Input by the Sri Lanka Tripitaka Project [PTS Vol M - 2] [\z M /] [\f II /] [PTS Page 001] [\q 1/] ------------------------- 1.NaparadhammavambhanÃ-machasaæ,[PTS.] [BJT Page 332] [\x 332/] ÚÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄ¿ ³ THIS TEXT FILE IS FOR REFERENCE PURPOSES ONLY! ³ ³ COPYRIGHT AND TERMS OF USAGE AS FOR SOURCE FILE. ³ ³ ³ ³ Text converted to Ronald E. Emmerick's encoding for ³ ³ WordPerfect 5.1 DOS and related utility programmes ³ ³ BHELA, CARAKA etc. (DOS versions): ³ ³ ³ ³ description character = ASCII ³ ³ ³ ³ long a à 195 ³ ³ long A ù 249 ³ ³ long i Å 197 ³ ³ long I ý 253 ³ ³ long u Æ 198 ³ ³ long U ô 244 ³ ³ vocalic r ­ 173 ³ ³ vocalic R ã 227 ³ ³ long vocalic r Ì 204 ³ ³ vocalic l Ê 202 ³ ³ long vocalic l Ë 203 ³ ³ velar n Ç 199 ³ ³ velar N § 167 ³ ³ palatal n ¤ 164 ³ ³ palatal N ¥ 165 ³ ³ retroflex t  194 ³ ³ retroflex T è 232 ³ ³ retroflex d ¬ 172 ³ ³ retroflex D Ö 214 ³ ³ retroflex n ï 239 ³ ³ retroflex N × 215 ³ ³ palatal s Ó 211 ³ ³ palatal S Á 193 ³ ³ retroflex s « 171 ³ ³ retroflex S å 229 ³ ³ anusvara æ 230 ³ ³ capital anusvara õ 245 ³ ³ visarga ÷ 247 ³ ³ capital visarga ê 234 ³ ÀÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÄÙ 2.3.7 MahÃsakuludÃyi suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veluvane kalandakanivÃpe. Tena kho pana samayena sambahulà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà paribbÃjakà moranivÃpe paribbÃjakÃrÃme paÂivasanti. SeyyathÅdaæ: annahÃro1 varadharo2 sakuludÃyi ca paribbÃjako a¤¤eva abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà paribbÃjakÃ. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya rÃjagahaæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho bhagavato etadahosi: 'atippago kho tÃva rÃjagahe piï¬Ãya carituæ. YannÆnÃhaæ yena moranivÃpo paribbÃjakÃrÃmo yena sakuludÃyi paribbÃjako tenupasaÇkameyyanti. Atha kho bhagavà yena moranivÃpo paribbÃjakÃrÃmo tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena sakuludÃyi paribbÃjako tena kho pana samayena sakuludÃyi paribbÃjako mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ nisinno hoti unnÃdiniyà uccÃsaddamahÃsaddÃya3 anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ kathentiyÃ. SeyyathÅdaæ: 'rÃjakathaæ corakathaæ mahà mattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ yÃnakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ purisakathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ [PTS Page 002] [\q 2/] pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ iti bhavÃbhavakathaæ' iti vÃ. Addasà kho sakuludÃyi paribbÃjako bhagavantaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna sakaæ parisaæ saïÂhapesi: 'appasaddà bhonto hontu mà bhonto saddamakattha. Ayaæ samaïo gotamo Ãgacchati. AppasaddakÃmo kho pana so Ãyasmà appasaddassa vaïïavÃdÅ, appevanÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaÇkamitabbaæ ma¤¤eyyÃ'ti. Atha kho te paribbÃjakà tuïhÅ ahesuæ. Atha kho bhagavà yena sakuludÃyi paribbÃjako tenupasaÇkami. Atha kho sakuludÃyi paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: etu kho bhante bhagavÃ, svÃgataæ bhante bhagavato, cirassaæ kho bhante bhagavà imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya. NisÅdatu bhante bhagavà idamÃsanaæ pa¤¤attanti. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. SakuludÃyi kho paribbÃjako a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho sakuludÃyiæ paribbÃjakaæ bhagavà etadavoca: --------------------------- 1. AnnahÃrÃ-machasaæ. AnugÃro-sÅmu,[PTS 2.] Varacaro-sÅmu, varataro-syà 3. UccÃsaddÃmahÃsaddÃya-sÅmu, machasaæ uccÃsaddÃya, mahÃsaddÃya-[PTS.] [BJT Page 334] [\x 334/] KÃyanuttha1 udÃyi etarahi kathÃya sannisinnÃ? Kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃti? TiÂÂhatesà bhante kathà yÃya mayaæ etarahi kathÃya sannisinnÃ, nesà bhante kathà bhagavato dullabhà bhavissati pacchÃpi savaïÃya. PurimÃni bhante divasÃni purimatarÃni nÃnÃtitthiyÃnaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ kutÆhalasÃlÃyaæ sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ. Ayamantarà kathà udapÃdi: lÃbhà vata bho aÇgamagadhÃnaæ, suladdhaæ2 vata bho aÇgamagadhÃnaæ, yatthime samaïabrÃhmaïà saÇghino gaïino gaïÃcariyà ¤Ãtà yasassino titthakarà sÃdhusammatà bahujanassa, rÃjagahaæ vassÃvÃsaæ osaÂÃ,3 ayampi kho pÆraïo kassapo saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo [PTS Page 003] [\q 3/] ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro SÃdhusammato bahujanassa, sopi rÃjagahaæ vassÃvÃsaæ osaÂo, ayampi kho makkhaligosÃlo saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa, sopi rÃjagahaæ vassÃvÃsaæ osaÂo. Ayampi kho ajito kesakambalÅ saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa, sopi rÃjagahaæ vassÃvÃsaæ osaÂo. Ayampi kho pakudho kaccÃyano saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa, sopi rÃjagahaæ vassÃvÃsaæ osaÂo. Ayampi kho sa¤jayo bellaÂÂhiputto4 saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa, sopi rÃjagahaæ vassÃvÃsaæ osaÂo. Ayampi kho nigaïÂho nÃtaputto5 saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa, sopi rÃjagahaæ vassÃvÃsaæ osaÂo, ayampi kho samaïo gotamo saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca, ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa, sopi rÃjagahaæ vassÃvÃsaæ osaÂo. Konu kho imesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ saÇghÅnaæ gaïÅnaæ gaïÃcariyÃnaæ ¤ÃtÃnaæ yasassÅnaæ titthakarÃnaæ sÃdhusammatÃnaæ bahujanassa. SÃvakÃnaæ sakkato garukato mÃnito pÆjito. Katha¤ca pana sÃvakà sakkatvà garukatvÃ6 upanissÃya viharantÅ'ti.? Tatrekacce evamÃhaæsu:'ayaæ kho pÆraïo kassapo saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa. So ca kho sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito. Na ca pana pÆraïaæ kassapaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. BhÆtapubbaæ pÆraïo kassapo anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. Tatra¤¤ataro pÆraïassa kassapassa sÃvako SaddamakÃsi: mà bhonto pÆraïaæ kassapaæ etamatthaæ pucchittha. Neso etaæ jÃnÃti, mayametaæ jÃnÃma, amhe etamatthaæ pucchatha. Mayametaæ bhavantÃnaæ7 byÃkarissÃmÃti. BhÆtapubbaæ pÆraïo kassapo bÃhà paggayha kandanto na labhati: appasaddà bhonto hontu mà bhonto saddamakattha. Nete bhavante pucchanti. Amhe ete pucchanti. Mayametesaæ byÃkarissÃmÃti. BahÆ kho pana pÆraïassa kassapassa sÃvakà vÃdaæ Ãropetvà apakkantÃ: 'na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃsi. Ahaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ------------------------- 1. KÃyanvattha-syà 2. SuladdhalÃbhÃ-sÅmu, machasaæ 3. UpagatÃ-syà 4. BelaÂÂhaputto- machasaæ 5. NÃthaputto-sÅmu nÃÂaputto-machasaæ 6. GaruækatvÃ-machasaæ. 7. Bhavataæ-[PTS.] [BJT Page 336] [\x 336/] Ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. PurevacanÅyaæ pacchà avaca, pacchÃvacanÅyaæ pure avaca, Ãciïïaæ1 te viparÃvattaæ. ùropito te vÃdo, niggahÅtosi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi2 và sace pahosi'ti. Iti pÆraïo kassapo sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito. Na ca pana pÆraïaæ kassapaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. AkkuÂÂho3 ca pana pÆraïo kassapo dhammakkosenÃti. [PTS Page 004] [\q 4/] Ekacce evamÃhaæsu: ayampi kho makkhali gosÃlo saÇghÅ ceva gaïÅ ca. GaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa. Sopi sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito. Na ca pana makkhaliæ gosÃlaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. BhÆtapubbaæ makkhalÅ gosÃlo anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. Tatra¤¤ataro makkhalissa gosÃlassa sÃvako saddamakÃsi: ' mà bhonto makkhaliæ gosÃlaæ etamatthaæ pucchittha, neso etaæ jÃnÃti, mayametaæ jÃnÃma, amhe etamatthaæ pucchatha, mayametaæ bhavantÃnaæ byÃkarissÃmÃti. BhÆtapubbaæ makkhali gosÃlo bÃhà paggayha kandanto na labhati. Appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddamakattha, nete bhavante pucchanti, amhe ete pucchanti, mayametaæ byÃkarissÃmÃ'ti. BahÆ kho pana makkhalissa gosÃlassa sÃvakà vÃdaæ Ãropetvà apakkantÃ: na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno, sahitaæ me, asahitaæ te, purevacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, Ãciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo niggahÅtosi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅti. Iti makkhali gosÃlo sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito na ca pana makkhaliæ gosÃlaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. AkkuÂÂho ca pana makkhali gosÃlo dhammakkosenÃ'ti. Ekacce evamÃhaæsu: ayampi kho ajito kesakambalÅ saÇghÅ ceva gaïÅ ca. GaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa. Sopi sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito. Na ca pana ajitaæ kesakambaliæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. BhÆtapubbaæ ajito kesakambalÅ anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. Tatra¤¤ataro ajitassa kesakambalissa sÃvako saddamakÃsi: ' mà bhonto ajitaæ kesakambaliæ etamatthaæ pucchittha, neso etaæ jÃnÃti, mayametaæ jÃnÃma, amhe etamatthaæ pucchatha, mayametaæ bhavantÃnaæ byÃkarissÃmÃti. BhÆtapubbaæ ajito kesakambalÅ bÃhà paggayha kandanto na labhati. Appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddamakattha, nete bhavante pucchanti, amhe ete pucchanti, mayametaæ byÃkarissÃmÃ'ti. BahÆ kho pana ajitassa kesakambalissa sÃvakà vÃdaæ Ãropetvà apakkantÃ: na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno, sahitaæ me, asahitaæ te, purevacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, Ãciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo niggahÅtosi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅti. Iti ajito kesakambalÅ sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito na ca pana ajitaæ kesakambaliæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. AkkuÂÂho ca pana ajito kesakambalÅ dhammakkosenÃ'ti. Ekacce evamÃhaæsu: ayampi kho pakudho kaccÃyano saÇghÅ ceva gaïÅ ca. GaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa. Sopi sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito. Na ca pana pakudhaæ kaccÃyanaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. BhÆtapubbaæ pakudho kaccÃyano anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. Tatra¤¤ataro pakudhassa kaccÃyanassa sÃvako saddamakÃsi: ' mà bhonto pakudhaæ kaccÃyanaæ etamatthaæ pucchittha, neso etaæ jÃnÃti, mayametaæ jÃnÃma, amhe etamatthaæ pucchatha, mayametaæ bhavantÃnaæ byÃkarissÃmÃti. BhÆtapubbaæ pakudho kaccÃyano bÃhà paggayha kandanto na labhati. Appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddamakattha, nete bhavante pucchanti, amhe ete pucchanti, mayametaæ byÃkarissÃmÃ'ti. BahÆ kho pana pakudhassa kaccÃyanassa sÃvakà vÃdaæ Ãropetvà apakkantÃ: na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno, sahitaæ me, asahitaæ te, purevacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, Ãciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo niggahÅtosi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅti. Iti pakudho kaccÃyano sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito na ca pana pakudhaæ kaccÃyanaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. AkkuÂÂho ca pana pakudho kaccÃyano dhammakkosenÃ'ti. Ekacce evamÃhaæsu: ayampi kho sa¤jayo bellaÂÂhiputto saÇghÅ ceva gaïÅ ca. GaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa. Sopi sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito. Na ca pana sa¤jayaæ bellaÂÂhiputtaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. BhÆtapubbaæ sa¤jayo bellaÂÂhiputto anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. Tatra¤¤ataro sa¤jayassa bellaÂÂhiputtassa sÃvako saddamakÃsi: ' mà bhonto sa¤jayaæ bellaÂÂhiputtaæ etamatthaæ pucchittha, neso etaæ jÃnÃti, mayametaæ jÃnÃma, amhe etamatthaæ pucchatha, mayametaæ bhavantÃnaæ byÃkarissÃmÃti. BhÆtapubbaæ sa¤jayo bellaÂÂhiputto bÃhà paggayha kandanto na labhati. Appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddamakattha, nete bhavante pucchanti, amhe ete pucchanti, mayametaæ byÃkarissÃmÃ'ti. BahÆ kho pana sa¤jayassa bellaÂÂhiputtassa sÃvakà vÃdaæ Ãropetvà apakkantÃ: na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno, sahitaæ me, asahitaæ te, purevacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, Ãciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo niggahÅtosi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅti. Iti sa¤jayo bellaÂÂhiputto sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito na ca pana sa¤jayaæ bellaÂÂhiputtaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. AkkuÂÂho ca pana sa¤jayo bellaÂÂhiputto dhammakkosenÃ'ti. Ekacce evamÃhaæsu: ayampi kho nigaïÂho nÃtaputto saÇghÅ ceva gaïÅ ca. GaïÃcariyo ca ¤Ãto yasassÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa. Sopi sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito na pÆjito. Na ca pana nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. BhÆtapubbaæ nigaïÂho nÃtaputto anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. Tatra¤¤ataro nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvako saddamakÃsi: ' mà bhonto makkhaliæ gosÃlaæ etamatthaæ pucchittha, neso etaæ jÃnÃti, mayametaæ jÃnÃma, amhe etamatthaæ pucchatha, mayametaæ bhavantÃnaæ byÃkarissÃmÃti. BhÆtapubbaæ nigaïÂho nÃtaputto bÃhà paggayha kandanto na labhati. Appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddamakattha, nete bhavante pucchanti, amhe ete pucchanti, mayametaæ byÃkarissÃmÃ'ti. BahÆ kho pana nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakà vÃdaæ Ãropetvà apakkantÃ: na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ajÃnissasi? MicchÃpaÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno, sahitaæ me, asahitaæ te, purevacanÅyaæ pacchà avaca, pacchà vacanÅyaæ pure avaca, Ãciïïante viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo niggahÅtosi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅti. Iti nigaïÂho nÃtaputto sÃvakÃnaæ na sakkato na garukato na mÃnito pÆjito na ca pana nigaïÂhaæ nÃtaputtaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. AkkuÂÂho ca pana nigaïÂho nÃtaputto dhammakkosenÃ'ti. Ekacce evamÃhaæsu: 'ayaæ kho samaïo gotamo saÇghÅ ceva gaïÅ ca gaïÃcariyo ca ¤Ãto yassasÅ titthakaro sÃdhusammato bahujanassa. So ca kho sÃvakÃnaæ sakkato garukato mÃnito pÆjito. Samaïa¤ca pana gotamaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. BhÆtapubbaæ samaïo gotamo anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. Tatra¤¤ataro samaïassa gotamassa sÃvako ukkÃsi. Tamena¤¤ataro sabrahmacÃrÅ jaïïuke5 ghaÂÂesi6 appasaddo [PTS Page 005] [\q 5/] Ãyasmà hotu, mÃyasmà saddamakÃsi, satthà no bhagavà dhammaæ desetÅ'ti. Yasmiæ samaye samaïo gotamo anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. -------------------------- 1. Adiciïïaæ-sÅmu,machasaæ 2. Nibbedhehi-syÃ. 3. Akkudho 4.Kesakambalo-machasaæ 5. Jannukena-sÅmu. 6. GhaÂesi-syÃ. [BJT Page 338] [\x 338/] Neva tasmiæ samaye samaïassa gotamassa sÃvakÃnaæ khipitasaddo và hoti ukkÃsitasaddo vÃ. Tamenaæ janakÃyo paccÃsiæsamÃnarÆpo paccupaÂÂhito hoti: 'yaæ no bhagavà dhammaæ bhÃsissati, taæ no sossÃmÃ'ti. SeyyathÃpi nÃma Puriso cÃtummahÃpathe khuddaæ madhuæ1 anelakaæ papÅÊeyya2 tamenaæ mahÃjanakÃyo paccÃsiæsamÃnarÆpo paccupaÂÂhito assa. Evamevaæ yasmiæ samaye samaïo gotamo anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. Neva tasmiæ samaye samaïassa gotamassa sÃvakÃnaæ khipitasaddo và hoti ukkÃsitasaddo vÃ, tamenaæ mahÃjanakÃyo paccÃsiæsamÃnarÆpo paccupaÂÂhito hoti: yaæ no bhagavà dhammaæ bhÃsissati, taæ no sossÃmÃti. Yepi samaïassa gotamassa sÃvakà sabrahmacÃrÅhi sampayojetvà sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattanti, tepi satthu vaïïavÃdino honti, dhammassa vaïïavÃdino honti, saÇghassa vaïïavÃdino honti. Attagarahino yeva honti ana¤¤agarahino: mayamevettha3 alakkhikÃ, mayaæ appapu¤¤Ã ye mayaæ evaæ svÃkkhÃte dhammavinaye pabbajitvà nÃsakkhimha yÃvajÅvaæ paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ caritunti. Te ÃrÃmikabhÆtà và upÃsakabhÆtà và pa¤casu sikkhÃpadesu samÃdÃya vattanti. Iti samaïo gotamo sÃvakÃnaæ sakkato garukato mÃnito pÆjito, samaïa¤ca pana gotamaæ sÃvakà sakkatvà garukatvà upanissÃya viharantÅti. Kati pana tvaæ udÃyi, dhamme samanupassasi yehi mama sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharantÅti? Pa¤ca kho ahaæ bhante bhagavati dhamme samanupassÃmi yehi bhagavantaæ sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Katame pa¤ca: Bhagavà hi bhante, appÃhÃro appÃhÃratÃya ca vaïïavÃdÅ yampi bhante bhagavà appÃhÃro appÃhÃratÃya ca vaïïavÃdÅ4 imaæ kho ahaæ bhante. Bhagavati paÂhamaæ dhammaæ samanupassÃmi yena bhagavantaæ sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. [PTS Page 006] [\q 6/] Punaca paraæ bhante bhagavà santuÂÂho itarÅtarena cÅvarena itarÅtaracÅvarasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Yampi bhante, bhagavà santuÂÂho itarÅtarena cÅvarena itarÅtaracÅvarasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Imaæ kho ahaæ bhante bhagavati dutiyaæ dhammaæ samanupassÃmi yena bhagavantaæ sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. --------------------------- 1.Khuddamadhuæ-machasaæ 2. UppÅÊeyya-sÅmu pÅÊeyya-machasaæ.SyÃ.[PTS 3.] MayamevamhÃ- i.Machasaæ.Syà 4. Yampi bhante bhagavà appÃhÃro appÃhÃratÃya vaïïavÃdÅ -[PTS] (Ænaæ) [BJT Page 340] [\x 340/] Puna ca paraæ bhante, bhagavà santuÂÂho itarÅtarena piï¬apÃtena itarÅtarapiï¬apÃta santuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Yampi bhante, bhagavà santuÂÂho itarÅtarena piï¬apÃtena itarÅtarapiï¬apÃtasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Imaæ kho ahaæ bhante bhagavati tatiyaæ dhammaæ samanupassÃmi yena bhagavantaæ sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Puna ca paraæ bhante, bhagavà santuÂÂho itarÅtarena senÃsanena itarÅtarasenÃsanasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Yampi bhante, bhagavà santuÂÂho itarÅtarena senÃsanena itarÅtarasenÃsanasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅ. Imaæ kho ahaæ bhante bhagavati catutthaæ dhammaæ samanupassÃmi yena bhagavantaæ sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Puna ca paraæ bhante, bhagavà pavivitto pavivekassa ca vaïïavÃdÅ. Yampi bhante, bhagavà pavivitto pavivekassa ca vaïïavÃdÅ. Imaæ kho ahaæ bhante bhagavati pa¤camaæ dhammaæ samanupassÃmi yena bhagavantaæ sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Ime kho ahaæ bhante Bhagavati pa¤cadhamme samanupassÃmi yehi bhagavantaæ sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti sakkatvà garukatvà upanissÃya viharantÅti. AppÃhÃro samaïo gotamo appÃhÃratÃya ca vaïïavÃdÅti iti ce maæ udÃyi sÃvakà sakkareyyuæ garukareyyuæ1 mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Santi kho pana me udÃyi, sÃvakà kosakÃhÃrÃpi a¬¬hakosakÃhÃrÃpi beluvÃhÃrÃpi a¬¬habeluvÃhÃrÃpi [PTS Page 007] [\q 7/] ahaæ kho panudÃyi, appekadà iminà pattena samatittikampi bhu¤jÃmi, bhiyyopi bhu¤jÃmi. AppÃhÃro samaïo gotamo appÃhÃratÃya ca vaïïavÃdÅti iti ce maæ udÃyi sÃvakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Ye te udÃyi, mama sÃvakà kosakÃhÃrÃpi a¬¬hakosakÃhÃrÃpi beluvÃhÃrÃpi a¬¬habeluvÃhÃrÃpi, na maæ te iminà dhammena sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. SantuÂÂho samaïo gotamo itarÅtarena cÅvarena itarÅtaracÅvarasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅti iti ce maæ udÃyi sÃvakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Santi kho pana me udÃyi, sÃvakà paæsukÆlikà lÆkhacÅvaradharà te susÃnà và saÇkÃrakÆÂà và pÃpaïikÃ2 và nantakÃni uccinitvÃ3 saÇghÃÂiæ karitvà dhÃrenti. Ahaæ kho panudÃyi, appekadà gahapaticÅvarÃni4 dhÃremi daÊhÃni yattha lÆkhÃni alÃpulomasÃni5. SantuÂÂho samaïo gotamo itarÅtarena cÅvarena itarÅtara cÅvara santuÂÂhiyÃ. --------------------------- 1. Garuæ kareyyuæ- machasaæ. 2. PÃpaïikÃti-sÅmu. 3. Ucciïitvà -sÅmu. 4. GahapatÃni cÅvarÃni-syÃ.[PTS 5.] SatthalukhÃni alÃbulomasÃni-machasaæ suttalukhÃni alÃpulomasÃni-syà [BJT Page 342] [\x 342/] Ca vaïïavÃdÅti. Iti ce maæ udÃyi sÃvakà sakkareyyuæ. Garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Ye te udÃyi, mama sÃvakà paæsukÆlikà lÆkhacÅvaradharà te susÃnà và saÇkÃrakÆÂà và pÃpaïikà và nantakÃni uccinitvà saÇghÃÂiæ karitvà dhÃrenti, na maæ te iminà dhammena sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. SantuÂÂho samaïo gotamo itarÅtarena piï¬apÃtena itarÅtarapiï¬apÃtasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅti iti ce maæ udÃyi sÃvakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Santi kho pana me udÃyi, sÃvakà piï¬apÃtikà sapadÃnacÃrino u¤chepake1 vate ratÃ, te antaragharaæ paviÂÂhà samÃnà Ãsanenapi nimantiyamÃnà na sÃdiyanti. Ahaæ kho panudÃyi, appekadà nimantanepi bhu¤jÃmi sÃlÅnaæ odanaæ [PTS Page 008] [\q 8/] vicitakÃÊakaæ anekasÆpaæ anekabya¤janaæ. SantuÂÂho samaïo gotamo itarÅtarena piï¬apÃtena itarÅtarapiï¬apÃtasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅti iti ce maæ udÃyi sÃvakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Ye te udÃyi mama sÃvakà piï¬apÃtikà sapadÃnacÃrino u¤chepake1 vate ratÃ, antaragharaæ paviÂÂhà samÃnà Ãsanenapi nimantiyamÃnà na sÃdiyanti, na maæ te iminà dhammena sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. SantuÂÂho samaïo gotamo itarÅtarena senÃsanena, itarÅtarasenÃsanasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅti iti ce maæ udÃyi sÃvakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Santi kho pana me udÃyi, sÃvakà rukkhamÆlikà abbhokÃsikÃ, te aÂÂhamÃse channaæ na upenti. Ahaæ kho panudÃyi, appekadà kÆÂÃgÃresupi viharÃmi ullittÃvalittesu nivÃtesu phussitaggalesu2 pihitavÃtapÃnesu. SantuÂÂho samaïo gotamo itarÅtarena senÃsanena itarÅtarasenÃsanasantuÂÂhiyà ca vaïïavÃdÅti iti ce maæ udÃyi, sÃvakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Ye te udÃyi mama sÃvakà rukkhamÆlikà abbhokÃsikà te aÂÂhamÃse channaæ na upenti. Na maæ te iminà dhammena sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. -------------------------- 1.Ucchepake-[PTS.] U¤chÃsake-machasaæ. UccÃpake vatte-syà 2. Phusitaggalesu-machasaæ. [BJT Page 344] [\x 344/] Pavivitto samaïo gotamo pavivekassa ca vaïïavÃdÅti iti ce maæ udÃyi, sÃvakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Santi kho pana me udÃyi sÃvakà Ãra¤¤akà pantasenÃsanà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni ajjhogahetvà viharanti. Te anvaddhamÃsaæ2 saÇghamajjhe osaranti pÃtimokkhuddesÃya. Ahaæ kho panudÃyi appekadà Ãkiïïo viharÃmi bhikkhÆ hi bhikkhunÅhi upÃsakehi upÃsikÃhi ra¤¤Ã3 rÃjamahÃmattehi titthiyehi titthiyasÃvakehi. Pavivitto samaïo gotamo pavivekassa ca vaïïavÃdÅti [PTS Page 009] [\q 9/] iti ce maæ udÃyi, sÃvakà sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃnyeæ pÆjeyyuæ, sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyuæ. Ye te udÃyi mama sÃvakà Ãra¤¤akà pantasenÃsanà ara¤¤e vanapatthÃni1 pantÃni senÃsanÃni ajjhogahetvÃ4 viharanti anvaddhamÃsaæ saÇghamajjhe osaranti pÃtimokkhuddesÃya. Na maæ te iminà dhammena sakkareyyuæ garukareyyuæ mÃneyyuæ pÆjeyyuæ, sakkatvà garukatvà upanissÃya vihareyyunti. Iti kho udÃyi, na mamaæ sÃvakà imehi pa¤cahi dhammehi sakkaronti. Garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Atthi kho udÃyi, a¤¤e ca pa¤ca dhammà yehi5 mamaæ sÃvakÃ6 sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Katame pa¤ca: IdhÆdÃyi, mamaæ sÃvakà adhisÅle sambhÃventi: sÅlavà samaïo gotamo paramena sÅlakkhandhena samannÃgatoti yampudÃyi7 mamaæ sÃvakÃ8 adhisÅle sambhÃventi: sÅlavà samaïo gotamo paramena sÅlakkhandhena samannÃgatoti. Ayaæ kho udÃyi, paÂhamo dhammo yena mamaæ sÃvakÃ8 sakkaronti garukaronti. MÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, mamaæ sÃvakà abhikkante ¤Ãïadassane sambhÃventi. JÃnaæyevÃha samaïo gotamo jÃnÃmÅti, passaæyevÃha samaïo gotamo passÃmÅti, abhi¤¤Ãya samaïo gotamo dhammaæ deseti no anabhi¤¤Ãya, sanidÃnaæ samaïo gotamo dhammaæ deseti no anidÃnaæ, sappÃÂihÃriyaæ samaïo gotamo dhammaæ deseti no appÃÂihÃriyanti. YampudÃyi mamaæ sÃvakà abhikkante ¤Ãïadassane sambhÃventi. JÃnaæyevÃha samaïo gotamo. -------------------------- 1. ùra¤¤avanapatthÃni-[PTS. ,]Ara¤¤avanapatthÃni - machasaæ 2. Anva¬¬hamÃsaæ-syà 3. Ra¤¤e-[PTS 4.] AjjhogÃhetvÃ-machasaæ 5. Yehi pa¤cahi dhammehi-machasaæ syÃ. 6. Mama sÃvakÃ-[PTS] syÃ. 7. YamudÃyi-syÃ, yampanudÃyi-[PTS 8.] Mama sÃvakÃ-sÅmu,syÃ,[PTS.] [BJT Page 346] [\x 346/] JÃnÃmÅti. PassaæyevÃha samaïo gotamo passÃmÅti. Abhi¤¤Ãya samaïo gotamo dhammaæ deseti no anabhi¤¤Ãya, sanidÃnaæ samaïo gotamo dhammaæ deseti no anidÃnaæ, sappÃÂihÃriyaæ samaïo gotamo dhammaæ deseti no appaÂihÃriyanti. Ayaæ kho udÃyi, dutiyo dhammo yena mamaæ [PTS Page 010] [\q 10/] sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, mamaæ sÃvakÃ1 adhipa¤¤Ãya sambhÃventi: pa¤¤avà samaïo gotamo paramena pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato. Taæ vata anÃgataæ và vÃdapathaæ na dakkhati uppannaæ và parappavÃdaæ na sahadhammena suniggahÅtaæ niggaïhissatÅti2 netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi? Api nu me sÃvakà evaæ jÃnantà evaæ passantà antarantarà kathaæ opÃteyyunti? No hetaæ bhante. Na kho panÃhaæ udÃyi sÃvakesu anusÃsaniæ paccÃsiæsÃmi a¤¤adatthu mamaæyeva sÃvakà anusÃsaniæ paccÃsiæsanti. YampudÃyi3 mamaæ sÃvakà adhipa¤¤Ãya samabhÃventi pa¤¤avà samaïo gotamo paramena pa¤¤Ãkkhandhena samannÃgato. Taæ vata anÃgataæ và vÃdapathaæ na dakkhati uppannaæ và parappavÃdaæ na sahadhammena suniggahÅtaæ niggaïhissatÅti2 netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Ayaæ kho udÃyi, tatiyo dhammo yena mamaæ sÃvakÃ1 sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, mama sÃvakà yena dukkhena dukkhotiïïà dukkhaparetà te maæ upasaÇkamitvà dukkhaæ ariyasaccaæ pucchanti. TesÃhaæ dukkhaæ ariyasaccaæ puÂÂho vyÃkaromi, tesÃhaæ cittaæ ÃrÃdhemi pa¤hassa veyyÃkaraïena. Te maæ upasaÇkamitvà dukkhasamudayaæ ariyasaccaæ pucchanti. TesÃhaæ dukkhaæ ariyasaccaæ puÂÂho vyÃkaromi, tesÃhaæ cittaæ ÃrÃdhemi pa¤hassa veyyÃkaraïena. Te maæ upasaÇkamitvà dukkhanirodhaæ ariyasaccaæ pucchanti. TesÃhaæ dukkhanirodhaæ ariyasaccaæ puÂÂho vyÃkaromi, tesÃhaæ cittaæ ÃrÃdhemi pa¤hassa veyyÃkaraïena. Te maæ upasaÇkamitvà dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadaæ ariyasaccaæ pucchanti. TesÃhaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadaæ ariyasaccaæ puÂÂho vyÃkaromi, tesÃhaæ cittaæ ÃrÃdhemi pa¤hassa veyyÃkaraïena. YampudÃyi3, mamaæ sÃvakà yena dukkhena dukkhotiïïà dukkhaparetà te maæ upasaÇkamitvà dukkhaæ ariyasaccaæ pucchanti, tesÃhaæ dukkhaæ ariyasaccaæ puÂÂho vyÃkaromi. TesÃhaæ cittaæ ÃrÃdhemi pa¤hassa veyyÃkaraïena. Te maæ upasaÇkamitvà dukkhasamudayaæ ariyasaccaæ pucchanti. TesÃhaæ dukkhaæ ariyasaccaæ puÂÂho vyÃkaromi, tesÃhaæ cittaæ ÃrÃdhemi pa¤hassa veyyÃkaraïena. Te maæ upasaÇkamitvà dukkhanirodhaæ ariyasaccaæ pucchanti. TesÃhaæ dukkhanirodhaæ ariyasaccaæ puÂÂho vyÃkaromi, tesÃhaæ cittaæ ÃrÃdhemi pa¤hassa veyyÃkaraïena. Te maæ upasaÇkamitvà dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadaæ ariyasaccaæ pucchanti. TesÃhaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadaæ ariyasaccaæ puÂÂho vyÃkaromi, tesÃhaæ cittaæ ÃrÃdhemi pa¤hassa veyyÃkaraïena. Ayaæ kho udÃyi, catuttho dhammo [PTS Page 011] [\q 11/] yena mamaæ sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti, sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathÃpaÂipannà me sÃvakà cattÃro satipaÂÂhÃne bhÃventi. IdhÆdÃyi bhikkhu kÃye kÃyÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. VedanÃsu vedanÃnu passÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Citte cittÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Dhammesu dhammÃnupassÅ viharati ÃtÃpÅ sampajÃno satimà vineyya loke abhijjhÃdomanassaæ. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. -------------------------- 1.Mama sÃvakÃ-syÃ,[PTS 2.] Niggahissati-syÃ,[PTS 3.]YamudÃyi-syÃ. YampanudÃyi-[PTS.] [BJT Page 348] [\x 348/] Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ. YathÃpaÂipannà me sÃvakà cattÃro sammappadhÃne bhÃventi. IdhÆdÃyi, bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati. AnuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. UppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathÃpaÂipannà me sÃvakà cattÃro iddhipÃde bhÃventi. IdhÆdÃyi bhikkhu chandasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. ViriyasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. CittasamÃdhi padhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. CittasamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. VÅmaæsÃsamÃdhipadhÃnasaÇkhÃrasamannÃgataæ iddhipÃdaæ bhÃveti. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvÃnaæ paÂipadÃ. YathÃpaÂipannà me sÃvakà pa¤cindriyÃni bhÃventi. IdhÆdÃyi [PTS Page 012] [\q 12/] bhikkhu saddhindriyaæ bhÃveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. Viriyindriyaæ bhÃveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. Satindriyaæ bhaveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. SamÃdhindriyaæ bhÃveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. Pa¤¤indriyaæ bhÃveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃna pÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ, yathÃpaÂipannà me sÃvakà pa¤cabalÃni bhÃventi. IdhÆdÃyi, bhikkhu saddhÃbalaæ bhÃveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. Viriyabalaæ bhÃveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. Satibalaæ bhÃveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. SamÃdhibalaæ bhÃveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. Pa¤¤Ãbalaæ bhÃveti upasamagÃmiæ sambodhagÃmiæ. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathÃpaÂipannà me sÃvakà sattabojjhaÇge bhÃventi. IdhÆdÃyi, bhikkhu satisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ, dhammavicayasambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. ViriyasambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. PÅtisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. Passaddhi sambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. SamÃdhisambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. UpekkhÃsambojjhaÇgaæ bhÃveti vivekanissitaæ virÃganissitaæ nirodhanissitaæ vossaggapariïÃmiæ. Tatra ca pana me sÃvakà bahu abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathÃpaÂipannà me sÃvakà ariyaæ aÂÂhaÇgikaæ maggaæ bhÃventi. IdhÆdÃyi, bhikkhu sammÃdiÂÂhiæ bhÃveti, sammÃsaÇkappaæ bhÃveti, sammÃvÃcaæ bhÃveti, sammÃkammantaæ bhÃveti, sammÃÃjÅvaæ bhÃveti, sammÃvÃyÃmaæ bhÃveti, sammÃsatiæ bhÃveti, sammÃsamÃdhiæ bhÃveti. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. [BJT Page 350] [\x 350/] Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathÃpaÂipannà me sÃvakà aÂÂha vimokkhe bhÃventÅ. RÆpÅ rÆpÃni passati. Ayaæ paÂhamo vimokkho. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤i bahiddhà rÆpÃni passati. Ayaæ dutiyo vimokkho. Subhanteva adhimutto hoti. Ayaæ tatiyo vimokkho. Subhanteva adhimutto hoti. Ayaæ tatiyo vimokkho. Sabbaso rÆpasa¤¤Ãnaæ [PTS Page 013] [\q 13/] samatikkamma paÂighasa¤¤Ãnaæ atthaÇgamà nÃnattasa¤¤Ãnaæ amanasikÃrà ' ananto ÃkÃso'ti ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ catuttho vimokkho. Sabbaso ÃkÃsÃna¤cÃyatanaæ samatikkamma 'anantaæ vi¤¤Ãïa'nti vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ pa¤camo vimokkho. Sabbaso vi¤¤Ãïa¤cÃyatanaæ samatikkamma 'natthi ki¤ci'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ chaÂÂho vimokkho. Sabbaso Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samatikkamma nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ upasampajja viharati. Ayaæ sattamo vimokkho. Sabbaso nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samatikkamma sa¤¤Ãvedayitanirodhaæ upasampajja viharati. Ayaæ aÂÂhamo vimokkho. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathà paÂipannà me sÃvakà aÂÂha abhihÃyatanÃni bhÃventi. Ajjhattaæ rÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati parittÃni suvaïïadubbaïïÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅti evaæsa¤¤i hoti. Idaæ paÂhamaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ rÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati appamÃïÃni suvaïïadubbaïïÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅti evaæsa¤¤i hoti. Idaæ dutiyaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati parittÃni suvaïïadubbaïïÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmiti. Evaæsa¤¤i hoti. Idaæ tatiyaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati appamÃïÃni suvaïïadubbaïïÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅti evaæsa¤¤i hoti. Idaæ catutthaæ abhibhÃyatanaæ Ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati nÅlÃni nÅlavaïïÃni nÅlanidassanÃni nÅlanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma ummÃpupphaæ nÅlaæ nÅlavaïïaæ nÅlanidassanaæ nÅlanibhÃsaæ seyyathÃpi và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂaæ2 nÅlaæ nÅlavaïïaæ nÅlanidassanaæ nÅlanibhÃsaæ3 evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati nÅlÃni nÅlavaïïÃni nÅlanidassanÃni nÅlanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæsa¤¤i hoti. Idaæ pa¤camaæ [PTS Page 014] [\q 14/] abhibhÃyatanaæ. ------------------------- 1.AtthagamÃ-sÅmu 2. UbhatobhÃgavimaddhaæ - [PTS 3.] NÅladassanaæ nÅlahÃsaæ-[PTS.] [BJT Page 352] [\x 352/] Ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati pÅtÃni pÅtavaïïÃni pÅtanidassanÃni pÅtanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma kaïikÃrapupphaæ pÅtaæ pÅtavaïïaæ pÅtanidassanaæ pÅtanibhÃsaæ. SeyyathÃpi và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂaæ pÅtaæ pÅtavaïïaæ pÅtanidassanaæ pÅtanibhÃsaæ. Evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati pÅtÃni pÅtavaïïÃni pÅtanidassanÃni pÅtanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅti evaæsa¤¤i hoti. Idaæ chaÂÂhaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati lohitakÃni lohitakavaïïÃni lohitakanidassanÃni lohitakanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma bandhujivakapupphaæ lohitakaæ lohitakavaïïaæ lohitakanidassanaæ lohitakanibhÃsaæ. SeyyathÃpi và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂaæ lohitakaæ lohitakavaïïaæ lohitakanidassanaæ lohitakanibhÃsaæ. Evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati lohitakÃni lohitakavaïïÃni lohitakanidassanÃni lohitakanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti evaæsa¤¤i hoti. Idaæ sattamaæ abhibhÃyatanaæ. Ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati odÃtÃni odÃtavaïïÃni odÃtanidassanÃni odÃtanibhÃsÃni. SeyyathÃpi nÃma osadhÅtÃrakà odÃtà odÃtavaïïà odÃtanidassanà odÃtanibhÃsÃ. SeyyathÃpi và pana taæ vatthaæ bÃrÃïaseyyakaæ ubhatobhÃgavimaÂÂaæ odÃtaæ odÃtavaïïaæ odÃtanidassanaæ odÃtanibhÃsaæ. Evamevaæ ajjhattaæ arÆpasa¤¤i eko bahiddhà rÆpÃni passati odÃtÃni odÃtavaïïÃti odÃtanidassanÃni odÃtanibhÃsÃni. TÃni abhibhuyya jÃnÃmi passÃmÅti evaæsa¤¤i hoti. Idaæ aÂÂhamaæ abhibhÃyatanaæ. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤avosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ. Yathà paÂipannà me sÃvakà dasakasiïÃyatanÃni bhÃventi. PaÂhavikasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. ùpo kasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. Tejokasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. VÃyokasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. NÅlakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. PÅtakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. Lohitakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. OdÃtakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. ùkÃsakasiïameko sa¤jÃnÃti [PTS Page 015] [\q 15/] uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. Vi¤¤Ãïakasiïameko sa¤jÃnÃti uddhaæ adho tiriyaæ advayaæ appamÃïaæ. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. [BJT Page 354] [\x 354/] Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ. YathÃpaÂipannà me sÃvakà cattÃri jhÃnÃni bhÃventi. IdhudÃyi, bhikkhÆ vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ1 upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti2 paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ3 hoti. SeyyathÃpi udÃyi, dakkho nahÃpako4 và nahÃpakantevÃsivà kaæsathÃle nÃhÃnÅyacuïïÃni Ãkiritvà udakena paripphosakaæ paripphosakaæ5 sandeyya.6 SÃssa nahÃnÅyapiï¬i7 snehÃnugatà snehaparetÃ8 santarabÃhirÃ9 phuÂhÃ10 snehena, na ca pagagharaïÅ11 evameva kho udÃyi, bhikkhÆ imameva kÃyaæ vivekajena pÅtisukhena abhisandeti, parisandeti2 paripÆreti parippharati. NÃssaki¤ci sabbÃvato kÃyassa vivekajena pÅtisukhena apphuÂaæ3 hoti. Puna ca paraæ udÃyi, bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæjhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi udÃyi, udakarahado12 ubbhidodako.13 Tassa nevassa puratthimÃya disÃya udakassÃyamukhaæ, na pacchimÃya disÃya udakassÃyamukhaæ, na uttarÃya disÃya udakassÃyamukhaæ, na dakkhiïÃya disÃya [PTS Page 016] [\q 16/] udakassÃyamukhaæ. Devo ca kÃlena kÃlaæ na sammà dhÃraæ anuppaveccheyya. Atha kho tamhà ca udakarahadà sÅtà vÃridhÃrà ubhijjitvà tameva udakarahadaæ sÅtena vÃrinà abhisandeyya parisandeyya paripÆreyya paripphareyya. NÃssa ki¤ci sabbÃvato udakarahadassa sitena vÃrinà apphuÂaæ assa. Evameva kho udÃyi, bhikkhu imameva kÃyaæ samÃdhijena pÅtisukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa samÃdhijena pÅtisukhena apphuÂaæ hoti. Puna ca paraæ udÃyi, bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukha vihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ nippitikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippÅtikena sukhena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi udÃyi, uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni antonimuggaposinÅ.14 TÃni yÃva caggà yÃva ca -------------------------- 1. PaÂhamajjhÃnaæ-sÅmu,[PTS 2.] Abhisanneti,parisanneti-syà 3. Apphutaæ-sÅmu,syÃ,[PTS 4.] NhÃpako-machasaæ 5. Paripphosakaæ-syÃ(ekaæ padaæ) 6. Abhisanneyya-syà 7. SÃyaæ,nhÃnÅyapiï¬i-machasaæ. 8. SubhÃnugatà subhaparetÃ-sÅmu 9. SamanantarabÃhirÃ-sÅmu 10.PuÂÂhÃ-syà 11. Subhena ca paggharati-sÅmu. -Na ca paggharinÅ-[PTS.]Syà na ca pagghariïÅ-machasaæ 12. Gambhiro udakarahado-machasaæ,syà 13. Ubbhitodako-syà 14. NimuggapositÃni-sÅmu ,nimmuggapositÃni-syÃ. [BJT Page 356] [\x 356/] MÆlà sÅtena vÃrinà ahisannÃni parisannÃni1 paripÆrÃni paripphuÂÃni.2 Na nesaæ3 ki¤ci sabbÃvataæ uppalÃnaæ và padumÃnaæ và puï¬arÅkÃnaæ và sÅtena vÃrinà apphuÂaæ assa.Evameva kho udÃyi, bhikkhu imameva kÃyaæ nippÅtikena sukhena abhisandeti parisandeti paripÆreti parippharati. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa nippitikena sukhena apphuÂaæ hoti. Puna ca paraæ udÃyi, bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ4 adukkhaæ asukhaæ upekkhà satipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. So imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. SeyyathÃpi udÃyi, puriso odÃtena vatthena sasÅsaæ pÃrupitvà nisinno assa, nÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa odÃtena vatthena apphuÂaæ assa. Evameva kho udÃyi, bhikkhu imameva kÃyaæ parisuddhena cetasà pariyodÃtena pharitvà nisinno hoti. NÃssa ki¤ci sabbÃvato kÃyassa parisuddhena [PTS Page 017] [\q 17/] cetasà pariyodÃtena apphuÂaæ hoti. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathÃpaÂipannà me sÃvakà evaæ pajÃnanti: ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko5 mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo, ida¤ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhaæ6 seyyathÃpi udÃyi maïi vephariyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno sabbÃkÃrasampanno, tatrassa suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃ. Tamena cakkhumà puriso hatthe karitvà paccavekkheyya: ayaæ kho manÅ vephariyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato accho vippasanno sabbÃkÃrasampanno,tadidaæ suttaæ Ãvutaæ nÅlaæ và pÅtaæ và lohitaæ và odÃtaæ và paï¬usuttaæ vÃti. Evameva kho udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ, yathà paÂipannà me sÃvakà evaæ jÃnanti: ayaæ kho me kÃyo rÆpÅ cÃtummahÃbhÆtiko mÃtÃpettikasambhavo odanakummÃsÆpacayo aniccucchÃdanaparimaddanabhedanaviddhaæsanadhammo. Ida¤ca pana me vi¤¤Ãïaæ ettha sitaæ ettha paÂibaddhanti. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. -------------------------- 1. AbhisandÃni- parisandÃni-sÅmu, machasaæ 2. ParipaphutÃni-sÅmu 3. NÃssa-machasaæ,syÃ,[PTS.4.] AtthagamÃ-sÅmu. 5. 5.CÃtumahÃbhÆtikomachasaæ,syà 6. PaÂibandhaæ-syÃ. [BJT Page 358] [\x 358/] Puna ca paraæ udÃyi,akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ, yathapaÂipannà me sÃvakà imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminanti rÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ1 seyyathÃpi udÃyi, tassa evamassa: ayaæ mu¤jo Åsikaæ pabbÃheyya. ýsikÃ3, a¤¤o mu¤jo a¤¤Ã ÅsikÃ3 mu¤jamhà tveva Åsikà pabbÃÊhÃti. SeyyathÃpi và panudÃyi puriso asiæ kosiyà pabbÃheyya4. Tassa evamassa: ayaæ asi, ayaæ kosi, a¤¤o asi, a¤¤Ã kosi, kosiyà tveva asi pabbÃÊhoti. SeyyathÃpi [PTS Page 018] [\q 18/] và panudÃyi, puriso ahiæ karaï¬Ã uddhareyya, tassa evamassa: ayaæ ahi, ayaæ karaï¬o, a¤¤o ahi, a¤¤o karaï¬o, karaï¬Ã tveva ahi ubbhatoti. Evameva kho udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ. Yathà paÂipannà me sÃvakà imamhà kÃyà a¤¤aæ kÃyaæ abhinimminanti. RÆpiæ manomayaæ sabbaÇgapaccaÇgiæ ahÅnindriyaæ. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ, yathÃpaÂipannà me sÃvakà anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhonti: ekopi hutvà bahudhà honti, bahudhÃpi hutvà eko honiti.5 ùvÅbhÃvaæ6 tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ7 tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃnà gacchanti seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ karonti seyyathÃpi udake, udakepi abhejjamÃne gacchanti seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃsepi palliÇkena kamanti seyyathÃpi [PTS Page 019] [\q 19/] pakkhi sakuïo, imepi candimasÆriye evaæmahiddhike evaæmahÃnubhÃve pÃninà parimasanti parimajjanti, yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vattenti. SeyyathÃpi udÃyi dakkho kumbhakÃro và kumbhakÃrantevÃsi và suparikammakatÃya mattikÃya ya¤¤adeva bhÃjanavikatiæ ÃkaÇkheyya tantadeva kareyya abhinipphÃdeyya, seyyathÃpi và panudÃyi dakkho dantakÃro và dantakÃrantevÃsi và suparikammakatasmiæ dantasmiæ ya¤¤adeva dantavikatiæ ÃkaÇkheyya tantadeva kareyya abhinipphÃdeyya, seyyathÃpi và panudÃyi dakkho suvaïïakÃro và suvaïïakÃrantevÃsi và suparikammakatasmiæ suvaïïasmiæ ya¤¤adeva suvaïïavikatiæ ÃkaÇkheyya tantadeva kareyya abhinippÃdeyya, evameva kho udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathÃpaÂipannà me sÃvakà anekavihitaæ iddhividhaæ paccanubhonti: ekopi hutvà bahudhà honti, bahudhÃpi hutvà eko honti5 ÃvÅbhÃvaæ6 tirobhÃvaæ tiroku¬¬aæ7 tiropÃkÃraæ tiropabbataæ asajjamÃnà gacchanti seyyathÃpi ÃkÃse, paÂhaviyÃpi ummujjanimujjaæ karonti seyyathÃpi udake, udakepi abhejjamÃne gacchanti seyyathÃpi paÂhaviyaæ, ÃkÃsepi pallaÇkena kamanti seyyathÃpi pakkhi sakuïo, imepi candimasÆriye evaæmahiddhike evaæ mahÃnubhÃve pÃïinà parimasanti parimajjanti, yÃva brahmalokÃpi kÃyena vasaæ vattenti. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤Ã abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. ------------------------- 1. Abhinnindriyaæ-[PTS 2.] Isikaæ-sÅmu.[PTS 3.] IsikÃ-sÅmu.[PTS 4.] UbbÃheyya- syà 5. Hoti-machasaæ 6. ùvibhÃvaæ-sÅmu, machasaæ,syÃ,[PTS 7.] TirokuÂÂaæ-machasaæ. [BJT Page 360] [\x 360/] Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ, yathÃpaÂipannà me sÃvakà dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya1 ubho sadde suïanti dibbe ca mÃnuse ca, ye dÆre santike ca. SeyyathÃpi udÃyi, balavà saÇkhadhamako2. Appakasireneva catuddisà vi¤¤Ãpeyya. Evameva kho udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathÃpaÂipannà me sÃvakà dibbÃya sotadhÃtuyà visuddhÃya atikkantamÃnusikÃya ubho sadde suïanti dibbe ca mÃnuse ca ye dÆre santike ca. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi,akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ, yathÃpaÂipannà me sÃvakà parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnanti sarÃgaæ và cittaæ .2 SarÃgaæ cittanti pajÃnanti, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnanti, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnanti, vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnanti, samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnanti, vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnanti, saÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnanti, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnanti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ cittanti pajÃnanti, amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnanti, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnanti, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnanti, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnanti, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnanti,vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnanti, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnanti. SeyyathÃpi udÃyi, itthi và puriso và daharo yuvà .2 Maï¬anakajÃtiko3 ÃdÃse và parisuddhe pariyodÃte acche và udapatte4 sakaæ mukhanimittaæ paccavekkhamÃno sakaïikaæ và sakaïikanti5 [PTS Page 020] [\q 20/] jÃneyya. Akaïikaæ và akaïikanti6 jÃneyya evameva kho udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathà paÂipannà me sÃvakà parasattÃnaæ parapuggalÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnanti, sarÃgaæ và cittaæ sarÃgaæ cittanti pajÃnanti, vÅtarÃgaæ và cittaæ vÅtarÃgaæ cittanti pajÃnanti, sadosaæ và cittaæ sadosaæ cittanti pajÃnanti, vÅtadosaæ và cittaæ vÅtadosaæ cittanti pajÃnanti,samohaæ và cittaæ samohaæ cittanti pajÃnanti vÅtamohaæ và cittaæ vÅtamohaæ cittanti pajÃnanti, saÇkhittaæ và cittaæ saÇkhittaæ cittanti pajÃnanti, vikkhittaæ và cittaæ vikkhittaæ cittanti pajÃnanti. Mahaggataæ và cittaæ mahaggataæ gataæ cittanti pajÃnanti,amahaggataæ và cittaæ amahaggataæ cittanti pajÃnanti, sauttaraæ và cittaæ sauttaraæ cittanti pajÃnanti, anuttaraæ và cittaæ anuttaraæ cittanti pajÃnanti, samÃhitaæ và cittaæ samÃhitaæ cittanti pajÃnanti, asamÃhitaæ và cittaæ asamÃhitaæ cittanti pajÃnanti,vimuttaæ và cittaæ vimuttaæ cittanti pajÃnanti, avimuttaæ và cittaæ avimuttaæ cittanti pajÃnanti. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. -------------------------- 1.AtikkantamÃnusakÃya-syà 2. Sabbadhammo-[PTS 3. 3.]Maï¬anajÃtiko-[PTS 4.]Udakapatte-sÅmu,machasaæ,syÃ,[PTS 5. 5.]SakaïikaÇgaæ-sÅmu. 6. AkaïikaÇgaæ-sÅmu. [BJT Page 362] [\x 362/] Puna ca paraæ udÃyi, akkhatà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ, yathÃpaÂipannà me sÃvakà anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussaranti, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsamipi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÃpi udÃyi, puriso sakamhà gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya, tamhÃpi gÃmà a¤¤aæ gÃmaæ gaccheyya. So tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgaccheyya. Tassa evamassa: ahaæ kho sakamhà gÃmà amuæ gÃmaæ aga¤chiæ1 tatra evaæ aÂÂhÃsiæ evaæ nisÅdiæ. Evaæ abhÃsiæ. Evaæ tuïhÅ ahosiæ. TamhÃpi gÃmà amuæ gÃmaæ aga¤chiæ. TatrÃpi evaæ aÂÂhÃsiæ [PTS Page 021] [\q 21/] evaæ nisÅdiæ evaæ abhÃsiæ evaæ tuïhÅ ahosiæ. Somhi tamhà gÃmà saka¤¤eva gÃmaæ paccÃgatoti. Evameva kho udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadà yathÃpaÂipannà me sÃvakà anekavihitaæ pubbe nivÃsaæ anussaranti. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤ÃsampijÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamà evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbe nivÃsaæ anussarati. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ, yathÃpaÂinnà me sÃvakà dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passanti cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonte sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchadiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti.Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passanati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. SeyyathÃpassudÃyi2 dve agÃrà sadvÃrÃ. Tattha cakkhumà puriso majjhe Âhito passeyya manusse gehaæ3 pavisantepi nikkhamantepi anusa¤carantepi4 anuvicarantepi. Eva meva kho udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ. YathÃpaÂipannà me sÃvakà dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passanti cavamÃne upapajjamÃne hÅne païite suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnanti. Tatra ca pana me sÃvakà bahu abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. [PTS Page 022] [\q 22/] ------------------------- 1.Agacchiæ- machasaæ,syÃ. 2.SeyyathÃpi udÃyi-machasaæ, 3.Manusse gehe syÃ,[PTS 4.] AnucaÇkamantepi-machasaæ,syÃ,[PTS.] [BJT Page 364] [\x 364/] Puna ca paraæ udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ, yathà paÂipannà me sÃvakà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ cetovimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharanti. SeyyathÃpi udÃyi, pabbatasaÇkhepe udakarahado accho vippasanno anÃvilo, tattha cakkhumà puriso tÅre Âhito passeyya sippisambukÃpi sakkharakaÂhalampi macchagumbampi carantampi tiÂÂhantampi. Tassa evamassa: ayaæ kho udakarahado accho vippasanno anÃvilo. Tatrime sippisambukÃpi sakkharakaÂhalÃpi macchagumbÃpi carantipi tiÂÂhantipÅti. Evameva kho udÃyi, akkhÃtà mayà sÃvakÃnaæ paÂipadÃ. Yathà paÂipannà me sÃvakà ÃsavÃnaæ khayà anÃsavaæ ceto vimuttiæ pa¤¤Ãvimuttiæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharanti. Tatra ca pana me sÃvakà bahÆ abhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà viharanti. Ayaæ kho udÃyi, pa¤camo dhammo yena mamaæ sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti. Sakkatvà garukatvà upanissÃya viharanti. Ime kho udÃyi, pa¤ca dhammà yehi mamaæ1 sÃvakà sakkaronti garukaronti mÃnenti pÆjenti. Sakkatvà garukatvà upanissÃya viharantÅti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano sakuludÃyi paribbÃjako bhagavato bhÃsitaæ abhinanditi. MahÃsakuludÃyi suttaæ sattamaæ. ------------------------- 1.Mama-syÃ.[PTS.] [BJT Page 366] [\x 366/] 2.3.8. Samaïamaï¬ikà suttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena uggÃhamÃno paribbÃjako samaïamaï¬ikÃputto samayappavÃdake tindukÃcÅre ekasÃlake mallikÃya ÃrÃme [PTS Page 023] [\q 23/] paÂivasati mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ sattamattehi1 paribbÃjakasatehi. Atha kho pa¤cakaÇgo thapati sÃvatthiyà nikkhami divà divassa bhagavantaæ dassanÃya. Atha kho pa¤cakaÇgassa thapatissa etadahosi: akÃlo kho tÃva bhagavantaæ dassanÃya, paÂisallÅno bhagavÃ, manobhÃvanÅyÃnampi bhikkhÆnaæ asamayo dassanÃya, paÂisallÅnà manobhÃvanÅyÃ2 bhikkhÆ, yannÆnÃhaæ yena samayappavÃdako tindukÃcÅro3 ekasÃlako mallikÃya ÃrÃme yena uggÃhamÃno paribbÃjako samaïamaï¬ikÃputto tenupasaÇkameyyanti. Atha kho pa¤cakaÇgo thapati yena samayappavÃdako tindukÃciro ekasÃlako mallikÃya ÃrÃme yena uggÃhamÃno paribbÃjako samaïamaï¬ikÃputto tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena uggÃhamÃno paribbÃjako samaïamaï¬ikÃputto mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ nisinno hoti unnÃdiniyà uccÃsaddamahÃsaddÃya anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ kathentiyÃ. SeyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ yÃnakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ iti vÃ. Addasà kho uggahamÃno paribbÃjako samaïamaï¬ikÃputto pa¤cakaÇgaæ thapatiæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna sakaæ parisaæ saïÂhapesi: " appasaddà bhonto hontu, mà bhonto saddamakattha. Ayaæ samaïassa gotamassa sÃvako Ãgacchati Pa¤cakaÇgo thapati. YÃvatà kho pana samaïassa gotamassa sÃvakà gihÅ odÃtavasanà sÃvatthiyaæ paÂivasanti, ayaæ tesaæ a¤¤ataro pa¤cakaÇgo thapati. Appasaddà kho pana te Ãyasmanto appasaddavinÅtà appasaddassa vaïïavÃdino, appeva nÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaÇkamitabbaæ ma¤¤eyyÃ"ti. Atha kho te paribbÃjakà tuïhÅ ahesuæ. -------------------------- 1.Timattehi-[PTS.] Pa¤camattehi -syÃ, machasaæ. 2. 2..:BhÃvaniyyÃ-sÅmu, ...BhÃvaniyÃ-machasaæ,[PTS 3. 3.]TindukÃcÅraæ-sÅmu [BJT Page 468] [\x 468/] Atha kho pa¤cakaÇgo thapati yena uggÃhamÃno paribbÃjako samaïamaï¬ikÃputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà uggÃhamÃnena paribbÃjakena samaïamaï¬ikÃputtena saddhiæ [PTS Page 024] [\q 24/] sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ1 vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho pa¤cakaÇgaæ thapatiæ uggÃhamÃno paribbÃjako samaïamaï¬ikÃputto putto etadavoca: "CatÆhi kho ahaæ thapati, dhammehi samannÃgataæ purisapuggalaæ pa¤¤Ãpemi sampannakusalaæ paramakusalaæ uttamapattipattaæ samaïaæ ayojjhaæ. Katamehi catuhi: idha thapati na kÃyena pÃpakaæ kammaæ karoti, na pÃpikaæ vÃcaæ bhÃsati, na pÃpakaæ saÇkappaæ saÇkappeti, na pÃpakaæ Ãjivaæ Ãjivati. Imehi kho ahaæ thapati, catuhi dhammehi samannÃgataæ purisapuggalaæ pa¤¤Ãpemi sampannakusalaæ paramakusalaæ uttamapattipattaæ samaïaæ ayojjha"nti. Atha kho pa¤cakaÇgo thapati uggahamÃnassa paribbÃjakassa samaïamaï¬ikÃputtassa bhÃsitaæ neva abhinandi, nappaÂikkosi. Anabhinanditvà appaÂikkositvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. Bhagavato santike etassa bhÃsitassa atthaæ ÃjÃnissÃmiti. Atha kho pa¤cakaÇgo thapati yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisidi. Ekamantaæ nisinno kho pa¤cakaÇgo thapati yÃvatako ahosi uggahamÃnena paribbÃjakena samaïamaï¬ikÃputtena saddhiæ kathÃsallÃpo, taæ sabbaæ bhagavato Ãrocesi. Evaæ vutte bhagavà pa¤cakaÇgaæ thapatiæ etadavoca: evaæ sante kho thapati, daharo kumÃro mando uttÃnaseyyako sampannakusalo bhavissati paramakusalo uttamapattipatto samaïo ayojjho, yathà uggÃhamÃnassa paribbÃjakassa samaïamaï¬ikÃputtassa vacanaæ. Daharassahi thapati, kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa kÃyotipi na hoti, kuto pana kÃyena pÃpakaæ kammaæ karissati a¤¤atra phanditamattÃ. Daharassa hi thapati kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa vÃcÃtipi na hoti. Kuto pana pÃpikaæ vÃcaæ bhÃsissati a¤¤atra roditamattÃ. Daharassa hi thapati kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa saÇkappoti pina hoti, kuto pana pÃpikaæ saÇkappaæ saÇkappissati a¤¤atra vikujitamattÃ2. Daharassa hi thapati, kumÃrassa mandassa uttÃnaseyyakassa Ãjivo tipi na hoti, kuto pana [PTS Page 25] [\q 25/] pÃpakaæ Ãjivaæ Ãjivissati a¤¤atra mÃtutha¤¤Ã. Evaæ sante kho thapati, daharo kumÃro mando uttÃnaseyyako sampannakusalo bhavissati paramakusalà uttamapattipatto samaïo ayojjho, yathà uggÃhamÃnassa paribbÃjakassa samaïamaï¬ikÃputtassa vacanaæ. Catuhi kho ahaæ thapati, dhammehi samannÃgataæ purisapuggalaæ pa¤¤Ãpemi na ceva sampannakusalaæ na paramakusalaæ na uttamapattipattaæ samaïaæ ayojjhaæ. Apicimaæ daharaæ kumÃraæ mandaæ uttÃnaseyyakaæ samadhigayha tiÂÂhati. Katamehi catuhi: idha thapati na kÃyena pÃpakaæ kammaæ karoti, na pÃpikaæ vÃcaæ bhÃsati, na pÃpakaæ saÇkappaæ saÇkappeti. Na pÃpakaæ Ãjivaæ Ãjivati. Imehi kho ahaæ thapati, catuhi dhammehi samannÃgataæ purisapuggalaæ pa¤¤Ãpemi na ceva sampannakusalaæ na paramakusalaæ na uttamapattipattaæ samaïaæ ayojjhaæ. Apicimaæ daharaæ kumÃraæ mandaæ uttÃnaseyyakaæ samadhigayha tiÂÂhati. -------------------------- 1. SÃraïÅyaæ-machasaæ 2. VikujjantamattÃ-sÅma ,vikujjitamattÃ-syÃ,[PTS.] [BJT Page 370] [\x 370/] Dasahi kho ahaæ thapati, dhammehi samannÃgataæ purisapuggalaæ pa¤¤Ãpemi sampannakusalaæ paramakusalaæ uttamapattipattaæ samaïaæ ayojjhaæ. Ime akusalasÅlÃ1. TÃhaæ3 thapati, veditabbanti vadÃmi. Ito samuÂÂhÃnà akusalÃsÅlÃ. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi, idha akusalasÅlà aparisesà nirujjhanti. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi. Evaæ paÂipanno akusalÃnaæ sÅlÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi. Ime akusalasÅlÃ3. TÃhaæ3 thapati, veditabbanti vadÃmi. Ito samuÂÂhÃnà kusalÃsÅlÃ. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi, idha kusalasÅlà aparisesà nirujjhanti. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi. Evaæ paÂipanno kusalÃnaæ sÅlÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi. Ime akusalasaÇkappÃ4.TÃhaæ3 thapati, veditabbanti vadÃmi. Ito samuÂÂhÃnà akusalasaÇkappÃ. TÃhaæ thapati,veditabbanti vadÃmi, idha [PTS Page 026] [\q 26/] akusalasaÇkappà aparisesà nirujjhanti. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi.Evaæ paÂipanno akusalÃnaæ saÇkappÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi. Ime kusalasaÇkappÃ5.TÃhaæ3 thapati, veditabbanti vadÃmi. Ito samuÂÂhÃnà kusalasaÇkappÃ. TÃhaæ thapati,veditabbanti vadÃmi, idha kusalasaÇkappà aparisesà nirujjhanti. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi.Evaæ paÂipanno kusalÃnaæ saÇkappÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti. TÃhaæ thapati, veditabbanti vadÃmi. Katame ca thapati, akusalasÅlÃ: akusala kÃyakammaæ, akusalaæ vacÅkammaæ, pÃpako Ãjivo. Ime vuccanti thapati, akusalasÅlÃ. Ime va thapati, akusalasÅlà kiæsamuÂÂhÃnÃ: samuÂÂhÃnampi nesaæ vuttaæ cittasamuÂÂhÃnÃtissa vacanÅyÃ6. Katamaæ cittaæ: cittampi hi bahuæ7 anekavidhaæ nÃnappakÃrakaæ. Taæ cittaæ sarÃgaæ sadosaæ samohaæ. Ito samuÂÂhÃnà akusalasÅlÃ. Ime ca thapati, akusalasÅlà kuhiæ aparisesà nirujjhanti. Nirodhopi nesaæ vutto. Idha thapati, bhikkhu kÃyaduccaritaæ pahÃya kÃyasucaritaæ bhÃveti, vacÅduccaritaæ pahÃya vacÅsucaritaæ bhÃveti, manoduccaritaæ pahÃya mano sucaritaæ bhÃveti. MicchÃÃjivaæ pahÃya. ------------------------- 1.Akusalà sÅlÃ- machasaæ,syÃ. 2. Kahaæ-sÅmu.Tahaæ-[PTS ,]tamahaæ-machasaæ,syà 3. Kusalà sÅlÃ-machasaæ,syà 4. Akusalà saÇkappÃ-machasaæ syà 5. Kusalà saÇkappÃ-machasaæ,syà 6. VacaniyyÃ-sÅmu. 7. Bahu-syÃ.[PTS.] [BJT Page 372] [\x 372/] Sammà Ãjivena jivikaæ kappeti, etthete akusalasÅlà aparisesà nirujjhanti kathaæ paÂipanno ca thapati akusalÃnaæ sÅlÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti: idha thapati bhikkhÆ anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Evaæ paÂipanno [PTS Page 027] [\q 27/] kho thapati akusalÃnaæ sÅlÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti. Katame ca thapati, akusalasÅlÃ: kusalaæ kÃyakammaæ, akusalaæ vacÅkammaæ. ùjÅvapÃrisuddhipi suddhipi kho ahaæ thapati, sÅlasmiæ vadÃmi. Ime vuccanti thapati, kusalasÅlÃ. Ime ca thapati, kusalasÅlà kiæsamuÂÂhÃnÃ, samuÂÂhÃnampi nesaæ vuttaæ cittasamuÂÂhÃnÃtissa vacanÅyÃ. Katamaæ cittaæ: cittampi hi bahuæ anekavidhaæ nÃnappakÃrakaæ. Taæ cittaæ vÅtarÃgaæ vÅtadosaæ vÅtamohaæ. ItosamuÂÂhÃnà akusalasÅlÃ.Ime ca thapati,kusalasÅlà kuhiæ aparisesà nirujjhanti: nirodhopi nesaæ vutto, idha thapati, bhikkhu sÅlavà hoti no ca sÅlamayo,ta¤ca cetovimuttiæ pa¤¤Ã vimuttiæ yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Yatthassa te kusalasÅlà aparisesà nirujjhanti. Kathaæ paÂipanno ca thapati kusalÃnaæ sÅlÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti: idha thapati anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati, anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Evaæ paÂipanno kho thapati kusalÃnaæ sÅlÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti. Katame ca thapati, akusalasaÇkappÃ: kÃmasaÇkappo byÃpÃdasaÇkappo vihiæsÃsaÇkappo, ime vuccanti thapati akusalasaÇkappà ime ca thapati. AkusalasaÇkappà kiæsamuÂÂhÃnÃ: samuÂÂhÃnampi nesaæ vuttaæ. Sa¤¤ÃsamuÂÂhÃnÃtissa vacanÅyÃ. Katamà sa¤¤Ã: sa¤¤Ãpi hi bahÆ anekavidhà nÃnappakÃrakÃ1 kÃmasa¤¤Ã byÃpÃdasa¤¤Ã vihiæsà sa¤¤Ã, ito samuÂÂhÃnà akusalaÇkappÃ. Ime ca thapati, akusalasaÇkappà kuhiæ aparisosà nirujjhanti: nirodhopi nesaæ vutto. Idha thapati bhikkhÆ vivicceva kÃmehÅ [PTS Page 028] [\q 28/] vivicca akusalehÅ dhammehÅ savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pitisukhaæ paÂhamaæjhÃnaæ upasampajja viharati. Etthete akusalasaÇkappà aparisesà nirujjhanti. Kathaæ paÂipanno ca thapati, akusalÃnaæ saÇkappÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti: idha thapati, bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati,anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chanda janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Evaæ paÂipanno kho thapati, akusalÃnaæ saÇkappÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti. -------------------------- 1.NÃnappakÃrikÃ-[PTS.] [BJT Page 374] [\x 374/] Katame ca thapati, kusalasaÇkappÃ: nekkhammasaÇkappo abyÃpÃdasaÇkappo avihiæsÃsaÇkappo, ime vuccanti thapati kusalasaÇkappÃ. Ime ca thapati, kusalasaÇkappà kiæsamuÂÂhÃnÃ: samuÂÂhÃnampi nesaæ vuttaæ. Sa¤¤ÃsamuÂÂhÃnÃtissa vacanÅyÃ. Katamà sa¤¤Ã:sa¤¤Ãpi hi bahÆ anekavidhà nÃnappakÃrakÃ1 nekkhammasa¤¤Ã abyÃpÃdasa¤¤Ã avihiæsÃsa¤¤Ã,ito samuÂÂhÃnà kusalaÇkappÃ. Ime ca thapati, kusalasaÇkappà kuhiæ aparisesà nirujjhanti: nirodhopi nesaæ vutto. Idha thapati bhikkhÆ vitakka vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæjhÃnaæ upasampajja viharati. Etthete kusalasaÇkappà aparisesà nirujjhanti. Kathaæ paÂipanno ca thapati, kusalÃnaæ saÇkappÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti: idha thapati, bhikkhu anuppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ anuppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati, uppannÃnaæ pÃpakÃnaæ akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati,anuppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya chandaæ janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti. Padahati, uppannÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ Âhitiyà asammosÃya bhiyyobhÃvÃya vepullÃya bhÃvanÃya pÃripÆriyà chanda janeti vÃyamati viriyaæ Ãrabhati cittaæ paggaïhÃti padahati. Evaæ paÂipanno kho thapati, kusalÃnaæ saÇkappÃnaæ nirodhÃya paÂipanno hoti. Katamehi cÃhaæ2 thapati, dasahi dhammehi samannÃgataæ purisapuggalaæ [PTS Page 029] [\q 29/] pa¤¤Ãpemi sampannakusalaæ paramakusalaæ uttamapattipattaæ samaïaæ ayojjhaæ: idha thapati, bhikkhu asekhÃya3 sammÃdiÂÂhiyà samannÃgato hoti, asekhena sammÃsaÇkappena samannÃgato hoti, asekhÃya sammÃvÃcÃya samannÃgato hoti, asekhena sammÃkammantena samannÃgato hoti, asekhena sammÃÃjÅvena samannÃgato hoti, asekhena sammÃvÃyÃmena samannÃgato hoti, asekhÃya sammÃsatiyà samannÃgato hoti, asekhena sammÃsamÃdhinà samannÃgato hoti, asekhena sammäÃïena samannÃgato hoti, asekhÃya sammÃvimuttiyà samannÃgato hoti. Imehi kho ahaæ thapati, dasahi dhammehi samannÃgataæ purisapuggalaæ pa¤¤Ãpemi sampannakusalaæ paramakusalaæ uttamapattipattaæ samaïaæ ayojjhanti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano pa¤cakaÇgo thapati bhagavato bhÃsitaæ abhinanditi. Samaïamaï¬ikà suttaæ4 aÂÂhamaæ. -------------------------- 1.NÃnappakÃrikÃ-[PTS 4.']CÃhaæ' -syÃmapotthake natthi, 3. AsekkhÃya-sÅmu: 4. Samaïamuï¬akasuttaæ-machasaæ,syà [BJT Page 376] [\x 376/] 2.3.9 CÆÊasakuludÃyi suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veÊuvane kalandakanivÃpe. Tena kho pana samayena sakuludÃyi paribbÃjako moranivÃpe paribbÃjakÃrÃme paÂivasati mahatiyà paribbÃjakaparisÃya saddhiæ. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya rÃjagahaæ piï¬Ãya pÃvisi. Atha kho bhagavato etadahosi: atippago kho tÃva rÃjagahaæ piï¬Ãya carituæ. YannÆnÃhaæ yena moranivÃpo paribbÃjakÃrÃmo yena sakuludÃyi paribbÃjako tenupasaÇkameyyanti. Atha kho bhagavà yena moranivÃpo paribbÃjakÃrÃmo tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena sakuludÃyi paribbÃjako mahatiyà paribbÃjaka parisÃya saddhiæ nisinno hoti unnÃdiniyà uccÃsaddamahÃsaddÃya1 [PTS Page 030] [\q 30/] anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ kathentiyÃ, seyyathÅdaæ: rÃjakathaæ corakathaæ mahÃmattakathaæ senÃkathaæ bhayakathaæ yuddhakathaæ annakathaæ pÃnakathaæ vatthakathaæ yÃnakathaæ sayanakathaæ mÃlÃkathaæ gandhakathaæ ¤Ãtikathaæ gÃmakathaæ nigamakathaæ nagarakathaæ janapadakathaæ itthikathaæ sÆrakathaæ visikhÃkathaæ kumbhaÂÂhÃnakathaæ pubbapetakathaæ nÃnattakathaæ lokakkhÃyikaæ samuddakkhÃyikaæ itibhavÃbhavakathaæ iti vÃ. Addasà kho sakuludÃyi paribbÃjako bhagavantaæ dÆratoca Ãgacchantaæ. DisvÃna sakaæ parisaæ saïÂhapesi: 'appasaddà honto hontu mà bhonto saddamakattha ayaæ samaïo gotamo Ãgacchati, appasaddakÃmo kho pana so Ãyasmà appasaddassa vaïïavÃdi, appevanÃma appasaddaæ parisaæ viditvà upasaÇkamitabbaæ ma¤¤eyyÃ'ti. Atha kho te paribbÃjakà tuïhÅ ahesuæ. Atha kho bhagavà yena sakuludÃyi paribbÃjako tenupaÇkami. Atha kho sakuludÃyi paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: etu kho bhante bhagavÃ: 'svÃgataæ bhante bhagavato. Cirassaæ kho bhante bhagavà imaæ pariyÃyamakÃsi yadidaæ idhÃgamanÃya. NisÅdatu bhante bhagavÃ, idamÃsanaæ pa¤¤atta'nti. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. SakuludÃyÅpi kho paribbÃjako a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho sakuludÃyi paribbÃjakaæ bhagavà etadavoca: KÃyanuttha udÃyi, etarahi kathÃya sannisinnÃ? Kà ca pana vo antarà kathà vippakatÃti? TiÂÂhatesà bhante kathà yÃya mayaæ etarahi kathÃya sannisinnÃ. Nesà bhante kathà bhagavato dullabhà bhavissati pacchÃpi savaïÃya. YadÃhaæ bhante imaæ parisaæ anupasaÇkanto homi. AthÃyaæ parisà anekavihitaæ tiracchÃnakathaæ kathentÅ nisinnà -------------------------- 1. UccÃsaddÃya mahÃsaddÃya-sÅmu, [PTS] [BJT Page 378] [\x 378/] Hoti. Yadà ca kho ahaæ bhante, imaæ parisaæ upasaÇkanto homi. AthÃyaæ parisà mamaæyeva mukhaæ ullokentÅ1 nisinnà hoti: yaæ no samaïo udÃyi dhammaæ bhÃsissati. Taæ no sossÃmÃti. Yadà [PTS Page 031] [\q 31/] pana bhante bhagavà imaæ parisaæ upasaÇkanto hoti, atha aha¤ceva aya¤ca parisà bhagavatova2 mukhaæ ullokento1 nisinnà homa3: yaæ no bhagavà dhammaæ bhÃsissati, taæ sossÃmÃ'ti. TenahudÃyi, ta¤¤evettha paÂibhÃtu, yathà maæ paÂibhÃseyyÃti. PurimÃni bhante divasÃni purimatarÃni sabba¤¤u sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnamÃno: 'carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhita'nti, so mayà pubbantaæ Ãrabbha pa¤haæ puÂÂho samÃno a¤¤ena¤¤aæ paÂicari. Bahiddhà kataæ apanÃmesi. Kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsi. Tassa mayhaæ bhante, bhagavantaæyeva Ãrabbha pÅti udapÃdi: 'aho nÆna bhagavÃ, aho nÆna sugato, yo imesaæ dhammÃnaæ kusalo'ti. Ko paneso udÃyi, sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnamÃno: 'carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhita'nti, yo tayÃ4 pubbantaæ Ãrabbha pa¤haæ puÂÂho samÃno a¤¤ena¤¤aæ paÂicari, bahiddhà kathaæ apanÃmesi. Kopa¤ca dosa¤ca appaccaya¤ca pÃtvÃkÃsÅ'ti? NigaïÂho bhante nÃtaputto'ti. Yo kho udÃyi,anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyya, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanno. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussareyya. So và maæ pubbantaæ Ãrabbha pa¤haæ puccheyya taæ vÃhaæ pubbantaæ Ãrabbha pa¤haæ puccheyyaæ. So và me pubbantaæ Ãrabbha pa¤hassa veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheyya, tassa vÃhaæ pubbantaæ Ãrabbha pa¤hassa veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheyyaæ. Yo kho5 udÃyi, dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passeyya: cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonte sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchadiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, so và maæ aparantaæ Ãrabbha [PTS Page 032] [\q 32/] pa¤haæ puccheyya. Taæ vÃhaæ aparantaæ Ãrabbha pa¤haæ puccheyyaæ. So và me aparantaæ Ãrabbha pa¤hassa veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheyya. Tassa vÃhaæ aparantaæ Ãrabbha pa¤hassa veyyÃkaraïena cittaæ ÃrÃdheyyaæ. ApicudÃyi, tiÂÂhatu pubbanto tiÂÂhatu aparanto, dhammaæ te desessÃmi: ' imasmiæ sati idaæ hoti, imassuppÃdà idaæ uppajjati, imasmiæ asati idaæ na hoti, imassa nirodhà imaæ nirujjhatÅ'ti. Ahaæ hi -------------------------- 1. OlokentÅ-syÃ. 2. Bhagavato-machasaæ. 3. Hoti- sya 4. So tayÃ-syà 5. So kho-sÅmu,[PTS.] [BJT Page 380] [\x 380/] Bhante1 yÃvatakampi me iminà attabhÃvena paccanubhÆtaæ, tampi nappahomi sÃkÃraæ2 sauddesaæ anussarituæ. Kuto panÃhaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarissÃmi, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi dvepi jÃtiyo ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarissÃmi seyyathÃpi bhagavÃ. Ahaæ hi bhante etarahi paæsu pisÃcakampi na passÃmi, kuto panÃhaæ dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonte sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchadiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnissÃmi. SeyyathÃpi bhagavÃ. Yaæ pana maæ bhante bhagavà evamÃha: api cudÃyi tiÂÂhatu pubbanto tiÂÂhatu aparanto,dhammaæ te desessÃmi: 'imasmiæ sati idaæ hoti, imassuppÃdà idaæ upapajjati, imasmiæ asati idaæ na hoti, imassa nirodhà idaæ nirujjhatÅ'ti. Ta¤ca pana me bhiyyosomattÃya na pakkhÃyati appevanÃmÃhaæ bhante sake Ãcariyake bhagavato cittaæ ÃrÃdheyyaæ pa¤hassa veyyÃkaraïenÃ'ti. Kinti pana te udÃyi, sake Ãcariyake hotÅta? AmbhÃkaæ bhante, sake Ãcariyake evaæ hoti: 'ayaæ paramo vaïïo, ayaæ paramo vaïïo'ti. Yaæ pana te etaæ udÃyi, sake Ãcariyake evaæ hoti: 'ayaæ paramo vaïïo, ayaæ paramo vaïïo'ti. Katamo so paramo vaïïo'ti? Yasmà bhante, vaïïà a¤¤o vaïïo uttaritaro và païÅtataro và natthi, so paramo vaïïoti. Katamo pana so udÃyi vaïïo,3 yasmà vaïïà a¤¤o vaïïo uttaritaro và païÅtataro và natthiti? [PTS Page 033] [\q 33/] Yasmà bhante vaïïà a¤¤o vaïïo uttaritaro và païÅtataro và natthi, so paramo vaïïoti. DÅghÃpi kho te esà udÃyi, phareyya. Yasmà bhante, vaïïà a¤¤o vaïïo uttaritaro và païÅtataro và natti, so paramo vaïïoti vadesi, ta¤ca vaïïaæ na pa¤¤Ãpesi. SeyyathÃpi udÃyi puriso evaæ vadeyya: ahaæ yà imasmiæ janapade janapadakalyÃïÅ taæ icchÃmi taæ kÃmemÅ'ti. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ janapadakalyÃïÅæ icchasi kÃmesi. JÃnÃsi tvaæ janapadakalyÃïiæ khattiyÅ và brÃhmaïÅ và vessÅ và suddÅvÃti? Iti puÂÂho, noti vadeyya. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ janapadakalyÃïiæ icchasi kÃmesi jÃnÃsi tvaæ janapadakalyÃïiæ evannÃmà evaÇgottà iti vÃti tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ janapadakalyÃïiæ icchasi kÃmesi jÃnÃsi tvaæ janapadakalyÃïiæ evannÃmà evaÇgottà itivÃti dÅghà và rassà và majjhimà vÃti iti puÂÂho, noti vadeyya. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ janapadakalyÃïiæ icchasi kÃmesi jÃnÃsi tvaæ janapadakalyÃïiæ evannÃmà evaÇgottà iti vÃti kÃÊÅ và sÃmà và maÇguracchavÅ vÃti iti puÂÂho, noti vadeyya. Amukasmiæ gÃme và nigame và nagare vÃti iti pÆÂÂho, noti vadeyya. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, taæ tvaæ icchasi kÃmesiti iti puÂÂho ÃmÃti vadeyya. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, nanu evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakaæ4 bhÃsitaæ sampajjatÅti? ----------------------- 1. Ahaæ bhante-sÅmu,[PTS 2.] Iti sÃkÃraæ -sÅmu,[PTS 3.] So paramo vaïïo- machasaæ 4. AppÃÂihirÅkataæ-machasaæ, [PTS] appÃÂihirikataæ-syÃ. [BJT Page 382] [\x 382/] Addhà kho bhante, evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakaæ bhÃsitaæ sampajjatÅti. Evameva kho udÃyi, yasmà bhante, vaïïà a¤¤o vaïïo uttarÅtaro và païÅtataro và natthi, so paramo vaïïoti vadesi, ta¤ca vaïïaæ na pa¤¤ÃpesÅti. SeyyathÃpi bhante, maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato paï¬ukambale nikkhitto bhÃsati ca tapati ca virocati ca1. Evaæ vaïïo attà hoti arogo parammaraïÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato paï¬ukambale nikkhitto [PTS Page 034] [\q 34/] bhÃsati ca tapati ca virocati ca1 yo và rattandhakÃratimisÃyaæ kimi khajjopaïako, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti? YvÃyambhante, rattandhakÃratimisÃyaæ kimi khajjopaïako, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yo và rattandhakÃratimisÃyaæ2 kimi khajjopaïako. Yo và rattandhakÃratimisÃyaæ telappadipo, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataroca païÅtataro cÃti? YvÃyaæ bhante, rattandhakÃratimisÃyaæ telappadÅpo, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yo và rattandhakÃratimisÃyaæ telappadipo yo và rattandhakÃratimisÃyaæ mahÃaggikkhandho, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti? YvÃyaæ bhante, rattandhakÃratimisÃyaæ mahÃaggikkhandho, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yo và rattandhakÃratimisÃyaæ mahÃaggikkhandho, yà và rattiyà paccusasamayaæ viddhe vigatavalÃhake deve osadhÅtÃrakÃ, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti.? YÃyaæ bhante, rattiyà paccusasamayaæ viddhe vigatavalÃhake deve osadhÅtÃrakÃ, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yà và rattiyà paccusasamayaæ viddhe vigatavalÃhake deve osadÅtÃrakÃ, yo và tadahuposathe païïarase viddhe vigatavalÃhake deve abhido3 a¬¬harattasamayaæ cando, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti 1. BhÃsate ca tapate ca-sÅmu, machasaæ virocate ca sÅmu bhÃsateva tapateva virocateca-syà 2. RattandhakÃratimisÃya-machasaæ,[PTS,] syà 3. Abhide-sÅmu. 384 YvÃyaæ bhante, tadahuposathe païïarase viddhe vigatavalÃhake deve abhido1 a¬¬harattasamayaæ cando, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. [PTS Page 035] [\q 35/] Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yo và tadahuposathe païïarase viddhe vigatavalÃhake deve abhido a¬¬harattasamayaæ cando. Yo và vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye viddhe vigatavalÃhake deve abhido majjhantikaæ samayaæ suriyo, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo ca vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. YvÃyaæ bhante, vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye viddhe vigatavalÃhake deve abhido majjhantikaæ samayaæ suriyo, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Ato2 kho te udÃyi, bahÆ hi bahutarà devà ye imesaæ candimasuriyÃnaæ ÃbhÃ3 nÃnubhonti, tyÃhaæ pajÃnÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi: yasmà vaïïà a¤¤o vaïïo uttaritaro và païÅtataro và natthi'ti. Atha ca pana tvaæ udÃyi: yvÃyaæ vaïïo kiminà khajjopaïakena hÅnataro4ca patikiÂÂhataro ca, so paramo vaïïoti vadesi, ta¤ca vaïïaæ na pa¤¤Ãpesiti. Acchidaæ bhagavà kathaæ, acchidaæ sugato kathanti. Kiæ pana tvaæ udÃyi, evaæ vadesi: acchidaæ bhagavà kathaæ, acchidaæ sugato kathanti AmbhÃkaæ bhante, sake Ãcariyake evaæ hoti: 'ayaæ paramo vaïïo ayaæ paramo vaïïo'ti. Te mayaæ bhante, bhagavatà sake Ãcariyake samanuyu¤jiyamÃnà samanugÃhiyamÃnà samanubhÃsiyamÃnà rittà tucchà aparaddhÃ'ti. Kiæ panudÃyi, atthi ekantasukho loko, atthi ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃti? AmbhÃkaæ bhante, sake Ãcariyake evaæ hoti: atthi ekantasukho loko, atthi ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃ'ti. Katamà pana sà udÃyi, ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃti? Idha bhante, ekacco pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃraæ pahÃya kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato [PTS Page 036] [\q 36/] hoti, musÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, a¤¤ataraæ và pana tapoguïaæ samÃdÃya vattati, ayaæ kho sà bhante, ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃti. --------------------------- 1. Ahide-sÅmu 2. Tato-syà 3. ùbhà te-sÅmu 4. NihÅnataro-machasaæ,syÃ. [BJT Page 386] [\x 386/] Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yasmi samaye pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, ekantasukhÅ và tasmiæ samaye attà hoti sukhadukkhÅ cÃti? SukhadukkhÅ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yasmiæ samaye adinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, ekantasukhÅ và tasmiæ samaye attà hoti sukhadukkhÅ vÃti? SukhadukkhÅ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yasmiæ samaye kÃmesu micchÃcÃraæ pahÃya kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, ekantasukhÅ và tasmiæ samaye attà hoti sukhadukkhÅ vÃti? SukhadukkhÅ bhante Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yasmiæ samaye musÃvÃdÃæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, ekantasukhi và tasmiæ samaye attà hoti sukhadukkhÅ vÃti? SukhadukkhÅ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, yasmiæ samaye a¤¤ataraæ tapoguïaæ samÃdÃya vattati, ekantasukhÅ và tasmiæ samaye attà hoti sukhadukkhÅ vÃti? SukhadukkhÅ bhante. Taæ kiæ ma¤¤asi udÃyi, api nu kho vokiïïasukhadukkhaæ paÂipadaæ Ãgamma ekantasukhassa lokassa sacchikiriyà hotÅti? Acchidaæ bhagavà kathaæ, acchidaæ sugato kathanti. Kiæ pana tvaæ udÃyi, evaæ vadesi: 'acchidaæ bhagavà kathaæ, acchidaæ sugato katha'nti. AmhÃkaæ bhante, sake Ãcariyake evaæ hoti: 'atthi ekantasukho loko, atthi ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃ'ti. Te mayaæ bhante, bhagavatà sake Ãcariyake samanuyu¤jiyamÃnà samanugÃhiyamÃnà samanubhÃsiyamÃnà rittà tucchà aparaddhÃti. Kiæ pana bhante, atthi ekantasukho loko atthi ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃti? [PTS Page 037] [\q 37/] Atthi kho udÃyi, ekantasukho loko, atthi ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃti. Katamà pana sà bhante,ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃti? -------------------------- 1.AparaddhÃpi-syÃ,[PTS] [BJT Page 388] [\x 388/] Vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæjhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti:upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæjhÃnaæ upasampajja viharati. Ayaæ kho sà udÃyi, ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃti Na kho1 sà bhante, ÃkÃravatÅ paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃya. Sacchikato hissa bhante, ettÃvatà ekantasukho loko hotÅti. NakhvÃssa udÃyi,ettÃvatà ekantasukho loko sacchikato hoti, ÃkÃravatÅtveva sà paÂipadà ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃyÃti. Evaæ vutte sakuludÃyissa paribbÃjakassa parisà unnÃdinÅ uccÃsadda mahÃsaddÃ2 ahosi: ettha mayaæ anassÃma sÃcariyakÃ, ettha mayaæ panassÃma3 sÃcariyakÃ, na mayaæ ito bhiyyo utatritaraæ pajÃnÃmÃti. Atha kho sakuludÃyissa paribbÃjakassa parisà unnÃdinÅ uccÃsadda mahÃsaddÃ2 ahosi: ettha mayaæ anassÃma sÃcariyakà , ettha mayaæ panassÃma3 sÃcariyakÃ, na mayaæ ito bhiyyo uttarÅtaraæ pajÃnÃmÃti. Atha kho sakuludÃyi paribbÃjako te paribbÃjake appasadde katvà bhagantaæ etadavoca: ' kittÃvatà panassa bhante ekantasukho loko sacchikato hotÅ'ti. IdhÆdÃyi, bhikkhÆ sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. YÃvatà devatà ekantasukhaæ lokaæ upapannà tÃhi devatÃhi saddhiæ santiÂÂhati sallapati sÃkacchaæ samÃpajjati, ettÃvatà khvÃssa udÃya, ekantasukho loko sacchikato hotÅ'ti. Etassa nÆna bhante, ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ bhagavati brahmacariyaæ carantÅti? Na kho udÃyi, etassa4 ekantasukhassa lokassa sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ caranti. Atthi kho udÃyi, a¤¤e ca5 dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca, yesaæ sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ carantÅti. [PTS Page 038] [\q 38/] Katame pana te bhante, dhammà uttarÅtarà ca païÅtatarà ca, yesaæ sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ bhagavati brahmacariyaæ carantÅti? IdhudÃyi, tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavà so imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti,so dhammaæ deseti:ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti.Taæ dhammaæ suïÃti. Gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto. So taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato itipaÂisa¤cikkhati: sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyanti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjivasamÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajji dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti, ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisunaæ vÃcaæ pahÃya pisunÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya,amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandi samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattuparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahanà paÂivirato hoti Ãmakadha¤¤apaÂiggahanà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahanà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahanà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃpaÂiggahanà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÆteyyapahÅnagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakuÂamÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃciyogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, so yena yeneva pakkamati, samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi nÃma pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti, sapattabhÃrova ¬eti. Evamevaæ bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. Yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati cakkhundriyaæ,cakkhundriyesaævaraæ Ãpajjati. So sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ,yatvÃdhikaraïamenaæ sotendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati sotendriyaæ, sotendri yesaævaraæ Ãpajjati. So ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ,yatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati ghÃnendriyaæ,ghÃnendri yesaævaraæ Ãpajjati. So jivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ,yatvÃdhikaraïamenaæ jivhendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati jivhendriyaæ,jivhendriye saævaraæ Ãpajjati. So kÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ kÃyendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati kÃyendriyaæ,kÃyendriye saævaraæ Ãpajjati. So manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ,yatvÃdhikaraïamenaæ manendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævaraæ paÂipajjati,rakkhati manendriyaæ,manendriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati. Ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapattaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ panidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti, thÅnamiddaæ pahÃya vigatatÅnamiddo viharati Ãlokasa¤¤i sato sampajÃno. ThÅnamiddà cittaæ parisodheti, uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaÇkathi kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayampi kho udÃyi, dhammo uttarÅtaro ca païÅtataro ca yassa sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ caranti. -------------------------- 1. Kiæ nu kho-syà 2. UccÃsaddà mahÃsaddÃ-syÃ, machasaæ 3 anassÃma-machasaæ,[PTS 4.] Etassa-machasaæ(natthi) 5.A¤¤eva-machasaæ,[PTS] [BJT Page 390] [\x 390/] Puna ca paraæ udÃyi, bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ3 upasampajja viharati.Ayampi kho udÃyi,dhammo uttaritaro ca païÅtataro ca yassa sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ caranti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte pubbe nivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaæ vaïïo evamÃhÃro evaæ sukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, ayampi kho udÃyi dhammo uttarÅtaro ca païÅtataro ca, yassa sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ caranti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cÆtupapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati: cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonte sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchadiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti,ayampi kho udÃyi, dhammo uttaritaro ca païÅtataro ca, yassa sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ caranti. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yatÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yatÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃmiïÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayoti [PTS Page 039] [\q 39/] yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa eva¤jÃnato evampassato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccati. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavà pi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ,kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Ayaæ kho udÃyi, dhammo uttaritaro ca païÅtataro ca, yassa sacchikiriyÃhetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ caranti. Ime kho udÃyi, dhammà uttaritarà ca païÅtatarà ca yesaæ sacchikiriyà hetu bhikkhÆ mayi brahmacariyaæ carantÅti. Evaæ vutte sakuludÃyi paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bhante, abhikkantaæ bhante. SeyyathÃpi bhante, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂiccannaæ và vicareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti. Evamevaæ bhagavatà anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhante, bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. LabheyyÃhaæ bhante, bhagavato santike pabbajjaæ,labheyyaæ upasampadanti. [BJT Page 392] [\x 392/] Evaæ vutte sakuludÃyissa paribbÃjakassa parisà sakuludÃyiæ paribbÃjakaæ etadavoca: mà bhavaæ udÃyi, samaïe gotame brahmacariyaæ cari, mà bhavaæ udÃyi, Ãcariyo hutvà antevÃsÅvÃsaæ vasi. SeyyathÃpi nÃma udakamaïÅko1 hutvà uda¤caniko2 assa. Evaæ sampadamidaæ3 bhoto udÃyissa bhavissati. Mà bhavaæ udÃyi samaïe gotame brahmacariyaæ cari. Mà bhavaæ udÃyi Ãcariyo hutvà antevÃsÅvÃsaæ vasÅti. Iti hidaæ sakuludÃyissa paribbÃjakassa parisà sakuludÃyiæ paribrabÃjakaæ antarÃyamakÃsi bhagavati brahmacariyeti. [PTS Page 040] [\q 40/] CulasakuludÃyisuttaæ navamaæ. ------------------------- 1.Maïiko-[PTS 2.] Uddekaniko-syÃ,[PTS 3.] Sampadamekaæ - [PTS.] [BJT Page 394] [\x 394/] 2.3.10 Vekhanassa suttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho vekhanasso1 paribbÃjako yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho vekhanasso1 paribbÃjako bhagavato santike udÃnaæ udÃnesi: ' ayaæ paramo vaïïo, ayaæ paramo vaïïo'ti. Kiæ pana tvaæ kaccÃna, evaæ vadesi:'ayaæ paramo vaïïo ayaæ paramo vaïïo'ti. Katamo kaccÃna, so paramo vaïïo'ti? Yasmà bho gotama vaïïà a¤¤o vaïïo uttaritaro và païÅtataro và natthi, so paramo vaïïoti. Katamo pana so kaccÃna,vaïïo yasmà vaïïà a¤¤o vaïïo uttarÅtaro và païÅtataro và natthiti? Yasmà bho gotama, vaïïà a¤¤o vaïïo uttarÅtarovà païÅtataro và natthi, so paramo vaïïoti. DÅghÃpi kho te esà kaccÃna, phareyya. Yasmà bho gotama, vaïïà a¤¤o vaïïo uttarÅtaro và païitataro và natthi. So paramo vaïïoti vadesi. Ta¤ca vaïïaæ na pa¤¤Ãpesi. SeyyathÃpi kaccÃna, puriso evaæ vadeyya: ahaæ yà imasmiæ janapade janapadakalyÃïÅ, taæ icchÃmi taæ kÃmemÅ'ti. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ janapadakalyÃïiæ icchasi kÃmesi, jÃnÃsi tvaæ janapadakalyÃïÅ khattiyi và brÃhmaïÅ và vessÅ và suddi vÃ'ti? Iti puÂÂho noti vadeyya. Tamenaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ janapadakalyÃïiæ icchasi kÃmesi, janÃsi tvaæ janapadakalyÃïiæ evannÃmà evaægottà iti cÃ'ti. Tamenaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ janapada kalyÃïiæ icchasi kÃmesi, jÃnÃsi tvaæ janapadakalyÃïiæ evannÃmà evaægottà iti cÃ'ti. DÅghà và rassà và majjhamà và kÃÊi và sÃmà và maÇguracchavÅ vÃ'ti?Iti puÂÂho noti vadeyya. Amukasmiæ gÃme và nigame và nagare vÃ'ti? Iti pÆÂÂho noti vadeyya. Tamenaæ evaæ vadeyyuæ: ambho purisa, yaæ tvaæ na jÃnÃsi na passasi, taæ tvaæ icchasi kÃmesÅti? Iti puÂÂho ÃmÃti vadeyya. Taæ [PTS Page 041] [\q 41/] kiæ ma¤¤asi kaccÃna, nanu evaæ sante tassa purisassa appÃÂihÅrakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅ'ti? Addhà kho bho gotama, evaæ sante tassa purisassa appÃÂihirakataæ bhÃsitaæ sampajjatÅti. -------------------------- 1. Vekhanaso-machasaæ, vekhaïaso-syà [BJT Page 396] [\x 396/] Evameva kho tvaæ kaccÃna,yasmà bhante, vaïïà a¤¤o vaïïo uttarÅtaro và païÅtataro và natthi,so paramo vaïïo'ti vadesi, ta¤ca vaïïaæ na pa¤¤ÃpesÅti. SeyyathÃpi bho gotama,maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato paï¬ukambale nikkhitto bhÃsati ca tapati ca virocati ca1. Evaæ vaïïo attà hoti arogo parammaraïÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi kaccÃna,yo và maïi veÊuriyo subho jÃtimà aÂÂhaæso suparikammakato paï¬ukambale nikkhitto bhÃsati ca tapati ca virocati ca1 yo và rattandhakÃratimisÃyaæ2 kimi khajjopaïako, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti? YvÃyaæ bho gotama, rattandhakÃratimisÃyaæ2 kimi khajjopaïako, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi kaccÃna, yo và rattandhakÃratimisÃyaæ kimi khajjopaïako, yo và rattandhakÃratimisÃyaæ telappadipo, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataroca païÅtataro cÃti? YvÃyaæ ho gotama,rattandhakÃratimisÃyaæ telappadÅpo, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi kaccÃna, yo và rattandhakÃratimisÃyaæ telappadipo yo và rattandhakÃratimisÃyaæ mahÃaggikkhandho, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti? YvÃyaæ bho gotama, rattandhakÃratimisÃyaæ mahÃaggikkhandho,ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi kaccÃna, yo và rattandhakÃratimisÃyaæ mahÃaggikkhandho, yà và rattiyà paccusasamayaæ [PTS Page 042] [\q 42/] viddhe vigatavalÃhake deve osadhÅtÃrakÃ, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti.? YvÃyaæ bho gotama, rattiyà paccusasamayaæ viddhe vigatavalÃhake deve osadhÅtÃrakÃ, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. -------------------------- 1. BhÃsate ca tapate ca- sÅmu, machasaæ , tapateca- sÅma BhÃsateva tapateva virocateva-syà 2. RattandhakÃratimisÃya-machasaæ,syÃ,[PTS] [BJT Page 398] [\x 398/] Taæ kiæ ma¤¤asi ma¤¤asi kaccÃna,yà và rattiyà paccusasamayaæ viddhe vigatavalÃhake deve osadÅtÃrakÃ, yo và tadahuposathe païïarase viddhe vigatavalÃhake deve abhido1 a¬¬harattisamayaæ cando, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti YvÃyaæ bho gotamo,tadahuposathe païïarase viddhe vigatavalÃhake deve abhido1 a¬¬harattisamayaæ cando, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi kaccÃna, yo và tadahuposathe païïarase viddhe vigatavalÃhake deve abhido a¬¬harattisamayaæ cando, yo và vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye viddhe vigatavalÃhake deve abhido majjhantikasamayaæ suriyo, imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ katamo vaïïo abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. YvÃyaæ bho gotama, vassÃnaæ pacchime mÃse saradasamaye viddhe vigatavalÃhake deve abhido majjhantikasamayaæ suriyo, ayaæ imesaæ ubhinnaæ vaïïÃnaæ abhikkantataro ca païÅtataro cÃti. Ato kho2 te kaccÃna, bahÆ hi bahutarà devÃ, ye imesaæ candimasuriyÃnaæ Ãbhà nÃnubhonti, tyÃhaæ pajÃnÃmi. Atha ca panÃhaæ na vadÃmi: yasmà vaïïà a¤¤o vaïïo uttaritaro và païÅtataro và natthi'ti.Atha ca pana tvaæ kaccÃna, yvÃyaæ vaïïo kiminà khajjopaïakena hÅnataro3ca patikiÂÂhataro ca, so paramo vaïïoti vadesi, ta¤ca vaïïaæ na pa¤¤Ãpesi. Pa¤ca kho ime kaccÃna, kÃmaguïÃ. Katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyà ghÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. JivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. KÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà [PTS Page 043] [\q 43/] iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho kacchÃna, pa¤ca kÃmaguïÃ. Yaæ kho kaccÃna, ime pa¤ca kÃmaguïe paÂicca uppajjati sukhaæ somanassaæ, idaæ vuccati kÃmasukhaæ. Iti kÃmehi kÃmasukhaæ, kÃmasukhà kÃmaggasukhaæ tattha aggamakkhÃyatÅti. Evaæ vutte vekhanasso4 paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: acchariyaæ bho gotama, abbhutaæ bho gotama, yÃvasubhÃsita¤cidaæ5 bhotà gotamena: kÃmehi kÃmasukhaæ, kÃmasukhà kÃmaggasukhaæ tattha aggamakkhÃyatÅti. -------------------------- 1. Abhide-sÅmu, 2. Atha kho- sÅmu. Tato kho - syà 3. Nihinataro - machasaæ,syÃ4. Vekhanaso-machasaæ ,vekhaïaso - syà 5. YÃvasubhÃsitamidaæ-sÅmu. [BJT Page 400] [\x 400/] DujjÃnaæ kho etaæ kaccÃna, tayà a¤¤adiÂÂhikena a¤¤akhantikena a¤¤arucikena a¤¤atrayogena1 a¤¤athÃcariyakena kÃmà và kÃmasukhaæ và kÃmaggasukhaæ vÃ. Ye kho te kaccÃna, bhikkhÆ arahanto khÅïÃsavà vusitavanto katakaraïiyà ohitabhÃrà anuppattasadatthà parikkhÅïabhavasaæyojanà sammada¤¤Ã vimuttÃ, te kho etaæ jÃneyyuæ kÃmà và kÃmasukhaæ và kÃmaggasukhaæ vÃti. Evaæ vutte vekhanasso paribbÃjako kupito anattamano bhagavantaæyeva khuæsento bhagavantaæyeva vamhento bhagavantaæ yeva vadamÃno samaïo ca gotamo pÃpito2 bhavissati'ti bhagavantaæ etadavoca: evameva panidheke3 samaïabrÃhmaïà ajÃnantà pubbantaæ, apassantà aparantaæ, atha ca pana: khiïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïiyaæ nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃmÃ'ti paÂijÃnanti4 tesamidaæ bhÃsitaæ hassakaæyeva sampajjati, lÃmakaæyeva sampajjati, rittakaæyeva sampajjati,tucchakaæyeva sampajjatÅ'ti. Yo kho te kaccÃna, samaïabrÃhmaïà ajÃnantà pubbantaæ [PTS Page 044] [\q 44/] apassantà aparantaæ khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ,kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃni pajÃnÃmÃ'ti paÂijÃnanti, tesaæ soyeva sahadhammiko niggaho hoti. Api ca kaccÃna, tiÂÂhatu pubbanto, tiÂÂhatu aparanto. Etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvÅ ujujÃtiko ahamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi, yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno na cirasseva sÃma¤¤eva ¤assati, sÃmaæ dakkhiti. Evaæ kira sammÃ5 bandhanà vippamokkho hoti yadidaæ avijjÃbandhanÃ6. SeyyathÃpi kaccÃna. Daharo kumÃro mando uttÃnaseyyako kaïÂhapa¤camehi bandhanehi baddho assa suttabandhanehi, tassa vuddhimanvÃya indriyÃnaæ paripÃkamanvÃya tÃni bandhanÃni mucceyyuæ7 so mokkhomhÅti kho jÃneyya no ca bandhanaæ. Evameva kho kaccÃna, etu vi¤¤Æ puriso asaÂho amÃyÃvi ujujÃtiko. AhamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃno na cirasseva sÃma¤¤eva ¤assati. SÃmaæ dakkhiti. Evaæ kira sammà bandhanà vippamokkho hotÅ yadidaæ avijjÃbandhanÃti. -------------------------- 1. A¤¤atthayogena syÃ. 2. PÃpiko-sÅmu. 3. Panidhekamme-machasaæ,syà 4. ItthattayÃti paÂijÃnanti-[PTS 5.] Evaæ kirÃyasmÃ-syÃ. 6. AvijjÃbandhanaæti-sÅmu.6. Mu¤ceyyuæ-syÃ. [BJT Page 402] [\x 402/] Evaæ vutte vekhanasso paribbÃjako bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama,seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vÅvareyya,mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya'andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya,' cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaÇgatanti. [PTS Page 045] [\q 45/] Vekhanassasuttaæ dasamaæ ParibbÃjakavaggo tatiyo Tassa vaggassa uddÃnaæ Puï¬arÅ aggi sahà katinÃmo, dÅghanakho puna bhÃradvÃjagotto sandaka uddÃyi maï¬ikaputto, maïiko tathà kaccÃno varavaggo. *Puï¬arÅ aggi samÃkathinÃmo dÅghanakho puna bhÃradvÃja gotto. Sandaka uddayi muï¬ikaputto maïiko tathà kaccÃno varavaggo - machasaæ. [BJT Page 404] [\x 404/] 4. RÃjavaggo 2.4.1 GhaÂÅkÃrasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ carati mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ. Atha kho Ãyasmato Ãnandassa etadahosi: ' ko nu kho hetu, ko paccayo bhagavato sitassa pÃtukammÃya, na akÃraïe1 tathÃgatà sitaæ pÃtukarontÅ'ti. Atha kho Ãyasmà Ãnando ekaæsaæ cÅvaraæ2 katvà yena bhagavà tena¤jalimpaïÃmetvà bhagavantaæ etadavoca: 'ko nu kho bhante hetu, ko paccayo bhagavato sitassa pÃtukammÃya, na akÃraïe1 tathÃgatà sitaæ pÃtukarontÅ'ti. BhÆtapubbaæ Ãnanda, imasmiæ padese vehaliÇgaæ3 nÃma gÃmanigamo ahosi iddho ceva phÅto ca bahujano Ãkiïïamanusso. VehaliÇgaæ3 kho Ãnanda, gÃmanigamaæ kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho upanissÃya vihÃsi. Idha sudaæ Ãnanda, kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ÃrÃmo ahosi, idha sudaæ Ãnanda kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho nisinnako bhikkhusaÇghaæ ovadatÅti. Atha kho Ãyasmà Ãnando catugguïaæ saÇghÃÂiæ pa¤¤Ãpetvà bhagavantaæ etadavoca: tena hi bhante, bhagavà nisÅdatu, evÃ'yaæ bhÆmippadeso dvÅhi arahantehÅ sammÃsambuddhehi paribhÆtto bhavissatÅ'ti. NisÅdi bhagavà pa¤¤atte Ãsane. Nisajja kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ Ãmantesi: 'BhÆtapubbaæ Ãnanda, imasmiæ padese vehaliÇgaæ nÃma gÃmanigamo ahosi iddho ceva thito ca bahujano Ãkiïïamanusso. VehaliÇgaæ kho Ãnanda, gÃmanigamaæ kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho upanissÃya vihÃsi. Idha sudaæ Ãnanda, kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa ÃrÃmo ahosi. Idha sudaæ Ãnanda, kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho nisinnako [PTS Page 046] [\q 46/] bhikkhusaÇghaæ ovadati. VehaliÇge kho Ãnanda gÃmanigame ghaÂÅkÃro nÃma kumbhakÃro kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa upaÂÂhÃko ahosi aggupaÂÂhÃko. GhaÂÅkÃrassa kho Ãnanda, kumbhakÃrassa jotipÃlo nÃma mÃïavo sahÃyo ahosi piyasahÃyo. Atha kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro kumbhakÃro jotipÃlaæ mÃïavaæ Ãmantesi: 'ÃyÃma samma ------------------------- 1. Na akÃraïena-machasaæ,syÃ[PTS 2.] UttarÃsaÇgaæ-syà 3. VegaÊiÇgaæ-machasaæ vebhaÊiÇgaæ-syÃ,[PTS] [BJT Page 406] [\x 406/] JotipÃla, kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ dassanÃya upasaÇkamissÃma. SÃdhusammataæ hi me tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassÃ'ti. Evaæ vutte Ãnanda, jotipÃlo mÃïavo ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ etadavoca: 'alaæ samma ghaÂÅkÃra, kiæ pana tena muï¬akena samaïakena diÂÂhenÃ'ti?'ùyÃma samma jotipÃla, kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ dassanÃya upasaÇkamissÃma. SÃdhusammataæ hi me tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassÃ'ti dutiyampi kho Ãnanda, jotipÃlo mÃïavo ghaÂÅkÃra kumbhakÃraæ etadavoca: 'ÃyÃma samma jotipÃla, kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ dassanÃya upasaÇkamissÃma. SÃdhusammataæ hi me tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassÃ'ti. Tatiyampi kho Ãnanda, jotipÃlo mÃïavo ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ etadavoca: 'alaæ samma ghaÂÅkÃra, kiæ pana tena muï¬akena samaïakena diÂÂhenÃ'ti. Tena hi samma jotipÃla, sottiæ sinÃniæ1 ÃdÃya nadiæ gamissÃma sinÃyitunti. Evaæ sammÃ'ti kho Ãnanda, jotipÃlo mÃïavo ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa paccassosi. Atha kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro ca kumbhakÃro jotipÃlo ca mÃïavo sottiæ sinÃniæ 1 ÃdÃya nadiæ agamaæsu sinÃyituæ. Atha kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro kumbhakÃro jotipÃlaæ mÃïavaæ Ãmantesi: ayaæ samma jotipÃla, kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa avidÆre ÃrÃmo, ÃyÃma samma jotipÃla, kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ dassanÃya upasaÇkamissÃma. SÃdhu sammataæ hi me tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassÃ'ti. Evaæ vutte Ãnanda jotipÃlo mÃïavo ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ etadavoca: alaæ samma ghaÂÅkÃra, kiæ pana tena muï¬akena samaïakena diÂÂhenÃ'ti? Dutiyampi kho Ãnanda ghaÂÅkÃro kumbhakÃro jotipÃlaæ mÃïavaæ etadavoca:'ÃyÃma samma jotipÃla, kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ dassanÃya upasaÇkamissÃma. SÃdhusammataæ hi me tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassa'ti. Dutiyampi kho Ãnanda, jotipÃlo mÃïavo ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ etadavoca: 'ÃyÃma samma jotipÃla, kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddha dassanÃya upasaÇkamissÃma. SÃdhusammataæ hi me tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassÃ'ti.Tatiyampi kho Ãnanda ghaÂÅkÃro kumbhakÃro jotipÃlaæ mÃïavaæ etadavoca: ayaæ samma jotipÃla, kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa avidÆre ÃrÃmo. ùyÃma samma jotipÃla, kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ dassanÃya upasaÇkamissÃma. SÃdhusammataæ hi me tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassÃ'ti. Tatiyampi kho Ãnanda, jotipÃlo mÃïavo ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ etadavoca: alaæ samma ghaÂÅkÃra, kiæ pana tena muï¬akena samaïakena diÂÂhenÃ'ti? Atha kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro kumabhakÃro jotipÃlaæ mÃïavaæ ovaÂÂikÃya2 parÃmasitvà etadavoca: ayaæ samma jotipÃla, kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa avidÆre ÃrÃmo, ÃyÃma samma jotipÃla, kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ dassanÃya upasaÇkamissÃma sÃdhusammataæ hi me tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassÃ'ti. Atha kho Ãnanda, jotipÃlo mÃïavo ovaÂÂikaæ vinivedhetvÃ3 ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ etadavoca: alaæ samma ghaÂÅkÃra, kiæ pana [PTS Page 047] [\q 47/] tena muï¬akena samaïakena diÂÂhenÃti? -------------------------- 1. SottisinÃniæ-machasaæ 2. OvaÂÂikÃyaæ-machasaæ SottisinÃnaæ-syà 3. VinivaÂÂetvÃ-machasaæ. [BJT Page 408] [\x 408/] Atha kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro kumbhakÃro jotipÃlaæ mÃïavaæ sasÅsaæ nahÃtaæ1 kesesu parÃmasitvà etadavoca: ayaæ samma jotipÃla, kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa avidÆre ÃrÃmo. ùyÃma samma jotipÃla, kassapaæ bhagavantaæ hi me tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassÃti. Atha kho Ãnanda, jotipÃlassa mÃïavassa etadahosi: acchariyaæ vata bho, abbhÆtaæ vata bho, yatra hi nÃmÃyaæ ghaÂÅkÃro kumbhakÃro ittarajacco samÃno ambhÃkaæ sasÅsaæ nahÃtÃnaæ2 kesesu parÃmasitabbaæ ma¤¤issati. Na vatidaæ3 orakaæ ma¤¤e bhavissatÅti. GhaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ etadavoca: yÃvetadohipi4 samma ghaÂÅkÃrÃ'ti. YÃvetadohipi samma jotipÃla, tathà [PTS Page 048] [\q 48/] hi pana me sÃdhusammataæ tassa bhagavato dassanaæ arahato sammÃsambuddhassÃti. Tena hi samma ghaÂÅkÃra,mu¤ca gamissÃmÃti. Atha kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro ca kumbhakÃro jotipÃlo ca mÃïavo yena kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà ghaÂÅkÃro kumbhakÃro kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. JotipÃlo pana mÃïavo kassapena bhagavatà arahatà sammÃsambuddhena saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro kumbhakÃro kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: ayaæ me bhante, jotipÃlo mÃïavo sahÃyo piyasahÃyo, imassa bhagavà dhammaæ desetu'ti. Atha kho Ãnanda, kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho ghaÂÅkÃra¤ca kumbhakÃraæ jotipÃla¤ca mÃïavaæ dhammiyà kathÃya sandassesi, samÃdapesi, samuttejesi, sampahaæsesi. Atha kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro ca kumbhakÃraæ jotipÃla¤ca mÃïavaæ dhammiyà kathÃya sandassesi, samÃdapesi pesi, samuttejesi, sampahaæsesi. Atha kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro ca kumbhakÃro jotipÃlo ca mÃïavo kassapena bhagavatà arahatà sammÃsambuddhena dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkamiæsu. Atha kho Ãnanda,jotipÃlo mÃïavo ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ etadavoca: iÇgha nu tvaæ5 samma ghaÂÅkÃra, dhammaæ suïanto tÃ, atha ca pana agÃrasmà na anagÃriyaæ4 pabbajasÅti7 Nanu maæ samma jotipÃla, jÃnÃsi andhe jiïïe mÃtÃpitaro posemÅ'ti? Tena hi samma ghaÂÅkÃra, ahaæ agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmÅti. ------------------------- 1. SÅsaæ nhÃtaæ-machasaæ. SisanahÃtaæ-[PTS] sÅsanahÃtaæ- syà 2. SÅsaæ nahÃtÃnaæ-machasaæ sÅsanahatÃnaæ-[PTS,] sÅsanahÃtÃnaæ syà 3. Na vatidaæ kira-machasaæ, 4. YÃvatÃdohipi - machasaæ 5. Imaæ nu tvaæ-syÃ,[PTS,]machasaæ 6. ùgÃrasmà anagÃriyaæ-sÅmu, machasaæ. 7.PabbajissasÅti-sÅmu, machasaæ, pabbajjasÅti-syÃ. [BJT Page 410] [\x 410/] Atha kho Ãnanda, ghaÂÅkÃro ca kumbhakÃro jotipÃlo ca mÃïavo yena kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho [PTS Page 049] [\q 49/] tenupasaækamiæsu . Upasaækamitvà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho Ãnanda,ghaÂÅkÃro kumbhakÃro kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: ayaæ me bhante, jotipÃlo mÃïavo sahÃyo piyasahÃyo, imaæ bhagavà pabbÃjetu'ti. Alattha kho Ãnanda, jotipÃlo mÃïavo kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa santike pabbajjaæ alattha upasampadaæ. Atha kho Ãnanda, kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho acirÆpasampanne jotipÃle mÃïave addhamÃsÆpasampanne1 vehaliÇge yathÃbhirantaæ viharitvà yena bÃrÃïasÅ tena cÃrikaæ pakkÃmi. Anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena bÃraïasÅ tadavasari. Tatra sudaæ Ãnanda, kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho bÃraïasiyaæ viharati isipatane migadÃye. Assosi kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjÃ: kassapo kira bhagavà arahaæ sammÃsambuddho bÃrÃïasiæ anuppatto, bÃrÃïasiyaæ viharati isipatane migadÃyeti. Atha kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni yojÃpetvà bhadraæ yÃnaæ abhiruhitvà bhadrehi bhadrehi yÃnehi bÃrÃïasiyà niyyÃsi mahatà rÃjÃnubhÃvena kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ dassanÃya. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattikova yena kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho Ãnanda kikiæ kÃsirÃjÃnaæ kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho dhammiyà kathÃya sandessesi, samÃdapesi, samuttejesi, sampahaæsesi. Atha kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà kassapena bhagavatà arahatà sammÃsambuddhena dhammiyà kathÃya sandassito samÃdapito samuttejito sampahaæsito kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: [PTS Page 050 [\q 50/] ']adhivÃsetu me bhante, bhagavà svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ'ti. AdhivÃsesi kho Ãnanda, kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho tuïhÅbhÃvena. Atha kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà tassa rattiyà accayena sake nivesane païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà paï¬umuÂikassa2 sÃlino vicitakÃlakaæ anekasÆpaæ anekabya¤janaæ, kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa kÃlaæ ÃrocÃpesi: 'kÃlo bhante, niÂÂhitaæ bhatta'nti. Atha kho Ãnanda, kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena kikissa kÃsira¤¤o nivesanaæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi saddhiæ bhikkhusaÇghena. Atha kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà buddhapamukhaæ bhikkhusaÇghaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi, sampavÃresi. -------------------------- 1. AcirÆpasampanno jotipÃlo mÃïavo addhamÃsÆpasampanno-sÅmu. 2.Paï¬umudikassa-syÃ. [BJT Page 412] [\x 412/] Atha kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ bhuttÃviæ oïitapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: 'adhivÃsetu me bhante, bhagavà bÃrÃïasiyaæ vassÃvÃsaæ, evarÆpaæ saÇghassa upaÂÂhÃnaæ bhavissatÅ'ti. 'Alaæ mahÃrÃja, adhivuttho1 me vassÃvÃso'ti. Dutiyampi kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: 'adhivÃsetu me bhante, bhagavà bÃrÃïasiyaæ vassÃvÃsaæ evarÆpaæ saÇghassa upaÂÂhÃnaæ bhavissatÅ'ti. Tatiyampi kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: 'adhivÃsetu me bhante, bhagavà bÃrÃïasiyaæ vassÃvÃsaæ evarÆpaæ saÇghassa upaÂÂhÃnaæ bhavissatÅ'ti. 'Alaæ mahÃrÃja, adhivuttho me vassÃvÃso'ti. Atha kho Ãnanda, kikissa kÃsira¤¤o: 'na me kassapo bhagavà [PTS Page 051] [\q 51/] arahaæ sammÃsambuddho adivÃseti bÃrÃïasiyaæ vassÃvÃsa'nti ahudeva a¤¤athattaæ, ahu domanassaæ. Atha kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà kassapaæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddhaæ etadavoca: 'atthi nu te bhante, a¤¤o koci mayà upaÂÂhÃkataro'ti. Atthi mahÃrÃja, vehaliÇgaæ nÃma gÃmanigamo. Tattha ghaÂÅkÃro nÃma kumbhakÃro. So me upaÂÂhÃko aggupaÂÂhÃko. Tuyhaæ kho pana mahÃrÃja:'na me kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho adivÃseti bÃrÃïasiyaæ vassÃvÃsa'nti, atthi a¤¤athattaæ atthi domanassaæ. Tayidaæ ghaÂÅkÃre kumbhakÃre natthi ca na ca bhavissati. GhaÂÅkÃro kho mahÃrÃja, kumabhakÃro buddhaæ saraïaæ gato, dhammaæ saraïaæ gato, saÇghaæ saraïaæ gato. GhaÂÅkÃro kho mahÃrÃja, kumbhakÃro pÃïÃtipÃtà paÂivirato, adinnÃdÃna paÂivirato, kÃmesu micchÃcÃrÃpaÂivirato, musÃvÃdà paÂivirato, surÃmerayamajjapamÃdaÂÂhÃnà paÂivirato. GhaÂÅkÃro kho mahÃrÃja, kumbhakÃro buddho aveccappasÃdena samannÃgato, dhamme aveccappasÃdena samannÃgato ariyakantehi sÅlehi samannÃgato saÇghe aveccappasÃdena samannÃgato, ariyakantehi sÅlehi samannÃgato. GhaÂÅkÃro kho mahÃrÃja,kumabhakÃro dukkhe nikkaÇkho, dukkhasamudaye nikkaÇkho, dukkhanirodhe nikkaÇkho, dukkhanirodhagÃminiyà paÂipadÃya nikkaÇkho. GhaÂÅkÃro kho mahÃrÃja, kumabhakÃro ekabhattiko brahmacÃrÅ sÅlavà kalyÃïadhammo. GhaÂÅkÃro kho mahÃrÃja, kumabhakÃro nikkhittamaïisuvaïïo,apetajÃtarÆparajato. --------------------------- 1.AdhivuÂÂho-syÃ. [BJT Page 414] [\x 414/] GhaÂÅkÃro kho mahÃrÃja, kumbhakÃro pannamusalo1. Na sahatthà paÂhaviæ2 khaïati. Yaæ hoti kulapaluggaæ và yo hoti mÆsikukkÃro vÃ3 taæ kÃjena4 Ãharitvà bhÃjanaæ karitvà evamÃha: 'ettha yo icchati taï¬ulapaÂibhastÃni5 và muggapaÂibhastÃni6 và kalÃya7 paÂibhastÃni8 và nikkhipitvà yaæ icchati taæ haratuti. GhaÂÅkÃro kho mahÃrÃja, kumbhakÃro andhe [PTS Page 052] [\q 52/] jiïïe mÃtÃpitaro poseti. GhaÂÅkÃro kho mahÃrÃja, kumbhakÃro pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃ. Ekami'dÃhaæ mahÃrÃja, samayaæ vehaliÇge gÃmanigame viharÃmi. Atha khvÃhaæ maharÃja, pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa mÃtÃpitaro tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa mÃtÃpitaro etadavocaæ: handa ko nu kho ayaæ bhaggavo9 gatoti. Nikkhanto kho te bhante upaÂÂhÃko, ato kumhiyà odanaæ gahetvà pariyogà sÆpaæ gahetvà paribhu¤jÃti. Atha khvÃhaæ mahÃrÃja, kumbhiyà odanaæ gahetvà pariyogà sÆpaæ gahetvà paribhu¤jitvà uÂÂhÃyÃsanà pakkamiæ10 atha kho mahÃrÃja, ghaÂÅkÃro kumbhakÃro yena mÃtÃpitaro tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà mÃtÃpitaro etadavoca: ko kumbhiyà odanaæ gahetvà pariyogà sÆpaæ gahetvà paribhu¤jitvà uÂÂhÃyÃsanà pakkanto'ti. Kassapo tÃta, bhagavà arahaæ sammÃsambuddho kumbhiyà odanaæ gahetvà pariyogà sÆpaæ gahetvà paribhu¤jitvà uÂÂhÃyÃsanà pakkanto'ti. Atha kho maharÃja, ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa etadahosi: lÃbhà vata me,suladdhaæ vata me yassa me kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho evaæ ahivissattho'ti11. Atha kho mahÃrÃja, ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ addhamÃsaæ12 pÅtisukhaæ na vijahi13 sattÃhaæ mÃtÃpitunnaæ. Ekami'dÃhaæ mahÃrÃja, samayaæ tattheva vehaliÇge gÃmanigame viharÃmi. Atha khvÃhaæ mahÃrÃja, pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa mÃtÃpitaro tenupasaÇkamiæ, upasaÇkamitvà ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa mÃtÃpitaro etadavocaæ: handa ko nu kho ayaæ bhaggavo9 gato'ti. Nikkhanto kho te bhante, upaÂÂhÃko, ato khaÊopiyà kummÃsaæ gahetvà pariyogà [PTS Page 053] [\q 53/] sÆpaæ gahetvà paribhu¤jÃti. Atha khvÃhaæ mahÃrÃja, khaÊopiyà kummÃsaæ gahetvà pariyogà sÆpaæ gahetvà paribhu¤jitvà uÂÂhÃyÃsanà pakkamiæ. -------------------------- 1. Na musalena-syÃ,[PTS 2.] PaÂhavi¤ca-syà 3. MÆsikukkaro machasaæ mÆsikukkuro - sÅmu, syÃ,[PTS 4.] KÃmena sÅmu.[PTS 5.] Taï¬ulapatibhastÃni-syà taï¬upabhivattÃni-[PTS 6.] MuggapabhivattÃni-[PTS 7.] KÃlÃya-sÅmu. 8. KÃÊÃyapatibhastÃni-syà kÃÊÃyapabhivattÃni-[PTS 10.] PakkÃmiæ-syÃ,[PTS 11.] AbhivissaÂÂhoti-syÃ1. A¬¬hamÃsaæ-syà 13. Na vijahati-machasaæ. [BJT Page 416] [\x 416/] Atha kho mahÃrÃja, ghaÂÅkÃro kumbhakÃro yena mÃtÃpitaro tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà mÃtÃpitaro etadavoca: ko khaÊopiyà kummÃsaæ gahetvà pariyogà sÆpaæ gahetvà paribhu¤jitvà uÂÂhÃyÃsanà pakkanto'ti. Kassapo tÃta, bhagavà arahaæ sammÃsambudadho khaÊopiyà kummÃsaæ gahetvà pariyogà sÆpaæ gahetvà paribhu¤jitvà uÂÂhÃyÃsanà pakkanto'ti. Atha kho mahÃrÃja, ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa etadahosi: lÃbhà vata me, suladdhaæ vata me, yassa me kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho evaæ abhavissattho'ti. Atha kho mahÃrÃja, ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ addhamÃsaæ pÅtisukhaæ na vijahi,1 sattÃhaæ mÃtÃpitunnaæ. Ekami'dÃhaæ mahÃrÃja, samayaæ tattheva vehaliÇge gÃmanigame viharÃmi. Tena kho pana samayena gandhakuÂi2 ovassati. Atha khvÃhaæ mahÃrÃja, bhikkhÆ Ãmantesiæ: gacchatha bhikkhave, ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa nivesane tiïaæ jÃnÃthÃ'ti.3 Evaæ vutte mahÃrÃja, bhikkhÆ maæ etadavocuæ: natthi kho bhante, ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa nivesane tiïaæ, atthi ca khvÃssa Ãvesanaæ tiïacchadana'nti. Gacchatha bhikkhave ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa Ãvesanaæ4 uttiïaæ karothÃ'ti. Atha kho te mahÃrÃja bhikkhÆ ghaÂÅkÃrassa kumabhakÃrassa Ãvesanaæ uttiïamakaæsu. Atha kho mahÃrÃja, ghaÂÅkÃrassa kumabhakÃrassa mÃtÃpitaro bhikkhÆ etadavocuæ: ke Ãvesanaæ uttiïaæ karontÅ'ti. BhikkhÆ bhagini, kassapassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa gandhakuÂi2 ovassatÅ'ti haratha bhante, bhadramukhÃti. Atha kho mahÃrÃja, ghaÂÅkÃro kumbhakÃro yena mÃtÃpitaro tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà mÃtÃpitaro etadavoca: ke Ãvesanaæ uttiïamakaæsÆ'ti. BhikkhÆ tÃta, kassapassa kira5 bhagavato arahato sammÃsambuddhassa gandhakuÂi2 ovassatÅ'ti.Atha kho mahÃrÃja, ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa etadahosi: lÃbhà vata me, suladdhaæ vata me, yassa me kassapo bhagavà arahaæ sammÃsambuddho evaæ abhivissattho'ti. Atha kho mahÃrÃja, ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ [PTS Page 054] [\q 54/] addhamÃsaæ pÅtisukhaæ na vijahi, sattÃhaæ mÃtÃpitunnaæ. Atha kho taæ mahÃrÃja Ãvesanaæ sabbaæ temÃsaæ ÃkÃsacchadanaæ aÂÂhÃsi, na cÃtivassi6 evarÆpo ca mahÃrÃja, ghaÂÅkÃro kumbhakÃroti. LÃbhà bhante, ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa, suladdhaæ7. Bhante, ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa yassa bhagavà evaæ abhivissatthoti. Atha kho Ãnanda, kikÅ kÃsirÃjà ghaÂÅkÃrassa kumbhakÃrassa pa¤camattÃni taï¬ulavÃhasatÃni pÃhesi paï¬umuÂikassa sÃlino tadupiya¤ca tadupiya¤ceva sÆpeyyaæ. Atha kho te Ãnanda, rÃjapurisà ghaÂÅkÃraæ kumbhakÃraæ upasaÇkamitvà etadavocuæ: imÃni te bhante, pa¤camattÃni taï¬ulavÃhasatÃni kikinà kÃsirÃjena pahitÃni paï¬umuÂikassa sÃlino tadupiya¤ca sÆpeyyaæ. TÃni bhante, patigaïhÃtu'ti8. RÃjà kho bhahukicco bahukaraïiyo, alaæ me ra¤¤ova hotuti. -------------------------- 1. Na vijahati-machasaæ 2. KuÂi-machasaæ, syÃ,kuÂi-[PTS 3.] JÃnathÃti-syÃ[PTS 4.] ùvesane-machasaæ 5. Kira-[PTS](natthi) 6. Na devo cÃtivassi-sÅmu na devotivassi-machasaæ 7. SuladdhalÃbhÃ-sÅmu , suladdhÃ-machasaæ. 8.PaÂiggaïhÃthÃti-machasaæ. [BJT Page 418] [\x 418/] Siyà kho pana te Ãnanda, evamassa: a¤¤o nÆna tena samayena jotipÃlo mÃïavo ahosÅti. Na kho panetaæ Ãnanda, evaæ daÂÂhabbaæ, ahaæ tena samayena jotipÃlo mÃïavo ahosinti. Idamavoca bhagavà attamano Ãyasmà Ãnando bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. GhaÂÅkÃrasuttaæ paÂhamaæ. [BJT Page 420] [\x 420/] 2.4.2 RaÂÂhapÃlasuttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kurÆsu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena thullakoÂÂhitaæ1 nÃma kurÆnaæ nigamo tadavasari. Assosuæ kho thullakoÂÂhitakÃ2 brÃhmaïagahapatikÃ: samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito kurÆsu [PTS Page 055] [\q 55/] cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ thullakoÂÂhitaæ anuppatto. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhÆggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidu anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, so dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ"ti. Atha kho thullakoÂÂhitakÃ2 brÃhmaïagahapatikà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ3 vÅtisÃretvÃ, ekamantaæ nisidiæsu. Appekacce yena bhagavà tena¤jaliæ païÃmetvà ekamantaæ nisÅdiæsu appekacce bhagavato santike nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinne kho thullakoÂÂhitake4 brÃhmaïagahapatike bhagavà dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi. Tena kho pana samayena raÂÂhapÃlo nÃma kulaputto tasmiæyeva thullakoÂÂhite4 aggakulikassa5 putto tassaæ parisÃyaæ nisinno hoti. Atha kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa etadahosi : yathà yathà kho bhagavà dhammaæ deseti6 nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. Atha kho thullakoÂÂhitakÃ2 brÃhmaïagahapatikà bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà [PTS Page 056] [\q 56/] bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkamiæsu. Atha kho raÂÂhapÃlo -------------------------- 1.ThullakoÂÂhikaæ- machasaæ 2. ThullakoÂÂhikÃ-macasaæ 3.SÃraïÅyaæ -sÅmu, machasaæ 4. ThullakoÂÂhitake-sÅmu. 5. Aggakulassa-machasaæ ThullakoÂÂhike-machasaæ 6. KhvÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi-machasaæ,syÃ,[PTS.] [BJT Page 422] [\x 422/] Kulaputto acirapakkantesu thullakoÂÂhitakesu brÃhmaïagahapatikesu yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho raÂÂhapÃlo kulaputto bhagavantaæ etadavoca: 'yathà yathÃhaæ bhante, bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi, nayidaæ sÆkaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ,1 labheyyÃhaæ bhante bhagavato santike pabbajjaæ, labheyyaæ upasampada'nti. Anu¤¤Ãtosi pana tvaæ raÂÂhapÃla, mÃtÃpituhi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti? Na kho ahaæ bhante, anu¤¤Ãto mÃtÃpituhi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti. Na kho raÂÂhapÃla, tathÃgatà ananu¤¤Ãtaæ mÃtÃpituhi pabbÃjentÅti. SvÃhaæ bhante tathà karissÃmi yathà maæ mÃtÃpitaro anujÃnissanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti. Atha kho raÂÂhapÃlo kulaputto uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà yena mÃtÃpitaro tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà mÃtÃpitaro etadavoca: 'amma tÃta,2 yathà yathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi, nayidaæ sÆkaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, icchÃmahaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ, anujÃnÃtha maæ agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃ'ti. Evaæ vutte raÂÂhapÃlassa kulaputtassa mÃtÃpitaro raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ etadavocuæ: 'tvaæ khosi3 tÃta raÂÂhapÃla, amhÃkaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito4 sukhaparibhato5 na tvaæ tÃta raÂÂhapÃla, kassaci6 dukkhassa jÃnÃsi. Ehi tvaæ tÃta raÂÂhapÃla, bhu¤ja [PTS Page 057] [\q 57/] ca piva ca paricÃrehi ca, bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni7 paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu. Na taæ mayaæ anujÃnÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, maraïenapi te mayaæ akÃmakà vinà bhavissÃma, kiæ pana mayaæ taæ jivantaæ anujÃnissÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti? ------------------------- 1. IcchÃmahaæ bhante, kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ(adhikaæ) machasaæ. [PTS.] SyÃ, potthakesu 2. AmmatÃtÃ-machasaæ,[PTS 3.] Tvaæ kho-[PTS 4.]Sukhe Âhito-[PTS 5.]Sukhaparihato-syà 6.Ki¤ci-syà 7. KÃme-machasaæ, syÃ, [PTS.] [BJT Page 424] [\x 424/] Dutiyampi kho raÂÂhapÃlo kulaputto mÃtÃpitaro etadavoca: 'amma tÃta, yathà yathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi. Nayidaæ sÆkaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. IcchÃmahaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ, anujÃnÃtha maæ agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti. Tatiyampi kho raÂÂhapÃlo kulaputto mÃtÃpitaro etadavoca: 'amma tÃta, yathà yathÃhaæ bhagavatà dhammaæ desitaæ ÃjÃnÃmi. Nayidaæ sÆkaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. IcchÃmahaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajituæ, anujÃnÃtha maæ agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti. Tatiyampi kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa mÃtÃpitaro raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ Etadavocuæ:'tvaæ khosi tÃta raÂÂhapÃla, amhÃkaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito sukhaparibhato na tvaæ tÃta raÂÂhapÃla, kassaci dukkhassa jÃnÃsi. Ehi tvaæ tÃta raÂÂhapÃla, bhu¤ja ca piva ca paricÃrehi ca, bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu na taæ mayaæ anujÃnÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya. Maraïenapi te mayà akÃmakà vinà bhavissÃma,kiæ pana mayaæ taæ jivantaæ anujÃnissÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃ'ti? Atha kho raÂÂhapÃlo kulaputto mÃtÃpitusu pabbajjaæ alabhamÃno1 tattheva anantarahitÃya bhumiyà nipajji, idheva me maraïaæ bhavissati pabbajjà vÃti2. [PTS Page 058] [\q 58/] Atha kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa mÃtÃpitaro raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ etadavocuæ: 'tvaæ khosi tÃta raÂÂhapÃla, amhÃkaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito sukhaparibhato,na tvaæ tÃta raÂÂhapÃla, kassaci dukkhassa jÃnÃsi, uÂÂhehi tÃta raÂÂhapÃla, bhu¤ja ca piva ca parivÃrehi ca bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu, na taæ mayaæ anujÃnÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, maraïenapi te mayaæ akÃmakà vinà bhavissÃma, kiæ pana mayaæ taæ jivantaæ anujÃnissÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti? Evaæ vutte raÂÂhapÃlo kulaputto tuïhÅ ahosi. Dutiyampi raÂÂhapÃlassa kulaputtassa mÃtÃpitaro raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ etadavocuæ: 'tvaæ khosi tÃta raÂÂhapÃla, amhÃkaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito sukhaparibhato. Na tvaæ tÃta raÂÂhapÃla, kassaci dukkhassa jÃnÃsi. UÂÂhehÅ tÃta raÂÂhapÃla, bhu¤ja ca piva ca paricÃrehi ca, bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu. Na taæ mayaæ anujÃnÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, maraïenapi te mayaæ akÃmakà vinà bhavissÃma, kiæ pana mayaæ taæ jivantaæ anujÃnissÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti? Evaæ vutte raÂÂhapÃlo kulaputto tuïhÅ ahosi. Tatiyampi raÂÂhapÃlassa kulaputtassa mÃtÃpitaro raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ etadavocuæ: 'tvaæ khosi tÃta raÂÂhapÃla, amhÃkaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito sukhaparibhato. Na tvaæ tÃta raÂÂhapÃla, kassaci dukkhassa jÃnÃsi. UÂÂhehi tÃta raÂÂhapÃla, bhu¤ja ca piva ca paricÃrehi ca, bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu. Na taæ mayaæ anujÃnÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, maraïenapi te mayaæ akÃmakà vinà bhavissÃma, kiæ pana mayaæ taæ jivantaæ anujÃnissÃma agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti? Tatiyampi kho raÂÂhapÃlo kulaputto tuïahÅ ahosi. -------------------------- 1. Na maæ mÃtÃpitaro anujÃnanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti machasaæ, syÃ. 2. 'Atha kho raÂÂhapÃlo kulaputto ekampi bhattaæ na bhu¤ji - pe - sattapi bhattÃni na bhu¤ji iti sudinnabhÃïavÃre viya - machasaæ, syÃma potthakesu disasati. [BJT Page 426] [\x 426/] Atha kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa mÃtÃpitaro yena raÂÂhapÃlassa kulaputtassa sahÃyakà tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà raÂÂhapÃlassa kulaputtassa sahÃyake etadavocuæ: 'eso tÃtÃ, raÂÂhapÃlo kulaputto anantarahitÃya bhumiyà nipanno: 'idheva me maraïaæ bhavissati pabbajjà vÃ'ti. Etha1 tÃtÃ, yena raÂÂhapÃlo kulaputto tenupasaÇkamatha, upasaÇkamitvà raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ evaæ vadetha: 'tvaæ kho samma raÂÂhapÃla, mÃtÃpitunnaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito sukhaparibhato, na tvaæ samma raÂÂhapÃla, kassaci dukkhassa jÃnÃsi. UÂÂhehi samma raÂÂhapÃla, bhu¤ja ca piva ca paricÃrehi ca, bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu. Na taæ mÃtÃpitaro anujÃnanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, maraïenapi te mÃtÃpitaro akÃmakà [PTS Page 059] [\q 59/] vinà bhavissanti, kiæ pana te taæ jivantaæ anujÃnissanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃ'ti?2 Atha kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa sahÃyakà raÂÂhapÃlassa kulaputtassa matÃpitunnaæ paÂissutvÃ3 yena raÂÂhapÃlo kulaputto tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ etadavocuæ: 'tvaæ kho sammaraÂÂhapÃla, mÃtÃpitunnaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito sukhaparibhato, na tvaæ samma raÂÂhapÃla, kassaci dukkhassa jÃnÃsi. UÂÂhehi samma raÂÂhapÃla, bhu¤ja ca piva ca paricÃrehi ca, bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu. Na taæ mÃtÃpitaro anujÃnanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, maraïenapi te mÃtÃpitaro akÃmakà vinà bhavissanti, kiæ pana te jivantaæ anujÃnissanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃti? Evaæ vutte raÂÂhapÃlo kulaputto tuïhÅ ahosi. Dutiyampi kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa sahÃyakà raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ etadavocuæ: tvaæ kho samma raÂÂhapÃla, mÃtÃpitunnaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito sukhaparibhato, na tvaæ samma raÂÂhapÃla, kassaci dukkhassa jÃnÃsi. UÂÂhehi samma raÂÂhapÃla, bhu¤ja ca piva ca paricÃrehi ca, bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu, na taæ mÃtÃpitaro anujÃnanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, maraïenapi te mÃtÃpitaro akÃmakà vinà bhavissanti, kiæ pana te taæ jivantaæ anujÃnissanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃ'ti. Evaæ vutte raÂÂhapÃlo kulaputto tuïhÅ ahosi. Tatiyampi kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa sahÃyakà raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ etadavocuæ: tvaæ kho samma raÂÂhapÃla, mÃtÃpitunnaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito sukhaparibhato, na tvaæ samma raÂÂhapÃla, kassaci dukkhassa jÃnÃsi. UÂÂhehi samma raÂÂhapÃla, bhu¤ja ca piva ca paricÃrehi ca, bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu, na taæ mÃtÃpitaro anujÃnanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, maraïenapi te mÃtÃpitaro akÃmakà vinà bhavissanti, kiæ pana te taæ jivantaæ anujÃnissanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃ'ti. Tatiyampi kho raÂÂhapÃlo kulaputto tuïahÅ ahosi. Atha kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa sahÃyakà yena raÂÂhapÃlassa kulaputtassa mÃtÃpitaro tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà raÂÂhapÃlassa kulaputtassa mÃtÃpitaro etadavocuæ: 'amma tÃta, eso raÂÂhapÃlo kulaputto tattheva anantarahitÃya bhÆmiyà nipanno idheva me maraïaæ [PTS Page 060] [\q 60/] bhavissati pabbajjà vÃ'ti. Sace tumhe raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ -------------------------- 1. EhÅ -[PTS] 2. Atha kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa -pe- pabbajjÃyÃti. Ayaæ pÃÂho machasaæ, syÃmapotthakesu na dissati. 3. 'RaÂÂhapÃlassa kulaputtassa mÃtÃpitunnaæ paÂissutvÃ' iti machasaæ, syÃma potthakesu natthi. [BJT Page 428] [\x 428/] NÃnujÃnissatha agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, tatthevassa1 maraïaæ Ãgamissati. Sace pana tumhe raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ anujÃnissatha agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, pabbajitampi naæ dakkhissatha. Sace raÂÂhapÃlo kulaputto nÃbhiramissati agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, kà cassa a¤¤Ã gati bhavissati, idheva paccÃgamissati. AnujÃnÃtha raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃyÃ'ti. AnujÃnÃma tÃtÃ, raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, pabbajitena ca pana mÃtÃpitaro uddassetabbÃti. Atha kho raÂÂhapÃlassa kulaputtassa sahÃyakà yena raÂÂhapÃlo kulaputto tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà raÂÂhapÃlaæ kulaputtaæ etadavocuæ: tvaæ kho samma raÂÂhapÃla, mÃtÃpitunnaæ ekaputtako piyo manÃpo sukhedhito sukhaparibhato, na tvaæ samma raÂÂhapÃla, kassaci dukkhassa jÃnÃsi, uÂÂhehi samma raÂÂhapÃla, bhu¤ja ca piva ca paricÃrehi ca. Bhu¤janto pivanto paricÃrento kÃmÃni paribhu¤janto pu¤¤Ãni karonto abhiramassu, anu¤¤Ãtosi mÃtÃpituhi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya. Pabbajitena ca te mÃtÃpitaro uddassetabbÃ'ti. Atha kho raÂÂhapÃlo kulaputto uÂÂhahitvà balaæ gÃhetvà yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho raÂÂhapÃlo kulaputto bhagavantaæ etadavoca: 'anu¤¤Ãto ahaæ bhante, matÃpituhi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya, pabbÃjetu maæ bhagavÃ'ti. Alattha kho raÂÂhapÃlo kulaputto bhagavato santike pabbajjaæ, alattha upasampadaæ. Atha kho bhagavà acirÆpasampanne Ãyasmante raÂÂhapÃle addhamÃsÆpasampanne, thullakoÂÂhite yathÃbhirantaæ viharitvà yena sÃvatthi tena cÃrikaæ pakkÃmi, anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena sÃvatthi tadavasari. Tatra sudaæ [PTS Page 061] [\q 61/] bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpi pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. Khiïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ,nÃparaæ itthattÃyÃ'ti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro kho panÃyasmà raÂÂhapÃlo arahataæ ahosi. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo bhagavantaæ etadavoca: 'icchÃmahaæ bhante, mÃtÃpitaro uddassetuæ, sace maæ bhagavà anujÃnÃtÅ'ti. ------------------------- 1.Tattheva maraïaæ - machasaæ, syÃ,[PTS.] [BJT Page 430] [\x 430/] Atha kho bhagavà Ãyasmato raÂÂhapÃlassa cetasà ceto parivitakkaæ1 manasÃkÃsi. Yadà bhagavà a¤¤Ãsi: 'abhabbo kho raÂÂhapÃlo kulaputto sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattitu'nti. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ etadavoca: yassadÃni tvaæ raÂÂhapÃla, kÃlaæ ma¤¤asÅ'ti. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà senÃsanaæ saæsÃmetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena thullakoÂÂhitaæ tena cÃrikaæ pakkÃmi. Anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena thullakoÂÂhitaæ tadavasari. Tatra sudaæ Ãyasmà raÂÂhapÃlo thullakoÂÂhite viharati ra¤¤o koravyassa migÃcÅre. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya thullakoÂÂhitaæ piï¬Ãya pÃvisi, thullakoÂÂhite sapadÃnaæ piï¬Ãya caramÃno yena sakapitunivesanaæ tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena Ãyasmato raÂÂhapÃlassa pità majjhimÃya dvÃrasÃlÃya ullikhÃpeti.2 Addasà kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa pità Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ dÆratova Ãgacchantaæ, disvÃna etadavoca: 'imehi muï¬akehi samaïakehi amhÃkaæ ekaputtako piyo manÃpo [PTS Page 062] [\q 62/] pabbÃjito'ti. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo sakapitunivesane neva dÃnaæ alattha, na paccakkhÃnaæ, a¤¤adatthu akkosameva alattha. Tena kho pana samayena Ãyasmato raÂÂhapÃlassa ¤ÃtidÃsi Ãbhidosikaæ kummÃsaæ cha¬¬etukÃmà hoti. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo taæ ¤ÃtidÃsiæ etadavoca: 'sace taæ bhagini, cha¬¬anÅyadhammaæ3 idha me patte ÃkirÃ'ti. Atha kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa ¤ÃtidÃsi taæ Ãbhidosikaæ kummÃsaæ Ãyasmato raÂÂhapÃlassa patte ÃkirantÅ hatthÃna¤ca pÃdÃna¤ca sarassa ca nimittaæ aggahesi. Atha kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa ¤ÃtidÃsi yenÃyasmato raÂÂhapÃlassa mÃtà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmato raÂÂhapÃlassa mÃtaraæ etadavoca: 'yaggheyye4 jÃneyyÃsi. Ayyaputto raÂÂhapÃlo anuppatto'ti. Sace je, saccaæ vadasi, adÃsÅ bhavasÅ'ti.5 Atha kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa mÃtà yenÃyasmato raÂÂhapÃlassa pità tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmato raÂÂhapÃlassa pitaraæ etadavoca: yagghe gahapati jÃneyyÃsi, raÂÂhapÃlo kira kalaputto anuppatto'ti. Tena kho pana samayena Ãyasmà raÂÂhapÃlo taæ Ãbhidosikaæ kummÃsaæ a¤¤ataraæ ku¬¬aæ6 nissÃya paribhu¤jati. Atha kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa pità yenÃyasmà raÂÂhapÃlo tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ etadavoca: atthi nÃma tÃta raÂÂhapÃla, Ãbhidosikaæ kummÃsaæ paribhu¤jissasi, nanu tÃta raÂÂhapÃla, sakaæ gehaæ gantabbanti. -------------------------- 1. Paricca-machasaæ,syà 2. UllikkhÃpeti-syà 3. ùbhidosikaæ kummÃsaæ cha¬¬etakÃmÃsi-sÅmu. 4. Yagaghayye-syà 5. Bhaïasi adÃsiæ taæ karomÅti-sÅmu, machasaæ,syà 6. KuÂÂamÆlaæ-machasaæ. [BJT Page 432] [\x 432/] Kuto no gahapati, ambhÃkaæ gehaæ agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃnaæ,anagÃrà mayaæ gahapati, agamamhà [PTS Page 063] [\q 63/] kho te gahapati gehaæ, tattha neva dÃnaæ alatthambha ,na paccakkhÃnaæ a¤¤adatthu1 akkosameva alatthamhÃ'ti. 'Ehi tÃta raÂÂhapÃla, gharaæ gamissÃmÃ'ti. 'Alaæ gahapati, kataæ me ajja bhattakicca'nti. 'Tena hi tÃta raÂÂhapÃla, adhivÃsehi svÃtanÃya bhatta'nti. AdhivÃsesi kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo tuïhÅbhÃvena. Atha kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa pità Ãyasmato raÂÂhapÃlassa adhivÃsanaæ viditvà yena sakaæ nivesanaæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvÃ2 mahantaæ hira¤¤asuvaïïassa pu¤jaæ kÃrÃpetvà kila¤jehi paÂicchÃdÃpetvà Ãyasmato raÂÂhapÃlassa purÃïadutiyikÃ3 Ãmantesi: etha tamhe vadhuyo4 yena alaÇkÃrena alaÇkataæ pubbe raÂÂhapÃlassa kulaputtassa piyà hotha manÃpÃ, tena alaÇkÃrena alaÇkarothÃ'ti. Atha kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa pità tassà rattiyà accayena sake nivesane païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà Ãyasmato raÂÂhapÃlassa kÃlaæ Ãrocesi: 'kÃlo tÃta raÂÂhapÃla, niÂÂhitaæ bhatta'nti atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya yena sakapitunivesanaæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa pità taæ hira¤¤asuvaïïassa pu¤jaæ vivarÃpetvà Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ etadavoca: 'idaæ te tÃta raÂÂhapÃla, mattikaæ dhanaæ, a¤¤aæ pettikaæ, a¤¤aæ pitÃmahaæ. Sakkà tÃta raÂÂhapÃla, bhoge ca bhu¤jituæ, pu¤¤Ãni ca kÃtuæ, ehi tvaæ tÃta [PTS Page 064] [\q 64/] raÂÂhapÃla, sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattitvà bhoge ca bhu¤jassu, pu¤¤Ãni ca karohÅti. Sace kho me tvaæ gahapati vacanaæ kareyyÃsi, imaæ hira¤¤asuvaïïassa pu¤jaæ sakaÂesu Ãropetvà nibbÃhÃpetvà majjhegaÇgÃya nadiyà sote osÅdÃpeyyÃsi.5 Taæ kissa hetu: 'uppajjissanti hi te gahapati, tato nidÃnaæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ'ti. ------------------------- 1. A¤¤adattuæ-syà 2. Haritena gomayena paÂhaviyà upalimpetvà mahantaæ hÅra¤¤asuvaïïassa pu¤jaæ kÃrÃpetvÃ, dve pu¤je kÃrÃpetvà ekaæ hira¤¤assa ekaæ suvaïïassa, mahantà pu¤jà ahesuæ orato Âhito puriso pÃrato Âhitaæ purisaæ na passati, tathà pÃrato Âhito puriso orato Âhitaæ. Te pu¤je kila¤jehi paÂicchÃdÃpetvà majjhe Ãsanaæ pa¤¤Ãpetvà tirokaraïÅyaæ parikkhipitvà Ãyasmato raÂÂhapÃlassa purÃïadutiyike Ãmantesi - syÃmapotthake dissate. 3. PurÃïadutiyike-syÃ,[PTS 4.] Vadhuke-syÃ.[PTS 5.] OpilÃpeyyÃsi-sÅmu. [BJT Page 434] [\x 434/] Atha kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa purÃïadutiyikÃyo paccekaæ pÃdesu1 gahetvà Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ etadavocuæ: 'kÅdisà nÃma tÃ2 ayyaputtaka, accharÃyo, yÃsaæ tvaæ hetu brahmacariyaæ carasÅ'ti? 'Na kho mayaæ bhaginÅ,accharÃnaæ hetu brahmacariyaæ carÃmÃ'ti. BhaginÅvÃdena no ayyaputto raÂÂhapÃlo samudÃcaratÅ'ti tattheva mucchità papatiæsu. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo pitaraæ etadavoca: sace gahapati, bhojanaæ dÃtabbaæ detha, mà no viheÂhathÃ'ti. Bhu¤ja tÃta raÂÂhapÃla, niÂÂhitaæ bhattanti. Atha kho Ãyasmato raÂÂhapÃlassa pità Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo bhÆttÃvÅ onÅtapattapÃïÅ Âhitakova imà gÃthà abhÃsi: "Passa cittakataæ bimbaæ arukÃyaæ samussitaæ, ùturaæ bahusaÇkappaæ yassa natthi dhuvaæ Âhiti. Passa cittakataæ rÆpaæ maïinà kuï¬alena ca, AÂÂhittacena3 onaddhaæ saha vatthehi sobhati. Alattakakatà pÃdà mukhaæ cuïïakamakkhitaæ, Alaæ bÃlassa mohÃya no ca pÃragavesino. [PTS Page 065] [\q 65/] AÂÂhapÃdakatà kesà nettà a¤janamakkhitÃ, Alaæ bÃlassa mohÃya no ca pÃragavesino. A¤janÅva navà città pÆtikÃyo alaÇkato, Alaæ bÃlassa mohÃya no ca pÃragavesino. Odahi migavo pÃsaæ nÃsadà vÃkaraæ migo, BhÆtvà nivÃpaæ gacchÃma4 kandante migabandhake"ti. Atha kho Ãyasmà raÂÂhapÃlo Âhitakova imà gÃthà bhÃsitvà yena ra¤¤o korabyassa migÃciraæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisÅdi. ------------------------- 1. PurÃïadutiyikà paccekapÃdesu-[PTS 2.] TÃta-sya. 3. AÂÂhitacena-machasaæ,syà ,aÂÂhita¤cena-[PTS. 4.] GacchÃmi-sÅmu,machasaæ. [BJT Page 436] [\x 436/] Atha kho rÃjà korabyo migavaæ Ãmantesi: sodhehi samma migava, migÃcÅraæ, uyyÃnabhÆmiæ gacchÃma subhumiæ dassanÃyÃ'ti. Evaæ devÃti kho migavo ra¤¤o korabyassa paÂissutvà migÃcÅraæ sodhento addasa Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisinnaæ,disvÃna yena rÃjà korabyo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà rÃjÃnaæ korabyaæ etadavoca: 'suddhaæ kho deva migÃcÅraæ, atthi ca tattha raÂÂhapÃlo nÃma kulaputto imasmiæyeva thullakoÂÂite aggakulikassa putto, yassa tvaæ abhiïhaæ kittayamÃno ahosi, so a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle divÃvihÃraæ nisinnoti. Tena hi samma migava,alaæ dÃnajja uyyÃnabhÆmiyÃ, tamevadÃni mayaæ bhavantaæ raÂÂhapÃlaæ payirupÃsissÃmÃ'ti. Atha kho rÃjà korabyo 'yaæ tattha khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyattaæ taæ sabbaæ vissajjethÃ'ti vatvà bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni yojÃpetvà bhadraæ yÃnaæ abhiruhitvà bhadrehi bhadrehi yÃnehi thullakoÂÂhitamhà niyyÃsi mahacca rÃjÃnubhÃvena1 Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ dassanÃya. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattikova ussaÂÃya ussaÂÃya parisÃya yenÃyasmà raÂÂhapÃlo tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmatà raÂÂhapÃlena [PTS Page 066] [\q 66/] saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi, ekamantaæ Âhito kho rÃjà korabyo Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ etadavoca: 'Idha bhavaæ raÂÂhapÃlo vatthatthare nisÅdatu'ti. 'Alaæ mahÃrÃja, nisÅda tvaæ, nisinno ahaæ sake Ãsane'ti. Nisidi kho rÃjà korabyo pa¤¤atte Ãsane. Nisajja kho rÃjà korabyo Ãyasmantaæ raÂÂhapÃlaæ etadavoca: 'cattÃrimÃni bho raÂÂhapÃla, pÃriju¤¤Ãni yehi pÃriju¤¤ehi samannÃgatà idhekacce kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. KatamÃni cattÃri: jarÃpÃriju¤¤aæ byÃdhipÃriju¤¤aæ bhogapÃriju¤¤aæ ¤ÃtipÃriju¤¤aæ. Katama¤ca pana bho raÂÂhapÃla, jarÃpÃriju¤¤aæ: idha bho raÂÂhapÃla, ekacco jiïïo hoti vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto. So iti paÂisa¤cikkhati: 'ahaæ khomhi etarahi jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto, na kho pana mayà sukaraæ anadhigataæ và bhogaæ 2 adhigantuæ, adigataæ và bhogaæ phÃtikattuæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjeyya'nti. So tena jarÃpÃriju¤¤ena samannÃgato kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. Idaæ vuccati bho raÂÂhapÃla, jarÃpÃripu¤¤aæ. Bhavaæ kho pana raÂÂhapÃlo etarahi daharo yuvà susukÃlakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasÃ, taæ bhoto raÂÂhapÃlassa jarÃpÃriju¤¤aæ natthi. Kiæ bhavaæ raÂÂhapÃlo ¤atvà và disvà và sutvà và agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito? -------------------------- 1.Mahaccà rÃjÃnubhÃvena-sÅmu, machasaæ 2.Anadhigatà và bhogÃ-sÅmu,[PTS] [BJT Page 438] [\x 438/] Katama¤ca pana bho raÂÂhapÃla, byÃdhipÃriju¤¤aæ: idha bho raÂÂhapÃla ekacco ÃbÃdhiko hoti dukkhito bÃÊhagilÃno. So iti paÂisa¤cikkhati: ahaæ khomhi etarahi ÃbÃdhiko dukkhito bÃÊhagilÃno na kho pana mayà sukaraæ anadhigataæ và bhogaæ1 adhigantuæ adhigataæ và bhogaæ phÃtikattuæ. [PTS Page 067] [\q 67/] yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. So tena byÃdhipÃriju¤¤ena samannÃgato kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. Idaæ vuccati bho raÂÂhapÃla, byÃdhipÃriju¤¤aæ. Bhavaæ kho pana raÂÂhapÃlo etarahi appÃbÃdho appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya. Taæ bhoto raÂÂhapÃlassa byÃdhipÃriju¤¤aæ natthi. Kiæ bhavaæ raÂÂhapÃlo ¤atvà và disvà và sutvà và agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito? Katama¤ca pana bho raÂÂhapÃla, bhogapÃriju¤¤aæ: idha bho raÂÂhapÃla, ekacco a¬¬ho hoti mahaddhano mahÃbhogo. Tassa te bhogà anupubbena parikkhayaæ gacchanti. So iti paÂisa¤cikkhati: ahaæ kho pubbe a¬¬ho ahosiæ mahaddhano mahÃbhogo tassa me te bhogà anupubbena parikkhayaæ gatÃ, na kho pana mayà sukaraæ anadhigataæ và bhogaæ2 adhigantuæ adhigataæ và bhogaæ phÃtikattuæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. So tena bhogapÃriju¤¤ena samannÃgato kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. Idaæ vuccati bho raÂÂhapÃla bhogapÃriju¤¤aæ. Bhavaæ kho pana raÂÂhapÃlo imasmiæyeva thullakoÂÂhite aggakulikassa putto. Taæ bhoto raÂÂhapÃlassa bhogapÃriju¤¤aæ natthi. Kiæ bhavaæ raÂÂhapÃlo ¤atvà và disvà và sutvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito? Katama¤ca pana bho raÂÂhapÃla, ¤ÃtipÃriju¤¤aæ: idha bho raÂÂhapÃla, ekaccassa bahÆ honti mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohitÃ. Tassa te ¤Ãtakà anupubbena parikkhayaæ gacchanti. So iti paÂisa¤cikkhati: mamaæ kho pubbe bahÆ ahesuæ mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohitÃ, tassa me te ¤Ãtakà anupubbena parikkhayaæ gatÃ, na kho pana mayà sukaraæ anadhigataæ và bhogaæ adhigantuæ, adhigataæ và bhogaæ phÃtikattuæ. YannÆnÃhaæ [PTS Page 068] [\q 68/] kesamassu ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. So tena ¤ÃtipÃriju¤¤ena samannÃgato kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. Idaæ vuccati bho raÂÂhapÃla,¤ÃtipÃriju¤¤aæ. Bhoto kho pana raÂÂhapÃlassa imasmiæyeva thullakoÂÂhite bahÆ mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohità taæ bhoto raÂÂhapÃlassa ¤ÃtipÃriju¤¤aæ natthi. Kiæ bhavaæ raÂÂhapÃlo ¤atvà và disvà và sutvà và agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito?. -------------------------- 1. Anadhigatà và bhogÃ-sÅmu,[PTS] 2. Anadhigatà và bhogÃ-simu, [PTS] anadhigate và bhoge-syÃ. [BJT Page 440] [\x 440/] ImÃni kho bho raÂÂhapÃla, cattÃri pÃriju¤¤Ãni yehi pÃriju¤¤ehi samannÃgatà idhekacce kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. TÃni bhoto raÂÂhapÃlassa natthi. Kiæ bhavaæ raÂÂhapÃlo ¤atvà và disvà sutvà và agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitoti? Atthi kho mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena cattÃro dhammuddesà uddiÂÂhà ye'haæ1 ¤atvà ca disvà ca sutvà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Katame cattÃro: 'UpanÅyati loko addhuvo'ti kho mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena paÂhamo dhammuddeso uddiÂÂho, yaæ ahaæ ¤atvà ca disvà ca sutà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. 'AttÃïo loko anabhissaro'ti kho mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena dutiyo dhammuddeso uddiÂÂho, yaæ ahaæ ¤atvà ca disvà ca sutà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. 'Assako loko sabbaæ pahÃya gamanÅya'nati kho mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena tatiyo dhammuddeso uddiÂÂho, yaæ ahaæ ¤atvà ca disvà ca sutà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. 'ôno loko atitto taïhÃdÃso'ti kho mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena catuttho dhammuddeso uddiÂÂho, yaæ ahaæ ¤atvà ca disvà ca sutà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito. Ime kho mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena [PTS Page 069] [\q 69/] cattÃro dhammuddesà uddiÂÂhÃ, ye'haæ1 ¤atvà ca disà ca sutvà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitoti. 'UpanÅyati loko addhuvo'ti bhavaæ raÂÂhapÃlo Ãha. Idha pana bho raÂÂhapÃla, bhÃsitassa kathaæ attho daÂÂhabboti? Taæ kimma¤¤asi mahÃrÃja, ahosi tvaæ vÅsati vassuddesikopi pa¤cavÅsati2 vassuddesikopi hatthismimpi katÃvÅ assasmimpikatÃvÅ rathasmimpi katÃvÅ dhanusmimpi katÃvÅ tharusmimpi katÃvÅ ÆrubalÅ bÃhubalÅ alamatto saÇgÃmÃvacaroti? Ahosiæ ahaæ bho raÂÂhapÃla, vÅsativassuddesikopi pa¤cavisativassuddesikopi hatthismimpi katÃvÅ assasmimpi katÃvÅ rathasmimpi katÃvÅ dhanusmimpi katÃvÅ tharusmimpi katÃvÅ ÆrubalÅ bÃhubalÅ alamatto saÇgÃmÃvacaro, appekadÃhaæ bho raÂÂhapÃla,iddhimà va ma¤¤e3 na attano balena samasamaæ4 samanupassÃmÅti. -------------------------- 1.Yamaæ-sayyÃ, ye ahaæ-[PTS,]machasaæ, 2. PaïïavÅsati-macasaæ,syà païïuvÅsati-[PTS 3.] Iddhimà ca ma¤¤e-sÅmu. Iddhimà ma¤¤e-syÃ. 4.Attano balena samaæ-sÅmu. [BJT Page 442] [\x 442/] Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, evameva tvaæ etarahi ÆrubalÅ bÃhubalÅ alamatto saÇgÃmÃvacaroti.? Nohidaæ bho raÂÂhapÃla, etarahi jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto, ÃsÅtiko me vayo vattati. AppekadÃhaæ bho raÂÂhapÃla, idha pÃdaæ karissÃmÅti a¤¤eneva pÃdaæ kÃromÅti. Idaæ kho taæ mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sandhÃya bhÃsitaæ 'upanÅyati loko addhuvo'ti. Yamahaæ ¤atvà ca disvà ca sutvà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitoti. Acchariyaæ bho raÂÂhapÃla, abbhÆtaæ bho raÂÂhapÃla, yÃvasubhÃsitamidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena upanÅyati loko addhuvoti. UpanÅyati hi bho raÂÂhapÃla, loko addhuvo. Saævijjante kho bho raÂÂhapÃla, imasmiæ rÃjakule hatthikÃyÃpi assakÃyÃpi rathakÃyÃpi pattikÃyÃpi, ye amhÃkaæ ÃpadÃsu pariyodhÃya [PTS Page 070] [\q 70/] vattissanti. 'AttÃïo1 loko anabhissaro'ti bhavaæ raÂÂhapÃlo Ãha. Imassa pana bho raÂÂhapÃla ,bhÃsitassa kathaæ attho daÂÂhabboti?. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, atthi te koci anusÃyiko ÃbÃdhoti? Atthi me bho raÂÂhapÃla, anusÃyiko ÃbÃdho. Appekadà maæ bho raÂÂhapÃla, mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohità parivÃretvà Âhità honti idÃni rÃjà korabyo kÃlaæ karissati, idÃni rÃjà korabeyyà kÃlaæ karissatÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, labhasi tvaæ te mittÃmacce ¤ÃtisÃÊohite 'Ãyantu me bhonto mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohitÃ, sabbeva santà imaæ vedanaæ saævibhajatha, yathÃhaæ lahukatarikaæ vedanaæ vediyeyya'nti, udÃhu tvaæyeva taæ vedanaæ vediyasÅti? NÃhaæ bho raÂÂhapÃla, labhÃmi te mittÃmacce ¤ÃtisÃlohite Ãyantu me bhonto mittÃmaccà ¤ÃtisÃÊohitÃ, sabbeva santà imaæ vedanaæ saævibhajatha, yathÃhaæ lahukatarikaæ vedanaæ vediyeyyanti. Atha kho ahameva taæ vedanaæ vediyÃmÅti. Idaæ kho taæ mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sandhÃya bhÃsitaæ'attÃïo1 loko anabhissaro'ti yamahaæ ¤atvà ca disvà ca sutvà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitoti. Acchariyaæ bho raÂÂhapÃla, abbhÆtaæ bho raÂÂhapÃla, yÃvasubhÃsitamidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena 'attÃïo loko anabhissaro'ti. AttÃïo hi bho raÂÂhapÃla, loko anabhissaro. -------------------------- 1.AtÃïe-sÅmu, machasaæ,sya. [BJT Page 444] [\x 444/] Saævijjati kho bho raÂÂhapÃla, imasmiæ rÃjakule pahÆtaæ hira¤¤asuvaïaïaæ bhÆmigata¤ceva vehÃsagata¤ca, 'assako loko sabbaæ pahÃya gamanÅya'ntÅ, bhavaæ raÂÂhapÃlo Ãha. Imassa pana bho raÂÂhapÃla, bhÃsitassa kathaæ attho daÂÂhabboti?. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, yathà tvaæ etarahi pa¤cahi [PTS Page 071] [\q 71/] kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃresi. Lacchasi tvaæ paratthÃpi, evamevÃhaæ imeheva pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃremÅti. UdÃhÆ a¤¤e imaæ bhogaæ paÂipajjissanti, tvaæ pana yathÃkammaæ gamissasÅti.? YathÃhaæ bho raÂÂhapÃla, etarahi pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃremi. NÃhaæ lacchÃmi paratthÃpi evamevÃhaæ imeheva pa¤cahi kÃmaguïehi samappito samaÇgÅbhÆto paricÃremiti. Atha kho a¤¤e imaæ bhogaæ paÂipajjissanti. Ahaæ pana yathÃkammaæ gamissÃmÅti. Idaæ kho taæ mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sandhÃya bhÃsitaæ: 'assako loko sabbaæ pahÃya gamaïÅya'nti. Yamahaæ ¤Ãtvà ca disvà ca sutvà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitoti. Acchariyaæ bho raÂÂhapÃla, abbhÆtaæ bho raÂÂhapÃla, yÃva subhÃsitamidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena 'assako loko, sabbaæ pahÃya gamanÅya'nti, assako hi bho raÂÂhapÃla, loko sabbaæ pahÃya gamanÅyaæ. 'ôno loko atitto taïhà dÃso'ti bhavaæ raÂÂhapÃlo Ãha. Imassa pana bho raÂÂhapÃla, bhÃsitassa kathaæ attho daÂÂhabboti? Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, phÅtaæ kuruæ ajjhÃvasasÅti? Evaæ bho raÂÂhapÃla, phÅtaæ kuruæ ajjhÃvasÃmÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha te puriso Ãgaccheyya puratthimÃya disÃya saddhÃyiko paccayiko. So taæ upasaÇkamitvà evaæ vadeyya: yagghe mahÃrÃja, jÃneyyÃsi, ahaæ ÃgacchÃmi puratthimÃya disÃya, tatthaddasaæ mahantaæ janapadaæ iddha¤ceva phÅta¤ca bahujanaæ Ãkiïïamanussaæ, bahÆ tattha hatthikÃyà assakÃyà rathakÃyà pattikÃyÃ, bahuæ tattha dhanadha¤¤aæ1, bahuæ tattha hira¤¤a suvaïïaæ akata¤ceva kata¤ca, bahu tattha itthipariggaho. Sakkà ca tÃvatakena balamattena2 abhivijinituæ, abhivijina mahÃrÃjÃ'ti. Kinti naæ kareyyÃsÅti? [PTS Page 072] [\q 72/] Tampi mayaæ bho raÂÂhapÃla, abhivijiya3 ajjhÃvaseyyÃmÃti. ------------------------- 1.Bahu tattha dantÃjinaæ-syÃ, [PTS 2.] Balatthena-[PTS,] tÃvattakena balatthena syÃ. 3.Abhivijjiya-syÃ. [BJT Page 446] [\x 446/] Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha te puriso Ãgaccheyya pacchimÃya disÃya saddhÃyiko paccayiko. So taæ upasaÇkamitvà evaæ vadeyya: yagghe mahÃrÃja, jÃneyyÃsi, ahaæ ÃgacchÃmi pacchimÃya disÃya, tatthaddasaæ mahantaæ janapadaæ iddha¤ceva phÅta¤ca bahujanaæ Ãkiïïamanussaæ, bahÆ tattha hatthikÃyà assakÃyà rathakÃyà pattikÃyÃ, bahuæ tattha dhanadha¤¤aæ, bahuæ tattha hira¤¤a suvaïïaæ akata¤ceva kata¤ca, bahu tattha itthipariggaho. Sakkà ca tÃvatakena balamattena abhivijinituæ, abhivijina mahÃrÃjÃ'ti. Kinti naæ kareyyÃsÅti? Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha te puriso Ãgacchayye uttarÃya disÃya saddhÃyiko paccayiko. So taæ upasaÇkamitvà evaæ vadeyya: yagghe mahÃrÃja, jÃneyyÃsi, ahaæ ÃgacchÃmi uttarÃya disÃya, tatthaddasaæ mahantaæ janapadaæ iddha¤ceva phÅta¤ca bahujanaæ Ãkiïïamanussaæ, bahÆ tattha hatthikÃyà assakÃyà rathakÃyà pattikÃyÃ, bahuæ tattha dhanadha¤¤aæ, bahuæ tattha hira¤¤a suvaïïaæ akata¤ceva kata¤ca, bahu tattha itthipariggaho. Sakkà ca tÃvatakena balamattena abhivijinituæ, abhivijina mahÃrÃjÃ'ti. Kinti naæ kareyyÃsÅti? Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha te puriso Ãgaccheyya dakkhiïÃya disÃya saddhÃyiko paccayiko. So taæ upasaÇkamitvà evaæ vadeyya: yagghe mahÃrÃja, jÃneyyÃsi, ahaæ ÃgacchÃmi dakkhiïÃya disÃya, tatthaddasaæ mahantaæ janapadaæ iddha¤ceva phÅta¤ca bahujanaæ Ãkiïïamanussaæ, bahÆ tattha hatthikÃyà assakÃyà rathakÃyà pattikÃyÃ, bahuæ tattha dhanadha¤¤aæ, bahuæ tattha hira¤¤a suvaïïaæ akata¤ceva kata¤ca, bahu tattha itthipariggaho. Sakkà ca tÃvatakena balamattena abhivijinituæ, abhivijina mahÃrÃjÃ'ti. Kinti naæ kareyyÃsÅti? Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha te puriso Ãgaccheyya parasamuddato saddhÃyiko paccayiko. So taæ upasaÇkamitvà evaæ vadeyya: yagghe mahÃrÃja, jÃneyyÃsi, ahaæ ÃgacchÃmi parasamuddato disÃya, tatthaddasaæ mahantaæ janapadaæ iddha¤ceva phÅta¤ca bahujanaæ Ãkiïïamanussaæ, bahÆ tattha hatthikÃyà assakÃyà rathakÃyà pattikÃyÃ, bahuæ tattha dhanadha¤¤aæ, bahuæ tattha hira¤¤a suvaïïaæ akata¤ceva kata¤ca, bahu tattha itthipariggaho. Sakkà ca tÃvatakena balamattena abhivijinituæ, abhivijina mahÃrÃjÃ'ti. Kinti naæ kareyyÃsÅti? Tampi mayaæ bho raÂÂhapÃla, abhivijiya ajjhÃvaseyyÃmÃti. Idaæ kho taæ mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sandhÃya bhÃsitaæ: 'Æno loko atitto taïhÃdÃso'ti. Yamahaæ ¤atvà ca disvà ca sutvà ca agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitoti. Accariyaæ bho raÂÂhapÃla, abbhÆtaæ bho raÂÂhapÃla, yÃva subhÃsitamidaæ tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena 'Æno loko atitto taïhÃdÃso'ti. ôno hi bho raÂÂhapÃla loko atitto taïhÃdÃsoti. IdamavocÃyasmà raÂÂhapÃlo, idaæ vatvà athÃparaæ etadavoca: PassÃmi loke sadhane manusse LaddhÃna cittaæ na dadanti mohÃ, Luddhà dhanaæ sannicayaæ karonti Bhiyyova1 kÃme abhipatthayanti. RÃjà pasayha2 paÂhaviæ vijitvÃ3 SasÃgarantaæ mahimÃvasanto,4 Oraæ samuddassa atittarÆpo PÃraæ samuddassapi patthayetha. [PTS Page 073] [\q 73/] RÃjà ca a¤¤e ca bahÆ manussà AvÅtataïhÃ5 maraïaæ upenti, ônÃva hutvÃna jahanti dehaæ KÃme hi lokamhi nahatthi titti. -------------------------- 1. Bhiyyo ca-syà 2. PasayhÃ-sÅmu, machasaæ,[PTS 3.] JinitvÃ-sÅmu. 4. Mahiæ Ãvasanto-[PTS] mahiyÃvasanto-sÅmu. 5. AtittataïhÃ-machasaæ. [BJT Page 448] [\x 448/] Kandanti naæ ¤ÃtÅ1 pakiriya kese Aho vatà no2 amarÃti cÃhu, Vatthena naæ pÃrutaæ nÅharitvà Citaæ samÃdhÃya tato ¬ahanti. So ¬ayhati sÆlehi tujjamÃno Ekena vatthena pahÃya bhoge, Na mÅyamÃnassa bhavanti tÃïà ¥ÃtÅdha mittà atha và sahÃyÃ. DÃyÃdakà tassa dhanaæ haranti Satto pana gacchati yena kammaæ, Na mÅyamÃnaæ dhanamanveti ki¤ci Puttà ca dÃrà ca dhana¤ca raÂÂhaæ. Na dÅghamÃyuæ labhate dhanena Na cÃpi cittena jaraæ vihanti, Appaæ hidaæ3 jÅvitamÃhu dhÅrà Asassataæ4 vipparinÃmadhammaæ. A¬¬hà daÊiddà ca phÆsanti phassaæ BÃlo ca dhÅro ca tatheva phÆÂÂho, BÃlo hi bÃlyÃvadhitova seti DÅro ca na vedhati phassaphÆÂÂho. Tasmà hi pa¤¤Ãva dhanena seyyo YÃya vosÃnaæ idhÃdhigacchati, AbyositattÃ5 hi bhavÃbhavesu PÃpÃni kammÃni karonti mohÃ. Upeti gabbha¤ca para¤ca lokaæ SaæsÃramÃpajja paramparÃya, Tassappapa¤¤o abhisaddahanto Upeti gabbha¤ca para¤ca lokaæ. [PTS Page 074] [\q 74/] Coro yathà sandhimÆkhe gahÅto SakammanÃ6 ha¤¤ati pÃpadhammo, Evaæ pajà pecca paraæ hi loke Sakammanà ha¤¤ati pÃpadhammo.7 ------------------------- 1. Taæ ¤Ãti-sÅmu. 2.Ne-[PTS 3.] Appaka¤cidaæ- syÃ. 4. Assassataæ-syÃ. 5. AsositattÃ-sÅmu,[PTS 6.] SakammunÃ-machasaæ,syà 7. PÃpadhammÃ-syÃ. [BJT Page 450] [\x 450/] KÃmà hi citrà madhurà manoramà VirÆparÆpena mathenti cittaæ, ùdÅnavaæ kÃmaguïesu disvà Tasmà ahaæ pabbajitomhi rÃja. DumapphalÃnÅca1 patanti mÃnavà Daharà ca vuddhà ca sarÅrabhedÃ, Etampi disvÃ2 pabbajitomhi rÃja Apaïïakaæ sÃma¤¤ameva seyyo"ti. RaÂÂhapÃlasuttaæ dutiyaæ. ------------------------- 1.DÆmapphalÃneva-sÅmu, machasaæ,syÃ. 2. Etaæ viditvÃ-syà evampi disvÃ-sÅmu. [BJT Page 452] [\x 452/] 2.4.3. MakhÃdevasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà mithilÃyaæ viharati makhÃdevambavane.1 Atha kho bhagavà a¤¤atarasmiæ padese sitaæ pÃtvÃkÃsi. Atha kho Ãyasmato Ãnandassa etadahosi: ko nu kho hetu, ko paccayo bhagavato sitassa pÃtukammÃya, na akÃraïe2 tathÃgatà sitaæ pÃtukarontÅ'ti. Atha kho Ãyasmà Ãnando ekaæsaæ cÅvaraæ katvà yena bhagavà tena¤jalimpaïÃmetvà bhagavantaæ etadavoca: ko nu kho bhante,hetu ko paccayo bhagavato sitassa pÃtukammÃya? Na akÃraïe2 tathÃgatà sitaæ pÃtukarontÅ'ti. BhÆtapubbaæ Ãnanda, imissÃyeva mithilÃya rÃjà ahosi makhÃdevo3 nÃma dhammiko dhammarÃjà dhamme Âhito mahÃrÃjà dhammaæ carati brÃhmaïagahapatikesu negamesu4 cepi jÃnapadesu ca. Uposatha¤ca upavasati cÃtuddasiæ [PTS Page 075] [\q 75/] pa¤cadasiæ aÂÂhami¤ca pakkhassa. Atha kho Ãnanda, rÃjà makhÃdevo bahunnaæ5 vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena kappakaæ Ãmantesi: 'yadà me samma kappaka, passeyyÃsi sirasmiæ palitÃni6 jÃtÃni, atha me ÃroceyyÃsÅ'ti. Evaæ devÃti kho Ãnanda, kappako ra¤¤o makhÃdevassa paccassosi. Addasà kho Ãnanda, kappako bahunnaæ5 vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena ra¤¤o makhÃdevassa sirasmiæ palitÃni jÃtÃni. DisvÃna rÃjÃnaæ makhÃdevaæ etadavoca: pÃtubhÆtà kho devassa devadÆtÃ, dissanti sirasmiæ palitÃni6 jÃtÃnÅ'ti. Tena hi samma kappaka, tÃni palitÃni sÃdhukaæ saï¬Ãsena uddharitvà mama7 a¤jalismiæ patiÂÂhÃpehÅti. Evaæ devÃti kho Ãnanda, kappako ra¤¤o makhÃdevassa paÂissutvà tÃni palitÃni sÃdhukaæ saï¬Ãsena uddharitvà ra¤¤o makhÃdevassa a¤jalismiæ patiÂÂhÃpesi. Atha kho Ãnanda, rÃjà makhÃdevo kappakassa gÃmavaraæ datvà jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ ÃmantÃpetvà etadavoca: pÃtubhÆtà kho me tÃta kumÃra devadÆtÃ, dissanti sirasmiæ palitÃni jÃtÃni,bhÆttà kho pana me mÃnusakà kÃmÃ, samayo dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra, imaæ rajjaæ paÂipajja, ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ ------------------------- 1.Maghadevambavane-machasaæ,syÃ. 2. Na akÃraïena-[PTS 3.] Maghadevo-machasaæ,syà 4. Nigamesu-sÅmu. 5. BahÆnaæ - machasaæ,syà 6.PhalitÃni-[PTS 7.]Mamaæ-[PTS] [BJT Page 454] [\x 454/] PabbajissÃmi. Tena hi tÃta kumÃra, yadà tvampi passeyyÃsi sirasmiæ palitÃni jÃtÃni, atha kappakassa gÃmavaraæ datvà jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyÃsi. Yena me idaæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ1 nihitaæ anuppavatteyyÃsi. Mà kho me tvaæ antimapuriso ahosi. Yasmiæ kho tÃta kumÃra, purisayuge vattamÃne evarÆpassa kÃlyÃïassa vaÂÂassa samucchedo hoti, so tesaæ antimapuriso hoti. Taæ tÃhaæ tÃta kumÃra, evaæ vadÃmi: 'yena me idaæ kalyÃïaæ [PTS Page 076] [\q 76/] vaÂÂaæ nihitaæ anuppavatteyyÃsi, mà kho me tvaæ antimapuriso ahosÅ'ti. Atha kho Ãnanda, rÃjà makhÃdevo kappakassa gÃmavaraæ datvà jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvà imasmiæyeva makhÃdevambavane kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. So mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ2, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ2, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ,tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, RÃjà kho panÃnanda, makhÃdevo caturÃsÅtivassasahassÃni kumÃrakÅÊitaæ kÅÊi, caturÃsÅtivassasahassÃni oparajjaæ3 kÃresi, caturÃsÅti vassasahassÃni rajjaæ kÃresi, caturÃsÅtivassasahassÃni imasmiæ yeva makhÃdevambavane agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito brahmacariyaæ cari. So cattÃro brahmavihÃre bhÃvetvà kÃyassa bhedà parammaraïà brahmalokÆpago ahosi. Atha kho Ãnanda, ra¤¤o makhÃdevassa putto bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena kappakaæ Ãmantesi: 'yadà me samma kappaka, passeyyÃsi sirasmiæ palitÃni jÃtÃni. Atha me ÃroceyyÃsÅ'ti. Evaæ devÃti kho Ãnanda, kappako ra¤¤o makhÃdevassa puttassa paccassosi. Addasà kho Ãnanda, kappako bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena ra¤¤o makhÃdevassa puttassa sirasmiæ palitÃni jÃtÃni, disvÃna ra¤¤o makhÃdevassa puttaæ etadavoca: 'pÃtubhÆtà kho devassa devadÆtÃ, dissanti sirasmiæ [PTS Page 077] [\q 77/] palitÃni jÃtÃnÅ'ti. Tena hi samma kappaka, tÃni palitÃni sÃdhukaæ saï¬Ãsena uddharitvà mama a¤jalismiæ patiÂÂhÃpehÅ'ti. Evaæ devÃti kho ananda, kappako ra¤¤o makhÃdevassa puttassa paÂissutvà tÃni palitÃni sÃdhukaæ saï¬Ãsena uddharitvà ra¤¤o makhÃdevassa a¤jalismiæ patiÂÂhÃpesi. ------------------------- 1.Vattaæ-machasaæ,syà 2. Catutthaæ-machasaæ,syà 3. Uparajjaæ-syÃ. [BJT Page 456] [\x 456/] Atha kho Ãnanda, ra¤¤o makhÃdevassa putto kappakassa gÃmavaraæ datvà jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ ÃmantÃpetvà etadavoca: 'pÃtubhÆtà kho me tÃta kumÃra, devadÆtà dissanti, sirasmiæ palitÃni jÃtÃni, bhÆttà kho pana me mÃnusakà kÃmÃ, samayo dibbe kÃme pariyesituæ, ehi tvaæ tÃta kumÃra, imaæ rajjaæ paÂipajja, ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi. Tena hi tÃta kumÃra, yadà tvampi passeyyasi sirasmiæ palitÃni jÃtÃni, atha kappakassa gÃmavaraæ datvÃ, jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyÃsi. Yena me idaæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitaæ anuppavatteyyÃsi, mà kho me tvaæ antimapuriso ahosi. Yasmiæ kho tÃta kumÃra, purisayuge vattamÃne evarÆpassa kalyÃïassa vaÂÂassa samucchedo hoti, so tesaæ antimapuriso hoti. Taæ tÃhaæ tÃta kumÃra, evaæ vadÃmi: yena me idaæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitaæ anuppavatteyyÃsi, mà kho me tvaæ antimapuriso ahosÅ'ti. Atha kho Ãnanda,ra¤¤o makhÃdevo putto kappakassa gÃmavaraæ datvà jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvà imasmiæyeva makhÃdevambavane kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. So mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ2, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya1 sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ2, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ,tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena [PTS Page 078] [\q 78/] pharitvà vihÃsi. Ra¤¤o kho panÃnanda, makhÃdevassa putto caturÃsÅtivassasahassÃni kumÃrakiÊitaæ kÅÊi, caturÃsÅtivassasahassÃni oparajjaæ kÃresi, caturÃsÅtivassasahassÃni rajjaæ kÃresi, caturÃsÅtivassasahassÃni imasmiæyeva makhÃdevambavane agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito brahmacariyaæ cari. So cattÃro brahmavihÃre bhÃvetvà kÃyassa bhedà parammaraïà brahmalokÆpago ahosi. Ra¤¤o kho panÃnanda,makhÃdevassa puttappaputtakÃ2. Tassa paramparà caturÃsÅtikhattiyasahassÃni3 imasmiæyeva makhÃdevambavane kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajiæsu. Te mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihariæsu. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ4. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà vihariæsu. KaruïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ2, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihariæsu. ------------------------- 1.SabbatthatÃya-sÅmu. 2.Puttappaputtikà -sÅmu. 3. CaturÃsÅtirÃjasahassÃni-machasaæ caturÃsÅtisahassÃni-syà 4. Catutthaæ-machasaæ,syÃ. [BJT Page 458] [\x 458/] Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihariæsu. Te caturÃsÅtivassasahassÃni kumÃrakiÊitaæ kÅÊiæsu, caturÃsÅtivassasahassÃni oparajjaæ1 kÃresuæ,caturÃsÅtivassasahassÃni rajjaæ kÃresuæ, caturÃsÅtivassasahassÃni imasmiæyeva makhÃdevambavane agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajità brahmacariyaæ cariæsu. Te cattÃro brahmavihÃre bhÃvetvà kÃyassa bhedà parammaraïà brahmalokÆpagà ahesuæ. Nimi tesaæ rÃjÃnaæ2 pacchimako ahosi dhammiko dhammarÃjÃ, dhamme Âhito mahÃrÃjà dhammaæ carati brÃhmaïagahapatikesu negamesu ceva jÃnapadesu ca, uposatha¤ca upavasati cÃtuddasiæ pa¤cadasiæ aÂÂhami¤ca pakkhassa. BhÆtapubbaæ Ãnanda, devÃnaæ tÃvatiæsÃnaæ [PTS Page 079] [\q 79/] sudhammÃyaæ sabhÃyaæ sannisinnÃnaæ sannipatitÃnaæ ayamantarà kathà udapÃdi: 'lÃbhà vata bho videhÃnaæ, suladdhaæ vata3 bho videhÃnaæ. Yesaæ nimirÃjà dhammiko dhammarÃjà dhamme Âhito mahÃrÃjà dhammaæ carati brÃhmaïagahapatikesu negamesu ceva jÃnapadesu ca, uposatha¤ca upavasati cÃtuddasiæ pa¤cadasiæ aÂÂhami¤ca pakkhassÃti. Atha kho Ãnanda, sakko devÃnamindo deve tÃvatiæse Ãmantesi: 'iccheyyÃtha no tumhe mÃrisÃ, nimiæ rÃjÃnaæ daÂÂhu'nti. IcchÃma mayaæ mÃrisa, nimiæ rÃjÃnaæ daÂÂhunti. Tena kho pana samayena nimi rÃjà tadahuposathe païïarase sasÅsaæ nahÃto4 uposathiko upari pÃsÃdavaragato nisinno hoti. Atha kho Ãnanda, sakko devÃnamindo seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya, evamevaæ devesu tÃvatiæsesu antarahito nimissa ra¤¤o pamukhe5 pÃturahosi. Atha kho Ãnanda, sakko devÃnamindo nimiæ rÃjÃnaæ etadavoca: 'lÃbhà te mahÃrÃja,suladdhaæ te mahÃrÃja, devà te mahÃrÃja tÃvatiæsÃsudhammÃya sabhÃyaæ kittayamÃnarÆpà sannisinnÃ: 'lÃbhà vata bho videhÃnaæ, suladdhaæ vata bho videhÃnaæ yesaæ nimi rÃjà dhammiko dhammarÃjà dhamme Âhito mahÃrÃjà dhammaæ carati brÃhmaïagahapatikesu negamesu ceva jÃnapadesu ca, uposatha¤ca upavasati cÃtuddasiæ pa¤cadasiæ aÂÂhami¤ca pakkhassÃ'ti. Devà te mahÃrÃja, tÃvatiæsà dassanakÃmÃ, tassa te ahaæ mahÃrÃja, sahassayuttaæ Ãja¤¤arathaæ pahiïissÃmi, abhiruheyyÃsi mahÃrÃja, dibbaæ yÃnaæ avikampamÃno'ti. AdhivÃsesi kho Ãnanda,nimirÃjà tuïhÅbhÃvena. Atha kho Ãnanda, sakko devÃnamindo nimissa ra¤¤o adhivÃsanaæ viditvà seyyathÃpi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya. Evamevaæ nimissa ra¤¤o pamukhe antarahito devesu tÃvatiæsesu pÃturahosi. ------------------------- 1.Uparajjaæ-syÃ,machasaæ. 2. RÃjÃ-syÃ. 3. SuladdhalÃbhÃvata-sÅmu. 4. SÅsanahÃto-syà sÅsaæ nahÃto-[PTS 5.]Sammukhe-syÃ. [BJT Page 460] [\x 460/] Atha kho Ãnanda, sakko devÃnamindo mÃtalisaÇgÃhakaæ Ãmantesi: ehi tvaæ samma mÃtali, sahassayuttaæ Ãja¤¤arathaæ yojetvà nimiæ rÃjÃnaæ upasaÇkamitvà evaæ vadesi: 'ayaæ te mahÃrÃja, sahassayutto Ãja¤¤aratho sakkena devÃnamindena pesito. AbhirubheyyÃsi mahÃrÃja, dibbaæ [PTS Page 080] [\q 80/] yÃnaæ avikampamÃno'ti. Evaæ bhaddantavÃti2 kho Ãnanda, mÃtali saÇgÃhako sakkassa devÃnamindassa paÂissutvà sahassayuttaæ Ãja¤¤arathaæ yojetvà nimiæ rÃjÃnaæ upasaÇkamitvà etadavoca: 'ayaæ te mahÃrÃja sahassayutto Ãja¤¤aratho sakkena devÃnamindena pesito, abhiruha mahÃrÃja, dibbaæ yÃnaæ avikampamÃno. Api ca mahÃrÃja, katamena taæ nemi, yena và pÃpakammà pÃpakÃnaæ kammÃnaæ vipÃkaæ paÂisaævedenti, yena và kalyÃïakammà kalyÃïÃnaæ kammÃnaæ vipÃkaæ paÂisaævedentÅ'ti?. Ubhayeneva maæ mÃtali nehÅti. SampÃpesi3 kho Ãnanda, mÃtalisaÇgÃhako nimiæ rÃjÃnaæ sudhammaæ sabhaæ4. Addasà kho Ãnanda, sakko devÃnamindo nimiæ rÃjÃnaæ dÆratova Ãgacchantaæ,disvÃna nimiæ rÃjÃnaæ etadavoca: Ehi kho mahÃrÃja, svÃgataæ5 mahÃrÃja, devà te6 mahÃrÃja, tÃvatiæsà sudhammÃyaæ sabhÃyaæ kittayamÃnarÆpà sannisinnÃ, 'lÃbhà vata bho videhÃnaæ, suladdhaæ vata7 bho videhÃnaæ, yesaæ nimi rÃjà dhammiko dhammarÃjà dhamme Âhito mahÃrÃjà dhammaæ carati brÃhmaïagahapatikesu negamesu ceva jÃnapadesu ca. Uposatha¤ca upavasati cÃtuddasiæ pa¤cadasiæ aÂÂhami¤ca pakkhassÃ'ti. Devà te mahÃrÃja, tÃvatiæsà dassanakÃmÃ, abhirama mahÃrÃja, devesu devÃnubhÃvenÃti. Alaæ mÃrisa, tattheva maæ mithilaæ paÂinetu. TatthÃhaæ dhammaæ carissÃmi brÃhmaïagahapatikesu negamesu ceva jÃnapadesu ca, uposatha¤ca upavasissÃmi cÃtuddasiæ pa¤cadasiæ aÂÂhami¤ca pakkhassÃti atha kho ananda, sakko devÃnamindo mÃtali saÇgÃhakaæ Ãmantesi: ehi tvaæ samma mÃtali, sahassayuttaæ Ãja¤¤arathaæ yojetvà nimiæ rÃjÃnaæ tattheva mitilaæ paÂinehÅti. Evaæ bhaddantavÃti kho Ãnanda, mÃtalisaÇgÃhako sakkassa devÃnamindassa paÂissutvà sahassayuttaæ Ãja¤¤arathaæ yojetvà nimiæ rÃjÃnaæ tattheva mithilaæ paÂinesi. Tatra sudaæ Ãnanda, nimirÃjà dhammaæ carati brÃhmaïagahapatikesu negamesu ceva jÃnapadesu ca, uposatha¤ca [PTS Page 081] [\q 81/] upavasati cÃtuddasiæ pa¤cadasiæ aÂÂhami¤ca pakkhassa. Atha kho Ãnanda, nimirÃjà bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena kappakaæ Ãmantesi, 'yadà me samma kappaka, passeyyÃsi sirasmiæ palitÃni jÃtÃni, atha me ÃroceyyÃsÅ'ti. Evaæ devÃti kho Ãnanda, kappako nimissa ra¤¤o paccassosi. Addasà kho Ãnanda, kappako bahunnaæ vassÃnaæ bahunnaæ vassasatÃnaæ bahunnaæ vassasahassÃnaæ accayena nimissa ra¤¤o sirasmiæ palitÃni jÃtÃni, disvÃna nimiæ rÃjÃnaæ etadavoca: pÃtubhÆtà kho devassa devadÆtÃ, dissanti sirasmiæ palitÃni jÃtÃnÅ'ti. Tena hi samma -------------------------- 1. MÃtaliæ saÇgÃhakaæ-machasaæ,syà 2. Evaæ hotu bhaddantavÃti-[PTS 3.] Sampavesesi-syÃ,machasaæ 4. SudhammÃyaæ sabhÃyaæ-syà 5. SÃgataæ-sÅmu.[PTS 6.@]Ta dassanakÃmÃ- machasaæ. 7. SuladdhalÃbhà vata-sÅmu. [BJT Page 462] [\x 462/] Kappaka,tÃni palitÃni sÃdhukaæ saï¬Ãsena uddharitvà mama a¤jalismiæ patiÂÂhÃpehÅ'ti. Evaæ devÃti kho Ãnanda, kappako nimissa ra¤¤o paÂisutvà tÃni palitÃni sÃdhukaæ saï¬Ãsena uddharitvà nimissa ra¤¤o a¤jalismiæ patiÂÂhÃpesi. Atha kho Ãnanda, nimi rÃjà kappakassa gÃmavaraæ datvà jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ ÃmantÃpetvà etadavoca: 'pÃtubhÆtà kho me tÃta kumÃra, devadÆtÃ, dissanti sirasmiæ palitÃni jÃtÃni, bhuttà kho pana me mÃnusakà kÃmÃ, samayo dibbe kÃme pariyesituæ. Ehi tvaæ tÃta kumÃra, imaæ rajjaæ paÂipajja, ahaæ pana kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajissÃmi. Tena hi tÃta kumÃra, yadà tvampi passeyyÃsi sirasmiæ palitÃni jÃtÃni, atha kappakassa gÃmavaraæ datvà jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvà kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyyÃsi, yena me idaæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitaæ anuppavatteyyÃsi, mà kho me tvaæ antimapuriso ahosi. Yasmiæ kho tÃta kumÃra, purisayuge vattamÃne evarÆpassa kalyÃïassa vaÂÂassa samucchedo hoti, so tesaæ antimapuriso hoti. Taæ tÃhaæ tÃta kumÃra, evaæ vadÃmi: 'yena me idaæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihita anuppavatteyyÃsi, mà kho me tvaæ antimapuriso ahosÅ'ti. Atha kho Ãnanda, rÃjà makhÃdevo kappakassa gÃmavaraæ datvà jeÂÂhaputtaæ kumÃraæ sÃdhukaæ rajje samanusÃsitvà imasmiæyeva makhÃdevambavane kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. So mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà [PTS Page 082] [\q 82/] tatiyaæ, tathà catutthiæ2, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ2, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà vihÃsi. Tathà dutiyaæ,tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ, iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà vihÃsi, Nimi kho panÃnanda, rÃjà caturÃsÅtivassasahassÃni kumÃrakÅÊitaæ kÅÊi, caturÃsÅtivassasahassÃni oparajjaæ kÃresi, caturÃsÅtivassasahassÃni rajjaæ kÃresi, caturÃsÅti vassasahassÃni imasmiæyeva makhÃdevambavane agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito brahmacariyaæ cari. So cattÃro brahmavihÃre bhÃvetvà kÃyassa bhedà parammaraïà brahmalokÆpago ahosi. Nimissa kho panÃnanda, ra¤¤o kalÃrajanako nÃma putto ahosi. So na agÃrasmà anagÃriyaæ pabbaji. So taæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ samucchindi. So tesaæ antimapuriso ahosi. Siyà kho pana te Ãnanda, evamassa: a¤¤o nÆna tena samayena rÃjà makhÃdevo [BJT Page 464] [\x 464/] Ahosi yena1 taæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitanti2. Na kho panetaæ Ãnanda, evaæ daÂÂhabbaæ. Ahaæ tena samayena rÃjà makhÃdevo ahosiæ., Ahaæ taæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihiniæ3 mayà taæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitaæ pacchimà janatà anuppavattesi. Taæ kho panÃnanda, kalyÃïaæ vaÂÂaæ na nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvadeva brahmalokÆpapattiyÃ. Idaæ kho panÃnanda, etarahi mayà kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitaæ ekantanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Katamà cÃnanda,etarahi mayà kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitaæ ekantanibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati: ayameva ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. SeyyathÅdaæ: sammÃdiÂÂhi sammÃsaÇkappo sammÃvÃcà sammÃkammanto sammÃÃjivo [PTS Page 083] [\q 83/] sammÃvÃyÃmo sammÃsati sammÃsamÃdhi. Idaæ kho Ãnanda, etarahi mayà kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitaæ ekkanta nibbidÃya virÃgÃya nirodhÃya upasamÃya abhi¤¤Ãya sambodhÃya nibbÃnÃya saævattati. Taæ kho ahaæ Ãnanda, evaæ vadÃmi: yena me idaæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitaæ anuppavatteyyÃtha. Mà kho me tumhe antimasurisà ahuvattha. Yasmiæ kho Ãnanda, purisayuge vattamÃne evarÆpassa kalyÃïassa vaÂÂassa samucchedo hoti, so tesaæ antimapuriso hoti. Taæ vo ahaæ Ãnanda, evaæ vadÃmi: yena me idaæ kalyÃïaæ vaÂÂaæ nihitaæ anuppavatteyyÃtha. Mà kho me tumhe antimapurisà ahuvatthÃ'ti. Idamavoca bhagavà attamano Ãyasmà Ãnando bhagavato bhÃsitaæ abhinanditi. MakhÃdeva4 suttaæ tatiyaæ. -------------------------- 1.Yo-sÅmu. 2. NihinÅti-sÅmu 3. Nihaniæ-[PTS 4.] Maghadeva-machasaæ,syÃ. [BJT Page 466] [\x 466/] 2.4.4. Madhurasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ Ãyasmà mahÃkaccÃno madhurÃyaæ viharati gundÃvane.1 Assosi kho rÃjà mÃdhuro2 avantiputto: samaïo khalu bho kaccÃno madhurÃyaæ viharati gundÃvane.1 Taæ kho pana bhavantaæ kaccÃnaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: 'paï¬ito byatto medhÃvÅ bahussuto cittakathi kalyÃïapaÂibhÃno vuddho3 ceva arahà ca, sÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ'ti. Atha kho rÃjà mÃdhuro2 avantiputto bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni yojÃpetvà bhadraæ yÃnaæ abhiruhitvà bhadrehi bhadrehi yÃnehi madhurÃya niyyÃsi mahaccarÃjÃnubhÃvena4 Ãyasmantaæ mahÃkaccÃnaæ dassanÃya, yÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattikova yenÃyasmà mahÃkaccÃno tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà [PTS Page 084] [\q 84/] Ãyasmatà mahÃkaccÃnena saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho rÃjà mÃdhuro avantiputto Ãyasmantaæ mahÃkaccÃnaæ etadavoca: "brÃhmaïà bho kaccÃna, evamÃhaæsu. BrÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti, no abrÃhmaïÃ. BrÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ"ti. Idha5 bhavaæ kaccÃno kimÃhÃti6. Ghosoyeva kho eso mahÃrÃja,lokasmiæ: brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo,hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti, no abrÃhmaïÃ. BrÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Tadaminà petaæ mahÃrÃja, pariyÃyena veditabbaæ,yathà ghosoyeva eso lokasmiæ: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo,hÅno a¤¤o vaïïo brÃhmaïÃva sukko vaïïo,kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti, no abrÃhmaïÃ. BrÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, khattiyassa cepi ijjheyya7 dhanena và dha¤¤ena và rajatena và jÃtarÆpena vÃ, khattiyopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, BrÃhmaïopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, vessopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, suddopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti -------------------------- 1.Gundavane-sÅmu, gundhuvane-syà 2. Madhuro-machasaæ,syÃ,[PTS 3.] Vu¬¬ho-syà 4. Mahaccà rÃjÃnubhÃvena-sÅmu. 5. Iti-sÅmu, idaæ-syÃ. 7. Iccheyya sÅmu. [BJT Page 468] [\x 468/] Khattiyassa cepi bho kaccÃna, ijjheyya dhanena và dha¤¤ena và rajatena và jÃtarÆpena vÃ,khattiyopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃti kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ,brÃhmaïopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, vessopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, suddopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, brÃhmaïassa cepi ijjheyya dhanena và dha¤¤ena và rajatena và jÃtarÆpena vÃ, brÃhmaïopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, vessopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, suddopissÃssa [PTS Page 085] [\q 85/] pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti khattiyopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti. BrÃhmaïassa cepi bho kaccÃna, ijjheyya dhanena và dha¤¤ena và rajatena và jÃtarÆpena vÃ, brÃhmaïopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, vessopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, suddopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti khattiyopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, vessassa cepi ijjheyya dhanena và dha¤¤ena và rajatena và jÃtarÆpena vÃ, vessopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ, suddopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ, khattiyopissÃssa brÃhmaïopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti? Vessassa cepi bho kaccÃna, ijjheyya dhanena và dha¤¤ena và rajatena và jÃtarÆpena vÃ. VessopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃti kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ, suddopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃti kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, kattiyopissÃssa pacchÃnipÃti kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ, brÃhmaïopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃti kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, suddassa cepi ijjheyya dhanena và dha¤¤ena và rajatena và jÃtarÆpena vÃ, suddopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ, khattiyopissÃssa pubbuÂÂhÃyi pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdi, vessopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ paccÃnipÃti kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti? [BJT Page 470] [\x 470/] Suddassa cepi bho kacacÃna, ijjheyya dhanena và dha¤¤ena và rajatena và jÃtarÆpena vÃ, suddopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ, khattiyopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvÅ manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ, brÃhmaïopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃtÅ kiÇkÃrapaÂissÃvi manÃpacÃrÅ piyavÃdÅ vessopissÃssa pubbuÂÂhÃyÅ pacchÃnipÃti kiÇkÃrapaÂissÃvi manÃpacÃrÅ piyavÃdÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, yadi evaæ sante ime cattÃro vaïïà samasamÃ1 honti, no vÃ, kathaæ và te ettha hotÅti? [PTS Page 086] [\q 86/] Addhà kho bho kaccÃna, evaæ sante ime cattÃro vaïïà samasamÃ1 honti. Nesaæ2 ettha ki¤ci nÃnÃkaraïaæ samanupassÃmÅti. IminÃpi kho etaæ mahÃrÃja, pariyÃyena veditabbaæ: 'yathà ghosoyeveso lokasmiæ, brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti, no abrÃhmaïÃ. BrÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ"ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idhÃssa khattiyo pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, no vÃ, kathaæ và te ettha hoti'ti? Khattiyopi hi bho kaccÃna, pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesumicchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya3. Evaæ me ettha hoti, eva¤ca pana me etaæ arahataæ sutanti. SÃdhu sÃdhu mahÃrÃja, sÃdhu kho te etaæ mahÃrÃja, evaæ hoti: sÃdhu ca pana te etaæ arahataæ sutaæ, taæ kiæma¤¤asi mahÃrÃja, idhÃssa brÃhmaïo pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdi pisunÃvÃco pharÆsÃvÃco samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi,kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, no vÃ, kathaæ và te ettha voti'ti SÃdhu sÃdhu mahÃrÃja, sÃdhu kho te etaæ mahÃrÃja, evaæ hoti: sÃdhu ca pana te etaæ arahataæ sutaæ, taæ kiæma¤¤asi mahÃrÃja, idhÃssa vesso pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdi pisunÃvÃco pharÆsÃvÃco samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi,kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, no vÃ, kathaæ và te ettha hoti'ti SÃdhu sÃdhu mahÃrÃja, sÃdhu kho te etaæ mahÃrÃja, evaæ hoti: sÃdhu ca pana te etaæ arahataæ sutaæ, taæ kiæma¤¤asi mahÃrÃja, idhÃssa suddo pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesumicchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpi abhijjhÃlu byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, no vÃ, kathaæ và te ettha hotÅti? Suddopi hi bho kaccÃna, pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesumicchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpÅ abhijjhÃlÆ byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya.2. Evaæ me ettha hoti, eva¤ca pana me etaæ arahataæ sutanti. SÃdhu sÃdhu mahÃrÃja, sÃdhu kho te etaæ mahÃrÃja, evaæ hoti, sÃdhu ca pana te etaæ arahataæ sutaæ. Taæ kiæma¤¤asi mahÃrÃja,yadi evaæ sante ime cattÃro vaïïà samasamà honti, no vÃ, kathaæ và te ettha hotÅti? [PTS Page 087] [\q 87/] Addhà kho bho kaccÃna, evaæ sante ime cattÃro vaïïà samasamà honti, nesaæ ettha ki¤ci nÃnÃkaraïaæ samanupassÃmÅti. -------------------------- 1. Samà honti-syÃ. 2. NÃhaæ-syà 3.Uppajjeyya-[PTS.] [BJT Page 472] [\x 472/] IminÃpi kho etaæ mahÃrÃja, pariyÃyena veditabbaæ: yathà ghoso yeveso lokasmiæ 'brahmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti,no abrÃhmaïÃ. BrÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idhÃssa khattiyo pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcÃ1 paÂivirato pharusÃvÃcÃ2 paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlÆ abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya, no vÃ, kathaæ và te ettha hotÅti? Khattiyopi hi bho kaccÃna, pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcÃ1 paÂivirato pharusÃvÃcÃ2 paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlÆ abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya, evaæ me ettha hoti, eva¤ca pana me etaæ arahataæ sutanti. SÃdhu sÃdhu mahÃrÃja, sÃdhu kho te etaæ mahÃrÃja, evaæ hoti. SÃdhu ca pana te etaæ arahataæ sutaæ. Taæ kiæma¤¤asi mahÃrÃja, idhÃssa brÃmaïo pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃna paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcÃ1 paÂivirato pharusÃvÃcÃ2 paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlÆ abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya, no vÃ,kathaæ và te ettha hotÅti? SÃdhu sÃdhu mahÃrÃja, sÃdhu kho te etaæ mahÃrÃja, evaæ hoti. SÃdhu ca pana te etaæ arahataæ sutaæ. Taæ kiæma¤¤asi mahÃrÃja, idhÃssa vesso pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcÃ1 paÂivirato pharusÃvÃcÃ2 paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlÆ abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya, no vÃ, kathaæ và te ettha hotÅti? SÃdhu sÃdhu mahÃrÃja, sÃdhu kho te etaæ mahÃrÃja, evaæ hoti. SÃdhu ca pana te etaæ arahataæ sutaæ. Taæ kiæma¤¤asi mahÃrÃja,idhÃssa suddo pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcÃ1 paÂivirato pharusÃvÃcÃ2 paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlu abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya, no vÃ, kathaæ và te ettha hotÅti?. Suddopi hi bho kaccÃna, pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcÃ1 paÂivirato pharusÃvÃcÃ2 paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlÆ abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya, evaæ me ettha hoti, eva¤ca pana me etaæ arahataæ sutanti. SÃdhu sÃdhu mahÃrÃja, sÃdhu kho te etaæ mahÃrÃja, evaæ hoti. SÃdhu ca pana te etaæ arahataæ sutaæ. Taæ kiæma¤¤asi mahÃrÃja, yadi evaæ sante ime cattÃro vaïïà samasamà honti, no vÃ, kathaæ và te ettha hotÅti? Addhà kho bho kaccÃna, evaæ sante ime cattÃro vaïïà samasamà honti. Nesaæ2 ettha ki¤ci nÃnÃkaraïaæ samanupassÃmÅti. IminÃpi kho etaæ mahÃrÃja, pariyÃyena veditabbaæ: yathà ghoso yeveso lokasmiæ,brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo,kaïaho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti, no abrÃhmaïÃ. BrÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ"ti. -------------------------- 1. PisuïÃya vÃcÃya-machasaæ,syÃ. - PisunÃvÃcÃya-[PTS] 2. PharusÃya vÃcÃya-machasaæ,fasyà - pharusÃvÃcÃya-[PTS] 3. NÃsaæ-sÅmu. NÃhaæ-syÃ. [BJT Page 474] [\x 474/] Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha khattiyo sandhiæ và chindeyya, nillopaæ và hareyya, ekÃgÃrikaæ và kareyya, paripanthe vÃ, tiÂÂheyya, paradÃraæ và gaccheyya. Taæ cete purisà gahetvà dasseyyuæ, 'ayaæ te deva, coro ÃgucÃrÅ1, imassa yaæ icchasi, taæ daï¬aæ païehÅ'ti kinti naæ kareyyÃsÅti? GhÃteyyÃma vÃ, bho kaccÃna, jÃpeyyÃma2vÃ, pabbÃjeyyÃma vÃ, yathÃpaccayaæ và kareyyÃma. Taæ kissa hetu? Yà hissa bho kaccÃna, pubbe khattiyoti sama¤¤Ã, sÃssa antarahitÃ, corotveva saÇkhaæ3 gacchatÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha brÃhmaïo sandhiæ và chindeyya,nillopaæ và hareyya, ekÃgÃrikaæ và kareyya, paripanthe vÃ, tiÂÂheyya, paradÃraæ và gaccheyya. Taæ cete purisà gahetvà dasseyyuæ, 'ayaæ te deva, coro ÃgucÃrÅ,imassa yaæ icchasi, taæ daï¬aæ païehÅ'ti kinti naæ kareyyÃsÅti? GhÃteyyÃma vÃ, bho kaccÃna, jÃpeyyÃma vÃ, pabbÃjeyyÃma vÃ, yathÃpaccayaæ và kareyyÃma. Taæ kissa hetu? Yà hissa bho kaccÃna, pubbe brÃhmaïoti sama¤¤Ã, sÃssa antarahitÃ, corotveva saÇkhaæ3 gacchatÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha vesso sandhiæ và chindeyya,nillopaæ và hareyya, ekÃgÃrikaæ và kareyya, paripanthe vÃ, tiÂÂheyya, paradÃraæ và gaccheyya. Taæ cete purisà gahetvà dasseyyuæ, 'ayaæ te deva, coro ÃgucÃrÅ,imassa yaæ icchasi, taæ daï¬aæ païehÅ'ti kinti naæ kareyyÃsÅti? GhÃteyyÃma vÃ, bho kaccÃna, jÃpeyyÃma vÃ, pabbÃjeyyÃma vÃ, yathÃpaccayaæ và kareyyÃma. Taæ kissa hetu? Yà hissa bho kaccÃna, pubbe vessoti sama¤¤Ã, sÃssa antarahitÃ, corotveva saÇkhaæ3 gacchatÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha suddo sandhiæ và chindeyya,nillopaæ và hareyya, ekÃgÃrikaæ và kareyya, paripanthe vÃ, tiÂÂheyya, paradÃraæ và gaccheyya. Taæ cete purisà gahetvà dasseyyuæ, 'ayaæ te deva, coro ÃgucÃrÅ,imassa yaæ icchasi, taæ daï¬aæ païehÅ'ti kinti naæ kareyyÃsÅti? GhÃteyyÃma vÃ, bho kaccÃna, jÃpeyyÃma vÃ, pabbÃjeyyÃma vÃ, yathÃpaccayaæ và kareyyÃma. Taæ kissa hetu? Yà hissa bho kaccÃna, pubbe suddoti sama¤¤Ã, sÃssa antarahitÃ, corotveva saÇkhaæ3 gacchatÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, yadi evaæ sante, ime cattÃro vaïïà samasamà honti, no vÃ, kathaæ và te ettha hotÅti? [PTS Page 088] [\q 88/] Addhà kho bho kaccÃna, evaæ sante ime cattÃro vaïïà samasamà honti nesaæ ettha ki¤ci nÃnÃkaraïaæ samanupassÃmÅti. IminÃpi kho etaæ mahÃrÃja, pariyÃyena veditabbaæ: yathà ghosoyeveso lokasmiæ, brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti, no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuïo puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ"ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha khattiyo kesamasuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito assa, virato pÃïÃtipÃtà virato adinnÃdÃnà virato musÃvÃdà ekabhattiko brahmacÃrÅ sÅlavà kalyÃïadhammo, kinti naæ kareyyÃsÅti? AbhivÃdeyyÃma và bho kaccÃna, paccuÂÂheyyÃma và Ãsanena và nimanteyyÃma abhinimanteyyÃma và naæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi, dhammikaæ và assa rakkhÃvaraïaguttiæ saævidaheyyÃma. Taæ kissa hetu? Yà hissa bho kaccÃna, pubbe khattiyoti sama¤¤Ã, sÃssa antarahitÃ, samaïotveva saÇkhaæ3 gacchatÅti. -------------------------- 1.ùguæ cÃrÅ- syÃ. 2. PhÃleyyÃma-sya 3. SaÇkhyaæ - machasaæ. [BJT Page 476] [\x 476/] Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha brÃhmaïo kesamasuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito assa, virato pÃïÃtipÃtà virato adinnÃdÃnà virato musÃvÃdà ekabhattiko brahmacÃrÅ sÅlavà kalyÃïadhammo, kinti naæ kareyyÃsÅti? AbhivÃdeyyÃma và bho kaccÃna, paccuÂÂheyyÃma và Ãsanena và nimanteyyÃma abhinimanteyyÃma và naæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi, dhammikaæ và assa rakkhÃvaraïaguttiæ saævidaheyyÃma. Taæ kissa hetu? Yà hissa bho kaccÃna, pubbe brÃhmaïoti sama¤¤Ã, sÃssa antarahitÃ, samaïotveva saÇkhaæ gacchatÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha vesso kesamasuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito assa, virato pÃïÃtipÃtà virato adinnÃdÃnà virato musÃvÃdà ekabhattiko brahmacÃrÅ sÅlavà kalyÃïadhammo, kinti naæ kareyyÃsÅti? AbhivÃdeyyÃma và bho kaccÃna, paccuÂÂheyyÃma và Ãsanena và nimanteyyÃma abhinimanteyyÃma và naæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi, dhammikaæ và assa rakkhÃvaraïaguttiæ saævidaheyyÃma. Taæ kissa hetu? Yà hissa bho kaccÃna, pubbe vessoti sama¤¤Ã, sÃssa antarahitÃ, samaïotveva saÇkhaæ gacchatÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, idha suddo kesamasuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito assa, virato pÃïÃtipÃtà virato adinnÃdÃnà virato musÃvÃdà ekabhattiko brahmacÃrÅ sÅlavà kalyÃïadhammo, kinti naæ kareyyÃsÅti? AbhivÃdeyyÃma và bho kaccÃna, paccuÂÂheyyÃma và Ãsanena và nimanteyyÃma abhinimanteyyÃma và naæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi, dhammikaæ và assa rakkhÃvaraïaguttiæ saævidaheyyÃma. Taæ kissa hetu? Yà hissa bho kaccÃna, pubbe suddoti sama¤¤Ã, sÃssa antarahitÃ, samaïotveva saÇkhaæ gacchatÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, yadi evaæ sante ime cattÃro vaïïà samasamà honti, no vÃ, kathaæ và te ettha hotÅti? Addhà kho bho kaccÃna, evaæ sante ime cattÃro vaïïà samasamà honti, nesaæ ettha ki¤ci nÃnÃkaraæ samanupassÃmÅti. IminÃpi kho etaæ mahÃrÃja, pariyÃyena veditabbaæ: yathà ghosoyeveso lokasmiæ brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, [PTS Page 089] [\q 89/] hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti, no abrÃhmaïÃ. BrÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃti. [PTS Page 090] [\q 90/] Evaæ vutte rÃjà mÃdhuro avantiputto Ãyasmantaæ mahÃkaccÃnaæ etadavoca: abhikkantaæ bho kaccÃna, abhikkantaæ bho kaccÃna, seyyathÃpi bho kaccÃna, nikkujjitaæ và ukkujjeyya paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅti. Evamevaæ bhotà kaccÃnena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito, esÃhaæ bhavantaæ kaccÃnaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhÆsaÇgha¤ca, upÃsakaæ maæ bhavaæ kaccÃno dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Mà kho maæ tvaæ mahÃrÃja, saraïaæ agamÃsi, tameva tvaæ bhagavantaæ saraïaæ gaccha yamahaæ saraïaæ gatoti. Kahaæ pana bho kaccÃna, etarahi so bhagavà viharati arahaæ sammÃsambuddhoti? Parinibbuto kho mahÃrÃja, etarahi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddhoti. [BJT Page 478] [\x 478/] Sace hi mayaæ bho kaccÃna, suïeyyÃma taæ bhagavantaæ dasasu yojanesu, dasapi mayaæ yojanÃni gaccheyyÃma taæ bhagavantaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Sace hi mayaæ bho kaccÃna, suïeyyÃma taæ bhagavantaæ vÅsatiyà yojanesu, tiæsatiyà yojanesu, cattÃÊÅsÃya yojanesu, pa¤¤ÃsÃya yojanesu, pa¤¤Ãsampi mayaæ yojanÃni gaccheyyÃma taæ bhagavantaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddhaæ yojanasate cepi mayaæ bho kaccÃna, suïeyyÃma taæ bhagavantaæ,yojanasatampi mayaæ gaccheyyÃma taæ bhagavantaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Yato ca kho bho kaccÃna, parinibbuto so bhagavÃ, parinibbutampi mayaæ taæ bhagavantaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ kaccÃno dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. [PTS Page 091] [\q 91/] Madhurasuttaæ catutthaæ. [BJT Page 480] [\x 480/] 2.4.5 BodhirÃjakumÃrasuttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà bhaggesu viharati suæsumÃragire bhesakalÃvane migadÃye. Tena kho pana samayena bodhissa rÃjakumÃrassa kokanado1 nÃma pÃsÃdo acirakÃrito hoti anajjhÃvuttho2 samaïena và brÃhmaïena và kenaci và manussabhÆtena. Atha kho bodhi rÃjakumÃro sa¤jikÃputtaæ mÃïavaæ Ãmantesi: ehi tvaæ samma sa¤jikÃputta, yena bhagavà tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà mama vacanena bhagavato pÃde sirasà vanda3, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ puccha, bodhi bhante, rÃjakumÃro bhagavato pÃde sirasà vandati, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchatÅ'ti. Eva¤ca vadehi: 'adhivÃsetu kira bhante, bhagavà bodhissa rÃjakumÃrassa svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ'ti evaæ bhoti kho sa¤jikÃputto mÃïavo bodhissa rÃjakumÃrassa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho sa¤jikÃputto mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: bodhi bho gotama, rÃjakumÃro4 [PTS Page 092] [\q 92/] bhoto gotamassa pÃde sirasà vandati, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati eva¤ca vadeti: adhivÃsetu kira bhavaæ gotamo bodhissa rÃjakumÃrassa svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghonÃti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho sa¤jikÃputto mÃïavo bhagavato adhivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà yena bodhi rÃjakumÃro tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bodhiæ rÃjakumÃraæ etadavoca: " avocumhà kho mayaæ bhoto vacanena taæ bhavantaæ gotamaæ: bodhi bho gotama, rÃjakumÃro bhoto gotamassa pÃde sirasà vandati, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati. Eva¤ca vadeti: 'adhivÃsetu kira bhavaæ gotamo bodhissa rÃjakumÃrassa svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ"ti. Adhivuttha¤ca pana samaïena gotamenÃti. ------------------------- 1. Kokanudo-syà 2.AnajjhÃvuÂÂho - machasaæ ,syà 3. VandÃhi-sÅmu. 4. Bodhi kho rÃjakumÃro-sÅmu, machasaæ. [BJT Page 482] [\x 482/] Atha kho bodhi rÃjakumÃro tassà rattiyà accayena sake nivesane païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà kokanada¤ca pÃsÃdaæ odÃtehi dussehi santharÃpetvà yÃva pacchimà sopÃïakaÊeparÃ1 sa¤jikÃputtaæ mÃïavaæ amantesi:'ehi tvaæ samma sa¤jikÃputta, yena bhagavà tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà bhagavato kÃlaæ Ãrocehi: 'kÃlo bhante, niÂÂhitaæ bhatta'nti. Evaæ bhoti kho sa¤jikÃputto mÃïavo bodhissa rÃjakumÃrassa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavato kÃlaæ Ãrocasi: 'kÃlo bho gotama2, niÂÂhitaæ bhattanti. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena bodhissa rÃjakumÃrassa nivesanaæ tenupasaÇkami tena kho pana samayena bodhi rÃjakumÃro bahidvÃrakoÂÂhake Âhito hoti bhagavantaæ ÃgamayamÃno. Addasà kho bodhi rÃjakumÃro bhagavantaæ dÆratova Ãgacchantaæ, disvÃna paccuggantvà bhagavantaæ abhivÃdetvà purakkhatvÃ3 yena kokanado pÃsÃdo tenupasaÇkami. Atha kho bhagavà pacchimaæ sopÃïakaÊeparaæ nissÃya aÂÂhÃsi. Atha kho bodhi rÃjakumÃro bhagavantaæ etadavoca: 'abhirÆhatu bhante, bhagavà dussÃni, abhirÆhatu sugato dusasÃni, yaæ mamaæ asasa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ'ti. Evaæ vutte bhagavà tuïhÅ ahosi dutiyampi kho bodhi rÃjakumÃro bhagavantaæ etadavoca: 'abhirÆhatu bhante, bhagavà dussÃni, abhÅrÆhatu sugato dussÃni, yaæ mamaæ assa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ'ti. Dutiyampi kho bhagavà tuïhÅ ahosi. Tatiyamipi kho bodhi rÃjakumÃro bhagavantaæ etadavoca: 'abhirÆhatu bhante, bhagavà dussÃni, abhÅrÆhatu sugato dussÃni, yaæ mamaæ assa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃ'ti. Atha kho bhagavà Ãyasmantaæ Ãnandaæ apalokesi. Atha [PTS Page 093] [\q 93/] kho Ãyasmà Ãnando bodhiæ rÃjakumÃraæ etadavoca: 'saæharatu4 rÃjakumÃra, dussÃni. Na kho bhagavà celapattikaæ5 akkamissati. Pacchimaæ janataæ tathÃgato apaloketÅ'ti.6 Atha kho bodhi rÃjakumÃro dussÃni saæharÃpetvà upari kokanade pÃsÃde7 ÃsanÃni pa¤¤Ãpesi. Pa¤¤Ãpesi. Atha kho bhagavà kokanadaæ pÃsÃdaæ abhirÆhitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi saddhiæ bhikkhusaÇghena. Atha kho bodhi rÃjakumÃro buddhapamukhaæ bhikkhusaÇgha païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi, sampavÃresi. Atha kho bodhi rÃjakumÃro bhagavantaæ bhuttÃviæ oïÅtapattapÃïÅæ a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho bodhi rÃjakumÃro bhagavantaæ etadavoca: 'mayhaæ kho bhante, evaæ hoti, 'na kho sukhena sukhaæ adhigantabbaæ, dukkhena kho sukhaæ adhigantabba'nti. ------------------------- 1.SopÃïakaÊevarÃ-machasaæ, syÃ,[PTS 2.] KÃlo bhante-sÅmu 3. PurakkhitvÃ-[PTS 4.] Saæharantu-[PTS 5.] TelapaÂikaæ-sÅmu, machasaæ,syÃ. 6. AnukampatÅti-machasaæ 7. KokanadapÃsÃde-machasaæ. [BJT Page 484] [\x 484/] Mayhamipi kho rÃjakumÃra, pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sate etadahosi: " na kho sukhena sukhaæ adhigantabbaæ, dukkhena kho sukhaæ adhigantatabba" nti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, aparena samayena daharo'ca samÃno susu kÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasÃ, akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ1 assumukhÃnaæ rudantÃnaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajiæ. So evaæ pabbajito samÃno kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaækamiæ, upasaækamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: 'icchÃmahaæ Ãvuso kÃlÃma, imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ caritu'nti. Evaæ vutte rÃjakumÃra, ÃÊÃro kÃlÃmo maæ etadavoca: 'viharatÃyasmÃ, tÃdiso ayaæ dhammo, yattha vi¤¤Ã puriso na cirasse'va sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃ"ti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, na cirasse'va khippameva taæ dhammaæ pariyÃpuïiæ. So kho ahaæ rÃjakumÃra, [PTS Page 094] [\q 94/] tÃvatakeneva oÂÂhappahatamattena lapitalÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤ca vadÃmi. TheravÃda¤ca, 'jÃnÃmi, passÃmÅ'ti ca paÂijÃnÃmi, aha¤ce va a¤¤e ca. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra etadahosi: " na kho ÃÊÃro kÃlÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedeti. Addhà ÃÊÃro kÃlÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ viharati'ti. Atha khvÃhaæ rÃjakumÃra, yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaækamiæ. Upasaækamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: " kittÃvatà no Ãvuso kÃlÃma, imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti. PavedesÅ"ti. Evaæ vutte rÃjakumÃra, ÃÊÃro kÃlÃmo Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ pavedesi. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi saddhÃ, mayhampatthi saddhÃ. Na kho ÃÊÃrasse'va kÃlÃmassa atthi viriyaæ, mayhampatthi viriyaæ, na kho ÃÊÃrasse'va kÃlÃmassa atthi sati, mayhampatthi sati. Na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi samÃdhi, mayhampatthi samÃdhi. Na kho ÃÊÃrasse'va kÃlÃmassa atthi pa¤¤Ã, mayhampatthi pa¤¤Ã, yannÆnÃhaæ yaæ dhammaæ ÃÊÃro kÃlÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedeti, tassa dhammassa sacchikiriyÃya padaheyya"nti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, na cirasse'va khippameva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsiæ. Atha khvÃhaæ rÃjakumÃra, yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaækamiæ. Upasaækamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: "ettÃvatÃ, no Ãvuso kÃlÃma, imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedesÅ"ti. EttÃvatà kho ahaæ Ãvuso imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemÅ'ti. Ahampi kho Ãvuso ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti. -------------------------- 1.MÃtÃpitÆnaæ-machasaæ. [BJT Page 486] [\x 486/] LÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma. Iti yÃhaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi, taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi. Taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi. Yaæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi. Tamahaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi. Iti yÃhaæ dhammaæ jÃnÃmi. Taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Tamahaæ dhammaæ jÃnÃmi. Iti yÃdiso ahaæ, tÃdiso tvaæ yÃdiso tvaæ, tÃdiso ahaæ. EhidÃni Ãvuso ubho'va santà imaæ gaïaæ pariharÃmÃ'ti. Iti kho rÃjakumÃra ÃÊÃro kÃlÃmo Ãcariyo me samÃno antevÃsiæ maæ samÃnaæ attano.1 Samasamaæ Âhapesi, uÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆjesi. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " nÃyaæ dhamamo nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati. YÃvadeva Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpapattiyÃ"ti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, taæ dhammaæ analaæ karitvà tasmà dhammà nibbijja apakkamiæ. So kho ahaæ rÃjakumÃra, kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno yena uddako2 rÃmaputto tenupasaækamiæ. Upasaækamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: "icchÃmahaæ Ãvuso rÃma3 imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ caritu"nti. Evaæ vutte rÃjakumÃra, uddako rÃmaputto maæ etadavoca: " viharatÃyasmÃ, tÃdiso ayaæ dhammo, yattha vi¤¤Æ puriso na cirasse'va sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃ"ti so kho ahaæ rÃjakumÃra. Na cirasse'va khippameva taæ dhammaæ pariyÃpuïiæ. So kho ahaæ rÃjakumÃra, tÃvatakeneva oÂÂhappahatamattena lapitalÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤ca vadÃmi. TheravÃda¤ca, 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti ca paÂijÃnÃmi aha¤ceva a¤¤e ca. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " na kho rÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena 'sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedesi. Addhà rÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ vihÃsÅ"ti. Atha khvÃhaæ rÃjakumÃra, yena uddako rÃmaputto tenupasaækamiæ, upasaækamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: "kittÃvatà no Ãvuso rÃma4 imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedesÅ"ti. Evaæ vutte rÃjakumÃra, uddako rÃmaputto nevasa¤¤Ã nÃsa¤¤Ãyatanaæ pavedesi. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra etadahosi: " na kho rÃmasse'va ahosi saddhÃ, mayhampatthi saddhÃ. Na kho rÃmasse'va ahosi viriyaæ, mayhampatthi viriyaæ. Na kho rÃmasse'va ahosi sati, mayhampatthi sati. Na kho rÃmasse'va ahosi samÃdhi, mayhampatthi samÃdhi. Na kho rÃmasse'va ahosi pa¤¤Ã, mayhampatthi pa¤¤Ã. YannÆnÃhaæ yaæ dhammaæ rÃmo 'sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedesi. Tassa dhammassa sacchikiriyÃya padaheyya"nti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, na cirasse'va khippameva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà vihÃsiæ. ------------------------- 1.AttanÃ-machasaæ 2.Udako-machasaæ 3.ùvuse-machasaæ 4 rÃmo-machasaæ. [BJT Page 488] [\x 488/] Atha khvÃhaæ rÃjakumÃra, yena uddako rÃmaputto tenupasaækami, usaækamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: 'ettÃvatà no Ãvuso rÃma1 imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅ"ti. EttÃvatà kho ahaæ Ãvuso imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi'ti2. 'Ahampi kho avuso ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti. LÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma, iti yaæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesi, taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi. Yaæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi, taæ dhammaæ rÃmo a¤¤Ãsi, taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi, taæ dhammaæ rÃmo a¤¤Ãsi, taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi, taæ dhammaæ rÃmo a¤¤Ãsi. Iti yÃdiso rÃmo ahosi, tÃdiso tvaæ, yÃdiso tvaæ tÃdiso rÃmo ahosi. EhidÃni Ãvuso tvaæ imaæ gaïaæ pariharÃ'ti. Iti kho rÃjakumÃra uddako rÃmaputto sabrahmacÃrÅ me samÃno ÃcariyaÂÂhÃne ca3 maæ Âhapesi. UÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆjesi. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " nÃyaæ dhammo nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvadeva nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpapattiyÃ'ti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, taæ dhammaæ analaæ karitvà tasmà dhammà nibbijja apakkamiæ. So kho ahaæ rÃjakumÃra, kiæ kusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno magadhesu anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena uruvelà senÃnigamo tadavasariæ. Tatthaddasaæ ramaïiyaæ bhÆmibhÃgaæ pÃsÃdika¤ca vanasaï¬aæ nadŤca sandantiæ, setakaæ supatitthaæ ramaïÅyaæ, samantà ca gocaragÃmaæ. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " ramaïÅyo vata bhÆmibhÃgo, pÃsÃdiko ca vanasaï¬o nadÅ ca sandati. Setakà supatitthà ramaïÅyÃ, samantà ca gocaragÃmo. Alaæ vatidaæ kulaputtassa padhÃnatthikassa padhÃnÃyÃ"ti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, tatthe'va nisÅdiæ alamidaæ padhÃnÃyÃ'ti. Apissu maæ rÃjakumÃra, tisso upamÃyo paÂibhaæsu. Anacchariyà pubbe assutapubbÃ: " seyyathÃpi rÃjakumÃra,allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ4 udake nikkhittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya 'aggiæ abhinibbattessÃmi, tejo pÃtukarissÃmÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi rÃjakumÃra, apinu so puriso amuæ allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ4 udake nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento5 aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtukareyyÃ'ti. No hidaæ 6 bhante. Taæ kissa hetu? Aduæ hi bhante7 allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ4 ta¤ca pana udake nikkhittaæ, yÃvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ'ti. Evameva kho rÃjakumÃra yehi keci8 samaïà và brÃhmaïà và kÃyena ceva cittena ca kÃmehi9 avupakaÂÂhà viharanti. Yo ca nesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasineho10 kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho, so ca ajjhattaæ na suppahÅno heti. Na -------------------------- 1. RÃmo-machasaæ 2.PavedesÅ'ti- machasaæ 3. ùcariyaÂÂhÃne-macasaæ 4. Sassinehaæ-sÅmu. 5. Abhimatthanto-syà 6. No hetaæ-sÅmu. 7. Bho gotama-sÅmu. 8. Yekeci-sÅmu. 9. KÃyena ceva kÃmehi-syÃ. 10.KÃmasneho-machasaæ [BJT Page 490] [\x 490/] SuppaÂippassaddho. Opakkamikà cepi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippÃ1 kaÂukà vedanà vediyanti. Abhabbà ca te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. No cepi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. AbhabbÃ'va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ rÃjakumÃra, paÂhamà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. AparÃ'pi kho maæ rÃjakumÃra, dutiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. SeyyathÃ'pi rÃjakumÃra, allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya aggiæ abhinibbattessÃmi2 tejo pÃtukarissÃmÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi rÃjakumÃra, apinu so puriso amuæ allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtukareyyÃ'ti? No hidaæ bhante, taæ kissa hetu? Aduæ hi bhante allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ ki¤cÃ'pi Ãrakà udakà thale nikkhittaæ yÃvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ'ti. Evameva kho rÃjakumÃra, yehi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena kho kÃmehi vÆpakaÂÂhà viharanti, yo ca tesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasneho kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho so ca ajjhattaæ na suppahÅno3 hoti na suppaÂippassaddho4 opakkamikà ce'pi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippÃ1 kharà kaÂukà vedanà vediyanti5 abhabbÃ'va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya, no ce'pi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kharà kaÂukà vedanà vediyanti. AbhabbÃ'va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ rÃjakumÃra, dutiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. Aparà pi kho maæ rÃjakumÃra, tatiyà upamà paÂibhÃsi. Anacchariyà pubbe assutapubbÃ. SeyyathÃ'pi rÃjakumÃra, sukkhaæ kaÂÂhaæ kolÃpaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ. Atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya " aggiæ abhinibbattessomi tejo pÃtukarissÃmÅ" ti. Taæ kiæ ma¤¤asi rajakumÃra,api nu so puriso amuæ sukkhaæ kaÂÂhaæ kolÃpaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtu kareyyÃti. Evambhante, taæ kissa hetu, aduæ hi bhante sukkhaæ kaÂÂhaæ kolÃpaæ, ta¤ca pana Ãrakà udakà thale nikkhittanti. Evameva kho rÃjakumÃra,ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena ceva cittena ca6 kÃmehi vÆpakaÂÂhà viharanti. Yo ca nesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasneho kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho, so ca ajjhattaæ suppahÅno hoti suppaÂippassaddho opakkamikà ce'pi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippà kharà kaÂukà vedanà vediyanti, bhabbÃ'va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. No cepi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kharà kaÂukà vedanà vediyanti bhabbÃva te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ rÃjakumÃra, tatiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. Imà kho maæ rÃjakumÃra,tisso upamà paÂibhaæsu anacchariyà pubbe assutapubbÃ. -------------------------- 1. TibbÃ-machasaæ 2.Aggi nibbattessÃmi-machasaæ 3. SupahÅno-machasaæ 4. SupaÂippassaddho-machasaæ. 5. Vedayanti-machasaæ 6. KÃyena ceva-syÃ. [BJT Page 492] [\x 492/] Tassa mayhaæ rÃjakumÃra etadahosi: " yannÆnÃhaæ dantehi dantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïheyyaæ abhinippÅÊeyyaæ abhisantÃpeyya"nti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, dantehidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhÃmi abhinippÅÊemi abhisantÃpemi. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, dantebhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhayato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato kacchehi sedà muccanti. SeyyathÃ'pi rÃjakumÃra, balavà puriso dubbalataraæ purisaæ sÅse và gahetvà khandhe và gahetvà abhiniggaïheyya abhinippÅÊeyya abhisantÃpeyya, evameva kho me rÃjakumÃra, dantehidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhayato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato kacchehi sedà muccanti. ùraddhaæ kho pana me rÃjakumÃra, viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ1, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appÃïakaæ jhÃnaæ2 jhÃyeyya"nti, yo kho ahaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃse uparundhiæ,tassa mayhaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu kaïïasotehi vÃtÃnaæ nikkhamantÃnaæ adhimatto saddo hoti. SeyyathÃ'pi nÃma kammÃragaggariyà dhamamÃnÃya adhimatto saddo hoti evameva kho rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu kaïïasotehi vÃtÃnaæ nikkhamantÃnaæ adhimatto saddo hoti. ùraddhaæ kho pana me rÃjakumÃra, viriyaæ hoti asallÅnaæ upaÂÂhità sati apammuÂÂhà sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appÃïakaæyeva jhÃnaæ jhÃyeyya"nti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà muddhÃnaæ3 Æhananti4 seyyathÃ'pi rÃjakumÃra, balavà puriso tiïhena sikharena muddhÃnaæ3 abhimantheyya, evameva kho me rÃjakumÃra mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà muddhÃnaæ Æhananti. ùraddhaæ kho pana me rÃjakumÃra viriyaæ hoti asallÅnaæ upaÂÂhità sati apammÆÂÂhà sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho tene'va dukkhappadhÃnena padhÃbhitunnassa sato. ------------------------- 1.AsammuÂÂhÃ- machasaæ, appammuÂÂhÃ-syà 2. AppÃïaæyeva jhÃnaæ-machasaæ 3.Muddhati-machasaæ, 4. Ohananti-syÃ. [BJT Page 494] [\x 494/] Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appÃïakaæyeva jhÃnaæ jhÃyeyya"nti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà sÅse sÅsavedanà honti. SeyyathÃ'pi rÃjakumÃra, balavà puriso daÊhena varattakabandhena1 sÅse sÅsavedhaæ dadeyya, evameva kho rÃjakumÃra mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà sÅse sÅsavedanà honti. ùraddhaæ kho pana me rÃjakumÃra viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho tene'va dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. .1 Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appÃïakaæyeva jhÃnaæ jhÃyeyya"nti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà kucchiæ parikantanti. SeyyathÃ'pi rÃjakumÃra,dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsi và tiïhena govikantanena kucchiæ parikanteyya evameva kho rÃjakumÃra mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà sÅse sÅsavedanà honti. ùraddhaæ kho pana me rÃjakumÃra viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho tene'va dukkhappadhÃnena nena padhÃnÃbhitunnassa sato. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appÃïakaæyeva jhÃnaæ jhÃyeyya"nti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimatto kÃyasmiæ ¬Ãho hoti. SeyyathÃ'pi rÃjakumÃra, dve balavanto purisà dubbalataraæ purisaæ nÃnà bÃhÃsu gahetvà aÇgÃrakÃsuyà santÃpeyyuæ, samparitÃpeyyuæ.Evameva kho me rÃja kumÃra, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimatto kÃyasmiæ ¬Ãho hoti. ùraddhaæ kho pana me rÃjakumÃra viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho tene'va dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. Apissu maæ rÃjakumÃra, devatà disvà evamÃhaæsu: " kÃlakato2 samaïo gotamo" ti ekaccà devatà evamÃhaæsu: " na kÃlakato2 samaïo gotamo apica kÃlaækarotÅ"ti. Ekaccà devatà evamÃhaæsu: " na kÃlakato2 samaïo gotamo na'pi kÃlaæ karoti, arahaæ samaïo gotamo, vihÃro'tveveso3 arahato evarÆpo hotÅ'ti. ------------------------- 1. Varattakkhaï¬ena-machasaæ. Varattakkhandhena-syà 2. KÃlaækato-machasaæ 3. VihÃro'tvevaso-machasaæ,syÃ. [BJT Page 496] [\x 496/] Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " yannÆnÃhaæ sabbaso ÃhÃrÆpacchedÃya paÂipajjeyya"nti. Atha kho maæ rÃjakumÃra, devatà upasaÇkamitvà etadavocuæ: " mà kho tvaæ mÃrisa sabbaso ÃhÃrÆpacchedÃya paÂipajji, sace kho tvaæ mÃrisa sabbaso ÃhÃrÆpacchedÃya paÂipajjissasi, tassa te mayaæ dibbaæ ojaæ lomakupehi ajjhoharissÃma1 tÃya tvaæ yÃpessasÅ"ti tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " aha¤ceva kho pana sabbaso ajaddhukaæ2 paÂijÃneyyaæ imà ca me devatà dibbaæ ojaæ lomakÆpehi ajjhohareyyuæ3 tÃya cÃhaæ yÃpeyyaæ, taæ mamÃssa musÃ"ti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, tà devatà paccÃcikkhÃmi halanti vadÃmi. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " yannÆnÃhaæ thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃreyyaæ pasataæ pasataæ, yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ, yadi và kalÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsanti, so kho ahaæ rÃjakumÃra thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ pasataæ pasataæ,yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kalÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsaæ. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato pasataæ pasataæ, yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kalÃyayusaæ yadi và hareïukayÆsaæ, adhimattakasÅmÃnaæ patto kÃyo hoti seyyathÃ'pi nÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃkapabbÃni vÃ. Evamevassu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃ'pi nÃma oÂÂhapadaæ evamevassu me Ãnisadaæ hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃ'pi nÃma vaÂÂanÃvalÅ evamevassu me piÂÂhikaïÂako unnatÃvanato hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃ'pi nÃma jarasÃlÃya gopÃnasiyo oluggaviluggà bhavanti evamevassu me phÃsuliyo oluggaviluggà bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃ'pi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti, evamevassu me akkhikÆpesu akkhitÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃ'pi nÃma tittikÃlÃbu Ãmakacchinno vÃtÃtapena samphuÂito hoti sammilÃto evamevassu me sÅsacchavi samaphuÂità hoti sammilÃtà tÃyevappahÃratÃya. So kho ahaæ rÃjakumÃra, 'udaracchaviæ parÃmasissÃ'mÅti piÂÂhikaïÂakaæ yeva parigaïhÃmi. PiÂÂhikaïÂakaæ parÃmasissÃmÅ'ti udaracchaviæyeva parigaïhÃmi. YÃvassu me rÃjakumÃra, udaracchavi piÂÂhikaïÂakaæ allÅnà hoti tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ rÃjakumÃra, 'vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅ'ti, tatthe'va avakujjo papatÃmi tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ rÃjakumÃra, imameva kÃyaæ assÃsento pÃïinà gattÃni anumajjÃmi. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, pÃïinà gattÃni anumajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃyasmà papatanti tÃyevappÃhÃratÃya. Apissu maæ rÃjakumÃra, manussà disvà evamÃhaæsu: 'kÃÊo samaïo gotamo'ti ekacce manussà evamÃhaæsu: 'na kÃÊo samaïo gotamo sÃmo samaïo gotamo'ti. Ekacce manussà evamÃhaæsu: " na kÃÊo samaïo gotamo na'pi sÃmo, maÇguracchavi samaïo gotamo'ti. YÃvassu me rÃjakumÃra, tÃva parisuddho chavivaïïo pariyodÃto,upahato hoti tÃyevappÃhÃratÃya. -------------------------- 1. AjjhohÃressÃma-machasaæ 2. Ajajjitaæ-machasaæ 3. AjjhohÃreyyaæ-machasaæ. [BJT Page 498] [\x 498/] Tassa mayhaæ rÃjakumÃra etadahosi: " ye kho keci atÅta maddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippÃ1 kaÂukà vedanà vediyiæsu, etÃvaparamaæ nayito bhiyyo. Ye'pi hi keci anÃgatamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyissanti, etÃvaparamaæ nayito bhiyyo. Ye'pi hi keci etarahi samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti, etÃva paramaæ nayito bhiyyo. Na kho panÃ'haæ imÃya kaÂukÃya dukkarakÃrikÃya adhigacchÃmi uttarÅmanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ. Siyà nukho a¤¤o maggo bodhÃyÃ'ti? Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " abhijÃnÃmi,kho panÃ'haæ pitu sakkassa kammante sÅtÃya jambucchÃyÃya nisinno vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharitÃ. Siyà nu kho eso maggo bodhÃyÃ'ti? Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, satÃnusÃrÅ vi¤¤Ãïaæ ahosi: " eso'va maggo bodhÃyÃ"ti. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: "kinnu kho ahaæ tassa sukhassa bhÃyÃmi, yaæ taæ sukhaæ a¤¤atre'va kÃmehi a¤¤atra akusalehÅ dhammehi"ti. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " na kho ahaæ tassa sukhassa bhÃyÃmi, yaæ taæ sukhaæ a¤¤atre'va kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi"ti. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: "na kho taæ sukaraæ sukhaæ adigantuæ evaæ adhimattakasÅmÃnaæ pattakÃyena. YannÆnÃhaæ oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃreyyaæ odanakummÃsanti. Yo kho ahaæ rÃjakumÃra,oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ odanakummÃsaæ tena kho pana maæ rÃjakumÃra, samayena pa¤cavaggiyà bhikkhÆ paccupaÂÂhità honti: " yaæ kho samaïo gotamo dhammaæ adhigamissati taæ no ÃrocessatÅ"ti. Yato kho ahaæ rÃjakumÃra, oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ odanakummÃsaæ. Atha me te pa¤cavaggiyà bhikkhÆ nibbijja pakkamiæsu " bÃhuliko2 samaïo gotamo padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃyÃ"ti. So kho ahaæ rÃjakumÃra, oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃretvà balaæ gahetvà vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæjhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæjhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ3 upasampajja vihÃsiæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 pubbe nivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsamipi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. Ayaæ kho me rÃjakumÃra, rattiyà paÂhame yÃme paÂhamà vijjà adhigatà avijjà vihatÃ, vijjà uppannÃ, tamo vihato, Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. -------------------------- 1. TibbÃ-machasaæ. 2.BÃhulliko-machasaæ,syà 3. SeyyathÅdaæ-machasaæ. [BJT Page 500] [\x 500/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 sattÃnaæ cÆtupapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonte sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchadiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃmi. Ayaæ kho me rÃjakumÃra, rattiyà majjhime yÃme dutiyà vijjà adhigatà avijjà vihatÃ, vijjà uppannÃ, tamo vihato, Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mÆdubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ so 'idaæ dukkha'nti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ dakkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. 'Ime ÃsavÃ'ti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ 'ayaæ Ãsava samudayoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ Ãsava nirodhoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Tassa me evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃ'pi cittaæ vimuccittha, bhavÃsavÃ'pi cittaæ vimuccittha, avijjÃsavÃ'pi cittaæ vimuccittha. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ ahosi. Khiïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïiyaæ nÃparaæ itthattÃya'ti abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ kho me rÃjakumÃra, rattiyà pacchime yÃme tatiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatÃ, vijjà uppannÃ, tamo vihato, Ãloko uppanno,yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra , etadahosi: " adhigato kho myÃyaæ dhammo gamhÅro duddaso duranubodho santo païito atakkÃvacaro nipuïo paï¬itavedanÅyo, ÃlayarÃmà kho panÃ'yaæ pajà Ãlayaratà ÃlayasammuditÃ, ÃlayarÃmÃya kho pana pajÃya ÃlaratÃya ÃlayasammuditÃya duddasaæ idaæ ÂhÃnaæ yadidaæ idappaccayatà paÂiccasamuppÃdo, idampi kho ÂhÃnaæ duddasaæ yadidaæ sabbasaækhÃrasamatho sabbÆpadhipaÂinissaggo taïhakkhayo virÃgo nirodho nibbÃnaæ. Aha¤ce'va kho pana dhammaæ deseyyaæ pare ca me na ÃjÃneyyuæ, so mamassa kilamatho, sà mamassa vihesÃ"ti. Apissu maæ rÃjakumÃra, imà anacchÃriyà gÃthÃ1 paÂibhaæsu pubbe assutapubbÃ. " Kicchena me adhigataæ halaæ dÃni pakÃsituæ RÃgadosaparetehi nÃ'yaæ dhammo susambudho PaÂisotagÃmiæ nipuïaæ gambhÅraæ duddasaæ aïuæ RÃgarattà na dakkhinti2 tamokkhandhena ÃvaÂÃ3" ti. Itiha me rÃjakumÃra, paÂisaæcikkhato appossukkatÃya cittaæ namati no dhammadesanÃya. ------------------------- 1.GÃthÃyo-machasaæ 2. Dakkhanti-machasaæ,syà 3. Tamokhandhena ÃvuÂÃ-machasaæ, tamokkhandhena ÃvutÃ-syÃ. [BJT Page 502] [\x 502/] Atha kho rÃjakumÃra, brahmuïo sahampatissa mama cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya etadahosi. " Nassati vata bho loko, vinassati vata bho loko, yatra hi nÃma tathÃgatassa arahato sammÃsambuddhassa appossukkatÃya cittaæ namati no dhammadesanÃyÃ"ti. Atha kho rÃjakumÃra, brahmà sahampati seyyathÃ'pi nÃma balavà puriso sammi¤jitaæ1 và bÃhaæ pasÃreyya, pasÃritaæ và bÃhaæ sammi¤jeyya2, evameva brahmaloke antarahito mama purato pÃturahosi, atha kho rÃjakumÃra, brahmà sahampati ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yenÃ'haæ tena¤jaliæ païÃmetvà maæ etadavoca: desetu bhante bhagavà dhammaæ,desetu sugato dhammaæ, santi sattà apparajakkhajÃtikà assavaïatà dhammassa parihÃyanti. Bhavissanti dhammassa a¤¤ÃtÃro"ti. Idamavoca rÃjakumÃra, brahmà sahampati. Idaæ vatvà athÃparaæ etadavoca: "PÃturahosi magadhesu pubbe dhammo asuddho samalehi cintito AvÃpuretaæ3 amatassa dvÃraæ suïantu dhammaæ vimalenÃnubuddhaæ. Sele yathà pabbatamuddhaniÂÂhito YathÃ'pi passe janataæ samantato TathÆpamaæ dhammamayaæ sumedha PÃsÃdamÃruyha samantacakkhu SokÃvatiïïaæ4 janatamapetasoko Avekkhassu jÃtijarÃbhibhÆtaæ UÂÂhehi vÅra vijitasaÇgÃma SatthavÃha anaïa5 vicara loke Desassu6 bhagavà dhammaæ A¤¤ÃtÃro bhavissantÅ"ti. Atha khvÃhaæ rÃjakumÃra, brahmuno ca ajjhesanaæ viditvà sattesu ca kÃru¤¤ataæ paÂicca buddhacakkhunà lokaæ olokesiæ. Addasaæ kho ahaæ rÃjakumÃra, buddhacakkhunà lokaæ volokento satte apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre suvi¤¤Ãpaye7 appekacce paralokavajjabhayadassÃvino8 viharante. SeyyathÃ'pi nÃma uppaliniyaæ và paduminiyaæ và puï¬arÅkiniyaæ và appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakÃnuggatÃni anto nimuggaposinÅ9 appekaccÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni uppalÃni và padumÃni và puï¬arÅkÃni và udake jÃtÃni udake saævaddhÃni udakà accuggamma tiÂÂhanti anupalittÃni udakena, evameva kho ahaæ -------------------------- 1. Sami¤jitaæ-machasaæ 2.Sami¤jeyya-machasaæ 3. ApÃpuretaæ-machasaæ,syà 4.SokÃvakiïïaæ-syà 5. Aïïa-machasaæ 6. Desetu-syà 7. SvÃkÃre dvÃkÃre suvi¤¤Ãpaye duvi¤¤Ãpaye-machasaæ,syà 8. BhayadassÃvine-syÃ. 9. PositÃni-syà [BJT Page 504] [\x 504/] RÃjakumÃra, buddhacakkhunà lokaæ volokento addasaæ satte apparajakkhe mahÃrajakkhe tikkhindriye mudindriye svÃkÃre suvi¤¤Ãpaye appekacce paralokavajjabhayadassÃvino viharante, atha khvÃhaæ rÃjakumÃra, brahmÃnaæ sahampatiæ gÃthÃya paccabhÃsiæ: "ApÃrutà tesaæ amatassa dvÃrà Ye sotavanto pamu¤cantu saddhaæ Vihiæsasa¤¤i paguïaæ na bhÃsiæ Dhammaæ panetaæ manujesu brahme"ti. Atha kho rÃjakumÃra, brahmà sahampati " katÃvakÃso khomhi bhagavatà dhammadesanÃyÃ"ti maæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà tatthevantaradhÃyi. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " kassa nu kho ahaæ paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, ko imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅ"ti. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " ayaæ kho ÃÊÃro kÃlÃmo paï¬ito byatto medhÃvi dÅgharattaæ apparajakkhajÃtiko, yannÆnÃ"haæ ÃÊÃrassa kÃlÃmassa paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, so imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅ"ti. Atha kho maæ rÃjakumÃra, devatà upasaÇkamitvà etadavoca: " sattÃhakÃlakato1 bhante, ÃÊÃro kÃlÃmo"ti ¤Ãïa¤ca pana me dassanaæ udapÃdi: " sattÃhakÃlakato ÃÊÃro kÃlÃmo"ti. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " mahÃjÃniyo kho ÃÊÃro kÃlÃmo, sace hi so imaæ dhammaæ suïeyya, khippameva ÃjÃneyyÃ"ti. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " kassa nu kho ahaæ paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, ko imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅ"ti. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " ayaæ kho uddako2 rÃmaputto paï¬ito byatto medhÃvi dÅgharattaæ apparajakkhajÃtiko, yannÆnÃhaæ uddakassa rÃmaputtassa paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, so imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅ"ti. Atha kho maæ rÃjakumÃra, devatà upasaÇkamitvà etadavoca: " abhidosakÃlakato1 bhante, uddako rÃmaputto"ti tassa mayhaæ rÃjakumÃra etadahosi: " mahÃjÃniyo kho uddako rÃmaputto, sace hi so imaæ dhammaæ suïeyya, khippameva ÃjÃneyyÃ"ti. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " kassa nu kho ahaæ paÂhamaæ dhammaæ deseyyaæ, ko imaæ dhammaæ khippameva ÃjÃnissatÅ"ti tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " bahukÃrà kho me pa¤cavaggiyà bhikkhu ye maæ padhÃnapahitattaæ upaÂÂhahiæsu yannÆnÃhaæ pa¤cavaggiyÃnaæ bhikkhÆnaæ paÂhamaæ dhammaæ deseyya"nti. Tassa mayhaæ rÃjakumÃra, etadahosi: " kahannÆ kho etarahi pa¤cavaggiyà bhikkhÆ viharantÅ"ti. Addasaæ kho ahaæ rÃjakumÃra, dibbena cakkhunà visuddhena atikkanta mÃnusakena pa¤cavaggiye bhikkhÆ bÃrÃïasiyaæ viharante isipatane migadÃye. Atha khvÃhaæ rÃjakumÃra, uruvelÃyaæ yathÃbhirantaæ viharitvà yena bÃrÃïasÅ tena cÃrikaæ pakkÃmiæ. Addasà kho maæ rÃjakumÃra, -------------------------- 1.KÃlaækato-machasaæ 2. Udako-machasaæ. [BJT Page 506] [\x 506/] Upako ÃjÅvako antarà ca gayaæ antarà ca bodhiæ addhÃnamaggapaÂipannaæ. DisvÃna maæ etadavoca: "vippasannÃni kho te Ãvuso indriyÃni, parisuddho chavivaïïo pariyodÃto, kaæsi tvaæ avuso uddissa pabbajito, ko và te satthÃ, kassa và tvaæ dhammaæ rocesÅ"ti. Evaæ vutte ahaæ rÃjakumÃra, upakaæ Ãjivakaæ gÃthÃhi ajjhabhÃsiæ: "SabbÃbhibhÆ sabbavidÆhamasmi Sabbesu dhammesu anÆpalitto Sabba¤jaho taïhakkhayo vimutto Sayaæ abhi¤¤Ãya kamuddiseyyaæ Na me Ãcariyo atthi sadiso me na vijjati Sadevakasmiæ lokasmiæ natthi me paÂipuggalo Ahaæ hi arahà loke ahaæ satthà anuttaro Ekomhi sammÃsamubuddho sitibhÆtosmi nibbuto. Dhammacakkaæ pavattetuæ gacchÃmi kÃsinaæ puraæ AndhabhÆtasmiæ1 lokasmiæ Ãha¤chaæ2 amatadundubhiæ"ti. Yathà kho tvaæ Ãvuso paÂijÃnÃsi arahasi anantajino"ti, "MÃdisà ve jinà honti ye pattà Ãsavakkhayaæ Jità me pÃpakà dhammà tasmÃhaæ upakà jino"ti. Evaæ vutte rÃjakumÃra, upako Ãjivako " hÆveyya pÃvuso"ti vatvà sÅsaæ okampetvà ummaggaæ gahetvà pakkÃmi. Atha khvÃhaæ rÃjakumÃra, anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena bÃrÃïasÅ isipatanaæ migadÃyo yena pa¤cavaggiyà bhikkhÆ tenupasaækamiæ. Addasaæsu kho maæ rÃjakumÃra, pa¤cavaggiyà bhikkhÆ dÆrato'va Ãgacchantaæ disvÃna a¤¤ama¤¤aæ saïÂhapesuæ: " ayaæ kho Ãvuso samaïo gotamo Ãgacchati bÃhuliko padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃya. So neva abhivÃdetabbo, na paccuÂÂhÃtabbo, nÃssa pattacÅvaraæ paÂiggahetabbaæ, api ca kho Ãsanaæ Âhapetabbaæ sace Ãkaækhissati nisÅdissatÅ"ti. Yathà yathà kho ahaæ rÃjakumÃra, upasaækamÃmi, tathà tathà pa¤cavaggiyà bhikkhÆ nÃsakkhiæsu sakÃya katikÃya saïÂhÃtuæ. Appekacce maæ paccuggantvà pattacÅvaraæ paÂiggahesuæ. Appekacce Ãsanaæ pa¤¤Ãpesuæ. Appekacce pÃdodakaæ upaÂÂhapesuæ. Api ca kho maæ nÃmena ca ÃvusovÃdena ca samudÃcaranti. Evaæ vutte ahaæ rÃjakumÃra, pa¤cavaggiye bhikkhÆ etadavocaæ: 'mà bhikkhave tathÃgataæ nÃmena ca ÃvusovÃdena ca samudÃcarittha3 arahaæ bhikkhave tathÃgato sammÃsambuddho odahatha bhikkhave sotaæ,amatamadhigataæ,ahamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi, yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃnà na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anÃgÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti. -------------------------- 1. AndhibhÆtasmiæ-machasaæ 2 Ãha¤¤iæ-syà 3. SamudÃcaratha-machasaæ. [BJT Page 508] [\x 508/] Evaæ vutte rÃjakumÃra, pa¤cavaggiyà bhikkhÆ maæ etadavocuæ: "tÃya'pi kho tvaæ Ãvuso gotama, iriyÃya tÃya paÂipadÃya tÃya dukkarakÃrikÃya nÃjjhagamà uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassana visesaæ, kimpana tvaæ etarahi bÃhuliko padhÃnavibbhanto ÃvaÂÂo bÃhullÃya adhigamissasi uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesa"nti. Evaæ vutte ahaæ rÃjakumÃra, pa¤cavaggiye bhikkhÆ etadavocaæ: " na bhikkhave tathÃgato bÃhuliko na padhÃnavibbhanto na Ãvatto bÃhullÃya arahaæ bhikkhave tathÃgato sammÃsambuddho odahatha bhikkhave sotaæ, amatamadhigataæ ahamanusÃsÃmi. Ahaæ dhammaæ desemi, yathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃnà na cirasse'va yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti. Dutiyampi kho rÃjakumÃra, pa¤cavaggiyà bhikkhÆ maæ etadavocuæ: "tÃya'pi kho tvaæ Ãvuso iriyÃya tÃya paÂipadÃya tÃya dukkarakÃrikÃya nÃjjhagamà uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassana visesaæ. Kimpana tvaæ etarahi bÃhuliko padhÃnavibbhanto na Ãvatto bÃhullÃya adhigamissasi uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesa'nti. Dutiyampi kho ahaæ rÃjakumÃra, pa¤cavaggiye bhikkhÆ etadavocaæ: "na bhikkhave tathÃgato bÃhuliko na padhÃnavibbhanto na Ãvatto arahaæ bÃhullÃya arahaæ bhikkhave tathÃgato sammÃsambuddho odahatha bhikkhave sotaæ amatamadhigataæ, ahamanusÃsÃmi ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃnà na cirasse'va yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti. Tatiyampi kho rÃjakumÃra, pa¤cavaggiyà bhikkhÆ maæ etadavocuæ: " tÃya'pi kho tvaæ Ãvuso iriyÃya tÃya paÂipadÃya tÃya dukkarakÃrikÃya nÃjjhagamà uttarimanussadhammà alamariya¤aïÃdassanavisesaæ. Kimpana tvaæ etarahi bÃhuliko padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃya adhigamissasÅ uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesa"nti. Evaæ vutte ahaæ rÃjakumÃra, pa¤cavagagiye bhikkhÆ etadavocaæ: abhijÃnÃtha me no tumhe bhikkhave ito pubbe evarÆpaæ vabbhÃvitameta'nti1 no hetaæ bhante na bhikkhave tathÃgato bÃhuliko, na padhÃnavibbhanto na Ãvatto bÃhullÃya arahaæ bhikkhave tathÃgato sammÃsambuddho, odahatha bhikkhave sotaæ, Amatamadhigataæ ahamanusÃsÃmi, ahaæ dhammaæ desemi. YathÃnusiÂÂhaæ tathà paÂipajjamÃnà na cirasse'va yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharissathÃ"ti. Asakkhiæ kho ahaæ rÃjakumÃra, pa¤cavaggiye bhikkhu sa¤¤Ãpetuæ. Dve'pi sudaæ rÃjakumÃra, bhikkhÆ ovadÃmi tayo bhikkhÆ piï¬Ãya caranti. Yaæ tayo bhikkhÆ piï¬Ãya caritvà Ãharanti, tena chabbaggiyà yÃpema. Tayo'pi sudaæ rÃjakumÃra, bhikkhÆ ovadÃmi, dve bhikkhÆ pÅï¬Ãya caranti. Yaæ dve bhikkhÆ piï¬Ãya caritvà Ãharanti. Tena chabbaggiyà yÃpema atha kho rÃjakumÃra, pa¤cavaggiyà bhikkhÆ mayà evaæ ovadiyamÃnà evaæ anusÃsiyamÃnà na cirasse'va yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihariæsÆ'ti. -------------------------- 1. PabhÃvitametanti-machasaæ, bhÃsitametanti-syÃ. [BJT Page 510] [\x 510/] Evaæ vutte bodhirÃjakumÃro bhagavantaæ etadavoca: 'kÅvacÅrena nu kho bhante, bhikkhÆ tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agarasmà anagÃriyaæ pabbajanti, tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃti. Tena hi rÃjakumÃra, ta¤¤evettha paÂipucchissÃmi yathà te khameyya, tathà naæ byÃkareyyÃsi taæ kimma¤¤asi rÃjakumÃra, kusalo tvaæ hatthÃruyhe1 aÇkusagayhe2 sippeti? Evaæ bhante, kusalo ahaæ hatthÃruyhe1 aÇkusagayhe2 sippeti. Taæ kimma¤¤asi rÃjakumÃra, idha puriso Ãgaccheyya 'bodhirÃjakumÃro hatthÃruyhaæ3 aÇkusagayhaæ4 sippaæ jÃnÃti. TassÃhaæ santike hatthÃruyhaæ aÇkusagayhaæ sippaæ sikkhissÃmiti. So cassa assaddho. YÃvatakaæ saddhena pattabbaæ, taæ na sampÃpuïeyya. So cassa bavhÃbÃdho, yÃvatakaæ appÃbÃdhena pattabbaæ, taæ na sampÃpuïeyya. So cassa saÂho mÃyÃvÅ, yÃvatakaæ asaÂhena amÃyÃvinà pattabbaæ, taæ na sampÃpuïeyya. So cassa kusÅto, yÃvatakaæ Ãraddhaviriyena pattabbaæ, taæ na sampÃpuïeyya, so cassa duppa¤¤o, yÃvatakaæ pa¤¤avatà pattabbaæ, taæ na sampÃpuïeyya. Taæ kimma¤¤asi rÃjakumÃra, api nu so puriso tava santike hatthÃruyhaæ aÇkusagayhaæ sippaæ sikkheyyÃti? Ekamekenapi bhante, aÇgena samannÃgato so puriso na mama santike hatthÃruyhaæ aÇkusagayhaæ sippaæ sikkheyya. Ko pana vÃdo pa¤cahaÇgehÅti. Taæ kimma¤¤asi rÃjakumÃra,idha puriso Ãgaccheyya [PTS Page 095 [\q 95/] '@]bÃdhirÃjakumÃro hatthÃruyhaæ3 aÇkusagayhaæ4 sippaæ jÃnÃti. TassÃhaæ santike hatthÃruyhaæ aÇkusagayhaæ sippaæ sikkhissÃmiti. So cassa saddho yÃvatakaæ saddhena pattabbaæ, taæ sampÃpuïeyya. So cassa appÃbÃdho, yÃvatakaæ appÃbÃdhena pattabbaæ, taæ sampÃpuïeyya. So cassa asaÂho amÃyÃvÅ, yÃvatakaæ asaÂhena amÃyÃvinà pattabbaæ, taæ sampÃpuïeyya. So cassa Ãraddhaviriyo, yÃvatakaæ Ãraddhaviriyena pattabbaæ, taæ na sampÃpuïeyya. So cassa pa¤¤avÃ, yÃvatakaæ pa¤¤avatà pattabbaæ, taæ sampÃpuïeyya. Taæ kimma¤¤asi rÃjakumÃra, api nu so puriso tava santike hatthÃruyhaæ aÇkusagayhaæ sippaæ sikkheyyÃti? Ekamekenapi bhante, aÇgena samannÃgato so puriso mama santike hatthÃruyhaæ aÇkusagayhaæ sippaæ sikkheyya. Ko pana vÃdo pa¤cahaÇgehÅti. ------------------------- 1: HatthÃrÆÊhe-machasaæ,syÃ. 2. AÇkusagaïhe-syÃ. 3. HatthÃrÆÊhaæ-machasaæ,syà 4. AÇkusagaïhaæ-syÃ. [BJT Page 512] [\x 512/] Eva meva kho rÃjakumÃra, pa¤cimÃni padhÃniyaÇgÃni. KatamÃni pa¤ca? Idha rÃjakumÃra, bhikkhÆ saddho hoti, saddahati tathÃgatassa bodhiæ 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ"ti. AppÃbÃdho hoti appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya. AsaÂho hoti amÃyÃvi yathÃbhÆtaæ attÃnaæ ÃvikattÃ1 satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu. ùraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya kusalÃnaæ dhammÃnaæ uppÃdÃya2 thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhuro kusalesu dhammesu. Pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyà imÃni kho rÃjakumÃra, pa¤ca padhÃniyaÇgÃni. Imehi kho rÃjakumÃra, pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja [PTS Page 096] [\q 96/] vihareyya sattavassÃni. TiÂÂhantu3 rÃjakumÃra, sattavassÃni, imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya chaÂÂha vassÃni. TiÂÂhantu3 rÃjakumÃra, sattavassÃni, imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya pa¤ca vassÃni. TiÂÂhantu3 rÃjakumÃra, sattavassÃni, imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya cattÃri vassÃni. TiÂÂhantu3 rÃjakumÃra, sattavassÃni, imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya tÅïi vassÃni. TiÂÂhantu3 rÃjakumÃra, sattavassÃni, imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya dve vassÃni. TiÂÂhantu3 rÃjakumÃra, sattavassÃni, imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya ekaæ vassaæ. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,ekaæ vassaæ. Imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya sattamÃsÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,ekaæ vassaæ. Imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya ekaæ vassÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,satta mÃsÃni imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya sattavassÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,satta mÃsÃni imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya chaÂÂhavassÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,chaÂÂha mÃsÃni imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya pa¤ca vassÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,pa¤ca mÃsÃni imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya cattÃri vassÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,cattÃri mÃsÃni imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya tÅïi vassÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,tÅïi mÃsÃni imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya dvevassÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,dve mÃsÃni imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya ekaæ mÃsaæ vassÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,ekaæ mÃsaæ mÃsÃni imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya addhamÃsaæ vassÃni. TiÂÂhatu rÃjakumÃra, addhamÃso, imehÅ pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂhevadhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya satta rattindivÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,satta rattindivÃni.ImehÅ pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya chaÂÂha rattindivÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,chaÂÂha rattindivÃni.ImehÅ pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya pa¤ca rattindivÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,pa¤ca rattindivÃni.Imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya cattÃri rattindivÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,cattÃri rattindivÃni.Imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya tÅïi rattindivÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,tÅïi rattindivÃni.Imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya dve rattindivÃni. TiÂÂhantu rÃjakumÃra,dve rattindivÃni.Imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyya ekaæ rattindivÃni. -------------------------- 1.ùvÅkatvÃ-sÅmu, ÃvÅkatvÃ-sÅmu, [PTS 2.] UpasampadÃya-machasaæ,syÃ,[PTS 3.] TiÂÂhatu-[PTS.] [BJT Page 514] [\x 514/] TiÂÂhatu rÃjakumÃra, ekaæ rattindivaæ,1 imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgato bhikkhu tathÃgataæ vinÃyakaæ labhamÃno sÃyamanusiÂÂho pÃto visesaæ adhigamissati. PÃtamanusiÂÂho sÃyaæ visesaæ adhigamissati. Evaæ vutte bodhi rÃjakumÃro bhagavantaæ etadavoca: aho buddho, aho dhammo, aho dhammassa svÃkkhÃtatÃ, yatra hi nÃma sÃyamanusiÂÂho pÃto visesaæ adhigamissati, pÃtamanusiÂÂho sÃyaæ visesaæ adhigamissatÅti. Evaæ vutte sa¤jikÃputto mÃïavo bodhirÃjakumÃraæ etadavoca: evameva panÃyaæ bhavaæ bodhi aho buddho, aho dhammo, aho dhammassa svÃkkhÃtatÃti ca vadeti2. Atha ca pana bhavaæ2 na taæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchati4 dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤cÃti. Mà hevaæ samma sa¤jikÃputta avaca, mà hevaæ samma sa¤jikÃputta avaca, sammukhÃmetaæ samma sa¤jikÃputta, ayyÃya sutaæ [PTS Page 097] [\q 97/] sammukhà paÂiggahÅtaæ ekamidaæ samma sa¤jikÃputta, samayaæ bhagavà kosambiyaæ viharati ghositÃrÃme. Atha kho me ayyà kucchimati5 yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnà kho me ayyà bhagavantaæ etadavoca: yo me ayaæ bhante, kucchigato kumÃrako và kumÃrikà vÃ, so bhagavantaæ saraïaæ gacchati dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca, upÃsakaæ taæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. Ekamidaæ samma sa¤jikÃputta, samayaæ bhagavà idheva bhaggesu viharati suæsumÃragire bhesakalÃvane migadÃye atha kho mamaæ dhÃtÅ aÇkena vÃhitvÃ6 yena bhagavà tenupasaÇkami upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi ekamantaæ Âhità kho mamaæ7 dhÃtÅ bhagavantaæ etadavoca:ayaæ bhante, bodhirÃjakumÃro bhagavantaæ saraïaæ gacchati dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca upÃsakaæ taæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. EsÃ'haæ samma sa¤jikÃputta, tatiyampi bhagavantaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhagavà dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. BodhirÃjakumÃrasuttaæ pa¤camaæ. -------------------------- 1. Eko rattindivo-machasaæ,syÃ,[PTS 2.] Vadesi-sÅmu, pavedeti-syà 3. Atha ca pana- machasaæ,sÅmu,[PTS. 4.] GacchÃmi-[PTS 5.] KucchivatÅ-[PTS 6.] PÃyitvÃ-syà haritvÃ-machasaæ, 7. Maæ dhÃtÅ-machasaæ,[PTS.] RitvÃ-machasaæ, 7. Maæ dhÃtÅ-machasaæ,[PTS.] [BJT Page 516] [\x 516/] 2.4.6 AÇgulimÃla suttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena ra¤¤o pasenadissa kosalassa vijite coro aÇgulimÃlo nÃma hoti luddo lohitapÃïÅ hatapahate niviÂÂho adayÃpanno pÃïabhutesu. Tena gÃmÃpi agÃmà katÃ, nigamÃpi [PTS Page 098] [\q 98/] anigamà katÃ, janapadÃpi ajanapadà katÃ. So manusse vadhitvà vadhitvà aÇgulÅnaæ mÃlaæ dhÃreti. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya sÃvatthiæ1 piï¬Ãya pÃvisi. SÃvatthiyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto senÃsanaæ saæsÃmetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena coro aÇgulimÃlo tena'ddhÃnamaggaæ paÂipajji. Addasaæsu2 kho gopÃlakà pasupÃlakà kassakà pathÃvino3 bhagavantaæ yena coro aÇgulimÃlo tenaddhÃnamaggaæ paÂipannaæ disvÃna bhagavantaæ etadavocuæ: mà samaïa, etaæ maggaæ paÂipajji, etasmiæ samaïa, magge coro aÇgulimÃlo nÃma luddo lohitapÃïÅ hatapahate niviÂÂho adayÃpanno pÃïabhÆtesu. Tena gÃmÃpi agÃmà katÃ, nigamÃpi anigamà katÃ, janapadÃpi ajanapadà katÃ. So manusse vadhitvà vadhitvà aÇgulÅnaæ mÃlaæ dhÃreti. Etaæ hi samaïa, maggaæ dasapi purisà vÅsatimpi purisà tiæsampi purisà cattÃrÅsampi purisà pa¤¤Ãsampi purisà saæharitvà saæharitvÃ4 paÂipajjanti. Tepi corassa aÇgulimÃlassa hatthatthaÇgacchantÅ'ti5. Evaæ vutte bhagavà tuïhÅbhÆto agamÃsi. Dutiyampi kho gopÃlakà pasupÃlakà kassakà pathÃvino3 bhagavantaæ etadavocuæ: mà samaïa, etaæ maggaæ paÂipajji, etasmiæ samaïa magge coro aÇgulimÃlo nÃma luddo lohitapÃïÅ hatapahate niviÂÂho adayÃpanno pÃïabhutesu. Tena gÃmÃpi agÃmà katÃ, nigamÃpi anigamà katÃ, janapadÃpi ajanapadà katÃ. So manusse vadhitvà vadhitvà aÇgulÅnaæ mÃlaæ dhÃreti. Etaæ samaïa, maggaæ dasapi purisà vÅsatimpi purisà tiæsampi purisà vattÃrisampi purisà pa¤¤Ãsampi purisà saæharitvà saæharitvÃ4 paÂipajjanti, tepi corassa aÇgulimÃlassa hatthatthaÇgacchantÅ'ti.5 Tatiyampi kho bhagavà tuïhÅbhÆto agamÃsi. -------------------------- 1. SÃvatthiyaæ-sÅmu 2. AddasÃsuæ-machasaæ,sÅmu,[PTS 3.]PadhÃvino-[PTS,]syÃ. 4. SaÇkaritvà saÇkaritvÃ-machasaæ ,saÇkaritvà saÇkaritvÃ-syÃ. 5. Hatthattaæ gacchanti-sÅmu. Hatthatthaæ gacchanti-machasaæ,syÃ,[PTS.] [BJT Page 518] [\x 518/] Addasà kho coro aÇgulimÃlo bhagavantaæ dÆratova Ãgacchantaæ, disvÃnassa etadahosi: acchariyaæ vata bho abbhÆtaæ vata bho. Imaæ hi maggaæ dasapi purisÃ, vÅsatimpi [PTS Page 099] [\q 99/] purisÃ, tiæsampi purisÃ, cattÃrisampi purisÃ, pa¤¤Ãsampi purisà saæharitvà saæharitvà paÂipajjanti, tepi mama hatthatthaÇgacchanti. Atha ca panÃyaæ samaïo eko adutiyo pasayha ma¤¤e Ãgacchati. YannÆnÃhaæ imaæ samaïaæ jÅvità voropeyya'nti. Atha kho coro aÇgulimÃlo asicammaæ gahetvà dhanukalÃpaæ sannayahitvà bhagavantaæ piÂÂhito piÂÂhito anubandhi. Atha kho bhagavà tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhiÇkhÃsi1. Yathà coro aÇgulimÃlo bhagavantaæ pakatiyà gacchantaæ sabbatthÃmena gacchanto na sakkoti sampÃpuïituæ. Atha kho corassa aÇgulimÃlassa etadahosi: acchariyaæ vata bho abbhÆtaæ vata bho, ahaæ hi pubbe hatthimpi dhÃvantaæ anupatitvà gaïhÃmi, assampi dhÃvantaæ anupatitvà gaïhÃmi, rathampi dhÃvantaæ anupatitvà gaïhÃmi, migampi dhÃvantaæ anupatitvà gaïhÃmi. Atha ca panÃhaæ imaæ samaïaæ pakatiyà gacchantaæ sabbatthÃmena gacchanto na sakkomi sampÃpuïitu'nti Âhito bhagavantaæ etadavoca: tiÂÂha samaïa, tiÂÂha samaïÃti. hito ahaæ aÇgulimÃla, tva¤ca tiÂÂhÃti. Atha kho corassa aÇgulimÃlassa etadahosi: ime kho samaïà sakyaputtiyà saccavÃdino saccapaÂi¤¤o, atha ca panÃyaæ samaïo gacchaæyeva samÃno evamÃha2 Âhito ahaæ aÇgulimÃla, tva¤ca tiÂÂhÃ'ti. YannÆnÃhaæ imaæ samaïaæ puccheyyanti. Atha kho coro aÇgulimÃlo bhagavantaæ gÃthÃya ajjhabhÃsi: Gacchaæ vadesi samaïa Âhitomhi Mama¤ca brÆsi Âhitaæ aÂÂhitoti, PucchÃmi taæ samaïa etamatthaæ Kathaæ Âhito tvaæ ahamaÂÂhitomhÅ'ti? hito ahaæ 'aÇgulimÃla sabbadà Sabbesu bhÆtesu nidhÃya daï¬aæ, Tuva¤ca pÃïesu asa¤¤atosi Tasmà Âhitohaæ tuvamaÂÂhitosÅ'ti. [PTS Page 100] [\q 100/] Cirassaæ vata me mahito mahesÅ MahÃvanaæ samaïoyaæ paccupÃdi3, Sohaæ cirassÃpi pahassaæ4 pÃpaæ SutvÃna gÃthaæ tava dhammayuttaæ. Itveva coro asiÃvudha¤ca Sobbhe papÃte narake anvakÃri5, Avandi coro sugatassa pÃde Tattheva naæ pabbajjaæ ayÃci. -------------------------- 1. AbhisaÇkhÃresi-syÃ. 2. GacchaæyevÃha- machasaæ,syÃ,[PTS] 3. MahÃvanaæ pÃpuïi saccavÃdi-machasaæ mahÃvanaæ samaïa paccupÃdi-syÃ, mahÃvanaæ samaïoyaæ paccavÃdi [PTS. 4.] PahÃya-machasaæ. Pajahissa-syà pahÃssaæ-sÅmu, [PTS 5.] Akiri-machasaæ. ManvakÃri-syÃ. [BJT Page 520] [\x 520/] Buddho ca kho kÃruïiko mahesi Yo satthà lokassa sadevakassa, Tamehi bhikkhÆti tadà avoca Esova tassa ahu bhikkhubhÃvo'ti. Atha kho bhagavà Ãyasmatà aÇgulimÃlena pacchÃsamaïena yena sÃvatthi tena cÃrikaæ pakkÃmi. Anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena sÃvatthi tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena ra¤¤o pasenadissa kosalassa antepuradvÃre mahÃjanakÃyo santipatitvà uccÃsaddo mahÃsaddo hoti. Coro te deva, vijite aÇgulimÃlo nÃma luddo lohitapÃïÅ hatapahate niviÂÂho adayÃpanno pÃïabhÆtesu. Tena gÃmÃpi agÃmà katÃ, nigamÃpi anigamà katÃ, janapadÃpi ajanapadà katÃ, so manusse vadhitvà vadhitvà aÇgulÅnaæ mÃlaæ dhÃreti. Taæ devo paÂisedhetu'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo pa¤camattehi assasatehi sÃvatthiyà nikkhami. DivÃdivassa yenÃrÃmo tena pÃyÃsi. YÃvatikÃ1 yÃnassa bhÆmi, yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattikova yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà [PTS Page 101] [\q 101/] bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ bhagavà etadavoca: kinnu te maharÃja, rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro kupito, vesÃlikà và licchavÅ, a¤¤e và paÂirÃjÃno'ti. Na kho me bhante, rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro kupito, napi vesÃlikà licchavÅ, napi a¤¤e paÂirÃjÃno. Coro me bhante, vijite aÇgulimÃlo nÃma luddo lohitapÃïi hatapahate niviÂÂho adayÃpanno pÃïabhÆtesu. Tena gÃmÃpi agÃmà katÃ, nigamÃpi anigamà katÃ, janapadÃpi ajanapadà katÃ. So manusse vadhitvà vadhitvà aÇgulÅnaæ mÃlaæ dhÃreti. TÃhaæ bhante paÂisedhissÃmÅti. Sace pana tvaæ mahÃrÃja, aÇgulimÃlaæ passeyyÃsi kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitaæ, virataæ pÃïÃtipÃtà virataæ adinnÃdÃnà virataæ musÃvÃdà ekabhattikaæ brahmacÃriæ sÅlavantaæ kalyÃïadhammaæ, kinti naæ kareyyÃsÅti? AbhivÃdeyyÃma và mayaæ bhante, paccuÂÂheyyÃma và Ãsanena và nimanteyyÃma abhinimanteyyÃmapi naæ cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrehi, dhammikaæ và assa ra rakkhÃvaraïaguttiæ saævidaheyyÃma kuto panassa bhante, dussÅlassa pÃpadhammassa evarÆpo sÅlasaæyamo bhavissatÅti? Tena kho pana samayena Ãyasmà aÇgulimÃlo bhagavato avidÆre nisinno hoti. Atha kho bhagavà dakkhiïaæ bÃhuæ2 paggahetvà rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ etadavoca: eso maharÃja, aÇgulimÃlo'ti. -------------------------- 1.YÃvatiko-[PTS. 2.] DakkhiïabÃhaæ-[PTS.] [BJT Page 522] [\x 522/] Atha kho ra¤¤o pasenadissa kosalassa ahudeva bhayaæ ahuchamhitattaæ ahu lomahaæso. Atha kho bhagavà rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ bhÅtaæ saæviggaæ lomahaÂÂhajÃtaæ viditvà rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ etadavoca: mà bhÃyi maharÃja, mà bhÃyi mahÃrÃja, natthi te ato bhayanti. Atha kho ra¤¤o pasenadissa kosalassa yaæ ahosi bhayaæ [PTS Page 102] [\q 102/] và chamhitattaæ và lomahaæso vÃ, so paÂippassamhÅ. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo yenÃyasmà aÇgulimÃlo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ aÇgulimÃlaæ etadavoca: ayyo no bhante, aÇgulimÃloti? Evaæ mahÃrÃjÃti. Kathaægotto bhante, ayyassa pitÃ, kathaægottà mÃtÃti? Gaggo kho mahÃrÃja, pitÃ, mantÃnÅ mÃtÃti. Abhiramatu bhante, ayyo gaggo mantÃniputto. Ahamayyassa gaggassa mantÃniputtassa ussukkaæ karissÃmi cÅvarapiï¬apÃtasenÃsanagilÃnapaccayabhesajjaparikkhÃrÃnanti1. Tena kho pana samayena Ãyasmà aÇgulimÃlo Ãra¤¤ako hoti piï¬apÃtiko paæsukuliko tecÅvariko. Atha kho Ãyasmà aÇgulimÃlo rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ etadavoca: alaæ mahÃrÃja, paripuïïaæ me ticÅvaranti atha kho rÃjà pasenadi kosalo yena bhagavÃ, tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho rÃjà pasenadi kosalo bhagavantaæ etadavoca: acchariyaæ bhante, abbhÆtaæ bhante, yÃva¤cidaæ bhante, bhagavà adantÃnaæ dametà asantÃnaæ2 sametà aparinibbutÃnaæ3 parinibbÃpetÃ. Yaæ hi mayaæ bhante, nÃsakkhimhà daï¬enapi satthenapi dametuæ. So bhagavatà adaï¬ena asattheneva4 danto. Handa ca dÃni5 mayaæ bhante, gacchÃma bahukiccà mayaæ bahukaraïiyÃti. YassadÃni tvaæ mahÃrÃja, kÃlaæ ma¤¤asÅti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho Ãyasmà aÇgulimÃlo pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya sÃvatthiæ6 piï¬Ãya pÃvisi. Addasà kho Ãyasmà aÇgulimÃlo sÃvatthiyaæ sapadÃnaæ piï¬Ãya caramÃno a¤¤ataraæ itthiæ mÆÊhagabbhaæ vighÃtagabhaæ7 disvÃnassa [PTS Page 103] [\q 103/] etadahosi: kilissanti vata bho sattà kilissanti vata bho sattÃ'ti. Atha kho Ãyasmà aÇgulimÃlo sÃvatthiyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà aÇgulimÃlo bhagavantaæ etadavoca: idhÃhaæ bhante, pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya sÃvatthiæ6 piï¬Ãya pÃvisiæ addasaæ kho ahaæ bhante, sÃvatthiyaæ sapadÃnaæ piï¬Ãya caramÃno a¤¤ataraæ itthiæ mÆÊhagabbhaæ vighÃtagabbhaæ7 disvÃna me etadahosi: kilissanti vata bho sattÃ, kilissanti vata bho sattÃ'ti. ------------------------- 1. ParikkhÃrehÅti-sÅmu. 2. AsamentÃnaæ-syà 3. ApparinibbutÃnaæ-syà 4. Asatthena-syà 5. HandadÃni-syÃ,[PTS 6.] SÃvatthiyaæ-sÅmu,machasaæ 7. VisÃtagabbhaæ-[PTS.] [BJT Page 524] [\x 524/] Tena hi tvaæ aÇgulimÃla, yena sà itthi1 tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà taæ itthiæ evaæ vadehi: yatohaæ bhagini jÃto2 nÃbhijÃnÃmi sa¤cicca pÃïaæ jÅvità voropetÃ. Tena saccena sotthi te hotu, sotthi gabbhassÃ'ti. So hÅ nÆna me bhante, sampajÃnamusÃvÃdo bhavissati, mayà hi bhante, bahÆ sa¤cicca pÃïà jÅvità voropitÃti. Tena hi tvaæ aÇgilimÃla, yena sà itthi itthinÃparaæ tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà taæ itthiæ evaæ vadehi: yatohaæ bhagini, ariyÃya jÃtiyà jÃto nÃbhijÃnÃmi sa¤cicca pÃïaæ jÅvità voropetÃ. Tena saccena sotthi te hotu sotthi gabbhassÃ'ti. Evaæ bhanteti kho Ãyasmà aÇgulimÃlo bhagavato paÂissutvà yena sà itthi1, tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà taæ itthiæ etadavoca: yatohaæ bhagini, ÃriyÃya jÃtiyà jÃto, nÃbhijÃnÃmi sa¤cicca pÃïaæ jÅvità voropetÃ, tena saccena sotthi te hotu sotthi gabbhassÃ'ti. Atha kho sotthi itthiyà ahosi3 sotthi gabbhassa. Atha kho Ãyasmà aÇgulimÃlo eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpÅ pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyaæ pariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. KhÅïà jÃti, vusita brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ [PTS Page 104] [\q 104/] itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca kho panÃyasmà aÇgulimÃlo arahataæ ahosi. Atha kho Ãyasmà aÇgulimÃlo pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya sÃvatthiæ piï¬Ãya pÃvisi, tena kho pana samayena a¤¤enapi le¬¬u khitto Ãyasmato aÇgulimÃlassa kÃye nipatati, a¤¤enapi daï¬o khitto Ãyasmato aÇgulimÃlassa kÃye nipatati, a¤¤enapi sakkharà khittà Ãyasmato aÇgulimÃlassa kÃye nipatati. Atha kho Ãyasmà aÇgalimÃlo bhinnena sÅsena lohitena galantena bhinnena pattena vipphÃlitÃya4 saÇghÃÂiyà yena bhagavà tenupasaÇkami. Addasà kho bhagavà Ãyasmantaæ aÇgulimÃlaæ dÆratova Ãgacchantaæ, disvÃna Ãyasmantaæ aÇgulimÃlaæ etadavoca: adhivÃsehi tvaæ brÃhmaïa, adhivÃsehi tvaæ brÃhmaïa, yassa kho tvaæ kammassa vipÃkena bahÆni vassÃni bahÆni vassasatÃni bahÆni vassasahassÃni niraye pacceyyÃsi. Tassa tvaæ brÃhmaïa, kammassa vipÃkaæ diÂÂheva dhamme paÂisaævedesÅ'ti. Atha kho Ãyasmà aÇgulimÃlo rahogato paÂisallÅno vimuttisukhapaÂisaævedi tÃyaæ velÃyaæ imaæ udÃnaæ udÃnesi: Yo ca pubbe pamajjitvà pacchà so nappamajjati, So imaæ lokaæ pabhÃseti abbhà muttova candimÃ. ------------------------- 1. SÃvatti- [PTS 2.] JÃtiyà jÃto-sÅmu. 3. Atha khvÃssà itthiyà sotthi ahosi- sÅmu, machasaæ 4. VipphÃritÃya-sÅmu. [BJT Page 526] [\x 526/] Yassa pÃpaæ kataæ kammaæ kusalena pithiyati, So imaæ lokaæ pabhÃseti abbhà muttova candimÃ. Yo have daharo bhikkhu yu¤jati buddhasÃsane, So imaæ lokaæ pabhÃseti abbhà muttova candimà Disà hi me dhammakathaæ suïantu Disà hi me yu¤jantu buddhasÃsane, Disà hi me te manuje1 bhajantu Ye dhammamevÃdapayanti santo. [PTS Page 105] [\q 105/] Disà hi me khantivÃdÃnaæ2 avirodhappasaæsinaæ,3 Suïantu dhammaæ kÃlena ta¤ca anuvidhÅyantu. Na hi jÃtu so mamaæ hiæse a¤¤aæ và pana ka¤canaæ4, Pappuyya paramaæ santiæ rakkheyya tasathÃvare. Udakaæ hi nayanti nettikà usukÃrà namayanti tejanaæ DÃruæ namayanti tacchakà attÃnaæ damayanti paï¬itÃ. Daï¬eneke damayanti aÇkusehi kasÃhi ca, Adaï¬ena asatthena ahaæ dantomhi tÃdinÃ. Ahiæsakoti me nÃmaæ hiæsakassa pure sato, AjjÃhaæ saccanÃmomhi na naæ hiæsÃmi ka¤canaæ5. Coro ahaæ pure Ãsiæ aÇgulimÃlo ti vissuto, VuyhamÃno mahoghena buddhaæ saraïamÃgamaæ. LohitapÃïi pure Ãsiæ aÇgulimÃloti vissuto, SaraïÃgamanaæ passa bhavanetti samÆhatÃ. TÃdisaæ kammaæ katvÃna bahuæ6 duggatigÃminaæ, PhuÂÂho kammavipÃkena anaïo bhu¤jÃmi bhojanaæ. PamÃdamanuyu¤janti bÃlà dummedhino janÃ, AppamÃda¤ca medhÃvÅ dhanaæ seÂÂhaæva rakkhati. Mà pamÃdamanuyu¤jetha mà kÃmaratisanthavaæ, Appamatto hi jhÃyanto pappoti vipulaæ sukhaæ. ------------------------- 1. ManussÃ-sÅmu- manujà -machasaæ,syÃ, manusse-[PTS 2.] KhantivodÃniæ-syà 3. Avirodhappasaæsanaæ-syÃ, saæsinaæ-machasaæ. 4. Ki¤ci naæ-machasaæ 5. Ka¤ci naæ - sÅmu, [PTS,]syÃ. Ki¤ci naæ - machasaæ 6. Bahu-[PTS.] [BJT Page 528] [\x 528/] SÃgataæ1 nÃpagataæ nayidaæ dummantitaæ mama, Saævibhattesu2 dhammesu yaæ seÂÂhaæ tadupÃgamaæ. SÃgataæ1 nÃpagataæ nayidaæ dummantitaæ mama, Tisso vijjà anuppattà kataæ buddhassa sÃsananti. [PTS Page 106] [\q 106/] AÇgulimÃlasuttaæ jaÂÂhaæ. ------------------------- 1. SvÃgata1-machasaæ,syà 2. Suvibhattesu-syà paÂibhattesu[PTS.] [BJT Page 530] [\x 530/] 2.4.7 PiyajÃtika suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samaya1 bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena a¤¤atarassa gahapatissa ekaputtako piyo manÃpo kÃlakato1 hoti. Tassa kÃlakiriyÃya neva kammantà paÂibhanti, na bhattaæ paÂibhÃti. So ÃÊÃhanaæ2 gantvà gantvà kandati kahaæ ekaputtaka, kahaæ ekaputtakÃ'ti. Atha kho so gahapati yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi ekamantaæ nisinnaæ kho taæ gahapatiæ bhagavà etadavoca: na kho te gahapati, sake citte Âhitassa indriyÃni, atthi te indriyÃnaæ a¤¤athatta'nti. Kiæ hi me bhante indriyÃnaæ nä¤athattaæ bhavissati? Mayhaæ hi bhante, ekaputtako piyo manÃpo kÃlakato tassa kÃlakiriyÃya neva kammantà paÂibhanti, na bhattaæ paÂibhÃti. Sohaæ ÃÊÃhanaæ2 gantvà gantvà kandÃmi kahaæ ekaputtaka, kahaæ ekaputtakÃ'ti. Evameva gahapati, piyajÃtikà hi gahapati , sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti3. Kissa nu kho4 nÃmetaæ bhante, evaæ bhavissati: piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ, piyajÃtikà hi kho bhante, Ãnandasomanassà piyappabhavikÃti. Atha kho so gahapati bhagavato bhÃsitaæ anabhinanditvà paÂikkositvÃ5 uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. Tena kho pana samayena sambahulà akkhadhuttà bhagavato avidÆre akkhehi dibbanti. Atha kho so gahapati yena te akkhadhuttà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà te akkhadhutte etadavoca: idhÃhaæ bhonto, yena samaïo [PTS Page 107] [\q 107/] gotamo tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà samaïaæ gotamaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisidiæ. Ekamantaæ nisinnaæ kho maæ bhonto, samaïo gotamo etadavoca: na kho te gahapati, sake citte Âhitassa indriyÃni atthi. Te indriyÃnaæ a¤¤athatta'nti. Evaæ vutte ahaæ bhonto, samaïaæ gotamaæ etadavocaæ: kiæ hi me bhante, indriyÃnaæ nä¤athattaæ bhavissati, mayhaæ hi bhante, ekaputtako piyo manÃpo kÃlakato, tassa kÃlakiriyÃya neva kammantà paÂibhanti, na bhattaæ paÂibhÃti. Sohaæ ÃÊÃhanaæ gantvà gantvà kandÃmi: ' kahaæ ekaputtaka, kahaæ ekaputtakÃ'ti. Evametaæ gahapati, evametaæ gahapati, piyajÃtikà hi gahapati, sokaparidevadukkhadomassupÃyÃsà piyappabhavikÃti. Kissa4nu. ------------------------- 1. KÃlaækato-machasaæ 2.ùÊÃhaïaæ-sÅmu. 3. PiyappabhÆtikÃti-syà 4. Kassa kho-machasaæ,[PTS.] Kassa kho-syà 5. AppaÂikkositvÃ-syÃ. [BJT Page 532] [\x 532/] Kho nÃmetaæ bhante, evaæ bhavissati: piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ, piyajÃtikà hi kho bhante, Ãnandasomanassà piyappabhavikÃti. Atha khvÃhaæ1 bhonto, samaïassa gotamassa bhÃsitaæ anabhinanditvà paÂikkositvà uÂÂhÃyÃsanà pakkami'nti. Evametaæ gahapati, evametaæ gahapati, piyajÃtikà hi gahapati, Ãnandasomanassà piyappabhavikÃ'ti. Atha kho so gahapati, sameti me akkhadhuttehÅti pakkÃmi. Atha kho idaæ kathÃvatthuæ anupubbena rÃjantepuraæ pÃvisi. Atha kho pasenadi kosalo mallikaæ deviæ Ãmantesi: idante mallike, samaïena gotamena bhÃsitaæ: 'piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. Sace taæ mahÃrÃja, bhagavatà bhÃsitaæ, evametanti. Evamevaæ panÃyaæ mallikà ya¤¤adeva samaïo gotamo bhÃsati taætadevassa abbhanumodati. Sace taæ mahÃrÃja, bhagavatà bhÃsitaæ evameta'nti. SeyyathÃpi nÃma Ãcariyo ya¤¤adeva antevÃsissa2 bhÃsati, taæ tadevassa antevÃsÅ abbhanumodati: evametaæ Ãcariyà evametaæ ÃcariyÃti. Evamevaæ kho tvaæ mallike, ya¤¤adeva samaïo gotamo bhÃsati. Taæ tadevassa abbhanumodasi. Sace taæ [PTS Page 108] [\q 108/] mahÃrÃja, bhagavatà bhÃsitaæ evameta'nti. Cara pare3 mallike vinassÃti. Atha kho mallikà devÅ nÃÊijaÇghaæ brÃhmaïaæ Ãmantesi: ehi tvaæ brÃhmaïa, yena bhagavà tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà mama vacanena bhagavato pÃde sirisà vandÃhi, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ puccha: 'mallikà bhante, devÅ bhagavato pÃde sirasà vandati, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchatÅ'ti. Eva¤ca vadehi: " bhÃsità nu kho bhante, bhagavatà esà vÃcÃ: piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. Yathà ca te bhagavà vyÃkaroti, tathà taæ sÃdhukaæ uggahetvà mamaæ ÃroceyyÃsi. Na hi tathÃgatà vitathaæ bhaïantÅ"ti. Evaæ bhotÅti kho nÃÊijaÇgho brÃhmaïo mallikÃya deviyà paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho nÃÊijaÇgho brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: 'mallikà bho gotama, devÅ bhoto gotamassa pÃde sirasà vandati, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati. Eva¤ca vadeti: " bhÃsità nu kho bhante, bhagavatà esà vÃcà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ"ti. -------------------------- 1. Atha khohaæ-syà 2. AntevÃsiæ-sÅmu. 3.Cara pi re - [PTS] [BJT Page 534] [\x 534/] Evametaæ brÃhmaïa, evametaæ brÃhmaïa, piyajÃtikà hi kho brÃhmaïa, sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃti. TadaminÃpetaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: 'yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassÃ1 itthiyà mÃtà kÃlamakÃsi. Sà tassà kÃlakiriyÃya ummattikà khittacittà rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: 'api me mÃtaraæ addasatha3 api me mÃtaraæ addasathÃ'ti? [PTS Page 109] [\q 109/] IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassÃ1 itthiyà pità kÃlamakÃsi sà tassa kÃlakiriyÃya ummattikà khittacittà rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇgÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: api me pitaraæ assasatha3 api me pitaraæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa pariyÃyena veditabbaæ : yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassÃ1 itthiyà bhÃtà kÃlamakÃsi. Sà tassa kÃlakiriyÃya ummattikà khittacittà rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: api me bhÃtaraæ addasatha api me bhÃtaraæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa pariyÃyena veditabbaæ : yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassà itthiyà bhaginÅ kÃlamakÃsi. Sà tassà kÃlakiriyÃya ummattikà khittacittà rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: 'api me bhaginiæ addasatha3 api me bhaginiæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ : yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassà itthiyà putto kÃlamakÃsi. Sà tassà kÃlakiriyÃya ummattikà khittacittà rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: 'api me puttaæ addasatha3 api me puttaæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassà itthiyà dhÅtà kÃlamakÃsi. Sà tassà kÃlakiriyÃya ummattikà khittacittà rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: 'api me dhÅtaraæ addasatha3 api me dhÅtaraæ addasathÃ'ti ? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassà itthiyà sÃmiko kÃlamakÃsi. Sà tassa kÃlakiriyÃya ummattikà khittacittà rathiyÃya rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: 'api me sÃmikaæ addasatha3 api me sÃmikaæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: 'yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassa purisassa mÃtà kÃlamakÃsi. So tassà kÃlakiriyÃya ummattako khittacitto rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: 'api me mÃtaraæ addasatha, api me mÃtaraæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: 'yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassa purisassa pità kÃlamakÃsi. So tassa kÃlakiriyÃya ummattako khittacitto rathiyÃya rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: ' api me pitaraæ addasatha api me pitaraæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassa purisassa bhÃtà kÃlamakÃsi. So tassa kÃlakiriyÃya ummattako khittacitto rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha:'api me bhÃtaraæ addasathà api me bhÃtaraæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassa purisassa bhaginÅ kÃlamakÃsi. So tassà kÃlakiriyÃya ummattako khittacitto rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: 'api me bhaginiæ addasatha3 api me bhaginiæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassa purisassa addasathÃ'ti? Putto kÃlamakÃsi. So tassa kÃlakiriyÃya ummattako khittacitto rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha: 'api me puttaæ addasatha3 api me puttaæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassa purisassa dhÅtà kÃlamakÃsi. So tassà kÃlakiriyÃya ummattako khittacitto rathiyÃya2 rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha:'api me dhÅtaraæ addasatha3 api me dhÅtaraæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarassa purisassa pajÃpati kÃlamakÃsi. So tassà kÃlakiriyÃya ummattako khittacitto rathiyÃya rathiyaæ siÇghÃÂakena siÇghÃÂakaæ upasaÇkamitvà evamÃha:'api me pajÃpatiæ addasatha3 api me pajÃpatiæ addasathÃ'ti? IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: 'yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. BhÆtapubbaæ brÃhmaïa, imissÃyeva sÃvatthiyà a¤¤atarà itthi ¤Ãtikulaæ ÃgamÃsi. Tassà te ¤Ãtakà sÃmikÃ4 acchinditvà a¤¤assa dÃtukÃmÃ, sà ca taæ na icchati. Atha kho sà itthi5 sÃmikaæ etadavoca: 'ime maæ6 ayyaputta, ¤Ãtakà tayÃ7 acchinditvà a¤¤assa dÃtukÃmà aha¤ca ------------------------- 1. A¤¤atarissÃ- machasaæ 2. RathikÃya rathikaæ-machasaæ , rathiyà rathiyaæ-sÅmu. 3. Adassatha-syà , addassatha-machasaæ 4. SÃmikaæ-sÅmu, machasaæ, syÃ, [PTS. 5.] SÃvatthi-[PTS 6.] Mama-syÃ,mamaæ-[PTS 7.] Taæ- sÅmu, syÃ,[PTS.] Tvaæ-machasaæ. [BJT Page 536] [\x 536/] Taæ na icchÃmi'ti. Atha kho so puriso taæ itthiæ dvidhà chetvà [PTS Page 110] [\q 110/] attÃnaæ opÃdesi1, 'ubho pecca bhavissÃmÃ'ti. IminÃpi kho etaæ brÃhmaïa, pariyÃyena veditabbaæ: 'yathà piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ, piyappabhavikÃ'ti. Atha kho nÃÊijaÇgho brÃhmaïo bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà yena mallikà devÅ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà yÃvatako ahosi bhagavatà saddhiæ kathÃsallÃpo, taæ sabbaæ mallikÃya deviyà Ãrocesi. Atha kho mallikà devÅ yena rÃjà pasenadi kosalo tenupasaÇkami,upasaÇkamitvà rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ etadavoca: Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, piyà te vajirÅ kumÃrÅti? Evaæ mallike,piyà me vajirÅ kumÃrÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, vajiriyà te kumÃriyà vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ'ti? Vajiriyà me mallike, kumÃriyà vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà jÅvitassapi siyà a¤¤athattaæ,kimpana me na uppajjissanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ'ti? .2 Idaæ kho taæ mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sandhÃya bhÃsitaæ:'piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, piyà te vÃsabhà khattiyÃti2?. Evaæ mallike, piyà me vÃsabhà khattiyÃti.2 Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, vÃsabhÃya te khattiyÃya viparinÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃti? VÃsabhÃya me mallike, khattiyÃya vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà jÅvitassapi siyà a¤¤athattaæ,kiæ pana me na uppajjissanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ'ti. Idaæ kho taæ mahÃrÃja, tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sandhÃya bhÃsitaæ:'piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, piyo te vi¬Æ¬abho3 senÃpatÅ'ti?. Evaæ mallike, piyo me vi¬Æ¬abho senÃpatÅ'ti. [PTS Page 111] [\q 111/] Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, vi¬Æ¬abhassa te senÃpatissa viparinÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃti? ------------------------- 1.UpphÃlesi-machasaæ,syÃ. ,UppÃÂesi-sÅmu,[PTS 2.]VÃsabhakhattiyÃti-syà 3. ViÂaÂÆbho machasaæ. [BJT Page 538] [\x 538/] Vi¬Æ¬abhassa me mallike, senÃpatissa vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà jÅvitassapi siyà a¤¤athattaæ. Kiæ pana me na uppajjissanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃti? Idaæ kho taæ mahÃrÃja,tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sandhÃya bhÃsitaæ: 'piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, piyà te ahanti? Evaæ mallike, piyà mesi tvanti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, mayhaæ te vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ'ti? Tuyhaæ hi me mallike, vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà jÅvitassapi siyà a¤¤athattaæ. Kiæ pana me na uppajjissanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ'ti. Idaæ kho taæ mahÃrÃja,tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sandhÃya bhÃsitaæ: 'piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, piyà te kÃsikosalÃti? Evaæ mallike, piyà me kÃsikosalÃ. KÃsikosalÃnaæ mallike,anubhÃvena kÃsikosalaæ kÃsikacandanaæ paccanubhoma, mÃlÃgandhavilepanaæ dhÃremÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, kÃsikosalÃnaæ te vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ'ti? KÃsikosalÃnaæ hi me mallike, vipariïÃma¤¤athÃbhÃvà jÅvitassapi siyà a¤¤athattaæ. Kiæ pana me na uppajjissanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ'ti. Idaæ kho taæ mahÃrÃja,tena bhagavatà jÃnatà passatà arahatà sammÃsambuddhena sandhÃya bhÃsitaæ: 'piyajÃtikà sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsà piyappabhavikÃ'ti. Acchariyaæ mallike, abbhÆtaæ mallike, yÃva¤ca [PTS Page 112] [\q 112/] so bhagavà pa¤¤Ãya ativijjha ma¤¤e1 passati. Ehi mallike, ÃcÃmehÅti2 Atha kho rÃjà pasenadi kosalo uÂÂhÃyÃsanà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yena bhagavà tena¤chaliæ panÃmetvà tikkhattuæ udÃnaæ udÃnesi: 'namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassÃ'ti. PiyajÃtikasuttaæ sattamaæ. -------------------------- 1. Ativijjha pa¤¤Ãya-[PTS 2.]ùcamehÅti- machasaæ. [BJT Page 540] [\x 540/] 2.4.8. BÃhitika suttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho ayasmà Ãnando pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya sÃvatthiæ1 piï¬Ãya pÃvisi. SÃvatthiyaæ piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto, yena pubbÃrÃmo migÃramÃtu2 pÃsÃdo tenupasaÇkami divÃvihÃrÃya. Tena kho pana samayena rÃjà pasenadi kosalo ekapuï¬arÅkaæ nÃgaæ abhiruhitvà sÃvatthiyà niyyÃsi divÃdivassa. Addasà kho rÃjà pasenadi kosalo Ãyasmantaæ Ãnandaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna siriva¬¬haæ mahÃmattaæ Ãmantesi: 'Ãyasmà nu kho eso samma siriva¬¬ha, Ãnando'ti? Evaæ mahÃrÃja, Ãyasmà eso Ãnando'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: 'ehi tvaæ ambho purisa, yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà mama vacanena Ãyasmato Ãnandassa pÃde sirasà vandÃhi: rÃjà bhante, pasenadi kosalo Ãyasmato Ãnandassa pÃde sirasà vandatÅ'ti.3 Eva¤ca vadehi4: 'sace kira bhante, Ãyasmato Ãnandassa na ki¤ci accÃyikaæ karaïÅyaæ, Ãgametu kira bhante, Ãyasmà Ãnando [PTS Page 113] [\q 113/] muhuttaæ anukampaæ upÃdÃyÃ'ti. Evaæ devÃti kho so puriso ra¤¤o pasenadissa kosalassa paÂissutvà yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho so puriso Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: " rÃjà bhante, pasenadi kosalo Ãyasmato Ãnandassa pÃde sirasà vandati, eva¤ca vadeti: 'sace kira bhante, Ãyasmato Ãnandassa na ki¤ci accÃyikaæ karaïÅyaæ, Ãgametu kira bhante, Ãyasmà Ãnando muhuttaæ anukampaæ upÃdÃyÃ"ti. AdivÃsesi kho Ãyasmà Ãnando tuïhÅbhÃvena. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo yÃvatikà nÃgassa bhÆmi, nÃgena gantvà nÃgà paccorohitvà pattikova yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho rÃjà pasenadi kosalo Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: 'sace bhante,Ãyasmato Ãnandassa na ki¤ci accÃyikaæ karaïÅyaæ, sÃdhu bhante, Ãyasmà Ãnando yena aciravatiyà nadiyà tÅraæ, tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃti. AdhivÃsesi kho Ãyasmà Ãnando tuïhÅbhÃvena. ------------------------- 1. SÃvatthiyaæ-sÅmu, machasaæ 2. MigÃramÃtuyÃ-syà 3. Vandati-sÅmu. 4,Vadeti-sÅmu. [BJT Page 542] [\x 542/] Atha kho Ãyasmà Ãnando yena aciravatiyà nadiyà tÅraæ, tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà a¤¤atarasmiæ rukkhamÆle pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo yÃvatikà nÃgassa bhÆmi nÃgena gantvà nÃgà paccorohitvà pattikova yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho rÃjà pasenadi kosalo Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: idha bhante, Ãyasmà Ãnando hatthatthare nisÅdatu'ti. Alaæ mahÃrÃja, nisÅda tvaæ, nisinno ahaæ sake Ãsane'ti. NisÅdi kho rÃjà pasenadi kosalo pa¤¤atte Ãsane, nisajja kho rÃjà pasenadi kosalo Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: Kinnu kho bhante Ãnanda, so bhagavà tathÃrÆpaæ kÃyasamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa1 kÃyasamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehiti2? Na kho mahÃrÃja, so bhagavà tathÃrÆpaæ kÃyasamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa kÃyasamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅ'ti. [PTS Page 114] [\q 114/] Kimpana bhante Ãnanda, so bhagavà tathÃrÆpaæ vacÅsamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa vacÅsamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehiti? Na kho mahÃrÃja, so bhagavà tathÃrÆpaæ vacÅsamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa vacÅsamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅ'ti. Kimpana bhante Ãnanda, so bhagavà tathÃrÆpaæ manosamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa1 manosamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehÅti2? Na kho mahÃrÃja, so bhagavà tathÃrÆpaæ manosamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa manosamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅti. Acchariyaæ bhante,abbhÆtaæ bhante, yaæ hi mayaæ bhante, nÃsakkhimhà pa¤hena paripÆretuæ, taæ bhante, Ãyasmatà Ãnandena pa¤hassa veyyÃkaraïena paripÆritaæ. Ye te bhante, bÃlà abyattà ananuvicca apariyogÃhetvà paresaæ vaïïaæ và avaïïaæ và bhÃsanti, na mayaæ taæ sÃrato paccÃgacchÃma. Ye ca kho te3 bhante, paï¬ità byattÃ4 medhÃvino anuvicca pariyogÃhetvà paresaæ vaïïaæ và avaïïaæ và bhÃsanti, taæ mayaæ sÃrato paccÃgacchÃma. Katamo pana bhante Ãnanda, kÃyasamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅti?. Yo kho mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro akusalo Katamo pana bhante, kÃyasamÃcÃro akusalo? Yo kho mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro sÃvajjo. Katamo pana bhante, kÃyasamÃcÃro sÃvajjo? Yo kho mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro sabyÃpajjho5. Katamo pana bhante, kÃyasamÃcÃro sabyÃpajjho? Yo kho mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro dukkhavipÃko. Katamo pana bhante, kÃyasamÃcÃro dukkhavipÃko? -------------------------- 1. YvÃyaæ-syÃ. 2.BrÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅti-sÅmu,[PTS 3.] Ye pana te-machasaæ, 4. ViyattÃ-machasaæ 5. SabyÃbajjho-machasaæ. [BJT Page 544] [\x 544/] Yo mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati. Tassa akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyanti. EvarÆpo kho mahÃrÃja,kÃyasamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhiti. Katamo pana bhante Ãnanda, so bhagavà tathÃrÆpaæ vacÅsamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa vacÅsamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehiti? Na kho mahÃrÃja, so bhagavà tathÃrÆpaæ vacÅsamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa vacÅsamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅ'ti.Katamo pana bhante Ãnanda, so bhagavà tathÃrÆpaæ manosamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa1 manosamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehÅti2? Na kho mahÃrÃja, so bhagavà tathÃrÆpaæ manosamÃcÃraæ samÃcareyya yvÃssa manosamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅti.? Yo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro akusalo Katamo pana bhante, manosamÃcÃro akusalo? Yo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro sÃvajjo. Katamo pana bhante, manosamÃcÃro sÃvajjo? Yo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro sabyÃpajjho5. Katamo pana bhante, manosamÃcÃro sabyÃpajjho? Yo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro dukkhavipÃko. Katamo pana bhante, manosamÃcÃro dukkhavipÃko? Yo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro attavyÃbÃdhÃyapi saævattati, paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati. Tassa akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyanti. EvarÆpo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤Æhiti. Kinnu kho bhante Ãnanda, so bhagavà sabbesaæyeva akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ vaïïetÅti? SabbÃ'kusaladhammapahÅno1 kho mahÃrÃja, tathÃgato kusaladhammasamannÃgatoti. Katamo pana bhante Ãnanda, kÃyasamÃcÃro anopÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅti? Yo kho mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro akusalo Katamo pana bhante, kÃyasamÃcÃro akusalo? [PTS Page 115] [\q 115/] Yo kho mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro sÃvajjo. Katamo pana bhante, kÃyasamÃcÃro sÃvajjo? Yo kho mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro sabyÃpajjho5. Katamo pana bhante, kÃyasamÃcÃro sabyÃpajjho? Yo kho mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro dukkhavipÃko. Katamo pana bhante, kÃyasamÃcÃro dukkhavipÃko? -------------------------- 1. Sabbà akusalà dhammà pahÅïo-sÅmu. 2. AbyÃbajjho-machasaæ. [BJT Page 546] [\x 546/] Yo kho mahà rÃja, kÃyasamÃcÃro nevattavyÃbÃdhÃyapisaævattati, na paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati. Tassa akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hanti. EvarÆpo kho mahÃrÃja, kÃyasamÃcÃro anopÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅti. Katamo pana bhante Ãnanda, vacÅsamÃcÃro Katamo pana bhante Ãnanda,so bhagavà tathÃrÆpaæ vacÅsamÃcÃro samÃcareyya yvÃssa vacÅsamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehiti? Na kho mahÃrÃja, so bhagavà tathÃrÆpaæ vacÅsamÃcÃro samÃcareyya yvÃssa vacÅsamÃcÃro anopÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅ'ti.Katamo pana bhante Ãnanda, so bhagavà tathÃrÆpaæ manosamÃcÃro samÃcareyya yvÃssa1 manosamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehiti2? Na kho mahÃrÃja,so bhagavà tathÃrÆpaæ manosamÃcÃro samÃcareyya yvÃssa manosamÃcÃro opÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅti.? Yo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro kusalo [PTS Page 116] [\q 116/] Katamo pana bhante, manosamÃcÃro kusalo? Yo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro anavajjo. Katamo pana bhante, manosamÃcÃro anavajjo? Yo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro abyÃpajjho5. Katamo pana bhante, manosamÃcÃro abyÃpajjho? Yo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro sukhavipÃko. Katamo pana bhante, manosamÃcÃro sukhavipÃko? Yo kho mahà rÃja, manosamÃcÃro nevattavyÃbÃdhÃyapisaævattati, na paravyÃbÃdhÃyapi saævattati, na ubhayavyÃbÃdhÃyapi saævattati. Tassa akusalà dhammà parihÃyanti, kusalà dhammà abhiva¬¬hanti. EvarÆpo kho mahÃrÃja, manosamÃcÃro anopÃrambho samaïehi brÃhmaïehi vi¤¤ÆhÅti. Kiæ pana1 bhante Ãnanda, so bhagavà sabbesaæyeva kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadaæ vaïïetÅti? SabbÃ'kusaladhammapahÅno kho mahÃrÃja, tathÃgato kusaladhammasamannÃgatoti. Acchariyaæ bhante, abbhÆtaæ bhante, yÃvasubhÃsita¤cidaæ2 bhante, Ãyasmatà Ãnandena. Iminà ca mayaæ bhante, Ãyasmato Ãnandassa subhÃsitena attamanÃbhiraddhÃ, evaæ attamanÃbhiraddhà ca mayaæ bhante, Ãyasmato Ãnandassa subhÃsitena, sace bhante, Ãyasmato Ãnandassa hatthiratanaæ kappeyya, hatthiratanampi mayaæ Ãyasmato Ãnandassa dadeyyÃma. Sace bhante, Ãyasmato Ãnandassa assa ratanaæ kappeyya, assaratanampi mayaæ Ãyasmato Ãnandassa dadeyyÃma. Sace bhante, Ãyasmato Ãnandassa gÃmavaraæ kappeyya, gÃmavarampi mayaæ Ãyasmato Ãnandassa dadeyyÃma. Api ca bhante, mayampetaæ3 jÃnÃma: netaæ Ãyasmato Ãnandassa kappatÅti. Ayaæ me bhante, bÃhitikà ra¤¤Ã4 mÃgadhena ajÃtasattunà vedehiputtena vatthanÃÊiyÃ5 pakkhipitvà pahità soÊasasamà ÃyÃmena, aÂÂhasamà vitthÃrena, taæ bhante, Ãyasmà Ãnando patigaïhÃtu anukampaæ upadÃyÃti. ------------------------- 1.Kiænukho pana-syÃ. 2,SubhÃsitamidaæ-sÅmu. 3. Mayampetaæ taæ-sÅmu 4. Ra¤¤o-[PTS 5.] ChattanÃÊiyÃ-syÃ,[PTS.] [BJT Page 548] [\x 548/] Alaæ mahÃrÃja, paripuïïaæ me ticÅvaranti. [PTS Page 117] [\q 117/] Ayaæ bhante, aciravatÅ nadÅ diÂÂhà Ãyasmatà ceva Ãnandena amhehi ca, yadà upari pabbate mahÃmegho ahippavuÂÂho hoti1 athÃyaæ aciravatÅ nadÅ ubhato kulÃni saævissandantÅ gacchati. Evameva kho bhante, Ãyasmà Ãnando imÃya bÃhitikÃya attano ticÅvaraæ karissati. YampanÃyasmato Ãnandassa purÃïaæ ticÅvaraæ, taæ sabrahmacÃrÅhi saævibhajissati. EvÃya ambhÃkaæ dakkhiïà saævissandantÅ ma¤¤e gamissati. PatigaïhÃtu bhante, Ãyasmà Ãnando bÃhitikanti. PaÂiggahesi kho Ãyasmà Ãnando bÃhitikaæ. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: 'handa cadÃni mayaæ bhante Ãnanda, gacchÃma, bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyÃ'ti. YassadÃni tvaæ mahÃrÃja, kÃlaæ ma¤¤asÅti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo Ãyasmato Ãnandassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho Ãyasmà Ãnando acirapakkantassa ra¤¤opasenadissa kosalassa yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà Ãnando yÃvatako ahosi ra¤¤Ã pasenadinà kosalena saddhiæ kathÃsallÃpo. Taæ sabbaæ bhagavato Ãrocesi. Ta¤ca bÃhitikaæ bhagavato pÃdÃsi. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: 'lÃbhà bhikkhave, ra¤¤o pasenadissa kosalassa, suladdhalÃbhà bhikkhave, ra¤¤o pasenadissa kosalassa. Yaæ rÃjÃ2 pasenadi kosalo labhati Ãnandaæ dassanÃya. Labhati payirupÃsanÃyÃti. Idamavoca bhagavÃ, attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. [PTS Page 118] [\q 118/] BÃhitikasuttaæ aÂÂhamaæ. -------------------------- 1.AbhippavÃhoti-sÅmu, 2.Ayaæ rÃjÃ-sÅmu. [BJT Page 550] [\x 550/] 2.4.9. Dhammacetiya suttaæ Evaæ me sutaæ: eka samayaæ bhagavà sakkesu viharati medataÊumpaæ1 nÃma sakyÃnaæ nigamo. Tena kho pana samayena rÃjà pasenadi kosalo nagarakaæ2 anuppatto hoti kenacideva karaïÅyena. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo dÅghaæ kÃrÃyanaæ Ãmantesi: ' yojehi samma kÃrÃyana, bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni, uyyÃnabhÆmiæ gacchÃma subhumiæ dassanÃyÃ'ti. Evaæ devÃti kho dÅgho kÃrÃyano ra¤¤o pasenadissa kosalassa paÂissutvà bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni yojÃpetvà ra¤¤o pasenadissa kosalassa paÂivedesi: 'yuttÃni kho deva bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni, yassadÃni kÃlaæ ma¤¤asÅ'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo bhadraæ yÃnaæ abhiruhitvà bhadrehi bhadrehi yÃnehi nagaramhà niyyÃsi mahacca3 rÃjÃnubhÃvena yena ÃrÃmo tena pÃyÃsi. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattikova ÃrÃmaæ pÃvisi. Addasà kho rÃjà pasenadi kosalo ÃrÃme jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno rukkhamÆlÃni pÃsÃdikÃni pasÃdanÅ yÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni. DisvÃna bhagavantaæyeva Ãrabbha sati udapÃdi: 'imÃni kho tÃni4 rukkhamÆlÃni pÃsÃdikÃni pasÃdanÅyÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni, yattha sudaæ mayaæ taæ bhagavantaæ payirupÃsÃma arahantaæ sammÃsambuddhanti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo dighaæ kÃrÃyanaæ Ãmantesi: imÃni kho samma kÃrÃyana, tÃni rukkhamÆlÃni pÃsÃdÃni pasÃdanÅyÃni appasaddÃni appanigghosÃni vijanavÃtÃni manussarÃhaseyyakÃni paÂisallÃnasÃruppÃni. Yattha sudaæ5 mayaæ taæ bhagavanataæ payirupÃsÃma arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Kahaæ nu kho samma kÃrÃyana, etarahi [PTS Page 119] [\q 119/] so bhagavà viharati arahaæ sammÃsambuddho'ti.? Atthi mahÃrÃja, medataÊumpaæ1 nÃma sakyÃnaæ nigamo. Tattha so bhagavà etarahi arahaæ sammÃsambuddho viharatÅ'ti. KÅva dÆro pana samma kÃrÃyana, nagarakamhÃ6 medataÊumpaæ1 nÃma sakyÃnaæ nigamo hotÅti? Na dÆre mahÃrÃja, tÅïi yojanÃni. Sakkà divasÃvasesena gantunti. Tena hi samma kÃrÃyana, yojehi bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni gamissÃma mayaæ taæ bhagavantaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddha'nti. -------------------------- 1. MedÃÊupaæ- machasaæ,syÃ, medaÊumpaæ-[PTS] metalupaæ-sÅmu. 2. NaÇgarakaæ-[PTS 3.] MahaccÃ-sÅmu,machasaæ 4. ImÃni khodÃni-sÅmu. 5. Yatthassudaæ-[PTS 6.] NaÇgaramhÃ-[PTS.] [BJT Page 552] [\x 552/] Evaæ devÃti kho digho kÃrÃyano ra¤¤o pasenadissa kosalassa paÂissutvà bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni yojÃpetvà ra¤¤o pasenadissa kosalassa paÂivedesi: yuttÃni kho te deva, bhadrÃni bhadrÃni yÃnÃni. YassadÃni kÃlaæ ma¤¤asi'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo bhadraæ yÃnaæ abhiruhitvà bhadrehi bhadrehi yÃnehi nagarakamhà nikkhamitvà yena metaÊumpaæ nÃma sakyÃnaæ nigamo tena pÃyÃsi teneva divasÃvasesena medataÊumpaæ nÃma sakyÃnaæ nigamaæ sampÃpuïi yena ÃrÃmo tena pÃyÃsi. YÃvatikà yÃnassa bhÆmi yÃnena gantvà yÃnà paccorohitvà pattikova ÃrÃmaæ pÃvisi. Tena kho pana samayena sambahulà bhikkhÆ abhokÃse caÇkamanti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo yena te bhikkhu tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà te bhikkhu etadavoca: kahaæ nu kho bhante, etarahi so bhagavà viharati arahaæ sammÃsambuddho, dassanakÃmà hi mayaæ taæ bhagavantaæ arahantaæ sammÃsambuddha'nti. Eso mahÃrÃja vihÃro saævutadvÃro tena appasaddo upasaÇkamitvà ataramÃno Ãlindaæ pavisitvà ukkÃsitvà aggalaæ ÃkoÂehi, vivarissati te bhagavà dvÃra'nti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo tattheva khagga¤ca uïhÅsa¤ca dÅghassa kÃrÃyanassa pÃdÃsi, atha kho dÅghassa kÃrÃyanassa etadahosi: rahÃyati khodÃni mahÃrÃjà tenidhevadÃni1 mayà ÂhÃtabba'nti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo yena so vihÃro saævutadvÃro tena appasaddo upasaÇkamitvà ataramÃno Ãlindaæ pavisitvà ukkÃsitvà aggalaæ ÃkoÂesi. Vivari bhagavà dvÃraæ. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo [PTS Page 120] [\q 120/] vihÃraæ pavisitvà bhagavato pÃde sirasà nipatitvà bhagavato pÃdÃni mukhena ca paricumbati. PÃïÅhi ca parisambÃhati, nÃma¤ca sÃveti: rÃjÃhaæ bhante, pasenadi kosalo, rÃjÃhaæ bhante, pasenadi kosalo'ti. Kiæ pana tvaæ mahÃrÃja, atthavasaæ sampassamÃno imasmiæ sarÅre evarÆpaæ paramanipaccÃkÃraæ karosi cittÆpahÃraæ2 upadaæsesÅti? Atthi kho me bhante, bhagavati dhammanvayo, hoti sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno3 bhagavato sÃvakasaÇgho'ti. IdhÃhaæ bhante, passÃmi eke samaïabrÃhmaïe pariyantakataæ brahmacariyaæ caranti. Dasapi vassÃni, vÅsatimpi vassÃni, tiæsampi vassÃni,cattÃrisampi vassÃni. Te aparena samayena sunahÃtà suvilittà kappitakesamassu pa¤cahi kÃmaguïehi samappità samaÇgÅbhÆtà paricÃrenti4 idha panÃhaæ bhante, bhikkhu passÃmi yÃvajÅvaæ apÃïakoÂikaæ paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ carante, na kho panÃhaæ bhante, ito bahiddhà a¤¤aæ evaæ paripuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ samanupassÃmi. Ayampi kho me bhante, bhagavatÅ dhammanvayo, hoti sammÃsambuddho bhagavÃ,svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇghoti5. -------------------------- 1. IdhevadÃni-sÅmu, machasaæ,syÃ,[PTS 2.] MittÆpahÃraæ-machasaæ,syÃ,[PTS 3.] SuppaÂipanno-machasaæ 4. ParivÃrenti - [PTS 5.] Bhagavato sÃvakasaÇghoti-machasaæ. [BJT Page 554] [\x 554/] Puna ca paraæ bhante, rÃjÃnopi rÃjÆhi vivadanti. KhattiyÃpi khattiyehi vivadanti. BrÃhmaïÃpi brÃhmaïehi vivadanti. GahapatÅpi gahapatÅhi vivadanti. MÃtÃpi puttena vivadati. Puttopi mÃtarà vivadati. PitÃpi puttena vivadati. Puttopi pitarà vivadati. BhÃtÃpi bhÃtarà vivadati. BhÃtÃpi bhaginiyà vivadati. BhaginiyÃpi bhÃtarà vivadati. SahÃyopi sahÃyena vivadati. Idha panÃhaæ bhante, bhikkhu passÃmi samaggà sammodamÃnà avivadamÃnà khÅrodakÅbhÆtà a¤¤ama¤¤aæ [PTS Page 121] [\q 121/] piyacakkhÆhi sampassantà viharanti1. Na kho panÃhaæ bhante, ito bahiddhà a¤¤aæ evaæ samaggaæ parisaæ samanupassÃmi. Ayampi kho me bhante, bhagavati dhammanvayo hoti: sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇghoti. Puna ca parÃhaæ bhante, ÃrÃmena ÃrÃmaæ uyyÃnena uyyÃnaæ anucaÇkamÃmi anuvicarÃmi. Sohaæ tattha passÃmi eke samaïabrÃhmaïe kise lÆkhe dubbaïïe uppaï¬uppaï¬ukajÃte2 dhamanisanthatagatte na viya ma¤¤e cakkhuæ bandhante janassa dassanÃya. Tassa mayhaæ bhante evaæ hoti3 addhà ime Ãyasmanto anabhiratÃ4 và brahmacariyaæ caranti. Atthi và nesaæ ki¤ci pÃpaæ kammaæ kataæ paÂicchannaæ tathà ime Ãyasmanto kisà lÆkhà dubbaïïà uppaï¬uppaï¬ukajÃtà dhamanisanthatagattà na viya ma¤¤e cakkhuæ bandhanti janassa dassanÃyÃti. TyÃhaæ upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: kinnu tumhe Ãyasmanto kisà lÆkhà dubbaïïà uppaï¬uppaï¬ukajÃtà dhamanisanthatagattÃ, na viya ma¤¤e cakkhuæ bandhatha janassa dassanÃyÃti. Te evamÃhaæsu: bandhukarogo no maharÃjÃ'ti. Idha panÃhaæ bhante, bhikkhÆ passÃmi haÂÂhapahaÂÂhà udaggudaggà abhiratarÆpà pÅïitindriyà appossukkà pannalomà paradavuttà migabhÆtena cetasà viharanti5 tassa mayhaæ bhante evaæ hoti3. Addhà ime Ãyasmanto tassa bhagavato sÃsane uÊÃraæ pubbenÃparaæ visesaæ sa¤jÃnanti, tathà ime Ãyasmanto haÂÂhapahaÂÂhà udaggudaggà abhiratarÆpà pÅïitindriyà appossukkà pannalomà paradavuttà migabhÆtena cetasà viharantÅ'ti. Ayampi kho me bhante, bhagavatÅ dhammanvayo hoti sammÃsambuddho bhagavà svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇghoti. Puna ca parÃhaæ bhante, rÃjà khattiyo muddhÃvasitto [PTS Page 122] [\q 122/] pahomi ghÃtetÃyaæ và ghÃtetuæ jÃpetÃyaæ và jÃpetuæ. PabbÃjetÃyaæ và pabbÃjetuæ. Tassa mayhaæ bhante, aÂÂakaraïe6 nisinnassa antarantarà kathaæ opÃtenti. Sohaæ na labhÃmi: mÃme7 bhonto aÂÂakaraïe6 nisinnassa me antarantarà kathaæ opÃtetha.8 KathÃpariyosÃnaæ me bhavanto ÃgamentÆti. Tassa mayhaæ bhante, antarantarÃva. -------------------------- 1. Samagge sammodamÃne khÅrodakÅbhÆte a¤¤ama¤¤aæ piyacakkhÆhi passante viharante-[PTS ,]machasaæ. 2. Uppaï¬upaï¬ukajÃte-syà 3. Etadahosi-syà 4. Anabhirataæ-sÅmu. 5. HaÂÂhapahaÂÂhe udaggudagge abhiratarÆpe païÅtindriye appossukke païïalome paradavutte migabhÆtena cetasà viharante- [PTS.] Machasaæ 6. Atthakaraïe-sÅmu.[PTS 7.] Ime-sÅmu. 8. OpÃtentu-sÅmu. [BJT Page 556] [\x 556/] Kathaæ opÃtenti. Idha panÃhaæ bhante bhikkhu pasasÃmi yasmiæ samaye bhagavà anekasatÃya parisÃya dhammaæ deseti. Neva tasmiæ samaye bhagavato sÃvakÃnaæ khipitasaddo và hoti ukkÃsitasaddo vÃ. BhÆtapubbaæ bhante, bhagavà anekasatÃya parisÃya dhammaæ desasi. Tatra¤¤ataro bhagavato sÃvako ukkÃsi. Tamena¤¤ataro sabrahmacÃrÅ jaïïukena ghaÂÂesi: ' appasaddo Ãyasmà hotu, mÃyasmà saddamakÃsi. Satthà no bhagavà dhammaæ desatÅ'ti, tassa mayhaæ bhante, etadahosi: acchariyaæ vata bho, abbhÆtaæ vata bho. Adaï¬ena vata kira bho asatthena evaæ suvinÅtà parisà bhavissatÅ'ti. Na kho panÃhaæ bhante, ito bahiddhà a¤¤aæ evaæ suvinÅtaæ parisaæ samanupassÃmi. Ayampi kho me bhante, bhagavati dhammanvayo hoti: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo,supaÂipanno saÇgho'ti. .1 Puna ca parÃhaæ bhante, passÃmi idhekacce khattiyapaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃÊavedhirÆpe vobhindantÃ1 ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Te suïanti samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti. Te pa¤haæ abhisaÇkharonti. Imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ gotamaæ upasaÇkamitvà pucchisasÃma: 'evaæ ce no puÂÂho evaæ byÃkarissati,evamassa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃma. Evaæ cepi no puÂÂho evaæ byÃkarissati, evampissa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃ'ti. Te suïanti 'samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂo'ti. Te yena bhagavà tenupasaÇkamanti. Te bhagava dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti [PTS Page 123] [\q 123/] sampahaæseti: te bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità na ceva bhagavantaæ pa¤haæ pucchanti. Kuto2 vÃdaæ Ãropessanti. A¤¤adatthu3 bhagavato sÃvakà sampajjanti. Ayampi kho me bhante bhagavati dhammanvayo hoti. 'SammÃsambuddho bhagavÃ,svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho'ti. .1 Puna caparÃhaæ bhante, passÃmi idhekacce brÃhmaïapaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃÊavedhirÆpe vobhindantÃ1 ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Te suïanti samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti. Te pa¤haæ abhisaÇkharonti. Imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ gotamaæ upasaÇkamitvà pucchisasÃma: 'evaæ ce no puÂÂho evaæ byÃkarissati,evamassa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃma. Evaæ cepi no puÂÂho evaæ byÃkarissati, evampissa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃ'ti. Te suïanti 'samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂo'ti. Te yena bhagavà tenupasaÇkamanti. Te bhagavà dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaseti: te bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità na ceva bhagavantaæ pa¤haæ pucchanti. Kuto2 vÃdaæ Ãropessanti. A¤¤adatthu3 bhagavato sÃvakà sampajjanti. Ayampi kho me bhante bhagavati dhammanvayo hoti. 'SammÃsambuddho bhagavÃ,svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho'ti. Puna ca parÃhaæ bhante, passÃmi idhekacce gahapatipaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃÊavedhirÆpe vobhindantÃ1 ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Te suïanti samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti. Te pa¤haæ abhisaÇkharonti. Imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ gotamaæ upasaÇkamitvà pucchisasÃma: 'evaæ ce no puÂÂho evaæ byÃkarissati,evamassa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃma. Evaæ cepi no puÂÂho evaæ byÃkarissati, evampissa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃ'ti. Te suïanti 'samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂo'ti. Te yena bhagavà tenupasaÇkamanti. Te bhagavà dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaseti: te bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità na ceva bhagavantaæ pa¤haæ pucchanti. Kuto2 vÃdaæ Ãropessanti. A¤¤adatthu3 bhagavato sÃvakà sampajjanti. Ayampi kho me bhante bhagavati dhammanvayo hoti. 'SammÃsambuddho bhagavÃ,svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho'ti. Puna ca parÃhaæ bhante, passÃmi idhekacce samaïapaï¬ite nipuïe kataparappavÃde vÃÊavedhirÆpe vobhindantÃ1 ma¤¤e caranti pa¤¤Ãgatena diÂÂhigatÃni. Te suïanti samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osarissatÅti. Te pa¤haæ abhisaÇkharonti. Imaæ mayaæ pa¤haæ samaïaæ gotamaæ upasaÇkamitvà pucchisasÃma: 'evaæ ce no puÂÂho evaæ byÃkarissati,evamassa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃma. Evaæ cepi no puÂÂho evaæ byÃkarissati, evampissa mayaæ vÃdaæ ÃropessÃmÃ'ti. Te suïanti 'samaïo khalu bho gotamo amukaæ nÃma gÃmaæ và nigamaæ và osaÂo'ti. Te yena bhagavà tenupasaÇkamanti. Te bhagavà dhammiyà kathÃya sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti: te bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità na ceva bhagavantaæ pa¤haæ pucchanti. Kuto2 vÃdaæ Ãropessanti. A¤¤adatthu3 bhagavanta¤¤eva okÃsaæ yÃcanti agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajjÃya. Te bhagavà -------------------------- 1. Te bhindantà - syÃ, machasaæ 2. Kutassa-syà 3. A¤¤adatthuæ-syÃ. [BJT Page 558] [\x 558/] PabbÃjeti. Te tathà pabbajità samÃnà ekà vÆpakaÂÂhà appamattà ÃtÃpino pahitattà viharantà na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharanti. Te evamÃhaæsu: 'manaæ 1 vata bho anassÃma, manaæ1 vata bho panassÃma. Mayaæ hi pubbe assamaïÃva samÃnà samaïamhÃti paÂijÃnimhÃ, abrÃhmaïÃva samÃnà brÃhmaïamhÃti paÂijÃnimhÃ, anarahantova samÃnà arahantomhÃti paÂijÃnimhÃ. IdÃni khomhà samaïÃ, idÃni khomhà brÃhmaïÃ, idÃni khomhà arahanto'ti. Ayampi kho me bhante, bhagavati dhammanvayo hoti: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo, supaÂipanno saÇgho'ti. Puna ca paraæ bhante, ime isidattapurÃïà thapatayo mamabhattà mamayÃnà ahaæ nesaæ jÅvitassa padÃtÃ2 yasassa Ãhattà atha ca pana no tathà mayi [PTS Page 124] [\q 124/] nipaccÃkÃraæ karonti yathà bhagavati. BhÆtapubbÃhaæ bhante senaæ abbhÆyyÃno samÃno imeva isidattapurÃïà thapatayo vimaæsamÃno a¤¤atarasmiæ sambÃdhe Ãvasathe vÃsaæ upaga¤chiæ. Atha kho bhante, ime isidattapurÃïà thapatayo bahudeva rattiæ dhammiyà kathÃya vÅtinÃmetvà yato ahosi bhagavà tato sÅsaæ katvà maæ pÃdato karitvà nipajjiæsu. Tassa mayhaæ bhante, etadahosi: 'acchariyaæ vata bho, abbhÆtaæ vata bho,ime isidattapurÃïà thapatayo mamabhattà mamayÃnÃ, ahaæ tesaæ jÅvitassa padÃtÃ, yasassa ÃhattÃ. Atha ca pana no tathà mayi nipaccÃkÃraæ karonti yathà bhagavati. Addhà ime Ãyasmanto tassa bhagavato sÃsane uÊÃraæ pubbenÃparaæ visesaæ sa¤jÃnantÅ'ti. Ayampi kho me bhante, bhagavati dhammanvayo hoti: 'sammÃsambuddho bhagavÃ, svÃkkhÃto bhagavatà dhammo supaÂipanno saÇgho'ti. Puna ca paraæ bhante, bhagavÃpi khattiyo, ahampi khattiyo, bhagavÃpi kosalako, ahampi kosalako, bhagavÃpi ÃsÅtiko, ahampi Ãsitiko yampi bhante, bhagavÃpi khattiyo, ahampi khattiyo, bhagavÃpi kosalako, ahampi kosalako, bhagavÃpi ÃsÅtiko, ahamipi ÃsÅtiko, iminÃvÃrahÃmevÃhaæ bhante, bhagavati paramanipaccÃkÃraæ kattuæ. CittÆpavÃraæ upadaæsetuæ. Handa ca dÃni mayaæ bhante, gacchÃma. Bahukiccà mayaæ bahukaraïiyÃ'ti. YassadÃni tvaæ mahÃrÃja, kÃlaæ ma¤¤asÅti:atha kho rÃjà pasenadi kosalo uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. ------------------------- 1.Mayaæ-syà 2. JivikÃya,dÃtÃ-machasaæ ,jÅvitaæ dÃtÃ-[PTS.] [BJT Page 560] [\x 560/] Atha kho bhagavà acirapakkantassa ra¤¤o pasenadissa kosalassa bhikkhÆ Ãmantesi: 'eso bhikkhave, rÃjà pasenadi kosalo dhammacetiyÃni bhÃsitvà uÂÂhÃyÃsanà pakkanto. UggaïhÃtha1 bhikkhave, dhammacetiyÃni. PariyÃpuïÃtha [PTS Page 125] [\q 125/] bhikkhave, dhammacetiyÃni. DhÃretha bhikkhave, dhammacetiyÃni. AtthasaæhitÃni bhikkhave, dhammacetiyÃni ÃdibrahmacariyakÃnÅ'ti. Idamavoca bhagavà attamanà te bhikkhu bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Dhammacetiyasuttaæ navamaæ. -------------------------- 1. Uggaïhatha -machasaæ,syÃ. [BJT Page 562] [\x 562/] 2.4.10 Kaïïakatthala suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà ujukÃyaæ1 viharati kaïïakatthale migadÃye. Tena kho pana samayena rÃjà pasenadi kosalo ujukaæ anuppatto hoti kenacideva karaïÅyena. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: 'ehi tvaæ ambho purisà yena bhagavà tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà mama vacanena bhagavato pÃde sirisà vandÃhi. AppÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ puccha, 'rÃjà bhante, pasenadi kosalo bhagavato pÃde sirasà vandati, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchatÅ'ti. Eva¤ca vadehi: 'ajja kira bhante, rÃjà pasenadi kosalo pacchÃbhattaæ bhÆttapÃtarÃso bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ'ti. Evaæ devÃti kho so puriso ra¤¤o pasenadissa kosalassa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so puriso bhagavantaæ etadavoca: 'rÃjà bhante, pasenadi kosalo bhagavato pÃde sirasà vandati. AppÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati. Eva¤ca vadeti: ajja kira bhante, rÃjà pasenadi kosalo pacchÃbhattaæ bhuttapÃtarÃso bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ'ti. Assosuæ kho somà ca bhaginÅ sakulà ca bhaginÅ 'ajja [PTS Page 126] [\q 126/] kira rÃjà pasenadi kosalo pacchÃbhattaæ bhuttapÃtarÃso bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ'ti. Atha kho somà ca bhaginÅ sakulà ca bhaginÅ rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ bhattÃbhihÃre upasaÇkamitvà etadavocuæ: 'tena hi mahÃrÃja, amhÃkampi vacanena bhagavato pÃde sirasà vandÃhi. AppÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ puccha: 'somà ca bhante, bhaginÅ sakulà ca bhaginÅ bhagavato pÃde sirasà vandanti, appÃbÃdhaæ appataÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchanti'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo pacchÃbhattaæ bhuttapÃtarÃso yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho rÃjà pasenadi kosalo bhagavantaæ etadavoca: 'somà ca bhante, bhaginÅ sakulà ca bhaginÅ bhagavato pÃde sirasà vandanti. AppÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchantÅ'ti. Kimpana mahÃrÃja, somà ca bhaginÅ sakulà ca bhaginÅ a¤¤aæ dÆtaæ nÃlatthu'nti. [BJT Page 564] [\x 564/] Assosuæ kho bhante, somà ca bhaginÅ sakulà ca bhaginÅ, ' ajja kira rÃjà pasenadi kosalo pacchÃbhattaæ bhuttapÃtarÃso bhagavantaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ'ti. Atha kho bhante, somà ca bhaginÅ sakulà ca bhaginÅ maæ bhattÃbhihÃre upasaÇkamitvà etadavocuæ: tena hi mahÃrÃja, amhÃkampi vacanena bhagavato pÃde sirasà vandÃhi, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ puccha, somà ca bhante, bhaginÅ sakulà ca bhaginÅ bhagavato pÃde sirasà vandanti, appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchantÅ'ti. Sukhiniyo hontu mahÃrÃja, somà ca bhaginÅ sakulà ca bhaginÅti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo bhagavantaæ etadavoca: " sutaæ metaæ bhante samaïo gotamo evamÃha: 'natthi so samaïo và brÃhmaïo và yo sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnissati, netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ'ti. Ye te bhante evamÃhaæsu: 'samaïo gotamo evamÃha: [PTS Page 127] [\q 127/] natthi so samaïo và brÃhmaïo và yo sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnissati. Netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti. Kacci te bhante, bhagavato vuttavÃdino, na ca bhagavantaæ abhÆtena abbhÃcikkhanti. Dhammassa cÃnudhammaæ byÃkaronti, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgacchatÅ'ti. Ye te mahÃrÃja, evamÃhaæsu: 'samaïo gotamo evamÃha: natthi so samaïo và brÃhmaïo và yo sabba¤¤u sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnissati. Netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Na me tena vuttavÃdino abbhÃcikkhanti ca pana maæ te asatà abhutenÃ'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo vi¬Æ¬abhaæ1 senÃpatiæ Ãmantesi: 'ko nu khojja2 senÃpati, imaæ kathÃvatthuæ 3 rÃjantepure abbhudÃhÃsÅti? 'Sa¤jayo mahÃrÃja, brÃhmaïo ÃkÃsagotto'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi,'ehi tvaæ amho purisa, mama vacanena sa¤jayaæ brÃhmaïaæ ÃkÃsagottaæ Ãmantesi. RÃjà taæ4 bhante, pasenadi kosalo ÃmantetÅ'ti. Evaæ devÃti kho so puriso ra¤¤o pasenadissa kosalassa paÂissutvà yena sa¤jayo brÃhmaïo ÃkÃsagotto tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà sa¤jayaæ brÃhmaïaæ ÃkÃsagottaæ etadavoca: 'rÃjà taæ bhante, pasenadi kosalo ÃmantetÅ'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo bhagavantaæ etadavoca: siyà nu kho bhante, bhagavatà a¤¤adeva ki¤ci sandhÃya vÃcà bhÃsitÃ5, ta¤ca jano a¤¤athà vipaccÃgaccheyyÃti?6. AbhijÃnÃmi mahÃrÃja vÃcaæ bhÃsitÃti7. ------------------------- 1. ViÂaÂÆbhaæ-machasaæ 2. Ko nu kho-machasaæ,syÃ[PTS 3.] KathÃvatthu-sÅmu 4. RÃjà te-[PTS 5.] SandhÃya bhÃsitaæ-machasaæ,syÃ,[PTS 6.] PaccÃgaccheyya-machaæ,syÃ,[PTS 7.] AbhijÃnÃmi mahÃrÃja vÃcaæ bhÃsitÃti. Machasaæ,syÃ,[PTS,]Ænaæ. [BJT Page 566] [\x 566/] Yathà kathampana bhante, bhagavà abhijÃnÃti vÃcaæ bhÃsitÃti?1. Evaæ kho ahaæ mahÃrÃja, abhijÃnÃmi vÃcaæ bhÃsitÃ1 'natthi so samaïo và brÃhmaïo vÃ, [PTS Page 128] [\q 128/] yo sakideva sabbaæ ¤assati, sabbaæ dakkhiti, netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ'ti. HeturÆpaæ bhante, bhagavà Ãha saheturÆpaæ bhante bhagavà Ãha:'natthi so samaïo và brÃhmaïo vÃ,yo sakideva sabbaæ ¤assati, sabbaæ dakkhiti, netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti. CattÃro me bhante, vaïïÃ: khattiyà brÃhmaïà vessà suddÃ. Imesaæ nu kho bhante, catunnaæ vaïïÃnaæ siyà viseso, siyà nÃnÃkaraïa'nti? CattÃro 'me mahÃrÃja, vaïïÃ. Khattiyà brÃhmaïà vessà suddÃ. Imesaæ kho mahÃrÃja, catunnaæ vaïïÃnaæ dve vaïïà aggamakkhÃyanti, khattiyà ca brÃhmaïà ca. Yadidaæ abhivÃdanapaccuÂÂhÃnaa¤jalikammasÃmicÅkammÃnanti2. NÃhaæ bhante, bhagavantaæ diÂÂhadhammikaæ pucchÃmi, samparÃyikÃhaæ bhante, bhagavantaæ pucchÃmi. CattÃro me bhante, vaïïÃ: khattiyà brÃhmaïà vessà suddÃ. Imesaæ nu kho bhante, catunnaæ vaïïÃnaæ siyà viseso, siyà nÃnÃkaraïanti? Pa¤cimÃni mahÃrÃja, padhÃniyaÇgÃni. KatamÃni pa¤ca? Idha mahÃrÃja, bhikkhÆ saddho hoti, saddahati tathÃgatassa bodhiæ: 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. AppÃbÃdho hoti appÃtaÇko samavepÃkiniyà gahaïiyà samannÃgato nÃtisÅtÃya nÃccuïhÃya majjhimÃya padhÃnakkhamÃya asaÂho hoti amÃyÃvÅ yathÃbhÆtaæ attÃnaæ ÃvÅkattà satthari và vi¤¤Æsu và sabrahmacÃrÅsu. ùraddhaviriyo viharati akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnÃya kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadÃya thÃmavà daÊhaparakkamo anikkhittadhÆro kusalesu dhammesu. Pa¤¤avà hoti udayatthagÃminiyà pa¤¤Ãya samannÃgato ariyÃya nibbedhikÃya sammÃdukkhakkhayagÃminiyà imÃni kho mahÃrÃja, pa¤ca padhÃniyaÇgÃni. CattÃrome mahÃrÃja, vaïïÃ: khattiyà brÃhmaïà vessà suddÃ. Te cassu imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgatÃ, taæ nesaæ3 cassa dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. CattÃro me bhante vaïïÃ: khattiyà brÃhmaïà vessà [PTS Page 129] [\q 129/] suddÃ,te cassu imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgatà ettha pana nesaæ bhante, siyà viseso siyà nÃnÃkaraïanti?. -------------------------- 1.Vacà bhÃsitÃ-sÅmu. 2. SÃmÅcikammÃnÅti-machasaæ ,sÃmicikammanti-syÃ,[PTS. 3.]Ettha pana nesaæ-machasaæ [BJT Page 568] [\x 568/] Ettha kho pana nesÃhaæ mahÃrÃja, padhÃnavemattataæ1 vadÃmi. SeyyathÃpassu2 mahÃrÃja, dve hatthidammà và assadammà và godammà và sudantà suvinÅtÃ, dve hatthidammà và assadammà và godammà và adantà avinÅtÃ. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, ye te dve hatthidammà và assadammà và godammà và sudantà suvinÅtÃ, api nu te dantÃva dantakÃraïaæ gaccheyyuæ. DantÃva dantabhÆmiæ sampÃpuïeyyunti? Evaæ bhante. Ye pana te dve hatthidammà và assadammà và godammà và adantà avinÅtÃ, api nu te adantÃva dantakÃraïaæ gaccheyyuæ. AdantÃva dantabhÆmiæ sampÃpuïeyyuæ seyyathÃpi te dve hatthidammà và assadammà và godammà và sudantà suvinÅtÃti? Nohetaæ bhante. Evameva kho mahÃrÃja, yaætaæ saddhena pattabbaæ appÃbÃdhena asaÂhena amÃyÃvinà Ãraddhaviriyena pa¤¤avatÃ, taæ vata assaddho bavhÃbÃdho saÂho mÃyÃvÅ kusito duppa¤¤o pÃpuïissatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti. HeturÆpaæ bhante, bhagavà Ãha. SaheturÆpaæ bhante bhagavà Ãha. CattÃro me bhante, vaïïÃ: khattiyà brÃhmaïà vessà suddÃ, te cassu imehi pa¤cahi padhÃniyaÇgehi samannÃgatÃ, te cassu sammappadhÃnÃ. Ettha pana nesaæ bhante, siyà viseso, siyà nÃnÃkaraïanti. Ettha kho pana nesÃhaæ3 mahÃrÃja, na ki¤ci nÃnÃkaraïaæ vadÃmi, yadidaæ vimuttiyà vimuttiæ. SeyyathÃpi mahÃrÃja, puriso sukkhaæ sÃkakaÂÂhaæ ÃdÃya aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtukareyya. Atha aparo puriso sukkhaæ sÃlakaÂÂhaæ [PTS Page 130] [\q 130/] ÃdÃya, aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtukareyya. Atha aparo puriso sukkhaæ ambakaÂÂhaæ ÃdÃya aggiæ abhinibbatteyya. Tejo pÃtukareyya. Atha aparo puriso sukkhaæ udumbarakaÂÂhaæ ÃdÃya aggiæ abhinibbatteyya tejo pÃtukareyya. Taæ kiæ ma¤¤asi mahÃrÃja, siyà nu kho tesaæ aggÅnaæ nÃnÃdÃruto abhinibbattÃnaæ ki¤ci nÃnÃkaraïaæ, acciyà và acciæ vaïïena và vaïïaæ, ÃbhÃya và Ãbhanti? No hetaæ bhante. Evameva kho mahÃrÃja, yaæ taæ tejaæ viriyaæ nippharati, taæ4 padhÃnÃbhinibbattaæ5 nÃhaæ tattha ki¤ci nÃnÃkaraïaæ vadÃmi yadidaæ vimuttiyà vimuttinti. -------------------------- 1. NÃnatthaæ-sÅmu, vemattaæ-[PTS 2.] SeyyathÃpissu-machasaæ,[PTS 3.] Ettha kho nesÃhaæ- machasaæ,[PTS 4.] VÅriyà nimmathitaæ-machasaæ 5. PacchÃbhinibbattaæ-sÅmu. [BJT Page 570] [\x 570/] HeturÆpaæ bhante, bhagavà Ãha, saheturÆpaæ bhante, bhagavà Ãha kiæ pana bhante, atthi devÃti? Kiæ pana tvaæ mahÃrÃja? Evaæ vadesi: kiæ pana bhante, atthi devÃti? Yadi và te bhante, devà ÃgantÃro itthattaæ, yadi và anÃgantÃro itthattanti. Ye te mahÃrÃja? Devà sabyÃpajjhà te devà ÃgantÃro itthattaæ ye te devà abyÃpajjhÃ, te devà anÃgantÃro itthattanti. Evaæ vutte vi¬Æ¬abho1 senÃpati bhagavantaæ etadavoca: 'ye te bhante devà sabyÃpajjhà ÃgantÃro itthattaæ, te devà ye te devà abyÃpajjhà anÃgantÃro itthattaæ te deve tamhà ÂhÃnà cÃvessanti và pabbÃjessanti vÃ'ti. Atha kho Ãyasmato Ãnandassa etadahosi: 'ayaæ kho vi¬Æ¬abho senÃpati ra¤¤o pasenadissa kosalassa putto. Ahaæ bhagavato putto. Ayaæ kho kÃloyaæ putto puttena manteyyÃ'ti. Atha kho Ãyasmà Ãnando vi¬Æ¬abhaæ senÃpatiæ Ãmantesi: 'tenahi senÃpati, taæ yevettha paÂipucchissÃmi. Yathà te khameyya tathà naæ byÃkareyyÃsi. Taæ kiæ ma¤¤asi senÃpati, yÃvatà ra¤¤o pasenadissa kosalassa vijitaæ, yattha ca rÃjà pasenadi kosalo issariyÃdhipaccaæ rajjaæ kÃreti. Pahoti tattha rÃjà pasenadi kosalo samaïaæ và brÃhmaïaæ và pu¤¤avantaæ và apu¤¤avantaæ và brahmacariyavantaæ và abrahmacariyavantaæ và tahmà ÂhÃnà cÃvetuæ và pabbÃjetuæ vÃ'ti? YÃvatà bho ra¤¤o pasenadissa kosalassa vijitaæ, yattha ca rÃjà pasenadi kosalo issariyÃdhipaccaæ [PTS Page 131] [\q 131/] rajjaæ kÃreti. Pahoti tattha rÃjà pasenadi kosalo samaïaæ và brÃhmaïaæ và pu¤¤avantaæ và apu¤¤avantaæ và brahmacariyavantaæ và abrahmacariyavantaæ và tamhà ÂhÃnà cÃvetuæ và pabbÃjetuæ vÃ'ti Taæ kiæ ma¤¤asi senÃpati, yÃvatà ra¤¤o pasenadissa kosalassa avijitaæ, yattha ca rÃjà pasenadi kosalo issariyÃdhipaccaæ rajjaæ na kÃreti. Pahoti tattha rÃjà pasenadi kosalo samaïaæ và brÃhmaïaæ và pu¤¤avantaæ và apu¤¤avantaæ và brahmacariyavantaæ và abrahmacariyavantaæ và tahmà ÂhÃnà cÃvetuæ và pabbÃjetuæ vÃ'ti YÃvatà ra¤¤o pasenadissa kosalassa avijitaæ, yattha ca rÃjà pasenadissa kosalo issariyÃdhipaccaæ rajjaæ na kÃreti.Na tattha pahoti rÃjà pasenadi kosalo samaïaæ và brÃhmaïaæ và pu¤¤avantaæ và apu¤¤avantaæ và brahmacariyavantaæ và abrahmacariyavantaæ và tahmà ÂhÃnà cÃvetuæ và pabbÃjetuæ vÃ'ti Taæ kiæ ma¤¤asi senÃpati, sutà te devà tÃvatiæsÃti? Evaæ bho, sutaæ me devà tÃvatiæsÃ. IdhÃpi bhotà ra¤¤Ã pasenadinà kosalena sutà devà tÃvatiæsÃ'ti. -------------------------- 1. ViÂaÂÆbho-machasaæ. [BJT Page 572] [\x 572/] Taæ kiæ ma¤¤asi senÃpati, pahoti rÃjà pasenadi kosalo deve tÃvatiæse tamhà ÂhÃnà cÃvetuæ và pabbÃjetuæ vÃti? DassanÃyapi bho rÃjà pasenadi kosalo deve tÃvatiæse nappahoti. Kuto pana tamhà ÂhÃnà cÃvessati và pabbÃjessati vÃ'ti. Evameva kho senÃpati. Ye te devà sabyÃpajjhà ÃgantÃro itthattaæ te devÃ, ye te devà abyÃpajjhà anÃgantÃro itthattaæ, te devà dassanÃyapi nappahonti, kuto pana tamhà ÂhÃnà vÃcessanti và pabbÃjessanti vÃ'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo bhagavantaæ etadavoca: 'ko nÃmo ayaæ bhante bhikkhÆti? ùnando nÃma mahÃrÃjÃti. ùnando vata bho ÃnandarÆpo vata bho. HeturÆpaæ [PTS Page 132] [\q 132/] bhante Ãyasmà Ãnando Ãha. SaheturÆpaæ bhante, Ãyasmà Ãnando Ãha. Kiæ pana bhante, atthi brahmÃti? Kiæ pana tvaæ mahÃrÃja evaæ vadesi: kiæ pana bhante, atthi brahmÃti? Yadi và so bhante, brahmà Ãgantà itthattaæ. Yadi và anÃgantà itthattanti. Yo so mahÃrÃjà brahmà sabyÃpajjho,so brahmà Ãgantà itthattaæ, yo so brahmà abyÃpajjho so brahmà anÃgantà itthattanti. Atha kho a¤¤ataro puriso rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ etadavoca: 'sa¤jayo mahÃrÃja, brÃhmaïo ÃkÃsagotto Ãgato'ti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo sa¤jayaæ brÃhmaïaæ ÃkÃsagottaæ etadavoca: 'ko nu kho brÃhmaïa, imaæ kathÃvatthuæ rÃjantepure abbhudÃhÃsÅti? 'Vi¬Æ¬abho mahÃrÃja, senÃpatÅ'ti. Vi¬Æ¬abho senÃpati evamÃha: sa¤jayo mahÃrÃja, brÃhmaïo ÃkÃsagotto'ti. Atha kho a¤¤ataro puriso rÃjÃnaæ pasenadiæ kosalaæ etadavoca. YÃnakÃlo mahÃrÃjÃti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo bhagavantaæ etadavoca: sabba¤¤Ætaæ mayaæ bhante bhagavantaæ apucchimhà sabba¤¤Ætaæ bhagavà vyÃkÃsi. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca, tena camhà attamanà cÃtuvaïïiæ suddhiæ1 mayaæ bhante, bhagavantaæ apucchimhà cÃtuvaïïiæ suddhiæ bhagavà vyÃkÃsi ta¤ca panamhÃkaæ ruccati. Ceva khamati ca. Tena camhà attamanà adhideve mayaæ -------------------------- 1.CÃtuvaïïisuddhiæ-machasaæ. [BJT Page 574] [\x 574/] Bhante, bhagavantaæ apucchimhÃ, adhideve bhagavà vyÃkÃyi. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca. Tena camhà attamanÃ. AdhibrahmÃnaæ mayaæ bhante, bhagavantaæ apucchimhÃ, adhibrahmÃnaæ bhagavà vyÃkÃsi. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca, tena camhà attamanÃ. Yaæ yadeva ca pana maya bhante, bhagavantaæ apucchimhà tantadeva bhagavà vyÃkÃsi. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca, tena camhà attamanà handa [PTS Page 133] [\q 133/] cadÃni mayaæ bhante, gacchÃma bahukiccà mayaæ bahukaraïÅyÃti. YassadÃni tvaæ mahÃrÃja, kÃlaæ ma¤¤asiti. Atha kho rÃjà pasenadi kosalo bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmÅti. Kaïïakatthala suttaæ dasamaæ. RÃjavaggo catuttho Tassa vaggassa uddÃnaæ. GhaÂÅkÃro raÂÂhapÃlo makhÃdevo madhuriyaæ, Bodhi aÇgilimÃlo ca piyajÃtaæ bÃhitikaæ, Dhammacetiya suttaæ ca dasamaæ kaïïakatthalaæ. [BJT Page 576] [\x 576/] 5. BrÃhmaïavaggo 2.5.1 BrahmÃyusuttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà videhesu cÃrikaæ carati mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhÆsatehi. Tena kho pana samayena brÃhmÃyu nÃma brÃhmaïo mithilÃyaæ paÂivasati jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto vÅsaævassasatiko jÃtiyÃ, tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. Assosi kho brahmÃyu brÃhmaïo: " samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito videhesu cÃrikaæ carati mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo .1 AbbhÆggato 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïa sampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hoti'ti. [PTS Page 134] [\q 134/] .1 Tena kho pana samayena brahmÃyussa brÃhmaïassa uttaro nÃma mÃïavo antevÃsÅ hoti tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo uttaraæ mÃïavaæ Ãmantesi: 'ayaæ tÃta uttara, samaïo gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito videhesu cÃrikaæ carati mahatà bhikkhÆsaÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhÆggato'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïa sampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ.So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã ¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hoti'ti. Ehi tvaæ tÃta uttara, yena samaïo gotamo tenupasaÇkama. UpasaÇkamitvà samaïaæ gotamaæ jÃnÃhi yadi và taæ bhavantaæ gotamaæ tathà santaæ yeva saddo abbhuggato. Yadi và no tathÃ, yadi và so bhavaæ gotamo tÃdiso, yadi và na tÃdiso, tayà mayaæ taæ bhavantaæ gotamaæ vedissÃmÃ'ti. Yathà kathampanÃhaæ bho taæ bhavantaæ gotamaæ jÃnissÃmi: yadi và taæ bhavantaæ gotamaæ tathà santaæ yeva saddo abbhuggato, yadi và no tathÃ, yadi và so bhavaæ gotamo tÃdiso yadivà natÃdiso'ti. [BJT Page 578] [\x 578/] ùgatÃni kho tÃta uttara, amhÃkaæ mantesu dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni, yehi samannÃgatassa mahÃpurisassa dveyeva gatiyo bhavanti ana¤¤Ã, sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni sattaratanÃni bhavanti, seyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasati: sace kho pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivattacchado1. Ahaæ kho pana te tÃta uttara,mantÃnaæ dÃtÃ, tvaæ me mantÃnaæ paÂiggahetÃti. Evaæ hoti kho uttaro mÃïavo brahmÃyussa brÃhmaïassa paÂissutvà uÂÂhÃyÃsanà brahmÃyuæ brÃhmaïaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà videhesu yena bhagavà tena [PTS Page 135] [\q 135/] cÃrikaæ pakkÃmi. Anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho uttaro mÃïavo bhagavato kÃye dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni sammannesi. Addasà kho uttaro mÃïavo bhagavato kÃye dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni yebhÆyyena Âhapetvà dve. DvÅsu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati: ' kosohite ca vatthaguyhe pahÆtajivhatÃya cÃ'ti. Atha kho bhagavato etadahosi: 'passati kho me ayaæ uttaro mÃïavo dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni yebhÆyyena Âhapetvà dve. DvÅsu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasidati kosohite ca catthaguyhe pahÆtajivhatÃya cÃ'ti. Atha kho bhagava tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkhÃsi2. Yathà addasa uttaro mÃïavo bhagavato kosohitaæ vatthaguyhaæ. Atha kho bhagavà jivhaæ ninnÃmetvà ubhopi kaïïasotÃni anumasi parimasi3. Ubhopi nÃsikÃsotÃni anumasi parimasi. Kevalampi4 lalÃÂamaï¬alaæ5 jivhÃya chÃdesi. Atha kho uttarassa mÃïavassa etadahosi: samannÃgato kho samaïo gotamodvattiæsa mahÃpurisalakkhaïehi. YannÆnÃhaæ samaïaæ gotamaæ anubandheyyaæ iriyÃpatha¤cassa passeyya'nti. Atha kho uttaro mÃïavo satta mÃsÃni bhagavantaæ anubandhi jÃyÃva anapÃyinÅ atha kho uttaro mÃïavo sattannaæ mÃsÃnaæ accayena videhesu yena mithilà tena cÃrikaæ pakkÃmi. Anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena mithilà yena brahmÃyu brÃhmaïo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà brahmÃyuæ brÃhmaïaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho uttaraæ mÃïavaæ brahmÃyu brÃhmaïo etadavoca: kacci tÃta uttara, taæ bhavantaæ gotamaæ tathà santaæ yeva saddo [PTS Page 136] [\q 136/] abbhuggato no a¤¤atÃ, kacci ca pana so bhavaæ gotamo tÃdiso, no a¤¤Ãdiso'ti. ------------------------- 1.VÅvattacchaddo-sÅmu 2. AbhisaÇkhÃresi-syà 3. PaÂimasi-machasaæ,syÃ,[PTS 4.] Kevalakampi-[PTS 5.] NalÃÂamaï¬alaæ-machasaæ,syÃ,[PTS.] [BJT Page 580] [\x 580/] TathÃsantaæyeva bho taæ bhavantaæ gotamaæ tathà saddo abbhuggato, no a¤¤athÃ, tÃdiso ca bho so bhavaæ gotamo, na a¤¤Ãdiso. SamannÃgato ca so bho bhavaæ gotamo dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïehi. SuppatiÂÂhitapÃdo kho pana so bhavaæ gotamo, idampi tassa1 bhoto gotamassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. HeÂÂhà kho panassa bhoto gotamassa pÃdatalesu cakkÃni jÃtÃni sahassÃrÃni sanemikÃni sanÃbhikÃni sabbÃkÃraparipÆrÃïi. ùyatapaïhÅ kho pana so bhavaæ gotamo DÅghaÇgulÅ kho pana so bhavaæ gotamo MudutaÊuïahatthapÃdo kho pana so bhavaæ gotamo JÃlahatthapÃdo kho pana so bhavaæ gotamo UssaÇkhapÃdo kho pana so bhavaæ gotamo EïijaÇgho kho pana so bhavaæ gotamo hitakova kho pana so bhavaæ gotamo anonamanto ubhohi pÃïitalehi jaïïukÃni parimasati parimajjati. Kosohitavatthaguyho kho pana so bhavaæ gotamo. Suvaïïavaïïo kho pana so bhavaæ gotamo ka¤canasantibhattaco. Sukhumacchavi kho pana so bhavaæ gotamo sukhumattà chaviyà rajojallaæ kÃye na upalippati.2 Ekekalomo kho pana so bhavaæ gotamo,ekekÃni lomÃni lomakÆpesu jÃtÃni. Uddhaggalomo kho pana so bhavaæ gotamo uddhaggÃni lomÃni jÃtÃni nÅlÃni a¤janavaïïÃni kuï¬alÃvattÃni3 padakkhiïÃvattakajÃtÃni. Brahmujjugatto kho pana so bhavaæ gotamo Sattussado kho pana so bhavaæ gotamo SÅhapubbaddhakÃyo kho pana so bhavaæ gotamo Citantaraæso kho pana so bhavaæ gotamo Nigrodhaparimaï¬alo kho pana so bhavaæ gotamo, yÃvatakvassa kÃyo tÃvatakvassa vyÃmo yÃvatakvassa vyÃmo tÃvatakvassa kÃyo ------------------------ 1. Idampissa-sÅmu. 2. Upalimpati-sÅmu, machasaæ 3, kuï¬alÃvaÂÂÃni-machasaæ, syÃ. [BJT Page 582] [\x 582/] Samavattakkhandho kho pana so bhavaæ gotamo Rasaggasaggi kho pana so bhavaæ gotamo SÅhahanu kho [PTS Page 137] [\q 137/] pana so bhavaæ gotamo CattÃÊisadanto kho pana so bhavaæ gotamo Samadanto kho pana so bhavaæ gotamo Avivaradanto kho pana so bhavaæ gotamo SusukkadÃÂho kho pana so bhavaæ gotamo Pahutajivho kho pana so bhavaæ gotamo Brahmassaro kho pana so bhavaæ gotamo ,karavÅkabhÃïÅ. AbhinÅlanetto kho pana so bhavaæ gotamo Gopakhumo kho pana so bhavaæ gotamo Uïïà kho panassa bhoto gotamassa bhamukantare jÃtà odÃtà mudutulasantibhÃ. UïhÅsasÅso kho pana so bhavaæ gotamo idampi tassa bhoto gotamassa mahÃpurisassa mahÃpurisalakkhaïaæ bhavati. Imehi kho so bhavaæ gotamo dvatiæsa mahÃpurisalakkhaïehi samannÃgato. Gacchanto kho pana so bhavaæ gotamo dakkhiïeneva pÃdena paÂhamaæ pakkamati, so nÃtidÆre pÃdaæ uddharati, nÃccÃsanne pÃdaæ nikkhipati, so nÃtisÅghaæ gacchati, nÃtisanikaæ gacchati, na ca adduvena addÆvaæ saÇghaÂÂento gacchati, na ca gopphakena gopphakaæ gaÇghaÂÂento gacchati, so gacchanto na satthiæ unnÃmeti, na satthiæ onÃmeti, na sattiæ sannÃmeti, na sattiæ vinÃmeti. Gacchato kho panassa bhoto gotamassa adharakÃyova1 i¤jati. Na ca kÃyabalena gacchati. Avalokento kho pana so bhavaæ gotamo sabbakÃyeneva avaloketi. So na uddhaæ ulloketi. Na adho oloketi. Na ca vipekkhamÃno gacchati. Yugamatta¤ca pekkhati. Tato cassa uttariæ anÃvaÂaæ ¤Ãïadassanaæ bhavati. So antaragharaæ pavisanto na kÃyaæ unnÃmeti. Na kÃyaæ onÃmeti. Na kÃyaæ sannÃmeti. [PTS Page 138] [\q 138/] na kÃyaæ vinÃmeti. So nÃtidÆre nÃccÃsanne Ãsanassa parivattati. Na ca pÃïinà Ãlambhitvà Ãsane nisÅdati. Na ca Ãsanasmiæ kÃyaæ pakkhipati. So antaraghare nisinno samÃno na hatthakukkuccaæ Ãpajjati. Na pÃdakukkuccaæ Ãpajjati. Na ca adduvena adduvaæ2 Ãropetvà nisÅdati. Na ca gopphakena gopphakaæ Ãropetvà nisÅdati. Na ca pÃïinà hanukaæ upÃdiyitvÃ3 nisÅdati. So antaraghare nisinnova samÃno nacchambhati na kampati na vedhati na paritassati. AcchamahÅ akampÅ avedhÅ aparitassÅ vigatalomahaæso. VivekÃvatto ca4 so bhavaæ gotamo antaraghare nisinno hoti. ------------------------- 1. ùraddhakÃyova-syà 2. Addhavena addhavaæ-sya 3. UpadahitvÃ-machasaæ upadahetvÃ-syà 4. Vivekavatto-sÅmu. [BJT Page 584] [\x 584/] So pattodakaæ patigaïhanto na pattaæ unnÃmeti. Na pattaæ onÃmeti. Na pattaæ sannÃmeti. Na pattaæ vinÃmeti. So pattodakaæ patigaïhÃti nÃtithokaæ nÃtibahuæ. So na bulubulukÃrakaæ1 pattaæ dhovati. Na samparivattakaæ pattaæ dhovati. Na pattaæ bhumiyaæ nikkhipitvà hatthe dhovati. Hatthesu dhotesu patto dhoto hoti. Patte dhote hatthà dhotà honti. So pattodakaæ cha¬¬heti nÃtidÆre nÃccÃsanne na ca viccha¬¬ayamÃno. So odanaæ patigaïhanto2 na pattaæ unnÃmeti. Na pattaæ onÃmeti. Na pattaæ sannÃmeti na pattaæ vinÃmeti. So odanaæ patigaïhÃti nÃtithokaæ nÃtibahuæ. Bya¤janaæ kho pana so bhavaæ gotamo bya¤janamattÃya ÃhÃreti, na ca bya¤janena Ãlopaæ atimÃneti3. Dvattikkhattuæ kho pana so bhavaæ gotamo mukhe Ãlopaæ samparivattetvà ajjhoharati. Na cassa kÃci odanami¤jà asambhinnaæ kÃyaæ pavisati, na cassa kÃci odanami¤jà mukhe avasiÂÂhà hoti. AthÃparaæ Ãlopaæ upanÃmeti. RasapaÂisaævedi kho pana so bhavaæ gotamo ÃhÃraæ ÃhÃreti no ca rasarÃgapaÂisaævedÅ. AÂÂhaÇgasamannÃgataæ kho pana so bhavaæ gotamo ÃhÃraæ ÃhÃreti. Neva davÃya na madÃya na maï¬anÃya na vibhÆsanÃya yÃvadeva imassa kÃyassa Âhitiyà yÃpanÃya vihiæsÆparatiyà brahmacariyÃnuggahÃya iti purÃïa¤ca [PTS Page 139] [\q 139/] vedanaæ paÂihaÇkhÃmi. Nava¤ca vedanaæ na uppÃdessÃmi. YÃtrà ca me bhavissati anavajjatà ca phÃsuvihÃro cÃ'ti. So bhuttÃvÅ pattodakaæ patigaïhanto na pattaæ unnÃmeti na pattaæ onÃmeti. Na pattaæ sannÃmeti. Na pattaæ vinÃmeti. So pattodakaæ patigaïhÃti nÃtithokaæ nÃtibahuæ. So na bulubulukÃrakaæ1 pattaæ dhovati na samparivattakaæ pattaæ dhovati. Na pattaæ bhumiyaæ nikkhipitvà hatthe dhovati. Hatthesu dhotesu patto dhoto hoti. Patte dhote hatthà dhotà honti. So pattodakaæ cha¬¬eti nÃtidÆre nÃccÃsanne, na ca viccha¬¬ayamÃno. So bhuttÃvÅ na pattaæ4 bhumiyaæ nikkhipati nÃtidure nÃccÃsanne. Na ca anattiko pattena hoti, na ca ativelÃnurakkhÅ pattasmiæ. So bhuttÃvÅ muhuttaæ tuïhÅ nisidati. Na ca anumodanassa kÃlamatinÃmeti. So bhuttÃvÅ anumodati. Na taæ bhattaæ garahati. Na a¤¤aæ bhattaæ pÃÂikaÇkhati5 a¤¤adatthu dhammiyÃva kathÃya taæ parisaæ sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti. So taæ parisaæ dhammiyà kathÃya sandassetvà samÃdapetvà samuttejetvà sampahaæsetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkamati. -------------------------- 1.KhulukhulukÃrakaæ-machasaæ,syÃ,[PTS. 2.] PaÂiggaïhantomachasaæ,syà 3. AtinÃmeti-machasaæ,syÃ,[PTS 4.] BhuttÃvÅ pattaæ-[PTS 5.] PaÂikaÇkhÅ-sÅmu. [BJT Page 586] [\x 586/] So nÃtisÅghaæ gacchati. NÃtisanikaæ gacchati. Na ca nimuccitukÃmo1 gacchati na ca tassa bhoto gotamassa kÃye cÅvaraæ accukkaÂÂhaæ hoti, na ca accokkaÂÂhaæ, na ca kÃyasmiæ allÅnaæ, na ca kÃyasmà apakaÂÂhaæ, na ca tassa bhoto gotamassa kÃyamhà vÃto cÅvaraæ apavahati2. Na ca tassa bhoto gotamassa kÃye rajojallaæ upalippati3 So ÃrÃmagato nisÅdati pa¤¤atte Ãsane. Nisajja pÃde pakkhÃleti. Na ca so bhavaæ gotamo pÃdamaï¬anÃnuyogamanuyutto viharati. So pÃde pakkhÃletvà nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So neva attavyÃbÃdhÃya ceteti na paravyÃbÃdhÃya ceteti. Na ubhayavyÃbÃdhÃya ceteti. Attahitaæ parahitaæ ubhayahitaæ sabbalokahitameva [PTS Page 140] [\q 140/] so bhavaæ gotamo cintento nisinno hoti. So ÃrÃmagato parisatiæ dhammaæ deseti na taæ parisaæ ussÃdeti. Na taæ parisaæ apasÃdeti. A¤¤adatthu dhammiyÃva kathÃya taæ parisaæ sandasseti samÃdapeti samuttejeti sampahaæseti. AÂÂhaÇgasamannÃgato kho panassa bhoto gotamassa mukhato ghosoniccharati. VissaÂÂhoca vi¤¤eyyo ca ma¤chu ca savanÅyo ca bindu ca avisÃrÅ ca gambhÅro ca ninnÃdi ca. YathÃparisaæ kho pana so bhavaæ gotamo sarena vi¤¤Ãpeti. Na cassa bahiddhà parisÃya ghoso niccharati. Te tena bhotà gotamena dhammiyà kathÃya sandassità samÃdapità samuttejità sampahaæsità uÂÂhÃyÃsanà pakkamanti apalokayamÃnÃyeva avijahantà bhÃvena4. AddasÃma kho mayaæ bho taæ bhavantaæ gotamaæ gacchantaæ. AddasÃma Âhitaæ. AddasÃma antaragharaæ pavisantaæ5 addasÃma antaraghare nisinnaæ tuïhÅbhÆtaæ. AddasÃma bhuttÃviæ anumodantaæ. AddasÃma ÃrÃmaæ gacchantaæ6 addasÃma Ãramagataæ nisinnaæ tuïhÅbhÆtaæ. AddasÃma Ãramagataæ parisatiæ dhammaæ desentaæ. Ediso ca ediso ca bho so bhavaæ gotamo, tato ca bhiyyo'ti. Evaæ vutte brahmÃyu brÃhmaïo uÂÂhÃyÃsanà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yena bhagavà tena¤jaliæ panÃmetvà tikkhattuæ udÃnaæ udÃnesi: namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa. Appeva nÃma mayaæ kadÃci karahaci tena bhotà gotamena saddhiæ samÃgaccheyyÃma, appeva nÃma siyà kocideva kathÃsallÃpo'ti. -------------------------- 1. MuccitukÃmo-machasaæ,syÃ,[PTS,] vimuccitukÃmo-sÅmu. 2. Asaævahati-syà 3. Upalimpati-sÅmu,syÃ,machasaæ 4. AvijahantÃ-machasaæ 5. AddasÃma antaragharaæ pavisantaæ-[PTS,]Ænaæ 6.ùgacchantaæ-syÃ. [BJT Page 588] [\x 588/] Atha kho bhagavà videhesu anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena mithilà tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà mithilÃyaæ viharati makhÃdevambavane assosuæ kho methileyyakÃ1 brÃhmaïagahapatikà samaïo khalu bho [PTS Page 141] [\q 141/] gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito videhesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhÆ saÇghena saddhiæ pa¤camattehi bhikkhusatehi mithilaæ anuppatto mithilÃyaæ viharati makhÃdevambavane. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ, so imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hoti'ti. Atha kho methileyyakÃ1 appekacce bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu, appekacce bhagavatà saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ2 vÅtisÃretvà ekamantaæ nisidiæsu. Appekacce yena bhagavà tena¤jaliæ païÃmetvà ekamantaæ nisidiæsu, appekacce bhagavato santike nÃmagottaæ sÃvetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Appekacce tuïhÅbhÆtà ekamantaæ nisÅdiæsu. Assosi kho brahmÃyu brÃhmaïo,'samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito mithilaæ anuppatto, mithilÃyaæ viharati makhÃdevambavane'ti. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo sambahulehi mÃïavakehi saddhiæ yena makhÃdevambavanaæ tenupasaÇkami, atha kho brahmÃyuno brÃhmaïassa avidÆre ambavanassa etadahosi: 'na kho metaæ patirÆpaæ yohaæ pubbe appaÂisaævidito samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkameyya'nti. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo a¤¤ataraæ mÃïavakaæ Ãmantesi: 'ehi tvaæ mÃïavaka, yena samaïo gotamo tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà mama vacanena samaïaæ gotamaæ appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ puccha, brahmÃyu bho gotama brÃhmaïo bhavantaæ gotamaæ appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchatÅ'ti. Evaæ ca vadehi,brahmÃyu bho gotama,brÃhmaïo jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto vÅsaævassasatiko jÃtiyà tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. YÃvatà kho brÃhmaïagahapatikà mithilÃyaæ paÂivasanti brahmÃyu tesaæ brÃhmaïo aggamakkhÃyati yadidaæ bhogehi. BrahmÃyu tesaæ brÃhmaïo aggamakkhÃyati yadidaæ mantehi. [PTS Page 142] [\q 142/] brahmÃyu tesaæ brÃhmaïo aggamakkhÃyati yadidaæ Ãyunà ceva yasasà ca. So bhoto gotamassa dassanakÃmo'ti. ------------------------- 1.MithileyyakÃ-machasaæ,sya 2.SÃraïiyaæ-machasaæ. [BJT Page 590] [\x 590/] Evaæ bhoti kho so mÃïavako brahmÃyussa brÃhmaïassa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhito kho so mÃïavako bhagavantaæ etadavoca: brahmÃyu bho gotama, brÃhmaïo bhagavantaæ gotamaæ appÃbÃdhaæ appÃtaÇkaæ la lahuÂÂhÃnaæ balaæ phÃsuvihÃraæ pucchati. BrahmÃyu bho gotama, brÃhmaïo jiïïo vuddho mahallako addhagato vayo anuppatto vÅsaævassasatiko jÃtiyà tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. YÃvatà bho brÃhmaïagahapatikà mithilÃyaæ paÂivasanti, brahmÃyu tesaæ brÃhmaïo aggamakkhÃyati yadidaæ bhogehi. BrahmÃyu tesaæ brÃhmaïo aggamakkhÃyati yadidaæ mantehi. BrahmÃyu tesaæ brÃhmaïo aggamakkhÃyati yadidaæ Ãyunà ceva yasasà ca. So bhoto gotamassa dassanakÃmo'ti. 'YassadÃni mÃïavaka, brahmÃyu brÃhmaïo kÃlaæ ma¤¤atÅ'ti. Atha kho so mÃïavako yena brahmÃyu brÃhmaïo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà brahmÃyuæ brÃhmaïaæ etadavoca: 'katÃvakÃso kho bhavaæ samaïena gotamena, yassadÃni bhavaæ kÃlaæ ma¤¤atÅ'ti. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. Addasà kho sà parisà brahmÃyuæ brÃhmaïaæ dÆratova Ãgacchantaæ, disvÃna atha naæ1 okÃsamakÃsi yathà taæ ¤Ãtassa yasassino. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo taæ parisaæ etadavoca: alaæ bho, nisÅdatha tumhe sake Ãsane, idhÃhaæ samaïassa gotamassa santike nisÅdissÃmÅti. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho brahmÃyu brÃhmaïo bhagavato [PTS Page 143] [\q 143/] kÃye dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni sammannesi. Addasà kho brahmÃyu brÃhmaïo bhagavato kÃye dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni, yebhÆyyena Âhapetvà dve dvÅsu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati. Kosohite ca vatthaguyhe pahÆtajivhatÃya ca. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo bhagavantaæ gÃthÃhi ajjhabhÃsi: 'Ye me dvattiæsÃti sutà mahÃpurisalakkhaïÃ, Duve tesaæ na passÃmi bhoto kÃyasmiæ gotama. Kacci kosohitaæ bhoto vatthaguyhaæ naruttama, NÃrÅsahanÃma savhayÃ2 kacci jivhà na rassikÃ3 Kacci pahutajivhosi? Yathà taæ jÃniyÃmase, NinnÃmayetaæ tanukaæ kaÇkhaæ vinaya no ise, DiÂÂhadhammahitatthÃya samparÃya sukhÃya ca, KatÃvakÃsà pucchemu4 yaæ ki¤ci abhipatthita'nti. ------------------------- 1. DisvÃna oramiya-machasa , disvà oramattha-syà , disvÃna oramattha-[PTS 2.] NÃrÅsamÃnasavhayÃ-sÅmu, machasaæ 3. TadassikÃ-sÅmu, na dassakÃ-machasaæ 4, pucchema-sÅmu, pucchÃma -machasaæ,syÃ,[PTS] [BJT Page 592] [\x 592/] Atha kho bhagavato etadahosi: 'passati kho me ayaæ brahmÃyu brÃhmaïo dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni yebhÆyyena Âhapetvà dve dvÅsu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdimuccati na sampasÅdati kosohite ca catthaguyha pahÆtajivhatÃya cÃti. Atha kho bhagavà tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ abhisaÇkhÃsi. Yathà addasa brahmÃyu brÃhmaïo bhagavato kosohitaæ catthaguyhaæ. Atha kho bhagavà jivhaæ ninnÃmetvà ubhopi kaïïasotÃni anumasi parimasi1, ubhopi nÃsikÃsotÃni anumasi parimasi. Kevalampi2 lalÃÂamaï¬alaæ3 jivhÃya chÃdesi4 atha kho bhagavà brahmÃyuæ brÃhmaïaæ gÃthÃhi paccabhÃsi. Ye te dvattiæsÃti sutà mahÃpurisalakkhaïÃ, Sabbe te mama kÃyasmiæ mà te kaÇkhÃhu brÃhmaïa. Abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ bhÃvetabba¤ca bhÃvitaæ, PahÃtabbaæ pahÅnaæ me tasmà buddhosmi brÃhmaïa. [PTS Page 144] [\q 144/] DiÂÂhadhammahitatthÃya samparÃya sukhÃya ca, KatÃvakÃso pucchassu yaæ ki¤ci abhipatthitanti. Atha kho brahmÃyussa brÃhmaïassa etadahosi: 'katÃvakÃso khomhi samaïena gotamena. Kinnu kho ahaæ samaïaæ gotamaæ puccheyyaæ diÂÂhadhammikaæ và atthaæ samparÃyikaæ vÃti. Atha kho brahmÃyussa brÃhmaïassa etadahosi: 'kusalo kho ahaæ diÂÂhadhammikÃnaæ atthÃnaæ, a¤¤epi maæ diÂÂhadhammikaæ atthaæ pucchanti. YannÆnÃhaæ samaïaæ gotamaæ samparÃyika¤¤eva atthaæ puccheyya'nti. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo bhagavantaæ gÃthÃhi ajjhabhÃsi. 'Kathaæ bho5 brÃhmaïo hoti kathaæ bhavati vedagu, Tevijjo bho kathaæ hoti sottiyo6 kintivuccati. Arahaæ bho kathaæ hoti kathaæ bhavati kevalÅ, Municca7 bho kathaæ hoti buddho kinti pavuccatÅ'ti. Atha kho bhagavà brahmÃyuæ brÃhmaïaæ gÃthÃhi paccabhÃsi. 'PubbenivÃsaæ yo vedi saggÃpÃya¤ca passati, Atho jÃtikkhayaæ patto abhi¤¤Ã vosito muni. Cittaæ visuddhaæ jÃnÃti muttaæ rÃgehi sabbaso, PahÅna jÃtimaraïo brahmacariyassa kevalÅ PÃragu sabbadhammÃnaæ buddho tÃdi pavuccati'ti. -------------------------- 1.PaÂimasi-machasaæ,syÃ,[PTS 2.] Kevalakampi-[pts.] Kevalakappaæ-syÃ. 3. NalÃÂamaï¬alaæ-machasaæ,syÃ,[PTS 4.] PacchÃdesi-[PTS 5.] Kathaæ kho-machasaæ 6.Sotthiyo-sÅmu,[PTS 7.] Muni ca-sÅmu, machasaæ,syÃ,[PTS] [BJT Page 594] [\x 594/] Evaæ vutte brahmÃyu brÃhmaïo uÂÂhÃyÃsanà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà bhagavato pÃdesu sirasà nipatitvà bhagavato pÃdÃni mukhena ca paricumbati. PÃïÅhi ca parisambÃhati. NÃma¤ca sÃveti: brahmÃyu cÃhaæ1 bho gotama brÃhmaïo, brahmÃyu cÃhaæ1 bho gotama brÃhmaïo'ti. Atha kho sà parisà acchariyabbhÆtacittà jÃtà ahosi: 'acchariyaæ vata bho, abbhÆtaæ vata bho, samaïassa mahiddhikatà mahÃnubhÃvatÃ2. Yatrahi nÃmÃyaæ brahmÃyu brÃhmaïo ¤Ãto yassasÅ evarÆpaæ paramanipaccakÃraæ3 karissatÅ'ti. Atha kho bhagavà brahmÃyuæ brÃhmaïaæ etadavoca: [PTS Page 145 [\q 145/] ']alaæ brÃhmaïa, uÂÂhaha, nisÅda tvaæ sake Ãsane, yato te mayi cittaæ pasanna'nti. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo uÂÂhabhitvà sake Ãsane nisÅdi. Atha kho bhagavà brahmÃyussa brÃhmaïassa ÃnupubbÅkathaæ kathesi. SeyyathÅdaæ: 'dÃnakathaæ sÅlakathaæ saggakathaæ kÃmÃnaæ ÃdÅnavaæ okÃraæ saÇkilesaæ nekkhamme Ãnisaæsaæ pakÃsesi yadà bhagavà a¤¤Ãsi brahmÃyuæ brÃhmaïaæ kallacittaæ muducittaæ vinÅvaraïacittaæ udaggacittaæ pasannacittaæ, atha yà buddhÃnaæ sÃmukkaæsikà dhammadesanà taæ pakÃsesi dukkhaæ samudayaæ nirodhaæ maggaæ. SeyyathÃpi nÃma suddhaæ vatthaæ apagatakÃÊakaæ sammadeva rajanaæ patigaïheyya, evamevaæ brahmÃyussa brÃhmaïassa tasmi¤¤eva Ãsane virajaæ vÅtamalaæ dhammacakkhuæ udapÃdi, yaæ ki¤ci samudayadhammaæ sabbaæ taæ nirodhadhammanti. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo diÂÂhadhammo, pattadhammo, viditadhammo, pariyogÃÊhadhammo tiïïavicikiccho vigatakathaÇkatho vesÃrajjappatto aparappaccayo satthusÃsane bhagavantaæ etadavoca: " abhikkantaæ ho gotama, abhikkantaæ bho gotama. SeyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya. PaÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya 'cakkhÆmanto rÆpÃni dakkhinti'ti. Evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito esÃhaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca, upÃsakaæ maæ bhavaæ gotamamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaÇgataæ. AdivÃsetu ca me bhavaæ gotamo svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ"ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo bhagavato adivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo tassà rattiyà accayena sake nivesane païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà bhagavato kÃlaæ ÃrocÃpesi: kÃlo bho gotama, niÂÂhitaæ bhatta'nti. [PTS Page 146] [\q 146/] atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena brahmÃyussa brÃhmaïassa nivesanaæ tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. -------------------------- 1. BrahmÃyu ahaæ- machasaæ, ,brahmÃyvÃhaæ-syÃ,[PTS , 2.] Samaïassa mahÅddhikatà mahÃnubhÃvatÃ-machasaæ,Ænaæ 3. ParamanipaccÃkÃraæ-sÅmu, paramaæ nipaccÃkÃraæ-syÃ. [BJT Page 596] [\x 596/] Saddhiæ bhikkhusaÇghena. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo sattÃhaæ buddhapamukhaæ bhikkhusaÇghaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. Atha kho bhagavà tassa sattÃhassa accayena videhesu cÃrikaæ pakkÃmi. Atha kho brahmÃyu brÃhmaïo acirapakkantassa bhagavato kÃlamakÃsi. Atha kho sambahulà bhikkhÆ yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinnà kho te bhikkhu bhagavantaæ etadavocuæ: 'brahmÃyu bhante, brÃhmaïo kÃlakato, tassa kà gati, ko abhisamparÃyo'ti. Paï¬ito bhikkhave, brahmÃyu brÃhmaïo, paccapÃdi dhammassÃnudhammaæ na ca maæ1 dhammÃdhikaraïaæ vihesesi. BrahmÃyu bhikkhave, brÃhmaïo pa¤cannaæ orambhÃgiyÃnaæ sa¤¤ojanÃnaæ parikkhayà opapÃtiko hoti tattha parinibbÃyÅ anÃvattidhammo tasmà lokÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. BrahmÃyusuttaæ paÂhamaæ ------------------------- 1. Neva maæ-syÃ. [BJT Page 598] [\x 598/] 2.5.2. Sela suttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà aÇguttarÃpesu cÃrikaæ caramÃno mÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ a¬¬hateÊasehi bhikkhusatehi, yena Ãpaïaæ nÃma aÇguttarÃpÃnaæ nigamo tadavasari. Assosi kho keïiyo jaÂilo samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito aÇguttarÃpesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ a¬¬hateÊasehi bhikkhusatehi Ãpaïaæ anuppatto. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃti. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhe kalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hoti'ti. Atha kho keïiyo jaÂilo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho keïiyaæ jaÂilaæ bhagavà dhammiyà kathÃya sandassesi samÃdapesi samuttejesi sampahaæsesi. Atha kho keïiyojaÂilo bhagavatà dhammiyà kathÃya sandassito samÃdapito samuttejito sampahaæsito bhagavantaæ etadavoca: ' adhivÃsetu me bhavaæ gotamo svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ'ti. Evaæ vutte bhagavà keïiyaæ jaÂilaæ etadavoca: mahà kho keïiya, bhikkhusaÇgho a¬¬hateÊasÃni bhikkhusatÃni. Tva¤ca kho brÃhmaïesu abhippasanno'ti. Dutiyampi kho keïiyo jaÂilo bhagavantaæ etadavoca: 'ki¤cÃpi bho gotama, mahà bhikkhusaÇgho, a¬¬hateÊasÃni bhikkhusatÃni, aha¤ca brÃhmaïesu abhippasanno, adhivÃsetu me bhavaæ gotamo svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghonÃ'ti. Dutiyampi kho bhagavà keïiyaæ jaÂilaæ etadavoca: 'mahà kho keïiya, bhikkhusaÇgho a¬¬hateÊasÃni bhikkhusatÃni. Tva¤ca kho brÃhmaïesu abhippasanno'ti, tatiyampi kho keïiyo jaÂilo bhagavantaæ etadavoca: ' 'ki¤cÃpi bho gotama mahà bhikkhusaÇgho, a¬¬hateÊasÃni bhikkhusatÃni. Aha¤ca brÃhmaïesu abhippasanno, adivÃsetu me bhavaæ gotamo svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ'ti. AdhivÃsesi bhagavà tuïhÅbhÃvena. [BJT Page 600] [\x 600/] Atha kho kheïiyo jaÂilo bhagavato adivÃsanaæ viditvà uÂÂhÃyÃsanà yena sako assamo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà mittÃmacce ¤ÃtisÃlohite Ãmantesi: suïantu me bhonto mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohitÃ, samaïo me gotamo nimantito svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghena. Yena me kÃyaveyyÃvaÂikaæ1. KareyyÃthÃ'ti. Evaæ bhoti kho keïiyassa jaÂilassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità keïiyassa jaÂilassa paÂissutvà appekacce uddhanÃni khaïanti, appekacce kaÂÂhÃni phÃlenti, appekacce bhÃjanÃni dhovanti, appekacce udakamaïikaæ patiÂÂhÃpenti, appekacce ÃsanÃni pa¤¤Ãpenti, keïiyo pana jaÂilo sÃma¤¤eva maï¬alamÃlaæ paÂiyÃdeti. Tena kho pana samayena selo brÃhmaïo Ãpaïe paÂivasati tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. TÅïi ca mÃïavakasatÃni mante vÃceti. Tena kho pana samayena keïiyo jaÂilo sele brÃhmaïe abhippasanno hoti. Atha kho selo brÃhmaïo tihi mÃïavakasatehÅ parivuto chaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena keïiyassa jaÂilassa assamo tenupasaÇkami addasà kho selo brÃhmaïo keïiyassa jaÂilassa assame appekacce uddhanÃni khaïante, appekacce kaÂÂhÃni phÃlente, appekacce bhÃjanÃni dhovante, appekacce udakamaïikaæ patiÂÂhÃpente, appekacce ÃsanÃni pa¤¤Ãpente2, keïiyaæ pana jaÂilaæ sÃma¤¤eva maï¬alamÃlaæ paÂiyÃdentaæ. DisvÃna keïiyaæ jaÂilaæ etadavoca: kinnu bhoto keïiyassa ÃvÃho và bhavissati, vivÃho và bhavissati, mahÃya¤¤o và paccupaÂÂhito, rÃjà và mÃgadho seniyo bimbisÃro nimantito svÃtanÃya saddhiæ balakÃyenÃ'ti. Na me bho sela ÃvÃho bhavissati, napi vivÃbho bhavissati, napi rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro nimantito svÃtanÃya saddhiæ balakÃyena. Api ca kho me mahÃya¤¤o paccupaÂÂhito. Atthi bho samaïo gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito aÇguttarÃpesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇgena saddhiæ a¬¬hateÊasehi bhikkhusatehi Ãpaïaæ anuppatto. Taæ kho pana bhagavantaæ3 gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. So me nimantito svÃtanÃya bhattaæ saddhiæ bhikkhusaÇghenÃ'ti. Buddhoti bho keïiya vadesi, buddhoti bho sela vadÃmi. Buddhoti bho keïiya vadesi, buddhoti bho sela vadÃmi. Buddhoti bho keïiya vadesi, buddhoti bho sela vadÃmi'ti. Atha kho selassa brÃhmaïassa etadahosi: ghosopi kho eso dullabho lokasmiæ yadidaæ buddhoti. ùgatÃni kho panasmÃkaæ mantesu dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni, yehi samannÃgatassa mahÃpurisassa dveva4 gatiyo bhavanti ana¤¤Ã. Sace agÃraæ ajjhÃvasati, rÃjà hoti cakkavattÅ dhammiko dhammarÃjà cÃturanto vijitÃvÅ janapadatthÃvariyappatto sattaratanasamannÃgato. TassimÃni sattaratanÃni bhavanti. SeyyathÅdaæ: cakkaratanaæ hatthiratanaæ assaratanaæ ------------------------- 1.KÃyaveyyÃvattikaæ-syà 2, pa¤¤apente-machasaæ 3. Bhavantaæmachasaæ,syà 4. Dveyeva-machasaæ. [BJT Page 602] [\x 602/] Maïiratanaæ itthiratanaæ gahapatiratanaæ parinÃyakaratanameva sattamaæ. Parosahassaæ kho panassa puttà bhavanti sÆrà vÅraÇgarÆpà parasenappamaddanÃ. So imaæ paÂhaviæ sÃgarapariyantaæ adaï¬ena asatthena dhammena abhivijiya ajjhÃvasati. Sace pana agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati, arahaæ hoti sammÃsambuddho loke vivaÂÂacchado1 kahaæ pana bho keïiyaæ etarahi so bhavaæ gotamo viharati arahaæ sammÃsambuddho'ti. Evaæ vutte keïiyo jaÂilo dakkhiïaæ bÃhuæ paggahetvà selaæ brÃhmaïaæ etadavoca: yenesà bho sela nÅlavanarÃjÅ'ti. Atha kho selo brÃhmaïo tÅhi mÃïavakasatehi saddhiæ yena bhagavà tenupasaÇkami. Atha kho selo brÃhmaïo te mÃïavake Ãmantesi: appasaddà bhonto Ãgacchantu pÃde pÃdaæ2 nikkhipantÃ, durÃsadà hi te bhagavanto sÅhÃva ekacarÃ,yadà cÃhaæ bho samaïena gotamena saddhiæ manteyyaæ, mà me bhonto antarantarà kathaæ opÃtetha, kathÃpariyosÃnaæ me bhavanto Ãgamentu'ti. Atha kho selo brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho selo brÃhmaïo bhagavato kÃye dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni sammannesi3 addasà ko selo brÃhmaïo bhagavato kÃye dvattiæsa mahÃpurisa lakkhaïÃni yebhÆyyena Âhapetvà dve, dvisu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, kosohite ca catthaguyhe pahÆtajivhatÃya cÃ'ti. Atha kho bhagavato etadahosi: passati kho me ayaæ selo brÃhmaïo dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïÃni yebhÆyyena Âhapetvà dve, dvisu mahÃpurisalakkhaïesu kaÇkhati vicikicchati nÃdhimuccati na sampasÅdati, kosohite ca vatthaguyhe pahÆtajivhatÃya cÃti. Atha kho bhagavà tathÃrÆpaæ iddhÃbhisaÇkhÃraæ ahisaÇkhÃsi yathà addasa selo brÃhmaïo bhagavato kosohitaæ vatthaguyhaæ. Atha kho bhagavà jivhaæ ninnÃmetvà ubhopi kaïïasotÃni anumasi parimasi4. Ubhopi nÃsikÃsotÃni5 anumasi parimasi. Kevalampi6 lalÃÂamaï¬alaæ7 jivhÃya chÃdesi. Atha kho selassa brÃhmaïassa etadahosi: samannÃgato kho samaïo gotamo dvattiæsa mahÃpurisalakkhaïehi paripuïïehi no aparipuïïehi, no va kho naæ jÃnÃmi buddho và no vÃ. Sutaæ kho pana metaæ brÃhmaïÃnaæ vuddhÃnaæ mahallakÃnaæ ÃcariyapÃcariyÃnaæ bhÃsamÃnÃnaæ. Ye te bhavanti arahanto sammÃsambuddhÃ, te sake vaïïe bha¤¤amÃne attÃnaæ pÃtukaronti. YannÆnÃhaæ samaïaæ gotamaæ sammukhà sÃruppÃhi gÃthÃhi abhitthaveyya'nti. Atha kho selo brÃhmaïo bhagavantaæ sammukhà sÃruppÃhi gÃthÃhi abhitthavi. ------------------------- 1. Vivattacchaddo-sÅmu. VivaÂacchado-syà 2. Pade padaæ -machasaæ,syà 3. Samannesi-machasaæ 4. PaÂimasi-macasaæ 5. NÃsikasotÃni-machasaæ,syÃ, 6. Kevalakappaæ-syà 7. NalÃÂamaï¬alaæ-machasaæ,syÃ. [BJT Page 604] [\x 604/] ParipuïïakÃyo suruci sujÃto cÃrudassano Suvaïïavaïïosi bhagavà susukkadÃÂhosi viriyavÃ1 Narassa hi sujÃtassa ye bhavanti viya¤janÃ2 Sabbe te tava kÃyasmiæ mahÃpurisalakkhaïÃ. Pasannanetto sumukho brahÃ3 uju patÃpavÃ, Majjhe samaïasaÇghassa Ãdiccova virocasi. KalyÃïadassano bhikkhu ka¤canasannibhattaco, Kinte samaïabhÃvena evaæ uttamavaïïino RÃjà arahasi bhavituæ cakkavattÅ rathesabho, CÃturanto vijitÃvÅ jambusaï¬assa4 issaro Khattiyà bhogi rÃjÃno5 anuyuttÃ6 bhavantu te, RÃjÃbhirÃjà manujindo rajjaæ kÃrehi gotama. RÃjÃhamasmi selÃ'ti dhammarÃjà anuttaro, Dhammena cakkaæ vattemi cakkaæ appativattiyaæ7 Sambuddho paÂijÃnÃsi dhammarÃjà anuttaro. Dhammena cakkaæ vattemi iti hÃsasi gotama. Ko nu senÃpati bhoto sÃvako satthuranvayo8, Ko te imaæ anuvatteti9 dhammacakkaæ pavattitaæ Mayà pavattitaæ cakkaæ(selÃti bhagavÃ) dhammacakkaæ anuttaraæ, SÃriputto anuvatteti anujÃto tathÃgataæ. Abhi¤¤eyyaæ abhi¤¤Ãtaæ bhÃvetabba¤ca bhÃvitaæ, PahÃtabbaæ pahÅnaæ me tasmà buddhosmi brÃhmaïa. Vinayassu mayi kaÇkhaæ adhimuccassu brÃhmaïa, Dullabhaæ dassanaæ hoti sambuddhÃnaæ abhiïhaso. Yesaæ ve dullabho loke pÃtubhÃvo abhiïhaso, Sohaæ brÃhmaïa sambuddho sallakatto anuttaro. BrahmabhÆto atitulo mÃrasenappamaddano, SabbÃmitte10 vasÅ katvà modÃmi akutobhayo. Imaæ bhonto nisÃmetha yathà bhÃsati cakkhumÃ, Sallakatto mahÃvÅro sÅhova nadatÅ vane. ------------------------- 1. VÅriyavÃ-machasaæ, susukkadÃÂho saviriyavÃ-syà 2. Vya¤janÃ-sÅmu, vissu¤janÃ-syà 3. BrahmÃ-syÃ. 4. Jambumaï¬assa-sÅmu. 5. BhojarÃjÃno-sÅmu. 6. AnuyantÃ-machasaæ 7. AppaÂivaÂÂiyaæ-machasaæ,syà 8. Satthudanvayo-syà 9. Tamanuvatteti-machasaæ 10.Sabbe mitte-sÅmu. [BJT Page 604] [\x 604/] BrahmabhÆtaæ atitulaæ mÃrasenappamaddanaæ, Ko disvà nappasÅdeyya api kaïhÃbhijÃtiko, Yo maæ icchati anvetu yo vÃnicchati gacchatu, IdhÃhaæ pabbajissÃmi varapa¤¤assa santike Eta¤ce1 ruccati bhoto sammÃsambuddhasÃsanaæ2 Mayampi pabbajissÃma varapa¤¤assa santike. BrÃhmaïà tisatà ime yÃcanti pa¤jalÅkatÃ, Brahmacariyaæ carissÃma bhagavà tava santike. SvÃkkhÃtaæ brahmacariyaæ ( selÃti bhagavÃ) sandiÂÂhimakÃlikaæ, Yattha amoghà pabbajjà appamattassa sikkhato'ti. Alattha kho selo brÃhmaïo sapariso bhagavato santike pabbajjaæ, alattha upasampadaæ. Atha kho keïiyo jaÂilo tassà rattiyà accayena sake assame païÅtaæ khÃdanÅyaæ bhojanÅyaæ paÂiyÃdÃpetvà bhagavato kÃlaæ ÃrocÃpesi: 'kÃlo bho gotama, niÂÂhitaæ bhatta'nti. Atha kho bhagavà pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena keïiyassa jaÂilassa assamo tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi saddhiæ bhikkhusaÇghena. Atha kho keïiyo jaÂilo buddhapamukhaæ3 bhikkhusaÇghaæ païÅtena khÃdanÅyena bhojanÅyena sahatthà santappesi sampavÃresi. Atha kho keïiyo jaÂilo bhagavantaæ bhuttÃviæ onÅtapattapÃïiæ a¤¤ataraæ nÅcaæ asanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho keïiyaæ jaÂilaæ bhagavà imÃhi gÃthÃhi anumodi. Aggihuttamukhà ya¤¤Ã sÃvittÅ chandaso mukhaæ, RÃjà mukhaæ manussÃnaæ nadinaæ sÃgaro mukhaæ. NakkhattÃnaæ mukhaæ cando Ãdicco tapataæ mukhaæ, Pu¤¤aæ ÃkaÇkhamÃnÃnaæ saÇgho ve yajataæ mukha'nti. Atha kho bhagavà keïiyaæ jaÂilaæ imÃhi gÃthÃhi anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. Atha kho Ãyasmà selo sapariso eko vÆpakaÂÂho appamatto ÃtÃpi pahitatto viharanto na cirasseva yassatthÃya kulaputtà sammadeva agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajanti. Tadanuttaraæ brahmacariyapariyosÃnaæ diÂÂheva dhamme sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsi. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ,nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsi. A¤¤ataro ca kho panÃyasmà selo sapariso arahataæ ahosi. ------------------------- 1.Eva¤ce-machasa,syÃ, 2. SÃsane-macasa. 3. Buddhappamukhaæ-machasaæ. [BJT Page 608] [\x 608/] Atha kho Ãyasmà selo sapariso yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà ekaæsaæ cÅvaraæ katvà yena bhagavà tena¤jalimpaïÃmetvà bhagavantaæ gÃthÃya ajjhabhÃsi. Yantaæ saraïamÃgamma ito aÂÂhami cakkhumÃ1, Sattarattena2 bhagavà dantamhÃ3 tava sÃsane. Tuvaæ buddho tuvaæ satthà tuvaæ mÃrÃbhibhu muni, Tuvaæ anusaye chetvà tiïïo tÃresimaæ pajaæ. UpadhÅ te samatikkantà Ãsavà te padÃlitÃ, SÅhova anupÃdÃno pahÅnabhayabheravo. Bhikkhavo tisatà ime tiÂÂhanti pa¤jalÅkatÃ, PÃde vÅra pasÃrehi nÃgà vandantu satthuno'ti. Selasuttaæ [PTS Page 147] [\q 147/] dutiyaæ. ------------------------- 1.Cakkhuma-syà 2. Anutrena-machasaæ 3. Dantamha-sÅmu,machasaæ. [BJT Page 610] [\x 610/] 2.5.3. AssalÃyanasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena nÃnÃverajjakÃnaæ brÃhmaïÃnaæ pa¤camattÃni brÃhmaïasatÃni sÃvatthiyaæ paÂivasanti kenacideva karaïÅyena. Atha kho tesaæ brÃhmaïÃnaæ etadahosi: 'ayaæ kho samaïo gotamo cÃtuvaïïiæ suddhiæ pa¤¤Ãpeti1 ko nu kho pahoti samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane patimantetu'nti. Tena kho pana samayena assalÃyano nÃma mÃïavo sÃvatthiyaæ paÂivasati daharo vuttasiro soÊasavassuddesiko jÃtiyÃ, tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. Atha kho tesaæ brÃhmaïÃnaæ etadahosi: 'ayaæ kho assalÃyano mÃïavo sÃvatthiyaæ paÂivasati daharo vuttasiro soÊasavassuddesiko jÃtiyÃ, tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ, padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. So kho pahoti samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane patimantetu'nti. Atha kho te brÃhmaïà yena assalÃyano mÃïavo tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà assalÃyanaæ mÃïavaæ etadavocuæ: 'ayaæ bho assalÃyana, samaïo gotamo cÃtuvaïïiæ suddhiæ pa¤¤Ãpeti1 etu bhavaæ assalÃyano samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane patimantetu'ti. Evaæ vutte assalÃyano mÃïavo te brÃhmaïe etadavoca: 'samaïo khalu bho gotamo dhammavÃdÅ, dhammavÃdino ca pana duppatimantiyà bhavanti. NÃhaæ sakkomi samaïena gotamena saddhiæ asamiæ vacane patimantetu'nti. Dutiyampi kho te brÃhmaïà assalÃyanaæ mÃïavaæ etadavocuæ: 'ayaæ bho assalÃyana, samaïo gotamo cÃtuvaïïiæ suddhiæ pa¤¤Ãpeti. Etu bhavaæ assalÃyano samaïena gotamena [PTS Page 148] [\q 148/] saddhiæ asmiæ vacane patimantetuæ. Caritaæ kho pana bhotà assalÃyaïena paribbÃjaka'nti. Dutiyampi kho assalÃyano mÃïavo te brÃhmaïe etadavoca: 'samaïo khalu bho gotamo dhammavÃdi, dhammavÃdino ca pana duppatimantiyà bhavanti. NÃhaæ sakkomi samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane patimantetu'nti. Tatiyampi kho te brÃhmaïà assalÃyanaæ mÃïavaæ etadavocuæ: 'ayaæ bho assalÃyana samaïo gotamo cÃtuvaïïiæ suddhiæ pa¤¤Ãpeti. Etu bhavaæ asasalÃyano samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane patimantetuæ. Caritaæ kho pana bhotà assalÃyanena paribbÃjakaæ, mà bhavaæ assalÃyano ayuddhaparÃjitaæ parÃjiyÅ'ti. -------------------------- 1.Pa¤¤apeti-machasaæ. [BJT Page 612] [\x 612/] Evaæ vutte assalÃyano mÃïavo te brÃhmaïe etadavoca: 'addhà kho ahaæ bhavanto1 na labhÃmi. Samaïo khalu bho gotamo dhammavÃdi, dhammavÃdino ca pana duppatimantiyà bhavanti. NÃhaæ sakkomi samaïena gotamena saddhiæ asmiæ vacane patimantetuæ. Api cÃhaæ bhavantÃnaæ2 vacanena gamissÃmi'ti. Atha kho assalÃyano mÃïavo mahatà brÃhmaïagaïena saddhiæ yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi. SammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho assalÃyano mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: 'brÃhmaïà bho gotama, evamÃhaæsu: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo. HÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo, brÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuïo puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Idha bhavaæ gotamo kimÃhÃ'ti? Dissante3 kho pana assalÃyana, brÃhmaïÃnaæ brÃhmaïiyo utuniyopi gabhiniyopi vijÃyamÃnÃpi pÃyamÃnÃpi te ca brÃhmaïÃ, yonijÃva samÃnÃ, evamÃhaæsu: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Ki¤cÃpi bhavaæ gotamo evamÃha. Atha kho brÃhmaïà evametaæ ma¤¤anti. 'BrÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. [PTS Page 149] [\q 149/] Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana, sutaæ te: 'yonakambojesu4 a¤¤esu ca paccantimesu janapadesu dveva vaïïÃ, ayyo ceva dÃso ca. Ayyo hutvà dÃso hoti, dÃso hutvà ayyo hotÅ'ti. Evaæ bho sutaæ me yonakambojesu a¤¤esu ca paccantimesu janapadesu dveva vaïïà ayyo ceva dÃso ca. Ayyo hutvà dÃso hoti, dÃso hutvà ayyo hoti'ti. Ettha assalÃyana brÃhmaïÃnaæ kiæ balaæ ko assÃso, yadettha brÃhmaïà evamÃhaæsu: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo, brÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brahmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Ki¤cÃpi bhavaæ gotamo evamÃha. Atha kho ettha brÃhmaïà evametaæ ma¤¤anti: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo hÅno a¤¤o vaïïo,brÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana, khattiyova nu kho pÃïÃtipÃti adinnÃdÃyi kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdi pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpi abhijjhÃlu byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïÃ, apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, no brÃhmaïo vessova nu kho pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpÅ abhijjhÃlu byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïÃ, apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, no brÃhmaïo. Suddova nu kho pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco parusÃvÃco samphappalÃpi abhijjhÃlu byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinÅpÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, no brÃhmaïoti. ------------------------- 1. Bhante-syà bhavante-[PTS 2.] Bhavataæ-syà 3. Dissanti-machasaæ 4. Yonakakambojesu-syÃ. [BJT Page 614] [\x 614/] No hidaæ bho gotama, khattiyopi hi bho gotama, pÃïÃtipÃtÅ adinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpi abhijjhÃlu byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, brÃhmaïopi hi bho gotama pÃïÃtipÃtÅ AdinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpi abhijjhÃlu byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, vessopi hi bho gotama pÃïÃtipÃtÅ AdinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpi abhijjhÃlu byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya, suddopi hi bho gotama pÃïÃtipÃtÅ AdinnÃdÃyÅ kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃco pharusÃvÃco samphappalÃpi abhijjhÃlu byÃpannacitto micchÃdiÂÂhi, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyya,sabbepi hi bho gotama,cattÃro vaïïà pÃïÃtipÃtÅ1 AdinnÃdÃyÅ [PTS Page 150] [\q 150/] kÃmesu micchÃcÃrÅ musÃvÃdÅ pisunÃvÃcà pharusÃvÃcà samphappalÃpÅ abhijjhÃlu byÃpannacittà micchÃdiÂÂhÅ, kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapajjeyyu'nti. .1 Ettha assalÃyana, brÃhmaïÃnaæ kiæ balaæ ko assÃso,yadettha brÃhmaïà evamÃhaæsu: ' brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo ,hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Ki¤cÃpi bhavaæ gotamo evamÃha. Atha kho ettha [PTS Page 151] [\q 151/] brÃhmaïà evametaæ ma¤¤anti: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo hÅno a¤¤o vaïïo,brÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. .1 Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana, brÃhmaïova nu kho pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃda paÂivirato pisunÃvÃcà paÂivirato pharusÃvÃcà paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlu abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya. No khattiyo, no vesso, no suddo'ti. No hidaæ bho gotama, khattiyopi hi bho gotama, pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcà paÂivirato pharusÃvÃcà paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlu abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya. No khattiyo, no vesso, no suddo'ti. No hidaæ bho gotama, brÃhmaïopi hi bho gotama, pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcà paÂivirato pharusÃvÃcà paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlu abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya. No hidaæ bho gotama, vessopi hi bho gotama, pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcà paÂivirato pharusÃvÃcà paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlu abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya. No hidaæ bho gotama, suddopi hi bho gotama, pÃïÃtipÃtà paÂivirato adinnÃdÃnà paÂivirato kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato musÃvÃdà paÂivirato pisunÃvÃcà paÂivirato pharusÃvÃcà paÂivirato samphappalÃpà paÂivirato anabhijjhÃlu abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyya. No hidaæ bho gotama,sabbepi hi bho gotama,cattÃro vaïïà pÃïÃtipÃtà paÂiviratà adinnÃdÃnà paÂiviratà kÃmesu micchÃcÃrà paÂiviratà musÃvÃdà paÂiviratà pisunÃvÃcà paÂiviratà pharusÃvÃcà paÂiviratà samphappalÃpà paÂiviratà anabhijjhÃlu abyÃpannacitto sammÃdiÂÂhi kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapajjeyyu'nti. Ettha assalÃyana, brÃhmaïÃnaæ kiæ balaæ ko assÃso,yadettha brÃhmaïà evamÃhaæsu: ' brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo ,hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Ki¤cÃpi bhavaæ gotamo evamÃha. Atha kho ettha brÃhmaïà evametaæ ma¤¤anti: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo hÅno a¤¤o vaïïo,brÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. -------------------------- 1. PÃïÃtipÃtino-machasaæ,syÃ,[PTS] [BJT Page 616] [\x 616/] Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana, brÃhmaïova nu kho pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettaæ cittaæ bhÃvetuæ no khattiyo no vesso no suddo'ti. No hidaæ bho gotama, khattiyopi hi bho gotama, pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettaæ cittaæ bhÃvetuæ, brÃhmaïopi hi bho gotama ,pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettaæ cittaæ bhÃvetuæ,vessopi hi bho gotama, pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettaæ cittaæ bhÃvetuæ, suddopi hi bho gotama pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettaæ cittaæ bhÃvetuæ, sabbepi hi bho gogatama, cattÃro vaïïà pahonti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettaæ cittaæ bhÃvetu'nti. .1 Ettha assalÃyana,brÃhmaïÃnaæ kiæ balaæ ko assÃso, yadettha brÃhmaïà evamÃhaæsu: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. .1 Ki¤cÃpi bhavaæ gotamo evamÃha. Atha kho ettha brÃhmaïà evametaæ ma¤¤anti: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana, brÃhmaïova nu kho pahoti sottiæ sinÃniæ1 ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetuæ,no khattiyo no vesso no suddo'ti. No hidaæ bho gotama, khattiyopi hi bho gotama, pahoti sottiæ sinÃniæ1 ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetuæ, brÃhmaïopi hi bho gotama, pahoti sottiæ sinÃniæ1 ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetuæ, vessopi hi bho gotama, pahoti sottiæ sinÃniæ1 ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetuæ, suddopi hi bho gotama, pahoti sottiæ sinÃniæ1 ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetuæ, sabbepi hi bho gotama, cattÃro vaïïà pahonti sottiæ sinÃniæ ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetunti. Ettha assalÃyana brÃhmaïÃnaæ kiæ balaæ ko assÃso, yadettha brÃhmaïà evamÃhaæsu: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Ki¤cÃpi bhavaæ gotamo evamÃha, atha kho ettha brÃhmaïà evametaæ ma¤¤anti: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana,idha rÃjà khattiyo [PTS Page 152] [\q 152/] muddhÃvasitto nÃnÃjaccÃnaæ purisÃnaæ purisasataæ sannipÃteyya: Ãyantu bhonto, ye tattha khattiyakulà brÃhmaïakulà rÃja¤¤akulà uppannà sÃlassa và salaÊassa vÃ2 candanassa và padumassa3 và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggiæ abhinibbattentu, tejo pÃtukarontu, Ãyantu puna bhonto, ye tattha caï¬Ãlakulà nesÃdakulà veïakulÃ4 rathakÃrakulà pukkusakulà uppannà sÃpÃnadoïiyà và sÆkaradoïiyà và rajakadoïiyà và eÊaï¬akaÂÂhassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggiæ abhinibbattentu, tejo pÃtukarontu'ti. -------------------------- 1. SottisinÃniæ-machasaæ ,sotthiæ sinÃniæ-simu. 2, SÃkassa và sallassa vÃ-machasaæ,syà 3. Padumakassa-machasaæ,syÃ, [PTS 4.@]VaïÆkulÃ- syà . [BJT Page 618] [\x 618/] Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana yo evaæ nu kho so khattiyakulà brÃhmaïakulà rÃja¤¤akulà uppannehi sÃlassa và salaÊassa và candanassa và padumassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggi abhinibbatto tejo pÃtukato, so evanukhvÃssa aggi accimà ca vaïïavà ca pabhassaro ca. Tena ca sakkà agginà aggikaraïÅyaæ kÃtuæ. Yo pana so caï¬Ãlakulà nesÃdakulà veïakulà rathakÃrakulà pukkusakulà uppannehi sÃpÃnadoïiyà và sÆkaradoïiyà và rajakadoïiyà và eÊaï¬akaÂÂhassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggi abhinibbatto tejo pÃtukato, svÃssa aggi na ceva accimÃ, na ca vaïïavÃ, na ca pabhassaro, na ca tena sakkà agginà aggikaraïÅyaæ kÃtu'nti. .2 No hidaæ bho gotama, yo so bho gotama, khattiyakulà brÃhmaïakulà rÃja¤¤akulà uppannehi sÃlassa và salaÊassa và candanassa và padumassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggi abhinibbatto tejo pÃtukato, svÃssa aggi accimà ca vaïïavà ca pabhassaro ca. Tena ca sakkà agginà aggikaraïiyaæ kÃtuæ. Yopi so caï¬Ãlakulà nesÃda kulà veïakulà rathakÃrakulà pukkusakulà uppannehi sÃpÃnadoïiyà và sÆkaradoïiyà và rajakadoïiyà và eÊaï¬akaÂÂhassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggi abhinibbatto tejo pÃtukato, so cassa agginà accimà ca vaïïavÃ, ca pabhassaro ca, tena ca sakkà agginà aggikaraïÅyaæ kÃtuæ sabbopi hi bho gotama, aggi accimà [PTS Page 153] [\q 153/] ca vaïïavà ca pabhassaro ca sabbenapi ca sakkà agginà aggikaraïÅyaæ kÃtu'nti. Ettha assalÃyana, brÃhmaïÃnaæ kiæ balaæ ko assÃso, yadettha brÃhmaïà evamÃhaæsu: brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo brÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïaïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ. BrÃhamaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃti. Ki¤cÃpi bhavaæ gotamo evamÃha, atha kho ettha brÃhmaïà evametaæ ma¤¤anti: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana, idha khattiyakumÃro brÃhmaïaka¤¤Ãya saddhiæ saævÃsaæ kappeyya. Tesaæ saævÃsamanvÃya putto jÃyetha, yo so khattikumÃrena brÃhmaïaka¤¤Ãya putto uppanno siyÃ, so mÃtupi sadiso. Pitupi sadiso 'khattiyo' tipi vattabbo 'brÃhmaïo' tipi vattabbo'ti. Yo so bho gotama, khattiyakumÃrena brÃhmaïaka¤¤Ãya putto uppanno siyÃ, so mÃtupi sadiso, pitupi sadiso, 'khattiyo' tipi vattabbo, brÃhmaïo' tipi vattabboti. Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana, idha brÃhmaïakumÃro khattiyaka¤¤Ãya saddhiæ saævÃsaæ kappeyya. Tesaæ saævÃsamanvÃya putto jÃyetha. Yo so brÃhmaïakumÃrena khattiyaka¤¤Ãya putto uppanno siyÃ, so mÃtupi sadiso,pitupi sadiso, khattiyotipi vattabbo, brÃhmaïotipi vattabbo'ti. [BJT Page 620] [\x 620/] Yo so bho gotama, brÃhmaïakumÃrena khattiyaka¤¤Ãya putto uppanno siyÃ, so mÃtupi sadiso, pitupi sadiso, khattiyo tipi vattabbo, brÃhmaïotipi vattabbo'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana,idha vaÊavaæ gadrabhena sampayojeyyuæ. Tesaæ sampayogamanvÃya kisoro jÃyetha. Yo so vaÊavÃya gadrabhena kisoro uppanno siyÃ, so mÃtupi sadiso pitupi sadiso, assoti vattabbo, gadrabhoti vattabbo'ti. Vekura¤jÃya hi1 so bho gotama, assataro hoti. Idaæ [PTS Page 154] [\q 154/] hissa bho gotama, nÃnÃkaraïaæ passÃmi. Amutra ca panesÃnaæ2 na ki¤ci nÃnÃkaraïaæ3 passÃmÅti. Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana, idhassu dve mÃïavakà bhÃtaro saudariyÃ, eko ajjhÃyako upanÅto, eko anajjhÃyako anupanÅto. Kamettha brÃhmaïà paÂhamaæ bhojeyyuæ saddhe và thÃlipÃke và ya¤¤e và pÃhune4 vÃti? Yo so bho gotama, mÃïavako ajjhÃyako upanÅto tamettha brÃhmaïà paÂhamaæ bhojeyyuæ saddhe và thÃlipÃke và ya¤¤e và pÃhune vÃ. Kiæ hi bho gotama, anajjhÃyake anupanÅte dinnaæ mahapphalaæ bhavissatÅ'ti? Taæ kiæ ma¤¤asi assalÃyana, idhassu dve mÃïavakà bhÃtaro saudariyÃ, eko ajjhÃyako upanÅto dussÅlo pÃpadhammo, eko anajjhÃyako anupanÅto sÅlavà kalyÃïadhammo. Kamettha brÃhmaïà paÂamaæ bhojeyyuæ saddhe và thÃlipÃke và ya¤¤e và pÃhune vÃti? Yo so bho gotama, mÃïavako anajjhÃyako anupanÅto sÅlavà kalyÃïadhammo, tamettha brÃhmaïà paÂhamaæ bhojeyyuæ saddho và thÃlipÃke và ya¤¤e và pÃhune vÃ. Kiæ hi bho gotama, dussÅle papadhamme dinnaæ mahapphalaæ bhavissati'ti? Pubbe kho tvaæ assalÃyana, jÃtiæ agamÃsi. JÃtiæ gantvà mante agamÃsi. Mante gantvà tape agamÃsi. Tape gantvà cÃtuvaïïiæ suddhiæ paccÃgato yamahaæ pa¤¤ÃpemÅ'ti. Evaæ vute assalÃyano mÃïavo tuïhÅbhÆto maÇkubhÆto pattakkhandho adhomukho pajjhÃyanto appaÂibhÃno nisÅdi. Atha kho bhagavà assalÃyanaæ mÃïavaæ tuïhÅbhÆtaæ maÇkubhÆtaæ pattakkhandhaæ adhomukhaæ pajjhÃyantaæ appaÂibhÃnaæ viditvà assalÃyanaæ mÃïavaæ etadavoca. ------------------------- 1.Kuï¬aæhi-machasaæ ,kumÃraï¬upihi-syà 2. Amutra ca pana - sÃnaæ,syà 3. NÃnÃkÃraïaæ-sÅmu. 4. PÃhuïe-sÅmu.[PTS 5.] ApaÂibhÃno-[PTS] [BJT Page 622] [\x 622/] BhÆtapubbaæ assalÃyana, sattannaæ brÃhmaïisÅnaæ ara¤¤Ãyatane païïakuÂÅsu sammantÃnaæ evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti: brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno [PTS Page 155] [\q 155/] a¤¤o vaïïo, brÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti. Assosi kho assalÃyana, asito devalo isi sattannaæ kira brÃhmaïisÅnaæ ara¤¤Ãyatane païïakuÂisu sammantÃnaæ evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ hoti:brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo hÅno a¤¤o vaïïo brÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti no abrÃhmaïÃ, brÃhmaïÃva brahmuno puttà orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃ'ti.Atha kho assalÃyana, asito devalo isi kesamassuæ kappetvà ma¤jeÂÂhavaïïÃni dussÃni nivÃsetvà aÂaliyo1 upÃhanà Ãruhitvà jÃtarÆpamayaæ daï¬aæ gahetvà sattannaæ brÃhmaïisÅnaæ patthaï¬ile pÃturahosi. Atha kho assalÃyana, asito devalo isi sattannaæ brÃhmaïisÅnaæ patthaï¬ile caÇkamamÃno evamÃha: handa kva nu kho2 ime bhavante brÃhmaïisayo gatÃ.Handa kva nu kho2 ime bhavanto brÃhmaïisayo gatÃ'ti3 atha kho assalÃyana,sattannaæ brÃhmaïisÅnaæ etadahosi: konÃyaæ gÃmaï¬alarÆpo viya sattannaæ brÃhmaïisÅnaæ patthaï¬ile caÇkamamÃno evamÃha: handa kva nu kho ime bhavanto brÃhmaïisayo gatÃ, handa kva nu kho ime bhavanto brÃhmaïisayo gatÃ'ti. Handanaæ abhisapÃmÃti4. Atha kho assalÃyana, sattabrÃhmaïisayo asitaæ devalaæ isiæ abhisapiæsu: bhasmà vasala hohÅti5. Yathà yathà kho assalÃyana, satta brÃhmaïisayo asitaæ devalaæ isiæ abhisapiæsu. Tathà tathà asito devalo isi abhirÆpataro ceva hoti dassanÅyataro ca pÃsÃdikataro ca. Atha kho assalÃyana, sattannaæ brÃhmaïisÅnaæ etadahosi: moghaæ vata no tapo, aphalaæ brahmacariyaæ, mayaæ hi pubbe yaæ abhisapÃma bhasmà vasala hohÅ'ti bhasmÃva bhavati ekacco. Imaæ pana mayaæ yathà yathà abhisapÃma, tathà tathà abhirÆpataro ceva hoti dassanÅyataro ca pÃsÃdikataro cÃ'ti. Na bhavantÃnaæ moghaæ tapo, nÃphalaæ6 brahmacariyaæ. IÇgha bhavanto yo mayi manopadoso, taæ pajahathÃti. [PTS Page 156] [\q 156/] Yo bhavati manopadoso taæ pajahÃma. Ko nu kho bhavaæ hotÅti? Suto no bhavataæ asito devalo isi'ti? Evaæ bho. So khvÃhaæ homiti. ------------------------- 1. PaÂaliyo-machasaæ, agaliyo- syà 2. Handa ko nu kho-machasaæ,syÃ,[PTS 3.] GantÃ-syÃ. 4. AbhisapissÃmÃti-syà 5. Bhasmà vasaÊa hotÅti-sÅmu. Bhasmà vasala hoti bhasmà vasala hohiti-machasaæ bhasmà capali hoti bhasmà capalÅ hoti bhasmà capalÅ hohÅti- syà , bhasmà vasalÅ hohÅti[PTS 6.] Na panÃphalaæ-[PTS.] [BJT Page 624] [\x 624/] Atha kho assalÃyana, satta brÃhmaïisayo asitaæ devalaæ isiæ abhivÃdetuæ upasaÇkamiæsu. Atha kho assalÃyana, asito devalo isi satta brÃhmaïisayo etadavoca:'sutaæ metaæ bho, sattannaæ kira brÃhmaïisÅnaæ ara¤¤Ãyatane païïakuÂÅsu vasantÃnaæ evarÆpaæ pÃpakaæ diÂÂhigataæ uppannaæ: 'brÃhmaïÃva seÂÂho vaïïo, hÅno a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sukko vaïïo, kaïho a¤¤o vaïïo. BrÃhmaïÃva sujjhanti, no abrÃhmaïÃ. BrÃhmaïÃva brahmuno puttÃ1 orasà mukhato jÃtà brahmajà brahmanimmità brahmadÃyÃdÃti. Evambho JÃnanti pana bhonto yà janikà mÃtÃ2 brÃhmaïaæ yeva agamÃsi. No abrÃhmaïanti. No hidaæ bho. JÃnanti pana bhonto yà janikÃmÃtumÃtà yÃva sattamà mÃtÃmahayugà brÃhmaïaæ yeva agamÃsi, no abrÃhmaïanti. No hidaæ bho. JÃnanti pana bhonto yo janako pitÃ3 brÃhmaïiæ yeva agamÃsi no abrÃhmaïinti. No hidaæ bho. JÃnanti pana bhonto yo janakapitupità yÃvasattamà pitÃmahayugà brÃhmaïiæyeva agamÃsi, no abrÃhmaïinti. No hidaæ bho. JÃnanti pana bhonto yathà gabbhassa avakkanti hotÅti? JÃnÃma mayaæ bho yathà gabbhassa avakkanti hoti. [PTS Page 157] [\q 157/] idha mÃtÃpitaroca sannipatità honti. MÃtà ca utunÅ hoti, gandhabbo ca paccupaÂÂhito hoti. Evaæ tiïïaæ sannipÃtà gabbhassa avakkanti hotÅti. JÃnanti pana bhonto yagghe4 so gandhabbo khattiyo và brÃhmaïo và vesso và suddo vÃti? Na mayaæ bho, jÃnÃma yagghe so gandhabbo khattiyo và brahmaïo và vesso và suddo vÃti. -------------------------- 1. Putto-[PTS 2.]JanimÃtÃ-syÃ. JanÅmÃtÃ-[PTS 3.] JanÅpitÃ-syÃ,[PTS 4.] Tagghe-machasaæ. [BJT Page 626] [\x 626/] Evaæ sante bho jÃnÃtha ke tumhe hothÃti1 Evaæ sante bho, na mayaæ jÃnÃma ke ca mayaæ homÃti. Tehi nÃma assalÃyana, satta brÃhmaïisayo asitena devalena isinà sake jÃtivÃde samanuyu¤jiyamÃnà samanubhÃsiyamÃnà samanugÃhiyamÃnà na sampÃyissanti. Kiæ pana tvaæ etarahÅ mayà sakasmiæ jÃtivÃde samanuyu¤jiyamÃno samanubhÃsiyamÃno samanugÃhiyamÃno sampÃyissasi. Yesaæ tvaæ sÃcariyako na puïïo dabbigÃhoti. Evaæ vutte assalÃyano mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: acchariyambhante, abbhÆtambhante. Kappiyaæ vata bhante bhikkhÆ ÃhÃraæ ÃhÃrenti. Anavajjaæ vata bhante bhikkhÆ ÃhÃraæ ÃhÃrenti. Abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya,mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. AssalÃyanasuttaæ tatiyaæ ------------------------- 1.Hotiti-simu, [BJT Page 628] [\x 628/] 2.5.4 GhoÂamukhasuttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ Ãyasmà udeno bÃrÃïasiyaæ viharati khemiyambavane. Tena kho pana samayena ghoÂamukho brÃhmaïo bÃrÃïasiæ anuppatto hoti kenacideva karaïÅyena. Atha kho ghoÂamukho brÃhmaïo [PTS Page 158] [\q 158/] chaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃno anuvicaramÃno yena khemiyambavanaæ tenupasaÇkami. Tena kho pana samayena Ãyasmà udeno abbhokÃse caÇkamati. Atha kho so ghoÂamukho brÃhmaïo yenÃyasmà udeno tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmatà udenena saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà Ãyasmantaæ udenaæ caÇkamantaæ1 anucaÇkamamÃno evamÃha: ambho samaïa, natthi dhammiko paribbÃjo, evaæ me ettha hoti, ta¤ca kho bhavantarÆpÃnaæ và adassanÃ, yo và panettha dhammo'ti. Evaæ vutte Ãyasmà udeno caÇkamà orohitvà vihÃraæ pavisitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi. GhoÂamukhopi kho brÃhmaïo caÇkamà orohitvà vihÃraæ pavisitvà ekamantaæ aÂÂhÃsi. Ekamantaæ Âhitaæ kho ghoÂamukhaæ brÃhmaïaæ Ãyasmà udeno etadavoca: saævijjante kho brÃhmaïa, ÃsanÃni sace ÃkaÇkhasi nisidÃ'ti. Etadeva ca kho pana mayaæ bhoto udenassa ÃgamayamÃnà na nisÅdÃma. Kathaæ hi nÃma mÃdiso pubbe animantito Ãsane nisiditabbaæ ma¤¤eyyÃ'ti. Atha kho ghoÂamukho brÃhmaïo a¤¤ataraæ nÅcaæ Ãsanaæ gahetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho ghoÂamukho brÃhmaïo Ãyasmantaæ udenaæ etadavoca: ambho samaïa, natthi dhammiko paribbÃjo, evaæ me ettha hoti, ta¤ca kho bhavantarÆpÃnaæ và adassanÃ, yo và panettha dhammo'ti. Sace kho pana me tvaæ brÃhmaïa, anu¤¤eyyaæ2 anujÃneyyÃsi, paÂikkositabba¤ca paÂikkoseyyÃsi, yassa ca pana me bhÃsitassa attha na jÃneyyÃsi, mamaæyeva tattha uttariæ paÂipuccheyyÃsi: idaæ bho udena kathaæ, imassa kvatthoti? Evaæ katvà sayà no ettha kathÃsallÃpoti. Anu¤¤eyyaæ2 khvÃhaæ bhoto udenassa anujÃnissÃmi, paÂikkositabba¤ca paÂikkosissÃmi. Yassa ca panÃhaæ [PTS Page 159] [\q 159/] bhoto udenassa bhÃsitassa atthaæ na jÃnissÃmi, bhavantaæyeva tattha udenaæ uttariæ paÂipucchissÃmi: idaæ bho udena kathaæ, imassa kvattho'ti? Evaæ katvà hotu no ettha kathÃsallÃpoti. -------------------------- 1.Ekamantaæ-[PTS 2.] Anuma¤¤eyyaæ-[PTS.] [BJT Page 630] [\x 630/] CattÃrome brÃhmaïa, puggalà santo saævijjamÃnà lokasmiæ, katame cattÃro: idha brÃhmaïa, ekacco puggalo attantapo hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Idha pana brÃhmaïa, ekacco puggalo parantapo hoti paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Idha brÃmhaïa, ekacco puggalo attantapo ca hoti attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Idha pana brÃhmaïa, ekacco puggalo nevattantapo hoti nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂheva dhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharati. Imesaæ brÃhmaïa, catunnaæ puggalÃnaæ katamo te puggalo cittaæ ÃrÃdhetÅ'ti.? YvÃyaæ bho udena, puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, ayaæ me puggalo cittaæ nÃrÃdheti. YopÃyaæ bho udena, puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, ayampi me puggalo cittaæ nÃrÃdheti. YopÃyaæ bho udena,puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, ayampi me puggalo cittaæ nÃrÃdheti. Yo ca kho ayaæ bho udena, puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhevadhamme nicchÃto nibbuto sÅtÅbhÆto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharati. Ayaæ me puggalo cittaæ ÃrÃdhetÅ'ti. Kasmà pana te brÃhmaïa, ime tayo puggalà cittaæ nÃrÃdhenti'ti? YvÃyaæ bho udena, puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so attÃnaæ sukhakÃmaæ dukkhapaÂikkÆlaæ ÃtÃpeti paritÃpeti,iminà me ayaæ puggalo cittaæ nÃrÃdheti. [PTS Page 160] [\q 160/] yopÃyaæ bho udena, puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so paraæ sukhakÃmaæ dukkhapaÂikkÆlaæ ÃtÃpeti paritÃpeti, iminà me ayaæ puggalo cittaæ nÃrÃdheti. YopÃyaæ bho udena, puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so attÃna¤ca para¤ca sukhakÃmaæ dukkhapaÂikkÆlaæ ÃtÃpeti paritÃpeti, iminà me ayaæ puggalo cittaæ nÃrÃdheti. Yo ca kho ayaæ bho udena, puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhevadhamme nicchÃto nibbuto sÅtÅbhÆto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharati. So attÃna¤ca para¤ca sukhakÃme dukkhapaÂikkÆle neva ÃtÃpeti, na paritÃpeti, iminà me ayaæ puggalo cittaæ ÃrÃdheti'ti. [BJT Page 632] [\x 632/] Dvemà brÃhmaïa parisÃ, katamà dve: idha brÃhmaïa, ekaccà parisà sÃrattarattà maïikuï¬alesu puttabhariyaæ pariyesati, dÃsidÃsaæ pariyesati, khettavatthuæ pariyesati, jÃtarÆparajataæ pariyesati. Idha pana brÃhmaïa, ekaccà parisà asÃrattarattà maïikuï¬alesu puttabhariyaæ pahÃya dÃsidÃsaæ pahÃya khettavatthuæ pahÃya jÃtarÆparajataæ pahÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ. YvÃyaæ brÃhmaïa,puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhevadhamme nicchÃto nibbuto sÅtÅbhÆto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharati. Imaæ tvaæ brÃhmaïÃ,puggalaæ katamassa parisÃyaæ bahulaæ samanupassasi:1 yà cÃyaæ2 parisà sÃrattarattà maïikuï¬alesu puttabhariyaæ pariyesati, dÃsidÃsaæ pariyesati, khettavatthuæ pariyesati, jÃtarÆparajataæ pariyesati. Yà cÃyaæ2 parisà asÃrattarattà maïikuï¬alesu puttabhariyaæ pahÃya dÃsidÃsaæ pahÃya khettavatthuæ pahÃya jÃtarÆparajataæ pahÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajitÃ'ti. [PTS Page 161] [\q 161/] YvÃyaæ bho udena, puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhevadhamme nicchÃto nibbuto sitÅbhÆto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharati. ImÃhaæ puggalaæ yÃyaæ parisà asÃrattarattà maïikuï¬alesu puttabhariyaæ pahÃya dÃsidÃsaæ pahÃya khettavatthuæ pahÃya jÃtarÆparajataæ pahÃya agÃrasmà anagÃriyaæ pabbÃjitÃ, imissaæ parisÃyaæ bahulaæ samanupassÃmi'ti. IdÃneva kho pana te brÃhmaïa, bhÃsitaæ: mayaæ evaæ ÃjÃnÃma, ambho samaïa, natthi dhammiko paribbÃjo, evaæ me ettha hoti, ta¤ca kho bhavantarÆpÃnaæ và adassanÃ, yo và panettha dhammo'ti. AddhÃmesà bho udena, sÃnuggahà vÃcà bhÃsità atthi dhammiko paribbÃjo, evaæ me ettha hoti, eva¤ca pana maæ bhavaæ udeno dhÃretu. Yecime bhotà udenena cattÃro puggalo saÇkhittena vuttà vitthÃrena avibhattÃ, sÃdhu me bhavaæ udeno ime cattÃro puggale vitthÃrena vibhajatu anukampaæ upÃdÃyÃti. Tena hi brÃhmaïa, suïÃhi,sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmiti. Evaæ bhoti kho ghoÂamukho brÃhmaïo Ãyasmato udenassa paccassosi. ùyasmà udeno etadavoca: -------------------------- 1. Idha katamaæ tvaæ brÃhmaïa, puggalaæ katamÃya parisÃya bahulaæ samanupassasi-machasaæ, 2. Yà vÃyaæ-[PTS.] [BJT Page 634] [\x 634/] Katamo ca brÃhmaïa, puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto: idha brÃhmaïa, ekacco puggalo acelako hoti muttÃcÃro, hatthÃvalekhano na ehibhadantiko na tiÂÂhabhadantiko nÃbhihaÂaæ na uddissa kaÂaæ na nimantanaæ sÃdiyati, so na kumhimukhà patigaïhÃti, na khalopimukhà patigaïhÃti, na eÊakamantaraæ na daï¬amantaraæ na musalamantaraæ na dvinnaæ bhu¤jamÃnÃnaæ na gabbhiniyà na pÃyamÃnÃya [PTS Page 162] [\q 162/] na purisantaragatÃya na saÇkittÅsu na yattha sà upaÂÂhito hoti, na yattha makkhikà saï¬asaï¬acÃrinÅ, na macchaæ na maæsaæ na suraæ na merayaæ na thusodakaæ pivati, so ekÃgÃriko và hoti ekÃlopiko vÃ, dvÃgÃriko và hoti dvÃlopiko và sattÃgÃriko và hoti sattÃlopiko vÃ,ekissÃpi dattiyà yÃpeti, dvÅhipi dattÅhi yÃpeta sattahipi dattehi yÃpeti. EkÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, dvÅhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti, sattÃhikampi ÃhÃraæ ÃhÃreti iti evarÆpaæ addhamÃsikampi pariyÃyabhattabhojanÃnuyogamanuyutto viharati. So sÃkabhakkho và heti, sÃmÃkabhakkho và hoti, nÅvÃrabhakkho và hoti daddulabhakkho và hoti, haÂabhakkho và hoti, kaïabhakkho và hoti, ÃcÃmabhakkho và hoti, pi¤¤Ãkabhakkho và hoti. Tiïabhakkho và hoti, gomayabhakkho và hoti, vanamÆlaphalÃhÃro yÃpeti pavattaphalabhoji. Se sÃïÃnipi dhÃreti, masÃïÃnipi dhÃreti, cavadussÃnipi dhÃreti, paæsukulÃnipi dhÃreti, tirÅÂÃnipi dhÃreti, ajinÃnipi dhÃreti, ajinakkhipampi dhÃreti, kusacÅrampi dhÃreti, vÃkacÅrampi dhÃreti, phalakacÅrampi dhÃreti. Kesakambalampi dhÃreti, vÃÊakambalampi dhÃreti, ulÆkapakkhampi dhÃreti. Kesamassulocakopi hoti kesamassulocanÃnuyogamanuyutto, ubbaÂÂakopi1 hoti ÃsanapaÂikkhitto, ukkuÂikopi hoti ukkuÂikappadhÃnamanuyutto, kaïÂakÃpassayikopi hoti kaïÂakÃpassaye seyyaæ kappeti, sÃyatatiyakampi udakorohaïÃnuyogamanuyutto viharati. Iti evarÆpaæ anekavihitaæ kÃyassa ÃtÃpanaparitÃpanÃnuyogamanuyutto viharati. Ayaæ vuccati brÃhmaïa,puggalo attantapo attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Katamo ca brÃhmaïa, puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto: idha brÃhmaïa, ekacco puggalo orabhiko hoti, sÆkariko sÃkuntiko2 mÃgaviko Êuddo macchaghÃtako coro coraghÃtako bandhanÃgÃriko, ye và pana¤¤epi keci kurÆrakammantÃ,ayaæ vuccati brÃhmaïa, puggalo parantapo paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. ------------------------- 1. UbbaÂÂhakopi-machasaæ ,ubbhatthakopi-syà 2. SÃkuïiko-machasaæ. [BJT Page 636] [\x 636/] Katamo ca brÃhmaïa, puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto: idha brÃhmaïa, ekacco puggalo rÃjà và hoti khattiyo muddhÃbhisitto1, brÃhmaïà và mahÃsÃÊo, so puratthimena nagarassa navaæ santhÃgÃraæ kÃrÃpetvà kesamassuæ ohÃretvà kharÃjinaæ nivÃsetvà sappitelena kÃyaæ abbha¤jitvà migavisÃïena2 piÂÂhiæ kaïa¬ÆvamÃno santhÃgÃraæ pavisati saddhiæ mahesiyà brÃhmaïena ca purohitena. So tattha anantarahitÃya bhÆmiyà haritupattÃya3 seyyaæ kappeti, ekissà gÃviyà sarÆpavacchÃya yaæ ekasmiæ thane khiraæ hoti, tena rÃjà yÃpeti. Yaæ dutiyasmiæ thane khÅraæ hoti, tena mahesi yÃpeti. Yaæ tatiyasmiæ thane khiraæ hoti, tena brÃhmaïo purohito yÃpeti. Yaæ catutthasmiæ thane khÅraæ hoti, tena aggiæ juhanti. Avasesena vacchako yÃpeti. So evamÃha: 'ettakà usabhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà vacchatarà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettikà vacchatariyo ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà ajà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà urabbhà ha¤¤antu ya¤¤atthÃya, ettakà rukkhà chijjantu yÆpatthÃya, ettakà dabbà lÆyantu barihisatthÃyÃ'ti.4 Yepissa te honti dÃsÃti và pessÃti và kammakarÃti vÃ, tepi daï¬atajjità bhayatajjità assumukhà rudamÃnà parikammÃni karonti. Ayaæ vuccati brÃhmaïa, puggalo attantapo ca attaparitÃpanÃnuyogamanuyutto parantapo ca paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto. Katamo ca brÃhmaïa, puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhevadhamme nicchÃto nibbuto sitÅbhÆto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharati: 'idha brÃhmaïa, tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ kule paccÃjÃto, so taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhà paÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisa¤cikkhati: 'sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤Ãti parivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. ------------------------- 1.MuddhÃvasitto-machasaæ 2.MagavisÃïena-machasaæ 3. HaritÆpalittÃya-machasaæ,syà 4. ParisatthÃyÃti-syÃ. [BJT Page 638] [\x 638/] So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjivasamÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajji dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃrÅ hoti, ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisunaæ vÃcaæ pahÃya pisunÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya,amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandi samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà nelà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpaæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ dhammavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattuparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahanà paÂivirato hoti Ãmakadha¤¤apaÂiggahanà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikapaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahanà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahanà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahanà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃpaÂiggahanà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahanà paÂivirato hoti. DÆteyyapahÅnagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakuÂamÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃciyogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena, so yena yeneva pakkamati, samÃdÃyeva pakkamati. SeyyathÃpi nÃma pakkhÅ sakuïo yena yeneva ¬eti, sapattabhÃrova ¬eti. Evamevaæ bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃri kena cÅvarena, kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. Yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati cakkhundriyaæ,cakkhundriyesaævaraæ Ãpajjati. So sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ sotendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati sotendriyaæ, sotendriyesaævaraæ Ãpajjati. So ghÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati ghÃnendriyaæ,ghÃnendriye saævaraæ Ãpajjati. So jivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ jivhendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati jivhendriyaæ,jivhendriye saævaraæ Ãpajjati. So kÃyena phoÂÂhabbaæ phÆsitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ kÃyendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævarÃya paÂipajjati,rakkhati kÃyendriyaæ,kÃyendriye saævaraæ Ãpajjati. So manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ manendriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ,tassa saævaraæ paÂipajjati,rakkhati manendriyaæ,manendriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti [BJT Page 640] [\x 640/] So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti, Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti, sammi¤jite pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti, saÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti, asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti, uccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti, gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samannÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati. Ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapattaæ abbhokÃsaæ palÃlapu¤jaæ. So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ panidhÃya, parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati, abhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ. ByÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti, thÅnamiddhaæ pahÃya vigatatÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤i sato sampajÃno. ThÅnamiddhà cittaæ parisodheti, uddaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati ajjhattaæ vÆpasantacitto. Uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu. VicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤canÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe, vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti:upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ3 upasampajja viharati. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatupakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 pubbe nivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsamipi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedi evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. [BJT Page 642] [\x 642/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 sattÃnaæ cÆtupapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchadiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti, So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti, so idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ dukkhanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃni yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti, ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati, bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati, avijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti: khÅïà jÃti vusitaæ brahmacariyaæ kataæ karaïÅyaæ nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃti. Ayaæ vuccati brÃhmaïa, puggalo nevattantapo nÃttaparitÃpanÃnuyogamanuyutto, na parantapo na paraparitÃpanÃnuyogamanuyutto, so anattantapo aparantapo diÂÂhevadhamme nicchÃto nibbuto sÅtibhÆto sukhapaÂisaævedi brahmabhÆtena attanà viharatÅ'ti. Evaæ vutte ghoÂamukho brÃhmaïo Ãyasmantaæ udenaæ etadavoca: abhikkantaæ bho udena, abhikkantaæ bho udena, seyyathÃpi bho udena, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ bhotà udenena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ udenaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ udeno dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gata'nti. Mà kho maæ tvaæ brÃhmaïa,saraïaæ agamÃsi, tameva tvaæ bhagavantaæ saraïaæ gaccha yamahaæ saraïaæ gatoti. Kahaæ pana bho udena, etarahi so bhavaæ gotamo viharati arahaæ sammÃsambuddhoti? Parinibbuto kho brÃhmaïa, etarahi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddhoti. [BJT Page 644] [\x 644/] Sace hi mayaæ bho udena, suïeyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassu yojanesu, dasapi mayaæ yojanÃni gaccheyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Sace mayaæ bho udena, suïeyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ vÅsatiyà yojanesu,vÅsatipi mayaæ yojanÃni gaccheyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Sace hi mayaæ bho udena, suïeyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ tiæsÃya yojanesu, tiæsmapi mayaæ yojanÃni gaccheyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Sace mayaæ bho udena, suïeyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ cattÃrisÃya yojanesu, cattÃrismapi mayaæ yojanÃni gaccheyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Sace mayaæ bho udena, suïeyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ pa¤¤ÃsÃya yojanesu, pa¤¤Ãsampi mayaæ yojanÃni gaccheyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Yojanasatepi [PTS Page 163] [\q 163/] mayaæ bho udena, suïeyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ, yojanasatampi mayaæ gaccheyyÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya arahantaæ sammÃsambuddhaæ. Yato ca kho bho udena, parinibbuto so bhavaæ gotamo, parinibbutampi mayaæ taæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃma dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ udeno dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gataæ. Atthi ca me bho udena, aÇgarÃjà devasikaæ niccabhikkhaæ dadÃti. Tatohaæ bhoto udenassa ekaæ niccabhikkhaæ dadÃmÅti. Kiæ pana te brÃhmaïa, aÇgarÃjà devasikaæ niccabhikkhaæ dadÃtÅti? Pa¤ca bho udena, kahÃpaïasatÃnÅti na kho no brÃhmaïa, kappati jÃtarÆparajata paÂiggahetunti. Sace taæ bhoto udenassa na kappati, vihÃraæ bhoto udenassa kÃrÃpessÃmÅti. Sace kho me tvaæ brÃhmaïa, vihÃraæ kÃrÃpetukÃmo,pÃÂalÅputte saÇghassa upaÂÂhÃnasÃlaæ kÃrÃpehÅti. IminÃpahaæ1 bhoto udenassa bhiyyosomattÃya attamano abhiraddho, yaæ maæ bhavaæ udeno saÇghe dÃne2 samÃdapeti. EsÃhaæ3 bho udena, etissà ca niccabhikkhÃya aparÃya ca niccabhikkhÃya pÃÂaliputte saÇghassa upaÂÂhÃnasÃlaæ kÃrÃpessÃmiti. Atha kho ghoÂamukho brÃhmaïo etissà ca niccabhikkhÃya aparÃya ca niccabhikkhÃya pÃÂaliputte saÇghassa upaÂÂhÃnasÃlaæ kÃrÃpesi. Sà etarahi ghoÂamukhiti vuccatÅti. [PTS Page 164] [\q 164/] GhoÂamukhasuttaæ catutthaæ ------------------------- 1.IminÃhaæ-syÃ,iminÃpavaæ-[PTS 2.] DÃnaæ-[PTS 3.] Sohaæ-sÅmu [BJT Page 646] [\x 646/] 2.5.5. CaÇkÅsuttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ yena opasÃdaæ1 nÃma kosalÃnaæ brÃhmaïagÃmo tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà opasÃde viharati uttarena opasÃdaæ1 devavane sÃlavane. Tena kho pana samayena caÇkÅbrÃhmaïo opasÃdaæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã pasenadinà kosalena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. Assosuæ kho opasÃdakà brÃhmaïagahapatikÃ: 'samaïo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ opasÃdaæ anuppatto opasÃde viharati uttarena opasÃdaæ devavane sÃlavane Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: 'itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti, so dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. SÃdhu kho pana tathÃrÆpÃnaæ arahataæ dassanaæ hotÅ'ti. Atha kho opasÃdakÃ2 brÃhmaïagahapatikà opasÃdà nikkhamitvà saÇghÃsaÇghÅ3 gaïÅbhÆtà uttarena mukhÃ4 gacchanti yena devavanaæ sÃlavanaæ. Tena kho pana samayena caÇkÅ brÃhmaïo upari pÃsÃde divÃseyyaæ upagato hoti. Addasà kho caÇkÅ brahmaïo opasÃdake brÃhmaïagahapatike, opasÃdà nikkhamitvà saÇghÃsaÇghÅ3 gaïÅbhÆte uttarena mukhe gacchante yena devavanaæ sÃlavanaæ5, disvÃna khattaæ Ãmantesi: kinnu kho bho khatte, opasÃdakà brÃhmaïagahapatikà opasÃdà nikkhamitvà saÇghÃsaÇghÅ3 gaïÅbhÆtà uttarena mukhÃ4 gacchanti yena devavanaæ sÃlavananti. Atthi bho caÇkÅ, samaïo bho gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito kosalesu cÃrikaæ caramÃno mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ opasÃdaæ anuppatto opasÃde viharati uttarena opasÃdaæ devavane sÃlavane. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. Tamete bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamanti'ti. -------------------------- 1. OpÃsÃdaæ-machasaæ,syà 2 opÃsÃdakÃ-machasaæ,syà 3. SaÇghasaÇghÅ-syÃ,machasaæ, 4. Uttarena mukhe-[PTS 5.] Uttarena mukhaæ yena devavanaæ salavanaæ tenusaÇkamante-machasaæ. [BJT Page 648] [\x 648/] Tena hi bho khatte, yena opasÃdakà brÃhmaïagahapatikà tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà opasÃdake brÃhmaïagahapatike evaæ vadehi: caÇkÅ bho brÃhmaïo evamÃha: Ãgamentu kira bhavanto, caÇkÅpi brÃhmaïo samaïaæ getamaæ dassanÃya upasaÇkamissati'ti. Evaæ bhoti kho so khatto1 caÇkissa brÃhmaïassa [PTS Page 165] [\q 165/] paÂissutvà yena opasÃdakà brÃhmaïagahapatikà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà opasÃdake brÃhmaïagahapatike etadavoca: caÇkÅ bho brÃhmaïo evamÃha: Ãgamentu kira bhavanto, caÇkÅpi brÃhmaïo samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissati'ti. Tena kho pana samayena nÃnÃverajjakÃnaæ brÃhmaïÃnaæ pa¤camattÃni brÃhmaïasatÃni opasÃde paÂivasanti kenacideva karaïÅyena. Assosuæ kho te brÃhmaïà caÇkÅ kira brÃhmaïo samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissati'ti. Atha kho te brÃhmaïà yena caÇkÅ brÃhmaïo tenupasaÇkamiæsu, upasaÇkamitvà caÇkiæ brÃhmaïaæ etadavocuæ: saccaæ kira bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissatÅ'ti. Evaæ kho me bho hoti,ahampi samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissÃmÅti. Mà bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkami. Na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, samaïotveva gotamo arahati bhavantaæ caÇkiæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Bhavaæ hÅ caÇkÅ ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugà akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena, yampi bhavaæ caÇkÅ ubhato sujÃto mÃtito ca pÅtito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugà akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. IminÃpaÇgena na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, samaïotveva gotamo arahati bhavantaæ caÇkiæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Yampi bhavaæ hi caÇkÅ a¬¬ho mahaddhano mahÃbhogo iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, samaïotveva gotamo arahati bhavantaæ caÇkiæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Yampi bhavaæ hi caÇkÅ tiïïaæ vedanÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ,padako veyyÃkaraïaïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ ¬aÇki samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, yampi bhavaæ hi caÇkÅ abhirÆpo dassanÅyo pÃsÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ2 akkhuddÃvakÃso dassanÃya iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dasnÃya upasaÇkamituæ, samaïotveva gotamo arahati bhavantaæ caÇkiæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Yampi bhavaæ caÇkÅ, sÅlavà vuddhasÅlÅ vuddhasÅlena samannÃgato iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Yampi bhavaæ hi caÇkÅ kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo [PTS Page 166] [\q 166/] poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya aneÊagaÊÃya atthassa vi¤¤Ãpaniyà iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, yampi bhavaæ caÇkÅ, bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo tÅïi mÃïavakasatÃni mante vÃceti iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, yampi bhavaæ hi caÇkÅ ra¤¤o pasenadissa kosalassa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, yampi bhavaæ caÇkÅ brÃhmaïassa pokkharasÃtissa sakkato garukato mÃnito pÆjito apacito iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, yampi bhavaæ caÇkÅ opasÃdaæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤aæ pasenadinà kosalena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ. Yampi bhavaæ caÇkÅ opasÃdaæ ajjhÃvasati sattussadaæ satiïakaÂÂhodakaæ sadha¤¤aæ rÃjabhoggaæ ra¤¤Ã pasenadinà kosalena dinnaæ rÃjadÃyaæ brahmadeyyaæ iminÃpaÇgena na arahati bhavaæ caÇkÅ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo tveva gotamo arahati bhavantaæ caÇkiæ dassanÃya upasaÇkamitu'nti. -------------------------- 1.KhattÃ-[PTS 2.] BrahmavacchasÅ-sÅmu, machasaæ,syà 3. Ra¤¤o-[PTS] [BJT Page 650] [\x 650/] Evaæ vutte caÇkÅ brÃhmaïo te brÃhmaïe etadavoca: tena hi bho, mamapi suïÃtha yathà mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ1 dassanÃya upasaÇkamituæ. Na tveva arahati so bhavaæ gÃtamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalÆ bho gotamo ubhato sujÃto mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugà akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. Yampi bho samaïo gotamo ubhato sujÃto mÃtito ca pitato ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugà akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena, iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalÆ bho gotamo pahÆtaæ hira¤¤asuvaïïaæ pahÃya pabbajito bhumigata¤ca vehÃsaÂÂha¤ca yampi bho samaïo gotamo pahutaæ hira¤¤asuvaïïaæ pahÃya pabbajito bhÆmigata¤ca vehÃsaÂÂha¤ca iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo daharo samÃno susukÃlakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ assumukhÃnaæ rudantÃnaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo abhirÆpo dassanÅyo pasÃdiko paramÃya vaïïapokkharatÃya samannÃgato [PTS Page 167] [\q 167/] brahmavaïïÅ brahmavaccasÅ2 akkhuddÃvakÃso dassanÃya iminÃpaÇgena na arahati kho bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo sÅlavà ariyasilÅ kusalasÅlÅ kusalasÅlena samannÃgato iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo kalyÃïavÃco kalyÃïavÃkkaraïo poriyà vÃcÃya samannÃgato vissaÂÂhÃya aneÊagaÊÃya atthassa vi¤¤Ãpaniyà iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo bahunnaæ ÃcariyapÃcariyo iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo khÅïakÃmarÃgo vigatacÃpallo3 iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo kammavÃdÅ kiriyavÃdÅ apÃpapurekkhÃro brahma¤¤Ãya pajÃya iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo uccÃkulà pabbajito asambhinnà khattiyakulà iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. -------------------------- 1. Samaïaæ gotamaæ-syà 2.BrahmavacchasÅ- sÅmu, machasaæ,syÃ. 3. Vigatapapa¤co-sÅmu. [BJT Page 652] [\x 652/] Samaïo khalu bho gotamo a¬¬hakulÃ1 pabbajito mahaddhanà mahÃbhogà iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ tiroraÂÂhà tirojanapadà sampucchituæ Ãgacchanti iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ anekÃni devatÃsahassÃni pÃïehi saraïaæ gatÃni iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaranasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ1 buddho bhagavÃti iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo dvattiæsamahÃpurisalakkhaïehi samannÃgato iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ rÃjà mÃgadho seniyo bimbisÃro saputtadÃro pÃïehi saraïaæ gato iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ rÃja pasenadi kosalo saputtadÃro pÃïehi saraïaæ gato iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ, atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïaæ khalu bho gotamaæ brÃhmaïo pokkharasÃti saputtadÃro pÃïehi saraïaæ gato iminÃpaÇgena na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ , atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Samaïo khalu bho gotamo opasÃdaæ anuppatto opasÃde viharati uttarena opasÃdaæ devavane sÃlavane. Ye pana kho keci samaïà và brÃhmaïà và amhÃkaæ gÃmakkhettaæ Ãgaccanti. Atithi no te honti. Atithi kho panamhehi sakkÃtabbà garukÃtabbà mÃnetabbà pÆjetabbÃ, yampi bho samaïo gotamo opasÃdaæ anuppatto opasÃde viharati uttarena opasÃdaæ devavane sÃlavane. Atithi asmÃkaæ2 samaïo gotamo. Atithi kho panambhehi sakkÃtabbà garukÃtabbo mÃnetabbo pÆjetabbo. [PTS Page 168] [\q 168/] iminà paÇgena3 na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Ettakaæ kho ahaæ bho tassa bhoto gotamassa vaïïaæ pariyÃpuïÃmi. Na ca so bhavaæ gotamo ettakavaïïo, aparimÃïavaïïo hi so bhavaægotamo. Ekamekenapi bho, aÇgena samannÃgato na arahati so bhavaæ gotamo amhÃkaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Atha kho mayameva arahÃma taæ bhavantaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamituæ. Tena hi bho sabbeva mayaæ samaïaæ gotamaæ dassanÃya upasaÇkamissÃmÃ'ti. -------------------------- 1. AddhakulÃ-syà 2. AtithamhÃkaæ-machasaæ 2. AtithismÃkaæ-[PTS 3.] IminÃpanaÇgena bho-sÅmu. [BJT Page 654] [\x 654/] Atha kho caÇkÅ brÃhmaïo mahatà brÃhmaïagaïena saddhiæ yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Tena kho pana samayena bhagavà vuddhehi vuddhehi1 brÃhmaïehi saddhiæ ki¤ci ki¤ci kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà nisinno hoti. Tena kho pana samayena kÃpaÂiko2 nÃma mÃïavo daharo vuttasiro soÊasavassuddesiko jÃtiyÃ, tiïïaæ vedÃnaæ pÃragu sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo, tassaæ parisÃyaæ nisinno hoti. So vuddhÃnaæ brÃhmaïÃnaæ bhagavatà saddhiæ mantayamÃnÃnaæ antarantarà kathaæ opÃteti. Atha kho bhagavà kÃpaÂikaæ mÃïavaæ apasÃdesi: mÃyasmà bhÃradvÃjo vuddhÃnaæ vuddhÃnaæ brÃhmaïÃnaæ mantayamÃnÃnaæ antarantarà kathaæ opÃtetu3, kathÃpariyosÃnaæ Ãyasmà bharadvÃjo Ãgametu'ti. Evaæ vutte caÇkÅ brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: mà bhavaæ gotamo kÃpaÂikaæ mÃïavaæ apasÃdesi, kulaputto ca kÃpaÂiko mÃïavo bahussuto ca kÃpaÂiko mÃïavo kalyÃïavÃkkaraïo va kÃpaÂiko mÃïavo paï¬ito ca kÃpaÂiko mÃïavo, pahoti ca kÃpaÂiko mÃïavo bhotà gotamena saddhiæ asmiæ vacane patimantetu'nti. Atha kho bhagavato etadahosi :'addhà [PTS Page 169] [\q 169/] kho kÃpaÂikassa mÃïavassa tevijjake pÃvacane kataæ4 bhavissati. Tathà hi naæ brÃhmaïà sampurekkharontÅ'ti. Atha kho kÃpaÂikassa mÃïavassa etadahosi: 'yadà me samaïo gotamo cakkhunà cakkhuæ upasaæharissati, athÃhaæ samaïaæ gotamaæ pa¤haæ pucchissÃmÅ'ti. Atha kho bhagavà kÃpaÂikassa mÃïavassa cetasà cetoparivitakkama¤¤Ãya yena kÃpaÂiko mÃïavo tena cakkhÆni upasaæhÃsi. Atha kho kÃpaÂikassa mÃïavassa etadahosi: 'samannÃharati kho maæ samaïo gotamo, yannÆnÃhaæ samaïaæ gotamaæ pa¤haæ puccheyyanti. Atha kho kÃpaÂiko mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: 'yamidaæ bho gotama, brÃhmaïÃnaæ porÃïÃnaæ mantapadaæ itihitiha paramparÃya piÂakasampadÃya, tattha ca brÃhmaïà ekaæsena niÂÂhaæ gacchanti. ' Idameva saccaæ moghama¤¤a'nti, idha bhavaæ gotamo kimÃhÃ'ti. Kiæ pana bhÃradvÃja, atthi koci brÃhmaïÃnaæ ekabrÃhmaïopi yo evamÃhaæ: 'ahametaæ jÃnÃmi, ahametaæ passÃmi: 'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. No hidaæ bho gotama. Kiæ pana bhÃradvÃja, atthi koci brÃhmaïÃnaæ ekÃcariyopi ekÃcariyapÃcariyopi yÃva sattamà ÃcariyamahayugÃpi, yo evamÃha: ahametaæ jÃnÃmi, ahametaæ passÃmi, idameva saccaæ moghama¤¤anti. Nohidaæ bho gotama. ------------------------- 1.Vu¬¬hehi vu¬¬hehi-syà 2. KÃpadiko-syÃ, kÃpaÂhÅko-[PTS 3.] OpÃtetuæ-sÅmu, opÃtesi-syà 4. Kathaæ-sÅmu,kathÃ-machasaæ. [BJT Page 656] [\x 656/] Kiæ pana bhÃradvÃja, yepi te brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro, yesamidaæ etarahi brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samihitaæ tadanugÃyanti tadanu bhÃsanti, bhÃsitamanubhÃsanti, vÃcitamanuvÃcenti. SeyyathÅdaæ1: 'aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggi aÇgÅraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu. Tepi evamÃhaæsu: 'mayametaæ jÃnÃma, mayametaæ passÃma: 'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. [PTS Page 170] [\q 170/] No hidaæ bho gotama. Iti kira bhÃradvÃja, natthi koci brÃhmaïÃnaæ ekabrÃhmaïopi yo evamÃha: 'ahametaæ jÃnÃmi, ahametaæ passÃmi, idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. Natthi koci brÃhmaïÃnaæ ekÃcariyopi ekÃcariyapÃcariyopi yÃva sattamà ÃcariyamahayugÃ, yo evamÃha: 'ahametaæ jÃnÃmi, ahametaæ passÃmi, idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. Yepi te brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro. Yesamidaæ etarahi brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samihitaæ tadanugÃyanti, tadanubhÃsanti, bhÃsitamanubhÃsanti, vÃcitamanuvÃcenti. SeyyathÅdaæ: 'aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggi aÇgÅraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu' tepi na evamÃhaæsu: 'mayametaæ jÃnÃma, mayametaæ passÃma, idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. 'SeyyathÃpi bhÃradvÃja, andhaveïi2 paramparÃsaæsattà purimopi na passati, majjhimopi na passati, pacchimopi na passati. Evameva kho bhÃradvÃja, andhaveïÆpamaæ ma¤¤e brÃhmaïÃnaæ bhÃsitaæ sampajjati. Purimopi na passati, majjhimopi na passati, pacchimopi na passati. Taæ kiæ ma¤¤asi bhÃradvÃja, na nu evaæ sante brÃhmanÃnaæ amÆlikà saddhà sampajjati'ti. Na khottha3 bho gotama, brÃhmaïà saddhÃyeva payirupÃsanti, anussavÃpettha brÃhmaïà payirupÃsantÅ'ti. Pubbeva kho tvaæ bhÃradvÃja, saddhaæ agamÃsi, anussavaæ idÃni vadesi. Pa¤ca kho ime bhÃradvÃja, dhammà diÂÂhevadhamme dvidhà vipÃkÃ. Katame pa¤ca: saddhà ruci anussavo ÃkÃraparivitakko diÂÂhinijjhÃnakkhanti. Ime kho bhÃradvÃja, pa¤ca dhammà diÂÂheva dhamme dvidhà vipÃkÃ. Api ca bhÃradvÃja, susaddahitaæ yeva hoti, ta¤ca hoti rittaæ tucchaæ musÃ, no cepi susaddahitaæ hoti, bhÆtaæ tacchaæ ana¤¤athÃ. Api ca bhÃradvÃja, surucitaæ yeva hoti. Ta¤ca hoti rittaæ tucchaæ musÃ, no cepi susaddahitaæ hoti, bhÆtaæ tacchaæ ana¤¤athÃ. Api ca bhÃradvÃja, svÃnussutaæ yeva hoti. Ta¤ca hoti rittaæ tucchaæ musÃ, no cepi susaddahitaæ hoti, bhÆtaæ tacchaæ ana¤¤athÃ. Api [PTS Page 171] [\q 171/] ca bhÃradvÃja suparivitakkitaæ yeva hoti. Ta¤ca hoti rittaæ tucchaæ musÃ, no cepi susaddahitaæ hoti. Api ca bhÃradvÃja sunijjhÃyitaæ yeva hoti ta¤ca hoti rittaæ tucchaæ musÃ, no cepi sunijjhÃyitaæ hoti, bhÆtaæ tacchaæ ana¤¤athÃ. Saccamanurakkhatà bhÃradvÃja, vi¤¤unà purisena nÃlamettha ekaæsena niÂÂhaæ gantuæ 'idameva sacchaæ moghama¤¤a'nti. ------------------------- 1. SeyyathÅdaæ-chasaæ 2.Andhaveïu-sÅmu. 3. Na khvettha-sÅmu,machasaæ,syÃ. [BJT Page 658] [\x 658/] KittÃvatà pana bho gotama, saccÃnurakkhanà hoti, kittÃvatà saccamanurakkhati? SaccÃnurakkhanaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃ'ti. Saddhà cepi bhÃradvÃja, purisassa hoti, 'evaæ me saddhÃ'ti iti vadaæ saccamanurakkhati, na tveva tÃva ekaæsena niÂÂhaæ gacchati: 'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. EttÃvatà kho bhÃradvÃja saccÃnurakkhanà hoti. EttÃvatà saccamanurakkhati. EttÃvatà ca mayaæ saccÃnurakkhanaæ pa¤¤Ãpema. Na tve tÃva saccÃnubodho hoti.1 Ruci cepi bhÃradvÃja, purisassa hoti, 'evaæ me ruci'ti iti vadaæ saccamanurakkhati, na tveva tÃva ekaæsena niÂÂhaæ gacchati: 'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. EttÃvatà kho bhÃradvÃja saccÃnurakkhanà hoti. EttÃvatà saccamanurakkhati. EttÃvatà ca mayaæ saccÃnurakkhanaæ pa¤¤Ãpema. Na tve tÃva saccÃnubodho hoti.1 Anussavo cepi bhÃradvÃja,purisassa hoti,'evaæ me anussavo'ti iti vadaæ saccamanurakkhati, na tveva tÃva ekaæsena niÂÂhaæ gacchati: 'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. EttÃvatà kho bhÃradvÃja saccÃnurakkhanà hoti. EttÃvatà saccamanurakkhati. EttÃvatà ca mayaæ saccÃnurakkhanaæ pa¤¤Ãpema. Na tve tÃva saccÃnubodho hoti.1 ùkÃraparivitakko cepi bhÃradvÃja, purisassa hoti. 'Evaæ me ÃkÃraparivitakkana'ti iti vadaæ saccamanurakkhati,na tveva tÃva ekaæsena niÂÂhaæ gacchati:'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. EttÃvatà kho bhÃradvÃja saccÃnurakkhanà hoti. EttÃvatà saccamanurakkhati. EttÃvatà ca mayaæ saccÃnurakkhanaæ pa¤¤Ãpema. Na tve tÃva saccÃnubodho hoti.1 DiÂÂhinijjhÃnakkhanti cepi bhÃradvÃja, purisassa hoti, 'evaæ me diÂÂhinijjhÃnakkhantÅ'ti iti vadaæ saccamanurakkhati, na tveva tÃva ekaæsena niÂÂhaæ gacchati:'idameva saccaæ moghama¤¤a'nti. EttÃvatà kho bhÃradvÃja saccÃnurakkhanà hoti. EttÃvatà saccamanurakkhati. EttÃvatà ca mayaæ saccÃnurakkhanaæ pa¤¤Ãpema. Na tve tÃva saccÃnubodho hoti.1 EttÃvatà bho gotama, saccÃnurakkhanà hoti, ettÃvatà saccamanurakkhati, ettÃvatà ca mayaæ saccÃnurakkhanaæ pekkhÃma. KittÃvatà pana bho gotama, saccÃnubodho hoti, kittÃvatà saccamanubujjhati? SaccÃnubodhaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchamÃ'ti. Idha2 bhÃradvÃja bhikkhu a¤¤ataraæ gÃmaæ và nigamaæ và upanissÃya viharati. Tamenaæ3 gahapati và gahapatiputto và upasaÇkamitvà tÅsu dhammesu samannesati: [PTS Page 172] [\q 172/] lobhanÅyesu dhammesu dosanÅyesu dhammesu mohanÅyesu dhammesu. Atthi nu kho imassa Ãyasmato tathÃrÆpà lobhanÅyà dhammà yathÃrÆpehi lobhanÅyehi dhammehi pariyÃdinnacitto ajÃnaæ và vadeyya jÃnÃmÅti, apassaæ và vadeyya passÃmÅti, paraæ và tathattÃya4 samÃdapeyya yaæ paresaæ assa dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Tamenaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: natthi kho imassÃyasmato tathÃrÆpà lobhanÅyà dhammà yathÃrÆpehi lobhanÅyehi dhammehÅ pariyÃdinnacitto ajÃnaæ và vadeyya jÃnÃmÅti apassaæ và vadeyya passÃmÅti, paraæ và tathattÃya4 samÃdapeyya, yaæ paresaæ assa dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti, tathÃ5 kho panimassÃyasmato kÃyasamÃcÃro, tathà vacÅsamÃcÃro, yathà taæ aluddhassa.Yaæ kho pana ayamÃyasmà dhammaæ deseti, gambhÅro so dhammo duddaso duranubodho santo païÅto atakkÃvacaro nipuïo paï¬itavedanÅyo, na so dhammo sudesiyo luddhenÃti. ------------------------- 1. EttÃvatÃ-pe- hoti-machasaæ Ænaæ 2 idha kira-syà 3. Tameva-syÃ. 4 TadatthÃya-sÅmu, machasaæ 5. TathÃrÆpo-machasaæ. [BJT Page 660] [\x 660/] Yato naæ samannesamÃno visuddhaæ lobhanÅyehi dhammehi samanupassati1. Tato naæ uttariæ samannesati dosanÅyesu dhammesu: atthi nu kho imassa Ãyasmato tathÃrÆpà dosanÅyà dhammà yathÃrÆpehi dosanÅyehi dhammehi pariyÃdinnacitto ajÃnaæ và vadeyya jÃnÃmÅti, apassaæ và vadeyya passÃmÅti, paraæ và tathattÃya samÃdapeyya, yaæ paresaæ assa digharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Tamenaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: natthi kho imassÃyasmato tathÃrÆpà dosanÅyà dhammÃ, yathÃrÆpehi dosanÅyehi dhammehi pariyÃdinnacitto ajÃnaæ và vadeyya jÃnÃmÅti, apassaæ và vadeyya passÃmÅti, paraæ và tathattÃya2 samÃdapeyya yaæ paresaæ assa dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃ'ti. TathÃ3 kho panimassÃyasmato kÃyasamÃcÃro, tathà vacÅsamÃcÃro, yathà taæ aduÂÂhassa. Yaæ kho pana ayamÃyasmà dhammaæ deseti. GambhÅro so dhammo duddaso duranubodho santo païÅto atakkÃvacaro nipuïo paï¬itavedanÅyo, na so dhammo sudesiyo duÂÂhenÃti. Yato naæ samannesamÃno visuddhiæ dosanÅyehi dhammehi [PTS Page 173] [\q 173/] samanupassati. Tato naæ uttariæ samannesati mohanÅyesu dhammesu: atthi nu kho imassa Ãyasmato tathÃrÆpà mohanÅyà dhammÃ, yathà rÆpehi mohanÅyehi dhammehi pariyÃdinnacitto ajÃnaæ và vadeyya jÃnÃmÅti, apassaæ và vadeyya passÃmÅti. Paraæ và tathattÃya2 samÃdapeyya, yaæ paresaæ assa dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃyÃti. Tamenaæ samannesamÃno evaæ jÃnÃti: natthi kho imassÃyasmato tathÃrÆpà mohanÅyà dhammÃ, yathÃrÆpehi mohanÅyehi dhammehi pariyÃdinnacitto ajÃnaæ và vadeyya jÃnÃmÅti, apassaæ và vadeyya passÃmÅti. Paraæ và tathattÃya2 samÃdapeyya yaæ paresaæ assa dÅgharattaæ ahitÃya dukkhÃya. TathÃ3 kho panimassÃyasmato kÃyasamÃcÃro, tathà vacÅsamÃcÃro, yathà taæ amÆÊhassa. Yaæ kho pana ayamÃyasmà dhammaæ deseti. GambhÅro so dhammo duddaso duranubodho santo païÅto atakkÃvacaro nipuïo paï¬itavedanÅyo na so dhammo sudesiyo mÆÊhenÃ'ti. Yato naæ samannesamÃno visuddhaæ mohanÅyehi dhammehi samanu passati. Atha tasmiæ saddhaæ niveseti. SaddhÃjÃto upasaÇkamati upasaÇkamanto payirupÃsati. PayirupÃsanto sotaæ odahati. Ohitasoto dhammaæ suïÃti. Sutvà dhammaæ dhÃreti. DhatÃnaæ dhammÃnaæ atthaæ upaparikkhati. Atthaæ upaparikkhato dhammà nijjhÃnaæ khamanti. DhammanijjhÃnakkhantiyà sati chando jÃyati. ChandajÃto ussahati. Ussahitvà tulayati. Tulayitvà pahadati. Pahitatto samÃno kÃyena ceva paramasaccaæ sacchikaroti. Pa¤¤Ãya ca naæ ativijjha passati. EttÃvatà kho bhÃradvÃja, saccÃnubodho hoti. EttÃvatà saccamanubujjhati. EttÃvatà ca mayaæ saccÃnubodhaæ pa¤¤Ãpema. Na tveva tÃva4 saccÃnupatti hotÅti. ------------------------- 1. Passati samanupassati-syÃ. 2. TadatthÃya-sÅmu. 3. TathÃrÆpo-machasaæ. 4. Na tveva-[PTS.] [BJT Page 662] [\x 662/] EttÃvatà bho gotama, saccÃnubodho hoti, ettÃvatà saccamanubujjhati, ettÃvatà ca mayaæ saccÃnubodhaæ pekkhÃma. KittÃvatà pana bho gotama, saccÃnupatti hoti? KittÃvatà saccamanupÃpuïÃti? SaccÃnupattiæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchamÃti. [PTS Page 174] [\q 174/] Tesaæyeva kho bhÃradvÃja, dhammÃnaæ Ãsevanà bhÃvanà bahulÅ kammà saccÃnupatti hoti, ettÃvatà kho bhÃradvÃja, saccÃnupatti hoti, ettÃvatà saccamanupÃpuïÃti, ettÃvatà ca mayaæ saccÃnupattiæ pa¤¤ÃpemÃti. EttÃvatà bho gotama, saccÃnupatti hoti, ettÃvatà saccamanupÃpuïÃti, ettÃvatà ca mayaæ saccÃnupattiæ pekkhÃma. SaccÃnupattiyà pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? SaccÃnupattiyà bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchamÃti. SaccÃnupattiyà kho bhÃradvÃja, padhÃnaæ bahukÃraæ. No cetaæ padaheyya, nayidaæ saccaæ anupÃpuïeyya. Yasmà ca kho padahati, tasmà saccaæ anupÃpuïÃti. Tasmà saccÃnupattiyà padhÃnaæ bahukÃranti. PadhÃnassa pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? PadhÃnassa bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. PadhÃnassa kho bhÃradvÃja, tulanà bahukÃrÃ. No cetaæ tuleyya, nayidaæ padaheyya. Yasmà ca kho tuleti, tasmà padahati. Tasmà padhÃnassa tulanà bahukÃrÃti. TulanÃya pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? TulanÃya bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. TulanÃya kho bhÃradvÃja, ussÃho bahukÃro. No cetaæ ussaheyya, nayidaæ tuleyya. Yasmà ca kho ussahati, tasmà tuleti. Tasmà tulanÃya ussÃho bahukÃroti. UssÃhassa pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? UssÃhassa bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. UssÃhassa kho bhÃradvÃja, chando bahukÃro. No cetaæ chando jÃyetha, nayidaæ ussaheyya. Yasmà ca kho chando jÃyati, tasmà ussahati. Tasmà ussÃhassa chando bahukÃroti. Chandassa pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? [PTS Page 175] [\q 175/] chandassa bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. Chandassa kho bhÃradvÃja, dhammanijjhÃnakkhanti bahukÃrÃ. No cetaæ dhammanijjhÃnaæ khameyyuæ, nayidaæ chando jÃyetha. Yasmà ca kho dhammanijjhÃnaæ khamanti, tasmà chando jÃyati. Tasmà chandassa dhammanijjhÃnakkhanti bahukÃrÃti. [BJT Page 664] [\x 664/] DhammanijjhÃnakkhantiyà pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? DhammanijjhÃnakkhantiyà bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. DhammanijjhÃnakkhantiyà kho bhÃradvÃja, atthÆpaparikkhà bahukÃrÃ. No cetaæ atthaæ upaparikkheyya, nayidaæ dhammanijjhÃnaæ khameyyuæ. Yasmà ca kho atthaæ upaparikkhati, tasmà dhammanijjhÃnaæ khamanti. Tasmà dhammanijjhÃnakkhantiyà atthupaparikkhà bahukÃrÃti. AtthÆpaparikkhÃya pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro atthÆpaparikkhÃya bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. AtthÆpaparikkhÃya kho bhÃradvÃja, dhammadhÃraïà bahukÃrÃ. No cetaæ dhammaæ dhÃreyya, nayidaæ atthaæ upaparikkheyya. Yasmà ca kho dhammaæ dhÃreti, tasmà atthaæ upaparikkhati. Tasmà atthupaparikkhÃya dhammadhÃraïà bahukÃrÃti. DhammadhÃraïÃya pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? DhammadhÃraïÃya bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. DhammadhÃraïÃya kho bhÃradvÃja, dhammasavanaæ bahukÃraæ no cetaæ dhammaæ suïeyya, nayidaæ dhammaæ dhÃreyya. Yasmà ca kho dhammaæ suïÃti, tasmà dhammaæ dhÃreti tasmà dhammadhÃraïÃya dhammasavanaæ bahukÃranti. Dhammasavanassa pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? Dhammasavanassa bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. Dhammasavanassa kho bhÃradvÃja, sotÃvadhÃnaæ [PTS Page 176] [\q 176/] bahukÃraæ. No cetaæ sotaæ odaheyya, na idaæ dhammaæ suïeyya. Yasmà ca kho sotaæ odahati, tasmà dhammaæ suïÃti tasmà dhammasavanassa sotÃvadhÃnaæ bahukÃranti. SotÃvadhÃnassa pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? SotÃvadhÃnassa bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. SotÃvadhÃnassa kho bhÃradvÃja, payirupÃsanà bahukÃrÃ. No cetaæ payirupÃseyya, nayidaæ sotaæ odaheyya. Yasmà ca kho payirupÃsati. Tasmà sotaæ odahati. Tasmà sotÃvadhÃnassa payirupÃsanà bahukÃrÃti. PayirupÃsanÃya pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? PayirupÃsanÃya bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. PayirupÃsanÃya kho bhÃradvÃja, upasaÇkamanaæ bahukÃraæ. No cetaæ upasaÇkameyya, nayidaæ payirupÃseyya. Yasmà ca kho upasaÇkamati, tasmà payirupÃsati. Tasmà payirupÃsanÃya upasaÇkamanaæ bahukÃranti. UpasaÇkamanassa pana bho gotama, katamo dhammo bahukÃro? UpasaÇkamanassa bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ pucchÃmÃti. [BJT Page 666] [\x 666/] UpasaÇkamanassa kho bhÃradvÃja, saddhà bahukÃrÃ. No cetaæ saddhà jÃyetha, nayidaæ upasaÇkameyya. Yasmà ca kho saddhà jÃyati, tasmà upasaÇkamati. Tasmà upasaÇkamanassa saddhà bahukÃrÃti. SaccÃnurakkhanaæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ apucchimha. SaccÃnurakkhanaæ bhavaæ gotamo byÃkÃsi. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca, tena camhà attamanÃ. SaccÃnubodhaæ1 mayaæ bhavantaæ gotamaæ apucchimha. SaccÃnubodhaæ1 bhavaæ gotamo byÃkÃsi. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca, tena camhà attamanÃ. SaccÃnupattiæ mayaæ bhavantaæ gotamaæ apucchimha. SaccÃnupattiæ bhavaæ gotamo byÃkÃsi. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca, tena camhà attamanÃ. SaccÃnupattiyà bahukÃraæ dhammaæ mayaæ bhavantaæ [PTS Page 177] [\q 177/] gotamaæ apucchimha. SaccÃnupattiyà bahukÃraæ dhammaæ bhavaæ gotamo byÃkÃsi. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca, tena camhà attamanÃ. Yaæ yadeva ca pana mayaæ bhavantaæ gotamaæ apucchimha, taæ tadeva bhavaæ gotamo byÃkÃsi. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca, tena camhà attamanÃ. Mayaæ hi bho gotama, pubbe evaæ jÃnÃma: ke ca muï¬akà samaïakà ibbhà kaïhà bandhupÃdÃpaccÃ, ke ca dhammassa a¤¤ÃtÃroti. Ajanesi vata me bhavaæ gotamo samaïesu samaïapemaæ, samaïesu samaïapasÃdaæ, samanesu samaïagÃravaæ. Abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya,mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. CaÇkÅsuttaæ pa¤camaæ. ------------------------- 1.Saccamanubodhaæ-syÃ. [BJT Page 668] [\x 668/] 2.5.6. PhasukÃrÅsuttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Atha kho esukÃrÅ brÃhmaïo yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisidi. Ekamantaæ nisinno kho esukÃrÅ brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: BrÃhmaïà bho gotama, catasso pÃricÃriyà pa¤¤Ãpenti. BrÃhmaïassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti, khattiyassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti, vessassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti, suddassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti. Tatridaæ bho gotama, brÃhmaïà brÃhmaïassa [PTS Page 178] [\q 178/] pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti, brÃhmaïo và brÃhmaïaæ paricareyya, khattiyo và brÃhmaïaæ paricareyya, vesso và brÃhmaïaæ paricareyya, suddo và brÃhmaïaæ paricareyyÃti. Idaæ kho bho gotama, brÃhmaïà brÃhmaïassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti. TatÅradaæ bho gotama, brÃhmaïà khattiyassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti. Khattiyo và khattiyaæ paricareyya, vesso và khattiyaæ paricareyya, suddo và khattiyaæ paricareyyÃti. Idaæ kho bho gotama, brÃhmaïà khattiyassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti. TatÅradaæ bho gotama brÃhmaïà vessassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti. Vessà và vessaæ paricareyya, suddo và vessaæ paricareyyÃti. Idaæ kho bho gotama, brÃhmaïà vessassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti. TatÅradaæ bho gotama, brÃhmaïà vessassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti. TatÅradaæ bho gotama, brÃhmaïà suddassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti. Suddo và suddaæ paricareyya. Ko và pana¤¤o suddaæ paricarissatÅ'ti. Idaæ kho bho gotama, brÃhmaïà suddassa pÃricariyaæ pa¤¤Ãpenti. BrÃhmaïà bho gÃtama, imà catasso pÃricariyà pa¤¤Ãpenti. Idha bhavaæ gotamo kimÃhÃti? Kiæ pana brÃhmaïa, sabbo loko brÃhmaïÃnaæ etadabbhanÆjÃnÃti imà catasso pÃricariyà pa¤¤ÃpentÅ'ti.1 Nohidaæ bho gotama. SeyyathÃpi brÃhmaïa, puriso daÊiddo assako anÃÊhiyo, tassa akÃmakassa bilaæ olaggeyyuæ: idha te ambho purisa, maæsaæ khÃditabbaæ, mÆla¤ca anuppadÃtabba'nti. Evameva kho brÃhmaïa, brÃhmaïà apaÂi¤¤Ãya2 tesaæ samaïabrÃhmaïÃnaæ. Atha ca panimà catasso paricariyà pa¤¤Ãpenti nÃhaæ brÃhmaïa, sabbaæ paricaritabbanti vadÃmi. Na panÃhaæ brÃhmaïa, sabbaæ na paricaritabbanti vadÃmi. Yaæ hissa brÃhmaïa, paricarato, pÃricariyÃhetu pÃpiyo assa na seyyo. NÃhantaæ paricaritabbanti vadÃmi. Ya¤ca khvÃssa brÃhmaïa, paricarato pÃricariyÃhetu seyyo assa na pÃpiyo, tamahaæ paricaritabbanti vadÃmi. ----------------------------- 1.Pa¤¤apentuti-machasaæ,syÃ.- Pa¤¤ÃpentÆti [PTS 2.] AppaÂi¤¤Ãya-sÅmu,machasaæ, [BJT Page 670] [\x 670/] Khattiya¤cepi brÃhmaïa, evaæ puccheyyuæ: yaæ và te paricarato pÃricariyÃhetu pÃpiyo assa na seyyo, yaæ và te paricarato pÃricariyÃhetu seyyo assa na pÃpiyo. Kamettha paricareyyÃsÅ'ti? Khattiyo'pi hi brÃhmaïa, [PTS Page 179] [\q 179/] sammà byÃkaramÃno evaæ byÃkareyya: yaæ hi me paricarato pÃricariyÃhetu pÃpiyo assa na seyyo, nÃhaæ taæ paricareyyaæ. Ya¤ca kho me paricarato pÃricariyÃhetu seyyo assa na pÃpiyo, tamahaæ paricareyya'nti. BrÃhmaïa¤cepi brÃhmaïa, evaæ puccheyyuæ: yaæ và te paricarato pÃricariyÃhetu pÃpiyo assa na seyyo, yaæ và te paricarato pÃricariyÃhetu seyyo assa na pÃpiyo. Kamettha paricareyyÃsÅ'ti? BrÃhmaïo'pi hi brÃhmaïa, sammà byÃkaramÃno evaæ byÃkareyya: yaæ hi me paricarato pÃricariyÃhetu pÃpiyo assa na seyyo, nÃhaæ taæ paricareyyaæ. Ya¤ca kho me paricarato pÃricariyÃhetu seyyo assa na pÃpiyo, tamahaæ paricareyya'nti. Vessa¤cepi brÃhmaïa, evaæ puccheyyuæ: yaæ và te paricarato pÃricariyÃhetu pÃpiyo assa na seyyo, yaæ và te paricarato pÃricariyÃhetu seyyo assa na pÃpiyo. Kamettha paricareyyÃsÅ'ti? Vesso'pi hi brÃhmaïa, sammà byÃkaramÃno evaæ byÃkareyya: yaæ hi me paricarato pÃricariyÃhetu pÃpiyo assa na seyyo, nÃhaæ taæ paricareyyaæ. Ya¤ca kho me paricarato pÃricariyÃhetu seyyo assa na pÃpiyo, tamahaæ paricareyya'nti. Sudda¤cepi brÃhmaïa, evaæ puccheyyuæ: yaæ và te paricarato pÃricariyÃhetu pÃpiyo assa na seyyo, yaæ và te paricarato pÃricariyÃhetu seyyo assa na pÃpiyo. Kamettha paricareyyÃsÅ'ti? Suddo'pi hi brÃhmaïa, sammà byÃkaramÃno evaæ byÃkareyya: yaæ hi me paricarato pÃricariyÃhetu pÃpiyo assa na seyyo, nÃhaæ taæ paricareyyaæ. Ya¤ca kho me paricarato pÃricariyÃhetu seyyo assa na pÃpiyo, tamahaæ paricareyya'nti. NÃhaæ brÃhmaïa, uccÃkulÅnatà seyyaæsoti vadÃmi. Na panÃhaæ brÃhmaïa, uccÃkulÅnatà pÃpiyaæsoti vadÃmi. NÃhaæ brÃhmaïa uÊÃravaïïatà seyyaæsoti vadÃmi. Na panÃhaæ brÃhmaïa, uÊÃravaïïatà pÃpiyaæsoti vadÃmi. NÃhaæ brÃhmaïa, uÊÃrabhogatà seyyaæsoti vadÃmi. Na panÃhaæ brÃhmaïa, uÊÃrabhogatà pÃpiyaæsoti vadÃmi. UccÃkulÅno'pi hi brÃhmaïa, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdo hoti, pisunÃvÃco hoti, pharusÃvÃco hoti, samphappalÃpÅ hoti, abhijjhÃlu hoti, byÃpannacitto hoti, micchÃdiÂÂhi hoti, tasmà na uccÃkulÅnatà seyyaæsoti vadÃmi. UccÃkulÅno'pi hi brÃhmaïa idhekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti, abyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti. Tasmà na uccÃkulÅnatà pÃpiyaæsoti vadÃmi. UÊÃravaïïo'pi hi brÃhmaïa, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdo hoti, pisunÃvÃco hoti, pharusÃvÃco hoti, samphappalÃpÅ hoti, abhijjhÃlu hoti, byÃpannacitto hoti, micchÃdiÂÂhi hoti, tasmà na uÊÃravaïïatà seyyaæsoti vadÃmi. UÊÃravaïïo'pi hi brÃhmaïa idhekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti, abyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti. Tasmà na uÊÃravaïïatà pÃpiyaæsoti vadÃmi. UÊÃrabhogo'pi hi brÃhmaïa, idhekacco pÃïÃtipÃtÅ hoti, adinnÃdÃyÅ hoti, kÃmesu micchÃcÃrÅ hoti, musÃvÃdo hoti, pisunÃvÃco hoti, pharusÃvÃco hoti, samphappalÃpÅ hoti, abhijjhÃlu hoti, byÃpannacitto hoti, micchÃdiÂÂhi hoti, tasmà na uÊÃrabhogatà seyyaæsoti vadÃmi. UÊÃrabhogo'pi hi brÃhmaïa idhekacco pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, kÃmesu micchÃcÃrà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti, abyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti. Tasmà na uÊÃrabhogatà [PTS Page 180] [\q 180/] pÃpiyaæsoti vadÃmi. NÃhaæ brÃhmaïa, sabbaæ paricaritabbanti vadÃmi. Na panÃhaæ brÃhmaïa, sabbaæ na paricaritabbanti vadÃmi. Yaæ hissa brÃhmaïa, paricarato pÃricariyÃhetu saddhà va¬¬hati, sÅlaæ va¬¬hati, sutaæ va¬¬hati, cÃgo va¬¬hati, pa¤¤Ã va¬¬hati. Tamahaæ paricaritabbanti vadÃmi. Yaæ hissa brÃhmaïa paricarato pÃricariyÃhetu na saddhà va¬¬hati, na sÅlaæ va¬¬hati, na sutaæ va¬¬hati, na cÃgo va¬¬hati, na pa¤¤Ã va¬¬hati. NÃhaæ taæ paricaritabbanti vadÃmÅ'ti. [BJT Page 672] [\x 672/] Evaæ vutte phasukÃrÅ brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: brÃhmaïà bho gotama, cattÃri dhanÃni pa¤¤Ãpenti. BrÃhmaïassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti. Khattiyassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti. Vessassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti. Suddassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti. Tatridaæ bho gotama, brÃhmaïà brÃhmaïassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti bhikkhÃcariyaæ. BhikkhÃcariya¤ca pana brÃhmaïo sandhanaæ atima¤¤amÃno akiccakÃrÅ hoti gopova adinnaæ ÃdiyamÃnoti. Idaæ kho bho gotama, brÃhmaïà brÃhmaïassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti. Tatridaæ bho gotama, brÃhmaïà khattiyassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti dhanukalÃpaæ. DhanukalÃpa¤ca pana khattiyo sandhanaæ atima¤¤amÃno akiccakÃrÅ hoti. Gopova adinnaæ ÃdiyamÃno'ti. Idaæ kho bho gotama, brÃhmaïà khattiyassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti. Tatridaæ bho gotama, brÃhmaïà vessassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti kasigorakkhaæ. Kasigorakkha¤ca pana vesso sandhanaæ atima¤¤amÃno akiccakÃrÅ hoti gopova adinnaæ ÃdiyamÃno'ti. Idaæ kho bho gotama, brÃhmaïà vessassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti. Tatridaæ bho gotama, brÃhmaïà suddassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti asitabyÃbhaÇgiæ. AsitabyÃbhaÇgi¤ca pana suddo sandhanaæ atima¤¤amÃno akiccakÃrÅ hoti gopova adinnaæ ÃdiyamÃno'ti. Idaæ kho bho gotama, brÃhmaïà suddassa sandhanaæ pa¤¤Ãpenti brÃhmaïà bho gotama, imÃni cattÃri dhanÃni pa¤¤Ãpenti. Idha bhavaæ gotamo kimÃhÃti. Kiæ pana brÃhmaïa, sabbo loko brÃhmaïÃnaæ etadabhanujÃnÃti. ImÃni cattÃri1 dhanÃni pa¤¤ÃpentÅ'ti2? [PTS Page 181] [\q 181/] no hidaæ bho gotama. SeyyathÃpi brÃhmaïa, puriso daÊiddo assako anÃÊhiyo tassa akÃmassa bilaæ olaggeyyuæ: idaæ te amho purisa, maæsaæ khÃditabbaæ mÆla¤ca anuppadÃtabbanti. Evameva kho brÃhmaïa, apaÂi¤¤Ãya tesaæ3 samaïabrÃhmaïÃnaæ. Atha ca panimÃni cattÃri dhanÃni pa¤¤Ãpenti: Ariyaæ kho ahaæ brÃhmaïa, lokuttaraæ dhammaæ purisassa sandhanaæ pa¤¤Ãpemi. PorÃïaæ kho panassa mÃtÃpettikaæ kulavaæsaæ anussarato yattha yattheva attabhÃvassa abhinibbatti hoti, tena teneva saÇkhaæ gacchati. Khattiyakule ce attabhÃvassa abhinibbatti hoti, khattiyotveva saÇkhaæ gacchati. BrÃhmaïakule ce attabhÃvassa abhinibbatti hoti, brÃhmaïotveva saÇkhaæ gacchati. Vessakule ce attabhÃvassa abhinibbatti hoti, vessotveva saÇkhaæ gacchati. Suddakule ce attabhÃvassa abhinibbatti hoti, suddotveva saÇkhaæ gacchati. ----------------------- 1.CattÃri-[PTS,]Ænaæ 2. Pa¤¤ÃpetÆti-machasaæ,syÃ,[PTS 3.]AppaÂi¤¤Ãye tesaæ-[PTS] [BJT Page 674] [\x 674/] SeyyathÃpi brÃhmaïa ya¤¤adeva paccayaæ paÂicca aggi jalati, tena teneva saÇkhaæ gacchati. KaÂÂha¤ce paÂicca aggi jalati, kaÂÂhaggitveva saÇkhaæ gacchati. Sakalika¤ce paÂicca aggi jalati, sakalikaggitveva saÇkhaæ gacchati. Tiïa¤ce paÂicca aggi jalati, tiïaggitveva saÇkhaæ gacchati. Gomaya¤ce paÂicca aggi jalati, gomayaggitveva saÇkhaæ gacchati. Evameva kho ahaæ brÃhmaïa, ariyaæ lokuttaraæ dhammaæ purisassa sandhanaæ pa¤¤Ãpemi. PorÃïaæ kho panassa mÃtÃpettikaæ kulavaæsaæ anussarato yattha yattheva attabhÃvassa abhinibbatti hoti, tena teneva saÇkhaæ gacchati. Khattiyakule ce attabhÃvassa abhinibbatti hoti, khattiyotveva saÇkhaæ gacchati. BrÃhmaïakule ce attabhÃvassa abhinibbatti hoti, brÃhmaïotveva saÇkhaæ gacchati. Vessakule ce attabhÃvassa abhinibbatti hoti, vessotveva saÇkhaæ gacchati. Suddakule ce attabhÃvassa abhinibbatti hoti, suddotveva saÇkhaæ gacchati. Khattiyakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. BrÃhmaïakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti. ùrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Vessakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. BrÃhmaïa,agÃrasmà [PTS Page 182] [\q 182/] Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa, brÃhmaïova nu kho pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettacittaæ bhÃvetuæ. No khattiyo, no vesso, nosuddoti? No hidaæ bho gotama, khattiyo pi hÅ bho gotama, pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettacittaæ bhÃvetuæ. BrÃhmaïopi hÅ bho gotama, pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettacittaæ bhÃvetuæ . Vessopi hi bho gotama, pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettacittaæ bhÃvetuæ. Suddopi hi bho gotama, pahoti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettacittaæ bhÃvetu'nti. Sabbepi hi bho gotama, cattÃro vaïïà pahonti asmiæ padese averaæ abyÃpajjhaæ mettacittaæ bhÃvetu'nti. Evameva kho brÃhmaïa, khattiyakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. BrÃhmaïakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti, ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Vessakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti, ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Suddakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca [BJT Page 676] [\x 676/] TathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa, brÃhmaïova nu kho pahoti sottiæ sinÃniæ1 ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetuæ. No khattiyo, no vesso, no suddo'ti? No hidaæ bho gotama, khattiyopi hÅ bho gotama, pahoti sottiæ sinÃniæ ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetuæ. BrÃhmaïopi hi bho gotama, pahoti sottiæ sinÃniæ ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetuæ. Vessopi hÅ bho gotama,pahoti [PTS Page 183] [\q 183/] sottiæ sinÃniæ ÃdÃya nadiæ ganatvà rajojallaæ pavÃhetuæ. Suddopi hi bho gotama, pahoti sottiæ sinÃniæ ÃdÃya nadiæ gantvà rajojallaæ pavÃhetuæ. Sabbepi hi bho gotama, cattÃro vaïïà pahonti sottiæ sinÃniæ ÃdÃya nadiæ ganatvà rajojallaæ pavÃhetunti. Evameva kho brÃhmaïa, khattiyakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. BrÃhmaïakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Vessakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. * Suddakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. * Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa, idha rÃjà khattiyo muddhÃvasitto nÃnÃjaccÃnaæ purisÃnaæ purisasataæ sannipÃteyya, Ãyantu bhonto ye tattha khattiyakulà brÃhmaïakulà rÃja¤¤akulà uppannà sÃkassa vÃ2 sÃlassa vÃ, salaÊassa và candanassa và padumakassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggiæ abhinibbattentu tejo pÃtukarontu. ùyantu pana bhonto ye tattha caï¬Ãlakulà nesÃdakulà veïakulÃ3 rathakÃrakulà pukkusakulà uppannÃ, sÃpÃnadoïiyà và sÆkaradoïiyà và rajakadoïiyà và eÊaï¬akaÂÂhassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggiæ abhinibbattentu tejo pÃtukarontu'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi brÃhmaïa, yo eva nu kho so khattiyakulà brÃhmaïakulà rÃja¤¤akulà uppannehÅ sÃkassa và sÃlassa và salaÊassa và candanassa và padumakassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggi abhinibbatto tejo pÃtukato, sveva nu khvassa aggi accimà ceva vaïïimà ca pabhassaro vÃ, tena ca sakkà agginà aggikaraïÅyaæ kÃtuæ. Yo pana so caï¬Ãlakulà nesÃdakulà veïakulÃ3 rathakÃrakulà pukkusakulà uppannehÅ sÃpÃnadoïiyà và sÆkaradoïiyà và rajakadoïiyà và eÊaï¬akaÂÂhassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggi abhinibbatto tejo pÃtukato. SvÃssa aggi na ceva accimà na ca vaïïimà na ca pabhassaro, na ca tena sakkà agginà aggikaraïÅyaæ kÃtunti. -------------------------- 1. SottisinÃniæ-machasaæ,2.SÃkassa và -sÅmu,natthi. 3.VeïukulÃ-sÅmu. [BJT Page 678] [\x 678/] No hidaæ bho gotama, yo so bho khattiyakulà brÃhmaïakulà rÃja¤¤akulà uppannehÅ sÃkassa [PTS Page 184] [\q 184/] và sÃlassa và salaÊassa và candanassa và padumakassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggi abhinibbatto, tejo pÃtukato. SvÃssa aggi accimà ceva vaïïimà ca pabhassaro ca. Tena ca sakkà agginà aggikaraïiyaæ kÃtuæ. Yopi so caï¬Ãlakulà nesÃdakulà veïakulà rathakÃrakulà pukkusakulà uppannehÅ sÃpÃnadoïiyà và sÆkaradoïiyà và rajakadoïiyà và eÊaï¬akaÂÂhassa và uttarÃraïiæ ÃdÃya aggi abhinibbatto, tejo patukato. SvÃssa aggi accimà ceva vaïïimà ca pabhassaro ca. Tenapi ca1 sakkà agginà aggikaraïÅyaæ kÃtuæ. Sabbopi bho gotama, aggi accimà ceva vaïïimà ca pabhassaro ca sabbenapi ca2 sakkà agginà aggikaraïÅyaæ kÃtunti. Evameva kho brÃhmaïa, khattiyakulà cepi agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. BrÃhmaïakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Vessakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. . Suddakulà cepi brÃhmaïa, agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajito hoti, so ca tathÃgatappaveditaæ dhammavinayaæ Ãgamma pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, abrahmacariyà paÂivirato hoti, musÃvÃdà paÂivirato hoti, pisunÃvÃcà paÂivirato hoti, pharusÃvÃcà paÂivirato hoti, samphappalÃpà paÂivirato hoti, anabhijjhÃlu hoti. AbyÃpannacitto hoti, sammÃdiÂÂhi hoti, ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Evaæ vutte phasukÃrÅ brÃhmaïo bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vÅvareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evameva bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhagavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi, dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. PhasukÃrÅsuttaæ chaÂÂhamaæ. --------------------------- 1.Tena ca- machasaæ 2. Sabbenapi-machasaæ. [BJT Page 680] [\x 680/] 2.5.7 Dhana¤jÃnisuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà rÃjagahe viharati veÊuvane kalandakanivÃpe. Tena kho pana samayena Ãyasmà sÃriputto dakkhiïÃgirismiæ cÃrikaæ carati mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ. Atha kho a¤¤ataro [PTS Page 185] [\q 185/] bhikkhu rÃjagahe vassaæ vuttho yena dakkhiïÃgiri yenÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmatà sÃriputtena saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃraïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinnaæ kho taæ bhikkhuæ Ãyasmà sÃriputto etadavoca: KaccÃvuso, bhagavà arogo ca balavà cÃ'ti? Arogo cÃvuso, bhagavà balavà cÃ'ti. Kacci panÃvuso, bhikakkhusaÇgho arogo ca balavà cÃ'ti? BhikkhusaÇghopi kho Ãvuso, arogo ca balavà cÃ'ti. EtthÃvuso, taï¬ulapÃladvÃrÃyaæ1 dhana¤jÃni2 nÃma brÃhmaïo atthi. KaccÃvuso, dhana¤jÃni nÃma brÃhmaïo arogo ca balavà cÃ'ti. Dhana¤jÃnipi kho avuso, brÃhmaïo arogo ca balavà cÃ'ti. Kacci panÃvuso dhana¤jÃni brÃhmaïo appamattoti. Kuto no Ãvuso, dhana¤jÃnissa brÃhmaïassa appamÃdo? Dhana¤jÃni Ãvuso, brÃhmaïo rÃjÃnaæ nissÃya brÃhmaïagahapatike vilumpati. BrÃhmaïagahapatike nissÃya rÃjÃnaæ vilumpati. YÃpissa bhariyà saddhà saddhÃkulÃ3 ÃnÅtÃ, sÃpissa kÃlakatÃ, a¤¤a'ssa4 bhariyà assaddhà assaddhÃkulÃ5 ÃnÅtÃ'ti. Dussutaæ1 vatÃvuso assumhÃ, dussutaæ vatÃvuso assumhÃ, ye mayaæ dhana¤jÃniæ brÃhmaïaæ pamattaæ assumhÃ. AppevanÃma mayaæ kadÃci karahaci dhana¤jÃninà brÃhmaïena saddhiæ samÃgaccheyyÃma. AppevanÃma siyà kocideva kathÃsallÃpo'ti. ---------------------------- 1. Taï¬ulapÃlidvÃrÃyaæ-machasaæ 2. DhÃna¤jÃni-[PTS 3.]SaddhakulÃ-machasaæ 4.A¤¤Ãssa-sÅmu,machasaæ, 5.AssaddhakulÃ-machasaæ. [BJT Page 682] [\x 682/] Atha kho Ãyasmà sÃriputto dakkhiïÃgirismiæ yathÃbhirantaæ viharitvà yena rÃjagahaæ tena cÃrikaæ pakkÃmi. Anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena rÃjagahaæ tadavasari. Tatra sudaæ Ãyasmà sÃriputto rÃjagahe viharati veÊuvane kalandakanivÃpe. Atha kho Ãyasmà sÃriputto pubbanhasamayaæ nivÃsetvà pattacÅvaramÃdÃya rÃjagahaæ piï¬Ãya pÃvisi. [PTS Page 186] [\q 186/] Tena kho pana samayena dhana¤jÃni brÃhmaïo bahinagare gÃvo goÂÂhe dohÃpeti1 atha kho Ãyasmà sÃriputto rÃjagahe piï¬Ãya caritvà pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto yena dhana¤jÃni brÃhmaïo tenupasaÇkami. Addasà kho dhana¤jÃni brÃhmaïo Ãyasmantaæ sÃriputtaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna yenÃsmà sÃriputto tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: ito bho sÃriputta, payo pÅyataæ tÃva bhattassa kÃlo bhavissatÅ'ti. Alaæ brÃhmaïa, katamme ajja bhattakiccaæ. Amukasmiæ me rukkhamÆle divÃvihÃro bhavissati. Tattha ÃgaccheyyÃsÅ'ti. Evaæ bhoti kho dhana¤jÃni brÃhmaïo Ãyasmato sÃriputtassa paccassosi. Atha kho dhana¤jÃni brÃhmaïo pacchÃbhattaæ bhuttapÃtarÃso yenayasmà sÃriputto tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmatà sÃriputtena saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃraïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinnaæ kho dhana¤jÃniæ brÃhmaïaæ Ãyasmà sÃriputto etadavoca: Kaccisi dhana¤jÃni, appamatto'ti? 'Kuto bho sÃriputta, amhÃkaæ appamÃdo yesaæ no mÃtÃpitaro posetabbÃ, puttadÃrà posetabbÃ, dÃsakammakaraporisaæ posetabbaæ, mittÃmaccÃnaæ mittÃmaccakaraïÅyaæ kÃtabbaæ ¤ÃtisÃlo hitÃnaæ ¤ÃtisÃlohitakaraïÅyaæ kÃtabbaæ, atithÅnaæ atithikaraïÅyaæ kÃtabbaæ, pubbapetÃnaæ pubbapetakaraïÅyaæ kÃtabbaæ, devatÃnaæ devatÃkaraïÅyaæ kÃtabbaæ, ra¤¤o rÃjakaraïÅyaæ kÃtabbaæ, ayampi kÃyo pÅnetabbo brÆhetabbo'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco mÃtÃpitunnaæ2 hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so 'ahaæ kho mÃtÃpitunnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosiæ, mà maæ nirayaæ [PTS Page 187] [\q 187/] nirayapÃlÃ'ti. MÃtÃpitaro và panassa labheyyuæ 'eso kho amhÃkaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæ3 yeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. ------------------------ 1.DÆhÃpeti-machasaæ,syÃ. 2. MÃtÃpitunaæ-syÃ,machasaæ, 3.Vikandantaæ-syÃ,[PTS.] [BJT Page 684] [\x 684/] Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco puttadÃrassa hetu dhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so 'ahaæ kho puttadÃrassa hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosiæ. Mà maæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. PuttadÃrà và panassa labheyyuæ1 'eso kho amhÃkaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti? No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæyeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco dÃsakammakaraporisassa hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so 'ahaæ kho dÃsakammakaraporisassa hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosiæ. Mà maæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. DÃsakammakaraporisaæ và panassa labheyya,'eso kho amhÃkaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti? No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæyeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco mittÃmaccÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so 'ahaæ kho mittÃmaccÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosiæ. Mà maæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. MittÃmaccà và panassa labheyyuæ. 'Eso kho amhÃkaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti? No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæyeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. [PTS Page 188] [\q 188/] Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco ¤ÃtisÃlohitÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so 'ahaæ kho ¤ÃtisÃÊohitÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosiæ. Mà maæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. ¥ÃtisÃÊohità và panassa labheyyuæ. 'Eso kho amhÃkaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti? No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæyeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco atithÅnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so'ahaæ kho atithÅnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosiæ. Mà maæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. Atithi và panassa labheyyuæ. 'Eso kho amhÃkaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti? No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæyeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. ------------------------ 1. Labheyya-sÅmu. [BJT Page 886] [\x 886/] Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco pubbapetÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so 'ahaæ kho pubbapetÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà maæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. Pubbapetà và panassa labheyyuæ. 'Eso kho amhÃkaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti? No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæ yeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco devatÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so'ahaæ kho devatÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosiæ. Mà maæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. Devatà và panassa labheyyuæ 'eso kho amhÃkaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti? No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæyeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco ra¤¤o hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so 'ahaæ kho ra¤¤o hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosiæ. Mà maæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. RÃjà và panassa labheyya 'eso kho amhÃkaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti? No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæyeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, idhekacco kÃyassa pÅïanahetu1 brÆhanahetu2 adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, tamenaæ adhammacariyà visamacariyÃhetu nirayaæ nirayapÃlà upaka¬¬heyyuæ. Labheyya nu kho so'ahaæ kho kÃyassa pÅïanahetu1 brÆhanahetu2 adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosiæ. Mà maæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti. Pare và panassa labheyyuæ 'eso kho kÃyassa pÅïanahetu brÆhanahetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ ahosi, mà naæ nirayaæ nirayapÃlÃ'ti? No hidaæ bho sÃriputta, atha kho naæ vikkandantaæyeva niraye nirayapÃlà pakkhipeyyuæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và mÃtÃpitunnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa. Yo và mÃtÃpitunnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, katamaæ seyyo'ti? Yo hi bho sÃriputta, mÃtÃpitunnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo yo ca kho bho sÃriputta, mÃtÃpitunnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha seyyo. Adhammacariyà visamacariyà hi bho sÃriputta, brahmacariyà samacariyà seyyo'ti. --------------------- 1. PÅïanÃhetu-machasaæ,syÃ,[PTS 2.]BrÆhanÃhetu-machasaæ,syÃ,[PTS.] [BJT Page 688] [\x 688/] Atthi kho dhana¤jÃni, a¤¤e sahetukà dhammikà kammantÃ, yehi sakkà mÃtÃpitaro ceva posetuæ. Na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ1, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjituæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và puttadÃrassa hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, yo và puttadÃrassa hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa. Katamaæ seyyo'ti? Yo hi bho sÃriputta, puttadÃrassa hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo. Yo ca kho bho sÃriputta, puttadÃrassa hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha seyyo. Adhammacariyà visamacariyà hi bho sÃriputta, dhammacariyà samacariyà seyyo'ti. Atthi kho dhana¤jÃni, a¤¤e sahetukà dhammikà kammantÃ, ye hi sakkà puttadÃre2 ceva posetuæ, na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjituæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và dÃsakammakaraporisassa hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, yo và dÃsakammakaraporisassa hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa. Katamaæ seyyo'ti.? [PTS Page 189] [\q 189/] Yo hi bho sÃriputta, dÃsakammakaraporisassa hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo. Yo ca kho bho sÃriputta, dÃsakammakaraporisassa hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha seyyo. Adhammacariyà visamacariyà hi bho sÃriputta, dhammacariyà samacariyà seyyo'ti.? Atthi kho dhana¤jÃni, a¤¤e sahetukà dhammikà kammantÃ, ye hi sakkà dÃsakammakaraporisa¤ceva posetuæ, na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjituæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và mittÃmaccÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa,yo và mittÃmaccÃnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa. Katamaæ seyyo'ti? Yo hi bho sÃriputta, mittÃmaccÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo. Yo ca kho bho sÃriputta, mittÃmaccÃnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha seyyo. Adhammacariyà visamacariyà hi bho sÃriputta, dhammacariyà samacariyà seyyo'ti.? Atthi kho dhana¤jÃni, a¤¤e sahetukà dhammikà kammantÃ, ye hi sakkà mittÃmaccÃna¤ceva mittÃmaccakaraïÅyaæ kÃtuæ, na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjituæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và ¤ÃtisÃlohitÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, yo và ¤ÃtisÃlohitÃnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa. Katamaæ seyyo'ti.? [PTS Page 190] [\q 190/] Yo hi bho sÃriputta, ¤ÃtisÃlehitÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo. Yo ca kho bho sÃriputta, ¤ÃtisÃlohitÃnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha seyyo. Adhammacariyà visamacariyà hi bho sÃriputta, dhammacariyà samacariyà seyyo'ti.? ----------------------- 1.PÃpakammaæ kÃtuæ-machasaæ,[PTS. 2.]PuttadÃraæ-syÃ. [BJT Page 690] [\x 690/] Atthi kho dhana¤jÃni, a¤¤e sahetukà dhammikà kammantÃ, yehi sakkà ¤ÃtisÃlohitÃna¤ceva ¤ÃtisÃlohitakaraïÅyaæ kÃtuæ, na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjituæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và atithÅnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, yo và atithÅnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa. Katamaæ seyyo'ti? Yo hi bho sÃriputta, atithÅnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo. Yo ca kho bho sÃriputta, atithÅnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha seyyo. Adhammacariyà visamacariyà hi bho sÃriputta, dhammacariyà samacariyà seyyo'ti. Atthi kho dhana¤jÃni, a¤¤e sahetukà dhammikà kammantÃ, yehi sakkà atithÅna¤ceva atithikaraïÅyaæ kÃtuæ, na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjituæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và pubbapetÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, yo và pubbapetÃnaæ hetu dhammacÃrÅ samacarÅ assa. Katamaæ seyyo'ti? Yo hi bho sÃriputta, pubbapetÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo. Yo ca kho bho sÃriputta, pubbapetÃnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha seyyo adhammacariyà visamacariyà hi bho sÃriputta, dhammacariyà samacariyà seyyo'ti. Atthi kho dhana¤ajÃni , a¤¤e sahetukà dhammikà kammantÃ, yehi sakkà pubbapetÃna¤ceva pubbapetakaraïÅyaæ kÃtuæ, na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjituæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và devatÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, yo và devatÃnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa. Katamaæ seyyo'ti.? Yo hi bho sÃriputta, devatÃnaæ hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo. Yo ca kho bho sÃriputta, devatÃnaæ hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha [PTS Page 191] [\q 191/] seyyo. Adhammacariyà visamacariyà hi bho sÃriputta, dhammacariyà samacariyà seyyo'ti. Atthi kho dhana¤jÃni , a¤¤e sahetukà dhammikà kammantÃ, yehi sakkà devatÃna¤ceva devatÃkaraïÅyaæ kÃtuæ, na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjituæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và ra¤¤o hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, yo và ra¤¤o hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa. Katamaæ seyyo'ti.? Yo hi bho sÃriputta, ra¤¤o hetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo. Yo ca kho bho sÃriputta, ra¤¤o hetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha seyyo. Adhammacariyà visamacariyà hi bho sÃriputta, dhammacariyà samacariyà seyyo'ti. Atthi kho dhana¤jÃni, a¤¤o sahetukà dhammikà kammantÃ, yehi sakkà ra¤¤o ceva rÃjakaraïÅyaæ kÃtuæ, na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjituæ. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, yo và kÃyassa pÅïanahetu brÆhanahetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, yo và kÃyassa pÅïanahetu brÆhanahetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa. Katamaæ seyyo'ti.? [BJT Page 692] [\x 692/] Yo hi bho sÃriputta, kÃyassa piïanahetu brÆhanahetu adhammacÃrÅ visamacÃrÅ assa, na taæ seyyo. Yo ca kho bho sÃriputta, kÃyassa piïanahetu brÆhanahetu dhammacÃrÅ samacÃrÅ assa, tadevettha seyyo, adhammacariyà visamacariyÃhÅ bho sÃriputta, dhammacariyà samacariyà seyyoti. Atthi kho dhana¤jÃni, a¤¤e sahetukà dhammikà kammantÃ, yehi sakkà kÃya¤ceva pÅïetuæ brÆhetuæ, na ca pÃpaæ kammaæ kattuæ, pu¤¤a¤ca paÂipadaæ paÂipajjitunti. Atha kho dhana¤jÃni brÃhmaïo Ãyasmato sÃriputtassa bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. Atha kho dhana¤jÃni brÃhmaïo aparena samayena ÃbÃdhiko ahosi dukkhito bÃÊhagilÃno. Atha kho dhana¤jÃni brÃhmaïo a¤¤ataraæ purisaæ Ãmantesi: ehi tvaæ amho [PTS Page 192] [\q 192/] purisa, yena bhagavà tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà mama vacanena bhagavato pÃde sirasà vandÃhÅ,'dhana¤jÃni bhante, brÃhmaïo ÃbÃdhiko dukkhito bÃÊhagilÃno, so bhagavato pÃde sirasà vandatÅ'ti. Yena cÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkama, upasaÇkamitvà mama vacanena Ãyasmato sÃriputtassa pÃde sirasà vandÃhi,'dhana¤jÃni bhante, brÃhmaïo ÃbÃdhiko dukkhito bÃÊhagilÃno. So Ãyasmato sÃriputtassa pÃde sirasà vandatÅ'ti. Eva¤ca vadehi: 'sÃdhu kira bhante, Ãyasmà sÃriputto yena dhana¤jÃnissa brÃhmaïassa nivesanaæ tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃ'ti. Evaæ bhanteti kho so puriso dhana¤jÃnissa brÃhmaïassa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho so puriso bhagavantaæ etadavoca. 'Dhana¤jÃni bhante, brÃhmaïo ÃbÃdhiko dukkhito bÃÊhagilÃno so bhagavato pÃde sirasà vandatÅ'ti. Yena cÃyasmà sÃriputto tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ sÃriputtaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho so puriso Ãyasmantaæ sÃriputtaæ etadavoca: 'dhana¤jÃni nte, brÃhmaïo ÃbÃdiko dukkhito bÃÊhagilÃno so Ãyasmato sÃriputtassa pÃde sirasà vandati, eva¤ca vadeti. 'SÃdhu kira bhante, Ãyasmà sÃriputto yena dhana¤jÃnissa brÃhmaïassa nivesanaæ tenupasaÇkamatu anukampaæ upÃdÃyÃ'ti. AdhivÃsesi kho Ãyasmà sÃriputto tuïhÅbhÃvena. Atha kho Ãyasmà sÃriputto nivÃsetvà pattacÅvaraæ ÃdÃya yena dhana¤jÃnissa brÃhmaïassa nivesanaæ tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà pa¤¤atte Ãsane nisÅdi, nisajja kho Ãyasmà sÃriputto dhana¤jÃniæ brÃhmaïaæ etadavoca: 'kacci te dhana¤jÃni, khamanÅyaæ kacci yÃpanÅyaæ kacci dukkhà vedanà paÂikkamanti no abhikkamanti, paÂikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati, no abhikkamoti? [BJT Page 694] [\x 694/] Na me bho sÃriputta, khamanÅyaæ na yÃpanÅya, bÃÊhà me dukkhà vedanà abhikkamanti no paÂikkamanti, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati no paÂikkamoti. SeyyathÃpi [PTS Page 193] [\q 193/] bho sÃriputta, balavà puriso tiïhena sikharena muddhani1 abhimantheyya.2 Evameva kho me bho sÃriputta, adimattà vÃtà muddhani1 Æhananti3 na me ho sÃriputta, khamanÅyaæ na yÃpanÅyaæ. BÃÊhà me dukkhà vedanà abhikkamanti no paÂikkamanti, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati no paÂikkamoti. SeyyathÃpi bho sÃriputta, balavà puriso daÊhena varattabandhanena4 sÅse sÅsaveÂhanaæ5 bandheyya6, evameva kho me bho sÃriputta, adhimattà sÅse sÅsavedanà hoti. Na me bho sÃriputta, khamanÅyaæ na yÃpanÅyaæ. BÃÊhà me dukkhà vedanÃ. Abhikkamanti no paÂikkamanti, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati no paÂikkamoti. SeyyathÃpi bho sÃriputta, dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và tiïhena govikattanena kucchiæ parikanteyya. Evameva kho me bho sÃriputta, adhimattà vÃtà kucchiæ parikantanti. Na me bho sÃriputta, khamanÅyaæ na yÃpanÅyaæ, bÃÊhà me dukkhà vedanà abhikkamanti no paÂikkamanti, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati no paÂikkamoti. SeyyathÃpi bho sÃriputta, dve balavanto purisà dubbalataraæ purisaæ nÃnÃbÃhÃsu gahetvà aÇgÃrakÃsuyà santÃpeyyuæ samparitÃpeyyuæ, evameva kho me bho sÃriputta, adhimatto kÃyasmiæ dÃho, na me bho sÃriputta, khamanÅyaæ na yÃpanÅyaæ bÃÊhà me dukkhà vedanà abhikkamantÅ no paÂikkamanti, abhikkamosÃnaæ pa¤¤Ãyati no paÂikkamoti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo, nirayo và tiracchÃnayoni vÃ'ti? Nirayà bho sÃriputta, tiracchÃnayoni seyyoti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo, tiracchÃnayoni và pettivisayo7 vÃ'ti? TiracchÃnayoniyà bho sÃriputta, pettivisayo seyyoti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo, pettivisayo và manusso vÃ'ti? Pettivisayà bho sÃriputta, manussà seyyoti. [PTS Page 194] [\q 194/] Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo, manussà và cÃtummahÃrÃjikà devà vÃ'ti? --------------------- 1.MuddhÃnaæ-syà 2.Abhimattheyya-machasaæ,[PTS 3.]Ohananti-syà 4.Varattakhandhena-syà 5.SÅsavedhanaæ-syÃ,sÅsaveÂhaæ-machasaæ. 6.Dadeyya-machasaæ,syà 7.Pittivisayo-syÃ. [BJT Page 696] [\x 696/] Manussehi bho sÃriputta, cÃtummahÃrÃjikà devà seyyoti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo, cÃtummahÃrÃjikà và devà tÃvatiæsà và devÃ'ti? CÃtummahÃrÃjikehi bho sÃriputta, devehi tÃvatiæsà devà seyyoti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo,tÃvatiæsà và devà yÃmà và devÃ'ti? TÃvatiæsehi bho sÃriputta, devehi yÃmà devà seyyoti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo,yÃmà và devà tusità và DevÃti? YÃmehi bho sÃriputta, devehi tusità devà yyoti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo, tusità và devà nimmÃnaratÅ và devÃ'ti? Tusitehi bho sÃriputta, devehi nimmÃnaratÅ devà seyyoti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo, nimmÃnaratÅ và devà paranimmitavasavattÅ và devÃ'ti? NimmÃnaratÅhi bho sÃriputta, devehi paranimamitavasavattÅ devà seyyoti. Taæ kiæ ma¤¤asi dhana¤jÃni, katamaæ seyyo, paranimmitavasavattÅ và devà brahmaloko vÃ'ti? Brahmalokoti bhavaæ sÃriputte, Ãha, brahmalokoti bhavaæ sÃriputto ÃhÃti. Atha kho Ãyasmato sÃriputtassa etadahosi: ime kho brÃhmaïà brahmalokÃdhimuttÃ. YannÆnÃhaæ dhana¤jÃnissa brÃhmaïassa brahmÃnaæ sahavyatÃya maggaæ deseyyanti. BrahmÃnaæ te dhana¤jÃni sahavyatÃya maggaæ desissÃmi. Taæ suïÃhi sÃdhukaæ manasi karohÅ bhÃsissÃmÅ'ti. Evambhoti kho dhana¤jÃni brÃhmaïo Ãyasmato sÃriputtassa paccassosi. [PTS Page 195] [\q 195/] ùyasmà sÃriputto etadavoca: 'katamo ca dhana¤jÃni, brahmÃnaæ sahavyatÃya maggo? Idha dhana¤jÃni, bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya1 sabbÃvantaæ lokaæ mettÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà viharati. Ayampi kho dhana¤jÃni, brahmÃnaæ sahavyatÃya maggo. -------------------- 1.SabbatthatÃya-sÅmu, syÃ. [BJT Page 698] [\x 698/] Puna ca paraæ dhana¤jÃni, bhikkhu karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà viharati. Ayampi kho dhana¤jÃni, brahmÃnaæ sahavyatÃya maggo'ti. Puna ca paraæ dhana¤jÃni, bhikkhu muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà viharati. Ayampi kho dhana¤Ãni, brÃhmÃnaæ sahavyatÃya maggo'ti. Puna ca paraæ dhana¤jÃni , bhikkhu upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena eritvà viharati. Ayampi kho dhana¤ajÃni, brahmÃnaæ sahavyatÃya maggo'ti. Tena hi bho sÃriputta, mama vacanena bhagavato pÃde sirasà vandÃhi, 'dhana¤jÃni bhante, brÃhmaïo ÃbÃdhiko dukkhito bÃÊhagilÃno, so bhagavato pÃde sirasà vandatÅ'ti. Atha kho Ãyasmà sÃriputto dhana¤jÃniæ brÃhmaïaæ sati uttariæ karaïiye hÅne brahmaloke patiÂÂhÃpetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkÃmi. Atha kho dhana¤jÃni brÃhmaïo acirapakkante Ãyasmante sÃriputte kÃlamakÃsi, brahmaloka¤ca upapajji1. Atha kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi: eso bhikkhave, sÃriputto dhana¤jÃniæ brÃhmaïaæ sati uttariæ karaïÅye, hÅne brahmaloke patiÂÂhÃpetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkanto'ti. Atha kho Ãyasmà sÃriputto yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho Ãyasmà sÃriputto bhagavantaæ etadavoca: dhana¤jÃni bhante, brÃhmaïo ÃbÃdiko dukkhito bÃÊhagilÃno, so bhagavato pÃde sirasà vandatÅ'ti. Kiæ pana tvaæ sÃriputta, dhana¤jÃniæ brÃhmaïaæ [PTS Page 196] [\q 196/] sati uttariæ kariïÅye, hÅne brahmaloke patiÂÂhÃpetvà uÂÂhÃyÃsanà pakkantoti? Mayhaæ kho bhante, evaæ ahosi: ime kho brÃhmaïà brahmalokÃdhimuttà yannÆnÃhaæ dhana¤jÃnissa brÃhmaïassa brahmÃnaæ sahavyatÃya maggaæ deseyyanti. KÃlakato ca sÃriputta, dhana¤jÃni brÃhmaïo brahmaloka¤ca upapannoti2. Dhana¤jÃnisuttaæ3 sattamaæ. --------------------------- 1.Uppajji -sÅmu,[PTS 2,] uppannoti-sÅmu,[PTS 3.]DhÃna¤jÃnisuttaæ-[PTS.] [BJT Page 700] [\x 700/] 2.5.8. VÃseÂÂhasuttaæ Evaæ mesutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà icchÃnaÇgale viharati icchÃnaÇgalavanasaï¬e. Tena kho pana samayena sambahulà abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà brÃhmaïamahÃsÃÊà icchÃnaÇgale paÂivasanti. SeyyathÅdaæ: caÇkÅ brÃhmaïo, tÃrukkho brÃhmaïo, pokkharasÃti brÃhmaïo, jÃnussoïi brÃhmaïo, todeyyo brÃhmaïo, a¤¤o ca abhi¤¤Ãtà abhi¤¤Ãtà brÃhmaïamahÃsÃÊÃ. Atha kho vÃseÂÂhabhÃradvÃjÃnaæ mÃïavÃnaæ jaÇghÃvihÃraæ anucaÇkamamÃnÃnaæ anuvicaramÃnÃnaæ1 ayamantarà kathà udapÃdi: ' kathambho brÃhmaïo hotÅ'ti. BhÃradvÃjo mÃïavo evamÃha: yato kho bho ubhato sujÃto hoti mÃtito ca pitito ca, saæsuddhagahaïiko yÃva sattamà pitÃmahayugà akkhitto anupakkuÂÂho jÃtivÃdena. EttÃvatà kho bho, brÃhmaïo hoti'ti. VÃseÂÂho mÃïavo evamÃha: 'yato kho bho, sÅlavà ca hoti vatasampanno2 ca. EttÃvatà kho bho, brÃhmaïo hotÅ'ti. Neva kho asakkhÅ bhÃradvÃjo mÃïavo vÃseÂÂhaæ mÃïavaæ sa¤¤Ãpetuæ. Na pana asakkhi vÃseÂÂho mÃïavo bhÃradvÃjaæ mÃïavaæ sa¤¤Ãpetuæ. Atha kho vÃseÂÂho mÃïavo bhÃradvÃjaæ mÃïavaæ Ãmantesi: 'ayaæ kho bho bhÃradvÃja, samaïo gotamo sakyaputto sakyakulà pabbajito icchÃnaÇgale viharati icchÃnaÇgalavanasaï¬e. Taæ kho pana bhagavantaæ gotamaæ evaæ kalyÃïo kittisaddo abbhuggato: itipi so bhagavà arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathÅ satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ'ti. ùyÃma bho bhÃradvÃja, yena samaïo gotamo tenupasaÇkamissÃma. UpasaÇkamitvà samaïaæ gotamaæ etamatthaæ pucchissÃma. Yathà no samaïo gotamo byÃkarissati. Tathà naæ dhÃressÃmÃ'ti. Evambhoti kho bhÃradvÃjo mÃïavo vÃseÂÂhassa mÃïavassa paccassosi. Atha kho vÃseÂÂha, bhÃradvÃjà mÃïavà yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodiæsu, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïiyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho vÃseÂÂho mÃïavo bhagavantaæ gÃthÃhÅ ajjhabhÃsi: ------------------------- 1.AnucaÇkamantÃnaæ anuvicarantÃnaæ- machasaæ,syÃ. 2.Vattasampanno-machasaæ,sÅmu.SyÃ. [BJT Page 702] [\x 702/] Anu¤¤ÃtapaÂi¤¤Ãtà tevijjà mayamassu bho Ahaæ pokkharasÃtissa tÃrukkhassÃyaæ mÃïavo TevijjÃnaæ yadakkhÃtaæ tattha kevalino'smase Padakasmà veyyÃkaraïÃ1 jappe ÃcariyasÃdisÃ. Tesaæ no jÃtivÃdasmiæ vivÃdo atthi gotama, JÃtiyà brÃhmaïo hoti bhÃradvajo iti bhÃsati Aha¤ca kammanà brÆmi evaæ jÃnÃhi cakkhuma. Te na sakkoma ¤Ãpetuæ a¤¤ama¤¤aæ mayaæ ubho Bhagavantaæ puÂÂumÃgamma2 sambuddhaæ iti vissutaæ. Candaæ yathà khayÃtÅtaæ pecca pa¤jalikà janà CandamÃnà namassanti evaæ lokasmiæ gotamaæ Cakkhuæ loke samuppannaæ mayaæ pucchÃma gotamaæ. JÃtiyà brÃhmaïo hoti udÃhu bhavati kammanà AjÃnataæ no pabrÆhi yathà jÃnemu brÃhmaïanti. Tesaæ vohaæ vyÃcikkhissaæ3(vÃseÂÂhÃti bhagavÃ) anupubbaæ yathÃtathaæ JÃtivibhaÇgaæ pÃïÃnaæ a¤¤ama¤¤Ã hi jÃtiyo. Tiïarukkhepi jÃnÃtha na cÃpi paÂijÃnare LiÇgaæ jÃtimayaæ tesaæ a¤¤ama¤¤Ã hi jÃtiyo. Catuppadepi jÃnÃtha khuddake ca mahallake LiÇgaæ jÃtimayaæ tesaæ a¤¤ama¤¤Ã hi jÃtiyo PÃdÆdarepi jÃnÃtha urage dÅghapiÂÂhike5 LiÇgaæ jÃtimayaæ tesaæ a¤¤ama¤¤Ã hi jÃtiyo. Tato macchepi jÃnÃtha udake vÃrigocare LiÇgaæ jÃtimayaæ tesaæ a¤¤ama¤¤Ã hÅ jÃtiyo. Tato pakkhÅpi jÃnÃtha pattayÃne vihaÇgame LiÇgaæ jÃtimayaæ tesaæ a¤¤ama¤¤Ã hi jÃtiyo. Yathà etÃsu jÃtÅsu liÇgaæ jÃtimayaæ puthu Evaæ natti manussesu liÇgaæ jÃtamayaæ puthu. -------------------------- 1.No byÃkaraïÃ-sÅmu 2.PuÂÂhumÃgamÃ-machasaæ, puÂÂhuæ Ãgamma-syà 3.Vo ahaæ byakkhissaæ-machasaæ 4.PataÇge-sÅmu. 5.DighapiÂÂhake-sÅma. [BJT Page 704] [\x 704/] Na kesehi na sÅsehi na kaïïehi na akkhÅhi, Na mukhena na nÃsÃya na oÂÂhehi bhamuhi vÃ. Na gÅvÃya na aæsehi na udarena na piÂÂiyà Na soïiyà na urasà na sambÃdhena methune. Na hatthehi na pÃdehi nÃÇgulÅhi nakhehi vÃ, Na jaÇghÃhi na Æruhi na vaïïena sarena và LiÇgaæ jÃtimayaæ neva yathà a¤¤Ãsu jÃtisu. Paccattaæ ca sarÅresu manussesvetaæ na vijjati VokÃra¤ca manussesu sama¤¤Ãya pavuccati. Yo hi koci manussesu gorakkhaæ upajÅvati Evaæ vÃseÂÂha jÃnÃhi kassako so na brÃhmaïo. Yo hi koci manussesu puthusippena jÅvati Evaæ vÃseÂÂha jÃnÃhi sippiko so na brÃhmaïo. Yo hi koci manussesu vohÃraæ upajÅvati Evaæ vÃseÂÂha jÃnÃhi vÃïijo so na brÃhmaïo. Yo hi koci manussesu parapessena jÅvati Evaæ vÃseÂÂha jÃnÃhi pessiko so na brÃhmaïo. Yo hi koci munussesu adinnaæ upajÅvati Evaæ vÃseÂÂha jÃnÃhi coro eso na brÃhmaïo Yo hi koci manussesu issatthaæ upajÅvati Evaæ vÃseÂÂha jÃnÃhi yodhÃjivo na brÃhmaïo. Yo hi koci manussesu porohiccena jÅvati Evaæ vÃseÂÂha jÃnÃhi yÃjako so na brÃhmaïo. Yo hi koci manussesu gÃmaæ raÂÂha¤ca bhu¤jati Evaæ vÃseÂÂha jÃnÃhi rÃjà eso na brÃhmaïo. Na cÃhaæ brÃhmaïaæ brÆmi yonijaæ mattisambhavaæ BhovÃdi nÃma so hoti sace hoti saki¤cano Aki¤canaæ anÃdÃnaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Sabbasa¤¤ojanaæ chetvà yo ve na paritassati SaÇgÃtigaæ visa¤¤uttaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Chetvà nandiæ varatta¤ca sandÃnaæ sahanukkamaæ UkkhittapaÊighaæ buddhaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. [BJT Page 706] [\x 706/] Akkosaæ vadhabandha¤ca aduÂÂho yo titikkhati Khantibalaæ balÃïikaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Akkodhanaæ vatavantaæ sÅlavantaæ anussadaæ Dantaæ antimasÃrÅraæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. VÃri pokkharapatteva Ãraggeriva sÃsapo Yo na lippati1 kÃmesu tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Yo dukkhassa pajÃnÃti idheva khayamattano PannabhÃraæ visaæyuttaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. GambhÅrapa¤¤aæ medhÃviæ maggÃmaggassa kovidaæ Uttamatthamanuppattaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. AsaæsaÂÂhaæ gahaÂÂhehi anÃgÃrehi cubhayaæ AnokasÃriæ appicchaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. NidhÃya daï¬anaæ bhÆtesu tasesu thÃvaresu ca Yo na hanti na ghÃteti tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ Aviruddhaæ viruddhesu attadaï¬esu nibbutaæ SÃdÃnesu anÃdÃnaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Yassa rÃgo ca doso ca mÃno makkho ca ohito SÃsaporiva Ãraggà tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ Akakkasaæ vi¤¤apaniæ2 giraæ saccaæ udÅraye YÃya nÃbhisaje3 ki¤ci tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ Yo ca dÅghaæ ca rassaæ và aïuæ thÆlaæ subhÃsubhaæ Loke adinnaæ nÃdiyati4 tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ ùsà yassa na vijjanti asmiæ loke paramhi ca NirÃsayaæ5 visaæyuttaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ YassÃlayà navijjanti a¤¤Ãya akathaÇkathÅ6 Amatogadhaæ anuppattaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ Yodha pu¤¤a¤ca pÃpa¤ca ubhosaÇgaæ upaccagà Asokaæ virajaæ suddhaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ Candaæva vimalaæ suddhaæ vippasannamanÃvilaæ NandÅbhavaparikkhÅïaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ ------------------------- 1.Limpati-sÅmu,machasaæ,syà 2.Vi¤¤Ãpaniæ-sÅmu,machasaæ,syà 3.NÃbhisajje-machasaæ,syà 4.NÃdeti-machasaæ,syà 5.NirÃsÃsaæ-machasaæ,syà 6.AkataÇkathÅ-sÅmu. [BJT Page 708] [\x 708/] Yo imaæ paÊipathaæ duggaæ saæsÃraæ mohamaccagà Tiïïo pÃragato jhÃyÅ anejo akathaÇkathÅ AnupÃdÃya nibbuto tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Yodha kÃme pahatvÃna anÃgÃro paribbaje KÃmabhavaparikkhÅïaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ Yodha taïhaæ pahatvÃna anÃgÃro paribbaje Taïhà bhavaparikkhÅïaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Hitvà mÃnusakaæ yogaæ dibbaæ yogaæ upaccagà Sabbayogavisaæyuttaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ Hitvà rati¤ca aratiæ sÅtÅbhÆtaæ nirÆpadhiæ SabbÃlokÃbhibhÆæ vÅraæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Cutiæ yo vedi sattÃnaæ upapatti¤ca sabbaso Asattaæ sugataæ buddhaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ Yassa gatiæ na jÃnanti devà gandhabbamÃnusà KhÅïÃsavaæ arahantaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Yassa pure ca pacchà ca majjhe ca natthi ki¤canaæ Aki¤canaæ anÃdÃnaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Usabhaæ pavaraæ vÅraæ mahesiæ vijitÃvinaæ Anejaæ nahÃtakaæ buddhaæ tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. PubbenivÃsaæ yo vedi saggÃpÃya¤ca passati Atho jÃtikkhayaæ patto tamahaæ brÆmi brÃhmaïaæ. Sama¤¤Ã'hesà lokasmiæ nÃmagottaæ pakappitaæ Samucca1 samudÃgataæ tattha tattha pakappitaæ DÅgharattamanusayitaæ diÂÂhigatamajÃnataæ AjÃnantÃ2 no pabruvanti3 jÃtiyà hoti brÃhmaïo. Na jaccà brÃhmaïo4 hoti na jaccà hoti abrÃhmaïo5 Kammanà brÃhmaïo4 hoti kammanà hoti abrÃhmaïo5 Kassako kammanà hoti sippiko hoti kammanà VÃïijo kammanà hoti pessiko hoti kammanÃ. Coropi kammanà hoti yodhÃjÅvopi kammanà YÃjako kammanà hoti rÃjÃpi hoti kammanÃ. ---------------------------- 1.SammuccÃ-sÅmu. 2.JÃnantÃ-sÅmu. 3.Pabrunti-machasaæ 4.Vasalo-syà 5.BrÃhmaïo-syÃ. [BJT Page 710] [\x 710/] Evametaæ yathÃbhÆtaæ kammaæ passanti paï¬ità PaÂiccasamuppÃdadasà kammavipÃkakovidà Kammanà vattati loko kammanà vattati pajà Kammanibandhanà sattà rathassÃïÅva yÃyato Tapena brahmacariyena saæyamena damena ca Etena brÃhmaïo hoti etaæ brÃhmaïamuttamaæ. TÅhi vijjÃhi sampanno santo khÅïapunabbhavo, Evaæ vÃseÂÂha jÃnÃhi brahmà sakko vijÃnatanti. Evaæ vutte vÃseÂÂhabhÃradvÃjà mÃïavà bhagavantaæ etadavocuæ: abhikkantaæ bho gotama, abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya, andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti. Evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito, ete mayaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃma, dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsake no bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gateti. VÃseÂÂhasuttaæ aÂÂhamaæ. [BJT Page 712] [\x 712/] 2.5.9 Subhasuttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvattiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tena kho pana samayena subho mÃïavo todeyyaputto sÃvatthiyaæ paÂivasati a¤¤atarassa gahapatissa nivesane kenacideva karaïÅyena. Atha kho subho mÃïavo todeyyaputto yassa gahapatissa nivesane paÂivasati, taæ gahapatiæ etadavoca: sutaæ metaæ gahapati, avÅvittà sÃvatthi arahantehÅ'ti. Kannu khvajja samaïaæ và brÃhmaïaæ và payirupÃseyyÃmÃ'ti? [PTS Page 197] [\q 197/] Ayaæ bhante, bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Taæ bhante, bhagavantaæ payirupÃsassÆ'ti. Atha kho subho mÃïavo todeyyaputto tassa gahapatissa paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami. UpasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho subho mÃïavo tedeyyaputto bhagavantaæ etadavoca: BrÃhmaïà bho gotama, evamÃhaæsu: gahaÂÂho ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ, na pabbajito ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusala'nti. Idha bhavaæ gotamo kimÃhÃti? VibhajjavÃdo kho ahamettha mÃïava, nÃhamettha ekaæsavÃdo, gihissa vÃhaæ mÃïava, pabbajitassa và micchÃpaÂipattiæ na vaïïemi. GihÅ và hÅ mÃïava, pabbajito và micchÃpaÂipanno micchÃpaÂipannÃdhÅkaraïahetu na ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusalaæ. Gihissa vÃhaæ mÃïava, pabbajitassa và sammÃpaÂipattiæ vaïïemi. GihÅ và hÅ mÃïava, pabbajito và sammÃpaÂipanno sammÃpaÂipannÃdhikaraïahetu ÃrÃdhako hoti ¤Ãyaæ dhammaæ kusala'nti. BrÃhmaïà bho gotama, evamÃhaæsu:'mahaÂÂhamidaæ1 mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ gharÃvÃsakammaÂÂhÃnaæ mahapphalaæ hoti appaÂÂhamidaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ pabbajjÃkammaÂÂhÃnaæ appaphalaæ hotÅ'ti. Idha bhavaæ gotamo kimÃhÃti? --------------------------- 1.MahaÂÂhaæ-syÃ. [BJT Page 714] [\x 714/] EtthÃpi kho ahaæ mÃïava, vibhajjavÃdo, nÃhamettha ekaæsavÃdo. Atthi mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti. Atthi mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ sampajjamÃnaæ mahapphalaæ hoti. Atthi mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti. Atthi mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ sampajjamÃnaæ mahapphalaæ hoti. Katama¤ca1 [PTS Page 198] [\q 198/] mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti: kasÅ kho mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti. Katama¤ca mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ sampajjamÃnaæ mahappaphalaæ hoti: kasiyeva kho mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti. Katama¤ca mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti: vaïijjà kho mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti. Katama¤ca mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ sampajjamÃnaæ mahappaphalaæ hoti: vaïijjÃyeva kho mÃïava, kammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ sampajjamÃnaæ mahappaphalaæ hoti. SeyyathÃpi mÃïava, kasi kammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti: evameva kho mÃïava, gharÃvÃsakammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti. SeyyathÃpi mÃïava, kasiyeva kammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ sampajjamÃnaæ mahapphalaæ hoti: evameva kho mÃïava, gharÃvÃsakammaÂÂhÃnaæ mahaÂÂhaæ mahÃkiccaæ mahÃdhikaraïaæ mahÃsamÃrambhaæ sampajjamÃnaæ mahapphalaæ hoti. ------------------------- 1.Katamaæ-syÃ. [BJT Page 716] [\x 716/] SeyyathÃpi mÃïava, vaïijjà kammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti. Evameva kho mÃïava, pabbajjÃkammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ vipajjamÃnaæ appaphalaæ hoti. SeyyathÃpi mÃïava, vaïijjÃyeva kammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ sampajjamÃnaæ mahapphalaæ hoti. Evameva [PTS Page 199] [\q 199/] kho mÃïava, pabbajjà kammaÂÂhÃnaæ appaÂÂhaæ appakiccaæ appÃdhikaraïaæ appasamÃrambhaæ sampajjamÃnaæ mahapphalaæ hoti. BrÃhmaïà bho gotama, pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃyÃti. Ye te mÃïava, brÃhmaïà pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. Sace te agaru, sÃdhu te pa¤ca dhamme imasmiæ parisatiæ bhÃsassÆti. Na kho me bho gotama, garu yatthassu bhavanto và nisinnà bhavantarÆpà vÃ'ti. Tena hi mÃïava, bhÃsassÆti. Saccaæ kho bho gotama, brÃhmaïà paÂhamaæ dhammaæ pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. Tapaæ kho bho gotama, brÃhmaïà dutiyaæ dhammaæ pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. Brahmacariyaæ kho bho gotama, brÃhmaïà tatiyaæ dhammaæ pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. Ajjhesanaæ kho bho gotama, brÃhmaïà catutthaæ dhammaæ pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. CÃgaæ kho bho gotama, brÃhmaïà pa¤camaæ dhammaæ pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. BrÃhmaïà bho gotama, ime pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃyÃti. Idha bhavaæ gotamo kimÃhÃti? Kiæ pana mÃïava, atthi koci brÃhmaïÃnaæ ekabrÃhmaïopi yo evamÃha: 'ahaæ imesaæ pa¤cannaæ dhammÃnaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà vipÃkaæ pavedemÅ'ti? No hidaæ bho gotama. Kiæ pana mÃïava, atthi koci brÃhmaïÃnaæ ekÃcariyopi ekÃcariya pÃcariyopi yÃvasattamà ÃcariyamahayugÃ, yo evamÃha: ahaæ imesaæ pa¤cannaæ dhammÃnaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà vipÃkaæ pavedemÅ'ti. No hidaæ bho gotama. [PTS Page 200] [\q 200/] [BJT Page 718] [\x 718/] Kiæ pana mÃïava, yepi te brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro, yesamidaæ etarahi brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samihitaæ tadanugÃyanti. TadanubhÃsanti, bhÃsitamanubhÃsanti, vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ: aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggi aÇgÅraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu. Tepi evamÃhaæsu: mayaæ imesaæ pa¤cannaæ dhammÃnaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà vipÃkaæ pavedemÃ'ti? No hidaæ bho gotama. Iti kira mÃïava, natthi koci brÃhmaïÃnaæ ekabrÃhmaïopi yo evamÃha: ahaæ imesaæ pa¤cannaæ dhammÃnaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà vipÃkaæ pavedemÅ'ti. Natthi koci brÃhmaïÃnaæ ekÃcariyopi ekÃcariyapÃcariyopi yÃvasattamà ÃcariyamahayugÃ, yo evamÃha: 'ahaæ imesaæ pa¤cannaæ dhammÃnaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà vipÃkaæ pavedemÅ'ti. Yepi te brÃhmaïÃnaæ pubbakà isayo mantÃnaæ kattÃro mantÃnaæ pavattÃro, yesamidaæ etarahi brÃhmaïà porÃïaæ mantapadaæ gÅtaæ pavuttaæ samihitaæ tadanugÃyanti. TadanubhÃsanti, bhÃsitamanubhÃsanti, vÃcitamanuvÃcenti, seyyathÅdaæ: aÂÂako vÃmako vÃmadevo vessÃmitto yamataggi aÇgÅraso bhÃradvÃjo vÃseÂÂho kassapo bhagu. Tepi evamÃhaæsu: mayaæ imesaæ pa¤cannaæ dhammÃnaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà vipÃkaæ pavedemÃ'ti? No hetaæ bho gotama. SeyyathÃpi mÃïava, andhaveïiparamparà saæsattÃ:?1 Purimopi na passati, majjhamopi na passati, pacchimopi na passati. Evameva kho mÃïava, andhaveïÆpamaæ ma¤¤e brÃhmaïÃnaæ bhÃsitaæ sampajjati. Purimopi na passati, majjhamopi na passati, pacchimopi na passatÅti. Evaæ vutte subho mÃïavo todeyyaputto bhagavatà andhaveïÆpamena vuccamÃno kupito anattamano bhagavantaæyeva khuæsento bhagavantaæyeva vambhento bhagavantaæyeva vadamÃno 'samaïo gotamo pÃpito bhavissatÅ'ti. Bhagavantaæ etadavoca: brÃhmaïo bho gotama, pokkharasÃti opama¤¤o subhagavaniko evamÃha: evameva panimeke2 samaïabrÃhmaïà uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ paÂijÃnanti. Tesamidaæ bhÃsitaæ [PTS Page 201] [\q 201/] hassakaæyeva sampajjati, nÃmakaæyeva sampajjati, rittakaæyeva sampajjati, tucchakaæyeva sampajjati. Kathaæ hÅ nÃma manussabhÆto uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ ¤assati và dakkhiti3 và sacchi và karissati. Netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅ'ti. ------------------------- 1.SambhattÃ-syà 2.Panimekacce-machasaæ 3.Dakkhati-machasaæ.Dakkhissati-sÅmu. [BJT Page 720] [\x 720/] Kiæ pana mÃïava, brÃhmaïo pokkharasÃti opama¤¤o subhagavaniko sabbesaæyeva samaïabrÃhmaïÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnÃti'ti.? SakÃyapi hi bho gotama, puïïakÃya dÃsiyà brÃhmaïo pokkharasÃti opama¤¤o subhagavaniko na cetasà ceto paricca pajÃnÃti, kuto pana sabbesaæyeva samaïabrÃhmaïÃnaæ cetasà ceto paricca pajÃnissatÅ'ti. SeyyathÃpi mÃïava, jaccandho puriso na passeyya kaïhasukkÃni rÆpÃni, na passeyya nÅlakÃni rÆpÃni, na passeyya pÅtakÃni rÆpÃni, na passeyya lohÅtakÃni rÆpÃni, na passeyya ma¤jeÂÂhakÃni rÆpÃni, na passeyya samavisamaæ1, na passeyya tÃrakarÆpÃni, na passeyya candimasÆriye. So evaæ vadeyya: natthi kaïhasukkÃni rÆpÃni, natthi kaïhasukkÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvi, natthi nÅlakÃni rÆpÃni, natthi nÅlakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvÅ, natthi pÅtakÃni rÆpÃni, natthi pÅtakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvi, natthi lohitakÃni rÆpÃni, natthi lohÅtakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvi. Natthi ma¤jeÂÂhikÃni rÆpÃni, natthi ma¤jeÂÂhikÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvi, natthi samavisamaæ, natthi samavisamassa dassÃvi, natthi tÃrakarÆpÃni, natthi tÃrakarÆpÃnaæ dassÃvÅ, natthi candimasÆriyà ,natthi candimasÆriyÃnaæ dassÃvi, ahametaæ na jÃnÃmi, ahametaæ na passÃmi, tasmà natthÅ'ti. Sammà nu kho so mÃïava, vadamÃno vadeyyÃti? No hidaæ bho gÃtama, atthi kaïhasukkÃni rÆpÃni, atthi kaïhasukkÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvi, atthi nÅlakÃni rÆpÃni, atthi nÅlakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvi, atthi pÅtakÃni rÆpÃni, atthi pÅtakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvi, atthi lohitakÃni rÆpÃni, atthi lohitakÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvi. Atthi ma¤jeÂÂhikÃni rÆpÃni, atthi ma¤jeÂÂhikÃnaæ rÆpÃnaæ dassÃvi, atthi samavisamaæ, atthi samavisamassa dassÃvi, atthi tÃrakarÆpÃni, atthi tÃrakarÆpÃnaæ dassÃvi, atthi candimasuriyÃ2, atthi candimasuriyÃnaæ dassÃvi, ahametaæ [PTS Page 202] [\q 202/] na jÃnÃmi, ahametaæ na passÃmi tasmà natthÅ'ti na hi so bho gotama, sammà vadamÃno vadeyyÃti. Evameva kho mÃïava, brÃhmaïo pokkharasÃti opama¤¤o subhagavaniko andho acakkhuko. So vata uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ ¤assati và dakkhiti3 và sacchi và karissatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃïava, ye te kosalakÃ4 brÃhmaïamahÃsÃÊà seyyathÅdaæ: 'caÇkÅ brÃhmaïo tÃrukkho brÃhmaïo pokkharasÃti brÃhmaïo jÃnussoïi brÃhmaïo pità và te todeyyo. Katamà nesaæ seyyÃ'yaæ và te sammuccÃ5 vÃcaæ bhÃseyyuæ. Yaæ và asammuccÃti6 Sammuccà bho gotama. ------------------------ 1.SamavisamÃni-syÃ,[PTS 2.]Candimasuriyo-sÅmu. 3.Dakkhati-machasaæ 4.Ye pana te kosalikÃ-syÃ. 5.SammusÃ-sÅmu,[PTS,] sammucchÃ-syà 6.AsammusÃti-sÅmu,[PTS.] [BJT Page 722] [\x 722/] Katamà tesaæ seyyo, yaæ và te mantà vÃcaæ bhÃseyyuæ. Yaæ và amantÃti? Mantà bho gotama Katamà tesaæ seyyo, yaæ và te paÂisaÇkhÃya vÃcaæ bhÃseyyuæ yaæ và apaÂisaÇkhÃya vÃcaæ bhÃseyyuæ yaæ và apaÂisaÇkhÃyÃti? PaÂisaÇkhÃya bho gotama. Katamà tesaæ seyyo, yaæ và te atthasaæhitaæ vÃcaæ bhÃseyyuæ. Yaæ và anatthasaæhitanti? Atthasaæhitaæ bho gotama. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃïava, yadi evaæ sante brÃhmaïena pokkharasÃtinà opama¤¤ena subhagavanikena sammuccà vÃcà bhÃsitÃ, asammuccà vÃ'ti? Asammuccà bho gotama Mantà vÃcà bhÃsitÃ, amantà vÃ'ti? Amantà bho gotama PaÂisaÇkhÃya vÃcà bhÃsitÃ, apaÂisaÇkhÃya vÃ'ti? ApaÂisaÇkhÃya bho gotama, Atthasaæhità vÃcà bhÃsitÃ, anatthasaæhità vÃ'ti? Anatthasaæhità bho gotama. [PTS Page 203] [\q 203/] Pa¤ca kho ime mÃïava, nÅvaraïÃ. Katame pa¤ca: kÃmacchandanÅvaraïaæ byÃpÃdanÅvaraïaæ thÅnamiddhanÅvaraïaæ uddhaccakukkuccanÅvaraïaæ vicikicchÃnÅvaraïaæ. Ime kho mÃïava, pa¤canÅvaraïÃ. Imehi kho mÃïava, pa¤cahi nÅvaraïehi brÃhmaïo pokkharasÃti opama¤¤o subhagavaniko Ãvuto1 nivuto ovuto2 pariyonaddho. So vata uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ ¤assati và dakkhiti và sacchi và karissatÅti. Netaæ ÂhÃnaæ vijjati. ----------------------- 1.ùvaÂo-[PTS 2.]OphuÂo-machasaæ,syÃ.Ophuto-[PTS] [BJT Page 724] [\x 724/] Pa¤ca kho ime mÃïava kÃmaguïÃ, katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. GhÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Jivhà vi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. KÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ. Ime kho mÃïava, pa¤ca kÃmaguïÃ. Imehi kho mÃïava, pa¤cahi kÃmaguïehi brÃhmaïo pokkharasÃti opama¤¤o subhagavaniko gathito1 mucchito ajjhopanno anÃdÅnavadassÃvÅ anissaraïapa¤¤o paribhu¤jati. So vata uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ ¤assati và dakkhiti và sacchi và karissatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃïava, yaæ và tiïakaÂÂhÆpÃdÃnaæ paÂicca aggiæ jÃleyya, yaæ và nissaÂÂhatiïakaÂÂhÆpÃdÃnaæ aggiæ jÃleyya, katamo nu khvÃssa aggi accimà ca vaïïimà ca pabhassaro cÃti? Sace taæ bho gotama, ÂhÃnaæ nissaÂÂhatiïakaÂÂhÆpÃdÃnaæ aggiæ jÃletuæ, svÃssa aggi accimà ca vaïïimà ca pabhassaro cÃti. AÂÂhÃnaæ kho etaæ mÃïava, anavakÃso, yaæ nissaÂÂhatiïakaÂÂhÆpÃdÃnaæ aggiæ jÃleyya a¤¤atra iddhimatÃ. SeyyathÃpi mÃïava, tiïakaÂÂhÆpÃdÃnaæ paÂicca aggi jalati, tathÆpamÃhaæ mÃïava, imaæ pÅtiæ vadÃmi. YÃyaæ pÅti pa¤cakÃmaguïe paÂicca: seyyathÃpi mÃïava, nissaÂÂhatiïakaÂÂhÆpÃdÃnaæ paÂicca aggi jalati. TathÆpamÃhaæ mÃïava, imaæ pÅtiæ vadÃmi, yÃyaæ pÅti [PTS Page 204] [\q 204/] a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi. Katamà ca mÃïava, pÅti a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi: idha mÃïava, bhikkhu vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayampi kho mÃïava, pÅti a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi. Puna ca paraæ mÃïava, bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Ayampi kho mÃïava, pÅti a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehi. Ye te mÃïava, brÃhmaïà pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. Kamettha brÃhmaïà dhammaæ mahapphalataraæ pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃyÃti Yeme bho gotama, brÃhmaïà pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya, cÃgamettha brÃhmaïà dhammaæ mahapphalataraæ pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃyÃti. -------------------------- 1.Gabhito-syÃ. [BJT Page 726] [\x 726/] Taæ kiæ ma¤¤asi mÃïava, idha¤¤atarassa brÃhmaïassa mahÃya¤¤o paccupaÂÂhito assa. Atha dve brÃhmaïà Ãgaccheyyuæ: 'itthannÃmassa brÃhmaïassa mahÃya¤¤aæ anubhavissÃmÃ'ti. Tatrekassa brÃhmaïassa evamassa: 'aho vata ahameva labheyyaæ bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬aæ, nä¤o brÃhmaïo labheyya1 bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬anti. hÃnaæ kho panetaæ mÃïava, vijjati: 'yaæ a¤¤o brÃhmaïo labheyya bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬aæ, na so brÃhmaïo labheyya bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬aæ. A¤¤o brÃhmaïo labhati bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬aæ, nÃhaæ labhÃmi bhattagge aggÃsanaæ aggodakaæ aggapiï¬a'nti, iti [PTS Page 205] [\q 205/] so kupito hoti anattamano. Imassa pana mÃïava, brÃhmaïà kiæ vipÃkaæ pa¤¤ÃpentÅ'ti? Na khottha2 bho gotama, brÃhmaïà evaæ dÃnaæ denti: iminà paro kupito hotu anattamano'ti atha khvettha brÃhmaïà anukampÃjÃtikaæyeva dÃnaæ denti'ti. Evaæ sante kho mÃïava, brÃhmaïÃnaæ idaæ chaÂÂhaæ pu¤¤akiriyÃvatthu hoti yadidaæ anukampÃjÃtikanti. Evaæ sante bho gotama, brÃhmaïÃnaæ idaæ chaÂÂhaæ pu¤¤akiriyÃvatthu hoti yadidaæ anukampÃjÃtikanti. Ye te mÃïava, brÃhmaïà pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. Ime tvaæ pa¤ca dhamme kattha bahulaæ samanupassasi3 gahaÂÂhesu và pabbajitesuvÃ'ti? Yeme bho gotama, brÃhmaïà pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya, imÃhaæ pa¤ca dhamme pabbajitesu bahulaæ samanupassÃmi appaæ gahaÂÂhesu. GahaÂÂho hi bho gotama, mahaÂÂho mahÃkicco mahÃdhikaraïo mahÃsamÃrambho, na satataæ samitaæ saccavÃdÅ hoti. Pabbajito kho pana bho gotama, appaÂÂho appakicco appÃdhikaraïo appasamÃrambho, satataæ samitaæ saccavÃdÅ hoti. GahaÂÂho hi bho gotama, mahaÂÂho mahÃkicco mahÃdhikaraïo mahÃsamÃrambho, na satataæ samitaæ tapassÅ hoti. Pabbajito kho pana bho gotama, appaÂÂho appakicco appÃdhikaraïo appasamÃrambho, satataæ samitaæ tapassÅ hoti. GahaÂÂho hi bho gotama, mahaÂÂho mahÃkicco mahÃdhikaraïo mahÃsamÃrambho, na satataæ samitaæ brahmacÃrÅ hoti. Pabbajito kho pana bho gotama, appaÂÂho appakicco appÃdhikaraïo appasamÃrambho, satataæ samitaæ brahmacÃrÅ hoti. GahaÂÂho hi bho gotama, mahaÂÂho mahÃkicco mahÃdhikaraïo mahÃsamÃrambho na satataæ samitaæ sajjhÃya bahulo hoti. Pabbajito kho pana bho gotama, appaÂÂho appakicco appÃdhikaraïo appasamÃrambho, satataæ samitaæ sajjhÃya bahulo hoti. GahaÂÂho hi bho gotama, mahaÂÂho mahÃkicco mahÃdhikaraïo mahÃsamÃrambho, na satataæ samitaæ cÃgabahulo hoti. Pabbajito kho pana bho gotama, appaÂÂho appakicco appÃdhikaraïo appasamÃrambho, satataæ samitaæ cÃgabahulo hoti. Hoti. Yeme bho gotama, brÃhmaïÃ4 pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya , imÃhaæ pa¤ca dhamme pabbajitesu bahulaæ samanupassÃmi appaæ gahaÂÂhesÆti. -------------------------- 1. Na a¤¤e brÃhmaïà labheyyuæ - sya 2. Nakhevattha-machasaæ,syÃ.[PTS 3.] Samanupassati-sÅmu. 4. SamaïabrÃhmaïÃ-[PTS.] [BJT Page 728] [\x 728/] Ye te mÃïava, brÃhmaïà pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. CittassÃhaæ [PTS Page 206] [\q 206/] ete parikkhÃre vadÃmi. Yadidaæ cittaæ averaæ abyÃpajjhaæ tassa bhÃvanÃya. Idha mÃïava, bhikkhu saccavÃdÅ hoti. So saccavÃdÅmhÅti1 labhati atthavedaæ labhati, dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ2 yantaæ kusalÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ, cittassÃhaæ etaæ parikkhÃraæ vadÃmi. Yadidaæ cittaæ averaæ abyÃpajjhaæ tassa bhÃvanÃya. Idha mÃïava, bhikkhu tapassÅ hoti. So tapassÅmhÅti labhati atthavedaæ labhati, dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ2 yantaæ kusalÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ, cittassÃhaæ etaæ parikkhÃraæ vadÃmi. Yadidaæ cittaæ averaæ abyÃpajjhaæ tassa bhÃvanÃya. Idha mÃïava, bhikkhu brahmacÃrÅ hoti. So brahmacÃrÅmhÅti labhati atthavedaæ labhati, dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ2 yantaæ kusalÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ, cittassÃhaæ etaæ parikkhÃraæ vadÃmi. Yadidaæ cittaæ averaæ abyÃpajjhaæ tassa bhÃvanÃya. Idha mÃïava, bhikkhu sajjhÃyabahulo hoti. So sajjhÃyabahulomhÅti labhati atthavedaæ labhati, dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ2 yantaæ kusalÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ, cittassÃhaæ etaæ parikkhÃraæ vadÃmi. Yadidaæ cittaæ averaæ abyÃpajjhaæ tassa bhÃvanÃya. Idha mÃïava, bhikkhu cÃgabahulo hoti. So cÃgabahulomhÅti labhati atthavedaæ labhati, dhammavedaæ, labhati dhammÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ2 yantaæ kusalÆpasaæhitaæ pÃmujjaæ, cittassÃhaæ etaæ parikkhÃraæ vadÃmi. Yadidaæ cittaæ averaæ abyÃpajjhaæ tassa bhÃvanÃya. Ye te mÃïava, brÃhmaïà pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. CittassÃ'haæ ete parikkhÃre vadÃmi yadidaæ cittaæ averaæ abyÃpajjhaæ tassa bhÃvanÃyÃti. Evaæ vutte subho mÃïavo todeyyaputto bhagavantaæ etadavoca: sutaæ metaæ bho gotama, samaïo gotamo brahmÃnaæ sahavyatÃya maggaæ jÃnÃtÅti.3. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃïava, Ãsanne ito naÊakÃragÃmo, nayito dÆre naÊakÃragÃmoti? Evaæ bho. ùsanne ito naÊakÃragÃmo, nayito dÆre naÊakÃragÃmoti. Taæ kiæ ma¤¤asi mÃïava, idhassa4 puriso naÊakÃragÃme jÃtavaddho5 tamenaæ naÊakÃragÃmato tÃvadeva avasaÂaæ6 naÊakÃragÃmassa maggaæ puccheyyuæ. Siyà nu kho mÃïava, tassa purisassa naÊakÃragÃme jÃtavaddhassa naÊakÃragÃmassa maggaæ puÂÂhassa dandhÃyitattaæ và vitthÃyitattaæ vÃti? No hidaæ bho gotama, taæ kissa hetu: asu hi bho gotama, puriso naÊakÃragÃme jÃtavaddho tassa sabbÃneva naÊakÃragÃmassa maggÃni suviditÃnÅ'ti. ------------------------- 1.SaccavÃdÅmhÅti-sÅmu,syà 2. PÃmojjaæ-machasaæ 3. PajÃnÃtÅti-syà 4. Idhakhvassa-syÃ. 5. JÃtasaæva¬¬ho-syÃ. 6. Apasattaæ-syÃ. [BJT Page 730] [\x 730/] Siyà nu kho mÃïava, tassa purisassa naÊakÃragÃme jÃtavaddhassa naÊakÃragÃmassa maggaæ puÂÂhassa dandhÃyitattaæ [PTS Page 207] [\q 207/] và vitthÃyitattaæ vÃ, na tveva tathÃgatassa brahmalokaæ và brahmalokagÃminiæ và paÂipadaæ puÂÂhassa dandhÃyitattaæ và vitthÃyitattaæ vÃ. BrahmÃnaæ cÃhaæ mÃïava, pajÃnÃmi, brahmaloka¤ca brahmalokagÃmini¤ca paÂipadaæ. Yathà paÂipanno ca brahmà brahmalokaæ upapanno, ta¤ca pajÃnamÅ'ti. 'Sutaæ metaæ bho gotama, samaïo gotamo brahmÃïaæ sahavyatÃya maggaæ desetÅ'ti. SÃdhu me bhavaæ gotamo brahmÃnaæ sahavyatÃya maggaæ desetu'ti. Tena hi mÃïava, suïÃhi, sÃdhukaæ manasi karohi, bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhoti kho subho mÃïavo todeyyaputto bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: 'katamo ca mÃïava, brahmÃnaæ sahavyatÃya maggo: idha mÃïava, bhikkhu mettÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ, tathà tatiyaæ, tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya1 sabbÃvantaæ lokaæ mettà sahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Evaæ bhÃvitÃya kho mÃïava, mettÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ, na taæ tatrÃvasissati. Na taæ tatrÃvatiÂÂhati. SeyyathÃpi mÃïava, balavà saÇkhadhamo appakasireneva catuddisÃ2 vi¤¤Ãpeyya. Evameva kho mÃïava, evaæ bhavitÃya mettÃya ceto vimuttiyÃ, yaæ pamÃïakataæ kammaæ na taæ tatrÃvasissati. Na taæ tatrÃvatiÂÂhati. Ayampi kho mÃïava, brahmÃïaæ sahavyatÃya maggo. Punacaparaæ mÃïava, bhikkhu karuïÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya4 sabbÃvantaæ lokaæ karuïÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena [PTS Page 208] [\q 208/] appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Evaæ bhÃvitÃya kho mÃïava, karuïÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ, na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. SeyyathÃpi mÃïava, balavà saÇkhadhamo appakasireneva catuddisà vi¤¤Ãpeyya. Evameva kho mÃïava, evaæ bhÃvitÃya karuïÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ, na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. Ayampi kho mÃïava, brÃhmÃnaæ sahavyatÃya maggoti. Punacaparaæ mÃïava bhikkhu muditÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya4 sabbÃvantaæ lokaæ muditÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Evaæ bhÃvitÃya kho mÃïava, muditÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ, na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. SeyyathÃpi mÃïava, balavà saÇkhadhamo appakasireneva catuddisà vi¤¤Ãpeyya. Evameva kho mÃïava, evaæ bhÃvitÃya muditÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ, na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. Ayampi kho mÃïava, brÃhmÃïaæ sahavyatÃya maggoti. Punacaparaæ mÃïava, bhikkhu upekkhÃsahagatena cetasà ekaæ disaæ pharitvà viharati. Tathà dutiyaæ tathà tatiyaæ tathà catutthiæ. Iti uddhamadho tiriyaæ sabbadhi sabbattatÃya4 sabbÃvantaæ lokaæ upekkhÃsahagatena cetasà vipulena mahaggatena appamÃïena averena abyÃpajjhena pharitvà viharati. Evaæ bhÃvitÃya kho mÃïava, upekkhÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ, na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. SeyyathÃpi mÃïava, balavà saÇkhadhamo appakasireneva catuddisà vi¤¤Ãpeyya. Evameva kho mÃïava, evaæ bhÃvitÃya upekkhÃya cetovimuttiyà yaæ pamÃïakataæ kammaæ, na taæ tatrÃvasissati, na taæ tatrÃvatiÂÂhati. Ayampi kho mÃïava, brÃhmÃnaæ sahavyatÃya maggoti. ------------------------- 1.SabbatthÃya-sÅmu,syÃ. 2.CÃtuddisÃ-syÃ. [BJT Page 732] [\x 732/] Evaæ vutte subho mÃïavo todeyyaputto bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ bhotà gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gataæ. Handa cadÃni mayaæ bho gotama, gacchÃma, bahukiccà mayaæ bahukaraïiyyÃti. YassadÃni tvaæ mÃïava, kÃlaæ ma¤¤asÅti. Atha kho subho mÃïavo todeyyaputto bhagavato bhÃsitaæ abhinanditvà anumoditvà uÂÂhÃyÃsanà bhagavantaæ abhivÃdetvà padakkhiïaæ katvà pakkÃmi. Tena kho pana samayena jÃnussoïi brÃhmaïo sabbasetena valabhÅrathena2 sÃvatthiyà niyyÃti divÃdivassa. Addasà kho jÃnussoïi brÃhmaïo subhaæ mÃïavaæ todeyyaputtaæ dÆratova Ãgacchantaæ. DisvÃna subhaæ mÃïavaæ todeyyaputtaæ etadavoca: 'handa kuto nu bhavaæ bhÃradvÃjo Ãgacchati divÃdivassÃti? Ito hi kho bho, ahaæ ÃgacchÃmi samaïassa gotamassa sannikÃti. Taæ kiæ ma¤¤asi bhavaæ bhÃradvÃjo samaïassa gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ paï¬ito ma¤¤eti? [PTS Page 209] [\q 209/] Ko cÃhaæ bho, ko ca samaïassa gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ jÃnissÃmi. Sopi nÆnassa tÃdisova, yo samaïassa gotamassa pa¤¤Ãveyyattiyaæ jÃneyyÃti. UÊÃrÃya khalu bhavaæ bhÃradvÃjo samaïaæ gotamaæ pasaæsÃya pasaæsatÅti. Ko cÃhaæ bho, ko ca samaïaæ gotamaæ pasaæsissÃmi. Pasatthapasattho ca so bhavaæ gotamo, seÂÂho devamanussÃnaæ, ye cime bho brÃhmaïa, pa¤ca dhamme pa¤¤Ãpenti pu¤¤assa kiriyÃya kusalassa ÃrÃdhanÃya. Cittassa te samaïo gotamo parikkhÃre vadeti. Yadidaæ cittaæ averaæ abyÃpajjhaæ tassa bhÃvanÃyÃti. ---------------------------- 1. DakkhantÅti-syà 2. VaÊavÃbhirathena-machasaæ,[PTS] [BJT Page 734] [\x 734/] Evaæ vutte jÃïussoïÅ brÃhmaïo sabbasetà vaÊabhÅrathÃ1. Orohitvà ekaæsaæ uttarÃsaÇgaæ karitvà yena bhagavà tena¤jaliæ païÃmetvà udÃnaæ udÃnesi. LÃbhà ra¤¤o pasenadissa kosalassa suladdhalÃbhà ra¤¤o pasenadissa kosalassa, yassa vijite tathÃgato viharati arahaæ sammÃsambuddho'ti. Subhasuttaæ navamaæ. ------------------------- 1.VaÊavÃhirathÃ-machasaæ,[PTS.] [BJT Page 736] [\x 736/] 2.5.10 SaÇgÃravasuttaæ. Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kosalesu cÃrikaæ carati mahatà bhikkhusaÇghena saddhiæ. Tena kho pana samayena dhana¤jÃnÅ1 nÃma brÃhmaïÅ maï¬alakappe2 paÂivasati abhippasannà buddhe ca dhamme ca saÇghe ca. Atha kho dhana¤jÃnÅ brÃhmaïÅ upakkhalitvà tikkhattuæ udÃnaæ udÃnesi: 'namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassa, namo tassa bhagavato arahato sammÃsambuddhassÃ'ti. [PTS Page 210] [\q 210/] Tena kho pana samayena saÇgÃravo3 nÃma mÃïavo maï¬alakappe paÂivasati tiïïaæ vedÃnaæ pÃragÆ sanighaï¬ukeÂubhÃnaæ sÃkkharappabhedÃnaæ itihÃsapa¤camÃnaæ padako veyyÃkaraïo lokÃyatamahÃpurisalakkhaïesu anavayo. Assosi kho saÇgÃravo mÃïavo dhana¤jÃniyà brÃhmaïiyà evaæ vÃcaæ bhÃsamÃnÃya, sutvà dhana¤jÃniæ brÃhmaïiæ etadavoca: avabhÆtÃva ayaæ dhana¤jÃnÅ brÃhmaïÅ paribhÆtÃva ayaæ dhana¤jÃnÅ brÃhmaïÅ vijjamÃnÃnaæ brÃhmaïÃnaæ. Atha ca pana tassa muï¬akassa samaïakassa vaïïaæ bhÃsatÅti4 Na hi pana tvaæ tÃta bhadramukha, tassa bhagavato sÅlapa¤¤Ãïaæ jÃnÃsi. Sace tvaæ tÃta bhadramukha, tassa bhagavato sÅlapa¤¤Ãïaæ jÃneyyÃsi, na tvaæ tÃta bhadramukha, taæ bhagavantaæ akkositabbaæ paribhÃsitabbaæ ma¤¤eyyÃsÅti. Tena hi bhoti, yadà samaïo gotamo maï¬alakappaæ anuppatto hoti. Atha me5 ÃroceyyÃsÅti. Evaæ bhadramukhÃti kho dhana¤jÃnÅ brÃhmaïÅ saÇgÃravassa mÃïavassa paccassosi. Atha kho bhagavà kosalesu anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena maï¬alakappaæ tadavasari. Tatra sudaæ bhagavà maï¬alakappe viharati todeyyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ambavane. Assosi kho dhana¤jÃnÅ brÃhmaïÅ. 'Bhagavà kira maï¬alakappaæ anuppatto maï¬alakappe viharati todeyyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ambavane'ti. -------------------- 1. DhÃna¤jÃnÅ-[PTS 2.] Ca¤calikappe-machasaæ , paccalakappesyà ,caï¬alakappe-sÅmu. 3. SagÃravo-syà 4. BhÃsissatÅti-machasaæ 5. Atha kho,me-sÅmu. [BJT Page 738] [\x 738/] Atha kho dhana¤jÃnÅ brÃhmaïÅ yena saÇgÃravo mÃïavo, tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà saÇgÃravaæ mÃïavaæ etadavoca: 'ayaæ tÃta mudramukha, so bhagavà maï¬alakappaæ anuppatto, maï¬alakappe viharati todeyyÃnaæ brÃhmaïÃnaæ ambavane. YassadÃni tvaæ1 tÃta bhadramukha, kÃlaæ ma¤¤asÅti. 'Evaæ bhotÅ'ti2 kho saÇgÃravo mÃïavo dhana¤jÃniyà brÃhmaniyà paÂissutvà yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavatà saddhiæ sammodi, sammodanÅyaæ [PTS Page 211] [\q 211/] kathaæ sÃrÃïÅyaæ vÅtisÃretvà ekamantaæ nisÅdi. Ekamantaæ nisinno kho saÇgÃravo mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: 'Santi kho bho gotama, eke samaïabrÃhmaïà diÂÂhadhammÃbhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà Ãdibrahmacariyaæ paÂijÃnanti. Tatra bho gotama, ye te samaïabrÃhmaïà diÂÂhadhammÃbhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà Ãdibrahmacariyaæ paÂijÃnanti, tesaæ bhavaæ gotamo katamo'ti.? DiÂÂhadhammÃbhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattÃnaæ Ãdibrahmacariyaæ paÂijÃnantÃnampi kho ahaæ bhÃradvÃja, vemattataæ3 vadÃmi. Santi bhÃradvÃja, eke samaïabrÃhmaïà anussavikÃ, te anussavena diÂÂhadhammÃbhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà Ãdibrahmacariyaæ paÂijÃnanti seyyathÃpi brÃhmaïà tevijjÃ. Santi pana bhÃradvÃja, eke samaïabrÃhmaïà kevalaæ saddhÃmattakena diÂÂhadhammÃbhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà Ãdibrahmacariyaæ paÂijÃnanti seyyathÃpi takkÅ vÅmaæsÅ. Santi bhÃradvÃja, eke samaïabrÃhmaïà pubbe ananussutesu dhammesu sÃma¤¤eva dhammaæ abhi¤¤Ãya diÂÂhadhammÃbhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà Ãdibrahmacariyaæ paÂijÃnanti. Tatra bhÃradvÃja, ye te samaïabrÃhmaïà pubbe ananussutesu dhammesu sÃma¤¤eva dhammaæ abhi¤¤Ãya diÂÂhadhammÃbhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà Ãdibrahmacariyaæ paÂijÃnanti. TesÃhamasmi. TadaminÃpetaæ bhÃradvÃja, pariyÃyena veditabbaæ: yathà ye te samaïabrÃhmaïà pubbe ananussutesu dhammesu sÃma¤¤eva dhammaæ abhi¤¤Ãya diÂÂhadhammÃbhi¤¤ÃvosÃnapÃramippattà Ãdibrahmacariyaæ paÂijÃnanti, tesÃhamasmÅti. ------------------------ 1.YassadÃni-machasaæ 2.Evaæ bhoti-machasaæ 3. Vemattaæ-machasaæ. [BJT Page 740] [\x 740/] Idha me bhÃradvÃja, pubbeva sambodhà anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato etadahosi: sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho, abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ, yannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, aparena [PTS Page 212] [\q 212/] samayena daharova samÃno susukÃÊakeso bhadrena yobbanena samannÃgato paÂhamena vayasà akÃmakÃnaæ mÃtÃpitunnaæ assumukhÃnaæ rudantÃnaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajiæ. So evaæ pabbajito samÃno kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaÇkamiæ, upasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: "icchÃmahaæ Ãvuso kÃlÃma, imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ caritu"nti. Evaæ vutte bhÃradvÃja, ÃÊÃro kÃlÃmo maæ etadavoca: " viharatÃyasmà tÃdiso ayaæ dhammo, yattha vi¤¤Æ puriso na cirasseva sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃ"ti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, nacirasseva khippameva taæ dhammaæ pariyÃpuïiæ. So kho ahaæ bhÃradvÃja, tÃvatakeneva oÂÂhappahatamattena lapitalÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤ca vadÃmi theravÃda¤ca ' jÃnÃmi passÃmÅ" ti ca paÂijÃnÃmi aha¤ceva a¤¤e ca. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " na kho ÃÊÃro kÃlÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena 'sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmi"ti pavedeti. Addhà ÃÊÃro kÃlÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ viharatÅ"ti. Atha khvÃhaæ bhÃradvÃja, yena ÃÊÃro kÃlÃmo tanupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: "kittÃvatà no Ãvuso kÃlÃma, imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedemÅ"ti. Evaæ vutte bhÃradvÃja, ÃÊÃrokÃlÃmo Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ pavedesi. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi saddhÃ, mayhampatthi saddhÃ. Na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi viriyaæ ,mayhampatthi viriyaæ. Na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi sati, mayhampatthi sati. Na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi samÃdhi, mayhampatthi samÃdhi. Na kho ÃÊÃrasseva kÃlÃmassa atthi pa¤¤Ã, mayhampatthi pa¤¤Ã, yannÆnÃhaæ yaæ dhammaæ ÃÊÃro kÃlÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedeti, tassa dhammassa sacchikiriyÃya padaheyya"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, na cirasseva khippameva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchitvà upasampajja vihÃsiæ. -------------------------- 1.Udako-machasaæ, 2attanÃ- machasaæ. [BJT Page 742] [\x 742/] Atha khvÃhaæ bhÃradvÃja, yena ÃÊÃro kÃlÃmo tenupasaÇkamiæ, upasaÇkamitvà ÃÊÃraæ kÃlÃmaæ etadavocaæ: " ettÃvatà no Ãvuso kÃlÃma, imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅ"ti. EttÃvatà kho ahaæ Ãvuso, imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemÅ'ti. Ahampi kho Ãvuso ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti. LÃbhà no avuso, suladdhaæ no Ãvuso ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ sabrahmacÃriæ passÃma iti, yÃhaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi, taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upayampajja viharasi. Yaæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi, tamahaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemi. Iti yÃhaæ dhammaæ jÃnÃmi, taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi, tamahaæ dhammaæ jÃnÃmi. Iti yÃdiso ahaæ, tÃdiso tuvaæ. YÃdiso tuvaæ, tÃdiso ahaæ. Ehi dÃni Ãvuso, ubho'va santà imaæ gaïaæ pariharÃmÃ'ti. Iti kho bhÃradvÃja, ÃÊÃro kÃlÃmo Ãcariyo me samÃno attano antevÃsiæ maæ samÃnaæ attano samasamaæ Âhapesi, uÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆjesi. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " nÃyaæ dhammo nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhÃya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvadeva Ãki¤ca¤¤ÃyanÆpapattiyÃ"ti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, taæ dhammaæ analaÇkaritvà tasmà dhammà nibbijja apakkamiæ. So kho ahaæ bhÃradvÃja, kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno yena uddako2 rÃmaputto tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: " icchÃmahaæ Ãvuso rÃma1 imasmiæ dhammavinaye brahmacariyaæ caritu"nti. Evaæ vutte bhÃradvÃja, uddako rÃmaputto maæ etadavoca: 'viharatÃyasmÃ, tÃdiso ayaæ dhammo, yattha vi¤¤Æ puriso na cirasseva sakaæ Ãcariyakaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihareyyÃ"ti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, na cirasseva khippameva taæ dhammaæ pariyÃpuïiæ. So kho ahaæ bhÃradvÃja, tÃvatakeneva oÂÂhappahatamattena lapita lÃpanamattena ¤ÃïavÃda¤ca vadÃmi theravÃda¤ca 'jÃnÃmi passÃmÅ'ti ca paÂijÃnÃmi aha¤ceva a¤¤e ca. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " na kho rÃmo imaæ dhammaæ kevalaæ saddhÃmattakena sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ"ti. Pavedesi, addhà rÃmo imaæ dhammaæ jÃnaæ passaæ vihÃsÅ'ti. Atha khvÃhaæ bhÃradvÃja, yena uddako2 rÃmaputto tenupasaÇkamiæ. UpasaÇkamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: " kittÃvatà no Ãvuso, rÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedesÅ"ti. Evaæ vutte bhÃradvÃja, uddako rÃmaputto nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ pavedesi. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " na kho rÃmasseva ahosi saddhÃ, mayhampatthi saddhÃ. Na kho rÃmasseva ahosi viriyaæ, mayhampatthi virayaæ. Na kho rÃmasseva ahosi sati mayhampatthi sati. Na kho rÃmasseva ahosi samÃdhi ,mayhampatthi samÃdhi. Na kho rÃmasseva ahosi pa¤¤Ã, mayhampatthi pa¤¤Ã. YannÆnÃhaæ yaæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti pavedesi. Tassa dhammassa sacchikiriyÃya padaheyya"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, na cirasseva khippameva taæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja vihÃsiæ. ------------------------- 1.ùvuso-machasaæ 2. Udako-machasaæ. [BJT Page 744] [\x 744/] Atha khvÃhaæ bhÃradvÃja, yena uddako rÃmaputto tenupasaÇkamiæ, upasaÇkamitvà uddakaæ rÃmaputtaæ etadavocaæ: " ettÃvatà no avuso rÃma1 imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅ"ti. EttÃvatà kho ahaæ Ãvuso imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedemÅ'ti2. 'Ahampi kho Ãvuso, ettÃvatà imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharÃmÅ'ti. LÃbhà no Ãvuso, suladdhaæ no Ãvuso, ye mayaæ Ãyasmantaæ tÃdisaæ brahmacÃriæ passÃma. Iti yaæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesi, taæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi. Yaæ tvaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja viharasi, taæ dhammaæ rÃmo sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesi. Iti yaæ dhammaæ rÃmo abhi¤¤Ãsi, taæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi. Yaæ tvaæ dhammaæ jÃnÃsi, taæ dhammaæ rÃmo abhi¤¤Ãsi. Iti yÃdiso rÃmo ahosi, tÃdiso tuvaæ, yÃdiso tuvaæ, tÃdiso rÃmo ahosi. Ehi dÃni Ãvuso, tuvaæ imaæ gaïaæ pariharÃ'ti. Iti kho bhÃradvÃja, uddako rÃmaputto sabrahmacÃrÅ me samÃno ÃcariyaÂÂhÃne maæ Âhapesi, uÊÃrÃya ca maæ pÆjÃya pÆjesi. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " nÃyaæ dhammo nibbidÃya na virÃgÃya na nirodhaya na upasamÃya na abhi¤¤Ãya na sambodhÃya na nibbÃnÃya saævattati, yÃvadeva nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpapattiyÃ"ti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, taæ dhammaæ analaækaritvà tasmà dhammà nibbijja apakkamiæ. So kho ahaæ bhÃradvÃja, kiækusalagavesÅ anuttaraæ santivarapadaæ pariyesamÃno magadhesu anupubbena cÃrikaæ caramÃno yena uruvelà senÃnigamo tadavasariæ. Tatthaddasaæ ramaïÅyaæ bhÆmibhÃgaæ pÃsÃdika¤ca vaïasaï¬aæ nadŤca sandantiæ setakaæ supatitthaæ ramaïÅyaæ samantà ca gocaragÃmaæ. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " ramaïÅyo vata bho bhÆmibhÃgo, pÃsÃdiko ca vanasaï¬o ,nadÅ ca sandati setakà supatitthà ramaïÅyÃ, samantà ca gocaragÃmo, alaæ vatidaæ kulaputtassa padhÃnatthikassa padhÃnÃyÃ"ti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, tattheva nisÅdiæ 'alamimaæ padhÃnÃyÃ'ti. Apissu maæ bhÃradvÃja, tisso upamÃyo paÂibhaæsu anacchariyà pubbe assutapubbÃ: SeyyathÃ'pi bhÃradvÃja, allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ udake nikkhittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya aggiæ abhinibbattessÃmi, tejo pÃtukirissÃmÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi bhÃradvÃja, api nu so puriso amuæ allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ udake nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento aggiæ abhinibbatteyya tejo pÃtukareyyÃ'ti? ------------------------------- 3. RÃmo-machasaæ 2. EttÃvatà kho Ãvuso rÃmo imaæ dhammaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà upasampajja pavedesÅ'ti.Machasaæ. [BJT Page 746] [\x 746/] No hidaæ bho gotama, taæ kissa hetu: aduæ hi bho gotama, allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ. Ta¤ca pana udake nikkhittaæ. YÃvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ'ti. Evameva kho bhÃradvÃja, ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena ceva kÃmehi avupakaÂÂhà viharanti, yo ca nesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasneho kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho, so ca ajjhattaæ na suppahÅno hoti, na suppaÂippassaddho. Opakkamikà ce'pi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippÃ1 kaÂukà vedanà vediyanti, abhabbÃva te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. No ce'pi te bhonto samaïabrÃhmaïà oppakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti, abhabbÃva te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ bhÃradvÃja, paÂhamà upamà paÂihÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. AparÃ'pi maæ bhÃradvÃja dutiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ: seyyathÃ'pi bhÃradvÃja, allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ, atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya aggiæ abhinibbattessÃmi, tejo pÃtukarissÃmÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi bhÃradvÃja, apinu so puriso amuæ allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento aggiæ abhinibbatteyya tejo pÃtukareyyÃ'ti? No hidaæ bho gotama, taæ kissa hetu: aduæ hi bho gotama, allaæ kaÂÂhaæ sasnehaæ. Ki¤cÃpi Ãrakà udakà thale nikkhittaæ yÃvadeva ca pana so puriso kilamathassa vighÃtassa bhÃgÅ assÃ'ti. Evameva kho bhÃradvÃja, ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena kho kÃmehi vÆpakaÂÂhà viharanti. Yo ca nesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasineho kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho, so ca ajjhattaæ na suppahÅno hoti na suppaÂippassaddho. Opakkamikà ce'pi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Abhabbà va te ¤Ãïaya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya no ce'pi te bhonto samaïabrÃhmaïà opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti2, ababbÃva te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ bhÃradvÃja, dutiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. AparÃ'pi kho maæ bhÃradvÃja, tatiyà upamà paÂibhÃsi, anacchariyà pubbe assutapubbÃ: seyyathÃpi bhÃradvÃja, sukkhaæ kaÂÂhaæ kolÃpaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ. Atha puriso Ãgaccheyya uttarÃraïiæ ÃdÃya aggiæ abhinibbattessÃmi, tejo pÃtukarissÃmÅ'ti. Taæ kiæ ma¤¤asi bhÃradvÃja, apinu so puriso amuæ sukkhaæ kaÂÂhaæ kolÃpaæ Ãrakà udakà thale nikkhittaæ uttarÃraïiæ ÃdÃya abhimanthento aggiæ abhinibbatteyya, tejo pÃtukareyyÃ'ti? ------------------------ 1.Tibbà kharà -machasaæ. 2.Vedayanti-machasaæ. [BJT Page 748] [\x 748/] Evaæ bho gotama, taæ kissa hetu: aduæ hi bho gotama, sukkhaæ kaÂÂhaæ kolÃpaæ, ta¤ca pana Ãrakà udakà thale nikkhitta'nti. Evameva kho bhÃradvÃja, ye hi keci samaïà và brÃhmaïà và kÃyena ceva cittena ca kÃmehi vÆpakaÂÂhà viharanti. Yo ca nesaæ kÃmesu kÃmacchando kÃmasineho kÃmamucchà kÃmapipÃsà kÃmapariÊÃho, so ca ajjhattaæ suppahÅno hoti suppaÂippassaddho. Opakkamikà ce'pi te bhonto samaïabrÃhmaïà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Bhabbà va te ¤ÃïÃya dassanÃya anuttarÃya sambodhÃya. Ayaæ kho maæ bhÃradvÃja, tatiyà upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. Imà kho maæ bhÃradvÃja, tisso upamà paÂibhÃsi anacchariyà pubbe assutapubbÃ. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " yannÆnÃhaæ dantebhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïheyyaæ abhinippÅÊeyyaæ abhisantÃpeyya"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, dantebhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhÃmi abhinippÅÊemi abhisantÃpemi. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, dantebhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato kacchehi sedà muccanti. SeyyathÃpi bhÃradvÃja, balavà puriso dubbalataraæ purisaæ sÅse và gahetvà khandhe và gahetvà abhiniggaïheyya abhinippÅÊeyya abhisantÃpeyya, evameva kho me bhÃradvÃja, dantebhidantamÃdhÃya jivhÃya tÃluæ Ãhacca cetasà cittaæ abhiniggaïhato abhinippÅÊayato abhisantÃpayato kacchehi sedà muccanti. ùraddhaæ kho pana me bhÃradvÃja, viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena pÃdhÃnÃbhitunnassa sato. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appÃïakaæ1 jhÃnaæ jhÃyeyya"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu kaïïasotehi vÃtÃnaæ nikkhamantÃnaæ adhimatto saddo hoti. SeyyathÃpi nÃma kammÃragaggariyà dhammÃnÃya adhimatto saddo hoti evameva kho me bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu kaïïasotehi vÃtÃnaæ nikkhamantÃnaæ adhimatto saddo hoti. ùraddhaæ kho pana me bhÃradvÃja, viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ2, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato ------------------------- 1. AppÃïakaæyeva - machasaæ 2.AsammuÂÂhà - machasaæ. [BJT Page 750] [\x 750/] Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appÃïakaæyeva jhÃnaæ jhÃyeyya"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà muddhÃnaæ1 Æhananti. SeyyathÃpi bhÃradvÃja, balavà puriso tiïhena sikharena muddhani abhimantheyya, evameva kho me bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà muddhani Æhananti. ùraddhaæ kho pana me bhÃradvÃja, viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appÃïakaæyeva jhÃnaæ jhÃyeyya"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïatoca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà sÅse sÅsavedanà honti. SeyyathÃpi bhÃradvÃja, balavà puriso daÊhena varattakabandhena2 sÅse sÅsaveÂhaæ dadeyya, evameva kho bhÃradvÃja mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà sÅse sÅsavedanà honti. ùraddhaæ kho pana me bhÃradvÃja, viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appÃïakaæyeva jhÃnaæ jhÃyeyya"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà kucchiæ parikantanti, seyyathÃpi bhÃradvÃja, dakkho goghÃtako và goghÃtakantevÃsÅ và tiïhena govikantanena kucchiæ parikanteyya, evameva kho me bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà vÃtà kucchiæ parikantanti. ùraddhaæ kho pana me bhÃradvÃja, viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " yannÆnÃhaæ appaïakaæyeva jhÃnaæ jhÃyeyya"nti so kho ahaæ bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃse uparundhiæ. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja nÃsato ca kaïïatoca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimattà kÃyasmiæ ¬Ãho hoti, seyyathÃpi bhÃradvÃja, dve balavanto purisà dubbalataraæ purisaæ nÃnÃbÃhÃsu gahetvà aÇgÃrakÃsuyà santÃpeyya samparitÃpeyya evameva kho me bhÃradvÃja, mukhato ca nÃsato ca kaïïato ca assÃsapassÃsesu uparuddhesu adhimatto kÃyasmiæ ¬Ãho hoti. ùraddhaæ kho pana me bhÃradvÃja, viriyaæ hoti asallÅnaæ, upaÂÂhità sati apammuÂÂhÃ, sÃraddho ca pana me kÃyo hoti appaÂippassaddho teneva dukkhappadhÃnena padhÃnÃbhitunnassa sato. ------------------------- 1.Muddhani-machasaæ 2.Varattakkhaï¬ena-machasaæ. [BJT Page 752] [\x 752/] Apissu maæ bhÃradvÃja, devatà disvà evamÃhaæsu:" kÃlakato1 samaïo gotamo"ti ekaccà devatà evamÃhaæsu: " na kÃlakato samaïo gotamo, api ca kÃlaÇkarotÅ'ti. Ekaccà devatà evamÃhaæsu: " na kÃlakato samaïo gotamo, na'pi2 kÃlaÇkaroti. Arahaæ samaïo gotamo, vihÃrotveveso3 arahato evarÆpo hotÅ"ti. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " yannÆnÃhaæ sabbaso ÃhÃrÆpacchedÃya paÂipajjeyya"nti. Atha kho maæ bhÃradvÃja, devatà upasaÇkamitvà etadavocuæ: "mà kho tvaæ mÃrisa, sabbaso ÃhÃrÆpacchedÃya paÂipajji. Sace kho tvaæ mÃrisa, sabbaso ÃhÃrÆpacchedÃya paÂipajjissasi, tassa te mayaæ dibbaæ ojaæ lomakÆpehi ajjhohÃressÃma4 tÃyaæ tvaæ yÃpessatÅ'ti. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: 'aha¤ceva kho pana sabbaso ajaddhukaæ5 paÂijÃneyyaæ, imà ca me devatà dibbaæ ojaæ lomakÆpehi ajjhohÃreyyuæ, tÃya cÃhaæ yÃpeyyaæ, taæ mamassa musÃ"ti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, tà devatà paccÃcikkhÃmi, halanti vadÃmi. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: "yannÆnÃhaæ thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃreyyaæ pasataæ pasataæ yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kalÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsa"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ pasataæ pasataæ yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kalÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsaæ. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, thokaæ thokaæ ÃhÃraæ ÃhÃrayato pasataæ pasataæ yadi và muggayÆsaæ yadi và kulatthayÆsaæ yadi và kalÃyayÆsaæ yadi và hareïukayÆsaæ adhimattakasÅmÃnaæ patto kÃyo hoti seyyathÃpi nÃma ÃsÅtikapabbÃni và kÃÊapabbÃni vÃ, evamevassu me aÇgapaccaÇgÃni bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma vaÂÂanÃvalÅ, evamevassu me piÂÂhikaïÂako unnatÃvanato hoti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma jara sÃlÃya gopÃnasiyo oluggaviluggà bhavanti, evamassu me phÃsuliyo oluggaviluggà bhavanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma gambhÅre udapÃne udakatÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti, evamevassu me akkhikÆpesu akkhitÃrakà gambhÅragatà okkhÃyikà dissanti tÃyevappÃhÃratÃya. SeyyathÃpi nÃma -------------------------- 1.KÃlaÇkato-machasaæ 2.NÃpi-machasaæ 3. VihÃrotveva so - machasaæ 4.Ajjhoha ressÃma-machasaæ 5. Ajajjitaæ-machasaæ. [BJT Page 754] [\x 754/] Tittakà lÃbu Ãmakacchinno vÃtÃtapena samphuÂito hoti sammilÃto, evamevassu me sÅsacchavÅ samphuÂità hoti sammilÃtà tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ bhÃradvÃja, udaracchaviæ parÃmasissÃmÅ'ti piÂÂhikaïÂakaæyeva parigaïhÃmi. 'PiÂÂhikaïÂakaæ parÃmasissÃmÅ'ti udaracchaviæyeva parigaïhÃmi. YÃvassu me bhÃradvÃja, udaracchavi piÂÂhikaïaÂakaæ allinà hoti tÃyevappahÃratÃya, so kho ahaæ bhÃradvÃja,'vaccaæ và muttaæ và karissÃmÅ'ti tattheva avakujjo papatÃmi tÃyevappÃhÃratÃya. So kho ahaæ bhÃradvÃja, imameva kÃyaæ assÃsento pÃïÅnà gattÃni anumajjÃmi. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, pÃïinà gattÃni anumajjato pÆtimÆlÃni lomÃni kÃyasmà papatanti tÃyevappÃhÃratÃya. Apissu maæ bhÃradvÃja, manussà disvà evamÃhaæsu: "kÃÊo samaïo gotamo"ti. Ekacce manussà evamÃhaæsu: " na kÃÊo samaïo gotamo, sÃmo samaïo gotamo"ti ekacce manussà evamÃhaæsu: " na kÃÊo samaïo gotamo ,na'pi sÃmo, maÇguracchavi samaïo gotamo"ti. YÃvassu me bhÃradvÃja, tÃva parisuddho chavivaïïo pariyodÃto upahato hoti tÃyevappÃhÃratÃya. Tassa mayhaæ bhÃrÃdvÃja, etadahosi: " ye kho keci atÅtamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippÃ1 kaÂukà vedanà vediyiæsu,2 etÃva paramaæ nayito bhiyyo. Ye'pi hi keci anÃgatamaddhÃnaæ samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippÃ1 kaÂukà vedanà vediyissanti,3 etÃva paramaæ nayito bhiyyo. Ye'pi hi keci etarahi samaïà và brÃhmaïà và opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti,4 etÃva paramaæ nayito bhiyyo. Na kho panÃhaæ imÃya kaÂukÃya dukkarakÃriyÃya adhigacchÃmi uttarimanussadhammà alamariya¤Ãïadassanavisesaæ. Siyà nu kho a¤¤o maggo bodhÃyÃ"ti.? Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " abhijÃnÃmi kho panÃ'haæ pitusakkassa kammante sÅtÃya jambucchÃyÃya nisinno vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharitÃ. Siyà nukho eso maggo bodhÃyÃ"ti. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, satÃnusÃrÅ vi¤¤Ãïaæ ahosi: " eso'va5 maggo bodhÃyÃ"ti. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " kiæ nukho ahaæ tassa sukhassa bhÃyÃmi, yaæ taæ sukhaæ a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehÅ"ti. Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi: " na kho ahaæ tassa sukhassa bhÃyÃmi, yaæ taæ sukhaæ a¤¤atreva kÃmehi a¤¤atra akusalehi dhammehÅ"ti. ------------------------- 1.Tibbà kharÃ-machasaæ 2. Vedayiæsu-machasaæ 3. Vedayissanti-machasaæ 4. Vedayanti-machasaæ 5. Eseva-machasaæ. [BJT Page 756] [\x 756/] Tassa mayhaæ bhÃradvÃja, etadahosi:" na kho taæ sukaraæ sukhaæ adhigantuæ evaæ adhimattakasÅmÃnaæ pattakÃyena, yannÆnÃhaæ oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃreyyaæ odanakummÃsa"nti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ odanakummÃsaæ. Tena kho pana maæ bhÃradvÃja, samayena pa¤cavaggiyà bhikkhÆ paccupaÂÂhità honti, " yaæ kho samaïo gotamo dhammaæ adhigamissati, taæ no ÃrocessatÅ"ti yato kho ahaæ bhÃradvÃja oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃresiæ odanakummÃsaæ. Atha me te pa¤cavaggiyà bhikkhÆ nibbijja pakkamiæsu " bÃhuliko1 samaïo gotamo padhÃnavibbhanto Ãvatto bÃhullÃyÃ"ti. So kho ahaæ bhÃradvÃja, oÊÃrikaæ ÃhÃraæ ÃhÃretvà balaæ gahetvà vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. VitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamà ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæjhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. PÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca vihÃsiæ. Sato ca sampajÃno sukha¤ca kÃyena paÂisaævediæ. Yantaæ ariyà Ãcikkhanti: upekkhako satimà sukhavihÃrÅti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja vihÃsiæ. Sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnÃ, pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamÃ1 adukkhaæ asukhaæ2 upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ3 upasampajja vihÃsiæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi, seyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo, tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo dasapi jÃtiyo vÅsatimpi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃrÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe amutrÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ5 tatrÃpÃsiæ evannÃmo evaÇgotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto idhÆpapanno'ti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarÃmi. Ayaæ kho me bhÃradvÃja, rattiyà paÂhame yÃme paÂhamà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannà tamo vihato aloko uppanno yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahitattassa viharato. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte4 sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne, hine païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammupage satte pajÃnÃmi. Ime vata bhonto sattà kÃyaduccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchadiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ, ime và pana bhonto sattà kÃyasucaritena samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ, te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passÃmi cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yatÃkammÆpage satte pajÃnÃmi, ayaæ kho me bhÃradvÃja, rattiyà majjhime yÃme dutiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahÅtattassa viharato. ------------------------ 1.BÃhulliko-machasaæ. [BJT Page 758] [\x 758/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhÆte kammaniye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmesiæ. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ abbhä¤Ãsiæ. Ayaæ dukkhanirodhagÃmiïÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ abbhä¤Ãsiæ. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ abbhä¤Ãsiæ. Ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ abbhä¤Ãsiæ. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ abbhä¤Ãsiæ ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅpaÂipadÃti yathÃbhÆtaæ abbhä¤Ãsiæ. Tassa me evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavà pi cittaæ vimuccittha. BhavÃsavÃpi cittaæ vimuccittha. AvijjÃsavà pi cittaæ vimuccittha. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ ahosi. KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti abbha¤¤Ãsiæ. Ayaæ kho me bhÃradvÃja, rattiyà pacchime yÃme tatiyà vijjà adhigatÃ, avijjà vihatà vijjà uppannÃ, tamo vihato ,Ãloko uppanno, yathà taæ appamattassa ÃtÃpino pahÅtattassa viharatoti. Evaæ vutte saÇgÃravo mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: aÂÂhitavataæ bhoto gotamassa padhÃnaæ ahosi. Sappurisavataæ bhoto gotamassa padhÃnaæ ahosi, yathà taæ arahato sammÃsambuddhassa. Kinnu kho bho gotama, atthi devÃti. hÃnaso metaæ bhÃradvÃja, viditaæ yadidaæ atthi devÃti. Kinnu kho bho gotama, atthi devÃti puÂÂho samÃno, ÂhÃnaso metaæ bhÃradvÃja, viditaæ yadidaæ atthi devÃti1 vadesi? Na nu kho bho gotama, evaæ sante tucchÃ2 musà hotÅ'ti. Atthi devÃ'ti bhÃradvÃja, puÂÂho samÃno, atthi devÃ'ti [PTS Page 213] [\q 213/] yo vadeyya. hÃnaso me viditÃti yo vadeyya, atha khevattha vi¤¤Ænà purisena3 ekaæsena niÂÂhaæ gantabbaæ4 yadidaæ atthi devÃti. Kissa pana me bhavaæ gotamo, Ãdikeneva na byÃkÃsÅti Uccena sammataæ kho etaæ bhÃradvÃja, lokasmiæ yadidaæ atthi devÃ'ti. --------------------------- 1.AdhidevÃti-sÅmu. 2.TucchÃ-sÅmu. 3.Vi¤¤Æpurisena [PTS,]syà 4.Gantuævà -syÃ. [BJT Page 760] [\x 760/] Evaæ vutte saÇgÃravo mÃïavo bhagavantaæ etadavoca: abhikkantaæ bho gotama abhikkantaæ bho gotama, seyyathÃpi bho gotama, nikkujjitaæ và ukkujjeyya, paÂicchannaæ và vivareyya, mÆÊhassa và maggaæ Ãcikkheyya' andhakÃre và telapajjotaæ dhÃreyya, 'cakkhumanto rÆpÃni dakkhintÅ'ti, evamevaæ gotamena anekapariyÃyena dhammo pakÃsito. EsÃhaæ bhavantaæ gotamaæ saraïaæ gacchÃmi dhamma¤ca bhikkhusaÇgha¤ca. UpÃsakaæ maæ bhavaæ gotamo dhÃretu ajjatagge pÃïupetaæ saraïaæ gatanti. [PTS Page 214] [\q 214/] SaÇgÃravasuttaæ dasamaæ. BrÃhmaïavaggo pa¤camo Tassa vaggassa uddÃnaæ BrahmÃyu selassalÃyano ghoÂamukho ca brÃhmaïo Esu caÇkÅ dhana¤jÃni vÃseÂÂho subha gÃravoti. Idaæ vaggÃna'muddÃnaæ Vaggo gahapati bhikkhu paribbÃjakanÃmako RÃjavaggo brÃhmaïoti pa¤ca majjhimaÃgame MajjhimapaïïÃsakaæ samattaæ [BJT Vol M - 3] [\z M /] [\w III /] [BJT Page 002] [\x 2/] SuttantapiÂake MajjhimanikÃyo UparipaïïÃsako 1 Devadahavaggo Namo tassa bhagavato arahato sammà sambuddhassa 3.1.1. Devadaha suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati devadahaæ nÃma sakyÃnaæ nigamo. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavo'ti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Santi bhikkhave, eke samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaæ diÂÂhino: 'yaÇki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, sabbaæ taæ pubbekatahetu. Iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvÃ1 navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo Ãyatiæ anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti evaævÃdino bhikkhave nigaïÂhÃ2. Evaæ vÃdÃhaæ bhikkhave, nigaïÂhe upasaÇkamitvà evaæ vadÃmi: saccaæ kira tumhe Ãvuso nigaïÂhà evaævÃdino evaædiÂÂhino 'yaÇki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, sabbaæ taæ pubbekatahetu. Iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvÃ1 navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo Ãyatiæ anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. Te ce me bhikkhave, nigaïÂhà evaæ puÂÂhà ÃmÃti paÂijÃnanti: tyÃhaæ evaæ vadÃmi: 'kiæ pana tumhe Ãvuso nigaïÂhÃ, jÃnÃtha. Ahuvamheva mayaæ pubbe, na nÃhuvamhÃ'ti. No hidaæ Ãvuso. ------------------------- 1.ByantÅbhÃvÃ-majasaæ. ByantibhÃvÃ-syÃ. 2.NiganthÃ-syÃ. [BJT Page 004] [\x 4/] Kiæ pana tumhe Ãvuso nigaïÂhÃ, jÃnÃtha: akaramheva mayaæ pubbe pÃpaæ kammaæ na nÃkaramhÃ'ti. No hidaæ Ãvuso. Kiæ pana tumhe Ãvuso nigaïÂhà jÃnÃtha evarÆpaæ và pÃpaæ kammaæ akaramhÃ'ti. No hidaæ Ãvuso. Kiæ pana tumhe Ãvuso nigaïÂhÃ, jÃnÃtha: ettakaæ và dukkhaæ nijjiïïaæ, ettakaæ và dukkhaæ nijjiretabbaæ1 ettakamhi và dukkhe nijjiïïe sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. [PTS Page 215] [\q 215/] No hidaæ Ãvuso. Kiæ pana tumhe Ãvuso nigaïÂhÃ, jÃnÃtha: diÂÂheva dhamme akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampada'nti. No hidaæ Ãvuso. Iti kira tumhe Ãvuso nigaïÂhÃ, na jÃnÃtha: 'ahuvamheva mayaæ pubbe na nÃhuvamhÃ'ti. Na jÃnÃtha 'akaramheva mayaæ pubbe pÃpaæ kammaæ na nÃkaramhÃ'ti. Na jÃnÃtha, 'evarÆpaæ và evarÆpaæ và pÃpaæ kammaæ akaramhÃ'ti. Na jÃnÃtha 'ettakaæ và dukkhaæ nijjiïïaæ, ettakaæ và dukkhaæ nijjiretabbaæ1, ettakamhi và dukkhe nijjiïïe sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. Na jÃnÃtha: diÂÂheva dhamme akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadaæ. Evaæ sante ÃyasmantÃnaæ nigaïÂhÃnaæ na kallamassa veyyÃkaraïÃya: "yaÇki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti, sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ và sabbaæ taæ pubbe katahetu. Iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvà navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo Ãyatiæ anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ"ti. Sace2 tumbhe Ãvuso nigaïÂhÃ, jÃneyyÃtha ahuvamheva mayaæ pubbe na nÃhuvamhÃ'ti. JÃneyyÃtha akaramheva mayaæ pubbe pÃpaæ kammaæ na nÃkaramhÃ'ti. JÃneyyÃtha 'evarÆpaæ và evarÆpaæ và pÃpaæ kammaæ akaramhÃ'ti, jÃneyyÃtha 'ettakaæ và dukkhaæ nijjiïïaæ ettakaæ và dukkhaæ nijjiretabbaæ,1 ettakamhi và dukkhe nijjiïïe sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. JÃneyyÃtha 'diÂÂheva dhamme akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadaæ, evaæ sante ÃyasmantÃnaæ nigaïÂhÃnaæ kallamassa veyyÃkaraïÃya: "yaÇki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ và sabbaæ taæ pubbekatahetu. Iti purÃïÃnaæ [PTS Page 216] [\q 216/] kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvà navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo Ãyatiæ anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ"ti. ------------------------ 1.Nijjiretabbaæ-majasaæ. 2.Sace pana-sÅmu, majasaæ, syÃ. [BJT Page 006] [\x 6/] SeyyathÃpi Ãvuso nigaïÂhÃ, puriso sallena viddho assa savisena gÃÊhÆpalepanena, so sallassapi vedanÃhetu1 dukkhà tippÃ2 kaÂukà vedanà vediyeyya. Tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhÃpeyyuæ. Tassa so bhisakko sallakatto satthena vaïamukhaæ parikanteyya. So satthenapi vaïamukhassa parikantanahetu dukkhà tippÃ2 kaÂukà vedanà vediyeyya. Tassa so bhisakko sallakatto esaniyà sallaæ eseyya. So esaniyÃpi sallassa esanà hetu3 dukkhà tippÃ2 kaÂukà vedanà vediyeyya, tassa so bhisakko sallakatto sallaæ abbaheyya4. So sallassapi abbahanahetu5 dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyeyya. Tassa so bhisakko sallakatto agadaÇgÃraæ vaïamukhe odaheyya. So agadaÇgÃrassapi vaïamukhe odahanahetu dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyeyya. So aparena samayena rÆÊhena vaïena sa¤chavinà arogo assa sukhÅ serÅ sayaævasÅ yena kÃmaÇgamo. Tassa evamassa: 'ahaæ kho pubbe sallena viddho ahosiæ savisena gÃÊhÆpalepanena. So'haæ sallassapi vedanÃhetu dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyiæ. Tassa me mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhÃpesuæ6. Tassa me so bhisakko sallakatto satthena vaïamukhaæ parikanti. So'haæ satthenapi7 vaïamukhassa parikantanahetu dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyiæ. Tassa me so bhisakko sallakatto esaniyà sallaæ esi. So'haæ esaniyÃpi sallassa esanÃhetu3 dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyiæ. Tassa me so bhisakko sallakatto sallaæ abbahi8 so'haæ sallassÃpi abbahanahetu5 dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyiæ tassa me so bhisakko sallakatto agadaÇgÃraæ vaïamukhe odahi. So'haæ agadaÇgÃrassapi vaïamukhe odahanahetu dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyiæ. [PTS Page 217] [\q 217/] so'mhi etarahi rÆÊhena vaïena sa¤chavinà arogo sukhÅ serÅ sayaævasÅ yena kÃmaÇgamo'ti. Evameva kho Ãvuso nigaïÂhÃ, sace tumhe jÃneyyÃtha ahuvamheva mayaæ pubbe, na nÃnuvamhÃ'ti. JÃneyyÃtha evarÆpaæ và evarÆpaæ và pÃpaæ kammaæ akaramhÃ'ti. JÃneyyÃtha ettakaæ và dukkhaæ nijjiïïaæ, ettakaæ và dukkhaæ nijjiretabbaæ. Ettakamhi và dukkhe nijjiïïe sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. JÃneyyÃtha 'diÂÂheva dhamme akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ, kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadaæ. Evaæ sante ÃyasmantÃnaæ nigaïÂhÃnaæ kallamassa veyyÃkaraïÃya yaÇki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ và sabbaæ taæ pubbekatahetu: iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvà navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo Ãyatiæ anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. -------------------------- 1.Vedanahetu-syà 2.TibbÃ-majasaæ 3.Esanahetu-syÃ. EsaïÃhetu-sÅmu 4.Abbhuïheyya-syà abbyaheyya-[PTS] 5.Abbhuïhanahetu-syÃ. Abbyahanahetu-[PTS] 6.UpaÂÂhapesuæ-majasaæ,syÃ. 7.Sallenapi-[PTS] 8.Abbyahi-[PTS] Abbhuïhi-syÃ. [BJT Page 008] [\x 8/] Yasmà ca kho tumhe Ãvuso nigaïÂhÃ, na jÃnÃtha 'ahuvamheva mayaæ pubbe na nÃhuvamhÃ'ti. Na jÃnÃtha 'akaramheva mayaæ pubbe pÃpaæ kammaæ, na nÃkaramhÃ'ti. Na jÃnÃtha 'evarÆpaæ và evarÆpaæ và pÃpaæ kammaæ akaramhÃ'ti. Na jÃnÃtha ettakaæ và dukkhaæ nijjiïïaæ ettakaæ và dukkhaæ nijjiretabbaæ, ettakamhi và dukkhe nijjiïïe sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. Na jÃnÃtha diÂÂheva dhamme akusalÃnaæ dhammÃnaæ pahÃnaæ kusalÃnaæ dhammÃnaæ upasampadaæ. Tasmà ÃyasmantÃnaæ nigaïÂhÃnaæ na kallamassa veyyÃkaraïÃya: 'yaÇki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ và sabbaæ taæ pubbekatahetu. Iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvà navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo. ùyatiæ anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ1 nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. Evaæ vutte bhikkhave, te nigaïÂhà maæ etadavocuæ: [PTS Page 218 [\q 218/] ']nigaïÂho2 Ãvuso, nÃtaputto3 sabba¤¤Æ sabbadassÃvÅ aparisesaæ ¤Ãïadassanaæ paÂijÃnÃti: 'carato ca me tiÂÂhato ca suttassa ca jÃgarassa ca satataæ samitaæ ¤Ãïadassanaæ paccupaÂÂhita'nti. So evamÃha: 'atthi kho vo Ãvuso nigaïÂhÃ, pubbeva pÃpaæ kammaæ kataæ, taæ imÃya kaÂukÃya dukkarakÃrikÃya nijjÅretha4. Yampanettha etarahi kÃyena saævutà vÃcÃya saævutà manasà saævutÃ, taæ Ãyatiæ pÃpassa kammassa5 akaraïaæ, iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvà navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo Ãyatiæ anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. Ta¤ca panamhÃkaæ ruccati ceva khamati ca, tena camhà attamanÃ'ti Evaæ vutte ahaæ bhikkhave, te nigaïÂhe etadavocaæ: 'pa¤ca kho ime Ãvuso nigaïÂhÃ, dhammà diÂÂhevadhamme dvidhà vipÃkÃ. Katame pa¤ca: saddhà ruci anussavo ÃkÃraparivitakko diÂÂhi nijjhÃnakkhanti. Ime kho Ãvuso nigaïÂhÃ, pa¤ca dhammà diÂÂheva dhamme dvidhà vipÃkÃ. TatrÃyasmantÃnaæ nigaïÂhÃnaæ kà atÅtaæse satthari saddhÃ, kà ruci, ko anussavo, ko ÃkÃraparivitakko, kà diÂÂhinijjhÃnakkhantÅ'ti. EvaævÃdi kho ahaæ bhikkhave, nigaïÂhesu na ki¤ci sahadhammikaæ vÃdapaÂihÃraæ6 samanupassÃmi PunacaparÃhaæ bhikkhave, te nigaïÂhe evaæ vadÃmi: 'taæ kimma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, yasmiæ hi vo samaye tibbo upakammo hoti tibbaæ padhÃnaæ, tibbÃ7 tasmiæ samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vedÅyetha. Yasmiæ pana vo samayena na tibbo upakkamo hoti na nibbaæ padhÃnaæ, na tibbà tasmiæ8 samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vedÅyethÃ'ti. -------------------------- 1.Sabbaæ taæ dukkhaæ-[PTS] 2.Nigantho-syÃ. 3.NÃÂaputto-majasaæ,syÃ. 4.Nijjiretha-sÅmu,majasaæ 5.PÃpakammassa-majasaæ. 6.ParihÃraæ-majasaæ,sÅmu,syÃ. 7.Tippaæ,tippÃ-[PTS] 8.Tamhi-[PTS] [BJT Page 010] [\x 10/] Yasmiæ no Ãvuso gotama, samaye tibbo upakkamo hoti tibbaæ padhÃnaæ, tibbà tasmiæ samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyÃma. Yasmiæ pana no [PTS Page 219] [\q 219/] samaye na tibbo upakkamo hoti, na tibbaæ padhÃnaæ,na tibbà tasmiæ samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃ'ti. Iti kirÃvuso1 nigaïÂhÃ, yasmiæ vo2 samaye tibbo upakkamo hoti tibbaæ padhÃnaæ, tibbà tasmiæ samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyetha. Yasmiæ pana vo samaye na tibbo upakkamo hoti, na tibbaæ padhÃnaæ, na tibbà tasmiæ samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyetha. Evaæ sante ÃyasmantÃnaæ nigaïÂhÃnaæ na kallamassa veyyÃkaraïÃya: 'yaÇki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, sabbaæ taæ pubbe katahetu. Iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvà navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo Ãyatiæ anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. Sace Ãvuso nigaïÂhÃ, yasmiæ vo samaye tibbo upakkamo hoti tibbaæ padhÃnaæ, na tibbà tasmiæ samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyetha. Yasmiæ pana vo samaye na tibbo upakkamo hoti na tibbaæ padhÃnaæ, tibbà yasmiæ samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyetha. Evaæ sante ÃyasmantÃnaæ nigaïÂhÃnaæ kallamassa veyyÃkaraïÃya: 'yaÇki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, sabbaæ taæ pubbekatahetu. Iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyantÅbhÃvà navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo Ãyatiæ Anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. Yasmà ca kho Ãvuso nigaïÂhÃ, yasmiæ vo samaye tibbo upakkamo hoti tibbaæ padhÃnaæ, tibbà tasmiæ samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyetha. Yasmiæ pana vo samaye na tibbo upakkamo hoti na tibbaæ padhÃnaæ, na tibbà tasmiæ samaye opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyetha. Te tumhe sÃma¤¤eva opakkamikà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyamÃnà avijjà a¤¤Ãïà sammohà [PTS Page 220] [\q 220/] vipaccetha: 'yaÇki¤cÃyaæ purisapuggalo paÂisaævedeti sukhaæ và dukkhaæ và adukkhamasukhaæ vÃ, sabbaæ taæ pubbekatahetu. Iti purÃïÃnaæ kammÃnaæ tapasà vyattÅbhÃvà navÃnaæ kammÃnaæ akaraïà Ãyatiæ anavassavo. ùyatiæ anavassavà kammakkhayo kammakkhayà dukkhakkhayo dukkhakkhayà vedanÃkkhayo vedanÃkkhayà sabbaæ dukkhaæ nijjiïïaæ bhavissatÅ'ti. Evaæ vÃdÅpi kho ahaæ bhikkhave, nigaïÂhesu na ka¤ci3 sahadhammikaæ vÃdapaÂihÃraæ samanupassÃmi. PunacaparÃhaæ4 bhikkhave, te nigaïÂhe evaæ vadÃmi: 'taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, 'yamidaæ kammaæ diÂÂhadhammavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và samparÃyavedanÅyaæ hotÆ'ti labbhameta'nti. No hidaæ Ãvuso. -------------------------- 1.Kira Ãvuso-sÅmu,majasaæ. 2.Yasmiæ vo pana-sÅmu. 3.Ki¤ci-sÅmu,[PTS] 4.PunacapanÃhaæ-[PTS'] [BJT Page 012] [\x 12/] Yaæ panidaæ kammaæ samparÃyavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và diÂÂhadhammavedanÅyaæ hotÆ'ti labbhameta'nti. No hidaæ Ãvuso Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, yamidaæ kammaæ sukhavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và dukkhavedanÅyaæ hotÆ'ti labbhameta'nti. No hidaæ Ãvuso. Yaæ panidaæ kammaæ dukkhavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và sukhavedanÅyaæ hotÆ'ti labbhameta'nti. No hidaæ Ãvuso Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, yamidaæ kammaæ paripakkavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và aparipakkavedanÅyaæ hotÆ'ti labbhameta'nti. No hidaæ Ãvuso. Yaæ panidaæ kammaæ aparipakkavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và paripakkavedanÅyaæ hotÆ'ti labbhameta'nti No hidaæ Ãvuso. Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, 'yamidaæ kammaæ [PTS Page 221] [\q 221/] bahuvedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và 'appavedanÅyaæ hotÆ'ti labbhameta'nti. No hidaæ Ãvuso. Yaæ panidaæ kammaæ appavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và 'bahuvedanÅyaæ hotÆ'ti labbhameta'nti. No hidaæ Ãvuso. Taæ kiæ ma¤¤athÃvuso nigaïÂhÃ, 'yamidaæ kammaæ vedanÅyaæ taæ upakkamena và padhÃnena và 'avedanÅyaæ hotÆ'ti labbhameta'nti. No hidaæ Ãvuso. Yaæ panidaæ kammaæ avedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và vedanÅyaæ hotÆ'ti labbhametanti. No hidaæ Ãvuso. [BJT Page 014] [\x 14/] Iti kirÃvuso nigaïÂhÃ, yamidaæ kammaæ diÂÂhadhammavedanÅyaæ taæ upakkamena và padhÃnena và 'samparÃyavedanÅyaæ hotÆ'ti alabbhametaæ. Yamidaæ1 kammaæ samparÃyavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và 'diÂÂhadhammavedanÅyaæ hotÆ'ti alabbhametaæ. Yamidaæ kammaæ sukhavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và 'dukkhavedanÅyaæ hotÆ'ti alabbhametaæ. Yamidaæ kammaæ dukkhavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và sukhavedanÅyaæ hotÆ'ti alabbhametaæ. Yamidaæ kammaæ paripakkavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và aparipikkavedanÅyaæ hotÆ'ti alabbhametaæ, yamidaæ kammaæ aparipakkavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và 'paripakkavedanÅyaæ hotÆ'ti alabbhametaæ. Yamidaæ kammaæ bahuvedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và appavedanÅyaæ hotÆ'ti. Yamidaæ kammaæ appavedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃne và bahuvedanÅyaæ hotÆ'ti alabbhametaæ. Yamidaæ kammaæ vedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và avedanÅyaæ hotÆ'ti alabbhametaæ. Yamidaæ kammaæ avedanÅyaæ, taæ upakkamena và padhÃnena và vedanÅyaæ hotÆ'ti alabbhametaæ. Evaæ sante ÃyasmantÃnaæ nigaïÂhÃnaæ aphalo [PTS Page 222] [\q 222/] upakkamo hoti aphalaæ padhÃnaæ. EvaævÃdi bhikkhave, nigaïÂhà evaævÃdÅnaæ bhikkhave nigaïÂhÃnaæ dasa sahadhammikà vÃdÃnuvÃdà gÃrayhaæ ÂhÃnaæ2 Ãgacchanti. Sace bhikkhave sattà pubbekatahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave, nigaïÂhà pubbe dukkatakammakÃrino, yaæ etarahi evarÆpà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Sace bhikkhave, sattà issaranimmÃïahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave, nigaïÂhà pÃpakena issarena nimmitÃ, yaæ etarahi evarÆpà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Sace bhikkhave sattà saÇgatibhÃvahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave nigaïÂhà pÃpasaÇgatikÃ, yaæ etarahi evarÆpà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Sace bhikkhave, sattà abhijÃtihetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave,nigaïÂhà pÃpÃbhijÃtikÃ, yaæ etarahi evarÆpà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. Sace bhikkhave, sattà diÂÂhadhammÆpakkamahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave, nigaïÂhà pÃpadiÂÂhadhammÆpakkamÃ3. Yaæ etarahi evarÆpà dukkhà tippà kaÂukà vedanà vediyanti. -------------------------- 1.Yaæ panidaæ-sÅmu.Majasaæ. 2.GÃrayhaÂÂhÃnaæ-syÃ. 3.EvarÆpà diÂÂhadhammupakkamÃ-sÅmu,majasaæ. [BJT Page 016] [\x 16/] Sace bhikkhave, sattà pubbekatahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti gÃrayhà nigaïÂhÃ. No ce sattà pubbekatahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, gÃrayhà nigaïÂhÃ. Sace bhikkhave, sattà issaranimmÃïahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, gÃrayhà nigaïÂhÃ. No ce sattà issaranimmÃïahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, gÃrayhà nigaïÂhÃ. Sace bhikkhave, sattà saÇgatibhÃvahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, gÃrayhà nigaïÂhÃ. Sace bhikkhave sattà abhijÃtihetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, gÃrayhà nigaïÂhÃ. No ce sattà abhijÃtihetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, gÃrayhà nigaïÂhÃ. Sace bhikkhave sattà diÂÂhadhammÆpakkamahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, gÃrayhà nigaïÂhÃ. No ce sattà diÂÂhadhammÆpakkamahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, [PTS Page 223] [\q 223/] gÃrayhà nigaïÂhÃ. EvaævÃdÅ bhikkhave nigaïÂhÃ. EvaævÃdÅnaæ bhikkhave, nigaïÂhÃnaæ ime dasa sahadhammikà vÃdÃnuvÃdà gÃrayhaæ ÂhÃnaæ Ãgacchanti. Evaæ kho bhikkhave, aphalo upakkamo hoti aphalaæ padhÃnaæ. Katha¤ca bhikkhave, saphalo upakkamo hoti saphalaæ padhÃnaæ. Idha bhikkhave, bhikkhu na heva anaddhabhÆtaæ attÃnaæ dukkhena addhabhÃveti dhammika¤ca sukhaæ na pariccajati. Tasmi¤ca sukhe anadhimucchito1 hoti so evaæ pajÃnÃti: imassa kho me dukkhanidÃnassa saÇkhÃraæ padahato saÇkhÃrappadhÃnà virÃgo hoti. Imassa pana me dukkhanidÃnassa ajjhupekkhato upekkhaæ2 bhÃvayato virÃgo hotÅti. So yassa hi khvÃssa3 dukkhanidÃnassa saÇkhÃraæ padahato saÇkhÃrappadhÃnà virÃgo hoti. SaÇkhÃraæ tattha padahati. Yassa panassa4 dukkhanidÃnassa ajjhupekkhato upekkhaæ bhÃvayato virÃgo hoti. Upekkhaæ tattha bhÃveti. Tassa tassa dukkhanidÃnassa saÇkhÃraæ padahato saÇkhÃrappadhÃnà virÃgo hoti. Evampissa taæ dukkhaæ nijjiïïaæ hoti. Tassa tassa dukkhanidÃnassa ajjhupekkhato upekkhaæ bhÃvayato virÃgo hoti. Evampissa taæ dukkhaæ nijjiïïaæ hoti. SeyyathÃpi bhikkhave puriso itthiyà sÃratto paÂibaddhacitto tibbacchando tibbÃpekkho5. So taæ itthiæ passeyya a¤¤ena purisena saddhiæ santiÂÂhantiæ sallapantiæ sa¤jagghantiæ saæhasantiæ. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave, api nu tassa purisassa amuæ itthiæ disvà a¤¤ena purisena saddhiæ santiÂÂhantiæ sallapantiæ sa¤jagghantiæ saæhasantiæ uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃti. Evaæ bhante, taæ kissa hetu: asu hi6 bhante, puriso amussà itthiyà sÃratto paÂibaddhacitto tibbacchando tibbÃpekkho5. [PTS Page 224] [\q 224/] tasmà taæ itthiæ disvà a¤¤ena purisena saddhiæ santiÂÂhantiæ sallapantiæ sa¤jagghantiæ saæhasantiæ uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃti. ------------------------- 1.Anadhimucchite-[PTS.] 2.Upekhaæ-[PTS.] 3.Yassa hi khopanassa-sÅmu Yassa khavÃssa-[PTS.] 4.Yassa hÅ khavÃssa-sÅmu. 5.TibbÃpekho-[PTS.] 6.Amuhi-[PTS.] [BJT Page 018] [\x 18/] Atha kho bhikkhave, tassa purisassa evamassa: ahaæ kho amussà itthiyà sÃratto paÂibaddhacitto tibbacchando tibbÃpekkho. Tassa me amuæ itthiæ disvà a¤¤ena purisena saddhiæ santiÂÂhantiæ sallapantiæ sa¤jagghantiæ saæhasantiæ uppajjanti sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃ. YannÆnÃhaæ so me amussà itthiyà chandarÃgo taæ pajaheyya'nti. So yo amussà itthiyà chandarÃgo taæ pajaheyya, so taæ itthiæ passeyya aparena samayena a¤¤ena purisena saddhiæ santiÂÂhantiæ sallapantiæ sa¤jagghantiæ saæhasantiæ. Taæ kiæ ma¤¤atha bhikkhave api nu tassa purisassa amuæ itthiæ disvà a¤¤ena purisena saddhiæ santiÂÂhantiæ sallapantiæ sa¤jagghantiæ saæhasantiæ uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃti. No hetaæ bhante, taæ kissa hetu: asu hi bhante, puriso amussà itthiyà vÅtarÃgo, tasmà taæ itthiæ disvà a¤¤ena purisena saddhiæ santiÂÂhantiæ sallapantiæ sa¤jagghantiæ saæhasantiæ na uppajjeyyuæ sokaparidevadukkhadomanassupÃyÃsÃti. Evameva kho bhikkhave, bhikkhu na heva1 anaddhabhÆtaæ attÃnaæ dukkhena addhabhÃveti, dhammika¤ca sukhaæ na pariccajati, tasmi¤ca sukhe anadhimucchito hoti. So evaæ pajÃnÃti: 'imassa kho me dukkhanidÃnassa saÇkhÃraæ padahato saÇkhÃrappadhÃnà virÃgo hoti. Imassa pana me dukkhanidÃnassa ajjhupekkhato upekkhaæ bhÃvayato virÃgo hotÅ'ti. So yassa khvÃssa dukkhanidÃnassa saÇkhÃraæ padahato saÇkhÃrappadhÃnà virÃgo hoti. SaÇkhÃraæ tattha padahati. Yassa panassa dukkhanidÃnassa ajjhupekkhato upekkhaæ bhÃvayato virÃgo hoti. Upekkhaæ tattha bhÃveti. Tassa tassa dukkhanidÃnassa saÇkhÃraæ padahato saÇkhÃrappadhÃnà virÃgo hoti. Evampissa taæ dukkhaæ nijjiïïaæ [PTS Page 225] [\q 225/] hoti. Tassa tassa dukkhanidÃnassa ajjhupekkhato upekkhaæ bhÃvayato virÃgo hoti. Evampissa taæ dukkhaæ2 nijjiïïaæ hoti. Evampi bhikkhave saphalo upakkamo hoti, saphalaæ padhÃnaæ. Puna ca paraæ bhikkhave bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: 'yathÃsukhaæ kho me viharato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti, kusalà dhammà parihÃyanti. DukkhÃya pana me attÃnaæ padahato akusalà dhammà parihÃyanti. Kusalà dhammà abhiva¬¬hanti yannÆnÃhaæ dukkhÃya attÃnaæ padaheyya'nti. So dukkhÃya attÃnaæ padahati. Tassa dukkhÃya attÃnaæ padahato akusalà dhammà parihÃyanti. Kusalà dhammà abhiva¬¬hanti. So na aparena samayena dukkhÃya attÃnaæ padahati. Taæ kissa hetu: yassa hi so bhikkhave, bhikkhu atthÃya dukkhÃya attÃnaæ padaheyya, svÃssa attho abhinipphanno hoti. Tasmà na aparena samayena dukkhÃya attÃnaæ padahati. SeyyathÃpi bhikkhave, usukÃro tejanaæ dvÅsu alÃtesu ÃtÃpeti paritÃpeti ujuæ karoti kammaniyaæ. Yato kho bhikkhave, usukÃrassa tejanaæ dvÅsu alÃtesu ÃtÃpitaæ hoti paritÃpitaæ hoti ujuæ kataæ hoti kamaniyaæ. Na so taæ aparena samayena usukÃro tejanaæ dvÅsu alÃtesu ÃtÃpeti ujuæ karoti kammaniyaæ. Taæ kissa hetu: yassa hi so bhikkhave, atthÃya usukÃro tejanaæ dvÅsu alÃtesu ÃtÃpeyya paritÃpeyya ujuæ kareyya kammaniyaæ. SvÃssa attho abhinipphanno hoti. Tasmà na aparena samayena usukÃro tejanaæ dvÅsu alÃtesu ÃtÃpeti paritÃpeti ujuæ karoti kammaniyaæ. ------------------------- 1.Bhikkhave naheva-[PTS.] 2.Evampissa dukkhaæ-[PTS.] [BJT Page 020] [\x 20/] Evameva kho bhikkhave, bhikkhu iti paÂisa¤cikkhati: 'yathÃsukhaæ kho me viharato akusalà dhammà abhiva¬¬hanti kusalà dhammà parihÃyanti. DukkhÃya pana me attÃnaæ padahato akusalà dhammà parihÃyanti kusalà dhammà abhiva¬¬hanti yannÆnÃhaæ dukkhÃya attÃnaæ padaheyya'nti. So dukkhÃya attÃnaæ padahati. Tassa dukkhÃya attÃnaæ padahato akusalà dhammà parihÃyanti. Kusalà dhammà abhiva¬¬hanti so na aparena samayena dukkhÃya [PTS Page 226] [\q 226/] attÃnaæ padahati. Taæ kissa hetu: yassa hi so bhikkhave, bhikkhu atthÃya dukkhÃya attÃnaæ padaheyya. SvÃssa attho abhinipphanno hoti. Tasmà na aparena samayena dukkhÃya attÃnaæ padahati. Evampi bhikkhave, saphalo upakkamo hoti saphalaæ padhÃnaæ. Punacaparaæ bhikkhave, idha tathÃgato loke uppajjati arahaæ sammÃsambuddho vijjÃcaraïasampanno sugato lokavidÆ anuttaro purisadammasÃrathi satthà devamanussÃnaæ buddho bhagavÃ. So imaæ lokaæ sadevakaæ samÃrakaæ sabrahmakaæ sassamaïabrÃhmaïiæ pajaæ sadevamanussaæ sayaæ abhi¤¤Ã sacchikatvà pavedeti. So dhammaæ deseti ÃdikalyÃïaæ majjhekalyÃïaæ pariyosÃnakalyÃïaæ sÃtthaæ sabya¤janaæ, kevalaparipuïïaæ parisuddhaæ brahmacariyaæ pakÃseti. Taæ dhammaæ suïÃti gahapati và gahapatiputto và a¤¤atarasmiæ và kule paccÃjÃto, so taæ dhammaæ sutvà tathÃgate saddhaæ paÂilabhati. So tena saddhÃpaÂilÃbhena samannÃgato iti paÂisa¤cikkhati: 'sambÃdho gharÃvÃso rajÃpatho abbhokÃso pabbajjÃ, nayidaæ sukaraæ agÃraæ ajjhÃvasatà ekantaparipuïïaæ ekantaparisuddhaæ saÇkhalikhitaæ brahmacariyaæ carituæ. YannÆnÃhaæ kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajeyya'nti. So aparena samayena appaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya mahantaæ và bhogakkhandhaæ pahÃya appaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya mahantaæ và ¤ÃtiparivaÂÂaæ pahÃya kesamassuæ ohÃretvà kÃsÃyÃni vatthÃni acchÃdetvà agÃrasmà anagÃriyaæ pabbajati. So evaæ pabbajito samÃno bhikkhÆnaæ sikkhÃsÃjivasamÃpanno pÃïÃtipÃtaæ pahÃya pÃïÃtipÃtà paÂivirato hoti, nihitadaï¬o nihitasattho lajjÅ dayÃpanno sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ viharati. AdinnÃdÃnaæ pahÃya adinnÃdÃnà paÂivirato hoti, dinnÃdÃyÅ dinnapÃÂikaÇkhÅ athenena sucibhÆtena attanà viharati. Abrahmacariyaæ pahÃya brahmacÃri hoti ÃrÃcÃrÅ virato methunà gÃmadhammÃ. MusÃvÃdaæ pahÃya musÃvÃdà paÂivirato hoti, saccavÃdÅ saccasandho theto paccayiko avisaævÃdako lokassa. Pisunaæ vÃcaæ pahÃya pisunÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, ito sutvà na amutra akkhÃtà imesaæ bhedÃya, amutra và sutvà na imesaæ akkhÃtà amÆsaæ bhedÃya, iti bhinnÃnaæ và sandhÃtà sahitÃnaæ và anuppadÃtÃ, samaggÃrÃmo samaggarato samagganandÅ samaggakaraïiæ vÃcaæ bhÃsitaæ hoti. Pharusaæ vÃcaæ pahÃya pharusÃya vÃcÃya paÂivirato hoti, yà sà vÃcà neÊà kaïïasukhà pemanÅyà hadayaÇgamà porÅ bahujanakantà bahujanamanÃpÃ, tathÃrÆpiæ vÃcaæ bhÃsità hoti. SamphappalÃpaæ pahÃya samphappalÃpà paÂivirato hoti, kÃlavÃdÅ bhÆtavÃdÅ atthavÃdÅ vinayavÃdÅ nidhÃnavatiæ vÃcaæ bhÃsità kÃlena sÃpadesaæ pariyantavatiæ atthasaæhitaæ. [BJT Page 022] [\x 22/] So bÅjagÃmabhÆtagÃmasamÃrambhà paÂivirato hoti. Ekabhattiko hoti rattÆparato virato vikÃlabhojanÃ. NaccagÅtavÃditavisÆkadassanà paÂivirato hoti. MÃlÃgandhavilepanadhÃraïamaï¬anavibhÆsanaÂÂhÃnà paÂivirato hoti. UccÃsayanamahÃsayanà paÂivirato hoti. JÃtarÆparajatapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakadha¤¤apaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ùmakamaæsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. ItthikumÃrikÃ1 paÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÃsidÃsapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. AjeÊakapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. KukkuÂasÆkarapaÂiggahaïà paÂivirato hoti. HatthigavÃssavaÊavÃ2paÂiggahaïà paÂivirato hoti. KhettavatthupaÂiggahaïà paÂivirato hoti. DÆteyyapahinagamanÃnuyogà paÂivirato hoti. Kayavikkayà paÂivirato hoti. TulÃkÆÂakaæsakÆÂamÃnakÆÂà paÂivirato hoti. UkkoÂanava¤cananikatisÃciyogà paÂivirato hoti. ChedanavadhabandhanaviparÃmosaÃlopasahasÃkÃrà paÂivirato hoti. So santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati seyyathÃpi nÃma pakkhi sakuïo yena yeneva ¬eti sapattabhÃrova ¬eti. Evameva bhikkhu santuÂÂho hoti kÃyaparihÃrikena cÅvarena kucchiparihÃrikena piï¬apÃtena. So yena yeneva pakkamati samÃdÃyeva pakkamati. So iminà ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato ajjhattaæ anavajjasukhaæ paÂisaævedeti. So cakkhunà rÆpaæ disvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ cakkhundriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati cakkhundriyaæ cakkhundriye saævaraæ Ãpajjati. Sotena saddaæ sutvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ sotindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati sotindriyaæ sotindriye saævaraæ Ãpajjati. GhÃnena gandhaæ ghÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ ghÃnindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati ghÃnindriyaæ ghÃnindriye saævaraæ Ãpajjati. JivhÃya rasaæ sÃyitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ jivhindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati jivhindriyaæ jivhindriye saævaraæ Ãpajjati. KÃyena phoÂÂhabbaæ phusitvà na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ, yatvÃdhikaraïamenaæ kÃyindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhà domanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ, tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati kÃyindriyaæ tÃyindriye saævaraæ Ãpajjati. Manasà dhammaæ vi¤¤Ãya na nimittaggÃhÅ hoti nÃnubya¤janaggÃhÅ. YatvÃdhikaraïamenaæ manindriyaæ asaævutaæ viharantaæ abhijjhÃdomanassà pÃpakà akusalà dhammà anvÃssaveyyuæ. Tassa saævarÃya paÂipajjati rakkhati manindriyaæ manindriye saævaraæ Ãpajjati. So iminà ariyena indriyasaævarena samannÃgato ajjhattaæ abyÃsekasukhaæ paÂisaævedeti. So abhikkante paÂikkante sampajÃnakÃrÅ hoti Ãlokite vilokite sampajÃnakÃrÅ hoti. Sammi¤jite3 pasÃrite sampajÃnakÃrÅ hoti. SaÇghÃÂipattacÅvaradhÃraïe sampajÃnakÃrÅ hoti. Asite pÅte khÃyite sÃyite sampajÃnakÃrÅ hoti. UccÃrapassÃvakamme sampajÃnakÃrÅ hoti. Gate Âhite nisinne sutte jÃgarite bhÃsite tuïhÅbhÃve sampajÃnakÃrÅ hoti. So iminà ca ariyena sÅlakkhandhena samannÃgato imÃya ca ariyÃya santuÂÂhiyà samannÃgato iminà ca ariyena indriyasaævarena samannÃgato iminà ca ariyena satisampaja¤¤ena samanÃgato vivittaæ senÃsanaæ bhajati ara¤¤aæ rukkhamÆlaæ pabbataæ kandaraæ giriguhaæ susÃnaæ vanapatthaæ abbhokÃsaæ paÊÃlapu¤jaæ. -------------------------- 1.ItthikumÃrika-sÅmu,machasaæ. 2.GavÃssavaÊava-sÅmu,machasaæ. 3.Sami¤jite-machasaæ. [BJT Page 024] [\x 24/] So pacchÃbhattaæ piï¬apÃtapaÂikkanto nisÅdati pallaÇkaæ Ãbhujitvà ujuæ kÃyaæ païidhÃya parimukhaæ satiæ upaÂÂhapetvÃ. So abhijjhaæ loke pahÃya vigatÃbhijjhena cetasà viharati. AbhijjhÃya cittaæ parisodheti. ByÃpÃdapadosaæ pahÃya abyÃpannacitto viharati sabbapÃïabhÆtahitÃnukampÅ byÃpÃdapadosà cittaæ parisodheti. ThÅnamiddhaæ pahÃya vigatathÅnamiddho viharati Ãlokasa¤¤Å sato sampajÃno thÅnamiddhà cittaæ parisodheti. Uddhaccakukkuccaæ pahÃya anuddhato viharati. Ajjhattaæ vÆpasantacitto uddhaccakukkuccà cittaæ parisodheti. Vicikicchaæ pahÃya tiïïavicikiccho viharati akathaÇkathÅ kusalesu dhammesu vicikicchÃya cittaæ parisodheti. So ime pa¤ca nÅvaraïe pahÃya cetaso upakkilese pa¤¤Ãya dubbalÅkaraïe vivicceva kÃmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaæ savicÃraæ vivekajaæ pÅtisukhaæ paÂhamaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Evampi bhikkhave, saphalo upakkamo hoti saphalaæ padhÃnaæ. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhu vitakkavicÃrÃnaæ vÆpasamÃ,ajjhattaæ sampasÃdanaæ cetaso ekodibhÃvaæ avitakkaæ avicÃraæ samÃdhijaæ pÅtisukhaæ dutiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Evampi bhikkhave, saphalo upakkamo hoti saphalaæ padhÃnaæ. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhu pÅtiyà ca virÃgà upekkhako ca viharati sato ca sampajÃno, sukha¤ca kÃyena paÂisaævedeti. Yaæ taæ ariyà Ãcikkhanti 'upekkhako satimà sukhavihÃrÅ'ti taæ tatiyaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Evampi bhikkhave saphalo upakkamo hoti saphalaæ padhÃnaæ. Punacaparaæ bhikkhave, bhikkhu sukhassa ca pahÃnà dukkhassa ca pahÃnà pubbeva somanassadomanassÃnaæ atthaÇgamà adukkhaæ asukhaæ upekkhÃsatipÃrisuddhiæ catutthaæ jhÃnaæ upasampajja viharati. Evampi bhikkhave, saphalo upakkamo hoti saphalaæ padhÃnaæ. So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhute kammanÅye Âhite Ãne¤jappatte pubbenivÃsÃnussati¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So anekavihitaæ pubbenivÃsaæ anussarati. SeyyathÅdaæ: ekampi jÃtiæ dvepi jÃtiyo tissopi jÃtiyo catassopi jÃtiyo pa¤capi jÃtiyo, dasapi jÃtiyo vÅsampi jÃtiyo tiæsampi jÃtiyo cattÃÊÅsampi jÃtiyo pa¤¤Ãsampi jÃtiyo jÃtisatampi jÃtisahassampi jÃtisatasahassampi, anekepi saævaÂÂakappe anekepi vivaÂÂakappe anekepi saævaÂÂavivaÂÂakappe, amutrÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto. So tato cuto amutra udapÃdiæ. TatrÃpÃsiæ evaænÃmo evaægotto evaævaïïo evamÃhÃro evaæsukhadukkhapaÂisaævedÅ evamÃyupariyanto so tato cuto idhÆpapannoti. Iti sÃkÃraæ sauddesaæ anekavihitaæ pubbe nivÃsaæ anussarati. Evampi bhikkhave, saphalo upakkamo hoti saphalaæ padhÃnaæ. [BJT Page 026] [\x 26/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhute kammaniye Âhite Ãne¤jappatte sattÃnaæ cutÆpapÃta¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti: 'ime vata bhonto sattà kÃya duccaritena samannÃgatà vacÅduccaritena samannÃgatà manoduccaritena samannÃgatà ariyÃnaæ upavÃdakà micchÃdiÂÂhikà micchÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà apÃyaæ duggatiæ vinipÃtaæ nirayaæ upapannÃ. Ime và pana bhonto sattà kÃyasucariteta samannÃgatà vacÅsucaritena samannÃgatà manosucaritena samannÃgatà ariyÃnaæ anupavÃdakà sammÃdiÂÂhikà sammÃdiÂÂhikammasamÃdÃnÃ. Te kÃyassa bhedà parammaraïà sugatiæ saggaæ lokaæ upapannÃ'ti. Iti dibbena cakkhunà visuddhena atikkantamÃnusakena satte passati cavamÃne upapajjamÃne hÅne païÅte suvaïïe dubbaïïe sugate duggate yathÃkammÆpage satte pajÃnÃti. Evampi bhikkhave, saphalo upakkamo hoti saphalaæ padhÃnaæ. [PTS Page 227] [\q 227/] So evaæ samÃhite citte parisuddhe pariyodÃte anaÇgaïe vigatÆpakkilese mudubhute kammanÅye Âhite Ãne¤jappatte ÃsavÃnaæ khaya¤ÃïÃya cittaæ abhininnÃmeti. So idaæ dukkhanti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ dukkhanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ime ÃsavÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavasamudayoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ Ãsavanirodhoti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Ayaæ ÃsavanirodhagÃminÅ paÂipadÃti yathÃbhÆtaæ pajÃnÃti. Tassa evaæ jÃnato evaæ passato kÃmÃsavÃpi cittaæ vimuccati bhavÃsavÃpi cittaæ vimuccati. AvijjÃsavÃpi cittaæ vimuccati. Vimuttasmiæ vimuttamiti ¤Ãïaæ hoti. "KhÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃti. Evampi kho1 bhikkhave, saphalo upakkamo hoti saphalaæ padhÃnaæ. EvaævÃdÅ bhikkhave, tathÃgato.2 EvaævÃdiæ3 bhikkhave tathÃgataæ4 dasa sahadhammikà pÃsaæsaÂÂhÃnà Ãgacchanti: sace bhikkhave, sattà pubbekatahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave tathÃgato pubbe sukatakammakÃrÅ, yaæ etarahi evarÆpà anÃsavà sukhà vedanà vedeti. Sace bhikkhave, sattà issaranimmÃïahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave, tathÃgato bhaddakena issarena nimmito, yaæ etarahi evarÆpà anÃsavà sukhà vedanà vedeti. Sace bhikkhave, sattà saÇgatibhÃvahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave, tathÃgato kalyÃïasaÇgatiko, yaæ etarahi evarÆpà anÃsavà sukhà vedanà vedeti. Sace bhikkhave,sattà abhijÃtihetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave, tathÃgato kalyÃïÃbhijÃtiko, yaæ etarahi evarÆpà anÃsavà sukhà vedanà vedeti. Sace bhikkhave, sattà diÂÂhadhammÆpakkamahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, addhà bhikkhave, tathÃgato kalyÃïadiÂÂhadhammÆpakkamo, yaæ etarahi evarÆpà sukhà vedanà vedeti. ------------------------- 1.Evaæ kho-[PTS.] 2.TathÃgato-sÅmu,machasaæ. 3.Evaæ vÃdÅnaæ-sÅmu,machasaæ. 4.TathÃgatÃnaæ-sÅmu,machasaæ. [BJT Page 028] [\x 28/] Sace bhikkhave, sattà pubbekatahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato. No ce sattà pubbekatahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato. Sace bhikkhave, sattà issaranimmÃïahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato. No ce sattà issaranimmÃïahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato. Sace bhikkhave, sattà saÇgatibhÃvahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato.No ce sattà saÇgatibhÃvahetÆ sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato. Sace bhikkhave, sattà abhijÃtihetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato, no ce sattà abhijÃtihetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato. Sace bhikkhave, sattà diÂÂhadhammÆpakkamahetu [PTS Page 228] [\q 228/] sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato. No ce sattà diÂÂhadhammupakkamahetu sukhadukkhaæ paÂisaævedenti, pÃsaæso tathÃgato evaævÃdi bhikkhave tathÃgato1. EvaævÃdiæ2 bhikkhave, tathÃgataæ3 ime dasa sahadhammikà pÃsaæsaÂÂhÃnà ÃgacchantÅti. Idamoca bhagavÃ, attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Devadahasuttaæ paÂhamaæ. -------------------------- 1.TathÃgatÃ-sÅmu,machasaæ. 2.Evaæ vÃdÅnaæ-sÅmu,machasaæ. 3.TathÃgatÃnaæ-sÅmu,machasaæ [BJT Page 030] [\x 30/] 3.1.2 Pa¤cattaya suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sÃvatthiyaæ viharati jetavane anÃthapiï¬ikassa ÃrÃme. Tatra kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Santi bhikkhave, eke samaïabrÃhmaïà aparantakappikà aparantÃnudiÂÂhino aparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni1 abhivadanti sa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïÃ'ti ittheke abhivadanti. 'Asa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïÃ'ti ittheke abhivadanti. 'Nevasa¤¤Å nÃsa¤¤Å attà hoti arogo parammaraïÃ'ti ittheke abhivadanti. Sato và pana sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. DiÂÂhadhammanibbÃnaæ và paneke abhivadanti iti santaæ và attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Sato và pana sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. DiÂÂhadhammanibbÃnaæ và paneke abhivadanti. Iti imÃni pa¤ca hutvà tÅïÅ honti tÅïÅ hutvà pa¤ca honti. Ayamuddeso pa¤cattayassa. Tatra bhikkhave, ye te samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ2 [PTS Page 229] [\q 229/] pa¤¤Ãpenti3 arogaæ parammaraïÃ. RÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. ArÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. RÆpi¤ca arÆpi¤ca và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. NevarÆpiæ nÃrÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Ekattasa¤¤iæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. NÃnattasa¤¤iæ và te bhonto samaïabrahmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Parittasa¤¤iæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïà appamÃïasa¤¤iæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Etaæ và panekesaæ upÃtivattataæ vi¤¤Ãïakasiïaæ eke abhivadanti appamÃïaæ Ãne¤jaæ. Tayidaæ bhikkhave, tathÃgato pajÃnÃti. -------------------------- 1.AdhimuttipadÃti-syÃ. 2.Sa¤¤ÅmattÃnaæ-sÅmu. 3.Pa¤¤apenti-majasaæ. [BJT Page 032] [\x 32/] Ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ, rÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. ArÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. RÆpi¤ca arÆpi¤ca và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. NevarÆpiæ nÃrÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Ekattasa¤¤iæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. NÃnattasa¤¤iæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Parittasa¤¤iæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. AppamÃïasa¤¤iæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Yà và panetÃsaæ sa¤¤Ãnaæ parisuddhà paramà aggà anuttariyà [PTS Page 230] [\q 230/] akkhÃyati. Yadi rÆpasa¤¤Ãnaæ yadi arÆpasa¤¤Ãnaæ yadi ekattasa¤¤Ãnaæ yadi nÃnattasa¤¤Ãnaæ natthi ki¤ci'ti Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ eke abhivadanti appamÃïaæ Ãne¤jaæ. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ. Atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ nirodho, atthetanti iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto Tatra bhikkhave, ye te samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ, rÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. ArÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. RÆpi¤ca arÆpi¤ca và te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. NevarÆpiæ nÃrÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Tatra bhikkhave, ye te samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ, tesaæ eke paÂikkosanti. Taæ kissa hetu: sa¤¤Ãrogo, sa¤¤Ãgaï¬o, sa¤¤Ãsallaæ etaæ sattaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ asa¤¤anti. Tayidaæ bhikkhave, tathÃgato abhijÃnÃti. Ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ, rÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. ArÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpanti arogaæ parammaraïÃ. RÆpi¤ca arÆpi¤ca và te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. NevarÆpiæ nÃrÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Yo hi koci bhikkhave, samaïo và brÃhmaïo và evaæ vadeyya: 'ahama¤¤atra rÆpà a¤¤atra vedanÃya a¤¤atra sa¤¤Ãya a¤¤atra saÇkhÃrehi vi¤¤Ãïassa1 Ãgatiæ và gatiæ và cutiæ và upapattiæ2 và vuddhiæ và virÆÊhiæ và vepullaæ và pa¤¤ÃpessÃmÅ'ti, netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ. Atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ [PTS Page 231] [\q 231/] nirodho, atthetanti iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto. -------------------------- 1.A¤¤atra vi¤¤ÃïÃ-syÃ. A¤¤atra vi¤¤Ãïassa-[PTS.] 2.Uppattiæ-sÅmu,[PTS.] [BJT Page 034] [\x 34/] Tatra bhikkhave, ye te samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ1 attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ, rÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. ArÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. RÆpi¤ca arÆpi¤ca và te bhonto samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. NevarÆpiæ nÃrÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Tatra bhikkhave, ye te samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ,tesaæ eke paÂikkosanti, yepi te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Tesaæ eke paÂikkosanti. Taæ kissa hetu: sa¤¤Ã rogo, sa¤¤Ãgaï¬o, sa¤¤Ã sallaæ, asa¤¤Ã sammoho. Etaæ sattaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤anti, tayidaæ bhikkhave, tathÃgato abhijÃnÃti. Ye kho te bhonto, samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ, rÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. ArÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. RÆpi¤ca arÆpi¤ca và te bhonto samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. NevarÆpiæ nÃrÆpiæ và te bhonto samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ. Ye hi keci bhikkhave, samaïà và brÃhmaïà và diÂÂhasutamutavi¤¤Ãtabbassa saÇkhÃramattena2 etassa Ãyatanassa upasampadaæ pa¤¤Ãpenti. Byasanaæ hetaæ bhikkhave, akkhÃyati etassa Ãyatanassa upasampadÃya. [PTS Page 232] [\q 232/] na hetaæ bhikkhave, Ãyatanaæ sasaÇkhÃrasamÃpatti3 pattabbamakkhÃyati. SaÇkhÃrÃvasesa4 samÃpattipattabbametaæ bhikkhave Ãyatanaæ akkhÃyati. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ. Atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ nirodho, atthetanti iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto. Tatra bhikkhave, ye te samaïabrÃhmaïà sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti. Tatra bhikkhave ye te samaïabrÃhmaïà sa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ,tesameke paÂikkosanti. Yepi te bhonto samaïabrÃhmaïà asa¤¤iæ attÃnaæ pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïà tesameke paÂikkosanti. Yepi te bhonto samaïabrÃhmaïà nevasa¤¤iæ nÃsa¤¤iæ attÃnaæ5 pa¤¤Ãpenti arogaæ parammaraïÃ, tesameke paÂikkosanti. Taæ kissa hetu: sabbepime bhonto samaïabrÃhmaïà uddhaæsarÃ6 Ãsattiæ yeva abhivadanti. Iti pecca bhavissÃma iti pecca bhavissÃmÃ'ti. SeyyathÃpi nÃma vÃïijassa gacchato evaæ hoti: ito me idaæ bhavissati, iminà idra lacchÃmÅ'ti. Evameva ime7 bhonto samaïabrÃhmaïà vÃïijÆpamà ma¤¤e paÂibhanti iti pecca bhavissÃma, iti pecca bhavissÃmÅ'ti. Tayidaæ bhikkhave, tathÃgato abhijÃnÃti. -------------------------- 1.Nevasa¤¤ÅnÃsa¤¤iæ-majasaæ. 2.DiÂÂhasutamuta vi¤¤ÃtabbasaÇkhÃramattena-sÅmu,majasaæ. 3.SaÇkhÃrasamÃpatti-majasaæ. 4.SasaÇkhÃrÃvasesa-sÅmu. 5.Nevasa¤¤Åæ nasa¤¤iæ attÃnaæ-majasaæ. 6.Uddhaæ saraæ-sÅmu,majasaæ Uddhaæ parÃmasanti-syÃ. 7.Evamevime-majasaæ. Evameva khome-syÃ. [BJT Page 036] [\x 36/] Ye kho te bhonto samaïabrÃhmaïà sato sattassa ucchedaæ vinÃsaæ vibhavaæ pa¤¤Ãpenti, te sakkÃyabhayà sakkÃyaparijegucchà sakkÃya¤¤eva anuparidhÃvanti anuparivattanti. SeyyathÃpi nÃma sà gaddulabaddho1 daÊeha thambhe và khÅle và upanibaddho2. [PTS Page 233] [\q 233/] thameva thambhaæ và khÅlaæ và anuparidhÃvati anuparivattati. Evamevime bhonto samaïabrÃhmaïà sakkÃyabhayà sakkÃyaparijegucchà sakkÃya¤¤eva anuparidhÃvanti, anuparivattanti. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ, atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ nirodho atthetanti. Iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto. Ye hi keci bhikkhave, samaïà và brÃhmaïà và aparantakappikà aparantÃnudiÂÂhino aparantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti. Sabbe te imÃneva pa¤cÃyatanÃni abhivadanti etesaæ và a¤¤ataraæ. Santi bhikkhave, eke samaïabrÃhmaïà pubbantakappikà pubbantÃnudiÂÂhino pubbantaæ Ãrabbha anekavihitÃni adhivuttipadÃni abhivadanti. Sassato attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Asassato attà Ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Sassato ca asassato ca attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Neva sassato nÃsassato attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti antavà attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Anantavà attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Antavà ca anantavà ca attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti.Nevantavà nÃnantavà attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Ekattasa¤¤Å attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. NÃnattasa¤¤Å attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Parittasa¤¤i attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. AppamÃïasa¤¤Å attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. EkantasukhÅ attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. EkantadukkhÅ attà ca loko ca, idameva [PTS Page 234] [\q 234/] saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. SukhadukkhÅ attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. AdukkhamasukhÅ attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. -------------------------- 1.Gaddulabandho-syÃ. 2.Upanibandho-syà [BJT Page 038] [\x 38/] Tatra bhikkhave, ye te samaïabrÃhmaïà evaæ vÃdino evaædiÂÂhino: sassato attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti. Tesaæ vata a¤¤atreva saddhÃya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra ÃkÃraparivitakkà a¤¤atra diÂÂhinijjhÃnakkhantiyà paccattaæ yeva ¤Ãïaæ bhavissati parisuddhaæ pariyodÃtanti. Netaæ ÂhÃnaæ vijjati. Paccattaæ kho pana bhikkhave, ¤Ãïe asati parisuddhe pariyodÃte, yadapi te bhonto samaïabrÃhmaïà tattha ¤ÃïabhÃgamattameva pariyodapenti, tadapi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ upÃdÃnamakkhÃyati. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ, atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ nirodho, atthetanti iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto. Tatra bhikkhave, ye te samaïabrÃhmaïà evaævÃdino evaædiÂÂhino: asassato attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Sassato ca asassato attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti itteke abhivadanti.Neva sassato nÃsassato attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti antavà attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Anantavà attà ca loko ca, idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Antavà ca anantavà ca attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti.Nevantavà nÃnantavà attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Ekattasa¤¤Å attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. NÃnattasa¤¤i attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. Parittasa¤¤Å attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. AppamÃïasa¤¤Å attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. EkantasukhÅ attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. EkantadukkhÅ attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. SukhadukkhÅ attà ca loko ca idameva saccaæ moghama¤¤anti ittheke abhivadanti. AdukkhamasukhÅ attà ca loko ca idameva saccaæ moghamasa¤¤anti. Tesaæ vata a¤¤atreva saddhÃya a¤¤atra ruciyà a¤¤atra anussavà a¤¤atra ÃkÃraparivitakkà a¤¤atra diÂÂhinijjhÃnakkhantiyà paccattaæyeva ¤Ãïaæ bhavissati parisuddhaæ pariyodÃtanti netaæ [PTS Page 235] [\q 235/] ÂhÃnaæ vijjati. Paccattaæ kho pana bhikkhave, ¤Ãïe asati parisuddhe pariyodÃte, yadipi te bhonto samaïabrÃhmaïà tattha ¤ÃïabhÃgamattameva pariyodapenti. Tadipi tesaæ bhavataæ samaïabrÃhmaïÃnaæ upÃdÃnamakkhÃyati. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ. Atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ nirodho, atthetanti iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto. Idha bhikkhave, ekacco samaïo và brÃhmaïo và pubbantÃnudiÂÂhina¤ca paÂinissaggà aparantÃnudiÂÂhina¤ca paÂinissaggà sabbaso kÃmasa¤¤ojanÃnaæ anadhiÂÂhÃnà pavivekaæ pÅtiæ upasampajja viharati. 'Etaæ santaæ etaæ païÅtaæ, yadidaæ pavivekaæ pÅtiæ upasampajja viharÃmÅ'ti. Tassa sà pavivekà pÅti nirujjhati, pavivekÃya pÅtiyà nirodhà uppajjati domanassaæ. Domanassassa nirodhà [PTS Page 236] [\q 236/] uppajjati pavivekà pÅti. SeyyathÃpi bhikkhave, yaæ chÃyà jahati taæ Ãtapo pharati, yaæ Ãtapo jahati, taæ chÃyà pharati. Evameva kho bhikkhave, pavivekÃya pÅtiyà nirodhà uppajjati domanassaæ, domanassassa nirodhà uppajjati pavivekà pÅti. Tayidaæ bhikkhave, tathÃgato abhijÃnÃti:' ayaæ kho bhavaæ samaïo và brÃhmaïo và pubbantÃnudiÂÂhina¤ca paÂinissaggà aparantÃnudiÂÂhina¤ca paÂinissaggà sabbaso- [BJT Page 040] [\x 40/] KÃmasa¤¤ojanÃnaæ anadhiÂÂhÃnÃ, pavivekaæ pÅtiæ upasampajja viharati: 'etaæ santaæ etaæ païÅtaæ, yadidaæ pavivekaæ pÅtiæ upasampajja viharÃmÅ'ti. Tassa sà pavivekà pÅti nirujjhati, pavivekÃya pÅtiyà nirodhà uppajjati domanassaæ. Domanassassa nirodhà uppajjati pavivekà pÅti. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ, atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ nirodho, attheta'nti iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto. Idha pana bhikkhave, ekacco samaïo và brÃhmaïo và pubbantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà aparantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà sabbaso kÃmasa¤¤ojanÃnaæ anadhiÂÂhÃnà pavivekÃya pÅtiyà samatikkamà nirÃmisaæ sukhaæ upasampajja viharati: 'etaæ santaæ etaæ païÅtaæ-yadidaæ [PTS Page 237] [\q 237/] nirÃmisaæ sukhaæ upasampajja viharÃmÅ'ti tassa taæ nirÃmisaæ sukhaæ nirujjhati. NirÃmisassa sukhassa nirodhà uppajjati pavivekà pÅti. PavivekÃya pÅtiyà nirodhà uppajjati nirÃmisaæ sukhaæ. SeyyathÃpi bhikkhave, yaæ chÃyà jahati, taæ Ãtapo pharati. Yaæ Ãtapo jahati, taæ chÃyà pharati. Evameva kho bhikkhave, nirÃmisassa sukhassa nirodhà uppajjati pavivekà pÅti , pavivekÃya pÅtiyà nirodhà uppajjati nirÃmisaæ sukhaæ. Tayidaæ bhikkhave, tathÃgato abhijÃnÃti: 'ayaæ kho bhavaæ samaïo và brÃhmaïo và pubbantÃnudiÂÂhina¤ca paÂinissaggà aparantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà sabbaso kÃmasa¤¤ojanÃnaæ anadhiÂÂhÃnà pavivekÃya pÅtiyà samatikkamà nirÃmisaæ sukhaæ upasampajja viharati: 'etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ nirÃmisaæ sukhaæ upasampajja viharÃmÅ'ti. Tassa taæ nirÃmisaæ sukhaæ nirujjhati. NirÃmisassa sukhassa nirodhà uppajjati pavivekà pÅti, pavivekÃya pÅtiyà nirodhà uppajjati nirÃmisaæ sukhaæ. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ, atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ nirodho, atthetanti iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto. Idha pana bhikkhave, ekacco samaïo và brÃhmaïo và pubbantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà aparantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà sabbaso kÃmasa¤¤ojanÃnaæ anadhiÂÂhÃnà pavivekÃya pÅtiyà samatikkamà nirÃmisassa sukhassa samatikkamà adukkhamasukhaæ vedanaæ upasampajja viharati.' Etaæ santaæ eta païÅtaæ yadidaæ adukakhamasukhaæ vedanaæ upasampajja viharÃmÅ'ti.Tassa sà adukkhamasukhà vedanà nirujjhati. AdukkhamasukhÃya vedanÃya nirodhà uppajjati nirÃmisaæ sukhaæ. NirÃmisassa sukhassa nirodhà uppajjati adukkhamasukhà vedanÃ. SeyyathÃpi bhikkhave, yaæ chÃyà jahati, taæ Ãtapo pharati. Yaæ Ãtapo jahati, taæ chÃyà pharati. Evameva kho bhikkhave, adukkhamasukhÃya vedanÃya nirodhà uppajjati nirÃmisaæ sukhaæ, nirÃmisassa sukhassa nirodhà uppajjati adukkhamasukhà vedanÃ. Tayidaæ bhikkhave, tathÃgato pajÃnÃti: 'ayaæ kho bhavaæ samaïo và brÃhmaïo và pubbantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà aparantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà sabbaso kÃmasa¤¤ojanÃnaæ anadhiÂÂhÃnà pavivekÃya pÅtiyà samatikkamà nirÃmisassa sukhassa samatikkamà adukkhamasukhaæ vedanaæ upasampajja viharati: etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ adukkhamasukhaæ vedanaæ upasampajja viharÃmÅ'ti. Tassa sà adukkhamasukhà vedanà nirujjhati. AdukkhamasukhÃya vedanÃya nirodhà uppajjati nirÃmisaæ sukhaæ. NirÃmisassa sukhassa nirodhà uppajjati adukkhamasukhà vedanÃ. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ, atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ nirodho, atthetanti iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto. [BJT Page 042] [\x 42/] Idha pana bhikkhave, ekacco samaïo và brÃhmaïo và pubbantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà aparantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà sabbaso kÃmasa¤¤ojanÃnaæ anadhiÂÂhÃnà pavivekÃya pÅtiyà samatikkamà nirÃmisassa sukhassa samatikkamà adukkhamasukhÃya vedanÃya samatikkamà santohamasmi nibbutohamasmi anupÃdÃnohamasmÅ'ti samanupassati. Tayidaæ bhikkhave, tathÃgato pajÃnÃti: 'ayaæ kho bhavaæ samaïo và brÃhmaïo và pubbantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà aparantÃnudiÂÂhÅna¤ca paÂinissaggà sabbaso kÃmasa¤¤ojanÃnaæ anadhiÂÂhÃnà pavivekÃya pÅtiyà samatikkamà nirÃmisassa sukhassa samatikkamà adukkhamasukhÃya vedanÃya samatikkamà santohamasmi nibbutohamasmi anupÃdÃnohamasmÅ'ti samanupassati. Addhà ayamÃyasmà nibbÃnasappÃya¤¤eva paÂipadaæ abhivadati. Atha ca panÃyaæ bhavaæ samaïo và brÃhmaïo và pubbantÃnudiÂÂhiæ và upÃdiyamÃno upÃdiyati. AparantÃnudiÂÂhiæ và upÃdiyamÃno upÃdiyati. KÃmasa¤¤ojanÃnaæ và upÃdiyamÃno upÃdiyati. Pavivekaæ và pÅtiæ upÃdiyamÃno upÃdiyati. NirÃmisaæ và sukhaæ upÃdiyamÃno upÃdiyati. Adukkhamasukhaæ và vedanaæ upÃdiyamÃno upÃdiyati. Ya¤ca kho ayamÃyasmà 'santohamasmi, nibbutohamasmi anupÃdinohamasmÅ'ti samanupassati. Tadapi imassa bhoto samaïassa brÃhmaïassa upÃdÃnamakkhÃyati. Tayidaæ saÇkhataæ oÊÃrikaæ, atthi kho pana saÇkhÃrÃnaæ nirodho, atthetanti iti viditvà tassa nissaraïadassÃvÅ tathÃgato tadupÃtivatto. Idaæ kho pana bhikkhave, tathÃgatena anuttaraæ santivarapadaæ1 [PTS Page 238] [\q 238/] abhisambuddhaæ 'yadidaæ channaæ phassÃyatanÃnaæ samudaya¤ca atthaÇgama¤ca assÃda¤ca ÃdÅnava¤ca nissaraïa¤ca yathÃbhÆtaæ viditvà anupÃdà vimokkho'ti. Idamavoca bhagavÃ. Attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Pa¤cattayasuttaæ dutiyaæ -------------------------- 1.Santaæ varapadaæ-syÃ. [BJT Page 044] [\x 44/] 3.1.3 Kinti suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kusiïÃrÃyaæ1 viharati baliharaïe vanasaï¬e. Tatra kho bhagavà bhikkhÆ Ãmantesi bhikkhavoti. Bhadanteti te bhikkhÆ bhagavato paccassosuæ, bhagavà etadavoca: Kinti vo bhikkhave, mayi hoti: 'cÅvarahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti, piï¬apÃtahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti, senÃsanahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti, iti bhavÃbhavahetu và samaïo gotamo dhammaæ desetÅ'ti. Na kho no bhante, bhagavati evaæ hoti: 'cÅvarahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti, piï¬apÃtahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti, senÃsanahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti, iti bhavÃbhavahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti'tÅ. Na ca kira vo bhikkhave, mayi evaæ hoti : 'cÅvarahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti, piï¬apÃtahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti, senÃsanahetu và samaïo gotamo dhammaæ deseti, iti bhavÃbhavahetu và samaïo gotamo dhammaæ desetÅ'ti. Atha kinti carahi vo bhikkhave mayi hotÅ'ti. Evaæ kho no bhante, bhagavati hoti: 'anukampako bhagavà hitesÅ, anukampaæ upÃdÃya dhammaæ desetÅ'ti Eva¤ca kira vo bhikkhave, mayi hoti: 'anukampako bhagavà hitesÅ, anukampaæ upÃdÃya dhammaæ desetÅ'ti. TasmÃtiha bhikkhave, ye vo mayà dhammà abhi¤¤Ã desitÃ, SeyyathÅdaæ : 'cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta [PTS Page 239] [\q 239/] bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Tattha sabbeheva samaggehi sammodamÃnehi avivadamÃnehi sikkhitabbaæ. ------------------------ 1.PisinÃrÃyaæ-machasaæ. [BJT Page 046] [\x 46/] Tesa¤ca vo bhikkhave, samaggÃnaæ sammodamÃnÃnaæ avivadamÃnÃnaæ sikkhataæ, tattha siyuæ1 dve bhikkhÆ abhidhamme nÃnÃvÃdÃ. Tatra ce tumhÃkaæ evamassa: 'imesaæ kho ÃyasmantÃnaæ atthato ceva nÃnaæ bya¤janato ca nÃna'nti. Tattha yaæ bhikkhuæ suvacataraæ ma¤¤eyyÃtha so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: 'ÃyasmantÃnaæ kho atthato ceva nÃnaæ. Byana¤janato ca nÃnaæ. TadaminÃpetaæ Ãyasmanto jÃnÃtha yathà atthato ceva nÃnaæ bya¤janato ca nÃnaæ mà Ãyasmanto vivÃdaæ ÃpajjitthÃ'ti. AthÃparesaæ ekato pakkhikÃnaæ bhikkhÆnaæ yaæ bhikkhuæ suvacataraæ ma¤¤eyyÃtha, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: ' ÃyasmantÃnaæ kho atthato ceva nÃnaæ bya¤janato ca nÃnaæ. TadaminÃpetaæ Ãyasmanto jÃnÃtha yathà atthato ceva nÃnaæ bya¤janato ca nÃnaæ mà Ãyasmanto vivÃdaæ ÃpajjitthÃ'ti. Iti duggahitaæ duggahitato dhÃretabbaæ suggahitaæ suggahitato dhÃretabbaæ duggahitaæ duggahitato dhÃretvà suggahitaæ suggahitato dhÃretvà yo dhammo yo vinayo so bhÃsitabbo. Tatra ce tumhÃkaæ evamassa. 'Imesaæ kho ÃyasmantÃnaæ atthato hi kho nÃnaæ, bya¤janato sametÅ'ti. Tattha yaæ bhikkhuæ suvacataraæ ma¤¤eyyÃtha, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: 'ÃyasmantÃnaæ atthato hi kho nÃnaæ, bya¤janato sameti. TadaminÃpetaæ Ãyasmanto jÃnÃtha yathà atthato hi kho nÃnaæ, bya¤janato sameti. Mà Ãyasmanto vivÃdaæ ÃpajjitthÃ'ti. AthÃparesaæ ekato pakkhikÃnaæ bhikkhÆnaæ yaæ bhikkhuæ suvacataraæ ma¤¤eyyÃtha, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: 'ÃyasmantÃnaæ kho atthato hi kho nÃnaæ bya¤janato sameti. TadaminÃpetaæ Ãyasmanto jÃnÃtha 'yathà atthato hi kho nÃnaæ, bya¤janato sameti. Mà Ãyasmanto vivÃdaæ ÃpajjitthÃ'ti. [PTS Page 240] [\q 240/] iti duggahitaæ duggahitato dhÃretabbaæ suggahitaæ suggahitato dhÃretabbaæ. Duggahitaæ duggahito dhÃretvà suggahitaæ suggahitato dhÃretvà yo dhammo yo vinayo so bhÃsitabbo. Tatra ce tumhÃkaæ evamassa: 'imesaæ kho ÃyasmantÃnaæ atthato hi kho sameti. Bya¤janato nÃna'nti. Tattha yaæ bhikkhuæ suvacataraæ ma¤¤eyyÃtha, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: 'ÃyasmantÃnaæ kho atthato hi sameti. Bya¤janato nÃnaæ. TadaminÃpetaæ Ãyasmanto jÃnÃtha 'yathà atthato hi kho sameti. Bya¤janato nÃnaæ. Appamattakaæ kho panetaæ yadidaæ bya¤janaæ mà Ãyasmanto appamattake vivÃdaæ ÃpajjitthÃ'ti. AthÃparesaæ ekato pakkhikÃnaæ bhikkhunaæ yaæ bhikkhuæ suvacataraæ ma¤¤eyyÃtha, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: ÃyasmantÃnaæ kho atthato hi kho sameti. Bya¤janato nÃnaæ. TadaminÃpetaæ Ãyasmanto jÃnÃtha 'yathà atthato hi kho sameti bya¤janato nÃnaæ. Appamattakaæ kho panetaæ yadidaæ bya¤janaæ. Mà Ãyasmanto appamattake vivÃdaæ ÃpajjitthÃ'ti. Iti suggahitaæ suggahitato dharetabbaæ duggahitaæ duggahitato dhÃretabbaæ. Suggahitaæ suggahitato dhÃretvà duggahitaæ duggahitato dhÃretvà yo dhammo yo vinayo so bhÃsitabbo. -------------------------- 1.Siyaæsu-machasaæ,sÅmÆ. [BJT Page 048] [\x 48/] Tatra ce tumhÃkaæ evamassa: 'imesaæ kho ÃyasmantÃnaæ atthato ceva sameti. Bya¤janato ca sametÅ'ti. Tattha yaæ bhikkhuæ suvacataraæ ma¤¤eyyÃtha so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: 'ÃyasmantÃnaæ kho atthato ceva sameti. Bya¤janato ca sameti. TadaminÃpetaæ Ãyasmanto jÃnÃtha 'yathà atthato ceva sameti, bya¤janato ca sameti.Mà Ãyasmanto vivÃdaæ ÃpajjitthÃ'ti. AthÃparesaæ ekato pakkhikÃnaæ bhikkhÆnaæ yaæ bhikkhuæ suvacataraæ ma¤¤eyyÃtha, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: 'ÃyasmantÃnaæ kho attato ceva sameti. Bya¤janato ca sameti. TadaminÃpetaæ Ãyasmanto jÃnÃtha 'yathà atthato ceva sameti, bya¤janato ca sameti. Mà Ãyasmanto [PTS Page 241] [\q 241/] vivÃdaæ ÃpajjitthÃ'ti. Iti suggahitaæ suggahitato dhÃretabbaæ suggahitaæ suggahitato dhÃretvà yo dhammo yo vinayo so bhÃsitabbo. Tesa¤ca vo bhikkhave, samaggÃnaæ sammodamÃnÃnaæ avivadamÃnÃnaæ sikkhataæ, siyà a¤¤atarassa bhikkhuno Ãpatti siyà vÅtikkamo tatra bhikkhave, na codanÃya taritabbaæ, puggalo upaparikkhitabbo, iti mayha¤ca avihesà bhavissati. Parassa ca puggalassa anupaghÃto, paro hi puggalo akkodhano anupanÃhÅ adandhadiÂÂhÅ suppaÂinissaggÅ, sakkomi cÃ' haæ etaæ puggalaæ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetu'nti. Sace bhikkhave, evamassa kallaæ vacanÃya. Sace pana bhikkhave, evamassa: 'mayhaæ kho avihesà bhavissati. Parassa ca puggalassa upaghÃto, paro hi puggalo kodhano upanÃhÅ adandhadiÂÂhÅ suppaÂinissaggÅ, sakkomi cÃhaæ etaæ puggalaæ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetuæ. Appamattakaæ kho panetaæ yadidaæ parassa puggalassa upaghÃto. Atha kho etadeva bahutaraæ, 'sohaæ1 sakkomi etaæ puggalaæ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetu'nti. Sace bhikkhave,evamassa kallaæ vacanÃya. Sace pana bhikkhave, evamassa: 'mayhaæ kho vihesà bhavissati. Parassa ca puggalassa AnupaghÃto, paro hi puggalo akkodhano anupanÃhÅ adandhadiÂÂhÅ duppaÂinissaggÅ. Sakkomi cÃhaæ etaæ puggalaæ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetuæ. Appamattakaæ kho panetaæ 'yadidaæ mayhaæ vihesÃ. Atha kho etadeva bahutaraæ, sohaæ Sakkomi etaæ puggalaæ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetu'nti. Sace bhikkhave,evamassa kallaæ vacanÃya. Sace pana bhikkhave, evamassa: mayha¤ca kho vihesà bhavissati. Parassa ca puggalassa UpaghÃto, paro hi puggalo kodhano upanÃhÅ adandhadiÂÂhÅ duppaÂinissaggÅ. Sakkomi cÃhaæ etaæ puggalaæ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetuæ. Appamattakaæ kho panetaæ 'yadidaæ mayha¤ca vihesà parassa ca puggalassa upaghÃto, Atha kho etadeva bahutaraæ, sohaæ sakkomi etaæ puggalaæ akusalà VuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetu'nti. Sace bhikkhave, evamassa kallaæ vacanÃya. ------------------------- 1.SvÃhaæ-machasaæ. [BJT Page 050] [\x 50/] Sace pana bhikkhave, evamassa: 'mayha¤ca kho vihesà bhavissati. Parassa ca puggalassa upaghÃto, paro [PTS Page 242] [\q 242/] hi puggalo kodhano upanÃhÅ dandhadiÂÂhÅ duppaÂinissaggÅ. Na cÃhaæ sakkomi etaæ puggalaæ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpetu'nti. EvarÆpe bhikkhave, puggale upekkhà nÃtima¤¤itabbà Tesa¤ca vo bhikkhave, samaggÃnaæ sammodamÃnÃnaæ avivadamÃnÃnaæ sikkhataæ a¤¤ama¤¤assa vacÅsaæsÃro1 uppajjeyya diÂÂhipalÃso cetaso ÃghÃto appaccayo anabhiraddhi. Tattha ekato pakkhikÃnaæ bhikkhÆnaæ yaæ bhikkhuæ suvacataraæ ma¤¤eyyÃtha, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: 'yaæ no Ãvuso, amhÃkaæ samaggÃnaæ sammodamÃnÃnaæ avivadamÃnÃnaæ sikkhataæ a¤¤ama¤¤assa vacÅsaæsÃro uppanno diÂÂhipalÃso cetaso ÃghÃto appaccayo anabhiraddhi. Taæ jÃnamÃno samÃno2 garaheyyÃti. Sammà byÃkaramÃno [PTS Page 243] [\q 243/] bhikkhave, bhikkhu evaæ byÃkareyya: yaæ no Ãvuso amhÃkaæ samaggÃnaæ sammodamÃnÃnaæ avivadamÃnÃnaæ sikkhataæ a¤¤ama¤¤assa vacÅsaæsÃro1 uppanno diÂÂhipalÃso cetaso ÃghÃto appaccayo anabhiraddhi. Taæ jÃnamÃno samÃno2 garaheyyÃti. Etaæ panÃvuso dhammaæ appahÃya nibbÃnaæ sacchikareyyÃti. Sammà byÃkaramÃno bhikkhave, evaæ byÃkareyya: etaæ kho Ãvuso, dhammaæ appahÃya na nibbÃnaæ sacchikareyyÃti. AthÃparesaæ ekato pakkhikÃnaæ bhikkhÆnaæ yaæ bhikkhuæ suvacatarà ma¤¤eyyÃtha, so upasaÇkamitvà evamassa vacanÅyo: yaæ no Ãvuso amhÃkaæ samaggÃnaæ sammodamÃnÃnaæ avivadamÃnÃnaæ sikkhataæ a¤¤ama¤¤assa vacÅsaæsaro1 uppanno diÂÂhipalÃso cetaso ÃghÃto appaccayo anabhiraddhi. Taæ jÃnamÃno samÃno2 garaheyyÃti. Sammà byÃkaramÃno bhikkhave, bhikkhu evaæ byÃkareyya: yaæ no Ãvuso amhÃkaæ samaggÃnaæ sammodamÃnÃnaæ avivadamÃnÃnaæ sikkhataæ a¤¤ama¤¤assa vacÅsaæsÃro uppanno diÂÂhipalÃso cetaso ÃghÃto appaccayo anabhiraddhi. Taæ jÃnamÃno samÃno garaheyyÃti. Etaæ panÃvuso dhammaæ appahÃya na nibbÃnaæ sacchikareyyÃti. Sammà byÃkaramÃno bhikkhave, bhikkhu evaæ byÃkareyya: etaæ kho Ãvuso, dhammaæ appahÃya na nibbÃnaæ sacchikareyyÃ'ti. Ta¤ce bhikkhave, bhikkhuæ pare evaæ puccheyyuæ: Ãyasmatà no ete bhikkhÆ akusalà vuÂÂhÃpetvà kusale patiÂÂhÃpitÃti. Sammà byÃkaramÃno bhikkhave, bhikkhu evaæ byÃkareyya: idhÃhaæ Ãvuso, yena bhagavà tenupasaÇkamiæ, tassa me bhagavà dhammaæ desesi, tÃhaæ dhammaæ sutvà tesaæ bhikkhÆnaæ abhÃsiæ: taæ te bhikkhÆ dhammaæ sutvà akusalà vuÂÂhahiæsu. Kusale patiÂÂhahiæsÆ'ti. Evaæ byÃkaramÃno kho bhikkhave, bhikkhu na ceva attÃnaæ ukkaæseti, na paraæ vambheti, dhammassa cÃnudhammaæ byÃkaroti, na ca koci sahadhammiko vÃdÃnuvÃdo gÃrayhaæ ÂhÃnaæ ÃgacchatÅ'ti. Idamavoca bhagavà attamanà te bhikkhÆ bhagavato bhÃsitaæ abhinandunti. Kinti suttaæ tatiyaæ -------------------------- 1.VacÅsaæhÃro-machasaæ. SaækhÃro-sÅmu. 2.Samaïo-machasaæ,[PTS.] [BJT Page 052] [\x 52/] 3.1.4 SÃmagÃma suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà sakkesu viharati sÃmagÃme. Tena kho pana samayena nigaïÂho nÃtaputto1 pÃvÃyaæ adhunà kÃlakato2 hoti. Tassa kÃlakiriyÃya3 bhinnà nigaïÂhà dvedhikajÃtà bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpannà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti. 'Na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi, ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? Micchà paÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà [PTS Page 244] [\q 244/] avaca pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ4 te viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo, niggahitosi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅ'ti. Vadho yeva kho5 ma¤¤e nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu vattati. Yepi nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakà gihÅ odÃtavasanÃ, tepi nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu nibbinnarÆpà virattarÆpà paÂivÃnarÆpÃ, yathà taæ durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃïike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite bhinnathÆpe appaÂisaraïe'ti. Atha kho cundo samaïuddeso pÃvÃyaæ vassaæ vuttho6 yena sÃmagÃmo yenÃyasmà Ãnando tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà Ãyasmantaæ Ãnandaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho cundo samaïuddeso Ãyasmantaæ Ãnandaæ etadavoca: nigaïÂho bhante, nÃtaputto pÃvÃyaæ adhunà kÃlakato. Tassa kÃlakiriyÃya bhinnà nigaïÂhà dvedhikajÃtà bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpantà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti 'na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi ahaæ Imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? Micchà paÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ te viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo, niggahitosi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅ'ti. Vadho yeva kho ma¤¤e nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu vattati. Yepi nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakà gihÅ odÃtavasanÃ, tepi nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu nibbinnarÆpà virattarÆpà paÂivÃnarÆpÃ, yathà taæ durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃïike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite bhinnathÆpe appaÂisaraïe'ti. Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando cundaæ samaïuddesaæ etadavoca: atthi kho idaæ Ãvuso cunda, kathÃpÃbhataæ bhagavantaæ dassanÃya. ùyÃmÃvuso cunda, yena bhagavà tenupasaÇkamissÃma, upasaÇkamitvà etamatthaæ bhagavato ÃrocessÃmÃ'ti. Evaæ bhanteti kho cundo samaïuddeso Ãyasmato Ãnandassa paccassosi. -------------------------- 1.NÃthaputto-machasaæ,syÃ. 2.KÃlaÇkato-machasaæ,simu. 3.KÃlaÇkiriyÃya-machasaæ, 4.Adhiviïïaæ-machasaæ. Aviciïïaæ-sÅmu. 5.Vadho yeveko-sÅmu,[PTS.] 6.Vassaæ vuÂÂho-machasaæ. Vassavuttho-[PTS.] [BJT Page 054] [\x 54/] Atha kho Ãyassamà ca Ãnando cundo ca samaïuddeso yena bhagavà tenupasaÇkamiæsu. UpasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdiæsu. Ekamantaæ nisinno kho [PTS Page 245] [\q 245/] Ãyasmà Ãnando bhagavantaæ etadavoca: ayaæ bhante, cundo samaïuddeso evamÃha: nigaïÂho bhante, nÃtaputto pÃvÃyaæ adhunà kÃlakato. Tassa kÃlakiriyÃya bhinnà nigaïÂhà dvedhikajÃtà bhaï¬anajÃtà kalahajÃtà vivÃdÃpantà a¤¤ama¤¤aæ mukhasattÅhi vitudantà viharanti 'na tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃsi ahaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnÃmi, kiæ tvaæ imaæ dhammavinayaæ ÃjÃnissasi? Micchà paÂipanno tvamasi, ahamasmi sammÃpaÂipanno. Sahitaæ me, asahitaæ te. Pure vacanÅyaæ pacchà avaca pacchà vacanÅyaæ pure avaca. ùciïïaæ te viparÃvattaæ, Ãropito te vÃdo, niggahitosi, cara vÃdappamokkhÃya, nibbeÂhehi và sace pahosÅ'ti. Vadho yeva kho ma¤¤e nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu vattati. Yepi nigaïÂhassa nÃtaputtassa sÃvakà gihÅ odÃtavasanÃ, tepi nigaïÂhesu nÃtaputtiyesu nibbinnarÆpà virattarÆpà paÂivÃnarÆpÃ, yathà taæ durakkhÃte dhammavinaye duppavedite aniyyÃïike anupasamasaævattanike asammÃsambuddhappavedite bhinnathÆpe appaÂisaraïe'ti. Tassa mayhaæ bhante, evaæ hoti: mÃheva bhagavato accayena saÇghe vivÃdo uppajji. Sossa1 vivÃdo bahu janÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃna'nti. Taæ kiæ ma¤¤asi Ãnanda, ye vo mayà dhammà abhi¤¤Ã desità seyyathÅdaæ: cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. Passasi no tvaæ Ãnanda, imesu dhammesu dvepi bhikkhÆ nÃnÃvÃde'ti. Yeme bhante, dhammà bhagavatà abhi¤¤Ã desitÃ, seyyathÅdaæ: cattÃro satipaÂÂhÃnà cattÃro sammappadhÃnà cattÃro iddhipÃdà pa¤cindriyÃni pa¤ca balÃni satta bojjhaÇgà ariyo aÂÂhaÇgiko maggo. NÃhaæ passÃmi imesu dhammesu dvepi bhikkhÆ nÃnÃvÃde. Ye ca kho2 bhante, puggalà bhagavantaæ patissayamÃnarÆpà viharanti. Tepi bhagavato accayena saÇghe vivÃdaæ janeyyuæ ajjhÃjÅve và adhipÃtimokkhe vÃ. Sossa1 vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnanti. Appamattako so Ãnanda, vivÃdo yadidaæ ajjhÃjÅve và adhipÃtimokkhe và magge vÃpi Ãnanda, paÂipadÃya và saÇghe vivÃdo uppajjamÃno uppajjeyya. Sossa1 vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya dvemanussÃnanti. ChayimÃni Ãnanda, vivÃdamÆlÃni. KatamÃni cha: idhÃnanda, bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ, yo so Ãnanda bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ, so sattharipi agÃravo viharati appatisso. Dhammepi agÃravo viharati appatisso. SaÇghepi agÃravo [PTS Page 246] [\q 246/] viharati appatisso. SikkhÃyapi na paripÆrakÃri hoti. Yo so Ãnanda, bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso. Dhamme agÃravo viharati appatisso. SaÇghe agÃravo viharati appatisso. SikkhÃya na paripÆrakÃri hoti. So saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe Ãnanda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãnanda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. -------------------------- 1.SvÃssa-machasaæ,syÃ. 2.Santi ca kho-syÃ. [BJT Page 056] [\x 56/] Puna ca paraæ Ãnanda, bhikkhu makkhÅ hoti palÃsÅ Yo so Ãnanda bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ, so sattharipi agÃravo Viharati appatisso. Dhammepi agÃravo viharati appatisso. SaÇghepi agÃravo viharati appatisso. SikkhÃyapi na paripÆrakÃri hoti. Yo so Ãnanda, bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso. Dhamme agÃravo viharati appatisso. SaÇghe agÃravo viharati appatisso. SikkhÃya na paripurakÃri hoti. So saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe ananda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãnanda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ [PTS Page 247] [\q 247/] hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. IssukÅ hoti maccharÅ yo so Ãnanda bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ, so sattharipi agÃravo viharati appatisso. Dhammepi agÃravo viharati appatisso. SaÇghepi agÃravo viharati appatisso. SikkhÃyapi na paripÆrakÃri hoti. Yo so Ãnanda, bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso. Dhamme agÃravo viharati appatisso. SaÇghe agÃravo viharati appatisso. SikkhÃya na paripurakÃri hoti. So saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe ananda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãnanda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. SaÂho hoti mÃyÃvi yo so Ãnanda bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ, so sattharipi agÃravo viharati appatisso. Dhammepi agÃravo viharati appatisso. SaÇghepi agÃravo viharati appatisso. SikkhÃyapi na paripÆrakÃri hoti. Yo so Ãnanda, bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso. Dhamme agÃravo viharati appatisso. SaÇghe agÃravo viharati appatisso. SikkhÃya na paripurakÃri hoti. So saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe ananda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãnanda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. PÃpiccho hoti MicchÃdiÂÂhi yo so Ãnanda bhikkhu kodhano hoti upanÃhÅ, so sattharipi agÃravo viharati appatisso. Dhammepi agÃravo viharati appatisso. SaÇghepi agÃravo viharati appatisso. SikkhÃyapi na paripÆrakÃri hoti. Yo so Ãnanda, bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso. Dhamme agÃravo viharati appatisso. SaÇghe agÃravo viharati appatisso. SikkhÃya na paripurakÃri hoti. So saÇghe vivÃdaæ janeti, yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe ananda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãnanda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và na samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti, evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. SandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhi1 duppaÂinissaggÅ. Yo so Ãnanda, bhikkhu sandiÂÂhiparÃmÃsÅ hoti ÃdhÃnagÃhÅ duppaÂinissaggÅ. So sattharipi agÃravo viharati appatisso., Dhammepi agÃravo viharati appatisso, saÇghepi agÃravo viharati appatisso, sikkhÃyapi na paripÆrakÃrÅ hoti. Yo so Ãnanda, bhikkhu satthari agÃravo viharati appatisso., Dhamme agÃravo viharati appatisso. SaÇghe agÃravo viharati appatisso. SikkhÃya na paripÆrakÃrÅ hoti. So saÇghe vivÃdaæ janeti. Yo hoti vivÃdo bahujanÃhitÃya bahujanÃsukhÃya bahuno janassa anatthÃya ahitÃya dukkhÃya devamanussÃnaæ. EvarÆpaæ ce tumhe Ãnanda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và bahiddhà và samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnÃya vÃyameyyÃtha. EvarÆpaæ ce tumhe Ãnanda, vivÃdamÆlaæ ajjhattaæ và na samanupasseyyÃtha. Tatra tumhe Ãnanda, tasseva pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavÃya paÂipajjeyyÃtha evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa pahÃnaæ hoti. Evametassa pÃpakassa vivÃdamÆlassa Ãyatiæ anavassavo hoti. ImÃni kho Ãnanda, cha vivÃdamÆlÃni. CattÃrimÃni Ãnanda, adhikaraïÃni. KatamÃni cattÃri: vivÃdÃdhikaraïaæ anuvÃdÃdhikaraïaæ ÃpattÃdhikaraïaæ kiccÃdhikaraïaæ, imÃni kho Ãnanda cattÃri adhikaraïÃni. Satta kho panime Ãnanda, adhikaraïasamathà upannuppannÃnaæ adhikaraïÃnaæ samathÃya vÆpasamÃya, sammukhÃvinayo dÃtabbo sativinayo dÃtabbo amÆÊahavinayo dÃtabbo paÂi¤¤Ãya kÃretabbaæ yebhuyyasikà tassapÃpiyyasikà tiïavatthÃrako'ti. Katha¤ca Ãnanda, sammukhÃvinayo hoti: idhÃnanda bhikkhu vivadanti dhammoti và adhammoti và vinayoti và avinayoti vÃ. TehÃnanda2 bhikkhuhi sabbeheva samaggehi sannipatitabbaæ. Sannipatitvà dhammanetti samanumajjitabbÃ. Dhammanettiæ samanumajjitvà yathà tattha sameti. Tathà taæ adhikaraïaæ vÆpasametabbaæ. Evaæ kho Ãnanda, sammukhÃvinayo hoti. Eva¤ca panidhekaccÃnaæ adhikaraïÃnaæ vupasamo hoti, yadidaæ sammukhÃvinayena. Katha¤ca Ãnanda, yebhuyyasikà hoti: te ce Ãnanda, bhikkhu na sakkonti taæ adhikaraïaæ tasmiæ ÃvÃse vÆpasametuæ. TehÃnanda, bhikkhuhi yasmiæ ÃvÃse bahutarà bhikkhu, so ÃvÃso gantabbo. Tattha sabbeheva samaggehi sannipatitabbaæ. Sannipatitvà dhammanetti samanumajjitabbÃ. Dhammanettiæ samanumajjitvà yathà tattha sameti, tathà taæ adhikaraïaæ vÆpasammetabbaæ. Evaæ kho Ãnanda, yebhuyyasikà hoti. Eva¤ca panidhekaccÃnaæ adhikaraïÃnaæ vÆpasamo hoti, yadidaæ yebhuyyasikÃya. -------------------------- 1.ùdhÃnaggÃhÅ-majasaæ. 2.Teneva Ãnanda-sÅmu,syÃ. [BJT Page 058] [\x 58/] Kata¤ca Ãnanda, sativinayo hoti: idhÃnanda, bhikkhu bhikkhuæ evarÆpÃya garukÃya Ãpattiyà codeti pÃrÃjikena và pÃrÃjikasÃmantena và 'saratÃyasmà evarÆpiæ1 garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ'ti. So evamÃha: 'na kho ahaæ Ãvuso, sarÃmi evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ [PTS Page 248] [\q 248/] vÃ'ti. Tassa kho Ãnanda2, bhikkhuno sativinayo dÃtabbo. Evaæ kho Ãnanda, sativinayo hoti. Eva¤ca panidhekaccÃnaæ adhikaraïÃnaæ vÆpasamo hoti, yadidaæ sativinayena. Katha¤ca Ãnanda, amÆlhavinayo hoti: idhÃnanda, bhikkhu bhikkhuæ evarÆpÃya garukÃya Ãpattiyà codeti pÃrÃjikena và pÃrÃjikasÃmantena và saratÃyasmà evarÆpiæ1 garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃti. So evamÃha: 'na kho ahaæ Ãvuso, sarÃmi evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ'ti. Tamenaæ so nibbeÂhentaæ ativeÂheti3 iÇghÃyasmà sÃdhukameva jÃnÃhi, yadi sarasi evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ'ti. So evamÃha: 'ahaæ kho Ãvuso, ummÃdaæ pÃpuïiæ cetaso vipariyesaæ4. Tena me ummattakena bahuæ assÃmaïakaæ ajjhÃciïïaæ bhÃsitaparikantaæ5, nÃhaæ taæ sarÃmi. MÆÊhena me etaæ katanti. Tassa kho Ãnanda, bhikkhuno amÆÊhavinayo dÃtabbo. Evaæ kho Ãnanda, amÆÊhavinayo hoti. Eva¤ca panidhekaccÃnaæ adhikaraïÃnaæ vÆpasamo hoti, yadidaæ amÆÊhavinayena. Katha¤ca Ãnanda, paÂi¤¤Ãtakaraïaæ hoti: idhÃnanda, bhikkhu codito và acodito vÃ6 Ãpattiæ sarati vivarati uttÃnÅkaroti. TenÃnanda, bhikkhunà bu¬¬hataro bhikkhu7 upasaÇkamitvà ekaæsaæ cÅvaraæ katvà pÃde vanditvà ukkuÂikaæ nisÅditvà a¤jaliæ paggahetvà evamassa vacanÅyo 'ahaæ bhante, itthannÃmaæ Ãpattiæ Ãpanno, taæ paÂidesemÅ'ti. So evamÃha: 'passasÅ'ti, 'passÃmÅ'ti8. ùyatiæ saævaraæ ÃpajjeyyÃsÅti9 saævaraæ ÃpajjissÃmÅti10. Evaæ kho Ãnanda, paÂi¤¤Ãtakaraïaæ hoti. Eva¤ca panidhekaccÃnaæ adhikaraïÃnaæ vÆpasamo hoti, yadidaæ paÂi¤¤Ãtakaraïena. [PTS Page 249] [\q 249/] Kata¤ca Ãnanda, tassapÃpiyyasikÃ11 hoti: idhÃnanda, bhikkhu bhikkhuæ evarÆpÃya garukÃya Ãpattiyà codeti pÃrÃjikena và pÃrÃjikasÃmantena vÃ, 'saratÃyasmà evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ -------------------------- 1.EvarÆpaæ-syÃ. 2.Tassa kho evaæ Ãnanda-sÅmu,syÃ.[PTS.] 3.Nibbedhentaæ ativedheti-syÃ. 4.VipariyÃsaæ-majasaæ,[PTS.] 5.Parikkantaæ-majasaæ 6.Cudito và acudito vÃ-syÃ. 7.Vu¬¬hataraæ bhikkhuæ-majasaæ,sÅmu. 8.ùma passÃmiti-sÅmu, majasaæ. 9.ùyatiæ saævareyyÃsÅti-majasaæ. 10.SaævarissÃmÅti-majasaæ. 11.TassapÃpiyasikÃ-majasaæ,syÃ. [BJT Page 060] [\x 60/] ùpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ'ti. So evamahÃ: 'na kho ahaæ Ãvuso, sarÃmi evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ'ti tamenaæ so nibbaÂhentaæ ativeÂheti. IÇghÃyasmà sÃdhukameva jÃnÃhi, yadi sarasi evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ'ti. So evamÃha: 'na kho ahaæ Ãvuso, sarÃmi evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ, sarÃmi kho ahaæ Ãvuso evarÆpiæ appamattikaæ Ãpattiæ ÃpajjitÃ'ti tamenaæ so nibbeÂhentaæ ativeÂheti, iÇghÃyasmà sÃdhukameva jÃnÃhi, yadi sarasi evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ'ti. So evamÃha: 'imaæ hi nÃmÃhaæ Ãvuso, appamattikaæ Ãpattiæ Ãpajjitvà apuÂÂho paÂijÃnissÃmi. KimpanÃhaæ evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjitvà pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ và puÂÂho na paÂijÃnissÃmÅ'ti. So evamÃha: 'imaæ hi nÃma tvaæ Ãvuso, appamattikaæ Ãpattiæ Ãpajjitvà apuÂÂho na paÂijÃnissasi. Kimpana tvaæ evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjitvà pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ và puÂÂho paÂijÃnissasi, 'iÇghÃyasmà sÃdhukameva jÃnÃhi, yadi sarasi evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ'ti. So evamÃha: 'sarÃmi kho ahaæ Ãvuso , evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ và 'davà me evaæ vuttaæ, ravà me evaæ vuttaæ, 'nÃhaæ taæ sarÃmi evarÆpiæ garukaæ Ãpattiæ Ãpajjità pÃrÃjikaæ và pÃrÃjikasÃmantaæ vÃ'ti. Evaæ kho Ãnanda, tassapÃpiyyasikà hoti. Eva¤ca panidhekaccÃnaæ adhikaraïÃnaæ vÆpasamo hoti, yadidra tassapÃpiyyasikÃya. [PTS Page 250] [\q 250/] Katha¤ca Ãnanda, tiïavatthÃrako hoti: idhÃnanda, bhikkhunaæ bhaï¬anajÃtÃnaæ kalahajÃtÃnaæ vivÃdÃpannÃnaæ viharataæ bahuæ assÃmaïakaæ ajjhÃciïïaæ hoti bhÃsitaparikantaæ. TehÃnanda, bhikkhuhi sabbeheva samaggehi sannipatitabbaæ. Sannipatitvà ekato pakkhikÃnaæ bhikkhunaæ byattatarena1. Bhikkhunà uÂÂhÃyÃsanà ekaæsaæ cÅvaraæ katvà a¤jalimpanÃmetvà saÇgho ¤Ãpetabbo. 'SuïÃtu me bhante, saÇgho: idaæ amhÃkaæ bhaï¬anajÃtÃnaæ kalahajÃtÃnaæ vivÃdÃpannÃnaæ viharataæ bahuæ assÃmaïakaæ ajjhÃciïïaæ bhÃsiparikantaæ. Yadi saÇghassa pattakallaæ, ahaæ yà ceva imesaæ ÃyasmantÃnaæ Ãpatti, yà ca attano Ãpatti, imesa¤ceva ÃyasmantÃnaæ atthÃya attanoca atthÃya saÇghamajjhe tiïavatthÃrakena deseyyaæ Âhapetvà thullavajjaæ Âhapetvà gihÅpaÂisaæyutta'nti. AthÃparesaæ ekato pakkhikÃnaæ bhikkhunaæ byattatarena1 bhikkhunà uÂÂhÃyÃsanà ekaæsaæ cÅvaraæ katvà a¤jalimpanÃmetvà saÇgho ¤Ãpetabbo: -------------------------- 1.Byattena-majasaæ,syÃ. [BJT Page 062] [\x 62/] 'SuïÃtu me bhante, saÇgho: idaæ amhÃkaæ1 bhaï¬anajÃtÃnaæ kalahajÃtÃnaæ vivÃdÃpannÃnaæ viharataæ bahuæ assÃmaïakaæ ajjhÃciïïaæ bhÃsitaparikantaæ. Yadi saÇghassa pattakallaæ, ahaæ yà ceva imesaæ ÃyasmantÃnaæ Ãpatti, yà ca attano Ãpatti, imesa¤ceva ÃyasmantÃnaæ atthÃya attanoca atthÃya saÇghamajjhe tiïavatthÃrakena deseyyaæ Âhapetvà thullavajjaæ Âhapetvà gihÅpaÂisaæyutta'nti. Evaæ kho Ãnanda, tiïavatthÃrako hoti. Eva¤ca panidhekaccÃnaæ adhikaraïÃnaæ vÆpasamo hoti, yadidaæ tiïavatthÃrakena. Chayime Ãnanda, dhammà sÃrÃïÅyÃ2 piyakaraïà garukaraïà saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattanti. Katame cha: idhÃnanda, bhikkhuno mettaæ kÃyakammaæ paccuÂÂhitaæ hoti sabrahmacÃrÅsu ÃvÅceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Punacaparaæ Ãnanda, bhikkhuno mettaæ vacÅkammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti. SabrahmacÃrisu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Punacaparaæ Ãnanda, bhikkhuno mettaæ manokammaæ paccupaÂÂhitaæ hoti. SabrahmacÃrisu ÃvÅ ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo [PTS Page 251] [\q 251/] saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Punacaparaæ Ãnanda, bhikkhu ye te lÃbhà dhammikà dhammaladdhà antamaso pattapariyÃpannamattampi, tathÃrÆpehi lÃbhehi appaÂivibhattabhogi3 hoti sÅlavantehi sabrahmacÃrÅhi sÃdhÃraïabhogÅ. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Punacaparaæ Ãnanda, bhikkhu yÃni tÃni sÅlÃni akhaï¬Ãni acchiddÃni asabalÃni akammÃsÃni bhujissÃni4 vi¤¤uppasatthÃni aparÃmaÂÂhÃni samÃdhisaævattanikÃni. TathÃrÆpesu sÅlesu sÅlasÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ ceva raho ca ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Punacaparaæ Ãnanda, bhikkhu yÃyaæ diÂÂhi ariyà niyyÃïikà niyyÃti takkarassa sammà dukkhakkhayÃya. TathÃrÆpÃya diÂÂhiyà diÂÂhisÃma¤¤agato viharati sabrahmacÃrÅhi ÃvÅ Ceva raho ca. Ayampi dhammo sÃrÃïÅyo piyakaraïo garukaraïo saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattati. Ime kho Ãnanda, cha sÃrÃïÅyà dhammà piyakaraïà garukaraïà saÇgahÃya avivÃdÃya sÃmaggiyà ekÅbhÃvÃya saævattanti. -------------------------- 1.IdhamhÃkaæ-syÃ. 2.SÃrÃïÅyÃ-majasaæ. 3.ApaÂivibhattabhogÅ-sÅmu. 4.BhujjissÃni-[PTS.] [BJT Page 064] [\x 64/] Ime ce tumhe Ãnanda, cha sÃrÃïÅye dhamme samÃdÃya saævatteyyÃtha. Passatha no tumhe, Ãnanda, taæ vacanapathaæ aïuæ và thulaæ vÃ, yaæ tumhe nÃdhivÃseyyÃthÃti. No hetaæ bhante, TasmÃtihÃnanda, ime cha sÃrÃïÅye dhamme samÃdÃya vattatha1. Taæ vo bhavissati dÅgharattaæ hitÃya sukhÃyÃti. Idamavoca bhagavÃ. Attamano Ãyasmà Ãnando bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. [PTS Page 252] [\q 252/] SÃmagÃma suttaæ catutthaæ. -------------------------- 1.SaævatteyyÃtha-syÃ. [BJT Page 066] [\x 66/] 3.1.5 Sunakkhatta suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà vesÃliyaæ viharati mahÃvane kÆÂÃgÃrasÃlÃyaæ. Tena kho pana samayena sambahulehi bhikkhÆhi bhagavato santike a¤¤Ã byÃkatà hoti 'khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃmÃ'ti. Assosi kho sunakkhatto licchaviputto 'sambahulehi kira bhikkhÆhi bhagavato santike a¤¤Ã byÃkatà hoti 'khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃ'ti pajÃnÃmÃ'ti. Atha kho sunakkhatto licchaviputto yena bhagavà tenupasaÇkami, upasaÇkamitvà bhagavantaæ abhivÃdetvà ekamantaæ nisÅdi, ekamantaæ nisinno kho sunakkhatto licchaviputto bhagavantaæ etadavoca: 'Sutaæ metaæ bhante sambhahulehi kira bhikkhÆhi bhagavato santike a¤¤Ã byÃkatà 'khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattayÃ'ti pajÃnÃmÃ'ti. Ye te bhante, bhikkhÆ bhagavato santike a¤¤aæ byÃkaæsu 'khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattayÃ'ti pajÃnÃmÃ'ti. Kacci te bhante, bhikkhÆ sammadeva a¤¤aæ byÃkaæsu udÃhu santetthekacce bhikkhÆ adhimÃnena a¤¤aæ byÃkaæsÆ'ti.? Ye te sunakkhatta, bhikkhÆ mama santike a¤¤aæ byÃkaæsu 'khÅïà jÃti, vusitaæ brahmacariyaæ, kataæ karaïÅyaæ, nÃparaæ itthattÃyÃti pajÃnÃmÃ'ti. Santetthekacce bhikkhÆ sammadeva a¤¤aæ byÃkaæsu,santi panidhekacce bhikkhÆ adhimÃnenapi a¤¤aæ byÃkaæsu. Tatra sunakkhatta, ye te bhikkhÆ sammadeva a¤¤aæ byÃkaæsu tesaæ taæ tatheva hoti. Ye pana te bhikkhÆ adhimÃnena a¤¤aæ byÃkaæsu, tatra sunakkhatta, tathÃgatassa evaæ hoti: 'dhammaæ nesaæ desessa'nti. Eva¤cettha sunakkhatta, tathÃgatassa hoti: 'dhammaæ nesaæ desessa'nti. Atha ca panidhekacce moghapurisà pa¤haæ abhisaÇkharitvà abhisaÇkharitvà tathÃgataæ upasaÇkamitvà pucchanti. Tatra sunakkhatta, [PTS Page 253] [\q 253/] yampi tathÃgatassa evaæ hoti: 'dhammaæ nesaæ desessa'nti. Tassapi hoti a¤¤athattanti. Etassa bhagavà kÃlo, etassa sugata kÃlo. 'Yaæ bhagavà dhammaæ deseyya, bhagavato sutvà bhikkhÆ dhÃressantÅ'ti. Tena hi sunakkhatta, suïohi sÃdhukaæ manasi karohi bhÃsissÃmÅti. Evaæ bhantehi kho sunakkhatto licchaviputto bhagavato paccassosi. Bhagavà etadavoca: [BJT Page 068] [\x 68/] Pa¤ca kho ime sunakkhatta, kÃmaguïÃ. Katame pa¤ca: cakkhuvi¤¤eyyà rÆpà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, sotavi¤¤eyyà saddà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, ime kho sunakkhatta pa¤ca kÃmaguïÃ. GhÃnavi¤¤eyyà gandhà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, ime kho sunakkhatta pa¤ca kÃmaguïÃ. JivhÃvi¤¤eyyà rasà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, ime kho sunakkhatta pa¤ca kÃmaguïÃ. KÃyavi¤¤eyyà phoÂÂhabbà iÂÂhà kantà manÃpà piyarÆpà kÃmÆpasaæhità rajanÅyÃ, ime kho sunakkhatta pa¤ca kÃmaguïÃ. hÃnaæ kho panetaæ sunakkhatta, vijjati yaæ idhekacco purisapuggalo lokÃmisÃdhimutto assa, lokÃmisÃdhimuttassa kho sunakkhatta, purisapuggalassa tappatirÆpÅ ceva kathà saïÂhÃti, tadanudhamma¤ca anuvitakketi, anuvicÃreti, ta¤ca purisaæ bhajati, tena ca vittiæ Ãpajjati. ùne¤japaÂisaæyuttÃya ca pana kathÃya kacchamÃnÃya na sussÆsati, na sotaæ odahati, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapeti1, na ca taæ purisaæ bhajati, na ca tena vittiæ Ãpajjati. SeyyathÃpi sunakkhatta, puriso sakammà gÃmà và nigamà và ciravippavutto assa, so a¤¤ataraæ purisaæ passeyya tamhà gÃmà và nigamà và acirapakkantaæ, so taæ purisaæ tassa gÃmassa và nigamassa và khemata¤ca subhikkhata¤ca appÃbÃdhata¤ca puccheyya, tassa so puriso tassa gÃmassa và nigamassa và khemata¤ca subhikkhata¤ca [PTS Page 254] [\q 254/] appÃbÃdhata¤ca puccheyya, tassa so puriso tassa gÃmassa và nigamassa và khemata¤ca subhikkhata¤ca appÃbÃdhata¤ca saæseyya. Taæ kiæ ma¤¤asi sunakkhatta, api nu so puriso tassa pÆrisassa sussÆseyyÃ,2 sotaæ odaheyya, a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapeyya, ta¤ca purisaæ bhajeyya, tena ca vittiæ ÃpajjeyyÃ'ti? Evaæ bhante. Evameva kho, sunakkhatta, ÂhÃnametaæ3 vijjati: yaæ idhekacco purisapuggalo lokÃmisÃdhimutto assa, lokÃmisÃdhimuttassa kho sunakkhatta, purisapuggalassa tappatirÆpi ceva kathà saïÂhÃti. Tadanudhamama¤ca anuvitakketi, anuvicÃreti, ta¤ca purisaæ bhajati, tena ca vittiæ Ãpajjati. ùne¤japaÂisa¤¤uttÃya ca pana kathÃya kacchamÃnÃya na sussÆsati, na sotaæ odahati, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapeti,1 na ca taæ purisaæ bhajati, na ca tena vittiæ Ãpajjati. So evamassa veditabbo: Ãne¤jasaæyojanena hi kho visaæyutto lokÃmisÃdhimutto purisapuggaloti. hÃnaæ kho panetaæ sunakkhatta, vijjati: yaæ idhekacco purisapuggalo Ãne¤jÃdhimutto assa, Ãne¤jÃdhimuttassa kho sunakkhatta, purisapuggalassa tappatirÆpÅ ceva kathà saïÂhÃti, tadanudhamma¤ca anuvitakketi, anuvicÃreti, ta¤ca purisaæ bhajati, tena ca vittiæ Ãpajjati. LokÃmisapaÂisa¤¤uttÃya ca pana kathÃya kacchamÃnÃya na sussÆsati, na sotaæ odahati, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapeti1, na ca taæ purisaæ bhajati, na ca tena vittiæ Ãpajjati. -------------------------- 1.UpaÂÂhÃpeti-majasaæ. 2.Tassa sussÆseyya-[PTS.] 3. hÃnaæ etaæ-sÅmu. [BJT Page 070] [\x 70/] SeyyathÃpi sunakkhatta, pÃï¬upalÃso bandhanà pavutto abhabbo haritattÃya. Evameva kho sunakkhatta, Ãne¤jÃdhimuttassa purisapuggalassa ye lokÃmisasa¤¤ojane se pavutte. So evamassa veditabbo: lokÃmisasa¤¤ojanena hi kho visa¤¤utto Ãne¤jÃdhimutto purisapuggalo'ti. hÃnaæ kho panetaæ sunakkhatta, vijjati: yaæ idhekacco purisapuggalo Ãki¤ca¤¤ÃyatanÃdhimutto assa, Ãki¤ca¤¤ÃyatanÃdhimuttassa kho sunakkhatta, purisapuggalassa tappatirÆpÅ ceva kathà saïÂhÃti, tadanudhamma¤ca anuvitakketi, anuvicÃreti, ta¤ca purisaæ bhajati, tena ca vittiæ [PTS Page 255] [\q 255/] Ãpajjati. ùne¤japaÂisa¤¤uttÃya ca pana kathÃya kacchamÃnÃya na sussÆsati, na sotaæ odahati, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapeti, na ca taæ purisaæ bhajati, na ca tena vittiæ Ãpajjati. SeyyathÃpi sunakkhatta, puthusilà dvedhà bhinnà appaÂisandhikà hoti. Evameva kho sunakkhatta, Ãki¤ca¤¤ÃyatanÃdhimuttassa purisapuggalassa ye Ãne¤jasa¤¤ojane se bhinne. So evamassa veditabbo: Ãne¤jasa¤¤ojanena hi kho visa¤¤utto Ãki¤ca¤¤ÃyatanÃdhimutto purisapuggalo'ti. hÃnaæ kho panetaæ sunakkhatta, vijjati: yaæ idhekacco purisapuggalo nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÃdhimutto assa, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÃdhimuttassa kho sunakkhatta, purisapuggalassa tappatirÆpÅ ceva kathà saïÂhÃti, tadanudhamma¤ca anuvitakketi, anuvicÃreti, ta¤ca purisaæ bhajati, tena ca vittiæ Ãpajjati. ùki¤ca¤¤ÃyatanapaÂisa¤¤uttÃya ca pana kathÃya kacchamÃnÃya na sussÆsati, na sotaæ odahati, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapeti, Na ca taæ purisaæ bhajati, na ca tena vittiæ Ãpajjati. SeyyathÃpi sunakkhatta, puriso manu¤¤abhojanaæ bhuttÃvi cha¬¬eyya. Taæ kiæ ma¤¤asi sunakkhatta, api nu tassa purisassa tasmiæ bhante puna bhottukamyatÃ1 assÃ'ti? No hetaæ bhante, taæ kissa hetu: aduæ hi bhante, bhattaæ paÂikkulasammatanti. Evameva kho sunakkhatta, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÃdhimuttassa purisapuggalassa ye Ãki¤ca¤¤Ãyatanasa¤¤ojane se vante. So evamassa veditabbo: Ãki¤ca¤¤Ãyatanasa¤¤ojanena hi kho visa¤¤utto nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÃdhimutto purisapuggalo'ti. -------------------------- 1.BhattakamyatÃ5-[PTS.] [BJT Page 072] [\x 72/] hÃnaæ kho panetaæ sunakkhatta, vijjati: yaæ idhekacco purisapuggalo sammÃnibbÃnÃdhimutto assa, sammÃnibbÃnÃdhimuttassa kho sunakkhatta, Purisapuggalassa tappatirÆpÅ ceva kathà saïÂhÃti, tadanudhamma¤ca anuvitakketi, anuvicÃreti, ta¤ca purisaæ bhajati, tena ca vittiæ Ãpajjati. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanapaÂisa¤¤uttÃya ca pana kathÃya [PTS Page 256] [\q 256/] kacchamÃnÃya na sussÆsati, na sotaæ odahati, na a¤¤Ã cittaæ upaÂÂhapeti, na ca taæ purisaæ bhajati, na ca tena vittiæ Ãpajjati. SeyyathÃpi sunakkhatta, tÃlo matthakacchinno abhabbo puna virÆÊhiyÃ. Evameva kho sunakkhatta, sammÃnibbÃnÃdhimuttassa purisapuggalassa ye nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤ojane se ucchinnamÆle tÃlÃvatthukate anabhÃvakate1 Ãyatiæ anuppÃdadhamme. So evamassa veditabbo: 'nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤ojanena hi kho visa¤¤utto sammà nibbÃnÃdhimutto purisapuggalo'ti. hÃnaæ kho panetaæ sunakkhatta vijjati. Yaæ idhekaccassa bhikkhuno evamassa: taïhà kho sallaæ samaïena vuttaæ avijjÃvisadoso chandarÃgabyÃpÃdena ruppati. Taæ me taïhÃsallaæ pahÅnaæ, apanÅto avijjÃvisadoso, sammÃnibbÃnÃdhimuttohamasmÅ'ti. Evaæ mÃnÅ2 assa atathaæ 'sa mÃnaæ3. So yÃni sammà nibbÃnÃdhimuttassa asappÃyÃni, tÃni anuyu¤jeyya: asappÃyaæ cakkhunà rÆpadassanaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ sotena saddaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ ghÃnena gandhaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ jivhÃya rasaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ kÃyena phoÂÂhabbaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ manasà dhammaæ anuyu¤jeyya. Tassa asappÃyaæ cakkhunà rÆpadassanaæ anuyuttassa, asappÃyaæ sotena saddaæ anuyuttassa, asappÃyaæ ghÃneta gandhaæ anuyuttassa, asappÃyaæ jivhÃya rasaæ anuyuttassa, asappÃyaæ kÃyena phoÂÂhabbaæ anuyuttassa, asappÃyaæ manasà dhammaæ anuyuttassa rÃgo cittaæ anuddhaæseyya. So rÃgÃnuddhaæsitena cittena maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ. SeyyathÃpi sunakkhatta, puriso sallena viddho assa savisena gÃÊhupalepanena. Tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhÃpeyyuæ4 tassa so bhisakko sallakatto satthena vaïamukhaæ parikanteyya, satthena vaïamukhaæ parikantetvà esaniyà sallaæ eseyya, esaniyà sallaæ esetvà [PTS Page 257] [\q 257/] sallaæ abbaheyya5 apaneyya visadosaæ saupÃdisesaæ saupÃdisesoti6 ma¤¤amÃno7 so evaæ vadeyya: 'ambho purisa, ubbhataæ kho te sallaæ, apanÅto ------------------------- 1.AnabhÃvaæ kate-sÅmu,majasaæ AnabhÃvaæ gate-syÃ. 2.EvaæmÃni-majasaæ,evamÃni-syÃ. 3.Atthaæ samÃnaæ-[PTS,]syÃ. 4.UpaÂÂhapeyyuæ-sÅmu,syÃ,majasaæ. Atathaæ samÃnaæ-sÅmu. 5.Abbuheyya-sÅmu,majasaæ. AbbÃheyya-syÃ. 6.AnupÃdisesoti-syÃ,[PTS.] 7.JÃnamÃno-sÅmu,majasaæ.SyÃ. [BJT Page 074] [\x 74/] Visadoso saupÃdiseso1, anala¤ca2 te antarÃyÃya. SappÃyÃni ceva bhojanÃni bhu¤jeyyÃsi, mà te asappÃyÃni bhojanÃni bhu¤jato vaïo assÃvi assa. KÃlena ca kÃlaæ vaïaæ dhoveyyÃsi, kÃlena ca kÃlaæ vaïamukhaæ ÃlimpeyyÃsi, mà te na kÃlena kÃlaæ vaïaæ dhovato na kÃlena kÃlaæ vaïamukhaæ Ãlimpato pubbalohitaæ vaïamukhaæ pariyonandhi, mà ca vÃtÃtape cÃrittaæ anuyu¤ji, mà te vÃtÃtape cÃrittaæ anuyuttassa rÃjosÆkaæ3 vaïamukhaæ anuddhaæsesi, vaïÃnurakkhÅ ca ambho purisa vihareyyÃsi vaïasÃropÅ'ti. Tassa evamassa: 'ubbhataæ kho me sallaæ, apanÅto visadoso anupÃdiseso, anala¤ca me antarÃyÃyÃ'ti. So asappayÃni ceva bhojanÃni bhu¤jeyya. Tassa asappÃyÃni bhojanÃni bhu¤jato vaïo assÃvi assa. Na ca kÃlena kÃlaæ vaïaæ dhoveyya. Na ca kÃlena kÃlaæ vaïamukhaæ Ãlimpeyya. Tassa na kÃlena kÃlaæ vaïaæ dhovato na kÃlena kÃlaæ vaïamukhaæ Ãlimpato pubbalohitaæ vaïamukhaæ pariyonandheyya. VÃtÃtape ca cÃrittaæ anuyu¤jeyya. Tassa vÃtÃtape cÃrittaæ anuyuttassa rajosÆkaæ3 vaïamukhaæ anuddhaæseyya na ca vaïÃnurakkhÅ vihareyya na vaïasÃropÅ. Tassa imissà ca4 asappÃyakiriyÃya, asu ca visadosÃ5 apanÅto saupÃdiseso, tadubhayena vaïo puthuttaæ gaccheyya, so puthuttaæ gatena vaïena maraïaæ và nigaccheyya maraïamattaæ và dukkhaæ. Evameva kho sunakkhatta, ÂhÃnametaæ vijjati yaæ idhekaccassa bhikkhuno evamassa: taïhà kho sallaæ samaïena vuttaæ, avijjÃvisadoso chandarÃgabyÃpÃdena6 ruppati, taæ me taïhÃsallaæ pahÅnaæ, [PTS Page 258] [\q 258/] apanÅto avijjÃvisadoso, sammà nibbÃnÃdhimuttohama'smÅ'ti evaæ mÃni assa. Atathaæ'sa mÃnaæ7. So yÃni sammÃnibbÃnÃdhimuttassa asappÃyÃni tÃni anuyu¤jeyya: asappÃyaæ cakkhunà rÆpadassanaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ sotena saddaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ ghÃnena gandhaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ jivhÃya rasaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ kÃyena phoÂÂhabbaæ anuyu¤jeyya, asappÃyaæ manasà dhammaæ anuyu¤jeyya. Tassa asappÃyaæ cakkhunà rÆpadassanaæ anuyuttassa, asappÃyaæ sotena saddaæ anuyuttassa, asappÃyaæ ghÃnena gandhaæ anuyuttassa, asappÃyaæ jivhÃya rasaæ anuyuttassa, asappÃyaæ kÃyena voÂÂhabbaæ anuyuttassa, asappÃyaæ manasà dhammaæ anuyuttassa rÃgo cittaæ anuddhaæseyya. So rÃgÃnuddhaæsitena cittena maraïaæ và nigaccheyya, maraïa mattaæ và dukkhaæ. Maraïaæ hetaæ sunakkhatta, ariyassa vinaye yo sikkhaæ paccakkhÃya hÅnÃyÃvattati. Maraïamattaæ hetaæ sunakkhatta, dukkhaæ yo a¤¤ataraæ saÇkiliÂÂhaæ Ãpattiæ Ãpajjati. -------------------------- 1.AnupÃdiseso-syÃ,[PTS.] 2.Ala¤ca-syÃ,[PTS. 6.]ChandarÃgavyÃpÃdehi-[PTS,]syà 3.Rajosukaæ-syÃ,[PTS, 7.]Atthaæ samÃnaæ-sabbattha. 4.ImissÃva-syÃ. 5.Asuci visadoso-sabbattha. 6. ChandarÃgavyÃpÃdehi - [PTS,] syÃ. 7.Atthaæ samÃnaæ sabbattha. [BJT Page 076] [\x 76/] hÃnaæ kho panetaæ, sunakkhatta, vijjati yaæ idhekaccassa bhikkhuno evamassa: 'taïhà kho sallaæ samaïena vuttaæ, avijjÃvisadoso chandarÃgabyÃpÃdena ruppati. Taæ me taïhÃsallaæ pahÅnaæ apanÅto avijjÃvisadoso. Sammà nibbÃnÃdhimuttohamasmÅ'ti sammà nibbÃnÃdhimuttasseva sato. So yÃni sammÃnibbÃnÃdhimuttassa asappÃyÃni, tÃni nÃnuyu¤jeyya, asappÃyaæ cakkhunà rÆpadassanaæ nÃnuyu¤jeyya, asappÃyaæ sotena saddaæ nÃnuyu¤jeyya, asappÃyaæ ghÃnena gandhaæ nÃnuyu¤jeyya, asappÃyaæ jivhÃya rasaæ nÃnuyu¤ejayya, asappÃyaæ kÃyena phoÂÂhabbaæ nÃnuyu¤jeyya: asappÃyaæ manasà dhammaæ nÃnuyu¤jeyya. Tassa asappÃyaæ cakkhunà rÆpadassanaæ nÃnuyuttassa, asappÃyaæ sotena saddaæ nÃnuyuttassa, asappÃyaæ ghÃnena gandhaæ nÃnuyuttassa, asappÃyaæ jivhÃya rasaæ nÃnuyuttassa, asappÃyaæ kÃyena phoÂÂhabbaæ nÃnuyuttassa rÃgo cittaæ nÃnuddhaæseyya. So na [PTS Page 259] [\q 259/] rÃgÃnuddhaæsitena cittena neva maraïaæ và nigaccheyya, na maraïamattaæ và dukkhaæ. SeyyathÃpi sunakkhatta, puriso sallena viddho assa savisena gÃÊhÆpalepanena. Tassa mittÃmaccà ¤ÃtisÃlohità bhisakkaæ sallakattaæ upaÂÂhÃpeyyuæ. Tassa so bhisakko sallakatto satthena vaïamukhaæ parikanteyya. Satthena vaïamukhaæ parikantetvà esaniyà sallaæ eseyya. Esaniyà sallaæ esetvà sallaæ abbaheyya1 apaneyya visadosaæ anupÃdisesaæ. AnupÃdisesoti jÃnamÃno. So evaæ vadeyya: amho purisa, ubbhataæ kho te sallaæ apanÅto visadoso anupÃdiseso, anala¤ca te antarÃyÃya. SappayÃni ceva bhojanÃni bhu¤jeyyÃsi. Mà te asappÃyÃni bhojanÃni bhu¤jato vaïo assÃvÅ assa. KÃlena ca kÃlaæ vaïaæ dhoveyyÃsi. KÃlena ca kÃlaæ vaïamukhaæ ÃlimpeyyÃsi. Mà te na kÃlena kÃlaæ vaïaæ dhevato na kÃlena kÃlaæ vaïamukhaæ Ãlimpato pubbalohitaæ vaïamukhaæ pariyonandhi. Mà ca vÃtà tape cÃrittaæ anuyu¤ji. Mà te vÃtÃtape cÃrittaæ ananuyuttassa2 rajosÆkaæ vaïamukhaæ anuddhaæsesi. VaïÃnurakkhÅ ca ambho purisa, vihareyyÃsi vaïasÃropi'ti. Tassa evamassa: ubbhataæ kho me sallaæ apanÅto visadoso anupÃdiseso, anala¤ca me antarÃyÃyÃ'ti. So sappÃyÃni ceva bhojanÃni bhu¤jeyya, tassa sappÃyÃni bhojanÃni bhu¤jato vaïo na assÃvÅ assa. KÃlena ca kÃlaæ vaïaæ dhoveyya, kÃlena ca kÃlaæ vaïamukhaæ Ãlimpeyya, tassa kÃlena kÃlaæ vaïaæ dhovato kÃlena kÃlaæ vaïamukhaæ Ãlimpato pubbalohitaæ vaïamukhaæ na pariyonandheyya, na ca vÃtÃtape cÃrittaæ anuyu¤jeyya, tassa vÃtÃtape cÃrittaæ ananuyuttassa rajosÆkaæ vaïamukhaæ nÃnuddhaæseyya, vaïÃnurakkhÅ ca vihareyya vaïasÃropÅ. Tassa imissà ca sappÃya kiriyÃya asu ca visadoso apanÅto anupÃdiseso. TadÆbhayena vaïo virÆheyya3 so rÆÊhena vaïena sa¤chavinà neva maraïaæ và nigaccheyya, na maraïamattaæ và dukkhaæ. ------------------------- 1.Abbuheyya-majasaæ. 2.Anuyuttassa-[PTS.] AbbÃheyya-syà 4.ParÆheyya-[PTS.] [BJT Page 078] [\x 78/] Evameva kho sunakkhatta, ÂhÃnametaæ vijjati yaæ idhekaccassa bhikkhuno evamassa: taïhà kho sallaæ samaïena [PTS Page 260] [\q 260/] vuttaæ. Avijjà visadoso chandarÃgabyÃpÃdena ruppati. Taæ me taïhÃsallaæ pahÅnaæ, apanÅto avijjÃvisadoso. Sammà nibbÃnÃdhimuttohamasmÅ'ti sammà nibbÃnÃdhimuttasseva sato so yÃni sammà nibbÃnÃdhimuttassa asappÃyÃni, tÃni nÃnuyu¤jeyya: asappÃyaæ cakkhunà rÆpadassanaæ nÃnuyu¤jeyya, asappÃyaæ sotena saddaæ nÃnuyu¤jeyya, asappÃyaæ ghÃnena gandhaæ nÃnuyu¤jeyya, asappÃyaæ jivhÃya rasaæ nÃnuyu¤jeyya, asappÃyaæ kÃyena phoÂÂhabbaæ nÃnuyu¤jeyya, asappÃyaæ manasà dhammaæ nÃnuyu¤jeyya. Tassa asappÃyaæ cakkhunà rÆpadassanaæ nÃnuyuttassa asappÃyaæ sotena saddaæ nÃnuyuttassa asappÃyaæ ghÃnena gandhaæ nÃnuyuttassa asappÃyaæ jivhÃya rasaæ nÃnuyuttassa asappÃyaæ kÃyena phoÂÂhabbaæ nÃnuyuttassa asappÃyaæ manasà dhammaæ nÃnuyuttassa rÃgo cittaæ nÃnuddhaæseyya, so na rÃgÃnuddhaæsitena cÅttena neva maraïaæ và nigaccheyya, na maraïamattaæ và dukkhaæ. Upamà kho me ayaæ sunakkhatta, katà atthassa vi¤¤ÃpanÃya. Ayamevettha attho: vaïoti kho sunakkhatta, channetaæ ajjhattikÃnaæ ÃyatanÃnaæ adhivacanaæ. Visadosoti kho sunakkhatta, avijjÃyetaæ adhivacanaæ. Sallanti kho sunakkhatta, taïhÃyetaæ adhivacanaæ. EsanÅti kho sunakkhatta, satiyÃyetaæ adhivacanaæ. Satthanti kho sunakkhatta, ariyÃyetaæ pa¤¤Ãya adhivacanaæ.Bhisakko sallakattoti kho sunakkhatta, tathÃgatassetaæ adhivacanaæ arahato sammÃsambuddhassa. So vata sunakkhatta, bhikkhu chasu essÃyatanesu saævutakÃrÅ. Upadhi dukkhassa mÆlanti1 iti vidatvà nirupadhi, upadhisaÇkhaye vimutto upadhismiæ và kÃyaæ upasaæharissati cittaæ và uppÃdessatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. SeyyathÃpi sunakkhatta, ÃpÃniyakaæso vaïïasampanno gandhasampanno rasasampanno, so ca kho visena saæsaÂÂho. Atha puriso Ãgaccheyya jÅvitukÃmo amaritukÃmo sukhakÃmo dukkhapaÂikkÆlo. Taæ kiæ ma¤¤asi sunakkhatta, api nu so puriso amuæ ÃpÃniyakaæsa piveyya. Yaæ ja¤¤Ã imÃhaæ pivitvà maraïaæ và nigacchÃmi, maraïamattaæ và dukkha'nti? No hetaæ bhante. [PTS Page 261] [\q 261/] Evameva kho sunakkhatta, so vata bhikkhu chasu phassÃyatanesu saævutakÃrÅ upadhi dukkhassa mÆlanti iti viditvà nirupadhi, upadhisaÇkhaye vimutto upadhismiæ và kÃyaæ upasaæharissati, cittaæ và uppÃdessatÅti netaæ ÂhÃnaæ vijjati. ------------------------- 1.DukkhamÆlaæ-syÃ. [BJT Page 080] [\x 80/] SeyyathÃpi sunakkhatta, ÃsÅviso ghoraviso, atha puriso Ãgaccheyya jÅvitukÃmo amaritukÃmo sukhakÃmo dukkhapaÂikkulo. Taæ kiæ ma¤¤asi sunakkhatta, api nu so puriso amussa ÃsÅvisassa ghoravisassa hatthaæ aÇguÂÂhaæ và yu¤jeyya yaæ ja¤¤Ã iminÃhaæ daÂÂho maraïaæ và nigacchÃmi, maraïamattaæ và dukkha'nti? No hetaæ bhante. Evameva kho sunakkhatta, so vata bhikkhu chasu phassÃyatanesu saævutakÃrÅ, upadhi dukkhassa mÆlanti iti viditvà nirupadhi, upadhi saÇkhaye vimutto upadhismiæ và kÃyaæ upasaæharissati, cittaæ và uppÃdessatÅ'ti netaæ ÂhÃnaæ vijjatÅti. Idamavoca bhagavà attamano sunakkhatto licchaviputto bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅ'ti. Sunakkhatta suttaæ pa¤camaæ [BJT Page 082] [\x 82/] 3.1.6 ùne¤jasappÃya suttaæ Evaæ me sutaæ: ekaæ samayaæ bhagavà kurÆsu viharati kammÃsadammaæ nÃma kurÆnaæ nigamo. Tatra kho bhagavà bhikkhu Ãmantesi bhikkhavoti, bhadanteti te bhikkhu bhagavato paccassosuæ. Bhagavà etadavoca: Aniccà bhikkhave, kÃmà tucchà mosadhammÃ. MÃyÃkatametaæ bhikkhave, bÃlalÃpanaæ. Ye ca diÂÂhadhammikà kÃmÃ, ye ca samparÃyikà kÃmÃ, yà ca diÂÂhadhammikà [PTS Page 262] [\q 262/] kÃmasa¤¤Ã, yà ca samparÃyikà kÃmasa¤¤Ã, ubhayametaæ mÃradheyyaæ, mÃrassesavisayo, marassesanivÃpo, mÃrassesagocaro. Etthete pÃpakà akusalà mÃnasà abhijjhÃpi byÃpÃdÃpi sÃrambhÃpi saævattanti. Teva ariyasÃvakassa idhamanusikkhato antarÃyÃya sambhavanti. Tatra bhikkhave ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: ye ca diÂÂhadhammikà kÃmà ye ca samparÃyikà kÃmÃ, yà ca diÂÂhadhammikà kÃmasa¤¤Ã yà ca samparÃyikà kÃmasa¤¤Ã, ubhayametaæ mÃradheyyaæ. MÃrassesavisayo, mÃrassesanivÃpo, mÃrassesagocaro. Etthete pÃpakà akusalà mÃnasà abhijjhÃpi byÃpÃdÃpi sÃrambhÃpi saævattanti. Teva ariyasÃvakassa idhamanusikkhato antarÃyÃya sambhavanti. YannÆnÃhaæ vipulena mahaggatena cetasà vihareyyaæ abhibhuyya lokaæ adhiÂÂhÃya manasÃ. Vipulena hi me mahaggatena cetasà viharato abhibhuyya lokaæ adhiÂÂhÃya manasÃ. Ye pÃpakà akusalà manasà abhijjhÃpi SÃrambhÃpi, te na bhavissanti. Tesaæ pahÃnà aparitta¤ca me cittaæ bhavissati, appamÃïaæ subhÃvita'nti. Tassa evaæ paÂipannassa tabbahulavihÃrino Ãyatane cittaæ pasÅdati.SampasÃde sati etarahi và Ãne¤jaæ1 samÃpajjati, pa¤¤Ãya và adhimuccati. KÃyassa bhedà parammaraïà ÂhÃnametaæ vijjati: yaæ taæ saævattanikaæ vi¤¤Ãïaæ assa Ãne¤jupagaæ. Ayaæ bhikkhave, paÂhamà Ãne¤jasappÃyà paÂipadà akkhÃyati. ------------------------ 1.ùnejjaæ-sÅmu. [BJT Page 084] [\x 84/] Puna ca paraæ bhikkhave, ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati, ye ca diÂÂhadhammikà kÃmà ye ca samparÃyikà kÃmÃ, yà ca diÂÂhadhammikà kÃmasa¤¤Ã yà ca samparÃyikà kÃmasa¤¤Ã, yaæ ki¤ci rÆpaæ1 cattÃri ca mahÃbhÆtÃni catunna¤ca mahÃbhÆtÃnaæ rÆpa'nti. Tassa evaæ paÂipannassa tabbahulavihÃrino Ãyatane cittaæ pasÅdati. SampasÃde sati etarahi và Ãne¤jaæ samÃpajjati, pa¤¤Ãya và adhimuccati. KÃyassa bhedà parammaraïà ÂhÃnametaæ vijjati: yaæ taæ saævattanikaæ vi¤¤Ãïaæ assa Ãne¤jupagaæ. Ayaæ bhikkhave, dutiyà Ãne¤jasappÃyà paÂipadà akkhÃyati. [PTS Page 263] [\q 263/] Puna ca paraæ bhikkhave, ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati, ye ca diÂÂhadhammikà kÃmà ye ca samparÃyikà kÃmÃ, yà ca diÂÂhadhammikà kÃmasa¤¤Ã yà ca samparÃyikà kÃmasa¤¤Ã, yeca diÂÂhadhammikà rÆpÃ, ye ca samparÃyikà rÆpÃ, yà ca diÂÂhadhammikà rÆpasa¤¤Ã yà ca samparÃyikà rÆpasa¤¤Ã ubhayametaæ aniccaæ yadaniccaæ taæ nÃlaæ abhinandituæ, nÃlaæ abhivadituæ, nÃlaæ ajjhositu'nti. Tassa evaæ paÂipannassa tabbahulavihÃrino Ãyatane cittaæ pasÅdati. SampasÃde sati etarahi và Ãne¤jaæ samÃpajjati, Pa¤¤Ãya và adhimuccati. KÃyassa bhedà parammaraïà ÂhÃnametaæ vijjati: yaæ taæ saævattanikaæ vi¤¤Ãïaæ assa Ãne¤jupagaæ. Ayaæ bhikkhave, tatiyà Ãne¤jasappÃyà paÂipadà akkhÃyati. Puna ca paraæ bhikkhave, ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati. Ye ca diÂÂhadhammikà kÃmà ye ca samparÃyikà kÃmÃ, yà ca diÂÂhadhammikà kÃmasa¤¤Ã yà ca samparÃyikà kÃmasa¤¤Ã, ye ca diÂÂhadhammikà rÆpà ye ca samparÃyikà rÆpÃ, yà ca diÂÂhadhammikà rÆpasa¤¤Ã yà ca samparÃyikà rÆpasa¤¤Ã yà ca Ãne¤jasa¤¤Ã, sabbà sa¤¤Ã yatthetà aparisesà nirujjhanti. Etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ Ãki¤ca¤¤Ãyatana'nti. Tassa evaæ paÂipannassa tabbahulavihÃrino Ãyatane cittaæ pasÅdati. SampasÃde sati etarahi và Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpajjati. Pa¤¤Ãya và adhimuccati. KÃyassa bhedà parammaraïà ÂhÃnametaæ vijjati: yaæ taæ saævattanikaæ vi¤¤Ãïaæ assa Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagaæ. Ayaæ bhikkhave, paÂhamà Ãki¤ca¤¤ÃyatanasappÃyà paÂipadà akkhÃyati. Puna ca paraæ bhikkhave, ariyasÃvako ara¤¤agato và rukkhamÆlagato và su¤¤ÃgÃragato và iti paÂisa¤cikkhati: su¤¤amidaæ attena và attaniyena vÃ'ti. Tassa evaæ PaÂipannassa tabbahulavihÃrino Ãyatane cittaæ pasÅdati. SampasÃde sati etarahi và Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpajjati. Pa¤¤Ãya và adhimuccati. KÃyassa bhedà parammaraïà ÂhÃnametaæ vijjati: yaæ taæ saævattanikaæ vi¤¤Ãïaæ assa Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagaæ. Ayaæ bhikkhave, dutiyà Ãki¤ca¤¤ÃyatanasappÃyà paÂipadà akkhÃyati. ------------------------- 1.Yaæ ki¤¤i rÆpaæ sabbaæ rÆpaæ-majasaæ,syÃ. [BJT Page 086] [\x 86/] Puna ca paraæ bhikkhave, ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: nÃhaæ kvacani kassacÅ ki¤canattasmiæ, na ca [PTS Page 264] [\q 264/] mama kvacani kismici ki¤canatatthi'ti1 tassa evaæ paÂipannassa tabbahulavihÃrino Ãyatane cittaæ pasÅdati. SampasÃde sati etarahi và Ãki¤ca¤¤Ãyatanaæ samÃpajjati. Pa¤¤Ãya và adhimuccati. KÃyassa bhedà parammaraïà ÂhÃnametaæ vijjati: yaæ taæ saævattanikaæ vi¤¤Ãïaæ assa Ãki¤ca¤¤ÃyatanÆpagaæ. Ayaæ bhikkhave, tatiyà Ãki¤ca¤¤ÃyatanasappÃyà paÂipadà akkhÃyati. Puna ca paraæ bhikkhave, ariyasÃvako iti paÂisa¤cikkhati: ye ca diÂÂhadhammikà kÃmà ye ca samparÃyikà kÃmÃ, yà ca diÂÂhadhammikà kÃmasa¤¤Ã yà ca samparÃyikà kÃmasa¤¤Ã, ye ca diÂÂhadhammikà rÆpà ye ca samparÃyikà rÆpÃ, yà ca diÂÂhadhammikà rÆpasa¤¤Ã yà ca samparÃyikà rÆpasa¤¤Ã, yà ca Ãne¤jasa¤¤Ã, yà ca Ãki¤ca¤¤Ãyatanasa¤¤Ã, sabbà sa¤¤Ã yatthetà aparisesà nirujjhanti. Etaæ santaæ etaæ païÅtaæ yadidaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatana'nti. Tassa evaæ paÂipannassa TabbahulavihÃrino Ãyatane cittaæ pasÅdati. SampasÃde sati etarahi và nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ samÃpajjati, pa¤¤Ãya và adhimuccati. KÃyassa bhedà parammaraïà ÂhÃnametaæ vijjati: yaæ taæ saævattanikaæ vi¤¤Ãïaæ assa nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanÆpagaæ, ayaæ bhikkhave, nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasappÃyà paÂipadà akkhÃyatÅti. Evaæ vutte Ãyasmà Ãnando bhavantaæ etadavoca: 'idha bhante. Bhikkhu evaæ paÂipanno hoti, no cassa, no ca me siyà na bhavissati, na me bhavissati. Yadatthi yaæ bhÆtaæ taæ pajÃhÃmÅ'ti evaæ upekkhaæ paÂilabhati. ParinibbÃyeyya nu kho so bhante. Bhikkhu na và parinibbÃyeyyÃ'ti. Apetthekacco Ãnanda, bhikkhu parinibbÃyeyya, apetthekacco bhikkhu na parinibbÃyeyyÃ'ti. Ko nu kho bhante, hetu, ko paccayo, yenapetthekacco bhikkhu parinibbÃyeyya, apetthekacco bhikkhu na parinibbÃyeyyÃti. IdhÃnanda bhikkhu evaæ paÂipanno hoti: 'no cassa, no ca me siyÃ. Na bhavissati. Yadatthi [PTS Page 265] [\q 265/] yaæ bhÆtaæ taæ pajÃhÃmÅ'ti evaæ upekkhaæ paÂilabhati. So taæ upekkhaæ abhinandati, abhivadati, ajjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ upekkhaæ abhinandato abhivadato ajjhosÃya tiÂÂhato taæ nissitaæ hoti vi¤¤Ãïaæ, tadupÃdÃnaæ saupÃdÃno Ãnanda, bhikkhu na parinibbÃyatÅ'ti. -------------------------- 1.Ki¤canaæ natthiti-sÅmu,majasaæ,[PTS.] [BJT Page 088] [\x 88/] 'Kahampana so bhante, bhikkhu upÃdiyamÃno upÃdiyatÅ'ti. Nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ ÃnandÃti. UpÃdÃnaseÂÂhaæ kira so bhante, bhikkhu upÃdiyamÃno upÃdiyatÅti. UpÃdÃnaseÂÂhaæ hi so Ãnanda, bhikkhu upÃdiyamÃno upÃdiyati. UpÃdÃnaseÂÂhaæ hetaæ Ãnanda, yadidaæ nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanaæ. IdhÃnanda bhikkhu evaæ paÂipanno hoti: no cassa, no ca me siyÃ. Na bhavissati. Na me bhavissati. Yadatthi yaæ bhÆtaæ taæ pajahÃmÅ'ti. Evaæ upekkhaæ paÂilabhati. So taæ upekkhaæ nÃbhinandati, nÃbhivadati, nÃjjhosÃya tiÂÂhati. Tassa taæ upekkhaæ anabhinandato anabhivadato anajjhosÃya tiÂÂhato na taæ nissitaæ hoti vi¤¤Ãïaæ, na tadupÃdÃnaæ anupÃdÃno Ãnanda, bhikkhu parinibbÃyatÅti. Acchariyaæ bhante! Abbhutaæ bhante! NissÃya nissÃya kira no bhante, bhagavatà oghassa nittharaïà akkhÃtÃ. Katamo pana bhante, ariyo vimokkhoti IdhÃnanda, ariyasÃvako bhikkhu itipaÂisa¤cikkhati: ye ca diÂÂhadhammikà kÃmÃ, ye ca samparÃyikà kÃmÃ, yà ca diÂÂhadhammikà kÃmasa¤¤Ã, yà ca samparÃyikà kÃmasa¤¤Ã ye ca diÂÂhadhammikà rÆpà ye ca samparÃyikà rÆpà yà ca diÂÂhadhammikà rÆpasa¤¤Ã, yà ca samparÃyikà rÆpasa¤¤Ã, yà ca Ãne¤jasa¤¤Ã, yà ca Ãki¤ca¤¤Ãyatanasa¤¤Ã, yà ca nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤Ãyatanasa¤¤Ã, esa sakkÃyo, yÃvatà sakkÃyo, etaæ amataæ yadidaæ anupÃdà cittassa vimokkho. Iti kho Ãnanda, desità mayà ane¤jasappayà paÂipadÃ, desità Ãki¤ca¤¤ÃyatanasappÃyà paÂipadÃ, desità nevasa¤¤ÃnÃsa¤¤ÃyatanasappÃyà paÂipadÃ, desità nissÃya nissÃya oghassa nittharaïÃ, desito ariyo vimokkho. Yaæ kho Ãnanda, satthÃrà karaïÅyaæ sÃvakÃnaæ hitesinà anukampakena anukampaæ upÃdÃya. [PTS Page 266] [\q 266/] kataæ vo taæ mayÃ. EtÃni Ãnanda, rukkhamÆlÃni, etÃni su¤¤ÃgÃrÃni, jhÃyatha Ãnanda, mà pamÃdattha, mà pacchà vippaÂisÃrino ahuvattha. Ayaæ vo amhÃkaæ anusÃsanÅti. Idamavoca bhagavÃ, attamano Ãyasmà Ãnando bhagavato bhÃsitaæ abhinandÅti. ùne¤jasappÃya suttaæ jaÂaÂhaæ.