Majjhima-Nikaya, Suttantas 1-76 Based on Vol. I, ed. by V. Trenckner, London : Pali Text Society 1888 (Reprinted 1948, 1964, 1979) Input by the Dhammakaya Foundation, Thailand, 1989-1996 [GRETIL-Version vom 5.11.2014] NOTICE This file is (C) Copyright the Pali Text Society and the Dhammakaya Foundation, 2015. This work is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License. These files are provided by courtesy of the Pali Text Society for scholarly purposes only. In principle they represent a digital edition (without revision or correction) of the printed editions of the complete set of Pali canonical texts published by the PTS. While they have been subject to a process of checking, it should not be assumed that there is no divergence from the printed editions and it is strongly recommended that they are checked against the printed editions before quoting. VERSION IN PTS LAYOUT NOTE: Trenckner's "Various Readings" (pp. 525-573) are not included in this electronic text. #<...># = BOLD %<...>% = ITALICS ___________________________________________________________________ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): description character =ASCII long a à 195 long A ù 249 long i Å 197 long I ý 253 long u Æ 198 long U ô 244 vocalic r ­ 173 vocalic R ã 227 long vocalic r Ì 204 vocalic l Ê 202 long vocalic l Ë 203 velar n Ç 199 velar N § 167 palatal n ¤ 164 palatal N ¥ 165 retroflex t  194 retroflex T è 232 retroflex d ¬ 172 retroflex D Ö 214 retroflex n ï 239 retroflex N × 215 palatal s Ó 211 palatal S Á 193 retroflex s « 171 retroflex S å 229 anusvara æ 230 capital anusvara õ 245 visarga ÷ 247 capital visarga ê 234 Other characters of the REE encoding table are not included. Unless indicated otherwise, accents have been dropped in order to facilitate word search. For a comprehensive list of REE and other GRETIL encodings and formats see: http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil/gretdiac.pdf and http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil/gretdias.pdf For further information see: http://gretil.sub.uni-goettingen.de/gretil.htm ___________________________________________________________________ Majjhima-NikÃya Vol. I #<[page 001]># %< 1>% NAMO TASSA BHAGAVATO ARAHATO SAMMùSAMBUDDHASSA. 1. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà UkkaÂ- ÂhÃyaæ viharati Subhagavane sÃlarÃjamÆle. Tatra kho Bha- gavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: SabbadhammamÆlapariyÃyaæ vo bhikkhave desessÃmi, taæ suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. Evam- bhante ti kho te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Idha bhikkhave assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avi- nÅto paÂhaviæ paÂhavito sa¤jÃnÃti, paÂhaviæ paÂhavito sa¤- ¤atvà paÂhaviæ ma¤¤ati, paÂhaviyà ma¤¤ati, paÂhavito ma¤- ¤ati, paÂhavim-me ti ma¤¤ati, paÂhaviæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. ùpaæ Ãpato sa¤- jÃnÃti, Ãpaæ Ãpato sa¤¤atvà Ãpaæ ma¤¤ati, Ãpasmiæ ma¤- ¤ati, Ãpato ma¤¤ati, Ãpam-me ti ma¤¤ati, Ãpaæ abhinan- dati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Tejaæ tejato sa¤jÃnÃti, tejaæ tejato sa¤¤atvà tejaæ ma¤¤ati, tejas- miæ ma¤¤ati, tejato ma¤¤ati, tejam-me ti ma¤¤ati, tejaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. VÃyaæ vÃyato sa¤jÃnÃti, vÃyaæ vÃyato sa¤¤atvà vÃyaæ ma¤- ¤ati, vÃyasmiæ ma¤¤ati, vÃyato ma¤¤ati, vÃyam-me ti ma¤- ¤ati, vÃyaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tas- #<[page 002]># %<2 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sÃti vadÃmi. BhÆte bhÆtato sa¤jÃnÃti, bhÆte bhÆtato sa¤¤a- tvà bhÆte ma¤¤ati, bhÆtesu ma¤¤ati, bhÆtato ma¤¤ati, bhÆte me ti ma¤¤ati, bhÆte abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ã- taæ tassÃti vadÃmi. Deve devato sa¤jÃnÃti, deve devato sa¤¤atvà deve ma¤¤ati, devesu ma¤¤ati, devato ma¤¤ati, deve me ti ma¤¤ati, deve abhinandati; taæ kissa hetu: apa- ri¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. PajÃpatiæ PajÃpatito sa¤jÃnÃti, PajÃpatiæ PajÃpatito sa¤¤atvà PajÃpatiæ ma¤¤ati, PajÃpa- tismiæ ma¤¤ati, PajÃpatito ma¤¤ati, PajÃpatim-me ti ma¤- ¤ati, PajÃpatiæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Brahmaæ Brahmato sa¤jÃnÃti, Brahmaæ Brahmato sa¤¤atvà Brahmaæ ma¤¤ati, Brahmani ma¤¤ati, Brahmato ma¤¤ati, Brahmam-me ti ma¤¤ati, Brahmaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. ùbhassare ùbhassarato sa¤jÃnÃti, ùbhassare ùbhassarato sa¤¤atvà ùbhassare ma¤¤ati, ùbhassaresu ma¤¤ati, ùbhas- sarato ma¤¤ati, ùbhassare me ti ma¤¤ati, ùbhassare abhi- nandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Su- bhakiïïe Subhakiïïato sa¤jÃnÃti, Subhakiïïe Subhakiïïato sa¤¤atvà Subhakiïïe ma¤¤ati, Subhakiïïesu ma¤¤ati, Subha- kiïïato ma¤¤ati, Subhakiïïe me ti ma¤¤ati, Subhakiïïe abhi- nandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Ve- happhale Vehapphalato sa¤jÃnÃti, Vehapphale Vehapphalato sa¤¤atvà Vehapphale ma¤¤ati, Vehapphalesu ma¤¤ati, Ve- happhalato ma¤¤ati, Vehapphale me ti ma¤¤ati, Vehapphale abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Abhibhuæ AbhibhÆto sa¤jÃnÃti, Abhibhuæ AbhibhÆto sa¤- ¤atvà Abhibhuæ ma¤¤ati, Abhibhusmiæ ma¤¤ati, Abhi- bhÆto ma¤¤ati, Abhibhum-me ti ma¤¤ati, Abhibhuæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. ùkÃsÃna¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato sa¤jÃnÃti, ÃkÃsÃ- na¤cÃyatanaæ ÃkÃsÃna¤cÃyatanato sa¤¤atvà ÃkÃsÃna¤cÃ- yatanaæ ma¤¤ati, ÃkÃsÃna¤cÃyatanasmiæ ma¤¤ati, ÃkÃsÃna¤- cÃyatanato ma¤¤ati, ÃkÃsÃna¤cÃyatanam-me ti ma¤¤ati, ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ã- taæ tassÃti vadÃmi. Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato sa¤jÃnÃti, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato sa¤¤atvà #<[page 003]># %< 1.1 MôLAPARIYùYASUTTAõ. (1) 3>% vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ ma¤¤ati, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasmiæ ma¤¤ati, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanato ma¤¤ati, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanam-me ti ma¤¤ati, vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. ùki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ã- yatanato sa¤jÃnÃti, Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatanato sa¤¤atvà Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ ma¤¤ati, Ãki¤ca¤¤Ãyatanasmiæ ma¤¤ati Ãki¤ca¤¤Ãyatanato ma¤¤ati, Ãki¤ca¤¤Ãyatanam-me ti ma¤¤ati, Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato sa¤jÃnÃti, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyata- naæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato sa¤¤atvà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã- yatanaæ ma¤¤ati, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasmiæ ma¤¤ati, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanato ma¤¤ati, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyata- nam-me ti ma¤¤ati, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. DiÂÂhaæ diÂ- Âhato sa¤jÃnÃti, diÂÂhaæ diÂÂhato sa¤¤atvà diÂÂhaæ ma¤¤ati, diÂÂhasmiæ ma¤¤ati, diÂÂhato ma¤¤ati, diÂÂham-me ti ma¤- ¤ati, diÂÂhaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tas- sÃti vadÃmi. Sutaæ sutato sa¤jÃnÃti, sutaæ sutato sa¤¤atvà sutaæ ma¤¤ati, sutasmiæ ma¤¤ati, sutato ma¤¤ati, sutam-me ti ma¤¤ati, sutaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Mutaæ mutato sa¤jÃnÃti, mutaæ mutato sa¤¤atvà mutaæ ma¤¤ati, mutasmiæ ma¤¤ati, mutato ma¤- ¤ati, mutam-me ti ma¤¤ati, mutaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato sa¤- jÃnÃti, vi¤¤Ãtaæ vi¤¤Ãtato sa¤¤atvà vi¤¤Ãtaæ ma¤¤ati, vi¤- ¤Ãtasmiæ ma¤¤ati, vi¤¤Ãtato ma¤¤ati, vi¤¤Ãtam-me ti ma¤- ¤ati, vi¤¤Ãtaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Ekattaæ ekattato sa¤jÃnÃti, ekattaæ ekat- tato sa¤¤atvà ekattaæ ma¤¤ati, ekattasmiæ ma¤¤ati, ekat- tato ma¤¤ati, ekattam-me ti ma¤¤ati, ekattaæ abhinan- dati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. NÃnat- taæ nÃnattato sa¤jÃnÃti, nÃnattaæ nÃnattato sa¤¤atvà nÃ- nattaæ ma¤¤ati, nÃnattasmiæ ma¤¤ati, nÃnattato ma¤¤ati, nÃnattam-me ti ma¤¤ati, nÃnattaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Sabbaæ sabbato sa¤- jÃnÃti, sabbaæ sabbato sa¤¤atvà sabbaæ ma¤¤ati, sabbas- #<[page 004]># %<4 I. MôLAPA××ùSAõ.>% miæ ma¤¤ati, sabbato ma¤¤ati, sabbam-me ti ma¤¤ati, sab- baæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. NibbÃnaæ nibbÃnato sa¤jÃnÃti. nibbÃnaæ nibbÃnato sa¤¤atvà nibbÃnaæ ma¤¤ati, nibbÃnasmiæ ma¤¤ati, nibbÃnato ma¤- ¤ati, nibbÃnam-me ti ma¤¤ati, nibbÃnaæ abhinandati; taæ kissa hetu: apari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Yo pi so bhikkhave bhikkhu sekho appattamÃnaso anut- taraæ yogakkhemaæ patthayamÃno viharati, so pi paÂhaviæ paÂhavito abhijÃnÃti, paÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ mà {ma¤¤Å}, paÂhaviyà mà {ma¤¤Å}, paÂhavito mà {ma¤¤Å}, paÂhavim-me ti mà {ma¤¤Å}, paÂhaviæ mà {abhinandÅ}; taæ kissa hetu: pari¤¤eyyaæ tassÃti vadÃmi. ùpaæ --pe-- tejaæ -- vÃyaæ -- bhÆte -- deve -- PajÃpatiæ -- Brah- maæ -- ùbhassare -- Subhakiïïe -- Vehapphale -- Abhi- bhuæ -- ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ -- vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ -- Ãki¤- ca¤¤Ãyatanaæ -- nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ -- diÂÂhaæ -- sutaæ -- mutaæ -- vi¤¤Ãtaæ -- ekattaæ -- nÃnattaæ -- sabbaæ -- nibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti, nibbÃnaæ nib- bÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ mà ma¤¤Å, nibbÃnasmiæ mà {ma¤¤Å}, nibbÃnato mà {ma¤¤Å}, nibbÃnam-me ti mà {ma¤¤Å}, nibbÃnaæ mà {abhinandÅ}; taæ kissa hetu: pari¤¤eyyaæ tas- sÃti vadÃmi. Yo pi so bhikkhave bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhava- saæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto, so pi paÂhaviæ pa- Âhavito abhijÃnÃti, paÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati, paÂhaviyà na ma¤¤ati, paÂhavito na ma¤¤ati, paÂhavim-me ti na ma¤¤ati, paÂhaviæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: pari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. ùpaæ --pe-- te- jaæ --pe-- nibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti, nibbÃnaæ nib- bÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati, nibbÃnasmiæ na ma¤¤ati, nibbÃnato na ma¤¤ati, nibbÃnam-me ti na ma¤- ¤ati, nibbÃnaæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: pari¤¤Ãtaæ tassÃti vadÃmi. Yo pi so bhikkhave bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhava- saæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto, so pi paÂhaviæ pa- #<[page 005]># %< 1.1. MôLAPARIYùYASUTTAõ. (1) 5>% Âhavito abhijÃnÃti, paÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati, paÂhaviyà na ma¤¤ati, paÂhavito na ma¤¤ati, paÂhavim-me ti na ma¤¤ati, paÂhaviæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. ùpaæ --pe-- tejaæ -- pe -- nibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti, nibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati, nibbÃnasmiæ na ma¤¤ati, nibbÃnato na ma¤¤ati, nibbÃnam-me ti na ma¤¤ati, nib- bÃnaæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: khayà rÃgassa vÅtarÃgattÃ. Yo pi so bhikkhave bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhava- saæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto, so pi paÂhaviæ pa- Âhavito abhijÃnÃti, paÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati, paÂhaviyà na ma¤¤ati, paÂhavito na ma¤¤ati, paÂhavim-me ti na ma¤¤ati, paÂhaviæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: khayà dosassa vÅtadosattÃ. ùpaæ --pe-- tejaæ -- pe -- nibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti, nibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati, nibbÃnasmiæ na ma¤¤ati, nibbÃnato na ma¤¤ati, nibbÃnam-me ti na ma¤¤ati, nibbÃnaæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: khayà dosassa vÅtadosattÃ. Yo pi so bhikkhave bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhava- saæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto, so pi paÂhaviæ pa- Âhavito abhijÃnÃti, paÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati, paÂhaviyà na ma¤¤ati, paÂhavito na ma¤¤ati, paÂhavim-me ti na ma¤¤ati, paÂhaviæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: khayà mohassa vÅtamohattÃ. ùpaæ --pe-- tejaæ -- pe. -- nibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti. nibbÃnaæ nibbÃ- nato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati, nibbÃnasmiæ na ma¤- ¤ati, nibbÃnato na ma¤¤ati, nibbÃnam-me ti na ma¤¤ati, nibbÃnaæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: khayà mohassa vÅtamohattÃ. TathÃgato pi bhikkhave arahaæ sammÃsambuddho pa- Âhaviæ paÂhavito abhijÃnÃti, paÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati, paÂhaviyà na ma¤¤ati, paÂhavito na ma¤¤ati, paÂhavim-me ti na ma¤¤ati, paÂhaviæ nÃbhinan- #<[page 006]># %<6 I. MôLAPA××ùSAõ.>% dati; taæ kissa hetu: pari¤¤Ãtaæ TathÃgatassÃti vadÃmi. Apaæ --pe-- tejaæ --pe-- nibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti, nibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati, nibbÃ- nasmiæ na ma¤¤ati, nibbÃnato na ma¤¤ati, nibbÃnam-me ti na ma¤¤ati, nibbÃnaæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: pa- ri¤¤Ãtaæ TathÃgatassÃti vadÃmi. TathÃgato pi bhikkhave arahaæ sammÃsambuddho pa- Âhaviæ paÂhavito abhijÃnÃti, paÂhaviæ paÂhavito abhi¤¤Ãya paÂhaviæ na ma¤¤ati, paÂhaviyà na ma¤¤ati, paÂhavito na ma¤¤ati, paÂhavim-me ti na ma¤¤ati, paÂhaviæ nÃbhinan- dati; taæ kissa hetu: nandÅ dukkhassa mÆlan ti iti viditvÃ. bhavà jÃti, bhÆtassa jarÃmaraïan-ti. TasmÃtiha bhikkhave TathÃgato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂinissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho ti vadÃmi. ùpaæ --pe-- tejaæ --pe-- nibbÃnaæ nibbÃnato abhijÃnÃti, nibbÃnaæ nibbÃnato abhi¤¤Ãya nibbÃnaæ na ma¤¤ati, nibbÃnasmiæ na ma¤¤ati, nibbÃnato na ma¤¤ati, nibbÃnam-me ti na ma¤¤ati, nibbÃnaæ nÃbhinandati; taæ kissa hetu: nandÅ dukkhassa mÆlan-ti iti viditvÃ, bhavà jÃti, bhÆtassa jarÃmaraïan-ti. TasmÃtiha bhikkhave TathÃ- gato sabbaso taïhÃnaæ khayà virÃgà nirodhà cÃgà paÂi- nissaggà anuttaraæ sammÃsambodhiæ abhisambuddho ti vadÃmÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhagavato bhÃsitaæ abhinandun-ti. MôLAPARIYùYASUTTAõ PAèHAMAõ. 2. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Sab- bÃsavasaævarapariyÃyaæ vo bhikkhave desessÃmi, taæ su- #<[page 007]># %< 1. 2. SABBùSAVASUTTAõ. (2) 7>% ïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. Evam-bhante ti kho te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad- avoca: JÃnato ahaæ bhikkhave passato ÃsavÃnaæ khayaæ va- dÃmi, no ajÃnato no apassato. Ki¤-ca bhikkhave jÃnato kiæ passato ÃsavÃnaæ khayo hoti: yoniso ca manasikÃraæ ayoniso ca manasikÃraæ. Ayoniso bhikkhave manasikaroto anuppannà c' eva Ãsavà uppajjanti uppannà ca Ãsavà pa- va¬¬hanti, yoniso ca bhikkhave manasikaroto anuppannà c' eva Ãsavà na uppajjanti uppannà ca Ãsavà pahÅyanti. Atthi bhikkhave Ãsavà dassanà pahÃtabbÃ, atthi Ãsavà saævarà pahÃtabbÃ, atthi Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbÃ, atthi Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbÃ, atthi Ãsavà parivajjanà pahÃtabbÃ, atthi Ãsavà vinodanà pahÃtabbÃ, atthi Ãsavà bhÃvanà pa- hÃtabbÃ. Katame ca bhikkhave Ãsavà dassanà pahÃtabbÃ: Idha bhikkhave assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariya- dhammassa akovido ariyadhamme avinÅto sappurisÃnaæ adas- sÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto manasikaraïÅye dhamme na-ppajÃnÃti amanasikaraïÅye dhamme na-ppajÃnÃti; so manasikaraïÅye dhamme appa- jÃnanto amanasikaraïÅye dhamme appajÃnanto ye dhammà na manasikaraïÅyà te dhamme manasikaroti, ye dhammà manasikaraïÅyà te dhamme na manasikaroti. Katame ca bhikkhave dhammà na manasikaraïÅyà ye dhamme manasi- karoti: Y-assa bhikkhave dhamme manasikaroto anuppanno và kÃmÃsavo uppajjati uppanno và kÃmÃsavo pava¬¬hati, anup- panno và bhavÃsavo uppajjati uppanno và bhavÃsavo pava¬- ¬hati, anuppanno và avijjÃsavo uppajjati uppanno và avijjÃ- savo pava¬¬hati, ime dhammà na manasikaraïÅyà ye dhamme manasikaroti. Katame ca bhikkhave dhammà manasikaraïÅyà ye dhamme na manasikaroti: Y-assa bhikkhave dhamme manasikaroto anuppanno và kÃmÃsavo na uppajjati uppanno và kÃmÃsavo pahÅyati, anuppanno và bhavÃsavo na uppajjati uppanno và bhavÃsavo pahÅyati, anuppanno và avijjÃsavo na uppajjati uppanno và avijjÃsavo pahÅyati, ime dhammà ma- nasikaraïÅyà ye dhamme na manasikaroti. Tassa amanasi- #<[page 008]># %<8 I. MôLAPA××ùSAõ.>% karaïÅyÃnaæ dhammÃnaæ manasikÃrà manasikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ amanasikÃrà anuppannà c' eva Ãsavà uppajjanti uppannà ca Ãsavà pava¬¬hanti. So evaæ ayoniso manasi- karoti: Ahosin-nu kho ahaæ atÅtam-addhÃnaæ, na nu kho ahosiæ atÅtam-addhÃnaæ, kin-nu kho ahosiæ atÅtam- addhÃnaæ, kathan-nu kho ahosiæ atÅtam-addhÃnaæ, kiæ hutvà kiæ ahosiæ nu kho ahaæ atÅtam-addhÃnaæ; bhavis- sÃmi nu kho ahaæ anÃgatam-addhÃnaæ, na nu kho bha- vissÃmi anÃgatam-addhÃnaæ, kin-nu kho bhavissÃmi anÃ- gatam-addhÃnaæ, kathan-nu kho bhavissÃmi anÃgatam- addhÃnaæ, kiæ hutvà kiæ bhavissÃmi nu kho ahaæ anÃga- tam-addhÃnan-ti. Etarahi và paccuppannam-addhÃ- naæ ajjhattaæ kathaækathÅ hoti: Ahan-nu kho 'smi, no nu kho 'smi, kin-nu kho 'smi, kathan-nu kho 'smi, ayaæ nu kho satto kuto Ãgato, so kuhiægÃmÅ bhavissatÅti. Tassa evaæ ayoniso manasikaroto channaæ diÂÂhÅnaæ a¤¤atarà diÂÂhi uppajjati: Atthi me attà ti và 'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, {na-tthi} me attà ti và 'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, attanà va attÃnaæ sa¤jÃnÃmÅti và 'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, attanà va anattÃnaæ sa¤jÃnÃmÅti và 'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati, anattanà va attÃnaæ sa¤jÃnÃmÅti và 'ssa saccato thetato diÂÂhi uppajjati. Atha và pan' assa evaæ diÂÂhi hoti: Yo me ayaæ attà vado vedeyyo tatra tatra kalyÃïapÃpakÃnaæ kammÃnaæ vipÃkaæ paÂisaævedeti, so kho pana me ayaæ attà nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo sassatisamaæ tath' eva Âhassa- tÅti. Idaæ vuccati bhikkhave diÂÂhigataæ diÂÂhigahanaæ diÂ- ÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyoja- naæ. DiÂÂhisaæyojanasaæyutto bhikkhave assutavà puthuj- jano na parimuccati jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, na parimuccati dukkhasmà ti vadÃmi. Sutavà ca kho bhikkhave ariyasÃvako ariyÃnaæ dassÃvÅ ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto sap- purisÃnaæ dassÃvÅ sappurisadhammassa kovido sappurisa- dhamme suvinÅto manasikaraïÅye dhamme pajÃnÃti ama- nasikaraïÅye dhamme pajÃnÃti; so manasikaraïÅye dhamme pajÃnanto amanasikaraïÅye dhamme pajÃnanto ye dhammà #<[page 009]># %< 1. 2. SABBùSAVASUTTAõ. (2) 9>% na manasikaraïÅyà te dhamme na manasikaroti, ye dhammà manasikaraïÅyà te dhamme manasikaroti. Katame ca bhik- khave dhammà na manasikaraïÅyà ye dhamme na manasi- karoti: Y-assa bhikkhave dhamme manasikaroto anuppanno và kÃmÃsavo uppajjati uppanno và kÃmÃsavo pava¬¬hati, anuppanno và bhavÃsavo --pe-- avijjÃsavo uppajjati up- panno và avijjÃsavo pava¬¬hati, ime dhammà na manasi- karaïÅyà ye dhamme na manasikaroti. Katame ca bhik- khave dhammà manasikaraïÅyà ye dhamme manasikaroti: Y-assa bhikkhave dhamme manasikaroto anuppanno và kÃmÃsavo na uppajjati uppanno và kÃmÃsavo pahÅyati, anuppanno và bhavÃsavo --pe-- avijjÃsavo na uppajjati uppanno và avijjÃsavo pahÅyati, ime dhammà manasikara- ïÅyà ye dhamme manasikaroti. Tassa amanasikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ amanasikÃrà manasikaraïÅyÃnaæ dhammÃnaæ manasikÃrà anuppannà c' eva Ãsavà na uppajjanti uppannà ca Ãsavà pahÅyanti. So: idaæ dukkhan-ti yoniso manasi- karoti, ayaæ dukkhasamudayo ti yoniso manasikaroti, ayaæ dukkhanirodho ti yoniso manasikaroti, ayaæ dukkhanirodha- gÃminÅ paÂipadà ti yoniso manasikaroti. Tassa evaæ ma- nasikaroto tÅïi saæyojanÃni pahÅyanti: sakkÃyadiÂÂhi vici- kicchà sÅlabbataparÃmÃso. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà dassanà pahÃtabbÃ. Katame ca bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbÃ: Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso cakkhundriyasaævara- saævuto viharati. Yaæ hi 'ssa bhikkhave cakkhundriyasaæ- varaæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapari- ÊÃhÃ, cakkhundriyasaævaraæ saævutassa viharato evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. PaÂisaÇkhà yoniso sotin- driyasaævarasaævuto viharati --pe-- ghÃnindriyasaævara- saævuto viharati -- jivhindriyasaævarasaævuto viharati -- kÃyindriyasaævarasaævuto viharati -- paÂisaÇkhà yoniso ma- nindriyasaævarasaævuto viharati. Yaæ hi 'ssa bhikkhave manindriyasaævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, manindriyasaævaraæ saævutassa viharato evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Yaæ hi 'ssa bhik- khave saævaraæ asaævutassa viharato uppajjeyyuæ Ãsavà #<[page 010]># %<10 I. MôLAPA××ùSAõ.>% vighÃtapariÊÃhÃ, saævaraæ saævutassa viharato evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà saævarà pahÃtabbÃ. Katame ca bhikkhave Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbÃ: Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso cÅvaraæ paÂisevati, yÃvad-eva sÅtassa paÂighÃtÃya uïhassa paÂighÃtÃya ¬aæsa- makasa-vÃtÃtapa-siriæsapasamphassÃnaæ paÂighÃtÃya, yÃvad- eva hirikopÅnapaÂicchÃdanatthaæ; paÂisaÇkhà yoniso piï- ¬apÃtaæ paÂisevati, n' eva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya, yÃvad-eva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpa- nÃya, vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya: iti purÃïa¤- ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi nava¤-ca vedanaæ na uppÃdes- sÃmi, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti; paÂisaÇkhà yoniso senÃsanaæ paÂisevati, yÃvad-eva sÅtassa paÂighÃtÃya uïhassa paÂighÃtÃya ¬aæsa-makasa-vÃtÃ- tapa-siriæsapasamphassÃnaæ paÂighÃtÃya, yÃvad-eva utu- parissayavinodanaæ paÂisallÃïÃrÃmatthaæ; paÂisaÇkhà yo- niso gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ paÂisevati, yÃvad- eva uppannÃnaæ veyyÃbÃdhikÃnaæ vedanÃnaæ paÂighÃtÃya, abyÃbajjhaparamatÃya. Yaæ hi 'ssa bhikkhave apaÂisevato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, paÂisevato evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà paÂisevanà pahÃtabbÃ. Katame ca bhikkhave Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbÃ: Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso khamo hoti sÅ- tassa uïhassa jighacchÃya pipÃsÃya ¬aæsa-makasa-vÃtÃtapa- siriæsapasamphassÃnaæ, duruttÃnaæ durÃgatÃnaæ vacana- pathÃnaæ, uppannÃnaæ sÃrÅrikÃnaæ vedanÃnaæ dukkhÃnaæ tippÃnaæ kharÃnaæ kaÂukÃnaæ asÃtÃnaæ amanÃpÃnaæ pÃ- ïaharÃnaæ adhivÃsakajÃtiko hoti. Yaæ hi 'ssa bhikkhave anadhivÃsayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, adhivÃ- sayato evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbÃ. Katame ca bhikkhave Ãsavà parivajjanà pahÃtabbÃ: Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso caï¬aæ hatthiæ parivajjeti, caï¬aæ assaæ parivajjeti, caï¬aæ goïaæ pari- vajjeti, caï¬aæ kukkuraæ parivajjeti, ahiæ khÃïuæ kaïÂa- #<[page 011]># %< 1. 2. SABBùSAVASUTTAõ. (2) 11>% kadhÃnaæ sobbhaæ papÃtaæ candanikaæ oÊigallaæ; yathÃ- rÆpe anÃsane nisinnaæ yathÃrÆpe agocare carantaæ yathÃ- rÆpe pÃpake mitte bhajantaæ vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ pÃpakesu ÂhÃnesu okappeyyuæ, so ta¤-ca anÃsanaæ ta¤-ca ago- caraæ te ca pÃpake mitte paÂisaÇkhà yoniso parivajjeti. Yaæ hi 'ssa bhikkhave aparivajjayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, parivajjayato evaæ-sa te Ãsavà vighÃta- pariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà parivaj- janà pahÃtabbÃ. Katame ca bhikkhave Ãsavà vinodanà pahÃtabbÃ: Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso uppannaæ kÃmavitak- kaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃvaæ gameti, uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ nÃdhivÃseti pajahati vi- nodeti byantikaroti anabhÃvaæ gameti, uppannaæ vihiæsÃvi- takkaæ nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃvaæ gameti, uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃvaæ gameti. Yaæ hi 'ssa bhikkhave avinodayato uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapari- ÊÃhÃ, vinodayato evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà vinodanà pahÃtabbÃ. Katame ca bhikkhave Ãsavà bhÃvanà pahÃtabbÃ: Idha bhikkhave bhikkhu paÂisaÇkhà yoniso satisambojjhaÇgaæ bhÃ- veti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossagga- pariïÃmiæ, paÂisaÇkhà yoniso dhammavicayasambojjhaÇgaæ bhÃveti --pe-- viriyasambojjhaÇgaæ bhÃveti -- pÅtisam- bojjhaÇgaæ bhÃveti -- passaddhisambojjhaÇgaæ bhÃveti -- samÃdhisambojjhaÇgaæ bhÃveti -- upekhÃsambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossag- gapariïÃmiæ. Yaæ hi 'ssa bhikkhave abhÃvayato uppajjey- yuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhÃ, bhÃvayato evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Ime vuccanti bhikkhave Ãsavà bhÃvanà pahÃtabbÃ. Yato kho bhikkhave bhikkhuno ye Ãsavà dassanà pahÃtabbà te dassanà pahÅnà honti, ye Ãsavà saævarà pa- hÃtabbà te saævarà pahÅnà honti, ye Ãsavà paÂisevanà pa- hÃtabbà te paÂisevanà pahÅnà honti, ye Ãsavà adhivÃsanà pahÃtabbà te adhivÃsanà pahÅnà honti, ye Ãsavà parivajjanà #<[page 012]># %<12 I. MôLAPA××ùSAõ>% pahÃtabbà te parivajjanà pahÅnà honti, ye Ãsavà vinodanà pahÃtabbà te vinodanà pahÅnà honti, ye Ãsavà bhÃvanà pa- hÃtabbà te bhÃvanà pahÅnà honti, ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu sabbÃsavasaævarasaævuto viharati, acchecchi taï- haæ, vÃvattayi saæyojanaæ, sammà mÃnÃbhisamayà antam- akÃsi dukkhassÃti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. SABBùSAVASUTTAõ DUTIYAõ. 3. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: DhammadÃyÃdà me bhikkhave bhavatha mà ÃmisadÃ- yÃdÃ; atthi me tumhesu anukampÃ: kinti me sÃvakà dhamma- dÃyÃdà bhaveyyuæ no ÃmisadÃyÃdà ti. Tumhe ca me bhik- khave ÃmisadÃyÃdà bhaveyyÃtha no dhammadÃyÃdÃ, tumhe pi tena Ãdissà bhaveyyÃtha: ÃmisadÃyÃdà Satthu sÃvakà viharanti no dhammadÃyÃdà ti, aham-pi tena Ãdisso bha- veyyaæ: ÃmisadÃyÃdà Satthu sÃvakà viharanti no dhamma- dÃyÃdà ti. Tumhe ca me bhikkhave dhammadÃyÃdà bhaveyyÃ- tha no ÃmisadÃyÃdÃ, tumhe pi tena na Ãdissà bhaveyyÃtha: dhammadÃyÃdà Satthu sÃvakà viharanti no ÃmisadÃyÃdà ti, aham-pi tena na Ãdisso bhaveyyaæ: dhammadÃyÃdà Sat- thu sÃvakà viharanti no ÃmisadÃyÃdà ti. TasmÃtiha me bhikkhave dhammadÃyÃdà bhavatha mà ÃmisadÃyÃdÃ; atthi me tumhesu anukampÃ: kinti me sÃvakà dhammadÃyÃdà bhaveyyuæ no ÃmisadÃyÃdà ti. IdhÃhaæ bhikkhave bhuttÃvÅ assaæ pavÃrito paripuïïo pariyosito suhito yÃvadattho, siyà ca me piï¬apÃto atireka- dhammo cha¬¬iyadhammo, atha dve bhikkhÆ Ãgaccheyyuæ #<[page 013]># %< 1. 3. DHAMMADùYùDASUTTAõ. (3) 13>% jighacchÃdubbalyaparetÃ. TyÃhaæ evaæ vadeyyaæ: Ahaæ kho 'mhi bhikkhave bhuttÃvÅ pavÃrito paripuïïo pariyosito suhito yÃvadattho, atthi ca me ayaæ piï¬apÃto atireka- dhammo cha¬¬iyadhammo, sace ÃkaÇkhatha bhu¤jatha, sace tumhe na bhu¤jissatha idÃnÃhaæ appaharite và cha¬¬essÃmi appÃïake và udake opilÃpessÃmÅti. Tatr' ekassa bhikkhuno evam-assa: Bhagavà kho bhuttÃvÅ pavÃrito paripuïïo pariyo- sito suhito yÃvadattho, atthi cÃyaæ Bhagavato piï¬apÃto atireka- dhammo cha¬¬iyadhammo, sace mayaæ na bhu¤jissÃma idÃni Bhagavà appaharite và cha¬¬essati appÃïake và udake opi- lÃpessati; vuttaæ kho pan' etaæ BhagavatÃ: DhammadÃyÃdà me bhikkhave bhavatha mà ÃmisadÃyÃdà ti; Ãmisa¤¤ata- raæ kho pan' etaæ yadidaæ piï¬apÃto, yan-nÆnÃhaæ imaæ piï¬apÃtaæ abhu¤jitvà iminà jighacchÃdubballena evaæ imaæ rattindivaæ vÅtinÃmeyyan-ti. So taæ piï¬apÃtaæ abhu¤jitvà ten' eva jighacchÃdubballena evaæ taæ rattin- divaæ vÅtinÃmeyya. Atha dutiyassa bhikkhuno evam-assa: Bhagavà kho bhuttÃvÅ pavÃrito paripuïïo pariyosito suhito yÃvadattho, atthi cÃyaæ Bhagavato piï¬apÃto atirekadhammo cha¬¬iyadhammo, sace mayaæ na bhu¤jissÃma idÃni Bhagavà appaharite và cha¬¬essati appÃïake và udake opilÃpessati, yan-nÆnÃhaæ imaæ piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà jighacchÃdub- ballaæ paÂivinetvà evaæ imaæ rattindivaæ vÅtinÃmeyyan-ti. So taæ piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà jighacchÃdubballaæ paÂivinetvà evaæ taæ rattindivaæ vÅtinÃmeyya. Ki¤cÃpi so bhikkhave bhikkhu taæ piï¬apÃtaæ bhu¤jitvà jighacchÃdubballaæ pa- Âivinetvà evaæ taæ rattindivaæ vÅtinÃmeyya, atha kho asu yeva me purimo bhikkhu pujjataro ca pÃsaæsataro ca; taæ kissa hetu: taæ hi tassa bhikkhave bhikkhuno dÅgharattaæ appicchatÃya santuÂÂhiyà sallekhÃya subharatÃya viriyÃram- bhÃya saævattissati. TasmÃtiha me bhikkhave dhammadÃyÃdà bhavatha mà ÃmisadÃyÃdÃ; atthi me tumhesu anukampÃ: kinti me sÃvakà dhammadÃyÃdà bhaveyyuæ no {ÃmisadÃyÃdÃ} ti. Idam-avoca BhagavÃ, idaæ vatvà Sugato uÂÂhÃy' Ãsanà vihÃraæ pÃvisi. Tatra kho Ãyasmà SÃriputto acirapakkantassa Bhaga- vato bhikkhÆ Ãmantesi: ùvuso bhikkhavo ti. ùvuso ti kho #<[page 014]># %<14 I. MôLAPA××ùSAõ.>% te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà SÃriputto etad-avoca: KittÃvatà nu kho Ãvuso Satthu pa- vivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnusikkhanti, kittÃvatà ca pana Satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekam-anu- sikkhantÅti. -- DÆrato pi kho mayaæ Ãvuso ÃgaccheyyÃma Ãyasmato SÃriputtassa santike etassa bhÃsitassa attham- a¤¤Ãtuæ, sÃdhu vat' Ãyasmantaæ yeva SÃriputtaæ paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho, Ãyasmato SÃriputtassa sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅti. -- Tena h' Ãvuso suïÃtha sÃdhukaæ mana- sikarotha, bhÃsissÃmÅti. Evam-Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà SÃriputto etad-avoca: Idh' Ãvuso Satthu pavivittassa viharato sÃvakà vive- kaæ nÃnusikkhanti, yesa¤-ca dhammÃnaæ Satthà pahÃ- nam-Ãha te ca dhamme na-ppajahanti, bÃhulikà ca honti sÃthalikÃ, okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurÃ. Tatr' Ãvuso therà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bhavanti: Satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnusikkhantÅti, iminà paÂhamena ÂhÃnena therà bhikkhÆ gÃrayhà bha- vanti. Yesa¤-ca dhammÃnaæ Satthà pahÃnam-Ãha te ca dhamme na-ppajahantÅti, iminà dutiyena ÂhÃnena therà bhik- khÆ gÃrayhà bhavanti. BÃhulikà ca sÃthalikÃ, okkamane pub- baÇgamà paviveke nikkhittadhurà ti, iminà tatiyena ÂhÃnena therà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. Therà h' Ãvuso bhikkhÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bhavanti. Tatr' Ãvuso majjhimà bhikkhÆ --pe-- navà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bha- vanti: Satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnu- sikkhantÅti, iminà paÂhamena ÂhÃnena navà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. Yesa¤-ca dhammÃnaæ Satthà pahÃnam-Ãha te ca dhamme na-ppajahantÅti, iminà dutiyena ÂhÃnena navà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. BÃhulikà ca sÃthalikÃ, okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhittadhurà ti, iminà tatiyena ÂhÃ- nena navà bhikkhÆ gÃrayhà bhavanti. Navà h' Ãvuso bhik- khÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi gÃrayhà bhavanti. EttÃvatà kho Ãvuso Satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekaæ nÃnu- sikkhanti. KittÃvatà ca pana Satthu pavivittassa viharato sÃvakà #<[page 015]># %< 1. 3. DHAMMADùYùDASUTTAõ. (3) 15>% vivekam-anusikkhanti: Idh' Ãvuso Satthu pavivittassa viha- rato sÃvakà vivekam-anusikkhanti, yesa¤-ca dhammÃnaæ Satthà pahÃnam-Ãha te ca dhamme pajahanti, na ca bÃhulikà honti na sÃthalikÃ, okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇ- gamÃ. Tatr' Ãvuso therà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi pÃsaæsà bha- vanti: Satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekam-anusik- khantÅti, iminà paÂhamena ÂhÃnena therà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. Yesa¤-ca dhammÃnaæ Satthà pahÃnam-Ãha te ca dhamme pajahantÅti, iminà dutiyena ÂhÃnena therà bhik- khÆ pÃsaæsà bhavanti. Na ca bÃhulikà na sÃthalikÃ, ok- kamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamà ti, iminà tati- yena ÂhÃnena therà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. Therà h' Ãvuso bhikkhÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi pÃsaæsà bhavanti. Tatr' Ãvuso majjhimà bhikkhÆ --pe-- navà bhikkhÆ tÅhi ÂhÃnehi pÃ- saæsà bhavanti: Satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekam- anusikkhantÅti, iminà paÂhamena ÂhÃnena navà bhikkhÆ pÃ- saæsà bhavanti. Yesa¤-ca dhammÃnaæ Satthà pahÃnam- Ãha te ca dhamme pajahantÅti, iminà dutiyena ÂhÃnena navà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. Na ca bÃhulikà na sÃthalikÃ, okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamà ti, iminà tatiyena ÂhÃnena navà bhikkhÆ pÃsaæsà bhavanti. Navà h' Ãvuso bhikkhÆ imehi tÅhi ÂhÃnehi pÃsaæsà bhavanti. EttÃ- vatà kho Ãvuso Satthu pavivittassa viharato sÃvakà vivekam- anusikkhanti. Tatr' Ãvuso lobho ca pÃpako doso ca pÃpako, lobhassa ca pahÃnÃya dosassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂi- padà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasamÃya abhi¤¤Ãya sam- bodhÃya nibbÃnÃya saævattati: Ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃ- vÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ . . . nibbÃnÃya saævattati. Tatr' Ãvuso kodho ca pÃpako upanÃho ca pÃpako -- makkho ca pÃpako paÊÃso ca pÃpako -- issà ca pÃpikà macchera¤-ca pÃpakaæ -- mÃyà ca pÃpikà sÃÂheyya¤-ca pÃpakaæ -- thambho ca pÃpako #<[page 016]># %<16 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sÃrambho ca pÃpako -- mÃno ca pÃpako atimÃno ca pÃ- pako -- mado ca pÃpako pamÃdo ca pÃpako, madassa ca pahÃnÃya pamÃdassa ca pahÃnÃya atthi majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ . . . nibbÃnÃya saævattati. Katamà ca sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ . . . nibbÃnÃya saævattati: Ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂ- Âhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃ- jÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Ayaæ kho sà Ãvuso majjhimà paÂipadà cakkhukaraïÅ ¤ÃïakaraïÅ upasa- mÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattatÅti. Idam-avoca Ãyasmà SÃriputto. Attamanà te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandun-ti. DHAMMADùYùDASUTTAõ TATIYAõ. 4. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho JÃïussoïi brÃhmaïo yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upa- saÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekaman- taæ nisinno kho JÃïussoïi brÃhmaïo Bhagavantam etad- avoca: Ye 'me bho Gotama kulaputtà bhavantaæ Gotamaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità bhavaæ te- saæ Gotamo pubbaÇgamo, bhavaæ tesaæ Gotamo bahukÃro, bhavaæ tesaæ Gotamo samÃdapetÃ, bhoto ca pana Gota- massa sà janatà diÂÂhÃnugatiæ ÃpajjatÅti. -- Evam-etaæ brÃh- maïa, evam-etaæ brÃhmaïa: ye te brÃhmaïa kulaputtà mamaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità ahaæ tesaæ pubbaÇgamo, ahaæ tesaæ bahukÃro, ahaæ tesaæ sa- mÃdapetÃ, mama¤-ca pana sà janatà diÂÂhÃnugatiæ Ãpajja- tÅti. -- DurabhisambhavÃni hi bho Gotama ara¤¤e-vanapat- thÃni pantÃni senÃsanÃni, dukkaraæ pavivekaæ, durabhiramaæ ekatte, haranti ma¤¤e mano vanÃni samÃdhiæ alabhamÃnassa #<[page 017]># %< 1. 4. BHAYABHERAVASUTTAõ. (4) 17>% bhikkhuno ti. -- Evam-etaæ brÃhmaïa, evam-etaæ brÃh- maïa: durabhisambhavÃni hi brÃhmaïa ara¤¤e-vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni, dukkaraæ pavivekaæ, dhurabhiramaæ ekatte, haranti ma¤¤e mano vanÃni samÃdhiæ alabhamÃnassa bhikkhuno ti. Mayham-pi kho brÃhmaïa pubbe va sambodhà ana- bhisambuddhassa bodhisattass' eva sato etad-ahosi: Dura- bhisambhavÃni hi kho ara¤¤e-vanapatthÃni pantÃni senÃ- sanÃni, dukkaraæ pavivekaæ, durabhiramaæ ekatte, haranti ma¤¤e mano vanÃni samÃdhiæ alabhamÃnassa bhikkhuno ti. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và aparisuddhakÃyakammantà ara¤¤e-vanapat- thÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti, aparisuddhakÃyakam- manta-sandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà aku- salaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho panÃhaæ aparisud- dhakÃyakammanto ara¤¤e-vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi, parisuddhakÃyakammanto 'ham-asmi, ye hi vo ariyà parisuddhakÃyakammantà ara¤¤e-vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa parisuddhakÃyakammantataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và aparisuddhavacÅkammantà --pe-- aparisuddhamanokam- mantà -- aparisuddhÃjÅvà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, apari- suddhÃjÅva-sandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho panÃhaæ apari- suddhÃjÅvo ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, parisuddhÃjÅvo 'ham- asmi, ye hi vo ariyà parisuddhÃjÅvà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa parisuddhÃ- jÅvataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và abhijjhÃlÆ kÃmesu tibbasÃrÃgà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, abhijjhÃlÆ kÃmesu tibbasÃrÃga-sandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho panÃhaæ abhij- jhÃlu kÃmesu tibbasÃrÃgo ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, ana- bhijjhÃlu 'ham-asmi, ye hi vo ariyà anabhijjhÃlÆ ara¤¤e-v. p. s. #<[page 018]># %<18 I. MôLAPA××ùSAõ.>% paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa anabhijjhÃlutaæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃ- diæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và byÃpannacittà paduÂ- ÂhamanasaÇkappà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, byÃpannacitta- paduÂÂhamanasaÇkappa-sandosahetu have te bhonto samaïa- brÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho pa- nÃhaæ byÃpannacitto paduÂÂhamanasaÇkappo ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, mettacitto 'ham-asmi, ye hi vo ariyà mettacittà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam- ahaæ brÃhmaïa mettacittaæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃh- maïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và thÅnamiddhapariyuÂÂhità ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, thÅna- middhapariyuÂÂhÃna-sandosahetu have te bhonto samaïa- brÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho pa- nÃhaæ thÅnamiddhapariyuÂÂhito ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, vigatathÅnamiddho 'ham-asmi, ye hi vo ariyà vigatathÅna- middhà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa vigatathÅnamiddhataæ attani sam- passamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và uddhatà avÆpasantacittà ara¤¤e-v. p. s. paÂi- sevanti, uddhatÃvÆpasantacitta-sandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho panÃhaæ uddhato avÆpasantacitto ara¤¤e-v. p. s. paÂi- sevÃmi, vÆpasantacitto 'ham-asmi, ye hi vo ariyà vÆpasan- tacittà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa vÆpasantacittaæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và kaÇkhÅ vecikicchÅ ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, kaÇkhi-vecikicchi- sandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhaya- bheravaæ avhayanti; na kho panÃhaæ kaÇkhÅ vecikicchÅ ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, tiïïavicikiccho 'ham-asmi, ye hi vo ariyà tiïïavicikicchà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa tiïïavicikicchataæ attani #<[page 019]># %< 1. 4. BHAYABHERAVASUTTAõ. (4) 19>% sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃh- maïà và attukkaæsakà paravambhÅ ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, attukkaæsana-paravambhana-sandosahetu have te bhonto sa- maïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho panÃhaæ attukkaæsako paravambhÅ ara¤¤e-v. p. s. paÂi- sevÃmi, anattukkaæsako aparavambhÅ 'ham-asmi, ye hi vo ariyà anattukkaæsakà aparavambhÅ ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa anattuk- kaæsakataæ aparavambhitaæ attani sampassamÃno bhiyyo pal- lomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và chambhÅ bhÅrukajÃtikà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, chambhi-bhÅrukajÃtika- sandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhaya- bheravaæ avhayanti; na kho panÃhaæ chambhÅ bhÅruka- jÃtiko ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, vigatalomahaæso 'ham- asmi, ye hi vo ariyà vigatalomahaæsà ara¤¤e-v. p. s. paÂi- sevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa vi- gatalomahaæsataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam- ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad- ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và lÃbhasakkÃra- silokaæ {nikÃmayamÃnÃ} ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, lÃbhasak- kÃrasilokanikÃma-sandosahetu have te bhonto samaïabrÃh- maïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho panÃhaæ lÃbhasakkÃrasilokaæ nikÃmayamÃno ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, appiccho 'ham-asmi, ye hi vo ariyà appicchà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa appicchataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và kusÅtà hÅnaviriyà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, kusÅta-hÅnaviriya-sandosahetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho païÃhaæ kusÅto hÅnaviriyo ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, Ãraddha- viriyo 'ham-asmi, ye hi vo ariyà Ãraddhaviriyà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa Ãraddhaviriyataæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃ- diæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: #<[page 020]># %<20 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và muÂÂhassatÅ asampajÃnà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, muÂÂhassati-asampajÃna-sandosa- hetu have te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalaæ bhayabhe- ravaæ avhayanti; na kho panÃhaæ muÂÂhassati asampajÃno ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, upaÂÂhitasati 'ham-asmi, ye hi vo ariyà upaÂÂhitasatÅ ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa upaÂÂhitasatitaæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và asamÃhità vibbhantacittà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, asamÃhita-vibbhantacitta-sandosahetu have te bhonto samaïa- brÃhmaïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho pa- nÃhaæ asamÃhito vibbhantacitto ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, samÃdhisampanno 'ham-asmi, ye hi vo ariyà samÃdhisam- pannà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam-ahaæ brÃhmaïa samÃdhisampadaæ attani sampassa- mÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Ye kho keci samaïà và brÃhmaïà và duppa¤¤Ã eÊamÆgà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti, duppa¤¤a-eÊamÆga-sandosahetu have te bhonto samaïabrÃh- maïà akusalaæ bhayabheravaæ avhayanti; na kho panÃ- haæ duppa¤¤o eÊamÆgo ara¤¤e-v. p. s. paÂisevÃmi, pa¤¤Ã- sampanno 'ham-asmi, ye hi vo ariyà pa¤¤Ãsampannà ara¤¤e-v. p. s. paÂisevanti tesam-ahaæ a¤¤atamo. Etam- ahaæ brÃhmaïa pa¤¤Ãsampadaæ attani sampassamÃno bhiyyo pallomam-ÃpÃdiæ ara¤¤e vihÃrÃya. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ yà tà rattiyo abhi¤¤Ãtà abhilakkhitÃ, cÃtuddasÅ pa¤cadasÅ aÂÂhamÅ ca pakkhassa, tathÃrÆpÃsu rattisu yÃni tÃni ÃrÃma- cetiyÃni vanacetiyÃni rukkhacetiyÃni bhiæsanakÃni saloma- haæsÃni tathÃrÆpesu senÃsanesu vihareyyaæ, app-eva nÃma taæ bhayabheravaæ passeyyan-ti. So kho ahaæ brÃhmaïa aparena samayena yà tà rattiyo abhi¤¤Ãtà abhilakkhitÃ, cÃ- tuddasÅ pa¤cadasÅ aÂÂhamÅ ca pakkhassa, tathÃrÆpÃsu rattisu yÃni tÃni ÃrÃmacetiyÃni vanacetiyÃni rukkhacetiyÃni bhiæ- sanakÃni salomahaæsÃni tathÃrÆpesu senÃsanesu viharÃmi. Tatra ca me brÃhmaïa viharato mago và Ãgacchati moro và #<[page 021]># %< 1. 4. BHAYABHERAVASUTTAõ.(4) 21>% kaÂÂhaæ pÃteti vÃto và païïasaÂaæ ereti; tassa mayhaæ evaæ hoti: etaæ nÆna taæ bhayabheravaæ ÃgacchatÅti. Tassa mayhaæ brÃhmaïa etad-ahosi: Kin-nu kho ahaæ a¤¤ad- atthu bhayapaÂikaÇkhÅ viharÃmi; yan-nÆnÃhaæ yathÃbhÆtaæ yathÃbhÆtassa me taæ bhayabheravaæ Ãgacchati tathÃbhÆ- taæ tathÃbhÆto va taæ bhayabheravaæ paÂivineyyan-ti. Tassa mayhaæ brÃhmaïa caÇkamantassa taæ bhayabheravaæ Ãgac- chati. So kho ahaæ brÃhmaïa n' eva tÃva tiÂÂhÃmi na ni- sÅdÃmi na nipajjÃmi yÃva caÇkamanto va taæ bhayabhera- vaæ paÂivinemi. Tassa mayhaæ brÃhmaïa Âhitassa taæ bhayabheravaæ Ãgacchati. So kho ahaæ brÃhmaïa n' eva tÃva caÇkamÃmi na nisÅdÃmi na nipajjÃmi yÃva Âhito va taæ bhayabheravaæ paÂivinemi. Tassa mayhaæ brÃhmaïa nisin- nassa taæ bhayabheravaæ Ãgacchati. So kho ahaæ brÃh- maïa n' eva tÃva nipajjÃmi na tiÂÂhÃmi na caÇkamÃmi yÃva nisinno va taæ bhayabheravaæ paÂivinemi. Tassa mayhaæ brÃhmaïa nipannassa taæ bhayabheravaæ Ãgacchati. So kho ahaæ brÃhmaïa n' eva tÃva nisÅdÃmi na tiÂÂhÃmi na caÇ- kamÃmi yÃva nipanno va taæ bhayabheravaæ paÂivinemi. Santi kho pana brÃhmaïa eke samaïabrÃhmaïà rattiæ yeva samÃnaæ divà ti sa¤jÃnanti, divà yeva samÃnaæ rattÅti sa¤jÃnanti; idam-ahaæ tesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ sammo- havihÃrasmiæ vadÃmi. Ahaæ kho pana brÃhmaïa rattiæ yeva samÃnaæ rattÅti sa¤jÃnÃmi, divà yeva samÃnaæ divà ti sa¤jÃnÃmi. Yaæ kho taæ brÃhmaïa sammà vadamÃno va- deyya: asammohadhammo satto loke uppanno bahujana- hitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya su- khÃya devamanussÃnan-ti, mam-eva taæ sammà vadamÃno vadeyya: asammohadhammo satto loke uppanno bahujana- hitÃya bahujanasukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya su- khÃya devamanussÃnan-ti. ùraddhaæ kho pana me brÃh- maïa viriyaæ ahosi asallÅnaæ, upaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ, passaddho kÃyo asÃraddho, samÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. So kho ahaæ brÃhmaïa vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ pa- Âhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ; vitakkavicÃrÃnaæ vÆ- pasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avi- #<[page 022]># %<22 I. MôLAPA××ùSAõ.>% takkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ; pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca vihÃsiæ sato ca sampajÃno sukha¤-ca kÃyena paÂisaævedesiæ yan- taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ; sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So aneka- vihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi, seyyathÅdaæ: ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim-pi jÃtiyo tiæsam-pi jÃtiyo cattÃrÅsam-pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam-pi jÃtiyo jÃtisatam-pi jÃtisahassam-pi jÃ- tisatasahassam-pi, aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂa- kappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe; amutr' Ãsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaæ- vedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra udapÃdiæ, tatra p' Ãsiæ evannÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto idhÆpapanno ti. Iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. Ayaæ kho me brÃhmaïa rattiyà paÂhame yÃme paÂhamà vijjà adhigatÃ. avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamat- tassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇ- gaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjap- patte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dub- baïïe sugate duggate, yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccari- tena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ; ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena #<[page 023]># %< 1. 4. BHAYABHERAVASUTTAõ. (4) 23>% samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃ- diÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate dug- gate, yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi. Ayaæ kho me brÃh- maïa rattiyà majjhime yÃme dutiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇ- gaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjap- patte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So: idaæ dukkhan-ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ dukkha- samudayo ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. ayaæ dukkhanirodho ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ pa- Âipadà ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ; ime Ãsavà ti yathÃ- bhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ Ãsavasamudayo ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ Ãsavanirodho ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ã- siæ, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Tassa me evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃ- savà pi cittaæ vimuccittha. bhavÃsavà pi cittaæ vimuccittha. avijjÃsavà pi cittaæ vimuccittha, vimuttasmiæ vimuttam-iti ¤Ãïaæ ahosi; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ ka- raïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ kho me brÃhmaïa rattiyà pacchime yÃme tatiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. Siyà kho pana te brÃhmaïa evam-assa: AjjÃpi nÆna samaïo Gotamo avÅtarÃgo avÅtadoso avÅtamoho, tasmà ara¤¤e-vanapatthÃni pantÃni senÃsanÃni paÂisevatÅti. Na kho pan' etaæ brÃhmaïa evaæ daÂÂhabbaæ. Dve kho ahaæ brÃhmaïa atthavase sampassamÃno ara¤¤e-vanapatthÃni pan- tÃni senÃsanÃni paÂisevÃmi: attano ca diÂÂhadhammasukha- vihÃraæ sampassamÃno pacchima¤-ca janataæ anukam- pamÃno ti. AnukampitarÆpà 'yaæ bhotà Gotamena pacchimà ja- #<[page 024]># %<24 I. MôLAPA××ùSAõ.>% natÃ, yathà taæ arahatà sammÃsambuddhena. Abhikkan- taæ bho Gotama, abhikkantaæ bho Gotama. Seyyathà pi bho Gotama nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vi- vareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ bhotà Gotamena anekapariyÃyena dhammo pa- kÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ Gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. UpÃsakam-maæ bha- vaæ Gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. BHAYABHERAVASUTTAõ CATUTTHAõ. 5. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Ãyasmà SÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: ùvuso bhikkhavo ti. ùvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà SÃriputto etad-avoca: CattÃro 'me Ãvuso puggalà santo saævijjamÃnà lokas- miæ, katame cattÃro: Idh' Ãvuso ekacco puggalo sÃÇgaïo va samÃno: atthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ na- ppajÃnÃti; idha pan' Ãvuso ekacco puggalo sÃÇgaïo va sa- mÃno: atthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Idh' Ãvuso ekacco puggalo anaÇgaïo va samÃno: na-tthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti; idha pan' Ãvuso ekacco puggalo anaÇgaïo va samÃno: na-tthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tatr' Ãvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïo va samÃno: atthi me ajjhat- taæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti. ayaæ imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ sÃÇgaïÃnaæ yeva sataæ hÅnapuriso akkhÃyati. Tatr' Ãvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïo va samÃno: atthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ sÃÇgaïÃnaæ yeva sataæ seÂ- Âhapuriso akkhÃyati. Tatr' Ãvuso yvÃyaæ puggalo anaÇgaïo #<[page 025]># %< 1. 5. ANA§GA×ASUTTAõ. (5) 25>% va samÃno: na-tthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti, ayaæ imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ anaÇga- ïÃnaæ yeva sataæ hÅnapuriso akkhÃyati. Tatr' Ãvuso yvÃ- yaæ puggalo anaÇgaïo va samÃno: na-tthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ anaÇgaïÃnaæ yeva sataæ seÂÂhapuriso akkhÃ- yatÅti. Evaæ vutte Ãyasmà MahÃmoggallÃno Ãyasmantaæ SÃri- puttaæ etad-avoca: Ko nu kho Ãvuso SÃriputta hetu ko paccayo yen' imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ sÃÇgaïÃnaæ yeva sataæ eko hÅnapuriso akkhÃyati, eko seÂÂhapuriso akkhÃ- yati; ko pan' Ãvuso SÃriputta hetu ko paccayo yen' imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ anaÇgaïÃnaæ yeva sataæ eko hÅnapuriso akkhÃyati, eko seÂÂhapuriso akkhÃyatÅti. Tatr' Ãvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïo va samÃno: atthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti. tass' etaæ pÃÂikaÇkhaæ: na chandaæ janessati, na vÃyamissati, na viriyaæ Ãrabhissati tass' aÇgaïassa pahÃnÃya, so sarÃgo sa- doso samoho sÃÇgaïo saÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. Sey- yathà pi Ãvuso kaæsapÃtÅ Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và rajena ca malena ca pariyonaddhÃ, tam-enaæ sÃmikà na c' eva paribhu¤jeyyuæ na ca pariyodapeyyuæ, rajÃpathe ca naæ nikkhipeyyuæ, evaæ hi sà Ãvuso kaæsapÃtÅ aparena samayena saÇkiliÂÂhatarà assa malaggahÅtà ti. -- Evam-Ãvuso ti. -- Evam-eva kho Ãvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïo va sa- mÃno: atthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ na-ppa- jÃnÃti, tass' etaæ pÃÂikaÇkhaæ: na chandaæ janessati, na vÃyamissati, na viriyaæ Ãrabhissati tass' aÇgaïassa pahÃnÃya, so sarÃgo sadoso samoho sÃÇgaïo saÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. Tatr' Ãvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïo va samÃno: atthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tass' etaæ pÃÂikaÇkhaæ: chandaæ janessati, vÃyamissati, viriyaæ Ãrabhissati tass' aÇgaïassa pahÃnÃya, so arÃgo adoso amoho anaÇgaïo asaÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. Seyyathà pi Ãvuso kaæsapÃtÅ Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và rajena ca malena ca pariyonaddhÃ, tam-enaæ sÃmikà paribhu¤jeyyu¤-c' eva pariyodapeyyu¤-ca, na ca naæ rajÃpathe nikkhipeyyuæ. #<[page 026]># %<26 I. MôLAPA××ùSAõ.>% evaæ hi sà Ãvuso kaæsapÃtÅ aparena samayena parisuddha- tarà assa pariyodÃtà ti. -- Evam-Ãvuso ti. -- Evam-eva kho Ãvuso yvÃyaæ puggalo sÃÇgaïo va samÃno: atthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tass' etaæ pÃ- ÂikaÇkhaæ: chandaæ janessati, vÃyamissati, viriyaæ Ãrabhissati tass' aÇgaïassa pahÃnÃya, so arÃgo adoso amoho anaÇgaïo asaÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. Tatr' Ãvuso yvÃyaæ puggalo anaÇgaïo va samÃno: na-tthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃ- bhÆtaæ na-ppajÃnÃti. tass' etaæ pÃÂikaÇkhaæ: subhanimittaæ manasikarissati, tassa subhanimittassa manasikÃrà rÃgo cittaæ anuddhaæsessati, so sarÃgo sadoso samoho sÃÇgaïo saÇkiliÂÂha- citto kÃlaæ karissati. Seyyathà pi Ãvuso kaæsapÃtÅ Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và parisuddhà pariyodÃtÃ, tam-enaæ sÃmikà na c' eva paribhu¤jeyyuæ na ca pariyodapeyyuæ, rajÃ- pathe ca naæ nikkhipeyyuæ, evaæ hi sà Ãvuso kaæsapÃtÅ aparena samayena saÇkiliÂÂhatarà assa malaggahÅtà ti. -- Evam-Ãvuso ti. -- Evam-eva kho Ãvuso yvÃyaæ puggalo anaÇgaïo va samÃno: na-tthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti, tass' etaæ pÃÂikaÇkhaæ: subhani- mittaæ manasikarissati, tassa subhanimittassa manasikÃrà rÃgo cittaæ anuddhaæsessati, so sarÃgo sadoso samoho sÃÇgaïo saÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. Tatr' Ãvuso yvÃyaæ puggalo anaÇgaïo va samÃno: na-tthi me ajjhattaæ aÇgaïan-ti yathÃ- bhÆtaæ pajÃnÃti, tass' etaæ pÃÂikaÇkhaæ: subhanimittaæ na manasikarissati, tassa subhanimittassa amanasikÃrà rÃgo cit- taæ nÃnuddhaæsessati, so arÃgo adoso amoho anaÇgaïo asaÇ- kiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. Seyyathà pi Ãvuso kaæsapÃtÅ Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và parisuddhà pariyodÃtÃ, tam-enaæ sÃmikà paribhu¤jeyyu¤-c' eva pariyodapeyyu¤-ca, na ca naæ rajÃpathe nikkhipeyyuæ, evaæ hi sà Ãvuso kaæ- sapÃtÅ aparena samayena parisuddhatarà assa pariyodÃtà ti. -- Evam-Ãvuso ti. -- Evam-eva kho Ãvuso yvÃyaæ pug- galo anaÇgaïo va samÃno: na-tthi me ajjhattaæ aÇganan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, tass' etaæ pÃÂikaÇkhaæ: subhani- mittaæ na manasikarissati, tassa subhanimittassa amanasikÃrà rÃgo cittaæ nÃnuddhaæsessati, so arÃgo adoso amoho anaÇ- gaïo asaÇkiliÂÂhacitto kÃlaæ karissati. Ayaæ kho Ãvuso #<[page 027]># %< 1. 5. ANA§GA×ASUTTAõ. (5) 27>% MoggallÃna hetu ayaæ paccayo yen' imesaæ dvinnaæ pugga- lÃnaæ sÃÇgaïÃnaæ yeva sataæ eko hÅnapuriso akkhÃyati, eko seÂÂhapuriso akkhÃyati; ayaæ pan' Ãvuso MoggallÃna hetu ayaæ paccayo yen' imesaæ dvinnaæ puggalÃnaæ anaÇ- gaïÃnaæ yeva sataæ eko hÅnapuriso akkhÃyati, eko seÂÂha- puriso akkhÃyatÅti. AÇgaïaæ aÇgaïan-ti Ãvuso vuccati, kissa nu kho etaæ Ãvuso adhivacanaæ yadidaæ aÇgaïan-ti. -- PÃpakÃnaæ kho etaæ Ãvuso akusalÃnaæ icchÃvacarÃnaæ adhivacanaæ yad- idaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: ùpatti¤-ca vata Ãpanno assaæ, na ca maæ bhikkhÆ jÃneyyuæ: Ãpattiæ Ãpanno ti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yan-taæ bhikkhuæ bhikkhÆ jÃneyyuæ: Ãpattiæ Ãpanno ti; jÃnanti maæ bhik- khÆ: Ãpattiæ Ãpanno ti. iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇga- ïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekac- cassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: ùpatti¤-ca vata Ãpanno assaæ, anuraho maæ bhikkhÆ codeyyuæ no saÇgha- majjhe ti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yan-taæ bhik- khuæ bhikkhÆ saÇghamajjhe codeyyuæ no anuraho; saÇgha- majjhe maæ bhikkhÆ codenti no anuraho ti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: ùpatti¤-ca vata Ãpanno assaæ, sappaÂipuggalo maæ co- deyya no appaÂipuggalo ti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yan-taæ bhikkhuæ appaÂipuggalo codeyya no sap- paÂipuggalo; appaÂipuggalo maæ codeti no sappaÂipuggalo ti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Aho vata mam-eva Satthà paÂipucchitvà paÂipucchitvà bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyya, na a¤¤aæ bhikkhuæ Satthà paÂipucchitvà paÂipucchitvà bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyyÃti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤aæ bhikkhuæ Satthà p. p. bh. dh. deseyya, na taæ #<[page 028]># %<28 I. MôLAPA××ùSAõ.>% bhikkhuæ Satthà p. p. bh. dh. deseyya; a¤¤aæ bhikkhuæ Satthà p. p. bh. dh. deseti. na maæ Satthà p. p. bh. dh. desetÅti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Aho vata mam-eva bhikkhÆ purakkhatvà purakkhatvà gÃmaæ bhattÃya paviseyyuæ, na a¤¤aæ bhik- khuæ bhikkhÆ purakkhatvà purakkhatvà gÃmaæ bhattÃya paviseyyun-ti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤- ¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ p. p. g. bhattÃya paviseyyuæ, na taæ bhikkhuæ bhikkhÆ p. p. g. bhattÃya paviseyyuæ; a¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ p. p. g. bhattÃya pavisanti. na maæ bhik- khÆ p. p. g. bhattÃya pavisantÅti, iti so kupito hoti appa- tÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam- etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Aho vata aham-eva labheyyaæ bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ agga- piï¬aæ, na a¤¤o bhikkhu labheyya bhattagge aggÃsanaæ ag- godakaæ aggapiï¬an-ti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤o bhikkhu labheyya bhattagge a. a. a., na so bhik- khu labheyya bhattagge a. a. a.; a¤¤o bhikkhu labhati bhat- tagge a. a. a., nÃhaæ labhÃmi bhattagge a. a. aggapiï¬an-ti. iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Aho vata aham-eva bhattagge bhuttÃvÅ anumo- deyyaæ, na a¤¤o bhikkhu bhattagge bhuttÃvÅ anumodeyyÃti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤o bhikkhu bh. bh. anumodeyya, na so bhikkhu bh. bh. anumodeyya; a¤¤o bhikkhu bh. bh. anumodati, nÃhaæ bh. bh. anumodÃmÅti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà up- pajjeyya: Aho vata aham-eva ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhÆnaæ dhammaæ deseyyaæ, na a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ bhik- khÆnaæ dhammaæ deseyyÃti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤o bhikkhu Ã. bh. dh. deseyya, na so bhikkhu #<[page 029]># %< 1. 5. ANA§GA×ASUTTAõ. (5) 29>% Ã. bh. dh. deseyya; a¤¤o bhikkhu Ã. bh. dh. deseti, nÃhaæ Ã. bh. dh. desemÅti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Aho vata aham-eva ÃrÃmagatÃnaæ bhikkhunÅnaæ dhammaæ deseyyaæ --pe-- upÃsakÃnaæ dhammaæ deseyyaæ --pe-- upÃsikÃnaæ dham- maæ deseyyaæ, na a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ upÃsikÃnaæ dhammaæ deseyyÃti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤o bhikkhu ÃrÃmagatÃnaæ upÃsikÃnaæ dhammaæ deseyya, na so bhikkhu Ã. u. dh. deseyya; a¤¤o bhikkhu Ã. u. dh. deseti, nÃhaæ Ã. u. dh. desemÅti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubha- yam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Aho vata mam-eva bhikkhÆ sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃney- yuæ pÆjeyyuæ, na a¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyun-ti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ s. g. m. pÆjeyyuæ, na taæ bhikkhuæ bhikkhÆ s. g. m. pÆjeyyuæ; a¤¤aæ bhikkhuæ bhikkhÆ sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, na maæ bhikkhÆ s. g. m. pÆjentÅti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppaj- jeyya: Aho vata mam-eva bhikkhuniyo --pe-- upÃsakà --pe-- upÃsikà s. g. m. pÆjeyyuæ, na a¤¤aæ bhikkhuæ upÃsikà s. g. m. pÆjeyyun-ti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤aæ bhikkhuæ upÃsikà s. g. m. pÆjeyyaæ, na taæ bhikkhuæ upÃsikà s. g. m. pÆjeyyuæ; a¤¤aæ bhik- khuæ upÃsikà s. g. m. pÆjenti, na maæ upÃsikà s. g. m. pÆjentÅti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Aho vata aham-eva lÃbhÅ assaæ païÅtÃnaæ cÅvarÃnaæ, na a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃ- naæ cÅvarÃnan-ti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ #<[page 030]># %<30 I. MôLAPA××ùSAõ.>% a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ cÅvarÃnaæ, na so bhik- khu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ cÅvarÃnaæ; a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ païÅtÃnaæ cÅvarÃnaæ. nÃhaæ lÃbhÅ païÅtÃnaæ cÅvarÃnan-ti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. èhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ idh' ekaccassa bhikkhuno evaæ icchà uppajjeyya: Aho vata aham-eva lÃbhÅ assaæ païÅ- tÃnaæ piï¬apÃtÃnaæ --pe-- païÅtÃnaæ senÃsanÃnaæ -- pa- ïÅtÃnaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnaæ, na a¤¤o bhik- khu lÃbhÅ assa païÅtÃnaæ gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ- nan-ti; ÂhÃnaæ kho pan' etaæ Ãvuso vijjati yaæ a¤¤o bhik- khu lÃbhÅ assa p. g., na so bhikkhu lÃbhÅ assa p. g.; a¤¤o bhikkhu lÃbhÅ p. g., nÃhaæ lÃbhÅ p. gilÃnapaccayabhesajja- parikkhÃrÃnan-ti, iti so kupito hoti appatÅto. Yo c' eva kho Ãvuso kopo yo ca appaccayo ubhayam-etaæ aÇgaïaæ. Ime- saæ kho etaæ Ãvuso pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ icchÃvacarÃnaæ adhivacanaæ yadidaæ aÇgaïan-ti. Yassa kassaci Ãvuso bhikkhuno ime pÃpakà akusalà icchÃ- vacarà appahÅnà dissanti c' eva sÆyanti ca, ki¤cÃpi so hoti Ãra¤- ¤ako pantasenÃsano, piï¬apÃtiko sapadÃnacÃrÅ, paæsukÆliko lÆ- khacÅvaradharo, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ na sakkaronti na garukaronti na mÃnenti na pÆjenti; taæ kissa hetu: te hi tassa Ãyasmato pÃpakà akusalà icchÃvacarà appahÅnà dissanti c' eva sÆyanti ca. Seyyathà pi Ãvuso kaæsapÃtÅ Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và parisuddhà pariyodÃtÃ, tam-enaæ sÃ- mikà ahikuïapaæ và kukkurakuïapaæ và manussakuïapaæ và racayitvà a¤¤issà kaæsapÃtiyà paÂikujjitvà antarÃpaïaæ paÂipajjeyyuæ, tam-enaæ jano disvà evaæ vadeyya: Ambho, kim-ev' idaæ harÅyati ja¤¤aja¤¤aæ viyÃti; tam-enaæ uÂÂha- hitvà apÃpuritvà olokeyya, tassa saha dassanena amanÃpatà ca saïÂhaheyya piÂikulyatà ca saïÂhaheyya jegucchità ca saïÂhaheyya, jighacchitÃnam-pi na bhottukamyatà assa, pag-eva suhitÃnaæ; evam-eva kho Ãvuso yassa kassaci bhikkhuno ime pÃpakà akusalà icchÃvacarà appahÅnà dis- santi c' eva sÆyanti ca, ki¤cÃpi so hoti Ãra¤¤ako pantasenÃ- sano, piï¬apÃtiko sapadÃnacÃrÅ, paæsukÆliko lÆkhacÅvara- dharo, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ na sakkaronti na garu- #<[page 031]># %< 1. 5. ANA§GA×ASUTTAõ. (5) 31>% karonti na mÃnenti na pÆjenti; taæ kissa hetu: te hi tassa Ãyasmato pÃpakà akusalà icchÃvacarà appahÅnà dissanti c' eva sÆyanti ca. Yassa kassaci Ãvuso bhikkhuno ime pÃpakà akusalà ic- chÃvacarà pahÅnà dissanti c' eva sÆyanti ca, ki¤cÃpi so hoti gÃmantavihÃrÅ nemantaïiko gahapaticÅvaradharo, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti; taæ kissa hetu: te hi tassa Ãyasmato pÃpakà akusalà icchÃ- vacarà pahÅnà dissanti c' eva sÆyanti ca. Seyyathà pi Ãvuso kaæsapÃtÅ Ãbhatà Ãpaïà và kammÃrakulà và parisuddhà pa- riyodÃtÃ, tam-enaæ sÃmikà sÃlÅnaæ odanaæ vicitakÃÊakaæ anekasÆpaæ anekabya¤janaæ racayitvà a¤¤issà kaæsapÃtiyà paÂikujjitvà antarÃpaïaæ paÂipajjeyyuæ, tam-enaæ jano di- svà evaæ vadeyya: Ambho, kim-ev' idaæ harÅyati ja¤¤a- ja¤¤aæ viyÃti; tam-enaæ uÂÂhahitvà apÃpuritvà olokeyya, tassa saha dassanena manÃpatà ca saïÂhaheyya appaÂikul- yatà ca saïÂhaheyya ajegucchità ca saïÂhaheyya, suhitÃnam-pi bhottukamyatà assa, pag-eva jighacchitÃnaæ; evam-eva kho Ãvuso yassa kassaci bhikkhuno ime pÃpakà akusalà icchÃ- vacarà pahÅnà dissanti c' eva sÆyanti ca, ki¤cÃpi so hoti gÃmantavihÃrÅ nemantaïiko gahapaticÅvaradharo, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti; taæ kissa hetu: te hi tassa Ãyasmato pÃpakà akusalà icchÃ- vacarà pahÅnà dissanti c' eva sÆyanti cÃti. Evaæ vutte Ãyasmà MahÃmoggallÃno Ãyasmantaæ SÃri- puttaæ etad-avoca: Upamà maæ Ãvuso SÃriputta paÂibhÃ- tÅti. -- PaÂibhÃtu taæ Ãvuso MoggallÃnÃti. -- Ekam-idÃhaæ Ãvuso samayaæ RÃjagahe viharÃmi Giribbaje. Atha khvÃ- haæ Ãvuso pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya RÃjagahaæ piï¬Ãya pÃvisiæ. Tena kho pana samayena Sa- mÅti yÃnakÃraputto rathassa nemiæ tacchati, tam-enaæ Paï¬uputto ÃjÅviko purÃïayÃnakÃraputto paccupaÂÂhito hoti. Atha kho Ãvuso Paï¬uputtassa ÃjÅvikassa purÃïayÃnakÃra- puttassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: Aho vatÃyaæ SamÅti yÃnakÃraputto imissà nemiyà ima¤-ca vaÇkaæ ima¤- ca jimhaæ ima¤-ca dosaæ taccheyya, evÃyaæ nemi apagata- vaÇkà apagatajimhà apagatadosà suddhà 'ssa sÃre patiÂ- #<[page 032]># %<32 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Âhità ti. Yathà yathà kho Ãvuso Paï¬uputtassa ÃjÅvikassa purÃïayÃnakÃraputtassa cetaso parivitakkitaæ hoti, tathà ta- thà SamÅti yÃnakÃraputto tassà nemiyà ta¤-ca vaÇkaæ ta¤- ca jimhaæ ta¤-ca dosaæ tacchati. Atha kho Ãvuso Paï¬u- putto ÃjÅviko purÃïayÃnakÃraputto attamano attamanavÃcaæ nicchÃresi: Hadayà hadayaæ ma¤¤e a¤¤Ãya tacchatÅti. Evam-eva kho Ãvuso ye te puggalà assaddhà jÅvikatthà na saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, saÂhà mÃyÃvino ke- Âubhino, uddhatà unnaÊÃ, capalà mukharà vikiïïavÃcÃ, indri- yesu aguttadvÃrÃ, bhojane amatta¤¤uno, jÃgariyaæ ananu- yuttÃ, sÃma¤¤e anapekhavanto, sikkhÃya na tibbagÃravÃ, bÃ- hulikà sÃthalikÃ, okkamane pubbaÇgamà paviveke nikkhitta- dhurÃ, kusÅtà hÅnaviriyÃ, muÂÂhassatÅ asampajÃnÃ, asamÃhità vibbhantacittÃ, duppa¤¤Ã eÊamÆgÃ, tesaæ Ãyasmà SÃriputto iminà dhammapariyÃyena hadayà hadayaæ ma¤¤e a¤¤Ãya tacchati. Ye pana te kulaputtà saddhà agÃrasmà anagÃri- yaæ pabbajitÃ, asaÂhà amÃyÃvino akeÂubhino, anuddhatà anunnaÊÃ, acapalà amukharà avikiïïavÃcÃ, indriyesu gutta- dvÃrÃ, bhojane matta¤¤uno, jÃgariyaæ anuyuttÃ, sÃma¤¤e apekhavanto, sikkhÃya tibbagÃravÃ, na bÃhulikà na sÃthalikÃ, okkamane nikkhittadhurà paviveke pubbaÇgamÃ, Ãraddhavi- riyà pahitattÃ, upaÂÂhitasatÅ sampajÃnÃ, samÃhità ekaggacittÃ, {pa¤¤avanto} aneÊamÆgÃ, te Ãyasmato SÃriputtassa imaæ dhammapariyÃyaæ sutvà pipanti ma¤¤e ghasanti ma¤¤e va- casà c' eva manasà ca, sÃdhu vata bho sabrahmacÃrÅ aku- salà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpeti. Seyyathà pi Ãvuso itthÅ và puriso và daharo yuvà maï¬anakajÃtiko sÅsaæ nahÃto uppalamÃlaæ và vassikamÃlaæ và atimuttakamÃlaæ và la- bhitvà ubhohi hatthehi paÂiggahetvà uttamaÇge sirasmiæ pa- tiÂÂhÃpeyya, evam-eva kho Ãvuso ye te kulaputtà saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, asaÂhà . . ., sÃdhu vata bho sabrahmacÃrÅ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetÅti. Itiha te ubho mahÃnÃgà a¤¤ama¤¤assa subhÃsitaæ sam- anumodiæsÆti. ANA§GA×ASUTTAõ PA¥CAMAõ. #<[page 033]># %< 1. 6. ùKA§KHEYYASUTTAõ. (6) 33>% 6. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: SampannasÅlà bhikkhave viharatha sampannapÃtimokkhÃ, pÃtimokkhasaævarasaævutà viharatha ÃcÃragocarasampannÃ, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhatha sikkhÃ- padesu. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: sabrahmacÃrÅ- naæ piyo c' assaæ manÃpo garu bhÃvanÅyo cÃti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamatham-anuyutto anirÃ- katajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: lÃbhÅ assaæ cÅvara-piï- ¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnan-ti, sÅ- lesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamatham-anuyutto anirÃkatajjhÃno vipassanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃ- naæ. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: yesÃhaæ cÅvara- piï¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ pari- bhu¤jÃmi tesaæ te kÃrà mahapphalà assu mahÃnisaæsà ti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ --pe-- brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: ye me ¤ÃtisÃlohità petà kÃlakatà pasannacittà anussaranti tesaæ taæ mahapphalaæ assa mahÃnisaæsan-ti, sÅlesv-ev' assa --pe-- brÆhetà su¤¤Ã- gÃrÃnaæ. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: aratiratisaho assaæ na ca maæ arati saheyya, uppannaæ aratiæ abhi- bhuyya abhibhuyya vihareyyan-ti, sÅlesv-ev' assa paripÆra- kÃrÅ --pe-- brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ. ùkaÇkheyya ce bhik- khave bhikkhu: bhayabheravasaho assaæ na ca maæ bhaya- bheravaæ saheyya, uppannaæ bhayabheravaæ abhibhuyya abhi- bhuyya vihareyyan-ti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃri --pe-- b. s. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: catunnaæ jhÃnÃnaæ ÃbhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ assaæ akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ ti, sÅlesv-ev' assa paripÆra- kÃrÅ --pe-- b. s. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvà vihareyyan-ti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ --pe-- b. s. #<[page 034]># %<34 I. MôLAPA××ùSAõ.>% ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno assaæ avinipÃtadhammo niyato sam- bodhiparÃyano ti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ --pe-- b. s. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: tiïïaæ saæyojanÃnaæ pa- rikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ assaæ, sakid- eva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhass' antaæ kareyyan-ti, sÅlesv- ev' assa paripÆrakÃrÅ --pe-- b. s. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parik- khayà opapÃtiko assaæ tatthaparinibbÃyÅ anÃvattidhammo tas- mà lokà ti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ --pe-- b. s. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: anekavihitaæ iddhividhaæ paccanu- bhaveyyaæ, eko pi hutvà bahudhà assaæ, bahudhà pi hutvà eko assaæ, ÃvibhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gaccheyyaæ seyyathà pi ÃkÃse, pa- Âhaviyà pi ummujjanimujjaæ kareyyaæ seyyathà pi udake, udake pi abhijjamÃne gaccheyyaæ seyyathà pi paÂhaviyaæ, ÃkÃse pi pallaÇkena kameyyaæ seyyathà pi pakkhÅ sakuïo, ime pi candimasuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimaseyyaæ parimajjeyyaæ, yÃva brahmalokà pi kÃyena vasaæ vatteyyan-ti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ -- pe -- b. s. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: dibbÃya so- tadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïeyyaæ, dibbe ca mÃnuse ca, ye dÆre santike cÃti, sÅlesv- ev' assa paripÆrakÃrÅ --pe-- b. s. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃneyyaæ; sarÃgaæ và cittaæ: sarÃgaæ cittan-ti pajÃ- neyyaæ, vÅtarÃgaæ và cittaæ: vÅtarÃgaæ cittan-ti pajÃney- yaæ, sadosaæ và cittaæ: sadosaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, vÅta- dosaæ và cittaæ: vÅtadosaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, samohaæ và cittaæ: samohaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, vÅtamohaæ và cittaæ: vÅtamohaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, saÇkhittaæ và cit- taæ: saÇkhittaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, vikkhittaæ và cittaæ: vikkhittaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, mahaggataæ và cittaæ: mahaggataæ cittan-ti pajÃneyyaæ, amahaggataæ và cittaæ: amahaggataæ cittan-ti pajÃneyyaæ, sa-uttaraæ và cittaæ: sa-uttaraæ cittan-ti pajÃneyyaæ, anuttaraæ và cittaæ: anut- taraæ cittan-ti pajÃneyyaæ, samÃhitaæ và cittaæ: samÃ- #<[page 035]># %< 1. 6. ùKA§KHEYYASUTTAõ. (6) 35>% hitaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, asamÃhitaæ và cittaæ: asamÃ- hitaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, vimuttaæ và cittaæ: vimuttaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, avimuttaæ và cittaæ: avimuttaæ cit- tan-ti pajÃneyyan-ti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ --pe-- b. s. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: anekavihitaæ pub- benivÃsaæ anussareyyaæ, seyyathÅdaæ: ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim-pi jÃtiyo tiæsam-pi jÃtiyo {cattÃÊÅsam- pi} jÃtiyo pa¤¤Ãsam-pi jÃtiyo jÃtisatam-pi jÃtisahassam-pi jÃtisatasahassam-pi, aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂa- kappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe; amutr' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂi- saævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra udapÃdiæ, tatrÃp' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto idhÆpapanno ti. iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyyan-ti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ --pe-- b. s. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe su- gate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃneyyaæ: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃ- dakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatim vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃ- gatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃ- gatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhi- kammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ti, iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ cavamÃne upapajja- mÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃ- kammÆpage satte pajÃneyyan-ti, sÅlesv-ev' assa paripÆrakÃrÅ ajjhattaæ cetosamatham-anuyutto anirÃkatajjhÃno vipas- sanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ. ùkaÇkheyya ce bhikkhave bhikkhu: ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ãya sacchi- #<[page 036]># %<36 I. MôLAPA××ùSAõ.>% katvà upasampajja vihareyyan-ti, sÅlesv-ev' assa paripÆra- kÃrÅ ajjhattaæ cetosamatham-anuyutto anirÃkatajjhÃno vi- passanÃya samannÃgato brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ. SampannasÅlà bhikkhave viharatha sampannapÃtimokkhÃ, pÃtimokkhasaævarasaævutà viharatha ÃcÃragocarasampannÃ, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhathà sikkhÃ- padesÆti, iti yan-taæ vuttaæ idam-etaæ paÂicca vuttan-ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bha- gavato bhÃsitaæ abhinandun-ti. ùKA§KHEYYASUTTAõ CHAèèHAõ. 7. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Seyyathà pi bhikkhave vatthaæ saÇkiliÂÂhaæ malagga- hÅtaæ, tam-enaæ rajako yasmiæ yasmiæ raÇgajÃte upasaæ- hareyya, yadi nÅlakÃya yadi pÅtakÃya yadi lohitakÃya yadi ma¤jeÂÂhakÃya, dÆrattavaïïam-ev' assa, aparisuddhavaïïam- ev' assa; taæ kissa hetu: aparisuddhattà bhikkhave vatthassa; evam-eva kho bhikkhave citte saÇkiliÂÂhe duggati pÃÂikaÇ- khÃ. Seyyathà pi bhikkhave vatthaæ parisuddhaæ pariyo- dÃtaæ, tam-enaæ rajako yasmiæ yasmiæ raÇgajÃte upasaæ- hareyya, yadi nÅlakÃya yadi pÅtakÃya yadi lohitakÃya yadi ma¤jeÂÂhakÃya, surattavaïïam-ev' assa, parisuddhavaïïam- ev' assa; taæ kissa hetu: parisuddhattà bhikkhave vatthassa; evam-eva kho bhikkhave citte asaÇkiliÂÂhe sugati pÃÂikaÇkhÃ. Katame ca bhikkhave cittassa upakkilesÃ: AbhijjhÃ- visamalobho cittassa upakkileso, byÃpÃdo cittassa upakkileso, kodho c. u., upanÃho c. u., makkho c. u., paÊÃso c. u., issà c. u., macchariyaæ c. u., mÃyà c. u., sÃÂheyyaæ c. u., tham- bho c. u., sÃrambho c. u., mÃno c. u., atimÃno c. u., mado #<[page 037]># %< 1.7. VATTHôPAMASUTTAõ. (7) 37>% c. u., pamÃdo cittassa upakkileso. Sa kho so bhikkhave bhikkhu: abhijjhÃvisamalobho cittassa upakkileso ti iti vi- ditvà abhijjhÃvisamalobhaæ cittassa upakkilesaæ pajahati, byÃpÃdo cittassa upakkileso ti iti viditvà byÃpÃdaæ cittassa upakkilesaæ pajahati, kodho . . ., upanÃho . . ., makkho . . ., pa- ÊÃso . . ., issà . . ., macchariyaæ . . ., mÃyà . . ., sÃÂheyyaæ . . ., thambho . . ., sÃrambho . . ., mÃno . . ., atimÃno . . ., mado . . ., pamÃdo cittassa upakkileso ti iti viditvà pamÃdaæ cittassa upakkilesaæ pajahati. Yato kho bhikkhave bhikkhuno: abhij- jhÃvisamalobho cittassa upakkileso ti iti viditvà abhijjhÃ- visamalobho cittassa upakkileso pahÅno hoti, byÃpÃdo . . ., kodho . . ., upanÃho . . ., makkho . . ., paÊÃso . . ., issà . . ., mac- chariyaæ . . ., mÃyà . . ., sÃÂheyyaæ . . ., thambho . . ., sÃrambho . . ., mÃno . . ., atimÃno . . ., mado . . ., pamÃdo cittassa upakkileso ti iti viditvà pamÃdo cittassa upakkileso pahÅno hoti, so Buddhe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: Iti pi so Bha- gavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanus- sÃnaæ buddho bhagavà ti; dhamme aveccappasÃdena saman- nÃgato hoti: SvÃkkhÃto Bhagavatà dhammo sandiÂÂhiko akÃliko ehipassiko opanayiko paccattaæ veditabbo vi¤¤ÆhÅti; saÇghe aveccappasÃdena samannÃgato hoti: SupaÂipanno Bhagavato sÃvakasaÇgho, ujupaÂipanno Bhagavato sÃvaka- saÇgho, ¤ÃyapaÂipanno Bhagavato sÃvakasaÇgho sÃmÅcipaÂi- panno Bhagavato sÃvakasaÇgho, yadidaæ cattÃri purisayu- gÃni aÂÂha purisapuggalà esa, Bhagavato sÃvakasaÇgho Ãhu- neyyo pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo, anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. Yathodhi kho pan' assa cattaæ hoti vantaæ muttaæ pahÅnaæ paÂinissaÂÂhaæ. So: Buddhe aveccappasÃdena samannÃgato 'mhÅti labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmuj- jaæ. pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati; dhamme aveccappasÃdena samannÃgato 'mhÅti labhati attha- vedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passam- bhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhi- #<[page 038]># %<38 I. MôLAPA××ùSAõ.>% yati; saÇghe aveccappasÃdena samannÃgato 'mhÅti labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæ- hitaæ pÃmujjaæ, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Yathodhi kho pana me cattaæ vantaæ muttaæ pahÅnaæ paÂinissaÂÂhan-ti labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ, pa- muditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati,passad- dhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. Sa kho so bhikkhave bhikkhu evaæsÅlo evaædhammo evaæpa¤¤o sÃlÅna¤-ce pi piï¬apÃtaæ bhu¤jati vicitakÃÊakaæ anekasÆpaæ anekabya¤janaæ n' ev' assa taæ hoti antarÃ- yÃya. Seyyathà pi bhikkhave vatthaæ saÇkiliÂÂhaæ malagga- hÅtaæ acchaæ udakaæ Ãgamma parisuddhaæ hoti pariyo- dÃtaæ, ukkÃmukhaæ và pan' Ãgamma jÃtarÆpaæ parisud- dhaæ hoti pariyodÃtaæ, evam-eva kho bhikkhave bhikkhu evaæsÅlo evaædhammo evaæpa¤¤o sÃlÅna¤-ce pi piï¬apÃtaæ bhu¤jati vicitakÃÊakaæ anekasÆpaæ anekabya¤janaæ n' ev' assa taæ hoti antarÃyÃya. So mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddham- adho tiriyaæ sabbadhi sabbatthatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharati. KaruïÃsahagatena cetasà --pe-- muditÃsahagatena cetasà -- upekhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbatthatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharati. So: Atthi idaæ, atthi hÅnaæ atthi païÅtaæ, atthi imassa sa¤¤Ãgatassa uttariæ nissaraïan-ti pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati, bhavÃ- savà pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavà pi cittaæ vimuccati, vi- muttasmiæ vimuttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅnà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pa- #<[page 039]># %< 1.7. VATTHôPAMASUTTAõ. (7) 39>% jÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu sinÃto antarena sinÃnenÃti. Tena kho pana samayena SundarikabhÃradvÃjo brÃh- maïo Bhagavato avidÆre nisinno hoti. Atha kho Sundarika- bhÃradvÃjo brÃhmaïo Bhagavantaæ etad-avoca: Gacchati pana bhavaæ Gotamo BÃhukaæ nadiæ sinÃyitun-ti. -- Kiæ brÃhmaïa BÃhukÃya nadiyÃ, kiæ BÃhukà nadÅ karissa- tÅti. -- Mokkhasammatà hi bho Gotama BÃhukà nadÅ bahu- janassa, pu¤¤asammatà hi bho Gotama BÃhukà nadÅ bahu- janassa, BÃhukÃya ca pana nadiyà bahujano pÃpaæ kataæ kammaæ pavÃhetÅti. Atha kho Bhagavà SundarikabhÃra- dvÃjaæ brÃhmaïaæ gÃthÃhi ajjhabhÃsi: BÃhukaæ Adhikakka¤-ca, Gayaæ SundarikÃm-api, Sarassatiæ PayÃga¤-ca, atho BÃhumatiæ nadiæ Niccam-pi bÃlo pakkhanno kaïhakammo na sujjhati, kiæ Sundarikà karissati, kim-PayÃgo, kim-BÃhukà nadÅ. Veriæ katakibbisaæ naraæ na hi naæ sodhaye pÃpakamminaæ; suddhassa ye sadà phaggu, suddhass' uposatho sadÃ, suddhassa sucikammassa sadà sampajjate vataæ. Idh' eva sinÃhi brÃhmaïa, sabbabhÆtesu karohi khemataæ; sace musà na bhaïasi, sace pÃïaæ na hiæsasi, Sace adinnaæ n' Ãdiyasi, saddahÃno amaccharÅ, kiæ kÃhasi Gayaæ gantvÃ, udapÃno pi te Gayà ti. Evaæ vutte SundarikabhÃradvÃjo brÃhmaïo Bhagavantaæ etad-avoca: Abhikkantaæ bho Gotama, abhikkantaæ bho Go- tama. Seyyathà pi bho Gotama nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ bhotà Gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ Gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. LabheyyÃhaæ bhoto Gotamassa santike pabbajjaæ, labheyyaæ upasam- padan-ti. Alattha kho SundarikabhÃradvÃjo brÃhmaïo Bhagavato santike pabbajjaæ, alattha upasampadaæ. AcirÆ- #<[page 040]># %<40 I. MôLAPA××ùSAõ.>% pasampanno kho pan' Ãyasmà BhÃradvÃjo eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto nacirass' eva yass' at- thÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pab- bajanti tad-anuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ãya sacchikatvà upasampajja vihÃsi; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃ- paraæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi, a¤¤ataro kho pan' Ãyasmà BhÃradvÃjo arahataæ ahosÅti. VATTHôPAMASUTTAõ SATTAMAõ. 8. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Ãyasmà MahÃcundo sÃyanhasamayaæ paÂisallÃïà vuÂÂhito yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà MahÃcundo Bhagavantaæ etad-avoca: Yà imà bhante anekavihità diÂÂhiyo loke uppajjanti attavÃdapaÂisaæ- yuttà và lokavÃdapaÂisaæyuttà vÃ, Ãdim-eva nu kho bhante bhikkhuno manasikaroto evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti, evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hotÅti. Yà imà Cunda anekavihità diÂÂhiyo loke uppajjanti attavÃdapaÂisaæyuttà và lokavÃdapaÂisaæyuttà vÃ, yattha c' età diÂÂhiyo uppajjanti yattha ca anusenti yattha ca sam- udÃcaranti, taæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na meso attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya pas- sato evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti, evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hoti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ idh' ekacco bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅti- sukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihareyya; tassa evam-assa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho pan' ete Cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti, diÂÂhadhammasukhavihÃrà #<[page 041]># %< 1.8. SALLEKHASUTTAõ. (8) 41>% ete ariyassa vinaye vuccanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ idh' ekacco bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasam- pajja vihareyya; tassa evam-assa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho pan' ete . . . vuccanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ idh' ekacco bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca vihareyya sato ca sampajÃno sukha¤-ca kÃyena paÂisaæ- vedeyya yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukha- vihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihareyya; tassa evam-assa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho pan' ete . . . vuccanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ idh' ekacco bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasam- pajja vihareyya; tassa evam-assa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho pan' ete Cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti diÂÂhadhammasukhavihÃrà ete ariyassa vinaye vuccanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ idh' ekacco bhik- khu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja vihareyya; tassa evam-assa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho pan' ete Cunda ariyassa vi- naye sallekhà vuccanti, santà ete vihÃrà ariyassa vinaye vuccanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ idh' ekacco bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja vi- hareyya; tassa evam-assa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho pan' ete Cunda . . . vuccanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ idh' ekacco bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasam- pajja vihareyya; tassa evam-assa: sallekhena viharÃmÅti. Na kho pan' ete Cunda . . . vuccanti. èhÃnaæ kho pan' etaæ Cunda vijjati yaæ idh' ekacco bhikkhu sabbaso Ãki¤ca¤¤Ã- yatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasam- pajja vihareyya; tassa evam-assa: sallekhena viharÃmÅti. #<[page 042]># %<42 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Na kho pan' ete Cunda ariyassa vinaye sallekhà vuccanti, santà ete vihÃrà ariyassa vinaye vuccanti. Idha kho pana vo Cunda sallekho karaïÅyo: Pare vi- hiæsakà bhavissanti, mayam-ettha avihiæsakà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. Pare pÃïÃtipÃtÅ bhavissanti, mayam-ettha pÃïÃtipÃtà paÂiviratà bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. Pare adinnÃdÃyÅ bhavissanti, mayam-ettha adinnÃdÃnà paÂiviratà bhavissÃmÃti s. k. Pare abrahmacÃrÅ bhavissanti, mayam- ettha brahmacÃrÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare musÃvÃdÅ bha- vissanti, mayam-ettha musÃvÃdà paÂiviratà bhavissÃmÃti s. k. Pare pisuïÃvÃcà bhavissanti, mayam-ettha pisuïÃya vÃcÃya paÂiviratà bhavissÃmÃti s. k. Pare pharusÃvÃcà bhavissanti, mayam-ettha pharusÃya vÃcÃya paÂiviratà bhavissÃmÃti s. k. Pare samphappalÃpÅ bhavissanti, mayam-ettha samphappa- lÃpà paÂiviratà bhavissÃmÃti s. k. Pare abhijjhÃlÆ bhavissanti, mayam-ettha anabhijjhÃlÆ bhavissÃmÃti s. k. Pare byÃpanna- città bhavissanti, mayam-ettha abyÃpannacittà bhavissÃmÃti s. k. Pare micchÃdiÂÂhÅ bhavissanti, mayam-ettha sammÃdiÂÂhÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare micchÃsaÇkappà bhavissanti, mayam- ettha sammÃsaÇkappà bhavissÃmÃti s. k. Pare micchÃvÃcà bhavissanti, mayam-ettha sammÃvÃcà bhavissÃmÃti s. k. Pare micchÃkammantà bhavissanti, mayam-ettha sammÃkammantà bhavissÃmÃti s. k. Pare micchÃÃjÅvà bhavissanti, mayam-ettha sammÃÃjÅvà bhavissÃmÃti s. k. Pare micchÃvÃyÃmà bha- vissanti, mayam-ettha sammÃvÃyÃmà bhavissÃmÃti s. k. Pare micchÃsatÅ bhavissanti, mayam-ettha sammÃsatÅ bha- vissÃmÃti s. k. Pare micchÃsamÃdhÅ bhavissanti, mayam- ettha sammÃsamÃdhÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare micchäÃïÅ bhavissanti, mayam-ettha sammäÃïÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare micchÃvimuttÅ bhavissanti, mayam-ettha sammÃvimuttÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare thÅnamiddhapariyuÂÂhità bhavissanti, mayam-ettha vigatathÅnamiddhà bhavissÃmÃti s. k. Pare uddhatà bhavissanti, mayam-ettha anuddhatà bhavissÃmÃti s. k. Pare vecikicchÅ bhavissanti, mayam-ettha tiïïavici- kicchà bhavissÃmÃti s. k. Pare kodhanà bhavissanti, ma- yam-ettha akkodhanÃ: bhavissÃmÃti s. k. Pare upanÃhÅ bhavissanti, mayam-ettha anupanÃhÅ bhavissÃmÃti s. k. #<[page 043]># %< 1.8. SALLEKHASUTTAõ. (8) 43>% Pare makkhÅ bhavissanti, mayam-ettha amakkhÅ bhavissÃ- mÃti s. k. Pare paÊÃsÅ bhavissanti, mayam-ettha apaÊÃsÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare issukÅ bhavissanti, mayam-ettha anissukÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare maccharÅ bhavissanti, ma- yam-ettha amaccharÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare saÂhà bha- vissanti, mayam-ettha asaÂhà bhavissÃmÃti s. k. Pare mÃ- yÃvÅ bhavissanti, mayam-ettha amÃyÃvÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare thaddhà bhavissanti, mayam-ettha atthaddhà bhavissÃ- mÃti s. k. Pare atimÃnÅ bhavissanti, mayam-ettha anati- mÃnÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare dubbacà bhavissanti, mayam- ettha suvacà bhavissÃmÃti s. k. Pare pÃpamittà bhavis- santi. mayam-ettha kalyÃïamittà bhavissÃmÃti s. k. Pare pamattà bhavissanti, mayam-ettha appamattà bhavissÃmÃti s. k. Pare assaddhà bhavissanti, mayam-ettha saddhà bhavissÃmÃti s. k. Pare ahirikà bhavissanti, mayam-ettha hirimanà bhavissÃmÃti s. k. Pare anottÃpÅ bhavissanti, ma- yam-ettha ottÃpÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare appassutà bha- vissanti, mayam-ettha bahussutà bhavissÃmÃti s. k. Pare kusÅtà bhavissanti, mayam-ettha Ãraddhaviriyà bhavissÃmÃti s. k. Pare muÂÂhassatÅ bhavissanti, mayam-ettha upaÂÂhita- satÅ bhavissÃmÃti s. k. Pare duppa¤¤a bhavissanti, mayam- ettha pa¤¤Ãsampannà bhavissÃmÃti s. k. Pare sandiÂÂhi- parÃmÃsi-ÃdhÃnagÃhi-duppaÂinissaggÅ bhavissanti, mayam-ettha asandiÂÂhiparÃmÃsi-anÃdhÃnagÃhi-suppaÂinissaggÅ bhavissÃmÃti sallekho karaïÅyo. CittuppÃdam-pi kho ahaæ Cunda kusalesu dhammesu bahukÃraæ vadÃmi, ko pana vÃdo kÃyena vÃcÃya anuvidhÅ- yanÃsu. TasmÃtiha Cunda: Pare vihiæsakà bhavissanti, ma- yam-ettha avihiæsakà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. Pare pÃïÃtipÃtÅ bhavissanti, mayam-ettha pÃïÃtipÃtà paÂi- viratà bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ --pe--. Pare sandiÂÂhiparÃmÃsi-ÃdhÃnagÃhi-duppaÂinissaggÅ bhavissanti, ma- yam-ettha asandiÂÂhiparÃmÃsi-anÃdhÃnagÃhi-suppaÂinissaggÅ bhavissÃmÃti cittaæ uppÃdetabbaæ. Seyyathà pi Cunda visamo maggo, tassÃssa a¤¤o samo maggo parikkamanÃya, seyyathà pi pana Cunda visamaæ tit- thaæ, tassÃssa a¤¤aæ samaæ titthaæ parikkamanÃya, #<[page 044]># %<44 I. MôLAPA××ùSAõ.>% evam-eva kho Cunda vihiæsakassa purisapuggalassa avi- hiæsà hoti parikkamanÃya, pÃïÃtipÃtissa purisapuggalassa pÃïÃtipÃtà veramaïÅ hoti parikkamanÃya, adinnÃdÃyissa p. adinnÃdÃnà veramaïÅ h. p., abrahmacÃrissa p. brahmacari- yaæ h. p., musÃvÃdissa p. musÃvÃdà veramaïÅ h. p., pisuïÃ- vÃcassa p. pisuïÃya vÃcÃya veramaïÅ h. p., pharusÃvÃcassa p. pharusÃya vÃcÃya veramaïÅ h. p., samphappalÃpissa p. samphappalÃpà veramaïÅ h. p., abhijjhÃlussa p. anabhijjhà h. p., byÃpannacittassa p. abyÃpÃdo h. p., micchÃdiÂÂhissa p. sammÃdiÂÂhi h. p., micchÃsaÇkappassa p. sammÃsaÇkappo h. p., micchÃvÃcassa p. sammÃvÃcà h. p., micchÃkammantassa p. sammÃkammanto h. p., micchÃÃjÅvassa p. sammÃÃjÅvo h. p., micchÃvÃyÃmassa p. sammÃvÃyÃmo h. p., micchÃsatissa p. sammÃsati h. p., micchÃsamÃdhissa p. sammÃsamÃdhi h. p., micchäÃïissa p. sammäÃïaæ h. p., micchÃvimuttissa p. sammÃvimutti h. p., thÅnamiddhapariyuÂÂhitassa p. vigata- thÅnamiddhatà h. p., uddhatassa p. anuddhaccaæ h. p., veci- kicchissa p. tiïïavicikicchatà h. p., kodhanassa p. akkodho h. p., upanÃhissa p. anupanÃho h. p., makkhissa p. amakkho h. p., paÊÃsissa p. apaÊÃso h. p., issukissa p. anissà h.p., maccharissa p. amacchariyaæ h. p., saÂhassa p. asÃÂheyyaæ h. p., mÃyÃvissa p. amÃyà h. p., thaddhassa p. atthaddhiyaæ h. p., atimÃnissa p. anatimÃno h. p., dubbacassa p. sovacas- satà h. p., pÃpamittassa p. kalyÃïamittatà h. p., pamattassa p. appamÃdo h. p., assaddhassa p. saddhà h. p., ahirikassa p. hirÅ h. p., anottÃpissa p. ottappaæ h. p., appassutassa p. bÃhusaccaæ h. p., kusÅtassa p. viriyÃrambho h. p., muÂÂhas- satissa p. upaÂÂhitasatità h. p., duppa¤¤assa p. pa¤¤Ãsampadà h. p., sandiÂÂhiparÃmÃsi-ÃdhÃnagÃhi-duppaÂinissaggissa purisa- puggalassa asandiÂÂhiparÃmÃsi-anÃdhÃnagÃhi-suppaÂinissaggità hoti parikkamanÃya. Seyyathà pi cunda ye keci akusalà dhammà sabbe te adhobhÃvaÇgamanÅyÃ. ye keci kusalà dhammà sabbe te upari- bhÃvaÇgamanÅyÃ. evam-eva kho Cunda vihiæsakassa purisa- puggalassa avihiæsà hoti uparibhÃvÃya, pÃïÃtipÃtissa purisa- puggalassa pÃïÃtipÃtà veramaïÅ hoti uparibhÃvÃya, adinnÃ- dÃyissa --pe-- sandiÂÂhiparÃmÃsi-ÃdhÃnagÃhi-duppaÂinissag- #<[page 045]># %< 1.8. SALLEKHASUTTAõ. (8) 45>% gissa purisapuggalassa asandiÂÂhiparÃmÃsi-anÃdhÃnagÃhi-suppa- Âinissaggità hoti uparibhÃvÃya. So vata Cunda attanà palipapalipanno paraæ palipa- palipannaæ uddharissatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vata Cunda attanà apalipapalipanno paraæ palipapalipannaæ ud- dharissatÅti ÂhÃnam-etaæ vijjati. So vata Cunda attanà adando avinÅto aparinibbuto paraæ damessati vinessati pari- nibbÃpessatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. So vata Cunda at- tanà danto vinÅto parinibbuto paraæ damessati vinessati parinibbÃpessatÅti ÂhÃnam-etaæ vijjati. Evam-eva kho Cunda vihiæsakassa purisapuggalassa avihiæsà hoti parinib- bÃnÃya, pÃïÃtipÃtissa purisapuggalassa pÃïÃtipÃtà veramaïÅ hoti parinibbÃnÃya. adinnÃdÃyissa p. adinnÃdÃnà veramaïÅ h. p., abrahmacÃrissa p. brahmacariyaæ h. p., musÃvÃdissa p. musÃvÃdà veramaïÅ h. p., pisuïÃvÃcassa p. pisuïÃya vÃ- cÃya veramaïÅ h. p., pharusÃvÃcassa p. pharusÃya vÃcÃya ve- ramaïÅ h. p., samphappalÃpissa p. samphappalÃpà veramaïÅ h. p., abhijjhÃlussa p. anabhijjhà h. p., byÃpannacittassa p. abyÃpÃdo h. p., micchÃdiÂÂhissa p. sammÃdiÂÂhi h. p., micchÃ- saÇkappassa p. sammÃsaÇkappo h. p., micchÃvÃcassa p. sammÃ- vÃcà h. p., micchÃkammantassa p. sammÃkammanto h. p., micchÃÃjÅvassa p. sammÃÃjÅvo h. p., micchÃvÃyÃmassa p. sammÃvÃyÃmo h. p., micchÃsatissa p. sammÃsati h. p., micchÃ- samÃdhissa p. sammÃsamÃdhi h. p., micchäÃïissa p. sammÃ- ¤Ãïaæ h. p., micchÃvimuttissa p. sammÃvimutti h. p. thÅna- middhapariyuÂÂhitassa p. vigatathÅnamiddhatà h. p., uddha- tassa p. anuddhaccaæ h. p., vecikicchissa p. tiïïavicikicchatà h. p., kodhanassa p. akkodho h. p., upanÃhissa p. anupanÃho h. p., makkhissa p. amakkho h. p ., paÊÃsissa p. apaÊÃso h. p., issukissa p. anissà h. p., maccharissa p. amacchariyaæ h. p., saÂhassa p. asÃÂheyyaæ h. p., mÃyÃvissa p. amÃyà h. p., thad- dhassa p. atthaddhiyaæ h. p., atimÃnissa p. anatimÃno h. p., dubbacassa p. sovacassatà h. p., pÃpamittassa p. kalyÃïa- mittatà h. p ., pamattassa p. appamÃdo h. p ., assaddhassa p. saddhà h. p., ahirikassa p. hirÅ h. p., anottÃpissa p. ottappaæ h. p., appassutassa p. bÃhusaccaæ h. p., kusÅtassa p. viriyÃ- rambho h. p., muÂÂhassatissa upaÂÂhitasatità h. p., duppa¤¤assa #<[page 046]># %<46 I. MôLAPA××ùSAõ.>% p. pa¤¤Ãsampadà h. p., sandiÂÂhiparÃmÃsi-ÃdhÃnagÃhi-duppa- Âinissaggissa purisapuggalassa asandiÂÂhiparÃmÃsi-anÃdhÃna- gÃhi-suppaÂinissaggità hoti parinibbÃnÃya. Iti kho Cunda desito mayà sallekhapariyÃyo, desito cittuppÃdapariyÃyo, desito parikkamanapariyÃyo, desito upari- bhÃvapariyÃyo, desito parinibbÃnapariyÃyo. Yaæ kho Cunda satthÃrà karaïÅyaæ sÃvakÃnaæ hitesinà anukampakena anu- kampaæ upÃdÃya kataæ vo taæ mayÃ. EtÃni Cunda rukkha- mÆlÃni, etÃni su¤¤ÃgÃrÃni. JhÃyatha Cunda, mà pamÃdattha, ma pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha, ayaæ vo amhÃkaæ anu- sÃsanÅ ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà MahÃcundo Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. SALLEKHASUTTAõ AèèHAMAõ. 9. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Ãyasmà SÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. ùvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa paccassosuæ. ùyasmà SÃriputto etad-avoca: SammÃdiÂÂhi sammÃdiÂÂhÅti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatà 'ssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato, Ãgato imaæ sad- dhamman-ti. -- DÆrato pi kho mayaæ Ãvuso ÃgaccheyyÃma Ãyasmato SÃriputtassa santike etassa bhÃsitassa attham-a¤¤Ã- tuæ, sÃdhu vat' Ãyasmantaæ yeva SÃriputtaæ paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho, Ãyasmato SÃriputtassa sutvà bhikkhÆ dhÃres- santÅti. -- Tena h' Ãvuso suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. Evam-Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato SÃri- puttassa paccassosuæ. ùyasmà SÃriputto etad-avoca: Yato kho Ãvuso ariyasÃvako akusala¤-ca pajÃnÃti aku- salamÆla¤-ca pajÃnÃti, kusala¤-ca pajÃnÃti kusalamÆla¤-ca #<[page 047]># %< 1.9. SAMMùDIèèHISUTTAõ. (9) 47>% pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatà 'ssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato, Ãgato imaæ saddhammaæ. Katamaæ pan' Ãvuso akusalaæ, katamaæ akusalamÆlaæ, katamaæ kusalaæ, katamaæ kusala- mÆlaæ: PÃïÃtipÃto kho Ãvuso akusalaæ, adinnÃdÃnaæ akusalaæ, kÃmesu micchÃcÃro akusalaæ, musÃvÃdo akusalaæ, pisuïà vÃcà akusalaæ, pharusà vÃcà akusalaæ, samphappalÃpo aku- salaæ, abhijjhà akusalaæ, byÃpÃdo akusalaæ, micchÃdiÂÂhi akusalaæ. Idaæ vuccat' Ãvuso akusalaæ. Katama¤-c' Ãvuso akusalamÆlaæ: Lobho akusalamÆlaæ, doso akusalamÆlaæ. moho akusalamÆlaæ. Idaæ vuccat' Ãvuso akusalamÆlaæ. Katama¤-c' Ãvuso kusalaæ: PÃïÃtipÃtà veramaïÅ kusalaæ, adinnÃdÃnà veramaïÅ kusalaæ, kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅ kusalaæ, musÃvÃdà veramaïÅ kusalaæ, pisuïÃya vÃcÃya ve- ramaïÅ kusalaæ, pharusÃya vÃcÃya veramaïÅ kusalaæ, sam- phappalÃpà veramaïÅ kusalaæ, anabhijjhà kusalaæ, abyÃpÃdo kusalaæ, sammÃdiÂÂhi kusalaæ. Idaæ vuccat' Ãvuso kusalaæ. Katama¤-c' Ãvuso kusalamÆlaæ: Alobho kusalamÆlaæ, adoso kusalamÆlaæ, amoho kusalamÆlaæ. Idaæ vuccat' Ãvuso ku- salamÆlaæ. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ akusalaæ pa- jÃnÃti evaæ akusalamÆlaæ pajÃnÃti, evaæ kusalaæ pajÃnÃti evaæ kusalamÆlaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ sam- Æhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂhe va dhamme dukkhass' antakaro hoti. EttÃvatà pi kho Ãvuso ariyasÃ- vako sammÃdiÂÂhi hoti ujugatà 'ssa diÂÂhi, dhamme aveccap- pasÃdena samannÃgato. Ãgato imaæ saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ SÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso a¤¤o pi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatà 'ssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato, Ãgato imaæ sad- dhamman-ti. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako ÃhÃra¤-ca pajÃnÃti ÃhÃrasamudaya¤-ca pajÃnÃti ÃhÃraniro- dha¤-ca pajÃnÃti ÃhÃranirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatà 'ssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato, Ãgato #<[page 048]># %<48 I. MôLAPA××ùSAõ.>% imaæ saddhammaæ. Katamo pan' Ãvuso ÃhÃro, katamo ÃhÃrasamudayo, katamo ÃhÃranirodho, katamà ÃhÃranirodha- gÃminÅ-paÂipadÃ: CattÃro 'me Ãvuso ÃhÃrà bhÆtÃnaæ và sattÃnaæ Âhitiyà sambhavesÅnaæ và anuggahÃya. katame cat- tÃro: KabaÊiækÃro ÃhÃro oÊÃriko và sukhumo vÃ, phasso dutiyo, manosa¤cetanà tatiyo, vi¤¤Ãïaæ catuttho. TaïhÃ- samudayà ÃhÃrasamudayo, taïhÃnirodhà ÃhÃranirodho, ayam- eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo ÃhÃranirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃ- kammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃ- samÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ ÃhÃraæ pajÃnÃti, evaæ ÃhÃrasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ ÃhÃranirodhaæ pa- jÃnÃti, evaæ ÃhÃranirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sab- baso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆhanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂhe va dhamme dukkhass' antakaro hoti. EttÃvatà pi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatà 'ssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato, Ãgato imaæ saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ SÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso a¤¤o pi pari- yÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti --pe-- Ãgato imaæ saddhamman-ti. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako dukkha¤-ca pajÃnÃti dukkhasamudaya¤-ca pajÃnÃti dukkhani- rodha¤-ca pajÃnÃti dukkhanirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pa- jÃnÃti. ettÃvatà pi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatà 'ssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato, Ãgato imaæ saddhammaæ. Katamaæ pan' Ãvuso dukkhaæ, katamo dukkhasamudayo, katamo dukkhanirodho, katamà dukkhanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ. JÃti pi dukkhÃ, jarà pi duk- khÃ, byÃdhi pi dukkhÃ, maraïam-pi dukkhaæ, sokaparideva- dukkhadomanassupÃyÃsà pi dukkhÃ, yam-p' icchaæ na la- bhati tam-pi dukkhaæ, saÇkhittena pa¤c' upÃdÃnakkhandhà dukkhÃ. Idaæ vuccat' Ãvuso dukkhaæ. Katamo c' Ãvuso dukkhasamudayo: Yà 'yaæ taïhà ponobhavikà nandirÃga- sahagatà tatratatrÃbhinandinÅ, seyyathÅdaæ: kÃmataïhà bhava- #<[page 049]># %< 1.9. SAMMùDIèèHISUTTAõ. (9) 49>% taïhà vibhavataïhÃ, ayaæ vuccat' Ãvuso dukkhasamudayo. Katamo c' Ãvuso dukkhanirodho: Yo tassà yeva taïhÃya asesavirÃganirodho cÃgo paÂinissaggo mutti anÃlayo, ayaæ vuccat' Ãvuso dukkhanirodho. Katamà c' Ãvuso dukkhani- rodhagÃminÅ-paÂipadÃ: Ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo dukkhanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi -- pe -- sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ duk- khaæ pajÃnÃti, evaæ dukkhasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ duk- khanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ dukkhanirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂi- vinodetvà --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso a¤¤o pi pariyÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti --pe-- Ãgato imaæ saddhamman-ti. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariya- sÃvako jarÃmaraïa¤-ca pajÃnÃti jarÃmaraïasamudaya¤-ca pajÃnÃti jarÃmaraïanirodha¤-ca pajÃnÃti jarÃmaraïanirodha- gÃminÅ-paÂipada¤-ca pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddham- maæ. Katamaæ pan' Ãvuso jarÃmaraïaæ, katamo jarÃma- raïasamudayo, katamo jarÃmaraïanirodho, katamà jarÃma- raïanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ: Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jarà jÅraïatà khaï¬iccaæ pÃliccaæ valitta- catÃ, Ãyuno saæhÃni indriyÃnaæ paripÃko, ayaæ vuccat' Ãvuso jarÃ. [Katama¤-c' Ãvuso maraïaæ:] Yaæ tesaæ tesaæ sattÃ- naæ tamhà tamhà sattanikÃyà cuti cavanatà bhedo antara- dhÃnaæ maccumaraïaæ kÃlakiriyÃ, khandhÃnaæ bhedo kaÊe- barassa nikkhepo, idaæ vuccat' Ãvuso maraïaæ. Iti aya¤-ca jarà ida¤-ca maraïaæ idaæ vuccat' Ãvuso jarÃmaraïaæ. JÃtisamudayà jarÃmaraïasamudayo, jÃtinirodhà jarÃmaraïani- rodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo jarÃmaraïanirodha- gÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi --pe-- sammÃ- samÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ jarÃmaraïaæ pajÃnÃti, evaæ jarÃmaraïasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ jarÃ- maraïanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ jarÃmaraïanirodhagÃminÅ- paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂi- ghÃnusayaæ paÂivinodetvà --pe--. EttÃvatà pi kho . . . sad- dhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso -- #<[page 050]># %<50 I. MôLAPA××ùSAõ.>% pe --. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako jÃti¤-ca pajÃnÃti jÃtisamudaya¤-ca pajÃnÃti jÃtinirodha¤-ca pajÃnÃti jÃtinirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddhammaæ. Katamà pan' Ãvuso jÃti, katamo jÃtisamudayo, katamo jÃtinirodho, katamà jÃtinirodhagÃminÅ-paÂipadÃ: Yà tesaæ tesaæ sattÃnaæ tamhi tamhi sattanikÃye jÃti sa¤jÃti okkanti abhinibbatti, khandhÃnaæ pÃtubhÃvo ÃyatanÃnaæ paÂilÃbho, ayaæ vuccat' Ãvuso jÃti. Bhavasamudayà jÃti- samudayo, bhavanirodhà jÃtinirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇ- giko maggo jÃtinirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃ- diÂÂhi --pe-- sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ jÃtiæ pajÃnÃti, evaæ jÃtisamudayaæ pajÃnÃti, evaæ jÃtinirodhaæ pajÃnÃti, evaæ jÃtinirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pa- jÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso -- pe --. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako bhava¤- ca pajÃnÃti bhavasamudaya¤-ca pajÃnÃti bhavanirodha¤-ca pajÃnÃti bhavanirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pajÃnÃti, ettÃ- vatà pi kho . . . saddhammaæ. Katamo pan' Ãvuso bhavo, katamo bhavasamudayo, katamo bhavanirodho, katamà bhava- nirodhagÃminÅ-paÂipadÃ: Tayo 'me Ãvuso bhavÃ: kÃma- bhavo rÆpabhavo arÆpabhavo. UpÃdÃnasamudayà bhava- samudayo upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo bhavanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi --pe-- sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariya- sÃvako evaæ bhavaæ pajÃnÃti, evaæ bhavasamudayaæ pa- jÃnÃti, evaæ bhavanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ bhavanirodha- gÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso -- pe --. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako upÃdÃ- na¤-ca pajÃnÃti upÃdÃnasamudaya¤-ca pajÃnÃti upÃdÃna- nirodha¤-ca pajÃnÃti upÃdÃnanirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pa- jÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddhammaæ. Katamaæ pan' Ãvuso upÃdÃnaæ, katamo upÃdÃnasamudayo, katamo upÃdÃnanirodho, katamà upÃdÃnanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ: CattÃro 'me Ãvuso #<[page 051]># %< 1.9. SAMMùDIèèHISUTTAõ. (9) 51>% upÃdÃnÃ: kÃmupÃdÃnaæ diÂÂhupÃdÃnaæ sÅlabbatupÃdÃnaæ attavÃdupÃdÃnaæ. TaïhÃsamudayà upÃdÃnasamudayo, taïhÃ- nirodhà upÃdÃnanirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo upÃdÃnanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi --pe-- sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ upÃdÃnaæ pajÃnÃti, evaæ upÃdÃnasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ upÃdÃnanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ upÃdÃnanirodhagÃminÅ-pa- Âipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso -- pe --. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako taïha¤- ca pajÃnÃti taïhÃsamudaya¤-ca pajÃnÃti taïhÃnirodha¤-ca pajÃnÃti taïhÃnirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddhammaæ. Katamà pan' Ãvuso taïhÃ, katamo taïhÃsamudayo, katamo taïhÃnirodho, katamà taïhÃnirodha- gÃminÅ-paÂipadÃ: Cha-y-ime Ãvuso taïhÃkÃyÃ: rupataïhà saddataïhà gandhataïhà rasataïhà phoÂÂhabbataïhà dhamma- taïhÃ. VedanÃsamudayà taïhÃsamudayo, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo taïhÃnirodha- gÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdam: sammÃdiÂÂhi --pe-- sammÃ- samÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ taïhaæ pajÃnÃti, evaæ taïhÃsamudayaæ pajÃnÃti, evaæ taïhÃnirodhaæ pajÃnÃti, evaæ taïhÃnirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃ- nusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso -- pe --. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako veda- na¤-ca pajÃnÃti vedanÃsamudaya¤-ca pajÃnÃti vedanÃniro- dha¤-ca pajÃnÃti vedanÃnirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pa- jÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddhammaæ. Katamà pan' Ãvuso vedanÃ, katamo vedanÃsamudayo, katamo vedanÃnirodho, katamà vedanÃnirodhagÃminÅ-paÂipadÃ: Cha-y-ime Ãvuso vedanÃkÃyÃ: cakkhusamphassajà vedanÃ, sotasamphassajà vedanÃ, ghÃnasamphassajà vedanÃ, jivhÃsamphassajà vedanÃ, kÃyasamphassajà vedanÃ, manosamphassajà vedanÃ. Phassa- samudayà vedanÃsamudayo, phassanirodhà vedanÃnirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo vedanÃnirodhagÃminÅ- paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi --pe-- sammÃsamÃdhi. #<[page 052]># %<52 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ vedanaæ pajÃnÃti, evaæ vedanÃsamudayaæ pajÃnÃti, evaæ vedanÃnirodhaæ pajÃnÃti, evaæ vedanÃnirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . sad- dhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso -- pe --. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako phas- sa¤-ca pajÃnÃti phassasamudaya¤-ca pajÃnÃti phassa- nirodha¤-ca pajÃnÃti phassanirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pa- jÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddhammaæ. Katamo pan' Ãvuso phasso, katamo phassasamudayo, katamo phassanirodho, katamà phassanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ: Cha-y-ime Ãvuso phassakÃyÃ: cakkhusamphasso sotasamphasso ghÃnasam- phasso jivhÃsamphasso kÃyasamphasso manosamphasso. SaÊÃyatanasamudayà phassasamudayo, saÊÃyatananirodhà phassanirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo phassa- nirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi --pe-- sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ phassaæ pajÃnÃti, evaæ phassasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ phassa- nirodhaæ pajÃnÃti, evaæ phassanirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pa- jÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso -- pe --. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako saÊÃya- tana¤-ca pajÃnÃti saÊÃyatanasamudaya¤-ca pajÃnÃti saÊÃ- yatananirodha¤-ca pajÃnÃti saÊÃyatananirodhagÃminÅ-paÂi- pada¤-ca pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddhammaæ. Katamaæ pan' Ãvuso saÊÃyatanaæ, katamo saÊÃyatanasamu- dayo, katamo saÊÃyatananirodho, katamà saÊÃyatananirodha- gÃminÅ-paÂipadÃ: Cha-y-imÃni Ãvuso ÃyatanÃni: cakkhÃ- yatanaæ sotÃyatanaæ ghÃnÃyatanaæ jivhÃyatanaæ kÃyÃ- yatanaæ manÃyatanaæ. NÃmarÆpasamudayà saÊÃyatana- samudayo, nÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo saÊÃyatananirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi --pe-- sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ saÊÃyatanaæ pajÃnÃti, evaæ saÊÃyatanasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ saÊÃyatananirodhaæ #<[page 053]># %< 1.9. SAMMùDIèèHISUTTAõ. (9) 53>% pajÃnÃti, evaæ saÊÃyatananirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso -- pe --. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako nÃma- rÆpa¤-ca pajÃnÃti nÃmarÆpasamudayä-ca pajÃnÃti nÃma- rÆpanirodha¤-ca pajÃnÃti nÃmarÆpanirodhagÃminÅ-paÂipa- da¤-ca pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddhammaæ. Kata- maæ pan' Ãvuso nÃmarÆpaæ, katamo nÃmarÆpasamudayo, katamo nÃmarÆpanirodho, katamà nÃmarÆpanirodhagÃminÅ- paÂipadÃ: Vedanà sa¤¤Ã cetanà phasso manasikÃro, idaæ vuccat' Ãvuso nÃmaæ; cattÃri ca mahÃbhÆtÃni catunna¤-ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ, idaæ vuccat' Ãvuso rÆpaæ; iti ida¤ ca nÃmaæ ida¤-ca rÆpaæ idaæ vuccat' Ãvuso nÃma- rÆpaæ. Vi¤¤Ãïasamudayà nÃmarÆpasamudayo, vi¤¤Ãïaniro- dhà nÃmarÆpanirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo nÃ- marÆpanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi -- pe -- sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ nÃmarÆpaæ pajÃnÃti, evaæ nÃmarÆpasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ nÃmarÆpanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ nÃmarÆpanirodha- gÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho . . . apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso -- pe --. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako vi¤¤Ã- ïa¤-ca pajÃnÃti vi¤¤Ãïasamudaya¤-ca pajÃnÃti vi¤¤Ãïa- nirodha¤-ca pajÃnÃti vi¤¤ÃïanirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddhammaæ. Katamaæ pan' Ãvuso vi¤¤Ãïaæ, katamo vi¤¤Ãïasamudayo, katamo vi¤¤Ãïa- nirodho, katamà vi¤¤ÃïanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ: Cha-y-ime Ãvuso vi¤¤ÃïakÃyÃ: cakkhuvi¤¤Ãïaæ sotavi¤¤Ãïaæ ghÃna- vi¤¤Ãïaæ jivhÃvi¤¤Ãïaæ kÃyavi¤¤Ãïaæ manovi¤¤Ãïaæ. SaÇkhÃrasamudayà vi¤¤Ãïasamudayo, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ã- ïanirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo vi¤¤Ãïanirodha- gÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi --pe-- sammÃ- samÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ vi¤¤Ãïaæ pa- jÃnÃti, evaæ vi¤¤Ãïasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ vi¤¤Ãïa- nirodhaæ pajÃnÃti, evaæ vi¤¤ÃïanirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pa- #<[page 054]># %<54 I. MôLAPA××ùSAõ.>% jÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti --pe--. Siyà pan' Ãvuso --pe--. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako saÇkhÃra¤-ca pajÃnÃti saÇkhÃrasamudaya¤- ca pajÃnÃti {saÇkhÃranirodha¤-ca} pajÃnÃti saÇkhÃranirodha- gÃminÅ-paÂipada¤-ca pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddham- maæ. Katame pan' Ãvuso saÇkhÃrÃ, katamo saÇkhÃra- samudayo, katamo saÇkhÃranirodho, katamà saÇkhÃranirodha- gÃminÅ-paÂipadÃ: Tayo 'me Ãvuso saÇkhÃrÃ: kÃyasaÇkhÃro vacÅsaÇkhÃro cittasaÇkhÃro. AvijjÃsamudayà saÇkhÃrasamu- dayo, avijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho. ayam-eva ariyo aÂ- ÂhaÇgiko maggo saÇkhÃranirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi --pe-- sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariya- sÃvako evaæ saÇkhÃraæ pajÃnÃti, evaæ saÇkhÃrasamudayaæ pajÃnÃti, evaæ saÇkhÃranirodhaæ pajÃnÃti, evaæ saÇkhÃ- ranirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusa- yaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti --pe--. Siyà pan' Ãvuso --pe--. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako avijja¤-ca pajÃnÃti avijjÃsamudaya¤-ca pajÃnÃti avijjÃnirodha¤-ca pajÃnÃti avijjÃnirodhagÃminÅ-paÂi- pada¤-ca pajÃnÃti, ettÃvatà pi kho . . . saddhammaæ. Ka- tamà pan' Ãvuso avijjÃ, katamo avijjÃsamudayo, katamo avijjÃ- nirodho, katamà avijjÃnirodhagÃminÅ-paÂipadÃ: Yaæ kho Ãvuso dukkhe a¤¤Ãïaæ dukkhasamudaye a¤¤Ãïaæ dukkha- nirodhe a¤¤Ãïaæ dukkhanirodhagÃminÅ-paÂipadÃya a¤¤Ãïaæ, ayaæ vuccat' Ãvuso avijjÃ. ùsavasamudayà avijjÃsamudayo, Ãsavanirodhà avijjÃnirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo avijjÃnirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂ- Âhi --pe-- sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako evaæ avijjaæ pajÃnÃti, evaæ avijjÃsamudayaæ pajÃnÃti, evaæ avij- jÃnirodhaæ pajÃnÃti, evaæ avijjÃnirodhagÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya --pe--. EttÃvatà pi kho . . . saddhamman-ti. SÃdh' Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyasmantaæ SÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ apucchuæ: Siyà pan' Ãvuso a¤¤o pi pari- #<[page 055]># %< 1.10. SATIPAèèHùNASUTTAõ. (10) 55>% yÃyo yathà ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatà 'ssa diÂÂhi dhamme aveccappasÃdena samannÃgato, Ãgato imaæ sad- dhamman-ti. -- Siyà Ãvuso. Yato kho Ãvuso ariyasÃvako Ãsava¤-ca pajÃnÃti Ãsavasamudaya¤-ca pajÃnÃti Ãsava- nirodha¤-ca pajÃnÃti ÃsavanirodhagÃminÅ-paÂipada¤-ca pa- jÃnÃti, ettÃvatà pi kho Ãvuso ariyasÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatà 'ssa diÂÂhi, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato, Ãgato imaæ saddhammaæ. Katamo pan' Ãvuso Ãsavo, ka- tamo Ãsavasamudayo, katamo Ãsavanirodho katamà Ãsava- nirodhagÃminÅ-paÂipadÃ: Tayo 'me Ãvuso ÃsavÃ: kÃmÃsavo bhavÃsavo avijjÃsavo. AvijjÃsamudayà Ãsavasamudayo, avijjÃ- nirodhà Ãsavanirodho, ayam-eva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo ÃsavanirodhagÃminÅ-paÂipadÃ, seyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sam- mÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃ- vÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Yato kho Ãvuso ariya- sÃvako evaæ Ãsavaæ pajÃnÃti, evaæ Ãsavasamudayaæ pa- jÃnÃti, evaæ Ãsavanirodhaæ pajÃnÃti, evaæ Ãsavanirodha- gÃminÅ-paÂipadaæ pajÃnÃti, so sabbaso rÃgÃnusayaæ pahÃya paÂighÃnusayaæ paÂivinodetvà asmÅti diÂÂhimÃnÃnusayaæ samÆ- hanitvà avijjaæ pahÃya vijjaæ uppÃdetvà diÂÂhe va dhamme dukkhass' antakaro hoti. EttÃvatà pi kho Ãvuso ariya- sÃvako sammÃdiÂÂhi hoti, ujugatà 'ssa diÂÂhi, dhamme avec- cappasÃdena samannÃgato, Ãgato imaæ saddhamman-ti. Idam-avoca Ãyasmà SÃriputto. Attamanà te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandun-ti. SAMMùDIèèHISUTTAõ NAVAMAõ. 10. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà KurÆsu viharati; KammÃssadhamman-nÃma KurÆnaæ nigamo. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ amantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: EkÃyano ayaæ bhikkhave maggo sattÃnaæ visuddhiyà #<[page 056]># %<56 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya, yadidaæ cattÃro satipaÂÂhÃnÃ, katame cattÃro: Idha bhik- khave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu vedanÃnu- passÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃ- domanassaæ, citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, dhammesu dham- mÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ vi- harati: Idha bhikkhave bhikkhu ara¤¤agato và rukkhamÆla- gato và su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satim upaÂÂhapetvÃ. So sato va assasati, sato passasati. DÅghaæ và assasanto: dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, dÅghaæ và passasanto: dÅghaæ passa- sÃmÅti pajÃnÃti; rassaæ và assasanto: rassaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và passasanto: rassaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. SabbakÃyapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, sabbakÃyapaÂi- saævedÅ passasissÃmÅti sikkhati. Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passa- sissÃmÅti sikkhati. Seyyathà pi bhikkhave dakkho bhama- kÃro và bhamakÃrantevÃsÅ và dÅghaæ và a¤chanto: dÅghaæ a¤chÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và a¤chanto; rassaæ a¤chÃmÅti pa- jÃnÃti, evam-eva kho bhikkhave bhikkhu dÅghaæ và assa- santo: dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti --pe-- passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, bahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati, ajjhattabahiddhà và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati; samudayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, vayadhammÃnu- passÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyo ti và pan' assa sati paccu- paÂÂhità hoti yÃvad-eva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya, anis- sito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evam-pi bhik- khave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu gacchanto vÃ: gac- chÃmÅti pajÃnÃti, Âhito vÃ: Âhito 'mhÅti pajÃnÃti, nisinno và #<[page 057]># %< 1.10. SATIPAèèHùNASUTTAõ. (10) 57>% nisinno 'mhÅti pajÃnÃti, sayÃno vÃ: sayÃno 'mhÅti pajÃnÃti, yathà yathà và pan' assa kÃyo païihito hoti tathà tathà naæ pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati . . . upÃdiyati. Evam- pi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu abhikkante paÂik- kante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sami¤jite pasÃrite s. h., saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe s. h., asite pÅte khÃyite sÃyite s. h., uccÃrapassÃvakamme s. h., gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampa- jÃnakÃrÅ hoti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati . . . upÃdiyati. Evam-pi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu imam-eva kÃyaæ uddhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆran- nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: Atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhÅ aÂÂhi- mi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ, pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇ- ghÃïikà lasikà muttan-ti. Seyyathà pi bhikkhave ubhato- mukhà mutoÊÅ pÆrà nÃnÃvihitassa dha¤¤assa, seyyathÅdaæ: sÃlÅnaæ vÅhÅnaæ muggÃnaæ mÃsÃnaæ tilÃnaæ taï¬ulÃnaæ, tam-enaæ cakkhumà puriso mu¤citvà paccavekkheyya: ime sÃlÅ, ime vÅhÅ, ime muggÃ, ime mÃsà ime tilà ime taï¬ulà ti, evam-eva kho bhikkhave bhikkhu imam-eva kÃyaæ ud- dhaæ pÃdatalà adho kesamatthakà tacapariyantaæ pÆran- nÃnappakÃrassa asucino paccavekkhati: Atthi imasmiæ kÃye kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhÅ aÂÂhi- mi¤jà vakkaæ hadayam yakanaæ kilomakaæ pihakaæ pap- phÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ, pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttan-ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati . . . upÃdiyati. Evam-pi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu imam-eva kÃyaæ yathÃÂhitaæ yathÃpaïihitaæ dhÃtuso paccavekkhati: Atthi imasmiæ kÃye paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtÆti. #<[page 058]># %<58 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Seyyathà pi bhikkhave dakkho goghÃtako và goghÃtakante- vÃsÅ và gÃviæ vadhitvà cÃtummahÃpathe bilaso paÂivibhajitvà nisinno assa, evam-eva kho bhikkhave bhikkhu imam-eva kÃyaæ yathÃÂhitaæ yathÃpaïihitaæ dhÃtuso paccavekkhati: Atthi imasmiæ kÃye paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyo- dhÃtÆti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati . . . upÃdiyati. Evam-pi bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathà pi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ ekÃhamataæ và dvÅhamataæ và tÅhamataæ và uddhumÃtakaæ vinÅlakaæ vipubbakajÃtaæ, so imam-eva kÃyaæ upasaæharati: Ayam-pi kho kÃyo evaædhammo evaæbhÃvÅ etaæ anatÅto ti. Iti ajjhattaæ và kÃye kÃyÃnupassÅ viharati . . . upÃdiyati. Evam-pi bhik- khave bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathà pi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ kÃkehi và khajjamÃnaæ kulalehi và khajjamÃnaæ gijjhehi và khajjamÃnaæ supÃïehi và khajjamÃnaæ sigÃlehi và khajjamÃnaæ vividhehi và pÃïakajÃtehi khajjamÃnaæ, so imam-eva kÃyaæ upasaæharati: Ayam-pi kho kÃyo evaæ- dhammo evaæbhÃvÅ etaæ anatÅto ti. Iti ajjhattaæ và k. k. viharati . . . upÃdiyati. Evam-pi bhikkhave bhikkhu k. k. vi- harati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathà pi pas- seyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ, aÂÂhikasaÇkhalikaæ samaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ, -- aÂÂhikasaÇkhalikaæ nimmaæsa-lohitamakkhitaæ nahÃrusambandhaæ, -- aÂÂhika- saÇkhalikaæ apagatamaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ, -- aÂÂhikÃni apagatasambandhÃni disÃvidisà vikkhittÃni, a¤¤ena hatthaÂÂhikaæ a¤¤ena pÃdaÂÂhikaæ a¤¤ena jaÇghaÂÂhikaæ a¤¤ena ÆraÂÂhikaæ a¤¤ena kaÂaÂÂhikaæ a¤¤ena piÂÂhikaï- Âakaæ a¤¤ena sÅsakaÂÃhaæ, so imam-eva kÃyaæ upasaæ- harati: Ayam-pi kho kÃyo evaædhammo evaæbhÃvÅ etaæ anatÅto ti. Iti ajjhattaæ và k. k. viharati . . . upÃdiyati. Evam-pi bhikkhave bhikkhu k. k. viharati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu seyyathà pi passeyya sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ, aÂÂhikÃni setÃni saÇkhavaïïÆpanibhÃni, -- aÂÂhikÃni pu¤jakitÃni terovassikÃni. -- aÂÂhikÃni pÆtÅni cuïïa- #<[page 059]># %< 1. 10. SATIPAèèHùNASUTTAõ. (10) 59>% kajÃtÃni, so imam-eva kÃyaæ upasaæharati: Ayam-pi kho kÃyo evaædhammo evaæbhÃvÅ etaæ anatÅto ti. Iti ajjhat- taæ và k. k. viharati, bahiddhà và k. k. viharati, ajjhatta- bahiddhà và k. k. viharati; samudayadhammÃnupassÅ và kÃ- yasmiæ viharati, vayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và kÃyasmiæ viharati. Atthi kÃyo ti và pan' assa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvad-eva ¤Ãïa- mattÃya patissatimattÃya, anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu kÃye kÃyÃnu- passÅ viharati. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati: Idha bhikkhave bhikkhu sukhaæ vedanaæ vedi- yamÃno: sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, dukkhaæ ve- danaæ vediyamÃno: dukkhaæ v. v. pajÃnÃti, adukkham-asu- khaæ vedanaæ vediyamÃno: adukkham-asukhaæ v. v. pa- jÃnÃti; sÃmisaæ và sukhaæ vedanaæ vediyamÃno: sÃmisaæ sukhaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti, nirÃmisaæ và sukhaæ . . ., sÃmisaæ và dukkhaæ . . ., nirÃmisaæ và dukkhaæ . . ., sÃ- misaæ và adukkham-asukhaæ . . ., nirÃmisaæ và adukkham- asukhaæ vedanaæ vediyamÃno: nirÃmisaæ adukkham-asu- khaæ vedanaæ vediyÃmÅti pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và veda- nÃsu vedanÃnupassÅ viharati, bahiddhà và v. v. viharati, ajjhattabahiddhà và v. v. viharati; samudayadhammÃnupassÅ và vedanÃsu viharati, vayadhammÃnupassÅ và v. v., samu- dayavayadhammÃnupassÅ và v. v. Atthi vedanà ti và pan' assa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvad-eva ¤ÃïamattÃya patissa- timattÃya, anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu citte cittÃnupassÅ viha- rati: Idha bhikkhave bhikkhu sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittan-ti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittan-ti pajÃnÃti, sadosaæ . . ., vÅtadosaæ . . ., samohaæ . . ., vÅtamohaæ . . ., saÇkhittaæ . . ., vikkhittaæ . . ., mahaggataæ . . ., amahaggataæ . . ., sa-uttaraæ . . ., anuttaraæ . . ., samÃhitaæ . . ., asamÃhitaæ . . ., vimuttaæ . . ., avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittan-ti pa- jÃnÃti. Iti ajjhattaæ và citte cittÃnupassÅ viharati, bahiddhà và c. c. viharati, ajjhattabahiddhà và c. c. viharati; samu- #<[page 060]># %<60 I. MôLAPA××ùSAõ.>% dayadhammÃnupassÅ và cittasmiæ viharati, vayadhammÃnu- passÅ và cittasmiæ viharati, samudayavayadhammÃnupassÅ và cittasmiæ viharati. Atthi cittan-ti và pan' assa sati paccu- paÂÂhità hoti yÃvad-eva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya, anis- sito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhik- khave bhikkhu citte cittÃnupassÅ viharati. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnu- passÅ viharati: Idha bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃ- nupassÅ viharati pa¤casu nÅvaraïesu. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu nÅva- raïesu: Idha bhikkhave bhikkhu santaæ và ajjhattaæ kÃ- macchandaæ: atthi me ajjhattaæ kÃmacchando ti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ kÃmacchandaæ: na-tthi me ajjhat- taæ kÃmacchando ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa kÃ- macchandassa uppÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca up- pannassa kÃmacchandassa pahÃnaæ hoti ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnassa kÃmacchandassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ byÃpÃdaæ: atthi me ajjhattaæ byÃpÃdo ti . . . pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ thÅnamiddhaæ: atthi me ajjhattaæ thÅnamiddhan-ti . . . pa- jÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ uddhaccakukkuccaæ: atthi me ajjhattaæ uddhaccakukkuccan-ti . . . pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ vicikicchaæ: atthi me ajjhattaæ vicikicchà ti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ vicikicchaæ: na-tthi me ajjhattaæ vicikicchà ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannÃya vicikicchÃya uppÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti yathà ca uppannÃya vicikic- chÃya pahÃnaæ hoti ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnÃya vicikicchÃya Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti. Iti aj- jhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, bahiddhà và dh. dh. viharati, ajjhattabahiddhà và dh. dh. viharati; samu- dayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati vayadhammÃnu- passÅ và dh. v., samudayavayadhammÃnupassÅ và dh. v. Atthi dhammà ti và pan' assa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvad-eva ¤ÃïamattÃya patissatimattÃya, anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dham- mesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤casu nÅvaraïesu. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dham- #<[page 061]># %< 1.10. SATIPAèèHùNASUTTAõ. (10) 61>% mÃnupassÅ viharati pa¤cas' upÃdÃnakkhandhesu. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤- cas' upÃdÃnakkhandesu: Idha bhikkhave bhikkhu: iti rÆpaæ, iti rÆpassa samudayo, iti rÆpassa atthagamo; iti vedanÃ, iti vedanÃya s., iti vedanÃya a.; iti sa¤¤Ã, iti sa¤¤Ãya s., iti sa¤¤Ãya a.; iti saÇkhÃrÃ. iti saÇkhÃrÃnaæ s., iti saÇkhÃrÃnaæ a.; iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa atthagamo ti, iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ vi- harati . . . upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dham- mesu dhammÃnupassÅ viharati pa¤cas' upÃdÃnakkhandhesu. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dham- mÃnupassÅ viharati chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu: Idha bhikkhave bhikkhu cakkhu¤-ca pajÃnÃti rÆpe ca pajÃnÃti, ya¤-ca tad- ubhayaæ paÂicca uppajjati saæyojanaæ ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa saæyojanassa uppÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa saæyojanassa pahÃnaæ hoti ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnassa saæyojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti; sota¤-ca pajÃnÃti sadde ca pajÃnÃti --pe-- ghÃna¤-ca pajÃnÃti gandhe ca pajÃnÃti -- jivha¤-ca pajÃnÃti rase ca pajÃnÃti -- kÃya¤-ca pajÃnÃti phoÂÂhabbe ca pajÃnÃti -- mana¤-ca pajÃnÃti dhamme ca pajÃnÃti, ya¤-ca tad-ubhayaæ paÂicca uppajjati saæyojanaæ ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa saæyojanassa up- pÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa saæyo- janassa pahÃnaæ hoti ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca pahÅnassa saæyojanassa Ãyatiæ anuppÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati . . . upÃdi- yati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnu- passÅ viharati chasu ajjhattikabÃhiresu Ãyatanesu. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnu- passÅ viharati sattasu bojjhaÇgesu. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati sattasu bojjhaÇ- gesu: Idha bhikkhave bhikkhu santaæ và ajjhattaæ sati- sambojjhaÇgaæ: atthi me ajjhattaæ satisambojjhaÇgo ti pa- jÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ satisambojjhaÇgaæ: na-tthi #<[page 062]># %<62 I. MôLAPA××ùSAõ.>% me ajjhattaæ satisambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, yathà ca anup- pannassa satisambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa satisambojjhaÇgassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti ta¤-ca pajÃnÃti. Santaæ và ajjhattaæ dhammavicaya- sambojjhaÇgaæ . . . Santaæ và ajjhattaæ viriyasambojjhaÇ- gaæ . . . Santaæ và ajjhattaæ pÅtisambojjhaÇgaæ . . . San- taæ và ajjhattaæ passaddhisambojjhaÇgaæ . . . Santaæ và ajjhattaæ samÃdhisambojjhaÇgaæ . . . Santaæ và ajjhattaæ upekhÃsambojjhaÇgaæ: atthi me ajjhattaæ upekhÃsamboj- jhaÇgo ti pajÃnÃti, asantaæ và ajjhattaæ upekhÃsambojjhaÇ- gaæ: na-tthi me ajjhattaæ upekhÃsambojjhaÇgo ti pajÃnÃti, yathà ca anuppannassa upekhÃsambojjhaÇgassa uppÃdo hoti ta¤-ca pajÃnÃti, yathà ca uppannassa upekhÃsambojjhaÇ- gassa bhÃvanÃpÃripÆrÅ hoti ta¤-ca pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati . . . upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati sattasu bojjhaÇgesu. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhammesu dham- mÃnupassÅ viharati catusu ariyasaccesu. Katha¤-ca bhik- khave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati catusu ariyasaccesu: Idha bhikkhave bhikkhu: idaæ dukkhan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayo ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti,ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Iti ajjhattaæ và dhammesu dhammÃnupassÅ viharati, bahiddhà và dh. dh. viharati, ajjhattabahiddhà và dh. dh. viharati; samudayadhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, vaya- dhammÃnupassÅ và dhammesu viharati, samudayavayadham- mÃnupassÅ và dhammesu viharati. Atthi dhammà ti và pan' assa sati paccupaÂÂhità hoti yÃvad-eva ¤ÃïamattÃya patis- satimattÃya, anissito ca viharati na ca ki¤ci loke upÃdiyati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dhammesu dhammÃnupassÅ viharati catusu ariyasaccesu. Yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya satta vassÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂhe va dhamme a¤¤Ã, sati và upÃ- disese anÃgÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave satta vassÃni, yo hi #<[page 063]># %< 2.1. CôÊASýHANùDASUTTAõ. (11) 63>% koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya cha vassÃni pa¤ca vassÃni cattÃri vassÃni tÅïi vassÃni dve vas- sÃni ekaæ vassaæ -- tiÂÂhatu bhikkhave ekaæ vassaæ, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya satta mÃsÃni, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂi- kaÇkhaæ: diÂÂhe va dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃ- gÃmitÃ. TiÂÂhantu bhikkhave satta mÃsÃni, yo hi koci bhik- khave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya cha mÃsÃni pa¤ca mÃsÃni cattÃri mÃsÃni tÅïi mÃsÃni dve mÃsÃni mÃ- saæ addhamÃsaæ -- tiÂÂhatu bhikkhave addhamÃso, yo hi koci bhikkhave ime cattÃro satipaÂÂhÃne evaæ bhÃveyya sattÃhaæ, tassa dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂi- kaÇkhaæ: diÂÂhe va dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃ- gÃmitÃ. EkÃyano ayaæ bhikkhave maggo sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanassÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchikiriyÃya, yadidaæ cattÃro satipaÂÂhÃnà ti, iti yan-taæ vuttaæ idam- etaæ paÂicca vuttan-ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. SATIPAèèHùNASUTTAõ DASAMAõ. MôLAPARIYùYAVAGGO PAèHAMO. 11. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Idh' eva bhikkhave samaïo, idha dutiyo samaïo, idha tatiyo samaïo, idha catuttho samaïo, su¤¤Ã parappavÃdà #<[page 064]># %<64 I. MôLAPA××ùSAõ.>% samaïehi a¤¤e ti, evam-etaæ bhikkhave sammà sÅhanÃdaæ nadatha. èhÃnaæ kho pan' etaæ bhikkhave vijjati yaæ idha a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: Ko pan' Ãyasman- tÃnaæ assÃso kiæ balaæ yena tumhe Ãyasmanto evaæ va- detha: idh' eva samaïo, idha dutiyo samaïo, idha tatiyo samaïo, idha catuttho samaïo, su¤¤Ã parappavÃdà samaïehi a¤¤e ti. EvaævÃdino bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evam-assu vacanÅyÃ: Atthi kho no Ãvuso tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro dhammà akkhÃtà ye mayaæ attani sampassamÃnà evaæ vadema: idh' eva samaïo . . . samaïehi a¤¤e ti; katame cattÃro: Atthi kho no Ãvuso Satthari pasÃdo, atthi dhamme pasÃdo, atthi sÅlesu paripÆrakÃritÃ, sahadhammikà kho pana no piyà manÃpà gahaÂÂhà c' eva pabbajità ca. Ime kho no Ãvuso tena Bha- gavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro dhammà akkhÃtà ye mayaæ attani sampassamÃnà evaæ va- dema: idh' eva samaïo . . . samaïehi a¤¤e ti. èhÃnaæ kho pan' etaæ bhikkhave vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: AmhÃkam-pi kho Ãvuso atthi satthari pa- sÃdo, so amhÃkaæ satthÃ, amhÃkam-pi atthi dhamme pa- sÃdo, so amhÃkaæ dhammo, mayam-pi sÅlesu paripÆrakÃrino yÃni amhÃkaæ sÅlÃni, amhÃkam-pi sahadhammikà piyà ma- nÃpà gahaÂÂhà c' eva pabbajità ca; idha no Ãvuso ko viseso ko adhippÃyo kiæ nÃnÃkaraïaæ yadidaæ tumhÃka¤-c' eva amhÃka¤-cÃti. EvaævÃdino bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃ- jakà evam-assu vacanÅyÃ: Kim-pan' Ãvuso ekà niÂÂhà udÃhu puthÆ niÂÂhà ti. Sammà byÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ byÃkareyyuæ: Ekà h' Ãvuso niÂÂhÃ, na puthÆ niÂÂhà ti. Sà pan' Ãvuso niÂÂhà sarÃgassa udÃhu vÅ- tarÃgassÃti. Sammà byÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ byÃkareyyuæ: VÅtarÃgass' Ãvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà sarÃgassÃti. Sà pan' Ãvuso niÂÂhà sadosassa udÃhu vÅtadosassÃti. Sammà . . . byÃkareyyuæ: VÅtadosass' Ãvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà sadosassÃti. Sà pan' Ãvuso niÂÂhà samohassa udÃhu vÅtamohassÃti. Sammà . . . byÃkÃ- reyyuæ: VÅtamohass' Ãvuso sà niÂÂhà na sà niÂÂhà samohas- sÃti. Sà pan' Ãvuso niÂÂhà sataïhassa udÃhu vÅtataïhassÃti. #<[page 065]># %< 2.1. CôÊASýHANùDASUTTAõ. (11) 65>% Sammà . . . byÃkareyyuæ: VÅtataïhass' Ãvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà sataïhassÃti. Sà pan' Ãvuso niÂÂhà sa-upÃdÃnassa udÃhu anupÃdÃnassÃti. Sammà . . . byÃkareyyuæ: Anu- pÃdÃnass' Ãvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà sa-upÃdÃnassÃti. Sà pan' Ãvuso niÂÂhà viddasuno udÃhu aviddasuno ti. Sammà . . . byÃkareyyuæ: Viddasuno Ãvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà avidda- suno ti. Sà pan' Ãvuso niÂÂhà anuruddha-paÂiviruddhassa udÃhu ananuruddha-appaÂiviruddhassÃti. Sammà . . . byÃka- reyyuæ: Ananuruddha-appaÂiviruddhass' Ãvuso sà niÂÂhÃ, na sà niÂÂhà anuruddha-paÂiviruddhassÃti. Sà pan' Ãvuso niÂ- Âhà papa¤cÃrÃmassa papa¤caratino udÃhu nippapa¤cÃrÃmassa nippapa¤caratino ti. Sammà byÃkaramÃnà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ byÃkareyyuæ: Nippapa¤cÃ- rÃmass' Ãvuso sà niÂÂhà nippapa¤caratino, na sà niÂÂhà pa- pa¤cÃrÃmassa papa¤caratino ti. Dve 'mà bhikkhave diÂÂhiyo: bhavadiÂÂhi ca vibhavadiÂÂhi ca. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và bhava- diÂÂhiæ allÅnà bhavadiÂÂhiæ upagatà bhavadiÂÂhiæ ajjhositÃ, vibhavadiÂÂhiyà te paÂiviruddhÃ. Ye hi keci bhikkhave sa- maïà và brÃhmaïà và vibhavadiÂÂhiæ allÅnà vibhavadiÂÂhiæ upagatà vibhavadiÂÂhiæ ajjhositÃ, bhavadiÂÂhiyà te paÂivi- ruddhÃ. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và imÃsaæ dvinnaæ diÂÂhÅnaæ samudaya¤-ca atthagama¤-ca assÃda¤-ca ÃdÅnava¤-ca nissaraïa¤-ca yathÃbhÆtaæ na- ppajÃnanti, te sarÃgà te sadosà te samohà te sataïhà te sa-upÃdÃnà te aviddasuno te anuruddha-paÂiviruddhà te pa- pa¤cÃrÃmà papa¤caratino, te na parimuccanti jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃ- sehi, na parimuccanti dukkhasmà ti vadÃmi. Ye ca kho keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và imÃsaæ dvinnaæ diÂÂhÅnaæ samudaya¤-ca atthagama¤-ca assÃda¤-ca ÃdÅ- nava¤-ca nissaraïa¤-ca yathÃbhÆtaæ pajÃnanti, te vÅtarÃgà te vÅtadosà te vÅtamohà te vÅtataïhà te anupÃdÃnà te vid- dasuno te ananuruddha-appaÂiviruddhà te nippapa¤cÃrÃmà nippapa¤caratino, te parimuccanti jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, pari- muccanti dukkhasmà ti vadÃmi. #<[page 066]># %<66 I. MôLAPA××ùSAõ.>% CattÃr' imÃni bhikkhave upÃdÃnÃni, katamÃni cattÃri: kÃmupÃdÃnaæ diÂÂhupÃdÃnaæ sÅlabbatupÃdÃnaæ attavÃdu- pÃdÃnaæ. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà sabbu- pÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbupÃdÃna- pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti: kÃmupÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti, na diÂÂhupÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti, na sÅlabbatupÃdÃ- nassa p. p., na attavÃdupÃdÃnassa p. p.; taæ kissa hetu: imÃni hi te bhonto samaïabrÃhmaïà tÅïi ÂhÃnÃni yathÃ- bhÆtaæ na-ppajÃnanti, tasmà te bhonto samaïabrÃhmaïà sabbupÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbu- pÃdÃnapari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti: kÃmupÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ã- penti, na diÂÂhupÃdÃnassa p. p., na sÅlabbatupÃdÃnassa p. p., na attavÃdupÃdÃnassa p. p. Santi bhikkhave eke samaïa- brÃhmaïà sabbupÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbupÃdÃnapari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti: kÃmupÃdÃnassa p. p., diÂÂhupÃdÃnassa p. p., na sÅlabbatupÃdÃnassa p. p., na atta- vÃdupÃdÃnassa p. p.; taæ kissa hetu: imÃni hi te bhonto samaïabrÃhmaïà dve ÂhÃnÃni yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnanti, tasmà te bhonto samaïabrÃhmaïà sabbupÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbupÃdÃnapari¤¤aæ pa¤¤Ã- penti: kÃmupÃdÃnassa p. p., diÂÂhupÃdÃnassa p. p., na sÅlab- batupÃdÃnassa p. p., na attavÃdupÃdÃnassa p. p. Santi bhikkhave eke samaïabrÃhmaïà sabbupÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbupÃdÃnapari¤¤aæ pa¤¤Ã- penti: kÃmupÃdÃnassa p. p., diÂÂhupÃdÃnassa p. p., sÅlabbatu- pÃdÃnassa p. p., na attavÃdupÃdÃnassa p. p.; taæ kissa hetu: imaæ hi te bhonto samaïabrÃhmaïà ekaæ ÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnanti, tasmà te bhonto samaïabrÃh- maïà sabbupÃdÃnapari¤¤ÃvÃdà paÂijÃnamÃnà te na sammà sabbupÃdÃnapari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti: kÃmupÃdÃnassa p. p. diÂ- ÂhupÃdÃnassa p. p., sÅlabbatupÃdÃnassa p.p., na attavÃdu- pÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti. EvarÆpe kho bhikkhave dhammavinaye yo satthari pasÃdo so na sammaggato akkhÃ- yati, yo dhamme pasÃdo so na sammaggato akkhÃyati yà sÅlesu paripÆrakÃrità sà na sammaggatà akkhÃyati, yà sa- hadhammikesu piyamanÃpatà sà na sammaggatà akkhÃyati; taæ kissa hetu: evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ #<[page 067]># %< 2.1. CôÊASýHANùDASUTTAõ. (11) 67>% durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃnike anupa- samasaævattanike asammÃsambuddhappavedite. TathÃgato ca kho bhikkhave arahaæ sammÃsambuddho sabbupÃdÃnapari¤¤ÃvÃdo paÂijÃnamÃno sammà sabbupÃdÃna- pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti: kÃmupÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti, diÂÂhupÃdÃnassa p. p., sÅlabbatupÃdÃnassa p.p., attavÃdu- pÃdÃnassa pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti. EvarÆpe kho bhikkhave dhammavinaye yo satthari pasÃdo so sammaggato akkhÃ- yati. yo dhamme pasÃdo so sammaggato akkhÃyati, yà sÅlesu paripÆrakÃrità sà sammaggatà akkhÃyati, yà sahadhammikesu piyamanÃpatà sà sammaggatà akkhÃyati; taæ kissa hetu: evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ svÃkkhÃte dhamma- vinaye suppavedite niyyÃnike upasamasaævattanike sammÃ- sambuddhappavedite. Ime ca bhikkhave cattÃro upÃdÃnà kiænidÃnà kiæsamu- dayà kiæjÃtikà kiæpabhavÃ: ime cattÃro upÃdÃnà taïhÃni- dÃnà taïhÃsamudayà taïhÃjÃtikà taïhÃpabhavÃ. Taïhà cÃyaæ bhikkhave kiænidÃnà k. k. kiæpabhavÃ: taïhà ve- danÃnidÃnà v. v. vedanÃpabhavÃ. Vedanà cÃyaæ bhikkhave kiænidÃnà k. k. kiæpabhavÃ: vedanà phassanidÃnà ph. ph. phassapabhavÃ. Phasso cÃyaæ bhikkhave kiænidÃno k. k. kiæpabhavo:: phasso saÊÃyatananidÃno s. s. saÊÃyatanapabhavo. SaÊÃyatana¤-c' idaæ bhikkhave kiænidÃnaæ k. k. kiæpa- bhavaæ: saÊÃyatanaæ nÃmarÆpanidÃnaæ n. n. nÃmarÆpa- pabhavaæ. NÃmarÆpa¤-c' idaæ bhikkhave kiænidÃnaæ k. k. kiæpabhavaæ: nÃmarÆpaæ vi¤¤ÃïanidÃnaæ v. v. vi¤¤Ãïa- pabhavaæ. Vi¤¤Ãïa¤-c' idaæ bhikkhave kiænidÃnaæ k. k. kiæpabhavaæ: vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃranidÃnaæ s. s. saÇkhÃra- pabhavaæ. SaÇkhÃrà c' ime bhikkhave kiænidÃnà kiæsamu- dayà kiæjÃtikà kiæpabhavÃ: saÇkhÃrà avijjÃnidÃnà avijjÃ- samudayà avijjÃjÃtikà avijjÃpabhavÃ. Yato ca kho bhikkhave bhikkhuno avijjà pahÅnà hoti vijjà uppannÃ, so avijjÃvirÃgà vijjuppÃdà n' eva kÃmupÃdÃnaæ upÃdiyati, na diÂÂhupÃdÃnaæ upÃdiyati, na sÅlabbatupÃdÃnaæ upÃdiyati, na attavÃdupÃdÃ- naæ upÃdiyati; anupÃdiyaæ na paritassati, aparitassaæ pac- cattaæ yeva parinibbÃyati; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃtÅti. #<[page 068]># %<68 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. CôÊASýHANùDASUTTAõ PAèHAMAõ. 12. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà VesÃliyaæ viharati bahinagare avarapure vanasaï¬e. Tena kho pana samayena Sunakkhatto Licchaviputto acirapakkanto hoti imasmà dhammavinayÃ; so VesÃliyaæ parisatiæ etaæ vÃcaæ bhÃsati: Na-tthi samaïassa Gotamassa uttariæ manussa- dhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso, takkapariyÃhataæ sa- maïo Gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayaæ- paÂibhÃnaæ, yassa ca khvÃssa atthÃya dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃti. Atha kho Ãyasmà SÃriputto pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya VesÃliæ piï¬Ãya pÃvisi. Assosi kho Ãyasmà SÃriputto Sunakkhattassa Licchaviputtassa VesÃliyaæ parisatiæ etaæ vÃcaæ bhÃsamÃnassa: Na-tthi samaïassa Gotamassa utta- riæ manussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso, takkapari- yÃhataæ samaïo Gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucari- taæ sayaæpaÂibhÃnaæ, yassa ca khvÃssa atthÃya dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃti. Atha kho Ãyasmà SÃriputto VesÃliyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena Bhagavà ten' upa- saÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekaman- taæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà SÃriputto Bha- gavantaæ etad-avoca: Sunakkhatto bhante Licchaviputto acirapakkanto imasmà dhammavinayÃ, so VesÃliyaæ pari- satiæ etaæ vÃcaæ bhÃsati: Na-tthi samaïassa Gotamassa . . . so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃti. Kodhano SÃriputta Sunakkhatto moghapuriso, kodhà ca pan' assa esà vÃcà bhÃsitÃ. Avaïïaæ bhÃsissÃmÅti so SÃri- putta Sunakkhatto moghapuriso vaïïaæ yeva TathÃgatassa #<[page 069]># %< 2.2. MAHùSýHANùDASUTTAõ. (12) 69>% bhÃsati. Vaïïo h' eso SÃriputta TathÃgatassa yo evaæ va- deyya: yassa ca khvÃssa atthÃya dhammo desito so niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃyÃti. Ayam-pi hi nÃma SÃriputta Sunakkhattassa mogha- purisassa mayi dhammanvayo na bhavissati: Iti pi so Bha- gavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃ- naæ buddho bhagavà ti. Ayam-pi hi nÃma SÃriputta Su- nakkhattassa moghapurisassa mayi dhammanvayo na bhavis- sati: Iti pi so Bhagavà anekavihitaæ iddhividhaæ paccanu- bhoti: eko pi hutvà bahudhà hoti, bahudhà pi hutvà eko hoti, ÃvibhÃvaæ tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiro- pabbataæ asajjamÃno gacchati seyyathà pi ÃkÃse, paÂhavi- yà pi ummujjanimujjaæ karoti seyyathà pi udake, udake pi abhijjamÃne gacchati seyyathà pi paÂhaviyaæ, ÃkÃse pi pallaÇkena kamati seyyathà pi pakkhÅ sakuïo, ime pi candi- masuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà pari- masati parimajjati, yÃva Brahmalokà pi kÃyena vasaæ vatte- tÅti. Ayam-pi hi nÃma SÃriputta Sunakkhattassa mogha- purisassa mayi dhammanvayo na bhavissati: Iti pi so Bha- gavà dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïÃti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike cÃti. Ayam-pi hi nÃma SÃriputta Sunakkhattassa moghapurisassa mayi dhammanvayo na bhavissati: Iti pi so Bhagavà para- sattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti: sa- rÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittan-ti pajÃnÃti, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittan-ti pajÃnÃti --pe-- saÇkhittaæ . . ., vikkhittaæ . . ., mahaggataæ . . ., amahaggataæ . . . sa-uttaraæ . . ., anuttaraæ . . ., samÃhitaæ . . ., asamÃhitaæ . . . vimuttaæ . . ., avi- muttaæ và cittaæ avimuttaæ cittan-ti pajÃnÃtÅti. Dasa kho pan' imÃni SÃriputta TathÃgatassa TathÃgata- balÃni yehi balehi samannÃgato TathÃgato Ãsabhaï-ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavat- teti, katamÃni dasa: Idha SÃriputta TathÃgato ÂhÃna¤-ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤-ca aÂÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yam- pi SÃriputta TathÃgato ÂhÃna¤-ca ÂhÃnato aÂÂhÃna¤-ca aÂ- ÂhÃnato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, idam-pi SÃriputta TathÃ- #<[page 070]># %<70 I. MôLAPA××ùSAõ.>% gatassa TathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma TathÃgato Ãsabhaï-ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Puna ca paraæ SÃriputta TathÃ- gato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ kammasamÃdÃnÃnaæ ÂhÃ- naso hetuso vipÃkaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yam-pi SÃri- putta TathÃgato atÅtÃnÃgatapaccuppannÃnaæ . . . pavatteti. Puna ca paraæ SÃriputta TathÃgato sabbatthagÃminiæ paÂi- padaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yam-pi SÃriputta . . . pavat- teti. Puna ca paraæ SÃriputta TathÃgato anekadhÃtu- nÃnÃdhÃtu-lokaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yam-pi SÃriputta . . . pavatteti. Puna ca paraæ SÃriputta TathÃgato sattÃnaæ nÃ- nÃdhimuttikataæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yam-pi SÃriputta . . . pavatteti. Puna ca paraæ SÃriputta TathÃgato para- sattÃnaæ parapuggalÃnaæ indriyaparopariyattaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yam-pi SÃriputta . . . pavatteti. Puna ca paraæ SÃriputta TathÃgato jhÃna-vimokha-samÃdhi-samÃpattÅnaæ saÇ- kilesaæ vodÃnaæ vuÂÂhÃnaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yam-pi SÃriputta . . . pavatteti. Puna ca paraæ SÃriputta TathÃgato anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim-pi jÃtiyo tiæsam-pi jÃtiyo cattÃrÅsam-pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam-pi jÃtiyo jÃtisatam-pi jÃtisa- hassam-pi jÃtisatasahassam-pi, aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe, amutr' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra udapÃdiæ, tatrÃp' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaæ- vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃ- yupariyanto, so tato cuto idhÆpapanno ti, iti sÃkÃraæ sa- uddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Yam-pi SÃriputta . . . pavatteti. Puna ca paraæ SÃriputta TathÃ- gato dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate, yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅ- duccaritena s. manoduccaritena s. ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa #<[page 071]># %< 2.2. MAHùSýHANùDASUTTAõ. (12) 71>% bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nira- yaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena s. manosucaritena s. ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upa- pannà ti, iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusa- kena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte su- vaïïe dubbaïïe sugate duggate, yathÃkammÆpage satte pa- jÃnÃti. Yam-pi SÃriputta . . . pavatteti. Puna ca paraæ SÃriputta TathÃgato ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà upasampajja viharati. Yam-pi SÃriputta TathÃgato ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂ- Âhe và dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, idam-pi SÃriputta TathÃgatassa TathÃgatabalaæ hoti yaæ balaæ Ãgamma TathÃgato Ãsabhaï-ÂhÃnaæ paÂi- jÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. ImÃni kho SÃriputta dasa TathÃgatassa TathÃgatabalÃni yehi balehi samannÃgato TathÃgato Ãsabhaï-ÂhÃnaæ paÂijÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti. Yo kho maæ SÃriputta evaæ jÃnantaæ evaæ passantaæ evaæ vadeyya: Na-tthi samaïassa Gotamassa uttariæ manussa- dhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso, takkapariyÃhataæ sa- maïo Gotamo dhammaæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayaæ- paÂibhÃnan-ti, taæ SÃriputta vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Seyyathà pi SÃriputta bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno diÂÂhe va dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, evaæsampadam-idaæ SÃriputta vadÃmi: taæ vÃ- caæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissa- jitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. CattÃr' imÃni SÃriputta TathÃgatassa vesÃrajjÃni yehi vesÃrajjehi samannÃgato TathÃgato Ãsabhaï-ÂhÃnaæ paÂi- jÃnÃti, parisÃsu sÅhanÃdaæ nadati, brahmacakkaæ pavatteti, katamÃni cattÃri: SammÃsambuddhassa te paÂijÃnato ime dhammà anabhisambuddhà ti, tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và MÃro và Brahmà và koci và lokasmiæ #<[page 072]># %<72 I. MôLAPA××ùSAõ.>% saha dhammena paÂicodessatÅti nimittam etaæ SÃriputta na samanupassÃmi. Etaæ p' ahaæ SÃriputta nimittaæ asamanu- passanto khemappatto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. KhÅïÃsavassa te paÂijÃnato ime Ãsavà aparikkhÅïà ti, tatra vata maæ . . . na samanupassÃmi. Etaæ p' ahaæ . . . viha- rÃmi. Ye kho pana te antarÃyikà dhammà vuttà te paÂise- vato nÃlaæ antarÃyÃyÃti, tatra vata maæ . . . na samanupas- sÃmi. Etaæ p' ahaæ . . . viharÃmi. Yassa kho pana te at- thÃya dhammo desito so na niyyÃti takkarassa sammà duk- khakkhayÃyÃti, tatra vata maæ samaïo và brÃhmaïo và devo và MÃro và Brahmà và koci và lokasmiæ saha dhammena paÂicodessatÅti nimittam-etaæ na samanupassÃmi. Etaæ p' ahaæ SÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemappatto abha- yappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. ImÃni kho SÃriputta cattÃri TathÃgatassa vesÃrajjÃni yehi . . . pavatteti. Yo kho maæ SÃriputta evaæ jÃnantaæ . . . evaæ niraye. AÂÂha kho imà SÃriputta parisÃ, katamà aÂÂha: khattiya- parisà brÃhmaïaparisà gahapatiparisà samaïaparisà CÃtum- mahÃrÃjikaparisà TÃvatiæsaparisà MÃraparisà BrahmaparisÃ. Imà kho SÃriputta aÂÂha parisÃ. Imehi kho SÃriputta catuhi vesÃrajjehi samannÃgato TathÃgato imà aÂÂha parisà upasaÇ- kamati ajjhogÃhati. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ SÃriputta anekasataæ khattiyaparisaæ upasaÇkamitÃ, tatra pi mayà sannisinnapubba¤-c' eva sallapitapubba¤-ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittam-etaæ SÃriputta na samanupassÃmi. Etaæ p' ahaæ SÃriputta nimittaæ asamanupassanto khemap- patto abhayappatto vesÃrajjappatto viharÃmi. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ SÃriputta anekasataæ brÃhmaïaparisaæ -- pe -- gahapatiparisaæ -- samaïaparisaæ -- CÃtummahÃrÃjikapa- risaæ -- TÃvatiæsaparisaæ -- MÃraparisaæ -- Brahmaparisaæ upasaÇkamitÃ, tatra pi mayà sannisinnapubba¤-c' eva salla- pitapubba¤-ca sÃkacchà ca samÃpajjitapubbÃ. Tatra vata maæ bhayaæ và sÃrajjaæ và okkamissatÅti nimittam-etaæ SÃriputta na samanupassÃmi. Etaæ p' ahaæ SÃriputta ni- mittaæ asamanupassanto khemappatto abhayappatto vesÃ- #<[page 073]># %< 2.2. MAHùSýHANùDASUTTAõ. (12) 73>% rajjappatto viharÃmi. Yo kho maæ SÃriputta evaæ jÃnan- taæ . . . evam niraye. Catasso kho imà SÃriputta yoniyo, katamà catasso: aï- ¬ajà yoni, jalÃbujà yoni, saæsedajà yoni, opapÃtikà yoni. Katamà ca SÃriputta aï¬ajà yoni: Ye kho te SÃriputta sattà aï¬akosaæ abhinibbhijja jÃyanti, ayaæ vuccati SÃri- putta aï¬ajà yoni. Katamà ca SÃriputta jalÃbujà yoni: Ye kho te SÃriputta sattà vatthikosaæ abhinibbhijja jÃyanti, ayaæ vuccati SÃriputta jalÃbujà yoni. Katamà ca SÃriputta saæsedajà yoni: Ye kho te SÃriputta sattà pÆtimacche và jÃyanti pÆtikuïape và pÆtikummÃse và candanikÃya và oÊi- galle và jÃyanti, ayaæ vuccati SÃriputta saæsedajà yoni. Katamà ca SÃriputta opapÃtikà yoni: Devà nerayikà ekacce ca manussà ekacce ca vinipÃtikÃ, ayaæ vuccati SÃriputta opapÃtikà yoni. Imà kho SÃriputta catasso yoniyo. Yo kho maæ SÃri- putta evaæ jÃnantaæ . . . evaæ niraye. Pa¤ca kho imà SÃriputta gatiyo, katamà pa¤ca: nirayo tiracchÃnayoni pittivisayo manussà devÃ. Niraya¤-cÃhaæ SÃriputta pajÃnÃmi nirayagÃmi¤-ca maggaæ nirayagÃmini¤- ca paÂipadaæ, yathÃpaÂipanno ca kÃyassa bhedà param-ma- raïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati ta¤-ca pajÃnÃmi. TiracchÃnayoni¤-cÃhaæ SÃriputta pajÃnÃmi tirac- chÃnayonigÃmi¤-ca maggaæ tiracchÃnayonigÃmini¤-ca paÂi- padaæ, yathÃpaÂipanno ca kÃyassa bhedà param-maraïà tiracchÃnayoniæ upapajjati ta¤-ca pajÃnÃmi. Pittivisaya¤- cÃhaæ SÃriputta pajÃnÃmi pittivisayagÃmi¤-ca maggaæ pittivisayagÃmini¤-ca paÂipadaæ, yathÃpaÂipanno ca kÃyassa bhedà param-maraïà pittivisayaæ upapajjati ta¤-ca pajÃ- nÃmi. Manusse cÃhaæ SÃriputta pajÃnÃmi manussalokagÃ- mi¤-ca maggaæ manussalokagÃmini¤-ca paÂipadaæ, yathÃ- paÂipanno ca kÃyassa bhedà param-maraïà manussesu upa- pajjati ta¤-ca pajÃnÃmi. Deve cÃhaæ SÃriputta pajÃnÃmi devalokagÃmi¤-ca maggaæ devalokagÃmini¤-ca paÂipadaæ, yathÃpaÂipanno ca kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati ta¤-ca pajÃnÃmi. NibbÃna¤-cÃhaæ SÃriputta pajÃnÃmi nibbÃnagÃmi¤-ca maggaæ nibbÃnagÃ- #<[page 074]># %<74 I. MôLAPA××ùSAõ.>% mini¤-ca paÂipadaæ, yathÃpaÂipanno ca ÃsavÃnaæ khayà anÃ- savaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati ta¤-ca pajÃnÃmi. IdhÃhaæ SÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: Tathà 'yaæ puggalo paÂipanno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà pa- ram-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjis- satÅti; tam-enaæ passÃmi aparena samayena dibbena cak- khunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà pa- ram-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannaæ ekantadukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ. Seyyathà pi SÃriputta aÇgÃrakÃsu sÃdhikaporisà pÆr' aÇgÃrÃnaæ vÅtac- cikÃnaæ vÅtadhÆmÃnaæ, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃ- bhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tam-eva aÇgÃrakÃsuæ païidhÃya, tam-enaæ cak- khumà puriso disvà evaæ vadeyya: Tathà 'yaæ bhavaæ pu- riso paÂipanno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva aÇgÃrakÃsuæ ÃgamissatÅti; tam-enaæ pas- seyya aparena samayena tassà aÇgÃrakÃsuyà patitaæ ekanta- dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ; evam-eva kho ahaæ SÃriputta idh' ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: Tathà 'yaæ puggalo paÂipanno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà pa- ram-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upa- pajjissatÅti; tam-enaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapan- naæ ekantadukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ. Idha panÃhaæ SÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: Tathà 'yaæ puggalo paÂipanno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà kÃyassa bhedà param-maraïà tiracchÃnayoniæ upapajjissatÅti; tam-enaæ passÃmi aparena samayena dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena kÃyassa bhedà param-maraïà tirac- chÃnayoniæ upapannaæ dukkhà tippà kaÂukà vedanà vedi- yamÃnaæ. Seyyathà pi SÃriputta gÆthakÆpo sÃdhikaporiso pÆro gÆthassa, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto #<[page 075]># %< 2.2. MAHùSýHANùDASUTTAõ. (12) 75>% ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tam-eva gÆthakÆpaæ païidhÃya, tam-enaæ cakkhumà pu- riso disvà evaæ vadeyya: Tathà 'yaæ bhavaæ puriso paÂi- panno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva gÆthakÆpaæ ÃgamissatÅti; tam-enaæ passeyya aparena samayena tasmiæ gÆthakÆpe patitaæ dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnaæ; evam-eva kho ahaæ SÃriputta idh' ekaccaæ puggalaæ . . . vediyamÃnaæ. IdhÃhaæ SÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: Tathà 'yaæ puggalo . . . param-maraïà pittivisayaæ upapajjissatÅti; tam-enaæ passÃmi . . . pittivisa- yaæ upapannaæ dukkhabahulà vedanà vediyamÃnaæ. Sey- yathà pi SÃriputta rukkho visame bhÆmibhÃge jÃto tanupatta- palÃso kabaracchÃyo, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tam-eva rukkhaæ païidhÃya, tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: Tathà 'yaæ bhavaæ puriso paÂipanno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ paÂipanno yathà imaæ yeva rukkhaæ ÃgamissatÅti; tam-enaæ passeyya aparena sama- yena tassa rukkhassa chÃyÃya nisinnaæ và nipannaæ và dukkhabahulà vedanà vediyamÃnaæ; evam-eva kho ahaæ SÃriputta idh' ekaccaæ puggalaæ . . . vediyamÃnaæ. Idha panÃhaæ SÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: Tathà 'yaæ puggalo . . . param-ma- raïà manussesu upapajjissatÅti; tam-enaæ passÃmi . . . ma- nussesu upapannaæ sukhabahulà vedanà vediyamÃnaæ. Sey- yathà pi SÃriputta rukkho same bhÆmibhÃge jÃto bahala- pattapalÃso sandacchÃyo, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃ- bhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tam-eva rukkhaæ païidhÃya, tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: Tathà 'yaæ bhavaæ puriso paÂi- panno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva rukkhaæ ÃgamissatÅti; tam-enaæ passeyya apa- rena samayena tassa rukkhassa chÃyÃya nisinnaæ và ni- pannaæ và sukhabahulà vedanà vediyamÃnaæ; evam-eva kho ahaæ SÃriputta idh' ekaccaæ puggalaæ . . . vediya- mÃnaæ. #<[page 076]># %<76 MôLAPA××ùSAõ.>% IdhÃhaæ SÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: Tathà 'yaæ puggalo . . . param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissatÅti; tam-enaæ passÃmi . . . sugatiæ saggaæ lokaæ upapannaæ ekantasukhà vedanà vedi- yamÃnaæ. Seyyathà pi SÃriputta pÃsÃdo, tatr' assa kÆÂÃ- gÃraæ ullittÃvalittaæ nivÃtaæ phassitaggaÊaæ pihitavÃta- pÃnaæ, tatr' assa pallaÇko gonakatthato paÂikatthato paÂali- katthato kadalimigapavarapaccattharaïo sa-uttaracchado ubhatolohitakÆpadhÃno, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃ- bhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tam-eva pÃsÃdaæ païidhÃya, tam-enaæ cak- khumà puriso disvà evaæ vadeyya: Tathà 'yaæ bhavaæ pu- riso paÂipanno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva pÃsÃdaæ ÃgamissatÅti; tam-enaæ passeyya aparena samayena tasmiæ pÃsÃde tasmiæ kÆÂÃgÃre tasmiæ pallaÇke nisinnaæ và nipannaæ và ekantasukhà vedanà vedi- yamÃnaæ; evam-eva kho ahaæ SÃriputta idh' ekaccaæ pug- galaæ . . . vediyamÃnaæ. Idha panÃhaæ SÃriputta ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: Tathà 'yaæ puggalo paÂipanno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sa- yaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti; tam-enaæ passÃmi aparena samayena ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto- vimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharantaæ ekantasukhà vedanà vediyamÃnaæ. Seyyathà pi SÃriputta pokkharaïÅ acchodakà sÃtodakà sÅtodakà setakà sÆpatitthà ramaïÅyÃ, avidÆre c' assà tibbo vanasaï¬o, atha puriso Ãgaccheyya ghammÃ- bhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito ekÃyanena maggena tam-eva pokkharaïiæ païidhÃya, tam-enaæ cak- khumà puriso disvà evaæ vadeyya: Tathà 'yaæ bhavaæ pu- riso paÂipanno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà imaæ yeva pokkharaïiæ ÃgamissatÅti; tam-enaæ pas- seyya aparena samayena taæ pokkharaïiæ ogÃhitvà nahÃ- tvà ca pivitvà ca sabbadarathakilamathapariÊÃhaæ paÂippas- sambhetvà paccuttaritvà tasmiæ vanasaï¬e nisinnaæ và #<[page 077]># %< 2.2. MAHùSýHANùDASUTTAõ. (12) 77>% nipannaæ và ekantasukhà vedanà vediyamÃnaæ; evam-eva kho ahaæ SÃriputta idh' ekaccaæ puggalaæ evaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃmi: Tathà 'yaæ puggalo paÂipanno tathà ca iriyati ta¤-ca maggaæ samÃrÆÊho yathà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissatÅti; tam- enaæ passÃmi aparena samayena ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharantaæ ekantasukhà vedanà vediyamÃnaæ. Imà kho SÃriputta pa¤ca gatiyo. Yo kho maæ SÃriputta evaæ jÃnantaæ evaæ passantaæ evaæ vadeyya: Na-tthi samaïassa Gotamassa uttariæ manussadhammà alamariya- ¤Ãïadassanaviseso, takkapariyÃhataæ samaïo Gotamo dham- maæ deseti vÅmaæsÃnucaritaæ sayaæpaÂibhÃnan-ti, taæ SÃriputta vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajitvà yathÃbhataæ nikkhitto evaæ niraye. Sey- yathà pi SÃriputta bhikkhu sÅlasampanno samÃdhisampanno pa¤¤Ãsampanno diÂÂhe va dhamme a¤¤aæ ÃrÃdheyya, evaæ- sampadam-idaæ SÃriputta vadÃmi: taæ vÃcaæ appahÃya taæ cittaæ appahÃya taæ diÂÂhiæ appaÂinissajitvà yathÃ- bhataæ nikkhitto evaæ niraye. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ SÃriputta caturaÇgasamannÃ- gataæ brahmacariyaæ caritÃ: tapassÅ sudaæ homi parama- tapassÅ, lÆkhas-sudaæ homi paramalÆkho, jegucchÅ sudaæ homi paramajegucchÅ, pavivittas-sudaæ homi parama- pavivitto. Tatra-ssu me idaæ SÃriputta tapassitÃya hoti: acelako homi muttÃcÃro hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko na tiÂÂha- bhadantiko, nÃbhihaÂaæ na uddissakaÂaæ na nimantaïaæ sÃdiyÃmi; so na kumbhÅmukhà patigaïhÃmi, na kaÊopimukhà patigaïhÃmi, na eÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na mu- salamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ na gabbhiniyÃ, na pÃyamÃnÃya, na purisantaragatÃya, na saÇkittisu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬a- cÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivÃmi. So ekÃgÃriko và homi ekÃlopiko, dvÃ- #<[page 078]># %<78 I. MôLAPA××ùSAõ.>% gÃriko và homi dvÃlopiko -- sattÃgÃriko và homi sattÃlopiko. Ekissà pi dattiyà yÃpemi, dvÅhi pi dattÅhi yÃpemi -- sattahi pi dattÅhi yÃpemi. EhÃhikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃremi, dvÅhi- kam-pi ÃhÃraæ ÃhÃremi -- sattÃhikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃremi. Iti evarÆpaæ addhamÃsikam-pi pariyÃyabhattabhojanÃnuyo- gam-anuyutto viharÃmi. So sÃkabhakkho và homi, sÃmÃka- bhakkho và homi, nÅvÃrabhakkho . . ., daddulabhakkho . . ., haÂabhakkho . . ., kaïabhakkho . . ., ÃcÃmabhakkho . . ., pi¤¤Ãka- bhakkho . . ., tiïabhakkho . . ., gomayabhakko và homi; vana- mÆlaphalÃhÃro yÃpemi pavattaphalabhojÅ. So sÃïÃni pi dhÃremi, masÃïÃni pi dhÃremi, chavadussÃni pi dh., paæ- sukÆlÃni pi dh., tirÅÂÃni pi dh., ajinam-pi dh., ajinakkhi- pam-pi dh., kusacÅram-pi dh., vÃkacÅram-pi dh., phalaka- cÅram-pi dh., kesakambalam-pi dh., vÃlakambalam-pi dh., ulÆkapakkham-pi dhÃremi. Kesamassulocako pi homi ke- samassulocanÃnuyogam-anuyutto, ubbhaÂÂhako pi homi Ãsana- paÂikkhitto, ukkuÂiko pi homi ukkuÂikappadhÃnam-anuyutto, kaïÂakÃpassayiko pi homi kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappemi, sÃyatatiyakam-pi udakorohaïÃnuyogam-anuyutto viharÃmi. Iti evarÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyo- gam-anuyutto viharÃmi. Idaæ su me SÃriputta tapassi- tÃya hoti. Tatra-ssu me idaæ SÃriputta lÆkhasmiæ hoti: neka- vassagaïikaæ rajojallaæ kÃye sannicitaæ hoti papaÂikajÃtaæ. Seyyathà pi SÃriputta tindukÃkhÃïu nekavassagaïiko sanni- cito hoti papaÂikajÃto, evam-eva-ssu me SÃriputta neka- vassagaïikaæ rajojallaæ kÃye sannicitaæ hoti papaÂikajÃtaæ. Tassa mayhaæ SÃriputta na evaæ hoti: Aho vatÃhaæ imaæ rajojallaæ pÃïinà parimajjeyyaæ, a¤¤e và pana me imaæ rajojallaæ pÃïinà parimajjeyyun-ti. Evam-pi me SÃriputta na hoti. Idaæ su me SÃriputta lÆkhasmiæ hoti. Tatra-ssu me idaæ SÃriputta jegucchismiæ hoti: so kho ahaæ SÃriputta sato va abhikkamÃmi sato paÂikkamÃmi, yÃva udabindumhi pi me dayà paccupaÂÂhità hoti: mà 'haæ khuddake pÃïe visamagate saÇghÃtaæ ÃpÃdessan-ti. Idaæ su me SÃriputta jegucchismiæ hoti. Tatra-ssu me idaæ SÃriputta pavivittasmiæ hoti: so #<[page 079]># %< 2.2. MAHùSýHANùDASUTTAõ. (12) 79>% kho ahaæ SÃriputta a¤¤ataraæ ara¤¤Ãyatanaæ ajjhogÃhitvà viharÃmi, yadà passÃmi gopÃlakaæ và pasupÃlakaæ và tiïa- hÃrakaæ và kaÂÂhahÃrakaæ và vanakammikaæ vÃ, vanena vanaæ gahanena gahanaæ ninnena ninnaæ thalena thalaæ papatÃmi, taæ kissa hetu: mà maæ te addasaæsu aha¤-ca mà te addasan-ti. Seyyathà pi SÃriputta ara¤¤ako migo manusse disvà vanena vanaæ gahanena gahanaæ ninnena ninnaæ thalena thalaæ papatati, evam-eva kho ahaæ SÃri- putta yadà passÃmi gopÃlakaæ và pasupÃlakaæ và tiïahÃra- kaæ và kaÂÂhahÃrakaæ và vanakammikaæ vÃ, vanena vanaæ gahanena gahanaæ ninnena ninnaæ thalena thalaæ papatÃmi, taæ kissa hetu: mà maæ te addasaæsu aha¤-ca mà te ad- dasan-ti. Idaæ su me SÃriputta pavivittasmiæ hoti. So kho ahaæ SÃriputta ye te goÂÂhà paÂÂhitagÃvo apa- gatagopÃlakà tattha catukuï¬iko upasaÇkamitvà yÃni tÃni vac- chakÃnaæ taruïakÃnaæ dhenupakÃnaæ gomayÃni tÃni sudaæ ÃhÃremi. YÃva kÅva¤-ca me SÃriputta sakaæ muttakarÅsaæ apariyÃdiïïaæ hoti, sakaæ yeva sudaæ muttakarÅsaæ ÃhÃ- remi. Idaæ su me SÃriputta mahÃvikaÂabhojanasmiæ hoti. So kho ahaæ SÃriputta a¤¤ataraæ bhiæsanakaæ vana- saï¬aæ ajjhogÃhitvà viharÃmi. Tatra sudaæ SÃriputta bhiæ- sanakassa vanasaï¬assa bhiæsanakatasmiæ hoti: yo koci avÅ- tarÃgo taæ vanasaï¬aæ pavisati yebhuyyena lomÃni haæsanti. So kho ahaæ SÃriputta yà tà rattiyo sÅtà hemantikà anta- raÂÂhake himapÃtasamaye tathÃrÆpÃsu rattisu rattiæ abbho- kÃse viharÃmi divà vanasaï¬e, gimhÃnaæ pacchime mÃse divà abbhokÃse viharÃmi rattiæ vanasaï¬e. Api-ssu maæ SÃriputta ayaæ anacchariyà gÃthà paÂibhÃsi pubbe assutapubbÃ: So tatto so sÅno, eko bhiæsanake vane, naggo na c' aggim-ÃsÅno, esanÃpasuto munÅti. So kho ahaæ SÃriputta susÃne seyyaæ kappemi chavaÂ- ÂhikÃni upadhÃya. Api-ssu maæ SÃriputta gomaï¬alà upasaÇkamitvà oÂÂhubhanti pi omuttenti pi, paæsukena oki- ranti pi, kaïïasotesu pi salÃkaæ pavesenti. Na kho panÃ- haæ SÃriputta abhijÃnÃmi tesu pÃpakaæ cittaæ uppÃdetÃ. Idaæ su me SÃriputta upekhÃvihÃrasmiæ hoti. #<[page 080]># %<80 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Santi kho pana SÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ- vÃdino evaædiÂÂhino: ÃhÃrena suddhÅti; te evaæ Ãhaæsu: kolehi yÃpemÃti. te kolam-pi khÃdanti, kolacuïïam-pi khÃ- danti, kolodakam-pi pivanti, anekavihitam-pi kolavikatiæ paribhu¤janti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ SÃriputta ekaæ yeva kolaæ ÃhÃraæ ÃharitÃ. Siyà kho pana te SÃriputta evam-assa: mahà nÆna tena samayena kolo ahosÅti. Na kho pan' etaæ SÃriputta evaæ daÂÂhabbaæ, tadà pi etaparamo yeva kolo ahosi seyyathà pi etarahi. Tassa mayhaæ SÃri- putta ekaæ yeva kolaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato adhimattakasimÃ- naæ patto kÃyo hoti: seyyathà pi nÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃlÃpabbÃni và evam-eva-ssu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma oÂÂhapadaæ evam- eva-ssu me Ãnisadaæ hoti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma vaÂÂanÃvaÊÅ evam-eva-ssu me piÂÂhikaïÂako unnatÃ- vanato hoti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma jara- sÃlÃya gopÃnasiyo oluggaviluggà bhavanti evam-eva-ssu me phÃsuÊiyo oluggaviluggà bhavanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, sey- yathà pi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti evam-eva-ssu me akkhikÆpesu akkhi- tÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma tittakÃlÃbu Ãmakacchinno vÃtÃtapena sam- puÂito hoti sammilÃto evam-eva-ssu me sÅsacchavi sampuÂità hoti sammilÃtà tÃy' ev' appÃhÃratÃya. So kho ahaæ SÃriputta: udaracchaviæ parimasissÃmÅti piÂÂhikaïÂakaæ yeva parigaï- hÃmi, piÂÂhikaïÂakaæ parimasissÃmÅti udaracchaviæ yeva pari- gaïhÃmi, yÃva-ssu me SÃriputta udaracchavi piÂÂhikaïÂakaæ allÅnà hoti tÃy' ev' appÃhÃratÃya. So kho ahaæ SÃriputta: vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅti tatth' eva avakujjo papa- tÃmi tÃy' ev' appÃhÃratÃya. So kho ahaæ SÃriputta tam-eva kÃyaæ assÃsento pÃïinà gattÃni anomajjÃmi, tassa mayhaæ SÃriputta pÃïinà gattÃni anomajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃ- yasmà papatanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya. Santi kho pana SÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ- vÃdino evaædiÂÂhino: ÃhÃrena suddhÅti; te evam-Ãhaæsu: muggehi yÃpema --pe-- tilehi yÃpema -- taï¬ulehi yÃpe- mÃti, te taï¬ulam-pi khÃdanti, taï¬ulacuïïam-pi khÃdanti, #<[page 081]># %< 2.2. MAHùSýHANùDASUTTAõ. (12) 81>% taï¬ulodakam-pi pivanti, anekavihitam-pi taï¬ulavikatiæ paribhu¤janti. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ SÃriputta ekaæ yeva taï¬ulaæ ÃhÃraæ ÃharitÃ. Siyà kho pana te SÃriputta evam- assa: mahà nÆna tena samayena taï¬ulo ahosÅti. Na kho pan' etaæ SÃriputta evaæ daÂÂhabbaæ, tadà pi etaparamo yeva taï¬ulo ahosi seyyathà pi etarahi. Tassa mayhaæ SÃriputta ekaæ yeva taï¬ulaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti: seyyathà pi nÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃlÃ- pabbÃni và evam-eva-ssu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma oÂÂhapadaæ evam-eva-ssu me Ãnisadaæ hoti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma vaÂÂanÃvaÊÅ evam-eva-ssu me piÂÂhikaïÂako unnatÃvanato hoti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma jarasÃlÃya go- pÃnasiyo oluggaviluggà bhavanti evam-eva-ssu me phÃsuÊiyo oluggaviluggà bhavanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dis- santi evam-eva-ssu me akkhikÆpesu akkhitÃrakà gambhÅra- gatà okkhÃyikà dissanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma tittakÃlÃbu Ãmakacchinno vÃtÃtapena sampuÂito hoti sammilÃto evam-eva-ssu me sÅsacchavi sampuÂità hoti sam- milÃtà tÃy' ev' appÃhÃratÃya. So kho ahaæ SÃriputta: uda- racchaviæ parimasissÃmÅti piÂÂhikaïÂakaæ yeva parigaïhÃmi, piÂÂhikaïÂakaæ parimasissÃmÅti udaracchaviæ yeva parigaï- hÃmi, yÃva-ssu me SÃriputta udaracchavi piÂÂhikaïÂakaæ allÅnà hoti tÃy' ev' appÃhÃratÃya. So kho ahaæ SÃriputta: vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅti tatth' eva avakujjo papa- tÃmi tÃy' ev' appÃhÃratÃya. So kho ahaæ SÃriputta tam- eva kÃyaæ assÃsento pÃïinà gattÃni anomajjÃmi, tassa may- haæ SÃriputta pÃïinà gattÃni anomajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃyasmà papatanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya. TÃya pi kho ahaæ SÃriputta iriyÃya tÃya paÂipadÃya tÃya dukkarakÃrikÃya nÃj- jhagamaæ uttariæ manussadhammà alamariya¤Ãïadassana- visesaæ, taæ kissa hetu: imissà yeva ariyÃya pa¤¤Ãya ana- dhigamà yà 'yaæ ariyà pa¤¤Ã adhigatà ariyà niyyÃnikà niy- yÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya. Santi kho pana SÃriputta eke s. e. e.: saæsÃrena sud- dhÅti. Na kho pana so SÃriputta saæsÃro sulabharÆpo yo mayà #<[page 082]># %<82 I. MôLAPA××ùSAõ.>% asaæsaritapubbo iminà dÅghena addhunÃ, a¤¤atra SuddhÃ- vÃsehi devehi; SuddhÃvÃse cÃhaæ SÃriputta deve saæsa- reyyaæ, na-y-imaæ lokaæ punar-Ãgaccheyyaæ. Santi kho pana SÃriputta eke s. e. e.: upapattiyà suddhÅti. Na kho pana sà SÃriputta upapatti sulabharÆpà yà mayà anu- papannapubbà iminà dÅghena addhunÃ, a¤¤atra SuddhÃ- vÃsehi devehi; SuddhÃvÃse cÃhaæ SÃriputta deve upapaj- jeyyaæ, na-y-imaæ lokaæ punar-Ãgaccheyyaæ. Santi kho pana SÃriputta eke s. e. e.: ÃvÃsena suddhÅti. Na kho pana so SÃriputta ÃvÃso sulabharÆpo yo mayà anÃvutthapubbo iminà dÅghena addhunÃ, a¤¤atra SuddhÃvÃsehi devehi; Sud- dhÃvÃse cÃhaæ SÃriputta deve vaseyyaæ, na-y-imaæ lokaæ punar-Ãgaccheyyaæ. Santi kho pana SÃriputta eke s. e. e.: Ya¤¤ena suddhÅti. Na kho pana so SÃriputta ya¤¤o sula- bharÆpo yo mayà ayiÂÂhapubbo iminà dÅghena addhunÃ, ta¤-ca kho ra¤¤Ã và satà khattiyena muddhÃvasittena brÃh- maïena và mahÃsÃlena. Santi kho pana SÃriputta eke s. e. e.: aggiparicariyÃya suddhÅti. Na kho pana so SÃriputto aggi sulabharÆpo yo mayà apariciïïapubbo iminà dÅghena addhunÃ. ta¤-ca kho ra¤¤Ã và satà khattiyena muddhÃvasittena brÃh- maïena và mahÃsÃlena. Santi kho pana SÃriputta eke samaïabrÃhmaïà evaæ- vÃdino evaædiÂÂhino: yÃvad-evÃyaæ bhavaæ puriso daharo hoti yuvà susu kÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasÃ, tÃvad-eva paramena pa¤¤Ãveyyattiyena samannÃgato hoti; yato ca kho ayaæ bhavaæ puriso jiïïo hoti vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto. asÅtiko và navutiko và vassasatiko và jÃtiyÃ, atha tamhà pa¤¤Ãveyyat- tiyà parihÃyatÅti. Na kho pan, etaæ SÃriputta evaæ daÂ- Âhabaæ. Ahaæ kho pana SÃriputta etarahi jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto, asÅtiko me vayo vat- tati. Idha me assu SÃriputta cattÃro sÃvakà vassasatÃyukÃ- vassasatajÅvino paramÃya satiyà ca gatiyà ca dhitiyà ca samannÃ- gatà paramena ca pa¤¤Ãveyyattiyena; seyyathà pi SÃriputta daÊhadhammo dhanuggaho sikkhito katahattho katÆpÃsano lahukena asanena appakasiren' eva tiriyaæ tÃlacchÃyaæ; ati- pÃteyya, evaæ adhimattasatimanto evaæ adhimattagatimanto #<[page 083]># %< 2.3 . MAHùDUKKHAKKHANDHASUTTAõ.(13) 83>% evaæ adhimattadhitimanto evaæ paramena pa¤¤Ãveyyattiyena samannÃgatÃ. Te maæ catunnaæ satipaÂÂhÃnÃnaæ upÃdÃy' upÃdÃya pa¤haæ puccheyyuæ. puÂÂho puÂÂho cÃhaæ tesaæ byÃkareyyaæ, byÃkata¤-ca me byÃkatato dhÃreyyuæ, na ca maæ dutiyakaæ uttariæ paripuccheyyuæ, a¤¤atra asita-pÅta- khÃyita-sÃyitÃ, a¤¤atra uccÃrapassÃvakammÃ, a¤¤atra niddÃ- kilamathapaÂivinodanÃ. ApariyÃdiïïà yev' assa SÃriputta TathÃgatassa dhammadesanÃ, apariyÃdiïïaæ yev' assa TathÃ- gatassa dhammapadabya¤janaæ, apariyÃdiïïaæ yev' assa TathÃgatassa pa¤hapaÂibhÃnaæ, atha me te cattÃro sÃvakà vassasatÃyukà vassasatajÅvino vassasatassa accayena kÃlaæ kareyyuæ. Ma¤cakena ce pi maæ SÃriputta pariharissatha n' ev' atthi TathÃgatassa pa¤¤Ãveyyattiyassa a¤¤athattaæ. Yaæ kho taæ SÃriputta sammà vadamÃno vadeyya: asam- mohadhammo satto loke uppanno bahujanahitÃya bahujana- sukhÃya lokÃnukampÃya atthÃya hitÃya sukhÃya devamanus- sÃnan-ti, mam-eva taæ sammà vadamÃno vadeyya: asam- mohadhammo . . . devamanussÃnan-ti. Tena kho pana samayena Ãyasmà NÃgasamÃlo Bhaga- vato piÂÂhito Âhito hoti Bhagavantaæ vÅjayamÃno. Atha kho Ãyasmà NÃgasamÃlo Bhagavantaæ etad-avoca: Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, api ca me bhante imaæ dhamma- pariyÃyaæ sutvà lomÃni haÂÂhÃni. KonÃmo ayaæ bhante dhammapariyÃyo ti. -- TasmÃtiha tvaæ NÃgasamÃla imaæ dhammapariyÃyaæ LomahaæsanapariyÃyo t' eva naæ dhÃrehÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà NÃgasamÃlo Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. MAHùSýHANùDASUTTAõ DUTIYAõ. 13. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho sambahulà bhikkhÆ pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ #<[page 084]># %<84 I. MôLAPA××ùSAõ.>% ÃdÃya SÃvatthiæ piï¬Ãya pÃvisiæsu. Atha kho tesaæ bhik- khÆnaæ etad-ahosi: Atippago kho tÃva SÃvatthiyaæ piï- ¬Ãya carituæ, yan-nÆna mayaæ yen' a¤¤atitthiyÃnaæ parib- bÃjakÃnaæ ÃrÃmo ten' upasaÇkameyyÃmÃti. Atha kho te bhikkhÆ yen' a¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ ÃrÃmo ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà tehi a¤¤atitthiyehi pa- ribbÃjakehi saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te bhikkhÆ te a¤¤atitthiyà paribbÃjakà etad-avo- cuæ: Samaïo Ãvuso Gotamo kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti, mayam-pi kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpema; samaïo Ãvuso Gotamo rÆpÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti, mayam-pi rÆpÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpema; samaïo Ãvuso Gotamo vedanÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti, mayam-pi vedanÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ã- pema; idha no Ãvuso ko viseso ko adhippÃyo kiæ nÃnÃkara- ïaæ samaïassa và Gotamassa amhÃkaæ vÃ, yadidaæ dhamma- desanÃya và dhammadesanaæ anusÃsaniyà và anusÃsanin-ti. Atha kho te bhikkhÆ tesaæ a¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ bhÃsitaæ n' eva abhinandiæsu na paÂikkosiæsu, anabhinan- ditvà appaÂikkositvà uÂÂhÃy' Ãsanà pakkamiæsu: Bhagavato santike etassa bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnissÃmÃti. Atha kho te bhikkhÆ SÃvatthiyaæ piï¬Ãya caritvà pac- chÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkantà yena Bhagavà ten' upasaÇ- kamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekaman- taæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ Bhaga- vantaæ etad-avocuæ: Idha mayaæ bhante pubbanhasa- mayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya SÃvatthiæ piï¬Ãya pÃvisimha, tesaæ no bhante amhÃkaæ etad-ahosi: Atippago kho tÃva SÃvatthiyaæ piï¬Ãya carituæ, yan-nÆna mayaæ yen' a¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ ÃrÃmo ten' upasaÇ- kameyyÃmÃti. Atha kho mayaæ bhante yen' a¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ ÃrÃmo ten' upasaÇkamimha, upasaÇkamitvà tehi a¤¤atitthiyehi paribbÃjakehi saddhiæ sammodimha, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdimha. Ekamantaæ nisinne kho bhante te a¤¤atitthiyà paribbÃjakà amhe etad-avocuæ: Samaïo Ãvuso Gotamo kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpeti, mayam-pi kÃmÃnaæ pari¤¤aæ #<[page 085]># %< 2.3 . MAHùDUKKHAKKHANDHASUTTAõ.(13) 85>% pa¤¤Ãpema; samaïo Ãvuso Gotamo rÆpÃnaæ p. p., mayam- pi rÆpÃnaæ p. p., samaïo Ãvuso Gotamo vedanÃnaæ p. p., mayam-pi vedanÃnaæ p. p.; idha no Ãvuso ko viseso ko adhip- pÃyo kiæ nÃnÃkaraïaæ samaïassa và Gotamassa amhÃkaæ vÃ, yadidaæ dhammadesanÃya và dhammadesanaæ anusÃsa- niyà và anasÃsanin-ti. Atha kho mayaæ bhante tesaæ a¤¤atitthiyÃnaæ paribbÃjakÃnaæ bhÃsitaæ n' eva abhinan- dimha na paÂikkosimha, anabhinanditvà appaÂikkositvà uÂÂhÃy' Ãsanà pakkamimha: Bhagavato santike etassa bhÃsitassa at- thaæ ÃjÃnissÃmÃti. EvaævÃdino bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evam- assu vacanÅyÃ: Ko pan' Ãvuso kÃmÃnaæ assÃdo ko Ãdinavo kiæ nissaraïaæ, ko rÆpÃnaæ assÃdo ko adÅnavo kiæ nissa- raïaæ, ko vedanÃnaæ assÃdo ko ÃdÅnavo kiæ nissaraïan-ti. Evaæ puÂÂhà bhikkhave a¤¤atitthiyà paribbÃjakà na c' eva sampÃyissanti uttari¤-ca vighÃtaæ Ãpajjissanti, taæ kissa hetu: yathà taæ bhikkhave avisayasmiæ. NÃhan-taæ bhik- khave passÃmi sadevake loke samÃrake sabrahmake sassa- maïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya yo imesaæ pa¤- hÃnaæ veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheyya a¤¤atra TathÃgatena và TathÃgatasÃvakena và ito và pana sutvÃ. Ko ca bhikkhave kÃmÃnaæ assÃdo: Pa¤c' ime bhik- khave kÃmaguïÃ, katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤- ¤eyyà saddà --pe-- ghÃnavi¤¤eyyà gandhà -- jivhÃvi¤¤eyyà rasà -- kÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piya- rÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho bhikkhave pa¤ca kÃmaguïÃ. Yaæ kho bhikkhave ime pa¤ca kÃmaguïe pa- Âicca uppajjati sukhaæ somanassaæ, ayaæ kÃmÃnaæ assÃdo. Ko ca bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo: Idha bhikkhave kulaputto yena sippaÂÂhÃnena jÅvikaæ kappeti, yadi muddÃya yadi gaïanÃya yadi saÇkhÃnena yadi kasiyà yadi vaïijjÃya yadi gorakkhena yadi issatthena yadi rÃjaporisena yadi sip- pa¤¤atarena, sÅtassa purakkhato uïhassa purakkhato, ¬aæsa- makasa-vÃtÃtapa-siriæsapasamphassehi rissamÃno, khuppi- pÃsÃya mÅyamÃno, ayam-pi bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sandiÂÂhiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃ- #<[page 086]># %<86 I. MôLAPA××ùSAõ.>% dhikaraïaæ kÃmÃnam-eva hetu. Tassa ce bhikkhave kula- puttassa evaæ uÂÂhahato ghaÂato vÃyamato te bhogà nÃbhi- nipphajjanti, so socati kilamati paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati: moghaæ vata me uÂÂhÃnaæ, aphalo vata me vÃyÃmo ti. Ayam-pi bhikkhave k. Ã. sandiÂÂhiko . . . kÃmÃnam-eva hetu. Tassa ce bhikkhave kulaputtassa evaæ uÂÂhahato ghaÂato vÃyamato te bhogà abhinipphajjanti, so tesaæ bhogÃnaæ ÃrakkhÃdhikaraïaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti: kinti me bhoge n' eva rÃjÃno hareyyuæ na corà hareyyuæ na aggi ¬aheyya na udakaæ vaheyya na ap- piyà dÃyÃdà hareyyun-ti. Tassa evaæ Ãrakkhato gopayato te bhoge rÃjÃno và haranti corà và haranti aggi và ¬ahati udakaæ và vahati appiyà và dÃyÃdà haranti. So socati kila- mati paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati: yam-pi me ahosi tam-pi no na-tthÅti. Ayam-pi bhik- khave k. Ã. sandiÂÂhiko . . . kÃmÃnam-eva hetu. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnam-eva hetu rÃjÃno pi rÃjÆhi vivadanti, khattiyà pi khattiyehi v., brÃhmaïà pi brÃhmaïehi v., gahapatÅ pi gaha- patÅhi vivadanti, mÃtà pi puttena vivadati, putto pi mÃtarà v., pità pi puttena v., putto pi pitarà v., bhÃtà pi bhÃtarà v., bhÃtà pi bhaginiyà v., bhaginÅ pi bhÃtarà v., sahÃyo pi sa- hÃyena vivadati. Te tattha kalaha-viggaha-vivÃdam-Ãpannà a¤¤ama¤¤aæ pÃïÅhi pi upakkamanti, le¬¬Æhi pi u., daï¬ehi pi u., satthehi pi upakkamanti; te tattha maraïam-pi ni- gacchanti maraïamattam-pi dukkhaæ. Ayam-pi bhikkhave k. Ã. sandiÂÂhiko . . . kÃmÃnam-eva hetu. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu k. k. kÃmÃnam-eva hetu asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà ubhatoviyÆÊhaæ saÇgÃmaæ pakkhandanti ususu pi khippamÃnesu sattisu pi khippamÃnÃsu asisu pi vijjotalantesu; te tattha usÆhi pi vijjhanti, sattiyà pi vijjhanti, asinà pi sÅsaæ chindanti, te tattha maraïam-pi nigacchanti maraïamattam-pi dukkhaæ. Ayam-pi bhik- khave k. Ã. sandiÂÂhiko . . . kÃmÃnam-eva hetu. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu k. k. kÃmÃnam-eva hetu asi- cammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayhitvà addÃvalepanà upakÃriyo pakkhandanti ususu pi khippamÃnesu sattisu pi #<[page 087]># %< 2.3. MAHùDUKKHAKKHANDHASUTTAõ. (13) 87>% khippamÃnÃsu asisu pi vijjotalantesu; te tattha usÆhi pi vij- jhanti sattiyà pi vijjhanti pakkaÂÂhiyà pi osi¤canti abhivag- gena pi omaddanti asinà pi sÅsaæ chindanti; te tattha ma- raïam-pi nigacchanti maraïamattam-pi dukkhaæ. Ayam- pi bhikkhave k. Ã. sandiÂÂhiko . . . kÃmÃnam-eva hetu. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu k. k. kÃmÃnam-eva hetu san- dhim-pi chindanti, nillopam-pi haranti, ekÃgÃrikam-pi ka- ronti, paripanthe pi tiÂÂhanti, paradÃram-pi gacchanti; tam- enaæ rÃjÃno gahetvà vividhà kammakaraïà karonti: kasÃhi pi tÃÊenti, vettehi pi tÃÊenti, addhadaï¬akehi pi tÃÊenti. hattham-pi chindanti, pÃdam-pi ch., hatthapÃdam-pi ch., kaïïaæ-pi ch., nÃsam-pi ch., kaïïanÃsam-pi chindanti. bilaÇgathÃlikam-pi karonti, saÇkhamuï¬ikam-pi k., RÃ- humukham-pi k., jotimÃlikam-pi k., hatthapajjotikam-pi k., erakavattikam-pi k., cÅrakavÃsikam-pi k., eïeyyakam-pi k., baÊisamaæsikam-pi k., kahÃpaïakam-pi k., khÃrÃpatacchi- kam-pi k., palighaparivattikam-pi k., palÃlapÅÂhakam-pi karonti, tattena pi telena osi¤canti, sunakhehi pi khÃdÃpenti. jÅvantam-pi sÆle uttÃsenti, asinà pi sÅsaæ chindanti; te tattha maraïam-pi nigacchanti maraïamattam-pi dukkhaæ. Ayam-pi bhikkhave k. Ã. sandiÂÂhiko . . . kÃmÃnam-eva hetu. Puna ca paraæ bhikkhave kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnam-eva hetu kÃyena duccaritaæ ca- ranti, vÃcÃya, d. c., manasà d. c.; te kÃyena duccaritaæ ca- ritvà vÃcÃya d. c. manasà d. c. kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. Ayaæ bhikkhave kÃmÃnaæ ÃdÅnavo samparÃyiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhikaraïaæ kÃmÃnam-eva hetu. Ki¤-ca bhikkhave kÃmÃnaæ nissaraïaæ: Yo kho bhik- khave kÃmesu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ. idaæ kÃmÃnaæ nissaraïaæ. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và evaæ kÃmÃnaæ assÃda¤-ca assÃdato ÃdÅnava¤-ca ÃdÅnavato nissa- raïa¤-ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnanti, te vata sÃmaæ và kÃme parijÃnissanti paraæ và tathattÃya samÃ- dapessanti yathÃpaÂipanno kÃme parijÃnissatÅti n' etaæ ÂhÃ- naæ vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà #<[page 088]># %<88 I. MôLAPA××ùSAõ.>% và evaæ kÃmÃnaæ assÃdaæ assÃdato ÃdÅnava¤-ca ÃdÅna- vato nissaraïa¤-ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ pajÃnanti, te vata sÃmaæ và kÃme parijÃnissanti paraæ và tathattÃya samÃdapessanti yathÃpaÂipanno kÃme parijÃnissatÅti ÂhÃnam- etaæ vijjati. Ko ca bhikkhave rÆpÃnaæ assÃdo: Seyyathà pi bhik- khave khattiyaka¤¤Ã và brÃhmaïaka¤¤Ã và gahapatika¤¤Ã và pannarasavassuddesikà và soÊasavassuddesikà và nÃti- dÅghà nÃtirassà nÃtikisà nÃtithÆlà nÃtikÃÊÅ na accodÃtÃ, paramà sà bhikkhave tasmiæ samaye subhà vaïïanibhà ti. -- Evam-bhante -- Yaæ kho bhikkhave subhaæ vaïïa- nibhaæ paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ ayaæ rÆpÃ- naæ assÃdo. Ko ca bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo: Idha bhikkhave tam-eva bhaginiæ passeyya aparena samayena asÅtikaæ và navutikaæ và vassasatikaæ và jÃtiyÃ, jiïïaæ gopÃnasivaÇkaæ bhoggaæ daï¬aparÃyanaæ pavedhamÃnaæ gacchantiæ, Ãtu- raæ gatayobbanaæ khaï¬adantiæ palitakesiæ vilÆnaæ kha- litasiraæ valinaæ tilakÃhatagattiæ, taæ kim-ma¤¤atha bhik- khave: yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto ti. -- Evam-bhante. -- Ayam-pi bhikkhave rÆ- pÃnaæ ÃdÅnavo. Puna ca paraæ bhikkhave tam-eva bha- giniæ passeyya ÃbÃdhikaæ dukkhitaæ bÃÊhagilÃnaæ sake muttakarÅse palipannaæ semÃnaæ a¤¤ehi vuÂÂhÃpiyamÃnaæ a¤¤ehi saævesiyamÃnaæ, taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto ti. -- Evam-bhante. -- Ayam-pi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅ- navo. Puna ca paraæ bhikkhave tam-eva bhaginiæ pas- seyya, sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ ekÃhamataæ và dvÅ- hamataæ và tÅhamataæ vÃ, uddhumÃtakaæ vinÅlakaæ vi- pubbakajÃtaæ, taæ kiæ-ma¤¤atha bhikkhave: yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto ti. -- Evam-bhante. -- Ayam-pi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. Puna ca paraæ bhikkhave tam-eva bhaginiæ passeyya, sa- rÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ kÃkehi và khajjamÃnaæ kula- lehi và kh. gijjhehi và kh. supÃnehi và kh. sigÃlehi và kh. vividhehi và pÃïakajÃtehi khajjamÃnaæ; taæ kim-ma¤¤atha #<[page 089]># %< 2.3. MAHùDUKKHAKKHANDHASUTTAõ. (13) 89>% bhikkhave: yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅ- navo pÃtubhÆto ti. -- Evam-bhante. -- Ayam-pi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. Puna ca paraæ bhikkhave tam-eva bhaginiæ passeyya, sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ aÂÂhika- saÇkhalikaæ samaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ, -- aÂÂhika- saÇkhalikaæ nimmaæsalohitamakkhitaæ nahÃrusambandhaæ, -- aÂÂhikasaÇkhalikaæ apagatamaæsalohitaæ nahÃrusambandhaæ, -- aÂÂhikÃni apagatasambandhÃni disÃvidisà vikkhittÃni, a¤¤ena hatthaÂÂhikaæ a¤¤ena pÃdaÂÂhikaæ a¤¤ena jaÇghaÂÂhikaæ a¤¤ena ÆraÂÂhikaæ a¤¤ena kaÂaÂÂhikaæ a¤¤ena piÂÂhikaïÂa- kaæ a¤¤ena sÅsakaÂÃhaæ; taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtu- bhÆto ti. -- Evam-bhante. -- Ayam-pi bhikkhave rÆpÃnaæ ÃdÅnavo. Puna ca paraæ bhikkhave tam-eva bhaginiæ pas- seyya, sarÅraæ sÅvathikÃya cha¬¬itaæ, aÂÂhikÃni setÃni saÇ- khavaïïÆpanibhÃni, -- aÂÂhikÃni pu¤jakitÃni terovassikÃni, -- aÂÂhikÃni pÆtÅni cuïïakajÃtÃni; taæ kiæ-ma¤¤atha bhik- khave: yà purimà subhà vaïïanibhà sà antarahitÃ, ÃdÅnavo pÃtubhÆto ti. -- Evam-bhante. -- Ayam-pi bhikkhave rÆ- pÃnaæ ÃdÅnavo. Ki¤-ca bhikkhave rÆpÃnaæ nissaraïaæ: Yo bhikkhave rÆpesu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ, idaæ rÆ- pÃnaæ nissaraïaæ. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và evaæ rÆpÃnaæ assÃda¤-ca assÃdato ÃdÅnava¤-ca ÃdÅnavato nissa- raïa¤-ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnanti, te vata sÃmaæ và rÆpe parijÃnissanti paraæ và tathattÃya samÃda- pessanti yathÃpaÂipanno rÆpe parijÃnissatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và evaæ rÆpÃnaæ . . . yathÃbhÆtaæ pajÃnanti . . . ÂhÃnam-etaæ vijjati. Ko ca bhikkhave vedanÃnaæ assÃdo: Idha bhikkhave bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi sa- vitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ samaye bhikkhave bhikkhu vivicc' eva . . . upasampajja viharati, n' eva tasmiæ samaye attabyÃbÃdhÃya ceteti na parabyÃbÃdhÃya ceteti na ubhaya- #<[page 090]># %<90 I. MôLAPA××ùSAõ.>% byÃbÃdhÃya ceteti, abyÃbajjhaæ yeva tasmiæ samaye veda- naæ vedeti. AbyÃbajjhaparamÃhaæ bhikkhave vedanÃnaæ assÃdaæ vadÃmi. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakka- vicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodi- bhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ -- tatiyaæ jhÃnaæ -- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ samaye bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanas- sÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, n eva tasmiæ sa- maye attabyÃbÃdhÃya ceteti na parabyÃbÃdhÃya ceteti na ubhayabyÃbÃdhÃya ceteti. abyÃbajjhaæ yeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. AbyÃbajjhaparamÃhaæ bhikkhave vedanÃ- naæ assÃdaæ vadÃmi. Ko ca bhikkhave vedanÃnaæ ÃdÅnavo: Yaæ bhikkhave vedanà aniccà dukkhà vipariïÃmadhammÃ, ayaæ vedanÃ- naæ ÃdÅnavo. Ki¤-ca bhikkhave vedanÃnaæ nissaraïaæ: Yo bhik- khave vedanÃsu chandarÃgavinayo chandarÃgappahÃnaæ, idaæ vedanÃnaæ nissaraïaæ. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và evaæ vedanÃnaæ assÃda¤-ca assÃdato ÃdÅnava¤-ca ÃdÅnavato nissaraïa¤-ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnanti, te vata sÃmaæ và vedanà parijÃnissanti paraæ và tathattÃya samÃdapessanti yathÃpaÂipanno vedanà parijÃnissatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. Ye ca kho keci bhikkhave samaïà và brÃh- maïà và evaæ vedanÃnaæ assÃda¤-ca assÃdato ÃdÅnava¤-ca ÃdÅnavato nissaraïa¤-ca nissaraïato yathÃbhÆtaæ pajÃnanti, te vata sÃmaæ và vedanà parijÃnissanti paraæ và tathattÃya samÃdapessanti yathÃpaÂipanno vedanà parijÃnissatÅti ÂhÃ- nam-etaæ vijjatÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. MAHùDUKKHAKKHANDHASUTTAõ. TATIYAõ. #<[page 091]># %< 2.4.CôÊADUKKHAKKHANDHASUTTAM. (14) 91>% 14. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà Sakkesu viharati Kapilavatthusmiæ NigrodhÃrÃme. Atha kho MahÃ- nÃmo Sakko yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkami- tvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Eka- mantaæ nisinno kho MahÃnÃmo Sakko Bhagavantaæ etad- avoca: DÅgharattÃhaæ bhante Bhagavatà evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi: Lobho cittassa upakkileso, doso cittassa upakkileso, moho cittassa upakkileso ti. Evaæ cÃhaæ bhante Bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi: Lobho cittassa upak- kileso, doso c. u., moho c. u. ti, atha ca pana me ekadà lobhadhammà pi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti, dosadhammà pi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti, mohadhammà pi cittaæ pari- yÃdÃya tiÂÂhanti. Tassa mayhaæ bhante evaæ hoti: Ko su nÃma me dhammo ajjhattaæ appahÅno yena me ekadà lobha- dhammà pi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti, dosadhammà pi c. p. tiÂÂhanti, mohadhammà pi c. p. tiÂÂhantÅti. So eva kho te MahÃnÃma dhammo ajjhattaæ appahÅno yena te ekadà lobhadhammà pi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhanti. dosadhammà pi c. p. tiÂÂhanti, mohadhammà pi c. p. tiÂÂhanti. So ca hi te MahÃnÃma dhammo ajjhattaæ pahÅno abhavissa, na tvaæ agÃraæ ajjhÃvaseyyÃsi, na kÃme paribhu¤jeyyÃsi. Yasmà ca kho te MahÃnÃma so eva dhammo ajjhattaæ appahÅno, tasmà tvaæ agÃraæ ajjhÃvasasi, kÃme pari- bhu¤jasi. AppassÃdà kÃmà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti iti ce pi MahÃnÃma ariyasÃvakassa yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhaæ hoti. So ca a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ nÃdhigacchati a¤¤aæ và tato santataraæ, atha kho so n' eva tÃva anÃ- vaÂÂÅ kÃmesu hoti. Yato ca kho MahÃnÃma ariyasÃvakassa: appassÃdà kÃmà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂ- Âhaæ hoti, so ca a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ adhigacchati a¤¤a¤-ca tato santa- taraæ, atha kho so anÃvaÂÂÅ kÃmesu hoti. Mayham-pi kho #<[page 092]># %<92 1. MôLAPA××ùSAõ.>% MahÃnÃma pubbe va sambodhà anabhisambuddhassa bodhi- sattass' eva sato: appassÃdà kÃmà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammap- pa¤¤Ãya sudiÂÂhaæ ahosi, so ca a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ nÃjjhagamaæ a¤¤aæ và tato santataraæ, atha khvÃhaæ n' eva tÃva anÃvaÂÂÅ kÃmesu pac- ca¤¤Ãsiæ. Yato ca kho me MahÃnÃma: appassÃdà kÃmà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhaæ ahosi, so ca a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ ajjha- gamaæ a¤¤a¤-ca tato santataraæ, athÃhaæ anÃvaÂÂÅ kÃmesu pacca¤¤Ãsiæ. Ko ca MahÃnÃma kÃmÃnaæ assÃdo: Pa¤c' ime MahÃ- nÃma kÃmaguïÃ, katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà --pe-- ghÃnavi¤¤eyyà gandhà -- jivhÃvi¤¤eyyà rasà -- kÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho MahÃnÃma pa¤ca kÃma- guïÃ. Yaæ kho MahÃnÃma ime pa¤ca kÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ, ayaæ kÃmÃnaæ assÃdo. Ko ca MahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo . . . (repeat from p. 85, l.30 to p. 87, l.26, with MahÃnÃma substituted for bhikkhave) . . . Ayaæ MahÃnÃma kÃmÃnaæ ÃdÅnavo sam- parÃyiko dukkhakkhandho kÃmahetu kÃmanidÃnaæ kÃmÃdhi- karaïaæ kÃmÃnam-eva hetu. Ekam-idÃhaæ MahÃnÃma samayaæ RÃjagahe viharÃmi GijjhakÆÂe pabbate. Tena kho pana samayena sambahulà nigaïÂhà Isigilipasse KÃÊasilÃyaæ ubbhaÂÂhakà honti Ãsana- paÂikkhittÃ, opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vedi- yanti. Atha kho 'haæ MahÃnÃma sÃyanhasamayaæ paÂi- sallÃïà vuÂÂhito yena Isigilipassaæ KÃÊasilà yena te nigaïÂhà ten' upasaÇkamiæ, upasaÇkamitvà te nigaïÂhe etad-avocaæ: Kin-nu tumhe Ãvuso nigaïÂhà ubbhaÂÂhakà ÃsanapaÂikkhittà opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyathÃti. Evaæ vutte MahÃnÃma te nigaïÂhà maæ etad-avocuæ: NigaïÂho Ãvuso NÃthaputto sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïa- dassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca #<[page 093]># %< 2.4. CôÊADUKKHAKKHANDHASUTTAM. (14) 93>% jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitan-ti; so evam-Ãha: Atthi kho vo nigaïÂhà pubbe pÃpaæ kam- maæ kataæ. taæ imÃya kaÂukÃya dukkarakÃrikÃya nijjaretha; yaæ pan' ettha etarahi kÃyena saævutà vÃcÃya saævutà ma- nasà saævutà taæ Ãyatiæ pÃpassa kammassa akaraïaæ; iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà byantibhÃvà navÃnaæ kammÃ- naæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo, Ãyatiæ anavassavà kammak- khayo, kammakkhayà dukkhakkhayo, dukkhakkhayà veda- nÃkkhayo, vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavis- satÅti. Ta¤-ca pan' amhÃkaæ ruccati c' eva khamati ca. tena c' amhà attamanà ti. Evaæ vutte ahaæ MahÃnÃma te nigaïÂhe etad-avocaæ: Kim-pana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha: ahuvÃm' eva mayaæ pubbe, na nÃhuvamhÃti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha: akarÃm' eva ma- yaæ pubbe pÃpaæ kammaæ, na nÃkaramhÃti. No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha: eva- rÆpaæ và evarÆpaæ và pÃpaæ kammaæ akaramhÃti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha: ettakaæ và dukkhaæ nijjiïïaæ, ettakaæ và dukkhaæ nijjare- tabbaæ, ettakamhi và dukkhe nijjiïïe sabbaæ dukkhaæ nij- jiïïaæ bhavissatÅti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha diÂÂhe va dhamme akusalÃ- naæ dhammÃnaæ pahÃnaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upa- sampadan-ti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Iti kira tumhe Ãvuso nigaïÂhà na jÃnÃtha: ahuvÃm' eva mayaæ pubbe na nÃhu- vamhÃti, na jÃnÃtha: akarÃm eva mayaæ pubbe pÃpaæ kammaæ na nÃkaramhÃti, na jÃnÃtha: evarÆpaæ và evarÆpaæ và pÃpaæ kammaæ akaramhÃti, na jÃnÃtha: ettakaæ và dukkhaæ nijjiïïaæ ettakaæ và dukkhaæ nijjaretabbaæ etta- kamhi và dukkhe nijjiïïe sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bha- vissatÅti, na jÃnÃtha diÂÂhe va dhamme akusulÃnaæ dham- mÃnaæ pahÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadaæ. Evaæ sante Ãvuso nigaïÂhà ye loke luddà lohitapÃïino ku- rÃrakammantà manussesu paccÃjÃtà te nigaïÂhesu pabbajan- tÅti. -- Na kho Ãvuso Gotama sukhena sukhaæ adhigantab- baæ, dukkhena kho sukhaæ adhigantabbaæ. Sukhena ca #<[page 094]># %<94 I. MôLAPA××ùSAõ>% Ãvuso Gotama sukhaæ adhigantabbaæ abhavissa, rÃjà MÃ- gadho Seniyo BimbisÃro sukhaæ adhigaccheyya, rÃjà MÃga- dho S. B. sukhavihÃritaro Ãyasmatà GotamenÃti. -- AddhÃ- yasmantehi nigaïÂhehi sahasà appaÂisaÇkhà vÃcà bhÃsitÃ: na kho Ãvuso Gotama sukhena sukhaæ adhigantabbaæ, duk- khena kho sukhaæ adhigantabbaæ; sukhena ca Ãvuso Go- tama sukhaæ adhigantabbaæ abhavissa, rÃjà MÃgadho S. B. sukhaæ adhigaccheyya, rÃjà MÃgadho S. B. sukhavihÃritaro Ãyasmatà GotamenÃti. Api ca aham-eva tattha paÂipucchi- tabbo: ko nu kho ÃyasmantÃnaæ sukhavihÃritaro, rÃjà và MÃgadho S. B. Ãyasmà và Gotamo ti -- AddhÃvuso Go- tama amhehi sahasà appaÂisaÇkhà vÃcà bhÃsitÃ: na kho Ãvuso Gotama sukhena sukhaæ adhigantabbaæ, dukkhena kho sukhaæ adhigantabbaæ; sukhena ca Ãvuso Gotama sukhaæ adhigantabbaæ abhavissa, rÃjà MÃgadho S. B. su- khaæ adhigaccheyya, rÃjà MÃgadho S. B. sukhavihÃritaro Ãyasmatà GotamenÃti. Api ca tiÂÂhat' etaæ, idÃni pi mayaæ Ãyasmantaæ Gotamaæ pucchÃma: Ko nu kho ÃyasmantÃnaæ sukhavihÃritaro, rÃjà và MÃgadho S. B. Ãyasmà và Gotamo ti. -- Tena h' Ãvuso nigaïÂhà tumhe va tattha paÂipucchis- sÃmi, yathà vo khameyya tathà naæ byÃkareyyÃtha. Taæ kim-ma¤¤ath' Ãvuso {nigaïÂhÃ}: pahoti rÃjà MÃgadho S. B. ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ satta rattindivÃni ekantasukhapaÂisaævedÅ viharitun-ti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Taæ kim-ma¤¤ath' Ãvuso nigaïÂhÃ: pahoti rÃjà MÃga- dho S. B. ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ cha rattindivÃni pa¤ca r. cattÃri r. tÅïi r. dve r. ekaæ rattin- divaæ ekantasukhapaÂisaævedÅ viharitun-ti -- No h' idaæ Ãvuso. -- Ahaæ kho Ãvuso nigaïÂhà pahomi ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ ekaæ rattindivaæ ekantasukha- paÂisaævedÅ viharituæ. Ahaæ kho Ãvuso nigaïÂhà pahomi ani¤jamÃno kÃyena abhÃsamÃno vÃcaæ dve rattindivÃni tiïi r. cattÃri r. pa¤ca r. cha r. satta rattindivÃni ekantasu- khapaÂisaævedÅ viharituæ. Taæ kim-ma¤¤ath' Ãvuso ni- gaïÂhÃ: evaæ sante ko sukhavihÃritaro, rÃjà và MÃgadho Seniyo BimbisÃro ahaæ và ti. -- Evaæ sante Ãyasmà va #<[page 095]># %< 2.5. ANUMùNASUTTAõ. (15) 95>% Gotamo sukhavihÃritaro ra¤¤Ã MÃgadhena Seniyena Bim- bisÃrenÃti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano MahÃnÃmo Sakko Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. CôÊADUKKHAKKHANDHASUTTAM CATUTTHAõ. 15. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Ãyasmà MahÃmog- gallÃno Bhaggesu viharati SuæsumÃragire. BhesakaÊÃvane migadÃye. Tatra kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno bhikkhÆ Ãmantesi: ùvuso bhikkhavo ti. ùvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato MahÃmoggallÃnassa paccassosuæ. ùyasmà Ma- hÃmoggallÃno etad-avoca: PavÃreti ce pi Ãvuso bhikkhu: Vadantu maæ Ãyasmanto, vacanÅyo 'mhi ÃyasmantehÅti, so ca hoti dubbaco dovacassa- karaïehi dhammehi samannÃgato akkhamo appadakkhiïag- gÃhÅ anusÃsaniæ, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ na c' eva vattabbaæ na¤¤anti na ca anusÃsitabbaæ ma¤¤anti na ca tasmiæ puggale vissÃsaæ Ãpajjitabbaæ ma¤¤anti. Katame c' Ãvuso dovacassakaraïà dhammÃ: Idh' Ãvuso bhikkhu pÃ- piccho hoti pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaægato; yam-p' Ãvuso bhikkhu pÃpiccho hoti pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaægato ayam-pi dhammo dovacassakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu attukkaæsako hoti paravambhÅ; yam -p' Ãvuso bhikkhu a. h.p. ayam-pi dh. d. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu kodhano hoti kodhÃbhibhÆto; yam-p' Ãvuso . . . dh. d. Puna ca pa- raæ Ãvuso bhikkhu kodhano hoti kodhahetu upanÃhÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh. d. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu kodhano hoti kodhahetu abhisaÇgÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh¬. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu kodhano hoti kodhasÃmantaæ vÃcaæ nic- chÃretÃ; yam-p' Ãvuso . . . dh. d. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena codakaæ paÂippharati; yam-p' Ãvuso . . . dh¬. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito coda- kena codakaæ apasÃdeti; yam-p' Ãvuso . . . dh. d. Puna ca #<[page 096]># %<96 I. MôLAPA××ùSAõ.>% paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena codakassa paccÃ- ropeti; yam-p' Ãvuso . . . dh. d. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena a¤¤en' a¤¤aæ paÂicarati, bahid- dhà kathaæ apanÃmeti, kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtukaroti; yam-p' Ãvuso . . . dh¬. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena apadÃne na sampÃyati; yam-p' Ãvuso . . . dh. d. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu makkhÅ hoti paÊÃsÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh. d. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu issukÅ hoti maccharÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh. d. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu saÂho hoti mÃyÃvÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh. d. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu thaddho hoti ati- mÃnÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh¬. Puna ca paraæ Ãvuso bhik- khu sandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ; yam-p' Ãvuso bhikkhu sandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ ayam-pi dhammo dovacassakaraïo. Ime vuccant' Ãvuso dovacassakaraïà dhammÃ. No ce pi Ãvuso bhikkhu pavÃreti: Vadantu maæ Ãyas- manto, vacanÅyo 'mhi ÃyasmantehÅti, so ca hoti suvaco so- vacassakaraïehi dhammehi samannÃgato khamo padakkhi- ïaggÃhÅ anusÃsaniæ, atha kho naæ sabrahmacÃrÅ vattab- ba¤-c' eva ma¤¤anti anusÃsitabba¤-ca ma¤¤anti tasmi¤-ca puggale vissÃsaæ Ãpajjitabbaæ ma¤¤anti. Katame c' Ãvuso sovacassakaraïà dhammÃ: Idh' Ãvuso bhikkhu na pÃpiccho hoti na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaægato; yam-p' Ãvuso bhikkhu na pÃpiccho hoti na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaægato ayam-pi dhammo sovacassakaraïo. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu anattukkaæsako hoti aparavambhÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhÃ- bhibhÆto; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhahetu upanÃhÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhahetu abhisaÇgÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu na kodhano hoti na kodhasÃmantaæ vÃcaæ nicchÃretÃ; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena codakaæ na paÂippharati; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena codakaæ na apasÃdeti; yam-p' Ãvuso . . . #<[page 097]># %< 2.5. ANUMùNASUTTAõ. (15) 97>% dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena coda- kassa na paccÃropeti; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena na a¤¤en' a¤¤aæ paÂicarati, na bahiddhà kathaæ apanÃmeti, na kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtukaroti; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu cudito codakena na apadÃ- ne na sampÃyati; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu amakkhÅ hoti apaÊÃsÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh«. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu anissukÅ hoti amaccharÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu asaÂho hoti amÃyÃvÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh. s. Puna ca pa- raæ Ãvuso bhikkhu atthaddho hoti anatimÃnÅ; yam-p' Ãvuso . . . dh«. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhu asandiÂÂhiparÃ- mÃsÅ hoti anÃdhÃnagÃhÅ suppaÂinissaggÅ; yam-p' Ãvuso bhikkhu asandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti anÃdhÃnagÃhÅ suppaÂinissaggÅ ayam-pi dhammo sovacassakaraïo. Ime vuccant' Ãvuso so- vacassakaraïà dhammÃ. Tatr' Ãvuso bhikkhunà attanà va attÃnaæ evaæ anu- minitabbaæ: Yo khvÃyaæ puggalo pÃpiccho pÃpikÃnaæ ic- chÃnaæ vasaægato ayam-me puggalo appiyo amanÃpo; aha¤-c' eva kho pan' assaæ pÃpiccho pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaægato aham-p' assaæ paresaæ appiyo amanÃpo ti. Evaæ jÃnanten' Ãvuso bhikkhunÃ: Na pÃpiccho bhavissÃmi na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaægato ti cittaæ uppÃdetabbaæ. Yo khvÃyaæ puggalo attukkaæsako paravambhÅ ayam-me puggalo appiyo amanÃpo, aha¤-c' eva kho pan' assaæ attuk- kaæsako paravambhÅ aham-p' assaæ paresaæ appiyo ama- nÃpo ti. Evaæ jÃnanten' Ãvuso bhikkhunÃ: Anattukkaæsako bhavissÃmi aparavambhÅ ti cittaæ uppÃdetabbaæ. Yo khvÃ- yaæ puggalo kodhano kodhÃbhibhÆto ayam-me . . . na ko. dhano bhavissÃmi na kodhÃbhibhÆto ti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo kodhano kodhahetu upanÃhÅ ayam-me . . . na k. bh. na k. upanÃhÅ ti c.u. Yo khvÃyaæ puggalo kodhano ko- dhahetu abhisaÇgÅ ayam-me . . . c. u. Yo khvÃyaæ puggalo kodhano kodhasÃmantaæ vÃcaæ nicchÃretà ayam-me . . . na k. bh. na k. v. nicchÃressÃmÅti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena codakaæ paÂippharati ayam-me . . . paÂip- #<[page 098]># %<98 I. MôLAPA××ùSAõ.>% phareyyaæ . . cudito codakena codakaæ na paÂippharissÃmÅti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena codakaæ apa- sÃdeti ayam-me . . apasÃdeyyaæ . . na apasÃdessÃmÅti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena codakassa paccÃropeti ayam-me . . paccÃropeyyaæ . . na paccÃropessÃmÅti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena a¤¤en' a¤¤aæ paÂicarati, bahiddhà kathaæ apanÃmeti, kopa¤-ca dosa¤-ca appacca- ya¤-ca pÃtukaroti, ayam-me . . paÂicareyyaæ . . apanÃmey- yaæ . . pÃtukareyyaæ . . na a¤¤en' a¤¤aæ paÂicarissÃmi, na b. k. apanÃmessÃmi, na . . pÃtukarissÃmÅti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo cudito codakena apadÃne na sampÃyati ayam-me . . apadÃne na sampÃyeyyaæ . . na apadÃne na sampÃyissÃmÅti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo makkhi paÊÃsÅ ayam-me . . amakkhÅ bhavissÃmi apaÊÃsÅ ti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo issukÅ maccharÅ ayam-me . . anissukÅ bh. amaccharÅ ti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo saÂho mÃyÃvÅ ayam-me . . asaÂho bh. amÃ- yÃvÅ ti c. u. Yo khvÃyaæ puggalo thaddho atimÃnÅ ayam- me . . atthaddho bh. anatimÃnÅ ti c. u. Yo khvÃyaæ pug- galo sandiÂÂhiparÃmÃsÅ ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ ayam-me puggalo appiyo amanÃpo; aha¤-c' eva kho pan' assaæ san- diÂÂhiparÃmÃsÅ ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ aham-p' assaæ paresaæ appiyo amanÃpo ti. Evaæ jÃnanten' avuso bhik- khunÃ: AsandiÂÂhiparÃmÃsÅ bhavissÃmi anÃdhÃnagÃhÅ suppa- ÂinissaggÅ ti cittaæ uppÃdetabbaæ. Tatr' Ãvuso bhikkhunà attanà va attÃnaæ evaæ pacca- vekkhitabbaæ: Kin-nu kho 'mhi pÃpiccho pÃpikÃnaæ icchÃ- naæ vasaægato ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: PÃpiccho kho 'mhi pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaæ- gato ti, ten' Ãvuso bhikkhunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ aku- salÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace pan' Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: Na kho 'mhi pÃpiccho na pÃpikÃnaæ icchÃnaæ vasaægato ti, ten' Ãvuso bhikkhunà ten' eva pÅtipÃmujjena vihÃtabbaæ ahorattÃnu- sikkhinà kusalesu dhammesu. Puna ca paraæ Ãvuso bhik- khunà attanà va attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: Kin-nu kho 'mhi attukkaæsako paravambhÅ ti. Sace . . attukkaæsako kho 'mhi paravambhÅ ti . . vÃyamitabbaæ. Sace pan' Ãvuso . . #<[page 099]># %< 2.6. ANUMùNASUTTAõ. (16) 99>% anattukkaæsako kho 'mhi aparavambhÅ ti . . kusalesu dham- mesu. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi kodhano ko- dhÃbhibhÆto ti . . na kho 'mhi kodhano kodhÃbhibhÆto ti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi kodhano kodha- hetu upanÃhÅ ti . . na kho 'mhi kodhano kodhahetu upanÃhÅ ti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi kodhano kodhahetu abhisaÇgÅ ti . . na kho 'mhi kodhano kodhahetu abhisaÇgÅ ti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi kodhano kodhasÃmantaæ vÃcaæ nicchÃretà ti . . na kho 'mhi kodhano kodhasÃmantaæ vÃcaæ nicchÃretà ti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi cudito codakena codakaæ paÂippharÃmÅti . . cudito kho 'mhi codakena codakaæ paÂip- pharÃmÅti . . cudito kho 'mhi codakena codakaæ na paÂippharÃ- mÅti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi cudito codakena codakaæ apasÃdemÅti . . cudito kho 'mhi codakena codakaæ na apasÃdemÅti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi cudito codakena codakassa paccÃropemÅti . . cudito kho 'mhi codakena codakassa na paccÃropemÅti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi cudito codakena a¤¤en' a¤- ¤aæ paÂicarÃmi, bahiddhà kathaæ apanÃmemi, kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtukaromÅti . . cudito kho 'mhi codakena na a¤¤en' a¤¤aæ paÂicarÃmi, na bahiddhà kathaæ apanÃmemi, na kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtu- karomÅti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi cu- dito codakena apadÃne na sampÃyÃmÅti . . cudito kho 'mhi codakena na apadÃne na sampÃyÃmÅti . . k. dh. Puna ca pa- raæ . . kin-nu kho 'mhi makkhÅ paÊÃsÅ ti . . amakkhÅ kho 'mhi apaÊÃsÅ ti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi issukÅ maccharÅ ti . . anissukÅ kho 'mhi amaccharÅ ti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin-nu kho 'mhi saÂho mÃyÃvÅ ti . . asaÂho kho 'mhi amÃyÃvÅ ti . . k. dh. Puna ca paraæ . . kin- nu kho 'mhi thaddho atimÃnÅ ti . . atthaddho kho 'mhi ana- timÃnÅ ti . . k. dh. Puna ca paraæ Ãvuso bhikkhunà attanà va attÃnaæ evaæ paccavekkhitabbaæ: Kin-nu kho 'mhi sandiÂÂhiparÃmÃsÅ ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ ti. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno evaæ jÃnÃti: SandiÂÂhiparÃmÃsÅ. kho 'mhi ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ ti, ten' Ãvuso bhik- #<[page 100]># %<100 I. MôLAPA××ùSAõ.>% khunà tesaæ yeva pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pa- hÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace pan' Ãvuso bhikkhu paccavek- khamÃno evaæ jÃnÃti: AsandiÂÂhiparÃmÃsÅ kho 'mhi anÃ- dhÃnagÃhÅ suppaÂinissaggi ti, ten' Ãvuso bhikkhunà ten' eva pÅtipÃmujjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesu. Sace Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno sabbe p' ime pÃpake akusale dhamme appahÅne attani samanupassati, ten' Ãvuso bhikkhunà sabbesaæ yeva imesaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ. Sace pan' Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno sabbe p' ime pÃpake akusale dhamme pahÅne attani samanupassati, ten' Ãvuso bhikkhunà ten' eva pitipÃmujjena vihÃtabbaæ ahorattÃnu- sikkhinà kusalesu dhammesu. Seyyathà pi Ãvuso itthÅ và puriso và daharo yuvà maï¬anakajÃtiko ÃdÃse và pari- suddhe pariyodÃte acche và udapatte sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno, sace tattha passati rajaæ va aÇgaïaæ và tass' eva rajassa và aÇgaïassa và pahÃnÃya vÃyamati, no ce tattha passati rajaæ và aÇgaïaæ và ten' eva atta- mano hoti: lÃbhà vata me, parisuddhaæ vata me ti; evam- eva kho Ãvuso sace bhikkhu paccavekkhamÃno sabbe p' ime pÃpake akusale dhamme appahÅne attani samanupassati, ten' Ãvuso bhikkhunà sabbesaæ yeva imesaæ pÃpakÃnaæ akusa- lÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya vÃyamitabbaæ; sace pan' Ãvuso bhikkhu paccavekkhamÃno sabbe p' ime pÃpake aku- sale dhamme pahÅne attani samanupassati, ten' Ãvuso bhik- khunà ten' eva pÅtipÃmujjena vihÃtabbaæ ahorattÃnusikkhinà kusalesu dhammesÆti. Idam-avoca Ãyasmà MahÃmoggallÃno. Attamanà te bhikkhÆ Ãyasmato MahÃmoggallÃnassa bhÃsitaæ abhinan- dun-ti. ANUMùNASUTTAõ PA¥CAMAõ. #<[page 101]># %< 2.6. CETOKHILASUTTAõ. (16) 101>% 16. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Yassa kassaci bhikkhave bhikkhuno pa¤ca cetokhilà appahÅnÃ, pa¤ca cetaso vinibandhà asamucchinnÃ, so vat' imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjis- satÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. Katam' assa pa¤ca cetokhilà appahÅnà honti: Idha bhikkhave bhikkhu Satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu Satthari kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sam- pasÅdati tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtac- cÃya padhÃnÃya, yassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyo- gÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya evam-assÃyaæ paÂhamo cetokhilo appahÅno hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhamme kaÇkhati . . na sampasÅdati --pe-- saÇghe kaÇkhati . . na sampasÅdati -- sikkhÃya kaÇkhati . . na sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu sikkhÃya kaÇkhati . . na sampasÅdati tassa cittaæ na namati ÃtappÃya a. s. p., yassa cittaæ na namati ÃtappÃya a. s. p. evam-assÃyaæ catuttho cetokhilo appahÅno hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabrahmacÃrisu kupito hoti anattamano Ãhatacitto khilajÃto. Yo so bhik- khave bhikkhu sabrahmacÃrisu kupito hoti a. Ã. kh. tassa cittaæ na namati ÃtappÃya a. s. p., yassa cittaæ na namati ÃtappÃya a. s. p. evam-assÃyaæ pa¤camo cetokhilo appa- hÅno hoti. Im' assa pa¤ca cetokhilà appahÅnà honti. Katam' assa pa¤ca cetaso vinibandhà asamucchinnà honti: Idha bhikkhave bhikkhu kÃme avÅtarÃgo hoti avigatachando avigatapemo avigatapipÃso avigatapariÊÃho avigatataïho. Yo so bhikkhave bhikkhu kÃme avÅtarÃgo hoti . . . avigatataïho tassa cittaæ na namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃ- nÃya, yassa cittaæ na namati ÃtappÃya a. s. p. evam-assÃ- yaæ paÂhamo cetaso vinibandho asamucchinno hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu kÃye avÅtarÃgo hoti --pe-- evam-assÃyaæ dutiyo cetaso vinibandho asamucchinno hoti. #<[page 102]># %<102 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu rÆpe avÅtarago hoti -- pe -- evam-assÃyaæ tatiyo cetaso vinibandho asamucchinno hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃvadatthaæ udarÃ- vadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passasukhaæ middha- sukhaæ anuyutto viharati. Yo so bhikkhave bhikkhu yÃvad- atthaæ . . . viharati tassa cittaæ na namati ÃtappÃya a. s. p., yassa cittaæ na namati ÃtappÃya a. s. p. evam-assÃyaæ catuttho cetaso vinibandho asamucchinno hoti. Puna ca pa- raæ bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati: iminà 'haæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro và ti. Yo so bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ . . . deva¤¤ataro và ti, tassa cittaæ na namati ÃtappÃya a. s. p., yassa cittaæ na namati ÃtappÃya a. s. p. evam-assÃyaæ pa¤camo cetaso vinibandho asamucchinno hoti. Im' assa pa¤ca cetaso vini- bandhà asamucchinnà honti. Yassa kassaci bhikkhave bhik- khuno ime pa¤ca cetokhilà appahÅnÃ, ime pa¤ca cetaso vini- bandhà asamucchinnÃ, so vat' imasmiæ dhammavinaye vud- dhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjissatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yassa kassaci bhikkhave bhikkhuno pa¤ca cetokhilà pa- hÅnÃ, pa¤ca cetaso vinibandhà susamucchinnÃ, so vat' imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjissatÅti ÂhÃ- nam-etaæ vijjati. Katam' assa pa¤ca cetokhilà pahÅnà honti: Idha bhikkhave bhikkhu Satthari na kaÇkhati na vici- kicchati, adhimuccati sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu Satthari na kaÇkhati . . sampasÅdati tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, yassa cittaæ na- mati ÃtappÃya a. s. p. evam-assÃyaæ paÂhamo cetokhilo pahÅno hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu dhamme na kaÇkhati . . sampasÅdati --pe-- saÇghe -- sikkhÃya na kaÇkhati . . sampasÅdati. Yo so bhikkhave bhikkhu sikkhÃya na kaÇkhati . . sampasÅdati tassa cittaæ namati ÃtappÃya a. s. p., yassa cittaæ namati ÃtappÃya a. s. p. evam-assÃyaæ catut- tho cetokhilo pahÅno hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhik- khu sabrahmacÃrisu na kupito hoti, attamano anÃhata- citto akhilajÃto. Yo so bhikkhave bhikkhu sabrahmacÃrisu na kupito hoti, attamano a. a., tassa cittaæ namati Ãtap- #<[page 103]># %< 2. 6. CETOKHILASUTTAõ. (16) 103>% pÃya a. s. p. yassa cittaæ namati ÃtappÃya a. s. p. evam- assÃyaæ pa¤camo cetokhilo pahÅno hoti. Im' assa pa¤ca cetokhilà pahÅnà honti. Katam' assa pa¤ca cetaso vinibandhà susamucchinnà honti: Idha bhikkhave bhikkhu kÃme vÅtarÃgo hoti vigata- chando vigatapemo vigatapipÃso vigatapariÊÃho vigatataïho. Yo so bhikkhave bhikkhu kÃme vÅtarÃgo hoti . . . vigatataïho tassa cittaæ namati ÃtappÃya a. s. p., yassa cittaæ namati ÃtappÃya a. s. p. evam-assÃyaæ paÂhamo cetaso vinibandho susamucchinno hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu kÃye vÅtarÃgo hoti --pe-- rÆpe vÅtarÃgo hoti --pe-- na yÃvadattham udarÃvadehakaæ bhu¤jitvà seyyasukhaæ passa- sukhaæ middhasukhaæ anuyutto viharati. Yo so bhikkhave bhikkhu na yÃvadatthaæ . . . viharati tassa cittaæ namati ÃtappÃya a. s. p., yassa cittaæ namati ÃtappÃya a. s. p. evam- assÃyaæ catuttho cetaso vinibandho susamucchinno hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu na a¤¤ataraæ devani- kÃyaæ païidhÃya brahmacariyaæ carati: iminà 'haæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro và ti. Yo so bhikkhave bhikkhu na a¤¤ataraæ devanikÃyaæ païidhÃya brahmacariyam carati: iminà 'haæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro và ti, tassa cittaæ namati ÃtappÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya, yassa cittaæ namati Ãtap- pÃya anuyogÃya sÃtaccÃya padhÃnÃya evam-assÃyaæ pa¤- camo cetaso vinibandho susamucchinno hoti. Im' assa pa¤ca cetaso vinibandhà susamucchinnà honti. Yassa kassaci bhikkhave bhikkhuno ime pa¤ca cetokhilà pahÅnÃ; ime pa¤ca cetaso vinibandhà susamucchinnÃ, so vat' imasmiæ dhamma- vinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ ÃpajjissatÅti ÂhÃnam-etaæ vijjati. So chanda-samÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhi- pÃdaæ bhÃveti, viriya-samÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, citta-samÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃ- gataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, vÅmaæsÃ-samÃdhipadhÃnasaÇ- khÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti, ussoÊhi yeva pa¤- camÅ. Sa kho so bhikkhave evaæ ussoÊhipannarasaÇga- #<[page 104]># %<104 I. MôLAPA××ùSAõ.>% samannÃgato bhikkhu bhabbo abhinibbhidÃya, bhabbo sam- bodhÃya, bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya. Seyyathà pi bhikkhave kukkuÂiyà aï¬Ãni aÂÂha và dasa và dvÃdasa vÃ, tÃn' assu kukkuÂiyà sammà adhisayitÃni sammà pariseditÃni sammà paribhÃvitÃni, ki¤cÃpi tassà kukkuÂiyà na evaæ icchà uppajjeyya: aho vata me kukkuÂapotakà pÃda- nakhasikhÃya và mukhatuï¬akena và aï¬akosam-padÃletvà sotthinà abhinibbhijjeyyun-ti, atha kho bhabbà va te kuk- kuÂapotakà pÃdanakhasikhÃya và mukhatuï¬akena và aï¬a- kosam-padÃletvà sotthinà abhinibbhijjituæ; evam-eva kho bhikkhave evaæ ussoÊhipannarasaÇgasamannÃgato bhikkhu bhabbo abhinibbhidÃya, bhabbo sambodhÃya, bhabbo anut- tarassa yogakkhemassa adhigamÃyÃti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. CETOKHILASUTTAõ CHAèèHAõ. 17. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: VanapatthapariyÃyaæ vo bhikkhave desissÃmi, taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. Evam-bhante ti kho te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ vanapatthaæ upa- nissÃya viharati; tassa taæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂÂhÃti, asamÃhita¤-ca cittaæ na samÃdhiyati, aparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gac- chanti, ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnupÃ- puïÃti, ye c' ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ, cÅvara-piï¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti #<[page 105]># %< 2. 7. VANAPATTHASUTTAõ. (17) 105>% paÂisa¤cikkhitabbaæ: Ahaæ kho imaæ vanapatthaæ upanis- sÃya viharÃmi; tassa me imaæ vanapatthaæ upanissÃya vi- harato anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂÂhÃti, asamÃhita¤-ca cittaæ na samÃdhiyati, aparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnu- pÃpuïÃmi. ye c' ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃne- tabbÃ, cÅvara-piï¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparik- khÃrÃ, te kasirena samudÃgacchantÅti. Tena bhikkhave bhikkhunà rattibhÃgaæ và divasabhÃgaæ và tamhà vanapatthà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataram vanapatthaæ upanissÃya viharati; tassa taæ vanapatthaæ upanissÃya vi- harato anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂÂhÃti, asamÃhita¤-ca cittaæ na samÃdhiyati, aparikkhÅïà ca Ãsavà na parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogakkhemaæ nÃnu- pÃpuïÃti, ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà sam- udÃnetabbÃ, cÅvara-piï¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajja- parikkhÃrÃ, te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhik- khave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: Ahaæ kho imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharÃmi, tassa me imaæ vanapat- thaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂ- ÂhÃti . . . nÃnupÃpuïÃmi, ye ca kho ime . . . te appakasirena samudÃgacchanti; na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, na piï¬apÃtahetu --pe-- na sanÃsana- hetu -- na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito; atha ca pana me imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂÂhÃti . . . yogakkhemaæ nÃnupÃpuïÃmÅti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhà pi tamhà vanapatthà pakkamitabbaæ, na vatthabbaæ. Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ vanapatthaæ upa- nissÃya viharati; tassa taæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati upaÂÂhÃti, asamÃhita¤-ca cittaæ samÃ- dhiyati, aparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ana- nuppatta¤-ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti, ye ca kho ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ, cÅvara- piï¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te kasi- rena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤- #<[page 106]># %<106 MôLAPA××ùSAõ.>% cikkhitabbaæ: Ahaæ kho imaæ vanapatthaæ upanissÃya vi- harÃmi; tassa me imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anu- paÂÂhità c' eva sati upaÂÂhÃti . . . anupÃpuïÃmi, ye ca kho ime . . . te kasirena samudÃgacchanti; na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, na piï¬apÃtahetu --pe-- na senÃsanahetu -- na gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, atha ca pana me imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati upaÂ- ÂhÃti . . . yogakkhemaæ anupÃpuïÃmÅti. Tena bhikkhave bhik- khunà saÇkhà pi tasmiæ vanapatthe vatthabbaæ, na pakka- mitabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ vanapatthaæ upanissÃya viharati; tassa taæ vanapatthaæ upanissÃya vi- harato anupaÂÂhità c' eva sati upaÂÂhÃti . . . anupÃpuïÃti, ye c' ime . . . te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhik- khave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: Ahaæ kho imaæ vanapatthaæ upanissÃya viharÃmi; tassa me imaæ vana- patthaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati upaÂ- ÂhÃti . . . anupÃpuïÃmi, ye c' ime . . . te appakasirena samudÃ- gacchantÅti. Tena bhikkhave bhikkhunà yÃvajÅvam-pi tas- miæ vanapatthe vatthabbaæ, na pakkamitabbaæ. Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ upanissÃya viharati --pe-- a¤¤ataraæ nigamaæ upanissÃya viharati -- pe -- a¤¤ataraæ nagaraæ upanissÃya viharati --pe-- a¤¤a- taraæ janapadaæ upanissÃya viharati --pe-- a¤¤ataraæ pug- galaæ upanissÃya viharati; tassa taæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂÂhÃti . . . nÃnupÃ- puïÃti, ye c' ime . . . te kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: Ahaæ kho maæ puggalaæ upanissÃya viharÃmi, tassa me imaæ pug- galaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂ- ÂhÃti . . . nÃnupÃpuïÃmi, ye c' ime . . . te kasirena samudÃ- gacchantÅti. Tena bhikkhave bhikkhunà rattibhÃgaæ và divasabhÃgaæ và so puggalo anÃpucchà pakkamitabbo, nÃnu- bandhitabbo. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ puggalaæ upanissÃya viharati; tassa taæ puggalaæ upanissÃya viharato #<[page 107]># %< 2. 7. VANAPATTHASUTTAõ. (17) 107>% anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂÂhÃti . . . nÃnupÃpuïÃti, ye ca kho ime . . . te appakasirena samudÃgacchanti. Tena bhik- khave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: Ahaæ kho imaæ puggalaæ upanissÃya viharÃmi, tassa me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂÂhÃti . . . nÃnupÃpuïÃmi, ye ca kho ime . . . te appakasirena samudÃ- gacchanti; na kho panÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito -- na piï¬apÃtahetu -- na senÃsanahetu -- na gilÃna- paccayabhesajjaparikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabba- jito, atha ca pana me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati na upaÂÂhÃti . . . yogakkhemaæ nÃnu- pÃpuïÃmÅti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhà pi so pug- galo anÃpucchà pakkamitabbo, nÃnubandhitabbo. Idha bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ puggalaæ upanis- sÃya viharati; tassa taæ puggalaæ upanissÃya viharato anu- paÂÂhità c' eva sati upaÂÂhÃti . . . anupÃpuïÃti, ye ca kho ime . . . te kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhik- khunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: Ahaæ kho imaæ puggalaæ upanissÃya viharÃmi, tassa me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati upaÂÂhÃti . . . anupÃpuïÃmi, ye ca kho ime . . . te kasirena samudÃgacchanti; na kho pa- nÃhaæ cÅvarahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito -- na piï- ¬apÃtahetu -- na senÃsanahetu -- na gilÃnapaccayabhesajja- parikkhÃrahetu agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito, atha ca pana me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati upaÂÂhÃti . . . yogakkhemaæ anupÃpuïÃmÅti. Tena bhikkhave bhikkhunà saÇkhà pi so puggalo anubandhitabbo, na pakkamitabbaæ. Idha pana bhikkhave bhikkhu a¤¤ataraæ puggalaæ upanissÃya viharati, tassa taæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati upaÂÂhÃti, asamÃhita¤-ca cittaæ sam- Ãdhiyati, aparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti, ye c' ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ, cÅvara- piï¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appa- kasirena samudÃgacchanti. Tena bhikkhave bhikkhunà iti paÂisa¤cikkhitabbaæ: Ahaæ kho imaæ puggalaæ upanissÃya #<[page 108]># %<108 I. MôLAPA××ùSAõ.>% viharÃmi, tassa me imaæ puggalaæ upanissÃya viharato anupaÂÂhità c' eva sati upaÂÂhÃti, asamÃhita¤-ca cittaæ sam- Ãdhiyati, aparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti, ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃmi, ye c' ime pabbajitena jÅvitaparikkhÃrà samudÃnetabbÃ, cÅvara- piï¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃ, te appa- kasirena samudÃgacchantÅti. Tena bhikkhave bhikkhunà yÃva- jÅvam-pi so puggalo anubandhitabbo, na pakkamitabbaæ, api panujjamÃnena pÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. VANAPATTHASUTTAõ SATTAMAõ. 18. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà Sakkesu viharati Kapilavatthusmiæ NigrodhÃrÃme. Atha kho Bha- gavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaram-ÃdÃya Ka- pilavatthuæ piï¬Ãya pÃvisi. Kapilavatthusmiæ piï¬Ãya ca- ritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena MahÃvanaæ ten' upasaÇkami divÃvihÃrÃya, MahÃvanaæ ajjhogÃhitvà be- luvalaÂÂhikÃya mÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. Daï¬apÃïi pi kho Sakko jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena MahÃvanaæ ten' upasaÇkami, MahÃvanaæ ajjhogÃhitvà yena beluvalaÂÂhikà yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅ- yaæ vÅtisÃretvà daï¬am-olubbha ekamantaæ aÂÂhÃsi. Eka- mantaæ Âhito kho Daï¬apÃïÅ Sakko Bhagavantaæ etad- avoca: KiævÃdÅ samaïo kimakkhÃyÅ ti. -- YathÃvÃdÅ kho Ãvuso sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃh- maïiyà pajÃya sadevamanussÃya na kenaci loke viggayha tiÂÂhati, yathà ca pana kÃmehi visaæyuttaæ viharantaæ taæ brÃhmaïaæ akathaækathiæ chinnakukkuccaæ bhavÃbhave vÅtataïhaæ sa¤¤Ã nÃnusenti, evaævÃdÅ kho ahaæ Ãvuso evamakkhÃyÅ ti. Evaæ vutte Daï¬apÃïÅ Sakko sÅsaæ okam- #<[page 109]># %< 2. 8. MADHUPI×ÖIKASUTTAõ. (18) 109>% petvà jivhaæ nillÃÊetvà tivisÃkhaæ nalÃÂikaæ nalÃÂe vuÂÂhÃ- petvà daï¬am-olubbha pakkÃmi. Atha kho Bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃïà vuÂÂhito yena NigrodhÃrÃmo ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: IdhÃ- haæ bhikkhave pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya Kapilavatthuæ piï¬Ãya pÃvisiæ. Kapilavatthusmiæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena MahÃvanaæ ten' upasaÇkamiæ divÃvihÃrÃya, MahÃvanaæ ajjhogÃhitvà beluvalaÂÂhikÃya mÆle divÃvihÃraæ nisÅdiæ. Daï¬apÃïi pi kho bhikkhave Sakko jaÇghÃvihÃraæ anucaÇ- kamamÃno anuvicaramÃno yena MahÃvanaæ ten' upasaÇkami, MahÃvanaæ ajjhogÃhitvà yena beluvalaÂÂhikà yenÃhaæ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà mama saddhiæ sammodi, sammo- danÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà daï¬am-olubbha ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho bhikkhave Daï¬a- pÃïi Sakko maæ etad-avoca: KiævÃdÅ samaïo kimakkhÃyÅ ti. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave Daï¬apÃïiæ Sakkaæ etad- avocaæ: YathÃvÃdÅ kho Ãvuso sadevake loke samÃrake sa- brahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya na kenaci loke viggayha tiÂÂhati, yathà ca pana kÃmehi visaæ- yuttaæ viharantaæ taæ brÃhmaïaæ akathaækathiæ chinna- kukkuccaæ bhavÃbhave vÅtataïhaæ sa¤¤Ã nÃnusenti, evaæ- vÃdÅ kho ahaæ Ãvuso evamakkhÃyÅ ti. Evaæ vutte bhik- khave Daï¬apÃïi Sakko sÅsaæ okampetvà jivhaæ nillÃÊetvà tivisÃkhaæ nalÃÂikaæ nalÃÂe vuÂÂhÃpetvà daï¬am-olubbha pakkÃmÅti. Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu Bhagavantaæ etad-avoca: KiævÃdÅ pana bhante Bhagavà sadevake loke samÃrake sa- brahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya na kenaci loke viggayha tiÂÂhati, katha¤-ca pana bhante Bha- gavantaæ kÃmehi visaæyuttaæ viharantaæ taæ brÃhmaïaæ akathaækathiæ chinnakukkuccaæ bhavÃbhave vÅtataïhaæ sa¤¤Ã nÃnusentÅti. -- YatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ pa- pa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce na-tthi abhi- nanditabbaæ abhivaditabbaæ ajjhositabbaæ, es' ev' anto rÃ- gÃnusayÃnaæ, es' ev' anto paÂighÃnusayÃnaæ, es' ev' anto #<[page 110]># %<110 I. MôLAPA××ùSAõ.>% diÂÂhÃnusayÃnaæ, es' ev' anto vicikicchÃnusayÃnaæ, es' ev' anto mÃnÃnusayÃnaæ, es' ev' anto bhavarÃgÃnusayÃnam, es' ev' anto avijjÃnusayÃnaæ, es' ev' anto daï¬ÃdÃna-satthÃdÃna- kalaha-viggaha-vivÃda-tuvantuva-pesu¤¤a-musÃvÃdÃnaæ, etth' ete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅti. Idam-avoca BhagavÃ, idaæ vatvà Sugato uÂÂhÃy' Ãsanà vihÃraæ pÃvisi. Atha kho tesaæ bhikkhÆnaæ acirapakkan- tassa Bhagavato etad-ahosi: Idaæ kho no Ãvuso Bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃy' Ãsanà vihÃraæ paviÂÂho: YatonidÃnam bhikkhu puri- saæ --pe-- aparisesà nirujjhantÅti. Ko nu kho imassa Bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena at- thaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajeyyÃti. Atha kho tesaæ bhikkhÆnaæ etad-ahosi: Ayaæ kho Ãyasmà MahÃ- kaccÃno Satthu c' eva saævaïïito sambhÃvito ca vi¤¤Ænaæ sabrahmacÃrÅnaæ, pahoti c' Ãyasmà MahÃkaccÃno imassa Bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena at- thaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajituæ. Yan-nÆna mayaæ yen' Ãyasmà MahÃkaccÃno ten' upasaÇkameyyÃma, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ MahÃkaccÃnaæ etam-atthaæ paÂipuccheyyÃmÃti. Atha kho te bhikkhÆ yen' Ãyasmà MahÃkaccÃno ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Ãyasmatà MahÃkaccÃnena saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ Ãyasmantaæ MahÃkaccÃnaæ etad-avocuæ: Idaæ kho no Ãvuso KaccÃna Bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddi- sitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃy' Ãsanà vihÃraæ paviÂÂho: YatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ --pe-- aparisesà nirujjhantÅti. Tesaæ no Ãvuso KaccÃna amhÃkaæ acira- pakkantassa Bhagavato etad-ahosi: Idaæ kho no Ãvuso Bha- gavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà . . . vihÃraæ paviÂÂho: YatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ --pe-- aparisesà nirujjhantÅti; ko nu kho imassa Bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa . . . atthaæ vibhajeyyÃti. Tesaæ no Ãvuso KaccÃna amhÃ- kaæ etad-ahosi: Ayaæ kho Ãyasmà MahÃkaccÃno Satthu c' eva saævaïïito sambhÃvito ca vi¤¤Ænaæ sabrahmacÃrÅnaæ, #<[page 111]># %< 2. 8. MADHUPI×ÖIKASUTTAõ. (18) 111>% pahoti c' Ãyasmà MahÃkaccÃno imassa Bhagavatà saÇkhit- tena uddesassa uddiÂÂhassa . . . atthaæ vibhajituæ; yan-nÆna mayaæ yen' Ãyasmà MahÃkaccÃno ten' upasaÇkameyyÃma, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ MahÃkaccÃnaæ etam-atthaæ paÂipuccheyyÃmÃti. Vibhajat' Ãyasmà MahÃkaccÃno ti. Seyyathà pi Ãvuso puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃra- pariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva mÆlaæ atikkamma khandham sÃkhÃpalÃse sÃ- raæ pariyesitabbaæ ma¤¤eyya, evaæsampadam-idaæ Ãyas- mantÃnaæ, Satthari sammukhÅbhÆte taæ Bhagavantaæ ati- sitvà amhe etam-atthaæ paÂipucchitabbaæ ma¤¤etha. So h' Ãvuso Bhagavà jÃnaæ jÃnÃti passaæ passati, cakkhubhÆto ¤ÃnabhÆto dhammabhÆto brahmabhÆto, vattà pavattÃ, at- thassa ninnetà amatassa dÃtÃ, dhammassÃmÅ TathÃgato. So c' eva pan' etassa kÃlo ahosi yaæ Bhagavantaæ yeva etam- atthaæ paÂipuccheyyÃtha; yathà no Bhagavà byÃkareyya ta- thà naæ dhÃreyyÃthÃti. -- AddhÃvuso KaccÃna Bhagavà jÃ- naæ jÃnÃti passaæ passati, cakkhubhÆto ¤ÃïabhÆto dhamma- bhÆto brahmabhÆto, vattà pavattÃ, atthassa ninnetà amatassa dÃtÃ, dhammassÃmÅ TathÃgato. So c' eva pan' etassa kÃlo ahosi yaæ Bhagavantaæ yeva etam-atthaæ paÂipuccheyyÃma, yathà no Bhagavà byÃkareyya tathà naæ dhÃreyyÃma. Api c' Ãyasmà MahÃkaccÃno Satthu c' eva saævaïïito sambhÃ- vito ca vi¤¤Ænaæ sabrahmacÃrÅnaæ, pahoti c' Ãyasmà MahÃ- kaccÃno imassa Bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa . . . atthaæ vibhajituæ. Vibhajat' Ãyasmà MahÃkaccÃno agaru- karitvà ti. -- Tena h' Ãvuso suïÃtha, sÃdhukaæ manasi- karotha, bhÃsissÃmÅti. Evam-Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyas- mato MahÃkaccÃnassa paccassosuæ. ùyasmà MahÃkaccÃno etad-avoca: Yaæ kho no Ãvuso Bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddi- sitvà . . . vihÃraæ paviÂÂho: YatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ -- pe -- aparisesà nirujjhantÅti, imassa kho ahaæ Ãvuso Bhaga- vatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa evaæ vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃmi: Cakkhu¤-c' Ãvuso paÂicca rÆpe ca uppajjati cakkhuvi¤¤Ãïaæ, tiïïaæ saÇgati phasso, phassapaccayà vedanÃ, yaæ vedeti taæ sa¤- #<[page 112]># %<112 I. MôLAPA××ùSAõ.>% jÃnÃti, yaæ sa¤jÃnÃti taæ vitakketi, yaæ vitakketi taæ pa- pa¤ceti, yaæ papa¤ceti tatonidÃnaæ purisaæ papa¤casa¤¤Ã- saÇkhà samudÃcaranti atÅtÃnÃgatapaccuppannesu cakkhu- vi¤¤eyyesu rÆpesu. Sota¤-c' Ãvuso paÂicca sadde ca uppaj- jati sotavi¤¤Ãïaæ --pe-- ghÃna¤-c' Ãvuso paÂicca gandhe ca uppajjati ghÃnavi¤¤Ãïaæ -- jivha¤-c' Ãvuso paÂicca rase ca uppajjati jivhÃvi¤¤Ãïaæ -- kÃya¤-c' Ãvuso paÂicca phoÂ- Âhabbe ca uppajjati kÃyavi¤¤Ãïaæ -- mana¤-c' Ãvuso pa- Âicca dhamme ca uppajjati manovi¤¤Ãïaæ, tiïïaæ saÇgati phasso, phassapaccayà vedanÃ, yaæ vedeti taæ sa¤jÃnÃti, yaæ sa¤jÃnÃti taæ vitakketi, yaæ vitakketi taæ papa¤ceti, yaæ papa¤ceti tatonidÃnaæ purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃ- caranti atÅtÃnÃgatapaccuppannesu manovi¤¤eyyesu dhammesu. So vat' Ãvuso cakkhusmiæ sati rÆpe sati cakkhuvi¤¤Ãïe sati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnaæ etaæ vijjati, phassa- pa¤¤attiyà sati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnam-etaæ vijjati, vedanÃpa¤¤attiyà sati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnaæ-etaæ vijjati, sa¤¤Ãpa¤¤attiyà sati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnam-etaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà sati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃsamudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti ÂhÃnaæ-etaæ vijjati. So vat' Ãvuso sotasmiæ sati sadde sati -- pe -- ghÃnasmiæ sati gandhe sati -- jivhÃya sati rase sati -- kÃyasmiæ sati phoÂÂhabbe sati -- manasmiæ sati dhamme sati manovi¤¤Ãïe sati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti . . . ÂhÃnam-etaæ vijjati. So vat' Ãvuso cakkhusmiæ asati rÆpe asati cakkhuvi¤¤Ãïe asati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati, phassapa¤¤attiyà asati vedanÃpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati, vedanÃpa¤¤attiyà asati sa¤¤Ãpa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati, sa¤¤Ã- pa¤¤attiyà asati vitakkapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati, vitakkapa¤¤attiyà asati papa¤casa¤¤ÃsaÇkhÃ- samudÃcaraïapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vij- jati. So vat' Ãvuso sotasmiæ asati sadde asati --pe-- ghÃ- nasmiæ asati gandhe asati -- jivhÃya asati rase asati -- kÃ- yasmiæ asati phoÂÂhabbe asati -- manasmiæ asati dhamme asati manovi¤¤Ãïe asati phassapa¤¤attiæ pa¤¤ÃpessatÅti . . . n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yaæ kho no Ãvuso Bhagavà saÇ- #<[page 113]># %< 2. 8. MADHUPI×ÖIKASUTTAõ. (18) 113>% khittena uddesaæ uddisitvà . . . vihÃraæ paviÂÂho: Yatoni- dÃnaæ bhikkhu purisaæ --pe-- aparisesà nirujjhantÅti, imassa kho ahaæ Ãvuso Bhagavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa evaæ vitthÃrena atthaæ ÃjÃ- nÃmi. ùkaÇkhamÃnà ca pana tumhe Ãyasmanto Bhagavantaæ yeva upasaÇkamitvà etam-atthaæ paÂipuccheyyÃtha, yathà no Bhagavà byÃkaroti tathà naæ dhÃreyyÃthÃti. Atha kho te bhikkhÆ Ãyasmato MahÃkaccÃnassa bhÃ- sitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃy' Ãsanà yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃ- detvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ Bhagavantaæ etad-avocuæ: Idaæ kho no bhante Bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà . . . vihÃraæ paviÂÂho: YatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ --pe-- aparisesà nirujjhantÅti. Tesaæ no bhante amhÃkaæ acirapakkantassa Bhagavato etad- ahosi: Idaæ kho no Ãvuso Bhagavà saÇkhittena uddesaæ uddisitvà vitthÃrena atthaæ avibhajitvà uÂÂhÃy' Ãsanà vihÃraæ paviÂÂho: YatonidÃnaæ bhikkhu purisaæ papa¤casa¤¤ÃsaÇkhà samudÃcaranti, ettha ce na-tthi abhinanditabbaæ abhivadi- tabbaæ ajjhositabbaæ, es' ev' anto rÃgÃnusayÃnaæ, es' ev' anto paÂighÃnusayÃnaæ, es' ev' anto diÂÂhÃnusayÃnaæ, es' ev' anto vicikicchÃnusayÃnaæ, es' ev' anto mÃnÃnusayÃnaæ, es' ev' anto bhavarÃgÃnusayÃnaæ, es' ev' anto avijjÃnusayÃ- naæ, es' ev' anto daï¬ÃdÃna-satthÃdÃna-kalaha-viggaha-vivÃda- tuvantuva-pesu¤¤a-musÃvÃdÃnaæ, etth' ete pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhantÅti. Ko nu kho imassa Bhaga- vatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajeyyÃti. Tesaæ no bhante amhÃkaæ etad-ahosi: Ayaæ kho Ãyasmà MahÃkac- cÃno Satthu c' eva saævaïïito sambhÃvito ca vi¤¤Ænaæ sa- brahmacÃrÅnaæ, pahoti c' Ãyasmà MahÃkaccÃno imassa Bha- gavatà saÇkhittena uddesassa uddiÂÂhassa viÂÂhÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ vibhajituæ. Yan-nÆna ma- yaæ yen' Ãyasmà MahÃkaccÃno ten' upasaÇkameyyÃma, upa- saÇkamitvà Ãyasmantaæ MahÃkaccÃnaæ etam-atthaæ paÂi- puccheyyÃmÃti. Atha kho mayaæ bhante yan' Ãyasmà MahÃ- kaccÃno ten' upasaÇkamimha, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ #<[page 114]># %<114 I. MôLAPA××ùSAõ.>% MahÃkaccÃnaæ etam-atthaæ paÂipucchimha. Tesaæ no bhante Ãyasmatà MahÃkaccÃnena imehi ÃkÃrehi imehi pa- dehi imehi bya¤janehi attho vibhatto ti. -- Paï¬ito bhikkhave MahÃkaccÃno, mahÃpa¤¤o bhikkhave MahÃkaccÃno, Ma¤-ce pi tumhe bhikkhave etam-atthaæ paÂipuccheyyÃtha, aham-pi taæ evam-evaæ byÃkareyyaæ yathà taæ MahÃkaccÃnena byÃkataæ, eso c' ev' etassa attho, eva¤-ca naæ dhÃrethÃti. Evaæ vutte Ãyasmà ùnando Bhagavantaæ etad-avoca: Seyyathà pi bhante puriso jighacchÃdubbalyapareto madhu- piï¬ikaæ adhigaccheyya, so yato yato sÃyeyya labhetha sÃ- duæ rasaæ asecanakaæ, evam-eva kho bhante cetaso bhik- khu dabbajÃtiko yato yato imassa dhammapariyÃyassa pa¤- ¤Ãya atthaæ upaparikkheyya labheth' eva attamanataæ, la- bhetha cetaso pasÃdaæ. KonÃmo ayaæ bhante dhamma- pariyÃyo ti. -- TasmÃtiha tvaæ ùnanda imaæ dhammapari- yÃyaæ Madhupiï¬ikapariyÃyo t' eva naæ dhÃrehÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà ùnando Bha- gavato bhÃsitaæ abhinandÅti. MADHUPI×ÖIKASUTTAõ AèèHAMAõ. 19. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Pubbe va me bhikkhave sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattass' eva sato etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ dvidhà katvà dvidhà katvà vitakke vihareyyan-ti. So kho ahaæ bhikkhave yo cÃyaæ kÃmavitakko yo ca byÃpÃdavitakko yo ca vihiæsÃvitakko imaæ ekabhÃgam-akÃsiæ, yo cÃyaæ nek- khammavitakko yo ca abyÃpÃdavitakko yo ca avihiæsÃ- vitakko imaæ dutiyaæ bhÃgam-akÃsiæ. Tassa mayhaæ bhik- khave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato up- #<[page 115]># %< 2. 9. DVEDHùVITAKKASUTTAõ. (19) 115>% pajjati kÃmavitakko, so evaæ pajÃnÃmi: Uppanno kho me ayaæ kÃmavitakko, so ca kho attabyÃbÃdhÃya pi saævattati, parabyÃbÃdhÃya pi saævattati, ubhayabyÃbÃdhÃya pi saæ- vattati, pa¤¤Ãnirodhiko vighÃtapakkhiko anibbÃnasaævatta- niko. AttabyÃbÃdhÃya saævattatÅti pi me bhikkhave paÂi- sa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati, parabyÃbÃdhÃya saævatta- tÅti pi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati, ubhayabyÃbÃdhÃya saævattatÅti pi me bhikkhave paÂisa¤- cikkhato abbhatthaæ gacchati, pa¤¤Ãnirodhiko vighÃtapak- khiko anibbÃnasaævattaniko ti pi me bhikkhave paÂisa¤cik- khato abbhatthaæ gacchati. So kho ahaæ bhikkhave up- pannuppannaæ kÃmavitakkaæ pajahÃm' eva vinodem' eva, byant' eva naæ akÃsiæ. Tassa mayhaæ bhikkhave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato uppajjati byÃpÃda- vitakko --pe-- uppajjati vihiæsÃvitakko, so evaæ pa- jÃnÃmi: Uppanno kho me ayaæ vihiæsÃvitakko . . . anibbÃna- saævattaniko. AttabyÃbÃdhÃya saævattatÅti pi me . . . anibbÃna- saævattaniko ti pi me bhikkhave paÂisa¤cikkhato abbhatthaæ gacchati. So kho ahaæ bhikkhave uppannuppannaæ vihiæsÃ- vitakkaæ pajahÃm' eva vinodem' eva, byant' eva naæ akÃ- siæ. Ya¤-¤ad-eva bhikkhave bhikkhu bahulam-anuvi- takketi anuvicÃreti tathà tathà nati hoti cetaso. KÃma- vitakkaæ ce bhikkhave bhikkhu bahulam-anuvitakketi anu- vicÃreti, pahÃsi nekkhammavitakkaæ, kÃmavitakkaæ bahulam- akÃsi, tassa taæ kÃmavitakkÃya cittaæ namati. ByÃpÃda- vitakkaæ ce . . . VihiæsÃvitakkaæ ce bhikkhave bhikkhu ba- hulam-anuvitakketi anuvicÃreti, pahÃsi avihiæsÃvitakkaæ, vihiæsÃvitakkaæ bahulam-akÃsi, tassa taæ vihiæsÃvitakkÃya cittaæ namati. Seyyathà pi bhikkhave vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye kiÂÂhasambÃdhe gopÃlako gÃvo rak- kheyya, so tà gÃvo tato tato daï¬ena ÃkoÂeyya patikoÂeyya sannirundheyya sannivÃreyya, taæ kissa hetu: passati hi so bhikkhave gopÃlako tatonidÃnaæ vadhaæ và bandhaæ và jÃniæ và garahaæ vÃ; evam-eva kho ahaæ bhikkhave ad- dasaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkile- saæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃna- pakkhaæ. #<[page 116]># %<116 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Tassa mayhaæ bhikkhave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato upajjati nekkhammavitakko, so evaæ pajÃnÃmi: Uppanno kho me ayaæ nekkhammavitakko, so ca kho n' ev' attabyÃbÃdhÃya saævattati, na parabyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayabyÃbÃdhÃya saævattati, pa¤¤Ãvuddhiko avighÃtapakkhiko nibbÃnasaævattaniko. Ratti¤-ce pi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ n' eva tatonidÃ- naæ bhayaæ samanupassÃmi, divasa¤-ce pi naæ bhikkhave anuvitakkeyyaæ anuvicÃreyyaæ n' eva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupassÃmi, rattindiva¤-ce pi naæ bhikkhave anuvitak- keyyaæ anuvicÃreyyaæ n' eva tatonidÃnaæ bhayaæ samanupas- sÃmi. Api ca kho me aticiraæ anuvitakkayato anuvicÃrayato kÃyo kilameyya, kÃye kilante cittaæ Æha¤¤eyya, Æhate citte Ãrà cittaæ samÃdhimhà ti. So kho ahaæ bhikkhave ajjhattam-eva cittaæ saïÂhapemi sannisÃdemi ekodikaromi samÃdahÃmi, taæ kissa hetu: mà me cittaæ ÆhanÅti. Tassa mayhaæ bhik- khave evaæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato up- pajjati abyÃpÃdÃvitakko --pe-- uppajjati avihiæsÃvitakko, so evaæ pajÃnÃmi: Uppanno kho me ayaæ avihiæsÃvitakko, so ca kho n' ev' attabyÃbÃdhÃya saævattati, na parabyÃbÃdhÃya saævattati, na ubhayabyÃbÃdhÃya saævattati, pa¤¤Ãvuddhiko avighÃtapakkhiko nibbÃnasaævattaniko. Ratti¤-ce pi naæ . . . samanupassÃmi. Api ca kho me aticiraæ anuvitakkayato anu- vicÃrayato kÃyo kilameyya, kÃye kilante cittaæ Æha¤¤eyya, Æhate citte Ãrà cittaæ samÃdhimhà ti. So kho ahaæ bhikkhave ajjhattam-eva cittaæ saïÂhapemi sannisÃdemi ekodikaromi samÃdahÃmi, taæ kissa hetu: mà me cittaæ ÆhanÅti. Ya¤- ¤ad-eva bhikkhave bhikkhu bahulam-anuvitakketi anuvi- cÃreti tathà tathà nati hoti cetaso. Nekkhammavitakkaæ ce bhikkhave bhikkhu bahulam-anuvitakketi anuvicÃreti, pa- hÃsi kÃmavitakkaæ, nekkhammavitakkaæ bahulam-akÃsi, tassa taæ nekkhammavitakkÃya cittaæ namati. AbyÃpÃda- vitakkaæ ce . . . AvihiæsÃvitakkaæ ce bhikkhave bhikkhu ba- hulam-anuvitakketi anuvicÃreti, pahÃsi vihiæsÃvitakkaæ, avihiæsÃvitakkaæ bahulam-akÃsi, tassa taæ avihiæsÃvitakkÃya cittaæ namati. Seyyathà pi bhikkhave gimhÃnaæ pacchime mÃse sabbasassesu gÃmantasambhatesu gopÃlako gÃvo rak- #<[page 117]># %< 2. 9. DVEDHùVITAKKASUTTAõ. (19) 117>% kheyya, tassa rukkhamÆlagatassa và abbhokÃsagatassa và sati- karaïÅyam-eva hoti: età gÃvo ti; evam-eva kho bhikkhave satikaraïÅyam-eva ahosi: ete dhammà ti. ùraddhaæ kho pana me bhikkhave viriyaæ ahosi asal- lÅnaæ, upaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ, passaddho kÃyo asÃraddho, samÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. So kho ahaæ bhikkhave vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savi- cÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃda- naæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. PÅtiyà ca virÃgà upekhako ca vihÃsiæ sato ca sampajÃno, sukha¤-ca kÃyena paÂisaævedesiæ yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnam upasampajja vihÃsiæ. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va soma- nassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃ- satipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. So evaæ samÃhite citte . . . (repeat from p. 22, 1.9. to p. 23, 1.25) . . . Ayaæ kho me bhikkhave rattiyà pacchime yÃme tatiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pa- hitattassa viharato. Seyyathà pi bhikkhave ara¤¤e pavane mahantaæ ninnaæ pallalaæ, tam-enaæ mahà migasaÇgho upanissÃya vihareyya, tassa kocid-eva puriso uppajjeyya anatthakÃmo ahitakÃmo ayogakkhemakÃmo, so yvÃssa maggo khemo sovatthiko pÅti- gamanÅyo taæ maggaæ pidaheyya, vivareyya kummaggaæ, odaheyya okacaraæ, Âhapeyya okacÃrikaæ; evaæ hi so bhik- khave mahà migasaÇgho aparena samayena anayabyasanaæ tanuttaæ Ãpajjeyya. Tass' eva kho pana bhikkhave mahato migasaÇghassa kocid-eva puriso uppajjeyya atthakÃmo hita- kÃmo-yogakkhemakÃmo, so yvÃssa maggo khemo sovatthiko pÅtigamanÅyo taæ maggaæ vivareyya, pidaheyya kummaggaæ, Æhaneyya okacaraæ, nÃseyya okacÃrikaæ; evaæ hi so bhik- khave mahà migasaÇgho aparena samayena vuddhiæ virÆ- Êhiæ vepullaæ Ãpajjeyya. Upamà kho me ayaæ bhikkhave katà atthassa vi¤¤Ã- #<[page 118]># %<118 I. MôLAPA××ùSAõ.>% panÃya, aya¤-c' ev' ettha attho: Mahantaæ ninnaæ palla- lan-ti kho bhikkhave kÃmÃnam-etaæ adhivacanaæ. Mahà migasaÇgho ti kho bhikkhave sattÃnam-etaæ adhivacanaæ. Puriso anatthakÃmo ahitakÃmo ayogakkhemakÃmo ti kho bhikkhave MÃrass' etaæ pÃpimato adhivacanaæ. Kummaggo ti kho bhikkhave aÂÂhaÇgikass' etaæ micchÃmaggassa adhi- vacanaæ, seyyathÅdaæ: micchÃdiÂÂhiyà micchÃsaÇkappassa micchÃvÃcÃya micchÃkammantassa micchÃÃjÅvassa micchÃ- vÃyÃmassa micchÃsatiyà micchÃsamÃdhissa. Okacaro ti kho bhikkhave nandirÃgass' etaæ adhivacanaæ. OkacÃrikà ti kho bhikkhave avijjÃy' etaæ adhivacanaæ. Puriso attha- kÃmo hitakÃmo yogakkhemakÃmo ti kho bhikkhave TathÃ- gatass' etaæ adhivacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. Khemo maggo sovatthiko pÅtigamanÅyo ti kho bhikkhave ariyass' etaæ aÂÂhaÇgikassa maggassa adhivacanaæ, seyya- thÅdaæ: sammÃdiÂÂhiyà sammÃsaÇkappassa sammÃvÃcÃya sammÃkammantassa sammÃÃjÅvassa sammÃvÃyÃmassa sammÃ- satiyà sammÃsamÃdhissa. Iti kho bhikkhave vivaÂo mayà khemo maggo sovatthiko pÅtigamanÅyo, pihito kummaggo, Æhato okacaro, nÃsità okacÃrikÃ. Yaæ bhikkhave satthÃrà karaïÅyaæ sÃvakÃnaæ hitesinà anukampakena anukampaæ upÃdÃya, kataæ vo taæ mayÃ. EtÃni bhikkhave rukkha- mÆlÃni, etÃni su¤¤ÃgÃrÃni. JhÃyatha bhikkhave, mà pamÃ- dattha, mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha; ayaæ vo am- hÃkaæ anusÃsanÅ ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. DVEDHùVITAKKASUTTAM NAVAMAõ. 20. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante #<[page 119]># %< 2. 10. VITAKKASANTHùNASUTTAõ. (20) 119>% ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad- avoca: Adhicittam-anuyuttena bhikkhave bhikkhunà pa¤ca ni- mittÃni kÃlena kÃlaæ manasikÃtabbÃni, katamÃni pa¤ca: Idha bhikkhave bhikkhuno yaæ nimittaæ Ãgamma yaæ ni- mittaæ manasikaroto uppajjanti pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhità pi dosÆpasaæhità pi mohÆpasaæhità pi, tena bhikkhave bhikkhunà tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikÃtabbaæ kusalÆpasaæhitaæ; tassa tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikaroto kusalÆpasaæhitaæ ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhità pi dosÆpasaæhità pi mo- hÆpasaæhità pi te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà ajjhattam-eva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi- hoti samÃdhiyati. Seyyathà pi bhikkhave dakkho palagaï¬o và palagaï¬antevÃsÅ và sukhumÃya Ãïiyà oÊÃrikaæ Ãïiæ abhinÅhaneyya abhinÅhareyya abhinivajjeyya, evam-eva kho bhikkhave bhikkhuno yaæ nimittaæ Ãgamma yaæ nimittaæ manasikaroto uppajjanti pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpa- saæhità pi dosÆpasaæhità pi mohÆpasaæhità pi, tena bhik- khave bhikkhunà tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikÃ- tabbaæ kusalÆpasaæhitaæ; tassa tamhà nimittà a¤¤aæ ni- mittaæ manasikaroto kusalÆpasaæhitaæ ye pÃpakà akusalà vitakkà chandÆpasaæhità pi dosÆpasaæhità pi mohÆpasaæ- hità pi te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà ajjhattam-eva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodihoti samÃ- dhiyati. Tassa ce bhikkhave bhikkhuno tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikaroto kusalÆpasaæhitaæ uppajjant' eva pÃ- pakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæ vitakkÃnaæ ÃdÅnavo upaparikkhitabbo: iti p' ime vitakkà akusalÃ, iti p' ime vitakkà sÃvajjÃ, iti p' ime vitakkà dukkhavipÃkà ti; tassa tesaæ vitakkÃnaæ ÃdÅnavaæ upaparikkhato ye pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà ajjhat- tam-eva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodihoti samÃdhiyati. Seyyathà pi bhikkhave itthÅ và puriso và daharo yuvà maï- ¬anakajÃtiko ahikuïapena và kukkurakuïapena và manussa- #<[page 120]># %<120 I. MôLAPA××ùSAõ.>% kuïapena và kaïÂhe Ãsattena aÂÂiyeyya harÃyeyya jiguc- cheyya, evam-eva kho bhikkhave tassa ce bhikkhuno tamhà nimittà . . . samÃdhiyati. Tassa ce bhikkhave bhikkhuno tesam-pi vitakkÃnaæ ÃdÅnavaæ upaparikkhato uppajjant' eva pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæ vitak- kÃnaæ asati-amanasikÃro Ãpajjitabbo; tassa tesaæ vitakkÃ- naæ asati-amanasikÃraæ Ãpajjato ye pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, te- saæ pahÃnà . . . samÃdhiyati. Seyyathà pi bhikkhave cak- khumà puriso ÃpÃthagatÃnaæ rÆpÃnaæ adassanakÃmo assa, so nimÅleyya và a¤¤ena và apalokeyya, evam-eva kho bhik- khave tassa ce bhikkhuno tesam-pi vitakkÃnaæ . . . samÃ- dhiyati. Tassa ce bhikkhave bhikkhuno tesam-pi vitakkÃnaæ asati-amanasikÃraæ Ãpajjato uppajjant' eva pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi, tena bhikkhave bhikkhunà tesaæ vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasanthÃnaæ manasikÃtabbaæ; tassa tesaæ vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasanthÃnaæ manasikaroto ye pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà . . . samÃdhiyati. Seyyathà pi bhikkhave puriso sÅghaæ gaccheyya, tassa evam- assa: kin-nu kho ahaæ sÅghaæ gacchÃmi, yan-nÆnÃhaæ saïikaæ gaccheyyan-ti, so saïikaæ gaccheyya, tassa evam- assa: kin-nu kho ahaæ saïikaæ gacchÃmi, yan-nÆnÃhaæ tiÂÂheyyan-ti, so tiÂÂheyya, tassa evam-assa: kin-nu kho ahaæ Âhito, yan-nÆnÃhaæ nisÅdeyyan-ti, so nisÅdeyya, tassa evam-assa: kin-nu kho ahaæ nisinno, yan-nÆnÃhaæ ni- pajjeyyan-ti, so nipajjeyya, evaæ hi so bhikkhave puriso oÊÃ- rikaæ oÊÃrikaæ iriyÃpathaæ abhinivajjetvà sukhumaæ sukhu- maæ iriyÃpathaæ kappeyya; evam-eva kho bhikkhave tassa ce bhikkhuno tesam-pi vitakkÃnaæ . . . samÃdhiyati. Tassa ce bhikkhave bhikkhuno tesam-pi vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasanthÃnaæ manasikaroto uppajjant' eva pÃ- pakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi, tena bhikkhave bhikkhunà dantehi danta-m-ÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhitabbaæ abhinippÅÊetabbaæ abhi- #<[page 121]># %< 2. 10. VITAKKASANTHùNASUTTAõ. (20) 121>% santÃpetabbaæ; tassa dantehi danta-m-ÃdhÃya jivhÃya tÃ- luæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato ye pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà . . . samÃdhiyati. Seyyathà pi bhikkhave balavà puriso dubbala- taraæ purisaæ sÅse và gahetvà khandhe và gahetvà abhiniggaïheyya abhinippÅÊeyya abhisantÃpeyya, evam-eva kho bhikkhave tassa ce bhikkhuno tesam-pi vitakkÃnaæ vi- takkasaÇkhÃrasanthÃnaæ manasikaroto uppajjant' eva pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi, tena bhikkhave bhikkhunà dantehi danta-m-ÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cit- taæ abhiniggaïhitabbaæ abhinippÅÊetabbaæ abhisantÃpe- tabbaæ, tassa dantehi danta-m-ÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato ye pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà ajjhattam-eva cit- taæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodihoti samÃdhiyati. Yato kho bhikkhave bhikkhuno yaæ nimittaæ Ãgamma yaæ nimittaæ manasikaroto uppajjanti pÃpakà akusalà dhammà ch. pi d. pi m. pi, tassa tamhà nimittà a¤¤aæ nimittaæ manasikaroto kusalÆpasaæhitaæ ye pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà ajjhattam-eva cittam santiÂÂhati sannisÅdati ekodi- hoti samÃdhiyati; tesam-pi vitakkÃnaæ ÃdÅnavaæ upaparik- khato ye pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi te pa- hÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà . . . samÃ- dhiyati; tesam-pi vitakkÃnaæ asati-amanasikÃraæ Ãpajjato ye pÃpakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi te pahÅyanti te ab- bhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà . . . samÃdhiyati; tesam-pi vitakkÃnaæ vitakkasaÇkhÃrasanthÃnaæ manasikaroto ye pÃ- pakà akusalà vitakkà ch. pi d. pi m. pi te pahÅyanti te ab- bhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà . . . samÃdhiyati; dantehi danta-m-ÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhi- niggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato ye pÃpakà aku- salà vitakkà chandÆpasaæhità pi dosÆpasaæhità pi mohÆ- pasaæhità pi te pahÅyanti te abbhatthaæ gacchanti, tesaæ pahÃnà ajjhattam-eva cittaæ santiÂÂhati sannisÅdati ekodi- #<[page 122]># %<122 I. MôLAPA××ASAõ>% hoti samÃdhiyati; ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu vasÅ vitakkapariyÃyapathesu, yaæ vitakkaæ ÃkaÇkhissati taæ vi- takkaæ vitakkessati, yaæ vitakkaæ n' ÃkaÇkhissati na taæ vitakkaæ vitakkessati; acchecchi taïhaæ, vÃvattayi saæyo- janaæ, sammà mÃnÃbhisamayà antam-akÃsi dukkhassÃti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. VITAKKASANTHùNASUTTAõ DASAMAõ SýHANùDAVAGGO DUTIYO. 21. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena Ãyasmà Moliyaphagguno bhikkhunÅhi sad- dhiæ ativelaæ saæsaÂÂho viharati. Evaæ saæsaÂÂho Ãyasmà Moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ viharati: sace koci bhikkhu Ãyasmato Moliyaphaggunassa sammukhà tÃsaæ bhik- khunÅnaæ avaïïaæ bhÃsati ten' Ãyasmà Moliyaphagguno kupito anattamano adhikaraïam-pi karoti, sace pana koci bhikkhu tÃsaæ bhikkhunÅnaæ sammukhà Ãyasmato Moliya- phaggunassa avaïïaæ bhÃsati tena tà bhikkhuniyo kupità anattamanà adhikaraïam-pi karonti. Evaæ saæsaÂÂho Ãyasmà Moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ viharati. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇ- kamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekam- antaæ nisinno kho so bhikkhu Bhagavantaæ etad-avoca: ùyasmà bhante Moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ ati- velaæ saæsaÂÂho viharati; evaæ saæsaÂÂho bhante Ãyasmà Moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ viharati: sace koci bhikkhu . . . adhikaraïam-pi karonti; evaæ saæsaÂÂho bhante Ãyasmà Moliyaphagguno bhikkhunÅhi saddhiæ viharatÅti. Atha kho Bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: Ehi #<[page 123]># %< 3. 1. KAKACôPAMASUTTAõ. (21) 123>% tvaæ bhikkhu mama vacanena Moliyaphaggunaæ bhikkhuæ Ãmantehi: Satthà taæ Ãvuso Phagguna ÃmantetÅti. Evam- bhante ti kho so bhikkhu Bhagavato paÂissutvà yan' Ãyasmà Moliyaphagguno ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasman- taæ Moliyaphaggunaæ etad-avoca: Satthà taæ Ãvuso Phag- guna ÃmantetÅti. Evam-Ãvuso ti kho Ãyasmà Moliya- phagguno tassa bhikkhuno paÂissutvà yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekam- antaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ Mo- liyaphaggunaæ Bhagavà etad-avoca: Saccaæ kira tvaæ Phagguna bhikkhunÅhi saddhiæ ati- velaæ saæsaÂÂho viharasi; evaæ saæsaÂÂho kira tvaæ Phag- guna bhikkhunÅhi saddhiæ viharasi: sace koci bhikkhu tuy- haæ sammukhà tÃsaæ bhikkhunÅnaæ avaïïaæ bhÃsati tena tvaæ kupito anattamano adhikaraïam-pi karosi, sace pana koci bhikkhu tÃsaæ bhikkhunÅnaæ sammukhà tuyhaæ avaï- ïaæ bhÃsati tena tà bhikkhuniyo kupità anattamanà adhi- karaïam-pi karonti; evaæ saæsaÂÂho kira tvaæ Phagguna bhikkhunÅhi saddhiæ viharasÅti. -- Evam-bhante. -- Nanu tvaæ Phagguna kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pab- bajito ti. -- Evam-bhante. -- Na kho te etaæ Phagguna patirÆpaæ kulaputtassa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabba- jitassa yan-tvaæ bhikkhunÅhi saddhiæ ativelaæ saæsaÂÂho vihareyyÃsi. TasmÃtiha Phagguna tava ce pi koci sammukhà tÃsaæ bhikkhunÅnaæ avaïïaæ bhÃseyya tatrÃpi tvaæ Phag- guna ye gahasità chandà ye gehasità vitakkà te pajaheyyÃsi; tatrÃpi te Phagguna evaæ sikkhitabbaæ: Na c' eva me cit- taæ vipariïataæ bhavissati na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃ- ressÃmi hitÃnukampÅ ca viharissÃmi mettacitto na dosantaro ti, evaæ hi te Phagguna sikkhitabbaæ. TasmÃtiha Phagguna tava ce pi koci sammukhà tÃsaæ bhikkhunÅnaæ pÃïinà pa- hÃraæ dadeyya le¬¬unà pahÃraæ dadeyya daï¬ena pahÃraæ dadeyya satthena pahÃraæ dadeyya, tatrÃpi tvaæ . . . sikkhi- tabbaæ. TasmÃtiha Phagguna tava ce pi koci sammukhà avaïïaæ bhÃseyya tatrÃpi tvaæ . . . sikkhitabbaæ TasmÃtiha Phagguna tava ce pi koci pÃïinà pahÃraæ dadeyya le¬¬unà pahÃraæ dadeyya daï¬ena pahÃraæ dadeyya satthena pa- #<[page 124]># %<124 I. MôLAPA××ùSAõ.>% hÃraæ dadeyya, tatrÃpi tvaæ Phagguna ye gehasità chandà ye gehasità vitakkà te pajaheyyÃsi; tatrÃpi te Phagguna evaæ sikkhitabbaæ: Na c' eva me cittaæ vipariïataæ bha- vissati na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃmi hitÃnukampÅ ca viharissÃmi mettacitto na dosantaro ti, evaæ hi te Phagguna sikkhitabban-ti. Atha kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: ùrÃdhayiæsu vata me bhikkhave bhikkhÆ ekaæ samayaæ cittaæ. IdhÃhaæ bhikkhave bhikkhÆ Ãmantesiæ: Ahaæ kho bhikkhave ekÃ- sanabhojanaæ bhu¤jÃmi; ekÃsanabhojanaæ kho ahaæ bhik- khave bhu¤jamÃno appÃbÃdhata¤-ca sa¤jÃnÃmi appÃtaÇka- ta¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsuvihÃra¤-ca. Etha tumhe pi bhikkhave ekÃsanabhojanaæ bhu¤jatha; ekÃ- sanabhojanaæ kho bhikkhave tumhe pi bhu¤jamÃnà appÃ- bÃdhata¤-ca sa¤jÃnissatha appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsuvihÃra¤-cÃti. Na me bhikkhave tesu bhik- khÆsu anusÃsanÅ karaïÅyà ahosi; satuppÃdakaraïÅyam-eva me bhikkhave tesu bhikkhÆsu ahosi. Seyyathà pi bhikkhave subhÆmiyaæ cÃtummahÃpathe Ãja¤¤aratho yutto assa Âhito odhastapatodo, tam-enaæ dakkho yoggÃcariyo assadamma- sÃrathi abhirÆhitvà vÃmena hatthena rasmiyo gahetvà dak- khiïena hatthena patodaæ gahetvà yenicchakaæ yadiccha- kaæ sÃreyya pi paccÃsÃreyya pi, evam-eva kho bhikkhave na me tesu {bhikkhÆsu} anusÃsanÅ karaïÅyà ahosi, satuppÃdakara- ïÅyam-eva me bhikkhave tesu {bhikkhÆsu} ahosi. TasmÃtiha bhikkhave tumhe akusalaæ pajahatha kusalesu dhammesu Ãyogaæ karotha, evaæ hi tumhe pi imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjissatha. Seyyathà pi bhik- khave gÃmassa và nigamassa và avidÆre mahantaæ sÃla- vanaæ, ta¤-c' assa elaï¬ehi sa¤channaæ, tassa kocid-eva puriso uppajjeyya atthakÃmo hitakÃmo yogakkhemakÃmo, so yà tà sÃlalaÂÂhiyo kuÂilà ojÃpaharaïiyo tà tacchetvà ba- hiddhà nÅhareyya antovanaæ suvisodhitaæ visodheyya, yà pana tà sÃlalaÂÂhiyo ujukà sujÃtà tà sammà parihareyya, evaæ h' etaæ bhikkhave sÃlavanaæ aparena samayena vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjeyya; evam-eva kho bhikkhave tumhe akusalaæ pajahatha kusalesu dhammesu Ãyogaæ karotha, #<[page 125]># %< 3. 1. KAKACôPAMASUTTAõ. (21) 125>% evaæ hi tumhe pi imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjissatha. BhÆtapubbaæ bhikkhave imissà yeva SÃvatthiyà Vede- hikà nÃma gahapatÃnÅ ahosi. VedehikÃya bhikkhave gaha- patÃniyà evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: soratà Vede- hikà gahapatÃnÅ, nivÃtà Vedehikà gahapatÃnÅ, upasantà Vedehikà gahapatÃnÅ ti. VedehikÃya kho pana bhikkhave gahapatÃniyà KÃÊÅ nÃma dÃsÅ ahosi, dakkhà analasà susaæ- vihitakammantÃ. Atha kho bhikkhave KÃÊiyà dÃsiyà etad- ahosi: Mayhaæ kho ayyÃya evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhug- gato: soratà Vedehikà gahapatÃni, nivÃtà Vedehikà gahapatÃnÅ, upasantà Vedehikà gahapatÃnÅ ti; kin-nu kho me ayyà santaæ yeva nu kho ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti udÃhu asantaæ, udÃhu mayh' ev' ete kammantà susaævihità yena me ayyà san- taæ yeva ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti na asantaæ; yan- nÆnÃhaæ ayyaæ vÅmaæseyyan-ti. Atha kho bhikkhave KÃÊÅ dÃsÅ divà uÂÂhÃsi. Atha kho bhikkhave Vedehikà gahapatÃnÅ KÃÊiæ dÃsiæ etad-avoca: He je KÃÊi. -- Kiæ ayye. -- Kiæ je divà uÂÂhÃsÅti. -- Na kho ayye ki¤ci. -- No vata re ki¤ci pÃpi dÃsi, divà uÂÂhÃsÅti kupità anattamanà bhÆkuÂiæ akÃsi. Atha kho bhikkhave KÃÊiyà dÃsiyà etad-ahosi: Santaæ yeva kho me ayyà ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti no asan- taæ, mayh' ev' ete kammantà susaævihità yena me ayyà santaæ yeva ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti no asantaæ; yan-nÆnÃhaæ bhiyyosomattÃya ayyaæ vÅmaæseyyan-ti. Atha kho bhikkhave KÃÊÅ dÃsÅ divÃtaraæ uÂÂhÃsi. Atha kho bhikkhave Vedehikà gahapatÃnÅ KÃÊiæ dÃsiæ etad- avoca: He je KÃÊi. -- Kiæ ayye. -- Kiæ je divà uÂÂhÃ- sÅti. -- Na kho ayye ki¤ci. -- No vata re ki¤ci pÃpi dÃsi, divà uÂÂhÃsÅti kupità anattamanà anattamanavÃcaæ nicchÃ- resi. Atha kho bhikkhave KÃÊiyà dÃsiyà etad-ahosi: San- taæ yeva kho me ayyà ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti no asantaæ, mayh' ev' ete kammantà susaævihità yena me ayyà santaæ yeva ajjhattaæ kopaæ na pÃtukaroti no asantaæ; yan-nÆnÃhaæ bhiyyosomattÃya ayyaæ vÅmaæseyyan-ti. Atha kho bhikkhave KÃÊÅ dÃsÅ divÃtaraæ yeva uÂÂhÃsi. Atha kho bhikkhave Vedehikà gahapatÃnÅ KÃÊiæ dÃsiæ #<[page 126]># %<126 I. MôLAPA××ùSAõ.>% etad-avoca: He je KÃÊi. -- Kiæ ayye. -- Kiæ je divà uÂÂhÃsÅti. -- Na kho ayye ki¤ci. -- No vata re ki¤ci pÃpi dÃsi, divà uÂÂhÃsÅti kupità anattamanà aggaÊasÆciæ gahetvà sÅse pahÃraæ adÃsi, sÅsaæ vobhindi. Atha kho bhikkhave KÃÊÅ dÃsÅ bhinnena sÅsena lohitena gaÊantena paÂivissakÃnaæ ujjhÃpesi: Passath' ayye soratÃya kammaæ, passath' ayye nivÃtÃya kammaæ, passath' ayye upasantÃya kammaæ, ka- thaæ hi nÃma ekadÃsikÃya: divà uÂÂhÃsÅti kupità anatta- manà aggaÊasÆciæ gahetvà sÅse pahÃraæ dassati sÅsaæ vo- bhindissatÅti. Atha kho bhikkhave VedehikÃya gahapatÃniyà aparena samayena evaæ pÃpako kittisaddo abbhugga¤chi: caï¬Å Vedehikà gahapatÃnÅ, anivÃtà Vedehikà gahapatÃnÅ, anupasantà Vedehikà gahapatÃnÅ ti. Evam-eva kho bhik- khave idh' ekacco bhikkhu tÃvad-eva soratasorato hoti ni- vÃtanivÃto hoti upasantÆpasanto hoti yÃva na amanÃpà va- canapathà phusanti; yato ca kho bhikkhave bhikkhuæ amanÃpà vacanapathà phusanti atha kho bhikkhu sorato ti veditabbo nivÃto ti veditabbo upasanto ti veditabbo. NÃhan-taæ bhikkhave bhikkhuæ suvaco ti vadÃmi yo cÅvara-piï¬apÃta-senÃsana-gilÃna- paccayabhesajjaparikkhÃrahetu suvaco hoti sovacassataæ Ãpaj- jati, taæ kissa hetu: taæ hi so bhikkhave bhikkhu cÅvara-piï¬a- pÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ alabhamÃno na suvaco hoti na sovacassataæ Ãpajjati. Yo ca kho bhik- khave bhikkhu dhammaæ yeva sakkaronto dhammaæ garu- karonto dhammaæ apacÃyamÃno suvaco hoti sovacassataæ Ãpajjati tam-ahaæ suvaco ti vadÃmi. TasmÃtiha bhikkhave: Dhammaæ yeva sakkaronto dhammaæ garukaronto dham- maæ apacÃyamÃnà suvacà bhavissÃma sovacassataæ Ãpajjis- sÃmÃti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Pa¤c' ime bhikkhave vacanapathà yehi vo pare vada- mÃnà vadeyyuæ: kÃlena và akÃlena vÃ, bhÆtena và abhÆ- tena vÃ, saïhena và pharusena vÃ, atthasaæhitena và anat- thasaæhitena vÃ, mettacittà và dosantarà vÃ. KÃlena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ akÃlena vÃ; bhÆtena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ abhÆtena vÃ; saï- hena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ pharusena vÃ; atthasaæhitena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ #<[page 127]># %< 3. 1. KAKACôPAMASUTTAõ. (21) 127>% anatthasaæhitena vÃ; mettacittà và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ dosantarà vÃ. TatrÃpi kho bhikkhave evaæ sik- khitabbaæ: Na c' eva no cittaæ vipariïataæ bhavissati na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃma hitÃnukampÅ ca viharissÃma mettacittà na dosantarÃ, ta¤-ca puggalaæ mettÃsahagatena cetasà pharitvà viharissÃma, tadÃrammaïa¤-ca sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appa- mÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Seyyathà pi bhikkhave puriso Ãgaccheyya kuddÃlapiÂakaæ ÃdÃya, so evaæ vadeyya: Ahaæ imaæ mahÃpaÂhaviæ apa- Âhaviæ karissÃmÅti, so tatra tatra khaïeyya, tatra tatra vi- kireyya, tatra tatra oÂÂhubheyya, tatra tatra omutteyya: apa- ÂhavÅ bhavasi, apaÂhavÅ bhavasÅti. Taæ kim-ma¤¤atha bhik- khave: Api nu so puriso imaæ mahÃpaÂhaviæ apaÂhaviæ kareyyÃti. -- No h' etaæ bhante, taæ kissa hetu: ayaæ hi bhante mahÃpaÂhavÅ gambhÅrà appameyyÃ, sà na sukarà apaÂhavÅ kÃtuæ, yÃvad-eva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. -- Evaæ-eva kho bhikkhave pa¤c' ime vacanapathà yehi vo pare vadamÃnà vadeyyuæ: kÃlena và . . . dosantarà vÃ. KÃlena và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ . . . dosantarà vÃ. TatrÃpi kho bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: Na c' eva no cittaæ vipariïataæ bhavissati na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃma hitÃnukampÅ ca viharis- sÃma mettacittà na dosantarÃ, ta¤-ca puggalaæ mettÃ- sahagatena cetasà pharitvà viharissÃma, tadÃrammaïa¤-ca sabbÃvantaæ lokaæ paÂhavÅsamena cetasà vipulena ma- haggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà vi- harissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Seyyathà pi bhikkhave puriso Ãgaccheyya lÃkhaæ và haliddiæ và nÅlaæ và ma¤jiÂÂhaæ và ÃdÃya, so evaæ va- deyya; Ahaæ imasmiæ ÃkÃse rÆpÃni likhissÃmi rÆpapÃtu- bhÃvaæ karissÃmÅti. Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: Api nu so puriso imasmiæ ÃkÃse rÆpaæ likheyya rÆpapÃtu- bhÃvaæ kareyyÃti. -- No h' etaæ bhante, taæ kissa hetu: ayaæ hi bhante ÃkÃso arÆpÅ anidassano, tattha na sukaraæ rÆpaæ likhituæ rÆpapÃtubhÃvaæ kÃtuæ, yÃvad-eva ca #<[page 128]># %<128 I. MôLAPA××ùSAõ.>% pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. -- Evam- eva kho bhikkhave pa¤c' ime vacanapathà yehi vo pare va- damÃnà vadeyyuæ: kÃlena và akÃlena và --pe-- tadÃram- maïa¤-ca sabbÃvantaæ lokaæ ÃkÃsasamena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Seyyathà pi bhikkhave puriso Ãgaccheyya Ãdittaæ tiïuk- kaæ ÃdÃya, so evaæ vadeyya: Ahaæ imÃya ÃdittÃya tiïuk- kÃya GaÇgaæ nadiæ santÃpessÃmi samparitÃpessÃmÅti. Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: Api nu so puriso ÃdittÃya tiïuk- kÃya GaÇgaæ nadiæ santÃpeyya samparitÃpeyyÃti. -- No h' etaæ bhante, taæ kissa hetu: GaÇgà hi bhante nadÅ gam- bhÅrà appameyyÃ, sà na sukarà ÃdittÃya tiïukkÃya santÃ- petuæ samparitÃpetuæ, yÃvad-eva ca pana so puriso kila- mathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. -- Evam-eva kho bhik- khave pa¤c' ime vacanapathà yehi vo pare vadamÃnà va- deyyuæ: kÃlena và akÃlena và --pe-- tadÃrammaïa¤-ca sabbÃvantaæ lokaæ GaÇgÃsamena cetasà vipulena mahagga- tena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharissÃ- mÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Seyyathà pi bhikkhave biÊÃrabhastà maddità sumaddità suparimaddità mudukà tÆlinÅ chinnasassarà chinnababbharÃ, atha puriso Ãgaccheyya kaÂÂhaæ và kaÂhalaæ và ÃdÃya, so evaæ vadeyya: Ahaæ imaæ biÊÃrabhastaæ madditaæ sumad- ditaæ suparimadditaæ mudukaæ tÆliniæ chinnasassaraæ chinnababbharaæ kaÂÂhena và kaÂhalena và sarasaraæ karis- sÃmi bharabharaæ karissÃmÅti. Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: Api nu so puriso amuæ biÊÃrabhastaæ madditaæ sumadditaæ suparimadditaæ mudukaæ tÆliniæ chinnasassaraæ chinna- babbharaæ kaÂÂhena và kaÂhalena và sarasaraæ kareyya bharabharaæ kareyyÃti. -- No h' etaæ bhante, taæ kissa hetu: asu hi bhante {biÊÃbhastÃ} maddità sumaddità supari- maddità mudukà tÆlinÅ chinnasassarà chinnababbharÃ, sà na sukarà kaÂÂhena và kaÂhalena và sarasaraæ kÃtuæ bhara- bharaæ kÃtuæ, yÃvad-eva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. -- Evam-eva kho bhikkhave pa¤c' ime vacanapathà yehi vo pare vadamÃnà vadeyyuæ: kÃlena #<[page 129]># %< 3. 1. KAKACôPAMASUTTAõ. (21) 129>% và akÃlena và bhÆtena và abhÆtena và saïhena và pharu- sena và atthasaæhitena và anatthasaæhitena và mettacittà và dosantarà vÃ. KÃlena và bhikkhave pare vadamÃnà vadey- yuæ akÃlena vÃ; bhÆtena và . . . abhÆtena vÃ; saïhena và . . . pharusena vÃ; atthasaæhitena và . . . anatthasaæhitena vÃ; mettacittà và bhikkhave pare vadamÃnà vadeyyuæ dosantarà vÃ. TatrÃpi kho bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: Na c' eva no cittaæ vipariïataæ bhavissati na ca pÃpikaæ vÃcaæ nic- chÃressÃma hitÃnukampÅ ca viharissÃma mettacittà na do- santarÃ, ta¤-ca puggalaæ mettÃsahagatena cetasà pharitvà viharissÃma, tadÃrammaïa¤-ca sabbÃvantaæ lokaæ biÊÃra- bhastÃsamena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Ubhatodaï¬akena ce pi bhikkhave kakacena corà ocarakà aÇgamaÇgÃni okanteyyuæ, tatrÃpi yo mano padÆseyya na me so tena sÃsanakaro. TatrÃpi kho bhikkhave evaæ sikkhitabbaæ: Na c' eva no cittaæ vipariïataæ bhavissati na ca pÃpikaæ vÃcaæ nicchÃressÃma hitÃnukampÅ ca viharissÃma mettacittà na dosantarÃ, ta¤-ca puggalaæ mettÃsahagatena cetasà pharitvà viharissÃma, tadÃrammaïa¤-ca sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharissÃmÃti. Evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Ima¤-ca tumhe bhikkhave kakacÆpamaæ ovÃdaæ abhik- khaïaæ manasikareyyÃtha, passatha no tumhe bhikkhave taæ vacanapathaæ aïuæ và thÆlaæ và yaæ tumhe nÃdhivÃseyyÃ- thÃti. -- No h' etaæ bhante. -- TasmÃtiha bhikkhave imaæ kakacÆpamaæ ovÃdaæ abhikkhaïaæ manasikarotha, taæ vo bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. KAKACôPAMASUTTAõ PAèHAMAõ. #<[page 130]># %<130 I. MôLAPA××ùSAõ.>% 22. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena AriÂÂhassa nÃma bhikkhuno gaddhabÃdhi- pubbassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti: Tathà 'haæ Bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà ye 'me antarÃyikà dhammà vuttà Bhagavatà te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃti. Assosuæ kho sambahulà bhikkhÆ: AriÂÂhassa kira nÃma bhikkhuno gaddhabÃdhipubbassa evarÆpaæ pÃpa- kaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà dham- maæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà ye 'me antarÃyikà dhammà vuttà Bhagavatà te paÂisevato nÃlaæ antarÃyÃyÃti. Atha kho te bhikkhÆ yena AriÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo ten' upa- saÇkamiæsu, upasaÇkamitvà AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddha- bÃdhipubbaæ etad-avocuæ: Saccaæ kira te Ãvuso AriÂÂha evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bha- gavatà . . . antarÃyÃyÃti. -- Evaæ byà kho ahaæ Ãvuso Bha- gavatà . . . antarÃyÃyÃti. Atha kho te bhikkhÆ AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetukÃmà samanuyu¤janti samanugÃhanti samanubhÃsanti: Mà evaæ Ãvuso AriÂÂha avaca, mà Bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu Bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi Bhagavà evaæ vadeyya. AnekapariyÃyena h' Ãvuso AriÂÂha antarÃyikà dhammà vuttà BhagavatÃ, ala¤-ca pana te paÂisevato antarÃ- yÃya. AppassÃdà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà ba- hupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo; aÂÂhikaÇkalÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà -- maæsapesÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà -- tiïukkÆpamà . . . aÇgÃrakÃsÆpamà . . . supinakÆpamà . . . yÃ- citakÆpamà . . . rukkhaphalÆpamà . . . asisÆnÆpamà . . . sattisÆlÆ- pamà . . . sappasirÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti. Evam-pi kho AriÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo tehi bhikkhÆhi samanuyu¤ji- yamÃno samanugÃhiyamÃno samanubhÃsiyamÃno tad-eva pÃpakaæ diÂÂhigataæ thÃmasà parÃmassa abhinivissa voharati: Evaæ byà kho ahaæ Ãvuso Bhagavatà . . . antarÃyÃyÃti. Yato kho te bhikkhÆ nÃsakkhiæsu AriÂÂhaæ bhikkhuæ gad- #<[page 131]># %< 3. 2. ALAGADDôPAMASUTTAõ. (22) 131>% dhabÃdhipubbaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetuæ, atha yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhaga- vantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ ni- sinnà kho te bhikkhÆ Bhagavantaæ etad-avocuæ: AriÂ- Âhassa nÃma bhante bhikkhuno gaddhabÃdhipubbassa eva- rÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhaga- vatà . . . antarÃyÃyÃti. Assumha kho mayaæ bhante: AriÂ- Âhassa kira nÃma bhikkhuno gaddhabÃdhipubbassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà . . . antarÃyÃyÃti. Atha kho mayaæ bhante yena AriÂÂho bhik- khu gaddhabÃdhipubbo ten' upasaÇkamimha, upasaÇkamitvà AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etad-avocumha: Saccaæ kira te Ãvuso AriÂÂha evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhi- gataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà . . . antarÃyÃyÃti. Evaæ vutte bhante AriÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo amhe etad-avoca: Evaæ byà kho ahaæ Ãvuso Bhagavatà . . . an- tarÃyÃyÃti. Atha kho mayaæ bhante AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetukÃmà samanuyu¤jimha samanugÃhimha samanubhÃsimha: Mà evaæ Ãvuso AriÂÂha avaca, mà Bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu Bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi Bhagavà evaæ va- deyya. AnekapariyÃyena h' Ãvuso AriÂÂha antarÃyikà dhammà vuttà BhagavatÃ, ala¤-ca pana te paÂisevato antarÃyÃya. AppassÃdà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo; aÂÂhikaÇkalÆpamà kÃmà vuttà Bhaga- vatà --pe-- sappasirÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà bahu- dukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti. Evam-pi kho bhante AriÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo amhehi samanu- yu¤jiyamÃno samanugÃhiyamÃno samanubhÃsiyamÃno tad-eva pÃpakaæ diÂÂhigataæ thÃmasà parÃmassa abhinivissa voharati: Evaæ byà kho ahaæ Ãvuso Bhagavatà . . . antarÃyÃyÃti. Yato kho mayaæ bhante nÃsakkhimha AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddha- bÃdhipubbaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetuæ atha mayaæ etam-atthaæ Bhagavato ÃrocemÃti. Atha kho Bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: Ehi tvaæ bhikkhu mama vacanena AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddha- bÃdhipubbaæ Ãmantehi: Satthà taæ Ãvuso AriÂÂha ÃmantetÅti. #<[page 132]># %<132 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Evam-bhante ti kho so bhikkhu Bhagavato paÂissutvà yena AriÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo ten' upasaÇkami, upa- saÇkamitvà AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etad- avoca: Satthà taæ Ãvuso AriÂÂha ÃmantetÅti. Evam-Ãvuso ti kho AriÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo tassa bhikkhuno paÂissutvà yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ Bha- gavà etad-avoca: Saccaæ kira te AriÂÂha evarÆpaæ pÃpa- kaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà . . . an- tarÃyÃyÃti. -- Evaæ byà kho ahaæ bhante Bhagavatà . . . antarÃyÃyÃti. -- Kassa kho nÃma tvaæ moghapurisa mayà evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃsi. Nanu mÃyà moghapurisa anekapariyÃyena antarÃyikà dhammà vuttÃ, ala¤-ca pana te paÂisevato antarÃyÃya. AppassÃdà kÃmà vuttà mayà bahu- dukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo; aÂÂhikaÇkalÆpamà kÃmà vuttà mayà -- maæsapesÆpamà kÃmà vuttà mayà -- tiïukkÆpamà . . . aÇgÃrakÃsÆpamà . . . supinakÆpamà . . . yÃcita- kÆpamà . . . rukkhaphalÆpamà . . . asisÆnÆpamà . . . sattisÆlÆpamà . . . sappasirÆpamà kÃmà vuttà mayà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. Atha ca pana tvaæ moghapurisa attanà duggahÅtena amhe c' eva abbhÃcikkhasi attÃna¤-ca khanasi bahu¤-ca apu¤¤aæ pasavasi. Taæ hi te mogha- purisa bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Atha kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: Api nÃyaæ AriÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo usmÅkato pi imasmiæ dhammavinaye ti. -- Kiæ hi siyà bhante, no h' etaæ bhante ti. Evaæ vutte AriÂÂho bhikkhu gaddha- bÃdhipubbo tuïhÅbhÆto maÇkubhÆto pattakkhandho adho- mukho pajjhÃyanto appaÂibhÃno nisÅdi. Atha kho Bhagavà AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ tuïhÅbhÆtaæ maÇku- bhÆtaæ pattakkhandhaæ adhomukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂi- bhÃnaæ viditvà AriÂÂhaæ bhikkhuæ gaddhabÃdhipubbaæ etad-avoca: Pa¤¤Ãyissasi kho tvaæ moghapurisa etena sa- kena pÃpakena diÂÂhigatena, idhÃhaæ bhikkhÆ paÂipucchis- sÃmÅti. Atha kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Tumhe pi me #<[page 133]># %< 3. 2. ALAGADDôPAMASUTTAõ. (22) 133>% bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha yathà 'yaæ AriÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo attanà duggahÅtena amhe c' eva abbhÃcikkhati attÃna¤-ca khanati bahu¤-ca apu¤¤aæ pasavatÅti. -- No h' etam bhante, anekapariyÃyena hi no bhante antarÃyikà dhammà vuttà BhagavatÃ, ala¤-ca pana te paÂisevato antarÃyÃya. AppassÃdà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo, aÂÂhikaÇka- lÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà --pe-- sappasirÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti. -- SÃdhu bhikkhave, sÃdhu kho me tumhe bhik- khave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha. AnekapariyÃyena hi vo bhikkhave antarÃyikà dhammà vuttà mayÃ, ala¤-ca pana te paÂisevato antarÃyÃya. AppassÃdà kÃmà vuttà mayà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo, aÂÂhikaÇka- lÆpamà kÃmà vuttà mayà --pe-- sappasirÆpamà kÃmà vuttà mayà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo. Atha ca panÃyaæ AriÂÂho bhikkhu gaddhabÃdhipubbo attanà dugga- hÅtena amhe c' eva abbhÃcikkhati attÃna¤-ca khanati ba- hu¤-ca apu¤¤aæ pasavati, taæ hi tassa moghapurisassa bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. So vata bhikkhave a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra kÃmasa¤¤Ãya a¤¤atra kÃma- vitakkehi kÃme paÂisevissatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. Idha bhikkhave ekacce moghapurisà dhammaæ pariyÃ- puïanti, suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ iti- vuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ; te taæ dham- maæ pariyÃpuïitvà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤Ãya atthaæ na upaparikkhanti, tesaæ te dhammà pa¤¤Ãya atthaæ anupa- parikkhataæ na nijjhÃnaæ khamanti, te upÃrambhÃnisaæsà c' eva dhammaæ pariyÃpuïanti itivÃdappamokkhÃnisaæsà ca, yassa c' atthÃya dhammaæ pariyÃpuïanti ta¤-c' assa atthaæ nÃnubhonti, tesaæ te dhammà duggahÅtà dÅgharattaæ ahi- tÃya dukkhÃya saævattanti, taæ kissa hetu: duggahÅtattà bhikkhave dhammÃnaæ. Seyyathà pi bhikkhave puriso ala- gaddatthiko alagaddagavesÅ alagaddapariyesanaæ caramÃno, so passeyya mahantaæ alagaddaæ, tam-enaæ bhoge và naÇ- guÂÂhe và gaïheyya, tassa so alagaddo paÂiparivattitvà hatthe và bÃhÃya và a¤¤atarasmiæ và aÇgapaccaÇge ¬aseyya, so tato- #<[page 134]># %<134 I. MôLAPA××ùSAõ.>% nidÃnaæ maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ, taæ kissa hetu: duggahÅtattà bhikkhave alagaddassa; evam- eva kho bhikkhave idh' ekacce moghapurisà dhammaæ pa- riyÃpuïanti . . . duggahÅtattà bhikkhave dhammÃnaæ. Idha pana bhikkhave ekacce kulaputtà dhammaæ pariyÃ- puïanti, suttaæ geyyaæ veyyÃkaraïaæ gÃthaæ udÃnaæ iti- vuttakaæ jÃtakaæ abbhutadhammaæ vedallaæ, te taæ dham- maæ pariyÃpuïitvà tesaæ dhammÃnaæ pa¤¤Ãya atthaæ upa- parikkhanti, tesaæ te dhammà pa¤¤Ãya atthaæ upaparik- khataæ nijjhÃnaæ khamanti, te na c' eva upÃrambhÃni- saæsà dhammaæ pariyÃpuïanti na itivÃdappamokkhÃni- saæsÃ, yassa c' atthÃya dhammaæ pariyÃpuïanti ta¤-c' assa atthaæ anubhonti, tesaæ te dhammà suggahÅtà dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya saævattanti, taæ kissa hetu: suggahÅtattà bhikkhave dhammÃnaæ. Seyyathà pi bhikkhave puriso ala- gaddatthiko alagaddagavesÅ alagaddapariyesanaæ caramÃno, so passeyya mahantaæ alagaddaæ, tam-enaæ ajapadena daï¬ena suniggahÅtaæ niggaïheyya, ajapadena daï¬ena su- niggahÅtaæ niggahetvà gÅvÃya suggahÅtaæ gaïheyya; ki¤cÃpi so bhikkhave alagaddo tassa purisassa hatthaæ và bÃhaæ và a¤¤ataraæ và aÇgapaccaÇgaæ bhogehi paliveÂheyya, atha kho so n' eva tatonidÃnaæ maraïaæ và nigaccheyya maraïamat- taæ và dukkhaæ, taæ kissa hetu: suggahÅtattà bhikkhave alagaddassa; evam-eva kho bhikkhave idh' ekacce kulaputtà dhammaæ pariyÃpuïanti . . . suggahÅtattà bhikkhave dham- mÃnaæ. TasmÃtiha bhikkhave yassa me bhÃsitassa atthaæ ÃjÃneyyÃtha tathà naæ dhÃreyyÃtha, yassa ca pana me bhÃ- sitassa atthaæ na ÃjÃneyyÃtha ahaæ vo tattha paÂipucchitabbo ye và pan' assu viyattà bhikkhÆ. KullÆpamaæ vo bhikkhave dhammaæ desissÃmi nittha- raïatthÃya no gahaïatthÃya, taæ suïÃtha, sÃdhukaæ manasi- karotha, bhÃsissÃmÅti. Evam-bhante ti kho te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Seyyathà pi bhikkhave puriso addhÃnamaggapaÂipanno, so passeyya ma- hantaæ udakaïïavaæ, oriman-tÅraæ sÃsaÇkaæ sappaÂibha- yaæ pÃriman-tÅraæ khemaæ appaÂibhayaæ, na cÃssa nÃvà santÃraïÅ uttarasetu và apÃrà pÃraæ gamanÃya; tassa evam- #<[page 135]># %< 3. 2. ALAGADDôPAMASUTTAõ. (22) 135>% assa: Ayaæ kho mahà udakaïïavo, orima¤-ca tÅraæ sÃ- saÇkaæ sappaÂibhayaæ pÃriman-tÅraæ khemaæ appaÂibha- yaæ, na-tthi ca nÃvà santÃraïÅ uttarasetu và apÃrà pÃraæ gamanÃya, yan-nÆnÃhaæ tiïa-kaÂÂha-sÃkhÃ-palÃsaæ saÇka¬¬hi- tvà kullaæ bandhitvà taæ kullaæ nissÃya hatthehi ca pÃ- dehi ca vÃyamamÃno sotthinà pÃraæ uttareyyan-ti. Atha kho so bhikkhave puriso tiïa-kaÂÂha-sÃkhÃ-palÃsaæ saÇ- ka¬¬hitvà kullaæ bandhitvà taæ kullaæ nissÃya hatthehi ca pÃdehi ca vÃyamamÃno sotthinà pÃraæ uttareyya; tassa tiï- ïassa pÃraÇgatassa evam-assa: BahukÃro kho me ayaæ kullo, imÃhaæ kullaæ nissÃya hatthehi ca pÃdehi ca vÃ- yamamÃno sotthinà pÃraæ uttiïïo, yan-nÆnÃhaæ imaæ kul- laæ sÅse và Ãropetvà khandhe và uccÃretvà yenakÃmaæ pakkameyyan-ti. Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: api nu so puriso evaækÃrÅ tasmiæ kulle kiccakÃrÅ assÃti. -- No h' etam-bhante. -- KathaækÃrÅ ca so bhikkhave puriso tasmiæ kulle kiccakÃrÅ assa: Idha bhikkhave tassa purisassa tiïïassa pÃraÇgatassa evam-assa: BahukÃro kho me ayaæ kullo, imÃhaæ kullaæ nissÃya hatthehi ca pÃdehi ca vÃyamamÃno sotthinà pÃraæ uttiïïo, yan-nÆnÃhaæ imaæ kullaæ thale và ussÃdetvà udake và {upalÃpetvÃ} yenakÃmaæ pakkameyyan-ti. EvaækÃrÅ kho so bhikkhave puriso tasmiæ kulle kiccakÃrÅ assa. Evam-eva kho bhikkhave kullÆpamo mayà dhammo desito nittharaïatthÃya no gahaïatthÃya. KullÆpamaæ vo bhikkhave ÃjÃnantehi dhammà pi vo pahÃtabbÃ, pag-eva adhammÃ. Cha-y-imÃni bhikkhave diÂÂhiÂÂhÃnÃni, katamÃni cha: Idha bhikkhave assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariya- dhammassa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adas- sÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto, rÆpaæ: etaæ mama, eso 'ham-asmi, eso me attà ti samanu- passati, vedanaæ: etaæ mama . . . ti samanupassati, sa¤¤aæ: etaæ mama . . . ti samanupassati, saÇkhÃre: etaæ mama . . . ti samanupassati, yam-p' idaæ diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasà tam-pi. etaæ mama . . . ti samanupassati, yam-p' idaæ diÂÂhiÂÂhÃnaæ: so loko so aÂÂÃ, so pecca bhavissÃmi nicco dhuvo sassato avipariïÃma- #<[page 136]># %<136 I. MôLAPA××ùSAõ.>% dhammo, sassatisamaæ tath' eva ÂhassÃmÅti, tam-pi: etaæ mama, eso 'ham-asmi, eso me attà ti samanupassati. Su- tavà ca kho bhikkhave ariyasÃvako ariyÃnaæ dassÃvÅ ariya- dhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto, sappurisÃnaæ das- sÃvÅ sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvinÅto, rÆpaæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti samanupassati, vedanaæ: n' etaæ mama . . . ti samanupassati, sa¤¤aæ: n' etaæ mama . . . ti samanupassati, saÇkhÃre: n' etaæ mama . . . ti samanupassati, yam-p' idaæ diÂÂhaæ sutaæ mutaæ vi¤¤Ãtaæ pattaæ pariyesitaæ anuvicaritaæ manasà tam-pi: n' etaæ mama . . . ti samanupassati, yam-p' idaæ diÂÂhiÂÂhÃnaæ: so loko so attÃ, so pecca bhavissÃmi nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassatisamaæ tath' eva ÂhassÃ- mÅti, tam-pi: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti samanupassati. So evaæ samanupassanto asati na paritassatÅti. Evaæ vutte a¤¤ataro bhikkhu Bhagavantaæ etad-avoca: Siyà nu kho bhante bahiddhà asati paritassanà ti. -- Siyà bhikkhÆti Bhagavà avoca. Idha bhikkhu ekaccassa evaæ hoti: AhÆ vata me, taæ vata me na-tthi, siyà vata me, taæ vatÃhaæ na labhÃmÅti. So socati kilamati paridevati, urattÃ- Êiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhu ba- hiddhà asati paritassanà hotÅti. -- Siyà pana bhante bahiddhà asati aparitassanà ti. -- Siyà bhikkhÆti Bhagavà avoca. Idha bhikkhu ekaccassa na evaæ hoti: AhÆ vata me, taæ vata me na-tthi, siyà vata me, taæ vatÃhaæ na labhÃmÅti. So na socati na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhu bahiddhà asati aparitassanà hotÅti. -- Siyà nu kho bhante ajjhattaæ asati paritassanà ti. -- Siyà bhikkhÆti Bhagavà avoca. Idha bhik- khu ekaccassa evaæ diÂÂhi hoti: So loko so attÃ, so pecca bhavissÃmi nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassati- samaæ tath' eva ÂhassÃmÅti. So suïÃti TathÃgatassa và TathÃgatasÃvakassa và sabbesaæ diÂÂhiÂÂhÃnÃdhiÂÂhÃna-pari- yuÂÂhÃnÃbhinivesÃnusayÃnaæ samugghÃtÃya sabbasaÇkhÃra- samathÃya sabbÆpadhipaÂinissaggÃya taïhakkhayÃya virÃgÃya nirodhÃya nibbÃnÃya dhammaæ desentassa. Tassa evaæ #<[page 137]># %< 3. 2. ALAGADDôPAMASUTTAõ. (22) 137>% hoti: UcchijjissÃmi nÃma su, vinassissÃmi nÃma su, na su nÃma bhavissÃmÅti. So socati kilamati paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhu ajjhattaæ asati paritassanà hotÅti. -- Siyà pana bhante ajjhattaæ asati aparitassanà ti. -- Siyà bhikkhÆti Bhagavà avoca. Idha bhikkhu ekaccassa na evaæ diÂÂhi hoti: So loko so attÃ, so pecca bhavissÃmi nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassatisamaæ tath' eva ÂhassÃmÅti. So suïÃti TathÃgatassa và TathÃgatasÃvakassa và sabbesaæ diÂÂhiÂÂhÃnÃdhiÂÂhÃna-pari- yuÂÂhÃnÃbhinivesÃnusayÃnaæ samugghÃtÃya sabbasaÇkhÃra- samathÃya sabbÆpadhipaÂinissaggÃya taïhakkhayÃya virÃgÃya nirodhÃya nibbÃnÃya dhammaæ desentassa. Tassa na evaæ hoti: UcchijjissÃmi nÃma su, vinassissÃmi nÃma su, na su nÃma bhavissÃmÅti. So na socati na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kandati, na sammohaæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhu ajjhattaæ asati aparitassanà hoti. Taæ bhikkhave pariggahaæ parigaïheyyÃtha yvÃssa pariggaho nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassati- samaæ tath' eva tiÂÂheyya. Passatha no tumhe bhikkhave taæ pariggahaæ yvÃssa pariggaho . . . tath' eva tiÂÂheyyÃti. -- No h' etam-bhante. -- SÃdhu bhikkhave, aham-pi kho taæ bhikkhave pariggahaæ na samanupassÃmi yvÃssa parig- gaho nicco dhuvo sassato avipariïÃmadhammo, sassatisamaæ tath' eva tiÂÂheyya. Taæ bhikkhave attavÃdupÃdÃnaæ upÃdi- yetha yaæ-sa attavÃdupÃdÃnaæ upÃdiyato na uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. Passatha no tumhe bhikkhave taæ attavÃdupÃdÃnaæ yaæ-sa . . . sokaparideva- dukkhadomanassupÃyÃsà ti. -- No h' etam-bhante. -- SÃdhu bhikkhave, aham-pi kho taæ bhikkhave attavÃdupÃdÃnaæ na samanupassÃmi yaæ-sa attavÃdupÃdÃnaæ upÃdiyato na up- pajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. Taæ bhik- khave diÂÂhinissayaæ nissayetha yaæ-sa diÂÂhinissayaæ nissa- yato na uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. Passatha no tumhe bhikkhave taæ diÂÂhinissayaæ yaæ-sa . . . sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà ti. -- No h' etam- bhante. -- SÃdhu bhikkhave, aham-pi kho taæ bhikkhave diÂÂhinissayaæ na samanupassÃmi yaæ-sa diÂÂhinissayaæ #<[page 138]># %<138 I. MôLAPA××ùSAõ.>% nissayato na uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassu- pÃyÃsÃ. Attani và bhikkhave sati attaniyam-me ti assÃti. -- Evam-bhante. -- Attaniye và bhikkhave sati attà me ti as- sÃti. -- Evam-bhante. -- Attani ca bhikkhave attaniye ca saccato thetato anupalabbhamÃne yam-p' idaæ diÂÂhiÂÂhÃ- naæ: so loko so attÃ, so pecca bhavissÃmi nicco dhuvo sas- sato avipariïÃmadhammo, sassatisamaæ tath' eva ÂhassÃmÅti, nanÃyaæ bhikkhave kevalo paripÆro bÃladhammo ti. -- Kiæ hi no siyà bhante kevalo paripÆro bÃladhammo ti. -- Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: rÆpaæ niccaæ và aniccaæ và ti. -- Aniccaæ bhante. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ và ti. -- Dukkhaæ bhante. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallan-nu taæ samanupassi- tuæ: etaæ mama. eso 'ham-asmi, eso me attà ti. -- No h' etam-bhante. -- Taæ kim-ma¤¤athà bhikkhave: vedanà niccà và aniccà và ti. -- Aniccà bhante. -- Yaæ panÃnic- caæ dukkhaæ và taæ sukhaæ và ti. -- Dukkhaæ bhante. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallan- nu taæ samanupassituæ: etaæ mama . . . attà ti. -- No h' etam-bhante. -- Taæ kim-ma¤¤athà bhikkhave: sa¤¤Ã niccà và aniccà và ti. -- Aniccà bhante. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ và ti. -- Dukkhaæ bhante. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallan-nu taæ samanupassituæ: etaæ mama . . . attà ti. -- No h' etam- bhante. -- Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: saÇkhÃrà niccà và aniccà và ti. -- Aniccà bhante. -- Yaæ panÃniccaæ duk- khaæ và taæ sukhaæ và ti. -- Dukkhaæ bhante. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallan-nu taæ samanupassituæ: etaæ mama . . . aÂÂà ti. -- No h' etam-bhante. -- Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: vi¤¤Ãïaæ niccaæ và anic- caæ và ti. -- Aniccaæ bhante. -- Yaæ panÃniccaæ duk- khaæ và taæ sukhaæ và ti. -- Dukkhaæ bhante. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallan-nu taæ samanupassituæ: etaæ mama, eso 'ham-asmi, eso me attà ti. -- No h' etam-bhante. -- TasmÃtiha bhikkhave yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ, ajjhattaæ và bahiddhà #<[page 139]># %< 3. 2. ALAGADDôPAMASUTTAõ. (22) 139>% vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ, Yà kÃci vedanà --pe-- yà kÃci sa¤¤Ã -- ye keci saÇkhÃrà -- yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃri- kaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre san- tike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïaæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham- asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammap- pa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evaæ passaæ bhikkhave sutavà ariyasÃvako rÆpasmiæ nibbindati, vedanÃya nibbindati, sa¤¤Ãya nibbindati, saÇkhÃ- resu nibbindati, vi¤¤Ãïasmiæ nibbindati; nibbindaæ virajjati, virÃgà vimuccati, vimuttasmiæ vimuttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃ- paraæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhik- khu ukkhittapaligho iti pi, saÇkiïïaparikho iti pi, abbÆÊhesiko iti pi, niraggaÊo iti pi, ariyo pannaddhajo pannabhÃro vi- saæyutto iti pi. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu ukkhitta- paligho hoti: Idha bhikkhave bhikkhuno avijjà pahÅnà hoti ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃda- dhammÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ukkhittapaligho hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu saÇkiïïaparikho hoti: Idha bhikkhave bhikkhuno ponobhaviko jÃtisaæsÃro pahÅno hoti ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anup- pÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu saÇkiïïa- parikho hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu abbÆÊhesiko hoti: Idha bhikkhave bhikkhuno taïhà pahÅnà hoti ucchinna- mÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu abbÆÊhesiko hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu niraggaÊo hoti: Idha bhikkhave bhikkhuno pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅnÃni honti ucchinna- mÆlÃni tÃlÃvatthukatÃni anabhÃvakatÃni Ãyatiæ anuppÃda- dhammÃni. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu niraggaÊo hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu ariyo pannaddhajo pannabhÃro visaæyutto hoti: Idha bhikkhave bhikkhuno asmimÃno pahÅno hoti ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anup- #<[page 140]># %<140 I. MôLAPA××ùSAõ.>% pÃdadhammo. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ariyo pannad- dhajo pannabhÃro visaæyutto hoti. Evaæ vimuttacittaæ kho bhikkhave bhikkhuæ sa-Indà devà sa-Brahmakà sa-PajÃpatikà anvesaæ nÃdhigacchanti: idaæ nissitaæ tathÃgatassa vi¤¤Ãïan-ti, taæ kissa hetu: DiÂÂhe vÃhaæ bhikkhave dhamme tathÃgataæ ananuvejjo ti vadÃmi. EvaævÃdiæ kho maæ bhikkhave evamakkhÃyiæ eke samaïabrÃhmaïà asatà tucchà musà abhÆtena abbhÃcikkhanti: Venayiko samaïo Gotamo, sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤ÃpetÅti. Yathà vÃhaæ bhikkhave na, yathà cÃhaæ na vadÃmi, tathà maæ te bhonto samaïabrÃhmaïà asatà tucchà musà abhÆtena abbhÃcikkhanti: Venayiko sa- maïo Gotamo, sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤ÃpetÅti. Pubbe cÃhaæ bhikkhave etarahi ca dukkha¤-c' eva pa¤¤Ãpemi dukkhassa ca nirodhaæ. Tatra ce bhikkhave pare TathÃgataæ akkosanti paribhÃsanti rosenti, tatra bhik- khave TathÃgatassa na hoti ÃghÃto na appaccayo na cetaso anabhiraddhi. Tatra ce bhikkhave pare TathÃgataæ sakka- ronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, tatra bhikkhave TathÃ- gatassa na hoti Ãnando na somanassaæ na cetaso ubbillÃvi- tattaæ. Tatra ce bhikkhave pare TathÃgataæ sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, tatra bhikkhave TathÃgatassa evaæ hoti: Yaæ kho idaæ pubbe pari¤¤Ãtaæ tattha me eva- rÆpà kÃrà karÅyantÅti. TasmÃtiha bhikkhave tumhe ce pi pare akkoseyyuæ paribhÃseyyuæ roseyyuæ, tatra tumhehi na ÃghÃto na appaccayo na cetaso anabhiraddhi karaïÅyÃ. TasmÃtiha bhikkhave tumhe ce pi pare sakkareyyuæ garu- kareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, tatra tumhehi na Ãnando na somanassaæ na cetaso ubbillÃvitattaæ karaïÅyaæ. TasmÃtiha bhikkhave tumhe ce pi pare sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃ- neyyuæ pÆjeyyuæ, tatra tumhÃkaæ evam-assa: Yaæ kho idaæ pubbe pari¤¤Ãtaæ tattha no evarÆpà kÃrà karÅyantÅti. TasmÃtiha bhikkhave yaæ na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Ki¤-ca bhikkhave na tumhÃkaæ: RÆpaæ bhikkhave na tumhÃkaæ, taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Vedanà bhikkhave na tumhÃkaæ, #<[page 141]># %< 3. 2. ALAGADDôPAMASUTTAõ. (22) 141>% taæ pajahatha, sà vo pahÅnà d. h. s. bhavissati. Sa¤¤Ã bhik- khave na tumhÃkaæ, taæ pajahatha, sà vo pahÅnà d. h. s. bhavissati. SaÇkhÃrà bhikkhave na tumhÃkaæ, te pajahatha, te vo pahÅnà d. h. s. bhavissanti. Vi¤¤Ãïaæ bhikkhave na tumhÃkaæ. taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: yaæ imasmiæ Jetavane tiïa-kaÂÂha-sÃkhÃ-palÃsaæ taæ jano hareyya và ¬aheyya và yathÃpaccayaæ và kareyya; api nu tumhÃkaæ evam-assa: Amhe jano harati và ¬ahati và yathÃpaccayaæ và karotÅti. -- No h' etam-bhante, taæ kissa hetu: na hi no etam-bhante attà và attaniyaæ và ti. -- Evam-eva kho bhikkhave yaæ na tumhÃkaæ taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya bhavissati. Ki¤-ca bhikkhave na tumhÃkaæ: RÆpaæ bhikkhave na tumhÃkaæ, taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hi- taya sukhÃya bhavissati. Vedanà bhikkhave --pe-- sa¤¤Ã bhikkhave -- saÇkhÃrà bhikkhave -- vi¤¤Ãïaæ bhikkhave na tumhÃkaæ, taæ pajahatha, taæ vo pahÅnaæ dÅgharattaæ hi- tÃya sukhÃya bhavissati. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo, uttÃno vivaÂo pakasito chinnapilotiko; evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme, uttÃne vivaÂe pakÃsite chinnapilotike, ye te bhik- khÆ arahanto khÅïÃsavà vusitavanto katakaraïÅyà ohitabhÃrà anuppattasadatthà parikkhÅïabhavasaæyojanà samma-d-a¤¤Ã vimuttÃ, vaÂÂaæ tesaæ na-tthi pa¤¤ÃpanÃya. Evaæ svÃk- khÃto bhikkhave mayà dhammo . . . chinnapilotiko; evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme . . . chinnapilotike, yesaæ bhikkhÆnaæ pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyojanÃni pahÅnÃni sabbe te opapÃtikà tattha parinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo . . . chinnapilotiko; evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme . . . chinnapilotike, yesaæ bhikkhÆnaæ tÅïi saæyojanÃni pahÅnÃni rÃgadosamohà tanubhÆtà sabbe te sakadÃgÃmino, sakid-eva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhass' antaæ karissanti. Evaæ svÃkkhÃto bhik- khave mayà dhammo . . . chinnapilotiko, evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme . . . chinnapilotike, yesaæ bhikkhÆ- naæ tÅïi saæyojanÃni pahÅnÃni sabbe te sotÃpannà avini- #<[page 142]># %<142 I. MôLAPA××ùSAõ.>% pÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyanÃ. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo . . . chinnapilotiko; evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme . . . chinnapilotike, ye te bhikkhÆ dhammÃnusÃrino saddhÃnusÃrino sabbe te sambodhiparÃyanÃ. Evaæ svÃkkhÃto bhikkhave mayà dhammo, uttÃno vivaÂo pakÃsito chinnapilotiko; evaæ svÃkkhÃte bhikkhave mayà dhamme, uttÃne vivaÂe pakÃsite chinnapilotike, yesaæ mayi saddhÃmattaæ pemamattaæ sabbe te saggaparÃyanà ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhagavato bhÃsitaæ abhinandun-ti. ALAGADDôPAMASUTTAõ DUTIYAõ. 23. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthiyaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena Ãyasmà KumÃrakassapo Andhavane viharati. Atha kho a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhikkantavaïïà kevalakappaæ Andhavanaæ obhÃsetvà yen' Ãyasmà KumÃra- kassapo ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhità kho sà devatà Ãyasmantaæ KumÃrakassa- paæ etad-avoca: Bhikkhu bhikkhu, ayaæ vammÅko rattiæ dhÆmÃyati divà pajjalati. BrÃhmaïo evam-Ãha: Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa laÇgiæ: laÇgÅ bhadante ti. BrÃhmaïo evam- Ãha: Ukkhipa laÇgiæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa uddhumÃyi- kaæ: uddhumÃyikà bhadante ti. BrÃhmaïo evam-Ãha: Uk- khipa uddhumÃyikaæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa dvidhÃ- pathaæ: dvidhÃpatho bhadante ti. BrÃhmaïo evam-Ãha: Ukkhipa dvidhÃpathaæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃ- yÃti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa caÇga- vÃraæ: caÇgavÃraæ bhadante ti. BrÃhmaïo evam-Ãha: #<[page 143]># %< 3. 3. VAMMýKASUTTAõ. (23) 143>% Ukkhipa caÇgavÃraæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa kummaæ: kummo bhadante ti. BrÃhmaïo evam-Ãha: Ukkhipa kum- maæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa asisÆnaæ: asisÆnà bhadante ti. BrÃhmaïo evam-Ãha: Ukkhipa asisÆnaæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya addasa maæsapesiæ: maæsapesi bhadante ti. BrÃhmaïo evam-Ãha: Ukkhipa maæsapesiæ, abhikkhaïa sumedha sat- thaæ ÃdÃyÃti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya ad- dasa nÃgaæ: nÃgo bhadante ti. BrÃhmaïo evam-Ãha: TiÂÂhatu nÃgo, mà nÃgaæ ghaÂÂesi, namo karohi nÃgassÃti. Ime kho tvaæ bhikkhu pa¤he Bhagavantaæ upasaÇkamitvà puccheyyÃsi, yathà te Bhagavà byÃkaroti tathà naæ dhÃrey- yÃsi. NÃhan-taæ bhikkhu passÃmi sadevake loke samÃrake sabrahmake sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya yo imesaæ pa¤hÃnaæ veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheyya a¤¤atra TathÃgatena và TathÃgatasÃvakena và ito và pana sutvà ti. Idam-avoca sà devatÃ, idaæ vatvà tatth' eva antaradhÃyi. Atha kho Ãyasmà KumÃrakassapo tassà rattiyà acca- yena yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhaga- vantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà KumÃrakassapo Bhagavantaæ etad-avoca: Imaæ bhante rattiæ a¤¤atarà devatà abhikkantÃya rattiyà abhik- kantavaïïà kevalakappaæ Andhavanaæ obhÃsetvà yenÃhaæ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekam- antaæ Âhità kho bhante sà devatà maæ etad-avoca: Bhik- khu bhikkhu, ayaæ vammÅko rattiæ dhÆmÃyati divà pajjalati. BrÃhmaïo evam-Ãha: Abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃ- yÃti. Abhikkhaïanto sumedho satthaæ ÃdÃya --pe-- ito và pana sutvà ti. Idam-avoca bhante sà devatÃ, idaæ vatvà tatth' eva antaradhÃyi. Ko nu kho bhante vammÅko, kà rattiæ dhÆmÃyanÃ, kà divà pajjalanÃ, ko brÃhmaïo, ko su- medho, kiæ satthaæ, kiæ abhikkhaïaæ, kà laÇgÅ, kà ud- dhumÃyikÃ, ko dvidhÃpatho, kiæ caÇgavÃraæ, ko kummo, kà asisÆnÃ, kà maæsapesi, ko nÃgo ti. #<[page 144]># %<144 I. MôLAPA××ùSAõ.>% VammÅko ti kho bhikkhu imass' etaæ cÃtummahÃbhÆti- kassa kÃyassa adhivacanaæ mÃtÃpettikasambhavassa odana- kummÃsÆpacayassa aniccucchÃdana-parimaddana-bhedana-vid- dhaæsanadhammassa. Yaæ kho bhikkhu divà kammante Ãrabbha rattiæ anuvitakketi anuvicarati ayaæ rattiæ dhÆmÃ- yanÃ. Yaæ kho bhikkhu rattiæ anuvitakketvà anuvicÃretvà divà kammante payojeti kÃyena vÃcÃya manasà ayaæ divà pajjalanÃ. BrÃhmaïo ti kho bhikkhu TathÃgatass' etaæ adhivacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. Sumedho ti kho bhikkhu sekhass' etaæ bhikkhuno adhivacanaæ. Satthan-ti kho bhikkhu ariyÃy' etaæ pa¤¤Ãya adhivacanaæ. Abhik- khaïan-ti kho bhikkhu viriyÃrambhass' etaæ adhivacanaæ. LaÇgÅ ti kho bhikkhu avijjÃy' etaæ adhivacanaæ; ukkhipa laÇgiæ, pajaha avijjaæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti ayam-etassa attho. UddhumÃyikà ti kho bikkhu kodhu- pÃyÃsass' etaæ adhivacanaæ; ukkhipa uddhumÃyikaæ, pajaha kodhupÃyÃsaæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti ayam- etassa attho. DvidhÃpatho ti kho bhikkhu vicikicchÃy' etaæ adhivacanaæ; ukkhipa dvidhÃpathaæ, pajaha vicikicchaæ, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti ayam-etassa attho. CaÇgavÃran-ti kho bhikkhu pa¤cann' etaæ nÅvaraïÃnaæ adhivacanaæ: kÃmacchandanÅvaraïassa byÃpÃdanÅvaraïassa thÅnamiddhanÅvaraïassa uddhaccakukkuccanÅvaraïassa vici- kicchÃnÅvaraïassa; ukkhipa caÇgavÃraæ, pajaha pa¤ca nÅ- varaïe, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti ayam-etassa attho. Kummo ti kho bhikkhu pa¤cann' etaæ upÃdÃnak- khandhÃnaæ adhivacanaæ, seyyathÅdaæ: rÆpupÃdÃnakkhan- dhassa vedanupÃdÃnakkhandhassa sa¤¤upÃdÃnakkhandhassa saÇkhÃrupÃdÃnakkhandhassa vi¤¤ÃïupÃdÃnakkhandhassa; uk- khipa kummaæ, pajaha pa¤c' upÃdÃnakkhandhe, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti ayam-etassa attho. AsisÆnà ti kho bhikkhu pa¤cann' etaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ: cakkhuvi¤¤eyyÃnaæ rÆpÃnaæ iÂÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæhitÃnaæ rajanÅyÃnaæ, sotavi¤¤eyyÃ- naæ saddÃnaæ --pe-- ghÃnavi¤¤eyyÃnaæ gandhÃnaæ -- jivhÃ- vi¤¤eyyÃnaæ rasÃnaæ -- kÃyavi¤¤eyyÃnaæ phoÂÂhabbÃnaæ iÂ- ÂhÃnaæ kantÃnaæ manÃpÃnaæ piyarÆpÃnaæ kÃmÆpasaæ- #<[page 145]># %< 3. 4. RATHAVINýTASUTTAõ. (24) 145>% hitÃnaæ rajanÅyÃnaæ; ukkhipa asisÆnaæ, pajaha pa¤ca kÃma- guïe, abhikkhaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti ayam-etassa attho. MaæsapesÅti kho bhikkhu nandirÃgass' etaæ adhiva- canaæ; ukkhipa maæsapesiæ, pajaha nandirÃgaæ, abhik- khaïa sumedha satthaæ ÃdÃyÃti ayam-etassa attho. NÃgo ti kho bhikkhu khÅïÃsavass' etaæ bhikkhuno adhivacanaæ; tiÂÂhatu nÃgo, mà nÃgaæ ghaÂÂesi, namo karohi nÃgassÃti ayam-etassa attho ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà KumÃra- kassapo Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. VAMMýKASUTTAõ TATIYAõ. 24. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe viharati VeÊuvane KalandakanivÃpe. Atha kho sambahulà jÃtibhÆmakà bhikkhÆ jÃtibhÆmiyaæ vassaæ vutthà yena Bha- gavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhi- vÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te bhikkhÆ Bhagavà etad-avoca: Ko nu kho bhikkhave jÃti- bhÆmiyaæ. jÃtibhÆmakÃnaæ bhikkhÆnaæ sabrahmacÃrÅnaæ evaæ sambhÃvito: Attanà ca appiccho appicchakatha¤-ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca santuÂÂho santuÂÂhikatha¤-ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca pavivitto pavivekakatha¤-ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca asaæsaÂÂho asaæsaggakatha¤-ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca Ãraddhaviriyo viriyÃrambha- katha¤-ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca sÅlasampanno sÅla- sampadÃkatha¤-ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca samÃdhi- sampanno samÃdhisampadÃkatha¤-ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca pa¤¤Ãsampanno pa¤¤ÃsampadÃkatha¤-ca bhikkhÆ- naæ kattÃ, attanà ca vimuttisampanno vimuttisampadÃ- katha¤-ca bhikkhÆnaæ kattÃ, attanà ca vimutti¤Ãïadassana- sampanno vimutti¤ÃïadassanasampadÃkatha¤-ca bhikkhÆ- naæ kattÃ, ovÃdako vi¤¤Ãpako sandassako samÃdapako #<[page 146]># %<146 I. MôLAPA××ùSAõ.>% samuttejako sampahaæsako sabrahmacÃrÅnan-ti. -- Puïïo nÃma bhante Ãyasmà MantÃïiputto jÃtibhÆmiyaæ jÃtibhÆma- kÃnaæ bhikkhÆnaæ sabrahmacÃrÅnaæ evaæ sambhÃvito: At- tanà ca appiccho appicchakatha¤-ca bhikkhÆnaæ kattà . . . sampahaæsako sabrahmacÃrÅnan-ti. Tena kho pana samayena Ãyasmà SÃriputto Bhagavato avidÆre nisinno hoti. Atha kho Ãyasmato SÃriputtassa etad- ahosi: LÃbhà Ãyasmato Puïïassa MantÃïiputtassa, suladdha- lÃbhà Ãyasmato Puïïassa MantÃïiputtassa, yassa vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ Satthu sammukhà anumÃssa anumÃssa vaïïaæ bhÃsanti, ta¤-ca Satthà abbhanumodati; app-eva ca nÃma mayaæ kadÃci karahaci Ãyasmatà Puïïena MantÃïiputtena saddhiæ samÃgaccheyyÃma, app-eva nÃma siyà kocid-eva kathÃsallÃpo ti. Atha kho Bhagavà RÃjagahe yathÃbhirantaæ viharitvà yena SÃvatthi tena cÃrikaæ pakkÃmi; anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena SÃvatthi tad-avasari. Tatra sudaæ Bhagavà SÃvatthiyaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Assosi kho Ãyasmà Puïïo MantÃïiputto: Bhagavà kira SÃ- vatthiæ anuppatto SÃvatthiyaæ viharati Jetavane AnÃtha- piï¬ikassa ÃrÃme ti. Atha kho Ãyasmà Puïïo MantÃïi- putto senÃsanaæ saæsÃmetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena SÃ- vatthi tena cÃrikaæ pakkÃmi, anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena SÃvatthi Jetavanaæ AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃmo yena Bha- gavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhi- vÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyas- mantaæ Puïïaæ MantÃïiputtaæ Bhagavà dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi. Atha kho Ãyasmà Puïïo MantÃïiputto Bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassito samÃdapito samuttejito sampahaæsito Bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃy' Ãsanà Bhaga- vantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena Andhavanaæ tena pakkÃmi divÃvihÃrÃya. Atha kho a¤¤ataro bhikkhu yen' Ãyasmà SÃriputto ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ SÃriputtaæ etad- avoca: Yassa kho tvaæ Ãvuso SÃriputta Puïïassa nÃma bhikkhuno MantÃïiputtassa abhiïhaæ kittayamÃno hoti so #<[page 147]># %< 3. 4. RATHAVINýTASUTTAõ. (24) 147>% Bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassito samÃdapito sam- uttejito sampahaæsito Bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃy' Ãsanà Bhagavantaæ abhivÃdetvà padak- khiïaæ katvà yena Andhavanaæ tena pakkanto divÃvihÃrÃ- yÃti. Atha kho Ãyasmà SÃriputto taramÃnarÆpo nisÅdanaæ ÃdÃya Ãyasmantaæ Puïïaæ MantÃniputtaæ piÂÂhito piÂÂhito anubandhi sÅsÃnulokÅ. Atha kho Ãyasmà Puïïo MantÃïi- putto Andhavanaæ ajjhogÃhitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. ùyasmà pi kho SÃriputto Andhavanaæ ajjhogÃhitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. Atha kho Ãyasmà SÃriputto sÃyanhasamayaæ patisallÃïà vuÂÂhito yen' Ãyasmà Puïïo MantÃïiputto ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmatà Puïïena MantÃïiputtena saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekam- antaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà SÃriputto Ãyasmantaæ Puïïaæ MantÃïiputtaæ etad-avoca: Bhagavati no Ãvuso brahmacariyaæ vussatÅti. -- Evam-Ãvuso ti. -- Kin-nu kho Ãvuso sÅlavisuddhatthaæ Bhagavati brahmacariyaæ vussa- tÅti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pan' Ãvuso cittavisud- dhatthaæ Bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kin-nu kho Ãvuso diÂÂhivisuddhatthaæ Bhaga- vati brahmacariyaæ vussatÅti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kim- pan' Ãvuso kaÇkhÃvitaraïavisuddhatthaæ Bhagavati brahma- cariyaæ vussatÅti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kin-nu kho Ãvuso maggÃmagga¤Ãïadassaïavisuddhatthaæ Bhagavati brahma- cariyaæ vussatÅti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pan' Ãvuso paÂipadäÃïadassanavisuddhatthaæ Bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kin-nu kho Ãvuso ¤Ãïa- dassanavisuddhatthaæ Bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kin-nu kho Ãvuso sÅlavisuddhatthaæ Bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti iti puÂÂho samÃno: no h' idaæ Ãvuso ti vadesi, kim-pan' Ãvuso {cittavisuddhatthaæ} Bha- gavati brahmacariyaæ vussatÅti iti puÂÂho samÃno: no h' idaæ Ãvuso ti vadesi; Kin-nu kho Ãvuso diÂÂhivisuddhatthaæ Bha- gavati --pe-- kin-nu kho Ãvuso ¤Ãïadassanavisuddhatthaæ Bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti iti puÂÂho samÃno: no h' idaæ Ãvuso ti vadesi. Kimattha¤-carah' Ãvuso Bhagavati #<[page 148]># %<148 I. MôLAPA××ùSAõ.>% brahmacariyaæ vussatÅti. -- AnupÃdà parinibbÃnatthaæ kho Ãvuso Bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti. -- Kin-nu kho Ãvuso sÅlavisuddhi anupÃdà parinibbÃnan-ti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pan' Ãvuso cittavisuddhi anupÃdà parinib- bÃnan-ti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kin-nu kho Ãvuso diÂÂhi- visuddhi anupÃdà parinibbÃnan-ti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pan' Ãvuso kaÇkhÃvitaraïavisuddhi anupÃdà pari- nibbÃnan-ti. -- No h' idaæ Ãvuso.- Kin-nu kho Ãvuso maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi anupÃdà parinibbÃnan-ti. No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pan' Ãvuso paÂipadäÃïadassana- visuddhi anupÃdà parinibbÃnan-ti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kin-nu kho Ãvuso ¤Ãïadassanavisuddhi anupÃdà parinib- bÃnan-ti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kim-pan' Ãvuso a¤¤atra imehi dhammehi anupÃdà parinibbÃnan-ti. -- No h' idaæ Ãvuso. -- Kin-nu kho Ãvuso sÅlavisuddhi anupÃdà parinib- bÃnan-ti iti puÂÂho samÃno: no h' idaæ Ãvuso ti vadesi, kim-pan' Ãvuso cittavisuddhi anupÃdà parinibbÃnan-ti iti puÂ- Âho samÃno: no h' idaæ Ãvuso ti vadesi; kin-nu kho Ãvuso diÂÂhivisuddhi anupÃdà parinibbÃnan-ti --pe-- kin-nu kho Ãvuso ¤Ãïadassanavisuddhi anupÃdà parinibbÃnan-ti iti puÂ- Âho samÃno: no h' idaæ Ãvuso ti vadesi, kim-pan' Ãvuso a¤¤atra imehi dhammehi anupÃdà parinibbÃnan-ti iti puÂ- Âho samÃno: no h' idaæ Ãvuso ti vadesi. YathÃkathaæ pan' Ãvuso imassa bhÃsitassa attho daÂÂhabbo ti. SÅlavisuddhi¤-ce Ãvuso Bhagavà anupÃdà parinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa, sa-upÃdÃnaæ yeva samÃnaæ anupÃdà parinib- bÃnaæ pa¤¤Ãpessa. Cittavisuddhi¤-ce Ãvuso . . . DiÂÂhi- visuddhi¤-ce Ãvuso . . . KaÇkhÃvitaraïavisuddhi¤-ce Ãvuso . . . MaggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi¤-ce Ãvuso . . . PaÂipadÃ- ¤Ãïadassanavisuddhi¤-ce Ãvuso . . . ¥Ãïadassanavisuddhi¤-ce Ãvuso Bhagavà anupÃdà parinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa, sa-upÃ- dÃnaæ yeva samÃnaæ anupÃdà parinibbÃnaæ pa¤¤Ãpessa. A¤¤atra ca Ãvuso imehi dhammehi anupÃdà parinibbÃnaæ abhavissa, puthujjano parinibbÃyeyya, puthujjano hi Ãvuso a¤¤atra imehi dhammehi. Tena h' Ãvuso upaman-te karissÃmi, upamÃya p' idh' ekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. Seyyathà pi Ãvuso ra¤¤o Pasenadissa Kosalassa SÃvatthiyaæ #<[page 149]># %< 3. 4. RATHAVINýTASUTTAõ. (24) 149>% paÂivasantassa SÃkete ki¤cid-eva accÃyikaæ karaïÅyaæ uppaj- jeyya, tassa antarà ca SÃvatthiæ antarà ca SÃketaæ satta ratha- vinÅtÃni upaÂÂhapeyyuæ. Atha kho Ãvuso rÃjà Pasenadi Kosalo SÃvatthiyà nikkhamitvà antepuradvÃrà paÂhamaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya, paÂhamena rathavinÅtena dutiyaæ rathavinÅtaæ pÃpuïeyya; paÂhamaæ rathavinÅtaæ vissajjeyya dutiyaæ ratha- vinÅtaæ abhirÆheyya, dutiyena rathavinÅtena tatiyaæ ratha- vinÅtaæ pÃpuïeyya; dutiyaæ . . . pÃpuïeyya; tatiyaæ . . . pÃ- puïeyya; catutthaæ . . . pÃpuïeyya; pa¤camaæ rathavinÅtaæ vissajjeyya chaÂÂhaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya, chaÂÂhena rathavinÅtena sattamaæ rathavinÅtaæ pÃpuïeyya; chaÂÂhaæ rathavinÅtaæ vissajjeyya sattamaæ rathavinÅtaæ abhirÆheyya, sattamena rathavinÅtena SÃketaæ anupÃpuïeyya antepura- dvÃraæ. Tam-enaæ antepuradvÃragataæ samÃnaæ mittÃ- maccà ¤ÃtisÃlohità evaæ puccheyyuæ: Iminà tvaæ mahÃrÃja rathavinÅtena SÃvatthiyà SÃketaæ anuppatto antepuradvÃran- ti. Kathaæ byÃkaramÃno nu kho Ãvuso rÃjà Pasenadi Ko- salo sammà byÃkaramÃno byÃkareyyÃti. -- Evaæ byÃkara- mÃno kho Ãvuso rÃjà Pasenadi Kosalo sammà byÃkaramÃno byÃkareyya: Idha me SÃvatthiyaæ paÂivasantassa SÃkete ki¤cid-eva accÃyikaæ karaïÅyaæ uppajji. Tassa me antarà ca SÃvatthiæ antarà ca SÃketaæ satta rathavinÅtÃni upaÂÂhÃ- pesuæ. Atha khvÃhaæ SÃvatthiyà nikkhamitvà antepura- dvÃrà paÂhamaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ, paÂhamena ratha- vinÅtena dutiyaæ rathavinÅtaæ pÃpuïiæ; paÂhamaæ ratha- vinÅtaæ nissajiæ dutiyaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ, dutiyena rathavinÅtena tatiyaæ rathavinÅtaæ pÃpuïiæ; dutiyaæ . . . pÃ- puïiæ; tatiyaæ . . . pÃpuïiæ; catutthaæ . . . pÃpuïiæ; pa¤ca- maæ rathavinÅtaæ nissajiæ chaÂÂhaæ rathavinÅtaæ abhirÆhiæ, chaÂÂhena rathavinÅtena sattamaæ rathavinÅtaæ pÃpuïiæ; chaÂÂhaæ rathavinÅtaæ nissajiæ sattamaæ rathavinÅtaæ abhi- rÆhiæ, sattamena rathavinÅtena SÃketaæ anuppatto ante- puradvÃran-ti. Evaæ byÃkaramÃno kho Ãvuso rÃjà Pasenadi Kosalo sammà byÃkaramÃno byÃkareyyÃti. -- Evam-eva kho Ãvuso sÅlavisuddhi yÃvad-eva cittavisuddhat- thÃ, cittavisuddhi yÃvad-eva diÂÂhivisuddhatthÃ, diÂÂhivisuddhi yÃvad-eva kaÇkhÃvitaraïavisuddhatthÃ, kaÇkhÃvitaraïa- #<[page 150]># %<150 I. MôLAPA××ùSAõ.>% visuddhi yÃvad-eva maggÃmagga¤ÃïadassanavisuddhatthÃ, maggÃmagga¤Ãïadassanavisuddhi yÃvad-eva paÂipadäÃïa- dassanavisuddhatthÃ, paÂipadäÃïadassanavisuddhi yÃvad-eva ¤ÃïadassanavisuddhatthÃ, ¤Ãïadassanavisuddhi yÃvad-eva anupÃdà parinibbÃnatthÃ. AnupÃdà parinibbÃnatthaæ kho Ãvuso Bhagavati brahmacariyaæ vussatÅti. Evaæ vutte Ãyasmà SÃriputto Ãyasmantaæ Puïïaæ MantÃïiputtaæ etad-avoca: KonÃmo Ãyasmà katha¤-ca pan' Ãyasmantaæ sabrahmacÃrÅ jÃnantÅti. -- Puïïo ti kho me Ãvuso nÃmaæ, MantÃïiputto ti ca pana maæ sabrahma- cÃrÅ jÃnantÅti. -- Acchariyaæ Ãvuso abbhutaæ Ãvuso, yathà taæ sutavatà sÃvakena samma-d-eva SatthusÃsanaæ ÃjÃnan- tena evam-evaæ Ãyasmatà Puïïena MantÃniputtena gam- bhÅrà gambhÅrà pa¤hà anumÃssa anumÃssa byÃkatÃ. LÃbhà sabrahmacÃrÅnaæ suladdhalÃbhà sabrahmacÃrÅnaæ ye Ãyas- mantaæ Puïïaæ MantÃniputtaæ labhanti dassanÃya labhanti payirupÃsanÃya. Celaï¬ukena ce pi sabrahmacÃrÅ Ãyasmantaæ Puïïaæ MantÃïiputtaæ muddhanà pariharantà labheyyuæ dassanÃya labheyyuæ payirupÃsanÃya, tesam-pi lÃbhà tesam- pi suladdhaæ. AmhÃkam-pi lÃbhà amhÃkam-pi suladdhaæ ye mayaæ Ãyasmantaæ Puïïaæ MantÃïiputtaæ labhÃma dassanÃya labhÃma payirupÃsanÃyÃti. Evaæ vutte Ãyasmà Puïïo MantÃïiputto Ãyasmantaæ SÃriputtaæ etad-avoca: KonÃmo Ãyasmà katha¤-ca pana Ãyasmantaæ sabrahmacÃrÅ jÃnantÅti. -- Upatisso ti kho me Ãvuso nÃmaæ. SÃriputto ti ca pana maæ sabrahmacÃrÅ jÃnan- tÅti. -- Satthukappena vata kira bho sÃvakena saddhiæ man- tayamÃnà na jÃnimha: Ãyasmà SÃriputto ti; sace hi mayaæ jÃneyyÃma: Ãyasmà SÃriputto ti, ettakam-pi no na-ppaÂi- bhÃseyya. Acchariyaæ Ãvuso abbhutaæ Ãvuso, yathà taæ sutavatà sÃvakena samma-d-eva SatthusÃsanaæ ÃjÃnantena evam-evaæ Ãyasmatà SÃriputtena gambhÅrà gambhÅrà pa¤hà anumÃssa anumÃssa pucchitÃ. LÃbhà sabrahmacÃrÅnaæ su- laddhalÃbhà sabrahmacÃrÅnaæ ye Ãyasmantaæ SÃriputtaæ labhanti dassanÃya labhanti payirupÃsanÃya. Celaï¬ukena ce pi sabrahmacÃrÅ Ãyasmantaæ SÃriputtaæ muddhanà pari- harantà labheyyuæ dassanÃya labheyyuæ payirupÃsanÃya, #<[page 151]># %< 3. 5. NIVùPASUTTAõ. (25) 151>% tesam-pi lÃbhà tesam-pi suladdhaæ. AmhÃkam-pi lÃbhà amhÃkam-pi suladdhaæ ye mayaæ Ãyasmantaæ SÃriputtaæ labhÃma dassanÃya labhÃma payirupÃsanÃyÃti. Itiha te ubho mahÃnÃgà a¤¤ama¤¤assa subhÃsitaæ samanumodiæsÆti. RATHAVINýTASUTTAõ CATUTTHAõ. 25. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Na bhikkhave nevÃpiko nivÃpaæ nivapati migajÃtÃnaæ: imaæ me nivÃpaæ nivuttaæ migajÃtà paribhu¤jantà dÅghÃ- yukà vaïïavanto ciraæ dÅgham-addhÃnaæ yÃpentÆti. Eva¤- ca kho bhikkhave nevÃpiko nivÃpaæ nivapati migajÃtÃnaæ: imaæ me nivÃpaæ nivuttaæ migajÃtà anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jissanti, anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjissanti, mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjissanti, pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà bhavissanti imasmiæ nivÃpe ti. Tatra bhikkhave paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ ni- vuttaæ nevÃpikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤- jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu, mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pa- mattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amus- miæ nivÃpe. Evaæ hi te bhikkhave paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. Tatra bhikkhave dutiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: Ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃ- pikassa anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpaj- jiæsu, mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà #<[page 152]># %<152 I. MôLAPA××ùSAõ.>% yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe; evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. Yan-nÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà paÂivirameyyÃma, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni aj- jhogÃhitvà vihareyyÃmÃti. Te sabbaso nivÃpabhojanà paÂivira- miæsu, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogÃhitvà vihariæsu. Tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tiïodakasaÇ- khaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti, tesaæ adhi- mattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi, bala- viriye parihÅne tam-eva nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa paccÃ- gamiæsu. Te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤- jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu, mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pa- mattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amus- miæ nivÃpe. Evaæ hi te bhikkhave dutiyà pi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. Tatra bhikkhave tatiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: Ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃ- pikassa --pe-- evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimuc- ciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. Ye pi te dutiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa --pe-- evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ; yan-nÆna ma- yaæ sabbaso nivÃpabhojanà paÂivirameyyÃma, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogÃhitvà vihareyyÃmÃti; te sab- baso nivÃpabhojanà paÂiviramiæsu, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogÃhitvà vihariæsu; tesaæ gimhÃnaæ pac- chime mÃse tiïodakasaÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti, tesaæ adhimattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ bala- viriyaæ parihÃyi, balaviriye parihÅne tam-eva nivÃpaæ ni- vuttaæ nevÃpikassa paccÃgamiæsu; te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja muc- chità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu, mattà sa- mÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathÃkÃmakara- ïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe; evaæ hi te du- tiyà pi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. Yan-nÆna mayaæ amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa #<[page 153]># %< 3. 5. NIVùPASUTTAõ. (25) 153>% upanissÃya Ãsayaæ kappeyyÃma, tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jissÃma, ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma, amattà samÃnà na-ppa- mÃdaæ ÃpajjissÃma, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakara- ïÅyà bhavissÃma nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe ti. Te amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa upanissÃya Ãsayaæ kappayiæsu, tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu, amattà samÃnà na-ppamÃdaæ Ãpajjiæsu, appa- mattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Tatra bhikkhave nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca etad-ahosi: SaÂha-ssu nÃm' ime tatiyà migajÃtà keÂubhino, iddhimantas-su nÃm' ime tatiyà migajÃtà parajanÃ, ima¤-ca nÃma nivÃpaæ nivuttaæ paribhu¤janti na ca nesaæ jÃnÃma Ãgatiæ và gatiæ vÃ; yan-nÆna mayaæ imaæ nivÃpaæ ni- vuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anupari- vÃreyyÃma, app-eva nÃma tatiyÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ passeyyÃma yattha te gÃhaæ gaccheyyun-ti. Te amuæ ni- vÃpaæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃresuæ. AddasÃsuæ kho bhikkhave nevÃpiko ca nevÃpikaparisà ca tatiyÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ yattha te gÃhaæ agamaæsu. Evaæ hi te bhikkhave tatiyà pi miga- jÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. Tatra bhikkhave catutthà migajÃtà evaæ samacintesuæ: Ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃ- pikassa --pe-- evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimuc- ciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. Ye pi te dutiyà miga- jÃtà evaæ samacintesuæ: ye kho te paÂhamà migajÃtà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa --pe-- evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnu- bhÃvÃ; yan-nÆna mayaæ --pe-- evaæ hi te dutiyà pi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. Ye pi te tatiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: ye kho te pa- #<[page 154]># %<154 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Âhamà migajÃtà --pe-- evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ; ye pi te dutiyà migajÃtà evaæ samacintesuæ: ye kho te paÂhamà migajÃtà -- pe -- evaæ hi te paÂhamà migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ; yan-nÆna mayaæ --pe-- evaæ hi te dutiyà pi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ; yan- nÆna mayaæ amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa upanissÃya Ãsayaæ kappeyyÃma, tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jissÃma, ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma, amattà samÃnà na-ppamÃdam Ãpaj- jissÃma, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà bhavis- sÃma nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe ti; te amuæ nivÃpaæ ni- vuttaæ nevÃpikassa upanissÃya Ãsayaæ kappayiæsu, tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu, amattà samÃnà na-ppamÃdaæ Ãpajjiæsu, appa- mattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amus- miæ nivÃpe. Tatra nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca etad- ahosi: SaÂha-ssu nÃm' ime tatiyà migajÃtà keÂubhino, iddhi- mantas-su nÃm' ime tatiyà migajÃtà parajanÃ, ima¤-ca nÃma nivÃpaæ nivuttaæ paribhu¤janti na ca nesaæ jÃnÃma Ãgatiæ và gatiæ vÃ, yan-nÆna mayaæ imaæ nivÃpaæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃreyyÃma, app- eva nÃma tatiyÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ passeyyÃma yattha te gÃhaæ gaccheyyun-ti. Te amuæ nivÃpaæ nivuttaæ ma- hatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃresuæ. AddasÃsuæ kho nevÃpiko ca nevÃpikaparisà ca tatiyÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ yattha te gÃhaæ agamaæsu; evaæ hi te tatiyà pi migajÃtà na parimucciæsu nevÃpikassa iddhÃnubhÃvÃ. Yan-nÆna mayaæ yattha agati nevÃpikassa ca nevÃpika- parisÃya ca tatr' Ãsayaæ kappeyyÃma, tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amuc- chità bhojanÃni bhu¤jeyyÃma, ananupakhajja amucchità bho- janÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma, amattà samÃnà na-ppamÃdaæ ÃpajjissÃma, appamattà samÃnà na yathÃ- #<[page 155]># %< 3. 5. NIVùPASUTTAõ. (25) 155>% kÃmakaraïÅyà bhavissÃma nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe ti. Te yattha agati nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca tatr' Ãsayaæ kappayiæsu, tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ ni- vuttaæ nevÃpikassa ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤- jiæsu, te tattha ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤- jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu, amattà samÃnà na-ppamÃdaæ Ãpajjiæsu, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ nevÃpikassa amusmiæ nivÃpe. Tatra bhikkhave nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca etad-ahosi: SaÂha-ssu nÃm' ime catutthà migajÃtà keÂu- bhino, iddhimantas-su nÃm' ime catutthà migajÃtà parajanÃ, ima¤-ca nÃma nivÃpaæ nivuttaæ paribhu¤janti na ca nesaæ jÃnÃma Ãgatiæ và gatiæ vÃ; yan-nÆna mayaæ imaæ nivÃ- paæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃreyyÃma, app-eva nÃma catutthÃnaæ migajÃtÃnaæ Ãsayaæ passeyyÃma yattha te gÃhaæ gaccheyyun-ti. Te amuæ nivÃpaæ nivuttaæ mahatÅhi daï¬avÃkarÃhi samantà sappadesaæ anuparivÃresuæ. N' eva kho bhikkhave adda- sÃsuæ nevÃpiko ca nevÃpikaparisà ca catutthÃnaæ migajÃtÃ- naæ Ãsayaæ yattha te gÃhaæ gaccheyyuæ. Tatra bhikkhave nevÃpikassa ca nevÃpikaparisÃya ca etad-ahosi: Sace kho mayaæ catutthe migajÃte ghaÂÂessÃma te ghaÂÂità a¤¤e ghaÂÂessanti, te ghaÂÂità a¤¤e ghaÂÂessanti, evaæ imaæ nivÃ- paæ nivuttaæ sabbaso migajÃtà ri¤cissanti, yan-nÆna mayaæ catutthe migajÃte ajjhupekkheyyÃmÃti. Ajjhupekkhiæsu kho bhikkhave nevÃpiko ca nevÃpikaparisà ca catutthe migajÃte. Evaæ hi te bhikkhave catutthà migajÃtà parimucciæsu nevÃ- pikassa iddhÃnubhÃvÃ. Upamà kho me ayaæ bhikkhave katà atthassa vi¤¤Ã- panÃya, ayaæ c' ev' ettha attho: NivÃpo ti kho bhikkhave pa¤cann' etaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. NevÃpiko ti kho bhikkhave MÃrass' etaæ pÃpimato adhivacanaæ. NevÃ- pikaparisà ti kho bhikkhave MÃraparisÃy' etaæ adhivacanaæ. MigajÃtà ti kho bhikkhave samaïabrÃhmaïÃn' etaæ adhi- vacanaæ. Tatra bhikkhave paÂhamà samaïabrÃhmaïà amuæ nivÃ- paæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja #<[page 156]># %<156 I. MôLAPA××ùSAõ.>% mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja muc- chità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu, mattà sa- mÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ MÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤-ca lokÃmise. Evaæ hi te bhikkhave paÂhamà samaïabrÃhmaïà na pari- mucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Seyyathà pi te bhikkhave paÂhamà migajÃtà tathÆpame ahaæ ime paÂhame samaïa- brÃhmaïe vadÃmi. Tatra bhikkhave dutiyà samaïabrÃhmaïà evaæ sama- cintesuæ: Ye kho te paÂhamà samaïabrÃhmaïà amuæ nivÃ- paæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja muc- chità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu, mattà sa- mÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathÃkÃma- karaïÅyà ahesuæ MÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤-ca lokÃmise, evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na pari- mucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Yan-nÆna mayaæ sab- baso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂivirameyyÃma, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogÃhitvà vihareyyÃmÃti. Te sabbaso nivÃpabhojanà lokÃmisà paÂiviramiæsu, bhayabhogà paÂiviratà ara¤¤ÃyatanÃni ajjhogÃhitvà vihariæsu, te tattha sÃkabhakkhà pi ahesuæ, sÃmÃkabhakkhà pi ahesuæ, nÅvÃra- bhakkhà pi ahesuæ, daddulabhakkhà pi ahesuæ, haÂabhakkhà pi ahesuæ, kaïabhakkhà pi ahesuæ, ÃcÃmabhakkhà pi ahesuæ, pi¤¤Ãkabhakkhà pi ahesuæ, tiïabhakkhà pi ahesuæ, gomaya- bhakkhà pi ahesuæ, vanamÆlaphalÃhÃrà yÃpesuæ pavatta- phalabhojÅ. Tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tiïodaka- saÇkhaye adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti, tesaæ adhi- mattakasimÃnaæ pattakÃyÃnaæ balaviriyaæ parihÃyi, bala- viriye parihÅne cetovimutti parihÃyi, cetovimuttiyà parihÅ- nÃya tam-eva nivÃpaæ nivuttaæ MÃrassa paccÃgamaæsu tÃni ca lokÃmisÃni. Te tattha anupakhajja mucchità bho- janÃni bhu¤jiæsu, te tattha anupakhajja mucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà madaæ Ãpajjiæsu, mattà samÃnà pamÃdaæ Ãpajjiæsu, pamattà samÃnà yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ MÃ- rassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤-ca lokÃmise. Evaæ hi te bhikkhave dutiyà pi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃ- #<[page 157]># %< 3. 5. NIVùPASUTTAõ. (25) 157 >% rassa iddhÃnubhÃvÃ. Seyyathà pi te bhikkhave dutiyà miga- jÃtà tathÆpame ahaæ ime dutiye samaïabrÃhmaïe vadÃmi. Tatra bhikkhave tatiyà samaïabrÃhmaïà evaæ sama- cintesuæ: Ye kho te paÂhamà samaïabrÃhmaïà amuæ nivÃ- paæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni --pe-- evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa id- dhÃnubhÃvÃ. Ye pi te dutiyà samaïabrÃhmaïà evaæ sama- cintesuæ: ye kho te paÂhamà samaïabrÃhmaïà amuæ nivÃ- paæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni --pe-- evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa id- dhÃnubhÃvÃ; yan-nÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà . . . vihareyyÃmÃti; te sabbaso nivÃpabhojanà . . . vihariæsu; te tattha sÃkabhakkhà pi ahesuæ . . . pavattaphalabhojÅ; tesaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse . . . tÃni ca lokÃmisÃni; te tattha anupakhajja . . . amusmi¤-ca lokÃmise, evaæ hi te dutiyà pi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Yan-nÆna mayaæ amuæ nivÃpaæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni upanissÃya Ãsayaæ kappeyyÃma, tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmi- sÃni ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jissÃma, ananu- pakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjis- sÃma, amattà samÃnà na-ppamÃdaæ ÃpajjissÃma, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà bhavissÃma MÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤-ca lokÃmise ti. Te amuæ nivÃpaæ ni- vuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni upanissÃya Ãsayaæ kappayiæsu, tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni ananupakhajja amucchità bho- janÃni bhu¤jiæsu, te tattha ananupakhajja amucchità bho- janÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu, amattà samÃnà na-ppamÃdaæ Ãpajjiæsu, appamattà samÃnà na yathÃkÃma- karaïÅyà ahesuæ MÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤-ca lokÃ- mise. Api ca kho evaædiÂÂhikà ahesuæ: Sassato loko iti pi, asassato loko iti pi, antavà loko iti pi, anantavà loko iti pi, taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ iti pi, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ iti pi, hoti tathÃgato param-maraïà iti pi, na hoti tathÃgato param-maraïà iti pi, hoti ca na ca hoti tathÃgato param- maraïà iti pi, n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà #<[page 158]># %<158 I. MôLAPA××ùSAõ.>% iti pi. Evaæ hi te bhikkhave tatiyà pi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Seyyathà pi te bhik- khave tatiyà migajÃtà tathÆpame ahaæ ime tatiye samaïa- brÃhmaïe vadÃmi. Tatra bhikkhave catutthà samaïabrÃhmaïà evaæ sama- cintesuæ: Ye kho te paÂhamà samaïabrÃhmaïà amuæ nivÃ- paæ nivuttaæ MÃrassa --pe-- evaæ hi te paÂhamà samaïa- brÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Ye pi te dutiyà samaïabrÃhmaïà evaæ samacintesuæ: ye kho te paÂhamà samaïabrÃhmaïà --pe-- evaæ hi te paÂhamà sa- maïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ; yan-nÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanÃ- pe -- evaæ hi te dutiyà pi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa id- dhÃnubhÃvÃ. Ye pi te tatiyà samaïabrÃhmaïà evaæ sama- cintesuæ: ye kho te paÂhamà samaïabrÃhmaïà --pe-- evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ; ye pi te dutiyà samaïabrÃhmaïà evaæ sama- cintesuæ: ye kho te paÂhamà samaïabrÃhmaïà --pe-- evaæ hi te paÂhamà samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ; yan-nÆna mayaæ sabbaso nivÃpabhojanà -- pe -- evaæ hi te dutiyà pi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ; yan-nÆna mayaæ amuæ nivÃpaæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni upanissÃya Ãsayaæ kappeyyÃma . . . amusmi¤-ca lokÃmise ti; te amuæ nivÃpaæ . . . amusmi¤-ca lokÃmise; api ca kho evaædiÂÂhikà ahesuæ: sassato loko iti pi --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà iti pi; evaæ hi te tatiyà pi samaïabrÃhmaïà na parimucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Yan-nÆna mayaæ yattha agati MÃrassa ca MÃraparisÃya ca tatr' Ãsayaæ kap- peyyÃma, tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃpaæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni ananupakhajja amucchità bho- janÃni bhu¤jissÃma, ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ ÃpajjissÃma, amattà samÃnà na- ppamÃdaæ ÃpajjissÃma, appamattà samÃnà na yathÃkÃma- karaïÅyà bhavissÃma MÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤-ca lokÃmise ti. Te yattha agati MÃrassa ca MÃraparisÃya ca tatr' Ãsayaæ kappayiæsu; tatr' Ãsayaæ kappetvà amuæ nivÃ- #<[page 159]># %< 3. 5. NIVùPASUTTAõ. (25) 159>% paæ nivuttaæ MÃrassa amÆni ca lokÃmisÃni ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jiæsu, te tattha ananupakhajja amucchità bhojanÃni bhu¤jamÃnà na madaæ Ãpajjiæsu, amattà samÃnà na-ppamÃdaæ Ãpajjiæsu, appamattà samÃnà na yathÃkÃmakaraïÅyà ahesuæ MÃrassa amusmiæ nivÃpe amusmi¤-ca lokÃmise. Evaæ hi te bhikkhave catutthà sa- maïabrÃhmaïà parimucciæsu MÃrassa iddhÃnubhÃvÃ. Sey- yathà pi te bhikkhave catutthà migajÃtà tathÆpame ahaæ ime catutthe samaïabrÃhmaïe vadÃmi. Katha¤-ca bhikkhave agati MÃrassa ca MÃraparisÃya ca: Idha bhikkhave bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusa- lehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu: andham-akÃsi MÃraæ, apadaæ vadhitvà MÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ sam- Ãdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu: andham-akÃsi MÃraæ, apadaæ vadhitvà MÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upe- khako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤-ca kÃyena paÂisaævedeti yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave . . . pÃpimato. Puna ca paraæ bhik- khave bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkham- asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upa- sampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave . . . pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave . . . pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ sam- atikkamma anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upa- sampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave . . . pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ #<[page 160]># %<160 I. MôLAPA××ùSAõ.>% samatikkamma na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave . . . pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ sam- atikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu: andham-akÃsi MÃraæ, apadaæ vadhitvà MÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso nevasa¤¤ÃnÃ- sa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upa- sampajja viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu: andham-akÃsi MÃraæ, apadaæ vadhitvà MÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃ- pimato, tiïïo loke visattikan-ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. NIVùPASUTTAõ PA¥CAMAõ. 26. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya SÃvatthiæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho sambahulà bhikkhÆ yen' Ãyasmà ùnando ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ ùnandaæ etad-avocuæ: Cirassutà no Ãvuso ùnanda Bhagavato sammukhà dhammÅ kathÃ, sÃdhu mayaæ Ãvuso ùnanda labheyyÃma Bhagavato sammukhà dhammikaæ kathaæ savanÃyÃti. -- Tena h' Ãyasmanto yena Ramma- kassa brÃhmaïassa assamo ten' upasaÇkamatha, app-eva nÃma labheyyÃtha Bhagavato sammukhà dhammikaæ kathaæ savanÃyÃti. -- Evam-Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato ùnandassa paccassosuæ. Atha kho Bhagavà SÃvatthiyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto Ãyas- mantaæ ùnandaæ Ãmantesi: ùyÃm' ùnanda yena PubbÃrÃmo MigÃramÃtu pÃsÃdo ten' upasaÇkamissÃma divÃvihÃrÃyÃti. Evaæ bhante ti kho Ãyasmà ùnando Bhagavato paccassosi. #<[page 161]># %< 3. 6. ARIYAPARIYESANASUTTAõ. (26) 161>% Atha kho Bhagavà Ãyasmatà ùnandena saddhiæ yena Pub- bÃrÃmo MigÃramÃtu pÃsÃdo ten' upasaÇkami divÃvihÃrÃya. Atha kho Bhagavà sÃyanhasamayaæ patisallÃïà vuÂÂhito Ãyasmantaæ ùnandaæ Ãmantesi: ùyÃm' ùnanda yena Pub- bakoÂÂhako ten' upasaÇkamissÃma gattÃni parisi¤citun-ti. Evam-bhante ti kho Ãyasmà ùnando Bhagavato paccassosi. Atha kho Bhagavà Ãyasmatà ùnandena saddhiæ yena Pub- bakoÂÂhako ten' upasaÇkami gattÃni parisi¤cituæ; Pubba- koÂÂhake gattÃni parisi¤citvà paccuttaritvà ekacÅvaro aÂÂhÃsi gattÃni pubbÃpayamÃno. Atha kho Ãyasmà ùnando Bhaga- vantaæ etad-avoca: Ayaæ bhante Rammakassa brÃhmaïassa assamo avidÆre; ramaïÅyo bhante Rammakassa brÃhmaïassa assamo, pÃsÃdiko bhante Rammakassa brÃhmaïassa assamo; sÃdhu bhante Bhagavà yena Rammakassa brÃhmaïassa as- samo ten' upasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃti. AdhivÃsesi Bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho Bhagavà yena Ramma- kassa brÃhmaïassa assamo ten' upasaÇkami. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ Rammakassa brÃhma- ïassa assame dhammiyà kathÃya sannisinnà honti. Atha kho Bhagavà bahidvÃrakoÂÂhake aÂÂhÃsi kathÃpariyosÃnaæ Ãgama- yamÃno. Atha kho Bhagavà kathÃpariyosÃnaæ viditvà ukkÃ- sitvà aggaÊaæ ÃkoÂesi; vivariæsu kho te bhikkhÆ Bhagavato dvÃraæ. Atha kho Bhagavà Rammakassa brÃhmaïassa assamaæ pavisitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho Bha- gavà bhikkhÆ Ãmantesi: KÃya nu ' ttha bhikkhave etarahi kathÃya sannisinnÃ, kà ca pana vo antarÃkathà vippakatà ti. Bhagavantam-eva kho no bhante Ãrabbha dhammÅ kathà vippakatÃ, atha Bhagavà anuppatto ti. SÃdhu bhikkhave, etaæ kho bhikkhave tumhÃkaæ patirÆpaæ kulaputtÃnaæ sad- dhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃnaæ yaæ tumhe dham- miyà kathÃya sannisÅdeyyÃtha. SannipatitÃnaæ vo bhik- khave dvayaæ karaïÅyaæ: dhammÅ và kathà ariyo và tuïhÅbhÃvo. Dve 'mà bhikkhave pariyesanÃ: ariyà ca pariyesanà anariyà ca pariyesanÃ. Katamà ca bhikkhave anariyà pari- yesanÃ: Idha bhikkhave ekacco attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamma¤-¤eva pariyesati, attanà jarÃdhammo samÃno #<[page 162]># %<162 I. MôLAPA××ùSAõ.>% jarÃdhamma¤-¤eva pariyesati, attanà byÃdhidhammo . . . attanà maraïadhammo . . . attanà sokadhammo . . . attanà saÇ- kilesadhammo samÃno saÇkilesadhamma¤-¤eva pariyesati. Ki¤-ca bhikkhave jÃtidhammaæ vadetha: Puttabhariyaæ bhikkhave jÃtidhammaæ, dÃsidÃsaæ jÃtidhammaæ, ajeÊakaæ jÃtidhammaæ, kukkuÂasÆkaraæ jÃtidhammaæ, hatthigavÃssa- vaÊavaæ jÃtidhammaæ, jÃtarÆparajataæ jÃtidhammaæ. JÃti- dhammà h' ete bhikkhave upadhayo, etthÃyaæ gathito muc- chito ajjhopanno attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamma¤- ¤eva pariyesati. Ki¤-ca bhikkhave jarÃdhammaæ vadetha: Puttabhariyaæ bhikkhave jarÃdhammaæ, dÃsidÃsaæ j., ajeÊa- kaæ j., kukkuÂasÆkaraæ j., hatthigavÃssavaÊavaæ j., jÃtarÆpa- rajataæ jarÃdhammaæ. JarÃdhammà h' ete bhikkhave upa- dhayo, etthÃyaæ gathito mucchito ajjhopanno attanà jarÃ- dhammo samÃno jarÃdhamma¤-¤eva pariyesati. Ki¤-ca bhikkhave byÃdhidhammaæ vadetha: Puttabhariyaæ bhik- khave byÃdhidhammaæ, dÃsidÃsaæ by., ajeÊakaæ by., kukkuÂa- sÆkaraæ by., hatthigavÃssavaÊavaæ byÃdhidhammaæ. ByÃdhi- dhammà h' ete . . . byÃdhidhamma¤-¤eva pariyesati. Ki¤-ca bhikkhave maraïadhammaæ vadetha: Puttabhariyaæ bhik- khave maraïadhammaæ, dÃsidÃsaæ m., ajeÊakaæ m., kukkuÂa- sÆkaraæ m., hatthigavÃssavaÊavaæ maraïadhammaæ. Ma- raïadhammà h' ete . . . maraïadhamma¤-¤eva pariyesati. Ki¤-ca bhikkhave sokadhammaæ vadetha: Puttabhariyaæ bhikkhave sokadhammaæ, dÃsidÃsaæ s., ajeÊakaæ s., kukkuÂa- sÆkaraæ s., hatthigavÃssavaÊavaæ sokadhammaæ. Soka- dhammà h' ete . . . sokadhamma¤-¤eva pariyesati. Ki¤-ca bhikkhave saÇkilesadhammaæ vadetha: Puttabhariyaæ bhik- khave saÇkilesadhammaæ, dÃsidÃsaæ saÇkilesadhammaæ, ajeÊakaæ saÇkilesadhammaæ, kukkuÂasÆkaraæ saÇkilesa- dhammaæ, hatthigavÃssavaÊavaæ saÇkilesadhammaæ, jÃta- rÆparajataæ saÇkilesadhammaæ. SaÇkilesadhammà h' ete bhikkhave upadhayo, etthÃyaæ gathito mucchito ajjhopanno attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamma¤-¤eva pariyesati. Ayaæ bhikkhave anariyà pariyesanÃ. Katamà ca bhikkhave ariyà pariyesanÃ: Idha bhikkhave ekacco attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamme ÃdÅnavaæ #<[page 163]># %< 3. 6. ARIYAPARIYESANASUTTAõ. (26) 163>% viditvà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati, attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesati, attanà byÃdhidhammo samÃno . . . abyÃdhiæ . . ., attanà maraïa- dhammo samÃno . . . amataæ . . ., attanà sokadhammo samÃno . . . asokaæ . . ., attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nib- bÃnaæ pariyesati. Ayaæ bhikkhave ariyà pariyesanÃ. Aham-pi sudaæ bhikkhave pubbe va sambodhà anabhi- sambuddho bodhisatto va samÃno attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamma¤-¤eva pariyesÃmi, attanà jarÃdhammo samÃno jarÃdhamma¤-¤eva pariyesÃmi, attanà byÃdhidhammo . . ., attanà maraïadhammo . . ., attanà sokadhammo . . ., attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamma¤-¤eva pariyesÃmi. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Kin-nu kho ahaæ attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamma¤-¤eva pariyesÃmi, attanà jarÃdhammo samÃno --pe-- attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesadhamma¤-¤eva pariyesÃmi; yan-nÆnÃhaæ attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyeseyyaæ, attanà jarÃdhammo . . . ajaraæ . . . pariyeseyyaæ, attanà byÃdhi- dhammo . . . abyÃdhiæ . . . pariyeseyyaæ, attanà maraïadhammo . . . amataæ . . . pariyeseyyaæ, attanà sokadhammo . . . asokaæ . . . pariyeseyyaæ, attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇkilesa- dhamme ÃdÅnavaæ viditvà asaÇkiliÂÂham anuttaraæ yogak- khemaæ nibbÃnaæ pariyeseyyan-ti. So kho ahaæ bhikkhave aparena samayena daharo va samÃno susu kÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato pa- Âhamena vayasà akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ assumukhÃnaæ rudantÃnaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃ- detvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajiæ. So evaæ pabbajito samÃno kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pari- yesamÃno yena ùÊÃro KÃlÃmo ten' upasaÇkamiæ, upasaÇ- kamitvà ùÊÃraæ KÃlÃmaæ etad-avocaæ: IcchÃm' ahaæ Ãvuso KÃlÃma imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ cari- tun-ti. Evaæ vutte bhikkhave ùÊÃro KÃlÃmo maæ etad- avoca: Viharat' ÃyasmÃ, tÃdiso ayaæ dhammo yattha vi¤¤Æ #<[page 164]># %<164 I. MôLAPA××ùSAõ.>% puriso nacirass' eva sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà upasampajja vihareyyÃti. So kho ahaæ bhikkhave nacirass' eva khippam-eva taæ dhammaæ pariyÃpuïiæ. So kho ahaæ bhikkhave tÃvataken' eva oÂÂhapahatamattena lapitalÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤-ca vadÃmi theravÃda¤-ca, jÃnÃmi passÃmÅti ca paÂijÃnÃmi aha¤-c' eva a¤¤e ca. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Na kho ùÊÃro KÃlÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena: sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà upasampajja viharÃmÅti pavedeti, addhà ùÊÃro KÃlÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ viharatÅti. Atha khvÃhaæ bhikkhave yena ùÊÃro KÃlÃmo ten' upasaÇkamiæ, upasaÇ- kamitvà ùÊÃraæ KÃlÃmaæ etad-avocaæ: KittÃvatà no Ãvuso KÃlÃma imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upa- sampajja pavedesÅti. Evaæ vutte bhikkhave ùÊÃro KÃlÃmo Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ pavedesi. Tassa mayhaæ bhikkhave etad- ahosi: Na kho ùÊÃrass' eva KÃlÃmassa atthi saddhÃ, mayhaæ p' atthi saddhÃ; na kho ùÊÃrass' eva KÃlÃmassa atthi viri- yaæ, mayhaæ p' atthi viriyaæ; na kho ùÊÃrass' eva KÃlÃ- massa atthi sati, mayhaæ p' atthi sati; na kho ùÊÃrass' eva KÃlÃmassa atthi samÃdhi, mayhaæ p' atthi samÃdhi; na kho ùÊÃrass' eva KÃlÃmassa atthi pa¤¤Ã, mayhaæ p' atthi pa¤¤Ã; yan-nÆnÃhaæ yaæ dhammaæ ùÊÃro KÃlÃmo: sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti pavedeti tassa dham- massa sacchikiriyÃya padaheyyan-ti. So kho ahaæ bhik- khave nacirass' eva khippam-eva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsiæ. Atha khvÃhaæ bhikkhave yena ùÊÃro KÃlÃmo ten' upasaÇkamiæ, upasaÇ- kamitvà ùÊÃraæ KÃlÃmaæ etad-avocaæ: EttÃvatà no Ãvuso KÃlÃma imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upa- sampajja pavedesÅti. -- EttÃvatà kho ahaæ Ãvuso imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavede- mÅti. -- Aham-pi kho Ãvuso ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti. -- LÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma. Iti yÃhaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi taæ tvaæ dham- maæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi, yaæ #<[page 165]># %< 3. 6. ARIYAPARIYESANASUTTAõ. (26) 165>% tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vi- harasi tam-ahaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upa- sampajja pavedemi. Iti yÃhaæ dhammaæ jÃnÃmi taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi, yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi tam-ahaæ dhammaæ jÃnÃmi. Iti yÃdiso ahaæ tÃdiso tuvaæ, yÃdiso tuvaæ tÃdiso ahaæ. Ehi dÃni Ãvuso, ubho va santà imaæ gaïaæ pariharÃmÃti. Iti kho bhikkhave ùÊÃro KÃlÃmo Ãcariyo me samÃno antevÃsiæ maæ samÃnaæ attano samasamaæ Âhapesi uÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆjesi. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: NÃyaæ dhammo nibbidÃya na virÃgÃya na ni- rodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvad-eva Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpapattiyà ti. So kho ahaæ bhikkhave taæ dhammaæ analaÇkaritvà tasmà dhammà nibbijjÃpakkamiæ. So kho ahaæ bhikkhave kiækusalagavesÅ anuttaraæ santi- varapadaæ pariyesamÃno yena Uddako RÃmaputto ten' upasaÇ- kamiæ, upasaÇkamitvà Uddakaæ RÃmaputtaæ etad-avocaæ: IcchÃm' ahaæ Ãvuso imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ caritun-ti. Evaæ vutte bhikkhave Uddako RÃmaputto maæ etad-avoca: Viharat' ÃyasmÃ, tÃdiso ayaæ dhammo yattha vi¤¤Æ puriso nacirass' eva sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃti. So kho ahaæ bhik- khave nacirass' eva khippam-eva taæ dhammaæ pariyÃ- puïiæ. So kho ahaæ bhikkhave tÃvataken' eva oÂÂhapahata- mattena lapitalÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤-ca vadÃmi thera- vÃda¤-ca, jÃnÃmi passÃmÅti ca paÂijÃnÃmi aha¤-c' eva a¤¤e ca. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Na kho RÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena: sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅti pavedesi, addhà RÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ vihÃsÅti. Atha khvÃ- haæ bhikkhave yena Uddako RÃmaputto ten' upasaÇkamiæ, upasaÇkamitvà Uddakaæ RÃmaputtaæ etad-avocaæ: KittÃ- vatà no Ãvuso RÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà upasampajja pavedesÅti. Evaæ vutte bhikkhave Ud- dako RÃmaputto nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ pavedesi. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Na kho RÃmass' eva ahosi saddhÃ, mayhaæ p' atthi saddhÃ; na kho RÃmass' eva ahosi #<[page 166]># %<166 I. MôLAPA××ùSAõ.>% viriyaæ, mayhaæ p' atthi viriyaæ; na kho RÃmass' eva ahosi sati, mayhaæ p' atthi sati; na kho RÃmass' eva ahosi sam- Ãdhi, mayhaæ p' atthi samÃdhi; na kho RÃmass' eva ahosi pa¤¤Ã, mayhaæ p' atthi pa¤¤Ã; yan-nÆnÃhaæ yaæ dham- maæ RÃmo: sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃ- mÅti pavedesi tassa dhammassa sacchikiriyÃya padaheyyan-ti. So kho ahaæ bhikkhave nacirass' eva khippam-eva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsiæ. Atha khvÃhaæ bhikkhave yena Uddako RÃmaputto ten' upa- saÇkamiæ, upasaÇkamitvà Uddakaæ RÃmaputtaæ etad-avo- caæ: EttÃvatà no Ãvuso RÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅti. -- EttÃvatà kho Ãvuso RÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upa- sampajja pavedesÅti. -- Aham-pi kho Ãvuso ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃ- mÅti. -- LÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma. Iti yaæ dhammaæ RÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesi taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi, yaæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi taæ dhammaæ RÃmo sa- yaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesi. Iti yaæ dhammaæ RÃmo a¤¤Ãsi taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi, yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi taæ dhammaæ RÃmo a¤¤Ãsi. Iti yÃdiso RÃmo ahosi tÃdiso tuvaæ, yÃdiso tuvaæ tÃdiso RÃmo ahosi. Ehi dÃni Ãvuso, tvaæ imaæ gaïaæ pariharÃti. Iti kho bhikkhave Uddako RÃmaputto sabrahmacÃrÅ me samÃno ÃcariyaÂÂhÃne ca maæ Âhapesi uÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆ- jesi. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: NÃyaæ dhammo nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤- ¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvad-eva nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpapattiyà ti. So kho ahaæ bhik- khave taæ dhammaæ analaÇkaritvà tasmà dhammà nibbijjÃ- pakkamiæ. So kho ahaæ bhikkhave kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno Magadhesu anupubbena cÃri- kaæ caramÃno yena Uruvelà senÃnigamo tad-avasariæ. #<[page 167]># %< 3. 6. ARIYAPARIYESANASUTTAõ. (26) 167>% Tatth' addasaæ ramaïÅyaæ bhÆmibhÃgaæ pÃsÃdika¤-ca vanasaï¬aæ, nadi¤-ca sandantiæ setakaæ sÆpatitthaæ ra- maïÅyaæ, samantà ca gocaragÃmaæ. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: RamaïÅyo vata bho bhÆmibhÃgo pÃsÃdiko ca vanasaï¬o, nadÅ ca sandati setakà sÆpatitthà ramaïÅyÃ, sam- antà ca gocaragÃmo; alaæ vat' idaæ kulaputtassa padhÃ- natthikassa padhÃnÃyÃti. So kho ahaæ bhikkhave tatth' eva nisÅdiæ: alam-idaæ padhÃnÃyÃti. So kho ahaæ bhikkhave attanà jÃtidhammo samÃno jÃtidhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ, attanà jarÃdhammo samÃno jarÃ- dhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno ajaraæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ, attanà byÃdhidhammo samÃno byÃdhi- dhamme ÃdÅnavaæ viditvà abyÃdhiæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno abyÃdhiæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ, attanà maraïadhammo samÃno maraïa- dhamme ÃdÅnavaæ viditvà amataæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno amataæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ, attanà sokadhammo samÃno soka- dhamme ÃdÅnavaæ viditvà asokaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno asokaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ, attanà saÇkilesadhammo samÃno saÇ- kilesadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesamÃno asaÇkiliÂÂhaæ anut- taraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæ. ¥Ãïa¤-ca pana me dassanaæ udapÃdi: Akuppà me vimutti, ayam-antimà jÃti, na-tthi dÃni punabbhavo ti. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Adhigato kho me ayaæ dhammo gambhÅro duddaso duranubodho santo païÅto atakkÃvacaro nipuïo paï¬itavedanÅyo. ùlayarÃmà kho panÃyaæ pajà Ãlayaratà ÃlayasammuditÃ. ùlayarÃmÃya kho pana pajÃya ÃlayaratÃya ÃlayasammuditÃya duddasaæ idaæ ÂhÃnaæ yadidaæ idappaccayatà paÂiccasamuppÃdo, idam-pi kho ÂhÃnaæ duddasaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. #<[page 168]># %<168 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Aha¤-c' eva kho pana dhammaæ deseyyaæ pare ca me na ÃjÃneyyuæ, so mam' assa kilamatho, sà mam' assa vihesà ti. Api-ssu maæ bhikkhave imà anacchariyà gÃthà paÂibhaæsu pubbe assutapubbÃ: Kicchena me adhigataæ, halan-dÃni pakÃsituæ, rÃgadosaparetehi nÃyaæ dhammo susambudho. PaÂisotÃgÃmiæ nipuïaæ gambhÅraæ duddasaæ aïuæ rÃgarattà na dakkhinti tamokkhandhena ÃvaÂà ti. Itiha me bhikkhave paÂisa¤cikkhato appossukkatÃya cittaæ namati, no dhammadesanÃya. Atha kho bhikkhave Brahmuno Sahampatissa mama cetasà cetoparivitakkham- a¤¤Ãya etad-ahosi: Nassati vata bho loko, vinassati vata bho loko, yatra hi nÃma TathÃgatassa arahato sammÃsam- buddhassa appossukkatÃya cittaæ namati, no dhammadesanÃ- yÃti. Atha kho bhikkhave Brahmà Sahampati seyyathà pi nÃma balavà puriso sami¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃri- taæ và bÃhaæ sami¤jeyya evam-evaæ Brahmaloke antarahito mama purato pÃturahosi. Atha kho bhikkhave Brahmà Sahampati ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yenÃhaæ ten' a¤- jalim-païÃmetvà maæ etad-avoca: Desetu bhante Bhagavà dhammaæ, desetu Sugato dhammaæ, santi sattà appa- rajakkhajÃtikà assavanatà dhammassa parihÃyanti, bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro ti. Idam-avoca bhikkhave Brahmà Sahampati, idaæ vatvà athÃparaæ etad-avoca: PÃturahosi Magadhesu pubbe dhammo asuddho samalehi cintito; apÃpur' etaæ amatassa dvÃraæ, suïantu dhammaæ vimalenÃnubuddhaæ. Sele yathà pabbatamuddhani-ÂÂhito yathà pi passe janataæ samantato, tathÆpamaæ dhammamayaæ sumedha pÃsÃdam-Ãruyha samantacakkhu sokÃvatiïïaæ janatam-apetasoko avekkhassu jÃtijarÃbhibhÆtaæ. #<[page 169]># %< 3. 6. ARIYAPARIYESANASUTTAõ. (26) 169>% UÂÂhehi vÅra vijitasaÇgÃma, satthavÃha anaïa, vicara loke, desassu Bhagavà dhammaæ, a¤¤ÃtÃro bhavissantÅti. Atha khvÃhaæ bhikkhave Brahmuno ca ajjhesanaæ vi- ditvà sattesu ca kÃru¤¤ataæ paÂicca Buddhacakkhunà lokaæ volokesiæ. Addasaæ kho ahaæ bhikkhave Buddhacakkhunà lokaæ volokento satte apparajakkhe mahÃrajakkhe, tikkhin- driye mudindriye, svÃkÃre dvÃkÃre, suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye, app-ekacce paralokavajjabhayadassÃvine viharante. Seyyathà pi nÃma uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và app-ekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakà 'nuggatÃni antonimugga- posÅni, app-ekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni samodakaæ ÂhitÃni, app-ekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakà accuggamma tiÂÂhanti anupaliÂÂÃni udakena, evam-eva kho ahaæ bhikkhave Buddha- cakkhunà lokaæ volokento addasaæ satte apparajakkhe ma- hÃrajakkhe, tikkhindriye mudindriye, svÃkÃre dvÃkÃre, su- vi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye, app-ekacce paralokavajjabhaya- dassÃvine viharante. Atha khvÃhaæ bhikkhave BrahmÃnaæ Sahampatiæ gÃthÃya paccabhÃsiæ: ApÃrutà tesaæ amatassa dvÃrà [Brahme] ye sotavanto, pamu¤cantu saddhaæ; vihiæsasa¤¤Å paguïaæ na bhÃsiæ dhammaæ païÅtaæ manujesu Brahme ti. Atha kho bhikkhave Brahmà Sahampati: katÃvakÃso kho 'mhi Bhagavatà dhammadesaïÃyÃti maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatth' ev' antaradhÃyi. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Kassa nu kho ahaæ paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, ko imaæ dhammaæ khippam-eva ÃjÃnissatÅti. Tassa mayhaæ bhikkhave etad- ahosi: Ayaæ kho ùÊÃro KÃlÃmo paï¬ito viyatto medhÃvÅ, dÅgharattaæ apparajakkhajÃtiko, yan-nÆnÃhaæ ùÊÃrassa #<[page 170]># %<170 I. MôLAPA××ùSAõ.>% KÃlÃmassa paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, so imaæ dham- maæ khippam-eva ÃjÃnissatÅti. Atha kho maæ bhikkhave devatà upasaÇkamitvà etad-avocuæ: SattÃhakÃlakato bhante ùÊÃro KÃlÃmo ti. ¥Ãïa¤-ca pana me dassaïaæ udapÃdi: SattÃhakÃlakato ùÊÃro KÃlÃmo ti. Tassa mayhaæ bhik- khave etad-ahosi: MahÃjÃniyo kho ùÊÃro KÃlÃmo, sace hi so imaæ dhammaæ suïeyya khippam-eva ÃjÃneyyÃti. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Kassa nu kho ahaæ paÂha- maæ dhammaæ deseyyaæ, ko imaæ dhammaæ khippam-eva ÃjÃnissatÅti. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Ayaæ kho Uddako RÃmaputto paï¬ito viyatto medhÃvÅ, dÅgha- rattaæ apparajakkhajÃtiko, yan-nÆnÃhaæ Uddakassa RÃma- puttassa paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, so imaæ dham- maæ khippam-eva ÃjÃnissatÅti. Atha kho maæ bhik- khave devatà upasaÇkamitvà etad-avocuæ: AbhidosakÃlakato bhante Uddako RÃmaputto ti. ¥Ãïa¤-ca pana me dassanaæ udapÃdi: AbhidosakÃlakato Uddako RÃma- putto ti. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: MahÃ- jÃniyo kho Uddako RÃmaputto, sace hi so imaæ dhammaæ suïeyya khippam-eva ÃjÃneyyÃti. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Kassa nu kho ahaæ paÂhamaæ dhammaæ de- seyyaæ, ko imaæ dhammaæ khippam-eva ÃjÃnissatÅti. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: BahukÃrà kho me pa¤ca- vaggiyà bhikkhÆ ye maæ padhÃnapahitattaæ upaÂÂhahiæsu; yan-nÆnÃhaæ pa¤cavaggiyÃnaæ bhikkhÆnaæ paÂhamaæ dham- maæ deseyyan-ti. Tassa mayhaæ bhikkhave etad-ahosi: Kahan-nu kho etarahi pa¤cavaggiyà bhikkhÆ viharantÅti. Addasaæ kho ahaæ bhikkhave dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena pa¤cavaggiye bhikkhÆ BÃrÃïasiyaæ vi- harante Isipatane migadÃye. Atha khvÃhaæ bhikkhave UruvelÃyaæ yathÃbhirantaæ viharitvà yena BÃrÃïasÅ tena cÃrikaæ pakkÃmiæ. Addasà kho maæ bhikkhave Upako ÃjÅviko antarà ca Gayaæ antarà ca bodhiæ addhÃnamaggapaÂipannaæ, disvÃna maæ etad-avoca: VippasannÃni kho te Ãvuso indriyÃni, parisuddho chavivaïïo pariyodÃto; kaæ si tvaæ Ãvuso uddissa pabbajito, ko và te satthÃ, kassa và tvaæ dhammaæ #<[page 171]># %< 3. 6. ARIYAPARIYESANASUTTAõ. (26) 171>% rocesÅti. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave Upakaæ ÃjÅvikaæ gÃthÃhi ajjhabhÃsiæ: SabbÃbhibhÆ sabbavidÆ 'ham-asmi, sabbesu dhammesu anÆpalitto, sabbaæjaho taïhakkhaye vimutto, sayaæ abhi¤¤Ãya kam-uddiseyyaæ. Na me Ãcariyo atthi, sadiso me na vijjati, sadevakasmiæ lokasmiæ na-tthi me paÂipuggalo. Ahaæ hi arahà loke, ahaæ satthà anuttaro, eko 'mhi sammÃsambuddho, sÅtibhÆto 'smi nibbuto. Dhammacakkaæ pavattetuæ gacchÃmi KÃsinaæ puraæ, andhabhÆtasmiæ lokasmiæ Ãha¤chaæ amatadundubhin-ti. -- Yathà kho tvaæ Ãvuso paÂijÃnÃsi arahasi anantajino ti. -- MÃdisà ve jinà honti ye pattà Ãsavakkhayaæ, jità me pÃpakà dhammÃ, tasmà 'haæ Upakà jino ti. Evaæ vutte bhikkhave Upako ÃjÅviko: Huveyya p' Ãvuso ti vatvà sÅsaæ okampetvà ummaggaæ gahetvà pakkÃmi. Atha khvÃhaæ bhikkhave anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena BÃrÃïasÅ Isipatanaæ migadÃyo yena pa¤cavaggiyà bhik- khÆ ten' upasaÇkamiæ. AddasÃsuæ kho maæ bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna a¤¤a- ma¤¤aæ saïÂhapesuæ: Ayaæ Ãvuso samaïo Gotamo Ãgac- chati, bÃhuliko padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃya, so n' eva abhivÃdetabbo na paccuÂÂhÃtabbo, nÃssa pattacÅvaraæ paÂiggahetabbaæ, api ca kho Ãsaïaæ Âhapetabbaæ, sace ÃkaÇkhissati nisÅdissatÅti. Yathà yathà kho ahaæ bhikkhave upasaÇkamÃmi tathà tathà pa¤cavaggiyà bhikkhÆ nÃ- sakkhiæsu sakÃya katikÃya saïÂhÃtuæ; app-ekacce maæ paccuggantvà pattacÅvaraæ paÂiggahesuæ, app-ekacce Ãsa- naæ pa¤¤Ãpesuæ, app-ekacce pÃdodakaæ upaÂÂhÃpesuæ, api ca kho maæ nÃmena ca ÃvusovÃdena ca samudÃcaranti. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave pa¤cavaggiye bhikkhÆ etad- avocaæ: Mà bhikkhave TathÃgataæ nÃmena ca ÃvusovÃdena ca samudÃcarittha. Arahaæ bhikkhave TathÃgato sammÃ- #<[page 172]># %<172 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sambuddho. Odahatha bhikkhave sotaæ, amatam-adhigataæ, aham-anusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi, yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃnà nacirass' eva yass' atthÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad-anut- taraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃti. Evaæ vutte bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ maæ etad-avocuæ: TÃya pi kho tvaæ Ãvuso Gotama iriyÃya tÃya paÂipadÃya tÃya dukkarakÃrikÃya nÃjjhagamà uttariæ manussadhammà alam- ariya¤Ãïadassanavisesaæ, kim-pana tvaæ etarahi bÃhuliko padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃya adhigamissasi uttariæ manussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesan-ti. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave pa¤cavaggiye bhikkhÆ etad-avocaæ: Na bhikkhave TathÃgato bÃhuliko na padhÃnavibbhanto na Ãvatto bÃhullÃya. Arahaæ bhikkhave TathÃgato sammÃ- sambuddho. Odahatha bhikkhave sotaæ, amatam-adhigataæ, aham-anusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi, yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃnà nacirass' eva yass' atthÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad-anut- taraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃti. Dutiyam-pi kho bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ maæ etad-avocuæ: TÃya pi kho tvaæ Ãvuso Gotama iriyÃya . . . alamariya¤Ãïa- dassanavisesan-ti. Dutiyam-pi kho ahaæ bhikkhave pa¤ca- vaggiye bhikkhÆ etad-avocaæ: Na bhikkhave TathÃgato bÃhuliko . . . upasampajja viharissathÃti. Tatiyam-pi kho bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ maæ etad-avocuæ: TÃya pi kho tvaæ Ãvuso Gotama iriyÃya . . . alamariya¤Ãïadassana- visesan-ti. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave pa¤cavaggiye bhik- khÆ etad-avocaæ: AbhijÃnÃtha me no tumhe bhikkhave ito pubbe evarÆpaæ {cross}vabbhÃcitam-etan-ti. -- No h' etam-bhante. -- Arahaæ bhikkhave TathÃgato sammÃsambuddho. Oda- hatha bhikkhave sotaæ, amatam-adhigataæ, aham-anusÃ- sÃmi, ahaæ dhammaæ desemi, yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂi- pajjamÃnà nacirass' eva yass' atthÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad-anuttaraæ brahma- cariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- #<[page 173]># %< 3. 6. ARIYAPARIYESANASUTTAõ. (26) 173>% katvà upasampajja viharissathÃti. Asakkhiæ kho ahaæ bhik- khave pa¤cavaggiye bhikkhÆ sa¤¤Ãpetuæ. Dve pi sudaæ bhikkhave bhikkhÆ ovadÃmi, tayo bhikkhÆ piï¬Ãya caranti, yaæ tayo bhikkhÆ piï¬Ãya caritvà Ãharanti tena chabbaggo yÃpema. Tayo pi sudaæ bhikkhave bhikkhÆ ovadÃmi, dve bhikkhÆ piï¬Ãya caranti, yaæ dve bhikkhÆ piï¬Ãya caritvà Ãharanti tena chabbaggo yÃpema. Atha kho bhikkhave pa¤cavaggiyà bhikkhÆ mayà evaæ ovadiyamÃnà evaæ anu- sÃsiyamÃnà attanà jÃtidhammà samÃnà jÃtidhamme ÃdÅnavaæ viditvà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ pariyesa- mÃnà ajÃtaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjha- gamaæsu, attanà jarÃdhammà samÃnà . . . ajaraæ . . ., attanà byÃdhidhammà samÃnà . . . abyÃdhiæ . . ., attanà maraïadhammà samÃnà . . . amataæ . . ., attanà sokadhammà samÃnà . . . aso- kaæ . . ., attanà saÇkilesadhammà samÃnà saÇkilesadhamme ÃdÅnavaæ viditvà asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nib- bÃnaæ pariyesamÃnà asaÇkiliÂÂhaæ anuttaraæ yogakkhemaæ nibbÃnaæ ajjhagamaæsu. ¥Ãïa¤-ca pana nesaæ dassanaæ udapÃdi: Akuppà no vimutti, ayam-antimà jÃti, na-tthi dÃni punabbhavo ti. Pa¤c' ime bhikkhave kÃmaguïÃ, katame pa¤ca: cakkhu- vi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà --pe-- ghÃnavi¤¤eyyà gandhà -- jivhÃvi¤¤eyyà rasà -- kÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho bhik- khave pa¤ca kÃmaguïÃ. Ye hi keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và ime pa¤ca kÃmaguïe gathità mucchità ajjho- pannà anÃdÅnavadassÃvino anissaraïapa¤¤Ã paribhu¤janti te evam-assu veditabbÃ: anayam-Ãpannà byasanam-Ãpannà yathÃkÃmakaraïÅyà pÃpimato. Seyyathà pi bhikkhave Ãra¤- ¤ako mago baddho pÃsarÃsiæ adhisayeyya, so evam-assa veditabbo: anayam-Ãpanno byasanam-Ãpanno yathÃkÃma- karaïÅyo luddassa, Ãgacchante ca ludde na yenakÃmaæ pak- kamissatÅti; evam-eva kho bhikkhave ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và . . . yathÃkÃmakaraïÅyà pÃpimato. Ye ca kho keci bhikkhave samaïà và brÃhmaïà và ime pa¤ca kÃma- guïe agathità amucchità anajjhopannà ÃdÅnavadassÃvino nis- #<[page 174]># %<174 I. MôLAPA××ùSAõ.>% saraïapa¤¤Ã paribhu¤janti te evam-assu veditabbÃ: na ana- yam-Ãpannà na byasanam-Ãpannà na yathÃkÃmakaraïÅyà pÃpimato. Seyyathà pi bhikkhave Ãra¤¤ako mago abaddho pÃsarÃsiæ adhisayeyya, so evam-assa veditabbo: na anayam- Ãpanno na byasanam-Ãpanno na yathÃkÃmakaraïÅyo lud- dassa, Ãgacchante ca pana ludde yenakÃmaæ pakkamissatÅti; evam-eva kho bhikkhave ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và . . . na yathÃkÃmakaraïÅyà pÃpimato. Seyyathà pi bhikkhave Ãra¤¤ako mago ara¤¤e pavane caramÃno vissattho gacchati vissattho tiÂÂhati vissattho nisÅ- dati vissattho seyyaæ kappeti, taæ kissa hetu: anÃpÃthagato bhikkhave luddassa; evam-eva kho bhikkhave bhikkhu vi- vicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasam- pajja viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu: andham- akÃsi MÃraæ, apadaæ vadhitvà MÃracakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakka- vicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodi- bhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati . . . pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤-ca kÃyena paÂisaæ- vedeti yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavi- hÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuc- cati . . . pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu su- khassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassa- domanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsati- pÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati . . . pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ attha- gamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso ti ÃkÃ- sÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccati . . . pÃpimato. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sabbaso ÃkÃ- sÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ã- ïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati --pe-- sabbaso vi¤¤Ã- ïa¤cÃyatanaæ samatikkamma na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãya- tanaæ upasampajja viharati -- sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ #<[page 175]># %< 3. 7. CôÊAHATTHIPADOPAMASUTTAõ. (27) 175>% samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja vi- harati -- sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu: andham-akÃsi MÃraæ, apadaæ vadhitvà MÃra- cakkhuæ adassanaæ gato pÃpimato, tiïïo loke visattikaæ. So vissattho gacchati vissattho tiÂÂhati vissattho nisÅdati vis- sattho seyyaæ kappeti, taæ kissa hetu: anÃpÃthagato bhik- khave pÃpimato ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. ARIYAPARIYESANASUTTAõ CHAèèHAõ. 27. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthiyaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena JÃïussoïi brÃhmaïo sabbasetena vaÊabhÅrathena SÃvatthiyà niyyÃti divà divassa. Addasà kho JÃïussoïi brÃhmaïo Pilotikaæ paribbÃjakaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna Pilotikaæ paribbÃjakaæ etad-avoca: Handa kuto nu bhavaæ VacchÃyano Ãgacchati divà divassÃti. -- Ito hi kho ahaæ bho ÃgacchÃmi samaïassa Gotamassa santikà ti. -- Taæ kim-ma¤¤ati bhavaæ VacchÃyano: samaïassa Gota- massa pa¤¤Ãveyyattiyaæ, paï¬ito ma¤¤ati. -- Ko cÃhaæ bho ko ca samaïassa Gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ jÃnissÃmi; so pi nÆn' assa tÃdiso va yo samaïassa Gotamassa pa¤¤Ã- veyyattiyaæ jÃneyyÃti. -- UÊÃrÃya khalu bhavaæ VacchÃyano samaïaæ Gotamaæ pasaæsÃya pasaæsatÅti. -- Ko cÃhaæ bho ko ca samaïaæ Gotamaæ pasaæsissÃmi, pasatthapasattho va so bhavaæ Gotamo, seÂÂho devamanussÃnan-ti. -- Kam- pana bhavaæ VacchÃyano atthavasaæ sampassamÃno samaïe Gotame evaæ abhippasanno ti. -- Seyyathà pi bho kusalo nÃgavaniko nÃgavanaæ paviseyya, so passeyya nÃgavane ma- #<[page 176]># %<176 I. MôLAPA××ùSAõ.>% hantaæ hatthipadaæ dÅghato ca Ãyataæ tiriya¤-ca vitthataæ, so niÂÂhaæ gaccheyya: mahà vata bho nÃgo ti; evam-eva kho ahaæ bho yato addasaæ samaïe Gotame cattÃri padÃni athÃhaæ niÂÂham-agamaæ: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti; kata- mÃni cattÃri: IdhÃhaæ bho passÃmi ekacce khattiyapaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃlavedhirÆpe, vobhindantà ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni; te suïanti: samaïo khalu bho Gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti. Te pa¤haæ abhisaÇkharonti: imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ Gotamaæ upasaÇkamitvà pucchissÃma; eva¤-ca no puÂÂho evaæ byÃkarissati evam-assa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃma, eva¤-ce pi no puÂÂho evaæ byÃkarissati evaæ pi 'ssa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃti. Te suïanti: samaïo khalu bho Gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂo ti; te yena samaïo Gotamo ten' upasaÇkamanti. Te samaïo Gotamo dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sam- pahaæseti; te samaïena Gotamena dhammiyà kathÃya san- dassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità na c' eva sa- maïaæ Gotamaæ pa¤haæ pucchanti, kut' assa vÃdaæ Ãro- pessanti, a¤¤adatthu samaïass' eva Gotamassa sÃvakà sam- pajjanti. Yadà 'haæ bho samaïe Gotame imaæ paÂhamaæ padaæ addasaæ athÃhaæ niÂÂham-agamaæ: sammÃsam- buddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. Puna ca parÃhaæ bho passÃmi idh' ekacce brÃhmaïa- paï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃlavedhirÆpe, vobhindantà ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni; te suïanti . . . sa- maïass' eva Gotamassa sÃvakà sampajjanti. Yadà 'haæ bho samaïe Gotame imaæ dutiyaæ padaæ addasaæ athÃhaæ niÂÂham-agamaæ: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. Puna ca parÃhaæ bho passÃmi idh' ekacce gahapati- paï¬ite --pe-- samaïapaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃla- vedhirÆpe, vobhindantà ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhi- gatÃni; te suïanti: samaïo khalu bho Gotamo amukaæ #<[page 177]># %< 3.7. CôÊAHATTHIPADOPAMASUTTAõ. (27) 177>% nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti. Te pa¤haæ abhi- saÇkharonti: imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ Gotamaæ upa- saÇkamitvà pucchissÃma; eva¤-ce no puÂÂho evaæ byÃ- karissati evam-assa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃma, eva¤-ce pi no puÂÂho evaæ byÃkarissati evam-pi 'ssa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃti. Te suïanti: samaïo khalu bho Gotamo amu- kaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂo ti; te yena samaïo Gotamo ten' upasaÇkamanti. Te samaïo Gotamo dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti, te samaïena Gotamena dhammiyà kathÃya sandassità samÃda- pità samuttejità sampahaæsità na c' eva samaïaæ Gotamaæ pa¤haæ pucchanti, kut' assa vÃdaæ Ãropessanti, a¤¤adatthu samaïa¤-¤eva Gotamaæ okÃsaæ yÃcanti agÃrasmà anagÃri- yaæ pabbajjÃya, te samaïo Gotamo pabbÃjeti. Te tathà pabbÃjità samÃnà eke vÆpakaÂÂhà appamattà ÃtÃpino pahitattà viharantà nacirass' eva yass' atthÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad-anuttaraæ brahma- cariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà upasampajja viharanti. Te evam-Ãhaæsu: Manaæ vata bho anassÃma, manaæ vata bho panassÃma, mayaæ hi pubbe assamaïà va samÃnà samaï' amhÃti paÂijÃnimha, abrÃhmaïà va samÃnà brÃhmaï' amhÃti paÂijÃnimha. anara- hanto va samÃnà arahant' amhÃti paÂijÃnimha; idÃni kho 'mha samaïÃ, idÃni kho 'mha brÃhmaïÃ, idÃni kho 'mha arahanto ti. Yadà 'haæ bho samaïe Gotame imaæ ca- tutthaæ padaæ addasaæ athÃhaæ niÂÂham-agamaæ: sammÃ- sambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂi- panno saÇgho ti. Yato kho ahaæ bho samaïe Gotame imÃni cattÃri padÃni addasaæ athÃhaæ niÂÂham-agamaæ: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. Evaæ vutte JÃïussoïi brÃhmaïo sabbasetà vaÊabhÅrathà orohitvà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yena Bhagavà ten' a¤jalim-païÃmetvà tikkhattuæ udÃnaæ udÃnesi: Namo tassa Bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa Bha- gavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa Bhagavato arahato sammÃsambuddhassa; app-eva nÃma mayaæ kadÃci #<[page 178]># %<178 I. MôLAPA××ùSAõ.>% karahaci tena bhotà Gotamena saddhiæ samÃgaccheyyÃma, app-eva nÃma siyà kocid-eva kathÃsallÃpo ti. Atha kho JÃïussoïi brÃhmaïo yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upa- saÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho JÃïussoïi brÃhmaïo yÃvatako ahosi PilotikÃya paribbÃjakena saddhiæ kathÃsallÃpo taæ sabbaæ Bhagavato Ãrocesi. Evaæ vutte Bhagavà JÃïussoïiæ brÃhmaïaæ etad- avoca: Na kho brÃhmaïa ettÃvatà hatthipadopamo vitthÃrena paripÆro hoti. Api ca brÃhmaïa yathà hatthipadopamo vitthÃrena paripuro hoti taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bho ti kho JÃïussoïi brÃhmaïo Bhaga- vato paccassosi. Bhagavà etad-avoca: Seyyathà pi brÃhmaïa nÃgavaniko nÃgavanaæ paviseyya, so passeyya nÃgavane mahantaæ hatthipadaæ dÅghato ca Ãyataæ tiriya¤-ca vitthataæ; yo hoti kusalo nÃgavaniko n' eva tÃva niÂÂhaæ gacchati: mahà vata bho nÃgo ti, taæ kissa hetu: Santi hi brÃhmaïa nÃgavane vÃmanikà nÃma hatthi- niyo mahÃpadÃ, tÃsam-p' etaæ padaæ assÃti. So tam-anu- gacchati, tam-anugacchanto passati nÃgavane mahantaæ hatthipadaæ dÅghato ca Ãyataæ tiriya¤-ca vittataæ uccà ca nisevitaæ; yo hoti kusalo nÃgavaniko n' eva tÃva niÂÂhaæ gacchati: mahà vata bho nÃgo ti, taæ kissa hetu: Santi hi brÃhmaïa nÃgavane uccÃkÃÊÃrikà nÃma hatthiniyo mahÃpadÃ, tÃsam-p' etaæ padaæ assÃti. So tam-anugacchati, tam- anugacchanto passati nÃgavane mahantaæ hatthipadaæ dÅ- ghato ca Ãyataæ tiriya¤-ca vitthataæ uccà ca nisevitaæ uccà ca dantehi Ãra¤jitÃni; yo hoti kusalo nÃgavaniko n' eva tÃva niÂÂhaæ gacchati: mahà vata bho nÃgo ti, taæ kissa hetu: Santi hi brÃhmaïa nÃgavane uccÃkaïerukà nÃma hatthiniyo mahÃpadÃ, tÃsam-p' etaæ padaæ assÃti. So tam- anugacchati, tam-anugacchanto passati nÃgavane mahantaæ hatthipadaæ dÅghato ca Ãyataæ tiriya¤-ca vitthataæ uccà ca nisevitaæ uccà ca dantehi Ãra¤jitÃni uccà ca sÃkhÃbhaÇ- gaæ, ta¤-ca nÃgaæ passati rukkhamÆlagataæ và abbhokÃsa- gataæ vÃ, gacchantaæ và Âhitaæ và nisinnaæ và nipannaæ vÃ; so niÂÂhaæ gacchati: ayaæ va so mahÃnÃgo ti. Evam-eva #<[page 179]># %< 3. 7. CôÊAHATTHIPADOPAMASUTTAõ. (27) 179>% kho brÃhmaïa idha TathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃ- sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassa- maïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhe- kalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevala- paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà TathÃgate sad- dhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisa¤cikkhati: SambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbho- kÃso pabbajjÃ, na-y-idaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahma- cariyaæ carituæ, yan-nÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃ- yÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyan- ti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya, appaæ và ¤Ãtipari- vaÂÂhaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesa- massuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjÅvÃ- samÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆta- hitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena suci- bhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahma- cÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ, virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisuïaæ vÃcaæ pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆ- saæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ sam- aggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà nelà kaïïa- sukhà pemanÅyà hadayaægamà porÅ bahujanakantà bahujana- #<[page 180]># %<180 I. MôLAPA××ùSAõ.>% manÃpà tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ, nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. So bÅja- gÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato, virato vikÃlabhojanÃ. Nacca-gÅta-vÃdita-visÆka- dassanà paÂivirato hoti. MÃlÃ-gandha-vilepanadhÃraïa-maï- ¬ana-vibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayana-mahÃ- sayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmaka- maæsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. Aje- ÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. Hatthi-gavÃssa-vaÊavÃpaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyya- pahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂa-kaæsakÆÂa-mÃnakÆÂà paÂivirato hoti. Ukko- Âana-va¤cana-nikati-sÃciyogà paÂivirato hoti. Chedana-vadha- bandhana-viparÃmosa-Ãlopa-sahasÃkÃrà paÂivirato hoti. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, yena yen' eva pakkamati samÃdÃy' eva pakka- mati. Seyyathà pi nÃma pakkhÅ sakuïo yena yen' eva ¬eti sapattabhÃro va ¬eti, evam-evaæ bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, yena yen' eva pakkamati samÃdÃy' eva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajja- sukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na ni- mittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ; yatvÃdhikaraïam-enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà --pe-- ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -- kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -- manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ; yatvÃdhikaraïam-enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati, rak- #<[page 181]># %< 3. 7. CôÊAHATTHIPADOPAMASUTTAõ. (27) 181>% khati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃseka- sukhaæ paÂisaævedeti. So abhikkante paÂikkante sampajÃna- kÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sami¤jite pa- sÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampa- jÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ su- sÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃ- bhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti; byÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃ- pannacitto viharati, sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ byÃpÃdapa- dosà cittaæ parisodheti; thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅna- middho viharati, Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno thÅnamiddhà cittaæ parisodheti; uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati, ajjhattaæ vÆpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ pari- sodheti; vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati, akathaæ- kathÅ kusalesu dhammesu vicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkhaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃ- naæ upasampajja viharati. Idam-pi vuccati brÃhmaïa TathÃgatapadaæ iti pi, TathÃgatanisevitaæ iti pi, TathÃ- gatÃra¤jitaæ iti pi. Na tv-eva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gacchati: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅti- sukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idam-pi vuccati brÃhmaïa TathÃgatapadaæ iti pi, TathÃgatanisevitaæ iti pi, TathÃgatÃra¤jitaæ iti pi. Na tv-eva tÃva ariya- #<[page 182]># %<182 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sÃvako niÂÂhaæ gacchati: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃk- khÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca vi- harati sato ca sampajÃno, sukha¤-ca kÃyena paÂisaævedeti yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idam-pi vuccati brÃh- maïa TathÃgatapadaæ iti pi, TathÃgatanisevitaæ iti pi, TathÃgatÃra¤jitaæ iti pi. Na tv-eva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gacchati: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja vi- harati. Idam-pi vuccati brÃhmaïa TathÃgatapadaæ iti pi, TathÃgatanisevitaæ iti pi, TathÃgatÃra¤jitaæ iti pi. Na tv-eva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gacchati: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇ- gho ti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So aneka- vihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim-pi jÃtiyo tiæsam-pi jÃtiyo cattÃrÅ- sam-pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam-pi jÃtiyo jÃtisatam-pi jÃti- sahassam-pi jÃtisatasahassam-pi aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe; amutr' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra uppÃdiæ, tatra p' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evam- Ãyupariyanto, so tato cuto idhÆpapanno ti. Iti sÃkÃraæ sa- uddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Idam-pi vuccati brÃhmaïa TathÃgatapadaæ iti pi, TathÃgatanisevitaæ iti pi, TathÃgatÃra¤jitaæ iti pi. Na tv-eva tÃva ariyasÃvako niÂÂhaæ gacchati: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bha- gavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. #<[page 183]># %< 3. 7. CôÊAHATTHIPADOPAMASUTTAõ. (27) 183>% So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dib- bena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte pas- sati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃ- dakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ; ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena sam- annÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena sam- annÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃ- diÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate dug- gate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Idam-pi vuccati brÃhmaïa TathÃgatapadaæ iti pi, TathÃgatanisevitaæ iti pi, TathÃgatÃra¤jitaæ iti pi. Na tv-eva tÃva ariyasÃvako niÂ- Âhaæ gacchati: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bha- gavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So: idaæ dukkhan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayo ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃ- bhÆtaæ pajÃnÃti; ime Ãsavà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavasamudayo ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsava- nirodho ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodha- gÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Idam-pi vuccati brÃhmaïa TathÃgatapadaæ iti pi, TathÃgatanisevitaæ iti pi, TathÃgatÃra¤jitaæ iti pi. Na tv-eva tÃva ariyasÃvako niÂ- Âhaæ gato hoti, api ca kho niÂÂhaæ gacchati: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ #<[page 184]># %<184 I. MôLAPA××ùSAõ.>% vimuccati, bhavÃsavà pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavà pi cittaæ vimuccati, vimuttasmiæ vimuttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ. kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃ- yÃti pajÃnÃti. Idaæ vuccati brÃhmaïa TathÃgatapadaæ iti pi, TathÃgatanisevitaæ iti pi, TathÃgatÃra¤jitaæ iti pi. EttÃvatà kho brÃhmaïa ariyasÃvako niÂÂhaæ gato hoti: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. EttÃvatà kho brÃhmaïa hatthipado- pamo vitthÃrena paripÆro hotÅti. Evaæ vutte JÃïussoïi brÃhmaïo Bhagavantaæ etad- avoca: Abhikkantaæ bho Gotama, abhikkantaæ bho Gotama. Seyyathà pi bho Gotama nikujjitaæ và ukkujjeyya. paÂic- channaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ bhotà Gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ Gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ Gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïa- gatan-ti. CôÊAHATTHIPADOPAMASUTTAõ SATTAMAõ. 28. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Ãyasmà SÃriputto bhikkhÆ Ãmantesi: ùvuso bhikkhavo ti. ùvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa paccasso- suæ. ùyasmà SÃriputto etad-avoca: Seyyathà pi Ãvuso yÃni kÃnici jaÇgamÃnaæ pÃïÃnaæ padajÃtÃni sabbÃni tÃni hatthipade samodhÃnaæ gacchanti, hatthipadaæ tesaæ aggam-akkhÃyati yadidaæ mahantattena, evam-eva kho Ãvuso ye keci kusalà dhammà sabbe te catusu ariyasaccesu saÇgahaæ gacchanti, katamesu catusu: dukkhe #<[page 185]># %< 3. 8. MAHùHATTHIPADOPAMASUTTAõ. (28) 185>% ariyasacce, dukkhasamudaye ariyasacce, dukkhanirodhe ariya- sacce, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya ariyasacce. Katama¤-c' Ãvuso dukkhaæ ariyasaccaæ: jÃti pi duk- khÃ, jarà pi dukkhÃ, maraïam-pi dukkhaæ, sokaparideva- dukkhadomanassupÃyÃsà pi dukkhÃ, yam-p' icchaæ na la- bhati tam-pi dukkhaæ, saÇkhittena pa¤c' upÃdÃnakkhandhà dukkhÃ. Katame c' Ãvuso pa¤c' upÃdÃnakkhandhÃ: seyya- thÅdaæ rÆpupÃdÃnakkhandho vedanupÃdÃnakkhandho sa¤¤u- pÃdÃnakkhandho saÇkhÃrupÃdÃnakkhandho vi¤¤ÃïupÃdÃnak- khandho. Katamo c' Ãvuso rÆpupÃdÃnakkhandho: cattÃri ca mahÃbhÆtÃni catunna¤-ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpaæ. Katame c' Ãvuso cattÃro mahÃbhÆtÃ: paÂhavÅdhÃtu ÃpodhÃtu tejodhÃtu vÃyodhÃtu. Katamà c' Ãvuso paÂhavÅdhÃtu: paÂhavÅdhÃtu siyà ajjhat- tikà siyà bÃhirÃ. Katamà c' Ãvuso ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhÅ aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ piha- kaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ, yaæ và pan' a¤¤am-pi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ upÃdiïïaæ, ayaæ vuccat' Ãvuso ajjhattikà paÂhavÅ- dhÃtu. Yà c' eva kho pana ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu yà ca bÃhirà paÂhavÅdhÃtu paÂhavÅdhÃtur-ev' esÃ. Taæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà paÂhavÅdhÃtuyà nibbin- dati, paÂhavÅdhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Hoti kho so Ãvuso sa- mayo yaæ bÃhirà ÃpodhÃtu pakuppati, antarahità tasmiæ samaye bÃhirà paÂhavÅdhÃtu hoti. Tassà hi nÃma Ãvuso bÃhirÃya paÂhavÅdhÃtuyà tÃva mahallikÃya aniccatà pa¤¤Ã- yissati, khayadhammatà pa¤¤Ãyissati, vayadhammatà pa¤¤Ã- yissati, vipariïÃmadhammatà pa¤¤Ãyissati, kiæ pan' imassa mattaÂÂhakassa kÃyassa taïhupÃdiïïassa ahan-ti và maman- ti và asmÅti vÃ, atha khvÃssa no t' ev' ettha hoti. Ta¤-ce Ãvuso bhikkhuæ pare akkosanti paribhÃsanti rosenti vihesenti, so evaæ pajÃnÃti: Uppannà kho me ayaæ sotasamphassajà dukkhà vedanÃ, sà ca kho paÂicca no appaÂicca, kiæ paÂicca: #<[page 186]># %<186 I. MôLAPA××ùSAõ.>% phassaæ paÂicca. So: phasso anicco ti passati, vedanà aniccà ti passati, sa¤¤Ã aniccà ti passati, saÇkhÃrà aniccà ti passati, vi¤¤Ãïaæ aniccan-ti passati. Tassa dhÃtÃramma- ïam-eva cittaæ pakkhandati pasÅdati santiÂÂhati adhimuccati. Ta¤-ce Ãvuso bhikkhuæ pare aniÂÂhehi akantehi amanÃpehi samudÃcaranti, pÃïisamphassena pi le¬¬usamphassena pi daï¬asamphassena pi satthasamphassena pi, so evaæ pajÃnÃti: TathÃbhÆto kho ayaæ kÃyo yathÃbhÆtasmiæ kÃye pÃïi- samphassà pi kamanti, le¬¬usamphassà pi kamanti, daï¬a- samphassà pi kamanti, satthasamphassà pi kamanti. Vuttaæ kho pan' etaæ Bhagavatà KakacÆpamovÃde: Ubhatodaï¬a- kena ce pi bhikkhave kakacena corà ocarakà aÇgamaÇgÃni okanteyyuæ, tatra pi yo mano padoseyya na me so tena sÃsanakaro ti. ùraddhaæ kho pana me viriyaæ bhavissati asallÅnaæ, upaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ, passaddho kÃyo asÃ- raddho, samÃhitaæ cittaæ ekaggaæ. KÃmaæ dÃni imasmiæ kÃye pÃïisamphassà pi kamantu, le¬¬usamphassà pi kamantu, daï¬asamphassà pi kamantu, satthasamphassà pi kamantu, karÅyati h' idaæ buddhÃnaæ sÃsanan-ti. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno evaæ Buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekhà kusalanissità na saïÂhÃti, so tena saævijjati saævegaæ Ãpajjati: AlÃbhà vata me na vata me lÃbhÃ, dulladdhaæ vata me na vata me suladdhaæ, yassa me evaæ Buddham anussarato evaæ dham- maæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekhà kusala- nissità na saïÂhÃtÅti. Seyyathà pi Ãvuso suïisà sasuraæ disvà saævijjati saævegaæ Ãpajjati, evam-eva kho Ãvuso tassa ce bhikkhuno evaæ Buddhaæ anussarato evaæ dham- maæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekhà kusala- nissità na saïÂhÃti, so tena saævijjati saævegaæ Ãpajjati: AlÃbhà vata me na vata me lÃbhÃ, dulladdhaæ vata me na vata me suladdhaæ, yassa me evaæ Buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekhà kusalanissitÃ; na saïÂhÃtÅti. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno evaæ Buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekhà kusalanissità saïÂhÃti, so tena #<[page 187]># %< 3. 8. MAHùHATTHIPADOPAMASUTTAõ. (28) 187>% attamano hoti. EttÃvatà pi kho Ãvuso bhikkhuno bahu kataæ hoti. Katamà c' Ãvuso ÃpodhÃtu: ÃpodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà c' Ãvuso ajjhattikà ÃpodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttaæ, yaæ và pan' a¤¤am-pi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdiïïaæ, ayaæ vuccat' Ãvuso ajjhattikà ÃpodhÃtu. Yà c' eva kho pana ajjhattikà ÃpodhÃtu yà ca bÃhirà ÃpodhÃtu ÃpodhÃtur-ev' esÃ. Taæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam- etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà ÃpodhÃtuyà nibbindati, ÃpodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ bÃhirà ÃpodhÃtu pakuppati, sà gÃmam-pi vahati, nigamam- pi vahati, nagaram-pi vahati, janapadam-pi vahati, jana- padapadesam-pi vahati. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃsamudde yojanasatikÃni pi udakÃni ogacchanti, dvi- yojanasatikÃni pi udakÃni ogacchanti, tiyojanasatikÃni pi uda- kÃni ogacchanti, catuyojanasatikÃni pi udakÃni ogacchanti, pa¤cayojanasatikÃni pi udakÃni ogacchanti, chayojanasatikÃni pi udakÃni ogacchanti, sattayojanasatikÃni pi udakÃni ogacchanti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃsamudde sattatÃlam-pi udakaæ saïÂhÃti, chatÃlam-pi udakaæ saïÂhÃti, pa¤catÃlam-pi udakaæ saïÂhÃti, catutÃlam-pi udakaæ saïÂhÃti, titÃlam-pi udakaæ saïÂhÃti, dvitÃlam-pi udakaæ saïÂhÃti, tÃlamattam- pi udakaæ saïÂhÃti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃ- samudde sattaporisam-pi udakaæ saïÂhÃti, chaporisam-pi udakaæ saïÂhÃti, pa¤caporisam-pi udakaæ saïÂhÃti, catu- porisam-pi udakaæ saïÂhÃti, tiporisam-pi udakaæ saïÂhÃti, dviporisam-pi udakaæ saïÂhÃti, porisamattam-pi udakaæ saïÂhÃti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃsamudde addhaporisam-pi udakaæ saïÂhÃti, kaÂimattam-pi udakaæ saïÂhÃti, jaïïumattam-pi udakaæ saïÂhÃti, gopphamattam-pi udakaæ saïÂhÃti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ mahÃ- samudde aÇgulipabbatemanamattam-pi udakaæ na hoti. Tassà hi nÃma Ãvuso bÃhirÃya ÃpodhÃtuyà tÃva mahallikÃya #<[page 188]># %<188 I. MôLAPA××ùSAõ.>% aniccatà pa¤¤Ãyissati --pe-- upekhà kusalanissità saïÂhÃti, so tena attamano hoti. EttÃvatà pi kho Ãvuso bhikkhuno bahu kataæ hoti. Katamà c' Ãvuso tejodhÃtu: tejodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà c' Ãvuso ajjhattikà tejodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ yena ca santappati yena ca jiriyati yena ca pari¬ayhati yena ca asitapÅtabhÃyitasÃyitaæ sammà pariïÃmaæ gacchati, yaæ và pan' a¤¤am-pi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdiïïaæ, ayaæ vuccat' Ãvuso ajjhattikà tejodhÃtu. Yà c' eva kho pana ajjhattikà tejodhÃtu yà ca bÃhirà tejodhÃtu tejodhÃtur-ev' esÃ. Taæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham- asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammap- pa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammap- pa¤¤Ãya disvà tejodhÃtuyà nibbindati, tejodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ bÃhirà tejodhÃtu pakuppati. Sà gÃmam-pi ¬ahati, nigamam-pi ¬ahati, na- garam-pi ¬ahati, janapadam-pi ¬ahati, janapadapadesam- pi ¬ahati. Sà haritantaæ và panthantaæ và selantaæ và udakantaæ và ramaïÅyaæ và bhÆmibhÃgaæ Ãgamma anÃhÃrà nibbÃyati. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ kukkuÂapaÂÂena pi nahÃrudaddulena pi aggiæ gavesanti. Tassà hi nÃma Ãvuso bÃhirÃya tejodhÃtuyà tÃva mahallikÃya aniccatà pa¤¤Ã- yissati --pe-- upekhà kusalanissità saïÂhÃti, so tena atta- mano hoti. EttÃvatà pi kho Ãvuso bhikkhuno bahu kataæ hoti. Katamà c' Ãvuso vÃyodhÃtu: vÃyodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà c' Ãvuso ajjhattikà vÃyodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ uddhaægamà vÃtÃ, adhogamà vÃtÃ,kucchisayà vÃtÃ. koÂÂha- sayà vÃtÃ, aÇgamaÇgÃnusÃrino vÃtÃ, assÃso passÃso, iti vÃ, yaæ và pan' a¤¤am-pi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ upÃdiïïaæ, ayaæ vuccat' Ãvuso ajjhattikà vÃyodhÃtu. Yà c' eva kho pana ajjhattikà vÃyodhÃtu yà ca bÃhirà vÃyodhÃtu vÃyodhÃtur-ev' esÃ. Taæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà vÃyodhÃtuyà nibbindati, vÃyodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. #<[page 189]># %< 3. 8. MAHùHATTHIPADOPAMASUTTAõ. (28) 189>% Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ bÃhirà vÃyodhÃtu pakuppati, sà gÃmam-pi vahati, nigamam-pi vahati, nagaram-pi va- hati, janapadam-pi vahati, janapadapadesam-pi vahati. Hoti kho so Ãvuso samayo yaæ gimhÃnaæ pacchime mÃse tÃlavaïÂena pi vidhÆpanena pi vÃtaæ pariyesanti, ossavane pi tiïÃni na icchanti. Tassà hi nÃma Ãvuso bÃhirÃya vÃyodhÃ- tuyà tÃva mahallikÃya aniccatà pa¤¤Ãyissati, khayadhammatà pa¤¤Ãyissati, vayadhammatà pa¤¤Ãyissati, vipariïÃmadham- matà pa¤¤Ãyissati, kiæ pan' imassa mattaÂÂhakassa kÃyassa taïhupÃdiïïassa ahan-ti và maman-ti và asmÅti vÃ, atha khvÃssa no t' ev' ettha hoti. Ta¤-ce Ãvuso bhikkhuæ pare akkosanti paribhÃsanti rosenti vihesenti, so evaæ pajÃnÃti: Uppannà kho me ayaæ sotasamphassajà dukkhà vedanÃ, sà ca kho paÂicca no appaÂicca, kiæ paÂicca: phassaæ paÂicca. So: phasso anicco ti passati, vedanà aniccà ti passati, sa¤¤Ã aniccà ti passati, saÇkhÃrà aniccà ti passati, vi¤¤Ãïaæ anic- can-ti passati. Tassa dhÃtÃrammaïam-eva cittaæ pak- khandati pasÅdati santiÂÂhati adhimuccati. Ta¤-ce Ãvuso bhik- khuæ pare aniÂÂhehi akantehi amanÃpehi samudÃcaranti, pÃïisamphassena pi le¬¬usamphassena pi daï¬asamphassena pi satthasamphassena pi, so evaæ pajÃnÃti: TathÃbhÆto kho ayaæ kÃyo yathÃbhÆtasmiæ kÃye pÃïisamphassà pi kamanti, le¬¬usamphassà pi kamanti, daï¬asamphassà pi kamanti, satthasamphassà pi kamanti. Vuttaæ kho pan' etaæ Bhaga- vatà KakacÆpamovÃde: Ubhatodaï¬akena ce pi bhikkhave corà ocarakà aÇgamaÇgÃni okanteyyuæ, tatra pi yo mano padoseyya na me so tena sÃsanakaro ti. ùraddhaæ kho pana me viriyaæ bhavissati asallÅnaæ, upaÂÂhità sati asam- muÂÂhÃ, passaddho kÃyo asÃraddho, samÃhitaæ cittaæ ekag- gaæ. KÃmaæ dÃni imasmiæ kÃye pÃïisamphassà pi ka- mantu, le¬¬usamphassà pi kamantu, daï¬asamphassà pi ka- mantu, satthasamphassà pi kamantu, karÅyati h' idaæ bud- dhÃnaæ sÃsanan-ti. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno evaæ Bud- dhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekhà kusalanissità na saïÂhÃti, so tena saæ- vijjati saævegaæ Ãpajjati: AlÃbhà vata me na vata me lÃbhÃ, dulladdhaæ vata me na vata me suladdhaæ, yassa me evaæ #<[page 190]># %<190 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇ- ghaæ anussarato upekhà kusalanissità na saïÂhÃtÅti. Sey- yathà pi Ãvuso suïisà sasuraæ disvà saævijjati saævegaæ Ãpajjati. evam-eva kho Ãvuso tassa ce bhikkhuno evaæ Buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇ- ghaæ anussarato upekhà kusalanissità na saïÂhÃti, so tena saævijjati saævegaæ Ãpajjati: AlÃbhà vata me na vata me lÃbhÃ, dulladdhaæ vata me na vata me suladdhaæ. Yassa me evaæ Buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekhà kusalanissità na saïÂhÃtÅti. Tassa ce Ãvuso bhikkhuno evaæ Buddhaæ anussarato evaæ dhammaæ anussarato evaæ saÇghaæ anussarato upekhà ku- salanissità saïÂhÃti, so tena attamano hoti. EttÃvatà pi kho Ãvuso bhikkhuno bahu kataæ hoti. Seyyathà pi Ãvuso kaÂÂha¤-ca paÂicca valli¤-ca paÂicca tiïa¤-ca paÂicca mattika¤-ca paÂicca ÃkÃso parivÃrito agÃ- ran-t' eva saÇkhaæ gacchati, evam-eva kho Ãvuso aÂÂhiæ ca paÂicca nahÃru¤-ca paÂicca maæsa¤-ca paÂicca camma¤-ca paÂicca ÃkÃso parivÃrito rÆpan-t' eva saÇkhaæ gacchati. Ajjhattika¤-ce Ãvuso cakkhuæ aparibhinnaæ hoti bÃhirà ca rÆpà na ÃpÃthaæ Ãgacchanti no ca tajjo samannÃhÃro hoti, n' eva tÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Ajjhattika¤-ce Ãvuso cakkhuæ aparibhinnaæ hoti bÃhirà ca rÆpà ÃpÃthaæ Ãgacchanti no ca tajjo samannÃhÃro hoti, n' eva tÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yato ca kho Ãvuso ajjhattika¤-c' eva cakkhuæ aparibhinnaæ hoti bÃhirà ca rÆpà ÃpÃthaæ Ãgacchanti tajjo ca samannÃhÃro hoti, evaæ tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yaæ tathÃ- bhÆtassa rÆpaæ taæ rÆpupÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati, yà tathÃbhÆtassa vedanà sà vedanupÃdÃnakkhandhe saÇga- haæ gacchati, yà tathÃbhÆtassa sa¤¤Ã sà sa¤¤upÃdÃnak- khandhe saÇgahaæ gacchati, ye tathÃbhÆtassa saÇkhÃrà te saÇkhÃrupÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchanti, yaæ tathÃ- bhÆtassa vi¤¤Ãïaæ taæ vi¤¤ÃïupÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. So evaæ pajÃnÃti: Evaæ kira 'mesaæ pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ saÇgaho sannipÃto samavÃyo hotÅti. Vuttaæ kho pan' etaæ BhagavatÃ: Yo paÂiccasamuppÃdaæ #<[page 191]># %< 3. 8. MAHùHATTHIPADOPAMASUTTAõ. (28) 191>% passati so dhammaæ passati, yo dhammaæ passati so paÂicca- samuppÃdaæ passatÅti. PaÂiccasamuppannà kho pan' ime yadidaæ pa¤c' upÃdÃnakkhandhÃ. Yo imesu pa¤cas' upÃ- dÃnakkhandhesu chando Ãlayo anunayo ajjhosÃnaæ so duk- khasamudayo, yo imesu pa¤cas' upÃdÃnakkhandhesu chanda- rÃgavinayo chandarÃgapahÃnaæ so dukkhanirodho. EttÃ- vatà pi kho Ãvuso bhikkhuno bahu kataæ hoti. Ajjhattika¤- ce Ãvuso sotaæ aparibhinnaæ hoti --pe-- ghÃnaæ apari- bhinnaæ hoti -- jivhà aparibhinnà hoti. -- kÃyo aparibhinno hoti -- mano aparibhinno hoti bÃhirà ca dhammà na ÃpÃ- thaæ Ãgacchanti no ca tajjo samannÃhÃro hoti, n' eva tÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Ajjhattiko ce Ãvuso mano aparibhinno hoti bÃhirà ca dhammà ÃpÃthaæ Ãgac- chanti no ca tajjo samannÃhÃro hoti, n' eva tÃva tajjassa vi¤¤ÃïabhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yato ca kho Ãvuso ajjhat- tiko c' eva mano aparibhinno hoti bÃhirà ca dhammà ÃpÃthaæ Ãgacchanti tajjo ca samannÃhÃro hoti, evaæ tajjassa vi¤¤Ãïa- bhÃgassa pÃtubhÃvo hoti. Yaæ tathÃbhÆtassa rÆpaæ taæ rÆpupÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati, yà tathÃbhÆtassa vedanà sà vedanupÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati, yà tathÃbhÆtassa sa¤¤Ã sà sa¤¤upÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati, ye tathÃbhÆtassa saÇkhÃrà te saÇkhÃrupÃdÃnak- khandhe saÇgahaæ gacchanti, yaæ tathÃbhÆtassa vi¤¤Ãïaæ taæ vi¤¤ÃïupÃdÃnakkhandhe saÇgahaæ gacchati. So evaæ pajÃnÃti: Evaæ kira 'mesaæ pa¤cannaæ upÃdÃnakkhandhÃnaæ saÇgaho sannipÃto samavÃyo hotÅti. Vuttaæ kho pan' etaæ BhagavatÃ: Yo paÂiccasamuppÃdaæ passati so dhammaæ passati, yo dhammaæ passati so paÂiccasamuppÃdaæ passa- tÅti. PaÂiccasamuppannà kho pan' ime yadidaæ pa¤c' upÃ- dÃnakkhandhÃ. Yo imesu pa¤cas' upÃdÃnakkhandhesu chando Ãlayo anunayo ajjhosÃnaæ so dukkhasamudayo, yo imesu pa¤cas' upÃdÃnakkhandhesu chandarÃgavinayo chandarÃgap- pahÃnaæ so dukkhanirodho. EttÃvatà pi kho Ãvuso bhik- khuno bahu kataæ hotÅti. Idam-avoca Ãyasmà SÃriputto. Attamanà te bhikkhÆ Ãyasmato SÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandun-ti. MAHùHATTHIPADOPAMASUTTAõ AèèHAMAõ. #<[page 192]># %<192 I. MôLAPA××ùSAõ.>% 29. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe viharati GijjhakÆÂe pabbate acirapakkante Devadatte. Tatra kho Bhagavà Devadattaæ Ãrabbha bhikkhÆ Ãmantesi: Idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà ana- gÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkho- tiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhak- khandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito sa- mÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha- sakkÃrasilokena attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attÃn' ukkaæseti paraæ vambheti: aham- asmi lÃbhÅ silokavà ime pan' a¤¤e bhikkhÆ appa¤¤Ãtà appe- sakkhà ti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati, pamatto samÃno dukkhaæ viharati. Sey- yathà pi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariye- sanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atik- kamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃpalÃsaæ chetvà ÃdÃya pakka- meyya sÃran-ti ma¤¤amÃno; tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: Na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃ- raæ na a¤¤Ãsi phegguæ na a¤¤Ãsi tacaæ na a¤¤Ãsi papaÂi- kaæ na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà h' ayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃ- palÃsaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤- c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa attaæ nÃnubha- vissatÅti. Evam-eva kho bhikkhave idh' ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attamano hoti paripuïïasaÇ- kappo. So tena lÃbhasakkÃrasilokena attÃn' ukkaæseti paraæ #<[page 193]># %< 3.9 MAHùSùROPAMASUTTAõ. (29) 193>% vambheti: aham-asmi lÃbhÅ silokavÃ, ime pan' a¤¤e bhik- khÆ appa¤¤Ãtà appesakkhà ti. So tena lÃbhasakkÃrasilokena majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati, pamatto samÃno duk- khaæ viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu sÃkhÃpalÃsaæ aggahesi brahmacariyassa, tena ca vosÃnaæ ÃpÃdi. Idha pana bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkho- tiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa duk- khakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha- sakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati na- ppamajjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno sÅla- sampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya attÃn' ukkaæ- seti paraæ vambheti: aham-asmi sÅlavà kalyÃïadhammo, ime pan' a¤¤e bhikkhÆ dussÅlà pÃpadhammà ti. So tÃya sÅlasampadÃya majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati, pamatto samÃno dukkhaæ viharati. Seyyathà pi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato ruk- khassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pakka- meyya sÃran-ti ma¤¤amÃno; tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: Na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃ- raæ na a¤¤Ãsi phegguæ na a¤¤Ãsi tacaæ na a¤¤Ãsi papaÂi- kaæ na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ; tathà h' ayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato ruk- khassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pak- kanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅ- yaæ ta¤-c' assa atthaæ nÃnubhavissatÅti. Evam-eva kho bhikkhave idh' ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃri- yaæ pabbajito hoti . . . So tÃya sÅlasampadÃya majjati pa- majjati pamÃdaæ Ãpajjati, pamatto samÃno dukkhaæ viharati. #<[page 194]># %<194 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu papaÂikaæ aggahesi brahma- cariyassa, tena ca vosÃnaæ ÃpÃdi. Idha pana bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkho- tiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhak- khandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito sa- mÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha- sakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati na- ppamajjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno sÅla- sampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tÃya sÅlasampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tÃya sÅlasampadÃya na majjati na-ppamajjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhisampa- dÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tÃya samÃdhi- sampadÃya attÃn' ukkaæseti paraæ vambheti: aham-asmi samÃhito ekaggacitto, ime pan' a¤¤e bhikkhÆ asamÃhità vib- bhantacittà ti. So tÃya samÃdhisampadÃya majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati, pamatto samÃno dukkhaæ viharati. Sey- yathà pi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapari- yesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atik- kamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃran-ti ma¤¤amÃno; tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: Na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ na a¤¤Ãsi phegguæ na a¤¤Ãsi tacaæ na a¤¤Ãsi papaÂikaæ na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà h' ayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno ma- hato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva sÃraæ atik- kamma phegguæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa atthaæ nÃnubhavissatÅti. Evam-eva kho bhikkhave idh' ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti . . . So tÃya samÃdhisampadÃya majjati pamajjati pa- mÃdaæ Ãpajjati, pamatto samÃno dukkhaæ viharati. Ayaæ #<[page 195]># %< 3. 9. MAHùSùROPAMASUTTAõ. (29) 195>% vuccati bhikkhave bhikkhu tacaæ aggahesi brahmacariyassa, tena ca vosÃnaæ ÃpÃdi. Idha pana bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkho- tiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhak- khandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito sa- mÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha- sakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati na-ppa- majjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno sÅlasam- padaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tÃya sÅlasampadÃya na attÃn' uk- kaæseti na paraæ vambheti, so tÃya sÅlasampadÃya na majjati na-ppamajjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tÃya samÃdhi- sampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tÃya samÃdhisampadÃya na majjati na-ppamajjati na-ppa- mÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti. So tena ¤Ãïadassanena attamano hoti paripuïïasaÇkappo. So tena ¤Ãïadassanena attÃn' ukkaæseti paraæ vambheti: aham-asmi jÃnaæ passaæ viharÃmi, ime pan' a¤¤e bhikkhÆ ajÃnaæ apassaæ viharantÅti. So tena ¤Ãïadassanena majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati, pamatto samÃno dukkhaæ vi- harati. Seyyathà pi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃra- vato atikkamm' eva sÃraæ phegguæ chetvà ÃdÃya pakka- meyya sÃran-ti ma¤¤amÃno; tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: Na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃ- raæ na a¤¤Ãsi phegguæ na a¤¤Ãsi tacaæ na a¤¤Ãsi papaÂi- kaæ na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà h' ayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva sÃraæ phegguæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa attaæ nÃnubhavissatÅti. #<[page 196]># %<196 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Evam-eva kho bhikkhave idh' ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti . . . So tena ¤Ãïadas- sanena majjati pamajjati pamÃdaæ Ãpajjati, pamatto samÃno dukkhaæ viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu pheg- guæ aggahesi brahmacariyassa, tena ca vosÃnaæ ÃpÃdi. Idha pana bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkho- tiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhak- khandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito sa- mÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha- sakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati na-ppa- majjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno sÅla- sampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tÃva sÅlasampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tÃya sÅlasampadÃya na majjati na-ppamajjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhi- sampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tÃya samÃdhisampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vam- bheti, so tÃya samÃdhisampadÃya na majjati na-ppamajjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti. So tena ¤Ãïadassanena attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tena ¤Ãïadassanena na attÃn' uk- kaæseti na paraæ vambheti, so tena ¤Ãïadassanena na majjati na-ppamajjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno samayavimokhaæ ÃrÃdheti. èhÃnaæ kho pan' etaæ bhikkhave vijjati yaæ so bhikkhu tÃya samayavimuttiyà pari- hÃyetha. Seyyathà pi bhikkhave puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato sÃra¤-¤eva chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃran-ti jÃnamÃno; tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: A¤¤Ãsi va- tÃyaæ bhavaæ puriso sÃraæ a¤¤Ãsi phegguæ a¤¤Ãsi tacaæ a¤¤Ãsi papaÂikaæ a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà h' ayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno ma- #<[page 197]># %< 3. 9. MAHùSùROPAMASUTTAõ. (29) 197>% hato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato sÃra¤-¤eva chetvà ÃdÃya pakkanto sÃran-ti jÃnamÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅ- yaæ ta¤-c' assa atthaæ anubhavissatÅti. Evam-eva kho bhikkhave idh' ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃri- yaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhak- khandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito sa- mÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti. So tena lÃbha- sakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na majjati na-ppa- majjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno sÅlasam- padaæ ÃrÃdheti. So tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tÃya sÅlasampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tÃya sÅlasampadÃya na majjati na-ppamajjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti. So tÃya samÃdhisam- padÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tÃya samÃdhisampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, so tÃya samÃdhisampadÃya na majjati na-ppamajjati na- ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto samÃno ¤Ãïadassanaæ ÃrÃ- dheti. So tena ¤Ãïadassanena attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tena ¤Ãïadassanena na attÃn' uk- kaæseti na paraæ vambheti, so tena ¤Ãïadassanena na majjati na-ppamajjati na-ppamÃdaæ Ãpajjati, appamatto sa- mÃno asamayavimokhaæ ÃrÃdheti. AÂÂhÃnam-etaæ bhikkhave anavakÃso yaæ so bhikkhu tÃya asamayavimuttiyà parihÃyetha. Iti kho bhikkhave na-y-idaæ brahmacariyaæ lÃbha- sakkÃrasilokÃnisaæsaæ, na sÅlasampadÃnisaæsaæ, na samÃdhi- sampadÃnisaæsaæ, na ¤ÃïadassanÃnisaæsaæ. Yà ca kho ayaæ bhikkhave akuppà cetovimutti, etadattham-idaæ bhikkhave brahmacariyaæ etaæsÃraæ etaæpariyosÃnan-ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. MAHùSùROPAMASUTTAõ NAVAMAõ. #<[page 198]># %<198 I. MôLAPA××ùSAõ.>% 30. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho PiÇgalakoccho brÃhmaïo yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho PiÇgalakoccho brÃhmaïo Bhagavantaæ etad- avoca: Ye 'me bho Gotama samaïabrÃhmaïà saÇghino gaïino gaïÃcariyà ¤Ãtà yasassino titthakarà sÃdhusammatà bahu- janassa, seyyathÅdaæ PÆraïo Kassapo, Makkhali GosÃlo, Ajito KesakambalÅ, Pakudho KaccÃyano, Sa¤jayo BelaÂÂha- putto, NigaïÂho NÃtaputto, sabbe te sakÃya paÂi¤¤Ãya ab- bha¤¤aæsu sabbe va nÃbbha¤¤aæsu, udÃhu ekacce abbha¤- ¤aæsu ekacce na abbha¤¤aæsÆti. -- Alaæ brÃhmaïa, titthat' etaæ: sabbe te sakÃya paÂi¤¤Ãya abbha¤¤aæsu sabbe va nabbha¤¤aæsu, udÃhu ekacce abbha¤¤aæsu ekacce na ab- bha¤¤aæsu. Dhamman-te brÃhmaïa desessÃmi, taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. Evam-bho ti kho PiÇgalakoccho brÃhmaïo Bhagavato paccassosi. Bhagavà etad-avoca: Seyyathà pi brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃra- pariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃpalÃsaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃran-ti ma¤¤amÃno; tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: Na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ na a¤¤Ãsi phegguæ na a¤¤Ãsi tacaæ na a¤¤Ãsi papaÂikaæ na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà h' ayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃpalÃsaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa atthaæ nÃnubhavissatÅti. Seyyathà pi và pana brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃra- gavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma #<[page 199]># %< 3. 10. CôÊASùROPAMASUTTAõ. (30) 199>% tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃran-ti ma¤¤a- mÃno; tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: Na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ na a¤¤Ãsi pheg- guæ na a¤¤Ãsi tacaæ na a¤¤Ãsi papaÂikaæ na a¤¤Ãsi sÃkhÃ- palÃsaæ, tathà h' ayaæ bhavaæ puriso s. s. s. c. mahato rukkhassa t. s. atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa atthaæ nÃnubhavissatÅti. Seyyathà pi và pana brÃhmaïa puriso s. s. s. c. mahato rukkhassa t. s. atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃran-ti ma¤¤amÃno; tam- enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: Na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ na a¤¤Ãsi phegguæ na a¤¤Ãsi tacaæ na a¤¤Ãsi papaÂikaæ na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà h' ayaæ bhavam puriso s. s. s. c. mahato rukkhassa t. s. atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa atthaæ nÃnubhavissatÅti. Seyyathà pi và pana brÃhmaïa puriso s. s. s. c. mahato rukkhassa t. s. atikkamm' eva sÃraæ phegguæ chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃran-ti ma¤¤amÃno; tam-enaæ cakkhumà puriso evaæ vadeyya: Na vatÃyaæ bhavaæ puriso a¤¤Ãsi sÃraæ na a¤¤Ãsi phegguæ na a¤¤Ãsi tacaæ na a¤¤Ãsi papa- Âikaæ na a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà h' ayaæ bhavaæ puriso s. s. s. c. mahato rukkhassa t. s. atikkamm' eva sÃraæ pheg- guæ chetvà ÃdÃya pakkanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa atthaæ nÃnu- bhavissatÅti. Seyyathà pi và pana brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃra- gavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato sÃra¤-¤eva chetvà ÃdÃya pakkameyya sÃran-ti jÃnamÃno; tam-enaæ cakkhumà puriso disvà evaæ vadeyya: A¤¤Ãsi vatÃyaæ bhavaæ puriso sÃraæ a¤¤Ãsi phegguæ a¤¤Ãsi tacaæ a¤¤Ãsi papaÂikaæ a¤¤Ãsi sÃkhÃpalÃsaæ, tathà h' ayaæ bhavaæ puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ cara- mÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato sÃraæ yeva chetvà #<[page 200]># %<200 I. MôLAPA××ùSAõ.>% ÃdÃya pakkanto sÃran-ti jÃnamano, ya¤-c' assa sÃrena sÃra- karaïÅyaæ ta¤-c' assa atthaæ anubhavissatÅti. Evam-eva kho brÃhmaïa idh' ekacco puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃ- sehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa ke- valassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena attamano hoti paripuïïa- saÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena attÃn' ukkaæseti paraæ vambheti: aham-asmi lÃbhÅ silokavÃ, ime pan' a¤¤e bhikkhÆ appa¤¤Ãtà appesakkhà ti; lÃbhasakkÃrasilokena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃ- naæ sacchikiriyÃya na chandaæ janeti na vÃyamati, olÅna- vuttiko ca hoti sÃthaliko. Seyyathà pi so brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ atikkamma papaÂikaæ sÃkhÃ- palÃsaæ chetvà ÃdÃya pakkamanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa atthaæ nÃnu- bhavissati, tathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ puggalaæ vadÃmi. Idha pana brÃhmaïa ekacco puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkho- tiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa duk- khakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabba- jito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, lÃbhasakkÃrasilokena ca ya a¤¤e dhammà utta- ritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So sÅlasampadaæ ÃrÃdheti, so tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo, so tÃya sÅlasampadÃya attÃn' ukkaæ- seti paraæ vambheti: aham-asmi sÅlavà kalyÃïadhammo, ime pan' a¤¤e bhikkhÆ dussÅlà pÃpadhammà ti; sÅlasam- padÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ #<[page 201]># %< 3. 10. CôÊASùROPAMASUTTAõ. (30) 201>% dhammÃnaæ sacchikiriyÃya na chandaæ janeti na vÃyamati, olÅnavuttiko ca hoti sÃthaliko. Seyyathà pi so brÃhmaïa puriso s. s. s. c. mahato rukkhassa t. s. atikkamm' eva sÃraæ atikkamma phegguæ atikkamma tacaæ papaÂikaæ chetvà ÃdÃya pakkamanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa . . . nÃnubhavissati, tathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ puggalaæ vadÃmi. Idha pana brÃhmaïa ekacco puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkho- tiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa duk- khakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbha- sakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, lÃbhasakkÃrasilokena ca ye a¤¤e dhammà utta- ritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So sÅlasampadaæ ÃrÃdheti, so tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tÃya sÅlasampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, sÅlasampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃ- naæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti, so tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti paripuïïasaÇkappo, so tÃya samÃdhisampadÃya attÃn' ukkaæseti paraæ vambheti: aham-asmi samÃhito ekaggacitto, ime pan' a¤¤e bhikkhÆ asamÃhità vibbhantacittà ti; samÃdhisampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya na chandaæ janeti na vÃyamati, olÅnavuttiko ca hoti sÃthaliko. Seyyathà pi so brÃhmaïa puriso s. s. s. c. mahato rukkhassa t. s. atikkamm' eva sÃraæ atikkamma pheg- guæ tacaæ chetvà ÃdÃya pakkamanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa . . . nÃnubhavissati, tathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ puggalaæ vadÃmi. Idha pana brÃhmaïa ekacco puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena #<[page 202]># %<202 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi. dukkho- tiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa duk- khakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbha- sakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, lÃbhasakkÃrasilokena ca ye a¤¤e dhammà utta- ritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So sÅlasampadaæ ÃrÃdheti, so tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo. So tÃya sÅlasampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, sÅlasampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃ- naæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti, so tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïa- saÇkappo, so tÃya samÃdhisampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, samÃdhisampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti, so tena ¤Ãïadassanena attamano hoti paripuïïasaÇkappo, so tena ¤Ãïadassanena attÃn' uk- kaæseti paraæ vambheti: aham-asmi jÃnaæ passaæ viha- rÃmi, ime pan' a¤¤e bhikkhÆ ajÃnaæ. apassaæ viharantÅti; ¤Ãïadassanena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya na chandaæ janeti na vÃyamati, olÅnavuttiko ca hoti sÃthaliko. Seyyathà pi so brÃhmaïa puriso s. s. s. c. mahato rukkhassa t. s. atikkamm' eva sÃraæ phegguæ chetvà ÃdÃya pakkamanto sÃran-ti ma¤¤amÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa atthaæ nÃnubhavissati, tathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ pug- galaæ vadÃmi. Idha pana brÃhmaïa ekacco puggalo saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃmaraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkho- tiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa duk- khakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito #<[page 203]># %< 3. 10. CôÊASùROPAMASUTTAõ. (30) 203>% samÃno lÃbhasakkÃrasilokaæ abhinibbatteti, so tena lÃbha- sakkÃrasilokena na attamano hoti na paripuïïasaÇkappo, so tena lÃbhasakkÃrasilokena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, lÃbhasakkÃrasilokena ca ye a¤¤e dhammà utta- ritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So sÅlasampadaæ ÃrÃdheti, so tÃya sÅlasampadÃya attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tÃya sÅlasampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, sÅlasampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dham- mÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅna- vuttiko ca hoti asÃthaliko. So samÃdhisampadaæ ÃrÃdheti, so tÃya samÃdhisampadÃya attamano hoti no ca kho pari- puïïasaÇkappo, so tÃya samÃdhisampadÃya na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, samÃdhisampadÃya ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dhammÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅnavuttiko ca hoti asÃthaliko. So ¤Ãïadassanaæ ÃrÃdheti. So tena ¤Ãïadassanena attamano hoti no ca kho paripuïïasaÇkappo, so tena ¤Ãïadassanena na attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti, ¤Ãïadassanena ca ye a¤¤e dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca tesaæ dham- mÃnaæ sacchikiriyÃya chandaæ janeti vÃyamati, anolÅna- vuttiko ca hoti asÃthaliko. Katame ca brÃhmaïa dhammà ¤Ãïadassanena uttaritarà ca païÅtatarà ca: Idha brÃhmaïa bhikkhu vivicc' eva kÃ- mehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vive- kajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayam-pi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu vi- takkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayam-pi kho brÃh- maïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤-ca kÃyena paÂisaæ- vedeti yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukha- vihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayam-pi #<[page 204]># %<204 I. MôLAPA××ùSAõ.>% kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅta- taro ca. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃ- naæ atthagamà adukkham-asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayam-pi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ã- naæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ã- naæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upa- sampajja viharati. Ayam-pi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïa- dassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatik- kamma anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasam- pajja viharati. Ayam-pi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïa- dassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatik- kamma na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viha- rati. Ayam-pi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena utta- ritaro ca païÅtataro ca. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã- yatanaæ upasampajja viharati. Ayam-pi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. Puna ca paraæ brÃhmaïa bhikkhu sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã- yatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayam-pi kho brÃhmaïa dhammo ¤Ãïadassanena uttaritaro ca païÅtataro ca. Ime kho brÃhmaïa dhammà ¤Ãïadassanena uttaritarà ca païÅtatarà ca. Seyyathà pi so brÃhmaïa puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃra- vato sÃraæ yeva chetvà ÃdÃya pakkamanto sÃran-ti jÃna- mÃno, ya¤-c' assa sÃrena sÃrakaraïÅyaæ ta¤-c' assa atthaæ anubhavissati, tathÆpamÃhaæ brÃhmaïa imaæ pug- galaæ vadÃmi. Iti kho brÃhmaïa na-y-idaæ brahmacariyaæ lÃbha- sakkÃrasilokÃnisaæsaæ na sÅlasampadÃnisaæsaæ na samÃdhi- sampadÃnisaæsaæ na ¤ÃïadassanÃnisaæsaæ. Yà ca kho #<[page 205]># %< 4. 1. CôÊAGOSI§GASUTTAõ. (31) 205>% ayaæ brÃhmaïa akuppà cetovimutti, etadattham-idaæ brÃh- maïa brahmacariyaæ etaæsÃraæ etaæpariyosÃnan-ti. Evaæ vutte PiÇgalakoccho brÃhmaïo Bhagavantaæ etad-avoca: Abhikkantaæ bho Gotama, abhikkantaæ bho Gotama. Seyyathà pi bho Gotama nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya. mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-eva kho bhotà Gotamena anekapariyÃ- yena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ Gotamaæ sa- raïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. UpÃ- sakaæ maæ bhavaæ Gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. CôÊASùROPAMASUTTAõ DASAMAõ. VAGGO TATIYO. 31. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà NÃdike viharati Gi¤jakÃvasathe. Tena kho pana samayena Ãyasmà ca Anuruddho Ãyasmà ca Nandiyo Ãyasmà ca Kimbilo Go- siÇgasÃlavanadÃye viharanti. Atha kho Bhagavà sÃyanha- samayaæ paÂisallÃïà vuÂÂhito yena GosiÇgasÃlavanadÃyo ten' upasaÇkami. Addasà kho dÃyapÃlo Bhagavantaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna Bhagavantaæ etad-avoca: Mà samaïa etaæ dÃyaæ pÃvisi, sant' ettha tayo kulaputtà attakÃmarÆpà viharanti, mà tesaæ aphÃsum-akÃsÅti. Assosi kho Ãyasmà Anuruddho dÃyapÃlassa Bhagavatà saddhiæ mantayamÃnassa, sutvÃna dÃyapÃlaæ etad-avoca: MÃvuso dÃyapÃla Bhaga- vantaæ vÃresi, satthà no Bhagavà anuppatto ti. Atha kho Ãyasmà Anuruddho yen' Ãyasmà ca Nandiyo Ãyasmà ca Kimbilo ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmanta¤-ca Nandiyaæ Ãyasmanta¤-ca Kimbilaæ etad-avoca: Abhikka- math' Ãyasmanto, abhikkamath' Ãyasmanto, satthà no Bha- #<[page 206]># %<206 I. MôLAPA××ùSAõ.>% gavà anuppatto ti. Atha kho Ãyasmà ca Anuruddho Ãyasmà ca Nandiyo Ãyasmà ca Kimbilo Bhagavantaæ paccuggantvà eko Bhagavato pattacÅvaraæ paÂiggahesi eko Ãsanaæ pa¤¤Ã- pesi eko pÃdodakaæ upaÂÂhÃpesi. NisÅdi Bhagavà pa¤¤atte Ãsane, nisajja kho Bhagavà pÃde pakkhÃlesi. Te pi kho Ãyasmanto Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ Anuruddhaæ Bha- gavà etad-avoca: Kacci vo Anuruddhà khamanÅyaæ, kacci yÃpanÅyaæ, kacci piï¬akena na kilamathÃti. -- KhamanÅyaæ BhagavÃ, yapanÅyaæ BhagavÃ, na ca mayaæ bhante piï¬akena kilamÃ- mÃti. -- Kacci pana vo Anuruddhà samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sam- passantà viharathÃti. -- Taggha mayaæ bhante samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà viharÃmÃti. -- YathÃkathaæ pana tumhe Anuruddhà samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà vi- harathÃti. -- Idha mayhaæ bhante evaæ hoti: LÃbhà vata me, suladdhaæ vata me, yo 'haæ evarÆpehi sabrahmacÃrÅhi saddhiæ viharÃmÅti. Tassa mayhaæ bhante imesu Ãyasman- tesu mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ c' eva raho ca, mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ c' eva raho ca, mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ c' eva raho ca. Tassa mayhaæ bhante evaæ hoti: Yan-nÆnÃhaæ sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæ yeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vatteyyan-ti. So kho ahaæ bhante sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæ yeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vattÃmi. NÃnà hi kho no bhante kÃyà eka¤-ca pana ma¤¤e cittan-ti. ùyasmà pi kho Nandiyo --pe-- Ãyasmà pi kho Kimbilo Bhagavantaæ etad-avoca: Mayham-pi kho bhante evaæ hoti: LÃbhà vata me, suladdhaæ vata me, yo 'haæ evarÆpehi sabrahmacÃrÅhi saddhiæ viharÃmÅti. Tassa mayhaæ bhante imesu Ãyasmantesu mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ c' eva raho ca, mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ c' eva raho ca, mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ ÃvÅ c' eva raho ca. Tassa mayhaæ bhante evaæ hoti: Yan-nÆnÃhaæ #<[page 207]># %< 4. 1. CôÊAGOSI§GASUTTAõ. (31) 207>% sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæ yeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vatteyyan-ti. So kho ahaæ bhante sakaæ cittaæ nikkhipitvà imesaæ yeva ÃyasmantÃnaæ cittassa vasena vat- tÃmi. NÃnà hi kho no bhante kÃyà eka¤-ca pana ma¤¤e cittan-ti. Evaæ kho mayaæ bhante samaggà sammodamÃnà avi- vadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi sam- passantà viharÃmÃti. -- SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. Kacci pana vo Anuruddhà appamattà ÃtÃpino pahitattà viharathÃti. -- Taggha mayaæ bhante appamattà ÃtÃpino pahitattà vi- harÃmÃti. -- YathÃkathaæ pana tumhe Anuruddhà appa- mattà ÃtÃpino pahitattà viharathÃti. -- Idha bhante am- hÃkaæ yo paÂhamaæ gÃmato piï¬Ãya paÂikkamati, so ÃsanÃni pa¤¤Ãpeti, pÃnÅyaæ paribhojanÅyaæ upaÂÂhÃpeti, avakkÃrapÃtiæ upaÂÂhÃpeti. Yo pacchà gÃmato piï¬Ãya paÂikkamati, sace hoti bhuttÃvaseso sace ÃkaÇkhati bhu¤jati, no ce ÃkaÇkhati appaharite và cha¬¬eti appÃïake và udake opilÃpeti. So ÃsanÃni paÂisÃmeti, pÃnÅyaæ paribhojanÅyaæ paÂisÃmeti, avakkÃrapÃtiæ paÂisÃmeti, bhattaggaæ sammajjati. Yo pas- sati pÃnÅyaghaÂaæ và paribhojanÅyaghaÂaæ và vaccaghaÂaæ và rittaæ tucchaæ so upaÂÂhÃpeti; sacÃssa hoti avisayhaæ hatthavikÃrena dutiyaæ Ãmantetvà hatthavilaÇgakena upaÂÂhÃ- pema, na tv-eva mayaæ bhante tappaccayà vÃcaæ bhindÃma. Pa¤cÃhikaæ kho pana mayaæ bhante sabbarattiyà dham- miyà kathÃya sannisÅdÃma. Evaæ kho mayaæ bhante ap- pamattà ÃtÃpino pahitattà vÅharÃmÃti. SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. Atthi pana vo Anuruddhà evaæ appamattÃnaæ ÃtÃpÅnaæ pahitattÃnaæ viharataæ utta- riæ manussadhammà alamariya [¤Ãïadassana] viseso adhigato phÃsuvihÃro ti. -- Kiæ hi no siyà bhante. Idha mayaæ bhante yÃvad-e ÃkaÇkhÃma vivicc' eva kÃmehi vivicca aku- salehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharÃma. Ayaæ kho no bhante amhÃkaæ appamattÃnaæ ÃtÃpÅnaæ pahitattÃnaæ vi- harataæ uttariæ manussadhammà alamariya [¤Ãïadassana]- viseso adhigato phÃsuvihÃro ti. -- SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. Etassa pana vo Anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa #<[page 208]># %<208 I. MôLAPA××ùSAõ.>% vihÃrassa paÂippassaddhiyà atth' a¤¤o uttariæ manussa- dhammà alamariya [¤Ãïadassana] viseso adhigato phÃsuvihÃro ti. -- Kiæ hi no siyà bhante. Idha mayaæ bhante yÃvad-e ÃkaÇkhÃma vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃ- danaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhi- jaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayam-a¤¤o uttariæ manussadhammà alam- ariya [¤Ãïadassana] viseso adhigato phÃsuvihÃro ti. -- SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. Etassa pana vo Anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà atth' a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariya [¤Ãïadassana] viseso adhi- gato phÃsuvihÃro ti. -- Kiæ hi no siyà bhante. Idha mayaæ bhante yÃvad-e ÃkaÇkhÃma pÅtiyà ca virÃgà upekhakà ca viharÃma satà ca sampajÃnÃ, sukha¤-ca kÃyena paÂisaæ- vedema yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukha- vihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassad- dhiyà ayam-a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariya [¤Ãïa- dassana] viseso adhigato phÃsuvihÃro ti. -- SÃdhu sÃdhu Anu- ruddhÃ. Etassa pana vo Anuruddhà vihÃrassa samatikka- mÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà atth' a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariya [¤Ãïadassana] viseso adhigato phÃsu- vihÃro ti. -- Kiæ hi no siyà bhante. Idha mayaæ bhante yÃvad-e ÃkaÇkhÃma sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà aduk- khaæ asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikka- mÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayam-a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariya [¤Ãïadassana] viseso adhigato phÃsu- vihÃro ti. -- SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. Etassa pana vo Anu- ruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippas- saddhiyà atth' a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariya [¤Ãïa- dassana] viseso adhigato phÃsuvihÃro ti. -- Kiæ hi no siyà bhante. Idha mayaæ bhante yÃvad-e ÃkaÇkhÃma sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃ- nattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyata- #<[page 209]># %< 4. 1. CôÊAGOSI§GASUTTAõ. (31) 209>% naæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa sam- atikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayam-a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariya [¤Ãïadassana] viseso adhi- gato phÃsuvihÃro ti. -- SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. Etassa pana vo Anuruddhà vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃ- rassa paÂippassaddhiyà atth' a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariya [¤Ãïadassana] viseso adhigato phÃsuvihÃro ti. -- Kiæ hi no siyà bhante. Idha mayaæ bhante yÃvad-e ÃkaÇ- khÃma sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharÃma -- pe -- sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma na-tthi ki¤- cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharÃma -- sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharÃma. Etassa bhante vihÃrassa samatikka- mÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà ayam-a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariyaviseso adhigato phÃsuvihÃro ti. -- SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. Etassa pana vo Anuruddhà vi- hÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃrassa paÂippassaddhiyà atth' a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariya¤Ãïadassana- viseso adhigato phÃsuvihÃro ti. -- Kiæ hi no siyà bhante. Idha mayaæ bhante yÃvad-e ÃkaÇkhÃma sabbaso neva- sa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharÃma, pa¤¤Ãya ca no disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Etassa bhante vihÃrassa samatikkamÃya etassa vihÃ- rassa paÂippassaddhiyà ayam-a¤¤o uttariæ manussadhammà alamariya¤Ãïadassanaviseso adhigato phÃsuvihÃro. Imasmà ca mayaæ bhante phÃsuvihÃrà a¤¤aæ phÃsuvihÃraæ uttari- taraæ và païÅtataraæ và na samanupassÃmÃti. -- SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. Etasmà Anuruddhà phÃsuvihÃrà a¤¤o phÃsuvihÃro uttaritaro và païÅtataro và na-tthÅti. Atha kho Bhagavà Ãyasmanta¤-ca Anuruddhaæ Ãyas- manta¤-ca Nandiyaæ Ãyasmanta¤-ca Kimbilaæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæ- setvà utthÃy' Ãsanà pakkÃmi. Atha kho Ãyasmà ca Anu- ruddho Ãyasmà ca Nandiyo Ãyasmà ca Kimbilo Bhaga- vantaæ anusaæyÃyitvà tato paÂinivattitvà Ãyasmà ca Nan- #<[page 210]># %<210 I. MôLAPA××ùSAõ.>% diyo Ãyasmà ca Kimbilo Ãyasmantaæ Anuruddhaæ etad- avocuæ: Kin-nu kho mayaæ Ãyasmato Anuruddhassa evam- Ãrocimha: imÃsa¤-ca imÃsa¤-ca vihÃrasamÃpattÅnaæ mayaæ lÃbhino ti, yaæ no Ãyasmà Anuruddho Bhagavato sammukhà yÃva ÃsavÃnaæ khayà pakÃsesÅti. -- Na kho me Ãyasmanto evam-Ãrocesuæ: imÃsa¤-ca imÃsa¤-ca vihÃrasamÃpattÅnaæ mayaæ lÃbhino ti. Api ca me ÃyasmantÃnaæ cetasà ceto paricca vidito: imÃsa¤-ca imÃsa¤-ca vihÃrasamÃpattÅnaæ ime Ãyasmanto lÃbhino ti. Devatà pi me etam-atthaæ Ãrocesuæ: imÃsa¤-ca imÃsa¤-ca vihÃrasamÃpattÅnaæ ime Ãyasmanto lÃbhino ti. Tam-enaæ Bhagavatà pa¤hÃbhi- puÂÂhena byÃkatan-ti. Atha kho DÅgho parajano yakkho yena Bhagavà ten' upa- saÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho DÅgho parajano yakkho Bhagavantaæ etad-avoca: LÃbhà bhante VajjÅnaæ, suladdha- lÃbhà VajjipajÃya, yatha TathÃgato viharati arahaæ sammÃ- sambuddho, ime ca tayo kulaputtÃ, Ãyasmà ca Anuruddho Ãyasmà ca Nandiyo Ãyasmà ca Kimbilo ti. DÅghassa para- janassa yakkhassa saddaæ sutvà bhummà devà saddam- anussÃvesuæ: LÃbhà vata bho VajjÅnaæ, suladdhalÃbhà VajjipajÃya, yattha TathÃgato viharati arahaæ sammÃsam- buddho, ime ca tayo kulaputtÃ, Ãyasmà ca Anuruddho Ãyasmà ca Nandiyo Ãyasmà ca Kimbilo ti. BhummÃnaæ devÃnaæ saddaæ sutvà CÃtummahÃrÃjikà devà --pe-- TÃvatiæsà devà -- YÃmà devà -- Tusità devà -- NimmÃnaratÅ devà -- Para- nimmitavasavattino devà -- BrahmakÃyikà devà saddam- anussÃvesuæ: LÃbhà vata bho VajjÅnaæ, suladdhalÃbhà VajjipajÃya, yattha TathÃgato viharati arahaæ sammÃsam- buddho, ime ca tayo kulaputtÃ, Ãyasmà ca Anuruddho Ãyasmà ca Nandiyo Ãyasmà ca Kimbilo ti. Itiha te Ãyasmanto tena khaïena tena muhuttena yÃva Brahmalokà vidità ahesuæ. Evam-etaæ DÅgha, evam-etaæ DÅgha. Yasmà pi DÅgha kulà ete tayo kulaputtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabba- jitÃ, ta¤-ca pi kulaæ ete tayo kulaputte pasannacittaæ anussareyya tassa p' assa kulassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Yasmà pi DÅgha kulaparivaÂÂà ete tayo kulaputtà agÃrasmà #<[page 211]># %< 4. 1. CôÊAGOSI§GASUTTAõ. (31) 211>% anagÃriyaæ pabbajitÃ, so ce pi kulaparivaÂÂo ete tayo kula- putte pasannacitto anussareyya tassa p' assa kulaparivaÂÂassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Yasmà pi DÅgha gÃmà ete tayo kulaputtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, so ce pi gÃmo ete tayo kulaputte pasannacitto anussareyya tassa p' assa gÃmassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Yasmà pi DÅgha nigamà ete tayo kulaputtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, so ce pi nigamo ete tayo kulaputte pasannacitto anussareyya tassa p' assa nigamassa dÅgharattaæ hitÃya su- khÃya. Yasmà pi DÅgha nagarà ete tayo kulaputtà agÃ- rasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, ta¤-ce pi nagaraæ ete tayo kulaputte pasannacittaæ anussareyya tassa p' assa nagarassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Yasmà pi DÅgha janapadà ete ayo kulaputtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, so ce pi janapado ete tayo kulaputte pasannacitto anussareyya tassa p' assa janapadassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe ce pi DÅgha khattiyà ete tayo kulaputte pasannacittà anussa- reyyuæ sabbesÃnaæ p' assa khattiyÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe ce pi DÅgha brÃhmaïà ete tayo kulaputte pasannacittà anussareyyuæ sabbesÃnaæ p' assa brÃhmaïÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe ce pi DÅgha vessà ete tayo kulaputte pasannacittà anussareyyuæ sabbesÃnaæ p' assa vessÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe ce pi DÅgha suddà ete tayo kulaputtà pasannacittà anussareyyuæ sabbesÃnaæ p' assa suddÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sadevako ce pi DÅgha loko samÃrako sabrahmako sassa- maïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussà ete tayo kulaputte pasanna- città anussareyya sadevakassa p' assa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Passa DÅgha yÃva c' ete tayo kulaputtà bahujanahitÃya paÂipannà bahujanasukhÃya lokÃnu- kampÃya, atthÃya hitÃya sukhÃya devamanussÃnan-ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano DÅgho parajano yak- kho Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. CôÊAGOSI§GASUTTAõ PAèHAMAõ. #<[page 212]># %<212 I. MôLAPA××ùSAõ.>% 32. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà GosiÇga- sÃlavanadÃye viharati sambahulehi abhi¤¤Ãtehi abhi¤¤Ãtehi therehi sÃvakehi saddhiæ, Ãyasmatà ca SÃriputtena Ãyasmatà ca MahÃmoggallÃnena Ãyasmatà ca MahÃkassapena Ãyasmatà ca Anuruddhena Ãyasmatà ca Revatena Ãyasmatà ca ùnan- dena, a¤¤ehi ca abhi¤¤Ãtehi abhi¤¤Ãtehi therehi sÃvakehi saddhiæ. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno sÃyanhasama- yaæ patisallÃïà vuÂÂhito yen' Ãyasmà MahÃkassapo ten' upa- saÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ MahÃkassapaæ etad- avoca: ùyÃm' Ãvuso Kassapa yen' Ãyasmà SÃriputto ten' upasaÇkamissÃma dhammasavanÃyÃti. Evam-Ãvuso ti kho Ãyasmà MahÃkassapo Ãyasmato MahÃmoggallÃnassa paccas- sosi. Atha kho Ãyasmà ca MahÃmoggallÃno Ãyasmà ca MahÃkassapo Ãyasmà ca Anuruddho yen' Ãyasmà SÃriputto ten' upasaÇkamiæsu dhammasavanÃya. Addasà kho Ãyasmà ùnando Ãyasmanta¤-ca MahÃmoggallÃnaæ Ãyasmanta¤-ca MahÃkassapaæ Ãyasmanta¤-ca Anuruddhaæ yen' Ãyasmà SÃriputto ten' upasaÇkamante dhammasavanÃya, disvÃna yen' Ãyasmà Revato ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyas- mantaæ Revataæ etad-avoca: UpasaÇkamantà kho amÆ Ãvuso Revata sappurisà yen' Ãyasmà SÃriputto tena dhamma- savanÃya, ÃyÃm' Ãvuso Revata yen' Ãyasmà SÃriputto ten' upasaÇkamissÃma dhammasavanÃyÃti. Evam-Ãvuso ti kho Ãyasmà Revato Ãyasmato ùnandassa paccassosi. Atha kho Ãyasmà ca Revato Ãyasmà ca ùnando yen' Ãyasmà SÃriputto ten' upasaÇkamiæsu dhammasavanÃya. Addasà kho Ãyasmà SÃriputto Ãyasmanta¤-ca Revataæ Ãyasmanta¤-ca ùnandaæ dÆrato va Ãgacchante, disvÃna Ãyasmantaæ ùnandaæ etad-avoca: Etu kho Ãyasmà ùnan- das-sÃgataæ Ãyasmato ùnandassa Bhagavato upaÂÂhÃkassa Bhagavato santikÃvacarassa. RamaïÅyaæ Ãvuso ùnanda Go- siÇgasÃlavanaæ, dosinà ratti, sabbaphÃliphullà sÃlÃ, dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso ùnanda bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- Idh' Ãvuso #<[page 213]># %< 4. 2. MAHùGOSI§GASUTTAõ. (32) 213>% SÃriputta bhikkhu bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahma- cariyaæ abhivadanti tathÃrÆpà 'ssa dhammà bahussutà honti dhatÃ, vacasà paricitÃ, manasà 'nupekkhitÃ, diÂÂhiyà sup- paÂividdhÃ; so catunnaæ parisÃnaæ dhammaæ deseti pari- maï¬alehi padabya¤janehi appabaddhehi anusayasamugghÃ- tÃya. EvarÆpena kho Ãvuso SÃriputta bhikkhunà GosiÇga- sÃlavanaæ sobheyyÃti. Evaæ vutte Ãyasmà SÃriputto Ãyasmantaæ Revataæ etad-avoca: ByÃkataæ kho Ãvuso Revatà Ãyasmatà ùnan- dena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyas- mantaæ Revataæ pucchÃma: RamaïÅyaæ Ãvuso Revata Go- siÇgasÃlavanaæ . . . KathaærÆpena Ãvuso Revata bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- Idh' Ãvuso SÃriputta bhikkhu paÂisallÃïÃrÃmo hoti paÂisallÃïarato, ajjhattaæ cetosamatham- anuyutto, anirÃkatajjhÃno, vipassanÃya samannÃgato, brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ. EvarÆpena kho Ãvuso SÃriputta bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. Evaæ vutte Ãyasmà SÃriputto Ãyasmantaæ Anuruddhaæ etad-avoca: ByÃkataæ kho Ãvuso Anuruddha Ãyasmatà Reva- tena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyas- mantaæ Anuruddhaæ pucchÃma: RamaïÅyaæ Ãvuso Anu- ruddha GosiÇgasÃlavanaæ . . . KathaærÆpena Ãvuso Anu- ruddha bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- Idh' Ãvuso SÃriputta bhikkhu dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ voloketi. Seyyathà pi Ãvuso SÃriputta cakkhumà puriso uparipÃsÃdavaragato sahassaæ nemimaï¬alÃnaæ volokeyya, evam-eva kho Ãvuso SÃriputta bhikkhu dibbena cakkhunà visuddhena atikkanta- mÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ voloketi. EvarÆpena kho Ãvuso SÃriputta GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. Evaæ vutte Ãyasmà SÃriputto Ãyasmantaæ MahÃkassa- paæ etad-avoca: ByÃkataæ kho Ãvuso Kassapa Ãyasmatà Anuruddhena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyasmantaæ MahÃkassapaæ pucchÃma: RamaïÅyaæ Ãvuso Kassapa GosiÇgasÃlavaïaæ . . . KathaærÆpena Ãvuso Kassapa #<[page 214]># %<214 I. MôLAPA××ùSAõ.>% bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- Idh' Ãvuso SÃri- putta bhikkhu attanà ca Ãra¤¤ako hoti Ãra¤¤akattassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca piï¬apÃtiko hoti piï¬apÃtikattassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca paæsukÆliko hoti paæsukÆlikattassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca tecÅvariko hoti tecÅvarikattassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca appiccho hoti appicchatÃya ca vaïïa- vÃdÅ, attanà ca santuÂÂho hoti santuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ, attanà ca pavivitto hoti pavivekassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca asaæsaÂÂho hoti asaæsaggassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca Ãraddha- viriyo hoti viriyÃrambhassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca sÅlasam- panno hoti sÅlasampadÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca samÃdhi- sampanno hoti samÃdhisampadÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti pa¤¤ÃsampadÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca vimuttisampanno hoti vimuttisampadÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca vimutti¤Ãïadassanasampanno hoti vimutti¤Ãïa- dassanasampadÃya ca vaïïavÃdÅ. EvarÆpena kho Ãvuso SÃriputta bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. Evaæ vutte Ãyasmà SÃriputto Ãyasmantaæ MahÃmoggal- lÃnaæ etad-avoca: ByÃkataæ kho Ãvuso MoggallÃna Ãyas- matà MahÃkassapena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyasmantaæ MahÃmoggallÃnaæ pucchÃma: RamaïÅ- yaæ Ãvuso MoggallÃna GosiÇgasÃlavanaæ . . . KathaærÆpena Ãvuso MoggallÃna bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- Idh' Ãvuso SÃriputta dve bhikkhÆ abhidhammakathaæ kathenti, te a¤¤ama¤¤aæ pa¤haæ pucchanti, a¤¤ama¤¤assa pa¤haæ puÂÂhà vissajjenti no ca saæsÃdenti, dhammÅ ca nesaæ kathà pavattanÅ hoti. EvarÆpena kho Ãvuso SÃri- putta bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno Ãyasmantaæ SÃri- puttaæ etad-avoca: ByÃkataæ kho Ãvuso SÃriputta amhehi sabbeh' eva yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyasmantaæ SÃriputtaæ pucchÃma: RamaïÅyaæ Ãvuso SÃri- putta GosiÇgasÃlavanaæ, dosinà ratti, sabbaphÃliphullà sÃlÃ, dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso SÃriputta GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- Idh' Ãvuso MoggallÃna bhikkhu cittaæ vasaæ vatteti, no ca bhikkhu cittassa vasena vattati; so yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇ- #<[page 215]># %< 4. 2. MAHùGOSI§GASUTTAõ. (32) 215>% khati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà pubbanhasamayaæ viharati, yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇ- khati majjhantikaæ samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃ- pattiyà majjhantikaæ samayaæ viharati, yÃya vihÃrasamÃ- pattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃ- pattiyà sÃyanhasamayaæ viharati. Seyyathà pi Ãvuso Mog- gallÃna ra¤¤o và rÃjamahÃmattassa và nÃnÃrattÃnaæ dussÃ- naæ dussakaraï¬ako pÆro assa, so ya¤-¤ad-eva dussayugam ÃkaÇkheyya pubbanhasamayaæ pÃrupituæ tan-tad-eva dussayugaæ pubbanhasamayaæ pÃrupeyya, ya¤-¤ad-eva dussayugaæ ÃkaÇkheyya majjhantikaæ samayaæ pÃrupituæ tan-tad-eva dussayugaæ majjhantikaæ samayaæ pÃrupeyya, ya¤-¤ad-eva dussayugaæ ÃkaÇkheyya sÃyanhasamayaæ pÃrupituæ tan-tad-eva dussayugaæ sÃyanhasamayaæ pÃru- peyya; evam-eva kho Ãvuso MoggallÃna bhikkhu cittaæ vasaæ vatteti, no ca bhikkhu cittassa vasena vattati; so yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà pubbanhasamayaæ viharati, yÃya vi- hÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati majjhantikaæ samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà majjhantikaæ samayaæ viharati, yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharitaæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà sÃyanhasamayaæ viharati. EvarÆpena kho Ãvuso MoggallÃna bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. Atha kho Ãyasmà SÃriputto te Ãyasmante etad-avoca: ByÃkataæ kho Ãvuso amhehi sabbeh' eva yathà sakaæ paÂi- bhÃnaæ. ùyÃm' Ãvuso yena Bhagavà ten' upasaÇkamissÃma, upasaÇkamitvà etam-atthaæ Bhagavato ÃrocessÃma, yathà no Bhagavà byÃkarissati tathà naæ dhÃressÃmÃti. Evam- Ãvuso ti kho te Ãyasmanto Ãyasmato SÃriputtassa paccasso- suæ. Atha kho te Ãyasmanto yena Bhagavà ten' upasaÇka- miæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà SÃriputto Bhaga- vantaæ etad-avoca: Idha bhante Ãyasmà ca Revato Ãyasmà ca ùnando yenÃhaæ ten' upasaÇkamiæsu dhammasavanÃya. Addasaæ kho ahaæ bhante Ãyasmanta¤-ca Revataæ Ãyas- manta¤-ca ùnandaæ dÆrato va Ãgacchante, disvÃna Ãyas- #<[page 216]># %<216 I. MôLAPA××ùSAõ.>% mantaæ ùnandaæ etad-avocaæ: Etu kho Ãyasmà ùnando, sÃgataæ Ãyasmato ùnandassa Bhagavato upaÂÂhÃkassa Bha- gavato santikÃvacarassa. RamaïÅyaæ Ãvuso ùnanda GosiÇga- sÃlavanaæ, dosinà ratti, sabbaphÃliphullà sÃlÃ, dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso ùnanda bhik- khunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. Evaæ vutte bhante Ãyasmà ùnando maæ etad-avoca: Idh' Ãvuso SÃriputta bhikkhu bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti tathÃrÆpà 'ssa dhammà bahussutà honti dhatÃ, vacasà paricitÃ, manasà 'nupekkhitÃ, diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ; so catunnaæ parisÃnaæ dhammaæ deseti parimaï¬alehi padabya¤janehi appabaddhehi anusayasamugghÃtÃya. Eva- rÆpena kho Ãvuso SÃriputta bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- SÃdhu sÃdhu SÃriputta, yathà taæ ùnando va sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. ùnando hi SÃri- putta bahussuto sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤- janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhi- vadanti tathÃrÆpà 'ssa dhammà bahussutà honti dhatÃ, vacasà paricitÃ, manasà 'nupekkhitÃ, diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ; so ca- tunnaæ parisÃnaæ dhammaæ deseti parimaï¬alehi pada- bya¤janehi appabaddhehi anusayasamugghÃtÃyÃti. Evaæ vutte ahaæ bhante Ãyasmantaæ Revataæ etad- avocaæ: ByÃkataæ kho Ãvuso Revatà Ãyasmatà ùnandena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyasmantaæ Revataæ pucchÃma: RamaïÅyaæ Ãvuso Revata . . . sobheyyÃti. Evaæ vutte bhante Ãyasmà Revato maæ etad-avoca: Idh' Ãvuso SÃriputta bhikkhu paÂisallÃïÃrÃmo hoti paÂisallÃïarato, ajjhattaæ cetosamatham-anuyutto, anirÃkatajjhÃno, vipassa- nÃya samannÃgato, brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnaæ. EvarÆpena kho Ãvuso SÃriputta bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- SÃdhu sÃdhu SÃriputta, yathà taæ Revato va sammà byÃkara- mÃno byÃkareyya. Revato hi SÃriputta paÂisallÃïÃrÃmo paÂi- sallÃïarato, ajjhattaæ cetosamatham-anuyutto, anirÃkatajjhÃno, vipassanÃya samannÃgato, brÆhetà su¤¤ÃgÃrÃnan-ti. #<[page 217]># %< 4. 2. MAHùGOSI§GASUTTAõ. (32) 217>% Evaæ vutte ahaæ bhante Ãyasmantaæ Anuruddhaæ etad-avocaæ: ByÃkataæ kho Ãvuso Anuruddha Ãyasmatà Revatena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyasmantaæ Anuruddhaæ pucchÃma: RamaïÅyaæ Ãvuso Anuruddha . . . sobheyyÃti. Evaæ vutte bhante Ãyasmà Anuruddho maæ etad-avoca: Idh' Ãvuso SÃriputta bhikkhu dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ voloketi. Seyyathà pi Ãvuso SÃriputta cakkhumà puriso uparipÃsÃdavaragato sahassaæ nemimaï¬alÃnaæ volo- keyya, evam-eva kho Ãvuso SÃriputta bhikkhu dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ voloketi. EvarÆpena kho Ãvuso SÃriputta bhikkhunà Go- siÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- SÃdhu sÃdhu SÃriputta, yathà taæ Anuruddho va sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. Anu- ruddho hi SÃriputta dibbena cakkhunà visuddhena atikkanta- mÃnusakena sahassaæ lokÃnaæ voloketÅti. Evaæ vutte ahaæ bhante Ãyasmantaæ MahÃkassapaæ etad- avocaæ: ByÃkataæ kho Ãvuso Kassapa Ãyasmatà Anuruddhena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyasmantaæ MahÃkassapaæ pucchÃma: RamaïÅyaæ Ãvuso Kassapa . . . sobheyyÃti. Evaæ vutte bhante Ãyasmà MahÃkassapo maæ etad-avoca: Idh' Ãvuso SÃriputta bhikkhu attanà ca Ãra¤- ¤ako hoti Ãra¤¤akattassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca piï¬a- pÃtiko hoti piï¬apÃtikattassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca paæ- sukÆliko hoti paæsukÆlikattassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca tecÅvariko hoti tecÅvarikattassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca ap- piccho hoti appicchatÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca santuÂÂho hoti santuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ, attanà ca pavivitto hoti pavi- vekassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca asaæsaÂÂho hoti asaæsaggassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca Ãraddhaviriyo hoti viriyÃrambhassa ca vaïïavÃdÅ, attanà ca sÅlasampanno hoti sÅlasampadÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca samÃdhisampanno hoti samÃdhisampa- dÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca pa¤¤Ãsampanno hoti pa¤¤Ã- sampadÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca vimuttisampanno hoti vimuttisampadÃya ca vaïïavÃdÅ, attanà ca vimutti¤Ãïadassana- sampanno hoti vimutti¤ÃïadassanasampadÃya ca vaïïavÃdÅ. EvarÆpena kho Ãvuso SÃriputta bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ #<[page 218]># %<218 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sobheyyÃti. -- SÃdhu sÃdhu SÃriputta, yathà taæ Kassapo va sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. Kassapo hi SÃriputta attanà ca Ãra¤¤ako Ãra¤¤akattassa ca vaïïavÃdÅ . . . attanà ca vimutti¤Ãïadassanasampanno vimutti¤ÃïadassanasampadÃya ca vaïïavÃdÅ ti. Evaæ vutte ahaæ bhante Ãyasmantaæ MahÃmoggallÃnaæ etad-avocaæ: ByÃkataæ kho Ãvuso MoggallÃna Ãyasmatà MahÃkassapena yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyasmantaæ MahÃmoggallÃnaæ pucchÃma: RamaïÅ- yaæ Ãvuso MoggallÃna . . . sobheyyÃti. Evaæ vutte bhante Ãyasmà MahÃmoggallÃno maæ etad-avoca: Idh' Ãvuso SÃri- putta dve bhikkhÆ abhidhammakathaæ kathenti, te a¤¤a- ma¤¤aæ pa¤haæ pucchanti, a¤¤ama¤¤assa pa¤haæ puÂÂhà vissajjenti no ca saæsÃdenti, dhammÅ ca nesaæ kathà pa- vattanÅ hoti. EvarÆpena kho Ãvuso SÃriputta bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- SÃdhu sÃdhu SÃriputta, yathà taæ MoggallÃno va sammà byÃkaramÃno byÃkareyya. MoggallÃno hi SÃriputta dhammakathiko ti. Evaæ vutte Ãyasmà MahÃmoggallÃno Bhagavantaæ etad- avoca: Atha khvÃhaæ bhante Ãyasmantaæ SÃriputtaæ etad- avocaæ: ByÃkataæ kho Ãvuso SÃriputta amhehi sabbeh' eva yathà sakaæ paÂibhÃnaæ. Tattha dÃni mayaæ Ãyasmantaæ SÃriputtaæ pucchÃma: RamaïÅyaæ Ãvuso Sariputta GosiÇga- sÃlavanaæ, dosinà ratti, sabbaphÃliphullà sÃlÃ, dibbà ma¤¤e gandhà sampavanti. KathaærÆpena Ãvuso SÃriputta Go- siÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. Evaæ vutte bhante Ãyasmà SÃri- putto maæ etad-avoca: Idh' Ãvuso MoggallÃna bhikkhu cittaæ vasaæ vatteti, no ca bhikkhu cittassa vasena vat- tati; so yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà pubbanhasamayaæ viharati, yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati majjhantikaæ samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà majjhantikaæ samayaæ vi- harati, yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà sÃyanhasamayaæ viharati. Seyyathà pi Ãvuso MoggallÃna ra¤¤o và rÃjamahÃmattassa và nÃnÃrattÃnaæ dussÃnaæ dussakaraï¬ako pÆro assa, so ya¤-¤ad-eva dussayugaæ ÃkaÇkheyya pubbanhasamayaæ #<[page 219]># %< 4. 2. MAHùGOSI§GASUTTAõ. (32) 219>% pÃrupituæ tan-tad-eva dussayugaæ pubbanhasamayaæ pÃrupeyya, ya¤-¤ad-eva dussayugaæ ÃkaÇkheyya majjhan- tikaæ samayaæ pÃrupituæ tan-tad-eva dussayugaæ majjhan- tikaæ samayaæ pÃrupeyya, ya¤-¤ad-eva dussayugaæ ÃkaÇkheyya sÃyanhasamayaæ pÃrupituæ tan-tad-eva dussa- yugaæ sÃyanhasamayaæ pÃrupeyya; evam-eva kho Ãvuso MoggallÃna bhikkhu cittaæ vasaæ vatteti, no ca bhikkhu cittassa vasena vattati; so yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà pubbanha- samayaæ viharati, yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati majjhan- tikaæ samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà majjhan- tikaæ samayaæ viharati, yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà sÃyanha- samayaæ viharati. EvarÆpena kho Ãvuso MoggallÃna bhik- khunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. -- SÃdhu sÃdhu Mog- gallÃna, yathà taæ SÃriputto va sammà byÃkaramÃno byÃ- kareyya. SÃriputto hi MoggallÃna cittaæ vasaæ vatteti, no ca SÃriputto cittassa vasena vattati; so yÃya vihÃrasamÃ- pattiyà ÃkaÇkhati pubbanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃra- samÃpattiyà pubbanhasamayaæ viharati, yÃya vihÃrasamÃ- pattiyà ÃkaÇkhati majjhantikaæ samayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà majjhantikaæ samayaæ viharati, yÃya vihÃrasamÃpattiyà ÃkaÇkhati sÃyanhasamayaæ viharituæ tÃya vihÃrasamÃpattiyà sÃyanhasamayaæ viharatÅti. Evaæ vutte Ãyasmà SÃriputto Bhagavantaæ etad-avoca: Kassa nu kho bhante subhÃsitan-ti. -- Sabbesaæ vo SÃri- putta subhÃsitaæ pariyÃyena. Api ca mama pi suïÃtha yathÃrÆpena bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyya. Idha SÃriputta bhikkhu pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅ- dati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ: nà tÃvÃhaæ imaæ pallaÇkaæ bhindissÃmi yÃva me nÃnupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimuccissatÅti. EvarÆpena kho SÃriputta bhikkhunà GosiÇgasÃlavanaæ sobheyyÃti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te Ãyasmanto Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. MAHùGOSI§GASUTTAõ DUTIYAõ #<[page 220]># %<220 I. MôLAPA××ùSAõ.>% 33. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: EkÃdasahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato gopÃlako abhabbo gogaïaæ pariharituæ phÃtikattuæ, katamehi ekÃda- sahi: Idha bhikkhave gopÃlako na rÆpa¤¤Æ hoti, na lakkhaïa- kusalo hoti, na ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti, na vaïaæ paÂicchÃdetà hoti, na dhÆmaæ kattà hoti, na titthaæ jÃnÃti, na pÅtaæ jÃnÃti, na vÅthiæ jÃnÃti, na gocarakusalo hoti, anavasesadohÅ ca hoti, ye te usabhà gopitaro gopariïÃyakà te na atireka- pÆjÃya pÆjetà hoti. Imehi kho bhikkhave ekÃdasahi aÇgehi samannÃgato gopÃlako abhabbo gogaïaæ pariharituæ phÃti- kattuæ. Evam-eva kho bhikkhave ekÃdasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo imasmiæ dhammavinaye vud- dhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ, katamehi ekÃdasahi: Idha bhikkhave bhikkhu na rÆpa¤¤Æ hoti, na lakkhaïakusalo hoti, na ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti, na vaïaæ paÂicchÃdetà hoti, na dhÆmaæ kattà hoti, na titthaæ jÃnÃti, na pÅtaæ jÃnÃti, na vÅthiæ jÃnÃti, na gocarakusalo hoti, anavasesadohÅ ca hoti, ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakà te na atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu na rÆpa¤¤Æ hoti: Idha bhikkhave bhikkhu yaæ ki¤ci rÆpaæ sabbaæ rÆpaæ cattÃri mahÃbhÆtÃni catunna¤-ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpan-ti yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na rÆpa¤¤Æ hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu na lak- khaïakusalo hoti: Idha bhikkhave bhikkhu: kammalakkhaïo bÃlo, kammalakkhaïo paï¬ito ti yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na lakkhaïakusalo hoti. Ka- tha¤-ca bhikkhave bhikkhu na ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti: Idha bhikkhave bhikkhu uppannaæ kÃmavitakkaæ adhivÃseti na- ppajahati na vinodeti na byantikaroti na anabhÃvaæ gameti, uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ --pe-- uppannaæ vihiæsÃvitak- kaæ -- uppannuppanne pÃpake akusale dhamme adhivÃseti #<[page 221]># %< 4. 3. MAHùGOPùLAKASUTTAõ. (33) 221>% na-ppajahati na vinodeti na byantikaroti na anabhÃvaæ ga- meti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu na vaïaæ paÂicchÃdetà hoti: Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam-enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye na saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà --pe-- ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -- kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -- manasà dhammaæ vi¤¤Ãya nimittaggÃhÅ hoti anubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam-enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya na paÂipajjati, na rakkhati manindriyaæ, manindriye na saævaraæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na vaïaæ paÂicchÃdetà hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu na dhÆmaæ kattà hoti: Idha bhikkhave bhikkhu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ na vitthÃrena paresaæ desetà hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na dhÆmaæ kattà hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu na titthaæ jÃnÃti: Idha bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharà te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà na paripucchati na paripa¤hati: idaæ bhante kathaæ, imassa ko atho ti. Tassa te Ãyasmanto avivaÂa¤-c' eva na vivaranti, anuttÃnikata¤-ca na uttÃnikaronti, aneka- vihitesu ca kaÇkhÃÂhÃnÅyesu dhammesu kaÇkhaæ na paÂi- vinodenti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na titthaæ jÃnÃti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu na pÅtaæ jÃnÃti: Idha bhik- khave bhikkhu TathÃgatappavedite dhammavinaye desiya- mÃne na labhati atthavedaæ, na labhati dhammavedaæ, na labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. Evaæ kho bhik- khave bhikkhu na pÅtaæ jÃnÃti. Katha¤-ca bhikkhave bhik- khu na vÅthiæ jÃnÃti: Idha bhikkhave bhikkhu ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu na vÅthiæ jÃnÃti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu na gocarakusalo hoti: Idha bhikkhave bhikkhu cattÃro satipaÂÂhÃne yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti. Evaæ kho #<[page 222]># %<222 I. MôLAPA××ùSAõ.>% bhikkhave bhikkhu na gocarakusalo hoti. Katha¤-ca bhik- khave bhikkhu anavasesadohÅ hoti: Idha bhikkhave bhik- khuæ saddhà gahapatikà abhihaÂÂhuæ pavÃrenti cÅvara-piï¬a- pÃta-senÃsana-gilÃnapaccayaparikkhÃrehi. tatra bhikkhu mat- taæ na jÃnÃti paÂiggahaïÃya. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu anavasesadohÅ hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇgha- pariïÃyakà te na atirekapÆjÃya pÆjetà hoti: Idha bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇgha- pitaro saÇghapariïÃyakà tesu na mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ c' eva raho ca, na mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ c' eva raho ca, na mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ c' eva raho ca. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇga- pitaro saÇghapariïÃyakà te na atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. Imehi kho bhikkhave ekÃdasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu abhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ. EkÃdasahi bhikkhave aÇgehi samannÃgato gopÃlako bhabbo gogaïaæ pariharituæ phÃtikattuæ, katamehi ekÃ- dasahi: Idha bhikkhave gopÃlako rÆpa¤¤Æ hoti, lakkhaïa- kusalo hoti, ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti, vaïaæ paÂicchÃdetà hoti, dhÆmaæ kattà hoti, titthaæ jÃnÃti, pÅtaæ jÃnÃti, vÅthiæ jÃ- nÃti, gocarakusalo hoti, sÃvasesadohÅ ca hoti, ye te usabhà gopitaro gopariïÃyakà te atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. Imehi kho bhikkhave ekÃdasahi aÇgehi samannÃgato gopÃlako bhabbo gogaïaæ pariharituæ phÃtikattuæ. Evam-eva kho bhikkhave ekÃdasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjituæ, katamehi ekÃdasahi: Idha bhikkhave bhikkhu rÆpa¤¤Æ hoti, lakkhaïakusalo hoti, ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti, vaïaæ paÂicchÃ- detà hoti, dhÆmaæ kattà hoti, titthaæ jÃnÃti, pÅtaæ jÃnÃti, vÅthiæ jÃnÃti, gocarakusalo hoti, sÃvasesadohÅ ca hoti, ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇgha- pariïÃyakà te atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu rÆpa¤¤Æ hoti: Idha bhikkhave bhikkhu yaæ ki¤ci rÆpaæ sabbaæ rÆpaæ cattÃri #<[page 223]># %< 4. 3. MAHùGOPùLAKASUTTAõ. (33) 223>% mahÃbhÆtÃni catunna¤-ca mahÃbhÆtÃnaæ upÃdÃya rÆpan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu rÆpa¤¤Æ hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu lakkhaïakusalo hoti: Idha bhikkhave bhikkhu: kammalakkhaïo bÃlo, kammalak- khaïo paï¬ito ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhik- khave bhikkhu lakkhaïakusalo hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti: Idha bhikkhave bhikkhu up- pannaæ kÃmavitakkaæ nÃdhivÃseti, pajahati vinodeti byanti- karoti anabhÃvaæ gameti, uppannaæ byÃpÃdavitakkaæ -- pe -- uppannaæ vihiæsÃvitakkaæ -- uppannuppanne pÃpake akusale dhamme nÃdhivÃseti, pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃ- vaæ gameti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ÃsÃÂikaæ sÃÂetà hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu vaïaæ paÂicchÃdetà hoti: Idha bhikkhave bhikkhu cakkhunà rÆpaæ disvà na ni- mittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam-enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃ- pakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂi- pajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà --pe-- ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -- kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -- manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam-enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rak- khati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vaïaæ paÂicchÃdetà hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu dhÆmaæ kattà hoti: Idha bhikkhave bhik- khu yathÃsutaæ yathÃpariyattaæ dhammaæ vitthÃrena pa- resaæ desetà hoti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu dhÆmaæ kattà hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu titthaæ jÃnÃti: Idha bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ bahussutà ÃgatÃgamà dhammadharà vinayadharà mÃtikÃdharà te kÃlena kÃlaæ upasaÇkamitvà paripucchati paripa¤hati: idaæ bhante kathaæ, imassa ko attho ti. Tassa te Ãyasmanto avivaÂa¤-c' eva vivaranti, anuttÃnikata¤-ca uttÃnikaronti, anekavihitesu ca kaÇkhÃÂhÃnÅyesu dhammesu kaÇkhaæ paÂivinodenti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu titthaæ jÃnÃti. Katha¤-ca bhikkhave #<[page 224]># %<224 I. MôLAPA××ùSAõ.>% bhikkhu pÅtaæ jÃnÃti: Idha bhikkhave bhikkhu TathÃgatappa- vedite dhammavinaye desiyamÃne labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu pÅtaæ jÃnÃti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu vÅthiæ jÃnÃti: Idha bhikkhave bhikkhu ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vÅthiæ jÃnÃti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu gocarakusalo hoti: Idha bhikkhave bhikkhu cattÃro satipaÂÂhÃne yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Evaæ kho bhik- khave bhikkhu gocarakusalo hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu sÃvasesadohÅ hoti: Idha bhikkhave bhikkhuæ sad- dhà gahapatikà abhihaÂÂhuæ pavÃrenti cÅvara-piï¬apÃta- senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi, tatra bhikkhu mattaæ jÃnÃti paÂiggahaïÃya. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu sÃvasesadohÅ hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakà te atirekapÆjÃya pÆjetà hoti: Idha bhik- khave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇghapitaro saÇghapariïÃyakà tesu mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ c' eva raho ca, mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ c' eva raho ca, mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhÃpeti ÃvÅ c' eva raho ca. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ye te bhikkhÆ therà ratta¤¤Æ cirapabbajità saÇgha- pitaro saÇghapariïÃyakà te atirekapÆjÃya pÆjetà hoti. Imehi kho bhikkhave ekÃdasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu bhabbo imasmiæ dhammavinaye vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjitun-ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhagavato bhÃsitaæ abhinandun-ti. MAHùGOPùLAKASUTTAõ TATIYAõ #<[page 225]># %< 4. 4. CôÊAGOPùLAKASUTTAõ. (34) 225>% 34. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà VajjÅsu viharati UkkÃcelÃyaæ GaÇgÃya nadiyà tÅre. Tatra kho Bha- gavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhik- khÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: BhÆtapubbaæ bhikkhave MÃgadhako gopÃloko duppa¤¤a- jÃtiko vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye asamavekkhitvà GaÇgÃya nadiyà oriman-tÅraæ asamavekkhitvà pÃriman- tÅraæ atitthen' eva gÃvo patÃresi uttaran-tÅraæ SuvidehÃnaæ. Atha kho bhikkhave gÃvo majjhe GaÇgÃya nadiyà sote Ãmaï¬aliyaæ karitvà tatth' eva anayabyasanaæ Ãpajjiæsu; taæ kissa hetu: Tathà hi so bhikkhave MÃgadhako gopÃlako duppa¤¤ÃjÃtiko vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye asam- avekkhitvà GaÇgÃya nadiyà oriman-tÅraæ asamavekkhitvà pÃriman-tÅraæ atitthen' eva gÃvo patÃresi uttaran-tÅraæ SuvidehÃnaæ. Evam-eva kho bhikkhave ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và akusalà imassa lokassa akusalà parassa lo- kassa, akusalà MÃradheyyassa akusalà a-MÃradheyyassa, aku- salà Maccudheyyassa akusalà a-Maccudheyyassa, tesaæ ye sotabbaæ saddahÃtabbaæ ma¤¤issanti tesaæ taæ bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. BhÆtapubbaæ bhikkhave MÃgadhako gopÃlako sappa¤¤a- jÃtiko vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye samavekkhitvà GaÇgÃya nadiyà oriman-tÅraæ samavekkhitvà pÃriman-tÅraæ titthen' eva gÃvo patÃresi uttaran-tÅraæ SuvidehÃnaæ. So paÂhamaæ patÃresi ye te usabhà gopitaro gopariïÃyakÃ, te tiriyaæ GaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu; athÃpare patÃresi balavagÃve dammagÃve, te pi tiriyaæ GaÇ- gÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu; athÃpare pa- tÃresi vacchatare vacchatariyo, te pi tiriyaæ GaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu; athÃpare patÃresi vacchake kisabalake, te pi tiriyaæ GaÇgÃya sotaæ {chetvÃ} sotthinà pÃ- raæ agamaæsu. BhÆtapubbaæ bhikkhave vacchako taruïako tÃvad-eva jÃtako mÃtu goravakena vuyhamÃno so pi tiri- yaæ GaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamÃsi; taæ kissa hetu: Tathà hi so bhikkhave MÃgadhako gopÃloko #<[page 226]># %<226 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sappa¤¤ajÃtiko vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye sam- avekkhitvà GaÇgÃya nadiyà oriman-tÅraæ samavekkhitvà pÃri- man-tÅraæ titthen' eva gÃvo patÃresi uttaran-tÅraæ Suvide- hÃnaæ. Evam-eva kho bhikkhave ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kusalà imassa lokassa kusalà parassa lokassa, kusalà MÃradheyyassa kusalà a-MÃradheyyassa, kusalà Maccu- dheyyassa kusalà a-Maccudheyyassa, tesaæ ye sotabbaæ sadda- hÃtabbaæ ma¤¤issanti tesaæ taæ bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Seyyathà pi bhikkhave ye te usabhà gopitaro gopariïÃ- yakà te tiriyaæ GaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ aga- maæsu, evam-eva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ arahanto khÅïÃsavà vusitavanto katakaraïÅyà ohitabhÃrà anuppatta- sadatthà parikkhÅïabhavasaæyojanà samma-d-a¤¤Ã vimuttÃ, te pi tiriyaæ MÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gatÃ. Seyyathà pi te bhikkhave balavagavà dammagavà tiriyaæ GaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu, evam-eva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tatthaparinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokÃ, te pi tiriyaæ MÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gamissanti. Seyyathà pi te bhikkhave vacchatarà vacchatariyo tiriyaæ GaÇgÃya sotaæ chetvà sot- thinà pÃraæ agamaæsu, evam-eva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmino sakid-eva imaæ lokaæ Ãgantvà duk- khass' antaæ karissanti, te pi tiriyaæ MÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gamissanti. Seyyathà pi te bhikkhave vac- chakà kisabalakà tiriyaæ GaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ agamaæsu, evam-eva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyanÃ, te pi tiriyaæ MÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gamissanti. Seyyathà pi so bhikkhave vacchako taruïako tÃvad-eva jÃtako mÃtu goravakena vuyha- mÃno tiriyaæ GaÇgÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ aga- mÃsi, evam-eva kho bhikkhave ye te bhikkhÆ dhammÃnu- sÃrino saddhÃnusÃrino, te pi tiriyaæ MÃrassa sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gamissanti. Ahaæ kho pana bhikkhave #<[page 227]># %< 4. 5. CôÊASACCAKASUTTAõ. (35) 227>% kusalo imassa lokassa kusalo parassa lokassa, kusalo MÃra- dheyyassa kusalo a-MÃradheyyassa, kusalo Maccudheyyassa kusalo a-Maccudheyyassa. Tassa mayhaæ bhikkhave ye so- tabbaæ saddahÃtabbaæ ma¤¤issanti tesaæ taæ bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. Idam-avoca BhagavÃ, idaæ vatvà Sugato athÃparaæ etad-avoca SatthÃ: Ayaæ loko paraloko jÃnatà suppakÃsito, ya¤-ca MÃrena sampattaæ appattaæ ya¤-ca MaccunÃ. Sabbaæ lokaæ abhi¤¤Ãya sambuddhena pajÃnatà vivaÂaæ amatadvÃraæ khemaæ nibbÃnapattiyÃ. Chinnaæ pÃpimato sotaæ viddhastaæ vinaÊÅkataæ, pÃmujjabahulà hotha, khemaæ patt' attha bhikkhavo ti. CôÊAGOPùLAKASUTTAõ CATUTTHAõ. 35. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà VesÃliyaæ viharati MahÃvane KÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana sama- yena Saccako NigaïÂhaputto VesÃliyaæ paÂivasati, bhassappa- vÃdiko paï¬itavÃdo sÃdhusammato bahujanassa. So VesÃli- yaæ parisatiæ evaæ vÃcaæ bhÃsati: NÃhan-taæ passÃmi samaïaæ và brÃhmaïaæ và saÇghiæ gaïiæ gaïÃcariyaæ, api arahantaæ sammÃsambuddhaæ paÂijÃnamÃnaæ, yo mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho na saÇkampeyya na sampakam- peyya na sampavedheyya, yassa na kacchehi seda mucceyyuæ; thÆïa¤-ce p' ahaæ acetanaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabheyyaæ sà pi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddhà saÇkampeyya sampa- kampeyya sampavedheyya, ko pana vÃdo manussabhÆtassÃti. Atha kho Ãyasmà Assaji pubbanhasamayaæ nivÃsetvà patta- cÅvaraæ ÃdÃya VesÃliæ piï¬Ãya pÃvisi. Addasà kho Saccako NigaïÂhaputto VesÃliyaæ jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno #<[page 228]># %<228 I. MôLAPA××ùSAõ.>% anuvicaramÃno Ãyasmantaæ Assajiæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna yen' Ãyasmà Assaji ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmatà Assajinà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho Saccako NigaïÂhaputto Ãyasmantaæ Assajiæ etad-avoca: Kathaæ pana bho Assaji samaïo Gotamo sÃvake vineti, kathaæbhÃgà ca pana samaïassa Gotamassa sÃvakesu anu- sÃsanÅ bahulà pavattatÅti. -- Evaæ kho Aggivessana Bhagavà sÃvake vineti, evaæbhÃgà ca pana Bhagavato sÃvakesu anu- sÃsanÅ bahulà pavattati: RÆpaæ bhikkhave aniccaæ, vedanà aniccÃ, sa¤¤Ã aniccÃ, saÇkhÃrà aniccÃ, vi¤¤Ãïaæ aniccaæ; rÆpaæ bhikkhave anattÃ, vedanà anattÃ, sa¤¤Ã anattÃ, saÇ- khÃrà anattÃ, vi¤¤Ãïaæ anattÃ; sabbe saÇkhÃrà aniccÃ, sabbe dhammà anattà ti. Evaæ kho Aggivessana Bhagavà sÃvake vineti, evaæbhÃgà ca pana Bhagavato sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattatÅti. -- Dussutaæ vata bho Assaji assumha ye mayaæ evaævÃdiæ samaïaæ Gotamaæ assumha; app-eva ca nÃma mayaæ kadÃci karahaci tena bhotà Gotamena saddhiæ samÃgaccheyyÃma, app-eva nÃma siyà kocid-eva kathÃsallÃpo, app-eva nÃma tasmà pÃpakà diÂÂhigatà viveceyyÃmÃti. Tena kho pana samayena pa¤camattÃni LicchavisatÃni santhÃgÃre sannipatitÃni honti kenacid-eva karaïÅyena. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto yena te LicchavÅ ten' upasaÇ- kami, upasaÇkamitvà te LicchavÅ etad-avoca: Abhikkamantu bhonto LicchavÅ, abhikkamantu bhonto LicchavÅ, ajja me samaïena Gotamena saddhiæ kathÃsallÃpo bhavissati. Sace me samaïo Gotamo tathà patiÂÂhissati yathà 'ssa me ¤Ãt- a¤¤atarena sÃvakena Assajinà nÃma bhikkhunà patiÂÂhitaæ, seyyathà pi nÃma balavà puriso dÅghalomikaæ eÊakaæ lo- mesu gahetvà Ãka¬¬heyya parika¬¬heyya samparika¬¬heyya, evam-evÃhaæ samaïaæ Gotamaæ vÃdena vÃdaæ Ãka¬¬his- sÃmi parika¬¬hissÃmi samparika¬¬hissÃmi; seyyathà pi nÃma balavà soï¬ikÃkammakaro mahantaæ soï¬ikÃkila¤jaæ gam- bhÅre udakarahade pakkhipitvà kaïïe gahetvà Ãka¬¬heyya parika¬¬heyya samparika¬¬heyya, evam-evÃhaæ samaïaæ Gotamaæ vÃdena vÃdaæ Ãka¬¬hissami parika¬¬hissÃmi sam- parika¬¬hissÃmi; seyyathà pi nÃma balavà soï¬ikÃdhutto #<[page 229]># %< 4. 5. CôÊASACCAKASUTTAõ. (35) 229>% vÃlaæ kaïïe gahetvà odhuneyya niddhuneyya nicchÃdeyya, evam-evÃhaæ samaïaæ Gotamaæ vÃdena vÃdaæ odhunissÃmi niddhunissÃmi nicchÃdessÃmi; seyyathà pi nÃma ku¤jaro saÂÂhihÃyano gambhÅraæ pokkharaïiæ ogÃhitvà saïadhovikaæ nÃma kiÊitajÃtaæ kiÊati, evam-evÃhaæ samaïaæ Gotamaæ saïadhovikaæ ma¤¤e kÅÊitajÃtaæ kiÊissÃmi. Abhikkamantu bhonto LicchavÅ, abhikkamantu bhonto LicchavÅ, ajja me sa- maïena Gotamena saddhiæ kathÃsallÃpo bhavissatÅti. Tatr' ekacce LicchavÅ evam-Ãhaæsu: Kiæ samaïo Gotamo Sacca- kassa NigaïÂhaputtassa vÃdaæ Ãropessati, atha kho Saccako NigaïÂhaputto samaïassa Gotamassa vÃdaæ ÃropessatÅti. Ekacce LicchavÅ evam-Ãhaæsu: Kiæ so bhavamÃno Saccako NigaïÂhaputto Bhagavato vÃdaæ Ãropessati, atha kho Bha- gavà Saccakassa NigaïÂhaputtassa vÃdaæ ÃropessatÅti. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto pa¤camattehi Licchavisatehi pari- vuto yena MahÃvanaæ KÆÂÃgÃrasÃlà ten' upasaÇkami. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ abbhokÃse caÇkamanti. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto yena te bhikkhÆ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà te bhikkhÆ etad-avoca: Kahan- nu kho bho etarahi so bhavaï-Gotamo viharati, dassanakÃmà hi mayan-taæ bhavantaæ Gotaman-ti. -- Es' Aggivessana Bhagavà MahÃvanaæ ajjhogÃhitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisinno ti. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto mahatiyà LicchaviparisÃya saddhiæ MahÃvanaæ ajjhogÃhitvà yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Te pi kho LicchavÅ app-ekacce Bhaga- vantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce Bha- gavatà saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅ- yaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce yena Bhagavà ten' a¤jalim-païÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app- ekacce Bhagavato santike nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho Saccako NigaïÂhaputto Bhaga- vantaæ etad-avoca: PuccheyyÃhaæ bhavantaæ Gotamaæ ka¤cid-eva desaæ, sace me bhavaï-Gotamo okÃsaæ karoti pa¤hassa veyyÃkaraïÃyÃti. -- Pucch' Aggivessana yad- #<[page 230]># %<230 I. MôLAPA××ùSAõ.>% ÃkaÇkhasÅti. -- Kathaæ pana bhavaï-Gotamo sÃvake vineti, kathaæbhÃgà ca pana bhoto Gotamassa sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattatÅti. -- Evaæ kho ahaæ Aggivessana sÃvake vinemi, evaæbhÃgà ca pana me sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattati: RÆpaæ bhikkhave aniccaæ, vedanà aniccÃ, sa¤¤Ã aniccÃ, saÇkhÃrà aniccÃ, vi¤¤Ãïaæ aniccaæ; rÆpaæ bhikkhave anattÃ, vedanà anattÃ, sa¤¤Ã anattÃ, saÇkhÃrà anattÃ, vi¤¤Ãïaæ anattÃ; sabbe saÇkhÃrà aniccÃ, sabbe dhammà anattà ti. Evaæ kho ahaæ Aggivessana sÃvake vinemi, evaæbhÃgà ca pana me sÃvakesu anusÃsanÅ bahulà pavattatÅti. -- Upamà maæ bha Gotama paÂibhÃtÅti. -- PaÂibhÃtu taæ Aggivessa- nÃti Bhagavà avoca. -- Seyyathà pi bho Gotama ye kec' ime bÅjagÃmabhÆtagÃmà vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjanti, sabbe te paÂhaviæ nissÃya paÂhaviyaæ patiÂÂhÃya evam-ete bÅjagÃmabhÆtagÃmà vuddhiæ virÆÊhiæ vepullaæ Ãpajjanti; seyyathà pi và pana bho Gotama ye kec' ime balakaraïÅyà kammantà karÅyanti, sabbe te paÂhaviæ nissÃya paÂhaviyaæ paÂiÂÂhÃya evam-ete balakaraïÅyà kammantà karÅyanti; evam-eva kho bho Gotama rÆpattà 'yaæ purisapuggalo, rÆpe patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤¤aæ và pasavati; vedanattà 'yaæ purisapuggalo, vedanÃya patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤- ¤aæ và pasavati; sa¤¤attà 'yaæ purisapuggalo, sa¤¤Ãya patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤¤aæ và pasavati; saÇkhÃrattà 'yaæ purisapuggalo, saÇkhÃresu patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤- ¤aæ và pasavati; vi¤¤Ãïattà 'yaæ purisapuggalo, vi¤¤Ãïe patiÂÂhÃya pu¤¤aæ và apu¤¤aæ và pasavatÅti. -- Nanu tvaæ Aggivessana evaæ vadesi: RÆpam-me attÃ, vedanà me attÃ, sa¤¤Ã me attÃ, saÇkhÃrà me attÃ, vi¤¤Ãïam-me attà ti. -- Ahaæ hi bho Gotama evaæ vadÃmi: RÆpam-me attÃ, vedanà me attÃ, sa¤¤Ã me attÃ, saÇkhÃrà me attÃ, vi¤¤Ã- ïam-me attà ti, aya¤-ca mahatÅ janatà ti. -- Kiæ hi te Aggivessana mahatÅ janatà karissati, iÇgha tvaæ Aggi- vessana sakaæ yeva vÃdam nibbeÂhehÅti. -- Ahaæ hi bho Gotama evaæ vadÃmi: RÆpam-me attÃ, vedanà me attÃ, sa¤¤Ã me attÃ, saÇkhÃrà me attÃ, vi¤¤Ãïam-me attà ti. Tena hi Aggivessana taæ yev' ettha paÂipucchissÃmi, yathà te khameyya tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ kim- #<[page 231]># %< 4. 5. CôÊASACCAKASUTTAõ. (35) 231>% ma¤¤asi Aggivessana: Vatteyya ra¤¤o khattiyassa muddhÃva- sittassa sakasmiæ vijite vaso ghÃtetÃyaæ và ghÃtetuæ jÃpe- tÃyaæ và jÃpetuæ pabbÃjetÃyaæ và pabbÃjetuæ, seyyathà pi ra¤¤o Pasenadissa Kosalassa, seyyathà pi và pana ra¤¤o MÃgadhassa AjÃtasattussa VedehiputtassÃti. -- Vatteyya bho Gotama ra¤¤o khattiyassa muddhÃvasittassa sakasmiæ vijite vaso ghÃtetÃyaæ và ghÃtetuæ jÃpetÃyaæ và jÃpetuæ pabbÃ- jetÃyaæ và pabbÃjetuæ, seyyathà pi ra¤¤o Pasenadissa Kosa- lassa, seyyathà pi và pana ra¤¤o MÃgadhassa AjÃtasattussa Vedehiputtassa. Imesam-pi hi bho Gotama saÇghÃnaæ gaïÃnaæ, seyyathÅdaæ VajjÅnaæ MallÃnaæ, vattati sakas- miæ vijite vaso ghÃtetÃyaæ và ghÃtetuæ jÃpetÃyaæ và jÃ- petuæ pabbÃjetÃyaæ và pabbÃjetuæ, kiæ pana ra¤¤o khatti- yassa muddhÃvasittassa, seyyathà pi ra¤¤o Pasenadissa Kosa- lassa, seyyathà pi và pana ra¤¤o MÃgadhassa AjÃtasattussa Vedehiputtassa. Vatteyya bho Gotama, vattitu¤-ca-m- arahatÅti. -- Taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: Yaæ tvaæ evaæ vadesi: rÆpam-me attà ti, vattati te tasmiæ rÆpe vaso: evam-me rÆpaæ hotu, evam-me rÆpaæ mà ahosÅti. Evaæ vutte Saccako NigaïÂhaputto tuïhÅ ahosi. Dutiyam- pi kho Bhagavà Saccakaæ NigaïÂhaputtaæ etad-avoca: Taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: Yaæ tvaæ evaæ vadesi: rÆpam-me attà ti, vattati te tasmiæ rÆpe vaso: evam-me rÆpaæ hotu, evam-me rÆpaæ mà ahosÅti. Dutiyam-pi kho Saccako NigaïÂhaputto tuïhÅ ahosi. Atha kho Bhagavà Sacca- kaæ NigaïÂhaputtaæ etad-avoca: ByÃkarohi dÃni Aggi- vessana, na dÃni te tuïhÅbhÃvassa kÃlo. Yo koci Aggi- vessana TathÃgatena yÃva tatiyaæ sahadhammikaæ pa¤haæ puÂÂho na byÃkaroti etth' ev' assa sattadhà muddhà phalatÅti. Tena kho pana samayena vajirapÃïi yakkho ayasaæ vajiraæ ÃdÃya Ãdittaæ sampajjalitaæ sajotibhÆtaæ Saccakassa Ni- gaïÂhaputtassa upari vehÃsaæ Âhito hoti: SacÃyaæ Saccako NigaïÂhaputto Bhagavatà yÃva tatiyaæ sahadhammikaæ pa¤- haæ puÂÂho na byÃkarissati etth' ev' assa sattadhà muddhaæ phÃlessÃmÅti. Taæ kho pana vajirapÃïiæ yakkhaæ Bhagavà c' eva passati Saccako ca NigaïÂhaputto. Atha kho Sac- cako NigaïÂhaputto bhÅto saæviggo lomahaÂÂhajÃto Bhaga- #<[page 232]># %<232 I. MôLAPA××ùSAõ.>% vantaæ yeva tÃïaægavesÅ Bhagavantaæ yeva leïaægavesÅ Bhagavantaæ yeva saraïaægavesÅ Bhagavantaæ etad-avoca: Pucchatu maæ bhavaæ Gotamo, byÃkarissÃmÅti. Taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: Yaæ tvaæ evam va- desi: rÆpam-me attà ti, vattati te tasmiæ rÆpe vaso: evaæ me rÆpaæ hotu, evam-me rÆpaæ mà ahosÅti. -- No h' idaæ bho Gotama. -- Manasikarohi Aggivessana, manasi- karitvà kho Aggivessana byÃkarohi, na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ pacchimena và purimaæ. Taæ kim- ma¤¤asi Aggivessana: Yaæ tvaæ evaæ vadesi: vedanà me attà ti, vattati te tÃya vedanÃya vaso: evam-me vedanà hotu, evam-me vedanà mà ahosÅti. -- No h' idaæ bho Go- tama. -- Manasikarohi Aggivessana, manasikaritvà kho Aggi- vessana byÃkarohi, na kho te sandhÅyati purimena và pacchi- maæ pacchimena và purimaæ. Taæ kim-ma¤¤asi Aggi- vessana: Yaæ tvaæ evaæ vadesi: sa¤¤Ã me attà ti, vattati te tÃya sa¤¤Ãya vaso: evam-me sa¤¤Ã hotu, evam-me sa¤¤Ã mà ahosÅti. -- No h' i¬aæ bho Gotama. -- Manasi- karohi Aggivessana, manasikaritvà kho Aggivessana byÃ- karohi, na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ pacchi- mena và purimaæ. Taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: Yaæ tvaæ evaæ vadesi: saÇkhÃrà me attà ti, vattati te tesu saÇkhÃresu vaso: evam-me saÇkhÃrà hontu, evam-me saÇ- khÃrà mà ahesun-ti. -- No h' idaæ bho Gotama. -- Ma- nasikarohi Aggivessana, manasikaritvà kho Aggivessana byÃ- karohi, na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ pacchi- mena và purimaæ. Taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: Yaæ tvaæ evaæ vadesi: vi¤¤Ãïam-me attà ti, vattati te tasmiæ vi¤¤Ãïe vaso: evam-me vi¤¤Ãïaæ hotu, evam-me vi¤¤Ãïaæ mà ahosÅti. -- No h' idaæ bho Gotama. -- Manasikarohi Aggivessana, manasikaritvà kho Aggivessana byÃkarohi, na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ pacchimena và purimaæ. Taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: rÆpaæ niccaæ và aniccaæ và ti. -- Aniccaæ bho Gotama. -- Yaæ panÃ- niccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ và ti. -- Dukkhaæ bho Gotama. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallan-nu taæ samanupassituæ: etam-mama, eso 'ham-asmi, #<[page 233]># %< 4. 5. CôÊASACCAKASUTTAõ. (35) 233>% eso me attà ti. -- No h' idaæ bho Gotama. -- Taæ kim- ma¤¤asi Aggivessana: vedanà --pe-- sa¤¤Ã -- saÇkhÃrà -- taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: vi¤¤Ãïaæ niccaæ và anic- caæ và ti. -- Aniccaæ bho Gotama. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ và taæ sukhaæ và ti. -- Dukkhaæ bho Gotama. -- Yaæ panÃniccaæ dukkhaæ vipariïÃmadhammaæ kallan- nu taæ samanupassituæ: etam-mama, eso 'ham-asmi, eso me attà ti. -- No h' idaæ bho Gotama. -- Taæ kim-ma¤- ¤asi Aggivessana: Yo nu kho dukkhaæ allÅno dukkhaæ upagato dukkhaæ ajjhosito dukkhaæ: etam-mama, eso 'ham-asmi, eso me attà ti samanupassati, api nu kho so sÃmaæ và dukkhaæ parijÃneyya dukkhaæ và parikkhepetvà vihareyyÃti. -- Kiæ hi siyà bho Gotama, no h' idaæ bho GotamÃti. Seyyathà pi Aggivessana puriso sÃratthiko sÃragavesÅ sÃrapariyesanaæ caramÃno tiïhaæ kuÂhÃriæ ÃdÃya vanaæ paviseyya, so tattha passeyya mahantaæ kadalikkhandhaæ ujuæ navaæ akukkukajÃtaæ; tam-enaæ mÆle chindeyya, mÆle chetvà agge chindeyya, agge chetvà pattavaÂÂiæ vinibbhujeyya, so tattha pattavaÂÂiæ vinibbhujanto pheggum- pi nÃdhigaccheyya, kuto sÃraæ; evam-eva kho tvaæ Aggi- vessana mayà sakasmiæ vÃde samanuyu¤jiyamÃno samaïu- gÃhiyamÃno samanubhÃsiyamÃno ritto tuccho aparaddho. BhÃsità kho pana te esà Aggivessana VesÃliyaæ parisatiæ vÃcÃ: NÃhan-taæ passÃmi samaïaæ và brÃhmaïaæ và saÇ- ghiæ gaïiæ gaïÃcariyaæ, api arahantaæ sammÃsambuddhaæ paÂijÃnamÃnaæ, yo mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho na saÇ- kampeyya na sampakampeyya na sampavedheyya, yassa na kacchehi sedà mucceyyuæ; thÆïa¤-ce p' ahaæ acetanaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabheyyaæ sà pi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddhà saÇkampeyya sampakampeyya sampavedheyya, ko pana vÃdo manussabhÆtassÃti. Tuyhaæ kho pan' Aggi- vessana app-ekaccÃni sedaphusitÃni nalÃÂà muttÃni uttarÃ- saÇgaæ vinibhinditvà bhÆmiyaæ patiÂÂhitÃni. Mayhaæ kho pan' Aggivessana na-tthi etarahi kÃyasmiæ sedo ti. Iti Bhagavà tasmiæ parisatiæ suvaïïavaïïaæ kÃyaæ vivari. #<[page 234]># %<234 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Evaæ vutte Saccako NigaïÂhaputto tuïhÅbhÆto maÇkubhÆto pattakkhandho adhomukho pajjhÃyanto appaÂibhÃno nisÅdi. Atha kho Dummukho Licchaviputto Saccakaæ NigaïÂha- puttaæ tuïhÅbhÆtaæ maÇkubhÆtaæ pattakkhandhaæ adho- mukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂibhÃnaæ viditvà Bhagavantaæ etad-avoca: Upamà maæ Bhagavà paÂibhÃtÅti. -- PaÂibhÃtu taæ DummukhÃti Bhagavà avoca. -- Seyyathà pi bhante gÃ- massa và nigamassa và avidÆre pokkharaïÅ, tatr' assa kakka- Âako. Atha kho bhante sambahulà kumÃrakà và kumÃrikà và tamhà gÃmà và nigamà và nikkhamitvà yena sà pokkharaïÅ ten' upasaÇkameyyuæ, upasaÇkamitvà taæ pokkharaïiæ ogÃ- hitvà kakkaÂakaæ udakà uddharitvà thale patiÂÂhÃpeyyuæ. {Ya¤-¤ad-eva} hi so bhante kakkaÂako aÊaæ abhininnÃmeyya taæ tad-eva te kumÃrakà và kumÃrikà và kaÂÂhena và kaÂhalena và sa¤chindeyyuæ sambha¤jeyyuæ sampalibha¤jey- yuæ. Evaæ hi so bhante kakkaÂako sabbehi aÊehi sa¤- chinnehi sambhaggehi sampalibhaggehi abhabbo taæ pokkhara- ïiæ puna otarituæ seyyathà pi pubbe. Evam-eva kho bhante yÃni Saccakassa NigaïÂhaputtassa visÆkÃyitÃni vise- vitÃni vipphanditÃni kÃnici kÃnici tÃni Bhagavatà sa¤chinnÃni sambhaggÃni sampalibhaggÃni, abhabbo ca dÃni bhante Sac- cako NigaïÂhaputto puna Bhagavantaæ upasaÇkamituæ yadi- daæ vÃdÃdhippÃyo ti. Evaæ vutte Saccako NigaïÂhaputto Dummukhaæ Licchaviputtaæ etad-avoca: ùgamehi tvaæ Dummukha, Ãgamehi tvaæ Dummukha, na mayaæ tayà sad- dhiæ mantema, idha mayaæ bhotà Gotamena saddhiæ mantema. TiÂÂhat' esà bho Gotama amhÃka¤-c' eva a¤¤esa¤-ca puthusamaïabrÃhmaïÃnaæ vÃcÃ, vilÃpaæ vilapitaæ ma¤¤e. KittÃvatà ca nu kho bhoto Gotamassa sÃvako sÃsanakaro hoti ovÃdapatikaro tiïïavicikiccho vigatakathaækatho vesÃ- rajjappatto aparappaccayo satthusÃsane viharatÅti. -- Idha Aggivessana mama sÃvako yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgata- paccuppannaæ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhu- maæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam- #<[page 235]># %< 4. 5. CôÊASACCAKASUTTAõ. (35) 235>% etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passati. Yà kÃci vedanà --pe-- yà kÃci sa¤¤Ã -- ye keci saÇkhÃrà -- yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïaæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammap- pa¤¤Ãya passati. EttÃvatà kho Aggivessana mama sÃvako sÃsanakaro hoti ovÃdapatikaro tiïïavicikiccho vigatakathaæ- katho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane viharatÅti. -- KittÃvatà pana bho Gotama bhikkhu arahaæ hoti khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïa- bhavasaæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto ti. -- Idh' Aggi- vessana bhikkhu yaæ ki¤ci rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃ- bhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà anuppÃdà vimutto hoti. Yà kÃci vedanà --pe-- yà kÃci sa¤¤Ã -- ye keci saÇkhÃrà -- yaæ ki¤ci vi¤¤Ãïaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ vi¤¤Ãïaæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà anuppÃdà vimutto hoti. EttÃvatà kho Aggivessana bhikkhu arahaæ hoti khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho pa- rikkhÅïabhavasaæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto. Evaæ vimuttacitto kho Aggivessana bhikkhu tÅhi anuttariyehi sam- annÃgato hoti: dassanÃnuttariyena paÂipadÃnuttariyena vi- muttÃnuttariyena. Evaæ vimutto kho Aggivessana bhikkhu TathÃgata¤-¤eva sakkaroti garukaroti mÃneti pÆjeti: buddho so Bhagavà bodhÃya dhammaæ deseti, danto so Bhagavà damathÃya dhammaæ deseti, santo so Bhagavà samathÃya dhammaæ deseti, tiïïo so Bhagavà taraïÃya dhammaæ deseti, parinibbuto so Bhagavà parinibbÃnÃya dhammaæ desetÅti. Evaæ vutte Saccako NigaïÂhaputto Bhagavantaæ etad- #<[page 236]># %<236 I. MôLAPA××ùSAõ.>% avoca: Mayam-eva bho Gotama dhaæsÅ, mayaæ pagabbhÃ, ye mayaæ bhavantaæ Gotamaæ vÃdena vÃdaæ ÃsÃdetabbaæ ama¤¤imha. Siyà hi bho Gotama hatthippabhinnaæ Ãsajja puri- sassa sotthibhÃvo, na tv-eva bhavantaæ Gotamaæ Ãsajja siyà purisassa sotthibhÃvo. Siyà hi bho Gotama jalantaæ aggik- khandhaæ Ãsajja purisassa sotthibhÃvo, na tv-eva bhavan- taæ Gotamaæ Ãsajja siyà purisassa sotthibhÃvo. Siyà hi bho Gotama ÃsÅvisaæ ghoravisaæ Ãsajja purisassa sotthi- bhÃvo, na tv-eva bhavantaæ Gotamaæ Ãsajja siyà purisassa sotthibhÃvo. Mayam-eva bho Gotama dhaæsÅ, mayaæ pa- gabbhÃ, ye mayaæ bhavantaæ Gotamaæ vÃdena vÃdaæ ÃsÃdetabbaæ ama¤¤imha. AdhivÃsetu ca me bhavaæ Go- tamo svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃti. Adhi- vÃsesi Bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto Bhagavato adhi- vÃsanaæ viditvà te LicchavÅ Ãmantesi: Suïantu me bhonto LicchavÅ: samaïo Gotamo nimantito svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghena, yena me abhihareyyÃtha yam- assa patirÆpaæ ma¤¤eyyÃthÃti. Atha kho te LicchavÅ tassà rattiyà accayena Saccakassa NigaïÂhaputtassa pa¤camattÃni thÃlipÃkasatÃni bhattÃbhihÃraæ abhihariæsu. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto sake ÃrÃme païÅtaæ khÃdaniyaæ bhojaniyaæ paÂiyÃdÃpetvà Bhagavato kÃlaæ ÃrocÃpesi: KÃlo bho Gotama, niÂÂhitaæ bhattan-ti. Atha kho Bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena Sacca- kassa NigaïÂhaputtassa ÃrÃmo ten' upasaÇkami, upasaÇkami- tvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi saddhiæ bhikkhusaÇghena. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto Buddhapamukhaæ bhikkhu- saÇghaæ païÅtena khÃdaniyena bhojaniyena sahatthà san- tappesi sampavÃresi. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto Bha- gavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsa- naæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Saccakho NigaïÂhaputto Bhagavantaæ etad-avoca: Yam- idaæ bho Gotama dÃne pu¤¤a¤-ca pu¤¤amahÅ ca taæ dÃyakÃnaæ sukhÃya hotÆti. -- Yaæ kho Aggivessana tÃdisaæ dakkhiïeyyaæ Ãgamma avÅtarÃgaæ avÅtadosaæ avÅtamohaæ #<[page 237]># %< 4. 6. MAHùSACCAKASUTTAõ. (36) 237>% taæ dÃyakÃnaæ bhavissati. Yaæ kho Aggivessana mÃdisaæ dakkhiïeyyaæ Ãgamma vÅtarÃgaæ vÅtadosaæ vÅtamohaæ taæ tuyhaæ bhavissatÅti. CôÊASACCAKASUTTAõ PA¥CAMAõ. 36. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà VesÃliyaæ viharati MahÃvane KÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena Bhagavà pubbanhasamayaæ sunivattho hoti pattacÅvaraæ ÃdÃya VesÃliæ piï¬Ãya pavisitukamo. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicara- mÃno yena MahÃvanaæ KÆÂÃgÃrasÃlà ten' upasaÇkami. Addasà kho Ãyasmà ùnando Saccakaæ NigaïÂhaputtaæ dÆ- rato va Ãgacchantaæ, disvÃna Bhagavantaæ etad-avoca: Ayaæ bhante Saccako NigaïÂhaputto Ãgacchati bhassap- pavÃdiko paï¬itavÃdo, sÃdhusammato bahujanassa. Eso kho bhante avaïïakÃmo Buddhassa, avaïïakÃmo dhammassa, avaïïakÃmo saÇghassa. SÃdhu bhante Bhagavà muhuttaæ nisÅdatu anukampaæ upÃdÃyÃti. NisÅdi Bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Saccako NigaïÂhaputto Bhagavantaæ etad-avoca: Santi bho Gotama eke samaïabrÃhmaïà kÃyabhÃvanÃ- nuyogam-anuyuttà viharanti no cittabhÃvanaæ. Phusanti hi bho Gotama sÃrÅrikaæ dukkhaæ vedanaæ. BhÆtapubbaæ bho Gotama sÃrÅrikÃya dukkhÃya vedanÃya phuÂÂhassa sato Æruk- khambho pi nÃma bhavissati, hadayam-pi nÃma phalissati. uïham-pi lohitaæ mukhato uggamissati, ummÃdam-pi pÃ- puïissati cittakkhepaæ. Tassa kho etaæ bho Gotama kÃyan- vayaæ cittaæ hoti, kÃyassa vasena vattati, taæ kissa hetu: #<[page 238]># %<238 I. MôLAPA××ùSAõ.>% abhÃvitattà cittassa. Santi pana bho Gotama eke samaïa- brÃhmaïà cittabhÃvanÃnuyogam-anuyuttà viharanti no kÃya- bhÃvanaæ. Phusanti hi bho Gotama cetasikaæ dukkhaæ vedanaæ. BhÆtapubbaæ bho Gotama cetasikÃya dukkhÃya vedanÃya phuÂÂhassa sato Ærukkhambho pi nÃma bhavissati, hadayam-pi nÃma phalissati, uïham-pi lohitaæ mukhato uggamissati, ummÃdam-pi pÃpuïissati cittakkhepaæ. Tassa kho eso bho Gotama cittanvayo kÃyo hoti, cittassa vasena vattati, taæ kissa hetu: abhÃvitattà kÃyassa. Tassa mayhaæ bho Gotama evaæ hoti: Addhà bhoto Gotamassa sÃvakà cittabhÃvanÃnuyogam-anuyuttà viharanti no kÃyabhÃvanan-ti. Kinti pana te Aggivessana kÃyabhÃvanà sutà ti. -- Seyya- thÅdaæ Nando Vaccho, Kiso SaÇkicco, Makkhali GosÃlo, ete hi bho Gotama acelakà muttÃcÃrà hatthÃpalekhanÃ, na ehibhadantikà na tiÂÂhabhadantikÃ, na abhihaÂaæ na uddissa- kaÂaæ na nimantaïaæ sÃdiyanti. te na kumbhÅmukhà pati- gaïhanti, na kaÊopimukhà patigaïhanti, na eÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤- jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyà na pÃyamÃnÃya na purisantara- gatÃya, na saÇkittisu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pipanti. Te ekÃgÃrikà và honti ekÃlopikÃ, dvÃgÃrikà và honti dvÃlopikÃ, sattÃ- gÃrikà và honti sattÃlopikÃ. Ekissà pi dattiyà yÃpenti, dvÅhi pi dattÅhi yÃpenti, sattahi pi dattÅhi yÃpenti. EkÃhikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃrenti, dvÅhikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃrenti, sattÃhikam- pi ÃhÃraæ ÃhÃrenti, iti evarÆpaæ addhamÃsikam-pi pariyÃya- bhattabhojanÃnuyogam-anuyuttà viharantÅti. -- Kiæ pana te Aggivessana tÃvataken' eva yÃpentÅti. -- No h' idaæ bho Gotama. App-ekadà bho Gotama uÊÃrÃni uÊÃrÃni khÃdani- yÃni khÃdanti, uÊÃrÃni uÊÃrÃni bhojanÃni bhu¤janti, uÊÃrÃni uÊÃrÃni sÃyaniyÃni sÃyanti, uÊÃrÃni uÊÃrÃni pÃnÃni pivanti; te imehi kÃyaæ balaæ gÃhenti nÃma brÆhenti nÃma medenti nÃmÃti. -- Yaæ kho te Aggivessana purimaæ pahÃya pacchà upacinanti, evaæ imassa kÃyassa ÃcayÃpacayo hoti. Kinti pana te Aggivessana cittabhÃvanà sutà ti. cittabhÃvanÃya #<[page 239]># %< 4. 6. MAHùSACCAKASUTTAõ. (36) 239>% kho Saccako NigaïÂhaputto Bhagavatà puÂÂho samÃno na sampÃyÃsi. Atha kho Bhagavà Saccakaæ NigaïÂhaputtaæ etad- avoca: Yà pi kho te esà Aggivessana purimà kÃyabhÃvanà bhÃsità sà pi ariyassa vinaye no dhammikà kÃyabhÃvanÃ. KÃyabhÃvanaæ hi kho tvaæ Aggivessana na a¤¤Ãsi, kuto pana tvaæ cittabhÃvanaæ jÃnissasi. Api ca Aggivessana yathà abhÃvitakÃyo ca hoti abhÃvitacitto ca, bhÃvitakÃyo ca bhÃ- vitacitto ca, taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃ- mÅti. -- Evaæ bho ti kho Saccako NigaïÂhaputto Bhagavato paccassosi. Bhagavà etad-avoca: Katha¤-ca Aggivessana abhÃvitakÃyo ca hoti abhÃvitÃ- citto ca: Idha Aggivessana assutavato puthujjanassa uppaj- jati sukhà vedanÃ, so sukhÃya vedanÃya phuÂÂho samÃno sukhasÃrÃgÅ ca hoti sukhasÃrÃgita¤-ca Ãpajjati, tassa sà sukhà vedanà nirujjhati, sukhÃya vedanÃya nirodhà uppajjati duk- khà vedanÃ, so dukkhÃya vedanÃya phuÂÂho samÃno socati kilamati paridevati, urattÃÊiæ kandati, sammohaæ Ãpajjati. Tassa kho esà Aggivessana uppannà pi sukhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati abhÃvitattà kÃyassa, uppannà pi dukkhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati abhÃvitattà cittassa. Yassa kassaci Aggivessana evaæ ubhatopakkhaæ uppannà pi sukhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati abhÃvitattà kÃyassa, up- pannà pi dukkhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati abhÃ- vitattà cittassa, evaæ kho Aggivessana abhÃvitakÃyo ca hoti abhÃvitacitto ca. Katha¤-ca Aggivessana bhÃvitakÃyo ca hoti bhÃvitacitto ca: Idha Aggivessana sutavato ariyasÃva- kassa uppajjati sukhà vedanÃ, so sukhÃya vedanÃya phuÂÂho samÃno no sukhasÃrÃgÅ hoti na sukhasÃrÃgitaæ Ãpajjati, tassa sà sukhà vedanà nirujjhati, sukhÃya vedanÃya nirodhà up- pajjati dukkhà vedanÃ, so dukkhÃya vedanÃya phuÂÂho sa- mÃno na socati na kilamati na paridevati, na urattÃÊiæ kan- dati, na sammohaæ Ãpajjati. Tassa kho esà Aggivessana uppannà pi sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati bhÃvitattà kÃyassa. uppannà pi dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati bhÃvitattà cittassa. Yassa kassaci Aggi- vessana evaæ ubhatopakkhaæ uppannà pi sukhà vedanà #<[page 240]># %<240 I. MôLAPA××ùSAõ.>% cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati bhÃvitattà kÃyassa, uppannà pi dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati bhÃvitattà cittassa, evaæ kho Aggivessana bhÃvitakÃyo ca hoti bhÃvita- citto cÃti. Evaæ pasanno ahaæ bhoto Gotamassa: bhavaæ hi Gotamo bhÃvitakÃyo ca bhÃvitacitto cÃti. -- Addhà kho te ayaæ Aggivessana Ãsajja upanÅya vÃcà bhÃsitÃ, api ca te ahaæ byÃkarissÃmi. Yato kho ahaæ Aggivessana kesamas- suæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà ana- gÃriyaæ pabbajito, taæ vata me uppannà và sukhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya Âhassati, uppannà và dukkhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya ÂhassatÅti n' etaæ kho ÂhÃnaæ vijjatÅti. -- Na ha nÆna bhoto Gotamassa uppajjati tathÃrÆpà sukhà vedanà yathÃrÆpà uppannà sukhà vedanà cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂheyya, na ha nÆna bhoto Gotamassa uppajjati tathÃrÆpà dukkhà vedanà yathÃrÆpà uppannà dukkhà vedanà cittaæ pariyÃ- dÃya tiÂÂheyyÃti. Kiæ hi no siyà Aggivessana. Idha me Aggivessana pubbe va sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattass' eva sato etad-ahosi: SambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, na-y-idaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekanta- paripuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacari- yaæ carituæ, yan-nÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyan-ti. So kho ahaæ Aggivessana aparena samayena daharo va sa- mÃno susu kÃÊakeso . . . (repeat from p. 163, l.28 to p. 167, l.8; for bhikkhave substitute Aggivessana) . . . alam-idaæ padhÃnÃyÃti. Api-ssu maæ Aggivessana tisso upamà paÂibhaæsu anacchariyà pubbe assutapubbÃ: Seyyathà pi Aggivessana allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ udake nikkhittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya: aggiæ abhinibbattessÃmi, tejo pÃtukarissÃmÅti. Taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: api nu so puriso amuæ allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ udake nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento aggiæ abhinibbatteyya tejo pÃtukareyyÃti. -- No h' idaæ bho Gotama, taæ kissa hetu: aduæ hi bho Gotama allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ, ta¤-ca pana #<[page 241]># %< 4. 6. MAHùSACCAKASUTTAõ. (36) 241>% udake nikkhittaæ, yÃvad-eva ca pana so puriso kilama- thassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. -- Evam-eva kho Aggi- vessana ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena c' eva kÃmehi avÆpakaÂÂhà viharanti, yo ca nesaæ kÃmesu kÃmac- chando kÃmasneho kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho so ca ajjhattaæ na suppahÅno hoti na suppaÂippassaddho, opakkamikà ce pi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti abhabbà va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya, no ce pi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti abhabbà va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ Aggivessana paÂhamà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. Aparà pi kho maæ Aggivessana dutiyà upamà paÂi- bhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ: Seyyathà pi Aggi- vessana allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ Ãrakà udakà thale nik- khittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya: aggiæ abhinibbattessÃmi, tejo pÃtukarissÃmÅti. Taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: api nu so puriso amuæ allaæ kaÂÂhaæ sasne- haæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtukareyyÃti. -- No h' idaæ bho Gotama, taæ kissa hetu: aduæ hi bho Go- tama allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ, ki¤cÃpi Ãrakà udakà thale nikkhittaæ, yÃvad-eva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. -- Evam-eva kho Aggivessana ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena c' eva kÃ- mehi avÆpakaÂÂhà viharanti, yo ca nesaæ kÃmesu kÃmac- chando kÃmasneho kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho so ca ajjhattaæ na suppahÅno hoti na suppaÂippassaddho, opak- kamikà ce pi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippà ka- Âukà vedanà vediyanti abhabbà va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya, no ce pi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti abhabbà va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ Aggivessana dutiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. Aparà pi kho maæ Aggivessana tatiyà upamà paÂibhÃsi #<[page 242]># %<242 I. MôLAPA××ùSAõ.>% anacchariyà pubbe assutapubbÃ: Seyyathà pi Aggivessana sukkhaæ kaÂÂhaæ koÊÃpaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya: aggiæ abhi- nibbattessÃmi, tejo pÃtukarissÃmÅti. Taæ kim-ma¤¤asi Aggivessana: api nu so puriso amuæ sukkhaæ kaÂÂhaæ koÊÃ- paæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhi- manthento aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtukareyyÃti. -- Evaæ bho Gotama, taæ kissa hetu: aduæ hi bho Gotama sukkhaæ kaÂÂhaæ koÊÃpaæ, ta¤-ca pana Ãrakà udakà thale nikkhit- tan-ti. -- Evam-eva kho Aggivessana ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena c' eva kÃmehi vÆpakaÂÂhà vi- haranti, yo ca nesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasneho kÃma- mucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho so ca ajjhattaæ suppa- hÅno hoti suppaÂippassaddho, opakkamikà ce pi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti bhabbà va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya, no ce pi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti bhabbà va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ Aggivessana tatiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. Imà kho maæ Aggivessana tisso upamà paÂibhaæsu anacchariyà pubbe assutapubbÃ. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ dantehi danta-m-ÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïheyyaæ abhinippÅÊeyyaæ abhisantÃpeyyan-ti. So kho ahaæ Aggivessana dantehi danta-m-ÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhÃmi abhinippÅÊemi abhi- santÃpemi. Tassa mayhaæ Aggivessana dantehi danta-m- ÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato kacchehi sedà muccanti. Seyyathà pi Aggivessana balavà puriso dubbalataraæ purisaæ sÅse và gahetvà khandhe và gahetvà abhiniggaïheyya abhi- nippÅÊeyya abhisantÃpeyya, evam-eva kho me Aggivessana dantehi danta-m-ÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato kacchehi sedà muccanti. ùraddhaæ kho pana me Aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me #<[page 243]># %< 4. 6. MAHùSACCAKASUTTAõ. (36) 243>% kÃyo hoti appaÂippassaddho ten' eva dukkhappadhÃnena pa- dhÃnÃbhitunnassa sato. EvarÆpà pi kho me Aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ appÃnakaæ jhÃnaæ jhÃyeyyan-ti. So kho ahaæ Aggivessana mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ Aggivessana mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu kaïïasotehi vÃtÃnaæ nikkhamantÃnaæ adhimatto saddo hoti. Seyyathà pi nÃma kammÃragaggariyà dhama- mÃnÃya adhimatto saddo hoti, evam-eva kho me Aggi- vessana mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu kaïïasotehi vÃtÃnaæ nikkhamantÃnaæ adhimatto saddo hoti. ùraddhaæ kho pana me Aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho ten' eva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitun- nassa sato. EvarÆpà pi kho me Aggivessana uppannà duk- khà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ appÃnakaæ yeva jhÃnaæ jhÃyeyyan-ti. So kho ahaæ Aggi- vessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ Aggivessana mukhato ca nÃ- sato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà muddhÃnaæ Æhananti. Seyyathà pi Aggivessana balavà puriso tiïhena sikharena muddhÃnaæ abhimantheyya, evam- eva kho me Aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà muddhÃnaæ Æhananti. ùraddhaæ kho pana me Aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho ten' eva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. EvarÆpà pi kho me Aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ appÃnakaæ yeva jhÃnaæ jhÃyeyyan-ti. So kho ahaæ Aggi- vessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparun- dhiæ. Tassa mayhaæ Aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà sÅse sÅsavedanà honti. Seyyathà pi Aggivessana balavà puriso #<[page 244]># %<244 I. MôLAPA××ùSAõ.>% daÊhena varattakhaï¬ena sÅse sÅsaveÂhaæ dadeyya, evam-eva kho me Aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà sÅse sÅsavedanà honti. ùraddhaæ kho pana me Aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho ten' eva dukkhappadhÃnena padhÃnÃ- bhitunnassa sato. EvarÆpà pi kho me Aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ appÃnakaæ yeva jhÃnaæ jhÃyeyyan-ti. So kho ahaæ Aggi- vessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ Aggivessana mukhato ca nÃ- sato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà kucchiæ parikantanti. Seyyathà pi Aggivessana dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và tiïhena govikantanena kucchiæ parikanteyya, evam-eva kho me Aggivessana adhi- mattà vÃtà kucchiæ parikantanti. ùraddhaæ kho pana me Aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati asam- muÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho ten' eva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. Eva- rÆpà pi kho me Aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Yan-nÆnÃham appÃnakaæ yeva jhÃnaæ jhÃyeyyan-ti. So kho ahaæ Aggi- vessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse upa- rundhiæ. Tassa mayhaæ Aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimatto kÃ- yasmiæ ¬Ãho hoti. Seyyathà pi Aggivessana dve balavanto purisà dubbalataraæ purisaæ nÃnÃbÃhÃsu gahetvà aÇgÃra- kÃsuyà santÃpeyyuæ samparitÃpeyyuæ, evam-eva kho me Aggivessana mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃ- sesu uparuddhesu adhimatto kÃyasmiæ ¬Ãho hoti. ùraddhaæ kho pana me Aggivessana viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati asammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippas- saddho ten' eva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. EvarÆpà pi kho me Aggivessana uppannà dukkhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Api-ssu maæ Aggivessana #<[page 245]># %< 4. 6. MAHùSACCAKASUTTAõ. (36) 245>% devatà disvà evam-Ãhaæsu: kÃlakato samaïo Gotamo ti. Ekaccà devatà evam-Ãhaæsu: na kÃlakato samaïo Gotamo, api ca kÃlaæ karotÅti. Ekaccà devatà evam-Ãhaæsu: na kÃlakato samaïo Gotamo na pi kÃlaæ karoti, arahaæ sa- maïo Gotamo, vihÃro tv-eva so arahato evarÆpo hotÅti. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ sabbaso ÃhÃrupacchedÃya paÂipajjeyyan-ti. Atha kho maæ Aggivessana devatà upasaÇkamitvà etad-avocuæ: Mà kho tvaæ mÃrisa sabbaso ÃhÃrupacchedÃya paÂipajji, sace kho tvaæ mÃrisa sabbaso ÃhÃrupacchedÃya paÂipajjissasi tassa te mayaæ dibbaæ ojaæ lomakÆpehi ajjhoharissÃma, tÃya tvaæ yÃpessasÅti. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Aha¤- c' eva kho pana sabbaso ajaddhukaæ paÂijÃneyyaæ imà ca me devatà dibbaæ ojaæ lomakÆpehi ajjhohareyyuæ tÃya cÃ- haæ yÃpeyyaæ, taæ mama assa musà ti. So kho ahaæ Aggivessana tà devatà paccÃcikkhÃmi, halan-ti vadÃmi. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃreyyaæ pasataæ pasataæ, yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kaÊÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsan-ti. So kho ahaæ Aggivessana tho- kaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ pasataæ pasataæ, yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kaÊÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsaæ. Tassa mayhaæ Aggivessana thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato pasataæ pasataæ, yadi và mugga- yÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kaÊÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsaæ, adhimattakasimÃnaæ patto kÃyo hoti. Sey- yathà pi nÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃlÃpabbÃni và evam-eva- ssu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, sey- yathà pi nÃma oÂÂhapadaæ evam-eva-ssu me Ãnisadaæ hoti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma vaÂÂanÃvaÊÅ evam eva-ssu me piÂÂhikaïÂako unnatÃvanato hoti tÃy' ev' appÃ- hÃratÃya, seyyathà pi nÃma jarasÃlÃya gopÃnasiyo olugga- viluggà bhavanti evam-eva ssu me phÃsuÊiyo oluggaviluggà bhavanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti evam- eva-ssu me akkhikÆpesu akkhitÃrakà gambhÅragatà okkhÃ- yikà dissanti tÃy' ev' appÃhÃratÃya, seyyathà pi nÃma titta- #<[page 246]># %<246 I. MôLAPA××ùSAõ.>% kÃlÃbu Ãmakacchinno vÃtÃtapena sampuÂito hoti sammilÃto evam-eva-ssu me sÅsacchavi sampuÂità hoti sammilÃtà tÃy' ev' appÃhÃratÃya. So kho ahaæ Aggivessana: udaracchaviæ parimasissÃmÅti piÂÂhikaïÂakaæ yeva parigaïhÃmi, piÂÂhi- kaïÂakaæ parimasissÃmÅti udaracchaviæ yeva parigaïhÃmi. YÃva-ssu me Aggivessana udaracchavi piÂÂhikaïÂakaæ allÅnà hoti tÃy' ev' appÃhÃratÃya. So kho ahaæ Aggivessana: vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅti tatth' eva avakujjo papa- tÃmi tÃy' ev' appÃhÃratÃya. So kho ahaæ Aggivessana imam-eva kÃyaæ assÃsento pÃïinà gattÃni anomajjÃmi. Tassa mayhaæ Aggivessana pÃïinà gattÃni anomajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃyasmà papatanti tÃy' ev' appÃhÃrÃtÃya. Api-ssu maæ Aggivessana manussà disvà evam-Ãhaæsu: kÃÊo samaïo Gotamo ti. Ekacce manussà evam-Ãhaæsu: na kÃÊo samaïo Gotamo, sÃmo samaïo Gotamo ti. Ekacce manussà evam-Ãhaæsu: na kÃÊo samaïo Gotamo na pi sÃmo, maÇguracchavi samaïo Gotamo ti. YÃva-ssu me Aggivessana tÃva parisuddho chavivaïïo pariyodÃto upahato hoti tÃy' ev' appÃhÃratÃya. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Ye kho keci atÅtam-addhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vedayiæsu, etÃvaparamaæ na- y-ito bhiyyo; ye pi hi keci anÃgatam-addhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vedayissanti, etÃvaparamaæ na-y-ito bhiyyo; ye pi hi keci etarahi samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti, etÃvaparamaæ na-y-ito bhiyyo. Na kho panÃhaæ imÃya kaÂukÃya dukkarakÃrikÃya adhi- gacchÃmi uttariæ manussadhammà alamariya¤Ãïadassana- visesaæ, siyà nu kho a¤¤o maggo bodhÃyÃti. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ pitu Sakkassa kammante sÅtÃya jambucchÃyÃya nisinno vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vi- haritÃ, siyà nu kho eso maggo bodhÃyÃti. Tassa mayhaæ Aggivessana satÃnusÃri vi¤¤Ãïaæ ahosi: eso va maggo bodhÃ- yÃti. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Kin-nu kho #<[page 247]># %< 4. 6. MAHùSACCAKASUTTAõ. (36) 247>% ahaæ tassa sukhassa bhÃyÃmi yan-taæ sukhaæ a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehÅti. Tassa mayhaæ Aggi- vessana etad-ahosi: Na kho ahaæ tassa sukhassa bhÃyÃmi yan-taæ sukhaæ a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehÅti. Tassa mayhaæ Aggivessana etad-ahosi: Na kho taæ sukaraæ sukhaæ adhigantuæ evaæ adhimattakasimÃnaæ patta- kÃyena, yan-nÆnÃhaæ oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃreyyaæ odana- kummÃsan-ti. So kho ahaæ Aggivessana oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ odanakummÃsaæ. Tena kho pana maæ Aggi- vessana samayena pa¤ca bhikkhÆ paccupaÂÂhità honti: yan- no samaïo Gotamo dhammaæ adhigamissati tan-no Ãrocessa- tÅti. Yato kho ahaæ Aggivessana oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃ- resiæ {odanakummÃsaæ}, atha me te pa¤ca bhikkhÆ nibbijjÃ- pakkamiæsu: bÃhuliko samaïo Gotamo padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃyÃti. So kho ahaæ Aggivessana oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃretvà balaæ gahetvà vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃ- naæ upasampajja vihÃsiæ. EvarÆpà pi kho me Aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Vi- takkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. EvarÆpà pi kho me Aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. PÅtiyà ca virÃgà upekhako ca vihÃsiæ sato ca sam- pajÃno, sukha¤-ca kÃyena paÂisaævedesiæ yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. EvarÆpà pi kho me Aggivessana up- pannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadoma- nassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsatipÃri- suddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. EvarÆpà pi kho me Aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte #<[page 248]># %<248 I. MôLAPA××ùSAõ.>% pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So aneka- vihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi, seyyathÅdaæ: ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim-pi jÃtiyo tiæsam-pi jÃtiyo cattÃrÅsam-pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam-pi jÃtiyo jÃtisatam-pi jÃti- sahassam-pi jÃtisatasahassam-pi, aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe; amutr' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra uppÃdiæ, tatrÃp' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaæ- vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyu- pariyanto, so tato cuto idhÆpapanno ti. Iti sÃkÃraæ sa- uddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. Ayaæ kho me Aggivessana rattiyà paÂhame yÃme paÂhamà vijjà adhi- gatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. Eva- rÆpà pi kho me Aggivessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte sattÃ- naæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe su- gate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃ- dakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ; ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃ- gatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikamma- samÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atik- kantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi. Ayaæ kho me Aggivessana rattiyà maj- jhime yÃme dutiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, #<[page 249]># %< 4. 6. MAHùSACCAKASUTTAõ. (36) 249>% tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. EvarÆpà pi kho me Aggivessana up- pannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte Ãsa- vÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So: idaæ duk- khan-ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ dukkhasamudayo ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ dukkhanirodho ti yathÃ- bhÆtaæ abba¤¤Ãsiæ, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ; ime Ãsavà ti yathÃbhÆtaæ ab- bhä¤Ãsiæ. ayaæ Ãsavasamudayo ti yathÃbhÆtaæ abbhä¤Ã- siæ, ayaæ Ãsavanirodho ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Tassa me evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccittha, bhavÃsavà pi cittaæ vimuccittha, avijjÃsavà pi cittaæ vimuccittha, vimuttasmiæ vimuttam-iti ¤Ãïaæ ahosi; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ kho me Aggivessana rat- tiyà pacchime yÃme tatiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. EvarÆpà pi kho me Aggi- vessana uppannà sukhà vedanà cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. AbhijÃnÃmi kho panÃhaæ Aggivessana anekasatÃya pari- sÃya dhammaæ desetÃ. api-ssu maæ ekameko evaæ ma¤¤ati: mam-ev' Ãrabbha samaïo Gotamo dhammaæ desesÅti. Na kho pan' etaæ Aggivessana evaæ daÂÂhabbaæ, yÃvad-eva vi¤¤ÃpanatthÃya TathÃgato paresaæ dhammaæ deseti. So kho ahaæ Aggivessana tassà yeva kathÃya pariyosÃne tasmiæ yeva purimasmiæ samÃdhinimitte ajjhattam-eva cittaæ saïÂha- pemi sannisÃdemi ekodikaromi samÃdahÃmi, yena sudaæ niccakappaæ niccakappaæ viharÃmÅti. -- Okappaniyam-etaæ bhoto Gotamassa yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. AbhijÃnÃti pana bhavaæ Gotamo divà supità ti. -- AbhijÃnÃm' ahaæ Aggivessana gimhÃnaæ pacchime mÃse pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto catugguïaæ saÇghÃÂiæ pa¤¤Ãpetvà dak- khiïena passena sato sampajÃno niddaæ okkamità ti. -- Etaæ kho bho Gotama eke samaïabrÃhmaïà sammohavihÃrasmiæ #<[page 250]># %<250 I. MôLAPA××ùSAõ.>% vadantÅti. -- Na kho Aggivessana ettÃvatà sammÆÊho và hoti asammÆÊho vÃ. Api ca Aggivessana yathà sammÆÊho ca hoti asammÆÊho ca, taæ suïÃhi, sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. -- Evaæ bho ti kho Saccako NigaïÂhaputto Bhagavato paccassosi. Bhagavà etad-avoca: Yassa kassaci Aggivessana ye Ãsavà saÇkilesikà pono- bhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyà appa- hÅnÃ, tam-ahaæ sammÆÊho ti vadÃmi. ùsavÃnaæ hi Aggi- vessana appahÃnà sammÆÊho hoti. Yassa kassaci Aggi- vessana ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkha- vipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyà pahÅnÃ, tam-ahaæ asammÆÊho ti vadÃmi. ùsavÃnaæ hi Aggivessana pahÃnà asammÆÊho hoti. TathÃgatassa kho Aggivessana ye Ãsavà saÇkilesikà pono- bhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyà pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃda- dhammÃ. Seyyathà pi Aggivessana tÃlo matthakÃcchinno abhabbo puna virÆÊhiyÃ, evam-eva kho Aggivessana TathÃ- gatassa ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyà pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammà ti. Evaæ vutte Saccako NigaïÂhaputto Bhagavantaæ etad- avoca: Acchariyaæ bho Gotama, abbhutaæ bho Gotama, yÃva¤-c' idaæ bhoto Gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vucca- mÃnassa upanÅtehi vacanapathehi samudÃcariyamÃnassa chavi- vaïïo c' eva pariyodÃyati mukhavaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. AbhijÃnÃm' ahaæ bho Gotama PÆraïaæ Kassapaæ vÃdena vÃdaæ samÃrabhitÃ, so pi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho a¤¤en' a¤¤aæ paÂicari, bahiddhà kathaæ apanÃmesi, kopa¤-ca dosa¤-ca appac- caya¤-ca pÃtvÃkÃsi. Bhoto pana Gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vuccamÃnassa upanÅtehi vacanapathehi samudÃcariya- mÃnassa chavivaïïo c' eva pariyodÃyati mukhavaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ araharo sammÃsambuddhassa. Abhi- jÃnÃm' ahaæ bho Gotama Makkhaliæ GosÃlaæ -- Ajitaæ Kesakambalaæ -- Pakudhaæ KaccÃyanaæ -- Sa¤jayaæ Be- laÂÂhaputtaæ -- NigaïÂhaæ NÃthaputtaæ vÃdena vÃdaæ sam- ÃrabhitÃ, so pi mayà vÃdena vÃdaæ samÃraddho a¤¤en' #<[page 251]># %< 4. 7. CôÊATA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (37) 251>% a¤¤aæ paÂicari, bahiddhà kathaæ apanÃmesi, kopa¤-ca dosa¤- ca appaccaya¤-ca pÃtvÃkÃsi. Bhoto pana Gotamassa evaæ Ãsajja Ãsajja vuccamÃnassa upanÅtehi vacanapathehi samudÃcariyamÃnassa chavivaïïo c' eva pariyodÃyati mukha- vaïïo ca vippasÅdati, yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. Handa ca dÃni mayaæ bho Gotama gacchÃma, bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyà ti. -- Yassa dÃni tvaæ Aggivessana kÃlaæ ma¤¤asÅti. Atha kho Saccako NigaïÂhaputto Bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃy' Ãsanà pakkÃmÅti. MAHùSACCAKASUTTAõ CHAèèHAõ. 37. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthiyaæ viharati PubbÃrÃme MigÃramÃtu pÃsÃde. Atha kho Sakko devÃnam-indo yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho Sakko devÃnam-indo Bhagavantaæ etad-avoca: KittÃvatà nu kho bhante bhikkhu saÇkhittena taïhÃsaÇkhaya- vimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahma- cÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnan-ti. Idha devÃnam-inda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti. Eva¤-ca taæ devÃnam-inda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti, so sabbaæ dhammaæ abhijÃnÃti, sabbaæ dhammaæ abhi¤- ¤Ãya sabbaæ dhammaæ parijÃnÃti, sabbaæ dhammaæ pari¤- ¤Ãya yaæ ka¤ci vedanaæ vedeti, sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ vi- harati, virÃgÃnupassÅ viharati, nirodhÃnupassÅ viharati, paÂi- nissaggÃnupassÅ viharati; so tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ vi- haranto, virÃgÃnupassÅ viharanto, nirodhÃnupassÅ viharanto, paÂinissaggÃnupassÅ viharanto na ki¤ci loke upÃdiyati, anu- pÃdiyaæ na paritassati, aparitassaæ paccatta¤-¤eva pari- #<[page 252]># %<252 I. MôLAPA××ùSAõ.>% nibbÃyati; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅ- yaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. EttÃvatà kho devÃnam- inda bhikkhu saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimutto hoti accanta- niÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapari- yosÃno seÂÂho devamanussÃnan-ti. Atha kho Sakko devÃnam- indo Bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Bhaga- vantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatth' ev' antaradhÃyi. Tena kho pana samayena Ãyasmà MahÃmoggallÃno Bha- gavato avidÆre nisinno hoti. Atha kho Ãyasmato MahÃ- moggallÃnassa etad-ahosi: Kin-nu kho so yakkho Bhaga- vato bhÃsitaæ abhisamecca anumodi udÃhu no; yan-nÆnÃ- haæ taæ yakkhaæ jÃneyyaæ yadi và so yakkho Bhagavato bhÃsitaæ abhisamecca anumodi yadi và no ti. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno seyyathà pi nÃma balavà puriso sami¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sami¤- jeyya evam-eva PubbÃrÃme MigÃramÃtu pÃsÃde antarahito devesu TÃvatiæsesu pÃturahosi. Tena kho pana samayena Sakko devÃnam-indo ekapuï¬arÅke uyyÃne dibbehi pa¤cahi turiyasatehi samappito samaÇgibhÆto paricÃreti. Addasà kho Sakko devÃnam-indo Ãyasmantaæ MahÃmoggallÃnaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna tÃni dibbÃni pa¤ca turiya- satÃni paÂippaïÃmetvà yen' Ãyasmà MahÃmoggallÃno ten' upa- saÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ MahÃmoggallÃnaæ etad- avoca: Ehi kho mÃrisa MoggallÃna, sÃgataæ mÃrisa Mog- gallÃna, cirassaæ kho mÃrisa MoggallÃna imaæ pariyÃyam- akÃsi yadidaæ idh' ÃgamanÃya, nisÅda mÃrisa MoggallÃna, idam-Ãsanaæ pa¤¤attan-ti. NisÅdi kho Ãyasmà MahÃ- moggallÃno pa¤¤atte Ãsane. Sakko pi kho devÃnam-indo a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekam- antaæ nisinnaæ kho Sakkaæ devÃnam-indaæ Ãyasmà MahÃ- moggallÃno etad-avoca: YathÃkathaæ pana te Kosiya Bhagavà saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ abhÃsi, sÃdhu mayam-pi etissà ka- thÃya bhÃgino assÃma savanÃyÃti. -- Mayaæ kho mÃrisa MoggallÃna bahukiccÃ, mayaæ bahukaraïÅyÃ, app-eva sakena karaïÅyena api ca devÃnaæ yeva TÃvatiæsÃnaæ karaïÅyena. Api ca mÃrisa MoggallÃna sussutaæ yeva hoti suggahÅtaæ #<[page 253]># %< 4. 7. CôÊATA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (37) 253>% sumanasikataæ sÆpadhÃritaæ yan-no khippam-eva antara- dhÃyati. BhÆtapubbaæ mÃrisa MoggallÃna devÃsurasaÇgÃmo samupabbÆÊho ahosi. Tasmiæ kho pana mÃrisa MoggallÃna saÇgÃme devà jiniæsu, asurà parÃjiniæsu. So kho ahaæ mÃrisa MoggallÃna taæ saÇgÃmaæ abhivijinitvà vijitasaÇgÃmo tato paÂinivattitvà Vejayantaæ nÃma pÃsÃdaæ mÃpesiæ. Vejayantassa kho pana mÃrisa MoggallÃna pÃsÃdassa eka- sataæ niyyÆhaæ, ekamekasmiæ niyyÆhe satta satta kÆÂÃgÃra- satÃni, ekamekasmiæ kÆÂÃgÃre satta satta accharÃyo, ekam- ekissà accharÃya satta satta paricÃrikÃyo. IccheyyÃsi no tvaæ mÃrisa MoggallÃna Vejayantassa pÃsÃdassa rÃmaïeyya- kaæ daÂÂhun-ti. AdhivÃsesi kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno tuïhÅbhÃvena. Atha kho Sakko ca devÃnam-indo Vessavaïo ca mahÃ- rÃjà Ãyasmantaæ MahÃmoggallÃnaæ purakkhatvà yena Vejayanto pÃsÃdo ten' upasaÇkamiæsu. AddasÃsuæ kho Sakkassa devÃnam-indassa paricÃrikÃyo Ãyasmantaæ MahÃ- moggallÃnaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna ottapamÃnà hirÅyamÃnà sakaæ sakaæ ovarakaæ pavisiæsu. Seyyathà pi nÃma suïisà sasuraæ disvà ottapati hirÅyati, evam-evaæ Sakkassa devÃnam-indassa paricÃrikÃyo Ãyasmantaæ MahÃ- moggallÃnaæ disvà ottapamÃnà hirÅyamÃnà sakaæ sakaæ ovarakaæ pavisiæsu. Atha kho Sakko ca devÃnam-indo Vessavaïo ca mahÃrÃjà Ãyasmantaæ MahÃmoggallÃnaæ Ve- jayante pÃsÃde anucaÇkamÃpenti anuvicarÃpenti: idam-pi mÃrisa MoggallÃna passa Vejayantassa pÃsÃdassa rÃma- ïeyyakaæ, idam-pi marisa MoggallÃna passa Vejayantassa pÃsÃdassa rÃmaïeyyakan-ti. -- Sobhat' idaæ Ãyasmato Kosiyassa yathà taæ pubbe katapu¤¤assa, manussà pi ki¤- cid-eva rÃmaïeyyakaæ diÂÂhà evam-Ãhaæsu: sobhati vata bho devÃnaæ TÃvatiæsÃnan-ti, ta-y-idaæ Ãyasmato Kosi- yassa sobhati yathà taæ pubbe katapu¤¤assÃti. Atha kho Ãyasmato MahÃmoggallÃnassa etad-ahosi: AtibÃÊhaæ kho ayaæ yakkho pamatto viharati, yan-nÆnÃhaæ imaæ yakkhaæ saævejeyyan-ti. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno tathÃ- rÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkhÃsi yathà Vejayantaæ pÃsÃdaæ pÃdaÇguÂÂhakena saÇkampesi sampakampesi sampa- #<[page 254]># %<254 I. MôLAPA××ùSAõ.>% vedhesi. Atha kho Sakko ca devÃnam-indo Vessavaïo ca mahÃrÃjà devà ca TÃvatiæsà acchariyabbhutacittajÃtà ahesuæ: Acchariyaæ vata bho abbhutaæ vata bho samaïassa ma- hiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ, yatra hi nÃma dibbaæ bhavanaæ pÃdaÇguÂÂhakena saÇkampessati sampakampessati sampa- vedhessatÅti. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno Sakkaæ devÃnam-indaæ saæviggaæ lomahaÂÂhajÃtaæ viditvà Sakkaæ devÃnam-indaæ etad-avoca: YathÃkathaæ pana te Kosiya Bhagavà saÇkhittena taïhÃ- saÇkhayavimuttiæ abhÃsi, sÃdhu mayam-pi etissà kathÃya bhÃgino assÃma savanÃyÃti. -- IdhÃhaæ mÃrisa MoggallÃna yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæ, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsiæ. Ekamantaæ Âhito kho ahaæ mÃrisa MoggallÃna Bhagavantaæ etad-avocaæ: KittÃ- vatà nu kho bhante bhikkhu saÇkhittena taïhÃsaÇkhaya- vimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahma- cÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnan-ti. Evaæ vutte mÃrisa MoggallÃna Bhagavà maæ etad-avoca: Idha devÃnam-inda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti. Eva¤-ce taæ devÃnam-inda bhikkhuno su- taæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti, so sabbaæ dhammaæ abhijÃnÃti, sabbaæ dhammaæ abhi¤¤Ãya sab- baæ dhammaæ parijÃnÃti, sabbaæ dhammaæ pari¤¤Ãya yaæ ka¤ci vedanaæ vedeti, sukhaæ và dukkhaæ và adukkhama- sukhaæ vÃ, so tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharati, virÃ- gÃnupassÅ viharati, nirodhÃnupassÅ viharati, paÂinissaggÃnu- passÅ viharati; so tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharanto, virÃgÃnupassÅ viharanto, nirodhÃnupassÅ viharanto, paÂinis- saggÃnupassÅ viharanto na ki¤ci loke upÃdiyati, anupÃdiyaæ na paritassati, aparitassaæ paccatta¤-¤eva parinibbÃyati; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. EttÃvatà kho devÃnam-inda bhikkhu saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimutto hoti accantaniÂÂho accanta- yogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnan-ti. Evaæ kho me mÃrisa MoggallÃna Bha- gavà saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ abhÃsÅti. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno Sakkassa devÃnam-indassa bhÃ- #<[page 255]># %< 4. 7. CôÊATA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (37) 255>% sitaæ abhinanditvà anumoditvà seyyathà pi nÃma balavà pu- riso sami¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sami¤jeyya evam-evaæ devesu TÃvatiæsesu antarahito Pub- bÃrÃme MigÃramÃtu pÃsÃde pÃturahosi. Atha kho Sakkassa devÃnam-indassa paricÃrikÃyo acirapakkante Ãyasmante MahÃmoggallÃne Sakkaæ devÃnam-indaæ etad-avocuæ: Eso nu te mÃrisa so Bhagavà satthà ti. -- Na kho me mÃ- risà so Bhagavà satthÃ, sabrahmacÃrÅ me eso. Ãyasmà MahÃ- moggallÃno ti. -- LÃbhà te mÃrisa yassa te sabrahmacÃrÅ evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo, aho nÆna te so Bha- gavà satthà ti. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekam- antaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà MahÃ- moggallÃno Bhagavantaæ etad-avoca: AbhijÃnÃti no bhante Bhagavà ahu ta¤-¤eva a¤¤atarassa mahesakkhassa yakkhassa saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ abhÃsitthÃti. -- Abhi- jÃnÃm' ahaæ MoggallÃna: idha Sakko devÃnam-indo yenÃ- haæ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà maæ abhivÃdetvà ekam- antaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho MoggallÃna Sakko devÃnam-indo maæ etad-avoca: KittÃvatà nu kho bhante bhikkhu saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ accantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnan-ti. Evaæ vutte ahaæ MoggallÃna Sakkaæ devÃnaæ-indaæ etad-avocaæ: Idha devÃnam- inda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhini- vesÃyÃti. Eva¤-ce taæ devÃnam-inda bhikkhuno sutaæ hoti: sabbe dhammà nÃlaæ abhinivesÃyÃti, so sabbaæ dham- maæ abhijÃnÃti, sabbaæ dhammaæ abhi¤¤Ãya sabbaæ dham- maæ parijÃnÃti, sabbaæ dhammaæ pari¤¤Ãya yaæ ka¤ci ve- danaæ vedeti, sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharati, virÃgÃnupassÅ viharati, nirodhÃnupassÅ viharati, paÂinissaggÃnupassÅ viharati; so tÃsu vedanÃsu aniccÃnupassÅ viharanto, virÃgÃnupassÅ viharanto, nirodhÃnupassÅ viharanto, paÂinissaggÃnupassÅ viharanto na ki¤ci loke upÃdiyati, anupÃdiyaæ na paritassati, aparitassaæ paccatta¤-¤eva parinibbÃyati; khÅïà jÃti, vusitaæ brahma- #<[page 256]># %<256 I. MôLAPA××ùSAõ.>% cariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. EttÃvatà kho devÃnam-inda bhikkhu saÇkhittena taïhÃ- saÇkhayavimutto hoti accantaniÂÂho accantayogakkhemÅ ac- cantabrahmacÃrÅ accantapariyosÃno seÂÂho devamanussÃnan- ti. Evaæ kho ahaæ MoggallÃna abhijÃnÃmi Sakkassa devÃ- nam-indassa saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ bhÃsità ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà MahÃmoggal- lÃno Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. CôÊATA×HùSA§KHAYASUTTAõ SATTAMAõ. 38. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena SÃtissa nÃma bhikkhuno kevaÂÂaputtassa eva- rÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti: Tathà 'haæ Bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tad-ev' idaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤an-ti. Assosuæ kho sambahulà bhikkhÆ: SÃtissa kira nÃma bhikkhuno kevaÂÂa- puttassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tad-ev' idaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤an-ti. Atha kho te bhikkhÆ yena SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto ten' upasaÇka- miæsu, upasaÇkamitvà SÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etad- avocuæ: Saccaæ kira te Ãvuso SÃti evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà . . . ana¤¤an- ti. -- Evaæ byà kho ahaæ Ãvuso Bhagavatà dhammaæ de- sitaæ ÃjÃnÃmi yathà tad-ev' idaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤an-ti. Atha kho te bhikkhÆ SÃtiæ bhik- khuæ kevaÂÂaputtaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetukÃmà samanuyu¤janti samanugÃhanti samanubhÃsanti: Mà evaæ Ãvuso SÃti avaca, mà Bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu Bhagavato abbhakkhÃnaæ, na hi Bhagavà evaæ vadeyya. AnekapariyÃyena h' Ãvuso SÃti paÂiccasamuppannaæ vi¤¤Ãïaæ #<[page 257]># %< 4. 8. MAHùTA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (38) 257>% vuttaæ BhagavatÃ: a¤¤atra paccayà na-tthi vi¤¤Ãïassa sam- bhavo ti. Evam-pi kho SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto tehi bhikkhÆhi samanuyu¤jiyamÃno samanugÃhiyamÃno samanu- bhÃsiyamÃno tad-eva pÃpakaæ diÂÂhigataæ thÃmasà parÃ- massa abhinivissa voharati: Evaæ byà kho ahaæ Ãvuso Bhagavatà . . . ana¤¤an-ti. Yato kho te bhikkhÆ nÃsakkhiæsu SÃtiæ bhikkhuæ ke- vaÂÂaputtaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetuæ atha yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ Bhagavantaæ etad-avocuæ: SÃtissa nÃma bhante bhikkhuno kevaÂÂaputtassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà . . . ana¤¤an-ti. Assumha kho mayaæ bhante: SÃtissa kira nÃma bhikkhuno kevaÂÂa- puttassa evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà . . . ana¤¤an-ti. Atha kho mayaæ bhante yena SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto ten' upasaÇkamimha, upa- saÇkamitvà SÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etad-avocumha: Saccaæ kira te Ãvuso SÃti evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà . . . ana¤¤an-ti. Evaæ vutte bhante SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto amhe etad-avoca: Evaæ byà kho ahaæ Ãvuso Bhagavatà . . . ana¤¤an-ti. Atha kho mayaæ bhante SÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetukÃmà samanuyu¤jimha samanu- gÃhimha samanubhÃsimha: Mà evaæ Ãvuso SÃti avaca, mà Bhagavantaæ abbhÃcikkhi, na hi sÃdhu Bhagavato abbhak- khÃnaæ, na hi Bhagavà evaæ vadeyya. AnekapariyÃyena h' Ãvuso SÃti paÂiccasamuppannaæ vi¤¤Ãïaæ vuttaæ Bhaga- vatÃ: a¤¤atra paccayà na-tthi vi¤¤Ãïassa sambhavo ti. Evam-pi kho bhante SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto amhehi samanuyu¤jiyamÃno samanugÃhiyamÃno samanubhÃsiyamÃno tad-eva pÃpakaæ diÂÂhigataæ thÃmasà parÃmassa abhinivissa voharati: Evaæ byà kho ahaæ Ãvuso Bhagavatà . . . ana¤- ¤an-ti. Yato kho mayaæ bhante nÃsakkhimha SÃtiæ bhik- khuæ kevaÂÂaputtaæ etasmà pÃpakà diÂÂhigatà vivecetuæ atha mayaæ etam-atthaæ Bhagavato ÃrocemÃti. Atha kho Bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: Ehi- #<[page 258]># %<258 I. MôLAPA××ùSAõ.>% {tvaæ} bhikkhu mama vacanena SÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂa- puttaæ Ãmantehi: Satthà taæ Ãvuso SÃti ÃmantetÅti. Evaæ bhante ti kho so bhikkhu Bhagavato paÂissutvà yena SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà SÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etad-avoca: Satthà taæ Ãvuso SÃti ÃmantetÅti. Evam-Ãvuso ti kho SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto tassa bhikkhuno paÂissutvà yena Bhagavà ten' upasaÇkami. upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho SÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ Bhagavà etad-avoca: Saccaæ kira te SÃti evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: Tathà 'haæ Bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tad-ev' idaæ vi¤¤Ãïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤an-ti. -- Evaæ byà kho ahaæ bhante Bha- gavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi yathà tad-ev' idaæ vi¤¤Ã- ïaæ sandhÃvati saæsarati, ana¤¤an-ti. -- Kataman-taæ SÃti vi¤¤Ãïan-ti. -- YvÃyaæ bhante vado vedeyyo tatra tatra kalyÃïapÃpakÃnaæ kammÃnaæ vipÃkaæ paÂisaævedetÅti. -- Kassa nu kho nÃma tvaæ moghapurisa mayà evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃsi. Nanu mayà moghapurisa anekapariyÃyena paÂiccasamuppannaæ vi¤¤Ãïaæ vuttaæ. a¤¤atra paccayà na- tthi vi¤¤Ãïassa sambhavo ti. Atha ca pana tvaæ mogha- purisa attanà duggahÅtena amhe c' eva abbhÃcikkhasi attÃ- na¤-ca khaïasi bahu¤-ca apu¤¤aæ pasavasi. Taæ hi te moghapurisa bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Atha kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Taæ kim-ma¤- ¤atha bhikkhave: api nÃyaæ SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto usmÅkato pi imasmiæ dhammavinaye ti. -- Kiæ hi siyà bhante, no h' etaæ bhante ti. Evaæ vutte SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto tuïhÅbhÆto maÇkubhÆto pattakkhandho adho- mukho pajjhÃyanto appaÂibhÃno nisÅdi. Atha kho Bhagavà SÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ tuïhÅbhÆtaæ maÇkubhÆtaæ pattakkhandhaæ adhomukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂibhÃnaæ viditvà SÃtiæ bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ etad-avoca: Pa¤¤Ã- yissasi kho tvaæ moghapurisa etena sakena pÃpakena diÂÂhi- gatena, idhÃhaæ bhikkhÆ paÂipucchissÃmÅti. Atha kho Bha- gavà bhikkhÆ Ãmantesi: Tumhe pi me bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha yathà 'yaæ SÃti bhikkhu ke- #<[page 259]># %< 4. 8. MAHùTA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (38) 259>% vaÂÂaputto attanà duggahÅtena amhe c' eva abbhÃcikkhati attÃna¤-ca khaïati bahu¤-ca apu¤¤aæ pasavatÅti. -- No h' etaæ bhante, anekapariyÃyena hi no bhante paÂiccasamup- pannaæ vi¤¤Ãïaæ vuttaæ BhagavatÃ: a¤¤atra paccayà na- tthi vi¤¤Ãïassa sambhavo ti. -- SÃdhu bhikkhave, sÃdhu kho me tumhe bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha. AnekapariyÃyena hi vo bhikkhave paÂiccasamuppannaæ vi¤¤Ãïaæ vuttaæ mayÃ: a¤¤atra paccayà na-tthi vi¤¤Ãïassa sambhavo ti. Atha ca panÃyaæ SÃti bhikkhu kevaÂÂaputto attanà duggahÅtena amhe c' eva abbhÃcikkhati attÃna¤-ca khaïati bahu¤-ca apu¤¤aæ pasavati. Taæ hi tassa mogha- purisassa bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. Ya¤-¤ad-eva bhikkhave paccayaæ paÂicca uppajjati vi¤¤Ãïaæ tena ten' eva saÇkhaæ gacchati: cakkhu¤-ca pa- Âicca rÆpe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, cakkhuvi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; sota¤-ca paÂicca sadde ca uppajjati vi¤- ¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; ghÃna¤-ca paÂicca gandhe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; jivha¤-ca paÂicca rase ca uppajjati vi¤- ¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; kÃya¤-ca paÂicca phoÂÂhabbe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; mana¤-ca paÂicca dhamme ca uppaj- jati vi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati. Seyyathà pi bhikkhave {ya¤-¤ad-eva} paccayaæ paÂicca aggi jalati tena ten' eva saÇkhaæ gacchati: kaÂÂha¤-ca paÂicca aggi jalati, kaÂÂhaggi t' eva saÇkhaæ gacchati; sakalika¤-ca paÂicca aggi jalati, sakalikaggi t' eva saÇkhaæ gacchati; tiïa¤-ca paÂicca aggi jalati, tiïaggi t' eva saÇkhaæ gacchati; gomaya¤-ca paÂicca aggi jalati, gomayaggi t' eva saÇkhaæ gacchati; thusa¤-ca paÂicca aggi jalati, thusaggi t' eva saÇ- khaæ gacchati; saÇkÃra¤-ca paÂicca aggi jalati, saÇkÃraggi t' eva saÇkhaæ gacchati; evam-eva kho bhikkhave ya¤-¤ad- eva paccayaæ paÂicca uppajjati vi¤¤Ãïaæ tena ten' eva saÇ- khaæ gacchati: cakkhu¤-ca paÂicca rÆpe ca uppajjati vi¤¤Ã- ïaæ, cakkhuvi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; sota¤-ca paÂicca sadde ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, sotavi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; ghÃna¤-ca paÂicca gandhe ca uppajjati #<[page 260]># %<260 I. MôLAPA××ùSAõ.>% vi¤¤Ãïaæ, ghÃnavi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; jivha¤- ca paÂicca rase ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, jivhÃvi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; kÃya¤-ca paÂicca phoÂÂhabbe ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, kÃyavi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati; mana¤- ca paÂicca dhamme ca uppajjati vi¤¤Ãïaæ, manovi¤¤Ãïan-t' eva saÇkhaæ gacchati. BhÆtam-idan-ti bhikkhave passathÃti. -- Evam-bhante. -- TadÃhÃrasambhavan-ti bhikkhave passathÃti. -- Evam- bhante. -- TadÃhÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadham- man-ti bhikkhave passathÃti. -- Evam-bhante. -- BhÆtam- idaæ no-ssÆti bhikkhave kaÇkhÃto uppajjati vicikicchà ti. -- Evam-bhante. -- TadÃhÃrasambhavaæ no-ssÆti bhikkhave kaÇkhÃto uppajjati vicikicchà ti. -- Evam-bhante. -- TadÃ- hÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadhammaæ no-ssÆti kaÇkhÃto uppajjati vicikicchà ti. -- Evam-bhante. -- BhÆ- tam-idan-ti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya pas- sato yà vicikicchà sà pahÅyatÅti. -- Evam-bhante. -- TadÃ- hÃrasambhavan-ti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passato yà vicikicchà sà pahÅyatÅti. -- Evam-bhante. -- TadÃ- hÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadhamman-ti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya passato yà vicikicchà sà pahÅya- tÅti. -- Evam-bhante. -- BhÆtam-idan-ti bhikkhave iti pi vo ettha nivicikicchà ti. -- Evam-bhante. -- TadÃhÃrasam- bhavan-ti bhikkhave iti pi vo ettha nivicikicchà ti. -- Evam- bhante. -- TadÃhÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadham- man-ti bhikkhave iti pi vo ettha nivicikicchà ti. -- Evam- bhante. -- BhÆtam-idan-ti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammap- pa¤¤Ãya sudiÂÂhan-ti.- Evam-bhante. -- TadÃhÃrasam- bhavan-ti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhan- ti. -- Evam-bhante. -- TadÃhÃranirodhà yaæ bhÆtaæ taæ nirodhadhamman-ti bhikkhave yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya sudiÂÂhan-ti. -- Evam-bhante. -- Imaæ ce tumhe bhikkhave diÂÂhiæ evaæ parisuddhaæ evaæ pariyodÃtaæ allÅyetha kelÃyetha dhanÃyetha mamÃyetha, api nu tumhe bhik- khave kullÆpamaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃneyyÃtha nitthara- ïatthÃya no gahaïatthÃyÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Imaæ ce tumhe bhikkhave diÂÂhiæ evaæ parisuddhaæ evaæ pariyo- #<[page 261]># %< 4. 8. MAHùTA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (38) 261>% dÃtaæ na allÅyetha na kelÃyetha na dhanÃyetha na mamÃ- yetha, api nu tumhe bhikkhave kullÆpamaæ dhammaæ de- sitaæ ÃjÃneyyÃtha nittharaïatthÃya no gahaïatthÃyÃti. -- Evaæ-bhante. CattÃro 'me bhikkhave ÃhÃrà bhÆtÃnaæ và sattÃnaæ Âhitiyà sambhavesÅnaæ và anuggahÃya, katame cattÃro: ka- baÊiækÃro ÃhÃro oÊÃriko và sukhumo vÃ, phasso dutiyo, mano- sa¤cetanà tatiyÃ, vi¤¤Ãïaæ catutthaæ. Ime ca bhikkhave cattÃro ÃhÃrà kiænidÃnà kiæsamudayà kiæjÃtikà kiæpabhavÃ: ime cattÃro ÃhÃrà taïhÃnidÃnà taïhÃsamudayà taïhÃjÃtikà taïhÃpabhavÃ. Taïhà cÃyaæ bhikkhave kiænidÃnà k. k. kiæpabhavÃ: taïhà vedanÃnidÃnà v. v. vedanÃpabhavÃ. Vedanà cÃyaæ bhikkhave kiænidÃnà k. k. kiæpabhavÃ: vedanà phassanidÃnà ph. ph. phassapabhavÃ. Phasso cÃyaæ bhik- khave kiænidÃno k. k. kimpabhavo: phasso saÊÃyatananidÃno s. s. saÊÃyatanapabhavo. SaÊÃyatana¤-c' idaæ bhikkhave kiæ- nidÃnaæ k. k. kiæpabhavaæ: saÊÃyatanaæ nÃmarÆpanidÃnaæ n. n. nÃmarÆpapabhavaæ. NÃmarÆpa¤-c' idaæ bhikkhave kiænidÃnaæ k. k. kiæpabhavaæ: nÃmarÆpaæ vi¤¤ÃïanidÃnaæ v. v. vi¤¤Ãïapabhavaæ. Vi¤¤Ãïa¤-c' idaæ bhikkhave kiæ- nidÃnaæ k. k. kiæpabhavaæ: vi¤¤Ãïaæ saÇkhÃranidÃnaæ s. s. saÇkhÃrapabhavaæ. SaÇkhÃrà c' ime bhikkhave kiænidÃnà kiæ- samudayà kiæjÃtikà kiæpabhavÃ: saÇkhÃrà avijjÃnidÃnà avijjÃ- samudayà avijjÃjÃtikà avijjÃpabhavÃ. Iti kho bhikkhave avijjÃpaccayà saÇkhÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ, vi¤¤Ãïa- paccayà nÃmarÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, saÊÃ- yatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃpaccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhava- paccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkha- domanassupÃyÃsà sambhavanti, evam-etassa kevalassa duk- khakkhandhassa samudayo hoti. JÃtipaccayà jarÃmaraïan-ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; jÃtipaccayà nu kho bhikkhave jarÃmaraïaæ no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- JÃtipaccayà bhante jarÃmaraïaæ, evaæ no ettha hoti: jÃtipaccayà jarÃmaraïan-ti. -- Bhavapaccayà jÃtÅti iti kho pan' etaæ vuttaæ; bhavapaccayà nu kho bhik- khave jÃti no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- Bhavapaccayà #<[page 262]># %<262 I. MôLAPA××ùSAõ.>% bhante jÃti, evaæ no ettha hoti: bhavapaccayà jÃtÅti. -- UpÃdÃnapaccayà bhavo ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; upÃ- dÃnapaccayà nu kho bhikkhave bhavo no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- UpÃdÃnapaccayà bhante bhavo, evaæ no ettha hoti: upÃdÃnapaccayà bhavo ti. -- TaïhÃpaccayà upÃ- dÃnan-ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; taïhÃpaccayà nu kho bhikkhave upÃdÃnaæ no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- TaïhÃpaccayà bhante upÃdÃnaæ, evaæ no ettha hoti: taïhÃ- paccayà upÃdÃnan-ti. -- VedanÃpaccayà taïhà ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; vedanÃpaccayà nu kho bhikkhave taïhà no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- VedanÃpaccayà bhante taïhÃ, evaæ no ettha hoti: vedanÃpaccayà taïhà ti. -- Phassa- paccayà vedanà ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; phassapaccayà nu kho bhikkhave vedanà no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- Phassapaccayà bhante vedanÃ, evaæ no ettha hoti: phassa- paccayà vedanà ti. -- SaÊÃyatanapaccayà phasso ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; saÊÃyatanapaccayà nu kho bhikkhave phasso no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- SaÊÃyatanapaccayà bhante phasso, evaæ no ettha hoti: saÊÃyatanapaccayà phasso ti. -- NÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanan-ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; nÃmarÆpapaccayà nu kho bhikkhave saÊÃyatanaæ no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- NÃmarÆpapaccayà bhante saÊÃyatanaæ, evaæ no ettha hoti. -- nÃmarÆpapaccayà saÊÃya- tanan-ti. -- Vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpan-ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; vi¤¤Ãïapaccayà nu kho bhikkhave nÃmarÆpaæ no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- Vi¤¤Ãïapaccayà bhante nÃmarÆpaæ, evaæ no ettha hoti: vi¤¤Ãïapaccayà nÃmarÆpan- ti. -- SaÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïan-ti iti kho pan' etaæ vut- taæ; saÇkhÃrapaccayà nu kho bhikkhave vi¤¤Ãïaæ no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- SaÇkhÃrapaccayà bhante vi¤¤Ãïaæ, evaæ no ettha hoti: saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïan-ti. -- AvijjÃ- paccayà saÇkhÃrà ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; avijjÃpaccayà nu kho bhikkhave saÇkhÃrà no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- AvijjÃpaccayà bhante saÇkhÃrÃ, evaæ no ettha hoti: avijjÃpaccayà saÇkhÃrà ti. SÃdhu bhikkhave. Iti kho bhikkhave tumhe pi evaæ vadetha aham-pi evaæ vadÃmi: [Iti] imasmiæ sati idaæ hoti, #<[page 263]># %< 4. 8. MAHùTA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (38) 263>% imass' uppÃdà idaæ uppajjati, yadidaæ avijjÃpaccayà saÇ- khÃrÃ, saÇkhÃrapaccayà vi¤¤Ãïaæ. vi¤¤Ãïapaccayà nÃma- rÆpaæ, nÃmarÆpapaccayà saÊÃyatanaæ, saÊÃyatanapaccayà phasso, phassapaccayà vedanÃ, vedanÃpaccayà taïhÃ, taïhÃ- paccayà upÃdÃnaæ, upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassu- pÃyÃsà sambhavanti, evam-etassa kevalassa dukkhakkhan- dhassa samudayo hoti. AvijjÃya tv-eva asesavirÃganirodhà saÇkhÃranirodho, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho, vi¤¤Ãïa- nirodhà nÃmarÆpanirodho, nÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho, saÊÃyatananirodhà phassanirodho, phassanirodhà vedanÃ- nirodho, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho, taïhÃnirodhà upÃdÃna- nirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃti- nirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadoma- nassupÃyÃsà nirujjhanti, evam-etassa kevalassa dukkhakkhan- dhassa nirodho hoti. JÃtinirodhà jarÃmaraïanirodho ti iti kho pan' etaæ vut- taæ; jÃtinirodhà nu kho bhikkhave jarÃmaraïanirodho no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- JÃtinirodhà bhante jarÃmaraïa- nirodho, evaæ no ettha hoti: jÃtinirodhà jarÃmarananirodho ti. -- Bhavanirodhà jÃtinirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; bhavanirodhà nu kho bhikkhave jÃtinirodho no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- Bhavanirodhà bhante jÃtinirodho, evaæ no ettha hoti: bhavanirodhà jÃtinirodho ti. -- UpÃdÃnanirodhà bhavanirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; upÃdÃnanirodhà nu kho bhikkhave bhavanirodho no vÃ, kathaæ và ettha ho- tÅti. -- UpÃdÃnanirodhà bhante bhavanirodho, evaæ no ettha hoti: upÃdÃnanirodhà bhavanirodho ti. -- TaïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; taïhÃnirodhà nu kho bhikkhave upÃdÃnanirodho no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- TaïhÃnirodhà bhante upÃdÃnanirodho, evaæ no ettha hoti: taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho ti. -- VedanÃ- nirodhà taïhÃnirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; vedanÃ- nirodhà nu kho bhikkhave taïhÃnirodho no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- VedanÃnirodhà bhante taïhÃnirodho, evaæ no ettha hoti: vedanÃnirodhà taïhÃnirodho ti. -- Phassa- nirodhà vedanÃnirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; phassa- #<[page 264]># %<264 I. MôLAPA××ùSAõ.>% nirodhà nu kho bhikkhave vedanÃnirodho no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- Phassanirodhà bhante vedanÃnirodho, evaæ no ettha hoti: phassanirodhà vedanÃnirodho ti. -- SaÊÃyatana- nirodhà phassanirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; saÊÃyatana- nirodhà nu kho bhikkhave phassanirodho no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- SaÊÃyatananirodhà bhante phassanirodho, evaæ no ettha hoti: saÊÃyatananirodhà phassanirodho ti. -- NÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; nÃmarÆpanirodhà nu kho bhikkhave saÊÃyatana- nirodho no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- NÃmarÆpanirodhà bhante saÊÃyatananirodho, evaæ no ettha hoti: nÃmarÆpa- nirodhà saÊÃyatananirodho ti. -- Vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpa- nirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; vi¤¤Ãïanirodhà nu kho bhikkhave nÃmarÆpanirodho no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- Vi¤¤Ãïanirodhà bhante nÃmarÆpanirodho, evaæ no ettha hoti: vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho ti. -- SaÇkhÃra- nirodhà vi¤¤Ãïanirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ, saÇ- khÃranirodhà nu kho bhikkhave vi¤¤Ãïanirodho no vÃ, ka- thaæ và ettha hotÅti. -- SaÇkhÃranirodhà bhante vi¤¤Ãïa- nirodho, evaæ no ettha hoti: saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho ti. -- AvijjÃnirodhà saÇkhÃranirodho ti iti kho pan' etaæ vuttaæ; avijjÃnirodhà nu kho bhikkhave saÇkhÃranirodho no vÃ, kathaæ và ettha hotÅti. -- AvijjÃnirodhà bhante saÇ- khÃranirodho, evaæ no ettha hoti: avijjÃnirodhà saÇkhÃra- nirodho ti. SÃdhu bhikkhave. Iti kho bhikkhave tumhe pi evaæ vadetha aham-pi evaæ vadÃmi: Imasmiæ asati idaæ na hoti, imassa nirodhà idaæ nirujjhati, yadidaæ avijjÃnirodhà saÇ- khÃranirodho, saÇkhÃranirodhà vi¤¤Ãïanirodho, vi¤¤Ãïanirodhà nÃmarÆpanirodho, nÃmarÆpanirodhà saÊÃyatananirodho, saÊÃ- yatananirodhà phassanirodho, phassanirodhà vedanÃnirodho, vedanÃnirodhà taïhÃnirodho, taïhÃnirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃti- nirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti, evam-etassa kevalassa dukkhakkhandhassa ni- rodho hoti. Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà #<[page 265]># %< 4. 8. MAHùTA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (38) 265>% pubbantaæ và paÂidhÃveyyÃtha: ahesumha nu kho mayaæ atÅtam-addhÃnaæ, na nu kho ahesumha atÅtam-addhÃnaæ, kin-nu kho ahesumha atÅtam-addhÃnaæ, kathan-nu kho ahesumha atÅtam-addhÃnaæ, kiæ hutvà kiæ ahesumha nu kho mayaæ atÅtam-addhÃnan-ti. -- No h' etaæ bhante. -- Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà apa- rantaæ và ÃdhÃveyyÃtha: BhavissÃma nu kho mayaæ anÃ- gatam-addhÃnaæ, na nu kho bhavissÃma anÃgatam-addhÃ- naæ, kin-nu kho bhavissÃma anÃgatam-addhÃnaæ, kathan- nu kho bhavissÃma anÃgatam-addhÃnaæ, kiæ hutvà kiæ bha- vissÃma nu kho mayaæ anÃgatam-addhÃnan-ti. -- No h' etaæ bhante. -- Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà etarahi và paccuppannam-addhÃnaæ ajjhattaæ kathaækathÅ assatha: Ahan-nu kho 'smi, no nu kho 'smi, kin-nu kho 'smi, kathan-nu kho 'smi, ayaæ nu kho satto kuto Ãgato, so kuhiægÃmÅ bhavissatÅti. -- No h' etaæ bhante. -- Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà evaæ vadeyyÃtha: Satthà no garu, satthugÃravena ca mayaæ vademÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Api nu tumhe bhik- khave evaæ jÃnantà evaæ passantà evaæ vadeyyÃtha: Samaïo no evam-Ãha samaïà ca, na ca mayaæ evaæ vademÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà a¤¤aæ satthÃraæ uddiseyyÃthÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Api nu tumhe bhikkhave evaæ jÃnantà evaæ passantà yÃni tÃni puthusamaïabrÃhmaïÃnaæ vatakotÆhala- maÇgalÃni tÃni sÃrato paccÃgaccheyyÃthÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Nanu bhikkhave yad-eva tumhÃkaæ sÃmaæ ¤Ãtaæ sÃmaæ diÂÂhaæ sÃmaæ viditaæ tad-eva tumhe vadethÃti. -- Evam-bhante. -- SÃdhu bhikkhave. UpanÅtà kho me tumhe bhikkhave iminà sandiÂÂhikena dhammena akÃlikena ehipassi- kena opanayikena paccattaæ veditabbena vi¤¤Æhi. SandiÂÂhiko ayaæ bhikkhave dhammo akÃliko ehipassiko opanayiko pac- cattam veditabbo vi¤¤ÆhÅti iti yan-tam vuttaæ idam-etaæ paÂicca vuttaæ. Tiïïaæ kho pana bhikkhave sannipÃtà gabbhassÃvakkanti hoti: Idha mÃtÃpitaro ca sannipatità honti, mÃtà ca na utunÅ hoti, gandhabbo ca na paccupaÂÂhito hoti, n' eva tÃva gab- #<[page 266]># %<266 I. MôLAPA××ùSAõ.>% bhassÃvakkanti hoti. Idha mÃtÃpitaro ca sannipatità honti, mÃtà ca utunÅ hoti, gandhabbo ca na paccupaÂÂhito hoti, n' eva tÃva gabbhassÃvakkhanti hoti. Yato ca kho bhikkhave mÃtÃpitaro ca sannipatità honti, mÃtà ca utunÅ hoti, gan- dhabbo ca paccupaÂÂhito hoti, evaæ tiïïaæ sannipÃtà gab- bhassÃvakkanti hoti. Tam-enaæ bhikkhave mÃtà nava và dasa và mÃse gabbhaæ kucchinà pariharati mahatà saæ- sayena garum-bhÃraæ. Tam-enaæ bhikkhave mÃtà na- vannaæ và dasannaæ và mÃsÃnaæ accayena vijÃyati mahatà saæsayena garum-bhÃraæ. Tam-enaæ jÃtaæ samÃnaæ sakena lohitena poseti. Lohitaæ h' etaæ bhikkhave ariyassa vinaye yadidaæ mÃtutha¤¤aæ. Sa kho so bhikkhave kumÃro vuddhim-anvÃya indriyÃnaæ paripÃkam-anvÃya yÃni tÃni kumÃrakÃnaæ kÅÊÃpanakÃni tehi kÅÊati, seyyathÅdaæ vaÇkakaæ ghaÂikaæ mokkhacikaæ ciÇgulakaæ pattÃÊhakaæ rathakaæ dhanukaæ. Sa kho so bhikkhave kumÃro vuddhim-anvÃya indriyÃnaæ paripÃkam-anvÃya pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃreti, cakkhuvi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi, sotavi¤¤eyyehi saddehi -- ghÃnavi¤¤eyyehi gandhehi -- jivhÃ- vi¤¤eyyehi rasehi -- kÃyavi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi iÂÂhehi kan- tehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So cakkhunà rÆpaæ disvà piyarÆpe rÆpe sÃrajjati, ap- piyarÆpe rÆpe byÃpajjati, anupaÂÂhitakÃyasati ca viharati parittacetaso, ta¤-ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃ- bhÆtaæ na-ppajÃnÃti yatth' assa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhaæ samÃ- panno yaæ ka¤ci vedanaæ vedeti, sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ abhinandati abhi- vadati ajjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato uppajjati nandÅ, yà vedanÃsu nandÅ tad-upÃdÃnaæ, tass' upÃdÃnapaccayà bhavo, bhava- paccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkha- domanassupÃyÃsà sambhavanti, evam-etassa kevalassa duk- khakkhandhassa samudayo hoti. Sotena saddaæ sutvà --pe-- ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -- kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -- manasà dhammaæ vi¤¤Ãya piyarÆpe #<[page 267]># %< 4. 8. MAHùTA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (38) 267>% dhamme sÃrajjati, appiyarÆpe dhamme byÃpajjati, anupaÂÂhita- kÃyasati ca viharati parittacetaso, ta¤-ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti yatth' assa te pÃ- pakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anu- rodhavirodhaæ samÃpanno yaæ ka¤ci vedanaæ vedeti, su- khaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ veda- naæ abhinandati abhivadati ajjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato uppajjati nandÅ, yà vedanÃsu nandÅ tad-upÃdÃnaæ, tass' upÃdÃna- paccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà sambhavanti, evam- etassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti. Idha bhikkhave TathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃ- sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bha- gavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤ata- rasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà TathÃ- gate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena sam- annÃgato iti paÂisa¤cikkhati: SambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ; na-y-idaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃva- satà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ; yan-nÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabba- jeyyan-ti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya, appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjÅva- samÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆta- hitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà #<[page 268]># %<268 I. MôLAPA××ùSAõ.>% paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena suci- bhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahma- cÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ, virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisuïaæ vÃcaæ pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆ- saæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ sam- aggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà nelà kaïïa- sukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujana- manÃpà tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ, nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃ- sità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃramohà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato, virato vikÃlabhojanÃ. Nacca-gÅta-vÃdita- visÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃ-gandha-vilepana-dhÃraïa- maï¬ana-vibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayana-mahÃ- sayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmaka- maæsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. Aje- ÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. Hatthi-gavÃssa-vaÊavÃpaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyya- pahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂa-kaæsakÆÂa-mÃnakÆÂà paÂivirato hoti. Ukko- Âana-va¤cana-nikati-sÃciyogà paÂivirato hoti Chedana-vadha- bandhana-viparÃmosa-Ãlopa-sahasÃkÃrà paÂivirato hoti. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, yena yen' eva pakkamati samÃdÃy' eva pakka- mati. Seyyathà pi nÃma pakkhÅ sakuïo yena yan' eva ¬eti sapattabhÃro va ¬eti, evam-evaæ bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, yena yen' eva pakkamati samÃdÃy' eva pakkamati. So iminà #<[page 269]># %< 4. 8. MAHùTA×HùSA§KHAYASUTTAõ. (38) 269>% ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajja- sukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na ni- mittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ; yatvÃdhikaraïam-enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà --pe-- ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -- kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -- manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃmubya¤janaggÃhÅ; yatvÃdhikaraïam-enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rak- khati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃseka- sukhaæ paÂisaævedeti. So abhikkante paÂikkante sampajÃna- kÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sami¤jite pa- sÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampa- jÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ su- sÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃ- bhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti; byÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃ- pannacitto viharati, sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ byÃpÃda- padosà cittaæ parisodheti; thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅna- middho viharati, Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno thÅnamiddhà cittaæ parisodheti; uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati, ajjhattaæ vÆpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti; vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati, akathaækathÅ kusalesu dhammesu vicikicchÃya cittaæ pari- sodheti. #<[page 270]># %<270 I. MôLAPA××ùSAõ.>% So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤- ¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂha- maæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Puna ca paraæ bhik- khave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sam- pasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃ- dhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ --pe-- tatiyaæ jhÃnaæ -- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So cakkhunà rÆpaæ disvà piyarÆpe rÆpe na sÃrajjati, appiyarÆpe rÆpe na byÃpajjati, upaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso, ta¤-ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃ- bhÆtaæ pajÃnÃti yatth' assa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhavippahÅno yaæ ka¤ci vedanaæ vedeti, sukhaæ và dukkhaæ và adukkhama- sukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjho- sÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ anabhinandato anabhivadato anajjhosÃya tiÂÂhato yà vedanÃsu nandÅ sà nirujjhati, tassa nandÅnirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokapari- devadukkhadomanassupÃyÃsà nirujjhanti, evam-etassa keva- lassa dukkhakkhandhassa nirodho hoti. Sotena saddaæ sutvà -- ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -- kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -- manasà dhammaæ vi¤- ¤Ãya piyarÆpe dhamme na sÃrajjati, appiyarÆpe dhamme na byÃpajjati, upaÂÂhitakÃyasati ca viharati appamÃïacetaso, ta¤-ca cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti yatth' assa te pÃpakà akusalà dhammà aparisesà nirujjhanti. So evaæ anurodhavirodhavippahÅno yaæ ka¤ci vedanaæ vedeti, sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, so taæ vedanaæ nÃbhinandati nÃbhivadati nÃjjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ vedanaæ anabhinandato anabhivadato anajjhosÃya tiÂÂhato yà vedanÃsu nandÅ sà nirujjhati, tassa nandÅnirodhà upÃdÃnanirodho, upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkha- domanassupÃyÃsà nirujjhanti, evam-etassa kevalassa dukkhak- khandhassa nirodho hoti. Imaæ kho me tumhe bhikkhave saÇkhittena taïhÃsaÇkhayavimuttiæ dhÃretha, SÃtiæ pana #<[page 271]># %< 4. 9. MAHùASSAPURASUTTAõ. (39) 271>% bhikkhuæ kevaÂÂaputtaæ mahÃtaïhÃjÃla-taïhÃsaÇghÃÂapaÂi- mukkan-ti. idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhagavato bhÃsitaæ abhinandun-ti. MAHùTA×HùSA§KHAYASUTTAõ AèèHAMAõ. 39. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà AÇgesu vi- harati; Assapuraæ nÃma AÇgÃnaæ nigamo. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Samaïà samaïà ti vo bhikkhave jano sa¤jÃnÃti, tumhe ca pana: ke tumhe ti puÂÂhà samÃnÃ: samaï' amhÃti paÂi- jÃnÃtha. Tesaæ vo bhikkhave evaæsama¤¤Ãnaæ sataæ evaæ- paÂi¤¤Ãnaæ sataæ: Ye dhammà samaïakaraïà ca brÃhmaïa- karaïà ca te dhamme samÃdÃya vattissÃma, evan-no ayaæ amhÃkaæ sama¤¤Ã ca saccà bhavissati paÂi¤¤Ã ca bhÆtÃ, yesa¤-ca mayaæ cÅvara-piï¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccaya- bhesajjaparikkhÃraæ paribhu¤jÃma tesan-te kÃrà amhesu mahapphalà bhavissanti mahÃnisaæsÃ, amhÃka¤-c' evÃyaæ pabbajjà ava¤jhà bhavissati saphalà sa-udrayà ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Katame ca bhikkhave dhammà samaïakaraïà ca brÃh- maïakaraïà ca: Hirottappena samannÃgatà bhavissÃmÃti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Siyà kho pana bhik- khave tumhÃkaæ evam-assa: Hirottappen' amha samannÃ- gatÃ; alam-ettÃvatà katam-ettavatÃ, anuppatto no sÃ- ma¤¤attho, na-tthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyan-ti tÃvataken' eva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂi- vedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃ- ma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤-ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ: Parisuddho no #<[page 272]># %<272 I. MôLAPA××ùSAõ.>% kÃyasamÃcÃro bhavissati uttÃno vivaÂo na ca chiddavà saæ- vuto ca, tÃya ca pana parisuddhakÃyasamÃcÃratÃya n' ev' attÃn' ukkaæsissÃma na paraæ vambhissÃmÃti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃ- kaæ evam-assa: Hirottappen' amha samannÃgatÃ, pari- suddho no kÃyasamÃcÃro; alam-ettÃvatà katam-ettÃvatÃ, anuppatto no sÃma¤¤attho, na-tthi no ki¤ci uttariæ karaïÅ- yan-ti tÃvataken' eva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthi- kÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho parihÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤-ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ: Parisuddho no vacÅsamÃcÃro bhavissati uttÃno vivaÂo na ca chiddavà saæ- vuto ca, tÃya ca pana parisuddhavacÅsamÃcÃratÃya n' ev' attÃn' ukkaæsissÃma na paraæ vambhissÃmÃti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃ- kaæ evam-assa: Hirottappen' amha samannÃgatÃ, pari- suddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro; alam- ettÃvatà . . . tÃvataken' eva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. ùrocayÃmi vo bhikkhave . . . sati uttariæ karaïÅye. Ki¤-ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ: Parisuddho no manosamÃcÃro bhavissati uttÃno vivaÂo na ca chiddavà saæ- vuto ca, tÃya ca pana parisuddhamanosamÃcÃratÃya n' ev' attÃn' ukkaæsissÃma na paraæ vambhissÃmÃti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃ- kaæ evam-assa: Hirottappen' amha samannÃgatÃ, pari- suddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, pari- suddho manosamÃcÃro; alam-ettÃvatà . . . tÃvataken' eva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. ùrocayÃmi vo bhikkhave . . . sati ut- tariæ karaïÅye. Ki¤-ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ: Parisuddho no ÃjÅvo bhavissati uttÃno vivaÂo na ca chiddavà saævuto ca, tÃya ca pana parisuddhÃjÅvatÃya n' ev' attÃn' ukkaæsissÃma na paraæ vambhissÃmÃti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evam-assa: Hirottappen' amha samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, parisuddho manosamÃcÃro, parisuddho ÃjÅvo; #<[page 273]># %< 4. 9. MAHùASSAPURASUTTAõ. (39) 273>% alam-ettÃvatà . . . tÃvataken' eva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. ùrocayÃmi vo bhikkhave . . . sati uttariæ karaïÅye. Ki¤-ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ: Indriyesu gutta- dvÃrà bhavissÃma, cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam-enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjissÃma, rakkhissÃma cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjis- sÃma. Sotena saddaæ sutvà --pe-- ghÃnena gandhaæ ghÃ- yitvà -- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -- kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -- manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ nÃnubya¤- janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam-enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà an- vÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjissÃma, rakkhissÃma manindriyaæ, manindriye saævaraæ ÃpajjissÃmÃti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃ- kaæ evam-assa: Hirottappen' amha samannÃgatÃ, pari- suddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, pari- suddho manosamÃcÃro, parisuddho ÃjÅvo, indriyesu 'mha guttadvÃrÃ; alam-ettÃvatà . . . tÃvataken' eva tuÂÂhiæ Ãpaj- jeyyÃtha. ùrocayÃmi vo bhikkhave . . . sati uttariæ karaïÅye. Ki¤-ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ: Bhojane mat- ta¤¤uno bhavissÃma, paÂisaÇkhà yoniso ÃhÃraæ ÃhÃrissÃma, n' eva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya, yÃvad-eva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya, vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya: iti purÃïa¤-ca vedanaæ paÂihaÇ- khÃmi nava¤-ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃti evaæ hi vo bhik- khave sikkhitabbaæ. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evam-assa: Hirottappen' amha samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, parisuddho mano- samÃcÃro, parisuddho ÃjÅvo, indriyesu 'mha guttadvÃrÃ, bho- jane matta¤¤uno; alam-ettÃvatà . . . tÃvataken' eva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. ùrocayÃmi vo bhikkhave . . . sati uttariæ karaïÅye. Ki¤-ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ: JÃgariyaæ anu- yuttà bhavissÃma, divasaæ caÇkamena nisajjÃya Ãvaraïiyehi dhammehi cittaæ parisodhessÃma, rattiyà paÂhamaæ yÃmaæ #<[page 274]># %<274 I. MôLAPA××ùSAõ.>% caÇkamena nisajjÃya Ãvaraïiyehi dhammehi cittaæ pari- sodhessÃma, rattiyà majjhimaæ yÃmaæ dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappessÃma pÃde pÃdaæ accÃdhÃya satà sampa- jÃnà uÂÂhÃnasa¤¤aæ manasikaritvÃ, rattiyà pacchimaæ yÃmaæ paccuÂÂhÃya caÇkamena nisajjÃya Ãvaraïiyehi dhammehi cit- taæ parisodhessÃmÃti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evam-assa: Hirottap- pen' amha samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃcÃro, pari- suddho vacÅsamÃcÃro, parisuddho manosamÃcÃro, parisuddho ÃjÅvo, indriyesu 'mha guttadvÃrÃ, bhojane matta¤¤uno, jÃga- riyaæ anuyuttÃ; alam-ettÃvatà . . . tÃvataken' eva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. ùrocayÃmi vo bhikkhave . . . sati uttariæ karaïÅye. Ki¤-ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ: Satisampaja¤¤ena samannÃgatà bhavissÃma, abhikkante paÂikkante sampajÃna- kÃrÅ, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ, sami¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhi- tabbaæ. Siyà kho pana bhikkhave tumhÃkaæ evam-assa: Hirottappen' amha samannÃgatÃ, parisuddho no kÃyasamÃ- cÃro, parisuddho vacÅsamÃcÃro, parisuddho manosamÃcÃro, parisuddho ÃjÅvo, indriyesu 'mha guttadvÃrÃ, bhojane matta¤- ¤uno, jÃgariyaæ anuyuttÃ, satisampaja¤¤ena samannÃgatÃ; alam-ettÃvatà katam-ettÃvatÃ, anuppatto no sÃma¤¤attho, na-tthi no ki¤ci uttariæ karaïÅyan-ti tÃvataken' eva tuÂÂhiæ ÃpajjeyyÃtha. ùrocayÃmi vo bhikkhave, paÂivedayÃmi vo bhikkhave: mà vo sÃma¤¤atthikÃnaæ sataæ sÃma¤¤attho pari- hÃyi sati uttariæ karaïÅye. Ki¤-ca bhikkhave uttariæ karaïÅyaæ: Idha bhikkhave bhikkhu vivittaæ senÃsanaæ bhajati, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbho- kÃsaæ palÃlapu¤jaæ; so pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, pari- mukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati, sabbapÃïa- #<[page 275]># %< 4. 9. MAHùASSAPURASUTTAõ. (39) 275>% bhÆtahitÃnukampÅ byÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅna- middhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati, Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno thÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakuk- kuccaæ pahÃya anuddhato viharati. ajjhattaæ. vÆpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati, akathaækathÅ kusalesu dhammesu vicikicchÃya cittaæ parisodheti. Seyyathà pi bhikkhave puriso iïaæ ÃdÃya kammante payojeyya, tassa te kammantà samijjheyyuæ, so yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantikareyya, siyà c' assa utta- riæ avasiÂÂhaæ dÃrÃbharaïÃya; tassa evam-assa: Ahaæ kho pubbe iïaæ ÃdÃya kammante payojesiæ, tassa me te kam- mantà samijjhiæsu, so ahaæ yÃni ca porÃïÃni iïamÆlÃni tÃni ca byantiakÃsiæ, atthi ca me uttariæ avasiÂÂhaæ dÃrÃ- bharaïÃyÃti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ, adhi- gacche somanassaæ. Seyyathà pi bhikkhave puriso ÃbÃ- dhiko assa dukkhito bÃÊhagilÃno, bhatta¤-c' assa na-cchÃ- deyya, na c' assa kÃye balamattÃ, so aparena samayena tamhà ÃbÃdhà mucceyya, bhatta¤-c' assa chÃdeyya, siyà c' assa kÃye balamattÃ; tassa evam-assa: Ahaæ kho pubbe ÃbÃdhiko ahosiæ dukkhito bÃÊhagilÃno, bhatta¤-ca me na- cchÃdesi, na ca me Ãsi kÃye balamattÃ; so mhi etarahi tamhà ÃbÃdhà mutto, bhatta¤-ca me chÃdeti, atthi ca me kÃye balamattà ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ, adhigacche somanassaæ. Seyyathà pi bhikkhave puriso bandhanÃgÃre baddho assa, so aparena samayena tamhà bandhanà mucceyya sotthinà abyayena, na c' assa ki¤ci bho- gÃnaæ vayo; tassa evam-assa: Ahaæ kho pubbe bandha- nÃgÃre baddho ahosiæ, so 'mhi etarahi tamhà bandhanà mutto sotthinà abyayena, na-tthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ, adhigacche somanassaæ. Seyyathà pi bhikkhave puriso dÃso assa anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇgamo, so aparena samayena tamhà dÃsabyà mucceyya attÃdhÅno aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo; tassa evam-assa: Ahaæ kho pubbe dÃso ahosiæ anattÃdhÅno parÃdhÅno na yenakÃmaÇ- gamo, so 'mhi etarahi tamhà dÃsabyà mutto attÃdhÅno #<[page 276]># %<276 I. MôLAPA××ùSAõ.>% aparÃdhÅno bhujisso yenakÃmaÇgamo ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ, adhigacche somanassaæ. Seyyathà pi bhikkhave puriso sadhano sabhogo kantÃraddhÃnamaggaæ paÂipajjeyya, so aparena samayena tamhà kantÃrà nittha- reyya sotthinà abyayena, na c' assa ki¤ci bhogÃnaæ vayo; tassa evam-assa: Ahaæ kho pubbe sadhano sabhogo kantÃ- raddhÃnamaggaæ paÂipajjiæ, so 'mhi etarahi tamhà kantÃrà nitthiïïo sotthinà abyayena, na-tthi ca me ki¤ci bhogÃnaæ vayo ti. So tatonidÃnaæ labhetha pÃmujjaæ, adhigacche somanassaæ. Evam-eva kho bhikkhave bhikkhu yathà iïaæ yathà rogaæ yathà bandhanÃgÃraæ yathà dÃsabyaæ yathà kantÃraddhÃnamaggaæ ime pa¤ca nÅvaraïe appahÅne attani samanupassati. Seyyathà pi bhikkhave Ãnaïyaæ yathà Ãro- gyaæ yathà bandhanà mokkhaæ yathà bhujissaæ yathà khemantabhÆmiæ evam-evaæ bhikkhu ime pa¤ca nÅvaraïe pahÅne attani samanupassati. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤- ¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ pa- Âhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imam-eva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅti- sukhena apphutaæ hoti. Seyyathà pi bhikkhave dakkho nahÃpako và nahÃpakantevÃsÅ và kaæsathÃle nahÃniyacuï- ïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ san- neyya, sà 'ssa nahÃniyapiï¬i snehÃnugatà snehaparetÃ, santara- bÃhirà phuÂà snehena, na ca paggharaïÅ; evam-eva kho bhikkhave bhikkhu imam-eva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphutaæ hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avi- takkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imam-eva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphutaæ hoti. Seyyathà pi bhikkhave udakarahado ubbhi- #<[page 277]># %< 4. 9. MAHùASSAPURASUTTAõ. (39) 277>% dodako, tassa n' ev' assa puratthimÃya disÃya udakass' Ãya- mukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakass' Ãyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakass' Ãyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya udakass' Ãyamukhaæ, devo ca na kÃlena kÃlaæ sammà dhÃraæ anuppaveccheyya; atha kho tamhà va udakarahadà sÅtà vÃri- dhÃrà ubbhijjitvà tam-eva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhi- sandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya, nÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa sÅtena vÃrinà apphutaæ assa; evam-eva kho bhikkhave bhikkhu imam-eva kÃyaæ samÃ- dhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parip- pharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅti- sukhena apphutaæ hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤-ca kÃyena paÂisaævedeti yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imam-eva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti pari- sandeti paripÆreti parippharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphutaæ hoti. Seyyathà pi bhikkhave uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và app- ekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakà 'nuggatÃni antonimugga- posÅni, tÃni yÃva c' aggà yÃva ca mÆlà sÅtena vÃrinà abhisannÃni parisannÃni paripÆrÃni paripphuÂÃni, nÃssa ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphutaæ assa; evam-eva kho bhikkhave bhikkhu imam- eva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti pari- pÆreti parippharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅti- kena sukhena apphutaæ hoti. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkham-asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catut- thaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imam-eva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyo- dÃtena apphutaæ hoti. Seyyathà pi bhikkhave puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃ- #<[page 278]># %<278 I. MôLAPA××ùSAõ.>% vato kÃyassa odÃtena vatthena apphutaæ assa; evam-eva kho bhikkhave bhikkhu imam-eva kÃyaæ parisuddhena ce- tasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti, nÃssa ki¤ci sabbÃ- vato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphu- taæ hoti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So aneka- vihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim-pi jÃtiyo tiæsam-pi jÃtiyo cattÃrÅsam-pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam-pi jÃtiyo jÃtisatam-pi jÃti- sahassam-pi jÃtisatasahassam-pi, aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe, amutr' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra udapÃdiæ, tatra p' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaæ- vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyu- pariyanto, so tato cuto idhÆpapanno ti. Iti sÃkÃraæ sa- uddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Seyyathà pi bhikkhave puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya, tamhà pi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya, so tamhà gÃmà sakaæ yeva gÃmaæ paccÃgaccheyya, tassa evam-assa: Ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ Ãga¤chiæ, tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ, evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ; tamhà pi gÃmà amuæ gÃmaæ Ãga¤chiæ, tatra pi evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ, evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ, so 'mhi tamhà gÃmà sakaæ yeva gÃmaæ paccÃgato ti; evam- eva kho bhikkhave bhikkhu anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo --pe--. Iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte sattÃ- naæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe su- gate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: ime vata #<[page 279]># %< 4. 9. MAHùASSAPURASUTTAõ. (39) 279>% bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃ- dakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ; ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃ- gatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikamma- samÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atik- kantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Seyyathà p' assu bhikkhave dve agÃrà sa- dvÃrÃ, tattha cakkhumà puriso majjhe Âhito passeyya ma- nusse gehaæ pavisante pi nikkhamante pi anusa¤carante pi anuvicarante pi; evam-eva kho bhikkhave bhikkhu dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe su- gate duggate yathÃkammÆpage --pe-- satte pajÃnÃti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte Ãsa- vÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So: idaæ duk- khan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayo ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti; ime Ãsavà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsava- samudayo ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodho ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ pas- sato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavà pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavà pi cittaæ vimuccati, vimuttasmiæ vi- muttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Seyyathà pi bhikkhave pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo, tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippi- sambukam-pi sakkharakaÂhalam-pi macchagumbam-pi ca rantam-pi tiÂÂhantam-pi; tassa evam-assa: Ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo, tatr' ime sippi- #<[page 280]># %<280 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sambukà pi sakkharakaÂhalà pi macchagumbà pi caranti pi tiÂÂhanti pÅti; evam-eva kho bhikkhave bhikkhu: idaæ duk- khan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti . . . ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavà pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavà pi cittaæ vimuccati, vimuttasmiæ vi- muttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhave bhikkhu samaïo iti pi, brÃh- maïo iti pi, nahÃtako iti pi, vedagÆ iti pi, sottiyo iti pi, ariyo iti pi, arahaæ iti pi. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu samaïo hoti: samità 'ssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃti- jarÃmaraïiyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu samaïo hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu brÃhmaïo hoti: bÃhità 'ssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikà sa- darà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu brÃhmaïo hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu nahÃtako hoti: nahÃtà 'ssa honti pÃpakà akusalà dhammà s. p. s. d. Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyÃ. Evaæ kho bhik- khave bhikkhu nahÃtako hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu vedagÆ hoti: vidità 'ssa honti pÃpakà akusalà dhammà s. p. s. d. Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu vedagÆ hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu sottiyo hoti: nissutà 'ssa honti pÃpakà akusalà dhammà s. p. s. d. Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu sottiyo hoti. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu ariyo hoti: Ãrakà 'ssa honti pÃpakà akusalà dhammà s. p. s. d. Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu ariyo hoti. Katha¤-ca bhik- khave bhikkhu arahaæ hoti: Ãrakà 'ssa honti pÃpakà akusalà dhammà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyÃ. Evaæ kho bhikkhave bhikkhu arahaæ hotÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. MAHùASSAPURASUTTAõ NAVAMAõ. #<[page 281]># %< 4. 10. CôÊùSSAPURASUTTAõ. (40) 281>% 40. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà AÇgesu viharati; Assapuraæ nÃma AÇgÃnaæ nigamo. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Samaïà samaïà ti vo bhikkhave jano sa¤jÃnÃti, tumhe ca pana: ke tumhe ti puÂÂhà samÃnÃ: samaï' amhÃti paÂi- jÃnÃtha. Tesaæ vo bhikkhave evaæsama¤¤Ãnaæ sataæ evaæ- paÂi¤¤Ãnaæ sattaæ: Yà samaïasÃmÅcipaÂipadà taæ paÂi- padaæ paÂipajjissÃma, evaæ no ayaæ amhÃkaæ sama¤¤Ã ca saccà bhavissati paÂi¤¤Ã ca bhÆtÃ, yesa¤-ca mayaæ cÅvara- piï¬apÃta-senÃsana-gilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃraæ pari- bhu¤jÃma tesan-te kÃrà amhesu mahapphalà bhavissanti mahÃnisaæsÃ, amhÃkaæ c' evÃyaæ pabbajjà ava¤jhà bhavis- sati saphalà sa-udrayà ti evaæ hi vo bhikkhave sikkhitabbaæ. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu na samaïasÃmÅcipaÂipadaæ paÂipanno hoti: Yassa kassaci bhikkhave bhikkhuno abhijjhÃ- lussa abhijjhà appahÅnà hoti, byÃpannacittassa byÃpÃdo appa- hÅno hoti, kodhanassa kodho appahÅno hoti, upanÃhissa upa- nÃho appahÅno hoti, makkhissa makkho appahÅno hoti, paÊÃ- sissa paÊÃso appahÅno hoti, issukissa issà appahÅnà hoti, maccharissa macchariyaæ appahÅnaæ hoti, saÂhassa sÃÂhey- yaæ appahÅnaæ hoti, mÃyÃvissa mÃyà appahÅnà hoti, pÃ- picchassa pÃpikà icchà appahÅnà hoti, micchÃdiÂÂhissa micchÃ- diÂÂhi appahÅnà hoti, imesaæ kho ahaæ bhikkhave samaïa- malÃnaæ samaïadosÃnaæ samaïakasaÂÃnaæ ÃpÃyikÃnaæ ÂhÃnÃnaæ duggativedaniyÃnaæ appahÃnà na samaïasÃmÅci- paÂipadaæ paÂipanno ti vadÃmi. Seyyathà pi bhikkhave maÂajan-nÃma ÃvudhajÃtaæ ubhatodhÃraæ pÅtanisitaæ, tad-assa saÇghÃÂiyà sampÃrÆtaæ sampaliveÂhitaæ, tathÆ- pamÃhaæ bhikkhave imassa bhikkhuno pabbajjaæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave saÇghÃÂikassa saÇghÃÂidhÃraïamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave acelakassa acelaka- mattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave rajojallikassa rajojallikamattena s. v. NÃhaæ bhikkhave udakorohakassa udakorohakamattena s. v. NÃhaæ bhikkhave rukkhamÆlikassa #<[page 282]># %<282 I. MôLAPA××ùSAõ.>% rukkhamÆlikamattena s. v. NÃhaæ bhikkhave abbhokÃsikassa abbhokÃsikamattena s. v. NÃhaæ bhikkhave ubbhaÂÂhakassa ubbhaÂÂhakamattena s. v. NÃhaæ bhikkhave pariyÃyabhatti- kassa pariyÃyabhattikamattena s. v. NÃhaæ bhikkhave mantajjhÃyakassa mantajjhÃyakamattena s. v. NÃhaæ bhik- khave jaÂilakassa jaÂÃdhÃraïamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. SaÇghÃÂikassa ce bhikkhave saÇghÃÂidhÃraïamattena abhij- jhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅ- yetha, kodhanassa kodho p., upanÃhissa upanÃho p., mak- khissa makkho p., paÊÃsissa paÊÃso p., issukissa issà p., maccharissa macchariyaæ p., saÂhassa sÃÂheyyaæ p., mÃyÃ- vissa mÃyà p., pÃpicchassa pÃpikà icchà p., micchÃdiÂÂhi- kassa micchÃdiÂÂhi pahÅyetha, tam-enaæ mittÃmaccà ¤Ãti- sÃlohità jÃtam-eva naæ saÇghÃÂikaæ {kareyyuæ} saÇghÃÂi- kattam-eva samÃdapeyyuæ: Ehi tvaæ bhadramukha saÇghÃÂiko hoti, saÇghÃÂikassa te sato saÇghÃÂidhÃraïamattena abhijjhÃ- lussa abhijjhà pahÅyissati, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅ- yissati, kodhanassa kodho p., upanÃhissa upanÃho p., mak- khissa makkho p., paÊÃsissa paÊÃso p., issukissa issà p., maccharissa macchariyaæ p., saÂhassa sÃÂheyyaæ p., mÃyÃ- vissa mÃyà p., pÃpicchassa pÃpikà icchà p., micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅyissatÅti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave saÇghÃÂikam-pi idh' ekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpanna- cittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ maccha- riæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchÃdiÂÂhiæ, tasmà na saÇghÃÂikassa saÇghÃÂidhÃraïamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. Acelakassa ce bhikkhave --pe-- rajojallikassa ce bhikkhave -- udakorohakassa ce bhikkhave -- rukkhamÆlikassa ce bhikkhave -- abbhokÃsikassa ce bhikkhave -- ubbhaÂÂhakassa ce bhikkhave -- pariyÃyabhattikassa ce bhikkhave -- mantajjhÃ- yakassa ce bhikkhave -- jaÂilakassa ce bhikkhave jaÂÃdhÃraïa- mattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyetha, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅyetha --pe-- micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅ- yetha, tam-enaæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità jÃtam-eva naæ jaÂilakaæ kareyyuæ jaÂilakattam-eva samÃdapeyyuæ: Ehi tvaæ bhadramukha jaÂilako hohi, jaÂilakassa te sato jaÂÃ- dhÃraïamattena abhijjhÃlussa abhijjhà pahÅyissati. byÃpanna- #<[page 283]># %< 4. 10. {CôÊùSSAPURASUTTAõ}. (40) 283>% cittassa byÃpÃdo pahÅyissati --pe-- micchÃdiÂÂhikassa micchÃ- diÂÂhi pahÅyissatÅti. Yasmà ca kho ahaæ bhikkhave jaÂila- kam-pi idh' ekaccaæ passÃmi abhijjhÃluæ byÃpannacittaæ kodhanaæ upanÃhiæ makkhiæ paÊÃsiæ issukiæ macchariæ saÂhaæ mÃyÃviæ pÃpicchaæ micchÃdiÂÂhiæ, tasmà na jaÂila- kassa jaÂÃdhÃraïamattena sÃma¤¤aæ vadÃmi. Katha¤-ca bhikkhave bhikkhu samaïasÃmÅcipaÂipadaæ paÂipanno hoti: Yassa kassaci bhikkhave bhikkhuno abhijjhÃ- lussa abhijjhà pahÅnà hoti, byÃpannacittassa byÃpÃdo pahÅno hoti, kodhanassa kodho pahÅno hoti, upanÃhissa upanÃho pahÅno hoti, makkhissa makkho pahÅno hoti, paÊÃsissa paÊÃso pahÅno hoti, issukissa issà pahÅnà hoti, maccharissa maccha- riyaæ pahÅnaæ hoti, saÂhassa sÃÂheyyaæ pahÅnaæ hoti, mÃyÃ- vissa mÃyà pahÅnà hoti, pÃpicchassa pÃpikà icchà pahÅnà hoti, micchÃdiÂÂhikassa micchÃdiÂÂhi pahÅnà hoti, imesaæ kho ahaæ bhikkhave samaïamalÃnaæ samaïadosÃnaæ samaïa- kasaÂÃnaæ ÃpÃyikÃnaæ ÂhÃnÃnaæ duggativedaniyÃnaæ pa- hÃnà samaïasÃmÅcipaÂipadaæ paÂipanno ti vadÃmi. So sabbehi imehi pÃpakehi akusalehi dhammehi visuddham- attÃnaæ samanupassati, vimuttam-attÃnaæ samanupassati. Tassa sabbehi imehi pÃpakehi akusalehi dhammehi visud- dham-attÃnaæ samanupassato vimuttam-attÃnaæ samanu- passato pÃmujjaæ jÃyati, pamuditassa pÅti jÃyati, pÅtimanassa kÃyo passambhati, passaddhakÃyo sukhaæ vedeti, sukhino cittaæ samÃdhiyati. So mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà ca- tutthiæ, uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃ- vantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharati. KaruïÃ- sahagatena cetasà --pe-- pharitvà viharati. MuditÃsaha- gatena cetasà --pe-- pharitvà viharati. UpekhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharati. Seyyathà pi bhikkhave pokkharaïÅ accho- dakà sÃtodakà sÅtodakà setakà sÆpatitthà ramaïÅyÃ; puratthi- #<[page 284]># %<284 I. MôLAPA××ùSAõ.>% mÃya ce pi puriso Ãgaccheyya ghammÃbhitatto ghamma- pareto kilanto tasito pipÃsito, so taæ pokkharaïiæ Ãgamma vineyya udakapipÃsaæ, vineyya ghammapariÊÃhaæ; pacchi- mÃya ce pi disÃya puriso Ãgaccheyya -- uttarÃya ce pi disÃya puriso Ãgaccheyya -- dakkhiïÃya ce pi disÃya puriso Ãgac- cheyya -- yato kuto ce pi naæ puriso Ãgaccheyya ghammÃ- bhitatto ghammapareto kilanto tasito pipÃsito, so taæ pokkharaïiæ Ãgamma vineyya udakapipÃsaæ, vineyya ghamma- pariÊÃhaæ; evam-eva kho bhikkhave khattiyakulà ce pi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca TathÃgatappa- veditaæ dhammavinayaæ Ãgamma evaæ mettaæ karuïaæ muditaæ upekhaæ bhÃvetvà labhati ajjhattaæ vÆpasamaæ, ajjhattaæ vÆpasamà samaïasÃmÅcipaÂipadaæ paÂipanno ti va- dÃmi. BrÃhmaïakulà ce pi --pe-- vessakulà ce pi -- sudda- kulà ce pi -- yasmà kasmà ce pi kulà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca TathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma evaæ mettaæ karuïaæ muditaæ upekhaæ bhÃvetvà labhati ajjhattaæ vÆpasamaæ, ajjhattaæ vÆpasamà samaïa- sÃmÅcipaÂipadaæ paÂipanno ti vadÃmi. Khattiyakulà ce pi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, ÃsavÃnaæ khayà samaïo hoti. BrÃhmaïakulà ce pi -- vessakulà ce pi -- suddakulà ce pi -- yasmà kasmà ce pi kulà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, ÃsavÃnaæ khayà samaïo hotÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. CôÊùSSAPURASUTTAõ DASAMAõ. MAHùYAMAKAVAGGO CATUTTHO. #<[page 285]># %< 5. 1. SùLEYYAKASUTTAõ. (41) 285>% 41. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà Kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena SÃlà nÃma KosalÃnaæ brÃhmaïagÃmo tad-avasari. As- sosuæ kho SÃleyyakà brÃhmaïagahapatikÃ: Samaïo khalu bho Gotamo Sakyaputto Sakyakulà pabbajito Kosalesu cÃri- kaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhim SÃlaæ anuppatto; taæ kho pana bhavantaæ Gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: Iti pi so Bhagavà arahaæ sammÃ- sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bha- gavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅti. Atha kho SÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà app-ekacce Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce Bhagavatà saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce yena Bhagavà ten' a¤jalim-païÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce Bhagavato santike nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅ- diæsu, app-ekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekam- antaæ nisinnà kho SÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà Bhaga- vantaæ etad-avocuæ: Ko nu kho bho Gotama hetu ko paccayo yena-m-idh' ekacce sattà kÃyassa bhedà param- maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti; ko pana bho Gotama hetu ko paccayo yena-m-idh' ekacce sattà kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjantÅti. -- AdhammacariyÃ-visamacariyÃhetu kho gaha- patayo evam-idh' ekacce sattà kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti; dhamma- cariyÃ-samacariyÃhetu kho gahapatayo evam-idh' ekacce sattà kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ #<[page 286]># %<286 I. MôLAPA××ùSAõ.>% upapajjantÅti. -- Na kho mayaæ imassa bhoto Gotamassa saÇkhittena bhÃsitassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃ- rena atthaæ ÃjÃnÃma; sÃdhu no bhavaÇ-Gotamo tathà dhammaæ desetu yathà mayaæ imassa bhoto Gotamassa saÇkhittena bhÃsitassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃ- rena atthaæ ÃjÃneyyÃmÃti. -- Tena hi gahapatayo suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bho ti kho SÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Tividhaæ kho gahapatayo kÃyena adhammacariyÃ-vi- samacariyà hoti, catubbidhaæ vÃcÃya adhammacariyÃ-visama- cariyà hoti, tividhaæ manasà adhammacariyÃ-visamacariyà hoti. Katha¤-ca gahapatayo tividhaæ kÃyena adhamma- cariyÃ-visamacariyà hoti: Idha gahapatayo ekacco pÃïÃti- pÃtÅ hoti luddo lohitapÃïi hatapahate niviÂÂho adayÃpanno pÃïabhÆtesu. AdinnÃdÃyÅ kho pana hoti, yan-taæ pa- rassa paravittÆpakaraïaæ gÃmagataæ và ara¤¤agataæ và taæ adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdÃtà hoti. KÃmesu micchÃ- cÃrÅ kho pana hoti, yà tà mÃturakkhità piturakkhità [mÃtÃ- piturakkhitÃ] bhÃturakkhità bhaginirakkhità ¤Ãtirakkhità sas- sÃmikà saparidaï¬Ã, antamaso mÃlÃguïaparikkhittà pi, tathÃ- rÆpÃsu cÃrittaæ Ãpajjità hoti. Evaæ kho gahapatayo tivi- dhaæ kÃyena adhammacariyÃ-visamacariyà hoti. Katha¤-ca gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya adhammacariyÃ-visamacariyà hoti: Idha gahapatayo ekacco musÃvÃdÅ hoti, sabhÃgato và parisagato và ¤Ãtimajjhagato và pÆgamajjhagato và rÃja- kulamajjhagato và abhinÅto sakkhipuÂÂho: evaæ bho purisa yaæ jÃnÃsi taæ vadehÅti, so ajÃnaæ và Ãha: jÃnÃmÅti, jÃnaæ và Ãha: na jÃnÃmÅti, apassaæ và Ãha: passÃmÅti, passaæ và Ãha: na passÃmÅti; iti attahetu và parahetu và Ãmisa- ki¤cikkhahetu và sampajÃnamusà bhÃsità hoti. PisuïÃvÃco kho pana hoti, ito sutvà amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya amutra và sutvà imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti sam- aggÃnaæ và bhettà bhinnÃnaæ và anuppadÃtÃ, vaggÃrÃmo vaggarato vagganandÅ vaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. PharusÃvÃco kho pana hoti, yà sà vÃcà aï¬akà kakkasà parakaÂukà parÃbhisajjanÅ kodhasÃmantà asamÃdhisaævatta- #<[page 287]># %< 5. 1. SùLEYYAKASUTTAõ. (41) 287>% nikÃ, tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpÅ kho pana hoti, akÃlavÃdÅ abhÆtavÃdÅ anatthavÃdÅ adhammavÃdÅ avinayavÃdÅ, anidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità akÃlena ana- padesaæ apariyantavatiæ anatthasaæhitaæ. Evaæ kho gaha- patayo catubbidhaæ vÃcÃya adhammacariyÃ-visamacariyà hoti. Katha¤-ca gahapatayo tividhaæ manasà adhamma- cariyÃ-visamacariyà hoti: Idha gahapatayo ekacco abhijjhÃlu hoti, yan-taæ parassa paravittÆpakaraïaæ taæ abhijjhÃtà hoti: aho vata yaæ parassa taæ mama assÃti. ByÃpanna- citto kho pana hoti paduÂÂhamanasaÇkappo: ime sattà ha¤- ¤antu và vajjhantu và ucchijjantu và vinassantu và mà và ahesuæ iti và ti. MicchÃdiÂÂhi kho pana hoti viparÅta- dassano: na-tthi dinnaæ na-tthi yiÂÂhaæ na-tthi hutaæ, na-tthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, na- tthi ayaæ loko na-tthi paro loko, na-tthi mÃtà na-tthi pità na-tthi sattà opapÃtikÃ, na-tthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤-ca lokaæ para¤-ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ manasà adhammacariyÃ-visamacariyà hoti. Evaæ adhammacariyÃ-visamacariyÃhetu kho gahapatayo evam-idh' ekacce sattà kÃyassa bhedà param-maraïà apÃ- yaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. Tividhaæ kho gahapatayo kÃyena dhammacariyÃ-sama- cariyà hoti, catubbidhaæ vÃcÃya dhammacariyÃ-samacariyà hoti, tividhaæ manasà dhammacariyÃ-samacariyà hoti. Katha¤-ca gahapatayo tividhaæ kÃyena dhammacariyÃ-sama- cariyà hoti: Idha gahapatayo ekacco pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃ- dÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, yan-taæ parassa paravittÆpakaraïaæ gÃmagataæ và ara¤¤agataæ và taæ nÃdinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdÃtà hoti. KÃmesu micchÃ- cÃraæ pahÃya kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, yà tà mÃturakkhità piturakkhità [mÃtÃpiturakkhitÃ] bhÃturakkhità bhaginirakkhità ¤Ãtirakkhità sassÃmikà saparidaï¬Ã, anta- maso mÃlÃguïaparikkhittà pi, tathÃrÆpÃsu na cÃrittaæ Ãpajjità hoti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ kÃyena dhammacariyÃ- #<[page 288]># %<288 I. MôLAPA××ùSAõ.>% samacariyà hoti. Katha¤-ca gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya dhammacariyÃ-samacariyà hoti: Idha gahapatayo ekacco musÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, sabhÃgato và parisagato và ¤Ãtimajjhagato và pÆgamajjhagato và rÃja- kulamajjhagato và abhinÅto sakkhipuÂÂho: evaæ bho purisa yaæ jÃnÃsi taæ vadehÅti, so ajÃnaæ và Ãha: na jÃnÃmÅti, jÃnaæ và Ãha: jÃnÃmÅti, apassaæ và Ãha: na passÃmÅti, passaæ và Ãha: passÃmÅti; iti attahetu và parahetu và Ãmisaki¤cikkhahetu và na sampajÃnamusà bhÃsità hoti. Pisuïaæ vacaæ pahÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và san- dhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharu- saæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahu- janakantà bahujanamanÃpà tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ, ni- dhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyanta- vatiæ atthasaæhitaæ. Evaæ kho gahapatayo catubbidhaæ vÃcÃya dhammacariyÃ-samacariyà hoti. Katha¤-ca gaha- patayo tividhaæ manasà dhammacariyÃ-samacariyà hoti: Idha gahapatayo ekacco anabhijjhÃlu hoti, yan-taæ parassa paravittÆpakaraïaæ taæ nÃbhijjhÃtà hoti: aho vata yaæ parassa taæ mama assÃti. AbyÃpannacitto kho pana hoti appaduÂÂhamanasaÇkappo: ime sattà averà abyÃbajjhà anÅghà sukhÅ attÃnaæ pariharantÆti. SammÃdiÂÂhi kho pana hoti aviparÅtadassano: atthi dinnaæ atthi yiÂÂhaæ atthi hutaæ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, atthi ayaæ loko atthi paro loko, atthi mÃtà atthi pità atthi sattà opapÃtikÃ, atthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃ- paÂipannà ye ima¤-ca lokaæ para¤-ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti. Evaæ kho gahapatayo tividhaæ manasà dhammacariyÃ-samacariyà hoti. Evaæ dhammacariyÃ- samacariyÃhetu kho gahapatayo evam-idh' ekacce sattà kÃ- yassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. #<[page 289]># %< 5. 1. SùLEYYAKASUTTAõ. (41) 289>% ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ: aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà param-maraïà khattiyamahÃsÃlÃnaæ sahabyataæ upapajjeyyan-ti, ÂhÃnaæ kho pan' etaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà param-maraïà khattiyamahÃsÃlÃnaæ sahabyataæ upapajjeyya; taæ kissa hetu: tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhamma- cÃrÅ samacÃrÅ: aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà param-maraïà brÃhmaïamahÃsÃlÃnaæ --pe-- gahapatimahÃsÃlÃnaæ saha- byataæ upapajjeyyaæ, ÂhÃnaæ kho pan' etaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà param-maraïà gahapatimahÃsÃlÃnaæ saha- byataæ upapajjeyya; taæ kissa hetu: tathà hi so dhamma- cÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhammacÃrÅ samacÃrÅ: aho vatÃhaæ kÃyassa bhedà param-maraïà CÃtummahÃrÃjikÃnaæ devÃnaæ --pe-- TÃvatiæsÃnaæ de- vÃnaæ -- YÃmÃnaæ devÃnaæ -- TusitÃnaæ devÃnaæ -- Nim- mÃnaratÅnaæ devÃnaæ -- ParanimmitavasavattÅnaæ devÃnaæ -- BrahmakÃyikÃnaæ devÃnaæ -- ùbhÃnaæ devÃnaæ -- ParittÃbhÃnaæ devÃnaæ -- AppamÃïÃbhÃnaæ devÃnaæ -- ùbhassarÃnaæ devÃnaæ -- SubhÃnaæ devÃnaæ -- Paritta- subhÃnaæ devÃnaæ -- AppamÃïasubhÃnaæ devÃnaæ -- SubhakiïïÃnaæ devÃnaæ -- VehapphalÃnaæ devÃnaæ -- AvihÃnaæ devÃnaæ -- AtappÃnaæ devÃnaæ -- SudassÃnaæ devÃnaæ -- SudassÅnaæ devÃnaæ -- AkaniÂÂhÃnaæ devÃnaæ -- ÃkÃsÃna¤cÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ -- Vi¤¤Ãïa¤cÃyatanÆ- pagÃnaæ devÃnaæ -- Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ -- nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃnaæ sahabyataæ upa- pajjeyyan-ti, ÂhÃnaæ kho pan' etaæ vijjati yaæ so kÃyassa bhedà param-maraïà nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagÃnaæ devÃ- naæ sahabyataæ upapajjeyya; taæ kissa hetu: tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ. ùkaÇkheyya ce gahapatayo dhamma- cÃrÅ samacÃrÅ: aho vatÃhaæ ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto- vimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyan-ti, ÂhÃnaæ kho pan' etaæ vijjati yaæ so ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà upasampajja vihareyya, taæ kissa hetu: tathà hi so dhammacÃrÅ samacÃrÅ ti. #<[page 290]># %<290 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Evaæ vutte SÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà Bhagavantaæ etad-avocuæ: Abhikkantaæ bho Gotama, abhikkantaæ bho Gotama. Seyyathà pi bho Gotama nikujjitaæ va ukkuj- jeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhu- manto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ bhotà Gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. Ete mayaæ bhavantaæ Gotamaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤- ca. UpÃsake no bhavaÇ-Gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïu- pete saraïagate ti. SùLEYYAKASUTTAõ PAèHAMAõ. 42. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena Vera¤jakà brÃhmaïagahapatikà SÃvatthiyaæ paÂivasanti kenacid-eva karaïÅyena. Assosuæ kho Vera¤- jakà brÃhmaïagahapatikÃ: Samaïo khalu kho Gotamo Sakyaputto Sakyakulà pabbajito SÃvatthiyaæ viharati Jeta- vane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme; taæ kho pana bhavantaæ Gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: Iti pi so Bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno su- gato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà deva- manussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadeva- manussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dham- maæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahma- cariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅti. Atha kho Vera¤jakà brÃhmaïagahapatikà yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà app- ekacce Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app- ekacce Bhagavatà saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ #<[page 291]># %< 5. 2. VERA¥JAKASUTTAõ. (42) 291>% kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app- ekacce yena Bhagavà ten' a¤jalim-païÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce Bhagavato santike nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho Vera¤jakà brÃhmaïa- gahapatikà Bhagavantaæ etad-avocuæ: Ko nu kho bho Gotama hetu ko paccayo yena-m-idh' ekacce sattà kÃ- yassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti; ko pana bho Gotama hetu ko pacca- yo yena-m-idh' ekacce sattà kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjantÅti. -- AdhammacariyÃ-visama- cariyÃhetu kho gahapatayo evam-idh' ekacce sattà kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti; dhammacariyÃ-samacariyÃhetu kho gahapatayo evam-idh' ekacce sattà kÃyassa bhedà param-maraïà su- gatiæ saggaæ lokaæ upapajjantÅti. -- Na kho mayaæ imassa bhoto Gotamassa saÇkhittena bhÃsitassa vitthÃrena atthaæ avibhattassa vitthÃrena atthaæ ÃjÃnÃma; sÃdhu no bhavaï- Gotamo tathà dhammaæ desetu yathà mayaæ imassa bhoto Gotamassa saÇkhittena bhÃsitassa vitthÃrena atthaæ avi- bhattassa vitthÃrena atthaæ ÃjÃneyyÃmÃti. -- Tena hi gaha- patayo suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. -- Evaæ bho ti kho Vera¤jakà brÃhmaïagahapatikà Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Tividhaæ kho gahapatayo kÃyena adhammacÃrÅ visama- cÃrÅ hoti, catubbidhaæ vÃcÃya . . . (repeat from p. 286 1.11 to p. 290 1.9; for adhammacariyÃ-visamacariyà hoti, for dhammacariyÃ-samacariyà hoti, and for SÃleyyakà substitute adhammacÃrÅ visamacÃrÅ hoti, dhammacÃrÅ samacÃrÅ hoti, and Vera¤jakÃ, respectively) . . . ajjatagge pÃïupete saraïa- gate ti. VERA¥JAKASUTTAõ DUTIYAõ. #<[page 292]># %<292 I. MôLAPA××ùSAõ.>% 43. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Ãyasmà MahÃkoÂÂhito sÃyanhasamayaæ patisallÃïà vuÂÂhito yen' Ãyasmà SÃriputto ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyas- matà SÃriputtena saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà MahÃkoÂÂhito Ãyasmantaæ SÃriputtaæ etad-avoca: Duppa¤¤o duppa¤¤o ti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso duppa¤¤o ti vuccatÅti. -- Na-ppajÃnÃti na- ppajÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà duppa¤¤o ti vuccati, kiæ na- ppajÃnÃti: idaæ dukkhan-ti na-ppajÃnÃti, ayaæ dukkha- samudayo ti na-ppajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho ti na-ppa- jÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ti na-ppajÃnÃti. Na-ppajÃnÃti na-ppajÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà duppa¤¤o ti vuccatÅti. SÃdh' Ãvuso ti kho Ãyasmà MahÃkoÂÂhito Ãyas- mato SÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Ãyas- mantaæ SÃriputtaæ uttariæ pa¤haæ apucchi: Pa¤¤avà pa¤- ¤avà ti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso pa¤¤avà ti vuccatÅti. -- PajÃnÃti pajÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà pa¤¤avà ti vuccati, ki¤-ca pajÃnÃti: idaæ dukkhan-ti pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayo ti pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho ti pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ti pajÃnÃti. PajÃnÃti pajÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà pa¤¤avà ti vuccatÅti. -- Vi¤¤Ã- ïaæ vi¤¤Ãïan-ti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso vi¤¤Ãïan-ti vuccatÅti. -- VijÃnÃti vijÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà vi¤¤Ãïan-ti vuccati, ki¤-ca vijÃnÃti: sukhan-ti pi vijÃnÃti, dukkhan-ti pi vijÃnÃti, adukkhamasukhan-ti pi vijÃnÃti. VijÃnÃti vijÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà vi¤¤Ãïan-ti vuccatÅti. -- Yà c' Ãvuso pa¤¤Ã ya¤-ca vi¤¤Ãïaæ ime dhammà saæ- saÂÂhà udÃhu visaæsaÂÂhÃ, labbhà ca pan' imesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetun-ti. -- Yà c' Ãvuso pa¤¤Ã ya¤-ca vi¤¤Ãïaæ ime dhammà saæ- saÂÂhà no visaæsaÂÂhÃ, na ca labbhà imesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetuæ. Yaæ h' Ãvuso pajÃnÃti taæ vijÃnÃti, yaæ vijÃnÃti taæ pajÃnÃti, #<[page 293]># %< 5. 3. MAHùVEDALLASUTTAõ. (43) 293>% tasmà ime dhammà saæsaÂÂhà no visaæsaÂÂhÃ, na ca labbhà imesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetun-ti. -- Yà c' Ãvuso pa¤¤Ã ya¤-ca vi¤¤Ãïaæ imesaæ dhammÃnaæ saæsaÂÂhÃnaæ no visaæsaÂÂhÃnaæ kiæ nÃnÃkaraïan-ti. -- Yà c' Ãvuso pa¤¤Ã ya¤-ca vi¤¤Ãïaæ imesaæ dhammÃnaæ saæsaÂÂhÃnaæ no visaæsaÂÂhÃnaæ pa¤¤Ã bhÃvetabbà vi¤¤Ãïaæ pari¤¤eyyaæ, idaæ nesaæ nÃnÃ- karaïan-ti. Vedanà vedanà ti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso vedanà ti vuccatÅti. -- Vedeti vedetÅti kho Ãvuso, tasmà vedanà ti vuccati, ki¤-ca vedeti: sukham-pi vedeti, dukkham-pi vedeti, adukkhamasukham-pi vedeti. Vedeti vedetÅti kho Ãvuso, tasmà vedanà ti vuccatÅti. -- Sa¤¤Ã sa¤¤Ã ti Ãvuso vuccati. KittÃvatà nu kho Ãvuso sa¤¤Ã ti vuccatÅti. -- Sa¤jÃnÃti sa¤jÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà sa¤¤Ã ti vuccati, ki¤-ca sa¤jÃnÃti: nÅlakam-pi sa¤jÃnÃti, pÅtakam- pi sa¤jÃnÃti, lohitakam-pi sa¤jÃnÃti, odÃtam-pi sa¤jÃnÃti. Sa¤jÃnÃti sa¤jÃnÃtÅti kho Ãvuso, tasmà sa¤¤Ã ti vuccatÅti. -- Yà c' Ãvuso vedanà yà ca sa¤¤Ã ya¤-ca vi¤¤Ãïaæ ime dhammà saæsaÂÂhà udÃhu visaæsaÂÂhÃ, labbhà ca pan' ime- saæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetun-ti. -- Yà c' Ãvuso vedanà yà ca sa¤¤Ã ya¤-ca vi¤¤Ãïaæ ime dhammà saæsaÂÂhà no visaæsaÂÂhÃ, na ca lab- bhà imesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃ- karaïaæ pa¤¤Ãpetuæ. Yaæ h' Ãvuso vedeti taæ sa¤jÃnÃti, yaæ sa¤jÃnÃti taæ vijÃnÃti, tasmà ime dhammà saæsaÂÂhà no visaæsaÂÂhÃ, na ca labbhà imesaæ dhammÃnaæ vinibbhujitvà vinibbhujitvà nÃnÃkaraïaæ pa¤¤Ãpetun-ti. NissaÂÂhena h' Ãvuso pa¤cahi indriyehi parisuddhena manovi¤¤Ãïena kiæ neyyan-ti. -- NissaÂÂhena h' Ãvuso pa¤- cahi indriyehi parisuddhena manovi¤¤Ãïena ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ neyyaæ, anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ãïa¤- cÃyatanaæ neyyaæ, na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ ney- yan-ti. -- Neyyaæ pan' Ãvuso dhammaæ kena pajÃnÃtÅti. -- Neyyaæ kho Ãvuso dhammaæ pa¤¤Ãcakkhunà pajÃnÃtÅti. -- Pa¤¤Ã pan' Ãvuso kimatthiyà ti. -- Pa¤¤Ã kho Ãvuso abhi¤¤atthà pari¤¤atthà pahÃnatthà ti. #<[page 294]># %<294 I. MôLAPA××ùSAõ>% Kati pan' Ãvuso paccayà sammÃdiÂÂhiyà uppÃdÃyÃti. -- Dve kho Ãvuso paccayà sammÃdiÂÂhiyà uppÃdÃya: parato ca ghoso yoniso ca manasikÃro. Ime kho Ãvuso dve paccayà sammÃdiÂÂhiyà uppÃdÃyÃti. -- Katihi pan' Ãvuso aÇgehi anuggahÅtà sammÃdiÂÂhi cetovimuttiphalà ca hoti cetovimutti- phalÃnisaæsà ca, pa¤¤Ãvimuttiphalà ca hoti pa¤¤Ãvimutti- phalÃnisaæsà cÃti. -- Pa¤cahi kho Ãvuso aÇgehi anuggahÅtà sammÃdiÂÂhi cetovimuttiphalà ca hoti cetovimuttiphalÃnisaæsà ca pa¤¤Ãvimuttiphalà ca hoti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà ca: Idh' Ãvuso sammÃdiÂÂhi sÅlÃnuggahÅtà ca hoti sutÃnugga- hÅtà ca hoti sÃkacchÃnuggahÅtà ca hoti samathÃnuggahÅtà ca hoti vipassanÃnuggahÅtà ca hoti. Imehi kho Ãvuso pa¤cahi aÇgehi anuggahÅtà sammÃdiÂÂhi cetovimuttiphalà ca hoti cetovimuttiphalÃnisaæsà ca, pa¤¤Ãvimuttiphalà ca hoti pa¤¤ÃvimuttiphalÃnisaæsà cÃti. Kati pan' Ãvuso bhavà ti. -- Tayo 'me Ãvuso bhavÃ: kÃmabhavo rÆpabhavo arÆpabhavo ti. -- Kathaæ pan' Ãvuso Ãyatiæ punabbhavÃbhinibbatti hotÅti. -- AvijjÃnÅvaraïÃnaæ kho Ãvuso sattÃnaæ taïhÃsaæyojanÃnaæ tatratatrÃbhinandanà evaæ Ãyatiæ punabbhavÃbhinibbatti hotÅti. -- Kathaæ pan' Ãvuso Ãyatiæ punabbhavÃbhinibbatti na hotÅti. -- AvijjÃ- virÃgà kho Ãvuso vijjuppÃdà taïhÃnirodhà evaæ Ãyatiæ pu- nabbhavÃbhinibbatti na hotÅti. Katamaæ pan' Ãvuso paÂhamaæ jhÃnan-ti. -- Idh' Ãvuso bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃ- naæ upasampajja viharati, idaæ vuccat' Ãvuso paÂhamaæ jhÃnan-ti. -- PaÂhamaæ pan' Ãvuso jhÃnaæ kataÇgikan-ti. -- PaÂhamaæ kho Ãvuso jhÃnaæ pa¤caÇgikaæ: Idh' Ãvuso paÂhamaæ jhÃnaæ samÃpannassa bhikkhuno vitakko ca vat- tati vicÃro ca pÅti ca sukha¤-ca cittekaggatà ca. PaÂha- maæ kho Ãvuso jhÃnaæ evaæ pa¤caÇgikan-ti. -- PaÂhamaæ pan' Ãvuso jhÃnaæ kataÇgavippahÅnaæ kataÇgasamannÃgatan- ti. -- PaÂhamaæ kho Ãvuso jhÃnaæ pa¤caÇgavippahÅnaæ pa¤caÇgasamannÃgataæ: Idh' Ãvuso pathamaæ jhÃnaæ samÃ- pannassa bhikkhuno kÃmacchando pahÅno hoti, byÃpÃdo pa- hÅno hoti, thÅnamiddhaæ pahÅnaæ hoti, uddhaccakukkuccaæ #<[page 295]># %< 5. 3. MAHùVEDALLASUTTAõ. (43) 295>% pahÅnaæ hoti, vicikicchà pahÅnà hoti, vitakko ca vattati vi- cÃro ca pÅti ca sukha¤-ca cittekaggatà ca. PaÂhamaæ kho Ãvuso jhÃnaæ evaæ pa¤caÇgavippahÅnaæ pa¤caÇgasamannÃ- gatan-ti. Pa¤c' imÃni Ãvuso indriyÃni nÃnÃvisayÃni nÃnÃgocarÃni, na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhonti, seyyathÅdaæ cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyin- driyaæ. Imesaæ kho Ãvuso pa¤cannaæ indriyÃnaæ nÃnÃ- visayÃnaæ nÃnÃgocarÃnaæ na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhontÃnaæ kiæ paÂisaraïaæ, ko ca nesaæ gocara- visayaæ paccanubhotÅti. -- Pa¤c' imÃni Ãvuso indriyÃni nÃnÃvisayÃni nÃnÃgocarÃni, na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhonti, seyyathÅdaæ cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ. Imesaæ kho Ãvuso pa¤cannaæ indriyÃnaæ nÃnÃvisayÃnaæ nÃnÃgocarÃnaæ na a¤¤ama¤¤assa gocaravisayaæ paccanubhontÃnaæ mano paÂi- saraïaæ, mano ca nesaæ gocaravisayaæ paccanubhotÅti. Pa¤c' imÃni Ãvuso indriyÃni, seyyathÅdaæ cakkhun- driyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ. ImÃni kho Ãvuso pa¤c' indriyÃni kiæ paÂicca tiÂÂhantÅti. -- Pa¤c' imÃni Ãvuso indriyÃni, seyyathÅdaæ cakkhundriyaæ sotindriyaæ ghÃnindriyaæ jivhindriyaæ kÃyindriyaæ. ImÃni kho Ãvuso pa¤c' indriyÃni Ãyuæ paÂicca tiÂÂhantÅti. -- ùyu pan' Ãvuso kiæ paÂicca tiÂÂhatÅti. -- ùyu usmaæ paÂicca tiÂÂhatÅti. -- Usmà pan' Ãvuso kiæ paÂicca tiÂÂhatÅti. -- Usmà Ãyuæ paÂicca tiÂÂhatÅti. -- IdÃn' eva kho mayaæ Ãvuso Ãyas- mato SÃriputtassa bhÃsitaæ evaæ ÃjÃnÃma: Ãyu usmaæ paÂicca tiÂÂhatÅti, idÃn' eva kho mayaæ Ãyasmato SÃriputtassa bhÃsitaæ evaæ ÃjÃnÃma: usmà Ãyuæ paÂicca tiÂÂhatÅti. YathÃkathaæ pan' Ãvuso imassa bhÃsitassa attho daÂÂhabbo ti. -- Tena h' Ãvuso upaman-te karissÃmi, upamÃya p' idh' ekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. Seyyathà pi Ãvuso telappadÅpassa jhÃyato acciæ paÂicca Ãbhà pa¤¤Ã- yati, Ãbhaæ paÂicca acci pa¤¤Ãyati, evam-eva kho Ãvuso Ãyu usmaæ paÂicca tiÂÂhati, usmà ca Ãyuæ paÂicca tiÂÂhatÅti. Te va nu kho Ãvuso ÃyusaÇkhÃrà te vedaniyà dhammÃ, udÃhu a¤¤e ÃyusaÇkhÃrà a¤¤e vedaniyà dhammà ti. -- Na #<[page 296]># %<296 I. MôLAPA××ùSAõ.>% kho Ãvuso te va ÃyusaÇkhÃrà te vedaniyà dhammÃ. Te ca Ãvuso ÃyusaÇkhÃrà abhaviæsu te vedaniyà dhammÃ, na-y-idaæ sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpannassa bhikkhuno vuÂÂhÃnaæ pa¤¤Ãyetha. Yasmà ca kho Ãvuso a¤¤e ÃyusaÇ- khÃrà a¤¤e vedaniyà dhammÃ, tasmà sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpannassa bhikkhuno vuÂÂhÃnaæ pa¤¤ÃyatÅti. -- Yadà nu kho Ãvuso imaæ kÃyaæ kati dhammà jahanti athÃyaæ kÃyo ujjhito avakkhitto seti yathà kaÂÂhaæ acetanan-ti. -- Yadà kho Ãvuso imaæ kÃyaæ tayo dhammà jahanti: Ãyu usmà ca vi¤¤Ãïaæ, athÃyaæ kÃyo ujjhito avakkhitto seti yathà kaÂÂhaæ acetanan-ti. -- YvÃyaæ Ãvuso mato kÃla- kato yo cÃyaæ bhikkhu sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpanno, imesaæ kiæ nÃnÃkaraïan-ti. -- YvÃyaæ Ãvuso mato kÃla- kato, tassa kÃyasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, vacÅ- saÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, cittasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, Ãyu parikkhÅïo, usmà vÆpasantÃ, indriyÃni viparibhinnÃni; yo cÃyaæ bhikkhu sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpanno, tassa pi kÃyasaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, vacÅsaÇkhÃrà niruddhà paÂippassaddhÃ, cittasaÇkhÃrà ni- ruddhà paÂippassaddhÃ, Ãyu aparikkhÅïo, usmà avÆpasantÃ, indriyÃni vippasannÃni. YvÃyaæ Ãvuso mato kÃlakato yo cÃyaæ bhikkhu sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpanno, idaæ tesaæ nÃnÃkaraïan-ti. Kati pan' Ãvuso paccayà adukkhamasukhÃya cetovimuttiyà samÃpattiyà ti. -- CattÃro kho Ãvuso paccayà adukkhama- sukhÃya cetovimuttiyà samÃpattiyÃ: Idh' Ãvuso bhikkhu su- khassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassa- domanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsatipÃri- suddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ime kho Ãvuso cattÃro paccayà adukkhamasukhÃya cetovimuttiyà samÃpattiyà ti. -- Kati pan' Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà samÃpattiyà ti. -- Dve kho Ãvuso paccayà ani- mittÃya cetovimuttiyà samÃpattiyÃ: sabbanimittÃna¤-ca amanasikÃro, animittÃya ca dhÃtuyà manasikÃro. Ime kho Ãvuso dve paccayà animittÃya cetovimuttiyà samÃpattiyà ti. -- Kati pan' Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà Âhitiyà ti. -- Tayo kho Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà #<[page 297]># %< 5. 3. MAHùVEDALLASUTTAõ. (43) 297>% ÂhitiyÃ: sabbanimittÃna¤-ca amanasikÃro, animittÃya ca dhÃtuyà manasikÃro, pubbe ca abhisaÇkhÃro. Ime kho Ãvuso tayo paccayà animittÃya cetovimuttiyà Âhitiyà ti. -- Kati pan' Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà vuÂÂhÃnÃ- yÃti. -- Dve kho Ãvuso paccayà animittÃya cetovimuttiyà vuÂÂhÃnÃya: sabbanimittÃna¤-ca manasikÃro, animittÃya ca dhÃtuyà amanasikÃro. Ime kho Ãvuso dve paccayà ani- mittÃya cetovimuttiyà vuÂÂhÃnÃyÃti. Yà cÃyaæ Ãvuso appamÃïà cetovimutti yà ca Ãki¤ca¤¤Ã cetovimutti yà ca su¤¤atà cetovimutti yà ca animittà ceto- vimutti, ime dhammà nÃnaÂÂhà c' eva nÃnÃbya¤janà ca, udÃhu ekaÂÂhÃ, bya¤janam-eva nÃnan-ti. -- Yà cÃyaæ Ãvuso appamÃïà cetovimutti yà ca Ãki¤ca¤¤Ã cetovimutti yà ca su¤¤atà cetovimutti yà ca animittà cetovimutti, atthi kho Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà nÃ- naÂÂhà c' eva nÃnÃbya¤janà ca, atthi ca kho Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà ekaÂÂhÃ, bya¤janam- eva nÃnaæ. Katamo c' Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà nÃnaÂÂhà c' eva nÃnÃbya¤janà ca: Idh' Ãvuso bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catut- thiæ, iti uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena ma- haggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà vi- harati. KaruïÃsahagatena cetasà --pe-- muditÃsahagatena cetasà -- upekhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vi- harati, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti ud- dham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokam upekhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appa- mÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharati. Ayaæ vuc- cat' Ãvuso appamÃïà cetovimutti. Katamà c' Ãvuso Ãki¤- ca¤¤Ã cetovimutti: Idh' Ãvuso bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃ- yatanaæ samatikkamma na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccat' Ãvuso Ãki¤ca¤¤Ã ceto- vimutti. Katamà c' Ãvuso su¤¤atà cetovimutti: Idh' Ãvuso bhikkhu ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và iti paÂisa¤cikkhati: su¤¤am-idaæ attena và attaniyena và ti. #<[page 298]># %<298 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Ayaæ vuccat' Ãvuso su¤¤atà cetovimutti. Katamà c' Ãvuso animittà cetovimutti: Idh' Ãvuso bhikkhu sabbanimittÃnaæ amanasikÃrà animittaæ cetosamÃdhiæ upasampajja viharati. Ayaæ vuccat' Ãvuso animittà cetovimutti. Ayaæ kho Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà nÃnaÂÂhà c' eva nÃnÃbya¤janà ca. Katamo c' Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà ekaÂÂhÃ, bya¤janam-eva nÃnaæ: RÃgo kho Ãvuso pamÃïakaraïo, doso pamÃïakaraïo, moho pamÃïakaraïo; te khÅïÃsavassa bhikkhuno pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃda- dhammÃ. YÃvatà kho Ãvuso appamÃïà cetovimuttiyo akuppà tÃsaæ cetovimutti aggam-akkhÃyati, sà kho panÃkuppà cetovimutti su¤¤Ã rÃgena su¤¤Ã dosena su¤¤Ã mohena. RÃgo kho Ãvuso ki¤cano, doso ki¤cano, moho ki¤cano, te khÅïÃsavassa bhikkhuno pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. YÃ- vatà kho Ãvuso Ãki¤ca¤¤Ã cetovimuttiyo akuppà tÃsaæ cetovimutti aggam-akkhÃyati, sà kho panÃkuppà cetovimutti su¤¤Ã rÃgena su¤¤Ã dosena su¤¤Ã mohena. RÃgo kho Ãvuso nimittakaraïo, doso nimittakaraïo, moho nimitta- karaïo, te khÅïÃsavassa bhikkhuno pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. YÃ- vatà kho Ãvuso animittà cetovimuttiyo akuppà tÃsaæ ceto- vimutti aggam-akkhÃyati, sà kho panÃkuppà cetovimutti su¤¤Ã rÃgena su¤¤Ã dosena su¤¤Ã mohena. Ayaæ kho Ãvuso pariyÃyo yaæ pariyÃyaæ Ãgamma ime dhammà ekaÂÂhÃ, bya¤janam-eva nÃnan-ti. Idam-avoc' Ãyasmà SÃriputto. Attamano Ãyasmà MahÃkoÂÂhito Ãyasmato SÃriputtassa bhÃsitaæ abhinandÅti. MAHùVEDALLASUTTAõ TATIYAõ. #<[page 299]># %< 5. 4. CôÊAVEDALLASUTTAõ. (44) 299>% 44. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe viharati VeÊuvane KalandakanivÃpe. Atha kho VisÃkho upÃsako yena Dhammadinnà bhikkhunÅ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Dhammadinnaæ bhikkhuniæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho VisÃkho upÃ- sako Dhammadinnaæ bhikkhuniæ etad-avoca: SakkÃyo sakkÃyo ti ayye vuccati. Katamo nu kho ayye sakkÃyo vutto Bhagavatà ti. -- Pa¤ca kho ime Ãvuso Vi- sÃkha upÃdÃnakkhandhà sakkÃyo vutto BhagavatÃ, seyya- thÅdaæ rÆpupÃdÃnakkhandho vedanupÃdÃnakkhandho sa¤¤u- pÃdÃnakkhandho saÇkhÃrupÃdÃnakkhandho vi¤¤ÃïupÃdÃnak- khandho. Ime kho Ãvuso VisÃkha pa¤c' upÃdÃnakkhandhà sakkÃyo vutto Bhagavatà ti. SÃdh' ayye ti kho VisÃkho upÃsako DhammadinnÃya bhikkhuniyà bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà Dhammadinnaæ bhikkhuniæ uttariæ pa¤haæ apucchi: SakkÃyasamudayo sakkÃyasamudayo ti ayye vuccati. Katamo nu kho ayye sakkÃyasamudayo vutto Bhagavatà ti. -- Yà 'yaæ Ãvuso VisÃkha taïhà ponobhavikà nandirÃga- sahagatà tatratatrÃbhinandinÅ, seyyathÅdaæ kÃmataïhà bhava- taïhà vibhavataïhÃ, ayaæ kho Ãvuso VisÃkha sakkÃyasamu- dayo vutto Bhagavatà ti. -- SakkÃyanirodho sakkÃyanirodho ti ayye vuccati. Katamo nu kho ayye sakkÃyanirodho vutto Bhagavatà ti. -- Yo kho Ãvuso VisÃkha tassà yeva taïhÃya asesavirÃganirodho cÃgo paÂinissaggo mutti anÃlayo, ayaæ kho Ãvuso VisÃkha sakkÃyanirodho vutto Bhagavatà ti. -- SakkÃyanirodhagÃminÅ paÂipadà sakkÃyanirodhagÃminÅ paÂi- padà ti ayye vuccati. Katamà nu kho ayye sakkÃyanirodha- gÃminÅ paÂipadà vuttà Bhagavatà ti. -- Ayam-eva kho Ãvuso VisÃkha ariyo aÂÂhaÇgiko maggo sakkÃyanirodhagÃminÅ paÂipadà vuttà BhagavatÃ, seyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃ- saÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃ- vÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhÅti. -- Ta¤-¤eva nu kho ayye upÃdÃnaæ te pa¤c' upÃdÃnakkhandhÃ, udÃhu a¤¤a- tra pa¤cah' upÃdÃnakkhandhehi upÃdÃnan-ti. -- Na kho Ãvuso VisÃkha ta¤-¤eva upÃdÃnaæ te pa¤c' upÃdÃnakkhandhÃ, #<[page 300]># %<300 I. MôLAPA××ùSAõ.>% na pi a¤¤atra pa¤cah' upÃdÃnakkhandhehi upÃdÃnaæ. Yo kho Ãvuso VisÃkha pa¤cas' upÃdÃnakkhandhesu chandarÃgo taæ tattha upÃdÃnan-ti. Kathaæ pan' ayye sakkÃyadiÂÂhi hotÅti. -- Idh' Ãvuso VisÃkha assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadham- massa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto, rÆ- paæ attato samanupassati, rÆpavantaæ và attÃnaæ, attani và rÆpaæ, rÆpasmiæ và attÃnaæ; vedanaæ attato samanu- passati. vedanÃvantaæ và attÃnaæ, attani và vedanaæ, ve- danÃya yà attÃnaæ; sa¤¤aæ attato samanupassati, sa¤¤Ã- vantaæ và attÃnaæ, attani và sa¤¤aæ, sa¤¤Ãya và attÃnaæ; saÇkhÃre attato samanupassati, saÇkhÃravantaæ và attÃnaæ, attani và saÇkhÃre. saÇkhÃresu và attÃnaæ; vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, vi¤¤Ãïavantaæ và attÃnaæ, attani và vi¤¤Ã- ïaæ, vi¤¤Ãïasmiæ và attÃnaæ. Evaæ kho Ãvuso VisÃkha sakkÃyadiÂÂhi hotÅti. -- Kathaæ pan' ayye sakkÃyadiÂÂhi na hotÅti. -- Idh' Ãvuso VisÃkha sutavà ariyasÃvako ariyÃnam dassÃvÅ ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto, sappurisÃnaæ dassÃvÅ sappurisadhammassa kovido sappurisa- dhamme suvinÅto, na rÆpaæ attato samanupassati, na rÆpa- vantaæ attÃnaæ, na attani rÆpaæ, na rÃpasmiæ attÃnaæ; na vedanaæ attato samanupassati, na vedanÃvantaæ attÃnaæ, na attani vedanaæ, na vedanÃya attÃnaæ; na sa¤¤aæ attato samanupassati, na sa¤¤Ãvantaæ attÃnaæ, na attani sa¤¤aæ, na sa¤¤Ãya attÃnaæ; na saÇkhÃre attato samanupassati, na saÇkhÃravantaæ attÃnaæ, na attani saÇkhÃre, na saÇkhÃresu attÃnaæ; na vi¤¤Ãïaæ attato samanupassati, na vi¤¤Ãïa- vantaæ attÃnaæ, na attani vi¤¤Ãïaæ, na vi¤¤Ãïasmiæ attÃ- naæ. Evaæ kho Ãvuso VisÃkha sakkÃyadiÂÂhi na hotÅti. Katamo pan' ayye ariyo aÂÂhaÇgiko maggo ti. -- Ayam- eva kho Ãvuso VisÃkha ariyo aÂÂhaÇgiko maggo, seyyathÅdaæ sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjÅvo sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhÅti. -- Ariyo pan' ayye aÂÂhaÇgiko maggo saÇkhato udÃhu asaÇ- khato ti. -- Ariyo kho Ãvuso VisÃkha aÂÂhaÇgiko maggo #<[page 301]># %< 5. 4. CôÊAVEDALLASUTTAõ. (44) 301>% saÇkhato ti. -- Ariyena nu kho ayye aÂÂhaÇgikena maggena tayo khandhà saÇgahÅtÃ, udÃhu tÅhi khandhehi ariyo aÂÂhaÇ- giko maggo saÇgahÅto ti. -- Na kho Ãvuso VisÃkha ariyena aÂÂhaÇgikena maggena tayo khandhà saÇgahÅtÃ, tÅhi ca kho Ãvuso VisÃkha khandhehi ariyo aÂÂhaÇgiko maggo saÇgahÅto. Yà c' Ãvuso VisÃkha sammÃvÃcà yo ca sammÃkammanto yo ca sammÃÃjÅvo, ime dhammà sÅlakkhandhe saÇgahÅtÃ; yo ca sammÃvÃyÃmo yà ca sammÃsati yo ca sammÃsamÃdhi, ime dhammà samÃdhikkhandhe saÇgahÅtÃ; yà ca sammÃdiÂÂhi yo ca sammÃsaÇkappo, ime dhammà pa¤¤Ãkkhandhe saÇgahÅtà ti. -- Katamo pan' ayye samÃdhi, katame samÃdhinimittÃ, katame samÃdhiparikkhÃrÃ, katamà samÃdhibhÃvanà ti. -- Yà kho Ãvuso VisÃkha cittassa ekaggatà ayaæ samÃdhi, cattÃro satipaÂÂhÃnà samÃdhinimittÃ, cattÃro sammappadhÃnà samÃdhiparikkhÃrÃ, yà tesaæ yeva dhammÃnaæ Ãsevanà bhÃvanà bahulÅkammaæ ayaæ tattha samÃdhibhÃvanà ti. Kati pan' ayye saÇkhÃrà ti. -- Tayo 'me Ãvuso VisÃkha saÇkhÃrÃ: kÃyasaÇkhÃro vacÅsaÇkhÃro cittasaÇkhÃro ti. -- Katamo pan' ayye kÃyasaÇkhÃro, katamo vacÅsaÇkhÃro, ka- tamo cittasaÇkhÃro ti. -- AssÃsapassÃsà kho Ãvuso VisÃkha kÃyasaÇkhÃro, vitakkavicÃrà vacÅsaÇkhÃro, sa¤¤Ã ca vedanà ca cittasaÇkhÃro ti. -- Kasmà pan' ayye assÃsapassÃsà kÃya- saÇkhÃro, kasmà vitakkavicÃrà vacÅsaÇkhÃro, kasmà sa¤¤Ã ca vedanà ca cittasaÇkhÃro ti. -- AssÃsapassÃsà kho Ãvuso VisÃkha kÃyikà ete dhammà kÃyapaÂibaddhÃ, tasmà assÃsa- passÃsà kÃyasaÇkhÃro. Pubbe kho Ãvuso VisÃkha vitakketvà vicÃretvà pacchà vÃcaæ bhindati, tasmà vitakkavicÃrà vacÅ- saÇkhÃro. Sa¤¤Ã ca vedanà ca cetasikà ete dhammà citta- paÂibaddhÃ, tasmà sa¤¤Ã ca vedanà ca cittasaÇkhÃro ti. Katha¤-ca pan' ayye sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpatti hotÅti. -- Na kho Ãvuso VisÃkha sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjantassa bhikkhuno evaæ hoti: ahaæ sa¤¤Ãvedayita- nirodhaæ samÃpajjissan-ti vÃ, ahaæ sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjÃmÅti vÃ, ahaæ sa¤¤Ãvedayitanirodham samÃpanno ti vÃ, atha khvÃssa pubbe va tathà cittaæ bhÃvitaæ hoti yan-taæ tathattÃya upanetÅti. -- Sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ #<[page 302]># %<302 I. MôLAPA××ùSAõ.>% samÃpajjantassa pan' ayye bhikkhuno katame dhammà paÂha- maæ nirujjhanti, yadi và kÃyasaÇkhÃro yadi và vacÅsaÇkhÃro yadi và cittasaÇkhÃro ti. -- Sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjan- tassa kho Ãvuso VisÃkha bhikkhuno paÂhamaæ nirujjhati vacÅsaÇkhÃro, tato kÃyasaÇkhÃro, tato cittasaÇkhÃro ti. -- Kathaæ pan' ayye sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂ- ÂhÃnaæ hotÅti. -- Na kho Ãvuso VisÃkha sa¤¤Ãvedayita- nirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahantassa bhikkhuno evaæ hoti: ahaæ sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahissan-ti vÃ, ahaæ sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahÃmÅti vÃ, ahaæ sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhito ti vÃ, atha khvÃssa pubbe va tathà cittaæ bhÃvitaæ hoti yan-taæ tathattÃya upanetÅti. -- Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahantassa pan' ayye bhikkhuno katame dhammà paÂhamaæ uppajjanti, yadi và kÃyasaÇkhÃro yadi và vacÅsaÇkhÃro yadi và cittasaÇ- khÃro ti. -- Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhahantassa kho Ãvuso VisÃkha bhikkhuno paÂhamaæ uppajjati cittasaÇ- khÃro, tato kÃyasaÇkhÃro, tato vacÅsaÇkhÃro ti. -- Sa¤¤Ã- vedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitaæ pan' ayye bhikkhuæ kati phassà phusantÅti. -- Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitaæ kho Ãvuso VisÃkha bhikkhuæ tayo phassà phusanti: su¤¤ato phasso, animitto phasso. appaïihito phasso ti. -- Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitassa pan' ayye bhik- khuno kiæninnaæ cittaæ hoti kiæpoïaæ kiæpabbhÃran-ti. -- Sa¤¤ÃvedayitanirodhasamÃpattiyà vuÂÂhitassa kho Ãvuso Vi- sÃkha bhikkhuno vivekaninnaæ cittaæ hoti vivekapoïaæ viveka- pabbhÃran-ti. Kati pan' ayye vedanà ti. -- Tisso kho imà Ãvuso Vi- sÃkha vedanÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhama- sukhà vedanà ti. -- Katamà pan' ayye sukhà vedanÃ, ka- tamà dukkhà vedanÃ, katamà adukkhamasukhà vedanà ti. -- Yaæ kho Ãvuso VisÃkha kÃyikaæ và cetasikaæ và sukhaæ sÃtaæ vedayitaæ ayaæ sukhà vedanÃ. Yaæ kho Ãvuso Vi- sÃkha kÃyikaæ và cetasikaæ và dukkhaæ asÃtaæ vedayitaæ ayaæ dukkhà vedanÃ. Yaæ kho Ãvuso VisÃkha kÃyikaæ và cetasikaæ và n' eva sÃtaæ nÃsÃtaæ vedayitaæ ayaæ aduk- #<[page 303]># %< 5. 4. CôÊAVEDALLASUTTAõ. (44) 303>% khamasukhà vedanà ti. -- Sukhà pan' ayye vedanà kiæsukhà kiædukkhÃ, dukkhà vedanà kiædukkhà kiæsukhÃ, adukkha- masukhà vedanà kiæsukhà kiædukkhà ti. -- Sukhà kho Ãvuso VisÃkha vedanà Âhitisukhà vipariïÃmadukkhÃ, dukkhà vedanà Âhitidukkhà vipariïÃmasukhÃ, adukkhamasukhà vedanà ¤Ãïa- sukhà a¤¤Ãïadukkhà ti. -- SukhÃya pan' ayye vedanÃya {kiæanusayo} anuseti, dukkhÃya vedanÃya {kiæanusayo} anuseti, adukkhamasukhÃya vedanÃya {kiæanusayo} anusetÅti. -- Su- khÃya kho Ãvuso VisÃkha vedanÃya rÃgÃnusayo anuseti, dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo anuseti, adukkhama- sukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo anusetÅti. -- SabbÃya nu kho ayye sukhÃya vedanÃya rÃgÃnusayo anuseti, sabbÃya dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo anuseti, sabbÃya adukkha- masukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo anusetÅti. -- Na kho Ãvuso VisÃkha sabbÃya sukhÃya vedanÃya rÃgÃnusayo anu- seti, na sabbÃya dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo anuseti, na sabbÃya adukkhamasukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo anu- setÅti. -- SukhÃya pan' ayye vedanÃya kiæ pahÃtabbaæ, dukkhÃya vedanÃya kiæ pahÃtabbaæ, adukkhamasukhÃya vedanÃya kiæ pahÃtabban-ti. -- SukhÃya kho Ãvuso Vi- sÃkha vedanÃya rÃgÃnusayo pahÃtabbo, dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo pahÃtabbo, adukkhamasukhÃya vedanÃya avij- jÃnusayo pahÃtabbo ti. -- SabbÃya nu kho ayye sukhÃya vedanÃya rÃgÃnusayo pahÃtabbo, sabbÃya dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo pahÃtabbo, sabbÃya adukkhamasukhÃya ve- danÃya avijjÃnusayo pahÃtabbo ti. -- Na kho Ãvuso VisÃkha sabbÃya sukhÃya vedanÃya rÃgÃnusayo pahÃtabbo, na sab- bÃya dukkhÃya vedanÃya paÂighÃnusayo pahÃtabbo, na sab- bÃya adukkhamasukhÃya vedanÃya avijjÃnusayo pahÃtabbo. Idh' Ãvuso VisÃkha bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅti- sukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, rÃgan-tena pajahati, na tattha rÃgÃnusayo anuseti. Idh' Ãvuso VisÃkha bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: kuda-ssu nÃmÃhaæ tad-Ãya- tanaæ upasampajja viharissÃmi yad-ariyà etarahi Ãyatanaæ upasampajja viharantÅti, iti anuttaresu vimokhesu pihaæ #<[page 304]># %<304 I. MôLAPA××ùSAõ.>% upaÂÂhÃpayato uppajjati pihÃpaccayà domanassaæ, paÂighan- tena pajahati, na tattha paÂighÃnusayo anuseti. Idh' Ãvuso VisÃkha bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upa- sampajja viharati, avijjan-tena pajahati, na tattha avijjÃnu- sayo anusetÅti. SukhÃya pan' ayye vedanÃya kiæ paÂibhÃgo ti. -- Su- khÃya kho Ãvuso VisÃkha vedanÃya dukkhà vedanà paÂi- bhÃgo ti. -- DukkhÃya pan' ayye vedanÃya kiæ paÂibhÃgo ti. -- DukkhÃya kho Ãvuso VisÃkha vedanÃya sukhà vedanà paÂibhÃgo ti. -- AdukkhamasukhÃya pan' ayye vedanÃya kiæ paÂibhÃgo ti. -- AdukkhamasukhÃya kho Ãvuso VisÃkha ve- danÃya avijjà paÂibhÃgo ti. -- AvijjÃya pan' ayye kiæ paÂi- bhÃgo ti. -- AvijjÃya kho Ãvuso VisÃkha vijjà paÂibhÃgo ti. -- VijjÃya pan' ayye kiæ paÂibhÃgo ti. -- VijjÃya kho Ãvuso VisÃkha vimutti paÂibhÃgo ti. -- Vimuttiyà pan' ayye kiæ paÂibhÃgo ti. -- Vimuttiyà kho Ãvuso VisÃkha nibbÃnaæ paÂibhÃgo ti. -- NibbÃnassa pan' ayye kiæ paÂibhÃgo ti. -- AccasarÃvuso VisÃkha pa¤haæ, nÃsakkhi pa¤hÃnaæ pari- yantaæ gahetuæ. NibbÃnogadhaæ hi Ãvuso VisÃkha brahma- cariyaæ nibbÃnaparÃyanaæ nibbÃnapariyosÃnaæ. ùkaÇkha- mÃno ca tvaæ Ãvuso VisÃkha Bhagavantaæ upasaÇkamitvà etam-atthaæ puccheyyÃsi, yathà ca te Bhagavà byÃkaroti tathà naæ dhÃreyyÃsÅti. Atha kho VisÃkho upÃsako DhammadinnÃya bhikkhuniyà bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃy' Ãsanà Dhamma- dinnaæ bhikkhuniæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Vi- sÃkho upÃsako yÃvatako ahosi DhammadinnÃya bhikkhuniyà saddhiæ kathÃsallÃpo taæ sabbaæ Bhagavato Ãrocesi. Evaæ vutte Bhagavà VisÃkhaæ upÃsakaæ etad-avoca: Paï¬ità VisÃkha Dhammadinnà bhikkhunÅ, mahÃpa¤¤Ã VisÃkha Dhammadinnà bhikkhunÅ. Mama¤-ce pi tvaæ VisÃkha etam- atthaæ puccheyyÃsi, aham-pi taæ evam-evaæ byÃkareyyaæ #<[page 305]># %< 5. 5. CôÊADHAMMASAMùDùNASUTTAõ. (45) 305>% yathà taæ DhammadinnÃya bhikkhuniyà byÃkataæ, eso c' ev' etassa attho, evam-etaæ dhÃrehÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano VisÃkho upÃsako Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. CôÊAVEDALLASUTTAõ CATUTTHAõ. 45. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: CattÃr' imÃni bhikkhave dhammasamÃdÃnÃni, katamÃni cattÃri: Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- sukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhamma- samÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkha- vipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- dukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhamma- samÃdÃnaæ paccuppannasukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukha- vipÃkaæ. Katama¤-ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- sukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ: Santi bhikkhave eke samaïa- brÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: na-tthi kÃmesu doso ti. Te kÃmesu pÃtabyataæ Ãpajjanti. te kho molibaddhÃhi paribbÃjikÃhi paricÃrenti, te evam-Ãhaæsu: Kiæ su nÃma te bhonto samaïabrÃhmaïà kÃmesu anÃgatabhayaæ sam- passamÃnà kÃmÃnaæ pahÃnam-Ãhaæsu kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti; sukho imissà paribbÃjikÃya taruïÃya mudukÃya lomasÃya bÃhÃya samphasso ti te kÃmesu pÃtabyataæ Ãpaj- janti. Te kÃmesu pÃtabyataæ Ãpajjitvà kÃyassa bhedà pa- ram-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. Te tattha dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Te evam- Ãhaæsu: Idaæ kho te bhonto samaïabrÃhmaïà kÃmesu anÃgatabhayaæ sampassamÃnà kÃmÃnaæ pahÃnam-Ãhaæsu kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti, ime hi mayaæ kÃmahetu #<[page 306]># %<306 I. MôLAPA××ùSAõ.>% kÃmanidÃnaæ dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyÃmÃti. Sey- yathà pi bhikkhave gimhÃnaæ pacchime mÃse mÃluvÃsipÃÂikà phaleyya, atha kho taæ bhikkhave mÃluvÃbÅjaæ a¤¤atarasmiæ sÃlamÆle nipateyya. Atha kho bhikkhave yà tasmiæ sÃle adhivatthà devatà sà bhÅtà saæviggà santÃsaæ Ãpajjeyya. Atha kho bhikkhave tasmiæ sÃle adhivatthÃya devatÃya mittÃ- maccà ¤ÃtisÃlohitÃ, ÃrÃmadevatà vanadevatà rukkhadevatÃ, osadhitiïavanaspatisu adhivatthà devatÃ, saÇgamma samÃ- gamma evaæ samassÃseyyuæ: Mà bhavaæ bhÃyi. mà bhavaæ bhÃyi, app-eva nÃm' etaæ mÃluvÃbÅjaæ moro và gileyya mago và khÃdeyya dava¬Ãho và ¬aheyya vanakammikà và uddhareyyuæ upacikà và udrabheyyuæ, abÅjaæ và pan' assÃti. Atha kho taæ bhikkhave mÃluvÃbÅjaæ n' eva moro gileyya na mago khÃdeyya na dava¬Ãho ¬aheyya na vanakammikà uddhareyyuæ na upacikà udrabheyyuæ, bÅjaæ pan' assa. Taæ pÃvussakena meghena abhippavaÂÂaæ samma-d-eva virÆ- heyya, sà 'ssa mÃluvÃlatà taruïà mudukà lomasà vilambinÅ, sà taæ sÃlaæ upaniseveyya. Atha kho bhikkhave tasmiæ sÃle adhivatthÃya devatÃya evam-assa: Kiæ su nÃma te bhonto mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohitÃ, ÃrÃmadevatà vanadevatà rukkhadevatÃ, osadhitiïavanaspatisu adhivatthà devatÃ, mÃ- luvÃbÅje anÃgatabhayaæ sampassamÃnà saÇgamma samÃ- gamma evaæ samassÃsesuæ: mà bhavaæ bhÃyi, mà bhavaæ bhÃyi, app-eva nÃm' etaæ mÃluvÃbÅjaæ moro và gileyya mago và khÃdeyya dava¬Ãho và ¬aheyya vanakammikà và uddhareyyuæ upacikà và udrabheyyuæ, abÅjaæ và pan' assÃti; sukho imissà mÃluvÃlatÃya taruïÃya mudukÃya lomasÃya vilambiniyà samphasso ti. Sà taæ sÃlaæ anuparihareyya, sà taæ sÃlaæ anupariharitvà upari viÂabhiæ kareyya, upari viÂa- bhiæ karitvà oghanaæ janeyya, oghanaæ janetvà ye tassa sÃlassa mahantà mahantà khandhà te padÃleyya. Atha kho bhikkhave tasmiæ sÃle adhivatthÃya devatÃya evam-assa: Idaæ kho te bhonto mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohitÃ, ÃrÃmadevatà vana- devatà rukkhadevatÃ, osadhitiïavanaspatisu adhivatthà devatÃ, mÃluvÃbÅje anÃgatabhayaæ sampassamÃnà saÇgamma samÃ- gamma evaæ samassÃsesuæ: mà bhavaæ bhÃyi, mà bhavaæ bhÃyi, app-eva nÃm' etaæ mÃluvÃbÅjaæ moro và gileyya #<[page 307]># %< 5. 5. CôÊADHAMMASAMùDùNASUTTAõ. (45) 307>% mago và khÃdeyya dava¬Ãho và ¬aheyya vanakammikà và uddhareyyuæ upacikà và {udrabheyyuæ}, abÅjaæ và pan' assÃti, ya¤-cÃhaæ mÃluvÃbÅjahetu dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyÃmÅti. Evam-eva kho bhikkhave santi eke samaïa- brÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: na-tthi kÃmesu doso ti. Te kÃmesu pÃtabyataæ Ãpajjanti, te molibaddhÃhi parib- bÃjikÃhi paricÃrenti; te evam-Ãhaæsu: Kiæ su nÃma te bhonto samaïabrÃhmaïà kÃmesu anÃgatabhayaæ sampassa- mÃnà kÃmÃnaæ pahÃnam-Ãhaæsu kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ã- penti; sukho imissà paribbÃjikÃya taruïÃya mudukÃya loma- sÃya bÃhÃya samphasso ti te kÃmesu pÃtabyataæ Ãpajjanti. Te kÃmesu pÃtabyataæ Ãpajjitvà kÃyassa bhedà param- maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. Te tattha dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Te evam- Ãhaæsu: Idaæ kho te bhonto samaïabrÃhmaïà kÃmesu anÃgatabhayaæ sampassamÃnà kÃmÃnaæ pahÃnam-Ãhaæsu kÃmÃnaæ pari¤¤aæ pa¤¤Ãpenti, ime hi mayaæ kÃmahetu kÃmanidÃnaæ dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyÃmÃti. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ. Katama¤-ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccup- pannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkhavipÃkaæ: Idha bhik- khave ekacco acelako hoti muttÃcÃro hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko na tiÂÂhabhadantiko, na abhihaÂaæ na uddissa- kaÂaæ na nimantaïaæ sÃdiyati; so na kumbhÅmukhà pati- gaïhÃti na kaÊopimukhà patigaïhÃti, na eÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤- jamÃnÃnaæ, na gabbhiniyà na pÃyamÃnÃya na purisantara- gatÃya, na saÇkittisu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pibati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko -- sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko; ekissà pi dattiyà yÃpeti, dvÅhi pi dattÅhi yÃpeti -- sattahi pi dattÅhi yÃpeti; ekÃhikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃ- reti, dvÅhikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃreti -- sattÃhikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃreti, iti evarÆpaæ addhamÃsikam-pi pariyÃyabhatta- bhojanÃnuyogam-anuyutto viharati. So sÃkabhakkho và #<[page 308]># %<308 I. MôLAPA××ùSAõ.>% hoti sÃmÃkabhakkho và hoti nÅvÃrabhakkho và hoti daddula- bhakkho và hoti haÂabhakkho và hoti kaïabhakkho và hoti ÃcÃmabhakkho và hoti pi¤¤Ãkabhakkho và hoti tiïa- bhakkho và hoti gomayabhakkho và hoti, vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhojÅ. So sÃïÃni pi dhÃreti masÃïÃni pi dhÃreti chavadussÃni pi dhÃreti paæsukÆlÃni pi dhÃreti tirÅ- ÂÃni pi dhÃreti ajinÃni pi dhÃreti ajinakkhipam-pi dhÃreti kusacÅram-pi dhÃreti vÃkacÅram-pi dhÃreti phalakacÅram-pi dhÃreti kesakambalam-pi dhÃreti vÃlakambalam-pi dhÃreti ulÆkapakkham-pi dhÃreti; kesamassulocako pi hoti kesa- massulocanÃnuyogam-anuyutto, ubbhaÂÂhako pi hoti Ãsana- paÂikkhitto, ukkuÂiko pi hoti ukkuÂikappadhÃnam-anuyutto, kaïÂakÃpassayiko pi hoti kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti, sÃyatatiyakam-pi udakorohaïÃnuyogam-anuyutto viharati. Iti evarÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyo- gam-anuyutto viharati. So kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Idaæ vuc- cati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkhavipÃkaæ. Katama¤-ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccupanna- dukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ: Idha bhikkhave ekacco pakatiyà tibbarÃgajÃtiko hoti, so abhikkhaïaæ rÃgajaæ duk- khaæ domanassaæ paÂisaævedeti; pakatiyà tibbadosajÃtiko hoti, so abhikkhaïaæ dosajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂi- saævedeti; pakatiyà tibbamohajÃtiko hoti, so abhikkhaïaæ mohajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. So sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena assumukho pi rudamÃno pari- puïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ carati. So kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- dukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ. Katama¤-ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccup- pannasukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukhavipÃkaæ: Idha bhikkhave ekacco pakatiyà na tibbarÃgajÃtiko hoti, so na abhikkhaïaæ rÃgajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti; pakatiyà na tibbadosajÃtiko hoti, so na abhikkhaïaæ dosajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti; pakatiyà na tibbamohajÃtiko #<[page 309]># %< 5. 6. MAHùDHAMMASAMùDùNASUTTAõ. (46) 309>% hoti, so na abhikkhaïaæ mohajaæ dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. So vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ pa- Âhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avi- takkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekhako ca vi- harati sato ca sampajÃno, sukha¤-ca kÃyena paÂisaævedeti yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ ca- tutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukhavipÃkaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri dhammasamÃdÃnÃnÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. CôÊADHAMMASAMùDùNASUTTAõ PA¥CAMAõ. 46. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Yebhuyyena bhikkhave sattà evaækÃmà evaæchandà evaæadhippÃyÃ: aho vata aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyeyyuæ, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬heyyun- ti. Tesaæ bhikkhave sattÃnaæ evaækÃmÃnaæ evaæchandÃ- naæ evaæadhippÃyÃnaæ aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti. Tatra tumhe bhikkhave kaæ hetuæ paccethÃti. -- Bhagavaæ- #<[page 310]># %<310 I. MôLAPA××ùSAõ.>% mÆlakà no bhante dhammà Bhagavaænettikà Bhagavaæ- paÂisaraïÃ. SÃdhu vata bhante Bhagavantaæ yeva paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho, Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressan- tÅti. -- Tena hi bhikkhave suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. Evam-bhante ti kho te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Idha bhikkhave assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avi- nÅto, sevitabbe dhamme na jÃnÃti asevitabbe dhamme na jÃnÃti, bhajitabbe dhamme na jÃnÃti abhajitabbe dhamme na jÃnÃti. So sevitabbe dhamme ajÃnanto asevitabbe dhamme ajÃnanto, bhajitabbe dhamme ajÃnanto abhajitabbe dhamme ajÃnanto, asevitabbe dhamme sevati sevitabbe dhamme na sevati, abhajitabbe dhamme bhajati bhajitabbe dhamme na bhajati. Tassa asevitabbe dhamme sevato sevitabbe dhamme asevato, abhajitabbe dhamme bhajato bhajitabbe dhamme abhajato, aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. Sutavà ca kho bhikkhave ariyasÃvako ariyÃnaæ dassÃvÅ ariya- dhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto, sappurisÃnaæ das- sÃvÅ sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvinÅto, sevitabbe dhamme pajÃnÃti asevitabbe dhamme pajÃnÃti, bhajitabbe dhamme pajÃnÃti abhajitabbe dhamme pajÃnÃti. So sevitabbe dhamme pajÃnanto asevitabbe dhamme pa jÃnanto, bhajitabbe dhamme pajÃnanto abhajitabbe dhamme pajÃnanto, asevitabbe dhamme na sevati sevitabbe dhamme sevati, abhajitabbe dhamme na bhajati bhajitabbe dhamme bhajati. Tassa asevitabbe dhamme asevato sevitabbe dhamme sevato, abhajitabbe dhamme abhajato bhajitabbe dhamme bhajato, aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ viddasuno. CattÃr' imÃni bhikkhave dhammasamÃdÃnÃni, katamÃni cattÃri: Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- dukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave #<[page 311]># %< 5. 6. MAHùDHAMMASAMùDùNASUTTAõ. (46) 311>% dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkha- vipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- dukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ. Atthi bhikkhave dhamma- samÃdÃnaæ paccuppannasukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukha- vipÃkaæ. Tatra bhikkhave yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccup- pannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkhavipÃkaæ, taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti: idaæ kho dhamma- samÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkha- vipÃkan-ti. Taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ appajÃnanto taæ sevati, taæ na parivajjeti; tassa taæ sevato taæ apari- vajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. Tatra bhikkhave yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ, taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti: idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- sukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkan-ti. Taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ appajÃnanto taæ sevati, taæ na parivajjeti; tassa taæ sevato taæ aparivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà pari- hÃyanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. Tatra bhikkhave yam-idaæ dhamma- samÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ, taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti: idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃ- kan-ti. Taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ appajÃnanto taæ na sevati, taæ parivajjeti; tassa taæ asevato taæ pari- vajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. Tatra bhikkhave yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- sukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukhavipÃkaæ, taæ avidvà avijja- gato yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti: idaæ kho dhammasam- ÃdÃnaæ paccuppannasukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukhavipÃkan- ti. Taæ avidvà avijjÃgato yathÃbhÆtaæ appajÃnanto taæ na sevati, taæ parivajjeti; tassa taæ asevato taæ parivajjayato #<[page 312]># %<312 I. MôLAPA××ùSAõ.>% aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà parihÃyanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ aviddasuno. Tatra bhikkhave yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccup- pannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkhavipÃkaæ, taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti: idaæ kho dhammasamÃdÃ- naæ paccuppannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkhavipÃkan- ti. Taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnanto taæ na se- vati, taæ parivajjeti; tassa taæ asevato taæ parivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ viddasuno. Tatra bhikkhave yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ, taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti: idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkan-ti. Taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pa- jÃnanto taæ na sevati, taæ parivajjeti; tassa taæ asevato taæ parivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà pari- hÃyanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ vidda- suno. Tatra bhikkhave yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ pac- cuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ, taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti: idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ pac- cuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkan-ti. Taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnanto taæ sevati, taæ na pari- vajjeti; tassa taæ sevato taæ aparivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ viddasuno. Tatra bhikkhave yam-idaæ dhamma- samÃdÃnaæ paccuppannasukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukhavipÃ- kaæ, taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti: idaæ kho dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukhavipÃkan-ti. Taæ vidvà vijjÃgato yathÃbhÆtaæ pa- jÃnanto taæ sevati, taæ na parivajjeti; tassa taæ sevato taæ aparivajjayato aniÂÂhà akantà amanÃpà dhammà parihÃyanti, iÂÂhà kantà manÃpà dhammà abhiva¬¬hanti, taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ bhikkhave hoti yathà taæ viddasuno. #<[page 313]># %< 5. 6. MAHùDHAMMASAMùDùNASUTTAõ. (46) 313>% Katama¤-ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccup- pannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkhavipÃkaæ: Idha bhik- khave ekacco sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pÃïÃti- pÃtÅ hoti pÃïÃtipÃtapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂi- saævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena adinnÃdÃyÅ hoti adinnÃdÃnapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaæ- vedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena kÃmesu micchÃ- cÃrÅ hoti kÃmesu micchÃcÃrapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena musÃ- vÃdÅ hoti musÃvÃdapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂi- saævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pisuïÃvÃco hoti pisuïÃvÃcÃpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaæ- vedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pharusÃvÃco hoti pharusÃvÃcÃpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaæ- vedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena samphappalÃpÅ hoti samphappalÃpapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂi- saævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena abhijjhÃlu hoti abhijjhÃpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena byÃpannacitto hoti byÃpÃdapaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena micchÃdiÂÂhi hoti micchÃ- diÂÂhipaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. So kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Idaæ vuccati bhikkhave dhamma- samÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkha- vipÃkaæ. Katama¤ ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- sukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ: Idha bhikkhave ekacco sa- hÃpi sukhena sahÃpi somanassena pÃïÃtipÃtÅ hoti pÃïÃtipÃta- paccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena adinnÃdÃyÅ hoti adinnÃdÃnapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti kÃmesu micchÃcÃra- paccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi su- khena sahÃpi somanassena musÃvÃdÅ hoti musÃvÃdapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sa- hÃpi somanassena pisuïÃvÃco hoti pisuïÃvÃcÃpaccayà ca #<[page 314]># %<314 I. MôLAPA××ùSAõ.>% sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pharusÃvÃco hoti pharusÃvÃcÃpaccayà ca su- khaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi so- manassena samphappalÃpÅ hoti samphappalÃpapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena abhijjhÃlu hoti abhijjhÃpaccayà ca sukhaæ so- manassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena byÃpannacitto hoti byÃpÃdapaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena micchÃ- diÂÂhi hoti micchÃdiÂÂhipaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂi- saævedeti. So kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ dug- gatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjati. Idaæ vuccati bhik- khave dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkha- vipÃkaæ. Katama¤-ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccup- pannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ: Idha bhikkhave ekacco sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti pÃïÃtipÃtà veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena adinnÃ- dÃnà paÂivirato hoti adinnÃdÃnà veramaïÅpaccayà ca duk- khaæ domanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti kÃmesu micchÃcÃrà veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂi- saævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena musÃvÃdà paÂivirato hoti musÃvÃdà veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ do- manassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti pisuïÃya vÃcÃya veramaïÅ- paccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti pharusÃya vÃcÃya veramaïÅpaccayà ca dukkhaæ do- manassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena samphappalÃpà paÂivirato hoti samphappalÃpà veramaïÅ- paccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena anabhijjhÃlu hoti anabhijjhÃ- paccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi dukkhena sahÃpi domanassena abyÃpannacitto hoti abyÃpÃda- paccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi #<[page 315]># %< 5. 6. MAHùDHAMMASAMùDùNASUTTAõ. (46) 315>% dukkhena sahÃpi domanassena sammÃdiÂÂhi hoti sammÃdiÂÂhi- paccayà ca dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti. So kÃ- yassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upa- pajjati. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ pac- cuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ. Katama¤-ca bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- sukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukhavipÃkaæ: Idha bhikkhave ekacco sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti pÃïÃtipÃtà veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena adinnÃdÃnà paÂivirato hoti adinnÃdÃnà veramaïÅpaccayà ca sukhaæ so- manassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti kÃmesu micchÃcÃrà vera- maïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena musÃvÃdà paÂivirato hoti mu- sÃvÃdà veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti pisuïÃya vÃcÃya veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti pharusÃya vÃcÃya veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena samphappalÃpà paÂivirato hoti samphappalÃpà veramaïÅpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sa- hÃpi sukhena sahÃpi somanassena anabhijjhÃlu hoti ana- bhijjhÃpaccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi sukhena sahÃpi somanassena abyÃpannacitto hoti abyÃpÃda- paccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti, sahÃpi su- khena sahÃpi somanassena sammÃdiÂÂhi hoti sammÃdiÂÂhi- paccayà ca sukhaæ somanassaæ paÂisaævedeti. So kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjati. Idaæ vuccati bhikkhave dhammasamÃdÃnaæ paccuppanna- sukha¤-c' eva Ãyati¤-ca sukhavipÃkaæ. ImÃni kho bhik- khave cattÃri dhammasamÃdÃnÃni. Seyyathà pi bhikkhave tittakÃlÃbu visena saæsaÂÂho, atha puriso Ãgaccheyya jÅvitukÃmo amaritukÃmo, sukhakÃmo dukkhapaÂikkÆlo, tam-enaæ evaæ vadeyyuæ: Ambho purisa, ayaæ tittakÃlÃbu visena saæsaÂÂho, sace ÃkaÇkhasi pipa, #<[page 316]># %<316 I. MôLAPA××ùSAõ.>% tassa te pipato c' eva na-cchÃdessati vaïïena pi gandhena pi rasena pi, pÅtvà ca pana maraïaæ và nigacchasi maraïa- mattaæ và dukkhan-ti. So taæ apaÂisaÇkhÃya pipeyya, na- ppaÂinissajeyya; tassa taæ pipato c' eva na-cchÃdeyya vaï- ïena pi gandhena pi rasena pi, pÅtvà ca pana maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ dhammasamÃdÃnaæ vadÃmi yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkha¤-c' eva Ãyati¤-ca dukkhavipÃkaæ. Seyyathà pi bhikkhave ÃpÃnÅyakaæso vaïïasampanno gandhasampanno rasasampanno, so ca kho visena saæsaÂÂho, atha puriso Ãgaccheyya jÅvitukÃmo amaritukÃmo, sukhakÃmo dukkhapaÂikkÆlo, tam-enaæ evaæ vadeyyuæ: Ambho pu- risa, ayaæ ÃpÃnÅyakaæso vaïïasampanno gandhasampanno rasasampanno, so ca kho visena saæsaÂÂho, sace ÃkaÇkhasi pipa, tassa te pipato hi kho chÃdessati vaïïena pi gandhena pi rasena pi, pÅtvà ca pana maraïaæ và nigacchasi maraïa- mattaæ và dukkhan-ti. So taæ apaÂisaÇkhÃya pipeyya, na- ppaÂinissajeyya; tassa taæ pipato hi kho chÃdeyya vaïïena pi gandhena pi rasena pi, pÅtvà ca pana maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ dhammasamÃdÃnaæ vadÃmi yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukhaæ Ãyatiæ dukkhavipÃkaæ. Seyyathà pi bhikkhave pÆtimuttaæ nÃnÃbhesajjehi saæ- saÂÂhaæ, atha puriso Ãgaccheyya paï¬urogÅ, tam-enaæ evaæ vadeyyuæ: Ambho purisa, idaæ pÆtimuttaæ nÃnÃbhesajjehi saæsaÂÂhaæ, sace ÃkaÇkhasi pipa, tassa te pipato hi kho na- cchÃdessati vaïïena pi gandhena pi rasena pi, pÅtvà ca pana sukhÅ bhavissasÅti. So taæ paÂisaÇkhÃya pipeyya, na- ppaÂinissajeyya; tassa taæ pipato hi kho na-cchÃdeyya vaïïena pi gandhena pi rasena pi, pÅtvà ca pana sukhÅ assa. TathÆpamÃhaæ bhikkhave imaæ dhammasamÃdÃnaæ vadÃmi yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannadukkhaæ Ãyatiæ sukhavipÃkaæ. Seyyathà pi bhikkhave dadhi¤-ca madhu¤-ca sappi¤- ca phÃïita¤-ca ekajjhaæ saæsaÂÂhaæ, atha puriso Ãgaccheyya lohitapakkhandiko, tam-enaæ evaæ vadeyyuæ: Ambho purisa, #<[page 317]># %< 5. 7. VýMAõSAKASUTTAõ. (47) 317>% idaæ dadhi¤-ca madhu¤-ca sappi¤-ca phÃïita¤-ca ekaj- jhaæ saæsaÂÂhaæ, sace ÃkaÇkhasi pipa, tassa te pipato c' eva chÃdessati vaïïena pi gandhena pi rasena pi, pÅtvà ca pana sukhÅ bhavissasÅti. So taæ paÂisaÇkhÃya pipeyya, na- ppaÂinissajeyya; tassa taæ pipato c' eva chÃdeyya vaïïena pi gandhena pi rasena pi, pÅtvà ca pana sukhÅ assa. TathÆ- pamÃhaæ bhikkhave imaæ dhammasamÃdÃnaæ vadÃmi yam- idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤-c' eva Ãyati¤- ca sukhavipÃkaæ. Seyyathà pi bhikkhave vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye viddhe vigatavalÃhake deve Ãdicco na- bhaæ abbhussakkamÃno sabbaæ ÃkÃsagataæ tamagataæ abhivihacca bhÃsati ca tapati ca virocati ca, evam-eva kho bhikkhave yam-idaæ dhammasamÃdÃnaæ paccuppannasukha¤- c' eva Ãyati¤-ca sukhavipÃkaæ tad-a¤¤e puthusamaïabrÃh- maïà (naæ) parappavÃde abhivihacca bhÃsati ca tapati ca virocati cÃti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. MAHùDHAMMASAMùDùNASUTTAõ CHAèèHAõ. 47. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthiyaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bha- gavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhik- khÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: VÅmaæsakena bhikkhave bhikkhunà parassa cetopariyÃ- yaæ ÃjÃnantena TathÃgate samannesanà kÃtabbÃ, sammÃ- sambuddho và no và iti vi¤¤ÃïÃyÃti. -- BhagavaæmÆlakà no bhante dhammà Bhagavaænettikà BhagavaæpaÂisaraïÃ. SÃdhu vata bhante Bhagavantaæ yeva paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho, Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅti. -- Tena hi bhikkhave suïÃtha, sÃdhukaæ manasikarotha, #<[page 318]># %<318 I. MôLAPA××ùSAõ.>% bhÃsissÃmÅti. Evam-bhante ti kho te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: VÅmaæsakena bhikkhave bhikkhunà parassa cetopariyÃ- yaæ ÃjÃnantena dvÅsu dhammesu TathÃgato samannesitabbo, cakkhusotavi¤¤eyyesu dhammesu: ye saÇkiliÂÂhà cakkhusota- vi¤¤eyyà dhammà saævijjanti và te TathÃgatassa no và ti. Tam-enaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye saÇkiliÂÂhà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà na te TathÃgatassa saævijjantÅti. Yato naæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye saÇkiliÂÂhà cakkhu- sotavi¤¤eyyà dhammà na te TathÃgatassa saævijjantÅti, tato naæ uttariæ samannesati: ye vÅtimissà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà saævijjanti và te TathÃgatassa no và ti. Tam- enaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye vÅtimissà cakkhusota- vi¤¤eyyà dhammà na te TathÃgatassa saævijjantÅti. Yato naæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ye vÅtimissà cakkhusota- vi¤¤eyyà dhammà na te TathÃgatassa saævijjantÅti, tato naæ uttariæ samannesati: ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà saævijjanti và te TathÃgatassa no và ti. Tam-enaæ sam- annesamÃno evaæ jÃnÃti: ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà saævijjanti te TathÃgatassÃti. Yato naæ samanne- samÃno evaæ jÃnÃti: ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà saævijjanti te TathÃgatassÃti, tato naæ uttariæ samannesati: dÅgharattaæ samÃpanno ayam-Ãyasmà imaæ kusalaæ dham- maæ udÃhu ittarasamÃpanno ti. Tam-enaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: dÅgharattaæ samÃpanno ayam-Ãyasmà imaæ kusalaæ dhammaæ, nÃyam-Ãyasmà ittarasamÃpanno ti. Yato naæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: dÅgharattaæ samÃpanno ayam-Ãyasmà imaæ kusalaæ dhammaæ, nÃyam-Ãyasmà ittara- samÃpanno ti, tato naæ uttariæ samannesati: ¤attajjhÃpanno ayam-Ãyasmà bhikkhu yasam-patto, saævijjant' assa idh' ekacce ÃdÅnavà ti. Na tÃva bhikkhave bhikkhuno idh' ekacce ÃdÅnavà saævijjanti yÃva na ¤attajjhÃpanno hoti yasam-patto. Yato ca kho bhikkhave bhikkhu ¤attajjhÃpanno hoti yasam- patto ath' assa idh' ekacce ÃdÅnavà saævijjanti. Tam-enaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ¤attajjhÃpanno ayam-Ãyasmà bhikkhu yasam-patto, nÃssa idh' ekacce ÃdÅnavà saævijjan- tÅti. Yato naæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: ¤attajjhÃpanno #<[page 319]># %< 5. 7. VýMAõSAKASUTTAõ. (47) 319>% ayam-Ãyasmà bhikkhu yasam-patto, nÃssa idh' ekacce ÃdÅnavà saævijjantÅti, tato naæ uttariæ samannesati: abhayÆ- parato ayam-ÃyasmÃ, nÃyam-Ãyasmà bhayÆparato, vÅtarÃgattà kÃme na sevati khayà rÃgassÃti. Tam-enaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: abhayÆparato ayam-ÃyasmÃ, nÃyam-Ãyasmà bhayÆparato, vÅtarÃgattà kÃme na sevati khayà rÃgassÃti. Ta¤- ce bhikkhave bhikkhuæ pare evaæ puccheyyuæ: Ke pan' Ãyas- mato ÃkÃrà ke anvayà yen' Ãyasmà evaæ vadesi: abhayÆ- parato ayam-ÃyasmÃ, nÃyam-Ãyasmà bhayÆparato, vÅta- rÃgattà kÃme na sevati khayà rÃgassÃti, sammà byÃkaramÃno bhikkhave bhikkhu evaæ byÃkareyya: Tathà hi pana ayam- Ãyasmà saÇghe và viharanto eko và viharanto ye ca tattha sugatà ye ca tattha duggatà ye ca tattha gaïam-anusÃsanti ye ca idh' ekacce Ãmisesu sandissanti ye ca idh' ekacce Ãmisena anupalittÃ, nÃyam-Ãyasmà taæ tena avajÃnÃti; sammukhà kho pana metaæ Bhagavato sutaæ sammukhà paÂiggahÅtaæ: AbhayÆparato 'ham-asmi, nÃham-asmi bhayÆ- parato, vÅtarÃgattà kÃme na sevÃmi khayà rÃgassÃti. Tatra bhikkhave TathÃgato va uttariæ paÂipucchitabbo: Ye saÇkiliÂÂhà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà saævijjanti và te TathÃgatassa no và ti. ByÃkaramÃno bhikkhave TathÃ- gato evaæ byÃkareyya: Ye saÇkiliÂÂhà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà na te TathÃgatassa saævijjantÅti. Ye vÅtimissà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà saævijjanti và te TathÃgatassa no và ti. ByÃkaramÃno bhikkhave TathÃgato evaæ byÃ- kareyya: Ye vÅtimissà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà na te TathÃgatassa saævijjantÅti. Ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà saævijjanti và te TathÃgatassa no và ti. ByÃkara- mÃno bhikkhave TathÃgato evaæ byÃkareyya: Ye vodÃtà cakkhusotavi¤¤eyyà dhammà saævijjanti te TathÃgatassa; etapatho 'ham-asmi etagocaro, no ca tena tammayo ti. EvaævÃdiæ kho bhikkhave satthÃraæ arahati sÃvako upa- saÇkamituæ dhammasavanÃya, tassa satthà dhammaæ deseti uttaruttariæ païÅtapaïÅtaæ kaïhasukkasappaÂibhÃgaæ. Yathà yathà kho bhikkhave bhikkhuno satthà dhammaæ deseti uttaruttariæ païÅtapaïÅtaæ kaïhasukkasappaÂibhÃgaæ, tathà tathà so tasmiæ dhamme abhi¤¤Ãya idh' ekaccaæ dhammaæ #<[page 320]># %<320 I. MôLAPA××ùSAõ.>% dhammesu niÂÂhaæ gacchati, satthari pasÅdati: sammÃsam- buddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. Ta¤-ce bhikkhave bhikkhuæ pare evaæ puc- cheyyuæ: Ke pan' Ãyasmato ÃkÃrà ke anvayà yen' Ãyasmà evaæ vadesi: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhaga- vatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti, sammà byÃkaramÃno bhikkhave bhikkhu evaæ byÃkareyya: IdhÃhaæ Ãvuso yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæ dhammasavanÃya, tassa me Bha- gavà dhammaæ deseti uttaruttariæ païÅtapaïÅtaæ kaïha- sukkasappaÂibhÃgaæ. Yathà yathà me Ãvuso Bhagavà dhammaæ deseti uttaruttariæ païÅtapaïÅtaæ kaïhasukka- sappaÂibhÃgaæ, tathà tathà 'haæ tasmiæ dhamme abhi¤¤Ãya idh' ekaccaæ dhammaæ dhammesu niÂÂham-agamaæ, satthari pasÅdiæ: sammÃsambuddho BhagavÃ, svÃkkhÃto Bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho ti. Yassa kassaci bhikkhave imehi ÃkÃrehi imehi padehi imehi bya¤janehi TathÃgate saddhà niviÂÂhà hoti mÆlajÃtà patiÂÂhitÃ, ayaæ vuccati bhikkhave ÃkÃravatÅ saddhà dassana- mÆlikà daÊhÃ, asaæhÃriyà samaïena và brÃhmaïena và devena và MÃrena và Brahmunà và kenaci và lokasmiæ. Evaæ kho bhikkhave TathÃgate dhammasamannesanà hoti, eva¤-ca pana TathÃgato dhammatà susamanniÂÂho hotÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. VýMAõSAKASUTTAõ SATTAMAõ. 48. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà Kosam- biyaæ viharati GhositÃrÃme. Tena kho pana samayena Kosambiyaæ bhikkhÆ bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti; te na c' eva a¤¤ama¤¤aæ sa¤¤Ãpenti na ca sa¤¤attiæ upenti, na ca a¤¤a- ma¤¤aæ nijjhÃpenti na ca nijjhattiæ upenti. Atha kho #<[page 321]># %< 5. 8. KOSAMBIYASUTTAõ. (48) 321>% a¤¤ataro bhikkhu yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇ- kamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekam- antaæ nisinno kho so bhikkhu Bhagavantaæ etad-avoca: Idha bhante Kosambiyaæ bhikkhÆ bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti; te na c' eva a¤¤ama¤¤aæ sa¤¤Ãpenti na ca sa¤¤attiæ upenti, na ca a¤¤ama¤¤aæ nijjhÃpenti na ca nijjhattiæ upentÅti. Atha kho Bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: Ehi tvaæ bhikkhu mama vacanena te bhikkhÆ Ãmantehi: satthÃyas- mante ÃmantetÅti. Evam-bhante ti kho so bhikkhu Bhaga- vato paÂissutvà yena te bhikkhÆ ten' upasaÇkami, upasaÇ- kamitvà te bhikkhÆ etad-avoca: SatthÃyasmante Ãmante- tÅti. Evam-Ãvuso ti kho te bhikkhÆ tassa bhikkhuno paÂis- sutvà yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te bhikkhÆ Bhagavà etad-avoca: Saccaæ kira tumhe bhikkhave bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharatha; te na c' eva a¤¤ama¤¤aæ sa¤¤Ãpetha na ca sa¤¤attiæ upetha, na ca a¤¤ama¤¤aæ nijjhÃpetha na ca nijjhattiæ upethÃti. -- Evam- bhante. -- Taæ kim-ma¤¤atha bhikkhave: yasmiæ tumhe samaye bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukha- sattÅhi vitudantà viharatha, api nu tumhÃkaæ tasmiæ samaye mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrisu ÃvÅ c' eva raho ca, mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrisu ÃvÅ c' eva raho ca, mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrisu ÃvÅ c' eva raho cÃti. -- No h' etam-bhante. -- Iti kira bhikkhave yasmiæ tumhe samaye bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharatha, n' eva tumhÃkaæ tasmiæ samaye mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahma- cÃrisu ÃvÅ c' eva raho ca, na mettaæ vacÅkammaæ paccu- paÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrisu ÃvÅ c' eva raho ca, na mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrisu ÃvÅ c' eva raho ca. Atha ki¤-carahi tumhe moghapurisà kiæ jÃnantà kiæ passantà bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤a- #<[page 322]># %<322 I. MôLAPA××ùSAõ.>% ma¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharatha; te na c' eva a¤¤a ma¤¤aæ sa¤¤Ãpetha na ca sa¤¤attiæ upetha, na ca a¤¤a- ma¤¤aæ nijjhÃpetha na ca nijjhattiæ upetha. Taæ hi tumhÃkaæ moghapurisà bhavissati dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Atha kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Cha h' ime bhik- khave dhammà sÃrÃïÅyà piyakaraïà garukaraïà saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattanti, katame cha: Idha bhikkhave bhikkhuno mettaæ kÃyakammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrisu ÃvÅ c' eva raho ca. Ayam-pi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmag- giyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave bhik- khuno mettaæ vacÅkammaæ p. h. . . . raho ca. Ayam-pi dhammo . . . ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ bhik- khave bhikkhuno mettaæ manokammaæ p. h. . . .raho ca. Ayam-pi dhammo . . . ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu ye te lÃbhà dhammikà dhammaladdhÃ, antamaso pattapariyÃpannamattam-pi, tathÃrÆpehi lÃbhehi appaÂivibhattabhogÅ hoti sÅlavantehi sabrahmacÃrÅhi sÃdhÃraïa- bhogÅ. Ayam-pi dhammo . . . ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yÃni tÃni sÅlÃni akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni vi¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni, tathÃrÆpesu sÅlesu sÅlasÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ c' eva raho ca. Ayam-pi dhammo . . . ekÅbhÃvÃya saævattati. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu yà 'yaæ diÂÂhi ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammÃdukkhakkhayÃya, tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà diÂÂhisÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ c' eva raho ca. Ayam-pi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇga- hÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Ime kho bhikkhave cha sÃrÃïÅyà dhammà piyakaraïà garukaraïà saÇga- hÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattanti. Imesaæ kho bhikkhave channaæ sÃrÃïÅyÃnaæ dhammÃnaæ etaæ aggaæ etaæ saÇgÃhikaæ etaæ saÇghÃtanikaæ yadidaæ yà 'yaæ diÂÂhi ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammÃdukkhakkhayÃya. Seyyathà pi bhikkhave kÆÂÃgÃrassa etaæ aggaæ etaæ saÇgÃhi- kaæ etaæ saÇghÃtanikaæ yadidaæ kÆÂaæ, evam-eva kho #<[page 323]># %< 5. 8. KOSAMBIYASUTTAõ. (48) 323>% bhikkhave imesaæ channaæ sÃrÃïÅyÃnaæ dhammÃnaæ --pe-- sammÃdukkhakkhayÃya. Katha¤-ca bhikkhave yà 'yaæ diÂÂhi ariyà niyyÃnikà niyyÃti takkarassa sammÃdukkhakkhayÃya: Idha bhikkhave bhikkhu ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và iti paÂisa¤cikkhati: Atthi nu kho me taæ pariyuÂÂhÃnaæ ajjhattaæ appahÅnaæ yenÃhaæ pariyuÂÂhÃnena pariyuÂÂhitacitto yathÃ- bhÆtaæ na jÃneyyaæ na passeyyan-ti. Sace bhikkhave bhikkhu kÃmarÃgapariyuÂÂhito hoti pariyuÂÂhitacitto va hoti. Sace bhikkhave bhikkhu byÃpÃdapariyuÂÂhito hoti pariyuÂÂhita- citto va hoti. Sace bhikkhave bhikkhu thÅnamiddhapariyuÂÂhito hoti pariyuÂÂhitacitto va hoti. Sace bhikkhave bhikkhu uddhaccakukkuccapariyuÂÂhito hoti pariyuÂÂhitacitto va hoti. Sace bhikkhave bhikkhu vicikicchÃpariyuÂÂhito hoti pariyuÂÂhita- citto va hoti. Sace bhikkhave bhikkhu idhalokacintÃya pasuto hoti pariyuÂÂhitacitto va hoti. Sace bhikkhave bhikkhu paralokacintÃya pasuto hoti pariyuÂÂhitacitto va hoti. Sace bhikkhave bhikkhu bhaï¬anajÃto kalahajÃto vivÃdÃpanno mukhasattÅhi vitudanto viharati pariyuÂÂhitacitto va hoti. So evaæ pajÃnÃti: Na-tthi kho me taæ pariyuÂÂhÃnaæ ajjhattam appahÅnaæ yenÃhaæ pariyuÂÂhÃnena pariyuÂÂhitacitto yathÃbhÆtaæ na jÃneyyaæ na passeyyaæ, suppaïihitaæ me mÃnasaæ saccÃnaæ bodhÃyÃti. Idam-assa paÂhamaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: Imaæ nu kho ahaæ diÂÂhiæ Ãsevanto bhÃvento bahulÅkaronto labhÃmi paccattaæ samathaæ, labhÃmi paccattaæ nibbutin-ti. So evaæ pajÃnÃti: Imaæ kho ahaæ diÂÂhiæ Ãsevanto bhÃvento bahulÅkaronto labhÃmi paccattaæ samathaæ, labhÃmi paccattaæ nibbutin-ti. Idam-assa dutiyaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: YathÃrÆpÃyÃhaæ diÂÂhiyà samannÃgato atthi nu kho ito bahiddhà a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà samannÃgato ti. So evaæ pajÃnÃti: YathÃrÆpÃyÃhaæ diÂÂhiyà samannÃgato na-tthi ito bahiddhà a¤¤o samaïo và brÃhmaïo #<[page 324]># %<324 I. MôLAPA××ùSAõ.>% và tathÃrÆpÃya diÂÂhiyà samannÃgato ti. Idam-assa tatiyaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: YathÃrÆpÃya dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato aham-pi tathÃrÆpÃya dhammatÃya samannÃgato ti. Kathaæ- rÆpÃya ca bhikkhave dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato: Dhammatà esà bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa: ki¤cÃpi tathÃrÆpiæ Ãpattiæ Ãpajjati yathÃrÆpÃya Ãpattiyà vuÂÂhÃnaæ pa¤¤Ãyati, atha kho naæ khippam-eva satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrisu deseti {vivarati} uttÃnÅ- karoti, desetvà vivaritvà uttÃnÅkatvà Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjati. Seyyathà pi bhikkhave daharo kumÃro mando uttÃnaseyyako hatthena và pÃdena và aÇgÃraæ akkamitvà khippam-eva paÂisaæharati, evam-eva kho bhikkhave dhammatà esà diÂÂhisampannassa puggalassa --pe-- saævaraæ Ãpajjati. So evaæ pajÃnÃti: YathÃrÆpÃya dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato aham-pi tathÃrÆpÃya dhammatÃya samannÃgato ti. Idam-assa catutthaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: YathÃrÆpÃya dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato aham-pi tathÃrÆpÃya dhammatÃya samannÃgato ti. Kathaæ- rÆpÃya ca bhikkhave dhammatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato: Dhammatà esà bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa: ki¤cÃpi yÃni tÃni sabrahmacÃrÅnaæ uccÃvacÃni kiækaraïÅyÃni tattha ussukkaæ Ãpanno hoti, atha khvÃssa tibbÃpekhà hoti adhisÅlasikkhÃya adhicittasikkhÃya adhipa¤¤Ã- sikkhÃya. Seyyathà pi bhikkhave gÃvÅ taruïavacchà tham- ba¤-ca Ãlumpati vacchaka¤-ca apaviïati, evam-eva kho bhikkhave dhammatà esà diÂÂhisampannassa puggalassa --pe-- adhipa¤¤ÃsikkhÃya. So evaæ pajÃnÃti: YathÃrÆpÃya dhamma- tÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato aham-pi tathÃ- rÆpÃya dhammatÃya samannÃgato ti. Idam-assa pa¤camaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi. #<[page 325]># %< 5. 8. KOSAMBIYASUTTAõ. (48) 325>% Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: YathÃrÆpÃya balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato aham-pi tathÃrÆpÃya balatÃya samannÃgato ti. KathaærÆpÃya ca bhikkhave balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato: Balatà esà bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa yaæ TathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne aÂÂhikatvà manasikatvà sabbacetaso samannÃharitvà ohitasoto dhammaæ suïÃti. So evaæ pajÃnÃti: YathÃrÆpÃya balatÃya diÂÂhi- sampanno puggalo samannÃgato aham-pi tathÃrÆpÃya balatÃya samannÃgato ti. Idam-assa chaÂÂhaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi. Puna ca paraæ bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: YathÃrÆpÃya balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato aham-pi tathÃrÆpÃya balatÃya samannÃgato ti. Kathaæ- rÆpÃya ca bhikkhave balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato: Balatà esà bhikkhave diÂÂhisampannassa puggalassa yaæ TathÃgatappavedite dhammavinaye desiyamÃne labhati atthavedaæ, labhati dhammavedaæ, labhati dhammÆ- pasaæhitaæ pÃmujjaæ. So evaæ pajÃnÃti: YathÃrÆpÃya balatÃya diÂÂhisampanno puggalo samannÃgato aham-pi tathÃrÆpÃya balatÃya samannÃgato ti. Idam-assa sattamaæ ¤Ãïaæ adhigataæ hoti ariyaæ lokuttaraæ asÃdhÃraïaæ puthujjanehi. Evaæ sattaÇgasamannÃgatassa kho bhikkhave ariya- sÃvakassa dhammatà susamanniÂÂhà hoti sotÃpattiphalasacchi- kiriyÃya. Evaæ sattaÇgasamannÃgato kho bhikkhave ariya- sÃvako sotÃpattiphalasamannÃgato hotÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhagavato bhÃsitaæ abhinandun-ti. KOSAMBIYASUTTAõ AèèHAMAõ. #<[page 326]># %<326 I. MôLAPA××ùSAõ.>% 49. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthiyaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Ekam-idÃhaæ bhikkhave samayaæ UkkaÂÂhÃyaæ viharÃmi Subhagavane sÃlarÃjamÆle. Tena kho pana bhikkhave samayena Bakassa brahmuno evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti: Idaæ niccaæ idaæ dhuvaæ idaæ sassataæ idaæ kevalaæ idaæ acavanadhammaæ, idaæ hi na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na upapajjati, ito ca pan' a¤¤aæ uttariæ nissa- raïaæ na-tthÅti. Atha khvÃhaæ bhikkhave Bakassa brahmuno cetasà cetoparivitakkam-a¤¤Ãya seyyathà pi nÃma balavà puriso sami¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sami¤jeyya evam-evaæ UkkaÂÂhÃyaæ Subhagavane sÃlarÃjamÆle antarahito tasmiæ brahmaloke pÃturahosiæ. Addasà kho maæ bhikkhave Bako brahmà dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna maæ etad-avoca: Ehi kho mÃrisa, sÃgataæ mÃrisa, cirassaæ kho mÃrisa imaæ pariyÃyam-akÃsi yadidaæ idh' ÃgamanÃya. Idaæ hi mÃrisa niccaæ idaæ dhuvaæ idaæ sassataæ idaæ kevalaæ idaæ acavanadhammaæ, idaæ hi na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na upapajjati, ito ca pan' a¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ na-tthÅti. Evaæ vutte aham-bhikkhave Bakaæ brahmÃnaæ etad-avocaæ: AvijjÃgato vata bho Bako brahmÃ, avijjÃgato vata bho Bako brahmÃ, yatra hi nÃma aniccaæ yeva samÃnaæ niccan-ti vakkhati, addhuvaæ yeva samÃnaæ dhuvan- ti vakkhati, asassataæ yeva samÃnaæ sassatan-ti vakkhati, akevalaæ yeva samÃnaæ kevalan-ti vakkhati, cavanadhammaæ yeva samÃnaæ acavanadhamman-ti vakkhati, yattha ca pana jÃyati ca jÅyati ca mÅyati ca cavati ca upapajjati ca taæ tathà vakkhati: i¬aæ hi na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na upapajjatÅti, santa¤-ca pan' a¤¤aæ uttariæ nis- saraïaæ: na-tth' a¤¤aæ uttariæ nissaraïan-ti vakkhatÅti. Atha kho bhikkhave MÃro pÃpimà a¤¤ataraæ Brahma- pÃrisajjaæ anvÃvisitvà maæ etad-avoca: Bhikkhu bhikkhu, metam-Ãsado, metam-Ãsado, eso hi bhikkhu brahmà MahÃ- #<[page 327]># %< 5. 9. BRAHMANIMANTA×IKASUTTAõ. (49) 327>% brahmà abhibhÆ anabhibhÆto a¤¤adatthudaso vasavattÅ issaro kattà nimmÃtà seÂÂho sa¤jità vasÅ pità bhÆtabhabyÃnaæ. Ahesuæ kho bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ paÂhavÅgarahakà paÂhavÅjigucchakÃ, Ãpagarahakà Ãpajiguc- chakÃ, tejagarahakà tejajigucchakà vÃyagarahakà vÃyajiguc- chakÃ, bhÆtagarahakà bhÆtajigucchakÃ, devagarahakà deva- jigucchakÃ, PajÃpatigarahakà PajÃpatijigucchakÃ, Brahma- garahakà BrahmajigucchakÃ, te kÃyassa bhedà pÃïupacchedà hÅne kÃye patiÂÂhitÃ. Ahesuæ pana bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ paÂhavÅpasaæsakà paÂhavÃbhinan- dino, Ãpapasaæsakà ÃpÃbhinandino, tejapasaæsakà tejÃbhi- nandino, vÃyapasaæsakà vÃyÃbhinandino, bhÆtapasaæsakà bhÆtÃbhinandino, devapasaæsakà devÃbhinandino, PajÃpati- pasaæsakà PajÃpatÃbhinandino, Brahmapasaæsakà BrahmÃ- bhinandino, te kÃyassa bhedà pÃïupacchedà païÅte kÃye patiÂÂhitÃ. Tan-tÃhaæ bhikkhu evaæ vadÃmi: IÇgha tvaæ mÃrisa yad-eva te Brahmà Ãha tad-eva tvaæ karohi, mà tvaæ Brahmuno vacanaæ upÃtivattittho. Sace kho tvaæ bhikkhu Brahmuno vacanaæ upÃtivattissasi, seyyathà pi nÃma puriso siriæ Ãgacchantiæ daï¬ena paÂippaïÃmeyya, seyyathà pi và pana bhikkhu puriso narakappapÃte papa- tanto hatthehi ca pÃdehi ca paÂhaviæ virÃgeyya, evaæsampadam- idaæ bhikkhu tuyhaæ bhavissati. IÇgha tvaæ mÃrisa yad- eva te Brahmà Ãha tad-eva tvaæ karohi, mà tvaæ Brah- muno vacanaæ upÃtivattittho. Nanu tvaæ bhikkhu passasi brahmiæ parisaæ sannisinnan-ti. Iti kho maæ bhikkhave MÃro pÃpimà brahmiæ parisaæ upanesi. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave MÃraæ pÃpimantaæ etad-avocaæ: JÃnÃmi kho tÃhaæ pÃpima, mà tvaæ ma¤¤ittho: na maæ jÃnÃtÅti. MÃro tvam-asi pÃpima, yo c' eva pÃpima Brahmà yà ca Brahma- parisà ye ca BrahmapÃrisajjà sabbe va tava hatthagatÃ, sabbe va tava vasagatÃ. Tuyhaæ hi pÃpima evaæ hoti: Eso pi me assa hatthagato, eso pi me assa vasagato ti. Ahaæ kho pana pÃpima n' eva tava hatthagato, n' eva tava vasagato ti Evaæ vutte bhikkhave Bako brahmà maæ etad-avoca: Ahaæ hi mÃrisa niccaæ yeva samÃnaæ niccan-ti vadÃmi, #<[page 328]># %<328 I. MôLAPA××ùSAõ.>% dhuvaæ yeva samÃnaæ dhuvan-ti vadÃmi, sassataæ yeva samÃnaæ sassatan-ti vadÃmi, kevalaæ yeva samÃnaæ kevalan-ti vadÃmi, acavanadhammaæ yeva samÃnaæ acavanadhamman-ti vadÃmi, yattha ca pana na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na upapajjati tad-evÃhaæ vadÃmi: idaæ hi na jÃyati na jÅyati na mÅyati na cavati na upapajjati, asanta¤-ca pan' a¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ: na-tth' a¤¤aæ uttariæ nissaraïan-ti vadÃmi. Ahesuæ kho bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ, yÃvatakaæ tuyhaæ kasiïaæ Ãyu tÃvatakaæ tesaæ tapokammam-eva ahosi, te kho evaæ jÃneyyuæ: santaæ và a¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ: atth' a¤¤aæ uttariæ nissaraïan-ti, asantaæ và a¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ: na-tth' a¤¤aæ uttariæ nissaraïan-ti. Tan-tÃhaæ bhikkhu evaæ vadÃmi: Na c' ev' a¤¤aæ uttariæ nissaraïaæ dakkhissasi, yÃvad-eva ca pana kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ bhavissasi. Sace kho tvaæ bhikkhu paÂhaviæ ajjhosissasi opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo, sace Ãpaæ -- tejaæ -- vÃyaæ -- bhÆte -- deve -- PajÃpatiæ -- Brahmaæ ajjhosissasi opasÃyiko me bhavissasi vatthusÃyiko yathÃkÃma- karaïÅyo bÃhiteyyo ti. -- Aham-pi kho etaæ Brahme jÃnÃmi: sace paÂhaviæ ajjhosissÃmi opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo, sace Ãpaæ -- tejaæ -- vÃyaæ -- bhÆte -- deve -- PajÃpatiæ -- Brahmaæ ajjhosissÃmi opasÃyiko te bhavissÃmi vatthusÃyiko yathÃkÃmakaraïÅyo bÃhiteyyo. Api ca te ahaæ Brahme gati¤-ca pajÃnÃmi juti¤-ca pajÃnÃmi: evaæ mahiddhiko Bako brahmÃ, evaæ mahÃnubhÃvo Bako brahmÃ, evaæ mahesakkho Bako brahmà ti. -- YathÃkathaæ pana me tvaæ mÃrisa gati¤-ca pajÃnÃsi juti¤-ca pajÃnÃsi: evaæ mahiddhiko Bako brahmÃ, evaæ mahÃnubhÃvo Bako brahmÃ, evaæ mahesakkho Bako brahmà ti. -- YÃvatà candimasuriyà pariharanti disà bhanti virocanà tÃva sahassadhà loko, ettha te vattatÅ vaso. Paropara¤-ca jÃnÃsi atho rÃgavirÃginaæ, itthabhÃva¤¤athÃbhÃvaæ sattÃnaæ Ãgatiæ gatin-ti. Evaæ kho te ahaæ Brahme gati¤-ca pajÃnÃmi juti¤-ca pajÃnÃmi: evaæ mahiddhiko Bako brahmÃ, evaæ mahÃnubhÃvo #<[page 329]># %< 5. 9. BRAHMANIMANTA×IKASUTTAõ. (49) 329>% Bako brahmÃ, evaæ mahesakkho Bako brahmà ti. Atthi kho Brahme a¤¤e tayo kÃyÃ, tattha tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tyÃhaæ jÃnÃmi passÃmi. Atthi kho Brahme ùbhassarà nÃma kÃyo yato tvaæ cuto idhÆpapanno, tassa te aticiranivÃsena sà sati muÂÂhÃ, tena taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tam-ahaæ jÃnÃmi passÃmi. Evam-pi kho ahaæ Brahme n' eva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ. atha kho aham-eva tayà bhiyyo. Atthi kho Brahme Subhakiïïà nÃma kÃyo -- Vehapphalà nÃma kÃyo, taæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, tam-ahaæ jÃnÃmi passÃmi. Evam-pi kho ahaæ Brahme n' eva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho aham-eva tayà bhiyyo. PaÂhaviæ kho ahaæ Brahme paÂhavito abhi¤¤Ãya yÃvatà paÂhaviyà paÂhavattena ananubhÆtaæ tad- abhi¤¤Ãya paÂhavÅ nÃhosi, paÂhaviyà nÃhosi, paÂhavito nÃhosi, paÂhavÅ me ti nÃhosi, paÂhaviæ nÃbhivadiæ. Evam-pi kho ahaæ Brahme n' eva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho aham-eva tayà bhiyyo. ùpaæ kho ahaæ Brahme -- tejaæ kho ahaæ Brahme -- vÃyaæ kho ahaæ Brahme -- bhÆte kho ahaæ Brahme -- deve kho ahaæ Brahme -- PajÃpatiæ kho ahaæ Brahme -- Brahmaæ kho ahaæ Brahme -- ùbhassare kho ahaæ Brahme -- Subhakiïïekho ahaæ Brahme -- Vehapphale kho ahaæ Brahme -- Abhibhuæ kho ahaæ Brahme -- sabbaæ kho ahaæ Brahme sabbato abhi¤¤Ãya yÃvatà sabbassa sabbattena ananubhÆtaæ tad-abhi¤¤Ãya sabbaæ nÃhosi, sabbasmiæ nÃhosi, sabbato nÃhosi, sabbam- me ti nÃhosi, sabbaæ nÃbhÅvadiæ. Evam-pi kho ahaæ Brahme n' eva te samasamo abhi¤¤Ãya, kuto nÅceyyaæ, atha kho aham-eva tayà bhiyyo ti. -- Sace kho te mÃrisa sab- bassa sabbattena ananubhÆtaæ, mà h' eva te rittakam-eva ahosi tucchakam-eva ahosi. Vi¤¤Ãïaæ anidassanaæ anantaæ sabbatopabhaæ, taæ paÂhaviyà paÂhavattena ananubhÆtaæ, Ãpassa Ãpattena ananubhÆtaæ, tejassa tejattena ananubhÆtaæ, vÃyassa vÃyattena ananubhÆtaæ, bhÆtÃnaæ bhÆtattena ananu- bhÆtaæ, devÃnaæ devattena ananubhÆtaæ, PajÃpatissa PajÃpa- tattena ananubhÆtaæ, brahmÃnaæ brahmattena ananubhÆtaæ, ùbhassarÃnaæ ùbhassarattena ananubhÆtaæ, SubhakiïïÃnaæ Subhakiïïattena ananubhÆtaæ, VehapphalÃnaæ Vehapphalat- #<[page 330]># %<330 I. MôLAPA××ùSAõ.>% tena ananubhÆtaæ, Abhibhussa Abhibhattena ananubhÆtaæ, sabbassa sabbattena ananubhÆtaæ. Handa ca hi te mÃrisa antara- dhÃyÃmÅti. -- Handa ca hi me tvaæ Brahme antaradhÃyassu sace visahasÅti. Atha kho bhikkhave Bako brahmÃ: antaradhÃyissÃmi samaïassa Gotamassa, antaradhÃyissÃmi samaïassa GotamassÃ- ti n' eva-ssu me sakkoti antaradhÃyituæ. Evaæ vutte ahaæ bhikkhave Bakaæ brahmÃnaæ etad-avocaæ: Handa ca hi te Brahme antaradhÃyÃmÅti. -- Handa ca hi me tvaæ mÃrisa antaradhÃyassu sace visahasÅti. Atha khvÃhaæ bhikkhave tathÃ- rÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkhÃsiæ: ettÃvatà Brahmà ca Brahmaparisà ca BrahmapÃrisajjà ca sadda¤-ca me sossanti na ca maæ dakkhintÅti antarahito imaæ gÃthaæ abhÃsiæ: Bhave vÃhaæ bhayaæ disvà bhava¤-ca vibhavesinaæ bhavaæ nÃbhivadiæ ka¤ci nandi¤-ca na upÃdiyin-ti. Atha kho bhikkhave Brahmà ca Brahmaparisà ca Brahma- pÃrisajjà ca acchariyabbhutacittajÃtà ahesuæ: Acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho samaïassa Gotamassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ, na vata no ito pubbe diÂÂho và suto và a¤¤o samaïo và brÃhmaïo và evaæ mahiddhiko evaæ mahÃnubhÃvo yathà 'yaæ samaïo Gotamo Sakyaputto Sakyakulà pabbajito. BhavarÃmÃya vata bho pajÃya bhava- ratÃya bhavasammuditÃya samÆlaæ bhavaæ udabbahÅti. Atha kho bhikkhave MÃro pÃpimà a¤¤ataraæ Brahma- pÃrisajjaæ anvÃvisitvà maæ etad-avoca: Sace kho tvaæ mÃrisa evaæ jÃnÃsi, sace tvaæ evam-anubuddho, mà sÃvake upanesi mà pabbajite, mà sÃvakÃnaæ dhammaæ desesi mà pabbajitÃnaæ, mà sÃvakesu gedhim-akÃsi mà pabbajitesu. Ahesuæ kho bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ arahanto sammÃsambuddhà paÂijÃnamÃnÃ, te sÃvake upanesuæ pabbajite, sÃvakÃnaæ dhammaæ desesuæ pabbajitÃnaæ, sÃvakesu gedhim-akaæsu pabbajitesu. Te sÃvake upanetvà pabbajite, sÃvakÃnaæ dhammaæ desetvà pabbajitÃnaæ, sÃvakesu gedhikatacittà pabbajitesu, kÃyassa bhedà pÃïu- pacchedà hÅne kÃye patiÂÂhitÃ. Ahesuæ pana bhikkhu tayà pubbe samaïabrÃhmaïà lokasmiæ arahanto sammÃsambuddhà #<[page 331]># %< 5. 9. BRAHMANIMANTA×IKASUTTAõ. (49) 331>% paÂijÃnamÃnÃ, te na sÃvake upanesuæ na pabbajite, na sÃvakÃnaæ dhammaæ desesuæ na pabbajitÃnaæ, na sÃvakesu gedhim-akaæsu na pabbajitesu. Te na sÃvake upanetvà na pabbajite, na sÃvakÃnaæ dhammaæ desetvà na pabbajitÃ- naæ, na sÃvakesu gedhikatacittà na pabbajitesu, kÃyassa bhedà pÃïupacchedà païÅte kÃye patiÂÂhitÃ. Tan-tÃhaæ bhikkhu evaæ vadÃmi: IÇgha tvaæ mÃrisa appossukko diÂÂhadhammasukhavihÃraæ anuyutto viharassu, anakkhÃtaæ kusalaæ hi mÃrisa, mà paraæ ovadÃhÅti. Evaæ vutte ahaæ bhik- khave MÃraæ pÃpimantaæ etad-avocaæ: JÃnÃmi kho tÃhaæ pÃpima, mà tvaæ ma¤¤ittho: na maæ jÃnÃtÅti, MÃro tvam-asi pÃpima, na maæ tvaæ pÃpima hitÃnukampÅ evaæ vadesi, ahitÃ- nukampÅ maæ tvaæ pÃpima evaæ vadesi, tuyhaæ hi pÃpima evaæ hoti: yesaæ samaïo Gotamo dhammaæ desissati te me visayaæ upÃtivattissantÅti. AsammÃsambuddhà ca pana te pÃpima samaïabrÃhmaïà samÃnÃ: sammÃsambuddh' amhÃti paÂi- jÃniæsu. Ahaæ kho pana pÃpima sammÃsambuddho va samÃno: sammÃsambuddho 'mhÅti paÂijÃnÃmi. Desento pi hi pÃpima TathÃgato sÃvakÃnaæ dhammaæ tÃdiso va, adesento pi hi pÃpima TathÃgato sÃvakÃnaæ dhammaæ tÃdiso va; upanento pi hi pÃpima TathÃgato sÃvake tÃdiso va, anupanento pi hi pÃpima TathÃgato sÃvake tÃdiso va; taæ kissa hetu: TathÃga- tassa pÃpima ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà duk- khavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyà te pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Seyyathà pi pÃpima tÃlo matthakÃcchinno abhabbo puna virÆÊhiyÃ, evam-eva kho pÃpima TathÃgatassa ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃ- maraïiyà te pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammà ti. Itih' idaæ MÃrassa ca anÃlapanatÃya Brahmuno ca abhinimantanatÃya tasmà imassa veyyÃkaraïassa Brahma- nimantaïikan-t' eva adhivacanan-ti. BRAHMANIMANTA×IKASUTTAõ NAVAMAõ. #<[page 332]># %<332 I. MôLAPA××ùSAõ.>% 50. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Ãyasmà MahÃmoggallÃno Bhaggesu viharati SuæsumÃragire BhesakaÊÃvane migadÃye. Tena kho pana samayena Ãyasmà MahÃmoggallÃno abbhokÃse caÇkamati. Tena kho pana samayena MÃro pÃpimà Ãyasmato MahÃmoggallÃnassa kucchigato hoti koÂÂham- anupaviÂÂho. Atha kho Ãyasmato MahÃmoggallÃnassa etad- ahosi: Kin-nu kho me kucchi garugaru viya mÃsÃcitaæ ma¤¤e ti. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno caÇkamà orohitvà vihÃraæ pavisitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Nisajja kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno paccattaæ yoniso manasikÃsi. Addasà kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno MÃraæ pÃpimantaæ kucchigataæ koÂÂham-anupaviÂÂhaæ, disvÃna MÃraæ pÃpi- mantaæ etad-avoca: Nikkhama pÃpima, nikkhama pÃpima, mà TathÃgataæ vihesesi mà TathÃgatasÃvakaæ, mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Atha kho MÃrassa pÃpimato etad-ahosi: AjÃnam-eva kho maæ ayaæ samaïo apassaæ evam-Ãha: nikkhama pÃpima, nikkhama pÃpima, mà TathÃgataæ vihesesi mà TathÃgatasÃvakaæ, mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Yo pi 'ssa so satthà so pi maæ n' eva khippaæ jÃneyya, kuto pana maæ ayaæ sÃvako jÃnissatÅti. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno MÃraæ pÃpimantaæ etad-avoca: Evam-pi kho tÃhaæ pÃpima jÃnÃmi, mà tvaæ ma¤¤ittho: na maæ jÃnÃtÅti, MÃro tvam- asi pÃpima. Tuyhaæ hi pÃpima evaæ hoti: ajÃnam-eva kho maæ ayaæ samaïo apassaæ evam-Ãha: nikkhama pÃ- pima, nikkhama pÃpima, mà TathÃgataæ vihesesi mà TathÃ- gatasÃvakaæ, mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti; yo pi 'ssa so satthà so pi maæ n' eva khippaæ jÃneyya, kuto pana maæ ayaæ sÃvako jÃnissatÅti. Atha kho MÃrassa pÃpimato etad-ahosi: JÃnam-eva kho maæ ayaæ samaïo passaæ evam-Ãha: nikkhama pÃpima, nikkhama pÃpima, mà TathÃgataæ vihesesi mà TathÃgatasÃvakaæ, mà te ahosi dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Atha kho MÃro pÃpimà #<[page 333]># %< 5. 10. MùRATAJJANIYASUTTAõ. (50) 333>% Ãyasmato MahÃmoggallÃnassa mukhato uggantvà paccaggaÊe aÂÂhÃsi. Addasà kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno MÃraæ pÃpiman- taæ paccaggaÊe Âhitaæ, disvÃna MÃraæ pÃpimantaæ etad- avoca: Ettha pi kho tÃhaæ pÃpima passÃmi, mà tvaæ ma¤¤ittho: na maæ passatÅti, eso tvaæ pÃpima paccaggaÊe Âhito. BhÆtapubbÃhaæ pÃpima DÆsÅ nÃma mÃro ahosiæ, tassa me KÃÊÅ nÃma bhaginÅ, tassà tvaæ putto, so me tvaæ bhÃgi- neyyo hosi. Tena kho pana pÃpima samayena Kakusandho bhagavà arahaæ sammÃsambuddho loke uppanno hoti. Kakusandhassa kho pana pÃpima bhagavato arahato sammÃsam- buddhassa Vidhura-Sa¤jÅvaæ nÃma sÃvakayugaæ ahosi aggaæ bhaddayugaæ. YÃvatà kho pana pÃpima Kakusandhassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa sÃvakà nÃssu 'dha koci Ãyasmatà Vidhurena samasamo hoti yadidaæ dhammadesanÃya. Iminà kho etaæ pÃpima pariyÃyena Ãyasmato Vidhurassa Vidhuro Vidhuro t' eva sama¤¤Ã udapÃdi. ùyasmà pana pÃpima Sa¤jÅvo ara¤¤agato pi rukkhamÆlagato pi su¤¤ÃgÃragato pi appakasiren' eva sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpajjati. BhÆta- pubbaæ pÃpima Ãyasmà Sa¤jÅvo a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samÃpanno nisinno hoti. AddasÃsuæ kho pÃpima gopÃlakà pasupÃlakà kassakà pathÃvino Ãyas- mantaæ Sa¤jÅvaæ a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle sa¤¤Ãvedayita- nirodhaæ samÃpannaæ nisinnaæ, disvÃna nesaæ etad- ahosi: Acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho, ayaæ samaïo nisinnako va kÃlakato, handa naæ dahÃmÃti. Atha kho te pÃpima gopÃlakà pasupÃlakà kassakà pathÃvino tiïa¤-ca kaÂÂha¤-ca gomaya¤-ca saÇka¬¬hitvà Ãyasmato Sa¤jÅvassa kÃye upacinitvà aggiæ datvà pakkamiæsu. Atha kho pÃpi- ma Ãyasmà Sa¤jÅvo tassà rattiyà accayena tÃya samÃpat- tiyà vuÂÂhahitvà cÅvarÃni papphoÂetvà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya gÃmaæ piï¬Ãya pÃvisi. Ad- dasÃsuæ kho te pÃpima gopÃlakà pasupÃlakà kassakà pathÃ- vino Ãyasmantaæ Sa¤jÅvaæ piï¬Ãya carantaæ, disvÃna nesaæ etad-ahosi: Acchariyaæ vata bho, abbhutaæ vata bho, ayaæ samaïo nisinnako va kÃlakato, svÃyaæ patisa¤jÅvito #<[page 334]># %<334 I. MôLAPA××ùSAõ.>% ti. Iminà kho etaæ pÃpima pariyÃyena Ãyasmato Sa¤jÅvassa Sa¤jÅvo Sa¤jÅvo t' eva sama¤¤Ã udapÃdi. Atha kho pÃpima DÆsissa mÃrassa etad-ahosi: Imesaæ kho ahaæ bhikkhÆnaæ sÅlavantÃnaæ kalyÃïadhammÃnaæ n' eva jÃnÃmi Ãgatiæ và gatiæ vÃ, yan-nÆnÃhaæ brÃhmaïa- gahapatike anvÃviseyyaæ: etha tumhe bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme akkosatha paribhÃsatha rosetha vihesetha, app eva nÃma tumhehi akkosiyamÃnÃnaæ paribhÃsiyamÃnÃnaæ rosiyamÃnÃnaæ vihesiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ yathà naæ DÆsÅ mÃro labhetha otÃran-ti. Atha kho te pÃpima DÆsÅ mÃro brÃhmaïagahapatike anvÃvisi: Etha tumhe bhikkhÆ sÅlavante --pe-- a¤¤athattaæ yathà naæ DÆsÅ mÃro labhetha otÃran-ti. Atha kho te pÃpima brÃhmaïagahapatikà anvÃviÂÂhà DÆsinà mÃrena bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme akkosanti paribhÃsanti rosenti vihesenti: Ime pana muï¬akà samaïakà ibbhà kiïhà bandhupÃdÃpaccÃ: jhÃyino 'smà jhÃyino 'smà ti pattakkhandhà adhomukhà madhuraka- jÃtà jhÃyanti pajjhÃyanti nijjhÃyanti apajjhÃyanti. Seyyathà pi nÃma ulÆko rukkhasÃkhÃyaæ mÆsikaæ magaya- mÃno jhÃyati pajjhÃyati nijjhÃyati apajjhÃyati, evam-ev' ime muï¬akà samaïakà ibohà kiïhà bandhupÃdÃpaccÃ: jhÃyino 'smà jhÃyino 'smà ti pattakkhandhà adhomukhà madhurakajÃtà jhÃyanti pajjhÃyanti nijjhÃyanti apajjhÃyanti. Seyyathà pi nÃma kotthu nadÅtÅre macche magayamÃno jhÃyati pajjhÃyati nijjhÃyati apajjhÃyati, evam-ev' ime muï¬akà --pe-- apajjhÃyanti. Seyyathà pi nÃma biÊÃro sandhisamalasaÇkaÂÅre mÆsikaæ magayamÃno jhÃyati pajjhÃyati nijjhÃyati apajjhÃyati, evam-ev' ime muï¬akà --pe-- apaj- jhÃyanti. Seyyathà pi nÃma gadrabho vahacchinno sandhi- samalasaÇkaÂÅre jhÃyati pajjhÃyati nijjhÃyati apajjhÃyati, evam-ev' ime muï¬akà samaïakà ibbhà kiïhà bandhupÃdÃ- paccÃ: jhÃyino 'smà jhÃyino 'smà ti pattakkhandhà adho- mukhà madhurakajÃtà jhÃyanti pajjhÃyanti nijjhÃyanti apaj- jhÃyanti. Ye kho pana pÃpima tena samayena manussà kÃlaæ karonti yebhuyyena kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjanti. #<[page 335]># %< 5. 10. MùRATAJJANIYASUTTAõ. (50) 335>% Atha kho pÃpima Kakusandho bhagavà arahaæ sammÃ- sambuddho bhikkhÆ Ãmantesi: AnvÃviÂÂhà kho bhikkhave brÃhmaïagahapatikà DÆsinà mÃrena: etha tumhe bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme akkosatha paribhÃsatha rosetha vi- hesetha, app-eva nÃma tumhehi akkosiyamÃnÃnaæ pari- bhÃsiyamÃnÃnaæ rosiyamÃnÃnaæ vihesiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ yathà naæ DÆsÅ mÃro labhetha otÃran-ti. Etha tumhe bhikkhave mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharatha, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharatha; karuïÃsahagatena cetasà --pe-- muditÃ- sahagatena cetasà -- upekhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharatha, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appa- mÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharathÃti. Atha kho te pÃpima bhikkhÆ Kakusandhena bhagavatà arahatà sammÃsam- buddhena evaæ ovadiyamÃnà evaæ anusÃsiyamÃnà ara¤¤agatà pi rukkhamÆlagatà pi su¤¤ÃgÃragatà pi mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihariæsu, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbatta- tÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viha- riæsu, karuïÃsahagatena cetasà --pe-- muditasahagatena cetasà -- upekhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vi- hariæsu, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti ud- dham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà vihariæsu. Atha kho pÃpima DÆsissa mÃrassa etad-ahosi: Evam- pi kho ahaæ karonto imesaæ bhikkhÆnaæ sÅlavantÃnaæ kalyÃïadhammÃïaæ n' eva jÃnÃmi Ãgatiæ và gatiæ vÃ, yan- nÆnÃhaæ brÃhmaïagahapatike anvÃviseyyaæ: etha tumhe bhik- khÆ sÅlavante kalyÃïadhamme sakkarotha garukarotha mÃnetha #<[page 336]># %<336 I. MôLAPA××ùSAõ.>% pÆjetha, app-eva nÃma tumhehi sakkariyamÃnÃnaæ garukariyamÃnÃnaæ mÃniyamÃnÃnam pÆjiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ yathà naæ DÆsÅ mÃro labhetha otÃ- ran-ti. Atha kho te pÃpima DÆsÅ mÃro brÃhmaïagahapatike anvÃvisi: Etha tumhe bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme sakkarotha garukarotha mÃnetha pÆjetha, app-eva nÃma tumhehi sakkariyamÃnÃnaæ garukariyamÃnÃnaæ mÃniyamÃnÃ- naæ pÆjiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ yathà naæ DÆsÅ mÃro labhetha otÃran-ti. Atha kho te pÃpima brÃhmaïa- gahapatikà anvÃviÂÂhà DÆsinà mÃrena bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti. Ye kho pana pÃpima tena samayena manussà kÃlaæ karonti yebhuyyena kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjanti. Atha kho pÃpima Kakusandho bhagavà arahaæ sammÃ- sambuddho bhikkhÆ Ãmantesi: AnvÃviÂÂhà kho bhikkhave brÃhmaïagahapatikà DÆsinà mÃrena: etha tumhe bhikkhÆ sÅlavante kalyÃïadhamme sakkarotha garukarotha mÃnetha pÆjetha, app-eva nÃma tumhehi sakkariyamÃnÃnaæ garukari- yamÃnÃnaæ mÃniyamÃnÃnaæ pÆjiyamÃnÃnaæ siyà cittassa a¤¤athattaæ yathà naæ DÆsÅ mÃro labhetha otÃran- ti. Etha tumhe bhikkhave asubhÃnupassÅ kÃye viha- ratha, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤ino, sabbaloke anabhirata- sa¤¤ino, sabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassino ti. Atha kho te pÃpima bhikkhÆ Kakusandhena bhagavatà arahatà sammÃ- sambuddhena evaæ ovadiyamÃnà evaæ anusÃsiyamÃnà ara¤¤agatà pi rukkhamÆlagatà pi su¤¤ÃgÃragatà pi asubhÃnu- passÅ kÃye vihariæsu, ÃhÃre paÂikkÆlasa¤¤ino, sabbaloke anabhiratasa¤¤ino, sabbasaÇkhÃresu aniccÃnupassino. Atha kho pÃpima Kakusandho bhagavà arahaæ sammÃ- sambuddho pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya Ãyasmatà Vidhurena pacchÃsamaïena gÃmaæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho pÃpima DÆsÅ mÃro a¤¤ataraæ kumÃraæ anvÃvisitvà sakkharaæ gahetvà Ãyasmato Vidhurassa sÅse pahÃraæ adÃsi, sÅsaæ vobhindi. Atha kho pÃpima Ãyasmà Vidhuro bhinnena sÅsena lohitena gaÊantena Kakusandhaæ yeva #<[page 337]># %< 5. 10. MùRATAJJANIYASUTTAõ. (50) 337>% bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ piÂÂhito piÂÂhito anubandhi. Atha kho pÃpima Kakusandho bhagavà arahaæ sammÃsambuddho nÃgÃpalokitaæ apalokesi: na vÃyaæ DÆsÅ mÃro mattam-a¤¤ÃsÅti. SahÃpalokanÃya ca pana pÃpima DÆsÅ mÃro tamhà ca ÂhÃnà cavi mahÃniraya¤-ca upapajji. Tassa kho pana pÃpima mahÃnirayassa tayo nÃmadheyyà honti: chaphassÃyataniko iti pi, saÇkusamÃhato iti pi, paccattavedaniyo iti pi. Atha kho maæ pÃpima niraya- pÃlà upasaÇkamitvà etad-avocuæ: Yadà kho te mÃrisa saÇ- kunà saÇku hadaye samÃgaccheyya, atha naæ ÃjÃneyyÃsi: vassasahassam-me niraye paccamÃnassÃti. So kho ahaæ pÃpima bahÆni vassÃni bahÆni vassasatÃni bahÆni vassa- sahassÃni tasmiæ mahÃniraye apacciæ, dasa vassasahassÃni tass' eva mahÃnirayassa ussade apacciæ vuÂÂhÃnimaæ nÃma vedanaæ vediyamÃno. Tassa mayhaæ pÃpima evarÆpo kÃyo hoti seyyathà pi manussassa, evarÆpaæ sÅsaæ hoti seyyathà pi macchassa. KÅdiso nirayo Ãsi yattha DÆsÅ apaccatha Vidhuraæ sÃvakam-Ãsajja Kakusandha¤-ca brÃhmaïaæ. Sataæ Ãsi ayosaÇkÆ, sabbe paccattavedanÃ, Ådiso nirayo Ãsi yattha DÆsÅ apaccatha Vidhuraæ sÃvakam-Ãsajja Kakusandha¤-ca brÃhmaïaæ. Yo etam-abhijÃnÃti bhikkhu Buddhassa sÃvako, tÃdisaæ bhikkhum-Ãsajja Kaïha dukkhaæ nigacchasi. Majjhe sarassa tiÂÂhanti vimÃnà kappaÂhÃyino, veÊuriyavaïïà rucirà accimanto pabhassarÃ, accharà tattha naccanti puthu nÃnattavaïïiyo. Yo etam-abhijÃnÃti bhikkhu Buddhassa sÃvako, tÃdisaæ bhikkhum-Ãsajja Kaïha dukkhaæ nigacchasi. Yo ve Buddhena cudito bhikkhusaÇghassa pekkhato MigÃramÃtu pÃsÃdaæ pÃdaÇguÂÂhena kampayi, Yo etam-abhijÃnÃti bhikkhu Buddhassa sÃvako, tÃdisaæ bhikkhum-Ãsajja Kaïha dukkhaæ nigacchasi. Yo Vejayantaæ pÃsÃdaæ pÃdaÇguÂÂhena kampayi iddhibalen' upatthaddho saævejesi ca devatÃ, #<[page 338]># %<338 I. MôLAPA××ùSAõ.>% Yo etam-abhijÃnÃti bhikkhu Buddhassa sÃvako, tÃdisaæ bhikkhum-Ãsajja Kaïha dukkhaæ nigacchasi. Yo Vejayante pÃsÃde Sakkaæ so paripucchati: api Ãvuso jÃnÃsi taïhakkhayavimuttiyo, tassa Sakko viyÃkÃsi pa¤haæ puÂÂho yathÃtathaæ, Yo etam-abhijÃnÃti bhikkhu Buddhassa sÃvako, tÃdisaæ bhikkhum-Ãsajja Kaïha dukkhaæ nigacchasi. Yo BrahmÃnaæ paripucchati SudhammÃyaæ abhitosabhaæ: ajjÃpi te Ãvuso diÂÂhi yà te diÂÂhi pure ahÆ, passasi vÅtivattantaæ Brahmaloke pabhassaraæ, Tassa Brahmà viyÃkÃsi anupubbaæ yathÃtathaæ: na me mÃrisa sà diÂÂhi yà me diÂÂhi pure ahÆ, PassÃmi vÅtivattantaæ Brahmaloke pabhassaraæ, so 'haæ ajja kathaæ vajjaæ: ahaæ nicco 'mhi sassato, Yo etam-abhijÃnÃti bhikkhu Buddhassa sÃvako, tÃdisaæ bhikkhum-Ãsajja Kaïha dukkhaæ nigacchasi. Yo MahÃneruno kÆÂaæ vimokhena aphassayi, vanaæ PubbavidehÃnaæ, ye ca bhÆmisayà narÃ, Yo etam-abhijÃnÃti bhikkhu Buddhassa sÃvako, tÃdisaæ bhikkhum-Ãsajja Kaïha dukkhaæ nigacchasi. Na ve aggi cetayati: ahaæ bÃlaæ ¬ahÃmi ti, bÃlo ca jalitaæ aggiæ Ãsajjana sa ¬ayhati. Evam-eva tuvaæ MÃra Ãsajjana TathÃgataæ sayaæ ¬ahissasi attÃnam, bÃlo aggiæ va samphusaæ. Apu¤¤aæ pasavi MÃro Ãsajjana TathÃgataæ; kin-nu ma¤¤asi pÃpima: na me pÃpaæ vipaccati. Karoto cÅyati pÃpaæ cirarattÃya Antaka; MÃra nibbinda BuddhamhÃ, Ãsam-mà kÃsi {bhikkhÆsu}. Iti MÃraæ aghaÂÂesi bhikkhu BhesakaÊÃvane, tato so dummano yakkho tatth' ev' antaradhÃyathÃti. MùRATAJJANIYASUTTAõ DASAMAõ. CôÊAYAMAKAVAGGO PA¥CAMO. MôLAPA××ùSAõ NIèèHITAõ. #<[page 339]># %< II. 1. 1. KANDARAKASUTTAõ. (51) 339>% 51. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà CampÃyaæ viharati GaggarÃya pokkharaïiyà tÅre mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ. Atha kho Pesso ca hatthÃrohaputto Kandarako ca paribbÃjako yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇ- kamitvà Pesso hatthÃrohaputto Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, Kandarako pana paribbÃjako Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho Kandarako parib- bÃjako tuïhÅbhÆtaæ tuïhÅbhÆtaæ bhikkhusaÇghaæ anuviloke- tvà Bhagavantaæ etad-avoca: Acchariyaæ bho Gotama, abbhutaæ bho Gotama, yÃva¤-c' idaæ bhotà Gotamena sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃdito; ye pi te bho Gotama ahesuæ atÅtam-addhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhà te pi bhagavanto etaparamaæ yeva sammà bhikkhusaÇghaæ paÂipÃdesuæ seyyathà pi etarahi bhotà Gotamena sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃdito; ye pi te bho Gotama bhavissanti anÃgatam-addhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhà te pi bhagavanto etaparamaæ yeva sammà bhikkhusaÇghaæ paÂipÃdessanti seyyathà pi etarahi bhotà Gotamena sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃdito ti. -- Evam-etaæ Kandaraka. evam-etaæ Kandaraka: ye pi te kandaraka ahesuæ atÅtam-addhÃnaæ arahanto sammÃsambuddhà te pi bhaga- vanto etaparamaæ yeva sammà bhikkhusaÇghaæ paÂipÃdesuæ seyyathà pi etarahi mayà sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃdito; ye pi te Kandaraka bhavissanti anÃgatam-addhÃnaæ ara- hanto sammÃsambuddhà te pi bhagavanto etaparamaæ yeva sammà bhikkhusaÇghaæ paÂipÃdessanti seyyathà pi etarahi mayà sammà bhikkhusaÇgho paÂipÃdito. Santi hi Kandaraka bhikkhÆ imasmiæ bhikkhusaÇghe arahanto khÅïÃsavà vusita- vanto katakaraïÅyà ohitabhÃrà anuppattasadatthà parikkhÅïa- bhavasaæyojanà samma-d-a¤¤Ã vimuttÃ. Santi pana Kan- daraka bhikkhÆ imasmiæ bhikkhusaÇghe sekhà santatasÅlà santatavuttino nipakà nipakavuttino, te catusu satipaÂÂhÃnesu supaÂÂhitacittà viharanti, katamesu catusu: Idha Kandaraka #<[page 340]># %<340 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, vedanÃsu vedanÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃ- domanassaæ, citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, dhammesu dham- mÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassan-ti. Evaæ vutte Pesso hatthÃrohaputto Bhagavantaæ etad- avoca: Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, yÃva supa¤- ¤attà c' ime bhante Bhagavatà cattÃro satipaÂÂhÃnà sattÃnaæ visuddhiyà sokapariddavÃnaæ samatikkamÃya dukkhadomanas- sÃnaæ atthagamÃya ¤Ãyassa adhigamÃya nibbÃnassa sacchi- kiriyÃya. Mayam-pi hi bhante gihÅ odÃtavasanà kÃlena kÃlaæ imesu catusu satipaÂÂhÃnesu supaÂÂhitacittà viharÃma: idha mayaæ bhante kÃye kÃyÃnupassÅ viharÃma ÃtÃpino sampajÃnà satimanto vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, veda- nÃsu vedanÃnupassÅ viharÃma ÃtÃpino sampajÃnà satimanto vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ, citte cittÃnupassÅ viharÃma ÃtÃpino sampajÃnà satimanto vineyya loke abhijjhÃdomanas- saæ, dhammesu dhammÃnupassÅ viharÃma ÃtÃpino sampajÃnà satimanto vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, yÃva¤-c' idaæ bhante Bhagavà evaæ manussagahane evaæ manussakasaÂe evaæ manussa- sÃÂheyye vattamÃne sattÃnaæ hitÃhitaæ jÃnÃti. Gahanaæ h' etaæ bhante yadidaæ manussÃ, uttÃnakaæ h' etaæ bhante yadidaæ pasavo. Ahaæ hi bhante pahomi hatthidhammaæ sÃretuæ, yÃvatakena antarena Campaæ gatÃgataæ karissati sabbÃni tÃni sÃÂheyyÃni kÆÂeyyÃni vaÇkeyyÃni jimheyyÃni pÃtukarissati. AmhÃkaæ pana bhante dÃsà ti và pessà ti và kammakarà ti và a¤¤athà ca kÃyena samudÃcaranti a¤¤a- thà vÃcÃya a¤¤athà ca nesaæ cittaæ hoti. Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante, yÃva¤-c' idaæ bhante Bhagavà evaæ manussagahane evaæ manussakasaÂe evaæ manussa- sÃÂheyye vattamÃne sattÃnaæ hitÃhitaæ jÃnÃti. Gahanaæ h' etaæ bhante yadidaæ manussÃ, uttÃnakaæ h' etaæ bhante yadidaæ pasavo ti. -- Evaæ-etaæ Pessa, evam-etaæ Pessa, #<[page 341]># %< 1.1. KANDARAKASUTTAõ. (51) 341>% gahanaæ h' etaæ Pessa yadidaæ manussÃ, uttÃnakaæ h' etaæ Pessa yadidaæ pasavo. CattÃro 'me Pessa puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ, katame cattÃro: Idha Pessa ekacco puggalo attantapo hoti attaparitÃpanÃnuyogam- anuyutto, idha pana Pessa ekacco puggalo parantapo hoti paraparitÃpanÃnuyogam-anuyutto. Idha Pessa ekacco pug- galo attantapo ca hoti attaparitÃpanÃnuyogam-anuyutto pa- rantapo ca paraparitÃpanÃnuyogam-anuyutto, idha pana Pessa ekacco puggalo n' ev' attantapo hoti nÃttaparitÃpanÃnu- yogam-anuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogam- anuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhe va dhamme nic- chÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati. Imesaæ Pessa catunnaæ puggalÃnaæ katamo te puggalo cittaæ ÃrÃdhetÅti. YvÃyaæ bhante puggalo attantapo attaparitÃpanÃnu- yogam-anuyutto ayaæ me puggalo cittaæ n' ÃrÃdheti. Yo pÃyaæ bhante puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogam- anuyutto ayam-pi me puggalo cittaæ n' ÃrÃdheti. Yo pÃyaæ bhante puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogam- anuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogam-anuyutto ayam-pi me puggalo cittaæ n' ÃrÃdheti. Yo ca kho ayaæ bhante puggalo n' ev' attantapo nÃttaparitÃpanÃnu- yogam-anuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogam- anuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhe va dhamme nic- chÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati, ayaæ me puggalo cittaæ ÃrÃdhetÅti. -- Kasmà pana te Pessa ime tayo puggalà cittaæ n' ÃrÃdhen- tÅti. -- YvÃyaæ bhante puggalo attantapo attaparitÃpanÃnu- yogam-anuyutto so attÃnaæ sukhakÃmaæ dukkhapaÂikkhÆlaæ ÃtÃpeti paritÃpeti, iminà me ayaæ puggalo cittaæ n' ÃrÃdheti. Yo pÃyaæ bhante puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogam- anuyutto so paraæ sukhakÃmaæ dukkhapaÂikkÆlaæ ÃtÃpeti paritÃpeti, iminà me ayaæ puggalo cittaæ n' ÃrÃdheti. Yo pÃyaæ bhante puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogam- anuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogam-anuyutto so attÃna¤-ca para¤-ca sukhakÃme dukkhapaÂikkÆle ÃtÃpeti paritÃpeti, iminà me ayaæ puggalo cittaæ n' ÃrÃdheti. Yo #<[page 342]># %<342 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% ca kho ayaæ bhante puggalo n' ev' attantapo nÃttapari- tÃpanÃnuyogam-anuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnu- yogam-anuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhe va dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati, iminà me ayaæ puggalo cittaæ ÃrÃdheti. Handa ca dÃni mayaæ bhante gacchÃma, bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyà ti. -- Yassa dÃni tvaæ Pessa kÃlaæ ma¤¤a- sÅti. Atha kho Pesso hatthÃrohaputto Bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃy' Ãsanà Bhagavantaæ abhi- vÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho Bhagavà acirapakkante Pesse hatthÃrohaputte bhikkhÆ Ãmantesi: Paï¬ito bhikkhave Pesso hatthÃrohaputto, mahÃpa¤¤o bhikkhave Pesso hatthÃrohaputto; sace bhikkhave Pesso hatthÃrohaputto muhuttaæ nisÅdeyya yÃv' assÃhaæ ime cattÃro puggale vitthÃrena vibhajÃmi, mahatà atthena saæ- yutto agamissa. Api ca bhikkhave ettÃvatà pi Pesso hatthÃrohaputto mahatà atthena saæyutto ti. -- Etassa Bha- gavà kÃlo, etassa Sugata kÃlo, yaæ Bhagavà ime cattÃro puggale vittÃrena vibhajeyya, Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅti. -- Tena hi bhikkhave suïÃtha sÃdhukaæ manasikarotha, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante ti kho te bhik- khÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Katamo ca bhikkhave puggalo attantapo attaparitÃpa- nÃnuyogam-anuyutto: Idha bhikkhave ekacco puggalo ace- lako hoti muttÃcÃro hatthÃpalekhano, na ehibhadantiko na tiÂÂhabhadantiko, nÃbhihaÂaæ na uddissakaÂaæ na nimanta- ïaæ sÃdiyati; so na kumbhÅmukhà patigaïhÃti na kaÊopi- mukhà patigaïhÃti, na eÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na musalamantaraæ, na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ, na gab- bhiniyà na pÃyamÃnÃya na purisantaragatÃya, na saÇkittisu, na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬a- saï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na mera- yaæ na thusodakaæ pibati. So ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko -- sattÃgÃriko và hoti sattÃ- lopiko; ekissà pi dattiyà yÃpeti, dvÅhi pi dattÅhi yÃpeti -- sattahi pi dattÅhi yÃpeti; ekÃhikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÅ- #<[page 343]># %< 1.1. KANDARAKASUTTAõ. (51) 343>% hikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃreti -- sattÃhikam-pi ÃhÃraæ ÃhÃreti, iti evarÆpaæ addhamÃsikam-pi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogam- anuyutto viharati. So sÃkabhakkho và hoti sÃmÃkabhakkho và hoti nÅvÃrabhakkho và hoti daddulabhakkho và hoti haÂabhakkho va hoti kaïabhakkho và hoti ÃcÃmabhakkho và hoti pi¤¤Ãkabhakkho và hoti tiïabhakkho và hoti gomaya- bhakkho và hoti; vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphala- bhojÅ. So sÃïÃni pi dhÃreti masÃïÃni pi dhÃreti chava- dussÃni pi dhÃreti paæsukÆlÃni pi dhÃreti tirÅÂÃni pi dhÃreti ajinÃni pi dhÃreti ajinakkhipam-pi dhÃreti kusacÅram-pi dhÃreti vÃkacÅram-pi dhÃreti phalakacÅram-pi dhÃreti kesa- kambalam-pi dhÃreti vÃlakambalam-pi dhÃreti ulÆka- pakkham-pi dhÃreti. Kesamassulocako pi hoti kesamassu- locanÃnuyogam-anuyutto, ubbhaÂÂhako pi hoti ÃsanapaÂik- khitto, ukkuÂiko pi hoti ukkuÂikappadhÃnam-anuyutto, kaïÂakÃ- passayiko pi hoti kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti, sÃyatati- yakam-pi udakorohaïÃnuyogam-anuyutto viharati. Iti eva- rÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyogam-anu- yutto viharati. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogam-anuyutto. Katamo ca bhikkhave puggalo parantapo parapari- tÃpanÃnuyogam-anuyutto: Idha bhikkhave ekacco puggalo orabbhiko hoti sÆkariko sÃkuntiko mÃgaviko luddo maccha- ghÃtako coro coraghÃtako bandhanÃgÃriko, ye và pan' a¤¤e pi keci kurÆrakammantÃ. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogam-anuyutto. Katamo ca bhikkhave puggalo attantapo ca attaparitÃ- panÃnuyogam-anuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogam- anuyutto: Idha bhikkhave ekacco puggalo rÃjà và hoti khattiyo muddhÃvasitto brÃhmaïo và mahÃsÃlo. So puratthi- mena nagarassa navaæ santhÃgÃraæ kÃrÃpetvà kesamassuæ ohÃretvà kharÃjinaæ nivÃsetvà sappitelena kÃyaæ abbha¤jitvà magavisÃïena piÂÂhiæ kaï¬ÆvamÃno santhÃgÃraæ pavisati saddhiæ mahesiyà brÃhmaïena ca purohitena. So tattha anantarahitÃya bhÆmiyà haritupattÃya seyyaæ kappeti. Ekissà gÃviyà sarÆpavacchÃya yaæ ekasmiæ thane khÅraæ #<[page 344]># %<344 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% hoti tena {rÃjÃ} yÃpeti, yaæ dutiyasmiæ thane khÅraæ hoti tena mahesÅ yÃpeti, yaæ tatiyasmiæ thane khÅraæ hoti tena brÃhmaïo purohito yÃpeti, yaæ catutthasmiæ thane khÅraæ hoti tena aggiæ {jÆhanti}, avasesena vacchako yÃpeti. So evam-Ãha: Ettakà usabhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà vacchatarà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettikà vacchatariyo ha¤- ¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà ajà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà urabbhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà rukkhà chijjantu yÆ- patthÃya, ettakà dabbhà lÆyantu barihisatthÃyÃti. Ye pi 'ssa te honti dÃsà ti và pessà ti và kammakarà ti và te pi daï¬atajjità bhayatajjità assumukhà rudamÃnà parikammÃni karonti. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogam-anuyutto parantapo ca paraparitÃ- panÃnuyogam-anuyutto. Katamo ca bhikkhave puggalo n' ev' attantapo nÃtta- paritÃpanÃnuyogam-anuyutto na parantapo na paraparitÃ- panÃnuyogam-anuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhe va dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaæve¬Å brahmabhÆtena attanà viharati: Idha bhikkhave TathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà deva- manussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadeva- manussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dham- maæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahma- cariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapati- putto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà TathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂi- lÃbhena samannÃgato iti paÂisa¤cikkhati: SambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, na-y-idaæ sukaraæ agÃram ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkha- likhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yan-nÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyan-ti. So aparena samayena appaæ và bhogak- khandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya, #<[page 345]># %< 1.1. KANDARAKASUTTAõ. (51) 345>% appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjÅva- samÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆta- hitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena suci- bhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahma- cÃrÅ hoti ÃrÃcÃrÅ, virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisuïaæ vÃcaæ pa- hÃya pisuïÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sa- hitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato sam- agganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpà tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Samphap- palÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ, nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæ- hitaæ. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato, virato vikÃlabhojanÃ. Nacca- gÅta-vÃdita-visÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃ-gandha-vile- panadhÃraïa-maï¬ana-vibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃ- sayana-mahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂigga- haïà paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. Itthi- kumÃrikapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. Kuk- kuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. Hatthi-gavÃssa-vaÊavÃ- paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂi- virato hoti. DÆteyyapahiïagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂa-kaæsakÆÂa-mÃnakÆÂà #<[page 346]># %<346 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% paÂivirato hoti. UkkoÂana-va¤cana-nikati-sÃciyogà paÂivirato hoti. Chedana-vadha-bandhana-viparÃmosa-Ãlopa-sahasÃkÃrà paÂivirato hoti. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, yena yen' eva pakkamati samÃdÃy' eva pakkamati. Seyyathà pi nÃma pakkhÅ sakuïo yena yen' eva ¬eti sapattabhÃro va ¬eti, evam-evaæ bhik- khu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchipari- hÃrikena piï¬apÃtena, yena yen' eva pakkamati samÃdÃy' eva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃ- gato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ; yatvÃ- dhikaraïam-enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cak- khundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà --pe-- ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -- kÃ- yena phoÂÂhabbaæ phusitvà -- manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ; yatvÃdhikaraïam- enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sami¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipatta- cÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampa- jÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ su- sÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃ- bhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ ÃbhujitvÃ, ujuæ kÃyaæ païidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, #<[page 347]># %< 1.1. KANDARAKASUTTAõ. (51) 347>% So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti; byÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati, sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ byÃ- pÃdapadosà cittaæ parisodheti; thÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati, Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno thÅna- middhà cittaæ parisodheti; uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati, ajjhattaæ vÆpasantacitto uddhaccakuk- kuccà cittaæ parisodheti; vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati, akathaækathÅ kusalesu dhammesu vicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃ- naæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avi- cÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤-ca kÃyena paÂisaævedeti yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà aduk- khaæ asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇ- gaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnej- jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim-pi jÃtiyo tiæsam-pi jÃtiyo cattÃrÅsam-pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam-pi jÃtiyo jÃtisatam-pi jÃtisahassam-pi jÃtisatasahassam-pi aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂa- vivaÂÂakappe: amutr' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto amutra uppÃdiæ, tatrÃp' Ãsiæ evaænÃmo evaæ- gotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ #<[page 348]># %<348 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% evamÃyupariyanto, so tato cuto idhÆpapanno ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dib- bena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte pas- sati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upa- vÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ; ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena sam- annÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena sam- annÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃ- diÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate dug- gate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So: idaæ dukkhan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayo ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodho ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti; ime Ãsavà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsava- samudayo ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodho ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavà pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavà pi cittaæ vimuccati, vimuttasmiæ vimuttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅ- yaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo n' ev' attantapo nÃtta- paritÃpanÃnuyogam-anuyutto na parantapo na parapari- #<[page 349]># %< 1.2. AèèHAKANùGARASUTTAõ. (52) 349>% tÃpanÃnuyogam-anuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhe va dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharatÅti. Idam-avoca BhagavÃ, Attamanà te bhikkhÆ Bha- gavato bhÃsitaæ abhinandun-ti. KANDARAKASUTTANTAõ PAèHAMAõ. 52. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Ãyasmà ùnando VesÃliyaæ viharati BeluvagÃmake. Tena kho pana sama- yena Dasamo gahapati AÂÂhakanÃgaro PÃÂaliputtaæ anup- patto hoti kenacid-eva karaïÅyena. Atha kho Dasamo gahapati AÂÂhakanÃgaro yena KukkuÂÃrÃmo yena a¤¤ataro bhikkhu ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà taæ bhikkhuæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Dasamo gahapati AÂÂhakanÃgaro taæ bhikkhuæ etad-avoca: Kahan-nu kho bhante Ãyasmà ùnando etarahi viharati, dassanakÃmà hi mayan-taæ Ãyasmantaæ ùnandan-ti. Eso gahapati Ãyasmà ùnando VesÃliyaæ viharati BeluvagÃmake ti. Atha kho Dasamo gahapati AÂÂhakanÃgaro PÃÂaliputte taæ karaïÅyaæ tÅretvà yena VesÃlÅ BeluvagÃmako yen' Ãyasmà ùnando ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ ùnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Dasamo gahapati AÂÂhakanÃgaro Ãyasmantaæ ùnandaæ etad-avoca: Atthi nu kho bhante ùnanda tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimuttaæ và cittaæ vimuccati aparikkhÅïà và Ãsavà parikkha- yaæ gacchanti ananuppattaæ và anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃtÅti. -- Atthi kho gahapati tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto #<[page 350]># %<350 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤-c' eva cittaæ vimuccati aparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogak- khemaæ anupÃpuïÃtÅti. -- Katamo pana bhante ùnanda tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena eka- dhammo akkhÃto yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤-c' eva cittaæ vimuccati apa- rikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃtÅti. Idha gahapati bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusa- lehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤- cikkhati: Idam-pi kho paÂhamaæ jhÃnaæ abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tad-aniccaæ nirodhadhamman-ti pa- jÃnÃti. So tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti; no ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti ten' eva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tatthaparinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayam-pi kho gahapati tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena ekadhammo akkhÃto yattha bhikkhuno appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤-c' eva cittaæ vimuccati aparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gacchanti ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogak- khemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ --pe-- dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: Idam-pi kho dutiyaæ jhÃnaæ abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tad-aniccaæ nirodhadhamman-ti pajÃnÃti. So tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti; no ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti ten' eva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ oram- bhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha- parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayam-pi kho gahapati tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃ- #<[page 351]># %< 1.2. AèèHAKANùGARASUTTAõ. (52) 351>% sambuddhena ekadhammo akkhÃto yattha bhikkhuno appa- mattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤-c' eva cittaæ vimuccati aparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gac- chanti ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà --pe-- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: Idam-pi kho tatiyaæ jhÃnaæ abhisaÇkhataæ abhisa¤ceta- yitaæ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tad-aniccaæ nirodhadhamman-ti pajÃnÃti. So tattha Âhito --pe-- anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà --pe-- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: Idam-pi kho catutthaæ jhÃnaæ abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tad-aniccaæ nirodha- dhamman-ti pajÃnÃti. So tattha Âhito --pe-- anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: Ayam-pi kho mettà cetovimutti abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tad-aniccaæ nirodhadhamman-ti pajÃnÃti. So tattha Âhito --pe-- anut- taraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu karuïÃsahagatena cetasà --pe-- muditÃsahagatena cetasà --pe-- upekhÃsaha- gatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃ- bajjhena pharitvà viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: Ayam-pi kho upekhà cetovimutti abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tad-aniccaæ #<[page 352]># %<352 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% nirodhadhamman-ti pajÃnÃti. So tattha Âhito --pe-- anut- taraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasam- pajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: Ayam-pi kho ÃkÃsÃ- na¤cÃyatanasamÃpatti abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tad-aniccaæ nirodhadhamman-ti pajÃnÃti. So tattha Âhito --pe-- anut- taraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃ- yatanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ãïa¤cÃ- yatanaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: Ayam-pi kho vi¤¤Ãïa¤cÃyatanasamÃpatti abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhi- sa¤cetayitaæ tad-aniccaæ nirodhadhamman-ti pajÃnÃti. So tattha Âhito --pe-- anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃpuïÃti. Puna ca paraæ gahapati bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃ- yatanaæ samatikkamma na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. So iti paÂisa¤cikkhati: Ayam-pi kho Ãki¤ca¤¤ÃyatanasamÃpatti abhisaÇkhatà abhisa¤cetayitÃ, yaæ kho pana ki¤ci abhisaÇkhataæ abhisa¤cetayitaæ tad-aniccaæ nirodhadhamman-ti pajÃnÃti. So tattha Âhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti; no ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti ten' eva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤cannaæ oram- bhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha- parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayaæ kho gahapati tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃ- sambuddhena ekadhammo akkhÃto yattha bhikkhuno appa- mattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato avimutta¤-c' eva cittaæ vimuccati aparikkhÅïà ca Ãsavà parikkhayaæ gac- chanti ananuppatta¤-ca anuttaraæ yogakkhemaæ anupÃ- puïÃtÅti. Evaæ vutte Dasamo gahapati AÂÂhakanÃgaro Ãyas- mantaæ ùnandaæ etad-avoca: Seyyathà pi bhante ùnanda puriso ekaæ nidhimukhaæ gavesanto sakid-eva ekÃdasa #<[page 353]># %< 1.3. SEKHASUTTAõ. (53) 353>% nidhimukhÃni adhigaccheyya, evam-eva kho ahaæ bhante ekaæ amatadvÃraæ gavesanto sakid-eva ekÃdasa amata- dvÃrÃni alatthaæ savanÃya. Seyyathà pi bhante purisassa agÃraæ ekÃdasadvÃraæ, so tasmiæ agÃre Ãditte ekamekena pi dvÃrena sakkuïeyya attÃnaæ sotthiæ kÃtuæ, evam-eva kho ahaæ bhante imesaæ ekÃdasannaæ amatadvÃrÃnaæ ekamekena pi amatadvÃrena sakkuïissÃmi attÃnaæ sotthiæ kÃtuæ. Ime hi nÃma bhante a¤¤atitthiyà Ãcariyassa Ãcariya- dhanaæ pariyesissanti, kiæ panÃhaæ Ãyasmato ùnandassa pÆjaæ na karissÃmÅti. Atha kho Dasamo gahapati AÂÂhaka- nÃgaro PÃÂaliputtaka¤-ca VesÃlika¤-ca bhikkhusaÇghaæ sannipÃtÃpetvà païÅtena khÃdaniyena bhojaniyena sahatthà santappesi sampavÃresi ekameka¤-ca bhikkhuæ paccekadussa- yugena acchÃdesi, Ãyasmantaæ ùnandaæ ticÅvarena acchÃdesi Ãyasmato ca ùnandassa pa¤casataæ vihÃraæ kÃrÃpesÅti. AèèHAKANùGARASUTTANTAõ DUTIYAõ. 53. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà Sakkesu viharati Kapilavatthusmiæ NigrodhÃrÃme. Tena kho pana samayena KÃpilavatthavÃnaæ SakyÃnaæ navaæ santhÃgÃraæ acirakÃritaæ hoti anajjhÃvutthaæ samaïena và brÃhmaïena và kenaci và manussabhÆtena. Atha kho KÃpilavatthavà Sakyà yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho KÃpilavatthavà Sakyà Bhagavantaæ etad-avo- cuæ: Idha bhante KÃpilavatthavÃnaæ SakyÃnaæ navaæ santhÃgÃraæ acirakÃritaæ anajjhÃvutthaæ samaïena và brÃh- maïena và kenaci và manussabhÆtena. Taæ bhante Bha- gavà paÂhamaæ paribhu¤jatu, Bhagavatà paÂhamaæ pari- bhuttaæ pacchà KÃpilavatthavà Sakyà paribhu¤jissanti, tad- assa KÃpilavatthavÃnaæ SakyÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya #<[page 354]># %<354 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% sukhÃyÃti. AdhivÃsesi Bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho KÃpilavatthavà Sakyà Bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃy' Ãsanà Bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena santhÃgÃraæ ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà sabba- santhariæ santhÃgÃraæ santharitvà ÃsanÃni pa¤¤Ãpetvà udakamaïikaæ patiÂÂhÃpetvà telappadÅpaæ Ãropetvà yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhaæsu. Ekamantaæ Âhità kho KÃpilavatthavà Sakyà Bhagavantaæ etad-avocuæ: Sabba- santhariæ santhataæ bhante santhÃgÃraæ, ÃsanÃni pa¤¤attÃni, udakamaïiko patiÂÂhÃpito, telappadÅpo Ãropito; yassa dÃni bhante Bhagavà kÃlaæ ma¤¤atÅti. Atha kho Bhagavà ni- vÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya saddhiæ bhikkhusaÇghena yena santhÃgÃraæ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà pÃde pakkhÃ- letvà santhÃgÃraæ pavisitvà majjhimaæ thambhaæ nissÃya puratthÃbhimukho nisÅdi. BhikkhusaÇgho pi kho pÃde pakkhÃletvà santhÃgÃraæ pavisitvà pacchimaæ bhittiæ nis- sÃya puratthÃbhimukho nisÅdi Bhagavantaæ yeva purakkhatvÃ. KÃpilavatthavà pi kho Sakyà pÃde pakkhÃletvà santhÃgÃraæ pavisitvà puratthimaæ bhittiæ nissÃya pacchÃmukhà nisÅ- diæsu Bhagavantaæ yeva purakkhatvÃ. Atha kho Bhagavà KÃpilavatthave Sakke bahu-d-eva rattiæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà Ãyas- mantaæ ùnandaæ Ãmantesi: PaÂibhÃtu taæ ùnanda KÃpila- vatthavÃnaæ SakyÃnaæ sekho pÃÂipado; piÂÂhim-me agilÃ- yati, tam-ahaæ ÃyamissÃmÅti. Evaæ bhante ti kho Ãyasmà ùnando Bhagavato paccassosi. Atha kho Bhagavà catuggu- ïaæ saÇghÃÂiæ pa¤¤Ãpetvà dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappesi pÃde pÃdaæ accÃdhÃya sato sampajÃno uÂÂhÃna- sa¤¤aæ manasikaritvÃ. Atha kho Ãyasmà ùnando MahÃnÃmaæ Sakyaæ Ãman- tesi: Idha MahÃnÃma ariyasÃvako sÅlasampanno hoti, indri- yesu guttadvÃro hoti, bhojane matta¤¤Æ hoti, jÃgariyaæ anu- yutto hoti, sattahi saddhammehi samannÃgato hoti, catunnaæ jhÃnÃnaæ abhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Katha¤-ca #<[page 355]># %< 1.3. SEKHASUTTAõ. (53) 355>% MahÃnÃma ariyasÃvako sÅlasampanno hoti: Idha MahÃnÃma ariyasÃvako sÅlavà hoti, pÃtimokkhasaævarasaævuto viharati ÃcÃragocarasampanno, aïumattesu vajjesu bhayadassÃvÅ, samÃdÃya sikkhati sikkhÃpadesu. Evaæ kho MahÃnÃma ariyasÃvako sÅlasampanno hoti. Katha¤-ca MahÃnÃma ariyasÃvako indriyesu guttadvÃro hoti: Idha MahÃnÃma ariyasÃvako cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam-enaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati cakkhundriyaæ, cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà --pe-- ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà -- jivhÃya rasaæ sÃyitvà -- kÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà -- manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïam-enaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ tassa saævarÃya paÂipajjati, rakkhati manindriyaæ, manin- driye saævaraæ Ãpajjati. Evaæ kho MahÃnÃma ariyasÃvako indriyesu guttadvÃro hoti. Katha¤-ca MahÃnÃma ariya sÃvako bhojane matta¤¤Æ hoti: Idha MahÃnÃma ariyasÃvako paÂisaÇkhà yoniso ÃhÃraæ ÃhÃreti, n' eva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya, yÃvad-eva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya, vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya: iti purÃïa¤-ca vedanaæ paÂihaÇkhÃmi nava¤-ca vedanaæ na uppÃdessÃmi, yÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsu- vihÃro cÃti. Evaæ kho MahÃnÃma ariyasÃvako bhojane mat- ta¤¤Æ hoti. Katha¤-ca MahÃnÃma ariyasÃvako jÃgariyaæ anuyutto hoti: Idha MahÃnÃma ariyasÃvako divasaæ caÇka- mena nisajjÃya Ãvaraïiyehi dhammehi cittaæ parisodheti, rattiyà paÂhamaæ yÃmaæ caÇkamena nisajjÃya Ãvaraïiyehi dhammehi cittaæ parisodheti, rattiyà majjhimaæ yÃmaæ dakkhiïena passena sÅhaseyyaæ kappeti pÃde pÃdaæ accÃ- dhÃya sato sampajÃno uÂÂhÃnasa¤¤aæ manasikaritvÃ, rattiyà pacchimaæ yÃmaæ paccuÂÂhÃya caÇkamena nisajjÃya Ãvaraïi- yehi dhammehi cittaæ parisodheti. Evaæ kho MahÃnÃma ariyasÃvako jÃgariyaæ anuyutto hoti. Katha¤-ca MahÃnÃma #<[page 356]># %<356 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% ariyasÃvako sattahi saddhammehi samannÃgato hoti: Idha MahÃnÃma ariyasÃvako saddho hoti, saddahati TathÃgatassa bodhiæ: iti pi so Bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃ- caraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavà ti. Hirimà hoti, hirÅyati kÃyaduccaritena vacÅduccaritena manoduccaritena, hirÅyati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. OttÃpÅ hoti, ottapati kÃyaduccaritena vacÅduccaritena mano- duccaritena, ottapati pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ samÃpattiyÃ. Bahussuto hoti sutadharo sutasannicayo, ye te dhammà ÃdikalyÃïà majjhekalyÃïà pariyosÃnakalyÃïà sÃtthà sabya¤janà kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ abhivadanti tathÃrÆpà 'ssa dhammà bahussutà honti dhatà vacasà paricità manasà 'nupekkhità diÂÂhiyà suppaÂividdhÃ. ùraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya, thÃmavà daÊha- parakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Satimà hoti paramena satinepakkena samannÃgato, cirakatam-pi cirabhÃsitam-pi sarità anussaritÃ. Pa¤¤Ãvà hoti udayattha- gÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyÃ. Evaæ kho MahÃnÃma ariya- sÃvako sattahi saddhammehi samannÃgato hoti. Katha¤-ca MahÃnÃma ariyasÃvako catunnaæ jhÃnÃnaæ abhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ: Idha MahÃnÃma ariyasÃvako vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Vi- takkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ duti- yaæ jhÃnaæ --pe-- tatiyaæ jhÃnaæ -- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Evaæ kho MahÃnÃma ariyasÃvako ca- tunnaæ jhÃnÃnaæ abhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃ- naæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ. Yato kho MahÃnÃma ariyasÃvako evaæ sÅlasampanno hoti, evaæ indriyesu guttadvÃro hoti, evaæ bhojane matta¤¤Æ hoti, evaæ jÃgariyaæ anuyutto hoti, evaæ sattahi saddhammehi #<[page 357]># %< 1.3. SEKHASUTTAõ. (53) 357>% samannÃgato hoti, evaæ catunnaæ jhÃnÃnaæ abhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, ayaæ vuccati MahÃnÃma ariyasÃvako sekho pÃÂipado apuccaï¬atÃya samÃpanno bhabbo abhinibbhidÃya bhabbo sambodhÃya bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhi- gamÃya. Seyyathà pi MahÃnÃma kukkuÂiyà aï¬Ãni aÂÂha và dasa và dvÃdasa vÃ, tÃn' assu kukkuÂiyà sammà adhi- sayitÃni sammà pariseditÃni sammà paribhÃvitÃni; ki¤cÃpi tassà kukkuÂiyà na evaæ icchà uppajjeyya: aho vata me kukkuÂapotakà pÃdanakhasikhÃya và mukhatuï¬akena và aï¬akosaæ padÃletvà sotthinà abhinibbhijjeyyun-ti, atha kho bhabbà va te kukkuÂapotakà pÃdanakhasikhÃya và mukhatuï¬akena và aï¬akosaæ padÃletvà sotthinà abhi- nibbhijjituæ. Evam-eva kho MahÃnÃma yato ariyasÃvako evaæ sÅlasampanno hoti, evaæ indriyesu guttadvÃro hoti, evaæ bhojane matta¤¤Æ hoti, evaæ jÃgariyaæ anuyutto hoti, evaæ sattahi saddhammehi samannÃgato hoti, evaæ catunnaæ jhÃnÃnaæ abhicetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ ni- kÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ, ayaæ vuccati Ma- hÃnÃma ariyasÃvako sekho pÃÂipado apuccaï¬atÃya samÃ- panno bhabbo abhinibbhidÃya bhabbo sambodhÃya bhabbo anuttarassa yogakkhemassa adhigamÃya. Sa kho so MahÃ- nÃma ariyasÃvako imaæ yeva anuttaraæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ Ãgamma anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo --pe-- iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati; ayam-assa paÂhamà 'bhinibbhidà hoti {kukkuÂacchÃpakasse^va} aï¬akosamhÃ. Sa kho so MahÃnÃma ariyasÃvako imaæ yeva anuttaraæ upekhÃ- satipÃrisuddhiæ Ãgamma dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate --pe-- yathÃ- kammÆpage satte pajÃnÃti; ayam-assa dutiyà 'bhinibbhidà hoti {kukkuÂacchÃpakasse^va} aï¬akosamhÃ. Sa kho so MahÃ- nÃma ariyasÃvako imaæ yeva anuttaraæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ Ãgamma ÃsavÃnaæ bhayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤a- vimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà #<[page 358]># %<358 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% upasampajja viharati; ayam-assa tatiyà 'bhinibbhidà hoti {kukkuÂacchÃpakasse^va} aï¬akosamhÃ. Yam-pi MahÃnÃma ariyasÃvako sÅlasampanno hoti idam-pi 'ssa hoti caraïasmiæ. Yam-pi MahÃnÃma ariya- savako indriyesu guttadvÃro hoti idam-pi 'ssa hoti cara- ïasmiæ. Yam-pi MahÃnÃma ariyasÃvako bhojane mat- ta¤¤Æ hoti idam-pi 'ssa hoti caraïasmiæ. Yam-pi MahÃ- nÃma ariyasÃvako jÃgariyaæ anuyutto hoti idam-pi 'ssa hoti caraïasmiæ. Yam-pi MahÃnÃma ariyasÃvako sattahi saddhammehi samannÃgato hoti idam-pi 'ssa hoti caraïasmiæ. Yam-pi MahÃnÃma ariyasÃvako catunnaæ jhÃnÃnaæ abhi- cetasikÃnaæ diÂÂhadhammasukhavihÃrÃnaæ nikÃmalÃbhÅ hoti akicchalÃbhÅ akasiralÃbhÅ idam-pi 'ssa hoti caraïasmiæ. Ya¤-ca kho MahÃnÃma ariyasÃvako anekavihitaæ pubbe- nivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃ- tiyo --pe-- iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbe- nivÃsaæ anussarati, idam-pi 'ssa hoti vijjÃya. Yam-pi MahÃnÃma ariyasÃvako dibbena cakkhunà visuddhena atikkanta- mÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hÅne pa- ïÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate --pe-- yathÃkammÆ- page satte pajÃnÃti, idam-pi 'ssa hoti vijjÃya. Yam-pi MahÃnÃma ariyasÃvako ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto- vimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati, idam-pi 'ssa hoti vijjÃya. Ayaæ vuccati MahÃnÃma ariyasÃvako vijjÃsampanno iti pi, caraïasampanno iti pi, vijjÃcaraïasampanno iti pi. Brahmunà p' esà MahÃnÃma SanaÇkumÃrena gÃthà bhÃsitÃ: Khattiyo seÂÂho jane tasmiæ ye gottapaÂisÃrino, vijjÃcaraïasampanno so seÂÂho devamÃnuse ti. Sà kho pan' esà MahÃnÃma Brahmunà SanaÇkumÃrena gÃthà sugÅtà na duggÅtÃ, subhÃsità na dubbhÃsitÃ, attha- saæhità no anatthasaæhitÃ, anumatà Bhagavatà ti. Atha kho Bhagavà uÂÂhahitvà Ãyasmantaæ ùnandaæ Ãmantesi: SÃdhu sÃdhu ùnanda, sÃdhu kho tvaæ ùnanda KÃpilavatthavÃnaæ SakyÃnaæ sekhaæ pÃÂipadaæ abhÃsÅti. #<[page 359]># %< 1.4. POTALIYASUTTAõ. (54) 359>% Idam-avoca Ãyasmà ùnando, samanu¤¤o satthà ahosi. Attamanà KÃpilavatthavà Sakyà Ãyasmato ùnandassa bhÃ- sitaæ abhinandun-ti. SEKHASUTTANTAõ TATIYAõ. 54. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà AÇgutta- rÃpesu viharati; ùpaïaæ nÃma AÇguttarÃpÃnaæ nigamo. Atha kho Bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya ùpaïaæ piï¬Ãya pÃvisi. ùpaïe piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yen' a¤¤ataro vanasaï¬o ten' upasaÇkami divÃvihÃrÃya, taæ vanasaï¬aæ ajjhogÃhitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisÅdi. Potaliyo pi kho gahapati sampannanivÃsapÃvuraïo chattupÃhanÃhi jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena so vanasaï¬o ten' upasaÇkami, taæ vanasaï¬aæ ajjhogÃhitvà yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhitaæ kho Potaliyaæ gahapatiæ Bha- gavà etad-avoca: Saævijjante kho gahapati ÃsanÃni, sace ÃkaÇkhasi nisÅdÃti. Evaæ vutte Potaliyo gahapati: gaha- pativÃdena maæ samaïo Gotamo samudÃcaratÅti kupito anatta- mano tuïhÅ ahosi. Dutiyam-pi kho Bhagavà Potaliyaæ gaha- patiæ etad-avoca: Saævijjante kho gahapati ÃsaïÃni, sace ÃkaÇkhasi nisÅdÃti. Dutiyam-pi kho Potaliyo gahapati: gahapativÃdena maæ samaïo Gotamo samudÃcaratÅti kupito anattamano tuïhÅ ahosi. Tatiyam-pi kho Bhagavà Potali- yaæ gahapatiæ etad-avoca: Saævijjante kho gahapati ÃsanÃni, sace ÃkaÇkhasi nisÅdÃti. Evaæ vutte Potaliyo gaha- pati: gahapativÃdena maæ samaïo Gotamo samudÃcaratÅti kupito anattamano Bhagavantaæ etad-avoca: Ta-y-idaæ #<[page 360]># %<360 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% bho Gotama na-cchannaæ, ta-y-idaæ na-ppatirÆpaæ, yaæ maæ tvaæ gahapativÃdena samudÃcarasÅti. -- Te hi te gaha- pati ÃkÃrà te liÇgà te nimittà yathà taæ gahapatissÃti. -- Tathà hi pana me bho Gotama sabbe kammantà paÂikkhittà sabbe vohÃrà samucchinnà ti. -- YathÃkathaæ pana te gahapati sabbe kammantà paÂikkhittà sabbe vohÃrà samuc- chinnà ti. -- Idha me bho Gotama yaæ ahosi dhanaæ và dha¤¤aæ và rajataæ và jÃtarÆpaæ và sabban-taæ puttÃnaæ dÃyajjaæ niyyÃtaæ, tatthÃhaæ anovÃdÅ anupavÃdÅ ghÃsac- chÃdanaparamo viharÃmi. Evaæ kho me bho Gotama sabbe kammantà paÂikkhittà sabbe vohÃrà samucchinnà ti. -- A¤¤athà kho tvaæ gahapati vohÃrasamucchedaæ vadasi a¤¤athà ca pana ariyassa vinaye vohÃrasamucchedo hotÅti. -- YathÃkathaæ pana bhante ariyassa vinaye vohÃrasamucchedo hoti. SÃdhu me bhante Bhagavà tathà dhammaæ desetu yathà ariyassa vinaye vohÃrasamucchedo hotÅti. -- Tena hi gahapati suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante ti kho Potaliyo gahapati Bhagavato paccassosi. Bha- gavà etad-avoca: AÂÂha kho ime gahapati dhammà ariyassa vinaye vohÃrasamucchedÃya saævattanti, katame aÂÂha: ApÃïÃti- pÃtaæ nissÃya pÃïÃtipÃto pahÃtabbo, dinnÃdÃnaæ nissÃya adinnÃdÃnaæ pahÃtabbaæ, saccaæ vÃcaæ nissÃya musÃvÃdo pahÃtabbo, apisuïaæ vÃcaæ nissÃya pisuïà vÃcà pahÃtabbÃ, agiddhilobhaæ nissÃya giddhilobho pahÃtabbo, anindÃrosaæ nissÃya nindÃroso pahÃtabbo, akodhupÃyÃsaæ nissÃya ko- dhupÃyÃso pahÃtabbo, anatimÃnaæ nissÃya atimÃno pahÃ- tabbo. Ime kho gahapati aÂÂha dhammà saÇkhittena vuttà vitthÃrena avibhattà ariyassa vinaye vohÃrasamucchedÃya saævattantÅti. -- Ye 'me bhante Bhagavatà aÂÂha dhammà saÇkhittena vuttà vitthÃrena avibhattà ariyassa vinaye vohÃra- samucchedÃya saævattanti, sÃdhu me bhante Bhagavà ime aÂÂha dhamme vitthÃrena vibhajatu anukampaæ upÃdÃyÃti. -- Tena hi gahapati suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃ- mÅti. Evaæ bhante ti kho Potaliyo gahapati Bhagavato paccassosi. Bhagavà etad-avoca: #<[page 361]># %< 1.4. POTALIYASUTTAõ. (54) 361>% ApÃïÃtipÃtaæ nissÃya pÃïÃÂipÃto pahÃtabbo ti iti kho pan' etaæ vuttaæ, ki¤-c' etaæ paÂicca vuttaæ: Idha gaha- pati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: Yesaæ kho ahaæ saæyo- janÃnaæ hetu pÃïÃtipÃtÅ assaæ tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pa- hÃnÃya samucchedÃya paÂipanno; aha¤-c' eva kho pana pÃïÃtipÃtÅ assaæ, attà pi maæ upavadeyya pÃïÃtipÃtapaccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ pÃïÃtipÃtapaccayÃ, kÃyassa bhedà param-maraïà duggati pÃÂikaÇkhà pÃïÃtipÃtapaccayÃ. Etad- eva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ pÃïÃti- pÃto, ye ca pÃïÃtipÃtapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃta- pariÊÃhà pÃïÃtipÃtà paÂiviratassa evaæ-sa te Ãsavà vighÃta- pariÊÃhà na honti. ApÃïÃtipÃtaæ nissÃya pÃïÃtipÃto pahÃ- tabbo ti iti yan-taæ vuttaæ idam-etaæ paÂicca vuttaæ. DinnÃdÃnaæ nissÃya adinnÃdÃnaæ pahÃtabban-ti iti kho pan' etaæ vuttaæ, ki¤-c' etaæ paÂicca vuttaæ: Idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: Yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu adinnÃdÃyÅ assaæ tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno; aha¤-c' eva kho pana adinnÃdÃyÅ assaæ, attà pi maæ upavadeyya adinnÃdÃna- paccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ adinnÃdÃnapaccayÃ, kÃ- yassa bhedà param-maraïà duggati pÃÂikaÇkhà adinnÃdÃna- paccayÃ. Etad-eva kho pana saæyojanaæ etaæ nivaraïaæ yadidaæ adinnÃdÃnaæ, ye ca adinnÃdÃnapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà adinnÃdÃnà paÂiviratassa evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. DinnÃdÃnaæ nissÃya adinnÃdÃnaæ pahÃtabban-ti iti yan-taæ vuttaæ idam-etaæ paÂicca vuttaæ. Saccaæ vÃcaæ nissÃya musÃvÃdo pahÃtabbo ti iti kho pan' etaæ vuttaæ, ki¤-c' etaæ paÂicca vuttaæ: Idha gahe- pati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: Yesaæ kho ahaæ saæ- yojanÃnaæ hetu musÃvÃdÅ assaæ tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pa- hÃnÃya samucchedÃya paÂipanno; aha¤-c' eva kho pana musÃvÃdÅ assaæ, attà pi maæ upavadeyya musÃvÃdapaccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ musÃvÃdapaccayÃ, kÃyassa bhedà param-maraïà duggati pÃÂikaÇkhà musÃvÃdapaccayÃ. Etad- eva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ musÃ- #<[page 362]># %<362 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% vÃdo, ye ca musÃvÃdapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃta- pariÊÃhà musÃvÃdà paÂiviratassa evaæ-sa te Ãsavà vighÃta- pariÊÃhà na honti. Saccaæ vÃcaæ nissÃya musÃvÃdo pahÃ- tabbo ti iti yan-taæ vuttaæ idam-etaæ paÂicca vuttaæ. Apisuïaæ vÃcaæ nissÃya pisuïà vÃcà pahÃtabbà ti iti kho pan' etaæ vuttaæ, ki¤-c' etaæ paÂicca vuttaæ: Idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: Yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu pisuïÃvÃco assaæ tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno; aha¤-c' eva kho pana pisuïÃvÃco assaæ, attà pi maæ upavadeyya pisuïÃvÃcÃpaccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ pisuïÃvÃcÃpaccayÃ, kÃyassa bhedà param-maraïà duggati pÃÂikaÇkhà pisuïÃvÃcÃpaccayÃ. Etad- eva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ pisuïà vÃcÃ, ye ca pisuïÃvÃcÃpaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃta- pariÊÃhà pisuïÃya vÃcÃya paÂiviratassa evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Apisuïaæ vÃcaæ nissÃya pisuïà vÃcà pahÃtabbà ti iti yan-taæ vuttaæ idam-etaæ paÂicca vuttaæ. Agiddhilobhaæ nissÃya giddhilobho pahÃtabbo ti iti kho pan' etaæ vuttaæ, ki¤-c' etaæ paÂicca vuttaæ: Idha gaha- pati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: Yesaæ kho ahaæ saæ- yojanÃnaæ hetu giddhilobhÅ assaæ tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno; aha¤-c' eva kho pana giddhilobhÅ assaæ, attà pi maæ upavadeyya giddhilobha- paccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ giddhilobhapaccayÃ, kÃ- yassa bhedà param-maraïà duggati pÃÂikaÇkhà giddhilobha- paccayÃ. Etad-eva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ giddhilobho, ye ca giddhilobhapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà agiddhilobhissa evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. Agiddhilobhaæ nissÃya giddhi- lobho pahÃtabbo ti iti yan-taæ vuttaæ idam-etaæ paÂicca vuttaæ. AnindÃrosaæ nissÃya nindÃroso pahÃtabbo ti iti kho pan' etaæ vuttaæ, ki¤-c' etaæ paÂicca vuttaæ: Idha gaha- pati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: Yesaæ kho ahaæ saæ- yojanÃnaæ hetu nindÃrosÅ assaæ tesÃhaæ saæyojanÃnaæ #<[page 363]># %< 1.4. POTALIYASUTTAõ. (54) 363>% pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno; aha¤-c' eva kho pana nindÃrosÅ assaæ, attà pi maæ upavadeyya nindÃrosapaccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ nindÃrosapaccayÃ, kÃyassa bhedà param-maraïà duggati pÃÂikaÇkhà nindÃrosapaccayÃ. Etad- eva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ nindÃ- roso, ye ca nindÃrosapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃta- pariÊÃhà anindÃrosissa evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. AnindÃrosaæ nissÃya nindÃroso pahÃtabbo ti iti yan- taæ vuttaæ idam-etaæ paÂicca vuttaæ. AkodhupÃyÃsaæ nissÃya kodhupÃyÃso pahÃtabbo ti iti kho pan' etaæ vuttaæ, ki¤-c' etaæ paÂicca vuttaæ: Idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: Yesaæ kho ahaæ saæyojanÃnaæ hetu kodhupÃyÃsÅ assaæ tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya samucchedÃya paÂipanno; aha¤-c' eva kho pana kodhupÃyÃsÅ assaæ, attà pi maæ upavadeyya kodhupÃyÃsa- paccayÃ, anuvicca vi¤¤Æ garaheyyuæ kodhupÃyÃsapaccayÃ, kÃyassa bhedà param-maraïà duggati pÃÂikaÇkhà kodhu- pÃyÃsapaccayÃ. Etad-eva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ kodhupÃyÃso, ye ca kodhupÃyÃsapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà akodhupÃyÃsissa evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. AkodhupÃyÃsaæ nis- sÃya kodhupÃyÃso pahÃtabbo ti iti yan-taæ vuttaæ idam- etaæ paÂicca vuttaæ. AnatimÃnaæ nissÃya atimÃno pahÃtabbo ti iti kho pan' etaæ vuttaæ, ki¤-c' etaæ paÂicca vuttaæ: Idha gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: Yesaæ kho ahaæ saæ- yojanÃnaæ hetu atimÃnÅ assaæ tesÃhaæ saæyojanÃnaæ pahÃ- nÃya samucchedÃya paÂipanno; aha¤-c' eva kho pana ati- mÃnÅ assaæ, attà pi maæ upavadeyya atimÃnapaccayÃ, anu- vicca vi¤¤Æ garaheyyuæ atimÃnapaccayÃ, kÃyassa bhedà param-maraïà duggati pÃÂikaÇkhà atimÃnapaccayÃ. Etad- eva kho pana saæyojanaæ etaæ nÅvaraïaæ yadidaæ atimÃno, ye ca atimÃnapaccayà uppajjeyyuæ Ãsavà vighÃtapariÊÃhà anatimÃnissa evaæ-sa te Ãsavà vighÃtapariÊÃhà na honti. AnatimÃnaæ nissÃya atimÃno pahÃtabbo ti iti yan-taæ vuttaæ idam-etaæ paÂicca vuttaæ. #<[page 364]># %<364 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% Ime kho gahapati aÂÂha dhammà saÇkhittena vuttà vitthÃrena vibhattà ye ariyassa vinaye vohÃrasamucchedÃya saævattanti, na tv-eva tÃva ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo hotÅti. -- YathÃkathaæ pana bhante ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sab- baæ vohÃrasamucchedo hoti. SÃdhu me bhante Bhagavà tathà dhammaæ desetu yathà ariyassa vinaye sabbena sab- baæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo hotÅti. -- Tena hi gahapati suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante ti kho Potaliyo gahapati Bhagavato paccassosi. Bhagavà etad-avoca: Seyyathà pi gahapati kukkuro jighacchÃdubbalyapareto goghÃtakasÆnaæ paccupaÂÂhito assa, tam-enaæ dakkho go- ghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và aÂÂhikaÇkalaæ sunikantaæ ni- kantaæ nimmaæsaæ lohitamakkhitaæ upacchubheyya; taæ kim- ma¤¤asi gahapati: api nu so kukkuro amuæ aÂÂhikaÇkalaæ suni- kantaæ nikantaæ nimmaæsaæ lohitamakkhitaæ palikhÃdanto jighacchÃdubbalyaæ paÂivineyyÃti. -- No h' etaæ bhante, taæ kissa hetu: aduæ hi bhante aÂÂhikaÇkalaæ sunikantaæ nikantaæ nimmaæsaæ lohitamakkhitaæ, yÃvad-eva ca pana so kukkuro kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. -- Evam-eva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: AÂÂhikaÇkalÆ- pamà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅ- navo ettha bhiyyo ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yà 'yaæ upekhà nÃnattà nÃnattasità taæ abhinivajjetvà yà 'yaæ upekhà ekattà ekattasità yattha sabbaso lokÃmisu- pÃdÃnà aparisesà nirujjhanti tam-ev' upekhaæ bhÃveti. Seyyathà pi gahapati gijjho và kaÇko và kulalo và maæsapesiæ ÃdÃya u¬¬ayeyya, tam-enaæ gijjhà pi kaÇkà pi kulalà pi anupatitvà anupatitvà vitaccheyyuæ virÃjeyyuæ; taæ kim-ma¤¤asi gahapati: sace so gijjho và kaÇko và kulalo và taæ maæsapesiæ na khippam-eva paÂinissajeyya so tatonidÃnaæ maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhan-ti. -- Evaæ bhante. -- Evam-eva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: MaæsapesÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti #<[page 365]># %< 1.4. POTALIYASUTTAõ. (54) 365>% evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yà 'yaæ upekhà nÃnattà nÃnattasità taæ abhinivajjetvà yà 'yaæ upekhà ekattà ekattasità yattha sabbaso lokÃmisupÃdÃnà aparisesà nirujjhanti tam-ev' upekhaæ bhÃveti. Seyyathà pi gahapati puriso Ãdittaæ tiïukkaæ ÃdÃya paÂivÃtaæ gaccheyya; taæ kim-ma¤¤asi gahapati: sace so puriso taæ Ãdittaæ tiïukkaæ na khippam-eva paÂinissajeyya tassa sà Ãdittà tiïukkà hatthaæ và daheyya bÃhaæ và da- heyya a¤¤ataraæ và aÇgapaccaÇgaæ daheyya, so tatonidÃnaæ maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhan-ti. -- Evaæ bhante. -- Evam-eva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: TiïukkÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà bahu- dukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà --pe-- tam-ev' upekhaæ bhÃveti. Seyyathà pi gahapati aÇgÃrakÃsu sÃdhikaporisà pÆrà aÇgÃrÃnaæ vÅtaccikÃnaæ vÅtadhÆmÃnaæ, atha puriso Ãgaccheyya jÅvitukÃmo amaritukÃmo sukhakÃmo dukkha- paÂikkÆlo, tam-enaæ dve balavanto purisà nÃnÃbÃhÃsu ga- hetvà aÇgÃrakÃsuæ upaka¬¬heyyuæ; taæ kim-ma¤¤asi gaha- pati: api nu so puriso iti c' iti c' eva kÃyaæ sannÃmeyyÃti. -- Evaæ bhante, taæ kissa hetu: viditaæ hi bhante tassa purisassa: ima¤-ca ahaæ aÇgÃrakÃsuæ papatissÃmi tato- nidÃnaæ maraïaæ và nigacchÃmi maraïamattaæ và dukkhan-ti. -- Evam-eva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: AÇgÃrakÃsÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà bahu- pÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà --pe-- tam-ev' upekhaæ bhÃveti. Seyyathà pi gahapati puriso supinakaæ passeyya, ÃrÃmarÃmaïeyyakaæ vanarÃmaïeyyakaæ bhÆmirÃmaïeyyakaæ pokkharaïÅrÃmaïeyyakaæ, so paÂibuddho na ki¤ci passeyya, evam-eva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: SupinakÆpamà kÃmà vuttà Bhagavatà bahudukkhà bahu- pÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà --pe-- tam-ev' upekhaæ bhÃveti. Seyyathà pi gahapati puriso yÃcitakaæ bhogaæ yÃcitvà #<[page 366]># %<366 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% yÃnaæ poroseyyaæ pavaramaïikuï¬alaæ so tehi yÃcitakehi bhogehi purakkhato parivuto antarÃpaïaæ paÂipajjeyya, tam- enaæ jano disvà evaæ vadeyya: bhogÅ vata bho puriso, evaæ- kira bhogino bhogÃni bhu¤jantÅti, tam-enaæ sÃmikà yattha yatth' eva passeyyuæ tattha tatth' eva sÃni hareyyuæ; taæ kim-ma¤¤asi gahapati: alan-nu kho tassa purisassa a¤¤athattÃyÃti. -- Evaæ bhante, taæ kissa hetu: sÃmino hi bhante sÃni harantÅti. -- Evam-eva kho gahapati ariya- sÃvako iti paÂisa¤cikkhati: YÃcitakÆpamà kÃmà vuttà Bha- gavatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà --pe-- tam- ev' upekhaæ bhÃveti. Seyyathà pi gahapati gÃmassa và nigamassa và avidÆre tibbo vanasaï¬o, tatr' assa rukkho sampannaphalo ca upa- pannaphalo ca, na cÃssu kÃnici phalÃni bhÆmiyaæ patitÃni, atha puriso Ãgaccheyya phalatthiko phalagavesÅ phalapari- yesanaæ caramÃno, so taæ vanasaï¬aæ ajjhogÃhitvà taæ ruk- khaæ passeyya sampannaphala¤-ca upapannaphala¤-ca, tassa evam-assa: ayaæ kho rukkho sampannaphalo ca upa- pannaphalo ca, na-tthi ca kÃnici phalÃni bhÆmiyaæ patitÃni, jÃnÃmi kho panÃhaæ rukkhaæ Ãrohituæ, yan-nÆnÃhaæ imaæ rukkhaæ Ãrohitvà yÃvadattha¤-ca khÃdeyyaæ ucchaÇga¤-ca pÆreyyan-ti; so taæ rukkhaæ Ãrohitvà yÃvadattha¤-ca khÃ- deyya ucchaÇga¤-ca pÆreyya. Atha dutiyo puriso Ãgac- cheyya phalatthiko phalagavesÅ phalapariyesanaæ caramÃno tiïhaæ kuÂhÃriæ ÃdÃya, so taæ vanasaï¬aæ ajjhogÃhitvà taæ rukkhaæ passeyya sampannaphala¤-ca upapannaphala¤- ca, tassa evam-assa: ayaæ kho rukkho sampannaphalo ca upapannaphalo ca, na-tthi ca kÃnici phalÃni bhÆmiyaæ patitÃni, na kho panÃhaæ jÃnÃmi rukkhaæ Ãrohituæ, yan-nÆnÃhaæ imaæ rukkhaæ mÆlato chetvà yÃvadattha¤-ca khÃdeyyaæ ucchaÇ- ga¤-ca pÆreyyan-ti; so taæ rukkhaæ mÆlato chindeyya. Taæ kim-ma¤¤asi gahapati: asu yo so puriso paÂhamaæ ruk- khaæ ÃrÆÊho sace so na khippam-eva oroheyya tassa so rukkho papatanto hatthaæ và bha¤jeyya pÃdaæ và bha¤- jeyya a¤¤ataraæ và aÇgapaccaÇgam bha¤jeyya, so tato- #<[page 367]># %< 1.4. POTALIYASUTTAõ. (54) 367>% nidÃnaæ maraïaæ va nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhan- ti. -- Evaæ bhante. -- Evam-eva kho gahapati ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: RukkhaphalÆpamà kÃmà vuttà Bhaga- vatà bahudukkhà bahupÃyÃsÃ, ÃdÅnavo ettha bhiyyo ti evam- etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà yà 'yaæ upekhà nÃnattà nÃnattasità taæ abhinivajjetvà yà 'yaæ upekhà ekattà ekattasità yattha sabbaso lokÃmisupÃdÃnà aparisesà nirujjhanti tam-ev' upekhaæ bhÃveti. Sa kho so gahapati ariyasÃvako imaæ yeva anuttaraæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ Ãgamma anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo --pe-- iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbe- nivÃsaæ anussarati. Sa kho so gahapati ariyasÃvako imaæ yeva anuttaraæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ Ãgamma dibbena cak- khunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cava- mÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate --pe-- yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Sa kho so gahapati ariyasÃvako imaæ yeva anuttaraæ upekhÃsatipÃri- suddhiæ Ãgamma ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharati. EttÃvatà kho gahapati ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo hoti. Taæ kim-ma¤¤asi gahapati: yathà ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo hoti, api nu tvaæ evarÆpaæ vo- hÃrasamucchedaæ attani samanupassasÅti. -- Ko cÃhaæ bhante ko ca ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedo. ùrakà 'haæ bhante ariyassa vinaye sabbena sabbaæ sabbathà sabbaæ vohÃrasamucchedÃ. Mayaæ hi bhante pubbe a¤¤atitthiye paribbÃjake anÃjÃnÅye va samÃne ÃjÃnÅyà ti ama¤¤imha, anÃjÃnÅye va samÃne ÃjÃnÅyabhojanaæ bhojimha, anÃjÃnÅye va samÃne ÃjÃnÅ- yaÂÂhÃne Âhapimha; bhikkhÆ pana-mayaæ bhante ÃjÃnÅye va samÃne anÃjÃnÅyà ti ama¤¤imha, ÃjÃnÅye va samÃne anÃjÃnÅyabhojanaæ bhojimha, ÃjÃnÅye va samÃne anÃ- jÃnÅyaÂÂhÃne Âhapimha. IdÃni pana mayaæ bhante a¤¤a- #<[page 368]># %<368 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% titthiye paribbÃjake anÃjÃnÅye va samÃne anÃjÃnÅyà ti jÃnis- sÃma, anÃjÃnÅye va samÃne anÃjÃnÅyabhojanaæ bhojissÃma, anÃjÃnÅye va samÃne anÃjÃnÅyaÂÂhÃne ÂhapissÃma; bhikkhÆ pana mayaæ bhante ÃjÃnÅye va samÃne ÃjÃnÅyà ti jÃnissÃma, ÃjÃnÅye va samÃne ÃjÃnÅyabhojanaæ bhojissÃma, ÃjÃnÅye va samÃne ÃjÃnÅyaÂÂhÃne ÂhapissÃma. Ajanesi vata me bhante Bhagavà samaïesu samaïapemaæ, samaïesu samaïappasÃdaæ, samaïesu samaïagÃravaæ. Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. Seyyathà pi bhante nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂic- channaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ Bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante Bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. UpÃsakam-maæ Bha- gavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. POTALIYASUTTANTAõ CATUTTHAõ. 55. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe viharati JÅvakassa KomÃrabhaccassa ambavane. Atha kho JÅvako KomÃrabhacco yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇ- kamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Eka- mantaæ nisinno kho JÅvako KomÃrabhacco Bhagavantaæ etad-avoca: Sutam-{metaæ} bhante: samaïaæ Gotamaæ uddissa pÃïaæ Ãrabhanti, taæ samaïo Gotamo jÃnaæ ud- dissakaÂaæ maæsaæ paribhu¤jati paÂiccakamman-ti Ye te bhante evam-Ãhaæsu: samaïaæ Gotamaæ uddissa pÃïaæ Ãrabhanti, taæ samaïo Gotamo jÃnaæ uddissakaÂaæ maæ- saæ paribhu¤jati paÂiccakamman-ti, kacci te bhante Bha- gavato vuttavÃdino, na ca Bhagavantaæ abhÆtena abbhÃ- cikkhanti, dhammassa cÃnudhammaæ byÃkaronti, na ca koci sahadhammiko vÃdÃïuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgacchatÅti. -- #<[page 369]># %< 1.5. JýVAKASUTTAõ. (55) 369>% Ye te JÅvaka evam-Ãhaæsu: samaïaæ Gotamaæ uddissa pÃïaæ Ãrabhanti, taæ samaïo Gotamo jÃnaæ uddissakaÂaæ maæsaæ paribhu¤jati paÂiccakamman-ti, na me te vutta- vÃdino abbhÃcikkhanti ca pana man-te asatà abhÆtena. TÅhi kho ahaæ JÅvaka ÂhÃnehi maæsaæ aparibhogan-ti vadÃmi: diÂÂhaæ sutaæ parisaÇkitaæ. Imehi kho ahaæ JÅvaka tÅhi ÂhÃnehi maæsaæ aparibhogan-ti vadÃmi. TÅhi kho ahaæ JÅvaka ÂhÃnehi maæsaæ paribhogan-ti vadÃmi: adiÂÂhaæ asutaæ aparisaÇkitaæ. Imehi kho ahaæ JÅvaka tÅhi ÂhÃnehi maæsaæ paribhogan-ti vadÃmi. idha JÅvaka bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati. So mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena ma- haggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà vi- harati. Tam-enaæ gahapati và gahapatiputto và upasaÇ- kamitvà svÃtanÃya bhattena nimanteti. ùkaÇkhamÃno va JÅvaka bhikkhu adhivÃseti. So tassà rattiyà accayena pub- banhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaram-ÃdÃya yena tassa gahapatissa và gahapatiputtassa và nivesanaæ ten' upasaÇ- kamati, upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdati, tam-enaæ so gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena pari- visati. Tassa na evaæ hoti: sÃdhu vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati, aho vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và Ãyatim-pi evarÆpena païÅtena piï¬apÃtena pariviseyyÃti, evaæ pi 'ssa na hoti. So taæ piï¬apÃtaæ agathito amucchito anajjhopanno ÃdÅnava- dassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. Taæ kim-ma¤¤asi JÅvaka: api nu so bhikkhu tasmiæ samaye attabyÃbÃdhÃya và ceteti parabyÃbÃdhÃya và ceteti ubhayabyÃbÃdhÃya và cetetÅti. -- No h' etaæ bhante. -- Nanu so JÅvaka bhikkhu tasmiæ samaye anavajjaæ yeva ÃhÃraæ ÃhÃretÅti. -- Evaæ bhante. Sutaæ {metaæ} bhante: Brahmà mettÃvihÃrÅ ti. Tam-me idaæ bhante Bhagavà sakkhi diÂÂho, Bhagavà hi bhante mettÃvihÃrÅ ti. -- Yena kho JÅvaka rÃgena yena #<[page 370]># %<370 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% dosena yena mohena byÃpÃdavà assa so rÃgo so doso so moho TathÃgatassa pahÅno ucchinnamÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Sace kho te JÅvaka idaæ sandhÃya bhÃsitaæ anujÃnÃmi te etan-ti. -- Etad-eva kho pana me bhante sandhÃya bhÃsitaæ. Idha JÅvaka bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati. So karuïÃsahagatena cetasà --pe-- muditÃsahagatena cetasà --pe-- upekhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati, tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ, iti uddham-adho tiriyaæ sabbadhi sabbatta- tÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃbajjhena pharitvà vi- harati. Tam-enaæ gahapati và gahapatiputto và upasaÇ- kamitvà svÃtanÃya bhattena nimanteti. ùkaÇkhamÃno va JÅvaka bhikkhu adhivÃseti. So tassà rattiyà accayena pub- banhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaram-ÃdÃya yena tassa gahapatissa và gahapatiputtassa và nivesanaæ ten' upasaÇ- kamati, upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdati, tam-enaæ so gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena pari- visati. Tassa na evaæ hoti: sÃdhu vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và païÅtena piï¬apÃtena parivisati, aho vata mÃyaæ gahapati và gahapatiputto và Ãyatim-pi evarÆpena païÅtena piï¬apÃtena pariviseyyÃti, evaæ pi 'ssa na hoti. So taæ piï¬apÃtaæ agathito amucchito anajjhopanno ÃdÅnava- dassÃvÅ nissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. Taæ kim-ma¤¤asi JÅvaka: api nu so bhikkhu tasmiæ samaye attabyÃbÃdhÃya và ceteti parabyÃbÃdhÃya và ceteti ubhayabyÃbÃdhÃya và cetetÅti. -- No h' etaæ bhante. -- Nanu so JÅvaka bhikkhu tasmiæ samaye anavajjaæ yeva ÃhÃraæ ÃhÃretÅti. -- Evaæ bhante. Sutaæ metaæ bhante: Brahmà upekhÃvihÃrÅ ti. Tam-me idaæ bhante Bhagavà sakkhi diÂÂho, Bhagavà hi bhante upekhÃvihÃrÅ ti. -- Yena kho JÅvaka rÃgena yena dosena yena mohena vihesÃvà assa arativà assa paÂighavà assa so rÃgo so doso so moho TathÃgatassa pahÅno ucchinna- mÆlo tÃlÃvatthukato anabhÃvakato Ãyatiæ anuppÃdadhammo. Sace kho te JÅvaka idaæ sandhÃya bhÃsitaæ anujÃnÃmi #<[page 371]># %< 1.6. UPùLISUTTAõ. (56) 371>% te etan-ti. -- Etad-eva kho pana me bhante sandhÃya bhÃsitaæ. Yo kho JÅvaka TathÃgataæ và TathÃgatasÃvakaæ và uddissa pÃïaæ Ãrabhati so pa¤cahi ÂhÃnehi bahuæ apu¤¤aæ pasavati: Yam-pi so evam-Ãha: gacchatha amukaæ nÃma pÃïaæ ÃnethÃti, iminà paÂhamena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati; yam-pi so pÃïo galappavedhakena ÃnÅyamÃno dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, iminà dutiyena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati; yam-pi so evam-Ãha: gacchatha imaæ pÃïaæ ÃrabhathÃti, iminà tatiyena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati; yam-pi so pÃïo ÃrabhiyamÃno dukkhaæ domanassaæ paÂisaævedeti, iminà catutthena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati; yam-pi so TathÃgataæ và TathÃgata- sÃvakaæ và akappiyena ÃsÃdeti, iminà pa¤camena ÂhÃnena bahuæ apu¤¤aæ pasavati. Yo kho JÅvaka TathÃgataæ và TathÃgatasÃvakaæ và uddissa pÃïaæ Ãrabhati so imehi pa¤- cahi ÂhÃnehi bahuæ apu¤¤aæ pasavatÅti. Evaæ vutte JÅvako KomÃrabhacco Bhagavantaæ etad-avoca: Acchariyaæ bhante, abbhutaæ bhante. Kappiyaæ vata bhante bhikkhÆ ÃhÃraæ ÃhÃrenti, anavajjaæ vata bhante bhikkhÆ ÃhÃraæ ÃhÃrenti. Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante --pe-- upÃsakaæ maæ Bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. JýVAKASUTTANTAõ PA¥CAMAõ. 56. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà NÃÊandÃyaæ viharati PÃvÃrikambavane. Tena kho pana samayena Ni- gaïÂho NÃtaputto NÃÊandÃyaæ paÂivasati mahatiyà nigaïÂha- parisÃya saddhiæ. Atha kho DÅghatapassÅ nigaïÂho NÃÊandÃ- yaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena PÃvÃrikambavanaæ yena Bhagavà ten' upasaÇkami, #<[page 372]># %<372 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhitaæ kho DÅghatapassiæ nigaïÂhaæ Bhagavà etad-avoca: Saævijjante kho Tapassi ÃsanÃni, sace ÃkaÇkhasi nisÅdÃti. Evaæ vutte DÅghatapassÅ nigaïÂho a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho DÅgha- tapassiæ nigaïÂhaæ Bhagavà etad-avoca: Kati pana Tapassi NigaïÂho NÃtaputto kammÃni pa¤¤Ã- peti pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyà ti. -- Na kho Ãvuso Gotama Ãciïïaæ NigaïÂhassa NÃta- puttassa kammaæ kamman-ti pa¤¤Ãpetuæ, daï¬aæ daï¬an- ti kho Ãvuso Gotama Ãciïïaæ NigaïÂhassa NÃtaputtassa pa¤¤Ãpetun-ti -- Kati pana Tapassi NigaïÂho NÃtaputto daï¬Ãni pa¤¤Ãpeti pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kam- massa pavattiyà ti. -- TÅïi kho Ãvuso Gotama NigaïÂho NÃtaputto daï¬Ãni pa¤¤Ãpeti pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃ- passa kammassa pavattiyÃ, seyyathÅdaæ kÃyadaï¬aæ vacÅ- daï¬aæ manodaï¬an-ti. -- Kiæ pana Tapassi a¤¤ad-eva kÃyadaï¬aæ a¤¤aæ vacÅdaï¬aæ a¤¤aæ manodaï¬an-ti. -- A¤¤ad-eva Ãvuso Gotama kÃyadaï¬aæ a¤¤aæ vacÅdaï¬aæ a¤¤aæ manodaï¬an-ti. -- Imesaæ pana Tapassi tiïïaæ daï¬Ãnaæ evaæ paÂivibhattÃnaæ evaæ paÂivisiÂÂhÃnaæ kata- maæ daï¬aæ NigaïÂho NÃtaputto mahÃsÃvajjataraæ pa¤¤Ã- peti pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ, yadi và kÃyadaï¬aæ yadi và vacÅdaï¬aæ yadi và mano- daï¬an-ti. -- Imesaæ kho Ãvuso Gotama tiïïaæ daï¬Ãnaæ evaæ paÂivibhattÃnaæ evaæ paÂivisiÂÂhÃnaæ kÃyadaï¬aæ NigaïÂho NÃtaputto mahÃsÃvajjataraæ pa¤¤Ãpeti pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ, no tathà vacÅdaï¬aæ no tathà manodaï¬an-ti. -- KÃyadaï¬an-ti Tapassi vadesi. -- KÃyadaï¬an-ti Ãvuso Gotama vadÃmi. -- KÃyadaï¬an-ti Tapassi vadesi. -- KÃyadaï¬an-ti Ãvuso Gotama vadÃmi. -- KÃyadaï¬an-ti Tapassi vadesi. -- KÃyadaï¬an-ti Ãvuso Gotama vadÃmÅti. Itiha Bhagavà DÅghatapassiæ nigaïÂhaæ imasmiæ kathÃvatthusmiæ yÃva- tatiyakaæ patiÂÂhÃpesi. #<[page 373]># %< 1.6. UPùLISUTTAõ. (56) 373>% Evaæ vutte DÅghatapassÅ nigaïÂho Bhagavantaæ etad- avoca: Tvaæ pan' Ãvuso Gotama kati daï¬Ãni pa¤¤Ãpesi pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyà ti. -- Na kho Tapassi Ãciïïaæ TathÃgatassa daï¬aæ daï¬an-ti pa¤¤Ãpetuæ, kammaæ kamman-ti kho Tapassi Ãciïïaæ TathÃgatassa pa¤¤Ãpetun-ti. -- Tvaæ pan' Ãvuso Gotama kati kammÃni pa¤¤Ãpesi pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyà ti. -- TÅïi kho ahaæ Tapassi kammÃni pa¤¤Ãpemi pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ, seyyathÅdaæ kÃyakammaæ vacÅkammaæ mano- kamman-ti. -- Kiæ pan' Ãvuso Gotama a¤¤ad-eva kÃya- kammaæ a¤¤aæ vacÅkammaæ a¤¤aæ manokamman-ti. -- A¤¤ad-eva Tapassi kÃyakammaæ a¤¤aæ vacÅkammaæ a¤¤aæ manokamman-ti. -- Imesaæ pan' Ãvuso Gotama tiïïaæ kammÃnaæ evaæ paÂivibhattÃnaæ evaæ paÂivisiÂÂhÃnaæ katamaæ kammaæ mahÃsÃvajjataraæ pa¤¤Ãpesi pÃpassa kam- massa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ, yadi và kÃya- kammaæ yadi và vacÅkammaæ yadi và manokamman-ti. -- Imesaæ kho ahaæ Tapassi tiïïaæ kammÃnaæ evaæ paÂivi- bhattÃnaæ evaæ paÂivisiÂÂhÃnaæ manokammaæ mahÃsÃvajja- taraæ pa¤¤Ãpemi pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kam- massa pavattiyÃ, no tathà kÃyakammaæ no tathà vacÅ- kamman-ti. -- Manokamman-ti Ãvuso Gotama vadesi. -- Manokamman-ti Tapassi vadÃmi --pe--. Manokamman-ti Ãvuso Gotama vadesi. -- Manokamman-ti Tapassi vadÃmÅti. Itiha DÅghatapassÅ nigaïÂho Bhagavantaæ imasmiæ kathÃ- vatthusmiæ yÃvatatiyakaæ patiÂÂhÃpetvà uÂÂhÃy' Ãsanà yena NigaïÂho NÃtaputto ten' upasaÇkami. Tena kho pana samayena NigaïÂho NÃtaputto mahatiyà mahatiyà gihiparisÃya saddhiæ nisinno hoti bÃlakiniyà UpÃli- pamukhÃya. Addasà kho NigaïÂho NÃtaputto DÅgha- tapassiæ nigaïÂhaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna DÅgha- tapassiæ nigaïÂhaæ etad-avoca: Handa kuto nu tvaæ Tapassi Ãgacchasi divà divassÃti. -- Ito hi kho ahaæ bhante Ãgac- chÃmi samaïassa Gotamassa santikà ti. -- Ahu pana te Tapassi samaïena Gotamena saddhiæ kocid-eva kathÃsallÃpo #<[page 374]># %<374 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% ti. -- Ahu kho me bhante samaïena Gotamena saddhiæ kocid-eva kathÃsallÃpo ti. -- YathÃkathaæ pana te Tapassi ahu samaïena Gotamena saddhiæ kocid-eva kathÃsallÃpo ti. Atha kho DÅghatapassÅ nigaïÂho yÃvatako ahosi Bha- gavatà saddhiæ kathÃsallÃpo taæ sabbaæ NigaïÂhassa NÃta- puttassa Ãrocesi. Evaæ vutte NigaïÂho NÃtaputto DÅgha- tapassiæ nigaïÂhaæ etad-avoca: SÃdhu sÃdhu Tapassi, yathà taæ sutavatà sÃvakena samma-d-eva satthu sÃsanaæ ÃjÃ- nantena evam-evaæ DÅghatapassinà nigaïÂhena samaïassa Gotamassa byÃkataæ; kiæ hi sobhati chavo manodaï¬o imassa evaæ oÊÃrikassa kÃyadaï¬assa upanidhÃya, atha kho kÃyadaï¬o va mahÃsÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ, no tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬o ti. Evaæ vutte UpÃli gahapati NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad-avoca: SÃdhu sÃdhu bhante TapassÅ, yathà taæ suta- vatà sÃvakena samma-d-eva satthu sÃsanaæ ÃjÃnantena evam-evaæ bhadantena Tapassinà samaïassa Gotamassa byÃkataæ; kiæ hi sobhati chavo manodaï¬o imassa evaæ oÊÃrikassa kÃyadaï¬assa upanidhÃya, atha kho kÃyadaï¬o va mahÃsÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kam- massa pavattiyÃ, no tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬o. Handa cÃhaæ bhante gacchÃmi samaïassa Gotamassa imas- miæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ ÃropessÃmi. Sace me samaïo Gotamo tathà patiÂÂhissati yathà bhadantena Tapassinà pa- tiÂÂhÃpitaæ, seyyathà pi nÃma balavà puriso dÅghalomikaæ eÊakaæ lomesu gahetvà Ãka¬¬heyya parika¬¬heyya sampari- ka¬¬heyya evam-evÃhaæ samaïaæ Gotamaæ vÃdena vÃdaæ Ãka¬¬hissÃmi parika¬¬hissÃmi samparika¬¬hissÃmi; seyyathà pi nÃma balavà soï¬ikÃkammakaro mahantaæ soï¬ikÃkila¤jaæ gambhÅre udakarahade pakkhipitvà kaïïe gahetvà Ãka¬¬heyya parika¬¬heyya samparika¬¬heyya evam-evÃhaæ samaïaæ Gotamaæ vÃdena vÃdaæ Ãka¬¬hissÃmi parika¬¬hissÃmi sam- parika¬¬hissÃmi; seyyathà pi nÃma balavà soï¬ikÃdhutto vÃlaæ kaïïe gahetvà odhuneyya niddhuneyya nicchÃdeyya evam-evÃhaæ samaïaæ Gotamaæ vÃdena vÃdaæ odhu- #<[page 375]># %< 1.6. UPùLISUTTAõ. (56) 375>% nissÃmi niddhunissÃmi nicchÃdessÃmi; seyyathà pi nÃma ku¤jaro saÂÂhihÃyano gambhÅraæ pokkharaïiæ ogÃhitvà saïa- dhovikaæ nÃma kiÊitajÃtaæ kiÊati evam-evÃhaæ samaïaæ Gotamaæ saïadhovikaæ ma¤¤e kÅÊitajÃtaæ kÅÊissÃmi. Handa cÃhaæ bhante gacchÃmi samaïassa Gotamassa imasmiæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ ÃropessÃmÅti. -- Gaccha tvaæ gaha- pati samaïassa Gotamassa imasmiæ kathÃvathusmiæ vÃdaæ Ãropehi; ahaæ và hi gahapati samaïassa Gotamassa vÃdaæ Ãropeyyaæ DÅghatapassÅ và nigaïÂho tvaæ và ti. Evaæ vutte DÅghatapassÅ nigaïÂho NigaïÂhaæ NÃta- puttaæ etad-avoca: Na kho metaæ bhante ruccati yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa vÃdaæ Ãropeyya; sa- maïo hi bhante Gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂaniæ mÃyaæ jÃnÃti yÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅti. -- AÂÂhÃnaæ kho etaæ Tapassi anavakÃso yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya, ÂhÃna¤-ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo Gotamo UpÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upa- gaccheyya. Gacchà tvaæ gahapati samaïassa Gotamassa imasmiæ kathÃvatthusmiæ vÃdaæ Ãropehi; ahaæ và hi gaha- pati samaïassa Gotamassa vÃdaæ Ãropeyyaæ DÅghatapassÅ và nigaïÂho tvaæ và ti. Dutiyam-pi kho --pe-- tatiyam- pi kho DÅghatapassÅ nigaïÂho NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad- avoca: Na kho metaæ bhante ruccati yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa vÃdaæ Ãropeyya, samaïo hi bhante Gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂaniæ mÃyaæ jÃnÃti yÃya a¤¤atitthi- yÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅti. -- AÂÂhÃnaæ kho etaæ Tapassi anavakÃso yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃva- kattaæ upagaccheyya, ÂhÃna¤-ca kho etaæ vijjati yaæ sa- maïo Gotamo UpÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyya. Gaccha tvaæ gahapati samaïassa Gotamassa imasmiæ kathÃ- vatthusmiæ vÃdaæ Ãropehi; ahaæ và hi gahapati samaïassa Gotamassa vÃdaæ Ãropeyyaæ DÅghatapassÅ và nigaïÂho tvaæ và ti. Evaæ bhante ti kho UpÃli gahapati NigaïÂhassa Nata- puttassa paÂissutvà uÂÂhÃy' Ãsanà NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena PÃvÃrikambavanaæ #<[page 376]># %<376 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho UpÃli gahapati Bhagavantaæ etad-avoca: ùgamà nu khv-idha bhante DÅghatapassÅ nigaïÂho ti. -- ùgamà khv-idha gaha- pati DÅghatapassÅ nigaïÂho ti. -- Ahu pana te bhante DÅgha- tapassinà nigaïÂhena saddhiæ kocid-eva kathÃsallÃpo ti. -- Ahu kho me gahapati DÅghatapassinà nigaïÂhena sad- dhiæ kocid-eva kathÃsallÃpo ti. -- YathÃkathaæ pana te bhante ahu DÅghatapassinà nigaïÂhena saddhiæ kocid-eva kathÃsallÃpo ti. Atha kho Bhagavà yÃvatako ahosi DÅgha- tapassinà nigaïÂhena saddhiæ kathÃsallÃpo taæ sabbaæ UpÃ- lissa gahapatissa Ãrocesi. Evaæ vutte UpÃli gahapati Bha- gavantaæ etad-avoca: SÃdhu sÃdhu bhante TapassÅ, yathà taæ sutavatà sÃvakena samma-d-eva satthu sÃsanaæ ÃjÃ- nantena evam-evaæ DÅghatapassinà nigaïÂhena Bhagavato byÃkataæ, kiæ hi sobhati chavo manodaï¬o imassa evaæ oÊÃrikassa kÃyadaï¬assa upanidhÃya, atha kho kÃyadaï¬o va mahÃsÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kam- massa pavattiyÃ, no tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬o ti. -- Sace kho tvaæ gahapati sacce patiÂÂhÃya manteyyÃsi siyà no ettha kathÃsallÃpo ti. -- Sacce ahaæ bhante patiÂ- ÂhÃya mantessÃmi, hotu no ettha kathÃsallÃpo ti. Taæ kim-ma¤¤asi gahapati: idh' assa nigaïÂho ÃbÃ- dhiko dukkhito bÃÊhagilÃno sÅtodakapaÂikkhitto uïhodaka- paÂisevÅ, so sÅtodakaæ alabhamÃno kÃlaæ kareyya. Imassa pana gahapati NigaïÂho NÃtaputto katthÆpapattiæ pa¤¤Ã- petÅti. -- Atthi bhante Manosattà nÃma devÃ, tattha so upapajjati, taæ kissa hetu: asu hi bhante manopaÂibaddho kÃlaæ karotÅti. -- Gahapati gahapati, manasikaritvà kho gahapati byÃkarohi, na kho te sandhÅyati purimena và pacchi- maæ pacchimena và purimaæ. BhÃsità kho pana te gaha- pati esà vÃcÃ: sacce ahaæ bhante patiÂÂhÃya mantessÃmi, hotu no ettha kathÃsallÃpo ti. -- Ki¤cÃpi bhante Bhagavà evam-Ãha, atha kho kÃyadaï¬o va mahÃsÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ, no tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬o ti. -- Taæ kim-ma¤¤asi #<[page 377]># %< 1.6. UPùLISUTTAõ. (56) 377>% gahapati: idh' assa nigaïÂho cÃtuyÃmasaævarasaævuto sabba- vÃrivÃrito sabbavÃriyuto sabbavÃridhuto sabbavÃriphuÂo, so abhikkamanto paÂikkamanto bahÆ khuddake pÃïe saÇghÃtaæ ÃpÃdeti. Imassa pana gahapati NigaïÂho NÃtaputto kaæ vipÃkaæ pa¤¤ÃpetÅti. -- Asa¤cetanikaæ bhante NigaïÂho NÃtaputto no mahÃsÃvajjaæ pa¤¤ÃpetÅti. -- Sace pana gaha- pati cetetÅti. -- MahÃsÃvajjaæ bhante hotÅti. -- Cetanaæ pana gahapati NigaïÂho NÃtaputto kismiæ pa¤¤ÃpetÅti. -- Manodaï¬asmiæ bhante ti. -- Gahapati gahapati, manasi- karitvà kho gahapati byÃkarohi, na kho te sandhÅyati puri- mena và pacchimaæ pacchimena và purimaæ. BhÃsità kho pana te gahapati esà vÃcÃ: sacce ahaæ bhante patiÂÂhÃya mantessÃmi, hotu no ettha kathÃsallÃpo ti. -- Ki¤cÃpi bhante Bhagavà evam-Ãha, atha kho kÃyadaï¬o va mahÃ- sÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pavattiyÃ, no tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬o ti. Taæ kim-ma¤¤asi gahapati: ayaæ NÃÊandà iddhà c' eva phÅtà ca, bahujanà Ãkiïïamanussà ti. -- Evaæ bhante, ayaæ NÃÊandà iddhà c' eva phÅtà ca, bahujanà Ãkiïïa- manussà ti. -- Taæ kim-ma¤¤asi gahapati: idha puriso Ãgaccheyya ukkhittÃsiko, so evaæ vadeyya: Ahaæ yÃvatikà imissà NÃÊandÃya pÃïà te ekena khaïena ekena muhuttena ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ karissÃmÅti. Taæ kim- ma¤¤asi gahapati: pahoti nu kho so puriso yÃvatikà imissà NÃÊandÃya pÃïà te ekena khaïena ekena muhuttena eka- maæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kÃtun-ti. -- Dasa pi bhante purisà vÅsatim-pi purisà tiæsam-pi purisà cattÃrÅsam-pi purisà pa¤¤Ãsam-pi purisà na-ppahonti yÃvatikà imissà NÃÊandÃya pÃïà te ekena khaïena ekena muhuttena eka- maæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kÃtuæ, kiæ hi sobhati eko chavo puriso ti. -- Taæ kim-ma¤¤asi gahapati: idh' Ãgac- cheyya samaïo và brÃhmaïo và iddhimà cetovasippatto, so evaæ vadeyya: Ahaæ imaæ NÃÊandaæ ekena manopadosena bhasmaæ karissÃmÅti. Taæ kim-ma¤¤asi gahapati: pa- hoti nu kho so samaïo và brÃhmaïo và iddhimà ceto- vasippatto imaæ NÃÊandaæ ekena manopadosena bhasmaæ #<[page 378]># %<378 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% kÃtun-ti. -- Dasa pi bhante NÃÊandà vÅsatim-pi NÃÊandà tiæsam-pi NÃÊandà cattÃrÅsam-pi NÃÊandà pa¤¤Ãsam-pi NÃÊandà pahoti so samaïo và brÃhmaïo và iddhimà ceto- vasippatto ekena manopadosena bhasmaæ kÃtuæ, kiæ hi so- bhati ekà chavà NÃÊandà ti. -- Gahapati gahapati, manasi- karitvà kho gahapati byÃkarohi, na kho te sandhÅyati puri- mena và pacchimaæ pacchimena và purimaæ. BhÃsità kho pana te gahapati esà vÃcÃ: sacce ahaæ bhante patiÂÂhÃya mantessÃmi, hotu no ettha kathÃsallÃpo ti. -- Ki¤cÃpi bhante Bhagavà evam-Ãha, atha kho kÃyadaï¬o va mahÃ- sÃvajjataro pÃpassa kammassa kiriyÃya pÃpassa kammassa pa- vattiyÃ, no tathà vacÅdaï¬o no tathà manodaï¬o ti. -- Taæ kim-ma¤¤asi gahapati: sutan-te: Daï¬akÃra¤¤aæ KÃliÇgÃ- ra¤¤aæ MejjhÃra¤¤aæ MÃtaÇgÃra¤¤aæ ara¤¤aæ ara¤¤a- bhÆtan-ti. -- Evaæ bhante, sutaæ me: Daï¬akÃra¤¤aæ KÃliÇgÃra¤¤aæ MejjhÃra¤¤aæ MÃtaÇgÃra¤¤aæ ara¤¤aæ ara¤¤abhÆtan-ti.- Taæ kim-ma¤¤asi gahapati: kinti te sutaæ: kena taæ Daï¬akÃra¤¤aæ KÃliÇgÃra¤¤aæ MejjhÃ- ra¤¤aæ MÃtaÇgÃra¤¤aæ ara¤¤aæ ara¤¤abhÆtan-ti. -- Sutaæ metaæ bhante: isÅnaæ manopadosena taæ Daï¬akÃra¤¤aæ KÃliÇgÃra¤¤aæ MejjhÃra¤¤aæ MÃtaÇgÃra¤¤aæ ara¤¤aæ ara¤¤abhÆtan-ti. -- Gahapati gahapati, manasikaritvà kho gahapati byÃkarohi, na kho te sandhÅyati purimena và pacchimaæ pacchimena và purimaæ. BhÃsità kho pana te gahapati esà vÃcÃ: sacce ahaæ bhante patiÂÂhÃya mantessÃmi, hotu no ettha kathÃsallÃpo ti. Purimen' evÃhaæ bhante opammena Bhagavato atta- mano abhiraddho, api cÃhaæ imÃni Bhagavato vicitrÃni pa¤hapaÂibhÃnÃni sotukÃmo evÃhaæ Bhagavantaæ paccanÅ- kÃtabbaæ ama¤¤issaæ. Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. Seyyathà pi bhante nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂic- channaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ Bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante Bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi #<[page 379]># %< 1.6. UPùLISUTTAõ. (56) 379>% dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca, upÃsakaæ maæ Bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. AnuviccakÃraæ kho gahapati karohi, anuviccakÃro tumhÃ- disÃnaæ ¤ÃtamanussÃnaæ sÃdhu hotÅti. -- Iminà p' ahaæ bhante Bhagavato bhiyyosomattÃya attamano abhiraddho yaæ maæ Bhagavà evam-Ãha: AnuviccakÃraæ kho gaha- pati karohi, anuviccakÃro tumhÃdisÃnaæ ¤ÃtamanussÃnaæ sÃdhu hotÅti. Maæ hi bhante a¤¤atitthiyà sÃvakaæ labhitvà kevalakappaæ NÃÊandaæ paÂÃkaæ parihareyyuæ: UpÃl' am- hÃkaæ gahapati sÃvakattÆpagato ti. Atha ca pana maæ Bhagavà evam-Ãha: AnuviccakÃraæ kho gahapati karohi, anuviccakÃro tumhÃdisÃnaæ ¤ÃtamanussÃnaæ sÃdhu hotÅti. EsÃhaæ bhante dutiyam-pi Bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca, upÃsakaæ maæ Bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. DÅgharattaæ kho te gahapati nigaïÂhÃnaæ opÃnabhÆtaæ kulaæ, yena nesaæ upagatÃnaæ piï¬akaæ dÃtabbaæ ma¤¤eyyÃ- sÅti. -- Iminà p' ahaæ bhante Bhagavato bhiyyosomattÃya attamano abhiraddho yaæ maæ Bhagavà evam-Ãha: DÅgha- rattaæ kho te gahapati nigaïÂhÃnaæ opÃnabhÆtaæ kulaæ, yena nesaæ upagatÃnaæ piï¬akaæ dÃtabbaæ ma¤¤eyyÃsÅti. Sutaæ metaæ bhante: Samaïo Gotamo evam-Ãha: mayham-eva dÃnaæ dÃtabbaæ na a¤¤esaæ dÃnaæ dÃtabbaæ, mayham- eva sÃvakÃnaæ dÃnaæ dÃtabbaæ na a¤¤esaæ sÃvakÃnaæ dÃnaæ dÃtabbaæ, mayham-eva dinnaæ mahapphalaæ na a¤¤esaæ dinnaæ mahapphalaæ, mayham-eva sÃvakÃnaæ dinnaæ mahapphalaæ na a¤¤esaæ sÃvakÃnaæ dinnaæ ma- happhalan-ti. Atha ca pana maæ Bhagavà nigaïÂhesu pi dÃne samÃdapeti. Api ca bhante mayam-ettha kÃlaæ jÃ- nissÃma. EsÃhaæ bhante tatiyam-pi Bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca, upÃsakaæ maæ Bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan ti. Atha kho Bhagavà UpÃlissa gahapatissa Ãnupubbikathaæ kathesi, seyyathÅdaæ dÃnakathaæ sÅlakathaæ saggakathaæ, kÃmÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ, nekkhamme Ãni- saæsaæ pakÃsesi. Yadà Bhagavà a¤¤Ãsi UpÃliæ gahapatiæ #<[page 380]># %<380 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% kallacittaæ muducittaæ vinÅvaraïacittaæ udaggacittaæ pasanna- cittaæ atha yà buddhÃnaæ sÃmukkaæsikà dhammadesanà taæ pakÃsesi: dukkhaæ samudayaæ nirodhaæ maggaæ. Seyyathà pi nÃma suddhaæ vatthaæ apagatakÃÊakaæ samma-d-eva rajanaæ patigaïheyya, evam-evaæ UpÃlissa gahapatissa tasmiæ yeva Ãsane virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi: yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabban-taæ nirodhadhamman-ti. Atha kho UpÃli gahapati diÂÂhadhammo pattadhammo vidita- dhammo pariyogÃÊhadhammo tiïïavicikiccho vigatakathaæ- katho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane Bhaga- vantaæ etad-avoca: Handa ce dÃni mayaæ bhante gac- chÃma, bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyà ti. -- Yassa dÃni tvaæ gahapati kÃlaæ ma¤¤asÅti. Atha kho UpÃli gahapati Bhagavato bhÃsitaæ abhi- nanditvà anumoditvà uÂÂhÃy' Ãsanà Bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena sakaæ nivesanaæ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà dovÃrikaæ Ãmantesi: Ajjatagge samma dovÃrika ÃvarÃmi dvÃraæ ni aïÂhÃnaæ nigaïÂhÅnaæ, anÃvaÂaæ dvÃraæ Bhagavato bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsi- kÃnaæ; sace koci nigaïÂho Ãgacchati tam-enaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: tiÂÂha bhante, mà pÃvisi, ajjatagge UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagato, ÃvaÂaæ dvÃraæ nigaïÂhÃnaæ nigaïÂhÅnaæ, anÃvaÂaæ dvÃraæ Bhagavato bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ; sace te bhante piï¬akena attho etth' eva tiÂÂha, etth' eva te ÃharissantÅti. Evaæ bhante ti kho dovÃriko UpÃlissa gaha- patissa paccassosi. Assosi kho DÅghatapassÅ nigaïÂho: UpÃli kira gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagato ti. Atha kho DÅghatapassÅ nigaïÂho yena NigaïÂho NÃtaputto ten' upa- saÇkami, upasaÇkamitvà NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad-avoca: Sutaæ metaæ bhante: UpÃli kira gahapati samaïassa Gota- massa sÃvakattaæ upagato ti. -- AÂÂhÃnaæ kho etaæ Ta- passi anavakÃso yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya, ÂhÃna¤-ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo Gotamo UpÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagacchey- #<[page 381]># %< 1.6. UPùLISUTTAõ. (56) 381>% yÃti. Dutiyam-pi kho --pe-- tatiyam-pi kho DÅghatapassÅ nigaïÂho NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad-avoca: Sutaæ metaæ bhante: UpÃli kira gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagato ti. -- AÂÂhÃnaæ kho etaæ Tapassi anavakÃso yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagaccheyya, ÂhÃna¤-ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo Gotamo UpÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyyÃti. -- HandÃhaæ bhante gacchÃmi yÃva jÃnÃmi yadi và UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagato yadi và no ti. -- Gaccha tvaæ Tapassi jÃnÃhi yadi và UpÃli gahapati samaïassa Gota- massa sÃvakattaæ upagato yadi và no ti. Atha kho DÅghatapassÅ nigaïÂho yena UpÃlissa gaha- patissa nivesanaæ ten' upasaÇkami. Addasà kho dovÃriko DÅghatapassiæ nigaïÂhaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna DÅghatapassiæ nigaïÂhaæ etad-avoca: TiÂÂha bhante, mà pÃvisi, ajjatagge UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃva- kattaæ upagato, ÃvaÂaæ dvÃraæ nigaïÂhÃnaæ nigaïÂhÅnaæ, anÃvaÂaæ dvÃraæ Bhagavato bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ; sace te bhante piï¬akena attho etth' eva tiÂÂha. etth' eva te ÃharissantÅti. Na me Ãvuso piï¬akena attho ti vatvà tato paÂinivattitvà yena NigaïÂho NÃtaputto ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà NigaïÂhaæ NÃta- puttaæ etad-avoca: Saccaæ yeva kho bhante yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagato. Etaæ kho te ahaæ bhante nÃlatthaæ: na kho metaæ bhante ruccati yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa vÃdaæ Ãropeyya, samaïo hi bhante Gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂaniæ mÃyaæ jÃnÃti yÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅti. ùvaÂÂo kho te bhante UpÃli gahapati samaïena Gotamena ÃvaÂÂaniyà mÃyÃyÃti. -- AÂÂhÃnaæ kho etaæ Tapassi anavakÃso yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upa- gaccheyya, ÂhÃna¤-ca kho etaæ vijjati yaæ samaïo Gotamo UpÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyyÃti. Dutiyam- pi kho --pe-- tatiyam-pi kho DÅghatapassÅ nigaïÂho Ni- gaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad-avoca: Saccaæ yeva kho bhante yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ #<[page 382]># %<382 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% upagato. Etaæ kho te ahaæ bhante nÃlatthaæ: na kho metaæ bhante ruccati yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa vÃdaæ Ãropeyya, samaïo hi bhante Gotamo mÃyÃvÅ, ÃvaÂÂa- niæ mÃyaæ jÃnÃti yÃya a¤¤atitthiyÃnaæ sÃvake ÃvaÂÂetÅti. ùvaÂÂo kho te bhante UpÃli gahapati samaïena Gotamena ÃvaÂÂaniyà mÃyÃyÃti. -- AÂÂhÃnaæ kho etaæ Tapassi ana- vakÃso yaæ UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃva- kattaæ upagaccheyya, ÂhÃna¤-ca kho etaæ vijjati yaæ sa- maïo Gotamo UpÃlissa gahapatissa sÃvakattaæ upagaccheyya. Handa cÃhaæ Tapassi gacchÃmi yÃva sÃmaæ yeva jÃnÃmi yadi và UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagato yadi và no ti. Atha kho NigaïÂho NÃtaputto mahatiyà nigaïÂhaparisÃya saddhiæ yena UpÃlissa gahapatissa nivesanaæ ten' upasaÇ- kami. Addasà kho dovÃriko NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad-avoca: TiÂÂha bhante, mà pÃvisi, ajjatagge UpÃli gahapati samaïassa Gotamassa sÃvakattaæ upagato, ÃvaÂaæ dvÃraæ nigaïÂhÃnaæ nigaïÂhÅnaæ, anÃvaÂaæ dvÃraæ Bhagavato bhikkhÆnaæ bhikkhunÅnaæ upÃsakÃnaæ upÃsikÃnaæ; sace te bhante piï¬akena attho etth' eva tiÂÂha, etth' eva te ÃharissantÅti. -- Tena hi samma dovÃrika yena UpÃli gahapati ten' upa- saÇkama, upasaÇkamitvà UpÃliæ gahapatiæ evaæ vadehi: NigaïÂho bhante NÃtaputto mahatiyà nigaïÂhaparisÃya sad- dhiæ bahidvÃrakoÂÂhake Âhito, so te dassanakÃmo ti. Evaæ bhante ti kho dovÃriko NigaïÂhassa NÃtaputtassa paÂissutvà yena UpÃli gahapati ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà UpÃliæ gahapatiæ etad-avoca: NigaïÂho bhante NÃtaputto mahatiyà nigaïÂhaparisÃya saddhiæ bahidvÃrakoÂÂhake Âhito, so te dassanakÃmo ti. -- Tena hi samma dovÃrika majjhimÃya dvÃrasÃlÃya ÃsanÃni pa¤¤ÃpehÅti. Evaæ bhante ti kho dovÃriko UpÃlissa gahapatissa paÂissutvà majjhimÃya dvÃra- sÃlÃya ÃsanÃni pa¤¤Ãpetvà yena UpÃli gahapati ten' upa- saÇkami, upasaÇkamitvà UpÃliæ gahapatiæ etad-avoca: Pa¤¤attÃni kho te bhante majjhimÃya dvÃrasÃlÃya ÃsanÃni, yassa dÃni kÃlaæ ma¤¤asÅti. Atha kho UpÃli gahapati yena #<[page 383]># %< 1.6. UPùLISUTTAõ. (56) 383>% majjhimà dvÃrasÃlà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà yaæ tattha Ãsanaæ agga¤-ca seÂÂha¤-ca uttama¤-ca païÅta¤-ca tattha nisÅditvà dovÃrikaæ Ãmantesi: Tena hi samma dovÃ- rika yena NigaïÂho NÃtaputto ten' upasaÇkama, upasaÇ- kamitvà NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ evaæ vadehi: UpÃli bhante gahapati evam-Ãha: Pavisa kira bhante sace ÃkaÇkhasÅti. Evaæ bhante ti kho dovÃriko UpÃlissa gahapatissa paÂissutvà yena NigaïÂho NÃtaputto ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad-avoca: UpÃli bhante gahapati evam-Ãha: Pavisa kira bhante sace ÃkaÇkhasÅti. Atha kho NigaïÂho NÃtaputto mahatiyà nigaïÂhaparisÃya saddhiæ yena majjhimà dvÃrasÃlà ten' upasaÇkami. Atha kho UpÃli gahapati yaæ sudaæ pubbe va yato pas- sati NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ dÆrato va Ãgacchantaæ disvÃna tato paccuggantvà yaæ tattha Ãsanaæ agga¤-ca seÂÂha¤-ca uttama¤-ca païÅta¤-ca taæ uttarÃsaÇgena pamajjitvà pa- riggahetvà nisÅdÃpeti, so dÃni yaæ tattha Ãsanaæ agga¤-ca seÂÂha¤-ca uttama¤-ca païÅta¤-ca tattha sÃmaæ nisÅditvà NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad-avoca: Saævijjante kho bhante ÃsanÃni, sace ÃkaÇkhasi nisÅdÃti. Evaæ vutte NigaïÂho NÃtaputto UpÃliæ gahapatiæ etad-avoca: Ummatto si tvaæ gahapati, datto si tvaæ gahapati: gacchÃm' ahaæ bhante samaïassa Gotamassa vÃdaæ ÃropessÃmÅti gantvà mahatà si vÃdasaÇghÃÂena paÂimukko Ãgato. Seyyathà pi gahapati puriso aï¬ahÃrako gantvà ubbhatehi aï¬ehi Ãgaccheyya, seyyathà và pana gahapati puriso akkhikahÃrako gantvà ubbhatehi akkhÅhi Ãgaccheyya, evam-eva kho tvaæ gaha- pati: gacchÃm' ahaæ bhante samaïassa Gotamassa vÃdaæ ÃropessÃmÅti gantvà mahatà si vÃdasaÇghÃÂena paÂimukko Ãgato. ùvaÂÂo si kho tvaæ gahapati samaïena Gotamena ÃvaÂÂaniyà mÃyÃyÃti. Bhaddikà bhante ÃvaÂÂanÅ mÃyÃ, kalyÃïÅ bhante ÃvaÂÂanÅ mÃyÃ. Piyà me bhante ¤ÃtisÃlohità imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂ- Âeyyuæ piyÃnam-pi me assa ¤ÃtisÃlohitÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sabbe ce pi bhante khattiyà imÃya ÃvaÂ- Âaniyà ÃvaÂÂeyyuæ sabbesÃnaæ p' assa khattiyÃnaæ dÅgharattaæ #<[page 384]># %<384 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% hitÃya sukhÃya. Sabbe ce pi bhante brÃhmaïà --pe-- vessà --pe-- suddà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyyuæ sabbesÃnaæ p' assa suddÃnaæ dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Sadevako ce pi bhante loko samÃrako sabrahmako sassamaïabrÃhmaïÅ pajà sadevamanussà imÃya ÃvaÂÂaniyà ÃvaÂÂeyya sadevakassa p' assa lokassa samÃrakassa sabrahmakassa sassamaïabrÃhmaïiyà pajÃya sadevamanussÃya dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Tena hi bhante upaman-te karissÃmi, upamÃya p' idh' ekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. BhÆtapubbaæ bhante a¤¤atarassa brÃhmaïassa jiïïassa vuddhassa mahallakassa daharà mÃïavikà pajÃpatÅ ahosi gab- bhinÅ upavija¤¤Ã. Atha kho bhante sà mÃïavikà taæ brÃh- maïaæ etad-avoca: Gaccha tvaæ brÃhmaïa Ãpaïà makkaÂac- chÃpakaæ kiïitvà Ãnehi yo me kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissatÅti. Evaæ vutte bhante so brÃhmaïo taæ mÃïavikaæ etad-avoca: ùgamehi tÃva bhoti yÃva vijÃyasi; sace tvaæ bhoti kumÃrakaæ vijÃyissasi tassà te ahaæ Ãpaïà makkaÂac- chÃpakaæ kiïitvà ÃnissÃmi yo te kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissati; sace pana tvaæ bhoti kumÃrikaæ vijÃyissasi tassà te ahaæ Ãpaïà makkaÂacchÃpikaæ kiïitvà ÃnissÃmi yà te kumÃrikÃya kÅÊÃpanikà bhavissatÅti. Dutiyam-pi kho bhante sà mÃïavikà taæ brÃhmaïaæ etad-avoca: Gaccha tvaæ brÃhmaïa Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà Ãnehi yo me kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissatÅti. Dutiyam-pi kho bhante so brÃhmaïo taæ mÃïavikaæ etad-avoca: ùgamehi tÃva bhoti yÃva vijÃyasi; sace tvaæ bhoti kumÃrakaæ vijÃyissasi tassà te ahaæ Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà ÃnissÃmi yo te kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissati; sace pana tvaæ bhoti kumÃrikaæ vijÃyissasi tassà te ahaæ Ãpaïà makkaÂacchÃpikaæ kiïitvà ÃnissÃmi yà te kumÃrikÃya kÅÊÃpanikà bhavissatÅti. Tatiyam-pi kho bhante sà mÃïavikà taæ brÃhmaïaæ etad- avoca: Gaccha tvaæ brÃhmaïa Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà Ãnehi yo me kumÃrakassa kÅÊÃpanako bhavissatÅti. Atha kho bhante so brÃhmaïo tassà mÃïavikÃya sÃratto paÂibaddhacitto Ãpaïà makkaÂacchÃpakaæ kiïitvà Ãnetvà taæ mÃïavikaæ etad-avoca: Ayan-te bhoti Ãpaïà makkaÂac- #<[page 385]># %< 1.6. UPùLISUTTAõ. (56) 385>% chÃpako kiïitvà ÃnÅto yo te kumÃrakassa kÅÊÃpanako bha- vissatÅti. Evaæ vutte bhante sà mÃïavikà taæ brÃhmaïaæ etad-avoca: Gaccha tvaæ brÃhmaïa imaæ makkaÂacchÃ- pakaæ ÃdÃya yena RattapÃïi rajakaputto ten' upasaÇkama, upasaÇkamitvà RattapÃïiæ rajakaputtaæ evaæ vadehi: IcchÃm' ahaæ samma RattapÃïi imaæ makkaÂacchÃpakaæ pÅtÃvalepanaæ nÃma raÇgajÃtaæ ra¤jitaæ ÃkoÂitapaccÃkoÂitaæ ubhatobhÃgavimaÂÂhan-ti. Atha kho bhante so brÃhmaïo tassà mÃïavikÃya sÃratto paÂibaddhacitto taæ makkaÂacchÃ- pakaæ ÃdÃya yena RattapÃïi rajakaputto ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà RattapÃïiæ rajakaputtaæ etad-avoca: IcchÃm' ahaæ samma RattapÃïi imaæ makkaÂacchÃpakaæ pÅtÃvale- panaæ nÃma raÇgajÃtaæ ra¤jitaæ ÃkoÂitapaccÃkoÂitaæ ubhato- bhÃgavimaÂÂhan-ti. Evaæ vutte bhante RattapÃïi rajaka- putto taæ brÃhmaïaæ etad-avoca: Ayaæ kho te bhante makkaÂacchÃpako raÇgakkhamo hi kho, no ÃkoÂanakkhamo no vimajjanakkhamo ti. Evam-eva kho bhante bÃlÃnaæ nigaïÂhÃnaæ vÃdo raÇgakkhamo hi kho bÃlÃnaæ no paï¬i- tÃnaæ, no anuyogakkhamo no vimajjanakkhamo. Atha kho bhante so brÃhmaïo aparena samayena navaæ dussayugaæ ÃdÃya yena RattapÃïi rajakaputto ten' upasaÇkami, upasaÇ- kamitvà RattapÃïiæ rajakaputtaæ etad-avoca: IcchÃm' ahaæ samma RattapÃïi imaæ navaæ dussayugaæ pÅtÃvale- panaæ nÃma raÇgajÃtaæ ra¤jitaæ ÃkoÂitapaccÃkoÂitaæ ubhato- bhÃgavimaÂÂhan-ti. Evaæ vutte bhante RattapÃïi rajaka- putto taæ brÃhmaïaæ etad-avoca: Idaæ kho te bhante navaæ dussayugaæ raÇgakkhama¤-c' eva ÃkoÂanakkhama¤- ca vimajjanakkhama¤-cÃti. Evam-eva kho bhante tassa Bhagavato vÃdo arahato sammÃsambuddhassa raÇgakkhamo c' eva paï¬itÃnaæ no bÃlÃnaæ anuyogakkhamo ca vimajjanak- khamo cÃti. SarÃjikà kho taæ gahapati parisà evaæ jÃnÃti: UpÃli gahapati NigaïÂhassa NÃtaputtassa sÃvako ti; kassa taæ gahapati sÃvakaæ dhÃremÃti. Evaæ vutte UpÃli gahapati uÂÂhÃy' Ãsanà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yena Bhagavà #<[page 386]># %<386 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% ten' a¤jalim-païÃmetvà NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad-avoca: Tena hi bhante suïohi yassÃhaæ sÃvako: DhÅrassa vigatamohassa pabhinnakhilassa vijitavijayassa anighassa susamacittassa vuddhasÅlassa sÃdhupa¤¤assa vessantarassa vimalassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmi. Akathaækathissa tusitassa vantalokÃmisassa muditassa katasamaïassa manujassa antimasÃrÅrassa narassa anopamassa virajassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmi. Asaæsayassa kusalassa venayikassa sÃrathivarassa anuttarassa ruciradhammassa nikkaÇkhassa pabhÃsakarassa mÃnacchidassa vÅrassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmi. Nisabhassa appameyyassa gambhÅrassa monapattassa khemaækarassa vedassa dhammaÂÂhassa saævutattassa saÇgÃtigassa muttassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmi. NÃgassa pantasenassa khÅïasaæyojanassa muttassa paÂimantakassa dhonassa pannadhajassa vÅtarÃgassa dantassa nippapa¤cassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmi. Isisattamassa akuhassa tevijjassa brahmapattassa nahÃtakassa padakassa passaddhassa viditavedassa purindadassa sakkassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmi. Ariyassa bhÃvitattassa pattipattassa veyyÃkaraïassa satÅmato vipassissa anabhinatassa no apanatassa anejassa vasippattassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmi. Sammaggatassa jhÃyissa ananugatantarassa suddhassa asitassa appahÅnassa pavivittassa aggapattassa tiïïassa tÃrayantassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmi. Santassa bhÆripa¤¤assa mahÃpa¤¤assa vÅtalobhassa tathÃgatassa sugatassa appaÂipuggalassa asamassa visÃradassa nipuïassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmi. Taïhacchidassa buddhassa vÅtadhÆmassa anupalittassa Ãhuneyyassa yakkhassa uttamapuggalassa atulassa mahato yasaggapattassa Bhagavato tassa sÃvako 'ham-asmÅti. Kadà sa¤¤ÆÊhà pana te gahapati ime samaïassa Gota- massa vaïïà ti. -- Seyyathà pi bhante nÃnÃpupphÃnaæ mahà #<[page 387]># %< 1.7. KUKKURAVATIKASUTTAõ. (57) 387>% puppharÃsi, tam-enaæ dakkho mÃlÃkÃro và mÃlÃkÃrantevÃsÅ và vicitraæ mÃlaæ gantheyya, evam-eva kho bhante so Bhagavà anekavaïïo anekasatavaïïo. Ko hi bhante vaïïÃ- rahassa vaïïaæ na karissatÅti. Atha kho NigaïÂhassa NÃtaputtassa Bhagavato sakkÃraæ asahamÃnassa tatth' eva uïhaæ lohitaæ mukhato ugga¤chÅti. UPùLISUTTANTAõ CHAèèHAõ. 57. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà KoÊiyesu viharati; Haliddavasanaæ nÃma KoÊiyÃnaæ nigamo. Atha kho Puïïo ca KoÊiyaputto govatiko acelo ca Seniyo kukkura- vatiko yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Puïïo KoÊiyaputto govatiko Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekam- antaæ nisÅdi, acelo pana Seniyo kukkuravatiko Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyam kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅti- sÃretvà kukkuro va palikujjitvà ekamantaæ nisÅdi. Ekam- antaæ nisinno kho Puïïo KoÊiyaputto govatiko Bhaga- vantaæ etad-avoca: Ayaæ bhante acelo Seniyo kukkura- vatiko dukkarakÃrako, chamÃnikkhittaæ bhu¤jati, tassa taæ kukkuravataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdiïïaæ, tassa kà gati ko abhisamparÃyo ti. -- Alaæ Puïïa, tiÂÂhat' etaæ, mà maæ etaæ pucchÅti. -- Dutiyam-pi kho --pe-- tati- yam-pi kho Puïïo KoÊiyaputto govatiko Bhagavantaæ etad- avoca: Ayaæ bhante acelo Seniyo kukkuravatiko dukkara- kÃrako, chamÃnikkhittaæ bhu¤jati, tassa taæ kukkuravataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdiïïaæ, tassa kà gati ko abhi- samparÃyo ti. -- Addhà kho te ahaæ Puïïa na labhÃmi: alaæ Puïïa, tiÂÂhat' etaæ, mà maæ etaæ pucchÅti, api ca te ahaæ byÃkarissÃmi. Idha Puïïa ekacco kukkuravataæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkurasÅlaæ {bhÃveti} paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkuracittaæ bhÃveti paripuïïaæ #<[page 388]># %<388 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% abbokiïïaæ, kukkurÃkappaæ bhÃveti paripuïïaæ abbo- kiïïaæ. So kukkuravataæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkurasÅlaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkura- cittaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kukkurÃkappaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kÃyassa bhedà param- maraïà kukkurÃnaæ sahabyataæ upapajjati. Sace kho pan' assa evaæ diÂÂhi hoti: iminà 'haæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi deva¤¤ataro và ti. sà 'ssa hoti micchÃdiÂÂhi. MicchÃdiÂÂhissa kho ahaæ Puïïa dvinnaæ gatÅnaæ a¤¤ataraæ gatiæ vadÃmi: nirayaæ và tiracchÃnayoniæ vÃ. Iti kho Puïïa sampajjamÃnaæ kukkura- vataæ kukkurÃnaæ sahabyataæ upaneti, vipajjamÃnaæ nirayan-ti. Evaæ vutte acelo Seniyo kukkuravatiko parodi assÆni pavattesi. Atha kho Bhagavà Puïïaæ KoÊiyaputtaæ go- vatikaæ etad-avoca: Etaæ kho te ahaæ Puïïa nÃlatthaæ: alaæ Puïïa, tiÂÂhat' etaæ, mà maæ etaæ pucchÅti. -- NÃhaæ bhante etaæ rodÃmi yaæ maæ Bhagavà evam-Ãha. Api ca me idaæ bhante kukkuravataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdiïïaæ. Ayaæ bhante Puïïo KoÊiyaputto govatiko, tassa taæ govataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdiïïaæ, tassa kà gati ko abhisamparÃyo ti. -- Alaæ Seniya, tiÂÂhat' etaæ, mà maæ etaæ pucchÅti. Dutiyam-pi kho --pe-- tatiyam- pi kho acelo Seniyo kukkuravatiko Bhagavantaæ etad-avoca: Ayaæ bhante Puïïo KoÊiyaputto govatiko, tassa taæ go- vataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdiïïaæ, tassa kà gati ko abhisamparÃyo ti. -- Addhà kho te ahaæ Seniya na labhÃmi: alaæ Seniya, tiÂÂhat' etaæ, mà maæ etaæ pucchÅti, api ca te ahaæ byÃkarissÃmi. Idha Seniya ekacco govataæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ, gosÅlaæ bhÃveti paripuïïaæ abbo- kiïïaæ, gocittaæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ, gavÃ- kappaæ bhÃveti paripuïïaæ abbokiïïaæ. So govatam bhÃ- vetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, gosÅlaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, gocittaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, gavÃkappaæ bhÃvetvà paripuïïaæ abbokiïïaæ, kÃyassa bhedà param-maraïà gunnaæ sahabyÃtaæ upapajjati. Sace #<[page 389]># %< 1.7. KUKKURAVATIKASUTTAõ. (57). 389>% kho pan' assa evaæ diÂÂhi hoti: iminà 'haæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và devo và bhavissÃmi de- va¤¤ataro và ti, sà 'ssa hoti micchÃdiÂÂhi. MicchÃdiÂÂhissa kho ahaæ Seniya dvinnaæ gatÅnaæ a¤¤ataraæ gatiæ vadÃmi: nirayaæ và tiracchÃnayoniæ vÃ. Iti kho Seniya sampajja- mÃnaæ govataæ gunnaæ sahabyataæ upaneti, vipajjamÃnaæ nirayan-ti. Evaæ vutte Puïïo KoÊiyaputto govatiko parodi assÆni pavattesi. Atha kho Bhagavà acelaæ Seniyaæ kukkura- vatikaæ etad-avoca: Etaæ kho te ahaæ Seniya nÃlatthaæ: alaæ Seniya, tiÂÂhat' etaæ, mà maæ etaæ pucchÅti. -- NÃhaæ bhante etaæ rodÃmi yaæ maæ Bhagavà evam-Ãha. api ca me idaæ bhante govataæ dÅgharattaæ samattaæ samÃdiïïaæ. Evaæ pasanno ahaæ bhante Bhagavati: pahoti Bhagavà tathà dhammaæ desetuæ yathà aha¤-c' ev' imaæ govataæ pajaheyyaæ aya¤-ca acelo Seniyo kukkuravatiko taæ kukkura- vataæ pajaheyyÃti. -- Tena hi Puïïa suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi. bhÃsissÃmÅti. Evam-bhante ti kho Puïïo KoÊiyaputto govatiko Bhagavato paccassosi. Bhagavà etad- avoca: CattÃr' imÃni Puïïa kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃni, katamÃni cattÃri: Atthi Puïïa kam- maæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ, atthi Puïïa kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ, atthi Puïïa kammaæ kaïhasukkaæ kaïha- sukkavipÃkaæ, atthi Puïïa kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhÃsukkavipÃkaæ kammaæ kammakkhayÃya saævattati. Katama¤-ca Puïïa kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ: Idha Puïïa ekacco sabyÃbajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti sabyÃbajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti sabyÃbajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃbajjhaæ kÃya- saÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃbajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃbajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkha- ritvà sabyÃbajjhaæ lokaæ upapajjati. Tam-enaæ sabyÃ- bajjhaæ lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃbajjhà phassà phusanti. So sabyÃbajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃ- bajjhaæ vedanaæ vedeti ekantadukkhaæ seyyathà pi sattà #<[page 390]># %<390 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% nerayikÃ. Iti kho Puïïa bhÆtà bhÆtassa upapatti hoti, yaæ karoti tena upapajjati, upapannam-enaæ phassà phusanti. Evaæ p' ahaæ Puïïa: kammadÃyÃdà sattà ti vadÃmi. Idaæ vuccati Puïïa kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ. Katama¤- ca Puïïa kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ: Idha Puïïa ekacco abyÃbajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti abyÃ- bajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti abyÃbajjhaæ mano- saÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So abyÃbajjhaæ kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃbajjhaæ vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃbajjhaæ manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà abyÃbajjhaæ lokaæ upapajjati. Tam-enaæ abyÃbajjhaæ lokaæ upa- pannaæ samÃnaæ abyÃbajjhà phassà phusanti. So abyÃ- bajjhehi phassehi phuÂÂho samÃno abyÃbajjhaæ vedanaæ vedeti ekantasukhaæ seyyathà pi devà SubhakiïïÃ. Iti kho Puïïa bhÆtà bhÆtassa upapatti hoti, yaæ karoti tena upapajjati, upapannam-enaæ phassà phusanti. Evaæ p' ahaæ Puïïa: kammadÃyÃdà sattà ti vadÃmi. Idaæ vuccati Puïïa kam- maæ sukkaæ sukkavipÃkaæ. katama¤-ca Puïïa kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ: idha Puïïa ekacco sabyÃ- bajjham-pi abyÃbajjham-pi kÃyasaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti sabyÃbajjham-pi abyÃbajjham-pi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇ- kharoti sabyÃbajjham-pi abyÃbajjham-pi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharoti. So sabyÃbajjham-pi abyÃbajjham-pi kÃya- saÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃbajjham-pi abyÃbajjham-pi vacÅsaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃbajjham-pi abyÃbajjham- pi manosaÇkhÃraæ abhisaÇkharitvà sabyÃbajjham-pi abyÃ- bajjham-pi lokaæ upapajjati. Tam-enaæ sabyÃbajjham-pi abyÃbajjham-pi lokaæ upapannaæ samÃnaæ sabyÃbajjhà pi abyÃbajjhà pi phassà phusanti. So sabyÃbajjhehi pi abyÃ- bajjhehi pi phassehi phuÂÂho samÃno sabyÃbajjham-pi abyÃ- bajjham-pi vedanaæ vedeti vokiïïaæ sukhadukkhaæ sey- yathà pi manussà ekacce ca devà ekacce ca vinipÃtikÃ. iti kho Puïïa bhÆtà bhÆtassa upapatti hoti, yaæ karoti tena upapajjati, upapannam-enaæ phassà phusanti. Evam p' ahaæ Puïïa: kammadÃyÃdà sattà ti vadÃmi. Idaæ vuccati Puïïa kammaæ kaïhasukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ. Kata- #<[page 391]># %< 1.7. KUKKURAVATIKASUTTAõ. (57) 391>% ma¤-ca Puïïa kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhÃsukka- vipÃkaæ kammaæ kammakkhayÃya saævattati: Tatra Puïïa yam-idaæ kammaæ kaïhaæ kaïhavipÃkaæ tassa pahÃnÃya yà cetanÃ, yam-p' idaæ kammaæ sukkaæ sukkavipÃkaæ tassa pahÃnÃya yà cetanÃ, yam-p' idaæ kammaæ kaïha- sukkaæ kaïhasukkavipÃkaæ tassa pahÃnÃya yà cetanÃ, idaæ vuccati Puïïa kammaæ akaïhaæ asukkaæ akaïhÃsukka- vipÃkaæ kammaæ kammakkhayÃya saævattati. ImÃni kho Puïïa cattÃri kammÃni mayà sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà paveditÃnÅti. Evaæ vutte Puïïo KoÊiyaputto govatiko Bhagavantaæ etad-avoca: Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. Seyyathà pi bhante --pe-- upÃsakam-maæ Bhagavà dhÃ- retu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. Acelo pana Seniyo kukkuravatiko Bhagavantaæ etad-avoca: Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. Seyyathà pi bhante nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ Bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante Bhaga- vantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. LabheyyÃhaæ bhante Bhagavato santike pabbajjaæ labhey- yaæ upasampadan-ti. -- Yo kho Seniya a¤¤atitthiyapubbo imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhati pabbajjaæ ÃkaÇkhati upasampadaæ so cattÃro mÃse parivasati, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya; api ca m' ettha puggalavemattatà vidità ti. -- Sace bhante a¤¤atitthiyapubbà imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhantà pabbajjaæ ÃkaÇkhantà upasampadaæ cattÃro mÃse parivasanti, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya, ahaæ cattÃri vassÃni parivasissÃmi, catunnaæ maæ vassÃnaæ acca- yena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjentu upasampÃdentu bhikkhubhÃvÃyÃti. Alattha kho acelo Seniyo kukkuravatiko Bhagavato santike pabbajjaæ alattha upasampadaæ. AcirÆ- pasampanno kho pan' Ãyasmà Seniyo eko vÆpakaÂÂho appa- #<[page 392]># %<392 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% matto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto nacirass' eva yass' atthÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad-anuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃ- yÃti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro kho pan' Ãyasmà Seniyo ara- hataæ ahosÅti. KUKKURAVATIKASUTTANTAõ SATTAMAõ. 58. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe viharati VeÊuvane KalandakanivÃpe. Atha kho Abhayo rÃjakumÃro yena NigaïÂho NÃtaputto ten' upasaÇkami, upa- saÇkamitvà NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Abhayaæ rÃjakumÃraæ NigaïÂho NÃtaputto etad-avoca: Ehi tvaæ rÃjakumÃra samaïassa Gotamassa vÃdaæ Ãropehi, evaæ te kalyÃïo kittisaddo abbhugga¤chÅti: Abhayena rÃjakumÃrena sa- maïassa Gotamassa evaæ mahiddhikassa evaæ mahÃnubhÃvassa vÃdo Ãropito ti. -- YathÃkathaæ panÃhaæ bhante samaïassa Gotamassa evaæ mahiddhikassa evaæ mahÃnubhÃvassa vÃdaæ ÃropessÃmÅti. -- Ehi tvaæ rÃjakumÃra yena samaïo Gotamo ten' upasaÇkama, upasaÇkamitvà samaïaæ Gotamaæ evaæ vadehi: BhÃseyya nu kho bhante TathÃgato taæ vÃcaæ yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpà ti. Sace te samaïo Gotamo evaæ puÂÂho evaæ byÃkaroti: BhÃseyya rÃjakumÃra TathÃ- gato taæ vÃcaæ yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpà ti, tam-enaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: Atha ki¤-carahi te bhante puthujjanena nÃnÃkaraïaæ, puthujjano pi hi taæ vÃcaæ bhÃseyya yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpà ti. Sace pana te samaïo Gotamo evaæ puÂÂho evaæ byÃkaroti: Na rÃjakumÃra TathÃgato taæ vÃcaæ bhÃseyya yà sà vÃcà #<[page 393]># %< 1.8. ABHAYARùJAKUMùRASUTTAõ. (58) 393>% paresaæ appiyà amanÃpà ti, tam-enaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: Atha ki¤-carahi te bhante Devadatto byÃkato: ÃpÃyiko Devadatto, nerayiko Devadatto, kappaÂÂho Devadatto, ate- kiccho Devadatto ti, tÃya ca pana te vÃcÃya Devadatto ku- pito ahosi anattamano ti. Imaæ kho te rÃjakumÃra samaïo Gotamo ubhatokoÂikaæ pa¤haæ puÂÂho samÃno n' eva sakkhÅti uggilituæ n' eva sakkhÅti ogilituæ. Seyyathà pi nÃma puri- sassa ayosiÇghÃÂakaæ kaïÂhe vilaggaæ, so n' eva sakkuïeyya uggilituæ n' eva sakkuïeyya ogilituæ, evam-eva kho te rÃjakumÃra samaïo Gotamo imaæ ubhatokoÂikaæ pa¤haæ puÂÂho samÃno n' eva sakkhÅti uggilituæ n' eva sakkhÅti ogilitun-ti. Evam-bhante ti kho Abhayo rÃjakumÃro NigaïÂhassa NÃtaputtassa paÂissutvà uÂÂhÃy' Ãsanà NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena Bhagavà ten' upasaÇ- kami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnassa kho Abhayassa rÃjakumÃrassa suriyaæ oloketvà etad-ahosi: AkÃlo kho ajja Bhagavato vÃdaæ Ãropetuæ, sve dÃnÃhaæ sake nivesane Bhagavato vÃdaæ ÃropessÃmÅti Bhagavantaæ etad-avoca: AdhivÃsetu me bhante Bhagavà svÃtanÃya attacatuttho bhattan-ti. AdhivÃsesi Bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho Abhayo rÃja- kumÃro Bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃy' Ãsanà Bhaga- vantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho Bhagavà tassà rattiyà accayena pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena Abhayassa rÃjakumÃrassa nivesanaæ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho Abhayo rÃjakumÃro Bhagavantaæ païÅtena khÃdaniyena bhojaniyena sahatthà santappesi sampavÃresi. Atha kho Abhayo rÃjakumÃro Bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantam nisinno kho Abhayo rÃjakumÃro Bhaga- vantam etad-avoca: BhÃseyya nu kho bhante TathÃgato tam vÃcaæ yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpà ti. -- Na kho 'ttha rÃjakumÃra ekaæsenÃti. -- Ettha bhante anassuæ nigaïÂhà ti. -- Kiæ pana tvaæ rÃjakumÃra evaæ vadesi: #<[page 394]># %<394 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% ettha bhante anassuæ nigaïÂhà ti. -- IdhÃhaæ bhante yena NigaïÂho NÃtaputto ten' upasaÇkamiæ, upasaÇkamitvà Ni- gaïÂhaæ NÃtaputtaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæ. Ekam- antaæ nisinnaæ kho maæ bhante NigaïÂho NÃtaputto etad-avoca: Ehi tvaæ rÃjakumÃra samaïassa Gotamassa vÃdaæ Ãropehi, evaæ te kalyÃïo kittisaddo abbhugga¤chÅti: Abhayena rÃjakumÃrena samaïassa Gotamassa evaæ mahiddhi- kassa evaæ mahÃnubhÃvassa vÃdo Ãropito ti. Evaæ vutte ahaæ bhante NigaïÂhaæ NÃtaputtaæ etad-avocaæ: YathÃ- kathaæ panahaæ bhante samaïassa Gotamassa evaæ ma- hiddhikassa evaæ mahÃnubhÃvassa vÃdaæ ÃropessÃmÅti. Ehi tvaæ rÃjakumÃra yena samaïo Gotamo ten' upasaÇkama, upasaÇkamitvà samaïaæ Gotamaæ evaæ vadehi: BhÃseyya nu kho bhante TathÃgato taæ vÃcaæ yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpà ti. Sace te samaïo Gotamo evaæ puÂÂho evaæ byÃkaroti: BhÃseyya rÃjakumÃra TathÃgato taæ vÃcaæ yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpà ti, tam-enaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: Atha ki¤-carahi te bhante puthujjanena nÃnÃkaraïaæ, puthujjano pi hi taæ vÃcaæ bhÃseyya yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃpà ti. Sace pana te samaïo Gotamo evaæ puÂÂho evaæ byÃkaroti: Na rÃjakumÃra TathÃ- gato taæ vÃcaæ bhÃseyya yà sà vÃcà paresaæ appiyà amanÃ- pà ti. tam-enaæ tvaæ evaæ vadeyyÃsi: Atha ki¤-carahi te bhante Devadatto byÃkato: ÃpÃyiko Devadatto, nerayiko Devadatto, kappaÂÂho Devadatto, atekiccho Devadatto ti, tÃya ca pana te vÃcÃya Devadatto kupito ahosi anattamano ti. Imaæ kho te rÃjakumÃra samaïo Gotamo ubhatokoÂi- kaæ pa¤haæ puÂÂho samÃno n' eva sakkhÅti uggilituæ n' eva sakkhÅti ogilituæ. Seyyathà pi nÃma purisassa ayosiÇghÃÂa- kaæ kaïÂhe vilaggaæ, so n' eva sakkuïeyya uggilituæ n' eva sakkuïeyya ogilituæ, evam-eva kho te rÃjakumÃra samaïo Gotamo imaæ ubhatokoÂikaæ pa¤haæ puÂÂho samÃno n' eva sakkhÅti uggilituæ n' eva sakkhÅti ogilitun-ti. Tena kho pana samayena daharo kumÃro mando uttÃna- seyyako Abhayassa rÃjakumÃrassa aÇke nisinno hoti. Atha kho Bhagavà Abhayaæ rÃjakumÃraæ etad-avoca: Taæ kim- #<[page 395]># %< 1.8. ABHAYARùJAKUMùRASUTTAõ. (58) 395>% ma¤¤asi rÃjakumÃra: sacÃyaæ kumÃro tuyhaæ và pamÃdam- anvÃya dhÃtiyà và pamÃdam-anvÃya kaÂÂhaæ và kaÂhalaæ và mukhe Ãhareyya, kinti naæ kareyyÃsÅti. -- ùhareyy' assÃ- haæ bhante. Sace ahaæ bhante na sakkuïeyyaæ Ãdiken' eva Ãhattuæ, vÃmena hatthena sÅsaæ pariggahetvà dakkhiïena hatthena vaÇkaÇguliæ karitvà salohitam-pi Ãhareyyaæ, taæ kissa hetu: atthi me bhante kumÃre anukampà ti. -- Evam- eva kho rÃjakumÃra yaæ TathÃgato vÃcaæ jÃnÃti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ, sà ca paresaæ appiyà amanÃpÃ, na taæ TathÃgato vÃcaæ bhÃsati; yam-pi TathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ, sà ca paresaæ appiyà amanÃpÃ, tam-pi TathÃgato vÃcaæ na bhÃsati; ya¤- ca kho TathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæ- hitaæ, sà ca paresaæ appiyà amanÃpÃ, tatra kÃla¤¤Æ TathÃ- gato hoti tassà vÃcÃya veyyÃkaraïÃya. Yaæ TathÃgato vÃcaæ jÃnÃti abhÆtaæ atacchaæ anatthasaæhitaæ, sà ca pare- saæ piyà manÃpÃ, na taæ TathÃgato vÃcaæ bhÃsati; yam- pi TathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ anatthasaæhitaæ, sà ca paresaæ piyà manÃpÃ, tam-pi TathÃgato vÃcaæ na bhÃsati; ya¤-ca kho TathÃgato vÃcaæ jÃnÃti bhÆtaæ tacchaæ atthasaæhitaæ, sà ca paresaæ piyà manÃpÃ, tatra kÃla¤¤Æ TathÃgato hoti tassà vÃcÃya veyyÃkaraïÃya, taæ kissa hetu: Atthi rÃjakumÃra TathÃgatassa sattesu anukampà ti. Ye 'me bhante khattiyapaï¬ità pi brÃhmaïapaï¬ità pi gahapatipaï¬ità pi samaïapaï¬ità pi pa¤haæ abhisaÇkharitvà TathÃgataæ upasaÇkamitvà pucchanti, pubbe va nu kho etaæ bhante Bhagavato cetaso parivitakkitaæ hoti: ye maæ upasaÇkamitvà evaæ pucchissanti tesÃhaæ evaæ puÂÂho evaæ byÃkarissÃmÅti, udÃhu ÂhÃnaso v' etaæ TathÃgataæ paÂi- bhÃtÅti. -- Tena hi rÃjakumÃra ta¤-¤ev' ettha paÂipucchis- sÃmi, yathà te khameyya tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ kim-ma¤¤asi rÃjakumÃra: kusalo tvaæ rathassa aÇgapaccaÇ- gÃnan-ti. -- Evaæ bhante, kusalo ahaæ rathassa aÇga- paccaÇgÃnan-ti. -- Taæ kim-ma¤¤asi rÃjakumÃra: ye taæ upasaÇkamitvà evaæ paccheyyuæ: kin-nÃm' idaæ rathassa aÇgapaccaÇgan-ti, pubbe va nu kho te etaæ cetaso pari- #<[page 396]># %<396 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% vitakkitaæ assa: ye maæ upasaÇkamitvà evaæ pucchissanti tesÃhaæ evaæ byÃkarissÃmÅti, udÃhu ÂhÃnaso v' etaæ taæ paÂibhÃseyyÃti. -- Ahaæ hi bhante rathiko sa¤¤Ãto kusalo rathassa aÇgapaccaÇgÃnaæ, sabbÃni me rathassa aÇgapaccaÇ- gÃni suviditÃni, ÂhÃnaso v' etaæ maæ paÂibhÃseyyÃti. -- Evam-eva kho rÃjakumÃra ye te khattiyapaï¬ità pi brÃh- maïapaï¬ità pi gahapatipaï¬ità pi samaïapaï¬ità pi pa¤haæ abhisaÇkharitvà TathÃgataæ upasaÇkamitvà pucchanti, ÂhÃ- naso v' etaæ TathÃgataæ paÂibhÃti, taæ kissa hetu: Sà hi rÃjakumÃra TathÃgatassa dhammadhÃtu suppaÂividdhà yassà dhammadhÃtuyà suppaÂividdhattà ÂhÃnaso v' etaæ TathÃ- gataæ paÂibhÃtÅti. Evaæ vutte Abhayo rÃjakumÃro Bhagavantaæ etad- avoca: Abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. Sey- yathà pi bhante nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ Bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante Bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤- ca bhikkhusaÇgha¤-ca. UpÃsakaæ maæ Bhagavà dharetu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. ABHAYARùJAKUMùRASUTTANTAõ AèèHAMAõ. 59. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Pa¤cakaÇgo thapati yen' Ãyasmà UdÃyi ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ UdÃyiæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Pa¤cakaÇgo thapati Ãyas- mantaæ UdÃyiæ etad-avoca: Kati nu kho bhante UdÃyi vedanà vuttà Bhagavatà ti. -- Tisso kho gahapati vedanà vuttà Bhaga- vatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedanÃ. #<[page 397]># %< 1.9. BAHUVEDANIYASUTTAõ. (59) 397>% Imà kho gahapati tisso vedanà vuttà Bhagavatà ti. -- Na kho bhante UdÃyi tisso vedanà vuttà BhagavatÃ, dve vedanà vuttà BhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ. Yà 'yaæ bhante adukkhamasukhà vedanÃ, santasmiæ esà païÅte sukhe vuttà Bhagavatà ti. Dutiyam-pi kho Ãyasmà UdÃyi Pa¤ca- kaÇgaæ thapatiæ etad-avoca: Na kho gahapati dve vedanà vuttà BhagavatÃ, tisso vedanà vuttà BhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedanÃ. Imà kho gahapati tisso vedanà vuttà Bhagavatà ti. Dutiyam-pi kho Pa¤cakaÇgo thapati Ãyasmantaæ UdÃyiæ etad-avoca: Na kho bhante UdÃyi tisso vedanà vuttà BhagavatÃ, dve vedanà vuttà BhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ. Yà 'yaæ bhante adukkhamasukhà vedanÃ, santasmiæ esà païÅte sukhe vuttà Bhagavatà ti. Tatiyam-pi kho Ãyasmà UdÃyi Pa¤ca- kaÇgaæ thapatiæ etad-avoca: Na kho gahapati dve vedanà vuttà BhagavatÃ, tisso vedanà vuttà BhagavatÃ: sukhà ve- danÃ, dukkhà vedanÃ, adukkhamasukhà vedanÃ. Imà kho gahapati tisso vedanà vuttà Bhagavatà ti. Tatiyam-pi kho Pa¤cakaÇgo thapati Ãyasmantaæ UdÃyiæ etad-avoca: Na kho bhante UdÃyi tisso vedanà vuttà BhagavatÃ, dve vedanà vuttà BhagavatÃ: sukhà vedanÃ, dukkhà vedanÃ. Yà 'yaæ bhante adukkhamasukhà vedanÃ, santasmiæ esà païÅte sukhe vuttà Bhagavatà ti. N' eva kho asakkhi Ãyasmà UdÃyi Pa¤cakaÇgaæ thapatiæ sa¤¤Ãpetuæ na panÃsakkhi Pa¤ca- kaÇgo thapati Ãyasmantaæ UdÃyiæ sa¤¤Ãpetuæ. Assosi kho Ãyasmà ùnando Ãyasmato UdÃyissa Pa¤ca- kaÇgena thapatinà saddhiæ imaæ kathÃsallÃpaæ. Atha kho Ãyasmà ùnando yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇ- kamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekam- antaæ nisinno kho Ãyasmà ùnando yÃvatako ahosi Ãyas- mato UdÃyissa Pa¤cakaÇgena thapatinà saddhiæ kathÃsallÃpo taæ sabbaæ Bhagavato Ãrocesi. Evaæ vutte Bhagavà Ãyas- mantaæ ùnandaæ etad-avoca: Santaæ yeva kho ùnanda pariyÃyaæ Pa¤cakaÇgo thapati UdÃyissa nÃbbhanumodi, san- taæ yeva ca pana pariyÃyaæ UdÃyi Pa¤cakaÇgassa thapa- tissa nÃbbhanumodi. Dve p' ùnanda vedanà vuttà mayà #<[page 398]># %<398 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% pariyÃyena, tisso pi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, pa¤ca pi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, cha pi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, aÂÂhÃdasa pi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, chattiæsÃpi vedanà vuttà mayà pariyÃyena, aÂÂhasataæ ve- danÃsatam-pi vuttaæ mayà pariyÃyena. Evaæ pariyÃyadesito kho ùnanda mayà dhammo. Evaæ pariyÃyadesite kho ùnanda mayà dhamme ye a¤¤ama¤¤assa subhÃsitaæ sulapi- taæ na samanujÃnissanti na samanuma¤¤issanti na samanu- modissanti tesam-etaæ pÃÂikaÇkhaæ: bhaï¬anajÃtà kalaha- jÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà vi- harissanti. Evaæ pariyÃyadesito kho ùnanda mayà dhammo. Evaæ pariyÃyadesite kho ùnanda mayà dhamme ye a¤¤a- ma¤¤assa subhÃsitaæ sulapitaæ samanujÃnissanti samanu- ma¤¤issanti samanumodissanti tesam-etaæ pÃÂikaÇkhaæ: samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤a- ma¤¤aæ piyacakkhÆhi sampassantà viharissanti. Pa¤ca kho ime ùnanda kÃmaguïÃ, katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆ- pasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà -- ghÃnavi¤¤eyyà gandhà -- jivhÃvi¤¤eyyà rasà -- kÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho ùnanda pa¤ca kÃmaguïÃ. Yaæ kho ùnanda ime pa¤ca kÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ idaæ vuc- cati kÃmasukhaæ. Yo kho ùnanda evaæ vadeyya: Etaparamaæ sattà su- khaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idam-assa nÃnujÃnÃmi, taæ kissa hetu: Atth' ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅtatara¤-ca. Katama¤-c' ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅta- tara¤-ca: Idh' ùnanda bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅti- sukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅtatara¤-ca. Yo kho ùnanda evaæ vadeyya: Etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idam-assa nÃnujÃnÃmi, #<[page 399]># %< 1.9. BAHUVEDANIYASUTTAõ. (59) 399>% taæ kissa hetu: Atth' ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅtatara¤-ca. Katama¤-c' ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅta- tara¤-ca: Idh' ùnanda bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avi- cÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅtatara¤-ca. Yo kho ùnanda --pe-- païÅtatara¤-ca: Idh' ùnanda bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampa- jÃno, sukha¤-ca kÃyena paÂisaævedeti yan-taæ ariyà Ãcik- khanti: upekhako satimà sukhavihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upa- sampajja viharati. Idaæ kho ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅtatara¤-ca. Yo kho ùnanda --pe-- païÅtatara¤-ca: Idh' ùnanda bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va somanassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viha- rati. Idaæ kho ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅtatara¤-ca. Yo kho ùnanda --pe-- païÅtatara¤-ca: Idh' ùnanda bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrÃ: ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅta- tara¤-ca. Yo ho ùnanda --pe-- païÅtatara¤-ca: Idh' ùnanda bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma: anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤- ca païÅtatara¤-ca. Yo kho ùnanda --pe-- païÅtatara¤-ca: Idh' ùnanda bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma: na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅtatara¤-ca. #<[page 400]># %<400 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% Yo kho ùnanda --pe-- païÅtatara¤-ca: Idh' ùnanda bhikkhu sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma neva- sa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅta- tara¤-ca. Yo kho ùnanda evaæ vadeyya: Etaparamaæ sattà sukhaæ somanassaæ paÂisaævedentÅti, idam-assa nÃnujÃnÃmi, taæ kissa hetu: Atth' ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅtatara¤-ca. Katama¤-c' ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅta- tara¤-ca: Idh' ùnanda bhikkhu sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ã- yatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ùnanda etamhà sukhà a¤¤aæ sukhaæ abhikkantatara¤-ca païÅtatara¤-ca. èhÃnaæ kho pan' etaæ ùnanda vijjati yaæ a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evaæ vadeyyuæ: Sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ samaïo Gotamo Ãha ta¤-ca sukhasmiæ pa¤¤Ãpeti, ta-y-idaæ kiæ su, ta-y-idaæ kathaæ sÆti. EvaævÃdino {ùnanda} a¤¤atitthiyà paribbÃjakà evam-assu vacanÅyÃ: Na kho Ãvuso Bhagavà sukhaæ yeva vedanaæ sandhÃya sukhasmiæ pa¤¤Ãpeti, api c' Ãvuso yattha yattha sukhaæ upalabbhati yahiæ yahiæ tan- taæ TathÃgato sukhasmiæ pa¤¤ÃpetÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà ùnando Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. BAHUVEDANIYASUTTANTAõ NAVAMAõ. 60. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà Kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena SÃlà nÃma KosalÃnaæ brÃhmaïagÃmo tad-avasari. Assosuæ kho SÃleyyakà brÃhmaïagahapatikÃ: Samaïo khalu bho Gotamo Sakyaputto Sakyakulà pabbajito Kosalesu cÃrikaæ caramÃno #<[page 401]># %< 1. 10. APA××AKASUTTAõ. (60) 401>% mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ SÃlaæ anupatto. Taæ kho pana bhavantaæ Gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: Iti pi so Bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadamma- sÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïa- brÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃnaæ majjhe- kalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevala- paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅti. Atha kho SÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà yena Bhagavà ten' upa- saÇkamiæsu, upasaÇkamitvà app-ekacce Bhagavantaæ abhi- vÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce Bhagavatà sad- dhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅti- sÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce yena Bhagavà ten' a¤jalim-païÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce Bhagavato santike nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, app-ekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho SÃleyyake brÃhmaïagahapatike Bhagavà etad- avoca: Atthi pana vo gahapatayo koci manÃpo satthà yasmiæ vo ÃkÃravatÅ saddhà paÂiladdhà ti. -- Na-tthi kho no bhante koci manÃpo satthà yasmiæ no ÃkÃravatÅ saddhà paÂiladdhà ti. -- ManÃpaæ vo gahapatayo satthÃraæ alabhantehi ayaæ apaïïako dhammo samÃdÃya vattitabbo. Apaïïako hi gahapatayo dhammo samatto samÃdiïïo so vo bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. Katamo ca gahapatayo apaï- ïako dhammo: Santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Na-tthi dinnaæ na-tthi yiÂÂhaæ na-tthi hutaæ, na-tthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vi- pÃko, na-tthi ayaæ loko na-tthi paro loko, na-tthi mÃtà na-tthi pitÃ, na-tthi sattà opapÃtikÃ, na-tthi loke samaïa- brÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤-ca lokaæ para¤-ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti. Tesaæ yeva kho gahapatayo samaïabrÃhmaïÃnaæ eke #<[page 402]># %<402 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% samaïabrÃhmaïà ujuvipaccanÅkavÃdÃ, te evam-Ãhaæsu: Atthi dinnaæ atthi yiÂÂhaæ atthi hutaæ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, atthi ayaæ loko atthi paro loko, atthi mÃtà atthi pitÃ, atthi sattà opapÃtikÃ, atthi loke sa- maïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤-ca lokaæ para¤-ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti. Taæ kim-ma¤¤atha gahapatayo: nanu 'me samaïabrÃhmaïà a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdà ti. -- Evaæ bhante. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Na-tthi dinnaæ na-tthi yiÂÂhaæ na-tthi hutaæ, na-tthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, na-tthi ayaæ loko na-tthi paro loko, na-tthi mÃtà na- tthi pitÃ, na-tthi sattà opapÃtikÃ, na-tthi loke samaïa- brÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤-ca lokaæ para¤-ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti, tesam-etaæ pÃÂikaÇkhaæ: yam-idaæ kÃyasucaritaæ vacÅ- sucaritaæ manosucaritaæ ime tayo kusale dhamme abhini- vajjetvà yam-idaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ mano- duccaritaæ ime tayo akusale dhamme samÃdÃya vattissati, taæ kissa hetu: Na hi te bhonto samaïabrÃhmaïà passanti akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ, kusalÃ- naæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: na-tthi paro loko ti 'ssa diÂÂhi hoti, sà 'ssa hoti micchÃdiÂÂhi. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: na-tthi paro loko ti saÇkappeti, svÃssa hoti micchÃsaÇkappo. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: na- tthi paro loko ti vÃcaæ bhÃsati, sà 'ssa hoti micchÃvÃcÃ. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: na-tthi paro loko ti Ãha, ye te arahanto paralokaviduno tesam-ayaæ paccanÅkaæ karoti. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: na-tthi paro loko ti paraæ sa¤¤apeti, sà 'ssa hoti asaddhammasa¤¤atti, tÃya ca pana asaddhammasa¤¤attiyà attÃn' ukkaæseti paraæ vambheti. Iti pubbe va kho pan' assa susÅlyaæ pahÅnaæ hoti, dussÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ; aya¤-ca micchÃdiÂÂhi micchÃ- saÇkappo micchÃvÃcà ariyÃnaæ paccanÅkatà asaddhamma- sa¤¤atti attukkaæsanà paravambhanà evaæ-s' ime aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti micchÃdiÂÂhipaccayÃ. #<[page 403]># %< 1. 10. APA××AKASUTTAõ. (60) 403>% Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Sace kho na-tthi paro loko evam-ayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà sotthim-attÃnaæ karissati, sace kho atthi paro loko evam-ayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upa- pajjissati. KÃmaæ kho pana mà 'hu paro loko, hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho: dussÅlo purisapuggalo micchÃdiÂÂhi natthikavÃdo ti. Sace kho atth' eva paro loko evaæ imassa bhoto purisa- puggalassa ubhayattha kaliggaho: ya¤-ca diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho, ya¤-ca kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissati. Evam- assÃyaæ apaïïako dhammo dussamatto samÃdiïïo ekaæsaæ pharitvà tiÂÂhati, ri¤cati kusalaæ ÂhÃnaæ. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Atthi dinnaæ atthi yiÂÂhaæ atthi hutaæ, atthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, atthi ayaæ loko atthi paro loko, atthi mÃtà atthi pitÃ, atthi sattà opa- pÃtikÃ, atthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂi- pannà ye ima¤-ca lokaæ para¤-ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedentÅti, tesam-etaæ pÃÂikaÇkhaæ: yam-idaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ ime tayo akusale dhamme abhinivajjetvà yam-idaæ kÃyasucaritaæ vacÅsucaritaæ manosucaritaæ ime tayo kusale dhamme sam- ÃdÃya vattissanti, taæ kissa hetu: Passanti hi te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: atthi paro loko ti 'ssa diÂÂhi hoti, sà 'ssa hoti sammÃdiÂÂhi. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: atthi paro loko ti saÇkappeti, svÃssa hoti sammÃsaÇkappo. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: atthi paro loko ti vÃcaæ bhÃsati, sà 'ssa hoti sammÃvÃcÃ. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: atthi paro loko ti Ãha, ye te arahanto paralokaviduno tesam-ayaæ na paccanÅkaæ karoti. Santaæ yeva kho pana paraæ lokaæ: atthi paro loko ti #<[page 404]># %<404 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% paraæ sa¤¤apeti, sà 'ssa hoti saddhammasa¤¤atti, tÃya ca pana saddhammasa¤¤attiyà n' ev' attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti. Iti pubbe va kho pan' assa dussÅlyaæ pahÅnaæ hoti, susÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ; aya¤-ca sammÃdiÂÂhi sammÃ- saÇkappo sammÃvÃcà ariyÃnaæ apaccanÅkatà saddhamma- sa¤¤atti anattukkaæsanà aparavambhanà evaæ-s' ime aneke kusalà dhammà sambhavanti sammÃdiÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Sace kho atthi paro loko evam-ayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃ- yassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upa- pajjissati. KÃmaæ kho pana mà 'hu paro loko, hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso: sÅlavà purisapuggalo sammÃdiÂÂhi atthikavÃdo ti. Sace kho atth' eva paro loko evaæ imassa bhoto purisa- puggalassa ubhayattha kaÂaggaho: ya¤-ca diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso, ya¤-ca kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissati. Evam-assÃyaæ apaïïako dhammo susamatto samÃdiïïo ubhayaæsaæ pharitvà tiÂÂhati, ri¤cati akusalaæ ÂhÃnaæ. Santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Karato kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato socayato kilamayato phandato phandÃpayato pÃïam- atimÃpayato adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto paripanthe tiÂÂhato paradÃraæ gacchato musà bhaïato, karato na karÅyati pÃpaæ; khura- pariyantena ce pi cakkena yo imissà paÂhaviyà pÃïe eka- maæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kareyya, na-tthi tatonidÃnaæ pÃpaæ, na-tthi pÃpassa Ãgamo; dakkhiïa¤-ce pi GaÇgÃya tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃpento pa- canto pÃcento, na-tthi tatonidÃnaæ pÃpaæ, na-tthi pÃpassa Ãgamo; uttara¤-ce pi GaÇgÃya tÅraæ gaccheyya {dadanto} dÃpento yajanto yÃjento, na-tthi tatonidÃnaæ pu¤¤aæ, {na-tthi} pu¤¤assa Ãgamo; dÃnena damena saæyamena saccavajjena na-tthi pu¤¤aæ, na-tthi pu¤¤assa Ãgamo ti. Tesaæ yeva kho gahapatayo samaïabrÃhmaïÃnaæ eke samaïabrÃhmaïà #<[page 405]># %< 1. 10. APA××AKASUTTAõ. (60) 405>% ujuvipaccanÅkavÃdÃ, te evam-Ãhaæsu: Karato kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato socayato kilamayato phandato phandÃpayato pÃïam-atimÃpayato adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto pari- panthe tiÂÂhato paradÃraæ gacchato musà bhaïato, karato karÅyati pÃpaæ; khurapariyantena ce pi cakkena yo imissà paÂhaviyà pÃïe ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kareyya, atthi tatonidÃnaæ pÃpaæ, atthi pÃpassa Ãgamo; dakkhiïa¤- ce pi GaÇgÃya tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃpento pacanto pÃcento, atthi tatonidÃnaæ pÃpaæ, atthi pÃpassa Ãgamo; uttara¤-ce pi GaÇgÃya tÅraæ gaccheyya dadanto dÃpento yajanto yÃjento, atthi tatonidÃnaæ pu¤¤aæ, atthi pu¤¤assa Ãgamo; dÃnena damena saæyamena sacca- vajjena atthi pu¤¤aæ, atthi pu¤¤assa Ãgamo ti. Taæ kim- ma¤¤atha gahapatayo: nanu 'me samaïabrÃhmaïà a¤¤a- ma¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdà ti. -- Evaæ bhante. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Karato kÃrayato --pe-- na-tthi pu¤¤assa Ãgamo ti, tesam-etaæ pÃÂikaÇkhaæ: yam-idaæ kÃya- sucaritaæ vacÅsucaritaæ manosucaritaæ ime tayo kusale dhamme abhinivajjetvà yam-idaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ mano- duccaritaæ ime tayo akusale dhamme samÃdÃya vattissanti, taæ kissa hetu: Na hi te bhonto samaïabrÃhmaïà passanti akusalÃ- naæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. San- taæ yeva kho pana kiriyaæ: na-tthi kiriyà ti 'ssa diÂÂhi hoti, sà 'ssa hoti micchÃdiÂÂhi. Santaæ yeva kho pana kiri- yaæ: na-tthi kiriyà ti saÇkappeti, svÃssa hoti micchÃ- saÇkappo. Santaæ yeva kho pana kiriyaæ: na-tthi kiriyà ti vÃcaæ bhÃsati, sà 'ssa hoti micchÃvÃcÃ. Santaæ yeva kho pana kiriyaæ: na-tthi kiriyà ti Ãha, ye te arahanto kiriya- vÃdà tesam-ayaæ paccanÅkaæ karoti. Santaæ yeva kho pana kiriyaæ: na-tthi kiriyà ti paraæ sa¤¤apeti, sà 'ssa hoti asaddhammasa¤¤atti, tÃya ca pana asaddhammasa¤¤attiyà attÃn' ukkaæseti paraæ vambheti. Iti pubbe va kho pan' assa susÅlyaæ pahÅnaæ hoti, dussÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ; aya¤- #<[page 406]># %<406 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% ca micchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà ariyÃnaæ paccanÅ- katà asaddhammasa¤¤atti attukkaæsanà paravambhanà evaæ- s' ime aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti micchÃ- diÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Sace kho na-tthi kiriyà evam-ayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃ- yassa bhedà sotthim-attÃnaæ karissati, sace kho atthi kiriyà evam-ayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà param- maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissati. KÃmaæ kho pana mà 'hu kiriyÃ, hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho: dussÅlo purisapuggalo micchÃdiÂÂhi akiriyavÃdo ti. Sace kho atth' eva kiriyà evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubha- yattha kaliggaho: ya¤-ca diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho, ya¤-ca kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissati. Evam-assÃyaæ apaïïako dhammo dussamatto samÃdiïïo ekaæsaæ pharitvà tiÂÂhati, ri¤cati kusalaæ ÂhÃnaæ. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Karato kÃrayato --pe-- atthi pu¤¤assa Ãgamo ti, tesam-etaæ pÃÂikaÇkhaæ: yam-idaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ ime tayo akusale dhamme abhinivajjetvà yam-idaæ dÃyasucaritaæ vacÅsucaritaæ mano- sucaritaæ ime tayo kusale dhamme samÃdÃya vattissanti, taæ kissa hetu: Passanti hi te bhonto samaïabrÃhmaïà akusalÃ- naæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. San- taæ yeva kho pana kiriyaæ: atthi kiriyà ti 'ssa diÂÂhi hoti, sà ssa hoti sammÃdiÂÂhi. Santaæ yeva kho pana kiriyaæ: atthi kiriyà ti saÇkappeti, svÃssa hoti sammÃsaÇkappo. San- taæ yeva kho pana kiriyaæ: atthi kiriyà ti vÃcaæ bhÃsati, sà 'ssa hoti sammÃvÃcÃ. Santaæ yeva kho pana kiriyaæ: atthi kiriyà ti Ãha, ye te arahanto kiriyavÃdà tesam-ayaæ na paccanÅkaæ karoti. Santaæ yeva kho pana kiriyaæ: atthi kiriyà ti paraæ sa¤¤apeti, sà 'ssa hoti saddhammasa¤¤atti, #<[page 407]># %< 1. 10. APA××AKASUTTAõ. (60) 407>% tÃya ca pana saddhammasa¤¤attiyà n' ev' attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti. Iti pubbe va kho pan' assa dussÅlyaæ pahÅnaæ hoti, susÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ; aya¤-ca sammÃ- diÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà ariyÃnaæ apaccanÅkatà saddhammasa¤¤atti anattukkaæsanà aparavambhanà {evaæ}-s' ime aneke kusalà dhammà sambhavanti sammÃdiÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Sace kho atthi kiriyà evam-ayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissati. KÃmaæ kho pana mà 'hu kiriyÃ, hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso: sÅlavà purisapuggalo sammÃdiÂÂhi kiriyavÃdo ti. Sace kho atth' eva kiriyà evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubha- yattha kaÂaggaho: ya¤-ca diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ pÃ- saæso, ya¤-ca kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ sag- gaæ lokaæ upapajjissati. Evam-assÃyaæ apaïïako dhammo susamatto samÃdiïïo ubhayaæsaæ pharitvà tiÂÂhati, ri¤cati akusalaæ ÂhÃnaæ. Santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Na-tthi hetu na-tthi paccayo sattÃnaæ saÇ- kilesÃya, ahetu appaccayà sattà saÇkilissanti; na-tthi hetu na-tthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ, ahetu appaccayà sattà visujjhanti; na-tthi balaæ na-tthi viriyaæ na-tthi puri- satthÃmo na-tthi purisaparakkamo, sabbe sattà sabbe pÃïÃ- sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyà niyatisaÇgati- bhÃvapariïatà chass-evÃbhijÃtisu sukhadukkhaæ paÂisaæ- vedentÅti. Tesaæ yeva kho gahapatayo samaïabrÃhmaïÃnaæ eke samaïabrÃhmaïà ujuvipaccanÅkavÃdÃ, te evam-Ãhaæsu: Atthi hetu atthi paccayo sattÃnaæ saÇkilesÃya, sahetu sap- paccayà sattà saÇkilissanti; atthi hetu atthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ, sahetu sappaccayà sattà visujjhanti; atthi balaæ atthi viriyaæ atthi purisatthÃmo atthi purisaparakkamo, na sabbe sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyà niyatisaÇgatibhÃvapariïatà chass-evÃbhijÃtisu sukha- dukkhaæ paÂisaævedentÅti. Taæ kim-ma¤¤atha gahapatayo: #<[page 408]># %<408 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% nanu 'me samaïabrÃhmaïà a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdà ti. -- Evaæ bhante. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Na-tthi hetu na-tthi paccayo --pe-- sukha- dukkhaæ paÂisaævedentÅti, tesam-etaæ pÃÂikaÇkhaæ: yam- idaæ kÃyasucaritaæ vacÅsucaritaæ manosucaritaæ ime tayo kusale dhamme abhinivajjetvà yam-idaæ kÃyaduccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ ime tayo akusale dhamme samÃdÃya vattissanti, taæ kissa hetu: Na hi te bhonto samaïabrÃhmaïà passanti akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. Santaæ yeva kho pana hetuæ: na-tthi hetu ti 'ssa diÂÂhi hoti, sà 'ssa hoti micchÃdiÂÂhi. Santaæ yeva kho pana hetuæ: na-tthi hetÆti saÇkappeti, svÃssa hoti micchÃsaÇkappo. Santaæ yeva kho pana hetuæ: na-tthi hetÆti vÃcaæ bhÃsati, sà 'ssa hoti micchÃvÃcÃ. Santaæ yeva kho pana hetuæ: na-tthi hetÆti Ãha, ye te arahanto hetuvÃdà tesam-ayaæ paccanÅkaæ karoti. Santaæ yeva kho pana hetuæ: na-tthi hetÆti paraæ sa¤¤apeti, sà 'ssa hoti asaddhammasa¤¤atti, tÃya ca pana asaddhamma- sa¤¤attiyà attÃn' ukkaæseti paraæ vambheti. Iti pubbe va kho pan' assa susÅlyaæ pahÅnaæ hoti, dussÅlyaæ paccupaÂÂhi- taæ; aya¤-ca micchÃdiÂÂhi micchÃsaÇkappo micchÃvÃcà ari- yÃnaæ paccanÅkatà asaddhammasa¤¤atti attukkaæsanà para- vambhanà evaæ-s' ime aneke pÃpakà akusalà dhammà sambhavanti micchÃdiÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Sace kho na-tthi hetu evam-ayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃ- yassa bhedà sotthim-attÃnaæ karissati, sace kho atthi hetu evam-ayaæ bhavaæ purisapuggalo kÃyassa bhedà param- maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissati. KÃmaæ kho pana mà 'hu hetu, hotu nesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho: dussÅlo purisapuggalo micchÃdiÂÂhi ahetuvÃdo ti. Sace kho atth' eva hetu evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha #<[page 409]># %< 1. 10. APA××AKASUTTAõ. (60) 409>% kaliggaho: ya¤-ca diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ gÃrayho, ya¤-ca kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjissati. Evam-assÃyaæ apaïïako dhammo dussamatto samÃdiïïo ekaæsaæ pharitvà tiÂÂhati, ri¤cati kusalaæ ÂhÃnaæ. Tatra gahapatayo ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Atthi hetu atthi paccayo --pe-- sukhadukkhaæ paÂisaævedentÅti, tesam-etaæ pÃÂikaÇkhaæ: yam-idaæ kÃya- duccaritaæ vacÅduccaritaæ manoduccaritaæ ime tayo akusale dhamme abhinivajjetvà yam-idaæ kÃyasucaritaæ vacÅ- sucaritaæ manosucaritaæ ime tayo kusale dhamme samÃdÃya vattissanti, taæ kissa hetu: Passanti hi te bhonto samaïa- brÃhmaïà akusalÃnaæ dhammÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇ- kilesaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ vodÃnapakkhaæ. Santaæ yeva kho pana hetuæ: atthi hetu ti 'ssa diÂÂhi hoti, sà 'ssa hoti sammÃdiÂÂhi. Santaæ yeva kho pana hetuæ: atthi hetÆti saÇkappeti, svÃssa hoti sammÃ- saÇkappo. Santaæ yeva kho pana hetuæ: atthi hetÆti vÃcaæ bhÃsati, sà 'ssa hoti sammÃvÃcÃ. Santaæ yeva kho pana hetuæ: atthi hetÆti Ãha, ye te arahanto hetuvÃdà tesam-ayaæ na paccanÅkaæ karoti. Santaæ yeva kho pana hetuæ: atthi hetÆti paraæ sa¤¤apeti, sà 'ssa hoti saddhamma- sa¤¤atti, tÃya ca pana saddhammasa¤¤attiyà n' ev' attÃn' ukkaæseti na paraæ vambheti. Iti pubbe va kho pan' assa dussÅlyaæ pahÅnaæ hoti, susÅlyaæ paccupaÂÂhitaæ; aya¤-ca sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà ariyÃnaæ apaccanÅ- katà saddhammasa¤¤atti anattukkaæsanà aparavambhanà evaæ-s' ime aneke kusalà dhammà sambhavanti sammÃ- diÂÂhipaccayÃ. Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Sace kho atthi hetu evam-ayaæ bhavaæ parisapuggalo kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjissati. KÃmaæ kho pana mà 'hu hetu, hotu nesaæ bhavataæ samaïa- brÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ, atha ca panÃyaæ bhavaæ purisapuggalo diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso: sÅlavà purisapuggalo sammÃdiÂÂhi hetuvÃdo ti. Sace kho atth' eva #<[page 410]># %<410 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% hetu evaæ imassa bhoto purisapuggalassa ubhayattha kaÂag- gaho: ya¤-ca diÂÂhe va dhamme vi¤¤Ænaæ pÃsaæso, ya¤-ca kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upa- pajjissati. Evam-assÃyaæ apaïïako dhammo susamatto samÃdiïïo ubhayaæsaæ pharitvà tiÂÂhati, ri¤cati akusalaæ ÂhÃnaæ. Santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Na-tthi sabbaso Ãruppà ti. Tesaæ yeva kho gahapatayo samaïabrÃhmaïÃnaæ eke samaïabrÃhmaïà uju- vipaccanÅkavÃdÃ, te evam-Ãhaæsu: Atthi sabbaso Ãruppà ti. Taæ kim-ma¤¤atha gahapatayo: nanu 'me samaïa- brÃhmaïà a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdà ti. -- Evaæ bhante. -- Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaæ- diÂÂhino: na-tthi sabbaso Ãruppà ti, idam-me adiÂÂhaæ; ye pi te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: atthi sabbaso Ãruppà ti, idam-me aviditaæ. Aha¤-c' eva kho pana ajÃnanto apassanto ekaæsena ÃdÃya vohareyyaæ: idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti, na me taæ assa pati- rÆpaæ. Ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: na-tthi sabbaso Ãruppà ti, sace tesaæ bha- vataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ ÂhÃnam-etaæ vijjati ye te devà rÆpino manomayà apaïïakam-me tatrÆ- papatti bhavissati; ye pana te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: atthi sabbaso Ãruppà ti, sace tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ ÂhÃnam-etaæ vijjati ye te devà arÆpino sa¤¤Ãmayà apaïïakam-me tatrÆ- papatti bhavissati. Dissante kho pana rÆpÃdhikaraïaæ daï¬ÃdÃna-satthÃdÃna-kalaha-viggaha-vivÃda-tuvaætuva- pesu¤¤a-musÃvÃdÃ, na-tthi kho pan' etaæ sabbaso arÆpe ti. So iti paÂisaÇkhÃya rÆpÃnaæ yeva nibbidÃya virÃgÃya niro- dhÃya paÂipanno hoti. Santi gahapatayo eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: Na-tthi sabbaso bhavanirodho ti. Tesaæ yeva kho gahapatayo samaïabrÃhmaïÃnaæ eke samaïa- brÃhmaïà ujuvipaccanÅkavÃdÃ, te evam-Ãhaæsu: Atthi #<[page 411]># %< 1. 10. APA××AKASUTTAõ. (60) 411>% sabbaso bhavanirodho ti. Taæ kim-ma¤¤atha gahapatayo: nanu 'me samaïabrÃhmaïà a¤¤ama¤¤assa ujuvipaccanÅkavÃdà ti. -- Evaæ bhante. -- Tatra gahapatayo vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà evaæ- vÃdino evaædiÂÂhino: na-tthi sabbaso bhavanirodho ti, idam- me adiÂÂhaæ; ye pi te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: atthi sabbaso bhavanirodho ti, idam-me avi- ditaæ. Aha¤-c' eva kho pana ajÃnanto apassanto ekaæsena ÃdÃya vohareyyaæ: idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti, na me taæ assa patirÆpaæ. Ye kho te bhonto samaïa- brÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: na-tthi sabbaso bhava- nirodho ti, sace tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ ÂhÃnam-etaæ vijjati ye te devà arÆpino sa¤¤Ãmayà apaïïakam-me tatrÆpapatti bhavissati; ye pana te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: atthi sabbaso bhavanirodho ti, sace tesaæ bhavataæ samaïa- brÃhmaïÃnaæ saccaæ vacanaæ ÂhÃnam-etaæ vijjati yaæ diÂÂhe va dhamme parinibbÃyissÃmi. Ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: na-tthi sabbaso bhavanirodho ti, tesam-ayaæ diÂÂhi sÃrÃgÃya santike saæ- yogÃya santike abhinandanÃya santike ajjhosÃnÃya santike upÃdÃnÃya santike; ye pana te bhonto samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: atthi sabbaso bhavanirodho ti, tesam-ayaæ diÂÂhi asÃrÃgÃya santike asaæyogÃya santike anabhinandanÃya santike anajjhosÃnÃya santike anupÃdÃnÃya santike ti. So iti paÂisaÇkhÃya bhavÃnaæ yeva nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya paÂipanno hoti. CattÃro 'me gahapatayo puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ, katame cattÃro: Idha gahapatayo ekacco puggalo attantapo hoti attaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Idha gaha- patayo ekacco puggalo parantapo hoti paraparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Idha gahapatayo ekacco puggalo attantapo ca hoti attaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto parantapo ca para- paritÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Idha gahapatayo ekacco puggalo n' ev' attantapo hoti nÃttaparitÃpanÃnuyogaæ anu- yutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto, so #<[page 412]># %<412 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% anattantapo aparantapo diÂÂhe ve dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati. Katamo ca gahapatayo puggalo attantapo attaparitÃpanÃnu- yogaæ anuyutto: Idha gahapatayo ekacco puggalo acelako hoti muttÃcÃro hatthÃpalekhano -- yathà Kandarakasuttantaæ tathà vitthÃro -- iti evarÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpana- paritÃpanÃnuyogaæ anuyutto viharati. Ayaæ vuccati gaha- patayo puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Katamo ca gahapatayo puggalo parantapo paraparitÃpanÃnu- yogaæ anuyutto: Idha gahapatayo ekacco puggalo orabbhiko hoti sÆkariko --pe-- ye và pan' a¤¤e pi keci kurÆra- kammantÃ. Ayaæ vuccati gahapatayo puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Katamo ca gahapatayo puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto paran- tapo ca paraparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto: Idha gahapatayo ekacco puggalo rÃjà và hoti khattiyo muddhÃvasitto --pe-- te pi daï¬atajjità bhayatajjità assumukhà rudamÃnà pari- kammÃni karonti. Ayaæ vuccati gahapatayo puggalo attan- tapo ca attaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto parantapo ca para- paritÃpanÃnuyogaæ anuyutto. Katamo ca gahapatayo pug- galo n' ev' attantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto, so anattan- tapo aparantapo diÂÂhe va dhamme nicchÃto nibbuto sÅti- bhÆto sukhapaÂisaævedÅ brahmabhÆtena attanà viharati: Idha gahapatayo TathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃ- sambuddho --pe--. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅti- sukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ -- dutiyaæ jhÃnaæ -- tatiyaæ jhÃnaæ -- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆ- pakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte pubbe- nivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo --pe-- iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. So evaæ samÃhite citte pari- #<[page 413]># %< 1. 10. APA××AKASUTTAõ. (60) 413>% suddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate --pe-- yathÃ- kammÆpage satte pajÃnÃti. So evaæ samÃhite citte pari- suddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte ÃsavÃnaæ khaya¤¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So: idaæ dukkhan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti --pe-- ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavà pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavà pi cittaæ vimuccati; vimuttasmiæ vimuttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃ- paraæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Ayaæ vuccati gahapatayo pug- galo n' ev' attantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogaæ anuyutto, so anattan- tapo aparantapo diÂÂhe va dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisamvedÅ brahmabhÆtena attanà viharatÅti. Evaæ vutte SÃleyyakà brÃhmaïagahapatikà Bhagavantaæ etad-avocuæ: Abhikkantaæ bho Gotamo, abhikkantaæ bho Gotama. Seyyathà pi bho Gotama nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ bhotà Gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. Ete mayaæ bhavantaæ Gotamaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. UpÃsake no bhavaæ Gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupete saraïagate ti. APA××AKASUTTANTAõ DASAMAõ. GAHAPATIVAGGO PAèHAMO. #<[page 414]># %<414 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% 61. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe vi- harati VeÊuvane KalandakanivÃpe. Tena kho pana samayena Ãyasmà RÃhulo AmbalaÂÂhikÃyaæ viharati. Atha kho Bha- gavà sÃyanhasamayaæ paÂisallÃïà vuÂÂhito yen' AmbalaÂÂhikà yen' Ãyasmà RÃhulo ten' upasaÇkami. Addasà kho Ãyasmà RÃhulo Bhagavantaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna Ãsanaæ pa¤¤Ãpesi udaka¤-ca pÃdÃnaæ. NisÅdi Bhagavà pa¤¤atte Ãsane, nisajja pÃde pakkhÃlesi. ùyasmà pi kho RÃhulo Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Atha kho Bhagavà parittaæ udakÃvasesaæ udakÃdhÃne Âhapetvà Ãyasmantaæ RÃhulaæ Ãmantesi: Passasi no tvaæ RÃhula imaæ parittaæ udakÃvasesaæ udakÃdhÃne Âhapitan- ti. -- Evam-bhante. -- Evaæ parittaæ kho RÃhula tesaæ sÃma¤¤aæ yesaæ na-tthi sampajÃnamusÃvÃde lajjà ti. Atha kho Bhagavà taæ parittaæ udakÃvasesaæ cha¬¬etvà Ãyas- mantaæ RÃhulaæ Ãmantesi: Passasi no tvaæ RÃhula taæ parittaæ udakÃvasesaæ cha¬¬itan-ti. -- Evam-bhante. -- Evaæ cha¬¬itaæ kho RÃhula tesaæ sÃma¤¤aæ yesaæ na- tthi sampajÃnamusÃvÃde lajjà ti. Atha kho Bhagavà taæ udakÃdhÃnaæ nikujjitvà Ãyasmantaæ RÃhulaæ Ãmantesi: Passasi no tvaæ RÃhula imaæ udakÃdhÃnaæ nikujjitan-ti. -- Evam-bhante. -- Evaæ nikujjitaæ kho RÃhula tesaæ sÃma¤¤aæ yesaæ na-tthi sampajÃnamusÃvÃde lajjà ti. Atha kho Bhagavà taæ udakÃdhÃnaæ ukkujjitvà Ãyasmantaæ RÃ- hulaæ Ãmantesi: Passasi no tvaæ RÃhula imaæ udakÃ- dhÃnaæ rittaæ tucchan-ti. -- Evam-bhante. -- Evaæ rit- taæ tucchaæ kho RÃhula tesaæ sÃma¤¤aæ yesaæ na-tthi sampajÃnamusÃvÃde lajjÃ. Seyyathà pi RÃhula ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavà 'bhijÃto saÇgÃmÃvacaro, so saÇgÃmagato purimehi pi pÃdehi kammaæ karoti pacchimehi pi pÃdehi kammaæ karoti, puri- mena pi kÃyena kammaæ karoti pacchimena pi kÃyena kammaæ karoti, sÅsena pi kammaæ karoti, kaïïehi pi kam- maæ karoti, dantehi pi kammaæ karoti, naÇguÂÂhena pi #<[page 415]># %< 2.1. AMBALAèèHIKù-RùHULOVùDASUTTAõ. (61) 415>% kammaæ karoti, rakkhat' eva soï¬aæ; tattha hatthÃrohassa evaæ hoti: Ayaæ kho ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavà 'bhijÃto saÇgÃmÃvacaro saÇgÃmagato purimehi pi pÃdehi kammaæ karoti pacchimehi pi pÃdehi kammaæ karoti purimena pi kÃyena kammaæ karoti pacchimena pi kÃyena kammaæ karoti, sÅsena pi kammaæ karoti, kaïïehi pi kammaæ karoti, dantehi pi kammaæ karoti, naÇguÂÂhena pi kammaæ karoti, rakkhat' eva soï¬aæ; apariccattaæ kho ra¤¤o nÃgassa jÅvitan-ti. Yato kho RÃhula ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavà 'bhijÃto saÇgÃmÃvacaro saÇgÃmagato --pe-- naÇguÂÂhena pi kam- maæ karoti, soï¬Ãya pi kammaæ karoti; tattha hatthÃrohassa evaæ hoti: Ayaæ kho ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavà 'bhijÃto saÇgÃmÃvacaro saÇgÃmagato --pe-- naÇguÂÂhena pi kam- maæ karoti, soï¬Ãya pi kammaæ karoti; pariccattaæ kho ra¤¤o nÃgassa jÅvitaæ, na-tthi dÃni ki¤ci ra¤¤o nÃgassa akaraïÅyan-ti. Evam-eva kho RÃhula yassa kassaci sampa- jÃnamusÃvÃde na-tthi lajjà nÃhan-tassa ki¤ci pÃpaæ akara- ïÅyan-ti vadÃmi. TasmÃtiha te RÃhula: hassà pi na musà bhaïissÃmÅti evaæ hi te RÃhula sikkhitabbaæ. Taæ kim-ma¤¤asi RÃhula: kimatthiyo ÃdÃso ti. -- paccavekkhanattho bhante ti. -- Evam-eva kho RÃhula paccavekkhitvà paccavekkhitvà kÃyena kammaæ kattabbaæ, paccavekkhitvà paccavekkhitvà vÃcÃya kammaæ kattabbaæ, paccavekkhitvà paccavekkhitvà manasà kammaæ kattabbaæ. Yad-eva tvaæ RÃhula kÃyena kammaæ kattukÃmo hosi tad-eva te kÃyakammaæ paccavekkhitabbaæ: Yaæ nu kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ kattukÃmo idam-me kÃya- kammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya parabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti. Sace tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ kattukÃmo idam-me kÃya- kammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya parabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti, eva- rÆpan-te RÃhula kÃyena kammaæ sasakkaæ na karaïÅyaæ. #<[page 416]># %<416 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% Sace pana tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ kattukÃmo idam-me kÃyakammaæ n' ev' attabyÃbÃdhÃya saævatteyya na para- byÃbÃdhÃya saævatteyya na ubhayabyÃbÃdhÃya saævatteyya, kusalaæ idaæ kÃyakammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkan-ti, evarÆpan-te RÃhula kÃyena kammaæ karaïÅyaæ. Karontena pi te RÃhula kÃyena kammaæ tad-eva te kÃyakammaæ paccavekkhitabbaæ: Yaæ nu kho ahaæ idaæ kÃyena kam- maæ karomi idam-me kÃyakammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saæ- vattati parabyÃbÃdhÃya pi saævattati ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævattati, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti. Sace tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ karomi idam-me kÃyakammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævattati parabyÃbÃdhÃya pi saævattati ubhayabyÃbÃdhÃya pi saæ- vattati, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkha- vipÃkan-ti, paÂisaæhareyyÃsi tvaæ RÃhula evarÆpaæ kÃya- kammaæ. Sace pana tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ karomi idam-me kÃyakammaæ n' ev' attabyÃbÃdhÃya saævattati na parabyÃbÃdhÃya saævattati na ubhayabyÃbÃdhÃya saæ- vattati, kusalaæ idaæ kÃyakammaæ sukhudrayaæ sukha- vipÃkan-ti, anupadajjeyyÃsi tvaæ RÃhula evarÆpaæ kÃya- kammaæ. Katvà pi te RÃhula kÃyena kammaæ tad-eva te kÃyakammaæ paccavekkhitabbaæ: Yaæ nu kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ akÃsiæ idam-me kÃyakammaæ atta- byÃbÃdhÃya pi saævatti parabyÃbÃdhÃya pi saævatti ubhaya- byÃbÃdhÃya pi saævatti, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti. Sace tvaæ RÃhula pacca- vekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kammaæ akÃsiæ idam-me kÃyakammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævatti parabyÃbÃdhÃya pi saævatti ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatti, akusalaæ idaæ kÃyakammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti, evarÆpan-te RÃhula kÃyakammaæ satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrisu desetabbaæ vivaritabbaæ uttÃnikÃtabbaæ, desetvà vivaritvà uttÃnikatvà Ãyatiæ saæ- #<[page 417]># %< 2.1. AMBALAèèHIKù-RùHULOVùDASUTTAõ. (61) 417>% varaæ Ãpajjitabbaæ. Sace pana tvaæ RÃhula paccavekkha- mÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ kÃyena kam- maæ akÃsiæ idam-me kÃyakammaæ n' ev' attabyÃbÃdhÃya saævatti na parabyÃbÃdhÃya saævatti na ubhayabyÃbÃdhÃya saævatti, kusalaæ idaæ kÃyakammaæ sukhudrayaæ sukha- vipÃkan-ti, ten' eva tvaæ RÃhula pÅtipÃmujjena vihareyyÃsi ahorattÃnusikkhÅ kusalesu dhammesu. Yad-eva tvaæ RÃhula vÃcÃya kammaæ kattukÃmo hosi tad-eva te vacÅkammaæ paccavekkhitabbaæ: Yaæ nu kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ kattukÃmo idam-me vacÅ- kammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya parabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti. Sace tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ kattukÃmo idam-me vacÅkammaæ --pe-- ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti, evarÆpan-te RÃhula vÃcÃya kammaæ sasakkaæ na karaïÅyaæ. Sace pana tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ kattukÃmo idam-me vacÅ- kammaæ n' ev' attabyÃbÃdhÃya --pe-- na ubhayabyÃbÃdhÃya saævatteyya, kusalaæ idaæ vacÅkammaæ sukhudrayaæ sukha- vipÃkan-ti, evarÆpan-te RÃhula vÃcÃya kammaæ karaïÅyaæ. Karontena pi te RÃhula vÃcÃya kammaæ tad-eva te vacÅ- kammaæ paccavekkhitabbaæ: Yaæ nu kho ahaæ idaæ vÃ- cÃya kammaæ karomi idam-me vacÅkammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævattati parabyÃbÃdhÃya pi saævattati ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævattati, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti. Sace tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ karomi idam-me vacÅkammaæ --pe-- ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævattati, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti, paÂisaæhareyyÃsi tvaæ RÃhula evarÆpaæ vacÅkammaæ. Sace pana tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ karomi idam-me vacÅkammaæ n' ev' attabyÃbÃdhÃya --pe-- #<[page 418]># %<418 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% na ubhayabyÃbÃdhÃya saævattati, kusalaæ idaæ vacÅkammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkan-ti, anupadajjeyyÃsi tvaæ RÃhula evarÆpaæ vacÅkammaæ. Katvà pi te RÃhula vÃcÃya kam- maæ tad-eva te vacÅkammaæ paccavekkhitabbaæ: Yaæ nu kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ akÃsiæ idam-me vacÅ- kammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævatti parabyÃbÃdhÃya pi saævatti ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatti, akusalaæ idaæ vacÅ- kammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti. Sace tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ akÃsiæ idam-me vacÅkammaæ --pe-- ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatti, akusalaæ idaæ vacÅkammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti, evarÆpan-te RÃhula vacÅ- kammaæ satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrisu desetabbaæ vivaritabbaæ uttÃnikÃtabbaæ, desetvà vivaritvà uttÃnikatvà Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjitabbaæ. Sace pana tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ vÃcÃya kammaæ akÃsiæ idam-me vacÅkammaæ n' ev' atta- byÃbÃdhÃya --pe-- na ubhayabyÃbÃdhÃya saævatti, kusalaæ idaæ vacÅkammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkan-ti, ten' eva tvaæ RÃhula pÅtipÃmujjena vihareyyÃsi ahorattÃnusikkhÅ kusalesu dhammesu. Yad-eva tvaæ RÃhula manasà kammaæ kattukÃmo hosi tad-eva te manokammaæ paccavekkhitabbaæ: Yaæ nu kho ahaæ idaæ manasà kammaæ kattukÃmo idam-me manokammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya parabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya, akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti. Sace tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ kattukÃmo idam-me mano- kammaæ --pe-- ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatteyya, akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti, eva- rÆpan-te RÃhula manasà kammaæ sasakkaæ na karaïÅyaæ. Sace pana tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ kattukÃmo idam-me vacÅkammaæ n' ev' attabyÃbÃdhÃya --pe-- na ubhayabyÃbÃ- dhÃya saævatteyya, kusalaæ idaæ manokammaæ sukhu- #<[page 419]># %< 2.1. AMBALAèèHIKù-RùHULOVùDASUTTAõ. (61) 419>% drayaæ sukhavipÃkan-ti, evarÆpan-te RÃhula manasà kam- maæ karaïÅyaæ. Karontena pi te RÃhula manasà kammaæ tad-eva te manokammaæ paccavekkhitabbaæ: Yaæ nu kho ahaæ idaæ manasà kammaæ karomi idam-me manokammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævattati parabyÃbÃdhÃya pi saævattati ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævattati, akusalaæ idaæ mano- kammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti. Sace tvaæ RÃ- hula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ karomi idam-me manokammaæ --pe-- ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævattati, akusalaæ idaæ mano- kammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti, paÂisaæhareyyÃsi tvaæ RÃhula evarÆpaæ manokammaæ. Sace pana tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ karomi idam-me manokammaæ n' ev' attabyÃbÃdhÃya --pe-- na ubhayabyÃbÃdhÃya saævattati, kusalaæ idaæ manokammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkan-ti, anupadajjeyyÃsi tvaæ RÃhula evarÆpaæ manokammaæ. Katvà pi te RÃhula manasà kammaæ tad-eva te mano- kammaæ paccavekkhitabbaæ: Yaæ nu kho ahaæ idaæ ma- nasà kammaæ akÃsiæ idam-me manokammaæ attabyÃbÃdhÃya pi saævatti parabyÃbÃdhÃya pi saævatti ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatti, akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti. Sace tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ akÃsiæ idam-me manokammaæ --pe-- ubhayabyÃbÃdhÃya pi saævatti, akusalaæ idaæ manokammaæ dukkhudrayaæ dukkhavipÃkan-ti, evarÆpe te RÃhula manokamme aÂÂiyi- tabbaæ harÃyitabbaæ jigucchitabbaæ, aÂÂiyitvà harÃyitvà jigucchitvà Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjitabbaæ. Sace pana tvaæ RÃhula paccavekkhamÃno evaæ jÃneyyÃsi: Yaæ kho ahaæ idaæ manasà kammaæ akÃsiæ idam-me manokammaæ n' ev' attabyÃbÃdhÃya saævatti na parabyÃbÃdhÃya saævatti na ubhayabyÃbÃdhÃya saævatti, kusalaæ idaæ manokammaæ sukhudrayaæ sukhavipÃkan-ti, ten' eva tvaæ RÃhula pÅti- pÃmujjena vihareyyÃsi ahorattÃnusikkhÅ kusalesu dhammesu. #<[page 420]># %<420 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% Ye hi keci RÃhula atÅtam-addhÃnaæ samaïà và brÃh- maïà và kÃyakammaæ parisodhesuæ vacÅkammaæ pari- sodhesuæ manokammaæ parisodhesuæ, sabbe te evam-evaæ paccavekkhitvà paccavekkhitvà kÃyakammaæ parisodhesuæ, paccavekkhitvà paccavekkhitvà vacÅkammaæ parisodhesuæ, paccavekkhitvà paccavekkhitvà manokammaæ parisodhesuæ. Ye hi pi keci RÃhula anÃgatam-addhÃnaæ samaïà và brÃh- maïà và kÃyakammaæ parisodhessanti vacÅkammaæ pariso- dhessanti manokammaæ parisodhessanti, sabbe te evam-evaæ paccavekkhitvà paccavekkhitvà kÃyakammaæ parisodhessanti, paccavekkhitvà paccavekkhitvà vacÅkammaæ parisodhessanti, paccavekkhitvà paccavekkhitvà manokammaæ parisodhessanti. Ye hi pi keci RÃhula etarahi samaïà và brÃhmaïà và kÃya- kammaæ parisodhenti vacÅkammaæ parisodhenti manokammaæ parisodhenti, sabbe te evam-evaæ paccavekkhitvà pacca- vekkhitvà kÃyakammaæ parisodhenti, paccavekkhitvà pacca- vekkhitvà vacÅkammaæ parisodhenti, paccavekkhitvà pacca- vekkhitvà manokammaæ parisodhenti. TasmÃtiha RÃhula: paccavekkhitvà paccavekkhitvà kÃyakammaæ parisodhessÃma, paccavekkhitvà paccavekkhitvà vacÅkammaæ parisodhessÃma, paccavekkhitvà paccavekkhitvà manokammaæ parisodhessÃmÃti. evaæ hi vo RÃhula sikkhitabban-ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà RÃhulo Bha- gavato bhÃsitaæ abhinandÅti. AMBALAèèHIKù-RùHULOVùDASUTTANTAõ PAèHAMAõ. 62. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya SÃvatthiæ piï¬Ãya pÃvisi. ùyasmà pi kho RÃhulo pubbanha- #<[page 421]># %< 2.2. MAHù-RùHULOVùDASUTTAõ. (62) 421>% samayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya Bhagavantaæ piÂ- Âhito piÂÂhito anubandhi. Atha kho Bhagavà apaloketvà Ãyasmantaæ RÃhulaæ Ãmantesi: Yaæ ki¤ci RÃhula rÆpaæ atÅtÃnÃgatapaccuppannaæ, ajjhattaæ và bahiddhà vÃ, oÊÃrikaæ và sukhumaæ vÃ, hÅnaæ và païÅtaæ vÃ, yaæ dÆre santike vÃ, sabbaæ rÆpaæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabban- ti. -- RÆpam-eva nu kho BhagavÃ, rÆpam-eva nu kho SugatÃti. -- RÆpam-pi RÃhula, vedanà pi RÃhula, sa¤¤Ã pi RÃhula, saÇkhÃrà pi RÃhula, vi¤¤Ãïam-pi RÃhulÃti. Atha kho Ãyasmà RÃhulo: ko n' ajja Bhagavatà sam- mukhà ovÃdena ovadito gÃmaæ piï¬Ãya pavisissatÅti tato paÂinivattitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisÅdi pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂha- petvÃ. Addasà kho Ãyasmà SÃriputto Ãyasmantaæ RÃhulaæ a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle nisinnaæ pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ, disvÃna Ãyasmantaæ RÃhulaæ Ãmantesi: ùnÃpÃnasatiæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, ÃnÃpÃnasati RÃhula bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsà ti. Atha kho Ãyasmà RÃhulo sÃyanhasamayaæ paÂisallÃïà vuÂÂhito yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà RÃhulo Bhagavantaæ etad-avoca: Kathaæ bhÃvità nu kho bhante ÃnÃpÃnasati kathaæ bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsà ti. Yaæ ki¤ci RÃhula ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ kesà lomà nakhà dantà taco maæsaæ nahÃru aÂÂhÅ aÂÂhimi¤jà vakkaæ hadayaæ yakanaæ kilomakaæ pihakaæ papphÃsaæ antaæ antaguïaæ udariyaæ karÅsaæ, yaæ và pan' a¤¤am-pi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ kakkhaÊaæ kharigataæ upÃdiïïaæ, ayaæ vuccati RÃhula ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu. Yà c' eva kho pana ajjhattikà paÂhavÅdhÃtu yà ca bÃhirà paÂhavÅdhÃtu paÂhavÅdhÃtur-ev' esÃ. Taæ: n' etaæ mama, n' eso ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. #<[page 422]># %<422 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% Evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà paÂhavÅ- dhÃtuyà nibbindati, paÂhavÅdhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Katamà ca RÃhula ÃpodhÃtu: ÃpodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà ca RÃhula ajjhattikà ÃpodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ pittaæ semhaæ pubbo lohitaæ sedo medo assu vasà kheÊo siÇghÃïikà lasikà muttaæ, yaæ và pan' a¤¤am-pi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ Ãpo Ãpogataæ upÃdiïïaæ, ayaæ vuccati RÃhula ajjhattikà ÃpodhÃtu. Yà c' eva kho pana ajjhattikà ÃpodhÃtu yà ca bÃhirà ÃpodhÃtu ÃpodhÃtur-ev' esà Taæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam- etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà ÃpodhÃtuyà nibbindati, ÃpodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Katamà ca RÃhula tejodhÃtu: tejodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà ca RÃhula ajjhattikà tejodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ yena ca santappati yena ca jiriyati yena ca pari¬ayhati yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ sammà pariïÃmaæ gacchati, yaæ và pan' a¤¤am-pi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ tejo tejogataæ upÃdiïïaæ, ayaæ vuccati RÃhula ajjhattikà tejodhÃtu. Yà c' eva kho pana ajjhattikà tejodhÃtu yà ca bÃhirà tejodhÃtu tejodhÃtur-ev' esÃ. Taæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà tejodhÃtuyà nibbindati, tejodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Katamà ca RÃhula vÃyodhÃtu: vÃyodhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà ca RÃhula ajjhattikà vÃyodhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyogataæ upÃdiïïaæ, seyyathÅdaæ uddhaÇgamà vÃtÃ, adhogamà vÃtÃ, kucchisayà vÃtÃ, koÂÂha- sayà vÃtÃ, aÇgamaÇgÃnusÃrino vÃtÃ, assÃso passÃso iti, yaæ và pan' a¤¤am-pi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ vÃyo vÃyo- gataæ upÃdiïïaæ, ayaæ vuccati RÃhula ajjhattikà vÃyo- dhÃtu. Yà c' eva kho pana ajjhattikà vÃyodhÃtu yà ca bÃhirà vÃyodhÃtu vÃyodhÃtur-ev' esÃ. Taæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ #<[page 423]># %< 2.2. MAHù-RùHULOVùDASUTTAõ. (62) 423>% sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà vÃyodhÃtuyà nibbindati, vÃyodhÃtuyà cittaæ virÃjeti. Katamà ca RÃhula ÃkÃsadhÃtu: ÃkÃsadhÃtu siyà ajjhattikà siyà bÃhirÃ. Katamà ca RÃhula ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu: yaæ ajjhattaæ paccattaæ ÃkÃsaæ ÃkÃsagataæ upÃdiïïaæ, seyya- thÅdaæ kaïïacchiddaæ nÃsacchiddaæ mukhadvÃraæ, yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ ajjhoharati, yattha ca asitapÅtakhÃyita- sÃyitaæ santiÂÂhati, yena ca asitapÅtakhÃyitasÃyitaæ adho- bhÃgà nikkhamati, yaæ và pan' a¤¤am-pi ki¤ci ajjhattaæ paccattaæ ÃkÃsaæ ÃkÃsagataæ upÃdiïïaæ, ayaæ vuccati RÃhula ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu. Yà c' eva kho pana ajjhattikà ÃkÃsadhÃtu yà ca bÃhirà ÃkÃsadhÃtu ÃkÃsadhÃtur-ev' esÃ. Taæ: n' etaæ mama, n' eso 'ham-asmi, na {me^so} attà ti evam-etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya daÂÂhabbaæ. Evam- etaæ yathÃbhÆtaæ sammappa¤¤Ãya disvà ÃkÃsadhÃtuyà nibbin- dati, ÃkÃsadhÃtuyà cittaæ virÃjeti. PaÂhavÅsamaæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, paÂhavÅsamaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃmanÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. Seyyathà pi RÃhula paÂhaviyà sucim-pi nikkhipanti asucim-pi nikkhipanti gÆthagatam-pi nikkhipanti muttagatam-pi nikkhipanti kheÊagatam-pi nikkhipanti pubbagatam-pi nikkhipanti lohitagatam-pi nikkhipanti, na ca tena paÂhavÅ aÂÂÅyati và harÃyati và jigucchati vÃ, evam-eva kho tvaæ RÃhula pa- ÂhavÅsamaæ bhÃvanaæ bhÃvehi, paÂhavÅsamaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃmanÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. ùposamaæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, Ãposamaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃmanÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. Seyyathà pi RÃhula Ãpas- miæ sucim-pi dhovanti asucim-pi dhovanti gÆthagatam-pi dhovanti muttagatam-pi dhovanti kheÊagatam-pi dhovanti pubbagatam-pi dhovanti lohitagatam-pi dhovanti, na ca tena Ãpo aÂÂÅyati và harÃyati và jigucchati vÃ, evam-eva #<[page 424]># %<424 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% kho tvaæ RÃhula Ãposamaæ bhÃvanaæ bhÃvehi --pe-- Âhassanti. Tejosamaæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, tejosamaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃmanÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. Seyyathà pi RÃhula tejo sucim-pi ¬ahati asucim-pi ¬ahati gÆthagatam-pi ¬ahati muttagatam-pi ¬ahati kheÊagatam-pi ¬ahati pubbagatam-pi ¬ahati lohitagatam-pi ¬ahati, na ca tena tejo attÅyati và harÃyati và jigucchati vÃ, evam-eva kho tvaæ RÃhula tejo- samaæ bhÃvanaæ bhÃvehi --pe-- Âhassanti. VÃyosamaæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, vÃyosamaæ hi te RÃhula cittaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃmanÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. Seyyathà pi RÃhula vÃyo sucim-pi upavÃyati asucim-pi upavÃyati gÆthagatam-pi upavÃyati muttagatam-pi upavÃyati kheÊagatam-pi upa- vÃyati pubbagatam-pi upavÃyati lohitagatam-pi upÃvÃyati, na ca tena vÃyo aÂÂÅyati và harÃyati và jigucchati vÃ, evam- eva kho tvaæ RÃhula vÃyosamaæ bhÃvanaæ bhÃvehi --pe-- Âhassanti. ùkÃsasamaæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, ÃkÃsasamaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃmanÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. Seyyathà pi RÃhula ÃkÃso na katthaci patiÂÂhito, evam-eva kho tvaæ RÃhula ÃkÃsasamaæ bhÃvanaæ bhÃvehi, ÃkÃsasamaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato uppannà manÃpÃmanÃpà phassà cittaæ na pariyÃdÃya Âhassanti. Mettaæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, mettaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yo byÃpÃdo so pahÅyissati. Karuïaæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, karuïaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yà vihesà sà pahÅyissati. Muditaæ RÃhula bhÃ- vanaæ bhÃvehi, muditaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yà arati sà pahÅyissati. Upekkhaæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃ- vehi upekkhaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yo paÂi- gho so pahÅyissati. Asubhaæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, asubhaæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yo rÃgo so pahÅyissati. Aniccasa¤¤aæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, #<[page 425]># %< 2.2. MAHù-RùHULOVùDASUTTAõ. (62) 425>% aniccasa¤¤aæ hi te RÃhula bhÃvanaæ bhÃvayato yo asmi- mÃno so pahÅyissati. ùnÃpÃnasatiæ RÃhula bhÃvanaæ bhÃvehi, ÃnÃpÃnasati RÃhula bhÃvità bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ. Kathaæ bhÃvità ca RÃhula ÃnÃpÃnasati kathaæ bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ: Idha RÃhula bhikkhu ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So sato va assasati, sato passasati. DÅghaæ và assasanto: dÅghaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, dÅghaæ và passasanto: dÅghaæ passasÃmÅti pajÃnÃti; rassaæ và assa- santo: rassaæ assasÃmÅti pajÃnÃti, rassaæ và passasanto: rassaæ passasÃmÅti pajÃnÃti. SabbakÃyapaÂisaævedÅ assa- sissÃmÅti sikkhati, sabbakÃyapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sik- khati. Passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ assasissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ kÃyasaÇkhÃraæ passasissÃmÅti sikkhati. PÅti- paÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, pÅtipaÂisaævedÅ passa- sissÃmÅti sikkhati. SukhapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, sukhapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati. CittasaÇkhÃra- paÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, cittasaÇkhÃrapaÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati. Passambhayaæ cittasaÇkhÃraæ assa- sissÃmÅti sikkhati, passambhayaæ cittasaÇkhÃraæ passasissÃ- mÅti sikkhati. CittapaÂisaævedÅ assasissÃmÅti sikkhati, citta- paÂisaævedÅ passasissÃmÅti sikkhati. Abhippamodayaæ cit- taæ assasissÃmÅti sikkhati, abhippamodayaæ cittaæ passa- sissÃmÅti sikkhati. SamÃdahaæ cittaæ assasissÃmÅti sikkhati, samÃdahaæ cittaæ passasissÃmÅti sikkhati. Vimocayaæ cit- taæ assasissÃmÅti sikkhati, vimocayaæ cittaæ passasissÃmÅti sikkhati. AniccÃnupassÅ assasissÃmÅti sikkhati, aniccÃnu- passÅ passasissÃmÅti sikkhati. VirÃgÃnupassÅ assasissÃmÅti sikkhati, virÃgÃnupassÅ passasissÃmÅti sikkhati. NirodhÃnu- passÅ assasissÃmÅti sikkhati, nirodhÃnupassÅ passasissÃmÅti sikkhati. PaÂinissaggÃnupassÅ assasissÃmÅti sikkhati, paÂi- nissaggÃnupassÅ passasissÃmÅti sikkhati. Evaæ bhÃvità kho RÃhula ÃnÃpÃnasati evaæ bahulÅkatà mahapphalà hoti mahÃnisaæsÃ. Evaæ bhÃvitÃya kho RÃhula ÃnÃpÃnasatiyà #<[page 426]># %<426 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% evaæ bahulÅkatÃya ye pi te carimakà assÃsapassÃsà te pi vidità va nirujjhanti no avidità ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà RÃhulo Bha- gavato bhÃsitaæ abhinandÅti. MAHù-RùHULOVùDASUTTANTAõ DUTIYAõ. 63. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Ãyasmato MÃluÇkyÃputtassa rahogatassa paÂisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: YÃn' imÃni diÂÂhigatÃni Bha- gavatà abyÃkatÃni ÂhapitÃni paÂikkhittÃni: Sassato loko iti pi, asassato loko iti pi, antavà loko iti pi, anantavà loko iti pi, taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ iti pi, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ iti pi, hoti tathÃgato param-maraïà iti pi, na hoti tathÃgato param-maraïà iti pi, hoti ca na ca hoti tathÃ- gato param-maraïà iti pi, n' eva hoti na na ho tathÃgato param-maraïà iti pi, tÃni me Bhagavà na byÃkaroti; yÃni me Bhagavà na byÃkaroti tam-me na ruccati, tam-me na khamati, so 'haæ Bhagavantaæ upasaÇkamitvà etam-atthaæ pucchissÃmi. Sace me Bhagavà byÃkarissati: Sassato loko ti vÃ, asassato loko ti vÃ, antavà loko ti vÃ, anantavà loko ti vÃ, taæ jÅvaæ taæ sarÅran-ti vÃ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran-ti vÃ, hoti tathÃgato param-maraïà ti vÃ, na hoti tathÃgato param-maraïà ti vÃ, hoti ca na ca hoti tathÃ- gato param-maraïà ti vÃ, n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti vÃ, evÃhaæ Bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi. No ce me Bhagavà byÃkarissati: Sassato loko ti vÃ, asassato loko ti và --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti vÃ, evÃhaæ sikkhaæ paccakkhÃya hinÃy' ÃvattissÃmÅti. #<[page 427]># %< 2.3. CôÊA-MùLU§KYASUTTAõ. (63) 427>% Atha kho Ãyasmà MÃluÇkyÃputto sÃyanhasamayaæ paÂi- sallÃïà vuÂÂhito yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà MÃluÇkyÃputto Bhagavantaæ etad- avoca: Idha mayhaæ bhante rahogatassa paÂisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: YÃn' imÃni diÂÂhigatÃni Bhaga- vatà abyÃkatÃni ÂhapitÃni paÂikkhittÃni: Sassato loko iti pi, asassato loko iti pi --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃ- gato param-maraïà iti pi, tÃni me Bhagavà na byÃkaroti; yÃni me Bhagavà na byÃkaroti tam-me na ruccati, tam-me na khamati, so 'haæ Bhagavantaæ upasaÇkamitvà etam-atthaæ pucchissÃmi; sace me Bhagavà byÃkarissati: Sassato loko ti vÃ, asassato loko ti và --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃ- gato param-maraïà ti vÃ, evÃhaæ Bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi; no ce me Bhagavà byÃkarissati: Sassato loko ti vÃ, asassato loko ti và --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti vÃ, evÃhaæ sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' ÃvattissÃmÅti. Sace Bhagavà jÃnÃti: sassato loko ti, sassato loko ti me Bhagavà byÃkarotu; sace Bhagavà jÃ- nÃti: asassato loko ti, asassato loko ti me Bhagavà byÃ- karotu. No ce Bhagavà jÃnÃti: sassato loko ti và asassato loko ti vÃ, ajÃnato kho pana apassato etad-eva ujukaæ hoti yadidaæ: na jÃnÃmi na passÃmÅti. Sace Bhagavà jÃnÃti: antavà loko ti, antavà loko ti me Bhagavà byÃkarotu; sace Bhagavà jÃnÃti: anantavà loko ti, anantavà loko ti me Bha- gavà byÃkarotu. No ca Bhagavà jÃnÃti: antavà loko ti và anantavà loko ti vÃ, ajÃnato kho pana apassato etad-eva ujukaæ hoti yadidaæ: na jÃnÃmi na passÃmÅti. Sace Bha- gavà jÃnÃti: taæ jÅvaæ taæ sarÅran-ti, taæ jÅvaæ taæ sarÅ- ran-ti me Bhagavà byÃkarotu; sace Bhagavà jÃnÃti: a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran-ti, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran-ti me Bhagavà byÃkarotu. No ce Bhagavà jÃnÃti: taæ jÅvaæ taæ sarÅran-ti và a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran-ti vÃ, ajÃnato kho pana apassato etad-eva ujukaæ hoti yadidaæ: na jÃ- nÃmi na passÃmÅti. Sace Bhagavà jÃnÃti: hoti tathÃgato param-maraïà ti, hoti tathÃgato param-maraïà ti me #<[page 428]># %<428 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% Bhagavà byÃkarotu; sace Bhagavà jÃnÃti: na hoti tathÃ- gato param-maraïà ti, na hoti tathÃgato param-maraïà ti me Bhagavà byÃkarotu. No ce Bhagavà jÃnÃti: hoti tathÃ- gato param-maraïà ti và na hoti tathÃgato param-maraïà ti vÃ. ajÃnato kho pana apassato etad-eva ujukaæ hoti yadidaæ: na jÃnÃmi na passÃmÅti. Sace Bhagavà jÃnÃti: hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïà ti, hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïà ti me Bhagavà byÃkarotu; sace Bhagavà jÃnÃti: n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti, n' eva hoti na na hoti tathÃgato param- maraïà ti me Bhagavà byÃkarotu. No ce Bhagavà jÃnÃti: hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïà ti và n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti vÃ, ajÃnato kho pana apassato etad-eva ujukaæ hoti yadidaæ: na jÃnÃmi na passÃmÅti. Kin-nu tÃhaæ MÃluÇkyÃputta evaæ avacaæ: ehi tvaæ MÃluÇkyÃputta mayi brahmacariyaæ cara, ahaæ te byÃkaris- sÃmi: sassato loko ti và asassato loko ti và --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti và ti. -- No h' etaæ bhante. -- Tvaæ và pana maæ evaæ avaca: ahaæ bhante Bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi, Bhagavà me byÃkarissati: sassato loko ti và asassato loko ti và --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti và ti. -- No h' etaæ bhante. -- Iti kira MÃluÇkyÃputta n' evÃhan- taæ vadÃmi: ehi tvaæ MÃluÇkyÃputta mayi brahmacariyaæ cara, ahaæ te byÃkarissÃmi: sassato loko ti và asassato loko ti và --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param- maraïà ti và ti; na pi kira maæ tvaæ vadesi: ahaæ bhante Bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi, Bhagavà me byÃkaris- sati: sassato loko ti và asassato loko ti và --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti và ti. Evaæ sante moghapurisa ko santo kaæ paccÃcikkhasi. Yo kho MÃluÇkyÃputta evaæ vadeyya: Na tÃvÃhaæ Bhagavati brahmacariyaæ carissÃmi yÃva me Bhagavà na byÃkarissati: sassato loko ti và asassato loko ti và --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti và ti; #<[page 429]># %< 2.3. CôÊA-MùLU§KYASUTTAõ. (63) 429>% abyÃkatam-eva taæ MÃluÇkyÃputta TathÃgatena assa atha so puggalo kÃlaæ kareyya. Seyyathà pi MÃluÇkyÃputta puriso sallena viddho assa savisena gÃÊhapalepanena, tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂha- peyyuæ. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ Ãha- rissÃmi yÃva na taæ purisaæ {jÃnÃmi} yen' amhi {viddho}: khattiyo và brÃhmaïo và vesso và suddo và ti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ purisaæ jÃnÃmi yen' amhi viddho: evaænÃmo evaægotto iti và ti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ Ãha- rissÃmi yÃva na taæ purisaæ jÃnÃmi yen' amhi viddho: dÅgho và rasso và majjhimo và ti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ purisaæ jÃnÃmi yen' amhi viddho: kÃÊo và sÃmo và maÇguracchavi và ti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ Ãha- rissÃmi yÃva na taæ purisaæ jÃnÃmi yen' amhi viddho: asukasmiæ gÃme và nigame và nagare và ti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ dhanuæ jÃnÃmi yen' amhi viddho yadi và cÃpo yadi và kodaï¬o ti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ jiyaæ jÃnÃmi yÃy' amhi viddho yadi và akkassa yadi và saïÂhassa yadi và nahÃrussa yadi và maruvÃya yadi và khÅrapaïïino ti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ kaï¬aæ jÃnÃmi yen' amhi viddho yadi và kacchaæ yadi và ropiman- ti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ kaï¬aæ jÃnÃmi yen' amhi viddho yassa pattehi vÃjitaæ, yadi và gijjhassa yadi và kaÇkassa yÃdi và kula- lassa yadi và morassa yadi và sithilahanuno ti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ kaï¬aæ jÃnÃmi yen' amhi viddho yassa nahÃrunà parikkhit- taæ, yadi và gavassa yadi và mahisassa yadi và roruvassa yadi và semhÃrassÃti. So evaæ vadeyya: na tÃvÃhaæ imaæ sallaæ ÃharissÃmi yÃva na taæ sallaæ jÃnÃmi yen' amhi viddho yadi và sallaæ yadi và khurappaæ yadi và vekaï¬aæ yadi và nÃrÃcaæ yadi và vacchadantaæ yadi và karavÅra- #<[page 430]># %<430 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% pattan-ti. A¤¤Ãtam-eva taæ MÃluÇkyÃputta tena purisena assa atha so puriso kÃlaæ kareyya. Evam-eva kho MÃluÇkyÃ- putta yo evaæ vadeyya: Na tÃvÃhaæ Bhagavati brahma- cariyaæ carissÃmi yÃva me Bhagavà na byÃkarissati: sassato loko ti và asassato loko ti và --pe-- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti và ti, abyÃkatam-eva taæ MÃluÇkyÃputta TathÃgatena assa atha so puggalo kÃlaæ kareyya. Sassato loko ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati brahma- cariyavÃso abhavissÃti evaæ no. Asassato loko ti MÃluÇkyÃ- putta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti evam-pi no. Sassato loko ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati asassato loko ti và diÂÂhiyà sati atth' eva jÃti atthi jarà atthi maraïaæ santi sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà yesÃhaæ diÂÂhe va dhamme nighÃtaæ pa¤¤apemi. Antavà loko ti MÃluÇkyÃ- putta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti evaæ no. Anantavà loko ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati brahma- cariyavÃso abhavissÃti evam-pi no. Antavà loko ti MÃluÇkyÃ- putta diÂÂhiyà sati anantavà loko ti và diÂÂhiyà sati atth' eva jÃti atthi jarà atthi maraïaæ santi sokaparidevadukkha- domanassupÃyÃsà yesÃhaæ diÂÂhe va dhamme nighÃtaæ pa¤¤apemi. Taæ jÅvaæ taæ sarÅran-ti MÃluÇkyÃputta diÂ- Âhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti evaæ no. A¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran-ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati brahma- cariyavÃso abhavissÃti evam-pi no. Taæ jÅvaæ taæ sarÅ- ran-ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran-ti và diÂÂhiyà sati atth' eva jÃti atthi jarà atthi- maraïaæ santi sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà yesÃhaæ diÂÂhe va dhamme nighÃtaæ pa¤¤apemi. Hoti tathÃgato param-maraïà ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati brahma- cariyavÃso abhavissÃti evaæ no. Na hoti tathÃgato param- maraïà ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti evam-pi no. Hoti tathÃgato param-maraïà ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati na hoti tathÃgato param-maraïà ti và diÂÂhiyà sati atth' eva jÃti atthi jarà atthi maraïaæ #<[page 431]># %< 2.3. CôÊA-MùLA§KYASUTTAõ. (63) 431>% santi sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà yesÃhaæ diÂÂhe va dhamme nighÃtaæ pa¤¤apemi. Hoti ca na ca hoti tathÃ- gato param-maraïà ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati brahma- cariyavÃso abhavissÃti evaæ no. N' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati brahmacariyavÃso abhavissÃti evam-pi no. Hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïà ti MÃluÇkyÃputta diÂÂhiyà sati n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti và diÂÂhiyà sati atth' eva jÃti atthi jarà atthi maraïaæ santi sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà yesÃhaæ diÂÂhe va dhamme nighÃtaæ pa¤¤apemi. TasmÃtiha MÃluÇkyÃputta abyÃkata¤-ca me abyÃkatato dhÃretha, byÃkata¤-ca me byÃkatato dhÃretha. Ki¤-ca MÃluÇkyÃputta mayà abyÃkataæ: Sassato loko ti MÃluÇkyÃ- putta mayà abyÃkataæ, asassato loko ti mayà abyÃ- kataæ, antavà loko ti mayà abyÃkataæ, anantavà loko ti mayà abyÃkataæ, taæ jÅvaæ taæ sarÅran-ti mayà abyÃ- kataæ, a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran-ti mayà abyÃkataæ, hoti tathÃgato param-maraïà ti mayà abyÃkataæ, na hoti tathÃgato param-maraïà ti mayà abyÃkataæ, hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïà ti mayà abyÃkataæ, n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti mayà abyÃ- kataæ. Kasmà c' etaæ MÃluÇkyÃputta mayà abyÃkataæ: Na h' etaæ MÃluÇkyÃputta atthasaæhitaæ n' Ãdibrahma- cariyikaæ, na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upa- samÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saæ- vattati, tasmà taæ mayà abyÃkataæ. Ki¤-ca MÃluÇkyÃputta mayà byÃkataæ: Idaæ dukkhan-ti MÃluÇkyÃputta mayà byÃkataæ, ayaæ dukkhasamudayo ti mayà byÃkataæ, ayaæ dukkhanirodho ti mayà byÃkataæ, ayaæ dukkhanirodha- gÃminÅ paÂipadà ti mayà byÃkataæ. Kasmà c' etaæ MÃluÇkyÃ- putta mayà byÃkataæ: Etaæ hi MÃluÇkyÃputta atthasaæ- hitaæ, etaæ Ãdibrahmacariyikaæ, etaæ nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saæ- vattati, tasmà taæ mayà byÃkataæ. TasmÃtiha MÃluÇkyÃ- #<[page 432]># %<432 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% putta abyÃkata¤-ca me abyÃkatato dhÃretha, byÃkata¤-ca me byÃkatato dhÃrethÃti. Idam-avoca Bhagava. Attamano Ãyasmà MÃluÇkyÃ- putto Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. CôÊA-MùLU§KYASUTTANTAõ TATIYAõ. 64. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhikkhÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: DhÃretha no tumhe bhikkhave mayà desitÃni pa¤c' oram- bhÃgiyÃni saæyojanÃnÅti. Evaæ vutte Ãyasmà MÃluÇkyÃ- putto Bhagavantaæ etad-avoca: Ahaæ kho bhante dhÃremi Bhagavatà desitÃni pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyojanÃnÅti. -- YathÃkathaæ pana tvaæ MÃluÇkyÃputta dhÃresi mayà desi- tÃni pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyojanÃnÅti. -- SakkÃyadiÂÂhiæ kho ahaæ bhante Bhagavatà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃremi. Vicikicchaæ kho ahaæ bhante Bhaga- vatà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃremi. SÅlabbata- parÃmÃsaæ kho ahaæ bhante Bhagavatà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃremi. KÃmacchandaæ kho ahaæ bhante Bhagavatà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃ- remi. ByÃpÃdaæ kho ahaæ bhante Bhagavatà orambhÃgi- yaæ saæyojanaæ desitaæ dhÃremi. Evaæ kho ahaæ bhante dhÃremi Bhagavatà desitÃni pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyo- janÃnÅti. Kassa kho nÃma tvaæ MÃluÇkyÃputta mayà evaæ pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyojanÃni desitÃni dhÃresi. Nanu MÃluÇkyÃputta a¤¤atitthiyà paribbÃjakà iminà taruïÆpamena upÃrambhena {upÃrambhissanti}: Daharassa hi MÃluÇkyÃputta kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa sakkÃyo ti pi na hoti, #<[page 433]># %< 2.4. MAHù-MùLU§KYASUTTAõ. (64) 433>% kuto pan' assa uppajjissati sakkÃyadiÂÂhi; anuseti tv-ev' assa sakkÃyadiÂÂhÃnusayo. Daharassa hi MÃluÇkyÃputta kumÃ- rassa mandassa uttÃnaseyyakassa dhammà ti pi na hoti, kuto. pan' assa uppajjissati dhammesu vicikicchÃ; anuseti tv-ev' assa vicikicchÃnusayo. Daharassa hi MÃluÇkyÃputta kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa sÅlà ti pi na hoti, kuto pan' assa uppajjissati sÅlesu sÅlabbataparÃmÃso; anuseti tv-ev' assa sÅlabbataparÃmÃsÃnusayo. Daharassa hi MÃluÇkyÃ- putta kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa kÃmà ti pi na hoti, kuto pan' assa uppajjissati kÃmesu kÃmacchando; anuseti tv-ev' assa kÃmarÃgÃnusayo. Daharassa hi MÃluÇkyÃ- putta kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa sattà ti pi na hoti, kuto pan' assa uppajjissati sattesu byÃpÃdo; anuseti tv- ev' assa byÃpÃdÃnusayo. Nanu MÃluÇkyÃputta a¤¤atitthiyà paribbÃjakà iminà taruïÆpamena upÃrambhena upÃram- bhissantÅti. Evaæ vutte Ãyasmà ùnando Bhagavantaæ etad-avoca: Etassa Bhagavà kÃlo, etassa Sugata kÃlo, yaæ Bhagavà pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyojanÃni deseyya, Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅti. -- Tena h' ùnanda suïohi sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante ti kho Ãyasmà ùnando Bhagavato paccassosi. Bhagavà etad-avoca: Idh' ùnanda assutavà puthujjano ariyÃnaæ adassÃvÅ ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinÅto, sappurisÃnaæ adassÃvÅ sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinÅto, sakkÃyadiÂÂhipariyuÂÂhitena cetasà viharati sakkÃya- diÂÂhiparetena, uppannÃya ca sakkÃyadiÂÂhiyà nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti; tassa sà sakkÃyadiÂÂhi thÃma- gatà appaÂivinÅtà orambhÃgiyaæ saæyojanaæ. VicikicchÃ- pariyuÂÂhitena cetasà viharati vicikicchÃparetena, uppannÃya ca vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti; tassa sà vicikicchà thÃmagatà appaÂivinÅtà orambhÃgiyaæ saæ- yojanaæ. SÅlabbataparÃmÃsapariyuÂÂhitena cetasà viharati sÅlabbataparÃmÃsaparetena, uppannassa ca sÅlabbataparÃmÃ- sassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti; tassa so sÅlabbataparÃmÃso thÃmagato appaÂivinÅto orambhÃgiyaæ saæyojanaæ. KÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati kÃma- #<[page 434]># %<434 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% rÃgaparetena, uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃ- bhÆtaæ na-ppajÃnÃti; tassa so kÃmarÃgo thÃmagato appaÂi- vinÅto orambhÃgiyaæ saæyojanaæ. ByÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati byÃpÃdaparetena, uppannassa ca byÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ na-ppajÃnÃti; tassa so byÃpÃdo thÃmagato appaÂivinÅto orambhÃgiyaæ saæyojanaæ. Sutavà ca kho ùnanda ariyasÃvako ariyÃnaæ dassÃvÅ ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinÅto, sappurisÃnaæ dassÃvÅ sappurisa- dhammassa kovido sappurisadhamme suvinÅto, na sakkÃya- diÂÂhipariyuÂÂhitena cetasà viharati na sakkÃyadiÂÂhiparetena, uppannÃya ca sakkÃyadiÂÂhiyà nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pa- jÃnÃti; tassa sà sakkÃyadiÂÂhi sÃnusayà pahÅyati. Na vici- kicchÃpariyuÂÂhitena cetasà viharati na vicikicchÃparetena, uppannÃya ca vicikicchÃya nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti; tassa sà vicikicchà sÃnusayà pahÅyati. Na sÅlabbata- parÃmÃsapariyuÂÂhitena cetasà viharati na sÅlabbataparÃmÃsa- paretena, uppannassa ca sÅlabbataparÃmÃsassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti; tassa so sÅlabbataparÃmÃso {sÃnusayo} pahÅyati. Na kÃmarÃgapariyuÂÂhitena cetasà viharati na kÃmarÃgaparetena, uppannassa ca kÃmarÃgassa nissaraïaæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti; tassa so kÃmarÃgo sÃnusayo pahÅ- yati. Na byÃpÃdapariyuÂÂhitena cetasà viharati na byÃ- pÃdaparetena, uppannassa ca byÃpÃdassa nissaraïaæ yathÃ- bhÆtaæ pajÃnÃti; tassa so byÃpÃdo sÃnusayo pahÅyati. Yo ùnanda maggo yà paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgi- yÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya taæ maggaæ taæ paÂipadaæ anÃgamma pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyojanÃni ¤assati và dakkhÅti va pajahissati và ti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. Sey- yathà pi ùnanda mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato tacaæ acchetvà phegguæ acchetvà sÃracchedo bhavissatÅti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati, evam-eva kho ùnanda yo maggo yà paÂi- padà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya taæ maggaæ taæ paÂipadaæ anÃgamma pa¤c' orambhÃgi- yÃni saæyojanÃni ¤assati và dakkhÅti và pajahissati và ti n' etaæ ÂhÃnaæ vijjati. Yo ca kho ùnanda maggo yà paÂi- padà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya #<[page 435]># %< 2.4. MAHù-MùLU§KYASUTTAõ. (64) 435>% taæ maggaæ taæ paÂipadaæ Ãgamma pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyojanÃni ¤assati và dakkhÅti và pajahissati và ti ÂhÃnam- etaæ vijjati. Seyyathà pi ùnanda mahato rukkhassa tiÂÂhato sÃravato tacaæ chetvà phegguæ chetvà sÃracchedo bhavissa- tÅti ÂhÃnam-etaæ vijjati, evam-eva kho ùnanda yo maggo yà paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya taæ maggaæ taæ paÂipadaæ Ãgamma pa¤c' orambhÃgiyÃni saæyojanÃni ¤assati và dakkhÅti và paja- hissati và ti ÂhÃnam-etaæ vijjati. Seyyathà pi ùnanda GaÇgà nadÅ pÆrà udakassa samatittikà kÃkapeyyÃ, atha dubbalako puriso Ãgaccheyya: ahaæ imissà GaÇgÃya nadiyà tiriyaæ bÃhÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gacchÃmÅti, so na sakkuïeyya GaÇgÃya nadiyà tiriyaæ bÃhÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gantuæ, evam-eva kho ùnanda yassa kassaci sakkÃyanirodhÃya dhamme desiyamÃne cittaæ na pakkhan- dati na-ppasÅdati na santiÂÂhati na vimuccati seyyathà pi so dubbalako puriso evam-ete daÂÂhabbÃ. Seyyathà pi ùnanda GaÇgà nadÅ pÆrà udakassa samatittikà kÃkapeyyÃ, atha balavà puriso Ãgaccheyya: ahaæ imissà GaÇgÃya nadiyà tiriyaæ bÃhÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gacchÃmÅti, so sakkuïeyya GaÇgÃya nadiyà tiriyaæ bÃhÃya sotaæ chetvà sotthinà pÃraæ gantuæ, evam-eva kho ùnanda yassa kas- saci sakkÃyanirodhÃya dhamme desiyamÃne cittaæ pakkhan- dati pasÅdati santiÂÂhati vimuccati seyyathà pi so balavà puriso evam-ete daÂÂhabbÃ. Katamo c' ùnanda maggo katamà paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya: Idh' ùnanda bhikkhu upadhivivekà akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnà sab- baso kÃyaduÂÂhullÃnaæ paÂippassaddhiyà vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So yad-eva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpeti, so tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpetvà amatÃya #<[page 436]># %<436 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% dhÃtuyà cittaæ upasaæharati: etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taï- hakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnan-ti. So tatha-ÂÂhito ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti; no ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃ- puïÃti ten' eva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤- cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tatthaparinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayam-pi kho ùnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgi- yÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya. Puna ca paraæ ùnanda bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avi- takkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ -- tatiyaæ jhÃnaæ -- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So yad-eva tattha hoti rÆpagataæ vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ --pe-- anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayam-pi kho ùnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya. Puna ca paraæ ùnanda bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. So yad-eva tattha hoti vedanÃgatam sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ --pe-- anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayam-pi kho ùnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya. Puna ca paraæ ùnanda bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃya- tanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati --pe-- sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. So yad-eva tattha hoti vedanÃgataæ sa¤¤Ãgataæ saÇkhÃragataæ vi¤¤Ãïagataæ te dhamme aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassati. So tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpeti, so tehi dhammehi cittaæ paÂivÃpetvà amatÃya dhÃtuyà cittaæ upasaæharati: etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ sabbasaÇkhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taï- hakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnan-ti. So tattha-ÂÂhito #<[page 437]># %< 2.5. BHADDùLISUTTAõ. (65) 437>% ÃsavÃnaæ khayaæ pÃpuïÃti; no ce ÃsavÃnaæ khayaæ pÃ- puïÃti ten' eva dhammarÃgena tÃya dhammanandiyà pa¤- cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tatthaparinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ayaæ kho ùnanda maggo ayaæ paÂipadà pa¤cannaæ orambhÃgi- yÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃyÃti. Eso ce bhante maggo esà paÂipadà pa¤cannaæ oram- bhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ pahÃnÃya, atha ki¤-carahi idh' ekacce bhikkhÆ cetovimuttino ekacce pa¤¤Ãvimuttino ti. -- Ettha kho tesÃhaæ ùnanda indriyavemattataæ vadÃmÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà ùnando Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. MAHù-MùLU§KYASUTTANTAõ CATUTTHAõ. 65. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthiyaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho Bha- gavà bhikkhÆ Ãmantesi: Bhikkhavo ti. Bhadante ti te bhik- khÆ Bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etad-avoca: Ahaæ kho bhikkhave ekÃsanabhojanaæ bhu¤jÃmi; ekÃsanabhojanaæ kho ahaæ bhikkhave bhu¤jamÃno appÃbÃdhata¤-ca sa¤jÃnÃmi appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsuvihÃra¤-ca. Etha tumhe pi bhikkhave ekÃsanabhojanaæ bhu¤jatha; ekÃsana- bhojanaæ kho bhikkhave tumhe pi bhu¤jamÃnà appÃbÃdha- ta¤-ca sa¤janissatha appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsuvihÃra¤-cÃti. Evaæ vutte Ãyasmà Bhad- dÃli Bhagavantaæ etad-avoca: Ahaæ kho bhante na ussa- hÃmi ekÃsanabhojanaæ bhu¤jituæ; ekÃsanabhojanaæ hi me bhante bhu¤jato siyà kukkuccaæ siyà vippatisÃro ti. -- Tena hi tvaæ BhaddÃli yattha nimantito assasi tattha eka- desaæ bhu¤jitvà ekadesaæ nÅharitvà pi bhu¤jeyyÃsi; evam-pi #<[page 438]># %<438 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% kho tvaæ BhaddÃli bhu¤jamÃno yÃpessasÅti. -- Evaæ-pi kho ahaæ bhante na ussahÃmi bhu¤jituæ; evam-pi hi me bhante bhu¤jato siyà kukkuccaæ siyà vippaÂisÃro ti. Atha kho Ãyasmà BhaddÃli Bhagavatà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesi. Atha kho Ãyasmà BhaddÃli sabban-taæ temÃsaæ na Bha- gavato sammukhÅbhÃvaæ adÃsi yathà taæ satthusÃsane sik- khÃya aparipÆrakÃrÅ. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ Bhagavato cÅvarakammaæ karonti: niÂÂhitacÅvaro Bhagavà temÃsacca- yena cÃrikaæ pakkamissatÅti. Atha kho Ãyasmà BhaddÃli yena te bhikkhÆ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà tehi bhik- khÆhi saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ BhaddÃliæ te bhikkhÆ etad-avocaæ: Idaæ kho Ãvuso BhaddÃli Bhagavato cÅvarakammaæ karÅyati: niÂÂhita- cÅvaro Bhagavà temÃsaccayena cÃrikaæ pakkamissatÅti. IÇgh' Ãvuso BhaddÃli etaæ desakaæ sÃdhukaæ manasikarohi, mà te pacchà dukkarataraæ ahosÅti. Evam-Ãvuso ti kho Ãyasmà BhaddÃli tesaæ bhikkhÆnaæ paÂissutvà yena Bha- gavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhi- vÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà BhaddÃli Bhagavantaæ etad-avoca: Accayo maæ bhante accagamà yathà bÃlaæ yathà mÆÊhaæ yathà akusalaæ, yo 'haæ Bhagavatà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesiæ. Tassa me bhante Bhagavà accayaæ accayato patigaïhÃtu Ãyatiæ saæ- varÃyÃti. -- Taggha tvaæ BhaddÃli accayo accagamà yathà bÃlaæ yathà mÆÊhaæ yathà akusalaæ, yaæ tvaæ mayà sikkhÃ- pade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesi. Samayo pi kho te BhaddÃli appaÂividdho ahosi: Bha- gavà kho SÃvatthiyaæ viharati, Bhagavà pi maæ jÃnissati: BhaddÃli nÃma bhikkhu satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ ti. Ayam-pi kho te BhaddÃli samayo appaÂividdho ahosi. Samayo pi kho te BhaddÃli appaÂividdho ahosi: sambahulà #<[page 439]># %< 2.5. BHADDùLISUTTAõ. (65) 439>% kho bhikkhÆ SÃvatthiyaæ vassaæ upagatÃ, te pi maæ jÃnis- santi: BhaddÃli nÃma bhikkhu satthusÃsane-sikkhÃya apari- pÆrakÃrÅ ti. Ayam-pi kho te BhaddÃli samayo appaÂi- viddho ahosi. Samayo pi kho te BhaddÃli appaÂividdho ahosi: sambahulà kho bhikkhuniyo SÃvatthiyaæ vassaæ upa- gatÃ, tà pi maæ jÃnissati --pe-- sambahulà kho upÃsakà SÃvatthiyaæ paÂivasanti, te pi maæ jÃnissanti -- sambahulà kho upÃsikà SÃvatthiyaæ paÂivasanti, tà pi maæ jÃnissanti: BhaddÃli nÃma bhikkhu satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ ti. Ayam-pi kho te BhaddÃli samayo appaÂividdho ahosi. Samayo pi kho te BhaddÃli appaÂividdho ahosi: sambahulà kho nÃnÃtitthiyà samaïabrÃhmaïà SÃvatthiyaæ vassaæ upa- gatÃ, te pi maæ jÃnissanti: BhaddÃli nÃma bhikkhu sama- ïassa Gotamassa sÃvako thera¤¤ataro satthu sÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ ti. Ayam-pi kho te BhaddÃli samayo appaÂi- viddho ahosÅti. -- Accayo maæ bhante Accagamà yathà bÃlaæ yathà mÆÊhaæ yathà akusalaæ, yo 'haæ Bhagavatà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃ- diyamÃne anussÃhaæ pavedesiæ. Tassa me bhante Bhagavà accayaæ accayato paÂigaïhÃtu Ãyatiæ saævarÃyÃti. -- Taggha tvaæ BhaddÃli accayo accagamà yathà bÃlaæ yathà mÆÊhaæ yathà akusalaæ, yaæ tvaæ mayà sikkhÃpade pa¤¤Ã- piyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesi. Taæ kim-ma¤¤asi BhaddÃli: idh' assa bhikkhu ubhato- bhÃgavimutto, tam-ahaæ evaæ vadeyyaæ: Ehi me tvaæ bhikkhu paÇke saÇkamo hohÅti. Api nu so saÇkameyya vÃ, a¤¤ena và kÃyaæ sannÃmeyya, no ti và vadeyyÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Taæ kim-ma¤¤asi BhaddÃli: idh' assa bhikkhu pa¤¤Ãvimutto -- kÃyasakkhÅ -- diÂÂhip- patto -- saddhÃvimutto -- dhammÃnusÃrÅ -- saddhÃnusÃrÅ- tam-ahaæ evaæ vadeyyaæ: Ehi me tvaæ bhikkhu paÇke saÇkamo hohÅti. Api nu so saÇkameyya vÃ, a¤¤ena và kÃyaæ sannÃmeyya, no ti và vadeyyÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Taæ kim-ma¤¤asi BhaddÃli: api nu tvaæ Bhad- dÃli tasmiæ samaye ubhatobhÃgavimutto và hosi pa¤¤Ã- #<[page 440]># %<440 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% vimutto và kÃyasakkhÅ và diÂÂhippatto và saddhÃvimutto và dhammÃnusÃrÅ và saddhÃnusÃrÅ và ti. -- No h' etaæ bhante. -- Nanu tvaæ BhaddÃli tasmiæ samaye ritto tuccho apa- raddho ti. -- Evaæ bhante. Accayo maæ bhante accagamà yathà bÃlaæ yathà mÆÊhaæ yathà akusalaæ, yo 'haæ Bha- gavatà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃhaæ pavedesiæ. Tassa me bhante Bhagavà accayaæ accayato patigaïhÃtu Ãyatiæ saævarÃyÃti. -- Taggha tvaæ BhaddÃli accayo accagamà yathà bÃlaæ yathà mÆÊhaæ yathà akusalaæ, yaæ tvaæ mayà sikkhÃpade pa¤¤ÃpiyamÃne bhikkhusaÇghe sikkhaæ samÃdiyamÃne anussÃ- haæ pavedesi. Yato ca kho tvaæ BhaddÃli accayaæ acca- yato disvà yathÃdhammaæ paÂikarosi, taæ te mayaæ pati- gaïhÃma. Vuddhi h' esà BhaddÃli ariyassa vinaye yo accayaæ accayato disvà yathÃdhammaæ paÂikaroti Ãyatiæ saævaraæ Ãpajjati. Idha BhaddÃli ekacco bhikkhu satthusÃsane aparipÆra- kÃrÅ hoti; tassa evaæ hoti: yan-nÆnÃhaæ vivittaæ senÃ- sanaæ bhajeyyaæ, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ app-eva nÃmÃhaæ uttariæ manussadhammà alamariya¤Ãïa- dassanavisesaæ sacchikareyyan-ti. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. Tassa tathà vÆpakaÂÂhassa viharato satthà pi upavadati, anuvicca vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ upavadanti, devatà pi upavadanti, attà pi attÃnaæ upavadati. So satthÃrà pi upavadito anuvicca vi¤¤Æhi sabrahmacÃrÅhi upavadito devatÃhi pi upavadito attanà pi attÃnaæ upavadito na uttariæ manussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikaroti; taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ BhaddÃli hoti yathà taæ satthusÃsane sik- khÃya aparipÆrakÃrissa. Idha pana BhaddÃli ekacco bhikkhu satthusÃsane sik- khÃya paripÆrakÃrÅ hoti; tassa evaæ hoti: yan-nÆnÃhaæ vivittaæ senÃsanaæ bhajeyyaæ, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbho- #<[page 441]># %< 2.5. BHADDùLISUTTAõ. (65) 441>% kÃsaæ palÃlapu¤jaæ, app-eva nÃmÃhaæ uttariæ manussa- dhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikareyyan-ti. So vivittaæ senÃsanaæ bhajati, ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. Tassa tathà vÆpakaÂÂhassa viharato satthà pi na upavadati, anuvicca vi¤¤Æ sabrahmacÃrÅ na upavadanti, devatà pi na upavadanti, attà pi attÃnaæ na upavadati. So satthÃrà pi anupavadito anuvicca vi¤¤Æhi sabrahmacÃrÅhi anupavadito devatÃhi pi anupavadito attanà pi attÃnaæ anupa- vadito uttariæ manussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ sacchikaroti. So vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dham- mehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ BhaddÃli hoti yathà taæ satthusasÃne sikkhÃya paripÆra- kÃrissa. Puna ca paraæ BhaddÃli bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avi- takkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ Bhad- dÃli hoti yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. Puna ca paraæ BhaddÃli bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekhako ca viharati sato ca sampajÃno sukha¤-ca kÃyena paÂisaæ- vedeti yan-taæ ariyà Ãcikkhanti: upekhako satimà sukha- vihÃrÅ ti tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ BhaddÃli hoti yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. Puna ca paraæ BhaddÃli bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbe va soma- nassadomanassÃnaæ atthagamà adukkhaæ asukhaæ upekhÃ- satipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati; taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ BhaddÃli hoti yathà taæ satthu- sÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So aneka- vihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo --pe-- iti sÃkÃraæ sauddesaæ aneka- vihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati; taæ kissa hetu: Evaæ h' #<[page 442]># %<442 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% etaæ BhaddÃli hoti yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya pari- pÆrakÃrissa. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjap- patte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate --pe-- yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti; taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ BhaddÃli hoti yathà taæ satthu- sÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissa. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So: idaæ dukkhan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti --pe-- ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti; ime Ãsavà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti --pe-- ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavà pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavà pi cittaæ vi- muccati, vimuttasmiæ vimuttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃ- yÃti pajÃnÃti. Taæ kissa hetu: Evaæ h' etaæ BhaddÃli hoti yathà taæ satthusÃsane sikkhÃya paripÆrakÃrissÃti. Evaæ vutte Ãyasmà BhaddÃli Bhagavantaæ etad-avoca: Ko nu kho bhante hetu ko paccayo yena-m-idh' ekaccaæ bhikkhuæ pavayha pavayha kÃraïaæ karonti; ko pana bhante hetu ko paccayo yena-m-idh' ekaccaæ bhikkhuæ no tathà pavayha pavayha kÃraïaæ karontÅti. -- Idha BhaddÃli ekacco bhikkhu abhiïhÃpattiko hoti Ãpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno a¤¤en' a¤¤aæ paÂicarati, bahiddhà kathaæ apanÃmeti, kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtukaroti, na sammà vattati, na lomaæ pÃteti, na nitthÃraæ vattati, yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti n' Ãha. Tatra BhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: Ayaæ kho Ãvuso bhikkhu abhiïhÃpattiko Ãpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno a¤¤en' a¤¤aæ paÂicarati, bahiddhà kathaæ apanÃmeti, kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtukaroti, na sammà vattati, na lomaæ pÃteti, na nitthÃraæ vattati, yena saÇgho attamano #<[page 443]># %< 2.5. BHADDùLISUTTAõ. (65) 443>% hoti taæ karomÅti n' Ãha. SÃdhu vat' Ãyasmanto imassa bhikkhuno tathà tathà upaparikkhatha yathà 'ss' idaæ adhi- karaïaæ na khippam-eva vÆpasammeyyÃti. Tassa kho etaæ BhaddÃli bhikkhuno bhikkhÆ tathà tathà upaparikkhanti yathà 'ss' idaæ adhikaraïaæ na khippam-eva vÆpasammati. Idha pana BhaddÃli ekacco bhikkhu abhiïhÃpattiko hoti Ãpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno nä¤en' a¤¤aæ paÂi- carati, na bahiddhà kathaæ apanÃmeti, na kopa¤-ca dosa¤- ca appaccaya¤-ca pÃtukaroti, sammà vattati, lomaæ pÃteti, nitthÃraæ vattati, yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti Ãha. Tatra BhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: Ayaæ kho Ãvuso bhikkhu abhiïhÃpattiko Ãpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno nä¤en' a¤¤aæ paÂicarati, na bahiddhà kathaæ apanÃmeti, na kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtu- karoti, sammà vattati, lomaæ pÃteti, nitthÃraæ vattati, yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti Ãha. SÃdhu vat' Ãyas- manto imassa bhikkhuno tathà tathà upaparikkhatha yathà 'ss' idaæ adhikaraïaæ khippam-eva vÆpasammeyyÃti. Tassa kho etaæ BhaddÃli bhikkhuno bhikkhÆ tathà tathà upa- parikkhanti yathà 'ss' idaæ adhikaraïaæ khippam-eva vÆpasammati. Idha BhaddÃli ekacco bhikkhu adhiccÃpattiko hoti anÃpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno a¤¤en' a¤¤aæ paÂi- carati, bahiddhà kathaæ apanÃmeti, kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtukaroti, na sammà vattati, na lomaæ pÃteti, na nitthÃraæ vattati, yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti n' Ãha. Tatra BhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: Ayaæ kho Ãvuso bhikkhu adhiccÃpattiko anÃpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno a¤¤en' a¤¤aæ paÂicarati, bahiddhà kathaæ apanÃmeti, kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtukaroti, na sammà vattati, na lomaæ pÃteti, na nitthÃ- raæ vattati, yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti n' Ãha. SÃdhu vat' Ãyasmanto imassa bhikkhuno tathà tathà upa- parikkhatha yathà 'ss' idaæ adhikaraïaæ na khippam-eva vÆpasammeyyÃti. Tassa kho etaæ BhaddÃli bhikkhuno bhikkhÆ tathà tathà upaparikkhanti yathà 'ss' idaæ adhi- #<[page 444]># %<444 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% karaïaæ na khippam-eva vÆpasammati. Idha pana Bhad- dÃli ekacco bhikkhu adhiccÃpattiko hoti anÃpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno nä¤en' a¤¤aæ paÂicarati, na bahiddhà kathaæ apanÃmeti, na kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtukaroti, sammà vattati, lomaæ pÃteti, nitthÃraæ vattati, yena saÇgho attamano hoti taæ karomÅti Ãha. Tatra Bhad- dÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: Ayaæ kho Ãvuso bhikkhu adhiccÃpattiko anÃpattibahulo, so bhikkhÆhi vuccamÃno nä¤en' a¤¤aæ paÂicarati, na bahiddhà kathaæ apanÃmeti, na kopa¤-ca dosa¤-ca appaccaya¤-ca pÃtukaroti, sammà vattati, lomaæ pÃteti, nitthÃraæ vattati, yena saÇgho atta- mano hoti taæ karomÅti Ãha. SÃdhu vat' Ãyasmanto imassa bhikkhuno tathà tathà upaparikkhatha yathà 'ss' idaæ adhi- karaïaæ khippam-eva vÆpasammeyyÃti. Tassa kho etaæ BhaddÃli bhikkhuno bhikkhÆ tathà tathà upaparikkhanti yathà 'ss' idaæ adhikaraïaæ khippam-eva vÆpasammati. Idha BhaddÃli ekacco bhikkhu saddhÃmattakena vahati pemamattakena. Tatra BhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: Ayaæ kho Ãvuso bhikkhu saddhÃmattakena vahati pema- mattakena; sace mayaæ imaæ bhikkhuæ pavayha pavayha kÃraïaæ karissÃma, mà yaæ pi 'ssa taæ saddhÃmattakaæ pemamattakaæ tamhà pi parihÃyÅti. Seyyathà pi BhaddÃli purisassa ekaæ cakkhuæ, tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità taæ ekaæ cakkhuæ rakkheyyuæ: mà yaæ pi 'ssa taæ ekaæ cakkhuæ tamhà pi parihÃyÅti; evam-eva kho BhaddÃli idh' ekacco bhikkhu saddhÃmattakena vahati pemamattakena; tatra BhaddÃli bhikkhÆnaæ evaæ hoti: Ayaæ kho Ãvuso bhikkhu saddhÃmattakena vahati pemamattakena; sace mayaæ imaæ bhikkhuæ pavayha pavayha kÃranaæ karis- sÃma, mà yaæ pi 'ssa taæ saddhÃmattakaæ pemamattakaæ tamhà pi parihÃyÅti. Ayaæ kho BhaddÃli hetu ayaæ paccayo yena-m-idh' ekaccaæ bhikkhuæ pavayha pavayha kÃraïaæ karonti; ayaæ pana BhaddÃli hetu ayaæ paccayo yena-m idh' ekaccaæ bhikkhuæ no tathà pavayha pavayha kÃraïaæ karontÅti. Ko nu kho bhante hetu ko paccayo yena pubbe appa- #<[page 445]># %< 2.5. BHADDùLISUTTAõ. (65) 445>% tarÃni c' eva sikkhÃpadÃni ahesuæ bahutarà ca bhikkhÆ a¤¤Ãya saïÂhahiæsu; ko pana bhante hetu ko paccayo yen' etarahi bahutarÃni c' eva sikkhÃpadÃni honti appatarà ca bhikkhÆ a¤¤Ãya saïÂhahantÅti. -- Evaæ h' etaæ BhaddÃli hoti: sattesu hÃyamÃnesu saddhamme antaradhÃyamÃne bahutarÃni c' eva sikkhÃpadÃni honti appatarà ca bhikkhÆ a¤¤Ãya saïÂhahanti. Na tÃva BhaddÃli satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti yÃva na idh' ekacce ÃsavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti. Yato ca kho BhaddÃli idh' ekacce ÃsavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, atha satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti tesaæ yeva ÃsavaÂÂhÃni- yÃnaæ dhammÃnaæ paÂighÃtÃya. Na tÃva BhaddÃli idh' ekacce ÃsavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti yÃva na saÇgho mahattaæ patto hoti. Yato ca kho BhaddÃli saÇgho mahattaæ patto hoti atha idh' ekacce ÃsavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, atha satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃpadaæ pa¤¤Ãpeti tesaæ yeva ÃsavaÂÂhÃniyÃnaæ dhammÃnaæ paÂi- ghÃtÃya. Na tÃva BhaddÃli idh' ekacce ÃsavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti yÃva na saÇgho lÃbhaggaæ patto hoti --pe-- yasaggaæ patto hoti -- bÃhusaccaæ patto hoti -- ratta¤¤Ætaæ patto hoti. Yato ca kho BhaddÃli saÇgho ratta¤¤Ætaæ patto hoti atha idh' ekacce ÃsavaÂÂhÃniyà dhammà saÇghe pÃtubhavanti, atha satthà sÃvakÃnaæ sikkhÃ- padaæ pa¤¤Ãpeti tesaæ yeva ÃsavaÂÂhÃniyÃnaæ dhammÃnaæ paÂighÃtÃya. Appakà kho tumhe BhaddÃli tena samayena ahuvattha yadà vo ahaæ ÃjÃnÅyasusÆpamaæ dhammapariyÃyaæ desesiæ; sarasi tvaæ BhaddÃlÅti. -- No h' etaæ bhante. -- Tatra BhaddÃli kaæ hetuæ paccesÅti. -- So hi nÆnÃhaæ bhante dÅgharattaæ satthusÃsane sikkhÃya aparipÆrakÃrÅ ahosin-ti. -- Na kho BhaddÃli es' eva hetu esa paccayo; api ca me tvaæ BhaddÃli dÅgharattaæ cetasà ceto paricca vidito: na vÃyaæ moghapuriso mayà dhamme desiyamÃne aÂÂhikatvà manasikatvà sabbacetaso samannÃharitvà ohitasoto dhammaæ suïÃtÅti. Api ca te ahaæ BhaddÃli ÃjÃnÅyasusÆpamaæ dhammapariyÃyaæ desissÃmi, taæ suïÃhi sÃdhukaæ manasi- #<[page 446]># %<446 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% karohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhante ti kho Ãyasmà BhaddÃli Bhagavato paccassosi. Bhagavà etad-avoca: Seyyathà pi BhaddÃli dakkho assadamako bhadraæ assÃjÃnÅyaæ labhitvà paÂhamen' eva mukhÃdhÃne kÃraïaæ kÃreti, tassa mukhÃdhÃne kÃraïaæ kÃriyamÃnassa honti yeva visÆkÃyitÃni visevitÃni vipphanditÃni kÃnici kÃnici yathà taæ akÃritapubbaæ kÃraïaæ kÃriyamÃnassa, so abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbÃyati. Yato kho BhaddÃli bhadro assÃjÃnÅyo abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbuto hoti, tam-enaæ assadamako uttariæ kÃraïaæ kÃreti yugÃdhÃne, tassa yugÃdhÃne kÃraïaæ kÃriyamÃnassa honti yeva visÆkÃyitÃni visevitÃni vipphanditÃni kÃnici kÃnici yathà taæ akÃritapubbaæ kÃraïaæ kÃriya- mÃnassa, so abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbÃyati. Yato kho BhaddÃli bhadro assÃjÃnÅyo abhiïha- kÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbuto hoti, tam- enaæ assadamako uttariæ kÃraïaæ kÃreti anukkame maï- ¬ale khurakÃye dhÃve ravatthe rÃjaguïe rÃjavaæse uttame jave uttame haye uttame sÃkhalye, tassa uttame jave uttame haye uttame sÃkhalye kÃraïaæ kÃriyamÃnassa honti yeva visÆkÃyitÃni visevitÃnÅ vipphanditÃni kÃnici kÃnici yathà taæ akÃritapubbaæ kÃraïaæ kÃriyamÃnassa, so abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbÃyati. Yato ca kho BhaddÃli bhadro assÃjÃnÅyo abhiïhakÃraïà anupubbakÃraïà tasmiæ ÂhÃne parinibbuto hoti, tam-enaæ assadamako uttariæ vaïïiya¤-ca valiya¤-ca anuppavecchati. Imehi kho BhaddÃli dasah' aÇgehi samannÃgato bhadro assÃjÃnÅyo rÃjÃ- raho hoti rÃjabhoggo ra¤¤o aÇgan-t' eva saÇkhaæ gacchati. Evam-eva kho BhaddÃli dasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyye a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassa; katamehi dasahi: Idha BhaddÃli bhikkhu asekhÃya sammÃdiÂÂhiyà samannÃgato hoti, asekhena sammÃsaÇkhappena samannÃgato hoti, asekhÃya sammÃvÃcÃya samannÃgato hoti, asekhena sammÃkammantena samannÃgato hoti, asekhena sammÃÃjÅvena samannÃgato hoti, asekhena sammÃvÃyÃmena samannÃgato hoti, asekhÃya #<[page 447]># %< 2.6. LAèUKIKOPAMASUTTAõ. (66) 447>% sammÃsatiyà samannÃgato hoti, asekhena sammÃsamÃdhinà samannÃgato hoti, asekhena sammäÃïena samannÃgato hoti, asekhÃya sammÃvimuttiyà samannÃgato hoti. Imehi kho BhaddÃli dasahi dhammehi samannÃgato bhikkhu Ãhuneyyo hoti pÃhuneyyo dakkhiïeyyo a¤jalikaraïÅyo anuttaraæ pu¤¤akkhettaæ lokassÃti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà BhaddÃli Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. BHADDùLISUTTANTAõ PA¥CAMAõ. 66. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà AÇguttarÃ- pesu viharati; ùpaïaæ nÃma AÇguttarÃpÃnaæ nigamo. Atha kho Bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya ùpaïaæ piï¬Ãya pÃvisi, ùpaïe piï¬Ãya caritvà pacchÃ- bhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yen' a¤¤ataro vanasaï¬o ten' upasaÇkami divÃvihÃrÃya, taæ vanasaï¬aæ ajjhogÃhitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. ùyasmà pi kho UdÃyÅ pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya ùpaïaæ piï¬Ãya pÃvisi, Apaïe piï¬Ãya caritvà pacchÃ- bhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena so vanasaï¬o ten' upa- saÇkami divÃvihÃrÃya, taæ vanasaï¬aæ ajjhogÃhitvà a¤¤ata- rasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. Atha kho Ãyasmato UdÃyissa rahogatassa patisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: Bahunnaæ vata no Bhagavà dukkhadhammÃnaæ apahattÃ, bahunnaæ vata no Bhagavà sukhadhammÃnaæ upahattÃ; bahunnaæ vata no Bhagavà akusalÃnaæ dhammÃ- naæ apahattÃ, bahunnaæ vata no Bhagavà kusalÃnaæ dhammÃnaæ upahattà ti. Atha kho Ãyasmà UdÃyÅ sÃyanha- samayaæ patisallÃïà vuÂÂhito yena Bhagavà ten' upasaÇ- kami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ #<[page 448]># %<448 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà UdÃyÅ Bhagavantaæ etad-avoca: Idha mayhaæ bhante rahogatassa patisallÅnassa evaæ cetaso parivitakko udapÃdi: bahunnaæ vata no Bhagavà . . . kusalÃnaæ dhammÃnaæ upahattà ti. Mayaæ hi bhante pubbe sÃya¤-c' eva bhu¤jÃma pÃto ca divà ca vikÃle. Ahu kho so bhante samayo yaæ Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: IÇgha tumhe bhikkhave etaæ divà vikÃlabhojanaæ paja- hathÃti. Tassa mayhaæ bhante ahud-eva a¤¤athattaæ ahu domanassaæ: yam-pi no saddhà gahapatikà divà vikÃle païÅtaæ khÃdaniyaæ bhojaniyaæ denti, tassa pi no Bhagavà pahÃnam-Ãha, tassa pi no Sugato paÂinissaggam-ÃhÃti. Te mayaæ bhante Bhagavati pema¤-ca gÃrava¤-ca hiri¤- ca ottappa¤-ca sampassamÃnà evan-taæ divà vikÃlabhojanaæ pajahimhÃ. Te mayaæ bhante sÃya¤-c' eva bhu¤jÃma pÃto ca. Ahu kho so bhante samayo yaæ Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: IÇgha tumhe bhikkhave etaæ rattiæ vikÃla- bhojanaæ pajahathÃti. Tassa mayhaæ bhante ahud-eva a¤¤athattaæ ahu domanassaæ: yam-pi no imesaæ dvinnaæ bhattÃnaæ païÅtasaÇkhÃtataraæ, tassa pi no Bhagavà pahÃnam- Ãha, tassa pi no Sugato paÂinissaggam-ÃhÃti. BhÆtapubbaæ bhante a¤¤ataro puriso divà sÆpeyyaæ labhitvà evam-Ãha: Handa ca imaæ nikkhipatha, sÃyaæ sabbe va samaggà bhu¤jissÃmÃti. Yà kÃci bhante saÇkhatiyo sabbà tà rattiæ, appà divÃ. Te mayaæ bhante Bhagavati pema¤-ca gÃrava¤- ca hiri¤-ca ottappa¤-ca sampassamÃnà evan-taæ rattiæ vikÃlabhojanaæ pajahimhÃ. BhÆtapubbaæ bhante bhikkhÆ rattandhakÃratimisÃyaæ piï¬Ãya carantà candanikam-pi pavisanti, oÊigalle pi papatanti, kaïÂakavaÂÂam-pi Ãrohanti, suttam-pi gÃviæ Ãrohanti, mÃnavehi pi samÃgacchanti kata- kammehi pi akatakammehi pi, mÃtugÃmo pi te asaddhammena nimanteti. BhÆtapubbÃhaæ bhante rattandhakÃratimisÃyaæ piï¬Ãya carÃmi. Addasà kho maæ bhante a¤¤atarà itthÅ vijjantarikÃya bhÃjanaæ dhovantÅ, disvà maæ bhÅtà vissaram- akÃsi: Abbhuæ me, pisÃco vata man-ti. Evaæ vutte ahaæ bhante taæ itthiæ etad-avocaæ: Na bhagini pisÃco, bhikkhu #<[page 449]># %< 2.6. LAèUKIKOPAMASUTTAõ. (66) 449>% piï¬Ãya Âhito ti. Bhikkhussa Ãtu mÃri, bhikkhussa mÃtu mÃri, varan-te bhikkhu tiïhena govikattanena kucchi pari- katto na tv-eva yà rattandhakÃratimisÃyaæ kucchihetu piï¬Ãya carasà ti. Tassa mayhaæ bhante tad-anussarato evaæ hoti: Bahunnaæ vata no Bhagavà dukkhadhammÃnaæ apahattÃ, bahunnaæ vata no Bhagavà sukhadhammÃnaæ upahattÃ; bahunnaæ vata no Bhagavà akusalÃnaæ dhammÃnaæ apa- hattÃ, bahunnaæ vata no Bhagavà kusalÃnaæ dhammÃnaæ upahattà ti. Evam-eva pan' UdÃyi idh' ekacce moghapurisÃ: idam pajahathÃti mayà vuccamÃnà te evam-Ãhaæsu: Kiæ pan' imassa appamattakassa oramattakassa, adhisallikhat' evÃyaæ samaïo ti; te ta¤-c' eva na-ppajahanti mayi ca appacca- yaæ upaÂÂhÃpenti ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmÃ. Tesan-taæ UdÃyi hoti balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thÆlo kaÊiÇgaro. Seyyathà pi UdÃyi laÂukikà sakuïikà pÆtilatÃya bandhanena baddhà tatth' eva vadhaæ và bandhaæ và maraïaæ và Ãgameti; yo nu kho UdÃyi evaæ vadeyya: yena sà laÂukikà sakuïikà pÆtilatÃya bandhanena baddhà tatth' eva vadhaæ và ban- dhaæ và maraïaæ và Ãgameti, taæ hi tassà abalaæ bandha- naæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhanan-ti, samman-nu kho so UdÃyi vadamÃno vadeyyÃti. -- No h' etaæ bhante. Yena sà bhante laÂukikà sakuïikà pÆtilaÂÃya bandhanena baddhà tatth' eva vadhaæ và ban- dhaæ và maraïaæ và Ãgameti, taæ hi tassà balavaæ bandha- naæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thÆlo kaliÇgaro ti. -- Evam-eva kho UdÃyi idh' ekacce moghapurisÃ: idaæ pajahathÃti mayà vuccamÃnà te evam-Ãhaæsu: Kiæ pan' imassa appamattakassa oramatta- kassa, adhisallikhat' evÃyaæ samaïo ti; te ta¤-c' eva na- ppajahanti mayi ca appaccayaæ upaÂÂhÃpenti ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmÃ. Tesan-taæ UdÃyi hoti balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thÆlo kaÊiÇgaro. Idha pan' UdÃyi ekacce kulaputtÃ: idaæ pajahathÃti #<[page 450]># %<450 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% mayà vuccamÃnà te evam-Ãhaæsu: Kiæ pan' imassa appa- mattakassa oramattakassa 'pahÃtabbassa yassa no Bhagavà pahÃnam-Ãha, yassa no Sugato paÂinissaggam-ÃhÃti; te ta¤-c' eva pajahanti mayi ca na appaccayaæ upaÂÂhÃpenti ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmÃ. Te taæ pahÃya appossukkà pannalomà paradavuttà migabhÆtena cetasà viharanti. Tesan- taæ UdÃyi hoti abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhanaæ. Seyyathà pi UdÃyi ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavà 'bhijÃto saÇgÃmÃvacaro daÊhehi vÃrattehi bandhanehi baddho Åsakaæ yeva kÃyaæ sannÃmetvà tÃni bandhanÃni sa¤chinditvà sampadÃletvà yenakÃmaæ pakkamati; yo nu kho UdÃyi evaæ vadeyya: yehi so ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavà 'bhijÃto saÇgÃmÃva- caro daÊhehi vÃrattehi bandhanehi baddho Åsakaæ yeva kÃyaæ sannÃmetvà tÃni bandhanÃni sa¤chinditvà sampa- dÃletvà yenakÃmaæ pakkamati, taæ hi tassa balavaæ bandha- naæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thÆlo kaÊiÇgaro ti, samman-nu kho su UdÃyi vadamÃno vadeyyÃti. -- No h' etaæ bhante. Yehi so bhante ra¤¤o nÃgo ÅsÃdanto ubbÆÊhavà 'bhijÃto saÇgÃmÃvacaro daÊhehi vÃrattehi bandhanehi baddho Åsakaæ yeva kÃyaæ sannÃmetvà tÃni bandhanÃni sa¤chinditvà sampadÃletvà yena- kÃmaæ pakkamati, taæ hi tassa abalaæ bandhanaæ dubba- laæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhanan- ti. -- Evam-eva kho UdÃyi idh' ekacce kulaputtÃ: idaæ pajahathÃti mayà vuccamÃnà te evam-Ãhaæsu: Kiæ pan' imassa appamattakassa oramattakassa pahÃtabbassa yassa no Bhagavà pahÃnam-Ãha, yassa no Sugato paÂinassaggam- ÃhÃti; te ta¤-c' eva pajahanti mayi ca na appaccayaæ upaÂÂhÃpenti ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmÃ. Te taæ pahÃya appossukkà pannalomà paradavuttà migabhÆtena cetasà vi- haranti. Tesan-taæ UdÃyi hoti abalaæ bandhanaæ dubba- laæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ bandhanaæ. Seyyathà pi UdÃyi puriso daÊiddo assako anÃÊhiyo, tass' assa ekaæ agÃrakaæ oluggaviluggaæ kÃkÃtidÃyiæ na parama- rÆpaæ, ekà khaÂopikà oluggaviluggà na paramarÆpÃ, ekissà #<[page 451]># %< 2.6. LAèUKIKOPAMASUTTAõ. (66) 451>% kumbhiyà dha¤¤asamavÃpakaæ na paramarÆpaæ, ekà jÃyikà na paramarÆpÃ; so ÃrÃmagataæ bhikkhuæ passeyya sudhota- hatthapÃdaæ manu¤¤aæ bhojanaæ bhuttÃviæ sÅtÃya chÃyÃya nisinnaæ adhicitte yuttaæ. Tassa evam-assa: Sukhaæ vata bho sÃma¤¤aæ, ÃrÆgyaæ vata bho sÃma¤¤aæ; so vat' assaæ yo 'haæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyan-ti. So na sakkuïeyya ekaæ agÃrakaæ oluggaviluggaæ kÃkÃtidÃyiæ na paramarÆpaæ pahÃya ekaæ khaÂopikaæ oluggaviluggaæ na paramarÆpaæ pahÃya ekissà kumbhiyà dha¤¤asamavÃpakaæ na parama- rÆpaæ pahÃya ekaæ jÃyikaæ na paramarÆpaæ pahÃya kesa- massuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ. Yo nu kho UdÃyi evaæ vadeyya: yehi so puriso bandhanehi baddho na sakkoti ekaæ agÃrakaæ oluggaviluggaæ . . . ekaæ jÃyikaæ na paramarÆpaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ, taæ hi tassa abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ ban- dhanan-ti, samman-nu kho so UdÃyi vadamÃno vadeyyÃti. -- No h' etaæ bhante. Yehi so bhante puriso bandhanehi baddho na sakkoti ekaæ agÃrakaæ oluggaviluggaæ kÃkÃti- dÃyiæ na paramarÆpaæ pahÃya ekaæ khaÂopikaæ olugga- viluggaæ na paramarÆpaæ pahÃya ekissà kumbhiyà dha¤¤a- samavÃpakaæ na paramarÆpaæ pahÃya ekaæ jÃyikaæ na paramarÆpaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ, taæ hi tassa balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thÆlo kaÊiÇgaro ti. -- Evam-eva kho UdÃyi idh' ekacce moghapurisÃ: idaæ pajahathÃti mayà vuccamÃnà te evam-Ãhaæsu: Kiæ pan' imassa appamatta- kassa oramattakassa, adhisallikhat' evÃyaæ samaïo ti; te ta¤-c' eva na-ppajahanti mayi ca appaccayaæ upaÂÂhÃ- penti ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmÃ. Tesan-taæ UdÃyi hoti balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thÆlo kaÊiÇgaro. Seyyathà pi UdÃyi gahapati và gahapatiputto và a¬¬ho #<[page 452]># %<452 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% mahaddhano mahÃbhogo, nekÃnaæ nikkhagaïÃnaæ cayo nekÃnaæ dha¤¤agaïÃnaæ cayo nekÃnaæ khettagaïÃnaæ cayo nekÃnaæ vatthugaïÃnaæ cayo nekÃnaæ bhariyÃgaïÃnaæ cayo nekÃnaæ dÃsagaïÃnaæ cayo nekÃnaæ dÃsigaïÃnaæ cayo; so ÃrÃmagataæ bhikkhuæ passeyya sudhotahatthapÃdaæ manu¤¤aæ bhojanaæ bhuttÃviæ sÅtÃya chÃyÃya nisinnaæ adhicitte yuttaæ. Tassa evam-assa: Sukhaæ vata bho sÃma¤¤aæ, ÃrÆgyaæ vata bho sÃma¤¤aæ; so vat' assaæ yo 'haæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyan-ti. So sakkuneyya nekÃni nikkhagaïÃni pahÃya nekÃni dha¤¤agaïÃni pahÃya nekÃni khettagaïÃni pahÃya nekÃni vatthugaïÃni pahÃya nekÃni bhariyÃgaïÃni pahÃya nekÃni dÃsagaïÃni pahÃya nekÃni dÃsigaïÃni pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ. Yo nu kho UdÃyi evaæ vadeyya: yehi so gahapati và gahapati- putto và bandhanehi baddho sakkoti nekÃni nikkhagaïÃni pahÃya . . . nekÃni dÃsigaïÃni pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabba- jituæ, taæ hi tassa balavaæ bandhanaæ daÊhaæ bandhanaæ thiraæ bandhanaæ apÆtikaæ bandhanaæ thÆlo kaÊiÇgaro ti, samman-nu kho so UdÃyi vadamÃno vadeyyÃti. -- No h' etaæ bhante. Yehi so bhante gahapati và gahapatiputto và bandhanehi baddho sakkoti nekÃni nikkhagaïÃni pahÃya nekÃni dha¤¤agaïÃni pahÃya nekÃni khettagaïÃni pahÃya nekÃni vatthugaïÃni pahÃya nekÃni bhariyÃgaïÃni pahÃya nekÃni dÃsagaïÃni pahÃya nekÃni dÃsigaïÃni pahÃya kesa- massuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ, taæ hi tassa abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ ban- dhanan-ti. -- Evam-eva kho UdÃyi idh' ekacce kulaputtÃ: idaæ pajahathÃti mayà vuccamÃnà te evam-Ãhaæsu: Kiæ pan' imassa appamattakassa oramattakassa pahÃtabbassa yassa no Bhagavà pahÃnam-Ãha, yassa no Sugato paÂi- nissaggam-ÃhÃti; te ta¤-c' eva pajahanti mayi ca na ap- paccayaæ upaÂÂhÃpenti ye ca bhikkhÆ sikkhÃkÃmÃ. Te taæ #<[page 453]># %< 2.6. LAèUKIKOPAMASUTTAõ. (66) 453>% pahÃya appossukkà pannalomà paradavuttà migabhÆtena cetasà viharanti. Tesan-taæ UdÃyi hoti abalaæ bandhanaæ dubbalaæ bandhanaæ pÆtikaæ bandhanaæ asÃrakaæ ban- dhanaæ. CattÃro 'me UdÃyi puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ, katame cattÃro: Idh' UdÃyi ekacco puggalo upadhipahÃnÃya paÂipanno hoti upadhipaÂinissaggÃya, tam-enaæ upadhi- pahÃnÃya paÂipannaæ upadhipaÂinissaggÃya upadhipaÂisaæyuttà sarasaÇkappà samudÃcaranti, so te adhivÃseti, na-ppajahati na vinodeti na byantikaroti nÃnabhÃvaæ gameti. Imaæ kho ahaæ UdÃyi puggalaæ saæyutto ti vadÃmi no visaæyutto, taæ kissa hetu: Indriyavemattatà hi me UdÃyi imasmiæ puggale viditÃ. Idha pan' UdÃyi ekacco puggalo upadhi- pÃhÃnÃya paÂipanno hoti upadhipaÂinissaggÃya, tam-enaæ upadhipahÃnÃya paÂipannaæ upadhipaÂinissaggÃya upadhi- paÂisaæyuttà sarasaÇkappà samudÃcaranti, so te nÃdhivÃseti, pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃvaæ gameti. Imam-pi kho ahaæ UdÃyi puggalaæ saæyutto ti vadÃmi no visaæ- yutto, taæ kissa hetu: Indriyavemattatà hi me UdÃyi imas- miæ puggale viditÃ. Idha pan' UdÃyi ekacco puggalo upadhi- pahÃnÃya paÂipanno hoti upadhipaÂinissaggÃya, tam-enaæ upadhipahÃnÃya paÂipannaæ upadhipaÂinissaggÃya kadÃci karahaci satisammosà upadhipaÂisaæyuttà sarasaÇkappà samudÃcaranti. Dandho UdÃyi satuppÃdo, atha kho naæ khippam-eva pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃvaæ gameti. Seyyathà pi UdÃyi puriso divasasantatte ayokaÂÃhe dve và tÅïi và udakaphusitÃni nipÃteyya; dandho UdÃyi udakaphusitÃnaæ nipÃto, atha kho naæ khippam-eva parikkhayaæ pariyÃdÃnaæ gaccheyya. Evam-eva kho UdÃyi idh' ekacco puggalo upadhipahÃnÃya paÂipanno hoti upadhipaÂinissaggÃya, tam-enaæ upadhipahÃnÃya paÂi- pannaæ upadhipaÂinissaggÃya kadÃci karahaci satisammosà upadhipaÂisaæyuttà sarasaÇkappà samudÃcaranti. Dandho UdÃyi satuppÃdo, atha kho naæ khippam-eva pajahati vinodeti byantikaroti anabhÃvaæ gameti. Imam-pi kho ahaæ UdÃyi puggalaæ saæyutto ti vadÃmi no visaæyutto, #<[page 454]># %<454 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% taæ kissa hetu: Indriyavemattatà hi me UdÃyi imasmiæ puggale viditÃ. Idha pan' UdÃyi ekacco puggalo: upadhi dukkhassa mÆlan-ti iti viditvà nirupadhi hoti upadhisaÇkhaye vimutto. Imaæ kho ahaæ UdÃyi puggalaæ visaæyutto ti vadÃmi no saæyutto, taæ kissa hetu: Indriyavemattatà hi me UdÃyi imasmiæ puggale viditÃ. Pa¤ca kho ime UdÃyi kÃmaguïÃ, katame pa¤ca: cakkhu- vi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà -- ghÃnavi¤¤eyyà gandhà -- jivhÃvi¤¤eyyà rasà -- kÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho UdÃyi pa¤ca kÃmaguïÃ. Yaæ kho UdÃyi ime pa¤ca kÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ idaæ vuccati kÃma- sukhaæ mÅÊhasukhaæ puthujjanasukhaæ anariyasukhaæ; na Ãsevitabbaæ na bhÃvetabbaæ na bahulÅkÃtabbaæ, bhÃyi- tabbaæ etassa sukhassÃti vadÃmi. Idh' UdÃyi bhikkhu vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasam- pajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sam- pasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃ- dhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ --pe-- tatiyaæ jhÃnaæ -- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ vuccati nekkhammasukhaæ pavivekasukhaæ upasamasukhaæ sam- bodhasukhaæ; Ãsevitabbaæ bhÃvetabbaæ bahulÅkÃtabbaæ, na bhÃyitabbaæ etassa sukhassÃti vadÃmi. Idh' UdÃyi bhikkhu vivicc' eva kÃmehi --pe-- paÂha- maæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ahaæ UdÃyi i¤jitasmiæ vadÃmi, ki¤-ca tattha i¤jitasmiæ: yad-eva tattha vitakkavicÃrà aniruddhà honti idaæ tattha i¤jitasmiæ. Idh' UdÃyi bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà --pe-- dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idam-pi kho ahaæ UdÃyi i¤jitasmiæ vadÃmi, ki¤-ca tattha i¤jitasmiæ: yad-eva tattha pÅtisukhaæ aniruddhaæ hoti idaæ tattha i¤jitasmiæ. Idh' UdÃyi bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà --pe-- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idam-pi kho ahaæ UdÃyi i¤jitasmiæ vadÃmi, ki¤-ca tattha i¤jitasmiæ: yad-eva tattha upekhÃ- #<[page 455]># %< 2.6. LAèUKIKOPAMASUTTAõ. (66) 455>% sukhaæ aniruddhaæ hoti idaæ tattha i¤jitasmiæ. Idh' UdÃyi bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà --pe-- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ahaæ UdÃyi ani¤jitasmiæ vadÃmi. Idh' UdÃyi bhikkhu vivicc' eva kÃmehi --pe-- paÂha- maæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Idaæ kho ahaæ UdÃyi analan-ti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatikkamathÃti vadÃmi; ko ca tassa samatikkamo: Idh' UdÃyi bhikkhu vi- takkavicÃrÃnaæ vÆpasamà --pe-- dutiyaæ jhÃnaæ upasam- pajja viharati, ayaæ tassa samatikkamo. Idam-pi kho ahaæ UdÃyi analan-ti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatik- kamathÃti vadÃmi; ko ca tassa samatikkamo: Idh' UdÃyi bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà --pe-- tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati, ayaæ tassa samatikkamo. Idam-pi kho ahaæ UdÃyi analan-ti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatik- kamathÃti vadÃmi; ko ca tassa samatikkamo: Idh' UdÃyi bhikkhu sukhassa ca pahÃnà --pe-- catutthaæ jhÃnaæ upa- sampajja viharati, ayaæ tassa samatikkamo. Idam-pi kho ahaæ UdÃyi analan-ti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, sama- tikkamathÃti vadÃmi; ko ca tassa samatikkamo: Idh' UdÃyi bhikkhu sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ samatikkamà paÂighasa¤¤Ãnaæ atthagamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ananto ÃkÃso ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati, ayaæ tassa sama- tikkamo. Idam-pi kho ahaæ UdÃyi analan-ti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatikkamathÃti vadÃmi; ko ca tassa samatikkamo: Idh' UdÃyi bhikkhu sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃya- tanaæ samatikkamma anantaæ vi¤¤Ãïan-ti vi¤¤Ãïa¤cÃya- tanaæ upasampajja viharati, ayaæ tassa samatikkamo. Idam- pi kho ahaæ UdÃyi analan-ti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatikkamathÃti vadÃmi; ko ca tassa samatikkamo: Idh' UdÃyi bhikkhu sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma na-tthi ki¤cÅti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati, ayaæ tassa samatikkamo. Idam-pi kho ahaæ UdÃyi analan-ti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, samatikkamathÃti vadÃmi; ko ca tassa samatikkamo: Idh' UdÃyi bhikkhu sabbaso Ãki¤- ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upa- #<[page 456]># %<456 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% sampajja viharati, ayaæ tassa samatikkamo. Idam-pi kho ahaæ UdÃyi analan-ti vadÃmi, pajahathÃti vadÃmi, sama- tikkamathÃti vadÃmi; ko ca tassa samatikkamo: Idh' UdÃyi bhikkhu sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati, ayaæ tassa samatikkamo. Iti kho ahaæ UdÃyi nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyata- nassa pi pahÃnaæ vadÃmi. Passasi no tvaæ UdÃyi taæ saæyojanaæ aïuæ và thÆlaæ và yassÃhaæ no pahÃnaæ vadÃmÅti. -- No h' etaæ bhante ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà UdÃyÅ Bha- gavato bhÃsitaæ abhinandÅti. LAèUKIKOPAMASUTTANTAõ CHAèèHAõ. 67. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà CÃtumÃyaæ viharati ÃmalakÅvane. Tena kho pana samayena SÃriputta- MoggallÃnapamukhÃni pa¤camattÃni bhikkhusatÃni CÃtumaæ anuppattÃni honti Bhagavantaæ dassanÃya, te ca Ãgantukà bhikkhÆ nevÃsikehi bhikkhÆhi saddhiæ paÂisammodamÃnà senÃsanÃni pa¤¤ÃpayamÃnà pattacÅvarÃni paÂisÃmayamÃnà uccÃsaddà mahÃsaddà ahesuæ. Atha kho Bhagavà Ãyas- mantaæ ùnandaæ Ãmantesi: Ke pan' ete ùnanda uccÃsaddà mahÃsaddà kevaÂÂà ma¤¤e macchavilope ti. -- EtÃni bhante SÃriputta-MoggallÃnapamukhÃni pa¤camattÃni bhikkhusatÃni CÃtumaæ anuppattÃni Bhagavantaæ dassanÃya, te Ãgantukà bhikkhÆ nevÃsikehi bhikkhÆhi saddhiæ paÂisammodamÃnà senÃsanÃni pa¤¤ÃpayamÃnà pattacÅvarÃni paÂisÃmayamÃnà uccÃsaddà mahÃsaddà ti. -- Tena h' ùnanda mama vacanena te bhikkhÆ Ãmantehi: satthÃyasmante ÃmantetÅti. Evam- bhante ti kho Ãyasmà ùnando Bhagavato paÂissutvà yena te bhikkhÆ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà te bhikkhÆ etad- avoca: SatthÃyasmante ÃmantetÅti. Evam-Ãvuso ti kho te #<[page 457]># %< 2.7. CùTUMASUTTAõ. (67) 457>% bhikkhÆ Ãyasmato ùnandassa paÂissutvà yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho te bhikkhÆ Bhagavà etad-avoca: Kin-nu tumhe bhikkhave uccÃsaddà mahÃsaddà kevaÂÂà ma¤¤e macchavilope ti. -- ImÃni bhante SÃriputta-MoggallÃnapamukhÃni pa¤camattÃni bhikkhusatÃni CÃtumaæ anuppattÃni Bhagavantaæ dassanÃya, te 'me Ãgan- tukà bhikkhÆ nevÃsikehi bhikkhÆhi saddhiæ paÂisammodamÃnà senÃsanÃni pa¤¤ÃpayamÃnà pattacÅvarÃni paÂisÃmayamÃnà uccÃsaddà mahÃsaddà ti. -- Gacchathà bhikkhave païÃmemi vo, na vo mama santike vatthabban-ti. Evam-bhante ti kho te bhikkhÆ Bhagavato paÂissutvà uÂÂhÃy' Ãsanà Bhaga- vantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà senÃsanaæ saæ- sÃmetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya pakkamiæsu. Tena kho pana samayena CÃtumeyyakà Sakyà santhÃ- gÃre sannipatità honti kenacid-eva karaïÅyena. AddasÃsuæ kho CÃtumeyyakà Sakyà te bhikkhÆ dÆrato va gacchante, disvÃna yena te bhikkhÆ ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà te bhikkhÆ etad-avocuæ: Handa kahaæ pana tumhe Ãyas- manto gacchathÃti. -- Bhagavatà kho Ãvuso bhikkhusaÇgho païÃmito ti. -- Tena h' Ãyasmanto muhuttaæ nisÅdatha, app-eva nÃma mayaæ sakkuïeyyÃma Bhagavantaæ pasÃ- detun-ti. Evam-Ãvuso ti kho te bhikkhÆ CÃtumeyyakÃnaæ SakyÃnaæ paccassosuæ. Atha kho CÃtumeyyakà Sakyà yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho CÃtumeyyakà Sakyà Bhagavantaæ etad-avocuæ: Abhinandatu bhante Bhagavà bhikkhusaÇghaæ, abhivadatu bhante Bhagavà bhikkhusaÇghaæ. Seyyathà pi bhante Bhagavatà pubbe bhikkhusaÇgho anuggahÅto evam-evaæ Bhagavà etarahi anugaïhÃtu bhikkhusaÇghaæ. Sant' ettha bhante bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, tesaæ Bhagavantaæ dassanÃya alabhan- tÃnaæ siyà a¤¤athattaæ siyà vipariïÃmo. Seyyathà pi bhante bÅjÃnaæ taruïÃnaæ udakaæ alabhantÃnaæ siyà a¤¤a- thattaæ siyà vipariïÃmo, evam-eva kho bhante sant' ettha #<[page 458]># %<458 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhamma- vinayaæ, tesaæ Bhagavantaæ dassanÃya alabhantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ siyà vipariïÃmo. Seyyathà pi bhante vacchassa taruïassa mÃtaraæ apassantassa siyà a¤¤athattaæ siyà vi- pariïÃmo, evam-eva kho bhante sant' ettha bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, tesaæ Bhagavantaæ apassantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ siyà vipariïÃmo. Abhinandatu bhante Bhagavà bhikkhusaÇghaæ, abhivadatu bhante Bhagavà bhikkhusaÇghaæ. Seyyathà pi bhante Bha- gavatà pubbe bhikkhusaÇgho anuggahÅto evam-evaæ Bha- gavà etarahi anugaïhÃtu bhikkhusaÇghan-ti. Atha kho Brahmà Sahampati Bhagavato cetasà ceto- parivitakkam-a¤¤Ãya seyyathà pi nÃma balavà puriso sami¤- jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sami¤jeyya evam-evaæ Brahmaloke antarahito Bhagavato purato pÃturahosi. Atha kho Brahmà Sahampati ekaæsaæ uttarÃ- saÇgaæ karitvà yena Bhagavà ten' a¤jalim-païÃmetvà Bhagavantaæ etad-avoca: Abhinandatu bhante Bhagavà bhikkhusaÇghaæ, abhivadatu bhante Bhagavà bhikkhusaÇghaæ. Seyyathà pi bhante Bhagavatà pubbe bhikkhusaÇgho anug- gahÅto evam-evaæ Bhagavà etarahi anugaïhÃtu bhikkhu- saÇghaæ. Sant' ettha bhante bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, tesaæ Bhagavantaæ dassanÃya alabhantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ siyà vipariïÃmo. Seyyathà pi bhante bÅjÃnaæ taruïÃnaæ udakaæ alabhan- tÃnaæ siyà a¤¤athattaæ siyà vipariïÃmo, evam-eva kho bhante sant' ettha bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhammavinayaæ, tesaæ Bhagavantaæ dassanÃya alabhantÃnaæ siyà a¤¤athattaæ siyà vipariïÃmo. Seyyathà pi bhante vacchassa taruïassa mÃtaraæ apassantassa siyà a¤¤athattaæ siyà vipariïÃmo, evam-eva kho bhante sant' ettha bhikkhÆ navà acirapabbajità adhunÃgatà imaæ dhamma- vinayaæ, tesaæ Bhagavantaæ apassantÃnaæ siyà a¤¤a- thattaæ siyà vipariïÃmo. Abhinandatu bhante Bhagavà bhikkhusaÇghaæ, abhivadatu bhante Bhagavà bhikkhu- saÇghaæ. Seyyathà pi bhante Bhagavatà pubbe bhikkhu- #<[page 459]># %< 2.7. CùTUMASUTTAõ. (67) 459>% saÇgho anuggahÅto evam-evaæ Bhagavà etarahi anugaïhÃtu bhikkhusaÇghan-ti. Asakkhiæsu kho CÃtumeyyakà ca Sakyà Brahmà ca Sahampati Bhagavantaæ pasÃdetuæ bÅjÆpamena ca taruïÆpa- mena ca. Atha kho Ãyasmà MahÃmoggallÃno bhikkhÆ Ãmantesi: UÂÂhahath' Ãvuso, gaïhÃtha pattacÅvaraæ, pasÃ- dito Bhagavà CÃtumeyyakehi ca Sakkehi Brahmunà ca Sahampatinà bÅjÆpamena ca taruïÆpamena cÃti. Evam- Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato MahÃmoggallÃnassa paÂis- sutvà uÂÂhÃy' Ãsanà pattacÅvaram-ÃdÃya yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãyasmantaæ SÃriputtaæ Bhagavà etad-avoca: Kinti te SÃriputta ahosi mayà bhikkhusaÇghe païÃmite ti. -- Evaæ kho me bhante ahosi Bhagavatà bhikkhusaÇghe païÃmite: Appossukko dÃni Bhagavà diÂÂhadhammasukhavihÃraæ anuyutto viharis- sati, mayam-pi dÃni appossukkà diÂÂhadhammasukhavihÃraæ anuyuttà viharissÃmÃti. -- ùgamehi tvaæ SÃriputta, Ãga- mehi tvaæ SÃriputta, na kho te SÃriputta puna pi evarÆpaæ cittaæ uppÃdetabban-ti. Atha kho Bhagavà Ãyasmantaæ MahÃmoggallÃnaæ Ãmantesi: Kinti te MoggallÃna ahosi mayà bhikkhusaÇghe païÃmite ti. -- Evaæ kho me bhante ahosi Bhagavatà bhikkhusaÇghe païÃmite: Appossukko dÃni Bhagavà diÂÂhadhammasukhavihÃraæ anuyutto viharissati, aha¤-ca dÃni Ãyasmà ca SÃriputto bhikkhusaÇghaæ pari- harissÃmÃti. -- SÃdhu sÃdhu MoggallÃna, ahaæ và hi Mog- gallÃna bhikkhusaÇghaæ parihareyyaæ SÃriputta-MoggallÃnà và ti. Atha kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: CattÃr' imÃni bhikkhave bhayÃni udak' orohante pÃÂikaÇkhitabbÃni, kata- mÃni cattÃri: Æmibhayaæ kumbhÅlabhayaæ ÃvaÂÂabhayaæ susukÃbhayaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri bhayÃni udak' orohante pÃÂikaÇkhitabbÃni. Evam-eva kho bhikkhave cattÃr' imÃni bhayÃni idh' ekacce puggale imasmiæ dhammavinaye agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajite pÃÂikaÇkhitabbÃni, kata- #<[page 460]># %<460 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% mÃni cattÃri: Æmibhayaæ kumbhÅlabhayaæ ÃvaÂÂabhayaæ susukÃbhayaæ Katama¤-ca bhikkhave Æmibhayaæ: Idha bhikkhave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa anta- kiriyà pa¤¤ÃyethÃti. Tam-enaæ tathà pabbajitaæ samÃnaæ sabrahmacÃrÅ ovadanti anusÃsanti: Evan-te abhikkamitabbaæ evan-te paÂikkamitabbaæ, evan-te Ãloketabbaæ evan-te viloketabbaæ, evan-te sami¤jitabbaæ evan-te pasÃretabbaæ, evan-te saÇghÃÂipattacÅvaraæ dhÃretabban-ti. Tassa evaæ hoti: Mayaæ kho pubbe agÃriyabhÆtà samÃnà a¤¤e ova- dÃma pi anusÃsÃma pi, ime pan' amhÃkaæ puttamattà ma¤¤e nattamattà ma¤¤e amhe ovaditabbaæ anusÃsitabbaæ ma¤¤antÅti; so sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' Ãvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave Æmibhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' Ãvatto. ômibhayan-ti kho bhikkhave kodhupÃyÃsass' etaæ adhivacanaæ. Katama¤-ca bhikkhave kumbhÅlabhayaæ: Idha bhik- khave ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabba- jito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi pari- devehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkha- pareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti. Tam-enam tathà pabbajitaæ samÃnaæ sabrahmacÃrÅ ovadanti anusÃsanti: Idan-te khÃditabbaæ idan-te na khÃditabbaæ, idan-te bhu¤jitabbaæ idan-te na bhu¤jitabbaæ, idan-te sÃyitabbaæ idan-te na sÃyitabbaæ, idan-te pÃtabbaæ idan-te na pÃtabbaæ; kappiyan-te khÃditabbaæ akappiyan-te na khÃditabbaæ, kappiyan-te bhu¤jitabbaæ akappiyan-te na bhu¤jitabbaæ, kappiyan-te sÃyitabbaæ akappiyan-te na sÃyitabbaæ, kappi- yan-te pÃtabbaæ akappiyan-te na pÃtabbaæ; kÃle te khÃditabbaæ vikÃle te na khÃditabbaæ, kÃle te bhu¤jitabbaæ vikÃle te na bhu¤jitabbaæ, kÃle te sÃyitabbaæ vikÃle te na sÃyi- tabbaæ, kÃle te pÃtabbaæ vikÃle te na pÃtabban-ti. Tassa #<[page 461]># %< 2.7. CùTUMASUTTAõ. (67) 461>% evaæ hoti: Mayaæ kho pubbe agÃriyabhÆtà samÃnà yaæ icchÃma taæ khÃdÃma yaæ na icchÃma na taæ khÃdÃma, yaæ icchÃma taæ bhu¤jÃma yaæ na icchÃma na taæ bhu¤- jÃma, yaæ icchÃma taæ sÃyÃma yaæ na icchÃma na taæ sÃyÃma, yaæ icchÃma taæ pipÃma yaæ na icchÃma na taæ pipÃma; kappiyam-pi khÃdÃma akappiyam-pi khÃdÃma, kappiyam-pi bhu¤jÃma akappiyam-pi bhu¤jÃma, kappiyam- pi sÃyÃma akappiyam-yi sÃyÃma, kappiyam-pi pipÃma akappiyam-pi pipÃma; kÃle pi khÃdÃma vikÃle pi khÃdÃma, kÃle pi bhu¤jÃma vikÃle pi bhu¤jÃma, kÃle pi sÃyÃma vikÃle pi sÃyÃma, kÃle pi pipÃma vikÃle pi pipÃma. Yam-pi no saddhà gahapatikà divà vikÃle païÅtaæ khÃdaniyaæ bhojani- yaæ denti, tattha p' ime mukhÃvaraïaæ ma¤¤e karontÅti. So sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' Ãvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave kumbhÅlabhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' Ãvatto. KumbhÅlabhayan-ti kho bhikkhave odari- kattass' etaæ adhivacanaæ. Katama¤-ca bhikkhave ÃvaÂÂabhayaæ: Idha bhikkhave {ekacco} kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi {paridevehi} dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa anta- kiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno pubbanha- samayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya gÃmaæ và niga- maæ và piï¬Ãya pavisati arakkhiten' eva kÃyena arakkhitÃya vÃcÃya anupaÂÂhitÃya satiyà asaævutehi indriyehi. So tattha passati gahapatiæ và gahapatiputtaæ và pa¤cahi kÃma- guïehi samappitaæ samaÇgibhÆtaæ paricÃrayamÃnaæ. Tassa evaæ hoti: Mayaæ kho pubbe agÃriyabhÆtà samÃnà pa¤cahi kÃmaguïehi samappità samaÇgibhÆtà paricÃrimha; saæ- vijjante kho kule bhogÃ, sakkà bhoge ca bhu¤jituæ pu¤¤Ãni ca kÃtun-ti. So sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' Ãvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave ÃvaÂÂabhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' Ãvatto. ùvaÂÂabhayan-ti kho bhikkhave pa¤cann' etaæ kÃmaguïÃnaæ adhivacanaæ. Katama¤-ca bhikkhave susukÃbhayaæ: Idha bhikkhave #<[page 462]># %<462 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% ekacco kulaputto saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti: otiïïo 'mhi jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhakkhandhassa anta- kiriyà pa¤¤ÃyethÃti. So evaæ pabbajito samÃno pubbanha- samayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya gÃmaæ và niga- maæ và piï¬Ãya pavisati arakkhiten' eva kÃyena arakkhitÃya vÃcÃya anupaÂÂhitÃya satiyà asaævutehi indriyehi. So tattha passati mÃtugÃmaæ dunnivatthaæ và duppÃrutaæ vÃ. Tassa mÃtugÃmaæ disvà dunnivatthaæ và duppÃrutaæ và rÃgo cittaæ anuddhaæseti, so rÃgÃnuddhastena cittena sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' Ãvattati. Ayaæ vuccati bhikkhave susukÃbhayassa bhÅto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃy' Ãvatto. SusukÃbhayan-ti kho bhikkhave mÃtugÃmass' etaæ adhi- vacanaæ. ImÃni kho bhikkhave cattÃri bhayÃni idh' ekacce pug- gale imasmiæ dhammavinaye agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajite pÃÂikaÇkhitabbÃnÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhaga- vato bhÃsitaæ abhinandun-ti. CùTUMASUTTANTAõ SATTAMAõ. 68. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà Kosalesu viharati NaÊakapÃne palÃsavane. Tena kho pana samayena sambahulà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà kulaputtà Bhagavantaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità honti, Ãyasmà ca Anuruddho Ãyasmà ca Nandiyo Ãyasmà ca Kim- bilo Ãyasmà ca Bhagu Ãyasmà ca Kuï¬adhÃno Ãyasmà ca Revato Ãyasmà ca ùnando, a¤¤e ca abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà kulaputtÃ. Tena kho pana samayena Bhagavà bhikkhu- #<[page 463]># %< 2.8. NAÊAKAPùNASUTTAõ. (68) 463>% saÇghaparivuto abbhokÃse nisinno hoti. Atha kho Bhagavà te kulaputte Ãrabbha bhikkhÆ Ãmantesi: Ye te bhikkhave kulaputtà mamaæ uddissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, kacci te bhikkhave bhikkhÆ abhiratà brahmacariye ti. Evaæ vutte te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. Dutiyam-pi kho --pe-- tatiyam-pi kho Bhagavà te kulaputte Ãrabbha bhikkhÆ Ãmantesi: Ye te bhikkhave kulaputtà mamaæ ud- dissa saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità kacci te bhik- khave bhikkhÆ abhiratà brahmacariye ti. Tatiyam-pi kho te bhikkhÆ tuïhÅ ahesuæ. Atha kho Bhagavato etad-ahosi: Yan-nÆnÃhaæ te va kulaputte puccheyyan-ti. Atha kho Bhagavà Ãyasmantaæ Anuruddhaæ Ãmantesi: Kacci tumhe Anuruddhà abhiratà brahmacariye ti. -- Taggha mayaæ bhante abhiratà brahma- cariye ti. -- SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. Etaæ kho Anuruddhà tumhÃkaæ patirÆpaæ kulaputtÃnaæ saddhà agÃrasmà ana- gÃriyaæ pabbajitÃnaæ yaæ tumhe abhirameyyÃtha brahma- cariye. Yena tumhe Anuruddhà bhadrena yobbanena sam- annÃgatà paÂhamena vayasà susukÃÊakesà kÃme pari- bhu¤jeyyÃtha, tena tumhe Anuruddhà bhadrena yobbanena samannÃgatà paÂhamena vayasà susukÃÊakesà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ. Te kho pana tumhe Anuruddhà n' eva rÃjÃbhinÅtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, na corÃ- bhinÅtà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ, na iïaÂÂà . . . na bhayaÂÂà . . . na ÃjÅvikÃpakatà agÃrasmà anagÃriyaæ pabba- jitÃ; api ca kho 'mhi otiïïo jÃtiyà jarÃya maraïena sokehi paridevehi dukkhehi domanassehi upÃyÃsehi, dukkhotiïïo dukkhapareto, app-eva nÃma imassa kevalassa dukkhak- khandhassa antakiriyà pa¤¤ÃyethÃti, nanu tumhe Anuruddhà evaæ saddhà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità ti. -- Evam- bhante. -- Evaæ pabbajitena ca pana Anuruddhà kula- puttena kim-assa karaïÅyaæ: Vivekaæ Anuruddhà kÃmehi vivekaæ akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ nÃdhigacchati a¤¤aæ và tato santataraæ, tassa abhijjhà pi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati, byÃpÃdo pi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati, thÅna- middham-pi . . . uddhaccakukkuccam-pi . . . vicikicchà pi . . . #<[page 464]># %<464 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% arati pi . . . tandÅ pi cittaæ pariyÃdÃya tiÂÂhati. Vivekaæ Anuruddhà kÃmehi vivekaæ akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ nÃdhigacchati a¤¤aæ và tato santataraæ. Vivekaæ Anu- ruddhà kÃmehi vivekaæ akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ adhigacchati a¤¤a¤-ca tato santataraæ, tassa abhijjhà pi cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati, byÃpÃdo pi cittaæ na pariyÃ- dÃya tiÂÂhati, thÅnamiddham-pi . . . uddhaccakukkuccam-pi . . . vicikicchà pi . . . arati pi . . . tandÅ pi cittaæ na pariyÃdÃya tiÂÂhati. Vivekaæ Anuruddhà kÃmehi vivekaæ akusalehi dhammehi pÅtisukhaæ adhigacchati a¤¤a¤-ca tato santataraæ. Kinti vo Anuruddhà mayi hoti: ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyà appahÅnà te TathÃgatassa, tasmà TathÃgato saÇkhÃy' ekaæ paÂisevati saÇkhÃy' ekaæ adhivÃseti, saÇkhÃy' ekaæ pari- vajjeti saÇkhÃy' ekaæ vinodetÅti. -- Na kho no bhante Bha- gavati evaæ hoti: ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyà appahÅnà te TathÃ- gatassa, tasmà TathÃgato saÇkhÃy' ekaæ paÂisevati saÇkhÃy' ekaæ adhivÃseti, saÇkhÃy' ekaæ parivajjeti saÇkhÃy' ekaæ vinodetÅti. Evaæ kho no bhante Bhagavati hoti: ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃti- jarÃmaraïiyà pahÅnà te TathÃgatassa, tasmà TathÃgato saÇ- khÃy' ekaæ paÂisevati saÇkhÃy' ekaæ adhivÃseti, saÇkhÃy' ekaæ parivajjeti saÇkhÃy' ekaæ vinodetÅti. -- SÃdhu sÃdhu AnuruddhÃ. TathÃgatassa Anuruddhà ye Ãsavà saÇkilesikà ponobhavikà sadarà dukkhavipÃkà Ãyatiæ jÃtijarÃmaraïiyà pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ. Seyyathà pi Anuruddhà tÃlo mattha- kÃcchinno abhabbo puna virÆÊhiyÃ, evam-eva kho Anu- ruddhà TathÃgatassa ye Ãsavà saÇkilesikà --pe-- anuppÃda- dhammÃ; tasmà TathÃgato saÇkhÃy' ekaæ paÂisevati saÇkhÃy' ekaæ adhivÃseti, saÇkhÃy' ekaæ parivajjeti saÇkhÃy' ekaæ vinodeti. Taæ kim-ma¤¤asi AnuruddhÃ: kaæ atthavasaæ sam- passamÃno TathÃgato sÃvake abbhatÅte kÃlakate upapattisu byÃkaroti: asu amutra upapanno, asu amutra upapanno ti. -- #<[page 465]># %< 2.8. NAÊAKAPùNASUTTAõ. (68) 465>% BhagavaæmÆlakà no bhante dhammà Bhagavaænettikà BhagavaæpaÂisaraïÃ. SÃdhu vata bhante Bhagavantaæ yeva paÂibhÃtu etassa bhÃsitassa attho, Bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅti. -- Na kho Anuruddhà TathÃgato janakuhanat- thaæ na janalapanatthaæ na lÃbhasakkÃrasilokÃnisaæsatthaæ, na: iti maæ jano jÃnÃtÆti sÃvake abbhatÅte kÃlakate upa- pattisu byÃkaroti: asu amutra upapanno, asu amutra upa- panno ti. Santi ca kho Anuruddhà kulaputtà saddhà uÊÃravedà uÊÃrapÃmujjÃ, te taæ sutvà tathattÃya cittaæ upasaæharanti. Tesan-taæ Anuruddhà hoti dÅgharattaæ hitÃya sukhÃya. IdhÃnuruddhà bhikkhu suïÃti: itthannÃmo bhikkhu kÃlakato, so Bhagavatà byÃkato: a¤¤Ãya saïÂhahÅti. So kho pan' assa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto và evaæsÅlo so Ãyasmà ahosi iti pi, evaædhammo so Ãyasmà ahosi iti pi, evaæpa¤¤o so Ãyasmà ahosi iti pi, evaævihÃrÅ so Ãyasmà ahosi iti pi, evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi iti pÅti. So tassa saddha¤-ca sÅla¤-ca suta¤-ca cÃga¤-ca pa¤¤a¤-ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà bhikkhuno phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhu suïÃti: itthannÃmo bhikkhu kÃlakato, so Bhagavatà byÃkato: pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parik- khayà opapÃtiko tatthaparinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ti. So kho pan' assa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: evaæsÅlo so Ãyasmà ahosi iti pi, evaæ- dhammo --pe-- evaæpa¤¤o -- evaævihÃrÅ -- evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi iti pÅti. So tassa saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà bhikkhuno phÃsuvihÃro hoti. IdhÆnuruddhà bhikkhu suïÃti: itthannÃmo bhikkhu kÃlakato, so Bhagavatà byÃkato: tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ, sakid-eva imaæ, lokaæ Ãgantvà dukkhass' antaæ karissatÅti. So kho pan' assa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: evaæ- sÅlo . . . evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi iti pÅti. So tassa saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussaranto tathattÃya #<[page 466]># %<466 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà bhikkhuno phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhu suïÃti: itthannÃmo bhikkhu kÃlakato, so Bhagavatà byÃkato: tiïïaæ saæyo- janÃnaæ parikkhayà sotÃpanno avinipÃtadhammo niyato sam- bodhiparÃyano ti. So kho pan' assa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: evaæsÅlo . . . evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi iti pÅti. So tassa saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤- ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà bhikkhuno phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhunÅ suïÃti: itthannÃmà bhikkhunÅ kÃlakatÃ, sà Bhagavatà byÃkatÃ: a¤¤Ãya saïÂhahÅti. Sà kho pan' assà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ: evaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi iti pi, evaædhammà --pe-- evaæ- pa¤¤Ã -- evaævihÃrinÅ -- evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi iti pÅti. Sà tassà saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà bhikkhuniyà phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhunÅ suïÃti: itthannÃmà bhikkhunÅ kÃlakatÃ, sà Bhagavatà byÃ- katÃ: pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tatthaparinibbÃyinÅ anÃvattidhammà tasmà lokà ti. Sà kho pan' assà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussava- sutà vÃ: evaæsÅlà . . . evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi iti pÅti. Sà tassà saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà bhikkhuniyà phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhunÅ suïÃti: itthannÃmà bhikkhunÅ kÃlakatÃ, sà Bhagavatà byÃ- katÃ: tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃminÅ, sakid-eva imaæ lokaæ Ãgantvà duk- khass' antaæ karissatÅti. Sà kho pan' assà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ: evaæsÅlà . . . evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi iti pÅti. Sà tassà saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà bhikkhuniyà phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà bhikkhunÅ suïÃti: itthannÃmà bhikkhunÅ kÃla- katÃ, sà Bhagavatà byÃkatÃ: tiïïaæ saæyojanÃnaæ parik- khayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sambodhiparÃyanà #<[page 467]># %< 2.8. NAÊAKAPùNASUTTAõ. (68) 467>% ti. Sà kho pan' assà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussava- sutà vÃ: evaæsÅlà . . . evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi iti pÅti. Sà tassà saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà bhikkhuniyà phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsako suïÃti: itthannÃmo upÃsako kÃlakato, so Bhagavatà byÃkato: pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tatthaparinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ti. So kho pan' assa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: evaæsÅlo so Ãyasmà ahosi iti pi, evaædhammo --pe-- evaæpa¤¤o -- evaævihÃrÅ -- evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi iti pÅti. So tassa sad- dha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà upÃsakassa phÃsu- vihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsako suïÃti: itthannÃmo upÃsako kÃlakato, so Bhagavatà byÃkato: tiïïaæ saæyojanÃ- naæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃmÅ, sakid-eva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhass' antaæ karissatÅti. So kho pan' assa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: evaæsÅlo . . . evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi iti pÅti. So tassa saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussaranto tathat- tÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà upÃ- sakassa phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsako suïÃti: itthannÃmo upÃsako kÃlakato, so Bhagavatà byÃkato: tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà sotÃpanno avinipÃtadhammo niyato sambodhiparÃyano ti. So kho pan' assa Ãyasmà sÃmaæ diÂÂho và hoti anussavasuto vÃ: evaæsÅlo . . . evaæ vimutto so Ãyasmà ahosi iti pÅti. So tassa saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussaranto tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà upÃsakassa phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsikà suïÃti: itthannÃmà upÃsikà kÃla- katÃ, sà Bhagavatà byÃkatÃ: pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tatthaparinibbÃyinÅ anÃvattidhammà tasmà lokà ti. Sà kho pan' assà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ: evaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi iti pi, evaædhammà --pe-- evaæpa¤¤Ã -- evaævihÃrinÅ #<[page 468]># %<468 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% -- evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi iti pÅti. Sà tassà sad- dha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà upÃsikÃya phÃsu- vihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsikà suïÃti: itthannÃmà upÃ- sikà kÃlakatÃ, sà Bhagavatà byÃkatÃ: tiïïaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà rÃgadosamohÃnaæ tanuttà sakadÃgÃminÅ, sakid- eva imaæ lokaæ Ãgantvà dukkhass' antaæ karissatÅti. Sà kho pan' assà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ: evaæsÅlà . . . evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi iti pÅti. Sà tassà saddha¤-ca --pe-- pa¤¤a¤-ca anussarantÅ tathattÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà upÃsikÃya phÃsuvihÃro hoti. IdhÃnuruddhà upÃsikà suïÃti: itthannÃmà upÃsikà kÃlakatÃ, sà Bhagavatà byÃkatÃ: tiïïaæ saæyojanÃ- naæ parikkhayà sotÃpannà avinipÃtadhammà niyatà sam- bodhiparÃyanà ti. Sà kho pan' assà bhaginÅ sÃmaæ diÂÂhà và hoti anussavasutà vÃ: evaæsÅlà sà bhaginÅ ahosi iti pi, evaædhammà sà bhaginÅ ahosi iti pi, evaæpa¤¤Ã sà bhaginÅ ahosi iti pi, evaævihÃrinÅ sà bhaginÅ ahosi iti pi, evaæ vimuttà sà bhaginÅ ahosi iti pÅti. Sà tassà saddha¤-ca sÅla¤-ca suta¤-ca cÃga¤-ca pa¤¤a¤-ca anussarantÅ tathat- tÃya cittaæ upasaæharati. Evam-pi kho Anuruddhà upÃsi- kÃya phÃsuvihÃro hoti. Iti kho Anuruddhà TathÃgato na janakuhanatthaæ na janalapanatthaæ na lÃbhasakkÃrasilokÃnisaæsatthaæ, na: iti maæ jano jÃnÃtÆti sÃvake abbhatÅte kÃlakate upapattisu byÃkaroti: asu amutra upapanno, asu amutra upapanno ti. Santi ca kho Anuruddhà kulaputtà saddhà uÊÃravedà uÊÃra- pÃmujjÃ, te taæ sutvà tathattÃya cittaæ upasaæharanti. Tesan-taæ Anuruddhà hoti dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Ãyasmà Anuruddho Bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. NAÊAKAPùNASUTTANTAõ AèèHAMAõ. #<[page 469]># %< 2.9. GULISSùNISUTTAõ. (69) 469>% 69. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe viharati VeÊuvane KalandakanivÃpe. Tena kho pana samayena GulissÃni nÃma bhikkhu Ãra¤¤ako padarasamÃcÃro saÇgha- majjhe osaÂo hoti kenacid-eva karaïÅyena. Tatra kho Ãyasmà SÃriputto GulissÃniæ bhikkhuæ Ãrabbha bhikkhÆ Ãmantesi: ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena sabrahmacÃrisu sagÃravena bhavitabbaæ sappa- tissena. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto sabrahmacÃrisu agÃravo hoti appatisso tassa bha- vanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃ- ra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà sabrahmacÃrisu agÃravo appatisso ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhik- khunà saÇghagatena saÇghe viharantena sabrahmacÃrisu sa- gÃravena bhavitabbaæ sappatissena. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà saÇghagatena saÇghe vi- harantena Ãsanakusalena bhavitabbaæ: iti there ca bhikkhÆ nÃnupakhajja nisÅdissÃmi nave ca bhikkhÆ na Ãsanena paÂi- bÃhissÃmÅti. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto na Ãsanakusalo hoti tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e seri- vihÃrena yo ayam-Ãyasmà abhisamÃcÃrikam-pi dhammaæ na jÃnÃti ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhik- khunà saÇghagatena saÇghe viharantena Ãsanakusalena bhavitabbaæ. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà s. s. viharantena nÃtikÃlena gÃmo pavisitabbo na divà paÂikkamitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu s. s. viharanto atikÃlena gÃmaæ pavisati divà paÂikkamati tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam- Ãyasmà atikÃlena gÃmaæ pavisati divà paÂikkamati ti 'ssa bha- vanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà s. s. viharantena nÃtikÃlena gÃmo pavisitabbo na divà paÂikkamitabbaæ. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà s. s. viharantena na pure- #<[page 470]># %<470 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% bhattaæ pacchÃbhattaæ kulesu cÃrittaæ Ãpajjitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu s. s. viharanto purebhattaæ pacchÃ- bhattaæ kulesu cÃrittaæ Ãpajjati tassa bhavanti vattÃro: ayaæ nÆn' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e seri- vihÃrena viharato vikÃlacariyà bahulÅkatÃ, tam-enaæ saÇgha- gatam-pi samudÃcarati ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà s. s. viharantena na purebhattaæ pacchÃbhattaæ kulesu cÃrittaæ Ãpajjitabbaæ. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà s. s. viharantena anuddha- tena bhavitabbaæ acapalena. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu s. s. viharanto uddhato hoti capalo tassa bhavanti vattÃro: idaæ nÆn' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e seri- vihÃrena viharato uddhaccaæ cÃpalyaæ bahulÅkataæ, tam- enaæ saÇghagatam-pi samudÃcarati ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà s. s. viharantena anuddhatena bhavitabbaæ acapalena. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà s. s. viharantena amukharena bhavitabbaæ avikiïïavÃcena. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu s. s. viharanto mukharo hoti vikiïïavÃco tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà mukharo vikiïïavÃco ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà s. s. viharan- tena amukharena bhavitabbaæ avikiïïavÃcena. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà saÇghagatena saÇghe vi- harantena suvacena bhavitabbaæ kalyÃïamittena. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu saÇghagato saÇghe viharanto dubbaco hoti pÃpamitto tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà dubbaco pÃpamitto ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤a- kena bhikkhunà saÇghagatena saÇghe viharantena suvacena bhavitabbaæ kalyÃïamittena. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà indriyesu guttadvÃrena bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu indriyesu aguttadvÃro hoti tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam- #<[page 471]># %< 2.9.GULISSùNISUTTAõ. (69) 471>% Ãyasmà indriyesu aguttadvÃro ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà indriyesu guttadvÃrena bhavi- tabbaæ. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà bhojane matta¤¤unà bhavi- tabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu bhojane amatta¤¤Æ hoti tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà bhojane amatta¤¤Æ ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤a- kena bhikkhunà bhojane matta¤¤unà bhavitabbaæ. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà jÃgariyaæ anuyuttena bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu jÃgariyaæ ananuyutto hoti tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam- Ãyasmà jÃgariyaæ ananuyutto ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà jÃgariyaæ anuyuttena bhavitabbaæ. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà Ãraddhaviriyena bhavi- tabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu kusÅto hoti tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà kusÅto ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà Ãraddha- viriyena bhavitabbaæ. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà upaÂÂhitasatinà bhavi- tabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu muÂÂhassati hoti tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤a- kassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà muÂÂhassati ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà upaÂÂhitasatinà bhavitabbaæ ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà samÃhitena bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu asamÃhito hoti tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà asamÃhito ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà samÃhitena bhavi- tabbaæ. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà pa¤¤Ãvatà bhavitabbaæ. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu duppa¤¤o hoti tassa bhavanti #<[page 472]># %<472 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃ- ra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà duppa¤¤o ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà pa¤¤Ãvatà bhavitabbaæ. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà abhidhamme abhivinaye yogo karaïÅyo. Sant' Ãvuso Ãra¤¤akaæ bhikkhuæ abhi- dhamme abhivinaye pa¤haæ pucchitÃro. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu abhidhamme abhivinaye pa¤haæ puÂÂho na sampÃyati tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyas- mato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà abhidhamme abhivinaye pa¤haæ puÂÂho na sampÃyati ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà abhidhamme abhivinaye yogo karaïÅyo. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà ye te santà vimokhà atik- kamma rÆpe Ãruppà tattha yogo karaïÅyo. Sant' Ãvuso Ãra¤¤akaæ bhikkhuæ ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà tattha pa¤haæ pucchitÃro. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà tattha pa¤haæ puÂÂho na sampÃyati tassa bhavanti vattÃro: kim- pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà tattha pa¤haæ puÂÂho na sampÃyati ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà tattha yogo karaïÅyo. ùra¤¤aken' Ãvuso bhikkhunà uttarimanussadhamme yogo karaïÅyo. Sant' Ãvuso Ãra¤¤akaæ bhikkhuæ uttarimanussa- dhamme pa¤haæ pucchitÃro. Sace Ãvuso Ãra¤¤ako bhikkhu uttarimanussadhamme pa¤haæ puÂÂho na sampÃyati tassa bhavanti vattÃro: kim-pan' imass' Ãyasmato Ãra¤¤akassa ekassÃra¤¤e serivihÃrena yo ayam-Ãyasmà yassa p' atthÃya pabbajito taæ p' atthaæ na jÃnÃti ti 'ssa bhavanti vattÃro, tasmà Ãra¤¤akena bhikkhunà uttarimanussadhamme yogo karaïÅyo ti. Evaæ vutte Ãyasmà MahÃmoggallÃno Ãyasmantaæ SÃri- puttaæ etad-avoca: ùra¤¤aken' eva nu kho Ãvuso SÃri- putta bhikkhunà ime dhammà samÃdÃya vattitabbà udÃhu #<[page 473]># %< 2.10. KýèùGIRISUTTAõ. (70) 473>% gÃmantavihÃrinà pÅti. -- ùra¤¤akenÃpi kho Ãvuso Moggal- lÃna bhikkhunà ime dhammà samÃdÃya vattitabbÃ, pag-eva gÃmantavihÃrinà ti. GULISSùNISUTTANTAõ NAVAMAõ. 70. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà KÃsÅsu cÃrikaæ carati mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ. Tatra kho Bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: Ahaæ kho bhikkhave a¤¤atr' eva rattibhojanà bhu¤jÃmi, a¤¤atra kho panÃhaæ bhikkhave rattibhojanà bhu¤jamÃno appÃbÃdhata¤-ca sa¤- jÃnÃmi appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsu- vihÃra¤-ca. Etha tumhe pi bhikkhave a¤¤atr' eva ratti- bhojanà bhu¤jatha, a¤¤atra kho pana bhikkhave tumhe pi rattibhojanà bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤-ca sa¤jÃnissatha appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsuvihÃra¤- cÃti. Evam-bhante ti kho te bhikkhÆ Bhagavato paccasso- suæ. Atha kho Bhagavà KÃsÅsu anupubbena cÃrikaæ cara- mÃno yena KÅÂÃgiri nÃma KÃsÅnaæ nigamo tad-avasari. Tatra sudaæ Bhagavà KÅÂÃgirismiæ viharati KÃsÅnaæ nigame. Tena kho pana samayena Assaji-Punabbasukà nÃma bhik- khÆ KÅÂÃgirismiæ ÃvÃsikà honti. Atha kho sambahulà bhik- khÆ yena Assaji-Punabbasukà bhikkhÆ ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Assaji-Punabbasuke bhikkhÆ etad-avocuæ: Bhagavà kho Ãvuso a¤¤atr' eva rattibhojanà bhu¤jati bhikkhu- saÇgho ca, a¤¤atra kho pan' Ãvuso rattibhojanà bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤-ca sa¤jÃnanti appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsuvihÃra¤-ca; etha tumhe pi Ãvuso a¤¤atr' eva rattibhojanà bhu¤jatha, a¤¤atra kho pan' Ãvuso tumhe pi rattibhojanà bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤-ca sa¤jÃnissatha appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsuvihÃra¤- #<[page 474]># %<474 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% cÃti. Evaæ vutte Assaji-Punabbasukà bhikkhÆ te bhikkhÆ etad-avocuæ: Mayaæ kho Ãvuso sÃya¤-c' eva bhu¤jÃma pÃto ca divà ca vikÃle, te mayaæ sÃya¤-c' eva bhu¤jamÃnà pÃto ca divà ca vikÃle appÃbÃdhata¤-ca sa¤jÃnÃma appÃ- taÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsuvihÃra¤-ca, te mayaæ kiæ sandiÂÂhikaæ hitvà kÃlikaæ anudhÃvissÃma, sÃya¤-c' eva mayaæ bhu¤jissÃma pÃto ca divà ca vikÃle ti. Yato kho te bhikkhÆ nÃsakkhiæsu Assaji-Punabbasuke bhikkhÆ sa¤¤Ãpetuæ atha yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅ- diæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ Bhagavantaæ etad-avocuæ: Idha mayaæ bhante yena Assaji-Punabbasukà bhikkhÆ ten' upasaÇkamimha, upasaÇkamitvà Assaji-Punabba- suke bhikkhÆ etad avocumha: Bhagavà kho Ãvuso a¤¤atr' eva rattibhojanà bhu¤jati --pe-- phÃsuvihÃra¤ cÃti. Evaæ vutte bhante Assaji-Punabbasukà bhikkhÆ amhe etad-avocuæ: Mayaæ kho Ãvuso --pe-- divà ca vikÃle ti. Yato kho mayaæ bhante nÃsakkhimha Assaji-Punabbasuke bhikkhÆ sa¤¤Ãpetuæ atha mayaæ etam-atthaæ Bhagavato ÃrocemÃti. Atha kho Bhagavà a¤¤ataraæ bhikkhuæ Ãmantesi: Ehi tvaæ bhikkhu mama vacanena Assaji-Punabbasuke bhikkhÆ Ãman- tehi: satthÃyasmante ÃmantetÅti. Evam-bhante ti kho so bhikkhu Bhagavato paÂissutvà yena Assaji-Punabbasukà bhikkhÆ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Assaji-Punabbasuke bhikkhÆ etad-avoca: SatthÃyasmante ÃmantetÅti. Evam- Ãvuso ti kho Assaji-Punabbasukà bhikkhÆ tassa bhikkhuno paÂissutvà yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho Assaji-Punabbasuke bhikkhÆ Bhagavà etad- avoca: Saccaæ kira bhikkhave sambahulà bhikkhÆ tumhe upasaÇkamitvà etad-avocuæ: Bhagavà kho Ãvuso a¤¤atr' eva rattibhojanà bhu¤jati bhikkhusaÇgho ca, a¤¤atra kho pan' Ãvuso rattibhojanà bhu¤jamÃnà appÃbÃdhata¤-ca sa¤- jÃnanti appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤-ca phÃsu- vihÃra¤-ca; etha tumhe pi Ãvuso a¤¤atra rattibhojanà bhu¤- jatha, a¤¤atra kho pan' Ãvuso tumhe pi rattibhojanà bhu¤- #<[page 475]># %< 2.10. KýèùGIRISUTTAõ. (70) 475>% jamÃnà appÃbÃdhata¤-ca sa¤jÃnissatha appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤-ca bala¤ ca phÃsuvihÃra¤-cÃti. Evaæ vutte kira bhikkhave tumhe te bhikkhÆ evaæ avacuttha: Mayaæ kho Ãvuso sÃya¤-c' eva bhu¤jÃma pÃto ca divà ca vikÃle, te mayaæ sÃya¤-c' eva bhu¤jamÃnà pÃto ca divà ca vikÃle appÃbÃdhata¤-ca sa¤jÃnÃma appÃtaÇkata¤-ca lahuÂÂhÃna¤- ca bala¤-ca phÃsuvihÃra¤-ca, te mayaæ kiæ sandiÂÂhikaæ hitvà kÃlikaæ anudhÃvissÃma, sÃya¤-c' eva mayaæ bhu¤- jissÃma pÃto ca divà ca vikÃle ti. -- Evam bhante. Kin-nu me tumhe bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha: Yaæ ki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, tassa akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅti. -- No h' etaæ bhante. -- Nanu me tumhe bhikkhave evaæ dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃtha: Idh' ekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyanti, idha pan' ekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhi- va¬¬hanti; idh' ekaccassa evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ vedi- yato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà pari- hÃyanti, idha pan' ekaccassa evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhi- va¬¬hanti; idh' ekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyanti, idha pan' ekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà pari- hÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅti. -- Evam-bhante. SÃdhu bhikkhave. Mayà c' etaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: idh' ekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅti, evam- ahaæ ajÃnanto: evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ pajahathÃti vadeyyaæ, api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya: idh' ekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà #<[page 476]># %<476 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅti, tasmà 'haæ: evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ pajahathÃti vadÃmi. Mayà c' etaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: idh' ekaccassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅti, evam-ahaæ ajÃnanto: evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃti vadeyyaæ, api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya: idh' ekac- cassa evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅti, tasmà 'haæ: evarÆpaæ sukhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃti vadÃmi. Mayà c' etaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: idh' ekaccassa evarÆpaæ dukkhaæ vedanaæ --pe-- evarÆpaæ adukkhama- sukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅti, evam-ahaæ ajÃnanto: eva- rÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ pajahathÃti vadeyyaæ, api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya: idh' ekac- cassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato aku- salà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyantÅti, tasmà 'haæ: evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ pajaha- thÃti vadÃmi. Mayà c' etaæ bhikkhave a¤¤Ãtaæ abhavissa adiÂÂhaæ aviditaæ asacchikataæ aphassitaæ pa¤¤Ãya: idh' ekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬han- tÅti, evam-ahaæ ajÃnanto: evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃti vadeyyaæ, api nu me etaæ bhikkhave patirÆpaæ abhavissÃti. -- No h' etaæ bhante. -- Yasmà ca kho etaæ bhikkhave mayà ¤Ãtaæ diÂÂhaæ viditaæ sacchikataæ phassitaæ pa¤¤Ãya: idh' ekaccassa evarÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ vediyato akusalà dhammà pari- hÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hantÅti, tasmà 'haæ: eva- #<[page 477]># %< 2.10. KýèùGIRISUTTAõ. (70) 477>% rÆpaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ upasampajja viharathÃti vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave sabbesaæ yeva bhikkhÆnaæ appa- mÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi; na panÃhaæ bhikkhave sabbe- saæ yeva bhikkhÆnaæ na appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi. Ye te bhikkhave bhikkhÆ arahanto khÅïÃsavà vusitavanto katakaraïÅyà ohitabhÃrà anuppattasadatthà parikkhÅïabhava- saæyojanà samma-d-a¤¤Ã vimuttÃ, tathÃrÆpÃnÃhaæ bhik- khave bhikkhÆnaæ na appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi; taæ kissa hetu: katan-tesaæ appamÃdena, abhabbà te pa- majjituæ. Ye ca kho te bhikkhave bhikkhÆ sekhà appatta- mÃnasà anuttaraæ yogakkhemaæ patthayamÃnà viharanti, tathÃrÆpÃnÃhaæ bhikkhave bhikkhÆnaæ appamÃdena karaïÅ- yan-ti vadÃmi, taæ kissa hetu: app-eva nÃm' ime Ãyas- manto anulomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃnà kalyÃïamitte bhajamÃnà indriyÃni samannÃnayamÃnà yass' atthÃya kula- puttà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad- anuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyun-ti, imaæ kho ahaæ bhikkhave imesaæ bhikkhÆnaæ appamÃda- phalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi. Satt' ime bhikkhave puggalà santo saævijjamÃnà lokas- miæ, katame satta: ubhatobhÃgavimutto pa¤¤Ãvimutto kÃya- sakkhÅ diÂÂhippatto saddhÃvimutto dhammÃnusÃrÅ saddhÃnusÃrÅ. Katamo ca bhikkhave puggalo ubhatobhÃgavimutto: Idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokhà atik- kamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvà viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhik- khave puggalo ubhatobhÃgavimutto. Imassa kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno na appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi, taæ kissa hetu: katan-tassa appamÃdena, abhabbo so pamajjituæ. Katamo ca bhikkhave puggalo pa¤¤Ãvimutto: Idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà te na kÃyena phassitvà viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave #<[page 478]># %<478 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% puggalo pa¤¤Ãvimutto. Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno na appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi, taæ kissa hetu: katan-tassa appamÃdena, abhabbo so pamajjituæ. Katamo ca bhikkhave puggalo kÃyasakkhÅ: Idha bhik- khave ekacco puggalo ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà te kÃyena phassitvà viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà ekacce Ãsavà parikkhÅïà honti. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo kÃyasakkhÅ. Imassa kho ahaæ bhikkhave bhik- khuno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi, taæ kissa hetu: app-eva nÃma ayam-Ãyasmà anulomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃno kalyÃïamitte bhajamÃno indriyÃni samannÃ- nayamÃno yass' atthÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad-anuttaraæ brahmacariyapariyo- sÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upa- sampajja vihareyyÃti, imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃdaphalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi. Katamo ca bhikkhave puggalo diÂÂhippatto: Idha bhik- khave ekacco puggalo ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà te na kÃyena phassitvà viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà ekacce Ãsavà parikkhÅïà honti, TathÃgatappavedità c' assa dhammà pa¤¤Ãya vodiÂÂhà honti vocaritÃ. Ayaæ vuc- cati bhikkhave puggalo diÂÂhippatto. Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi, taæ kissa hetu: app-eva nÃma ayam-Ãyasmà anulomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃno --pe-- upasampajja vihareyyÃti, imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃda- phalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi. Katamo ca bhikkhave puggalo saddhÃvimutto: Idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà te na kÃyena phassitvà viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà ekacce Ãsavà parikkhÅïà honti, TathÃgate c' assa saddhà niviÂÂhà hoti mÆlajÃtà patiÂÂhitÃ. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo saddhÃvimutto. Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi, taæ kissa hetu: app-eva nÃma ayam-Ãyasmà anulomikÃni #<[page 479]># %< 2.10. KýèùGIRISUTTAõ. (70) 479>% senÃsanÃni paÂisevamÃno --pe-- upasampajja vihareyyÃti, imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃda- phalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi. Katamo ca bhikkhave puggalo dhammÃnusÃrÅ: Idha bhikkhave ekacco puggalo ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà te na kÃyena phassitvà viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà Ãsavà aparikkhÅïà honti, TathÃgatappavedità c' assa dhammà pa¤¤Ãya mattaso nijjhÃnaæ khamanti, api c' assa ime dhammà honti seyyathÅdaæ saddhindriyaæ viriyin- driyaæ satindriyaæ samÃdhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo dhammÃnusÃrÅ. Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno appamÃdena karaïÅyan-ti va- dÃmi, taæ kissa hetu: app-eva nÃma ayam-Ãyasmà anu- lomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃno --pe-- upasampajja vi- hareyyÃti, imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃdaphalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi. Katamo ca bhikkhave puggalo saddhÃnusÃrÅ: Idha bhik- khave ekacco puggalo ye te santà vimokhà atikkamma rÆpe Ãruppà te na kÃyena phassitvà viharati, pa¤¤Ãya c' assa disvà Ãsavà aparikkhÅïà honti, TathÃgate c' assa saddhÃ- mattaæ hoti pemamattaæ, api c' assa ime dhammà honti seyyathÅdaæ saddhindriyaæ viriyindriyaæ satindriyaæ samÃ- dhindriyaæ pa¤¤indriyaæ. Ayaæ vuccati bhikkhave puggalo saddhÃnusÃrÅ. Imassa pi kho ahaæ bhikkhave bhikkhuno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi, taæ kissa hetu: app-eva nÃma ayam-Ãyasmà anulomikÃni senÃsanÃni paÂisevamÃno kalyÃïamitte bhajamÃno indriyÃni samannÃnayamÃno yass' atthÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad-anuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vi- hareyyÃti, imaæ kho ahaæ bhikkhave imassa bhikkhuno appamÃdaphalaæ sampassamÃno appamÃdena karaïÅyan-ti vadÃmi. NÃhaæ bhikkhave Ãdiken' eva a¤¤ÃrÃdhanaæ vadÃmi, api ca bhikkhave anupubbasikkhà anupubbakiriyà anupubba- #<[page 480]># %<480 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% paÂipadà a¤¤ÃrÃdhanà hoti. Katha¤-ca bhikkhave anu- pubbasikkhà anupubbakiriyà anupubbapaÂipadà a¤¤ÃrÃdhanà hoti: Idha bhikkhave saddhÃjÃto upasaÇkamati, upasaÇkamanto payirupÃsati, payirupÃsanto sotaæ odahati, ohitasoto dham- maæ suïÃti, sutvà dhammaæ dhÃreti, dhatÃnaæ dhammÃnaæ atthaæ upaparikkhati, atthaæ upaparikkhato dhammà nijjhÃ- naæ khamanti, dhammanijjhÃnakhantiyà sati chando jÃyati, chandajÃto ussahati, ussahitvà tuleti, tulayitvà padahati, pahi- tatto samÃno kÃyena c' eva paramaæ saccaæ sacchikaroti pa¤- ¤Ãya ca naæ ativijjha passati. Sà pi nÃma bhikkhave sad- dhà nÃhosi, tam-pi nÃma bhikkhave upasaÇkamanaæ nÃhosi, sà pi nÃma bhikkhave payirupÃsanà nÃhosi, tam-pi nÃma bhikkhave sotÃvadhÃnaæ nÃhosi, tam-pi nÃma bhikkhave dhammasavanam nÃhosi, sà pi nÃma bhikkhave dhamma- dhÃraïà nÃhosi, sà pi nÃma bhikkhave atthÆpaparikkhà nÃ- hosi, sà pi nÃma bhikkhave dhammanijjhÃnakhanti nÃhosi, so pi nÃma bhikkhave chando nÃhosi, so pi nÃma bhikkhave ussÃho nÃhosi, sà pi nÃma bhikkhave tulanà nÃhosi, tam-pi nÃma bhikkhave padhÃnaæ nÃhosi. VippaÂipannà 'ttha bhikkhave, micchÃpaÂipannà 'ttha bhikkhave. KÅva dÆre v' ime bhikkhave moghapurisà apakkantà imasmà dhamma- vinayÃ. Atthi bhikkhave catuppadaæ veyyÃkaraïaæ yass' uddiÂ- Âhassa vi¤¤Æ puriso nacirass' eva pa¤¤Ãy' atthaæ ÃjÃneyya. UddisissÃmi vo bhikkhave, ÃjÃnissatha {me^tan-ti}. -- Ke ca mayaæ bhante ke ca dhammassa a¤¤ÃtÃro ti. -- Yo pi so bhikkhave satthà Ãmisagaru ÃmisadÃyÃdo Ãmisehi saæsaÂÂho viharati, tassa p' ayaæ evarÆpÅ païopaïavidhà na upeti: eva¤-ca no assa atha naæ kareyyÃma, na ca no ev' assa na naæ kareyyÃmÃti; kim-pana bhikkhave yaæ TathÃgato sabbaso Ãmisehi visaæsaÂÂho viharati. Saddhassa bhikkhave sÃvakassa satthu sÃsane pariyogÃya vattato ayam-anudhammo hoti: satthà BhagavÃ, sÃvako 'ham-asmi; jÃnÃti BhagavÃ, {nÃhaæ} jÃnÃmÅti. Saddhassa bhikkhave sÃvakassa satthu sÃ- sane pariyogÃya vattato rumhaniyaæ satthu sÃsanaæ hoti ojavantaæ. Saddhassa bhikkhave sÃvakassa satthu sÃsane #<[page 481]># %< 3.1. TEVIJJA-VACCHAGOTTASUTTAõ. (71) 481>% pariyogÃya vattato ayam-anudhammo hoti: kÃmaæ taco ca nahÃru ca aÂÂhÅ ca avasissatu, sarÅre upasussatu maæsa- lohitaæ, yan-taæ purisatthÃmena purisaviriyena purisaparakka- mena pattabbaæ na taæ apÃpuïitvà viriyassa santhÃnaæ bhavissatÅti. Saddhassa bhikkhave sÃvakassa satthu sÃsane pariyogÃya vattato dvinnaæ phalÃnaæ a¤¤ataraæ phalaæ pÃÂikaÇkhaæ: diÂÂhe va dhamme a¤¤Ã, sati và upÃdisese anÃgÃmità ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhagavato bhÃsitaæ abhinandun-ti. KýèùGIRISUTTANTAõ DASAMAõ. BHIKKHUVAGGO DUTIYO. 71. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà VesÃliyaæ viharati MahÃvane KÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena Vacchagotto paribbÃjako Ekapuï¬arÅke paribbÃjakÃrÃme paÂi- vasati. Atha kho Bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà patta- cÅvaraæ ÃdÃya VesÃliæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho Bhagavato etad- ahosi: Atippago kho tÃva VesÃliyaæ piï¬Ãya carituæ, yan- nÆnÃhaæ yena Ekapuï¬arÅko paribbÃjakÃrÃmo yena Vaccha- gotto paribbÃjako ten' upasaÇkameyyan-ti. Atha kho Bha- gavà yena Ekapuï¬arÅko paribbÃjakÃrÃmo yena Vacchagotto paribbÃjako ten' upasaÇkami. Addasà kho Vacchagotto paribbÃjako Bhagavantaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna Bhagavantaæ etad-avoca: Etu kho bhante BhagavÃ, sÃ- gataæ bhante Bhagavato, cirassaæ kho bhante Bhagavà imaæ pariyÃyam-akÃsi yadidaæ idh' ÃgamanÃya, nisÅdatu bhante BhagavÃ, idam-Ãsanaæ pa¤¤attan-ti. NisÅdi Bha- gavà pa¤¤atte Ãsane, Vacchagotto pi kho paribbÃjako a¤¤a- #<[page 482]># %<482 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% taraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Vacchagotto paribbÃjako Bhagavantaæ etad- avoca: Sutaæ metaæ bhante: samaïo Gotamo sabba¤¤Æ sabba- dassÃvÅ, aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïa- dassanaæ paccupaÂÂhitan-ti. Ye te bhante evam-Ãhaæsu: samaïo Gotamo sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ, aparisesaæ ¤Ãïa- dassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitan- ti, kacci te bhante Bhagavato vuttavÃdino na ca Bhaga- vantaæ abhÆtena abbhÃcikkhanti dhammassa cÃnudhammaæ byÃkaronti, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgacchatÅti. -- Ye te Vaccha evam-Ãhaæsu: samaïo Gotamo sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ, aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitan-ti, na me te vuttavÃdino, abbhÃcikkhanti ca pana man-te asatà abhÆtenÃti. Kathaæ byÃkaramÃnà pana mayaæ bhante vuttavÃdino c' eva Bhagavato assÃma na ca Bhagavantaæ abhÆtena abbhÃcikkheyyÃma dhammassa cÃnudhammaæ byÃkareyyÃma, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgaccheyyÃti. -- Tevijjo samaïo Gotamo ti kho Vaccha byÃkaramÃno vuttavÃdÅ c' eva me assa na ca maæ abhÆtena abbhÃcikkheyya dhammassa cÃnudhammaæ byÃkareyya, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ Ãgaccheyya. Ahaæ hi Vaccha yÃvad-e ÃkaÇkhÃmi anekavihitaæ pubbe- nivÃsaæ anussarÃmi, seyyathÅdaæ ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo --pe-- iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbe- nivÃsaæ anussarÃmi. Ahaæ hi Vaccha yÃvad-e ÃkaÇkhÃmi dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dub- baïïe sugate duggate --pe-- yathÃkammÆpage satte pa- jÃnÃmi. Ahaæ hi Vaccha ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto- vimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmi. Tevijjo samaïo Gotamo #<[page 483]># %< 3.2. AGGI-VACCHAGOTTASUTTAõ. (72) 483>% ti kho Vaccha byÃkaramÃno vuttavÃdÅ c' eva me assa na ca maæ abhÆtena abbhÃcikkheyya dhammassa cÃnudhammaæ byÃ- kareyya, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgaccheyyÃti. Evaæ vutte Vacchagotto paribbÃjako Bhagavantaæ etad- avoca: Atthi nu kho bho Gotama koci gihÅ gihisaæyojanaæ appahÃya kÃyassa bhedà dukkhass' antaækaro ti. -- Na-tthi kho Vaccha koci gihÅ gihisaæyojanaæ appahÃya kÃyassa bhedà dukkhass' antaækaro ti. -- Atthi pana bho Gotama koci gihÅ gihisaæyojanaæ appahÃya kÃyassa bhedà saggÆ- pago ti. -- Na kho Vaccha ekaæ yeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyo va ye gihÅ gihisaæyojanaæ appahÃya kÃyassa bhedà saggÆpagà ti. -- Atthi nu kho bho Gotama koci ÃjÅvako kÃyassa bhedà dukkhass' antaækaro ti. -- Na-tthi kho Vaccha koci ÃjÅvako kÃyassa bhedà dukkhass' antaækaro ti. -- Atthi pana bho Gotama koci ÃjÅvako kÃyassa bhedà saggÆpago ti. -- Ito kho so Vaccha ekanavuto kappo yam- ahaæ anussarÃmi, nÃbhijÃnÃmi ka¤ci ÃjÅvakaæ saggÆpagaæ a¤¤atra ekena, so p' Ãsi kammavÃdÅ kiriyavÃdÅ ti. -- Evaæ sante bho Gotama su¤¤aæ adun-titthÃyatanaæ antamaso saggÆpagena pÅti. -- Evaæ sante Vaccha su¤¤aæ adun- titthÃyatanaæ antamaso saggÆpagena pÅti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamano Vacchagotto paribbÃ- jako Bhagavato bhÃsitaæ abinandÅti. TEVIJJA-VACCHAGOTTASUTTANTAõ PAèHAMAõ. 72. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà SÃvatthi- yaæ viharati Jetavane AnÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Vacchagotto paribbÃjako yena Bhagavà ten' upasaÇkami, #<[page 484]># %<484 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekam- antaæ nisinno kho Vacchagotto paribbÃjako Bhagavantaæ etad-avoca: Kin-nu kho bho Gotama: sassato loko, idam-eva sac- caæ, mogham-a¤¤an-ti evaædiÂÂhi bhavaæ Gotamo ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: sassato loko, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti. -- Kim pana bho Gotama: asassato loko, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti evaæ- diÂÂhi bhavaæ Gotamo ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaæ- diÂÂhi: asassato loko, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti. -- Kin-nu kho bho Gotama: antavà loko, idam-eva sac- caæ, mogham-a¤¤an-ti evaædiÂÂhi bhavaæ Gotamo ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: antavà loko, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti. -- Kiæ pana bho Gotama: anan- tavà loko, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti evaædiÂÂhi bhavaæ Gotamo ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: anantavà loko, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti. -- Kin-nu kho bho Gotama: taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti evaædiÂÂhi bhavaæ Gotamo ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: taæ jÅvaæ taæ sarÅraæ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti. -- Kiæ pana bho Gotama: a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ, idam-eva saccaæ, mogham- a¤¤an-ti evaædiÂÂhi bhavaæ Gotamo ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅraæ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti. -- Kin-nu kho bho Gotama: hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam-eva saccaæ, mogham- a¤¤an-ti evaædiÂÂhi bhavaæ Gotamo ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti. -- Kiæ pana bho Gotama: na hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam-eva saccaæ, mogham- a¤¤an-ti evaædiÂÂhi bhavaæ Gotamo ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: na hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam- eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti. -- Kin-nu kho bho Go- tama: hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam- eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti evaædiÂÂhi bhavaæ Gotamo #<[page 485]># %< 3.2. AGGI-VACCHAGOTTASUTTAõ. (72) 485>% ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤- ¤an-ti. -- Kiæ pana bho Gotama: n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an- ti evaædiÂÂhi bhavaæ Gotamo ti. -- Na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti. Kin-nu kho bho Gotama: sassato loko, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti evaædiÂÂhi samaïo Gotamo ti iti puÂÂho samÃno: na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: sassato loko, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti vadesi. Kiæ pana bho Gotama: asassato loko, idam-eva saccaæ, mogham- a¤¤an-ti evaædiÂÂhi samaïo Gotamo ti iti puÂÂho samÃno: na kho ahaæ Vaccha evaædiÂÂhi: asassato loko, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti vadesi --pe--. Ki¤-nu kho bho Gotama: hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti evaædiÂÂhi samaïo Gotamo ti iti puÂÂho samÃno: na kho ahaæ Vaccha evaæ- diÂÂhi: hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam- eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti vadesi. Kiæ pana bho Gotama: n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti evaædiÂÂhi samaïo Gotamo ti iti puÂÂho samÃno: na kho ahaæ Vaccha evaæ- diÂÂhi: n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïÃ, idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti vadesi. Kiæ pana bhavaæ Gotamo ÃdÅnavaæ sampassamÃno evaæ imÃni sabbaso diÂÂhigatÃni anupagato ti. Sassato loko ti kho Vaccha diÂÂhigatam-etaæ diÂÂhi- gahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sa- pariÊÃhaæ, na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upa- samÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saæ- vattati. Asassato loko ti kho Vaccha --pe-- antavà loko ti kho Vaccha -- anantavà loko ti kho Vaccha -- taæ jÅvaæ taæ sarÅran-ti kho Vaccha -- a¤¤aæ jÅvaæ a¤¤aæ sarÅran- ti kho Vaccha -- hoti tathÃgato param-maraïà ti kho #<[page 486]># %<486 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% Vaccha -- na hoti tathÃgato param-maraïà ti kho Vaccha -- hoti ca na ca hoti tathÃgato param-maraïà ti kho Vaccha -- n' eva hoti na na hoti tathÃgato param-maraïà ti kho Vaccha diÂÂhigatam-etaæ diÂÂhigahanaæ diÂÂhikantÃraæ diÂÂhivisÆkaæ diÂÂhivipphanditaæ diÂÂhisaæyojanaæ, sadukkhaæ savighÃtaæ saupÃyÃsaæ sapariÊÃhaæ, na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. Imaæ kho ahaæ Vaccha ÃdÅnavaæ sampassamÃno evaæ imÃni sabbaso diÂÂhigatÃni anupagato ti. -- Atthi pana bhoto Gotamassa ki¤ci diÂÂhigatan-ti. -- DiÂÂhigatan-ti kho Vaccha apanÅtam-etaæ TathÃgatassa. DiÂÂhaæ h' etaæ Vaccha TathÃgatena: iti rÆpaæ, iti rÆ- passa samudayo, iti rÆpassa atthagamo; iti vedanÃ, iti ve, danÃya samudayo, iti vedanÃya atthagamo; iti sa¤¤Ã, iti sa¤¤Ãya samudayo, iti sa¤¤Ãya atthagamo; iti saÇkhÃrÃ, iti saÇkhÃrÃnaæ samudayo, iti saÇkhÃrÃnaæ atthagamo; iti vi¤¤Ãïaæ, iti vi¤¤Ãïassa samudayo, iti vi¤¤Ãïassa atthagamo ti. Tasmà TathÃgato sabbama¤¤itÃnaæ sabbamathitÃnaæ sabba-ahiækÃra-mamiækÃra-mÃnÃnusayÃnaæ khayà virÃgà ni- rodhà cÃgà paÂinissaggà anupÃdà vimutto ti vadÃmÅti. Evaæ vimuttacitto pana bho Gotama bhikkhu kuhiæ upapajjatÅti. -- UpapajjatÅti kho Vaccha na upeti. -- Tena hi bho Gotama na upapajjatÅti. -- Na upapajjatÅti kho Vaccha na upeti. -- Tena hi bho Gotama upapajjati ca na ca upapajjatÅti. -- Upapajjati ca na ca upapajjatÅti kho Vaccha na upeti. -- Tena hi bho Gotama n' eva upapajjati na na upapajjatÅti. -- N' eva upapajjati na na upapajjatÅti kho Vaccha na upeti. Evaæ vimuttacitto pana bho Gotama bhikkhu kuhiæ upapajjatÅti iti puÂÂho samÃno: upapajjatÅti kho Vaccha na upe- tÅti vadesi. Tena hi bho Gotama na upapajjatÅti iti puÂÂho samÃno: na upapajjatÅti kho Vaccha na upetÅti vadesi. Tena hi bho Gotama upapajjati ca na ca upapajjatÅti iti puÂÂho samÃno: upapajjati ca na ca upapajjatÅti kho Vaccha na upetÅti vadesi. Tena hi bho Gotama n' eva upapajjati na na upapajjatÅti iti puÂÂho samÃno: n' eva upapajjati na #<[page 487]># %< 3.2. AGGI-VACCHAGOTTASUTTAõ. (72) 487>% na upapajjatÅti kho Vaccha na upetÅti vadesi. EtthÃhaæ bho Gotama a¤¤Ãïam-ÃpÃdiæ, ettha sammoham-ÃpÃdiæ, yà pi me esà bhoto Gotamassa purimena kathÃsallÃpena ahu pasÃdamattà sà pi me etarahi antarahità ti. Alaæ hi te Vaccha a¤¤ÃïÃya alaæ sammohÃya. Gam- bhÅro h' ayaæ Vaccha dhammo duddaso duranubodho santo païÅto atakkÃvacaro nipuïo paï¬itavedaniyo, so tayà dujjÃno a¤¤adiÂÂhikena a¤¤akhantikena a¤¤arucikena a¤¤atrayogena a¤¤athÃcariyakena. Tena hi Vaccha taæ yev' ettha paÂi- pucchissÃmi, yathà te khameyya tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ kim-ma¤¤asi Vaccha: sace te purato aggi jaleyya jÃneyyÃsi tvaæ: ayaæ me purato aggi jalatÅti. -- Sace me bho Gotama purato aggi jaleyya jÃneyyÃhaæ: ayaæ me purato aggi jalatÅti. -- Sace pana taæ Vaccha evaæ puc- cheyya: yo te ayaæ purato aggi jalati ayaæ aggi kiæ paÂicca jalatÅti, evaæ puÂÂho tvaæ Vaccha kinti byÃkareyyÃsÅti. -- Sace maæ bho Gotama evaæ puccheyya: yo te ayaæ purato aggi jalati ayaæ aggi kiæ paÂicca jalatÅti, evaæ puÂÂho ahaæ bho Gotama evaæ byÃkareyyaæ: yo me ayaæ purato aggi jalati ayaæ aggi tiïakaÂÂhupÃdÃnaæ paÂicca jalatÅti. -- Sace te Vaccha purato so aggi nibbÃyeyya jÃneyyÃsi tvaæ: ayaæ me purato aggi nibbuto ti. -- Sace me bho Gotama purato so aggi nibbÃyeyya jÃneyyÃhaæ: ayaæ me purato aggi nib- buto ti. -- Sace pana taæ Vaccha evaæ puccheyya: yo te ayaæ purato aggi nibbuto so aggi ito katamaæ disaæ gato, puratthimaæ và pacchimaæ và uttaraæ và dakkhiïaæ và ti, evaæ puÂÂho tvaæ Vaccha kinti byÃkareyyÃsÅti. -- Na upeti bho Gotama. Yaæ hi so bho Gotama aggi tiïakaÂÂhu- pÃdÃnaæ paÂicca ajali, tassa ca pariyÃdÃnà a¤¤assa ca anupa- hÃrà anÃhÃro nibbuto t' eva saÇkhaæ gacchatÅti. Evam-eva kho Vaccha yena rÆpena tathÃgataæ pa¤¤Ã- payamÃno pa¤¤Ãpeyya taæ rÆpaæ tathÃgatassa pahÅnaæ ucchinnamÆlaæ tÃlÃvatthukataæ anabhÃvakataæ Ãyatiæ anuppÃdadhammaæ; rÆpasaÇkhÃvimutto kho Vaccha tathÃ- gato, gambhÅro appameyyo duppariyogÃho seyyathà pi mahÃsamuddo, upapajjatÅti na upeti, na upapajjatÅti na upeti, #<[page 488]># %<488 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% upapajjati ca na ca upapajjatÅti na upeti, n' eva upapajjati na na upapajjatÅti na upeti. YÃya vedanÃya tathÃgataæ pa¤¤ÃpayamÃno pa¤¤Ãpeyya sà vedanà tathÃgatassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃda- dhammÃ; vedanÃsaÇkhÃvimutto kho Vaccha tathÃgato, gam- bhÅro appameyyo duppariyogÃho seyyathà pi mahÃsamuddo, upapajjatÅti na upeti, na upapajjatÅti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatÅti na upeti, n' eva upapajjati na na upa- pajjatÅti na upeti. YÃya sa¤¤Ãya tathÃgataæ pa¤¤ÃpayamÃno pa¤¤Ãpeyya sà sa¤¤Ã tathÃgatassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ; sa¤¤ÃsaÇkhÃvimutto kho Vaccha tathÃgato, gambhÅro appa- meyyo . . . n' eva upapajjati na na upapajjatÅti na upeti. Yehi saÇkhÃrehi tathÃgataæ pa¤¤ÃpayamÃno pa¤¤Ãpeyya te saÇkhÃrà tathÃgatassa pahÅnà ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃdadhammÃ; saÇkhÃrasaÇkhÃ- vimutto kho Vaccha tathÃgato, gambhÅro appameyyo . . . n' eva upapajjati na na upapajjatÅti na upeti. Yena vi¤¤Ãïena tathÃgataæ pa¤¤ÃpayamÃno pa¤¤Ãpeyya taæ vi¤¤Ãïaæ tathÃ- gatassa pahÅnaæ ucchinnamÆlaæ tÃlÃvatthukataæ anabhÃva- kataæ Ãyatiæ anuppÃdadhammaæ; vi¤¤ÃïasaÇkhÃvimutto kho Vaccha tathÃgato, gambhÅro appameyyo duppariyogÃho sey- yathà pi mahÃsamuddo, upapajjatÅti na upeti, na upapajjatÅti na upeti, upapajjati ca na ca upapajjatÅti na upeti, n' eva upapajjati na na upapajjatÅti na upetÅti. Evaæ vutte Vacchagotto paribbÃjako Bhagavantaæ etad- avoca: Seyyathà pi bho Gotama gÃmassa và nigamassa và avidÆre mahà sÃlarukkho, tassa aniccatà sÃkhÃpalÃsaæ pa- lujjeyya, tacapapaÂikà palujjeyyuæ, pheggu palujjeyya, so aparena samayena apagatasÃkhÃpalÃso apagatatacapapaÂiko apagataphegguko suddho assa sÃre paÂiÂÂhito, evam-ev' idaæ bhoto Gotamassa pÃvacanaæ apagatasÃkhÃpalÃsaæ apagata- tacapapaÂikaæ apagatapheggukaæ suddhaæ sÃre patiÂÂhitaæ. Abhikkantaæ bho Gotama, abhikkantaæ bho Gotama. Sey- yathà pi bho Gotama nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre #<[page 489]># %< 3.3. MAHù-VACCHAGOTTASUTTAõ. (73) 489>% và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ bhotà Gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ Gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. UpÃsakam-maæ bhavaæ Gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. AGGI-VACCHAGOTTASUTTANTAõ DUTIYAõ. 73. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe viharati VeÊuvane KalandakanivÃpe. Atha kho Vacchagotto paribbÃjako yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅ- yaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Vacchagotto paribbÃjako Bhagavantaæ etad-avoca: DÅgha- rattÃhaæ bhotà Gotamena sahakathÅ. SÃdhu me bhavaæ Gotamo saÇkhittena kusalÃkusalaæ desetÆti. -- SaÇkhittena pi kho te ahaæ Vaccha kusalÃkusalaæ deseyyaæ, vitthÃrena pi kho te ahaæ Vaccha kusalÃkusalaæ deseyyaæ, api ca te ahaæ Vaccha saÇkhittena kusalÃkusalaæ desessÃmi, taæ suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bho ti kho Vacchagotto paribbÃjako Bhagavato paccassosi. Bha- gavà etad-avoca: Lobho kho Vaccha akusalaæ, alobho kusalaæ. Doso kho Vaccha akusalaæ, adoso kusalaæ. Moho kho Vaccha akusalaæ, amoho kusalaæ. Iti kho Vaccha ime tayo dhammà akusalÃ, tayo dhammà kusalÃ. PÃïÃtipÃto kho Vaccha akusalaæ, pÃïÃtipÃtà veramaïÅ kusalaæ. AdinnÃ- dÃnaæ kho Vaccha akusalaæ, adinnÃdÃnà veramaïÅ kusalaæ. KÃmesu micchÃcÃro kho Vaccha akusalaæ, kÃmesu micchÃ- cÃrà veramaïÅ kusalaæ. MusÃvÃdo kho Vaccha akusalaæ, musÃvÃdà veramaïÅ kusalaæ. Pisuïà vÃcà kho Vaccha #<[page 490]># %<490 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% akusalaæ, pisuïÃya vÃcÃya veramaïÅ kusalaæ. Pharusà vÃcà kho Vaccha akusalaæ, pharusÃya vÃcÃya veramaïÅ kusalaæ. SamphappalÃpo kho Vaccha akusalaæ, samphappalÃpà vera- maïÅ kusalaæ. Abhijjhà kho Vaccha akusalaæ, anabhijjhà kusalaæ. ByÃpÃdo kho Vaccha akusalaæ, abyÃpÃdo kusalaæ. MicchÃdiÂÂhi kho Vaccha akusalaæ, sammÃdiÂÂhi kusalaæ. Iti kho Vaccha ime dasa dhammà akusalÃ, dasa dhammà ku- salÃ. Yato kho Vaccha bhikkhuno taïhà pahÅnà hoti ucchinnamÆlà tÃlÃvatthukatà anabhÃvakatà Ãyatiæ anuppÃda- dhammÃ, so hoti bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà kata- karaïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhava- saæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto ti. TiÂÂhatu bhavaæ Gotamo, atthi pana bhoto Gotamassa ekabhikkhu pi sÃvako ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà upasampajja viharatÅti. -- Na kho Vaccha ekaæ yeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyo va ye bhikkhÆ mama sÃvakà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà viharantÅti. -- TiÂ- Âhatu bhavaæ Gotamo, tiÂÂhantu bhikkhÆ, atthi pana bhoto Gotamassa ekabhikkhunÅ pi sÃvikà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharatÅti. -- Na kho Vaccha ekaæ yeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyo va yà bhikkhuniyo mama sÃvikà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ã- vimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upa- sampajja viharantÅti. -- TiÂÂhatu bhavaæ Gotamo, tiÂÂhantu bhikkhÆ, tiÂÂhantu bhikkhuniyo, atthi pana bhoto Gotamassa ekupÃsako pi sÃvako gihÅ odÃtavasano brahmacÃrÅ pa¤- cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opa- pÃtiko tatthaparinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokà ti. -- Na kho Vaccha ekaæ yeva sataæ . . . na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyo va ye upÃsakà mama sÃvakà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ #<[page 491]># %< 3.3. MAHù-VACCHAGOTTASUTTAõ. (73) 491>% parikkhayà opapÃtikà tatthaparinibbÃyino anÃvattidhammà tasmà lokà ti. -- TiÂÂhatu bhavaæ Gotamo, tiÂÂhantu bhik- khÆ, tiÂÂhantu bhikkhuniyo, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino, atthi pana bhoto Gotamassa ekupÃsako pi sÃvako gihÅ odÃtavasano kÃmabhogÅ sÃsanakaro ovÃdapatikaro tiïïavicikiccho vigatakathaækatho vesÃrajjappatto aparap- paccayo satthusÃsane viharatÅti. -- Na kho Vaccha ekaæ yeva sataæ . . . na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyo va ye upÃsakà mama sÃvakà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino sÃsana- karà ovÃdapatikarà tiïïavicikicchà vigatakathaækathà vesÃ- rajjappattà aparappaccayà satthusÃsane viharantÅti. -- TiÂÂhatu bhavaæ Gotamo, tiÂÂhantu bhikkhÆ, tiÂÂhantu bhikkhuniyo, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino, atthi pana bhoto Gotamassa ekupÃsikà pi sÃvikà gihÅ odÃtavasanà brahma- cÃrinÅ pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃnaæ parikkhayà opapÃtikà tatthaparinibbÃyinÅ anÃvattidhammà tasmà lokà ti. -- Na kho Vaccha ekaæ yeva sataæ . . . na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyo va yà upÃsikà mama sÃvikà gihÅ odÃta- vasanà brahmacÃriniyo pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ saæyojanÃ- naæ parikkhayà opapÃtikà tatthaparinibbÃyiniyo anÃvatti- dhammà tasmà lokà ti. -- TiÂÂhatu bhavaæ Gotamo, tiÂ- Âhantu bhikkhÆ, tiÂÂhantu bhikkhuniyo, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino, tiÂÂhantu upÃsakà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino, tiÂÂhantu upÃsikà gihÅ odÃtavasanà brahmacÃriniyo, atthi pana bhoto Gotamassa ekupÃsikà pi sÃvikà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhoginÅ sÃsanakarà ovÃdapati- karà tiïïavicikicchà vigatakathaækathà vesÃrajjappattà apa- rappaccayà satthusÃsane viharatÅti. -- Na kho Vaccha ekaæ yeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyo va yà upÃsikà mama sÃvikà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhoginiyo sÃsanakarà ovÃda- patikarà tiïïavicikicchà vigatakathaækathà vesÃrajjappattà aparappaccayà satthusÃsane viharantÅti. Sace hi bho Gotama imaæ dhammaæ bhavaæ yeva Gotamo ÃrÃdhako abhavissa no ca kho bhikkhÆ ÃrÃdhakà #<[page 492]># %<492 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% abhaviæsu, evam-idaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa ten' aÇgena; yasmà ca kho bho Gotama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃdhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakÃ, evam- idaæ brahmacariyaæ paripÆraæ ten' aÇgena. Sace hi bho Gotama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃdhako abhavissa bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu, no ca kho bhik- khuniyo ÃrÃdhikà abhaviæsu, evam-idaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa ten' aÇgena; yasmà ca kho bho Go- tama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃdhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikÃ, evam-idaæ brahmacariyaæ paripÆraæ ten' aÇgena. Sace hi bho Gotama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃdhako abhavissa bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà abhaviæsu, no ca kho upÃsakà gihÅ odÃtavasanà brahma- cÃrino ÃrÃdhakà abhaviæsu, evam-idaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa ten' aÇgena; yasmà ca kho bho Go- tama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃdhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakÃ, evam-idaæ brahma- cariyaæ paripÆraæ ten' aÇgena. Sace hi bho Gotama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃdhako abhavissa bhik- khÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà abha- viæsu upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà abhaviæsu, no ca kho upÃsakà gihÅ odÃtavasanà kÃma- bhogino ÃrÃdhakà abhaviæsu, evam-idaæ brahmacariyaæ aparipÆraæ abhavissa ten' aÇgena; yasmà ca kho bho Go- tama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃdhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃdhakÃ, evam-idaæ brahma- cariyaæ paripÆraæ ten' aÇgena. Sace hi bho Gotama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃdhako abhavissa bhik- khÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà abha- viæsu upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà abhaviæsu {upÃsakÃ} ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃ- dhakà abhaviæsu, no ca kho upÃsikà gihÅ odÃtavasanà #<[page 493]># %< 3.3. MAHù-VACCHAGOTTASUTTAõ. (73) 493>% brahmacÃriniyo ÃrÃdhikà abhaviæsu. evam-idaæ brahma- cariyaæ aparipÆraæ abhavissa ten' aÇgena; yasmà ca kho bho Gotama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃ- dhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà upÃ- sakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃdhakà upÃsikà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃriniyo ÃrÃdhikÃ, evam-idaæ brahma- cariyaæ paripÆraæ ten' aÇgena. Sace hi bho Gotama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃdhako abhavissa bhik- khÆ ca ÃrÃdhakà abhaviæsu bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà abha- viæsu upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà abhaviæsu upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃ- dhakà abhaviæsu upÃsikà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃriniyo ÃrÃdhikà abhaviæsu, no ca kho upÃsikà gihÅ odÃtavasanà kÃmabhoginiyo ÃrÃdhikà abhaviæsu, evam-idaæ brahma- cariyaæ aparipÆraæ abhavissa ten' aÇgena; yasmà ca kho bho Gotama imaæ dhammaæ bhava¤-c' eva Gotamo ÃrÃ- dhako bhikkhÆ ca ÃrÃdhakà bhikkhuniyo ca ÃrÃdhikà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà brahmacÃrino ÃrÃdhakà upÃsakà ca gihÅ odÃtavasanà kÃmabhogino ÃrÃdhakà upÃsikà ca gihÅ odÃta- vasanà brahmacÃriniyo ÃrÃdhikà upÃsikà ca gihÅ odÃta- vasanà kÃmabhoginiyo ÃrÃdhikÃ, evam-idaæ brahmacariyaæ paripÆraæ ten' aÇgena. Seyyathà pi bho Gotama GaÇgà nadÅ samuddaninnà samuddapoïà samuddapabbhÃrà samuddaæ Ãhacca tiÂÂhati, evam-evÃyaæ bhoto Gotamassa parisà sagahaÂÂhapabbajità nibbÃnaninnà nibbÃnapoïà nibbÃnapabbhÃrà nibbÃnaæ Ãhacca tiÂÂhati. Abhikkantaæ bho Gotama, abhikkantaæ bho Gotama. Seyyathà pi bho Gotama nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂic- channaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ bhotà Gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ Gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. LabheyyÃhaæ bhoto Gotamassa santike pabbajjaæ, labheyyaæ upasampadan- #<[page 494]># %<494 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% ti. -- Yo kho Vaccha a¤¤atitthiyapubbo imasmiæ dhamma- vinaye ÃkaÇkhati pabbajjaæ ÃkaÇkhati upasampadaæ, so cattÃro mÃse parivasati, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti upasampÃdenti bhikkhu- bhÃvÃya; api ca m' ettha puggalavemattatà vidità ti. -- Sace bhante a¤¤atitthiyapubbà imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇkhantà pabbajjaæ ÃkaÇkhantà upasampadaæ cattÃro mÃse parivasanti, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya, ahaæ cattÃri vassÃni parivasissÃmi, catunnaæ maæ vassÃnaæ acca- yena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjentu upasampÃdentu bhikkhu- bhÃvÃyÃti. Alattha kho Vacchagotto paribbÃjako Bhagavato santike pabbajjaæ alattha upasampadaæ. AcirÆpasampanno kho pan' Ãyasmà Vacchagotto addhamÃ- sÆpasampanno yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Vacchagotto Bhagavantaæ etad-avoca: YÃvatakaæ bhante sekhena ¤Ãïena sekhÃya vijjÃya pattabbaæ anuppattaæ taæ mayÃ, uttariæ me Bhagavà dhammaæ desetÆti. -- Tena hi tvaæ Vaccha dve dhamme uttariæ bhÃvehi, samatha¤-ca vipassana¤-ca. Ime kho te Vaccha dve dhammà uttariæ bhÃvitÃ, samatho ca vipassanà ca, anekadhÃtupaÂivedhÃya saævattissanti. So tvaæ Vaccha yÃvad-e ÃkaÇkhissasi: anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhaveyyaæ, eko pi hutvà bahudhà assaæ, bahudhà pi hutvà eko assaæ, ÃvibhÃvaæ tirobhÃvaæ tiro- ku¬¬aæ tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃno gaccheyyaæ seyyathà pi ÃkÃse, paÂhaviyà pi ummujjanimujjaæ ka- reyyaæ seyyathà pi udake, udake pi abhijjamÃne gaccheyyaæ seyyathà pi paÂhaviyaæ, ÃkÃse pi pallaÇkena kameyyaæ seyyathà pi pakkhÅ sakuïo, ime pi candimasuriye evaæ mahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimaseyyaæ pari- majjeyyaæ, yÃva Brahmalokà pi kÃyena vasaæ vatteyyan-ti, tatra tatr' eva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane. So tvaæ Vaccha yÃvad-e ÃkaÇkhissasi: dibbÃya sota- #<[page 495]># %< 3.3. MAHù-VACCHAGOTTASUTTAõ. (73) 495>% dhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïeyyaæ, dibbe ca mÃnuse ca, ye dÆre santike cÃti, tatra tatr' eva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane. So tvaæ Vaccha yÃvad-e ÃkaÇkhissasi: parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃneyyaæ, sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, vÅtadosaæ và cittaæ vÅta- dosaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, samohaæ và cittaæ samohaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, saÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittan-ti pajÃneyyaæ, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittan-ti pajÃneyyaæ, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittan- ti pajÃneyyaæ, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittan-ti pajÃneyyaæ, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittan-ti pa- jÃneyyaæ, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittan-ti pa- jÃneyyaæ, vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittan-ti pajÃneyyaæ, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittan-ti pajÃneyyan-ti, tatra tatr' eva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane. So tvaæ Vaccha yÃvad-e ÃkaÇkhissasi: anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyyaæ, seyyathÅdaæ ekam-pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo tisso pi jÃtiyo catasso pi jÃtiyo pa¤ca pi jÃtiyo dasa pi jÃtiyo vÅsatim-pi jÃtiyo tiæsam-pi jÃtiyo cattÃrÅ- sam-pi jÃtiyo pa¤¤Ãsam-pi jÃtiyo jÃtisatam-pi jÃtisahassam- pi jÃtisatasahassam-pi aneke pi saævaÂÂakappe aneke pi vivaÂÂakappe aneke pi saævaÂÂavivaÂÂakappe: amutr' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukha- dukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto; so tato cuto amutra uppÃdiæ, tatra p' Ãsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto, so tato cuto idhÆpapanno ti, iti sÃkÃraæ sauddesaæ aneka- vihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyyan-ti, tatra tatr' eva sakkhi- bhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane. #<[page 496]># %<496 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% So tvaæ Vaccha yÃvad-e ÃkaÇkhissasi: dibbena cak- khunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe su- gate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃneyyaæ: ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upa- vÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃ- gatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃ- gatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhi- kammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà param-maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannà ti, iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyyaæ cavamÃne upapajjamÃne, hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆ- page satte pajÃneyyan-ti, tatra tatr' eva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane. So tvaæ Vaccha yÃvad-e ÃkaÇkhissasi: ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyan- ti, tatra tatr' eva sakkhibhabbataæ pÃpuïissasi sati sati Ãyatane ti. Atha kho Ãyasmà Vacchagotto Bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃy' Ãsanà Bhagavantaæ abhi- vÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho Ãyasmà Vacchagotto eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto vi- haranto nacirass' eva yass' atthÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad-anuttaraæ brahma- cariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchi- katvà upasampajja vihÃsi; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro kho pan' Ãyasmà Vacchagotto arahataæ ahosi. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ Bhaga- vantaæ dassanÃya gacchanti. Addasà kho Ãyasmà Vaccha- gotto te bhikkhÆ dÆrato va gacchante, disvà yena te bhikkhÆ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà te bhikkhÆ etad- #<[page 497]># %< 3.4. DýGHANAKHASUTTAõ. (74) 497>% avoca: Handa kahaæ pana tumhe Ãyasmanto gacchathÃti. -- Bhagavantaæ kho mayaæ Ãvuso dassanÃya gacchÃmÃti. -- Tena h' Ãyasmanto mama vacanena Bhagavato pÃde sirasà vandatha: Vacchagotto bhante bhikkhu Bhagavato pÃde sirasà vandati eva¤-ca vadeti: pariciïïo me BhagavÃ, pariciïïo me Sugato ti. Evam-Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato Vacchagottassa paccassosuæ. Atha kho te bhikkhÆ yena Bhagavà ten' upasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà Bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhÆ Bhagavantaæ etad-avocuæ: ùyasmà bhante Vacchagotto Bhagavato pÃde sirasà vandati eva¤-ca vadeti: pariciïïo me BhagavÃ, pariciïïo me Sugato ti. -- Pubbe va me bhikkhave Vacchagotto bhikkhu cetasà ceto paricca vidito: tevijjo Vacchagotto bhikkhu mahiddhiko mahÃnu- bhÃvo ti. Devatà pi me etam-atthaæ Ãrocesuæ: tevijjo bhante Vacchagotto bhikkhu mahiddhiko mahÃnubhÃvo ti. Idam-avoca BhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ Bhagavato bhÃsitaæ abhinandun-ti. MAHù-VACCHAGOTTASUTTANTAõ TATIYAõ. 74. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà RÃjagahe viharati GijjhakÆÂe SÆkarakhatÃyaæ. Atha kho DÅghanakho paribbÃjako yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅ- yaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho DÅghanakho paribbÃjako Bhagavantaæ etad-avoca: Ahaæ hi bho Gotama evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: sabbaæ me na khama- tÅti. -- Yà pi kho te esà Aggivessana diÂÂhi: sabbaæ me na khamatÅti, esà pi te diÂÂhi na khamatÅti. -- Esà ce me bho Gotama diÂÂhi khameyya taæ p' assa tÃdisam-eva, taæ p' #<[page 498]># %<498 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% assa tÃdisam-evÃti. -- Ato kho te Aggivessana bahÆhi bahutarà lokasmiæ ye evam-Ãhaæsu: taæ p' assa tÃdisam- eva, taæ p' assa tÃdisam-evÃti, te ta¤-c' eva diÂÂhiæ na- ppajahanti a¤¤a¤-ca diÂÂhiæ upÃdiyanti. Ato kho te Aggi- vessana tanÆhi tanutarà lokasmiæ ye evam-Ãhaæsu: tam p' assa tÃdisam-eva, taæ p' assa tÃdisam-evÃti, te ta¤-c' eva diÂÂhiæ pajahanti a¤¤a¤-ca diÂÂhiæ na upÃdiyanti. Sant' Aggivessana eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: sabbaæ me khamatÅti. Sant' Aggivessana eke samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: sabbaæ me na khamatÅti. Sant' Aggivessana eke samaïabrÃhmaïà evaæ- vÃdino evaædiÂÂhino: ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅti. Tatr' Aggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaæ- vÃdino evaædiÂÂhino: sabbaæ me khamatÅti, tesam-ayaæ diÂÂhi sÃrÃgÃya santike saæyogÃya santike abhinandanÃya santike ajjhosÃnÃya santike upÃdÃnÃya santike. Tatr' Aggi- vessana ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: sabbaæ me na khamatÅti, tesam-ayaæ diÂÂhi asÃrÃgÃya santike asaæyogÃya santike anabhinandanÃya santike anajjho- sÃnÃya santike anupÃdÃnÃya santike ti. Evaæ vutte DÅgha- nakho paribbÃjako Bhagavantaæ etad-avoca: Ukkaæsati me bhavaæ Gotamo diÂÂhigataæ, samukkaæsati me bhavaæ Go- tamo diÂÂhigatan-ti. -- Tatr' Aggivessana ye te samaïa- brÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅti, yà hi kho nesaæ khamati sà 'yaæ diÂÂhi sÃrÃgÃya santike saæyogÃya santike abhinandanÃya santike ajjhosÃnÃya santike upÃdÃnÃya santike, yà hi kho nesaæ na khamati sà 'yaæ diÂÂhi asÃrÃgÃya santike asaæ- yogÃya santike anabhinandanÃya santike anajjhosÃnÃya san- tike anupÃdÃnÃya santike. Tatr' Aggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: sabbaæ me khamatÅti, tattha vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Yà kho me ayaæ diÂÂhi: sabbaæ me khama- tÅti, ima¤-ce ahaæ diÂÂhiæ thÃmasà parÃmassa abhinivissa vohareyyaæ: idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti, dvÅhi me assa viggaho, yo cÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaæ- #<[page 499]># %< 3.4. DýGHANAKHASUTTAõ. (74) 499>% vÃdÅ evaædiÂÂhi: sabbaæ me na khamatÅti, yo cÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅti, imehi me assa dvÅhi viggaho, iti viggahe sati vivÃdo, vivÃde sati vighÃto, vighÃte sati vihesÃ. Iti so viggaha¤-ca vivÃda¤-ca vighÃta¤-ca vihesa¤-ca attani sampassamÃno ta¤-c' eva diÂÂhiæ pajahati a¤¤a¤-ca diÂÂhiæ na upÃdiyati; evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti, evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hoti. Tatr' Aggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: sabbaæ me na khamatÅti, tattha vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Yà kho me ayaæ diÂÂhi: sabbaæ me na khamatÅti, ima¤-ce ahaæ diÂÂhiæ thÃmasà parÃmassa abhinivissa vohareyyaæ: idam-eva saccaæ, mogham-a¤¤an-ti, dvÅhi me assa vig- gaho, yo cÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ evaæ- diÂÂhi: sabbaæ me khamatÅti, yo cÃyaæ samaïo và brÃh- maïo và evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: ekaccaæ me khamati, ekac- caæ me na khamatÅti, imehi me assa dvÅhi viggaho, iti viggahe sati vivÃdo, vivÃde sati vighÃto, vighÃte sati vihesÃ. Iti so viggaha¤-ca vivÃda¤-ca vighÃta¤-ca vihesa¤-ca attani sampassamÃno ta¤-c' eva diÂÂhiæ pajahati a¤¤a¤-ca diÂÂhiæ na upÃdiyati; evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti, evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hoti. Tatr' Aggivessana ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅti, tattha vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Yà kho me ayaæ diÂÂhi: ekaccaæ me khamati, ekaccaæ me na khamatÅti, ima¤-ce ahaæ diÂÂhiæ thÃmasà parÃmassa abhinivissa vohareyyaæ: idam-eva sac- caæ, mogham-a¤¤an-ti, dvÅhi me assa viggaho, yo cÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: sabbaæ me khamatÅti, yo cÃyaæ samaïo và brÃhmaïo và evaævÃdÅ evaæ- diÂÂhi: sabbaæ me na khamatÅti, imehi me assa dvÅhi viggaho, iti viggahe sati vivÃdo, vivÃde sati vighÃto, vighÃte sati vihesÃ. Iti so viggaha¤-ca vivÃda¤-ca vighÃta¤-ca vihesa¤-ca attani sampassamÃno ta¤-c' eva diÂÂhiæ pajahati a¤¤a¤-ca diÂÂhiæ na upÃdiyati; evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ pahÃnaæ hoti, evam-etÃsaæ diÂÂhÅnaæ paÂinissaggo hoti. #<[page 500]># %<500 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% Ayaæ kho pan' Aggivessana kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdana- parimaddana-bhedana-viddhaæsanadhammo aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassitabbo. Tass' imaæ kÃyaæ aniccato dukkhato rogato gaï¬ato sallato aghato ÃbÃdhato parato palokato su¤¤ato anattato samanupassato yo kÃyas- miæ kÃyachando kÃyasneho kÃyanvayatà sà pahÅyati. Tisso kho imà Aggivessana vedanÃ: sukhà vedanà duk- khà vedanà adukkhamasukhà vedanÃ. Yasmiæ Aggivessana samaye sukhaæ vedanaæ vedeti n' eva tasmiæ samaye duk- khaæ vedanaæ vedeti na adukkhamasukhaæ vedanaæ vedeti, sukhaæ yeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. Yasmiæ Aggivessana samaye dukkhaæ vedanaæ vedeti, n' eva tasmiæ samaye sukhaæ vedanaæ vedeti na adukkhamasukhaæ ve- danaæ vedeti, dukkhaæ yeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. Yasmiæ Aggivessana samaye adukkhamasukhaæ vedanaæ vedeti, n' eva tasmiæ samaye sukhaæ vedanaæ vedeti na dukkhaæ vedanaæ vedeti, adukkhamasukhaæ yeva tasmiæ samaye vedanaæ vedeti. Sukhà pi kho Aggivessana vedanà aniccà saÇkhatà paÂiccasamuppannà khayadhammà vaya- dhammà virÃgadhammà nirodhadhammÃ. Dukkhà pi kho Aggivessana vedanà aniccà saÇkhatà paÂiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà virÃgadhammà nirodhadhammÃ. Adukkhamasukhà pi kho Aggivessana vedanà aniccà saÇ- khatà paÂiccasamuppannà khayadhammà vayadhammà virÃga- dhammà nirodhadhammÃ. Evaæ passaæ Aggivessana sutavà ariyasÃvako sukhÃya pi vedanÃya nibbindati, dukkhÃya pi vedanÃya nibbindati, adukkhamasukhÃya pi vedanÃya nibbin- dati, nibbindaæ virajjati, virÃgà vimuccati, vimuttasmiæ vi- muttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Evaæ vi- muttacitto kho Aggivessana bhikkhu na kenaci saævadati na kenaci vivadati, ya¤-ca loke vuttaæ tena voharati aparÃ- masan-ti. Tena kho pana samayena Ãyasmà SÃriputto Bhagavato #<[page 501]># %< 3.5. MùGANDIYASUTTAõ. (75) 501>% piÂÂhito Âhito hoti Bhagavantaæ vÅjamÃno. Atha kho Ãyas- mato SÃriputtassa etad-ahosi: Tesaæ tesaæ kira no Bha- gavà dhammÃnaæ abhi¤¤Ã pahÃnam-Ãha, tesaæ tesaæ kira no Sugato dhammÃnaæ abhi¤¤Ã paÂinissaggam-ÃhÃti. Itih' idaæ Ãyasmato SÃriputtassa paÂisa¤cikkhato anupÃdÃya Ãsavehi cittaæ vimucci. DÅghanakhassa pana paribbÃjakassa virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi: yaæ ki¤ci sam- udayadhammaæ sabban-taæ nirodhadhamman-ti. Atha kho DÅghanakho paribbÃjako diÂÂhadhammo pattadhammo vidita- dhammo pariyogÃÊhadhammo tiïïavicikiccho vigatakathaæ katho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane Bhaga vantaæ etad-avoca: Abhikkantaæ bho Gotama, abhikkantaæ bho Gotama. Seyyathà pi bho Gotama nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhu- manto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ bhotà Gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ Gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤- ca. UpÃsakam-maæ bhavaæ Gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïagatan-ti. DýGHANAKHASUTTANTAõ CATUTTHAõ. 75. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà Kurusu viharati -- KammÃssadhamman-nÃma KurÆnaæ nigamo -- BhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa agyÃgÃre tiïasantharake. Atha kho Bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya KammÃssadhammaæ piï¬Ãya pÃvisi, KammÃssa- dhamme piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yen' a¤¤ataro vanasaï¬o ten' upasaÇkami divÃvihÃrÃya, taæ vanasaï¬aæ ajjhogÃhitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃ- vihÃraæ nisÅdi. #<[page 502]># %<502 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% Atha kho MÃgandiyo paribbÃjako jaÇghÃvihÃraæ anu- caÇkamamÃno anuvicaramÃno yena BhÃradvÃjagottassa brÃh- maïassa agyÃgÃraæ ten' upasaÇkami. Addasà kho MÃgan- diyo paribbÃjako BhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa agyÃgÃre tiïasantharakaæ pa¤¤attaæ, disvÃna BhÃradvÃjagottaæ brÃh- maïaæ etad-avoca: Kassa nv-ayaæ bhoto BhÃradvÃjassa agyÃgÃre tiïasantharako pa¤¤atto, samaïaseyyÃrÆpaæ ma¤¤e ti. -- Atthi bho MÃgandiya samaïo Gotamo Sakyaputto Sakyakulà pabbajito, taæ kho pana bhavantaæ Gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: Iti pi so Bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato loka- vidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavà ti. Tass' esà bhoto Gotamassa seyyà pa¤¤attà ti. -- DuddiÂÂhaæ vata bho BhÃradvÃja addasÃma ye mayaæ tassa bhoto Gotamassa bhÆnahuno seyyaæ adda- sÃmÃti. -- Rakkhass' etaæ MÃgandiya vÃcaæ, rakkhass' etaæ MÃgandiya vÃcaæ, bahÆ hi tassa bhoto Gotamassa khattiya- paï¬ità pi brÃhmaïapaï¬ità pi gahapatipaï¬ità pi samaïa- paï¬ità pi abhippasannà vinÅtà ariye ¤Ãye dhamme kusale ti. -- Sammukhà ce pi mayaæ bho BhÃradvÃja taæ bha- vantaæ Gotamaæ passeyyÃma sammukhà pi naæ vadeyyÃma: bhÆnahu samaïo Gotamo ti, taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅti. -- Sace taæ bhoto MÃgandiyassa agaru Ãro- ceyyam-etaæ samaïassa GotamassÃti. -- Appossukko bha- vaæ BhÃradvÃjo vutto va naæ vadeyyÃti. Assosi kho Bhagavà dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya BhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa MÃ- gandiyena paribbÃjakena saddhiæ imaæ kathÃsallÃpaæ. Atha kho Bhagavà sÃyanhasamayaæ paÂisallÃïà vuÂÂhito yena BhÃradvÃjagottassa brÃhmaïassa agyÃgÃraæ ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà nisÅdi pa¤¤atte va tiïasantharake. Atha kho BhÃradvÃjagotto brÃhmaïo yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho BhÃradvÃjagottaæ brÃhmaïaæ Bhagavà etad- avoca: Ahu pana te BhÃradvÃja MÃgandiyena paribbÃjakena #<[page 503]># %< 3.5. MùGANDIYASUTTAõ. (75) 503>% saddhiæ imaæ yeva tiïasantharakaæ Ãrabbha kocid-eva kathÃsallÃpo ti. Evaæ vutte BhÃradvÃjo brÃhmaïo saæ- viggo lomahaÂÂhajÃto Bhagavantaæ etad-avoca: Etad-eva kho pana mayaæ bhoto Gotamassa ÃrocetukÃmÃ, atha ca pana bhavaæ Gotamo anakkhÃnaæ yeva akÃsÅti. Aya¤-ca h' idaæ Bhagavato BhÃradvÃjagottena brÃhmaïena saddhiæ antarÃkathà vippakatà hoti atha MÃgandiyo paribbÃjako jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena BhÃra- dvÃjagottassa brÃhmaïassa agyÃgÃraæ yena Bhagavà ten' upasaÇkami, upasaÇkamitvà Bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho MÃgandiyaæ paribbÃjakaæ Bhagavà etad-avoca: Cakkhuæ kho MÃgandiya rÆpÃrÃmaæ rÆparataæ rÆpa- sammudituæ, taæ TathÃgatassa dantaæ guttaæ rakkhitaæ saævutaæ, tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Idan-nu te etaæ MÃgandiya sandhÃya bhÃsitaæ: bhÆnahu samaïo Gotamo ti. -- Etad-eva kho pana me bho Gotama san- dhÃya bhÃsitaæ: bhÆnahu samaïo Gotamo ti, taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅti. -- Sotaæ kho MÃgandiya saddÃrÃmaæ --pe-- ghÃnaæ kho MÃgandiya gandhÃrÃmaæ -- jivhà kho MÃgandiya rasÃrÃmà rasaratà rasasammuditÃ, sà TathÃgatassa dantà guttà rakkhità saævutÃ, tassà ca saævarÃya dhammaæ deseti. Idan-nu te etaæ MÃgandiya sandhÃya bhÃsitaæ: bhÆnahu samaïo Gotamo ti. -- Etad- eva kho pana me bho Gotama sandhÃya bhÃsitaæ: bhÆnahu samaïo Gotamo ti, taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocara- tÅti. -- KÃyo kho MÃgandiya phoÂÂhabbÃrÃmo --pe-- mano kho MÃgandiya dhammÃrÃmo dhammarato dhammasammu- dito, so TathÃgatassa danto gutto rakkhito saævuto, tassa ca saævarÃya dhammaæ deseti. Idan-nu te etaæ MÃgan- diya sandhÃya bhÃsitaæ: bhÆnahu samaïo Gotamo ti. -- Etad-eva kho pana me bho Gotama sandhÃya bhÃsitaæ: bhÆnahu samaïo Gotamo ti, taæ kissa hetu: evaæ hi no sutte ocaratÅti. Taæ kim-ma¤¤asi MÃgandiya: idh' ekacco cakkhu- #<[page 504]># %<504 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% vi¤¤eyyehi rÆpehi paricÃritapubbo assa iÂÂhehi kantehi manÃ- pehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi, so aparena sama- yena rÆpÃnaæ yeva samudaya¤-ca atthagama¤-ca assÃda¤- ca ÃdÅnava¤-ca nissaraïa¤-ca yathÃbhÆtaæ viditvà rÆpa- taïhaæ pahÃya rÆpapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihareyya. Imassa pana te MÃgan- diya kim-assa vacanÅyan-ti. -- Na ki¤ci bho Gotama. -- Taæ kim-ma¤¤asi MÃgandiya: idh' ekacco sotavi¤¤eyyehi saddehi --pe-- ghÃnavi¤¤eyyehi gandhehi -- jivhÃvi¤¤eyyehi rasehi -- kÃyavi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi paricÃritapubbo assa iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅ- yehi, so aparena samayena phoÂÂhabbÃnaæ yeva samudaya¤- ca atthagama¤-ca assÃda¤-ca ÃdÅnava¤-ca nissaraïa¤-ca yathÃbhÆtaæ viditvà phoÂÂhabbataïhaæ pahÃya phoÂÂhabba- pariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasanta- citto vihareyya. Imassa pana te MÃgandiya kim-assa va- canÅyan-ti. -- Na ki¤ci bho Gotama. Ahaæ kho pana MÃgandiya pubbe agÃriyabhÆto samÃno pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃresiæ, cakkhuvi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi, sotavi¤¤eyyehi saddehi --pe-- ghÃnavi¤¤eyyehi gandhehi -- jivhÃvi¤¤eyyehi rasehi -- kÃya- vi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piya- rÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. Tassa mayhaæ MÃ- gandiya tayo pÃsÃdà ahesuæ, eko vassiko eko hemantiko eko gimhiko. So kho ahaæ MÃgandiya vassike pÃsÃde vassike cattÃro mÃse nippurisehi turiyehi paricÃriyamÃno na heÂÂhÃpÃsÃdaæ orohÃmi. So aparena samayena kÃmÃnaæ yeva samudaya¤-ca atthagama¤-ca assÃda¤-ca ÃdÅnava¤- ca nissaraïa¤-ca yathÃbhÆtaæ viditvà kÃmataïhaæ pahÃya kÃmapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpa- santacitto viharÃmi. So a¤¤e satte passÃmi kÃmesu avÅta- rÃge kÃmataïhÃhi khajjamÃne kÃmapariÊÃhena pari¬ayha- mÃne kÃme paÂisevante; so tesaæ na pihemi, na tattha abhi- ramÃmi, taæ kissa hetu: Yà h' ayaæ MÃgandiya rati a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi api dibbaæ #<[page 505]># %< 3.5. MùGANDIYASUTTAõ. (75) 505>% sukhaæ samadhiggayha tiÂÂhati tÃya ratiyà ramamÃno hÅnassa na pihemi, na tattha abhiramÃmi. Seyyathà pi MÃgandiya gahapati và gahapatiputto và a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo pa¤cahi kÃmaguïehi samap- pito samaÇgibhÆto paricÃreyya, cakkhuvi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅ- yehi, sotavi¤¤eyyehi saddehi --pe-- ghÃnavi¤¤eyyehi gan- dhehi -- jivhÃvi¤¤eyyehi rasehi -- kÃyavi¤¤eyyehi phoÂÂhab- behi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So kÃyena sucaritaæ caritvà vÃcÃya sucaritaæ caritvà manasà sucaritaæ caritvà kÃyassa bhedà param- maraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya devÃnaæ TÃvatiæsÃnaæ sahabyataæ. So tattha Nandane vane accharÃsaÇghaparivuto dibbehi pa¤cahi kÃmaguïehi sam- appito samaÇgibhÆto paricÃreyya. So passeyya gahapatiæ và gahapatiputtaæ và pa¤cahi kÃmaguïehi samappitaæ samaÇgibhÆtaæ paricÃrayamÃnaæ. Taæ kim-ma¤¤asi MÃ- gandiya api nu so devaputto Nandane vane accharÃ- saÇghaparivuto dibbehi pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃrayamÃno amussa gahapatissa và gaha- patiputtassa và piheyya mÃnusakÃnaæ và pa¤cannaæ kÃma- guïÃnaæ, mÃnusakehi và kÃmehi ÃvaÂÂeyyÃti. -- No h' idaæ bho Gotama, taæ kissa hetu: MÃnusakehi bho Gotama kÃmehi dibbà kÃmà abhikkantatarà ca païÅtatarà cÃti. -- Evam-eva kho ahaæ MÃgandiya pubbe agÃriyabhÆto samÃno pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃresiæ, cakkhuvi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi, sotavi¤¤eyyehi saddehi --pe-- ghÃnavi¤¤eyyehi gandhehi -- jivhÃvi¤¤eyyehi rasehi -- kÃya- vi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi iÂÂhehi kanehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So aparena samayena kÃ- mÃnaæ yeva samudaya¤-ca atthagama¤-ca assÃda¤-ca ÃdÅnava¤-ca nissaraïa¤-ca yathÃbhÆtaæ viditvà kÃma- taïhaæ pahÃya kÃmapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto viharÃmi. So a¤¤e satte passÃmi kÃmesu avÅtarÃge kÃmataïhÃhi khajjamÃne kÃmapariÊÃhena #<[page 506]># %<506 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% pari¬ayhamÃne kÃme paÂisevante; so tesaæ na pihemi, na tattha abhiramÃmi, taæ kissa hetu: Yà h' ayaæ MÃgandiya rati a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi api dibbaæ sukhaæ samadhiggayha tiÂÂhati tÃya ratiyà rama- mÃno hÅnassa na pihemi, na tattha abhiramÃmi. Seyyathà pi MÃgandiya kuÂÂhÅ puriso arugatto pakka- gatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippataccha- mÃno aÇgÃrakÃsuyà kÃyaæ paritÃpeyya, tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhapeyyuæ, tassa so bhisakko sallakatto bhesajjaæ kareyya, so taæ bhesajjaæ Ãgamma kuÂÂhehi parimucceyya, arogo assa sukhÅ serÅ sayaævasÅ yenakÃmaÇgamo. So a¤¤aæ kuÂÂhiæ purisaæ passeyya arugattaæ pakkagattaæ kimÅhi khajjamÃnaæ na- khehi vaïamukhÃni vippatacchamÃnaæ aÇgÃrakÃsuyà kÃyaæ paritÃpentaæ. Taæ kim-ma¤¤asi MÃgandiya: api nu so puriso amussa kuÂÂhissa purisassa piheyya aÇgÃrakÃsuyà và bhesajjapaÂisevanÃya và ti. -- No h' idaæ bho Gotama, taæ kissa hetu: Roge hi bho Gotama sati bhesajjena karaïÅ- yaæ hoti, roge asati bhesajjena karaïÅyaæ na hotÅti. -- Evam- eva kho ahaæ MÃgandiya pubbe agÃriyabhÆto samÃno pa¤- cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃresiæ, cakkhuvi¤¤eyyehi rÆpehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piyarÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi, sotavi¤¤eyyehi saddehi --pe-- ghÃnavi¤¤eyyehi gandhehi -- jivhÃvi¤¤eyyehi rasehi -- kÃya- vi¤¤eyyehi phoÂÂhabbehi iÂÂhehi kantehi manÃpehi piya- rÆpehi kÃmÆpasaæhitehi rajanÅyehi. So aparena samayena kÃmÃnaæ yeva samudaya¤-ca atthagama¤-ca assÃda¤- ca ÃdÅnava¤-ca nissaraïa¤-ca yathÃbhÆtaæ viditvà kÃma- taïhaæ pahÃya kÃmapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto viharÃmi. So a¤¤e satte pas- sÃmi kÃmesu avÅtarÃge kÃmataïhÃhi khajjamÃne kÃma- pariÊÃhena pari¬ayhamÃne kÃme paÂisevante; so tesaæ na pihemi, na tattha abhiramÃmi, taæ kissa hetu: Yà h' ayaæ MÃgandiya rati a¤¤atr' eva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dham- mehi api dibbaæ sukhaæ samadhiggayha tiÂÂhati tÃya ratiyà ramamÃno hÅnassa na pihemi, na tattha abhiramÃmi. #<[page 507]># %< 3.5. MùGANDIYASUTTAõ. (75) 507>% Seyyathà pi MÃgandiya kuÂÂhÅ puriso arugatto pakka- gatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippataccha- mÃno aÇgÃrakÃsuyà kÃyaæ paritÃpeyya, tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhapeyyuæ, tassa so bhisakko sallakatto bhesajjaæ kareyya, so taæ bhesajjaæ Ãgamma kuÂÂhehi parimucceyya, arogo assa sukhÅ serÅ sayaæ- vasÅ yenakÃmaÇgamo; tam-enaæ dve balavanto purisà nÃnÃ- bÃhÃsu gahetvà aÇgÃrakÃsuæ upaka¬¬heyyuæ. Taæ kim- ma¤¤asi MÃgandiya: api nu so puriso iti c' iti c' eva kÃyaæ sannÃmeyyÃti. -- Evaæ bho Gotama, taæ kissa hetu: Asu hi bho Gotama aggi dukkhasamphasso c' eva mahÃbhitÃpo ca mahÃpariÊÃho cÃti. -- Taæ kim-ma¤¤asi MÃgandiya: idÃn' eva nu kho so aggi dukkhasamphasso c' eva mahÃbhi- tÃpo ca mahÃpariÊÃho ca, udÃhu pubbe pi so aggi dukkha- samphasso c' eva mahÃbhitÃpo ca mahÃpariÊÃho cÃti. -- IdÃni c' eva bho Gotama so aggi dukkhasamphasso c' eva mahÃbhitÃpo ca mahÃpariÊÃho ca, pubbe pi so aggi dukkha- samphasso c' eva mahÃbhitÃpo ca mahÃpariÊÃho ca. Asu hi ca bho Gotama kuÂÂhÅ puriso arugatto pakkagatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippatacchamÃno upahatin- driyo dukkhasamphasse yeva aggismiæ sukham-iti viparÅta- sa¤¤aæ paccalatthÃti. -- Evam-eva kho MÃgandiya atÅtam- pi addhÃnaæ kÃmà dukkhasamphassà c' eva mahÃbhitÃpà ca mahÃpariÊÃhà ca, anÃgatam-pi addhÃnaæ kÃmà dukkha- samphassà c' eva mahÃbhitÃpà ca mahÃpariÊÃhà ca, etarahi pi paccuppannaæ addhÃnaæ kÃmà dukkhasamphassà c' eva mahÃbhitÃpà ca mahÃpariÊÃhà ca. Ime ca MÃgandiya sattà kÃmesu avÅtarÃgà kÃmataïhÃhi khajjamÃnà kÃmapariÊÃhena pari¬ayhamÃnà upahatindriyà dukkhasamphasses' eva kÃmesu sukham-iti viparÅtasa¤¤aæ paccalatthuæ. Seyyathà pi MÃgandiya kuÂÂhÅ puriso arugatto pakka- gatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippataccha- mÃno aÇgÃrakÃsuyà kÃyaæ paritÃpeti, yathà yathà kho MÃgandiya asu kuÂÂhÅ puriso arugatto pakkagatto kimÅhi khajjamÃno nakhehi vaïamukhÃni vippatacchamÃno aÇgÃra- kÃsuyà kÃyaæ paritÃpeti tathà tathà 'ssa tÃni vaïamukhÃni #<[page 508]># %<508 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% asucitarÃni c' eva honti duggandhatarÃni ca pÆtikatarÃni ca, hoti c' eva kÃci sÃtamattà assÃdamattà yadidaæ vaïa- mukhÃnaæ kaï¬Ævanahetu; evam-eva kho MÃgandiya sattà kÃmesu avÅtarÃgà kÃmataïhÃhi khajjamÃnà kÃmapariÊÃhena pari¬ayhamÃnà kÃme paÂisevanti, yathà yathà kho MÃgan- diya sattà kÃmesu avÅtarÃgà kÃmataïhÃhi khajjamÃnà kÃma- pariÊÃhena pari¬ayhamÃnà kÃme paÂisevanti tathà tathà tesaæ sattÃnaæ kÃmataïhà c' eva pava¬¬hati kÃmapari- ÊÃhena ca pari¬ayhanti, hoti c' eva kÃci sÃtamattà assÃdamattà yadidaæ pa¤ca kÃmaguïe paÂicca. Taæ kim-ma¤¤asi MÃgandiya: api nu te diÂÂho và suto và rÃjà và rÃjamahÃmatto và pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃrayamÃno kÃmataïhaæ appa- hÃya kÃmapariÊÃhaæ appaÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihÃsi và viharati và viharissati và ti. -- No h' idaæ bho Gotama. -- SÃdhu MÃgandiya; mayà pi kho etaæ MÃgandiya n' eva diÂÂhaæ na sutaæ: rÃjà và rÃja- mahÃmatto và pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgibhÆto paricÃrayamÃno kÃmataïhaæ appahÃya kÃmapariÊÃhaæ ap- paÂivinodetvà vigatapipÃso ajjhattaæ vÆpasantacitto vihÃsi và viharati và viharissati vÃ. Atha kho MÃgandiya ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và vigatapipÃsà ajjhattaæ vÆpasantacittà vihaæsu và viharanti và viharissanti và sabbe te kÃmÃnaæ yeva samudaya¤-ca atthagama¤-ca assÃda¤-ca ÃdÅnava¤- ca nissaraïa¤-ca yathÃbhÆtaæ viditvà kÃmataïhaæ pahÃya kÃmapariÊÃhaæ paÂivinodetvà vigatapipÃsà ajjhattaæ vÆpa- santacittà vihaæsu và viharanti và viharissanti và ti. Atha kho Bhagavà tÃyaæ velÃyaæ imaæ udÃnaæ udÃnesi. ùrogyaparamà lÃbhÃ, nibbÃnaæ paramaæ sukhaæ, aÂÂhaÇgiko ca maggÃnaæ khemaæ amatagÃminan-ti. Evaæ vutte MÃgandiyo paribbÃjako Bhagavantaæ etad- avoca: Acchariyaæ bho Gotama, abbhutaæ bho Gotama, yÃva subhÃsita¤-c' idaæ bhotà Gotamena: #<[page 509]># %< 3.5. MùGANDIYASUTTAõ. (75) 509>% ùrogyaparamà lÃbhÃ, nibbÃnaæ paramaæ sukhan-ti. Mayà pi kho etaæ bho Gotama sutaæ pubbakÃnaæ paribbÃ- jakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: ùrogyaparamà lÃbhÃ, nibbÃnaæ paramaæ sukhan-ti, ta-y-idaæ bho Gotama sametÅti. -- Yaæ pana te etaæ MÃgandiya sutaæ pubbakÃnaæ paribbÃjakÃnaæ Ãcariya- pÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ: ùrogyaparamà lÃbhÃ, nibbÃnaæ paramaæ sukhan-ti, kataman-taæ Ãrogyaæ, kataman-taæ nibbÃnan-ti. Evaæ vutte MÃgandiyo paribbÃjako sakÃn' eva sudaæ gattÃni pÃ- ïinà anomajjati: Idan-taæ bho Gotama Ãrogyaæ, idan-taæ nibbÃnaæ. Ahaæ hi bho Gotama etarahi arogo sukhÅ, na maæ ki¤ci ÃbÃdhatÅti. Seyyathà pi MÃgandiya jaccandho puriso, so na passeyya kaïhasukkÃni rÆpÃni, na passeyya nÅlakÃni rÆpÃni, na pas- seyya pÅtakÃni rÆpÃni, na passeyya lohitakÃni rÆpÃni, na passeyya ma¤jeÂÂhikÃni rÆpÃni, na passeyya samavisamaæ, na passeyya tÃrakÃrÆpÃni, na passeyya candimasuriye. So suïeyya cakkhumato bhÃsamÃnassa: chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucin-ti, so odÃtapariyesanaæ careyya. Tam-en' a¤¤ataro puriso telamasikatena sÃhuÊacÅvarena va¤ceyya: idan-te ambho purisa odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucin-ti. So taæ patigaïheyya, paÂiggahetvà pÃrupeyya, pÃrupitvà attamano attamanavÃcaæ nicchÃreyya: chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucin-ti. Taæ kim- ma¤¤asi MÃgandiya: api nu so jaccandho puriso jÃnanto passanto amuæ telamasikataæ sÃhuÊacÅvaraæ patigaïheyya, paÂiggahetvà pÃrupeyya, pÃrupitvà attamano attamanavÃcaæ nicchÃreyya: chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucin-ti, udÃhu cakkhumato saddhÃyÃti. -- AjÃ- nanto hi bho Gotama apassanto asu jaccandho puriso amuæ telamasikataæ sÃhuÊacÅvaraæ patigaïheyya, paÂiggahetvà pÃru- peyya, pÃrupitvà attamano attamanavÃcaæ nicchÃreyya: #<[page 510]># %<510 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucin-ti, cakkhumato saddhÃyÃti. -- Evam-eva kho MÃgan- diya a¤¤atitthiyà paribbÃjakà andhà acakkhukÃ, ajÃnantà Ãrogyaæ apassantà nibbÃnaæ atha ca pan' imaæ gÃthaæ bhÃsanti: Arogyaparamà lÃbhÃ, nibbÃnaæ paramaæ sukhan-ti. Pubbakeh' esà MÃgandiya arahantehi sammÃsambuddhehi gÃthà bhÃsitÃ: ùrogyaparamà lÃbhÃ, nibbÃnaæ paramaæ sukhaæ, aÂÂhaÇgiko ca maggÃnaæ khemaæ amatagÃminan-ti. Sà etarahi anupubbena puthujjanagatÃ. Ayaæ kho pana MÃgandiya kÃyo rogabhÆto gaï¬abhÆto sallabhÆto aghabhÆto ÃbÃdhabhÆto, so tvaæ imaæ kÃyaæ rogabhÆtaæ gaï¬abhÆtaæ sallabhÆtaæ aghabhÆtaæ ÃbÃdhabhÆtaæ: Idan-taæ bho Gotama Ãrogyaæ, idan-taæ nibbÃnan-ti vadesi. Taæ hi te MÃgandiya ariyaæ cakkhuæ na-tthi yena tvaæ ariyena cakkhunà Ãrogyaæ jÃneyyÃsi nibbÃnaæ passeyyÃsÅti. Evaæ pasanno ahaæ bhoto Gotamassa: pahoti me bhavaæ Gotamo tathà dhammaæ desetuæ yathà 'haæ Ãro- gyaæ jÃneyyaæ nibbÃnaæ passeyyan-ti. -- Seyyathà pi MÃgandiya jaccandho puriso, so na passeyya kaïhasukkÃni rÆpÃni, na passeyya nÅlakÃni rÆpÃni, na passeyya pÅtakÃni rÆpÃni, na passeyya lohitakÃni rÆpÃni, na passeyya ma¤jeÂÂhi- kÃni rÆpÃni, na passeyya samavisamaæ, na passeyya tÃrakÃ- rÆpÃni, na passeyya candimasuriye. Tassa mittÃmaccà ¤Ãti- sÃlohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhapeyyuæ, tassa so bhisakko sallakatto bhesajjaæ kareyya, so taæ bhesajjaæ Ãgamma na cakkhÆni uppÃdeyya cakkhÆni visodheyya. Taæ kim-ma¤¤asi MÃgandiya: nanu so vejjo yÃvad-eva kila- mathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃti. -- Evaæ bho Gotama. -- Evam-eva kho MÃgandiya aha¤-c' eva te dhammaæ deseyyaæ: idan-taæ Ãrogyaæ, idan-taæ nibbÃnan-ti, so tvaæ Ãrogyaæ na jÃneyyÃsi nibbÃnaæ na passeyyÃsi, so mam' assa kila- matho, sà mam' assa vihesà ti. #<[page 511]># %< 3.5. MùGANDIYASUTTAõ. (75) 511>% Evaæ pasanno ahaæ bhoto Gotamassa: pahoti me bhavaæ Gotamo tathà dhammaæ desetuæ yathà 'haæ Ãrogyaæ jÃneyyaæ nibbÃnaæ passeyyan-ti. -- Seyyathà pi MÃgandiya jaccandho puriso, so na passeyya kaïhasukkÃni rÆpÃni, na passeyya nÅlakÃni rÆpÃni, na passeyya pÅtakÃni rÆpÃni, na passeyya lohitakÃni rÆpÃni, na passeyya ma¤- jeÂÂhikÃni rÆpÃni, na passeyya samavisamaæ, na passeyya tÃrakÃrÆpÃni, na passeyya candimasuriye. So suïeyya cakkhumato bhÃsamÃnassa: chekaæ vata bho odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucin-ti, so odÃtapariyesanaæ careyya. Tam-en' a¤¤ataro puriso telamasikatena sÃhuÊacÅvarena va¤ceyya: idan-te ambho purisa odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucin-ti. So taæ patiganheyya, paÂiggahetvà pÃrupeyya. Tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità bhisakkaæ salla- kattaæ upaÂÂhapeyyuæ, tassa so bhisakko sallakatto bhe- sajjaæ kareyya, uddhavirecanaæ adhovirecanaæ a¤janaæ pacca¤janaæ natthukammaæ; so taæ bhesajjaæ Ãgamma cakkhÆni uppÃdeyya cakkhÆni visodheyya, tassa saha cakkhup- pÃdà yo amusmiæ telamasikate sÃhuÊacÅvare chandarÃgo so pahÅyetha, ta¤-ca naæ purisaæ amittato pi daheyya paccatthikato pi daheyya, api ca jÅvità voropetabbaæ ma¤- ¤eyya: dÅgharattaæ vata bho ahaæ iminà purisena telamasi- katena sÃhuÊacÅvarena nikato va¤cito paladdho: idan-te ambho purisa odÃtaæ vatthaæ abhirÆpaæ nimmalaæ sucin-ti. Evam-eva kho MÃgandiya aha¤-c' eva te dhammaæ de- seyyaæ: idan-taæ Ãrogyaæ, idan-taæ nibbÃnan-ti, so tvaæ Ãrogyaæ jÃneyyÃsi nibbÃnaæ passeyyÃsi, tassa te saha cakkhuppÃdà yo pa¤cas' upÃdÃnakkhandhesu chandarÃgo so pahÅyetha; api ca te evam-assa: dÅgharattaæ vata bho ahaæ iminà cittena nikato va¤cito paladdho, ahaæ hi rÆpaæ yeva upÃdiyamÃno upÃdiyiæ, vedanaæ yeva upÃdiyamÃno upÃdiyiæ, sa¤¤aæ yeva upÃdiyamÃno upÃdiyiæ, saÇkhÃre yeva upÃdiyamÃno upÃdiyiæ, vi¤¤Ãïaæ yeva upÃdiyamÃno upÃdiyiæ; tassa me upÃdÃnapaccayà bhavo, bhavapaccayà jÃti, jÃtipaccayà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkhadomanas- #<[page 512]># %<512 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% supÃyÃsà sambhavanti, evam-etassa kevalassa dukkhakkhan- dhassa samudayo hotÅti. Evaæ pasanno ahaæ bhoto Gotamassa: pahoti me bha- vaæ Gotamo tathà dhammaæ desetuæ yathà 'haæ imamhà Ãsanà anandho vuÂÂhaheyyan-ti. -- Tena hi tvaæ MÃgan- diya sappurise bhajeyyÃsi; yato kho tvaæ MÃgandiya sap- purise bhajissasi, tato tvaæ MÃgandiya saddhammaæ sossasi; yato kho tvaæ MÃgandiya saddhammaæ sossasi, tato tvaæ MÃgandiya dhammÃnudhammaæ paÂipajjissasi; yato kho tvaæ MÃgandiya dhammÃnudhammaæ paÂipajjissasi, tato tvaæ MÃgandiya sÃmaæ yeva ¤assasi sÃmaæ dakkhisi: ime rogà gaï¬Ã sallÃ, idha rogà gaï¬Ã sallà aparisesà nirujjhanti; tassa me upÃdÃnanirodhà bhavanirodho, bhavanirodhà jÃtinirodho, jÃtinirodhà jarÃmaraïaæ sokaparidevadukkha- domanassupÃyÃsà nirujjhanti, evam-etassa kevalassa dukkhak- khandhassa nirodho hotÅti. Evaæ vutte MÃgandiyo paribbÃjako Bhagavantaæ etad- avoca: Abhikkantaæ bho Gotama, abhikkantaæ bho Gotama. Seyyathà pi bho Gotama nikujjitaæ và ukkujjeyya, paÂic- channaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya: cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti, evam-evaæ bhotà Gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ Gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤-ca bhikkhusaÇgha¤-ca. LabheyyÃhaæ bhoto Gotamassa santike pabbajjaæ labheyyaæ upasam- padan-ti. -- Yo kho MÃgandiya a¤¤atitthiyapubbo imasmim dhammavinaye ÃkaÇkhati pabbajjaæ ÃkaÇkhati upasampadaæ, so cattÃro mÃse parivasati, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjenti upasampÃdenti bhikkhu- bhÃvÃya; api ca m' ettha puggalavemattatà vidità ti. -- Sace bhante a¤¤atitthiyapubbà imasmiæ dhammavinaye ÃkaÇ- khantà pabbajjaæ ÃkaÇkhantà upasampadaæ cattÃro mÃse parivasanti, catunnaæ mÃsÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhik- khÆ pabbÃjenti upasampÃdenti bhikkhubhÃvÃya, ahaæ cattÃri vassÃni parivasissÃmi, catunnaæ maæ vassÃnaæ accayena Ãraddhacittà bhikkhÆ pabbÃjentu upasampÃdentu bhikkhu- #<[page 513]># %< 3.6. SANDAKASUTTAõ. (76) 513>% bhÃvÃyÃti. Alattha kho MÃgandiyo paribbÃjako Bhagavato santike pabbajjaæ alattha upasampadaæ. AcirÆpasampanno kho pan' Ãyasmà MÃgandiyo eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirass' eva yass' atthÃya kulaputtà samma-d-eva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tad-anuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhe va dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi; khÅïà jÃti, vusitaæ brahma- cariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro kho pan' Ãyasmà MÃgandiyo arahataæ ahosÅti. MùGANDIYASUTTANTAõ PA¥CAMAõ. 76. Evam-me sutaæ. Ekaæ samayaæ Bhagavà Kosam- biyaæ viharati GhositÃrÃme. Tena kho pana samayena Sandako paribbÃjako PilakkhaguhÃyaæ paÂivasati mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ pa¤camattehi paribbÃjakasatehi. Atha kho Ãyasmà ùnando sÃyanhasamayaæ paÂisallÃïà vuÂ- Âhito bhikkhÆ Ãmantesi: ùyÃm' Ãvuso yena DevakaÂasobbho ten' upasaÇkamissÃma guhÃdassanÃyÃti. Evam-Ãvuso ti kho te bhikkhÆ Ãyasmato ùnandassa paccassosuæ. Atha kho Ãyasmà ùnando sambahulehi bhikkhÆhi saddhiæ yena Deva- kaÂasobbho ten' upasaÇkami. Tena kho pana samayena Sandako paribbÃjako mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ nisinno hoti unnÃdiniyà uccÃsaddÃya mahÃsaddÃya aneka- vihitaæ tiracchÃnakathaæ kathentiyÃ, seyyathÅdaæ rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ sayana- kathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ yÃnakathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddak- #<[page 514]># %<514 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% khÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ iti vÃ. Addasà kho Sandako paribbÃjako Ãyasmantaæ ùnandaæ dÆrato va Ãgacchantaæ, disvÃna sakaæ parisaæ saïÂhapesi: Appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddam-akattha, ayaæ samaïassa Gotamassa sÃvako Ãgacchati samaïo ùnando. YÃvatà kho pana sa- maïassa Gotamassa sÃvakà Kosambiyaæ paÂivasanti ayaæ tesaæ a¤¤ataro samaïo ùnando. AppasaddakÃmà kho pana te Ãyasmanto appasaddavinÅtà appasaddassa vaïïavÃdino, app-eva nÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaÇkami- tabbaæ ma¤¤eyyÃti. Atha kho te paribbÃjakà tuïhÅ ahesuæ. Atha kho Ãyasmà ùnando yena Sandako paribbÃ- jako ten' upasaÇkami. Atha kho Sandako paribbÃjako Ãyas- mantaæ ùnandaæ etad-avoca: Etu kho bhavaæ ùnando, sÃgataæ bhoto ùnandassa, cirassaæ kho bhavaæ ùnando imaæ pariyÃyam-akÃsi yadidaæ idh' ÃgamanÃya; nisÅdatu bhavaæ ùnando, idam-Ãsanaæ pa¤¤attan-ti. NisÅdi kho Ãyasmà ùnando pa¤¤atte Ãsane. Sandako pi kho paribbÃ- jako a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Sandakaæ paribbÃjakam Ãyasmà ùnando etad-avoca: KÃya nu 'ttha Sandaka etarahi kathÃya sannisinnÃ, kà ca pana vo antarÃkathà vippakatà ti. -- TiÂÂhat' esà bho ùnanda kathà yÃya mayaæ etarahi kathÃya sannisinnÃ, n' esà bhoto ùnandassa kathà dullabhà bhavissati pacchà pi savanÃya. SÃdhu vata bhavantaæ yeva ùnandaæ paÂibhÃtu sake Ãcariyake dhammÅ kathà ti. -- Tena hi Sandaka suïÃhi sÃdhukaæ manasikarohi, bhÃsissÃ- mÅti. Evaæ bho ti kho Sandako paribbÃjako Ãyasmato ùnandassa paccassosi. ùyasmà ùnando etad-avoca: CattÃro 'me Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃ- sambuddhena abrahmacariyavÃsà akkhÃtÃ, cattÃri ca anassÃ- sikÃni brahmacariyÃni akkhÃtÃni, yattha vi¤¤Æ puriso sa- sakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalan-ti. -- Katame pana te bho ùnanda tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃ- sambuddhena cattÃro abrahmacariyavÃsà akkhÃtà yattha #<[page 515]># %< 3.6. SANDAKASUTTAõ. (76) 515>% vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalan-ti. Idha Sandaka ekacco satthà evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhi: Na-tthi dinnaæ na-tthi yiÂÂhaæ na-tthi hutaæ, na-tthi sukaÂadukkaÂÃnaæ kammÃnaæ phalaæ vipÃko, na-tthi ayaæ loko na-tthi paro loko, na-tthi mÃtà na-tthi pitÃ, na-tthi sattà opapÃtikÃ, na-tthi loke samaïabrÃhmaïà sammaggatà sammÃpaÂipannà ye ima¤-ca lokaæ para¤-ca lokaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedenti. CÃtummahÃbhÆtiko ayaæ puriso, yadà kÃlaæ karoti paÂhavÅ paÂhavÅkÃyaæ anupeti anupagacchati, Ãpo ÃpokÃyaæ anupeti anupagacchati, tejo tejokÃyaæ anupeti anupagacchati, vÃyo vÃyokÃyaæ anupeti anupagacchati, ÃkÃsaæ indriyÃni saÇkamanti, Ãsandipa¤camà purisà mataæ ÃdÃya gacchanti, yÃv' ÃÊÃhanà padÃni pa¤¤Ã- yanti, kÃpotakÃni aÂÂhÅni bhavanti. BhassantÃhutiyo, dattu- pa¤¤attaæ yad-idaæ dÃnaæ. Tesaæ tucchaæ musà vilÃpo ye keci atthikavÃdaæ vadanti. BÃle ca paï¬ite ca kÃyassa bhedà ucchijjanti vinassanti na honti param-maraïà ti. Tatra Sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ayaæ kho bhavaæ satthà evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: Na-tthi dinnaæ na-tthi yiÂÂhaæ --pe-- na honti param-maraïà ti. Sace imassa bhoto satthuno saccaæ vacanaæ, akatena me ettha kataæ, avusitena me ettha vusitaæ; ubho pi mayaæ ettha samasamà sÃma¤¤apattÃ, yo cÃhaæ na vadÃmi: ubho kÃyassa bhedà ucchijjissÃma vinassissÃma na bhavissÃma param-maraïà ti. Atirekaæ kho pan' imassa bhoto satthuno naggiyaæ muï¬iyaæ ukkuÂikappadhÃnaæ kesamassulocanaæ, yo 'haæ puttasambÃdhasayanaæ ajjhÃvasanto KÃsikacandanaæ paccanubhonto mÃlÃgandhavilepanaæ dhÃrento jÃtarÆpa- rajataæ sÃdiyanto iminà bhotà satthÃrà samasamagatiko bha- vissÃmi abhisamparÃyaæ. So 'haæ kiæ jÃnanto kiæ passanto imasmiæ satthari brahmacariyaæ carissÃmi. So: abrahma- cariyavÃso ayan-ti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Ayaæ kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena paÂhamo abrahma- cariyavÃso akkhÃto yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahma- #<[page 516]># %<516 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% cariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dham- maæ kusalaæ. Puna ca paraæ Sandaka idh' ekacco satthà evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhi: Karato kÃrayato chindato chedÃpayato pacato pÃcayato socayato kilamayato phandato phandÃpayato pÃïam-atimÃpayato adinnaæ Ãdiyato sandhiæ chindato nillopaæ harato ekÃgÃrikaæ karoto paripanthe tiÂÂhato para- dÃraæ gacchato musà bhaïato, karato na karÅyati pÃpaæ; khurapariyantena ce pi cakkena yo imissà paÂhaviyà pÃïe ekamaæsakhalaæ ekamaæsapu¤jaæ kareyya na-tthi tato- nidÃnaæ pÃpaæ, na-tthi pÃpassa Ãgamo; dakkhiïa¤-ce pi GaÇgÃya tÅraæ gaccheyya hananto ghÃtento chindanto chedÃ- pento pacanto pÃcento na-tthi tatonidÃnaæ pÃpaæ, na-tthi pÃpassa Ãgamo; uttara¤-ce pi GaÇgÃya tÅraæ gaccheyya dadanto dÃpento yajanto yÃjento na-tthi tatonidÃnaæ pu¤- ¤aæ, na-tthi pu¤¤assa Ãgamo; dÃnena damena saæyamena saccavajjena na-tthi pu¤¤aæ, na-tthi pu¤¤assa Ãgamo ti. Tatra Sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ayaæ kho bhavaæ satthà evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: Karato kÃrayato --pe-- na-tthi pu¤¤assa Ãgamo ti. Sace imassa bhoto satthuno saccaæ vacanaæ, akatena me ettha kataæ, avu- sitena me ettha vusitaæ; ubho pi mayaæ ettha samasamà sÃma¤¤apattÃ, yo cÃhaæ na vadÃmi: ubhinnaæ kurutaæ na karÅyati pÃpan-ti. Atirekaæ kho pan' imassa bhoto satthuno --pe-- brahmacariyaæ carissÃmi. So: abrahma- cariyavÃso ayan-ti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Ayaæ kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dutiyo abrahma- cariyavÃso akkhÃto yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahma- cariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dham- maæ kusalaæ. Puna ca paraæ Sandaka idh' ekacco satthà evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhi: Na-tthi hetu na-tthi paccayo sattÃnaæ saÇkilesÃya, ahetu appaccayà sattà saÇkilissanti; na-tthi hetu na-tthi paccayo sattÃnaæ visuddhiyÃ, ahetu appaccayà sattà visujjhanti; na-tthi balaæ na-tthi viriyaæ na-tthi purisat- #<[page 517]># %< 3.6. SANDAKASUTTAõ. (76) 517>% thÃmo na-tthi purisaparakkamo, sabbe sattà sabbe pÃïà sabbe bhÆtà sabbe jÅvà avasà abalà aviriyà niyatisaÇgatibhÃva- pariïatà chass-evÃbhijÃtisu sukhadukkhaæ paÂisaævedentÅti. Tatra Sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ayaæ kho bhavaæ satthà evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: Na-tthi hetu na- tthi paccayo --pe-- sukhadukkhaæ paÂisaævedentÅti. Sace imassa bhoto satthuno saccaæ vacanaæ, akatena me ettha kataæ, avusitena me ettha vusitaæ; ubho pi mayaæ ettha samasamà sÃma¤¤apattÃ, yo cÃhaæ na vadÃmi: ubho ahetu appaccayà visujjhissÃmÃti. Atirekaæ kho pan' imassa bhoto satthuno --pe-- brahmacariyaæ carissÃmi. So: abrahmacariyavÃso ayan-ti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Ayaæ kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tatiyo abrahma- cariyavÃso akkhÃto yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahma- cariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dham- maæ kusalaæ. Puna ca paraæ Sandaka idh' ekacco satthà evaævÃdÅ hoti evaædiÂÂhi: Satt' ime kÃyà akaÂà akaÂavidhà animmità animmÃtà va¤jhà kÆÂaÂÂhà esikaÂÂhÃyi-ÂÂhitÃ, te na i¤janti na vipariïamanti na a¤¤ama¤¤aæ byÃbÃdhenti, nÃlaæ a¤¤am- a¤¤assa sukhÃya và dukkhÃya và sukhadukkhÃya vÃ. Katame satta: paÂhavÅkÃyo ÃpokÃyo tejokÃyo vÃyokÃyo sukhe dukkhe jÅve, satt' ime. Ime satta kÃyà akaÂà akaÂavidhà animmità animmÃtà va¤jhà kÆÂaÂÂhà esikaÂÂhÃyi-ÂÂhitÃ, te na i¤janti na vipariïamanti na a¤¤ama¤¤aæ byÃbÃdhenti, nÃlaæ a¤¤am- a¤¤assa sukhÃya và dukkhÃya và sukhadukkhÃya vÃ. Tattha na-tthi hantà và ghÃtetà và sotà và sÃvetà và vi¤¤Ãtà và vi¤¤Ãpetà vÃ. Ye pi tiïhena satthena sÅsaæ chindati, na koci ka¤ci jÅvità voropeti, sattannaæ tv-eva kÃyÃnam- antarena satthaæ vivaram-anupatati. Cuddasa kho pan' imÃni yonipamukhasatasahassÃni saÂÂhi ca satÃni cha ca satÃni, pa¤ca ca kammuno satÃni pa¤ca ca kammÃni tÅïi ca kammÃni kamme ca a¬¬hakamme ca, dvaÂÂhi paÂipadÃ, dvaÂÂh' antarakappÃ, chaÊ-ÃbhijÃtiyo, aÂÂha purisabhÆmiyo, ekÆnapa¤¤Ãsa ÃjÅvasate, ekÆnapa¤¤Ãsa paribbÃjasate, ekÆna- #<[page 518]># %<518 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% pa¤¤Ãsa nÃgÃvÃsasate, vÅse indriyasate, tiæse nirayasate, chattiæsa rajodhÃtuyo, satta sa¤¤igabbhÃ, satta asa¤¤i- gabbhÃ, satta nigaïÂhigabbhÃ, satta devà satta mÃnusà satta pesÃcà satta sarà satta pavuÂà satta papÃtà satta papÃta- satÃni satta supinà satta supinasatÃni, cullÃsÅti mahÃkappuno satasahassÃni yÃni bÃle ca paï¬ite ca sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhass' antaæ karissanti. Tattha na-tthi: iminà 'haæ sÅlena và vatena và tapena và brahmacariyena và apari- pakkaæ và kammaæ paripÃcessÃmi paripakkaæ và kammaæ phussa phussa byantikarissÃmÅti, hevaæ na-tthi. Doïamite sukhadukkhe, pariyantakaÂe saæsÃre na-tthi hÃyanava¬¬hane na-tthi ukkaæsÃvakaæse. Seyyathà pi nÃma suttaguÊe khitte nibbeÂhiyamÃnam-eva paleti, evam-evaæ bÃle ca paï¬ite ca sandhÃvitvà saæsaritvà dukkhass' antaæ karis- santÅti. Tatra Sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ayaæ kho bhavaæ satthà evaævÃdÅ evaædiÂÂhi: Satt' ime kÃyà --pe-- dukkhass' antaæ karissantÅti. Sace imassa bhoto satthuno saccaæ vacanaæ, akatena me ettha kataæ, avusitena me ettha vusitaæ; ubho pi mayaæ ettha samasamà sÃma¤¤a- pattÃ, yo cÃhaæ na vadÃmi: ubho sandhÃvitvà saæ- saritvà dukkhass' antaæ karissÃmÃti. Atirekaæ kho pan' imassa bhoto satthuno naggiyaæ muï¬iyaæ ukkuÂikappa- dhÃnaæ kesamassulocanaæ, yo 'haæ puttasambÃdhasayanaæ ajjhÃvasanto KÃsikacandanaæ paccanubhonto mÃlÃgandha- vilepanaæ dhÃrento jÃtarÆparajataæ sÃdiyanto iminà bhotà satthÃrà samasamagatiko bhavissÃmi abhisamparÃyaæ. So 'haæ kiæ jÃnanto kiæ passanto imasmiæ satthari brahma- cariyaæ carissÃmi. So: abrahmacariyavÃso ayan-ti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Ayaæ kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena catuttho abrahmacariyavÃso akkhÃto yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃ- dheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Ime kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà ara- hatà sammÃsambuddhena cattÃro abrahmacariyavÃsà akkhÃtà #<[page 519]># %< 3.6. SANDAKASUTTAõ. (76) 519>% yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalan-ti. -- Acchariyaæ bho ùnanda, abbhutaæ bho ùnanda, yÃva¤-c' idaæ tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsam- buddhena cattÃro abrahmacariyavÃsà va samÃnà abrahma- cariyavÃsà ti akkhÃtà yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahma- cariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dham- maæ kusalaæ. KatamÃni pana tÃni bho ùnanda tena Bha- gavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃri anassÃsikÃni brahmacariyÃni akkhÃtÃni yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalan-ti. Idha Sandaka ekacco satthà sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitan-ti. So su¤¤am-pi agÃraæ pavisati, piï¬am- pi na labhati, kukkuro pi ¬asati, caï¬ena pi hatthinà samÃ- gacchati, caï¬ena pi assena samÃgacchati, caï¬ena pi goïena samÃgacchati, itthiyà pi purisassa pi nÃmam-pi gottam-pi pucchati, gÃmassa pi nigamassa pi nÃmam-pi maggam-pi pucchati. So: kim-idan-ti puÂÂho samÃno: su¤¤aæ me agÃraæ pavisitabbaæ ahosi, tena pÃvisiæ; piï¬am-me alad- dhabbaæ ahosi, tena nÃlatthaæ; kukkurena ¬asitabbaæ ahosi, ten' amhi daÂÂho; caï¬ena hatthinà samÃgantabbaæ ahosi, tena samÃgamaæ; caï¬ena assena samÃgantabbaæ ahosi, tena samÃgamaæ; caï¬ena goïena samÃgantabbaæ ahosi, tena samÃgamaæ; itthiyà pi purisassa pi nÃmam-pi gottam- pi pucchitabbaæ ahosi, tenÃpucchiæ; gÃmassa pi nigamassa pi nÃmam-pi maggam-pi pucchitabbaæ ahosi, tenÃpucchin- ti. Tatra Sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ayaæ kho bhavaæ satthà sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ --pe-- tenÃ- pucchin-ti. So: anassÃsikaæ idaæ brahmacariyan-ti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Idaæ kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃ- sambuddhena paÂhamaæ anassÃsikaæ brahmacariyaæ akkhÃ- #<[page 520]># %<520 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% taæ yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Puna ca paraæ Sandaka idh' ekacco satthà anussaviko hoti anussavasacco, so anussavena itihÅtihaparamparÃya piÂakasampadÃya dhammaæ deseti. Anussavikassa kho pana Sandaka satthuno anussavasaccassa sussatam-pi hoti dussa- tam-pi hoti, tathà pi hoti a¤¤athà pi hoti. Tatra Sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ayaæ kho bhavaæ satthà anussaviko anussavasacco, so anussavena itihÅtihaparamparÃya piÂakasampadÃya dhammaæ deseti; anussavikassa kho pana satthuno anussavasaccassa sussatam-pi hoti dussatam-pi hoti, tathà pi hoti a¤¤athà pi hoti. So: anassÃsikaæ idaæ brahmacariyan-ti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Idaæ kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dutiyaæ anassÃsikaæ brahmacariyaæ akkhÃtaæ yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Puna ca paraæ Sandaka idh' ekacco satthà takkÅ hoti vÅmaæsÅ, so takkapariyÃhataæ vÅmaæsÃnucaritaæ sayaæpaÂi- bhÃnaæ dhammaæ deseti. Takkissa kho pana Sandaka satthuno vÅmaæsissa sutakkitam-pi hoti duttakkitam-pi hoti, tathà pi hoti a¤¤athà pi hoti. Tatra Sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ayaæ kho bhavaæ satthà takkÅ vÅmaæsÅ, so takkapariyÃhataæ vÅmaæsÃnucaritaæ sayaæpaÂi- bhÃnaæ dhammaæ deseti; takkissa kho pana satthuno vÅmaæsissa sutakkitam-pi hoti duttakkitam-pi hoti, tathà pi hoti a¤¤athà pi hoti. So: anassÃsikaæ idaæ brahma- cariyan-ti iti viditvà tasmà brahmacariyà nibbijja pakkamati. Idaæ kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tatiyaæ anassÃsikaæ brahmacariyaæ akkhÃtaæ yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Puna ca paraæ Sandaka idh' ekacco satthà mando hoti momuho, so mandattà momuhattà tathà tathà pa¤haæ #<[page 521]># %< 3.6. SANDAKASUTTAõ. (76) 521>% puÂÂho samÃno vÃcÃvikkhepaæ Ãpajjati amarÃvikkhepaæ: evam-pi me no, tathà pi me no, a¤¤athà pi me no, no ti pi me no, no no ti pi me no ti. Tatra Sandaka vi¤¤Æ puriso iti paÂisa¤cikkhati: Ayaæ kho bhavaæ satthà mando momuho --pe-- no no ti pi me no ti. So: anassÃsikaæ idaæ brahmacariyan-ti iti viditvà tasmà brahmacariyà nib- bijja pakkamati. Idaæ kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena catutthaæ anassÃsikaæ brahmacariyaæ akkhÃtaæ yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. ImÃni kho Sandaka tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃri anassÃsikÃni brahma- cariyÃni akkhÃtÃni yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahma- cariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dham- maæ kusalan-ti. -- Acchariyaæ bho ùnanda, abbhutaæ bho ùnanda, yÃva¤-c' idaæ tena Bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃri anassÃsikÃn' eva brahma- cariyÃni anassÃsikÃni brahmacariyÃnÅti akkhÃtÃni yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ na vaseyya vasanto và na ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. So pana bho ùnanda satthà kiævÃdÅ kimakkhÃyÅ yattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya vasanto ca ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalan-ti. Idha Sandaka TathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃ- sambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bha- gavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ --pe-- sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti --pe-- brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto -- yathà Kandarakasuttaæ evaæ vitthÃretabbaæ --. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicc' eva kÃmehi vivicca akusalehi dham- mehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ kho Sandaka satthari sÃvako evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ adhigacchati, #<[page 522]># %<522 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% tattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya va- santo ca ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Puna ca paraæ Sandaka bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà --pe-- dutiyaæ jhÃnaæ -- tatiyaæ jhÃnaæ -- catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Yasmiæ kho Sandaka satthari sÃvako --pe-- ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇ- gaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjap- patte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ ekam- pi jÃtiæ dve pi jÃtiyo --pe-- iti sÃkÃraæ sa-uddesaæ aneka- vihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. Yasmiæ kho Sandaka satthari sÃvako --pe-- ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆ- pakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cak- khunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cava- mÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate --pe-- yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Yasmiæ kho Sandaka satthari sÃvako --pe-- ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãnejjappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So: idaæ dukkhan-ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti --pe-- ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadà ti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati, bhavÃsavà pi cittaæ vimuccati, avijjÃsavà pi cittaæ vimuccati; vimuttasmiæ vimuttam-iti ¤Ãïaæ hoti; khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pa- jÃnÃti. Yasmiæ kho Sandaka satthari sÃvako evarÆpaæ uÊÃraæ visesaæ adhigacchati, tattha vi¤¤Æ puriso sasakkaæ brahmacariyaæ vaseyya vasanto ca ÃrÃdheyya ¤Ãyaæ dham- maæ kusalan-ti. Yo pana so bho ùnanda bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadatto parik- khÅïabhavasaæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto, paribhu¤- #<[page 523]># %< 3.6. SANDAKASUTTAõ. (76) 523>% jeyya so kÃme ti. -- Yo so Sandaka bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppatta- sadattho parikkhÅïabhavasaæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto, abhabbo so pa¤ca ÂhÃnÃni ajjhÃcarituæ: abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sa¤cicca pÃïaæ jÅvità voropetuæ, abhabbo khÅïÃ- savo bhikkhu adinnaæ theyyasaÇkhÃtaæ ÃdÃtuæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu methunaæ dhammaæ patisevituæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sampajÃnamusà bhÃsituæ, abhabbo khÅïÃsavo bhikkhu sannidhikÃrakaæ kÃme paribhu¤- jituæ seyyathà pi {pubbe} agÃriyabhÆto. Yo so Sandaka bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parikkhÅïabhavasaæyojano samma-d-a¤¤Ã- vimutto, abhabbo so imÃni pa¤ca ÂhÃnÃni ajjhÃcaritun-ti. Yo pana so bho ùnanda bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anuppattasadattho parik- khÅïabhavasaæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto, tassa carato c' eva tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhitaæ: khÅïà me Ãsavà ti. -- Tena hi Sandaka upaman-te karissÃmi, upamÃya p' idh' ekacce vi¤¤Æ purisà bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnanti. Seyyathà pi San- daka purisassa hatthapÃdà chinnÃ, tassa carato c' eva tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ chinnà va hatthapÃdÃ, api ca kho naæ paccavekkhamÃno jÃnÃti: chinnà me hatthapÃdà ti, evam-eva kho Sandaka yo so bhikkhu arahaæ khÅïÃsavo vusitavà katakaraïÅyo ohitabhÃro anup- pattasadattho parikkhÅïabhavasaæyojano samma-d-a¤¤Ã vimutto, tassa carato c' eva tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ khÅïà va ÃsavÃ, api ca kho naæ pacca- vekkhamÃno jÃnÃti: khÅïà me Ãsavà ti. KÅva bahukà pana bho ùnanda imasmiæ dhamma- vinaye niyyÃtÃro ti. -- Na kho Sandaka ekaæ yeva sataæ na dve satÃni na tÅïi satÃni na cattÃri satÃni na pa¤ca satÃni, atha kho bhiyyo va ye imasmiæ dhammavinaye niyyÃtÃro ti. -- Acchariyaæ bho ùnanda, abbhutaæ bho ùnanda, na ca nÃma sadhammokkaæsanà bhavissati na paradhammavambhanÃ, Ãyatane ca dhammadesanà tÃva #<[page 524]># %<524 II. MAJJHIMAPA××ùSAõ.>% bahukà ca niyyÃtÃro pa¤¤Ãyissanti, ime pan' ÃjÅvikà putta- matÃya puttÃ, attÃna¤-c' eva ukkaæsenti pare ca vambhenti, tayo c' eva niyyÃtÃro pa¤¤Ãpenti, seyyathÅdaæ Nandaæ Vacchaæ, Kisaæ SaÇkiccaæ, Makkhaliæ GosÃlan-ti. Atha kho Sandako paribbÃjako sakaæ parisaæ Ãman- tesi: Carantu bhonto, samaïe Gotame brahmacariyavÃso, na dÃni sukaraæ amhehi lÃbhasakkÃrasiloke pariccajitun-ti. Itih' idaæ Sandako paribbÃjako sakaæ parisaæ uyyojesi Bhagavati brahmacariye ti. SANDAKASUTTANTAõ CHAèèHAõ.