti. Tatiyampi kho bhagavà àyasmantaü sàriputtaü àmantesi: vuttamidaü sàriputta pàràyaõe ajitapa¤he: ''Ye ca saïkhàtadhammàse ye ca sekhà puthå idha, Tesaü me nipako iriyaü puññho pabråhi màrisà''ti. [PTS Page 048] [\q 48/] imassa nu kho sàriputta saïkhittena bhàsitassa kathaü vitthàrena attho daññhabbo?Ti. Evaü vutte tatiyampi kho àyasmà sàraputto tuõhã ahosi. Bhåtamidanti sàriputta passasãti. Bhåtamidanti bhante yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. * Bhåtamidanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà bhåtassa nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti. Tadàhàrasambhavanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Tadàhàrasambhavanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà àhàrasambhavassa nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti. Tadàhàranirodhà - yaü bhåtaü taü nirodhadhammanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Tadàhàranirodhà - yaü bhåtaü taü nirodhadhammanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà nirodhadhammassa nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti. Evaü kho bhante, sekho hoti. ---------------- 1. Pàràyane - machasaü, syà, [p. T. S 2.] Saïkhata - sãmu. 3. Sekkhà -machasaü, syà. 4. Puññho ca - syà, puññho me - [p. T. S] * ''Sammàpa¤¤àya passatoti - sahavipassanàya maggapa¤¤àya sammà passantassa'' iti aññhakathàgatapàñho vimaüsitabbo. [BJT Page 076] [\x 76/] Kata¤ca bhante, saïkhàtadhammo hoti? Bhåtamidanti bhante yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Bhåtamidanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà bhåtassa nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti. Tadàhàrasambhavanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Tadàhàrasambhavanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà àhàrasambhavassa nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti. Tadàhàranirodhà - yaü bhåtaü taü nirodhadhammanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Tadàhàranirodhà yaü bhåtaü taü nirodhadhammanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà nirodhadhammassa nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti. Evaü kho bhante saïkhàtadhammo hoti. Iti kho bhante yaü taü vuttaü pàràyaõe ajitapa¤he: ''Ye ca saïkhàtadhammàse ye ca sekhà puthå idha, Tesaü me nipako irayaü puññho pabråhi màrisà''ti. Imassa khvàhaü bhante saïkhittena bhàsitassa evaü vitthàrena atthaü àjànàmã'ti. Sàdhu sàdhu, sàriputta bhåtamidanti sàriputta, yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Bhåtamidanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà bhåtassa nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti. Tadàhàrasambhavanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Tadàhàrasambhavanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà àhàrasambhavassa nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti. Tadàhàranirodhà - yaü bhåtaü taü nirodhammanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Tadàhàranirodhà - yaü bhåtaü taü nirodhadhammanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà nirodhadhammassa nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti. Evaü kho sàriputta sekho hoti. Kata¤ca sàriputta, saïkhàtadhammo hoti? Bhåtamidanti sàriputta, yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Bhåtamidanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà bhåtassa nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti. Tadàhàrasambhavanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Tadàhàrasambhavanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà àhàrasambhavassa nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti. Tadàhàranirodhà - yaü bhåtaü taü nirodhadhammanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Tadàhàranirodhà yaü bhåtaü taü nirodhadhammanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya [PTS Page 050] [\q 50/] disvà nirodhadhammassa nibbidà viràgà [PTS Page 049] [\q 49/] nirodhà anupàdà vimutto hoti. Evaü kho sàriputta, saïkhàtadhammo hoti. [BJT Page 078] [\x 78/] Iti kho sàriputta, yaü taü vuttaü pàràyaõe ajitapa¤he: ''Ye ca saïkhàtadhammàse ye ca sekhà puthå idha, Tesaü me nipako irayaü puññho pabråhi màrisà''ti. Imassa kho sàriputta, saïkhittena bhàsitassa evaü vitthàrena attho daññhabboti. 1. 4. 2. Kaëàrasuttaü 32. Sàvatthiyaü- Atha kho kaëàrakhattiyo bhikkhu yenàyasmà sàriputto tenupasaïkami. Upasaïkamitvà àyasmatà sàriputtena saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho kaëàrakhattiyo bhikkhu àyasmantaü sàriputtaü etadavoca: Moliyaphagguõo àvuso sàriputta, bhikkhu sikkhaü paccakkhàya hãnàyàvattoti. Naha nåna so àyasmà imasmiü dhammavinaye assàsamalatthàti. Tena hàyasmà sàriputto imasmiü dhammavinaye assàsaü pattoti. ''Na khvàhaü àvuso kaïkhàmã''ti. âyatimpanàvusoti? ''Na khvàhaü àvuso, vicikicchàmã''ti. Atha kho kaëàrakhattiyo bhikkhu uññhàyàsanà ye na bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho kaëàrakhattiyo bhikkhu [PTS Page 051] [\q 51/] bhagavantaü etadavoca: àyasmatà bhante, sàriputtena a¤¤à byàkatà ''khãõà jàti vusitaü brahmacariyaü kataü karaõãyaü nàparaü itthattàyàti pajànàmã''ti. Atha kho bhagavà a¤¤ataraü bhikkhuü àmantesi: ehi tvaü bhikkhu mama vacanena sàriputtaü àmantenahi ''satthà taü àvuso sàriputta àmantetã''ti. Evaü bhanteti kho so bhikkhu bhagavato pañissutvà yenàyasmà sàriputto tenupasaïkami. Upasaïkamitvà àyasmantaü sàriputtaü etadavoca: ''satthà taü àvuso sàriputta àmantetã''ti. Evamàvusoti kho àyasmà sàriputto tassa bhikkhuno pañissutvà yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü sàriputtaü bhagavà etadavoca: [BJT Page 080] [\x 80/] saccaü kira tayà sàriputta, a¤¤à byàkatà ''khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü. Kataü karaõãyaü. Nàparaü itthattàyàti pajànàmã''ti? Na kho bhante, etehi padehi etehi bya¤janehi. Attho1 ca vuttoti. Yena kenacipi sàriputta, pariyàyena kulaputto a¤¤aü byàkaroti, atha kho byàkataü byàkato daññhabbanti. Nanu ahampi bhante, evaü vadàmi: ''na kho bhante, etehi padehi etehi bya¤janehi attho ca vutto''ti. Sace taü sàriputta, evaü puccheyyuü: kathaü jànatà pana tayà àvuso sàriputta, kathaü passatà a¤¤à byàkatà ''khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü. Kataü karaõãyaü. Nàparaü itthattàyàti pajànàmã''ti evaü puññho tvaü sàriputta, kinti byàkareyyàsãti? Sace maü bhante, evaü puccheyyuü: kataü jànatà pana tayà àvuso sàriputta, kathaü passatà a¤¤à byàkatà, [PTS Page 052 [\q 52/] '']khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü. Nàparaü itthattàyàti pajànàmã''ti. Evaü puññhohambhante. Evaü byàkareyyaü: ''Yannidànàvuso jàti, tassa nidànassa khayà khãõasmiü khãõamiti2 viditaü. Khãõasmiü khãõamiti viditvà, khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàmã''ti. Evaü puññhohambhante, evaü byàkareyyanti. Sace pana taü sàriputta, evaü puccheyyuü: jàti panàvuso sàriputta, kinnidànà? Kiü samudayà? Ki¤jàtikà? Kimpabhavàti? Evaü puññho tvaü sàriputta, kinti byàkareyyàsã'ti? Sace maü bhante, evaü puccheyyuü: jàti panàvuso sàriputta, kinnidànà? Kiüsamudayà? Ki¤jàtikà? Kimpabhavàti? Evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyaü: ''jàti kho àvuso, bhavanidànà, bhavasamudayà, bhavajàtikà, bhavappabhavàti. Evaü puññhohaü bhante evaü byàkareyyanti. Sace pana taü sàriputta, evaü puccheyyuü: bhavo panàvuso sàriputta, kinnidàno? Kiü samudayo? Ki¤jàtiko? Kimpabhavoti? Evaü puññho tvaü sàriputta, kinti byàkareyyàsã'ti? Sace maü bhante, evaü puccheyuü: bhavo panàvuso sàriputta, kinnidàno? Kiü samudayo? Ki¤jàtiko? Kimpabhavo? Ti evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyaü: bhavo kho àvuso upàdànanidàno, upàdànasamudayo, upàdànajàtiko, upàdànappabhavoti. Evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyanti. -------------- 1. Attho - machasaü 2. Khãõàmbhãti - machasaü [BJT Page 82] [\x 82/] Sace pana taü sàriputta, evaü puccheyyuü: upàdàna panàvuso sàriputta, kinnidànaü? Kiü samudayaü? Ki¤jàtikaü? Kimpabhavanti? Evaü puññho tvaü sàriputta, kinti byàkareyyàsã'ti. Sace maü bhante, evaü puccheyyuü: ''upàdànaü panàvuso sàriputta, kinnidànaü? Kiü samudayaü? Ki¤jàtikaü? Kimpabhavanti?'' Evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyaü: upàdànaü kho àvuso taõhà nidànaü, taõhà samudayaü, taõhà jàtikaü, taõhà sambhavanti. Evaü puññhohaü bhante evaü byàkareyyanti. Sace pana taü sàriputta, evaü puccheyyuü: [peyyala missing ! PTS Page 053] [\q 53/] taõhà panàvuso sàriputta, kinnidànà kiü samudayà, ki¤jàtikà kimpabhavoti? Evaü puññho tvaü sàriputta, kinti byàkareyyàsã'ti? Sace maü bhante, evaü puccheyyuü: taõhà panàvuso sàriputta, kinnidànà? Kiü samudayà? Ki¤jàtikà? Kimpabhavàti? Evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyaü: taõhà kho àvuso vedanànidànà, vedanàsamudayà, vedanàjàtikà, vedanàpabhavàti. Evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyanti. Sace pana taü sàriputta, evaü puccheyyuü: vedanà panàvuso sàriputta, kinnidànà? Kiüsamudayà? Ki¤jàtikà? Kimpabhavàti? Evaü puññho tvaü sàriputta, kinti byàkareyyàsã'ti? Sace maü bhante, evaü puccheyyuü: vedanà panàvuso sàriputta, kinnidànà, kiü samudayà, ki¤jàtikà kimpabhavàti? Evaü puññhohaü bhante evaü byàkareyyaü: vedanà kho àvuso phassanidànà phassasamudayà phassajàtikà phassappabhavàti. Evaü puññhohaü bhante evaü byàkareyyanti. Sace pana taü sàriputta, evaü puccheyyuü: kathaü jànato pana te àvuso sàriputta, kathaü passato yà vedanàsu nandã sà na upaññhàsã'ti? Evaü puññho tvaü sàriputta, kinti vyàkareyyàsã'ti? Sace me bhante evaü puccheyyuü: kathaü jànato pana te àvuso sàriputta, kathaü passato yà vedanàsu nandã sà na upaññhàsã'ti, evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyaü: tisso kho imà àvuso vedanà, katamà tisso? Sukhà vedanà dukkhà vedanà adukkhamasukhà vedanà, imà kho àvuso, tisso vedanà aniccà. Yadaniccaü taü dukkhanti viditaü. Yà vedanàsu nandã sà na upaññhàsã'ti.1 Evaü puññhohaü bhante evaü byàkareyyanti. ------------- 1. Yà vedanàsu na sà nandi upaññhàsãti - sãmu. [BJT Page 084] [\x 84/] Sàdhu, sàdhu sàriputta, ayampi kho sàriputta, pariyàyo etasseva atthassa saïkhittena veyyàkaraõàya:1 yaü ki¤ci vedayitaü taü dukkhasminti. Sace pana taü sàriputta, evaü puccheyyuü: kathaü vimokkhà pana tayà àvuso sàriputta, a¤¤à byàkatà ''khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàmi''ti. Evaü puññho tvaü sàriputta, kinti byàkareyyàsã'ti? Sace maü bhante, evaü puccheyyuü: kathaü vimokkhà pana tayà àvuso sàriputta, a¤¤à byàkatà ''khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàmi''ti. Evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyaü: [PTS Page 054] [\q 54/] ajjhattavimokkhà2 khvàhaü àvuso sabbåpàdànakkhayà3 tathà sato viharàmi, yathà sataü viharantaü àsavà nànussavanti, attàna¤ca nàvajànàmã'ti. Evaü puññhohaü bhante, evaü byàkareyyanti. Sàdhu sàdhu, sàriputta, ayampi kho sàriputta, pariyàyo etasseva atthassa saïkhittena veyyàkaraõàya: 'ye àsavà samaõena vuttà, tesvàhaü na kaïkhàmi. Te me pahãõàti na vicikicchàmã''ti. Idamavoca bhagavà, idaü vatvàna4 sugato uññhàyàsanà vihàraü pàvisi. Tatra kho àyasmà sàriputto acirapakkantassa bhagavato bhikkhå àmantesi: pubbe appañisaüviditaü maü àvuso bhagavà pañhamaü pa¤haü apucchi. Tassame ahosi dandhàyitattaü. Yato ca kho me àvuso bhagavà pañhamaü pa¤haü anumodi, tassa mayhaü àvuso etadahosi: ''Divasa¤cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, divasampahaü5 bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Ratti¤cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, rattimpahaü6 bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Rattindivaü cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, rattindivampahaü bhagavato etamatthaü vyàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. --------------- 1. Byàkaraõàya -sãmu. 2. Ajjhattaü vimokkhà - machasaü, sãmu, [p. T. S.] Sã 1, 2. 3. Kkhayàya - sãmu. 4. Vatvà - sã 1, 2. 5. Divasampàhaü - machasaü. 6. Rattimpàhaü - machasaü. [BJT Page 086] [\x 86/] [PTS Page 055] [\q 55/] dve rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, dve rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Tãni rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, tãni rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Cattàri rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, cattàri rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Pa¤ca rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, pa¤ca rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Cha rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, cha rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Satta rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, satta rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehã'ti. Atha kho kaëàrakhattiyo bhikkhu uññhàyàsanà yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho kaëàrakhattiyo bhikkhu bhagavantaü etadavoca: âyasmatà bhante, sàriputtena sãhanàdo nadito: ''pubbe appañisaüviditaü maü àvuso, bhagavà pañhamaü pa¤haü àpucchi.1 Tassa me ahosi dandhàyitattaü. Yato ca kho me àvuso bhagavà pañhamaü pa¤haü anumodi, tassa mayhaü àvuso etadahosi: ''Divasa¤cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, divasampahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Ratti¤cepi2 maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, rattimpahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Rattindivaü cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, rattindivampahaü bhagavato etamatthaü vyàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Dve rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, dve rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Tãni rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, tãni rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Cattàri rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, cattàri rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Pa¤ca rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü [PTS Page 056] [\q 56/] puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, pa¤ca rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Cha rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, cha rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Satta rattindivàni cepi maü bhagavà etamatthaü puccheyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, satta rattindivànipahaü bhagavato etamatthaü byàkareyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehã''ti. Sà hi bhikkhu sàriputtassa dhammadhàtu suppañividdhà.3 Yassa dhammadhàtuyà suppañividdhattà divasa¤cepahaü sàriputtaü etamatthaü puccheyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, divasampi4 me sàriputto etamatthaü byàkareyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. ----------------- 1. Apucchi machasaü, syà. 2. Ratti¤càpi - sã 1, 2. 3. Suppañividità - sãmu. 4. Divasaü ce pi *ca - sãmu 5. Rattindivàni cepahaü sãmu, [pts] [BJT Page 088] [\x 88/] Rattiü cepahaü sàriputtaü etamatthaü puccheyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, rattimpi me sàriputto etamatthaü byàkareyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Rattindivaü cepahaü sàriputtaü etamatthaü puccheyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, rattindivampi me sàriputto etamatthaü byàkareyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Dve rattindivàni cepahaü sàriputtaü etamatthaü puccheyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, dve rattindivànipi me sàriputto etamatthaü byàkareyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Tãõi rattindivàni cepahaü sàriputtaü etamatthaü puccheyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi, tãõi rattindivànipi me sàriputto etamatthaü byàkareyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Cattàri rattindivàni cepahaü sàriputtaü etamatthaü puccheyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Cattàri rattindivànipi me sàriputto etamatthaü byàkareyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Pa¤ca rattindivàni cepahaü sàriputtaü etamatthaü puccheyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Pa¤ca rattindivànipi me sàriputto etamatthaü byàkareyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Cha rattindivàni cepahaü sàriputtaü etamatthaü puccheyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Cha rattindivànipi me sàriputto etamatthaü byàkareyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Satta rattindivàni cepahaü sàriputtaü etamattaü puccheyyaü a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehi. Satta rattindivànipi me sàriputto etamatthaü byàkareyya a¤¤ama¤¤ehi padehi a¤¤ama¤¤ehi pariyàyehã'ti. 1. 4. 3. ¥àõavatthusuttaü 33. Sàvatthiyaü- Catucattàëãsaü vo bhikkhave, ¤àõavatthåni desissàmi. Taü suõàtha. Sàdhukaü manasikarotha. Bhàsissàmã'ti. Evaü bhanteti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: katamàni bhikkhave, catucattàëãsaü ¤àõavatthåni? [PTS Page 057] [\q 57/] jaràmaraõe ¤àõaü, jaràmaraõasamudaye ¤àõaü, jaràmaraõanirodhe ¤àõaü, jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Jàtiyà ¤àõaü, jàti samudaye ¤àõaü, jàtinirodhe ¤àõaü, jàtinirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Bhave ¤àõaü, bhavasamudaye ¤àõaü, bhavanirodhe ¤àõaü, bhavanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Upàdàne ¤àõaü, upàdànasamudaye ¤àõaü, upàdànanirodhe ¤àõaü, upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Taõhàya ¤àõaü, taõhàsamudaye ¤àõaü, taõhànirodhe ¤àõaü, taõhànirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Vedanàya ¤àõaü, vedanàsamudaye ¤àõaü, vedanànirodhe ¤àõaü, vedanànirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Phasse ¤àõaü, phassasamudaye ¤àõaü, phassanirodhe ¤àõaü, phassanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Saëàyatane ¤àõaü, saëàyatanasamudaye ¤àõaü, saëàyatananirodhe ¤àõaü, saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Nàmaråpe ¤àõaü, nàmaråpasamudaye ¤àõaü, nàmaråpanirodhe ¤àõaü, nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Vi¤¤àõe ¤àõaü, vi¤¤àõasamudaye ¤àõaü, vi¤¤àõanirodhe ¤àõaü, vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Saïkhàresu ¤àõaü, saïkhàrasamudaye ¤àõaü, saïkhàranirodhe ¤àõaü, saïkhàranirodhagàminiyà pañipadàya ¤àõaü. Imàni vuccanti bhikkhave catucattàëãsaü ¤àõavatthåni. * Katama¤ca bhikkhave, jaràmaraõaü? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jarà jãraõatà khaõóiccaü pàliccaü valittacatà àyuno saühàni indriyànaü paripàko, ayaü vuccati jarà. Yà tesaü tesaü sattànaü tamhà tamhà sattanikàyà cuti cavanatà bhedo antaradhànaü maccumaraõaü kàlakiriyà khandhànaü bhedo kaëebarassa nikkhepo idaü vuccati maraõaü. Iti aya¤ca jarà, ida¤ca maraõaü, idaü vuccati bhikkhave jaràmaraõaü. --------------- * Jaràmaraõadãnaü ekàdasannaü paccayànaü ekekasmiü cattàri cattàri katvà catucattàëãsa ¤àõavatthåni daññhabbàti. [BJT Page 090] [\x 90/] Jàtisamudayà jaràmaraõasamudayo, jàtinirodhà jaràmaraõanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo jaràmaraõanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Yato kho bhikkhave, ariyasàvako evaü jaràmaraõaü pajànàti, evaü jaràmaraõasamudayaü pajànàti, evaü [PTS Page 058] [\q 58/] jaràmaraõanirodhaü pajànàti, evaü jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü pajànàti, idamassa dhamme ¤àõaü. So iminà dhammena diññhena viditena akàlikena pattena pariyogàëhena atãtànàgate nayaü neti1. Ye kho keci atãtamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và jaràmaraõaü abbha¤¤aüsu, jaràmaraõasamudayaü abbha¤¤aüsu, jaràmaraõanirodhaü abbha¤¤aüsu, jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü abbha¤¤aüsu, sabbe te evameva abbha¤¤aüsu, seyyathàpahaü2 etarahi. Yepi hi keci anàgatamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và jaràmaraõaü abhijànissanti, jaràmaraõasamudayaü abhijànissanti, jaràmaraõanirodhaü abhijànissanti, jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü abhijànissanti, sabbe te evameva abhijànissanti, seyyathàpahaü etarahi. Idamassa anvaye ¤àõaü. Yato kho bhikkhave ariyasàvakassa imàni dve ¤àõàni parisuddhàni honti pariyodàtàni dhamme ¤àõa¤ca anvaye ¤àõa¤ca, ayaü vuccati bhikkhave ariyasàvako diññhisampanno itipi, dassanasampanno itipi, àgato imaü saddhammaü itipi, passati imaü saddhammaü itipi, sekhena ¤àõena samannàgato itipi, sekhàya vijjàya samannàgato itipi, dhammasotaü samàpanno itipi, ariyo nibbedhikapa¤¤o itipi, amatadvàraü àhacca tiññhati itipã'ti. Katamà ca bhikkhave jàti? Yà tesaü tesaü sattànaü tamhi tamhi sattanikàye jàti sa¤jàti okkanti nibbatti abhinibbatti khandhànaü pàtubhàvo àyatanànaü pañilàbho, ayaü vuccati bhikkhave jàti. Bhavasamudayà jàtisamudayo. Bhavanirodhà jàtinirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo jàtinirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamo ca bhikkhave, bhavo? Tayome bhikkhave, bhavà: kàmabhavo råpabhavo aråpabhavo. Ayaü vuccati bhikkhave, bhavo. Upàdànasamudayà bhavasamudayo. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo bhavanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katama¤ca bhikkhave upàdànaü? Cattàrimàni bhikkhave, upàdànàni: kàmåpadànaü diññhåpadànaü sãlabbatåpadànaü attavàdåpàdànaü. Idaü vuccati bhikkhave upàdànaü. Taõhàsamudayà upàdànasamudayo. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo upàdànanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamà ca bhikkhave taõhà? Chayime bhikkhave, taõhàkàyà: råpataõhà saddataõhà gandhataõhà rasataõhà phoññhabbataõhà dhammataõhà. Ayaü vuccati bhikkhave taõhà. Vedanàsamudayà taõhàsamudayo. Vedanànirodhà taõhànirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo taõhànirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamà ca bhikkhave vedanà? Chayime bhikkhave, vedanàkàyà: cakkhusamphassajà vedanà, sotasamphassajà vedanà, ghàõasamphassajà vedanà, jivhàsamphassajà vedanà, kàyasamphassajà vedanà, manosamphassajà vedanà. Ayaü vuccati bhikkhave vedanà. Phassasamudayà vedanàsamudayo. Phassanirodhà vedanànirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo vedanànirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamo ca bhikkhave phasso? Chayime bhikkhave, phassakàyà: cakkhusamphasso, sotasamphasso, ghàõasamphasso, jivhàsamphasso, kàyasamphasso, manosamphasso. Ayaü vuccati bhikkhave, phasso. Saëàyatanasamudayà phassasamudayo. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo phassanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvavàcà sammàkakammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamaü ca bhikkhave saëàyatanaü? Cakkhàyatanaü sotàyatanaü ghàõàyatanaü jivhàyatanaü kàyàyatanaü manàyatanaü. Idaü vuccati bhikkhave, saëàyatanaü. Nàmaråpasamudayà saëàyatanasamudayo. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo saëàyatanananirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamaü ca bhikkhave nàmaråpaü? Vedanà sa¤¤à cetanà phasso manasikàro, idaü vuccati nàmaü. Cattàro ca mahàbhåtà, catunnaü ca mahàbhåtànaü upàdàyaråpaü, idaü vuccati råpaü. Iti ida¤ca nàmaü, ida¤ca råpaü, idaü vuccati bhikkhave, nàmaråpaü. Vi¤¤àõasamudayà nàmaråpasamudayo. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo nàmaråpanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katamaü ca bhikkhave vi¤¤àõaü? Chayime bhikkhave, vi¤¤àõakàyà: cakkhuvi¤¤àõaü sotavi¤¤àõaü ghàõavi¤¤àõaü jivhàvi¤¤àõaü kàyavi¤¤àõaü manovi¤¤àõaü. Idaü vuccati bhikkhave, vi¤¤àõaü. Saïkhàrasamudayà vi¤¤àõasamudayo. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo vi¤¤àõanirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Katame ca bhikkhave saïkhàrà? Tayo me bhikkhave, [PTS Page 059] [\q 59/] saïkhàrà: kàyasaïkhàro vacãsaïkhàro cittasaïkhàro, ime vuccanti bhikkhave, saïkhàrà. Avijjàsamudayà saïkhàrasamudayo. Avijjànirodhà saïkhàranirodho. Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo saïkhàranirodhagàminã pañipadà. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Yato kho bhikkhave ariyasàvako evaü saïkhàre pajànàti, evaü saïkhàrasamudayaü pajànàti, evaü saïkhàranirodhaü pajànàti, evaü saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü pajànàti, idamassa dhamme ¤àõaü. So iminà dhammena diññhena viditena akàlikena pattena pariyogàëhena atãtànàgate nayaü neti.1 1. Atãtànàgatena yaü neti - machasaü. 2. Seyyathàpàhaü - machasaü. [BJT Page 092] [\x 92/] Ye kho keci atãtamaddhànaü samaõaü và bràhmaõaü và saïkhàre abbha¤¤aüsu, saïkhàrasamudayaü abha¤¤aüsu, saïkhàranirodhaü abbha¤¤aüsu, saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü abha¤¤aüsu, sabbe te evameva abbha¤¤aüsu, seyyathàpahaü etarahi. Yepi hi keci anàgatamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và saïkhàre abhijànissanti, saïkhàrasamudayaü abhijànissanti, saïkhàranirodhaü abhijànissanti, saïkhàranirodhagàminiü pañipadaü abhijànissanti, sabbe te evameva abhijànissanti, seyyathàpahaü etarahi. Idamassa anvaye ¤àõaü. Yato kho bhikkhave, ariyasàvakassa imàni dve ¤àõàni parisuddhàni honti pariyodàtàni dhamme ¤àõaü ca anvaye ¤àõaü ca. Ayaü vuccati bhikkhave, ariyasàvako diññhisampanno itipi, dassanasampanno itipi, àgato imaü saddhammaü itipi, passati imaü saddhammaü itipi, sekhena ¤àõena samannàgato itipi, sekhàya vijjàya samannàgato itipi, dhammasotaü samàpanno itipi, ariyo nibbedhikapa¤¤o itipi, amatadvàraü àhacca tiññhati itipã'ti. 1. 4. 4. Dutiya¤àõavatthu suttaü 34. Sàvatthiyaü- Sattasattari vo bhikkhave ¤àõavatthåni desissàmi. Taü suõàtha sàdhukaü manasikarotha bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: [PTS Page 060] [\q 60/] katamàni bhikkhave satta sattari ¤àõavatthåni? Jàtipaccayà jaràmaraõanti ¤àõaü, asati jàtiyà natthi jaràmaraõanti ¤àõaü, atãtampi addhànaü jàtipaccayà jaràmaraõanti ¤aõaü, asati jàtiyà natthi jaràmaraõanti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü jàtipaccayà jaràmaraõanti ¤àõaü, asati jàtiyà natthi jaràmaraõanti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Bhavapaccayà jàtã'ti ¤àõaü, asati bhavà natthi jàtã'ti ¤àõaü, atãtampi addhànaü bhavapaccayà jàtã'ti ¤àõaü, asati bhavà natthi jàtã'ti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü bhavapaccayà jàtã'ti ¤àõaü, asati bhavà natthi jàtã'ti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Upàdànapaccayà bhavo'ti ¤àõaü, asati upàdànà natthi bhavo'ti ¤àõaü, atãtampi addhànaü upàdànapaccayà bhavo'ti ¤àõaü, asati upàdànà natthi bhavo'ti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü upàdànapaccayà bhavo'ti ¤àõaü, asati upàdànà natthi bhavo'ti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Taõhàpaccayà upàdànanti ¤àõaü, asati taõhà natthi upàdànanti ¤àõaü, atãtampi addhànaü taõhàpaccayà upàdànanti ¤àõaü, asati taõhà natthi upàdànanti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü taõhàpaccayà upàdànanti ¤àõaü, asati taõhà natthi upàdànanti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Vedanàpaccayà taõhà'ti ¤àõaü, asati vedanà natthi taõhà'ti ¤àõaü, atãtampi addhànaü vedanàpaccayà taõhà'ti ¤àõaü, asati vedanà natthi taõhà'ti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü vedanàpaccayà taõhà'ti ¤àõaü, asati vedanà natthi taõhà'ti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü, tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Phassapaccayà vedanà'ti ¤àõaü, asati phassà natthi vedanà'ti ¤àõaü. Atãtampi addhànaü phassapaccayà vedanà'ti ¤àõaü, asati phassà natthi vedanà'ti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü phassapaccayà vedanà'ti ¤àõaü, asati phassà natthi vedanà'ti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü phassapaccayà vedanà'ti ¤àõaü, asati phassà natthi vedanà'ti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü, tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Saëàyatanapapaccayà phasso'ti ¤àõaü, asati saëàyatanatà natthi phasso'ti ¤àõaü, atãtampi addhànaü saëàyatanapaccayà phasso'ti ¤àõaü, asati saëàyatano natthi phasso'ti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü saëàyatanapaccayà phasso'ti ¤àõaü, asati saëàyatanà natthi phasso'ti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü, tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatananti ¤àõaü, asati nàmaråpà natthi saëàyatananti ¤àõaü, atãtampi addhànaü nàmaråpapaccayà saëàyatananti ¤àõaü, asati nàmaråpà natthi saëàyatananti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü nàmaråpapaccayà saëàyatananti ¤àõaü, asati nàmaråpà natthi saëàyatananti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü, tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpanti ¤àõaü, asati vi¤¤àõà natthi nàmaråpanti ¤àõaü, atãtampi addhànaü vi¤¤àõapaccayà nàmarånti ¤àõaü, asati vi¤¤àõà natthi nàmaråpanti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpanti ¤àõaü, asati vi¤¤àõà natthi nàmaråpanti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü, tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõanti ¤àõaü, asati saïkhàrà natthi vi¤¤àõanti ¤àõaü, atãtampi addhànaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõanti ¤àõaü, asati saïkhàrà natthi vi¤¤àõanti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõanti ¤àõaü, asati saïkhàrà natthi vi¤¤àõanti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü, tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. [BJT Page 094] [\x 94/] Avijjàpaccayà saïkhàrà'ti ¤àõaü, asati avijjàya natthi saïkhàrà'ti ¤àõaü, atãtampi addhànaü avijjàpaccayà saïkhàrà'ti ¤àõaü, asati avijjàya natthi saïkhàrà'ti ¤àõaü, anàgatampi addhànaü avijjàpaccayà saïkhàrà'ti ¤àõaü, asati avijjàya natthi saïkhàrà'ti ¤àõaü, yampissa taü dhammaññhiti ¤àõaü tampi khayadhammaü vayadhammaü viràgadhammaü nirodhadhammanti ¤àõaü. Imàni vuccanti bhikkhave sattasattari ¤àõavatthånã'ti. * 1. 4. 5. Avijjàdipaccaya desanà suttaü 35. Sàvatthiyaü- Avijjàpaccayà bhikkhave, saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotã'ti. Evaü vutte a¤¤ataro bhikkhu, bhagavantaü etadavoca. Katamaü nu kho bhante, jaràmaraõaü? Kassa ca panidaü jaràmaraõanti? No kallo pa¤hoti bhagavà avoca. ''Katamaü jaràmaraõaü? [PTS Page 061] [\q 61/] kassa ca panidaü jaràmaraõanti?'' Iti và bhikkhu yo vadeyya, ''a¤¤aü jaràmaraõaü a¤¤assa ca panidaü jaràmaraõanti'' iti và bhikkhu yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü. Bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti jàtipaccayà jaràmaraõanti. Katamà nu kho bhante, jàti? Kassa ca panàyaü jàtã'ti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca ''katamà jàti? Kassa ca panàyaü jàtã'ti?'' Iti và bhikkhu yo vadeyya, ''a¤¤à jàti, a¤¤assa ca panàyaü jàtã'ti'' iti và bhikkhu yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti bhavapaccayà jàtã'ti. ---------------- * Jàtipaccayàdãnaü ekàdasannaü paccayànaü ekekasmiü satta satta katvà sattasattari ¤àõavatthåni daññhabbàni. [BJT Page 096] [\x 96/] Katamo nu kho bhante, bhavo? Kassa ca panàyaü bhavo'ti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. katamo bhavo, kassa ca panàyaü bhavo'ti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ''a¤¤assa bhavo'' a¤¤o panàyaü bhavo'ti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaü ekattaü, bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu, diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. Upàdànapaccayà bhavo'ti. Katamaü nu kho bhante upàdànaü? Kassa ca panidaü upàdànanti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. ''Katamaü upàdànaü, kassa ca panidaü upàdànanti. '' Iti và bhikkhu, yo vadeyya, ''a¤¤assa upàdànaü'' a¤¤aü panidaü upàdànanti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu, diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. Taõhàpaccayà upàdànanti. Katame nu kho bhante, taõhà? Kassa ca panime taõhà'ti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. ''Katame taõhà, kassa ca panime taõhà'ti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, a¤¤assa taõhà'' a¤¤e panime taõhà'ti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu, diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. Vedanàpaccayà taõhà'ti. Katame nu kho bhante, vedanà? Kassa ca panime vedanà'ti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. ''Katame vedanà, kassa ca panime vedanà'ti'' iti và bhikkhu, so vadeyya, ''a¤¤assa vedanà'' a¤¤e panime vedanà'ti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu, diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anugamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. Phassapaccayà vedanà'ti. Katamo nu kho bhante, phasso? Kassa ca panàyaü phasso'ti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. ''Katamo phasso, kassa ca panàyaü phasso'ti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ''a¤¤assa phasso'' a¤¤o panàyaü phasso'ti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti''và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu, diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. Saëàyatanapaccayà phasso'ti. Katamaü nu kho bhante, saëàyatanaü? Kassa ca panidaü saëàyatananti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. ''Katamaü saëàyatanaü, kassa ca panidaü saëàyatananti'' iti và bhikkhu yo vadeyya, ''a¤¤assa saëàyatanaü'' a¤¤aü panidaü saëàyatananti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu, diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. Nàmaråpapaccayà saëàyatananti. Katamaü nu kho bhante, nàmaråpaü? Kassa ca panidaü nàmaråpanti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. ''Katamaü nàmaråpaü, kassa ca panidaü nàmaråpanti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ''a¤¤assa nàmaråpaü'' a¤¤aü panidaü nàmaråpanti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu, diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. [PTS Page 062] [\q 62/] vi¤¤àõapaccayà nàmaråpanti. Katamaü nu kho bhante, vi¤¤àõaü? Kassa ca panidaü vi¤¤àõanti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. ''Katamaü vi¤¤àõaü, kassa ca panidaü vi¤¤àõanti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ''a¤¤assa vi¤¤àõaü'' a¤¤aü panidaü vi¤¤àõanti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu, diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõanti. Katame nu kho bhante, saïkhàrà? Kassa ca panime saïkhàrà'ti? No kallo pa¤ho'ti bhagavà avoca. ''Katame saïkhàrà, kassa ca panime saïkhàrà'ti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ''a¤¤e saïkhàrà, a¤¤assa panime saïkhàrà'ti'' iti và bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. ''Taü jãvaü, taü sarãranti'' và bhikkhu diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü, a¤¤aü sarãranti'' và bhikkhu, diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhu ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. Avijjàpaccayà saïkhàrà'ti. Avijjàyatveva bhikkhu, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni1 visevitàni vipphanditàni kànici kànici ''katama¤ca jaràmaraõaü? Kassa ca panidaü jaràmaraõaü? Iti và, a¤¤aü jaràmaraõaü, a¤¤assa ca panidaü jaràmaraõaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàti. Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici ''katamà jàti? Kassa ca panàyaü jàti? Iti và, a¤¤à jàti a¤¤assa ca panàyaü jàti iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnanamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàni. ---------------- 1. Såkàyitàni - sã. Mu. [BJT Page 098] [\x 98/] Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yàni'ssa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamo bhavo, kassa ca panàyaü bhavo iti và, a¤¤o bhavo a¤¤assa ca panàyaü bhavo iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbàni'ssa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàni. Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yàni'ssa tàni''taükàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamaü upàdànaü, kassa ca panidaü upàdànaü? Iti và, a¤¤aü upàdànaü, a¤¤assa ca panidaü upàdànaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàti. Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, katamà taõhà, kassa ca panàyaü taõhà? Iti và, a¤¤à taõhà a¤¤assa ca panàyaü taõhà iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàni. Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, '' [PTS Page 063] [\q 63/] katamà vedanà, kassa ca panàyaü vedanà? Iti và, a¤¤à vedanà a¤¤assa ca panàyaü vedanà iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbàni'ssa tàni pahãnàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàni. Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yàni'ssa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamo phasso, kassa ca panàyaü phasso iti và, a¤¤o phasso a¤¤assa ca panàyaü phasso iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbàni'ssa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàni. Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yàni'ssa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamaü saëàyatanaü, kassa ca panidaü saëàyatanaü iti và, a¤¤aü saëàyatanaü a¤¤assa ca panidaü saëàyatanaü iti và, taü jãva ü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbàni'ssa tàni pahãnàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàni. Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yàni'ssa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamaü nàmaråpaü, kassa ca panidaü nàmaråpaü iti và, a¤¤aü nàmaråpaü a¤¤assa ca panidaü nàmaråpaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàni. Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yàni'ssa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamaü vi¤¤àõaü, kassa ca panidaü vi¤¤àõaü iti và, a¤¤aü vi¤¤àõaü a¤¤assa ca panidaü vi¤¤àõaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbàni'ssa tàni pahãnàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammàni. Avijjàyatveva bhikkhu asesaviràganirodhà yàni'ssa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katame saïkhàrà, kassa ca panime saïkhàrà iti và, a¤¤e saïkhàrà, a¤¤assa ca panime saïkhàrà iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. 1. 4. 6. Dutiyaavijjàpaccayasuttaü 36. Sàvatthiyaü- Tatra kho bhagavà bhikkhu àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Avijjàpaccayà bhikkhave saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Katamaü jaràmaraõaü, kassa ca panidaü jaràmaraõaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤aü jaràmaraõaü a¤¤assa ca panidaü jaràmaraõaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: jàtipaccayà jaràmaraõanti. Katamà jàti? Kassa ca panàyaü jàti iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤à jàti a¤¤assa ca panàyaü jàti iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü, bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: bhavapaccayà jàtã'ti. Katamo bhavo? Kassa ca panàyaü bhavo iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤o bhavo a¤¤assa ca panàyaü bhavo iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü. Bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: upàdànapaccayà bhavo'ti. Katamaü upàdànaü? Kassa ca panidaü upàdànaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤aü upàdànaü a¤¤assa panidaü upàdànaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: taõhàpaccayà upàdànanti. Katamà taõhà, kassa ca panàyaü taõhà iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤à taõhà a¤¤assa ca panàyaü taõhà iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü. Bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: vedanàpaccayà taõhà'ti. Katamà vedanà, kassa ca panàyaü vedanà iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤à vedanà a¤¤assa ca panàyaü vedanà iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü. Bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: phassapaccayà vedanà'ti. Katamo phasso, kassa ca panàyaü phasso iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤o phasso a¤¤assa ca panàyaü phasso iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: saëàyatanapaccayà phasso'ti. [PTS Page 064] [\q 64/] katamaü saëàyatanaü, kassa ca panidaü saëàyatanaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤aü saëàyatanaü a¤¤assa ca panidaü saëàyatanaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü. Bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: nàmaråpapaccayà saëàyatananti. Katamaü nàmaråpaü, kassa ca panidaü nàmaråpaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤aü nàmaråpaü a¤¤assa ca panidaü nàmaråpaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü. Bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: vi¤¤àõapapaccayà nàmaråpanti. Katamaü vi¤¤àõaü, kassa ca panidaü vi¤¤àõaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, a¤¤aü vi¤¤àõaü a¤¤assa ca panidaü vi¤¤àõaü iti và bhikkhave, yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü. Bya¤janameva nànaü. Taü jãvaü taü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: saïkhàrapaccayà vi¤¤àõanti. Katame saïkhàrà, kassa ca panime saïkhàrà iti và bhikkhave yo vadeyya, a¤¤e saïkhàrà, a¤¤assa ca panime saïkhàrà iti và bhikkhave yo vadeyya, a¤¤e saïkhàrà, a¤¤assa ca panime saïkhàrà iti và bhikkhave yo vadeyya, ubhayametaü ekatthaü. Bya¤janameva nànaü. [BJT Page 100] [\x 100/] ''Taü jãvaü taü sarãraü'' iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. ''A¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü'' iti và bhikkhave diññhiyà sati brahmacariyavàso na hoti. Ete te bhikkhave ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: avijjàpaccayà saïkhàrà. Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamaü jaràmaraõaü? Kassa ca panidaü jaràmaraõaü? Iti và, a¤¤aü jaràmaraõaü a¤¤assa ca panidaü jaràmaraõaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni1 àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamà jàti? Kassa ca panàyaü jàti? Iti và, a¤¤à jàti a¤¤assa ca panàyaü jàti iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamo bhavo? Kassa ca panàyaü bhavo? Iti và, a¤¤o bhavo a¤¤assa ca panàyaü bhavo iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamaü upàdànaü? Kassa ca panidaü upàdànaü? Iti và, a¤¤aü upàdànaü a¤¤assa ca panàyaü upàdànaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamà taõhà? Kassa ca panàyaü taõhà? Iti và, a¤¤à taõhà a¤¤assa ca panàyaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõànà bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamà vedanà? Kassa ca panàyaü vedanà? Iti và, a¤¤à vedanà a¤¤assa ca panàyaü vedanà iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamo phasso? Kassa ca panàyaü phasso? Iti và, a¤¤o phasso a¤¤assa ca panàyaü phasso itivà, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamaü saëàyatanaü? Kassa ca panidaü saëàyatanaü? Iti và, a¤¤aü saëàyatanaü a¤¤assa ca panidaü saëàyatanaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamaü nàmaråpaü? Kassa ca panidaü nàmaråpaü? Iti và, a¤¤aü nàmaråpaü a¤¤assa ca panidaü nàmaråpaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràganirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katamaü vi¤¤àõaü? Kassa ca panidaü vi¤¤àõaü? Iti và, a¤¤aü vi¤¤àõaü a¤¤assa ca panidaü vi¤¤àõaü iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. Avijjàyatveva bhikkhave, asesaviràtanirodhà yànissa tàni visåkàyitàni visevitàni vipphanditàni kànici kànici, ''katame saïkhàrà?, Kassa ca panime saïkhàrà? Iti và, a¤¤e saïkhàrà, a¤¤assa ca panime saïkhàrà iti và, taü jãvaü taü sarãraü iti và, a¤¤aü jãvaü a¤¤aü sarãraü iti và'' sabbànissa tàni pahãõàni bhavanti ucchinnamålàni tàlàvatthukatàni anabhàvakatàni àyatiü anuppàdadhammànã'ti. 1. 4. 7 Natumhasuttaü 37. Sàvatthiyaü- Nàyaü bhikkhave, kàyo tumhàkaü. Nàpi2 a¤¤esaü. [PTS Page 65] [\q 65/] puràõamidaü bhikkhave kammaü abhisaïkhataü abhisa¤cetayitaü vedayitaü3 daññhabbaü. Tatra kho bhikkhave sutavà ariyasàvako pañiccasamuppàda¤¤eva sàdhukaü yoniso manasikaroti: ''iti imasmiü sati idaü hoti, imassuppàdà idaü uppajjati, imasmiü asati idaü na hoti, imassanirodhà idaü nirujjhati, yadidaü avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. ----------------- 1. Anabhàvaü katàni - machasaü, syà - sãmå. 2. Napi - machasaü, [pts. 3.] Vedanãyaü - machasaü, syà, [pts.] [BJT Page 102] [\x 102/] 1. 4. 8. Cetanàsuttaü 38. Sàvatthiyaü- Ya¤ca bhikkhave, ceteti ya¤ca pakappeti, ya¤ca anuseti, àrammaõametaü hoti vi¤¤àõassa ñhitiyà. ârammaõe sati patiññhà vi¤¤àõassa hoti. Tasmiü patiññhite vi¤¤àõe viråëhe àyatiü punabbhavàbhinibbatti hoti. âyatiü punabbhavàbhinibbattiyà sati àyatiü jàti jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. No ce bhikkhave, ceteti, no ce1 pakappeti, atha ce anuseti, àrammaõametaü hoti vi¤¤àõassa ñhitiyà. ârammaõe sati patiññhà vi¤¤àõassa hoti. Tasmiü patiññhite vi¤¤àõe viråëhe àyatiü punabbhavàbhinibbatti hoti. âyatiü punabbhavàbhinibbattiyà sati àyatiü jàtijaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Yato ca kho bhikkhave, no ceva ceteti, no ca pakappeti, no ca anuseti, àrammaõametaü na hoti vi¤¤àõassa [PTS Page 066] [\q 66/] ñhitiyà. ârammaõe asati patiññhà vi¤¤àõassa na hoti. Tadappatiññhite vi¤¤àõe aviråëhe àyatiü punabbhavàbhinibbatti na hoti. âyatiü punabbhavàbhinibbattiyà asati àyatiü jàtijaràmaraõaü sokaparideva dukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 4. 9. Dutiya cetanà suttaü 39. Sàvatthiyaü- Ya¤ca bhikkhave, ceteti, ya¤ca pakappeti, ya¤ca anuseti, àrammaõametaü hoti vi¤¤àõassa ñhitiyà. ârammaõe sati patiññhà vi¤¤àõassa hoti. Tasmiü patiññhite vi¤¤àõe viråëhe nàmaråpassa avakkanti hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü, upàdànapaccayà bhavo, bhavapaccayà jàti, jàtipaccayà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. No ce bhikkhave, ceteti, no ce pakappeti, atha ce anuseti, àrammaõametaü hoti vi¤¤àõassa ñhitiyà. ârammaõe sati patiññhà vi¤¤àõassa hoti. Tasmiü patiññhite vi¤¤àõe viråëhe nàmaråpassa avakkanti hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. --------------- 1. No ca - sã. Mu - syà. [BJT Page 104] [\x 104/] Yato ca kho bhikkhave, no ceva ceteti, no ca pakappeti, no ca anuseti, àrammaõametaü na hoti vi¤¤àõassa ñhitiyà. ârammaõe asati patiññhà vi¤¤àõassa na hoti. Tadappatiññhite vi¤¤àõe aviråëhe nàmaråpassa avakkanti na hoti. Nàmaråpanirodhà saëàyatana nirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 4. 10 Tatiyacetanàsuttaü 40. Sàvatthiyaü- [PTS Page 67] [\q 67/] ya¤ca bhikkhave, ceteti, ya¤ca pakappeti, ya¤ca anuseti, àrammaõametaü hoti vi¤¤àõassa ñhitiyà. ârammaõe sati patiññhà vi¤¤àõassa hoti. Tasmiü patiññhite vi¤¤àõe viråëhe nati hoti. Natiyà sati àgatigati hoti. âgatigatiyà sati cutåpapàto hoti. Cutåpapàte sati àyatiü jàtijaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. No ce bhikkhave, ceteti, no ce pakappeti, atha ce anuseti àrammaõametaü hoti vi¤¤àõassa ñhitiyà. ârammaõe sati patiññhà vi¤¤àõassa hoti. Tasmiü patiññhite vi¤¤àõe viråëhe nati hoti. Natiyà sati àgatigati hoti. âgatigatiyà sati cutåpapàto hoti. Cutåpapàte sati àyatiü jàtijaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Yato ca kho bhikkhave, no ceva ceteti, no ca pakappeti, no ca anuseti, àrammaõametaü na hoti vi¤¤àõassa ñhitiyà. ârammaõe asati patiññhà vi¤¤àõassa na hoti. Tadappatiññhite vi¤¤àõe viråëhe nati na hoti. Natiyà asati àgatigati na hoti. âgatigatiyà asati cutåpapàto na hoti. Cutåpapàte asati àyatiü jàtijaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. Kaëàrakhattiyavaggo catuttho Tatruddànaü: Bhåtamidaü kaëàra¤ca duve ca ¤àõavatthuni, Avijjàpaccayà ca dve natumha cetanà tayoti. [BJT Page 106] [\x 106/] 5. Gahativaggo 1. 5. 1 Pa¤cabhayaverasuttaü 41. [PTS Page 068] [\q 68/] sàvatthiyaü- Atha kho anàthapiõóiko gahapati yena bhagavà nenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho anàthapiõóikaü gahapatiü bhagavà etadavoca: Yato kho gahapati, ariyasàvakassa pa¤ca bhayàni veràni våpasantàni honti, catåhi ca sotàpattiyaïgehi samannàgato hoti, ariyo cassa ¤àyo pa¤¤àya sudiññho hoti suppañividdho, so àkaïkhamàno attanàva attànaü byàkareyya: ''khãõanirayomhi khãõatiracchànayoniyo1 khãõapettivisayo khãõàpàyaduggativinipàto, sotàpanno hamasmi avinipàtadhammo niyato sambodhiparàyaõo''ti. Katamàni pa¤ca bhayàni veràni våpasantàni honti? Yaü gahapati, pàõàtipàtã pàõàtipàtapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati,2 pàõàtipàtà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. Yaü gahapati, adinnàdàyã adinnàdànapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati, adinnàdànà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. [PTS Page 069] [\q 69/] yaü gahapati, kàmesu micchàcàrã kàmesu micchàcàrapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati, kàmesu micchàcàrà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. Yaü gahapati, musàvàdã musàvàdapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati, musàvàdà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. ---------------- 1. Yoni - machasaü 2. Pañisaüvediyati - sã. Mu. [P. T. S.] [BJT Page 108] [\x 108/] Yaü gahapati, suràmerayamajjapamàdaññhàyã suràmerayamajjapamàdaññhànapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati, suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. Imàni pa¤ca bhayàni veràni våpasantàni honti. Katamehi catuhi sotàpattiyaïgehi samannàgato hoti? Idha gahapati, ariyasàvako buddhe aveccappasàdena samannàgato hoti: ''itipi so bhagavà arahaü, sammàsambuddho, vijjàcaraõasampanno, sugato, lokavidå, anuttaro purisadammasàrathã, satthà devamanussànaü, buddho, bhagavà''ti. Dhamme aveccappasàdena samannàgato hoti: ''svàkkhàto bhagavatà dhammo, sandiññhiko, akàliko, ehipassiko, opanayiko, paccattaü veditabbo vi¤¤åhã'ti. Saïghe aveccappasàdena samannàgato hoti: ''supañipanno1 bhagavato sàvakasaïgho, ujupañipanno bhagavato sàvakasaïgho, ¤àyapañipanno bhagavato sàvakasaïgho, sàmãcipañipanno bhagavato sàvakasaïgho, yadidaü cattàri purisayugàni aññha purisapuggalà esa bhagavato [PTS Page 070] [\q 70/] sàvakasaïgho, - àhuneyyo, pàhuõeyyo, dakkhiõeyyo, a¤jalikaraõãyo, anuttaraü pu¤¤akkhettaü lokassà''ti. Ariyakantehi sãlehi samannàgato hoti: akhaõóehi acchiddehi asabalehi akammàsehi bhåjissehi vi¤¤åppasatthehi2 aparàmaññhehi samàdhisaüvattatikehi. Imehi catuhi sotàpattiyaïgehi samannàgato hoti. Katamo cassa ariyo ¤àyo pa¤¤àya sudiññho hoti suppañividdho? Idha gahapati, ariyasàvako pañiccasamuppàda¤¤eva sàdhukaü yonisomanasikaroti: ''iti imasmiü sati idaü hoti, imassuppàdà idaü uppajjati, imasmiü asati idaü na hoti, imassa nirodhà idaü nirujjhati, yadidaü avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho, saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayamassa ariyo ¤àyo pa¤¤àya sudiññho hoti suppañividdho- --------------- 1. Suppañipanno - machasaü. 2. Vi¤¤åpasatthehi - syà [pts] [BJT Page 110] [\x 110/] Yato kho gahapati, ariyasàvakassa imàni pa¤ca bhayàni veràni våpasantàni honti, imehi catåhi sotàpattiyaïgehi samannàgato hoti, ayamassa1 ariyo ¤àyo pa¤¤àya sudiññho hoti suppañividdho, so àkaïkhamàno attanàva attànaü byàkareyya: khãõanirayomhi khãõatiracchànayoniso khãõapettivisayo khãõàpàyaduggativinipàto, sotàpannohamasmi avinipàtadhammo niyato sambodhiparàyaõoti. 1. 5. 2 Dutiya pa¤cabhayaverasuttaü 42. Sàvatthiyaü- Atha kho sambahulà bhikkhu yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinne kho te bhikkhå bhagavà etadavoca: [PTS Page 071] [\q 71/] yato ca kho bhikkhave ariyasàvakassa pa¤ca bhayàni veràni våpasantàni honti. Catuhi ca sotàpattiyaïgehi samannàgato hoti. Ariyo cassa ¤àyo pa¤¤àya sudiññho hoti suppañividdho, so àkaïkhamàno attanàva attànaü byàkareyya. Khãõanirayomhi khãõatiracchànayoniso khãõapettivisayo khãõàpàyaduggativinipàto, sotàpannohamasmi avinipàtadhammo niyato sambodhiparàyaõo'ti. Katamàni pa¤ca bhayàni veràni vupasantàni honti? Yaü bhikkhave, pàõàtipàtã pàõàtipàtapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati, pàõàtipàtà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. Yaü bhikkhave, adinnàdàyã adinnàdànapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati, adinnàdànà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. Yaü bhikkhave, kàmesu micchàcàrã kàmesu micchàcàrapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati, kàmesu micchàcàrà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. Yaü bhikkhave, musàvàdã musàvàdapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati, musàvàdà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. Yaü bhikkhave, suràmerayamajjapamàdaññhàyã suràmerayamajjapamàdaññhànapaccayà diññhadhammikampi bhayaü veraü pasavati, samparàyikampi bhayaü veraü pasavati, cetasikampi dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati, suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratassa evaü taü bhayaü veraü våpasantaü hoti. Imàni pa¤ca bhayàni veràni våpasantàni honti. Katamehi catuhi sotàpattiyaïgehi samannàgato hoti? Idha bhikkhave, ariyasàvako buddhe aveccappasàdena samannàgato hoti: ''itipi so bhagavà arahaü, sammàsambuddho, vijjàcaraõasampanno, sugato, lokavidå, anuttaro purisadammasàrathã, satthà devamanussànaü, buddho, bhagavà''ti. Dhamme aveccappasàdena samannàgato hoti: ''svàkkhàto bhagavatà dhammo, sandiññhiko, akàliko, ehipassiko, opanayiko, paccattaü veditabbo vi¤¤åhã'ti. Saïghe aveccappasàdena samannàgato hoti: ''supañipanno bhagavato sàvakasaïgho, ujupañipanno bhagavato sàvakasaïgho, ¤àyapañipanno bhagavato sàvakasaïgho, sàmãcipañipanno bhagavato sàvakasaïgho, yadidaü cattàri purisayugàni aññha purisapuggalà esa bhagavato sàvakasaïgho, àhuneyyo, pàhuõeyyo, dakkhiõeyyo, a¤jalikaraõãyo, anuttaraü pu¤¤akkhettaü lokassà''ti. Ariyakantehi sãlehi samannàgato hoti: akhaõóehi acchiddehi asabalehi akammàsehi bhåjissehi vi¤¤åppasatthehi aparàmaññhehi samàdhisaüvattatikehi. Imehi catuhi sotàpattiyaïgehi samannàgato hoti. Katamo cassa ariyo ¤àyo pa¤¤àya sudiññho hoti suppañividdho? ------------ 1. Aya¤cassa - machasaü, [pts 1, 2] * Bhikkhaveti sabbaü vitthàretabbaü - sãmu, [pts] sã 1, 2 [BJT Page 112] [\x 112/] Yato ca kho bhikkhave ariyasàvakassa imàni pa¤ca bhayàni veràni våpasantàni honti, imehi catåhi sotàpattiyaïgehi samannàgato hoti, ayamassa ariyo ¤àyo pa¤¤àya sudiññho hoti suppañividdho, so àkaïkhamàno attanàva attànaü byàkareyya: ''khãõanirayomhi, khãõatiracchànayoniyo, khãõapettivisayo, khãõàpàyaduggativinipàto sotàpannohamasmi avinipàtadhammo niyato sambodhiparàyaõo''ti. 1. 5. 3 Dukkhasuttaü 43. Sàvatthiyaü- [PTS Page 072] [\q 72/] dukkhassa bhikkhave, samudaya¤ca atthaïgama¤ca1 desissàmi. Taü suõàtha, sàdhukaü manasikarotha, bhàsissàmã'ti. Evambhante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave dukkhassa samudayo? Cakkhu¤ca pañicca råpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa samudayo. Sota¤ca pañicca sadde ca uppajjati sotavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa samudayo. Ghàõa¤ca pañicca gandhe ca uppajjati ghàõavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa samudayo. Jivha¤ca pañicca rase ca uppajjati jivhàvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa samudayo. Kàya¤ca pañicca phoññhabbe ca uppajjati kàyavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa samudayo. Mana¤ca pañicca dhamme ca uppajjati manovi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa samudayo. Katamo ca bhikkhave, dukkhassa atthaïgamo? Cakkhu¤ca pañicca råpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa atthaïgamo. Sota¤ca pañicca sadde ca uppajjati sotavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa atthaïgamo. Ghàõa¤ca pañicca gandhe ca uppajjati ghàõavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa atthaïgamo. Jivha¤ca pañicca rase ca jivhàvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa atthaïgamo. Kàya¤ca pañicca phoññabbe ca kàyavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa atthaïgamo. Mana¤ca pañicca dhamme ca uppajjati mano vi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü [PTS Page 073] [\q 73/] sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave dukkhassa atthaïgamoti. --------------- 1. Atthagamaü - sã 1, 2 [BJT Page 114] [\x 114/] 1. 5. 4 Lokasuttaü 44. Sàvatthiyaü- Lokassa bhikkhave samudayaü ca atthaïgamaü ca desissàmi taü suõàtha. Sàdhukaü manasikarotha bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Katamo ca bhikkhave, lokassa samudayo? Cakkhu¤ca pañicca råpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Ayaü kho bhikkhave lokassa samudayo. Sota¤ca pañicca sadde ca uppajjati sotavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Ayaü kho bhikkhave lokassa samudayo. Ghàõa¤ca pañicca gandhe ca uppajjati ghàõavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Ayaü kho bhikkhave lokassa samudayo. Jivha¤ca pañicca rase ca uppajjati jivhàvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Ayaü kho bhikkhave lokassa samudayo. Kàya¤ca pañicca phoññhabbe ca uppajjati kàyavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Ayaü kho bhikkhave lokassa samudayo. Mana¤ca pañicca dhamme ca uppajjati manovi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Ayaü kho bhikkhave lokassa samudayo. Katamo ca bhikkhave, lokassa atthaïgamo? Cakkhu¤ca pañicca råpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave lokassa atthaïgamo. Sota¤ca pañicca sadde ca uppajjati sotavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave lokassa atthaïgamo. [PTS Page 074] [\q 74/] ghàõa¤ca pañicca gandhe ca uppajjati ghàõavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave lokassa atthaïgamo. Jivha¤ca pañicca rase ca jivhàvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave lokassa atthaïgamo. Kàya¤ca pañicca phoññabbe ca kàyavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave lokassa atthaïgamo. Mana¤ca pañicca dhamme ca uppajjati mano vi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ayaü kho bhikkhave lokassa atthaïgamo'ti. 1. 5. 5. ¥àtikasuttaü 45. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà ¤àtike viharati gi¤jakàvasathe. Atha kho bhagavà rahogato pañisallãno1 imaü dhammapariyàyaü abhàsi: ---------------- 1. Pañisallàno - machasaü [BJT Page 116] [\x 116/] Cakkhu¤ca pañicca råpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Sota¤ca pañicca sadde ca uppajjati sotavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Ghàõa¤ca pañicca gandhe ca ghàõavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõahàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Jivha¤ca pañicca rase ca jivhàvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Kàya¤ca pañicca phoññhabbe ca kàyavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Mana¤ca pañicca dhamme ca uppajjati manovi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Cakkhu¤ca pañicca råpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. [PTS Page 075] [\q 75/] sota¤ca pañicca sadde ca uppajjati sotavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Ghàõa¤ca pañicca gandhe ca uppajjati ghàõavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Jivha¤ca pañicca rase ca jivhàvi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Kàya¤ca pañicca phoññabbe ca kàyavi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Mana¤ca pañicca dhamme ca uppajjati mano vi¤¤àõaü. Tiõõaü saïgati phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Tassàyeva taõhàya asesaviràganirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotãti. Tena kho pana samayena a¤¤ataro bhikkhu bhagavato upassutiü1 ñhito hoti. Addasà kho bhagavà taü bhikkhuü upassutiü ñhitaü. Disvàna taü bhikkhuü etadavoca: assosi no tvaü bhikkhu imaü dhammapariyàyanti? Evambhanteti. Uggaõhàhi tvaü bhikkhu imaü dhammapariyàyaü. Pariyàpuõàhi tvaü bhikkhu imaü dhammapariyàyaü. Dhàrehi tvaü bhikkhu imaü dhammapariyàyaü. Atthasaühitoyaü bhikkhu dhammapariyàyo, àdibrahmacariyakoti. 1. 5. 6 A¤¤atara bràhmaõasuttaü 46. Sàvatthiyaü- Atha kho a¤¤ataro bràhmaõo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavatà saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho so bràhmaõo bhagavantaü etadavoca: Kinnu kho bho gotama, so karoti, so pañisaüvedayatã'ti? ''So karoti so pañisaüvedayatã''ti kho bràhmaõa, ayameko anto. [PTS Page 076] [\q 76/] kiü pana bho gotama, a¤¤o karoti, a¤¤o pañisaüvedayatã'ti? ''A¤¤o karoti a¤¤o pañisaüvedayatã''ti kho bràhmaõa, ayaü dutiyo anto. ---------------- 1. Upassuti - machasaü, syà. [BJT Page 118] [\x 118/] Ete te bràhmaõa ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti. ''Avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayohoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã''ti. Evaü vutte so bràhmaõo bhagavantaü etadavoca: abhikkantaü bho gotama, abhikkantaü bho gotama. Seyyathàpi bho gotama nikkujjitaü và ukkujjeyya, pañicchannaü và vivareyya, målhassa và maggaü àcikkheyya, andhakàre và telapajjotaü dhàreyya cakkhumanto råpàni dakkhinti. Evamevaü1 bhotà gotamena anekapariyàyena dhammo pakàsito. Esàhaü bhavantaü gotamaü saraõaü gacchàmi, dhamma¤ca bhikkhu saïgha¤ca. Upàsakaü maü bhavaü gotamo dhàretu ajjatagge pàõupetaü saraõaü gatanti. 1. 5. 7 Jàõussoõisuttaü 47. Sàvatthiyaü- Atha kho jàõussoõã bràhmaõo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavatà saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho jàõussoõi bràhmaõo bhagavantaü etadavoca: Kinnu kho bho gotama sabbamatthã'ti? ''Sabbamatthã''ti kho bràhmaõa ayameko anto. Kiü pana bho gotama sabbaü natthã'ti? ''Sabbaü natthã'' ti kho bràhmaõa ayaü dutiyo anto. Ete te bràhmaõa ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: ''avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã''ti. Evaü vutte jàõussoõã bràhmaõo bhagavantaü [PTS Page 077] [\q 77/] etadavoca: abhikkantaü bho gotama, abhikkantaü bho gotama, seyyathàpi bho gotama, nikkujjitaü và ukkujjeyya , pañicchannaü và vivareyya, måëhassa và maggaü àcikkheyya, andhakàre và telapajjotaü dhàreyya cakkhumanto råpàni dakkhintã'ti. Evamevaü bhotà gotamena anekapariyàyena dhammo pakàsito. Esàhaü bhavantaü gotamaü saraõaü gacchàmi dhamma¤ca bhikkhu saïgha¤ca. Upàsakaü maü bhavaü gotamo dhàretu ajjatagge pàõupetaü saraõaü gatanti. 1. 5. 8. Lokàyatikasuttaü. 48. Sàvatthiyaü- Atha kho lokàyatiko bràhmaõo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavatà saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho lokàyatiko bràhmaõo bhagavantaü etadavoca: [BJT Page 120] [\x 120/] Kinnu kho bho gotama, sabbamatthã'ti? 'Sabbamatthã''ti kho bràhmaõa jeññhametaü lokàyataü. Kiü pana bho gotama, sabbaü natthiti? Sabbaü natthi'ti kho bràhmaõa dutiyametaü lokàyataü. Kinnu kho bho gotama, sabbamekattanti? 'Sabbamekattanti' kho bràhmaõa tatiyametaü lokàyataü. Kiü pana bho gotama, sabbaü puthuttanti? 'Sabbaü puthuttanti' kho bràhmaõa catutthametaü lokàyataü. Ete te bràhmaõa ubho ante anupagamma majjhena tathàgato dhammaü deseti: ''avijjàpaccayà saïkhàrà, saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho. Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã''ti. Evaü vutte lokàyatiko bràhmaõo bhagavantaü etadavoca: abhikkantaü bho gotama, abhikkantaü bho gotama, seyyathàpi bho gotama, nikkujjitaü và ukkujjeyya, pañicchannaü và vivareyya, måëhassa và maggaü àcikkheyya, andhakàre và telapajjotaü dhàreyya cakkhumanto råpàni dakkhintã'ti. Evamevaü bhotà gotamena anekapariyàyena dhammo pakàsito. Esàhaü bhavantaü gotamaü saraõaü gacchàmi dhamma¤ca bhikkhu saïgha¤ca. Upàsakaü maü bhavaü gotamo dhàretu ajjatagge pàõupetaü saraõaü gatanti. 1. 5. 9 Pañhama ariyasàvakasuttaü 49. Sàvatthiyaü- [PTS Page 078] [\q 78/] na bhikkhave sutavato ariyasàvakassa evaü hoti: ''kinnu kho kismiü sati kiü hoti, kissuppàdà kiü uppajjati, (kismiü sati saïkhàrà honti, kismiü sati vi¤¤àõaü hoti, kismiü sati nàmaråpaü hoti, kismiü sati saëàyatanaü hoti,) * kismiü sati phasso hoti, kismiü sati vedanà hoti, kismiü sati taõhà hoti, kismiü sati upàdànaü hoti, kismiü sati bhavo hoti, kismiü sati jàti hoti, kismiü sati jaràmaraõaü hotã''ti, Atha kho bhikkhave sutavato ariyasàvakassa aparappaccayà ¤àõame vettha hoti: ''imasmiü sati idaü hoti. Imassuppàdà idaü uppajjati. (Avijjàya sati saïkhàrà honti. Saïkhàresu sati vi¤¤àõaü hoti.) * Vi¤¤àõe sati nàmaråpaü hoti. Nàmaråpe sati saëàyatanaü hoti. Saëàyatane sati phasso hoti. Phasse sati vedanà hoti. Vedanàya sati taõhà hoti. Taõhàya sati upàdànaü hoti. Upàdàne sati bhavo hoti. Bhave sati jàti hoti. Jàtiyà sati jaràmaraõaü hotã''ti so evaü pajànàti: ''evaü ayaü loko samudayatã''ti. ---------------- *(-) Imehi saïketehi antarita pàñhà syàmapotthake ca likhitasãhalapotthakesu ca na dissante. [BJT Page 122] [\x 122/] Na bhikkhave, sutavato ariyasàvakassa evaü hoti: ''kiü nu kho kismiü asati kiü na hoti, kissa nirodhà kiü nirujjhati, kismiü asati saïkhàrà na honti, kismiü asati vi¤¤àõaü na hoti, kismiü asati nàmaråpaü na hoti, kismiü asati saëàyatanaü na hoti, kismiü asati phasso na hoti, kismiü asati vedanà na hoti, kismiü asati taõhà na hoti, kismiü asati upàdànaü na hoti, kismiü asati bhavo na hoti, kismiü asati jàti na hoti, kismiü asati jaràmaraõaü na hotã''ti. Atha kho bhikkhave, sutavato ariyasàvakassa aparappaccayà ¤àõamevettha hoti: ''imasmiü asati idaü na hoti. Imassa nirodhà idaü nirujjhati. Avijjàya asati saïkhàrà na honti. Saïkhàresu asati vi¤¤àõaü na hoti. Vi¤¤àõe asati nàmaråpaü na hoti. Nàmaråpe asati saëàyatanaü na hoti. Saëàyatane asati phasso na hoti. Phasse asati vedanà na hoti. Vedanàya asati taõhà na hoti. Taõhàya asati upàdànaü na hoti. Upàdàne asati bhavo na hoti. Bhave asati jàti na hoti. Jàtiyà asati jaràmaraõaü na hotã''ti. So evaü pajànàti ''evaü ayaü loko nirujjhatã''ti. [PTS Page 079] [\q 79/] yato kho bhikkhave, ariyasàvako evaü lokassa samudayaü ca atthaïgamaü ca yathàbhåtaü pajànàti. Ayaü vuccati bhikkhave, ariyasàvako diññhisampanno itipi, dassanasampanno itipi, àgato imaü saddhammaü itipi, passati imaü saddhammaü itipi, sekhena ¤àõena samannàgato itipi, sekhàya vijjàya samannàgato itipi, dhammasotaü samàpanno itipi, ariyo nibbedhikapa¤¤o itipi, amatadvàraü àhacca tiññhati itipã'ti. 1. 5. 10 Dutiya ariyasàvakasuttaü 50. Sàvatthiyaü- Na bhikkhave sutavato ariyasàvakassa evaü hoti: ''kinnu kho kismiü sati kiü hoti. Kissuppàdà kiü uppajjati, kismiü sati saïkhàrà honti, kismiü sati vi¤¤àõaü hoti, kismiü sati nàmaråpaü hoti, kismiü sati saëàyatanaü hoti, kismiü sati phasso hoti, kismiü sati vedanà hoti, kismiü sati taõhà hoti, kismiü sati upàdànaü hoti, kismiü sati bhavo hoti, kismiü sati jàti hoti, kismiü sati jaràmaraõaü hotã''ti, Atha kho bhikkhave sutavato ariyasàvakassa aparappaccayà ¤àõame vettha hoti: ''imasmiü sati idaü hoti. Imassuppàdà idaü uppajjati. (Avijjàya sati saïkhàrà honti. Saïkhàresu sati vi¤¤àõaü hoti.) * Vi¤¤àõe sati nàmaråpaü hoti. Nàmaråpe sati saëàyatanaü hoti. Saëàyatane sati phasso hoti. Phasse sati vedanà hoti. Vedanàya sati taõhà hoti. Taõhàya sati upàdànaü hoti. Upàdàne sati bhavo hoti. Bhave sati jàti hoti. Jàtiyà sati jaràmaraõaü hotã''ti so evaü pajànàti: ''evaü ayaü loko samudayatã''ti. [BJT Page 124] [\x 124/] Na bhikkhave, sutavato ariyasàvakassa evaü hoti: ''kiü nu kho kismiü asati kiü na hoti, kissa nirodhà kiü nirujjhati, kismiü asati saïkhàrà na honti, kismiü asati vi¤¤àõaü na hoti, kismiü asati nàmaråpaü na hoti, kismiü asati saëàyatanaü na hoti, kismiü asati phasso na hoti, kismiü asati vedanà na hoti, kismiü asati taõhà na hoti, kismiü asati upàdànaü na hoti, kismiü asati bhavo na hoti, kismiü asati jàti na hoti, kismiü asati jaràmaraõaü na hotã''ti. Atha kho bhikkhave, sutavato ariyasàvakassa aparappaccayà ¤àõamevettha hoti: ''imasmiü asati idaü na hoti. Imassa nirodhà idaü nirujjhati. Avijjàya asati [PTS Page 080] [\q 80/] saïkhàrà na honti. Saïkhàresu asati vi¤¤àõaü na hoti. Vi¤¤àõe asati nàmaråpaü na hoti. Nàmaråpe asati saëàyatanaü na hoti. Saëàyatane asati phasso na hoti. Phasse asati vedanà na hoti. Vedanàya asati taõhà na hoti. Taõhàya asati upàdànaü na hoti. Upàdàne asati bhavo na hoti. Bhave asati jàti na hoti. Jàtiyà asati jaràmaraõaü na hotã''ti. So evaü pajànàti ''evamayaü loko nirujjhatã''ti. Yato kho bhikkhave, ariyasàvako evaü lokassa samudayaü ca atthaïgamaü ca yathàbhåtaü pajànàti. Ayaü vuccati bhikkhave, ariyasàvako diññhisampanno itipi, dassanasampanno itipi, àgato imaü saddhammaü itipi, passati imaü saddhammaü itipi, sekhena ¤àõena samannàgato itipi, sekhàya vijjàya samannàgato itipi, dhammasotaü samàpanno itipi, ariyo nibbedhikapa¤¤o itipi, amatadvàraü àhacca tiññhati itipã'ti. Gahapativaggo pa¤camo. Tassuddànaü: Dve pa¤ca verabhayà vuttà dukkhaü loko ca ¤àtikaü Au¤¤ataraü jàõussoõi ca lokàyatikena aññhamaü Dve ariyasàvakà vuttà vaggo tena pavuccatã'ti. [BJT Page 126] [\x 126/] 6. Dukkhavaggo 1. 6. 1 Parivãmaüsanasuttaü 51. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Tatra kho1 bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Kittàvatà nu kho bhikkhave bhikkhu parivãmaüsamàno parivãmaüseyya sabbaso sammà dukkhakkhayàyà'ti? ''Bhagavà målakà no bhante, dhammà. Bhagavaü nettikà, [PTS Page 081] [\q 81/] bhagavaü pañisaraõà. Sàdhu vata bhante, bhagavantaü eva pañibhàtu etassa bhàsitassa attho. Bhagavato sutvà bhikkhå dhàressantã''ti. Tena hi bhikkhave,2 suõàtha. Sàdhukaü manasikarotha. Bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Imaü bhikkhave, bhikkhu parivãmaüsamàno parivãmaüsati: ''yaü kho idaü anekavidhaü. Nànappakàrakaü3 dukkhaü loke uppajjati jaràmaraõaü. Idaü nu kho dukkhaü kinnidànaü, kiü samudayaü, ki¤jàtikaü, kiü pabhavaü. Kismiü sati jaràmaraõaü hoti. Kismiü asati jaràmaraõaü na hoti''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: ''yaü kho idaü anekavidhaü nànàppakàrakaü dukkhaü loke uppajjati jaràmaraõaü, idaü kho dukkhaü jàtinidànaü jàtisamudayaü jàtijàtikaü jàtippabhavaü. Jàtiyà sati jaràmaraõaü hoti. Jàtiyà asati jaràmaraõaü na hotã''ti. So jaràmaraõa¤ca pajànàti. Jaràmaraõasamudaya¤ca pajànàti. Jaràmaraõanirodha¤ca pajànàti. Yà ca jaràmaraõanirodhasàruppagàminã pañipadà taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso sammà dukkhakkhayàya pañipanno hoti4 jaràmaraõanirodhàya. Athàparaü parivãmaüsamàno parivãmaüsati: ''jàtipanàyaü kinnidànà, kiü samudayà, ki¤jàtikà, kimpabhavà, kismiü sati jàti hoti, kismiü asati jàti na hotã''ti. * --------------- 1. 'Kho'iti natthi - [pts. 2.] Bhikkhave taü - [pts, 3.] Nànàppakàraü - sãmu. 4. 'Bhoti' iti sabbattha natthi. * Jàkicàro ta dissate - [pts.] [BJT Page 128] [\x 128/] So parivimaüsamàno evaü pajànàti: ''jàti bhavanidànà, bhavasamudayà, bhavajàtikà, bhavappabhavà. Bhave sati jàti hoti. Bhave asati jàti na hotã''ti. So jàtiü ca pajànàti. Jàtisamudayaü ca pajànàti. Jàtinirodhaü ca pajànàti. Yà ca jàtinirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso dukkhakkhayàya pañipanno hoti1 jàtinirodhàya. Athàparaü parivãmaüsamàno parivãmaüsati: ''bhavo panàyaü kinnidàno, kiüsamudayo, ki¤jàtiko, kimpabhavo, kismiü sati bhavo hoti, kismiü asati bhavo na hotã''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: bhavo upàdànanidàno. Upàdànasamudayo, upàdànajàtiko, upàdànapabhavo. Upàdàne sati bhavo hoti. Upàdàne asati bhavo na hotã'ti. So bhavaü ca pajànàti. Bhavasamudayaü ca pajànàti. Bhavanirodhaü ca pajànàti. Yà ca bhavanirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso dukkhakkhayàya pañipanno hoti bhavanirodhàya. Athàparaü parivãmaüsamàno parivãmaüsati: upàdànaü panidaü kinnidànaü, kiü samudayaü, ki¤jàtikaü, kimpabhavaü, kismiü sati upàdànaü hoti, kismiü asati upàdànaü na hotã''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: upàdànaü taõhànidànaü. Taõhàsamudayaü, taõhàjàtikaü, taõhàpabhavaü, taõhà sati upàdànaü hoti. Taõhà asati upàdànaü na hotã'ti. So upàdànaü ca pajànàti. Upàdànasamudayaü ca pajànàti. Upàdànanirodhaü ca pajànàti. Yà ca upàdànanirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso dukkhakkhayàya pañipanno hoti upàdàna nirodhàya. Athàparaü parivãmaüsamàno parivãmaüsati: ''taõhà panàyaü kinnidànà, kiü samudayà, ki¤jàtikà, kimpabhavà, kismiü sati taõhà hoti, kismiü asati taõhà na hotã''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: taõhà vedanànidànà. Vedanàsamudayà, vedanàjàtikà, vedanàpabhavà. Vedanà sati taõhà hoti. Vedanà asati taõhà na hotã'ti. So taõhaü ca pajànàti. Taõhàsamudayaü ca pajànàti. Taõhànirodhaü ca pajànàti. Yà ca taõhànirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso dukkhakkhayàya pañipanno hoti taõhànirodhàya. Athàparaü parivãmaüsamàno parivãmaüsati: ''vedanà panàyaü kinnidànà, kiü samudayà, ki¤jàtikà, kimpabhavà, kismiü sati vedanà hoti, kismiü asati vedanà na hotã''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: vedanà phassanidànà, phassasamudayà, phassajàtikà, phassapabhavà. Phasse sati vedanà hoti. Phasse asati vedanà na hotã'ti. So vedanaü ca pajànàti. Vedanàsamudayaü ca pajànàti. Vedanànirodhaü ca pajànàti. Yà ca vedanànirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso dukkhakkhayàya pañipanno hoti vedanànirodhàya. Athàparaü parivãmaüsamàno parivãmaüsati, ''phasso panàyaü kinnidàno, kiü samudayo, ki¤jàtiko, kimpabhavo, kismiü sati phasso hoti, kismiü asati phasso na hotã''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: phasso saëàyatananidàno. Saëàyatanasamudayo, saëàyatanajàtiko, saëàyatanapabhavo, saëàyatane sati phasso hoti. Saëàyatane asati phasso na hotã'ti. So phassaü ca pajànàti. Phassasamudayaü ca pajànàti. Phassanirodhaü ca pajànàti. Yà ca phassanirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso dukkhakkhayàya pañipanno hoti phassanirodhàya. Athàparaü parivãmaüsamàno parivãmaüsati: ''saëàyatanaü panidaü kinnidànaü, kiü samudayaü, ki¤jàtikaü, kimpabhavaü, kismiü sati saëàyatanaü hoti, kismiü asati saëàyatanaü na hotã''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: saëàyatanaü nàmaråpanidànaü, nàmaråpasamudayaü, nàmaråpajàtikaü, nàmaråpapabhavaü. Nàmaråpe sati vi¤¤àõo hoti. Nàmaråpe asati vi¤¤àõo na hotãti. So saëàyatanaü ca pajànàti. Saëàyatanasamudayaü ca pajànàti. Saëàyatananirodhaü ca pajànàti. Yà ca saëàyatananirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso dukkhakkhayàya pañipanno hoti saëàyatananirodhàya. Athàparaü parivãmaüsamàno parivãmaüsati: ''nàmaråpaü panidaü kinnidànaü, kiü samudayaü, ki¤jàtikaü, kimpabhavaü, kismiü sati nàmaråpaü hoti, kismiü asati nàmaråpaü na hotã''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: nàmaråpaü vi¤¤àõanidànaü. Vi¤¤àõasamudayaü, vi¤¤àõajàtikaü, vi¤¤àõapabhavaü. Vi¤¤àõe sati nàmaråpe hoti. Vi¤¤àõe asati nàmaråpe na hotã'ti. So nàmaråpaü ca pajànàti. Nàmaråsamudayaü ca pajànàti. Nàmaråpanirodhaü ca pajànàti. Yà ca nàmaråpanirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso dukkhakkhayàya pañipanno hoti nàmaråpanirodhàya. Athàparaü parivãmaüsamàno parivãmaüsati: ''vi¤¤àõaü panidaü kinnidànaü, kiü samudayaü, ki¤jàtikaü, kimpabhavaü, kismiü sati vi¤¤àõaü hoti, kismiü asati vi¤¤àõaü na hotã''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: vi¤¤àõaü saïkhàranidànaü. Saïkhàrasamudayaü, saïkhàrajàtikaü, saïkhàrapabhavaü. Saïkhàre sati vi¤¤àõe hoti. Saïkhàre asati vi¤¤àõe na hotã'ti. So vi¤¤àõaü ca pajànàti. Vi¤¤àõasamudayaü ca pajànàti. Vi¤¤àõanirodhaü ca pajànàti. Yà ca vi¤¤àõanirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso dukkhakkhayàya pañipanno hoti vi¤¤àõanirodhàya. So parivãmaüsamàno parivãmaüsati: ''saïkhàrà panime kinnidànà, kiü samudayà, ki¤jàtikà, kimpabhavà, kismiü sati saïkhàrà honti, kismiü asati saïkhàrà na hontã''ti. So parivãmaüsamàno evaü pajànàti: ''saïkhàrà avijjànidànà, avijjàsamudayà, avijjàjàtikà, avijjàpabhavà. [PTS Page 082] [\q 82/] avijjàya sati saïkhàrà honti. Avijjàya asati saïkhàrà na hontã'ti. So saïkhàre ca pajànàti. Saïkhàrasamudayaü ca pajànàti. Saïkhàranirodhaü ca pajànàti. Yà ca saïkhàranirodhasàruppagàminã pañipadà, taü ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso sammà dukkhakkhayàya pañipanno hoti saïkhàranirodhàya. ------------------- 1. 'Hoti' iti natthi - machasaü, syà, [pts.] Sã [BJT Page 130] [\x 130/] Avijjàgatoyaü bhikkhave, purisapuggalo pu¤¤aü ce saïkhàraü abhisaïkharoti, pu¤¤opagaü hoti vi¤¤àõaü. Apu¤¤aü ce saïkhàraü abhisaïkharoti, apu¤¤opagaü hoti vi¤¤àõaü. âne¤jaü ce saïkhàraü abhisaïkharoti, àne¤jåpagaü hoti vi¤¤àõaü. Yato kho bhikkhave, bhikkhuno avijjà pahãõà hoti vijjà uppannà, so avijjàviràgà vijjåppàdà neva pu¤¤àbhisaïkhàraü abhisaïkharoti. Na apu¤¤àbhisaïkhàraü abhisaïkharoti. Na àne¤jàbhisaïkhàraü abhisaïkharoti anabhisaïkharonto anabhisa¤cetayanto na ki¤ci loke upàdiyati. Anupàdiyaü na paritassati. Aparitassaü paccattaü yeva1 parinibbàyati. 'Khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü. Kataü karaõãyaü nàparaü itthattayà'ti pajànàti. So sukhaü ce vedanaü vediyati, sà aniccàti pajànàti. Anajjhositàti2 pajànàti. Anabhinanditàti3 pajànàti. Dukkhaü ce vedanaü vediyati, sà aniccàti pajànàti. Anajjhositàti2 pajànàti. Anabhinanditàti3 pajànàti. Adukkhamasukhaü ce vedanaü vediyati, sà aniccàti pajànàti. Anajjhositàti2 pajànàti. Anabhinanditàti pajànàti. So sukhaü ce vedanaü vediyati, visa¤¤utto naü4 vedanaü vediyati. Dukkhaü ce vedanaü vediyati, visa¤¤utto naü vedanaü vediyati. Adukkhamasukhaü ce vedanaü vediyati, visa¤¤utto naü vedanaü vediyati. [PTS Page 083] [\q 83/] so kàyapariyantikaü vedanaü vedayamàno5 kàyapariyantikaü vedanaü vedayàmã'ti6 pajànàti. Jãvitapariyantikaü vedanaü vedayamàno jãvitapariyantikaü vedanaü vedayàmã'ti pajànàti. Kàyassa bhedà uddhaü jãvitapariyàdànà idheva sabbavedayitàni anabhinanditàni sãti bhavissanti. Sarãràni avasissantã'ti pajànàti. Seyyathàpi bhikkhave, puriso kumbhakàrapàkà uõhaü kumbhaü uddharitvà same bhåmibhàge pativiseyya,7 tatra yàyaü usmà sà tattheva våpasameyya. Kapallàni avasisseyyuü. Evameva kho bhikkhave bhikkhu kàyapariyantikaü vedanaü vediyamàno (kàyapariyantikaü vedanaü vediyàmã'ti pajànàti) jãvitapariyantikaü vedanaü vediyamàno jãvitapariyantikaü vedanaü vediyàmã'ti pajànàti. Kàyassa bhedà uddhaü jãvitapariyàdànà idheva sabbavedayitàni anabhinanditàni sãti bhavissanti, sarãràni avasissantã'ti pajànàti. ------------------ Saëàyatananirodhasàruppagàminã na ajjhosità-sãmu. 3. Na abhinandità-sãmu. 4. Visaüyutto taü-sãmu. 5. Vediyamàno-sãmu, [pts, 6.] Vediyàmi-sãmu, 7. Pañisisseyya-machasaü, patiññhapeyya-syà, [pts] [BJT Page 132] [\x 132/] Taü kiü ma¤¤atha bhikkhave, api nu kho khãõàsavo bhikkhu pu¤¤àbhisaïkhàraü và abhisaïkhareyya, apu¤¤àbhisaïkhàraü và abhisaïkhareyya, àne¤jàbhisaïkhàraü và abhisaïkhareyyà'ti? 'No hetaü bhante' Sabbaso và pana saïkhàresu asati saïkhàranirodhà api nu kho vi¤¤àõaü pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' Sabbaso và pana vi¤¤àõe asati vi¤¤àõanirodhà api nu kho nàmaråpaü pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' Sabbaso và pana nàmaråpe asati nàmaråpanirodhà api nu kho saëàyatanaü pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' 'Sabbaso và pana saëàyatane asati saëàyatananirodhà api nu kho phasso pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' [PTS Page 084] [\q 84/] sabbaso và pana phasse asati phassanirodhà api nu kho vedanà pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' Sabbaso và pana vedanàya asati vedanànirodhà api nu kho taõhà pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' Sabbaso và pana taõhàya asati taõhànirodhà api nu kho upàdànaü pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' Sabbaso và pana upàdàne asati upàdànanirodhà api nu kho bhavo pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' Sabbaso và pana bhave asati bhavanirodhà api nu kho jàti pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' Sabbaso và pana jàtiyà asati jàtinirodhà api nu kho jaràmaraõaü pa¤¤àyethà'ti? 'No hetaü bhante' Sàdhu sàdhu kho1 bhikkhave, evamevetaü2 bhikkhave, netaü a¤¤athà saddahatha evamevetaü3 bhikkhave, adhimuccatha. Nikkaïkhà ettha hotha nibbicikicchà. Esevanto dukkhassàti. -------------- 1. ''Kho' iti natthi-machasaü, syà, [pts. 2.] Evametaü-machasaü. 3. Saddahatha me taü-machasaü, [pts.] Saddahatha evametaü-syà. [BJT Page 134] [\x 134/] 1. 6. 2. Upàdànasuttaü 52. Sàvatthiyaü- Upàdànãyesu bhikkhave, dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Seyyathàpi bhikkhave, dasannaü và kaññhavàhànaü [PTS Page 085] [\q 85/] vãsàya và kaññhavàhànaü tiüsàya và kaññhavàhànaü cattàrãsàya và kaññhavàhànaü mahàaggikkhandho jaleyya1, tatra puriso kàlena kàlaü sukkhàni ceva tiõàni pakkhipeyya, sukkhàni ca gomayàni pakkhipeyya, sukkhàni ca kaññhàni pakkhipeyya, evaü2 hi so bhikkhave mahà aggikkhandho tadàhàro tadupàdàno ciraü dãghamaddhànaü jaleyya. Evameva kho bhikkhave, upàdànãyesu dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Upàdànãyesu bhikkhave, dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Seyyathàpi bhikkhave, dasannaü và kaññhavàhànaü vãsàya và kaññhavàhànaü tiüsàya và kaññhavàhànaü cattàrãsàya và kaññhavàhànaü mahà aggikkhandho jaleyya, tatra puriso na kàlena kàlaü sukkhàni ceva tãõàni pakkhipeyya. Na sukkhàni ca gomayàni pakkhipeyya, na sukkhàni ca kaññhàni pakkhipeyya, evaü hi so bhikkhave mahà aggikkhandho purimassa ca upàdànassa pariyàdànà a¤¤assa ca anupahàrà anàhàro nibbàyeyya. Evameva kho bhikkhave, upàdànãyesu dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 6. 3 Sa¤¤ojanasuttaü 53. [PTS Page 086] [\q 86/] sàvatthiyaü- Sa¤¤ojanãyesu bhikkhave, dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassåpàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. -------------------- 1. Jàleyya - [pts. 2.] Eva¤hi - syà, [pts.] [BJT Page 136] [\x 136/] Seyyathàpi bhikkhave, telaü ca pañicca vaññiü ca pañicca telappadãpo jhàyeyya, tatra puriso kàlena kàlaü telaü àsi¤ceyya,1 vaññiü upasaühareyya,2 evaü hi so bhikkhave telappadãpo tadàhàro tadåpàdàno ciraü dãghamaddhànaü jaleyya. Evameva kho bhikkhave, sa¤¤ojanãyesu dhammesu assàdànupassino vihirato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Sa¤¤ojanãyesu bhikkhave, dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Seyyathàpi bhikkhave, telaü ca pañicca vaññiü ca pañicca telappadãpo jhàyeyya, tatra puriso na kàlena kàlaü telaü àsi¤ceyya, na vaññiü ca3 upasaühareyya, evaü hi so bhikkhave telappadãpo purimassa ca upàdànassa pariyàdànà a¤¤assa ca anupahàrà anàhàro nibbàyeyya. Evameva kho bhikkhave, sa¤¤ojanãyesu dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodhà, jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 6. 4 Dutiya sa¤¤ojanasuttaü 54. [PTS Page 087] [\q 87/] sàvatthiyaü- Seyyathàpi bhikkhave, telaü ca pañicca vaññiü ca pañicca telappadãpo jhàyeyya, tatra puriso kàlena kàlaü telaü àsi¤ceyya, vaññiü upasaühareyya, evaü hi so bhikkhave, telappadãpo tadàhàro tadåpàdàno ciraü dãghamaddhànaü jaleyya. Evameva kho bhikkhave, sa¤¤ojanãyesu dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Seyyathàpi bhikkhave, telaü ca pañicca vaññiü ca pañicca telappadãpo jhàyeyya, tatra puriso na kàlena kàlaü telaü àsi¤ceyya, na vaññiü ca upasaühareyya, evaü hi so bhikkhave telappadãpo purimassa ca upàdànassa pariyàdànà a¤¤assa ca anupahàrà4 anàhàro nibbàyeyya. Evameva kho bhikkhave, sa¤¤ojanãyesu dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodhà, jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. ----------------- 1. Abhisi¤ceyya-sãmu. 2. Upahareyya-sãmu, sã1, 3. Ca, iti natthi-syà, machasaü 4. Anupàhàrà-[pts.] [BJT Page 138] [\x 138/] 1. 6. 5 Mahàrukkhasuttaü 55. Sàvatthiyaü- Upàdànãyesu bhikkhave, dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdàpaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Seyyathàpi bhikkhave, mahàrukkho, tassa yàni ceva målàni adhogamàni, yàni ca tiriyaügamàni, sabbàni tàni uddhaü ojaü abhiharanti. Evaü hi so bhikkhave mahàrukkho tadàhàro tadåpàdàno ciraü dãghamaddhànaü tiññheyya. Evameva kho bhikkhave, upàdànãyesu dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [PTS Page 088] [\q 88/] upàdànãyesu bhikkhave, dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Seyyathàpi bhikkhave, mahàrukkho, atha puriso àgaccheyya kuddàlapiñakaü àdàya. So taü rukkhaü måle chindeyya. Måle chetvà1 palikhaõeyya2 palikhaõitvà målàni uddhareyya antamaso usãranàëamattànipi.3 So taü rukkhaü khaõóàkhaõóikaü chindeyya. Khaõóàkhaõóikaü chinditvà phàleyya. Phàletvà sakalikaü sakalikaü kareyya. Sakalikaü sakalikaü karitvà vàtàtape visoseyya, vàtàtape visosetvà agginà óaheyya. Agginà óahetvà masiü kareyya. Masiü karitvà mahàvàte và opuneyya. Nadiyà và sãghasotàya pavàheyya. Evaü hi so bhikkhave mahàrukkho ucchinnanamålo assa tàlàvatthukato anabhàvakato4 àyatiü anuppàdadhammo. Evameva kho bhikkhave, upàdànãyesu dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 6. 6 Dutiya mahàrukkhasuttaü 56. Sàvatthiyaü- Seyyathàpi bhikkhave, mahàrukkho, tassa yàni ceva målàni adhogamàni, yàni ca tiriyaügamàni, sabbàni tàni uddhaü ojaü abhiharanti. Evaü hi so bhikkhave, mahàrukkho tadàhàro tadupàdàno ciraü dãghamaddhànaü tiññheyya. --------------- 1. Målaü chinditvà-machasaü, målena chetvà-[pts. 2.] Paliü-[pts.] 3. Usãranàëa-sãmu. 4. Anabhàvaükato-[pts,] sãmu. Machasaü, anabhàvaügato-syà. [BJT Page 140] [\x 140/] Evameva kho bhikkhave, upàdànãyesu dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà [PTS Page 089] [\q 89/] upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Seyyathàpi bhikkhave, mahàrukkho, atha puriso àgaccheyya kuddàlapiñakaü àdàya. So taü rukkhaü måle chindeyya. Måle chetvà palikhaõeyya palikhaõitvà målàni uddhareyya antamaso usãranàëamattànipi. So taü rukkhaü khaõóàkhaõóikaü chindeyya. Khaõóàkhaõóikaü chinditvà phàleyya. Phàletvà sakalikaü sakalikaü kareyya. Sakalikaü sakalikaü karitvà vàtàtape visoseyya, vàtàtape visosetvà agginà óaheyya. Agginà óahetvà masiü kareyya. Masiü karitvà mahàvàte và opuneyya. Nadiyà và sãghasotàya pavàheyya. Evaü hi so bhikkhave mahàrukkho ucchinnanamålo assa tàlàvatthukato anabhàvakato àyatiü anuppàdadhammo. Evameva kho bhikkhave, upàdànãyesu dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 6. 7 Taruõarukkhasuttaü 57. Sàvatthiyaü- Sa¤¤ojanãyesu bhikkhave, dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kovalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Seyyathàpi bhikkhave, taruõo rukkho, tassa puriso kàlena kàlaü målàni palisattheyya.1 Kàlena kàlaü paüsuü dadeyya. Kàlena kàlaü udakaü dadeyya. Evaü hi so bhikkhave taruõo rukkho tadàhàro tadupàdàno vuddhiü viråëhiü vepullaü àpajjeyya. Evameva kho bhikkhave:, sa¤¤ojanãyesu dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Sa¤¤ojanãyesu bhikkhave, dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. [PTS Page 090] [\q 90/] seyyathàpi bhikkhave, taruõo rukkho, atha puriso àgaccheyya kuddàlapiñakaü àdàya. So taü rukkhaü måle chindeyya. Måle chetvà palikhaõeyya palikhaõitvà målàni uddhareyya antamaso usãranàëamattànipi. So taü rukkhaü khaõóàkhaõóikaü chindeyya. Khaõóàkhaõóikaü chinditvà phàleyya. Phàletvà sakalikaü sakalikaü kareyya. Sakalikaü sakalikaü karitvà vàtàtape visoseyya, vàtàtape visosetvà agginà óaheyya. Agginà óahetvà masiü kareyya. Masiü karitvà mahàvàte và opuneyya. Nadiyà và sãghasotàya pavàheyya. Evaü hi so bhikkhave taruõorukkho ucchinnanamålo assa tàlàvatthukato anabhàvakato àyatiü anuppàdadhammo. ------------------- 1. Palimajjeyya-machasaü, palisajjeyya-syà, [pts.] Palisanteyya-sã 1 sã mu. [BJT Page 142] [\x 142/] Evameva kho bhikkhave, sa¤¤ojanãyesu dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 6. 8 Nàmaråpasuttaü 58. Sàvatthiyaü- Sa¤¤ojanãyesu bhikkhave, dhammesu assàdànupassino viharato nàmaråpassa avakkanti hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Seyyathàpi bhikkhave, mahàrukkho, tassa yàni ceva målàni adhogamàni, yàni ca tiriyaügamàni, sabbàni tàni uddhaü ojaü abhiharanti. Evaü hi so bhikkhave mahàrukkho tadàhàro tadåpàdàno ciraü dãghamaddhànaü tiññheyya. Evameva kho bhikkhave, sa¤¤ojanãyesu dhammesu assàdànupassino viharato nàmaråpassa avakkanti hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Sa¤¤ojanãyesu bhikkhave, dhammesu àdãnavànupassino viharato nàmaråpassa avakkanti na hoti. Nàmaråpanirodhà [PTS Page 091] [\q 91/] saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. Seyyathàpi bhikkhave, mahàrukkho, atha puriso àgaccheyya kuddàlapiñakaü àdàya. So taü rukkhaü måle chindeyya. Måle chetvà palikhaõeyya palikhaõitvà målàni uddhareyya antamaso usãranàëamattànipi. So taü rukkhaü khaõóàkhaõóikaü chindeyya. Khaõóàkhaõóikaü chinditvà phàleyya. Phàletvà sakalikaü sakalikaü kareyya. Sakalikaü sakalikaü karitvà vàtàtape visoseyya, vàtàtape visosetvà agginà óaheyya. Agginà óahetvà masiü kareyya. Masiü karitvà mahàvàte và opuneyya. Nadiyà và sãghasotàya pavàheyya. Evaü hi so bhikkhave, mahàrukkho ucchinnanamålo assa tàlàvatthukato anabhàvakato àyatiü anuppàdadhammo. Evameva kho bhikkhave, sa¤¤ojanãyesu dhammesu àdãnavànupassino viharato nàmaråpassa avakkanti na hoti. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 6. 9 Vi¤¤àõasuttaü 59. Sàvatthiyaü- Sa¤¤ojanãyesu bhikkhave, dhammesu assàdànupassino viharato vi¤¤àõassa avakkanti hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Seyyathàpi bhikkhave, mahàrukkho, tassa yàni ceva målàni adhogamàni, yàni ca tiriyaügamàni, sabbàni tàni uddhaü ojaü abhiharanti. Evaü hi so bhikkhave mahàrukkho tadàhàro tadåpàdàno ciraü dãghamaddhànaü tiññheyya. Evameva kho bhikkhave, sa¤¤ojanãyesu dhammesu assàdànupassino viharato vi¤¤àõassa avakkanti hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. [BJT Page 144] [\x 144/] Sa¤¤ojanãyesu bhikkhave, dhammesu àdãnavànupassino viharato vi¤¤àõassa avakkanti na hoti. Vi¤¤àõanirodhà1 nàmaråpanirodho. Nàmarånirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Seyyathàpi bhikkhave, mahàrukkho, atha puriso àgaccheyya kuddàlapiñakaü àdàya. So taü rukkhaü måle chindeyya. Måle chetvà palikhaõeyya, palikhaõitvà målàni uddhareyya, antamaso usãranàëamattànipi. So taü rukkhaü khaõóàkhaõóikaü chindeyya. Khaõóàkhaõóikaü chinditvà phàleyya. Phàletvà sakalikaü sakalikaü kareyya. Sakalikaü sakalikaü karitvà vàtàtape visoseyya, vàtàtape visosetvà agginà óaheyya. Agginà óahetvà masiü kareyya. Masiü karitvà mahàvàte và opuneyya. Nadiyà và sãghasotàya pavàheyya. Evaü hi so bhikkhave mahàrukkho ucchinnamålo assa tàlàvatthukato anabhàvakato àyatiü anuppàdadhammo. Evameva kho bhikkhave, sa¤¤ojanãyesu dhammesu àdãnavànupassino viharato vi¤¤àõassa avakkanti na hoti. Vi¤¤àõanirodhà1 nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. 1. 6. 10 Nidàna (pañiccasamuppàda) suttaü 60. [PTS Page 092] [\q 92/] ekaü samayaü bhagavà kuråsu viharati kammàssadammaü2 nàma kurånaü nigamo. Atha kho àyasmà ànando yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà ànando bhagavantaü etadavoca: acchariyaü bhante, abbhåtaü bhante. Yàca gambhãro càyaü bhante, pañiccasamuppàdo gambhãràvabhàso ca, atha ca pana me uttànakuttànako viya khàyatã'ti. Mà hevaü ànanda, mà hevaü ànanda, gambhãro càyaü ànanda, pañiccasamuppàdo gambhiràvabhàso ca etassa ànanda, dhammassa a¤¤àõà ananubodhà appañivedhà evamayaü pajà tantàkulakajàtà guëàguõñhika3 jàtà mu¤jababbajabhåtà apàyaü duggatiü vinipàtaü saüsàraü nàtivattati. Upàdànãyesu ànanda, dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Seyyathàpi ànanda, mahàrukkho, tassa yàni ceva målàni adhogamàni, yàni ca tiriyaügamàni. Sabbàni tàni uddhaü ojaü abhiharanti. Evaü hi so ànanda, mahàrukkho tadàhàro tadåpàdàno ciraü dãghamaddhànaü tiññheyya. Evameva kho ànanda, upàdànãyesu dhammesu assàdànupassino viharato taõhà pavaóóhati. Taõhàpaccayà [PTS Page 093] [\q 93/] upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Upàdànãyesu ànanda, dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. ---------------- 1. Vi¤¤àõassa nirodhà-machasaü, [pts. 2.] Kammàsadhammaü machasaü, kammàsadammaü, syà, [pts 3.] Kulagaõñhika-machasaü, guëãguõñhika-syà, gulikandhika - [pts] [BJT Page 146] [\x 146/] Seyyathàpi bhikkhave, mahàrukkho, atha puriso àgaccheyya kuddàlapiñakaü àdàya. So taü rukkhaü måle chindeyya. Måle chetvà palikhaõeyya, palikhaõitvà målàni uddhareyya antamaso usãranàëamattànipi. So taü rukkhaü khaõóàkhaõóikaü chindeyya. Khaõóàkhaõóikaü chinditvà phàleyya. Phàletvà sakalikaü sakalikaü kareyya. Sakalikaü sakalikaü karitvà vàtàtape visoseyya, vàtàtape visosetvà agginà óaheyya. Agginà óahetvà masiü kareyya. Masiü karitvà mahàvàte và opuneyya. Nadiyà và sãghasotàya pavàheyya. Evaü hi so bhikkhave mahàrukkho ucchinnamålo assa tàlàvatthukato anabhàvakato àyatiü anuppàdadhammo. Evameva kho ànanda, upàdànãyesu dhammesu àdãnavànupassino viharato taõhà nirujjhati. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. Dukkhavaggo chaññho. Tatruddànaü: Parivãmaüsanupàdànaü dve ca sa¤¤ojanàni ca Mahàrukkhena dve vuttà taruõena ca sattamaü Nàmaråpa¤ca vi¤¤àõaü nidànena ca te dasàti. [BJT Page 148] [\x 148/] 7. Mahàvaggo 1. 7. 1 Assutavantusuttaü 61. [PTS Page 094] [\q 94/] evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Assutavà bhikkhave, puthujjano imasmiü càtummahàbhåtikasmiü1 kàyasmiü nibbindeyya'pi virajjeyya'pi vimucceyya'pi. Taü kissa hetu: dissati bhikkhave, imassa càtummahàbhåtikassa kàyassa àcayo'pi apacayo'pi àdànampi nikkhepanampi.2 Tasmà tatràssutavà puthujjano nibbindeyya'pi virajjeyya'pi vimucceyya'pi. Yaü ca kho etaü bhikkhave, vuccati cittaü itipi mano itipi vi¤¤àõaü itipi, tatràssutavà puthujjano nàlaü nibbindituü, nàlaü virajjituü, nàlaü vimuccituü. Taü kissa hetu? Dãgharattaü hetaü bhikkhave, assutavato puthujjanassa ajjhositaü mamàyitaü paràmaññhaü etaü mama esohamasmi eso me attàti. Tasmà tatràssutavà puthujjano nàlaü nibbindituü, nàlaü virajjituü, nàlaü vimuccituü. Varaü bhikkhave, assutavà puthujjano imaü càtummahàbhåtikaü kàyaü attato upagaccheyya, natveva cittaü. Taü kissa hetu: dissatàyaü bhikkhave, càtummahàbhåtiko kàyo ekampi vassaü tiññhamàno, dve'pi vassàni tiññhamàno, tãõi'pi vassàni kiññhamàno, cattàrã'pi vassàni tiññhamàno, pa¤ca'pi vassàni tiññhamàno, dasa'pi vassàni tiññhamàno, vãsati'pi vassàni tiññhamàno, tiüsampi vassàni tiññhamàno, cattàrãsampi vassàni tiññhamàno, pa¤¤àsampi vassàni tiññhamàno, vassasatampi tiññhamàno [PTS Page 095] [\q 95/] bhãyyo'pi tiññhamàno. Ya¤ca kho etaü bhikkhave vuccati cittaü itipi mano itipi vi¤¤àõaü itipi. Taü rattiyà ca divasassa ca a¤¤adeva uppajjati a¤¤aü nirujjhati. Seyyathàpi bhikkhave, makkaño ara¤¤e pavane3 caramàno sàkhaü gaõhàti.4 Taü mu¤citvà a¤¤aü gaõhàti: taü mu¤citvà a¤¤aü gaõhàti: evameva kho bhikkhave yadidaü vuccati cittaü itipi mano itipi vi¤¤àõaü itipi. Taü rattiyà ca divasassa ca a¤¤adeva uppajjati, a¤¤aü nirujjhati. ---------------- 1. Càtumahàbhåtikasmiü-machasaü, [pts. 2.] Nikkhepampi-sãmu, sã2 3. Ara¤¤àpavane-sãmu, sã1, 2, ara¤¤e ca brahàvane - syà. 4. Gaõhati - machasaü. [BJT Page 150] [\x 150/] Tatra bhikkhave sutavà ariyasàvako pañiccasamuppàdaü yeva sàdhukaü yoniso manasikaroti: iti imasmiü sati idaü hoti. Imassuppàdà idaü uppajjati. Imasmiü asati idaü na hoti. Imassa nirodhà idaü nirujjhati: yadidaü avijjàpaccayà saïkhàrà saïkhàrapaccayà vi¤¤àõaü. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü. Nàmaråpapaccayà saëàyatanaü. Saëàyatanapaccayà phasso. Phassapaccayà vedanà. Vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Avijjàyatveva asesaviràganirodhà saïkhàranirodho saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Evaü passaü bhikkhave, sutavà ariyasàvako råpasmimpi nibbindati. Vedanàyapi nibbindati. Sa¤¤àyapi nibbindati. Saïkhàresupi nibbindati. Vi¤¤àõasmimpi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimittamiti ¤àõaü hoti. Khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü. 'Kataü karaõãyaü nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 1. 7. 2 Dutiya assutavantusuttaü 62. Sàvatthiyaü- Assutavà bhikkhave, puthujjano imasmiü càtummahàbhåtikasmiü kàyasmiü nibbindeyyapi virajjeyyapi vimucceyyapi. Taü kissa hetu: dissati bhikkhave, imassa càtummahàbhåtikassa kàyassa àcayo'pi apacayo'pi àdànampi [PTS Page 096] [\q 96/] nikkhepanampi. Tasmà tatràssutavà puthujjano nibbindeyya'pi virajjeyya'pi vimucceyya'pi. Ya¤ca kho etaü bhikkhave vuccati cittaü itipi mano itipi vi¤¤àõaü itipi. Tatràssutavà puthujjano nàlaü nibbindituü, nàlaü virajjituü, nàlaü vimuccituü. Taü kissa hetu: dãgharattaü hetaü bhikkhave, assutavato puthujjanassa ajjhositaü mamàyitaü paràmaññhaü ''etaü mama esohamasmi eso me attà''ti. Tasmà tatràssutavà puthujjano nàlaü nibbindituü, nàlaü virajjituü, nàlaü vimuccituü. Varaü1 bhikkhave, assutavà puthujjano imaü càtummahàbhåtikaü kàyaü attato upagaccheyya. Na tveva cittaü. Taü kissa hetu: dissatàyaü bhikkhave, càtummahàbhåtiko kàyo ekampi vassaü tiññhamàno, dve'pi vassàni tiññhamàno, tãõi'pi vassàni tiññhamàno, cattàrã'pi vassàni tiññhamàno, pa¤ca'pi vassàni tiññhamàno, dasa'pi vassàni tiññhamàno, vãsati'pi vassàni tiññhamàno, tiüsampi vassàni tiññhamàno, cattàrãsampi vassàni tiññhamàno, pa¤¤àsampi vassàni tiññhamàno, vassasatampi tiññhamàno. Bhãyyo'pi tiññhamàno, ya¤ca kho etaü bhikkhave, vuccati cittaü itipi mano itipi vi¤¤àõaü itipi, taü rattiyà ca divasassa ca a¤¤adeva uppajjati. A¤¤aü nirujjhati. ---------------- 1. Varaüpi - syà [BJT Page 152] [\x 152/] Tatra bhikkhave, sutavà ariyasàvako pañiccasamuppàdaü yeva sàdhukaü yoniso manasikaroti: iti imasmiü sati idaü hoti: imassuppàdà idaü uppajjati, imasmiü asati idaü na hoti, imassa nirodhà idaü nirujjhati. Sukhavedanãyaü bhikkhave, phassaü pañicca uppajjati sukhà vedanà. Tasseva sukha vedanãyassa phassassa nirodhà yaü tajjaü vedayitaü sukhavedanãyaü phassaü pañicca uppannà sukhà vedanà sà nirujjhati. Sà våpasammati.1 Dukkhavedanãyaü bhikkhave, phassaü pañicca uppajjati dukkhà vedanà2, tasseva dukkhavedanãyassa nirodhà yaü tajjaü vedayitaü dukkhavedanãyaü [PTS Page 097] [\q 97/] phassaü pañicca uppannà dukkhà vedanà, sà nirujjhati. Sà våpasammati. Adukkhamasukhavedanãyaü bhikkhave, phassaü pañicca uppajjati adukkhamasukhà vedanà, tasseva adukkhamasukhavedanãyassa phassassa nirodhà yaü tajjaü vedayitaü adukkhamasukhavedanãyaü phassaü pañicca uppannà adukkhamasukhà vedanà sà nirujjhati. Sà våpasammati. Seyyathàpi bhikkhave, dvinnaü kaññhànaü saïghaññasamodhànà3 usmà jàyati, tejo abhinibbattati. Tesaü yeva dvinnaü kaññhànaü nànàbhàvà vinikkhepà4 yà tajjà usmà sà nirujjhati. Sà våpasammati. Evameva kho bhikkhave, sukhavedanãyaü phassaü pañicca uppajjati sukhà vedanà5, tasseva sukhavedanãyassa phassassa nirodhà yaü tajjaü vedayitaü sukhavedanãyaü phassaü pañicca uppannà sukhà vedanà. Sà nirujjhati. Sà våpasammati. Dukkhavedanãyaü phassaü pañicca uppannà dukkhà vedanà, tasseva dukkhavedanãyassa nirodhà, yaü tajjaü vedayitaü dukkhavedanãyaü phassaü pañicca uppannà dukkhà vedanà, sà nirujjhati. Sà våpasammati. Adukkhamasukhavedanãyaü phassaü pañicca uppannà adukkhamasukhà vedanà, sà nirujjhati. Sà våpasammati. Evaü passaü bhikkhave, sutavà ariyasàvako phasse'pi nibbindati. Vedanàya'pi nibbindati. Pa¤¤àya'pi nibbindati. Saïkhàresu'pi nibbindati. Vi¤¤àõasmimpi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü. Kataü karaõãyaü. Nàparaü itthattàyà'ti pajànàti. 1. 7. 3 Puttamaüsasuttaü 63. Sàvatthiyaü- [PTS Page 098] [\q 98/] cattàro me bhikkhave, àhàrà bhåtànaü và sattànaü ñhitiyà sambhavesãnaü và anuggahàya. Katame cattàro? Kabalãkàro àhàro oëàriko và sukhumo và, phasso dutiyo, manosa¤cetanà tatiyà, vi¤¤àõaü catutthaü. Ime kho bhikkhave, cattàro àhàrà bhåtànaü và sattànaü ñhitiyà sambhavesãnaü và anuggahàya. ---------------- 1. Våpasamati. Syà. 2. Dukkhavedanà-machasaü, [pts. 3.] Saïghañasamodhànà-syà. 4. Nànàkata vinibbhogà-syà, machasaü. 5. Sukhavedanà-machasaü, [pts.] [BJT Page 154] [\x 154/] Kata¤ca bhikkhave, kabalãkàro àhàro daññhabbo? Seyyathàpi bhikkhave, dve jayampatikà1 parittaü sambalaü àdàya kantàramaggaü pañipajjeyyuü, tesamassa ekaputtako piyo manàpo. Atha kho tesaü bhikkhave, dvinnaü jayampatikànaü kantàragatànaü yà parittà sambalamattà, sà parikkhayaü pariyàdànaü gaccheyya. Siyà ca tesaü kantaràvaseso anittiõõo.2 * Atha kho tesaü bhikkhave, dvinnaü jayampatikànaü evamassa: amhàkaü kho yà parittà sambalamattà, sà parikkhãõà pariyàdinnà. Atthi càyaü kantàràvaseso anattiõõo. Yannåna mayaü imaü ekaputtakaü piyaü manàpaü vadhitvà vallåra¤ca soõóika¤ca karitvà puttamaüsàni khàdantà dvepimaü3 kantàràvasesaü nitthareyyàma, mà sabbeva tayo vinassimhà'ti. Atha kho te bhikkhave, dve jayampatikà taü ekaputtakaü piyaü manàpaü vadhitvà vallåra¤ca soõóika¤ca karitvà puttamaüsàni khàdantà evaü naü4 kantàràvasesaü nitthareyyuü. Te puttamaüsàni ceva khàdeyyuü, ure ca patipiüseyyuü.5 'Kahaü ekaputtaka, kahaü ekaputtakà'ti. Taü kiü ma¤¤atha bhikkhave, api nu te davàya và àhàraü àhareyyuü,6 madàya và àhàraü àhareyyuü,6 [PTS Page 099] [\q 99/] maõóanàya và àhàraü àhareyyuü,6 vibhåsanàya và àhàraü àhareyyuü. No hetambhante. Nanu te bhikkhave, yàvadeva kantàrassa nittharaõatthàya àhàraü àhareyyunti? Evambhante. Evameva khvàhaü bhikkhave, kabalãkàro àhàro daññhabbo'ti vadàmi. Kabalãkàre bhikkhave àhàre pari¤¤àte pa¤cakàmaguõiko ràgo pari¤¤ato hoti. Pa¤cakàmaguõike ràge pari¤¤ate natthi taü sa¤¤ojanaü, yena sa¤¤ojanena saüyutto ariyasàvako puna imaü lokaü àgaccheyya. Katha¤ca bhikkhave, phassàhàro daññhabbo? Seyyathàpi bhikkhave, gàvã niccammà kuóóa¤ce nissàya tiññheyya, ye kuóóanissãtà pàõà te naü khàdeyyuü. Rukkha¤ce nissàya tiññheyya, ye rukkhanissità pàõà te naü khàdeyyuü. Udaka¤ce nissàya tiññheyya, ye udakanissità pàõà te naü khàdeyyuü. âkàsa¤ce nissàya tiññheyya, ye àkàsanissità pàõà te naü khàdeyyuü. Ya¤¤adeva hi sà bhikkhave, gàvã niccammà nissàya tiññheyya, ye tannissità tannissità pàõà7 te naü khàdeyyuü. Evameva khvàhaü bhikkhave phassàhàro daññhabbo'ti vadàmi. Phasse bhikkhave, àhàre pari¤¤àte tisso vedanà pari¤¤àtà honti. Tãsu vedanàsu pari¤¤àtàsu ariyasàvakassa natthi ki¤ci uttariü8 karaõãyanti vadàmi. ------------------ 1. Jàyapatikà-syà 2. Anatiõõo-machasaü, anitiõõo-[pts] 3. Dvepi taü-syà 4. Evaü taü-machasaü, [pts. 5.] Pañipiüseyyuü-machasaü 6. âhàreyuü-machasaü. 7. Ye tannissità pàõà-machasaü. 8. Uttari machasaü-syà. [BJT Page 156] [\x 156/] Katha¤ca bhikkhave, manosa¤¤etanàhàro daññhabbo? Seyyathàpi bhikkhave, aïgàrakàsu sàdhikaporisà puõõà aïgàrànaü vãtaccikànaü vãtadhåmànaü. Atha puriso àgaccheyya jãvitukàmo amaritukàmo sukhakàmo dukkhapañikkulo.1 Tamenaü dve balavanto purisà nànàbàhàsu gahetvà taü aïgàrakàsuü upakaóóheyyuü. Atha kho bhikkhave, tassa purisassa àrakàvassa cetanà àrakà patthanà àrakà paõidhi. [PTS Page 100] [\q 100/] taü kissa hetu: viditaü hi2 bhikkhave, tassa purisassa hoti: ima¤càhaü aïgàrakàsuü papatissàmi, tatonidànaü maraõaü và nigacchàmi, maraõamattaü và dukkhanti. Evameva khvàhaü bhikkhave, manosa¤cetanàhàro daññhabbo'ti vadàmi. Manosa¤cetanàya bhikkhave, àhàre pari¤¤àte tisso taõhà pari¤¤àtà honti. Tãsu taõhàsu pari¤¤àtàsu ariyasàvakassa natthi ki¤ci uttariü karaõãyanti vadàmi. Kata¤ca bhikkhave, vi¤¤àõàhàro daññhabbo? Seyyathàpi bhikkhave, coraü àgucàriü gahetvà ra¤¤o dasseyyuü, ayaü te deva, coro àgucàrã, imassa yaü icchasi naü daõóaü paõehã'ti. Tamenaü ràjà evaü vadeyya: gacchatha, bho, imaü purisaü pubbaõhasamayaü sattisatena hanathà'ti. Tamenaü pubbaõhasamayaü sattisatena haneyyuü. Atha ràjà majjhantikaü samayaü evaü vadeyya: ambho, kathaü so puriso'ti. Tatheva deva jãvatã'ti. Tamenaü ràjà evaü vadeyya: gacchatha bho, taü purisaü majjhantikasamayaü sattisatena hanathà'ti. Tamenaü majjhantikasamayaü sattisatena haneyyuü. Atha ràjà sàyanhasamayaü evaü vadeyya: ambho, kathaü so puriso'ti. Tatheva deva jãvatã'ti. Tamenaü ràjà evaü vadeyya: gacchatha bho, taü purisaü sàyanhasamayaü sattisatena hanathà'ti. Tamenaü sàyanhasamayaü sattisatena haneyyuü. Taü kiü ma¤¤atha bhikkhave, api nu so puriso divasaü tãhi sattisatehi ha¤¤amàno tato nidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayethà'ti.3 Ekissàpi bhikkhave, sattiyà ha¤¤amàno tato nidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayetha. Ko pana vàdo tãhi sattisatehi ha¤¤amàno'ti. Evameva khvàhaü bhikkhave, vi¤¤àõàhàro daññhabbo'ti vadàmi. Vi¤¤àõe bhikkhave, àhàre pari¤¤àte nàmaråpaü pari¤¤àtaü hoti. Nàmaråpe pari¤¤àte ariyasàvakassa natthi ki¤ci uttariü karaõãyanti vadàmã'ti. --------------- 1. Dukkhappañikålo - machasaü. 2. Evaü hi - machasaü, [pts] 3. Pañisaüvediyetha - sãmu, machasaü, [pts.] Sã 1, 2 [BJT Page 158] [\x 158/] 1. 7. 4 Atthiràgasuttaü 64. [PTS Page 101] [\q 101/] sàvatthiyaü- Cattàrome bhikkhave, àhàrà bhåtànaü và sattànaü ñhitiyà sambhavesãnaü và anuggahàya. Katame cattàro? Kabalãkàro1 àhàro oëàriko và sukhumo và, phasso dutiyo, manosa¤cetanà tatiyà, vi¤¤àõaü catutthaü. Ime kho bhikkhave, cattàro àhàrà bhåtànaü và sattànaü ñhitiyà sambhavesãnaü và anuggahàya. Kabalãkàre ce bhikkhave, àhàre atthi ràgo, atthi nandi, atthi taõhà patiññhitaü tattha vi¤¤àõaü viråëhaü. Yattha patiññhitaü vi¤¤àõaü viråëhaü atthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha atthi nàmaråpassa avakkanti, atthi tattha saükhàrànaü vuddhi. Yattha atthi saükhàrànaü vuddhi, atthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha atthi àyatiü punabbavàbhinibbanti, atthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha atthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, sasokaü taü bhikkhave, sadaraü2 saupàyàsanti vadàmi. Phasse ce bhikkhave, àhàre atthi ràgo, atthi nandi, atthi taõhà patiññhitaü tattha vi¤¤àõaü viråëhaü yattha patiññhitaü vi¤¤àõaü viråëhaü atthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha atthi nàmaråpassa avakkanti, atthi tattha saükhàrànaü vuddhi. Yattha atthi saükhàrànaü vuddhi, atthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha atthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, atthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha atthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, sasokaü taü bhikkhave, sadaraü saupàyàsanti vadàmi. Manosa¤cetanàya ce bhikkhave, àhàre atthi ràgo, atthi nandi, atthi taõhà. Patiññhitaü tattha vi¤¤àõaü viråëhaü. Yattha patiññhitaü vi¤¤àõaü viråëhaü, atthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha atthi nàmaråpassa avakkanti, atthi tattha saükhàrànaü vuddhi. Yattha atthi saükhàrànaü vuddhi, atthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha atthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Atthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõa, yattha atthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, sasokaü taü bhikkhave sadaraü saupàyàsanti vadàmi. Vi¤¤àõe ce bhikkhave, àhàre atthi ràgo, atthi nandi, atthi taõhà. Patiññhitaü tattha vi¤¤àõaü viråëhaü. Yattha patiññhitaü vi¤¤àõaü viråëhaü, atthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha atthi nàmaråpassa avakkanti, atthi tattha saükhàrànaü vuddhi, yattha atthi saükhàrànaü vuddhi, atthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha atthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Atthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü, yattha atthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, sasokaü taü bhikkhave sadaraü saupàyàsanti vadàmi. Seyyathàpi bhikkhave, rajako và cittakàro3 và sati rajanàya và làkhàya và haëiddiyà và nãliyà và ma¤jiññhàya4 [PTS Page 102] [\q 102/] và sumaññhe và5 phalake và bhittiyà và dussapañe 'và itthiråpaü và purisaråpaü và abhinimmiõeyya sabbaïgapaccaïgaü. Evameva kho bhikkhave, kabalãkàre ce àhàre atthi ràgo, atthi nandi, atthi taõhà: patiññhitaü tattha vi¤¤àõaü viråëhaü. Yattha patiññhitaü vi¤¤àõaü viråëhaü, atthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha atthi nàmaråpassa avakkanti, atthi tattha saïkhàrànaü vuddhi. Yattha atthi saïkhàrànaü vuddhi, atthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha atthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, atthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha atthi àyatiü jàtijaràmaraõaü sasokaü taü bhikkhave, sadaraü saupàyàsanti vadàmi. ------------------- 1. Kabaliïkàro-sãmu, [pts. 2.] Sarajaü-sãmu, syà. 3. Cittakàrako-machasaü syà. 4. Ma¤jeññhe-sãmu. Ma¤jeññhàya-[pts 5.] Suparimaññhe và-machasaü. 6. Dussapaññe-machasaü, [pts] [BJT Page 160] [\x 160/] Phasse ce bhikkhave, àhàre atthi ràgo, atthi nandi, atthi taõhà patiññhitaü tattha vi¤¤àõaü viråëhaü yattha patiññhitaü vi¤¤àõaü viråëhaü atthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha atthi nàmaråpassa avakkanti, atthi tattha saükhàrànaü vuddhi. Yattha atthi saükhàrànaü vuddhi, atthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha atthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, atthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha atthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, sasokaü taü bhikkhave sadaraü saupàyàsanti vadàmi. Manosa¤cetanàya ce bhikkhave, àhàre atthi ràgo, atthi nandi, atthi taõhà. Patiññhitaü tattha vi¤¤àõaü viråëhaü. Yattha patiññhitaü vi¤¤àõaü viråëhaü, atthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha atthi nàmaråpassa avakkanti, atthi tattha saükhàrànaü vuddhi. Yattha atthi saükhàrànaü vuddhi, atthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha atthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Atthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõa, yattha atthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, sasokaü taü bhikkhave sadaraü saupàyàsanti vadàmi. Vi¤¤àõe ce bhikkhave, àhàre atthi ràgo, atthi nandi, atthi taõhà. Patiññhitaü tattha vi¤¤àõaü viråëhaü. Yattha patiññhitaü vi¤¤àõaü viråëhaü, atthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha atthi nàmaråpassa avakkanti, atthi tattha saükhàrànaü vuddhi, yattha atthi saükhàrànaü vuddhi, atthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha atthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Atthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü, yattha atthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, sasokaü taü bhikkhave sadaraü saupàyàsanti vadàmi. Kabalãkàre ce bhikkhave àhàre natthi ràgo, natthi nandi, natthi taõhà. Appatiññhitaü tattha vi¤¤àõaü aviråëhaü. Yattha appatiññhitaü vi¤¤àõaü aviråëhaü, natthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha natthi nàmaråpassa avakkanti, natthi tattha saïkhàrànaü vuddhi. Yattha natthi saïkhàrànaü vuddhi, natthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha natthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, natthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha natthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, asokaü taü bhikkhave, adaraü anupàyàsanti vadàmi. [PTS Page 103] [\q 103/] phasse ce bhikkhave, àhàre natthi ràgo, natthi nandi, natthi taõhà. Appatiññhitaü tattha vi¤¤àõaü aviråëhaü yattha appatiññhitaü vi¤¤àõaü aviråëhaü, natthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha natthi nàmaråpassa avakkanti, natthi tattha saïkhàrànaü vuddhi. Yattha natthi saïkhàrànaü vuddhi, natthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha natthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, natthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha natthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, asokaü taü bhikkhave, adaraü anupàyàsanti vadàmi. Manosa¤cetanàya ce bhikkhave, àhàre natthi ràgo, natthi nandi, natthi taõhà. Appatiññhitaü tattha vi¤¤àõaü aviråëhaü yattha appatiññhitaü vi¤¤àõaü aviråëhaü, natthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha natthi nàmaråpassa avakkanti, natthi tattha saïkhàrànaü vuddhi. Yattha natthi saïkhàrànaü vuddhi, natthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha natthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, natthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha natthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, asokaü taü bhikkhave, adaraü anupàyàsanti vadàmi. Vi¤¤àõe ce bhikkhave, àhàre natthi ràgo, natthi nandi, natthi taõhà. Appatiññhitaü tattha vi¤¤àõaü aviråëhaü yattha appatiññhitaü vi¤¤àõaü aviråëhaü, natthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha natthi nàmaråpassa avakkanti, natthi tattha saïkhàrànaü vuddhi. Yattha natthi saïkhàrànaü vuddhi, natthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha natthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, natthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha natthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, asokaü taü bhikkhave, adaraü anupàyàsanti vadàmi. Seyyathàpi bhikkhave, kåñàgàraü và kåñàgàrasàlà và uttaràya và dakkhiõàya và pàcãnàya và vàtapànà1 suriye uggacchante vàtapànena rasmi pavisitvà kvàssa patiññhitàti. Pacchimàya bhante, bhittiyanti. Pacchimà ce bhikkhave, bhitti nàssa, kvàssa patiññhitàti? Pañhaviyaü bhante'ti pañhavi ce bhikkhave, nàssa, kvàssa patiññhitàti? âpasmaü bhante'ti àpo ce bhikkhave, nàssa kvàssa, patiññhitàti? Appatiññhità bhante'ti. Evameva kho bhikkhave, kabalãkàre ce àhàre natthi ràgo, natthi nandi, natthi taõhà. Appatiññhitaü tattha vi¤¤àõaü aviråëhaü. Yattha appatiññhitaü vi¤¤àõaü aviråëhaü, natthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha natthi nàmaråpassa avakkanti, natthi tattha saïkhàrànaü vuddhi. Yattha natthi saïkhàrànaü vuddhi, natthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha natthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, natthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha natthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, asokaü taü bhikkhave, adaraü anupàyàsanti vadàmi. Phasse ce bhikkhave, àhàre natthi ràgo, natthi nandi, natthi taõhà. Appatiññhitaü tattha vi¤¤àõaü aviråëhaü yattha appatiññhitaü vi¤¤àõaü aviråëhaü, natthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha natthi nàmaråpassa avakkanti, natthi tattha saïkhàrànaü vuddhi. Yattha natthi saïkhàrànaü vuddhi, natthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha natthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, natthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha natthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, asokaü taü bhikkhave, adaraü anupàyàsanti vadàmi. Manosa¤cetanàya ce bhikkhave, àhàre natthi ràgo, natthi nandi, natthi taõhà. Appatiññhitaü tattha vi¤¤àõaü aviråëhaü yattha appatiññhitaü vi¤¤àõaü aviråëhaü, natthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha natthi nàmaråpassa avakkanti, natthi tattha saïkhàrànaü vuddhi. Yattha natthi saïkhàrànaü vuddhi, natthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. Yattha natthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, natthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha natthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, asokaü taü bhikkhave, adaraü anupàyàsanti vadàmi. ------------------ 1. Pàcãnavàtapànà - simu, syà. [BJT Page 162] [\x 162/] Vi¤¤àõe ce bhikkhave, àhàre natthi ràgo, natthi nandi, natthi taõhà. Appatiññhitaü tattha vi¤¤àõaü aviråëhaü yattha appatiññhitaü vi¤¤àõaü aviråëhaü, natthi tattha nàmaråpassa avakkanti. Yattha natthi nàmaråpassa avakkanti, natthi tattha saïkhàrànaü vuddhi. Yattha natthi saïkhàrànaü vuddhi, natthi tattha àyatiü punabbhavàbhinibbatti. [PTS Page 104] [\q 104/] yattha natthi àyatiü punabbhavàbhinibbatti, natthi tattha àyatiü jàtijaràmaraõaü. Yattha natthi àyatiü jàtijaràmaraõaü, asokaü taü bhikkhave, adaraü anupàyàsanti vadàmi. 1. 7. 5 Nagarasuttaü 65. Sàvatthiyaü- Pubbeva me1 bhikkhave, sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: ''kicchaü2 vatàyaü loko àpanno jàyati ca jãyati ca mãyati ca cavati ca uppajjati ca3. Atha ca panimassa dukkhassa nissaraõaü na pajànàti jaràmaraõassa. Kudàssu nàma imassa dukkhassa nissaraõaü pa¤¤àyissati jaràmaraõassà''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nu kho sati jaràmaraõaü hoti, kiü paccayà jaràmaraõanti. '' Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo ''jàtiyà kho sati jaràmaraõaü hoti. Jàtipaccayà jaràmaraõa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nukho sati jàti hoti, kiü paccayà jàtã'ti. '' Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo ''bhavo kho sati jàtiyà hoti. Bhavapaccayà jàtã''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nukho sati bhavo hoti, kiü paccayà bhavo'ti. '' Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo ''upàdàne kho sati bhavo hoti. Upàdànapaccayà bhavo''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nukho sati upàdànaü hoti, kiü paccayà upàdànanti. '' Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo ''taõhà kho sati upàdànaü hoti. Taõhàpaccayà upàdàna''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nukho sati taõhà hoti. Kiü paccayà taõhà'ti. '' Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo ''vedanà kho sati taõhà hoti. Vedanàpaccayà taõhà''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nukho sati vedanà hoti. Kiü paccayà vedanà'ti. '' Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo ''phasse kho sati vedanà hoti. Phassapaccayà vedanà''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nukho sati phasso hoti. Kiü paccayà phasso'ti. '' Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo ''saëàyatane kho sati phasso hoti. Saëàyatanapaccayà phasso''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nukho sati saëàyatanaü hoti. Kiü paccayà saëàyatananti. '' Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo ''nàmaråpe kho sati saëàyatanaü hoti. Nàmaråpapaccayà saëàyatana''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nukho sati nàmaråpaü hoti. Kiü paccayà nàmaråpa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayoþ ''vi¤¤àõe kho sati nàmaråpaü hoti. Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''kimhi nukho sati vi¤¤àõaü hoti. Kimpaccayà vi¤¤àõa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho sati vi¤¤àõaü hoti. Nàmaråpapaccayà vi¤¤àõa''nti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''paccudàvattati kho idaü vi¤¤àõaü, nàmaråpamhà na paraü4 gacchati. Ettàvatà jàyetha và jãyetha và mãyetha và cavetha và upapajjetha và yadidaü nàmaråpapaccayà vi¤¤àõaü, vi¤¤àõapaccayà nàmaråpaü, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà. Taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. [PTS Page 105] [\q 105/] evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotã''ti. ------------------ 1. Pubbe me - machasaü. 2. Kicchà - machasaü. 3. Uppajjati ca - sãmu. 4. Nàparaü - sãmu, [pts.] [BJT Page 164] [\x 164/] ''Samudayo, samudayo''ti kho me bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi, ¤àõaü udapàdi, pa¤¤à udapàdi, vijjà udapàdi, àloko udapàdi. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu kho asati jaràmaraõaü na hoti. Kissa nirodhà jaràmaraõanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''jàtiyà kho asati jaràmaraõaü na hoti, jàtinirodhà jaràmaraõanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu kho asati jàti na hoti. Kissa nirodhà jàtinirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''bhavo kho asati jàti na hoti, bhavanirodhà jàtinirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu kho asati bhavo na hoti. Kissa nirodhà bhavanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''upàdàne kho asati bhavo na hoti. Upàdànanirodhà bhavanirodho''ti. Tassa mayahaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu kho asati upàdànaü na hoti. Kissa nirodhà upàdànanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''taõhà kho asati upàdànaü na hoti. Taõhànirodhà upàdànanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu kho asati taõhà na hoti. Kissa nirodhà taõhànirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vedanà kho asati taõhà na hoti. Vedanànirodhà taõhànirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu asati vedanà na hoti. Kissa nirodhà vedanànirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''phasse kho asati vedanà na hoti, phassanirodhà vedanànirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu kho asati phasso na hoti. Kissa nirodhà phassanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''saëàyatane kho asati phasso na hoti, saëàyatananirodhà phassanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu kho asati saëàyatanaü na hoti. Kissa nirodhà saëàyatananirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: nàmaråpe kho asati saëàyatanaü na hoti, nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu kho asati nàmaråpaü na hoti. Kissa nirodhà nàmaråpanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''vi¤¤àõe kho asati nàmaråpaü na hoti. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho''ti Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: kimhi nu kho asati vi¤¤àõaü na hoti, kissa nirodhà vi¤¤àõanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, yoniso manasikàrà ahu pa¤¤àya abhisamayo: ''nàmaråpe kho asati vi¤¤àõaü na hoti, nàmaråpanirodhà vi¤¤àõanirodho''ti. Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: ''adhigato kho myàyaü maggo bodhàya yadidaü nàmaråpanirodhà vi¤¤àõanirodho. Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho. Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho. Saëàyatananirodhà phassanirodho. Phassanirodhà vedanànirodho. Vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã''ti. ''Nirodho, nirodho''ti kho me bhikkhave, pubbe ananussutesu dhammesu cakkhuü udapàdi, ¤àõaü udapàdi, pa¤¤à udapàdi, vijjà udapàdi, àloko udapàdi. Seyyathàpi bhikkhave, puriso ara¤¤e pavane caramàno passeyya puràõaü maggaü puràõa¤jasaü pubbakehi manussehi anuyàtaü. So tamanugaccheyya, tamanugacchanto passeyya puràõaü nagaraü, puràõaü ràjadhàniü [PTS Page 106] [\q 106/] pubbakehi manussehi ajjhàvutthaü1 àràmasampannaü vanasampannaü pokkharaõisampannaü uddàpaü2 ramaõãyaü. Atha kho so bhikkhave, puriso ra¤¤o và ràjamahàmattassa và àroceyya: ''yagghe bhante, jàneyyàsi ahaü addasaü ara¤¤e pavane caramàno puràõaü maggaü puràõa¤jasaü pubbakehi manussehi anuyàtaü. Tamanugacchiü. Tamanugacchanto addasaü puràõaü nagaraü, puràõaü ràjadhàniü pubbakehi manussehi ajjhàvutthaü àràmasampannaü vanasampannaü pokkharaõisampannaü uddàpaü2 ramaõãyaü. Tambhante, nagaraü màpehã'ti. ------------------ 1. Ajjhàvuññhaü - machasaü. 2. Uddàpavantaü - machasaü, syà, [pts,] sã1, 2. [BJT Page 166] [\x 166/] Atha kho bhikkhave, ràjà và ràjamahàmatto và taü nagaraü màpeyya, tadassa nagaraü aparena samayena iddha¤ce va phãta¤ca bàhuja¤¤aü1 àkiõõamanussaü vuddhiü vepullappattaü. Evameva khvàhaü bhikkhave, addasaü puràõaü maggaü puràõa¤jasaü pubbakehi sammàsambuddhehi anuyàtaü. Takamo ca so bhikkhave, puràõamaggo puràõa¤jaso pubbakehi sammàsambuddhehi anuyàto? Ayameva ariyo aññhaïgiko maggo. Seyyathãdaü: sammàdiññhi sammàsaïkappo sammàvàcà sammàkammanto sammààjãvo sammàvàyàmo sammàsati sammàsamàdhi. Ayaü kho so bhikkhave puràõamaggo. Puràõa¤jaso. Pubbakehi sammàsambuddhehi anuyàto. Tamanugacchiü, tamanugacchanto jaràmaraõaü abbha¤¤àsiü, jaràmaraõa samudayaü abbha¤¤àsiü, jaràmaraõanirodhaü abbha¤¤àsiü, jaràmaraõanirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto jàtiü abbha¤¤àsiü, jàtisamudayaü abbha¤¤àsiü, jàtinirodhaü abbha¤¤àsiü, jàtinirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto bhavaü abbha¤¤àsiü, bhavasamudayaü abbha¤¤àsiü, bhavanirodhaü abbha¤¤àsiü, bhavanirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto, upàdànaü abbha¤¤àsiü, upàdànasamudayaü abbha¤¤àsiü, upàdànanirodhaü abbha¤¤àsiü, upàdànanirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto taõhaü abbha¤¤àsiü, taõhàsamudayaü abbha¤¤àsiü, taõhànirodhaü abbha¤¤àsiü, taõhànirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto vedanàü abbha¤¤àsiü, vedanàdasamudayaü abbha¤¤àsiü, vedanànirodhaü abbha¤¤àsiü, vedanànirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto phassaü abbha¤¤àsiü, phassasamudayaü abbha¤¤àsiü, phassanirodhaü abbha¤¤àsiü, phassanirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto saëàyatanaü abbha¤¤àsiü. Saëàyatanasamudayaü abbha¤¤àsiü, saëàyatananirodhaü abbha¤¤àsiü, saëàyatananirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto nàmaråpaü abbha¤¤àsiü, nàmaråpasamudayaü abbha¤¤àsiü, nàmaråpanirodhaü abbha¤¤àsiü, nàmaråpanirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto vi¤¤àõaü abbha¤¤àsiü, vi¤¤àõasamudayaü abbha¤¤àsiü, vi¤¤àõanirodhaü abbha¤¤àsiü, vi¤¤àõanirodhagàminãpañipadaü aubbha¤¤àsiü. Tamanugacchiü, tamanugacchanto saïkhàre abbha¤¤àsiü, saïkhàrasamudayaü abbha¤¤àsiü, saïkhàranirodhaü abbha¤¤àsiü, saïkhàranirodhagàminãpañipadaü abbha¤¤àsiü. [PTS Page 107] [\q 107/] tadabhi¤¤à àcikkhiü bhikkhånaü bhikkhunãnaü upàsakànaü upàsikànaü. Tayidaü bhikkhave, brahmacariyaü iddha¤ceva phãta¤ca vitthàrikaü bàhuja¤¤aü1 puthubhåtaü yàvadeva manussehi suppakàsitanti. 1. 7. 6 Sammasanasuttaü* 66. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà kuråsu viharati kammàsadammaü nàma kurånaü nigamo. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Sammasatha no tumhe bhikkhave, antarà sammasananti?2 Evaü vutte a¤¤ataro bhikkhu bhagavantaü etadavoca: ahaü kho bhante, sammasàmi antarà sammasananti. Yathà kathaü pana tvaü bhikkhu, sammasasi antarà sammasananti? Atha kho so bhikkhu vyàkàsi. Yathà so bhikkhu vyàkàsi, na so bhikkhu bhagavato cittaü àràdhesi. ------------------ 1. Bahujanaü - [pts,] bahu¤¤aü - syà. * Sammasa suttaü - machasaü. 2. Antaraü sammasanti - machasaü, [pts.] [BJT Page 168] [\x 168/] Evaü vutte àyasmà ànando bhagavantaü etadavoca: ''etassa bhagavà kàlo, etassa sugata kàlo, yaü bhagavà antarà sammasanaü bhàseyya, bhagavato sutvà bhikkhå dhàressantã''ti. Tenahànanda suõàtha, sàdhukaü manasikarotha, bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Idha bhikkhave, bhikkhu sammasamàno sammasati antarà sammasanaü. Yaü kho idaü anekavidhaü nànappakàrakaü dukkhaü loke uppajjati jaràmaraõaü. Idaü nu kho1 dukkhaü kinnidànaü kiü samudayaü [PTS Page 108] [\q 108/] ki¤jàtikaü kimpabhavaü, kismiü sati jaràmaraõaü hoti, kismiü asati jaràmaraõaü na hotã'ti. So sammasamàno evaü pajànàti: yaü kho idaü anekavidhaü nànàppakàrakaü dukkhaü loke uppajjati jaràmaraõaü, idaü kho dukkhaü upadhinidànaü upadhisamudayaü upadhijàtikaü upadhipabhavaü, upadhismiü sati jaràmaraõaü hoti, upadhismiü asati jaràmaraõaü na hotã'ti. So jaràmaraõa¤ca pajànàti, jaràmaraõasamudaya¤ca pajànàti, jaràmaraõanirodha¤ca pajànàti. Yà ca jaràmaraõanirodhasàruppagàminã pañipadà, ta¤ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso sammà dukkhakkhayàya pañipanno jaràmaraõanirodhàya. Athàparaü sammasamàno sammasati antarà sammasanaü. Upadhi panàyaü kinnidàno kiü samudayo ki¤jàtiko kimpabhavo, kismiü sati upadhi hoti, kismiü asati upadhi na hotã'ti. So sammasamàno evaü pajànàti, upadhi taõhànidàno, taõhàsamudayo, taõhàjàtiko, taõhàpabhavo, taõhàya sati upadhi hoti, taõhàya asati upadhi na hotã'ti. So upadhi¤ca pajànàti, upadhisamudaya¤ca pajànàti, upadhinirodha¤ca pajànàti, yà ca upadhinirodhasàruppagàminã pañipadà, ta¤ca pajànàti. Tathà pañipanno ca hoti anudhammacàrã. Ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu sabbaso sammà dukkhakkhayàya pañipanno upadhinirodhàya. Athàparaü sammasamàno sammasati antarà sammasanaü, taõhà panàyaü kattha uppajjamànà uppajjati, kattha nivisamànà nivisatã'ti. So sammasamàno evaü pajànàti:2 yaü kho ki¤ci loke3 piyaråpaü sàtaråpaü, etthesà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Ki¤ca loke piyaråpaü sàtaråpaü? Cakkhuü loke piyaråpaü sàtaråpaü, etthesà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. --------------------- 1. Idaü kho - machasaü, [pts. 2.] Jànàti - machasaü, syà. 3. Yaü kho loke - machasaü, syà. [BJT Page 170] [\x 170/] Sotaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, etthesà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Ghàõaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, etthesà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà [PTS Page 109 [\q 109/] PART MISSING] nivisati. Jivhà loke piyaråpaü sàtaråpaü, etthesà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Kàyo loke piyaråpaü sàtaråpaü, etthesà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Mano loke piyaråpaü sàtaråpaü, etthesà taõhà uppajjamànà uppajjati, ettha nivisamànà nivisati. Ye hi ke ci bhikkhave, atãtamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü niccato addakkhuü, sukhato addakkhuü, attato addakkhuü, àrogyato addakkhuü, khemato addakkhuü, te taõhaü vaóóhesuü. Ye taõhaü vaóóhesuü, te upadhiü vaóóhesuü. Ye upadhiü vaóóhesuü, te dukkhaü vaóóhesuü. Ye dukkhaü vaóóhesuü, te na parimucciüsu jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi, na parimucciüsu dukkhasmà'ti vadàmi. Yepi hi ke ci1 bhikkhave, anàgatamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü niccato dakkhinti2, sukhato dakkhinti. Attato dakkhinti, àrogyato dakkhinti, khemato dakkhinti, te taõhaü vaóóhessanti.3 Ye taõhaü vaóóhessanti, te dukkhaü vaóóhessanti. Te na parimuccissanti jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi. Na parimuccissanti dukkhasmà'ti vadàmi. Yepi hi keci bhikkhave, etarahi samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü niccato passanti, sukhato passanti, attato passanti, àrogyato passanti, khemato passanti, te taõhaü vaóóhenti, ye taõhaü vaóóhenti, te upadhiü vaóóhenti. Ye upadhiü vaóóhenti, te dukkhaü vaóóhenti. Ye dukkhaü vaóóhenti. Te na parimuccanti. Jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi na parimuccanti dukkhasmà'ti vadàmi. 1 [PTS Page 110] [\q 110/] seyyathàpi bhikkhave, àpànãyakaüso4 vaõõasampanno gandhasampanno rasasampanno, so ca kho visena saüsaññho. Atha puriso àgaccheyya ghammàhitatto ghammapareto kilanto tasito pipàsito. Tamenaü evaü vadeyyuü: ''ayaü te ambho purisa, àpànãyakaüso vaõõasampanno gandhasampanno rasasampanno, so ca kho visena saüsaññho, sace àkaïkhasi piva.5 Pivato hi kho taü chàdissati9 vaõõenapi gandhenapi rasenapi. Pãtvà7 ca pana tatonidànaü maraõaü và nigacchasi, maraõamattaü và dukkha''nti. So taü pànãyakaüsaü sahasà apañisaïkhà piveyya, na pañinissajjeyya so tatonidànaü maraõaü và nigaccheyya, maraõamattaü và dukkhaü. ------------------- 1. Ye hi ke ci-sãmu. 2. Dakkhissanti-machaü syà. 3. Vaóóhassanti-machasaü 4. âpànãyakaüso-syà, [pts 5.] Pivasi-sãmu, pibeyyàsi-sã2. 6. Chàdessati, sãmu, machasaü. 7. Pivitvà-sãmu. Machasaü, syà, sã2. [BJT Page 172] [\x 172/] Evameva kho bhikkhave, ye hi ke ci atãtamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü niccato addakkhuü, sukhato addakkhuü, attato addakkhuü, àrogyato addakkhuü, khemato addakkhuü. Te taõhaü vaóóheyyuü. Ye taõhaü vaóóhesuü, te upadhiü vaóóhesuü. Ye upadhiü vaóóhesuü, te dukkhaü vaóóhesuü. Ye dukkhaü vaóóhesuü. Te na parimucciüsu jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi. Na parimucciüsu dukkhasmà'ti vadàmi. Ye hi ke ci bhikkhave, anàgatamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü niccato dakkhinti, sukhato dakkhinti. Attato dakkhinti, àrogyato dakkhinti, khemato dakkhinti, te taõhaü vaóóhessanti. Ye taõhaü vaóóhessanti, te dukkhaü vaóóhessanti. Te na parimuccissanti jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi. Na parimuccissanti dukkhasmà'ti vadàmi. Ye hi ke ci bhikkhave, etarahi samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü niccato passanti, sukhato passanti, attato passanti, àrogyato passanti, khemato passanti, te taõhaü vaóóhenti, ye taõhaü vaóóhenti, te upadhiü vaóóhenti. Ye upadhiü vaóóhenti, te dukkhaü vaóóhenti. Ye dukkhaü vaóóhenti. Te na parimuccanti. Jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi na parimuccanti dukkhasmà'ti vadàmi. Ye ca kho ke ci bhikkhave, atãtamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü aniccato addakkhuü, dukkhato addakkhuü, anattato addakkhuü, rogato addakkhuü, bhayato addakkhuü. Te taõhaü pajahiüsu. Ye taõhaü pajahiüsu, te upadhiü pajahiüsu. Ye upadhiü pajahiüsu, te dukkhaü pajahiüsu. Ye dukkhaü pajahiüsu, te parimucciüsu jàtiyà jaràya maraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi parimucciüsu dukkhasmà'ti vadàmi. Yepi hi ke ci bhikkhave, anàgatamaddhànaü samaõà [PTS Page 111] [\q 111/] và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü aniccato dakkhinti, dukkhato dakkhinti, anattato dakkhinti, rogato dakkhinti, bhayato dakkhinti. Te taõhaü pajahissanti. Ye taõhaü pajahissanti, te dukkhaü pajahissanti. Te na parimuccissanti jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi na parimuccissanti1 dukkhasmà'ti vadàmi. Yepi hi ke ci bhikkhave, etarahi samaõà và bràhmaõà và yaü loko piyaråpaü sàtaråpaü, taü aniccato passanti, dukkhato passanti, anattato passanti, rogato passanti, bhayato passanti. Te taõhaü pajahanti. Ye taõhaü pajahanti, te upadhiü pajahanti. Ye upadhiü pajahanti, te dukkhaü pajahanti. Ye dukkhaü pajahanti, te parimuccanti jàtiyà jaràya maraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi, parimuccanti dukkhasmà'ti vadàmi. ----------------- 1. Parimuccanti - sãmu. Syà. [BJT Page 174] [\x 174/] Seyyathàpi bhikkhave, àpànãyakaüso vaõõasampanno gandhasampanno rasasampanno, so ca kho visena saüsaññho. Atha puriso àgaccheyya ghammàbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipàsito tamenaü evaü vadeyyuü: ''ayaü te ambho purisa, àpànãyakaüso vaõõasampanno gandhasampanno rasasampanno, so ca kho visena saüsaññho sace àkaïkhasi piva, pivato hi kho taü chàdissati vaõõenapi gandhenapi rasenapi. Pãtvà ca pana tatonidànaü maraõaü và nigacchasi, maraõamattaü và dukkha''nti. Atha kho bhikkhave, tassa purisassa evamassa: ''sakkà kho me ayaü suràpipàsità pànãyena và vinetuü, dadhimaõóakena và vinetuü, matthaloõikàya1 và vinetuü, loõasovãrakena và vinetuü. Na tvevàhaü taü piveyyaü, yaü mama assa dãgharattaü ahitàya dukkhàyà''ti. So taü àpànãyakaüsaü pañisaïkhà na piveyya, pañinissajjeyya. So [PTS Page 112] [\q 112/] tatonidànaü na maraõaü và nigaccheyya, maraõamattaü và dukkhaü. Evameva kho bhikkhave, ye hi ke ci atãtamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü aniccato addakkhuü, dukkhato addakkhuü, anattato addakkhuü, rogato addakkhuü, bhayato addakkhuü. Te taõhà pajahiüsu. Ye taõhà pajahiüsu. Te upadhiü pajahiüsu. Ye upadhiü pajahiüsu. Te dukkhaü pajahiüsu. Ye dukkhaü pajahiüsu, te parimucciüsu jàtiyà jaràya maraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi parimucciüsu dukkhasmà'ti vadàmi. Yepi hi ke ci bhikkhave, anàgatamaddhànaü samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü aniccato dakkhinti, dukkhato dakkhinti, anattato dakkhinti, rogato dakkhinti, bhayato dakkhinti. Te taõhaü pajahissanti. Ye taõhaü pajahissanti, te dukkhaü pajahissanti. Te na parimuccissanti jàtiyà jaràmaraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi na parimuccissanti dukkhasmà'ti vadàmi. Yepi hi ke ci bhikkhave, etarahi samaõà và bràhmaõà và yaü loke piyaråpaü sàtaråpaü, taü aniccato passanti, dukkhato passanti, anattato passanti, rogato passanti, bhayato passanti. Te taõhaü pajahanti. Ye taõhaü pajahanti, te upadhiü pajahanti. Ye upadhiü pajahanti, te dukkhaü pajahanti. Ye dukkhaü pajahanti, te parimuccanti jàtiyà jaràya maraõena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upàyàsehi, parimuccanti dukkhasmà'ti vadàmi. ----------------- Bhaññhaloõikàya - machasaü, maññhaloõikàya - syà, [pts.] [BJT Page 176] [\x 176/] 1. 7. 7 Naëakalàpasuttaü 67. Ekaü samayaü àyasmà ca sàriputto àyasmà ca mahàkoññhito bàràõasiyaü viharanti isipatane migadàye. Atha kho àyasmà mahàkoññhito sàyaõhasamayaü patisallàõà vuññhito yenàyasmà sàriputto tenupasaükami. Upasaükamitvà àyasmatà sàriputtena saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà mahàkoññhito àyasmantaü sàriputtaü etadavoca: ''kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükataü jaràmaraõaü, parakataü1 jaràmaraõaü, [PTS Page 113] [\q 113/] sayaükata¤ca parakata¤ca jaràmaraõaü, udàhu asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü jaràmaraõa''nti? Na kho àvuso koññhita, sayaükataü jaràmaraõaü. Na parakataü jaràmaraõaü. Na sayaükata¤ca parakata¤ca jaràmaraõaü. Nàpi asayaükàraü. Aparaükàraü adhicca samuppannaü jaràmaraõaü. Api ca jàtipaccayà jaràmaraõanti. Kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükatà jàti, parakatà1 jàti, sayaükatà ca parakatà ca jàti, udàhu asayaükàrà2 aparaükàrà2 adhiccasamuppannà jàtã'ti? Na kho àvuso koññhita, sayaükatà jàti. Na parakatà jàti, na sayaükatà ca parakatà ca jàti. Nàpi asayaükàrà2 aparaükàrà2 adhiccasamuppannà jàti. Api ca bhavapaccayà jàtã'ti. Kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükato bhavo, parakato bhavo, sayaükato ca parakato ca bhavo, udàhu asayaükàro aparaükàro adhiccasamuppanno bhavo'ti? Na kho àvuso koññhita, sayaükato bhavo na parakato bhavo. Na sayaükato ca parakato ca bhavo. Nàpi asayaükàro aparaükàro adhiccasamuppanno bhavo api ca upàdànapaccayà bhavo'ti. ------------------- 1. Paraükataü - machasaü, [pts. 2.] Kàraü - syà. [BJT Page 178] [\x 178/] Kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükataü upàdànaü, parakataü upàdànaü, sayakata¤ca parakata¤ca upàdànaü, udàhu asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü nàmaråpanti? Na kho àvuso koññhita, sayaükataü upàdànaü. Parakataü upàdànaü. Na parakataü upàdànaü. Na sayaükata¤ca parakata¤ca upàdànaü. Nàpi asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü upàdànaü. Api ca taõhàpaccayà upàdànanti. Kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükatà taõhà, parakatà taõhà, sayaükatà ca parakatà ca taõhà, udàhu asayaükàrà aparaükàrà adhiccasamuppannà taõhà'ti? Na kho àvuso koññhita, sayaükatà taõhà, na parakatà taõhà, na sayaükatà ca parakatà ca taõhà. Nàpi asayaükàrà aparaükàrà adhiccasamuppannà taõhà. Api ca vedanàpaccayà taõhà'ti. Kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükatà vedanà, parakatà vedanà, sayaükatà ca parakatà ca vedanà, udàhu asayaükàrà aparaükàrà adhiccasamuppannà vedanà'ti. Na kho àvuso koññhita, sayaükatà vedanà, na parakatà vedanà, na sayaükatà ca parakatà ca vedanà. Nàpi asayaükàrà aparaükàrà adhiccasamuppannà vedanà. Api ca phassapaccayà vedanà'ti. Kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükato phasso, parakato phasso, sayaükato ca parakato ca phasso. Udàhu asayaükàro aparaükàro adhiccasamuppano phasso'ti. Na kho àvuso koññhita, sayaükato phasso, na parakato phasso, na sayaükato ca parakato ca phasso. Nàpi asayaükàro aparaükàro adhiccasamuppanno phasso. Api ca saëàyatanapaccayà phasso'ti. Kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükataü saëàyatanaü, parakataü saëàyatanaü, sayakata¤ca parakata¤ca saëàyatanaü, udàhu asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü saëàyatananti? Na kho àvuso koññhita, sayaükataü saëàyatanaü, na parakataü saëàyatanaü, na sayaükataü ca parakataü ca saëàyatanaü, nàpi asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü saëàyatanaü. Api ca nàmaråpapaccayà saëàyatananti. Kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükataü nàmaråpaü, parakataü nàmaråpaü, sayaükata¤ca parakata¤ca nàmaråpaü, udàhu asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü nàmaråpanti? Na kho àvuso koññhita, sayaükataü nàmaråpaü. Na parakataü nàmaråpaü. Na sayaükata¤ca parakata¤ca nàmaråpaü. Nàpi asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü nàmaråpaü. Api ca vi¤¤àõapaccayà nàmaråpanti. Kinnu kho àvuso sàriputta, sayaükataü vi¤¤àõaü, parakataü vi¤¤àõaü, sayaükata¤ca parakata¤ca vi¤¤àõaü, udàhu asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü vi¤¤àõanti? Na kho àvuso koññhita, sayakataü vi¤¤àõaü. Parakataü vi¤¤àõaü, na sayaükata¤ca parakata¤ca vi¤¤àõaü. Nàpi asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü vi¤¤àõaü. Api ca nàmaråpapaccayà vi¤¤àõanti. [PTS Page 114] [\q 114/] Idàneva kho mayaü àyasmato sàriputtassa bhàsitaü evaü àjànàma: ''na kho àvuso koññhita, sayaükataü nàmaråpaü, na parakataü nàmaråpaü, na sayaükata¤ca parakata¤ca nàmaråpaü, nàpi asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü nàmaråpaü. Api ca vi¤¤àõapaccayà nàmaråpa''nti. Idàneva pana mayaü àyasmato sàriputtassa bhàsitaü evaü àjànàma: ''na kho àvuso koññhita, sayaükataü vi¤¤àõaü, na parakataü vi¤¤àõaü, na sayaükata¤ca parakata¤ca vi¤¤àõaü, nàpi asayaükàraü aparaükàraü adhiccasamuppannaü vi¤¤àõaü. Api ca nàmaråpapaccayà vi¤¤àõa''nti. Yathà kathampanàvuso sàriputta, imassa bhàsitassa attho daññhabbo'ti? Tena hàvuso upamaü te karissàmi. Upamàyapidhekacce1 vi¤¤å purisà bhàsitassa atthaü àjànanti. ------------------ 1. Upamàyapi idhekacce - sãmu. [BJT Page 180] [\x 180/] Seyyathàpi àvuso, dve naëakalàpiyo a¤¤ama¤¤aü nissàya tiññheyyuü, evameva kho àvuso, nàmaråpapaccayà saëàyatanaü, saëàyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanà, vedanàpaccayà taõhà, taõhàpaccayà upàdànaü. Upàdànapaccayà bhavo. Bhavapaccayà jàti. Jàtipaccayà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Tàsa¤ce àvuso, naëakalàpãnaü ekaü apakaóóheyya, ekà papateyya, apara¤ce apakaóóheyya, aparà papateyya. Evameva kho àvuso, nàmaråpanirodhà vi¤¤àõanirodho, vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho, nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho, saëàyatananirodhà phassanirodho, phassanirodhà vedanànirodho, vedanànirodhà taõhànirodho. Taõhànirodhà upàdànanirodho. Upàdànanirodhà bhavanirodho. Bhavanirodhà jàtinirodho. Jàtinirodhà jaràmaraõaü, sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà nirujjhanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotã'ti. Acchariyaü àvuso sàriputta, abbhutaü àvuso sàriputta, yàva subhàsita¤cidaü àyasmatà sàriputtena. Idaü ca pana mayaü àyasmato sàriputtassa subhàsitaü imehi chattiüsàya vatthåhi anumodàma. Jaràmaraõassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti [PTS Page 115] [\q 115/] alaü vacanàya. Jaràmaraõassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Jaràmaraõassa ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Jàtiyà ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Jàtiyà ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Jàtiyà ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Bhavassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Bhavassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Bhavassa ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Upàdànassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Upàdànassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Upàdànassa ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Taõhàya ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Taõhàya ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Taõhàya ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Vedanàya ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Vedanàya ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Vedanàya ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Phassassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Phassassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Phassassa ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Saëàyatanassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Saëàyatanassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Saëàyatanassa ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Nàmaråpassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Nàmaråpassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Nàmaråpassa ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Vi¤¤àõassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Vi¤¤àõassa ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Vi¤¤àõassa ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Saïkhàrànaü ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Saïkhàrànaü ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Saïkhàrànaü ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàya. Avijjàya ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya dhammaü deseti, 'dhammakathiko bhikkhå'ti alaü vacanàya. Avijjàya ce àvuso, bhikkhu nibbidàya viràgàya nirodhàya pañipanno hoti, 'dhammànudhammapañipanno bhikkhå'ti alaü vacanàya. Avijjàya ce àvuso, bhikkhu nibbidà viràgà nirodhà anupàdà vimutto hoti, 'diññhadhammanibbànappatto bhikkhå'ti alaü vacanàyàti. 1. 7. 8. Kosambisuttaü. 68. Ekaü samayaü àyasmà ca måsãlo àyasmà ca saviññho1 àyasmà ca nàrado àyasmà ca ànando kosambiyaü viharanti ghositàràme. Atha kho àyasmà saviññho àyasmantaü kho måsãlaü etadavoca: ''a¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü jàtipaccayà jaràmaraõanti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi jàtipaccayà jaràmaraõa''nti. --------------- 1. Paviññho - machasaü, syà. [BJT Page 182] [\x 182/] [PTS Page 116] [\q 116/] a¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü bhavapaccayà jàtã'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi bhavapaccayà jàtã'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü upàdànapaccayà bhavo'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi upàdànapaccayà bhavo'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü taõhàpaccayà upàdànanti? A¤¤atreva àvuso saviññha saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra A¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi taõhàpaccayà upàdànanti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü vedanàpaccayà taõhà'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi vedanàpaccayà taõhà'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü phassapaccayà vedanà'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi phassapaccayà vedanà'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü saëàyatanapaccayà phasso'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi saëàyatanapaccayà phasso'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü nàmaråpapaccayà saëàyatananti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi nàmaråpapaccayà saëàyatananti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü vi¤¤àõapaccayà nàmaråpanti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi vi¤¤àõapaccayà nàmaråpanti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü saïkhàrapaccayà vi¤¤àõanti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi saïkhàrapaccayà vi¤¤àõanti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü avijjàpaccayà saïkhàràti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi ahametaü passàmi saïkhàrapaccayà vi¤¤àõanti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü jàtinirodhà jaràmaraõanirodhoti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, jàtinirodhà jaràmaraõanirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü bhavanirodhà jàtinirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, bhavanirodhà jàtinirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü upàdànanirodhà bhavanirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, upàdànanirodhà bhavanirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü taõhànirodhà upàdànanirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, taõhànirodhà upàdànanirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü vedanànirodhà taõhànirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, vedanànirodhà taõhànirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsãla, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü phassanirodhà vedanànirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, phassanirodhà vedanànirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsila, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü saëàyatananirodhà phassanirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, saëàyatananirodhà phassanirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsila, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsila, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsila, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsila, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü avijjànirodhà saïkhàranirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà, a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, avijjànirodhà saïkhàranirodho'ti. A¤¤atreva àvuso måsila, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà, atthàyasmato måsilassa paccattameva ¤àõaü bhavanirodho nibbàõanti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà Ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, bhavanirodho nibbàõanti. Tena hàyasmà måsilo arahaü khãõàsavo'ti. Evaü vutte àyasmà måsilo tuõhã ahosi. [BJT Page 184] [\x 184/] Autha kho àyasmà nàrado àyasmantaü saviññhaü etadavoca: sàdhàvuso saviññha, ahametaü pa¤haü labheyyaü, mametaü1 pa¤haü puccha. Ahaü te etaü pa¤haü vyàkarissàmã'ti. Labhatàyasmà2 nàrado etaü pa¤haü. Pucchàmahaü àyasmantaü nàradaü etaü pa¤¤aü. Byàkarotu ca me àyasmà nàrado etaü pa¤haü. A¤¤atreva àvuso nàrada, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà atthàyasmato nàradassa paccattameva ¤àõaü jàtipaccayà jaràmaraõanti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi jàtipaccayà jaràmaraõanti. A¤¤atreva àvuso nàrada, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà atthàyasmato nàradassa paccattameva ¤àõaü bhavapaccayà jàtã'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi bhavapaccayà jàtã'ti. A¤¤atreva àvuso nàrada, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà atthàyasmato nàradassa paccattameva ¤àõaü avijjàpaccayà saïkhàrà'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi, avijjàpaccayà saïkhàrà'ti. A¤¤atreva àvuso nàrada, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà atthàyasmato nàradassa paccattameva ¤àõaü jàtinirodhà jaràmaraõanirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi jàtinirodhà jaràmaraõanirodho'ti. A¤¤atreva àvuso nàrada, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà atthàyasmato nàradassa paccattameva ¤àõaü bhavanirodhà jàtinirodho'ti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi bhavanirodhà jàtinirodho'ti. A¤¤atreva àvuso nàrada, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà atthàyasmato nàradassa paccattameva ¤àõaü [PTS Page 117] [\q 117/] avijjànirodhà saïkhàranirodhoti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi avijjànirodhà saïkhàranirodhoti. 1. Mamevaü - syà. 2. Labhati àyasmà - syà. [BJT Page 186] [\x 186/] A¤¤atreva àvuso nàrada, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà atthàyasmato nàradassa paccattameva ¤àõaü bhavanirodho nibbàõanti? A¤¤atreva àvuso saviññha, saddhàya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra àkàraparivitakkà a¤¤atra diññhinijjhànakkhantiyà ahametaü jànàmi, ahametaü passàmi bhavanirodho nibbàõanti. Tena hàyasmà nàrado arahaü khãõàsavo'ti? [PTS Page 118] [\q 118/] bhavanirodho nibbàõanti kho me àvuso, sammapa¤¤àya sudiññhaü, na camhi arahaü khãõàsavo. Seyyathàpi àvuso, kantàramagge udapàno, tatra nevassa rajju na udakavàrako. Atha puriso àgaccheyya ghammàbhitatto sammapareto kilanto tasito pipàsito. So taü udapànaü olokeyya. Tassa udakanti hi kho ¤àõaü assa, na ca kàyena phusitvà vihareyya. Evameva kho àvuso, bhavanirodho nibbàõanti yathàbhåtaü sammappa¤¤àya sudiññhaü, na camhi arahaü khãõàsavo'ti. Evaü vutte àyasmà ànando àyasmantaü saviññhaü etadavoca: evaüvàdã tvaü àvuso saviññha, àyasmantaü nàradaü kiü vadesã'ti? Evaüvàdàhaü àvuso ànanda, àyasmantaü nàradaü na ki¤ci vadàmi a¤¤atra kalyàõà, a¤¤atra kusalà'ti. 1. 7. 9 Upayantisuttaü 69. Sàvatthiyaü- Mahàsamuddo bhikkhave, upayanto mahànadiyo upayàpeti mahànadiyo upayantiyo kunnadiyo upayàpenti. Kunnadiyo upayàpentiyo mahàsobbhe upayàpenti. Mahàsobbhà upayantà kussobbhe1 upayàpenti. Evameva kho bhikkhave, avijjà upayantã saïkhàre upayàpeti. Saïkhàrà upayantà vi¤¤àõaü upayàpenti. Vi¤¤àõaü upayantaü nàmaråpaü upayàpeti. Nàmaråpaü upayantaü saëàyatanaü upayàpeti. Saëàyatanaü upayantaü phassaü upayàpeti. Phasso upayanto vedanaü upayàpeti. Vedanà upayantã taõhaü upayàpeti. Taõhà upayantã upàdànaü upayàpeti. Upàdànaü upayantaü [PTS Page 119] [\q 119/] bhavaü upayàpeti. Bhavo upayanto jàtiü upayàpeti. Jàti upayanti jaràmaraõaü upayàpeti. Mahàsamuddo bhikkhave, apayanto mahànadiyo apayàpeti. Mahànadiyo apayantiyo kunnadiyo apayàpenti. Kunnadiyo apayantiyo mahàsobbhe apayàpenti. Mahàsobbhà apayantà kussobbhe apayàpenti. Evameva kho bhikkhave, avijjà apayantã saïkhàre apayàpeti. Saïkhàrà apayantà vi¤¤àõaü apayàpenti. Vi¤¤àõaü apayantaü nàmaråpaü apayàpeti. Nàmaråpaü apayantaü saëàyatanaü apayàpeti. Saëàyatanaü apayantaü phassaü apayàpeti. Phasso apayanto vedanaü apayàpeti. Vedanà apayantã taõhaü apayàpeti. Taõhà apayantã upàdànaü apayàpeti. Upàdànaü apayantaü bhavaü apayàpeti. Bhavo apayanto jàtiü apayàpeti. Jàti apayantã jaràmaraõaü apayàpetã'ti. 1. Kusobbhe - machasaü, kussubbhe - sãmu. [BJT Page 188] [\x 188/] 1. 7. 10 Susãmasuttaü1 70. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati vephavane kalandaka nivàpe. Tena kho pana samayena bhagavà sakkato hoti garukato mànito påjito apacito làbhã civarapiõóapàtasenàsanagilànapaccaya2bhesajjaparikkhàrànaü. Bhikkhusaïgho'pi sakkato hoti garukato mànito påjito apacito làbhã cãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccayabhesajjaparikkhàrànaü. A¤¤atitthiyà pana paribbàjakà asakkatà honti agarukatà amànità apåjità anupacità na làbhino3 cãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccayabhesajjaparikkhàrànaü. Tena kho pana samayena susãmo paribbàjako ràjagahe pañivasati mahatiyà paribbàjakaparisàya saddhiü. [PTS Page 120] [\q 120/] atha kho susãmassa paribbàjakassa parisà susãmaü paribbàjakaü etadavocuü: ehi tvaü àvuso susãma, samaõe gotame brahmacariyaü cara. Tvaü dhammaü pariyàpuõitvà amhe vàceyyàsi. Taü mayaü dhammaü pariyàpuõitvà gihãnaü bhàsissàma. Evaü mayampi sakkatà bhavissàma garukatà mànità påjità apacità làbhino cãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccayabhesajjaparikkhàrànanti. Evamàvuso'ti kho susãmo paribbàjako sakàya parisàya pañissutvà4 yenàyasmà ànando tenupasaïkami. Upasaïkamitvà àyasmatà ànandena saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho susãmo paribbàjako àyasmantaü ànandaü etadavoca: icchàmahaü àvuso ànanda, imasmiü dhammavinaye brahmacariyaü caritunti. Atha kho àyasmà ànando susãmaü paribbàjakaü àdàya yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi: ekamantaü nisinno kho àyasmà ànando bhagavantaü etadavoca: ayaü bhante susãmo paribbàjako evamàha: ''icchàmahaü àvuso ànanda, imasmiü dhammavinaye brahmacariyaü caritu''nti. Tena hànanda susãmaü pabbàjethà'ti. Alattha kho susãmo paribbàjako bhagavato santike pabbajjaü, alattha upasampadaü.5 Tena kho pana samayena sambahulehi bhikkhåhi bhagavato santike a¤¤à vyàkatà hoti ''khãõà jàti vusitaü brahmacariyaü kataü karaõãyaü nàparaü itthattàyàti pajànàmà'ti. Assosi kho àyasmà susãmo sambahulehi [PTS Page 121] [\q 121/] kira [PTS Page 121] [\q 121/] bhikkhåhi bhagavato santike a¤¤à byàkatà. Khãõà jàti vusitaü brahmacariyaü kataü karaõãyaü nàparaü itthattàyàti pajànàmà''ti. ------------------ 1. Susima-machasaü, syà. 2. Gilànappaccaya-machasaü, sãmu. 3. Alàbhino -syà. 4. Pañissuõitvà-machasaü, pañisuõitvà-[pts. 5.] Alatthupasampadaü-sãmu, syà. [BJT Page 190] [\x 190/] Atha kho àyasmà susãmo yena te bhikkhu tenupasaïkami. Upasaïkamitvà tehi bhikkhåhi saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà susãmo te bhikkhu etadavoca: saccaü kira àyasmantehi bhagavato santike a¤¤à byàkatà ''khãõà jàti vusitaü brahmacariyaü kataü karaõãyaü nàparaü itthattàyàti pajànàmà''ti. Evamàvuso'ti. Api nu tumhe1 àyasmanto evaü jànantà evaü passantà anekavihitaü iddhividhaü paccanubhotha? Eko'pi hutvà bahudhà hotha. Bahudhà'pi hutvà eko hotha. âvãbhàvaü tirobhàvaü tirokuóóaü tiropàkàraü tiropabbataü asajjamànà gacchatha seyyathàpi àkàse. Pañhaviyà'pi ummujjanimujjaü2 karotha seyyathàpi udake. Udake'pi abhejjamàne3 gacchatha seyyathàpi pañhaviyaü. âkàse'pi pallaïkena kamatha seyyathàpi pakkhi sakuõo. Imepi candimasuriye evammahiddhike evammahànubhàve pàõinà paràmasatha4 parimajjatha. Yàva brahmalokà'pi kàyena vasaü vattethà'ti? No hetaü àvuso. Api nu tumhe àyasmanto evaü jànantà evaü passantà dibbàya sotadhàtuyà visuddhàya atikkantamànusakàya5 ubho sadde suõàtha dibbe ca mànuse ca, ye dåre santike càti? No hetaü àvuso. Api nu tumhe àyasmanto, evaü jànantà evaü passantà parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàtha?6 Saràgaü và cittaü saràgaü cittanti pajànàtha, vãtaràgaü và cittaü vãtaràgaü cittanti pajànàtha, sadosaü và cittaü sadosaü cittanti pajànàtha, vãtadosaü và cittaü vãtadosaü cittanti pajànàtha, samohaü và cittaü [PTS Page 122] [\q 122/] samohaü cittanti pajànàtha, vãtamohaü và cittaü vãtamohaü cittanti pajànàtha, saïkhittaü và cittaü saïkhittaü cittanti pajànàtha, vikkhittaü và cittaü vikkhittaü cittanti pajànàtha, mahaggataü và cittaü mahaggataü cittanti pajànàtha, amahaggataü và cittaü amahaggataü cittanti pajànàtha, sauttaraü và cittaü sauttaraü cittanti pajànàtha, anuttaraü và cittaü anuttaraü cittanti pajànàtha, samàhitaü và cittaü samàhitaü cittanti pajànàtha, asamàhitaü và cittaü asamàhitaü cittanti pajànàtha, vimuttaü và cittaü vimuttaü cittanti pajànàtha, avimuttaü và cittaü avimuttaü cittanti pajànàthà'ti? No hetaü àvuso. --------------------- 1. Api pana tumhe - machasaü, [pts. 2.] Nimmujjaü - syà, [pts.] 3. Abhijjamàno - syà, [pts,] machasaü. Abhejjamànà - sãmu. 4. Parimasatha - machasaü, syà, [pts. 5.] Mànusikàya - machasaü, syà. 6. Jànàtha - sãmu, syà. [BJT Page 192] [\x 192/] Api nu tumhe àyasmanto, evaü jànantà evaü passantà anekavihitaü pubbenivàsaü anussaratha? Seyyathãdaü: ekampi jàtiü dve'pi jàtiyo tisso'pi jàtiyo catasso'pi jàtiyo pa¤ca'pi jàtiyo dasa'pi jàtiyo vãsampi jàtiyo tãsampi jàtiyo cattàrisampi jàtiyo pa¤¤àsampi jàtiyo jàtisatampi jàtisahassampi jàtisatasahassampi, anekepi saüvaññakappe anekepi vivaññakappe anekepi saüvaññavivaññakappe, 'amutràsiü evannàmo evaügotto evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato vuto amutra udapàdiü.1 Tatràpàsiü evannàmo evaügotto evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto, so tato vuto idhåpapanno'ti iti sàkàraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivàsaü anussarathà'ti? No hetaü àvuso. Api nu tumhe àyasmanto, evaü jànantà evaü passantà dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passatha cavamàne uppajjamàne.2 Hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàtha? Ime vata honto sattà kàyaduccaritena samannàgatà [PTS Page 123] [\q 123/] vacãduccaritena samannàgatà manoduccaritena samannàgatà ariyànaü upavàdakà micchàdiññhikà micchàdiññhikammasamàdànà te kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannà. Ime và pana bhonto sattà kàyasucaritena samannàgatà vacãsucaritena samannàgatà manosucaritena samannàgatà ariyànaü anupavàdakà sammàdiññhikà sammàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassa bhedà parammaraõà sugatiü saggaü lokaü upapannàti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passatha cavamàne uppajjamàne2 hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàthà'ti? No hetaü àvuso. Api nu tumhe àyasmanto, evaü jànantà evaü passantà ye te santà vimokkhà atikkamma råpe àruppà, te kàyena phusitvà viharathà'ti? No hetaü àvuso. Etthadàni àyasmanto, ida¤ca veyyàkaraõaü imesa¤ca dhammànaü asamàpatti. Idaü no àvuso kathanti? Pa¤¤àvimuttà kho mayaü àvuso susãmà'ti. Na khvàhaü imassa àyasmantànaü saïkhittena bhàsitassa vitthàrena atthaü àjànàmi. Sàdhu me àyasmanto tathà bhàsantu, yathàhaü imassa àyasmantànaü saïkhittena bhàsitassa vitthàrena atthaü àjàneyyanti. [PTS Page 124] [\q 124/] àjàneyyàsi và tvaü àvuso susãma, na và3 tvaü àjàneyyàsi. Atha kho pa¤¤àvimuttà mayanti. ----------------- 1. Uppàdiü - sãmu, sã 1,2. 2. Upapajjamàne - machasaü, syà, [pts.] 3. Mà và - sãmu. [BJT Page 194] [\x 194/] Atha kho àyasmà susãmo uññhàyàsanà yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà susãmo yàvatako tehi bhikkhåhi saddhiü ahosi kathàsallàpo, taü sabbaü bhagavato àrocesi. ''Pubabe kho susãma, dhammaññhiti¤àõaü, pacchà nibbàõe ¤àõanti. '' Na khvàhaü bhante, imassa bhagavatà saïkhittena bhàsitassa vitthàrena atthaü àjànàmi. Sàdhu me bhante, bhagavà tathà bhàsatu, yathàhaü imassa bhagavatà1 saïkhittena bhàsitassa vitthàrena atthaü àjàneyyanti. ''âjàneyyàsi và tvaü susãma, na và tvaü àjàneyyàsi, atha kho dhammaññhiti ¤àõaü pubbe, pacchà nibbàõe ¤àõaü. '' Taïkimma¤¤asi susãma, råpaü niccaü và aniccaü càti? 'Aniccaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü vàti? 'Dukkhaü bhante. ' Yaü panàniccaü dukkhaü viparinàmadhammaü kallaü nu taü samanupassituü, ''etaü mama, eso'hamasmi, eso me attà''ti? 'No hetaü bhante, vedanà niccà và aniccà vàti? 'Aniccà bhante'. Yaü panàniccà dukkhà và taü sukhà vàti? 'Dukkhà bhante. Yaü panàniccà dukkhà viparinàmadhammà kallà nu taü samanupassituü, ''etaü mama, eso' hamasmi, eso me attà''ti? 'No hetaü bhante, sa¤¤à niccà và aniccà và ti? 'Aniccà bhante'. Yaü panàniccà dukkhà và taü sukhà vàti? 'Dukkhà bhante'. Yaü panàniccà dukkhà viparinàmadhammà kallà nu taü samanupassituü, etaü mama, eso, hamasmi, eso me attà''ti? 'No hetaü bhante, saïkhàrà niccà và aniccà và ti? 'Aniccà bhante'. Yaü panàniccà dukkhà và taü sukhà vàti? 'Dukkhà bhante'. Yaü panàniccà dukkhà viparinàmadhammà kallà nu taü samanupassituü, etaü mama, eso' hamasmi, eso me attà''ti? 'No hetaü bhante, vi¤¤àõaü niccaü và aniccaü vàti? [PTS Page 125 [\q 125/] ']aniccaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü vàti? 'Dukkhaü bhante, yaü panàniccaü dukkhaü viparinàmadhammaü kallaü nu taü samanupassituü ''etaü mama eso' hamasmi, eso me attàti?'' 'No hetaü bhante. ' Tasmàtiha susãma, yaü ki¤ci råpaü atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và oëàrikaü và sukhumaü và hãnaü và paõãtaü và yaü dåre santike và, sabbaü råpaü ''netaü mama, neso 'hamasmi, na me so attà''ti evametaü yathàbhåtasammappa¤¤àya daññhabbaü. Yà kàci vedanà atãtànàgata paccuppannà ajjhattaü và bahiddhà và oëàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và yà dåre santike và, sabbà vedanà ''netaü mama nesà' hamasmi, na me so attà''ti evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya daññhabbaü. Yà kàci sa¤¤à atãtànàgatapaccuppannà ajjhattaü và bahiddhà và oëàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và yaü dåre santike và, sabbà sa¤¤à ''netaü mama, nesà hamasmi, sa me so attà''ti evametaü yathàbhåtasammappa¤¤àya daññhabbaü. Ye keci saïkhàrà atãtànàgatapaccuppannà ajjhattaü và bahiddhà và oëàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và ye dåre santike và, sabbe saïkhàrà ''netaü mama, netaü' hamasmi, na me so attà''ti evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya daññhabbaü. Yaü ki¤ci vi¤¤àõaü atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và oëàrikaü và sukhumaü và hãnaü và paõãtaü và yaü dåre santike và, sabbaü vi¤¤àõaü ''netaü mama, neso'hamasmi, na me so attà''ti evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya daññhabbaü. Evaü passaü susãma sutavà ariyasàvako råpasmimpi nibbindati, vedanàyapi nibbindati, sa¤¤àyapi nibbindati, saïkhàresupi nibbindati, vi¤¤àõasmimpi nibbindati. Nibbindaü virajjati, viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyà'ti pajànàti. ------------------ 1. Bhagavato - [BJT Page 196] [\x 196/] Jàtipaccayà jaràmaraõanti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante'. Bhavapaccayà jàtã'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Upàdànapaccayà bhavo'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' [PTS Page 126] [\q 126/] taõhàpaccayà upàdànanti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Vedanàpaccavà taõhà'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Phassapaccayà vedanà'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Saëàyatanapaccayà phasso'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Saëàyatanapaccayà phasso'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Nàmaråpapaccayà saëàyatananti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Vi¤¤àõapaccayà nàmaråpanti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Saïkhàrapaccayà vi¤¤àõanti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Avijjàpaccayà saïkhàrà'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante'. Jàtinirodhà jaràmaraõanirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Bhavanirodhà jàtinirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Upàdànanirodhà bhavanirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Taõhànirodhà upàdànanirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Vedanànirodhà taõhànirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Phassanirodhà vedanànirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Saëàyatananirodhà phassanirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Nàmaråpanirodhà saëàyatananirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Vi¤¤àõanirodhà nàmaråpanirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Saïkhàranirodhà vi¤¤àõanirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Avijjànirodhà saïkhàranirodho'ti susãma, passasã'ti? 'Evaü bhante. ' Api nu tvaü susãma, evaü jànanto evaü passanto anekavihitaü iddhividhaü paccanubhosi? - Eko'pi hutvà bahudhà hosi, bahudhà'pi hutvà eko hosi, àvãbhàvaü tirobhàvaü, tirokuóóaü tiropakàraü tiropabbataü asajjamàno gacchasi seyyathàpi àkàse, pañhaviyampi ummujjanimujjaü karosi seyyathàpi udake, udakepi abhejjamàne gacchasi seyyathàpi pañhaviyaü, àkàsepi pallaïkena kamasi seyyathàpi pakkhã sakuõo, imepi candima suriye evammahiddhike evammahànubhàve pàõinà paràmasasi parimajjasi, yàva brahmalokàpi kàyena vasaü vattesã'ti? 'No hetaü bhante. ' Api nu tvaü susãma, evaü jànanto evaü passanto dibbàya sota dhàtuyà visuddhàya atikkantamànusakàya ubho sadde suõàsi dibbe ca mànuse ca ye dåre santike càti? [PTS Page 127 [\q 127/] '@]nà hetaü bhante. ' Api nu tvaü susãma, evaü jananto evaü passanto parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàsi: saràgaü và cittaü saràgaü cittanti pajànàsi, vãtaràgaü và cittaü vãtaràgaü cittanti pajànàsi, sadosaü và cittaü sadosaü cittanti pajànàsi, vãtadosaü và cittaü vãtadosaü cittanti pajànàsi, samohaü và cittaü samohaü cittanti pajànàsi, vãtamohaü và cittaü vãtamohaü cittanti pajànàsi, saïkhittaü và cittaü saïkhittaü cittanti pajànàsi, vikkhittaü và cittaü vikkhittaü cittanti pajànàsi, mahaggataü và cittaü mahaggataü cittanti pajànàsi, amahaggataü và cittaü amahaggataü cittanti pajànàsi, sauttataraü và cittaü sauttaraü cittanti pajànàsi, anuttaraü và cittaü anuttaraü cittanti pajànàsi, samàhitaü và cittaü samàhitaü cittanti pajànàsi, asamàhitaü và cittaü asamàhitaü cittanti pajànàsi, vimuttaü và cittaü vimuttaü cittanti pajànàsi, avimuttaü và cittaü avimuttaü cittanti pajànàsã'ti? 'No hetaü bhante'. Api nu tvaü susãma, evaü jànanto evaü passanto anekavihitaü pubbenivàsaü anussarasi: seyyathãdaü- ekampi jàtiü dve'pi jàtiyo tisso'pi jàtiyo catasso'pi jàtiyo pa¤ca'pi jàtiyo dasa'pi jàtiyo vãsampi jàtiyo tiüsampi jàtiyo cattàrisampi jàtiyo pa¤¤àsampi jàtiyo jàtisatampi jàtisahassampi jàtisatasahassampi, anekepi saüvaññakappe anekepi vivaññakappe anekepi saüvaññavivaññakappe, amutràsiü evannàmo evaügotto evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto so tato cuto amutra udapàdiü. Tatràpàsiü evannàmo evaügotto evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto, so tato cuto idhåpapanno'ti. Iti sàkàraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivàsaü anussarasã'ti? No hetaü bhante. ' [BJT Page 198] [\x 198/] Api nu tvaü susãma, evaü jànanto evaü passanto dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passasi cavamàne uppajjamàne hãne paõite suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathà kammåpage satte pajànàsã'ti? 'No hetaü bhante. ' Api nu tvaü susãma, evaü jànanto evaü passanto ye te santà vimokkhà atikkamma råpe àruppà te kàyena phusitvà viharasã'ti? 'No hetaü bhante. ' Etthadàni susãma, ida¤ca veyyàkaraõaü imesa¤ca dhammànaü asamàpatti. Idaü no susãma, kathanti? Atha kho àyasmà susãmo bhagavato pàdesu sirasà nipatitvà bhagavantaü etadavoca: ''accayo maü bhante, accagamà yathàbàlaü yathàmåëhaü yathà akusalaü, yo'haü1 evaü svàkkhàte dhammavinaye dhammatthenako pabbajito. Tassa me bhante, bhagavà accayaü accayato patigaõhàtu àyatiü saüvaràyà''ti. Taggaü tvaü susãma, accayo accagamà yathàbàlaü yathàmåëhaü yathà akusalaü, yo tvaü evaü svàkkhàte dhammavinaye dhammatthenako pabbajito. [PTS Page 128] [\q 128/] seyyathàpi susãma, coraü àgucàriü gahetvà ra¤¤o dasseyyuü 'ayaü te deva coro àgucàrã. Imassa yaü icchasi taü daõóaü paõehã'ti. Tamenaü ràjà evaü vadeyya: ''gacchatha bho imaü purisaü daëhàya rajjuyà pacchàbàhaü gàëhabandhanaü bandhitvà khuramuõóakaü2 karitvà kharassarena paõavena rathiyàya rathiyaü siïghàñakena siïghàñakaü pariõetvà dakkhiõena dvàrena nikkhàmetvà dakkhiõato nagarassa sãsaü chindathà''ti. Tamenaü ra¤¤o purisà daëhàya rajjuyà pacchàbàhaü gàëhabandhanaü bandhitvà khuramuõóakaü karitvà kharassarena paõavena rathiyàya rathiyaü siïghàñakena siïghàñakaü pariõetvà dakkhiõena dvàrena nikkhàmetvà dakkhiõato nagarassa sãsaü chindeyyuü. Taü kiü ma¤¤asi susãma api nu so puriso tatonidànaü dukkhaü domanassaü3 pañisaüvedayethà'ti? 'Evaü bhante'. Yaïkho so susãma, puriso tato nidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayetha,4 yà ca evaü svàkkhàte dhammavinaye dhammatthenakassa pabbajjà, ayaü tato dukkhavipàkatarà ca kañukavipàkatarà ca. Api ca vinipàtàya saüvattati. Yato ca kho tvaü susãma, accayaü accayato disvà yathàdhammaü pañikarosi, taü te mayaü pañigaõhàma. Vuddhi hesà susãma, ariyassa vinaye yo accayaü accayato disvà yathàdhammaü pañikaroti, àyati¤ca saüvaraü àpajjatã'ti. Mahàvaggo sattamo Tatruddànaü: Dve assutavatà vuttà puttamaüsena càparaü, Atthiràgo ca nagaraü sammasananaëakalàpãyaü, Kosambi upayanti ca dasamo vutto susãmenàti. * --------------------- 1. Yvàhaü-machasaü. 2. Khuramuõóaü-machasaü, syà, [pts. 3.] Dukkhadomanassaü-syà. 4. Pañisaüvediyetha-machasaü, sãmu, [pts. 5.] Yàca-syà * ''Makkaño akaraõiputto sàlaü nagarena sammasaü, Naëakalàpaü udapànaü samuddo susãmena cà''ti. Iti likhita potthekesu. [BJT Page 200] [\x 200/] 8. Samaõabràhmaõavaggo 1. 8. 1 Jaràmaraõasuttaü 71. [PTS Page 129] [\q 129/] evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane ànathapiõóikassa àràme. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jaràmaraõaü nappajànanti, jaràmaraõasamudayaü nappajànanti, jaràmaraõanirodhaü nappajànanti, jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõa sammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jaràmaraõaü pajànanti, jaràmaraõasamudayaü pajànanti, jaràmaraõanirodhaü pajànanti, jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 8. 2 Jàtisuttaü 1. 8. 2 Jàtisuttaü 72. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jàtiü nappajànanti, jàtisamudayaü nappajànanti, jàtinirodhaü nappajànanti, jàtinirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và jàtiü pajànanti, jàtisamudayaü pajànanti, jàtinirodhaü pajànanti, jàtinirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 8. 3 Bhavasuttaü 73. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và bhavaü nappajànanti, bhavasamudayaü nappajànanti, bhavanirodhaü nappajànanti, bhavanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và bhavaü pajànanti, bhavasamudayaü pajànanti, bhavanirodhaü pajànanti, bhavanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 8. 4 Upàdànasuttaü 74. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và upàdànaü nappajànanti, upàdànasamudayaü nappajànanti, upàdànanirodhaü nappajànanti, upàdànanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và upàdànaü pajànanti, upàdànasamudayaü pajànanti, upàdànanirodhaü pajànanti, upàdànanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 8. 5 Taõhàsuttaü 75. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và taõhaü nappajànanti, taõhàsamudayaü nappajànanti, taõhànirodhaü nappajànanti, taõhànirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và taõhaü pajànanti, taõhàsamudayaü pajànanti, taõhànirodhaü pajànanti, taõhànirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. [BJT Page 202] [\x 202/] 1. 8. 6 Vedanàsuttaü 76. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và vedanaü nappajànanti, vedanàsamudayaü nappajànanti, vedanànirodhaü nappajànanti, vedanànirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và vedanaü pajànanti, vedanàsamudayaü pajànanti, vedanànirodhaü pajànanti, vedanànirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 8. 7 Phassasuttaü 77. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và phassaü nappajànanti, phassasamudayaü nappajànanti, phassanirodhaü nappajànanti, phassanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và phassaü pajànanti, phassasamudayaü pajànanti, phassanirodhaü pajànanti, phassanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 8. 8 Saëàyatanasuttaü 78. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và saëàyatanaü nappajànanti, saëàyatanasamudayaü nappajànanti, saëàyatananirodhaü nappajànanti, saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và saëàyatanaü pajànanti, saëàyatanasamudayaü pajànanti, saëàyatananirodhaü pajànanti, saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 8. 9 Nàmaråpasuttaü 79. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và nàmaråpaü nappajànanti, nàmaråpasamudayaü nappajànanti, nàmaråpanirodhaü nappajànanti, nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và nàmaråpaü pajànanti, nàmaråpasamudayaü pajànanti, nàmaråpanirodhaü pajànanti, nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 8. 10 Vi¤¤àõasuttaü 80. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và vi¤¤àõaü nappajànanti, vi¤¤àõasamudayaü nappajànanti, vi¤¤àõanirodhaü nappajànanti, vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và vi¤¤àõaü pajànanti, vi¤¤àõasamudayaü pajànanti, vi¤¤àõanirodhaü pajànanti, vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 1. 8. 11 Saükhàrasuttaü 81. Sàvatthiyaü- Ye hi ke ci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và saükhàre nappajànanti, saükhàrasamudayaü nappajànanti, saükhàranirodhaü nappajànanti, saükhàranirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà, na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và saükhàre pajànanti, saükhàrasamudayaü pajànanti, saükhàranirodhaü pajànanti, saükhàranirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Te khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤atthata¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. Samaõabràhmaõavaggo aññhamo. Tatråddànaü Paccayekàdasa vuttà catusaccavibhajjanà Samaõabràhmaõavaggo abhisamayebhavataññhamo1 ------------------ 1. Nidàne bhavati aññhamaü sã.-Machasaü. Nidànaü- syà. Aññhamaü-syà, [pts] 9. Annarapeyyàlo 1.Satthuvaggo 1.9.1.1. Jaràmaraõasuttaü 82. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. 1.9.1.2. Jàtisuttaü 83. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. 1.9.1.3. Bhavasuttaü 84. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. 1.9.1.4. Upàdànasuttaü 85. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. 1.9.1.5. Taõhàsuttaü 86. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. [BJT Page 206] [\x 206/] 1.9.1.6. Vedanàsuttaü 87. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. 1.9.1.7. Phassasuttaü 88. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. 1.9.1.8. Saëàyatanasuttaü 89. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. 1.9.1.9. Nàmaråpasuttaü 90. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. 1.9.1.10. Vi¤¤àõasuttaü 91. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. 1.9.1.11. Saükhàrasuttaü 92. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya satthà pariyesitabbo'ti. [BJT Page 208] [\x 208/] 2. Sikkhàvaggo 1.9.2.1. Jaràmaraõasuttaü 93. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.2. Jàtisuttaü 94. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.3. Bhavasuttaü 95. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.4. Upàdànasuttaü 96. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.5. Taõhàsuttaü 97. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.6. Vedanàsuttaü 98. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.7. Phassasuttaü 99. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.8. Saëàyatanasuttaü 100. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.9. Nàmaråpasuttaü 101. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.10. Vi¤¤àõasuttaü 102. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 1.9.2.11. Saükhàrasuttaü 103. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sikkhà karaõãyà'ti. 3. Yogavaggo 1.9.3.1. Jaràmaraõasuttaü 104. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.2. Jàtisuttaü 105. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.3. Bhavasuttaü 106. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.4. Upàdànasuttaü 107. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.5. Taõhàsuttaü 108. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.6. Vedanàsuttaü 109. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.7. Phassasuttaü 110. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.8. Saëàyatanasuttaü 111. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.9. Nàmaråpasuttaü 112. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.10. Vi¤¤àõasuttaü 113. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 1.9.3.11. Saükhàrasuttaü 114. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya yogo karaõãyo'ti. 4. Chandavaggo 1.9.4.1. Jaràmaraõasuttaü 115. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.2. Jàtisuttaü 116. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.3. Bhavasuttaü 117. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.4. Upàdànasuttaü 118. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.5. Taõhàsuttaü 119. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.6. Vedanàsuttaü 120. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.7. Phassasuttaü 121. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.8. Saëàyatanasuttaü 122. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.9. Nàmaråpasuttaü 123. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.10. Vi¤¤àõasuttaü 124. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 1.9.4.11. Saükhàrasuttaü 125. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya chando karaõãyo'ti. 5. Ussoëhãvaggo 1.9.5.1. Jaràmaraõasuttaü 126. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.2. Jàtisuttaü 127. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.3. Bhavasuttaü 128. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.4. Upàdànasuttaü 129. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.5. Taõhàsuttaü 130. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.6. Vedanàsuttaü 131. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.7. Phassasuttaü 132. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.8. Saëàyatanasuttaü 133. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.9. Nàmaråpasuttaü 134. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.10. Vi¤¤àõasuttaü 135. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 1.9.5.11. Saükhàrasuttaü 136. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya ussoëhã karaõãyo'ti. 6. Appañivànãvaggo 1.9.6.1. Jaràmaraõasuttaü 137. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.2. Jàtisuttaü 138. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.3. Bhavasuttaü 139. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.4. Upàdànasuttaü 140. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.5. Taõhàsuttaü 141. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.6. Vedanàsuttaü 142. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.7. Phassasuttaü 143. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.8. Saëàyatanasuttaü 144. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.9. Nàmaråpasuttaü 145. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.10. Vi¤¤àõasuttaü 146. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 1.9.6.11. Saükhàrasuttaü 147. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appañivànã karaõãyà'ti. 7. âtappavaggo 1.9.7.1. Jaràmaraõasuttaü 148. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 1.9.7.2. Jàtisuttaü 149. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 1.9.7.3. Bhavasuttaü 150. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 1.9.7.4. Upàdànasuttaü 151. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü'ti. 1.9.7.5. Taõhàsuttaü 152. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 1.9.7.6. Vedanàsuttaü 153. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 1.9.7.7. Phassasuttaü 154. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 1.9.7.8. Saëàyatanasuttaü 155. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 1.9.7.9. Nàmaråpasuttaü 156. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 1.9.7.10. Vi¤¤àõasuttaü 157. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 1.9.7.11. Saükhàrasuttaü 158. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyaü. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya àtappaü karaõãyanti. 8. Viriyavaggo 1.9.8.1. Jaràmaraõasuttaü 159. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 1.9.8.2. Jàtisuttaü 160. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 1.9.8.3. Bhavasuttaü 161. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 1.9.8.4. Upàdànasuttaü 162. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü'ti. 1.9.8.5. Taõhàsuttaü 163. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 1.9.8.6. Vedanàsuttaü 164. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 1.9.8.7. Phassasuttaü 165. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 1.9.8.8. Saëàyatanasuttaü 166. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 1.9.8.9. Nàmaråpasuttaü 167. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 1.9.8.10. Vi¤¤àõasuttaü 168. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 1.9.8.11. Saükhàrasuttaü 169. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyaü. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya viriyaü karaõãyanti. 9. Sàtaccavaggo 1.9.9.1. Jaràmaraõasuttaü 170. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 1.9.9.2. Jàtisuttaü 171. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 1.9.9.3. Bhavasuttaü 172. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 1.9.9.4. Upàdànasuttaü 173. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü'ti. 1.9.9.5. Taõhàsuttaü 174. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 1.9.9.6. Vedanàsuttaü 175. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 1.9.9.7. Phassasuttaü 176. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 1.9.9.8. Saëàyatanasuttaü 177. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 1.9.9.9. Nàmaråpasuttaü 178. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 1.9.9.10. Vi¤¤àõasuttaü 179. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 1.9.9.11. Saükhàrasuttaü 181. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyaü. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sàtaccaü karaõãyanti. 10. Sativaggo 1.9.10.1. Jaràmaraõasuttaü 181. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.2. Jàtisuttaü 182. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.3. Bhavasuttaü 183. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.4. Upàdànasuttaü 184. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.5. Taõhàsuttaü 185. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.6. Vedanàsuttaü 186. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.7. Phassasuttaü 187. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.8. Saëàyatanasuttaü 188. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.9. Nàmaråpasuttaü 189. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.10. Vi¤¤àõasuttaü 190. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 1.9.10.11. Saükhàrasuttaü 191. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sati karaõãyà'ti. 11. Sampaja¤¤avaggo 1.9.11.1. Jaràmaraõasuttaü 192. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 1.9.11.2. Jàtisuttaü 193. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 1.9.11.3. Bhavasuttaü 194. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 1.9.11.4. Upàdànasuttaü 195. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü'ti. 1.9.11.5. Taõhàsuttaü 196. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 1.9.11.6. Vedanàsuttaü 197. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 1.9.11.7. Phassasuttaü 198. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 1.9.11.8. Saëàyatanasuttaü 199. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 1.9.11.9. Nàmaråpasuttaü 200. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 1.9.11.10. Vi¤¤àõasuttaü 201. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 1.9.11.11. Saükhàrasuttaü 202. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyaü. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya sampaja¤¤aü karaõãyanti. 12. Appamàdavaggo 1.9.12.1. Jaràmaraõasuttaü 203. Sàvatthiyaü- Jaràmaraõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Jaràmaraõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Jaràmaraõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Jaràmaraõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jaràmaraõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.2. Jàtisuttaü 204. Sàvatthiyaü- Jàtiü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiyà yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Jàtisamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtisamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Jàtinirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtinirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Jàtinirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü jàtiõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.3. Bhavasuttaü 205. Sàvatthiyaü- Bhavaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhave yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Bhavasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Bhavanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Bhavanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü bhavanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.4. Upàdànasuttaü 206. Sàvatthiyaü- Upàdànaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdàne yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Upàdànasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Upàdànanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Upàdànanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü upàdànanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.5. Taõhàsuttaü 207. Sàvatthiyaü- Taõhaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Taõhàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Taõhànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Taõhànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü taõhànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.6. Vedanàsuttaü 208. Sàvatthiyaü- Vedanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Vedanàsamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanàsamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Vedanànirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Vedanànirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vedanànirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.7. Phassasuttaü 209. Sàvatthiyaü- Phassaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü phasse yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Phassasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Phassanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Phassanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü phassanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.8. Saëàyatanasuttaü 210. Sàvatthiyaü- Saëàyatanaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatane yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Saëàyatanasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatanasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Saëàyatananirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Saëàyatananirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saëàyatananirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.9. Nàmaråpasuttaü 211. Sàvatthiyaü- Nàmaråpaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Nàmaråpasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Nàmaråpanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Nàmaråpanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü nàmaråpanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.10. Vi¤¤àõasuttaü 212. Sàvatthiyaü- Vi¤¤àõaü bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Vi¤¤àõasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Vi¤¤àõanirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Vi¤¤àõanirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü vi¤¤àõanirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. 1.9.12.11. Saükhàrasuttaü 213. Sàvatthiyaü- Saükhàre bhikkhave, ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàresu yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Saükhàrasamudayaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàrasamudaye yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Saükhàranirodhaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhe yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo. Saükhàranirodhagàminiü pañipadaü ajànatà apassatà yathàbhåtaü saükhàranirodhagàminiyà pañipadàya yathàbhåtaü ¤àõàya appamàdo karaõãyo'ti. Antarapeyyàlo navamo. Tatra vagguddànaü: Satthà sikkhà ca yogo ca chando ussoëhi pa¤camã Appañivànã àtappaü viriyaü sàtaccamuccati. Sati ca sampaja¤¤a¤ca appamàdena dvàdasàti. Suttantà antarapeyyàlà niññhità. Vaggà te dvàdasà honti suttà dvattiüsa satàni ca Catusaccena te vuttà peyyàla antaramhiye'ti. [BJT Page 212] [\x 212/] 10. Abhisamayavaggo 1. 10. 1 Nakhasikhàsuttaü 214. [PTS Page 129] [\q 129/] du 133 [para missing] evaü me sutaü ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Atha kho bhagavà parittaü nakhasikhàyaü paüsuü àropetvà bhikkhå àmantesi: taïkimma¤¤atha bhikkhave, katamannu kho bahutaraü yo vàyaü mayà1 paritto nakhasikhàyaü paüsu àropito, ayaü và mahàpañhavã'ti? Etadeva bhante, bahutaraü yadidaü mahàpañhavi, appamattako nakhasikhàyaü bhagavatà paritto paüsu àropito neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, mahàpañhaviü upanidhàya bhagavatà paritto nakhasikhàya paüsu àropito'ti. Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü [PTS Page 134] [\q 134/] kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà.2 Evaü mahatthiyo kho bhikkhave, dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo3 dhammacakkhupañilàbho'ti. 1. 10. 2. Pokkharaõisuttaü 215. Sàvatthiyaü- Seyyathàpi bhikkhave, pokkharaõã pa¤¤àsayojanàni àyàmena pa¤¤àsayojanàni vitthàrena pa¤¤asayojanàni ubbedhena puõõà udakassa samatittikà kàkapeyyà. Tato puriso kusaggena udakaü uddhareyya, taü kimma¤¤atha bhikkhave katamannåkho bahutaraü yaü và kusaggena udakaü ubbhataü, yaü và pokkharaõiyà udakanti? Etadeva bhante, bahutaraü yadidaü pokkharaõiyà udakaü. Appamattaü kusaggena udakaü ubbhataü. Neva sati maü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, pokkharaõiyà udakaü upanidhàya kusaggena udakaü ubbhatanti. ------------------ 1. Yovàyaü-sãmu, [pts,] syà. 2. Sattakkhattuparamatà-syà. 3. Mahiddhiyo-sãmu. [BJT Page 214] [\x 214/] Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü [PTS Page 134] [\q 134/] kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà. Evaü mahatthiyo kho bhikkhave dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo dhammacakkhupañilàbho'ti. 1. 10. 3 Samhejjaudakasuttaü 216. Sàvatthiyaü- [PTS Page 135] [\q 135/] seyyathàpi bhikkhave, yatthimà mahànadiyo saüsandanti samenti, seyyathãdaü: gaïgà yamunà aciravatã sarabhå mahã. Tato puriso dve và tãõi và udakaphusitàni uddhareyya. Taü kimma¤¤atha bhikkhave, katamannu kho bahutaraü yàni và dve và tãõi và udakaphusitàni ubbhatàni, yaü và samhejja udakanti? Etadeva bhante, bahutaraü yadidaü samhejja udakaü. Appamattakàni dve và tãõi và udakaphusitàni ubbhatàni. Neva satimaü kalaü upenti, na sahassimaü kalaü upenti, na satasahassimaü kalaü upenti, samhejja udakaü upanidhàya dve và tãõi và udakaphusitàni ubbhatànãti. Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà. Evaü mahatthiyo kho bhikkhave dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo dhammacakkhupañilàbho'ti. 1. 10. 4. Dutiya sambhejjaudakasuttaü 217. Sàvatthiyaü- Seyyathàpi bhikkhave, yatthimà mahànadiyo saüsandanti samenti, seyyathãdaü: gaïgà yamunà aciravatã sarabhå mahã. Taü udakaü parikkhayaü pariyàdànaü gaccheyya ñhapetvà dve và tãõivà udakaphusitàni. Taü kimma¤¤atha bhikkhave, katamannå kho bahutaraü yaü và samhejja udakaü parikkhãõaü pariyàdinnaü. Yàni và dve và tãõi và udakaphusikàni avasiññhànã'ti? Etadeva bhante, bahutaraü sambhejja udakaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü. Appamattakàni dve và tãõi và udakaphusitàni avasiññhàni. Neva satimaü kalaü upenti, na sahassimaü kalaü upenti, na satasahassimaü kalaü upenti, sambhejja udakaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya dve và tãõi và udakaphusitàni avasiññhànã'ti. Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà. Evaü mahatthiyo kho bhikkhave, dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo dhammacakkhupañilàbho'ti. [BJT Page 216] [\x 216/] 1. 10. 5. Pañhavisuttaü 218. Sàvatthiyaü- [PTS Page 136] [\q 136/] seyyathàpi bhikkhave, puriso mahàpañhaviyà sattakolaññhimattiyo guëikà upanikkhipeyya. Taü kimma¤¤atha bhikkhave, katamaü nu kho bahutaraü yà và sattakolaññhimattiyo guëikà upanikkhittà. Yà và mahàpañhavã'ti? Etadeva bhante, bahutaraü yadidaü mahàpañhavi. Appamattikà sattakolaññhimattiyo guëikà upanikkhittà. Neva satiyaü kalaü upenti, na sahassimaü kalaü upenti, na satasahassimaü kalaü upenti, mahàpañhaviü upanidhàya sattakolaññhimattiyo guëikà upanikkhittà'ti. Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà. Evaü mahatthiyo kho bhikkhave dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo dhammacakkhupañilàbho'ti. 1. 10. 6 Dutiyapañhavisuttaü 219. Sàvatthiyaü- Seyyathàpi bhikkhave, mahàpañhavi parikkhayaü pariyàdànaü gaccheyya ñhapetvà sattakolaññhimattiyo guëikà. Taü kimma¤¤atha bhikkhave, katamannu kho bahutaraü yaü và mahàpañhaviyà parikkhãõaü pariyàdinnaü, yà và sattakolaññhimattiyo guëikà avasiññhà'ti? Etadeva bhante, bahutaraü mahàpañhaviyà yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü. Appamattikà sattakolaññhimattiyo guëikà avasiññhà. Neva satimaü kalaü upenti, na sahassimaü kalaü upenti, na satasahassimaü kalaü upenti, mahàpañhaviyà parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya sattakolaññhimattiyo guëikà avasiññhà'ti. Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà. Evaü mahatthiyo kho bhikkhave dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo dhammacakkhupañilàbho'ti. 1. 10. 7 Samuddasuttaü 220. Sàvatthiyaü- Seyyathàpi bhikkhave, puriso mahàsamuddato1 dve và tãõi và udakaphusitàni uddhareyya, taü kimma¤¤atha bhikkhave, katamaü nu kho bahutaraü yàni và dve và tãõi và udakaphusitàni ubbhatàni, yaü và mahàsamudde udakanti? [PTS Page 137] [\q 137/] etadeva bhante, bahutaraü yadidaü mahàsamudde udakaü appamattàni dve và tãõi và udakaphusitàni ubbhatàni. Neva satimaü kalaü upenti, na sahassimaü kalaü upenti, na satasahassimaü kalaü upenti. Mahàsamudde udakaü upanidhàya dve và tãõi và udakaphusitàni ubbhatànã'ti. Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà. Evaü mahatthiyo kho bhikkhave dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo dhammacakkhupañilàbho'ti. --------------------- 1. Mahàsamuddà - syà. [BJT Page 218] [\x 218/] 1. 10. 8 Dutiya samuddasuttaü 221. Sàvatthiyaü- Seyyathàpi bhikkhave, mahàsamuddo parikkhayaü pariyàdànaü gaccheyya, ñhapetvà dve và tãõi và udakaphusitàni. Taü kimma¤¤atha bhikkhave, katamaü nu kho bahutaraü, yaü và mahàsamudde udakaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, yàni và dve và tãõi và udakaphusitàni avasiññhànã'ti? Etadeva bhante, bahutaraü mahàsamudde udakaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü appamattàni dve và tiõi và udakaphusitàni avasiññhàni. Neva satimaü kalaü upenti, na sahassimaü kalaü upenti, na satasahassimaü kalaü upenti, mahàsamudde udakaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya dve và tãõi và udakaphusitàni avasiññhànã'ti. Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà. Evaü mahatthiyo kho bhikkhave dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo dhammacakkhupañilàbho'ti. 1. 10. 9 Pabbatåpamasuttaü 222. Sàvatthiyaü- Seyyathàpi bhikkhave, puriso himavato pabbataràjassa satta sàsapamattiyo pàsàõasakkharà upanikkhipeyya taü kiüma¤¤atha bhikkhave, katamannukho bahutaraü yà và satta sàsapamattiyo pàsàõasakkharà upanikkhittà, yo và himavà pabbataràjà'ti. Etadeva bhante, bahutaraü yadidaü himavà pabbataràjà. Appamattikà satta sàsapamattiyo pàsàõasakkharà [PTS Page 138] [\q 138/] upanikkhittà. Neva satimaü kalaü upenti, na sahassimaü kalaü upenti, na satasahassimaü kalaü upenti, himavantaü pabbataràjaü upanidhàya satta sàsapamattiyo pàsàõasakkharà upanikkhittà'ti. Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà. Evaü mahatthiyo kho bhikkhave, dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo dhammacakkhupañilàbho'ti. 1. 10. 10 Dutiya pabbatåpamasuttaü 223. Sàvatthiyaü- Seyyathàpi bhikkhave, himavà pabbataràjà parikkhayaü pariyàdànaü gaccheyya ñhapetvà satta sàsapamattiyo pàsàõasakkharà. Taü kimma¤¤atha bhikkhave, katamannukho bahutaraü, yaü và himavato pabbataràjassa parikkhãõaü pariyàdinnaü, yà và satta sàsapamattiyo pàsàõasakkharà avasiññhà'ti? [BJT Page 220] [\x 220/] Etadeva bhante, bahutaraü himavato pabbataràjassa yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü appamattikà satta sàsapamattiyo pàsàõasakkharà avasiññhà. Neva satimaü kalaü apenti na sahassimaü kalaü upenti, na satasahassimaü kalaü upenti, himavato pabbataràjassa parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya satta sàsapamattiyo pàsàõasakkharà avasiññhà'ti. Evameva kho bhikkhave, ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa abhisametàvino etadeva bahutaraü dukkhaü yadidaü parikkhãõaü pariyàdinnaü, appamattakaü avasiññhaü. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti, purimaü dukkhakkhandhaü parikkhãõaü pariyàdinnaü upanidhàya yadidaü sattakkhattåü paramatà. Evaü mahatthiyo kho bhikkhave dhammàbhisamayo, evaü mahatthiyo dhammacakkhupañilàbho'ti. 1. 10. 11 Tatiyapabbatåpamasuttaü 224. Sàvatthiyaü- [PTS Page 139] [\q 139/] seyyathàpi bhikkhave, puriso sinerussa pabbataràjassa satta muggamattiyo pàsàõasakkharà upanikkhipeyya. Taü kimma¤¤atha bhikkhave, katamaü nu kho bahutaraü yà và satta muggamattiyo pàsàõasakkharà upanikkhittà, yo và sineru pabbataràjà'ti? Etadeva bhante, bahutaraü yadidaü sineru pabbataràjà. Appamattikà satta muggamattiyo pàsàõasakkharà upanikkhittà. Neva satimaü kalaü upenti, na sahassimaü kalaü upenti, na satasahassimaü kalaü upenti, sineruü pabbataràjànaü upanidhàya satta muggamattiyo pàsàõasakkharà upanikkhittà'ti. Evameva kho bhikkhave ariyasàvakassa diññhisampannassa puggalassa adhigamaü upanidhàya a¤¤atitthiyasamaõabràhmaõaparibbàjakànaü adhigamo. Neva satimaü kalaü upeti, na sahassimaü kalaü upeti, na satasahassimaü kalaü upeti. Evaü mahàdhigamo bhikkhave, diññhisampanno puggalo evaü mahàbhi¤¤o'ti. Abhisamayavaggo dasamo. Tatruddànaü: Nakhasikhà pokkharaõi ceva sambhejja udake duve, Dve pañhavã dve samuddà tayo ca pabbatåpamà'ti. Abhisamayasaüyuttaü samattaü. Tatra vagguddànaü: Buddho àhàro dasabalo kaëàro gahapati pa¤camo, Dukkhavaggo mahàvaggo aññhamo samaõabràhmaõo, Navamo'ntarapeyyàlo dasamo'bhisamayo bhaveti [BJT Page 222] [\x 222/] 2. Dhàtusaüyuttaü 1. Nànattavaggo 2. 1. 1. Dhàtunànattasuttaü 225. [PTS Page 140] [\q 140/] sàvatthiyaü- Dhàtunànattaü vo bhikkhave, desissàmi,1 taü suõàtha sàdhukaü manasikarotha bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuü, bhagavà etadavoca: Katama¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü? Cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu, sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu, ghàõadhàtu gandhadhàtu ghàõavi¤¤àõadhàtu, jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu, kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu, manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu. Idaü vuccati bhikkhave, dhàtunànattanti. 2. 1. 2 Phassanànattasuttaü 226. Sàvatthiyaü- Dhàtunànattaü bhikkhave pañicca uppajjati phassanànattaü. Katama¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü? Cakkhudhàtu sotadhàtu ghàõadhàtu jivhàdhàtu kàyadhàtu manodhàtu. Idaü vuccati bhikkhave dhàtunànattaü. Katha¤ca2 bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü? Cakkhudhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati cakkhusamphasso, sotadhàtuü pañicca uppajjati sotasamphasso, ghàõadhàtuü [PTS Page 141] [\q 141/] pañicca uppajjati ghàõasamphasso, jivhàdhàtuü pañicca uppajjati jivhàsamphasso, kàyadhàtuü pañicca uppajjati kàyasamphasso, manodhàtuü pañicca uppajjati manosamphasso. Evaü kho bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati phassanànattanti. 2. 1. 3 No phassanànattasuttaü 227. Sàvatthiyaü- Dhàtunànattaü bhikkhave, pañicca uppajjati phassanànattaü, no phassanànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattaü. Katha¤ca bhikkhave dhàtunànattaü? Cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu, sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu, ghàõadhàtu gandhadhàtu ghàõavi¤¤àõadhàtu, jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu, kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu, manodhàtu idaü vuccati bhikkhave dhàtunànattaü. Katha¤ca bhikkhave dhàtunànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü, no phassanànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattaü? Cakkhudhàtu bhikkhave pañicca uppajjati cakkhusamphasso, no cakkhusamphassaü pañicca uppajjati cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu, sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu, ghàõadhàtu gandhadhàtu ghàõavi¤¤àõadhàtu, jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu, kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu, manodhàtuü pañicca uppajjati manosamphasso. No manosamphassaü pañicca uppajjati manodhàtu. Evaü kho bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. No phassanànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattanti. ------------------ 1. Desessàmi - machasaü, 2. Katama¤ca - syà. [BJT Page 224] [\x 224/] 2. 1. 4 Vedanànànattasuttaü 228. Sàvatthiyaü- Dhàtunànattaü bhikkhave, pañicca uppajjati phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. Katama¤ca bhikkhave dhàtunànattaü? [PTS Page 142] [\q 142/] cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu, sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu, ghàõadhàtu gandhadhàtu ghàõavi¤¤àõadhàtu, jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu, kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu, manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu. Idaü vuccati bhikkhave dhàtunànattaü. Katha¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü, phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü? Cakkhudhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati cakkhusamphasso. Cakkhusamphassaü pañicca uppajjati cakkhusamphassajà vedanà. Sotadhàtuü pañicca uppajjati sotasamphasso. Sotasamphassaü pañicca uppajjati sotasamphassajà vedanà. Ghàõadhàtuü pañicca uppajjati ghàõasamphasso. Ghàõasamphassaü pañicca uppajjati ghàõasamphassajà vedanà. Jivhàdhàtuü pañicca uppajjati jivhàsamphasso. Jivhàsamphassaü pañicca uppajjati jivhàsamphassajà vedanà. Kàyadhàtuü pañicca uppajjati kàyasamphasso. Kàyasamphassaü pañicca uppajjati kàyasamphassajà vedanà. Manodhàtuü pañicca uppajjati manosamphasso. Manosamphassaü pañicca uppajjati manosamphassajà vedanà. Evaü kho bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattanti. 2. 1. 5 No vedanànànattasuttaü 229. Sàvatthiyaü- Dhàtunànattaü bhikkhave, pañicca uppajjati phassanànattaü, phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü, no vedanànànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. No phassanànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattaü. Katama¤ca bhikkhave dhàtunànattaü? Cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu, sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu, ghàõadhàtu gandhadhàtu ghàõavi¤¤àõadhàtu, jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu, kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu, manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu. Idaü vuccati bhikkhave dhàtunànattaü. Katha¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü, no vedanànànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü, no phassanànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattaü? Cakkhudhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati cakkhusamphasso. Cakkhusamphassaü pañicca uppajjati cakkhusamphassajà vedanà. No cakkhusamphassajaü vedanaü [PTS Page 143] [\q 143/] pañicca uppajjati cakkhusamphasso. No cakkhusamphassaü pañicca uppajjati cakkhudhàtu. Sotadhàtuü pañicca uppajjati sotasamphasso. Sotasamphassaü pañicca uppajjati sotasamphassajà vedanà. No sotasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati cakkhusamphasso. No sotasamphassaü pañicca uppajjati sotadhàtu. Ghàõadhàtuü pañicca uppajjati ghàõasamphasso. Ghàõasamphassaü pañicca uppajjati ghàõasamphassajà vedanà. No ghàõasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati ghàõasamphasso. No ghàõasamphassaü pañicca uppajjati ghàõadhàtu. Jivhàdhàtuü pañicca uppajjati jivhàsamphasso. Jivhàsamphassaü pañicca uppajjati jivhàsamphassajà vedanà. No jivhàsamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati jivhàsamphasso. No jivhàsamphassaü pañicca uppajjati jivhàdhàtu. Kàyadhàtuü pañicca uppajjati kàyasamphasso. Kàyasamphassaü pañicca uppajjati kàyasamphassajà vedanà. No kàyasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati kàyasamphasso. No kàyasamphassaü pañicca uppajjati kàyadhàtu. Manodhàtuü pañicca uppajjati manosamphasso. Manosamphassaü pañicca uppajjati manosamphassajà vedanà. No manosamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati manosamphasso. No manosamphassaü pañicca uppajjati manodhàtu. Evaü kho bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. No vedanànànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. No phassanànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattanti. [BJT Page 226] [\x 226/] 2. 1. 6 Bàhiradhàtunànattasuttaü 230. Sàvatthiyaü - Dhàtunànattaü kho bhikkhave, desessàmi taü suõàtha sàdhukaü manasikarotha bhàsissàmi. Katama¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü? Råpadhàtu saddadhàtu gandhadhàtu rasadhàtu phoññhabbadhàtu dhammadhàtu. Idaü vuccati bhikkhave, dhàtunànattanti. 2. 1. 7 Pariyesanànànattasuttaü 231. Sàvatthiyaü- Dhàtunànattaü bhikkhave, pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. Sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saïkappanànattaü. Saïkappanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. Chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü. Pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. Katama¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü? Cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu, sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu, ghàõadhàtu gandhadhàtu ghàõavi¤¤àõadhàtu, jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu, kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu, manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu. Idaü vuccati bhikkhave dhàtunànattaü. [PTS Page 144] [\q 144/] katha¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü, sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saïkappanànàttaü, saïkappanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü, chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü, pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü? Råpadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati råpasa¤¤à. Råpasa¤¤aü pañicca uppajjati råpasaükappo. Råpasaükappaü pañicca uppajjati råpacchando. Råpacchandaü pañicca uppajjati råpapariëàho. Råpapariëàhaü pañicca uppajjati råpapariyesanà. Saddadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati saddasa¤¤à. Saddasa¤¤aü pañicca uppajjati saddasaükappo. Saddasaükappaü pañicca uppajjati saddacchando. Saddacchandaü pañicca uppajjati saddapariëàho. Saddapariëàhaü pañicca uppajjati saddapariyesanà. Gandhadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati gandhasa¤¤à. Gandhasa¤¤aü pañicca uppajjati gandhasaükappo. Gandhasaükappaü pañicca uppajjati gandhacchando. Gandhacchandaü pañicca uppajjati gandhapariëàho. Gandhapariëàhaü pañicca uppajjati gandhapariyesanà. Rasadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati rasasa¤¤à. Rasasa¤¤aü pañicca uppajjati rasasaükappo. Rasasaükappaü pañicca uppajjati rasacchando. Rasacchandaü pañicca uppajjati rasapariëàho. Rasapariëàhaü pañicca uppajjati rasapariyesanà. Phoññhabbadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati phoññhabbasa¤¤à. Phoññhabbasa¤¤aü pañicca uppajjati phoññhabbasaükappo. Phoññhabbasaükappaü pañicca uppajjati phoññhabbacchando. Phoññhabbacchandaü pañicca uppajjati phoññhabbapariëàho. Phoññhabbapariëàhaü pañicca uppajjati phoññhabbapariyesanà. Dhammadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati dhammasa¤¤à. Dhammasa¤¤aü pañicca uppajjati dhammasaükappo. Dhammasaükappaü pañicca uppajjati dhammacchando. Dhammacchandaü pañicca uppajjati dhammapariëàho. Dhammapariëàhaü pañicca uppajjati dhammapariyesanà. Evaü kho bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü, sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saïkappanànàttaü, saïkappanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü, chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü, pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattanti. [BJT Page 228] [\x 228/] 2. 1. 8 No pariyesanànànattasuttaü 232. Sàvatthiyaü- Dhàtunànattaü bhikkhave, pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. Sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. Saükappanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. Chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü. Pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. No pariyesanànànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü. [PTS Page 145] [\q 145/] no pariëàhanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. No chandanànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. No saükappanànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. No sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattaü. Katama¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü? Cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu, sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu, ghàõadhàtu gandhadhàtu ghàõavi¤¤àõadhàtu, jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu, kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu, manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu idaü vuccati bhikkhave dhàtunànattaü. Katha¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü, sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saïkappanànàttaü, saïkappanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü, chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü, pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü? No pariyesanànànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü, no pariëàhanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü, no chandanànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü, no saükappanànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü, no sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattaü? Råpadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati råpasa¤¤à råpasa¤¤aü pañicca uppajjati råpasaükappo. Råpasaükappaü pañicca uppajjati råpacchando, råpacchandaü pañicca uppajjati råpapariëàho, råpapariëàhaü pañicca uppajjati råpapariyesanà, no råpapariyesanaü pañicca uppajjati råpapariëàho, no råpapariëàhaü pañicca uppajjati råpacchando, no råpacchandaü pañicca uppajjati råpasaükappo, no råpasaükappaü pañicca uppajjati råpasa¤¤à, no råpasa¤¤aü pañicca uppajjati råpadhàtu. Saddadhàtuü bhikkhave pañicca uppajjati saddasa¤¤à. Saddasa¤¤aü pañicca uppajjati saddasaükappo. Saddasaükappaü pañicca uppajjati saddacchando. Saddacchandaü pañicca uppajjati saddapariëàho. Saddapariëàhaü pañicca uppajjati saddapariyesanà. No saddapariyesanaü pañicca uppajjati saddapariëàho. No saddapariëàhaü pañicca uppajjati saddacchando. No saddacchandaü pañicca uppajjati saddasaükappo. No saddasaükappaü pañicca uppajjati saddasa¤¤à no saddasa¤¤aü pañicca uppajjati saddadhàtu. Gandhadhàtuü bhikkhave pañicca uppajjati gandhasa¤¤à. Gandhasa¤¤aü pañicca uppajjati gandhasaükappo. Gandhasaükappaü pañicca uppajjati gandhacchando. Gandhacchandaü pañicca uppajjati gandhapariëàho. Gandhapariëàhaü pañicca uppajjati gandhapariyesanà. No gandhapariyesanaü pañicca uppajjati gandhapariëàho. No gandhapariëàhaü pañicca uppajjati gandhacchando. No gandhacchandaü pañicca uppajjati gandhasaükappo. No gandhasaükappaü pañicca uppajjati gandhasa¤¤à. No gandhasa¤¤aü pañicca uppajjati gandhadhàtu. Rasadhàtuü bhikkhave pañicca uppajjati rasasa¤¤à. Rasasa¤¤aü pañicca uppajjati rasasaükappo. Rasasaükappaü pañicca uppajjati rasacchando. Rasacchandaü pañicca uppajjati rasapariëàho. Rasapariëàhaü pañicca uppajjati rasapariyesanà. No rasapariyesanaü pañicca uppajjati rasapariëàho. No rasapariëàhaü pañicca uppajjati rasacchando. No rasacchandaü pañicca uppajjati rasasaükappo. No rasasaükappaü pañicca uppajjati rasasa¤¤à no rasasa¤¤aü pañicca uppajjati rasadhàtu. Phoññhabbadhàtuü bhikkhave pañicca uppajjati phoññhabbasa¤¤à. Phoññhabbasa¤¤aü pañicca uppajjati phoññhabbasaükappo. Phoññhabbasaükappaü pañicca uppajjati phoññhabbacchando. Phoññhabbacchandaü pañicca uppajjati phoññhabbapariëàho. Phoññhabbapariëàhaü pañicca uppajjati phoññhabbapariyesanà. No phoññhabbapariyesanaü pañicca uppajjati phoññhabbapariëàho. No phoññhabbapariëàhaü pañicca uppajjati phoññhabbacchando. No phoññhabbacchandaü pañicca uppajjati phoññhabbasaükappo. No phoññhabbasaükappaü pañicca uppajjati phoññhabbasa¤¤à. No phoññhabbasa¤¤aü pañicca uppajjati phoññhabbadhàtu. Dhammadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati dhammasa¤¤à. [PTS Page 146] [\q 146/] dhammasa¤¤aü pañicca uppajjati dhammasaükappo. Dhammasaükappaü pañicca uppajjati dhammacchando, dhammacchandaü pañicca uppajjati dhammapariëàho. No dhammapariëàhaü pañicca uppajjati dhammapariyesanà. No dhammapariyesanaü pañicca uppajjati dhammapariëàho. No dhammapariëàhaü pañicca uppajjati dhammacchando. No dhammacchandaü pañicca uppajjati dhammasaükappo. No dhammasaükappaü pañicca uppajjati dhammasa¤¤à. No dhammasa¤¤aü pañicca uppajjati dhammadhàtu. Evaü kho bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü, sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saïkappanànàttaü, saïkappanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü, chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü, pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. No pariyesanànànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü. No pariëàhanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. No chandanànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. No saükappanànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. No sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattanti. [BJT Page 230] [\x 230/] 2. 1. 9 Làbhanànattasuttaü 233. Sàvatthiyaü- Dhàtunànattaü bhikkhave, pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. Sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. Saükappanànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. Vedanànànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. Chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhànànattaü. Pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. Pariyesanànànattaü pañicca uppajjati làbhanànattaü. Katama¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü? Cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu, sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu, ghàõadhàtu gandhadhàtu ghàõavi¤¤àõadhàtu, jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu, kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu, manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu idaü vuccati bhikkhave dhàtunànattaü. Katha¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati [PTS Page 147] [\q 147/] sa¤¤ànànattaü. Sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. Saükappanànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. Vedanànànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. Chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhànànattaü. Pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. Pariyesanànànattaü pañicca uppajjati làbhanànattaü? Råpadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati råpasa¤¤à. Råpasa¤¤aü pañicca uppajjati råpasaükappo. Råpasaükappaü pañicca uppajjati råpasamphasso. Råpasamphassaü pañicca uppajjati råpasamphassajà vedanà. Råpasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati råpacchando, råpacchandaü pañicca uppajjati råpapariëàho. Råpapariëàhaü pañicca uppajjati råpapariyesanà. Råpapariyesanaü pañicca uppajjati råpalàbho. Saddadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati saddasa¤¤à. Saddasa¤¤aü pañicca uppajjati saddasaükappo. Saddasaükappaü pañicca uppajjati saddasamphasso. Saddasamphassaü pañicca uppajjati saddapasamphassajà vedanà. Saddasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati saddacchando, saddacchandaü pañicca uppajjati saddapariëàho. Saddapariëàhaü pañicca uppajjati saddapariyesanà. Saddapariyesanaü pañicca uppajjati saddalàbho. Gandhadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati gandhasa¤¤à. Gandhasa¤¤aü pañicca uppajjati gandhasaükappo. Gandhasaükappaü pañicca uppajjati gandhasamphasso. Gandhasamphassaü pañicca uppajjati gandhasamphassajà vedanà. Gandhasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati gandhacchando, gandhacchandaü pañicca uppajjati gandhapariëàho. Gandhapariëàhaü pañicca uppajjati gandhapariyesanà. Gandhapariyesanaü pañicca uppajjati gandhalàbho. Rasadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati rasasa¤¤à. Rasasa¤¤aü pañicca uppajjati rasasaükappo. Rasasaükappaü pañicca uppajjati rasasamphasso. Rasasamphassaü pañicca uppajjati rasasamphassajà vedanà. Rasasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati rasacchando, rasacchandaü pañicca uppajjati rasapariëàho. Rasapariëàhaü pañicca uppajjati rasapariyesanà. Rasapariyesanaü pañicca uppajjati rasalàbho. Phoññhabbadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati phoññhabbasa¤¤à. Phoññhabbasa¤¤aü pañicca uppajjati phoññhabbasaükappo. Phoññhabbasaükappaü pañicca uppajjati phoññhabbasamphasso. Phoññhabbasamphassaü pañicca uppajjati phoññhabbasamphassajà vedanà. Phoññhabbasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati phoññhabbacchando, phoññhabbacchandaü pañicca uppajjati phoññhabbapariëàho. Phoññhabbapariëàhaü pañicca uppajjati phoññhabbapariyesanà. Phoññhabbapariyesanaü pañicca uppajjati phoññhabbalàbho. Dhammadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati dhammasa¤¤à. [PTS Page 146] [\q 146/] dhammasa¤¤aü pañicca uppajjati dhammasaükappo. Dhammasaükappaü pañicca uppajjati dhammasamphasso. Dhammasamphassaü pañicca uppajjati dhammasamphassajà vedanà. Dhammasamphassajà vedanaü pañicca uppajjati dhammacchando. Dhammacchandaü pañicca uppajjati dhammapariëàho. Dhammapariëàhaü pañicca uppajjati dhammapariyesanà. Dhammapariyesanaü pañicca uppajjati dhammalàbho. Evaü kho bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. Sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. Saükappanànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. Vedanànànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. Chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhànànattaü. Pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. Pariyesanànànattaü pañicca uppajjati làbhanànattanti. 3. 1. 10 Nolàbhanànattasuttaü 234. Sàvatthiyaü- Dhàtunànattaü bhikkhave, pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. Sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. Saükappanànattaü pañicca uppajjati [PTS Page 148] [\q 148/] phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. Vedanànànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. Chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhànànattaü. Pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. Pariyesanànànattaü pañicca uppajjati làbhanànattaü. No làbhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. No pariyesanànànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü. No pariëàhanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. No chandanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. No vedanànànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. No phassanànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. No saükappanànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. No sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattaü. [BJT Page 232] [\x 232/] Katama¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü? Cakkhudhàtu råpadhàtu cakkhuvi¤¤àõadhàtu, sotadhàtu saddadhàtu sotavi¤¤àõadhàtu, ghàõadhàtu gandhadhàtu ghàõavi¤¤àõadhàtu, jivhàdhàtu rasadhàtu jivhàvi¤¤àõadhàtu, kàyadhàtu phoññhabbadhàtu kàyavi¤¤àõadhàtu, manodhàtu dhammadhàtu manovi¤¤àõadhàtu. Idaü vuccati bhikkhave dhàtunànattaü. Katha¤ca bhikkhave, dhàtunànattaü, pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. Sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. Saükappanànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. Vedanànànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. Chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhànànattaü. Pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. Pariyesanànànattaü pañicca uppajjati làbhanànattaü. No làbhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. No pariyesanànànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü. No pariëàhanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. No chandanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. No vedanànànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. No phassanànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. No saükappanànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. No sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattaü. Råpadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati råpasa¤¤à. Råpasa¤¤aü pañicca uppajjati råpasaükappo. Råpasaükappaü pañicca uppajjati råpasamphasso. Råpasamphassaü pañicca uppajjati råpasamphassajà vedanà. Råpasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati råpacchando, råpacchandaü pañicca uppajjati råpapariëàho. Råpapariëàhaü pañicca uppajjati råpapariyesanà. Råpapariyesanaü pañicca uppajjati råpalàbho. No råpalàbhaü pañicca uppajjati råpapariyesanà. No råpapariyesanaü pañicca uppajjati råpapariëàho. No råpapariëàhaü pañicca uppajjati råpacchando, no råpacchandaü pañicca uppajjati råpasamphassajà vedanà, no råpasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati råpasamphasso, no råpasamphassaü pañicca uppajjati råpasaükappo. No råpasaükappaü pañicca uppajjati råpasa¤¤à. No råpasa¤¤aü pañicca uppajjati råpadhàtu. Saddadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati saddasa¤¤à. Saddasa¤¤aü pañicca uppajjati saddasaükappo. Saddasaükappaü pañicca uppajjati saddasamphasso. Saddasamphassaü pañicca uppajjati saddasamphassajà vedanà. Saddasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati saddacchando, saddacchandaü pañicca uppajjati saddapariëàho. Saddapariëàhaü pañicca uppajjati saddapariyesanà. Saddapariyesanaü pañicca uppajjati saddalàbho. No saddalàbhaü pañicca uppajjati saddapariyesanà. No saddapariyesanaü pañicca uppajjati saddapariëàho. No saddapariëàhaü pañicca uppajjati saddacchando, no saddacchandaü pañicca uppajjati saddasamphassajà vedanà, no saddasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati saddasamphasso, no saddasamphassaü pañicca uppajjati saddasaükappo. No saddasaükappaü pañicca uppajjati saddasa¤¤à. No saddasa¤¤aü pañicca uppajjati saddadhàtu. Gandhadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati gandhasa¤¤à. Gandhasa¤¤aü pañicca uppajjati gandhasaükappo. Gandhasaükappaü pañicca uppajjati gandhasamphasso. Gandhasamphassaü pañicca uppajjati gandhasamphassajà vedanà. Gandhasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati gandhacchando, gandhacchandaü pañicca uppajjati gandhapariëàho. Gandhaparilàhaü pañicca uppajjati gandhapariyesanà. Gandhapariyesanaü pañicca uppajjati gandhalàbho. No gandhalàbhaü pañicca uppajjati gandhapariyesanà. No gandhapariyesanaü pañicca uppajjati gandhapariëàho. No gandhapariëàhaü pañicca uppajjati gandhacchando, no gandhacchandaü pañicca uppajjati gandhasamphassajà vedanà, no gandhasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati gandhasamphasso, no gandhasamphassaü pañicca uppajjati gandhasaükappo. No gandhasaükappaü pañicca uppajajati gandhasa¤¤à, no gandhasa¤¤aü pañicca uppajjati gandhadhàtu. Rasadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati rasasa¤¤à. Rasasa¤¤aü pañicca uppajjati rasasaükappo. Rasasaükappaü pañicca uppajjati rasasamphasso. Rasasamphassaü pañicca uppajjati rasasamphassajà vedanà. Rasasampassajaü vedanaü pañicca uppajjati rasacchando, rasacchandaü pañicca uppajjati rasapariëàho. Rasapariëàhaü pañicca uppajjati rasapariyesanà. Rasapariyesanaü pañicca uppajjati rasalàbho. No rasalàbhaü pañicca uppajjati rasapariyesanà. No rasapariyesanaü pañicca uppajjati rasapariëàho. No rasapariëàhaü pañicca uppajjati rasacchando, no rasacchandaü pañicca uppajjati rasasamphassajà vedanà, no rasasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati rasasamphasso, no rasasamphassaü pañicca uppajjati rasasaükappo. No rasasaükappaü pañicca uppajjati rasasa¤¤à. No rasasa¤¤aü pañicca uppajjati rasadhàtu. Phoññhabbadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati phoññhabbasa¤¤à. Phoññhabbasa¤¤aü pañicca uppajjati phoññhabbasaükappo. Phoññhabbasaükappaü pañicca uppajjati phoññhabbasamphasso. Phoññhabbasamphassaü pañicca uppajjati phoññhabbasamphassajà vedanà. Phoññhabbasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati pañicca uppajjati phoññhabbacchando. Phoññhabbacchandaü pañicca uppajjati phoññhabbapariëàho. Phoññhabbapariëàhaü pañicca uppajjati phoññhabbapariyesanà. Phoññhabbapariyesanaü pañicca uppajjati phoññhabbalàbho. No phoññhabbalàbhaü pañicca uppajjati phoññhabbapariyesanà. No phoññhabbapariyesanaü pañicca uppajjati phoññhabbapariëàho. No phoññhabbapariëàhaü pañicca uppajjati phoññhabbacchando, no phoññhabbacchandaü pañicca uppajjati phoññabbasamphassajà vedanà, no phoññhabbasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati phoññhabbasamphasso, no phoññhabbasamphassaü pañicca uppajjati phoññhabbasaükappo. No phoññhabbasaükappaü pañicca uppajjati phoññhabbasa¤¤à. No phoññhabbasa¤¤aü pañicca uppajjati phoññhabbadhàtu. Dhammadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati dhammasa¤¤à. Dhammasa¤¤aü pañicca uppajjati dhammasaükappo. Dhammasaükappaü pañicca uppajjati dhammasamphasso. Dhammasamphassaü pañicca uppajjati dhammasamphassajà vedanà. Dhammasamphassajaüvedanaü pañicca uppajjati dhammacchando, dhammacchandaü pañicca uppajjati dhammapariëàho. Dhammapariëàhaü pañicca uppajjati dhammapariyesanà. Dhammapariyesanaü pañicca uppajjati dhammalàbho. No dhammalàbhaü pañicca uppajjati dhammapariyesanà. Dhammapariyesanaü pañicca uppajjati dhammalàbho. No dhammalàbhaü pañicca uppajjati dhammapariyesanà. No dhammapariyesanaü pañicca uppajjati [PTS Page 149] [\q 149/] dhammapariëàho. No dhammapariëàhaü pañicca uppajjati dhammacchando, no dhammacchandaü pañicca uppajjati dhammasamphassajà vedanà, no dhammasamphassajaü vedanaü pañicca uppajjati dhammasamphasso, no dhammasamphassaü pañicca uppajjati dhammasaükappo. No dhammasaükappaü pañicca uppajjati dhammasa¤¤à. No dhammasa¤¤aü pañicca uppajjati dhammadhàtu. Evaü kho bhikkhave, dhàtunànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. Sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. Saükappanànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. Phassanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. Vedanànànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. Chandanànattaü pañicca uppajjati pariëàhànànattaü. Pariëàhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. Pariyesanànànattaü pañicca uppajjati làbhanànattaü. No làbhanànattaü pañicca uppajjati pariyesanànànattaü. No pariyesanànànattaü pañicca uppajjati pariëàhanànattaü. No pariëàhanànattaü pañicca uppajjati chandanànattaü. No chandanànattaü pañicca uppajjati vedanànànattaü. No vedanànànattaü pañicca uppajjati phassanànattaü. No phassanànattaü pañicca uppajjati saükappanànattaü. No saükappanànattaü pañicca uppajjati sa¤¤ànànattaü. No sa¤¤ànànattaü pañicca uppajjati dhàtunànattanti. Nànattavaggo pañhamo. Tatruddànaü: Dhàtusamphassaü no cetaü vedanà apare duve, Etaü ajjhattapa¤cakaü dhàtusa¤¤à ca no cetaü, Phassena apare duve etaü bàhirapa¤cakanti.+ --------------------* Uddàne suttanàmànaü visadisatà dissate. [BJT Page 234] [\x 234/] 2. Sattadhàtuvaggo 2. 2. 1 235. Sàvatthiyaü - [PTS Page 150] [\q 150/] sattimà bhikkhave, dhàtuyo. Katamà satta? âbhàdhàtu, subhadhàtu,1 àkàsàna¤¤àyatanadhàtu, vi¤¤àõa¤càyatanadhàtu, àki¤ca¤¤àyatanadhàtu, nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanadhàtu, sa¤¤àvedayitanirodhadhàtu, imà kho bhikkhave, sattadhàtuyo'ti. Evaü vutte a¤¤ataro bhikkhu bhagavantaü etadavoca: yà càyaü bhante, àbhàdhàtu, yà ca subhadhàtu, yà ca àkàsàna¤càyatanadhàtu, yà ca vi¤¤àõa¤càyatanadhàtu, yà ca àki¤ca¤¤àyatanadhàtu, yà ca nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanadhàtu, yà ca sa¤¤àvedayitanirodhadhàtu, imà nu kho bhante, dhàtuyo kiü pañicca pa¤¤àyantã'ti? Yàyaü bhikkhu, àbhàdhàtu, ayaü dhàtu andhakàraü pañicca pa¤¤àyati, yàyaü bhikkhu, subhadhàtu, ayaü dhàtu asubhaü pañicca pa¤¤àyati, yàyaü bhikkhu, àkàsàna¤càyatanadhàtu, ayaü dhàtu råpaü pañicca pa¤¤àyati, yàyaü bhikkhu, vi¤¤àõa¤càyatanadhàtu, ayaü dhàtu àkàsàna¤càyatanaü pañicca pa¤¤àyati. Yàyaü bhikkhu, àki¤ca¤¤àyatanadhàtu, ayaü dhàtuü vi¤¤àõa¤càyatanaü pañicca pa¤¤àyati, yàyaü bhikkhu, nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanadhàtu, ayaü dhàtu àki¤ca¤¤àyatanaü pañicca pa¤¤àyati, yàyaü bhikkhu, sa¤¤àvedayitanirodhadhàtu, ayaü dhàtu nirodhaü pañicca pa¤¤àyatã'ti. Yà càyaü bhante, àbhàdhàtu yà ca subhadhàtu, yà ca àkàsàna¤càyatanadhàtu, yà ca vi¤¤àõa¤càyatanadhàtu, yà ca àki¤ca¤¤àyatanadhàtu, yà ca nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanadhàtu, yà ca sa¤¤àvedayitanirodhadhàtu, imà nu kho bhante, dhàtuyo kathaü samàpatti pattabbà'ti? Ya càyaü bhikkhu, àbhàdhàtu, yà ca subhadhàtu, yà ca àkàsàna¤càyatanadhàtu, yà ca vi¤¤àõa¤càyatanadhàtu, yà [PTS Page 151] [\q 151/] ca àki¤ca¤¤àyatanadhàtu, imà dhàtuyo sa¤¤àsamàpatti pattabbà. Yàyaü bhikkhu, nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanadhàtu, ayaü dhàtu saükhàràvasesà samàpatti pattabbà. Yàyaü bhikkhu, sa¤¤àvedayitanirodhadhàtu, ayaü dhàtu nirodhasamàpatti pattabbàti. ----------------1. Subhàdhàtu - bahåsu. [BJT Page 236] [\x 236/] 2. 2. 2 Sanidànasuttaü 236. Sàvatthiyaü- Sanidànaü bhikkhave, uppajjati kàmavitakko no anidànaü, sanidànaü uppajjati vyàpàdavitakko no anidànaü, sanidànaü uppajjati vihiüsàvitakko no anidànaü. Kata¤ca bhikkhave, sanidànaü uppajjati kàmavitakko no anidànaü, sanidànaü uppajjati vyàpàdavitakko no anidànaü, sanidànaü uppajjati vihiüsàvitakko no anidànaü? Kàmadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati kàmasa¤¤à. Kàmasa¤¤aü pañicca uppajjati kàmasaükappo. Kàmasaükappaü pañicca uppajjati kàmacchando. Kàmacchandaü pañicca uppajjati kàmapariëàho. Kàmapariëàhaü pañicca uppajjati kàmapariyesanà. Kàmapariyesanaü bhikkhave, pariyesamàno assutavà puphujjano tãhi ñhànehi micchà pañipajjati: kàyena vàcàya manasà. Vyàpàdadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati vyàpàdasa¤¤à. Vyàpàdasa¤¤aü pañicca uppajjati vyàpàdasaükappo. Vyàpàdasaükappaü pañicca uppajjati vyàpàdacchando vyàpàdacchandaü pañicca uppajjati vyàpàdapariëàho. Vyàpàdapariëàhaü pañicca uppajjati vyàpàdapariyesanà. Vyàpàdapariyesanaü bhikkhave, pariyesamàno assutavà puthujjano tãhi ñhànehi micchà pañipajjati: kàyena vàcàya manasà. Vihiüsàdhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati vihiüsàsa¤¤à. Vihiüsàsa¤¤aü pañicca uppajjati vihiüsàsaükappo. Vihiüsàsaükappaü pañicca uppajjati vihiüsàchando. Vihiüsàchandaü pañicca uppajjati vihiüsàpariëàho. Vihiüsàpariëàhaü pañicca uppajjati vihiüsàpariyesanà. Vihiüsàpariyesanaü [PTS Page 152] [\q 152/] bhikkhave, pariyesamàno assutavà puthujjano tãhi ñhànehi micchà pañipajjati: kàyena vàcàya manasà. Seyyathàpi bhikkhave, puriso àdittaü tãõukkaü sukkhe tiõadàye nikkhipeyya,1 no ce hatthehi ca pàdehi ca khippameva nibbàpeyya, evaü hi bhikkhave, ye tiõakaññhanissità pàõà, te anayavyasanaü àpajjeyyuü. Evameva kho bhikkhave, yo hi koci samaõo và bràhmaõo và uppannaü visamagataü akusalasa¤¤aü2 na khippameva pajahati vinodeti byantãkaroti anabhàvaü gameti, so diññhe ceva3 dhamme dukkhaü viharati savighàtaü saupàyàsaü sapariëàhaü. Kàyassa ca bhedà4 parammaraõà duggati pàñikaïkhà. Sanidànaü bhikkhave, uppajjati nekkhammavitakko no anidànaü. Sanidànaü uppajjati avyàpàdavitakko no anidànaü. Sanidànaü uppajjati avihiüsàvitakko no anidànaü. -------------------- 1. Nikkhepeyya - syà. 2. Visamagataü sa¤¤aü - machasaü, [pts.] 3. Diññheva dhamme - sãmu, syà. 4. Kàyassa bhedà - sãmu, syà. [BJT Page 238] [\x 238/] Kata¤ca bhikkhave, sanidànaü uppajjati kekkhammavitakko no anidànaü, sanidànaü uppajjati avyàpàdavitakko no anidànaü, sanidànaü uppajjati avihiüsàvitakko no anidànaü? Nekkhammadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati nekkhammasa¤¤à. Kekkhammasa¤¤aü pañicca uppajjati nekkhammasaükappo. Nekkhammasaükappaü pañicca uppajjati nekkhammacchando. Nekkhammacchandaü pañicca uppajjati nekkhakammapariëàho. Nekkhammapariëàhaü pañicca uppajjati nekkhammapariyesanà. Nekkhammapariyesanaü bhikkhave, pariyesamàno sutavà ariyasàvako tãhi ñhànehi sammà pañipajjati: kàyena vàcàya manasà. Avyàpàdadhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati avyàpàdasa¤¤à. Avyàpàdasa¤¤aü pañicca uppajjati avyàpàdasaükappo. Avyàpàdasaükappaü pañicca uppajjati avyàpàdacchando. Avyàpàdacchandaü pañicca uppajjati avyàpàdapariëàho. Avyàpàdapariëàhaü pañicca uppajjati avyàpàdapariyesanà. Avyàpàdapariyesanaü bhikkhave, pariyesamàno sutavà ariyasàvako tãhi ñhànehi sammà pañipajjati: kàyena vàcàya manasà. Avihiüsàdhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati avihiüsàsa¤¤à. [PTS Page 153] [\q 153/] avihiüsàsa¤¤aü pañicca uppajjati avihiüsàsaükappo. Avihiüsàsaükappaü pañicca uppajjati avihiüsàcchando. Avihiüsàchandaü pañicca uppajjati avihiüsàpariëàho. Avihiüsàpariëàhaü pañicca uppajjati avihiüsàpariyesanà. Avihiüsàpariyesanaü bhikkhave, pariyesamàno sunavà ariyasàvako tãhi ñhànehi sammà pañipajjati: kàyena vàcàya manasà. Seyyathàpi bhikkhave, puriso àdittaü tãõukkaü sukkhe tiõadàye nikkhipeyya, tamenaü hatthehi ca pàdehi ca khippameva nibbàpeyya, evaü hi bhikkhave, ye tiõakaññhanissità pàõà, te na anayavyasanaü àpajjeyyuü. Evameva kho bhikkhave, yo hi koci samaõo và bràhmaõo và uppannaü visamagataü akusalasa¤¤aü khippameva pajahati vinodeti byantãkaroti anabhàvaü gameti, so diññhe ceva dhamme sukhaü viharati avighàtaü anupàyàsaü apariëàhaü. Kàyassa ca bhedà parammaraõà sugati pàñikaïkhà'ti. 2. 2. 3 Gi¤jakàvasathasuttaü 237. Ekaü samayaü bhagavà ¤àtike1 viharati gi¤jakàvasathe, tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü, bhagavà etadavoca: Dhàtuü bhikkhave, pañicca uppajjati sa¤¤à, uppajjati diññhi, uppajjati vitakko'ti. Evaü vutte, àyasmà kaccàno2 bhagavantaü etadavoca: ''yàyaü bhante, diññhi asammàsambuddhesu sammà sambuddhà'ti. Ayaü nu kho bhante, diññhi kiü pañicca pa¤¤àyatã''ti? ----------------1. ¥àtikehi - [pts. 2.] Saddho kaccàyano-[pts.] Sandho kaccàyano-sã1, 2 [BJT Page 240] [\x 240/] Mahati kho esà kaccàna, dhàtu yadidaü avijjàdhàtu. [PTS Page 154] [\q 154/] hãnaü kaccàna, dhàtuü pañicca uppajjati hãnà sa¤¤à, hãnà diññhi, hãno vitakko, hãnà cetanà, hãnà patthanà, hãno paõidhi, hãno puggalo, hãnà vàcà. Hãnaü àcikkhati, deseti, pa¤¤apeti, paññhapeti, vivarati, vibhajati, uttànãkaroti. Hãnà tassa uppattã'ti1 vadàmi. Majjhamaü kaccàna, dhàtuü pañicca uppajjati majjhamà sa¤¤à, majjhamà diññhi, majjhamo vitakko, majjhamà cetanà, majjhamà patthanà, majjhamo paõidhi, majjhamo puggalo, majjhamà vàcà. Majjhamaü àcikkhati, deseti, pa¤¤apeti, paññhapeti, vivarati, vibhajati, uttànãkaroti. Majjhamàtassa uppattã'ti vadàmi. Paõãtaü kaccà,na dhàtuü pañicca uppajjati paõãtà sa¤¤à, paõãtà diññhi, paõãto vitakko, paõãtà cetanà, paõãtà patthanà, paõãto paõidhi, paõãto puggalo, paõãtà vàcà. Paõãtaü àcikkhati, deseti, pa¤¤àpeti, paññhapeti, vivarati, vibhajati, uttànãkaroti paõãtà tassa uppattã'ti vadàmã'ti. 2. 2. 4 Hãnàdhimuttika suttaü 238. Sàvatthiyaü - Dhàtusova3 bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: hãnàdhimuttikà sattà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi3 bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi4 bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti, hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. [PTS Page 155] [\q 155/] etarahi5 bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. ---------------- 1. Uppattiti-machasaü, syà 2. Dhàtuso-katthaci. 3. Atãtampi kho-machasaü 4. Anàgatampi kho-machasaü. 5. Etarahi kho-machasaü. [BJT Page 242] [\x 242/] 2. 2. 5 Caïkamasuttaü 239. Ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati gijjhakåñe pabbate. Tena kho pana samayena àyasmà1 sàriputto sambahulehi bhikkhåhi saddhiü bhagavato avidåre caïkamati. âyasmà'pi kho mahàmoggallàno sambahulehi bhikkhåhi saddhiü bhagavato avidåre caïkamati. âyasmà'pi kho mahàkassapo sambahulehi bhikkhåhi saddhiü bhagavato avidåre caïkamati. âyasmà'pi kho anuruddho sambahulehi bhikkhåhi saddhiü bhagavato avidåre caïkamati. âyasmà'pi kho puõõo mantàniputto sambahulehi bhikkhåhi saddhiü bhagavato avidåre caïkamati. âyasmà'pi kho upàli sambahulehi bhikkhåhi saddhiü bhagavato avidåre caïkamati. âyasmà'pi kho ànando sambahulehi bhikkhåhi saddhiü bhagavato avidåre caïkamati. Devadatto'pi kho sambahulehi bhikkhåhi saddhiü bhagavato avidåre caïkamati. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: passatha no tumhe bhikkhave, sàriputtaü sambahulehi bhikkhåhi saddhiü caïkamantanti? 'Evaü bhante' sabbe kho ete bhikkhave, bhikkhå mahàpa¤¤à. Passatha no tumhe bhikkhave, moggallànaü2 sambahulehi bhikkhåhi saddhiü caïkamantanti? 'Evaü bhante' sabbe kho3 ete bhikkhave, bhikkhå mahiddhikà. Passatha no tumhe bhikkhave, kassapaü4 sambahulehi bhikkhåhi saddhiü caïkamantanti? [PTS Page 156 [\q 156/] ']evaü bhante' sabbe kho ete bhikkhave, bhikkhå dhutavàdà. Passatha no tumhe bhikkhave, anuruddhaü sambahulehi bhikkhåhi saddhiü caïkamantanti? 'Evaü bhante' sabbe kho ete bhikkhave, bhikkhå dibbacakkhukà. Passatha no bhikkhave, puõõaü mantàniputtaü sambahulehi bhikkhåhi saddhiü caïkamantanti? 'Evaü bhante' sabbe kho ete bhikkhave, bhikkhå dhammakathikà. Passatha no tumhe bhikkhave, upàliü sambahulehi bhikkhåhi saddhiü caïkamantanti? 'Evaü bhante' sabbe kho ete bhikkhave, bhikkhå vinayadharà. Passatha no tumhe bhikkhave, ànandaü sambahulehi bhikkhåhi saddhiü caïkamantanti? 'Evaü bhante' sabbe kho ete bhikkhave, bhikkhå bahussutà. ----------------- 1. âyasmàpi kho-[pts,] syà, sã 2. 2. Mahàmoggallanaü sãmu. 3. Sabbepi kho-sã. 1, 2, [Pts. 4.] Mahàkassapaü - sãmu. 1 [BJT Page 244] [\x 244/] Passatha no tumhe bhikkhave, devadattaü sambahulehi bhikkhåhi saddhiü caïkamantanti? 'Evaü bhante' sabbe kho ete bhikkhave, bhikkhå pàpicchà. Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. [PTS Page 157] [\q 157/] etarahi'pi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: hãnàdhimuttikà hinàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. 2. 2. 6 Sagàthasuttaü 240. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti. Hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave. Addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahi'pi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti. Hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Seyyathàpi bhikkhave, gåtho gåthena saüsandati sameti. Muttaü muttena saüsandati sameti. Khelo khelena saüsandati sameti. Pubbo pubbena saüsandati sameti. Lohitaü lohitena saüsandati sameti. Evameva kho bhikkhave, dhàtusova sattà saüsandanti samenti: hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahi'pi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti:hãnàdhimuttikà hãnàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. [BJT Page 246] [\x 246/] [PTS Page 158] [\q 158/] dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti, atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti. Kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahi'pi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Seyyathàpi bhikkhave, khãraü khãrena saüsandati sameti. Telaü telena saüsandati sameti. Sappi sappinà saüsandati sameti. Madhu madhunà saüsandati sameti. Phàõitaü phàõitena saüsandati sameti. Evameva kho bhikkhave, dhàtusova sattà saüsandanti samenti: kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: etarahi'pi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: kalyàõàdhimuttikà kalyàõàdhimuttikehi saddhiü saüsandanti samenti. Idamavoca bhagavà, idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Saüsaggà vanatho jàto asaüsaggena chijjati, Parittaü dàrumàruyha yathà sãde mahaõõave Evaü kusãtamàgamma sàdhu jãvã'pi sãdati, Tasmà naü parivajjeyya kusãtaü hãnavãriyaü, Pavivittehi ariyehi pahitattehi jhàyihi, Niccaü àraddhaviriyehi paõóitehi sahà vase'ti. 2. 2. 7 Assaddhasuttaü1 241. [PTS Page 159] [\q 159/] sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi2 saddhiü saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. * ------------------- 1. Assaddha saüsandana sutta- machasaü. 2. Anottappino anottappãhi-machasaü. *. ''Saddho saddhehi saddhiü saüsandanti, samenti, hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti, ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti, bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti, àraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhita satãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti''. Dissatetràyamadhiko pàñho [pts] potthake [BJT Page 248] [\x 248/] Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Muññhassatino Muññhassatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti: ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Anottapino anottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Appassutà [PTS Page 160] [\q 160/] appassutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahi'pi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave,addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: saddhà saddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. 3. 2. 8 Assaddhamålakatikapa¤cakasuttaü 242. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: [PTS Page 161] [\q 161/] assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü (saüsandanti samenti.) Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü (saüsandanti samenti.) Saddhà saddhehi saddhiü (saüsandanti samenti.) Hirimanà hirimanehi saddhiü (saüsandanti samenti.) Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. [BJT Page 250] [\x 250/] Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti: ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Anottapino anottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Pañhamattikaü.) Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti, samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi Saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Dutiyattikaü.) Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤àvanto pa¤¤àvantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. [PTS Page 162] [\q 162/] anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤àvanto pa¤¤àvantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤àvanto pa¤¤àvantehi saddhiü saüsandanti samenti. ( Tatiyattikaü) (Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti:) assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave addhànaü assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandantãti samenti. (Catutthattikaü. ) [BJT Page 252] [\x 252/] Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti. Assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Uppañiñhitasatino uppañiñhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti. Assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti. Assaddhà assaddhe saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. (Pa¤camattikaü) 2. 2. 9 Ahirikamålakatikacatukkasuttaü 243. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anottàpino [PTS Page 163] [\q 163/] anottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Pañhamattikaü) Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu, ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti, ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti, ahirikà ahirike saddhiü saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Dutiyattikaü. ) Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu, ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto Pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti, ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandissanti samessanti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti, ahirikà ahirike saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Tatiyattikaü.) [BJT Page 254] [\x 254/] Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu, ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti, ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti, ahirikà ahirike saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Catutthattikaü.) 3. 2. 10 Anottàpamålakatikattayasuttaü 244. Sàvatthiyaü- [PTS Page 164] [\q 164/] Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti, anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Pañhamattikaü.) Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti, anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Dutiyattikaü.) Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti, anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Tatiyattikaü.) [BJT Page 256] [\x 256/] 3. 2. 11 Appassutamålakatikadvayasuttaü 245. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti, appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà [PTS Page 165] [\q 165/] àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Pañhamattikaü.) Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti, appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti. Appassutà appassutehi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Bahussutà bahussutehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. (Dutiyattikaü.) 3. 2. 12 Kusãtamålakatikekasuttaü 246. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi Saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: kusãtà kusãtehi saddhiü saüsandanti samenti. Muññhassatino muññhassatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. âraddhaviriyà àraddhaviriyehi saddhiü saüsandanti samenti. Upaññhitasatino upaññhitasatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samenti. Sattadhàtuvaggo dutiyo. Tatruddànaü: Sattadhàtu sanidànaü gi¤jakàvasathena ca, Hãnàdhimutti caïkamaü sagàthàssaddha1 sattamaü. [PTS Page 166] [\q 166/] assaddhamålakà pa¤ca cattàri ahirikamålakà, Anottàpamålakà tãõi duve appassutena ca Kusãtaü ekakaü vuttaü suttantà tãõi pa¤cakàti. -------------------- Sagàtha¤càti. Sãmu. [BJT Page 258] [\x 258/] 3. Kammapathavaggo 2. 3. 1 Asamàhitasuttaü 247. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Asamàhità asamàhitehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Samàhità samàhitehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Asamàhità asamàhitehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Samàhità samàhitehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Asamàhità asamàhitehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Samàhità samàhitehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessantã'ti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Asamàhità asamàhitehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Samàhità samàhitehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. 2. 3. 2 Dussãlasuttaü 248. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Dussãlà dussãlehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. [PTS Page 167] [\q 167/] sãlavanto sãlavantehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Dussãlà dussãlehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sãlavanto sãlavantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave,addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Dussãlà dussãlehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sãlavanto sãlavantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: assaddhà assaddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Ahirikà ahirikehi saddhiü saüsandanti samenti. Anottàpino anottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Dussãlà dussãlehi saddhiü saüsandanti samenti. Duppa¤¤à duppa¤¤ehi saddhiü saüsandanti samenti. Saddhà saddhehi saddhiü saüsandanti samenti. Hirimanà hirimanehi saddhiü saüsandanti samenti. Ottàpino ottàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sãlavanto sãlavantehi saddhiü saüsandanti samenti. Pa¤¤avanto pa¤¤avantehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. 2. 3. 3 Pa¤casikkhàpadasuttaü 249. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandanti samenti. Suràmerayamajjapamàdaññhàyino suràmerayamajjapamàdaññhàyãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratà suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratehi saddhiü saüsandanti, samentã'ti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Suràmerayamajjapamàdaññhàyino suràmerayamajjapamàdaññhàyãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratà suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Suràmerayamajjapamàdaññhàyino suràmerayamajjapamàdaññhàyãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratà suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti, samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandanti samenti. Suràmerayamajjapamàdaññhàyino suràmerayamajjapamàdaññhàyãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratà suràmerayamajjapamàdaññhànà pañiviratehi saddhiü saüsandanti, samentã'ti. [BJT Page 260] [\x 260/] 2. 3. 4 4. Sattakammapathasuttaü 250. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pisuõàvàcà pisuõàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Pharusàvàcà pharusàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Samphappalàpino samphappalàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Pisuõàya vàcàya1 pañiviratà pisuõàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Pharusàya vàcàya2 pañiviratà pharusàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Samphappalàpà pañiviratà samphappalàpà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pisuõàvàcà pisuõàvàcehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pharusàvàcà pharusàvàcehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Samphappalàpino samphappalàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pisuõàya vàcàya pañiviratà pisuõàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pharusàya vàcàya pañiviratà pharusàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Samphappalàpà pañiviratà samphappalàpà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pisuõàvàcà pisuõàvàcehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pharusàvàcà pharusàvàcehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Samphappalàpino samphappalàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pisuõàya vàcàya1 pañiviratà pisuõàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pharusàya vàcàya pañiviratà pharusàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Samphappalàpà pañiviratà samphappalàpà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pisuõàvàcà pisuõàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Pharusàvàcà pharusàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Samphappalàpino samphappalàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Pisuõàya vàcàya1 pañiviratà pisuõàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Pharusàya vàcàya pañiviratà pharusàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Samphappalàpà pañiviratà samphappalàpà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. 2. 3. 5 Dasakammapathasuttaü 251. Sàvatthiyaü- [PTS Page 168] [\q 168/] dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pisuõàvàcà pisuõàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Pharusàvàcà pharusàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Samphappalàpino samphappalàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Abhijjhàluno abhijjhàlåhi saddhiü saüsandanti samenti. Byàpannacittà byàpannacittehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Pisuõàya vàcàya pañiviratà pisuõàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Pharusàya vàcàya pañiviratà pharusàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Samphappalàpà pañiviratà samphappalàpà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Anabhijjhàluno anabhijjhàlåhi saddhiü saüsandanti samenti. Abyàpannacittà abyàpannacittehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pisuõàvàcà pisuõàvàcehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pharusàvàcà pharusàvàcehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Samphappalàpino samphappalàpãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Abhijjhàluno abhijjhàlåhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Byàpannacittà byàpannacittehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pisuõàya vàcàya pañiviratà pisuõàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Pharusàya vàcàya pañiviratà pharusàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Samphappalàpà pañiviratà samphappalàpà pañiviratehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anabhijjhàluno anabhijjhàlåhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Abyàpannacittà abyàpannacittehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pisuõàvàcà pisuõàvàcehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pharusàvàcà pharusàvàcehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Samphappalàpino samphappalàpãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Abhijjhàluno abhijjhàlåhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Byàpannacittà byàpannacittehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pisuõàya vàcàya pañiviratà pisuõàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Pharusàya vàcàya pañiviratà pharusàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Samphappalàpà pañiviratà samphappalàpà pañiviratehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Anabhijjhàluno anabhijjhàlåhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Abyàpannacittà abyàpannacittehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: pàõàtipàtino pàõàtipàtãhi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdàyino adinnàdàyãhi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrayo kàmesu micchàcàrãhi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdino musàvàdãhi saddhiü saüsandanti samenti. Pisuõàvàcà pisuõàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Pharusàvàcà pharusàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Samphappalàpino samphappalàpãhi saddhiü saüsandanti samenti. Abhijjhàluno abhijjhàlåhi saddhiü saüsandanti samenti. Byàpannacittà byàpannacittehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Pàõàtipàtà pañiviratà pàõàtipàtà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Adinnàdànà pañiviratà adinnàdànà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Kàmesu micchàcàrà pañiviratà kàmesu micchàcàrà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Musàvàdà pañiviratà musàvàdà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Pisuõàya vàcàya pañiviratà pisuõàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Pharusàya vàcàya pañiviratà pharusàya vàcàya pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Samphappalàpà pañiviratà samphappalàpà pañiviratehi saddhiü saüsandanti samenti. Anabhijjhàluno anabhijjhàlåhi saddhiü saüsandanti samenti. Abyàpannacittà abyàpannacittehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samentã'ti. -----------------1. Pisuõàvàcà - sãmu. Sã1, 2, pisuõavàcàya - [pts.] 2. Pharusàvàcà - simu, sã1, 2, pharusavàcàya - [pts.] [BJT Page 262] [\x 262/] 2. 3. 6 Aññhaïgikasuttaü 252. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsaükappà micchàsaükappehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvàcà micchàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàkammantà micchàkammantehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchààjãvà micchààjãvehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvàyàmà micchàvàyàmehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsatino micchàsatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsamàdhino micchàsamàdhãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsaükappà sammàsaükappehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvàcà sammàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàkammantà sammàkammantehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammààjãvà sammààjãvehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvàyàmà sammàvàyàmehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsatino samimàsatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsamàdhino sammàsamàdhãhi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàsaükappà micchàsaükappehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàvàcà micchàvàcehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàkammantà micchàkammantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchààjãvà micchààjãvehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàvàyàmà micchàvàyàmehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàsatino micchàsatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàsamàdhino micchàsamàdhãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàsaükappà sammàsaükappehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàvàcà sammàvàcehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàkammantà sammàkammantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammààjãvà sammààjãvehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàvàyàmà sammàvàyàmehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàsatino samimàsatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàsamàdhino sammàsamàdhãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàsaükappà micchàsaükappehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàvàcà micchàvàcehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàkammantà micchàkammantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchààjãvà micchààjãvehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàvàyàmà micchàvàyàmehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàsatino micchàsatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàsamàdhino micchàsamàdhãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàsaükappà sammàsaükappehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàvàcà sammàvàcehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàkammantà sammàkammantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammààjãvà sammààjãvehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàvàyàmà sammàvàyàmehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàsatino samimàsatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàsamàdhino sammàsamàdhãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsaükappà micchàsaükappehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvàcà micchàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàkammantà micchàkammantehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchààjãvà micchààjãvehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvàyàmà micchàvàyàmehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsatino micchàsatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsamàdhino micchàsamàdhãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsaükappà sammàsaükappehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvàcà sammàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàkammantà sammàkammantehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammààjãvà sammààjãvehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvàyàmà sammàvàyàmehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsatino samimàsatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsamàdhino sammàsamàdhãhi saddhiü saüsandanti samentã'ti. 2. 3. 7 Dasaïgikasuttaü 253. Sàvatthiyaü- Dhàtusova bhikkhave, sattà saüsandanti samenti: micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsaükappà micchàsaükappehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvàcà micchàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàkammantà micchàkammantehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchààjãvà micchààjãvehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvàyàmà micchàsatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsamàdhino [PTS Page 169] [\q 169/] micchàsamàdhãhi saddhiü saüsandanti samenti. Micchà¤àõino micchà¤àõãhi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvimuttino1 micchàvimuttãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsaükappà sammàsaükappehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvàcà sammàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàkammantà sammàkammantehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammààjãvà sammààjãvehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvàyàmà sammàvàyàmehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsatino samimàsatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsamàdhino sammàsamàdhãhi saddhiü saüsandanti samentãti. Sammà¤àõino sammà¤àõãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvimuttino1 sammàvimuttãhi saddhiü saüsandanti samenti. Atãtampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandiüsu samiüsu: micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàsaükappà micchàsaükappehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàvàcà micchàvàcehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàkammantà micchàkammantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchààjãvà micchààjãvehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàvàyàmà micchàsatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàsamàdhino micchàsamàdhãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchà¤àõino micchà¤àõãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Micchàvimuttino micchàvimuttãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàsaükappà sammàsaükappehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàvàcà sammàvàcehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàkammantà sammàkammantehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammààjãvà sammààjãvehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàvàyàmà sammàvàyàmehi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàsatino samimàsatãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàsamàdhino sammàsamàdhãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammà¤àõino sammà¤àõãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Sammàvimuttino sammàvimuttãhi saddhiü saüsandiüsu samiüsu. Anàgatampi bhikkhave, addhànaü dhàtusova sattà saüsandissanti samessanti: micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàsaükappà micchàsaükappehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàvàcà micchàvàcehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàkammantà micchàkammantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchààjãvà micchààjãvehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàvàyàmà micchàsatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàsamàdhino micchàsamàdhãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchà¤àõino micchà¤àõãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Micchàvimuttino micchàvimuttãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàsaükappà sammàsaükappehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàvàcà sammàvàcehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàkammantà sammàkammantehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammààjãvà sammààjãvehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàvàyàmà sammàvàyàmehi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàsatino samimàsatãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàsamàdhino sammàsamàdhãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammà¤àõino sammà¤àõãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Sammàvimuttino1 sammàvimuttãhi saddhiü saüsandissanti samessanti. Etarahipi bhikkhave, paccuppannaü addhànaü dhàtusova sattà saüsandanti samenti: micchàdiññhikà micchàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsaükappà micchàsaükappehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvàcà micchàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàkammantà micchàkammantehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchààjãvà micchààjãvehi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvàyàmà micchàsatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàsamàdhino micchàsamàdhãhi saddhiü saüsandanti samenti. Micchà¤àõino micchà¤àõãhi saddhiü saüsandanti samenti. Micchàvimuttino micchàvimuttãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàdiññhikà sammàdiññhikehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsaükappà sammàsaükappehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvàcà sammàvàcehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàkammantà sammàkammantehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammààjãvà sammààjãvehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvàyàmà sammàvàyàmehi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsatino samimàsatãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàsamàdhino sammàsamàdhãhi saddhiü saüsandanti samentãti. Sammà¤àõino sammà¤àõãhi saddhiü saüsandanti samenti. Sammàvimuttino1 sammàvimuttãhi saddhiü saüsandanti samentã'ti. Sattannaü suttànaü uddànaü: Asamàhitaü dussãlaü pa¤casikkhàpadàni ca, Sattakammapathaü vuttà dasakammapathena ca, Chaññhaü aññhaïgikaü vuttaü dasaïgikena2 sattamanti. Kammapathavaggo tatiyo. ------------------1. Vimuttikà - sãmu. 2. Dasaïgehi - sãmu 1, 2, dasahi aïgehi ca - syà. [BJT Page 264] [\x 264/] 4. Catudhàtuvaggo 2. 4. 1 Catudhàtusuttaü 254. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi 'bhikkhavo'ti. 'Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Catasso imà bhikkhave, dhàtuyo. Katamà catasso? Pañhavidhàtu àpodhàtu tejodhàtu vàyodhàtu. Imà kho bhikkhave, catasso dhàtuyo'ti. 2. 4. 2 Pubbasuttaü 255. Sàvatthiyaü- [PTS Page 170] [\q 170/] pubbeva me bhikkhave, sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: ko nu kho pañhavidhàtuyà assàdo ko àdãnavo kiü nissaraõaü? Ko àpodhàtuyà assàdo ko àdãnavo kiü nissaraõaü? Ko tejodhàtuyà assàdo ko àdãnavo kiü nissaraõaü? Ko vàyodhàtuyà assàdo ko àdãnavo kiü nissaraõanti? Tassa mayhaü bhikkhave, etadahosi: yaü kho pañhavidhàtuü pañicca uppajjati sukhaü somanassaü, ayaü pañhavidhàtuyà assàdo, yaü pañhavidhàtu1 aniccà dukkhà vipariõàmadhammà, ayaü pañhavidhàtuyà àdãnavo. Yo pañhavidhàtuyà chandaràgavinayo chandaràgappahàõaü, idaü pañhavidhàtuyà nissaraõaü. Yaü àpodhàtuü pañicca uppajjati sukhaü somanassaü, ayaü àpodhàtuyà assàdo, yaü àpodhàtu aniccà dukkhà vipariõàmadhammà, ayaü àpodhàtuyà àdãnavo. Yo àpodhàtuyà chandaràgavinayo chandaràgappahàõaü, idaü àpodhàtuyà nissaraõaü. Yaü tejodhàtuü pañicca uppajjati sukhaü somanassaü, ayaü tejodhàtuyà assàdo. Yaü tejodhàtu aniccà dukkhà vipariõàmadhammà, ayaü tejodhàtuyà àdãnavo. Yo tejodhàtuyà chandaràgavinayo chandaràgappahàõaü, idaü tejodhàtuyà nissaraõaü. Yaü vàyodhàtuü pañicca uppajjati sukhaü somanassaü, ayaü vàyodhàtuyà assàdo. Yaü vàyodhàtu aniccà dukkhà vipariõàmadhammà, ayaü vàyodhàtuyà àdãnavo. Yo vàyodhàtuyà chandaràgavinayo chandaràgappahàõaü, idaü vàyodhàtuyà nissaraõaü. Yàvakãva¤càhaü bhikkhave, imàsaü catunnaü dhàtånaü evaü assàda¤ca assàdato àdãnava¤ca àdãnavato nissaraõa¤ca nissaraõato yathàbhåtaü nàbbha¤¤àsiü, neva tàvàhaü bhikkhave, sadevake loke samàrake sabrahmake, sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya anuttaraü sammà sambodhiü abhisambuddho pacca¤¤àsiü3. --------------------- 1. Yà pañhavidhàtu-sãmu, yà pañhavidhàtuyà-sã1,2. 2. Yà vàyodhàtu-sãmu, yà vàyodhàtuyà-sã1,2. 3. Abhisambuddhoti pacca¤¤àsiü-machasaü. [BJT Page 266] [\x 266/] Yato ca khohaü bhikkhave, imàsaü catunnaü dhàtånaü evaü assàda¤ca assàdato àdãnava¤ca àdãnavato nissaraõa¤ca nissaraõato yathàbhåtaü abbha¤¤àsiü, athàhaü bhikkhave, sadevake loke samàrake sabrahmake, sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadeva manussàya anuttaraü sammàsambodhiü abhisambuddho pacca¤¤àsiü. [PTS Page 171] [\q 171/] ¤àõa¤ca pana me dassanaü udapàdi: ''akuppà me cetovimutti1 ayamantimà jàti. Natthidàni punabbhavo''ti. 2. 4. 3 Assàdapariyesanasuttaü* 256. Sàvatthiyaü- Pañhavidhàtuyàhaü bhikkhave, assàdapariyesanaü acariü. Yo pañhavidhàtuyà assàdo, tadajjhagamaü. Yàvatà pañhavidhàtuyà assàdo, pa¤¤àya me so sudiññho. Pañhavidhàtuyàhaü bhikkhave, àdãnavapariyesanaü acariü. Yo pañhavidhàtuyà àdãnavo, tadajjhagamaü. Yàvatà pañhavidhàtuyà àdãnavo, pa¤¤àya me so sudiññho. Pañhavidhàtuyàhaü bhikkhave, nissaraõapariyesanaü acariü. Yaü pañhavidhàtuyà nissaraõaü, tadajjhagamaü. Yàvatà pañhavidhàtuyà nissaraõaü, pa¤¤àya me taü sudiññhaü. âpodhàtuyàhaü bhikkhave, assàdapariyesanaü acariü. Yo àpodhàtuyà assàdo, tadajjhagamaü. Yàvatà àpodhàtuyà assàdo, pa¤¤àya me so sudiññho. âpodhàtuyàhaü bhikkhave, àdãnavapariyesanaü acariü. Yo àpodhàtuyà àdãnavo, tadajjhagamaü. Yàvatà àpodhàtuyà àdãnavo, pa¤¤àya me so sudiññho. âpodhàtuyàhaü bhikkhave, nissaraõapariyesanaü acariü. Yaü àpodhàtuyà nissaraõaü, tadajjhagamaü. Yàvatà àpodhàtuyà nissaraõaü, pa¤¤àya me taü sudiññhaü. Tejodhàtuyàhaü bhikkhave, assàdapariyesanaü acariü. Yo tejodhàtuyà assàdo, tadajjhagamaü. Yàvatà tejodhàtuyà assàdo, pa¤¤àya me so sudiññho. Tejodhàtuyàhaü bhikkhave, àdãnavapariyesanaü acariü. Yo tejodhàtuyà àdãnavo, tadajjhagamaü. Yàvatà tejodhàtuyà àdãnavo, pa¤¤àya me so sudiññho. Tejodhàtuyàhaü bhikkhave, nissaraõapariyesanaü acariü. Yaü tejodhàtuyà nissaraõaü, tadajjhagamaü. Yàvatà tejodhàtuyà nissaraõaü, pa¤¤àya me taü sudiññhaü. Vàyodhàtuyàhaü bhikkhave, assàdapariyesanaü acariü. Yo vàyodhàtuyà assàdo, tadajjhagamaü. Yàvatà vàyodhàtuyà assàdo, pa¤¤àya me so sudiññho. Vàyodhàtuyàhaü bhikkhave, àdãnavapariyesanaü acariü. Yo vàyodhàtuyà àdãnavo, tadajjhagamaü. Yàvatà vàyodhàtuyà àdãnavo, pa¤¤àya me so sudiññho. Vàyodhàtuyàhaü bhikkhave, nissaraõapariyesanaü acariü. Yaü vàyodhàtuyà nissaraõaü, tadajjhagamaü. Yàvatà vàyodhàtuyà nissaraõaü, pa¤¤àya me taü sudiññhaü. Yàvakãva¤càhaü bhikkhave, imàsaü catunnaü dhàtånaü evaü assàda¤ca assàdato àdãnava¤ca àdãnavato nissaraõa¤ca nissaraõato yathàbhåtaü nàbbha¤¤àsiü, [PTS Page 172] [\q 172/] neva tàvàhaü bhikkhave sadevake loke samàrake sabrahmake, sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya anuttaraü sammà sambodhiü abhisambuddho pacca¤¤àsiü. ------------------- 1. Akuppà me vimutti - machasaü, syà. Sã. 2. * Acariüsuttaü-machasaü, [pts] [BJT Page 268] [\x 268/] Yato ca khohaü bhikkhave, imàsaü catunnaü dhàtånaü evaü assàda¤ca assàdato àdãnava¤ca àdãnavato nissaraõa¤ca nissaraõato yathàbhåtaü abbha¤¤àsiü, athàhaü bhikkhave, sadevake loke samàrake sabrahmake, sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadeva manussàya anuttaraü sammàsambodhiü abhisambuddho pacca¤¤àsiü. ¥àõa¤ca pana me dassanaü udapàdi: ''akuppà me cetovimutti ayamantimà jàti. Natthidàni punabbhavo''ti. 2. 4. 4 Nocedaüsuttaü 357. Sàvatthiyaü- No cedaü bhikkhave, pañhavãdhàtuyà assàdo abhavissa, nayidaü sattà pañhavãdhàtuyaü sàrajjeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi pañhavãdhàtuyà assàdo, tasmà sattà pañhavãdhàtuyà sàrajjanti. No cedaü bhikkhave, pañhavãdhàtuyà àdãnavo abhavissa, nayidaü sattà pañhavãdhàtuyà nibbindeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi pañhavãdhàtuyà àdinavo, tasmà sattà pañhavãdhàtuyà nibbindanti. No cedaü bhikkhave, pañhavãdhàtuyà nissaraõaü abhavissa, nayidaü sattà pañhavãdhàtuyà nissareyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi pañhavãdhàtuyà nissaraõaü, tasmà sattà pañhavãdhàtuyà nissaranti. No cedaü bhikkhave, àpodhàtuyà assàdo abhavissa, nayidaü sattà àpodhàtuyaü sàrajjeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi àpodhàtuyà assàdo, tasmà sattà àpodhàtuyà sàrajjanti. No cedaü bhikkhave, àpodhàtuyà àdãnavo abhavissa, nayidaü sattà àpodhàtuyà nibbindeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi àpodhàtuyà àdinavo, tasmà sattà àpodhàtuyà nibbindanti. No cedaü bhikkhave, àpodhàtuyà nissaraõaü abhavissa, nayidaü sattà àpodhàtuyà nissareyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi àpodhàtuyà nissaraõaü, tasmà sattà àpodhàtuyà nissaranti. No cedaü bhikkhave, tejodhàtuyà assàdo abhavissa, nayidaü sattà tejodhàtuyaü sàrajjeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi tejodhàtuyà assàdo, tasmà sattà tejodhàtuyà sàrajjanti. No cedaü bhikkhave, tejodhàtuyà àdãnavo abhavissa, nayidaü sattà tejodhàtuyà nibbindeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi tejodhàtuyà àdinavo, tasmà sattà tejodhàtuyà nibbindanti. No cedaü bhikkhave, tejodhàtuyà nissaraõaü abhavissa, nayidaü sattà tejodhàtuyà nissareyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave atthi tejodhàtuyà nissaraõaü, tasmà sattà tejodhàtuyà nissaranti. No cedaü bhikkhave, vàyodhàtuyà assàdo abhavissa, nayidaü sattà vàyodhàtuyaü sàrajjeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi vàyodhàtuyà assàdo, tasmà sattà vàyodhàtuyà sàrajjanti. [PTS Page 173] [\q 173/] no cedaü bhikkhave, vàyodhàtuyà àdãnavo abhavissa, nayidaü sattà vàyodhàtuyà nibbindeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi vàyodhàtuyà àdinavo, tasmà sattà vàyodhàtuyà nibbindanti. No cedaü bhikkhave, vàyodhàtuyà nissaraõaü abhavissa, nayidaü sattà vàyodhàtuyà nissareyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, atthi vàyodhàtuyà nissaraõaü, tasmà sattà vàyodhàtuyà nissaranti. [BJT Page 270] [\x 270/] Yàvakãva¤ca bhikkhave, sattà imàsaü catunnaü dhàtånaü assàda¤ca assàdato àdãnava¤ca àdãnavato nissaraõa¤ca nissaraõato yathàbhåtaü nàbbha¤¤àsuü1, neva tàvime bhikkhave, sattà sadevakà lokà samàrakà sabrahmakà, sassamaõabràhmaõã pajà sadevamanussà2 nissañà visa¤¤uttà vippamuttà vimariyàdikatena cetasà vihariüsu. Yato ca kho bhikkhave, sattà imàsaü catunnaü dhàtånaü assàda¤ca assàdato àdãnava¤ca àdinavato nissaraõa¤ca nissaraõato yathàbhåtaü abbha¤¤àsuü, atha bhikkhave, sattà sadevakà lokà samàrakà sabrahmakà, sassamaõabràhmaõã pajà sadevamanussà2 nissañà visa¤¤uttà vippamuttà vimariyàdikatena cetasà viharantã'ti. 2. 4. 5 Dukkhalakkhaõasuttaü 258. Sàvatthiyaü- Pañhavãdhàtu ca3 hidaü bhikkhave, ekantadukkhà abhavissa dukkhànupatità dukkhàvakkantà anavakkantà sukhena, nayidaü sattà pañhavãdhàtuyà sàrajjeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, pañhavãdhàtu sukhà sukhànupatità sukhàvakkantà anavakkantà dukkhena, tasmà sattà pañhavãdhàtuyà sàrajjanti. [PTS Page 174] [\q 174/] àpodhàtu ca hidaü bhikkhave, ekantadukkhà abhavissa dukkhànupatità dukkhàvakkantà anavakkantà sukhena, nayidaü sattà àpodhàtuyà sàrajjeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, àpodhàtu sukhà sukhànupatità sukhàvakkantà anavakkantà dukkhena, tasmà sattà àpodhàtuyà sàrajjanti. Tejodhàtu ca hidaü bhikkhave, ekantadukkhà abhavissa dukkhànupatità dukkhàvakkantà anavakkantà sukhena, nayidaü sattà tejodhàtuyà sàrajjeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, tejodhàtu sukhà sukhànupatità sukhàvakkantà anavakkantà dukkhena, tasmà sattà tejodhàtuyà sàrajjanti. Vàyodhàtu ca hidaü bhikkhave, ekantadukkhà abhavissa dukkhànupatità dukkhàvakkantà anavakkantà sukhena, nayidaü sattà vàyodhàtuyà sàrajjeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, vàyodhàtu sukhà sukhànupatità sukhàvakkantà anavakkantà dukkhena, tasmà sattà vàyodhàtuyà sàrajjanti. Pañhavãdhàtu ca hidaü bhikkhave, ekantasukhà abhavissa sukhànupatità sukhàvakkantà anavakkantà dukkhena, nayidaü sattà pañhavãdhàtuyà nibbindeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, pañhavãdhàtu dukkhà dukkhànupatità. Dukkhàvakkantà anavakkantà sukhena, tasmà sattà pañhavãdhàtuyà nibbindanti. âpodhàtu ca hidaü bhikkhave, ekantasukhà abhavissa sukhànupatità sukhàvakkantà anavakkantà dukkhena, nayidaü sattà àpodhàtuyà nibbindeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, àpodhàtu dukkhà dukkhànupatità. Dukkhàvakkantà anavakkantà sukhena, tasmà sattà àpodhàtuyà nibbindanti. Tejodhàtu ca hidaü bhikkhave, ekantasukhà abhavissa sukhànupatità sukhàvakkantà anavakkantà dukkhena, nayidaü sattà tejodhàtuyà nibbindeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, tejodhàtu dukkhà dukkhànupatità. Dukkhàvakkantà anavakkantà sukhena, tasmà sattà tejodhàtuyà nibbindanti. Vàyodhàtu ca hidaü bhikkhave, ekantasukhà abhavissa sukhànupatità sukhàvakkantà anavakkantà dukkhena, nayidaü sattà vàyodhàtuyà nibbindeyyuü. Yasmà ca kho bhikkhave, vàyodhàtu dukkhà dukkhànupatità. Dukkhàvakkantà anavakkantà sukhena, tasmà sattà vàyodhàtuyà nibbindantã'ti. ---------------------1. Nàbbha¤¤aüsu-syà, machasaü, [pts 2.] Sassamaõabràhmaõiyà pajàya sadevamanussàya. Machasaü, [pts,] sã1, 2. 3. Ce - machasaü, [pts.] Dhàtu¤ca - syà. [BJT Page 272] [\x 272/] 2. 4. 6 Abhinandanasuttaü 259. Sàvatthiyaü- Yo bhikkhave, pañhavãdhàtuü abhinandati, dukkhaü so abhinandati. Yo dukkhaü abhinandati, aparimutto so dukkhasmà vadàmi. Yo àpodhàtuü abhinandati, dukkhaü so abhinandati. Yo dukkhaü abhinandati, aparimutto so dukkhasmàti vadàmi. Yo tejodhàtuü abhinandati, dukkhaü so abhinandati. Yo dukkhaü abhinandati, aparimutto so dukkhasmàti vadàmi. Yo vàyodhàtuü abhinandati, dukkhaü so abhinandati. Yo dukkhaü abhinandati, aparimutto so dukkhasmàti vadàmi. [PTS Page 175] [\q 175/] yo ca kho bhikkhave, pañhavãdhàtuü nàbhinandati, dukkhaü so nàbhinandati. Yo dukkhaü nàbhinandati, parimutto so dukkhasmàti vadàmi. Yo àpodhàtuü nàbhinandati, dukkhaü so nàbhinandati, yo dukkhaü nàbhinandati, parimutto so dukkhasmàti vadàmi. Yo tejodhàtuü nàbhinandati, dukkhaü so nàbhinandati, yo dukkhaü nàbhinandati, parimutto so dukkhasmàti vadàmi. Yo vàyodhàtuü nàbhinandati, dukkhaü so nàbhinandati, yo dukkhaü nàbhinandati, parimutto so dukkhasmàti vadàmã'ti. 2. 4. 7 Uppàdasuttaü 260. Sàvatthiyaü- Yo bhikkhave, pañhavãdhàtuyà uppàdo ñhiti abhinibbatti pàtubhàvo, dukkhasseso uppàdo, rogànaü ñhãti, jaràmaraõassa pàtubhàvo. Yo àpodhàtuyà uppàdo ñhiti abhinibbatti pàtubhàvo, dukkhasseso uppàdo, rogànaü ñhiti, jaràmaraõassa pàtubhàvo. Yo tejodhàtuyà uppàdo ñhiti abhinibbatti pàtubhàvo, dukkhasseso uppàdo, rogànaü ñhiti, jaràmaraõassa pàtubhàvo. Yo vàyodhàtuyà uppàdo ñhiti abhinibbatti pàtubhàvo, dukkhasseso uppàdo, rogànaü ñhiti, jaràmaraõassa pàtubhàvo. Yo ca kho bhikkhave, pañhavãdhàtuyà nirodho våpasamo atthaïgamo1 dukkhasseso nirodho, rogànaü våpasamo, jaràmaraõassa atthaïgamo. Yo àpodhàtuyà nirodho våpasamo atthaïgamo, dukkhasseso nirodho, rogànaü våpasamo, jaràmaraõassa atthaïgamo. Yo tejodhàtuyà nirodho våpasamo atthaïgamo, dukkhasseso nirodho, rogànaü våpasamo, jaràmaraõassa atthaïgamo. Yo vàyodhàtuyà nirodho våpasamo atthaïgamo, dukkhasseso nirodho, rogànaü våpasamo, jaràmaraõassa atthaïgamo'ti. 2. 4. 8 Samaõabràhmaõasuttaü 261. Sàvatthiyaü- Catasso imà bhikkhave, dhàtuyo. Katamà catasso? Pañhavãdhàtu àpodhàtu tejodhàtu vàyodhàtu. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và imàsaü catunnaü dhàtunaü assàda¤ca àdãnava¤ca nissaraõa¤ca [PTS Page 176] [\q 176/] yathàbhåtaü nappajànanti, namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. ---------------- 1. Atthagamo - sã 1, 2, [pts.] [BJT Page 274] [\x 274/] Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và imàsaü catunnaü dhàtunaü assàda¤ca àdãnava¤ca nissaraõa¤ca yathàbhåtaü pajànanti, te ca khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti 2. 4. 9 Dutiyasamaõabràhmaõasuttaü 262. Sàvatthiyaü- Catasso imà bhikkhave, dhàtuyo katamà catasso? Pañhavãdhàtu àpodhàtu tejodhàtu vàyodhàtu. Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và imàsaü catunnaü dhàtånaü samudaya¤ca atthaïgama¤ca assàda¤ca àdãnava¤ca nissaraõa¤ca yathàbhåtaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà.Na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Yeca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và imàsaü catunnaü dhàtånaü assàda¤ca àdãnava¤ca nissaraõa¤ca yathàbhåtaü pajànanti. Te ca khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 2. 4. 10 Tatiyasamaõabràhmaõasuttaü 263. Sàvatthiyaü- Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và pañhavidhàtuü nappajànanti, pañhavidhàtusamudayaü nappajànanti, pañhavidhàtunirodhaü nappajànanti, pañhavãdhàtunirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. [PTS Page 177] [\q 177/] àpodhàtuü nappajànanti, àpodhàtusamudayaü nappajànanti, àpodhàtunirodhaü nappajànanti, àpodhàtunirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Tejodhàtuü nappajànanti, tejodhàtusamudayaü nappajànanti, tejodhàtunirodhaü nappajànanti, tejodhàtunirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Vàyodhàtuü nappajànanti. Vàyodhàtusamudayaü nappajànanti, vàyodhàtunirodhaü nappajànanti, vàyodhàtunirodhagàminiü pañipadaü nappajànanti. Namete bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Na ca pana te àyasmanto sàma¤¤atthaü và brahma¤¤atthaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và pañhavãdhàtuü pajànanti, pañhavãdhàtusamudayaü pajànanti, pañhavãdhàtunirodhaü pajànanti, pañhavãdhàtunirodhagàminãü pañipadaü pajànanti. âpodhàtuü pajànatti, àpodhàtusamudayaü pajànanti, àpodhàtunirodhaü pajànanti, àpodhàtunirodhagàminiü pañipadaü pajànanti. Tejodhàtuü pajànanti, tejodhàtuü pajànanti, tejodhàtusamudayaü pajànanti, tejodhàtunirodhaü pajànanti, tejodhàtunirodhagàminiü pañipadaü pajànanti, vàyodhàtuü pajànanti, vàyodhàtusamudayaü pajànanti, vàyodhàtunirodhaü pajànanti, vàyodhàtunirodhagàminiü pañipadaü pajànanti, te ca khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. Catudhàtuvaggo catuttho. Tassuddànaü: Catudhàtupubbaassàdà2 no cedaü ca dukkhena ca, Abhinandana¤ca uppàdaü tayo samaõa bràhmaõàti. Dhàtusaüyuttaü samattaü. ----------------- 1. Ca - sã mu 2. Catasso pubbe acariü - sabbattha. [BJT Page 276] [\x 276/] 3. Anamataggasaüyuttaü 1. Tiõakaññhavaggo 3. 1. 1. Tiõakaññhasuttaü 364. [PTS Page 178] [\q 178/] evaü me sutaü ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi 'bhikkhavo'ti. 'Bhadante' ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro, pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Seyyathàpi bhikkhave, puriso yaü imasmiü jambudãpe tãõakaññhasàkhàpalàsaü, taü chetvà1 ekajjhaü saühareyya, ekajjhaü saüharitvà caturaïgulaü caturaïgulaü ghañikaü karitvà2 nikkhipeyya, ayaü me màtà, tassà me màtu ayaü màtàti. Apariyàdinnàva bhikkhave, tassa purisassa màtu màtaro, assu. Atha imasmiü jambudãpe tiõakaññhasàkhàpalàsaü parikkhayaü pariyàdànaü gaccheyya. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro, pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànàü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Evaü dãgharattaü vo3 bhikkhave, dukkhaü paccanubhåtaü, tibbaü paccanubhåtaü, vyasanaü paccanubhåtaü, vyasanaü paccanubhåtaü, kañasi4 vaóóhità. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 1. 2 Pañhavãsuttaü 365. [PTS Page 179] [\q 179/] sàvatthiyaü- Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro, pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Seyyathàpi bhikkhave, puriso imaü mahàpañhaviü kolaññhikamattaü5 kolaññhikamattaü guëikaü6 karitvà nikkhipeyya, ayaü me7 pità, tassa me pitu ayaü pità'ti. Apariyàdinnàva kho bhikkhave8 tassa purisassa pitu pitaro assu. Athàyaü mahàpañhavã parikkhayaü pariyàdinnaü gaccheyya. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro, pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõahàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. -------------------- 1. Tacchetvà-sãmu. [Pts,] gahetvà-sã1,2 2. Katvà-machasaü. 3. Dãgharattaü kho-syà. 4. Kañasã-machasaü. 5. Kolaññhimattaü-machasaü. 6. Mattikà guñikàü-machasaü, mattikà guëikaü-syà, [pts 7.] Ayaü kho me-[pts. 8.] Apariyàdinnà va bhikkhave-machasaü, apariyàdinnà ca bhikkhave-syà, apariyàdinnà bhikkhave-[pts.] [BJT Page 278] [\x 278/] Evaü dãgharattaü vo bhikkhave, dukkhaü paccanubhåtaü tibbaü paccanubhåtaü, vyasanaü paccanubhåtaü, kañasi vaóóhità. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 1. 3 Assusuttaü 266. Sàvatthiyaü- Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. ''Dãgharattaü vo bhikkhave, dukkhaü paccanubhåtaü''. 1 Taü kiü ma¤¤atha bhikkhave, katamannu kho bahutaraü yaü và kho iminà dãghena addhunà sandhàvataü saüsarataü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü2 assupassannaü3 paggharitaü, yaü và catusu mahàsamuddesu udakanti? ''Yathà kho mayaü bhante, bhagavatà dhammaü desitaü àjànàma, etadeva bhante, bahutaraü yaü no iminà dãghena addhunà sandhàvataü saüsarataü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assupassannaü3 paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udaka''nti. Sàdhu sàdhu bhikkhave, sàdhu kho me tumhe bhikkhave, evaü dhammaü desitaü àjànàtha. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü vo iminà dãghena addhunà sandhàvataü saüsarataü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, màtumaraõaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo màtumaraõaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, pi pãtumaraõaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo pitumaraõaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, bhàtumaraõaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo bhàtumaraõaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, bhaginimaraõaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo bhaginimaraõaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, puttamaraõaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo puttamaraõaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, dhãtumaraõaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo dhãtumaraõaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, ¤àtivyasanaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo ¤àtimaraõaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, ¤àtivyasanaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo ¤àtivyasanaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, bhogavyasanaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo bhogavyasanaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, rogavyasanaü paccanubhåtaü. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü tesaü vo rogavyasanaü paccanubhontànaü amanàpasampayogà manàpavippayogà kandantànaü rudantànaü assu passannaü, paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. -------------------1. ''Na '' dissateyaü antaritapàñho, machasaü, syà, [pts.] 2. Rodantànaü-machasaü [pts.] 3. Passandaü = sãmu, passandanti. Sanditaü, aññhakathà-sãmu. Pasandaü-syà. [BJT Page 280] [\x 280/] 3. 1. 4 Màtutha¤¤asuttaü 267. Sàvatthiyaü- Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Taü kiü ma¤¤atha bhikkhave, katamannu kho bahutaraü yaü và vo1 iminà dãghena addhunà sandhàvataü [PTS Page 181] [\q 181/] saüsarataü màtutha¤¤aü pãtaü, yaü và catusu mahàsamuddesu udakanti. ''Yathà kho mayaü bhante bhagavatà dhammaü desitaü àjànàma, etadeva bhante, bahutaraü yaü yaü no2 iminà dãghena addhunà sandhàvataü saüsarataü màtutha¤¤aü pãtaü, natveva catusu mahàsamuddesu udaka''nti. Sàdhu sàdhu bhikkhave, sàdhu kho me tumhe bhikkhave, evaü dhammaü desitaü àjànàtha. Etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü vo iminà dãghena addhunà sandhàvataü saüsarataü màtutha¤¤aü pãtaü, natveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 1. 5 Pabbatasuttaü 268. Sàvatthiyaü- Atha kho a¤¤ataro bhikkhå yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho so bhikkhå bhagavantaü etadavoca: ''kãvadãgho2 Nu kho bhante, kappo''ti? Dãgho kho bhikkhu, kappo. So na sukaro saïkhàtuü ettakàni vassàni iti và, ettakàni vassasatàni iti và, ettakàni vassasahassàni iti và, ettakàni vassasatasahassàni iti và'ti. Sakkà pana bhante, upamaü kàtunti? Sakkà bhikkhå'ti bhagavà avoca. Seyyathàpi bhikkhu, mahàselo pabbato yojanaü àyàmena, yojanaü vitthàrena, yojanaü ubbedhena, acchiddo asusiro ekaghano, tamenaü puriso vassasatassa vassasatassa accayena kàsikena vatthena sakiü sakiü parimajjeyya, khippataraü kho so bhikkhu mahàselo pabbato iminà upakkamena parikkhayaü pariyàdànaü gaccheyya, na tveva kappo. Evaü dãgho kho bhikkhu, kappo. Evaü dãghànaü kho [PTS Page 182] [\q 182/] bhikkhu, kappànaü neko kappo saüsito nekaü kappasataü saüsitaü, nekaü kappasahassaü saüsitaü, nekaü kappasatasahassaü saüsitaü. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhu, saüsàro pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhà saüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. ------------------ 1. Kho - sã 1,2. 2. Yaü kho - sãmu, sã 2. 3. Kãvo dãgho - [pts.] [BJT Page 282] [\x 282/] 3. 1. 6 Sàsapasuttaü 269. Sàvatthiyaü- Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho so bhikkhu bhagavantaü etadavoca: ''kãvadãgho nu kho bhante, kappo''ti? Dãgho kho bhikkhu kappo. So na sukaro saükhàtuü ettakànivassànã'ti và, ettakàni vassasatàni iti và, ettakàni vassasahassàni iti và, ettakàni vassasatasahassàni iti và'ti. Sakkà pana bhante, upamaü kàtunti? Sakkà bhikkhå'ti bhagavà avoca. Seyyathàpi bhikkhu, àyasaü nagaraü yojanaü àyàmena yojanaü vitthàrena yojanaü ubbedhena puõõaü sàsapànaü cålikàbaddaü, tato puriso vassasatassa vassasatassa accayena ekamekaü sàsapaü uddhareyya. Khippataraü kho so bhikkhu, mahàsàsaparàsi iminà upakkamena parikkhayaü pariyàdànaü gaccheyya, na tveva kappo. Evaü dãgho kho bhikkhu, kappo. Evaü dãghànaü kho bhikkhu, kappànaü neko kappo saüsito nekaü kappasataü saüsitaü, nekaü kappasahassaü saüsitaü, nekaü kappasatasahassaü saüsitaü. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhu saüsàro pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhà saüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 1. 7 Sàvakasuttaü 270. Sàvatthiyaü- [PTS Page 183] [\q 183/] atha kho sambahulà bhikkhå yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinnà kho te bhikkhå bhagavantaü etadavocuü: ''kãvabahukà nu kho bhante, kappà abbhatãtà atikkantà''ti? Bahukà kho bhikkhave, kappà abbhatãtà atikkantà. Te na sukarà saïkhàtuü ettakà kappà iti và, ettakàni kappasatàni iti và ettakàni kappasahassàni iti và, ettakàni kappasatasahassàni iti và'ti. Sakkà pana bhante, upamaü kàtunti? Sakkà bhikkhavo'ti bhagavà avoca. Idhassu bhikkhave, cattàro sàvakà vassasatàyukà vassasatajãvino. Te divase divase kappasatasahassaü kappasatasahassaü anussareyyuü1. Ananussarità ca2 bhikkhave, tehi kappà assu. Atha kho te cattàro sàvakà vassasatàyukà vassasatajãvino vassasatassa accayena kàlaü kareyyuü. Evaü bahukà kho bhikkhave, kappà abbhatãtà atikkantà. Te na sukarà saïkhàtuü ettakà kappà iti và, ettakàni kappasatàni iti và, ettakàni kappasahassàni iti và, ettakàni kappasatasahassàni iti và. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. -------------------- 1. Kappasatasahassa anussaresuü-sã1, 2, [pts. 2.] Anussaritàva - [pts.] [BJT Page 284] [\x 284/] 3. 1. 8 Gaïgàsuttaü 271. Ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati vephavane kalandakanivàpe. Atha kho a¤¤ataro bràhmaõo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho so bràhmaõo bhagavantaü etadavoca. Kãvabahukà nu kho bho gotama, kappà abbhatãtà atikkantà'ti. Bahukà kho bràhmaõa, kappà abbhatãtà atikkantà. Te na sukarà saïkhàtuü ettakà kappà iti và, ettakàni kappasatàni iti và, ettakàni kappasahassàni iti và, ettakàni kappasatasahassàni iti vàti. [PTS Page 184] [\q 184/] sakkà pana bho gotama, upamaü kàtunti? Sakkà bràhmaõà'ti bhagavà avoca. Seyyathàpi bràhmaõa, yato càyaü gaïgànadã pahoti1, yattha ca mahàsamuddaü appeti, yà ca tasmiü2 antare vàlikà, esà na sukarà saïkhàtuü ettakà vàlikà iti và, ettanàni vàlikàsatàni iti và, ettakàni vàlikà sahassàni iti và, ettakàni vàlikà satasahassàni iti và. Tato bahutaraü kho bràhmaõa, kappà abbhatãtà atikkantà. Te na sukarà saïkhàtuü ettakà kappà iti và, ettakàni kappasatàni iti và, ettakàni kappasahassàni iti và, ettakàni kappasatasahassàni iti và. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bràhmaõa, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhà saüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. Evaü vutte so bràhmaõo bhagavantaü etadavoca: ''abhikkantaü bho gotama, abhikkantaü bho gotama. Seyyathàpi bho gotama, nikkujjitaü và ukkujjeyya, pañicchannaü và vivareyya, måëhassa và maggaü àcikkheyya, andhakàre và telapajjotaü dhàreyya, cakkhumanto råpàni dakkhintã'ti. Evamevaü bhotà gotamena anekapariyàyena dhammo pakàsito. Esàhaü bhavantaü gotamaü saraõaü gacchàmi dhamma¤ca bhikkhu saïgha¤ca. Upàsakaü maü bhavaü gotamo dhàretu ajjatagge pàõupetaü saraõaü gata''nti. 3. 1. 9 Daõóasuttaü 272. Sàvatthiyaü- Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Seyyathàpi bhikkhave, daõóo upari vehàsaü khitto sakimpi målena nipatati, sakimpi majjhena nipatati, sakimpi aggena3 nipatati, evameva kho bhikkhave, avijjànãvaraõà [PTS Page 185] [\q 185/] sattà taõhàsaüyojanà sandhàvantà saüsarantà sakimpi asmà lokà paraü lokaü gacchanti. Sakimpi parasmà lokà imaü lokaü àgacchanti. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. -------------------- 1. Pabhavati - machasaü. 2. Yà ca tasmiü - [pts. 3.] Antena - machasaü. [BJT Page 286] [\x 286/] 3. 1. 10 Ekapuggalasuttaü 273. Ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati gijjhakåñe pabbate. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü, bhagavà etadavoca: Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Ekapuggalassa bhikkhave, kappaü sandhàvato saüsarato siyà evaü mahàaññhikaïkhalo aññhipu¤jo aññhiràsi yathàyaü vepullo pabbato, sace saühàrako assa, sambhata¤ca na vinasseyya. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. Idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Ekassekena kappena puggalassaññhisa¤cayo, Siyà pabbatasamo ràsi iti vuttaü mahesinà So kho panàyaü akkhàto vepullo pabbato mahà, Uttaro gijjhakåñassa magadhànaü giribbaje. Yato ca1 ariyasaccàni sammappa¤¤àya passati: Dukkhaü dukkhasamuppàdaü dukkhassa ca atikkamaü, Ariya¤caññhaïgikaü maggaü dukkhåpasamagàminaü. Na sattakkhattu paramaü sandhàvitvàna puggalo, [PTS Page 186] [\q 186/] dukkhassantakaro hoti sabbasa¤¤ojanakkhayà'ti. Tiõakaññhavaggo pañhamo. Tassuddànaü: Tiõakaññha¤ca pañhavã assu khãra¤ca pabbataü, Sàsapo sàvako gaïgà daõóo ca puggalena càti. ----------------- 1. Yato - sãmu. [Pts.] [BJT Page 288] [\x 288/] 2. Duggatavaggo 3. 2. 1 Duggatasuttaü 274. Ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi 'bhikkhavo'ti. 'Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yaü bhikkhave, passeyyàtha duggataü durupetaü,1 niññhamettha gantabbaü: 'amhehipi evaråpaü paccanubhåtaü iminà dãghena addhunàti'. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 2. 2 Sukhitasuttaü 275. Sàvatthiyaü- Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yaü bhikkhave, passeyyàtha sukhitaü sajjitaü, [PTS Page 187] [\q 187/] niññhamettha gantabbaü ''amhehipi evaråpaü paccanubhåtaü iminà dãghena addhunà''ti. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibibindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 2. 3 Tiüsamattasuttaü 276. Ràjagahe - Atha kho tiüsamattà pàveyyakà2 bhikkhå, sabbe àra¤¤akà sabbe piõóapàtikà sabbe paüsukålikà sabbe tecãvarikà3 sabbe sasaüyojanà4 yena bhagavà tenupasaükamiüsu. Upasaükamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Atha kho bhagavato etadahosi: ''ime kho tiüsamattà pàveyyakà bhikkhå sabbe àra¤¤akà, sabbe piõóapàtikà, sabbe paüsukålikà, sabbe tecãvarikà, sabbe sasaüyojanà.4 Yannånàhaü imesaü tathà dhammaü deseyyaü yathà nesaü5 imasmiü yeva àsane anupàdàya àsavehi cittàni vimucceyyu''nti.6 Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi 'bhikkhavo'ti, 'bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Taü kiü ma¤¤atha bhikkhave, katamannu kho bahutaraü, yaü và vo iminà dighena addhunà sandhàvataü saüsarataü sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, yaü và catusu mahàsamuddesu udakanti? ----------------- 1. Duråpetaü - machasa, [pts,] sã1. 2. Pàñheyyakà - sã. 2,3. Ticãvarikà, sã 1,2. 4. Sasa¤¤ojanà - syà. 5. Imesaü - sãmu, sã 1,2 6. Cittaü vimucciyàti - sã 1, 2, cittàni vimucceyyanti - [pts.] [BJT Page 290] [\x 290/] ''Yathà kho mayaü bhante, bhagavatà dhammaü desitaü àjànàma: etadeva bhante, bahutaraü yaü no iminà dãghena addhunà sandhàvataü saüsarataü sãsacchinnànaü [PTS Page 188] [\q 188/] lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udaka''nti. Sàdhu sàdhu bhikkhave, sàdhu kho me tumhe bhikkhave, evaü dhammaü desitaü àjànàtha: etadeva bhikkhave, bahutaraü yaü vo iminà dãghena addhunà sandhàvataü saüsarataü sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, gunnaü sataü gobhåtànaü sisacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, mahisànaü1 sataü mahisabhåtànaü sisacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, ajànaü sataü ajabhåtànaü sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, urabbhànaü sataü urabbhabhåtànaü sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave,migànaü sataü migabhåtànaü sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, såkarànaü sataü såkarabhåtànaü sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, kukkuñànaü sataü kukkuñabhåtànaü sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, corà gàmaghàtakàti2 gahetvà sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, corà paripatthakàti3 gahetvà sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü. Na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Dãgharattaü vo bhikkhave, corà pàradàrikàti gahetvà sãsacchinnànaü lohitaü passannaü paggharitaü, na tveva catusu mahàsamuddesu udakaü. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjà nãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. Idamavoca bhagavà attamanà te bhikkhå bhagavato bhàsitaü abhinandunti. [PTS Page 189] [\q 189/] imasmiü ca pana veyyàkaraõasmiü bha¤¤amàne tiüsamattànaü pàveyyakànaü bhikkhånaü anupàdàya àsavehi cittàni vimucciüså'ti. 3. 2. 4 Màtusuttaü 277. Sàvatthiyaü - Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojànànaü sandhàvataü saüsarataü. Na so bhikkhave, satto sulabharåpo yo na màtàbhåtapubbo iminà dãghena addhunà. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Evaü dãgharattaü vo bhikkhave, dukkhaü paccanubhåtaü, tibbaü paccanubhåtaü, vyasanaü paccanubhåtaü, kañasi vaóóhità. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 2. 5 Pitusuttaü 278. Sàvatthiyaü - Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojànànaü sandhàvataü saüsarataü. Na so bhikkhave, satto sulabharåpo yo na pitàbhåtapubbo iminà dãghena addhunà. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Evaü dãgharattaü vo bhikkhave, dukkhaü paccanubhåtaü, tibbaü paccanubhåtaü, vyasanaü paccanubhåtaü, kañasi vaóóhità. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. -------------------- 1. Mahiüsànaü - machasaü 2. Gàmaghàtàni - machasaü, [pts.] 3. Pàripatthikàti, machasaü. [BJT Page 292] [\x 292/] 3. 2. 6 Bhàtusuttaü 279. Sàvatthiyaü - Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojànànaü sandhàvataü saüsarataü. Na so bhikkhave, satto sulabharåpo yo na bhàtàbhåtapubbo iminà dãghena addhunà. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Evaü dãgharattaü vo bhikkhave, dukkhaü paccanubhåtaü, tibbaü paccanubhåtaü, vyasanaü paccanubhåtaü, kañasi vaóóhità. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 2. 7 Bhaginisuttaü 280. Sàvatthiyaü - Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojànànaü sandhàvataü saüsarataü. Na so bhikkhave, satto sulabharåpo yo na bhaginibhåtapubbo iminà dãghena addhunà. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Evaü dãgharattaü vo bhikkhave, dukkhaü paccanubhåtaü, tibbaü paccanubhåtaü, vyasanaü paccanubhåtaü, kañasi vaóóhità. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 2. 8 Puttasuttaü 281. 190 Sàvatthiyaü - Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojànànaü sandhàvataü saüsarataü. Na so bhikkhave, satto sulabharåpo yo na puttabhåtapubbo iminà dãghena addhunà. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbà koñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Evaü dãgharattaü vo bhikkhave, dukkhaü paccanubhåtaü, tibbaü paccanubhåtaü, vyasanaü paccanubhåtaü, kañasi vaóóhità. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 2. 9 Dhãtusuttaü 282. Sàvatthiyaü - Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojànànaü sandhàvataü saüsarataü. Na so bhikkhave, satto sulabharåpo yo na dhãtàbhåtapubbo iminà dãghena addhunà. Taü kissa hetu? Anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro. Pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. Evaü dãgharattaü vo bhikkhave, dukkhaü paccanubhåtaü, tibbaü paccanubhåtaü, vyasanaü paccanubhåtaü, kañasi vaóóhità. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. 3. 2. 10 Vepullapabbatasuttaü 283. Ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati gijjhakåñe pabbate. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi 'bhikkhavo'ti. 'Bhadante'ti te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: anamataggoyaü bhikkhave, saüsàro, pubbàkoñi na pa¤¤àyati avijjànãvaraõànaü sattànaü taõhàsaüyojanànaü sandhàvataü saüsarataü. --------------- 1. Putto bhåtapubbo - sãmu, syà, sã 1, 2 [BJT Page 294] [\x 294/] Bhåtapubbaü bhikkhave, imassa vepullassa pabbatassa pàcãnavaüsotve sama¤¤à udapàdi. Tena kho pana [PTS Page 191] [\q 191/] bhikkhave, samayena manussànaü tivarà tveva sama¤¤à udapàdi. Tivarànaü bhikkhave, manussànaü cattàëãsa vassasahassàni àyuppamàõaü ahosi. Tivarà bhikkhave, manussà pàcãnavaüsaü pabbataü catuhena1 àrohanti, catuhena orohanti. Tena kho pana samayena kakusandho2 bhagavà arahaü sammàsambuddho loke uppanno hoti. Kakusandhassa bhikkhave, bhagavato arahato sammàsambuddhassa vidhura-sa¤jãvaü nàma sàvakayugaü ahosi aggaü bhaddayugaü. Passatha bhikkhave, sà cevimassa pabbatassa sama¤¤à antarahità. Te ca manussà kàlakatà. So ca bhagavà parinibbuto. Evaü aniccà bhikkhave, saïkhàrà, evaü addhuvà bhikkhave, saïkhàrà, evaü anassàsikà bhikkhave, saïkhàrà. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccituü. Bhåtapubbaü bhikkhave, imassa vepullassa pabbatassa vaïkako3 tveva sama¤¤à udapàdi. Tena kho pana bhikkhave, samayena manussànaü rohitassà tveva sama¤¤à udapàdi. Rohitassànaü bhikkhave, manussànaü tiüsavassasahassàni àyuppamàõaü ahosi. Rohitassà bhikkhave, manussà vaïkakaü pabbataü tãhena àrohanti, tãhena orohanti. Tena kho pana bhikkhave, samayena konàgamano4 bhagavà arahaü sammàsambuddho loke uppanno hoti. Konàgamanassa bhikkhave, bhagavato arahato sammàsambuddhassa bhiyyo suttaraü nàma sàvakayugaü ahosi aggaü bhaddayugaü. Passatha bhikkhave, sà cevimassa pabbatassa sama¤¤à antarahità. Te ca manussà kàlakatà. So ca bhagavà parinibbuto. [PTS Page 192] [\q 192/] evaü aniccà bhikkhave, saïkhàrà, evaü addhuvà bhikkhave, saïkhàrà, evaü anassàsikà bhikkhave, saïkhàrà. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccituü. Bhåtapubbaü bhikkhave, imassa vepullassa pabbatassa suphasso tveva5 sama¤¤à udapàdi. Tena kho pana bhikkhave, samayena manussànaü suppiya6 tveva sama¤¤à udapàdi. Suppiyànaü bhikkhave, manussànaü vãsativassasahassàni àyuppamàõaü ahosi. Suppiyà bhikkhave, manussà suphassaü pabbataü dvãhena àrohanti, dvãhena orohanti. Tena kho pana bhikkhave, samayena kassapo bhagavà arahaü sammàsambuddho loke uppanno hoti. Kassapassa bhikkhave, bhagavato arahato sammàsambuddhassa tissa-bhàradvàjaü nàma sàvakayugaü ahosi aggaü bhaddayugaü. Passatha bhikkhave, sà cevimassa pabbatassa sama¤¤à antarahità. Te ca manussà kàlakatà. So ca bhagavà parinibbuto. Evaü aniccà bhikkhave, saïkhàrà, evaü addhuvà bhikkhave, saïkhàrà, evaü anassàsikà bhikkhave, saïkhàrà. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbindituü, alaü virajjituü, alaü vimuccituü. --------------------- 1. Catuhena - machasaü. 2. Krakucchanda- bauddha saüskçta. 3. Vaïkato - syà, 4. Koõàgamaõo, aññhakathà sãmu, konàkamuni - kanakamuni, bauddha saüskçta. 5. Supasso - machasaü, syà, [pts.] 6. Appiyà - sãmu, [BJT Page 296] [\x 296/] Etarahi kho pana bhikkhave, imassa vepullassa pabbatassa vepullo tveva sama¤¤à udapàdi. Etarahi kho pana bhikkhave, imesaü manussànaü màgadhakà tveva sama¤¤à udapàdi. Màgadhakànaü bhikkhave, manussànaü appakaü àyuppamàõaü parittaü lahukaü. 1 Yo ciraü jãvati, so vassasataü, appaü và hiyyo màgadhakà bhikkhave, manussà vepullaü pabbataü muhuttena àrohanti, muhuttena orohanti. Etarahi kho panàhaü bhikkhave, arahaü sammàsambuddho loke uppanno. Mayhaü kho pana bhikkhave, sàriputtamoggallànaü nàma sàvakayugaü aggaü bhaddayugaü. Bhavissati bhikkhave, so samayo, yà aya¤cevimassa [PTS Page 193] [\q 193/] pabbatassa sama¤¤à antaradhàyissati. Ime ce manussà kàlaü karissanti. Aha¤ca parinibbàyissàmi. Evaü aniccà bhikkhave, saïkhàrà, evaü addhuvà bhikkhave, saïkhàrà, evaü anassàsikà bhikkhave, saïkhàrà. Yàva¤cidaü bhikkhave, alameva sabbasaïkhàresu nibbinditåü, alaü virajjituü, alaü vimuccitunti. Idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Pàcãnavaüso tivarànaü rohitassàna vaïkako, Suppiyànaü suphassoti màgadhàna¤ca vepullo. Aniccà vata saïkhàrà uppàdavayadhammino, Uppajjitvà nirujjhanti tesaü våpasamo sukho'ti, Duggatavaggo dutiyo. Tassuddànaü: Duggataü sukhita¤ceva tiüsa màtàpitena ca Bhàtà bhagini putto ca dhãtà vepullapabbataü.2 Anamataggasaüyuttaü samattaü. ------------------- 1. Lahusaü - simu, sã 1, 2 2. Vepullapabbanti - sãmu. [BJT Page 298] [\x 298/] 4. Kassapasaüyuttaü 1. Kassapavaggo 4. 1. 1 Santuññhisuttaü 284. [PTS Page 194] [\q 194/] sàvatthiyaü - Santuññhoyaü bhikkhave, kassapo itarãtarena cãvarena, itarãtaracãvarasantuññhiyà ca vaõõavàdã, na ca cãvarahetu anesanaü appatiråpaü àpajjati, aladdhà ca cãvaraü na paritassati. Laddhà ca cãvaraü agadhito1 amucchito anajjhàpanno àdãnavadassàvã nissaraõapa¤¤o paribhu¤jati. Santuññhoyaü bhikkhave, kassapo itarãtarena piõóapàtena, itarãtarapiõóapàtasantuññhiyà ca vaõõavàdã. Na ca piõóapàtahetu anesanaü appatiråpaü àpajjati, aladdhà ca piõóapàtaü na paritassati. Laddhà ca piõóapàtaü agadhito1 amucchito anajjhàpanno àdãnavadassàvã nissaraõapa¤¤o paribhu¤jati. Santuññhoyaü bhikkhave, kassapo itarãtarena senàsanena, itarãtarasenàsanasantuññhiyà ca vaõõavàdã, na ca senàsana hetu anesanaü appatiråpaü àpajjati aladdhà ca senàsanaü na paritassati. Laddhà ca senàsanaü agadhito1 amucchito anajjhàpanno àdãnavadassàvã nissaraõapa¤¤o paribhu¤jati. Santuññhoyaü bhikkhave, kassapo itarãtarena gilànapaccayabhesajjaparikkhàrena, itarãtaragilànapaccayabhesajjaparikkhàrasantuññhiyà ca vaõõavàdã, na ca gilànapaccayabhesajjaparikkhàrahetu anesanaü appatiråpaü àpajjati. Aladdhà ca gilànapaccayabhesajjaparikkhàraü na paritassati. Laddhà ca gilànapaccayabhesajjaparikkhàraü agadhito, amucchito anajjhàpanno àdãnavadassàvã nissaraõapa¤¤o paribhu¤jati. Tasmàtiha bhikkhave evaü sikkhitabbaü, santuññhà bhavissàma itarãtarena cãvarena, itarãtaracivirasantuññhiyà vaõõavàdino. Na ca cãvarahetu anesanaü appatiråpaü àpajjissàma. Aladdhà ca cãvaraü na paritassissàmaü2. Laddhà ca cãvaraü agadhità amucchità anajjhàpannà àdinavadassàvino nissaraõapa¤¤à paribhu¤jissàma. * Santuññhà bhavissàma itarãtarena piõóapàtena, itarãtarapiõóapàtasantuññhiyà vaõõavàdino. Na ca piõóapàtahetu anesanaü appatiråpaü àpajjissàma. Aladdhà ca piõóapàtaü na paritassissàmaü laddhà ca piõóapàtaü agadhità amucchità anajjhàpannà àdãnavadassàvino nissaraõapa¤¤à paribhu¤chissàma. Santuññhà bhavissàma itarãtarena senàsanena, itarãtarasenàsanasantuññhiyà vaõõavàdino. Na ca senàsanahetu anesanaü appatiråpaü àpajjissàma. Aladdhà ca senàsanaü na paritassissàmaü. Laddhà ca senàsanaü agadhità amucchità anajjhàpannà àdãnavadassàvino nissaraõapa¤¤à paribhu¤jissàma. Santuññhà bhavissàma itarãtarena gilànapaccayabhesajjaparikkhàrena, itarãtaragilànapaccayabhesajjaparikkhàrasantuññhiyà ca vaõõavàdino. Na ca gilànapaccayabhesajjaparikkhàrahetu anesanaü appatiråpaü àpajjissàma. Aladdhà ca gilànapaccayabhesajjaparikkhàraü na paritassissàma. Laddhà ca gilànapaccayabhesajjaparikkhàraü agadhità amucchità anajjhàpannà àdãnavadassàvino nissaraõapa¤¤à paribhu¤jissàmà'ti. Evaü hi kho bhikkhave, sikkhitabbaü. Kassapena và hi vo bhikkhave, ovadissàmi, yo và panassa3 kassapasadiso ovaditehi ca pana vo tathattàya pañipajjitabbanti. ------------------------ 1. Agathito - sãmu, sã 1, 2 2. Na ca paritassissàma - machasaü * dissateyaü antaritapàñho sabbattha. Tathàpi na yujjati viya khàyati. 3. Yo và pana - sãmu. [BJT Page 300] [\x 300/] 4. 1. 2 Anottàpisuttaü 285. Evaü me sutaü, ekaü samayaü àyasmà ca mahàkassapo àyasmà ca sàriputto bàràõasiyaü viharanti isipatane migadàye. Atha kho àyasmà sàriputto sàyaõhasamayaü pañisallànà vuññhito yenàyasmà mahàkassapo tenupasaükami. Upasaïkamitvà àyasmantà mahàkassapena saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà sàriputto àyasmantaü mahàkassapaü etadavoca: ''Vuccati hidaü àvuso kassapa, anàtàpã anottàpã1 abhabbo sambodhàya, abhabbo nibbànàya, abhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya, àtàpã ca [PTS Page 196] [\q 196/] ottàpã ca bhabbo, sambodhàya, bhabbo nibbànàya, bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamàyà''ti. ''Kittàvatà nu kho àvuso, anàtàpã hoti anottàpã1 abhabbo sambodhàya, abhabbo nibbànàya, abhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya? Kittàvatà ca panàvuso, àtàpã hoti ottàpã bhabbo sambodhàya, bhabbo nibbànàya, bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamàyà''ti? Idhàvuso, bhikkhu anuppannà me pàpakà akusalà dhammà uppajjamànà anatthàya saüvatteyyunti na àtappaü karoti. Uppannà me pàpakà akusalà dhammà appahãyamànà anatthàya saüvatteyyunti na àtappaü karoti. Anuppannà me kusalà dhammà nåppajjamànà2 anatthàya saüvatteyyunti na àtappaü karoti. Uppannà me kusalà dhammà nirujjhamànà anatthàya saüvatteyyunti na àtappaü karoti. Evaü kho àvuso, anàtàpã hoti. Katha¤càvuso, anottàpã1 hoti? Idhàvuso, bhikkhu anuppannà me pàpakà akusalà dhammà uppajjamànà anatthàya saüvatteyyunti na ottapati.3 Uppannà me pàpakà akusalà dhammà appahãyamànà anatthàya saüvatteyyunti na ottapati.3 Anuppannà me kusalà dhammà nåppajjamànà2 anatthàya saüvetteyyunti na ottapati.3 Uppannà me kusalà dhammà nirujjhamànà anatthàya saüvatteyyunti na ottapati. 3 [PTS Page 197] [\q 197/] evaü kho àvuso anottàpã1 hoti. Evaü kho àvuso, anàtàpã anottàpã1 abhabbo sambodhàya, abhabbo nibbànàya, abhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. -------------------- 1. Anottàppi-machasaü 2. Anuppajjamànà-syà, sã 2 3. Ottappati-machasaü. [Pts] [BJT Page 302] [\x 302/] Kata¤càvuso, àtàpã hoti? Idhàvuso, bhikkhu anuppannà me pàpakà akusalà dhammà uppajjamànà anatthàya saüvatteyyunti àtappaü karoti. Uppannà me pàpakà akusalà dhammà appahãyamànà anatthàya saüvatteyyunti àtappaü karoti. Anuppannà me kusalà dhammà nåppajjamànà2 anatthàya saüvatteyyunti àtappaü karoti. Uppannà me kusalà dhammà nirujjhamànà anatthàya saüvatteyyunti àtappaü karoti. Evaü kho àvuso, àtàpã hoti. Katha¤càvuso, ottàpã hoti? Idhàvuso, bhikkhu anuppannà me pàpakà akusalà dhammà uppajjamànà anatthàya saüvatteyyunti ottapati. Uppannà me pàpakà akusalà dhammà appahãyamànà anatthàya saüvatteyyunti ottapati. Anuppannà me kusalà dhammà nåppajjamànà anatthàya saüvetteyyunti ottapati. Uppannà me kusalà dhammà nirujjhamànà anatthàya saüvatteyyunti ottapati. Evaü kho àvuso ottàpã hoti. Evaü kho àvuso, àtàpã ottàpã1 bhabbo sambodhàya, bhabbo nibbànàya, bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamayà'ti. 4. 1. 3 Candåpamasuttaü 286. Sàvatthiyaü - Candåpamà bhikkhave, kulàni upasaïkamatha apakasseva [PTS Page 198] [\q 198/] kàyaü, apakassa2 cittaü, niccanavakà kulesu3 appagabbhà. Seyyathàpi bhikkhave, puriso charådapànaü và olokeyya pabbatavisamaü và nadãviduggaü và apakasseva kàyaü, apakassa cittaü, evameva kho bhikkhave, candåpamà kulàni upasaïkamatha apakasseva kàyaü apakassa2 cittaü, niccanavakà kulesu appagabbhà. Kassapo bhikkhave, candåpamo kulàni upasaïkamati apakasseva kàyaü apakassa2 cittaü, niccanavako kulesu appagabbho. Taü kimma¤¤atha bhikkhave, kathaüråpo bhikkhu arahati kulàni upasaïkamitunti? ''Bhagavammålakà no bhante dhammà, bhagavannettikà, bhagavampañisaraõà. Sàdhu vata bhante, bhagavanta¤¤eva pañibhàtu etassa bhàsitassa attho. Bhagavato sutvà bhikkhu dhàressantã''ti. ----------------- 1. Ottappã-machasaü, 2. Apakasseva-sãmu, 3. Niccaü navyà kulesu- sã2. [BJT Page 304] [\x 304/] Atha kho bhagavà àkàse pàõiü càlesi. Seyyathàpi bhikkhave, ayaü àkàse pàõi na sajjati, na gayhati. Na bajjhati. Evameva kho bhikkhave, yassa kassaci bhikkhuno kulàni upasaïkamato kulesu cittaü na sajjati, na gayhati na bajjhati, ''labhantu làbhakàmà, pu¤¤akàmà karontu pana pu¤¤ànã''ti. Yathà sakena làbhena attamano hoti sumano, evaü paresaü làbhena attamano hoti sumano. Evaråpo kho bhikkhave, bhikkhu arahati kulàni upasaïkamituü. Kassapassa bhikkhave, kulàni upasaïkamato kulesu cittaü na sajjati, na gayhati, na bajjhati ''labhantu làbhakàmà, pu¤¤akàmà karontu pana pu¤¤ànã''ti. Yathà sakena làbhena attamano hoti sumano, evaü paresaü làbhena attamano hoti sumano. Evaråpo kho bhikkhave, bhikkhå arahati kulàni upasaïkamituü. [PTS Page 199] [\q 199/] taü kiü ma¤¤atha bhikkhave, kathaü råpassa bhikkhuno aparisuddhà dhammadesanà hoti, kathaü råpassa bhikkhuno parisuddhà dhammadesanà hotã'ti? ''Bhagavammålakà no bhante, dhammà, bhagavannettikà bhagavampañisaraõà. Sàdhu vata bhante, bhagavanta¤¤eva pañibhàtu etassa bhàsitassa attho bhagavato sutvà bhikkhå dhàressantã''ti. Tena hi bhikkhave suõàtha, sàdhukaü manasikarotha bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Yo hi koci bhikkhave, bhikkhå eva¤citto paresaü dhammaü deseti: ''aho vata me dhammaü suõeyyuü, sutvà ca pana dhammaü pasãdeyyuü, pasannà ca pana me pasannàkàraü kareyyu''nti. Evaråpassa kho bhikkhave, bhikkhuno aparisuddhà dhammadesanà hoti. Yo ca kho bhikkhave, bhikkhå eva¤citto paresaü dhammaü deseti: ''svàkkhàto bhagavatà dhammo sandiññhiko akàliko ehipassiko opanayiko paccattaü veditabbo vi¤¤åhã'ti. Aho vata me dhammaü suõeyyuü, sutvà ca pana dhammaü àjàneyyuü, àjànitvà ca pana tathattàya pañipajjeyyu''nti. Iti dhammasudhammataü pañicca paresaü dhammaü deseti. Kàru¤¤aü pañicca paresaü dhammaü deseti. Anuddayaü pañicca paresaü dhammaü deseti. Anukampaü upàdàya paresaü dhammaü deseti. Evaråpassa kho bhikkhave, bhikkhuno parisuddhà dhammadesanà hoti. Kassapo bhikkhave, evaücitto paresaü dhammaü deseti: ''svàkkhàto bhagavatà dhammo sandiññhiko akàliko ehipassiko opanayiko paccattaü veditabbo vi¤¤åhã'ti. Aho vata [PTS Page 200] [\q 200/] me dhammaü suõeyyuü, sutvà ca pana dhammaü àjàneyyuü, àjànitvà ca pana tathattàya pañipajjeyyu''nti. Iti dhammasudhammataü pañicca paresaü dhammaü deseti. Kàru¤¤aü pañicca paresaü dhammaü deseti. Anuddayaü pañicca paresaü dhammaü deseti. Anukampaü upàdàya paresaü dhammaü deseti. 1 Kassapena và hi vo bhikkhave, ovadissàmi, yo và panassa kassapasadiso. Ovaditehi ca pana vo tathattàya pañipajjitabbanti. --------------------- 1. Kàru¤¤aü pañicca anuddayaü pañicca anukampaü upàdàya paresaü dhammaü deseti - machasaü [BJT Page 306] [\x 306/] 4. 1. 4 Kulåpagasuttaü 287. Sàvatthiyaü - Taü kiü ma¤¤atha bhikkhave, kathaüråpo bhikkhå arahati kulåpago hotuü, kathaüråpo bhikkhå arahati na kulupago1 hotunti? ''Bhagavammålakà no bhante, dhammà bhagavannettikà bhagavampañisaraõà. Sàdhu vata bhante, bhagavanta¤¤eva pañibhàtu etassa bhàsitassa attho bhagavato sutvà bhikkhå dhàressantã''ti. Tena hi bhikkhave suõàtha, sàdhukaü manasikarotha bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Yo hi koci bhikkhave, bhikkhu evaücitto kulàni upasaïkamati: ''dentuyeva me, mà nàdaüsu.2 Bahu¤¤eva3 me dentu mà thokaü. Paõita¤¤eva me dentu mà låkhaü. Sãgha¤¤eva me dentu mà dandhaü. Sakkacca¤¤eva me dentu mà asakkacca''nti. Tassa ce bhikkhave, bhikkhuno evaü cittassa kulàni upasaïkamato na denti, tena bhikkhu sandãyati. So tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Thokaü denti no bahukaü, tena bhikkhu sandãyati, so tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Låkhaü denti no paõãtaü, tena bhikkhu sandãyati. So tato nidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Dandhaü denti no sãghaü, tena bhikkhu sandãyati. So tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Asakkaccaü denti no sakkaccaü. Tena bhikkhu sandãyati. [PTS Page 201] [\q 201/] so tato nidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Evaråpo kho bhikkhave, bhikkhå na arahati kulåpago hotuü. Yo ca kho bhikkhave, bhikkhu evaücitto kulàni upasaïkamati ''taü kutettha labbhà parakulesu-dentu yeva me, mà nàdaüsu bahu¤¤eva me dentu mà thokaü. Paõãta¤¤eva me dentu mà låkhaü. Sãgha¤¤eva me dentu mà dandhaü sakkacca¤¤eva me dentu mà asakkacca''nti. Tassa me bhikkhave, bhikkhuno evaücittassa kulàni upasaïkamato na denti. Tena bhikkhu na sandãyati. So na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Thokaü denti no bahukaü, tena bhikkhu na sandãyati. So na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Låkhaü denti no paõãtaü, tena bhikkhu na sandãyati. So na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Dandhaü denti. No sãghaü, tena bhikkhu na sandãyati. So na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Asakkaccaü denti no sakkaccaü, tena bhikkhu na sandãyati. So na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Evaråpo kho bhikkhave bhikkhu arahati kulåpago hotuü. Kassapo bhikkhave, evaücitto kulàni upasaïkamati: ''taü kutettha labbhà parakulesu-dentu yeva me, mà nàdaüsu, bahu¤¤eva me dentu mà thokaü, paõãta¤¤eva me dentu, mà låkhaü, sãgha¤¤eva me dentu mà dandhaü, sakkacca¤¤eva me dentu, '' mà asakkaccanti. ----------------------- 1. Kulåpako - machasaü, syà 2. Mà adaüsu - sãmu, sã 1, 2 3. Subahu¤¤eva - sã 1, 2 bahuka¤¤eva - machasaü, syà, [pts] [BJT Page 308] [\x 308/] Tassa ce bhikkhave, kassapassa evaücittassa kulàni upasaïkamato na denti, tena kassapo na sandãyati. So na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Thokaü denti no bahukaü, tena kassapo na sandãyati. So na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Låkhaü denti no paõãtaü, tena kassapo na sandãyati. So na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Dandhaü denti no sãghaü, tena kassapo na sandãyati. [PTS Page 202] [\q 202/] so na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Asakkaccaü denti no sakkaccaü, tena kassapo na sandãyati. So na tatonidànaü dukkhaü domanassaü pañisaüvedayati. Kassapena và hi vo te bhikkhave, ovadissàmi, yo và panassa kassapasadiso. Ovaditehi ca pana te tathattàya pañipajjitabbanti. 4. 1. 5 Jiõõasuttaü 288. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati veluvane kalandaka nivàpe. Atha kho àyasmà mahàkassapo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü mahàkassapaü bhagavà etadavoca: jiõõosidàni tvaü kassapa. Garukàni kho te1 imàni sàõàni paüsukålàni nibbasanàni. Tasmàtiha tvaü kassapa, gahapatikàni ceva cãvaràni dhàrehi, nimantaõesu2 ca bhu¤jàhi, mama¤ca santike viharàhã'ti. Ahaü kho bhante, dãgharattaü àra¤¤ako ceva àra¤¤akattassa ca vaõõavàdã, piõóapàtiko ceva piõóapàtikattassa ca vaõõavàdã, paüsukåliko ceva paüsukålikattassa ca vaõõavàdã, tecãvariko ceva tecãvarikattassa ca vaõõavàdã, appiccho ceva appicchatàya ca vaõõavàdã, santuññho ceva santuññhiyà ca vaõõavàdã, pavivitto ceva pavivekassa ca vaõõavàdã, asaüsaññho ceva asaüsaggassa ca vaõõavàdã, àraddhaviriyo ceva viriyàrambhassa ca vaõõavàdã. Kimpana tvaü kassapa, atthavasaü sampassamàno dãgharattaü àra¤¤ako ceva àra¤¤akatassa ca vaõõavàdã, piõóapàtiko ceva piõóapàtikassa ca vaõõavàdã, paüsukåliko ceva paüsukålikattassa ca vaõõavàdã, tecãvariko ceva tecãvarikattassa ca vaõõavàdã, appiccho ceva appicchatàya ca vaõõavàdã, santuññho ceva santuññhiyà ca vaõõavàdã, pavivitto ceva pavivekassa ca vaõõavàdã, asaüsaññho ceva asaüsaggassa ca vaõõavàdã, àraddhaviriyo ceva viriyàrambhassa ca vaõõavàdã'ti? ---------------- 1. Garukàni ca te - machasaü, syà, [pts.] 2. Nimantanàni - machasaü, syà, [pts] [BJT Page 310] [\x 310/] ''Dve khohaü bhante, atthavase sampassamàno dãgharattaü àra¤¤ako ceva àra¤¤akattassa ca vaõõavàdã, [PTS Page 203] [\q 203/] piõóapàtiko ceva piõóapàtikassa ca vaõõavàdã, paüsukåliko ceva paüsukålikattassa ca vaõõavàdã, tecãvariko ceva tecãvarikattassa ca vaõõavàdã, appiccho ceva appicchatàya ca vaõõavàdã, santuññho ceva santuññhiyà ca vaõõavàdã, pavivitto ceva pavivekassa ca vaõõavàdã, asaüsaññho ceva asaüsaggassa ca vaõõavàdã, àraddhaviriyo ceva viriyàrambhassa ca vaõõavàdã: attanà ca diññhadhammasukhavihàraü sampassamàno - pacchima¤cajanataü anukampamàno 'appeva nàma pacchimà janatà diññhànugatiü àpajjeyya.1 Ye kira te ahesuü buddhànubuddhasàvakà, te dãgharattaü àra¤¤akà ceva ahesuü àra¤¤akattassa ca vaõõavàdino. Piõóapàtikà ceva ahesuü piõóapàtikattassa ca vaõõavàdino. Paüsukålikà ceva ahesuü paüsukålikattassa ca vaõõavàdino. Tecãvarikà ceva ahesuü tecãvarikattassa ca vaõõavàdino. Appicchà ceva ahesuü appicchassa ca vaõõavàdino. Santuññhà ceva ahesuü. Santuññhassa ca vaõõavàdino. Pavivittà ceva ahesuü pavivittassa ca vaõõavàdino. Asaüsaññhà ceva ahesuü asaüsaññhassa ca vaõõavàdino. âraddhaviriyà ceva ahesuü viriyàrambhassa ca vaõõavàdino'ti. Te tathattàya pañipajjissanti. Tesaü taü bhavissati dãgharattaü hitàya sukhàya. '' Ime khohaü bhante, dve atthavase sampassamàno dãgharattaü àra¤¤ako ceva àra¤¤akattassa ca vaõõavàdã, piõóapàtiko ceva piõóapàtikassa ca vaõõavàdã, paüsukåliko ceva paüsukålikattassa ca vaõõavàdã, tecãvariko ceva tecãvarikattassa ca vaõõavàdã, appiccho ceva appicchatàya ca vaõõavàdã, santuññho ceva santuññhiyà ca vaõõavàdã, pavivitto ceva pavivekassa ca vaõõavàdã, asaüsaññho ceva asaüsaggassa ca vaõõavàdã, àraddhaviriyo ceva viriyàrambhassa ca vaõõavàdã'ti. Sàdhu, sàdhu, kassapa, bahujanahitàya kira tvaü kassapa, pañipanno bahujanasukhàya lokànukampàya atthàya hitàya sukhàya devamanussànaü. Tasmàtiha tvaü kassapa, sàõàni ceva paüsukålàni dhàrehi nibbasanàni, piõóàya ca caràhi, ara¤¤e ca viharàhã'ti. 4. 1. 6 Ovàdasuttaü 289. Ràjagahe - Atha kho àyasmà mahàkassapo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü mahà kassapaü bhagavà etadavoca: ovada kassapa, bhikkhå. Karohi kassapa, bhikkhånaü dhammiü kathaü. Ahaü và [PTS Page 204] [\q 204/] kassapa, bhikkhå ovadeyyaü tvaü và, ahaü và bhikkhånaü dhammiü kathaü kareyyaü tvaü và'ti. Dubbacà kho bhante bhagavà, etarahi bhikkhå dovacassakaraõehi dhammehi samannàgatà, akkhamà, appadakkhiõaggàhino anusàsaniü. Idhàhaü bhante, addasaü bhaõóu¤ca nàma bhikkhuü ànandassa saddhivihàriü, àbhi¤jika¤ca nàma bhikkhuü anuruddhassa saddhivihàriü, a¤¤ama¤¤aü sutena accàvadante ''ehi bhikkhu, ko bahutaraü bhàsissati, ko sundarataraü bhàsissati, ko cãrataraü bhàsissatã''ti. --------------------1 âpajjeyyuü - machasaü [BJT Page 312] [\x 312/] Atha kho bhagavà a¤¤ataraü bhikkhuü àmantesi: ''ehi tvaü bhikkhu, mama vacanena bhaõóu¤ca bhikkhuü ànandassa saddhiü vihàriü, àbhi¤jika¤ca bhikkhuü anuruddhassa saddhivihàriü àmantehi satthà àyasmante àmantetã''ti. Evaü bhante'ti kho so bhikkhå bhagavato pañissutvà yena te bhikkhå tenupasaïkami. Upasaïkamitvà te bhikkhå etadavoca: ''satthà àyasmante àmantetã''ti. 'Evamàvuso'ti kho te bhikkhå tassa bhikkhuno pañissutvà yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinne kho pana te bhikkhå bhagavà etadavoca: saccaü kira tumhe bhikkhave, a¤¤ama¤¤aü sutena accàvadatha, ''ehi bhikkhu ko bahutaraü bhàsissati, ko sundarataraü bhàsissati, ko cirataraü bhàsissatã''ti evaü bhante'ti. Kinnu me tumhe bhikkhave, evaü dhammaü desitaü àjànàtha? ''Etha tumhe bhikkhave, a¤¤ama¤¤aü sutena accàvadatha: ehi bhikkhu, ko bahutaraü bhàsissati, ko sundarataraü bhàsissati, ko cirataraü bhàsissatã''ti. [PTS Page 205 [\q 205/] '@]nà hetaü bhante, no ce kira tumhe bhikkhave, evaü dhammaü desitaü àjànàtha, atha ki¤carahi tumhe moghapurisà, kiü jànantà kiü passantà evaü svàkkhàte dhammavinaye pabbajità samànà a¤¤ama¤¤aü sutena accàvadatha: ''ehi bhikkhu ko bahutaraü bhàsissati, ko sundarataraü bhàsissati, ko cirataraü bhàsissatã''ti. Atha kho te bhikkhå bhagavato pàdesu sirasà nipatitvà bhagavantaü etadavocuü: accayo no bhante, accagamà yathà bàle, yathà måëhe, yathà akusale ye mayaü evaü svàkkhàte dhammavinaye pabbajità samànà a¤¤ama¤¤aü sutena accàvadimhà ''ehi bhikkhu ko bahutaraü bhàsissati, ko sundarataraü bhàsissati, ko cirataraü bhàsissatã''ti. Tesaü no bhante, bhagavà accayaü accayato patigaõhàtu àyatiü saüvaràyà'ti. Taïgha tumhe bhikkhave, accayo accagamà, yathà bàle yathà måëhe yathà akusale, ye1 tumhe evaü svàkkhàte dhammavinaye pabbajità samànà a¤¤ama¤¤aü sutena accàvadittha: ''ehi bhikkhu, kho bahutaraü bhàsissati, ko sundarataraü bhàsissati, ko cirataraü bhàsissatã''ti. Yato ca kho tumhe bhikkhave, accayaü accayato disvà yathàdhammaü pañikarotha, taü vo mayaü accayaü pañigaõhàma.2 Vuddhi hesà bhikkhave, ariyassa vinaye yo accayaü accayato disvà yathàdhammaü pañikaroti, àyati¤ca saüvaraü àpajjatã'ti. -------------------- 1. Yaü - sã 1 2. Pañiggaõhàma - machasaü [BJT Page 314] [\x 314/] 4. 1. 7 Dutiyaovàdasuttaü 290. Sàvatthiyaü-1 Atha kho àyasmà mahàkassapo yenana bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü mahàkassapaü bhagavà etadavoca: ovada kassapa bhikkhå, karohi kassapa bhikkhånaü dhammiü kathaü. Ahaü và [PTS Page 206] [\q 206/] kassapa bhikkhå ovadyeü, tvaü và. Ahaü và bhikkhånaü dhammiü kathaü kareyyaü, tvaü và'ti. Dubbacà kho bhante, bhagavà etarahi bhikkhå dovacassakaraõehi dhammehi samannàgatà akkhamà appadakkhiõaggàhino anusàsaniü. Yassa kassaci bhante,2 saddhà natthi kusalesu dhammesu, hiri3 natthi kusalesu dhammesu, ottappaü natthi kusalesu dhammesu, viriyaü natthi kusalesu dhammesu, pa¤¤à natthi kusalesu dhammesu, tassa yà ratti và divaso và àgacchati4, hàniyeva pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no vuddhi. Seyyathàpi bhante kàlapakkhe candassa yà ratti và divaso và àgacchati, hàyateva vaõõena, hàyati maõóalena hàyati àbhàya. Hàyati àrohapariõàhena. Evameva kho bhante, yassa kassaci saddhà natthi kusalesu dhammesu, hiri natthi kusalesu dhammesu, ottappaü natthi kusalesu dhammesu, viriyaü natthi kusalesu dhammesu, pa¤¤à natthi kusalesu dhammesu, tassa yà ratti và divaso và àgacchati, hàniyeva pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no vuddhi. Assaddho purisapuggalo'ti bhante, parihànametaü. Ahiriko purisapuggalo'ti bhante, parihànametaü. Anottàpã purisapuggalo'ti bhante, parihànametaü. Kusãto purisapuggalo'ti bhante, parihànametaü. Duppa¤¤o purisapuggalo'ti bhante parihànametaü. Kodhano purisapuggalo'ti bhante, parihànametaü. Upanàhã purisapuggalo'ti bhante, parihànametaü. Na santi bhikkhå ovàdakà'ti bhante, parihànametaü. Yassa kassaci bhante, saddhà atthi kusalesu dhammesu, hiri atthi kusalesu dhammesu, ottappaü atthi kusalesu dhammesu, viriyaü atthi kusalesu dhammesu, pa¤¤à atthi kusalesu dhammesu, tassa yà ratti và divaso và àgacchati, vuddhiyeva pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no parihàni. Seyyathàpi bhante, juõhapakkhe candassa yà ratti và divaso và àgacchati, vaóóhateva vaõõena, vaóóhati maõóalena, [PTS Page 207] [\q 207/] vaóóhati àbhàya, vaóóhati àrohapariõàhena. Evameva kho bhante yassa kassaci saddhà atthi kusalesu dhammesu, hiri atthi kusalesu dhammesu, ottappaü atthi kusalesu dhammesu, viriyaü atthi kusalesu dhammesu, pa¤¤à atthi kusalesu dhammesu, tassa yà ratti và divaso và àgacchati, vuddhiyeva pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no parihàni. ------------------- 1. Ràjagahe 2. Bhante bhikkhuno sã 1, 3. Hirã - machasaü. 4. âgacchanti - simu. Viharati phevane, machasaü - syà. [BJT Page 316] [\x 316/] Saddho purisapuggalo'ti bhante, aparihànametaü. Hirimà purisapuggalo'ti bhante, aparihànametaü. Ottàpã purisapuggalo'ti bhante, aparihànametaü àraddhaviriyo purisapuggalo'ti bhante, aparihànametaü. Pa¤¤avà purisapuggalo'ti bhante, aparihànametaü. Akkodhano purisapuggalo'ti bhante, aparihànametaü. Anupanàhã purisapuggalo'ti bhante, aparihànametaü. Santi bhikkhå ovàdakà'ti bhante, aparihànametanti. Sàdhu sàdhu kassapa, yassa kassaci kassapa, saddhà natthi kusalesu dhammesu, hiri natthi kusalesu dhammesu, ottappaü natthi kusalesu dhammesu, viriyaü natthi kusalesu dhammesu. Pa¤¤à natthi kusalesu dhammesu, tassa yà ratti và divaso và àgacchati, hàniyeva pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no vuddhi. Seyyathàpi kassapa, kàlapakkhe candassa yà ratti và divaso và àgacchati, hàyateva vaõõena, hàyati maõóalena, hàyati àbhàya, hàyati àrohapariõàhena, evameva kho kassapa, yassa kassaci saddhà natthi kusalesu dhammesu, hiri natthi kusalesu dhammesu, ottappaü natthi kusalesu dhammesu, viriyaü natthi kusalesu dhammesu, pa¤¤à natthi kusalesu dhammesu, tassa yà rattã và divaso và àgacchati, hàniyeva pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no vuddhi. Assaddho purisapuggalo'ti kassapa, parihànanametaü. Ahiriko purisapuggalo'ti kassapa, parihànametaü anottàpã purisapuggalo'ti kassapa, parihànametaü. Kusãto purisapuggalo'ti kassapa, parihànametaü. Duppa¤¤o purisapuggalo'ti kassapa parihànametaü. Kodhano purisapuggalo'ti kassapa, parihànametaü. Upanàhã purisapuggalo'ti kassapa, parihànamehataü. Na santi bhikkhå ovàdakà'ti kassapa, parihànametaü. Yassa kassaci kassapa, saddhà atthi kusalesu dhammesu, hiri atthi kusalesu dhammesu, ottappaü atthi kusalesu dhammesu, viriyaü atthi kusalesu dhammesu, pa¤¤à atthi kusalesu dhammesu, tassa yà ratti và divaso và àgacchati, vuddhiyeva pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no parihàni. Seyyathàpi kassapa, juõhapakkhe candassa yà ratti và [PTS Page 208] [\q 208/] divaso và àgacchati, vaóóhateva vaõõena, vaóóhati maõóalena, vaóóhati àbhàya, vaóóhati àrohapariõàhena. Evameva kho kassapa, yassa kassaci saddhà atthi kusalesu dhammesu, hiri atthi kusalesu dhammesu, ottappaü atthi kusalesu dhammesu, viriyaü atthi kusalesu dhammesu, pa¤¤à atthi kusalesu dhammesu, tassa yà ratti và divaso và àgacchati, vuddhiyeva pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no parihàni. Saddho purisapuggalo'ti kassapa, aparihànametaü. Hirimà purisapuggalo'ti kassapa, aparihànametaü. Ottàpã purisapuggalo'ti kassapa, aparihànametaü àraddhaviriyo purisapuggalo'ti kassapa, aparihànametaü. Pa¤¤avà purisapuggalo'ti kassapa, aparihànametaü. Akkodhano purisapuggalo'ti kassapa, aparihànametaü. Anupanàhã purisapuggalo'ti kassapa, aparihànametaü. Santi bhikkhå ovàdakà'ti kassapa, aparihànametanti. [BJT Page 318] [\x 318/] 4. 1. 8 Tatiya ovàdasuttaü 291. Sàvatthiyaü1 - Atha kho àyasmà mahàkassapo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü mahàkassapaü bhagavà etadavoca: ''ovada kassapa, bhikkhå, karohi kassapa, bhikkhånaü dhammiü kathaü. Ahaü và kassapa, bhikkhå2 ovadeyaü, tvaü và. Ahaü và bhikkhånaü dhammiü kathaü kareyyaü, tvaü và'ti. Dubbacà kho bhante,3 etarahi bhikkhå, dovacassakaraõehi dhammehi samannàgatà, akkhamà, appadakkhiõaggàhino anusàsaninti. Tathà hi pana kassapa, pubbe therà bhikkhå àra¤¤akà ceva ahesuü àra¤¤akattassa ca vaõõavàdino. Piõóapàtikà ceva ahesuü piõóapàtikattassa ca vaõõavàdino. Paüsukålikà ceva ahesuü paüsukulikattassa ca vaõõavàdino. Tecãvarikà ceva ahesuü tecãvarikattassa ca vaõõavàdino. Appicchà ceva ahesuü appicchatàya ca4 vaõõavàdino santuññhà ceva ahesuü santuññhiyà5 ca vaõõavàdino. Pavivittà ceva ahesuü pavivekassa ca vaõõavàdino. Asaüsaññhà ceva [PTS Page 209] [\q 209/] ahesuü asaüsaggassa ca vaõõavàdino. âraddhaviriyà ceva ahesuü viriyàrambhassa ca vaõõavàdino. Tatra yo hoti bhikkhu àra¤¤ako ceva àra¤¤akattassa ca vaõõavàdã, piõóapàtiko ceva piõóapàtikattassa ca vaõõavàdã, paüsukåliko ceva paüsukålikattassa ca vaõõavàdã, tecãvariko ceva tecãvarikattassa ca vaõõavàdã, appiccho ceva appicchatàya ca vaõõavàdã, santuññho ceva santuññhiyà ca vaõõavàdã, pavivitto ceva pavivekassa ca vaõõavàdã, asaüsaññho ceva asaüsaggassa ca vaõõavàdã, àraddhaviriyo ceva viriyàrambhassa ca vaõõavàdã, taü therà bhikkhå àsanena nimanetanti ''ehi bhikkhu, ko nàmàyaü6 bhikkhu, bhaddako vatàyaü bhikkhu, sikkhàkàmo vatàyaü bhikkhu, ehi bhikkhu, idaü àsanaü nisãdàhã''ti. Tatra kassapa, navànaü bhikkhånaü evaü hoti. 'Yo kira so hoti bhikkhå àra¤¤ako ceva àra¤¤akattayà ca vaõõavàdã, piõóapàtiko ceva piõóapàtikattayà ca vaõõavàdã, paüsakulãko ceva paüsakålikattayà ca vaõõavàdã, tecãvariko ceva tecãvarikattayà ca vaõõavàdã, appiccho ceva appicchatàya ca vaõõavàdã, santuññho ceva santuññhiyà ca vaõõavàdã, pavivitto ceva pavivekassa ca vaõõavàdã, asaüsaññho ceva asaüsaggassa ca vaõõavàdã, àraddhaviriyo ceva viriyàrambhassa ca vaõõavàdã, taü therà bhikkhå àsanena nimattenti ''ehi bhikkhu ko nàmàyaü, bhaddako vatàyaü bhikkhu sikkhàkàmovatàyaü bhikkhu ''ehi bhikkhu, idaü àsanaü nisãdàhã'ti. Te tathattàya pañipajjanti. Tesaü taü hoti dãgharattaü hitàya sukhàya. ----------------------- 1. Ràjagahe kalandaka nivàpe-machasaü, syà. 2. Bhikkhånaü-machasaü. 3. Bhante bhagavà-sãmu. 4. Appicchàya ca- sãmu, sã 2. 5. Santuññhitàya ca - sã 2. 6.Konàmo ayaü- sãmu sã 1, 2. [BJT Page 320] [\x 320/] Etarahi pana kassapa, therà bhikkhå na ceva àra¤¤akà na ca àra¤¤akattassa ca vaõõavàdino. Na ceva piõóapàtikà na ca piõóapàtikattassa ca vaõõavàdino. Na ceva paüsukålikà na ca paüsukålikattassa ca vaõõavàdino. Na ceva tecãvarikà na ca tecãvarikattassa ca vaõõavàdino. Na ceva appicchà na ca appicchatàya ca vaõõavàdino. Naceva santuññhà na ca santuññhiyà ca vaõõavàdino. Na ceva pavivittà na ca pavivekassa ca vaõõavàdino. Na ceva asaüsaññhà na ca asaüsaggassa ca vaõõavàdino. Na [PTS Page 210] [\q 210/] ceva àraddhaviriyà na ca viriyàrambhassa ca vaõõavàdino. Tatra yo hoti bhikkhu ¤àto yasassã làbhã cãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccayabhesajjaparikkhàrànaü, taü therà bhikkhå àsanena nimantenti ''ehi bhikkhu, ko nàmàyaü bhikkhu, bhaddako vatàyaü bhikkhu, sabrahmacàrikàmo vatàyaü bhikkhu, ehi bhikkhu, idaü àsanaü, nisãdàhã''ti. Tatra kassapa, navànaü bhikkhånaü evaü hoti: ''yo kira so hoti bhikkhu ¤àto yasassã làbhã cãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccayabhesajjaparikkhàrànaü, taü therà bhikkhå àsanena nimanteti ''ehi bhikkhu ko nàmàyaü bhikkhu, bhaddakako vatàyaü bhikkhu: sabrahmacàrikàmo vatàyaü bhikkhu, ehi bhikkhå, idaü àsanaü, nisãdàhã'ti. Te tathattàya pañipajjanti tesaü taü hoti dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Yaü hi taü kassapa, sammàvadamàno vadeyya upaddutà brahmacàrã brahmacàråpaddavena, abhibhavanà1 brahmacàrã brahmacàràbhibhavanenà'ti.2 Evaü hi taü kassapa, sammàvadanto vadeyya2 upaddutà brahmacàrã brahmacàrupaddavena abhibhavanà brahmacàrã brahmacàràbhibhavanenà'ti. 4. 1. 9 Jhànàbhi¤¤àsuttaü 292. Sàvatthiyaü- Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi vivicceva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü vivekajaü pãtisukhaü pañhamajjhànaü upasampajja viharàmi. [PTS Page 211] [\q 211/] kassapo'pã bhikkhave, yàvade4 àkaïkhati vivicce va kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü vivekajaü pãtisukhaü pañhamajjhànaü upasampajja viharati. ------------------- 1. Abhipatthanà - machasaü, 2. Brahmacàrã abhipatthantoti - machasaü. 3. Kãhàbhi¤¤a - machasaü. 4. Yàvade - machasaü. [BJT Page 322] [\x 322/] Ahaü bhikkhave, yàvade1 àkaïkhàmi vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade1 àkaïkhati vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati. Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi pãtiyà ca viràgà upekkhako ca viharàmi, sato ca sampajàno. Sukhaü ca kàyena pañisaüvedemi. Yaü taü ariyà àcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihàrã'ti, tatiyaü jhànaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati pãtiyà ca viràgà upekkhako ca viharati, sato ca sampajàno. Sukhaü ca kàyena pañisaüvedeti. Yaü taü ariyà àcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihàrã'ti, tatiyaü jhànaü upasmapajja viharati. Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sukhassa ca pahàõà dukkhassa ca pahàõà pubbeva somanassa domanassànaü atthagamà adukkhamasukhaü upekkhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sukhassa ca pahàõà dukkhassa ca pahaõà pubbeva somanassa domanassànaü atthagamà adukkhamasukhaü upekkhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharati. Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà pañighasa¤¤ànaü atthagamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà 'ananto àkàso'ti àkàsàna¤càyatanaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà pañighasa¤¤ànaü atthagamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà 'ananto àkàso'ti àkàsàna¤càyatanaü upasampajja viharati. Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti vi¤¤àõa¤càyatanaü upasampajja viharàmi. [PTS Page 212] [\q 212/] kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti vi¤¤àõa¤càyatanaü upasampajja viharati. Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma 'natthi ki¤cã'ti àki¤ca¤¤àyatanaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma 'natthi ki¤cã'ti àki¤ca¤¤àyatanaü upasampajja viharati. Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü upasampajja viharati. Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma sa¤¤àvedayitanirodhaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti sa¤¤àvedayita nirodhaü upasampajja viharati. --------------- 1. Yàvadeva - sãmu. [BJT Page 324] [\x 324/] Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi anekavihitaü iddhividhaü paccanubhomi: eko'pi hutvà bahudhà homi. Bahudhà'pi hutvà eko homi. âvãbhàvaü tirobhàvaü tirokuóóaü tiropàkàraü tiropabbaü asajjamàno gacchàmi. Seyyathàpi àkàse. Pañhaviyà'pi ummujjanimujjaü karomi seyyathàpi udake. Udake'pi abhejjamàne gacchàmi seyyathàpi pañhaviyaü. âkàse'pi pallaïkena caïkamàmi1 seyyathàpi pakkhi sakuõo. Imepi candimasuriye evammahiddhike evammahànubhàve pàõinà paràmasàmi parimajjàmi. Yàva brahmalokà'pi kàyena vasaü vattemi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati anekavihitaü iddhividhaü paccanubhoti. Eko'pi hutvà bahudhà hoti. Bahudhà'pi hutvà eko hoti. âvãbhàvaü tirobhàvaü tirokuóóaü tiropakàraü tiropabbaü asajjamàno gacchati seyyathàpi àkàse. Pañhaviyà'pi ummujjanimujjaü karoti seyyathàpi udake. Udake'pi abhejjamàne gacchati seyyathàpi pañhaviyaü. âkàse'pi pallaïkhena caïkamati seyyathàpi pakkhi sakuõo. Imepi candimasuriye evammahiddhike evammahànubhàve pàõinà paràmasati parimajjati. Yàva brahmalokà'pi kàyena vasaü vatteti. Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi dibbàya sotadhàtuyà visuddhàya atikkantamànusikàya ubho sadde suõàmi, dibbe ca mànuse ca ye dåre santike ca. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati dibbàya sotadhàtuyà ubho sadde suõàti, dibbe ca mànuse ca ye dåre santike ca. [PTS Page 213] [\q 213/] ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi, parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàmi: saràgaü và cittaü saràgaü cittanti pajànàmi. Vãtaràgaü và cittaü vãtaràgaü cittanti pajànàmi. Sadosaü và cittaü sadosaü cittanti pajànàmi. Vãtadosaü và cittaü vãtadosaü cittanti pajànàmi. Samohaü và cittaü samohaü cittanti pajànàmi. Vãtamohaü và cittaü vãtamohaü cittanti pajànàmi. Saïkhittaü và cittaü saïkhittaü cittanti pajànàmi. Vikkhittaü và cittaü vikkhittaü cittanti pajànàmi. Mahaggataü và cittaü mahaggataü cittanti pajànàmi. Amahaggataü và cittaü amahaggataü cittanti pajànàmi. Sauttaraü và cittaü sauttaraü cittanti pajànàmi. Anuttaraü và cittaü anuttaraü cittanti pajànàmi. Samàhitaü và cittaü samàhitaü cittanti pajànàmi. Asamàhitaü và cittaü asamàhitaü cittanti pajànàmi. Vimuttaü và cittaü vimuttaü cittanti pajànàmi. Avimuttaü và cittaü avimuttaü cittanti pajànàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàti. Saràgaü và cittaü saràgaü cittanti pajànàti. Vãtaràgaü và cittaü vãtaràgaü cittanti pajànàti. Sadosaü và cittaü sadosaü cittanti pajànàti. Vãtadosaü và cittaü vãtadosaü cittanti pajànàti. Samohaü và cittaü samohaü cittanti pajànàti. Vãtamohaü và cittaü vãtamohaü cittanti pajànàti. Saïkhittaü và cittaü saïkhittaü cittanti pajànàti. Vikkhittaü và cittaü vikkhittaü cittanti pajànàti. Mahaggataü và cittaü mahaggataü cittanti pajànàti. Amahaggataü và cittaü amahaggataü cittanti pajànàti. Sauttaraü và cittaü sauttaraü cittanti pajànàti. Anuttaraü và cittaü anuttaraü cittanti pajànàti. Samàhitaü và cittaü samàhitaü cittanti pajànàti. Asamàhitaü và cittaü asamàhitaü cittanti pajànàti. Vimuttaü và cittaü vimuttaü cittanti pajànàti. Avimuttaü và cittaü avimuttaü cittanti pajànàti. Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi anekavihitaü pubbenivàsaü anussaràmi - seyyathãdaü.''Ekampi jàtiü dve'pi jàtiyo tisso'pi jàtiyo catasso'pi jàtiyo pa¤capi' jàtiyo dasa'pi jàtiyo vãsampi jàtiyo tiüsampi jàtiyo cattàëãsampi jàtiyo pa¤¤àsampi jàtiyo jàtisatampi jàtisahassampi jàtisatasahassampi, aneke'pi saüvaññakappe aneke'pi vivaññakappe aneke'pi saüvaññavivaññakappe ''amutràsiü evaü nàmo evaü gotto evaü vaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto so tato cuto amutra udapàdiü. Tatràpàsiü evannàmo evaügotto evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto idhåpapanno''ti. Iti sàkàraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivàsaü anussaràmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati anekavihitaü pubbenivàsaü anussarati. Seyyathãdaü: ''ekampi jàtiü dve'pi jàtiyo tisso'pi jàtiyo catasso'pi jàtiyo pa¤ca'pi jàtiyo dasa'pi jàtiyo vãsampi jàtiyo tiüsampi jàtiyo cattàëãsampi jàtiyo pa¤¤àsampi jàtiyo jàtisatampi jàtisahassampi jàtisatasahassampi, aneke'pi saüvaññakappe aneke'pi vivaññakappe aneke'pi saüvaññavivaññakappe ''amutràsiü evaü nàmo evaü gotto evaü vaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto amutra udapàdiü. Tatràpàsiü evannàmo evaügotto. Evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto idhåpapanno''ti. Iti sàkàraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivàsaü anussarati. ------------------- 1. Kamàmi - machasaü. [BJT Page 326] [\x 326/] Ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passàmi: [PTS Page 214] [\q 214/] cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàmi. 'Ime vata bhonto sattà kàyaduccaritena samannàgatà vacãduccaritena samannàgatà manoduccaritena samannàgatà ariyànaü upavàdakà micchàdiññhikà micchàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannà. Ime và pana bhonto sattà kàyasucaritena samannàgatà vacãsucaritena samannàgatà manosucaritena samannàgatà ariyànaü anupavàdakà sammàdiññhikà sammàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassabhedà parammaraõà sugatiü saggaü lokaü upapannà'ti iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passàmi: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passati. Cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàti. 'Ime vata bhonto sattà kàyaduccaritena samannàgatà vacãduccaritena samannàgatà manoduccaritena samannàgatà ariyànaü upavàdakà micchàdiññhikà micchàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannà. Ime và pana bhonto sattà kàyasucaritena samannàgatà vacãsucaritena samannàgatà manosucaritena samannàgatà ariyànaü anupavàdakà sammàdiññhikà sammàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassabhedà parammaraõà sugatiü saggaü lokaü upapannà'ti iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passati: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàti. Ahaü bhikkhave, àsavànaü khayà anàsavaü cetovimuttiü pa¤¤àvimuttiü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, àsavànaü khayà anàsavaü cetovimuttiü pa¤¤àvimuttiü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharatã'ti. 4. 1. 10 Bhikkhunåupassayasuttaü 293. Ekaü samayaü àyasmà mahàkassapo sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Atha kho àyasmà ànando pubbaõhasamayaü nivàsetvà [PTS Page 215] [\q 215/] pattacãvaramàdàya yenàyasmà mahàkassapo tenupasaïkami. Upasaïkamitvà àyasmantaü mahàkassapaü etadavoca: ''àyàma bhante, kassapa, yena¤¤ataro bhikkhunåpassayo tenupasaïkamissamà''ti. Gaccha tvaü àvuso ànanda, bahukicco tvaü bahukaraõãyo'ti. Dutiyampi kho àyasmà ànando àyasmantaü mahàkassapaü etadavoca: ''àyàma bhante kassapa, yena¤¤ataro bhikkhunåpassayo tenupasaïkamissàmà''ti. Gaccha tvaü àvuso ànanda, bahukicco tvaü bahukaraõãyo'ti. Tatiyampi kho àyasmà ànando, àyasmantaü mahàkassapaü etadavoca: ''àyàma bhante kassapa, yena¤¤ataro bhikkhunåpassayo tenupasaïkamissàmà''ti. [BJT Page 328] [\x 328/] Atha kho àyasmà mahàkassapo pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya àyasmatà ànandena pacchàsamaõena yena¤¤ataro bhikkhunåpassayo tenupasaïkami. Upasaïkamitvà pa¤¤atte àsane nisãdi. Atha kho sambahulà bhikkhuniyo yenàyasmà mahàkassapo tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà àyasmantaü mahàkassapaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinnà kho tà bhikkhuniyo àyasmà mahàkassapo dhammiyà kathàya sandassesi samàdapesi samuttejesi sampahaüsesi. Atha kho àyasmà mahàkassapo tà bhikkhuniyo dhammiyà kathàya sandassetvà samàdapetvà samuttejetvà sampahaüsetvà uññhàyàsanàpakkami. Atha kho thullatissà bhikkhunã anattamanà anattamanavàcaü nicchàresi: ''kiü panayyo1 mahàkassapo ayyassa ànandassa vedehamunino sammukhà dhammaü bhàsitabbaü ma¤¤ati? Seyyathàpi nàma såcivàõijako [PTS Page 216] [\q 216/] såcikàrassa santike såciü vikketabbaü ma¤¤eyya, evamevaü ayyo mahàkassapo ayyassa ànandassa vedehamunino sammukhà dhammaü bhàsitabbaü ma¤¤atã''ti. Assosi kho àyasmà mahàkassapo thullatissàya bhikkhuniyà imaü vàcaü bhàsamànàya. Atha kho àyasmà mahàkassapo àyasmantaü ànandaü etadavoca: kinnu kho àvuso ànanda, ahaü såcivàõijako, tvaü såcikàro? Udàhu ahaü såcikàro, tvaü såcivàõijako''ti? Khamatha2 bhante kassapa, bàlo màtugàmo'ti. âgamehi tvaü àvuso ànanda, mà te saügho uttariü3 upaparikkhi. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda? Api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaüghe upanãto: ''ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi, vivicceva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü vivekajaü pãtisukhaü pañhamaü jhànaü upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati vivicceva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü vivekajaü pãtisukhaü pañhamaü jhànaü upasampajja viharatã''ti? 'No hetaü bhante. ' Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: ''ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi vivicceva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü vivekajaü pãtisukhaü pañhamaüjhànaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati vivicceva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü vivekajaü pãtisukhaü pañhamaü jhànaü upasampajja viharatã''ti Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda? Api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharatã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso,bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: yàvade àkaïkhàmi vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharatã'ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi pãtiyà ca viràgà upekkhako ca viharàmi, sato ca sampajàno. Sukhaü ca kàyena pañisaüvedemi. Yaü taü ariyà àcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihàrã'ti, tatiyaü jhànaü upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati pãtiyà ca viràgà upekkhako ca viharati, sato ca sampajàno. Sukhaü ca kàyena pañisaüvedeti. Yaü taü ariyà àcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihàrã'ti, tatiyaü jhànaü upasmapajja viharatã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi pãtiyà ca viràgà upekkhako ca viharàmi, sato ca sampajàno. Sukhaü ca kàyena pañisaüvedemi. Yaü taü ariyà àcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihàrã'ti, tatiyaü jhànaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati pãtiyà ca viràgà upekkhako ca viharati, sato ca sampajàno. Sukhaü ca kàyena pañisaüvedeti. Yaü taü ariyà àcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihàrã'ti, tatiyaü jhànaü upasmapajja viharatã'ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sukhassa ca pahàõà dukkhassa ca pahàõà pubbeva somanassa domanassànaü atthagamà adukkhamasukhaü upekkhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sukhassa ca pahàõà dukkhassa ca pahaõà pubbeva somanassa domanassànaü atthagamà adukkhamasukhaü upekkhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharatã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: " ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sukhassa ca pahàõà dukkhassa ca pahàõà pubbeva somanassa domanassànaü atthagamà adukkhamasukhaü upekkhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sukhassa ca pahàõà dukkhassa ca pahaõà pubbeva somanassa domanassànaü atthagamà adukkhamasukhaü upekkhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharatã'ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà pañighasa¤¤ànaü atthagamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà 'ananto àkàso'ti àkàsàna¤càyatanaü upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà pañighasa¤¤ànaü atthagamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà 'ananto àkàso'ti àkàsàna¤càyatanaü upasampajja viharatã"ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà pañighasa¤¤ànaü atthagamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà 'ananto àkàso'ti àkàsàna¤càyatanaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà pañighasa¤¤ànaü atthagamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà 'ananto àkàso'ti àkàsàna¤càyatanaü upasampajja viharatã"ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti vi¤¤àõa¤càyatanaü upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti vi¤¤àõa¤càyatanaü upasampajja viharatã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti vi¤¤àõa¤càyatanaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti vi¤¤àõa¤càyatanaü upasampajja viharatã"ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma 'natthi ki¤cã'ti àki¤ca¤¤àyatanaü upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma 'natthi ki¤cã'ti àki¤ca¤¤àyatanaü upasampajja viharatã"ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma 'natthi ki¤cã'ti àki¤ca¤¤àyatanaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma 'natthi ki¤cã'ti àki¤ca¤¤àyatanaü upasampajja viharatã"ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü upasampajja viharatã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü upasampajja viharatã'ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma sa¤¤àvedayitanirodhaü upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti sa¤¤àvedayita nirodhaü upasampajja viharatã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma sa¤¤àvedayitanirodhaü upasampajja viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti sa¤¤àvedayita nirodhaü upasampajja viharatã'ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi anekavihitaü iddhividhaü paccanubhomi: eko'pi hutvà bahudhà homi. Bahudhà'pi hutvà eko homi. âvãbhàvaü tirobhàvaü tirokuóóaü tiropàkàraü tiropabbaü asajjamàno gacchàmi. Seyyathàpi àkàse. Pañhaviyà'pi ummujjanimujjaü karomi seyyathàpi udake. Udake'pi abhejjamàne gacchàmi seyyathàpi pañhaviyaü. âkàse'pi pallaïkena caïkamàmi1 seyyathàpi pakkhi sakuõo. Imepi candimasuriye evammahiddhike evammahànubhàve pàõinà paràmasàmi parimajjàmi. Yàva brahmalokà'pi kàyena vasaü vattemi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati anekavihitaü iddhividhaü paccanubhoti. Eko'pi hutvà bahudhà hoti. Bahudhà'pi hutvà eko hoti. âvãbhàvaü tirobhàvaü tirokuóóaü tiropakàraü tiropabbaü asajjamàno gacchati seyyathàpi àkàse. Pañhaviyà'pi ummujjanimujjaü karoti seyyathàpi udake. Udake'pi abhejjamàne gacchati seyyathàpi pañhaviyaü. âkàse'pi pallaïkhena caïkamati seyyathàpi pakkhi sakuõo. Imepi candimasuriye evammahiddhike evammahànubhàve pàõinà paràmasati parimajjati. Yàva brahmalokà'pi kàyena vasaü vattetã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi anekavihitaü iddhividhaü paccanubhomi: eko'pi hutvà bahudhà homi. Bahudhà'pi hutvà eko homi. âvãbhàvaü tirobhàvaü tirokuóóaü tiropàkàraü tiropabbaü asajjamàno gacchàmi. Seyyathàpi àkàse. Pañhaviyà'pi ummujjanimujjaü karomi seyyathàpi udake. Udake'pi abhejjamàne gacchàmi seyyathàpi pañhaviyaü. âkàse'pi pallaïkena caïkamàmi1 seyyathàpi pakkhi sakuõo. Imepi candimasuriye evammahiddhike evammahànubhàve pàõinà paràmasàmi parimajjàmi. Yàva brahmalokà'pi kàyena vasaü vattemi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati anekavihitaü iddhividhaü paccanubhoti. Eko'pi hutvà bahudhà hoti. Bahudhà'pi hutvà eko hoti. âvãbhàvaü tirobhàvaü tirokuóóaü tiropakàraü tiropabbaü asajjamàno gacchati seyyathàpi àkàse. Pañhaviyà'pi ummujjanimujjaü karoti seyyathàpi udake. Udake'pi abhejjamàne gacchati seyyathàpi pañhaviyaü. âkàse'pi pallaïkhena caïkamati seyyathàpi pakkhi sakuõo. Imepi candimasuriye evammahiddhike evammahànubhàve pàõinà paràmasati parimajjati. Yàva brahmalokà'pi kàyena vasaü vattetã'ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi dibbàya sotadhàtuyà visuddhàya atikkantamànusikàya ubho sadde suõàmi, dibbe ca mànuse ca ye dåre santike ca. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati dibbàya sotadhàtuyà ubho sadde suõàti, dibbe ca mànuse ca ye dåre santike ca? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi dibbàya sotadhàtuyà visuddhàya atikkantamànusikàya ubho sadde suõàmi, dibbe ca mànuse ca ye dåre santike ca. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati dibbàya sotadhàtuyà ubho sadde suõàti, dibbe ca mànuse ca ye dåre santike ca? Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi, parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàmi: saràgaü và cittaü saràgaü cittanti pajànàmi. Vãtaràgaü và cittaü vãtaràgaü cittanti pajànàmi. Sadosaü và cittaü sadosaü cittanti pajànàmi. Vãtadosaü và cittaü vãtadosaü cittanti pajànàmi. Samohaü và cittaü samohaü cittanti pajànàmi. Vãtamohaü và cittaü vãtamohaü cittanti pajànàmi. Saïkhittaü và cittaü saïkhittaü cittanti pajànàmi. Vikkhittaü và cittaü vikkhittaü cittanti pajànàmi. Mahaggataü và cittaü mahaggataü cittanti pajànàmi. Amahaggataü và cittaü amahaggataü cittanti pajànàmi. Sauttaraü và cittaü sauttaraü cittanti pajànàmi. Anuttaraü và cittaü anuttaraü cittanti pajànàmi. Samàhitaü và cittaü samàhitaü cittanti pajànàmi. Asamàhitaü và cittaü asamàhitaü cittanti pajànàmi. Vimuttaü và cittaü vimutta cittanti pajànàmi. Avimuttaü và cittaü avimuttaü cittanti pajànàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàti. Saràgaü và cittaü saràgaü cittanti pajànàti. Vãtaràgaü và cittaü vãtaràgaü cittanti pajànàti. Sadosaü và cittaü sadosaü cittanti pajànàti. Vãtadosaü và cittaü vãtadosaü cittanti pajànàti. Samohaü và cittaü samohaü cittanti pajànàti. Vãtamohaü và cittaü vãtamohaü cittanti pajànàti. Saïkhittaü và cittaü saïkhittaü cittanti pajànàti. Vikkhittaü và cittaü vikkhittaü cittanti pajànàti. Mahaggataü và cittaü mahaggataü cittanti pajànàti. Amahaggataü và cittaü amahaggataü cittanti pajànàti. Sauttaraü và cittaü sauttaraü cittanti pajànàti. Anuttaraü và cittaü anuttaraü cittanti pajànàti. Samàhitaü và cittaü samàhitaü cittanti pajànàti. Asamàhitaü và cittaü asamàhitaü cittanti pajànàti. Vimuttaü và cittaü vimuttaü cittanti pajànàti. Avimuttaü và cittaü avimuttaü cittanti pajànàtã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi, parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàmi: saràgaü và cittaü saràgaü cittanti pajànàmi. Vãtaràgaü và cittaü vãtaràgaü cittanti pajànàmi. Sadosaü và cittaü sadosaü cittanti pajànàmi. Vãtadosaü và cittaü vãtadosaü cittanti pajànàmi. Samohaü và cittaü samohaü cittanti pajànàmi. Vãtamohaü và cittaü vãtamohaü cittanti pajànàmi. Saïkhittaü và cittaü saïkhittaü cittanti pajànàmi. Vikkhittaü và cittaü vikkhittaü cittanti pajànàmi. Mahaggataü và cittaü mahaggataü cittanti pajànàmi. Amahaggataü và cittaü amahaggataü cittanti pajànàmi. Sauttaraü và cittaü sauttaraü cittanti pajànàmi. Anuttaraü và cittaü anuttaraü cittanti pajànàmi. Samàhitaü và cittaü samàhitaü cittanti pajànàmi. Asamàhitaü và cittaü asamàhitaü cittanti pajànàmi. Vimuttaü và cittaü vimutta cittanti pajànàmi. Avimuttaü và cittaü avimuttaü cittanti pajànàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàti. Saràgaü và cittaü saràgaü cittanti pajànàti. Vãtaràgaü và cittaü vãtaràgaü cittanti pajànàti. Sadosaü và cittaü sadosaü cittanti pajànàti. Vãtadosaü và cittaü vãtadosaü cittanti pajànàti. Samohaü và cittaü samohaü cittanti pajànàti. Vãtamohaü và cittaü vãtamohaü cittanti pajànàti. Saïkhittaü và cittaü saïkhittaü cittanti pajànàti. Vikkhittaü và cittaü vikkhittaü cittanti pajànàti. Mahaggataü và cittaü mahaggataü cittanti pajànàti. Amahaggataü và cittaü amahaggataü cittanti pajànàti. Sauttaraü và cittaü sauttaraü cittanti pajànàti. Anuttaraü và cittaü anuttaraü cittanti pajànàti. Samàhitaü và cittaü samàhitaü cittanti pajànàti. Asamàhitaü và cittaü asamàhitaü cittanti pajànàti. Vimuttaü và cittaü vimuttaü cittanti pajànàti. Avimuttaü và cittaü avimuttaü cittanti pajànàtã'ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi anekavihitaü pubbenivàsaü anussaràmi - seyyathãdaü.''Ekampi jàtiü dve'pi jàtiyo tisso'pi jàtiyo catasso'pi jàtiyo pa¤capi'jàtiyo dasa'pi jàtiyo vãsampi jàtiyo tiüsampi jàtiyo cattàëãsampi jàtiyo pa¤¤àsampi jàtiyo jàtisatampi jàtisahassampi jàtisatasahassampi, aneke'pi saüvaññakappe aneke'pi vivaññakappe aneke'pi saüvaññavivaññakappe ''amutràsiü evaü nàmo evaü gotto evaü vaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto so tato cuto amutra udapàdiü. Tatràpàsiü evannàmo evaügotto evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto idhåpapanno''ti. Iti sàkàraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivàsaü anussaràmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati anekavihitaü pubbenivàsaü anussarati. Seyyathãdaü: ''ekampi jàtiü dve'pi jàtiyo tisso'pi jàtiyo catasso'pi jàtiyo pa¤ca'pi jàtiyo dasa'pi jàtiyo vãsampi jàtiyo tiüsampi jàtiyo cattàëãsampi jàtiyo pa¤¤àsampi jàtiyo jàtisatampi jàtisahassampi jàtisatasahassampi, aneke'pi saüvaññakappe aneke'pi vivaññakappe aneke'pi saüvaññavivaññakappe ''amutràsiü evaü nàmo evaü gotto evaü vaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto amutra udapàdiü. Tatràpàsiü evannàmo evaügotto. Evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto idhåpapanno''ti. Iti sàkàraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivàsaü anussaratã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi anekavihitaü pubbenivàsaü anussaràmi - seyyathãdaü.''Ekampi jàtiü dve'pi jàtiyo tisso'pi jàtiyo catasso'pi jàtiyo pa¤capi'jàtiyo dasa'pi jàtiyo vãsampi jàtiyo tiüsampi jàtiyo cattàëãsampi jàtiyo pa¤¤àsampi jàtiyo jàtisatampi jàtisahassampi jàtisatasahassampi, aneke'pi saüvaññakappe aneke'pi vivaññakappe aneke'pi saüvaññavivaññakappe ''amutràsiü evaü nàmo evaü gotto evaü vaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto so tato cuto amutra udapàdiü. Tatràpàsiü evannàmo evaügotto evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto idhåpapanno''ti. Iti sàkàraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivàsaü anussaràmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati anekavihitaü pubbenivàsaü anussarati. Seyyathãdaü: ''ekampi jàtiü dve'pi jàtiyo tisso'pi jàtiyo catasso'pi jàtiyo pa¤ca'pi jàtiyo dasa'pi jàtiyo vãsampi jàtiyo tiüsampi jàtiyo cattàëãsampi jàtiyo pa¤¤àsampi jàtiyo jàtisatampi jàtisahassampi jàtisatasahassampi, aneke'pi saüvaññakappe aneke'pi vivaññakappe aneke'pi saüvaññavivaññakappe ''amutràsiü evaü nàmo evaü gotto evaü vaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto amutra udapàdiü. Tatràpàsiü evannàmo evaügotto. Evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto idhåpapanno''ti. Iti sàkàraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivàsaü anussaratã'ti. Taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passàmi: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàmi. 'Ime vata bhonto sattà kàyaduccaritena samannàgatà vacãduccaritena samannàgatà manoduccaritena samannàgatà ariyànaü upavàdakà micchàdiññhikà micchàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannà. Ime và pana bhonto sattà kàyasucaritena samannàgatà vacãsucaritena samannàgatà manosucaritena samannàgatà ariyànaü anupavàdakà sammàdiññhikà sammàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassabhedà parammaraõà sugatiü saggaü lokaü upapannà'ti iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passàmi: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàmi. ânando'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passati. Cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàti. 'Ime vata bhonto sattà kàyaduccaritena samannàgatà vacãduccaritena samannàgatà manoduccaritena samannàgatà ariyànaü upavàdakà micchàdiññhikà micchàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannà. Ime và pana bhonto sattà kàyasucaritena samannàgatà vacãsucaritena samannàgatà manosucaritena samannàgatà ariyànaü anupavàdakà sammàdiññhikà sammàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassabhedà parammaraõà sugatiü saggaü lokaü upapannà'ti iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passati: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàtã'ti? "No hetaü bhante" Ahaü kho àvuso, bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto: "ahaü bhikkhave, yàvade àkaïkhàmi dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passàmi: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàmi. 'Ime vata bhonto sattà kàyaduccaritena samannàgatà vacãduccaritena samannàgatà manoduccaritena samannàgatà ariyànaü upavàdakà micchàdiññhikà micchàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannà. Ime và pana bhonto sattà kàyasucaritena samannàgatà vacãsucaritena samannàgatà manosucaritena samannàgatà ariyànaü anupavàdakà sammàdiññhikà sammàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassabhedà parammaraõà sugatiü saggaü lokaü upapannà'ti iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passàmi: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàmi. Kassapo'pi bhikkhave, yàvade àkaïkhati dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passati. Cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàti. 'Ime vata bhonto sattà kàyaduccaritena samannàgatà vacãduccaritena samannàgatà manoduccaritena samannàgatà ariyànaü upavàdakà micchàdiññhikà micchàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannà. Ime và pana bhonto sattà kàyasucaritena samannàgatà vacãsucaritena samannàgatà manosucaritena samannàgatà ariyànaü anupavàdakà sammàdiññhikà sammàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassabhedà parammaraõà sugatiü saggaü lokaü upapannà'ti iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passati: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàtã'ti. (Navannaü anupubbavihàrasamàpattãnaü pa¤canna¤ca abhi¤¤ànaü peyyàlo4) ----------------------- 1. Pana ayyo-machasaü, syà, [pts. 2.] Khama - machasaü. 3. Uttari - machasaü. 4. Abhi¤¤ànaü vitthàro veditabbo - machasaü, [BJT Page 330] [\x 330/] [PTS Page 217] [\q 217/] taü kiü ma¤¤asi àvuso ànanda, api nu tvaü bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto ''ahaü bhikkhave, àsavànaü khayà anàsavaü cetovimuttiü pa¤¤àvimuttiü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharàmi. ânando'pi bhikkhave, àsavànaü khayà anàsavaü ceto vimuttiü pa¤¤àvimuttiü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharatã''ti? 'No hetaü bhante. ' Ahaü kho àvuso bhagavato sammukhà bhikkhusaïghe upanãto ''ahaü bhikkhave, àsavànaü khayà anàsavaü cetovimuttiü pa¤¤àvimuttiü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà viharàmi. Kassapo'pi bhikkhave àsavànaü khayà anàsavaü cetovimuttiü pa¤¤àvimuttiü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharatã''ti. Sattaratanaü và so àvuso nàgaü aóóhaññharatanaü và tàlapattikàya chàdetabbaü ma¤¤eyya, yo me cha abhi¤¤à chàdetabbaü ma¤¤eyyà'ti. Cavittha ca pana thullatissà bhikkhunã brahmacariyambhà'ti. 4. 1. 11. Cãvarasuttaü 294. Ekaü samayaü àyasmà mahàkassapo ràjagahe viharati vephavane kalandakanivàpe. Tena kho pana samayena àyasmà ànando dakkhiõàgirismiü1 càrikaü carati mahatà bhikkhusaïghena saddhiü. Tena kho pana samayena àyasmato ànandassa tiüsamattà saddhivihàrino bhikkhå sikkhaü paccakkhàya hãnàyavattà bhavanti yebhuyyena kumàrabhåtà. [PTS Page 218] [\q 218/] atha kho àyasmà ànando dakkhiõàgirismiü yathàbhirantaü2 càrikaü caritvà yena ràjagahaü vephavanaü kalandakanivàpo, yenàyasmà mahàkassapo tenupasaïkakami. Upasaïkamitvà àyasmantaü mahàkassapaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü ànandaü àyasmà mahàkassapo etadavoca: ''Kati nu kho àvuso ànanda atthavase pañicca bhagavatà kulesu tikabhojanaü pa¤¤attanti?" Tayo kho bhante kassapa, atthavase pañicca bhagavatà kulesu tikabhojanaü pa¤¤attaü: dummaïkånaü puggalànaü niggahàya, pesalànaü bhikkhånaü phàsuvihàraya, mà pàpicchà pakkhaü nissàya saüghaü bhindeyyuü, kulànuddayatàya ca.3 Ime kho bhante kassapa, tayo atthavase pañicca bhagavatà kulesu tikabhojanaü pa¤¤attanti. ------------------------ 1. Dakkhiõagirismiü - machasaü. 2. Yathàbhirattaü - sãmu, sã 1, 2 3. Kulànudakatàya ca - syà. [BJT Page 332] [\x 332/] Atha ki¤carahi tvaü àvuso ànanda, imehi navehi bhikkhåhi indriyesu aguttadvàrehi bhojane amatta¤¤åhi jàgariyaü ananuyuttehi saddhiü càrikaü carasi? Sassaghàtaü ma¤¤e carasi. Kulåpaghàtaü ma¤¤e carasi olujjati1 kho te àvuso ànanda, parisà. Palujjanti kho te àvuso navappàyà na càyaü kumàrako mattama¤¤àtã'ti. ''Api me bhante, kassapa, sirasmiü palitàni jàtàni. Atha ca pana mayaü ajjàpi àyasmato mahàkassapassa kumàrakavàdà na muccàmà''ti. [PTS Page 219] [\q 219/] tathà hi pana tvaü àvuso ànanda, imehi navehi bhikkhåhi indriyesu aguttadvàrehi bhojane amatta¤¤åhi jàgariyaü ananuyuttehi saddhiü càrikaü carasi? Sassaghàtaü ma¤¤e carasi. Kulåpaghàtaü ma¤¤e carasi olujjati1 kho te àvuso ànanda, parisà. Palujjanti kho te àvuso navappàyà na càyaü kumàrako mattama¤¤àtã'ti. Assosi kho thullanandà bhikkhunã ''ayyena kira mahàkassapena ayyo ànando vedehamuni kumàrakavàdena apasàdito''ti. Atha kho thullanandà bhikkhunã anattamanà anattamanavàcaü nicchàresi. ''Kiü pana ayyo mahàkassapo a¤¤atitthiyapubbo samàno ayyaü ànandaü vedehamuniü kumàrakavàdena apasàdetabbaü ma¤¤atã''ti. Assosi kho àyasmà mahàkassapo thullanandàya bhikkhuniyà imaü vàcaü bhàsamànàya. Atha kho àyasmà mahàkassapo àyasmantaü ànandaü etadavoca: tagghàvuso ànanda, thullanandàya bhikkhuniyà sahasà appañisaïkhà vàcà bhàsità. Yatohaü2 àvuso kesamassuü ohàretvà kàsàyàni vatthàni acchàdetvà agàrasmà anagàriyaü pabbajito, nàbhijànàmi a¤¤aü satthàraü uddisituü a¤¤atra tena bhagavatà arahatà sammàsambuddhena. Pubbe me àvuso agàriyabhåtassa sato etadahosi. ''Sambàdho gharàvàso rajàpatho3, abbhokàso pabbajjà. Nayidaü sukaraü agàraü ajjhàvasatà ekantaparipuõõaü ekantaparisuddhaü saïkhalikhitaü brahmacariyaü carituü, yannånàhaü kesamassuü ohàretvà kàsàyàni vatthàni acchàdetvà agàrasmà anagàriyaü pabbajeyya''nti. So kho ahaü4àvuso aparena samayena pañapilotikànaü [PTS Page 220] [\q 220/] saïghàñiü karitvà5 ye loke arahanto te udissa kesamassuü ohàretvà kàsàyàni vatthãni acchàdetvà àgarasmà anagàriyaü pabbajiü. -------------------1. Ullujjati-sãmu, sãmu aññhakathà. 2. Yatvàhaü-machasaü. Yato khohaü-sã1, 2. 3. Rajopatho-sãmu. 4. So khvàhaü-machasaü, syà [pts. 5.] Kàretvà-machasaü [BJT Page 334] [\x 334/] So evaü pabbajito samàno addhànamaggapañipanno addasaü bhagavantaü antarà ca ràjagahaü antarà ca nàlandaü bahuputtena cetiye nisinnaü. Disvàna me etadahosi: satthàra¤ca vatàhaü passeyyaü bhagavantameva passeyyaü, sugata¤ca vatàhaü passeyyaü bhagavantameva passeyyaü, sammàsambuddha¤ca vatàhaü passeyyaü bhagavantameva passeyyanti. So khohaü àvuso tattheva bhagavato pàdesu sirasà nipatitvà bhagavantaü etadavoca: ''sattà me bhante bhagavà. Sàvakohamasmi. Sattà me bhante bhagavà. Sàvakohamasmã''ti. Evaü vutte maü àvuso, bhagavà etadavoca: ''yo kho kassapa, evaü sabbacetasà samannàgataü sàvakaü ajàna¤¤eva vadeyya jànàmã'ti, apassa¤¤eva vadeyya passàmã'ti, muddhà'pi tassa vipateyya. Ahaü kho pana kassapa, jàna¤¤eva vadàmi jànàmã'ti, passa¤¤eva vadàmi passàmã''ti. Tasmàtiha te kassapa, evaü sikkhitabbaü: ''tibbaü me hirottappaü paccupaññhitaü bhavissati theresu navesu1 majjhameså''ti. Evaü hi te kassapa, sikkhitabbaü. Tasmàtiha te kassapa, evaü sikkhitabbaü: ''yaü ki¤ci dhammaü suõissàmi.2 Kusalåpasaühitaü, sabbaü taü aññhikatvà manasikatvà sabbacetasà samannàharitvà ohitasoto dhammaü suõissàmã''ti. Evaü hi te kassapa, sikkhitabbaü. Tasmàtiha te kassapa, evaü sikkhitabbaü ''sàtasahagatà ca me kàyagatàsati na vijahissatã''ti. Evaü hi te kassapa, sikkhitabbanti. Atha kho maü àvuso, bhagavà iminà ovàdena ovàditvà uññhàyàsanà pakkàmi. [PTS Page 221] [\q 221/] sattàhameva kho ahaü àvuso sàõo3 raññhapiõóaü bhu¤jiü. Atha aññhamiyà a¤¤à udapàdi. Atha kho àvuso, bhagavà maggà okkamma yena¤¤ataraü rukkhamålaü tenupasaïkami. Atha khohaü àvuso, pañapilotãnaü saüghàñiü catugguõaü pa¤¤àpetvà bhagavantaü etadavocaü: ''idha bhante, bhagavà nisãdatu, yaü mamassa4 dãgharattaü hitàya sukhàyà''ti. Nisãdi kho àvuso bhagavà pa¤¤atte àsane. Nisajja kho maü àvuso bhagavà etadavoca: ''mudukà kho tyàyaü kassapa, pañapilotãnaü saüghàñã''ti. Patigaõhàtu me bhante, bhagavà pañapilotãnaü saüghàñi, anukampaü upàdàyà'ti. --------------------- 1. Navakesu- sãmu 2. Sussàmi-sãmu, [pts.] Sã 1, 2 3. Sarano-machasaü 4. Mama assa - sãmu, sã1. [BJT Page 336] [\x 336/] Dhàressasi pana me tvaü kassapa, sàõàni paüsukulàni nibbasanànã'ti? Dhàressàmahaü bhante, bhagavato sàõàni paüsukulàni nibbasanànã'ti. So kho ahaü àvuso, pañapilotãnaü saüghàñiü bhagavato pàdàsiü. Ahaü pana bhagavato sàõàni paüsukulàni nibbasanànà pañipajjiü. Yaü hi taü àvuso, sammà vadamàno vadeyya ''bhagavato putto oraso mukhato jàto dhammajo dhammanimmito dhammadàyàdo pañiggahetà.1 Sàõàni paüsukulàni nibbasanànã''ti, mamaü taü sammà vadamàno vadeyya ''bhagavato putto oraso mukhato jàto dhammajo dhammanimmito dhammadàyàdo pañiggahetà sàõàni paüsukålàni nibbasanànã''ti. Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi vivicceva kàmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaü savicàraü [PTS Page 222] [\q 222/] vivekajaü pãtisukhaü pañhamaü jhànaü upasampajja vihàràmi. Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharàmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi pãtiyà ca viràgà upekkhako ca viharàmi, sato ca sampajàno. Sukhaü ca kàyena pañisaüvedemi. Yaü taü ariyà àcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihàrã'ti, tatiyaü jhànaü upasampajja viharàmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi sukhassa ca pahàõà dukkhassa ca pahàõà pubbeva somanassa domanassànaü atthagamà adukkhamasukhaü upekkhàsatipàrisuddhiü catutthaü jhànaü upasampajja viharàmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi sabbaso råpasa¤¤ànaü samatikkamà pañighasa¤¤ànaü atthagamà nànattasa¤¤ànaü amanasikàrà 'ananto àkàso'ti àkàsàna¤càyatanaü upasampajja viharàmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi sabbaso àkàsàna¤càyatanaü samatikkamma 'anantaü vi¤¤àõa'nti vi¤¤àõa¤càyatanaü upasampajja viharàmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi sabbaso vi¤¤àõa¤càyatanaü samatikkamma 'natthi ki¤cã'ti àki¤ca¤¤àyatanaü upasampajja viharàmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi sabbaso àki¤ca¤¤àyatanaü samatikkamma nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü upasampajja viharàmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi sabbaso nevasa¤¤ànàsa¤¤àyatanaü samatikkamma sa¤¤àvedayitanirodhaü upasampajja viharàmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi anekavihitaü iddhividhaü paccanubhomi: eko'pi hutvà bahudhà homi. Bahudhà'pi hutvà eko homi. âvãbhàvaü tirobhàvaü tirokuóóaü tiropàkàraü tiropabbaü asajjamàno gacchàmi. Seyyathàpi àkàse. Pañhaviyà'pi ummujjanimujjaü karomi seyyathàpi udake. Udake'pi abhejjamàne gacchàmi seyyathàpi pañhaviyaü. âkàse'pi pallaïkena caïkamàmi1 seyyathàpi pakkhi sakuõo. Imepi candimasuriye evammahiddhike evammahànubhàve pàõinà paràmasàmi parimajjàmi. Yàva brahmalokà'pi kàyena vasaü vattemi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi dibbàya sotadhàtuyà visuddhàya atikkantamànusikàya ubho sadde suõàmi, dibbe ca mànuse ca ye dåre santike ca. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi, parasattànaü parapuggalànaü cetasà ceto paricca pajànàmi: saràgaü và cittaü saràgaü cittanti pajànàmi. Vãtaràgaü và cittaü vãtaràgaü cittanti pajànàmi. Sadosaü và cittaü sadosaü cittanti pajànàmi. Vãtadosaü và cittaü vãtadosaü cittanti pajànàmi. Samohaü và cittaü samohaü cittanti pajànàmi. Vãtamohaü và cittaü vãtamohaü cittanti pajànàmi. Saïkhittaü và cittaü saïkhittaü cittanti pajànàmi. Vikkhittaü và cittaü vikkhittaü cittanti pajànàmi. Mahaggataü và cittaü mahaggataü cittanti pajànàmi. Amahaggataü và cittaü amahaggataü cittanti pajànàmi. Sauttaraü và cittaü sauttaraü cittanti pajànàmi. Anuttaraü và cittaü anuttaraü cittanti pajànàmi. Samàhitaü và cittaü samàhitaü cittanti pajànàmi. Asamàhitaü và cittaü asamàhitaü cittanti pajànàmi. Vimuttaü và cittaü vimutta cittanti pajànàmi. Avimuttaü và cittaü avimuttaü cittanti pajànàmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi anekavihitaü pubbenivàsaü anussaràmi - seyyathãdaü.''Ekampi jàtiü dve'pi jàtiyo tisso'pi jàtiyo catasso'pi jàtiyo pa¤capi'jàtiyo dasa'pi jàtiyo vãsampi jàtiyo tiüsampi jàtiyo cattàëãsampi jàtiyo pa¤¤àsampi jàtiyo jàtisatampi jàtisahassampi jàtisatasahassampi, aneke'pi saüvaññakappe aneke'pi vivaññakappe aneke'pi saüvaññavivaññakappe ''amutràsiü evaü nàmo evaü gotto evaü vaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto so tato cuto amutra udapàdiü. Tatràpàsiü evannàmo evaügotto evaüvaõõo evamàhàro evaü sukhadukkhapañisaüvedã evamàyupariyanto. So tato cuto idhåpapanno''ti. Iti sàkàraü sauddesaü anekavihitaü pubbenivàsaü anussaràmi. "Ahaü kho àvuso, yàvade àkaïkhàmi dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passàmi: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàmi. 'Ime vata bhonto sattà kàyaduccaritena samannàgatà vacãduccaritena samannàgatà manoduccaritena samannàgatà ariyànaü upavàdakà micchàdiññhikà micchàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannà. Ime và pana bhonto sattà kàyasucaritena samannàgatà vacãsucaritena samannàgatà manosucaritena samannàgatà ariyànaü anupavàdakà sammàdiññhikà sammàdiññhikammasamàdànà. Te kàyassabhedà parammaraõà sugatiü saggaü lokaü upapannà'ti iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamànusakena satte passàmi: cavamàne uppajjamàne hãne paõãte suvaõõe dubbaõõe sugate duggate yathàkammåpage satte pajànàmi. Ahaü kho àvuso àsavànaü khayà anàsavaü cetovimuttiü pa¤¤àvimuttiü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharàmi. Sattaratanaü và so àvuso3 nàgaü aóóhaññharatanaü và tàlapattikàya chàdetabbaü ma¤¤eyya, yo me abhi¤¤à chàdetabbaü ma¤¤eyyà'ti. Cavittha ca pana thullanandà bhikkhunã brahmacariyasmà'ti. 4. 1. 12 Tathàgata parammaraõasuttaü 295. Ekaü samayaü àyasmà ca mahàkassapo àyasmà ca sàriputto bàràõasiyaü viharanti isipatane migadàye. Atha kho àyasmà sàriputto sàyanhasamayaü patisallànà vuññhito yenàyasmà mahàkassapo tenupasaïkami. Upasaïkamitvà mahàkassapaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà sàriputto àyasmantaü mahàkassapaü etadavoca: ''Kinnu kho àvuso kassapa, hoti tathàgato parammaraõà'ti? Abyàkataü kho etaü àvuso, bhagavatà ''hoti tathàgato parammaraõà''ti. -------------------- 1. Pañiggahitàni-machasaü, syà, [pts.] Pañiggahito-sã 1, 2 2. Abhi¤¤àõaü evaü vitthàretabbaü-sãmu. 3. Sattaratanaü và àvuso-machasaü, [pts.] [BJT Page 338] [\x 338/] Kiü panàvuso, na hoti tathàgato parammaraõà'ti? Etampi1 kho àvuso, abyàkataü bhagavatà ''na hoti tathàgato parammaraõà''ti. [PTS Page 223] [\q 223/] kinnu kho àvuso, hoti ca na hoti ca tathàgato parammaraõà'ti? Abyàkataü kho etaü àvuso bhagavatà, ''hoti ca na hoti ca tathàgato parammaraõà''ti. Kiü panàvuso, neva hoti na na hoti tathàgato parammaraõà'ti? Etampi kho àvuso, abyàkataü bhagavatà ''neva hoti na na hoti tathàgato parammaraõà''ti. Kasmà cetaü àvuso, abyàkataü bhagavatà'ti? Na hetaü àvuso, atthasaühitaü àdibrahmacariyakaü, na nibbidàya na viràgàya na nirodhàya na upasamàya na abhi¤¤àya na sambodhàya na nibbànàya saüvattati. Tasmà taü abyàkataü bhagavatà'ti. Atha ki¤carahàvuso,2 byàkataü bhagavatà'ti? Idaü dukkhanti kho àvuso, byàkataü bhagavatà. Ayaü dukkhasamudayo'ti byàkataü bhagavatà. Ayaü dukkhanirodho'ti byàkataü bhagavatà. Ayaü dukkhanirodhagàminã pañipadà'ti byàkataü bhagavatà'ti. Kasmà cetaü àvuso byàkataü bhagavatà'ti? Etaü hi àvuso, atthasaühitaü, etaü àdibrahmacariyakaü, etaü nibbidàya viràgàya nirodhàya upasamàya abhi¤¤àya sambodhàya nibbànàya saüvattati. Tasmà taü bhagavatà byàkatanti. 4. 1. 13 Saddhammapatiråpakasuttaü 296. Ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Atha kho àyasmà mahàkassapo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. [PTS Page 224] [\q 224/] ekamantaü nisinno kho àyasmà mahàkassapo bhagavantaü etadavoca: --------------------- 1. Evampi kho - machasaü, [pts.] Ki¤carahi àvuso - sã 1, 2. [BJT Page 340] [\x 340/] Ko nu kho bhante, hetu ko paccayo yena pubbe appataràni ceva sikkhàpadàni ahesuü, bahutarà ca bhikkhu a¤¤àya saõñhahiüsu? Ko pana bhante. Hetu ko paccayo yenetarahi bahutaràni ceva sikkhàpadàni appatarà ca bhikkhå a¤¤àya saõñhahantã'ti? Evaü hetaü kassapa, hoti. Sattesu hàyamànesu, saddhamme antaradhàyamàne, bahutaràni ceva sikkhàpadàni honti. Appatarà ca bhikkhå a¤¤àya saõñhahanti. Na tàva kassapa, saddhammassa antaradhànaü hoti, yà ca na saddhammapatiråpakaü loke uppajjati. Yato ca kho kassapa, saddhammapatiråpakaü loke uppajjati, atha saddhammassa antaradhànaü hoti. Seyyathàpi kassapa, na tàva jàtaråpassa antaradhànaü hoti. Yàca na jàtaråpapatiråpakaü loke uppajjati. Yato ca kho kassapa, jàtaråpapatiråpakaü loke uppajjati, atha jàtaråpassa antaradhànaü hoti. Evameva kho kassapa, na tàva saddhammassa antaradhànaü hoti, yàca na saddhammapatiråpakaü loke uppajjati. Yato ca kho kassapa saddhammapatiråpakaü loke uppajjati, atha saddhammassa antaradhànaü hoti. Na kho kassapa, pañhavãdhàtu saddhammaü antaradhàpeti na àpodhàtu saddhammaü antaradhàpeti na tejodhàtu saddhammaü antaradhàpeti. Na vàyodhàtu saddhammaü antaradhàpeti. Atha kho idheva te uppajjanti moghapurisà ye imaü saddhammaü antaradhàpenti. Seyyathàpi kassapa, nàvà àdikeneva opilavati, na kho kassapa, evaü saddhammassa antaradhànaü hoti. Pa¤ca kho me kassapa, okkamaõiyà dhammà saddhammassa sammosàya antaradhànàya saüvattanti. Katame pa¤ca? Idha kassapa, bhikkhå bhikkhuniyo upàsakà upàsikàyo satthari agàravà viharanti appatissà, dhamme agàravà viharanti appatissà, saïgha agàravà viharanti appatissà, [PTS Page 225] [\q 225/] sikkhàya agàravà viharanti appatissà, samàdhismiü agàravà viharanti appatissà. Ime kho kassapa, pa¤ca okkamaõiyà dhammà saddhammassa sammosàya antaradhànàya saüvattanti. [BJT Page 342] [\x 342/] Pa¤ca kho me kassapa, dhammà saddhammassa ñhitiyà asammosàya antaradhànàya saüvattanti. Katame pa¤ca? Idha kassapa, bhikkhu bhikkhuniyo upàsakà upàsikàyo satthari sagàravà viharanti sappatissà, dhamme sagàravà viharanti sappatissà, saüghe sagàravà viharanti sappatissà, sikkhàya sagàravà viharanti sappatissà, samàdhismiü sagàravà viharanti sappatissà. Ime kho kassapa, pa¤ca dhammà saddhammassa ñhitiyà asammosàya antaradhànàya saüvattantã'ti. Kassapavaggo pañhamo. Tassuddànaü: Santuññha¤ca anottàpã candopamaü kulåpagaü, Jiõõaü tayo ca ovàdà jhànàbhi¤¤à upassayaü, Cãvaraü parammaraõaü saddhammapatiråpakanti. Kassapasaüyuttaü samattaü. [BJT Page 344] [\x 344/] 5. Làbhasakkàrasaüyuttaü 1. Dàruõavaggo 5. 1. 1. Dàruõasuttaü 297. Evaü me sutaü. Ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. [PTS Page 226] [\q 226/] bhagavà etadavoca: Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasãloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü ''uppannaü làbhasakkàrasãlokaü pajahissàma. Na ca no1 uppanno làbhasakkàrasãloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 1. 2 Balisasuttaü 298. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Seyyathàpi bhikkhave, bàëisiko àmisagataü baëisaü gambhãre udakarahade pakkhipeyya. Tamenaü a¤¤ataro àmisacakkhu maccho gileyya, evaü hi so bhikkhave, maccho gilabaëiso2 bàëisikassa anayaü àpanno, vyasanaü àpanno, yathàkàmakariõãyo bàëisikassa. Bàëisiko'ti kho bhikkhave, màrassetaü pàpimato adhivacanaü. Baëisanti kho bhikkhave, làbhasakkàrasilokassetaü adhivacanaü. Yo hi koci bhikkhave, bhikkhu uppannaü làbhasakkàrasilokaü assàdeti nikàmeti, ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu gilabaëiso2 màrassa anayaü àpanno, vyasanaü àpanno, yathàkàmakaraõãyo pàpimato, evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko yogakkhekamassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. ------------------------- 1. Na vata no - sã 1, 2. 2. Gilitabaëiso - sãmu. [Pts] [BJT Page 346] [\x 346/] 5. 1. 3 Kummasuttaü 299. Sàvatthiyaü- [PTS Page 227] [\q 227/] dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Bhåtapubbaü bhikkhave, a¤¤atarasmiü udakarahade mahàkummakulaü ciranivàsã ahosi. Atha kho bhikkhave, a¤¤ataro kummo a¤¤ataraü kumma etadavoca: ''mà kho tvaü tàta kumma, etaü padesaü agamàsã''ti. Agamàsi kho bhikkhave, so kummo taü padesaü. Tamenaü luddo papatàya vijjha. Atha kho bhikkhave, so kummo yena so kummo tenupasaïkami. Addasà kho bhikkhave so kummo taü kummaü dåratova àgacchantaü. Disvàna taü kummaü etadavoca: kacci tvaü tàta kumma, na taü padesaü agamàsã'ti? Agamàsiü kho ahaü tàta kumma, taü padesanti. Kacci panàsi tàta kumma, akkhato anupahato'ti? Akkhato khomhi tàta kumma, anupahato. Atthi pana me1 idaü suttakaü piññhito piññhito, anubaddhanti.2 Tagghassasi3 tàta kumma, khato upahato. Etena hi te tàta, kumma, suttakena pitaro ca pitàmahà ca anayaü àpannà vyasanaü àpannà. Gacchadàni tvaü tàta kumma, na dàni tvaü amhàkanti. Luddoti4 kho bhikkhave, màrassetaü pàpimato adhivacanaü. Papatà'ti kho bhikkhave, làbhasakkàrasilokassetaü adhivacanaü. Suttakanti kho bhikkhave, nandiràgassetaü adhivacanaü. Yo hi koci bhikkhave, bhikkhu upannaü làbhasakkàrasilokaü assàdeti, nikàmeti, ayaü vuccati bhikkhave, bhikkhu giddho papatàya anayaü àpanno, vyasanaü àpanno, yathàkàmakaraõãyo pàpimato. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno no uppannolàbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. [PTS Page 220] [\q 220/] evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 1. 4 Dãghalomieëakasuttaü 300. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Seyyathàpi bhikkhave, dighalomikà eëakà kaõñakàgahaõaü paviseyya, sà tatra tatra sajjeyya, tatra tatra gayheyya, 5 tatra tatra bajjheyya, tatra tatra anayavyasanaü àpajjeyya. Evameva kho bhikkhave, idhekacco bhikkhu làbhasakkàrasilokena abhibhåto pariyàdinnacitto6 pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya gàmaü và nigamaü và piõóàya pavisati, so tatra tatra sajjati, tatra tatra gayhati.7 Tatra tatra bajjhati, tatra tatra anayavyasanaü àpajjati. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno no uppannolàbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. --------------------- 1. Atthi ca me-machasaü, [pts. 2.] Anubandhanti-machasaü: syà, [pts] 3. Taggahi - syà 4. Luddakena - sãmu, sã1, 2, [pts.] 5. Gaccheyya-sãmu. Gaõheyya, [pts,] syà. 6. Pariyàdinna cinto - sãmu, machasaü. 7. Gacchati - sãmu. [BJT Page 348] [\x 348/] 5. 1. 5 Mãëhakasuttaü 301. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Seyyathàpi bhikkhave, mãëhakà1 gåthàdã, gåthapurà, puõõà guthassa, purato cassa mahàgåthapu¤jo. Sà tena a¤¤à mãëhakà atima¤¤eyya: ahaü hi gåthàdi, gåthapårà, puõõà gåthassa, purato ca myàyaü mahàgåthapu¤jo'ti. [PTS Page 229] [\q 229/] evameva kho bhikkhave, idhekacco bhikkhu làbhasakkàrasilokena abhibhåto pariyàdinnacitto pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya gàmaü và nigamaü và piõóàya pavisati. So tattha bhuttàvã ca hoti yàvadattho, nimantito ca svàtanàya, piõóapàto cassa påro. So àràmaü gantvà bhikkhugaõassa majjhe vikatthati:2 bhuttàvã camhi yàvadattho, nimantitocamhi svàtanàya, piõóapàto ca myàyaü påro, làbhã camhi civarapiõóapàtasenàsanagilànapapaccayabhesajjaparikkhàrànaü. Ime pana¤¤e bhikkhå appapu¤¤à appesakkhà na làbhino cãvarapiõóapàtasenàsanagilànapaccaya÷esajjaparikkhàrànaü. So tena làbhasakkàrasilokenàbhibhuto pariyàdinnacitto a¤¤epesale bhikkhå atima¤¤ati. Taü hi tassa bhikkhave, moghapurisassa hoti dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno no uppannolàbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 1. 6 Asanivicakkasuttaü 302. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Kaü bhikkhave, asani vicakkaü àgacchatu? Sekhaü appattamànasaü làbhasakkàrasiloko anupàpuõàtu.3 ''Asani vicakkanti'' kho bhikkhave, làbhasakkàrasilokassetaü adhivacanaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: '' uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno no uppannolàbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 1. 7 Diddhavisallasuttaü. 303. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Kaü bhikkhave, diddhagatena visallena4 sallena bijjhatu? Sekhaü appattamànasaü làbhasakkàrasiloko anupàpuõàtu. 'Visalla'nti kho bhikkhave, làbhasakkàrasilokassetaü adhivacanaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave,làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: '' uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. '' Na ca no uppanno no uppannolàbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. -------------------- 1. Eëakà-piëhakà-[pts.] Kaüsaëakà-syà. 2. Vikatheti-syà. Vikattheti-sãmu. 3. Anupàpuõàti-[pts. 4.] Diññhigatena sallena vijjhatu-syà, diddhagatena visallena-sãmu [BJT Page 350] [\x 350/] 5. 1. 8 Sigàlasuttaü1 304. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Assuttha2 no tumhe bhikkhave, rattiyà paccåsasamayaü jarasigàlassa vassamànassà'ti? Evaü bhante, eso kho bhikkhave, jarasigàlo ukkaõñakena3 nàma rogajàtena phuññho neva bilagato ramati. Na rukkhamålagato ramati. Na ajjhokàsagato ramati. Yena yena gacchati, yattha yattha tiññhati, yattha yattha nisãdati, yattha yattha nipajjati, tattha tattha anayabyasanaü àpajjati. Eva meva kho bhikkhave, idhekacco bhikkhu làbhasakkàrasilokena abhibhåto pariyàdinnacitto neva su¤¤àgàragato ramati. Na rukkhamålagato ramati. Na ajjhokàsagato ramati. Yena yena gacchati, yattha yattha tiññhati, yattha yattha nisãdati, yattha yattha nipajjati, tattha tattha anayabyasanaü àpajjati. [PTS Page 231] [\q 231/] evaü dàruõo kho bhikkhave làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno no uppannolàbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 1. 9 Verambasuttaü 305. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Upari bhikkhave, àkàse verambà4 nàma vàtà vàyanti. Tattha yo pakkhi gacchati, tamenaü verambà vàtà khipanti. Tassa verambavàtakhittassa5 a¤¤eneva pàdà gacchanti, a¤¤ena pakkhà gacchanti, a¤¤ena sãsaü gacchati, a¤¤ena kàyo gacchati. Evameva kho bhikkhave, idhekacco bhikkhu làbhasakkàrasilokena abhibhåto pariyàdinnacitto pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya gàmaü và nigamaü và piõóàya pavisati, arakkhiteneva kàyena arakkhitàya vàcàya arakkhitena cittena anupaññhitàya satiyà asaüvutehi indriyehi. So tattha passati màtugàmaü dunnivatthaü và duppàrutaü và. Tassa màtugàmaü disvà dunnivatthaü và duppàrutaü và ràgo cittaü anuddhaüseti. So ràgànuddhaüsitena cittena sikkhaü paccakkhàya hãnàyàvattati. Tassa a¤¤e cãvaraü haranti. A¤¤e pattaü haranti. A¤¤e nisãdanaü haranti. A¤¤e såcigharaü haranti. Verambavàtabittasseva sakuõassa. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno no uppannolàbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. ---------------------- 1. Siïgàla suttaü - machasaü. 2. Assattha - syà. 3. Ukkantakena - simu. Ukkaõõakena-syà. [Pts. 4.] Verambhà - machasaü. 5. Verambavàte khittassa-sãmu, sã 1, 2 verambavàtukkhittassa - syà. [BJT Page 352] [\x 352/] 5. 1. 10 Sagàthasuttaü 306. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü passàmi làbhasakkàrena [PTS Page 232] [\q 232/] abhibhåtaü pariyàdinnacittaü kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannaü. Idha panàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü passàmi asakkàrena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannaü. Idha panàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü passàmi sakkàrena ca asakkàrena ca dvayena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü kàyassa bhedà parammaraõà apàyaü duggatiü vinipàtaü nirayaü upapannaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàranasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: 'uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. Idavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Yassa sakkariyamànassa asakkàrena cåhayaü, Samàdhi na vikampati appamàõavihàrino.1 Taü jhàyinaü sàtatikaü sukhumadiññhivipassakaü, Upàdànakkhayàràmaü àhu sappuriso itã'ti. Dàruõavaggo pañhamo. Tassuddànaü: Dàruõo baëisaü kummo dãghalomiü mãëhakaü, 2 Asani diddhaü sigàla¤ca verambena sagàthakanti. ----------------------- 1. Appamàda vihàrino - [pts 2.] Puneëakaü - simu. [BJT Page 354] [\x 354/] 2. Pàtivaggo. 5. 2. 1 Suvaõõapàtisuttaü 307. [PTS Page 233] [\q 233/] sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi. ''Na càyamàyasmà suvaõõapàtiyàpi råpiyacuõõaparipåràya hetu sampajàna musà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 2. 2 Råpiyapàtisuttaü. 308. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi ''na càyamàyasmà råpiyapàtiyàpi suvaõõacuõõaparipåràya hetu sampajànamusà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. [BJT Page 356] [\x 356/] 5. 2. 3. Suvaõõanikkhasuttaü. 309. Sàvatthiyaü- [PTS 234] Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi. ''Na càyamàyasmà suvaõõanikkhassàpi hetu sampajàna musà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 2. 4. Suvaõõanikkhasatasuttaü. 310. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi. ''Na càyamàyasmà suvaõõanikkhasatassàpi hetu sampajàna musà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 2. 5. Siïgãnikkhasuttaü. 311. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi. ''Na càyamàyasmà siïgãnikkhassapi hetu sampajàna musà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 2. 6. Siïgãnikkhasatasuttaü. 312. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi. ''Na càyamàyasmà siïgãnikkhasatassàpi hetu sampajàna musà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 2. 7. Pañhavisuttaü. 313. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi. ''Na càyamàyasmà pañhaviyàpi jàtaråpaparipåràya hetu sampajàna musà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 2. 8. Ki¤cikkhasuttaü. 314. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi. ''Na càyamàyasmà àmisaki¤cikkha hetu'pi sampajàna musà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 2. 9. Jãvitasuttaü. 315. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi. ''Na càyamàyasmà jãvitahetu'pi sampajàna musà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 2. 10. Janapadakalyàõisuttaü. 316. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi. ''Na càyamàyasmà janapadakalyàõiyà'pi hetu sampajàna musà bhàseyyà''ti. Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. Pàtivaggo dutiyo. Tassuddànaü Dve pàti dve suvaõõà siïgãhi apare duve, pañhavi ki¤cikkha jãvitaü janapadakalyàõiyà dasà'ti. [BJT Page 358] [\x 358/] 3. Màtugàmavaggo 5. 3. 1 Màtugàmasuttaü 317. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. [PTS Page 235] [\q 235/] na tassa bhikkhave, màtugàmo eko ekassa cittaü pariyàdàya tiññhati, yassa làbhasakkàra siloko cittaü pariyàdàya tiññhati. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 3. 2 Janapadakalyàõisuttaü 318. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Na tassa bhikkhave, janapadakalyàõi ekà ekassa cittaü pariyàdàya tiññhati, yassa làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya tiññhati. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 3. 3 Ekaputtasuttaü 319. Sàvatthiyaü - Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Saddhà bhikkhave, upàsikà ekaü puttaü piyaü manàpaü evaü sammà àyàcamànà àyàceyya ''tàdiso tàta, bhavàhi, yàdiso citto ca gahapati hatthako ca àëavako. Esà bhikkhave tulà, etaü pamàõaü, mama sàvakànaü upàsakànaü yadidaü citto ca gahapati, hatthako ca àëavako. ''Sace kho tvaü tàta, agàrasmà anagàriyaü pabbajasi, ''tàdiso nàta bhavàhi yàdisà sàriputta-moggallànà''ti. Esà bhikkhave tulà, etaü pamàõaü, sàvakànaü bhikkhånaü yadidaü sàriputtamoggallànà. [BJT Page 360] [\x 360/] ''Mà ca kho tvaü tàta, sekhaü appattamànasaü làbhasakkàrasiloko anupàpuõàtu''ti. Ta¤ce [PTS Page 236] [\q 236/] bhikkhave, bhikkhuü sekhaü appattamànasaü làbhasakkàrasiloko anupàpuõàti, so1 tassa hoti antaràyàya. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. ''Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 3. 4 Ekadhãtusuttaü 320. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Saddhà bhikkhave, upàsikà ekaü ñhitikaü2 piyaü manàpaü evaü sammà àyàcamànà àyàceyya: ''tàdisà ayye, bhavàhi, yàdisà khujjuttarà upàsikà veëukaõñakiyà3 ca nandamàtà''ti. Esà bhikkhave, tulà, etaü pamàõaü, mama sàvikànaü upàsikànaü yadidaü khujjuttarà ca upàsikà, veëukaõñakiyà ca nandamàtà. ''Sace kho tvaü ayye, agàrasmà anagàriyaü pabbajasi, tàdisà ayye, bhavàhi, yàdisà khemà ca bhikkhunã, uppalavaõõàcà''ti. Esà bhikkhave, tulà, etaü pamàõaü, mama sàvikànaü bhikkhunãnaü yadidaü khemà ca bhikkhunã uppalavaõõà ca. ''Mà ca kho tvaü ayye, sekhaü appattamànasaü làbhasakkàrasiloko anupàpuõàtå''ti. Ta¤ce bhikkhave, bhikkhuniü sekhaü appattamànasaü làbhasakkàrasiloko anupàpuõàti, so tassà hoti antaràyàya. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: 'uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 3. 5 Samaõabràhmaõasuttaü 321. Sàvatthiyaü- [PTS Page 237] [\q 237/] ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và làbhasakkàrasilokassa assàda¤ca àdãnava¤ca nissaraõa¤ca yathàbhåtaü nappajànanti, na me te bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Na ca pana te àyasmato sàma¤¤atthaü và brahma¤¤attaü và diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. ------------------- 1. Yo. Sã. 1. 2. 2. Dhãtaraü - machasaü. 3. Vephakaõñakã ca - sãmu. [BJT Page 362] [\x 362/] Ye ca kho keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và làbhasakkàrasilokassa assàda¤ca àdãnava¤ca nissaraõa¤ca yathàbhåtaü pajànanti, te ca khome bhikkhave samaõà và bràhmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmato sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 5. 3. 6 Dutiyasamaõabràhmaõasuttaü 322. Sàvatthiyaü- Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và làbhasakkàrasilokassa samudaya¤ca atthagama¤ca assàda¤ca àdãnava¤ca nissaraõa¤ca yathàbhåtaü nappajànanti, na me te bhikkhave, samaõà và brahmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Na ca pana te àyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Ye hi keci bhikkhave samaõà và bràhmaõà và làbhasakkàrasilokassa samudaya¤ca atthagama¤ca assàda¤ca àdãnava¤ca nissaraõa¤ca yathàbhåtaü pajànanti, te ca khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 5. 3. 7 Tatiyasamaõabràhmaõasuttaü 323. Sàvatthiyaü- Ye hi keci bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và làbhasakkàrasilokaü nappajànanti, làbhasakkàrasilokasamudayaü nappajànanti, làbhasakkàrasiloka nirodhaü nappajànanti, làbhasakkàrasilokanirodhagàminãpañipadaü nappajànanti, na me te bhikkhave, samaõà và brahmaõà và samaõesu và samaõasammatà, bràhmaõesu và bràhmaõasammatà. Na ca pana te àyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharanti. Yehi keci samaõà và bràhmaõà và làbhasakkàrasiloka¤ca làbhasakkàrasilokasamudaya¤ca làbhasakkàrasilokanirodha¤ca làbhasakkàranirodhagàminãpañipada¤ca yathàbhåtaü pajànanti. Te ca khome bhikkhave, samaõà và bràhmaõà và samaõesu ceva samaõasammatà, bràhmaõesu ca bràhmaõasammatà. Te ca panàyasmanto sàma¤¤attha¤ca brahma¤¤attha¤ca diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. 5. 3. 8 Chavisuttaü 324. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko. [PTS Page 238] [\q 238/] làbhasakkàrasiloko bhikkhave chaviü chindati, chaviü chetvà maüsaü chindati, maüsaü chetvà cammaü chindati, cammaü chetvà nahàruü chindati, nahàruü chetvà aññhiü chindati, aññhiü chetvà aññhimi¤jaü àhacca tiññhati. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: 'uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. [BJT Page 364] [\x 364/] 5. 3. 9 Vàlarajjusuttaü 325. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko. Làbhasakkàrasiloko bhikkhave, chaviü chindati, chaviü chetvà cammaü chindati, chammaü chetvà maüsaü chindati, maüsaü chetvà nahàruü chindati, nahàruü chetvà aññhiü chindati, aññhiü chetvà aññhimi¤jaü àhacca tiññhati. Seyyathàpi bhikkhave, balavà puriso daëhàya vàlarajjuyà1 jaïghaü veñhetvà ghaüseyya, sà chaviü chindeyya, chaviü chetvà cammaü chindeyya, cammaü chetvà maüsaü chindeyya, maüsaü chetvà nahàruü chindeyya, nahàruü chetvà aññhiü chindeyya, aññhiü chetvà aññhimi¤jaü àhacca tiññheyya, evameva kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko chaviü chindati, chaviü chetvà cammaü chindati, cammaü chetvà maüsaü chindati, maüsaü chetvà nahàruü chindati, nahàruü chetvà aññhiü chindati, aññhiü chetvà aññhimi¤jaü àhacca tiññhati. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: 'uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 3. 10 Khãõàsavabhikkhusuttaü 326. Sàvatthiyaü- [PTS Page 239] [\q 239/] yo pi so bhikkhave, bhikkhu arahaü khãõàsavo, tassa pàhaü2 làbhasakkàrasilokaü antaràyàya vadàmã'ti. Evaü vutte àyasmà ànando bhagavantaü etadavoca kissa pana bhante, khãõàsavassa bhikkhuno làbhasakkàrasiloko antaràyàyà'ti? Yà hissa sà ànanda, akuppà ceto vimukti,10 nàhaü tassà làbhasakkàra silokaü antaràyàya vadàmi. Ye ca khvassa ànanda, appamattassa àtàpino pahitattassa viharato diññhadhammasukhavihàraü adhigatà, tesàhamassa làbhasakkàrasilokaü antaràyàya vadàmi. Evaü dàruõo kho ànanda, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso, antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha ànanda, evaü sikkhitabbaü. Uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo ànanda, sikkhitabbanti. Màtugàmavaggo tatiyo. Tassuddànaü: Màtugàmo ca kalyàõã ekaputteka dhãtu ca3 Samaõabràhmaõà tãõi chavi rajjå ca bhikkhu ceti. ------------------------ 1. Vàëarajjuyà - machasaü 2. Pahaü - syà, sã1, 2. 3. Dhãtiyà - sãmu. Sã 1 10 Cetovimutti [PTS] [BJT Page 366] [\x 366/] 4. Saïghabhedavaggo 5. 4. 1 Saïghabhedasuttaü 427. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko. Kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. [PTS Page 240] [\q 240/] làbhasakkàrasilokena abhibhåto pariyàdinnacitto bhikkhave, devadatto saïghaü bhindi. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: 'uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 2 Kusalamålasamucchedasuttaü 328. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko. Kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Làbhasakkàrasilokana abhibhåtassa pariyàdinnacittassa bhikkhave, devadattassa kusalamålaü samucchedamagamà. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 3 Kusaladhammasamucchedasuttaü 329. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko. Kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Làbhasakkàrasilokana abhibhåtassa pariyàdinnacittassa bhikkhave, devadattassa kusalo dhammo samacchedamagamà. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 4 Sukkadhammasamucchedasuttaü 330. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkàrasiloko. Kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Làbhasakkàrasilokana abhibhåtassa pariyàdinnacittassa bhikkhave, devadattassa sukko dhammo samucchedamagamà. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, sikkhitabbaü: uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma. Na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 5 Attavadhasuttaü 331. [PTS Page 241] [\q 241/] ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati gijjhakåñe pabbate acirapakkante devadatte. Tatra kho bhagavà devadattaü àrabbha bhikkhå àmantesi: attavadhàya bhikkhave, devadattassa làbhasakkàrasiloko udapàdi. Paràbhavàya làbhasakkàrasiloko udapàdi. --------------------- *Aïkitasuttanta pa¤cakaü 'bhindi-måla-dhamma-sukka-pakkanta'-nàmavasena uddàne àgataü. [BJT Page 368] [\x 368/] Seyyathàpi bhikkhave, kadali attavadhàya phalaü deti, paràbhavàya phalaü deti, evameva kho bhikkhave, attavadhàya devadattassa làbhasakkàrasiloko udapàdi. Paràbhavàya devadattassa làbhasakkàrasiloko udapàdi. Seyyathàpi bhikkhave, veëu attavadhàya phalaü deti, paràbhavàya phalaü deti, evameva kho bhikkhave, attavadhàya devadattassa làbhasakkàrasiloko udapàdi. Paràbhavàya devadattassa làbhasakkàrasiloko udapàdi. Seyyathàpi bhikkhave, naëo attavadhàya phalaü deti, paràbhavàya phalaü deti, evameva kho bhikkhave, attavadhàya devadattassa làbhasakkàrasiloko udapàdi. Paràbhavàya devadattassa làbhasakkàrasiloko udapàdi. Seyyathàpi bhikkhave, assatarã attavadhàya gabbhaü gaõhàti, paràbhavàya gabbhaü gaõhàti, evameva kho bhikkhave attavadhàya devadattassa làbhasakkàrasiloko udapàdi. Paràbhavàya devadattassa làbhasakkàrasiloko udapàdi. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso, antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü. Uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. Idamavoca bhagavà, idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Phalaü ve kadaliü hanti phalaü veëuü phalaü naëaü, Sakkàro kàpurisaü hanti gabbho assatariü yathà'ti. 5. 4. 6 Pa¤carathasatasuttaü* 332. Ekaü samayaü bhagavà [PTS Page 242] [\q 242/] ràjagahe viharati veëuvane kalandakanivàpe. Tena kho pana samayena devadattassa ajàtasattu kumàro pa¤cahi rathasatehi sàyaü pàtaü upaññhànaü gacchati. Pa¤ca ca thàlipàkasatàni bhattàbhihàro abhiharãyati. Atha kho sambahulà bhikkhå yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinnà kho te bhikkhå bhagavantaü etadavocuü: ''devadattassa bhante, ajàtasattukumàro pa¤cahi rathasatehi sàyaü pàtaü upaññhànaü gacchati. Pa¤ca ca thàlipàkasatàni bhattàbhihàro abhiharãyatã''ti. Mà bhikkhave, devadattassa làbhasakkàrasilokaü pihayittha. Yàvakãva¤ca bhikkhave, devadattassa ajàtasattukumàro pa¤cahi rathasatehi sàyaü pàtaü upaññhànaü gamissati, pa¤ca ca thàlipàkasatàni bhattàbhihàro abhiharãyissati, hàni yeva bhikkhave, devadattassa pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no vuddhi. --------------------- * Rathasuttaü - uddàna. [BJT Page 370] [\x 370/] Seyyathàpi bhikkhave, caõóassa kukkurassa nàsàya pittaü bhindeyyuü, evaü hi so bhikkhave, kukkuro bhiyyosomattàya caõóataro assa. Evameva kho bhikkhave, yàvakãva¤ca devadattassa ajàtasattukumàro pa¤cahi rathasatehi sàyaü pàtaü upaññhànaü gamissati, pa¤ca ca thàlipàkasatàni bhattàbhihàro abhiharãyissati, hàni yeva bhikkhave, devadattassa pàñikaïkhà kusalesu dhammesu, no vuddhi. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso, antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü. Uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 7 Màtusuttaü. 333. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkarasiloko kañuko, pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. [PTS Page 243] [\q 243/] idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi: ''na càyamàyasmà màtu'pi hetu sampajànamusà bhàseyyà'ti. '' Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''uppannaü [PTS Page 244] [\q 244/] làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 8. Pitusuttaü 434. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkarasiloko kañuko, pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi: ''na càyamàyasmà pitu'pi hetu sampajànamusà bhàseyyà'ti. '' Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 9. Bhàtusuttaü 435. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkarasiloko kañuko, pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi: ''na càyamàyasmà bhàtu'pi hetu sampajànamusà bhàseyyà'ti. '' Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 10. Bhaginisuttaü 436. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkarasiloko kañuko, pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi: ''na càyamàyasmà bhaginiyà'pi hetu sampajànamusà bhàseyyà'ti. '' Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 11. Puttasuttaü 437. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkarasiloko kañuko, pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi: ''na càyamàyasmà puttassa'pi hetu sampajànamusà bhàseyyà'ti. '' Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 12. Dhãtusuttaü 438. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkarasiloko kañuko, pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi: ''na càyamàyasmà dhituyà'pi hetu sampajànamusà bhàseyyà'ti. '' Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''uppannaü làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 5. 4. 13. Pajàpatisuttaü 439. Sàvatthiyaü- Dàruõo bhikkhave, làbhasakkarasiloko kañuko, pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Idhàhaü bhikkhave, ekaccaü puggalaü evaü cetasà ceto paricca pajànàmi: ''na càyamàyasmà pajàpatiyà'pi hetu sampajànamusà bhàseyyà'ti. '' Tamenaü passàmi aparena samayena làbhasakkàrasilokena abhibhåtaü pariyàdinnacittaü sampajànamusà bhàsantaü. Evaü dàruõo kho bhikkhave, làbhasakkàrasiloko kañuko pharuso antaràyiko anuttarassa yogakkhemassa adhigamàya. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''uppannaü [PTS Page 244] [\q 244/] làbhasakkàrasilokaü pajahissàma, na ca no uppanno làbhasakkàrasiloko cittaü pariyàdàya ñhassatã''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. Saïghabhedavaggo catuttho. Tassuddànaü: Bhindi målaü sukko dhammo pakkantaü rathamàtaro, Pità ca bhàtà bhaginã putto dhità pajàpatã'ti. Làbhasakkàrasaüyuttaü samattaü. [BJT Page 374] [\x 374/] 6. Ràhulasaüyuttaü 1. Pañhamo vaggo 6. 1. 1 Cakkhuàdisuttaü 340. Evaü me sutaü, ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Atha kho àyasmà ràhulo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà ràhulo bhagavantaü etadavoca: sàdhu me bhante, bhagavà saükkhittena dhammaü desetu yamahaü bhagavato dhammaü sutvà eko våpakaññho appamatto àtàpã pahitatto vihareyyanti. Taü kimma¤¤asi ràhula, cakkhuü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. [PTS Page 245] [\q 245/] yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Sotaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Ghàõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Jivhà niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Kàyo nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Mano nicco và anicco và'ti? Anicco bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti. Dukkhaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako cakkhusmimpi nibbindati, sotasmimpi nibbindati, ghàõasmimpi nibbindati, jivhàyapi nibbindati, kàyasmimpi nibbindati, manasmimpi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. [BJT Page 376] [\x 376/] 6. 1. 2 Råpàdiàrammaõasuttaü 341. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, råpà niccà và aniccà và'ti? [PTS Page 246] [\q 246/] aniccà bhante, saddà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, gandhà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, rasà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, phoññhabbà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, dhammà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhanate, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpesu'pi nibbindati, saddesu'pi nibbindati, gandhesu'pi nibbindati, rasesu'pi nibbindati, phoññhabbesu'pi nibbindati, dhammesu'pi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 1. 3 Vi¤¤àõasuttaü 442. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, cakkhuvi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Sotavi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Ghàõavi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Jivhàvi¤¤àõaü niccaü và aniccaü va'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Kàyavi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Manovi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako cakkhuvi¤¤àõasmimpi nibbindati, sotavi¤¤àõasmimpi nibbindati, ghàõavi¤¤àõasmimpi nibbindati, jivhàvi¤¤àõasmimpi nibbindati, kàyavi¤¤àõasmimpi nibbindati, manovi¤¤àõasmimpi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 1. 4 Samphassasuttaü 443. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula cakkhusamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Sotasamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Ghàõasamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Jivhàsamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Kàyasamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Manosamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako cakkhusamphassasmimpi nibbindati, sotasamphassamimpi nibbindati, ghàõasamphassasmimpi nibbindati, jivhàsamphassasmimpi nibbindati, kàyasamphassasmimpi nibbindati, manosamphassasmimpi nibbindati. [PTS Page 247] [\q 247/] nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. ------------------------ 1. Saddesupi-pe- gandhesupi-pe-, rasesupi-pe-, phoññhabbesupi-pe- sãmu, sã1, 2. [BJT Page 378] [\x 378/] 6. 1. 5 Vedanàsuttaü 444. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, cakkhusamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Sotasamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Ghàõasamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Jivhàsamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Kàyasamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Manosamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà àriyasàvako cakkhusamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Sotasamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Ghàõasamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Jivihàsamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Kàyasamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Manosamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 1. 6 Sa¤¤àsuttaü 345. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, råpasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esomahasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Saddasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Gandhasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Rasasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Phoññhabbasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Dhammasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpasa¤¤àya'pi nibbindati. Saddasa¤¤àya'pi nibbindati. Gandhasa¤¤àya'pi nibbindati. Rasasa¤¤àya'pi nibbindati. Phoññhabbasa¤¤àya'pi nibbindati. Dhammasa¤¤àya'pi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 1. 7 Sa¤cetanàsuttaü. 346. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, råpasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Saddasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Gandhasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü vàti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Rasasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. [PTS Page 248] [\q 248/] phoññhabbasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Dhammasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpasa¤cetanàya'pi nibbindati. Saddasa¤cetanàya'pi nibbindati. Gandhasa¤cetanàya'pi nibbindati. Rasasa¤cetanàya'pi nibbindati. Phoññhabbasaücetanàya'pi nibbindati. Dhammasa¤cetanàya'pi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. [BJT Page 380] [\x 380/] 6. 1. 8 Taõhàsuttaü 347. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, råpataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Saddataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Gandhataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Rasataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Phoññhabbataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Dhammataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpataõhàya'pi nibbindati, saddataõhàya'pi nibbindati, gandhataõhàya'pi nibbindati, rasataõhàya'pi nibbindati, phoññhabbataõhàya'pi nibbindati, dhammataõhàya'pi nibbindati, nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 1. 9 Dhàtusuttaü 348. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, pañhavidhàtu niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. âpodhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Tejodhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Vàyodhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. âkàsadhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Vi¤¤àõadhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako pañhavãdhàtuyà'pi nibbindati, àpodhàtuyà'pi nibbindati, tojodhàtuyà'pi nibbindati, [PTS Page 249] [\q 249/] vàyodhàtuyà'pi nibbindati, àkàsadhàtuyà'pi nibbindati, vi¤¤àõadhàtuyà'pi nibbindati, nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü. Kataü karaõãyaü. Nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 1. 10 Bandhasuttaü 349. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, råpaü niccaü và aniccaü và'ti? 'Aniccaü bhante'. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Vedanà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Sa¤¤à niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Saïkhàrà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Vi¤¤àõaü niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpasmimpi nibbindati, vedanàya'pi nibbindati, sa¤¤àya'pi nibbindati, saïkhàresu'pi nibbindati, vi¤¤àõasmimpi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati, vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü. Kataü karaõãyaü. Nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. Vaggo pañhamo. Tassuddànaü: Cakkhuü råpa¤ca vi¤¤àõaü samphasso vedanàya ca, Sa¤¤à sa¤cetanà taõhà dhàtu khandhena te dasà'ti. Dutiyo vaggo 6. 2. 1 Cakkhuàdisuttaü 350. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àrame. [PTS Page 250] [\q 250/] atha kho àyasmà ràhulo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü ràhulaü bhagavà etadavoca: Taü kimma¤¤asi ràhula, cakkhuü niccaü và aniccaü và'ti? 'Aniccaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti. No hetaü bhante. ' Sotaü niccaü và aniccaü và'ti? 'Aniccaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti ' no hetaü bhante'. Ghàõaü niccaü và aniccaü và'ti? 'Aniccaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti ' no hetaü bhante'. Jivhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti ' no hetaü bhante'. Kàyo nicco và anicco và'ti? 'Anicco bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti ' no hetaü bhante'. Mano nicco và anicco và'ti? 'Anicco bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante'. Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti ' no hetaü bhante'. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako cakkhusmimpi nibbindati, sotasmimpi nibbindati, ghàõasmimpi nibbindati, jivhàya'pi nibbindati, kàyasmimpi nibbindati, manasmimpi nibbindati, nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 2. 2 Råpàdisuttaü 351. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, råpà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti ' no hetaü bhante'. Saddà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti 'no hetaü bhante'. Gandhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti 'no hetaü bhante'. Rasà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti 'no hetaü bhante'. Phoññhabbà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, e so me attà''ti 'no hetaü bhante'. Dhammà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü và taü sukhaü sukhaü và'ti? 'Dukkhaü bhante.' Yaü panàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, e so me attà''ti 'no hetaü bhante'. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpesu'pi nibbindati, saddesu'pi nibbindati, gandhesu'pi nibbindati, rasesu'pi nibbindati, phoññhabbesu'pi nibbindati, dhammesu'pi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 2. 3 Vi¤¤àõasuttaü 352. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, cakkhuvi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Sotavi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Ghàõavi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Jivhàvi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Kàyavi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Manovi¤¤àõaü niccaü và aniccaü và'ti? Aniccaü bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako cakkhuvi¤¤àõasmimpi nibbindati, sotavi¤¤àõasmimpi nibbindati, ghàõavi¤¤àõasmimpi nibbindati, jivhàvi¤¤àõasmimpi nibbindati, kàyavi¤¤àõasmimpi nibbindati, manovi¤¤àõasmimpi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. [BJT Page 384] [\x 384/] 6. 2. 4 Samphassasuttaü 353. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula cakkhusamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Sotasamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Ghàõasamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Jivhàsamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Kàyasamphasso nicco và anicco và'ti? Anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Manosamphasso nicco và anicco và'ti anicco bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako cakkhusamphassamimpi nibbindati, sotasamphassamimpi nibbindati, ghàõasamphassamimpi nibbindati, jivhàsamphassamimpi nibbindati, kàyasamphassamimpi nibbindati, manosamphassamimpi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 2. 5 Vedanàsuttaü 354. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, cakkhusamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Sotasamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Ghàõasamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Jivhàsamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Kàyasamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Manosamphassajà vedanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà àriyasàvako cakkhusamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Sotasamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Ghàõasamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Jivhàsamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Kàyasamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Manosamphassajàya vedanàya'pi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 2. 6 Sa¤¤àsuttaü 355. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, råpasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante, yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhamamaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esomahasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Saddasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Gandhasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Rasasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Phoññhabbasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Dhammasa¤¤à niccà và aniccà và'ti? Aniccaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpasa¤¤àya'pi nibbindati. Saddasa¤¤àya'pi nibbindati. Gandhasa¤¤àya'pi nibbindati. Rasasa¤¤àya'pi nibbindati. Phoññhabbasa¤¤àya'pi nibbindati. Dhammasa¤¤àya'pi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 2. 7 Sa¤cetanàsuttaü. 356. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, råpasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Saddasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Gandhasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Rasasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Phoññhabbasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Dhammasa¤cetanà niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpasa¤cetanàya'pi nibbindati. Saddasa¤cetanàya'pi nibbindati. Gandhasa¤cetanàya'pi nibbindati. Rasasa¤cetanàya'pi nibbindati. Phoññhabbasa¤cetanàya'pi nibbindati. Dhammasa¤cetanàya'pi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 2. 8 Taõhàsuttaü 357. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, råpataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Saddataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Gandhataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Rasataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassitu ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Phoññhabbataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Dhammataõhà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpataõhàya'pi nibbindati, saddataõhàya'pi nibbindati, gandhataõhàya'pi nibbindati, rasataõhàya'pi nibbindati, phoññhabbataõhàya'pi nibbindati, dhammataõhàya'pi nibbindati, nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti, vusitaü brahmacariyaü, kataü karaõãyaü, nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 2. 9 Dhàtusuttaü 358. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, pañhavidhàtu niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante.' Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. âpodhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Tejodhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Vàyodhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. âkàsadhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Vi¤¤àõadhàtu niccà và aniccà và'ti? Aniccà bhante. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako pañhavãdhàtuyà'pi nibbindati, àpodhàtuyà'pi nibbindati, tojodhàtuyà'pi nibbindati, vàyodhàtuyà'pi nibbindati, àkàsadhàtuyà'pi nibbindati, vi¤¤àõadhàtuyà'pi nibbindati, nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati. Vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü. Kataü karaõãyaü. Nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. [BJT Page 386] [\x 386/] 6. 2. 10 Bandhasuttaü 359. Sàvatthiyaü- Taü kimma¤¤asi ràhula, [PTS Page 252] [\q 252/] råpaü niccaü và aniccaü và'ti? 'Aniccaü bhante'. Yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Vedanà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Sa¤¤à niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Saïkhàrà niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Vi¤¤àõaü niccà và aniccà và'ti? 'Aniccà bhante' yampanàniccaü dukkhaü và taü sukhaü và'ti? Dukkhaü bhante. Yampanàniccaü dukkhaü vipariõàmadhammaü, kallannu taü samanupassituü ''etaü mama, esohamasmi, eso me attà''ti? No hetaü bhante. Evaü passaü ràhula, sutavà ariyasàvako råpasmimpi nibbindati, vedanàya'pi nibbindati, sa¤¤àya'pi nibbindati, saïkhàresu'pi nibbindati, vi¤¤àõasmimpi nibbindati. Nibbindaü virajjati. Viràgà vimuccati, vimuttasmiü vimuttamiti ¤àõaü hoti. 'Khãõà jàti. Vusitaü brahmacariyaü. Kataü karaõãyaü. Nàparaü itthattàyàti pajànàtã'ti. 6. 2. 11 Mànànusayasuttaü 360. Sàvatthiyaü- Atha kho àyasmà ràhulo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà ràhulo bhagavantaü etadavoca: ''Kathannu kho bhante, jànato, kathaü passato imasmi¤ca savi¤¤àõake kàye bahiddhà ca sabbanimittesu ahiükàramamiükàramànànusayà1 na hontã? Ti. '' Yaü ki¤ci ràhula, råpaü atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikaü và sukhumaü và hãnaü và paõãtaü và yaü dåre santike và - sabbaü råpaü ''netaü mama, nesohamasmi, na me so attà''ti evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Yà kàci vedanà atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và yaü dåre santike và sabbe vedanà ''netaü mama, nesohamasmi, na meso attà''ti evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Yà kàci sa¤¤à atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và yaü dåre santike và sabbe sa¤¤à ''netaü mama, nesohamasmi, na meso attà''ti evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Ye keci saïkhàrà atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và yaü dåre santike và sabbe saïkhàrà ''netaü mama, nesohamasmi, na me so attà''ti evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Yaü ki¤ci vi¤¤àõaü atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikaü và sukhumaü và hãnaü và paõãtaü và yaü dåre santike và sabbaü vi¤¤àõaü ''netaü mama, nesohamasmi, na me so attà''ti evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya passati. Evaü kho ràhula, jànato evaü passato imasmi¤ca savi¤¤àõake kàye bahiddhà ca sabbanimittesu ahiükàramamiükàramànànusayà na hontã'ti. 6. 2. 12 Mànàpagatasuttaü 361. [PTS Page 253] [\q 253/] sàvatthiyaü- Atha kho àyasmà ràhulo yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà ràhulo bhagavantaü etadavoca: ''kathannu kho bhante, jànato kathaü passato imasmi¤ca savi¤¤àõake kàye bahiddhà ca sabbanimittesu ahiükàramamiükàramànàpagataü mànasaü hoti, vidhàsamatikkantaü santaü suvimutta''nti? ------------------------ 1. Ahaükàra mamaükàramànànusayà - machasaü, syà, [pts,] sã 1, 2 [BJT Page 388] [\x 388/] Yaü ki¤ci ràhula, råpaü atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikaü và sukhumaü và hãnaü và paõãtaü và, yaü dåre santike và sabbanda råpaü ''netaü mama, nesohamasmi, na meso attà''ti evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà anupàdàvimutto hoti. Yà kàci vedanà atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và, yaü dåre santike và - sabbe vedanà ''netaü mama, nesohamasmi, na meso attà''ti. Evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà anupàdàvimutto hoti. Yà kàci sa¤¤à atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và, yaü dåre santike và - sabbe sa¤¤à ''netaü mama, nesohamasmi, na meso attà''ti. Evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà anupàdàvimutto hoti. Ye keci saïkhàrà atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikà và sukhumà và hãnà và paõãtà và, yaü dåre santike và - sabbe saïkhàrà ''netaü mama, nesohamasmi, na me so attà''ti. Evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà anupàdàvimutto hoti. Yaü ki¤ci vi¤¤àõaü atãtànàgatapaccuppannaü ajjhattaü và bahiddhà và olàrikaü và sukhumaü và hãnaü và paõãtaü và, yaü dåre santike và - sabbaü vi¤¤àõaü ''netaü mama, nesohamasmi, na me so attà''ti. Evametaü yathàbhåtaü sammappa¤¤àya disvà anupàdàvimutto hoti. Evaü kho ràhula, jànato evaü passato imasmi¤ca savi¤¤àõake kàye, bahiddhà ca sabbanimittesu ahiïkhàramamiïkhàramànàpagataü mànasaü hoti vidhàsamatikkantaü santaü suvimuttanti. Vaggo dutiyo. Tassuddànaü: [PTS Page 254] [\q 254/] cakkhuü råpa¤ca vi¤¤àõaü samaphasso vedanàya ca, Sa¤¤à sa¤cetanà taõhà dhàtu khandhena te dasa Anusayaü apagata¤ceva vaggo tena pavuccatã'ti Ràhulasaüyuttaü samattaü. [BJT Page 390] [\x 390/] 7. Lakkhaõasaüyuttaü 1. Pañhamo vaggo 7. 1. 1 Aññhisaïkhalikasuttaü 362. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati vephavane kalandakanivàpe. Tena kho pana samayena àyasmà ca lakkhaõo àyasmà ca mahàmoggallàno gijjhakåñe pabbate viharanti. Atha kho àyasmà mahàmoggallàno pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya yenàyasmà lakkhaõo tenupasaïkami. Upasaïkamitvà àyasmantaü lakkhaõaü etadavoca: àyàmàvuso lakkhaõa, ràjagahaü piõóàya pavisissàmà'ti. Evamàvuso'ti kho àyasmà lakkhaõo àyasmato mahàmoggallànassa paccassosi. Atha kho àyasmà mahàmoggallàno gijjhakåñà pabbatà orohanto a¤¤atarasmiü padese sitaü pàtvàkàsi. Atha kho àyasmà lakkhaõo àyasmantaü mahàmoggallànaü etadavoca: ko nu kho àvuso moggallàna, hetu ko paccayo sitassa pàtukammàyà'ti? Akàlo kho àvuso lakkhaõa, etassa pa¤hassa. Bhagavato maü santiko etaü paõhaü pucchà'ti. [PTS Page 255] [\q 255/] atha kho àyasmà ca lakkhaõo àyasmà ca mahàmoggallàno piõóàya caritvà pacchàbhattaü piõóapàtapañikkantà yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinno kho àyasmà lakkhaõo àyasmantaü mahàmoggallànaü etadavoca: idhàyasmà mahàmoggallàno gijjhakåñà pabbatà orohanto a¤¤atarasmiü padese sitaü pàtvàkàsi. Ko nu kho àvuso moggallàna, hetu ko paccayo sitassa pàtukammàyà'ti? Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü aññhikasaïkhalikaü vehàsaü gacchantiü. Tamenaü gijjhà'pi kàkà'pi kulalà'pi anupatitvà anupatitvà phàsulantarikàhi vitudanti.1 Sàsudaü2 aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. -------------------- 1. Vitudenti-sãmu, sã. 1, 2, Vitudenti vitacchenti viràjenti-machasaü, syà, vitacchenti, vibhàjenti - [pts 2.] Sàssudaü - sãmu. Sã1, 2 [BJT Page 392] [\x 392/] Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü1 byàkareyyaü, pare me2 na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe goghàtako ahosi so tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà3 tasseva kammassa vipàkàvasesena4 [PTS Page 256] [\q 256/] evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 1. 2 Maüsapesisuttaü 363. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü maüsapesiü vehàsaü gacchantaü. Tamenaü gijjhà'pi kàkà'pi kulalà'pi anupatitvà anupatitvà vitacchenti, viràjenti. Sàsudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe goghàtako ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 1. 3 Maüsapiõóasuttaü 364. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü maüsapiõóaü vehàsaü gacchantaü. Tamenaü gijjhà'pi kàkà'pi kulalà'pi anupatitvà anupatitvà vitacchenti, viràjenti. So sudaü aññasaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe sàkuõiko ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 1. 4 Nicchavisuttaü 365. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü nicchaviü purisaü vehàsaü gacchantaü. Tamenaü gijjhà'pi kàkà'pi kulalà'pi anupatitvà anupatitvà vitacchenti, viràjenti. So sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe orabbhiko ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. -------------------------- 1. Aha¤cetaü-machasaü, syà, [pts. 2.] Pare ca me-machasaü. [Pts.] Parepi me-syà 3. Pacitvà - sã 1, 2, 4. Vipàkavasena - sãmu 1, 2 [BJT Page 394] [\x 394/] 7. 1. 5 Asilomasuttaü 366. [PTS Page 257] [\q 257/] idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü asilomaü purisaü vehàsaü gacchantaü. Tassa te asã uppatitvà uppatitvà tasseva kàye nipatanti. So sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe såkariko ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 1. 6 Sattilomasuttaü 367. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü sattilomaü purisaü vehàsaü gacchantaü. Tassa tà sattiyo uppatitvà uppatitvà tasseva kàye nipatanti. So sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpe'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe màgaviko ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 1. 7 Usulomasuttaü 368. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü usulomaü purisaü vehàsaü gacchantaü. Tassa te uså uppatitvà uppatitvà tasseva kàye nipatanti. So sudaü aññasaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe kàraõiko ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 1. 8 Såcilomasuttaü . 9369. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü såcilomaü purisaü vehàsaü gacchantaü. Tassa tà såciyo uppatitvà uppatitvà tasseva kàye nipatanti. So sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe såto ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. [BJT Page 396] [\x 396/] 7. 1. 9 Dutiyasucilomasuttaü 370. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü sucilomaü purisaü vehàsaü gacchantaü. [PTS Page 258] [\q 258/] tassa tà såciyo sãse pavisitvà mukhato nikkhamanti. Mukhe pavisitvà urato nikkhamanti, ure pavisitvà udarato nikkhamanti, udare pavisitvà åråhi nikkhamanti, åråsu pavisitvà jaïghàhi nikkhamanti, jaïghàsu pavisitvà pàdehi nikkhamanti. So sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe såcako ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 1. 10 Kumbhaõóasuttaü 371. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü kumbhaõóaü purisaü vehàsaü gacchantaü. So gacchanto'pi teva aõóe khandhe àropetvà gacchati. Nisãdanto'pi tesveva aõóesu nisãdati. Tamenaü gijjhà'pi kàkà'pi kulalà'pi anupatitvà anupatitvà vitacchenti, viràjenti. So sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hà nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe gàmakåño ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. Pañhamo vaggo. Tassuddànaü: Aññhi pesi ubho hi goghàtakà Piõóasàkuõiyo nicchavorabbhi, Asi såkariko satti màgavã Usukàraõiko såci sàrathi, Yo ca sikkhãyati såcako hi so Aõóahàrã ahu gàmakåñako'ti. [BJT Page 398] [\x 398/] 2. Dutiyovaggo 7. 2. 1 Gåthakåpasuttaü 372. Ràjagahe - [PTS Page 259] [\q 259/] idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü purisaü gåthakåpe sasãsakaü1 nimuggaü. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü ta bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe pàradàriko ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 2. 2 Gåthakhàdisuttaü 373. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü purisaü gåthakåpe nimuggaü, ubhohi hatthehi gåthaü khàdantaü. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe duññhabràhmaõo ahosi. So kassapassa sammàsambuddhassa pàvacane bhikkhusaïghaü bhattena nimantetvà doõiyo gåthassa påràpetvà kàlaü àrocàpetvà etadavoca: ato bhonto, yàvadatthaü bhu¤jantu ceva harantu cà'ti. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 2. 3 Nicchavitthisuttaü 374. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü nicchaviü itthiü vehàsaü gacchantiü. Tamenaü gijjhà'pi kàkà'pi kulalà'pi anupatitvà anupatitvà vitacchenti, viràjenti. Sà sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Esà bhikkhave, itthi imasmiü yeva ràjagahe aticàrinã ahosi. Sà tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitva3 tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 2. 4 Maïgulitthisuttaü 374. [PTS Page 260] [\q 260/] idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü itthiü duggandhaü maïguliü2 vehàsaü gacchantiü. Tamenaü gijjhà'pi kàkà'pi kulalà'pi anupatitvà anupatitvà vitacchenti, viràjenti. Sà sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Esà bhikkhave, itthi imasmi yeva ràjagahe ikkhaõikà ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. ---------------------- 1. Sãsakaü - sãmu. Syà. 2. Maïkuëiü - aññhakathà. [BJT Page 400] [\x 400/] 7. 2. 5 Okilinãsuttaü 374. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü itthiü uppakkaü okiliniü okiriõiü vehàsaü gacchantiü. Sà sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, satto diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyaü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Esà bhikkhave, itthi kàliïgassa ra¤¤o aggamahesã ahosi. Sà issàpakatà sapattiü aïgàrakañàhena okiri. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 2. 6 Asãsakasuttaü 377. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü asãsakaü kabandhaü2 vehàsaü gacchantaü. Tassa ure akkhãni ceva honti mukha¤ca. Tamenaü gijjhà'pi kàkà'pi kulalà'pi anupatitvà anupatitvà vitacchenti, viràjenti. So sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpe'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti. Yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, asãsako diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, satto imasmiü yeva ràjagahe hàrito nàma coraghàtako ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 2. 7 Bhikkhusuttaü 378. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü bhikkhuü vehàsaü gacchantaü. Tassa saïghàñi'pi àdittà sampajjalità sajotibhåtà, patto'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, kàyabandhanampi [PTS Page 261] [\q 261/] àdittaü sampajjalitaü sajotibhåtaü, kàyo'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, so sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti. Yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. [PTS Page 262] [\q 262/] pubbeva me so bhikkhave, bhikkhu diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, bhikkhu kassapassa sammàsambuddhassa pàvacane pàpabhikkhu ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 2. 8 Bhikkhuõãsuttaü 379. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü bhikkhuniü vehàsaü gacchantiü. Tassa saïghàñi'pi àdittà sampajjalità sajotibhåtà, patto'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, kàyabandhanampi àdittaü sampajjalitaü sajotibhåtaü, kàyo'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, so sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti. Yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me sà bhikkhave, bhikkhuõã diññhà ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Esà bhikkhave, bhikkhunã kassapassa sammàsambuddhassa pàvacane pàpabhikkhunã ahosi. Sà tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. --------------------- 1. Kaliïgassa - machasaü, syà, [pts. 2.] Kavandhaü - simu, [pts.] Sã1, 2. [BJT Page 402] [\x 402/] 7. 2. 9 Sikkhamànàsuttaü 380. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü sikkhakamànaü vehàsaü gacchantiü. Tassa saïghàñi'pi àdittà sampajjalità sajotibhåtà, patto'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, kàyabandhanampi àdittaü sampajjalitaü sajotibhåtaü, kàyo'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, so sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti. Yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me sà bhikkhave, sikkhamànà diññhà ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Esà bhikkhave, sikkhamànà kassapassa sammàsambuddhassa pàvacane pàpasikkhamànà ahosi. Sà tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 2. 10 Sàmaõerasuttaü 381. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü sàmaõeraü vehàsaü gacchantaü. Tassa saïghàñi'pi àdittà sampajjalità sajotibhåtà, patto'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, kàyabandhanampi àdittaü sampajjalitaü sajotibhåtaü, kàyo'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, so sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpe'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti. Yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me so bhikkhave, sàmaõero diññho ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. Eso bhikkhave, sàmaõero kassapassa sammàsambuddhassa pàvacane pàpasàmaõero ahosi. So tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. 7. 2. 11 Sàmaõerãsuttaü 382. Idhàhaü àvuso, gijjhakåñà pabbatà orohanto addasaü sàmaõeriü vehàsaü gacchantaü. Tassa saïghàñi'pi àdittà sampajjalità sajotibhåtà, patto'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, kàyabandhanampi àdittaü sampajjalitaü sajotibhåtaü, kàyo'pi àditto sampajjalito sajotibhåto, sà sudaü aññassaraü karoti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: acchariyaü vata bho, abbhutaü vata bho, evaråpo'pi nàma satto bhavissati, evaråpo'pi nàma yakkho bhavissati, evaråpo'pi nàma attabhàvapañilàbho bhavissatã'ti. Atha kho bhagavà bhikkhå àmantesi: cakkhubhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti, ¤àõabhåtà vata bhikkhave, sàvakà viharanti. Yatra hi nàma sàvako evaråpaü ¤assati và dakkhati và sakkhiü và karissati. Pubbeva me sà bhikkhave, sàmaõerã diññhà ahosi. Api càhaü na vyàkàsiü. Ahamevetaü byàkareyyaü, pare me na saddaheyyuü. Ye me na saddaheyyuü, tesaü taü assa dãgharattaü ahitàya dukkhàya. [BJT Page 404] [\x 404/] Esà bhikkhave, sàmaõerã kassapassa sammàsambuddhassa pàvacane pàpasàmaõerã ahosi. Sà tassa kammassa vipàkena bahåni vassàni bahåni vassasatàni bahåni vassasahassàni bahåni vassasatasahassàni niraye paccitvà tasseva kammassa vipàkàvasesena evaråpaü attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayatã'ti. Vaggo dutiyo Tassuddànaü: Kåpe nimuggo hi so pàradàriko Gåthakhàdã ahu duññhasamaõabràhmaõo, Nicchavitthi aticàrinã ahu Maïgulitthi ahu ikkhaõitthikà, Okilinã sapattaïgàrakokiri Sãsacchinno ahu coraghàtako, Bhikkhu bhikkhunã sikkhamànà sàmaõero atha Sàmaõerikà kassapassa vinayasmiü pabbajja, Pàpakammaü akariüsu tàvade'ti Lakkhaõasaüyuttaü samattaü. [BJT Page 406] [\x 406/] 8. Opammasaüyuttaü 1. Pañhamo vaggo 8. 1. 1 Kåñasuttaü 383. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. [PTS Page 263] [\q 263/] tatra kho bhagavà bhikkhu àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti kho te bhikkhå bhagavato paccassosuü. Bhagavà etadavoca: Seyyathàpi bhikkhave, kåñàgàrassa yà kàci gopànasiyo, sabbà tà kåñaïgamà kåñasamosaraõà, kåñasamugghàtà sabbà tà samugghàtaü gacchanti. Evameva kho bhikkhave, ye keci akusalamålà1 sabbe te avijjaïgamà2 avijjàsamosaraõà. Avijjàsamugghàtà sabbe te samugghàtaü gacchanti. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''appamattà viharissàmà''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 8. 1. 2 Nakhasikhàsuttaü 384. Sàvatthiyaü - Atha kho bhagavà parittaü nakhasikhàya paüsuü àropetvà bhikkhå àmantesi: taü kimma¤¤atha bhikkhave, katamannukho bahutaraü yo vàyaü3 mayà paritto nakhasikhàyaü paüsu àropito, ayaü và4 mahàpañhavã'ti? Etadeva bhante, bahutaraü yadidaü mahàpañhavã. Appamattakoyaü bhagavatà paritto nakhasikhàyaü paüsu àropito. Saïkhampi na upeti, upanidhimpi na upeti, kalabhàgampi na upeti mahàpañhaviü upanidhàya bhagavatà paritto nakhasikhàyaü paüsu àropito'ti. Eva meva kho bhikkhave, appakà te sattà ye manussesu paccàjàyanti. Atha kho eteva bahutarà sattà ye a¤¤atra manussehi paccàjàyanti. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''appamattà viharissàmà''ti evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. --------------------- 1. Akusalà dhammà-machasaü, [pts,] syà 2. Avijjà-målakà machasaü [pts,] syà. 3. Yo càyaü - machasaü. 4. Yo càyaü - machasaü. [BJT Page 408] [\x 408/] 8. 1. 3 Kulasuttaü 385. Sàvatthiyaü - [PTS Page 264@ [\q 264/] ]sayyathàpi bhikkhave, yàni kànici kulàni bahutthikàni appapurisàni, tàni suppadhaüsiyàni honti corehi kumbhatthenakehi. Evameva kho bhikkhave, yassa kassaci bhikkhuno mettà cetovimutti abhàvità abahulãkatà, so suppadhaüsiyo hoti amanussehi. Seyyathàpi bhikkhave, yàni kànici kulàni appitthikàni bahupurisàni, tàni duppadhaüsiyàni honti corehi kumbhatthenakehi. Evameva kho bhikkhave, yassa kassaci bhikkhuno mettà cetovimutti bhàvità bahulãkatà, so duppadhaüsiyo hoti amanussehi. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: mettà no cetovimutti bhàvità bhavissati bahulãkatà yànãkatà vatthukatà anuññhità paricità susamàraddhà'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 8. 1. 4 Okkhàsatasuttaü 386. Sàvatthiyaü - Yo bhikkhave, pubbaõhasamayaü okkhàsataü2 dànaü dadeyya, yo majjhantikaü samayaü okkhàsataü dànaü dadeyya, yo sàyaõhasamayaü okkhàsataü dànaü dadeyya, yo và pubbaõhasamayaü antamaso gadduhanamattampi mettaü cittaü bhàveyya, yo và majjhantikaü samayaü antamaso gadduhanamattampi mettaü cittaü bhàveyya, yo và sàyaõhasamayaü antamaso gadduhanamattampi mettaü cittaü bhàveyya, idaü tato mahapphalataraü. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: mettà no cetovimutti bhàvità bhavissati bahulãkatà yànãkatà vatthukatà anuññhità paricità susamàraddhà'ti. Evaü hi vo bhikkhave sikkhitabbanti. ----------------------- 1. Appatthikàni, - sãmu, sã 1, 2, syà. 2. Ukkhàsataü - sã 1, 2. [BJT Page 410] [\x 410/] 8. 1. 5 Sattisuttaü 387. [PTS Page 265] [\q 265/] sàvatthiyaü - Seyyathàpi bhikkhave, satti tiõhaphalà, atha puriso àgaccheyya ''ahaü imaü sattiü tiõhaphalaü pàõinà và miññhinà và patileõissàmi patikoññessàmi1 pativaññessàmã''ti.2 Taü kimma¤¤asi bhikkhave, bhabbo nu kho so puriso amuü sattiü tiõhaphalaü pàõinà và muññhinà và patileõetuü patikoññetuü pativaññetunti? No hetaü bhante. Taü kissa hetu? Asu hi bhante, satti tiõhaphalà na sukarà pàõinà và muññhinà và patileõetuü patikoññetuü pativaññetuü. Yàvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighàtassa bhàgã assà'ti. Evameva kho bhikkhave, yassa kassaci bhikkhuno mettà cetovimutti bhàvità bahulãkatà yànãkatà vatthukatà anuññhità paricità susamàraddhà, tassa ce amanusso cittaü khipitabbaü ma¤¤eyya, atha kho sveva amanusse kilamathassa. Vighàtassa bhàgã assa. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü. Mettà no cetovimutti bhàvità bhavissati bahulãkatà yànãkatà vatthukatà anuññhità paricità susamàraddhà'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 8. 1. 6 Dhanuggahasuttaü 388. Sàvatthiyaü - Seyyathàpi bhikkhave, cattàro daëhadhammà dhanuggahà [PTS Page 266] [\q 266/] sikkhità kahatatthà katåpàsanà catuddisà ñhità assu, atha puriso àgaccheyya: ''ahaü imesaü catunnaü daëhadhammànaü dhanuggahànaü sikkhitànaü katatthànaü katåpàsànaü catuddisà kaõóe khitte appatiññhite pañhaviyaü3 gahetvà àharissàmã''ti. Taü kimma¤¤atha bhikkhave, javano puriso paramena javena samannàgato'ti alaü vacanàyà'ti? Ekassa cepi bhante, daëhadhammassa dhanuggahassa sikkhitassa3 katahatthassa katåpàsanassa kaõóaü khittaü appatiññhitaü pañhaviyaü4 gahetvà àhareyya, javano puriso paramena javena samannàgato'ti alaü vacanàya. Kopanavàdo catunnaü daëhadhammànaü dhanuggahànaü sikkhitànaü katahatthànaü katåpàsanànanti. --------------------- 1. Patikoññassàmi - sã 1, 2 2. Pativaññassàmi - sã 1, 2. 3. Susikkhitassa - machasaü 4. Puthuviyaü - sã 1, 2, thapaviyaü - machasaü. [BJT Page 412] [\x 412/] Yathà ca bhikkhave, tassa purisassa javo yathà ca candimasuriyànaü javo tato sãghataro. Yathà ca bhikkhave, tassa purisassa javo, yathà ca candimasuriyànaü javo, yathà ca yà devatà candimasuriyànaü purato dhàvanti, tisaü devatànaü javo tato sãghataro.1 Yathà ca bhikkhave, tassa purisassa javo, yathà ca candimasuriyànaü javo, yathà ca yà devatà candimasuriyànaü purato dhàvanti tàsaü devatànaü javo, tato sãghataraü àyusaïkhàrà khãyanti. Tasmàtiha bhikkhave evaü sikkhitabbaü: appamattà viharissàmà'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 8. 1. 7 âõisuttaü 389. Sàvatthiyaü - Bhåtapubbaü bhikkhave, dasàrahànaü2 àõako nàma mudiïgo ahosi. Tassa dasàrahà àõake phaëite3 a¤¤aü àõiü odahiüsu. [PTS Page 267] [\q 267/] ahu kho so bhikkha,ve samayo yaü àõakassa mudaïgassa poràõaü pokkhara phalakaü4 antaradhàyi, àõisaïghàñova avasissi. Evameva kho bhikkhave, bhavissanti bhikkhå anàgatamaddhànaü, ye te suttantà tathàgatabhàsità gambhãrà gambhiratthà lokuttarà su¤¤atapañisaüyuttà,5 tesu bha¤¤amànesu na sussåsissanti.6 Na sotaü odahissanti, na a¤¤àcittaü upaññhàpessanti. Na ca te dhamme uggahetabbaü pariyàpuõitabbaü ma¤¤issanti. Ye pana te suttantà kavikatà kàveyyà cittakkharà cittabya¤janà bàhirakà sàvakabhàsità, tesu bha¤¤amànesu sussåsissanti, sotaü odahissanti, a¤¤àcittaü upaññhàpessanti te ca dhamme uggahetabbaü pariyàpuõitabbaü ma¤¤issanti. Evametesaü bhikkhave, suttantànaü tathàgatabhàsitànaü gambhãrànaü gambhãratthànaü lokuttarànaü su¤¤atapañisaüyuttànaü antaradhànaü bhavissati. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''ye te suttantà tathàgatabhàsità gambhãrà gambhãratthà lokuttarà su¤¤atapañisaüyuttà, tesu bha¤¤amànesu sussusissàma, sotaü odahissàma, a¤¤àcittaü upaññhàpessàma te ca dhamme uggahetabbaü pariyàpuõitabbaü ma¤¤issàmà'ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. ---------------------- 1. Sãghataraü - machasaü. 2. Dasabhàtikànaü - sãmu. 3. Ghañite - machasaü, [pts 4.] Pokkharaü phalakaü - sãmu, syà. 5. Su¤¤atappañisàyuttaü - machasaü. 6. Sussåyissanti - sãmu, sã 1, 2 [BJT Page 414] [\x 414/] 8. 1. 8 Kaliïgaråpadhànasuttaü 390. Evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà vesàliyaü viharati mahàvane kåñàgàrasàlàyaü. Tatra kho bhagavà bhikkhå àmantesi bhikkhavo'ti. Bhadante'ti kho te bhikkhu bhagavato paccassosuü: bhagavà etadavoca: Kaliïgaråpadhànà bhikkhave, etarahi licchavã viharanti [PTS Page 268] [\q 268/] appamattà àtàpino upàsanasmiü. Tesaü ràjàmàgadho ajàtasattu vedehiputto na labhati otàraü, na labhati àrammaõaü. Bhavissanti bhikkhave, anàgatamaddhànaü licchavã sukhumàlà mudutaphaõahatthapàdà te mudukàsu seyyàsu tålabimbohanàdisu yàva suriyuggamanà seyyaü kappessanti. Tesaü ràjà màgadho ajàtasattu vedehiputto lacchati otàraü, lacchati àrammaõaü. Kaliïgaråpadhànà bhikkhave, etarahi bhikkhå viharanti appamattà àtàpino padhànasmiü. Tesaü màro pàpimà na labhati otàraü, na labhati àrammaõaü. Bhavissanti bhikkhave, anàgatamaddhànaü bhikkhå sukhumàlà mudutaphaõahatthapàdà. Te mudukàsu seyyàsu tålabimbohanàdisu yàva suriyuggamanà seyyaü kappessanti tesaü màro pàpimà lacchati otàraü, lacchati àrammaõaü. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''kaliïgaråpadhànà viharissàma appamattà àtàpino padhànasmi''nti.1 Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 8. 1. 9 Nàgasuttaü 391. Sàvatthiyaü - Tena kho pana samayena a¤¤ataro navo bhikkhu ativelaü kulàni upasaïkamati. Tamenaü bhikkhå evamàhaüsu: ''mà àyasmà ativelaü kulàni upasaïkamã''ti. So bhikkhåhi vuccamàno evamàha: ''imehi nàma therà bhikkhå kulàni upasaïkamitabbaü ma¤¤issanti, kimaïgapanàha''nti. Atha kho sambahulà bhikkhå yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. [PTS Page 269] [\q 269/] ekamantaü nisinnà kho te bhikkhå bhagavantaü etadavocuü: idha bhante, a¤¤ataro navo bhikkhu ativelaü kulàni upasaïkamati. Tamenaü bhikkhå evamàhaüsu: ''mà àyasmà evaü ativelaü kulàni upasaïkamã''ti. So bhikkhå bhikkhåhi vuccamàno evamàha: ''imehi nàma therà bhikkhå kulàni upasaïkamitabbaü ma¤¤issanti, kimaïgapanàha''nti. --------------------- 1. Padhànasmiü - sãmu. [BJT Page 416] [\x 416/] Bhåtapubbaü bhikkhave, ara¤¤àyatane mahàsarasi. Taü nàgà upanissàya viharanti. Te taü sarasiü ogàhetvà soõóàya bhisamålàlaü abbhuggahetvà1 suvikkhàlitaü vikkhàletvà akaddamaü saïkhàditvà2 ajjhoharanti. Tesaü taü vaõõàya ceva hoti balàya ca. Na ca tatonidànaü maraõaü và nigacchanti, maraõamattaü và dukkhaü. Tesa¤¤eva kho pana bhikkhave, mahànàgànaü anusikkhamànà taruõà hiükacchàpà, te taü sarasiü ogàhetvà soõóàya bhisamålàlaü abbhuggahetvà1 na suvikkhàlitaü vikkhàletvà sakaddamaü asaïkhàditvà ajjhoharanti. Tesaü taü neva vaõõàya hoti na balàya. Tato nidànaü maraõaü và nigacchanti, maraõamattaü và dukkhaü. Evameva kho bhikkhave, idha therà bhikkhå pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya gàmaü và nigamaü và piõóàya pavisanti. Te tattha dhammaü bhàsanti tesaü gihã pasannàkara karonti. Te taü làbhaü agathità amucchità anajjhopannaü,3 àdãnavadassàvino nissaraõapa¤¤à paribhu¤janti. Tesaü taü vaõõàya ceva hoti balàya ca. Na ca tatonidànaü maraõaü và nigacchanti, maraõamattaü và dukkhaü. Tesa¤¤eva kho pana bhikkhave, therànaü bhikkhånaü anusikkhamànà navà bhikkhå pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya gàmaü và nigamaü và piõóàya pavisanti. Te tattha dhammaü bhàsanti. Tesaü gihã pasannàkàraü [PTS Page 270] [\q 270/] karonti. Te taü làbhaü gathità mucchità ajjhopannà anàdãnavadassàvino anissaraõapa¤¤à paribhu¤janti. Tesaü taü neva vaõõàya hoti na balàya. Te tatonidànaü maraõaü và nigacchanti, maraõamattaü và dukkhaü. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''agathità amucchità anajjhopannà àdãnavadassàvino nissaraõapa¤¤à làbhaü paribhu¤jissàmà''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 8. 1. 10 Biëàlasuttaü 392. Sàvatthiyaü - Tena kho pana samayena a¤¤ataro bhikkhu ativelaü kulesu càrittaü àpajjati. Tamenaü bhikkhå evamàhaüsu: '' mà àyasmà ativelaü kulesu càrittaü àpajjã''ti. So bhikkhu bhikkhåhi vuccamàno na ramati.4 ------------------------- 1. Adhogahetvà-sãmu, sã1, 2: abbåhetvà-aññhakathà, abbàgahetvà-machasaü. 2. Saükharitvà. [Pts. 3.] Anajjhàpannaü - sãmu, syà. 4. Viramati - machasaü, [pts] [BJT Page 418] [\x 418/] Atha kho sambahulà bhikkhå yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinnà kho te bhikkhå bhagavantaü etadavocuü: ''idha bhante, a¤¤ataro bhikkhå aticelaü kulesu àpajjati. Tamenaü bhikkhå evamàhaüsu ''mà àyasmà aticelaü kulesu càrittaü àpajjã''ti. So bhikkhu bhikkhåhi vuccamàno na ramatã''ti. Bhåtapubbaü bhikkhave, biëàlo1 sandhisamalasaïkañãre2 ñhito ahosi mudumåsiü magayamàno,3 ''yadàyaü mudumåsã gocaràya pakkamissati, tattheva naü gahetvà khàdissàmã''ti. Atha kho bhikkhave, mudumåsã gocaràya pakkami. Tamenaü biëàlo gahetvà sahasà asaïkhàditvà4 ajjhohari. Tassa mudumåsi antampi khàdi, antaguõampi khàdi. So [PTS Page 271] [\q 271/] tato nidànaü maraõampi nigacchi, maraõamattampi dukkhaü. Evameva kho bhikkhave, idhekacco bhikkhu pubbaõhasamayaü nivàsetvà pattacãvaramàdàya gàmaü và nigamaü và piõóàya pavisati, arakkhiteneva kàyena arakkhitàya vàcàya arakkhitena cittena anupaññhitàya satiyà asaüvutehi indriyehi. So tattha passati màtugàmaü dunnivatthaü và duppàrutaü và, tassa màtugàmaü disvà dunnivatthaü và duppàrutaü và ràgo cittaü anuddhaüseti. So ràgànuddhaüsena cittena maraõaü và nigacchati, maraõamattaü và dukkhaü. Maraõaü hetaü bhikkhave, ariyassa vinaye yo sikkhaü paccakkhàya hãnàyàvattati. Maraõamattaü hetaü bhikkhave, dukkhaü yadidaü a¤¤ataraü saïkiliññhaü àpattiü àpajjati, yathàråpàya àpattiyà vuññhànaü pa¤¤àyati. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''rakkhiteneva kàyena rakkhitàya vàcàya rakkhitena cittena upaññhitàya satiyà saüvutehi indriyehi gàmaü và nigamaü và piõóàya pavisissàmà''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. 8. 1. 11 Sigàlasuttaü. 393. Sàvatthiyaü- Assuttha no tumhe bhikkhave, rattiyà paccåsasamayaü sigàlassa vassamànassàti?5 Evaü bhante. Eso kho bhikkhave, jarasigàlo ukkaõñakena6 nàma rogajàtena phuññho. So yena yena icchati, tena tena gacchati. Yattha yattha icchati, tattha tattha tiññhati. Yattha yattha icchati, tattha tattha nisãdati. Yattha yattha [PTS Page 272] [\q 272/] icchati, tattha tattha nipajjati. Sãtako'pi naü vàto upavàyati. Sàdhu khvassa bhikkhave, yaü idhekacco sakyaputtiyapañi¤¤o evaråpampi attabhàvapañilàbhaü pañisaüvedayetha. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''appamattà viharissàmà''ti. Evaü hi vo bhikkhave, sikkhitabbanti. ------------------- 1. Biëàro-syà. 2. Saïkatãre-syà. 3. âgamayamàno-syà. Maggamàno-sãmu, maggayamàno-machasaü, [pts. 4.] Saükhàditvà-sãmu, machasaü, masaükhàditvà-syà. Saükhàritvà-[pts. 5.] Vasamànassàti-sãmu, syà. 6. Ukkaõóakena-machasaü, ukkaõõakena-sãmu, sã 1, 2 [pts.] [BJT Page 420] [\x 420/] 8. 1. 12 Dutiyasigàlasuttaü 394. Sàvatthiyaü- Assuttha no tumhe bhikkhave, rattiyà paccåsasamayaü sigàlassa vassamànassà'ti? Evaü bhante. Siyà kho bhikkhave, tasmiü jarasigàle yà kàci kata¤¤utà katavedità. Na tveva idhekacce sakyaputtiyapañi¤¤e siyà kàci kata¤¤utà katavedità. Tasmàtiha bhikkhave, evaü sikkhitabbaü: ''kata¤¤uno bhavissàma katavedino. Amhesu appakampi kataü mà nassissatã''ti1. Evaü hi vo bhikkhaveva, sikkhitabbanti. Vaggo pañhamo Tassuddànaü: Kåñaü nakhasikhaü kulaü okkhà satti dhanuggaho, âõi kaliïgaro nàgo biëàlo dve sigàlakà'ti. Opammasaüyuttaü samattaü. ------------------------ 1. Na ca no amhesu appakampi kataü tassissatãti - machasaü. [BJT Page 422] [\x 422/] 9. Bhikkhusaüyuttaü 1. Pañhamo vaggo 9. 1. 1. Moggallànasuttaü1 395. [PTS Page 273] [\q 273/] evaü me sutaü: ekaü samayaü bhagavà sàvatthiyaü viharati. Jetavane anàthapiõóikassa àràme. Tatra kho àyasmà mahàmoggallàno bhikkhå àmantesi: àvuso bhikkhavo'ti. âvuso'ti kho te bhikkhå àyasmato mahàmoggallànassa paccassosuü. âyasmà mahàmoggallàno etadavoca: Idha mayhaü àvuso, rahogatassa patisallãnassa evaü cetaso parivitakko udapàdi: ''ariyo tuõhãbhàvo ariyo tuõhãbhàvo'ti vuccati, katamo nu kho ariyo tuõhãbhàvo''ti? Tassa mayhaü àvuso etadahosi: ''idha bhikkhu vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharati. Ayaü vuccati ariyo tuõhãbhàvo''ti. So khvàhaü2 àvuso, vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja viharàmi.3 Tassa mayhaü àvuso iminà vihàrena viharato vitakkasahagatà sa¤¤àmanasikàrà samadàcaranti. Atha kho maü àvuso, bhagavà iddhiyà upasaïkamitvà etadavoca: ''moggallàna, moggallàna, mà bràhmaõa, ariyaü tuõhãbhàvaü pamàdo. Ariye tuõhãbhàve cittaü saõñhàpehi. Ariye tuõhãbhàve cittaü ekodiü4 karohi. Ariye tuõhãbhàve cittaü samàdahà''ti. So khvàhaü àvuso, aparena samayena vitakkavicàrànaü våpasamà ajjhattaü sampasàdanaü cetaso ekodibhàvaü avitakkaü avicàraü samàdhijaü pãtisukhaü dutiyaü jhànaü upasampajja vihàsiü.5 Yaü hi taü [PTS Page 274] [\q 274/] àvuso, sammà vadamàno vadeyya, ''satthàrà anuggahito sàvako mahàbhi¤¤ataü patto''ti, mamaü taü sammà vadamàno vadeyya ''satthàrà anuggahito sàvako mahàbhi¤¤ataü patto''ti. --------------------------- 1. Kolitasutta-machasaü, syà. Kolita-uddàna-sã1, 2. Khohaü- sãmu, sã1, 2 3. Vihariü - machasaü. 4. Ekodibhàvaü -machasaü. 5. Viharàmi - machasaü, syà. [BJT Page 424] [\x 424/] 9. 1. 2 Sàriputtasuttaü1 396. Sàvatthiyaü- Tatra kho àyasmà sàriputto bhikkhå àmantesi: àvuso, bhikkhavo'ti. âvuso'ti kho te bhikkhå àyasmato sàriputtassa paccassosuü. âyasmà sàriputto etadavoca: Idha mayhaü àvuso, rahogatassa patisallãnassa evaü cetaso parivitakko udapàdi: ''atthi nu kho taü ki¤ci lokasmiü yassa me vipariõàma¤¤athàbhàvà uppajjeyyuü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà''ti. Tassa mayhaü àvuso, etadahosi: ''natthi kho taü ki¤ci lokasmiü yassa me vipariõàma¤¤athàbhàvà uppajjeyyuü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà''ti. Evaü vutte àyasmà ànando àyasmantaü sàriputtaü etadavoca: ''satthu'pi kho te àvuso, sàriputta, vipariõàma¤¤athàbhàvà nåppajjeyyuü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà''ti. Satthu'pi kho me àvuso, vipariõàma¤¤athàbhàvà nåppajjeyyuü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà. Api ca me evamassa: mahesakkho vata bho, satto antarahito mahiddhiko mahànubhàvo, sace hi bhagavà ciraü dãghamaddhànaü tiññheyya, tadassa bahujanahitàya bahujanasukhàya lokànukampàya atthàya hitàya sukhàya devamanussànanti. [PTS Page 275] [\q 275/] tathà hi panàyasmato sàriputtassa dãgharattaü ahiïkàramamiükàramànànusayà susamåhatà. Tasmà àyasmato sàriputtassa satthu'pi vipariõàma¤¤athàbhàvà nåppajjeyyuü sokaparidevadukkhadomanassupàyàsà'ti. 10. 1. 3 Mahànàgasuttaü2 397. Sàvatthiyaü- Tena kho pana samayena àyasmà ca sàriputto àyasmà ca mahàmoggallàno ràjagahe viharanti veëuvane kalandakanivàpe ekavihàre. Atha kho àyasmà sàriputto sàyaõhasamayaü patisallàõà vuññhito yenàyasmà mahàmoggallàno tenupasaïkami. Upasaïkamitvà àyasmatà mahàmoggallànena saddhiü sammodi. Sammodanãyaü kathaü sàràõãyaü vãtisàretvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinno kho àyasmà sàriputto àyasmantaü mahàmoggallànaü etadavoca: vippasannàni kho te àvuso moggallàna, indriyàni. Parisuddho mukhavaõõo pariyodàto, santena nånàyasmà mahàmoggallàno ajja vihàrena vihàsã'ti. ------------------- 1. Upatissasuttaü - machasaü, syà. 2. Ghañasuttaü - machasaü. Ghaña - uddàna [BJT Page 426] [\x 426/] Oëàrikena kho ahaü àvuso, ajja vihàrena vihàsiü. Api ca me ahosi dhammã kathà'ti. ''Kena saddhiü panàyasmato mahàmoggallànassa ahosi dhammã kathà''ti? Bhagavatà kho me àvuso, saddhiü ahosi dhammã kathà'ti. ''Dåre kho àvuso, bhagavà etarahi sàvatthiyaü viharati jetavane anàthapiõóikassa àràme. Ninnu kho àyasmà mahàmoggallàno bhagavantaü iddhiyà upasaïkami, udàhu bhagavà àyasmantaü mahàmoggallànaü iddhiyà upasaïkamã''ti? [PTS Page 276] [\q 276/] nakhvàhaü àvuso, bhagavantaü iddhiyà upasaïkamiü. Napi maü bhagavà iddhiyà upasaïkami. Api ca me yàvatà bhagavà ettàvatà dibbaü cakkhuü visujjhi dibbà ca sotadhàtu. Bhagavato'pi yàvatàhaü ettàvatà dibbaü cakkhuü visujjhi, dibbà ca sotadhàtå'ti. Yathà kathaü panàyasmato mahàmoggallànassa bhagavatà saddhiü ahosi dhammã kathà'ti? Idhàhaü àvuso, bhagavantaü etadavoca: ''àraddhaviriyo àraddhaviriyo''ti bhante, vuccati. Kittàvatà nu kho bhante, àraddhaviriyo hotã'ti? Evaü vutte maü àvuso, bhagavà etadavoca: idha moggallàna bhikkhu àraddhaviriyo viharati, ''kàmaü taco ca nahàrå ca aññhã ca avasissatu sarãre, upasussatu maüsalohitaü. Yaü taü purisathàmena purisaviriyena purisaparakkamena pattabbaü, na taü apàpuõitvà viriyassa saõñhànaü bhavissatã''ti. Evaü kho moggallàna, àraddhaviriyo hotã'ti. Evaü kho me àvuso, bhagavatà saddhiü ahosi dhammã kathà'ti. Seyyathàpi àvuso, himavato pabbataràjassa parittà pàsàõasakkharà yàvadeva upanikkhepanamattàya. Evameva kho mayaü àyasmato mahàmoggallànassa yàvadeva upanikkhepanamattàya, àyasmà hi mahàmoggallàno mahiddhiko mahànubhàvo, àkaïkhamàno kappaü tiññheyyà'ti. Seyyathàpi àvuso, mahatiyà loõaghañàya parittà loõasakkharà yàvadeva upanikkhepanamattàya. Evameva mayaü àyasmato sàriputtassa yàvadeva upanikkhepanamattàya. [PTS Page 277] [\q 277/] àyasmà hi sàriputto bhagavatà anekapariyàyena thomito vaõõito pasattho: ''Sàriputtova pa¤¤àya sãlena upasamena ca, Yopi pàraïgato bhikkhu etàva1 paramo siyà''ti. Iti hete ubho mahànàgà a¤¤ama¤¤assa subhàsitaü sulapitaü samanumodiüså'ti. ------------------------ 1. Esova - syà. [BJT Page 428] [\x 428/] 9. 1. 4 Navabhikkhusuttaü1 398. Sàvatthiyaü- Tena kho pana samayena a¤¤ataro navo bhikkhu pacchàbhattaü piõóapàtapañikkanto vihàraü pavisitvà appossukko tuõhãbhåto saïkasàyati, na bhikkhånaü veyyàvaccaü karoti cãvarakàrasamaye. Atha kho sambahulà bhikkhå yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinnà kho te bhikkhå bhagavantaü etadavocuü: ''idha bhante, a¤¤ataro navo bhikkhå pacchàbhattaü piõóapàtapañikkanto vihàraü pavisitvà appossukko tuõhãbhåto saïkasàyati na bhikkhånaü veyyàvaccaü karoti cãvarakàrasamaye''ti. Atha kho bhagavà a¤¤ataraü bhikkhå àmantesi ''ehi tvaü bhikkhu mama vacanena taü bhikkhuü àmantehi, satthà taü àvuso, àmantetã''ti. Evaü bhante'ti kho so bhikkhu bhagavato pañissutvà yena so bhikkhu tenupasaïkami. Upasaïkamitvà taü bhikkhå etadavoca: ''satthà taü àvuso, àmantetã''ti. Evamàvusoti kho so bhikkhu tassa bhikkhuno pañissutvà yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. [PTS Page 278] [\q 278/] ekamantaü nisinnaü kho taü bhikkhåü bhagavà etadavoca: ''saccaü kira tvaü bhikkhu, pacchàbhattaü piõóapàtapañikkanto vihàraü pavisitvà appossukko tuõhãbhåto saükasàyasi, na bhikkhånaü veyyàvaccaü karosi cãvarakàra samaye''ti. Ahampi kho bhante, sakaü kiccaü karomã'ti. Atha kho bhagavà tassa bhikkhuno cetasà cotoparivitakkama¤¤àya bhikkhå àmantesi: mà kho tumhe bhikkhave, etassa bhikkhuno ujjhàyittha eso kho bhikkhave, bhikkhu catunnaü jhànànaü àbhicetasikànaü2 diññhadhammasukhavihàrànaü nikàmalàbhã akicchalàbhã akasiralàbhã. Yassa catthàya kulaputtà sammadeva agàrasmà anagàriyaü pabbajanti, tadanuttaraü brahmacariyapariyosànaü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharatã'ti. Idamavoca bhagavà, idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà. Nayidaü sithilamàrabbha nayidaü appena thàmasà, Nibbànaü adhigantabbaü sabbaganthappamocanaü. 3 Aya¤ca daharo bhikkhu ayamuttamaporiso, Dhàreti antimaü dehaü jetvà màraü savàhininti. --------------------- 1. Navasuttaü - machasaü, bhava - uddàna. 2. Abhicetasikànaü-sãmu, syà. 3. Sabbadukkhappamocanaü-machasaü, [pts.] [BJT Page 430] [\x 430/] 9. 1. 5 Sujàtasuttaü 399. Sàvatthiyaü- Atha kho àyasmà sujàto yena bhagavà tenupasaïkami. Addasà kho bhagavà àyasmantaü sujàtaü dåratova àgacchantaü. Disvàna bhikkhå àmantesi: Ubhayenevàyaü bhikkhave, kulaputto sobhati: [PTS Page 279] [\q 279/] ya¤ca abhiråpo dassanãyo pàsàdiko paramàya vaõõapokkharatàya samannàgato, yassa catthàya kulaputtà sammadeva agàrasmà anagàriyaü pabbajanti, tadanuttaraü brahmacariyapariyosànaü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharatã'ti. Idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Sobhati vatàyaü bhikkhu ujubhåtena cetasà, Vippamutto1 visa¤¤utto anupàdàya nibbuto, Dhàreti antimaü dehaü jetvà màraü savàhininti. 9. 1. 6 Lakuõñakabhaddiyasuttaü 400. Sàvatthiyaü- Atha kho àyasmà lakuõñakabhaddiyo yena bhagavà tenupasaïkami. Addasà kho bhagavà àyasmantaü lakuõñakabhaddiyaü dåratova àgacchantaü disvàna bhikkhå àmantesi: Passatha no tumhe bhikkhave, etaü bhikkhuü àgacchantaü dubbaõõaü duddasikaü okoñimakaü bhikkhånaü paribhåtaråpanti? Evaü bhante. Eso kho bhikkhave, bhikkhu mahiddhiko mahànubhàvo, na ca sà samàpatti sulabharåpà yà tena bhikkhunà asamàpannapubbà. Yassa catthàya kulaputtà sammadeva agàrasmà anagàriyaü pabbajanti, tadanuttaraü brahmacariyapariyosànaü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharatã'ti. Idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Haüsà ko¤cà mayårà ca hatthiyo pasadà migà, Sabbe sãhassa bhàyanti natthi kàyasmiü tulyatà. Evameva manussesu daharo cepi pa¤¤avà, So hi tattha mahà hoti neva bàlo sarãravà'ti. -------------------------- 1. Vippayutto - machasaü, syà, [pts.] [BJT Page 432] [\x 432/] 9. 1. 7 Visàkhapa¤càliputtasuttaü1 401. [PTS Page 280] [\q 280/] ekaü samayaü bhagavà vesàliyaü viharati mahàvane kåñàgàrasàlàyaü. Tena kho pana samayena àyasmà visàkho pa¤càliputto upaññhànasàlàyaü bhikkhå dhammiyà kathàya sandessati samàdapeti samuttejeti sampahaüseti, poriyà vàcàya vissañhàya anelagalàya1 atthassa vi¤¤àpaniyà pariyàpannàya anissitàya. Atha kho bhagavà sàyaõhasamayaü patisallànà vuññhito yenupaññhànasàlà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà pa¤¤atte àsane nisãdi. Nisajja kho bhagavà bhikkhå àmantesi: konu kho bhikkhave, upaññhànasàlàyaü bhikkhå dhammiyà kathàya sandessati samàdapeti samuttejeti sampahaüseti, poriyà vàcàya vissaññhàya anelagalàya2 atthassa vi¤¤àpaniyà pariyàpannàya anissitàya'ti? âyasmà bhante, visàkho pa¤càliputto upaññhànasàlàyaü bhikkhå dhammiyà kathàya sandessati samàdapeti samuttejeti sampahaüseti, poriyà vàcàya visisaññhàya anelagalàya atthassa vi¤¤àpaniyà pariyàpannàya anissitàyà'ti. Atha kho bhagavà àyasmantaü visàkhaü pa¤càliputtaü àmantesi: sàdhu, sàdhu, visàkha, sàdhu kho tvaü visàkha, bhikkhå dhammiyà kathàya sandassesi samàdapesi samuttejesi sampahaüsesi, poriyà vàcàya vissaññhàya anelagalàya2 atthassa vi¤¤àpaniyà pariyàpannàya anissitàyà'ti. Idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca: satthà: Na bhàsamànaü jànanti missaü bàlehi paõóitaü, Bhàsamàna¤ca jànanti desentaü amataü padaü. Bhàsaye jotaye dhammaü paggaõhe isinaü dhajaü, Subhàsitadhajà isayo dhammo hi isinaü dhajo'ti. 9. 1. 8 Nandasuttaü 402. [PTS Page 281] [\q 281/] sàvatthiyaü- Atha kho àyasmà nando bhagavato màtucchaputto àkoñitapaccàkoñitàni civaràni pàrupitvà akkhãni a¤jitvà acchaü pattaü gahetvà yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü nandaü bhagavà etadavoca: ---------------------- 1. Visàkhasuttaü - machasaü, visàkha - uddàna. 2. Anelamågàya - sãmu. [BJT Page 434] [\x 434/] Na kho te taü nanda, patiråpaü kulaputtassa saddhà agàrasmà anagàriyaü pabbajitassa yaü tvaü àkoñitapaccàkoñitàni cãvaràni pàrupeyyàsi, akkhinã ca a¤jeyyàsi, accha¤ca pattaü dhàreyyàsi. Etaü1 kho te nanda, patiråpaü kulaputtassa saddhà agàrasmà anagàriyaü pabbajitassa yaü tvaü àra¤¤ako ca assasi piõóapàtiko ca paüsukåliko ca kàmesu ca anapekkho vihareyyàsã'ti. Idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Kadàhaü nandaü passeyyaü àra¤¤aü paüsukålikaü, A¤¤àtu¤chena2 yàpentaü kàmesu anapekkhinanti. Atha kho àyasmà nando aparena samayena àra¤¤ako càsi piõóapàtiko ca paüsukåliko ca kàmesu ca anapekho vihàsã'ti. 9. 1. 9 Tissasuttaü 403. Sàvatthiyaü- [PTS Page 282] [\q 282/] atha kho àyasmà tisso bhagavato pitucchàputto yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi, dukkhã dummano assåni pavattayamàno. Atha kho bhagavà àyasmantaü tissaü etadavoca: kiü tvaü tissa, ekamantaü nisinno dukkhã dummano assåni pavattayamàno'ti? Tathà hi pana maü bhante, bhikkhå samantà vàcàsannitodakena3 sa¤jambhariü akaüså'ti. Tathà hi pana tvaü tissa, vattà no ca vacanakkhamo, na kho te taü tissa, patiråpaü kulaputtassa saddhà agàrasmà anagàriyaü pabbajitassa, yaü tvaü vattà no ca vacanakkhamo. Etaü kho te tissa, patiråpaü kulaputtassa saddhà agàrasmà anagàriyaü pabbajitassa yaü tvaü vattà ca assasi4 vacanakkhamo cà'ti. Idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Kinnu kujjhasi mà kujjha akkodho tissa te varaü, Kodhamànamakkhavinayatthaü hi tissa brahmacariyaü vussatã'ti. 9. 1. 10 Theranàmakasuttaü 404. Ekaü samayaü bhagavà ràjagahe viharati veëuvane kalandakanivàpe. Tena kho pana samayena a¤¤ataro bhikkhu theranàmako ekavihàrã ceva hoti ekavihàrassa ca vaõõavàdã. So eko gàmapiõóàya pavisati. Eko pañikkamati. Eko raho nisãdati. Eko caïkamaü adhiññhà'ti. ------------------- 1. Evaü - sã1, 2. 2. A¤¤àbhu¤jena - syà. 3. Vàcàya sannitodakena - machasaü, syà, [pts.] Sã1, 2. 4. Assa - machasaü, àsi - syà [BJT Page 436] [\x 436/] Atha kho sambahulà bhikkhå yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. [PTS Page 283] [\q 283/] upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdiüsu. Ekamantaü nisinnà kho te bhikkhå bhagavantaü etadavocuü: idha bhante a¤¤ataro bhikkhu theranàmako ekavihàrã ekavihàrassa ca vaõõavàdã'ti. Atha kho bhagavà a¤¤ataraü bhikkhuü àmantesi: ehi tvaü bhikkhu, mama vacanena theraü bhikkhuü àmantehi ''satthà taü àvuso, thera, àmantetã''ti. 'Evaü bhante'ti kho so bhikkhu bhagavato pañissutvà yenàyasmà thero bhikkhu tenupasaïkami. Upasaïkamitvà àyasmantaü theraü etadavoca: ''satthà taü àvuso, thera, àmantetã''ti. Evamàvuso'ti kho àyasmà thero tassa bhikkhuno pañissutvà yena bhagavà tenupasaïkami. Upasaïkamitvà bhagavantaü abhivàdetvà ekamantaü nisãdi. Ekamantaü nisinnaü kho àyasmantaü theraü bhagavà etadavoca: saccaü kira tvaü thera, ekavihàrã, ekavihàrassa ca vaõõavàdã'ti? Evaü bhante. Yathà kathaü pana tvaü thera, ekavihàrã ekavihàrassa ca vaõõavàdã'ti? Idhàhaü bhante, eko gàmaü piõóàya pavisàmi. Eko pañikkàmàmi. Eko raho nisãdàmi. Eko caïkamaü adhiññhàmi. Evaü khvàhaü bhante ekavihàrã, ekavihàrassa ca vaõõavàdã'ti. Attheso thera ekavihàro, na so natthã'ti vadàmi. Api ca thera, yathà ekavihàro vitthàreõa paripuõõo hoti, taü suõàhi, sàdhukaü manasikarohi, bhàsissàmã'ti. Evaü bhante'ti kho thero bhikkhu bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: Kathaü ca thera, ekavihàro vitthàreõa paripuõõo hoti? Idha thera, yaü atãtaü taü pahãnaü, yaü anàgataü taü pañinissaññhaü. Paccuppannesu ca attabhàvapañilàbhesu chandaràgo suppañivinãto. Evaü kho thera, ekavihàro vitthàreõa paripuõõo hotã'ti. [PTS Page 284] [\q 284/] idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Sabbàbhibhuü sabbaviduü sumedhaü Sabbesu dhammesu anåpalittaü, Sabbaü jahaü taõhakkhaye vimuttaü Tamahaü naraü ekavihàrã'ti brumã'ti. [BJT Page 438] [\x 438/] 9. 1. 11 Mahàkappinasuttaü 405. Sàvatthiyaü- Atha kho àyasmà mahàkappino yena bhagavà tenupasaïkami. Addasà kho bhagavà àyasmantaü mahàkappinaü dåratova àgacchantaü. Disvàna bhikkhå àmantesi: passatha no tumhe bhikkhave, etaü bhikkhuü àgacchantaü odàtaü1 tanukaü. Tuïganàsikanti? Evaü bhante. Eso kho bhikkhave, bhikkhu mahiddhiko mahànubhàvo. Na ca sà samàpatti sulabharåpà, yà tena bhikkhunà asamàpannapubbà. Yassa catthàya kulaputtà sammadeva agàrasmà anagàriyaü pabbajanti. Tadanuttaraü brahmacariyapariyosànaü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharatã'ti. Idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: Khattiyo seññho janetasmiü ye gottapañisàrino, Vijjàcaraõasampanno so seññho devamànuse. Divà tapati àdicco rattiü àbhàti candimà Sannaddho khattiyo tapati jhàyã tapati bràhmaõo, Atha sabbamahorattaü2 buddho tapati tejasà'ti. 9. 1. 12 Sahàyakasuttaü 406. [PTS Page 285] [\q 285/] sàvatthiyaü- Atha kho dve bhikkhu sahàyakà àyasmato mahàkappinassa saddhivihàrino yena bhagavà tenupasaïkamiüsu. Addasà kho bhagavà te bhikkhå dårato va àgacchante. Disvàna bhikkhå àmantesi: passatha no tumhe bhikkhave, ete dve bhikkhå3 sahàyake àgacchante mahàkappinassa saddhivihàrino'ti? Evaü bhante. Ete kho bhikkhave, bhikkhå mahiddhikà mahànubhàvà, na ca sà samàpatti sulabharåpà tehi bhikkhåhi asamàpannapubbà. Yassa catthàya kulaputtà sammadeva agàrasmà anagàriyaü pabbajanti, tadanuttaraü brahmacariya pariyosànaü diññheva dhamme sayaü abhi¤¤à sacchikatvà upasampajja viharantã'ti. Idamavoca bhagavà. Idaü vatvà sugato athàparaü etadavoca satthà: --------------------- 1. Odàtakaü - machasaü, [pts. 2.] Ahorattiü - sã1, 2. Machasaü, [pts. 3.] Ete bhikkhå - machasaü. [BJT Page 440] [\x 440/] Sahàyà vatime bhikkhå cirarattaü sametikà,1 Sameti tesaü saddhammo dhamme buddhappavedite. Suvinãtà kappinena dhamme ariyappavedite, Dhàrenti antimaü dehaü jetvà màraü savàhininti. Vaggo pañhamo. Tassuddànaü: Kolito sàriputto2 ghaño càpi pavuccati, [PTS Page 286] [\q 286/] navo sujàto bhaddã ca visàkho nando tisso ca, Theranàmo ca kappino sahàyà càpi dvàdasà'ti. * Bhikkhusaüyuttaü samattaü Nidànavaggassa saüyuttuddànaü: Abhisamayo dhàtu ca anamataggena kassapo, Làbhasakkàraràhula lakkhaõopammabhikkhuhi, Nidànavaggo dutiyo påritoti pavuccatã'ti. * Nidànavaggo niññhito. 3 -------------------------------- 1. Samenikà -syà. Samàhità - sã. 2. Upatisso ca - machasaü, syà. * Uddànagàthàyo pana syàmmaramma sãhala potthakesu visadisàva dissanti. 3. Dissateyaü atireka gàthà - sã 1, 2 - ''Dasabala selappabhavà nibbàõamahàsamuddapariyantà, Aññhaïgamaggasalilà jinavacananadã ciraü vahatå''ti.